2013-04-15 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmADIENIS, balandĹžio 15, 2013

www.kl.lt

85 (19 688)

=6?:.162;6 @ /.9.;1 6< "

RUBRIKA11

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :Na baV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Sei­mo na­rys A.Ma­tu­las tÄ™­sia kry­Şiaus Ĺžy­gÄŻ prieĹĄ al­ko­ho­lÄŻ.

Lietuva 7p.

Ve­ne­sue­los opo­zi­ci­jÄ… uŞ­rĹŤs­ti­no N.Mu­du­ro su­si­ti­ki­mas su D.Ma­ra­do­na.

Pasaulis 9p.

Uos­to va­do­vui A.Vait­kui – „de­gan­Ä?iĹł ang­liĹłâ€œ pa­li­ki­mas.

Gautas pali kimas

Nuo vasario pradĹžios Klai pÄ—dos valsty nio jĹŤrĹł uos to di bivydas Vaitkus rekcijai vadovaujantis ArÄ—mÄ—si sprÄ™s liktĹł proble ti daugelÄŻ pamĹł. paĹžino dirban Naujasis vadovas pri sitis ir poilsio dienomis, nes neiĹĄsprÄ™stĹł klausimĹł ra tas platus. Jis at sakÄ— ÄŻ dienraĹĄ uoste – labai Ä?io „KlaipÄ—da“ klausimus.

Vidmantas

v.matutis@

Matutis

kl.lt

– Kokie karĹĄ Ä?iausi taĹĄ

JĹŞRA

– „deganÄ?io s anglys“

ÄŻsigilinti, ko dÄ—l procesai vyksta ne taip, kaip tu rÄ—tĹł.

kai kÄ—jo jums per pirmuo paaiĹĄ- – SusidĹŤrÄ— te sius mÄ—nesius susi uosto vysty su daugiau rimtĹł ti mo proble kompanijĹł kinÄ—jant su uosto mĹł? – DidĹžiulÄ— pro va ble – Maniau, kad dovais? SmeltÄ—s“ nau ma yra „KlaipÄ—dos gausiu krep do bulviĹł, bet tai, kÄ… iĹĄgir ĹĄÄŻ karĹĄtĹł tiniĹł rekonst jamĹł 90-96 krandau, labiau ruk panaĹĄu ÄŻ de tris kartus reng cija. DÄ—l objekto gan greitai vÄ—sta, Ä?ias anglis. BulvÄ—s Turime sudÄ— ti vieĹĄieji konkursai. o anglys de tin Yra darbĹł, kurie vÄ—luoja ga ilgai. JauÄ?iu nerimÄ…, gĹł teisiniĹł procesĹł. nuo keliĹł mÄ—nesiĹł iki ir Uosto direk kad tai gali paveikti me ci pat didĹžiulis tĹł ir daugiau. Taip tiniĹł rekonst jos ďŹ nansus. Kranuosto objek rukcijos smar tĹł vystymo poreikis. luoja. Netgi Nonsensas, kiai vÄ—pagal kai tytas naujas „Begos“ nau pasta- numatyti darbai pastarÄ…jÄ… sutartÄŻ pirsas nebu dojamas da jau turÄ—jo bĹŤ vo ryti. Jie net ti pati net 14 mÄ— atiduotas naudoma – restruk nevykdomi. Problene tĹŤ ja investavo siĹł. Uosto direkcibendrovÄ— „VÄ—t rizuojama rangovo per 50 mln. litĹł, krovos kompani niĹł rekonst rĹŤna“. DÄ—l krantija rukcijos su Jau vien suskai – per 90 mln. litĹł. rengiau ne kanas susida Ä?iavus bankĹł palĹŤro milijoninÄ—s SandÄ—liai bu vo uĹžkrauti, sumos. pirsas neveikÄ—. Atlikta studija nusta investicijos ÄŻ uostÄ… atsiper tÄ—, kad ka per 2,5 metĹł. DÄ—l uĹž dels vimo eksploa to krantiniĹł atidata lÄ—. Ji dÄ—l grÄ…Ĺžos cijai – Ĺžala didĹžiu– per tiek me banko palĹŤka netgi didesnÄ— nei dÄ—l tĹł at nĹł. Delsimo ÄŻ uosto vysty siperka tys – aiĹĄkiai prieĹžasne mÄ… ÄŻdÄ—tos la patirta dÄ—l to svorio, kokia Ĺžainvesticijos, laiku nepriim jei veikla iĹĄ to grÄ…Ĺžos. to objek- kar to

2,5

Ĺ iandien priedas ir sÄ—kmingai

pra

de- ď Ž Pozi – GalbĹŤt tarp cija: b\` abV ]_N dama vykdy rangovĹł, uos QĂ› WĂ?` cN Q\ ti. cR` ab\ aĂş ]V naudotojĹł cNb aV . CNVa to [V TĂş T_Ă– NV ir Xb` QNb TVNb darbuotojĹł Uosto direkcijos `VNV QĂ› ZR ` vienÄ… posÄ—dÄŻ. V\ `XV_` b\` vyko nesu blema ta pati, a\ V[ cR` aV PV IĹĄeitys kelios sikalbÄ—jimas? W\Z` cf` af klaida ta pa tarti, kad dar – ZbV V[ ti – ÄŻ kiebus tÄ™stĹł „VÄ—t susi- tÄ… gruntÄ…, kur – Krovos kom ketverius me partneriai ar yra CVQ ZN[ a\ :N rĹŤnos“ ÄŻlai panijĹł vado ab Ă˜V\ [b\ a_ tus, bet ba tina Uosto dus iĹĄsipleÄ?ia akmenys, kalant dalis direkcijos dar vai kal- skelbti naujÄ… nutraukti sutartÄŻ ir problemĹł neiĹĄsp per tÄ… laikÄ… jĹł spynos. Tin Daug klausi mai atlikti buotojus. konkursÄ…. Pra AĹĄ dar netu karÄ™stos. mĹł paren tume laiko, rÄ— laimÄ—- geo jĹł ir pramogin kyla ir dÄ—l maŞųnes kodÄ—l darbuo jau laiko ÄŻsigilinti, loginiai tyri giamieji darbai, – Ky iĹł laivĹł prie lis mÄ—nesius. procesas trunka keto mai turÄ—tĹł la tas pats Projektas plaukos. tris kartus NukentÄ—tĹł „Klai kitaip. Be rim jai elgÄ—si taip, o ne klausimas, tos paÄ?ios klai leisti dÄ—l nepasi Smel ko- rinktas, parengtas, rangovas pa tos analizÄ—s pÄ—dos kar rĹŤpinta uos dos ne- ti atsakyti, kas toti. sinegaliu vos tė“, kuri jau yra ÄŻsigiju sutartis pasi to invescijĹł grÄ…Ĺža? si krokaltas. Apsk raĹĄyta. Jau meÄŻrangÄ…. tus darbai sustabdyt Problemos ir kuriĹł praeity ritai kai – NenorÄ—Ä?iau je i. Buvo ES pinigai – tinÄ—s. Pame dÄ—l 144-osios krandaryti kokiĹł prasmÄ—s nela uoste atliktĹł darbĹł apie 10 mln. paskirti vadĹł. Tik ke nu, dar 2009 nors – Kiek Ĺžinau, bai suprantu. iĹĄlitĹł. Pinigai liu klau Uosto grÄ… metais dar ti vien Uosto karĹĄtĹł taĹĄkĹł Kaltin- Mal daugiau. Pa simus. JĹł yra ir jai. Jau Ĺžinti Susisiekimo minis di yra ir je teig plÄ—tojimo tarybos po kĹł ÄŻlanko terivyzdĹžiui, dÄ—l jus nenorÄ—Ä?iau. rekcijos darbuotosÄ—dykreipiausi ÄŻ ta, kad ta kran – Keistas reiĹĄ je? 23 ir minis Uosto naudo tinÄ— parengta 24 geleĹžinkeliĹł KlaipÄ— eksploataci kinys yra dÄ—l jau vykdant tojai, kran dos jĹŤrĹł kro- projektas bĹŤtĹł ďŹ nansuo terijÄ…, kad jai, vos 142-osios prie kom darbus, keis tinÄ—s, kuria kaiĹĄtauta kompanijos nuo jamas didĹžiausiu panijai, kad davo poreikÄŻ. Valsty mojamoje te naudojasi Mal ÄŻlankos termi bÄ—s ÄŻmonÄ—, ri- 85 pro leidĹžiamu intensyvumu kĹł liai ta kran ji ja nesinaudoja. Rea- torijoje. GeleĹžinkeliai kaip Uosto nalas, ir dÄ—l direkcija, tu c. Su „Josef iki jau turÄ— tine ti ÄŻrengti, bet 143-osios, 143A kranti ri konkretĹł tei niĹł, kuriomis jie nepradÄ—ti jo bĹŤ- nijos atstovais Mobius“ kompadotis. Prie jos nebuvo galima nausÄ—s aktais apibrÄ—ĹžtÄ… ko KLASCO sta statyti. sta ap naudojasi bendrovÄ— buvo skirtin rido to – laivĹł kam tyti ĹĄÄŻ objektÄ…. tarÄ—me galimybÄ™ Kon li iĹĄklysti. Yra riĹł, iĹĄ kurio negapuotu ar laip gi gyliai ris greitai duos naujÄ… sandÄ—lÄŻ, kulas. Toks jaus teineriĹł terminaRangovas jÄŻ problemĹł dÄ—l iki 2015 metĹł tuotu dugnu nÄ— baigtĹł grąŞą. Ĺ is san mas, tavimo, ran vidurio. aptar gos darbĹł. projek- uĹžlipta ant grÄ—b kad tris kartus ties ra. Iki ĹĄiol ÄŻ tÄ… krantinÄ™ dÄ— Bandysiu nenu- prii nautĹł 7–9 krantines, kur lis gautume ES pinigĹł, Jei dabar netas geleĹžinke lio, kuris pa toje paÄ?ioje ma lis. Automo bus 2014-202 praĹĄytume jĹł dÄ—tas prie vietoje. Tech biliais max“ mi didĹžiausi „Post krantinÄ—s iĹĄ 0 ES ďŹ nansa ninÄ— proPana- mos. laivai. Jei ne racionalu. KranveĹžti krovinius nÄ—ra Tuomet maŞųjĹł vimo prograbus geleĹžinke nebus tinÄ— pastaty ir pramogin ta prieĹĄ mÄ—s ir ďŹ nansinÄ—s grÄ…Ĺžos. StengliĹł, laivĹł prieplaukos iĹł sta greitai ÄŻreng ti geleĹžinkelius. si- lÄ—tĹł prasidÄ—ti 2014 tyba realiai gametĹł antroje pu sÄ—je.

UĹžk­ra­tÄ… pa­sÄ—­jo te­le­fo­nas

Kaina 1,30 Lt

„Mies­to ta­ry­ba tu­ri tei­sÄ™ ÄŻves­ti bet ko­kÄŻ mo­kes­tÄŻ, net ir uĹž oro ga­di­ni­mÄ….“ 12

Po­li­ti­kÄ— Li­li­ja Pet­rai­tie­nÄ— ma­no, kad Klai­pÄ—­dos val­dĹžios ga­lios – be­ri­bÄ—s.

Klai­pÄ—­die­tÄ— at­vÄ—­ rÄ— sa­vo­tiť­kÄ… Pan­do­ ros skry­niÄ…. Mo­te­ ris ÄŻ mo­bi­lų­jÄŻ te­le­fo­ nÄ… ga­vo keis­tÄ… pra­ ne­ťi­mÄ…, ku­rÄŻ pa­ban­ dÄ— ati­da­ry­ti. Ĺ is mÄ—­ gi­ni­mas bai­gÄ—­si tuo, kad iĹĄ jos te­le­fo­ no vi­si tu­ri­mi ad­ re­sa­tai ga­vo nuo 5 iki 20 SMS Ĺži­nu­Ä?iĹł, ap­krÄ—s­tĹł in­ter­ne­to vi­ru­su. Ne­ga­na to, klai­pÄ—­die­tÄ— Ĺži­nu­tes tu­ri dar ir ap­mo­kÄ—­ti.

2p.

ÄŽ po­bō­vÄŻ – be sa­vĹł pa­tie­ka­lĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Res­to­ra­nuo­se, ka­vi­nÄ—­se, ban­ke­ tĹł sa­lÄ—­se po­bō­vius or­ga­ni­zuo­jan­ tys Ĺžmo­nÄ—s ne­be­ga­lÄ—s at­si­neť­ti pa­ Ä?iĹł pa­ga­min­tĹł ar nu­si­pirk­tĹł pa­tie­ ka­lĹł. Mais­tas ke­lia ri­zi­kÄ…

As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Ga­vo keis­tÄ… pra­ne­ťi­mÄ…

Vis­kas nu­ti­ko prieĹĄ pat Ve­ly­kas, ko­vo 30-Ä…jÄ…. 42 me­tĹł Iri­na Bes­pa­miat­no­va pa­sa­ko­jo, kad su­si­rgo jos duk­ra, to­dÄ—l mo­te­ris krei­pÄ—­si ÄŻ Klai­pÄ—­dos vai­kĹł li­go­ni­nÄ™ kon­sul­ ta­ci­jos.

4

„„Vi­ru­sas: Ĺžvilg­te­lÄ—­ju­si ÄŻ gau­tÄ… ÄŻtar­ti­nÄ… Ĺži­nu­tÄ™ te­le­fo­ne, klai­pÄ—­die­tÄ— I.Bes­pa­miat­no­va, pa­ti to ne­no­rÄ—­da­ma, pra­

ne­ťi­mÄ… iť­pla­ti­no ma­Şiau­siai du tĹŤks­tan­Ä?ius kar­tĹł.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai uŞ­draus­ta Vals­ty­bi­nÄ—s mais­ to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos di­rek­ to­riaus ÄŻsa­ky­mu, sie­kiant uŞ­kirs­ti ke­liÄ… in­fek­ci­niams su­si­rgi­mams. Res­to­ra­nams, ka­vi­nÄ—ms, uŞ­ kan­di­nÄ—ms, ku­r or­ga­ni­zuo­ja­mos ĹĄven­tÄ—s ir ki­ti ren­gi­niai, uŞ­draus­ ta priim­ti uŞ­sa­ko­vĹł pirk­tÄ… ar na­ mie ga­min­tÄ… mais­tÄ…. Klai­pÄ—­dos vals­ty­bi­nÄ—s mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tÄ— As­ta Se­niō­nie­nÄ— pa­brÄ—­ŞÄ—, kad ÄŻ po­bō­vius vie­ťo­ jo mai­ti­ni­mo ÄŻstai­go­se uŞ­sa­ko­vai ne­ga­lÄ—s at­si­neť­ti jo­kiĹł pa­tie­ka­lĹł.

5

2

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

miestas „Mais­to ban­kas“

Idė­jos šven­tei

Re­tas paukš­tis

Sa­vait­ga­lį 60 Lie­tu­vos mies­tų vy­ko „Mais­to ban­ko“ ak­ci­ja. Di­ džių­jų tink­lų pre­ky­bos cent­ruo­ se ap­si­lan­kę pir­kė­jai paau­ko­jo mais­to skur­džiai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms už be­veik 900 tūkst. li­tų. Klai­pė­die­čiai mais­to pro­duk­ tų šį kar­tą paau­ko­jo už 73 tūkst. li­tų, 10 tūkst. dau­giau nei per­ nai ru­de­nį.

Šeš­ta­die­nį Me­no kie­me vy­ko kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių „Nau­jas Jū­ ros šven­tės vei­das“ dar­bų per­ žiū­ra ir ap­ta­ri­mas. Sa­vo idė­ jas čia pa­tei­kė 25 klai­pė­die­čiai. Kū­ry­bi­nių dirb­tu­vių tiks­las – ras­ti nau­jų vi­zua­lių Jū­ros šven­ tės įvaiz­džio for­mų, su­kur­ti sa­ vi­raiš­kos erd­vę me­ni­nin­kams ir kū­ry­bin­giems žmo­nėms.

Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­jos sto­ty­ je pir­mą kar­tą per 84 m. į paukš­ čių gau­dyk­les pa­kliu­vo žvirb­li­nė pe­lė­da. Pa­sak or­ni­to­lo­go Vy­tau­ to Ju­sio, šis paukš­tis gy­ve­na Pie­ tų ir Ry­tų Lie­tu­vo­je, pa­ste­bė­tas ir Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke, o Ven­tės ra­ge – re­te­ny­bė. Ši­os var­ nė­no dy­džio pe­lė­dos gy­ve­na ir žie­mo­ja Lie­tu­vo­je.

Verslo pulsas Po­sė­dis. Ba­lan­džio 16 d. 15.30 val. Lie­ pų g. 11, pa­si­ta­ri­mų kam­ba­ry­je II aukš­ te, vyks Smul­k io­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­r y­bos po­sė­d is. Dar­bot­var­kės klau­ si­mai – vers­lo pra­mo­ni­nio par­ko Ši­lu­ tės pl. 23 da­bar­ti­nė pa­dė­tis ir per­spek­ ty­vos, pa­teik­tų pa­siū­ly­mų Klai­pė­dos tur­ga­vie­čių veik­los ge­r i­n i­mui ap­ta­r i­ mas su tur­ga­vie­čių val­dy­bos na­riais. Kon­sul­ta­ci­ja. Ba­lan­d žio 16 d. 10 val. Her­kaus Man­to g. 2, II a. sa­lė­je, ju­r i­di­ niams ir fi­zi­niams as­me­nims vyks už­ siė­mi­mas „Ve­ž i­mo ir pa­pil­do­mų ve­ž i­ mo pa­slau­g ų ap­mo­kes­ti­ni­mas PVM“. Se­mi­na­ras. Ba­lan­džio 18 d. 14 val. Klai­ pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­ mai kar­tu su kon­sul­ta­ci­jų ir vers­lo spren­ di­mų įmo­ne vi­du­ti­nių ir stam­bių įmo­nių ga­my­bos, ga­my­bos pla­na­vi­mo, IT pa­da­ li­nių va­do­vams or­ga­ni­zuo­ja vers­lo in­ for­ma­ci­nę po­pie­tę „Ga­my­bos pla­na­vi­ mo iš­šū­kiai, mi­tai ir nau­jos ga­li­my­bės“. Pa­žin­tis. Ba­lan­džio 18 d. nuo 13 val. Ūkio mi­nis­te­ri­ja kvie­čia or­ga­ni­za­ci­jas ar at­sto­ vau­ja­mo re­gio­no įmo­nes da­ly­vau­ti pro­ gra­mo­je „Jau­na­sis ko­le­ga“, ku­rios pa­grin­ di­nis tiks­las – su­teik­ti ga­li­my­bę aukš­tes­ nių­jų kla­sių moks­lei­viams su­si­pa­žin­ti su įmo­nės veik­la „iš ar­ti“, t.y. įmo­nė­je ap­si­lan­ kęs pro­gra­mos da­ly­vis ke­le­tui va­lan­dų taps prii­man­čio­je bend­ro­vė­je dar­buo­to­jo „ko­le­ga“, be­tar­piš­kai su­si­pa­žins su įmo­nės veik­la ir dar­bui rei­ka­lin­gais įgū­džiais.

Išim­tis: kie­muo­se ne­mo­ka­mai au­to­mo­bi­lius ga­li sta­ty­ti tik gy­ven­to­jai, ta­čiau ir jie už sim­bo­li­nį mo­kes­tį tu­ri nu­si­pirk­ti to­kią tei­sę su­tei­kian­čius

lei­di­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rink­lia­va: iš teis­mo – į pro­ku­ra­tū­rą Rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se pa­si­šo­vu­si pa­nai­ kin­ti mies­to ta­ry­bos na­rė ke­liau­ja ko­ne per vi­sas tei­sė­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jas. Po­li­ti­kės Li­li­jos Pet­rai­tie­nės skun­do Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas ne­priė­mė, to­dėl ji krei­pė­si į pro­ku­ro­rus. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Pa­si­ro­do, kaip mies­to ta­ry­bos na­rė ne­tu­riu kons­ti­tu­ci­nės tei­sės kreip­tis į ad­mi­nist­ra­ci­nį teis­mą dėl vie­no ar ki­to tei­sės ak­to tei­sė­ tu­mo nu­sta­ty­mo. Iš teis­mo ga­vau išaiš­ki­ni­mą, kad esu mies­to ta­ry­ bos na­rė, to­dėl pa­ti tu­riu tei­sę ini­ ci­juo­ti keis­ti mies­to ta­ry­bos spren­ di­mus. Tai­gi te­ko ieš­ko­ti ki­tų ke­lių, kaip gin­ti vie­šą­jį in­te­re­są“, – dės­tė L.Pet­rai­tie­nė. Ji krei­pė­si į Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rą ir pra­šo, kad vie­šą­jį in­te­re­są gin­tų pro­ku­ro­rai – kreip­ tų­si į teis­mą ir ko­vo­tų, kad klai­pė­

Se­na­mies­ty­je ir mies­to cent­re rink­ lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ne tik gat­ vė­se, bet ir kie­muo­se rei­kia mo­kė­ti nuo šių me­tų pra­džios.

die­čiams ne­rei­kė­tų mo­kė­ti už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se. „Fak­tas tas, jog rink­lia­vos pa­nai­ kin­ti ne­ga­li­ma, nes mies­to ta­ry­ba

tu­ri tei­sę įves­ti bet ko­kį mo­kes­tį, net ir už oro ga­di­ni­mą. Mė­ne­sį su ju­ris­tais stu­di­ja­vo­me tei­sės ak­tus ir nu­sta­tė­me, kad rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą kie­muo­se rink­ ti ne­ga­li­ma, nes jie nė­ra au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės. Tai ir no­riu įro­dy­ti teis­me“, – ryž­tin­gai aiš­ki­ no po­li­ti­kė. Ji tvir­ti­no, kad jei iš Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros gaus nei­ gia­mą at­sa­ky­mą – pro­ku­ro­rai ne­ si­kreips į teis­mą gin­ti vie­šo­jo in­ te­re­so, ji jau yra nu­ma­čiu­si ke­lis žings­nius į prie­kį. „Ta­da pra­šy­siu, kad į teis­mą kreip­tų­si koks nors Sei­mo na­rys, nes jie tu­ri to­kią tei­sę. Žo­džiu, ko­ vo­siu iki ga­lo, nes pa­čiai pa­si­da­rė įdo­mu, ar Lie­tu­vo­je ga­li­ma ap­gin­ ti vie­šą­jį in­te­re­są“, – ža­dė­jo L.Pet­ rai­tie­nė. Se­na­mies­ty­je ir mies­to cent­ re rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą ne tik gat­vė­se, bet ir kie­ muo­se rei­kia mo­kė­ti nuo šių me­tų pra­džios.

Fi­zi­nių bank­ro­tų ne­skel­bia As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­do­je dar ne­pra­dė­ta nė vie­ na fi­zi­nio as­mens bank­ro­to by­la. Nors įsta­ty­mas įsi­ga­lio­jo nuo ko­ vo 1 die­nos, ba­lan­džio 4-ąją paaiš­ kė­jo, kad šias by­las spręs apy­lin­ kių teis­mai.

Ta­čiau kol kas nė vie­nos to­kio po­ bū­džio by­los Klai­pė­dos apy­lin­kės teis­me dar ne­gau­ta.

Ants­to­lių duo­me­ni­mis, vien Klai­pė­do­je nuo šių me­tų va­sa­rio iš var­žy­ti­nių par­duo­da­mi 82 pri­ va­tiems as­me­nims pri­klau­san­tys bu­tai. Ta­čiau, pa­sak ant­sto­lių, jei tur­ tas par­duo­da­mas iš var­žy­ti­nių, dar ne­reiš­kia, kad žmo­gus bank­ ru­tuo­ja. Ko­vo 1 die­ną ša­ly­je įsi­ga­lio­jo Fi­ zi­nių as­me­nų bank­ro­to įsta­ty­mas, ku­rio pa­grin­di­nis tiks­las – at­kur­ti as­mens mo­ku­mą.

Iki šiol įsta­ty­mai ne­nu­ma­tė ne­ mo­kaus as­mens bank­ro­to ga­li­my­ bės – išieš­ko­ti tur­tą bu­vo ga­li­ma ne­ri­bo­tą lai­ko­tar­pį. Nau­ja­sis įsta­ty­mas su­teiks ga­li­ my­bę bank­ru­tuo­ti tik są­ži­nin­giems fi­zi­niams as­me­nims. Nus­ta­čius, kad bank­ru­tuo­jan­tis žmo­gus vei­kė ne­są­ži­nin­gai, pra­dė­ tas fi­zi­nio as­mens bank­ro­to pro­ce­ sas bus nu­trauk­tas, o pa­si­nau­do­ti šia įsta­ty­mo tei­kia­ma ga­li­my­be jam bus už­draus­ta 10 me­tų.

3

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

miestas Siau­tė­ja ke­tur­ra­čiai

Pa­va­sa­rio gais­rai

Gra­si­no pei­liu

Pa­jū­rio ko­po­se ir pa­plū­di­miuo­ se se­zo­ną pra­dė­jo ke­tur­ra­čiai. Juos vai­ruo­jan­tys chu­li­ga­nai sa­ vait­ga­lį už­fik­suo­ti Kark­lės pa­jū­ ry­je. Už va­ži­nė­ji­mą­si to­kiu mo­ to­cik­lu po pa­jū­rį gre­sia bau­da nuo 50 iki 100 li­tų. Taip pat ten­ ka at­ly­gin­ti gam­tai pa­da­ry­tą ža­ lą, ku­rią su­skai­čiuo­ja ap­lin­ko­ sau­gi­nin­kai.

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ap­skri­ties ug­nia­ge­siai 14 kar­tų va­žia­vo ge­ sin­ti de­gan­čios per­nykš­tės žo­ lės. Vien Klai­pė­do­je šiukš­les ap­ leis­tuo­se pa­sta­tuo­se bei žo­lę uos­ta­mies­čio pa­rei­gū­nai ge­si­no 7 kar­tus. Per­nai de­gan­čios žo­ lės plo­tai ša­ly­je ge­sin­ti 4,5 tūkst. kar­tų. De­gi­nant žo­lę per­nai žu­vo vie­nas gy­ven­to­jas.

Šeš­ta­die­nio pa­va­ka­re Klai­pė­ dos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai bu­ vo iš­kvies­ti į Vin­gio g. esan­ tį dau­gia­bu­tį, kur 70 m. klai­pė­ die­tis, ap­si­lan­kęs pas bu­vu­sią žmo­ną, jai gra­si­no pei­liu. Bu­ vu­siai su­tuok­ti­nei – 81 m. Mo­ te­ris ne­nu­ken­tė­jo, o gra­sin­to­ ją po­li­ci­nin­kai su­lai­kė ir už­da­ rė į areš­ti­nę.

