PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
ANTRADIENIS, balandĹžio 9, 2013
80 (19 683)
.;A?.162;6@ / .9.;1 6< &
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
9
RUBRIKA
sveikata
Pavasaris â&#x20AC;&#x201C; iĹĄba ndymas sveika tai
VaÂgys nuo poÂliÂciÂjos spruÂko soÂvieÂtiÂniĹł laiÂkĹł zaÂpoÂroÂĹžieÂÄ?iu.
MyÂliÂma ir neÂkenÂÄ?iaÂma, bet neÂpaÂlauÂĹžiaÂma â&#x20AC;&#x201C; toÂkia buÂvo M.ThatÂcher.
UĹžÂsiÂtÄ&#x2122;ÂsuÂsi ĹžieÂma tÄ&#x2122;Âsia ir griÂpo seÂzoÂnÄ&#x2026;.
ď Ž Patarimas:
Pasaulis 12p.
Ĺ iandien priedas
LieÂtuÂvoÂje geÂriau siai gyÂveÂna tie, ku rie nieÂkur neÂdirÂba, ima paÂĹĄalÂpas ir ne moÂka joÂkiĹł moÂkes Ä?iĹł. BĹŤsÂto verÂtÄ&#x2122; vir ťiÂjanÂÄ?ios skoÂlos uĹž koÂmuÂnaÂliÂnes pa slauÂgas klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014;s neÂpriÂverÂÄ?ia ieĹĄÂkoÂtis darÂbo. KoÂne 10 me tĹł sÄ&#x2026;ÂskaiÂtĹł neÂmo kÄ&#x2014;ÂjuÂsi moÂteÂris rei kaÂlauÂja, kad milÂĹži niĹĄÂki ÄŻsiÂskoÂliÂniÂmai jai bĹŤÂtĹł apÂskriÂtai nuÂraÂĹĄyÂti.
Kaina 1,30 Lt
10
â&#x20AC;&#x17E;KoÂleÂgiÂjos poÂsÄ&#x2014;ÂdyÂje esaÂme, o ne uĹžÂstaÂlÄ&#x2014;Âje.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂras VyÂtauÂtas GrubÂliausÂkas vaÂkar poÂsÄ&#x2014;ÂdyÂje drausÂmiÂno poÂliÂtiÂkus, kuÂrie kalÂbÄ&#x2014;Âjo ne ÄŻ teÂmÄ&#x2026;.
2p.
Ĺ ilÂdyÂmÄ&#x2026; iĹĄÂjungs dar neÂgreiÂtai MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
Nors KauÂne jau ĹĄiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; ĹžaÂda ma baigÂti ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ&#x2026;, neÂpai sant to, koÂkie bus orai, KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos valÂdĹžia toÂkiĹł drasÂtiĹĄÂkĹł sprenÂdi mĹł neÂsiiÂma.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
NeÂdirÂbanÂtiems â&#x20AC;&#x201C; iĹĄÂlyÂgos?
4
 @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
riÄ&#x2026; mitybÄ&#x2026;, spor name ore, o svar tÄ&#x2026;, buvimÄ&#x2026; grybiausia â&#x20AC;&#x201C; rĹŤpes savimiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tiki tÄŻ no medikÄ&#x2014;. BĹŤti
kutÄ&#x2014;
MilĹžiniĹĄka skola â&#x20AC;&#x201C; nebaisi
VieÂniems peÂÄ?ius uĹžÂgriuÂvuÂsios sko los gaÂli atÂroÂdyÂti milÂĹžiÂniĹĄÂka bÄ&#x2014;Âda, o kiÂtiems gyÂveÂniÂmas skoÂlon atÂroÂdo lyg varÂtyÂmaÂsis pĹŤÂkĹł paÂtaÂluoÂse. 45 meÂtĹł RĹŤÂta DebÂreÂceÂno gatÂvÄ&#x2014; je esanÂÄ?iaÂme bendÂraÂbuÂtyÂje nuÂste biÂno kaiÂmyÂnus paÂreiĹĄÂkuÂsi, kad uĹž buÂtÄ&#x2026; nieÂkaÂda neÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo ir neÂsiÂruoÂĹĄia moÂkÄ&#x2014;Âti.
nos gydytojo geliui tai tapo rekomendaci prabanga. R.SeniĹŤnaitÄ&#x2014; jos teigÄ&#x2014;, jog, pra â&#x20AC;&#x17E;Be abejo, Ĺžmo sidÄ&#x2014;jus gaus organiz- pavasariui, negalima iĹĄskirti mas funkcio vienos konkreÄ?ios nuoja taip, jog deda skĹłstis nu sas reikiamas vi- bĹŤtĹł ga vitaminĹł grupÄ&#x2014;s, kuriÄ&#x2026; silpusiu imuni Po Ĺžiemos â&#x20AC;&#x201C; ka lima rekomen me tu, padaĹžnÄ&#x2014;ju te- reikiamus tast duo li pasiimti iĹĄ su dĹžiagas jis ga- panacÄ&#x2014;jÄ&#x2026; siomis perĹĄali elementus ir Ĺ eimos gydyto rofa mo li- ti op imunitetui stip ti kaip vartojamĹł mais gomis, nuovar palaikyja Rita SeniĹŤnai timalĹł vitami rinti. giu, mieguistu â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝mogaus pasakojo, kad nĹł balansÄ&#x2026; ĹĄal- produktĹł ir aplinkos, taÄ?iau to tÄ&#x2014; vangumu, mu, tuoju pa gy- visas komp organizmui bĹŤtinas venimo bĹŤdas liui mĹŤsĹł tam vasaris dauge- ir ĹĄerpe prasta nuotaika, sausa pro metĹł sezonu esamos mais mums kenkia, leksas vitaminĹł to neretai ne tojanÄ?ia oda, pa tikru svei duktĹł pasiĹŤlos tad nerali ir mika pablogÄ&#x2014;jube iĹĄ ban dy mu, gi dabar, pavasa nepakanka. Tai- spe cia lios galime iĹĄsiversti be rei niĹł medĹžiagĹł. Kiekvieno pones ĹĄal to jo se tos siu regÄ&#x2014;jimu. kiai skir rÄŻ, iĹĄsekÄ&#x2122;s orga zo no me tu orga niz pa gal bos. Gy â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iĹł nemaloniĹł mui ve ni- taminus tingi, todÄ&#x2014;l renkantis visimptomĹł prie- mas mums siunÄ?ia ÄŻvairius niz- mo tempas toks grei la darosi aiĹĄkiai pa da ry ta Ĺža- Ĺžastis â&#x20AC;&#x201C; ar maisto signatas, jog palus, ĹĄvie atsiĹžvelgti ÄŻ in papildus bĹŤtina tĹŤ ra liais bĹŤ dais matoma, o na- trĹŤkumas ĹžiĹł vaisiĹł bei darĹžoviĹł â&#x20AC;&#x201C; praĹĄydamas pasirĹŤpinti juoâ&#x20AC;&#x153;, mirĹĄ ta me tin ka mai pa si dividualĹł racio aiĹĄkino R. SeniĹŤ rĹŤ pin ti mity Ĺžie pa sa mÄ&#x2026; pil vi ir mi: dy li nÄ&#x2026;, ti gos, ne vi di- nusios bos ÄŻproÄ?ius, nu nius resursus naitÄ&#x2014;. re gu lia riai mai organizmo funk susilpnitaip reikalingo statytas ligas, ti na- rizikos mÄ&#x2014;s, valgome ci mis vienas nau din go mis faktorius ir ki bet kÄ&#x2026; ir bet Ĺžinome, kad kas jas. Kiek- Kenkia gyveni me dĹžia go mis tus aspektus. ka- DaĹžnai da, neretai ap mo bĹŤdas dien viena Vi ne- ar kita turime laiko, maisto papildai skritai pamirĹĄ forma turime no taminai ir mais sÄ&#x2026;veikauja ÄŻsisa to papildai â&#x20AC;&#x201C; vie- apie maistÄ&#x2026;. Tokiu atve tame su vaistais ir gali bĹŤ Anot pa ĹĄneko ro ar galimybiĹł. tikrÄ&#x2026; vi taminĹł ir mine vinti tam nas populiariau ju vita- mi. ti vÄ&#x2014;s, Ĺžmo nÄ&#x2014;s minai â&#x20AC;&#x201C; ge siĹł bĹŤdĹł, pade ra BĹŤna, kad Ĺžmo nesuderinapra- dĹžiagĹł dan- vienam ra iĹĄeitis. TaÄ?iau kieknÄ&#x2014;s geria maiskiekÄŻ. NorÄ&#x2014;dami liniĹł me- Ä?iĹł sustiprinti to pa imunitetÄ&#x2026; ir at Ĺžmogui, no rin gauti visus jÄ&#x2014; gauti resnÄ&#x2014;s Ä?iam ge- ki pildus, kurie dubliuoja vienas gas po Ĺžiemos sveikatos, tÄ&#x2026;. Net ir sezono. kompleksÄ&#x2026; prie siĹŤlyÄ?iau visÄ&#x2026; raliai spaus populiariosios natĹŤmoniĹł: regu lia- gali pakenk tos sultys ti. Evelina Zen
UĹžribis 7p.
]N `NX ZR QV X Ăş cV `N` \_ TN [Vg ZbV _RV XVN ZN` ZR Q VN
TN` `cRV XN` Z\ Atbundant gam Tb` ab _V TNb aV [N tai, rodos, ir mes aĂ _N YVNV Â&#x201C; `b ZNV` a\ ]_\ QbX aNV` Ä?iau realybÄ&#x2014; ki turÄ&#x2014;tume trykĹĄ tokia: mus ka ti gyvybe. Tamuoja nuovar ir bloga nuotai R.SeniĹŤnaitÄ&#x2014; tikino, kad ÄŻmagis, perĹĄalimo ka. Neretai tiki noma ir visiĹĄ kai atsisakyti ligos mi mÄ&#x2014;s, jog paĹĄli sys vitaminai vitanĹł bei mais jusiÄ&#x2026; savijautÄ&#x2026; ar maisto papil taÄ?iau patai- tai padaryti galitotikpataspilasdĹł, dai. TaÄ?iau me pradÄ&#x2014;ti reikia muo, kurio maisto racio dikai ÄŻsitikinÄ&#x2122;, ne nuo to. nas idealiai su kad balansuotas. De ja, dau
Â&#x201E;Â&#x201E;IĹĄÂlyÂgos: gyÂvenÂtoÂjai nuÂstÄ&#x2014;Âro iĹĄÂgirÂdÄ&#x2122; apie nieÂkur neÂdirÂbanÂÄ?ios ir deÂĹĄimtÂmeÂtÄŻ sÄ&#x2026;ÂskaiÂtĹł neÂmoÂkanÂÄ?ios kaiÂmyÂnÄ&#x2014;s
sÄ&#x2014;kÂmÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; iĹĄÂsiÂrĹŤÂpiÂnuÂsi komÂpenÂsaÂciÂjÄ&#x2026; uĹž ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026;, moÂteÂris suÂsiÂruoÂĹĄÄ&#x2014; pas valÂdiÂninÂkus reiÂkaÂlauÂti, kad viÂsos jos skoÂlos bĹŤÂtĹł nuÂraÂĹĄyÂtos. VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
KauÂno meÂras AndÂrius KupÂÄ?insÂkas ĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo, kad ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnas antÂra me paÂgal dyÂdÄŻ LieÂtuÂvos miesÂte bus baigÂtas penkÂtaÂdieÂnÄŻ. Ĺ iÂluÂma tuÂrÄ&#x2014; tĹł bĹŤÂti iĹĄÂjungÂta viÂsaÂme miesÂte: ir liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;Âse, ir ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgoÂse, ir gyÂveÂnaÂmuoÂsiuoÂse naÂmuoÂse. A.KupÂÄ?insÂkas ĹžiÂniaskÂlaiÂdai tvir tiÂno, kad uĹžÂtenÂka taiÂkyÂtis su gam tos kapÂriÂzais. Jo nuoÂmoÂne, ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂnÄ&#x2026; reiÂkia baigÂti kaip ir praÄ&#x2014;Âju siais meÂtais â&#x20AC;&#x201C; baÂlanÂdĹžio 12-Ä&#x2026;jÄ&#x2026;. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂras VyÂtauÂtas Grub liausÂkas tvirÂtiÂno, jog kol kas ĹĄilÂdy mo seÂzoÂnas uosÂtaÂmies tyÂje neÂbus baigÂtas.
3
DÄ&#x2014;l viÂzĹł ataÂkuos PreÂziÂdenÂtÄ&#x2122; VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
PaÂjĹŤÂrio versÂliÂninÂkai ir KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos apÂskriÂties saÂviÂvalÂdyÂbiĹł vaÂdoÂvai suÂsiÂvieÂniÂjo bendÂram tiksÂlui â&#x20AC;&#x201C; siek ti, kad tarp KaÂliÂningÂraÂdo sriÂties ir LieÂtuÂvos bĹŤÂtĹł ÄŻvesÂtas beÂviÂzis re ŞiÂmas. ReÂgioÂnas suÂklesÂtÄ&#x2014;ÂtĹł
â&#x20AC;&#x17E;DaÂbar yra suÂsiÂdaÂriuÂsi sunÂkiai su voÂkiaÂma siÂtuaÂciÂja. Ĺ˝moÂnÄ&#x2014;s iĹĄ KaÂli ningÂraÂdo sriÂties noÂri mums atÂveŞ ti piÂniÂgĹł, o mes atÂsiÂsaÂkoÂme juos priimÂti. Taip toÂliau tÄ&#x2122;sÂtis neÂbeÂgaÂ
liâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; konsÂtaÂtaÂvo NeÂrinÂgos meÂras DaÂrius JaÂsaiÂtis. Jis teiÂgÄ&#x2014;, jog arÂti miauÂsiu meÂtu bus paÂrengÂtas krei piÂmaÂsis ÄŻ ĹĄaÂlies PreÂziÂdenÂtÄ&#x2122; DaÂliÄ&#x2026; GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2122; ir VyÂriauÂsyÂbÄ&#x2122;. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ ÄŻ kreiÂpiÂmÄ&#x2026;Âsi paÂsiÂĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo paÂsiÂra ťyÂti beÂveik viÂsĹł KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos apÂskri ties saÂviÂvalÂdyÂbiĹł meÂrai. Juo praÂĹĄy siÂme, kad bĹŤÂtĹł paÂnaiÂkinÂtas beÂviÂzis reÂĹžiÂmas tarp KaÂliÂningÂraÂdo sriÂties ir LieÂtuÂvos. AiĹĄÂku, gal tai ne tik mĹŤÂ sĹł ĹĄaÂlies valÂdĹžios komÂpeÂtenÂci jos klauÂsiÂmas, taÂÄ?iau ji tuÂri siekÂti mums viÂsiems paÂlanÂkiĹł sprenÂdi mĹł ir EuÂroÂpos SÄ&#x2026;ÂjunÂgos insÂtiÂtuÂci joÂseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno D.JaÂsaiÂtis.
Jis net neaÂbeÂjoÂjo, kad jei Ĺžmo nÄ&#x2014;s iĹĄ KaÂliÂningÂraÂdo sriÂties ÄŻ LieÂtu vÄ&#x2026; gaÂlÄ&#x2014;ÂtĹł ÄŻvaÂĹžiuoÂti be viÂzĹł, bent jau KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos reÂgioÂnas suÂklesÂtÄ&#x2014;ÂtĹł. â&#x20AC;&#x17E;Jie atÂveĹžÂtĹł mums piÂniÂgĹł, juos Ä?ia paÂlikÂtĹł, o iĹĄÂsiÂveĹžÂtĹł tik orÄ&#x2026; ir mĹŤÂsĹł preÂkesâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; nauÂdÄ&#x2026; ÄŻĹžvelÂgÄ&#x2014; D.JaÂsaiÂtis. NeÂrinÂgos meÂras paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad jei beÂviÂzis reÂĹžiÂmas keÂlia koÂkiĹł nors grÄ&#x2014;sÂmiĹł, tuoÂmet atiÂdĹžiau tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł dirbÂti atÂsaÂkinÂgos tarÂnyÂbos. â&#x20AC;&#x17E;PasÂtaÂtyÂkiÂme dauÂgiau paÂsieÂnie Ä?iĹł, paÂkelÂkiÂme jiems alÂgas, ir pro bleÂmĹł neÂbusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂki nÄ&#x2122;s NeÂrinÂgos meÂras.
2
Â&#x201E;Â&#x201E;RyĹžÂtas: V.KroÂlis paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad paÂjĹŤÂrio versÂliÂninÂkai neÂnuÂrims, kol neÂbus
iĹĄÂsprÄ&#x2122;sÂtas iĹĄ KaÂliÂningÂraÂdo atÂvyksÂtanÂÄ?iĹł tuÂrisÂtĹł viÂzĹł klauÂsiÂmas.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
2
ANTRADIENIS, balandžio 9, 2013
miestas
Dėl vizų atakuos Prezidentę 1 Jis teigė, jog turistams iš Kaliningrado srities gauti vizą Kavinės atgyja dėl rusų
įvažiuoti į Lietuvą yra šiek tiek su paprastinta tvarka nei žmonėms, kurie nori tik pusdieniui atvykti į Juodkrantę ar Palangą. Tokiems piliečiams reikia pateikti kvietimą į Lietuvą įrodančius dokumentus, ne vieną kartą apsilankyti valdžios institucijoje. „Tačiau žmonės iš Kaliningrado srities vis tiek važiuoja pas mus. Jei ne jie, tai Neringoje žiemą ne būtų nė vienos veikiančios kavinės. Vadinasi, jei būtų bevizis režimas, turistų srautai išties džiugintų“, – pabrėžė D.Jasaitis. Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kartu su Palangos viešbučių ir restoranų asociaci ja neseniai kreipėsi į užsienio rei kalų ministrą Liną Linkevičių dėl supaprastinto vizų režimo su Ka liningrado sritimi. Nurimti neketina
Rašte teigiama, jog šios politinės, o tuo pat metu ir ekonominės proble mos sprendimas yra itin aktualus Vakarų Lietuvos apgyvendinimo, kitas paslaugas teikiantiems vers lininkams, kurių verslas labai pri klauso nuo sezoniškumo, susijusio su prastu regiono pasiekiamumu per Palangos oro uostą ir neišplė toto konferencinio turizmo. „Rusijos Kaliningrado srities ir Vakarų Lietuvos verslo bendradar biavimas išsprendus bevizio reži mo pasienio gyventojams klausi mą, nustatant didesnį kaip 50 km pasienio ruožo atstumą, pagyvintų Vakarų Lietuvos ekonominį gyve nimą. Precedentas dėl tokio bevizio režimo jau yra Lenkijoje, todėl ma nome, kad jis įmanomas ir Lietu voje“, – teigė Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generali nis direktorius Viktoras Krolis. Jis pabrėžė, jog klausimas dėl vi zų režimo tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos yra labai senas, tačiau vis dar neišspręstas. „Mes nenurimsime, judinsime šį klausimą, netylėsime, nes jei bent jau bus įvestas supaprastintas vizų režimas tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos, tarkime, 100 kilomet rų nuo sienos, tai jau bus gerai“, – tvirtino V.Krolis.
Nesidera Rusija?
Užsienio reikalų ministerija vakar jau pateikė atsakymą į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rū mų prašymą. Jame tikslinama, kad tarp Len kijos regionų ir Kaliningrado sri ties įgyvendinamas susitarimas dėl vietinio eismo per sieną nėra bevi zis režimas. „Vizų dialogas siekiant bevizio režimo ir derybos dėl Vi zų išdavimo tvarkos supaprastini mo susitarimo atnaujinimo vyksta Europos Sąjungos lygiu. Valstybės narės dvišaliu pagrindu tokių susi tarimų sudaryti negali. O ES šalių susitarimai su kaimyninėmis ša limis dėl vietinio eismo per sieną sudaromi vadovaujantis ES regla mentu, palengvinančiu ES ir kai myninių šalių pasienio gyventojų keliones pasienio teritorijose“, – teigiama atsakyme. Lietuva ir Rusija dar 2010-aisiais buvo suderinusios Vietinio eismo per sieną susitarimą, supaprasti nantį gyventojų, gyvenančių iki 30–50 km atstumu nuo sienos, ke liones, tačiau jis pasirašytas nebu vo, nes Rusija į vietinio eismo per sieną teritoriją pageidavo įtraukti visą Kaliningrado sritį. ES reglamentas nenustato gali mybės išplėsti pasienio teritorijos į Lietuvos pusę daugiau nei 50 km. „Lietuvos pusė siūlo Rusijos pu sei atnaujinti derybas pagal ga liojančio reglamento nuostatas ir išplėsti susitarimo taikymo teri toriją, kuri apimtų Lietuvos admi nistracinius vienetus, patenkan čius į 30 km ruožą nuo valstybinės sienos, bet ne daugiau kaip 50 km, ir visą Rusijos Kaliningrado sritį, tačiau Rusijos pusė su tokiais Lie tuvos pasiūlymais kol kas nesu tinka“, – teigiama Užsienio reika lų ministerijos atsakyme.
50 – tiek km nuo sienos su Rusijos Kaliningrado sritimi norima paversti bevizio režimo zona.
Siekis: jei padidėtų miesto teritorija, sykiu išaugtų ir Klaipėdos gyventojų skai čius.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Klaipėda nori būti didesnė Pagrindinis Klaipėdos siekis – kuo dau giau gyventojų. Tokį tikslą išsikėlę politi kai strateginiame plėtros plane iki 2020 metų numatė galimybę praplėsti uosta miesčio ribas. Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Pritarė kone vienbalsiai
Strateginiame plane numaty ti miesto plėtrą naujose teritorijo je pasiūlė Teritorijų planavimo ko miteto nariai. Valdininkai tik suformulavo, jog miesto plėtrą galima pasiekti kei čiant Klaipėdos administracines ribas, prijungiant priemiesčius, arba ribų nekeisti, bet bendradar biauti su kaimyninėmis savivaldy bėmis, kad jos skirtų pinigų uosta miesčio infrastruktūrai prižiūrėti. Juk ja naudojasi ne tik klaipėdie čiai, o, pavyzdžiui, ir Klaipėdos ra jono ar Neringos gyventojai. Miesto tarybos Kolegijos nariai vakar sutarė, jog į strateginį planą reikia įrašyti abi miesto plėtros ga limybes: ir keisti administracines Klaipėdos ribas, ir bendradarbiauti su kaimyninėmis savivaldybėmis. „Jei kurio nors priemiesčio gy ventojai norės prisijungti prie Klai pėdos, o mes strateginiame pla ne nebūsime numatę, kad miesto ribos gali būti keičiamos, tuomet žmonės negalės tapti klaipėdie čiais“, – kone vienbalsiai dėl mies to ribų keitimo sutarė politikai.
likavo V.Lupeika. Jis taip pat pa geidavo, jog strateginiame plėtros plane būtų numatyta, kad jau kitais metais uostamiestyje būtų prade damos steigti 4–5 seniūnijos. „Jos ir yra savivaldos pagrindas. Negalima miesto valdyti iš vieno taško, seniūnaičiai jau dabar pa klaikę laksto, nesupranta, su kuo ir kaip reikia bendrauti“, – pabrė žė V.Lupeika. Pateikęs tokį siūlymą, jis su lauk ė Klaip ėd os mero Vytauto Grubliausko pabarimo, kad nesi lanko savo partijos frakcijos po sėdžiuose. Pastabų – 120
Vytautas Lupeika:
Pažiūrėkite, kas de dasi Giruliuose, Melnragėje, Smilty nėje. O jūs dar norite didinti miestą.
Užsimanė seniūnijų
Tačiau jie iškart susilaukė ir iš kalbingojo miesto tarybos nario Vytauto Lupeikos pylos. „Ir da bar miestas yra didelis, apleistas, dykros neprižiūrimos. Pažiūrėki te, kas dedasi Giruliuose, Melnra gėje, Smiltynėje. O jūs dar norite didinti miestą“, – kolegoms rep
Konservatorių frakcija jau buvo pa teikusi siūlymą dėl miesto valdžios decentralizavimo, kuris įtrauktas į strateginės plėtros planą. „Jame aiškiai neparašyta, kad bus steig iam os sen iūn ijos, nes dabar jau yra visokių kitų būdų, kaip miestą valdyti ne iš vieno taško. Plane numatyta priemonė ieškoti galimybių decentralizuoti miesto valdymą. Gali būti steigia mos ne seniūnijos, o, pavyzdžiui, nuotolinio valdymo centrai“, – paaiškino Strateginio planavimo skyriaus vedėja Indrė Butenienė. Iš politikų buvo sulaukta net 120 pasiūlymų, kaip pakoreguo ti strateginį plėtros planą iki 2020 metų. Kai kurie pasiūlymai į pla ną įtraukti, kiti atmesti, nes jiems įgyvendinti finansinių išteklių ne nusimato. Šis planas bus tvirtinamas mė nesio pabaigoje vyksiančiame miesto tarybos posėdyje.
Į vadovo vietą – 11 kandidatų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Artimiausiomis savaitėmis jau tu rėtų paaiškėti, kas vadovaus mies to centre esančiam Senajam turgui. Dėl vadovo posto varžosi vienuoli ka kandidatų.
Tvarka: iš Kaliningrado į Neringą įvažiuojantiems žmonėms privaloma
stotelė – Nidos pasienio postas.
Vytauto Petriko nuotr.
Norinčiųjų dalyvauti Senojo tur gaus vadovo konkurse paraiškų priėmimas baigėsi penktadienį. Sulaukta 11-os asmenų, norinčių užimti šį postą, paraiškų. Daugu ma paraiškas dalyvauti konkurse pateikė paskutinėmis dienomis.
„Dalyvių daug. Rinktis tikrai yra iš ko. Panašaus dalyvių skaičiaus ir tikėjomės“, – tvirtino Klaipė dos savivaldybės Turto skyriaus vyriausioji specialistė, Senojo tur gaus įmonės valdybos narė Milda Petrauskaitė. Toliau bendrovės valdyba vertins konkurso dalyvių pateiktus doku mentus, ar šie atitinka reikalavi mus. Tada konkurso dalyviai bus kviečiami pokalbio. Daugiau už duočių jiems nenumatyta. „Konkurso dalyviai turėjo pa teikti programas, kaip dirbtų, jei vadovautų Senajam turgui. Jos bus
vertinamos“, – pasakojo M.Pet rauskaitė. Kada tiksliai Senasis turgus tu rės vadovą, nėra aišku. Tikimasi, jog šią savaitę pavyks surengti po kalbius su visais kandidatais. Pagrindiniai reikalavimai nauja jam turgaus vadovui yra ekonomikos, verslo administravimo ar vadybos iš silavinimas ir trejų metų patirtis dir bant vadovaujamą darbą. Senasis turgus vadovo neturi nuo kovo 1 dienos. Ilgametė jo va dovė Ramutė Kubilienė pasitraukė abipusiu susitarimu su bendrovės valdyba.
3
ANTRADIENIS, balandžio 9, 2013
miestas Išaugo ir krova, ir pajamos
Išvyksta į komandiruotę
Skyrė stipendijas
Per pirmąjį šių metų ketvir tį bendrovė „Klaipėdos nafta“ terminalo krovos apimtis padi dino 10 proc., o valstybės val domos įmonės pajamos per tą patį laikotarpį augo 9 proc. Vie nas moderniausių Europoje naftos produktų terminalų per krovė 2,163 mln. tonų krovinių ir gavo 41,5 mln. litų pajamų.
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas šiandien išvyksta į komandiruotę dalyvauti Lietu vos ambasados Jungt inėje Kara lystėje organizuojamuose rengi niuose siekiant atnaujinti Klaipė dos partnerystės ryšius su Šiau rės Tainsaidu, pristatyti ekonomi nio bendradarbiavimo perspek tyvas ir geležinkelio liniją „Sun“.
Klaipėdos universiteto senato nutarimu 8 studentams skirtos vardinės stipendijos už pavasa rio semestre pasiektus geriau sius rezultatus. Jos skirtos Rimai Birškytei, Justui Stončiui, Mildai Černeckytei, Mildai Meškytei, Ži vilei Beniušytei, Indrei Nazaren ko, Gretai Neverdauskaitei, Ro manui Raišuočiui.
Šildymą išjungs dar negreitai „Drąsi mintis dabar už 1 baigti šildyti. Ar galima priimti tokius drastiškus sprendi
mus, kai už lango toks oras? Mes pirmiausiai vertiname ne drąsų, ryžtingą, ambicingą pareiškimą, o situaciją“, – tvirtino uostamiesčio vadovas. V.Grubliauskas pabrėžė, kad kai tik leis oro sąlygos, šildymo sezo nas bus užbaigtas nedelsiant. „Būs im e taup ūs, bet sant ū resni. Taupyti reikia, tačiau ne žmonių sveikatos sąskaita. Kita
Oficiali šildymo se zono pabaiga gali būti skelbiama, kai trijų parų iš eilės vi dutinė temperatū ra yra ne mažesnė kaip 10 laipsnių ši lumos.
Konferencija. Rytoj 10 val. Klaipėdos „Žemynos“ gimnazijoje vyks konferen cija „Specialiųjų poreikių mokinių ug dymo karjerai galimybės: situacija ir perspektyvos“. Lietuvos mokinių nefor maliojo švietimo centro Klaipėdos re giono konsultantai, konferencijos me tu pristatys institucijų galimybes, gerą ją patirtį, problemas, mokymo progra mas, projektus, ugdymo karjerai pasiū lymus specialiųjų poreikių asmenims. Keleiviai. Kovą miesto autobusais va žiavo 864 tūkst. 552 keleiviai. Palygin ti su vasariu, 79 tūkst. 251 daugiau. Po puliariausios stotelės pirmąjį pavasa rio mėnesį buvo „Bibl iotekos“, „Atg i mimo“, važ iuojant iš šiaur inės į piet i nę miesto pusę, „Smiltelės“, „Sveikatos priež iūros centro“, važ iuojant iš pieti nės į šiaurinę miesto pusę.
Planai: įvertinus orų prognozes, manoma, kad šildymo sezonas uostamiestyje oficialiai gali būti baigtas pa
skutinę balandžio savaitę.
vertus, galima priminti, kad gy ventojai gali patys savo name iš sijungti šildymą, nelaukdami, kol bus paskelbta oficiali šildymo se zono pradžia“, – pabrėžė miesto vadovas. Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Al gis Gaižutis tvirtino, jog šia te ma yra kalbama, stebimos pro gnozės. „Įvertinę jas, manome, kad vei kiausiai šildymo sezoną pavyks už baigti paskutinę balandžio savai tę“, – teigė vedėjas.
Dienos telegrafas
Pasak A.Gaižučio, reikia išlauk ti, kol oro temperatūra atitiks rei kalavimus. Oficiali šildymo sezono pabai ga gali būti skelbiama, kai trijų parų iš eilės vidutinė temperatū ra yra ne mažesnė kaip 10 laips nių šilumos. Įmon ės „Klaip ėd os energ ija“ duomenimis, pastarosiomis pa romis ji siekė 0–2 laipsnius ši lumos. „Suprantama, žmonės gali ir pa tys susirinkti parašus ir užbaigti šildyti. Pagal Civilinį kodeksą tam
Vytauto Liaudanskio nuotr.
turi pritarti 50 proc. ir dar bent vienas būstų savininkas. Tačiau negalima pamiršti ir ki to reikalavimo – išjungus šildymą, patalpoje turi vyrauti ne žemesnė nei 18 laipsnių šilumos temperatū ra“, – priminė vedėjas. Tad, anot A.Gaižučio, atsižvel gus į meteorologines sąlygas, no rintiems užbaigti šildymo sezoną reikėtų gauti visų gyventojų su tikimą. Kitaip būtų pažeistos ne sutinkančiųjų teisės, nes patalpo se nevyrautų 18 laipsnių šilumos temperatūra.
Šildymo sezonų pabaiga Klaipėdoje 2004 m. – balandžio 19 d.
Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldy bės Civilinės metrikacijos ir registra cijos skyriuje užregistruotos 13 klaipė diečių mirtys. Mirė Feliksas Latakas (g. 1923 m.), Edvardas Jonavičius (g. 1931 m.), Tatjana Kubova (g. 1932 m.), Nina Borisova (g. 1932 m.), Stanislovas Ado mas Stonkus (g. 1933 m.), Sergej Paščiuk (g. 1935 m.), Jelena Ležepiokova (g. 1942 m.), Rimantas Pocius (g. 1958 m.), Jele na Cholodinskaja (g. 1961 m.), Deivydas Ripkauskas (g. 1976 m.), Vilma Vitkutė (g. 1983 m.), Aivaras Mockus (g. 1985 m.), Greta Stemeliakienė (g. 1986 m.).
2005 m. – balandžio 18 d. 2006 m. – balandžio 25 d. 2007 m. – balandžio 16 d. 2008 m. – balandžio 24 d. 2009 m. – balandžio 14 d.
Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Zi naida Menikova, Mykolas Judickas, Sta nislovas Adomas Stonkus, Jelena Leže piokova, Vilma Vitkutė, Sergej Paščiuk, Rimantas Pocius, Tatjana Kubova.
2010 m. – balandžio 26 d. 2011 m. – balandžio 21 d. 2012 m. – balandžio 20 d.
Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 6 mergaitės ir berniukas.
Gresia netekti maršrutinio taksi Už galimybę važinėtis maršrutiniu taksi kovoję Tauralaukio gyventojai nesinaudoja šia paslauga. Per dieną vidutiniškai au tobusiukais važiuoja vos trys žmonės. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Miesto valdžiai nusprendus pa naikinti 7-uoju numeriu pažymė tą maršrutinį taksi, Tauralaukio gyventojai sukilo. Jie rengė pro testo akcijas, kad „mikriukas“ bū tų išlaikytas. Uostamiesčio valdžia ieškojo bū dų, kaip po viešojo transporto re formos pagerinti Tauralaukio gy ventojų susisiekimą su miestu. Buvo pratęstas 14-uoju numeriu pažymėto autobuso maršrutas. Jis pradėjo važiuoti per visą Tauralau
kį iki „Debesų“ stotelės. Pradėtas ir eksperimentas. Dalis 9-ojo marš ruto maršrutinių taksi užsuko ir į Tauralaukį. Nuspręsta, kad ekspe rimentas truks tris mėnesius – iki balandžio 15 dienos. Klaipėdos savivaldybės Trans porto skyriaus vedėjas Rimantas Mockus tvirtino, kad dar laukiama rašto iš vežėjo, kurio maršrutiniai taksi užsukdavo į Tauralaukį. Ta čiau, pasak vedėjo, panašu, kad šis maršrutas nepasiteisino. „Keleivių srautas yra labai ma žas. Pirmąjį mėnesį 9-uoju marš rutiniu taksi važiavo tik 95 keleiviai
iš Tauralaukio. Paslaugą teikti su tikęs vežėjas iš pradžių manė, kad per laiką keleivių padaugės. Tačiau situacija nelabai pasikeitė“, – pa sakojo R.Mockus. Anot pašnekovo, greičiausiai bus nuspręsta, jog 9-asis maršrutinis taksi nebeužsuktų į Tauralaukį. Ta čiau galutinis sprendimas paaiškės po balandžio 15 dienos. „Norime išgirsti, ką pasakys ve žėjas, ir tada nuspręsti“, – tvirti no vedėjas. 9-asis maršrutinis taksi į Taura laukį vidutiniškai užsuka tris kar tus per valandą.
Transportas: dalis 9-uoju numeriu pažymėtų maršrutinių taksi užsu
ka ir į Tauralaukį.
Vytauto Petriko nuotr.
4
antradienis, balandžio 9, 2013
miestas
Milžiniška skola – nebaisi 1
„Jos skolos siekia 14 tūkstančių litų, vien už elektrą ji skolinga 3 tūkstančius. Ir kaip taip žmonėms sekasi? Aš bu vau skolinga šimtą litų už elektrą, tuoj pat prisistatė skolų išieškoto jai“, – pasakojo šalia skolininkės gyvenanti Valentina. Moteris sunerimo, kai bendrabu čio bloko kaimynė šią žiemą gavo kompensaciją už šildymą ir karštą vandenį. „Mūsų vandens skaitik liai yra bendri. Dabar, kai ji gau na kompensaciją, bijau, kad kai mynai iš viso netaupys vandens. O už jį juk mokame perpus. Ar ne bus taip, kad kitų veltėdiškumas man kainuos dvigubai brangiau?“ – nuogąstavo moteris.
direktoriaus pavaduotoja. Riba, kurią peržengus gali grėsti netek ti stogo virš galvos, yra įsiskolini mai, viršiję 7 tūkst. litų. „Esame girdėję, kai tokie žmonės pareiškia, kad jie gėrė ir gers, o są skaitų net nesiruošia mokėti. Neva tegul moka kiti. Reikėtų griežtin ti tvarką. Už nusižengimus ver tėtų atimti visas išlygas tokiems žmonėms“, – nuomonę dėstė D.Giržinienė.
Rekordas – 30 tūkst. litų
Didžiausia šio namo skolininkė žurnalistams durų nepanoro pra verti ir pasidalyti patirtimi, kaip jai pasiseka nedirbant ir nemokant sąskaitų turėti stogą virš galvos. Tačiau namą administruojan čios įmonės „Klaipėdos bendrabu tis“ direktoriaus pavaduotoja Daiva
Jei žmogus linksmai nori gyventi, mes jam ir netrukdome.
Pašalpos prageriamos?
Kaimynų lėbavimas įgriso
Į alkoholį įjunkę skolininkai kitų šio bendrabučio gyventojų kant rybę nuolat bando naktiniais lė bavimais ir muštynėmis. „Ar yra teisybė gyvenime? Mes kiekvieną litą taupome, mokame vi sas sąskaitas. Štai viena jauna mama su dviem vaikais iš šio bendrabučio buvo iškeldinta už skolas. O ši mūsų kaimynė net gavo kompensaciją už komunalines paslaugas, nors nedir ba ir nemoka skolų. Kokia čia tvarka, kai išlaikomi veltėdžiai, o dirbantys ir besistengiantys nieko iš valsty bės negauna?“ – klausė kita šio na mo gyventoja Aldona. Kita šio bendrabučio gyventoja, auginanti vaiką, stebėjosi, kad vals tybė lengva ranka dalija pašalpas į alkoholį įjunkusiems žmonėms. „O kai aš buvau nėščia, „Sodra“ atsisakė man mokėti, nes pritrūko vieno mėnesio ir 19 dienų darbo sta žo. Ašaros byra prisiminus tuos lai kus, kaip buvo sunku. O čia niekada nedirbusiems ir už nieką nemokėju siems valstybė vis tiek duoda pašal pas“, – piktinosi jauna moteris. Išgirdusios, kad skolų nemo kanti kaimynė susiruošė reikalau ti jų nurašymo, moterys nusprendė pranešti apie tai savivaldybei.
Audronė Liesytė:
Reikalavimai: įmonės „Klaipėdos bendrabutis“ direktoriaus pavaduo
tojai D.Giržinienei teko girdėti net įsakmių pašalpų gavėjų nurodymų pagerinti jų buitį. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Giržinienė nesistebėjo niekur nedir bančios gyventojos ryžtu išsireika lauti jos pačios skolų nurašymo. „Ši gyventoja – ne vienintelė to kia. Yra ir tokių, kurie pakeltu tonu reikalauja sau išlygų. Pavyzdžiui, tenka klausytis, kaip tokie niekur nedirbantys ir gyvenantys socia liniuose būstuose reikalauja, kad bendro naudojimo patalpos ati tiktų higienos normas. Tokie žmo nės puikiai žino savo teises, tačiau savo pareigas dažnai pamiršta“, – apgailestavo D.Giržinienė. Įmonė „Klaipėdos bendrabutis“ administruoja didelę dalį namų, kuriuose yra socialinių būstų. „Už būsto nuomą tokie žmonės dar sugeba sumokėti, tačiau už kitas pa slaugas dažnai nebemokama. Turime vieną skolą, kuri siekia net 30 tūkst. litų“, – prisiminė D.Giržinienė.
Sistema augina išlaikytinius
D.Giržinienė pripažino, kad išlai kytinių kartą augina valstybės so cialinė politika. „Tokios kategorijos gyventojai pasibeldžia net su reikalavimais, pavyzdžiui, įstatyti naujas duris, kurios buvo padegtos, ir pakeisti seną langą plastikiniu. Ir dar pa ragina paskubėti ir aprūpinti juos patogumais. Tokia sistema augina tokius „laimės kūdikius“, – šiurpo D.Giržinienė. Gyvenimas iš pašalpų, kompen sacijos, pasak pašnekovės, neska tina ieškotis darbo. „Jiems neapsimoka dirbti. O pa sigirdami, kad gaus kompensacijas ir toliau už nieką nemokės, jie tik dar labiau piktina aplinkinius gy ventojus. Ir aš suprantu juos“, – pastebėjo „Klaipėdos bendrabutis“
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė tikino, kad skolų nurašymo mechanizmas nėra toks paprastas, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. „Komisija žiūri, ar žmogus daug kartų atsisakė Darbo biržos siūlo mo darbo. Analizuojama, ar žmogus dirba, ar stengiasi sumažinti įsisko linimus. O gal žmogus nerodo jokios iniciatyvos?“ – teigė A.Liesytė. Socialinės paramos prašytojai dažniausiai laiku ir stropiai suren ka visus reikalingus dokumentus paramai gauti. „Tačiau tai nereiš kia, kad jų gyvenimas turėtų būti džiaugsmingas ir pinigai būtų ski riami tik išgėrimams. Jei kaimynai nuolat kviečia policiją ir tokie atve jai yra fiksuojami, mes galėtumėme atidžiau pasižiūrėti į tokius pašalpų gavėjus“, – aiškino A.Liesytė. Esą iš valstybės kišenės neturė tų būti svaiginamasi, tačiau to su kontroliuoti faktiškai neįmanoma. „Jei tai šiaip išgėrinėjimas, mes negalime kištis. Tačiau gal vyksta nuolatinės šventės, ir tai trukdo ap linkiniams? Tokiu atveju mes daž niausiai skolų nedengiame ir žmogus iškraustomas lauk“, – pripažino So cialinės paramos skyriaus vedėja. Skoloms – milžiniška suma
A.Liesytė tikino, kad iki griežčiau sios sankcijos – būsto pardavimo už skolas – mėginama ieškoti ir ki tų būdų. „Žiūrima, ar yra kito tur to, sodo sklypų, paveldėtų žemių. Gal žmonės pajėgūs skolą mokėti dalimis? Tačiau jei žmogus links mai nori gyventi, mes jam ir ne trukdome“, – aiškino A.Liesytė. Pasak jos, per metus Klaipėdo je nurašoma 80 tūkst. litų gyven tojų skolų. „Tačiau skola nurašoma tik vieną kartą. Prieš keletą metų buvo nu rašyta 20 tūkst. litų viršijusi skola.
Visgi tai yra vienetiniai atvejai“, – pripažino A.Liesytė. Riba – trys mėnesiai
Įmonės „Klaipėdos vanduo“ Skolų išieškojimo skyriaus viršininkė Do vilė Kozlovienė tikino, kad rekordinė skola įmonei siekia 30 tūkst. litų. „Tai socialinio būsto nuomininkai. Jei žmonės nedeklaruoja skaitiklio rodmenų ir neįsileidžia darbuotojų jų patikrinti, suvartoto vandens kie kis apskaičiuojamas pagal numatytą 7 „kubų“ normą žmogui. O jei bu te gyvena 5 ar 7 žmonės, per mėnesį susidaro per 200 litų sąskaita. Sko los ima augti akimirksniu“, – tikino D.Kozlovienė. Skolų išieškojimo skyriaus virši ninkė prisiminė tik vieną atvejį, kai už skolas buvo parduotas skolinin ko būstas. „Jei antstolis išieško, kad ir po kelis litus, negalima skolos išieš kojimo nukreipti į būstą“, – tiki no skyriaus viršininkė. Įmonė „Klaipėdos vanduo“ pernai nurašė 3,1 tūkst. skolų atvejų. Tačiau tai 100 litų neviršijančios skolos. „Iš viso pradelstos skolos suda rė 4 mln. 465 tūkst. litų. Gyvento jų skolos sudarė 3 mln. 376 tūkst. litų. Kitų įstaigų ir įmonių skolos sudarė 417 tūkst. litų. Pramonės įmonės buvo skolingos 672 tūkst. litų“, – aiškino D.Kozlovienė. Socialiniuose būstuose gyve nančių asmenų skola sudaro 651 tūkst. litų. Įmonės „Klaipėdos energija“ at stovų teigimu, skolų už būsto šil dymą išieškojimas prasideda, kai gyventojas sąskaitų nemoka tris mėnesius. Šiuo metu uostamiesty je už šildymą bendra įsiskolinimų suma siekia 15 mln. 84 tūkst. litų. Didžiausia gyventojo skola už šildymą – 29 tūkst. litų.
Iškraustyti cerkvės neskubama Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nors kontrolieriai ir nustatė, kad A.Rubliovo pagrindinės mokyk los patalpose cerkvė buvo įreng ta ir veikė nelegaliai, iškraustyti šventovės neskuba nei politikai, nei valdininkai.
Išvada: nustatyta, jog cerkvė A.Rub
liovo pagrindinėje mokykloje netei sėtai veikė daugiau nei 10 metų.
Savivaldybės kontrolieriai dar me tų pradžioje baigė tyrimą ir nusta tė, kad daugiau nei dešimt metų A.Rubliovo pagrindinės mokyk los patalpose įsikūrusios cerkvės veiklai ne tik nėra oficialių sutar čių ar leidimų, bet ir pats pastatas rekonstruotas neteisėtai.
Kontrolieriams mokyklos vado vybė nepateikė jokių dokumentų, įrodančių, kad statybos darbai atlik ti ir cerkvė ugdymo patalpose veikia legaliai. Be to, nustatyta ir tai, kad religines apeigas ir kulto ceremoni jas pamokų metu atlieka mokyklos direktorius Vladimiras Artamono vas. Tačiau kol kas jokių konkrečių veiksmų, kad iš savivaldybei pri klausančių patalpų būtų iškraustyta nelegaliai jose veikianti religinė or ganizacija, miesto valdžia nesiėmė. Kovo pabaigoje vykusiame miesto tarybos posėdyje politikai tik balsavo už tai, kad dalis A.Rubliovo pagrindi nės mokyklos patalpų būtų perduo tos savivaldybės administracijai. Taip
siekta sumažinti mokyklos plotą, kad pigiau kainuotų jos išlaikymas. Toje dalyje patalpų, kurias nu spręsta perduoti savivaldybės ad ministracijai, ir yra įkurta cerkvė. „Patalpas mes perimsime tik po lie pos 1 dienos, nes iki tol tęsiasi ugdy mo procesas ir jo negalima trukdyti. Kas su cerkve bus po liepos 1-osios? Šio klausimo dar neišnagrinėjome, kreipėmės konsultacijų į teisininkus. Šiandien tikrai negaliu pasakyti, ar Debreceno gatvėje esančiame mokyk los pastate cerkvė veiks, ar ne“, – tei gė Klaipėdos savivaldybės Turto sky riaus vedėja Genovaitė Paulikienė. Miesto taryba turėtų apsispręs ti, kam skirti iš A.Rubliovo pagrin
dinės mokyklos perimtas patalpas. Kontrolieriai, nors ir konstatavo, kad cerkvė mokykloje veikia nele galiai, vis dar tęsia tyrimą. Ugdy mo įstaigos direktoriui yra pateikti tam tikri klausimai, į kuriuos at sakymų jis dar nepateikė. Vadovas šiuo metu atostogauja. „Mes reikalausime, kad būtų lai komasi įstatymų. Cerkvė veikia ne legaliai, patalpos jai suteiktos ne teisėtai, todėl reikia viską grąžinti į vietas, kad nebūtų nusižengta tei sės aktams. Į artimiausio posėdžio darbotvarkę būtinai įtrauksiu klau simą dėl cerkvės“, – tikino Klaipė dos miesto tarybos Kontrolės komi teto pirmininkas Arūnas Barbšys.
5
antradienis, balandžio 9, 2013
lietuva Nesitrauks iš koalicijos
Šaudė afganistanietis
Visi išvykę
Darbo partijos lyderis Viktoras Uspaskichas (nuotr.) pranešė, kad jo partija nesvarsto gali mybės trauktis iš koalicijos, jei gu užsienio reikalų viceminist ru nebus patvirtintas jų kandi datas. Anksčiau užsienio reika lų ministras Linas Linkevičius atsisakė skirti viceministru Darbo partijos kandidatą.
Į šarvuotą Lietuvos karių au tomobilį Afganistano Go ro provincijoje sekmadienį iš prieštankinio granatsvaidžio šovė ir du lietuvių karius su žeidė Afganistano nacionali nės armijos karys. Vienas lie tuvis karys buvo sužeistas lengviau. Jis po keleto dienų grįš į rikiuotę.
Vakar Lietuva buvo likusi be aukščiausių šalies vadovų. Pre zidentė Dalia Grybauskaitė viešėjo Norvegijoje, kur apta rė energetikos klausimus. Pa našiomis temomis kalbėjosi ir premjeras Algirdas Butkevičius, lankydamasis Azerbaidžane. Seimo pirmininkas Vydas Ged vilas buvo išvykęs į Briuselį.
Poetas atgulė amžino poilsio Saulėtą pirmadienio popietę gau sus būrys žmonių į paskutinę ke lionę palydėjo poetą Marcelijų Martinaitį. Amžino poilsio poetas atgulė Vilniaus Antakalnio kapi nėse, Menininkų kalnelyje.
Prognozė: šiandien N.Venckienė turėtų netekti teisinės neliečiamybės.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Atiduos prokurorams? Ar „Drąsos kelio“ vedlė Neringa Venckie nė atsidurs prokurorų rankose? Veikiau siai taip. Nes jos šalininkų Seime gre tos itin retos. Oficialiai tai paaiškėti turė tų šiandien, po lemiamo balsavimo parla mente. Justinas Argustas j.argustas@diena.lt
Didieji nepalaiko
N.Venckienė šiandien turėtų netek ti teisinės neliečiamybės, nes už jos panaikinimą žada balsuoti dauguma Seimo narių. Buvusios teisėjos pu sėje – tik dalis Darbo partijos (DP), Tvarkos ir teisingumo, Lietuvos len kų rinkimų akcijos (LLRA) frakcijų narių ir žinoma, pačios N.Venckie nės „Drąsos kelio“ atstovai. Tačiau didžioji dalis socialde mokratų, konservatorių ir Libera lų sąjūdžio frakcijų atstovų turėtų balsuoti už imuniteto panaikinimą. Šių frakcijų atstovų balsų daugiau nei pakankamai, kad neliečiamybė būtų panaikinta. „Greičiausiai elgsimės taip, kaip ir anksčiau. Pernai mes palaikėme prašymą naikinti N.Venckienės neliečiamybę“, – priminė social demokratų frakcijos seniūnė Ire na Šiaulienė. Panašiai samprotavo ir konser vatorių frakcijos seniūno pavaduo tojas Jurgis Razma: „Formaliai dar nenusprendėme, bet prielaidas ga lime daryti iš ankstesnės mūsų lai kysenos. Laikomės nuostatos, kad reikia sudaryti sąlygas teisėtvarkai atlikti savo pareigas.“ Sprendžiant iš ankstesnių bal savimų, konservatorių frakcijoje – vos vienas kitas N.Venckienės ša lininkas.
Nuoseklūs lieka ir Liberalų są jūdžio atstovai. Frakcijos seniūno Eligijaus Masiulio teigimu, frakci jos nariai pasirengę balsuoti už.
Seime jau girdėti, esą N.Venckienė į le miamą balsavimą gali neatvykti, nes serga. Migloti argumentai
Kas N.Venckienės pusėje? Kęstas Komskis, Tvarkos ir teisingumo frakcijos atstovas, patvirtino, kad didžioji dalis jų frakcijos balsuos prieš buvusios teisėjos teisinės ne liečiamybės naikinimą. Argumen tas – esą kaltinimai N.Venckienei yra politikavimas. „Dauguma mūsų, kaip suprantu, nepritars. Leisime balsuoti frakci jos nariams laisvai“, – vakar dėstė K.Komskis. N.Venckienė paramos gali tikė tis ir iš DP frakcijos atstovų. Vikto ras Uspaskichas, DP lyderis, anks čiau yra minėjęs, kad N.Venckienė gali tikėtis jo partijos paramos. DP frakcija dėl to, kaip balsuos jos na riai, atstovų teigimu, turėjo apsi spręsti tik šiandien ryte. N.Venckienės pusėje – ir dalis LLRA atstovų. „Greičiausiai mes
susilaikysime“, – prognozavo Van da Kravčionok, LLRA frakcijos se niūno pavaduotoja. Kodėl? „Ma nau, kad kaltinimai N.Venckienei – neproporcingi“, – paaiškino LLRA atstovė. Saviškiai drąsinasi
Vis dėlto „Drąsos kelio“ atstovai mano, kad šiandienis balsavimas gali pateikti ir staigmenų. Val das Vasiliauskas, „Drąsos kelio“ frakcijos narys, aiškino, kad para mos N.Venckienė tikisi iš Rolando Pakso, V.Uspaskicho ir Valdema ro Tomaševskio partijų, taip pat – iš dalies iš Mišrios Seimo gru pės narių. „Balsavimo baigties nesiryžčiau spėti. Jei bus palikta laisvė Seimo nariams, manau, rezultatas turė tų būti 50:50“, – drąsinosi V.Va siliauskas. Seime jau girdėti, esą N.Venckie nė į lemiamą balsavimą gali neat vykti, nes serga. Su pačia N.Venc kiene vakar susisiekti nepavyko. O V.Vasiliauskas tvirtino apie jos ligą nieko nežinąs. „Viskas bus, kaip suplanuota. Ji turėtų atvykti. Apie pasikeitimus nieko nežinau“, – aiškino V.Vasi liauskas.
Po vidurdienio, skambant var pams, iš Šv. Jonų bažnyčios bu vo išneštas Lietuvos trispalve už dengtas karstas. Jį nešė Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos kariai. Procesijos priekyje buvo nešami poeto gauti apdova nojimai, valstybės vadovų atsiųs ti vainikai. M.Martinaitį į paskutinę ke lionę lydėjo žmona Gražina, duk ra Eglė, žentas Artūras Skučas. Poetas turėjo keturis anūkus ir du proanūkius. Iš Vilniaus uni versiteto, kuriame poetas daug metų dėstytojavo, velionį išlydė jo gausus akademinės bendruo menės būrys. Kapinėse M.Martinaitį pasiti ko būrys žmonių, pučiamųjų or kestras. Į paskutinę kelionę poetą paly dėjo kunigas Julius Sasnauskas ir ilga procesija. Atsisveikinimo kalbas kapi nėse sakė krašto apsaugos mi nistras Juozas Olekas, signataras prof. Bronius Genzelis, literatū rologė prof. Viktorija DaujotytėPakerienė. Sekmadienį pagarbą poetui ati davė nemažai kitų politikų. Nega lėję į bažnyčią atvykti Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Seimo pir mininkas Vydas Gedvilas atsiun tė vainikus. Atsisveikinti atvyko ministras pirmininkas Algirdas
Pagarba: į paskutinę kelionę
poetą palydėjo kunigas J.Sas nauskas. Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Butkevičius, krašto apsaugos mi nistras J.Olekas, sveikatos reika lų ministras Vytenis Povilas And riukaitis, Seimo kancleris Jonas Milerius. Bažnyčioje būriavosi ir prisimi nimais apie M.Martinaitį dalijo si kolegos iš Rašytojų sąjungos, taip pat – bendražygiai iš Sąjū džio Romualdas Ozolas, Zigmas Vaišvila ir kt. 77-erių M.Martinaitis mirė ba landžio 5 d. vakarą. Vieną gar siausių XX–XXI a. lietuvių kul tūros žmonių kovo 31 d. ištiko insultas. „Klaipėdos“, delfi.lt inf.
Buria šalininkus
Balsuojant dėl neliečiamybės, vi durdienį, prie parlamento pa stato ir jo viduje turėtų būriuotis N.Venckienės šalininkai. „Drąsos kelio“ atstovai į „palaikymo ak ciją“ žmones pradėjo kviesti jau prieš porą savaičių. Parlamento vadovybė vakar skel bė, kad prižiūrinčių tvarką parla mento posėdžių salės balkone bus daugiau, nes tikimasi N.Venckie nės šalininkų desanto. „Priimsime sprendimus, kad už tikrintume saugumą“, – sakė Sei mo kancleris Jonas Milerius.
Atsisveikinimas: M.Martinaitį į amžino poilsio vietą išlydėjo gau
sus būrys gerbėjų.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
6
antradienis, balandžio 9, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ministro veiksmai – tik kalbos? Valentinas Berž iūnas
U
žs ien io reik alų min istras Linas Linkev ičius Viln iaus univers iteto Tarpt aut in ių santykių ir politikos mokslų institute pasidalijo mintimis apie Lietu vos užsienio politiką. Nors dalis apž val ginink ų tikėtinus pokyčius Lietuvos už sienio politikoje vadina minimaliais, ta čiau ministras žadėjo nemažai jų. Visų pirma, Lenkija. L.Linkevičiui nepa vyko išvengt i klausimo apie jo plačiai nuskambėjusį atsiprašymą. „Du mėnesius jau voliojame šitą žodį („at siprašau“ – V.B.) kaip kažką tokio. Ar neat rodo keista? Esame krikščioniška tauta. Žod is „atsipraš au“ nėra keiksmažod is. Yra part ijų, laikančių save krikščion iš kom is. Ar Bibl ijoje atsiprašymas laiko mas nuodėme?“ – svarstė ministras. Vis dėlto taip ir liko neaišk u, už ką mi nistras atsiprašė Lenkijos. Bet kurios ki
Kol kas viskas dvelkia retorika – nekonflik tuosime, tačiau nieko ir nedarysime. tos valstybės įtaka Lietuvos vidaus poli tikai apskritai turėtų būti vertinama ne gatyviai, o tautinių mažumų politika yra išimtinai vidaus klausimas. Tiesa, L.Lin kevičius prasitarė, kad Lenkijos ir Lietu vos kivirčai neva labai jau prastai atrodo ir „sąjunginink ų“ iš kitapus Atlanto aky se. Gal čia šuo pakastas? Baltar usija. L.Linkev ičius pareiškė, kad nereikėtų brėžti ribų tarp Minsko ir Briu selio. Ar tai susiję su tuo, kad prastėjant „sąjung in ink ų“ sant yk iams su Maskva staiga prisireikė Baltar usiją palenkt i į savo pusę? Kitaip sakant, Lietuva ėmė ir atleido paskut in iam Europos dikta tor iui, kaip dabar mėgstama sak yt i, jo „nuodėmes“. Gal iaus iai Rus ija. Turbūt jautr iaus ias klausimas Liet uvos užsien io pol it ikos strategams. L.Linkev ič ius žadėjo, kad su Rusija palaikys gerus santykius, nors jį „nerv ina interesų kėl imas virš verty bių“, ką, pasak jo, mėgsta bendraujant su Rusija daryti kitos šalys, tarp jų NATO ir ES narės. Žinoma, būt ų buvę įdomu iš ministro išgirsti, kurios šalys ir kaip nuo laidžiauja Rusijai? Gal Vokietija? Kitas klausimas, kuris kilo – kas tas san tyk ių su Rusija intensyvinimas? Ką mi nistras konkrečiai ket ina spręst i? Gal būt būt ų laikas įvardyt i žingsn ius. Nes kol kas viskas dvelkia retorika – nekonf liktuosime, tačiau nieko ir nedarysime.
Apie spyrį viešumui
K
as jau kas, bet vokiečiai moka skaičiuoti pinigus. Ypač savus. Štai, pavyz džiui, šiomis dienomis bu vo paskelbta informacija, kad gydy tojai vis dažniau pacientus siunčia atlikti įvairiausius tyrimus, už ku riuos moka patys pacientai. Per dvejus metus tas skaičius išaugo nuo 5,3 iki 26,2 milijono eu rų (2012 m.). Gydytojai per metus uždirbo apie 1,3 milijardo eurų. Tokius duomenis teikia Apžiū rų ir tyrinėjimų institutas prie Li gonių kasų. Pacientų nebestebina, kad jiems reikia mokėti už įvairias apžiūras, nepaisant to, jog jie turi sveikatos draudimą. Problema yra kita: pacientams tie siog neišaiškinama, kodėl jie siun čiami atlikti vienokias ar kitokias nepigiai kainuojančias procedūras. Nustatyta, jog 59 proc. pacien tų, sergančių glaukoma, 47 proc. atliekančiųjų kraujo tyrimus ir 40 proc. pacientų, įtariamų ankstyva vėžio liga, nebuvo suteikta tinka ma informacija. Tai, ką dabar rašau, – jokia slapta informacija. Tiesiog viešas intere sas reikalauja mokesčių mokėtojams suteikti informaciją, kuri jiems yra nežinoma arba nesuprantama. Vokietijoje dėl to niekas nekalti na pacientų. Tas, kuris siunčia ap mokamam tyrimui, privalo supran tamai išaiškinti to tyrimo prasmę, esmę ir būtinybę. Gydytojų orumas nuo to nė kiek nenukenčia. Tai pa tyriau savo kailiu. Kita vertus, čia, ko gero, būtų skandalas, kad gydytojai, siųsdami pacientus atlikti tyrimus privačiai, nutylėtų apie gautą legalų uždarbį. Juk pagarbos verti žmonės, uždir bantys nemažus pinigus ir dar mo kantys mokesčius. Vokietijos spaudoje buvo para šyta, kiek gydytojai uždirbo, siųs dami pacientus privatiems tyri mams. Tai pagarsino valstybinė įstaiga, beje, išlaikoma taip pat iš mokesčių mokėtojų lėšų. Ir niekam čia neateina į gal vą dangstytis jokiomis privačio
mis ar komercinėmis paslaptimis. Sunku pasakyti ir tai, kaip dabar susiklostys situacija Kipre. Velykų išvakarėse čia pagaliau buvo atida ryti bankai. Ir kaip manote, kas pirmiausiai į juos plūdo? Žurnalistai. Patiems kip riečiams kažin ar lengva, juk pinigus, kuriuos dabar jie gavo iš Europos Są jungos, anksčiau ar vėliau teks grą žinti. Ir nieko čia nepakeisi. Veltui, kaip žinoma, yra tik sūris spąstuose, bet pelei jis kainuoja gyvybę.
Paklauskite vokie čių, ar jie tapo lai mingesni, nuolat gel bėdami nevykėlius Europos Sąjungoje? Na, o Kipras, valstybė, esanti Vi duržemio jūros saloje, švelniai kal bant, kybo ant plauko. Euras – ma sinantis pinigas, pasirodė esantis lengvesnis nei sudžiūvęs medžio lapas. Paklauskite vokiečių, ar jie tapo laimingesni, nuolat gelbėda mi nevykėlius Europos Sąjungoje? Prieš tai buvo mestas gelbėjimo ratas Graikijai. Tačiau lyginti šių abiejų valstybių nereikėtų. Kipras šiandien yra šalis, į kurią plūsta turtuoliai, ir pirmiau siai – rusų turtuoliai. Kipre dabar gyvena apie 800 tūkst. gyventojų. Maždaug 220 tūkst. turtingų turis tų iš Rusijos kasmet aplanko salą. Todėl nieko nuostabaus, jog tur tingi turistai yra ne tik išsiilgę sau lės, bet ir besislapstantys nuo mo kesčių. Teigiama, kad apie ketvirtadalį banko įnašų ir daugiau nei du treč
daliai užsienio investicijų į salą pa tenka iš Rusijos. Saloje vyrauja ma ži mokesčiai. Tai kaipgi čia vertinti tuos atvykėlius: tai oligarchai, ne norintys mokėti mokesčių Rusijai, ar tiesiog užsienio investuotojai? Sakoma, kad Kipro sostinėje Ni kosijoje esančiuose rusiškuose pre kybos centruose galima nusipirkti rusiškų maisto produktų: raugin tų agurkėlių stiklainiuose, rusiškų saldumynų, virtinukų, šprotų. Rusai Kipre prisipirko namų, vilų, jie valdo radijo stotis ir laikraščius, jų žinioje yra mokyklos, kirpyklos, restoranai. Visur galima susišnekėti rusiškai. Būtų rojus žemėje, bet ru sai savo pinigų nemėto vėjais. Atplėšti Kipro nuo Europos Sąjun gos iki šiol Rusijai nepavyko. Jei bū tų atsitikę kitaip, Kipro kritimas bū tų smogęs tiesiai Europos Sąjungos valstybėms. Lietuvai, ko gero, taip pat to smūgio nebūtų pavykę išvengti. Kodėl Kipras vis dėlto lieka svar bi valstybė? Prie Kipro krantų yra didžiuliai gamtinių dujų telkiniai. Pavyzdžiui, prie šalies pietinės pa krantės esančių gamtinių dujų iš teklių vertė siekia 650 milijardų eu rų. „Gazpromas“ ir kiti energetikos milžinai mielai išnaudotų visa tai. Rusija yra susidomėjusi Kipro sala ir kaip strateginiu tašku Vi duržemio jūroje. Kuriam laikui situacija Kipre ap rimo. Europos centrinio banko di rektorius Jörgas Asmussenas ti kina, kad Kipro, kaip ir visų eurą turinčių valstybių, interesas yra vienas: būti euro zonoje. O savaitraštis „Die Zeit“ savo ruožtu pastebi, kad prieš įvedant eurą Kipre nacionalinis pinigas li ra buvo stabili valiuta. Šiandien niekas negali pasakyti, kaip galėjo būti geriau. Aišku tik viena, kad 82 metus britų valdyta sala išgyvena didelius pokyčius. Pinigai visada buvo, yra ir bus svarbus valdymo instrumentas. Tik vienas klausimas: ką dedame ant svarstyklių šalia pinigų: laisvę, nepriklausomybę ar sotų vienadie nį gyvenimą?
Atgarsiai
Bankininkų klausimai nebuvo malonūs S.Lukošiūtė. „Banke – keista apklausa“, „Klaipėda“, 2013 04 08. Prieš trejus metus atidarant asme ninę sąskaitą man irgi teko atsaki nėti į panašius klausimus. Pasijutau tikrai nesmagiai. Daugiau sten giuosi tos sąskaitos nepapildyti.
***
Bankas dirba su pinigais, todėl jis turi visišką teisę klausti tai, ką jam reikia sužinoti apie klientą. Nerei kia pervertinti situacijos.
Pas mus šalyje dar ne karinis reži mas, kad kažkoks bankas lįstų su tokiais privalomais atsakyti klau simais. Norėčiau žinoti, kaip ga vo tokį žmogaus teises pažeidžiantį leidimą? Jokių viešinimų negali bū ti. Įdomu, kas už to banko „pečių“ stovi? Absurdų absurdas, kai žmo gus negali parduoti 50 dolerių, nes neturi paso.
Rimas R.
23
Bobulė ***
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier
karštas telefonas
Atsakymas į panašius klausimus te gali būti vienas: „Ne jūsų reikalas!“ Arba einant į banką reikia savo klau simyną neštis, tegu atsako, ką tavo pi nigais šelps, kam tavo pinigus skolins ir taip toliau. Šiaip tai seniai laikas vi siems reikalauti algos grynaisiais, ki taip bankų išsidirbinėjimai tik didės. Jie juk ne kvaileliai, žino, kad privers ti gauti atlyginimus pervedimais žmo geliai niekur nuo bankų nepabėgs. Cha Portalo kl.lt skaitytojų komentarai
telefonas@kl.lt
Ne žuvėdros, o kirai
Perskaičiau nuomonių puslapy je labai gražų Pragiedrulio Velič kos straipsnį „Kai už lango Vely kų Kalėdos“ („Klaipėda“, 2013 04 05). Bet autorius suklydo, jame mi nėdamas žuvėdras. Tai ne žuvėd ros, o baltieji kirai. Žuvėdra ir kiras – ne tas pats. Augustinas
Erzina lietuviškos reklamos
Turiu kabelinę televiziją. Mėgstu žiūrėti rusiškus kanalus. Tačiau jų programas įkyriai pertraukia lietuviška reklama. Kiek kar tų skundžiausi, niekas nepadėjo. Aš moku pinigus, man nepatin ka brukama reklama. Ką daryti, ar turiu kokias nors teises žiūrė ti tai, ką noriu, be jokių reklami nių kvailysčių? Stasys
Išsitatuiravusius lenkiu iš tolo
Laikraštyje vis rašo apie išteplio tas namų sienas, bet ar kas nors atkreipia dėmesį, kokiais pieši niais savo kūnus niokoja kai kurie jauni žmonės, sportininkai, šiaip visokios garsenybės. Ant rankų – vienos gyvatės, drakonai, patys atrodo kaip sulaukėję. Man labai nepatinka tokie žmonės. Einame kartą su sūnumis kapinėse, mote ris pasilenkusi ravi, nuo užpakalio džinsai nusmukę, o ant sėdimo sios vorai išpiešti ropoja. Pasaky kite, ar gali normalus žmogus to kias nesąmones daryti su savimi? O čia dar kai kurios kvailės giria si, kad pasidarė tatuiruotes inty mioje vietoje. Beprotės kažkokios. Tiesą sakant, gal ir gerai, kad taip paženklina save tokiomis baisybė mis, iš karto matosi jų protelis, tad ir apeini lankstu, kad nesusitiktu mei su tokiu. Birutė
Mokytojams daugiau atsakomybės
Mokytojai labai reikalavo, kad kel tų atlyginimus, tačiau jie negalvoja apie kitus žmones, jiems vis mažai. Bet aš manau, jog mokytojai neat lieka savo pareigų. Turiu galvo je, kad jie turi ne tik raidžių vaikus išmokyti, bet ir kaip gyventi, kad nerūkytų, negirtuokliautų. Kiek jaunų žmonių tuo piktnaudžiau ja. Manau, jog tai – mokytojų dar bo brokas. Klaipėdietė
Mėgstu gyventojų nuomones
Pats įdomiausias puslapis dien raštyje „Klaipėda“ yra nuomo nių puslapis ir „Karštas telefo nas“. Skaitau, kuo gyvena ir kas rūpi klaipėdiečiams. Su vienais nesutinku, kitiems pritariu. Įdo mūs būna jų pasiūlymai, patirtis, patarimai. Visada skaitau su ma lonumu. Adelė Parengė Asta Dykovienė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
***
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
397 728
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
antradienis, balandžio 9, 2013
užribis Nesibaimina vairuoti girti
Bandė trumpinti kelią
Įstrigo po ratais
Savaitgalį Klaipėdos kelių po licininkai vykdė reidą mieste ir rajone. Patikrintos 764 trans porto priemonės, nustatyta 130 taisyklių pažeidimų, įkliu vo 6 neblaivūs vairuotojai, 6 įkaušę dviratininkai, 59 greičio mėgėjai, 22 nesegėjusieji sau gos diržų, 19 neturėjusieji civi linės atsakomybės draudimo.
