2013-04-10 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, balandĹžio 10, 2013

www.kl.lt

81 (19 684)

10

RUBRIKA A?2š6.162;6@ /.9. ;1 6<

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

ArchitektĹŤra, lei dĹž

D.Valiui Seime teko teisintis ir ginti prokurorĹł mundurÄ….

Af­ga­nis­ta­ne lie­jo­si ka­rių ir dip­lo­ma­tų krau­jas.

Lietuva 7p.

Klai­pÄ—­die­Ä?iui ar­chi­tek­tui – pri­pa­Şi­ni­mas Ru­si­jo­je.

Pasaulis 12p.

Lina Bieliauskai

ErdvÄ—s pusiausvy ra

Vladas Balsys:

Visi norÄ—tume da ryti tik tai, kas mums patinka, ir dar iĹĄ to gauti maksimalĹł malo numÄ… ir naudÄ…. TaÄ?iau gyvenimas diktuo ja savas sÄ…lygas.

PaĹĄnekovo teigimu, jo pateiktas projektas „Melan cho sukurtas konkreÄ?iai lija“ nebuvo ĹĄiam konkursui, tiesiog tuo me tu jam iĹĄmuĹĄÄ— tinkamas laikas. „Galvoje turiu daug projektĹł, kuriĹł netenka ÄŻgy vendinti, nes ne tie klientai, ne ta situacija. Tad aĹĄ ď Ž DermÄ—: N_PUVaRXaN` [R juos realizuoju per konkursus, paNORW\WN W\T V T_f[V[a\ ONYaN Wb rodas. Visi norÄ—tu \QN X\Y\_Va\ `aNaV[f` Ă&#x; ]RVgN Ă– me daryti tik tai, ti mÄ—gautis lÄ—tes kas mums patinka, ]bVXVNV Ă&#x;`VYVRaĂş [R aVX VRZĂ– ne laiko tÄ—kme ir dar iĹĄ to gau Svarbiausia – idÄ— – tai architekto ti maksimalĹł ma ja lonumÄ… ir naudÄ…. transliuojamos mo rĹŤsys, ÄŻleistas Pasak kĹŤrÄ—jo, ĹĄis dominantÄ—s. TaÄ?iau gyvenimas ÄŻ ĹžemÄ™. Viskas projektas – ne diktuoja savas ÄŻmanoma, pasau „popierinis“, paro sÄ…lygas, tad tenka „Melancholija man lyje tokie namai dinis, jis visiĹĄkai taikytis prie kiasocijuoja- ÄŻma projektuojami“, si ne su liĹŤdesiu, tĹł norĹłâ€œ, – pripa nomas realybÄ—je, – pa tikino kĹŤneigiama emociĹžino V.Balsys. taÄ?iau V.Bal- rÄ— sys prisipaĹžino, jog jas. ja, prieĹĄingai – ma Ĺ˝mogaus ryĹĄys su neÄŻsivaizduotĹł no galva, tai yra jo miesto aplinko „Melancholija“ – ramybÄ— ir aplinkos gamta, tyla, bĹŤvis, kai Ĺžmogus il je. vieno aukĹĄto sisi, kai jauÄ?iaĹĄvara, ypatinsu mansarda bĹŤs si gerai“, – savÄ… in „Visi mano projek ga erdvÄ—s pusiaus tas – terpretacijÄ… pavyra, leidĹžianti ÄŻgyvendinti, net tai gali bĹŤ- lus, pritaikytas ĹĄiuo funkcionateikÄ— architektas. laikinio Ĺžmo„Nematomas gaus namas“. Nes iĹĄ es reikmÄ—ms. Apie mÄ—s tai kaip na260 kv. m ploto namas struk tĹŤriĹĄkai padaly-

DeĹĄimtus metus or ganizuojamas renginys tarp ĹĄios sri listĹł gerai Ĺžinomas ties speciane tik Rusijoje, bet uĹž jos ribĹł. Konkurso tikslas – supaĹžindin ti vi ĹĄiuolaikiniais archi suomenÄ™ su tek zaino pasiekimais, tĹŤros ir dikeistis patirtimi, skatinti ir plÄ— toti inovacijas vietinÄ—je rinkoje. 2012–2013 m. „Eu razijos premijai“ pateikta per 400 ir studentĹł darbĹł, profesionalĹł kuriuos vertino tarptautinÄ— archi tektĹł ir dizaineriĹł komisija iĹĄ Ru sijos, Japonijos, ď Ž Moto: XĂ­_Ă›WbV N_aVZN

Ĺ iandien priedas

TĹŤks­tan­Ä?iai klai­pÄ—­ die­Ä?iĹł at­si­dō­rÄ— ab­ sur­diť­ko­je si­tua­ ci­jo­je. UĹž tai, kad gau­tĹł pen­kis li­tus kai­nuo­jan­tÄŻ me­ti­ nÄŻ leng­va­ti­nÄŻ lei­di­ mÄ… ne­mo­ka­mai sa­ vo kie­me sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lÄŻ, Ĺžmo­nÄ—s ban­ke tu­ri su­mo­kÄ—­ti dar ke­tu­ris li­tus, kad rink­lia­va bō­tĹł per­ ves­ta ÄŻ sa­vi­val­dy­ bÄ—s sÄ…­skai­tÄ….

=_\ WRX a\ cV gbN YV g N PV W\`

Kaina 1,30 Lt

ZV[VZNYVgZ\ aRZN Na`V`]V[QV V_ W\ QN_Ob\`R

“ Ă˜VN YR[XVNZN`V cN_VNV [R]R

_X_NbaNV R_QcRV V_ S\_Z\Z`

„Kai Ĺži­nai, kad tarp ta­vÄ™s ir ga­myk­los yra miť­ke­lis, iť­ kart sma­giau gy­ven­ti.“ Klai­pÄ—­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tō­ras Ĺ ul­cas ma­no, kad at­skir­ti LEZ’ą nuo mies­to me­dĹžiais – ge­ras su­ma­ny­mas.

2p.

Ka­pi­nÄ—ms rei­kia dar dau­giau litĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

LÄ—­bar­tĹł ka­pi­nÄ—s ple­Ä?ia­mos, bet jĹł tvar­ky­mui dau­giau lÄ—­ťų ne­ski­ria­ ma. Ĺ ie­met jĹł skir­ta tiek pat, kaip ir per­nai. Vi­lia­ma­si, kad pa­vyks iť­si­ vers­ti su tu­ri­mais pi­ni­gais. Jei pri­ reiks, bus kei­Ä?ia­mas va­ly­mo pe­rio­ diť­ku­mas.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ÄŽ ban­kÄ… trau­kÄ— bō­riais

4

tÄ—

l.bieliauskaite@k Honkongo, PrancĹŤ l.lt zijos, Italijos. V.Balsys pasako jo, jog, kaip ÄŻprastai, informa Padeda palaiky ti „formą“ cijÄ… apie ĹĄÄŻ konkursÄ… aptiko inter Ĺ ÄŻkart tarptautinia nete. me architektĹŤros ir dizaino festi „Šalia pagrindinio valyje-konkurse darbo ÄŻvairiuose konkursuo „Eurazijos premi se, parodose daja 2012“ kĹŤrÄ—jui lyvauju po du tris pripaĹžinimÄ… pelnÄ— kartus per metus. projektas „MeTai tarsi koks pa lancholija“. „Gy simankĹĄtinimas, venamĹłjĹł namĹł pasitikrinimas“, architektĹŤros“ no – kalbÄ—jo archiminacijoje protektas. fesionalĹł kategori joje V.Balsiui buvo skirta pirmoji vieta.

5 li­tai mies­tui, 4 – ban­kui

„Nors ir tik­rai ne­no­ri­me, ta­Ä?iau esa­me pri­vers­ti pri­va­tiems ban­ kams kaup­ti pel­ną“, – kons­ta­ta­vo Me­tĹł jō­ri­nin­ku pri­pa­Şin­tas Ĺži­no­ mas klai­pÄ—­die­tis ka­pi­to­nas Si­gi­ tas Ĺ i­le­ris. Jis, kaip ir dau­ge­lis ki­tĹł Ĺžmo­niĹł, me­tĹł pra­dĹžio­je sku­bÄ—­jo ÄŻ sa­vi­val­ dy­bÄ™, kad su­si­tvar­ky­tĹł do­ku­men­ tus ir gau­tĹł lei­di­mÄ… ne­mo­ka­mai sa­vo kie­me sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lÄŻ.

ianti pristabdyti laikÄ…

Rusijoje organizuo jamame konkurse prizinÄ™ vietÄ… pelnÄ™s architektas Vladas Balsys atviras – nese niai iĹĄ Jekaterin burgo atskriejusi Ĺžinia jam netapo dideliu netikÄ—tumu. Aktyviai ÄŻvairiuose konkur siniuose renginiuo se, parodose daly vaujanÄ?io klaipÄ—dieÄ?io projektai neretai sulaukia aukĹĄÄ?iausiĹł ÄŻvertinimĹł.

„„Akib­rokť­tas: gar­sĹł ka­pi­to­nÄ… S.Ĺ i­le­rÄŻ nu­ste­bi­no tai, kad no­rin­tiems keliĹł li­tĹł mo­kes­tÄŻ su­mo­kÄ—­ti klai­pÄ—­die­

Ä?iams rei­kÄ—­jo sto­vÄ—­ti ei­lÄ—­se ir dar be­veik tiek pat at­sei­kÄ—­ti ban­kui uĹž per­ve­di­mÄ….

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ple­Ä?ian­tis LÄ—­bar­tĹł ka­pi­nÄ—ms, pa­di­ dÄ—­jo plo­tai, ku­riĹł prie­Şiō­ra tu­ri rō­ pin­tis mies­tas. „Jau uŞ­lai­do­ta pu­sÄ— te­ri­to­ri­ jos, ku­ria bu­vo iť­plÄ—s­tos ka­pi­nÄ—s. Pri­si­dÄ—­jo 31 kvar­ta­las“, – tvir­ti­ no Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ka­pi­ niĹł prie­Şiō­ros po­sky­rio ve­dÄ—­ja Zi­ na Stan­kie­nÄ—. Pa­sak jos, pri­si­dÄ—­jus nau­joms te­ ri­to­ri­joms, dvi­gu­bai pa­dau­gÄ—­jo Ĺža­ lių­jĹł ve­jĹł, ku­rias rei­kia pri­Şiō­rÄ—­ti.

3

Be­dar­biai va­lys kiemus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Be­veik 700 uos­ta­mies­Ä?io be­dar­biĹł ne­tru­kus tu­rÄ—s ga­li­my­bÄ™ uŞ­si­dirb­ti bent mi­ni­ma­lĹł at­ly­gi­ni­mÄ…, ta­Ä?iau to­kio­mis pa­ja­mo­mis ga­lÄ—s dĹžiaug­ tis tik du mÄ—­ne­sius, o uĹž al­gÄ… tu­rÄ—s iť­kuop­ti mies­tÄ….

Ĺ ių­me­Ä?ia­me vie­ťų­jĹł dar­bĹł prie­ mo­niĹł pla­ne jau nu­ma­ty­ta, ku­rio­ se bend­ro­vÄ—­se ir ÄŻstai­go­se be­dar­biai ga­lÄ—s dirb­ti vie­ťuo­sius dar­bus. Jie bus pa­siō­ly­ti 686 Klai­pÄ—­dos dar­bo bir­Şo­je ÄŻre­gist­ruo­tiems uos­ ta­mies­Ä?io gy­ven­to­jams. JĹł al­goms

ir dar­bo prie­mo­nÄ—ms skir­ta be­veik 2 mln. li­tĹł, iĹĄ ku­riĹł – 772 tĹŤkst. li­ tĹł iĹĄ uos­ta­mies­Ä?io biu­dĹže­to. „Kiek­vie­nam be­dar­biui su­tei­kia­ma ga­li­my­bÄ— vie­ťuo­sius dar­bus dirb­ti du mÄ—­ne­sius. UĹž dar­bÄ… jam mo­ka­mas mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas – 1 tĹŤkst. li­ tĹł neats­kai­Ä?ius mo­kes­Ä?iĹł. Dar­bo bir­Şa be­dar­bius siun­Ä?ia ÄŻ tas ÄŻstai­ gas ir ÄŻmo­nes, ku­rios da­ly­vau­ja vie­ ťų­jĹł dar­bĹł pro­gra­mo­je, o jau darb­ da­viai pa­si­ren­ka, ar at­siĹłs­ti Ĺžmo­nÄ—s jiems tin­ka“, – tvar­kÄ… paaiť­ki­no Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Tarp­tau­ti­niĹł ry­ ĹĄiĹł, vers­lo plÄ—t­ros ir tu­riz­mo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tÄ— Liu­ da Ma­kō­nie­nÄ—.

3

„„Pap­ras­ta: vie­ťų­jĹł dar­bĹł pro­gra­mo­je da­ly­vau­jan­tiems be­dar­biams ski­ria­mi kva­li­fi­ka­ci­jos ne­rei­ka­lau­jan­tys

dar­bai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

TREČIADIENIS, balandžio 10, 2013

miestas Marš­ru­ti­nis tak­si ne­be­va­žiuos

Sko­lins ter­mi­na­lui

Pra­si­de­da šva­ros mė­nuo

Va­kar pa­skelb­ta, kad nuo ba­lan­ džio 16 d. 9-ojo marš­ru­to tak­si au­ to­bu­siu­kai ne­be­va­žiuos į Tau­ra­ lau­kį. Tris mė­ne­sius eks­pe­ri­men­ to tvar­ka 9-asis marš­ru­ti­nis tak­si už­suk­da­vo į Tau­ra­lau­kį. Paaiš­kė­jo, kad marš­ru­tas nuo­sto­lin­gas. Į Tau­ ra­lau­kį veš 14-ojo marš­ru­to mies­to au­to­bu­sai bei 7-ojo ir 23-io­jo marš­ ru­to ma­žie­ji au­to­bu­siu­kai.

Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­kas (EIB) svars­to ga­li­my­bę fi­nan­suo­ti Klai­ pė­do­je sta­to­mą su­sky­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­ lą. EIB skel­bia, jog šiuo me­tu ver­ ti­na „Klai­pė­dos naf­tos“ pa­raiš­ ką su­teik­ti 73 mln. eu­rų (252,054 mln. li­tų) pa­sko­lą. Pa­sak neo­fi­cia­ lių BNS šal­ti­nių, nea­be­jo­ja­ma, kad ban­ko spren­di­mas bus tei­gia­mas.

Nuo šian­dien Klai­pė­do­je skel­bia­ mas šva­ros mė­nuo. Gy­ven­to­jai kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie vi­suo­ti­ nės ak­ci­jos ir šva­rin­ti mies­tą. Sa­ vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­ riu­je ga­li­ma gau­ti 90-ies te­ri­to­ri­ jų, ku­rias rei­kia va­ly­ti, są­ra­šą ir ta­ lo­nų ne­mo­ka­mam at­lie­kų iš­ve­ži­ mui. Val­di­nin­kai pa­si­rū­pins ne­le­ ga­lių są­var­ty­nų lik­vi­da­vi­mu.

Dienos telegrafas Mo­kes­čiai. Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja in­for­muo­ ja, kad gy­ven­to­jai, per­nai nuo­mo­ję gy­ ven­to­jams pa­tal­pas ir neį­si­g i­ję vers­lo liu­d i­ji­mo „Gy­ve­na­mo­sios pa­skir­t ies pa­tal­pų nuo­ma“, iki ge­gu­žės 2 die­nos tu­ri dek­la­ruo­ti per­nai gau­tas pa­ja­mas ir su­mo­kė­ti 15 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­t į. Tar­mės. Šian­d ien 11 val. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to Pe­da­go­g i­kos fa­k ul­te­to skai­t yk­lo­je (S.Nė­r ies g. 5) vyks ren­g i­ nys „Iš kar­tos į kartą…“, skir­tas Tar­mių me­tams pa­mi­nė­ti. Pris­ta­ty­mas. Penk­ta­die­n į 14 val. Klai­ pė­dos ap­skri­t ies vie­šo­jo­je I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­l io­te­ko­je bus pri­sta­ty­ta iš Pa­ lan­gos ki­lu­sio ra­šy­to­jo Ma­r i­jaus Šir­ vins­ko-Gai­l iaus no­ve­l ių kny­ga „Šla­ pias spa­l is“. Kon­kur­sas. Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės vie­šo­ji bib­l io­te­ka kvie­čia 1–12 kla­sių moks­lei­vius da­ly­vau­ti pro­jek­to „Skai­ ty­mas: sėk­mė ir džiaugs­mas. Skai­t y­ mo kon­kur­sas bei šven­tės vai­kams ir jau­n i­mui Lie­tu­vos bib­l io­te­ko­se“ skai­ ty­mo kon­k ur­se. Jis vyks iki ge­g u­žės 31 die­nos. No­r in­t ys da­ly­vau­t i tu­r i iš pa­teik­tų są­ra­šų pa­si­rin­kus ir per­skai­ čius li­te­ra­t ū­r i­n į kū­r i­n į, pa­ra­š y­t i re­ cen­z i­ją ar­ba su­k ur­t i jam iliust­ra­ci­ją. Su­kur­tą re­cen­zi­ją ar iliust­ra­ci­ją rei­k ia at­neš­ti į ar­ti­miau­sią Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos pa­ da­l i­n į. Ga­l i­ma siųs­t i ir pa­štu ar elekt­ ro­ni­niu pa­štu. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­v al­dy­ bės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­g ist­ ra­c i­j os sky­r iu­j e už­r e­g ist­r uo­t os 11 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė An­t a­n as Stan­ke­v i­č ius (g. 1933 m.), Vla­d is­l a­ va Ma­t ie­n ė (g. 1936 m.), Je­k a­te­r i­n a Sa­l ie­n ė (g. 1937 m.), Juo­z as Jo­n as Ur­b ai­t is (g. 1938 m.), Bro­n is­l a­v a Kra­ cie­n ė (g. 1955 m.), Re­d a Bi­g e­l ie­n ė (g. 1957 m.), Vy­t au­t as Smil­g ys (g. 1957 m.), Vy­t au­t as Ber­t a­š ius (g. 1958 m.), Liud­m i­l a Fro­l o­v a (g. 1962 m.), As­t a Kny­š ie­n ė (g. 1964 m.), Da­r ius Gu­d a­ vi­č ius (g. 1986 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Dei­vy­das Rip­kaus­kas, Ni­na Bo­ri­so­va, Gre­ta Ste­me­l ia­k ie­nė, Vla­d is­la­va Ma­ tie­nė, Bro­n is­la­va Kra­cie­nė, Vy­tau­tas Smil­gys, An­ta­nas Stan­ke­vi­čius, Je­ka­ te­ri­na Sa­l ie­nė. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ed­var­das Jo­na­vi­čius. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 49 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­s i šir­d ies pro­ble­mo­m is, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu.

Tarp ga­myk­lų ir na­mų – miš­kas Pie­ti­nės mies­to da­ lies gy­ven­to­jai, žvelg­da­mi į Klai­ pė­dos lais­vą­ją eko­ no­mi­nę zo­ną, ga­lės gro­žė­tis miš­ku, o ne ga­myk­lų ka­mi­nais.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Tarp Klai­pė­dos LEZ te­ri­to­ri­jos ir dau­gia­bu­čių na­mų kvar­ta­lų ke­ti­ na­ma pa­so­din­ti įvai­rių žel­di­nių – su­for­muo­ti ža­lią­ją zo­ną. Toks tiks­las tu­rė­tų bū­ti įra­šy­ tas Klai­pė­dos stra­te­gi­nia­me plėt­ ros pla­ne iki 2020 me­tų.

Po­ky­čiai: pa­so­di­nus miš­ką, pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jai pro bu­tų lan­gus esą ne­be­ma­ty­tų ga­myk­lų.

Pi­ni­gų, rei­ka­lin­gų par­kui ar miš­kui pa­ so­din­ti, taip pat esą bū­tų ne­su­dė­tin­ga ras­ti.

„LEZ‘as yra pra­mo­nės zo­na ir, ma­nau, kad tik­rai bū­tų ne­blo­gai ties ja užau­gin­ti miš­ką – pa­so­din­ti me­džių, krū­mų. Toks par­kas bent šiek tiek amor­ti­zuo­tų ter­ša­lų emi­ si­ją. Be to, jis tu­rė­tų ge­rai psi­cho­lo­ giš­kai veik­ti ir to­je te­ri­to­ri­jo­je dir­

ban­čius žmo­nes, ir pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je gy­ve­nan­čius klai­pė­die­čius. Kai ži­nai, kad tarp ta­vęs ir ga­myk­ los yra miš­ke­lis, iš­kart sma­giau gy­ ven­ti“, – įsi­ti­ki­nęs Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas. Jis tei­gė, jog su­pla­nuo­ti te­ri­to­ ri­ją, ku­rio­je bū­tų ga­li­ma pa­so­din­ti miš­ką ar par­ką, ne­tu­rė­tų bū­ti su­ dė­tin­ga, nes vie­tos už­ten­ka – žel­ di­nius ga­li­ma so­din­ti ir LEZ‘o sa­ ni­ta­ri­nė­je zo­no­je. Svar­biau­sia, kad nu­ma­ty­to­je te­ri­to­ri­jo­je po že­me ne­bū­tų ko­mu­ni­ka­ci­jų. Pi­ni­gų, rei­ka­lin­gų par­kui ar miš­ kui pa­so­din­ti, taip pat esą bū­tų

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ne­su­dė­tin­ga ras­ti. Vie­nas fi­nan­ sa­vi­mo šal­ti­nių ga­lė­tų bū­ti mies­ to biu­dže­tas, o ki­tas – pra­mo­nės įmo­nės. „Kai pa­sta­ro­sios ple­čia sa­vo veik­lą, jos pri­va­lo 10–12 pro­c. sa­ vo te­ri­to­ri­jos ap­so­din­ti žel­di­niais. Pra­mo­ni­nin­kai dėl to vi­sa­da ver­kia, nes jiems gai­la sa­vo te­ri­to­ri­jos, to­ dėl pra­šo mies­te nu­ro­dy­ti vie­tų, kur bū­tų ga­li­ma pa­so­din­ti me­džių ir krū­mų. Pa­vyz­džiui, „Klai­pė­dos Smel­tė“ da­bar pra­šo leis­ti kur nors mies­te pa­so­din­ti me­džių, kad jų ne­rei­kė­tų so­din­ti uos­to kran­ti­nė­ se, kur že­mė la­bai bran­gi. Pra­mo­

ni­nin­kai tik­rai džiaug­tų­si, jei bū­tų konk­re­ti te­ri­to­ri­ja, ku­rio­je jie ga­lė­ tų įvyk­dy­ti rei­ka­la­vi­mą pa­so­din­ti žel­di­nių“, – aiš­ki­no A.Šul­cas. Jis pa­brė­žė, jog ža­lio­sios zo­nos tarp LEZ ir gy­ve­na­mų­jų kvar­ta­lų idė­ja iš­ties ne­sun­kiai įgy­ven­di­na­ ma ir to­kį par­ką ar miš­ką tik­rai ga­ li­ma tu­rė­ti iki 2020 me­tų. „Jei po tre­jų me­tų me­džius pra­ dė­si­me so­din­ti, tai po pen­ke­rių jie jau bus dvie­jų met­rų aukš­čio. Žmo­ nėms nuo to bus tik ge­riau, juk tarp me­džių vi­sa­da sma­giau gy­ven­ti nei tarp mū­rų“, – nuo­mo­nę reiš­kė vi­ ce­me­ras.