Dėl ke­lio paims že­mės skly­pus Vals­ty­bė su­pirks aš­ tuo­nis šalia Klai­pė­ do­s esan­čius pri­va­ čius skly­pus, nes jie rei­ka­lin­gi ke­liui iš uos­ta­mies­čio į Ši­lu­ tę pra­pla­tin­ti.

v.spuryte@kl.lt

Že­mės paė­mi­mo vi­suo­me­nės po­ rei­kiams pro­ce­dū­ra jau pra­dė­ta. Šį pro­jek­tą ren­gian­čios bend­ ro­vės „Kelp­ro­jek­tas“ Ty­ri­nė­ji­mų sky­r iaus gru­p ės va­d o­v ė Ge­n o­ vai­tė Ke­de­rie­nė tei­gė, jog ne­tru­ kus že­mės skly­pų, ku­rie rei­ka­lin­ gi vals­ty­bei, sa­vi­nin­kai su­lauks laiš­kų – pra­šy­mo nu­ma­ty­tu lai­ku at­vyk­ti į sa­vo skly­pus, kad bū­tų at­lik­ti tiks­lūs jų ka­dast­ri­niai ma­ ta­vi­mai. Vi­suo­me­nės po­rei­kiams nu­ma­ ty­ta paim­ti aš­tuo­nis že­mės skly­ pus, ku­rie yra ke­lio Klaipėda–

8

– tiek žemės sklypų numatyta paimti visuomenės poreikiams. Šilutė ruo­že tarp Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos ir san­kry­žos į Šer­nus. „Tas ke­lias juk da­bar yra bai­sus, to­dėl ir nu­ma­ty­ta jį pra­pla­tin­ti – kiek­vie­no­je pu­sė­je įreng­ti po ant­ rą eis­mo juos­tą. O pra­pla­ti­ni­mui

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ir rei­ka­lin­ga že­mė, ku­ri pri­klau­so pri­va­tiems sa­vi­nin­kams“, – aiš­ki­ no G.Ke­de­rie­nė. Kai skly­pai bus iš­ma­tuo­ti ir nu­ sta­ty­tas tiks­lus jų plo­tas, tuo­met ates­tuo­ti tur­to ver­tin­to­jai nu­sta­ tys jų rin­kos ver­tę. To­kia su­ma už že­mę ir bus pa­ siū­ly­ta jų sa­vi­nin­kams. „Aiš­ku, nu­sta­tant kai­ną, bus įver­tin­tos ir ki­tos ap­lin­ky­bės, ga­ li­mi sa­vi­nin­kų nuo­sto­liai, ku­riuos da­bar sun­ku nu­ma­ty­ti“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Jei sa­vi­nin­kai ne­su­tiks su pa­siū­ ly­ta kai­na, vie­nin­te­lė išei­tis gau­ti dau­giau pi­ni­gų – kreip­tis į teis­mą. Ta­čiau pra­kti­ka ro­do, jog teis­

mai daž­niau­siai vi­suo­me­nės po­ rei­kiams pai­ma­mos že­mės sa­vi­ nin­kams pri­tei­sia iš­mo­kė­ti to­kias su­mas, ku­rias nu­sta­to ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to ver­tin­to­jai. Bė­da tik ta, jog teis­mų pro­ce­sai ga­li tu­rė­ti įta­ kos ke­lio re­konst­ruk­ci­jos tech­ni­nio pro­jek­to ren­gi­mo pra­džiai. „Tik­rai neį­si­vaiz­duo­ju, kiek vi­ suo­me­nės po­rei­kiams pai­ma­mų že­mės skly­pų sa­vi­nin­kams bus pa­ siū­ly­ta pi­ni­gų, nes ver­ti­ni­mai dar neat­lik­ti. Pa­na­šius pro­jek­tus Klai­ pė­do­je ren­gė­me ga­na se­niai, tad kai­nų ly­gin­ti taip pat ne­ga­liu, nes jos ne­bea­ti­tin­ka šių die­nų rea­li­jų“, – nuo ver­ti­ni­mų su­si­lai­kė G.Ke­de­ rie­nė.

Pre­kiau­ti gat­vė­se dar ne­si­ver­žia­ma Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­die­čiai ne­si­ver­žia pre­kiau­ ti vie­šo­se vie­to­se va­sa­ros se­zo­nu. Kol kas pre­ky­bi­nin­kų ant­plū­džio ne­su­lauk­ta, o lais­vų pre­ky­bos vie­ tų dar yra.

Pa­si­rin­ki­mas: po­pu­lia­riau­sia va­sa­ros se­zo­no me­tu pre­kiau­ti vai­siais

ir dar­žo­vė­mis.

Dar­b ot­v ar­k ė. Šian­d ien Klai­p ė­d os mies­to me­r as Vy­t au­t as Grub­l iaus­ kas 9 val. da­l y­v aus pa­s i­t a­r i­m e su sa­vo pa­v a­d uo­to­j ais ir ad­m i­n ist­r a­ ci­j os va­d o­v ais, vė­l iau dirbs su do­ ku­m en­t ais, o nuo 14 val. tie­s io­g iai bend­r aus su klai­p ė­d ie­č iais tel. 39 60 01. Šil­d y­m as. Šian­d ien sa­v i­v al­d y­b ės ad­m i­n ist­r a­c i­j os di­rek­to­r iaus pa­v a­ duo­to­j as Via­č es­l a­v as Kar­m a­n o­v as rengia pa­s i­t a­r i­m ą dėl ofi­c ia­l aus šil­ dy­m o se­z o­n o pa­b ai­g os Klai­p ė­do­j e.

Pa­to­gu­mas: ke­lias Klaipėda–Šilutė nuo pat Ja­kų žie­di­nės san­kry­žos bus pra­pla­tin­tas iki ke­tu­rių eis­mo juos­tų.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pra­šy­mus lei­di­mams lai­ki­nai pre­ kiau­ti ar teik­ti pa­slau­gas va­sa­ros se­zo­no me­tu – nuo ge­gu­žės 1 iki rug­sė­jo 30 die­nos – pra­dė­ta priim­ ti prieš sa­vai­tę. Pa­sak Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­ bės Vie­no lan­ge­lio ir elekt­ro­ni­ nių pa­slau­gų sky­riaus ve­dė­jos Li­ nos Kry­že­vi­čie­nės, kol kas di­de­lio pre­ky­bi­nin­kų ar pa­slau­gų tei­kė­jų ant­plū­džio ne­su­lauk­ta. „Pir­mą die­ną, kai pra­dė­jo­me priim­ti pra­šy­mus, di­de­lio ant­plū­ džio ne­bu­vo. Atė­jo apie de­šimt žmo­nių“, – tvir­ti­no ve­dė­ja.

Ta­čiau, L.Kry­že­vi­čie­nės tei­gi­mu, kai ku­rios pre­ky­bos vie­tos jau yra užim­tos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas

Kiek kai­nuos lei­di­ mas, pri­klau­so nuo pre­kių ar pa­slau­gų rū­šies. pa­sa­ko­jo, kad daž­niau­siai va­sa­ ros se­zo­no me­tu klai­pė­die­čiai no­ri pre­kiau­ti vai­siais ir dar­žo­vė­mis. Va­sa­ros se­zo­n o me­t u po­p u­ lia­ru pre­kiau­ti ir le­dais, aki­niais nuo sau­lės. Kiek kai­nuos lei­di­ mas, pri­klau­so nuo pre­kių ar pa­ slau­gų rū­šies.

Ko­m i­t e­t ai. Šiandien 13.30 val. (Da­ nės g. 17, I aukš­to pa­s i­t a­r i­m ų sa­l ė) po­s ė­d žiaus Stra­te­g i­n ės plėt­ros ko­ mi­te­t as. Dar­b ot­v ar­kė­j e – klau­s i­m as dėl Klai­p ė­d os mies­to sa­v i­v al­dy­b ės ty­l ių­j ų vie­š ų­j ų zo­nų nu­s ta­t y­m o. 15 val. po­s ė­d žiaus Te­r i­to­r i­j ų pla­n a­v i­ mo ko­m i­te­t as, ku­r ia­m e bus svars­ to­m i klau­s i­m ai dėl pa­v a­d i­n i­mų su­ tei­k i­m o Da­n ės kran­t i­n ėms bei pra­ šy­m as per­duo­t i vals­t y­b i­n ės že­m ės skly­p us val­d y­t i, nau­d o­t i ir dis­p o­ nuo­t i pa­t i­k ė­j i­m o tei­s e Klai­p ė­d os mies­to sa­v i­v al­dy­b ei. Dis­k u­s i­j a. Šiandien 15 val. Klai­p ė­ dos kul­t ū­r ų ko­m u­n i­k a­c i­j ų cent­ro Pa­ro­dų rū­muo­s e (Di­d žio­j i Van­d ens g. 2,) Kul­t ū­ros die­nos pro­g a vyks ap­ skri­to­j o sta­l o dis­k u­s i­j a „Mies­to kul­ tū­r a: ža­d in­t i ar liū­l iuo­t i?“ Kny­g a. Ba­l an­d žio 16 d. (ant­r a­d ie­n į) 17 val. Klai­p ė­d os ap­s kri­t ies vie­š o­ sios I.Si­mo­n ai­t y­tės bib­l io­te­kos kon­ fe­ren­c i­j ų sa­l ė­j e vyks Jus­t i­n o Ži­l ins­ ko kny­gos „KGB vai­k ai“ pri­s ta­t y­m as. Da­ly­v aus: au­to­r ius Jus­t i­n as Ži­l ins­ kas ir ra­š y­to­j a Ug­n ė Ba­r aus­k ai­tė. Plė­š i­m as. Šeš­t a­d ie­n į apie 23 val. Klai­p ė­d o­j e, Tai­kos pro­s pek­te, gru­ pė jau­nuo­l ių pa­p urš­kė du­j ų 29 me­ tų klai­p ė­d ie­č iui ir par­g rio­vę pa­g ro­ bė mo­b i­l io­j o ry­š io te­le­fo­n ą bei pi­n i­ gi­n ę. Ma­te­r ia­l i­n is nuo­s to­l is nu­s ta­t i­ nė­j a­m as. Grei­t o­j i. Klai­p ė­d os grei­to­s ios me­ di­c i­n os pa­g al­b os me­d i­k us klai­p ė­ die­č iai šeš­t a­d ie­n į į pa­g al­b ą kvie­tė­ si dau­g iau nei 100 kar­t ų, sek­m a­d ie­ nį iki 14 val. su­l auk­t a 50 iš­k vie­t i­mų. Pa­s ak me­d i­k ų, vi­s ais at­ve­j ais do­m i­ na­vo lė­t i­n ės li­g os. Mi­r tys. Klai­p ė­d os ci­v i­l i­n ės met­ ri­k a­c i­j os sky­r iu­j e šių me­t ų ba­l an­ džio 13 d. už­re­g ist­r uo­tos tri­j ų klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ge­n ia Mas­ke­ liū­n ie­nė (gim. 1927 m.), Ona To­lu­š ie­ nė (gim. 1928 m.) ir Ju­d i­t a Kaub­r ie­ nė (gim. 1930 m.). Naujagimiai. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­do­ je gim­d ė 11 mo­te­r ų. Gi­m ė 6 mer­g ai­ tės ir 5 ber­n iu­k ai. Sek­m a­d ie­n į iki 14 va­l an­dos gim­d ė 5 mo­te­r ys – gi­m ė 2 mer­g ai­tės ir 3 ber­n iu­k ai.

4

pirmadienis, balandžio 15, 2013

miestas

Užk­ra­tą pa­sė­jo te­le­fo­nas Be­lau­kiant prie gy­dy­to­ jo ka­bi­ne­to, vi­dur­die­nį mo­te­ris iš­gir­do, jog į mo­bi­lų­jį te­ le­fo­ną ga­vo pra­ne­ši­mą. Ta­čiau į jį žvilg­te­lė­jo tik grį­žu­ si na­mo po ke­lių va­lan­dų ir pa­ma­ tė keis­tą ži­nu­tę, gau­tą ne­ži­no­mu nu­me­riu. „Lo­ty­niš­ko­mis rai­dė­mis ru­ sų kal­ba bu­vo pa­ra­šy­ta „Pri­vet tut fot­ki http://bit.ly/YJ_DjG kak te­be?“ (pa­keis­ta – A.D.). Pa­ ban­džiau at­si­da­ry­ti in­ter­ne­tą te­ le­fo­ne, nie­ko ne­pa­ma­čiau. Pa­ dė­jau te­le­fo­ną ir už­siė­miau sa­vo rei­ka­lais“, – pa­sa­ko­jo I.Bes­pa­ miat­no­va.

Jie man pa­sa­kė: mes jus žmo­giš­kai su­ pran­ta­me, no­rė­tu­me kom­pen­suo­ti, bet sa­ vo sis­te­mo­je ne­tu­ri­ me myg­tu­ko, ku­ris leis­tų tai pa­da­ry­ti.

Ta­čiau ta su­ma siek­tų ne vie­ną tūks­tan­tį li­tų. Meist­rai vi­ru­so ne­ra­do

Iri­na tvir­ti­na, kad sa­vo te­le­fo­no ope­ra­to­rių apie in­ci­den­tą įspė­jo dar tą pa­čią die­ną, ko­vo 30-ąją. „Sup­ra­tau, kad vyks­ta kaž­kas ne­ge­ra, pra­šiau jų vi­sa tai su­stab­ dy­ti. Man pa­siū­lė nu­neš­ti te­le­fo­ną meist­rams, kad šie pa­tik­rin­tų, ar jis nė­ra už­krės­tas vi­ru­su“, – tvir­ ti­no I.Bes­pa­miat­no­va. Ta­čiau pra­si­dė­jo Ve­ly­kos, mo­ te­ris meist­rams te­le­fo­ną pa­li­ko tik po šven­čių. Po ke­lių die­nų jie jai te­le­fo­ną grą­ži­no kar­tu su raš­ tu, ku­ria­me tei­gia­ma, kad su­brai­

Lie­tu­vos ry­šių re­g u­l ia­v i­mo tar­ny­bos at­sto­vė

a­lan­d žio pir­mo­mis die­no­ mis jud­r io­jo ry­šio var­to­to­ jams bu­vo siun­t i­nė­ja­mos trum­po­sios ži­nu­tės (SMS) su teks­t u: „Pri­vet­t ut­fot­k i http://bit. ly/YJ_DjG kak te­be?“ Var­to­to­jui pa­ spau­dus nuo­ro­dą, bu­vo siū­lo­ma at­ nau­jin­ti nar­šyk­lę, ku­rią suak­ty­vi­nus į iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną įdie­gia­mas ken­kė­ jiš­kas pro­gra­mi­nis ko­das, va­di­na­ma­ sis kom­piu­te­ri­nis kir­mi­nas. Te­le­fo­ne esan­čiais kon­tak­tais to­l iau iš­siun­t i­ nė­ja­mos SMS ži­nu­tės su nuo­ro­do­mis ban­dant ap­krės­ti ki­tus įren­gi­nius, pe­ rim­ti te­le­fo­no val­dy­mą ir pa­si­nau­do­ ti pa­žeis­to įren­gi­nio są­skai­ta. Na­cio­ na­l i­n is elekt­ro­n i­n ių ry­šių tink­lų ir in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo in­ci­den­tų ty­ ri­mo pa­da­li­nys CERT-LT ga­vo de­šim­ tis pra­ne­ši­mų apie vi­ru­so pla­ti­na­mas ži­nu­tes. At­li­kus ty­ri­mą, bu­vo nu­sta­ty­ tas SMS ži­nu­tė­se per­duo­da­mos nuo­ ro­dos ser­ve­r io ad­re­sas ir pa­v y­ko jį neut­ra­li­zuo­ti. To­dėl vė­les­nis nuo­ro­ dos pa­spau­d i­mas grės­mės var­to­to­ jams ne­be­ke­lia ir ap­krė­ti­mas vi­ru­su su­stab­dy­tas. Kenks­min­gą pro­gra­mi­ nį ko­dą ga­li­ma lai­ky­ti nu­kenks­min­ tu, ta­čiau pa­žeis­t i įren­g i­n iai te­bė­ra už­k rės­t i ir to­l iau ga­l i siun­t i­nė­t i šias ži­nu­tes sa­vo te­le­fo­nų ad­re­sa­tams. CERT-LT re­ko­men­duo­ja neak­ty­vin­ti pa­na­šių neaiš­kių nuo­ro­dų, net jei jos at­siųs­tos ar­ti­mų­jų ar pa­ž įs­ta­mų. Jei jud­rio­jo ry­šio var­to­to­jo įren­gi­nys vis dėl­to ap­si­k rė­tė ken­kė­jiš­ku ko­du, re­ ko­men­duo­ja­ma iš nau­jo at­kur­ti vi­sus ga­myk­li­nius pa­ra­met­rus. Kon­sul­ta­ci­ jas dėl in­ter­ne­to ir tink­lų in­for­ma­ci­ jos sau­g u­mo tei­k ia Ry­šių re­g u­l ia­v i­ mo tar­ny­bos spe­cia­lis­tai.

Pa­si­py­lė pre­ten­zi­jos

Iri­na Bes­pa­miat­no­va:

Ra­sa Ka­ra­lie­nė

B

1

Maž­daug po va­lan­dos mo­te­riai ėmė skam­bin­ti jos bi­čiu­liai bei drau­gai iš už­sie­nio ir klaus­ti, ko­ kius pra­ne­ši­mus ji ten siun­tė. „La­bai nu­ste­bau, ka­dan­gi te­le­ fo­no net ne­lie­čiau. Nie­kam nie­ ko ne­siun­čiau. Pas­kam­bi­nau sa­vo te­le­fo­no ope­ra­to­riui ir pa­klau­siau, kas čia vyks­ta. Ope­ra­to­riaus at­sto­ vai man pra­si­ta­rė, kad tai tur­būt kaž­koks vi­ru­sas, pa­ta­rė iš­jung­ti te­le­fo­ną ir įjung­ti vėl“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris. SMS „tut fot­ki“ ga­vo vi­si Iri­nos ad­re­sa­tai, įra­šy­ti į jos te­le­fo­no ad­ re­sų skil­tį. Mo­te­ris tei­gė, kad ta­ me są­ra­še ma­žiau­siai 300 te­le­fo­ no nu­me­rių. „Jie ga­vo ne po vie­ną ži­nu­tę, bet – ma­žiau­siai pen­kias. Ma­no šei­ mos gy­dy­to­ja ­sa­kė, kad ga­vo 20 pra­ne­ši­mų iš ma­no te­le­fo­no. Man žmo­nės skam­bi­na ne­pa­ten­kin­ti, ir tai aš su­pran­tu: jei iš ma­no nu­me­ rio iš­siųs­ta SMS ir jie ją pa­sklei­dė to­liau, tai aš jiems tu­rė­čiau kom­ pen­suo­ti nuo­sto­lius“, – bai­mi­no­ si I.Bes­pa­miat­no­va. Mo­te­ris įsi­ti­ki­nu­si, jog bū­tų są­ ži­nin­ga, kad ji at­ly­gin­tų pa­tir­tą ža­lą bi­čiu­liams, ku­rie ga­vo jos te­ le­fo­nu pa­skleis­tą vi­ru­są ir pa­tys ne sa­vo va­lia jį iš­siun­tė ki­tiems sa­vo drau­gams.

Komentaras

Ki­ber­ne­ti­nių ata­kų sta­tis­ti­ka Lie­tu­vo­je

Ne­ma­lo­nu­mai: kol kas Lie­tu­vo­je ne­bu­vo ži­no­ma at­ve­jų, kad vi­ru­sai ata­kuo­tų mo­bi­liuo­sius te­le­fo­nus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

žy­tas ek­ra­nas pa­keis­tas ne­mo­ka­ mai, o vi­ru­so ne­ras­ta. „Tai yra la­bai keis­ta, nes kai pa­ si­žiū­rė­jau te­le­fo­no są­skai­tos iš­ klo­ti­nę, ten ma­ty­ti, kad aš ko­vo 30 die­ną ži­nu­tes esą siun­čiau kas tris se­kun­des“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris. Kas at­ly­gins ža­lą?

I.Bes­pa­miat­no­va kon­sul­ta­vo­si su tei­si­nin­ku, ką jai šiuo at­ve­ju da­ry­ ti. Mo­te­ris su te­le­fo­no ope­ra­to­rių kom­pa­ni­ja tu­ri su­da­riu­si de­bi­to­ ri­nę su­tar­tį. Iš jos są­skai­tos jau nu­ra­šy­ta su­ ma už pa­slau­gas, ku­rių ji ne­ga­vo, tai yra at­skai­čiuo­ta už ne dėl jos kal­tės iš­siųs­tas ži­nu­tes. Mo­te­ris krei­pė­si į te­le­fo­no ope­ ra­to­rių dėl kom­pen­sa­ci­jos, bet bu­ vo nu­vil­ta. „Jie man pa­sa­kė: mes jus žmo­ giš­kai su­pran­ta­me, no­rė­tu­me kom­pen­suo­ti, bet sa­vo sis­te­mo­ je ne­tu­ri­me myg­tu­ko, ku­ris leis­ tų tai pa­da­ry­ti. Bet ku­riuo at­ve­ju SMS aš ne­siun­čiau, o jie to ne­pri­ pa­žįs­ta“, – ap­gai­les­ta­vo I.Bes­pa­ miat­no­va. Įs­pė­jo apie grės­mes

Lie­tu­vo­je vei­kian­tys mo­bi­lio­jo ry­šio ope­ra­to­riai tei­gia, jog vos

su­ži­no­ję apie už­kra­tą, plin­tan­tį te­le­fo­nais, įspė­jo sa­vo klien­tus. „Tai ne tik te­le­fo­no, bet in­ter­ ne­to vi­ru­sas. Kiek ži­nau, klien­ tai su tuo su­si­dū­rė. Mes apie vi­ ru­są įspė­jo­me ab­so­liu­čiai vi­sus klien­tus SMS ži­nu­tė­mis, ką da­ ry­ti, ko ne­da­ry­ti. Taip pat per so­cia­li­nius tink­lus“, – ti­ki­no „Om­ni­tel“ ry­šių su vi­suo­me­ ne pa­da­li­nio va­do­vė Dai­va Se­ lic­kai­tė. Jei žmo­gus ga­vo ži­nu­tę su vi­ru­ su, jos nea­ti­da­rė ir iš kar­to iš­try­ nė, tei­gia­ma, kad ji iš to­kio te­le­fo­ no to­liau ne­pask­li­do. „Sig­na­lų dėl plin­tan­čio te­le­fo­ ni­nio vi­ru­so su­lau­kė­me ne­ma­žai, klien­tai klau­sė: jei ati­da­rė SMS, ar tas vi­ru­sas jau įsi­die­gė, ir ką da­ ry­ti, kad ne­pask­lis­tų? Mes ir pa­tys ak­ty­viai in­for­ma­vo­me, ką to­kiu at­ve­ju da­ry­ti“, – ti­ki­no bend­ro­ vės „Bi­tė“ at­sto­vė ry­šiams su vi­ suo­me­ne Lau­ra Biels­kė. Ata­ka prieš te­le­fo­nus

„Ope­ra­to­rius jo­kių ga­li­my­bių sustab­dy­ti vi­ru­so pli­ti­mą ne­ tu­ri. Vi­sų pir­ma tu­ri bū­ti pa­čių žmo­nių at­sa­kin­gu­mas ir at­sa­ko­ my­bė. Juk mes ne­ži­no­me, ko­ kias ži­nu­tes žmo­nės siun­ti­nė­ja

vie­ni ki­tiems“, – tei­gė „Tele2“ at­sto­vas spau­dai And­rius Ba­ra­ naus­kas. „Tele2“ tink­le ži­nu­čių per die­ną iš­siun­čia­ma vi­du­ti­niš­kai apie 10 mi­li­jo­nų. Šio tink­lo at­sto­vai tvir­ ti­na ne­pas­te­bė­ję ryš­kaus ži­nu­čių kie­kio pa­di­dė­ji­mo, kai ėmė plis­ti SMS vi­ru­sas. „Pa­sau­ly­je tai nė­ra pir­mas at­ ve­jis, kai vi­ru­sai sklin­da te­le­fo­ nais. Šiaip iš­ma­nie­ji mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai vis daž­niau tam­pa ki­ ber­ne­ti­nių ata­kų tai­ki­niu. Ne­ ži­nau, kiek to­kių in­ci­den­tų pa­ si­tai­kė Lie­tu­vo­je, bet pa­sta­ra­sis at­ve­jis pa­ro­dė, kad už­kra­tas pa­ sie­kė ir mus“, – tei­gė A.Ba­ra­ naus­kas. Klien­tų, ku­rių te­le­fo­nai bu­vo už­krės­ti vi­ru­su, nuo­sto­liai pri­ klau­sys nuo pa­si­rink­to mo­kė­ji­mo pla­no. Esą yra to­kių pla­nų, ku­riais abo­ nen­tui per mė­ne­sį už nu­sta­ty­tą mo­kes­tį įskai­čiuo­tas ke­lių tūks­ tan­čių SMS ži­nu­čių siun­ti­mas. To­kie as­me­nys fi­nan­si­nių nuo­sto­ lių vei­kiau­siai ne­pa­tirs. Var­to­to­jai, nu­ken­tė­ję dėl vi­ru­so, tu­rė­tų kreip­tis į sa­vo ope­ra­to­rių ir ieš­ko­ti bend­ro spren­di­mo, ti­ki­na kom­pa­ni­jų at­sto­vai.

Ry­šių re­g u­l ia­v i­mo tar­ny­bos tink­lų ir in­for­ma­ci­jos sau­g u­mo in­ci­den­t ų val­dy­mo gru­pė CERT-RRT, vei­k ian­ ti Lie­tu­vo­je nuo 2006 m. spa­lio 2 d., 2007 m. I ket­v ir­t į priė­mė ir iš­nag­r i­ nė­jo 37 sau­g u­mo in­ci­den­t us. Duo­ me­nys apie juos bu­vo gau­ti iš Lie­tu­ vos ir už­sie­nio elekt­ro­ni­nių ry­šių pa­ slau­g ų tei­kė­jų. Daž­n iau­siai fik­suo­ja­mas in­ci­den­t ų ti­pas ir to­l iau iš­l ie­ka ne­pa­gei­dau­ja­ mo el. pa­što pra­ne­ši­mai („spam“). Pas­te­bi­ma, kad pa­si­pel­ny­mą elekt­ ro­n i­nė­je erd­vė­je nau­do­jant „phis­ hing“ sche­mas or­ga­n i­z uo­ja jau ir Lie­tu­vos ki­ber­ne­ti­niai nu­si­kal­tė­liai, kai fal­si­fi­kuo­ja­mi lie­tu­viš­kų elekt­ro­ ni­nės ban­ki­nin­kys­tės sis­te­mų in­ter­ ne­to tink­la­la­piai. Ak­ty­vė­ja „bot­net“ tink­lų (kai pa­žeis­ti ir nuo­to­li­niu bū­du val­do­mi kom­piu­ te­r ių tink­lai) veik­la, re­g ist­r uo­ja­mas vis di­des­nis skai­čius pa­žeis­tų Lie­tu­ vos var­to­to­jų kom­piu­te­rių. 2012 me­tų IV ket­vir­t į tir­ti 7 508 pra­ ne­ši­mai apie ki­ber­ne­ti­nių nu­si­kal­ti­ mų (2 983 vi­ru­sai, 3 714 už­val­dy­mo at­ve­jų, 691 klas­to­ji­mai, 120 ma­ni­pu­ lia­ci­jų) in­ci­den­tus Lie­tu­vo­je. Šal­ti­nis: www.cert.lt.

5

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

miestas

Į po­bū­vį – be sa­vų pa­tie­ka­lų Nuo ba­lan­džio

vi­du­rio – po­ky­čiai

1

„Žmo­nių at­si­neš­tas m ais­tas ke­lia ri­zi­ką. Neaiš­ ku, ko­kio­mis są­ly­go­mis jis lai­ky­tas, kaip pa­ga­min­tas ir at­vež­tas, o at­ sa­ko­my­bė dėl mais­to ten­ka įstai­ gos sa­vi­nin­kui“, – tvir­ti­no A.Se­ niū­nie­nė. Į po­bū­vius vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se ypač po­pu­lia­ru pa­tiems at­si­neš­ti tor­tų. Kai ku­rios įstai­gos jų net ne­ke­pa. „Jei ka­vi­nė ar res­to­ ra­nas ne­ga­mi­na vie­no ar ki­to pa­ tie­ka­lo, jis ga­li už­sa­ky­ti ir vis­ką su­de­rin­ti su ga­min­to­jais“, – pa­ta­ rė A.Se­niū­nie­nė.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo šian­dien klai­pė­die­čių lau­kia ne­ma­žai po­ky­čių. Į sa­vi­val­dy­bę bus ga­li­ma pa­tek­ti tik su lei­di­mais, su­griež­tin­ta rink­lia­vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą kont­ro­lė, o Tau­ra­lau­kis vėl ne­teks marš­ru­ti­nio tak­si.

As­ta Se­niū­nie­nė:

Žmo­nių at­si­neš­tas mais­tas ke­lia ri­zi­ką. Neaiš­ku, ko­kio­mis są­ly­go­mis jis lai­ky­ tas, kaip pa­ga­min­tas ir at­vež­tas. Su­sir­go nuo pa­šte­to

Per­nai Klai­pė­do­je už­fik­suo­tas vie­ nas gru­pi­nis ūmus in­fek­ci­nis žar­ ny­no su­si­rgi­mas. Ta­čiau žmo­nės su­si­rgo ne da­ly­va­vę po­bū­vy­je, o už­val­gę ki­nų mais­to res­to­ra­ne. Lie­tu­vo­je per­nai nuo sve­čių į po­ bū­vį at­si­neš­tų vai­šių: tor­tų, brie­ die­nos ke­pe­nų pa­šte­to, na­muo­ se rū­ky­tų žu­vų ki­lo še­ši in­fek­ci­nių su­si­rgi­mų pro­trū­kiai. Anot A.Se­niū­nie­nės, įsa­ky­mu griež­ti­na­mi mais­to tvar­ky­mo rei­ ka­la­vi­mai, sie­kiant iš­veng­ti to­kių at­ve­jų.

Tvar­ka: klai­pė­die­čiai į po­bū­vį vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­go­se pa­tys ne­be­

ga­lės at­si­neš­ti jo­kių sa­vo pa­tie­ka­lų.

„Taip žmo­nės bū­tų ga­ran­tuo­ti, jog šven­tės me­tu sau­giai pa­val­gys. At­si­ra­dus įsa­ky­mui, bus ir dau­ giau aiš­ku­mo. Įvy­kus ko­kiam nors įvy­kiui, įstai­ga ne­ga­lės baks­no­ti į klien­tus, kad šie at­si­ne­šė ne­tin­ ka­mo mais­to. Vi­sa at­sa­ko­my­bė už mais­tą ten­ka įstai­gai“, – tei­gė vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Ga­li ne­tek­ti klien­tų

Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kės pa­va­duo­to­ ja vi­suo­me­ni­nio mai­ti­ni­mo klau­si­ mais Zi­ta Lu­ko­še­vi­čie­nė tei­gia­mai ver­ti­no drau­di­mą žmo­nėms į po­ bū­vius at­si­neš­ti sa­vo mais­to. „Už sa­vo ka­vi­nė­je tie­kia­mą mais­ tą aš at­sa­kau. Už žmo­gaus at­si­neš­ tą­jį įstai­ga at­sa­ky­ti ne­ga­li“, – tvir­ ti­no pa­va­duo­to­ja. Pa­sak Z.Lu­ko­še­vi­čie­nės, bū­na at­ ve­jų, kai sun­ku įti­kin­ti žmo­gų, jog

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šis ne­ga­li at­si­neš­ti val­gių. „Sa­vo pa­ tie­ka­lų klien­tai no­ri dėl ke­lių prie­ žas­čių. Pir­miau­siai dva­si­nių. Pa­ ga­mi­no se­suo tor­tą ir no­ri kar­tu su bro­liu su­val­gy­ti. Ta­čiau kaip tą tor­ tą priim­ti, kai neaiš­ku, nei kas jį ga­ mi­no, nei ka­da? Tam įta­kos tu­ri ir eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja. Žmo­nės ne­tu­ ri pi­ni­gų ir no­ri, kad šven­tė kai­nuo­ tų pi­giau“, – ne­slė­pė pa­va­duo­to­ja. Z.Lu­ko­še­vi­čie­nė pri­si­mi­nė, jog žmo­nės į šven­tę yra no­rė­ję at­si­neš­ ti ne tik sal­du­my­nų, bet ir rū­ky­tų žu­vų, ik­rų. „To­kiais at­ve­jais pa­ sa­ky­da­vo­me, kad šian­dien mais­to už­teks, o ry­toj jie ga­lės na­mie su­ val­gy­ti“, – pa­sa­ko­jo pa­va­duo­to­ja. Ji neat­me­tė, jog dėl to­kio drau­ di­mo vie­šo­sios mai­ti­ni­mo įstai­gos ga­li pra­ras­ti da­lį klien­tų: „Žmo­nių ir taip ka­vi­nė­se nė­ra daug. Užd­rau­ dus at­si­neš­ti sa­vo mais­to, jie ga­li at­si­sa­ky­ti pa­slau­gos“.

Nuo pir­ma­die­nio bus pra­dė­ti baus­ ti rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą ne­su­si­mo­kė­ję ir lei­di­mų ne­tu­ rin­tys gy­ven­to­jai. Sug­riež­tin­ti kont­ro­lę pa­ska­ti­no tai, jog gy­ven­to­jams ir vers­li­nin­ kams jau iš­duo­ti be­veik vi­si lei­di­ mai sta­ty­ti ma­ši­nas dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se. Lei­di­mų dar ne­tu­rin­tiems vai­ ruo­to­jams ne­be­pa­kaks už lan­go stik­lo už­kiš­ti ne­be­ga­lio­jan­čio praė­ ju­sių me­tų lei­di­mo. Ma­to­mo­je vie­to­je pra­šo­ma pa­ dė­ti pra­šy­mą iš­duo­ti lei­di­mą, ant ku­rio bū­tų ant­spau­das, by­lo­jan­tis, kad sa­vi­val­dy­bė jį ga­vo. Tvar­kos ne­pai­san­tiems vai­ruo­ to­jams gre­sia bau­dos. Nuo šian­dien klai­pė­die­čiai ne­be­ ga­lės vaikš­čio­ti po sa­vi­val­dy­bę kur pa­no­rė­ję. Jie pa­teks tik į pir­mą pa­ sta­to aukš­tą. Į ki­tus aukš­tus klien­tų neį­leis spe­cia­lia kor­te­le at­ra­ki­na­mos elekt­ro­ni­nės du­rys. Nu­ma­ty­ta, kad in­te­re­san­tai bus ap­tar­nau­ja­mi tik pir­ma­ja­me val­džios rū­mų aukš­te. Ja­me jau su­mon­tuo­tas in­te­re­san­ tų ei­lių pa­skirs­ty­mo ter­mi­na­las. Atė­ję žmo­nės, ja­me pa­si­rinks pa­slau­gą, ku­rios pa­gei­dau­ja, ir ter­ mi­na­las juos nu­kreips į ati­tin­ka­

Faktas: nuo šiandien in­te­re­san­

tai bus ap­tar­nau­ja­mi tik pir­ma­ ja­me savivaldybės aukš­te.

mą ka­bi­ne­tą. Val­di­nin­kai su­si­tik­ti su in­te­re­san­tais taip pat nu­si­leis į pir­mą aukš­tą. Nuo šian­dien iš sa­vi­val­dy­ bės pa­sta­to Lie­pų gat­vė­je į Ci­vi­li­ nės met­ri­ka­ci­jos sky­riaus pa­sta­ tą S.Šim­kaus gat­vė­je per­kel­tas ir Gy­ve­na­mo­sios vie­tos dek­la­ra­vi­ mo po­sky­ris. Jo spe­cia­lis­tai įsi­ kurs pir­ma­me ka­bi­ne­te. Nuo ant­ra­die­nio Tau­ra­lau­kio gy­ven­to­jai vėl ne­teks marš­ru­ti­nio tak­si. 9-uo­ju nu­me­riu pa­žy­mė­tas au­to­bu­siu­kas ne­beuž­suks čia. Taip nu­spręs­ta, nes marš­ru­ti­niais tak­si va­žiuo­da­vo per ma­žai žmo­nių.

Sodo ir statybų parodoje – atsinaujinusi belaidė skaitmeninė TV Naująjį sodo, atostogų ir poilsio užmiestyje sezoną telekomunikacijų bendrovė „Balticum TV“ atidaro susitikimu su klientais – bendrovė šią savaitę dalyvauja „Švyturio“ arenoje vykstančioje parodoje „Individuali statyba 2013“. Čia „Balticum TV“ Klaipėdos regiono gyventojams pristato atsinaujinusią – daug patogesnę ir įvairesnę skaitmeninę belaidę televiziją. Žiūrėk tai, ką mėgsti

„Visi mes esame labai skirtingi, mūsų pomėgiai ir poreikiai – taip pat, – apie parodoje pristatomas naujoves kalbėjo „Balticum TV“ pardavimų ir rinkodaros skyriaus vadovas Giedrius Sudintas. – Kele­ tą metų dirbome tam, kad žiūrovas galėtų rinktis programas pagal savo pomėgius ar net pagal savo nuotai­ ką. Parodoje pristatome naujuosius teminius programų paketus.“ Naujoji televizija Klaipėdos regi­ one startavo praėjusių metų spalio mėnesį. Pirmieji atsinaujinusios „Balticum“ belaidės skaitmeninės TV žiūrovai jau išbandė programas iš bemaž 8 teminių TV programų paketų: kino, sporto, pažintinių, laisvalaikio, muzikos ar kitų. Žiū­ rovai taip pat gali pasikeisti juos kada panorėję, užsisakyti skirtin­

Daugiau nei 80 TV programų – tiek gali rodyti televizorius bet ku­ riame Klaipėdos priemiestyje, Do­ viluose, Jokūbave, Maciuičiuose ar Vaiteliuose. Dabar populiarios pro­ gramos net ir kaime – ne prabanga. „Balticum“ belaidės skaitmeninės TV dėka pamėgtas programas gali­ ma žiūrėti net ir įsikūrus atokiame vienkiemyje. Į užmiestį atkeliavo tokios populiarios programos kaip „Viasat Premier League“, „Viasat Motor“, „Ochota i rybalka“, „Zdo­ rovoje TV“, „Oruzhie TV“, mažie­ siems žiūrovams skirtas lietuviškai įgarsintas „JimJam“ ir pikantiškos programos suaugusiesiems. Turintys naujus, didelius, raiš­ kųjį (HD TV) formatą perduodan­ čius televizorius, dabar gali išnau­ doti šiuos privalumus ir žiūrėti net 8 populiarias aukščiausios vaizdo kokybės programas.

gas – dabar jie gali matyti net 2 kartus daugiau programų, rinktis patinkančias programas, taip pat žiūrėti raiškiąją televiziją, – pa­ sikeitimų naudą akcentavo „Bal­ ticum TV“ atstovas. – Tačiau kad visa tai pasiektų esamus belaidės skaitmeninės TV abonentus, tu­ rime pakeisti abonentinę įrangą – lauke iškeltą anteną ir skaitmeni­ nės TV įrenginį.“ G.Sudinto teigimu, abonentinės antenos keičiamos vykdant vals­ tybinių institucijų sprendimus, pagal kuriuos iki šiol naudoti mi­ krobangų daugiakanalės televi­ zijos dažniai dar šiemet turi būti perduoti interneto ryšio naudo­ jimui. O televizijos retransliavimui yra išskirtos naujos dažnių juostos. „Paprastai kalbant, turime persi­ kraustyti į kitus dažnius. Dėl to bū­ tina pakeisti įrangą. Parodoje atsakysime į visus mū­ sų abonentams iškylančius klau­ simus – ką reikia padaryti, kodėl verta tai daryti ir tai padaryti ge­ riausiai“, – teigė įmonės atstovas.

Esamiems abonentams – svarbūs pokyčiai

Sodininkams – „Balticum“ skaitmeninė antžeminė TV

gus atskiriems namuose esantiems televizoriams, kad kiekvienas šei­ mos narys žiūrėtų tai, kas jam pa­ tinka. Pramogos visai šeimai

„Mūsų esamiems abonentams toks televizijos atsinaujinimas naudin­

„Pagrindinės populiariausios 20 TV programų lietuvių, rusų ar an­

glų kalbomis, tarp kurių „Balticum televizija“, „Discovery Channel“, „RTR Planeta“ ir filmų kanalas „Balticum Auksinis“, vasaros lai­ ku gali lengvai keliauti su jumis į sodą“, – kolektyviniuose soduose ir kaime vasarojantiems išeitį pa­ siūlė G.Sudintas. – Ir visa tai – vos už 9 Lt/mėn. mokestį.“ „Balticum“ skaitmeninei antže­ minei TV žiūrėti nebūtinas naujas televizorius – tinka bet kuris tu­ rimas. Ši televizija veikia ir mieste, ir užmiestyje, todėl bus puiki išei­ tis norintiems pamėgtas progra­ mas žiūrėti vasarą atostogaujant užmiestyje, o žiemą – grįžus į miestą. Belaidis internetas – ten, kur nesiekia laidai

Belaidės televizijos abonentams „Balticum“ taip pat siūlo interne­ to ryšį, veikiantį ten, kur nepasie­ kia šviesolaidiniai ar kabeliniai tin­ klai. Svarbi jo savybė – tai, kad jis yra fiksuotas. Taip užtikrinamas ryšio stabilu­ mas ir gera sparta. Norintys pra­

dėti juo naudotis tikrai neturės įsirenginėti brangios kabelinės li­ nijos ar mokėti už reikalingą inter­ neto įrangą. Paslauga iki vartotojo ateina be­ laidžiu būdu, o reikalinga įranga suteikiama panaudai. Dovanos stendo lankytojams

Parodoje „Individuali statyba 2013“ bendrovė „Balticum TV“ lankytojus pasitiks ne tuščiomis. Įmonės atstovai tikina, kad paro­ dos metu yra pasirengę padėti kie­ kvienam, turinčiam klausimų dėl vykstančių belaidės televizijos po­ kyčių. „Šiemet mūsų tikslas ne tik pri­ statyti geriausia, ką turime, atsa­ kyti į kilusius klausimus, bet ir tie­ siog pabendrauti su savo klientais, pabūti arčiau jų, – aplankyti „Bal­ ticum“ stendą kviečia G.Sudintas. – Mums labai svarbu išgirsti jūsų nuomonę ir lūkesčius. Taip pat no­ rime padovanoti ir dovanų – raši­ klių, marškinėlių. Mes tam ir esa­ me, kad dovanotume pramogas visai jūsų šeimai.“ Užs. 1098360

6

pirmadienis, balandžio 15, 2013

nuomonės

Ar ga­lės vai­kai skųs­ti tė­vus?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

No­ri­te pi­gaus šil­dy­mo? Dar ko!

d.janauskaite@kl.lt

Bū­tu­me la­biau suin­te­re­suo­ti

raė­ju­sią sa­vai­tę Sei­mas ėmė­si nag­ri­nė­ti Vai­ ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sų pro­jek­tą, ku­riuo bū­tų drau­džia­mas bet koks smur­tas prieš vai­kus. Šio­se pa­tai­so­se mi­ni­mas ir psi­cho­lo­gi­nis smur­tas. Tai su­kė­lė da­lies Sei­mo na­

P

rių pa­si­prie­ši­ni­mą. Ša­lies įsta­ty­mų lei­dė­jai pa­si­da­li­ jo į dvi sto­vyk­las. Vie­ni yra už tai, kad bū­tų už­draus­ tas bet koks smur­tas prieš vai­kus, ki­ti bai­mi­na­si, kad to­kios įsta­ty­mo pa­tai­sos leis vai­kams pa­si­jus­ti ne­bau­ džia­miems ir net ska­tins skųs­ti tar­ny­boms tė­vus.

Už

Prieš

G

Ne­nor­ma­lios šil­dy­mo iš­lai­dos it li­ki­mo smū­ giai pri­bai­gi­nė­ja ne tik fi­zi­nius as­me­nis, bet ir kė­si­na­si į vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jas. ins­t i­tu­ci­jas. Ta­čiau pa­sa­ko­se apie vi­z i­ jas ir stra­te­gi­jas su­si­pai­nio­ję val­džios tri­ bū­nai iki šiol ne­ga­li pa­sa­ky­ti: ka­da pa­ga­ liau bus ma­žes­nės tos du­jų kai­nos? Penk­ta­die­nį to­kia vil­tis bu­vo už­gi­mu­si, – į vie­šu­mą iš­si­ri­to pra­ne­ši­mai, kad „Gazp­ rom“ 20 pro­c. mums vis dėl­to su­ma­ž ins du­jų kai­ną. Ta­čiau tai tuo­jau pat puo­ lė neig­t i prem­je­ras, pa­reikš­da­mas, kad Lie­tu­va iš ru­sų to­k io pa­siū­ly­mo ne­ga­vo. Anot Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, bus su­da­ry­ta tik dar vie­na eks­per­tų gru­pė, ku­ri ir de­rė­ sis dėl to po­li­ti­ne sva­jo­ne ta­pu­sio sie­k io. Sup­ran­ta­ma, juk sun­k u as­me­n iš­kai pri­ siim­ti at­sa­ko­my­bę, jei dėl opo­zi­ci­jai ad­re­ suo­tų ne­vie­šų po­li­ti­nių su­me­ti­mų to ne­ pa­vyk­t ų pa­siek­t i. Vis dėl­to gal nė­ra taip jau su­dė­t in­ga su­vok­t i, kad prie­lai­dos su­ si­ta­ri­mams su ru­sais jau yra. To­k į ženk­lą pa­ro­dė pa­ts Ru­si­jos prem­je­ras Dmit­ri­jus Med­ve­de­vas, ku­ris ne­ti­kė­tai pa­reiš­kė, kad „Gazp­rom“ su­si­tai­kė su Lie­tu­vos įgy­ven­di­ na­mu ES tre­čiuo­ju ener­ge­ti­kos pa­ke­tu ir jo­k ių rei­ka­la­v i­mų ne­kels. Tai, ma­tyt, bu­ vo to­kia staig­me­na, kad mū­sų ofi­cia­lūs as­ me­nys pa­si­ju­to lyg pri­si­ri­ję ri­ci­nos. Jie la­ bai no­rė­tų to du­jų at­pi­gi­ni­mo, tap­sian­čio rea­liais po­li­ti­niais di­vi­den­dais, bet taip bi­ jo bū­ti ap­kal­tin­ti ke­liak­lups­čia­vi­mu prieš Ru­si­ją, kad to­l iau ne­r yž­t in­gai tryp­čio­ja vie­to­je ir vil­k i­na šio klau­si­mo spren­d i­ mą. O tau­tos lauks dar vie­nas vi­sų lai­k ų bran­giau­sias šil­dy­mo se­zo­nas.

Gy­ve­na­me in­di­vi­dua­lia­me na­ me Lie­po­jos gat­vė­je, esa­me ga­vę ža­lių­jų at­lie­kų kau­pi­mo kon­tei­ ne­rius. Šiukš­les la­bai rū­šiuo­ja­ me. Per me­tus at­lie­kų iš­ve­ži­mas mums at­siei­na 281 li­tą. Ap­mau­du, kai kas­kart iš­ve­ža­mas kon­tei­ne­ris bū­na apy­tuš­tis. Ar ne­ga­lė­tu­me pa­tys in­for­muo­ti at­lie­kų ve­žė­jų apie pri­pil­dy­tą kon­tei­ne­rį? Mums pa­kak­tų, kad šiukš­les iš­vež­tų vos po­rą kar­tų per mė­ne­sį. Da­bar el­ gia­ma­si nee­ko­no­miš­kai: nau­do­ ja­mas ku­ras, ter­šia­ma gam­ta... O ir mums bū­tų nau­din­giau, jei­gu už re­čiau ve­ža­mas šiukš­les bū­tų su­ ma­žin­tas mo­kes­tis. Ta­da mes bū­ tu­me dar la­biau suin­te­re­suo­ti rū­ šiuo­ti at­lie­kas. Re­gi­na

Ma­ši­nos cent­re ne­rei­ka­lin­gos

Ona Va­liu­ke­vi­čiū­tė, Sei­mo na­rė, pa­tai­sų au­ to­rė: – No­rė­čiau, kad bū­tų pa­neig­tas mū­sų vi­suo­me­nė­ je įsi­tvir­ti­nęs ste­reo­ti­pas: „Jei­gu ma­ne mu­šė, tai ir aš mu­šiu“. Iš­gir­dus to­kį pa­sa­ky­mą, man no­ri­si pa­klaus­ ti „Pier­re Car­din’o“ kos­tiu­mu vil­kin­tį ko­le­gą, ko­dėl jis ne­si­lai­ko pa­pro­čių ir nea­vi tra­di­ci­nio apa­vo – vy­žų? Kaip šian­dien ga­li­ma auk­lė­ti mu­šant, kai ži­niask­lai­ da kas­dien iš­ke­lia į vie­šu­mą bai­sius smur­ta­vi­mo prieš vai­kus at­ve­jus? Pag­rin­di­nė ma­no ini­ci­juo­to įsta­ty­mo min­tis ir yra pa­neig­ti ste­reo­ti­pą, kad vai­ką ga­li­ma auk­lė­ti tik smur­ti­nė­mis prie­mo­nė­mis, at­me­tant ki­ tas. Prieš 18 me­tų Lie­tu­va ra­ti­fi­ka­vo Vai­ko tei­sių kon­ ven­ci­ją ir nie­ko ne­pa­da­rė, kad ji mū­sų ša­ly­je veik­tų, kad bū­tų su­tvar­ky­ta tei­si­nė ba­zė. Kon­ven­ci­jo­je nu­ro­ dy­tos tė­vų pa­rei­gos gin­ti, sau­go­ti vai­kus nuo bet ko­ kio smur­to. Vi­są šį lai­ką Lie­tu­va šia te­ma nie­ko ne­ da­rė. Ša­lies vi­suo­me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, Vai­ko tei­sių tar­ny­bos pra­šė keis­ti įsta­ty­mus šia link­me. To­dėl ini­ ci­ja­vau įsta­ty­mo pa­kei­ti­mą. Di­džio­ji da­lis praė­ju­sios ka­den­ci­jos par­la­men­ta­rų pri­ta­rė, kad rei­kia už­draus­ti ly­ti­nį, psi­cho­lo­gi­nį, fi­zi­nį smur­tą prieš vai­kus. Tė­vys­ tei rei­kia ruoš­ti dar vai­kų dar­že­ly­je. Juk vai­kų smur­tas vie­nų prieš ki­tus mo­kyk­lo­se taip pat atei­na iš na­mų, o užau­gę jie skriau­džia šei­mos na­rius.

Au­re­li­ja Stan­ci­kie­nė, Sei­mo na­rė, pen­kių vai­kų ma­ma: – Jei­gu toks įsta­ty­mas pra­dė­tų veik­ti, Lie­tu­vo­je ne­ bū­tų to­kių ta­len­tų, kaip Mū­za Ru­bac­ky­tė, o pa­sau­ly­ je – Nic­colò Pa­ga­ni­nio ir dau­gy­bės ki­tų žy­mių žmo­ nių. Kad žmo­gus gy­ve­ni­me ko nors pa­siek­tų, jau nuo anks­ty­vos vai­kys­tės rei­kia pa­kan­ka­mai tvir­tai jį lai­ ky­ti suė­mus už va­džių. Da­bar kal­ba­ma apie abst­ rak­čius da­ly­kus, ne­ži­nia ko­kią emo­ci­nę prie­var­tą. Kas tai yra? Ne­leis­ti vai­kui žais­ti kom­piu­te­riu, liep­ ti su­tvar­ky­ti na­mus ar nu­plau­ti au­to­mo­bi­lį yra to­kia prie­var­ta? Ar no­ri­me, kad vai­kams vis­kas bū­tų lei­ džia­ma, o tė­vai ne­be­tu­rės jo­kių prie­mo­nių ar ar­gu­ men­tų juos su­val­dy­ti? Jei vie­ną die­ną vai­kas pa­reis su aus­ka­ru no­sy­je, jūs nie­ko jam ne­ga­lė­si­te pa­da­ry­ ti, nes pa­gal ši­tą idio­tiš­ką įsta­ty­mą bet koks veiks­ mas bus trak­tuo­ja­mas kaip psi­cho­lo­gi­nė prie­var­ta. Tai yra ban­dy­mas įtei­sin­ti ne­svei­kus da­ly­kus. Šei­ mų, ku­rio­se vai­kai yra mu­ša­mi, tas įsta­ty­mas ne­ pa­sieks, nes jos ap­skri­tai ne­ži­no jo­kių įsta­ty­mų. To­ kių šei­mų vai­kai al­ka­ni ar su­muš­ti nie­ka­da apie tai ne­pra­bils gar­siai, nes jie bi­jo tė­vų. Ken­tės nor­ma­ lių šei­mų vai­kai, jie ne­su­si­gau­dys, kas at­si­ti­ko, kai iš tė­vų bus atim­tos glo­bos tei­sės, o kai tai su­pras, bus per­ne­lyg vė­lu.

