2013-04-16 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, balandĹžio 16, 2013

www.kl.lt

86 (19 689) .;A?.162;6@ /.9.; 1 6< #

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Pavasaris dĹžiugi na

A.Ku­bi­lius vÄ—l ÄŻĹžvel­gia iť­da­vys­tÄ—s grÄ—s­mÄ™.

Lietuva 7p.

F.Hol­lan­de­â€˜as tu­rÄ—­tĹł ati­dĹžiau rink­tis sa­vo mi­nist­rus.

Pasaulis 12p.

Ko­kie simp­to­mai by­lo­ja apie pa­va­sa­ri­nÄ™ dep­re­si­jÄ…?

Šiltajam sezonui prasidėjus uŞklumpanti bloga nuotaika, dirglumas, varginantis nerimas ar liōdesys – poŞymiai, signalizuojantys apie pavasarinę depresiją. Svarbiausia – į ťiuos simptomus nenumoti ranka, nes ligos ignoravimas ga li atneťti skaudŞių pasekmių.

ne visus

Evelina ZenkutÄ— Veikia pokyÄ?iai

PsichologÄ—-psicho terapeutÄ— Violeta KniukĹĄtienÄ— teigia, kad pavasarinÄ—s depresijos atsi Ĺžastys nÄ—ra aiĹĄkios. radimo prie„Nuotaikos pablo gÄ—jimÄ… galima paaiĹĄkinti tuo, kad ĹĄiuo metu Ĺžmogus itin jautriai reaguoja ÄŻ kontrastÄ… tarp gamtos ir savÄ™s: gamta bunda, keiÄ?iasi ir drauge naujiems dalykams ÄŻpareigo ja ĹžmogĹł. Gamtos pokyÄ?iai gali su kelti pyktÄŻ, kuris uĹžgniauĹžtas virsta depresija. Ĺ˝monÄ—s, iĹĄgyvenan tys depresijÄ…, didĹžiÄ…jÄ… dalÄŻ savo neigiamĹł jausď Ž Signalai: XNV Z\ mĹł nukreipia ne ÄŻ kitus, o bĹŤtent TNb` [R Q Vb TV [N Na Ob[ QN[ aV TNZ aN \ Na ÄŻ save: nekenÄ?ia sa ZV TN cR_ aN `b `V _Ă­ ]V[ aV V_ X_RV] aV` ]N vÄ™s, nepaisydacV_X Ă˜VNV “ N]V ZN ]_N TNY O\` Ă&#x; `]R PVN YV` mi savo gabumĹł ar `aN [b\ aNV XN YVĂ­ ab` QR `f` WNb Ă˜VN ZN` ZVR talentĹłâ€œ, – sakÄ— psichologÄ—-psicho „Jei Ĺžmogus nepa TbV` ab ZN` N_ ON XN[ terapeutÄ—. tenkintas sa- pa XV [N [R vimi, nerealizuoja sireiĹĄkia nemiga, pa Anot jos, nesvar  @Uba aR_` a\PX• [b\ savo troĹĄkimĹł ir stebimas silp- ty bu, kokie poa_ numas ir nuolatinis mÄ…, aklai pasine norĹł – tai bundan kyÄ?iai – pozityvĹŤs riant ÄŻ darbus ti gamta, ilgesnÄ—s nuovargis, verta ar ar tikintis, jog lai susirĹŤpinti ir kreip vyksta Ĺžmogaus gy negatyvĹŤs – dienos, augalĹł ĹžydÄ— kas kaĹžkÄ… pakeis. Depresijos tis pagalbos ÄŻ spejimas, daĹžniau venime, jie bet Svarbu priimti sa cialistus“, – kalbÄ—jo matomos laimingos kokiu atveju suke vo iĹĄgyvenimus“, po psichologÄ—-psilia daugybÄ™ jausjaunos pore- cho Ĺžymiai – sakÄ— V.KniukĹĄtie lÄ—s ar mamos su mĹł, nes tai natĹŤra terapeutÄ—. nÄ—. vaikais iĹĄryĹĄkina li Ĺžmogaus reakPasak jos, vertinga kontrastÄ… ir kelia cija ÄŻ pasikeitimus. neigiamus jauspasikalbÄ—ti su artimu Ĺžmogumi, mus. Bloga pavasarinÄ— „Gamtos ritmo, se ď Ž bloga nuotaika; o jei tokio nÄ—ra, zono pasikei- ap Be to, ĹĄiuolaikinÄ— komercinÄ— galima paskambin timas vienus Ĺžmo linka nuolat ragi ti nemokamu, nuotaika gali kanes veikia labiau, na ď Ž sumaŞėjÄ™s su visÄ… parÄ… veikian ti, keistis. SiĹŤlo ÄŻvai atsinaujinsidomÄ—jimas veik kitus – maĹžiau. Vie Ä?iu la, „Vil rias pramogas niems depresities li ku niri iki tol patiko; muoti ir tokÄŻ Ĺžmo gamtoje, vilioja ato ja iĹĄsivysto dÄ—l sutri telefonu, kur Ĺžmo gĹł, irjos“ gĹł iĹĄklausys stogĹł pasiĹŤlykusios hormonĹł suteiks emocinÄ™ pa mais“, – dÄ—stÄ— spe pusiausvyros, kitiems ď Ž nuovargis ar ener kuris, regis, didesramÄ… tuo mecialistÄ—. gijos stoka; tu budintis konsul iĹĄgyvenimĹł, tretiems – dÄ—l sunkiĹł Bloga pavasarinÄ— ď Ž sumaŞėjÄ™s sa tantas. niĹł nuotaika ga– po persirgtos li pro vÄ™s ble ver ti mĹł nimas ir paIĹĄsikalbant apie ligos. Daliai ĹžmoniĹł kamuoti ir tokÄŻ Ĺžmo gyvetai, sitikÄ—jimas savimi; ji pa gĹł, kuris, renime neturi. maŞėja vidinÄ— ÄŻtam kas slegia, tikrais metĹł laikais. sireiĹĄkia tam gis, didesniĹł proble pa, pavyksta mĹł gyvenime Manoma, kad ne ď Ž kaltÄ—s ir savÄ™s suvokti savo iĹĄgy pasitaiko ir ĹžmoniĹł, turi. nuvertinimo idÄ—venimus, jausjautriau reaguojos; mus, tuomet gerÄ— janÄ?iĹł ÄŻ ĹĄviesÄ… ar pa „Jei mes maĹžiau pa ja sa didÄ—jusÄŻ ĹĄilumos sitikime savidaugiau minÄ?iĹł, kaip vijauta, kyla mi, esame linkÄ™ save kiekÄŻ. ÄŽtakos sezoni ď Ž ateities baimÄ— toliau elgtis. nuvertinti, daĹžnei depresijai gali ir nerimas; Pagalba bĹŤtina nai jauÄ?iame kaltÄ™, daryti ir pavasarinÄ— nerimaujame dÄ—l vitaminĹł stoka“, ď Ž susilpnÄ—jusi dÄ— mesio koncentra Padeda uĹžimtumas Pasak specialistÄ—s, ateities, pavasario – kalbÄ—jo V.KniukĹĄ cipajutus minÄ—poky tienÄ—. ja, negalÄ—jimas priim „Norint iĹĄvengti sustiprinti neigiamus Ä?iai gali tik tus poĹžymius nerei ti sprendimĹł; ligos rekomenkÄ—tĹł bÄ—gti nuo iĹĄ duoja ď Ž sutrikÄ™s miegas Kai Ĺžmogaus nedĹžiu gyvenimus. savÄ™s, nuo neigiamĹł SpaudĹžia aplinka (nemiga ar mieemocijĹł, min- ĹĄir ma kuo daugiau laiko skirti gina pailgÄ—ju- Ä?iĹł, dĹžiai maloniai veik si diena, atbundan guistumas); PaĹĄnekovÄ— teigÄ—, nes jausmai yra pa kad vieniĹĄi Ĺžmoti gamta, saulÄ—s lai, daĹžniau ts tikriausias su indika sitikti su artimais energija, o atvirkĹĄÄ?iai nÄ—s pavasarÄŻ, kaip ď Ž sutrikÄ™s apeti ir ĹĄvenÄ?iĹł metu, ĹžmonÄ—mis, – apima prasta luo torius, kuris niekada neme- ne tas (sumaŞėjÄ™s ar piktnaudĹžiauti al nuotaika, liĹŤdesys, labiau pajunta savo ja. padidÄ—jÄ™s); koholiu, sveierzi vienatvÄ™. kai maitintis, iĹĄ lykai, jauÄ?iamas mie na ÄŻprasti da„Svarbu nesisteng simiegoti, dauti apgauti sa- giau guistumas arba ď Ž kylanÄ?ios min vÄ™s bÄ—gant ÄŻ pseu lai ko pra leis ti tys apie mirtÄŻ ar dopozityvĹł mÄ…sba saviĹžudybÄ™. gamtoje.

Ĺ iandien priedas

Žmo­nes įka­li­no pur­ve

Kaina 1,30 Lt

11

„Mi­ru­sių­jĹł gau­sos ne­sie­ja­ me nei su mÄ—­nu­lio fa­zÄ—­mis, nei su ho­ros­ko­pais.“ Vals­ty­bi­nÄ—s teis­mo me­di­ci­nos tar­ny­bos Klai­pÄ—­dos sky­riaus va­do­vas Vid­man­tas Ar­mo­nas ne­mi­stifikuoja mir­ties prie­Şas­Ä?iĹł.

Vi­su­rei­giai ir gu­mi­ niai ba­tai – ge­riau­ si drau­gai. Taip liĹŤd­ nai juo­kau­ja Ja­kĹł gy­ven­vie­tÄ—­je ÄŻsi­kō­ rÄ™ Ĺžmo­nÄ—s. Tie­siant van­dens ir nuo­te­kĹł tink­lus bu­vo taip su­dar­ky­tos gy­ven­ to­jĹł lÄ—­ťo­mis ÄŻreng­ tos gat­vÄ—s, kad jie ne­beiť­ga­li pa­siek­ ti sa­vo na­mĹł. Pa­Şa­ dus, jog si­tua­ci­ja pa­ si­keis ge­gu­ŞÄ™, kei­ Ä?ia ki­ti – gat­vÄ—s bus su­tvar­ky­tos tik iki lapk­ri­Ä?io.

8p.

ÄŽs­ta­ty­mas ver­Ä?ia li­tus mes­ti ÄŻ ba­lÄ… Li­na Bie­liaus­kai­tÄ— l.bieliauskaite@kl.lt

Nuo me­tĹł pra­dĹžios ÄŻsi­ga­lio­jÄ™s rei­ ka­la­vi­mas, ap­ri­bo­jÄ™s alaus pa­kuo­ tÄ—s dy­dÄŻ, tuť­ti­na ir pils­to­mo alaus mÄ—­gÄ—­jĹł ki­ťe­nes. Dau­giau nei vie­ nÄ… lit­rÄ… gÄ—­ri­mo ÄŻsi­gy­jan­tys pir­kÄ—­ jai pri­vers­ti ne tik pa­tir­ti ne­pa­to­ gu­mus dÄ—l pa­pil­do­mos ta­ros, bet ir iť­mes­ti pi­ni­gus ÄŻ ba­lÄ…. UĹž tuť­Ä?iÄ… bu­te­lÄŻ – 70 cen­tĹł

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Po lan­gais – ba­sei­nas

„Mes ir ne­beį­si­vaiz­duo­ja­me, kaip nor­ma­liai tu­ri at­ro­dy­ti gat­vÄ—s, nes jau pus­me­tÄŻ jos yra vir­tu­sios ne­ pra­va­Şiuo­ja­mu ir neiĹĄb­ren­da­mu pur­vy­nu. Jo­mis ju­dÄ—­ti dar ga­li­ma tik vi­su­rei­giu ar­ba trak­ to­riu­mi.

4

„„Klam­py­nÄ—: nors gy­ven­to­jai skun­dĹžia­si, jog ÄŻveik­ti pur­vy­nais vir­tu­sias gat­ves ga­li tik vi­su­rei­giais, to­kio „ťe­

dev­ro“ au­to­riai tei­gÄ—, kad si­tua­ci­ja tik­rai nÄ—­ra tra­giť­ka.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

UĹž lit­ri­nius plas­ti­ko (PET) bu­te­lius po­pu­lia­riau­sio­se pils­to­mo alaus pre­ky­vie­tÄ—­se ten­ka pa­klo­ti ke­lis­ kart bran­giau nei uĹž uŞ­sta­ti­nius – vi­du­ti­niť­kai nuo 50 iki 70 cen­tĹł. Be to, pa­gal pa­skir­tÄŻ pa­nau­do­ ti vos kar­tÄ… jie iť­ke­liau­ja ÄŻ ĹĄiukť­lia­ dÄ—­Şes, ge­riau­siu at­ve­ju – ÄŻ ant­ri­niĹł Ĺža­lia­vĹł kon­tei­ne­rius, nes rink­ti to­ kiÄ… ta­rÄ… tie­siog neap­si­ mo­ka.

2

2

ANTRADIENIS, balandžio 16, 2013

miestas

Įs­ta­ty­mas ver­čia li­tus mes­ti į ba­lą Tink­lo „Aly­nas“ pre­ky­ 1 vie­tė­se alus pils­to­mas į bu­te­lius, ku­rie įver­tin­ti 70 cen­tų.

Kaip ti­ki­no bend­ro­vės di­rek­to­rė Auš­ra Pet­ke­vi­čie­nė, dėl to­kių įkai­ nių pir­kė­jų nu­si­skun­di­mų gir­dė­ ti ne­te­ko. Ta­čiau pa­šne­ko­vė pri­pa­ži­no, jog rei­ka­la­vi­mas par­da­vi­nė­ti alų, iš­ pils­ty­tą į ne di­des­nę nei vie­no lit­ro tal­pos ta­rą, su­kė­lė klien­tų ne­pa­si­ ten­ki­ni­mą. Pas­te­bi­ma, kad įsi­ga­ lio­ju­si tvar­ka tu­rė­jo įta­kos ir par­ da­vi­mams. „Nuo šių me­tų pra­džios bran­go fak­tiš­kai vi­sos ža­lia­vos, bran­go ir pro­duk­tas, ku­rį mes par­duo­da­me. Ta­čiau kai­nų ne­kė­lė­me amor­ti­zuo­ da­mi tą PET ta­ros kie­kį“, – dės­tė pa­šne­ko­vė.

Pa­nau­do­ti PET ta­ rą ne vie­ną kar­tą klien­tai ne­tu­ri ga­li­ my­bės. Bend­ro­vės „Aly­nas“ va­do­vė aiš­ ki­no, jog šio tink­lo nau­do­ja­mų bu­ te­lių kai­ną le­mia tai, kad esą ta­ ra pa­ga­min­ta iš aukš­tos ko­ky­bės plas­ti­ko, ku­ris yra žy­miai sto­res­nis bei ge­riau iš­lai­ko bu­te­lio for­mą, be to, pa­ga­min­tas pa­gal spe­cia­lų įmo­ nės už­sa­ky­mą ir yra iš­skir­ti­nio di­ zai­no. Pa­ly­gi­no su kve­pa­lais

Paš­ne­ko­vės ti­ki­ni­mu, iš pils­to­mo alaus bu­te­lių įmo­nė neuž­dir­ba, jie par­duo­da­mi fak­tiš­kai sa­vi­kai­na. Ta­čiau A.Pet­ke­vi­čie­nė pri­pa­ži­no, jog nau­do­ti to­kią ta­rą ne vie­ną kar­ tą klien­tai ne­tu­ri ga­li­my­bės. „Pa­nau­do­to bu­te­lio klien­tas at­ si­neš­ti ne­ga­li, įsta­ty­mas tai drau­ džia. Esa­me vi­siš­kai at­sa­kin­gi už pro­duk­tą, ku­rį par­duo­da­me. Jei pir­kė­jas at­si­ne­ša sa­vo ta­rą, ne­ga­ li­me bū­ti tik­ri, kad ji bu­vo de­zin­ fe­kuo­ta, kad jo­je tik­rai bu­vo mais­ ti­nis pro­duk­tas ar ga­liau­siai – kad

ji pa­ga­min­ta iš tin­ka­mos me­džia­ gos“, – kal­bė­jo įmo­nės at­sto­vė. Į klau­si­mą, ar ne per di­de­lė pra­ ban­ga mo­kė­ti to­kius pi­ni­gus už vien­kar­ti­nį ga­mi­nį, A.Pet­ke­vi­čie­ nė at­sa­kė re­to­riš­kai. „Kiek­vie­nas tu­ri­me sa­vo var­to­ to­ją – vie­nam tai bran­gu, ki­tam – nor­ma­lu. Tre­čias la­bai džiau­gia­ si ga­lė­da­mas ant sta­lo pa­si­sta­ty­ti gra­žaus di­zai­no ir pui­kios ko­ky­bės ta­rą. Ly­giai toks pat klau­si­mas, ar ver­ta dė­ti bran­ges­nį laik­ro­dį į bran­ ges­nę dė­žu­tę? Juk vis tiek tą dė­žu­ tę iš­me­si­te, o laik­ro­dį ne­šio­si­te. Ar rei­kia to­kios pa­kuo­tės kve­pa­lams? Čia ly­giai tas pa­ts. Kiek­vie­nas ga­ min­to­jas tau­res­nį gė­ri­mą ar aukš­ tes­nės ko­ky­bės pre­kę sten­gia­si pa­ teik­ti iš­ra­din­giau, mie­liau, ati­tik­ti tą „pre­mium“ ko­ky­bę“, – įsi­ti­ki­ nu­si pa­šne­ko­vė. Ne­jau­čia nau­dos

Ant­ri­nes ža­lia­vas su­per­kan­čios uos­ta­mies­čio bend­ro­vės va­do­vas Lai­mo­nas Že­mai­tis pri­pa­ži­no, jog ši pa­slau­ga la­biau po­pu­lia­ri tarp įmo­nių nei gy­ven­to­jų. „Daž­niau­siai at­ne­ša­ma ant­ri­ nė ža­lia­va – ma­ku­la­tū­ra. Per mė­ ne­sį gal bus vie­nas ant­ras at­ve­jis, kai gy­ven­to­jai at­ne­ša PET bu­te­ lius, o ma­ku­la­tū­ros pri­sta­to­ma du tris kar­tus per die­ną. Gal­būt žmo­ nės nė­ra to­kie ak­ty­vūs, nes sun­ku pa­jus­ti ap­čiuo­pia­mą nau­dą – to­kia ta­ra uži­ma daug vie­tos, o svo­ris – men­kas“, – įver­ti­no pa­šne­ko­vas. Ma­žiau­sias su­pirk­tu­vė­je prii­ ma­mas ant­ri­nių ža­lia­vų kie­kis – 5 kg. Skaid­rūs bu­te­liai su­per­ka­mi po 500 li­tų už to­ną, spal­vo­ti – po 200 li­tų už to­ną. Ki­tuo­se mies­tuo­se vei­kian­tys ant­ri­nių ža­lia­vų su­pir­ki­mo punk­ tai plas­ti­ko ta­rą su­per­ka ne tik pa­ gal svo­rį, bet ir kie­kį. Vie­nas PET bu­te­lis kai­nuo­ja 3 cen­tus. L.Že­mai­čio tei­gi­mu, vie­ša pa­ slap­tis, kad į to­kius punk­tus plas­ ti­ko ta­ra pa­pras­tai at­ke­liau­ja jau su­rink­ta iš ant­ri­nių ža­lia­vų kon­ tei­ne­rių.

Pa­siū­ly­mas: Skulp­tū­rų par­kas – vie­na iš vie­tų, ku­rią siū­lo­ma pa­skelb­ti ty­los zo­na.

Pėsčiųjų takai – tylos oazė Klai­pė­do­je no­ri­ma nu­sta­ty­ti ke­tu­rias vie­šą­sias ty­lią­sias zo­nas. Jo­se bū­tų lei­ džia­mas iki 50 de­ci­be­lų stip­ru­mo triukš­ mas. To­kį gar­są sklei­džia lie­tus, ra­miai, ne­ šū­kau­jant kal­ban­tys žmo­nės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lei­džia­mas ne­di­de­lis triukš­mas

Pir­ma­die­nį klau­si­mas dėl vie­šų­jų ty­lių­jų zo­nų nu­sta­ty­mo svars­ty­tas mies­to ta­ry­bos ko­mi­te­tuo­se. Siū­lo­ma, kad ty­los zo­nos apim­tų ke­tu­ris plo­tus: Skulp­tū­rų par­ką, Kau­no gat­vės gy­ve­na­mo­jo ra­jo­ no pės­čių­jų ta­ką, tarp Žar­di­nin­ kų ir Vin­gio gy­ve­na­mų­jų ra­jo­nų esan­čius pės­čių­jų ta­kus, Klai­pė­ dos miš­ko da­lį nuo Va­sa­ros est­ra­ dos iki Lab­ren­ciš­kių gy­ve­na­mo­ jo ra­jo­no. Jei mies­to ta­ry­ba pri­tar­tų, čia lei­ džia­mas triukš­mas bū­tų iki 50 de­ ci­be­lų stip­ru­mo. Šio­se te­ri­to­ri­jo­se bū­tų drau­džia­ ma nau­do­ti trans­por­to prie­mo­nes, įren­gi­nius, ki­tą tech­ni­ką, ku­ri ke­ lia di­des­nį triukš­mą, iš­sky­rus tuos at­ve­jus, kai lik­vi­duo­ja­mos ava­ri­jos, iš­ve­ža­mis at­lie­kos, tvar­ko­ma ir va­ lo­ma. Šven­tėms ir ren­gi­niams to­ kio­se zo­no­se bū­tų iš­duo­da­mi at­ ski­ri lei­di­mai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­ tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ ni­na Asa­daus­kie­nė tvir­ti­no, jog nu­sta­čius ty­lią­sias vie­šą­sias zo­ nas pa­ge­rė­tų žmo­nių gy­ve­ni­mo są­ly­gos. To rei­ka­lau­ja ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ ja. Rei­ka­la­vi­mą nu­sta­ty­ti ty­lią­sias zo­nas sa­vi­val­dy­bė ga­vo ir iš Vy­ riau­sy­bės at­sto­vės Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je. Rei­ka­la­vi­mus ati­ti­ko ne vi­si

Ke­lias: liau­dy­je „bam­ba­liais“ va­di­na­mi plas­ti­ko bu­te­liai pa­nau­do­ti ge­

riau­siu at­ve­ju ke­liau­ja tie­siai į ant­ri­nių ža­lia­vų kon­tei­ne­rį.

Ša­rū­no Ma­žei­kos (BFL) nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Atk­reip­tas dė­me­sys, kad prieš dau­ giau nei dve­jus me­tus mies­to ta­ry­ ba bu­vo nu­ma­čiu­si kur kas dau­giau – dvy­li­ka ty­lių­jų zo­nų. Ta­čiau da­ bar siū­lo­mos tik ke­tu­rios.