Bai­gia­mas gi­lin­ti uos­to lai­vy­bos ka­na­las Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Šį mė­ne­sį Klai­pė­dos uos­te tu­ri bū­ti už­baig­tas va­di­na­ma­sis di­dy­sis gi­li­ ni­mas. Pa­gal jį lai­vy­bos ka­na­las uos­ te nuo Da­nės upės žio­čių iki Jū­rų per­ kė­los iš­gi­lin­tas nuo 13 iki 14,5 met­ro, pra­pla­tin­tas nuo 120 iki 150 met­rų.

Prieš me­tus šių dar­bų už 129 mln. li­tų ėmė­si olan­dų kom­pa­ni­ja „Van Oord Dred­ging and Ma­ri­ne Cont­ rac­tors BV“. „Dar­bai jau baig­ti še­šiuo­se ba­ruo­ se iš try­li­kos. Pra­si­dė­jo iš­gi­lin­tų ba­rų priė­mi­mas. Iki ba­lan­džio 22 die­nos, kaip nu­ma­ty­ta su­tar­ty­je, tu­ri bū­ ti iš­kas­tas ir į jū­ros są­var­ty­ną iš­ga­ ben­tas vi­sas grun­tas – apie 4,4 mln. ku­bi­nių met­rų“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos Inf­ rast­ruk­tū­ros de­par­ta­men­to va­do­vas Vid­man­tas Paukš­tė.

Gi­li­nant uos­tą olan­dų kom­pa­ ni­ja pa­ro­dė, ką reiš­kia dirb­ti na­šia eu­ro­pie­tiš­ka tech­ni­ka. Iki tol gi­ li­ni­mai Klai­pė­dos uos­te vyk­da­vo triukš­min­gai – dug­ną brū­ži­nan­čių žem­ka­sių kau­šų gar­sai sklis­da­vo į mies­tą. Olan­dų nau­do­ja­ma tech­ ni­ka dir­bo ty­liai, tad klai­pė­die­čiai uos­to gi­li­ni­mo net ne­pa­ju­to. Pa­bai­gus di­dį­jį gi­li­ni­mą uos­tas ir to­liau bus gi­li­na­mas. Nors ka­na­las bus gi­lus, ma­ži gy­liai prie kran­ti­ nių ri­bos di­de­lių lai­vų at­plau­ki­mą. To­dėl atei­ty­je teks gi­lin­ti ak­va­to­ri­ jas ir prie at­ski­rų kran­ti­nių. Šiuo me­tu ta pa­ti olan­dų kom­pa­ ni­ja „Van Oord“ gi­li­na da­lį ak­va­to­ ri­jos, kur bus sta­to­mas su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­las ir prii­ma­mi du­jo­ve­žiai. Šis gi­li­ni­ mas tu­rės bū­ti baig­tas iki bir­že­lio 15 die­nos. Ti­ki­ma­si, kad dar­bai bus at­lik­ti grei­čiau ir pra­si­dės SGD ter­ mi­na­lo pir­so sta­ty­bos.

Ly­gis: Klai­pė­dos uos­tą gi­li­no vie­na di­džiau­sių pa­sau­ly­je olan­dų žem­

siur­bė „Ut­recht“.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

3

TREČIADIENIS, balandžio 10, 2013

miestas

Gyventojai gaili nupjautų medžių Vai­kų dar­že­lio te­ri­to­ri­jo­je pjau­na­mi me­ džiai pri­ver­tė su­ne­rim­ti ne­to­lie­se gy­ve­ nan­čius klai­pė­die­čius. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Žmo­nės pik­ti­no­si, kad ša­li­na­mi svei­ki pla­čia­ša­kiai. Įs­tai­gos at­sto­ vai tvir­ti­no, jog dar­bams tu­ri vi­sus lei­di­mus. Kau­no gat­vė­je esan­čio dar­že­liomo­kyk­los „Sau­lu­tė“ te­ri­to­ri­jo­je nu­pjau­ti me­džiai su­ne­ra­mi­no ap­ lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jus. „Dar­že­lio te­ri­to­ri­jo­je nu­pjau­ ti svei­ki me­džiai. Per­nai juos ša­ li­no, šie­met – vėl. Grei­tai įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je ne­liks nė vie­no me­džio. Per­nai do­mė­jau­si ir su­ži­no­jau, kad įstai­ga tu­ri lei­di­mą jų pjo­vi­mui. Ta­čiau kas juos iš­duo­da svei­kiems me­džiams?“ – klau­sė gy­ven­to­ja. Klai­pė­dos vai­kų dar­že­lio-mo­ kyk­los „Sau­lu­tė“ di­rek­to­rės pa­ va­duo­to­ja ūkio rei­ka­lams Vi­da Ur­ bo­nie­nė tvir­ti­no, jog sa­vi­val­dy­bė lei­di­mą me­džių pjo­vi­mui yra iš­ da­vu­si ir šie­met, o me­džių būk­lę įver­ti­no spe­cia­li ko­mi­si­ja. „Kir­to­me ne vi­sus me­džius, o tik tuos, ku­riuos lei­do sa­vi­val­dy­bė. Ki­tus tik ge­nė­jo­me. Atei­ty­je esa­me nu­ma­tę nu­pjau­ti ir eg­les. Ta­čiau kol kas šiems dar­bams ne­tu­ri­me lė­šų“, – aiš­ki­no V.Ur­bo­nie­nė. Pa­sak dar­že­lio dar­buo­to­jos, leis­ti nu­pjau­ti me­džius pra­šy­ta dėl įvai­ rių prie­žas­čių. Pa­vyz­džiui, kaš­to­

nas pa­ša­lin­tas, nes au­go prie ka­ na­li­za­ci­jos ir dėl jo ši nuo­la­tos už­si­kimš­da­vo. Ki­ti pa­ša­lin­ti me­džiai esą bu­vo pa­žeis­ti, pa­se­nę, o kai ku­rie – per tan­kiai suau­gę. „Mū­sų te­ri­to­ri­jo­je daug me­ tų nie­ko ne­bu­vo da­ry­ta. Da­lis me­ džių bu­vo ne­so­din­ti, o iš­dy­gę pa­ tys. Jie au­go per tan­kiai. Ne­bu­vo

Vida Urbonienė:

Dalis medžių buvo nesodinti, o išdygę patys. Jie augo per tankiai. Nebuvo vaizdo.

vaiz­do. Per­nai iš­pjo­vė­me di­de­lį da­lį me­džių. Šie­met ma­žiau. Sup­ran­tu, kad vi­siems skau­da šir­dį dėl au­ga­ lų, bet iš ar­ti nie­kas jų ne­ma­tė“, – pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­ja. Pa­sak V.Ur­bo­nie­nės, me­džius pjau­na dar­že­lio dar­buo­to­jai. „Vis­ką da­ro­me sa­vo jė­go­mis. Pi­ ni­gų šiai pa­slau­gai pirk­ti ne­tu­ri­me. Vie­no me­džio nu­pjo­vi­mas kai­nuo­ ja 500 li­tų. Iš kur vai­kų dar­že­lis ga­ li gau­ti to­kius pi­ni­gus?“ – re­to­riš­ kai klau­sė pa­va­duo­to­ja.

Si­tua­ci­ja: Lė­bar­tų ka­pi­nės ple­čia­mos, bet dau­giau litų jų prie­žiū­rai kol kas ne­skir­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ka­pi­nėms rei­kia dar dau­giau litų Nors te­ri­to­ri­ja, ku­rią tu­ 1 ri pri­žiū­rė­ti sa­vi­val­dy­bė, ge­ro­kai pa­di­dė­jo, pa­pil­do­mų lė­šų jos prie­žiū­rai ne­bus skir­ta. Šiems dar­bams šie­met nu­ma­ty­ta 600 tūkst. li­tų. To­kia su­ma bu­vo skir­ ta ir per­nai. „Dau­giau­siai lė­šų rei­kės ža­lių­jų plo­tų prie­žiū­rai. Ma­žiau­siai kar­tą per sa­vai­tę nuo jų rei­kia su­rink­ti šiukš­les. Va­sa­rą dar pri­si­de­da šie­ na­vi­mas“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Anot Z.Stan­kie­nės, skai­čiuo­ja­ ma, kad ka­pi­nių prie­žiū­rai skir­tų

pi­ni­gų tu­rė­tų už­tek­ti. Ta­čiau vis­ kas pri­klau­sys nuo oro są­ly­gų. „Nus­ta­tė­me, kas kiek lai­ko tu­ri bū­ti at­lik­ti dar­bai. Kiek­vie­ną mė­ ne­sį skai­čiuo­ja­me, kiek iš­lei­do­me. Jei va­sa­ra bus lie­tin­ga, gal dau­giau rei­kės šie­nau­ti, jei sau­sa – ma­žiau. Šiaip 3–4 kar­tus per se­zo­ną už­ten­ ka nu­šie­nau­ti ve­jas, kad bū­tų pa­ lai­ko­mas pa­do­rus ly­gis“, – tei­gė ve­dė­ja. Z.Stan­kie­nė at­krei­pė dė­me­sį ir į tai, kad pa­pras­tai iki ba­lan­džio 20 die­nos ka­pi­nė­se bū­da­vo pra­de­da­

mas tiek­ti van­duo. Ta­čiau, ma­ no­ma, kad šie­met tai bus pa­da­ry­ ta vė­liau. „Apie ko­kį van­de­nį ga­li­ma kal­ bė­ti, kai že­mė dar įša­lu­si? Šie­met pa­va­sa­ris jau bai­gia­si. Da­bar ruo­ šia­mės va­sa­rai“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Nu­ma­ty­ta, kad ka­pi­nė­se ta­ke­liai šluo­ja­mi kar­tą per mė­ne­sį. Pa­pil­ do­mai po kar­tą šie dar­bai at­lie­ka­mi ru­de­nį ir pa­va­sa­rį. Yra nu­ma­ty­ta, kad ve­jos šie­nau­ja­mos ke­tu­ris kar­ tus per se­zo­ną. Jos va­lo­mos kar­tą per sa­vai­tę.

Atsiprašome, kad pasivijome ir aplenkëme. Naujoji ÐKODA Octavia

Reak­ci­ja: ša­lia dar­že­lio-mo­kyk­los „Sau­lu­tė“ gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai su­

ne­ri­mo, ko­dėl įstai­gos te­ri­to­ri­jo­je pjau­na­mi me­džiai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Be­dar­biai va­lys kiemus Dau­giau­sia – 330 be­ 1 dar­bių – iš vie­šų­jų dar­ bų pro­gra­mos bus nu­kreip­ta dirb­ti į

dau­gia­bu­čius na­mus ad­mi­nist­ruo­ jan­čias bend­ro­ves. „Po­li­ti­kai pa­gei­da­vo, kad dau­ giau dar­bo jė­gos bū­tų skir­ta na­mų val­doms. Be­dar­biai tu­rė­tų va­ly­ti kie­mus, kad jie bū­tų šva­res­ni“, – spren­di­mą ko­men­ta­vo spe­cia­lis­tė. Ne­ma­žai dar­bo bir­žo­je re­gist­ ruo­tų žmo­nių lai­ki­nai dirbs ir uos­ ta­mies­čio mo­kyk­lo­se, dar­že­liuo­se, gy­dy­mo įstai­go­se. Jiems bus pa­ti­ kė­ta at­lik­ti smul­kius re­mon­to dar­ bus, pri­žiū­rė­ti ap­lin­ką. Šių­me­tė nau­jo­vė – be­dar­biai va­lys Da­nės pau­pius. To­kių dar­bų

po­rei­kį iš­reiš­kė vie­šo­ji įstai­ga Klai­ pė­dos irk­la­vi­mo cent­ras, to­dėl jam pa­skir­ta lai­ki­nai įdar­bin­ti sep­ty­nis be­dar­bius. Vie­šuo­sius dar­bus šie­met jau dir­bo 114 Klai­pė­dos dar­bo bir­žo­je įre­gist­ruo­tų uos­ta­mies­čio gy­ven­ to­jų. Jų al­goms ir dar­bo prie­mo­ nėms iš­leis­ta 334 tūkst. li­tų. „Šie­met pla­na­vo­me per vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mą įdar­bin­ti dau­giau be­dar­bių nei per­nai – apie tūks­tan­ tį. Ta­čiau mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas bu­vo pa­di­din­tas, o dau­giau pi­ni­gų vie­šų­jų dar­bų pro­gra­mai ne­skir­ta, to­dėl bent jau lai­ki­ną dar­bą ir pa­ ja­mas tu­rės tiek pat be­dar­bių, kiek per­nai“, – tei­gė L.Ma­kū­nie­nė.

ŠKODA Octavia modeliø kombinuotojo reþimo degalø sànaudos ir CO² emisija: 3,8 – 6,1 l/100 km; 99–141 g/km Naujoji ŠKODA Octavia pasikeitë neatpaþástamai. Tiek iðvaizda, tiek dydþiu, tiek kokybe. Tad nieko keisto, kad ji pasivijo ir aplenkë savo konkurentus. Naujas elegantiðkas dinamiðkø linijø dizainas. 102 kg sumaþintas svoris, padedantis taupyti degalus. Kol kas didþiausia savo klasëje bagaþinë ir erdvus salonas visiems keleiviams. Protingi sprendimai ir nematomos technologijos, dël kuriø vairuoti automobilá yra smagu, saugu ir malonu. Atvykite á atnaujintà ÐKODA salonà UAB „Hokla“ adresu Ðilutës pl. 19, Klaipëda ir susipaþinkite su ja ið naujo. UAB „Hokla“ Šilutës pl. 19, Klaipëda Tel. (8 46) 312 835, e. paðtas klaipeda@skoda.lt www.hokla.lt

4

trečiadienis, balandžio 10, 2013

miestas

5 li­tai mies­tui, 4 – ban­kui 1

Klai­pė­die­tis gy­ve­na mies­ to cent­re, o šio­je te­ri­to­ri­ jo­je esan­čiuo­se dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se nuo me­tų pra­džios rei­kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Se­na­mies­ty­je ir uos­ta­mies­čio cent­re gy­ve­nan­tys klai­pė­die­čiai ga­ li įsi­gy­ti lei­di­mus ne­mo­ka­mai sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lius. Pir­ma­sis lei­di­mas me­tams kai­ nuo­ja 5 li­tus, o ant­ra­jam au­to­mo­bi­ liui – 250 li­tų. „Kai ėjau tvar­ky­ti do­ku­men­tų dėl lei­di­mo ir sto­vė­jau ei­lė­je, žmo­nės pu­se lū­pų kei­kė mies­to val­džią. Ir, ma­nau, ji kri­ti­kos tik­rai nu­si­pel­nė, nes ne­pa­si­rū­pi­no, kad žmo­nės ne­ pa­tir­tų pa­pil­do­mų iš­lai­dų“, – ap­ gai­les­ta­vo S.Ši­le­ris.

Al­do­na Špu­čie­nė:

Dėl pen­kių li­tų neap­ si­mo­ka ir ka­si­nin­kę lai­ky­ti, ir pi­ni­gus į ban­ką ne­šio­ti, ir spe­ cia­liai pa­gal rei­ka­ la­vi­mus ka­sai pa­tal­ pas įreng­ti.

Prob­le­ma ta, jog sa­vi­val­dy­bė­je su­ mo­kė­ti rink­lia­vos už lei­di­mą ne­ga­li­ ma, tad ten­ka kul­niuo­ti į ban­ką. Prie­šais sa­vi­val­dy­bę yra DNB ban­kas, to­dėl klai­pė­die­čiai bū­riais ir trau­kė į jį, kad per­ves­tų po pen­ kis li­tus už lei­di­mą ne­mo­ka­mai sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lį. Ki­to­je gat­vės pu­sė­je klai­pė­die­ čių lauk­da­vo ne­ma­lo­nus siurp­ri­zas. Čia jie su­ži­no­da­vo, kad už pen­kių li­ tų pa­ve­di­mą jie ban­kui dar tu­ri su­ mo­kė­ti tris li­tus už su­teik­tą pa­slau­ gą – gry­nų­jų pi­ni­gų ope­ra­ci­ją. Ta­čiau tiek rei­kė­jo mo­kė­ti anks­ čiau. Da­bar už pa­ve­di­mą rei­kia at­ sei­kė­ti dar dau­giau. Pa­di­di­no įkai­nius

Nuo ko­vo 1-osios DNB ban­kas pa­kė­ lė pa­slau­gų už gry­nų­jų pi­ni­gų ope­

ra­ci­jas įkai­nius. Šiuo me­tu už tai, kad ban­ke į sa­vi­val­dy­bės są­skai­tą per­ve­da­mi pen­ki li­tai, rei­kia pa­pil­ do­mai su­mo­kė­ti jau ke­tu­ris li­tus. „Ma­tyt, DNB ban­ke la­bai pa­dau­ gė­jo klien­tų, nes srau­tai iš sa­vi­val­ dy­bės yra aki­vaiz­dūs, to­dėl tas įkai­ nis iš tri­jų li­tų la­bai grei­tai pa­vir­to į ke­tu­ris. Aiš­ku, žmo­nės pik­ti­na­ si, kad ban­kui rei­kia su­mo­kė­ti tuos ke­tu­ris li­tus. Yra al­ter­na­ty­vų – ki­ ti ban­kai, elekt­ro­ni­nė ban­ki­nin­kys­ tė, ta­čiau DNB ban­kas yra ar­čiau­siai sa­vi­val­dy­bės, to­dėl žmo­nės ir ei­na į jį. Be to, vy­res­nio am­žiaus gy­ven­to­ jai elekt­ro­ni­ne ban­ki­nin­kys­te ne­si­ nau­do­ja, o jiems tie ke­tu­ri li­tai yra ga­na di­de­li pi­ni­gai“, – tei­gė Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­ dė­ja Li­na Kry­že­vi­čie­nė. DNB ban­ko at­sto­vas spau­dai And­rius Vil­kan­cas pa­brė­žė, jog įkai­niai už pa­slau­gas ban­ke pa­di­ din­ti tik­rai ne dėl to, kad dau­giau žmo­nių atei­na per­ves­ti pi­ni­gų į sa­ vi­val­dy­bės są­skai­tą. „Įkai­nio pa­di­dė­ji­mas at­spin­di tai, kad išau­go są­nau­dos at­lik­ti gry­nų­jų pi­ni­gų ope­ra­ci­jas. Jas ap­tar­nau­ti yra bran­giau, to­dėl ir įkai­niai už pa­slau­ gas ati­tin­ka­mi. Žmo­nes ir ra­gi­na­me nau­do­tis elekt­ro­ni­ne ban­ki­nin­kys­ te, kad jie pa­tir­tų ma­žiau iš­lai­dų. Kiek­vie­na­me ban­ko pa­da­li­ny­je yra sa­vi­tar­nos ter­mi­na­lai, kur ga­li­ma pri­si­jung­ti prie sa­vo elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­kys­tės ir pa­da­ry­ti pa­ve­di­ mą“, – dės­tė A.Vil­kan­cas. Užuo­dė net ko­rup­ci­ją

„Kur tai ma­ty­ta – rink­lia­va to­kia „mi­zer­na“, o mo­kes­čiai ban­kui yra kos­mi­niai. Tai pra­si­len­kia ne tik su lo­gi­ka, bet ir žmo­giš­ku­mu, mies­to val­džios rū­pes­čiu sa­vo pi­lie­čiams“, – nuo­mo­nę reiš­kė S.Ši­le­ris. Iki ba­lan­džio 1 die­nos gy­ven­to­ jams iš­duo­ta 2,7 tūkst. lei­di­mų ne­ mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius ap­ link na­mą, ku­ria­me gy­ve­na. Dar 500 to­kių lei­di­mų iš­duo­ti ju­ ri­di­niams as­me­nims. Jei už vi­sus šiuos lei­di­mus rink­lia­ va į sa­vi­val­dy­bės są­skai­tą bu­vo per­ ves­ta su­mo­kant gry­nuo­sius pi­ni­gus DNB ban­ke, o įkai­nis už per­ve­di­mą sie­kė tris li­tus, ne­sun­ku su­skai­čiuo­ ti, jog gy­ven­to­jai ir vers­li­nin­kai ban­ kui su­mo­kė­jo 9,6 tūkst. li­tų. „Mies­tui su­mo­ka­me rink­lia­vą, o ban­kui su­ne­ša­me pel­ną. Ko­dėl aš, „bied­nas“ klai­pė­die­tis, tu­riu rem­ti pri­va­tų ban­ką? Žmo­nės, ku­rie sy­kiu su ma­ni­mi sa­vi­val­dy­bė­je ei­lė­je lau­ kė lei­di­mų, net kal­bė­jo, kad kve­pia kaž­ko­kia ko­rup­ci­ja, jei val­džia su­

Komentaras

Ar­tū­ras Šul­cas

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas

M

Pa­ra­dok­sas: už tai, kad gau­tų pen­kis li­tus kai­nuo­jan­tį lei­di­mą ne­mo­

ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius, klai­pė­die­čiai dar ke­tu­ris li­tus tu­ri su­mo­ kė­ti ban­kui. Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

tei­kia ga­li­my­bes už­si­dirb­ti pri­va­ čiam ban­kui“, – klai­pė­die­čių įta­ri­ mus at­sklei­dė S.Ši­le­ris.

at­ly­gi­ni­mą iš žmo­nių su­rinks rink­ lia­vas“, – išei­tis dik­ta­vo S.Ši­le­ris. Ga­li­ma, bet neap­si­mo­ka

Su­rink­tų ir rū­bi­nin­kė?