Už te­le­vi­zi­ją – ne­kuk­lūs mo­kes­čiai

S

u­si­dū­riau su la­bai keis­ta si­ tua­ci­ja. Su vie­na te­le­ko­mu­ ni­ka­ci­jų bend­ro­ve bu­vau pa­ si­ra­šiu­si su­tar­tį ir už­si­sa­kiu­si ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­slau­gas. Daug lai­ko pra­lei­džiu Vo­kie­ti­jo­je, to­dėl tos bend­ro­vės pa­pra­šiau, kad su­tar­tį nu­trauk­tų ir pa­slau­gų man ne­be­teik­tų. Ta­čiau ji ap­skai­čia­vo la­bai di­de­lį su­tar­ties nu­trau­ki­mo mo­kes­tį, to­ dėl la­biau ap­si­mo­kė­jo kas mė­ne­sį su­si­mo­kė­ti už pa­slau­gas, ku­rio­mis

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Saulius Pocius a­l i­m a pa­m a­ny­t i, jog val­ džios gy­ven­to­jams taip nuo­ bo­du, kad jie kar­tais pa­si­jau­ čia lyg vai­kų dar­že­ly­je. Kon­ ser­va­to­riai tar­do Bi­ru­tę Vė­sai­tę, li­be­ra­lai – Dai­lių Ba­ra­kaus­ką, o prem­je­ras va­do­ vau­ja žais­l i­nės Vals­ty­bės pa­žan­gos ta­ ry­bos pa­si­kal­bė­ji­mams. Yra, pa­si­ro­do, ir toks biu­rok­ra­ti­nis li­cė­jus. Kol vyks­t a ki­t i pa­ple­p ė­ji­mai, pa­v yz­ džiui, lup­ti ar ne­lup­ti vai­kus, tik­ros pro­ ble­mos šai­po­si iš mū­sų nai­v u­mo. Nes tau­ta tuo me­tu bai­g ia pa­t į bran­g iau­sią šil­dy­mo se­zo­ną. Jei anks­čiau už šil­dy­ mą pra­si­sko­li­no da­lis gy­ven­to­jų, tai da­ bar sko­li­nin­kė­mis ta­po ir ša­lies įstai­gos. Tai­gi ne­nor­ma­lios šil­dy­mo iš­lai­dos it li­ ki­mo smū­giai pri­bai­gi­nė­ja ne tik fi­zi­nius as­me­n is, bet jau kė­si­na­si ir į vals­ty­bės

karštas telefonas

Ka­zi­mie­ra

Iš kur sko­los?

Kas mė­ne­sį iš na­mų val­dų gau­na­me pra­ne­ši­mus, kad ne­sa­me įsi­sko­ li­nę už ko­mu­na­li­nius pa­tar­na­vi­ mus. Ta­čiau kai ko­ri­do­riu­je pa­ka­ bi­na­ma in­for­ma­ci­ja, paaiš­kė­ja, jog mū­sų na­mas yra sko­lin­gas ke­lis tūks­tan­čius li­tų. Pa­si­kal­bu su kai­ my­nais, jie ir­gi vi­si lai­ku su­si­mo­ka mo­kes­čius. Tad nie­kaip ne­sup­ran­ tu, iš kur at­si­ran­da tos sko­los? Ju­li­ja

Er­zi­na lai­dų ve­dė­ja

ne tik sko­lą, bet ir už su­tar­ties nu­ trau­ki­mą. O keis­čiau­sia tai, jog ma­ne kaip sko­li­nin­kę jau per­da­vė ir ant­sto­ liams, ku­riems dar tu­riu su­mo­kė­ ti 199 li­tus. Už pa­slau­gas, ku­rių man jie ne­ su­tei­kė, sko­los nei­šieš­ko­jo, nes pa­ti ge­ra­no­riš­kai iki cen­to at­si­skai­čiau su ta te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­ve. Ma­tyt, tik Lie­tu­vo­je ga­li­ma pa­ tek­ti į to­kią si­tua­ci­ją.

Dar­be kas­dien klau­sau­si vie­tos ra­ di­jo sto­ties. Pas­ta­ruo­ju me­tu pra­ dė­jo er­zin­ti vie­na lai­dų ve­dė­ja, dir­ban­ti po pie­tų. Vos pra­bi­lu­si į ete­rį, ji nuo­lat kal­ba apie orą ir pa­ va­sa­rį. Kiek ga­li­ma! Gal yra klau­ sy­to­jų, ku­riems pa­tin­ka toks oras, koks yra, o gal jiems ir snie­gas ba­ lan­dį yra gra­žu. Ma­nau, kad to­ji lai­dų ve­dė­ja ne­tu­rė­tų taip pri­myg­ ti­nai nuo­lat bruk­ti sa­vo nuo­mo­nę. Ar­ba su­si­da­ro įspū­dis, kad ji tie­ siog ap­skri­tai ne­tu­ri ką pa­sa­ky­ti.

Jū­ra­tė

Ai­ri­das

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ne­si­nau­do­ju, nei už su­tar­ties nu­ trau­ki­mą. Taip jau at­si­ti­ko, kad ke­lis mė­ ne­sius už ka­be­li­nės te­le­vi­zi­jos pa­ slau­gas ne­su­si­mo­kė­jau. Grį­žau į Klai­pė­dą, į sa­vo bu­tą, ir su­pra­tau, jog ka­be­li­nė te­le­vi­zi­ja man at­jung­ta. Nuė­jau į pa­slau­gas tei­kian­čią bend­ro­vę. Jo­je paaiš­ki­no, kad su­tar­tis nu­ trauk­ta, nes už pa­slau­gas ne­mo­kė­ jau. To­dėl da­bar rei­kia su­si­mo­kė­ti

Pers­kai­čiu­si V.Spu­ry­tės straips­ nį „Apk­lau­sa – apie upę ir aikš­tę“ („Klai­pė­da“, 2013 04 12), pa­si­pik­ ti­nau val­di­nin­kų pla­nais nai­kin­ ti At­gi­mi­mo aikš­tę ir ten įreng­ti po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lę. Val­džia ne­be­tu­ri kur dė­ti pi­ni­gų. Mies­te jau ir taip akis ba­ do ne­tvar­kin­gi ša­li­gat­viai, o au­ to­mo­bi­lių yra per daug. Mies­to cent­re iš­vis rei­kė­tų už­draus­ti juos sta­ty­ti. Dėl tų au­to­mo­bi­lių – vie­ nas var­gas. Pil­na vi­sur pri­mė­ty­ta pa­nau­do­tų pa­dan­gų. Bet aš juk tų pa­dan­gų ne­pri­ne­šio­jau ir ne­pri­ mė­čiau. Ne­su­tin­ku, kad At­gi­mi­mo aikš­tė­je bū­tų sta­to­mas ga­ra­žas. Prie­šin­gu at­ve­ju va­sa­rą mes ne­ tu­rė­si­me kur pa­sė­dė­ti, nes cent­ re ši aikš­tė yra be­ne vie­nin­te­lė to­ kia poil­sio vie­ta.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

lietuva Ap­si­lankė ­ Af­ga­nis­ta­ne

In­ci­den­tas ­ ore

V.Lands­ber­gis sieks ro­ta­ci­jos

Lie­tu­vos kraš­to ap­sau­gos mi­ nist­ras Juo­zas Ole­kas (dešinėje) ­ ap­si­lankė Af­ga­nis­ta­ne ir su­si­ti­ ko su ša­lies pie­tuo­se dis­lo­kuo­ tais Spe­cia­liųjų ope­ra­cijų pa­jėgų es­kad­ro­no ka­riais. Mi­nist­ras pa­ brėžė, kad spe­cia­liųjų ope­ra­cijų ka­rių veik­la la­bai aukš­tai ver­ti­ na­ma tiek af­ga­nis­ta­nie­čių, tiek koa­li­ci­jos par­tne­rių.

Šeš­ta­die­nio va­karą Lie­tu­vos at­sto­vas „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ And­rius Po­ja­vis da­ly­va­vo Ams­ter­da­ me vy­ku­sia­me „Eu­ro­vi­sion in con­cert“. Ankstų sek­ma­die­nio rytą dai­ni­nin­kas turė­jo skris­ ti na­mo – į Ita­liją. Vos pa­kilęs bend­rovės „Ali­ta­lia“ lėktu­vas už­si­lieps­no­jo, todėl bu­vo pri­ vers­tas su­grįžti.

Į Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ratų pir­mi­ nin­ko po­stą pre­ten­duo­jan­tis buvęs vals­tybės va­do­vas Vy­ tau­tas Lands­ber­gis sa­ko pa­si­ gen­dan­tis ga­li­my­bių pa­si­reikš­ ti jau­ni­mui ir ro­ta­ci­jos par­ti­ jos va­do­vybė­je. Jis taip pat ra­ gi­no bend­ra­žy­gius „tęsti Sąjū­ džio li­niją“.

A.Ma­tu­las vėl blai­vins tautą

Par­la­men­ta­ras An­ta­nas Ma­tu­las tu­ri nau­ jų idėjų, kaip griež­tin­ti al­ko­ho­lio kont­rolę, ir ti­ki, kad šios ka­den­ci­jos Sei­mas jo siū­ly­ mams pri­tars. Opo­nen­tai sa­ko be­si­ti­kin­ tys, kad nu­galės svei­kas pro­tas. Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ti­ki­si V.And­riu­kai­čio už­ta­ri­mo

Kon­ser­va­to­rius A.Ma­tu­las jau se­ niai garsė­ja sa­vo ko­va su al­ko­ho­lio pra­mo­ne ir var­to­ji­mu. Kai ku­riems jo siū­ly­mams Sei­mas pri­tarė. Pa­vyzd­žiui, au­to­mo­bi­lių ke­lei­ viams užd­raus­ta var­to­ti al­ko­ho­ li­nius gėri­mus. Ta­čiau įsta­ty­mas rea­liai ne­vei­kia, nes Ad­mi­nist­ra­ ci­nių teisės pa­žei­dimų ko­dek­se bau­dos už nu­si­žen­gimą ne­nu­ma­ ty­tos. Ne kartą bandęs tai­sy­ti sa­ vo su­kurtą pa­dėtį A.Ma­tu­las ko­ vo pa­bai­go­je vėl pa­teikė įsta­ty­mo pro­jektą, ku­riuo no­ri­ma pa­pil­dy­ ti ko­deksą ir už al­ko­ho­lio var­to­ jimą au­to­mo­bi­lių ke­lei­viams skir­ti bau­das nuo 100 iki 300 litų. Taip pat par­la­men­ta­ras sie­ kia griež­tin­ti san­kci­jas už al­ko­ ho­lio lai­kymą, ga­be­nimą ir pla­ ti­nimą ne­tu­rint tam lei­di­mo. Jei Sei­mas pri­tars, bau­dos vie­toj da­ bar ga­lio­jan­čių ke­lių šimtų litų taps tūkstan­tinės. Pats A.Ma­tu­las ne­sle­pia, kad pra­skin­ti ke­lią šiems siū­ly­mams bus ne­leng­va, ta­čiau ti­ki­si nau­jo­ sios vald­žios pa­lai­ky­mo.

Remigijus Ši­ma­šius:

Po­no Ma­tu­lo pa­si­ūly­ mai vis pi­la­si ir pi­la­si kaip iš gau­sybės ra­go. „Ma­tau did­žiulę spragą, tai ir tei­kiu pa­si­ūly­mus. Vil­ties galbūt ne­daug, bet nau­jos Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je vie­na­reikš­miš­kai pa­ sa­ky­ta, kad bus ko­vo­ja­ma už al­ko­ ho­lio var­to­ji­mo ma­ži­nimą, at­sa­ko­ mybės griež­ti­nimą. Tu­riu vil­ties, kad sąjun­gi­nin­kas bus svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis And­

riu­kai­tis. Galbūt jam pa­vyks įti­ kin­ti frak­ciją, kad to­kios prie­monės yra būti­nos. <...> Ti­kiuo­si, svei­kas pro­tas nu­galės ir pa­tai­soms bus pri­tar­ta“, – sakė A.Ma­tu­las. Ak­ci­zo lėšos – spe­cia­liam fon­dui

Dar vie­nas A.Ma­tu­lo siū­ly­mas – 2 pro­c. di­din­ti al­ko­ho­lio ak­cizą. Taip per me­tus esą būtų su­ren­ka­ma 19 mln. litų, o šia su­ma būtų ga­li­ma fi­nan­suo­ti vi­suo­menės svei­ka­tos fondą, kurį Sei­mo na­rys siū­lo įkur­ti pa­gal kitų vals­ty­bių pa­vyzdį ir Na­ cio­na­linės svei­ka­tos ta­ry­bos re­ko­ men­da­ci­jas. Fon­do lėšos esą būtų pa­nau­do­ ja­mos rek­la­mai apie al­ko­ho­lio ža­ lą fi­nan­suo­ti, svai­giųjų gėrimų pre­ ven­ci­jos pro­gra­moms mo­kyk­lo­se kur­ti ir ap­skri­tai svei­kai gy­ven­se­ nai ska­tin­ti. „Tokį fondą tu­ri ne­ ma­žai ša­lių. At­siž­vel­giant į bend­ ras kainų ten­den­ci­jas, pa­di­di­nus vi­so al­ko­ho­lio kainą 2 pro­c. rin­ ka ne­būtų išk­rai­po­ma. Kiek girdė­ jau, ir al­ko­ho­lio ga­min­to­jai tam ne­prieš­ta­rau­ja. <...> Vie­ne­to kai­ na pa­didėtų ke­liais cen­tais, bet tie su­ren­ka­mi 19 mln. litų būtų did­žiulė pa­spir­tis. Nes da­bar ska­ti­ na­me, ra­gi­na­me sveiką gy­ven­seną, bet ki­šenė­je ne­tu­ri­me nė li­to. Ar­ ba skel­bia­me Svei­ka­tin­gu­mo me­ tus Lie­tu­vos mas­tu turė­da­mi 200 tūkst. litų, tai pa­si­juo­ki­mas iš pa­ čios idė­jos“, – tvir­ti­no A.Ma­tu­las. Sei­mo na­rio tei­gi­mu, idėją būtų ga­li­ma įgy­ven­din­ti bent nuo 2015 m., kai, tikė­ti­na, Lie­tu­va jau bus įsi­ve­du­si eurą, – ta­da Vy­riau­sybė esą ne­be­si­bai­mins inf­lia­ci­jos grės­ mės ir ak­cizą di­din­ti galės. Be to, atei­ty­je 2 pro­c. būtų ga­li­ma di­din­ti ir ta­ba­ko ga­mi­nių ak­cizą. A.Ma­tu­ las ti­ki­na, kad ta­da kas­met į fondą įplauktų 50 mln. litų. „Da­bar kiek­vie­no­je sa­vi­val­dybė­je įkur­ti Vi­suo­menės svei­ka­tos biu­rai, ku­rie at­sa­kin­gi už svei­kos gy­ven­ se­nos ska­ti­nimą, ligų pre­ven­ciją. Jiems vi­siems bend­rai ski­ria­ma 10 mln. litų. Tad ir tie 19 mln. litų būtų įspūdin­ga su­ma“, – skai­čia­vo Sei­mo na­rys ir pri­dūrė, kad skai­ty­ da­mas pa­skai­tas mo­kyk­lo­se pa­ste­ bi, jog švie­ti­mo al­ko­ho­lio pre­ven­ ci­jos klau­si­mais vis dar per ma­žai. Esą daug paaug­lių net ne­ži­no, kad iki 18 metų var­to­ti ar turė­ti su sa­ vi­mi al­ko­ho­lio – užd­raus­ta.

Ar­gu­men­tas: 2 pro­c. pa­di­din­tas al­ko­ho­lio ak­ci­zas, A.Ma­tu­lo tei­gi­mu, per me­tus į biud­žetą įneštų 19 mln. litų.­

Pas­ka­tins šešė­linę rinką

Ta­čiau A.Ma­tu­lo opo­nen­tai jo už­ ma­čias dau­žo į ši­pu­lius. Li­be­ra­las Re­mi­gi­jus Ši­ma­šius sa­ko, kad kon­ ser­va­to­riaus siū­lo­mas ko­vos su al­ ko­ho­liz­mu būdas – pri­mi­ty­vus, nes no­ri­ma ko­vo­ti ne su pro­ble­mos prie­žas­ti­mi, o su pa­da­ri­niu. „Po­no Ma­tu­lo pa­si­ūly­mai vis pi­ la­si ir pi­la­si kaip iš gau­sybės ra­go. At­ro­do, kad nie­ka­da ne­bus su­sto­ ta, o norėtų­si tikė­tis, kad jie ne­bus rea­li­zuo­ti. Idė­ja pa­pras­ta: dėl visų su al­ko­ho­liu su­si­ju­sių bėdų ne­va kal­tas ne žmo­gus, ku­ris var­to­ja al­ ko­holį, o che­minė for­mulė, ku­ri yra ta­me al­ko­ho­ly­je. Man at­ro­do, pir­ mas da­ly­kas yra pa­siek­ti, kad žmo­ nės elgtų­si at­sa­kin­gai, o ne pa­ša­ lin­ti tuos pa­gundų šal­ti­nius, ku­rie kai ku­riuos žmo­nes pa­ska­ti­na elg­ tis neat­sa­kin­gai“, – sa­vo po­zi­ciją dėstė R.Ši­ma­šius. Sei­mo na­rys nai­viu va­di­na A.Ma­ tu­lo planą al­ko­ho­lio žalą ma­žin­ ti drau­di­mais, o vi­suo­menę švies­ti esą reikėtų pla­čiau nei vien pa­skai­ to­mis. Al­ko­ho­lio ak­ci­zo di­di­ni­mas, R.Ši­ma­šiaus tei­gi­mu, tik pa­di­dintų šešė­linę eko­no­miką. „Tie žmonės, ku­rie pa­si­rinkę tokį gy­ve­ni­mo ke­lią ir ne­no­ri iš jo išei­ti, ran­da būdų pri­si­ger­ti. Ir ne­būti­nai

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

iš par­duo­tuvės pirk­to al­ko­ho­lio. Kuo di­desnės „žirklės“ tarp ne­le­ ga­laus al­ko­ho­lio ir le­ga­laus, – o tos „žirklės“ bus tik pa­di­din­tos, – tuo la­biau žmonės bus linkę pa­suk­ti ši­ tuo ke­liu. O ten bėdų ge­ro­kai dau­ giau, tarp jų – ir mo­kes­čių ven­gi­ mas“, – sakė R.Ši­ma­šius. Siū­ly­mas – ne­lo­giš­kas?

R.Ši­ma­šiui pri­tarė ir Al­ko­ho­li­ niais gėri­mais pre­kiau­jan­čių įmo­ nių aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius Ro­mas Apuls­kis. Jo tei­gi­mu, ak­ci­zo di­di­ ni­mas vie­na­reikš­miš­kai kils­telėtų ne­le­ga­laus al­ko­ho­lio par­da­vimą. „Ma­te­ma­tiš­kai gal ir tei­sin­gai išei­ na, bet rea­liam gy­ve­ni­me – ne­la­bai. Ka­dan­gi al­ko­ho­lio rin­ko­je la­bai di­ delė šešė­linė rin­ka, nau­jau­siais duo­ me­ni­mis – 36 pro­c., pa­di­di­nus ak­ cizą rea­liai jo su­rin­ki­mas ne­didė­ja. Jis pa­pras­tai ne­tgi su­mažė­ja. Todėl di­din­ti ak­cizą tam, kad būtų pi­nigų fon­dui, ne­lo­giš­ka, nes pa­jamų biud­ že­tas gaus ma­žiau. Be to, šešė­linės rin­kos pa­si­ūla api­ma be­veik visą Lie­tuvą, no­rin­tys įsi­gy­ti ne­le­ga­lios pro­duk­ci­jos ga­li tai pa­da­ry­ti“, – aiš­ki­no R.Apuls­kis. Di­rek­to­rius pri­me­na, kad tiek anks­tes­nio­ji, tiek da­bar­tinė Vy­ riau­sybė ir eko­no­mis­tai ak­cen­ta­

vo ko­vos su eko­no­mi­niu šešė­liu būti­nybę, o ak­ci­zo di­di­ni­mas bū­ tų prie­šin­gas veiks­mas. „Esam at­likę to­kius pri­mi­ty­vius skai­čia­vi­mus – kiek žmonės už­ dir­ba ir ko­kios yra kai­nos Lie­tu­ vo­je bei ES. Tad ak­ci­zinės prekės Lie­tu­vo­je yra ant­ros pa­gal įper­ ka­mu­mo sun­kumą. Jei­gu im­tu­me visą krep­šelį – de­ga­lus, ci­ga­re­tes, al­ko­holį, Lie­tu­vo­je šios prekės san­ ty­ki­nai bran­giau­sios. Bran­giau yra tik Bul­ga­ri­jo­je, ku­rio­je žmonės dar ma­žiau už­dir­ba. O ak­ci­zai Lie­tu­ vo­je – ga­na di­de­li. Tai­gi, tas di­di­ ni­mas ne­pas­ver­tas, ma­no nuo­mo­ ne. Pa­didės tik­tai šešė­linė rin­ka ir nei tas fon­das gaus pa­jamų, nei žmonėms bus ge­riau, nes vi­si pirks dau­giau vi­so­kių su­ro­gatų“, – sakė R.Apuls­kis. R.Apuls­kio tei­gi­mu, Lie­tu­vo­je kles­ti tiek ne­le­ga­li pre­ky­ba al­ko­ ho­liu, tiek ir jo kont­ra­ban­da, todėl ne­su­ma­ži­nus šių ne­ge­ro­vių ne­ver­ta tikė­tis, kad si­tua­ci­ja pa­gerės. „Rei­kia gau­dy­ti ši­tuos da­ly­kus, nes žmonės ge­ria, ga­li nu­si­pirk­ ti naktį, dieną, tos pro­duk­ci­jos kas no­ri, tas ran­da. Ak­ci­zo di­di­ni­mas to­kio­je si­tua­ci­jo­je yra tik­tai kaž­ ko­kios ko­vos imi­ta­ci­ja“, – pri­dūrė R.Apuls­kis.

8

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0530 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0552 JAV do­le­ris 1 2,6362 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6081 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9285 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3828 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,6138 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5273 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8330

pokytis

–0,2288 % +0,1556 % –0,2309 % +0,1190 % –0,0142 % –0,4229 % +0,3153 % –0,3424 % –0,0247 %

Ne­šykš­ti ­ prie­mokų

Ieš­ko ­ naf­tos

Anks­tesnę vald­žią dėl prie­mokų gau­ sos kri­ti­kavę da­bar­ti­niai Vy­riau­sybės na­riai ne­šykš­ti jų sa­vo po­li­ti­nio pa­si­ tikė­ji­mo ko­man­doms ir ki­tiems pa­val­ di­niams. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tar­ny­ba ir mi­nis­te­ri­jos sau­sio–ko­vo mėne­siais iš­mokė­jo dau­giau kaip 1,076 mln. li­ tų prie­mokų. Jomis už papildomas už­ duotis atsilyginta viceministrams, pa­ tarėjams ir kitiems valdininkams.

JAV ener­ge­ti­kos mil­žinės „Chev­ron“ par­tnerė bend­rovė „Tan Oil“ pra­ dėjo naf­tos paieš­kas piet­va­ka­rių Lie­ tu­vo­je, Jur­bar­ko ra­jo­ne. Abi bend­ rovės val­do naf­tos žval­gy­bos ir ga­vy­ bos įmonę „LL in­ves­ti­ci­jos“. Gręži­mo dar­bai vyk­do­mi kiaurą par­ą ir ti­ki­ma­ si juos baig­ti ge­gužės pra­džio­je. Dar­ bų tech­ninę prie­žiū­ra at­lie­ka „Mi­ni­ jos naf­ta“.

Gry­nie­ji lie­tu­viams vis dar mie­les­ni

Nors ko­mer­ci­niai ban­kai ir vald­žios ins­ti­tu­ci­jos jau po­rą metų vi­saip ra­gi­na gy­ven­to­jus ma­žin­ti at­si­skai­ty­mus gry­nai­siais pi­ni­ gais ir nau­do­tis elekt­ro­ninė­mis pa­slau­go­mis bei mokė­ji­mo kor­ telė­mis, kol kas bank­notų lie­tu­viai at­si­sa­ky­ti ne­no­ri. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, ša­ly­je grynųjų pi­nigų apy­var­to­je per kovą pa­daugė­jo 155,6 mln. litų ir mėne­ sio pa­bai­go­je jų bu­vo 11,508 mlrd. litų. Re­zi­dentų indė­liai cent­ri­nia­ me ban­ke per mėnesį su­men­ko 3,991 mlrd. litų ir ko­vo pa­bai­go­je su­darė 5,577 mlrd. litų. Grynųjų pi­n igų apy­var­to­ je daugė­ji­mo ten­den­ci­ja iš esmės pa­ste­bi­ma vi­sus pa­sta­ruo­sius me­ tus. Did­žiau­sias grynųjų pi­nigų apy­var­to­je šuo­lis bu­vo už­fik­suo­ tas pra­ėju­sių metų gruodį, tuo­met apy­var­to­je cir­ku­liuo­jan­čių grynų­ jų pi­nigų su­ma pa­didė­jo net 309,4 mln. litų ir siekė 11,4 mlrd. litų. Sausį grynųjų pi­nigų apy­var­to­je su­mažė­jo 125 mln. litų – tai nulėmė

žie­mos šventės, per ku­rias žmo­nių iš­leis­ti pi­ni­gai vėl grįžo į ban­kus, o va­sarį grynųjų pi­nigų kie­kis apy­var­ to­je vėl šok­telė­jo 228,4 mln. litų. Lie­tu­vos ko­mer­ci­nių bankų aso­ cia­ci­ja 2011-ųjų ge­gužę pra­dėjo kam­pa­niją, ku­rios tiks­las – ska­ tin­ti gy­ven­to­jus nau­do­tis elekt­ro­ ninės ban­ki­nin­kystės pa­slau­go­mis ir mokė­ji­mo kor­telė­mis. Tam tik­ri šios kam­pa­ni­jos re­zul­ta­tai jau ma­ to­mi, ta­čiau, fi­nansų eks­pertų ma­ ny­mu, jie vis dar ne­pa­kan­ka­mi. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, elekt­ro­ni­niu būdu ini­ci­juotų per­ve­ dimų skai­čius per me­tus išau­go 15,5 pro­c. – iki 101 mln. Jų da­lis tarp visų per­ve­dimų ūgtelė­jo 3,5 pro­cen­ti­nio punk­to – nuo 57,1 iki 60,6 pro­c. Itin išau­go mokė­ji­mai ša­ly­je la­ biau­siai pa­pli­tu­sio­mis de­be­to kor­ telė­mis. Per me­tus to­kių mokė­jimų

vertė pa­didė­jo be­veik ket­vir­ta­da­liu – iki 6,4 mlrd. litų, o ope­ra­cijų skai­ čius ūgtelė­jo 23,8 pro­c. – iki 118 mln. Ati­tin­ka­mi kre­di­to kor­te­lių ro­dik­liai pa­didė­jo 9,9 pro­c., iki 1,8 mlrd. litų, ir 9,4 pro­c. – iki 12,8 mln. Iš vi­so 2012 m. Lie­tu­vo­je at­lik­ ta 311,6 mln. mokė­ji­mo ne gry­nai­ siais pi­ni­gais ope­ra­cijų, ku­rių ver­ tė su­da­ro dau­giau nei 740 mlrd. litų. Per me­tus visų mokė­ji­mo ne gry­nai­siais pi­ni­gais ope­ra­cijų pa­ daugė­jo 13 pro­c. Vis dėlto skai­čiuo­ja­ma, kad kol kas tik kas penk­tas li­tas Lie­tu­vo­je su­mo­ka­mas elekt­ro­ni­niu būdu. „Nors grynųjų pi­nigų kie­kis apy­ var­to­je pa­sta­ruo­ju me­tu nuo­lat au­ ga, tik­rai ne­ga­li­ma sa­ky­ti, jog tai ro­do, kad lie­tu­viai pra­de­da ge­riau gy­ven­ti. Čia toks lie­tu­viš­kas pa­ ra­dok­sas. Juk ofi­cia­li sta­tis­ti­ka ro­

Nau­da: daug lie­tu­vių mokė­ji­mo kor­te­les vis dar nau­do­ja tik at­ly­gi­ni­

mui iš­sig­ry­nin­ti.

do, kad pusė dir­ban­čių gau­na ma­ žesnį nei vi­du­ti­nis at­ly­gi­nimą. Tad sta­tis­ti­ka ryš­kaus pa­gerė­ji­mo tik­ rai ne­ro­do. Va­di­na­si, da­lis į apy­ vartą pa­ten­kan­čių pi­nigų yra neo­ fi­cia­lios žmo­nių pa­ja­mos“, – sakė DNB ban­ko vy­riau­sio­ji eko­no­mistė Je­ka­te­ri­na Ro­ja­ka. Anot jos, nors pa­sta­ruo­ju me­ tu pa­ste­bi­mas ir ga­na ryš­kus at­

Šarū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

si­skai­tymų mokė­ji­mo kor­telė­mis au­gi­mas, Lie­tu­va vis dar smar­kiai at­si­lie­ka nuo kitų ES ša­lių. Eko­no­mistės tei­gi­mu, prie lie­tu­ vių po­mėgio gry­nie­siems pi­ni­gams vei­kiau­siai pri­si­dėjo ir „Sno­ro“ bei Ūkio bankų griū­tys. Tai galė­jo pa­ ska­tin­ti gy­ven­to­jus at­siim­ti indė­ lius ir pi­ni­gus skir­ti iš­lai­doms ar lai­ky­ti juos na­muo­se.

Pasirodė trečioji mokslo populiarinimo Įmo­nių su­si­jun­gimų knyga – S.Wellso „Pandoros sėkla“ šie­met bus dau­giau Maždaug prieš 10 tūkst. metų mūsų protėviai pasėjo pirmąsias sėklas ir iš esmės pakeitė savo gyvenimo būdą – iš medžiotojų ir rinkėjų tapo žemdirbiais. Toks pasirinkimas ne tik paskatino judėjimo ir pasirinkimo laisvę, paįvairino mitybą bei laisvalaikį, bet ir pateikė netikėtų bei nemalonių staigmenų. Kokias sveikatos ir aplinkosaugos problemas nulėmė ši pažanga bei išaugę žmonijos poreikiai? Į šį klausimą išsamiai atsako genetikas ir antropologas Spenceris Wellsas savo knygoje „Pandoros sėkla: nenuspėta civilizacijos kaina“. Visiems susidomėjusiems ji bus pristatyta gegužės 8 d. 16 val. Lietuvos mokslų akademijos Mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius). Tai jau trečioji mokslo populiarinimo serijos „Mokslas visiems“ knyga, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir išleido Lietuvos mokslų akademija. Pernai gruodį pasirodė pirmoji šios serijos knyga Jeremy Rifkino „Trečioji pramonės revoliucija“, šiemet kovą – Matto Ridley „Raudonoji karalienė“. Iš viso mokslo populiarinimo seriją „Mokslas visiems“ sudaro 12 garsiausių pasaulio autorių knygų, visos jos bus išleistos iki 2014 m. vidurio. „Kiekvieną serijos knygą leidžiame 1000 egzempliorių tiražu ir nemokamai dalijame Lietuvos mokslų akademijoje. Knygas taip pat galite skaityti daugelio universitetų, mokyklų ir kitose bibliote-

kose, dėl tikslesnio jų sąrašo kviečiame teirautis e. paštu moksloknygos@lma. lt, – sako Vilius Žalys, projekto, pagal kurį leidžiamos mokslo populiarinimo knygos, koordinatorius. – Kitas itin patogus būdas gauti šias knygas – atsiųsti jas elektroniniu PDF formatu iš Lietuvos mokslų akademijos interneto tinklalapio www.lma.lt Naujienų skilties.“ Mokslo populiarinimo serijos knygas kruopščiai pagal griežtus kriterijus atrinko Lietuvos mokslų akademijos sudaryta ekspertų grupė. Visos knygos yra tik žinomų, pasaulyje pripažintų autorių, jų temos aktualios ir įdomios daugeliui, turinys – aukštos kokybės ir greitai nesensta, kalba aiški, paprasta, be sudėtingų specifinių terminų. Dėl lengvai suprantamo stiliaus knygos tinka ne tik mokslininkams, bet ir studentams, mokiniams bei visiems, norintiems geriau pažinti šiuolaikinį mokslą ir jo pasiekimus, suprasti visuomenėje vykstančius procesus, žmonių gyvenimo pokyčius. Mokslo populiarinimo serijoje „Mokslas visiems“ kie-

kvienas išsirinks sau knygą – jų temos pačios įvairiausios. Besidomintys evoliucija su malonumu perskaitys Nicko Lane’o knygą „Gyvybės triumfas: dešimt didžiųjų evoliucijos išradimų“, klimatologija – Briano Fagano „Ilgoji vasara: kaip klimatas pakeitė civilizaciją“, tinklų mokslu – Michaelo Nielseno „Atradimai kitaip: naujoji mokslo tinkluose era“, psichologija ir interneto poveikiu – Nicholo Carro „Seklumos: kaip internetas keičia mūsų smegenis“ ir kt. Mokslo populiarinimo knygos leidžiamos įgyvendinant projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“ pagal 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos 3 prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ priemonę „Žinių apie mokslą ir technologijas gilinimas ir sklaida tarp mokinių ir jaunimo bei lyčių lygybės moksle skatinimas“. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Užs. 1098710

Lie­tu­vos įmo­nių su­si­jun­gimų ir įsi­ gi­jimų rin­ko­je per­nai iš vi­so su­da­ ry­ti 65 san­do­riai – 11 san­do­rių ma­ žiau nei 2011 m. Eks­per­tai sa­ko, kad ši rin­ka at­si­gaus ant­ro­je me­ tų pusė­je.

Už­sie­nio in­ves­tuo­to­jai per­nai įsi­gi­ jo 14 Lie­tu­vos bend­ro­vių, lie­tu­viai už­sie­ny­je su­darė 10 įsi­gi­ji­mo san­ do­rių. Prog­no­zuo­ja­ma, kad 2013 m. įsi­gi­jimų daugės, o pa­trauk­liau­si in­ ves­tuo­ti iš­liks ži­niask­lai­dos ir ko­ mu­ni­ka­ci­jos, ener­ge­ti­kos bei fi­nansų sek­to­riai, kaip tei­gia­ma Fi­nansų ana­ li­tikų aso­cia­ci­jos (FAA) pra­ne­ši­me. Pa­sak FAA Įmo­nių fi­nansų gru­ pės va­do­vo Ma­riaus Jan­kaus­ko, per­nai, kaip ir 2011 m., pa­grin­di­nis rin­kos va­rik­lis bu­vo lie­tu­vių su­da­ ro­mi san­do­riai – tie, ku­rių abi ša­ lys bu­vo Lie­tu­vos įmonės. 2012 m. įvyk­dy­tas 41 toks san­do­ris. Pat­rauk­liau­si už­sie­nio in­ves­tuo­ to­jams 2012 m. Lie­tu­vo­je bu­vo naf­ tos ga­vy­bos bei per­dir­bi­mo ir ki­ti ener­ge­ti­kos sek­to­riai, o kaip vieną svar­biau­sių įvy­kių ga­li­ma išs­kir­ ti Ame­ri­kos ener­ge­ti­kos gi­gan­to „Chev­ron Glo­bal Ener­gy“ in­ves­ ti­ciją į Lie­tu­vos naf­tos pra­monės bend­rovę „LL in­ves­ti­ci­jos“. Lie­tu­viai pra­ėju­siais me­tais už­ sie­ny­je domė­jo­si maž­me­ninės ir did­me­ninės pre­ky­bos tink­lais,

mais­to bei far­ma­ci­jos pra­monės bend­rovė­mis. Dau­giau­sia Lie­tu­vos įmo­nių dėme­sio su­laukė bend­rovės Len­ki­jo­je, Lat­vi­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je. Per­nai Lie­tu­vos ri­zi­kos ka­pi­ta­lo grupė „Ge­mi­ni“ in­ves­ta­vo į Len­ ki­jos mais­to pra­monės bend­rovę „Ce­nos“, o „Agi­le Fi­nan­ce“ – į Is­ pa­ni­jo­je vei­kian­čias maž­me­ninės ir did­me­ninės pre­ky­bos bend­ro­ves „Su­per­sol“ bei „Cash­Dip­lo“. Pa­s ak M.Jan­kaus­ko, rin­kos kon­so­li­da­vi­mo­si ten­den­ci­ja taip pat bu­vo aiš­ki ypač in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų ir žemės ūkio sek­to­ riuo­se – di­desnės bei stip­resnės Lie­tu­vos bend­rovės pir­ko ma­žes­ nes ir in­ves­ta­vo į sa­vo veik­lai ar­ ti­mas sri­tis. 2013 m., pa­sak eks­pertų, su­si­jun­ gimų ir įsi­gi­jimų rin­ko­je bus su­da­ ry­ta dau­giau san­do­rių, o ak­ty­viai vei­kian­ti „Jee­re­mie“ pro­gra­ma bei in­ves­ti­cijų ieš­kan­tys pri­va­taus ka­ pi­ta­lo fon­dai iš­liks vie­ni pa­grin­di­ nių rinką sti­mu­liuo­jan­čių veiks­nių. „Spėju, kad stip­res­nių su­si­jun­ gimų ir įsi­gi­jimų rin­kos at­si­ga­vi­mo ženklų mūsų ša­ly­je pa­ma­ty­si­me kiek vėliau, – galbūt po šių metų va­sa­ ros, galbūt 2014 m.“, – sakė au­di­to ir kon­sul­ta­cijų bend­rovės „KPMG Bal­tics“ Įmo­nių fi­nansų sky­riaus va­do­vas Da­rius Kli­ma­šaus­kas. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

pasaulis Kalė­ji­mo ­ bėglys

Mir­ti­na ­ ava­ri­ja

Priešininkų Šventė

Prancū­zi­jos po­li­ci­ja sa­vait­galį ieš­ko­jo gar­saus plėši­ko, ku­ris šeš­ta­dienį pa­bėgo iš kalė­ji­mo pra­si­skin­da­mas ke­lią sprog­me­ ni­mis ir trum­pam paim­da­mas įkai­tais ke­lis kalė­ji­mo pri­žiūrė­ to­jus. 40-me­tis Redoine’as Fai­ das išsp­rog­di­no pen­ke­rias Sek­ de­no mies­to kalė­ji­mo du­ris ir iš­si­veržė į laisvę.

Ma­žiau­siai pen­ki žmonės žu­ vo, o dar ke­li bu­vo su­žeis­ti, kai rusų mo­ki­nius į Pa­ry­žių ve­ žęs au­to­bu­sas va­kar pa­tyrė ava­riją ne­to­li Bel­gi­jos šiaurė­je esan­čio Ant­ver­pe­no. Žu­vo trys paaug­liai, vai­ruo­to­jas ir moks­ lei­vius lydė­ju­si mo­ky­to­ja, o dviejų su­žeistų ke­lei­vių būklė yra kri­tinė.

Šim­tai Mar­ga­ret That­cher opo­nentų šeš­ta­dienį va­ka­re mer­kiant lie­tui su­si­rin­ko Lon­ do­no Tra­fal­ga­ro aikštė­je švęs­ ti bu­vu­sios britų mi­nistrės pir­ mi­ninkės mir­ties. At­mos­fe­ra pri­minė gatvės kar­na­valą: įvai­ raus am­žiaus žmonės šo­ko, gro­jo tambū­ri­nais, pūtė švil­ pu­kus ir ra­gus.

Mag­nic­kis prie­š Gvan­ta­namą Akis už akį, dan­tis už dantį? Re­gis, Ru­si­ja ir JAV ne­pa­mir­šo Šal­to­jo ka­ro laikų. Va­šing­to­nui pa­skel­bus Ru­si­jos pa­reigūnų juodąjį sąrašą ne­tru­kus savąjį pa­skelbė Mask­va.

Įnir­šo: opo­zi­ciją su­pykdė per na­cio­na­linę te­le­vi­ziją šeš­ta­dienį pa­ro­dy­ti vaiz­dai, ku­riuo­se prie H.Chá­ve­zo ka­

po po­zuo­ja N.Ma­du­ro ir D.Ma­ra­do­na.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Rin­ki­mai neap­siė­jo be skan­dalų

Va­kar Ve­ne­sue­los rinkė­jai bal­sa­vo ša­lies va­do­vo rin­ki­muo­se. De­ja, skan­dalų neiš­ veng­ta. Opo­zi­ci­ja kal­ti­no vald­žią, kad ši pa­žei­dinė­ja įsta­ty­mus, o vald­žia pa­reiškė, jog už­kir­to ke­lią iš­puo­liui per rin­ki­mus. Po­za­vo su D.Ma­ra­do­na

Opo­zi­ci­ja įsiu­to, kad pa­si­bai­gus rin­ kimų agi­ta­ci­jos lai­kui ša­lies pre­zi­ den­tas Ni­co­lá­sas Ma­du­ro kar­tu su fut­bo­lo žvaigž­de Die­go Ma­ra­do­ na per na­cio­na­linę te­le­vi­ziją po­za­ vo prie bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Hu­go Chá­ve­zo ka­po. D.Ma­ra­do­na da­ly­va­vo ir pa­sku­ti­ nia­me N.Ma­du­ro mi­tin­ge sos­tinė­ je Ka­ra­ka­se, o prie H.Chá­ve­zo ka­po juo­du emo­cin­gai ap­si­ka­bi­no. Pa­si­bai­gus agi­ta­ci­jos lai­ko­tar­piui bu­vo pa­ro­dy­tas ir N.Ma­du­ro in­ter­ viu apie 2002 m. H.Chá­ve­zo or­ga­ ni­zuotą per­versmą, ku­rio me­tinės bu­vo mi­ni­mos ša­ly­je. Opo­zi­ci­jos ved­lys Hen­ri­que Cap­ ri­le­sas pa­reiškė, kad taip bu­vo pa­ žeis­tas rin­kimų įsta­ty­mas. Po­li­ti­kas pik­ti­no­si, kad „da­bar­tinės vald­žios at­sto­vai pikt­naud­žia­vo tu­ri­mais įga­lio­ji­mais“. Tvi­te­rio pa­sky­ro­je H.Cap­ri­le­sas pri­dėjo, kad „vald­žia gėdin­gai lau­žo įsta­ty­mus“. Kri­ti­ka ir prie­kaiš­tai

Sa­vo va­lią Ve­ne­sue­los ly­de­rio rin­ ki­muo­se galė­jo pa­reikš­ti apie 19 mln. ša­lies gy­ven­tojų. Bal­sa­vi­mas bu­vo elekt­ro­ni­nis. Pla­nuo­ja­ma, kad iš­rink­tas ša­lies va­do­vas pri­sieks ba­land­žio 19 d. Ka­den­ci­ja truks iki 2019 m. Re­ mian­tis ap­klau­so­mis, opo­zi­ci­jos

ly­de­riui H.Cap­ri­le­sui iki rin­kimų pa­vy­ko su­ma­žin­ti var­žo­vo per­ svarą. Bal­sa­vi­mo dieną ša­ly­je bu­ vo su­stip­rin­tas sau­gu­mas. Sos­tinės Ka­ra­ka­so gatvė­se pa­tru­lia­vo ka­riuo­ menė. Tie­sa, N.Ma­du­ro žadė­jo, kad, ne­pai­sant rin­kimų baig­ties, jis pri­ pa­žins re­zul­ta­tus. „Jei aš laimė­siu, aš nuo­lan­kiai priim­siu šį iššūkį, jei pra­laimė­siu – su to­kiu pa­čiu nuo­lan­ku­mu priim­siu re­zul­tatą, – kalbė­jo pre­zi­den­to pa­ rei­gas lai­ki­nai ei­nan­tis N.Ma­du­ro. – Tai­ka – tai, ko mes no­ri­me. No­ri­me tai­kos bei pa­gar­bos de­mok­ra­ti­jai ir ver­tybėms.“ Ta­čiau H.Cap­ri­le­sas pa­reiškė, kad vi­sa rin­kimų kam­pa­ni­ja, jo nuo­mo­ne, bu­vo ne­tei­sin­ga.

Jei aš laimė­siu, aš nuo­lan­kiai priim­ siu šį iššūkį, jei pra­ laimė­siu – su to­kiu pa­čiu nuo­lan­ku­mu priim­siu šį re­zul­tatą. „Kan­di­da­tas iš vald­žios nau­do­jo­ si pre­zi­den­to lėktu­vu, ka­riuo­me­ne ir mi­nis­te­ri­jo­mis. Ve­ne­sue­los naf­ tos bend­rovė mokė­jo į N.Ma­du­ro

kam­pa­ni­jos iždą, na­cio­na­linė te­le­ vi­zi­ja jį pa­laikė“, – pik­ti­no­si opo­ zi­ci­jos ved­lys.

Or­ga­ni­zuo­ti ne­ra­mu­mai?

Ta­čiau ir N.Ma­du­ro turė­jo kuo skųstis. Jis pa­brėžė, kad rin­kimų kam­pa­ni­ja bu­vo ne­šva­ri. Esą jis bu­ vo ne­pagrįs­tai juo­di­na­mas. O ša­lies vi­cep­re­zi­den­tas Jor­ge Ar­ rea­za rin­kimų iš­va­karė­se pa­reiškė, kad vy­riau­sy­bei pa­vy­ko su­stab­dy­ ti or­ga­ni­zuo­tus ne­ra­mu­mus, ku­rie turė­jo des­ta­bi­li­zuo­ti rin­ki­mus. Pa­sak vi­cep­re­zi­den­to, sau­gu­mo pa­jėgos su­laikė du ko­lum­bie­čius, nors jis ne­pa­tiks­li­no, ką konk­re­ čiai jie or­ga­ni­za­vo. Tie­sa, per te­le­vi­ziją bu­vo pa­ro­dy­ tos ko­lum­bie­čių fo­tog­ra­fi­jos, taip pat jų turė­ta amu­ni­ci­ja: 50 šovinių ap­kabų ir sprog­me­nys. „Mes su­gebė­jo­me už­ kirs­ti ke­lią iš­puo­liams, ku­riais siek­ta des­ta­bi­li­zuo­ti pa­dėtį ša­ly­je per rin­ ki­mus ir po jų, – rėžė J.Ar­rea­za, ve­ lio­nio H.Chá­ve­zo žen­tas. – Tai ge­ros nau­jie­nos. Galė­si­me tai­kiai bal­suo­ti.“ N.Ma­du­ro kovą kal­ti­no JAV, kad šios pla­nuo­ja iš­puolį prie­š H.Cap­ ri­lesą. Tie­sa, Va­šing­to­nas kal­ti­ni­ mus ka­te­go­riš­kai pa­neigė. Pro­fe­so­rius Vic­to­ras Mi­ja­re­sas iš Simó­no Bolí­va­ro uni­ver­si­te­to Ka­ ra­ka­se pa­brėžė: „Ma­nau, tai rin­ kimų kam­pa­ni­jos da­lis. No­ri­ma, kad žmonės ma­tytų, jog vals­tybė pa­jėgi at­rem­ti grėsmes.“ Tie­sa, pro­vy­riau­sy­biš­ki ana­li­ti­ kai ne­bu­vo taip skep­tiš­kai nu­si­teikę. „Yra įro­dymų, kad už­sie­nio jėgos, ypač Centrinė žvalgybos valdyba ir sąjun­gi­nin­kai, ban­do kiš­tis į Ve­ne­ sue­los vi­daus rei­ka­lus“, – sakė Ada­ nas Gon­za­le­zas, vie­no na­cio­na­li­nio lei­di­nio ap­žval­gi­nin­kas. BBC, „Al­ja­zee­ra“, BNS inf.

JAV penk­ta­dienį pra­nešė, kad 18-ai Ru­si­jos pa­reigūnų, sie­jamų su tei­si­nin­ko Ser­ge­jaus Mag­nic­kio žūti­mi, ne­bus leid­žia­ma at­vyk­ti į šalį, o JAV iž­do de­par­ta­men­tas tai­kys san­kci­jas jų tur­tui. Anks­čiau va­di­na­ma­sis Mag­ nic­kio sąra­šas bu­vo įslap­tin­tas, ta­čiau Va­šing­to­nas nu­tarė jį pa­ vie­šin­ti. Į sąrašą įra­šy­ti Mask­vos teisė­jai Alek­se­jus Kri­vo­ruč­ka, Ser­ge­jus Po­dop­ri­go­ro­vas, Je­le­ na Sta­ši­na ir Svet­la­na Uch­na­lio­ va, su­si­ję su areš­to pa­sky­ri­mu S.Mag­nic­kiui. Taip pat įtrauk­ ti Ru­si­jos vi­daus rei­kalų mi­nis­ te­ri­jos pa­reigū­nai Pa­ve­las Kar­ po­vas, Ar­tio­mas Kuz­ne­co­vas ir Ole­gas Lu­gu­no­vas, va­do­vavę by­ lai prie­š S.Mag­nickį. Kar­tu su jais sąra­še mi­ni­mi čečė­nas Kaz­be­kas Du­ku­zo­vas, ku­ris bu­vo iš­tei­sin­ tas by­lo­je dėl 2004 m. įvyk­dy­ to JAV žur­na­lis­to Pau­lo Kle­bi­ko­ vo nu­žu­dy­mo Mask­vo­je, ir Le­ča Bo­ga­ty­rio­vas, įtar­tas Uma­ro Is­ rai­lo­vo, ku­ris bu­vo Čečė­ni­jos ly­ de­rio Ram­za­no Ka­dy­ro­vo as­mens sar­gy­bi­nis, bet vėliau sto­jo prie­š R.Ka­dy­rovą, nu­žu­dy­mu. Ru­si­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja (URM) at­rėžė, kad Mag­nic­ kio įsta­ty­mas yra ab­sur­diš­kas ir reiš­kia ki­šimą­si į Ru­si­jos vi­daus rei­ka­lus. „Ki­taip nei Ame­ri­kos sąra­šas, ku­ris yra su­for­muo­tas vie­na­ša­ liš­kai, į mūsų sąrašą pir­miau­ sia įtrauk­ti tie, ku­rie sie­ja­mi su kan­ki­nimų įtei­si­ni­mu ir ne­si­bai­ gian­čiais su­lai­ky­mais Gvan­ta­na­

mo kalė­ji­me, su Ru­si­jos pi­lie­čių areš­tais ir pa­gro­bi­mais“, – nu­ rodė mi­nis­te­ri­ja. Taip pat Ru­si­jos URM pa­skelbė sa­vo juodąjį sąrašą. Ži­niask­lai­ dos Krem­liaus sąra­šas bu­vo pra­ min­tas Gvan­ta­na­mo sąra­šu. Pa­ sak Ru­si­jos URM, į sąrašą įra­šy­ti ame­ri­kie­čiai, sie­ja­mi su žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais liūd­nai pa­ garsė­ju­sia­me JAV kalė­ji­me.

Ru­si­jos URM at­rėžė, kad Mag­nic­kio įsta­ty­mas yra ab­sur­diš­kas.

Ru­si­jos sąra­še mi­ni­mi ke­tu­ ri as­me­nys, sie­ja­mi su žmo­gaus tei­sių pa­žei­di­mais Gvan­ta­na­mo bazė­je. Ja­me yra Da­vi­das Spear­ sas Ad­ding­to­nas, ku­ris dir­bo bu­ vu­sio JAV vi­cep­re­zi­den­to Dic­ko Che­ney ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­ vu, fe­de­ra­li­nis teisė­jas Je­das Ra­ kof­fas, taip pat ke­li fe­de­ra­li­niai pro­ku­ro­rai iš Niu­jor­ko vals­ti­jos. Į Ru­si­jos sąrašą taip pat įtrauk­ti ke­li Ko­vos su nar­ko­ti­kais ad­mi­ nist­ra­ci­jos pa­reigū­nai ir Fe­de­ra­li­ nio ty­rimų biu­ro agen­tas Gre­go­ry Co­le­ma­nas. Jiems, pa­sak Ru­si­jos URM, ne­bus leid­žia­ma iš­duo­ti Ru­si­jos vizų. 37 metų S.Mag­nic­kis mirė per iki­teis­minį areštą 2009 m., kai bu­vo suim­tas ir ap­kal­tin­tas tų pa­ čių pa­reigūnų, ku­riuos jis anks­ čiau kal­ti­no or­ga­ni­za­vus su­kčia­vi­mo schemą, lei­du­sią pa­si­sa­ vin­ti 230 mln. JAV do­le­rių vals­ tybės lėšų. BNS, AFP inf.

At­sa­kas: Mask­va, at­sa­ky­da­ma JAV į Mag­nic­kio sąrašą, pa­skelbė

Gvan­ta­na­mo sąrašą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

pirmadienis, balandžio 15, 2013

sportas

Sporto telegrafas Pergalė. Sėkmingai Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionatą pradėjo Klaipėdos „Granito“ vienuolikė, vadovaujama buvusio nacionalinės rinktinės žaidėjo Roberto Poškaus. Uostamiesčio klubas pirmosiose rungtynėse 2:1 Trakuose palaužė „Trakų“ komandą. „Granitas“ į priekį išsiveržė jau 6-ąją min., kai taikliai atakavo Justas Vilavičius. 58-ąją min. rezultatą išlygino Besikas Amašukelis, tačiau netrukus – 66-ąją min. pasižymėjo Edgaras Mastianica. „Palangos“ klubas Panevėžyje net 3:6 nusileido „Baltijos“ klubui. Taurė. A.Fokino taurę pirmą kartą iškovojo „Saremos“ komanda, finale po 11 m baudinių (pagrindinis laikas 1:1) įveikusi „Klarksono-Plikių“ klubą. Trečiosios vietos taure apdovanota „Vakarų Baltija“, rungtynėse dėl šios vietos taip pat po 11 m baudinių nugalėjusi „Baltus“. Krepšinis. Antrojo pagal pajėgumą Senajame žemyne Europos taurės vyrų krepšinio turnyro finale Simo Jasaičio bei Manto Kalniečio Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ (Rusija) klubas šeštadienį 75:64 (16:17, 22:13, 16:15, 21:19) nugalėjo Bilbao „Uxue Basket“ (Ispanija) krepšininkus bei kartu su pagrindiniu varžybų prizu iškovojo teisę 2013-2014 metų sezone rungtyniauti Eurolygoje. M.Kalnietis nugalėtojams pelnė 10 taškų. Pirmą kartą šiame turnyre 2005 metais su Vilniaus „Lietuvos rytu“ triumfavusio S.Jasaičio sąskaitoje – 7 taškai. LKL. Sužaistos paskutinės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) reguliariojo čempionato rungtynės, kuriose čempionas Kauno „Žalgiris“ (10 pergalių ir 2 pralaimėjimai) namuose po pratęsimo 70:73 (18:9, 17:12, 8:18, 19:23, 8:11) turėjo pripažinti antrojoje pozicijoje likusių vicečempionų Vilniaus „Lietuvos ryto“ (10/2) krepšininkų pranašumą. Šeimininkų, kurie nesugebėjo išsaugoti turėtos 17 taškų persvaros, gretose sėkmingiausiai žaidė Adas Juškevičius ir Mindaugas Kuzminskas pelnę po 10 taškų. 18 taškų prie vilniečių pergalės prisidėjo Eimantas Bendžius, 17 – Renaldas Seibutis, po 10 – Nemanja Nedovičius bei Janis Blūmas. Po šių rungtynių Klaipėdos „Neptūnas“ nukrito į ketvirtąją vietą. Dėl patekimo į pusfinalį klaipėdiečiai varžysis su Pasvalio „Pieno žvaigždėmis“.