Li­ku­sios at­mes­tos, nes nea­ti­ti­ko rei­ka­la­vi­mų. Bo­ta­ni­kos so­do ty­lią­ ja zo­na pa­skelb­ti ne­siū­lo­ma, nes jis pri­klau­so Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tui. Be to, ja­me daž­nai or­ga­ni­zuo­ja­mi triukš­min­gi ren­gi­niai. Gi­ru­lių miš­ ke taip pat vyks­ta ak­ty­vi ir triukš­ min­ga rek­rea­ci­nė veik­la. Pem­pi­nin­kų ir Deb­re­ce­no gat­vės pės­čių­jų ta­kų ne­siū­lo­ma skelb­ti ty­ lio­sio­mis vie­šo­sio­mis zo­no­mis, nes iš­brau­kus te­ri­to­ri­jas, kur yra švie­

Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė:

Nu­sta­čius ty­lią­sias vie­šą­sias zo­nas pa­ ge­rė­tų žmo­nių gy­ve­ ni­mo są­ly­gos.

ti­mo ug­dy­mo įstai­gos ir ko­mer­ci­ nės pa­skir­ties ob­jek­tai, lie­ka per ma­ža te­ri­to­ri­ja, o švie­ti­mo ug­dy­ mo įstai­gos ir ko­mer­ci­nės pa­skir­ ties ob­jek­tai ne­ga­li bū­ti šio­je ty­lio­ jo­je zo­no­je. Mies­to ta­ry­ba pa­skelb­ti ty­lią­ja zo­na bu­vo nu­ma­čiu­si ir Drau­gys­ tės par­ką. Ta­čiau nu­spręs­ta to ne­ da­ry­ti, nes čia pla­nuo­ja­ma sta­ty­

50

– iki tiek de­ci­be­lų stip­ru­mo lei­džia­mas triukš­mas ty­lio­sio­se vie­šo­sio­se zo­no­se. ti Pran­ciš­ko­nų or­di­no baž­ny­čią ir vie­nuo­ly­ną. Gy­ven­to­jai ini­cia­ty­vos ne­ro­dė

Mies­te ga­li bū­ti dar dvie­jų rū­šių ty­lio­sios zo­nos: gam­tos ir ag­lo­me­ ra­ci­jos. Kol kas jų ne­siū­lo­ma nu­ sta­ty­ti. Ty­lio­jo­je gam­tos zo­no­je lei­džia­mas ma­žiau­sias triukš­mas – iki 40 de­ci­be­lų stip­ru­mo. Aiš­ki­ na­ma, kad to­kio­se zo­no­se ga­li bū­ti tik na­tū­ra­lus gam­tos triukš­mas. Ty­lią­ją ag­lo­me­ra­ci­jos zo­ną ga­li­ ma nu­sta­ty­ti mies­to gy­ve­na­mo­sio­ se ar so­cia­li­nės rek­rea­ci­nės pa­skir­ ties te­ri­to­ri­jo­se. Čia triukš­mas taip pat ne­ga­li vir­šy­ti 50 de­ci­be­lų. Prieš dau­giau nei dve­jus me­tus mies­to ta­ry­ba yra pri­ta­ru­si įtei­ sin­ti ty­lią­sias ag­lo­me­ra­ci­jos zo­nas pen­kiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­se kvar­ ta­luo­se: Gi­ru­lių, Smil­ty­nės, Lui­zės, Pak­ran­tės, Šar­lo­tės. Ta­čiau, ar tai pa­da­ry­ti, ap­si­ spręs­ti tu­rė­jo vie­ti­nės bend­ruo­ me­nės. Nė vie­no kvar­ta­lo gy­ven­ to­jai ne­siė­mė ini­cia­ty­vos, kad šis tap­tų ty­lią­ja zo­na. Rei­kės dau­giau lė­šų

J.Asa­daus­kie­nės tei­gi­mu, pa­tvir­ ti­nus ty­lią­sias vie­šą­sias zo­nas rei­kės ir pa­pil­do­mų lė­šų, ta­čiau kiek, neaiš­ku. Dau­giau­sia kai­nuos triukš­mo ste­bė­se­na. Ty­ri­mai tu­ rės bū­ti at­lie­ka­mi ke­tu­ris kar­tus per me­tus – po kar­tą žie­mą, pa­va­ sa­rį, va­sa­rą ir ru­de­nį. Lė­šų rei­kės ir ženk­lams, in­for­muo­jan­tiems apie ty­lią­ją zo­ną, pa­sta­ty­ti. „Ka­da pra­dės ga­lio­ti ty­lio­sios zo­ nos, pri­klau­sys nuo tu­ri­mų pi­ni­gų. Ga­li bū­ti, kad ir nuo ki­tų me­tų“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Ty­lio­sios zo­nos tu­rės ga­lio­ti ma­ žiau­siai pen­kio­li­ka me­tų.

3

ANTRADIENIS, balandžio 16, 2013

miestas Pa­te­ko į de­šim­tu­ką

Rinks kul­tū­ros ma­gist­rą

Gri­pas ne­si­trau­kia

Tarp 2013 me­tų ge­riau­sių ša­lies gim­na­zi­jų pa­te­ko ir vie­na Klai­pė­ dos ug­dy­mo įstai­ga. Ge­riau­sių­ jų de­šim­tu­ke sep­tin­tą vie­tą užė­ mė „Ąžuo­ly­no“ gim­na­zi­ja. Ji taip įver­tin­ta bu­vo ir per­nai. Gim­na­zi­ jos ver­ti­na­mos pa­gal tai, kiek jų abi­tu­rien­tų įsto­jo į Lie­tu­vos uni­ ver­si­te­tus, vals­ty­bi­nių eg­za­mi­nų re­zul­ta­tus ir pan.

Sa­vi­val­dy­bė vėl kvie­čia siū­ly­ ti pre­ten­den­tus Klai­pė­dos kul­tū­ ros ma­gist­ro var­dui gau­ti. Jis su­ tei­kia­mas Klai­pė­dos me­ni­nin­ kams ar ki­tiems kul­tū­ros dar­ buo­to­jams už iš­skir­ti­nius nuo­ pel­nus mies­to kul­tū­rai. Pre­ten­ den­tus ver­tins spe­cia­li ko­mi­si­ja. Pa­siū­ly­mai prii­ma­mi iki ge­gu­žės 16 d. Kul­tū­ros sky­riu­je.

Per­ša­li­mo li­gos neap­lei­džia klai­ pė­die­čių – ser­ga­mu­mo ro­dik­ lis per sa­vai­tę be­veik ne­pa­si­kei­tė. Praė­ju­sią sa­vai­tę jis Klai­pė­do­je sie­kė 63,9 at­ve­jo 10 tūkst. gy­ven­ to­jų ir bu­vo vie­nas di­džiau­sių ap­ skri­ty­je. Uos­ta­mies­ty­je praė­ju­sią sa­vai­tę gri­pu su­si­rgo 54, o ūmi­ nė­mis vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­mis – 1 015 žmo­nės.

Sa­vi­val­dy­bė­ užsirakino Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės pa­sta­ te Lie­pų gat­vė­je pir­ma­die­nį pra­dė­ jo ga­lio­ti nau­ja gy­ven­to­jų priė­mi­ mo tvar­ka – in­te­re­san­tai ga­li pa­tek­ ti tik į pir­mą pa­sta­to aukš­tą.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas tvir­ti­no, jog in­ci­den­tų iš­veng­ta. „Vis­kas ge­rai. Nesk­lan­du­mų ne­ ki­lo. Nie­kas ne­mė­gi­no iš­lauž­ti du­ rų. Kai ku­rie iš įpro­čio ban­dė pa­ tek­ti į ki­tus aukš­tus, bet tik tiek“, – pa­sa­ko­jo V.Kar­ma­no­vas. V.Kar­ma­no­vo tei­gi­mu, pir­mo­ sio­mis die­no­mis in­ci­den­tų ne­ pa­vyks iš­veng­ti. Juo­lab kad sa­vo ata­skai­tas tu­ri pa­teik­ti švie­ti­mo įstai­gų va­do­vai. „Žiū­rė­si­me, kaip daž­nai jie tu­ri atei­ti į sa­vi­val­dy­bę ir sprę­si­me, ar jiems duo­ti nuo­la­ti­nius elekt­ro­ni­ nius rak­tus. Pir­mo­sio­mis die­no­mis tvar­kos griež­tai ne­si­lai­ky­si­me. Iš­ ki­lu­sius ne­su­sip­ra­ti­mus sprę­si­me“, – sa­kė V.Kar­ma­no­vas.

Tvar­ka: nuo va­kar žmonės ga­li pa­tek­

ti tik į pir­mą sa­vi­val­dy­bės aukš­tą.

Klai­pė­die­čių au­ka – dos­ni Kad ir ko­kia su­dė­ tin­ga bū­tų si­tua­ci­ja, žmo­nės lin­kę vie­ ni ki­tiems pa­dė­ ti ir šelp­ti. Tai pa­ro­ dė sa­vait­ga­lį vy­ku­si „Mais­to ban­ko“ ak­ci­ ja. Jos me­tu su­rink­ ti mais­to pro­duk­tai pa­mai­tins 40 tūkst. skurs­tan­čių­jų. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Į sa­vait­ga­lį su­reng­tą pa­va­sa­ri­ nę „Mais­to ban­ko“ ak­ci­ją įsi­jun­gė 60 Lie­tu­vos mies­tų. Ji vy­ko ir 24 Klai­pė­dos di­džiuo­siuo­se pre­ky­bos cent­ruo­se, kur klai­pė­die­čiai per 2 die­nas skurs­tan­tie­siems nu­pir­ko ir paau­ko­jo 22,5 tūkst. vie­ne­tų pro­ duk­tų už 73 tūkst. li­tų. Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį 60 Lie­ tu­vos mies­tų ir mies­te­lių di­džių­jų tink­lų pre­ky­bos cent­ruo­se ap­si­ lan­kę pir­kė­jai nu­pir­ko ir paau­ko­ jo mais­to skur­džiai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms už be­veik 900 tūkst. Lt. Lie­tu­vo­je ši pa­ra­ma pa­sieks apie 40 tūkst. vargs­tan­čių­jų. Or­ga­ni­za­to­rių tei­gi­mu, šį kar­ tą skurs­tan­tie­siems bu­vo nu­pirk­ ta ir paau­ko­ta mais­to už re­kor­di­ nę su­mą.

m.skiriute@kl.lt

Klai­p ė­d ie­č ių bu­t uo­s e ra­d ia­t o­ riai dar šils vi­są sa­vai­tę. Ofi­cia­liai baig­ti šil­dy­mo se­zo­no mies­te ne­ si­ryž­ta­ma dėl ne­pa­lan­kių orų pro­ gno­zių.

Va­kar uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­je vy­ko pa­si­ta­ri­mas dėl šil­dy­mo iš­ jun­gi­mo mies­te. Iša­na­li­za­vus šios sa­vai­tės orų pro­gno­zes ir at­si­žvel­gus į spe­cia­ lis­tų re­ko­men­da­ci­jas, nu­spręs­ta šil­dy­mo se­zo­no dar neuž­baig­ti. „Dar per šal­ta. Orų pro­gno­zės nė­ra guo­džian­čios. Jos nea­ti­tin­ka ir tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­tos tem­ pe­ra­tū­ros, kai ga­li­ma ofi­cia­liai už­ baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­

ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Via­čes­la­vas Kar­ma­no­vas. Tei­sės ak­tuo­se yra nu­ma­ty­ta, kad ofi­cia­li šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­ ga skel­bia­ma, kai tris pa­ras iš ei­lės vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra yra ne ma­žes­nė nei 10 laips­nių ši­lu­mos. Pa­sak V.Kar­ma­no­vo, pa­gal pro­ gno­zes to­kia tem­pe­ra­tū­ra bus tik ket­vir­ta­die­nį. „Nu­ma­to­ma, kad ket­vir­ta­die­nio die­ną vy­raus 16–17 laips­nių ši­lu­ ma. Net nea­be­jo­ju, kad su­lauk­si­me gy­ven­to­jų pra­šy­mų baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną. Ta­čiau ket­vir­ta­die­nio va­ ka­re jau at­vės. Ki­to­mis pa­ro­mis vi­ du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra sieks tik 5–7 laips­nius ši­lu­mos“, – ko­men­ ta­vo pa­va­duo­to­jas. V.Kar­ma­no­vas pri­mi­nė gy­ven­to­ jams, kad jie ga­li anks­čiau už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną nei skel­bia­ma ofi­ cia­li jo pa­bai­ga. No­rint tai pa­da­ry­ti

Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien Klai­p ė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ro­tu­šė­ je svei­k ins Eu­ro­pos sun­k io­sios at­le­ti­ kos suau­gu­sių­jų čem­pio­na­to pri­zi­nin­ ką Žy­g i­man­tą Sta­nu­l į. Sa­v i­val­dy­bė­je šian­d ien taip pat vyks mies­to ta­r y­ bos So­cia­l i­n ių rei­ka­lų bei Sa­v i­val­dy­ bės tur­to ko­mi­te­tų po­sė­d žiai. Dis­ku­si­ja. Šian­dien 17.30 val. sa­vi­val­ dy­bės ta­r y­bos po­sė­d žių sa­lė­je (Lie­ pų g. 11) vyks dis­ku­si­ja apie At­g i­mi­mo aikš­tės per­spek­ty­vas. Pag­rin­di­n į pra­ ne­ši­mą apie At­g i­m i­mo aikš­tės is­to­r i­ ją skai­tys is­to­ri­kė Zi­ta Ge­nie­nė, po to vyks dis­ku­si­ja, ko­k ia aikš­tė tu­rė­tų bū­ ti atei­ty­je. Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­ dos mies­to sa­v i­val­dy­bė ir Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus.

Au­ka: klai­pė­die­čiai mais­to pro­duk­tų šį kar­tą paau­ko­jo už 73 tūkst. Lt.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai mais­to pro­duk­tų paau­ko­jo už 73 tūkst. Lt, tai yra 10 tūkst. Lt dau­giau nei per­nai ru­de­nį. „Pa­ra­ma skir­ta tiems, ku­rie iš­ gy­ve­na sun­kią si­tua­ci­ją, ypa­tin­

Uostamiestyje per dvi ak­ci­jos die­nas gy­ven­to­jai paau­ko­jo 22 501 vnt. pro­duk­tų. gas prio­ri­te­tas ski­ria­mas vai­kams. Pro­duk­tai per­duo­da­mi ir lab­da­ros val­gyk­loms, ir skurs­tan­čioms šei­ moms. Ver­ti­na­me pa­ja­mas, tu­ri­ me su­si­ta­ri­mus su So­cia­li­nės rū­ py­b os sky­r iu­m i, jei ky­l a ko­k ie

Šil­dy­mo mieste dar neiš­jungs Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

rei­kia gau­ti dau­gu­mos (50 pro­c.+1) na­mo būs­tų sa­vi­nin­kų su­ti­ki­mą. Anot pa­va­duo­to­jo, kol kas no­ro už­baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną nė­ra pa­ reiš­kę nė vie­no dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jai. Ar baig­ti šil­dy­mo se­zo­ną Klai­pė­ do­je, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vai spręs ki­tą pir­ma­die­nį.

10 – tiek laipsnių turi siekti trijų parų vidutinė temperatūra, kad būtų baigtas šildymo sezonas.

klau­s i­m ai, duo­m e­n is tiks­l i­n a­ me pas juos“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos re­gio­ni­nio pa­da­li­nio va­do­vas Rai­mon­das Da­nu­pas. Dos­niau­siai šį sa­vait­ga­lį au­ko­ ta Vil­niu­je, čia mais­to skurs­tan­ tie­siems vil­nie­čiai nu­pir­ko už 218 tūkst. li­tų, Kau­ne – už 157 tūkst. li­ tų, Klai­pė­do­je – už 73 tūkst. li­tų, Šiau­liuo­se – už 37 tūkst. li­tų. Per­nai spa­lį Lie­tu­vo­je su­reng­ tos ru­dens „Mais­to ban­ko“ ak­ci­ jos me­tu gy­ven­to­jai ne­pa­si­tu­rin­ tie­siems paau­ko­jo ar­ti 800 tūkst. Lt ver­tės mais­to. Ta­da 52 mies­tuo­se vy­ku­sios lab­ da­rin­gos ak­ci­jos me­tu su­rink­ta apie 290 tūkst. vie­ne­tų il­gai ne­gen­dan­ čių mais­to pro­duk­tų. Ru­de­ni­nės ak­ci­jos pa­ra­ma jau iš­da­ly­ta.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 8 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ona Pet­k ie­nė (g. 1913 m.), Alek­s and­ras Rim­k us (g. 1918 m.), Ele­n a Gri­c ie­nė (g. 1922 m.), Mi­c hail Li­p en (g. 1926 m.), Va­s i­l i­jus Vo­rob­jo­vas (g. 1931 m.), Ak­s en­ja Pan­ te­le­je­va (g. 1932 m.), Ire­na Jur­gai­t y­tė (g. 1935 m.), Juo­z as Ka­z a­ke­v i­č ius (g. 1935 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Alek­sand­ras Rim­kus. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Vin­cas Al­g ir­das Pik­t u­ž is, Alek­sandr Šes­ta­kov, Va­si­li­jus Vo­rob­jo­vas (ur­na). Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 80 iš­kvie­ ti­mų.

4

antradienis, balandžio 16, 2013

miestas

Žmo­nes įka­li­no pur­ve

Komentaras

1

Vi­si kai­my­nai au­to­mo­bi­ lius re­mon­tuo­ja kas mė­ne­ sį“, – pik­ti­no­si Ja­kų kai­me, Ra­mu­nių gat­vė­je, jau ne vie­nus me­tus su šei­ma gy­ve­nan­ti Na­ta­li­ja Vai­nei­kie­nė. Di­džio­ji da­lis Ja­kų gy­ven­vie­tės gat­vių yra neas­fal­tuo­tos. Ta­čiau šią pro­ble­mą gy­ven­to­jai iki šiol pa­tys sėk­min­gai iš­si­spręs­da­vo. „Su kai­my­nais kiek­vie­ną pa­va­ sa­rį su­si­mes­da­vo­me pi­ni­gų, nu­ si­pirk­da­vo­me žvy­ro ir gat­vę su­ si­tvar­ky­da­vo­me. Esa­me įsi­kū­rę nuo­kal­nė­je, skęs­da­vo­me van­de­ny­ je, to­dėl sa­vo lė­šo­mis nu­si­tie­sė­me ir nuo­te­kų vamz­džius, kad van­duo mums ne­be­kel­tų pa­vo­jaus. Da­bar vis­kas iš­dras­ky­ta, ir nie­kas nie­ko ne­da­ro“, – pik­ti­no­si pa­šne­ko­vė. Ji skai­čia­vo, kad į gat­vės prie­žiū­rą ir vie­ti­nės lie­taus nuo­te­kų sis­te­mos įren­gi­mą kiek­vie­na Ra­mu­nių g. gy­ ve­nan­ti šei­ma in­ves­ta­vo ne de­šim­tis, o šim­tus ar net tūks­tan­čius li­tų. „Po ma­no lan­gais iš­ka­sė ke­tu­ rių met­rų gy­lio duo­bę, ji pri­li­jo, ir tu­riu ba­sei­ną. Ta­čiau, pa­na­šu, kad nie­kas net ne­ke­ti­na nie­ko da­ ry­ti, tvar­ky­ti. Aiš­ku, ra­gais ir na­ gais tik­rai iš­si­ko­vo­si­me, kad gat­vė, į ku­rią pa­tys gy­ven­to­jai tiek in­ves­ ta­vo­me, bū­tų su­tvar­ky­ta. Ta­čiau es­mė ta, kad nie­kas ne­si­sku­bi­na, o mums juk ju­dė­ti iš na­mų ir grįž­ti į juos rei­kia kas­dien“, – ap­mau­do ne­slė­pė taip pat Ra­mu­nių gat­vė­je gy­ve­nan­ti Auš­ra Bud­rie­nė. Ly­de­kai pa­liep­ti ne­ga­lė­jo

To­kia si­tua­ci­ja Ja­kų kai­me su­si­ klos­tė, kai per­nai va­sa­rą ja­me bu­ vo pra­dė­tas įgy­ven­din­ti ES lė­šo­mis fi­nan­suo­ja­mas pro­jek­tas „Van­dens tie­ki­mo ir nuo­te­kų tink­lų plėt­ra Klai­pė­dos ra­jo­ne“. Ja­kuo­se tie­sia­mi vamz­džiai, to­ dėl gat­vės ir bu­vo iš­ka­si­nė­tos. „Aiš­ku, kad gat­ves rei­kė­jo per­ kas­ti, nes vamz­džius rei­kia ties­ti po že­me. Ly­de­kai pa­lie­pus jie ten pa­tys ne­pa­len­da“, – iro­ni­za­vo van­den­tie­ kio ir nuo­te­kų tink­lus tie­sian­čios bend­ro­vės „Hid­ros­ta­ty­ba“ sta­ty­bos di­rek­to­rius Vai­do­tas Bal­čy­tis. Jis dar pri­dė­jo, kad gy­ven­to­jai vi­ sa­da yra ne­pa­ten­kin­ti, to­dėl ir ši si­ tua­ci­ja – ne išim­tis. „Mes su­pran­ta­me, kad van­den­ tie­kį ties­ti rei­kia, nors jo ir ne­pra­ šė­me, bet to­kia bend­ra Lie­tu­vos po­li­ti­ka. Ta­čiau ne­su­vo­kia­ma tai,

Lo­re­ta Kup­rie­nė

Klai­pė­dos ra­jo­no Send­va­r io se­n iū­n i­jos se­n iū­nė

Š Kont­ras­tas: per­nai va­sa­rą dar tvar­kin­ga bu­vu­si Ra­mu­nių gat­vė po ke­lių mė­ne­sių vir­to sun­kiai įvei­kia­ma

klam­py­ne.

jog žmo­nės taip il­gai pa­lik­ti tarp pur­vy­nų. Si­tua­ci­ja tik­rai tra­giš­ ka, o nie­kas ne­si­kei­čia nuo per­nai lapk­ri­čio, nors jau esa­me pa­ra­šę ne vie­ną pre­ten­zi­ją, kad su­dar­ky­ tas gat­ves nors šiek tiek ap­lo­py­tų“, – tei­gė N.Vai­nei­kie­nė.

„Goog­le View“ kad­ras ir N.Vai­nei­kie­nės nuo­tr.

Iš­ly­gins pro­to ri­bo­se

Paš­ne­ko­vėms pik­čiau­sia bu­vo tai, kad toks lie­tu­viš­kas neū­kiš­ku­mas dangs­to­mas ES vė­lia­va. „Jei jau ga­vo pi­ni­gų iš ES, tai da­lį jų juk ga­li skir­ti mū­sų gat­vėms ap­ lo­py­ti. Mes ne prieš šį pro­jek­tą ir at­lie­ka­mus dar­bus, bet te­gul dir­

Ne­be­va­žiuo­ja tak­si

A.Bud­rie­nė taip pat nie­kaip ne­ ga­lė­jo su­pras­ti, ko­dėl jau pus­me­tį gat­vės nė­ra bent ap­tvar­ko­mos, kad gy­ven­to­jai ga­lė­tų pa­do­riau pa­siek­ ti na­mus. „Tik ir gir­di­me, kad tvar­ka bus ge­gu­žės pra­džio­je, o da­bar esą nie­ kas ne­bus da­ro­ma. Kai tik šiek tiek ar­šiau pra­de­da­me ko­vo­ti, tuo­met at­siun­čia­mas grei­de­ris. Bet kas iš to – ke­lis kar­tus pra­va­žiuo­ja sun­ kias­vo­rė tech­ni­ka, ir vėl tas pa­ts. Va­sa­ra ant no­sies, gy­ve­na­me kai­ me, o vai­kai net dvi­ra­čiu ne­tu­ rės kur pa­si­va­ži­nė­ti“, – į ne­to­li­mą atei­tį žvel­gė A.Bud­rie­nė. Ji pa­brė­žė ir tai, jog į Ja­kus ne­be­ va­žiuo­ja tak­si, nes bi­jo įklimp­ti. „Po­ra tak­si au­to­mo­bi­lių jau bu­ vo įklim­pę to­se per­kas­to­se gat­vė­se, kvie­tė­si pa­gal­bą, kad iš­trauk­tų. Ir, ma­tyt, tak­sis­tai vie­ni ki­tiems per­ da­vė in­for­ma­ci­ją. Tai­gi da­bar, kai, pa­vyz­džiui, mū­sų sve­čiai pa­skam­ bi­na no­rė­da­mi iš­si­kvies­ti tak­si, kad ga­lė­tų grįž­ti na­mo, iš­girs­ta at­sa­ky­ mą, jog au­to­mo­bi­liai į Ja­kus ne­bus siun­čia­mi“, – dar vie­ną pro­ble­mą įvar­di­jo A.Bud­rie­nė.

Vai­do­tas Bal­čy­tis:

Aiš­ku, kad gat­ves rei­kė­jo per­kas­ti, nes vamz­džius rei­kia ties­ti po že­me. Ly­de­ kai pa­lie­pus jie ten pa­tys ne­pa­len­da.

ba žmo­giš­kai, o ne­žiū­ri į mus taip, lyg bū­tu­me pur­vy­ne įpra­tę gy­ven­ ti kai­mie­čiai“, – nuo­mo­nę reiš­kė A.Bud­rie­nė. Ji pri­pa­ži­no, jog Send­va­rio se­ niū­ni­jos, ku­riai ir pri­klau­so Ja­kai, se­niū­nę Lo­re­tą Kup­rie­nę jau „už­ bom­bar­da­vo“ skun­dais ir pre­ten­ zi­jo­mis. Ta­čiau ir ji esą vie­na pa­ti nie­ko ne­ga­li pa­da­ry­ti. „Mes tik­rai ne­no­ri­me skųs­ tis, pyk­tis, dras­ky­tis, juk kiek­vie­ nas tu­ri­me to­kių rei­ka­lų, ku­riems mie­liau skir­tu­me lai­ką. Ta­čiau ki­ taip nei­šei­na. Pa­vyz­džiui, kai­

my­nas tu­ri tris au­to­mo­bi­lius, tai per mė­ne­sį vi­sus tris ir re­mon­ta­ vo. Prie­žas­tis – itin „pa­to­gus“ ke­ lias na­mo. Ne­ga­li­me leis­ti, kad taip tęs­tų­si“, – ryž­tin­gai bu­vo nu­si­tei­ ku­si A.Bud­rie­nė. Ta­čiau „Hid­ros­ta­ty­bos“ sta­ty­bos di­rek­to­rius V.Bal­čy­tis pa­ža­dais ne­ bu­vo lin­kęs švais­ty­tis. „Da­bar ir yra pa­ts pra­sčiau­sias mo­men­tas, nes iš že­mės lauk ei­na įša­las. Sa­vai­tę rei­kia pa­ken­tė­ti, ir si­tua­ci­ja pa­si­tai­sys. Grei­tai at­sių­ si­me grei­de­rį, to­dėl žvy­ruo­tos gat­ vės pro­to ri­bo­se bus iš­ly­gin­tos“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Pa­bai­ga – spa­lio 30-oji

Su­tar­ty­je bu­vo nu­ma­ty­ta, kad vi­si van­den­tie­kio plėt­ros dar­bai Ja­kuo­ se tu­ri bū­ti baig­ti ir gat­vės su­tvar­ ky­tos iki ge­gu­žės 2 die­nos. Ta­čiau ne­se­niai su­tar­tis pra­tęs­ ta. Nau­jas ter­mi­nas – spa­lio 30 die­na. „Ter­mi­nas pra­tęs­tas dėl ne nuo mū­sų pri­klau­san­čių ap­lin­ky­bių. Tai reiš­kia, kad dar­bai ir vyks iki tos nau­jos da­tos. Aiš­ku, ten, kur jau vis­ kas su­tvar­ky­ta, nie­ko ne­be­bus da­ro­ ma. Ta­čiau to­se gat­vė­se, kur tink­lai dar ne­nu­ties­ti, jos tik­rai kol kas ne­ bus tvar­ko­mos, nes tai bū­tų ne­są­ mo­nė“, – aiš­ki­no V.Bal­čy­tis. Jis ste­bė­jo­si, kad gy­ven­to­jai skun­džia­si dėl ne­pra­va­žiuo­ja­mų gat­vių, nes esą si­tua­ci­ja tik­rai nė­ ra tra­giš­ka.

iuo at­ve­ju di­džiau­sias kal­ti­nin­ kas dėl si­tua­ci­jos Ja­kuo­se – vė­ luo­jan­t is pa­va­s a­r is. Žmo­nės la­biau re­m ia­si emo­ci­jo­m is ir neį­ver­ti­na ob­jek­ty­vių ga­li­my­bių. Da­bar juk at­ly­dys, to­dėl tik­rai ne išei­tis stum­ dy­t i „teš­las“. Su­tar­ty­se aiš­k iai nu­ma­ty­ ta, kad ran­go­vai, kai tik baigs van­dens ir nuo­te­kų tink­lų plėt­rą, vi­sas gat­ves su­ tvar­kys. Prieš pat dar­bų pra­džią at­li­ko­ me gat­v ių in­ven­to­r i­za­ci­ją ir ran­go­v ui per­da­vė­me fil­muo­tą me­d žia­gą, nuo­ trau­kas. Kai tik pro­jek­tas bus baig­tas, mums pri­va­lo grą­žin­ti to­kias gat­ves, ko­ kios bu­vo ir, ti­kiuo­si, ge­res­nės ko­ky­bės. Žmo­nės tu­r i su­pras­t i, kad van­den­t ie­ kio ir nuo­te­kų tink­lų plėt­ra yra žings­nis į prie­kį, jie tie­sia­mi dėl mū­sų vi­sų ge­ro­ vės. Tie­siant vamz­džius rei­kė­jo per­kas­ ti gat­ves, tad gy­ven­to­jai tu­ri tai su­pras­ti ir dar šiek tiek pa­ken­tė­ti. Mes tik­rai sten­ gia­mės, nuo­lat bend­rau­ja­me su ran­go­ vais, kad jie iš­dras­ky­tas gat­ves nors šiek tiek pa­ly­gin­tų. Ran­go­vai aiš­ki­na, kad jie – ne ke­li­nin­kai ir ne­tu­rė­tų ke­lių pri­ž iū­ rė­ti, ta­čiau pa­ža­dus, nors ir mi­ni­ma­liai, bet vyk­do. Aiš­ku, ope­ra­ty­vu­mo no­rė­tų­si dau­giau. Su­sis­kam­bi­nau ir kal­bė­jau­si su gre­ti­mų se­niū­ni­jų, ku­rio­se vy­ko pa­na­ šūs pro­jek­tai, dar­buo­to­jais. Vi­si jie pa­brė­ žė, kad ka­si­nė­ji­mo dar­bų neį­ma­no­ma at­ lik­ti sklan­džiai, vi­sa­da bū­na pro­ble­mų. To­dėl žmo­nėms lin­kiu kant­ry­bės, o pa­ ti tik­rai ti­kiu lai­min­ga pa­bai­ga.

„Keis­ta, kad žmo­nės ke­lia pro­ ble­mas ten, kur jų nė­ra. Vis­kas da­ ro­ma dėl gy­ven­to­jų ge­ro­vės, tad jie ga­lė­tų ir šiek tiek pa­ken­tė­ti. Tik­rai nė­ra tra­giš­kos tos gat­vės, o nor­ma­ liai iš­va­žiuo­ja­mos. Tai ne ta pro­ble­ ma, dėl ku­rios rei­kia ei­ti į spau­dą“, – „Hid­ros­ta­ty­bos“ sta­ty­bos di­rek­ to­rius ne­su­ge­bė­jo nu­slėp­ti ne­pa­si­ ten­ki­ni­mo, kad žmo­nės iš­drį­so vie­ šai iš­sa­ky­ti sa­vo pro­ble­mas. Su­tar­tis, anot V.Bal­čy­čio, pra­ tęs­ta dėl to, kad at­si­ra­do to­kių niuan­sų, ku­rių ne­bu­vo ga­li­ma nu­ ma­ty­ti nei pro­jek­tuo­jant, nei pra­ de­dant dar­bus. Vie­nas to­kių – ne­ti­kė­tai at­kas­ti ru­sų ka­rių pa­lai­kai.

Prieš au­to­mo­bi­lius – ataka meds­raig­čiais As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Sa­vait­ga­lį ar­ti­mų­jų ka­pus su­si­ ruo­šę lan­ky­ti klai­pė­die­čiai Jo­niš­ kės ka­pi­nė­se iš­vy­do keis­tą re­gi­nį – pro cent­ri­nius var­tus be­si­drie­kian­ tis ke­lias bu­vo nu­sė­tas me­ta­li­niais meds­raig­čiais.

Žmo­nės, krapš­ty­da­mi pa­kau­šius, su­ko au­to­mo­bi­lius at­gal ir ne­drį­so va­žiuo­ti ke­liu į ka­pi­nių gi­lu­mą. Prie ka­pi­nių tvo­ros gė­lė­mis pre­ kia­vu­sios mo­te­rys iš kar­to pa­ste­ bė­jo, kad dau­ge­lis au­to­mo­bi­lių ap­si­su­ka, o jais at­vy­ku­sios šei­mos kul­niuo­ja ke­liu, ne­šda­mos ka­pa­ vie­čių tvar­ky­mui rei­ka­lin­gus įran­ kius ir že­mės mai­šus.

„Neį­ti­kė­ti­na, bet gė­li­nin­kės pa­ sa­ko­jo, kad me­ta­li­niai varž­tai ant ke­lio bu­vo pa­bi­rę ku­pe­tė­lė­mis. Gal va­žia­vo ko­kia nors ma­ši­na, ve­žė­ si meds­raig­čius ir šie pa­bi­ro?“ – svars­tė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ ja Zi­ta Stan­kie­nė. Ka­pi­nių lan­ky­to­jai sek­ma­die­ nį bai­mi­no­si meds­raig­čiais su­ba­ dy­ti au­to­mo­bi­lių pa­dan­gas, to­dėl ir su­ko ma­ši­nas at­gal. Iš­bars­ty­tus med­varž­čius ne­tru­kus puo­lė rink­ ti gė­lių pre­kei­vės. „Gal pa­bi­ro žmo­nėms, ku­rie juos ve­žė­si ko­kiai nors tvo­re­lei pa­re­mon­ tuo­ti? Ma­ža ką – ka­pi­nė­se dar­bų daug. Žmo­nės – ūkiš­ki, gal jie ir ve­ ža­si ką nors“, – sa­vo ver­si­ją kė­lė Ka­ pi­nių prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja.

Ka­pi­nes pri­žiū­rin­ti įmo­nė ta­kus šla­vė dar pir­ma­die­nį. „Kai apie tai su­ži­no­jo­me, nu­siun­tė­me trak­to­ rių, kad nu­šluo­tų ta­kus“, – aiš­ki­no Z.Stan­kie­nė. Šiuo me­tu vyks­ta re­mon­to dar­ bai ir ke­lias Jo­niš­kės ka­pi­nių link nuo mies­to cent­ro pu­sės yra neį­vei­kia­mas. O ka­pi­nių priei­gos dėl ke­lio re­mon­to dar­bų taip pat yra iš­ka­si­nė­tos. „Sun­ku ka­pus pa­siek­ti au­to­mo­bi­liais. Ta­čiau aš ne­ma­nau, kad kaž­kas el­gė­si bjau­riai ir spe­cia­liai tai pa­da­rė. Nors ką čia ži­ no­si“, – kal­bė­jo po­sky­rio ve­dė­ja. Į ka­pi­nes daž­nai va­žiuo­ja prie­žiū­ ros dar­bus vyk­dan­čios įmo­nės ma­ ši­nos, šiukš­lia­ve­žė. „Ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti, kas čia kal­tas. Mes tai tik­rai med­varž­čių ne­bars­tė­me. Tik su­rin­ ko­me“, – tei­gė Z.Stan­kie­nė.

Ra­di­nys: į Jo­niš­kės ka­pi­nes sek­ma­die­nį au­to­mo­bi­liais nie­kas ne­drį­so va­

žiuo­ti – ant ke­lio gu­lė­jo išmėtyti meds­raig­čiai.

Ka­pi­nių prie­žiū­ros po­sky­rio ve­ dė­ja ti­ki­no, kad ka­pi­nių sar­gui teks sek­ti, ar „di­ver­si­ja“ ka­pi­nė­se ne­ pa­si­kar­tos. „Mes čia ma­to­me to­kių

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

su­ta­pi­mų. Ka­pi­nės yra rim­ta vie­ta, o at­si­tin­ka di­džiau­sių ku­rio­zų. Gal kas nors su ka­ru­čiu ve­žė meds­raig­čius ir pa­me­tė?“ – svars­tė Z.Stan­kie­nė.

5

.;A?.162;6@ /.9.;1 6< " ANTRADIENIS, balandĹžio 16, 2013

MIESTAS miestas

RÄ—mÄ—jai didina paramÄ… „Žalgiriui“ Kauno krepĹĄinio klubui sunkiu metu rankÄ… iĹĄtiesÄ— iĹĄtikimi jo rÄ—mÄ—jai – Kauno bendrovÄ—s „Tete-a-tete“ kazino ir „Top Sport“, padidinusios komandai finansinÄ™ paramÄ….

Romas Naujalis AbejoniĹł nebuvo

Ĺ io sezono pradĹžioje Kauno „Žalgirio“ komandos bronzine rÄ—mÄ—ja tapusi bendrovÄ— „Tete-a-tete“ kazino vÄ—l parodÄ—, kad yra socialiai atsakinga ÄŻmonÄ—. Sunkioje situacijoje atsidĹŤrusiai „Žalgirio“ ekipai „Tete-a-tete“ kazino iki sezono pabaigos Ĺžymiai padidino paramÄ…. Nuo ĹĄiol 61 riboto loĹĄimo automatĹł salonĹł tinklÄ… Lietuvoje valdanÄ?ios bendrovÄ—s prekÄ—s ĹženklÄ… bus galima iĹĄvysti ant ĹžalgirieÄ?iĹł marĹĄkinÄ—liĹł Lietuvos krepĹĄinio lygos ir VTB Vieningosios lygos rungtynÄ—se. „Esame dideli „Žalgirio“ gerbÄ—jai. Norime, kad komanda pergalingai baigtĹł sezonÄ…, todÄ—l, suprasdami, jog „Žalgiriui“ pagalbos reikia Ä?ia ir dabar, be jokiĹł abejoniĹł nusprendÄ—me padÄ—ti savo mylimai komandai“, – teigÄ— daugiau kaip 300 darbuotojĹł turinÄ?io „Tete-atete“ kazino vadovas Samoilas Kacas. Jam pritarÄ— ir ÄŻmonÄ—s „Top Sport“ vadovas Gintaras Staniulis. „Ši komanda labai svarbi miestui, ji daugeliui kaunieÄ?iĹł kelia ĹĄiltĹł prisiminimĹł, bet ĹĄiais laikais vien idÄ—jos neuĹžtenka – krepĹĄinio klubams labai svarbus ďŹ nansinis pagrindas“, – sakÄ— G.Staniulis. Ĺ ilti prisiminimai

Garbingos senĹłjĹł kaunieÄ?iĹł ĹĄeimos narys verslininkas S.Kacas teigia, kad parama sportui – tai parama ĹĄaliai ir miestui, kuriems atstovauja sportininkai. KaunieÄ?io vadovaujama bendrovÄ— „Tetea-tete“ kazino ĹĄiemet tapo krepĹĄinio klubo „Žalgiris“ rÄ—mÄ—ja. BendrovÄ—s vadovas prisipaŞįsta, kad ir jis, ir jo darbuotojai yra dideli „Žalgirio“ komandos gerbÄ—jai. „MĹŤsĹł verslo ĹĄaknys yra Kaune, Ä?ia – pagrindinÄ— bĹŤstinÄ—, ÄŻmonÄ—s

ď Ž Bendradarbiavimas: ]_VR  NYTV_V\• ]R_TNYVĂş QNbT ]_V`VQRQN V_ _Ă›ZĂ›WNV

darbuotojai taip pat yra kaunieÄ?iai, taigi nenuostabu, kad aktyviai sergame uĹž savo miesto komandą“, – sako S.Kacas. Pasakodamas apie tai, kad ne viena jo protÄ—viĹł karta gyveno ir dirbo Kaune, jis nepamirĹĄta pridurti, kad „Žalgiris“ jam asmeniĹĄkai kelia daug gerĹł prisiminimĹł. „Pamenu, kaip su dideliu azartu su draugais stebÄ—jome ĹĄios komandos ĹžaidimÄ… prieĹĄ daugelÄŻ metĹł, kai ĹžaidÄ— Gediminas Budnikas, Henrikas Giedraitis, Modestas Paulauskas, kiti legendiniai ĹžaidÄ—jai. Be abejo, prisimename puikĹł V.ChomiÄ?iaus, S.JovaiĹĄos, A.Sabonio laikĹł „ŽalgirÄŻâ€œ. KrepĹĄinis mums tada buvo ypaÄ? svarbus miesto ir visos ĹĄalies simbolis“, – pasakoja S.Kacas. Ir neslepia tikÄŻs, kad ateinantis sezonas „Žalgiriui“ atneĹĄ dar didesnÄ™ sÄ—kmÄ™. Dovana miestui

ParamÄ… Kauno krepĹĄinio klubui verslininkas vertina kaip jo vadovaujamos bendrovÄ—s nuoĹĄirdĹžiÄ… dovanÄ… gimtajam miestui. Ir, atrodytĹł, nesvarbu, kad ĹĄiandieniame sporte didelÄŻ vaidmenÄŻ vaidina klubĹł disponuojamos lÄ—ĹĄos, uĹž kurias galima ÄŻsigyti geresniĹł ĹžaidÄ—jĹł, – pasak S. Kaco, tikrosios vertybÄ—s iĹĄlieka. „Mes sergame uĹž savo komandÄ…, kuri sugeba ÄŻkvÄ—pti patriotinius jausmus ir yra mĹŤsĹł miesto savastis“, – teigia S.Kacas. Atrodo, kad tai nÄ—ra tuĹĄti ĹžodĹžiai: verslininko darbo kabinete – daugybÄ— padÄ—kĹł iĹĄ kitĹł sporto

ĹĄakĹł klubĹł, turnyrĹł organizatoriĹł. PadÄ—kos raĹĄtai uĹž pagalbÄ… rengiant varĹžybas Zarasuose „300 eĹžerĹł ralis“, Druskininkuose – „Rally Classic“, paramÄ… Lietuvos karatÄ— kyokushin meistrams, sÄ—kmingai dalyvaujantiems tarptautinÄ—se varĹžybose.

Jeigu verslui bus sudaromos palankios sÄ…lygos augti, verslininkai galÄ—s teikti paramÄ…, prisidÄ—ti prie svarbiausiĹł projektĹł.

Remia ne tik sportÄ…

ÄŽmonÄ— remia ne tik sportÄ…, taÄ?iau padeda ir onkologinÄ—mis ligomis serganÄ?iĹł vaikĹł labdaros ir paramos fondui „Rugutė“. Vien per praÄ—jusius metus „Tete-a-tete“ kazino paramai skyrÄ— daugiau kaip pusÄ™ milijono litĹł. Net ir praÄ—jusÄŻ pavasarÄŻ, netikÄ—tai sudegus Kauno muzikinio teatro stogui, bendrovÄ—s vadovybÄ— nedvejodama skyrÄ— lÄ—ĹĄĹł remontui. „Reikia puoselÄ—ti savo miestÄ…, rĹŤpintis tuo, kas puoĹĄia jo veidÄ…, nes niekas kitas to uĹž mus nepadarys“, – aiĹĄkina verslininkas BendrovÄ— „Tete-a-tete“ kazino iĹĄsiskiria ne tik parama kitiems, bet ir sÄ—kminga veikla. „Tete-

a-tete“ kazino nugalÄ—jo Lietuvos verslo darbdaviĹł konfederacijos organizuotame konkurse „Geriausias smulkaus ir vidutinio verslo atstovas 2007“ ir buvo apdovanota kaip sÄ—kmingiausiai besipleÄ?ianti bendrovÄ— tarp smulkaus ir vidutinio verslo ÄŻmoniĹł, taip pat Lietuvos verslo darbdaviĹł konfederacijos organizuotame konkurse „Geriausios verslo bitÄ—s 2008“ buvo pripaĹžinta labiausiai veiklÄ… modernizavusia ÄŻmone. Reikia apsisprÄ™sti

ÄŽmo nÄ—s „Top Sport“ va dovas G.Staniulis mano, kad dÄ—l „Žalgirio“ ateities reikia apsisprÄ™sti ir Kauno valdĹžiai, visiems kaunieÄ?iams. „Kaunui tikÄ—tis tureti komandÄ…, neturint paramos ĹĄaltiniĹł, bĹŤtĹł naivu. BĹŤtina sudaryti keleriĹł metĹł ďŹ nansinÄ™ klubo strategijÄ…, o ne planuoti ďŹ nansavimÄ… vienam sezonui“, – ÄŻsitikinÄ™s G.Staniulis, kuris yra „Žalgirio“ veteranas, ĹžaidÄ— ĹĄioje komandoje prieĹĄ 20 metĹł. G.Staniulis minÄ—jo, kad „Žalgiris“ jau daug metĹł turi gerÄ… reputacijÄ… ne tik Lietuvoje ir jÄ… bĹŤtina iĹĄsaugoti. „Daugeliui ĹžaidusiĹłjĹł „Žalgiryje“ atsiveria didelÄ—s galimybÄ—s didesniems kontraktams“, – pastebi verslininkas. G.Staniulis sakÄ— neprarandantis optimizmo. „Šiemet buvo vienas geriausiĹł sezonĹł, nedaug trĹŤko,kad patektume ÄŻ Eurolygos aĹĄtuntukÄ…, tik galbĹŤt ďŹ nansinÄ— sumaiĹĄtis pakiĹĄo kojÄ…. Tikiu, kad dir-

.[Q_VNb` .YRX`N[Q_NcVĂ˜VNb` [b\a_

bant kryptingai gerĹł tikslĹł galima pasiekti per trejus metus“, – mano jis. Laukia valdĹžios supratimo

Sporto klubai niekaip neiĹĄgyventĹł be verslo paramos. „Žalgirio“ rÄ—mÄ—jai minÄ—jo, kad tam gali pasitarnauti ir geranoriĹĄkas valdĹžios poĹžiĹŤris. Pasak G.Staniulio, laĹžybĹł verslui labai trukdo nesÄ…Ĺžininga konkurencija elektroninÄ—je erdvÄ—je. „InternetinÄ—ms bendrovÄ—ms, teikianÄ?ioms nuotoliniĹł loĹĄimĹł paslaugas iĹĄ uĹžsienio, nÄ—ra tokiĹł reikalavimĹł kaip licencijas turinÄ?ioms ir legaliai rinkoje veikianÄ?ioms ÄŻmonÄ—ms“, – apgailestavo G.Staniulis. S.Kacas tiki, kad ĹĄios kadencijos Seimas bus geranoriĹĄkas verslui ir supras jo lĹŤkesÄ?ius. „Jeigu verslui bus sudaromos palankios sÄ…lygos augti, dirbti normaliomis salygomis, verslininkai ÄŻ verslÄ… investuos, kurs darbo vietas, teiks paramÄ…, prisidÄ—s prie svarbiausiĹł projektĹł ir skatins geras iniciatyvas“, – sako S.Kacas. Verslininkai tikisi pozityviĹł permainĹł, jau artimiausioje ateityje, kai Seime vyks klausymai ir bus svarstomi loĹĄimĹł rinkos reguliavimo ir organizavimo klausimai. „Manau, kad ÄŻstatymĹł leidÄ—jai priims tinkamas ÄŻstatymĹł pataisas, kurios deramai sureguliuos rinkos santykius ĹĄioje veiklos srityje taip, kad tai bĹŤtĹł naudinga visoms pusÄ—ms – visuomenei, verslui ir valstybei“, – kalbÄ—jo S.Kacas.

6

antradienis, balandžio 16, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Prem­je­ras vėl pa­sly­do

Justinas Argustas

P

rem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ir vėl pa­sly­do ly­gio­je vie­to­je. Nuo penk­ta­d ie­n io ap­skri­tai nei­gęs „Gazp­rom“ at­s to­v ų ke­l ia­m as są­ly­gas dėl pi­ges­nių du­jų, va­kar jis ga­liau­ siai pri­pa­ži­no, kad vis dėl­to kaž­kas pa­na­ šaus bu­vo. A.But­ke­vi­čius ban­do ap­si­draus­ti, aiš­kin­da­ mas, kad Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai at­siųs­tas „E.ON Rurh­gas“ me­mo­ran­du­mo pro­jek­tas siųs­tas ne „Gazp­rom“ at­sto­vų, tai­gi jo ne­rei­ kia lai­ky­ti ofi­cia­liu do­ku­men­tu. Ta­čiau tai – tik de­ta­lės. Vi­sai ne­svar­bu, per ką šie pa­siū­ly­mai dėl pi­ges­nių du­jų bu­vo per­duo­ti ar kas bu­vo jų siun­tė­jas. Kai ku­ rie mi­nist­rai pri­pa­ži­no, kad mi­ni­mas me­ mo­ran­du­mas mi­nis­te­ri­jo­se bu­vo trak­tuo­ ja­mas kaip ofi­cia­lus raš­tas. To­dėl vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma, kam ap­skri­ tai ofi­cia­liai rei­kė­jo neig­ti to­kio me­mo­ran­ du­mo eg­zis­ta­vi­mą. Juo­lab kad toks keis­tas sla­pu­ka­vi­mas stip­ri­na įta­ri­mus, kad už­ku­ li­si­nės kon­sul­ta­ci­jos su „Gazp­rom“ dėl du­ jų tie­ki­mo są­ly­gų iš­ties vyks­ta.

A.But­ke­vi­čius, ėmęs vis­ką neig­ti ir ži­niask­ lai­dą kal­tin­ti są­moks­ lo teo­ri­jų kū­ri­mu, pa­ sly­do. So­cial­de­mok­ra­tų ved­lys yra ne kar­tą kal­ bė­jęs, kad pi­ges­nių du­jų Lie­tu­vai rei­kia. Ki­to ke­lio, kol nė­ra ter­mi­na­lo, nei de­rė­tis su „Gazp­rom“, kol kas nė­ra. Tad ži­niask­ lai­dos ke­l ia­mas klau­si­mas, ką mai­nais bent teo­riš­kai ga­li pa­siū­ly­ti Lie­tu­va, – vi­ sai pa­grįs­tas. A.But­ke­vi­čius, ėmęs vis­ką neig­ti ir ži­niask­ lai­dą kal­tin­ti są­moks­lo teo­ri­jų kū­ri­mu, pa­ sly­do. Tuo, ži­no­ma, iš kar­to pa­si­nau­do­jo ir opo­zi­ci­ja. Štai opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­l ius ėmė skelb­t i, kad ne­t i­k i jo­k iais A.But­ke­vi­čiaus žo­džiais, ir pa­pra­šė pa­teik­ ti prem­je­ro su­si­ti­ki­mo su Dmit­ri­ju­mi Med­ ve­de­vu at­min­ti­nes. To bū­t ų ne­bu­vę, jei A.But­ke­v i­čius bū­t ų nuo klau­si­mų neiš­si­su­k i­nė­jęs. Prem­je­ro pro­pa­gan­d i­n in­kai, aiš­k u, vėl ban­dys tai­ sy­t i šią klai­dą. Bet „pri­si­šne­kė­ji­mų“ są­ra­ šas – jau ir taip įspū­din­gas. Kas bus šį­syk? A.But­ke­vi­čius aiš­kin­sis, ko­ dėl penk­ta­die­nį re­por­te­riams sa­kė vie­na, o pir­ma­die­nį – pa­tiks­li­no? Ne­nus­teb­tu­me. Štai va­sa­r io 8 d. jis pa­reiš­kė do­mė­sią­sis, ko­dėl pa­ts ir bū­r ys so­cial­de­mok­ra­t ų ne­ pri­ta­rė len­k iš­k ų pa­var­d žių ra­šy­bai praė­ ju­sios ka­den­ci­jos Sei­me. Nuo va­sa­rio pra­ bė­go jau dau­giau nei du mė­ne­siai. Ar jau iš­siaiš­kin­ta, ko­dėl tik vie­nas G.Kir­ki­las pa­ lai­kė tą įsta­ty­mo pro­jek­tą?