Pats ke­lių įmo­nių di­rek­to­riu­mi dir­ bęs S.Ši­le­ris tei­gė, jog da­ry­tų vis­ką, kad tik žmo­nėms bū­tų pa­to­giau, ne­ rei­kė­tų ei­ti į ban­ką ir mo­kė­ti rink­lia­ vos dy­džiui be­veik pri­lygs­tan­čių pa­ pil­do­mų mo­kes­čių. Jis įsi­ti­ki­nęs, jog pro­ble­ma bū­ tų iš­spręs­ta, jei sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­ja pa­ti rink­tų tą pen­kių li­tų rink­lia­vą ir ne­leis­tų ban­kui lu­pi­kau­ ti iš gy­ven­to­jų. „Tik­rai esu pik­tas ir ant sa­vo bu­ vu­sios pa­val­di­nės, da­bar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­ mo­na­vi­čiū­tės, ki­tų mies­to va­do­vų. Jie pri­va­lo rū­pin­tis ma­ni­mi, ki­tais žmo­nė­mis, o ne ban­kais. Sa­vi­val­dy­ bė­je yra ir Fi­nan­sų sky­rius, ir bu­hal­ te­riai, ko­dėl jie ne­ga­li iš žmo­nių im­ ti pi­ni­gų, o pa­skui juos įneš­ti į ban­ko są­skai­tą? Ga­liau­siai rū­bi­nin­kei te­gul pa­sta­to ka­sos apa­ra­tą ir ji už tą pa­tį

Ta­čiau to­kie sam­pro­ta­vi­mai neį­ti­ ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­nan­ sų ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rės Al­do­nos Špu­čie­nės. Ji tvir­ti­no, kad šiuo me­tu nė­ra jo­kių ga­li­my­bių sa­vi­ val­dy­bė­je iš žmo­nių prii­mi­nė­ti gry­ nuo­sius pi­ni­gus. „Taip, tei­sės ak­tai lei­džia sa­vi­val­dy­ bės ad­mi­nist­ra­ci­jai tu­rė­ti ka­sos apa­ ra­tą ir rink­ti pi­ni­gus. Bet dėl pen­kių li­tų neap­si­mo­ka ir ka­si­nin­kę lai­ky­ti, ir pi­ni­gus į ban­ką ne­šio­ti, ir spe­cia­ liai pa­gal rei­ka­la­vi­mus ka­sai pa­tal­ pas įreng­ti. Gy­ve­na­me XXI am­žiu­je ir gy­ven­to­jai tu­ri ga­li­my­bę nau­do­tis elekt­ro­ni­ne ban­ki­nin­kys­te. Tuo­met jiems ir ne­rei­kės mo­kė­ti to­kių di­de­lių mo­kes­čių ban­kams už pa­slau­gas“, – ra­gi­no A.Špu­čie­nė. Ji pri­si­mi­nė, kad sa­vi­val­dy­bės ka­sa bu­vo pa­nai­kin­ta, kai at­ly­gi­ni­mus dar­buo­to­jams im­ ta per­ve­di­nė­ti į ban­ko są­skai­tas, o ne mo­kė­ti gry­nais pi­ni­gais.

es ban­kams ne­ga­li­me duo­ti jo­kių nu­ro­dy­mų, ko­k io dy­d žio įmo­kas im­ti iš gy­ven­to­jų, ne­tu­ ri­me jo­kių tei­sių. Sa­vi­val­dy­bė­je taip pat nė­ra ka­sos apa­ra­to, gry­nai­siais pi­n i­gais neo­pe­r uo­ja­me. To­dėl vie­ nin­te­lis pa­ta­ri­mas gy­ven­to­jams, kad bū­tų pi­giau su­mo­kė­ti vie­ti­nę rink­lia­ vą – nau­do­tis elekt­ro­ni­ne ban­ki­nin­ kys­te. Aiš­ku, gal­būt bū­tų ir ver­ta pa­ skai­čiuo­t i, kiek kai­nuo­t ų su­da­r y­t i sa­v i­val­dy­bė­je ga­l i­my­bę žmo­nėms gry­nai­siais pi­n i­gais su­mo­kė­t i vie­t i­ nes rink­lia­vas. Ta­čiau esu įsi­ti­ki­nęs, kad kuo re­čiau val­di­nin­kai čiu­pi­nė­ ja gry­nuo­sius pi­ni­gus, tuo ge­riau. Vi­ si pi­ni­gai tu­ri bū­ti vie­ši ir „vaikš­čio­ti“ per ban­kus. Ki­ta ver­tus, kai už pen­ kis li­tus gau­ni leng­va­ti­nį lei­di­mą ne­ mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį, tai tik­rai nė­ra glo­ba­li­nė pro­ble­ma su­mo­kė­ti li­ tą ar du, kad ta vie­ti­nė rink­lia­va pa­ siek­tų sa­vi­val­dy­bės są­skai­tą. Ke­tu­ri li­tai už pi­n i­g ų per­ve­d i­mą – su­pe­r i­ nis ban­ko plė­ši­ka­v i­mas. Ta­čiau al­ ter­na­ty­vų yra. Ga­li­ma paieš­ko­ti ban­ kų, kre­di­to uni­jų, kur gry­nų­jų pi­ni­gų ope­ra­ci­jos, per­ve­d i­mai yra pi­ges­n i. Sup­ran­ta­ma, to­kios paieš­kos ga­li už­ truk­ti. To­dėl žmo­nės pa­tys ir tu­ri ap­ si­spręs­ti, kas jiems bran­giau – lai­kas ar pi­ni­gai.

Iš­ra­šų ne­be­rei­kia pri­sta­ty­ti

Sa­vi­val­dy­bės Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ ro­ni­nių pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­ja L.Kry­že­vi­čie­nė pa­brė­žė, jog in­ter­ ne­tu su­mo­kė­ti rink­lia­vą už lei­di­mą ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį yra ir pi­giau, ir pa­pras­čiau. „Mes pa­tys ad­mi­nist­ruo­ja­me sa­ vo są­skai­tas, ma­to­me, kas per­ve­dė pi­ni­gus, to­dėl žmo­nėms ne­be­rei­ kia pri­sta­ty­ti ban­ko są­skai­tos iš­ra­ šų, įro­dan­čių, kad jie pi­ni­gus per­ ve­dė“, – aiš­ki­no val­di­nin­kė. S.Ši­le­ris ne­su­ti­ko, kad elekt­ro­ ni­nė ban­ki­nin­kys­tė yra išei­tis, nes da­lis žmo­nių vi­sa­da no­rės at­si­ skai­ty­ti gry­nais pi­ni­gais. „Aš ir pa­ts ne­tu­riu tos elekt­ro­ ni­nės ban­ki­nin­kys­tės. Tu­riu ban­ ko kor­te­lę, są­skai­tą, ir man už­ten­ ka. Vi­si la­bai grei­tai no­ri­me tap­ti pa­žan­ges­ni, ta­čiau taip nei­šei­na. To­dėl sa­vi­val­dy­bė žmo­nėms ir tu­ ri su­da­ry­ti są­ly­gas rink­lia­vą su­ mo­kė­ti be jo­kių pa­pil­do­mų mo­ kes­čių“, – re­ziu­ma­vo ži­no­mas klai­pė­die­tis.

5

trečiadienis, balandžio 10, 2013

miestas Ne­rin­gos sa­vi­val­ dy­bės ta­ry­bos na­rė Auš­ra Fe­ser lai­mė­ jo kon­kur­są į Kur­ šių ne­ri­jos na­cio­na­ li­nio par­ko di­rek­to­ riaus po­stą. Po­li­ti­kė pa­rei­gas pra­dės ei­ti nuo ba­lan­džio 17 die­nos.

Mokykla, kuri svajoja drąsiai

Iš­rin­ko: Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­niam par­kui va­do­vaus Ne­rin­gos ta­ry­

bos na­rė A.Fe­ser.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Par­ke – nauja di­rek­to­rė As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Duok­lė gam­tos moks­lams

Nuo šių me­tų pra­džios dėl as­me­ ni­nių prie­žas­čių Kur­šių ne­ri­jos na­ cio­na­li­nio di­rek­to­riaus vie­tą pa­li­ko To­mas Tu­ka­čiaus­kas. At­si­lais­vi­nus šiai pa­rei­gy­bei, į ją pre­ten­da­vo Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­rė A.Fe­ser. Kon­kur­ se da­ly­va­vo dar vie­nas pre­ten­den­ tas iš Kau­no, ta­čiau jis pa­si­trau­kė ne­pa­si­bai­gus kon­kur­sui. „Ner­siu į nau­jus van­de­nis. Jau 25 me­tus gy­ve­nu Kur­šių ne­ri­jo­je, esu iš­vaikš­čio­ju­si ją sker­sai ir išil­gai. Pa­ju­tau, kad jau lai­kas im­tis veik­los šio­je sri­ty­je. Esu geog­ra­fė ir me­tas ati­duo­ti duok­lę gam­tos moks­lams. Bu­vau nu­to­lu­si, tai da­bar rei­kia su­ grįž­ti“, – sa­kė A.Fe­ser. Tik­rins dvi sa­vai­tes

Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­ba dar va­sa­rio 21 d. ati­da­vė skel­bi­mą dėl kon­kur­so į Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­ li­nio par­ko di­rek­to­riaus vie­tą.

„Kon­kur­sas įvy­ko ba­lan­džio 5 d., nu­ga­lė­to­jas yra, bet jis dar ne­ priim­tas į pa­rei­gas, nes dvi sa­vai­ tes bus tik­ri­na­mi duo­me­nys apie tą as­me­nį“, – tei­gė Vals­ty­bės tar­ny­ bos de­par­ta­men­to Tar­ny­bos są­ly­gų sky­riaus ve­dė­jas Ais­tis Rus­tei­ka.

Per pa­staruosius 8 me­tus Kur­šių ne­ri­ jos na­cio­na­li­nia­me par­ke pa­si­keis jau penk­tas va­do­vas.

Per pa­staruosius 8 me­tus Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nia­me par­ke pa­si­ keis jau penk­tas va­do­vas. Pap­ras­tai į šį po­stą kon­kur­se bū­na 3–4 pre­ ten­den­tai. Ta­čiau šį kar­tą bu­vo tik du. Eg­za­mi­nas vy­ko raš­tu ir žo­ džiu. At­sa­ky­ti rei­kė­jo į 100 klau­si­ mų, pu­sę jų pa­tei­kia Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja, pu­sę – Sau­go­mų te­ri­ to­ri­jų tar­ny­ba.

Ar­tins gam­tą prie žmo­nių

Va­do­vai par­ke kei­čia­si pa­kan­ka­mai daž­nai, tai esą le­mia ke­le­tas ap­lin­ ky­bių. Pa­sak Sau­go­mų te­ri­to­ri­jų tar­ny­bos va­do­vės Rū­tos Baš­ky­tės, nė­ra leng­va gy­ven­ti šio­je te­ri­to­ri­ jo­je. Di­rek­ci­ja tu­ri tar­ny­bi­nį bu­tą Klai­pė­do­je, bet kas­dien ten­ka va­ ži­nė­ti 40 km. Par­kui va­do­va­vo Vla­das Por­ta­ pas, Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė, Jo­lan­ta Ber­no­tai­tė, To­mas Tu­ka­čiaus­kas. Vi­si pa­si­trau­kė dėl tam tik­rų as­ me­ni­nių ar ki­to­kių ap­lin­ky­bių. „Šia­me po­ste žmo­nės la­bai daž­ nai kei­tė­si. Bet tai bū­da­vo ne vie­ ti­niai gy­ven­to­jai, su­pran­tu, kad jiems sun­ku adap­tuo­tis“, – tvir­ti­ no kon­kur­są lai­mė­ju­si A.Fe­ser. Mo­te­ris ir to­liau liks Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­re. Iki šiol ji su vy­ru už­sii­mi­nė­jo sa­vo vers­lu, dir­bo su vo­kie­čių tu­ris­tais. „Daug ko ma­ne iš­mo­kė bū­tent vo­kie­čių tu­ris­tai. Jie ieš­ko gam­ to­je vi­sai ki­tų da­ly­kų. Ma­no no­ras yra priar­tin­ti gam­tą prie žmo­nių“, – tei­gė A.Fe­ser.

Šven­to­jo­je smė­lio pi­lių ne­bes­ta­tys Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Kei­čia­ma iki šiol vyk­dy­ta nuo­sta­ ta Šven­to­jo­je su­lip­dy­ti lai­ki­ną uos­ te­lį. Nau­ja­sis Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Ar­vy­das Vait­kus va­kar su­reng­to­ je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pa­reiš­ kė, kad „Šven­to­jo­je ant ban­guo­to kran­to ne­bep­la­nuo­ja sta­ty­ti smė­ lio pi­lių“.

Ki­tais žo­džiais ta­riant – bus baig­ ti lai­ki­no Šven­to­sios uos­te­lio kū­ ri­mo eks­pe­ri­men­tai. Juos vyk­dė prieš tai ket­ve­rius me­tus Lie­tu­vos

trans­por­to sis­te­mą val­dę Lie­tu­vos li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vai. Ge­rus no­rus su­žlug­dė jū­ros ban­ gos, bent ke­lis kar­tus už­ne­šu­sios įplau­kos į uos­te­lį ka­na­lą. „Šven­to­sios uos­te­lį pla­nuo­ja­me at­sta­ty­ti pa­gal 2003 me­tais at­lik­ tą stu­di­ją. Jo sta­ty­ba pra­si­dė­tų nuo bran­giau­sios da­lies – mo­lų“, – ti­ ki­no A.Vait­kus. Kas bus su prie­plau­ko­mis, ku­rios bu­vo įreng­tos Šven­to­sios uos­te­lio vi­di­nė­je da­ly­je ir be­veik ne­nau­do­ tos? A.Vait­kus ti­ki­no, kad šis tur­tas tu­rės bū­ti iš­sau­go­tas. Bus sam­do­mi dar­buo­to­jai, ku­rie ir sau­gos uos­te­ lio kran­ti­nes.

Di­rek­ci­jos va­do­vas ap­gai­les­ta­ vo, kad Šven­to­sios uos­tas vis dar ne­pra­dė­tas sta­ty­ti, nors pi­ni­gai iš ES 2007–2013 me­tų lė­šų tam bu­ vo skir­ti. Anot jo, lai­ku ne­pa­ren­ gus sta­ty­bos do­ku­men­tų, bu­vu­sio su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Eli­gi­jaus Ma­ siu­lio spren­di­mu pi­ni­gai bu­vo per­ ves­ti ke­liams tvar­ky­ti. A.Vait­kus tei­gė, kad Šven­to­sios uos­te­liui pa­sta­ty­ti bus ban­do­ma gau­ti ES lė­šų iš 2014–2020 me­ tų pro­gra­mų. Šiuo me­tu dar ne­pa­ reng­tas Šven­to­sios uos­te­lio at­sta­ty­ mo tech­ni­nis pro­jek­tas. Rea­lu, kad ga­vus pi­ni­gų šio uos­te­lio sta­ty­ba ga­lė­tų pra­si­dė­ti apie 2015 me­tus.

Direktorė Džiuljeta Gečienė: „Jau džiaugiamės savo darbo vaisiais –

užaugusiais mąstančiais „Vaivorykštės tako“ jaunuoliais“.

Ilona Monteiro Pradėjusi nuo pradinės, uosta­ miesčio krikščioniškoji „Vaivo­ rykštės tako“ mokykla jau už­ augo iki vidurinės statuso. Kin­ ta ir mokyklos rūbas – jau atei­ nantį rugsėjį ji atvers duris re­ novuotame pastate Sportinin­ kų g. 11.

„Svajokime drąsiai“ – taip pavadintą savo dar velykinėmis nuotaikomis alsuojančią programą mokykla pristato visuomenei balandžio 12 d. 18 val. KU Menų fakulteto mokomajame teatre, kur kviečiami visi norintys susipažinti su mokykla ir prisidėti prie jos buvimo. Išskirtinumas – krikščioniškų vertybių puoselėjimas

„Vaivorykštės tako“ mokykla uostamiestyje veikia jau 16-us metus. „Per visus šiuos metus nekito tik mūsų misija – atskleisti vaikams Dievo meilę, puoselėti krikščioniškas vertybes“, –pasakoja ilgametė mokyklos direktorė bei viena iš jos steigėjų Džiuljeta Gečienė. Šioje mokykloje Klaipėdoje šiandien mokosi 105 vaikai. Mokykla palaiko ekumeninį judėjimą, bendrauja su visomis krikščioniškomis bendruomenėmis. „Tačiau dažnai šią mokyklą renkasi savo atžaloms tėvai, kuriems tiesiog patinka tai, kad mes mokome tikėjimo tiesų, kurios ateityje gal pravers jų vaikams“, – pasakoja direktorė. Rytas šioje mokykloje prasideda trumpa malda, kurią veda mokytojas. „Tikėjimas yra didelė paslaptis“, – sako mokyklos direktorė. Pasak jos, neįmanoma vaiko padaryti tikinčiu, galima tik jam parodyti kelią, pamokyti jį mąstyti, kad jis atskirtų gera nuo blogo ir mokėtų teisingai pasirinkti. Mokiniai čia kitokie

Krikš­tas: Šven­to­jo­je ša­lia lai­vy­bos ka­na­lo su­pil­tas kal­nas, ku­ris už­ne­šė uos­te­lio įplau­ką, jau va­di­na­mas smė­

lio pi­li­mi.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Tai sako pastebintys mokytojai, kurie turi darbo praktikos ir kitose mokyklose – lengviau vieniems kitus išgirsti. Mokiniai gali pasiskųsti nebent privilegija visuomet būti iškvies-

ti prie lentos, juk neišsisuksi, kai mokslo draugų skaičius nuo 5 iki 14 klasėje. Viena pačių pagrindinių mokyklos taisyklių – pagarba vienas kitam, nepaisant įsitikinimų, gebėjimo mokytis ar dar kokių skirtumų. Priekaištus, kad privati mokykla – tarsi šiltnamio sąlygos vaikui, direktorė drąsiai atremia. Anot jos, juk ir geram augalui užaugti reikia gerų ir tam tinkamų sąlygų, kaip ir vaikui reikia tinkamos bei saugios aplinkos, kur jis galėtų drąsiai, be kovos ir baimės reikšti save, kad paskui subrendęs, turėdamas aiškią savęs ir kitų vertinimo skalę, būtų drąsus gyventi. Nauji mokslo metai – renovuotame pastate

Laimėjus konkursą už iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų gautas lėšas renovuojamas mokyklos pastatas Sportininkų gatvėje. „Apie tai tegalėjome pasvajoti“, – prisipažįsta mokyklos direktorė. Kad svajonės išsipildytų, reikia jau, rodos, tiek nedaug, mat dalį projekto vertės tenka padengti savo lėšomis. „Vis dėlto, tai mums nemaža suma, todėl ir kreipiamės pagalbos į visuomenę, mokyklos draugus, prijaučiančius mūsų misijai ir galinčius prisidėti prie krikščioniškos mokyklos buvimo uostamiestyje,“ – sako mokyklos direktorė, kviesdama skirti VšĮ „Vaivorykštės tako“ mokyklai 2 proc. GPM ir atvykti į renginį „Svajokime drąsiai“, kurio metu bus renkamos aukos mokyklai, ar susisiekti su mokyklos administracija – visą reikalingą informaciją rasite mokyklos internetinėje svetainėje www.vaivorykstestakas.lt. „Esame labai dėkingi miesto vadovams, „Vaivorykštės tako“ mokyklai renovacijos metu skyrusiems laikinas patalpas, – sakė Dž.Gečienė. Labai tikimės ir labai norėtume rugsėjo 1-ąją visus pakviesti į savo senus, bet atsinaujinusius namus Sportininkų g., todėl ir svajojame drąsiai.“ Užs. 1097201

6

trečiadienis, balandžio 10, 2013

nuomonės

Pa­žei­dė­jai per prie­var­tą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ne­kal­ty­bės pra­ra­di­mas

Violeta Juodelienė

V

a­kar Sei­mas bal­s a­vo už tai, kad bu­v u­siai tei­sė­jai Ne­r in­gai Venc­k ie­nei bū­tų atim­ta tei­si­nė ne­lie­čia­my­ bė. Pa­dės ar ne šis spren­di­mas at­sa­ky­ ti į klau­si­mą, ar tei­sin­gai el­gė­si tuo­met dar bū­si­ma Sei­mo na­rė tą ge­gu­žės ry­ tą, kai Drą­siaus Ke­d žio duk­ra prie­var­ ta bu­vo grą­ž in­ta gim­dy­to­jai, pa­ro­dys lai­kas ir ty­r i­mas. Ta­čiau va­ka­r ykš­t is bal­sa­v i­mas, dis­ ku­si­jos jo be­lau­k iant, su juo su­si­ju­sių įvy­k ių in­terp­re­ta­ci­ja vie­šo­jo­je erd­vė­ je la­bai aiš­kiai pa­ro­dė, kad žy­mios da­ lies po­li­ti­kų, ki­tų vie­šo­sios nuo­mo­nės for­muo­to­jų bran­da įstri­gu­si am­ž i­nos paaug­lys­tės sta­di­jo­je. Rea­ly­bės ig­no­ra­v i­mas, nei­g i­mas dėl pa­t ies nei­g i­mo, per­mai­nų sie­k is – ir bet koks prie­ši­n i­ma­sis joms. Vi­suo­ me­nės apo­l i­t iš­k u­mo kri­t i­ka – ir vi­sų, tu­r in­čių nuo­mo­nę bei gar­siai ją skel­

Gai­la, kad šios la­bai pai­ nios is­to­ri­jos eg­za­mi­no ne­su­ge­ba iš­lai­ky­ti tas ta­ria­ma­sis tau­tos eli­tas. bian­čių nie­k i­n i­mas. Post­r in­ga­v i­mai apie ko­vą su vi­so­k io ly­g io pa­t y­č io­ mis, apie hu­ma­n iz­mą vi­sų gy­v ų pa­ da­r ų ad­re­su – ir to­k ia re­to­r i­ka ki­taip ma­nan­čių­jų ad­re­su, kad sa­ve ger­bian­ čiam žmo­gui jos net ci­tuo­ti ne­de­ra. Gir­d int ir ste­bint to­k į opo­nuo­jan­čių pu­sių bend­ra­v i­mą ga­l i­ma džiaug­t is bent jau tuo, kad mū­sų gys­lo­se – ne tik­ rų pie­tie­čių krau­jas, o gink­lų kont­ro­lės įsta­ty­mas – ne pa­ts li­be­ra­liau­sias. Sy­k iu gai­la, kad šios la­bai pai­n ios is­ to­r i­jos eg­z a­m i­no ne­s u­ge­ba iš­lai­k y­ ti tas ta­ria­ma­sis tau­tos eli­tas. Pa­ma­tę vio­le­ti­nę spal­vą tie ma­din­goms Ry­tų die­vy­bėms at­na­šau­jan­tys, dar­nos su gam­ta ir vi­so­m is gy­v y­bės for­mo­m is vi­sa­me ka­me ieš­kan­tys, kny­gas ra­šan­ tys ir bliz­giems žur­na­lams apie jas pa­ sa­ko­jan­tys žmo­nės iš me­d i­tuo­jan­čių bu­d is­t ų tam­pa Čin­g is­cha­no ka­r iais, pa­si­r y­ž u­siais su­spar­dy­t i kiek­v ie­ną, sto­vė­ju­sį gar­sio­jo­je Klo­nio gat­vės pa­ tvo­rė­je. Ar iš to­k ių sa­vo dva­si­nę skais­ty­bę se­ niai pra­ra­du­sių as­me­nų ga­li­me ti­kė­tis to, ko šian­dien la­biau­siai rei­k ia beiš­si­ vaikš­tan­čiai tau­tai, – vi­suo­me­nę vie­ ni­jan­čių idė­jų ir veiks­mų? Var­g iai. Ne anks­čiau nei šis spuo­guo­tas paaug­lys išaugs iš šios pa­ty­čių sklei­di­mo sta­di­ jos. Sup­ran­ta­ma, jei ap­skri­tai išaugs.

Š

iuo sun­kiu laik­me­čiu vi­si tik ir te­gal­vo­ja, kaip pra­si­ma­ny­ ti pi­ni­gų, skriau­džia­mi pik­ ti­na­si, o gau­nan­tys – tri­na ran­kas. Grei­tai vi­si ma­ši­no­mis va­ži­nė­ jan­tys klai­pė­die­čiai, o ir pas juos at­vy­kę sve­čiai taps nu­si­kal­tė­liais – ad­mi­nist­ra­ci­nės tei­ sės pa­žei­dė­jais. Vie­ni to­kie bus to­dėl, kad sta­ to ma­ši­nas to­je mies­to da­ly­je, kur kiek­vie­nas lo­p i­n ė­l is ap­ mok ­ e s t­ i n t­ a s , ki­ti – kad sta­ ty­da­mi au­to­mo­ bi­lius ra­tu „už­li­ pa“ ant ša­li­gat­vio, nors tai da­ro vi­sai ne iš chu­li­ga­niš­ kų pa­ska­tų, o tik no­rė­da­ mi su­da­ry­ti są­ly­gas siau­ru ke­liu ju­dė­ti ki­tiems eis­mo da­ly­viams. Juo­lab kad tai bū­na ša­lia me­di­ci­ nos įstai­gų priei­gų, kur ju­dė­ji­mas yra in­ten­sy­vus, o sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos Vie­šo­sios tvar­kos spe­cia­lis­tai ap­ti­ko šim­tap­ro­cen­ ti­nę sėk­mę ga­ran­tuo­jan­tį pa­tik­ ros taš­ką, nes kas­dien ra­sis žmo­ nių, ku­rie at­ve­ža li­go­nį ar pa­ga­liau pa­tys at­vyks­ta į dar­bą ir dėl vie­tų sto­kos yra pri­vers­ti su­sto­ti bū­tent kelk­raš­ty­je, lau­kiant, kol at­si­lais­ vins vie­ta aikš­te­lė­je. Juk to­kiu at­ ve­ju ne­pa­lik­si ma­ši­nos už pus­ki­lo­ met­rio esan­čio­je pre­ky­bos cent­ro aikš­te­lė­je.

Meln­ra­gės gy­ven­to­jai Al­do­na, Ste­fa­ni­ja, Juo­zas

Akis ba­do šiukš­lės

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Kler­kai tu­rė­tų ne tik mo­juo­ti do­ku­men­ tais, ku­rių rei­ka­la­ vi­mams nu­si­ženg­ta, bet ir ver­tin­ti konk­re­ čias ap­lin­ky­bes, kur ir ko­dėl taip nu­tin­ka. Šios pa­sa­kė­čios mo­ra­las toks, kad ne tik baus­ti, bet ir spręs­ti pro­ ble­mas yra sa­vi­val­dy­bės ins­ti­tu­ci­

jų prie­der­mė. Kler­kai tu­rė­tų ne tik mo­juo­ti do­ku­men­tais, ku­rių rei­ka­ la­vi­mams nu­si­ženg­ta, bet ir ver­ tin­ti konk­re­čias ap­lin­ky­bes, kur ir ko­dėl taip nu­tin­ka. Taip pat val­di­nin­kai tu­rė­tų siū­ ly­ti pre­ven­ci­jos šiems nu­si­žen­gi­ mams prie­mo­nes, o ne džiaug­tis, ra­dus dar vie­ną ne­lai­mė­lį, ku­ris su­sto­jo už­va­žia­vęs ra­tu ant ša­li­ gat­vio ir dėl to tu­rė­jo pa­pil­dy­ti sa­ vi­val­dy­bės ka­są dar vie­na ki­ta de­ šim­ti­ne li­tų. Vi­da B., sva­jo­nės „Klai­pė­da – mies­tas, ku­ria­me ge­ra gy­ven­ti“ puo­se­lė­to­ja

Prie Drau­gys­tės par­ko tven­ki­ nių ar­čiau E.Bal­sio gim­na­zi­jos kaž­kas įsi­gud­ri­no kra­ty­ti šiukš­ les. Per­nai to­je vie­to­je bu­vo su­ mes­tos nu­lū­žu­sios ir nu­pjau­tos me­džių ša­kos, o da­bar, kiek ten­ ka praei­ti pro ša­lį pės­čių­jų ta­ku, vis ma­tau, kaip to­je vie­to­je riog­ so šiukš­lių krū­vos. Ne­sup­ran­tu, ar ten koks gy­ven­to­jas įsi­gud­ri­ no šiukš­lin­ti, ar ap­lin­kos tvar­ky­ to­jai su­rin­kę šiukš­les taip pa­lie­ ka? To­ji šiukš­lių krū­va la­bai ba­do akis, tuo la­biau kad nuo praė­ju­ sių me­tų šis kam­pe­lis bu­vo gra­ žiai su­tvar­ky­tas. Pa­ge­rė­jus orams, šiuo ta­ku vaikš­to, spor­tuo­ja daug klai­pė­die­čių, tad gal bū­tų ga­li­ma iš­vež­ti tas šiukš­les. Ka­zi­mie­ras

Pa­mirš­tas ke­lias už Rim­kų?

P

ers­kai­čiau D.Ja­naus­kai­ tės straips­nį „Emig­ran­ to da­lią iš­gy­ve­no so­viet­ me­čiu“ („Klai­pė­da“, 2013 04 06). Man pa­ti­ko šia­me ra­ši­ny­ je ap­ra­šo­mo klai­pė­die­čio A.Rup­ kaus siū­ly­mas įdieg­ti Ku­bos tra­ di­ci­jas – svei­kin­tis su tais, ku­riuos

daž­nai su­tin­ki, ne­svar­bu, kad jie – ne­pa­žįs­ta­mi žmo­nės. Aš ir­gi va­ žiuo­ju au­to­bu­su tą pa­čią va­lan­dą dar­bo die­no­mis, tuo pat me­tu kar­ tu su ma­ni­mi sa­vo rei­ka­lais sku­ba kas­dien ma­to­mi žmo­nės. Juos jau pa­žįs­tu iš ma­ty­mo, no­rė­tų­si pa­si­ svei­kin­ti, bet ne­ži­nau, kaip su­rea­

guos.Čia juk ne Ku­ba, o – Lie­tu­va. Ne­si­no­rė­tų, kad iš pat ry­to su­ga­ din­tų nuo­tai­ką sa­vo ne­pa­ten­kin­ tais, niū­riais vei­dais, nu­žvelg­tų kaip ko­kį pa­mi­šė­lį. Esu tik­ras, kad į pa­si­svei­ki­ni­mą tik­rai neat­sa­ky­tų. Pas mus juk to­kios tra­di­ci­jos. Žil­vi­nas

Dyg­liuo­tos pa­dan­gos yra blo­gis

V

i­siš­kai pri­ta­riu po­li­ti­ko Al­gir­do Grub­lio po­žiū­ riui, kad dyg­liuo­tos pa­ dan­gos yra ne­rei­ka­lin­ gos ir draus­ti­nos (L.Bie­liaus­kai­tė. „Dyg­liuo­tas pa­dan­gas už­draus­ti?“ („Klai­pė­da“, 2013 04 08). Jei tuos dyg­lius drau­džia vo­kie­ čiai (ten va­ži­nė­ti to­kiais ra­tais yra nu­si­kal­ti­mas), tai ko­dėl pas mus ga­li­ma? Pa­ga­liau net ir kai­my­ni­nė Len­ki­ja yra už­drau­du­si ši­tą kvai­

lą at­gy­ve­ną. Kuo gi mes pra­stes­ ni už len­kus? Toks drau­di­mas tu­rė­jo įsi­ga­lio­ ti ir pas mus, ta­čiau po­li­ti­kai, sie­ kę bū­ti iš­rink­ti dar vie­nai ka­den­ ci­jai, pa­da­rė iš­ly­gą ir šį ne­ma­lo­nų klau­si­mą ga­lu­ti­nai iš­spręs­ti pa­li­ ko ki­tiems. O tiems, ku­rie aiš­ki­na, kad dyg­ liuo­tos pa­dan­gos yra gė­ris, ga­li­ma pa­sa­ky­ti tik vie­na: „Nu­til­ki­te, nes ne­su­vo­kia­te, ką šne­ka­te“. Ta at­gy­

Ne­se­niai mies­to ta­ry­ba pa­tvir­ti­ no ke­lis nau­jus gat­vių ruo­žus, ku­ riuo­se leis­ti­nas grei­tis pa­di­din­tas iki 60–70 km/h. Ma­nau, tai tei­ sin­gas spren­di­mas. Bet ne­sup­ ran­tu, ko­dėl to pa­ties ne­pa­da­ry­ta ruo­že už Rim­kų (nuo Lan­ko gat­vės iki mies­to ri­bą žy­min­čio ženk­lo)? Eis­mo sau­gu­mu šis ruo­žas len­kia dau­ge­lį už­mies­čio ke­lių, juo la­ biau – bet ku­rią ki­tą mies­to gat­ vę. Ma­nau, kad čia drą­siai ga­li­ma leis­ti grei­tį iki 80 km/h, o gal ir vi­ sus 90. Al­gi­man­tas

ve­na ne tik bjau­ro­ja ir brai­žo as­fal­ tą, bet į orą pa­lei­džia mi­li­jo­nus as­ falt­be­to­nio da­le­lių, ku­rias mes vi­si tu­ri­me su­kvė­puo­ti. Fak­tiš­kai žmo­nės, va­ži­nė­jan­tys to­kio­mis pa­dan­go­mis, yra nu­si­ kal­tė­liai, nes jiems vi­sai ne­rū­pi vi­ suo­me­nės svei­ka­ta. Be to, kai nė­ra le­do, va­ži­nė­ti to­kiais ra­tais yra la­ bai pa­vo­jin­ga, nes su­trum­pė­ja ma­ ši­nų stab­dy­mo ke­lias. Ri­man­tas Ei­mu­tis

Vais­ti­nin­kė su­ren­gė ap­klau­są

Te­ko vais­ti­nė­je ste­bė­ti to­kį vaiz­ de­lį, kaip gal ko­kių pen­ke­rių ar še­še­rių me­tų mer­gai­tė no­rė­jo nu­ si­pirk­ti te­pa­lo. Vais­ti­nin­kė il­gai klau­si­nė­jo, kam jai rei­ka­lin­gas šis te­pa­las. Kai pa­ga­liau iš­siaiš­ki­no, kad mer­gai­tė te­pa­lą nau­dos kaž­ ko­kiems dar­be­liams, jį par­da­vė. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl tą ma­ žą vai­ką taip il­gai rei­kė­jo ka­man­ti­ nė­ti? Ko­dėl to te­pa­lo ne­bu­vo ga­li­ ma iš­kart par­duo­ti? Ra­sa Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

telefonas@kl.lt

Pers­kai­čius straips­nį „Ant skel­ bi­mų len­tos – spy­na“ („Klai­pė­ da“, 2013 03 26), net nu­pur­tė šiur­pas. Klai­pė­dos vai­kų lais­va­ lai­kio cent­ro di­rek­to­rės žo­džiais ta­riant, van­da­lai dau­žė, dras­kė sten­dą. Šis sten­das tu­rė­tų bū­ti ski­ria­mas žmo­nėms. Bet di­rek­ to­rė ne­lei­džia ten ka­bin­ti skel­ bi­mų. Kar­tą vy­riš­kis pa­ka­bi­no tvar­kin­gą skel­bi­mą, tai jį nu­plė­ šė. Meln­ra­gės gy­ven­to­jai daug ko yra pra­šę, bet jiems vis at­sa­ko­ma nei­gia­mai: švęs­ti šven­čių ne­lei­ džia, pa­si­nau­do­ti te­le­fo­nu taip pat už­drau­dė. O su atė­ju­siais se­ nais gy­ven­to­jais net ne­si­svei­ki­ na­ma.

Žmo­nės ne­si­svei­ki­na ir ne­si­svei­kins

750

397 728

Var­gas dėl skel­bi­mų len­tos

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

, iau ­ti! r ­ a ­ d us e­pa ­te ba n o i ie­k u no­r n a ar š d an­ e j A – sm o jū

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, balandžio 10, 2013

lietuva Sei­mas va­kar pa­ ten­ki­no ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro Da­riaus Va­lio pra­šy­mą pa­ nai­kin­ti Ne­rin­gos Venc­kie­nės tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę. Mi­ nia pro­tes­tuo­to­jų, pa­te­ku­sių net į Sei­ mą, šį spren­di­mą pa­si­ti­ko šūks­niais „Gė­da!“

Ats­to­va­vi­mas: N.Venc­kie­nei va­kar ne­pa­si­ro­džius Sei­me, „gi­na­mą­ją“ kal­

bą skai­tė J.Var­ka­la, ta­čiau ji dau­gu­mos par­la­men­ta­rų ne­sug­rau­di­no.

Pro­tes­tas: N.Ven­ckie­nės ša­li­nin­kai į Sei­mą at­si­ne­šė net pla­ka­tuo­se

įam­žin­tas „mer­gai­tės paė­mi­mo“ sce­nas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Sei­mas lei­do teis­ti N.Venc­kie­nę Jus­ti­nas Ar­gus­tas, Jo­nas Var­nas Pa­lai­ky­to­jų – šim­tai

Už to­kį spren­di­mą bal­sa­vo 80 par­ la­men­ta­rų, prieš bu­vo 23, 15 su­si­ lai­kė. Kad par­la­men­ta­ro ne­lie­čia­ my­bė bū­tų pa­nai­kin­ta, už­te­ko 71 Sei­mo na­rio bal­so. Be­je, pa­ti N.Venc­kie­nė su­si­rgo ir va­kar ry­te Sei­me ne­pa­si­ro­dė. 300–400 žmo­nių mi­nia dar ge­ ro­kai prieš svars­tant N.Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­bę jau bū­ria­vo­si ne­to­ li Sei­mo. „Neiš­sau­go­jom mer­gai­ tės, iš­sau­go­sim Ne­rin­gą“, „Be tei­ sy­bės mes vi­si ne­sau­gūs“, „Ga­na me­lo“, „Ne tru­pu­tį tie­sos, o vi­ sa tie­sa“, „Lie­tu­va be tei­sin­gu­mo, Lie­tu­va be atei­tis“, „Ne­rin­ga, mes ta­ve my­li­me“ – skel­bė mi­tin­guo­ to­jų pla­ka­tai. Lai­ky­da­mi vio­le­ti­nes vė­lia­vas, bal­tas vė­lia­vas su už­ra­šu „Tie­sos“ jie bū­ria­vo­si prie Na­cio­na­li­nės M.Maž­vy­do bib­lio­te­kos. Nep­rik­ lau­so­my­bės aikš­tė bu­vo sau­go­ma po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Da­lis po­li­ti­kės rė­mė­jų at­vy­ko ir į Sei­mo rū­mus. Dėl to čia su­stip­rin­ ta ap­sau­ga. Už N.Venc­kie­nę kal­bė­jo J.Var­ka­la

N.Venc­kie­nė, pa­ti neat­vy­ku­si į jos tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės nai­ki­ni­ mo pro­ce­dū­rą Sei­me, pra­bi­lo sa­vo frak­ci­jos ko­le­gos bu­vu­sio ku­ni­go Jo­no Var­ka­los lū­po­mis – „Drą­sos ke­lio“ at­sto­vas iš par­la­men­to tri­ bū­nos skai­tė, jo žo­džiais, N.Venc­ kie­nės „ap­si­gy­ni­mo kal­bą“. Jos pa­ra­šy­ta kal­ba pra­si­dė­jo iš la­ bai to­li. Sei­mą sa­vo kal­bo­je bu­vu­ si tei­sė­ja ly­gi­no su „aukš­čiau­siuo­ ju teis­mu“, o par­la­men­ta­rus – su tei­sė­jais. „Šian­dien aš, N.Venc­kie­nė, sto­ viu prieš jus, kaip prieš aukš­čiau­ sią­jį teis­mą. Ar esa­te pa­tys ka­da nors ap­kal­tin­ti už tai, ko ne­pa­da­ rė­te, kad ir bū­da­mi vai­kai? Ko ge­ ro, ne, tad ne­sup­ra­si­te, kaip da­bar aš jau­čiuo­si“ – jaus­min­gai pra­dė­jo bu­vęs dva­si­nin­kas. „Tai, kas čia vyks­ta, – teis­mas. Ma­no­te, kad tai dėl ne­lie­čia­my­bės? Ne. Jūs atė­jo­te teis­ti žmo­gaus“, – kal­bė­jo pra­ne­šė­jas.

„Aš štai, pen­ke­rius me­tus ko­ vo­ju­si už vai­ką, sto­viu čia, kur esu tei­sia­ma“, – iš par­la­men­to tri­bū­ nos skai­tė J.Var­ka­la. Jis pri­mi­nė N.Venc­kie­nės duk­te­ rė­čios per­da­vi­mo pro­ce­dū­rą, kal­bė­ jo apie „su­griau­tą pe­do­fi­li­jos by­lą“. „Ko­vo­ju­si už sau­gią vai­ko atei­tį esu čia, kur man ke­lia­ma kva­zi­by­ la. Sie­kia­ma nu­kreip­ti tei­sė­sau­gą ir vi­suo­me­nę nuo bru­ta­liau­sio ty­ ri­mo, už­čiaup­ti vi­sus, sie­kian­čius tie­sos“, – J.Var­ka­los lū­po­mis by­lo­ jo N.Venc­kie­nė. „Tei­siant Sei­me ko­dek­sų ne­rei­ kia, yra tik po­li­ti­nės li­ni­jos, sim­ pa­ti­jos, an­ti­pa­ti­jos. Ne­rei­kia liu­ di­nin­kų, fak­tų. Kai ku­riems šio­je sa­lė­je au­to­ri­te­tai yra ir ano­ni­mi­ niai in­ter­ne­to ko­men­ta­to­riai“, – skai­tė J.Var­ka­la.

sė­džių sa­lė­je, bet teis­me. „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos na­rė Au­ re­li­ja Stan­ci­kie­nė tvir­ti­no, kad su N.Venc­kie­ne vyks­ta po­li­ti­nis su­si­ do­ro­ji­mas. Tai pa­čiai frak­ci­jai pri­ klau­san­tis Po­vi­las Gy­lys ste­bė­jo­ si, ko­dėl per­nai bir­že­lį nai­ki­nant tei­sė­jos N.Venc­kie­nės imu­ni­te­tą tarp kal­ti­ni­mų ne­bu­vo Laimutės Stan­kū­nai­tės spar­dy­mo, o da­bar at­si­ra­do.

Neringa Venc­kie­nė:

Tai, kas čia vyks­ta, – teis­mas. Ma­no­te, kad tai dėl ne­lie­čia­my­ bės? Ne. Jūs atė­jo­te teis­ti žmo­gaus.

Su­si­kir­to ir par­la­men­ta­rai

Po šios kal­bos Sei­mas iš­kart pe­rė­jo prie bal­sa­vi­mo dėl ne­lie­čia­my­bės, nes par­la­men­to na­riai nu­spren­ dė klau­si­mų pra­ne­šė­jui neuž­duo­ ti, nors kalbėti bu­vo už­si­re­gist­ra­vę net de­vy­ni as­me­nys. Tie­sa, vie­toj klau­si­mų kai ku­riems par­la­men­ta­ rams leis­ta tarti žodį. Už ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mą pasisakę Li­be­ra­lų są­jū­džio at­sto­vai ra­gi­no N.Venc­kie­nę ne­si­dangs­ty­ti Sei­mu ir sa­vo tei­sę įro­dy­ti ne po­

V.Us­pas­ki­chas ly­gi­no su sa­vi­mi

Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas, bal­ sa­vęs prieš tei­si­nės ne­lie­čia­my­bės pa­nai­ki­ni­mą, tvir­ti­no: „Jei nors ir tūks­tan­tį kar­tų bū­tų kal­tas žmo­ gus, kol ne­bus pa­to­bu­lin­ta Lie­tu­vos tei­si­nė sis­te­ma, ne­tu­riu tei­sės ati­ duo­ti žmo­gaus to­kiam teis­mui.“ „Jo­kiu bū­du nie­ka­da ne­pri­tar­ siu bal­suo­ti prieš žmo­gų, ati­duo­ti tam teis­mui, ku­ris el­gia­si neob­jek­

ty­viai“, – kal­bė­jo jis ir pri­dū­rė, kad N.Venc­kie­nės, kaip po­li­ti­kės, ne­tu­ rė­tų do­ro­ti opo­nen­tai. Pas­kel­bus bal­sa­vi­mo re­zul­ta­ tus de­ba­tus Sei­mo bal­ko­ne ste­bė­ ję dau­giau nei šim­tas N.Venc­kie­nės rė­mė­jų pra­dė­jo skan­duo­ti: „Gė­da, gė­da, gė­da!“ Vie­na lan­ky­to­jų su­kė­lė is­te­ri­ją. Ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės bal­ko­ne mo­te­ris šau­kė tu­rin­ti kaž­ko­kių nu­ si­kal­ti­mų, „vyk­do­mų eks­pe­ri­men­ tų su gy­vais žmo­nė­mis“ įro­dy­mų. Ji tei­gė bū­sian­ti nu­žu­dy­ta, jai esą ke­lia­mos bau­džia­mo­sios by­los sie­ kiant nu­til­dy­ti ir pan. „Kuo są­ži­nę nu­plau­si­te? Kas jūs per žmo­nės? Žvė­rys čia sė­di, bjau­ ry­bės“, – iš bal­ko­no par­la­men­ta­ rams rė­kė ki­ti sve­čiai. Į dis­ku­si­jas su N.Venc­kie­nės rė­ mė­jais lei­du­sis kon­ser­va­to­rė Vi­li­ ja Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė tvir­ti­ no, kad rei­kia pa­si­ti­kė­ti teis­mais. Tuo me­tu žmo­nės iš bal­ko­no tvir­ ti­no, kad teis­mai pa­lei­džia nu­si­kal­ tė­lius, o so­di­na į ka­lė­ji­mus ne­kal­ tuo­sius. Ne­di­de­lė­mis vio­le­ti­nė­mis vė­ lia­vė­lė­mis ne­ši­ni ar šios spal­vos dra­bu­žiais vil­kin­tys N.Venc­kie­nės ša­li­nin­kai ne­sku­bė­jo skirs­ty­tis iš Sei­mo rū­mų. Jie bū­ria­vo­si ko­ri­do­ riuo­se, fo­jė, rep­li­ka­vo pro ša­lį ei­ nan­tiems par­la­men­ta­rams.

Taš­kai pe­do­fi­li­jos by­lo­je ne­su­dė­ti Dėl N.Venc­k ie­nės ne­l ie­čia­my­b ės su­da­r y­ta spe­cia­l i Sei­mo lai­k i­no­ ji ty­r i­mo ko­m i­si­ja pro­k u­ro­r ų dar anks­čiau pra­šė pa­teik­ti vaiz­do įra­ šą su mer­gai­tės per­da­vi­mo mo­ti­nai ope­ra­ci­ja, ta­čiau šie at­si­sa­kė mo­ty­ vuo­da­mi, kad su nu­ken­tė­ju­siu ne­ pil­na­me­čiu su­si­ju­si me­d žia­ga ne­ skelb­t i­na. Tik po pa­kar­to­ti­nio pra­ šy­mo ko­mi­si­jai bu­vo pa­teik­ta vaiz­ do įra­šo iš­t rau­ka, ku­r io­je nė­ra ne­ pil­na­me­čio as­mens. N.Venc­k ie­nei pro­k u­ro­rai no­r i pa­ teik­ti įta­ri­mus pa­gal še­šis Bau­džia­ mo­jo ko­dek­so straips­n ius. Įta­r ia­ ma, kad ji prieš dve­jus me­tus Pa­ne­ vė­ž io mies­to apy­lin­kės teis­me vie­ šai už­gau­liai pa­že­mi­no teis­mą, ne­ vyk­dė 2011 m. gruo­d į priim­to Kė­ dai­n ių teis­mo spren­d i­mo sku­biai per­duo­t i mer­g ai­tę mo­t i­n ai Lai­ mu­tei Stan­k ū­nai­tei, praė­ju­sių me­ tų ge­g u­žę truk­dė ant­sto­lei vyk­dy­ ti teis­mo spren­d i­mą, pikt­nau­d žia­ vo vai­ko at­sto­vo tei­sė­m is psi­chiš­ kai gniuž­dy­da­ma vai­ką ir pa­nau­ do­da­ma fi­z i­n į smur­t ą pa­s i­prie­š i­ no po­l i­ci­jos pa­rei­g ū­nui, o per­duo­ dant vai­ką jo mo­t i­nai su­kė­lė ne­ž y­ mų svei­ka­tos su­t rik­dy­mą.

D.Va­lys tei­si­no­si parlamentarams Tik pa­nai­ki­nus Ne­rin­gos Venc­ kie­nės ne­lie­čia­my­bę ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys at­sa­kė į „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos anks­čiau raš­tu pa­teik­tus klau­si­mus, su­si­ju­ sius su par­la­men­ta­rei gre­sian­čiais įta­ri­mais.

Paaiškinimas: D.Va­lys va­kar tei­

si­no­si, kad įra­šo apie mer­gai­tės per­da­vi­mą L.Stan­kū­nai­tei pro­ ku­ro­rai pa­teik­ti ne­ga­lė­jo dėl ob­ jek­ty­vių prie­žas­čių, – tai drau­džia įsta­ty­mai. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Kal­bė­da­mas Sei­me va­kar D.Va­lys tei­gė su­pran­tan­tis, kad ne­pa­keis tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jų spren­di­ mais ne­pa­si­ti­kin­čių Sei­mo na­ rių po­zi­ci­jos, ta­čiau ver­ti­nan­tis tai kaip ga­li­my­bę pri­sta­ty­ti ir paaiš­ kin­ti pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ją. „Sup­ran­tu, kad „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­ja pa­teik­da­ma klau­ si­mus juo­se mi­ni­mus įvy­kius bei

ap­lin­ky­bes ver­ti­na ki­taip nei tei­ sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos ir iš to ky­la frak­ci­jos na­rių ne­pa­si­ten­ki­ni­mas pro­ku­ro­rų bei ki­tų pa­rei­gū­nų, teis­ mų spren­di­mais. Sup­ran­tu, kad at­ sa­ky­da­mas į klau­si­mus ne­ga­liu ti­ kė­tis pa­keis­ti jų po­žiū­rio, bet kar­tu ver­ti­nu tai kaip dar vie­ną ga­li­my­ bę pri­sta­ty­ti pro­ku­ra­tū­ros po­zi­ci­ją Sei­mo na­riams, dar di­des­nio aiš­ ku­mo ir sa­vi­tar­pio su­pra­ti­mo la­ bui“, – į Sei­mą krei­pė­si D.Va­lys. At­sa­ky­da­mas į klau­si­mus jis kar­to­jo, kad pro­ku­ro­rai ne­ga­lė­jo Sei­mo lai­ki­najai ty­ri­mo ko­mi­si­ jai dėl N.Venc­kie­nės ne­lie­čia­my­ bės pa­teik­ti mer­gai­tės per­da­vi­mo ope­ra­ci­jos vaiz­do įra­šo, taip pat

mi­nė­jo teis­mo spren­di­mą, ku­riuo ga­lu­ti­nai kons­ta­tuo­ta, jog per­ duo­da­mi vai­ką pa­rei­gū­nai ne­vir­ ši­jo sa­vo įga­lio­ji­mų. „Vaiz­do įra­šo pa­tei­ki­mą ri­bo­ ja ne pro­ku­ro­ro po­zi­ci­ja, bet pro­ ku­ro­ras pa­grįs­tai įsi­ti­ki­nęs, kad tai ri­bo­ja įsta­ty­mas, ku­ris drau­ džia skelb­ti iki­teis­mi­nio ty­ri­mo duo­me­nis apie ne­pil­na­me­čius nu­ ken­tė­ju­siuo­sius. To­kia yra ir teis­ mų pra­kti­ka, kad tas drau­di­mas ab­so­liu­tus. Pro­ku­ro­ras net ne­tu­ ri pa­si­rin­ki­mo pa­teik­ti vaiz­do įra­ šą ar jo nepateikti“, – į klau­si­mą, ko­dėl Sei­mo ko­mi­si­jai ne­bu­vo pa­ teik­tas įra­šas, at­sa­kė D.Va­lys. BNS, „Klaipėdos“ inf.

8

trečiadienis, balandžio 10, 2013

užribis Pa­li­ko dvi­ra­tį vagims

Pa­si­ge­do bran­gių ak­me­nų

Įlū­žo ei­da­mas le­du

Pir­ma­die­nį 57 m. kre­tin­giš­ kis nu­ste­bo ne­be­ra­dęs dvi­ra­ čio, ku­rį bu­vo pa­li­kęs lau­ke ne­ pri­ra­kin­tą. Tą­dien vy­ras lan­kė­ si Kre­tin­gos bib­lio­te­ko­je, Vil­ niaus g. Prieš 18 val. išė­jęs iš jos vy­ras ne­be­ra­do sa­vo tūks­ tan­tį li­tų kai­na­vu­sio dvi­ra­čio, ku­rį bu­vo pa­li­kęs prie bib­lio­te­ kos pa­sta­to.

Gin­du­lių kai­me na­mą sta­tan­tis 56 m. klai­pė­die­tis ko­vo 17 d. at­va­žia­vo į sa­vo skly­pą ir pa­ ste­bė­jo, kad sta­tyb­vie­tė­je ne­ bė­ra 27 di­de­lių ak­me­nų. Apie va­gys­tę vy­ras po­li­ci­jai pra­ne­ šė po tri­jų sa­vai­čių. Din­gu­sius ak­me­nis sa­vi­nin­kas įver­ti­no 12 tūkst. li­tų. Dėl įvy­kio pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Pir­ma­die­nį apie 19 val. 48 m. klai­pė­die­tis ban­dė ei­ti ap­snig­ tu tven­ki­nio Du­by­sos g. le­du. Vy­ras neį­ver­ti­no pa­vo­jaus, le­ das jo neiš­lai­kė ir įlū­žo. Žmo­ gus nu­si­ka­pa­no­jo iki be­to­no luo­tų sa­le­lės ir ten lau­kė at­ vyks­tant gel­bė­to­jų. Šie ro­gė­ mis pa­sie­kė ne­lai­mė­lį ir per­da­ vė jį me­di­kams.

Stin­tų žve­jy­bą pa­ženk­li­no mir­tis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Rus­nė­je ne­lai­min­go nu­ti­ki­mo me­ tu žu­vo vy­ras, pa­ry­čiais su ko­le­go­ mis žve­jo­jęs stin­tas.

Vie­tos gy­ven­to­jai ne­pa­me­na at­ve­ jo, kad stint­me­tis bū­tų nu­si­ne­šęs ant kran­to bu­vu­sio žve­jo gy­vy­bę. Krau­pus įvy­kis nu­ti­ko ant­ra­die­nį apie 4.30 val. Ši­lu­tės ra­jo­ne, Rus­ nė­je. Va­di­na­mo­sios tre­čios kran­ti­nės ga­le iš Skir­vy­tės upės stin­tų tink­ lus trau­kė įmo­nės „Ta­ta­miš­kis“ dar­buo­to­jai. „Ry­te ga­vo­me pra­ne­ši­mą iš po­ li­ci­jos apie ne­lai­min­gą at­si­ti­ki­mą. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, žve­jy­bos me­tu dar­buo­to­jai tem­pė tink­lą, ku­rio vie­nas ga­las bai­gė­si vir­ve. Ji bu­vo su­ka­ma ap­link su­ktu­vą, ku­ris bu­vo įtai­sy­tas prie trak­to­riaus“, – įvy­kio ap­lin­ky­bes pa­sa­ko­jo Vals­ty­ bi­nės dar­bo ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos ap­skri­ties sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Džiu­gas.

Įmo­nė­je dir­bęs 52 me­tų A.B. vy­ nio­jo vir­vės ga­lą ant su­ktu­vo. „Pa­na­šu, kad su­ktu­vas įtrau­ kė vy­ro dra­bu­žius ir žmo­gus bu­ vo mir­ti­nai su­ža­lo­tas“, – aiš­ki­no A.Džiu­gas. Dar­bo ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­dė­jo ty­ri­mą. „Aiš­ki­na­mės žmo­gaus sta­tu­ są šio­je įmo­nė­je. Ty­ri­mas dar ne­ baig­tas, ga­li bū­ti, kad bus nu­sta­ty­ta ir dar­bų sau­gos pa­žei­di­mų“, – sa­ kė A.Džiu­gas. Ši­lu­tės po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl žve­ jo žū­ties. „Ne­lai­min­gų nu­ti­ki­mų tarp žve­jų pa­si­tai­ky­da­vo. Ta­čiau daž­niau­siai tai bū­da­vo sken­ di­mai ar ki­ti ne­lai­min­gi įvy­kiai van­de­ny­je. Pa­na­šaus at­ve­jo, kaip šis, ne­pa­me­nu“, – ti­ki­no A.Džiu­gas. Lie­tu­vos įmo­nė­se per­nai įvy­ ko 53 mir­ti­ni ir 139 sun­kūs ne­lai­ min­gi at­si­ti­ki­mai dar­be. Per tris šių me­tų mė­ne­sius jau už­fik­suo­tos 10 dar­buo­to­jų mir­tys.

In­te­re­sai: Kark­lės gy­ven­to­jai mė­gi­na nu­gin­čy­ti spren­di­mą ta­ką jū­ros link ties­ti per pri­va­tų so­dą ir siū­lo jį

pa­kreip­ti per iš­nuo­mo­tas vals­ty­bi­nes že­mes.

Kark­lė­je – mū­šis dėl ta­ke­lio Ar­tė­jant va­sa­ros se­zo­nui, Kark­lė­je už­vi­ rė dis­ku­si­ja, kur įreng­ti jū­ros link ve­dan­ tį ta­ke­lį. Pie­ti­nė­je kai­mo da­ly­je ta­kas de­ta­ liuo­ju pla­nu su­for­muo­tas ko­ne per pri­ va­taus skly­po so­dą ir tai pik­ti­na so­dy­bos šei­mi­nin­kus, ta­čiau teis­mo spren­di­mai jiems bu­vo ne­pa­lan­kūs. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ta­kas – per so­dą?

Ne­lai­mė: žve­jai ne­pa­me­na to­kio at­ve­jo, kad tink­lo vir­vę su­kęs su­ktu­

vas bū­tų mir­ti­nai su­ža­lo­jęs žmogų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gir­tas vy­ras pa­ko­rė šu­niu­ką Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Rie­ta­vo po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai su­lai­ kė 30-me­tį vy­rą, ku­ris mu­šė su­gy­ ven­ti­nę, jos ma­mą bei su­si­do­ro­jo su šu­ni­mi.

Už­va­kar po pie­tų pa­rei­gū­nai sku­ bė­jo į Pa­jū­rio kai­mą ne­to­li Rie­ta­vo, kur la­bai gir­tas vy­ras smur­ta­vo prieš šei­mos na­res. 2,48 pro­mi­lės į al­ko­ ho­lio ma­tuok­lį įpū­tęs vy­ras stum­ dė gy­ve­ni­mo drau­gę ir jos ma­mą. La­biau­siai mo­te­rys iš­si­gan­do, kai

įsiu­tęs vy­ras čiu­po ma­žą šu­niu­ką ir jį pa­ko­rė. Vė­liau pa­rei­gū­nams smur­tau­to­ jas aiš­ki­no taip au­gin­ti­nį nu­bau­dęs už viš­tų vai­ky­mą. Vei­kiau­siai ke­tur­ko­jis su­lau­kė šei­mi­nin­ko rūs­ty­bės, kai puo­lė lo­ti ant na­muo­se triukš­mą kė­lu­sio bei mo­te­ris stum­džiu­sio vy­ro. Rie­ta­vo ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl smur­to ar­ti­mo­je ap­lin­ko­je bei žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais. Įta­ria­ma­sis už­da­ry­tas į Plun­gės po­li­ci­jos areš­ti­nę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Yra ne­skun­džia­ma teis­mo nu­tar­ tis. Pri­va­ti­nin­kas tu­ri su­si­tai­ky­ti, nes gre­ta jo skly­po yra nu­sta­ty­tas ser­vi­tu­tas. Poil­siau­to­jams pa­lik­tas priė­ji­mas prie jū­ros tarp Al­man­ to Me­lai­kos skly­po ir gre­ta esan­ čios įmo­nei „Ge­ros ato­sto­gos“ iš­ nuo­mo­tos te­ri­to­ri­jos“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Vid­man­tas Bui­vy­das. Kark­lės kai­mo se­niū­nai­tė Ra­ sa Bu­čie­nė ti­ki­no, kad val­džios rū­ pi­ni­ma­sis poil­siau­to­jais pa­žei­džia vie­tos gy­ven­to­jų in­te­re­sus. „Kam pa­tik­tų, jei per kie­mą nuo­ lat vaikš­ti­nė­tų žmo­nės? Juk skly­ po sa­vi­nin­ko in­te­re­sų taip pat tu­ ri bū­ti pai­so­ma. Mes siū­lė­me ki­tus va­rian­tus. Ta­kas ga­li bū­ti for­muo­ ja­mas ša­lia „Žil­vi­čio“ poil­sia­vie­tės te­ri­to­ri­jos“, – aiš­ki­no R.Bu­čie­nė. Bi­jo pe­do­fi­lų

V.Bui­vy­do nuo­mo­ne, toks siū­ly­mas yra ab­sur­diš­kas.

„Ne­jau­gi mes ne­be­no­ri­me, kad vai­kai tu­rė­tų sto­vyk­la­vie­tę prie jū­ ros? Tai neį­ma­no­mas da­ly­kas. Vai­ kų na­me­liai bū­tų abi­pus ta­ko. Juo ga­lė­tų ir nak­ti­mis vaikš­čio­ti žmo­ nės. Juk ne vi­si yra tai­kūs“, – pa­ ste­bė­jo V.Bui­vy­das. Kark­lės se­niū­nai­tė pik­ti­no­si, kad „Žil­vi­čio“ poil­sia­vie­tė įkur­ ta vals­ty­bi­nia­me skly­pe ir jo ra­ jo­no val­džia ne­no­ri at­rėž­ti bend­ ram ta­kui. „Ap­link yra du vals­ty­bi­niai skly­ pai – vie­nas vai­kų poil­sia­vie­tės, ki­ tas iš­nuo­mo­tas įmo­nei. Ko­dėl bū­ ti­nai iš pri­va­taus skly­po rei­kia „išim­ti“ te­ri­to­ri­ją ta­kui? Aiš­ki­na­ ma, kad poil­siau­jan­tys vai­kai ten jau­sis ne­sau­giai, nes juos ga­li už­ pul­ti pe­do­fi­lai, ei­nan­tys ta­ku. O mes, gy­ven­to­jai, la­bai sau­giai tu­ ri­me jaus­tis?“ – klau­sė Kark­lės se­ niū­nai­tė. R.Bu­čie­nė pa­ste­bė­jo, jog dėl val­ džios nu­ma­ty­to pės­čių­jų ta­ke­lio ir pa­tvir­tin­to de­ta­lio­jo pla­no vie­tos gy­ven­to­jas vargs­ta tvar­ky­da­mas sa­vo nuo­sa­vy­bės do­ku­men­tus. „Čia vi­si mus kal­ti­na, kad esa­me tvo­rų tvė­rė­jai, te­ri­to­ri­jų už­gro­bė­

jai, o mes, vie­tos bend­ruo­me­nė, kaip tik sa­ko­me, jog rei­kia ieš­ko­ ti al­ter­na­ty­vų ir gy­ven­to­jams tu­ri bū­ti įreng­ti ta­kai jū­ros link. Gal net ir lai­ki­ni, kol paaiš­kės si­tua­ci­ja“, – tei­gė R.Bu­čie­nė. Pi­ni­gų dar­bams nė­ra

Pri­va­taus skly­po šei­mi­nin­kas siū­ lo komp­ro­mi­są ir siū­lo ta­ką įreng­ti apei­nant jo skly­pą. „Jei su­tik­tų kai­my­ni­nio skly­po šei­mi­nin­kai, ga­li­ma bū­tų iš­spręs­ ti si­tua­ci­ją ir ne­lies­ti žmo­gaus jau

Kark­lės se­niū­nai­tė pik­ti­no­si, kad „Žil­ vi­čio“ poil­sia­vie­tė įkur­ta vals­ty­bi­nia­ me skly­pe ir jo ra­jo­ no val­džia ne­no­ri at­ rėž­ti bend­ram ta­kui.

įreng­tų var­tų, pa­so­din­tų vais­me­ džių. Rei­kė­tų paim­ti da­lį vals­ty­ bi­nės že­mės te­ri­to­ri­jos iš įmo­nės „Ge­ros ato­sto­gos“ skly­po ir su­for­ muo­ti ser­vi­tu­tą“, – aiš­ki­no V.Bui­ vy­das. Gin­čo da­ly­viai tu­rės su­si­tik­ti dar kar­tą ir tik tuo­met paaiš­kės, kaip bus nu­spręs­ta ties­ti ta­ką. Ta­čiau poil­siau­to­jai šią va­sa­rą nau­jo ta­ko dar neiš­vys. „Pi­ni­gų šiems dar­bams ne­nu­ ma­ty­ta. Be­je, vie­tos bend­ruo­me­ nė ga­lė­tų pa­si­reikš­ti per vie­ti­nius pro­jek­tus. Kai­mo bend­ruo­me­nės ga­li gau­ti fi­nan­sa­vi­mą to­kiems dar­ bams“, – pa­ste­bė­jo V.Bui­vy­das.

9

trečiadienis, balandžio 10, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,14 %

+0,31 %

1,5 pro­c.

me­ti­nė inf­lia­ci­ja fik­suo­ta ko­vą.

–0,11 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

Pas mi­nist­rą – iš mo­te­rų krep­ši­nio

€

Fi­nan­sų mi­nist­ro Ri­man­to Ša­džiaus pa­ta­rė­ ju vie­šie­siems ry­šiams ta­po Ros­val­das Gor­ ba­čio­vas (nuotr.). Jis iki 2010 m. lie­pos tre­ jus me­tus yra dir­bęs „Or­len Lie­tu­vos“ ko­ mu­ni­ka­ci­jos va­do­vu, pa­skui va­do­va­vo Ma­ žei­kių spor­to cent­rui, o pa­sta­ruo­ju me­ tu bu­vo mo­te­rų krep­ši­nio klu­bo „Ki­birkš­ tis“ va­do­vu. Anks­čiau jis yra dir­bęs „Teo LT“, „Sno­re“, te­le­vi­zi­jo­se LNK ir TV3, nu­ša­lin­to­jo pre­zi­den­to Ro­lan­do Pak­so at­sto­vu spau­dai.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0530 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0464 JAV do­le­ris 1 2,6500 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6061 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9270 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3584 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6231 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4867 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8356

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,4954 % –0,7384 % –0,3235 % –0,2182 % +0,0203 % +0,6697 % –0,2481 % +0,8269 % –0,2357 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,93

4,69

2,43

„Apoil“

4,86

4,63

2,39

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,46 dol. už 1 brl. 104,66 dol. už 1 brl.

Du­jų rin­ka sken­di tam­so­je Lie­tu­vos ir vi­sų Bal­ti­jos ša­lių gam­ ti­nių du­jų rin­ko­je yra daug tam­sos – jo­je trūks­ta skaid­ru­mo. Tai tei­gia vy­riau­sia­sis Pre­zi­den­tės pa­ta­rė­jas Ne­ri­jus Ud­rė­nas.

Pas­ka­ta: cent­ri­nio ban­ko tei­gi­mu, gy­ven­to­jų švie­ti­mas ne­ga­li pa­keis­ti fi­nan­sų rin­kos prie­žiū­ros, bet ga­li

ją pa­da­ry­ti ge­ro­kai efek­ty­ves­nę.

Sauliaus Žiūros / BFL nuotr.

Pamokos apie pinigus Lie­tu­vos ban­kas pra­de­da spe­cia­lią fi­nan­si­nio švie­ti­mo pro­gra­ mą ir taip ti­ki­si išug­dy­ti raš­tin­gą fi­nan­sų var­to­to­ją. Pa­na­šias pro­gra­mas vyk­do ir ko­mer­ci­niai ban­kai. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Skirs pe­lus nuo grū­dų

Pa­sak cent­ri­nio ban­ko val­dy­bos pir­mi­nin­ko Vi­to Va­si­liaus­ko, raš­ tin­gas var­to­to­jas ga­li pa­leng­vin­ti fi­nan­sų rin­kos prie­žiū­rą. „Vi­sų pir­ma, raš­tin­gas var­to­to­jas yra ver­ty­bė pa­ti sa­vai­me, raš­tin­gas var­to­to­jas reiš­kia kon­ku­ren­cin­ges­ nę rin­ką, nes fi­nan­si­niai tar­pi­nin­ kai ir­gi tu­ri pa­si­temp­ti. Raš­tin­gas var­to­to­jas yra efek­ty­vi prie­mo­nė ko­vo­ti su įvai­riau­siais ne­ge­rais da­ ly­kais, pui­ki ga­li­my­bė at­skir­ti pe­ le­nus nuo grū­dų. Ga­liau­siai švie­ ti­mas, mū­sų gal­va, ne­ga­li pa­keis­ti fi­nan­sų rin­kos prie­žiū­ros, bet ga­li ją pa­da­ry­ti ge­ro­kai efek­ty­ves­nę“, – va­kar pri­sta­ty­da­mas fi­nan­si­nio švie­ti­mo pro­gra­mą „Pi­ni­gų bi­tė“ tei­gė V.Va­si­liaus­kas. Pa­sak Lie­tu­vos ban­ko Fi­nan­si­ nių pa­slau­gų ir rin­kų prie­žiū­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Vi­ liaus Ša­po­kos, vi­suo­me­nę švies­ti pla­nuo­ja­ma in­ter­ne­to tink­la­la­py­je pi­ni­gu­bi­te.lt, taip pat bend­ra­dar­ biau­jant su švie­ti­mo ins­ti­tu­ci­jo­ mis, mo­kyk­lo­mis. Anot V.Ša­po­kos, gy­ven­to­jų ty­ri­ mas pa­ro­dė, kad 30 pro­c. jų ne­tu­ri na­mų ūkio biu­dže­to, 34 pro­c. pa­ si­rink­da­mi fi­nan­si­nius pro­duk­tus ne­svars­to jo­kių ki­tų pa­siū­ly­mų, 70 pro­c. ne­tin­ka­mai skai­čiuo­ja su­dė­ ti­nes pa­lū­ka­nas ir tik 43 pro­c. var­ to­to­jų per­skai­to su­tar­tis, su­da­ry­ da­mi fi­nan­si­nius san­do­rius. „Bė­ga­me pa­skui di­de­les pa­lū­ ka­nas, ta­čiau at­sa­ko­my­bę už sa­vo spren­di­mus su­vo­kia­me la­bai ri­bo­

tai. Ne­re­tai il­ga­lai­kius spren­di­mus grin­džia­me emo­ci­jo­mis ar­ba pa­ska­ tin­ti kon­sul­tan­tų. Jais per daug pa­ si­ti­ki­me, nes ne­su­vo­kia­me, kad jie vis­gi yra par­da­vė­jai“, – va­kar spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė V.Ša­po­ka. Jis tei­gė, kad in­ves­ti­ci­jos į in­ for­ma­ci­nį tink­la­la­pį pi­ni­gu­bi­te.lt sie­kė 30 tūkst. li­tų.

Ode­ta Blo­žie­nė:

Fi­nan­si­nių spren­ di­mų rei­kia priim­ti daug, o ne­tin­ka­mas spren­di­mas ga­li su­ ga­din­ti atei­tį. Su­si­rū­pi­no per kri­zę

Ban­ko „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­ nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė Ode­ta Blo­ žie­nė sa­ko, kad fi­nan­si­nio švie­ti­ mo prie­mo­nių ne­bus per daug, nes šiuo me­tu ga­li­my­bių sko­lin­tis ir in­ves­tuo­ti yra daug, ta­čiau fi­ nan­si­nės gy­ven­to­jų ži­nios vis dar ne­pa­kan­ka­mos. Pa­sak jos, su­si­do­mė­ji­mas As­ me­ni­nių fi­nan­sų ins­ti­tu­to pa­slau­ go­mis ypač bu­vo išau­gęs re­ce­si­jos me­tais, kai gy­ven­to­jams rei­kė­jo iš nau­jo mo­ky­tis pla­nuo­ti šei­mos biu­dže­tą, ieš­ko­ti ga­li­my­bių su­ tau­py­ti. Pas­ta­ruo­ju me­tu žmo­ nių, ku­rie krei­pia­si kon­sul­ta­ci­jos, skai­čius kiek su­ma­žė­jęs. „Fi­nan­si­nis švie­ti­mas tu­ri pra­si­ dė­ti dar esant anks­ty­vo am­žiaus ir vyk­ti nuo­la­t. Tai la­bai svar­bu, nes, kad ir kaip ten bū­tų, pi­ni­gai mus ly­

di vi­są gy­ve­ni­mą. Fi­nan­si­nių spren­ di­mų rei­kia priim­ti daug, o ne­tin­ ka­mas spren­di­mas ga­li su­ga­din­ti atei­tį“, – kal­bė­jo O.Blo­žie­nė. Ke­tu­rios gru­pės

Anot as­me­ni­nių fi­nan­sų eks­per­ tės, ma­žiau­siai pa­ta­ri­mų, kaip pla­nuo­ti fi­nan­sus, pri­rei­kia vy­ res­n io am­ž iaus gy­ven­to­jams, pen­si­nin­kams, nes šie žmo­nės gy­ve­ni­me va­do­vau­ja­si sa­vo pa­ tir­ti­mi ir iš­muš­ti juos iš vė­žių sun­ku. Pa­sak O.Blo­žie­nės, kal­ bant apie fi­nan­si­nį švie­ti­mą pa­ gal am­žių ga­li­ma iš­skir­ti ke­tu­rias gy­ven­to­jų gru­pes. „Pir­mo­ji gru­pė – tai vai­kai ir paaug­liai iki 18 me­tų. Jie dar ne­ gau­na pa­ja­mų, ta­čiau jau nuo 7 me­tų ga­li tu­rė­ti ban­ko kor­te­lę, nau­do­tis elekt­ro­ni­nės ban­ki­nin­ kys­tės pa­slau­go­mis. Ant­ro­ji gru­ pė – tai 18–25 me­tų jau­nuo­liai, iš­va­žia­vę stu­di­juo­ti ir su­si­dū­rę su nau­jais iš­šū­kiais bei ga­li­my­bė­mis. To­kiu me­tu yra la­bai daug no­ro, ta­čiau pa­tir­ties dar nė­ra, tad pa­ da­ry­ti klai­dą la­bai leng­va. Tre­čia­jai gy­ven­to­jų gru­pei pri­ skir­čiau 25–40 me­tų jau­nus žmo­ nes. To­kiu me­tu at­si­ran­da šei­mos, įsi­pa­rei­go­ji­mai, bend­ri šei­mos biu­ dže­tai. Ket­vir­to­ji gru­pė – tai su­ bren­dę ke­tu­rias­de­šimt­me­čiai ir vy­res­ni gy­ven­to­jai, ku­rie daž­niau­ siai jau tu­ri di­de­lių fi­nan­si­nių įsi­ pa­rei­go­ji­mų, ta­čiau jiems jau rū­pi ir in­ves­ti­ci­jos. Be to, to­kie žmo­nės tu­ri ne tik mo­kė­ti elg­tis su pi­ni­gais, bet ir iš­mok­ti mo­ky­ti sa­vo vai­kus“, – sa­kė „Swed­bank“ As­me­ni­nių fi­ nan­sų ins­ti­tu­to va­do­vė.

Pa­sak jo, nie­kas tiks­liai ne­ži­no, ar Lie­tu­va tik­rai už du­jas mo­ka bran­ giau­siai Eu­ro­po­je, to­dėl ti­ki­ma­ si, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ty­ri­mas su­teiks dau­giau aiš­ku­mo. „Trūks­ta skaid­ru­mo du­jų rin­ ko­je ši­ta­me Bal­ti­jos ša­lių re­gio­ ne, nes, kaip ži­no­me, Va­ka­rų Eu­ ro­po­je, Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je, yra va­di­na­mie­ji pre­ky­bos taš­kai, pre­ ky­bos ter­mi­na­lai – hu­bai, kur du­ jo­mis pre­kiau­ja­ma skaid­riai ir tos kai­nos yra ži­no­mos. Ši­čia – la­bai daug tam­sos. Ir Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos ty­ri­mas dėl ga­li­mo „Gazp­ rom“ pikt­nau­džia­vi­mo do­mi­nuo­ jan­čia pa­dė­ti­mi iš tie­sų pa­ro­dys, kiek kas iš tik­rų­jų mo­ka“, – va­kar

in­ter­viu Ži­nių ra­di­jui sa­kė N.Ud­ rė­nas. Anot jo, du­jų kai­nos svy­ruo­ja, nė­ra skaid­riai ma­to­mo at­si­skai­ty­ mo, to­dėl kai­nas ver­tin­ti sun­ku. „Taip, yra tam tik­rų ži­nių, kad da­bar Lie­tu­va už ki­tas Bal­ti­jos ša­ lis mo­ka dau­giau, ir tas skir­tu­mas yra maž­daug 10–15 pro­c., bet tai komp­lek­si­nis klau­si­mas. Lie­tu­ va tu­ri tran­zi­tą per Bal­ta­ru­si­ją – tad gal­būt tas tran­zi­to mo­kes­tis yra tam tik­ra kai­nos da­lis, Lat­vi­ja gal­būt tu­ri nuo­lai­dų dėl In­ču­kal­no sau­gyk­los“, – sa­kė N.Ud­rė­nas. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius nuo­lat kar­to­ja, kad Lie­tu­va už du­ jas mo­ka bran­giau­siai Eu­ro­po­ je. Vi­du­ti­nė į Lie­tu­vą im­por­tuo­ tų gam­ti­nių du­jų kai­na sau­sį sie­kė 1250 li­tų už tūks­tan­tį ku­bi­nių met­ rų, kaip ro­do Kai­nų ko­mi­si­jos duo­ me­nys. „Klaipėdos“, BNS inf.

Verslo santykių stiprinimas netradicinėmis priemonėmis Dažnai svarbiausi verslo sprendimai priimami ne tarp baltų kabuneto sienų, bet neformalioje aplinkoje. Pietūs, golfo žaidimas, drauge stebimos sporto rungtynės ar koncertas gali sustiprinti verslo santykius ne tik su partneriais, bet ir su kolektyvu. Jau dvejus metus „Švyturio“ arena kuria naujas verslo susitikimų tradicijas Klaipėdos regione ir kviečia įmonių partnerius bei jų darbuotojus susitikti „CSC Telecom“ klube. Kartu praleistas laisvalaikis – puikus būdas geriems santykiams puoselėti. „CSC Telecom“ Klubas – išskirtinė erdvė mėgautis renginiais

„Švyturio“ arenoje įsikūręs „CSC Telecom“ Klubas – tai atskira erdvė įrengta stebėti arenoje vykstančius renginius patogiau bei išskirtiniau. Klubo nariai turi asmenines kėdes, naudojasi atskiru įėjimu į areną, automobilių stovėjimo aikštele bei kitais klubo privalumais. Klubo nariai nuolat asmeniškai bei iš anksto elektroniniu paštu gauna informaciją apie „Švyturio“ arenoje vykstančius renginius. Įmonės, įsigijusios metinę klubo narystę, turi galimybę stiprinti ryšius su verslo partneriais, mėgaudamiesi renginiais išskirtinėje erdvėje, arba motyvuoti įmonės darbuotojus, kuriems lankymasis renginiuose gali būti puiki skatinamoji priemonė. „Švyturio“ arenoje – renginių įvairovė

„Švyturio“ arena – vienintelė daugiafunkcinė arena Vakarų Lietuvoje.

Erdvių techninės transformavimo galimybės „Švyturio“ areną leidžia pritaikyti įvairaus pobūdžio renginiams – sporto varžyboms, koncertams, ledo ir cirko pasirodymams, parodoms. Per pirmąjį 2011–2012 m. sezoną arenoje įvyko 75 renginiai, o ir antrąjį sezoną netrūksta įdomių renginių, į kuriuos arena kvies ir vasarą. „Sieksime, jog ir trečiąjį klubo sezoną arenoje vyktų ne mažiau įvairių renginių“, – garantavo „Švyturio“ arenos direktorė Jolita Krickė. Švyturio arenoje jau suplanuoti tiek Lietuvos muzikos grandų, tokių kaip Andrius Mamontovas, „Rondo“ koncertai, tiek vaikų ir tėvelių mėgstamų „Tele Bim Bam“ ir cirko, tiek kasmet laukiami bei vis kitokie ledo ir „Žuvėdros“ pasirodymai ir, žinoma, pasaulinio garso užsienio atlikėjų koncertai. Naujojo sezono narystė jau prekyboje

„Klube yra tik 360 vietų, todėl norintiems visus metus renginius stebėti patogiai ir išskirtinai reikėtų suskubti, nes šiuo metu galima rinktis iš pačių patogiausių vietų ir narystę įsigyti palankiausiomis sąlygomis“, – sakė „Švyturio“ arenos pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilma Vainorė. 2013–2014 m. sezonui, kuris prasidės rugsėjo 1 d., Klubo narystė jau platinama. Daugiau informacijos galite rasti www.svyturioarena. lt arba mob. tel. 8 656 58 573. Užs. 1097708

10

TREČIADIENIS, balandžio 10, 2013

rubrika

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Ar­chi­tek­tū­ra, lei­džian­ti pri Ru­si­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­ma­me kon­kur­se pri­ zi­nę vie­tą pel­nęs ar­chi­tek­tas Vla­das Bal­ sys at­vi­ras – ne­se­niai iš Je­ka­te­rin­bur­go at­skrie­ju­si ži­nia jam ne­ta­po di­de­liu ne­ ti­kė­tu­mu. Ak­ty­viai įvai­riuo­se kon­kur­si­ niuo­se ren­gi­niuo­se, pa­ro­do­se da­ly­vau­ jan­čio klai­pė­die­čio pro­jek­tai ne­re­tai su­ lau­kia aukš­čiau­sių įver­ti­ni­mų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pa­de­da pa­lai­ky­ti „for­mą“

Šį­kart tarp­tau­ti­nia­me ar­chi­tek­tū­ ros ir di­zai­no fes­ti­va­ly­je-kon­kur­se „Eu­ra­zi­jos pre­mi­ja 2012“ kū­rė­jui pri­pa­ži­ni­mą pel­nė pro­jek­tas „Me­ lan­cho­li­ja“. „Gy­ve­na­mų­jų na­mų ar­chi­tek­tū­ros“ no­mi­na­ci­jo­je pro­ fe­sio­na­lų ka­te­go­ri­jo­je V.Bal­siui bu­ vo skir­ta pir­mo­ji vie­ta.

Vla­das Bal­sys:

Vi­si no­rė­tu­me da­ry­ti tik tai, kas mums pa­ tin­ka, ir dar iš to gau­ti mak­si­ma­lų ma­lo­nu­ mą bei nau­dą. Ta­čiau gy­ve­ni­mas dik­tuo­ja sa­vas są­ly­gas.

De­šim­tus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­ mas ren­gi­nys tarp šios sri­ties spe­ cia­lis­tų ge­rai ži­no­mas ne tik Ru­ si­jo­je, bet ir už jos ri­bų. Kon­kur­so tiks­las – su­pa­žin­din­ti vi­suo­me­ nę su šiuo­lai­ki­niais ar­chi­tek­tū­ros ir di­zai­no pa­sie­ki­mais, keis­tis pa­ tir­ti­mi, ska­tin­ti ir plė­to­ti ino­va­ci­ jas vie­ti­nė­je rin­ko­je. 2012–2013 m. „Eu­ra­zi­jos pre­mi­ jai“ pa­teik­ta per 400 pro­fe­sio­na­lų ir stu­den­tų dar­bų, ku­riuos ver­ti­no tarp­tau­ti­nė ar­chi­tek­tų ir di­zai­ne­ rių ko­mi­si­ja iš Ru­si­jos, Ja­po­ni­jos,

Hon­kon­go, Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos. V.Bal­sys pa­sa­ko­jo, jog, kaip įpras­ tai, in­for­ma­ci­ją apie šį kon­kur­są ap­ti­ko in­ter­ne­te. „Ša­lia pa­grin­di­nio dar­bo įvai­ riuo­se kon­kur­suo­se, pa­ro­do­se da­ ly­vau­ju po du tris kar­tus per me­tus. Tai tar­si koks pa­si­mankš­ti­ni­mas, pa­si­tik­ri­ni­mas“, – kal­bė­jo ar­chi­ tek­tas. Erd­vės pu­siaus­vy­ra

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, jo pa­teik­tas pro­jek­tas „Me­lan­cho­li­ja“ ne­bu­vo su­kur­tas konk­re­čiai šiam kon­kur­ sui, tie­siog tuo me­tu jam iš­mu­šė tin­ka­mas lai­kas. „Gal­vo­je tu­riu daug pro­jek­tų, ku­rių ne­ten­ka įgy­ven­din­ti, nes ne tie klien­tai, ne ta si­tua­ci­ja. Tad aš Dermė: architektas neabejoja, jog išgryninto balta-juoda kolorito statinys į peizažą puikiai įsilietų ne tik žiemą. juos rea­li­zuo­ju per kon­kur­sus, pa­ mo rū­sys, įleis­tas į že­mę. Vis­kas ro­das. Vi­si no­rė­tu­me da­ry­ti tik tai, ti mė­gau­tis lė­tes­ne lai­ko tėk­me, Svar­biau­sia – idė­ja kas mums pa­tin­ka, ir dar iš to gau­ – tai ar­chi­tek­to trans­liuo­ja­mos Pa­sak kū­rė­jo, šis pro­jek­tas – ne įma­no­ma, pa­sau­ly­je to­kie na­mai „po­pie­ri­nis“, pa­ro­di­nis, jis vi­siš­kai pro­jek­tuo­ja­mi“, – pa­ti­ki­no kū­ ti mak­si­ma­lų ma­lo­nu­mą bei nau­ do­mi­nan­tės. dą. Ta­čiau gy­ve­ni­mas dik­tuo­ja sa­ „Me­lan­cho­li­ja man aso­ci­juo­ja­ įma­no­mas rea­ly­bė­je, ta­čiau V.Bal­ rė­jas. „Me­lan­cho­li­ja“ – vie­no aukš­to vas są­ly­gas, tad ten­ka tai­ky­tis prie si ne su liū­de­siu, nei­gia­ma emo­ci­ sys pri­si­pa­ži­no, jog neį­si­vaiz­duo­tų su man­sar­da būs­tas – funk­cio­na­ ki­tų no­rų“, – pri­pa­ži­no V.Bal­sys. ja, prie­šin­gai – ma­no gal­va, tai yra jo mies­to ap­lin­ko­je. „Vi­si ma­no pro­jek­tai ga­li bū­ lus, pri­tai­ky­tas šiuo­lai­ki­nio žmo­ Žmo­gaus ry­šys su gam­ta, ty­la, bū­vis, kai žmo­gus il­si­si, kai jau­čia­ ra­my­bė ir ap­lin­kos šva­ra, ypa­tin­ si ge­rai“, – sa­vą in­terp­re­ta­ci­ją pa­ ti įgy­ven­din­ti, net „Ne­ma­to­mas gaus reik­mėms. Apie 260 kv. m na­mas“. Nes iš es­mės tai kaip na­ plo­to na­mas struk­tū­riš­kai pa­da­ly­ ga erd­vės pu­siaus­vy­ra, lei­džian­ tei­kė ar­chi­tek­tas.

Moto: kūrėjui artima minimalizmo tema atsispindi ir jo darbuose – čia lenkiamasi švariai, neperkrautai erdvei ir formoms.

11

TREČIADIENIS, balandžio 10, 2013

namai

i­stab­dy­ti lai­ką

Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, būs­to fa­sa­dui pa­si­rink­tas bal­tas be­to­nas mū­sų ša­ly­je neįp­ras­tas, ne­prak­ tiš­ku lai­ko­mas spren­di­mas, ta­čiau sve­tur jis pui­kiai pri­tai­ko­mas ir gy­ vuo­ja. Pa­sak V.Bal­sio, Lie­tu­vo­je dau­ ge­lis lin­kę sta­ty­tis sau­gų būs­tą, ir šis po­žiū­ris su­si­for­ma­vęs dar vai­ kys­tė­je.

Šiame projekte technologijos mažiausiai ką lemia. Medžiaga architektūroje yra labai lanksti, galima daryti beveik viską, svarbiausia – idėja, ką mes norime pasakyti.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė V.Bal­sio veik­los sri­tys: ar­chi­tek­tū­ra ir me­nas. Jis yra Lie­tu­vos ar­chi­tek­ tų są­jun­gos ir Me­no kū­rė­jų są­jun­ gos na­r ys. Daž­nai da­ly­vau­ja įvai­ rio­se šiuo­lai­k i­n io me­no pa­ro­do­ se, kont­ra­me­n i­n iuo­se pro­ce­suo­ se ir tarp­tau­t i­n iuo­se ar­chi­tek­t ū­r i­ niuo­se kon­kur­suo­se, ku­riuo­se ieš­ ko­ma nau­jų idė­jų ir drą­siai kei­čia­ mos ga­li­my­bių ri­bos.

Skai­čiai ir fak­tai Per aš­tuo­ne­rius me­tus kon­kur­si­

nė­je „Eu­ra­zi­jos pre­mi­jos“ pro­gra­mo­ je da­ly­va­vo apie 3 tūkst. pro­fe­sio­na­ lių ar­chi­tek­tų ir di­zai­ne­rių, iš jų per 150 – už­sie­nio spe­cia­lis­tai, pra­de­ dant Eu­ro­pa, Azi­ja ir bai­giant Ame­ ri­ka. Dar­bų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je „tei­

tas į dvi da­lis. Vie­no­je jų su­pro­jek­ tuo­tas ga­ra­žas tech­ni­nės-ūki­nės pa­tal­pos, sve­čiams skir­ta erd­vė. Ki­to­je da­ly­je – šei­mi­nin­kų mie­ga­ mie­ji, sve­tai­nė, vir­tu­vė, sa­ni­ta­ri­ niai maz­gai ir ki­ta. „Šia­me pro­jek­te tech­no­lo­gi­jos ma­žiau­siai ką le­mia. Me­džia­ga ar­ chi­tek­tū­ro­je yra la­bai lanks­ti, ga­li­

Pro­jek­to vi­zua­li­za­ci­jos

ma da­ry­ti be­veik vis­ką, svar­biau­sia – idė­ja, ką mes no­ri­me pa­sa­ky­ti“, – kal­bė­jo V.Bal­sys. Iš kas­die­nės ap­lin­kos, gam­tos, žmo­nių įkvė­pi­mo be­si­se­mian­tis kū­rė­jas ne­nei­gė, jog la­biau­siai jį do­mi­nan­čios te­mos vis dėl­to yra mi­ni­ma­liz­mas, tuš­tu­ma, re­duk­ ci­ja, nyks­mo idė­jos. Tai, be abe­

jo, at­si­spin­di ir jo idė­jo­se, pro­ jek­tuo­se. Lin­kę į graž­by­lys­tę

Kon­kur­si­niam dar­bui ar­chi­tek­tas pa­si­rin­ko iki dvie­jų do­mi­nuo­jan­ čių to­nų – bal­ta ir juo­da – iš­gry­ nin­tą ko­lo­ri­tą, tie­sias li­ni­jas, ne­ pre­ten­zin­gas for­mas.

Projektas: apie 260 kv. m ploto namas struktūriškai „skyla“ į dvi dalis (pirmojo aukšto planas).

Tad svar­biau­sia, kad na­mas ne­ nug­riū­tų, bū­tų tvir­tas, tvar­kin­gas bei tru­pu­tį ge­res­nis ir gra­žes­nis už kai­my­no. „Sa­vo pa­sta­tais, sa­vo es­te­ti­niu su­vo­ki­mu esa­me lin­kę į graž­by­lys­ tę, tuš­čia­žo­džia­vi­mą, ir to­kie kaip šis pro­jek­tai nė­ra ar­ti­mi mū­sų re­ gio­nui. Daž­niau­siai tau­tie­čiai no­ ri iš­si­skir­ti ir sa­vo na­mais, ir au­ to­mo­bi­liais, ta­čiau ta­da pri­rei­kia mak­si­ma­liai pa­stan­gų, spal­vų, ele­ men­tų, for­mų ir išei­na kaž­ko­kia ka­ko­fo­ni­ja, bu­ta­fo­ri­ja. Gal žmo­nės ma­no, kad ne­da­ry­da­mi nie­ko ar­ba da­ry­da­mi ma­žai jie neiš­sis­kirs“, – svars­tė kū­rė­jas.

sė­ja­vo“ to­kios pa­sau­li­nės ar­chi­tek­ tū­ros žvaigž­dės kaip Mas­si­mi­lia­no Fuk­sas, Jea­nas-Fran­çois Ca­bes­ta­ nas ir ki­ti. Dau­giau nei 200 kon­kur­si­nių dar­

bų sa­vo­se no­mi­na­ci­jo­se pel­nė ti­tu­ lus ir pi­ni­gi­nius pri­zus, ku­rių bend­ra su­ma sie­kia per 6 mln. rub­lių (apie 500 tūkst. li­tų). Šie­me­čių nu­ga­lė­to­jų ap­do­va­no­

ji­mų ce­re­mo­ni­ja Je­ka­te­rin­bur­ge vyks ge­gu­žės 28-ąją. Šal­ti­nis: eu­ra­sian-pri­ze.ru.

Nematomas, bet realus Nemažo atgarsio gimtinėje sulaukė kūrėjo projektas „Nematomas namas“, kuris 2010 m. parodoje-konkurse „Individualių namų architektūra tapo „Ge­ riausio namo idėjos“ nominacijos nugalėtoju. Autoriaus sumanymu, „Nema­ tomas namo“ pastatas integruotas po žeme. Tad tas „nuskandintas“ namas tampa sąlygiškai nematomas – išnyksta pastato fasadai, tūris, aukštis, forma tampa nesuvokiami. Kaip savo darbą pristato pats architektas, planinė pasta­ to schema išlieka įprasta ir racionali: formuojamas itin lakoniškas ir papras­ tas kvadrato formos vidinis kiemas, aplink kurį ratu išdėstomos gyvenamo­ jo namo patalpos. Didelio vidinio kiemo erdvės dėka į gyvenamąsias patal­ pas patenka reikiamas kiekis šviesos, o iš pastato patalpų atsiveria minima­ listinis vaizdas, žymintis asketišką ribą tarp dangaus ir žemės. Vidinis kie­ mas sukurtas taip, lyg jo oro masės kiekis būtų skirtas įkvėpti ir pajausti ne­ matomos architektūros ramybę, gylį ir tylą.

12

trečiadienis, balandžio 10, 2013

pasaulis

6,3

ba­lo stip­ru­mo že­mės dre­bė­ji­mas va­kar įvy­ko vos už 90 km nuo Ira­no Bu­šeh­ro ato­mi­nės elekt­ri­nės.

Vie­ni ge­di, ki­ti šven­čia

Siau­tė­jo už­puo­li­kas

Maž­daug 200 žmo­nių pir­ma­die­nį su­si­rin­ ko Lon­do­no pie­ti­nio ra­jo­no Briks­to­no, ta­ pu­sio al­ter­na­ty­vio­sios kul­tū­ros cent­ru, pa­grin­di­nė­je aikš­tė­je džiū­gau­da­mi dėl ži­ nios apie bu­vu­sios Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­je­rės Mar­ga­ret That­cher mir­tį. Ak­ci­ jos da­ly­viai sa­kė tos­tus už šios iš­ki­lios po­ li­ti­kės mir­tį, gė­rė ir šo­ko pa­gal hip­ho­po bei re­gio mu­zi­ką, lei­džia­mą per ga­lin­gas gar­so sis­te­mas.

Vie­nas vy­ras nu­šo­vė 13 žmo­nių, dau­giau­ sia sa­vo gi­mi­nai­čių ir kai­my­nų, tarp jų – ma­ža­me­tį, siau­tė­da­mas vie­na­me kai­ me ne­to­li Ser­bi­jos sos­ti­nės Belg­ra­do. Vė­ liau dar vie­nas su­žeis­ta­sis mi­rė li­go­ni­nė­ je. 60-me­tis Liu­bi­ša Bog­da­no­vi­čius, 1992 m. da­ly­va­vęs Ser­bi­jos bei Kroa­ti­jos ka­re, bu­vo gink­luo­tas pis­to­le­tu ir siau­tė­jo pen­ kiuo­se na­muo­se. Už­puo­li­kas mė­gi­no nu­si­ žu­dy­ti, bet li­ko su­žeis­tas.

Kru­vi­nas ir karš­tas sa­vait­ga­lis Af­ga­nis­ta­ne Li­ko me­tai iki tarp­tau­ti­nių pa­jė­gų pla­nuo­ ja­mo pa­si­trau­ki­mo iš Af­ga­nis­ta­no. Me­tai, per ku­riuos rei­kė­tų pa­da­ry­ti tai, ko ne­ su­ge­bė­ta per dau­giau nei de­šimt­me­tį. Ar tai įma­no­ma? Var­gu. Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas, Eg­lė Še­pe­ty­tė Žu­vo Ame­ri­kos dip­lo­ma­tė

Praė­jęs sa­vait­ga­lis Af­ga­nis­ta­ne bu­ vo kaip nie­kuo­met kru­vi­nas. Šeš­ ta­die­nį per iš­puo­lį ša­lies pie­tuo­se esan­čio­je Za­bu­lo pro­vin­ci­jo­je žu­ vo še­ši NA­TO dar­buo­to­jai, tarp jų – JAV dip­lo­ma­tė. JAV vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry po iš­puo­lio tvir­ti­no, kad ame­ ri­kie­čių pa­rei­gū­nai ir jų ko­le­gos af­ ga­nis­ta­nie­čiai va­žia­vo pa­do­va­no­ti kny­gų vie­nai mo­kyk­lai Ka­la­te, Za­ bu­lo pro­vin­ci­jos sos­ti­nė­je. Jis pri­dū­ rė, kad su­žeis­tų Vals­ty­bės de­par­ta­ men­to dar­buo­to­jų būk­lė – kri­ti­nė.

si Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė. Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja sek­ma­die­nį pa­tvir­ti­no, kad pro­vin­ci­jo­je bu­vo su­žeis­ti du Lie­tu­vos ka­riš­kiai. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Jung­ti­nio šta­bo vir­ši­nin­kas bri­ga­dos ge­ne­ ro­las Vil­man­tas Ta­mo­šai­tis tei­gė, kad at­lie­ka­mas ty­ri­mas dėl iš­puo­ lio, nes lie­tu­vių ka­riš­kius ap­šau­ dė Af­ga­nis­ta­no na­cio­na­li­nės ar­ mi­jos ka­rys. Už­puo­li­mas įvy­ko Lie­tu­vos ka­ rių pa­tru­liui ­va­žiuo­jant pro kont­ ro­lės po­stą. Gra­nats­vai­džio svie­di­ nys pa­tai­kė į au­to­mo­bi­lio bokš­te­lį. Nors jo ne­pra­mu­šė, į trans­por­to prie­mo­nės vi­dų pa­te­ko ske­veld­rų. Pa­sak ge­ne­ro­lo, Af­ga­nis­ta­ne per­ nai įvy­ko 44 to­kio po­bū­džio in­ci­ den­tai, kai iš­puo­lius prieš koa­li­ci­ nių pa­jė­gų at­sto­vus su­ren­gė vie­tos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ar ka­riai. Iš vi­so nuo 2005 m., kai Lie­tu­va pra­dė­jo va­do­vau­ti Go­ro pro­vin­ci­jos at­kū­ri­mo gru­pei, šio­je pro­vin­ci­jo­je bu­vo su­žeis­ta 11 ka­rių, vie­nas ka­rys žu­vo. Lie­tu­va mi­si­ją Go­re pla­nuo­ja baig­ti šiais me­tais. Pas­ku­ti­niai ka­riai pro­vin­ci­ją tu­rė­tų pa­lik­ti rug­sė­jį. Lau­kia daug iš­šū­kių

Vygaudas Ušackas:

Grei­tų po­ky­čių ne­ ga­li­ma ti­kė­tis ša­ly­je, ku­rio­je dar apie 70 pro­c. žmo­nių yra be­ raš­čiai.

Pir­ma­die­nį Af­ga­nis­ta­ne to­liau spro­gi­nė­jo bom­bos. Į piet­va­ka­rius nuo sos­ti­nės Ka­bu­lo esan­čio­je Var­ da­ko pro­vin­ci­jo­je spro­gus pa­ke­lės bom­bai žu­vo 9 žmo­nės, dar 22 bu­ vo su­žeis­ti. Pa­rei­gū­nai pa­reiš­kė, kad iš­puo­ lį or­ga­ni­za­vo Ta­li­ba­nas. Tie­sa, au­ kų nu­si­ne­šė ir NA­TO ant­skry­dis. Ry­tų Af­ga­nis­ta­ne esan­čios Ku­na­ ro pro­vin­ci­jos Ši­ga­lo ra­jo­ne Pa­kis­ ta­no pa­sie­ny­je per ant­skry­dį žu­vo ma­žiau­siai 10 vai­kų. Nu­ken­tė­jo ir Lie­tu­vos ka­riai

Ne­ra­mu­mai at­si­ri­to ir iki Go­ro pro­ vin­ci­jos, ku­rios sau­gu­mu rū­pi­na­

Dien­raš­tis apie si­tua­ci­ją Af­ga­nis­ta­ ne pa­si­tei­ra­vo ES mi­si­jos šio­je ša­ ly­je va­do­vo Vy­gau­do Ušac­ko. – Ko­kį Af­ga­nis­ta­ną ma­to­te po 2014 m., kai ša­ly­je tu­rė­tų ne­ be­lik­ti tarp­tau­ti­nių pa­jė­gų? – Vis­kas pri­klau­sys nuo to, ar Af­ ga­nis­ta­no gy­ven­to­jai su­ge­bės efek­ ty­viai pa­si­nau­do­ti ski­ria­ma tarp­ tau­ti­nės bend­ruo­me­nės pa­ra­ma, ar bus su­kur­ti pa­grin­dai tai­kos su­si­ ta­ri­mui su Ta­li­ba­nu ir, aiš­ku, ar tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė neat­ suks nu­ga­ros bei ne­nut­rauks pa­ra­ mos Af­ga­nis­ta­nui, kaip tai įvy­ko po 1989 m. Jei pa­mi­nė­ti klau­si­mai bus spren­džia­mi tei­gia­mai, ma­nau, Af­ ga­nis­ta­nas pa­ma­žu vys­ty­sis pa­lan­ kia link­me – bus dau­giau sta­bi­lu­ mo, ge­rės eko­no­mi­nė pa­dė­tis, bus ger­bia­mos žmo­gaus tei­sės. Ta­čiau grei­tų po­ky­čių ša­ly­je, ku­ rio­je dar apie 70 pro­c. žmo­nių yra be­raš­čiai, daug skur­do ir la­bai ga­ jos ekst­re­miz­mo bei fun­da­men­ta­liz­ mo idė­jos, ne­rei­kė­tų ti­kė­tis. Af­ga­ nis­ta­no pa­ma­ti­nėms permainoms rei­kia lai­ko. Ir tuos tei­gia­mus po­ ky­čius ga­li padaryti tik pa­tys af­ga­ nis­ta­nie­čiai, pa­re­miant kai­my­nams

Klau­si­mas: tarp­tau­ti­nių pa­jė­gų ka­riai Af­ga­nis­ta­ną pa­liks po me­tų. Ar ši ša­lis tam pa­si­ruo­šu­si?

AFP nuo­tr.

Af­ga­nis­ta­nas – ka­rų dras­ko­ma ša­lis Po ne­sėk­min­gos Ta­ry­bų Są­jun­gos

in­va­zi­jos į Af­ga­nis­ta­ną 1989 m. ša­ly­je ki­lo du pi­lie­ti­niai konf­lik­tai. Vie­nas jų pra­si­dė­jo ne­tru­kus po to, kai 1989 m. pa­si­trau­kė so­vie­tai, ir tę­sė­si iki 1992 m., ki­tas vy­ko nuo 1992 iki 1996 m. Per pir­mą­jį pi­lie­ti­nį ka­rą su Ta­ry­bų Są­jun­gos ka­riais ko­vo­ję JAV ir Pa­kis­ ta­no re­mia­mi mu­dža­he­dai ban­dė nu­ vers­ti so­vie­tams pa­si­trau­kus val­džio­ je li­ku­sią Ta­ry­bų Są­jun­gos re­mia­mą ma­rio­ne­ti­nę vy­riau­sy­bę. Vyks­tant ka­ rui JAV, Sau­do Ara­bi­ja ir Pa­kis­ta­nas suak­ty­vi­no pa­gal­bą mu­dža­he­dams. Šiems 1992 m. nu­ver­tus ko­mu­nis­tų re­ ži­mą pra­si­dė­jo va­di­na­ma­sis ant­ra­sis pi­lie­ti­nis Af­ga­nis­ta­no ka­ras, per ku­rį

ir pa­de­dant tarp­tau­ti­nei bend­ruo­ me­nei. – Ko­kie ES tiks­lai Af­ga­nis­ta­ne? – Už­tik­rin­ti, kad ša­lis vėl ne­tap­ tų tarp­tau­ti­nio te­ro­riz­mo šal­ti­niu, ma­žin­ti skur­dą, siek­ti, kad bū­tų ger­bia­mos žmo­gaus, ypač mo­ters, tei­sės. Mes su­pran­ta­me, jog, re­ miant Af­ga­nis­ta­no gy­ven­to­jų ge­res­ nio ir sau­ges­nio gy­ve­ni­mo po­ky­čius, ša­lis dar il­gą lai­ką pri­klau­sys nuo už­sie­nio fi­nan­si­nės pa­ra­mos. Ta­ čiau pa­ra­ma ma­žės. To­dėl pa­tiems af­ga­nis­ta­nie­čiams la­bai svar­bu skir­ti kaip ga­li­ma dau­giau dė­me­ sio eko­no­mi­kos plėt­rai ir tam, kad bū­tų su­kur­tos pa­lan­kios są­ly­gos in­ ves­tuo­ti. Ša­lis gy­ve­na „ant Men­de­

dėl val­džios ša­ly­je, kurs­to­mi ša­lių kai­ my­nių, ėmė ko­vo­ti bu­vę an­ti­so­vie­ti­ nio pa­si­prie­ši­ni­mo ka­ro va­dai. Jų tar­ pu­sa­vio vai­dai pa­skan­di­no Af­ga­nis­ ta­ną kru­vi­nuo­se mū­šiuo­se. Per pi­lie­ti­nį ka­rą Af­ga­nis­ta­ne kles­tė­jo chao­sas – ci­vi­lių žu­dy­nės, prie­var­ta­vi­ mai ir iš­nau­do­ji­mai. Iš ša­lies per ka­rą pa­ bė­go apie pu­sę mi­li­jo­no žmo­nių. Chao­ sas tę­sė­si tol, kol 1994 m. Kan­da­ha­ro mies­te ki­lo stip­rus re­li­gi­nis-po­li­ti­nis pa­ si­prie­ši­ni­mas – Ta­li­ba­nas. Tuo me­tu Kan­da­ha­rą val­dė ke­li vie­tos puš­tū­nų ka­ro va­dai. Ta­li­bų jie bu­vo iš­vai­ky­ti. Tvar­ką grą­žin­ti su­ge­bė­ję ta­li­bai bu­ vo pa­lan­kiai su­tik­ti ki­tuo­se Pie­tų Af­ ga­nis­ta­no re­gio­nuo­se, ku­rie iki šiol lai­

ko­mi Ta­li­ba­no bas­tio­nu. Grei­tai Ta­li­ ba­nas su­lau­kė pa­gal­bos iš Pa­kis­ta­no ir Sau­do Ara­bi­jos, o 1996 m. ta­li­bai jau ka­ra­lia­vo sos­ti­nė­je Ka­bu­le. Af­ga­nis­ta­ ne bu­vo įves­tas is­la­miš­kas ša­ria­to tei­ se pa­rem­tas val­dy­mo mo­de­lis. Ta­li­bų val­dy­mo me­tais ša­ly­je bu­vo iš es­mės su­nai­kin­tas opi­jaus vers­las, vi­siš­kai nu­ slo­pin­ta ko­mu­nis­ti­nių jė­gų ir bu­vu­sių ka­ro va­dų įta­ka. Nors kon­so­li­duo­da­ mi val­džią ta­li­bai ne­ven­gė rep­re­si­jų, o va­ka­rie­čių aki­mis nau­jo­ji Af­ga­nis­ta­no san­tvar­ka bu­vo nuo­žmu­mo įsi­kū­ni­ji­ mas, dau­ge­liui af­ga­nis­ta­nie­čių po pi­lie­ ti­nių ka­rų su­kel­tų ka­tast­ro­fų ta­li­bai ta­ po jei ne lai­vės, tai bent jau tvar­kos ir sta­bi­lu­mo ga­ran­tu.

le­je­vo len­te­lės“. Jo­je yra per 10 trln. do­le­rių ver­tės auk­so, du­jų, naf­tos, li­čio, re­tų­jų me­ta­lų klo­dų ir kt. Mes ga­li­me pa­dė­ti jiems iš­mok­ti, kaip tuo pa­si­nau­do­ti ir su­kur­ti prie­lai­ das vys­ty­tis eko­no­mi­kai.

vo rim­tas iš­ban­dy­mas ir svar­ bios pa­tir­ties įgi­ji­mas, kaip veik­ti konf­lik­to zo­no­je. Mū­sų ka­rių da­ly­ va­vi­mas NA­TO ISAF mi­si­jo­je stip­ ri­na ir Lie­tu­vos sau­gu­mo ga­ran­ti­ jas. Taip mes pa­ro­do­me, kad mū­sų ša­lis ne tik nau­do­ja­si NA­TO ga­ran­ ti­jo­mis, bet ir pri­si­de­da pa­gal sa­vo ga­li­my­bes prie NA­TO mi­si­jos. Lie­ tu­vos ka­riai taip pat su­kū­rė są­ly­ gas Lie­tu­vos dip­lo­ma­tams dir­bant kar­tu su JAV, Ja­po­ni­jos ir Grai­ki­jos pa­ra­mos tei­kė­jais su­re­mon­tuo­ti mo­kyk­lą, pa­sta­ty­ti nau­ją li­go­ni­nę, nu­ties­ti ke­lius. ES po­li­ci­jos mi­si­jos, ku­rios su­dė­ty­je yra ir lie­tu­vių, at­ sto­vai ap­mo­kė vie­tos po­li­ci­nin­kus ir tei­sė­jus. Da­bar svar­bu, kad šia veik­la už­siim­tų vie­tos val­džia.

– Lie­tu­vos ka­riai jau ruo­šia­si bai­gia­ma­jai mi­si­jai Af­ga­nis­ta­ ne. Koks, jų nuo­mo­ne, mū­sų ka­ riuo­me­nės in­dė­lis į šią mi­si­ją? – Lie­tu­vos ka­riai at­li­ko kil­nią mi­ si­ją už­tik­ri­nant sau­gu­mą Go­ ro pro­vin­ci­jo­je. Prieš du mė­ne­sius da­ly­va­vau iš­kil­min­go­je ce­re­mo­ ni­jo­je, kai Lie­tu­vos ka­riai per­da­vė vi­siš­ką at­sa­ko­my­bę už sau­gu­mą Af­ga­nis­ta­no sau­gu­mo pa­jė­goms. Ma­nau, Lie­tu­vos ka­riams tai bu­

13

trečiadienis, balandžio 10, 2013

sportas

Ketvirtoji „Atlanto“ pergalė Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai nudžiugino savo aistruolius, laimėję ketvirtąsias Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pajėgumas: kaunietėms (mėlyna apranga) pavyko pranokti šeiminin-

kes ir išsaugoti viltis žaisti finale.

Vakar Gargžduose uostamiesčio vienuolikė palaužė „Dainavos“ komandą - 6:1. Uostamiesčio ekipa prieš susitikimą su dzūkais turėjo 9 taškus ir žengė tarp lyderių, o Alytaus ekipa į Žemaitiją atvyko turėdama vos 3 taškus.

Susitikimas: futbolo aistruoliai Gargžduose išvydo gražias „Atlanto“

(geltoni marškinėliai) ir „Dainavos“ rungtynes.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Vytauto Petriko nuotr.

Reikės trečiosios kovos Česlovas Kavarza Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato pusfinalio rezultatas tarp Klaipėdos „Fortūnos“ ir Kauno „Hoptrans-Sirenų“ komandų tapo lygus.

Vakar uostamiestyje pergalę 59:44 šventusios viešnios išlygino santykį – 1:1.

Pirmąjį susitikimą varžovių aikštelėje Garliavoje klaipėdietės buvo laimėjusios 69:68. Trečiosios rungtynės vyks Kauno priemiestyje balandžio 12 dieną. Finale jau vietą užsitikrino Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ krepšininkės. Jos pusfinalyje du kartus nesunkiai įveikė Kauno „AisčiųLSU“ komandą – 69:51 ir 80:51.

Nesėkmė Pasvalyje Priešpaskutiniąsias Lietuvos krepšinio lygos reguliariojo čempionato rungtynes vakar Pasvalyje žaidė Klaipėdos „Neptūno“ penketukas.

Pajėgesni buvo šeimininkai 87:76. Balandžio 12 dieną klaipėdiečiai namie susitiks su Kėdainių „Nevėžiu“. „Klaipėdos“ inf.

Lyderiai: klaipėdiečiai, palyginti su kitų miestų atstovais, pelnė daugiausiai medalių.

Sambo imtynininkų triumfas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Sostinėje vykusiose Lietuvos sambo imtynių pirmenybėse uostamiesčio stipruoliai namo grįžo su 4 aukso, 3 sidabro ir 4 bronzos medaliais.

Kova: susitikimas Pasvalyje buvo svarbus abiem ekipoms.

Vytauto Petriko nuotr.

Sėkmingiausiai klaipėdiečiai pasirodė svorio iki 52 kg grupėje, iškovoję visų spalvų žetonus. Finale susirėmė Andrejus Kravčenka ir Gintaras Katkus. Labiau patyręs G.Katkus pražiopsojo jaunojo varžovo ataką ir turėjo tenkintis vicečempiono vardu. Bronzos medalį iškovojo čempiono brolis Aleksandras Kravčenka. Toks pat nuožmus buvo svorio iki 57 kg grupės finalas. Dėl aukso susikibo 17-metis Aistis Mačerauskas ir triskart šalies čempionas Tomas Mazgeika. Šįkart

patirtis įveikė jaunystę. Po sunkios kovos T.Mazgeika iškovojo ketvirtą čempiono titulą. Vilniuje išsipildė Šarūno Gervės (iki 68 kg) svajonė. Praėjusiais metais finale pralaimėjęs klaipėdietis, šįmet pirmą kartą tapo Lietuvos nugalėtoju. Lemiamoje kovoje mūsų atletas susitiko ir įveikė Europos jaunimo čempionato prizininką Tomą Vaičiulį iš Vilniaus. Antrus metus paeiliui ant aukščiausiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Valdas Kanapeckas (iki 74 kg). Klaipėdietis buvo geriausias gausiausioje (22 dalyviai) grupėje. Tarp atletų, sveriančių iki 82 kg, varžėsi du uostamiesčio atstovai – Robertas Zimkus ir Ramūnas Diburys. Abu jie iškovojo bronzos medalius. Galbūt klaipėdiečiai būtų iškovoję svaresnius žetonus, tačiau burtai jų nepasigailėjo,

pirmosiose kovose jiems lėmę stiprius varžovus, vėliau kovojusius finale. R.Zimkus niekuo nenusileido vilniečiui Arnui Pagojui, tačiau arbitrai, įžvelgę nedidukę varžovo persvarą, užkirto mūsų atletui kelią finalo link. Panaši lemtis ištiko ir R.Diburį, pralaimėjusį vilniečiui Radvilui Matukui. Svorio iki 90 kg grupės finale susiėmė du vienas kito verti varžovai – triskart šalies čempionas klaipėdietis Marius Rudnickas ir 2011 metų Lietuvos pirmenybių nugalėtojas Donatas Nedzinskas iš Vilniaus. Po nuožmios kovos pergalė buvo skirta iš Alytaus kilusiam sportininkui. Bronzos medalį šioje grupėje pelnė Vladimiras Duchinas. Vėliau ant kilimų rungtyniavo senjorai. Čempiono vardą savo amžiaus ir svorio grupėje iškovojo Jurijus Razumilovas, sidabro medaliu pasidabino Romas Perminas.

19

trečiadienis, balandžio 10, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Jūsų perdėtas optimizmas ir klaidingai suprasti idealai turės neigiamos įtakos karjerai. Siekiant pagerinti padėtį darbe, norėsis apgauti aplinkinius. Būkite atsargus, nes pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Jūsų gera koordinacija ir atsidavimas darbui padės įveikti bet kokią užduotį. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Dvyniai (05 21–06 21). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Vėžys (06 22–07 22). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį. Kaip elgtis šioje situacijoje, jums pakuždės intuicija. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės atitrūkęs nuo aplinkinių ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Mergelė (08 24–09 23). Svajokite, juk ne taip dažnai pasitaiko tokių galimybių, nepraleiskite progos ir pasitelkite vaizduotę. Gera knyga ar filmas padės atitrūkti nuo realybės. Svarstyklės (09 24–10 23). Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Skorpionas (10 24–11 22). Teigiamai vertinate savo vaizduotę, domitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nederės su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas šiandien nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Pasinaudokite tuo neatidėliotiniems reikalams ir planams apgalvoti ir įgyvendinti. Vandenis (01 21–02 19). Puikiai seksis patarinėti, remiantis asmenine patirtimi, todėl jūsų populiarumas vis augs. Tinkamai susidorosite su sudėtingomis užduotimis ir pasieksite norimų rezultatų. Žuvys (02 20–03 20). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – ši diena tikrai puiki.

Orai

Artimiausiomis dienomis sušils iki 8 laipsnių, vietomis numatomas nedi­ delis lietus. Šiandien oro temperatū­ ra svyruos tarp 3–6 laipsnių šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais, vie­ tomis šlapdriba arba nedidelis lietus. Ketvirtadienio naktį šals iki 2 laips­ nių šalčio, kritulių nenumatoma. Die­ ną sušils iki 8 laipsnių šilumos, vieto­ mis numatomas nedidelis lietus.

Šiandien, balandžio 10 d.

+3

+5

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+4

Šiauliai

Klaipėda

+4

Panevėžys

+3

Utena

+4

6.43 20.32 13.49

100-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 265 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+3

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +10 Brazilija +26 Briuselis +9 Dublinas +7 Kairas +24 Keiptaunas +20 Kopenhaga +6

kokteilis At­gis „Kri­ti­nės ma­sės“ ak­ci­ja „Kok­tei­l is“ praė­ju­sią sa­vai­tę ra­šė apie bal­t us dvi­ra­čius, sto­v in­čius ne­t i­kė­to­ se pa­s au­l io mies­t ų vie­to­se. Va­d i­na­ mie­ji dvi­ra­čiai vai­duok­l iai penk­ta­d ie­ nį bu­vo pri­tvir­tin­ti ir Klai­pė­do­je. Idė­jos au­to­r iai tvir­t i­na, kad dvi­ra­t i­n in­kams ir tu­r is­tams daž­nai ten­ka va­ž iuo­t i ne­ sau­g io­m is gat­vė­m is, ri­z i­k uo­jant sa­vo gy­v y­be, to­dėl bet ku­r ią aki­m ir­ką ga­l i nu­ken­tė­ti. Jau šio mė­ne­sio pa­sku­ti­nį­jį penk­ta­die­nį – ba­lan­džio 26 d. Klai­pė­do­je vyks pir­mo­ ji šiais me­tais ak­ci­ja „Kri­ti­nė ma­sė“. Jos me­t u dvi­ra­t i­n in­k ų bū­r ys, pa­ju­dė­ jęs nuo pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je esan­čio pre­k y­bos cent­ro, ne­sku­b ė­da­mas pa­ grin­di­nė­mis gat­vė­mis per­va­ž iuos per mies­tą ir fi­ni­šuos Va­sa­ros est­ra­do­je. Anot vie­no ini­cia­to­rių, taip ant dvi­ra­čių sė­din­tys žmo­nės pa­ro­do val­džiai ir au­ to­mo­bi­li­nin­kams, kad dvi­ra­ti­nin­kai yra vi­sa­tei­siai eis­mo da­ly­viai.

Ano­ma­li­ja: va­žiuo­jan­tys dvi­ra­ti­

nin­kai daž­nai trau­kia keis­to el­ge­ sio žmo­nes.

At­sar­giai – ak­lo­ji zo­na Ypa­t in­gas pa­vo­jus dvi­ra­t i­n in­k ui iš­k y­ la tuo­met, kai ša­lia esan­tis di­de­lis au­to­ mo­bi­l is su­ka į de­ši­nę. Vai­r uo­to­jas ga­l i ne­pas­te­bė­ti to­je pa­čio­je eis­mo juos­to­je gre­ta va­žiuo­jan­čio dvi­ra­ti­nin­ko, nes da­ lis prie pat au­to­mo­bi­lio ir zo­na, esan­ti ša­ lia de­ši­nės pu­sės prie­kio, yra „ak­lo­jo­je“ zo­no­je. Olan­di­jo­je be­veik treč­da­lis sun­ kio­mis trau­mo­mis pa­si­bai­gian­čių ne­lai­ min­g ų at­si­ti­ki­mų įvyks­ta dėl „ak­lo­sios“ zo­nos, kai su­ka­ma į de­ši­nę pu­sę.

Ne­mo­ka­mi pa­ta­ri­mai dvi­ra­ti­nin­kams Pri­si­m in­k i­te, kad vai­r uo­to­jas ga­l i jū­sų ne­ma­ty­ti. Ven­k i­te va­ž ia­v i­mo ša­l ia sunk­ve­ž i­mių – ypač ša­lia san­kry­žų, net jei at­stu­mas tarp ša­li­gat­vio ir au­to­mo­bi­lio yra di­de­lis. Bū­k i­te at­sar­g ūs, nes net ir ne­ro­dan­t is po­sū­kio sig­na­lo au­to­mo­bi­lis ga­li stai­ga at­lik­ti ma­nev­rą. Kai lau­k ia­te tuš­čio­je san­k ry­žo­je ir to­je pa­čio­je juos­to­je gre­ta su­sto­ja sunk­ve­ž i­ mis, leis­k i­te jam va­ž iuo­t i pir­mam, kad bū­t u­mė­te tik­r i, ar bus va­ž iuo­ja­ma tie­ siai, ar su­ka­ma.

Links­mie­ji tirš­čiai Gy­dy­to­jas su­si­jau­di­nęs įle­kia į la­vo­ni­nę: „Po­nas Pet­rai­ti, jums la­bai pa­si­se­kė. Sus­ to­jo ne jū­sų pul­sas, o ma­no laik­ro­dis!“ Čes­ka (397 719; „Kok­tei­lis“ ti­ki­si, kad šiais me­tais dvi­ra­ti­nin­kai pa­tirs ma­žiau ne­lai­min­gų atsitikimų)

Londonas +11 Madridas +17 Maskva +8 Minskas +5 Niujorkas +22 Oslas +5 Paryžius +12 Pekinas +13

Praha +9 Ryga +3 Roma +18 Sidnėjus +24 Talinas +4 Tel Avivas +20 Tokijas +17 Varšuva +10

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+3

Alytus

5–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+3

+3

Vardai Agna, Apolonijus, Karijotas, Margarita, Matilda, Mintautas.

balandžio 10-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

0

+5

+4

+1

4

+2

+5

+5

+4

1

+2

+10

+8

+4

8

rytoj

penktadienį

1790 m. įkur­ta JAV pa­ ten­tų sis­te­ma. 1825 m. Ha­va­juo­se bu­ vo ati­da­r y­tas pir­ma­sis vieš­bu­tis. 1849 m. Wal­ter Hunt už­ pa­ten­ta­vo žio­ge­lį. Tei­ses į šį iš­ra­di­mą jis par­da­vė už 100 JAV do­le­rių. 1911 m. nuo plau­čių už­ de­gi­mo mi­rė gar­sus Lie­ tu­vos kom­p o­z i­to­r ius, dai­li­nin­kas bei kul­tū­ros vei­kė­jas Mi­ka­lo­jus Kons­ tan­ti­nas Čiur­lio­nis. Gi­mė 1875 m.

1951 m. Det­roi­te gi­mė žy­mus Ho­li­vu­do ak­to­ rius Ste­ven Sea­gal.

2010 m. leis­da­ma­sis Ru­ si­jo­je, Smo­lens­ke, su­du­žo Len­ki­jos pre­zi­den­to Lech Kac­zyns­ki lėk­tu­vas. Len­ ki­jos pre­zi­den­tas skri­do į Smo­lens­ką pa­mi­nė­ti sta­ li­niz­mo au­kų at­mi­ni­mo – Ka­ty­nės žu­dy­nių 70-ųjų me­ti­nių, kai so­vie­tai iš­žu­ dė tūks­tan­čius len­kų ka­ ri­nin­kų. Len­ki­jos lėk­tu­vu Tu-154 skri­do 96 žmo­nės, iš jų 88 – Len­ki­jos de­le­ga­ ci­jos na­riai. Len­ki­jos pre­ zi­den­tas ir vi­si jį ly­dė­ju­ sie­ji as­me­nys žu­vo.

Prem­je­rų al­gos rū­pė­jo vi­sais lai­kais Prieš­ka­rio Klai­pė­ dos spau­do­je 1936 me­tų ko­vą pa­si­ro­ dė straips­nis, per­ spaus­din­tas iš Lon­ do­no laik­raš­čių, ku­ riuo­se žur­na­lis­tai su­skai­čia­vo, ko­kias al­gas gau­na di­džių­ jų vals­ty­bių mi­nist­ rai pir­mi­nin­kai.

Pinigai: valstybių vadovų algos visais laikas buvo vieša paslaptis, ku­

rią noriai narstė paprasti mirtingieji.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Straips­nis gar­siai pa­va­din­tas „Mi­ nis­te­rių pir­mi­nin­kų al­gos“, paant­ raš­tė – „Kiek gau­na Hit­le­ris, Sta­ li­nas, Mus­so­li­ni, Roos­vel­tas ir Sar­raut?“. To­liau ra­šo­ma: „Lon­do­nas, ko­vo 31 d. Pa­kė­ lus mi­nis­te­riui pir­mi­nin­kui al­gą, Lon­do­no laik­raš­čiai pa­duo­da ži­ nias, ko­kias al­gas gau­na di­džių­jų

vals­ty­bių mi­nis­te­riai pir­mi­nin­kai, ypa­tin­gai to­kie, ku­rių ran­ko­se ran­ da­si dik­ta­to­riš­kos tei­sės. Hit­le­ris: Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris yra vien­gun­gis, ve­ge­ta­ras, t.y. toks, ku­ ris mė­sos ne­val­go. Ir be to, blai­vi­ nin­kas. Jis Vo­kie­ti­jai kai­nuo­ja pi­ giau už vi­sus ki­tus va­do­vus. Vi­są sa­vo apie 120 tūkst. li­tų al­gą jis ati­ duo­da lab­da­rin­giems tiks­lams. Sta­li­nas: So­vie­tų Ru­si­jos tik­ra­ sis dik­ta­to­rius vy­riau­sy­bė­je neu­

Skris­ti bus pa­vo­jin­giau ir bran­giau Ar­t i­miau­siais de­šimt­me­čiais skry­ džius per At­lan­tą ly­dės di­des­nė tur­ bu­len­ci­ja, nes di­dė­jant at­mos­fe­ros tar­šai pa­gau­sės ir va­d i­na­mų­jų oro duo­bių. Dėl to skry­džiai truks il­giau, o bi­l ie­tai kai­nuos bran­g iau. To­k ias iš­va­das moks­l i­n ia­me žur­na­le „Na­ tu­re Cli­ma­te Chan­ge“ pa­tei­kė Di­ džio­sios Bri­ta­n i­jos Re­d in­go uni­ver­

si­te­to eks­per­tai. Šiau­r i­n is tran­sat­ lan­t i­n is oro ko­r i­do­r ius yra vie­nas la­biau­s iai ap­k rau­t ų vi­so­je pla­ne­ to­je. Oro bend­ro­vės sten­g ia­si nea­ fi­šuo­t i nuo­sto­l ių, pa­t ir­t ų dėl pa­žei­ di­mų tur­bu­len­ci­jos zo­no­se, bet eks­ per­tai tei­g ia, kad jie sie­k ia de­šim­t is mi­l i­jo­nų do­le­r ių. ne­wsru.com inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

„Shutterstock“ nuotr.

ži­ma jo­kios aiš­kios vie­tos. Jis gau­ na po 25 sva­rus ster­lin­gų ar­ba apie 750 li­tų per mė­ne­sį, kaip ko­mu­nis­ tų par­ti­jos ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius. Už tai jis vis­ką gau­na dy­kai. Vals­ ty­bei jis kai­nuo­ja po 3 tūkst. sva­rų ar­ba 90 tūkst. li­tų į mė­ne­sį. Tas iš­ lai­das su­da­ro al­gos 100 sar­gy­bi­nių Sta­li­nui ser­gė­ti ir iš­lai­dų trims šar­ vuo­tiems au­to­mo­bi­liams, ku­riuo­se dar ne­se­niai šo­fe­ria­vio išim­ti­nai tik vo­kie­čiai ko­mu­nis­tai.

Mus­so­li­ni: vi­sų dik­ta­to­rių tur­ tin­giau­sias yra Mus­so­li­ni. Kaip mi­nis­te­ris pir­mi­nin­kas jis gau­na 1585 sva­rus ster­lin­gų į me­tus, bet nuo tos al­gos yra at­si­sa­kęs. Mus­ so­li­ni tuo pa­čiu lai­ku yra dar už­ sie­nių rei­ka­lų mi­nis­te­ris, vi­daus rei­ka­lų, ko­lo­ni­jų, kraš­to ap­sau­ gos, jū­rų lai­vy­no ir oro ir dar kor­ po­ra­ci­jų mi­nis­te­ris. Al­ga už vi­sas tas mi­nis­te­ri­jų vie­tas su­da­ro 4380 sva­rų ar­ba apie 131 tūkst. li­tų. Be to, Mus­so­li­ni yra sa­vi­nin­kas laik­ raš­čio „Po­po­lo d‘Italia“. Vi­sos iš­ lai­dos, ko­kias jis pa­da­ro val­džios rei­ka­lams, yra ap­mo­ka­mos vals­ ty­bės. Du­čė tu­ri ke­le­tą au­to­mo­bi­ lių ir gau­na ne­mo­ka­mą va­ži­nė­ji­mą vi­sais ge­le­žin­ke­liais. Roos­vel­tas: gau­na vi­sų dau­giau­ siai – bū­tent 15 tūkst. sva­rų ar­ba 450 tūkst. li­tų me­tams. As­me­ni­ nės Roos­vel­to me­ti­nės pa­ja­mos iš tė­vo pa­lik­to dva­ro sie­kia 30 tūkst. li­tų me­tams. Jo žmo­na gau­na pel­ no iš sa­vo tur­to po 45 tūkst. li­tų me­tams. Be to, Roos­vel­tas už­dir­ba ra­šy­da­mas iki 300 tūkst. li­tų me­ tams, bet vi­są šią su­mą ati­duo­da lab­da­rin­giems rei­ka­lams. Sar­raut – pran­cū­zų mi­nis­te­ris pir­mi­nin­kas gau­na po 48 tūkst. li­tų me­tams. Vals­ty­bė jam dar ap­mo­ka bu­tą ir duo­da ne­mo­ka­mai ge­le­žin­ ke­lį. Rep­re­zen­ta­ci­jai jis gau­na at­ ski­rą su­mą. Al­ga Sar­raut ne­vai­di­na ro­lės, nes jis yra tur­tin­gas ir be to, dar sa­vi­nin­kas „De­pe­che de Tou­ lou­se“ laik­raš­čio.“

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.