PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtADIENIS, balandĹžio 18, 2013
www.kl.lt
88 (19 691)
12
turtas
82AC6?A.162; 6@ /.9.;1 6< %
ab_aN`-QVR [N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ&#x2DC;Vb`
Tai, kas inte
PreÂziÂdenÂtÄ&#x2014; D.GryÂbausÂkaiÂtÄ&#x2014; suÂtauÂpÄ&#x2014; 50 tĹŤkst. biuÂdĹžeÂto liÂtĹł.
BosÂtoÂno traÂgeÂdiÂjos tyÂriÂmas: mÄŻsÂliĹł daug, atÂsaÂkyÂmĹł â&#x20AC;&#x201C; kol kas nÄ&#x2014; vieÂno.
rnete, yra vi
Naudotis kitĹł darbo ir kĹŤry bos vaisiais tika. Kai kurie ir uĹž tai nemo autoriaus tei kÄ&#x2014;ti Lietuvo siĹł ir intelek neregÄ&#x2014;tÄ&#x2026; įŞō je tinÄ&#x2014;s nuosa lumÄ&#x2026;. vybÄ&#x2014;s apsau vis dar ÄŻprasta prakgos paĹžeidÄ&#x2014; Lukas Mik ne jai rodo l.miknevicius viÄ?ius @diena.lt â&#x20AC;&#x17E;Nekoks
KĹŤÂriÂnio vaÂgysÂtÄ&#x2014; ĹĄaÂlyÂje vis dar neÂlaiÂkoÂma nuÂsiÂkalÂtiÂmu.
kaitÄ&#x2014;
jai NATA, su
kuria nÄ&#x2014; vie
imo asociaci jos nariai liko
Nuo Lietuvos na radijo au stotis nÄ&#x2014;ra pa autoriĹł tei torius, kartu si siĹł gynimo agentĹŤ ir ÄŻ asociaci kĹŤriniĹł trans raĹĄiusi sutarties dÄ&#x2014;l su ros (LATGA) jÄ&#x2026;, dÄ&#x2014;l tar lia atsiskyrusiems ir Ĺžasties nÄ&#x2014; vie vimo. DÄ&#x2014;l ĹĄios prie- kĹŤ ties sudarymo. Kitu atve savo asocia riniai skamba ju cijÄ&#x2026; ÄŻkĹŤruna radijo sto siems muzi tis nelegaliaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tie teisÄ&#x2014;s groti kantams, tarp ne tik A.Poja neturi asociacijos NA sakÄ&#x2014; kuriĹł yra ir labai garsiĹł vio atlieTA kamĹł kĹŤriniĹł, at gardas Tautkus. direktorius Raibet dijo stoÄ?iĹł ete likÄ&#x2014;jĹł, uĹžsivÄ&#x2014;rÄ&#x2014; ra- to riai priklauso ir kitĹł, kuriĹł auris. Kaip daĹž Asociacija niausiai NATA asocia ir bĹŤna, vis NATA buvo kas dÄ&#x2014;l pini cijai. 2012 NATA ĹĄiuo ÄŻkurta gĹł. ja 93 autoriams. me tu atstovau- die m. balandĹžio 1 d. Kaip tik tÄ&#x2026; nÄ&#x2026; visoms ra Mirga garsĹŤs dijo stotims kios muzikos Tarp jĹł yra ir to- vi vardai ir telezijoms sce Gal
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 10p.
ma?
Naujos autori Ĺł gyn
Vaida Kalin
Lietuva 5p.