Po „Atlanto“ kojomis – čempionai Panevėžyje įveikęs „Ekraną“ 2:1, „Atlantas“ šiame čempionate atliko neįtikėtiną žygdarbį –svetimose aikštėse parklupdė visus tris pajėgiausius Lietuvos futbolo klubus.

Triumfas: po pergalingo įvarčio liejosi klaipėdiečių džiaugsmas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmajame ture Marijampolėje krito „Sūduva“ 0:1, antrajame Vilniuje – „Žalgiris“ 1:2. Atrodė, kad susitikimas mieste prie Nevėžio su daugkartiniais šalies čempionais baigsis lygiosiomis, tačiau per antrąją pridėtą minutę taikliu smūgiu galva pergalingą įvartį pasiekė „Atlanto“ gynėjas Kazimieras Gnedojus. Konstantino Sarsanijos auklėtiniai pirmavo, kai 39-ąją min. septintąjį įvartį pirmenybėse įmušė Evaldas Razulis, tačiau 74-ąją min. rezultatą išlygino Tadas Markevičius. Susitikimui prasidėjus žiūrovai nuobodžiavo – kamuolys dažniausiai klaidžiojo aikštės viduryje. 17-ąją min. po klaipėdiečių gynėjų klaidos galėjo pasižymėti šeimininkai, tačiau Arsenijaus Buinickio perduoto kamuolio baudos aikštelėje nepasiekė Aurimas Vertelis.

Artėjant pertraukai suaktyvėjo uostamiesčio vienuolikė. 37-ąją min. „Ekraną“ išgelbėjo vartininkas Tadas Kauneckas, numušęs pavojingai smūgiuotą kamuolį virš vartų. 39-ąją min. Klaipėdos komandos rezultatyviausias futbolininkas E.Razulis, individualiai suklaidinęs du gynėjus smūgiu į tolimą vartų kampą išvedė savo komandą į priekį. „Atlanto“ puolėjas dar kartą galėjo pasižymėti per pirmąsias antrojo kėlinio minutes. Po vieno jo smūgio net sudrebėjo „Ekrano“ vartų virpstas. Įpusėjus antrajai daliai, rezultatą galėjo išlyginti rezultatyviausias praėjusio čempionato žaidėjas Artūras Rimkevičius, tačiau panevėžiečių puolėjas sukirto kamuolį tiesiai į klaipėdiečių vartininką Mantą Galdiką. Po minutės jau svečiai galėjo džiūgauti. Emocijos nesiliejo, nes Marius Papšys nesugebėjo taikliai smūgiuoti.

75-ąją min. „Atlanto“ baudos aikštelėje kilo sumaištis. Jos metu į uostamiesčio klubo vartus kamuolį pasiuntęs T.Markevičius išlygino rezultatą – 1:1. 92-ąją min. prie „Ekrano“ vartų buvo paskirtas kampinis. Pranokęs šeimininkų žaidėjus, pirmasis kamuolį pasiekė K.Gnedojus. Po puikaus ir tikslaus smūgio galva gynėjas pateko į draugų apsuptį. „Ekranas“ namie pralaimėjo po 19 mėnesių pertraukos. Pastarąjį kartą nesėkmę namuose panevėžiečiai patyrė 2011-ųjų rugpjūtį. K.Sarsanija po rungtynių gyręs čempionus, sakė, kad jo auklėtiniai buvo vertesni pergalės: „Panevėžio „Ekranas“ – labai gera, organizuota komanda, gerai kontroliuoja kamuolį. Tuo maloniau laimėti šiame mieste. Po išlyginamojo įvarčio ekipos žaidimas tapo nuožmesnis. Baigiantis rungtynėms mums pasisekė labiau. Jei esant rezultatui 1:0 mums būtų pavykę realizuoti sukurtas progas,

Giedriaus Vaitkevičiaus nuotr.

būtume šventę lengvesnę pergalę“. „Dainava“ namie 1:2 nusileido „Šiaulių“ vienuolikei. Vakar septintajame ture dar žaidė Gargždų „Banga“ ir Marijampolės „Sūduva“ bei Pakruojo „Kruoja“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Kaip bepasibaigė šie susitikimai, „Atlantas“ su 15 taškų išsaugos pirmąją vietą.

Rungtynių statistika „Ekranas“ – „Atlantas“ 1:2 (0:1). T.Markevičius (75); E.Razulis (39), K.Gnedojus (92). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Kazlauskas, A.Jokšas, M.Papšys, K.Gnedojus, D.Navikas (nuo 77 min. G.Žukauskas, 79 min. įspėtas), A.Urbšys, M.Beneta, A.Bartkus (72 min. įspėtas), E.Razulis (nuo 82 min. Ž.Kymantas), D.Kazlauskas. Alytaus „Dainava“ –

Šiaulių „Šiauliai“ – Alytaus „Dai-

nava“ 1:2 (1:1). J.Morozas (33)/A.Vaskela (13), G.Alaverdašvilis (70).

D.Mačiūtei – pasaulio bronza Česlovas Kavarza Vilniuje vykusio pasaulio kiokušin karatė čempionato pirmoji diena pranoko didžiausius lietuvių lūkesčius.

Prizininkai: D.Mačiūtė (antra iš dešinės) kartu su kitais Lietuvos sportininkais, iškovojusiais medalius.

Algimanto Burzdžiaus (Lietuvos kiokušin karatė federacija) nuotr.

Šeštadienį Lietuvos rinktinė iškovojo net keturis bronzos medalius. Vieną iš jų – klaipėdietė Diana Mačiūtė. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio taip pat kopė Rita Pivoriūnaitė, Gabija Gudeliauskaitė ir Andrius Miseckas. D.Mačiūtė ir R.Pivoriūnaitė bronzos medalius iškovojo lengvo svorio (iki 55 kg) grupėje. Abi lietuvės įveikė po dvi varžoves. Klaipėdietė pusfinalyje nusileido būsimajai čempionei Sayakai Kato iš Japonijos, o vilnietė neatsilaikė prieš daugkartinę planetos čempionę Mariją Gridniovą iš Kazachstano.

„Manau, kad tai fantastiškas pasirodymas, turint omenyje mūsų galimybes ir mūsų resursus. Lietuvos sportininkai stovi šalia japonų, didžiules pinigų sumas investuojančio Kazachstano. Galime džiaugtis tuo, ką pavyko padaryti, bet apetitas kyla bevalgant. Lauksime naujų kovų ir naujų pergalių“, – po pirmosios dienos varžybų sakė vienas garsiausių visų laikų Lietuvos karatė meistrų, dabartinis vienas Lietuvos rinktinės trenerių Paulius Klapatauskas. Vakar sunkaus svorio grupėje kovojo klaipėdietis Lukas Kubilius. Įveikęs keturis varžovus, uostamiesčio sportininkas pateko į finalą, kuriame susirėmė su bulgaru Valeriu Dimitrovu. Ar L.Kubilius laimėjo aukso medalį, tapo žinoma vakare. Iš viso čempionate kovojo 131 sportininkas iš 25 valstybių.

11

pirmADIENIS, BALANDŽIO 15, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Gau­tas pa­li­ki­mas – „de­gan­čios ang­lys“ Nuo va­sa­rio pra­džios Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jai va­do­vau­jan­tis Ar­ vy­das Vait­kus ėmė­si spręs­ti dau­ge­lį pa­ lik­tų pro­ble­mų. Naujasis vadovas pri­si­ pa­ži­no dir­ban­tis ir poil­sio die­no­mis, nes neišspręstų klau­si­mų ra­tas uos­te – la­bai pla­tus. Jis at­sa­kė į dien­raš­čio „Klai­pė­da“ klau­si­mus.

Vid­man­tas Ma­tu­tis

įsi­gi­lin­ti, ko­dėl pro­ce­sai vyks­ta ne taip, kaip tu­rė­tų.

– Ko­kie karš­čiau­si taš­kai paaiš­ kė­jo jums per pir­muo­sius mė­ ne­sius su­si­ti­ki­nė­jant su uos­to kom­pa­ni­jų va­do­vais? – Ma­niau, kad gau­siu krep­šį karš­tų bul­vių, bet tai, ką iš­gir­dau, la­biau pa­na­šu į de­gan­čias ang­lis. Bul­vės grei­tai vės­ta, o ang­lys de­ga il­gai. Yra dar­bų, ku­rie vė­luo­ja nuo ke­lių mė­ne­sių iki me­tų ir dau­giau. Taip pat di­džiu­lis uos­to ob­jek­tų vys­ty­ mo po­rei­kis. Non­sen­sas, kai pa­sta­ ty­tas nau­jas „Be­gos“ nau­do­ja­mas pir­sas ne­bu­vo ati­duo­tas naudoti net 14 mė­ne­sių. Uos­to di­rek­ci­ ja in­ves­ta­vo per 50 mln. li­tų, kro­ vos kom­pa­ni­ja – per 90 mln. li­tų. Jau vien su­skai­čia­vus ban­kų pa­lū­ ka­nas su­si­da­ro mi­li­jo­ni­nės su­mos. San­dė­liai bu­vo už­krau­ti, pir­sas ne­ vei­kė. At­lik­ta stu­di­ja nu­sta­tė, kad in­ves­ti­ci­jos į uos­tą at­si­per­ka per 2,5 me­tų. Dėl už­dels­to kran­ti­nių ati­da­ vi­mo eksp­loa­ta­ci­jai – ža­la di­džiu­ lė. Ji dėl grą­žos ne­tgi di­des­nė nei dėl ban­ko pa­lū­ka­nų. Del­si­mo prie­žas­ tys – aiš­kiai ne to svo­rio, ko­kia ža­ la pa­tir­ta dėl lai­ku ne­priim­to ob­jek­ to grą­žos.

– Su­si­dū­rė­te su dau­giau rim­tų uos­to vys­ty­mo pro­ble­mų? – Di­džiu­lė pro­ble­ma yra „Klai­pė­dos Smel­tės“ nau­do­ja­mų 90-96 kran­ ti­nių re­konst­ruk­ci­ja. Dėl ob­jek­to tris kar­tus reng­ti vie­šie­ji kon­kur­sai. Tu­ri­me su­dė­tin­gų tei­si­nių pro­ce­sų. Jau­čiu ne­ri­mą, kad tai ga­li pa­veik­ti ir Uos­to di­rek­ci­jos fi­nan­sus. Kran­ ti­nių re­konst­ruk­ci­jos smar­kiai vė­ luo­ja. Net­gi pa­gal pa­sta­rą­ją su­tar­tį nu­ma­ty­ti dar­bai jau tu­rė­jo bū­ti pa­ da­ry­ti. Jie net ne­vyk­do­mi. Prob­le­ ma – rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­ma ran­go­vo bend­ro­vė „Vėt­rū­na“. Dėl kran­ti­ nių re­konst­ruk­ci­jos su­ren­giau ne

v.matutis@kl.lt

– Gal­būt tarp ran­go­vų, uos­to nau­do­to­jų ir Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jų vy­ko ne­su­si­kal­bė­ ji­mas? – Kro­vos kom­pa­ni­jų va­do­vai kal­ ti­na Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­jus. Aš dar ne­tu­rė­jau lai­ko įsi­gi­lin­ti, ko­dėl dar­buo­to­jai el­gė­si taip, o ne ki­taip. Be rim­tos ana­li­zės ne­ga­liu at­sa­ky­ti, kas kal­tas. Apsk­ri­tai kai ku­rių praei­ty­je uos­te at­lik­tų dar­bų pra­smės ne­la­bai su­pran­tu. Kal­tin­ ti vien Uos­to di­rek­ci­jos dar­buo­to­ jus ne­no­rė­čiau. Uos­to nau­do­to­jai, jau vyk­dant dar­bus, keis­da­vo po­ rei­kį. Vals­ty­bės įmo­nė, kaip Uos­to di­rek­ci­ja, tu­ri konk­re­tų tei­sės ak­tais api­brėž­tą ko­ri­do­rių, iš ku­rio ne­ga­ li iš­klys­ti. Yra pro­ble­mų dėl pro­jek­ ta­vi­mo, ran­gos dar­bų. Ban­dy­siu

2,5

– per tiek me­tų at­si­per­ka į uos­to vys­ty­mą įdė­tos in­ves­ti­ci­jos, jei veik­la iš kar­to ir sėk­min­gai pra­de­ da­ma vyk­dy­ti. vie­ną po­sė­dį. Išei­tys ke­lios – su­si­ tar­ti, kad dar­bus tęs­tų „Vėt­rū­nos“ par­tne­riai ar­ba nu­trauk­ti su­tar­tį ir skelb­ti nau­ją kon­kur­są. Pra­lai­mė­ tu­me lai­ko, nes pro­ce­sas trun­ka ke­ lis mė­ne­sius. Nu­ken­tė­tų „Klai­pė­dos Smel­tė“, ku­ri jau yra įsi­gi­ju­si kro­ vos įran­gą. – Kiek ži­nau, karš­tų taš­kų yra ir Mal­kų įlan­ko­je? – Keis­tas reiš­ki­nys yra dėl 142-osios kran­ti­nės, ku­ria nau­do­ja­si Mal­kų įlan­kos ter­mi­na­las, ir dėl 143-osios, 143A kran­ti­nių, ku­rio­mis nau­do­ja­ si bend­ro­vė Kon­tei­ne­rių ter­mi­na­ las. Toks jaus­mas, kad tris kar­tus už­lip­ta ant grėb­lio, ku­ris pa­dė­tas to­je pa­čio­je vie­to­je. Tech­ni­nė pro­

Po­zi­ci­ja: uos­tui pra­dė­jęs va­do­vau­ti A.Vait­kus dau­giau­siai dė­me­sio skirs uos­to in­ves­ti­ci­joms, vys­ty­mui, in­

ves­tuo­tų pi­ni­gų grą­žai.

ble­ma ta pa­ti, klai­da ta pa­ti – į kie­ tą grun­tą, kur yra ak­me­nys, ka­lant įlai­dus iš­si­ple­čia jų spy­nos. Tin­ka­ mai at­lik­ti pa­ren­gia­mie­ji dar­bai, geo­lo­gi­niai ty­ri­mai tu­rė­tų leis­ti tris kar­tus tos pa­čios klai­dos ne­ kar­to­ti. Prob­le­mos ir dėl 144-osios kran­ ti­nės. Pa­me­nu, dar 2009 me­tais Uos­to plė­to­ji­mo ta­ry­bos po­sė­dy­ je teig­ta, kad ta kran­ti­nė pa­reng­ta eksp­loa­ta­ci­jai, prie­kaiš­tau­ta kom­ pa­ni­jai, kad ji ja ne­si­nau­do­ja. Rea­ liai ta kran­ti­ne ne­bu­vo ga­li­ma nau­ do­tis. Prie jos bu­vo skir­tin­gi gy­liai – lai­vų kam­puo­tu ar laip­tuo­tu dug­ nu nė­ra. Iki šiol į tą kran­ti­nę ne­nu­ ties­tas ge­le­žin­ke­lis. Au­to­mo­bi­liais prie kran­ti­nės vež­ti kro­vi­nius nė­ra ra­cio­na­lu. Kran­ti­nė pa­sta­ty­ta prieš

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

ket­ve­rius me­tus, bet per tą lai­ką da­lis pro­ble­mų neišsp­ręs­tos. – Ky­la tas pa­ts klau­si­mas, ko­ dėl ne­pa­si­rū­pin­ta uos­to in­ves­ ti­ci­jų grą­ža? – Ne­no­rė­čiau da­ry­ti ko­kių nors iš­ va­dų. Tik ke­liu klau­si­mus. Jų yra ir dar dau­giau. Pa­vyz­džiui, dėl 23 ir 24 ge­le­žin­ke­lių Klai­pė­dos jū­rų kro­ vos kom­pa­ni­jos nuo­mo­ja­mo­je te­ri­ to­ri­jo­je. Ge­le­žin­ke­liai jau tu­rė­jo bū­ ti įreng­ti, bet jie ne­pra­dė­ti sta­ty­ti. KLAS­CO sta­to nau­ją san­dė­lį, ku­ ris grei­tai duos grą­žą. Šis san­dė­lis ap­tar­nau­tų 7–9 kran­ti­nes, kur bus prii­ma­mi di­džiau­si „Post Pa­na­ max“ lai­vai. Jei ne­bus ge­le­žin­ke­lių, ne­bus ir fi­nan­si­nės grą­žos. Steng­si­ mės grei­tai įreng­ti ge­le­žin­ke­lius.

Daug klau­si­mų ky­la ir dėl mažųjų ir pramoginių laivų prie­plau­kos. Pro­jek­tas pa­reng­tas, ran­go­vas pa­si­ rink­tas, su­tar­tis pa­si­ra­šy­ta. Jau me­ tus darbai sustabdyti. Bu­vo pa­skir­ti ES pi­ni­gai – apie 10 mln. li­tų. Pi­ni­ gai grą­žin­ti Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ jai. Jau krei­piau­si į mi­nis­te­ri­ją, kad pro­jek­tas bū­tų fi­nan­suo­ja­mas di­ džiau­siu lei­džia­mu in­ten­sy­vu­mu iki 85 pro­c. Su „Jo­sef Mo­bius“ kom­pa­ ni­jos at­sto­vais ap­ta­rė­me ga­li­my­bę sta­ty­ti šį ob­jek­tą. Ran­go­vas jį baig­tų iki 2015 me­tų vi­du­rio. Jei da­bar ne­ gau­tu­me ES pi­ni­gų, pra­šy­tu­me jų iš 2014-2020 ES fi­nan­sa­vi­mo pro­gra­ mos. Tuo­met mažųjų ir pramoginių laivų prie­plau­kos sta­ty­ba rea­liai ga­ lė­tų pra­si­dė­ti 2014 me­ tų ant­ro­je pu­sė­je.

12

12

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

rubrika JŪRA Kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai

Uos­to žem­ka­sė

Kro­vi­nių tran­zi­tas

Pro­jek­tui ke­liau­jant per mies­ to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos ko­ mi­te­tus, ma­žė­ja Da­nės upės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mų skai­ čius. Nusp­ręs­ta at­si­sa­ky­ ti Gar­lai­vių ir Ke­lei­vių kran­ti­ nių pa­va­di­ni­mų. Atei­ty­je pla­ nuo­ja­ma rink­ti pa­va­di­ni­mus ir Pi­lies uos­te­lio, Jo­no kal­ne­lio kran­ti­nėms.

Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vy­bė svars­to, ko šian­dien la­biau rei­kia uos­tui – žem­ka­sės ar žem­siur­ bės. Tar­ny­boms jau duo­tas pa­ ve­di­mas įver­tin­ti, ko­kios pa­skir­ ties spe­cia­laus lai­vo la­biau rei­ kia. Uos­tas daž­nai su­si­du­ria su pro­ble­mo­mis, kad nė­ra kam va­ ly­ti ak­va­to­ri­jos prie kran­ti­nių, nė­ra siū­ly­mų kon­kur­suo­se.

Ypač ge­rus šių me­tų kro­vos re­ zul­ta­tus Klai­pė­dos uos­tui lė­ mė ne tik išau­gu­si grū­dų, naf­tos pro­duk­tų kro­va, bet ir ge­ro­kai pa­di­dė­jęs tran­zi­tas. Šie­met Ru­si­ jos kro­vi­nių tran­zi­tas su­da­ro apie 10 pro­c. bend­ros uos­to kro­vos, Bal­ta­ru­si­jos – apie 30 pro­c. Tiek Ru­si­jos, tiek Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių tran­zi­tas šie­met ūg­te­lė­jo.

Šalies val­džia vėl rai­ko Klaipė Jau ant­rus me­tus biu­dže­to sky­lėms už­kam­šy­ti iš vals­ty­bės val­do­mos Uos­to di­rek­ci­jos pla­nuo­ja­ma paim­ti pel­ną. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ant uos­to – kry­žius

Rea­liai Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ko­mer­ci­nės veik­los ne­vyk­do ir pel­no ji ne­ga­lė­tų tu­rė­ ti. Di­rek­ci­jos pa­ja­mos yra iš uos­ to že­mės nuo­mos ir at­plau­kian­ čių lai­vų. Vie­nas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jos įsta­ty­mo kū­rė­ jų bu­vo jū­rų ka­pi­to­nas Si­gi­tas Ši­ le­ris. „Su­ge­bė­jo­me pa­ra­šy­ti to­kį įsta­ ty­mą, ku­ris 20 me­tų lei­do sėk­min­ gai vys­ty­ti Klai­pė­dos uos­tą ir pa­ ver­tė jį vie­nu kon­ku­ren­cin­giau­sių ry­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne. Mū­ sų su­kur­ta­me įsta­ty­me ne­bu­vo nu­ ma­ty­ta, kad Uos­to di­rek­ci­ja gau­na ko­kį nors pel­ną. Tik prieš po­rą me­ tų at­si­ra­do įsta­ty­mo pa­tai­sos dėl pel­no, ku­rio da­lį iš Uos­to di­rek­ci­ jos rei­kia paim­ti. Jei ir to­liau bus pai­ma­ma da­lis pi­ni­gų, ant Klai­ pė­dos uos­to ga­lė­si­me dė­ti kry­žių – jis ne­be­tu­rės pi­ni­gų vys­ty­mui­si, o Vy­riau­sy­bė tam lėšų nie­ka­da ne­ skirs“, – ti­ki­no S.Ši­le­ris. Da­lis klai­pė­die­čių yra nu­si­vy­ lę tuo, kad anks­tes­nė Vy­riau­sy­bė bu­vo pa­ža­dė­ju­si Klai­pė­dos pro­

jek­tams vys­ty­ti su­ras­ti pa­pil­do­mų pa­ja­mų kaip kom­pen­sa­ci­ją už ša­ lia sta­to­mą su­skys­tin­tų­jų gam­ti­ nių du­jų (SGD) ter­mi­na­lą. Kal­bė­ta apie pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą Bal­ti­ jos pro­spek­to san­kry­žoms re­konst­ ruo­ti, pie­ti­niam ap­link­ke­liui ties­ti, pi­lia­vie­tei tvar­ky­ti. Sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ro Ar­tū­ro Šul­co tei­gi­mu, Vy­riau­sy­bė pro­jek­tą su klai­pė­die­tiš­kais pa­ža­dais pa­tei­ kė svars­ty­ti Sei­mui. Čia jis nu­gu­lė Eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko stal­čiu­je. Neo­fi­cia­liai bu­vo pa­sa­ ky­ta, kad klai­pė­die­čiai ga­li net ne­ sva­jo­ti apie pa­pil­do­mą fi­nan­sa­vi­mą dėl SGD ter­mi­na­lo sta­ty­bos. Ar te­sės pa­ža­dą?

Tiek per­nai, tiek šie­met Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ jos at­sto­vai įro­di­nė­jo, kad be pi­ni­gų uos­tas bus vys­to­mas van­giai, pra­ ras kon­ku­ren­cin­gu­mą. „Per­nai spren­di­mas paim­ti da­ lį Uos­to di­rek­ci­jos pel­no pa­skelb­ tas pa­sku­ti­nė­mis se­no­sios Vy­riau­ sy­bės dar­bo die­no­mis. Į vals­ty­bės biu­dže­tą te­ko per­ves­ti 34 mln. li­tų. Tai bu­vo skau­dus smū­gis uos­tui. Da­bar daug lai­ko tu­riu skir­ti, kad ga­li­ma bū­tų įro­dy­ti įvai­rioms mi­ nis­te­ri­joms, jog taip, kaip iki šiol,

Si­gi­tas Ši­le­ris:

Jei ir to­liau bus pai­ ma­ma da­lis pi­ni­gų, ant Klai­pė­dos uos­to ga­lė­si­me dė­ti kry­žių – jis ne­be­tu­rės pi­ni­ gų vys­ty­mui­si.

elg­tis su vals­ty­bės įmo­nė­mis, kaip Uos­to di­rek­ci­ja, ne­de­ra“, – ti­ki­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Ar­vy­das Vait­ kus. Jo įsi­ti­ki­ni­mu, įsta­ty­mai lei­ džia iš eko­no­miš­kai svar­bių stra­

Priešp­rie­ša: val­džia iš uos­to no­ri pel­no, o uos­tas tam dar ne­pa­si­ren­gęs.

te­gi­nių įmo­nių neim­ti į biu­dže­tą pel­no da­lies. Ver­ti­nant tai, kad uos­te in­ves­ ti­ci­jos at­si­per­ka per 2,5 me­tų, im­ ti pi­ni­gus iš to­kios veik­los, ku­rios efek­ty­vu­mas yra la­bai di­de­lis, ne­ ra­cio­na­lu. „Apie to­kį efek­ty­vu­mą, ko­kį duo­da uos­tas, ne­te­ko gir­dė­ti jo­kia­ me pri­va­čia­me vers­le. Ky­la klau­si­ mas, ar vals­ty­bė, gau­da­ma iš Uos­to di­rek­ci­jos ga­ran­tuo­tus mo­kes­čius ir dar paim­da­ma 50 pro­c. pel­no da­lį, ga­lės in­ves­tuo­ti į la­biau efek­ty­vius pro­ce­sus, ku­rie duo­tų dar di­des­nę

nau­dą. Jei ne, to­kiu at­ve­ju pai­mant pi­ni­gus iš uos­to vals­ty­bei da­ro­ma ža­la“, – svars­tė A.Vait­kus. Vy­riau­sy­bės va­do­vas Al­gir­das But­ke­vi­čius, per­nai gruo­dį lan­ky­ da­ma­sis Klai­pė­do­je, pa­ža­dė­jo, kad di­rek­ci­jos pel­nas ne­bus paim­tas, liks uos­tui vys­ty­ti. Kon­ku­ren­tai ne­lauks

Aps­kai­čiuo­ta, kad įvai­rių mo­kes­čių pa­vi­da­lu vals­ty­bė iš vie­nos uos­te krau­tos to­nos gau­na 11,24 li­to. Per de­šimt­me­tį dėl in­ves­ti­ci­jų kro­vi­nių srau­tai išau­go de­šim­ti­

Gau­tas pa­li­ki­mas – „d

– Ar su­skys­tin­tų­jų 11 gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo gi­li­ni­mas taip pat vė­luo­ja?