Kler­kams žmo­nės ne­rū­pi

L

ie­tu­vo­je gy­ve­na vie­ni­šų ma­mų (tė­vų), ku­rios vie­nos pri­žiū­ri vi­siš­ką ne­ga­lią tu­ rin­čius sa­vo vai­kus. Dau­gu­ ma jų yra dar­bin­gos mo­te­rys. De­ja, ne­tu­rin­čios vi­sa­ver­čio as­me­ni­nio gy­ve­ni­mo, nes vi­są lai­ką ski­ria neį­ ga­laus vai­ko prie­žiū­rai. 24 val. per pa­rą dar­bo, už ku­rį jos ne­gau­na jo­ kio at­ly­gio nei ato­sto­gų, dėl to šly­ ja jų fi­zi­nė, psi­chi­nė svei­ka­ta. Ir jos sa­vo svei­ka­tos są­skai­ta tau­po vals­ ty­bei pi­ni­gus. Per­žiū­rė­ję Lie­tu­vos įsta­ty­mus, ne­ra­si­te nė vie­no punk­to, ku­ria­ me bū­tų bent už­si­min­ta apie to­kių mo­ti­nų poil­sio ar ato­sto­gų die­nas. 2012 me­tų va­sa­rą bu­vo kreip­ta­si į tris mi­nis­te­ri­jas (Švie­ti­mo, Svei­ ka­tos ap­sau­gos, So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo) spren­džiant vie­ni­šos ma­mos, au­gi­nan­čios vi­siš­ką ne­ ga­lią tu­rin­tį vai­ką, ato­sto­gų klau­ si­mą. Mi­nis­te­ri­jos, kaip su­si­ta­rę, be­dė pirš­tais į sa­vi­val­dy­bę, iš ku­ rios at­sa­ky­mas bu­vo „nie­ko ne­ga­ liu pa­da­ry­ti, kreip­ki­tės į įsta­ty­mų lei­dė­jus“. Už­bur­tas ra­tas... Jau praė­jo be­veik me­tai, o vie­ni­ šos mo­ti­nos, au­gi­nan­čios vi­siš­kos ne­ga­lios vai­ką, Lie­tu­vo­je ato­sto­gų klau­si­mas vis dar re­to­ri­nis. Mo­ti­ nų tei­sės vis dar be­gė­diš­kai pa­žei­ di­nė­ja­mos. 2012-ųjų spa­lį Lie­tu­vo­je kei­tė­si val­džia, ta­čiau at­sa­ky­mai at­skrie­ ja tie pa­tys. Gruo­dį iš­siun­čiau krei­ pi­mą­si dėl mo­ti­nos si­tua­ci­jos Pre­ zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei bei prem­je­rui A.But­ke­vi­čiui iš jų as­ me­ni­nių in­ter­ne­ti­nių tink­la­la­pių spe­cia­lių skil­čių „Laiš­kas pre­zi­ den­tei“ ir „Klaus­ki­te“. At­sa­ky­mų lau­kiau dau­giau nei mė­ne­sį. Jo­kių gy­vy­bės ženk­lų. Pa­ kar­to­ti­nai iš­siun­čiau krei­pi­mą­si Pre­zi­den­tei, prem­je­rui. Ka­pų ty­ la. Sup­ra­tau, kad ra­šy­ti TEN šiems val­džios tar­nau­to­jams yra tas pa­ts, kaip kad iš­mes­ti krei­pi­mą­si į klo­ze­ tą ir nu­leis­ti van­de­nį. Tuo­met pa­gal­bos šauks­mą nu­ siun­čiau į Pre­zi­den­tės kan­ce­lia­ri­ją ir so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nist­rei Al­gi­man­tai Pa­be­dins­kie­nei. Po ku­rio lai­ko iš kan­ce­lia­ri­jos at­ra­ šė, kad ma­no laiš­kas per­siun­čia­mas į So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­ nis­te­ri­ją. Ne­gi ir Pre­zi­den­tės kan­ ce­lia­ri­ja tik tiek te­su­ge­ba pa­dė­ti – per­siųs­ti laiš­ką?

Daug gy­ve­ni­mo klau­si­mų Lie­tu­vo­ je taip ir lie­ka ka­bė­ti ore, nes kai ku­rie mi­ nis­te­ri­jų spe­cia­lis­tai ne­su­vo­kia, ko iš jų žmo­nės no­ri.

Mi­nis­te­ri­jos tar­nau­to­ja ma­ no, kad Lie­tu­vos pi­lie­čiai ne­skai­to įsta­ty­mų ar jų ne­su­vo­kia. Kad nė­ra įsta­ty­mo, gi­nan­čio vie­ni­šą ma­mą, au­gi­nan­čią vi­siš­kos ne­ga­lios vai­ką, mums ži­no­ma. To­dėl ir vyks­ta šis pa­gal­bos ieš­ko­ji­mas at­sa­kin­go­je už žmo­nių ap­sau­gą So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jo­je. Jei toks įsta­ty­mas eg­zis­tuo­tų, šio su­si­ra­ši­ nė­ji­mo ne­bū­tų. Na, bet val­džia ne­bū­tų val­džia, ji ras „pa­guo­dos“ žiups­nį sa­vo rin­kė­ jams – esą mo­ti­nai įsta­ty­mas nu­ ma­tęs pen­si­ją. Pa­guo­da tai ar pa­si­ty­čio­ji­mas? Dar tik 35 me­tų mo­te­riai iki tos pen­si­jos rei­kia oi kiek gy­ven­ti! Žo­ džiu, nuo per­var­gi­mo rei­kė­tų tap­ti neį­ga­lią­ja, ta­da šal­pos pen­si­ją gau­ tų anks­čiau. Ir kas to­kius įsta­ty­mus ap­skri­tai ku­ria?

G

al ga­lė­tų Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Svei­ka­tos ap­ sau­gos sky­rius paaiš­kin­ti, ko­dėl mies­to po­lik­li­ni­ko­se ne­be­li­ko nor­ma­lių oku­lis­tų? Dvi sa­vai­tes lau­kiau ei­lės, kol pa­ te­kau pas oku­lis­tą, ta­čiau nau­dos jo­kios. Se­se­lė tik pa­tik­ri­no, ar ge­ rai ma­tau rai­des.

Upę rei­kia va­din­ti Dan­ge

Klai­pė­do­je gy­ve­nu jau be­veik 70 me­tų. Nuo pat at­vy­ki­mo į šį mies­tą upė bu­vo va­di­na­ma Dan­ge. Tik šį var­dą gir­dė­jau iš tuo­me­čių Klai­pė­dos gy­ven­to­jų. Kas su­ma­nė upę pa­krikš­ty­ti Da­ne? Juk Da­ nė, Da­nu­tė, Da­ne­lė yra žmo­gaus var­ das ir ne bet koks, o šven­tas. Tik Dan­ gės var­du rei­kė­tų va­din­ti upę. Ona

Gim­na­zi­joms rū­kan­čių­jų ne­rei­kia

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Vals­ty­bi­nia­me šal­pos iš­mo­kų įsta­ty­me „nu­ma­ty­ta, jog tė­vams (įtė­viams), glo­bė­jams ar rū­pin­ to­jams, ku­rie ne ma­žiau kaip 15 me­tų slau­gė na­muo­se neį­ga­liuo­ sius, <...> taip pat vi­siš­kos ne­ga­ lios in­va­li­dus, ski­ria­mos šal­pos pen­si­jos. Šios pen­si­jos ski­ria­mos se­nat­ vės pen­si­jos am­žių su­ka­ku­siems ar­ba ne­dar­bin­gais ar iš da­lies dar­ bin­gais, ne­te­ku­siais 60 pro­cen­tų ir dau­giau dar­bin­gu­mo pri­pa­žin­ tiems asmenims<...>“ Svar­biau­sia tai, kad į Pre­zi­den­tę, prem­je­rą, mi­nis­te­ri­ją bu­vo kreip­ta­ si dėl mo­ti­nos, ku­ri be poil­sio die­ nų 24 val. per pa­rą pri­žiū­ri vi­siš­kos ne­ga­lios vai­ką, įsta­ty­mu reg­la­men­ tuo­tų ato­sto­gų. Ta­čiau mi­nis­te­ri­jos vyr. spe­cia­ lis­tė A.Šla­ju­tė nu­kryps­ta nuo te­ mos į šal­pų, pen­si­jų mo­kė­ji­mą, trum­pa­lai­kio „ato­kvė­pio“ pa­slau­ gų ieš­ko­ji­mą sa­vi­val­dy­bė­je. Tar­nau­to­ja aiš­kiai ne­su­vo­kia krei­pi­mo­si es­mės, o tai pa­na­šu į ne­kom­pe­ten­ci­ją at­sa­ki­nė­ti į pi­lie­ čių pa­klau­si­mus. Iš pra­džių ma­niau, jog pro­ble­ma įsta­ty­muo­se, bet, pa­si­ro­do, pro­ ble­ma pa­čio­je mi­nis­te­ri­jo­je. Ne­nuos­ta­bu, kad daug gy­ve­ni­ mo klau­si­mų Lie­tu­vo­je taip ir lie­ka ka­bė­ti ore, nes kai ku­rie mi­nis­te­ ri­jų spe­cia­lis­tai ne­su­vo­kia, ko iš jų žmo­nės no­ri. O juk ten tu­rė­tų dar­ buo­tis iš­si­moks­li­nę, in­te­lek­tua­lūs as­me­nys. Je­le­na Jur­šys

30 li­tų. At­sip­ra­šiau ir išė­jau, nes to­ kių pi­ni­gų tik­rai ne­tu­riu. Akių pa­tik­ra, aki­nių pa­sky­ri­mas juk la­bai svar­bi pa­slau­ga, tai ne aus­ka­rų įvė­ri­mas ar dan­tų ba­li­ni­ mas. To­dėl ir ne­sup­ran­ta­ma, ko­dėl to­kia pa­slau­ga po­lik­li­ni­ko­se ne­mo­ ka­mai ne­bė­ra tei­kia­ma. Ma­ri­ja

La­bai daug kal­ba­ma apie rū­ky­mą, jo ža­lą svei­ka­tai. Sei­mui tu­rė­čiau to­kį pa­siū­ly­mą – iš­leis­ti nu­ta­ri­mą, kad nei į gim­na­zi­jas, nei į uni­ver­si­ te­tus ne­bū­tų priim­ti rū­kan­tys žmo­ nės, o kai tik pra­de­da trauk­ti dū­mą, iš kar­to bū­tų pa­ša­lin­ti iš mi­nė­tų įstai­gų. Vi­si dir­ban­tys, ku­rie rū­ko, tu­rė­tų gau­ti 10 pro­c. ma­žes­nį at­ly­ gi­ni­mą. Ta­da at­si­ras­tų tvar­ka. Klai­pė­die­tė

Ne­tin­ka­mai sta­to ma­ši­nas

Au­to­mo­bi­lių iš­me­ta­mo­sios du­jos la­ bai ken­kia svei­ka­tai. Pik­čiau­sia, kad net žmo­nės, ku­rie tu­ri aukš­tą­jį iš­si­ la­vi­ni­mą, su­grį­žę ma­ši­nas pa­sta­to ga­lu į na­mą, lan­gus, ša­li­gat­vį. Pas­ ta­rai­siais ei­na pės­tie­ji, ma­mos stu­ mia ve­ži­mė­lius su vai­ku­čiais. Vi­si tu­ri kvė­puo­ti iš­me­ta­mo­sio­mis du­jo­ mis. Ne­gi sun­ku ma­ši­ną sta­ty­ti prie­ kiu į ša­li­gat­vį? Ta­da nie­kam ne­rei­kė­ tų kvė­puo­ti nuo­din­gų me­džia­gų. Ni­da

Mo­kes­čiai už šu­nį – per ma­ži

Mies­te pil­na šu­nų. Ve­džio­ja­mi jie be ant­snu­kių, pa­va­dė­lių. Pa­va­sa­rį išė­ jau pa­si­vaikš­čio­ti. Nuė­jau į Pir­mo­ jo­je Meln­ra­gė­je esan­tį miš­ke­lį. Ja­me pil­na la­pų. Vi­si jie ap­derg­ti šu­nų. Ko­dėl mies­to val­džia neiš­si­rei­ka­lau­ ja, kad vi­si šu­nų šei­mi­nin­kai mo­kė­ tų mo­kes­tį už sa­vo au­gin­ti­nius? Vien Meln­ra­gė­je šių ke­tur­ko­jų pil­na kiek­ vie­no­je tro­bo­je, o kiek yra mo­kan­čių rink­lia­vą? Be to, ir mo­kes­tis yra ma­ žas – 5 li­tai per mė­ne­sį. Ko­dėl tik to­ kia su­ma, neaiš­ku. Už di­de­lius šu­nis iš au­gin­to­jų rei­kė­tų im­ti po 100, už ma­žus – 50 li­tų. Ta­da ir šu­nų su­ma­ žė­tų, ir mies­te di­des­nė tvar­ka bū­tų. Ona

Mies­te pa­dau­gė­jo ma­ši­nų

Iš kur mies­te at­si­ra­do tiek au­to­mo­ bi­lių? Žie­mą jų tik­rai tiek ne­bū­da­vo. Da­bar ir į dar­bą va­žiuo­ti už­trun­ki il­giau, ir šiaip su rei­ka­lais sku­bė­da­ mas. Gal jau iš­lin­do so­di­nin­kai, ku­ rie žie­mą ma­ši­no­mis ne­va­ži­nė­jo? Da­rius

Val­džia at­si­sky­rė nuo žmo­nių

Kaip sa­vi­val­dy­bė ga­lė­jo su­gal­vo­ti už­ si­da­ry­ti nuo žmo­nių? Ma­tai, po­nai su pa­pras­tais žmo­nė­mis ne­no­ri kal­bė­ti. Juk jie dir­ba dėl žmo­nių ir tu­ri su jais su­si­tik­ti. Kaip su­pras­ti to­kius da­ly­ kus? Iš­si­ren­ki į val­džią žmo­nes, o šie at­si­sa­ko bend­rau­ti, da­ro, ką no­ri. Onu­tė Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gy­dy­to­ja taip pat pa­si­kal­bė­jo su ma­ni­mi ir pa­sa­kė, jog gal­būt rei­kė­ tų nau­jų aki­nių, ta­čiau ji pa­skir­ti jų ne­ga­li – rei­kia ei­ti į pri­va­čią op­ti­ ką, kad tiks­liai nu­sta­ty­tų, koks ma­ no re­gė­ji­mas, ir pa­rink­tų ati­tin­ka­ mus aki­nius. Nuė­jau aš į tą op­ti­ką, o ten už akių pa­tik­rą ir aki­nių pa­rin­ki­mą pa­pra­šė

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 728

telefonas@kl.lt

Kur din­go „val­diš­ki“ oku­lis­tai?

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Net­ru­kus at­ke­lia­vo ir il­gai lauk­ tas il­gas at­sa­ky­mas iš at­sa­kin­go­ sios So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­jos, ku­rį pa­si­ra­šė so­cia­li­ nių pa­slau­gų vyr. spe­cia­lis­tė Al­do­ na Šla­ju­tė. To­je „pa­klo­dė­je“ ji iš­ gul­dė įsta­ty­mus, ku­riais re­mian­tis Lie­tu­vo­je mo­ti­nai ne­su­tei­kia­mos nei ato­sto­gos, nei poil­sis. „Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Dar­bo ko­ dek­so įsta­ty­mo 156 str. <...> poil­ sio lai­kas api­brė­žia­mas kaip įsta­ty­ mu, ko­lek­ty­vi­ne ar dar­bo su­tar­ti­mi reg­la­men­tuo­tas lais­vas nuo dar­bo lai­kas. Vie­na iš poil­sio rū­šių yra ato­sto­gos. ... įsta­ty­mi­ne reikš­me ter­mi­nas „ato­sto­gos“ yra var­to­ja­ mas kaip poil­sio lai­kas as­me­niui, tu­rin­čiam dar­bi­nius san­ty­kius“, – ra­šo tar­nau­to­ja. Ma­no nuo­mo­ne, taip įsta­ty­ mu pa­tei­si­no ne­no­rą pa­dė­ti. Ar­gi 24 val. pri­žiū­rė­ti vi­siš­kai neį­ga­lų vai­ką nė­ra „dar­bi­nių san­ty­kių tu­ rė­ji­mas“?

karštas telefonas

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, balandžio 16, 2013

lietuva Nu­ša­li­no dar trims mė­ne­siams

naujas iš­puo­lis afganistane

Trau­kia­si ­ iš rin­ki­mų

Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­ kės teis­mas dar trims mė­ne­ siams pra­tę­sė ky­ši­nin­ka­vi­ mu ir pikt­nau­džia­vi­mu įta­ria­ mo Min­dau­go Bal­čiū­no nu­ša­ li­ni­mą nuo Lie­tu­vos krep­ši­nio fe­de­ra­ci­jos ge­ne­ra­li­nio sek­re­ to­riaus pa­rei­gų. Jam pa­teik­ti įta­ri­mai dėl su­kčia­vi­mo, pikt­ nau­džia­vi­mo ir ky­ši­nin­ka­vi­mo.

Af­ga­nis­ta­ne vie­šint kraš­to ap­ sau­gos mi­nist­rui Juo­zui Ole­ kui, Go­ro pro­vin­ci­jos sos­ti­nė­ je Čag­ča­ra­ne va­kar ry­tą po Lie­tu­vos ka­rių šar­vuo­tu vi­su­ rei­giu įvy­ko spro­gi­mas, ka­riai ne­nu­ken­tė­jo. Ba­lan­džio 7 d. Čag­ča­ra­ne į šar­vuo­tą lie­tu­vių vi­su­rei­gį gra­nats­vai­džiu šo­vė Af­ga­nis­ta­no ar­mi­jos ka­rys.

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ ma And­ri­kie­nė nu­spren­dė pa­ si­trauk­ti iš Tė­vy­nės są­jun­gosLie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­ tų par­ti­jos pir­mi­nin­ko rin­ki­mų. Po­li­ti­kė tei­gė, kad ji ne­ti­kė­tai ta­po kan­di­da­te į aukš­tas pa­ rei­gas Eu­ro­pos Par­la­men­te, o vyk­dy­ti dviejų rin­ki­mų kam­pa­ ni­jų vie­nu me­tu neį­ma­no­ma.

Po žu­dy­nių Kau­ne po­li­ci­ja su­tri­ko

Po­li­ti­kų ir ap­žval­ gi­nin­kų aist­ras pa­ kurs­tęs me­mo­ran­ du­mas dėl du­jų kai­ nų Lie­tu­vai – nie­ki­ nis. Bent taip aiš­ki­ na prem­je­ras Al­gir­ das But­ke­vi­čius.

Bu­vęs ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro pa­ va­duo­to­jas Gin­ta­ras Ja­sai­tis tei­ gė, jog po Kau­no tei­sė­jo Jo­no Fur­ ma­na­vi­čiaus nu­žu­dy­mo Kau­no po­li­ci­ja net neį­ta­rė, kad jį nu­žu­ dy­ti ga­lė­jo Drą­sius Ke­dys. „Ieš­ko­kit D.Ke­džio“

Nu­si­lei­do: ku­rį lai­ką „Gazp­rom“ me­mo­ran­du­mo bu­vi­mą nei­gęs prem­

je­ras A.But­ke­vi­čius pri­pa­ži­no, kad toks do­ku­men­tas yra.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Aist­ros – dėl nie­ko? Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Bu­vi­mo ne­be­nei­gia

Dar penk­ta­die­nį ap­skri­tai nei­gęs to­kio me­mo­ran­du­mo bu­vi­mą, va­ kar prem­je­ras pa­ga­liau pri­pa­ži­no, kad jis vis dėl­to bu­vo. Ta­čiau pri­ dū­rė: „Nie­kas jo ne­su­reikš­mi­no ir nie­kas į to­kį do­ku­men­tą ne­krei­pė dė­me­sio.“ Vy­riau­sy­bė pa­ga­liau pa­tvir­ti­no, kad do­ku­men­tą pa­tei­kė „Lie­tu­vos du­jų“ ak­ci­nin­ko „E.ON Rurh­gas“ at­sto­vas. Me­mo­ran­du­mas bu­vo per­siųs­tas Vy­riau­sy­bei, pre­zi­den­ tū­rai ir Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ jai. Jame nu­ma­to­ma, kad mai­nais už il­ga­lai­kę su­tar­tį ir ki­tas są­ly­gas „Gazp­rom“ 20 pro­c. su­ma­žin­tų du­jų kai­ną Lie­tu­vai. „Jei pra­dės mi­nist­rui pir­mi­nin­ kui ne­šio­ti kiek­vie­ną to­kį do­ku­ men­tė­lį, tai la­bai keis­tai at­ro­dys“, – tei­si­no­si A.But­ke­vi­čius. Prem­ je­ras il­gai aiš­ki­no nie­ko nau­ja šia­ me do­ku­men­te ne­pers­kai­tęs, esą to­kios są­ly­gos bu­vo ke­lia­mos dar iki jo vi­zi­to ir su­si­ti­ki­mo su Ru­si­ jos prem­je­ru Dmit­ri­ju­mi Med­ve­de­ vu. „Tas do­ku­men­tas yra kaip nie­ ki­nis“, – dės­tė A.But­ke­vi­čius. No­ri pi­ges­nių du­jų

Prem­je­ras ir vėl kar­to­jo, kad tre­ čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to įgy­ven­ di­ni­mas ne­bus ko­re­guo­ja­mas, o su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo sta­ty­ba bus įvyk­dy­ta lai­ku.

Vis dėl­to A.But­ke­vi­čius taip ir ne­ pa­ko­men­ta­vo, ar Lie­tu­va ir „Gazp­ rom“ ga­lė­tų pa­si­ra­šy­ti nau­ją il­ga­ lai­kę su­tar­tį. Esą tai – eks­per­tų rei­ka­las. Re­mian­tis Vy­riau­sy­bės pra­ne­ši­ mu, vie­šo­jo­je erd­vė­je mi­ni­mą me­ mo­ran­du­mo pro­jek­tą Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­jai at­siun­tė „E.ON Rurh­ gas“ at­sto­vas ir „Lie­tu­vos du­jų“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Achi­mas Sau­lis. Me­mo­ran­du­mo pro­jek­te siū­lo­ ma, kad „Gazp­rom“ su­tik­tų su­ma­ žin­ti du­jų kai­ną 20 pro­c., jei Lie­tu­ va įsi­pa­rei­go­tų iki 2020 m. pra­tęs­ti il­ga­lai­kę du­jų tie­ki­mo su­tar­tį ir už­ tik­rin­ti pa­ti­ki­mą du­jų tran­zi­tą į Ka­ li­ning­ra­dą. Pro­jek­te taip pat siū­ lo­ma nu­ma­ty­ti ga­li­my­bę me­tams ati­dė­ti „Lie­tu­vos du­jų“ nuo­sa­vy­ bės at­sky­ri­mą – iki 2015 m. spa­ lio 31 d. „E.ON Ruhr­gas“ at­sto­vai vi­sos šios is­to­ri­jos ne­ko­men­tuo­ja. Pa­gei­dau­ja tiks­lu­mo

Pro­gos pa­ko­men­tuo­ti per tar­pi­nin­ kus Lie­tu­vai per­duo­to „Gazp­rom“ me­mo­ran­du­mo ne­pra­lei­do ir opo­ zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius. Ką Sankt Pe­ter­bur­ge su Ru­si­jos prem­ je­ru ir „Gazp­rom“ va­do­vu kal­bė­jo Lie­tu­vos prem­je­ras? Tai no­ri su­ži­ no­ti A.Ku­bi­lius ir rei­ka­lau­ja pa­teik­ ti A.But­ke­vi­čiaus bei D.Med­ve­de­vo po­kal­bių iš­klo­ti­nes, nes esą abe­jo­ja pa­ties Vy­riau­sy­bės va­do­vo žo­džiais. „No­rė­čiau su­si­pa­žin­ti su ra­šy­ti­

nė­mis at­min­ti­nė­mis, no­ri­si ži­no­ti, apie ką kal­bė­ta­si tuo­se po­kal­biuo­ se. Pas­ku­ti­nę sa­vai­tę prem­je­ras pa­ ro­dė, kad jo pa­sa­ky­ti žo­džiai ga­ li bū­ti pa­nei­gia­mi ar­ba tai­so­mi, ir tai vyks­ta po to, kai jam už­duo­da­ mi tiks­lūs klau­si­mai“, – aiš­ki­no A.Ku­bi­lius.

And­rius Ku­bi­lius:

Jei bū­tų įgy­ven­din­ tas toks me­mo­ran­du­ mas, tai bū­tų Lie­tu­ vos stra­te­gi­nių in­te­ re­sų iš­da­vys­tė. A.But­ke­vi­čiaus el­ge­sį – esą šis nė­ra nei gir­dė­jęs, nei ma­tęs „Gazp­ rom“ at­sto­vų me­mo­ran­du­mo, ku­ ria­me dės­to­mi du­jų kon­cer­no rei­ ka­la­vi­mai Lie­tu­vai dėl penk­ta­da­liu ma­žes­nės du­jų kai­nos – A. Ku­bi­ lius ly­gi­no su vo­de­vi­liu. Ko­men­tuo­da­mas „Gazp­rom“ me­mo­ran­du­mą opo­zi­ci­jos ly­de­ris tei­gė, jog mi­nė­tų rei­ka­la­vi­mų es­mė pa­pras­ta, – Lie­tu­va tu­ri su­tik­ti, kad su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­las, ku­ ris da­bar sta­to­mas, tu­rė­tų lik­ti ne­ vei­kian­tis. „Jei bū­tų įgy­ven­din­tas toks me­ mo­ran­du­mas, tai bū­tų Lie­tu­vos stra­te­gi­nių in­te­re­sų iš­da­vys­tė“, – nu­kir­to A.Ku­bi­lius.

Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­ mas, nag­ri­nė­jan­tis bau­džia­mą­ ją by­lą dėl Po­li­ci­jos de­par­ta­men­ to pa­rei­gū­nų ga­li­mo ne­tin­ka­mo pa­rei­gų at­li­ki­mo, pikt­nau­džia­vi­ mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir do­ku­ men­to su­klas­to­ji­mo rea­guo­jant į įvy­kius Kau­ne, kai bu­vo nu­žu­dy­ ti tei­sė­jas J.Fur­ma­na­vi­čius ir Lai­ mu­tės Stan­kū­nai­tės se­suo Vio­le­ ta Na­ru­še­vi­čie­nė, kaip liu­dy­to­jus ap­klau­sė pen­kis as­me­nis, tarp jų – ir G.Ja­sai­tį. By­lo­je kal­ti­na­mi bu­vęs po­li­ci­ jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­ duo­to­jas Vis­val­das Rač­kaus­kas, bu­vęs Lie­tu­vos kri­mi­na­li­nės po­ li­ci­jos biu­ro va­do pa­va­duo­to­jas To­mas Ul­pis, Kri­mi­na­li­nio po­li­ ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, ope­ra­ty­ vi­nius veiks­mus at­li­kę Da­riu­šas Sin­ke­vi­čius bei Vi­ta­li­jus Vit­ kovs­kis ir jų va­do­vas Nu­si­kal­ti­ mų ty­ri­mo 1-osios val­dy­bos 1-ojo sky­riaus vir­ši­nin­kas Emi­li­jus Da­ mu­kai­tis. Iš kar­to po pra­ne­ši­mų apie tei­ sė­jo nu­žu­dy­mą G.Ja­sai­tis pa­sa­ ko­jo iš­vy­kęs į Kau­ną ste­bė­ti, kaip ap­žiū­ri­ma nu­si­kal­ti­mo vie­ta. Įvy­kio vie­to­je jis ra­do Kau­no apy­gar­dos vy­riau­sią­jį pro­ku­ro­ rą Kęs­tu­tį Be­tin­gį, jo pa­va­duo­ to­ją Vla­di­mi­rą Ka­koš­ki­ną, Kau­no ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vo pa­va­duo­to­ ją Da­rių Žu­kaus­ką, taip pat po­li­ ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­mi­sa­ro pa­va­ duo­to­ją V.Rač­kaus­ką. „Aš pa­klau­siau, ar jie ieš­ ko D.Ke­džio, at­sa­kė, kad ver­si­ jų daug. O ko­kios ki­tos pa­var­ dės, ko­kios ofi­cia­liai ži­no­mos? Kai Vis­val­das (Rač­kaus­kas – BNS inf.) pa­sa­kė, kad „ne“, sa­kiau – ieš­ko­kit D.Ke­džio“, – teis­me pri­ si­mi­nė G.Ja­sai­tis. Iki tol ne­ži­no­jo

Da­bar tei­s ia­m as V.Rač­kaus­kas po po­s ė­d žio žur­n a­l is­tams sa­ kė, kad D.Ke­džio pa­var­dę su­ži­ no­jo tik po įvy­kių Kau­ne: „Kai bu­vo iš­v yks­ta­m a iš Vil­n iaus į Kau­ną, į nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mo vie­tą, bu­vo ma­no­ma, kad tei­sė­ jas nu­žu­dy­tas dėl sa­vo tar­ny­bi­ nių pa­rei­gų vyk­dy­mo. Iš­vy­kus, jau pa­ke­liui iš po­li­ci­jos, pro­ku­ ra­tū­ros, ži­niask­lai­dos bu­vo gau­ na­ma įvai­rios in­for­ma­ci­jos, vė­ liau at­s i­ra­d o D.Ke­d žio ver­s i­ja.

Ta­da aš su­ži­no­jau apie pe­do­fi­ li­jos pro­ble­mą, jei­gu ją taip ga­ li­ma įvar­dy­ti, apie tas pa­var­des, apie D.Ke­dį pir­mą kar­tą iš­gir­ dau.“ Bu­vęs po­li­ci­jos ge­ne­ra­li­nio ko­ mi­sa­ro pa­va­duo­to­jas taip pat sa­ kė, kad D.Ke­džio po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai ėmė ieš­ko­ti, kai tik to­kia ver­si­ja at­si­ra­do. „Kai tik to­kia ver­si­ja bu­vo iš­kel­ ta, pa­rei­gū­nai nu­vy­ko į jo na­mus, bet jo ne­ra­do, ne­ra­do ir le­ga­liai lai­ky­tų gink­lų“, – sa­kė kal­ti­na­ ma­sis. Vė­liau pa­rei­gū­nai nu­vy­ko į Kau­no apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­rą, kur K.Be­tin­gio ka­bi­ne­te se­kė si­ tua­ci­ją. Po ku­rio lai­ko ga­vo pra­ ne­ši­mą, kad nu­šau­ta V.Na­ru­še­ vi­čie­nė.

Gin­ta­ras Ja­sai­tis:

Aš pa­klau­siau, ar jie ieš­ko D.Ke­džio, at­sa­kė, kad ver­si­jų daug.

Ži­no­jo apie pla­nus?

G.Ja­sai­tis pri­pa­ži­no, kad jis bu­ vo iš­reiš­kęs nuo­mo­nę, jog rei­ kia iš­siaiš­kin­ti, ar po­li­ci­ja de­ ra­mai vyk­dė sa­vo pa­rei­gas, kad bū­tų iš­veng­ta V.Na­ru­še­vi­čie­nės žū­ties. Anks­tes­nia­me po­sė­dy­je bu­vęs Vil­niaus apy­gar­dos vy­riau­sio­ jo pro­ku­ro­ro pa­va­duo­tas Ir­man­ tas Mi­ke­lio­nis, da­bar dir­ban­tis Ge­ne­ra­li­nė­je pro­ku­ra­tū­ro­je, pa­ reiš­kė, kad pro­ku­ra­tū­rai bu­vo ži­ no­ma, jog ren­gia­ma­si nu­žu­dy­ti Kau­no apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ją J.Fur­ma­na­vi­čių. Pa­sak I.Mi­ke­lio­nio, 2009 m. rug­sė­jį įvy­ko jo ir vy­riau­sio­ jo apy­gar­dos pro­ku­ro­ro Ra­mu­čio Jan­ce­vi­čiaus po­kal­bis. Pa­sak liu­ dy­to­jo, R.Jan­ce­vi­čius in­for­ma­vo, kad pas jį bu­vo at­vy­kęs tuo­me­tis Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to pa­rei­gū­ nas T.Ul­pis ir pa­tei­kė in­for­ma­ci­ ją apie D.Ke­dį. „Jis pa­mi­nė­jo, kad T.Ul­pis in­ for­ma­vo, jog D.Ke­dys ren­gia­si ar pla­nuo­ja nu­žu­dy­ti J.Fur­ma­na­vi­ čų, kaž­ku­ris iš as­me­nų tu­ri šau­ na­mą­jį gink­lą, ieš­ko­mas žmo­ gus įvyk­dy­ti žmog­žu­dys­tę. Vi­sų de­ta­lių neat­si­me­nu. R.Jan­ce­vi­ čius pa­sa­kė, kad vi­sa in­for­ma­ ci­ja per­duo­ta pro­ku­ro­rui Ne­ri­jui Bie­liaus­kui“, – liu­di­jo I.Mi­ke­ lio­nis. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

8

antradienis, balandžio 16, 2013

užribis Pa­sie­ny­je – be lei­di­mų

Ke­lei­vei lū­žo krū­tin­kau­lis

Ma­ši­ną pa­li­ko be ra­tų

Sek­ma­die­nį pa­sie­nie­čiai Kur­ šių ma­rio­se, apie 9 ki­lo­met­rus nuo kran­to, pa­ste­bė­jo mo­to­ri­nę val­tį. Jo­je bu­vę trys vy­rai žve­jo­ jo čia nu­sta­ty­to­je vals­ty­bės sie­ nos ap­sau­gos zo­no­je, kur bū­ti­ na tu­rė­ti pa­sie­nie­čių lei­di­mus. 22, 26 ir 31 me­tų kin­tiš­kiai jų ne­tu­rė­jo ir bu­vo nu­baus­ti 75 li­ tų bau­do­mis.

Dar vie­na mies­to au­to­bu­so ke­ lei­vė pa­te­ko į li­go­ni­nę. Sek­ma­ die­nį 17.15 val. va­žiuo­da­mas Til­ tų gat­ve 8-ojo marš­ru­to au­to­ bu­sas stai­ga stab­dė, to­dėl 71 m. ke­lei­vė at­si­tren­kė į me­ta­li­ nį po­ran­kį ir su­si­žei­dė krū­ti­nę. Sto­te­lė­je mo­te­ris iš­li­po, o va­ka­ re pa­te­ko į li­go­ni­nę, me­di­kai įta­ ria jai krū­tin­kau­lio lū­ži­mą.

Pir­ma­die­nio ry­tą Mi­ni­jos g. 11 na­mo kie­me au­to­mo­bi­lio „Mer­ ce­des Benz“ šei­mi­nin­kas ra­do ap­ga­din­tą sa­vo ma­ši­ną. Pa­vog­ ti vi­si ke­tu­ri ra­tai, ga­li­nio ma­ty­ mo veid­ro­dė­liai, ga­li­nio buferio ap­dai­los de­ta­lė, iš sa­lo­no dė­tu­ vės din­go pei­lis bei de­ši­nės pu­ sės du­re­lių vi­daus ap­dai­la. Ža­la tiks­li­na­ma.

Dar­bin­gų vy­rų mir­tys tam­pa nor­ma Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šis sa­vait­ga­lis bu­vo pa­sku­ti­nis ke­ tu­rio­li­kai klai­pė­die­čių vy­rų, ku­ rie dar il­gai ga­lė­jo gy­ven­ti. Vi­si jie ras­ti mi­rę, ta­čiau nė­ra nė men­kiau­ sio įta­ri­mo apie prieš juos var­to­tą smur­tą. Už­ge­so bal­ko­ne

Klai­pė­dos teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­tų dar­bo sa­vai­tės pra­džia daž­ niau­siai bū­na sun­ki ir ne­ma­žas per sa­vait­ga­lį mi­ru­sių­jų skai­čius jų ne­ ste­bi­na. Išs­kir­ti­nis jis at­ro­do ne­bent tuo, kad vi­si 14 ve­lio­nių – vy­rai. Sek­ma­die­nį mū­ri­nia­me ga­ra­že pie­ti­nia­me mies­to pa­kraš­ty­je ras­ tas ne­gy­vas 64 me­tų vy­ras. Pa­na­ šu, kad ga­ra­žų bend­ri­ja jam bu­ vo ta­pu­si na­mais, nes ga­ra­že vy­ras tu­rė­jo lo­vą ir bu­vo ras­tas mi­ręs jo­je gu­lin­tis. Ki­tas 58 me­tų vy­ras tą pa­ čią die­ną ras­tas mi­ręs sė­din­tis fo­ te­ly­je sa­vo bu­to bal­ko­ne. Dar vie­nas klai­pė­die­tis, ku­riam po ke­lių die­nų bū­tų su­ka­kę 51-eri, ras­tas ne­gy­vas vie­nos sau­go­mos au­to­mo­bi­lių aikš­te­lės sar­go na­ me­ly­je sė­din­tis ant minkš­ta­suo­lio. Tos pa­čios die­nos va­ka­re sa­vo na­ muo­se, lo­vo­je, ar­ti­mie­ji ra­do ne­gy­ vą 50-me­tį. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je ap­tik­ti ne­gy­vi 50-me­tis, 74-erių, 40-ies, 71-erių vy­rai. Dar ke­li stip­rio­sios ly­ties at­sto­vai neiš­gy­ve­no iki sa­vait­ga­lio ir į mor­ gą pa­te­ko dar penk­ta­die­nį. Ga­vo pa­šal­pas ir pen­si­jas

Vi­sais at­ve­jais įvy­kio vie­tą ap­žiū­ rė­ję pa­rei­gū­nai do­ku­men­tuo­se pa­ ra­šė smur­to žy­mių ne­pas­te­bė­ję. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos pa­tru­liai dar­bą po kiek­vie­no mė­ne­sio 10-o­ sios die­nos va­di­na baus­me už ne­ bū­tas nuo­dė­mes. Ga­vę pa­šal­pas bei pen­si­jas mies­to gir­tuok­liai tam­ pa tik­ru po­li­ci­jos ir grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kų gal­vos skaus­mu. Šis sa­vait­ga­lis bu­vo ne išim­tis. Užsp­rin­go ne­suk­ram­tęs mais­to

„Mi­ru­sių­jų gau­sos ne­sie­ja­me nei su mė­nu­lio fa­zė­mis, nei su tam tik­rais

ho­ros­ko­pais. Vei­kiau su pen­si­jų ir pa­šal­pų mo­kė­ji­mu. Tur­būt žmo­nės nu­si­pir­ko ne­ma­žai al­ko­ho­lio ir daug jo su­var­to­jo, – apie ga­li­mas mir­ties prie­žas­tis kal­bė­jo Vals­ty­bi­nės teis­ mo me­di­ci­nos tar­ny­bos Klai­pė­dos sky­riaus va­do­vas Vid­man­tas Ar­mo­ nas. – Ne­re­tai pa­rei­gū­nai su­klys­ta pa­ra­šy­da­mi, kad smur­to po­žy­mių ne­pas­te­bė­ta. Ma­nau, kiek­vie­no žmo­gaus mir­ties is­to­ri­ja bus vis ki­ ta. Ta­čiau nea­be­jo­ti­nai pa­ste­bi­me, kad so­cia­li­niai ne­pri­tek­liai tie­sio­ giai at­si­lie­pia mir­čių gau­sė­ji­mui.“ To­kią sa­vo fra­zę V.Ar­mo­nas iliust­ra­vo vie­no klai­pė­die­čio mir­ ties ap­lin­ky­bė­mis. Vy­ras mi­rė už­ sprin­gęs mais­tu. Me­di­ko tei­gi­mu, že­mė­jant pra­gy­ ve­ni­mo ly­giui, vis ma­žiau žmo­nių

Vid­man­tas Ar­mo­nas:

Nea­be­jo­ti­nai pa­ste­ bi­me, kad so­cia­li­niai ne­pri­tek­liai tie­sio­ giai at­si­lie­pia mir­čių gau­sė­ji­mui. iš­ga­li su­si­tvar­ky­ti dan­tis, val­go pra­ stos ko­ky­bės mais­tą, per­ka kremz­ lė­tą, sun­kiai su­kram­to­mą mė­są. Po sau­sio 1-osios – 42 la­vo­nai

Eks­per­tas abe­jo­ja, ar vy­rų mir­tys ga­li bū­ti sie­ja­mos su ko­kiu nors nuo­du al­ko­ho­li­niuo­se gė­ri­muo­se. Vei­kiau ak­ty­vūs pi­gaus vy­no var­to­to­jai per ke­le­rius me­tus taip pa­ken­kia sa­vo inks­tams bei ke­pe­ nims, kad ne­tru­kus mirš­ta dėl šių or­ga­nų su­si­dė­vė­ji­mo. „Ne­pa­sa­ky­čiau, kad per sa­vait­ ga­lį ke­tu­rio­li­ka mies­te mi­ru­sių vy­ rų yra neįp­ras­tas skai­čius. Per sa­ vai­tės dar­bo die­nas to­kių ve­lio­nių į mū­sų įstai­gą pa­ten­ka nuo 30 iki 40. Re­kor­das, ko ge­ro, bu­vo prieš ke­le­tą me­tų. Pir­mą­ją sau­sio dar­bo die­ną tu­rė­jo­me 42 mi­ru­siuo­sius. Kol kas di­des­nio skai­čiaus ne­pa­ me­nu“, – ti­ki­no V.Ar­mo­nas.

Le­gen­di­nio fil­mo „Sėk­mės džen­tel­me­nai“ frag­men­tus pri­me­nan­ti is­to­ri­ja pri­ver­tė ki­ken­ti net ir vis­ko ma­čiu­ sius tei­sė­sau­gi­nin­kus. Iš na­ mų pa­bė­gę du pen­kio­lik­me­ čiai ap­leis­ta­me pa­sta­te ra­ do mai­šą su pi­ni­gais, ku­riuos taš­kė į kai­rę ir į de­ši­nę, pir­ko au­to­mo­bi­lius. Slėp­tu­vė: šven­to­jiš­kis paaug­lių ras­tus pi­ni­gus nu­spren­

dė su­dė­ti į stik­lai­nį ir už­kas­ti.

Redakcijos archyvo nuotr.

Gro­bis – mai­šas pi­ni­gų As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Įsi­lau­žė ir slė­pė­si

Ta­čiau pa­sa­kiš­kas gy­ve­ni­mas tet­ ru­ko tris die­nas. Iš įspū­din­gos su­ mos bu­vo te­li­kę 166 tūkst. li­tų. Du ne­pil­na­me­čiai bi­čiu­liai iš na­ mų nu­spren­dė spruk­ti, nes ba­lan­ džio 15 d. jie tu­rė­jo vyk­ti į so­cia­li­ za­ci­jos na­mus. „Jie čia pas mus ži­no­mi. Už anks­čiau įvyk­dy­tas va­gys­tes vai­ki­ nai tu­rė­jo va­žiuo­ti į so­cia­li­za­ci­jos na­mus. Šie ne­pil­na­me­čiai iš jau­ nes­nių vai­kų atim­da­vo pi­ni­gus, te­ le­fo­nus“, – aiš­ki­no Pa­lan­gos po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Al­vy­das Kat­kaus­kas. Praė­ju­sį tre­čia­die­nį paaug­liai įsi­ lau­žė į ap­leis­tą na­mą ku­ror­te esan­ čio­je Že­mai­tės gat­vė­je. Kaip ir dau­ ge­lis na­mų Pa­lan­go­je, šis pa­sta­tas pri­klau­so ke­liems sa­vi­nin­kams. Nė vie­nas jų čia ne­gy­ve­na. Paaug­liai ne­gy­ve­na­ma­me na­me ti­kė­jo­si pa­gy­ven­ti ku­rį lai­ką, nes po­li­ci­ja bu­vo pa­skel­bu­si jų paieš­ką. Pu­sė mai­šo pi­ni­gų

Ne­tu­rė­da­mi kuo už­siim­ti jau­nuo­ liai var­tė daik­tus, ap­žiū­rė­jo bu­to už­ka­bo­rius. „Jie pa­tys sa­kė, kad ne­tu­rė­da­mi ką veik­ti var­tė bu­te bu­vu­sias kny­gas ir jo­se ra­do pi­ni­gų. Gal kas pa­li­ko juos, gal pa­mir­šo“, – svars­tė Klai­ pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros 2-ojo

bau­džia­mo­jo per­se­kio­ji­mo sky­riaus pro­ku­ro­rė Sau­lė Puč­kie­nė. Na­mo da­lis pri­klau­so 92 me­tų vil­nie­čiui. Būs­to šei­mi­nin­kas kol kas nė­ra ap­klaus­tas. „Nors pra­ne­ši­mas apie nu­si­ kal­ti­mą nė­ra gau­tas, ta­čiau žmo­ gus pri­si­pa­ži­no, kad tai bu­vo jo vi­ so gy­ve­ni­mo san­tau­pos“, – aiš­ki­no pro­ku­ro­rė. Kol kas pa­rei­gū­nai gūž­čio­ja pe­ čiais ir sun­kiai įsi­vaiz­duo­ja, ko­kią tiks­liai pi­ni­gų su­mą paaug­liai ra­do. „Jie įkliu­vo su li­ku­siais 166 tūkst. li­tų. Kiek iš­švais­tė, kiek pa­me­tė, o gal dar kas ir atė­mė – nė­ra aiš­ ku. Jie juk ne­skai­čia­vo“, – ste­bė­ jo­si pa­rei­gū­nė. Li­tus už­ka­sė dar­že

Pa­lan­giš­kiai, su­vo­kę, kad jų ran­ko­ se at­si­dū­rė jiems sun­kiai su­vo­kia­ mo dy­džio pi­ni­gų su­ma, puo­lė mė­ gau­tis gy­ve­ni­mu. „Paaug­liai lei­do pi­ni­gus, kur tik no­rė­jo. Pir­ko vie­ną au­to­mo­bi­lį, jį su­ dau­žė, ta­da pir­ko ant­rą, nuo­mo­jo­si vieš­bu­tį“, – pa­sa­ko­jo S.Puč­kie­nė. Pa­lan­gos tei­sė­sau­gi­nin­kai pa­tys ne­ti­kė­jo, kad iš pa­žiū­ros ne­pri­žiū­ rė­ta­me ir ap­šiu­ru­sia­me na­me ga­lė­ jo bū­ti to­kio dy­džio pi­ni­gų su­ma. „Su jau­nuo­liais su­si­dė­jęs anks­ čiau de­šimt kar­tų teis­tas Juo­zas Mi­ka­laus­kas per ap­klau­są tvir­ ti­no, kad ant grin­dų na­mo kam­ pe ra­do po­lie­ti­le­no mai­še­lį, ko­kius par­duo­da pre­ky­bos cent­ruo­se, iki

pu­sės pri­grūs­tą pi­ni­gų. Ne­ži­nau, ar tuo ti­kė­ti, ta­čiau jis taip tvir­ti­no“, – pa­sa­ko­jo pro­ku­ro­rė. Už įvai­rius nu­si­kal­ti­mus 14 me­tų jau spė­jęs ka­lė­ji­muo­se pra­leis­ti 31erių J.Mi­ka­laus­kas tuoj pat suuo­dė, kad bi­čiu­lys­tė su paaug­liais jį leng­ vai pra­tur­tins. „Jis šiuos pi­ni­gus nu­si­ve­žė į Šven­tą­ją, kur gy­ve­no, ir už­ka­sė sa­vo dar­že. Tie­sa, prieš tai įdė­jo į stik­lai­nį. Kaip Bu­ra­ti­no nuo­ty­kiai. Po­li­ci­nin­kai jam vi­są dar­žą su­ka­ sė, ieš­ko­da­mi pi­ni­gų“, – kal­bė­jo S.Puč­kie­nė. Gre­sia iki 8 me­tų ne­lais­vė

Pa­lan­gos po­li­ci­nin­kai po įta­ria­mų­ jų su­lai­ky­mo dar tris kar­tus va­žia­ vo į ap­leis­tą na­mą, ta­čiau dau­giau pi­ni­gų ne­be­ra­do. Tri­ju­lė spė­jo pa­si­džiaug­ti leng­vu gy­ve­ni­mu vos tris die­nas. Praė­ju­sį penk­ta­die­nį jie bu­vo su­lai­ky­ti po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nų. Per ap­klau­sas su­lai­ky­tie­ji aiš­ ki­no, kad iš­lei­do apie 20 tūkst. li­ tų, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad ši su­ma ga­ li bū­ti ir di­des­nė. „Nu­ken­tė­ju­sy­sis dar tiks­li­na nuo­sto­lius. Šis ty­ri­mas ne­baig­tas, bus čia dar dar­bo, vei­kiau­siai vyks at­ski­ras ty­ri­mas dėl ki­tų nu­si­kal­ ti­mų“, – tei­gė Pa­lan­gos po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas A.Kat­kaus­kas. S.Puč­kie­nės tei­gi­mu, paaug­liams už di­de­lės ver­tės tur­to va­gys­tę gre­ sia iki 8 me­tų ne­lais­vės.

Gat­ve rie­dė­jo me­ta­lo monst­ras Vil­ki­ko vai­ruo­to­jas žie­di­nė­je san­kry­žo­je pa­me­tė dau­gia­to­ nį grąž­tą. Tik per ste­buk­lą in­ ci­den­to me­tu nie­kas ne­nu­ken­ tė­jo.

Va­kar apie 10.30 val. Tai­kos ir Bal­ ti­jos pro­spek­tų žie­di­nė­je san­kry­ žo­je nuo vil­ki­ko nu­si­ri­to di­džiu­lis grąž­tas, ap­su­ko ra­tą dvie­jų eis­mo

juos­tų gat­vė­je ir su­sto­jo tik už­rie­ dė­jęs ant žo­le ap­so­din­tos ski­ria­ mo­sios juos­tos. Jei­gu tuo me­tu bū­tų va­žia­vu­si ma­ši­na, sun­kias­vo­ris kro­vi­nys bū­ tų jį su­traiš­kęs. Kai į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo Ke­ lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai, vil­ ki­ko vai­ruo­to­jas ban­dė su­ktis iš pa­dė­ties aiš­kin­da­mas, jog pa­ts

su­sto­jo, pa­ste­bė­jęs, kad grąž­tas ga­li iš­kris­ti. Ta­čiau apie ki­to­kias šio įvy­kio ap­lin­ky­bes by­lo­jo žy­ mės ke­lio as­fal­te, liu­di­ju­sios, kaip grąž­tas rie­dė­jo. Ka­dan­gi per in­ci­den­tą bu­vo su­ ga­din­ta ke­lio dan­ga, vai­ruo­to­jui te­ko už­pil­dy­ti eis­mo įvy­kių dek­ la­ra­ci­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Ne­ti­kė­tu­mas: grąž­tas nu­rie­dė­jo nuo sunk­ve­ži­mio ir at­si­dū­rė ant ža­

lio­sios ve­jos. Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko („Bal­ti­cum TV“ lai­dos „Rei­das“) nuo­tr.

9

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 16, 2013

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Pa­va­sa­ris džiu­gi­na ne vi­sus Šil­ta­jam se­zo­nui pra­ si­dė­jus už­klum­pan­ ti blo­ga nuo­tai­ka, dirg­lu­mas, var­gi­nan­ tis ne­ri­mas ar liū­de­ sys – po­žy­miai, sig­ na­li­zuo­jan­tys apie pa­va­sa­ri­nę dep­re­ si­ją. Svar­biau­sia – į šiuos simp­to­mus ne­ nu­mo­ti ran­ka, nes li­ gos ig­no­ra­vi­mas ga­li at­neš­ti skau­džių pa­ sek­mių. Eve­li­na Zen­ku­tė Vei­kia po­ky­čiai

Psi­cho­lo­gė-psi­cho­te­ra­peu­tė Vio­ le­ta Kniukš­tie­nė tei­gia, kad pa­va­ sa­ri­nės dep­re­si­jos at­si­ra­di­mo prie­ žas­tys nė­ra aiš­kios. „Nuo­tai­kos pa­blo­gė­ji­mą ga­li­ma paaiš­kin­ti tuo, kad šiuo me­tu žmo­ gus itin jaut­riai rea­guo­ja į kont­ ras­tą tarp gam­tos ir sa­vęs: gam­ta bun­da, kei­čia­si ir drau­ge nau­jiems da­ly­kams įpa­rei­go­ja žmo­gų. Gam­ tos po­ky­čiai ga­li su­kel­ti pyk­tį, ku­ ris už­gniauž­tas virs­ta dep­re­si­ja. Žmo­nės, iš­gy­ve­nan­tys dep­re­si­ją, di­džią­ją da­lį sa­vo nei­gia­mų jaus­ mų nu­krei­pia ne į ki­tus, o bū­tent į sa­ve: ne­ken­čia sa­vęs, ne­pai­sy­da­ mi sa­vo ga­bu­mų ar ta­len­tų“, – sa­kė psi­cho­lo­gė-psi­cho­te­ra­peu­tė. Anot jos, ne­svar­bu, ko­kie po­ ky­čiai – po­zi­ty­vūs ar ne­ga­ty­vūs – vyks­ta žmo­gaus gy­ve­ni­me, jie bet ko­kiu at­ve­ju su­ke­lia dau­gy­bę jaus­ mų, nes tai na­tū­ra­li žmo­gaus reak­ ci­ja į pa­si­kei­ti­mus. „Gam­tos rit­mo, se­zo­no pa­si­kei­ ti­mas vie­nus žmo­nes vei­kia la­biau, ki­tus – ma­žiau. Vie­niems dep­re­si­ ja iš­si­vys­to dėl su­tri­ku­sios hor­mo­nų pu­siaus­vy­ros, ki­tiems – dėl sun­kių iš­gy­ve­ni­mų, tre­tiems – po per­si­rgtos li­gos. Da­liai žmo­nių ji pa­si­reiš­kia tam tik­rais me­tų lai­kais. Ma­no­ma, kad pa­si­tai­ko ir žmo­nių, jaut­riau rea­guo­ jan­čių į švie­są ar pa­di­dė­ju­sį ši­lu­mos kie­kį. Įta­kos se­zo­ni­nei dep­re­si­jai ga­li da­ry­ti ir pa­va­sa­ri­nė vi­ta­mi­nų sto­ka“, – kal­bė­jo V.Kniukš­tie­nė. Spau­džia ap­lin­ka

Paš­ne­ko­vė tei­gė, kad vie­ni­ši žmo­ nės pa­va­sa­rį, kaip ir šven­čių me­tu, la­biau pa­jun­ta sa­vo vie­nat­vę.

Sig­na­lai: kai žmo­gaus ne­džiu­gi­na at­bun­dan­ti gam­ta, o at­virkš­čiai – api­ma pra­sta nuo­tai­ka, liū­de­sys, jau­čia­mas mie­guis­tu­mas ar­ba kan­ki­na ne­

mi­ga, ver­ta su­si­rū­pin­ti ir kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tus.

„Jei žmo­gus ne­pa­ten­kin­tas sa­ vi­mi, ne­rea­li­zuo­ja sa­vo troš­ki­mų ir no­rų – tai bun­dan­ti gam­ta, il­ges­nės die­nos, au­ga­lų žy­dė­ji­mas, daž­niau ma­to­mos lai­min­gos jau­nos po­re­ lės ar ma­mos su vai­kais iš­ryš­ki­na kont­ras­tą ir ke­lia nei­gia­mus jaus­ mus. Be to, šiuo­lai­ki­nė ko­mer­ci­nė ap­lin­ka nuo­lat ra­gi­na at­si­nau­jin­ ti, keis­tis. Siū­lo įvai­rias pra­mo­gas gam­to­je, vi­lio­ja ato­sto­gų pa­siū­ly­ mais“, – dės­tė spe­cia­lis­tė. Blo­ga pa­va­sa­ri­nė nuo­tai­ka ga­ li ka­muo­ti ir to­kį žmo­gų, ku­ris, re­ gis, di­des­nių pro­ble­mų gy­ve­ni­me ne­tu­ri. „Jei mes ma­žiau pa­si­ti­ki­me sa­vi­ mi, esa­me lin­kę sa­ve nu­ver­tin­ti, daž­ nai jau­čia­me kal­tę, ne­ri­mau­ja­me dėl atei­ties, pa­va­sa­rio po­ky­čiai ga­li tik su­stip­rin­ti nei­gia­mus iš­gy­ve­ni­mus. Kai žmo­gaus ne­džiu­gi­na pail­gė­ju­ si die­na, at­bun­dan­ti gam­ta, sau­lės ener­gi­ja, o at­virkš­čiai – api­ma pra­sta nuo­tai­ka, liū­de­sys, er­zi­na įpras­ti da­ ly­kai, jau­čia­mas mie­guis­tu­mas ar­ba

pa­si­reiš­kia ne­mi­ga, pa­ste­bi­mas silp­ nu­mas ir nuo­la­ti­nis nuo­var­gis, ver­ta su­si­rū­pin­ti ir kreip­tis pa­gal­bos į spe­ cia­lis­tus“, – kal­bė­jo psi­cho­lo­gė-psi­ cho­te­ra­peu­tė.

Blo­ga pa­va­sa­ri­nė nuo­tai­ka ga­li ka­ muo­ti ir to­kį žmo­gų, ku­ris, re­gis, di­des­ nių pro­ble­mų gy­ve­ ni­me ne­tu­ri.

Pa­gal­ba bū­ti­na

Pa­sak spe­cia­lis­tės, pa­ju­tus mi­nė­ tus po­žy­mius ne­rei­kė­tų bėg­ti nuo sa­vęs, nuo nei­gia­mų emo­ci­jų, min­ čių, nes jaus­mai yra pa­ts tik­riau­sias in­di­ka­to­rius, ku­ris nie­ka­da ne­me­ luo­ja. „Svar­bu ne­si­steng­ti ap­gau­ti sa­ vęs bė­gant į pseu­do­po­zi­ty­vų mąs­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

ty­mą, ak­lai pa­si­ne­riant į dar­bus ar ti­kin­tis, jog lai­kas kaž­ką pa­keis. Svar­bu priim­ti sa­vo iš­gy­ve­ni­mus“, – sa­kė V.Kniukš­tie­nė. Pa­sak jos, ver­tin­ga pa­si­kal­bė­ti su ar­ti­mu žmo­gu­mi, o jei to­kio nė­ra, ga­li­ma pa­skam­bin­ti ne­mo­ka­mu, vi­są pa­rą vei­kian­čiu „Vil­ties li­ni­ jos“ te­le­fo­nu, kur žmo­gų iš­klau­sys ir su­teiks emo­ci­nę pa­ra­mą tuo me­ tu bu­din­tis kon­sul­tan­tas. Iš­si­kal­bant apie tai, kas sle­gia, ma­žė­ja vi­di­nė įtam­pa, pa­vyks­ta su­vok­ti sa­vo iš­gy­ve­ni­mus, jaus­ mus, tuo­met ge­rė­ja sa­vi­jau­ta, ky­la dau­giau min­čių, kaip to­liau elg­tis.

Dep­re­si­jos po­žy­miai

Pa­de­da užim­tu­mas

ja, ne­ga­lė­ji­mas priim­ti spren­di­mų;

„No­rint iš­veng­ti li­gos re­ko­men­ duo­ja­ma kuo dau­giau lai­ko skir­ti šir­džiai ma­lo­niai veik­lai, daž­niau su­si­tik­ti su ar­ti­mais žmo­nė­mis, ne­pikt­nau­džiau­ti al­ko­ho­liu, svei­ kai mai­tin­tis, iš­si­mie­go­ti, dau­ giau lai­ko pra­l eis­t i gam­to­je.

11

blo­ga nuo­tai­ka; su­ma­žė­jęs su­si­do­mė­ji­mas veik­la,

ku­ri iki tol pa­ti­ko; nuo­var­gis ar ener­gi­jos sto­ka; su­ma­žė­jęs sa­vęs ver­ti­ni­mas ir pa­

si­ti­kė­ji­mas sa­vi­mi; kal­tės ir sa­vęs nu­ver­ti­ni­mo idė­

jos; atei­ties bai­mė ir ne­ri­mas; su­si­lpnė­ju­si dė­me­sio kon­cent­ra­ci­ su­tri­kęs mie­gas (ne­mi­ga ar mie­

guis­tu­mas); su­tri­kęs ape­ti­tas (su­ma­žė­jęs ar pa­

di­dė­jęs); ky­lan­čios min­tys apie mir­tį ar­ba

sa­vi­žu­dy­bę.

10

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 16, 2013

rubrika sveikata

Bluž­nį pa­ša­lin­o per skylutę Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je pir­ mą kar­tą Lie­tu­vo­je at­lik­ta bluž­nies pa­ša­li­ni­mo la­pa­ros­ko­pi­nė ope­ra­ ci­ja per vie­ną sky­lu­tę. Kė­lė grės­mę gy­vy­bei

25 me­tų Kęs­tu­tis Ab­ru­tis ta­po pir­ muo­ju pa­cien­tu, ku­riam at­lik­ta ši ma­žiau in­va­zy­vi la­pa­ros­ko­pi­nė ope­ra­ci­ja. Jau­nam vy­rui pa­ša­lin­ ti bluž­nį pri­rei­kė dėl prieš ke­le­rius me­tus už­klu­pu­sios krau­jo li­gos. Įp­ras­tai bluž­nis ko­vo­ja su į or­ ga­niz­mą pa­ten­kan­čiais sve­ti­mais ken­kė­jais, ta­čiau dėl tam tik­rų au­ toi­mu­ni­nių pro­ce­sų pra­de­da kenk­ ti sa­vam or­ga­niz­mui. Ji su­ma­ži­na trom­bo­ci­tų kie­kį, tad žmo­gui ky­la bė­dų dėl krau­jo kre­šu­

Lie­tu­vo­je bluž­nis per sky­lu­tę pa­ša­lin­ ta pir­mą kar­tą, nors ki­ti or­ga­nai ar iš­var­ žos to­kiu bū­du ša­ li­na­mos ne tik Jū­ri­ nin­kų li­go­ni­nė­je. mo. To­kia si­tua­ci­ja yra pa­vo­jin­ga ir ga­li pri­šauk­ti mir­tį. Prieš ke­le­rius me­tus su­ži­no­jęs, kad ser­ga sun­kia krau­jo li­ga, Kęs­ tu­tis ti­ki­si, jog po šios ope­ra­ci­jos jo sa­vi­jau­ta pa­ge­rės ir trom­bo­ci­tų nai­ki­ni­mas bus su­stab­dy­tas. Dvi va­lan­das tru­ku­si ope­ra­ci­ja bu­vo at­lik­ta praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį. Jau ki­tą die­ną po jos pa­cien­tas ga­ lė­jo vaikš­čio­ti. Pak­laus­tas, kaip jau­čia­si, K.Ab­ ru­tis ne­tuš­čia­žo­džia­vo: „Pui­kiai!“ Šian­dien Kęs­tu­tis, ne­kant­ra­vęs kuo grei­čiau pa­lik­ti li­go­ni­nę, jau ga­lės grįž­ti na­mo pas sa­vo šei­mą – žmo­ną ir 11 mė­ne­sių sū­nų. Chi­rur­gui sun­kiau

Kaip pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos jū­ri­nin­ kų li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos kli­ni­kos ve­dė­jas Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas, bluž­nies pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jos per vie­ną sky­lu­tę pa­sau­ly­je pra­dė­ tos da­ry­ti 2009–2010 me­tais.

Lie­tu­vo­je bluž­nis per sky­lu­tę pa­ ša­lin­ta pir­mą kar­tą, nors ki­ti or­ga­ nai ar iš­var­žos to­kiu bū­du ša­li­na­ mos ne tik Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je, bet ir dau­ge­ly­je ki­tų gy­dy­mo įstai­gų. Kar­tu su ko­le­go­mis – Ab­do­ mi­n a­l i­n ės chi­r ur­g i­jos sky­r iaus ve­d ė­j u Mar­ty­n u So­ko­l o­v u ir chi­rur­gu Auš­riu Ged­gau­du – pir­ mą­jį pa­cien­tą to­kiu bū­du ope­ra­vęs A.Raz­ba­daus­kas pri­pa­ži­no, kad šis me­to­das yra su­dė­tin­ges­nis nei la­ pa­ros­ko­pi­nė ope­ra­ci­ja per ke­tu­rias sky­lu­tes. Nors chi­rur­gui šiuo at­ve­ju su­dė­ tin­giau, ta­čiau pa­cien­tui leng­viau. Jis ma­žiau trau­muo­ja­mas, pa­ti­ ria ma­žiau skaus­mo, rei­kia ma­žiau nu­skaus­mi­na­mų­jų vais­tų, lie­ka ma­žiau ran­dų. „No­rint ope­ruo­ti per vie­ną sky­ lu­tę gy­dy­to­jui rei­kia dau­giau pa­ tir­ties ir įgu­di­mo val­dant inst­ru­ men­tus. Bet pri­si­mi­nus pir­mą­sias la­pa­ros­ko­pi­nes ope­ra­ci­jas iš pra­ džių taip pat ne­bu­vo pa­to­gu“, – pri­si­mi­nė Chi­rur­gi­jos kli­ni­kos ve­ dė­jas. Bluž­nies pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ jos la­pa­ros­ko­pi­niu bū­du pra­dė­tos 2000 me­tais. Pa­di­dė­ja net 20 kar­tų

Šis or­ga­nas ša­li­na­mas, kai pa­cien­ tas ser­ga kai ku­rio­mis krau­jo li­go­ mis. Tuo­met bluž­nis, užuo­t sau­go­ ju­si or­ga­niz­mą nuo sve­tim­kū­nių, pra­de­da jam kenk­ti. Jei­gu gy­dy­to­jams he­ma­to­lo­gams ne­pa­vyks­ta įveik­ti li­gos vais­tais, ta­da siū­lo­ma ša­lin­ti bluž­nį. Per me­tus Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nė­je at­lie­ka­ma apie 30–40 bluž­nies ša­li­ni­mo ope­ra­ci­jų. Uos­ ta­mies­ty­je jos at­lie­ka­mos tik šio­je gy­dy­mo įstai­go­je, kur yra He­ma­to­ lo­gi­jos sky­rius. Kaip pa­ste­bi gy­dy­to­jas, žmo­ nės kar­tais klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ ja, kad bluž­nis da­ly­vau­ja virš­ki­ni­ mo pro­ce­se. Ta­čiau iš tik­rų­jų tai yra krau­jo­ da­ros or­ga­nas, da­ly­vau­jan­tis imu­ ni­te­to for­ma­vi­me. Nor­ma­li bluž­nis įpras­tai sve­ria nuo 70 iki 200 g, bet kar­tais ji ga­ li pa­di­dė­ti net 20 kar­tų. Pa­di­dė­ ju­si bluž­nis ga­li sver­ti net iki tri­jų ki­log­ra­mų ir užim­ti vi­są kai­rę pil­ vo pu­sę.

Pa­ta­ri­mas: pa­va­sa­rį pir­mo­sios pa­si­ro­do dil­gė­lės, po jų – ki­tos vi­ta­mi­nais, chlo­ro­fi­lu, ka­ro­ti­nu, ki­to­mis vi­sa­

ver­tė­mis me­džia­go­mis dos­nios žo­lės, ku­rias pa­ta­ria­ma rink­ti ir var­to­ti mais­ tui.

Pie­vo­se – svei­ka­tos dai­gai Ry­gos liau­dies me­di­ci­nos ins­ti­tu­to di­rek­to­rė, žo­li­nin­kė Il­zė Jan­ so­nė tei­gia, kad vi­sos žmo­nių li­gos – ne­tin­ka­mos mi­ty­bos pa­sek­ mė. O la­biau­siai mus nuo­di­jan­tys pro­duk­tai yra bal­ta­sis cuk­ rus, drus­ka ir mil­tai. Eve­li­na Zen­ku­tė Se­no­vė­je svei­kes­ni

Dau­ge­lis žmo­nių gal­vo­ja, kad vė­ žys, aler­gi­jos, in­sul­tai ir in­fark­tai mus iš­tin­ka neiš­ven­gia­mai, o pra­ sta sa­vi­jau­ta se­nat­vė­je – na­tū­ra­lus da­ly­kas. Anot I.Jan­so­nės, se­no­vė­je žmo­ nės gy­ve­no ge­ro­kai svei­kiau, o jų gy­ve­ni­mo truk­mė bu­vo il­ges­nė nei mū­sų. Pag­rin­di­nė pui­kios svei­ka­ tos są­ly­ga – kas­die­ni­nį mū­sų mais­ tą priar­tin­ti prie to, ku­rį var­to­jo mū­sų se­no­liai. Se­no­vė­je Bal­ti­jos ša­ly­se gy­ve­ nę žmo­nės mais­tui var­to­jo dau­ giau nei 100 lau­ki­nių au­ga­lų – ne tik uo­gas, gry­bus, rūgš­ty­nes, bet ir me­džių, krū­mų žie­vę, la­pus, ža­lu­ my­nus, lau­ki­nių au­ga­lų šak­nis, gi­ les, ka­du­gių uo­gas ir net mil­tus iš spyg­lių. Lau­ki­niai au­ga­lai pa­dė­da­vo iš­ lai­ky­ti ge­rą krau­jo su­dė­tį, stip­rias krau­ja­gys­les, stu­bu­rą ir są­na­rius, tai yra pui­kią fi­zi­nę svei­ka­tą, gu­vų pro­tą ir suau­gu­siems, ir vai­kams. Aki­niai ta­da bu­vo re­te­ny­bė. Prieš 150 me­tų gy­ve­nę žmo­nės ne­si­rgo os­teo­po­ro­ze ir os­teo­chond­ro­ze. Lau­ki­niai au­ga­lai or­ga­niz­mui ir iki šiol tei­kia na­tū­ra­lias mi­ne­ra­li­ nes me­džia­gas, vi­ta­mi­nus ir mik­ roe­le­men­tus, ypač – ge­le­žį, si­li­ cį ir va­rį. Sie­kiant ge­ros svei­ka­tos ir sa­vi­ jau­tos ne­rei­kė­tų pa­mirš­ti ir to, jog mū­sų mi­ty­ba tu­ri bū­ti ar­ti­ma mū­ sų kli­ma­to zo­nai. „Te­gul ry­žius val­go Ry­tų ša­lių žmo­nės“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Prob­le­mos dėl ka­sos

Nau­jo­vė: pir­ma­jam pa­cien­tui ope­ra­ci­ją nau­juo­ju bū­du at­li­ko A.Raz­

ba­daus­kas, M.So­ko­lo­vas ir A.Ged­gau­das.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Anot I.Jan­so­nės, žmo­gus pa­sens­ ta tuo­met, kai de­ge­ne­ruo­ja jo en­ dok­ri­ni­nė sis­te­ma bei prie­ki­nė ka­ sos da­lis. La­bai svar­bu ger­ti kuo dau­giau ber­žų, lau­ki­nių ar kul­tū­ri­nių au­

ga­lų sul­čių, val­gy­ti įvai­rių sėk­lų, gry­bų, me­džių žie­vės. Žo­li­nin­kė svar­biau­sią dė­me­ sį ski­ria ka­sos dar­bui. Anot jos, jei ka­sa yra dis­funk­ci­nė, tuo­met ga­li­ ma su­si­rgti dau­gy­be li­gų. „No­rė­da­mi pa­lai­ky­ti pui­kų ke­ pe­nų ir ka­sos dar­bą, tu­ri­me val­ gy­ti ro­pes, ri­di­kus, mū­sų kli­ma­to zo­no­je au­gan­čias uo­gas. Be to, ne­ pa­mirš­ti stam­baus ma­li­mo – ru­gių, kvie­čių, mie­žių, avi­žų – ko­šių, taip pat var­to­ti gri­kių ir mie­žių. Į sa­vo mi­ty­bos ra­cio­ną rei­kė­tų įtrauk­ti ir ka­na­pių, li­nų sė­me­nų, aguo­nų,

rau­gin­ta – ber­žų su­la, bu­ro­kė­liais, agur­kais, ko­pūs­tais. Inks­tams bū­ ti­ni vi­si tie pa­tys mais­to pro­duk­ tai, kaip ir ke­pe­nims, ta­čiau ypač rei­kė­tų ne­pa­mirš­ti uo­gų, pet­ra­žo­ lių šak­nų, kmy­nų ir vi­sų lau­ki­nių au­ga­lų. Kal­bant apie en­dok­ri­ni­nę sis­te­mą bū­ti­na pa­mi­nė­ti tai, kad ši sis­te­ma „ne­si­mai­ti­na“ nei mė­sa, nei bul­vė­mis, nei duo­na. Jai rei­ka­ lin­ga au­ga­lų bioe­ner­gi­ja – gy­vas, ne­vir­tas, ne­sal­din­tas, ne­sū­dy­tas ir ne­ma­ri­nuo­tas mais­tas“, – sa­kė I.Jan­so­nė. Svar­bu se­zo­nas

Il­zė Jan­so­nė:

Te­gul ry­žius val­go Ry­tų ša­lių žmo­nės. Ne vel­tui mums nė­ra ska­nūs im­por­ti­niai vai­siai ar uo­gos.

mo­liū­gų, sau­lėg­rą­žų sėk­lų, rie­šu­ tų, džio­vin­tų uo­gaų, obuo­lių. Kas­ dien pa­ta­ria­ma iš­ger­ti 2 lit­rus ty­ ro gy­vo van­dens, 2 lit­rus žo­le­lių, o ypač gel­to­nai žy­din­čių (me­det­kų, pie­nių, kat­pė­dė­lių) – ar­ba­tų. Ga­ mi­nant mais­tą bū­ti­na nau­do­ti vi­ sų rū­šių šak­nis – ci­ko­ri­ją, da­gi­lius, aje­rus, pie­nes, gi­les ir kaš­to­nus. Be to, kas­dien pra­var­tu iš­ger­ti ir vie­ną puo­du­ką pe­ly­nų ar­ba­tos“, – pa­ta­ ria lat­vių ži­niuo­nė. Pa­sak jos, pa­va­sa­rį ke­pe­nys la­bai lau­kia kle­vų, ber­žų su­los ir pir­mų­ jų pa­va­sa­ri­nių chlo­ro­fi­lo au­ga­lų – meš­ki­nio čes­na­ko, apy­nių, vėd­ ry­nų, pie­nių, rūgš­ty­nių, garš­vų, žliū­gių, rak­ta­žo­lių, asiūk­lių, var­ pu­čio, kle­vo ir lie­pos la­pų, kiš­kio ko­pūs­tų, ba­la­nų sa­lo­tų. „Ke­pe­nys džiaug­sis vis­kuo, kas kar­tu, ašt­ru ir na­tū­ra­liai rūgš­tu ar

Paš­ne­ko­vė ti­ki­na, kad ren­kan­tis mais­to pro­duk­tus re­ko­men­duo­ja­ma at­si­žvelg­ti ir į esa­mą me­tų lai­ką. „Pa­va­sa­r į pa­g rin­d i­n į dė­m e­ sį pra­var­tu skir­ti ža­lu­my­nams. Juo­se gau­su vi­ta­mi­nų, chlo­ro­fi­ lo, ka­ro­ti­no, vi­sa­ver­čių bal­ty­mi­ nių me­džia­gų. Pa­va­sa­rį pir­mo­sios pa­si­ro­do dil­gė­lės. Net­ru­kus po jų – ir garš­vos. Jau­nus garš­vos la­ pus var­to­ki­te sa­lo­toms, sriu­boms ar ty­rėms. Taip pat ne­pa­mirš­ki­te pie­nių, iš ku­rių ga­li­ma pa­ga­min­ti sa­lo­tas su svo­gū­nų laiš­kais, rūgš­ ty­nė­mis ar ki­tais ža­lu­my­nais“, – sa­kė ži­niuo­nė. Anot jos, bir­že­lio mė­ne­sį vis dar val­go­mi lau­ki­niai ža­lu­my­nai, bet į va­sa­ros me­niu pri­va­lo­ma įtrauk­ ti po­mi­do­rus, agur­kus ir bu­ro­kė­ lių la­pus. „Val­go­me ri­di­kė­lius ir sa­lo­tas, pi­pir­mė­tes, kra­pus ir vi­sas to se­ zo­no uo­gas. Re­ko­men­duo­ja­ma jų su­var­to­ti apie 3 lit­rus. Ypač bal­tų­ jų, juo­dų­jų ir rau­do­nų­jų ser­ben­tų, mė­ly­nių, ag­ras­tų, avie­čių. Rugp­ jū­tis ir rug­sė­jis at­ne­ša ger­vuo­ges, vy­nuo­ges, kriau­šes ir obuo­lius. Bet di­džiau­sią džiaugs­mą or­ga­niz­mui su­tei­kia žir­ne­liai ir pu­pos“, – kal­ bė­jo I.Jan­so­nė. Ru­de­nį sku­biai rei­kė­tų val­gy­ti tai, ko ne­ga­li­ma iš­lai­ky­ti per žie­mą.

11

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 16, 2013

sveikata

Pa­va­sa­ris džiu­gi­na ne vi­sus Nus­ta­ty­ta, kad žmo­nės, 9 ku­rie bent 45 mi­nu­tes kas­dien pra­lei­džia gry­na­me ore, pa­

si­žy­mi ge­res­ne nuo­tai­ka“, – kal­bė­jo psi­cho­lo­gė-psi­cho­te­ra­peu­tė. Anot spe­cia­lis­tės, jei liū­de­sys ir nu­si­vy­li­mas už­si­tę­sia ke­lias sa­vai­ tes ir il­giau, ne­be­si­no­ri im­tis veik­ los, ku­ri anks­čiau džiu­gi­no, pa­kin­ ta mie­go re­ži­mas ir ape­ti­tas, no­ri­si

svai­gin­tis al­ko­ho­liu, ky­la min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę – bū­ti­na ieš­ko­ ti pa­gal­bos. La­bai svar­bu pa­si­kon­sul­tuo­ti su psi­chi­kos svei­ka­tos spe­cia­lis­tu tie­ sio­giai. Ga­li­ma kreip­tis į sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ją ar psi­chiat­rą, taip pat ga­li­ma ieš­ko­ti ir pri­va­čiai dir­ban­ čių psi­cho­lo­gų, psi­cho­te­ra­peu­tų ar psi­chiat­rų pa­gal­bos.

Psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos tar­ny­bos „Jau­ni­mo li­ni­ja“ – 8 800 28 888

„Pa­gal­bos mo­te­rims li­ni­ja“ – 8

(pa­gal­bą vi­są pa­rą tei­kia sa­va­no­riai).

800 66 366 (pa­gal­bą kas­dien tei­kia sa­va­no­riai ir psi­chi­kos svei­ka­tos pro­fe­sio­na­lai, dar­bo lai­kas – 10.00– 21.00 val.).

„Vai­kų li­ni­ja“ – 116 111 (pa­gal­bą kas­

dien tei­kia sa­va­no­riai, dar­bo lai­kas – 11.00–21.00 val.).

Pri­va­lo­ma: tir­da­mi žar­ny­no pa­ra­zi­tų pa­pli­ti­mą vai­kų dar­že­liuo­se, hi­

gie­nis­tai tu­ri gau­ti raš­tiš­ką tė­vų su­ti­k i­mą.

Ko­vą su pa­ra­zi­tais slo­pi­na for­ma­lu­mai

„Li­ni­ja Do­ve­ri­ja“ – 8 800 77 277 „Vil­t ies li­n i­j a“ , psi­c ho­l o­g i­n ė pa­

gal­ba suau­g u­siems – 116 123 (pa­gal­ bą kas­d ien vi­są pa­rą tei­kia sa­va­n o­ riai ir psi­c hi­kos svei­ka­tos pro­fe­sio­ na­lai).

(pa­gal­ba nuo pir­ma­die­nio iki penk­ta­ die­nio paaug­liams ir jau­ni­mui tei­kia­ ma ru­sų kal­ba, dar­bo lai­kas – 16.00– 20.00 val.).

Mįslė: V.Kniukš­tie­nė tei­gia, kad

pa­va­sa­ri­nės dep­re­si­jos at­si­ra­di­ mo prie­žas­tys nė­ra aiš­kios.

Ar teisėtos priemokos gydymo įstaigose?

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai pra­dė­jo ty­ri­mus dėl spa­li­nu­ kių. Užk­ra­to hi­gie­nis­tai ieš­ko vai­kų dar­že­ liuo­se. Ta­čiau ty­ri­mus at­lie­ka tik tuo at­ve­ ju, jei yra raš­tiš­kas tė­vų su­ti­ki­mas. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa (toliau tekste Klaipėdos TLK) gau­ na daug pacientų skundų dėl prie­ mokų už atliktus tyrimus ar suteik­ tas gydymo paslaugas bei medika­ mentų pirkimo gydantis pirminės asmens sveikatos priežiūros ar sta­ cionarinėje gydymo įstaigoje.

Norime priminti, kad apdraustiesiems asmens sveikatos priežiūros paslaugos gydymo įstaigose, turinčiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis dėl gydymo paslaugų išlaidų apmokėjimo, yra teikiamos nemokamai, t.y. apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau tekste PSDF) biudžeto lėšų. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos sistemos įstatymo III dalies II skyriaus 49 straipsnio 5 punktu ir Lietuvos Respublikos Sveikatos draudimo įstatymo 10 straipsnio 5 punktu, už pacientams teikiamas ir iš PSDF biudžeto apmokamas paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones priemokos ar papildomas mokestis iš pacientų gali būti imamas tik tais atvejais, kai pacientai, turintys teisę į iš PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamas paslaugas, savo iniciatyva arba gydančiam gydytojui rekomendavus pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas, procedūras, vaistus ar medicinos pagalbos priemones, nei Lietuvos Respublikoje yra taikomi pagal nustatytas gydymo metodikas, bei papildomas paslaugas ar procedūras. Paciento pasirinkimas turi būti konkrečiai įvardytas (dokumentuojant, kokios paslaugos, medžiagos, procedūros, vaistai ar medicinos pagalbos priemonės pasirenkamos) ir patvirtintas paciento ir gydytojo parašais asmens sveikatos istorijoje ar gydymo stacionare ligos istorijoje.

Šiais atvejais pacientai į asmens sveikatos priežiūros įstaigos (toliau tekste ASPĮ) kasą patys sumoka brangiau kainuojančių paslaugų, medžiagų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių faktinių kainų ir PSDF biudžeto lėšomis kompensuojamų paslaugų, medžiagų, procedūrų, vaistų ar medicinos pagalbos priemonių bazinių kainų skirtumą arba papildomų paslaugų ar procedūrų kainą. Mokėjimo dokumentų, patvirtinančių sumokėtos kainos skirtumą, įrašai saugomi paciento ligos istorijoje ir ASPĮ apskaitos dokumentuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. liepos 30 d. įsakymo Nr. 357 „Dėl mokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo, kainų nustatymo ir jų indeksavimo tvarkos bei šių paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos“ 11 ir 12 punktais, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo privalo užtikrinti, kad pacientai būtų informuoti apie mokamų paslaugų teikimo tvarką ir galėtų naudotis mokamomis sveikatos priežiūros ir ne medicinos paslaugomis, kurios yra teikiamos jo vadovaujamoje sveikatos priežiūros įstaigoje. Pacientams matomoje vietoje (registratūroje, priėmimo ir kitų skyrių informaciniuose stenduose) skelbti mokamų paslaugų kainas ir apmokėjimo už jas tvarką. Suteikiant pacientui mokamą paslaugą, informuoti jį apie paslaugas ar naudojamų medžiagų bei kitų priemonių kainą, jeigu jos neįtrauktos į bendrą paslaugos kainą. Taip pat turi sudaryti galimybę pacientams susipažinti su kainynu ar jo dalimi, užtikrinti (garantuoti) įstaigoje teikiamų mokamų paslaugų kokybę, organizuoti mokamų paslaugų teikimo tvarką, parengti apskaitos ir atskaitomybės dokumentus ir teisės aktų nustatyta tvarka vykdy-

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

ti šių paslaugų apskaitą ir finansinę atskaitomybę. Sveikatos priežiūros įstaigos vadovas privalo nustatyti, kaip įstaigoje teikiamos bei organizuojamos mokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, ir užtikrinti šios tvarkos vykdymą. Už mokamų paslaugų teikimo ir apmokėjimo tvarkos pažeidimus ar nevykdymą atsakingas sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Gerbiami pacientai, patekus į gydymo įstaigą, prašome nepasirašyti prašymo (sutikimo), kuriame rašoma, kad Jūs sutinkate mokėti už tyrimus bei nusipirkti vaistus ar medicinos pagalbos priemones. Pasirašius tokį prašymą (sutikimą), Jūs sumokėsite visą Jums siūlomo tyrimo bei vaistų ar medicinos pagalbos priemonių kainą, ir pinigai Jums nebus grąžinami. Jei Jums ASPĮ gydymo paslaugos buvo teiktos pažeidžiant aukščiau minėtų teisės aktų reikalavimus, pirmiausia prašome kreiptis į ASPĮ vadovą ar administraciją. Kartu reikėtų turėti dokumentus (čekius, sąskaitas-faktūras), įrodančius, kad Jums buvo teiktos mokamos paslaugos. Jūsų sumokėtus pinigus, jei tai buvo atlikta pažeidžiant teisės aktus, gali grąžinti tik ta ASPĮ, kurioje Jums buvo suteiktos mokamos paslaugos. Nepavykus ASPĮ administracijoje išspręsti problemos, galite kreiptis į Klaipėdos TLK. Pateikus prašymą, Klaipėdos TLK Kontrolės ir ekspertizės skyriaus vyriausieji specialistai atliks Jūsų medicininės dokumentacijos ir suteiktų paslaugų pateikimo apmokėjimui Klaipėdos TLK patikrinimą. Jūs būsite raštu informuotas apie nustatytus pažeidimus. Taip pat apie ASPĮ nustatytus pažeidimus Klaipėdos TLK informuos ASPĮ steigėjus ir Sveikatos apsaugos ministeriją. Klaipėdos teritorinė ligonių kasa Užs. 1099725

Ty­ri­mai dėl spa­li­nu­kių

„Ty­ri­mus ima lop­še­lių-dar­že­lių dar­buo­to­jos. Mes tik pa­de­da­me juos or­ga­ni­zuo­ti. Ty­ri­mai ne­mo­ka­mi. Jei ap­tin­ka­me už­kra­tą, vai­kas siun­čia­ mas pas sa­vo pe­diat­rą, ku­ris ski­ria gy­dy­mą“, – sa­kė Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­ mų­jų li­gų pro­fil­ ak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­dė­ja Ona So­ko­lo­va. Da­lis tė­vų esą su­tin­ka, kad bū­tų iš­tir­ti jų vai­kai dėl spa­li­nu­kių, ki­ ti ne­su­tin­ka. Pas­ta­rų­jų vai­kai ne­ ti­ria­mi, ta­čiau bū­tent jie ga­li bū­ti po­ten­cia­lūs li­gos ne­šio­to­jai.

Ona So­ko­lo­va:

Mes ne­ga­li­me pri­ vers­ti, kad tė­vai su­ tik­tų at­lik­ti ty­ri­mus. Anks­čiau tir­da­vo­me vi­sus, da­bar to da­ry­ti ne­ga­li­me.

Prieš­nuo­dis – hi­gie­na

Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, di­džiau­sias už­k ra­to prie­š as – hi­g ie­n a. Yra dar­že­lių, kur vai­kai daž­nai plau­ na ran­kas, daž­nai kei­čia­ma jų pa­ ta­ly­nė, va­lo­mi žais­lai ir bal­dai, vai­kai mie­ga kiek­vie­nas sa­vo lo­ vo­se. To­kiais at­ve­jais esą už­si­ krės­ti spa­li­nu­kė­mis ma­žes­nė ti­ ki­my­bė. Anot hi­g ie­n is­t ų, kai ku­r io­se iki­m o­k yk­l i­n ė­se įstai­go­se kiek­ vie­nais me­tais su­si­rgi­mų ma­žė­ ja, ki­to­se – ne. Šie duo­me­nys ir­gi tam tik­ras vai­kų dar­že­lio hi­gie­nos ro­dik­lis.

Kas yra spa­li­nu­kės Spa­li­nu­kės – pa­ra­zi­ti­nės kir­mė­

lės, la­biau­siai pa­pli­tu­sios pa­sau­ly­ je. Tai – bals­vos ne­di­de­lės kir­mė­ ly­tės, pa­ra­zi­tuo­jan­čios žmo­gaus kū­ne, daž­niau­siai ka­muo­jan­čios vai­kus. Dy­džiu (3–12 mm) jos pri­me­na spa­

lius, li­nų stie­be­lių da­lis, iš čia ir ki­lo jų lie­tu­viš­kas pa­va­di­ni­mas. Vie­na kir­mė­lė su­bran­di­na 11–16

„Mes ne­ga­li­me pri­vers­ti, kad tė­ vai su­tik­tų at­lik­ti ty­ri­mus. Anks­ čiau tir­da­vo­me vi­sus, da­bar to da­ ry­ti ne­ga­li­me. Jei­gu tė­vai ne­no­ri ži­no­ti, ar jų vai­kai ser­ga, tai – jų rei­ka­las“, – tei­gė O.So­ko­lo­va.

tūkst. kiau­ši­nė­lių. Jų pa­vir­šius yra lip­nus. Jie pri­kim­ba prie odos, ją dir­gin­da­mi, o kai žmo­gus pra­de­da ka­sy­tis, pa­ten­ka ant jo pirš­tų ir į pa­ na­ges. Kiau­ši­nė­liai ga­li pri­kib­ti prie apa­ti­

Įž­vel­gia dar­bo trū­ku­mų

Bū­tent to­dėl, kad nuo žar­ny­no pa­ ra­zi­to ne­ti­ria­mi vi­si vai­kų dar­že­lių ma­žy­liai, svei­kų vai­ku­čių tė­vai ma­ no, kad ko­va su spa­li­nu­kė­mis ne­ pras­min­ga. Esą pa­svei­kęs vai­kas ga­li vėl leng­vai už­si­krės­ti, nes nie­ kas ne­ži­no, kiek neiš­tir­tų ma­žy­lių už­si­krė­tę tais pa­ra­zi­tais. Pa­sak O.So­ko­lo­vos, tė­vai at­sa­ko už sa­vo vai­ko svei­ka­tą. Spe­cia­lis­tė įspė­jo, kad ne­gy­do­mam vai­kui il­ gai­niui ga­li iš­si­vys­ty­ti įvai­rios aler­ gi­jos ar ki­ti svei­ka­tos su­tri­ki­mai.

nių rū­bų ar pa­ta­ly­nės, iš ten kar­tu su dul­kė­mis pa­sklis­ti į ap­lin­ką, nu­sės­ti ant įvai­rių pa­vir­šių, juos ga­li pla­tin­ ti mu­sės. Į žmo­gaus or­ga­niz­mą spa­li­nu­kių

kiau­ši­nė­liai pa­ten­ka kar­tu su mais­ tu, van­de­niu, ga­li bū­ti įkvėp­ti su oru ir vė­liau nu­ry­ti. Kiau­ši­nė­lius sa­vo kai­ly­je ga­li ne­šio­ti ir na­mi­niai gy­vū­ nė­liai, pa­tys neuž­sik­rės­da­mi. Spa­li­ nu­kėms plis­ti la­bai pa­si­tar­nau­ja vai­ kų įpro­tis kram­ty­ti na­gus.

12

antradienis, balandžio 16, 2013

pasaulis Par­duos ­ pi­lie­ty­bę

Al­ter­na­ty­vi par­ti­ja

Griau­dė­jo spro­gi­mai

Kip­ro pre­zi­den­tas Ni­kas Anas­ta­sia­dis pa­reiš­kė, kad rest­ruk­tū­ri­zuo­ja­muo­se ša­lies ban­kuo­se są­skai­tų jo ša­ly­je tu­rin­tiems už­sie­nie­čiams, ku­ rie pra­ra­do bent 3 mln. eu­rų (10,4 mln. li­tų) įgy­ven­di­nant ES su­teik­to fi­nan­si­nio gel­bė­ ji­mo pa­ke­to są­ly­gas, bus iš­ duo­ti Kip­ro pa­sai.

Nau­ja Vo­kie­ti­jos par­ti­ja, ra­gi­ nan­ti iš vi­so pa­nai­kin­ti eu­ro zo­ną, sa­vait­ga­lį su­ren­gė sa­vo stei­gia­mą­jį su­si­rin­ki­mą Ber­ly­ ne. Par­ti­ja ti­ki­si pri­trauk­ti nu­si­ vy­lu­sių rin­kė­jų pa­lai­ky­mą per rug­sė­jį vyk­sian­čius Vo­kie­ti­jos par­la­men­to rin­ki­mus. Al­ter­na­ ty­vios par­ti­jos na­riai tei­gė, kad eu­ro pro­jek­tas pa­smerk­tas.

Vir­ti­nė sprog­di­ni­mų Ira­ke nu­ si­ne­šė ma­žiau­siai 24 gy­vy­ bes, dar dau­giau kaip 210 žmo­ nių bu­vo su­žeis­ta. Spro­gi­mai griau­dė­jo li­kus ke­lioms die­ noms iki pir­mų­jų rin­ki­mų ša­ly­je nuo JAV ka­rių iš­ve­di­mo. Su „Al Qae­da“ su­si­ję su­ni­tų ko­vo­to­jai daž­nai ata­kuo­ja vy­riau­sy­bės ir ci­vi­lių gy­ven­to­jų ob­jek­tus.

Liko per plau­ką nuo per­ga­lės Ne­nuos­ta­bu, kad Ve­ne­sue­los opo­zi­ci­jos ly­de­ris Hen­ri­que Cap­ ri­le­sas no­rė­tų, jog vi­si iki vie­no bal­sai bū­tų per­skai­čiuo­ti dar sy­ kį. Įveik­ti Hu­go Cháve­zo ša­li­nin­ kus jam pri­trū­ko vos vie­no pro­ cen­to bal­sų.

Opo­zi­ci­jos sto­vyk­lo­je tvy­ro­jo su­ maiš­tis. Ga­liau­siai nu­tar­ta rei­ka­ lau­ti, kad rin­ki­mų ko­mi­si­ja per­ skai­čiuo­tų vi­sus bal­sus. Ni­colás Ma­du­ro, ve­lio­nio pre­ zi­den­to H.Cháve­zo pro­te­žė, ga­vo 50,66 pro­c., o opo­zi­ci­jos ly­de­ris H.Cap­ri­le­sas – 49,1 pro­c. bal­sų. Tai reiš­kia, kad N.Ma­du­ro ga­vo 300 tūkst. dau­giau bal­sų. H.Cap­ri­le­sas prieš rin­ki­mus ža­dė­jo pri­pa­žin­ti re­zul­ta­tus, kad ir ko­kie jie bū­tų. Tą pa­tį ža­dė­ jo ir N.Ma­du­ro. Pa­sak N.Ma­du­ ro, pa­skel­bus re­zul­ta­tus jis kal­ bė­jo te­le­fo­nu su opo­zi­ci­jos ved­liu H.Cap­ri­le­su ir pra­šė rin­ki­mus pri­pa­žin­ti. Bet šis ne­su­ti­ko. Prie­šin­gai, opo­zi­ci­jos sto­vyk­la įvar­di­jo su­ skai­čia­vu­si net 3,2 tūkst. įvai­rių in­ci­den­tų rin­ki­mų apy­lin­kė­se. H.Cap­ri­le­sas sa­kė, kad kai ku­ riems as­me­nims bu­vo leis­ta bal­ suo­ti pa­si­bai­gus rin­ki­mų lai­kui, taip pat jis kal­ti­no vy­riau­sy­bę, kad ši ver­tė bal­suo­ti už N.Ma­ du­ro vals­ty­bi­nio sek­to­riaus dar­ buo­to­jus. „Šian­die­nos pra­lai­mė­to­jas esa­ te jūs, – pa­reiš­kė H.Cap­ri­le­sas tu­rė­da­mas ome­ny­je N.Ma­du­ro. – Mes ne­pri­pa­žin­si­me re­zul­ta­tų,

kol ne­bus su­skai­čiuo­tas kiek­vie­ nas bal­sas.“ Vis­gi Na­cio­na­li­nės rin­ki­mų ko­ mi­si­jos pir­mi­nin­kė Ti­bi­say Lu­ce­ na pa­brė­žė, kad re­zul­ta­tai, gau­ti su­skai­čia­vus 99 pro­c. elekt­ro­ni­ nių bal­sų, „ne­pa­nai­ki­na­mi“. Apk­lau­sos ro­dė, kad per rin­ki­ mų kam­pa­ni­ją N.Ma­du­ro už var­ žo­vą bu­vo po­pu­lia­res­nis 10–20 pro­c., ta­čiau H.Cap­ri­le­sas šį kar­tą kaip rei­kiant iš­ju­di­no opo­zi­ci­ją.

Mes ne­pri­pa­žin­si­ me re­zul­ta­tų, kol ne­ bus su­skai­čiuo­tas kiek­vie­nas bal­sas. N.Ma­d u­r o ža­d ė­j o tęs­t i H.Cháve­zo iš naf­tos fi­nan­suo­ ja­mą po­li­ti­ką, ku­ri per po­pu­lia­ rias svei­ka­tos ap­sau­gos, švie­ti­ mo ir mais­to pro­gra­mas be­veik per­pus – iki 29 pro­c. – su­ma­ži­ no skur­dą. Ta­čiau H.Cháve­zas pa­li­ko ir vi­są vir­ti­nę pro­ble­mų: di­džiau­ sią Pie­tų Ame­ri­ko­je žmog­žu­dys­ čių ir pa­gro­bi­mų skai­čių, nuo­la­ ti­nį mais­to pro­duk­tų, elekt­ros bei van­dens sty­gių, di­de­lę inf­lia­ci­ją. Tie­sa, N.Ma­du­ro anks­čiau at­ me­tė kal­bas, kad su ga­na ga­lin­ ga opo­zi­ci­ja ga­lė­tų for­muo­ti są­ jun­gą. Jis pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na bend­rau­ti su „bur­žua­zi­ja“. BNS, BBC inf.

Nu­si­vy­li­mas: opo­zi­ci­jos ved­liui H.Cap­ri­le­sui (nuo­tr.) pri­trū­ko vos vie­

no pro­cen­to, kad įveik­tų H.Cháve­zo pro­te­žė va­di­na­mą N.Ma­du­ro.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Me­la­vo: bu­vęs biu­dže­to mi­nist­ras J.Ca­hu­za­cas (dešinėje) F.Hollande’ui pa­ki­šo ko­ją – jis ap­si­me­la­vo dėl tu­

rė­tos są­skai­tos Švei­ca­ri­jos ban­ke.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kur slepiami milijardai? Pran­cū­zi­jos ži­niask­lai­da juo­kė­si, kad už­si­mo­jęs iš­nai­kin­ti va­di­ na­muo­sius mo­kes­čių ro­jus Eu­ro­po­je Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hol­lan­de’as pa­mir­šo iš­ra­vė­ti pikt­žo­les sa­vo dar­že. Dū­ris į pa­šir­džius

F.Hol­lan­de’as ne­se­niai pa­skel­bė ka­rą ko­rup­ci­jai ir mo­kes­čių ven­ gi­mui. Ka­rą jis pa­skel­bė, ta­čiau neap­siž­val­gė, ar jo pa­ties sto­vyk­ lo­je nė­ra iš­da­vi­kų. Pran­cū­zi­jos tink­la­la­pis „Me­dia­ part“ iš­siaiš­ki­no, kad da­bar jau bu­ vęs biu­dže­to mi­nist­ras Jérôme’as Ca­hu­za­cas du de­šimt­me­čius nau­ do­jo­si ne­dek­la­ruo­ta są­skai­ta vie­ na­me Švei­ca­ri­jos ban­kų. Taip jis slė­pė mo­kes­čius, nes są­ skai­to­je lai­kė 600 tūkst. eu­rų. Nie­ko ste­bė­ti­na, kad skan­da­las įsiu­ti­no Pran­cū­zi­jos va­do­vą. Blo­ giau­sia, kad įta­kin­gi ša­lies po­li­ti­kai ir ži­niask­lai­da ėmė spė­lio­ti, gal­būt F.Hol­lan­de’as ži­no­jo apie mi­nist­ro są­skai­tas ir šią in­for­ma­ci­ją spe­cia­ liai slė­pė. O jei ne­ži­no­jo, gal pre­zi­ den­tas – nai­vus kaip vai­kas? „Ar­ba pre­zi­den­tas ne­ži­no­jo, ir tai la­bai rim­ta, nes tai reiš­kia, kad jis la­bai nai­vus, ar­ba jis ži­no­jo, kas vyks­ta, ta­čiau nu­ta­rė me­luo­ti Pran­ cū­zi­jos žmo­nėms“, – F.Hollande’ą kri­ti­ka­vo Jea­nas Fran­çois Copé, de­ ši­nio­sios par­ti­jos UMP ly­de­ris. F.Hol­lan­de’as ban­dė aiš­kin­tis, kad nau­jie­nos, ku­rias jis su­ži­no­jo iš spau­dos, jį esą „už­ga­vo“, nes bu­ vo kaip per­kū­nas iš gied­ro dan­gaus. F.Hol­lan­de’as tei­gė, kad jį ypač pa­ pik­ti­no tai, jog J.Ca­hu­za­cas vie­šai net par­la­men­to rū­muo­se nei­gė tu­ rįs są­skai­tą Švei­ca­ri­jos ban­ke. „Tai, ma­no nuo­mo­ne, są­ži­nės klau­si­mas, – sa­kė pre­zi­den­tas. – Kaip žmo­gus ga­li grįž­ti į par­la­men­

tą, kur bu­vo pa­sa­ky­tas me­las?“. Tie­sa, prieš ku­rį lai­ką paaiš­kė­jo, kad ir bu­vęs So­cia­lis­tų par­ti­jos iž­ di­nin­kas Jea­nas Jac­que­sas Au­gier yra in­ves­ta­vęs į dvi bend­ro­ves, re­ gist­ruo­tas Kai­ma­nų sa­lo­se, o tai dar la­biau nu­smuk­dė ir taip krin­ tan­tį pre­zi­den­to po­pu­lia­ru­mą.