sĹł ir nemoka
jĹŤs Ĺžurnalis tas, Ĺžinote, kas yra vagystÄ&#x2014;, jei ne- se nei pinigukar Tekstus skel man la- iĹĄ ta.lt, nei vei bai gaila. Jei bÄ&#x2014; das.lt, kur paimÄ?iau p. Su turinio va neklausÄ&#x2122; straipsnÄŻ ir AuĹĄros nius, imdavau p. AuĹĄros straips- bandÄ&#x2014; aktyviai kovo gystÄ&#x2014;mis ne pa seniai suti su interne nieko panaĹĄaus sidĹŤrÄ&#x2014; Ĺžurna piratais. Tuo to vo, tai bĹŤtĹł skelbÄ?iau kaip sa- ne listas, televizi nebuvo, uĹžsiÄ&#x2014;mÄ&#x2014; net vagys tu jos laidos â&#x20AC;&#x17E;PinigĹł kar savanop. AuĹĄros straips tÄ&#x2014;. Jei paimÄ?iau kaip ri jokios privatumo poli jie riai darbuotojai. taâ&#x20AC;&#x153; vedÄ&#x2014;jas tikos, ir turi kiti rim lo pinigukar nÄŻ ir paskelb â&#x20AC;&#x17E;MĹŤsĹł savano ti tinklalapiaiâ&#x20AC;&#x153;, ta.lt vadovas porta- nurodydamas Ä?iau buvo rÄ&#x2014; mergaitÄ&#x2014; ste tik autoriĹł, Andrius nu Tapinas. Mi bÄ&#x2014;bet ne- me dÄ&#x2014;stoma A.Tapinui atsiĹłs â&#x20AC;&#x201C; davo, kur ďŹ lmas pa nÄ&#x2014; ro sirodo, ir tiems atsakyme. ta- portalams mentarus skel tame portale ko- paimdyÄ?iau ĹĄaltinio, iĹĄ kur jis bu raĹĄyda TaÄ?iau, AuĹĄra Maldei bianti ekonomistÄ&#x2014; jus tas, tai irgi bĹŤtĹł vagystÄ&#x2014;. vo kalavimu ďŹ lmÄ&#x2026; vo laiĹĄkus su reiDeja, nes tiek pasak jo, tai įŞōlus me kie ne paĹĄalinti. Ne las, ar dÄ&#x2014;l jos tekstai per nÄ&#x2014; pastebÄ&#x2014;jo, kad straipsrasite akcentai.info nÄ&#x2014; pinigukarta.lt, Ĺžinau, to, kad ďŹ l vie spausdinami tiek veidas. nio, kur tai bĹŤtĹł paĹžeis no lt nuorodas ÄŻ pri lapyje akcen tinklaveikÄ&#x2014; tam tik mas lietuviĹĄkas ir vatumo poli tai.in ta. ras soli apraĹĄymus tikos dÄ&#x2014;l to, tai daroma neat fo. PaaiĹĄkÄ&#x2014;jo, kad skel kad autoriaus darumas, ar Andrius Ta siklausus ir se portalĹł pus bia pagrindiniuo- jai teisiĹł turÄ&#x2014;tovus leidimo. negapinas: yra Ä?ia pat, lapiuo o ne Holivu Galiausiai A.Ta se. Kaip laikraĹĄ mas de, ďŹ ldaĹžniausiai pinui pavy Ä?iui teigÄ&#x2014; A.Ta siekti, kad vi bĹŤdavo paĹĄa Buvo teisinin su turinio va pinas, si pinigukarta.ltko pa- masâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pasako li gystÄ&#x2014;s atve kĹł pajo prodiuseris. natai iĹĄ porta teksjais tenka susidur siĹŤlymĹł im lo Da ti itin daĹžnai, jam paĹĄalinti. â&#x20AC;&#x17E;Manakcentai.info bĹŤtĹł dĹžiaâ&#x20AC;&#x153;bar ďŹ lmo â&#x20AC;&#x17E;Tadas Blinda. tis dar paprastai si taÄ?iau PrakĹŤrÄ&#x2014;jai patys tua kokiĹł nors Buvo teisinin to visai pakanka. ne piratĹł aktyviai mos greitai ir cijos iĹĄsprendĹžiapriemobe kĹł taikiai. dar kokiĹł nors pasiĹŤlymĹł imtis ďŹ l gaudo. â&#x20AC;&#x17E;Geriau imtis niĹł, bet, tie â&#x20AC;&#x17E;Tokie atve naujo mo, nei kovo priemoniĹł, jai sÄ&#x2026; sakant, sÄ&#x2026; sakant, ti Ä?iau paprastai labai daĹžni. TapaprasÄ?iausiai bet, tie- â&#x20AC;&#x201C; ranka numo su vÄ&#x2014;jo malĹŤnaisâ&#x20AC;&#x153;, paprasÄ?iau jo Ĺ˝.Naujokas. gaila laikoâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigÄ&#x2014; siai gaila telime laiĹĄke mes tiesiog brĹŤkĹĄpaĹĄnekovas. Anot jo, nei lÄŻ ir