Sekmadienį prieš 23 val. į Tri nyčių tvenkinį maždaug 15 m nuo kranto įlūžo vyras. Spėja ma, kad jis norėjo sutrumpin ti kelią eidamas tvenkinio le du. Gelbėtojai spėjo žmogų iš traukti iš ledinio vandens ir perdavė medikams. Apie 50– 55 metų vyras buvo skubiai iš gabentas į ligoninę.
Ugniagesiams Klaipėdos cent re teko vaduoti po autobu so galiniais ratais įstrigusį ne laimėlį. Ties Herkaus Manto g. 3-iuoju namu vyras keistai el gėsi ant šaligatvio ir staiga iš puolė į gatvę. Ugniagesiai vy rą išvadavo panaudoję hidrau linę įrangą ir pakėlę galinę au tobuso dalį.
Po smurto – už grotų
Pusę metų už gro tų praleis 27-erių klaipėdietis Dovy das Vengalis – tokį sprendimą paskel bė Klaipėdos mies to apylinkės teis mas.
d.janauskaite@kl.lt
Apie muštynes bylojo plaukai
Smurtavo nuo vestuvių
Surinkę jo kaltės įrodymus, po ke lių dienų pareigūnai atidavė bylą teismui nagrinėti pagreitinto pro ceso tvarka. Prieš penkerius metus ištekėju si už D.Vengalio moteris pasakojo smurtą kentusi nuo pat santuokos pradžios. Kaskart pykčio prover žiui nereikėdavo jokio preteksto. Kovo 24 dieną priešpiet vyras daužė žmoną per galvą. Tąkart mo teris nutylėjo, policijos nekvietė. Po poros dienų jie bandė aiškintis santykius. Vyras išgėrė alaus, mo teris įsipylė vyno, abu buvo beveik blaivūs, kai menkniekis vėl įžiebė D.Vengalio pyktį. Žmona tiesiog prisiminė, kad kažkada jos sutuoktinis telefonu bendravo su kita moterimi.
Atpildas: jeigu teismo sprendimas nebus pakeistas, į laisvę D.Venga
lis grįš tik rudenį.
Keturmetis gynė mamą
Vyriškis talžė žmoną per galvą, ko ja prie žemės prispaudęs jos plau kus. Daužoma moteris prarado są monę. Atsipeikėjusi kėlėsi, bet ir vėl sulaukė smūgių į galvą.
Iš kambario atėjo keturmetis poros sū nus, pamatė, ką daro tėtis, ir puolė šauk damas: „Nemušk mamos!“. Išgirdęs triukšmą iš kambario atėjo keturmetis poros sūnus, pa matė, ką daro tėtis, ir puolė šauk damas: „Nemušk mamos!“ Šis pastūmė sūnų sakydamas: „Eik prie kompo!“ Moteris girdėjo pliaukštelėjimą ir suprato, kad vy ras muša vaiką. Kai motina nubėgo gelbėti vai ko, vėl sulaukė smūgių, o muš
Vytauto Petriko nuotr.
damas ją parverstą ant grindų D.Vengalis uždengė žmonai bur ną maišeliu, kad pagalbos šauks mo neišgirstų kaimynai ir neišk viestų policijos. Žiauriai sumušęs sutuoktinę jaunas vyras atsigulė į lovą ir to liau gurkšnojo alų.
Saugaus eismo dieną kelių polici ninkams įkliuvo jaunas pažeidėjas, nustebinęs gausybe nusižengimų.
Vėlų balandžio 5-osios vakarą, prieš pat vidurnaktį, Kelių polici jos biuro pareigūnai Derceklių kai me pastebėjo motociklą, kuris ne sustojo prie geležinkelio pervažos.
Pabandę stabdyti motocikli ninką pareigūnai pamatė, kad jis nė neketina sustoti ir bando sprukti. Kai policininkai pavijo senutė lį IŽ, paaiškėjo, kad 20-metis klai pėdietis turės mokėti baudas už septynis kelių eismo taisyklių pa žeidimus. Vaikinas į alkoholio matuok lį įpūtė 2,71 promilės, jis neturė
Garažų bendrijos, esančios Jūri ninkų prospekto gale, sargas šešta dienio naktį nemiegojo. Jis išgirdo garsus, kurie vertė įtarti, kad į vie ną garažų kažkas braunasi. Sargas iškvietė policiją. Pareigūnai pamatė išlaužtus vie no garažo vartus, o jo viduje besi darbuojančius tris jaunus vaikinus. Jie bandė įjungti viduje buvusio 1987 metais pagaminto ZAZ variklį. Pamatę pareigūnus, įsibrovėliai bandė sprukti. Vienas įtariamųjų bėgo apie tris kilometrus, kol ga liausiai buvo sulaikytas, bet ir tada jis bandė priešintis. Jaunąjį nusi kaltėlį apramino tik prietaiso „Ta ser“ elektros iškrova. 1995 metais gimęs įtariamasis tikino, kad zaporožietį pastebėjo dar vasarą važinėdamas motocik lu ir nuo to laiko svajojo juo pasiva žinėti. Viliojo transporto priemo
nė, kurios variklis sumontuotas ne priekyje, o mašinos gale. Garaže automobilis buvo laiko mas sykiu su rakteliais. Įtariamasis bandė pagrobti Klai pėdos registrų centro vadovo Egidi jaus Šakalio zaporožietį. Nors vyras ir savivaldybėje dirbanti jo žmona Irena važinėja kur kas geresnėmis mašinomis, šį automobilį jis buvo įsigijęs kaip retesnės markės. E.Šakalys pasakojo prieš kelis mėnesius pasinaudojęs proga ne brangiai įsigyti dabar jau retai be matomą mašiną. „Pirma nusipirkau, paskui pagal vojau kam. Ne važinėjimui, tiesiog kaip metalo laužą įsigijau. Nesitikė jau, kad dėl jos tiek problemų turė siu, – juokavo E.Šakalys. – Važiuoja ji dar. Reikia truputį paremontuo ti. Manau, atsitiktinai vagys ją ra do, nes tąnakt buvo įsibrauta gal į dešimt garažų. Kaip ir kituose ga ražuose, jie tiesiog nudaužė spyną“, – teigė garažų savininkų bendrijos pirmininku išrinktas E.Šakalys. Mašinos savininkas įsitikinęs, kad įtariamasis meluoja, mat va sarą jis dar neturėjo šios mašinos, o iš garažo buvo išvažiavęs tik kar tą šią žiemą.
Vyro bijojo ir teisme
Apžiūrėjęs nukentėjusiąją teismo medicinos ekspertas parašė, kad jai buvo sumušta nosis, smakras, abi ausys, pakaušis, rankos, nuga ra, juosmuo. Liudydama teisme moteris dre bėjo ir bijojo net pažiūrėti į su tuoktinio pusę. Tuo metu niekur nedirbantis vy ras tikino tik susistumdęs su žmo na, kuri esą pati buvo konflikto ini ciatorė. Klaipėdos miesto apylinkės teis mas už smurtą prieš žmoną bei mažametį vaiką nuteisė D.Vengalį pusei metų laisvės atėmimo. Nuteistasis šį nuosprendį ga li apskųsti.
Rekordas – 7 pažeidimai vienu metu Daiva Janauskaitė
Daiva Janauskaitė Klaipėdos registrų centro vadovui priklausančiu zaporožiečiu vagys svajojo pasivažinėti dar praėjusią vasarą, o savo sumanymą paban dė įgyvendinti šį savaitgalį, tačiau buvo sučiupti.
Daiva Janauskaitė
Jaunas vyras per porą dienų dukart žiauriai sumušė savo žmoną, o kai ketverių poros sūnelis atėjo ginti mamos, kliuvo ir jam. Kovo 26-ąją šeimos konflik to malšinti iškviestus pareigūnus pasitiko lengvai apsirengusi basa moteris. Ji parodė, kad agresyviai nusiteikęs jos sutuoktinis nešinas vaiku nubėgo už namo. Poros nuomojamame bute buvo išmėtyti daiktai, ant grindų mėtėsi kuokštai išrautų moters plaukų. Dėl smurto prieš šeimos narius D.Vengalis buvo suimtas.
Svajonė – zaporožietis
jo vairuotojo pažymėjimo, draudi mo, motociklo techninės apžiūros dokumento, transporto priemonės registracijos pažymėjimo, vairuo tojas nepaisė „Stop“ ženklo prie geležinkelio bėgių, o pareigūnų stabdomas nepakluso. Vienu metu įvykdęs septynis pa žeidimus vaikinas tapo savotišku rekordininku. Jam tai kainuos ne mažai pinigų.
Versija: jaunasis vagis tikino dar vasarą pastebėjęs seną mašiną ir vi
są žiemą audęs mintį, kad norėtų ja pasivažinėti.
Policijos nuotr.
Nidiškis pralaimėjo mūšį Daiva Janauskaitė Užsimojęs įrodyti, kad Neringos sa vivaldybės konkursas prekybos vie toms užimti surengtas neskaidriai, neringiškis mūšį teisme pralaimėjo.
Nidoje gyvenantis Rimantas Kaz lauskas vakar namo grįžo nelinks mas – Klaipėdos apygardos ad ministracinis teismas jo skundą atmetė. Vyras prašė panaikinti Ne ringos savivaldybės sprendimą dėl kelių prekybos vietų Pervalkoje bei skelbti naują atranką. Ne vienus metus prekiavęs prie tako į Pervalkos paplūdimį, šiemet R.Kazlauskas šios vietos nelaimėjo. Tačiau jį papiktino ne tai, o faktas, kad jo konkurentas paprašė perkelti burtų traukimo laiką į vėlesnį, ban dydamas laimę kitoms prekybos
vietoms užimti. Taip, pasak R.Kaz lausko, konkurentas norėjo įsitikin ti, jog laimės patrauklesnę vietą, o jei ne, galės pabandyti laimę siek damas kitų prekybos vietų. Pareiškėjas įsitikinęs, kad tokiu būdu buvo pažeistas Konkurenci jos įstatymas, ir norėjo apginti vie šąjį interesą. Vyras turėjo savų ar gumentų bei įrodymų. Vakar Klaipėdos apygardos ad ministracinis teismas paskelbė, kad atmeta R.Kazlausko skundą, nes jis nedalyvavo konkurse į tas vietas, kurių rezultatus skundė. Be to, privatus asmuo neturi teisės ginti viešąjį interesą. Per 14 dienų pareiškėjas gali šį sprendimą apskųsti aukštesnės instancijos teismui. R.Kazlaus kas nusiteikęs nenuleisti rankų ir kreiptis į kitas institucijas.
8
AntrADIENIS, balandžio 9, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
Degalų kainos Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
€ Dujos
„Statoil“
4,93
4,70
2,43
„Apoil“
4,86
4,63
2,39
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
93,05 dol. už 1 brl. 104,12 dol. už 1 brl.
–0,24 %
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0682 DB svaras sterlingų 1 4,0765 JAV doleris 1 2,6586 Kanados doleris 1 2,6118 Latvijos latas 1 4,9260 Lenkijos zlotas 10 8,3028 Norvegijos krona 10 4,6346 Rusijos rublis 100 8,4171 Šveicarijos frankas 1 2,8423
–0,48 %
Daugėjo bankrotų
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
–0,77 %
pokytis
Per pirmą metų ketvirtį įmonių bankrotų skaičius išaugo iki 419 – tai yra 85 atve jais daugiau nei 2012 m. analogišku laiko tarpiu. Šis augimas buvo lauktas po 2012 m. išaugusio skolų ir įmonių turto areštų skaičiaus. Bankrotų labiausiai (nuo 56 atvejų iki 78) padaugėjo paslaugų sek toriuje. Šiek tiek lėčiau šis rodiklis augo tarp transporto (nuo 30 iki 40) ir preky bos (nuo 90 iki 116) įmonių.
–0,4962 % +0,1400 % –0,6094 % –1,0119 % +0,0244 % +0,5608 % +0,1924 % –0,3929 % +0,1268 %
0,9 proc.
per mėnesį atpigo Lietuvos pramonės produkcija.
Kaunas ir Klaipėda nelaimėms pasirengę 53 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų šeimos yra finansiš kai neapsaugotos, o papildomų lėšų, netekus vieno iš šeimos maitintojų ar dėl kitos nelaimės praradus reikšmingą dalį paja mų, neprireiktų tik mažiau nei dešimtadaliui šeimų. Mažesniuose Lietuvos miestuo se tik 36 proc. šeimų turi santau pų, kurias galėtų panaudoti užklu pus sunkumams, o tai yra beveik du kartus mažiau nei didžiuosiuo se miestuose. Tai parodė „Spinter tyrimų“ atlikta reprezentatyvi su tuoktinį ar partnerį turinčių Lietu vos gyventojų apklausa. Tyrimas rodo, kad labiausiai fi nansiškai apsaugotos yra Klaipėdos, Kauno ir Marijampolės regionuose gyvenančios šeimos, o nesaugiau siai jaučiasi Tauragės, Utenos, Tel šių ir Alytaus gyventojai. „Apskri tai mažesniuose miestuose situacija prastesnė – čia 57 proc. šeimų teigia esančios finansiškai neapsaugotos. Didžiuosiuose miestuose šis skai čius kiek mažesnis – vidurkis sie kia 48 proc.“, – tyrimo rezultatus komentavo „Swedbank Life Insu rance“ valdybos pirmininkas Min daugas Jusius. Paklaustos, kokius finansinius šaltinius pasitelktų nelaimės at veju, net 34 proc. Lietuvos šei
mų teigė, kad turėtų skolintis. 28 proc. parduotų turtą, pavyzdžiui, automobilį, dalį žemės, būsto, ak cijas. „Mūsų tyrimas dar kartą pa tvirtino svarbią asmeninių finansų taisyklę – šeimos finansinis sau gumas priklauso ne vien nuo gau namų pajamų dydžio. Remiantis duomenimis, Vilnius pagal finan sinės apsaugos rodiklį atsilieka nuo kitų regionų, nors vidutinis darbo užmokestis sostinėje santykinai didesnis. Tai parodo, kad šeimos finansinį saugumą lemia ne atly ginimo dydis, o gebėjimas siste mingai kaupti finansines atsargas ir pasirūpinti draudimo apsauga, kuri užtikrintų skubią finansinę pagalbą ištikus nelaimei. Regionuose, ku riuose finansinės apsaugos rodik liai vieni aukščiausių visoje Lietu voje, fiksuojama daugiausia gyvybę apsidraudusių žmonių“, – pabrėžė M.Jusius. Tyrimas parodė, kad santaupų trūkumas – pagrindinė priežastis, dėl kurios Lietuvos šeimos jaučia
si finansiškai neapsaugotos. Ša lia taip pat rikiuojasi ir kitos prie žastys – nedarbas, mažesnis darbo užmokestis, turto, kurį būtų gali ma parduoti nelaimės atveju, ne turėjimas. „Atrodo, kad dalis žmo nių savo arba ne savo noru gyvena šia diena, – staiga ištikti nelaimės jie neturėtų nei santaupų, nei tur to, kurį pardavę galėtų tam tikrą laiką pragyventi. Dėl tokios situa cijos daug Lietuvos šeimų jaučiasi nesaugiai, tačiau alternatyvius fi nansinės apsaugos sprendimus kol kas atrado tik nedidelė dalis gy ventojų“, – tvirtino ekspertas. Tyrimo rezultatai parodė, kad mažesniuose miestuose skolin tis būtų priverstos net 44 proc. šeimų. „Tai išties nerimą kelian tis skaičius, nes prisiimdamos pa pildomų finansinių įsipareigojimų tokios šeimos taptų dar pažeidžia mesnės, – akcentavo M.Jusius. – O didžiuosiuose miestuose skolintų si 28 proc. šeimų.“ „Klaipėdos“ inf.
Saugumas: tyrimo rezultatai parodė, kad mažesniuose miestuose sko
lintis artimojo mirties atveju būtų priverstos net 44 proc. šeimų, nes pakankamai santaupų sukaupti nepavyksta. „Shutterstock“ nuotr.
Mažesnės bausmės Gaivins eksportą į Kiniją Teismas vykstant kelionių agen tūrų ir Konkurencijos tarybos ginčui sumažino agentūroms skirtas baudas.
Vilniaus apygardos administraci nis teismas vakar iš dalies paten kino bendrą 25 kelionių agentūrų skundą – Konkurencijos tarybos skirtas baudas pripažino teisė tomis, tačiau jas sumažino. Apie tai BNS informavo teismo atsto vė spaudai Sigita JacinevičienėBaltaduonė. Anot jos, teismas baudas sumažino atsižvelgda
Nuotaikos: teismas bausmes
sušvelnino 25 Konkurencijos tarybos nubaustoms kelionių agentūroms. Lino Jonušo / BFL nuotr.
mas į lengvinančias ir kitas ap linkybes. Šis sprendimas gali būti apskųstas aukštesnės instancijos teismui. Konkurencijos taryba už drau džiamus susitarimus parduodant keliones internetu pernai birželį 30-iai kelionių agentūrų skyrė iš viso 5,4 mln. litų baudų. Konku rencijos taryba pernai nustatė, kad 30 kelionių agentūrų, kurios naudojosi elektronine kelionių užsakymo sistema „E. turas“, ne teisėtai apribojo maksimalią nuo laidą iki 3 proc. kelionės kainos. Konkurencijos tarybos pernai birželį priimtą sprendimą ap skundė dauguma kelionių agen tūrų, išskyrus agentūras „Aljus ir Ko“, „Gustus vitae“, „Tropikai“, „Vipauta“, „Vistus“ ir „700.lt“. Didžiausias baudas Konkurenci jos taryba buvo skyrusi agentūroms „Guliverio kelionės“ (640 tūkst. litų), „Kelionių akademija“ (390 tūkst. litų), ir „AAA Wrislit“ (360 tūkst. litų). „Smaragdas Travel“ nubaustas 229 tūkst. litų, „Keliau tojų klubas“ – 203 tūkst. litų, „West Express“ – 164 tūkst. litų, „Baltic Clipper“ – 155 tūkst. litų. „Klaipėdos“, BNS inf.
atvykimą, ten susitiksime su Kinijos žemės ūkio ministro atstovais. <...> Planuojame numatyti, kada eksper tai atvyks tikrinti mūsų kontrolės sistemos“, – BNS sakė Veterinari jos tarnybos direktoriaus pavaduo tojas Vidmantas Paulauskas. Dėl Kinijos inspektorių atvykimo į Lietuvą sutarta dar pernai spalį, todėl per vizitą, anot jo, tikimasi pagaliau baigti visas procedūras. „Norėtume kokiu nors būdu už fiksuoti, nes jau tikrai yra nusitęsę. Visus popierinius darbus esame atli kę, į klausimynus atsakę, pateikę vi
Ryšiai: šiuo metu kinai gali paragauti ne tik lietuviškų šaldytų mėly
są reikalingą informaciją. Reikia pa baigti“, – tvirtino V.Paulauskas. Jis tikino, kad stengsis sutarti dėl kuo artesnės ekspertų atvykimo datos. Tarnybos atstovas teigė, kad ins pektoriai turėtų patikrinti centrinę maisto kontrolės sistemą, vėliau – teritorines veterinarijos tarnybas ir pačias įmones. Norą eksportuoti į Kiniją yra pa reiškusios aštuonios mėsos perdir bimo įmonės, tarp jų – „Biovela“, Krekenavos agrofirma, „Agrovet“, taip pat septynios pieno perdirbi mo įmonės, tarp jų – „Žemaitijos pienas“, Vilkyškių pieninė, „Ro kiškio sūris“. Šiuo metu Lietuva į Kiniją ekspor tuoja vištų kojeles, kviečių krakmo lą, alų, degtinę, šaldytas mėlynes. Pernai spalį Žemės ūkio minis terija, Lietuvos maisto ir veterina rijos tarnyba bei Kinijos kokybės priežiūros, inspekcijos ir karanti no generalinė administracija Peki ne pasirašė sutartį dėl maisto sau gos kokybės. Tuometis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigė, kad tikisi Kinijos inspektorių su laukti iki 2012 m. pabaigos arba šių metų pradžioje.
„Scanpix“ nuotr.
„Klaipėdos“, BNS inf.
Lietuva tikisi pagaliau išjudinti pieno ir mėsos produktų eksportą į Kiniją – jau laukiama iš šios šalies atvyksiančių lietuviškos produk cijos vertintojų.
Balandžio pabaigoje Kinijoje ke tinama susitarti dėl datos, kada į Lietuvą atvyks Kinijos inspekto riai, tikrinsiantys, ar šalies pro dukcija tinkama eksportui. „Balandžio 28–gegužės 1 d. kar tu su žemės ūkio viceministru Min daugu Kuklieriumi vykstame į Ki niją, kad paspartintume inspektorių
nių, vištienos, tačiau ir mūsų gamintojų alaus.
9
ANTRADIENIS, BALANDŽIO 9, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Pavasaris – išbandymas sveikatai
Patarimas: pasak medikų, visas organizmui reikiamas medžiagas sveikas žmogus turi gauti natūraliai – su maisto produktais.
Atbundant gamtai, rodos, ir mes turėtume trykšti gyvybe. Ta čiau realybė kitokia: mus kamuoja nuovargis, peršalimo ligos ir bloga nuotaika. Neretai tikimės, jog pašlijusią savijautą patai sys vitaminai ar maisto papildai. Tačiau medikai įsitikinę, kad pradėti reikia ne nuo to. Evelina Zenkutė Po žiemos – katastrofa
Šeimos gydytoja Rita Seniūnaitė pasakojo, kad pavasaris dauge liui mūsų tampa tikru sveikatos išbandym u, nes šaltojo sezon o met u organ izm ui pad aryta ža la darosi aiškiai matoma, o na tūral iais būd ais pap ildyt i vid i nius resursus taip reikalingomis naud ingom is med žiagom is ne turime laiko, noro ar galimybių. Anot pašnekovės, žmonės pra
deda skųstis nusilpusiu imunite tu, padažnėjusiomis peršalimo li gomis, nuovargiu, mieguistumu, vangumu, prasta nuotaika, sausa ir šerpetojančia oda, pablogėju siu regėjimu. „Šių nemalonių simptomų prie žastis – šviežių vaisių bei daržovių trūkumas žiemą ir ligos, susilpni nusios organizmo funkcijas. Kiek vienas žinome, kad kasdien viena ar kita forma turime įsisavinti tam tikrą vitaminų ir mineralinių me džiagų kiekį. Norėdami gauti visus
reikiamus elementus ir palaiky ti optimalų vitaminų balansą šal tuoju metų sezonu esamos maisto produktų pasiūlos nepakanka. Tai gi dabar, pavasarį, išsekęs organiz mas mums siunčia įvairius signa lus, prašydamas pasirūpinti juo“, – aiškino R. Seniūnaitė. Kenkia gyvenimo būdas
Vitaminai ir maisto papildai – vie nas populiariausių būdų, padedan čių sustiprinti imunitetą ir atgauti jėgas po žiemos sezono.
R.Seniūnaitė tikino, kad įma noma ir visiškai atsisakyti vita minų bei maisto papildų, tačiau tai padaryti gali tik tas asmuo, ku rio maisto racionas idealiai suba lansuotas. Deja, daugeliui tai tapo prabanga. „Be abejo, žmogaus organiz mas funkcionuoja taip, jog vi sas reikiamas medžiagas jis ga li pasiimti iš suvartojamų maisto produktų ir aplinkos, tačiau gy venimo būdas mums kenkia, tad neretai nebegalime išsiversti be spec ial ios pagalb os. Gyven i mo tempas toks greitas, jog pa mirštam e tinkam ai pas ir ūp int i sav im i: nereg ul iar iai mait in a mės, valgome bet ką ir bet ka da, neretai apskritai pamirštame apie maistą. Tokiu atveju vita minai – gera išeitis. Tačiau kiek vienam žmogui, norinčiam ge resnės sveikatos, siūlyčiau visą kompleksą priemonių: regulia
„Shutterstock“ nuotr.
rią mitybą, sportą, buvimą gry name ore, o svarbiausia – rūpestį savimi“, – tikino medikė. Būtinos gydytojo rekomendacijos
R.Seniūnaitė teigė, jog, prasidėjus pavasariui, negalima išskirti vienos konkrečios vitaminų grupės, kurią būtų galima rekomenduoti kaip panacėją imunitetui stiprinti. „Žmogaus organizmui būtinas visas kompleksas vitaminų ir mi neralinių medžiagų. Kiekvieno po reikiai skirtingi, todėl renkantis vi taminus ar maisto papildus būtina atsižvelgti į individualų racioną, mitybos įpročius, nustatytas ligas, rizikos faktorius ir kitus aspektus. Dažnai maisto papildai sąveikauja su vaistais ir gali būti nesuderina mi. Būna, kad žmonės geria mais to papildus, kurie dubliuoja vienas kitą. Net ir populiariosios natū raliai spaustos sultys gali pakenkti.
10
10
ANTRADIENIS, BALANDŽIO 9, 2013
rubrika sveikata
Užsitęsė ir žiema, ir gripo sezonas Nors gripo epidemija jau seniai at šaukta, o kalendoriuje vis labiau įsibėgėja pavasaris, tačiau ši liga traukiasi itin nenoriai. Specialistų tokia situacija visiškai nestebina.
tuacijų. Tiesiog į stacionarą guldo mi ligoniai, kuriems diagnozuoja mas komplikuotas gripas. O štai siaučiant pandeminio gri po virusui prieš kelerius metus į specialistų rankas pakliūdavo li goniai, sergantys sunkiomis plau čių uždegimų formomis.
Priklauso nuo orų
Ilgesnis nei įprasta
Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Gripas nenori pasitraukti iš uos tamiesčio. Sergančiųjų mažėja ne žymiai, ligoninėse vis dar gydomi dėl sunkios ligos eigos ten patekę pacientai. Klaipėdos universiteti nės ligoninės 2-ojo infekcinio ligų skyriaus vedėja Rasa Girdžiūnienė nesistebi, kad gripo sezonas tęsia si neįprastai ilgai. Pasak gydytojos, jis truks tiek, kiek tęsis ligai palankūs orai. Jų permainos, drėgmė ir šaltis dėkingi plisti kvėpavimo takų in fekcijoms. Sergančiųjų gretos vi sada pasipildo po švenčių – dides niuose susibūrimuose žmonėms lengviau užsikrėsti. Šiuo metu liga pakerta tuos, ku rie atsilaikė per gripo epidemiją. Gripas nenuspėjamas
Pavasarį sušlubuoja organizmo at sparumas, daugelis žmonių jaučia si nusilpę, tad ir ligos puola kur kas aktyviau. Ar šiųmetis gripas yra piktesnis nei ankstesniais metais? Pasak gydytojos, per kiekvieną gri po sezoną sulaukiama įvairių neti kėtumų. Tad žmogus gali susirgti ne tik plaučių uždegimu, gali kil ti ir kitokių komplikacijų, paūmėti plaučių ligos. Vedėja negalėjo pasakyti, kad šiemet į ligoninę pakliūva daugiau žmonių dėl gyvybei grėsmingų si
95
– tiek naujų gripo atvejų nustatyta praėjusią savaitę Klaipėdoje.
R.Girdžiūnienė pastebi, kad šių mečiam gripui yra būdinga aukšta temperatūra, tačiau šis sezonas iš skirtinis ir tuo, kad tęsiasi kur kas ilgiau nei įprastai. Pavyzdžiui, pandeminio gri po metu sergamumas buvo gana aukštas, bet jis neužsitęsė taip il gai kaip šiemet. Gydytoja spėjo, kad įspūdis dėl šiųmečio gripo viruso piktumo su sidaro būtent dėl sezono trukmės, o ne dėl kitų priežasčių. „Kol orai nepagerės ir neatšils, tol ir gripas neskubės pasitrauk ti“, – pridūrė ji. Traukiasi nenoriai
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro duomenimis, praėjusią sa vaitę nustatyti 95 nauji gripo atve jai, iš jų 33 – vaikams. Prieš porą savaičių gripu sirgo 100 klaipėdie čių, iš jų – 51 vaikas. Ligon in ėse šiek tiek sum až ė jo dėl gripo gydomų sunkių pa cientų. Tad praėjusią savaitę dėl sunkios gripo ligos eigos į Klai pėd os aps krit ies ligon in es buvo pag uldyta 18 pac ient ų, 3 iš jų – vaikai. Kiek anksčiau į ligonines pateko 20 ligonių, tarp jų – 12 vaikų. Praėjusią savaitę ūmiomis vir šutinių kvėpavimo takų infekcijo mis susirgo 976 klaipėdiečiai, iš jų 647 – vaikai iki 17 metų. Prieš po rą savaičių virusinėmis infekcijo mis uostamiestyje sirgo 1 007 gy ventojai, iš jų 702 – vaikai. Per savaitę sergamumo rodiklis nuo 63,4 atvejo 10 tūkst. gyvento jų nukrito iki 61,4 atvejo. Palyginti su pernai tuo pačiu lai kotarpiu, šiemet sergamumas per šalimo ligomis buvo 1,4 karto di desnis.
Antsvoris, padidė jęs kraujo spaudi mas ir cholesterolio kiekis kraujyje yra pagrindinės pro blemos, kamuo jančios vyresnio amžiaus klaipėdie čius. Tai patvirti no vakar Klaipėdos visuomenės svei katos biure vykusi sveikatos patikra.
Tikslas: Sveikatos biuro specialistai nemokamos patikros metu sie
kė ne tik išaiškinti svarbiausias problemas, bet ir informuoti apie tai, kaip užkirsti kelią ligai. Vytauto Petrikio nuotr.
Senjorus vargina spaudimas Evelina Zenkutė
71 klaipėdietis pasinaudojo proga ne mokamai pasimatuoti kraujospūdį, nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje ir atlikti kūno masės analizę. Pasaulinės sveikatos dienos pro ga organizuota akcija žmonių dė mesį bandė atkreipti į opią padi dėjusio kraujospūdžio problemą. Nemokama patikra labiausiai sudo mino pensinio amžiaus žmones. Po akcijos Sveikatos biuro specialis
Neretai pamirštama, 9 kad jas reikia skiesti “, – teigė specialistė. Anot jos, pa cientai dažnai vartoja papildomus preparatus, nepažiūrėję į jų sudė tį ar tiesiog išsitraukę iš stalčiaus užsilikusį buteliuką. Dar blogesnė tendencija, pastebi medikė, vita minų ar papildų pirkimas turguje. „Už kelis litus, kuriuos sumokė site kontrabandinių tablečių įsigi jimui, geriau nusipirkite porą cit rinų“, – aiškino ji. Kyla klausimas, kuriuo sezono me tu pradėti vartoti vitaminus, kad jų poveikis būtų veiksmingiausias. Viskas priklauso nuo to, kokia yra žmogaus sveikatos būklė ir gy venimo būdo ypatybės. „Pavyzdžiui, asmeniui, kuris val go vos kartą per dieną, vitaminus rekomenduojama gerti visus me tus nepriklausomai nuo sezoniš kumo. Žmogui, kuris tiesiog no ri sustiprinti žiemos ligų nualintą imunitetą, papildomas medžiagas patartina pradėti vartoti ne atėjus pavasariui, o mėnesiui ar dviem iki jo. Vitaminai ar kitos naudin gos medžiagos nepradės veikti po dienos ar dviejų. Taigi, norėdami jaustis sveiki ir žvalūs, privalome apie savo sveikatą pagalvoti anks čiau“, – sakė R.Seniūnaitė. Prasta savijauta byloja ligą
komplikuoto gripo.
Tomo Raginos nuotr.
mo klausimais. Arterinė hipertenzi ja – didelė šių dienų problema. Tiki mės, jog tokiais renginiais padėsime žmonėms suvokti šios ligos rimtumą ir išmokysime savo sveikata pasirū pinti laiku“, – teigė V.Petrutytė. Pasak specialistės, norintie ji išvengti padidėjusio kraujospū džio problemų privalo reguliuoti savo mitybą, reguliariai sportuo ti, vengti alkoholio, rūkymo, stre so, o svarbiausia – laiku tikrintis sveikatą.
Pavasaris – išbandymas sveikatai
Vartojimo trukmė – individuali
Užsitęsė: ligoninėse vis dar tebegydomi pacientai, čia patenkantys dėl
tai apibendrino: didžiausios uos tamiesčio gyventojus kamuojan čios sveikatos problemos – aukštas kraujospūdis ir antsvoris. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro visuomenės svei katos specialistė Viktorija Petru tytė teigė, kad pagrindinis šio svei katos patikrinimo tikslas – užkirsti kelią ligai. „Per 4 akcijos valandas ne tik ap žiūrėjome apsilankiusiuosius, bet ir patarėme mitybos bei svorio meti
Šeimos gydytoja Rūta Radzevičie nė-Jurgutė apie sveikatos stipri
R.Radzevičienė-Jurgutė:
Visas mums būtinas medžiagas gauname su maistu, o vieninte lis vitaminas, kurį patariu vartoti, yra vitaminas D.
nimą papildomais preparatais yra kiek kitokios nuomonės. „Nes u kategor išk a vitam i nų ar maisto papildų priešinin kė, tačiau manau, kad visas or gan izm ui reik iam as med žiagas sveikas žmog us tur i gaut i na tūraliai – su maisto produktais. Jei jaučiate pavasarinio nuovar gio simptomus, pabandykite pa keisti racioną, valgykite įvairesnį maistą“, – ragino R.Radzevičie nė-Jurgutė.
Medikė teigė, kad vitaminų ir maisto papildų vartojimas dide lių sveikatos nusiskundimų netu rinčiam žmogui nėra būtinas. Anot pašnekovės, nėra jokių moksliškai pagrįstų tyrimų, kurie įrodytų, jog norint jaustis žvaliai ir sveikai pri valome organizmą papildyti spe cialiais priedais. „Visas mums būtinas medžia gas gauname su maistu, o vienin telis vitaminas, kurį patariu varto ti, yra vitaminas D, įsisavinamas su saule ir maistu – daugiausiai žu vimi. Mes, lietuviai, nesame pra tę valgyti daug žuvų produktų, be to, nuolat jaučiame saulės, kuri ir yra svarbiausias vitamino D šalti nis, trūkumą. Todėl natūraliai šio elemento gauname mažai, o jis bū tinas ne tik kaulų tvirtumui palai kyti, bet ir imuniteto stiprinimui bei kovai su bloga nuotaika“, – sa kė specialistė. Anot jos, žmogui, besiskun džiančiam nuovargiu, dirglumu, susilpnėjusiu imunitetu ar kitais sveikatos sutrikimo požymiais, pirmiausia patariama ieškoti šių simptomų atsiradimo priežasčių. Dažnai šie medicininiai požymiai signalizuoja apie tam tikras lėti nes, endokrinines ligas, medžiagų apykaitos sutrikimus ar net dep resiją. R.Radzevičienė-Jurgutė pataria pavasarį sveikatą stiprinti natū raliais būdais: valgyti šviežią ir vi savertį maistą, būti gryname ore, sportuoti ir išmokti ilsėtis.
11
ANTRADIENIS, BALANDŽIO 9, 2013
sveikata
Dėl talono – į gyvą eilę Kartą per savaitę viename didžiausių uostamiesčio sveikatos priežiūros centrų nutįsta pacientų eilė, primenanti sovieti nius laikus. Žmonės taip tikisi gauti taloną pas odontologą. Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Išbandymas eilėmis
Klaipėdos sveikatos priežiūros centre kiekvieną penktadienį dar prieš oficialią darbo dienos pradžią pradeda būriuotis žmonės. Vos at sidarius durims, jie visi dažniausiai suguža prie vieno langelio, kur re gistruojami pacientai vizitui pas odontologą. Eilė būna tokia didelė, kad daž nai net užima didžiąją dalį erdvaus poliklinikos vestibiulio. Tarp lau kiančiųjų talonų dauguma žmonių – vyresnio amžiaus. Ne vienam laukiančiajam toks kantrybės iš bandymas kerta ir per sveikatą. Pacientai nesupranta, kodėl jie verčiami lauki sovietinius laikus primenančiose eilėse, juo labiau kad iš pažįstamų yra girdėję, jog ki tose gydymo įstaigose su tokiomis problemomis nesusiduriama. Kitus būdus ignoruoja
Kaip paaiškino Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydy toja Loreta Venckienė, laukti gyvoje eilėje pasirenka patys pacientai, nors užsiregistruoti pas odontologą gali ma net keliais skirtingais būdais. Žmonės vizitui pas specialistą registruojami telefonu polikliniko je ir trumpuoju numeriu, taip pat tai galima padaryti internetu. Tačiau, kaip pastebi poliklinikos vadovė, pacientai kažkodėl renkasi tradicinį registracijos būdą. „Žmonės kažkodėl mano, kad jei atstovės tarybinėje eilėje – garan tuotai gaus taloną“, – stebisi ji. L.Venckienė neslepia, jog išban dė įvairius darbo organizavimo metodus, tačiau norimo rezultato jie neatnešdavo. Tad sako jau neį sivaizduojanti, kokiu būdu spręsti šią problemą.
Piktnaudžiauja situacija
Šiuo metu talonai pas odontologą skiriami vienai ateinančiai savaitei. Kiek anksčiau ši tvarka buvo pako reguota ir talonai dalyti ilgesniam laikui. Tačiau užsiregistravusieji vėles niam laikui pas gydytoją papras čiausiai neateidavo, tad odontolo gai sedėdavo be darbo.
turi paskirtą vizito laiką. Tad kelis kartus užsiregistravęs žmogus ren kasi sau patogesnį laiką. Pradėjus gydymą odontologas pacientui duoda taloną kitam kar tui. Nepaisant to, žmogus vis tiek dar pasiima taloną registratūroje ir vėlgi renkasi, kada jam patogiau ateiti pas gydytoją. Vilioja kaina ir kokybė
Loreta Venckienė:
Žmonės kažkodėl mano, kad jei atsto vės tarybinėje eilėje – garantuotai gaus taloną.
Gydymo įstaigos vadovė paste bi tendenciją, kad piktnaudžiauja ir internetu užsiregistruojantys pa cientai. Jie dažnai neatvyksta nu rodytu laiku. Kai kurie žmonės įsigudrina pa siimti net kelis talonus skirtingais būdais, taip tikėdamiesi sutaupyti laiko. Mat jie žino, kad pas odonto logą teks ateiti ne vieną kartą. L.Venckienė apgailestavo, kad elektroninė registracija pas gydy toją neparodo, ar tas pacientas jau
Kaskart dalijant talonus pas odon tologus vyriausioji gydytoja pati stebi, per kiek laiko eilė išnyksta. Jos teigimu, laukti reikia ne ilgiau nei gerą pusvalandį. Be to, išdalijami ne visi talonai, tad atėjusieji vėliau jų taip pat dar gali gauti. Nors pripažįstama, kad talonų skaičius yra ribotas, o norinčių jų – pernelyg daug, tačiau jeigu žmogus dėl tam tikrų aplinkybių negauna talono, paimamas jo tele fonas, kad būtų galima vėliau per skambinti ir pasiūlyti atsilaisvinu sią vietą pas odontologą. Kas savaitę išdalijamas skirtin gas talonų kiekis. Įprastai jis sie kia kelis šimtus. Vienam gydytojui skiriama 40 talonų. Pasak L.Venckienės, polikliniko je ir taip dirba daugiau odontolo gų nei leidžia nustatyti normatyvai – vienam gydytojui tenka 4 tūkst. prisirašiusių pacientų. Šioje gydymo įstaigoje jų dirba 1,5 karto daugiau nei leidžiama. Tikintis išspręsti eilių klausimą čia priimtas dar vienas odonto logas. Vadovės manymu, poliklinikos odontologai tokią paklausą turi dėl teikiamų kokybiškų paslaugų ir kur kas žemesnių kainų nei privačiuose kabinetuose. „Viską darome dėl žmonių, o ši grūstis – jų pačių sukurta“, – re ziumavo L.Venckienė.
Faktas: gydytojų alga priklauso nuo pacientų skaičiaus ir amžiaus.
Pensininkų ir kūdikių nepageidauja? Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Privačios gydymo įstaigos uosta miest yje diskr im inuoja pacien tus pagal amžių, tad brangus jų gydymas gula ant sunkiai ir taip gyv en anč ių vald išk ų pol ikl in i kų pečių. Kratosi senjorų
Sveikatos apsaugos ministro pasisa kymai apie privačius gydymo cent rus atvilnijo ir iki uostamiesčio. Pa sak Klaipėdos savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, privačios įstaigos jaučiasi gana nesaugiai. Tačiau kri tikos strėlių pastarųjų adresu vakar vykusiame Asmens sveikatos prie žiūros komisijos posėdyje nešykš tėjo ir valdiškos gydymo įstaigos. Nors sav ivaldyb ės gydytojos manymu, didesnių nesklandu mų tarp privačių ir valdiškų uos tamiesčio įstaigų išvengiama, pa starųjų vadovai turėjo kiek kitokią nuomonę. Klaip ėd os jūr in ink ų sveika tos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas teigė, kad didesnis krūvis tenka būtent valdiškoms gydymo įstai goms. Mat privatininkai kratosi vyresnio amžiaus pacientų, kurių aptarnavimas atima daugiau lai ko ir pinigų. Vadovas pastebėjo, kad nors per porą pastarųjų metų poliklinikoje prirašytų pacientų sumažėjo, ta čiau apsilankymų pas gydytojus skaičius išaugo. Viena priežasčių – garbus pacientų amžius. Jūrininkų sveikatos priežiūros centre daugiau nei pusė prisira šiusių pacientų yra senjorai. Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė antrino, kad savo tėvus pas juos norintys prirašyti jaunes ni žmonės guodžiasi, jog negali šito padaryti privačioje gydymo įstai goje, kurioje gydosi patys. Vilioja medikus
Situacija: tokia gyva žmonių eilė nutįsta kartą per savaitę prie registracijos langelio, kur dalijami talonai pas
odontologus.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Shutterstock“ nuotr.
Kai kurios privačios įstaigos kratosi ir metų neturinčių mažųjų pacien
tų, pas kuriuos slaugytojoms ten ka dažnai važinėtis į namus. Tačiau Asmens sveikatos priežiūros ko misijos posėdyje dalyvavusių kelių privačių sveikatos priežiūros cent rų vadovai neigė diskriminuojantys pacientus pagal amžių. V.Grigalauskas taip pat paste bėjo, kad privatininkai iš valdiškų įstaigų didesniais atlyginimais vi lioja medikus, kurie kartu su savi mi išsiveda ir dalį pacientų. Valdiškų įstaigų vadovai apgai lestavo savo gydytojams negalin tys pasiūlyti tokių algų kaip priva čios įstaigos. Priklausomai nuo pacientų skai čiaus, jų amžiaus ir kitų dalykų gy dytojo alga svyruoja nuo 2 500 iki 3 500 litų popieriuje, o štai privačio je įstaigoje į rankas pasiūloma kur kas didesnė suma. Kovoja už būvį
L.Venck ien ė atk reip ė dėm es į į gydymo tinklo išsidėstymą mies te. Kai kuriose vietose jos įsiku ria taip arti viena šalia kitos, kad apie sąžiningą konkurenciją ne gali būti nė kalbos. Ji paminė jo mikrorajoną apie „Vėtrungės“ pasažą, kur tiesiog vyksta kova už būvį. Senamiesčio sveikatos priežiūros vyriausioji gydytoja Loreta Žilins kienė antrino, kad plote nuo Her kaus Manto iki Senojo turgaus yra įsikūrę net penkios gydymo įstai gos, tarpusavyje konkuruojančios dėl pacientų. Vadovai pasigedo gydymo įstai gų išdėstymo strategijos mieste, kuri dabar labiau primena chaosą nei kokį nors planavimą. Tiek privač ių, tiek vald išk ų gydymo įstaigų vadovai guodėsi negaunantys finansavimo iš ligo nių kasų kai kurių specialistų pa slaugoms. Nors didelės eilės pas juos sig nalizuoja, kad tam tikrų sričių gy dytojų uostamiestyje nėra pakan kamai. Klaipėdoje privačiose gydymo įstaigose yra prisirašę per 44 proc. gyventojų, o daugiau nei pusė pa sirinko valdiškų įstaigų paslaugas.
12
antradienis, balandžio 9, 2013
pasaulis
Vargu ar kas tikė josi, kad ši moteris taps viena ryškiau sių ne tik Jungti nės Karalystės, ta čiau ir pasaulio po litikos žvaigždžių. Margaret Thatcher įrodė, kad yra verta geležinės ledi titulo.
Prisiminimai: mylima ir kartu nekenčiama – taip daugelis apibūdina mirusią buvusią Jungtinės Karalystės premjerę M.Thatcher.
„Scanpix“ nuotr.
Nepalaužiama britė konservatorė Stulbinamas šuolis
Politikė ne tik buvo pirmoji mote ris Didžiosios Britanijos premjero poste. Nuo XIX a. pradžios neatsi rado nė vieno, kuris būtų sugebėjęs ilgiau vadovauti britų vyriausybei, nei vadovavo ji. Dauningo gatvėje M.Thatcher karaliavo nuo 1979 iki 1990 m. Ji tris kartus vedė Konservatorių partiją į pergalę rinkimuose. Ir nors ne sykį atrodė, kad jai gresia pralai mėjimas, politikė nepasidavė. Deja, M.Thatcher kamavo svei katos problemos. Buvusi premjerė kentėjo dėl senatvėje susilpnėjusių protinių galių ir pastaruoju metu retai rodydavosi viešumoje. Politikės duktė Carol yra pripa žinusi, kad M.Thatcher ne kartą yra tekę priminti, jog jos vyras Denisas mirė 2003 m. Gydytojai dar prieš dešimtmetį patarė politikei nebe sakyti viešų kalbų, nes bijota, kad politikę gali ištikti insultas. Paskutinį kartą M.Thatcher lan kėsi ligoninėje pernai gruodį, ten jai buvo atlikta nedidelė operacija. Britų vadovų užuojautos
Apie buvusios premjerės mirtį pranešė jos vaikai Markas ir Carol Thatcheriai. Jie patvirtino, kad jų motina patyrė insultą. M.Thatcher buvo 87-eri. Britų politikai sutartinai tvirti no, kad šaliai M.Thatcher mirtis – didelė netektis. Karalienė Elžbieta II, pasak jos atstovų, buvo nuliū dinta žinios. „Karalienę nuliūdino žinia apie baronienės M.Thatcher mirtį. Jos Didenybė (velionės) šei mai perduos asmenišką užuojau tą“, – nurodyta karalienės atstovų pranešime. Šalies premjeras Davidas Came ronas pareiškė, kad „Didžioji Bri tanija neteko didžios lyderės, di džios ministrės pirmininkės ir didžios britės“. Premjeras net at
šaukė kelionę po Europos sostines, kad grįžtų į Didžiąją Britaniją. Konservatorių partijai 2003–2005 m. vadovavęs Michaelas Howardas pabrėžė: „Tai siaubingai liūdna žinia. Ji buvo milžinė Didžiosios Britanijos politikoje. Tikiu, kad ji išgelbėjo ša lį, transformavo mūsų ekonomiką, ir manau, ji įeis į istoriją kaip viena iš didžiausių mūsų premjerų.“
Didžioji Britanija ne teko didžios lyde rės, didžios minist rės pirmininkės ir didžios britės. Tėvo įtaka
Margaret Hilda Roberts gimė 1925 m. spalio 13 d. Grantame, Ry tų Anglijoje, bakalėjininko Alfre do Robertso ir jo žmonos Beatrice šeimoje. Pasak buvusios premje rės biografų, tėvas būsimai politi kei turėjo didelę įtaką. „Žinoma, už viską esu skolinga savo tėvui. Iš tiesų. Jis mane ska
tino tikėti viskuo, kuo tikiu dabar“, – yra sakiusi M.Thatcher. Baigusi chemijos studijas Oks fordo universitete 1951 m. būsimo ji premjerė ištekėjo už verslininko Deniso Thatcherio, o po dvejų metų pagimdė dvynius Carol ir Marką. Jau studijuodama universite te M.Thatcher įsitraukė į politi nę veiklą, o 1959 m. pirmąsyk bu vo išrinkta į Bendruomenių rūmus, nors ankstesnis jos bandymas 1950 m. buvo nesėkmingas. 1975 m. M.Thatcher tapo Kon servatorių partijos vadove. Ji pa keitė partijos vadovo poste buvu sį ministrą pirmininką Edwardą Heathą, o dar po ketverių metų ta po ir šalies ministre pirmininke. M.Thatcher dažnai vadinta vie na įtakingiausių XX a. politinių asmenybių. Nors dažnai būda vo nesukalbama ir net jos parti jos kolegos ne sykį griežė dantį ant premjerės, Konservatorių partijo je taip ir neatsirado žmogaus, ga lėjusio mesti jai iššūkį, nors mėgi nimų maištauti prieš M.Thatcher buvo ne vienas. Galiausiai pati M.Thatcher pali ko Dauningo gatvę ir užleido vie
tą tuomečiam iždo kancleriui Joh nui Majorui. Mylima ir nekenčiama
Dešiniųjų pažiūrų apžvalgininkai gyrė M.Thatcher kaip politikę, iš vedusią Didžiąją Britaniją iš eko nomikos sunkmečio, o kairieji ją kaltino sugriovus tradicinę pra monę. Kritikai taip pat tvirtino, kad jos reformos padėjo suardyti visuomenės audinį. M.Thatcher buvo ir mylima, ir nekenčiama, būtent ji smogė pro fesinėms sąjungoms ir privatizavo šalies pramonę. Už išpūstos šukuosenos, skiria muoju ženklu tapusios rankinės ir mokytojos balso slėpėsi nepa lenkiama konservatorė, kuri ašt riu liežuviu ir dar aštresniu politi ko protu nuolat pastatydavo į vietą kolegas vyrus bei oponentus. Rimtu užsienio politikos iššūkiu M.Thatcher tapo karas su Argenti na dėl Folklando salų 1982 m. Iki šio konflikto atrodė, kad ji nesugebės iš laikyti partijos vadovo posto, tačiau ryžtinga jos pozicija stoti į kovą su Argentina 1983 m. vėl atnešė kon servatoriams pergalę rinkimuose.
Vizitinė kortelė M.Thatcher gimė 1925 m. spalio 13 d.
1975 m. nugalėjo E.Heathą rinki
1987 m. politikė trečią kartą laimė
Grantame, Rytų Anglijoje.
muose į partijos lyderio postą.
Pirmąsyk bandė patekti į parlamen
1979 m. tapo pirmąja moterimi, užė
tą 1950 m., tačiau nesėkmingai.
musia Didžiosios Britanijos premjero postą. Per 1982 m. Jungtinės Karalystės ir Argentinos konfliktą dėl Folklan do salų (Folklando karą) dėl ryžtin go elgesio jos populiarumas šalyje la bai išaugo. 1983 m. laimėjo parlamento rinki mus. 1984–1985 m. įsivėlė į kovas su angliakasių profesinėmis sąjungomis. 1984 m. per airių sukilėlių surengtą ataką vos liko gyva.
jo rinkimus. Tačiau tolesnis išlaidų socialinėms reikmėms mažinimas, abejotinas komunalinis mokestis, ne lanksti neigiama nuostata kitų Euro pos šalių atžvilgiu labai sumenkino M.Thatcher autoritetą.
1951 m. ištekėjo už verslininko
D.Thatcherio. 1959 m. pateko į parlamentą. 1964 m. tapo savo partijos spaudos
atstove statybų ir žemės reikalams, buvo atsakinga už transportą, vėliau už švietimą. Konservatoriams laimėjus rinki
mus, 1970 m. buvo paskirta ekono mikos ir švietimo ministre.
1990 m. prarado partijos pirmi
ninko pareigas. Ją pakeitė J.Majoras. 1992 m. M. Thatcher suteiktas bajoro titulas. 2011 m. apie M.Thatcher sukurtas fil
mas „Geležinė ledi“, kuriame pirmąją Jungtinės Karalystės ministrę pirmi ninkę vaidina Meryl Streep.
Jos valdymo metais Didžiojoje Britanijoje kilo ne vienas protestas, taip pat neramumai draskė Šiaurės Airiją. Per vieną Šiaurės Airijos su kilėlių organizuotų išpuolių ji vos liko gyva. 1984 m. sukilėliai suren gė išpuolį viešbutyje Braitone, ku riame buvo apsistojusi premjerė. Tuo metu jame vyko Konservato rių partijos suvažiavimas. „Išpuolis nepavyko. Kiekvienas bandymas terorizmu sugriauti de mokratiją pasmerktas žlugti“, – po pasikėsinimo pareiškė M.Thatcher. Buvusi Didžiosios Britanijos premjerė palaikė glaudžius santy kius su JAV, dažnai kategoriškai lai kėsi Tarybų Sąjungos atžvilgiu. Ta čiau buvusį sovietų lyderį Michailą Gorbačiovą vadino „žmogumi, su kuriuo galima kalbėtis“. M.Gorbačiovas pareiškė, kad M.Thatcher buvo didi politikė, pa skatinusi Šaltojo karo nutraukimą. M.Thatcher visuomet pabrėžda vo Didžiosios Britanijos nepriklau somybę nuo Europos, nors būtent nesutarimai dėl Europos Konser vatorių partijos viduje nulėmė jos atsistatydinimą 1990 m. Parengė Valentinas Beržiūnas
Lietuvos politikų komentarai Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa reiškė, kad buvusios britų premje rės M.Thatcher dėmesys demokra tinėms vertybėms buvo itin svar bus Lietuvai atk ur iant nepriklau somyb ę. Užuojautoje Prez identė teigė, kad M.Thatcher žmon ių at mintyje „visada išliks kaip reikli, iš mint inga ir labai atsak inga pol it i kė“. Buvęs šalies vadovas Vytautas Landsberg is pabrėžė, kad M.That cher buvo išmintinga ir valinga po litikė, kuri daug lėmė visos Europos istorijoje.
13
antradienis, balandžio 9, 2013
sportas
Iš Tauragės parvežta sunki pergalė Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjai, Tauragėje įveikę „Taurą“ 1:0, iškovojo trečiąją pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate. Sėkmę lėmė taiklus Evaldo Razulio įvartis galva. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Nuo pirmųjų minučių klaipėdiečiai šturmavo šeimininkų vartus, tačiau jų smūgiuoti kamuoliai skriejo pro šalį arba atremdavo tauragiškių vartininkas Martynas Matuzas. Ypač aktyviu žaidimu išsiskyrė krašto saugas Marius Papšys, kelis kartus pavojingai atakavęs varžovų tvirtovę. Įvartis krito, kai pirmoji „Atlanto“ atakų banga nurimo. 26-ąją min. juvelyriškai kamuolį į „Tauro“ baudos aikštelę spyrė Donatas Navikas. Tarp dviejų gynėjų buvęs E.Razulis taikliai nukreipė kamuolį į vartus – 1:0. Po praleisto įvarčio suaktyvėjo šeimininkai, keletą kartų prie „Atlanto“ vartų kilo pavojingi momentai, o sykį tauragiškių spirtas kamuolys sudrebino vartų virpstą. Antrąjį kėlinį žaidimas dažniausiai vyko aikštės viduryje. „Tau-
Turo statistika „Dainava“ – „Žalgiris“ 0:3 (0:3). K.Bilinskis (30, 34 min.), J.Wilkas (41). „Ekranas“ – „Sūduva“ 2:2 (1:2). I.Kozlovas (35), V.Kavaliauskas (90+3 min.)/R.Ledesma (19), N.Valskis (44). „Tauras“ – „Atlantas“ 0:1 (0:1). E.Razulis (26). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Kazlauskas, K.Gnedojus, A.Jokšas, M.Beneta, A.Bartkus, D.Navikas, M.Papšys, D.Kazlauskas, E.Razulis (nuo 85 min. A.Urbšys), K.Laukžemis (nuo 64 min. Ž.Kymantas). „Kruoja“ – „Banga“ 4:0 (1:0). L.Kochanauskas (9, 73), A.Lipskis (67), R.Beniušis (78).
ro“ futbolininkai, tarp kurių buvo nemažai praėjusiais metais žaidusių mėgėjų – Sekmadienio lygoje, dėl meistriškumo stokos neįstengė trikdyti „Atlanto“ vartininko Manto Galdiko ramaus gyvenimo.
Nuotaika: įvartį pasiekęs E.Razulis ir vienas aktyviausių „Atlanto“ žaidėjų A.Bartkus rado jėgų šypsotis.
Manto Kazlausko nuotr.
O klaipėdiečiai, matyt, manę, kad pergalei užteks vieno įvarčio, pernelyg nesistengė. Po rungtynių klaipėdiečių vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija prisipažino, kad jam rungtynių pabaiga kėlė nerimo. „Rezultatu – patenkintas. Su tokiomis komandomis, kaip „Tauras“, visuomet sunku žaisti. Ir vėl didžiausia mūsų bėda išlieka tai, kad nerealizuojame progų. Todėl rungtynių pa-
Klubai įkūrė asociaciją Lietuvos finansiniai nuostoliai dėl gyventojų fizinio pasyvumo kasmet siekia apie 2,5 mlrd. litų per metus. Dėl kritiškos situacijos ir opios visuomenės problemos, susivieniję šalies sporto ir sveikatingumo klubai įsteigė Lietuvos sveikatingumo klubų asociaciją (LSKA), kurios narių gretos vėliau gali plėstis.
„Didžioji dalis ne tik visuomenės, bet ir specialistų ar žmonių, nuo kurių priklauso sprendimai, dar ne iki galo suvokia fizinio aktyvumo naudą sveikatai, gyvenimo kokybei ir net šalies ekonomikai. Fizinis aktyvumas turi būti suprantamas plačiąja prasme, o jo skatinimas turi būti ilgalaikis ir nuoseklus procesas, kurį propaguoja ne tik sporto ir sveikatingumo klubai, bet ir valdžios institucijos. Dirbdamas sveikatingumo centre iš arti susiduriu su problemomis ir matau jų sprendimo būdus. Tikime, jog kartu galėsime efektyviau šviesti visuomenę ir spręsti problemas“, – sakė LSKA prezidentu išrinktas kaunietis Aurimas Mačiukas. Tarp pagrindinių tikslų – siekis didinti visuomenės fizinį aktyvumą ir skatinti sveikatingumo idėjas, taip sutaupant nemažai gydymui išleidžiamų lėšų, taip pat – įvesti Lietuvos sporto klubų klasifikacijas ir trenerių kvalifikacijas. LSKA sieks artimiausiu metu prisijungti prie Europos sveikatingumo asociacijos, vienijančios 18 šalių. „2011 metų duomenimis, Europoje yra apie 40 tūkst. sporto klubų, kuriuose reguliariai lankosi apie 44 mln. žmonių. Senojo žemyno sveikatingumo asociacijos
Žvaigždė: tarp LSKA įkūrusių sporto aktyvistų buvo ir stipriausias pa-
saulio žmogus Ž.Savickas (viduryje).
vizija – 2020 metais turėti apie 80 mln. lankytojų. Norėtųsi, jog prie šio fiziškai aktyvių žmonių skaičiaus augimo prisidėtų ir lietuviai“, – išreiškė viltį sporto ir sveikatingumo kompleksų tinklo direktorius Vidmantas Šiugždinis. Lietuva, remiantis atlikta apklausa, pagal sporto klubams priklausančių gyventojų skaičių yra Europos Sąjungos šalių rikiuotės pabaigoje – vos 12 proc. gyventojų sportuoja sporto klubuose, lenkia tik vengrus ir turi vienodą rodiklį su graikais. Be to, kad esame fiziškai pasyvūs, linkę sportuoti tik periodiškai. Pavasarėjant, kai laukiama vasaros, sporto kubų lankytojų skaičius gerokai išauga. Tačiau pamirštame, kad fizinis aktyvumas būtinas ne
tik kai norime patobulinti savo figūrą artėjant vasarai, bet ir ištisus metus“, – įsitikinęs V.Šiugždinis. Stipriausias planetos žmogus Žydrūnas Savickas įsitikinęs, kad nedidelį antsvorį turintis, bet fiziškai aktyvus žmogus yra gerokai sveikesnis nei liesas, bet fiziškai pasyvus. „Svarbu nepamiršti, jog norint būti sveikiems būtinas ne tik fizinis aktyvumas, bet ir subalansuota mityba. Tuomet galėsime džiaugtis ne tik sveiku kūnu, energija, gera nuotaika, bet ir ekonomine nauda. Europos sveikatingumo asociacijos duomenimis, 1 euras, skiriamas fiziniam aktyvumui skatinti, sutaupo 3 eurus, skiriamus sveikatos apsaugai“, – pabrėžė galiūnas. „Klaipėdos“ inf.
baigoje vyksta nervingas žaidimas. Kaip ten bebūtų – pasistengėme ir laimėjome. Sveikiname komandos aistruolius su pergale, o mes toliau treniruosimės gerindami savo žaidimą“, – sakė strategas. Kitas rungtynes „Atlantas“ žais šiandien 19 val. Gargžduose. Uostamiesčio ekipos varžovu bus dar vienas turnyrinės rikiuotės apatinėje dalyje esantis klubas – Alytaus „Dainava“.
Komandų rikiuotė Vieta Komanda
1. Panevėžio „Ekranas“ 2. Vilniaus „Žalgiris“ 3. Pakruojo „Kruoja“ 4. Klaipėdos „Atlantas“ 5. Marijampolės „Sūduva“ 6. Šiaulių „Šiauliai“ 7. Gargždų „Banga“ 8. Alytaus „Dainava“ 9. Tauragės „Tauras“
Rungt. Taškai
4 4 4 4 5 4 5 5 5
10 9 9 9 8 5 4 3 0
Sporto telegrafas Krepšinis. Šiandien 17 val. Sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) vyks Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato pusfinalio antrosios rungtynės tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir Kauno „Hoptrans-Sirenų“ komandų. Pirmąjį susitikimą varžovių aikštelėje Garliavoje klaipėdietės buvo laimėjusios 69:68. Jei susitikimą laimėtų kaunietės, trečiosios rungtynės vėl vyks Garliavoje balandžio 12 dieną.
Futbolas. Rytoj 20 val. dirbtinės dangos aikštyne (P.Komunos g. 16A) – A.Fokino futbolo taurės turnyro pusfinalio rungtynės tarp „Klarksono-Plikių“ ir „Baltų“ vienuolikių. Vakar dėl teisės žaisti finale kovojo „Saremos“ ir „Vakarų Baltijos“ komandos. Taurė. 2012–2013 metų sezono Lietuvos futbolo taurės turnyro finalo rungtynės vyks gegužės 19 d. Kaune, S.Dariaus ir S.Girėno stadione.
19
antradienis, balandžio 9, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.
Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: antradienis – Iš tiesų trečiadienis – Maršalas ketvirtadienis – Imperatorius penktadienis – Sužadėtuvės Praėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 16 d.
Avinas (03 21–04 20). Esate kupinas energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Jautis (04 21–05 20). Labai sėkminga diena. Galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik būkite objektyvus, nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti. Dvyniai (05 21–06 21). Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe. Vėžys (06 22–07 22). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri prieštaraus jūsų tikslams. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu. Liūtas (07 23–08 23). Palanki diena kurti planus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti bei pailsėti suspėsite ir kitomis dienomis. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Vyresnis žmogus gali nepritarti jūsų veiksmams ir sprendimams. Svarstyklės (09 24–10 23). Didelę reikšmę turės jūsų santykiai su aplinkiniais, galimas konfliktas su jaunu žmogumi. Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Skorpionas (10 24–11 22). Jums nepatiks tai, kas vyksta aplink jus. Tačiau nereikia ginčytis, konfliktuoti, keisti aplinkos, tegul šiandien viskas lieka taip, kaip yra. Šaulys (11 23–12 21). Neskubėkite, jeigu šiandien jums kas nors trukdo mąstyti. Patirsite sunkumų bendraudamas arba liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu arba autoritetingu žmogumi. Ožiaragis (12 22–01 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas rimtas ir naudingas pokalbis su vyresniu žmogumi. Vandenis (01 21–02 19). Jei vengsite savo pareigų, galite prarasti draugus. Galbūt pasinersite į fantazijas, bet kas nors pažadins jus ir pastūmės į konfliktinę situaciją. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.
Orai
Šiandien bus mažai debesuota, kritulių nenumatoma. Oras sušils iki 3–7 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį vietomis kris šlapdriba, tačiau didesnių kritulių nenumatoma. Temperatūra naktį bus 3–6 laipsniai šalčio, dieną 4–6 laipsniai šilumos. Prognozuojama, kad savaitės pabaigoje dienomis gali šilti iki 12 laipsnių.
Šiandien, balandžio 9 d.
+4
+2
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+5
Šiauliai
Klaipėda
+4
Panevėžys
+4
Utena
+5
6.46 20.30 13.44
99-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 266 dienos. Saulė Avino ženkle.
Tauragė
+4
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +19 Berlynas +7 Brazilija +28 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +25 Keiptaunas +18 Kopenhaga +5
kokteilis Anūkai pajuokavo su senele Savaitgalis, anot paties Vytauto Grub liausko, tikrai tapo istoriniu Klaipėdos mero šeimai ir giminei. „Mano atžalos – maž ieji grubliauskiukai – nebeapsi kentę, kad kažkas iš artimųjų vis dar neturi elektroninio pašto ir feisbuko paskyros, „įfeisbuk ino“... mano uoš vę, – stebėjosi ir džiaugėsi uostamies čio galva. – Smagu, kad ir žmonos In gos mama – nepėsčia. Pirmoji žinutė, kuri pasiekė mane iš naujos feisbuko bendr uomenės narės, bent jau man pasirodė, buvo labai prasminga ir iš mintinga: „Geriau uošvienė feisbuke nei namuose“. Anot V.Grubliausko gilaus įsitikinimo, tai ir šmaikštu, ir jaunatviška, ir žavin ga, ir logiška... Meras pajuokavo, kad tai dar vienas papildomas „kontrolės postas“, kur ių ir šiaip jo veikloje bei gyven ime ne trūksta. „Bet užtat klaidų tikimybė proporcin gai mažesnė kontroliuojančių institu cijų bei asmenų skaičiui“, – šmaikštavo tarp pasaulio džiazo muzikantų Kon go pravarde labiau žinomas V.Grub liauskas.
Londonas +8 Madridas +15 Maskva +5 Minskas +4 Niujorkas +24 Oslas +5 Paryžius +11 Pekinas +13
Praha +10 Ryga +3 Roma +17 Sidnėjus +24 Talinas +3 Tel Avivas +20 Tokijas +22 Varšuva +6
Vėjas
1–4 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
0
+2
+1
-1
3
0
+5
+3
+2
6
rytoj
ketvirtadienį
+5
+5
+5
2
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Gyvenimas: vyresnės kartos at
„Kokteilio“ pozicija Laisvą šeštadienį ir sekmadienį raski te laiko nusnūsti dieną. Tai jūsų svei katai duos daugiau naudos nei sėdėji mas feisbuke.
Linksmieji tirščiai Ką daro asocialus asmuo, pirmą kartą įsijun gęs kompiuterį? Patikrina šiukšlių dėžę. Česka (397 719; „Kokteilio“ skaitytojai, nieka da nepamirškite: jūs unikalūs, kaip ir visi kiti)
+5
Alytus
1918 m. gimė danų ar chitekt as Jorn Utzon, gerai žinomas kaip Sid nėjaus Ooperos teatro projektuotojas. 1928 m. Turkijoje panai kinta valstybės religija – islamas. 1933 m. Paryž iuje gimė žymus prancūz ų kino ir teatro aktor ius JeanPaul Belmondo. 1940 m. II pasaulinio ka ro metais vokiečiai užė mė Norvegiją ir Daniją.
Nors gamta nešykšti piktų žiemiš kų pokštų, į Lietuvą pargrįžtantys paukščiai jau skelbia pavasario ži nią. Pulkus sparnuočių danguje sa vaitgalį galėjo regėti ne tik pajūrio gyventojai.
Ventės rago ornitologijos stoties direktorius Vytautas Jusys patvir tino sulaukęs ne vieno stebėtojo pranešimo apie būriais traukian čius paukščius. „Žmonės sekmadienį matė, kad skrido gervių, pempių, vieversių
Vardai Aurimas, Dalia, Dalius, Gitana Gitanas, Kleopas, Miltarė, Rasa.
1970 m. Paul McCartney paskelb ė apie oficialų grupės „Beatles“ iširimą. 1973 m. Londone įvyko „Queen“ debiutinis kon certas. 1975 m. Bendruomenių rūmai pritarė Didžiosios Britanijos narystei Euro pos Bendrijoje (EB). 1998 m. paskutinę mal dinink ų kel ionės dieną Saudo Arabijoje, kilus pan ikai, žuvo 150 mu sulmonų piligrimų.
Sugrįžta būriai paukščių
Gyvybė: savaitgalį pulkus paukščių traukė ir pamario vandenys.
stovams patinka parymoti prie kompiuterio.
Marijampolė
Vilnius
balandžio 9-ąją
Rytas
+2
+4
+4
pulkai. Ir faktiškai per visą Lietu vą, nuo čia iki Vilniaus“, – teigė pašnekovas. Pasak specialisto, laukuose jau skraido ir būriai varnėnų, matyti nemažai gandrų. Štai netoli Min gės savaitgalį dar buvo galima skai čiuoti vos keliasdešimt žąsų, o jau pirmadienį toje pačioje vietoje jų būrėsi apie porą tūkstančių. Pašnekovas neneigė, jog ir orni tologijos stotyje darbo akivaizdžiai daugėja. „Apžiedavome jau per 1 000 paukščių. Nors ir gaudome vo ratinkliniais tinklais, tikrųjų dar neiškėlėme. Įprastai juos iškelda
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.
vome kovo pabaigoje – balandžio pradžioje ir nuimdavome lapkri tį. Tačiau šiemet teko uždelsti, nes sniegas, šlapdriba ir tokia kait ri saulė kaip kovą pridarytų daug žalos“, – aiškino ornitologas. V.Jusio teigimu, nors dar vieto mis pasninga, tačiau temperatū ra pamažu kyla, tad dėl grįžtančių sparnuočių labai baimintis nerei kėtų. „Vis dėlto parskrido tik menka dalis, patys pirmieji paukščiai. De vynbalsės, pečialindos, musinukės, nendrinukės – šie ir kiti, kurie la biau minta vabzdžiais, dar grįš“, – vardijo pašnekovas.
2005 m. 750 kviest i nių svečių akivaizdoje susit uokė Velso prin cas Charles ir Camilla Parker Bowles.
Lietus nuvertė traukinį Ispanijos miesto Santandero rajone dėl akmenų griūties traukinys nusly do nuo bėgių ir įvažiavo į upę. Pasak geležinkelių kompanijos, nelaimę lė mė liūtys. Lietus su kruša išprovoka vo akmenų griūtį nuo kalno. Pirma sis traukinio vagonas nuvažiavo nuo bėgių ir iš dalies įgriuvo į vandenį. Trys žmonės sunkiai sužeisti ir pa guldyti į ligoninę, dar aštuoniems nukentėjusiesiems medicinos pa galba suteikta vietoje. Geležinke lių kompanijos operatorės „Adif“ atstovo teigimu, aukų per avariją pavyko išvengti. AFP nuotr.