– SGD ter­mi­na­lą lai­kau la­bai svar­ biu pro­jek­tu. Ti­kiu jo atei­ti­mi. Pa­ gal su­si­ta­ri­mą su „Klai­pė­dos naf­ta“ Uos­to di­rek­ci­ja ter­mi­na­lui skir­tą ak­ va­to­ri­ją tu­rė­jo pra­dė­ti gi­lin­ti per­nai nuo lapk­ri­čio 15 die­nos. Šie­met va­ sa­rio 5 die­ną, kai atė­jau į Uos­to di­ rek­ci­ją, dar­bai dar ne­bu­vo pra­dė­ti. Jie pra­si­dė­jo va­sa­rio 8 die­ną. Vė­luo­ ja­ma tris mė­ne­sius. Ma­no skai­čia­ vi­mais, dėl lai­ko pra­ra­di­mo pa­tir­tas ne vie­nas mi­li­jo­nas li­tų nuo­sto­ lių. Ran­go­vas „Van Oord“ mo­bi­li­ za­vo tech­ni­ką. Da­bar ji ka­sa in­ten­ sy­viai. Ti­ki­mės, kad įsi­pa­rei­go­ji­mai bus įvyk­dy­ti iki bir­že­lio 15 die­nos ir ga­lima bus pra­dė­ti sta­ty­ti pir­są.

Si­tua­ci­ja: prieš ke­le­rius me­tus įstri­gu­sių 90–96 kran­ti­nių sta­ty­bos ne­

daug pa­si­stū­mė­jo į prie­kį.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

– Jums li­ko pro­ble­ma – Ne­mu­ no gat­vė, kur esan­tys dvie­jų na­mų gy­ven­to­jai ke­lia di­de­lius rei­ka­la­vi­mus? – Stab­do­mos „Klai­pė­dos Smel­tės“ in­ves­ti­ci­jos. Ne­si­no­rė­tų pre­ce­den­

to, ku­rį siū­lo kai ku­rie as­me­nys. Jie tei­gia, kad tik gy­ven­to­jų iš­kė­li­mas yra vie­nin­te­lė pro­ble­mos spren­di­ mo prie­mo­nė. Bus iš­kel­din­ti gy­ ven­to­jai ar ne, Uos­to di­rek­ci­ja pa­ siū­lė pir­miau­siai prie na­mų įreng­ti gar­są slo­pi­nan­čias ap­sau­gi­nes sie­ ne­les, su­vi­rin­ti bė­gius, kad ne­kil­tų triukš­mas nuo ra­tų. Tos prie­mo­ nės tu­ri bū­ti įgy­ven­din­tos per 2–4 mė­ne­sius. Tik po to ga­lė­si­me ver­ tin­ti vib­ra­ci­jos ir gar­so po­vei­kį na­mams. Skir­ti pi­ni­gus tie­sio­giai gy­ven­to­jams iš­kel­din­ti Uos­to di­ rek­ci­ja tei­siš­kai ne­ga­li. Pri­myg­ti­ nai siū­lo­ma di­rek­ci­jai pe­rim­ti Ne­ mu­no gat­vę. Bet nie­kas neat­sa­ko į klau­si­mą, kam Uos­to di­rek­ci­jai ta gat­vė? Kaip ir neat­sa­ko­ma į klau­ si­mą, ko­dėl ant tos gat­vės ri­bų at­ si­ra­do pri­va­tūs skly­pai? Per­ša­si iš­ va­da, kad tai ne skly­pai, o pre­kė. Klai­pė­do­je yra daug na­mų ša­lia gat­vių, kur ju­da trans­por­tas į uos­ tą. Tu­ne­lių vi­so­se gat­vė­se ne­pas­ ta­ty­si­me. Gy­ve­na­me uos­ta­mies­ty­je ir no­rė­tų­si su­pra­ti­mo. Uos­tas da­

ro daug ką, kad ma­žė­tų triukš­mas, tar­ša. Uos­tas gi­li­na­mas, o triukš­ mas iš jo ne­besk­lin­da toks, koks bu­vo prieš 7–10 me­tų. „Klai­pė­dos naf­ta“ spren­džia, kad bū­tų ab­sor­buo­ja­mi į ap­lin­ką pa­tek­da­vę naf­tos pro­duk­ tų kva­pai. Daug kur įreng­tos na­mus nuo uos­to sau­gan­čios sie­ne­lės. – Kaip ke­ti­na­ma spręs­ti pro­ ble­mą, ku­ri ki­lo Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­lai, kai bu­vo pa­sta­ ty­tas „Be­gos“ pir­sas ir ji ne­ga­li nu­leis­ti iš do­ko lai­vų? – Pa­gal man pa­teik­tą in­for­ma­ci­ ją pir­so sta­ty­ba su „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­tyk­la bu­vo su­de­rin­ta. Ne­nor­ma­ lu, kai vie­nos pir­so pu­sės ne­ga­li­ma pil­nai nau­do­ti – prie jos ga­li­ma sta­ ty­ti tik ma­žus lai­vus. Dar blo­giau, kad už­kirs­ta ga­li­my­bė lai­vų sta­ty­ to­jams nu­leis­ti lai­vus. Prob­le­ma ne­ tu­rė­tų bū­ti spren­džia­ma vien Uos­to di­rek­ci­jos mil­ži­niš­ko­mis iš­lai­do­mis. Siū­lo­ma sta­ty­ti šo­ni­nį lai­vų nu­lei­ dė­ją. Tu­ri­me ana­li­zuo­ti vi­sas šios pro­ble­mos spren­di­mo ga­li­my­bes.

13

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

JŪRA Du­jos lai­vuo­se

Eli­ti­nė jach­ta

Bal­ti­jos eko­lo­gi­ja

Pra­si­dė­jo lenk­ty­nės, kas po 2015 me­tų, kai Bal­ti­jos jū­ro­je bus įves­ ti ap­ri­bo­ji­mai lai­vų degalų iš­me­ ti­mams į ap­lin­ką, „bun­ke­riuos“ lai­vus du­jo­mis. Ru­si­ja ap­kal­ti­ no Da­ni­ją, kad ši ke­ti­na pa­siek­ ti į Bal­ti­jos jū­rą plau­kian­čių lai­vų „bun­ke­ria­vi­mo“ du­jo­mis mo­no­ po­lį. Lai­vams tiek­ti du­jas no­ri ir Ru­si­jos „Gazp­rom“.

Uk­rai­nos Ni­ko­la­je­vo lai­vų ga­ myk­lo­je „Li­man“ pa­sta­ty­ta 40 met­rų il­gio eli­ti­nė jach­ta „Art­po­ lars“. Ji pra­dė­ta dar 2000 me­ tais, bet nu­trū­kus fi­nan­sa­vi­mui sta­ty­ba bu­vo su­stab­dy­ta. Nau­ jas už­sa­ko­vas – kom­pa­ni­ja „Ma­ ri­ner Over­sis“. Ni­ko­la­je­vo uos­ te yra apie 10 įvai­rių kom­pa­ni­jų, ku­rios sta­to jach­tas.

Du­jo­tie­kio „Nord Stream“ kom­ pa­ni­ja pa­skel­bė, kad įvai­riems su eko­lo­gi­ja su­si­ju­siems pro­jek­tams Bal­ti­jos jū­ro­je ji jau sky­rė 100 mln. eu­rų. Dar 40 mln. eu­rų pla­nuo­ja­ ma skir­ti per ar­ti­miau­sius tre­jus me­tus. Nuo­lat bus ti­ria­ma, ar pa­ gal „Nord Stream“ marš­ru­tą nu­ ties­ti du­jų vamz­dy­nai ne­ter­šia Bal­ti­jos jū­ros.

ėdos uos­to pel­ną

„Bega“ laikosi aukštų veiklos standartų Sigitas Čepaitis Tarptautinė sertifikavimo ir audito kompanija „Lloyd‘s Register Quality Assurance Lietuva“, atlikusi veiklos auditą Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Bega“, konstatavo, kad šioje uosto įmonėje įdiegtos kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemos atitinka standartų ISO 9001:2008 ir ISO 14001:2004 reikalavimus, bei pratęsė tai patvirtinančių sertifikatų galiojimą.

mis mi­li­jo­nų to­nų. Vals­ty­bės mo­ kes­čių da­lis iš uos­to au­go šim­tais mi­li­jo­nų li­tų. „Klai­pė­dos uos­tas ta­po stam­ biau­siu Lie­tu­vos trans­por­to maz­ gu. Jis dir­ba ašt­rios kon­ku­ren­ci­jos są­ly­go­mis. Rei­kia elg­tis taip, kad kon­ku­ren­ci­nės ga­li­my­bės ne­ma­ žė­tų. Bū­ti­na įver­tin­ti, kas vyks­ta ap­lin­ki­niuo­se uos­tuo­se. Klai­pė­ dos kon­ku­ren­tai in­ves­tuo­ja di­ džiu­les lė­šas į uos­tų vys­ty­mą. In­ ves­t i­c i­j ų stab­dy­m as Klai­p ė­d os uos­te reikš­tų grį­ži­mą at­gal. Pra­si­ dės ne­begrįžtami pro­ce­sai. Klai­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

pė­dos uos­tas ne­be­tu­rės ga­li­my­ bių prii­mi­nė­ti nau­jus kro­vi­nius, jie „išeis“ į ki­tus uos­tus“, – pro­ gno­za­vo A.Vait­kus. Jis vy­lė­si, kad Vy­riau­sy­bė pri­ ims po­zi­ty­vų spren­di­mą ir leis to­ liau plė­to­ti mū­sų uos­tą. Pa­gal Klai­pė­dos uos­to vys­ty­mo in­ves­ti­ci­jų pla­nus ar­ti­miau­sių tre­ jų me­tų ma­žiau­sias in­ves­ti­ci­jų po­ rei­kis, ku­ris ne­pa­deng­tas lė­šo­mis, su­da­ro per 400 mln. li­tų. „Jei Uos­to di­rek­ci­jai lik­tų pel­ nas, įskai­čius jį ir di­des­nes ga­li­ my­bes sko­lin­tis iš ban­kų, ga­lė­tu­

me pa­pil­do­mai in­ves­tuo­ti bent 260 mln. li­tų“, – ti­ki­no Uos­to di­rek­ci­ jos eko­no­mi­kos ir fi­nan­sų di­rek­to­ rius Mar­ty­nas Ar­mo­nai­tis. Ne­se­niai di­rek­ci­ja pa­si­ra­šė su­ tar­tį iš Šiau­rės in­ves­ti­ci­jų ban­ko sko­lin­tis 44 mln. eu­rų. Uos­to di­rek­ci­ja ar­ti­miau­siems me­tams tu­ri di­de­lius in­ves­ti­ci­jų pla­nus. Vien į SGD ter­mi­na­lą in­ ves­ti­ci­jos su­da­rys per 170 mln. li­tų. Tiks­li šių in­ves­ti­ci­jų su­ma dar ne­ ži­no­ma, nes neaiš­ku, kiek kai­nuos Kiau­lės Nu­ga­ros šlai­tų su­tvir­ti­ni­ mo dar­bai.

de­gan­čios ang­lys“ – Ką Uos­to di­rek­ci­ja pla­nuo­ ja da­ry­ti su į tei­si­nius gin­čus įklam­pin­ta „Klai­pė­dos hid­ro­ tech­ni­kos“ te­ri­to­ri­ja? – La­bai skau­dus klau­si­mas. Kol vyks­ta „Klai­pė­dos hid­ro­tech­ni­kos“ rest­ruk­tū­ri­za­vi­mo pro­ce­sas – nė­ra tik­ro sa­vi­nin­ko, ką nors spręs­ti ne­ rea­lu. Vie­na ga­li­mų pa­lan­kiau­sių pro­ce­dū­rų – šios bend­ro­vės bank­ ro­tas. To­kiu at­ve­ju at­si­ran­da nau­ jas sa­vi­nin­kas, su ku­riuo ir ga­li­ma bū­tų kal­bė­tis. Te­ri­to­ri­ja tu­ri apy­ nau­jas kran­ti­nes. Ji uos­tui ir vals­ ty­bei tu­ri duo­ti ap­čiuo­pia­mą nau­ dą. Į šią te­ri­to­ri­ją, taip pat į Dur­pių kro­vos kran­ti­nes, ga­lė­tų bū­ti at­ves­ tas ge­le­žin­ke­lis. – Prob­le­mų, su ku­rio­mis su­si­ dū­rė­te vos pra­dė­jęs dirb­ti, mas­ te­lis uos­te yra san­ty­ki­nai di­de­ lis. Ar tai reiš­kia, kad anks­tes­nė va­do­vy­bė blo­gai dir­bo? – Lai­kau­si nuo­sta­tos ne­kri­ti­kuo­ ti anks­tes­nių va­do­vų. Tai yra eti­ kos da­ly­kai, jie svar­būs re­mian­tis

ma­no va­dy­bi­ne pa­tir­ti­mi. Kri­ti­ kuo­jant „ant karš­tų­jų“ yra no­ras tik kri­ti­kuo­ti, kar­tais jis ga­li virs­ ti ir šmeiž­tu. Aš lai­kau­si to­kios tak­ti­kos, kad, jei pa­tei­kia­mi klau­si­mai, tu­riu pa­ gal sa­vo su­pra­ti­mą paaiš­kin­ti, kas įvy­ko. – Ko­kie kad­ri­niai pa­si­kei­ti­mai pla­nuo­ja­mi Uos­to di­rek­ci­jo­je? – Be struk­tū­ri­nio pa­kei­ti­mo, ku­ rie tu­rė­tų gim­ti ar­ti­miau­siu me­tu, šian­dien ne­tu­riu jo­kių nuo­sta­tų nė prieš vie­ną Uos­to di­rek­ci­jos dar­ buo­to­ją. No­rė­čiau pa­žin­ti čia dir­ ban­čius žmo­nes, jų ge­bė­ji­mus, ga­ li­my­bes pa­tir­tį tai­ky­ti pra­kti­ko­je. Bus stip­ri­na­mas Infrastruktū­ ros departamentas, Uos­to ka­pi­to­ no tar­ny­ba. Vie­to­je tech­ni­kos pro­ jek­to va­do­vo eta­tas at­si­ras Plėt­ros sky­riu­je. Kar­tu su Su­si­sie­ki­mo mi­ nis­te­ri­ja ban­dy­si­me kur­ti mo­ty­va­ ci­nę sis­te­mą. Šian­dien nė­ra mo­ty­ va­ci­jos ba­zės lai­ku ir ko­ky­biš­kai at­lik­ti dar­bus.

– Ar bus tę­sia­ma E.Gent­vi­lo pra­dė­ta, bet kro­vos kom­pa­ni­jų ne vi­sai pa­lan­kiai su­tik­ta inf­ rast­ruk­tū­ros su­tar­čių pa­si­ra­ šy­mo uos­te po­li­ti­ka? – Su­t ar­č ių klau­s i­m as at­s i­ra­ do anks­čiau nei ėmė va­do­vau­ ti E.Gent­vi­las. Pir­mą su­tar­tį di­ rek­ci­ja ban­dė pa­si­ra­šy­ti dar 2006 me­tais su Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lu. Bu­vo aiš­ku, ką ji tu­ri at­lik­ti, ko­kiais ter­mi­ nais. Uos­to di­rek­ci­jos įsi­pa­rei­go­ ji­mai sie­ja­mi su vals­ty­bės tur­tu. Tei­sės ak­tai ne­nu­ma­to ga­li­my­ bės pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus tur­ tu. Iš­ki­lo re­to­ri­nis klau­si­mas, kam rei­ka­lin­ga su­tar­tis, kai vie­na pu­ sė tu­ri pri­siim­ti įsi­pa­rei­go­ji­mus, o ki­ta pu­sė to da­ry­ti ne­ga­li. Su­tar­tys ta­po la­biau dek­la­ra­ty­vios nei nau­ din­gos. Ban­dy­mai jas įtei­sin­ti pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­ty­rė fias­ko. Kiek ži­nau, yra tik vie­na su­tar­tis – dėl ge­le­žin­ke­lio statybos uos­to pie­ti­ nė­je da­ly­je. Ji dek­la­ra­ty­vi, nie­ko neį­pa­rei­go­jan­ti.

Toks persertifikavimas rengiamas kas trejus metus. Jo metu atlieka­ mas įvairiapusis kompanijos vei­ klos auditas, kurio metu įvairiais aspektais tiriama, kaip kompanija vykdo prisiimtus įsipareigojimus paslaugų kokybės, aplinkosaugos priemonių užtikrinimo bei kitais atžvilgiais ir ar jos veikla atitinka minėtus standartus. Be to, kasmet atliekamas priežiūros auditas, tad kokybės bei aplinkosaugos vadyba įmonėje yra griežtai prižiūrima. KJKK „Bega“ minėtas sistemas savo veikloje įdiegė viena pirmų­ jų tarp Baltijos jūros uostų kom­ panijų, dar 2001 metais. Visą tą laiką bendrovė bendradarbiau­ ja su pasaulinio garso tarptautinės sertifikavimo ir audito kompani­ jos „Lloyd‘s Register Quality As­ surance“ atstovybe Lietuvoje, kuri ir prižiūri, kaip „Begoje“ laikomasi tarptautinių standartų ir teikia pa­ siūlymus dėl veiklos bei jos proce­ sų gerinimo. Pastarojo persertifikavimo metu auditoriai neatitikimų neužfiksavo ir patvirtino, kad „Begos“ įdiegtos kokybės ir aplinkosaugos vadybos sistemos veikia gerai. Pasak kompanijos vadovybės, gebėjimas suvaldyti svarbiausius

veiklos procesus remiantis geriau­ sia patvirtinta pasauline praktika, padeda ne tik optimizuoti veiklą bei užtikrinti jos tęstinumą, bet ir pelnyti klientų pasitikėjimą. Rytų Baltijos uostams ir juo­ se veikiančioms krovos kompani­ joms tenka dirbti aštrios konku­ rencijos sąlygomis, todėl yra ypač svarbu užtikrinti aukštą paslau­ gų kokybę ir operatyvumą, krovi­ nių saugumą ir darbo kultūrą. Tu­ rėdama patikimus įrankius, kaip tai padaryti, kompanija gali sėkmingai konkuruoti rinkoje. Tai patvirtina veiklos rezultatai. Per pirmąjį šių metų ketvirtį kom­ panija „Bega“ perkrovė beveik 1 mln. t krovinių, apie 15 proc. dau­ giau nei per tą patį 2011 m. laiko­ tarpį. Daugiausiai krauta minera­ linių trąšų, mineralinių medžiagų, žemės ūkio produktų, kurių krova, įskaitant tiek eksportą, tiek impor­ tą, auga ypač žymiai – kas mėnesį po kelis kartus. Pastarąjį šuolį lėmė kompani­ jos „Bega“ sukurti nauji birios že­ mės ūkio produkcijos eksporto ir importo pajėgumai, siekiantys 2,5 mln. t per metus. Kaip žinoma, „Bega“ 2012 m. pastatė universa­ lų Žemės ūkio produktų eksporto ir importo terminalą, o šių metų pradžioje oficialiai buvo perduo­ tos eksploatuoti Klaipėdos vals­ tybinio jūrų uosto direkcijos užsa­ kymu pastatytos naujos krantinės – 236,80 m ilgio pirsas šiaurinėje kompanijos dalyje. Šiuo metu kompanija „Bega“ to­ liau įgyvendina uosto infrastruktū­ ros ir terminalų plėtros programą iki 2020 m., kurios bendra vertė – apie 320 mln. Lt. Nuo 2010 m., kai ši programa buvo pradėta įgyven­ dinti, „Bega“ jau investavo daugiau nei 80 mln. Lt.

Pavyzdys: dokumentuose užfiksuoti kompanijos „Bega“ įsipareigoji­

mai laikytis tarptautinių kokybės ir aplinkosaugos vadybos standartų atsispindi įmonės veiklos rezultatuose. Andriaus Vrašinsko nuotr.

14

pirmADIENIS, balandžio 15, 2013

JŪRA

Nau­ja bu­riuo­to­jo kny­ga Dau­giau nei pu­sę gy­ve­ni­mo prie van­ dens ir ant jach­tų denio pra­lei­dęs bu­riuo­ to­jas Rim­tau­tas Rim­šas iš­lei­do bei pri­sta­ tė nau­ją kny­gą int­ri­guo­jamu pa­va­di­ni­mu „Vy­riš­ko tor­to re­cep­tas“. Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

„Jū­rą rei­kia ne my­lė­ti, o ją gerb­ ti. Tai esan­ti lau­ki­nė sti­chi­ja, ku­ ri jo­kios mei­lės ne­sup­ran­ta“ – to­ kia fi­lo­so­fij­ a gy­ve­ni­me va­do­vau­ja­si R.Rim­šas. Pa­gar­bą jū­rai jis su­ge­ba per­teik­ ti žmo­nėms sa­vo kny­go­se. Ga­li­ma teig­ti, kad bu­riuo­to­jas R.Rim­šas – pro­duk­ty­vus ma­ri­nis­ tas. Pa­ra­šęs ne­ma­žai įvai­riau­sių straips­nių, 2005 me­tais R.Rim­šas iš­lei­do kny­gą „Kla­jo­nė po jū­rą ir sa­ve“. Pris­ta­to­ma, kad tai pa­pras­ to jū­ri­nin­ko pa­sa­ko­ji­mas apie ma­žo lai­ve­lio kas­die­ny­bę, jū­rą, mo­te­ris. „Tai – kla­jo­nių kny­ga. Jo­je nė­ra nuo­sek­lu­mo – nei lai­ko, nei erd­vės, nei min­čių. Jo­je nė­ra nie­ko iš­gal­vo­ to“, – taip sa­vo kū­ri­nį pri­sta­ti­nė­ jo au­to­rius. 2008 me­tais pa­si­ro­dė R.Rim­ šo kny­ga „Ne Ka­ri­bų krui­zas“. Per de­vyn­me­čio pa­sa­ko­ji­mą su­pa­žin­ di­na­ma su bu­ria­vi­mo pa­grin­dais. Neapk­rau­ta ne­rei­ka­lin­go­mis de­ta­ lė­mis, me­niš­kais nu­kry­pi­mais kny­ ga skai­to­ma itin leng­vai. Po šios kny­gos lei­dy­bos R.Rim­šui bu­vo įteik­tas vie­nas Lie­tu­vos ma­ ri­nis­ti­kos žur­na­lis­tų klu­bo „Ma­ ri­nus“ įsteig­tų li­te­ra­tū­ri­nių „Al­ bat­ro­so“ ap­do­va­no­ji­mų. R.Rim­šas – ne tik ra­šy­to­jas, bet ir fo­tog­ra­fas,

ne kar­tą pri­sta­tęs įvai­rias sa­vo pa­ ro­das apie jū­rą. Šie­met ko­vą pa­si­ro­džiu­si R.Rim­ šo kny­ga „Vy­riš­ko tor­to re­cep­tas“ skir­ta Kur­šių ma­rio­se žu­vu­siam Ša­rū­nui Va­si­liaus­kui at­min­ti. Apie ką ši kny­ga? Tik­rai ne apie ku­li­na­ri­ją. R.Rim­šo mėgs­ta­miau­sia te­ma ir to­liau iš­lie­ka ke­lio­nės jū­ro­ mis po įvai­rius kraš­tus. Tai kny­ga, kvie­čian­ti ati­trūk­ti nuo te­le­vi­zo­

Gy­ve­ni­miš­ka iš­min­ tis yra ta, kad net ge­riau­si drau­gai plauk­da­mi iš nau­jo tu­ri „šli­fuo­tis“ vie­ni prie ki­tų.

riaus ir leis­tis į gam­tą, kur ga­li­ma sma­giai nak­vo­ti pa­la­pi­nė­je ant pri­ si­lau­žy­tų eg­li­ša­kių. Kny­go­je lyg ir nė­ra he­ro­jų. Tai žmo­nių ti­pų api­bū­di­ni­mai, įspraus­ti į dak­ta­ro, ba­ka­lau­ro ir san­tech­ni­ko kai­lį. Tai tar­si sim­bo­ lis, kad plauk­ti jach­ta ga­li bet kas ne­prik­lau­so­mai nuo jo po­žiū­rio ir so­cia­li­nės pa­dė­ties. Ir gy­ve­ni­miš­ ka iš­min­tis yra ta, kad net ge­riau­ si drau­gai plauk­da­mi iš nau­jo tu­ri

Kū­rė­jas: R.Rim­šas iš­lei­do dar

vie­ną pra­kti­ka pa­rem­tą li­te­ra­tū­ ri­nį kū­ri­nį apie bu­ria­vi­mą.

„šli­fuo­tis“ vie­ni prie ki­tų. He­ro­jus jun­gia tas fak­tas, kad jie vi­si vi­du­ ti­nio am­žiaus, se­no­viš­ko su­kir­pi­ mo ra­ša­li­niais par­ke­riais te­be­ra­ šan­tys, se­nas kny­gas skai­tan­tys bi­čiu­liai. Ap­ra­šy­ta jų ke­lio­nė pri­ mi­ty­via bu­ri­ne val­ti­mi, jų gin­čai, ne­tgi pyk­čiai. Bu­ri­nės val­ties ka­ pi­to­nu po de­mok­ra­tiš­ko bal­sa­vi­mo ne­ti­kė­tai tam­pa san­tech­ni­kas. Ta­ čiau prieš tai ten­ka iš­spręs­ti dau­ gy­bę pra­kti­nio po­bū­džio klau­si­mų: kur plauk­ti, ko­kia val­ti­mi plauk­ ti, ar bū­ti­na plau­ki­mo pra­kti­ka, ar bent ge­ra tre­ni­ruo­tė ir taip to­liau. To­liau at­sa­ky­mai, ko­kia ga­li bū­ ti ke­lio­nė 3,6 tūkst. li­tų kai­nuo­ jan­čia at­vi­ra bu­ri­ne val­ti­mi keis­tu pa­va­di­ni­mu „Kir­vis“. Ke­lio­nė po įvai­rius Eu­ro­pos eže­rus. Bet prieš tai iki jų rei­kia nu­si­gau­ti. Tin­ka ir kel­tas. Ke­lio­nė pra­si­de­da iš Klai­pė­dos trims bi­čiu­liams ste­bint čia esan­ čias jach­tas, juo­kian­tis iš ki­tų ne­ vėkš­liš­ku­mo, o po to da­rant klai­das ren­giant bur­val­tę ke­lio­nei. Kny­

ga su­da­ry­ta iš ke­lių da­lių – kran­ tas, lai­vas, jū­ra. Ji per­smelk­ta gi­liu bu­ria­vi­mo su­pra­ti­mu ir fi­lo­so­fi­ niu po­žiū­riu į bu­ria­vi­mą, šmaikš­ čiu hu­mo­ru. Leidinį pa­gra­ži­na pa­pras­tos, ran­ ka pieš­tos iliust­ra­ci­jos tar­si tei­ gian­čios, kad tai, kas iš­dė­lio­ta, yra taip pa­pras­ta ir gy­ve­ni­miš­ka. Pa­ties R.Rim­šo pa­žin­tis su vė­ju ir bu­rė­mis pra­si­dė­jo nuo 15 me­tų. Grį­žęs iš tar­ny­bos so­vie­ti­nė­je ar­mi­

jo­je, ga­myk­lo­je ieš­ko­jo dar­bo, ku­ris su­teik­tų ga­li­my­bę bu­riuo­ti. Kai iš­ gir­do, jog įmo­nė­je yra trys jach­tos, iš kar­to ap­si­spren­dė čia dirb­ti. Vė­liau jach­ta ta­po jo na­mais, pa­ grin­di­niu vers­lo įran­kiu. Bu­ria­vo ir vie­nas, ir su drau­gais. Ir įvy­kių jū­ ro­je bū­ta įvai­riau­sių – nuo lū­žu­sių stie­bų, ply­šu­sių bu­rių iki 22 me­tų drau­go mir­ties jach­to­je. Be tik­ro bu­riuo­to­jo už­si­de­gi­mo ne­bū­tų gi­ mu­sios ir R.Rim­šo kny­gos.

Mo­te­rų vi­zi­jo­se – Lie­tu­vos tau­ti­nis lai­vy­nas Ve­nan­tas But­kus Šie­met su­kan­ka 90 me­tų nuo dvie­ jų mū­sų ša­lies vi­suo­me­ni­nių ma­ri­ nis­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų – Lie­tu­vos jū­ ri­nin­kų są­jun­gos ir Lie­tu­vos mo­te­ rų tau­ti­niam lai­vy­nui rem­ti drau­gi­ jos – įsi­kū­ri­mo.

Pir­mo­ji 1923 m. ko­vo 27-ąją ofi­cia­ liai pra­dė­jo veik­ti bu­vu­sių jū­ri­nin­ kų su­kur­ta są­jun­ga. Po ke­lių mė­ ne­sių šios są­jun­gos pir­mi­nin­kas V.Na­ge­vi­čius pa­kvie­tė į Ka­ro mu­ zie­jų, ku­riam va­do­va­vo, bū­re­lį vi­ suo­me­ni­nė­je veik­lo­je be­si­reiš­kian­ čių mo­te­rų pasikalbėti apie jū­ros reikš­mę jau­nai Lie­tu­vos vals­ty­bei. Pa­sak jo, vy­rai jau da­ro pir­muo­ sius pra­kti­nius žings­nius ku­riant Lie­tu­vos pre­ky­bos lai­vy­ną, bet pra­vers­tų ir or­ga­ni­zuo­ta mo­te­rų pa­gal­ba. Spa­lį įsi­kū­ru­si Lie­tu­vos mo­te­rų tau­ti­niam lai­vy­nui rem­ ti drau­gi­ja (vė­liau pa­si­va­di­nu­si są­ jun­ga) sa­vo svar­biau­siu už­da­vi­niu lai­kė ska­tin­ti lie­tu­vių jau­ni­mą sie­ ti sa­vo atei­tį su jū­ra, lai­vais, rem­ti jau­nuo­lius, pa­si­rin­ku­sius šį ke­lią. Drau­gi­jos gar­bės na­riais mo­te­rys iš­rin­ko gy­dy­to­ją, ar­cheo­lo­gą, žy­mų to me­to vi­suo­me­nės ir kul­tū­ros vei­ kė­ją V.Na­ge­vi­čių bei jū­ri­nės idė­jos pro­pa­guo­to­ją, jū­rei­vys­tės moks­lus bai­gu­sį, il­gus me­tus Ru­si­jos im­pe­ri­ jos ka­ri­nia­me jū­rų lai­vy­ne tar­na­vu­sį

Or­ga­ni­za­ci­ja: Lie­tu­vos mo­te­rų są­jun­gos tau­ti­niam lai­vy­nui rem­ti val­dy­bos na­rės: L.Dai­

naus­kie­nė, D.Rėk­lai­tie­nė, V.Rač­kaus­kie­nė, N.Šim­kie­nė, J.Ro­ba­šaus­kie­nė, S.Smetonienė (1926 m.). Lie­tu­vos cent­ri­nio vals­ty­bi­nio ar­chy­vo nuo­tr.

T.Dau­kan­tą. Atė­jus į val­džią A.Sme­ to­nai, drau­gi­jos gar­bės pir­mi­nin­ke bu­vo iš­rink­ta jo žmo­na So­fi­ja. Drau­ gi­jos val­dy­bą daž­niau­siai su­da­ry­da­vo 5 mo­te­rys. Il­giau­siai – nuo drau­gi­jos su­si­kū­ri­mo iki už­da­ry­mo – val­dy­bo­ je dar­ba­vo­si D.Rėk­lai­tie­nė. Sa­vo veik­lą drau­gi­ja pra­dė­jo nuo lė­šų rin­ki­mo. Kaip yra pa­sa­ko­jęs My­ko­las Lim­ba, tuo me­tu mo­kę­sis Kau­no aukš­tes­nio­sios tech­ni­kos mo­ kyk­los Jū­rei­vys­tės sky­riu­je, mo­te­rys ruoš­da­vo lab­da­ros kon­cer­tus, lo­te­ ri­jas, kau­kių ba­lius, po­ky­lius ir šių

ren­gi­nių me­tu rink­da­vo lė­šas. Tuo­se ren­gi­niuo­se kaip pa­dė­jė­jai ar pa­tar­ nau­to­jai ne­re­tai da­ly­vau­da­vo jū­ros ka­de­tų uni­for­ma pa­si­puo­šę Jū­rei­ vys­tės sky­riaus moks­lei­viai. „Drau­ gi­jai su­ren­gus eks­kur­si­ją į Klai­pė­dos uos­tą, aš, kaip ir kai ku­rie ki­ti bū­si­ mie­ji jū­ri­nin­kai, pir­mą kar­tą pa­ma­ tė­me jū­rą“ – pa­sa­ko­jo M.Lim­ba. Bu­vęs jū­rų skau­tas Mar­ty­nas Bra­kas at­si­mi­ni­muo­se ap­ra­šė, kaip jo skil­ties na­rys Leo­nas Vi­le­ris nu­ vy­ko į Kau­ną su gra­žiai su­ra­šy­ tu pra­šy­mu ir iš Mo­te­rų drau­gi­jos

Kau­no aukš­ tes­nio­sios tech­ni­kos mo­kyk­los Jū­ rei­vys­tės sky­ riu­je mo­te­rys ruoš­da­vo lab­ da­ros kon­cer­ tus, lo­te­ri­jas, kau­kių ba­ lius, po­ky­lius ir šių ren­gi­nių me­tu rink­da­ vo lė­šas.

tau­ti­niam lai­vy­nui rem­ti ga­vo 10 tūkst. li­tų pa­sko­lą ke­lio­nių bur­lai­ viui pirk­ti. Po ke­le­rių me­tų ta pa­ sko­la jū­rų skau­tams bu­vo do­va­no­ ta. Žu­vus „Bu­džiui“, jū­ros skau­tai nu­si­pir­ko ke­le­tą jach­tų, ku­rias taip pat fi­nan­sa­vo ši drau­gi­ja. Drau­gi­ja ne kar­tą tei­kė pi­ni­gi­nes pa­šal­pas iš pro­vin­ci­jos at­vy­ku­ siems ne­pa­si­tu­rin­tiems Jū­rei­vys­ tės sky­riaus moks­lei­viams. Kai šios mo­kyk­los auk­lė­ti­nis P.Šal­te­nis, plau­kio­da­mas G.Erik­ so­no bur­lai­viu „Ar­chi­bald Rus­

sel“, su­si­rgo džio­va, drau­gi­ja su­ tei­kė jam pa­šal­pą gy­dy­mui­si. Vie­nu tiks­lų, kaip sa­ko­ma drau­ gi­jos nuo­sta­tuo­se, bu­vo or­ga­ni­za­ ci­jos sie­kis skie­py­ti tau­ti­nio lai­vy­ no idė­ją bręs­tan­čios jau­nos kar­tos – moks­lei­vi­jos są­mo­nė­je. 1929 m. ge­gu­žės 27 d. ji krei­pė­si į Švie­ti­mo mi­nis­te­ri­ją, pra­šy­da­ma leis­ti vi­so­se moks­lo įstai­go­se iš­ ka­bin­ti tam tik­rus la­pus su įra­šy­tu obal­siu „Lie­tu­vos tau­ta trokš­ta sa­ vo lai­vy­no“. „Be­si­mo­kan­čio­ji jau­ nuo­me­nė dar mo­kyk­los suo­le tu­rė­ tų ta­da pro­gos su­siaug­ti ir pa­mil­ti taip bran­gią ne tik šiai Są­jun­gai, bet ir vi­sai lie­tu­vių tau­tai idė­ją“, – sa­vo laiš­ke mi­nist­rui ra­šė LMSTLR pir­ mi­nin­kė V.Rač­kaus­kie­nė ir sek­re­ to­rė D.Rėk­lai­tie­nė. Lei­di­mas bu­vo gau­tas, ir dau­ge­ly­je ša­lies mo­kyk­lų bu­vo iš­ka­bin­ti me­ni­niai jū­ri­nę idė­ ją pro­pa­guo­jan­tys pla­ka­tai. Lie­tu­vos mo­te­rų są­jun­ga tau­ti­ niam lai­vy­nui rem­ti pri­si­dė­jo prie 1935 me­tais pra­dė­ju­sio ei­ti vie­nin­ te­lio jū­ri­nin­kys­tės žur­na­lo „Jū­ra“ lei­di­mo, rū­pi­no­si jo pla­ti­ni­mu. Tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­piu LMSTLR, kaip ir ki­tos jū­ri­nę idė­ją plė­to­jan­ čios or­ga­ni­za­ci­jos, nuo­šir­džiai pa­ lai­kė ir pro­pa­ga­vo Lie­tu­vos kaip jū­rų vals­ty­bės kū­ri­mą, rė­mė ir ska­ ti­no šį pro­ce­są. 1940 m. so­vie­ti­nė oku­pan­tų val­džia šią or­ga­ni­za­ci­ ją už­da­rė.

23

pirmadienis, balandžio 15, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Carly Phillips knygą „Slaptos fantazijos“ .

Carly Phillips. „Slaptos fantazijos“ – Čikagos spauda mirga nuo antraščių: „Gerbiamo senatoriaus dukra pabėgo iš savo vestuvių, palikusi prie altoriaus perspektyvų jauną politiką.“ Džuljeta ieško nuošalios vietos, kur galėtų pasislėpti nuo persekiojančių žurnalistų ir išsigydyti širdies žaizdas. Ji atsiduria privačioje saloje, kurios savininkės tikslas – išpildyti slapčiausias čia atvykusiųjų fantazijas. Nusivylusi meile Džuljeta svajoja tik apie viena: susipažinti su nuoširdžiu vyru ir nors trumpam pasijusti geidžiama. Jau pirmąją viešnagės dieną ji susižavi aukštu tamsiaplaukiu. Bet ar šis vyras – tikrai tas, kuo dedasi?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 23 d.

Avinas Jūsų nuomonė – tik viena iš daugelio galimų. Pasistenkite įlįsti į kito žmogaus kailį, pažiūrėti į dalykus jo akimis. Naujos idėjos gali atimti žadą, bet suteikti išminties. Jautis Vakarą pasitiksite išsekęs ir netikras dėl nuveiktų darbų prasmingumo. Gal esate pernelyg atlaidus, nepakankamai reiklus? Itin mandagūs žmonės dažnai lieka paskutiniai eilėje... Dvyniai Jei sugebėsite įtikinti save, kad viskas bus gerai, tai tikriausiai taip ir bus. Šiandien pranašystės linkusios išsipildyti. Stenkitės užsiimti pozityvia veikla. Vėžys Pats laikas nusistatyti prioritetus. Akivaizdu, kad laikas pasirūpinti sveikata. Dirbate pernelyg daug, ir tai gali atsiliepti. Tiesiog privalote rasti laiko bent trumpai atsipūsti. Liūtas Šiandien galite laužyti visas taisykles ir likti nenubaustas. Anksčiau išsprukite iš darbo ir leiskitės ieškoti pramogų ar nuotykių. Nesunkiai susirasite kompanioną mėgautis saldžiu laisvės skoniu. Mergelė Nebūkite dramblys porceliano parduotuvėje, atminkite, kokie pažeidžiami mes visi esame. Nepasiduokite pagundai elgtis šiurkščiai ir kategoriškai. Svarstyklės Laikas atsikratyti senų įpročių ir jus varžančių saitų. Naujos idėjos yra pribrendusios ir jau gali būti realizuotos. Galite tikėtis paramos ir pritarimo iš draugų. Skorpionas Šiandien turite tai, ką matote. Visos kortos atverstos ant stalo. Jūsų darbas – nustatyti jų tikrąją vertę. Gali tekti rinktis tarp dvasinių ir materialių dalykų. Šaulys Esate padėties šeimininkas. Viską galite įveikti ir pats vienas, todėl nepriimkite pagalbos vien todėl, kad ją siūlo. Tiesiog atsiras pakankamai prisiplakėlių, norinčių pasidalyti pergalės laurais. Ožiaragis Raskite laiko piešimui, rašymui ar panašiems darbams, leidžiantiems įsikūnyti jūsų mintims – taip gali atsiskleisti dalyko esmė ir gimti teisingas sprendimas. Tai, kas atrodys beviltiškai painu iš ryto, gali pasirodyti visiškai aišku popiet. Vandenis (01.21 – 02.19). Panašu, kad esate vienintelis, žinantis tikrąją padėtį. Tai daro jus svarbų asmenį. Naudokitės tuo! Tikėkite savo sprendimais ir nebijokite dėl jų tapti nepopuliarus. Jūsų sąžiningumas anksčiau ar vėliau bus tinkamai įvertintas. Žuvys (02.20 – 03.20). Dėl jūsų ambicijų santykiai su tėvais ar globėjais darosi įtempti. Nebūkite toks egoistas - pasistenkite suprasti aplink jus esančius žmones, skirkite bent kiek laiko ir jėgų šeimos reikalams.

Orai

Šiandien numatomi ramūs ir be žymesnių kritulių orai. Naktį silpnai pašals, dieną šils iki 10–15 laipsnių. Rytoj numatomi be žymesnių kritulių, dar šiltesni orai.

Šiandien, balandžio 15 d.

+12

+8

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+13

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+11

Utena

+14

6.31 20.42 14.11

105-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 260 dienų. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+11

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +19 Brazilija +28 Briuselis +18 Dublinas +13 Kairas +32 Keiptaunas +27 Kopenhaga +16

kokteilis Nep­liurp­ki­te „mo­bi­lia­kais“! Pra­nas ne juo­kais yra už­py­kęs ant tų, ku­r ie va­ž iuo­da­mi vie­šuo­ju trans­por­ tu ko­ne vi­są lai­ką, kol rei­kia iš­lip­ti, šne­ ka mo­bi­l iuo­ju te­le­fo­nu. „Tik­rai, tik­rai – vie­ną die­ną sprogs ma­ no kant­r y­bė, kai va­ž iuo­jan­čio­ji mik­ roau­to­bu­su ar au­to­bu­su il­gai pliurps vi­so­k ias ne­są­mo­nes mo­bi­l iuo­ju te­le­ fo­nu. Gar­siai pa­sa­k y­siu to­k ioms, ką apie jas ma­nau“, – pa­g ra­si­no vy­riš­k is. Anot Pra­no, mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas tam ir yra skir­tas, kad juo kal­bė­tu­me, ta­čiau po­k al­biai tu­r i bū­t i konst­r uk­t y­v ūs, konk­re­t ūs, o ne apie ko­k ios nors Ma­ ry­tės su­k ne­les ar Da­nu­tės va­ka­rie­nę. „Kok­tei­l io“ skai­ty­to­jas ma­no, kad daž­ niau il­gai pliur­pia te­le­fo­nu mo­te­r ys. Vy­rai – konk­re­tes­ni. „Sup­ran­t u, kad va­ž iuo­jant ga­l i­ma pa­ de­r in­t i kai ku­r iuos rei­ka­lus, ta­čiau ne­ bū­ti­na pil­na­me au­to­bu­se „de­gin­ti“ te­le­ ko­mu­n i­ka­ci­n ių tink­lų skir­tas ne­mo­ka­ mas mi­nu­tes. Man vi­siš­kai neį­do­mūs tauš­ka­lai, bet esi pri­vers­tas juos gir­dė­ti, nes nė­ra kur ding­ti“, – vis dar bu­vo pik­ tas Pra­nas.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Įky­r us ble­v yz­go­ji­m as bai­s iau nei vien­kar­ti­nis rik­te­lė­ji­mas.

Bend­ra­vi­mas: kal­bos do­va­nos

gam­ta mo­te­rims ne­pa­gai­lė­jo.

Jei esa­te irz­lūs – ato­sto­gau­ki­te Yra ke­l i ro­d ik­l iai, pa­ro­dan­t ys, kad žmo­g us per­var­go ir jam ver­tė­t ų ei­t i ato­sto­gau­ti. Daž­niau­siai tai – irz­lu­mas ir ne­pa­kan­ tu­mas ki­tiems. Žo­džiu, kai ima er­zin­ti bet koks bend­ra­ vi­mas, ko­le­g ų ko­men­ta­rai ar pa­sta­bos, duo­da­mos dar­bo už­duo­tys, o iš ry­to į dar­bą ne­be­si­no­r i ei­t i, tai jau ženk­lai, kad rei­kė­tų pa­pra­šy­ti ato­sto­g ų. Dar vie­nas ro­dik­lių – ne­ga­lė­ji­mas su­si­ kaup­ti. To­kiais at­ve­jais neiš­ven­gia­ma ir klai­dų ga­li­my­bė – per­var­gę ir neat­si­pa­ lai­da­vę žmo­nės klys­ta daug daž­niau. Įti­k i­na­m iau­sias po­ž y­m is, jog jau lai­ kas ato­sto­gau­ti, kai dar­bą ima­ma kas­ nakt sap­nuo­ti. Jei jau pa­są­mo­nė ne­lei­ džia ati­t rūk­ti nuo dar­bų net mie­gant, tuo­met da­l is dar­buo­to­jų bū­ti­nai sten­ gia­si išei­ti pail­sė­ti, pa­keis­ti ap­lin­ką.

Links­mie­ji tirš­čiai – Grei­to­ji pa­gal­ba? – Taip. – Grei­tai at­va­ž iuo­k i­te. Ma­no žmo­nai pra­si­dė­jo bal­to­ji karš­ti­nė! – O kaip jūs nu­sta­tė­te? – Čia pil­nas kam­ba­rys vel­nių, o ji nie­ ko ne­ma­to... Čes­ka (397 719; bū­tų ma­lo­nu, kad jū­sų min­ tys, įspū­džiai, pa­si­pik­ti­ni­mai tilp­tų į pen­kių mi­nu­čių po­kal­bį)

Londonas +16 Madridas +23 Maskva +16 Minskas +10 Niujorkas +14 Oslas +13 Paryžius +19 Pekinas +23

Praha +20 Ryga +12 Roma +21 Sidnėjus +30 Talinas +7 Tel Avivas +23 Tokijas +20 Varšuva +14

Vėjas

Marijampolė

5–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+13

Vilnius

+12

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+4

+8

+8

+5

7

+5

+10

+9

+6

6

rytoj

trečiadienį

+8

+6

+9

5

1912 m. plauk­da­mas į Niu­jor­ką nu­grimz­do pra­ ban­g us bri­t ų ke­lei­vi­n is gar­lai­vis „Ti­ta­ni­kas“.

1452 m. gi­mė ita­lų me­ ni­n in­kas Leo­nar­do da Vin­ci, gar­sių pa­veiks­lų „Pas­k u­t i­nė va­k a­r ie­nė“ (1495–1498), „Mo­na Li­sa“ (1503–1506) au­to­rius. 1659 m. mi­rė vo­k ie­čių poe­tas Si­mo­nas Da­chas. Gi­mė 1605 m. 1913 m. gi­mė žy­mus sklan­dy­tu­v ų konst­r uk­ to­r ius Bro­n ius Oš­k i­n is. Mi­rė 1985 m. 1923 m. pra­dė­tas nau­do­ ti Ka­na­dos me­di­ko Fre­

Stin­tų gau­dy­mas – it bul­via­ka­sis As­ta Dy­ko­vie­nė

de­r ic­ko Ban­t in­go iš­ras­ tas in­su­li­nas. 1930 m. Da­ni­jo­je pa­nai­ kin­ta mir­ties baus­mė. 1951 m. Lon­do­ne pir­mą kar­tą įvy­ko „Mis Vi­sa­ta“ rin­ki­mai. 1970 m. Ja­po­ni­jo­je pa­si­ ro­dė pir­mie­ji ki­še­ni­niai kal­ku­lia­to­riai. 1980 m. mi­rė pran­cū­zų fi­lo­so­fas ir ra­šy­to­jas Je­ an-Paul Sart­re, 1964 me­ tų No­b e­l io li­te­ra­t ū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas.

teleloto

Nr. 888

2013 04 14 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 95 994 (3 x 31 998) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 8 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

a.dykoviene@kl.lt

De­šim­tys met­rų tink­lų, trak­to­riai, sunk­ve­ži­miai su prie­ka­bo­mis ir vil­ki­kai su šal­dy­tu­vais Ne­mu­no že­ mu­py­je liu­di­ja, kad pa­ga­liau pra­si­ dė­jo vė­luo­jan­tis stint­me­tis.

Ne­mu­no že­mu­py­je žve­jų ar­te­lės šį sa­vait­ga­lį ri­kia­vo­si upės pa­kran­tė­ je ir trak­to­riais trau­kė tink­lus, pil­ nus stin­tų. Stint­me­tis, anot pa­ma­rio žve­jų, vė­luo­ja. Pa­na­šiu lai­ku anks­tes­niais me­ tais, ba­lan­džio pra­džio­je, stin­tų gau­dy­mas Ne­mu­no že­mu­py­je pa­ pras­tai baig­da­vo­si. Šie­met vis­kas vė­luo­ja kar­tu su pa­va­sa­riu. Ge­ras lai­mi­kis ir pui­kios su­pir­ki­ mo kai­nos žve­jams ke­lia nuo­tai­ką, juo­lab kad stin­tų – šim­tai ki­log­ra­ mų. Tink­lus jie trau­kė trak­to­riais, o žu­vis kro­vė į sunk­ve­ži­mių prie­ ka­bas. Pra­mo­ni­nė stin­tų žūk­lė sa­ vo apim­ti­mis ir vaiz­dais sa­vo­tiš­kai pri­me­na bul­via­ka­sį, bet ne žve­jy­ bą. Nes toks stin­tų gau­dy­mo bū­das

Gema, Liudvina, Modestas, Vaidotė, Vilnius.

balandžio 15-ąją

Rytas

+5

Vardai

§§ §§ 73 51 14 13 58 12 32 10 39 01 38 48 26 60 65 18 57 07 23 16 52 04 22 28 27 75 54 69 50 64 42 37 70 74 56 §§§ 05 33 30 02 47 §§ §§§ 35 46 68 55 20 §§§ §§§ §§§ 40 29 08 15 44

Vė­luo­ja: Ne­mu­no že­mu­py­je pra­mo­ni­nė stin­tų žūk­lė tu­rė­jo pra­si­dė­ti

ma­žiau­siai prieš tris sa­vai­tes.

bū­din­gas tik čia. Did­me­ni­nė 1 ki­ log­ra­mo šių žu­vų par­da­vi­mo kai­na – 6 li­tai. Kro­vi­nys sve­ria­mas, kol stin­tos švie­žios ir ne­tyž­ta. Žve­jai ti­ki­si dar di­des­nės sėk­mės, nes orai šy­la, tad spė­ja­ma, kad į Ne­ mu­no aukš­tu­pį stin­tos nerš­ti plauks gau­ses­niais tun­tais. Žve­jai ti­ki­na ne­ pri­si­me­nan­tys to­kių me­tų, kad pra­ mo­ni­nė stin­tų žve­jy­ba Ne­mu­no del­ to­je bū­tų pra­si­dė­ju­si taip vė­lai.

Al­do­nos Alek­sė­jū­nie­nės nuo­tr.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 11 EUROJACKPOTAS 2013 00 002013 04 12

EUROJACKPOTAS – 159 102- 741 EUROJACKPOTAS 00 Lt000 000 Lt 8 19 22 32 40 00 00 00 00 00 Papildomi skaičiai 1 8

00 Papildomi skaičiai 00 Prognozė: Eurojackpotas Prognozė:– 34 mln. Lt

Eurojackpote - 00 mln. Lt

Papildomi prizai: 30 000 Lt – 0145256 30 000 Lt – 0099426 30 000 Lt – 0204091 25 000 Lt – 0067962 20 000 Lt – 0182441 20 000 Lt – 0141856 20 000 Lt – 0054543 20 000 Lt – 0199157 20 000 Lt – 0180215 20 000 Lt – 0161548 20 000 Lt – 0090048 20 000 Lt – 0034989 15 000 Lt – 0192031 10 000 Lt – 0111290 10 000 Lt – 0091490 10 000 Lt – 0103638 10 000 Lt – 0124921 10 000 Lt – 0121774 10 000 Lt – 0045508 10 000 Lt – 0076322 10 000 Lt – 0130087 10 000 Lt – 0100428 10 000 Lt – 0130342 10 000 Lt – 0196823 10 000 Lt – 0098853 10 000 Lt – 0053985 10 000 Lt – 0135152 10 000 Lt – 0141297 10 000 Lt – 0153086 10 000 Lt – 0148299 10 000 Lt – 0012017 10 000 Lt – 0187538 10 000 Lt – 0131192 10 000 Lt – 0202161 „Hyundai i20“ – 0104430 „Hyundai i20“ – 0058670 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 8 d.) – Pranas Jurkus iš Kauno 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 8 d.) – Zoja Papkova iš Vilniaus 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 8 d.) – Svetlana Preidžiuvienė iš Panevėžio 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 8 d.) – Vytautas Dainius iš Mažeikių 10 000 Lt (tel. 1634, balandžio 8 d.) – Gediminas Žemaitis iš Karmėlavos Kvietimai į TV: 069*114, 041*120, 015*516 Prognozė: Aukso puode bus – 500 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.