pasako laiko. me, kad reikÄ&#x2014;jo atsi jai, nei jĹł pla patys ďŹ lmĹł kĹŤrÄ&#x2014;klausti. Visa tin ValdĹžia kovo da ma susitarti. tybÄ&#x2014;se nega tojai interneto plati nepadeda Apskritai mes galili visko suĹžiĹŤ PopuliariĹł dalijamÄ&#x2014;s teks noriai rÄ&#x2014;ti, tad kova lietu tais. Tiesiog, â&#x20AC;&#x17E;Tadas Blinda. viĹĄkĹł kino ďŹ lmĹł min su piratavimu turi bĹŤti to kreipiasi sis ga, prie jos PradĹžiaâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Va koks nors in kai dÄ&#x2014;l Kiekvienas privalo prisi tetinas len- valdĹžios tinklalapis, formacijos skleidÄ&#x2014;jas, dÄ&#x2014;ti ir bent jau Nau vienasâ&#x20AC;&#x153; prodiuseris Ĺ˝il save institucijos. vinas jokas taip pat torius paĹžiĹŤ mĹŤsĹł administra- di gerbiantis, turi skiltÄŻ, ku â&#x20AC;&#x17E;Ta Ä?iau turiu pa ri, ar ten nÄ&#x2014; svarstÄ&#x2014;, kad nasi â&#x20AC;&#x17E;tinkla ri va- va su sakyti, kad la ra ko nors ko- giamĹł kĹŤriniĹł vagys netinkama, teilitikaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;tink pio privatumo po- ti poslinkiĹł ĹĄio tÄ&#x2014;mis ir inte â&#x20AC;&#x201C; nÄ&#x2014;s nuosavy lalapio nau je srityje nÄ&#x2014; violetinÄ&#x2014;s, rau per daug erotikos, tai bÄ&#x2014;s paĹžeidimais lek- ValdĹžios institu dojimo syk donos ar dar cijos ĹĄiais klau ra. reispalvos, â&#x20AC;&#x201C; ir kokios kas lÄ&#x2014;sâ&#x20AC;&#x153;, kur aiĹĄkiai iĹĄdÄ&#x2014;sto si kalauja labai daug silei jÄ&#x2014;gĹł bei laiko. mais, mano nuomone, ma, Be to, ir kaip galima, ti tekstus su dimÄ&#x2026; perspausdin- tie visiĹĄkai neinternetas per teikiameâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; siog po straips o kas ne. Arba kad ď Ž Kompro nelyg didelis, sirĹŤpinaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirtino pa bĹŤtĹł ÄŻmano misai: QN YV` cR_` pasakojo kad Ĺžurnalistas. niais yra uĹžra ĹĄnekovas. ma su YV [V[ XĂş cV` QN_ ZN ĹĄai, kur ne grieĹžtai drau legaliai pasiro sekti, kas ir Linksta dĹžiama XXX TaÄ?iau kai [\ XNQ cV` XĂ&#x2013; XĂ&#x2013; _N[ skelbtÄ&#x2026; infor tartis tai do. padÄ&#x2014;l perspaus â&#x20AC;&#x17E;Sekti, ar ďŹ l macijÄ&#x2026; panau QN V[ aR_ [R aR TN mĹł tekstĹł bu dina- tose PrograminÄ&#x2014;s kiai mas nele doti YV [Nb Q\ aV `N vo cijuotas kom ÄŻrangos c\ aVX` YNV` aN pio akcentai.in kreiptasi ÄŻ pusla- nÄ&#x2014; interneto svetainÄ&#x2014;se, tra ki- sirodÄ&#x2014; internete, ten galiai nepa- jai paste Ă&#x2DC;VNb ]_V Ă&#x2DC;Vb] se Ĺži bi, kad intelek gaminto- naudojusios piuteriĹł programas dici- nos, ka nuo tos diefo administra aV QN [VNb `VNV ZĂ&#x203A; kai iĹĄleidĹžia situacija pa tinÄ&#x2014;s nuobendrovÄ&#x2014;s gin toriĹł, kitur niasklaidos priemonÄ&#x2014;se savybÄ&#x2014;s mas DVD dis sisu TV [N aN_ aV` aNV Ä?us su arba platinti ar TaÄ?iau kas. Ĺžu tai apsaugos situacija pama- autoriaus teisiĹł turÄ&#x2014;to XVNV susitarimo ga ko kitaip. Taikaus je sosi, â&#x20AC;&#x201C; progra jais esanÄ?iÄ&#x2026; infor XXX tinklalapy- nese kai ďŹ lmas jau pasirodo, limy  @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ minÄ&#x2014;s ÄŻrangos liu atvejĹł sprendÄ&#x2014; taikiai. daugesek kÄ&#x2122;s, macijÄ&#x2026; kuriuo atsakymas A.Ta bÄ&#x2014; pradingo, nes pa a_ vida nors â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; vis tiek visko nesuseksiâ&#x20AC;&#x153;, pramonÄ&#x2014;s ir jos techni pinÄ&#x2026; pribloĹĄ Tokia tenden lumu. nÄ&#x2014;s ÄŻrangos kÄ&#x2014; įŞō- mas lu be sutikimo, o jei su Ĺ˝.Naujokas. partneriĹł in tikirus metus iĹĄ cija pastebima antgautas, bĹŤti teresams at Vis dÄ&#x2014;lto po na eilÄ&#x2014;s. Pernai nu sto jan ro vauÄ?ios ďŹ l dyti mo kaip ĹĄaltinÄŻ. or Deja, tinkla XXX PradĹžiaâ&#x20AC;&#x153; DVD pa â&#x20AC;&#x17E;Tadas Blinda. Softwa ganizacijos â&#x20AC;&#x17E;BSA | The sacijĹł Ĺžala iĹĄaugo 13 pro kompenlapiuo- mo si re c. kĹŤrÄ&#x2014;jai ir pla rodymo ĹĄio ďŹ l- Lietuvo Allianceâ&#x20AC;&#x153; (BSA) atstovĹł rovÄ&#x2014;s geranoriĹĄkai kom ir bendtintojai kurÄŻ laikÄ&#x2026; nimis, je â&#x20AC;&#x17E;IPnovus Lawâ&#x20AC;&#x153; duome- BSA nariams 216 tĹŤkst. pensavo praÄ&#x2014;jusiais me li tĹł ĹžalÄ&#x2026;. 2011-aisiais tais nelicenbiausiai pira ir 2012-aisiais latavo statybos, archi-
nos ĹžvaigĹždÄ&#x2014;s buvo iĹĄ niekas ÄŻ tai kaip lantys sudary siĹłsti laiĹĄkai, siĹŤdÄ&#x2014;mesio, taÄ?iau nebĹŤtĹł atkreipÄ&#x2122;s nas Andrius Mamontovas, ti sutar Ala- ciaci ChoĹĄnau, Li artÄ&#x2014;jant â&#x20AC;&#x17E;Eu ja bei jos nariais.tÄŻ su ĹĄia asoveta ir Petras zijosâ&#x20AC;&#x153; dainĹł Kazkonkursui jo rovi- lauskai. â&#x20AC;&#x17E;Visiems iĹĄsiun jai pastebÄ&#x2014;jo, gerbÄ&#x2014;ď Ž IĹĄsiskyrÄ&#x2014;: kad Lietuvos QcV Nb sveikinimo laiĹĄ tÄ&#x2014;me graŞų pasiAndriaus Po atstovo Vis a\ _VNV Â&#x201C; ? ANba a\ _VNZ` Na `a\ cNb WN[ Ă&#x2DC; ja kas dÄ&#x2014;l pini V\` \_ TN [V g ryti sutartis. kÄ&#x2026; ir siĹŤlÄ&#x2014;me suda Xb` XNV_Ă&#x203A;WR gĹł thingâ&#x20AC;&#x153; neskam vio daina â&#x20AC;&#x17E;Some- â&#x20AC;&#x17E;At N PV W\` V_ Qb WĂş Q ÄŽ tai nesulau V_ 7 9V [VNb` sira ba nÄ&#x2014; vienos kÄ&#x2014;m jokio XN` V _RX stoties atsakymo. Ne radijo ri tu dus tokiai asociacijai, eteryje. sulaukÄ&#x2014;m ku- kymo ri savo nariĹł, 8Ă?` ab Ă&#x2DC;V\ CN [N T\ .[Q _VNb` BSN_ tris mÄ&#x2014;nesiusâ&#x20AC;&#x153;, jokio atsaPaaiĹĄkÄ&#x2014;jo, kad o tie nariai ri savo kĹŤriniĹł, a\ /39 [b\ â&#x20AC;&#x201C; pasakoa_ tai yra turtiniĹł tu- jo R.Tautkus. Tiks so muzikos au atlikÄ&#x2014;jas priklau- siĹł, lios prieĹžasties, toriĹł teisiĹł aso tei- kodÄ&#x2014;l radi nÄ&#x2014; viena radi ciaci- etery jo stotys prieĹĄ naudoda jo sto mos je kĹŤrinius tu ri kreiptis ÄŻ tuos vizija nenori pasiraĹĄy tis ar teleti sutarties su asociacija, nie kas nenurodÄ&#x2014;.
MirÂtis turÂguÂje â&#x20AC;&#x201C; nuÂĹžuÂdyÂmas?
be eterio ir pin
igĹł
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;BuÂvo bloÂgai, bet koÂvas nuoÂtaiÂkÄ&#x2026; praÂskaidÂriÂno.â&#x20AC;&#x153; FiÂnanÂsĹł skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja RĹŤÂta KamÂbaÂraiÂtÄ&#x2014; neÂslÄ&#x2014;ÂpÄ&#x2014;, jog piÂniÂgai ÄŻ miesÂto biuÂdĹžeÂtÄ&#x2026; plauÂkÄ&#x2014; nevieÂnoÂdai â&#x20AC;&#x201C; meÂtĹł praÂdĹžioÂje sunