2013-04-09 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, balandĹžio 9, 2013

80 (19 683)

.;A?.162;6@ / .9.;1 6< &

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

9

RUBRIKA

sveikata

Pavasaris – iťba ndymas sveika tai

Va­gys nuo po­li­ci­jos spru­ko so­vie­ti­niĹł lai­kĹł za­po­ro­Şie­Ä?iu.

My­li­ma ir ne­ken­Ä?ia­ma, bet ne­pa­lau­Şia­ma – to­kia bu­vo M.That­cher.

UŞ­si­tÄ™­su­si Ĺžie­ma tÄ™­sia ir gri­po se­zo­nÄ….

ď Ž Patarimas:

Pasaulis 12p.

Ĺ iandien priedas

Lie­tu­vo­je ge­riau­ siai gy­ve­na tie, ku­ rie nie­kur ne­dir­ba, ima pa­ťal­pas ir ne­ mo­ka jo­kiĹł mo­kes­ Ä?iĹł. BĹŤs­to ver­tÄ™ vir­ ĹĄi­jan­Ä?ios sko­los uĹž ko­mu­na­li­nes pa­ slau­gas klai­pÄ—­die­tÄ—s ne­pri­ver­Ä?ia ieť­ko­tis dar­bo. Ko­ne 10 me­ tĹł sÄ…­skai­tĹł ne­mo­ kÄ—­ju­si mo­te­ris rei­ ka­lau­ja, kad mil­Şi­ niť­ki ÄŻsi­sko­li­ni­mai jai bō­tĹł ap­skri­tai nu­ra­ťy­ti.

Kaina 1,30 Lt

10

„Ko­le­gi­jos po­sÄ—­dy­je esa­me, o ne uŞ­sta­lÄ—­je.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas va­kar po­sÄ—­dy­je draus­mi­no po­li­ti­kus, ku­rie kal­bÄ—­jo ne ÄŻ te­mÄ….

2p.

Ĺ il­dy­mÄ… iť­jungs dar ne­grei­tai Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Nors Kau­ne jau ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ Ĺža­da­ ma baig­ti ĹĄil­dy­mo se­zo­nÄ…, ne­pai­ sant to, ko­kie bus orai, Klai­pÄ—­dos val­dĹžia to­kiĹł dras­tiť­kĹł spren­di­ mĹł ne­sii­ma.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­dir­ban­tiems – iť­ly­gos?

4

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

riÄ… mitybÄ…, spor name ore, o svar tÄ…, buvimÄ… grybiausia – rĹŤpes savimi“, – tiki tÄŻ no medikÄ—. BĹŤti

kutÄ—

MilŞiniťka skola – nebaisi

Vie­niems pe­Ä?ius uŞ­griu­vu­sios sko­ los ga­li at­ro­dy­ti mil­Şi­niť­ka bÄ—­da, o ki­tiems gy­ve­ni­mas sko­lon at­ro­do lyg var­ty­ma­sis pō­kĹł pa­ta­luo­se. 45 me­tĹł Rō­ta Deb­re­ce­no gat­vÄ—­ je esan­Ä?ia­me bend­ra­bu­ty­je nu­ste­ bi­no kai­my­nus pa­reiť­ku­si, kad uĹž bu­tÄ… nie­ka­da ne­mo­kÄ—­jo ir ne­si­ruo­ťia mo­kÄ—­ti.

nos gydytojo geliui tai tapo rekomendaci prabanga. R.SeniĹŤnaitÄ— jos teigÄ—, jog, pra „Be abejo, Ĺžmo sidÄ—jus gaus organiz- pavasariui, negalima iĹĄskirti mas funkcio vienos konkreÄ?ios nuoja taip, jog deda skĹłstis nu sas reikiamas vi- bĹŤtĹł ga vitaminĹł grupÄ—s, kuriÄ… silpusiu imuni Po Ĺžiemos – ka lima rekomen me tu, padaĹžnÄ—ju te- reikiamus tast duo li pasiimti iĹĄ su dĹžiagas jis ga- panacÄ—jÄ… siomis perĹĄali elementus ir Ĺ eimos gydyto rofa mo li- ti op imunitetui stip ti kaip vartojamĹł mais gomis, nuovar palaikyja Rita SeniĹŤnai timalĹł vitami rinti. giu, mieguistu „Žmogaus pasakojo, kad nĹł balansÄ… ĹĄal- produktĹł ir aplinkos, taÄ?iau to tÄ— vangumu, mu, tuoju pa gy- visas komp organizmui bĹŤtinas venimo bĹŤdas liui mĹŤsĹł tam vasaris dauge- ir ĹĄerpe prasta nuotaika, sausa pro metĹł sezonu esamos mais mums kenkia, leksas vitaminĹł to neretai ne tojanÄ?ia oda, pa tikru svei duktĹł pasiĹŤlos tad nerali ir mika pablogÄ—jube iĹĄ ban dy mu, gi dabar, pavasa nepakanka. Tai- spe cia lios galime iĹĄsiversti be rei niĹł medĹžiagĹł. Kiekvieno pones ĹĄal to jo se tos siu regÄ—jimu. kiai skir rÄŻ, iĹĄsekÄ™s orga zo no me tu orga niz pa gal bos. Gy „ŠiĹł nemaloniĹł mui ve ni- taminus tingi, todÄ—l renkantis visimptomĹł prie- mas mums siunÄ?ia ÄŻvairius niz- mo tempas toks grei la darosi aiĹĄkiai pa da ry ta Ĺža- Ĺžastis – ar maisto signatas, jog palus, ĹĄvie atsiĹžvelgti ÄŻ in papildus bĹŤtina tĹŤ ra liais bĹŤ dais matoma, o na- trĹŤkumas ĹžiĹł vaisiĹł bei darĹžoviĹł – praĹĄydamas pasirĹŤpinti juo“, mirĹĄ ta me tin ka mai pa si dividualĹł racio aiĹĄkino R. SeniĹŤ rĹŤ pin ti mity Ĺžie pa sa mÄ… pil vi ir mi: dy li nÄ…, ti gos, ne vi di- nusios bos ÄŻproÄ?ius, nu nius resursus naitÄ—. re gu lia riai mai organizmo funk susilpnitaip reikalingo statytas ligas, ti na- rizikos mÄ—s, valgome ci mis vienas nau din go mis faktorius ir ki bet kÄ… ir bet Ĺžinome, kad kas jas. Kiek- Kenkia gyveni me dĹžia go mis tus aspektus. ka- DaĹžnai da, neretai ap mo bĹŤdas dien viena Vi ne- ar kita turime laiko, maisto papildai skritai pamirĹĄ forma turime no taminai ir mais sÄ…veikauja ÄŻsisa to papildai – vie- apie maistÄ…. Tokiu atve tame su vaistais ir gali bĹŤ Anot pa ĹĄneko ro ar galimybiĹł. tikrÄ… vi taminĹł ir mine vinti tam nas populiariau ju vita- mi. ti vÄ—s, Ĺžmo nÄ—s minai – ge siĹł bĹŤdĹł, pade ra BĹŤna, kad Ĺžmo nesuderinapra- dĹžiagĹł dan- vienam ra iĹĄeitis. TaÄ?iau kieknÄ—s geria maiskiekÄŻ. NorÄ—dami liniĹł me- Ä?iĹł sustiprinti to pa imunitetÄ… ir at Ĺžmogui, no rin gauti visus jÄ— gauti resnÄ—s Ä?iam ge- ki pildus, kurie dubliuoja vienas gas po Ĺžiemos sveikatos, tÄ…. Net ir sezono. kompleksÄ… prie siĹŤlyÄ?iau visÄ… raliai spaus populiariosios natĹŤmoniĹł: regu lia- gali pakenk tos sultys ti. Evelina Zen

UĹžribis 7p.

]N `NX ZR QV X Ăş cV `N` \_ TN [Vg ZbV _RV XVN ZN` ZR Q VN

TN` `cRV XN` Z\ Atbundant gam Tb` ab _V TNb aV [N tai, rodos, ir mes aĂ­ _N YVNV “ `b ZNV` a\ ]_\ QbX aNV` Ä?iau realybÄ— ki turÄ—tume trykĹĄ tokia: mus ka ti gyvybe. Tamuoja nuovar ir bloga nuotai R.SeniĹŤnaitÄ— tikino, kad ÄŻmagis, perĹĄalimo ka. Neretai tiki noma ir visiĹĄ kai atsisakyti ligos mi mÄ—s, jog paĹĄli sys vitaminai vitanĹł bei mais jusiÄ… savijautÄ… ar maisto papil taÄ?iau patai- tai padaryti galitotikpataspilasdĹł, dai. TaÄ?iau me pradÄ—ti reikia muo, kurio maisto racio dikai ÄŻsitikinÄ™, ne nuo to. nas idealiai su kad balansuotas. De ja, dau

„„Iť­ly­gos: gy­ven­to­jai nu­stÄ—­ro iť­gir­dÄ™ apie nie­kur ne­dir­ban­Ä?ios ir de­ťimt­me­tÄŻ sÄ…­skai­tĹł ne­mo­kan­Ä?ios kai­my­nÄ—s

sÄ—k­mÄ™ – iť­si­rō­pi­nu­si kom­pen­sa­ci­jÄ… uĹž ĹĄil­dy­mÄ…, mo­te­ris su­si­ruo­ťÄ— pas val­di­nin­kus rei­ka­lau­ti, kad vi­sos jos sko­los bō­tĹł nu­ra­ťy­tos. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kau­no me­ras And­rius Kup­Ä?ins­kas Ĺža­dÄ—­jo, kad ĹĄil­dy­mo se­zo­nas ant­ra­ me pa­gal dy­dÄŻ Lie­tu­vos mies­te bus baig­tas penk­ta­die­nÄŻ. Ĺ i­lu­ma tu­rÄ—­ tĹł bō­ti iť­jung­ta vi­sa­me mies­te: ir li­go­ni­nÄ—­se, ir ug­dy­mo ÄŻstai­go­se, ir gy­ve­na­muo­siuo­se na­muo­se. A.Kup­Ä?ins­kas Ĺži­niask­lai­dai tvir­ ti­no, kad uŞ­ten­ka tai­ky­tis su gam­ tos kap­ri­zais. Jo nuo­mo­ne, ĹĄil­dy­mo se­zo­nÄ… rei­kia baig­ti kaip ir praÄ—­ju­ siais me­tais – ba­lan­dĹžio 12-Ä…jÄ…. Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas tvir­ti­no, jog kol kas ĹĄil­dy­ mo se­zo­nas uos­ta­mies­ ty­je ne­bus baig­tas.

3

DÄ—l vi­zĹł ata­kuos Pre­zi­den­tÄ™ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pa­jō­rio vers­li­nin­kai ir Klai­pÄ—­dos ap­skri­ties sa­vi­val­dy­biĹł va­do­vai su­si­vie­ni­jo bend­ram tiks­lui – siek­ ti, kad tarp Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos bō­tĹł ÄŻves­tas be­vi­zis re­ Ĺži­mas. Re­gio­nas su­kles­tÄ—­tĹł

„Da­bar yra su­si­da­riu­si sun­kiai su­ vo­kia­ma si­tua­ci­ja. Ĺ˝mo­nÄ—s iĹĄ Ka­li­ ning­ra­do sri­ties no­ri mums at­veŞ­ ti pi­ni­gĹł, o mes at­si­sa­ko­me juos priim­ti. Taip to­liau tÄ™s­tis ne­be­ga­

li“, – kons­ta­ta­vo Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis. Jis tei­gÄ—, jog ar­ti­ miau­siu me­tu bus pa­reng­tas krei­ pi­ma­sis ÄŻ ĹĄa­lies Pre­zi­den­tÄ™ Da­liÄ… Gry­baus­kai­tÄ™ ir Vy­riau­sy­bÄ™. „Šį krei­pi­mÄ…­si pa­si­Şa­dÄ—­jo pa­si­ra­ ĹĄy­ti be­veik vi­sĹł Klai­pÄ—­dos ap­skri­ ties sa­vi­val­dy­biĹł me­rai. Juo pra­ťy­ si­me, kad bō­tĹł pa­nai­kin­tas be­vi­zis re­Şi­mas tarp Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos. Aiť­ku, gal tai ne tik mō­ sĹł ĹĄa­lies val­dĹžios kom­pe­ten­ci­ jos klau­si­mas, ta­Ä?iau ji tu­ri siek­ti mums vi­siems pa­lan­kiĹł spren­di­ mĹł ir Eu­ro­pos SÄ…­jun­gos ins­ti­tu­ci­ jo­se“, – tvir­ti­no D.Ja­sai­tis.

Jis net nea­be­jo­jo, kad jei Ĺžmo­ nÄ—s iĹĄ Ka­li­ning­ra­do sri­ties ÄŻ Lie­tu­ vÄ… ga­lÄ—­tĹł ÄŻva­Şiuo­ti be vi­zĹł, bent jau Klai­pÄ—­dos re­gio­nas su­kles­tÄ—­tĹł. „Jie at­veŞ­tĹł mums pi­ni­gĹł, juos Ä?ia pa­lik­tĹł, o iť­si­veŞ­tĹł tik orÄ… ir mō­sĹł pre­kes“, – nau­dÄ… ÄŻĹžvel­gÄ— D.Ja­sai­tis. Ne­rin­gos me­ras pa­brÄ—­ŞÄ—, kad jei be­vi­zis re­Şi­mas ke­lia ko­kiĹł nors grÄ—s­miĹł, tuo­met ati­dĹžiau tu­rÄ—­tĹł dirb­ti at­sa­kin­gos tar­ny­bos. „Pas­ta­ty­ki­me dau­giau pa­sie­nie­ Ä?iĹł, pa­kel­ki­me jiems al­gas, ir pro­ ble­mĹł ne­bus“, – ÄŻsi­ti­ki­ nÄ™s Ne­rin­gos me­ras.

2

„„RyŞ­tas: V.Kro­lis pa­brÄ—­ŞÄ—, kad pa­jō­rio vers­li­nin­kai ne­nu­rims, kol ne­bus

iť­sprÄ™s­tas iĹĄ Ka­li­ning­ra­do at­vyks­tan­Ä?iĹł tu­ris­tĹł vi­zĹł klau­si­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.


2

ANTRADIENIS, balandžio 9, 2013

miestas

Dėl vi­zų ata­kuos Pre­zi­den­tę 1 Jis tei­gė, jog tu­ris­tams iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties gau­ti vi­zą Ka­vi­nės at­gy­ja dėl ru­sų

įva­žiuo­ti į Lie­tu­vą yra šiek tiek su­ pap­ras­tin­ta tvar­ka nei žmo­nėms, ku­rie no­ri tik pus­die­niui at­vyk­ti į Juodk­ran­tę ar Pa­lan­gą. To­kiems pi­lie­čiams rei­kia pa­teik­ti kvie­ti­mą į Lie­tu­vą įro­dan­čius do­ku­men­tus, ne vie­ną kar­tą ap­si­lan­ky­ti val­džios ins­ti­tu­ci­jo­je. „Ta­čiau žmo­nės iš Ka­li­ning­ra­do sri­ties vis tiek va­žiuo­ja pas mus. Jei ne jie, tai Ne­rin­go­je žie­mą ne­ bū­tų nė vie­nos vei­kian­čios ka­vi­nės. Va­di­na­si, jei bū­tų be­vi­zis re­ži­mas, tu­ris­tų srau­tai iš­ties džiu­gin­tų“, – pa­brė­žė D.Ja­sai­tis. Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai kar­tu su Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­nų aso­cia­ci­ ja ne­se­niai krei­pė­si į už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­rą Li­ną Lin­ke­vi­čių dėl su­pap­ras­tin­to vi­zų re­ži­mo su Ka­ li­ning­ra­do sri­ti­mi. Nu­rim­ti ne­ke­ti­na

Raš­te tei­gia­ma, jog šios po­li­ti­nės, o tuo pat me­tu ir eko­no­mi­nės pro­ble­ mos spren­di­mas yra itin ak­tua­lus Va­ka­rų Lie­tu­vos ap­gy­ven­di­ni­mo, ki­tas pa­slau­gas tei­kian­tiems vers­ li­nin­kams, ku­rių vers­las la­bai pri­ klau­so nuo se­zo­niš­ku­mo, su­si­ju­sio su pra­stu re­gio­no pa­sie­kia­mu­mu per Pa­lan­gos oro uos­tą ir neišp­lė­ to­to kon­fe­ren­ci­nio tu­riz­mo. „Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo bend­ra­dar­ bia­vi­mas iš­spren­dus be­vi­zio re­ži­ mo pa­sie­nio gy­ven­to­jams klau­si­ mą, nu­sta­tant di­des­nį kaip 50 km pa­sie­nio ruo­žo at­stu­mą, pa­gy­vin­tų Va­ka­rų Lie­tu­vos eko­no­mi­nį gy­ve­ ni­mą. Pre­ce­den­tas dėl to­kio be­vi­zio re­ži­mo jau yra Len­ki­jo­je, to­dėl ma­ no­me, kad jis įma­no­mas ir Lie­tu­ vo­je“, – tei­gė Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Vik­to­ras Kro­lis. Jis pa­brė­žė, jog klau­si­mas dėl vi­ zų re­ži­mo tarp Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos yra la­bai se­nas, ta­čiau vis dar neišsp­ręs­tas. „Mes ne­nu­rim­si­me, ju­din­si­me šį klau­si­mą, ne­ty­lė­si­me, nes jei bent jau bus įves­tas su­pap­ras­tin­tas vi­zų re­ži­mas tarp Ka­li­ning­ra­do sri­ties ir Lie­tu­vos, tar­ki­me, 100 ki­lo­met­ rų nuo sie­nos, tai jau bus ge­rai“, – tvir­ti­no V.Kro­lis.

Ne­si­de­ra Ru­si­ja?

Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja va­kar jau pa­tei­kė at­sa­ky­mą į Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mų pra­šy­mą. Ja­me tiks­li­na­ma, kad tarp Len­ ki­jos re­gio­nų ir Ka­li­ning­ra­do sri­ ties įgy­ven­di­na­mas su­si­ta­ri­mas dėl vie­ti­nio eis­mo per sie­ną nė­ra be­vi­ zis re­ži­mas. „Vi­zų dia­lo­gas sie­kiant be­vi­zio re­ži­mo ir de­ry­bos dėl Vi­ zų iš­da­vi­mo tvar­kos su­pap­ras­ti­ni­ mo su­si­ta­ri­mo at­nau­ji­ni­mo vyks­ta Eu­ro­pos Są­jun­gos ly­giu. Vals­ty­bės na­rės dvi­ša­liu pa­grin­du to­kių su­si­ ta­ri­mų su­da­ry­ti ne­ga­li. O ES ša­lių su­si­ta­ri­mai su kai­my­ni­nė­mis ša­ li­mis dėl vie­ti­nio eis­mo per sie­ną su­da­ro­mi va­do­vau­jan­tis ES reg­la­ men­tu, pa­leng­vi­nan­čiu ES ir kai­ my­ni­nių ša­lių pa­sie­nio gy­ven­to­jų ke­lio­nes pa­sie­nio te­ri­to­ri­jo­se“, – tei­gia­ma at­sa­ky­me. Lie­tu­va ir Ru­si­ja dar 2010-ai­siais bu­vo su­de­ri­nu­sios Vie­ti­nio eis­mo per sie­ną su­si­ta­ri­mą, su­pap­ras­ti­ nan­tį gy­ven­to­jų, gy­ve­nan­čių iki 30–50 km at­stu­mu nuo sie­nos, ke­ lio­nes, ta­čiau jis pa­si­ra­šy­tas ne­bu­ vo, nes Ru­si­ja į vie­ti­nio eis­mo per sie­ną te­ri­to­ri­ją pa­gei­da­vo įtrauk­ti vi­są Ka­li­ning­ra­do sri­tį. ES reg­la­men­tas ne­nus­ta­to ga­li­ my­bės iš­plės­ti pa­sie­nio te­ri­to­ri­jos į Lie­tu­vos pu­sę dau­giau nei 50 km. „Lie­tu­vos pu­sė siū­lo Ru­si­jos pu­ sei at­nau­jin­ti de­ry­bas pa­gal ga­ lio­jan­čio reg­la­men­to nuo­sta­tas ir iš­plės­ti su­si­ta­ri­mo tai­ky­mo te­ri­ to­ri­ją, ku­ri apim­tų Lie­tu­vos ad­mi­ nist­ra­ci­nius vie­ne­tus, pa­ten­kan­ čius į 30 km ruo­žą nuo vals­ty­bi­nės sie­nos, bet ne dau­giau kaip 50 km, ir vi­są Ru­si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­tį, ta­čiau Ru­si­jos pu­sė su to­kiais Lie­ tu­vos pa­siū­ly­mais kol kas ne­su­ tin­ka“, – tei­gia­ma Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­jos at­sa­ky­me.

50 – tiek km nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi norima paversti bevizio režimo zona.

Sie­kis: jei pa­di­dė­tų mies­to te­ri­to­ri­ja, sy­kiu išaug­tų ir Klai­pė­dos gy­ven­to­jų skai­ čius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­da no­ri bū­ti di­des­nė Pag­rin­di­nis Klai­pė­dos sie­kis – kuo dau­ giau gy­ven­to­jų. To­kį tiks­lą iš­si­kė­lę po­li­ti­ kai stra­te­gi­nia­me plėt­ros pla­ne iki 2020 me­tų nu­ma­tė ga­li­my­bę pra­plės­ti uos­ta­ mies­čio ri­bas. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pri­ta­rė ko­ne vien­bal­siai

Stra­te­gi­nia­me pla­ne nu­ma­ty­ ti mies­to plėt­rą nau­jo­se te­ri­to­ri­jo­ je pa­siū­lė Te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ko­ mi­te­to na­riai. Val­di­nin­kai tik su­for­mu­la­vo, jog mies­to plėt­rą ga­li­ma pa­siek­ti kei­ čiant Klai­pė­dos ad­mi­nist­ra­ci­nes ri­bas, pri­jun­giant prie­mies­čius, ar­ba ri­bų ne­keis­ti, bet bend­ra­dar­ biau­ti su kai­my­ni­nė­mis sa­vi­val­dy­ bė­mis, kad jos skir­tų pi­ni­gų uos­ta­ mies­čio inf­rast­ruk­tū­rai pri­žiū­rė­ti. Juk ja nau­do­ja­si ne tik klai­pė­die­ čiai, o, pa­vyz­džiui, ir Klai­pė­dos ra­ jo­no ar Ne­rin­gos gy­ven­to­jai. Mies­to ta­ry­bos Ko­le­gi­jos na­riai va­kar su­ta­rė, jog į stra­te­gi­nį pla­ną rei­kia įra­šy­ti abi mies­to plėt­ros ga­ li­my­bes: ir keis­ti ad­mi­nist­ra­ci­nes Klai­pė­dos ri­bas, ir bend­ra­dar­biau­ti su kai­my­ni­nė­mis sa­vi­val­dy­bė­mis. „Jei ku­rio nors prie­mies­čio gy­ ven­to­jai no­rės pri­si­jung­ti prie Klai­ pė­dos, o mes stra­te­gi­nia­me pla­ ne ne­bū­si­me nu­ma­tę, kad mies­to ri­bos ga­li bū­ti kei­čia­mos, tuo­met žmo­nės ne­ga­lės tap­ti klai­pė­die­ čiais“, – ko­ne vien­bal­siai dėl mies­ to ri­bų kei­ti­mo su­ta­rė po­li­ti­kai.

li­ka­vo V.Lu­pei­ka. Jis taip pat pa­ gei­da­vo, jog stra­te­gi­nia­me plėt­ros pla­ne bū­tų nu­ma­ty­ta, kad jau ki­tais me­tais uos­ta­mies­ty­je bū­tų pra­de­ da­mos steig­ti 4–5 se­niū­ni­jos. „Jos ir yra sa­vi­val­dos pa­grin­das. Ne­ga­li­ma mies­to val­dy­ti iš vie­no taš­ko, se­niū­nai­čiai jau da­bar pa­ klai­kę laks­to, ne­sup­ran­ta, su kuo ir kaip rei­kia bend­rau­ti“, – pa­brė­ žė V.Lu­pei­ka. Pa­tei­kęs to­kį siū­ly­mą, jis su­ lau­k ė Klai­p ė­d os me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko pa­ba­ri­mo, kad ne­si­ lan­ko sa­vo par­ti­jos frak­ci­jos po­ sė­džiuo­se. Pas­ta­bų – 120

Vy­tau­tas Lu­pei­ka:

Pa­žiū­rė­ki­te, kas de­ da­si Gi­ru­liuo­se, Meln­ra­gė­je, Smil­ty­ nė­je. O jūs dar no­ri­te di­din­ti mies­tą.

Už­si­ma­nė se­niū­ni­jų

Ta­čiau jie iš­kart su­si­lau­kė ir iš­ kal­bin­go­jo mies­to ta­ry­bos na­rio Vy­tau­to Lu­pei­kos py­los. „Ir da­ bar mies­tas yra di­de­lis, ap­leis­tas, dyk­ros ne­pri­žiū­ri­mos. Pa­žiū­rė­ki­ te, kas de­da­si Gi­ru­liuo­se, Meln­ra­ gė­je, Smil­ty­nė­je. O jūs dar no­ri­te di­din­ti mies­tą“, – ko­le­goms rep­

Kon­ser­va­to­rių frak­ci­ja jau bu­vo pa­ tei­ku­si siū­ly­mą dėl mies­to val­džios de­cent­ra­li­za­vi­mo, ku­ris įtrauk­tas į stra­te­gi­nės plėt­ros pla­ną. „Ja­me aiš­kiai ne­pa­ra­šy­ta, kad bus stei­g ia­m os se­n iū­n i­jos, nes da­bar jau yra vi­so­kių ki­tų bū­dų, kaip mies­tą val­dy­ti ne iš vie­no taš­ko. Pla­ne nu­ma­ty­ta prie­mo­nė ieš­ko­ti ga­li­my­bių de­cent­ra­li­zuo­ti mies­to val­dy­mą. Ga­li bū­ti stei­gia­ mos ne se­niū­ni­jos, o, pa­vyz­džiui, nuo­to­li­nio val­dy­mo cent­rai“, – paaiš­ki­no Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus ve­dė­ja Ind­rė Bu­te­nie­nė. Iš po­li­ti­kų bu­vo su­lauk­ta net 120 pa­siū­ly­mų, kaip pa­ko­re­guo­ ti stra­te­gi­nį plėt­ros pla­ną iki 2020 me­tų. Kai ku­rie pa­siū­ly­mai į pla­ ną įtrauk­ti, ki­ti at­mes­ti, nes jiems įgy­ven­din­ti fi­nan­si­nių iš­tek­lių ne­ nu­si­ma­to. Šis pla­nas bus tvir­ti­na­mas mė­ ne­sio pa­bai­go­je vyk­sian­čia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je.

Į va­do­vo vie­tą – 11 kan­di­da­tų Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis jau tu­ rė­tų paaiš­kė­ti, kas va­do­vaus mies­ to cent­re esan­čiam Se­na­jam tur­gui. Dėl va­do­vo po­sto var­žo­si vie­nuo­li­ ka kan­di­da­tų.

Tvar­ka: iš Ka­li­ning­ra­do į Ne­rin­gą įva­žiuo­jan­tiems žmo­nėms pri­va­lo­ma

sto­te­lė – Ni­dos pa­sie­nio po­stas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

No­rin­čių­jų da­ly­vau­ti Se­no­jo tur­ gaus va­do­vo kon­kur­se pa­raiš­kų priė­mi­mas bai­gė­si penk­ta­die­nį. Su­lauk­ta 11-os as­me­nų, no­rin­čių užim­ti šį po­stą, pa­raiš­kų. Dau­gu­ ma pa­raiš­kas da­ly­vau­ti kon­kur­se pa­tei­kė pa­sku­ti­nė­mis die­no­mis.

„Da­ly­vių daug. Rink­tis tik­rai yra iš ko. Pa­na­šaus da­ly­vių skai­čiaus ir ti­kė­jo­mės“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė, Se­no­jo tur­ gaus įmo­nės val­dy­bos na­rė Mil­da Pet­raus­kai­tė. To­liau bend­ro­vės val­dy­ba ver­tins kon­kur­so da­ly­vių pa­teik­tus do­ku­ men­tus, ar šie ati­tin­ka rei­ka­la­vi­ mus. Ta­da kon­kur­so da­ly­viai bus kvie­čia­mi po­kal­bio. Dau­giau už­ duo­čių jiems ne­nu­ma­ty­ta. „Kon­kur­so da­ly­viai tu­rė­jo pa­ teik­ti pro­gra­mas, kaip dirb­tų, jei va­do­vau­tų Se­na­jam tur­gui. Jos bus

ver­ti­na­mos“, – pa­sa­ko­jo M.Pet­ raus­kai­tė. Ka­da tiks­liai Se­na­sis tur­gus tu­ rės va­do­vą, nė­ra aiš­ku. Ti­ki­ma­si, jog šią sa­vai­tę pa­vyks su­reng­ti po­ kal­bius su vi­sais kan­di­da­tais. Pag­rin­di­niai rei­ka­la­vi­mai nau­ja­ jam tur­gaus va­do­vui yra eko­no­mi­kos, vers­lo ad­mi­nist­ra­vi­mo ar va­dy­bos iš­ si­la­vi­ni­mas ir tre­jų me­tų pa­tir­tis dir­ bant va­do­vau­ja­mą dar­bą. Se­na­sis tur­gus va­do­vo ne­tu­ri nuo ko­vo 1 die­nos. Il­ga­me­tė jo va­ do­vė Ra­mu­tė Ku­bi­lie­nė pa­si­trau­kė abi­pu­siu su­si­ta­ri­mu su bend­ro­vės val­dy­ba.


3

ANTRADIENIS, balandžio 9, 2013

miestas Išau­go ir kro­va, ir pa­ja­mos

Iš­vyks­ta į ko­man­di­ruo­tę

Sky­rė sti­pen­di­jas

Per pir­mą­jį šių me­tų ket­vir­ tį bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ter­mi­na­lo kro­vos apim­tis pa­di­ di­no 10 pro­c., o vals­ty­bės val­ do­mos įmo­nės pa­ja­mos per tą pa­tį lai­ko­tar­pį au­go 9 pro­c. Vie­ nas mo­der­niau­sių Eu­ro­po­je naf­tos pro­duk­tų ter­mi­na­lų per­ kro­vė 2,163 mln. to­nų kro­vi­nių ir ga­vo 41,5 mln. li­tų pa­ja­mų.

Uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas šian­dien iš­vyks­ta į ko­man­di­ruo­tę da­ly­vau­ti Lie­tu­ vos am­ba­sa­dos Jung­t i­nė­je Ka­ra­ lys­tė­je or­ga­ni­zuo­ja­muo­se ren­gi­ niuo­se sie­kiant at­nau­jin­ti Klai­pė­ dos par­tne­rys­tės ry­šius su Šiau­ rės Tain­sai­du, pri­sta­ty­ti eko­no­mi­ nio bend­ra­dar­bia­vi­mo per­spek­ ty­vas ir ge­le­žin­ke­lio li­ni­ją „Sun“.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to se­na­to nu­ta­ri­mu 8 stu­den­tams skir­tos var­di­nės sti­pen­di­jos už pa­va­sa­ rio se­mest­re pa­siek­tus ge­riau­ sius re­zul­ta­tus. Jos skir­tos Ri­mai Birš­ky­tei, Jus­tui Ston­čiui, Mil­dai Čer­nec­ky­tei, Mil­dai Meš­ky­tei, Ži­ vi­lei Be­niu­šy­tei, Ind­rei Na­za­ren­ ko, Gre­tai Ne­ver­daus­kai­tei, Ro­ ma­nui Rai­šuo­čiui.

Šil­dy­mą iš­jungs dar ne­grei­tai „Drą­si min­tis da­bar už­ 1 baig­ti šil­dy­ti. Ar ga­li­ma priim­ti to­kius dras­tiš­kus spren­di­

mus, kai už lan­go toks oras? Mes pir­miau­siai ver­ti­na­me ne drą­sų, ryž­tin­gą, am­bi­cin­gą pa­reiš­ki­mą, o si­tua­ci­ją“, – tvir­ti­no uos­ta­mies­čio va­do­vas. V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, kad kai tik leis oro są­ly­gos, šil­dy­mo se­zo­ nas bus už­baig­tas ne­del­siant. „Bū­s i­m e tau­p ūs, bet san­t ū­ res­ni. Tau­py­ti rei­kia, ta­čiau ne žmo­nių svei­ka­tos są­skai­ta. Ki­ta

Ofi­cia­li šil­dy­mo se­ zo­no pa­bai­ga ga­li bū­ti skel­bia­ma, kai tri­jų pa­rų iš ei­lės vi­ du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ ra yra ne ma­žes­nė kaip 10 laips­nių ši­ lu­mos.

Kon­fe­ren­ci­ja. Ry­toj 10 val. Klai­pė­dos „Že­my­nos“ gim­na­zi­jo­je vyks kon­fe­ren­ ci­ja „Spe­cia­lių­jų po­rei­kių mo­ki­nių ug­ dy­mo kar­je­rai ga­li­my­bės: si­tua­ci­ja ir per­spek­ty­vos“. Lie­tu­vos mo­ki­nių ne­for­ ma­lio­jo švie­ti­mo cent­ro Klai­pė­dos re­ gio­no kon­sul­tan­tai, kon­fe­ren­ci­jos me­ tu pri­sta­tys ins­ti­tu­ci­jų ga­li­my­bes, ge­rą­ ją pa­tir­tį, pro­ble­mas, mo­ky­mo pro­gra­ mas, pro­jek­tus, ug­dy­mo kar­je­rai pa­siū­ ly­mus spe­cia­lių­jų po­rei­kių as­me­nims. Ke­lei­viai. Ko­vą mies­to au­to­bu­sais va­ žia­vo 864 tūkst. 552 ke­lei­viai. Pa­ly­gin­ ti su va­sa­riu, 79 tūkst. 251 dau­giau. Po­ pu­lia­riau­sios sto­te­lės pir­mą­jį pa­va­sa­ rio mė­ne­sį bu­vo „Bib­l io­te­kos“, „At­g i­ mi­mo“, va­ž iuo­jant iš šiau­r i­nės į pie­t i­ nę mies­to pu­sę, „Smil­te­lės“, „Svei­ka­tos prie­ž iū­ros cent­ro“, va­ž iuo­jant iš pie­ti­ nės į šiau­ri­nę mies­to pu­sę.

Pla­nai: įver­ti­nus orų pro­gno­zes, ma­no­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas uos­ta­mies­ty­je ofi­cia­liai ga­li bū­ti baig­tas pa­

sku­ti­nę ba­lan­džio sa­vai­tę.

ver­tus, ga­li­ma pri­min­ti, kad gy­ ven­to­jai ga­li pa­tys sa­vo na­me iš­ si­jung­ti šil­dy­mą, ne­lauk­da­mi, kol bus pa­skelb­ta ofi­cia­li šil­dy­mo se­ zo­no pra­džia“, – pa­brė­žė mies­to va­do­vas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Bu­tų ir ener­ge­ti­kos po­sky­rio ve­dė­jas Al­ gis Gai­žu­tis tvir­ti­no, jog šia te­ ma yra kal­ba­ma, ste­bi­mos pro­ gno­zės. „Įver­ti­nę jas, ma­no­me, kad vei­ kiau­siai šil­dy­mo se­zo­ną pa­vyks už­ baig­ti pa­sku­ti­nę ba­lan­džio sa­vai­ tę“, – tei­gė ve­dė­jas.

Dienos telegrafas

Pa­sak A.Gai­žu­čio, rei­kia iš­lauk­ ti, kol oro tem­pe­ra­tū­ra ati­tiks rei­ ka­la­vi­mus. Ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­ ga ga­li bū­ti skel­bia­ma, kai tri­jų pa­rų iš ei­lės vi­du­ti­nė tem­pe­ra­tū­ ra yra ne ma­žes­nė kaip 10 laips­ nių ši­lu­mos. Įmo­n ės „Klai­p ė­d os ener­g i­ja“ duo­me­ni­mis, pa­sta­ro­sio­mis pa­ ro­mis ji sie­kė 0–2 laips­nius ši­ lu­mos. „Sup­ran­ta­ma, žmo­nės ga­li ir pa­ tys su­si­rink­ti pa­ra­šus ir už­baig­ti šil­dy­ti. Pa­gal Ci­vi­li­nį ko­dek­są tam

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tu­ri pri­tar­ti 50 pro­c. ir dar bent vie­nas būs­tų sa­vi­nin­kas. Ta­čiau ne­ga­li­ma pa­mirš­ti ir ki­ to rei­ka­la­vi­mo – iš­jun­gus šil­dy­mą, pa­tal­po­je tu­ri vy­rau­ti ne že­mes­nė nei 18 laips­nių ši­lu­mos tem­pe­ra­tū­ ra“, – pri­mi­nė ve­dė­jas. Tad, anot A.Gai­žu­čio, at­si­žvel­ gus į me­teo­ro­lo­gi­nes są­ly­gas, no­ rin­tiems už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną rei­kė­tų gau­ti vi­sų gy­ven­to­jų su­ ti­ki­mą. Ki­taip bū­tų pa­žeis­tos ne­ su­tin­kan­čių­jų tei­sės, nes pa­tal­po­ se ne­vy­rau­tų 18 laips­nių ši­lu­mos tem­pe­ra­tū­ra.

Šil­dy­mo se­zo­nų pabaiga Klai­pė­do­je 2004 m. – ba­lan­džio 19 d.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 13 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Fe­lik­sas La­ta­kas (g. 1923 m.), Ed­var­das Jo­na­vi­čius (g. 1931 m.), Tat­ja­na Ku­bo­va (g. 1932 m.), Ni­na Bo­ri­so­va (g. 1932 m.), Sta­nis­lo­vas Ado­ mas Ston­kus (g. 1933 m.), Ser­gej Paš­čiuk (g. 1935 m.), Je­le­na Le­že­pio­ko­va (g. 1942 m.), Ri­man­tas Po­cius (g. 1958 m.), Je­le­ na Cho­lo­dins­ka­ja (g. 1961 m.), Dei­vy­das Rip­kaus­kas (g. 1976 m.), Vil­ma Vit­ku­tė (g. 1983 m.), Ai­va­ras Moc­kus (g. 1985 m.), Gre­ta Ste­me­lia­kie­nė (g. 1986 m.).

2005 m. – ba­lan­džio 18 d. 2006 m. – ba­lan­džio 25 d. 2007 m. – ba­lan­džio 16 d. 2008 m. – ba­lan­džio 24 d. 2009 m. – ba­lan­džio 14 d.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Zi­ nai­da Me­ni­ko­va, My­ko­las Ju­dic­kas, Sta­ nis­lo­vas Ado­mas Ston­kus, Je­le­na Le­že­ pio­ko­va, Vil­ma Vit­ku­tė, Ser­gej Paš­čiuk, Ri­man­tas Po­cius, Tat­ja­na Ku­bo­va.

2010 m. – ba­lan­džio 26 d. 2011 m. – ba­lan­džio 21 d. 2012 m. – ba­lan­džio 20 d.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir ber­niu­kas.

Gresia ne­tek­ti marš­ru­ti­nio tak­si Už ga­li­my­bę va­ži­nė­tis marš­ru­ti­niu tak­si ko­vo­ję Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai ne­si­nau­do­ja šia pa­slau­ga. Per die­ną vi­du­ti­niš­kai au­ to­bu­siu­kais va­žiuo­ja vos trys žmo­nės. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to val­džiai nu­spren­dus pa­ nai­kin­ti 7-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­ tą marš­ru­ti­nį tak­si, Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai su­ki­lo. Jie ren­gė pro­ tes­to ak­ci­jas, kad „mik­riu­kas“ bū­ tų iš­lai­ky­tas. Uos­ta­mies­čio val­džia ieš­ko­jo bū­ dų, kaip po vie­šo­jo trans­por­to re­ for­mos pa­ge­rin­ti Tau­ra­lau­kio gy­ ven­to­jų su­si­sie­ki­mą su mies­tu. Bu­vo pra­tęs­tas 14-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­to au­to­bu­so marš­ru­tas. Jis pra­dė­jo va­žiuo­ti per vi­są Tau­ra­lau­

kį iki „De­be­sų“ sto­te­lės. Pra­dė­tas ir eks­pe­ri­men­tas. Da­lis 9-ojo marš­ ru­to marš­ru­ti­nių tak­si už­su­ko ir į Tau­ra­lau­kį. Nusp­ręs­ta, kad eks­pe­ ri­men­tas truks tris mė­ne­sius – iki ba­lan­džio 15 die­nos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus tvir­ti­no, kad dar lau­kia­ma raš­to iš ve­žė­jo, ku­rio marš­ru­ti­niai tak­si už­suk­da­vo į Tau­ra­lau­kį. Ta­ čiau, pa­sak ve­dė­jo, pa­na­šu, kad šis marš­ru­tas ne­pa­si­tei­si­no. „Ke­lei­vių srau­tas yra la­bai ma­ žas. Pir­mą­jį mė­ne­sį 9-uo­ju marš­ ru­ti­niu tak­si va­žia­vo tik 95 ke­lei­viai

iš Tau­ra­lau­kio. Pas­lau­gą teik­ti su­ ti­kęs ve­žė­jas iš pra­džių ma­nė, kad per lai­ką ke­lei­vių pa­dau­gės. Ta­čiau si­tua­ci­ja ne­la­bai pa­si­kei­tė“, – pa­ sa­ko­jo R.Moc­kus. Anot pa­šne­ko­vo, grei­čiau­siai bus nu­spręs­ta, jog 9-asis marš­ru­ti­nis tak­si ne­beuž­suk­tų į Tau­ra­lau­kį. Ta­ čiau ga­lu­ti­nis spren­di­mas paaiš­kės po ba­lan­džio 15 die­nos. „No­ri­me iš­girs­ti, ką pa­sa­kys ve­ žė­jas, ir ta­da nu­spręs­ti“, – tvir­ti­ no ve­dė­jas. 9-asis marš­ru­ti­nis tak­si į Tau­ra­ lau­kį vi­du­ti­niš­kai už­su­ka tris kar­ tus per va­lan­dą.

Trans­por­tas: da­lis 9-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tų marš­ru­ti­nių tak­si už­su­

ka ir į Tau­ra­lau­kį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.


4

antradienis, balandžio 9, 2013

miestas

Milžiniška skola – nebaisi 1

„Jos sko­los sie­kia 14 tūks­tan­čių li­tų, vien už elekt­rą ji sko­lin­ga 3 tūks­tan­čius. Ir kaip taip žmo­nėms se­ka­si? Aš bu­ vau sko­lin­ga šim­tą li­tų už elekt­rą, tuoj pat pri­si­sta­tė sko­lų išieš­ko­to­ jai“, – pa­sa­ko­jo ša­lia sko­li­nin­kės gy­ve­nan­ti Va­len­ti­na. Mo­te­ris su­ne­ri­mo, kai bend­ra­bu­ čio blo­ko kai­my­nė šią žie­mą ga­vo kom­pen­sa­ci­ją už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį. „Mū­sų van­dens skai­tik­ liai yra bend­ri. Da­bar, kai ji gau­ na kom­pen­sa­ci­ją, bi­jau, kad kai­ my­nai iš vi­so ne­tau­pys van­dens. O už jį juk mo­ka­me per­pus. Ar ne­ bus taip, kad ki­tų vel­tė­diš­ku­mas man kai­nuos dvi­gu­bai bran­giau?“ – nuo­gąs­ta­vo mo­te­ris.

di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja. Ri­ba, ku­rią per­žen­gus ga­li grės­ti ne­tek­ ti sto­go virš gal­vos, yra įsi­sko­li­ni­ mai, vir­ši­ję 7 tūkst. li­tų. „Esa­me gir­dė­ję, kai to­kie žmo­nės pa­reiš­kia, kad jie gė­rė ir gers, o są­ skai­tų net ne­si­ruo­šia mo­kė­ti. Ne­va te­gul mo­ka ki­ti. Rei­kė­tų griež­tin­ ti tvar­ką. Už nu­si­žen­gi­mus ver­ tė­tų atim­ti vi­sas iš­ly­gas to­kiems žmo­nėms“, – nuo­mo­nę dės­tė D.Gir­ži­nie­nė.

Re­kor­das – 30 tūkst. li­tų

Di­džiau­sia šio na­mo sko­li­nin­kė žur­na­lis­tams du­rų ne­pa­no­ro pra­ ver­ti ir pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, kaip jai pa­si­se­ka ne­dir­bant ir ne­mo­kant są­skai­tų tu­rė­ti sto­gą virš gal­vos. Ta­čiau na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ čios įmo­nės „Klai­pė­dos bend­ra­bu­ tis“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Dai­va

Jei žmo­gus links­mai no­ri gy­ven­ti, mes jam ir ne­truk­do­me.

Pa­šal­pos pra­ge­ria­mos?

Kai­my­nų lė­ba­vi­mas įgri­so

Į al­ko­ho­lį įjun­kę sko­li­nin­kai ki­tų šio bend­ra­bu­čio gy­ven­to­jų kant­ ry­bę nuo­lat ban­do nak­ti­niais lė­ ba­vi­mais ir muš­ty­nė­mis. „Ar yra tei­sy­bė gy­ve­ni­me? Mes kiek­vie­ną li­tą tau­po­me, mo­ka­me vi­ sas są­skai­tas. Štai vie­na jau­na ma­ma su dviem vai­kais iš šio bend­ra­bu­čio bu­vo iš­kel­din­ta už sko­las. O ši mū­sų kai­my­nė net ga­vo kom­pen­sa­ci­ją už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, nors ne­dir­ ba ir ne­mo­ka sko­lų. Ko­kia čia tvar­ka, kai iš­lai­ko­mi vel­tė­džiai, o dir­ban­tys ir be­si­sten­gian­tys nie­ko iš vals­ty­ bės ne­gau­na?“ – klau­sė ki­ta šio na­ mo gy­ven­to­ja Al­do­na. Ki­ta šio bend­ra­bu­čio gy­ven­to­ja, au­gi­nan­ti vai­ką, ste­bė­jo­si, kad vals­ ty­bė leng­va ran­ka da­li­ja pa­šal­pas į al­ko­ho­lį įjun­ku­siems žmo­nėms. „O kai aš bu­vau nėš­čia, „Sod­ra“ at­si­sa­kė man mo­kė­ti, nes pri­trū­ko vie­no mė­ne­sio ir 19 die­nų dar­bo sta­ žo. Aša­ros by­ra pri­si­mi­nus tuos lai­ kus, kaip bu­vo sun­ku. O čia nie­ka­da ne­dir­bu­siems ir už nie­ką ne­mo­kė­ju­ siems vals­ty­bė vis tiek duo­da pa­šal­ pas“, – pik­ti­no­si jau­na mo­te­ris. Iš­gir­du­sios, kad sko­lų ne­mo­ kan­ti kai­my­nė su­si­ruo­šė rei­ka­lau­ ti jų nu­ra­šy­mo, mo­te­rys nu­spren­dė pra­neš­ti apie tai sa­vi­val­dy­bei.

Aud­ro­nė Lie­sy­tė:

Rei­ka­la­vi­mai: įmo­nės „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­

to­jai D.Gir­ži­nie­nei te­ko gir­dė­ti net įsak­mių pa­šal­pų ga­vė­jų nu­ro­dy­mų pa­ge­rin­ti jų bui­tį. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gir­ži­nie­nė ne­si­ste­bė­jo nie­kur ne­dir­ ban­čios gy­ven­to­jos ryž­tu iš­si­rei­ka­ lau­ti jos pa­čios sko­lų nu­ra­šy­mo. „Ši gy­ven­to­ja – ne vie­nin­te­lė to­ kia. Yra ir to­kių, ku­rie pa­kel­tu to­nu rei­ka­lau­ja sau iš­ly­gų. Pa­vyz­džiui, ten­ka klau­sy­tis, kaip to­kie nie­kur ne­dir­ban­tys ir gy­ve­nan­tys so­cia­ li­niuo­se būs­tuo­se rei­ka­lau­ja, kad bend­ro nau­do­ji­mo pa­tal­pos ati­ tik­tų hi­gie­nos nor­mas. To­kie žmo­ nės pui­kiai ži­no sa­vo tei­ses, ta­čiau sa­vo pa­rei­gas daž­nai pa­mirš­ta“, – ap­gai­les­ta­vo D.Gir­ži­nie­nė. Įmo­nė „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“ ad­mi­nist­ruo­ja di­de­lę da­lį na­mų, ku­riuo­se yra so­cia­li­nių būs­tų. „Už būs­to nuo­mą to­kie žmo­nės dar su­ge­ba su­mo­kė­ti, ta­čiau už ki­tas pa­ slau­gas daž­nai ne­be­mo­ka­ma. Tu­ri­me vie­ną sko­lą, ku­ri sie­kia net 30 tūkst. li­tų“, – pri­si­mi­nė D.Gir­ži­nie­nė.

Sis­te­ma au­gi­na iš­lai­ky­ti­nius

D.Gir­ži­nie­nė pri­pa­ži­no, kad iš­lai­ ky­ti­nių kar­tą au­gi­na vals­ty­bės so­ cia­li­nė po­li­ti­ka. „To­kios ka­te­go­ri­jos gy­ven­to­jai pa­si­bel­džia net su rei­ka­la­vi­mais, pa­vyz­džiui, įsta­ty­ti nau­jas du­ris, ku­rios bu­vo pa­deg­tos, ir pa­keis­ti se­ną lan­gą plas­ti­ki­niu. Ir dar pa­ ra­gi­na pa­sku­bė­ti ir ap­rū­pin­ti juos pa­to­gu­mais. To­kia sis­te­ma au­gi­na to­kius „lai­mės kū­di­kius“, – šiur­po D.Gir­ži­nie­nė. Gy­ve­ni­mas iš pa­šal­pų, kom­pen­ sa­ci­jos, pa­sak pa­šne­ko­vės, ne­ska­ ti­na ieš­ko­tis dar­bo. „Jiems neap­si­mo­ka dirb­ti. O pa­ si­gir­da­mi, kad gaus kom­pen­sa­ci­jas ir to­liau už nie­ką ne­mo­kės, jie tik dar la­biau pik­ti­na ap­lin­ki­nius gy­ ven­to­jus. Ir aš su­pran­tu juos“, – pa­ste­bė­jo „Klai­pė­dos bend­ra­bu­tis“

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė ti­ki­no, kad sko­lų nu­ra­šy­mo me­cha­niz­mas nė­ra toks pa­pras­tas, kaip ga­li at­ro­dy­ti iš pir­mo žvilgs­nio. „Ko­mi­si­ja žiū­ri, ar žmo­gus daug kar­tų at­si­sa­kė Dar­bo bir­žos siū­lo­ mo dar­bo. Ana­li­zuo­ja­ma, ar žmo­gus dir­ba, ar sten­gia­si su­ma­žin­ti įsi­sko­ li­ni­mus. O gal žmo­gus ne­ro­do jo­kios ini­cia­ty­vos?“ – tei­gė A.Lie­sy­tė. So­cia­li­nės pa­ra­mos pra­šy­to­jai daž­niau­siai lai­ku ir stro­piai su­ren­ ka vi­sus rei­ka­lin­gus do­ku­men­tus pa­ra­mai gau­ti. „Ta­čiau tai ne­reiš­ kia, kad jų gy­ve­ni­mas tu­rė­tų bū­ti džiaugs­min­gas ir pi­ni­gai bū­tų ski­ ria­mi tik iš­gė­ri­mams. Jei kai­my­nai nuo­lat kvie­čia po­li­ci­ją ir to­kie at­ve­ jai yra fik­suo­ja­mi, mes ga­lė­tu­mė­me ati­džiau pa­si­žiū­rė­ti į to­kius pa­šal­pų ga­vė­jus“, – aiš­ki­no A.Lie­sy­tė. Esą iš vals­ty­bės ki­še­nės ne­tu­rė­ tų bū­ti svai­gi­na­ma­si, ta­čiau to su­ kont­ro­liuo­ti fak­tiš­kai neį­ma­no­ma. „Jei tai šiaip iš­gė­ri­nė­ji­mas, mes ne­ga­li­me kiš­tis. Ta­čiau gal vyks­ta nuo­la­ti­nės šven­tės, ir tai truk­do ap­ lin­ki­niams? To­kiu at­ve­ju mes daž­ niau­siai sko­lų ne­den­gia­me ir žmo­gus iš­kraus­to­mas lauk“, – pri­pa­ži­no So­ cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja. Sko­loms – mil­ži­niš­ka su­ma

A.Lie­sy­tė ti­ki­no, kad iki griež­čiau­ sios san­kci­jos – būs­to par­da­vi­mo už sko­las – mė­gi­na­ma ieš­ko­ti ir ki­ tų bū­dų. „Žiū­ri­ma, ar yra ki­to tur­ to, so­do skly­pų, pa­vel­dė­tų že­mių. Gal žmo­nės pa­jė­gūs sko­lą mo­kė­ti da­li­mis? Ta­čiau jei žmo­gus links­ mai no­ri gy­ven­ti, mes jam ir ne­ truk­do­me“, – aiš­ki­no A.Lie­sy­tė. Pa­sak jos, per me­tus Klai­pė­do­ je nu­ra­šo­ma 80 tūkst. li­tų gy­ven­ to­jų sko­lų. „Ta­čiau sko­la nu­ra­šo­ma tik vie­ną kar­tą. Prieš ke­le­tą me­tų bu­vo nu­ ra­šy­ta 20 tūkst. li­tų vir­ši­ju­si sko­la.

Vis­gi tai yra vie­ne­ti­niai at­ve­jai“, – pri­pa­ži­no A.Lie­sy­tė. Ri­ba – trys mė­ne­siai

Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ Sko­lų išieš­ko­ji­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė Do­ vi­lė Koz­lo­vie­nė ti­ki­no, kad re­kor­di­nė sko­la įmo­nei sie­kia 30 tūkst. li­tų. „Tai so­cia­li­nio būs­to nuo­mi­nin­kai. Jei žmo­nės ne­dek­la­ruo­ja skai­tik­lio rod­me­nų ir neį­si­lei­džia dar­buo­to­jų jų pa­tik­rin­ti, su­var­to­to van­dens kie­ kis ap­skai­čiuo­ja­mas pa­gal nu­ma­ty­tą 7 „ku­bų“ nor­mą žmo­gui. O jei bu­ te gy­ve­na 5 ar 7 žmo­nės, per mė­ne­sį su­si­da­ro per 200 li­tų są­skai­ta. Sko­ los ima aug­ti aki­mirks­niu“, – ti­ki­no D.Koz­lo­vie­nė. Sko­lų išieš­ko­ji­mo sky­riaus vir­ši­ nin­kė pri­si­mi­nė tik vie­ną at­ve­jį, kai už sko­las bu­vo par­duo­tas sko­li­nin­ ko būs­tas. „Jei ant­sto­lis išieš­ko, kad ir po ke­lis li­tus, ne­ga­li­ma sko­los išieš­ ko­ji­mo nu­kreip­ti į būs­tą“, – ti­ki­ no sky­riaus vir­ši­nin­kė. Įmo­nė „Klai­pė­dos van­duo“ per­nai nu­ra­šė 3,1 tūkst. sko­lų at­ve­jų. Ta­čiau tai 100 li­tų ne­vir­ši­jan­čios sko­los. „Iš vi­so pra­dels­tos sko­los su­da­ rė 4 mln. 465 tūkst. li­tų. Gy­ven­to­ jų sko­los su­da­rė 3 mln. 376 tūkst. li­tų. Ki­tų įstai­gų ir įmo­nių sko­los su­da­rė 417 tūkst. li­tų. Pra­mo­nės įmo­nės bu­vo sko­lin­gos 672 tūkst. li­tų“, – aiš­ki­no D.Koz­lo­vie­nė. So­cia­li­niuo­se būs­tuo­se gy­ve­ nan­čių as­me­nų sko­la su­da­ro 651 tūkst. li­tų. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ at­ sto­vų tei­gi­mu, sko­lų už būs­to šil­ dy­mą išieš­ko­ji­mas pra­si­de­da, kai gy­ven­to­jas są­skai­tų ne­mo­ka tris mė­ne­sius. Šiuo me­tu uos­ta­mies­ty­ je už šil­dy­mą bend­ra įsi­sko­li­ni­mų su­ma sie­kia 15 mln. 84 tūkst. li­tų. Di­džiau­sia gy­ven­to­jo sko­la už šil­dy­mą – 29 tūkst. li­tų.

Išk­raus­ty­ti cerk­vės ne­sku­bama Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nors kont­ro­lie­riai ir nu­sta­tė, kad A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­ los pa­tal­po­se cerk­vė bu­vo įreng­ ta ir vei­kė ne­le­ga­liai, iš­kraus­ty­ti šven­to­vės ne­sku­ba nei po­li­ti­kai, nei val­di­nin­kai.

Iš­va­da: nu­sta­ty­ta, jog cerk­vė A.Rub­

lio­vo pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je ne­tei­ sė­tai vei­kė dau­giau nei 10 me­tų.

Sa­vi­val­dy­bės kont­ro­lie­riai dar me­ tų pra­džio­je bai­gė ty­ri­mą ir nu­sta­ tė, kad dau­giau nei de­šimt me­tų A.Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­ los pa­tal­po­se įsi­kū­ru­sios cerk­vės veik­lai ne tik nė­ra ofi­cia­lių su­tar­ čių ar lei­di­mų, bet ir pa­ts pa­sta­tas re­konst­ruo­tas ne­tei­sė­tai.

Kont­ro­lie­riams mo­kyk­los va­do­ vy­bė ne­pa­tei­kė jo­kių do­ku­men­tų, įro­dan­čių, kad sta­ty­bos dar­bai at­lik­ ti ir cerk­vė ug­dy­mo pa­tal­po­se vei­kia le­ga­liai. Be to, nu­sta­ty­ta ir tai, kad re­li­gi­nes apei­gas ir kul­to ce­re­mo­ni­ jas pa­mo­kų me­tu at­lie­ka mo­kyk­los di­rek­to­rius Vla­di­mi­ras Ar­ta­mo­no­ vas. Ta­čiau kol kas jo­kių konk­re­čių veiks­mų, kad iš sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­čių pa­tal­pų bū­tų iš­kraus­ty­ta ne­le­ga­liai jo­se vei­kian­ti re­li­gi­nė or­ ga­ni­za­ci­ja, mies­to val­džia ne­siė­mė. Ko­vo pa­bai­go­je vy­ku­sia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je po­li­ti­kai tik bal­sa­vo už tai, kad da­lis A.Rub­lio­vo pa­grin­di­ nės mo­kyk­los pa­tal­pų bū­tų per­duo­ tos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai. Taip

siek­ta su­ma­žin­ti mo­kyk­los plo­tą, kad pi­giau kai­nuo­tų jos iš­lai­ky­mas. To­je da­ly­je pa­tal­pų, ku­rias nu­ spręs­ta per­duo­ti sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jai, ir yra įkur­ta cerk­vė. „Pa­tal­pas mes pe­rim­si­me tik po lie­ pos 1 die­nos, nes iki tol tę­sia­si ug­dy­ mo pro­ce­sas ir jo ne­ga­li­ma truk­dy­ti. Kas su cerk­ve bus po lie­pos 1-osios? Šio klau­si­mo dar neiš­nag­ri­nė­jo­me, krei­pė­mės kon­sul­ta­ci­jų į tei­si­nin­kus. Šian­dien tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ar Deb­re­ce­no gat­vė­je esan­čia­me mo­kyk­ los pa­sta­te cerk­vė veiks, ar ne“, – tei­ gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­ riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė. Mies­to ta­ry­ba tu­rė­tų ap­si­spręs­ ti, kam skir­ti iš A.Rub­lio­vo pa­grin­

di­nės mo­kyk­los pe­rim­tas pa­tal­pas. Kont­ro­lie­riai, nors ir kons­ta­ta­vo, kad cerk­vė mo­kyk­lo­je vei­kia ne­le­ ga­liai, vis dar tę­sia ty­ri­mą. Ug­dy­ mo įstai­gos di­rek­to­riui yra pa­teik­ti tam tik­ri klau­si­mai, į ku­riuos at­ sa­ky­mų jis dar ne­pa­tei­kė. Va­do­vas šiuo me­tu ato­sto­gau­ja. „Mes rei­ka­lau­si­me, kad bū­tų lai­ ko­ma­si įsta­ty­mų. Cerk­vė vei­kia ne­ le­ga­liai, pa­tal­pos jai su­teik­tos ne­ tei­sė­tai, to­dėl rei­kia vis­ką grą­žin­ti į vie­tas, kad ne­bū­tų nu­si­ženg­ta tei­ sės ak­tams. Į ar­ti­miau­sio po­sė­džio dar­bot­var­kę bū­ti­nai įtrauk­siu klau­ si­mą dėl cerk­vės“, – ti­ki­no Klai­pė­ dos mies­to ta­ry­bos Kont­ro­lės ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Arū­nas Barb­šys.


5

antradienis, balandžio 9, 2013

lietuva Ne­sit­rauks iš koa­li­ci­jos

Šau­dė afganistanietis

Vi­si iš­vy­kę

Dar­bo par­ti­jos ly­de­ris Vik­to­ras Us­pas­ki­chas (nuo­tr.) pra­ne­šė, kad jo par­ti­ja ne­svars­to ga­li­ my­bės trauk­tis iš koa­li­ci­jos, jei­ gu už­sie­nio rei­ka­lų vi­ce­mi­nist­ ru ne­bus pa­tvir­tin­tas jų kan­di­ da­tas. Anks­čiau už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­ras Li­nas Lin­ke­vi­čius at­si­sa­kė skir­ti vi­ce­mi­nist­ru Dar­bo par­ti­jos kan­di­da­tą.

Į šar­vuo­tą Lie­tu­vos ka­rių au­ to­mo­bi­lį Af­ga­nis­ta­no Go­ ro pro­vin­ci­jo­je sek­ma­die­nį iš prieš­tan­ki­nio gra­nats­vai­džio šo­vė ir du lie­tu­vių ka­rius su­ žei­dė Af­ga­nis­ta­no na­cio­na­li­ nės ar­mi­jos ka­rys. Vie­nas lie­ tu­vis ka­rys bu­vo su­žeis­tas leng­viau. Jis po ke­le­to die­nų grįš į ri­kiuo­tę.

Va­kar Lie­tu­va bu­vo li­ku­si be aukš­čiau­sių ša­lies va­do­vų. Pre­ zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė vie­šė­jo Nor­ve­gi­jo­je, kur ap­ta­ rė ener­ge­ti­kos klau­si­mus. Pa­ na­šio­mis te­mo­mis kal­bė­jo­si ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, lan­ky­da­ma­sis Azer­bai­dža­ne. Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­ vi­las bu­vo iš­vy­kęs į Briu­se­lį.

Poe­tas at­gu­lė am­ži­no poil­sio Sau­lė­tą pir­ma­die­nio po­pie­tę gau­ sus bū­rys žmo­nių į pa­sku­ti­nę ke­ lio­nę pa­ly­dė­jo poe­tą Mar­ce­li­jų Mar­ti­nai­tį. Am­ži­no poil­sio poe­tas at­gu­lė Vil­niaus An­ta­kal­nio ka­pi­ nė­se, Me­ni­nin­kų kal­ne­ly­je.

Prog­no­zė: šian­dien N.Venc­kie­nė tu­rė­tų ne­tek­ti tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ati­duo­s pro­ku­ro­rams? Ar „Drą­sos ke­lio“ ved­lė Ne­rin­ga Venc­kie­ nė at­si­durs pro­ku­ro­rų ran­ko­se? Vei­kiau­ siai taip. Nes jos ša­li­nin­kų Sei­me gre­ tos itin re­tos. Ofi­cia­liai tai paaiš­kė­ti tu­rė­ tų šian­dien, po le­mia­mo bal­sa­vi­mo par­la­ men­te. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Di­die­ji ne­pa­lai­ko

N.Venc­kie­nė šian­dien tu­rė­tų ne­tek­ ti tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės, nes už jos pa­nai­ki­ni­mą ža­da bal­suo­ti dau­gu­ma Sei­mo na­rių. Bu­vu­sios tei­sė­jos pu­ sė­je – tik da­lis Dar­bo par­ti­jos (DP), Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo, Lie­tu­vos len­ kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) frak­ci­jų na­rių ir ži­no­ma, pa­čios N.Venc­kie­ nės „Drą­sos ke­lio“ at­sto­vai. Ta­čiau di­džio­ji dalis so­cial­de­ mok­ra­tų, kon­ser­va­to­rių ir Li­be­ra­ lų są­jū­džio frak­ci­jų at­sto­vų tu­rė­tų bal­suo­ti už imu­ni­te­to pa­nai­ki­ni­mą. Šių frak­ci­jų at­sto­vų bal­sų dau­giau nei pa­kan­ka­mai, kad ne­lie­čia­my­bė bū­tų pa­nai­kin­ta. „Grei­čiau­siai elg­si­mės taip, kaip ir anks­čiau. Per­nai mes pa­lai­kė­me pra­šy­mą nai­kin­ti N.Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bę“, – pri­mi­nė so­cial­ de­mok­ra­tų frak­ci­jos se­niū­nė Ire­ na Šiau­lie­nė. Pa­na­šiai sam­pro­ta­vo ir kon­ser­ va­to­rių frak­ci­jos se­niū­no pa­va­duo­ to­jas Jur­gis Raz­ma: „For­ma­liai dar ne­nusp­ren­dė­me, bet prie­lai­das ga­ li­me da­ry­ti iš anks­tes­nės mū­sų lai­ ky­se­nos. Lai­ko­mės nuo­sta­tos, kad rei­kia su­da­ry­ti są­ly­gas tei­sėt­var­kai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas.“ Spren­džiant iš anks­tes­nių bal­ sa­vi­mų, kon­ser­va­to­rių frak­ci­jo­je – vos vie­nas ki­tas N.Venc­kie­nės ša­ li­nin­kas.

Nuo­sek­lūs lie­ka ir Li­be­ra­lų są­ jū­džio at­sto­vai. Frak­ci­jos se­niū­no Eli­gi­jaus Ma­siu­lio tei­gi­mu, frak­ci­ jos na­riai pa­si­ren­gę bal­suo­ti už.

Sei­me jau gir­dė­ti, esą N.Venc­kie­nė į le­ mia­mą bal­sa­vi­mą ga­li neat­vyk­ti, nes ser­ga. Mig­lo­ti ar­gu­men­tai

Kas N.Venc­kie­nės pu­sė­je? Kęs­tas Koms­kis, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo frak­ci­jos at­sto­vas, pa­tvir­ti­no, kad di­džio­ji da­lis jų frak­ci­jos bal­suos prieš bu­vu­sios tei­sė­jos tei­si­nės ne­ lie­čia­my­bės nai­ki­ni­mą. Ar­gu­men­ tas – esą kal­ti­ni­mai N.Venc­kie­nei yra po­li­ti­ka­vi­mas. „Dau­gu­ma mū­sų, kaip su­pran­tu, ne­pri­tars. Lei­si­me bal­suo­ti frak­ci­ jos na­riams lais­vai“, – va­kar dės­tė K.Koms­kis. N.Venc­kie­nė pa­ra­mos ga­li ti­kė­ tis ir iš DP frak­ci­jos at­sto­vų. Vik­to­ ras Us­pas­ki­chas, DP ly­de­ris, anks­ čiau yra mi­nė­jęs, kad N.Venc­kie­nė ga­li ti­kė­tis jo par­ti­jos pa­ra­mos. DP frak­ci­ja dėl to, kaip bal­suos jos na­ riai, at­sto­vų tei­gi­mu, tu­rė­jo ap­si­ spręs­ti tik šian­dien ry­te. N.Venc­kie­nės pu­sė­je – ir da­lis LLRA at­sto­vų. „Grei­čiau­siai mes

su­si­lai­ky­si­me“, – pro­gno­za­vo Van­ da Krav­čio­nok, LLRA frak­ci­jos se­ niū­no pa­va­duo­to­ja. Ko­dėl? „Ma­ nau, kad kal­ti­ni­mai N.Venc­kie­nei – ne­pro­por­cin­gi“, – paaiš­ki­no LLRA at­sto­vė. Sa­viš­kiai drą­si­na­si

Vis dėl­to „Drą­sos ke­lio“ at­sto­vai ma­no, kad šian­die­nis bal­sa­vi­mas ga­li pa­teik­ti ir staig­me­nų. Val­ das Va­si­liaus­kas, „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos na­rys, aiš­ki­no, kad pa­ra­ mos N.Venc­kie­nė ti­ki­si iš Ro­lan­do Pak­so, V.Us­pas­ki­cho ir Val­de­ma­ ro To­ma­ševs­kio par­ti­jų, taip pat – iš da­lies iš Miš­rios Sei­mo gru­ pės na­rių. „Bal­sa­vi­mo baig­ties ne­si­ryž­čiau spė­ti. Jei bus pa­lik­ta lais­vė Sei­mo na­riams, ma­nau, re­zul­ta­tas tu­rė­ tų bū­ti 50:50“, – drą­si­no­si V.Va­ si­liaus­kas. Sei­me jau gir­dė­ti, esą N.Venc­kie­ nė į le­mia­mą bal­sa­vi­mą ga­li neat­ vyk­ti, nes ser­ga. Su pa­čia N.Venc­ kie­ne va­kar su­si­siek­ti ne­pa­vy­ko. O V.Va­si­liaus­kas tvir­ti­no apie jos li­gą nie­ko ne­ži­nąs. „Vis­kas bus, kaip su­pla­nuo­ta. Ji tu­rė­tų at­vyk­ti. Apie pa­si­kei­ti­mus nie­ko ne­ži­nau“, – aiš­ki­no V.Va­si­ liaus­kas.

Po vi­dur­die­nio, skam­bant var­ pams, iš Šv. Jo­nų baž­ny­čios bu­ vo iš­neš­tas Lie­tu­vos tris­pal­ve už­ deng­tas kars­tas. Jį ne­šė Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ka­riai. Pro­ce­si­jos prie­ky­je bu­vo ne­ša­mi poe­to gau­ti ap­do­va­ no­ji­mai, vals­ty­bės va­do­vų at­siųs­ ti vai­ni­kai. M.Mar­ti­nai­tį į pa­sku­ti­nę ke­ lio­nę ly­dė­jo žmo­na Gra­ži­na, duk­ ra Eg­lė, žen­tas Ar­tū­ras Sku­čas. Poe­tas tu­rė­jo ke­tu­ris anū­kus ir du proa­nū­kius. Iš Vil­niaus uni­ ver­si­te­to, ku­ria­me poe­tas daug me­tų dės­ty­to­ja­vo, ve­lio­nį iš­ly­dė­ jo gau­sus aka­de­mi­nės bend­ruo­ me­nės bū­rys. Ka­pi­nė­se M.Mar­ti­nai­tį pasiti­ ko bū­rys žmonių, pu­čia­mų­jų or­ kest­ras. Į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę poe­tą pa­ly­ dė­jo ku­ni­gas Ju­lius Sas­naus­kas ir il­ga pro­ce­si­ja. At­sis­vei­ki­ni­mo kal­bas ka­pi­ nė­se sa­kė kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­ras Juo­zas Ole­kas, sig­na­ta­ras pro­f. Bro­nius Gen­ze­lis, li­te­ra­tū­ ro­lo­gė pro­f. Vik­to­ri­ja Dau­jo­ty­tėPa­ke­rie­nė. Sek­ma­die­nį pa­gar­bą poe­tui ati­ da­vė ne­ma­žai ki­tų po­li­ti­kų. Ne­ga­ lė­ję į baž­ny­čią at­vyk­ti Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ir Sei­mo pir­ mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las at­siun­ tė vai­ni­kus. At­sis­vei­kin­ti at­vy­ko mi­nist­ras pir­mi­nin­kas Al­gir­das

Pa­gar­ba: į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę

poe­tą pa­ly­dė­jo ku­ni­gas J.Sas­ naus­kas. Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

But­ke­vi­čius, kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­ras J.Ole­kas, svei­ka­tos rei­ka­ lų mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­ riu­kai­tis, Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius. Baž­ny­čio­je bū­ria­vo­si ir pri­si­mi­ ni­mais apie M.Mar­ti­nai­tį da­li­jo­ si ko­le­gos iš Ra­šy­to­jų są­jun­gos, taip pat – bend­ra­žy­giai iš Są­jū­ džio Ro­mual­das Ozo­las, Zig­mas Vaiš­vi­la ir kt. 77-erių M.Mar­ti­nai­tis mi­rė ba­ lan­džio 5 d. va­ka­rą. Vie­ną gar­ siau­sių XX–XXI a. lie­tu­vių kul­ tū­ros žmo­nių ko­vo 31 d. iš­ti­ko in­sul­tas. „Klaipėdos“, del­fi.lt inf.

Bu­ria ša­li­nin­kus

Bal­suo­jant dėl ne­lie­čia­my­bės, vi­ dur­die­nį, prie par­la­men­to pa­ sta­to ir jo vi­du­je tu­rė­tų bū­riuo­tis N.Venc­kie­nės ša­li­nin­kai. „Drą­sos ke­lio“ at­sto­vai į „pa­lai­ky­mo ak­ ci­ją“ žmo­nes pra­dė­jo kvies­ti jau prieš po­rą sa­vai­čių. Par­la­men­to va­do­vy­bė va­kar skel­ bė, kad pri­žiū­rin­čių tvar­ką par­la­ men­to po­sė­džių sa­lės bal­ko­ne bus dau­giau, nes ti­ki­ma­si N.Venc­kie­ nės ša­li­nin­kų de­san­to. „Priim­si­me spren­di­mus, kad už­ tik­rin­tu­me sau­gu­mą“, – sa­kė Sei­ mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­rius.

At­sis­vei­ki­ni­mas: M.Mar­ti­naitį į amžino poilsio vietą išlydėjo gau­

sus būrys gerbėjų.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.


6

antradienis, balandžio 9, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Mi­nist­ro veiks­mai – tik kal­bos? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

U

ž­s ie­n io rei­k a­lų mi­n ist­ras Li­nas Lin­ke­v i­čius Vil­n iaus uni­ver­s i­te­to Tarp­t au­t i­n ių san­ty­kių ir po­li­ti­kos moks­lų ins­ti­tu­te pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie Lie­tu­ vos už­sie­nio po­li­ti­ką. Nors da­lis ap­ž val­ gi­nin­k ų ti­kė­ti­nus po­ky­čius Lie­tu­vos už­ sie­nio po­li­ti­ko­je va­di­na mi­ni­ma­liais, ta­ čiau mi­nist­ras ža­dė­jo ne­ma­žai jų. Vi­sų pir­ma, Len­ki­ja. L.Lin­ke­vi­čiui ne­pa­ vy­ko iš­veng­t i klau­si­mo apie jo pla­čiai nu­skam­bė­ju­sį at­si­pra­šy­mą. „Du mė­ne­sius jau vo­lio­ja­me ši­tą žo­dį („at­ si­pra­šau“ – V.B.) kaip kaž­ką to­kio. Ar neat­ ro­do keis­ta? Esa­me krikš­čio­niš­ka tau­ta. Žo­d is „at­si­pra­š au“ nė­ra keiks­ma­žo­d is. Yra par­t i­jų, lai­kan­čių sa­ve krikš­čio­n iš­ ko­m is. Ar Bib­l i­jo­je at­si­pra­šy­mas lai­ko­ mas nuo­dė­me?“ – svars­tė mi­nist­ras. Vis dėl­to taip ir li­ko neaiš­k u, už ką mi­ nist­ras at­si­pra­šė Len­ki­jos. Bet ku­rios ki­

Kol kas vis­kas dvel­kia re­to­ri­ka – ne­konf­lik­ tuo­si­me, ta­čiau nie­ko ir ne­da­ry­si­me. tos vals­ty­bės įta­ka Lie­tu­vos vi­daus po­li­ ti­kai ap­skri­tai tu­rė­tų bū­ti ver­ti­na­ma ne­ ga­ty­viai, o tau­ti­nių ma­žu­mų po­li­ti­ka yra išim­ti­nai vi­daus klau­si­mas. Tie­sa, L.Lin­ ke­vi­čius pra­si­ta­rė, kad Len­ki­jos ir Lie­tu­ vos ki­vir­čai ne­va la­bai jau pra­stai at­ro­do ir „są­jun­gi­nin­k ų“ iš ki­ta­pus At­lan­to aky­ se. Gal čia šuo pa­kas­tas? Bal­ta­r u­si­ja. L.Lin­ke­v i­čius pa­reiš­kė, kad ne­rei­kė­tų brėž­ti ri­bų tarp Mins­ko ir Briu­ se­lio. Ar tai su­si­ję su tuo, kad pra­stė­jant „są­jun­g i­n in­k ų“ san­t y­k iams su Mask­va stai­ga pri­si­rei­kė Bal­ta­r u­si­ją pa­lenk­t i į sa­vo pu­sę? Ki­taip sa­kant, Lie­tu­va ėmė ir at­lei­do pa­sku­t i­n iam Eu­ro­pos dik­ta­ to­r iui, kaip da­bar mėgs­ta­ma sa­k y­t i, jo „nuo­dė­mes“. Ga­l iau­s iai Ru­s i­ja. Tur­būt jaut­r iau­s ias klau­si­mas Lie­t u­vos už­sie­n io po­l i­t i­kos stra­te­gams. L.Lin­ke­v i­č ius ža­dė­jo, kad su Ru­si­ja pa­lai­kys ge­rus san­ty­kius, nors jį „ner­v i­na in­te­re­sų kė­l i­mas virš ver­ty­ bių“, ką, pa­sak jo, mėgs­ta bend­rau­jant su Ru­si­ja da­ry­ti ki­tos ša­lys, tarp jų NA­TO ir ES na­rės. Ži­no­ma, bū­t ų bu­vę įdo­mu iš mi­nist­ro iš­girs­ti, ku­rios ša­lys ir kaip nuo­ lai­džiau­ja Ru­si­jai? Gal Vo­kie­ti­ja? Ki­tas klau­si­mas, ku­ris ki­lo – kas tas san­ ty­k ių su Ru­si­ja in­ten­sy­vi­ni­mas? Ką mi­ nist­ras konk­re­čiai ke­t i­na spręs­t i? Gal­ būt bū­t ų lai­kas įvar­dy­t i žings­n ius. Nes kol kas vis­kas dvel­kia re­to­ri­ka – ne­konf­ lik­tuo­si­me, ta­čiau nie­ko ir ne­da­ry­si­me.

Apie spy­rį vie­šu­mui

K

as jau kas, bet vo­kie­čiai mo­ka skai­čiuo­ti pi­ni­gus. Ypač sa­vus. Štai, pa­vyz­ džiui, šio­mis die­no­mis bu­ vo pa­skelb­ta in­for­ma­ci­ja, kad gy­dy­ to­jai vis daž­niau pa­cien­tus siun­čia at­lik­ti įvai­riau­sius ty­ri­mus, už ku­ riuos mo­ka pa­tys pa­cien­tai. Per dve­jus me­tus tas skai­čius išau­go nuo 5,3 iki 26,2 mi­li­jo­no eu­ rų (2012 m.). Gy­dy­to­jai per me­tus už­dir­bo apie 1,3 mi­li­jar­do eu­rų. To­kius duo­me­nis tei­kia Ap­žiū­ rų ir ty­ri­nė­ji­mų ins­ti­tu­tas prie Li­ go­nių ka­sų. Pa­cien­tų ne­bes­te­bi­na, kad jiems rei­kia mo­kė­ti už įvai­rias ap­žiū­ras, ne­pai­sant to, jog jie tu­ri svei­ka­tos drau­di­mą. Prob­le­ma yra ki­ta: pa­cien­tams tie­ siog nei­šaiš­ki­na­ma, ko­dėl jie siun­ čia­mi at­lik­ti vie­no­kias ar ki­to­kias ne­pi­giai kai­nuo­jan­čias pro­ce­dū­ras. Nus­ta­ty­ta, jog 59 pro­c. pa­cien­ tų, ser­gan­čių glau­ko­ma, 47 pro­c. at­lie­kan­čių­jų krau­jo ty­ri­mus ir 40 pro­c. pa­cien­tų, įta­ria­mų anks­ty­va vė­žio li­ga, ne­bu­vo su­teik­ta tin­ka­ ma in­for­ma­ci­ja. Tai, ką da­bar ra­šau, – jo­kia slap­ta in­for­ma­ci­ja. Tie­siog vie­šas in­te­re­ sas rei­ka­lau­ja mo­kes­čių mo­kė­to­jams su­teik­ti in­for­ma­ci­ją, ku­ri jiems yra ne­ži­no­ma ar­ba ne­sup­ran­ta­ma. Vo­kie­ti­jo­je dėl to nie­kas ne­kal­ti­ na pa­cien­tų. Tas, ku­ris siun­čia ap­ mo­ka­mam ty­ri­mui, pri­va­lo su­pran­ ta­mai išaiš­kin­ti to ty­ri­mo pra­smę, es­mę ir bū­ti­ny­bę. Gy­dy­to­jų oru­mas nuo to nė kiek ne­nu­ken­čia. Tai pa­ ty­riau sa­vo kai­liu. Ki­ta ver­tus, čia, ko ge­ro, bū­tų skan­da­las, kad gy­dy­to­jai, siųs­da­mi pa­cien­tus at­lik­ti ty­ri­mus pri­va­čiai, nu­ty­lė­tų apie gau­tą le­ga­lų už­dar­bį. Juk pa­gar­bos ver­ti žmo­nės, už­dir­ ban­tys ne­ma­žus pi­ni­gus ir dar mo­ kan­tys mo­kes­čius. Vo­kie­ti­jos spau­do­je bu­vo pa­ra­ šy­ta, kiek gy­dy­to­jai už­dir­bo, siųs­ da­mi pa­cien­tus pri­va­tiems ty­ri­ mams. Tai pa­gar­si­no vals­ty­bi­nė įstai­ga, be­je, iš­lai­ko­ma taip pat iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų lė­šų. Ir nie­kam čia nea­tei­na į gal­ vą dangs­ty­tis jo­kio­mis pri­va­čio­

mis ar ko­mer­ci­nė­mis pa­slap­ti­mis. Sun­ku pa­sa­ky­ti ir tai, kaip da­bar su­si­klos­tys si­tua­ci­ja Kip­re. Ve­ly­kų iš­va­ka­rė­se čia pa­ga­liau bu­vo ati­da­ ry­ti ban­kai. Ir kaip ma­no­te, kas pir­miau­siai į juos plū­do? Žur­na­lis­tai. Pa­tiems kip­ rie­čiams ka­žin ar leng­va, juk pi­ni­gus, ku­riuos da­bar jie ga­vo iš Eu­ro­pos Są­ jun­gos, anks­čiau ar vė­liau teks grą­ žin­ti. Ir nie­ko čia ne­pa­kei­si. Vel­tui, kaip ži­no­ma, yra tik sū­ris spąs­tuo­se, bet pe­lei jis kai­nuo­ja gy­vy­bę.

Pak­laus­ki­te vo­kie­ čių, ar jie ta­po lai­ min­ges­ni, nuo­lat gel­ bė­da­mi ne­vy­kė­lius Eu­ro­pos Są­jun­go­je? Na, o Kip­ras, vals­ty­bė, esan­ti Vi­ dur­že­mio jū­ros sa­lo­je, švel­niai kal­ bant, ky­bo ant plau­ko. Eu­ras – ma­ si­nan­tis pi­ni­gas, pa­si­ro­dė esan­tis leng­ves­nis nei su­džiū­vęs me­džio la­pas. Pak­laus­ki­te vo­kie­čių, ar jie ta­po lai­min­ges­ni, nuo­lat gel­bė­da­ mi ne­vy­kė­lius Eu­ro­pos Są­jun­go­je? Prieš tai bu­vo mes­tas gel­bė­ji­mo ra­tas Grai­ki­jai. Ta­čiau ly­gin­ti šių abie­jų vals­ty­bių ne­rei­kė­tų. Kip­ras šian­dien yra ša­lis, į ku­rią plūs­ta tur­tuo­liai, ir pir­miau­ siai – ru­sų tur­tuo­liai. Kip­re da­bar gy­ve­na apie 800 tūkst. gy­ven­to­jų. Maž­daug 220 tūkst. tur­tin­gų tu­ris­ tų iš Ru­si­jos kas­met ap­lan­ko sa­lą. To­dėl nie­ko nuo­sta­baus, jog tur­ tin­gi tu­ris­tai yra ne tik iš­siil­gę sau­ lės, bet ir be­si­slaps­tan­tys nuo mo­ kes­čių. Tei­gia­ma, kad apie ket­vir­ta­da­lį ban­ko įna­šų ir dau­giau nei du treč­

da­liai už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų į sa­lą pa­ ten­ka iš Ru­si­jos. Sa­lo­je vy­rau­ja ma­ ži mo­kes­čiai. Tai kaip­gi čia ver­tin­ti tuos at­vy­kė­lius: tai oli­gar­chai, ne­ no­rin­tys mo­kė­ti mo­kes­čių Ru­si­jai, ar tie­siog už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai? Sa­ko­ma, kad Kip­ro sos­ti­nė­je Ni­ ko­si­jo­je esan­čiuo­se ru­siš­kuo­se pre­ ky­bos cent­ruo­se ga­li­ma nu­si­pirk­ti ru­siš­kų mais­to pro­duk­tų: rau­gin­ tų agur­kė­lių stik­lai­niuo­se, ru­siš­kų sal­du­my­nų, vir­ti­nu­kų, špro­tų. Ru­sai Kip­re pri­si­pir­ko na­mų, vi­lų, jie val­do ra­di­jo sto­tis ir laik­raš­čius, jų ži­nio­je yra mo­kyk­los, kir­pyk­los, res­to­ra­nai. Vi­sur ga­li­ma su­si­šne­kė­ti ru­siš­kai. Bū­tų ro­jus že­mė­je, bet ru­ sai sa­vo pi­ni­gų ne­mė­to vė­jais. Atp­lėš­ti Kip­ro nuo Eu­ro­pos Są­jun­ gos iki šiol Ru­si­jai ne­pa­vy­ko. Jei bū­ tų at­si­ti­kę ki­taip, Kip­ro kri­ti­mas bū­ tų smo­gęs tie­siai Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bėms. Lie­tu­vai, ko ge­ro, taip pat to smū­gio ne­bū­tų pa­vy­kę iš­veng­ti. Ko­dėl Kip­ras vis dėl­to lie­ka svar­ bi vals­ty­bė? Prie Kip­ro kran­tų yra di­džiu­liai gam­ti­nių du­jų tel­ki­niai. Pa­vyz­džiui, prie ša­lies pie­ti­nės pa­ kran­tės esan­čių gam­ti­nių du­jų iš­ tek­lių ver­tė sie­kia 650 mi­li­jar­dų eu­ rų. „Gazp­ro­mas“ ir ki­ti ener­ge­ti­kos mil­ži­nai mie­lai iš­nau­do­tų vi­sa tai. Ru­si­ja yra su­si­do­mė­ju­si Kip­ro sa­la ir kaip stra­te­gi­niu taš­ku Vi­ dur­že­mio jū­ro­je. Ku­riam lai­kui si­tua­ci­ja Kip­re ap­ ri­mo. Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko di­ rek­to­rius Jörgas As­mus­se­nas ti­ ki­na, kad Kip­ro, kaip ir vi­sų eu­rą tu­rin­čių vals­ty­bių, in­te­re­sas yra vie­nas: bū­ti eu­ro zo­no­je. O sa­vait­raš­tis „Die Zeit“ sa­vo ruož­tu pa­ste­bi, kad prieš įve­dant eu­rą Kip­re na­cio­na­li­nis pi­ni­gas li­ ra bu­vo sta­bi­li va­liu­ta. Šian­dien nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kaip ga­lė­jo bū­ti ge­riau. Aiš­ku tik vie­na, kad 82 me­tus bri­tų val­dy­ta sa­la iš­gy­ve­na di­de­lius po­ky­čius. Pi­ni­gai vi­sa­da bu­vo, yra ir bus svar­bus val­dy­mo inst­ru­men­tas. Tik vie­nas klau­si­mas: ką de­da­me ant svars­tyk­lių ša­lia pi­ni­gų: lais­vę, ne­prik­lau­so­my­bę ar so­tų vie­na­die­ nį gy­ve­ni­mą?

Atgarsiai

Ban­ki­nin­kų klau­si­mai ne­bu­vo ma­lo­nūs S.Lu­ko­šiū­tė. „Ban­ke – keis­ta ap­klau­sa“, „Klai­pė­da“, 2013 04 08. Prieš tre­jus me­tus ati­da­rant as­me­ ni­nę są­skai­tą man ir­gi te­ko at­sa­ki­ nė­ti į pa­na­šius klau­si­mus. Pa­si­ju­tau tik­rai ne­sma­giai. Dau­giau sten­ giuo­si tos są­skai­tos ne­pa­pil­dy­ti.

***

Ban­kas dir­ba su pi­ni­gais, to­dėl jis tu­ri vi­siš­ką tei­sę klaus­ti tai, ką jam rei­kia su­ži­no­ti apie klien­tą. Ne­rei­ kia per­ver­tin­ti si­tua­ci­jos.

Pas mus ša­ly­je dar ne ka­ri­nis re­ži­ mas, kad kaž­koks ban­kas lįs­tų su to­kiais pri­va­lo­mais at­sa­ky­ti klau­ si­mais. No­rė­čiau ži­no­ti, kaip ga­ vo to­kį žmo­gaus tei­ses pa­žei­džian­tį lei­di­mą? Jo­kių vie­ši­ni­mų ne­ga­li bū­ ti. Įdo­mu, kas už to ban­ko „pe­čių“ sto­vi? Ab­sur­dų ab­sur­das, kai žmo­ gus ne­ga­li par­duo­ti 50 do­le­rių, nes ne­tu­ri pa­so.

Ri­mas R.

23

Bo­bu­lė ***

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

karštas telefonas

At­sa­ky­mas į pa­na­šius klau­si­mus te­ ga­li bū­ti vie­nas: „Ne jū­sų rei­ka­las!“ Ar­ba ei­nant į ban­ką rei­kia sa­vo klau­ si­my­ną ne­štis, te­gu at­sa­ko, ką ta­vo pi­ ni­gais šelps, kam ta­vo pi­ni­gus sko­lins ir taip to­liau. Šiaip tai se­niai lai­kas vi­ siems rei­ka­lau­ti al­gos gry­nai­siais, ki­ taip ban­kų iš­si­dir­bi­nė­ji­mai tik di­dės. Jie juk ne kvai­le­liai, ži­no, kad pri­vers­ ti gau­ti at­ly­gi­ni­mus per­ve­di­mais žmo­ ge­liai nie­kur nuo ban­kų ne­pa­bėgs. Cha Por­ta­lo kl.lt skai­ty­to­jų ko­men­ta­rai

telefonas@kl.lt

Ne žu­vėd­ros, o ki­rai

Pers­kai­čiau nuo­mo­nių pus­la­py­ je la­bai gra­žų Pra­gied­ru­lio Ve­lič­ kos straips­nį „Kai už lan­go Ve­ly­ kų Ka­lė­dos“ („Klai­pė­da“, 2013 04 05). Bet au­to­rius su­kly­do, ja­me mi­ nė­da­mas žu­vėd­ras. Tai ne žu­vėd­ ros, o bal­tie­ji ki­rai. Žu­vėd­ra ir ki­ras – ne tas pa­ts. Au­gus­ti­nas

Er­zi­na lie­tu­viš­kos rek­la­mos

Tu­riu ka­be­li­nę te­le­vi­zi­ją. Mėgs­tu žiū­rė­ti ru­siš­kus ka­na­lus. Ta­čiau jų pro­gra­mas įky­riai per­trau­kia lie­tu­viš­ka rek­la­ma. Kiek kar­ tų skun­džiau­si, nie­kas ne­pa­dė­jo. Aš mo­ku pi­ni­gus, man ne­pa­tin­ ka bru­ka­ma rek­la­ma. Ką da­ry­ti, ar tu­riu ko­kias nors tei­ses žiū­rė­ ti tai, ką no­riu, be jo­kių rek­la­mi­ nių kvai­lys­čių? Sta­sys

Iš­si­ta­tui­ra­vu­sius len­kiu iš to­lo

Laik­raš­ty­je vis ra­šo apie iš­tep­lio­ tas na­mų sie­nas, bet ar kas nors at­krei­pia dė­me­sį, ko­kiais pie­ši­ niais sa­vo kū­nus nio­ko­ja kai ku­rie jau­ni žmo­nės, spor­ti­nin­kai, šiaip vi­so­kios gar­se­ny­bės. Ant ran­kų – vie­nos gy­va­tės, dra­ko­nai, pa­tys at­ro­do kaip su­lau­kė­ję. Man la­bai ne­pa­tin­ka to­kie žmo­nės. Ei­na­me kar­tą su sū­nu­mis ka­pi­nė­se, mo­te­ ris pa­si­len­ku­si ra­vi, nuo už­pa­ka­lio džin­sai nu­smu­kę, o ant sė­di­mo­ sios vo­rai iš­pieš­ti ro­po­ja. Pa­sa­ky­ ki­te, ar ga­li nor­ma­lus žmo­gus to­ kias ne­są­mo­nes da­ry­ti su sa­vi­mi? O čia dar kai ku­rios kvai­lės gi­ria­ si, kad pa­si­da­rė ta­tui­ruo­tes in­ty­ mio­je vie­to­je. Bep­ro­tės kaž­ko­kios. Tie­są sa­kant, gal ir ge­rai, kad taip pa­ženk­li­na sa­ve to­kio­mis bai­sy­bė­ mis, iš kar­to ma­to­si jų pro­te­lis, tad ir apei­ni lanks­tu, kad ne­su­si­tik­tu­ mei su to­kiu. Bi­ru­tė

Mo­ky­to­jams dau­giau at­sa­ko­my­bės

Mo­ky­to­jai la­bai rei­ka­la­vo, kad kel­ tų at­ly­gi­ni­mus, ta­čiau jie ne­gal­vo­ja apie ki­tus žmo­nes, jiems vis ma­žai. Bet aš ma­nau, jog mo­ky­to­jai neat­ lie­ka sa­vo pa­rei­gų. Tu­riu gal­vo­ je, kad jie tu­ri ne tik rai­džių vai­kus iš­mo­ky­ti, bet ir kaip gy­ven­ti, kad ne­rū­ky­tų, ne­gir­tuok­liau­tų. Kiek jau­nų žmo­nių tuo pikt­nau­džiau­ ja. Ma­nau, jog tai – mo­ky­to­jų dar­ bo bro­kas. Klai­pė­die­tė

Mėgs­tu gy­ven­to­jų nuo­mo­nes

Pats įdo­miau­sias pus­la­pis dien­ raš­ty­je „Klai­pė­da“ yra nuo­mo­ nių pus­la­pis ir „Karš­tas te­le­fo­ nas“. Skai­tau, kuo gy­ve­na ir kas rū­pi klai­pė­die­čiams. Su vie­nais ne­su­tin­ku, ki­tiems pri­ta­riu. Įdo­ mūs bū­na jų pa­siū­ly­mai, pa­tir­tis, pa­ta­ri­mai. Vi­sa­da skai­tau su ma­ lo­nu­mu. Ade­lė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

***

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


7

antradienis, balandžio 9, 2013

užribis Ne­si­bai­mi­na vai­ruo­ti girti

Ban­dė trum­pin­ti ke­lią

Įst­ri­go po ra­tais

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ke­lių po­ li­ci­nin­kai vyk­dė rei­dą mies­te ir ra­jo­ne. Pa­tik­rin­tos 764 trans­ por­to prie­mo­nės, nu­sta­ty­ta 130 tai­syk­lių pa­žei­di­mų, įkliu­ vo 6 ne­blai­vūs vai­ruo­to­jai, 6 įkau­šę dvi­ra­ti­nin­kai, 59 grei­čio mė­gė­jai, 22 ne­se­gė­ju­sie­ji sau­ gos dir­žų, 19 ne­tu­rė­ju­sie­ji ci­vi­ li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo.

Sek­ma­die­nį prieš 23 val. į Tri­ ny­čių tven­ki­nį maž­daug 15 m nuo kran­to įlū­žo vy­ras. Spė­ja­ ma, kad jis no­rė­jo su­trum­pin­ ti ke­lią ei­da­mas tven­ki­nio le­ du. Gel­bė­to­jai spė­jo žmo­gų iš­ trauk­ti iš le­di­nio van­dens ir per­da­vė me­di­kams. Apie 50– 55 me­tų vy­ras bu­vo sku­biai iš­ ga­ben­tas į li­go­ni­nę.

Ug­nia­ge­siams Klai­pė­dos cent­ re te­ko va­duo­ti po au­to­bu­ so ga­li­niais ra­tais įstri­gu­sį ne­ lai­mė­lį. Ties Her­kaus Man­to g. 3-iuo­ju na­mu vy­ras keis­tai el­ gė­si ant ša­li­gat­vio ir stai­ga iš­ puo­lė į gat­vę. Ug­nia­ge­siai vy­ rą iš­va­da­vo pa­nau­do­ję hid­rau­ li­nę įran­gą ir pa­kė­lę ga­li­nę au­ to­bu­so da­lį.

Po smur­to – už gro­tų

Pu­sę me­tų už gro­ tų pra­leis 27-erių klai­pė­die­tis Do­vy­ das Ven­ga­lis – to­kį spren­di­mą pa­skel­ bė Klai­pė­dos mies­ to apy­lin­kės teis­ mas.

d.janauskaite@kl.lt

Apie muš­ty­nes by­lo­jo plau­kai

Smur­ta­vo nuo ves­tu­vių

Su­rin­kę jo kal­tės įro­dy­mus, po ke­ lių die­nų pa­rei­gū­nai ati­da­vė by­lą teis­mui nag­ri­nė­ti pa­grei­tin­to pro­ ce­so tvar­ka. Prieš pen­ke­rius me­tus iš­te­kė­ju­ si už D.Ven­ga­lio mo­te­ris pa­sa­ko­jo smur­tą ken­tu­si nuo pat san­tuo­kos pra­džios. Kas­kart pyk­čio pro­ver­ žiui ne­rei­kė­da­vo jo­kio pre­teks­to. Ko­vo 24 die­ną prieš­piet vy­ras dau­žė žmo­ną per gal­vą. Tą­kart mo­ te­ris nu­ty­lė­jo, po­li­ci­jos ne­kvie­tė. Po po­ros die­nų jie ban­dė aiš­kin­tis san­ty­kius. Vy­ras iš­gė­rė alaus, mo­ te­ris įsi­py­lė vy­no, abu bu­vo be­veik blai­vūs, kai menk­nie­kis vėl įžie­bė D.Ven­ga­lio pyk­tį. Žmo­na tie­siog pri­si­mi­nė, kad kaž­ka­da jos su­tuok­ti­nis te­le­fo­nu bend­ra­vo su ki­ta mo­te­ri­mi.

At­pil­das: jei­gu teis­mo spren­di­mas ne­bus pa­keis­tas, į lais­vę D.Ven­ga­

lis grįš tik ru­de­nį.

Ke­tur­me­tis gy­nė ma­mą

Vy­riš­kis tal­žė žmo­ną per gal­vą, ko­ ja prie že­mės pri­spau­dęs jos plau­ kus. Dau­žo­ma mo­te­ris pra­ra­do są­ mo­nę. At­si­pei­kė­ju­si kė­lė­si, bet ir vėl su­lau­kė smū­gių į gal­vą.

Iš kam­ba­rio atė­jo ke­tur­me­tis po­ros sū­ nus, pa­ma­tė, ką da­ro tė­tis, ir puo­lė šauk­ da­mas: „Ne­mušk ma­mos!“. Iš­gir­dęs triukš­mą iš kam­ba­rio atė­jo ke­tur­me­tis po­ros sū­nus, pa­ ma­tė, ką da­ro tė­tis, ir puo­lė šauk­ da­mas: „Ne­mušk ma­mos!“ Šis pa­stū­mė sū­nų sa­ky­da­mas: „Eik prie kom­po!“ Mo­te­ris gir­dė­jo pliaukš­te­lė­ji­mą ir su­pra­to, kad vy­ ras mu­ša vai­ką. Kai mo­ti­na nu­bė­go gel­bė­ti vai­ ko, vėl su­lau­kė smū­gių, o muš­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

da­mas ją par­vers­tą ant grin­dų D.Ven­ga­lis už­den­gė žmo­nai bur­ ną mai­še­liu, kad pa­gal­bos šauks­ mo neiš­girs­tų kai­my­nai ir neišk­ vies­tų po­li­ci­jos. Žiau­riai su­mu­šęs su­tuok­ti­nę jau­nas vy­ras at­si­gu­lė į lo­vą ir to­ liau gurkš­no­jo alų.

Sau­gaus eis­mo die­ną ke­lių po­li­ci­ nin­kams įkliu­vo jau­nas pa­žei­dė­jas, nu­ste­bi­nęs gau­sy­be nu­si­žen­gi­mų.

Vė­lų ba­lan­džio 5-osios va­ka­rą, prieš pat vi­dur­nak­tį, Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro pa­rei­gū­nai Der­cek­lių kai­ me pa­ste­bė­jo mo­to­cik­lą, ku­ris ne­ sus­to­jo prie ge­le­žin­ke­lio per­va­žos.

Pa­ban­dę stab­dy­ti mo­to­cik­li­ nin­ką pa­rei­gū­nai pa­ma­tė, kad jis nė ne­ke­ti­na su­sto­ti ir ban­do spruk­ti. Kai po­li­ci­nin­kai pa­vi­jo se­nu­tė­ lį IŽ, paaiš­kė­jo, kad 20-me­tis klai­ pė­die­tis tu­rės mo­kė­ti bau­das už sep­ty­nis ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­ žei­di­mus. Vai­ki­nas į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 2,71 pro­mi­lės, jis ne­tu­rė­

Ga­ra­žų bend­ri­jos, esan­čios Jū­ri­ nin­kų pro­spek­to ga­le, sar­gas šeš­ta­ die­nio nak­tį ne­mie­go­jo. Jis iš­gir­do gar­sus, ku­rie ver­tė įtar­ti, kad į vie­ ną ga­ra­žų kaž­kas brau­na­si. Sar­gas iš­kvie­tė po­li­ci­ją. Pa­rei­gū­nai pa­ma­tė iš­lauž­tus vie­ no ga­ra­žo var­tus, o jo vi­du­je be­si­ dar­buo­jan­čius tris jau­nus vai­ki­nus. Jie ban­dė įjung­ti vi­du­je bu­vu­sio 1987 me­tais pa­ga­min­to ZAZ va­rik­lį. Pa­ma­tę pa­rei­gū­nus, įsi­bro­vė­liai ban­dė spruk­ti. Vie­nas įta­ria­mų­jų bė­go apie tris ki­lo­met­rus, kol ga­ liau­siai bu­vo su­lai­ky­tas, bet ir ta­da jis ban­dė prie­šin­tis. Jau­ną­jį nu­si­ kal­tė­lį ap­ra­mi­no tik prie­tai­so „Ta­ ser“ elekt­ros iš­kro­va. 1995 me­tais gi­męs įta­ria­ma­sis ti­ki­no, kad za­po­ro­žie­tį pa­ste­bė­jo dar va­sa­rą va­ži­nė­da­mas mo­to­cik­ lu ir nuo to lai­ko sva­jo­jo juo pa­si­va­ ži­nė­ti. Vi­lio­jo trans­por­to prie­mo­

nė, ku­rios va­rik­lis su­mon­tuo­tas ne prie­ky­je, o ma­ši­nos ga­le. Ga­ra­že au­to­mo­bi­lis bu­vo lai­ko­ mas sy­kiu su rak­te­liais. Įta­ria­ma­sis ban­dė pa­grob­ti Klai­ pė­dos re­gist­rų cent­ro va­do­vo Egi­di­ jaus Ša­ka­lio za­po­ro­žie­tį. Nors vy­ras ir sa­vi­val­dy­bė­je dir­ban­ti jo žmo­na Ire­na va­ži­nė­ja kur kas ge­res­nė­mis ma­ši­no­mis, šį au­to­mo­bi­lį jis bu­vo įsi­gi­jęs kaip re­tes­nės mar­kės. E.Ša­ka­lys pa­sa­ko­jo prieš ke­lis mė­ne­sius pa­si­nau­do­jęs pro­ga ne­ bran­giai įsi­gy­ti da­bar jau re­tai be­ ma­to­mą ma­ši­ną. „Pir­ma nu­si­pir­kau, pa­skui pa­gal­ vo­jau kam. Ne va­ži­nė­ji­mui, tie­siog kaip me­ta­lo lau­žą įsi­gi­jau. Ne­si­ti­kė­ jau, kad dėl jos tiek pro­ble­mų tu­rė­ siu, – juo­ka­vo E.Ša­ka­lys. – Va­žiuo­ja ji dar. Rei­kia tru­pu­tį pa­re­mon­tuo­ ti. Ma­nau, at­si­tik­ti­nai va­gys ją ra­ do, nes tą­nakt bu­vo įsi­brau­ta gal į de­šimt ga­ra­žų. Kaip ir ki­tuo­se ga­ ra­žuo­se, jie tie­siog nu­dau­žė spy­ną“, – tei­gė ga­ra­žų sa­vi­nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­ku iš­rink­tas E.Ša­ka­lys. Ma­ši­nos sa­vi­nin­kas įsi­ti­ki­nęs, kad įta­ria­ma­sis me­luo­ja, mat va­ sa­rą jis dar ne­tu­rė­jo šios ma­ši­nos, o iš ga­ra­žo bu­vo iš­va­žia­vęs tik kar­ tą šią žie­mą.

Vy­ro bi­jo­jo ir teis­me

Ap­žiū­rė­jęs nu­ken­tė­ju­sią­ją teis­mo me­di­ci­nos eks­per­tas pa­ra­šė, kad jai bu­vo su­muš­ta no­sis, smak­ras, abi au­sys, pa­kau­šis, ran­kos, nu­ga­ ra, juos­muo. Liu­dy­da­ma teis­me mo­te­ris dre­ bė­jo ir bi­jo­jo net pa­žiū­rė­ti į su­ tuok­ti­nio pu­sę. Tuo me­tu nie­kur ne­dir­ban­tis vy­ ras ti­ki­no tik su­si­stum­dęs su žmo­ na, ku­ri esą pa­ti bu­vo konf­lik­to ini­ cia­to­rė. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas už smur­tą prieš žmo­ną bei ma­ža­me­tį vai­ką nu­tei­sė D.Ven­ga­lį pu­sei me­tų lais­vės atė­mi­mo. Nu­teis­ta­sis šį nuo­spren­dį ga­ li ap­skųs­ti.

Re­kor­das – 7 pa­žei­di­mai vie­nu me­tu Dai­va Ja­naus­kai­tė

Dai­va Ja­naus­kai­tė Klai­pė­dos re­gist­rų cent­ro va­do­vui pri­klau­san­čiu za­po­ro­žie­čiu va­gys sva­jo­jo pa­si­va­ži­nė­ti dar praė­ju­sią va­sa­rą, o sa­vo su­ma­ny­mą pa­ban­ dė įgy­ven­din­ti šį sa­vait­ga­lį, ta­čiau bu­vo su­čiup­ti.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Jau­nas vy­ras per po­rą die­nų du­kart žiau­riai su­mu­šė sa­vo žmo­ną, o kai ket­ve­rių po­ros sū­ne­lis atė­jo gin­ti ma­mos, kliu­vo ir jam. Ko­vo 26-ąją šei­mos konf­lik­ to mal­šin­ti iš­kvies­tus pa­rei­gū­nus pa­si­ti­ko leng­vai ap­si­ren­gu­si ba­sa mo­te­ris. Ji pa­ro­dė, kad ag­re­sy­viai nu­si­tei­kęs jos su­tuok­ti­nis ne­ši­nas vai­ku nu­bė­go už na­mo. Po­ros nuo­mo­ja­ma­me bu­te bu­vo iš­mė­ty­ti daik­tai, ant grin­dų mė­tė­si kuokš­tai iš­rau­tų mo­ters plau­kų. Dėl smur­to prieš šei­mos na­rius D.Ven­ga­lis bu­vo suim­tas.

Svajonė – za­po­ro­žie­tis

jo vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo, drau­di­ mo, mo­to­cik­lo tech­ni­nės ap­žiū­ros do­ku­men­to, trans­por­to prie­mo­nės re­gist­ra­ci­jos pa­žy­mė­ji­mo, vai­ruo­ to­jas ne­pai­sė „Stop“ ženk­lo prie ge­le­žin­ke­lio bė­gių, o pa­rei­gū­nų stab­do­mas ne­pak­lu­so. Vie­nu me­tu įvyk­dęs sep­ty­nis pa­ žei­di­mus vai­ki­nas ta­po sa­vo­tiš­ku re­kor­di­nin­ku. Jam tai kai­nuos ne­ ma­žai pi­ni­gų.

Ver­si­ja: jau­na­sis va­gis ti­ki­no dar va­sa­rą pa­ste­bė­jęs se­ną ma­ši­ną ir vi­

są žie­mą au­dęs min­tį, kad no­rė­tų ja pa­si­va­ži­nė­ti.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Ni­diš­kis pra­lai­mė­jo mū­šį Dai­va Ja­naus­kai­tė Už­si­mo­jęs įro­dy­ti, kad Ne­rin­gos sa­ vi­val­dy­bės kon­kur­sas pre­ky­bos vie­ toms užim­ti su­reng­tas ne­skaid­riai, ne­rin­giš­kis mū­šį teis­me pra­lai­mė­jo.

Ni­do­je gy­ve­nan­tis Ri­man­tas Kaz­ laus­kas va­kar na­mo grį­žo ne­links­ mas – Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas jo skun­dą at­me­tė. Vy­ras pra­šė pa­nai­kin­ti Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bės spren­di­mą dėl ke­lių pre­ky­bos vie­tų Per­val­ko­je bei skelb­ti nau­ją at­ran­ką. Ne vie­nus me­tus pre­kia­vęs prie ta­ko į Per­val­kos pa­plū­di­mį, šie­met R.Kaz­laus­kas šios vie­tos ne­lai­mė­jo. Ta­čiau jį pa­pik­ti­no ne tai, o fak­tas, kad jo kon­ku­ren­tas pa­pra­šė per­kel­ti bur­tų trau­ki­mo lai­ką į vė­les­nį, ban­ dy­da­mas lai­mę ki­toms pre­ky­bos

vie­toms užim­ti. Taip, pa­sak R.Kaz­ laus­ko, kon­ku­ren­tas no­rė­jo įsi­ti­kin­ ti, jog lai­mės pa­trauk­les­nę vie­tą, o jei ne, ga­lės pa­ban­dy­ti lai­mę siek­ da­mas ki­tų pre­ky­bos vie­tų. Pa­reiš­kė­jas įsi­ti­ki­nęs, kad to­kiu bū­du bu­vo pa­žeis­tas Kon­ku­ren­ci­ jos įsta­ty­mas, ir no­rė­jo ap­gin­ti vie­ šą­jį in­te­re­są. Vy­ras tu­rė­jo sa­vų ar­ gu­men­tų bei įro­dy­mų. Va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­ mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­skel­bė, kad at­me­ta R.Kaz­laus­ko skun­dą, nes jis ne­da­ly­va­vo kon­kur­se į tas vie­tas, ku­rių re­zul­ta­tus skun­dė. Be to, pri­va­tus as­muo ne­tu­ri tei­sės gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są. Per 14 die­nų pa­reiš­kė­jas ga­li šį spren­di­mą ap­skųs­ti aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui. R.Kaz­laus­ kas nu­si­tei­kęs ne­nu­leis­ti ran­kų ir kreip­tis į ki­tas ins­ti­tu­ci­jas.


8

AntrADIENIS, balandžio 9, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

4,93

4,70

2,43

„Apoil“

4,86

4,63

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,05 dol. už 1 brl. 104,12 dol. už 1 brl.

–0,24 %

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0682 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0765 JAV do­le­ris 1 2,6586 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6118 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9260 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3028 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6346 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4171 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8423

–0,48 %

Dau­gė­jo bank­ro­tų

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

–0,77 %

pokytis

Per pir­mą me­tų ket­vir­tį įmo­nių bank­ro­tų skai­čius išau­go iki 419 – tai yra 85 at­ve­ jais dau­giau nei 2012 m. ana­lo­giš­ku lai­ko­ tar­piu. Šis au­gi­mas bu­vo lauk­tas po 2012 m. išau­gu­sio sko­lų ir įmo­nių tur­to areš­tų skai­čiaus. Bank­ro­tų la­biau­siai (nuo 56 at­ve­jų iki 78) pa­dau­gė­jo pa­slau­gų sek­ to­riu­je. Šiek tiek lė­čiau šis ro­dik­lis au­go tarp trans­por­to (nuo 30 iki 40) ir pre­ky­ bos (nuo 90 iki 116) įmo­nių.

–0,4962 % +0,1400 % –0,6094 % –1,0119 % +0,0244 % +0,5608 % +0,1924 % –0,3929 % +0,1268 %

0,9 pro­c.

per mė­ne­sį at­pi­go Lie­tu­vos pra­mo­nės pro­duk­ci­ja.

Kau­nas ir Klaipėda nelaimėms pasirengę 53 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų tei­gia, kad jų šei­mos yra fi­nan­siš­ kai neap­sau­go­tos, o pa­pil­do­mų lė­šų, ne­te­kus vie­no iš šei­mos mai­tin­to­jų ar dėl ki­tos ne­lai­mės pra­ra­dus reikš­min­gą da­lį pa­ja­ mų, ne­pri­reik­tų tik ma­žiau nei de­šim­ta­da­liui šei­mų. Ma­žes­niuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­ se tik 36 pro­c. šei­mų tu­ri san­tau­ pų, ku­rias ga­lė­tų pa­nau­do­ti už­klu­ pus sun­ku­mams, o tai yra be­veik du kar­tus ma­žiau nei di­džiuo­siuo­ se mies­tuo­se. Tai pa­ro­dė „Spin­ter ty­ri­mų“ at­lik­ta rep­re­zen­ta­ty­vi su­ tuok­ti­nį ar par­tne­rį tu­rin­čių Lie­tu­ vos gy­ven­to­jų ap­klau­sa. Ty­ri­mas ro­do, kad la­biau­siai fi­ nan­siš­kai ap­sau­go­tos yra Klai­pė­dos, Kau­no ir Ma­ri­jam­po­lės re­gio­nuo­se gy­ve­nan­čios šei­mos, o ne­sau­giau­ siai jau­čia­si Tau­ra­gės, Ute­nos, Tel­ šių ir Aly­taus gy­ven­to­jai. „Apsk­ri­ tai ma­žes­niuo­se mies­tuo­se si­tua­ci­ja pra­stes­nė – čia 57 pro­c. šei­mų tei­gia esan­čios fi­nan­siš­kai neap­sau­go­tos. Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se šis skai­ čius kiek ma­žes­nis – vi­dur­kis sie­ kia 48 pro­c.“, – ty­ri­mo re­zul­ta­tus ko­men­ta­vo „Swed­bank Li­fe In­su­ ran­ce“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Min­ dau­gas Ju­sius. Pak­laus­tos, ko­kius fi­nan­si­nius šal­ti­nius pa­si­telk­tų ne­lai­mės at­ ve­ju, net 34 pro­c. Lie­tu­vos šei­

mų tei­gė, kad tu­rė­tų sko­lin­tis. 28 pro­c. par­duo­tų tur­tą, pa­vyz­džiui, au­to­mo­bi­lį, da­lį že­mės, būs­to, ak­ ci­jas. „Mū­sų ty­ri­mas dar kar­tą pa­ tvir­ti­no svar­bią as­me­ni­nių fi­nan­sų tai­syk­lę – šei­mos fi­nan­si­nis sau­ gu­mas pri­klau­so ne vien nuo gau­ na­mų pa­ja­mų dy­džio. Re­mian­tis duo­me­ni­mis, Vil­nius pa­gal fi­nan­ si­nės ap­sau­gos ro­dik­lį at­si­lie­ka nuo ki­tų re­gio­nų, nors vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis sos­ti­nė­je san­ty­ki­nai di­des­nis. Tai pa­ro­do, kad šei­mos fi­nan­si­nį sau­gu­mą le­mia ne at­ly­ gi­ni­mo dy­dis, o ge­bė­ji­mas sis­te­ min­gai kaup­ti fi­nan­si­nes atsargas ir pa­si­rū­pin­ti drau­di­mo ap­sau­ga, ku­ri už­tik­rin­tų sku­bią fi­nan­si­nę pa­gal­bą iš­ti­kus ne­lai­mei. Re­gio­nuo­se, ku­ riuo­se fi­nan­si­nės ap­sau­gos ro­dik­ liai vie­ni aukš­čiau­sių vi­so­je Lie­tu­ vo­je, fik­suo­ja­ma dau­giau­sia gy­vy­bę ap­si­drau­du­sių žmo­nių“, – pa­brė­žė M.Ju­sius. Ty­ri­mas pa­ro­dė, kad san­tau­pų trū­ku­mas – pa­grin­di­nė prie­žas­tis, dėl ku­rios Lie­tu­vos šei­mos jau­čia­

si fi­nan­siš­kai neap­sau­go­tos. Ša­ lia taip pat ri­kiuo­ja­si ir ki­tos prie­ žas­tys – ne­dar­bas, ma­žes­nis dar­bo už­mo­kes­tis, tur­to, ku­rį bū­tų ga­li­ ma par­duo­ti ne­lai­mės at­ve­ju, ne­ tu­rė­ji­mas. „At­ro­do, kad da­lis žmo­ nių sa­vo ar­ba ne sa­vo no­ru gy­ve­na šia die­na, – stai­ga iš­tik­ti ne­lai­mės jie ne­tu­rė­tų nei san­tau­pų, nei tur­ to, ku­rį par­da­vę ga­lė­tų tam tik­rą lai­ką pra­gy­ven­ti. Dėl to­kios si­tua­ ci­jos daug Lie­tu­vos šei­mų jau­čia­si ne­sau­giai, ta­čiau al­ter­na­ty­vius fi­ nan­si­nės ap­sau­gos spren­di­mus kol kas at­ra­do tik ne­di­de­lė da­lis gy­ ven­to­jų“, – tvir­ti­no eks­per­tas. Ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ma­žes­niuo­se mies­tuo­se sko­lin­ tis bū­tų pri­vers­tos net 44 pro­c. šei­mų. „Tai iš­ties ne­ri­mą ke­lian­ tis skai­čius, nes pri­siim­da­mos pa­ pil­do­mų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų to­kios šei­mos tap­tų dar pa­žei­džia­ mes­nės, – ak­cen­ta­vo M.Ju­sius. – O di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se sko­lin­tų­ si 28 pro­c. šei­mų.“ „Klaipėdos“ inf.

Sau­gu­mas: ty­ri­mo re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad ma­žes­niuo­se mies­tuo­se sko­

lin­tis ar­ti­mo­jo mir­ties at­ve­ju bū­tų pri­vers­tos net 44 pro­c. šei­mų, nes pa­kan­ka­mai san­tau­pų su­kaup­ti ne­pa­vyks­ta. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Mažesnės baus­mės Gai­vins eks­por­tą į Ki­ni­ją Teis­mas vyks­tant ke­lio­nių agen­ tū­rų ir Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos gin­čui su­ma­ži­no agen­tū­roms skir­tas bau­das.

Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­ nis teis­mas vakar iš da­lies pa­ten­ ki­no bend­rą 25 ke­lio­nių agen­tū­rų skun­dą – Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos skir­tas bau­das pri­pa­ži­no tei­sė­ to­mis, ta­čiau jas su­ma­ži­no. Apie tai BNS in­for­ma­vo teis­mo at­sto­ vė spau­dai Si­gi­ta Ja­ci­ne­vi­čie­nėBal­ta­duo­nė. Anot jos, teis­mas bau­das su­ma­ži­no at­si­žvelg­da­

Nuo­tai­kos: teis­mas baus­mes

su­švel­ni­no 25 Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos nu­baus­toms ke­lio­nių agen­tū­roms. Lino Jonušo / BFL nuo­tr.

mas į leng­vi­nan­čias ir ki­tas ap­ lin­ky­bes. Šis spren­di­mas ga­li bū­ti ap­skųs­tas aukš­tes­nės ins­tan­ci­jos teis­mui. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­ba už drau­ džia­mus su­si­ta­ri­mus par­duo­dant ke­lio­nes in­ter­ne­tu per­nai bir­že­lį 30-iai ke­lio­nių agen­tū­rų sky­rė iš vi­so 5,4 mln. li­tų bau­dų. Kon­ku­ ren­ci­jos ta­ry­ba per­nai nu­sta­tė, kad 30 ke­lio­nių agen­tū­rų, ku­rios nau­do­jo­si elekt­ro­ni­ne ke­lio­nių už­sa­ky­mo sis­te­ma „E. tu­ras“, ne­ tei­sė­tai ap­ri­bo­jo mak­si­ma­lią nuo­ lai­dą iki 3 pro­c. ke­lio­nės kai­nos. Kon­ku­ren­ci­jos ta­ry­bos per­nai bir­že­lį priim­tą spren­di­mą ap­ skun­dė dau­gu­ma ke­lio­nių agen­ tū­rų, iš­sky­rus agen­tū­ras „Al­jus ir Ko“, „Gus­tus vi­tae“, „Tro­pi­kai“, „Vi­pau­ta“, „Vis­tus“ ir „700.lt“. Di­džiau­sias bau­das Kon­ku­ren­ci­ jos ta­ry­ba bu­vo sky­ru­si agen­tū­roms „Gu­li­ve­rio ke­lio­nės“ (640 tūkst. li­tų), „Ke­lio­nių aka­de­mi­ja“ (390 tūkst. li­tų), ir „AAA Wris­lit“ (360 tūkst. li­tų). „Sma­rag­das Tra­vel“ nu­baus­tas 229 tūkst. li­tų, „Ke­liau­ to­jų klu­bas“ – 203 tūkst. li­tų, „West Exp­ress“ – 164 tūkst. li­tų, „Bal­tic Clip­per“ – 155 tūkst. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

at­vy­ki­mą, ten su­si­tik­si­me su Ki­ni­jos že­mės ūkio mi­nist­ro at­sto­vais. <...> Pla­nuo­ja­me nu­ma­ty­ti, ka­da eks­per­ tai at­vyks tik­rin­ti mū­sų kont­ro­lės sis­te­mos“, – BNS sa­kė Ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Vid­man­tas Pau­laus­kas. Dėl Ki­ni­jos ins­pek­to­rių at­vy­ki­mo į Lie­tu­vą su­tar­ta dar per­nai spa­lį, to­dėl per vi­zi­tą, anot jo, ti­ki­ma­si pa­ga­liau baig­ti vi­sas pro­ce­dū­ras. „No­rė­tu­me ko­kiu nors bū­du už­ fik­suo­ti, nes jau tik­rai yra nu­si­tę­sę. Vi­sus po­pie­ri­nius dar­bus esa­me at­li­ kę, į klau­si­my­nus at­sa­kę, pa­tei­kę vi­

Ry­šiai: šiuo me­tu ki­nai ga­li pa­ra­gau­ti ne tik lie­tu­viš­kų šal­dy­tų mė­ly­

są rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją. Rei­kia pa­ baig­ti“, – tvir­ti­no V.Pau­laus­kas. Jis ti­ki­no, kad steng­sis su­tar­ti dėl kuo ar­tes­nės eks­per­tų at­vy­ki­mo da­tos. Tar­ny­bos at­sto­vas tei­gė, kad ins­ pek­to­riai tu­rė­tų pa­tik­rin­ti cent­ri­nę mais­to kont­ro­lės sis­te­mą, vė­liau – te­ri­to­ri­nes ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bas ir pa­čias įmo­nes. No­rą eks­por­tuo­ti į Ki­ni­ją yra pa­ reiš­ku­sios aš­tuo­nios mė­sos per­dir­ bi­mo įmo­nės, tarp jų – „Bio­ve­la“, Kre­ke­na­vos ag­ro­fir­ma, „Ag­ro­vet“, taip pat sep­ty­nios pie­no per­dir­bi­ mo įmo­nės, tarp jų – „Že­mai­ti­jos pie­nas“, Vil­kyš­kių pie­ni­nė, „Ro­ kiš­kio sū­ris“. Šiuo me­tu Lie­tu­va į Ki­ni­ją eks­por­ tuo­ja viš­tų ko­je­les, kvie­čių krak­mo­ lą, alų, deg­ti­nę, šal­dy­tas mė­ly­nes. Per­nai spa­lį Že­mės ūkio mi­nis­ te­ri­ja, Lie­tu­vos mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­ba bei Ki­ni­jos ko­ky­bės prie­žiū­ros, ins­pek­ci­jos ir ka­ran­ti­ no ge­ne­ra­li­nė ad­mi­nist­ra­ci­ja Pe­ki­ ne pa­si­ra­šė su­tar­tį dėl mais­to sau­ gos ko­ky­bės. Tuo­me­tis že­mės ūkio mi­nist­ras Ka­zys Star­ke­vi­čius tei­gė, kad ti­ki­si Ki­ni­jos ins­pek­to­rių su­ lauk­ti iki 2012 m. pa­bai­gos ar­ba šių me­tų pra­džio­je.

„Scan­pix“ nuo­tr.

„Klaipėdos“, BNS inf.

Lie­tu­va ti­ki­si pa­ga­liau iš­ju­din­ti pie­no ir mė­sos pro­duk­tų eks­por­tą į Ki­ni­ją – jau lau­kia­ma iš šios ša­lies at­vyk­sian­čių lie­tu­viš­kos pro­duk­ ci­jos ver­tin­to­jų.

Ba­lan­džio pa­bai­go­je Ki­ni­jo­je ke­ ti­na­ma su­si­tar­ti dėl da­tos, ka­da į Lie­tu­vą at­vyks Ki­ni­jos ins­pek­to­ riai, tik­rin­sian­tys, ar ša­lies pro­ duk­ci­ja tin­ka­ma eks­por­tui. „Ba­lan­džio 28–gegužės 1 d. kar­ tu su že­mės ūkio vi­ce­mi­nist­ru Min­ dau­gu Kuk­lie­riu­mi vyks­ta­me į Ki­ ni­ją, kad pa­spar­tin­tu­me ins­pek­to­rių

nių, viš­tie­nos, ta­čiau ir mū­sų ga­min­to­jų alaus.


9

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 9, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pa­va­sa­ris – iš­ban­dy­mas svei­ka­tai

Pa­ta­ri­mas: pa­sak me­di­kų, vi­sas or­ga­niz­mui rei­kia­mas me­džia­gas svei­kas žmo­gus tu­ri gau­ti na­tū­ra­liai – su mais­to pro­duk­tais.

At­bun­dant gam­tai, ro­dos, ir mes tu­rė­tu­me trykš­ti gy­vy­be. Ta­ čiau rea­ly­bė ki­to­kia: mus ka­muo­ja nuo­var­gis, per­ša­li­mo li­gos ir blo­ga nuo­tai­ka. Ne­re­tai ti­ki­mės, jog pa­šli­ju­sią sa­vi­jau­tą pa­tai­ sys vi­ta­mi­nai ar mais­to pa­pil­dai. Ta­čiau me­di­kai įsi­ti­ki­nę, kad pra­dė­ti rei­kia ne nuo to. Eve­li­na Zen­ku­tė Po žie­mos – ka­tast­ro­fa

Šei­mos gy­dy­to­ja Ri­ta Se­niū­nai­tė pa­sa­ko­jo, kad pa­va­sa­ris dau­ge­ liui mū­sų tam­pa tik­ru svei­ka­tos iš­ban­dy­m u, nes šal­to­jo se­zo­n o me­t u or­ga­n iz­m ui pa­d a­ry­ta ža­ la da­ro­si aiš­kiai ma­to­ma, o na­ tū­ra­l iais bū­d ais pa­p il­dy­t i vi­d i­ nius re­sur­sus taip rei­ka­lin­go­mis nau­d in­go­m is me­d žia­go­m is ne­ tu­ri­me lai­ko, no­ro ar ga­li­my­bių. Anot pa­šne­ko­vės, žmo­nės pra­

de­da skųs­tis nu­si­lpu­siu imu­ni­te­ tu, pa­daž­nė­ju­sio­mis per­ša­li­mo li­ go­mis, nuo­var­giu, mie­guis­tu­mu, van­gu­mu, pra­sta nuo­tai­ka, sau­sa ir šer­pe­to­jan­čia oda, pa­blo­gė­ju­ siu re­gė­ji­mu. „Šių ne­ma­lo­nių simp­to­mų prie­ žas­tis – švie­žių vai­sių bei dar­žo­vių trū­ku­mas žie­mą ir li­gos, su­si­lpni­ nu­sios or­ga­niz­mo funk­ci­jas. Kiek­ vie­nas ži­no­me, kad kas­dien vie­na ar ki­ta for­ma tu­ri­me įsi­sa­vin­ti tam tik­rą vi­ta­mi­nų ir mi­ne­ra­li­nių me­ džia­gų kie­kį. No­rė­da­mi gau­ti vi­sus

rei­kia­mus ele­men­tus ir pa­lai­ky­ ti op­ti­ma­lų vi­ta­mi­nų ba­lan­są šal­ tuo­ju me­tų se­zo­nu esa­mos mais­to pro­duk­tų pa­siū­los ne­pa­kan­ka. Tai­ gi da­bar, pa­va­sa­rį, iš­se­kęs or­ga­niz­ mas mums siun­čia įvai­rius sig­na­ lus, pra­šy­da­mas pa­si­rū­pin­ti juo“, – aiš­ki­no R. Se­niū­nai­tė. Ken­kia gy­ve­ni­mo bū­das

Vi­ta­mi­nai ir mais­to pa­pil­dai – vie­ nas po­pu­lia­riau­sių bū­dų, pa­de­dan­ čių su­stip­rin­ti imu­ni­te­tą ir at­gau­ti jė­gas po žie­mos se­zo­no.

R.Se­niū­nai­tė ti­ki­no, kad įma­ no­ma ir vi­siš­kai at­si­sa­ky­ti vi­ta­ mi­nų bei mais­to pa­pil­dų, ta­čiau tai pa­da­ry­ti ga­li tik tas as­muo, ku­ rio mais­to ra­cio­nas idea­liai su­ba­ lan­suo­tas. De­ja, dau­ge­liui tai ta­po pra­ban­ga. „Be abe­jo, žmo­gaus or­ga­niz­ mas funk­cio­nuo­ja taip, jog vi­ sas rei­kia­mas me­džia­gas jis ga­ li pa­siim­ti iš su­var­to­ja­mų mais­to pro­duk­tų ir ap­lin­kos, ta­čiau gy­ ve­ni­mo bū­das mums ken­kia, tad ne­re­tai ne­be­ga­li­me iš­si­vers­ti be spe­c ia­l ios pa­gal­b os. Gy­ve­n i­ mo tem­pas toks grei­tas, jog pa­ mirš­ta­m e tin­ka­m ai pa­s i­r ū­p in­t i sa­v i­m i: ne­re­g u­l ia­r iai mai­t i­n a­ mės, val­go­me bet ką ir bet ka­ da, ne­re­tai ap­skri­tai pa­mirš­ta­me apie mais­tą. To­kiu at­ve­ju vi­ta­ mi­nai – ge­ra išei­tis. Ta­čiau kiek­ vie­nam žmo­gui, no­rin­čiam ge­ res­nės svei­ka­tos, siū­ly­čiau vi­są komp­lek­są prie­mo­nių: re­gu­lia­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

rią mi­ty­bą, spor­tą, bu­vi­mą gry­ na­me ore, o svar­biau­sia – rū­pes­tį sa­vi­mi“, – ti­ki­no me­di­kė. Bū­ti­nos gy­dy­to­jo re­ko­men­da­ci­jos

R.Se­niū­nai­tė tei­gė, jog, pra­si­dė­jus pa­va­sa­riui, ne­ga­li­ma iš­skir­ti vie­nos konk­re­čios vi­ta­mi­nų gru­pės, ku­rią bū­tų ga­li­ma re­ko­men­duo­ti kaip pa­na­cė­ją imu­ni­te­tui stip­rin­ti. „Žmo­gaus or­ga­niz­mui bū­ti­nas vi­sas komp­lek­sas vi­ta­mi­nų ir mi­ ne­ra­li­nių me­džia­gų. Kiek­vie­no po­ rei­kiai skir­tin­gi, to­dėl ren­kan­tis vi­ ta­mi­nus ar mais­to pa­pil­dus bū­ti­na at­si­žvelg­ti į in­di­vi­dua­lų ra­cio­ną, mi­ty­bos įpro­čius, nu­sta­ty­tas li­gas, ri­zi­kos fak­to­rius ir ki­tus as­pek­tus. Daž­nai mais­to pa­pil­dai są­vei­kau­ja su vais­tais ir ga­li bū­ti ne­su­de­ri­na­ mi. Bū­na, kad žmo­nės ge­ria mais­ to pa­pil­dus, ku­rie dub­liuo­ja vie­nas ki­tą. Net ir po­pu­lia­rio­sios na­tū­ ra­liai spaus­tos sul­tys ga­li pa­kenk­ti.

10


10

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 9, 2013

rubrika sveikata

Užsitęsė ir žiema, ir gri­po se­zo­nas Nors gri­po epi­de­mi­ja jau se­niai at­ šauk­ta, o ka­len­do­riu­je vis la­biau įsi­bė­gė­ja pa­va­sa­ris, ta­čiau ši li­ga trau­kia­si itin ne­no­riai. Spe­cia­lis­tų to­kia si­tua­ci­ja vi­siš­kai ne­ste­bi­na.

tua­ci­jų. Tie­siog į sta­cio­na­rą gul­do­ mi li­go­niai, ku­riems diag­no­zuo­ja­ mas komp­li­kuo­tas gri­pas. O štai siau­čiant pan­de­mi­nio gri­ po vi­ru­sui prieš ke­le­rius me­tus į spe­cia­lis­tų ran­kas pa­kliū­da­vo li­ go­niai, ser­gan­tys sun­kio­mis plau­ čių už­de­gi­mų for­mo­mis.

Prik­lau­so nuo orų

Il­ges­nis nei įpras­ta

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Gri­pas ne­no­ri pa­si­trauk­ti iš uos­ ta­mies­čio. Ser­gan­čių­jų ma­žė­ja ne­ žy­miai, li­go­ni­nė­se vis dar gy­do­mi dėl sun­kios li­gos ei­gos ten pa­te­kę pa­cien­tai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­ nės li­go­ni­nės 2-ojo in­fek­ci­nio li­gų sky­riaus ve­dė­ja Ra­sa Gir­džiū­nie­nė ne­si­ste­bi, kad gri­po se­zo­nas tę­sia­ si neįp­ras­tai il­gai. Pa­sak gy­dy­to­jos, jis truks tiek, kiek tę­sis li­gai pa­lan­kūs orai. Jų per­mai­nos, drėg­mė ir šal­tis dė­kin­gi plis­ti kvė­pa­vi­mo ta­kų in­ fek­ci­joms. Ser­gan­čių­jų gre­tos vi­ sa­da pa­si­pil­do po šven­čių – di­des­ niuo­se su­si­bū­ri­muo­se žmo­nėms leng­viau už­si­krės­ti. Šiuo me­tu li­ga pa­ker­ta tuos, ku­ rie at­si­lai­kė per gri­po epi­de­mi­ją. Gri­pas ne­nus­pė­ja­mas

Pa­va­sa­rį su­šlu­buo­ja or­ga­niz­mo at­ spa­ru­mas, dau­ge­lis žmo­nių jau­čia­ si nu­si­lpę, tad ir li­gos puo­la kur kas ak­ty­viau. Ar šių­me­tis gri­pas yra pik­tes­nis nei anks­tes­niais me­tais? Pa­sak gy­dy­to­jos, per kiek­vie­ną gri­ po se­zo­ną su­lau­kia­ma įvai­rių ne­ti­ kė­tu­mų. Tad žmo­gus ga­li su­si­rgti ne tik plau­čių už­de­gi­mu, ga­li kil­ ti ir ki­to­kių komp­li­ka­ci­jų, paū­mė­ti plau­čių li­gos. Ve­dė­ja ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti, kad šie­met į li­go­ni­nę pa­kliū­va dau­giau žmo­nių dėl gy­vy­bei grės­min­gų si­

95

– tiek naujų gripo atvejų nustatyta praėjusią savaitę Klaipėdoje.

R.Gir­džiū­nie­nė pa­ste­bi, kad šių­ me­čiam gri­pui yra bū­din­ga aukš­ta tem­pe­ra­tū­ra, ta­čiau šis se­zo­nas iš­ skir­ti­nis ir tuo, kad tę­sia­si kur kas il­giau nei įpras­tai. Pa­vyz­džiui, pan­de­mi­nio gri­ po me­tu ser­ga­mu­mas bu­vo ga­na aukš­tas, bet jis neuž­si­tę­sė taip il­ gai kaip šie­met. Gy­dy­to­ja spė­jo, kad įspū­dis dėl šių­me­čio gri­po vi­ru­so pik­tu­mo su­ si­da­ro bū­tent dėl se­zo­no truk­mės, o ne dėl ki­tų prie­žas­čių. „Kol orai ne­pa­ge­rės ir neat­šils, tol ir gri­pas ne­sku­bės pa­si­trauk­ ti“, – pri­dū­rė ji. Trau­kia­si ne­no­riai

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, praė­ju­sią sa­ vai­tę nu­sta­ty­ti 95 nau­ji gri­po at­ve­ jai, iš jų 33 – vai­kams. Prieš po­rą sa­vai­čių gri­pu sir­go 100 klai­pė­die­ čių, iš jų – 51 vai­kas. Li­go­n i­n ė­se šiek tiek su­m a­ž ė­ jo dėl gri­po gy­do­mų sun­kių pa­ cien­tų. Tad praė­ju­sią sa­vai­tę dėl sun­kios gri­po li­gos ei­gos į Klai­ pė­d os ap­s kri­t ies li­go­n i­n es bu­vo pa­g ul­dy­ta 18 pa­c ien­t ų, 3 iš jų – vai­kai. Kiek anks­čiau į li­go­ni­nes pa­te­ko 20 li­go­nių, tarp jų – 12 vai­kų. Praė­ju­sią sa­vai­tę ūmio­mis vir­ šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­ mis su­si­rgo 976 klai­pė­die­čiai, iš jų 647 – vai­kai iki 17 me­tų. Prieš po­ rą sa­vai­čių vi­ru­si­nė­mis in­fek­ci­jo­ mis uos­ta­mies­ty­je sir­go 1 007 gy­ ven­to­jai, iš jų 702 – vai­kai. Per sa­vai­tę ser­ga­mu­mo ro­dik­lis nuo 63,4 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­to­ jų nu­kri­to iki 61,4 at­ve­jo. Pa­ly­gin­ti su per­nai tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu, šie­met ser­ga­mu­mas per­ ša­li­mo li­go­mis bu­vo 1,4 kar­to di­ des­nis.

Ants­vo­ris, pa­di­dė­ jęs krau­jo spau­di­ mas ir cho­les­te­ro­lio kie­kis krau­jy­je yra pa­grin­di­nės pro­ ble­mos, ka­muo­ jan­čios vy­res­nio am­žiaus klai­pė­die­ čius. Tai pa­tvir­ti­ no va­kar Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ ka­tos biu­re vy­kusi svei­ka­tos pa­tik­ra.

Tiks­las: Svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai ne­mo­ka­mos pa­tik­ros me­tu sie­

kė ne tik išaiš­kin­ti svar­biau­sias pro­ble­mas, bet ir in­for­muo­ti apie tai, kaip už­kirs­ti ke­lią li­gai. Vy­tau­to Pet­ri­kio nuo­tr.

Senjorus vargina spaudimas Eve­li­na Zen­ku­tė

71 klai­pė­die­tis pa­si­nau­do­jo pro­ga ne­ mo­ka­mai pa­si­ma­tuo­ti krau­jos­pū­dį, nu­sta­ty­ti cho­les­te­ro­lio kie­kį krau­jy­je ir at­lik­ti kū­no ma­sės ana­li­zę. Pa­sau­li­nės svei­ka­tos die­nos pro­ ga or­ga­ni­zuo­ta ak­ci­ja žmo­nių dė­ me­sį ban­dė at­kreip­ti į opią pa­di­ dė­ju­sio krau­jos­pū­džio pro­ble­mą. Ne­mo­ka­ma pa­tik­ra la­biau­siai su­do­ mi­no pen­si­nio am­žiaus žmo­nes. Po ak­ci­jos Svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­

Ne­re­tai pa­mirš­ta­ma, 9 kad jas rei­kia skies­ti “, – tei­gė spe­cia­lis­tė. Anot jos, pa­ cien­tai daž­nai var­to­ja pa­pil­do­mus pre­pa­ra­tus, ne­pa­žiū­rė­ję į jų su­dė­ tį ar tie­siog iš­si­trau­kę iš stal­čiaus už­si­li­ku­sį bu­te­liu­ką. Dar blo­ges­nė ten­den­ci­ja, pa­ste­bi me­di­kė, vi­ta­ mi­nų ar pa­pil­dų pir­ki­mas tur­gu­je. „Už ke­lis li­tus, ku­riuos su­mo­kė­ si­te kont­ra­ban­di­nių tab­le­čių įsi­gi­ ji­mui, ge­riau nu­si­pir­ki­te po­rą cit­ ri­nų“, – aiš­ki­no ji. Ky­la klau­si­mas, ku­riuo se­zo­no me­ tu pra­dė­ti var­to­ti vi­ta­mi­nus, kad jų po­vei­kis bū­tų veiks­min­giau­sias. Vis­kas pri­klau­so nuo to, ko­kia yra žmo­gaus svei­ka­tos būk­lė ir gy­ ve­ni­mo bū­do ypa­ty­bės. „Pa­vyz­džiui, as­me­niui, ku­ris val­ go vos kar­tą per die­ną, vi­ta­mi­nus re­ko­men­duo­ja­ma ger­ti vi­sus me­ tus ne­prik­lau­so­mai nuo se­zo­niš­ ku­mo. Žmo­gui, ku­ris tie­siog no­ ri su­stip­rin­ti žie­mos li­gų nua­lin­tą imu­ni­te­tą, pa­pil­do­mas me­džia­gas pa­tar­ti­na pra­dė­ti var­to­ti ne atė­jus pa­va­sa­riui, o mė­ne­siui ar dviem iki jo. Vi­ta­mi­nai ar ki­tos nau­din­ gos me­džia­gos ne­pra­dės veik­ti po die­nos ar dvie­jų. Tai­gi, no­rė­da­mi jaus­tis svei­ki ir žva­lūs, pri­va­lo­me apie sa­vo svei­ka­tą pa­gal­vo­ti anks­ čiau“, – sa­kė R.Se­niū­nai­tė. Pras­ta sa­vi­jau­ta by­lo­ja li­gą

komp­li­kuo­to gri­po.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

mo klau­si­mais. Ar­te­ri­nė hi­per­ten­zi­ ja – di­de­lė šių die­nų pro­ble­ma. Ti­ki­ mės, jog to­kiais ren­gi­niais pa­dė­si­me žmo­nėms su­vok­ti šios li­gos rim­tu­mą ir iš­mo­ky­si­me sa­vo svei­ka­ta pa­si­rū­ pin­ti lai­ku“, – tei­gė V.Pet­ru­ty­tė. Pa­sak spe­cia­lis­tės, no­rin­tie­ ji iš­veng­ti pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­ džio pro­ble­mų pri­va­lo re­gu­liuo­ti sa­vo mi­ty­bą, re­gu­lia­riai spor­tuo­ ti, veng­ti al­ko­ho­lio, rū­ky­mo, stre­ so, o svar­biau­sia – lai­ku tik­rin­tis svei­ka­tą.

Pa­va­sa­ris – iš­ban­dy­mas svei­ka­tai

Var­to­ji­mo truk­mė – in­di­vi­dua­li

Už­si­tę­sė: li­go­ni­nė­se vis dar te­be­gy­do­mi pa­cien­tai, čia pa­ten­kan­tys dėl

tai api­bend­ri­no: di­džiau­sios uos­ ta­mies­čio gy­ven­to­jus ka­muo­jan­ čios svei­ka­tos pro­ble­mos – aukš­tas krau­jos­pū­dis ir ant­svo­ris. Klai­pė­dos mies­to vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro vi­suo­me­nės svei­ ka­tos spe­cia­lis­tė Vik­to­ri­ja Pet­ru­ ty­tė tei­gė, kad pa­grin­di­nis šio svei­ ka­tos pa­tik­ri­ni­mo tiks­las – už­kirs­ti ke­lią li­gai. „Per 4 ak­ci­jos va­lan­das ne tik ap­ žiū­rė­jo­me ap­si­lan­kiu­siuo­sius, bet ir pa­ta­rė­me mi­ty­bos bei svo­rio me­ti­

Šei­mos gy­dy­to­ja Rū­ta Ra­dze­vi­čie­ nė-Jur­gu­tė apie svei­ka­tos stip­ri­

R.Ra­dze­vi­čie­nė-Jur­gu­tė:

Vi­sas mums bū­ti­nas me­džia­gas gau­na­me su mais­tu, o vie­nin­te­ lis vi­ta­mi­nas, ku­rį pa­ta­riu var­to­ti, yra vi­ta­mi­nas D.

ni­mą pa­pil­do­mais pre­pa­ra­tais yra kiek ki­to­kios nuo­mo­nės. „Ne­s u ka­te­go­r iš­k a vi­ta­m i­ nų ar mais­to pa­pil­dų prie­ši­nin­ kė, ta­čiau ma­nau, kad vi­sas or­ ga­n iz­m ui rei­k ia­m as me­d žia­gas svei­kas žmo­g us tu­r i gau­t i na­ tū­ra­liai – su mais­to pro­duk­tais. Jei jau­čia­te pa­va­sa­ri­nio nuo­var­ gio simp­to­mus, pa­ban­dy­ki­te pa­ keis­ti ra­cio­ną, val­gy­ki­te įvai­res­nį mais­tą“, – ra­gi­no R.Ra­dze­vi­čie­ nė-Jur­gu­tė.

Me­di­kė tei­gė, kad vi­ta­mi­nų ir mais­to pa­pil­dų var­to­ji­mas di­de­ lių svei­ka­tos nu­si­skun­di­mų ne­tu­ rin­čiam žmo­gui nė­ra bū­ti­nas. Anot pa­šne­ko­vės, nė­ra jo­kių moks­liš­kai pa­grįs­tų ty­ri­mų, ku­rie įro­dy­tų, jog no­rint jaus­tis žva­liai ir svei­kai pri­ va­lo­me or­ga­niz­mą pa­pil­dy­ti spe­ cia­liais prie­dais. „Vi­sas mums bū­ti­nas me­džia­ gas gau­na­me su mais­tu, o vie­nin­ te­lis vi­ta­mi­nas, ku­rį pa­ta­riu var­to­ ti, yra vi­ta­mi­nas D, įsi­sa­vi­na­mas su sau­le ir mais­tu – dau­giau­siai žu­ vi­mi. Mes, lie­tu­viai, ne­sa­me pra­ tę val­gy­ti daug žu­vų pro­duk­tų, be to, nuo­lat jau­čia­me sau­lės, ku­ri ir yra svar­biau­sias vi­ta­mi­no D šal­ti­ nis, trū­ku­mą. To­dėl na­tū­ra­liai šio ele­men­to gau­na­me ma­žai, o jis bū­ ti­nas ne tik kau­lų tvir­tu­mui pa­lai­ ky­ti, bet ir imu­ni­te­to stip­ri­ni­mui bei ko­vai su blo­ga nuo­tai­ka“, – sa­ kė spe­cia­lis­tė. Anot jos, žmo­gui, be­si­skun­ džian­čiam nuo­var­giu, dirg­lu­mu, su­si­lpnė­ju­siu imu­ni­te­tu ar ki­tais svei­ka­tos su­tri­ki­mo po­žy­miais, pir­miau­sia pa­ta­ria­ma ieš­ko­ti šių simp­to­mų at­si­ra­di­mo prie­žas­čių. Daž­nai šie me­di­ci­ni­niai po­žy­miai sig­na­li­zuo­ja apie tam tik­ras lė­ti­ nes, en­dok­ri­ni­nes li­gas, me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mus ar net dep­ re­si­ją. R.Ra­dze­vi­čie­nė-Jur­gu­tė pa­ta­ria pa­va­sa­rį svei­ka­tą stip­rin­ti na­tū­ ra­liais bū­dais: val­gy­ti švie­žią ir vi­ sa­ver­tį mais­tą, bū­ti gry­na­me ore, spor­tuo­ti ir iš­mok­ti il­sė­tis.


11

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 9, 2013

sveikata

Dėl ta­lo­no – į gy­vą ei­lę Kar­tą per sa­vai­tę vie­na­me di­džiau­sių uos­ta­mies­čio svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rų nu­tįs­ta pa­cien­tų ei­lė, pri­me­nan­ti so­vie­ti­ nius lai­kus. Žmo­nės taip ti­ki­si gau­ti ta­lo­ną pas odon­to­lo­gą. Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Iš­ban­dy­mas ei­lė­mis

Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re kiek­vie­ną penk­ta­die­nį dar prieš ofi­cia­lią dar­bo die­nos pra­džią pra­de­da bū­riuo­tis žmo­nės. Vos at­ si­da­rius du­rims, jie vi­si daž­niau­siai su­gu­ža prie vie­no lan­ge­lio, kur re­ gist­ruo­ja­mi pa­cien­tai vi­zi­tui pas odon­to­lo­gą. Ei­lė bū­na to­kia di­de­lė, kad daž­ nai net uži­ma di­džią­ją da­lį erd­vaus po­lik­li­ni­kos ves­ti­biu­lio. Tarp lau­ kian­čių­jų ta­lo­nų dau­gu­ma žmo­nių – vy­res­nio am­žiaus. Ne vie­nam lau­kian­čia­jam toks kant­ry­bės iš­ ban­dy­mas ker­ta ir per svei­ka­tą. Pa­cien­tai ne­sup­ran­ta, ko­dėl jie ver­čia­mi lau­ki so­vie­ti­nius lai­kus pri­me­nan­čio­se ei­lė­se, juo la­biau kad iš pa­žįs­ta­mų yra gir­dė­ję, jog ki­ to­se gy­dy­mo įstai­go­se su to­kio­mis pro­ble­mo­mis ne­su­si­du­ria­ma. Ki­tus bū­dus ig­no­ruo­ja

Kaip paaiš­ki­no Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­ to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nė, lauk­ti gy­vo­je ei­lė­je pa­si­ren­ka pa­tys pa­cien­tai, nors už­si­re­gist­ruo­ti pas odon­to­lo­gą ga­li­ ma net ke­liais skir­tin­gais bū­dais. Žmo­nės vi­zi­tui pas spe­cia­lis­tą re­gist­ruo­ja­mi te­le­fo­nu po­lik­li­ni­ko­ je ir trum­puo­ju nu­me­riu, taip pat tai ga­li­ma pa­da­ry­ti in­ter­ne­tu. Ta­čiau, kaip pa­ste­bi po­lik­li­ni­kos va­do­vė, pa­cien­tai kaž­ko­dėl ren­ka­si tra­di­ci­nį re­gist­ra­ci­jos bū­dą. „Žmo­nės kaž­ko­dėl ma­no, kad jei at­sto­vės ta­ry­bi­nė­je ei­lė­je – ga­ran­ tuo­tai gaus ta­lo­ną“, – ste­bi­si ji. L.Venc­kie­nė ne­sle­pia, jog iš­ban­ dė įvai­rius dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo me­to­dus, ta­čiau no­ri­mo re­zul­ta­to jie neat­neš­da­vo. Tad sa­ko jau neį­ si­vaiz­duo­jan­ti, ko­kiu bū­du spręs­ti šią pro­ble­mą.

Pikt­nau­džiau­ja si­tua­ci­ja

Šiuo me­tu ta­lo­nai pas odon­to­lo­gą ski­ria­mi vie­nai atei­nan­čiai sa­vai­tei. Kiek anks­čiau ši tvar­ka bu­vo pa­ko­ re­guo­ta ir ta­lo­nai da­ly­ti il­ges­niam lai­kui. Ta­čiau už­si­re­gist­ra­vu­sie­ji vė­les­ niam lai­kui pas gy­dy­to­ją pa­pras­ čiau­siai nea­tei­da­vo, tad odon­to­lo­ gai se­dė­da­vo be dar­bo.

tu­ri pa­skir­tą vi­zi­to lai­ką. Tad ke­lis kar­tus už­si­re­gist­ra­vęs žmo­gus ren­ ka­si sau pa­to­ges­nį lai­ką. Pra­dė­jus gy­dy­mą odon­to­lo­gas pa­cien­tui duo­da ta­lo­ną ki­tam kar­ tui. Ne­pai­sant to, žmo­gus vis tiek dar pa­sii­ma ta­lo­ną re­gist­ra­tū­ro­je ir vėl­gi ren­ka­si, ka­da jam pa­to­giau atei­ti pas gy­dy­to­ją. Vi­lio­ja kai­na ir ko­ky­bė

Loreta Venc­kie­nė:

Žmo­nės kaž­ko­dėl ma­no, kad jei at­sto­ vės ta­ry­bi­nė­je ei­lė­je – ga­ran­tuo­tai gaus ta­lo­ną.

Gy­dy­mo įstai­gos va­do­vė pa­ste­ bi ten­den­ci­ją, kad pikt­nau­džiau­ja ir in­ter­ne­tu už­si­re­gist­ruo­jan­tys pa­ cien­tai. Jie daž­nai neat­vyks­ta nu­ ro­dy­tu lai­ku. Kai ku­rie žmo­nės įsi­gud­ri­na pa­ siim­ti net ke­lis ta­lo­nus skir­tin­gais bū­dais, taip ti­kė­da­mie­si su­tau­py­ti lai­ko. Mat jie ži­no, kad pas odon­to­ lo­gą teks atei­ti ne vie­ną kar­tą. L.Venc­kie­nė ap­gai­les­ta­vo, kad elekt­ro­ni­nė re­gist­ra­ci­ja pas gy­dy­ to­ją ne­pa­ro­do, ar tas pa­cien­tas jau

Kas­kart da­li­jant ta­lo­nus pas odon­ to­lo­gus vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja pa­ti ste­bi, per kiek lai­ko ei­lė iš­nyks­ta. Jos tei­gi­mu, lauk­ti rei­kia ne il­giau nei ge­rą pus­va­lan­dį. Be to, iš­da­li­ja­mi ne vi­si ta­lo­nai, tad atė­ju­sie­ji vė­liau jų taip pat dar ga­li gau­ti. Nors pri­pa­žįs­ta­ma, kad ta­lo­nų skai­čius yra ri­bo­tas, o no­rin­čių­ jų – per­ne­lyg daug, ta­čiau jei­gu žmo­gus dėl tam tik­rų ap­lin­ky­bių ne­gau­na ta­lo­no, pai­ma­mas jo te­le­ fo­nas, kad bū­tų ga­li­ma vė­liau per­ skam­bin­ti ir pa­siū­ly­ti at­si­lais­vi­nu­ sią vie­tą pas odon­to­lo­gą. Kas sa­vai­tę iš­da­li­ja­mas skir­tin­ gas ta­lo­nų kie­kis. Įp­ras­tai jis sie­ kia ke­lis šim­tus. Vie­nam gy­dy­to­jui ski­ria­ma 40 ta­lo­nų. Pa­sak L.Venc­kie­nės, po­lik­li­ni­ko­ je ir taip dir­ba dau­giau odon­to­lo­ gų nei lei­džia nu­sta­ty­ti nor­ma­ty­vai – vie­nam gy­dy­to­jui ten­ka 4 tūkst. pri­si­ra­šiu­sių pa­cien­tų. Šio­je gy­dy­mo įstai­go­je jų dir­ba 1,5 kar­to dau­giau nei lei­džia­ma. Ti­kin­tis iš­spręs­ti ei­lių klau­si­mą čia priim­tas dar vie­nas odon­to­ lo­gas. Va­do­vės ma­ny­mu, po­lik­li­ni­kos odon­to­lo­gai to­kią pa­klau­są tu­ri dėl tei­kia­mų ko­ky­biš­kų pa­slau­gų ir kur kas že­mes­nių kai­nų nei pri­va­čiuo­se ka­bi­ne­tuo­se. „Vis­ką da­ro­me dėl žmo­nių, o ši grūs­tis – jų pa­čių su­kur­ta“, – re­ ziu­ma­vo L.Venc­kie­nė.

Faktas: gydytojų alga priklauso nuo pacientų skaičiaus ir amžiaus.

Pensininkų ir kū­di­kių nepageidauja? Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Pri­va­čios gy­dy­mo įstai­gos uos­ta­ mies­t y­je disk­r i­m i­nuo­ja pa­cien­ tus pa­gal am­žių, tad bran­gus jų gy­dy­mas gu­la ant sun­kiai ir taip gy­v e­n an­č ių val­d iš­k ų po­l ik­l i­n i­ kų pe­čių. Kra­to­si sen­jo­rų

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ro pa­si­sa­ ky­mai apie pri­va­čius gy­dy­mo cent­ rus at­vil­ni­jo ir iki uos­ta­mies­čio. Pa­ sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­jos Ja­ni­nos Asa­daus­kie­nės, pri­va­čios įstai­gos jau­čia­si ga­na ne­sau­giai. Ta­čiau kri­ ti­kos strė­lių pa­sta­rų­jų ad­re­su va­kar vy­ku­sia­me As­mens svei­ka­tos prie­ žiū­ros ko­mi­si­jos po­sė­dy­je ne­šykš­ tė­jo ir val­diš­kos gy­dy­mo įstai­gos. Nors sa­v i­val­dy­b ės gy­dy­to­jos ma­ny­mu, di­des­nių ne­sklan­du­ mų tarp pri­va­čių ir val­diš­kų uos­ ta­mies­čio įstai­gų iš­ven­gia­ma, pa­ sta­rų­jų va­do­vai tu­rė­jo kiek ki­to­kią nuo­mo­nę. Klai­p ė­d os jū­r i­n in­k ų svei­ka­ tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vik­to­ras Gri­ga­laus­kas tei­gė, kad di­des­nis krū­vis ten­ka bū­tent val­diš­koms gy­dy­mo įstai­ goms. Mat pri­va­ti­nin­kai kra­to­si vy­res­nio am­žiaus pa­cien­tų, ku­rių ap­tar­na­vi­mas ati­ma dau­giau lai­ ko ir pi­ni­gų. Va­do­vas pa­ste­bė­jo, kad nors per po­rą pa­sta­rų­jų me­tų po­lik­li­ni­ko­je pri­ra­šy­tų pa­cien­tų su­ma­žė­jo, ta­ čiau ap­si­lan­ky­mų pas gy­dy­to­jus skai­čius išau­go. Vie­na prie­žas­čių – gar­bus pa­cien­tų am­žius. Jū­ri­nin­kų svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­re dau­giau nei pu­sė pri­si­ra­ šiu­sių pa­cien­tų yra sen­jo­rai. Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ro vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Venc­kie­nė ant­ri­no, kad sa­vo tė­vus pas juos no­rin­tys pri­ra­šy­ti jau­nes­ ni žmo­nės guo­džia­si, jog ne­ga­li ši­to pa­da­ry­ti pri­va­čio­je gy­dy­mo įstai­ go­je, ku­rio­je gy­do­si pa­tys. Vi­lio­ja me­di­kus

Si­tua­ci­ja: to­kia gy­va žmo­nių ei­lė nu­tįs­ta kar­tą per sa­vai­tę prie re­gist­ra­ci­jos lan­ge­lio, kur da­li­ja­mi ta­lo­nai pas

odon­to­lo­gus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kai ku­rios pri­va­čios įstai­gos kra­to­si ir me­tų ne­tu­rin­čių ma­žų­jų pa­cien­

tų, pas ku­riuos slau­gy­to­joms ten­ ka daž­nai va­ži­nė­tis į na­mus. Ta­čiau As­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros ko­ mi­si­jos po­sė­dy­je da­ly­va­vu­sių ke­lių pri­va­čių svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­ rų va­do­vai nei­gė disk­ri­mi­nuo­jan­tys pa­cien­tus pa­gal am­žių. V.Gri­ga­laus­kas taip pat pa­ste­ bė­jo, kad pri­va­ti­nin­kai iš val­diš­kų įstai­gų di­des­niais at­ly­gi­ni­mais vi­ lio­ja me­di­kus, ku­rie kar­tu su sa­vi­ mi iš­si­ve­da ir da­lį pa­cien­tų. Val­diš­kų įstai­gų va­do­vai ap­gai­ les­ta­vo sa­vo gy­dy­to­jams ne­ga­lin­ tys pa­siū­ly­ti to­kių al­gų kaip pri­va­ čios įstai­gos. Prik­lau­so­mai nuo pa­cien­tų skai­ čiaus, jų am­žiaus ir ki­tų da­ly­kų gy­ dy­to­jo al­ga svy­ruo­ja nuo 2 500 iki 3 500 li­tų po­pie­riu­je, o štai pri­va­čio­ je įstai­go­je į ran­kas pa­siū­lo­ma kur kas di­des­nė su­ma. Ko­vo­ja už bū­vį

L.Venc­k ie­n ė at­k rei­p ė dė­m e­s į į gy­dy­mo tink­lo iš­si­dės­ty­mą mies­ te. Kai ku­rio­se vie­to­se jos įsi­ku­ ria taip ar­ti vie­na ša­lia ki­tos, kad apie są­ži­nin­gą kon­ku­ren­ci­ją ne­ ga­li bū­ti nė kal­bos. Ji pa­mi­nė­ jo mik­ro­ra­jo­ną apie „Vėt­run­gės“ pa­sa­žą, kur tie­siog vyks­ta ko­va už bū­vį. Se­na­mies­čio svei­ka­tos prie­žiū­ros vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Lo­re­ta Ži­lins­ kie­nė ant­ri­no, kad plo­te nuo Her­ kaus Man­to iki Se­no­jo tur­gaus yra įsi­kū­rę net pen­kios gy­dy­mo įstai­ gos, tar­pu­sa­vy­je kon­ku­ruo­jan­čios dėl pa­cien­tų. Va­do­vai pa­si­ge­do gy­dy­mo įstai­ gų iš­dės­ty­mo stra­te­gi­jos mies­te, ku­ri da­bar la­biau pri­me­na chao­są nei ko­kį nors pla­na­vi­mą. Tiek pri­va­č ių, tiek val­d iš­k ų gy­dy­mo įstai­gų va­do­vai guo­dė­si ne­gau­nan­tys fi­nan­sa­vi­mo iš li­go­ nių ka­sų kai ku­rių spe­cia­lis­tų pa­ slau­goms. Nors di­de­lės ei­lės pas juos sig­ na­li­zuo­ja, kad tam tik­rų sri­čių gy­ dy­to­jų uos­ta­mies­ty­je nė­ra pa­kan­ ka­mai. Klai­pė­do­je pri­va­čio­se gy­dy­mo įstai­go­se yra pri­si­ra­šę per 44 pro­c. gy­ven­to­jų, o dau­giau nei pu­sė pa­ si­rin­ko val­diš­kų įstai­gų pa­slau­gas.


12

antradienis, balandžio 9, 2013

pasaulis

Var­gu ar kas ti­kė­ jo­si, kad ši mo­te­ris taps vie­na ryš­kiau­ sių ne tik Jung­ti­ nės Ka­ra­lys­tės, ta­ čiau ir pa­sau­lio po­ li­ti­kos žvaigž­džių. Mar­ga­ret That­cher įro­dė, kad yra ver­ta ge­le­ži­nės le­di ti­tu­lo.

Pri­si­mi­ni­mai: my­li­ma ir kar­tu ne­ken­čia­ma – taip dau­ge­lis api­bū­di­na mi­ru­sią bu­vu­sią Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės prem­je­rę M.That­cher.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ne­pa­lau­žia­ma bri­tė kon­ser­va­to­rė Stul­bi­na­mas šuo­lis

Po­li­ti­kė ne tik bu­vo pir­mo­ji mo­te­ ris Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro po­ste. Nuo XIX a. pra­džios neat­si­ ra­do nė vie­no, ku­ris bū­tų su­ge­bė­jęs il­giau va­do­vau­ti bri­tų vy­riau­sy­bei, nei va­do­vavo ji. Dau­nin­go gat­vė­je M.That­cher ka­ra­lia­vo nuo 1979 iki 1990 m. Ji tris kar­tus ve­dė Kon­ser­va­to­rių par­ti­ją į per­ga­lę rin­ki­muo­se. Ir nors ne sy­kį at­ro­dė, kad jai gre­sia pra­lai­ mė­ji­mas, po­li­ti­kė ne­pa­si­da­vė. De­ja, M.That­cher ka­ma­vo svei­ ka­tos pro­ble­mos. Bu­vu­si prem­je­rė ken­tė­jo dėl se­nat­vė­je su­si­lpnė­ju­sių pro­ti­nių ga­lių ir pa­sta­ruo­ju me­tu re­tai ro­dy­da­vo­si vie­šu­mo­je. Po­li­ti­kės duk­tė Ca­rol yra pri­pa­ ži­nu­si, kad M.That­cher ne kar­tą yra te­kę pri­min­ti, jog jos vy­ras De­ni­sas mi­rė 2003 m. Gy­dy­to­jai dar prieš de­šimt­me­tį pa­ta­rė po­li­ti­kei ne­be­ sa­ky­ti vie­šų kal­bų, nes bi­jo­ta, kad po­li­ti­kę ga­li iš­tik­ti in­sul­tas. Pas­ku­ti­nį kar­tą M.That­cher lan­ kė­si li­go­ni­nė­je per­nai gruo­dį, ten jai bu­vo at­lik­ta ne­di­de­lė ope­ra­ci­ja. Bri­tų va­do­vų užuo­jau­tos

Apie bu­vu­sios prem­je­rės mir­tį pra­ne­šė jos vai­kai Mar­kas ir Ca­rol That­che­riai. Jie pa­tvir­ti­no, kad jų mo­ti­na pa­ty­rė in­sul­tą. M.That­cher bu­vo 87-eri. Bri­tų po­li­ti­kai su­tar­ti­nai tvir­ti­ no, kad ša­liai M.That­cher mir­tis – di­de­lė ne­tek­tis. Ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, pa­sak jos at­sto­vų, bu­vo nu­liū­ din­ta ži­nios. „Ka­ra­lie­nę nu­liū­di­no ži­nia apie ba­ro­nie­nės M.That­cher mir­tį. Jos Di­de­ny­bė (ve­lio­nės) šei­ mai per­duos as­me­niš­ką užuo­jau­ tą“, – nu­ro­dy­ta ka­ra­lie­nės at­sto­vų pra­ne­ši­me. Ša­lies prem­je­ras Da­vi­das Ca­me­ ro­nas pa­reiš­kė, kad „Di­džio­ji Bri­ ta­ni­ja ne­te­ko di­džios ly­de­rės, di­ džios mi­nist­rės pir­mi­nin­kės ir di­džios bri­tės“. Prem­je­ras net at­

šau­kė ke­lio­nę po Eu­ro­pos sos­ti­nes, kad grįž­tų į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją. Kon­ser­va­to­rių par­ti­jai 2003–2005 m. va­do­va­vęs Mi­chae­las Ho­war­das pa­brė­žė: „Tai siau­bin­gai liūd­na ži­nia. Ji bu­vo mil­ži­nė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos po­li­ti­ko­je. Ti­kiu, kad ji iš­gel­bė­jo ša­ lį, trans­for­ma­vo mū­sų eko­no­mi­ką, ir ma­nau, ji įeis į is­to­ri­ją kaip vie­na iš di­džiau­sių mū­sų prem­je­rų.“

Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja ne­ te­ko di­džios ly­de­ rės, di­džios mi­nist­ rės pir­mi­nin­kės ir di­džios bri­tės. Tė­vo įta­ka

Mar­ga­ret Hil­da Ro­berts gi­mė 1925 m. spa­lio 13 d. Gran­ta­me, Ry­ tų Ang­li­jo­je, ba­ka­lė­ji­nin­ko Alf­re­ do Ro­bert­so ir jo žmo­nos Beat­ri­ce šei­mo­je. Pa­sak bu­vu­sios prem­je­ rės biog­ra­fų, tė­vas bū­si­mai po­li­ti­ kei tu­rė­jo di­de­lę įta­ką. „Ži­no­ma, už vis­ką esu sko­lin­ga sa­vo tė­vui. Iš tie­sų. Jis ma­ne ska­

ti­no ti­kė­ti vis­kuo, kuo ti­kiu da­bar“, – yra sa­kiu­si M.That­cher. Bai­gu­si che­mi­jos stu­di­jas Oks­ for­do uni­ver­si­te­te 1951 m. bū­si­mo­ ji prem­je­rė iš­te­kė­jo už vers­li­nin­ko De­ni­so That­che­rio, o po dve­jų me­tų pa­gim­dė dvy­nius Ca­rol ir Mar­ką. Jau stu­di­juo­da­ma uni­ver­si­te­ te M.That­cher įsi­trau­kė į po­li­ti­ nę veik­lą, o 1959 m. pir­mą­syk bu­ vo iš­rink­ta į Bend­ruo­me­nių rū­mus, nors anks­tes­nis jos ban­dy­mas 1950 m. bu­vo ne­sėk­min­gas. 1975 m. M.That­cher ta­po Kon­ ser­va­to­rių par­ti­jos va­do­ve. Ji pa­ kei­tė par­ti­jos va­do­vo po­ste bu­vu­ sį mi­nist­rą pir­mi­nin­ką Ed­war­dą Heat­hą, o dar po ket­ve­rių me­tų ta­ po ir ša­lies mi­nist­re pir­mi­nin­ke. M.That­cher daž­nai va­din­ta vie­ na įta­kin­giau­sių XX a. po­li­ti­nių as­me­ny­bių. Nors daž­nai bū­da­ vo ne­su­kal­ba­ma ir net jos par­ti­ jos ko­le­gos ne sy­kį grie­žė dan­tį ant prem­je­rės, Kon­ser­va­to­rių par­ti­jo­ je taip ir neat­si­ra­do žmo­gaus, ga­ lė­ju­sio mes­ti jai iš­šū­kį, nors mė­gi­ ni­mų maiš­tau­ti prieš M.That­cher bu­vo ne vie­nas. Ga­liau­siai pa­ti M.That­cher pa­li­ ko Dau­nin­go gat­vę ir už­lei­do vie­

tą tuo­me­čiam iž­do kanc­le­riui Joh­ nui Ma­jo­rui. My­li­ma ir ne­ken­čia­ma

De­ši­nių­jų pa­žiū­rų ap­žval­gi­nin­kai gy­rė M.That­cher kaip po­li­ti­kę, iš­ ve­du­sią Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją iš eko­ no­mi­kos sunk­me­čio, o kai­rie­ji ją kal­ti­no su­grio­vus tra­di­ci­nę pra­ mo­nę. Kri­ti­kai taip pat tvir­ti­no, kad jos re­for­mos pa­dė­jo suar­dy­ti vi­suo­me­nės au­di­nį. M.That­cher bu­vo ir my­li­ma, ir ne­ken­čia­ma, bū­tent ji smo­gė pro­ fe­si­nėms są­jun­goms ir pri­va­ti­za­vo ša­lies pra­mo­nę. Už iš­pūs­tos šu­kuo­se­nos, ski­ria­ muo­ju ženk­lu ta­pu­sios ran­ki­nės ir mo­ky­to­jos bal­so slė­pė­si ne­pa­ len­kia­ma kon­ser­va­to­rė, ku­ri ašt­ riu lie­žu­viu ir dar ašt­res­niu po­li­ti­ ko pro­tu nuo­lat pa­sta­ty­da­vo į vie­tą ko­le­gas vy­rus bei opo­nen­tus. Rim­tu už­sie­nio po­li­ti­kos iš­šū­kiu M.That­cher ta­po ka­ras su Ar­gen­ti­ na dėl Folk­lan­do sa­lų 1982 m. Iki šio konf­lik­to at­ro­dė, kad ji ne­su­ge­bės iš­ lai­ky­ti par­ti­jos va­do­vo po­sto, ta­čiau ryž­tin­ga jos po­zi­ci­ja sto­ti į ko­vą su Ar­gen­ti­na 1983 m. vėl at­ne­šė kon­ ser­va­to­riams per­ga­lę rin­ki­muo­se.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė M.That­cher gi­mė 1925 m. spa­lio 13 d.

1975 m. nu­ga­lė­jo E.Heat­hą rin­ki­

1987 m. po­li­ti­kė tre­čią kar­tą lai­mė­

Gran­ta­me, Ry­tų Ang­li­jo­je.

muo­se į par­ti­jos ly­de­rio po­stą.

Pir­mą­syk ban­dė pa­tek­ti į par­la­men­

1979 m. ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi, užė­

tą 1950 m., ta­čiau ne­sėk­min­gai.

mu­sia Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ro po­stą. Per 1982 m. Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės ir Ar­gen­ti­nos konf­lik­tą dėl Folk­lan­ do sa­lų (Folk­lan­do ka­rą) dėl ryž­tin­ go el­ge­sio jos po­pu­lia­ru­mas ša­ly­je la­ bai išau­go. 1983 m. lai­mė­jo par­la­men­to rin­ki­ mus. 1984–1985 m. įsi­vė­lė į ko­vas su ang­lia­ka­sių pro­fe­si­nė­mis są­jun­go­mis. 1984 m. per ai­rių su­ki­lė­lių su­reng­tą ata­ką vos li­ko gy­va.

jo rin­ki­mus. Ta­čiau to­les­nis iš­lai­dų so­cia­li­nėms reik­mėms ma­ži­ni­mas, abe­jo­ti­nas ko­mu­na­li­nis mo­kes­tis, ne­ lanks­ti nei­gia­ma nuo­sta­ta ki­tų Eu­ro­ pos ša­lių at­žvil­giu la­bai su­men­ki­no M.That­cher au­to­ri­te­tą.

1951 m. iš­te­kė­jo už vers­li­nin­ko

D.That­che­rio. 1959 m. pa­te­ko į par­la­men­tą. 1964 m. ta­po sa­vo par­ti­jos spau­dos

at­sto­ve sta­ty­bų ir že­mės rei­ka­lams, bu­vo at­sa­kin­ga už trans­por­tą, vė­liau už švie­ti­mą. Kon­ser­va­to­riams lai­mė­jus rin­ki­

mus, 1970 m. bu­vo pa­skir­ta eko­no­ mi­kos ir švie­ti­mo mi­nist­re.

1990 m. pra­ra­do par­ti­jos pir­mi­

nin­ko pa­rei­gas. Ją pa­kei­tė J.Ma­jo­ras. 1992 m. M. That­cher su­teik­tas ba­jo­ro ti­tu­las. 2011 m. apie M.That­cher su­kur­tas fil­

mas „Ge­le­ži­nė le­di“, ku­ria­me pir­mą­ją Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės mi­nist­rę pir­mi­ nin­kę vai­di­na Me­ryl Streep.

Jos val­dy­mo me­tais Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je ki­lo ne vie­nas pro­tes­tas, taip pat ne­ra­mu­mai dras­kė Šiau­rės Ai­ri­ją. Per vie­ną Šiau­rės Ai­ri­jos su­ ki­lė­lių or­ga­ni­zuo­tų iš­puo­lių ji vos li­ko gy­va. 1984 m. su­ki­lė­liai su­ren­ gė iš­puo­lį vieš­bu­ty­je Brai­to­ne, ku­ ria­me bu­vo ap­si­sto­ju­si prem­je­rė. Tuo me­tu ja­me vy­ko Kon­ser­va­to­ rių par­ti­jos su­va­žia­vi­mas. „Iš­puo­lis ne­pa­vy­ko. Kiek­vie­nas ban­dy­mas te­ro­riz­mu su­griau­ti de­ mok­ra­ti­ją pa­smerk­tas žlug­ti“, – po pa­si­kė­si­ni­mo pa­reiš­kė M.That­cher. Bu­vu­si Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­rė pa­lai­kė glau­džius san­ty­ kius su JAV, daž­nai ka­te­go­riš­kai lai­ kė­si Ta­ry­bų Są­jun­gos at­žvil­giu. Ta­ čiau bu­vu­sį so­vie­tų ly­de­rį Mi­chai­lą Gor­ba­čio­vą va­di­no „žmo­gu­mi, su ku­riuo ga­li­ma kal­bė­tis“. M.Gor­ba­čio­vas pa­reiš­kė, kad M.That­cher bu­vo di­di po­li­ti­kė, pa­ ska­ti­nu­si Šal­to­jo ka­ro nu­trau­ki­mą. M.That­cher vi­suo­met pa­brėž­da­ vo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ne­prik­lau­ so­my­bę nuo Eu­ro­pos, nors bū­tent ne­su­ta­ri­mai dėl Eu­ro­pos Kon­ser­ va­to­rių par­ti­jos vi­du­je nu­lė­mė jos at­si­sta­ty­di­ni­mą 1990 m. Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Lie­tu­vos po­li­ti­kų ko­men­ta­rai Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė pa­ reiš­kė, kad bu­vu­sios bri­tų prem­je­ rės M.That­cher dė­me­sys de­mok­ra­ ti­nėms ver­ty­bėms bu­vo itin svar­ bus Lie­tu­vai at­k u­r iant ne­prik­lau­ so­my­b ę. Užuo­jau­to­je Pre­z i­den­tė tei­gė, kad M.That­cher žmo­n ių at­ min­ty­je „vi­sa­da iš­liks kaip reik­li, iš­ min­t in­ga ir la­bai at­sa­k in­ga po­l i­t i­ kė“. Bu­vęs ša­lies va­do­vas Vy­tau­tas Lands­ber­g is pa­brė­žė, kad M.That­ cher bu­vo iš­min­tin­ga ir va­lin­ga po­ li­ti­kė, ku­ri daug lė­mė vi­sos Eu­ro­pos is­to­ri­jo­je.


13

antradienis, balandžio 9, 2013

sportas

Iš Tauragės parvežta sunki pergalė Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai, Tauragėje įveikę „Taurą“ 1:0, iškovojo trečiąją pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Sėkmę lėmė taiklus Evaldo Razulio įvartis galva. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nuo pirmųjų minučių klaipėdiečiai šturmavo šeimininkų vartus, tačiau jų smūgiuoti kamuoliai skriejo pro šalį arba atremdavo tauragiškių vartininkas Martynas Matuzas. Ypač aktyviu žaidimu išsiskyrė krašto saugas Marius Papšys, kelis kartus pavojingai atakavęs varžovų tvirtovę. Įvartis krito, kai pirmoji „Atlanto“ atakų banga nurimo. 26-ąją min. juvelyriškai kamuolį į „Tauro“ baudos aikštelę spyrė Donatas Navikas. Tarp dviejų gynėjų buvęs E.Razulis taikliai nukreipė kamuolį į vartus – 1:0. Po praleisto įvarčio suaktyvėjo šeimininkai, keletą kartų prie „Atlanto“ vartų kilo pavojingi momentai, o sykį tauragiškių spirtas kamuolys sudrebino vartų virpstą. Antrąjį kėlinį žaidimas dažniausiai vyko aikštės viduryje. „Tau-

Turo statistika „Dainava“ – „Žalgiris“ 0:3 (0:3). K.Bilinskis (30, 34 min.), J.Wilkas (41). „Ekranas“ – „Sūduva“ 2:2 (1:2). I.Kozlovas (35), V.Kavaliauskas (90+3 min.)/R.Ledesma (19), N.Valskis (44). „Tauras“ – „Atlantas“ 0:1 (0:1). E.Razulis (26). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Kazlauskas, K.Gnedojus, A.Jokšas, M.Beneta, A.Bartkus, D.Navikas, M.Papšys, D.Kazlauskas, E.Razulis (nuo 85 min. A.Urbšys), K.Laukžemis (nuo 64 min. Ž.Kymantas). „Kruoja“ – „Banga“ 4:0 (1:0). L.Kochanauskas (9, 73), A.Lipskis (67), R.Beniušis (78).

ro“ futbolininkai, tarp kurių buvo nemažai praėjusiais metais žaidusių mėgėjų – Sekmadienio lygoje, dėl meistriškumo stokos neįstengė trikdyti „Atlanto“ vartininko Manto Galdiko ramaus gyvenimo.

Nuotaika: įvartį pasiekęs E.Razulis ir vienas aktyviausių „Atlanto“ žaidėjų A.Bartkus rado jėgų šypsotis.

Manto Kazlausko nuotr.

O klaipėdiečiai, matyt, manę, kad pergalei užteks vieno įvarčio, pernelyg nesistengė. Po rungtynių klaipėdiečių vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija prisipažino, kad jam rungtynių pabaiga kėlė nerimo. „Rezultatu – patenkintas. Su tokiomis komandomis, kaip „Tauras“, visuomet sunku žaisti. Ir vėl didžiausia mūsų bėda išlieka tai, kad nerealizuojame progų. Todėl rungtynių pa-

Klubai įkūrė asociaciją Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus. Dėl kritiškos situacijos ir opios visuomenės problemos, susivieniję šalies sporto ir sveikatingumo klubai įsteigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją (LSKA), kurios narių gretos vėliau gali plėstis.

„Didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai, dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Dirbdamas sveikatingumo centre iš arti susiduriu su problemomis ir matau jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas“, – sakė LSKA prezidentu išrinktas kaunietis Aurimas Mačiukas. Tarp pagrindinių tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat – įvesti Lietuvos sporto klubų klasifikacijas ir trenerių kvalifikacijas. LSKA sieks artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos, vienijančios 18 šalių. „2011 metų duomenimis, Europoje yra apie 40 tūkst. sporto klubų, kuriuose reguliariai lankosi apie 44 mln. žmonių. Senojo žemyno sveikatingumo asociacijos

Žvaigždė: tarp LSKA įkūrusių sporto aktyvistų buvo ir stipriausias pa-

saulio žmogus Ž.Savickas (viduryje).

vizija – 2020 metais turėti apie 80 mln. lankytojų. Norėtųsi, jog prie šio fiziškai aktyvių žmonių skaičiaus augimo prisidėtų ir lietuviai“, – išreiškė viltį sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklo direktorius Vidmantas Šiugždinis. Lietuva, remiantis atlikta apklausa, pagal sporto klubams priklausančių gyventojų skaičių yra Europos Sąjungos šalių rikiuotės pabaigoje – vos 12 proc. gyventojų sportuoja sporto klubuose, lenkia tik vengrus ir turi vienodą rodiklį su graikais. Be to, kad esame fiziškai pasyvūs, linkę sportuoti tik periodiškai. Pavasarėjant, kai laukiama vasaros, sporto kubų lankytojų skaičius gerokai išauga. Tačiau pamirštame, kad fizinis aktyvumas būtinas ne

tik kai norime patobulinti savo figūrą artėjant vasarai, bet ir ištisus metus“, – įsitikinęs V.Šiugždinis. Stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas įsitikinęs, kad nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. „Svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiems būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai“, – pabrėžė galiūnas. „Klaipėdos“ inf.

baigoje vyksta nervingas žaidimas. Kaip ten bebūtų – pasistengėme ir laimėjome. Sveikiname komandos aistruolius su pergale, o mes toliau treniruosimės gerindami savo žaidimą“, – sakė strategas. Kitas rungtynes „Atlantas“ žais šiandien 19 val. Gargžduose. Uostamiesčio ekipos varžovu bus dar vienas turnyrinės rikiuotės apatinėje dalyje esantis klubas – Alytaus „Dainava“.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1. Panevėžio „Ekranas“ 2. Vilniaus „Žalgiris“ 3. Pakruojo „Kruoja“ 4. Klaipėdos „Atlantas“ 5. Marijampolės „Sūduva“ 6. Šiaulių „Šiauliai“ 7. Gargždų „Banga“ 8. Alytaus „Dainava“ 9. Tauragės „Tauras“

Rungt. Taškai

4 4 4 4 5 4 5 5 5

10 9 9 9 8 5 4 3 0

Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 17 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato pusfinalio antrosios rungtynės tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir Kauno „Hoptrans-Sirenų“ komandų. Pirmąjį susitikimą varžovių aikštelėje Garliavoje klaipėdietės buvo laimėjusios 69:68. Jei susitikimą laimėtų kaunietės, trečiosios rungtynės vėl vyks Garliavoje balandžio 12 dieną.

Futbolas. Rytoj 20 val. dirbtinės dangos aikštyne (P.Komunos g. 16A) – A.Fokino futbolo taurės turnyro pusfinalio rungtynės tarp „Klarksono-Plikių“ ir „Baltų“ vienuolikių. Vakar dėl teisės žaisti finale kovojo „Saremos“ ir „Vakarų Baltijos“ komandos. Taurė. 2012–2013 metų sezono Lietuvos futbolo taurės turnyro finalo rungtynės vyks gegužės 19 d. Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno stadione.


19

antradienis, balandžio 9, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: antradienis – Iš tiesų trečiadienis – Maršalas ketvirtadienis – Imperatorius penktadienis – Sužadėtuvės Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti bei pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis žmogus gali nepritarti jūsų veiksmams ir sprendimams. Svarstyklės (09 24–10 23). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Skorpionas (10 24–11 22). Jums nepatiks tai, kas vyksta aplink jus. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Neskubėkite, jeigu šiandien jums kas nors trukdo mąstyti. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas rimtas ir naudingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Galbūt pasinersite į fantazijas, bet kas nors pažadins jus ir pastūmės į konfliktinę situaciją. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.


Orai

Šiandien bus mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Oras sušils iki 3–7 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį vietomis kris šlapdriba, tačiau didesnių kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį bus 3–6 laipsniai šalčio, dieną 4–6 laipsniai šilumos. Prognozuojama, kad savaitės pabaigoje dienomis gali šilti iki 12 laipsnių.

Šiandien, balandžio 9 d.

+4

+2

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+5

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+4

Utena

+5

6.46 20.30 13.44

99-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 266 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+4

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +25 Keiptaunas +18 Kopenhaga +5

kokteilis Anū­kai pa­juo­ka­vo su se­ne­le Sa­vait­ga­lis, anot pa­ties Vy­tau­to Grub­ liaus­ko, tik­rai ta­po is­to­ri­niu Klai­pė­dos me­ro šei­mai ir gi­mi­nei. „Ma­no at­ža­los – ma­ž ie­ji grub­liaus­kiu­kai – ne­beap­si­ ken­tę, kad kaž­kas iš ar­ti­mų­jų vis dar ne­tu­ri elekt­ro­ni­nio pa­što ir feis­bu­ko pa­sky­ros, „įfeis­bu­k i­no“... ma­no uoš­ vę, – ste­bė­jo­si ir džiau­gė­si uos­ta­mies­ čio gal­va. – Sma­gu, kad ir žmo­nos In­ gos ma­ma – ne­pės­čia. Pir­mo­ji ži­nu­tė, ku­ri pa­sie­kė ma­ne iš nau­jos feis­bu­ko bend­r uo­me­nės na­rės, bent jau man pa­si­ro­dė, bu­vo la­bai pra­smin­ga ir iš­ min­tin­ga: „Ge­riau uoš­vie­nė feis­bu­ke nei na­muo­se“. Anot V.Grub­liaus­ko gi­laus įsi­ti­ki­ni­mo, tai ir šmaikš­tu, ir jau­nat­viš­ka, ir ža­vin­ ga, ir lo­giš­ka... Me­ras pa­juo­ka­vo, kad tai dar vie­nas pa­pil­do­mas „kont­ro­lės po­stas“, ku­r ių ir šiaip jo veik­lo­je bei gy­ve­n i­me ne­ trūks­ta. „Bet už­tat klai­dų ti­ki­my­bė pro­por­cin­ gai ma­žes­nė kont­ro­liuo­jan­čių ins­ti­tu­ ci­jų bei as­me­nų skai­čiui“, – šmaikš­ta­vo tarp pa­sau­lio džia­zo mu­zi­kan­tų Kon­ go pra­var­de la­biau ži­no­mas V.Grub­ liaus­kas.

Londonas +8 Madridas +15 Maskva +5 Minskas +4 Niujorkas +24 Oslas +5 Paryžius +11 Pekinas +13

Praha +10 Ryga +3 Roma +17 Sidnėjus +24 Talinas +3 Tel Avivas +20 Tokijas +22 Varšuva +6

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+2

+1

-1

3

0

+5

+3

+2

6

rytoj

ketvirtadienį

+5

+5

+5

2

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Gy­ve­ni­mas: vy­res­nės kar­tos at­

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Lais­vą šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį ras­ki­ te lai­ko nu­snūs­ti die­ną. Tai jū­sų svei­ ka­tai duos dau­giau nau­dos nei sė­dė­ji­ mas feis­bu­ke.

Links­mie­ji tirš­čiai Ką da­ro aso­cia­lus as­muo, pir­mą kar­tą įsi­jun­ gęs kom­piu­te­rį? Pa­tik­ri­na šiukš­lių dė­žę. Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jai, nie­ka­ da ne­pa­mirš­ki­te: jūs uni­ka­lūs, kaip ir vi­si ki­ti)

+5

Alytus

1918 m. gi­mė da­nų ar­ chi­tek­t as Jorn Ut­zon, ge­rai ži­no­mas kaip Sid­ nė­jaus Oo­pe­ros teat­ro pro­jek­tuo­to­jas. 1928 m. Tur­ki­jo­je pa­nai­ kin­ta vals­ty­bės re­li­gi­ja – is­la­mas. 1933 m. Pa­ry­ž iu­je gi­mė žy­mus pran­cū­z ų ki­no ir teat­ro ak­to­r ius JeanPaul Bel­mon­do. 1940 m. II pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais vo­kie­čiai užė­ mė Nor­ve­gi­ją ir Da­ni­ją.

Nors gam­ta ne­šykš­ti pik­tų žie­miš­ kų po­kštų, į Lie­tu­vą par­grįž­tan­tys paukš­čiai jau skel­bia pa­va­sa­rio ži­ nią. Pul­kus spar­nuo­čių dan­gu­je sa­ vait­ga­lį ga­lė­jo re­gė­ti ne tik pa­jū­rio gy­ven­to­jai.

Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ties di­rek­to­rius Vy­tau­tas Ju­sys pa­tvir­ ti­no su­lau­kęs ne vie­no ste­bė­to­jo pra­ne­ši­mo apie bū­riais trau­kian­ čius paukš­čius. „Žmo­nės sek­ma­die­nį ma­tė, kad skri­do ger­vių, pem­pių, vie­ver­sių

Vardai Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana Gitanas, Kleopas, Miltarė, Rasa.

1970 m. Paul McCart­ney pa­skel­b ė apie ofi­cia­lų gru­pės „Beat­les“ iši­ri­mą. 1973 m. Lon­do­ne įvy­ko „Queen“ de­biu­ti­nis kon­ cer­tas. 1975 m. Bend­ruo­me­nių rū­mai pri­ta­rė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­rys­tei Eu­ro­ pos Bend­ri­jo­je (EB). 1998 m. pa­sku­ti­nę mal­ di­nin­k ų ke­l io­nės die­ną Sau­do Ara­bi­jo­je, ki­lus pa­n i­kai, žu­vo 150 mu­ sul­mo­nų pi­lig­ri­mų.

Sugrįž­ta bū­riai paukš­čių

Gy­vy­bė: sa­vait­ga­lį pul­kus paukš­čių trau­kė ir pa­ma­rio van­de­nys.

sto­vams pa­tin­ka pa­ry­mo­ti prie kom­piu­te­rio.

Marijampolė

Vilnius

balandžio 9-ąją

Rytas

+2

+4

+4

pul­kai. Ir fak­tiš­kai per vi­są Lie­tu­ vą, nuo čia iki Vil­niaus“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Pa­sak spe­cia­lis­to, lau­kuo­se jau skrai­do ir bū­riai var­nė­nų, ma­ty­ti ne­ma­žai gand­rų. Štai ne­to­li Min­ gės sa­vait­ga­lį dar bu­vo ga­li­ma skai­ čiuo­ti vos ke­lias­de­šimt žą­sų, o jau pir­ma­die­nį to­je pa­čio­je vie­to­je jų bū­rė­si apie po­rą tūks­tan­čių. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog ir or­ni­ to­lo­gi­jos sto­ty­je dar­bo aki­vaiz­džiai dau­gė­ja. „Ap­žie­da­vo­me jau per 1 000 paukš­čių. Nors ir gau­do­me vo­ ra­tink­li­niais tink­lais, tik­rų­jų dar neiš­kė­lė­me. Įp­ras­tai juos iš­kel­da­

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

vo­me ko­vo pa­bai­go­je – ba­lan­džio pra­džio­je ir nuim­da­vo­me lapk­ri­ tį. Ta­čiau šie­met te­ko už­dels­ti, nes snie­gas, šlapd­ri­ba ir to­kia kait­ ri sau­lė kaip ko­vą pri­da­ry­tų daug ža­los“, – aiš­ki­no or­ni­to­lo­gas. V.Ju­sio tei­gi­mu, nors dar vie­to­ mis pa­snin­ga, ta­čiau tem­pe­ra­tū­ ra pa­ma­žu ky­la, tad dėl grįž­tan­čių spar­nuo­čių la­bai bai­min­tis ne­rei­ kė­tų. „Vis dėl­to par­skri­do tik men­ka da­lis, pa­tys pir­mie­ji paukš­čiai. De­ vyn­bal­sės, pe­čia­lin­dos, mu­si­nu­kės, nend­ri­nu­kės – šie ir ki­ti, ku­rie la­ biau min­ta vabz­džiais, dar grįš“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas.

2005 m. 750 kvies­t i­ nių sve­čių aki­vaiz­do­je su­si­t uo­kė Vel­so prin­ cas Char­les ir Ca­mil­la Par­ker Bow­les.

Lietus nuvertė traukinį Ispanijos miesto Santandero rajone dėl akmenų griūties traukinys nusly­ do nuo bėgių ir įvažiavo į upę. Pasak geležinkelių kompanijos, nelaimę lė­ mė liūtys. Lietus su kruša išprovoka­ vo akmenų griūtį nuo kalno. Pirma­ sis traukinio vagonas nuvažiavo nuo bėgių ir iš dalies įgriuvo į vandenį. Trys žmonės sunkiai sužeisti ir pa­ guldyti į ligoninę, dar aštuoniems nukentėjusiesiems medicinos pa­ galba suteikta vietoje. Geležinke­ lių kompanijos operatorės „Adif“ atstovo teigimu, aukų per avariją pavyko išvengti. AFP nuotr.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.