Kaip žmo­gus ga­li grįž­ti į par­la­men­tą, kur bu­vo pa­sa­ky­tas me­las. Ga­lan­da kir­vį

Ne­nuos­ta­bu, kad F.Hol­lan­de’as nie­ko ne­lauk­da­mas ėmė skalb­ti mun­du­rą. Jis nu­ro­dė vi­siems mi­ nist­rams ir ki­tiems aukš­tiems pa­ rei­gū­nams tuč­tuo­jau pri­si­pa­žin­ti, ar ku­ris nors tu­ri są­skai­tų už­sie­ ny­je, apie ku­rias nie­kas nie­ko ne­ ži­no. Ter­mi­nas, per ku­rį vy­riau­sy­bės na­riai tu­rė­jo at­lik­ti, kas nu­ro­dy­ta, bai­gė­si va­kar. F.Hollande’as taip pat pa­reiš­ kė, kad vi­si Pran­cū­zi­jos ban­kai tu­ rės dek­la­ruo­ti ant­ri­nes įmo­nes, be to, bus įsteig­ta spe­cia­li pro­ku­ra­ tū­ra ko­rup­ci­jos bei ven­gi­mo mo­ kė­ti mo­kes­čius by­loms nag­ri­nė­ti ir nau­ja vy­riau­sy­bės įstai­ga tur­tui bei ga­li­miems mi­nist­rų, par­la­men­ ta­rų ir ki­tų aukš­to ra­ugo pa­rei­gū­nų in­te­re­sų konf­lik­tams ste­bė­ti.

Ga­liau­siai Pran­cū­zi­jos va­do­vas pa­skel­bė, kad sieks įtrauk­ti ko­vą su mo­kes­čių ro­jais į bend­rą ES dar­ bot­var­kę. Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­rys Al­gir­das Še­me­ta pro­gno­za­vo, kad ES ša­lių tar­pu­sa­vio su­si­ta­ri­mas dėl ko­vos su mo­kes­čių slė­pi­mu tu­rė­tų bū­ti pa­siek­tas ar­ti­miau­sio­mis sa­ vai­tė­mis. Eu­ro­pos Ta­ry­bos va­do­ vas Her­ma­nas Van Rom­puy taip pat pa­brė­žė, kad klau­si­mas nea­be­ jo­ti­nai bus svars­to­mas per ki­tą ES vals­ty­bių ly­de­rių su­si­ti­ki­mą. „Kiek­vie­nais me­tais dėl mo­kes­ čių ven­gi­mo pra­ran­da­mas tri­li­jo­ nas eu­rų. To­dėl nu­ta­riau šį klau­si­ mą iš­kel­ti ki­ta­me Eu­ro­pos vir­šū­nių su­si­ti­ki­me ge­gu­žės 22 d.“, – pa­ brė­žė H.Van Rom­puy. Aust­ri­jos ve­to?

Tie­sa, kaip sek­sis ES ly­de­riams priim­ti bend­rą spren­di­mą, spė­lio­ ti keb­lu. Nors di­džio­sios ES ša­lys, tarp jų Is­pa­ni­ja, Ita­li­ja, Vo­kie­ti­ja, Di­džio­ ji Bri­ta­ni­ja ir net il­gai sa­vo ban­kus nuo kont­ro­lės sau­go­jęs Liuk­sem­ bur­gas, pa­reiš­kė, kad su­tiks dėl kei­ti­mo­si ban­kų duo­me­ni­mis, pa­ ga­lį į ra­tus kyš­te­lė­jo Aust­ri­ja. Aust­rai pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na da­ly­tis tu­ri­ma in­for­ma­ci­ja, nes tai pa­žeis­tų ša­ly­je ga­lio­jan­tį duo­me­nų ap­sau­gos įsta­ty­mą. „Mes ko­vo­si­me už ban­kų slap­tu­ mą. Mes ne­sa­me joks mo­kes­čių ro­ jus“, – tei­gė Ma­ria Fek­ter, Aust­ri­ jos fi­nan­sų mi­nist­rė „Fran­ce 24“, „The Guar­dian“, BBC, BNS inf.

13

antradienis, balandžio 16, 2013

sportas

„Fortūnos“ sėkmė Česlovas Kavarza Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės sėkmingai pradėjo kovą dėl Lietuvos moterų krepšinio čempionato bronzos medalių.

Vakar uostamiesčio penketukas varžybose iki trijų pergalių 71:63 (16:15, 19:12, 17:17, 19:19) įveikė Kauno „Aisčių-LSU “ žaidėjas. Pirmąjį kėlinį vyko permaininga kova – pirmavo tai viena, tai ki-

ta komanda. Nuo antrojo kėlinio į priekį išsiveržė klaipėdietės. Kaunietėms du kartus buvo pavykę išlyginti rezultatą (27-ąją min. 41:41, 28-ąją – 44:44), tačiau „Fortūna“ rado jėgų pabėgti į priekį. Tarp šeimininkių rezultatyviausiai žaidė Tatjana Lichtarovič – 19 taškų, Eglė Šikšniūtė – 15, Gabrielė Gutkauskaitė – 14. Antrosios rungtynės – balandžio 18 d. Kaune.

Medalininkas: L.Kubilius (dešinėje) čempionate iškovojo keturias pergales. Algimanto Burzdžiaus (Lietuvos kiokušin karatė federacija) nuotr.

L.Kubilius – vicečempionas „Sidabras – labai gerai, – po finalinės kovos neliūdėjo Lukas Kubilius. – Per parengiamąsias treniruotes buvau susižeidęs dešinę ranką, todėl varžovas stengėsi į ją smūgiuoti. Tai ir nulėmė mano nesėkmę finale.“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Vilniuje vykusiame pasaulio kiokušin karatė čempionate vicečempionu tapęs klaipėdietis išpildė gerbėjų norus su kaupu – pateko į finalą, iškovojo sidabro medalį ir planetos vicečempiono titulą. Svorio per 80 kg grupėje kovojęs L.Kubilius pirmajame susitikime nesunkiai įveikė Bilaalą Ghanty iš Mauricijaus. Antrame rate Lietuvos rinktinės lyderis susirėmė su japonu Atsuki Mizuno. 13 kg sunkesnis varžovas atkakliai priešinosi, tačiau teisėjai pergalę skyrė klaipėdiečiui.

Trečiajame rate – čempionato ketvirtfinalyje L.Kubilius vienbalsiu arbitrų sprendimu nugalėjo Vladimirą Artiušiną iš Kazachsano. Pusfinalyje „Shodan“ klubo vadovas vangiai pradėjo kovą su japonu Yuji Shimamoto. Per paskutinę susitikimo minutę lietuvis smūgių gausa palaužė 17 kg lengvesnį varžovą. Lemiamoje kovoje L.Kubiliaus laukė Bulgarijos kiokušin karatė žvaigždė – tituluotasis Valeris Dimitrovas. Varžovas nuo pirmųjų sekundžių neslėpė savo taktikos – įkyriai kumščiavo į klaipėdiečio ranką. Uostamiesčio atletas bandė gelbėtis, tačiau lengvesnis bulgaras,

išnaudojęs savo kozirius, neleido L.Kubiliui džiaugtis pirmąja vieta. „Tai mano didžiausia pergalė, – neliūdėjo klaipėdietis, vakar su žmona Viktorija išvykęs savaitei pailsėti. – Esu tapęs Europos čempionu, užėmęs ketvirtą vietą pasaulio kiokušin karatė olimpiadoje, tačiau planetos pirmenybių medalis man – pirmasis.“ Pirmąją dieną bronzos medalį svorio iki 55 kg grupėje iškovojo ir klaipėdietė Diana Mačiūtė. Iš viso Lietuvos sportininkai iškovojo du aukso (Margarita Čiuplytė ir Orestas Procas), vieną sidabro (L.Kubilius) ir penkis bronzos (D.Mačiūtė, Rita Pivoriūnaitė, Gabija Gudeliauskaitė, Andrius Misecka, Diana Balsytė) medalius. 8 medaliai – didžiausias Lietuvos karatė meistrų laimėjimas pasaulio čempionatuose. Pasaulinės karatė organizacijos (WKO) prezidentas Kenji Midori nepagailėjo komplimentų turnyro organizatoriams. „Tai buvo puikus čempionatas, kuriame aukščiausią lygį parodė ir sportininkai, ir varžybų šeimininkai“, – sakė WKO vadovas.

Klaipėdietis tapo prizininku Česlovas Kavarza Albanijos sostinėje Tiranoje vykusiame Europos sunkiosios atletikos čempionate du bronzos medalius iškovojo klaipėdietis Žygimantas Stanulis, rungtyniavęs svorio iki 94 kg grupėje.

Stipruolis: Ž.Stanulis iš Albanijos grįžo su dviem medaliais.

Vienintelis pirmenybėse dalyvavęs Lietuvos sunkiaatletis prizininku tapo rovimo rungtyje, kai šiuo veiksmu iškėlė 172 kg štangą. Stūmimo rungtyje Klaipėdos stipruolis, įveikęs 200 kg štangą, užėmė ketvirtą vietą. Dar vieną medalį 20-metis jaunuolis gavo už dvikovės sumą – 372 kg. Auksas sužvilgo Azerbaidžano sportininkui Intigamui Zairovui – 396 kg (180+216), sidabras – Rusijos sunkiaatlečiui Rinatui Kirejevui – 389 kg (173+216).

Meistriškumas: „Fortūnos“ žaidėjos (balta apranga) pranoko mažiau

patyrusias kaunietes.

Vytauto Petriko nuotr.

19

antradienis, balandžio 16, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Carly Phillips knygą „Slaptos fantazijos“ .

Carly Phillips. „Slaptos fantazijos“ – Čikagos spauda mirga nuo antraščių: „Gerbiamo senatoriaus dukra pabėgo iš savo vestuvių, palikusi prie altoriaus perspektyvų jauną politiką.“ Džuljeta ieško nuošalios vietos, kur galėtų pasislėpti nuo persekiojančių žurnalistų ir išsigydyti širdies žaizdas. Ji atsiduria privačioje saloje, kurios savininkės tikslas – išpildyti slapčiausias čia atvykusiųjų fantazijas. Nusivylusi meile Džuljeta svajoja tik apie viena: susipažinti su nuoširdžiu vyru ir nors trumpam pasijusti geidžiama. Jau pirmąją viešnagės dieną ji susižavi aukštu tamsiaplaukiu. Bet ar šis vyras – tikrai tas, kuo dedasi?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Krekenava antradienis – Materialas trečiadienis – Kontrastas ketvirtadienis – Redaktorius penktadienis – Pedagogas Praėjusios savaitės laimėtojas – Algimantas Šideikis.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 23 d.

Avinas (03 21–04 20). Palankus metas kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Nešvaistykite šios puikios dienos smulkmenoms. Jautis (04 21–05 20). Seksis lengvai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei nustosite reaguoti į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi. Dvyniai (05 21–06 21). Sėkminga diena. Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Jiems taip pat reikalingas jūsų nuoširdus palaikymas, ypač jei norite kartu ką nors svarbaus nuveikti. Vėžys (06 22–07 22). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Liūtas (07 23–08 23). Niekuo neišsiskirianti diena. Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas, venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Jums brangus ar svarbus žmogus nepritars jūsų veiksmams ir idėjoms, dėl to pasijusite nelaimingas. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kas nors gal ir nesupras jūsų, bet įvertins originalumą. Skorpionas (10 24–11 22). Domėsitės šiuolaikinėmis idėjomis. Patirsite malonumą skaitydamas knygą ar žiūrėdamas filmą. Gal taip tik stengiatės išvengti pilkos kasdienybės ir pabėgti nuo savų problemų? Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai bus visiškai priešingi jūsiškiams. Imsite kritikuoti, prieštarauti, galite net gi išprovokuoti konfliktą. Gerai apgalvokite savo elgesį, spaudimas tikrai nepadės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos darbe. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus arba, atvirkščiai, per griežtas savo pavaldiniams. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir bendraminčių. Galimas malonus pokalbis su įdomiais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Žuvys (02 20–03 20). Užplūs idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Pasivaikščiokite gryname ore.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje kritulių beveik nenumatoma. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra bus 12–15 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį oro temperatūra svyruos tarp 4–6 laipsnių, dieną sušils iki 16 laipsnių. Taip pat bus debesuota su pragiedruliais, tik šiaurinėje Lietuvos dalyje numatomas nedidelis lietus.

Šiandien, balandžio 16 d.

+13

Telšiai

+11

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+15

Panevėžys

+13

Utena

+14

6.28 20.44 14.16

106-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 259 dienos. Saulė Avino ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +20 Brazilija +24 Briuselis +16 Dublinas +13 Kairas +24 Keiptaunas +17 Kopenhaga +12

kokteilis Ner­vi­na in­ty­mios de­ta­lės Pra­nas va­kar „Kok­tei­ly­je“ per­spė­jo tuos, ku­rie va­žiuo­da­mi vie­šuo­ju trans­ por­tu ko­ne vi­są lai­ką, kol rei­kia iš­lip­ti, šne­ka mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu. „Vie­ną die­ną sprogs ma­no kant­ry­bė, gar­siai pa­sa­ky­siu to­kiems, ką apie juos ma­nau“, – pa­gra­si­no vy­riš­kis. Skai­ty­to­jui pri­ta­ręs Ro­mas sa­kė: „Mo­ bi­liai­siais te­le­fo­nais kai kas el­gia­si taip, kaip tai bu­vo gal prieš 20 me­tų, kai tik jie at­si­ra­do. Tuo­met dau­ge­l is gar­siai šne­kė­jo vien tik tam, kad ki­tiems pa­ ro­dy­tų sa­vo „svar­bą“ ir tai, kad tu­ri mo­ bi­lų­jį. Tais lai­kais ne kiek­vie­nas ga­lė­jo sau leis­ti tu­rė­ti ne­šio­ja­mą­jį te­le­fo­ną. O da­bar, kai jie be­veik nie­ko ne­kai­nuo­ja, kar­tais au­to­bu­se ar ka­vi­nė­je ten­ka iš­ girs­ti vos ne gy­ve­ni­mo ap­ra­šy­mą ar­ba kas su kuo nak­tį pra­lei­do“.

Ne­ver­ta auk­lė­ti – jau per vė­lu Al­fon­si­nas ir­g i pa­reiš­kė, kad su­t in­ka su Pra­nu: „Pra­nas vi­siš­kai tei­sus. Gar­ siai ir il­gai kal­ban­tie­ji te­le­fo­nu tie­siog neiš­siauk­lė­ję, be su­pra­ti­mo žmo­nės“. Skai­ty­to­ja Tik­ro­ji Tie­sa sa­kė, kad ten­ka no­rom ne­no­rom da­ly­vau­ti tuo­se po­ kal­biuo­se, o dau­gu­ma jų – to­kie lėkš­ti ir ne­rei­ka­lin­gi. „Siau­bas ima – kam žmo­nės eik­vo­ja sa­ vo lai­ką, – ste­bė­jo­si mo­te­ris. – Ta­čiau tai jau iš­siauk­lė­ji­mo bė­da. Prie­kaiš­tu auk­lė­ji­mo ne­pri­dė­si, tik ner­vus ir die­ ną su­si­ga­din­si.“

Londonas +16 Madridas +26 Maskva +16 Minskas +13 Niujorkas +14 Oslas +9 Paryžius +18 Pekinas +16

Praha +13 Ryga +15 Roma +21 Sidnėjus +18 Talinas +7 Tel Avivas +18 Tokijas +17 Varšuva +18

Vėjas

4–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+12

+13

Marijampolė

Vilnius

+12

Alytus

Algedė, Benediktas, Bernadeta, Giedrius, Gražvydas, Kalikstas, Ūdrys

balandžio 16-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+11

+10

+8

7

+6

+7

+5

+5

5

+8

+13

+12

+6

8

rytoj

ketvirtadienį

1794 m. Šiau­l iuo­se pa­ skelb­tas pir­ma­sis Lie­tu­ vos ka­riuo­me­nės su­ki­li­ mo ak­tas. 1850 m. mi­rė vaš­ki­nių fi­ gū­r ų mu­zie­jaus Lon­do­ ne įkū­rė­ja švei­ca­rė Ma­ rie Tus­saud. 1879 m. su­lau­ku­si 35-erių Pran­cū­zi­jo­je, Ne­ve­ro vie­ nuo­ly­ne, mi­rė Ber­na­det­te, ku­riai 1858 m. Lur­de bu­vo ap­si­reiš­ku­si Šven­čiau­sio­ ji Mer­ge­lė Ma­ri­ja. 1933 me­ tais po­pie­žius Pi­jus XI pa­ skel­bė ją šven­tą­ja.

1889 m. gi­mė ang­lų ko­ mi­kas Char­lie Chap­lin. Mi­rė 1977 m.

Le­dy­nai tirps­ta spar­čiau An­tark­ti­dos le­dy­nai va­sa­rą da­bar tirps­ta de­šim­te­rio­pai grei­čiau ne­ gu prieš 600 me­tų, o spar­čiau­sio le­do tirps­mo lai­ko­tar­piai už­fik­suo­ ti per pa­sta­ruo­sius 50 me­tų, sa­ko­ ma pir­ma­die­nį pa­skelb­to­je bend­ ro­je Aust­ra­li­jos ir Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos moks­li­nin­kų stu­di­jo­je.

Aust­ra­li­jos na­cio­na­li­nio uni­ver­si­ te­to (ANU) ir Bri­ta­ni­jos An­tark­ ties tar­ny­bos bend­ra ty­rė­jų gru­pė iš­grę­žė 364 met­rų il­gio le­do ker­no mė­gi­nį Džeim­so Ro­so sa­lo­je prie An­tark­ti­dos pu­sia­sa­lio, siek­da­ma nu­sta­ty­ti is­to­ri­nius tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mus to­je te­ri­to­ri­jo­je. Aiš­kiai ma­to­mi le­do sluoks­niai ro­do lai­ko­tar­pius, kai va­sa­rą iš­kri­ tęs snie­gas ap­tirp­da­vo ir vėl už­šal­ da­vo. Ma­tuo­da­mi tuos sluoks­nius moks­li­nin­kai nu­sta­tė, kaip kei­tė­si le­do tirps­mo spar­ta pri­klau­so­mai nuo orų tem­pe­ra­tū­ros po­ky­čių vie­ to­vė­je, ku­rio­je bu­vo paim­tas mė­gi­ nys, per pa­sta­rą­jį tūks­tant­me­tį. „Nus­ta­tė­me, kad šal­čiau­sios są­ ly­gos An­tark­ti­dos pu­sia­sa­ly­je ir

Vardai

Ty­ri­mas: ma­žiau­sias An­tark­ti­dos le­dy­nų tirps­mas va­sa­ros me­tu bū­

da­vo prieš 600 me­tų.

ma­žiau­sias va­sa­ros tirps­mas bū­ da­vo maž­daug prieš 600 me­tų“, – sa­kė pa­grin­di­nė šios stu­di­jos au­ to­rė Ne­ri­lie Ab­ram iš ANU Že­mės moks­lų ty­ri­mo mo­kyk­los. „Tuo me­tu tem­pe­ra­tū­ros bu­vo apie 1,6 laips­nio Cel­si­jaus že­mes­ nės ne­gu fik­suo­tos XX šimt­me­čio pa­bai­go­je, o per me­tus iš­kri­tu­ sio snie­go da­lis, ku­ri iš­tir­po ir vėl už­ša­lo, bu­vo apie 0,5 pro­c. – pri­

dū­rė ji. – Mū­sų die­no­mis ste­bi­me be­veik de­šimt kar­tų di­des­nį kas­ me­ti­nį snie­go tirps­mą kiek­vie­nais me­tais.“ N.Ab­ram nu­ro­dė, kad šie ty­ri­ mai pa­dė­jo moks­li­nin­kams su­rink­ti tiks­les­nių duo­me­nų apie tie­sio­gi­ nį ir ne­tie­sio­gi­nį An­tark­ti­dos le­do šel­fo ir le­dy­nų po­vei­kį ky­lant pa­ sau­li­nio van­de­ny­no ly­giui. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

1948 m. mi­rė lie­t u­v ių mu­z i­kos kla­si­kas, kom­ po­z i­to­r ius, pro­fe­so­r ius Juo­zas Gruo­d is. Gi­mė 1884 m. 1970 m. Pran­cū­zi­jos Al­ pė­se snie­go nuo­šliau­ža už­g riu­vo vai­k ų sa­na­to­ ri­ją, žu­vo 72 žmo­nės. 2012 m. Bri­g it­te Bar­dot fon­das sky­rė 10 tūkst. eu­r ų (34,5 tūkst. li­t ų) Lie­tu­vos be­glo­bėms ka­ tėms ste­r i­l i­zuo­t i, vak­ci­ nuo­t i ir gy­dy­t i nuo pa­ ra­zi­tų.

Paukščių gripas skina gyvybes Kinijoje paukščių gripas (virusas H7N9) nusinešė mažiausiai 13 žmo­ nių gyvybes. Iš viso paukščių gri­ pu užsikrėtę yra daugiau nei 60 žmonių. Pasak specialistų, daugelis užsikrė­ tusiųjų virusą pasigavo nuo naminių paukščių. Pasaulio sveikatos organiza­ cija (PSO) teigia, kad kol kas ši liga ne­ buvo diagnozuota už Kinijos ribų. Pirmieji pacientai užsikrėtė vasa­ rio mėnesį Kinijos rytuose. PSO teigia, kad nėra ženklų, jog virusas plistų tarp žmonių, o dauguma pacientų užsikrė­ tė nuo naminių paukščių. Tarptautiniai sveikatos ekspertai giria Kiniją už skelbiamą informaciją apie viruso plitimą. 2003 m., kilus SŪRS (sunkus ūminis respiratorinis sindromas) protrūkiui, Kinija bandė nuslėp­ ti informaciją. Nuo SŪRS mirė 744 iš 8 096 visame pasaulyje užsikrėtusių žmonių. „Reuters“ inf., AFP nuotr.

Is­to­ri­ja: anks­čiau žmo­nės pa­

šne­kė­da­vo sta­cio­na­riais te­le­fo­ nais, to­dėl vie­ša­ja­me trans­por­te pliur­pa­lais ne­ga­din­da­vo ap­lin­ki­ niams nuo­tai­kos.

Ge­ra nau­jie­na Ja­po­nų moks­l i­n in­kai su­k ū­rė grei­tai vei­k ian­t į fo­toa­pa­ra­tą. Juo jau įma­no­ ma nu­fo­tog­ra­f uo­t i ir tu­rė­t i už­si­čiau­ pu­sios mo­ters nuo­trau­ką!

Links­mie­ji tirš­čiai Atei­na fer­me­ris prie tven­ki­nio, ku­ria­ me nuo­gos mer­gi­nos mau­do­si. Jos, pa­ ma­čiu­sios vy­riš­kį, ėmė rėk­ti: – Eik iš čia! Ne­lį­si­me iš van­dens, kol ne­ nuei­si! – La­bai man jūs čia rū­pi­te. Tik no­riu sa­ vo kro­ko­di­lus pa­mai­tin­ti. Čes­ka (397 719; kal­bė­ki­te, kal­bė­ki­te... Kai įdo­mu, aš vi­sa­da žio­vau­ju)

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.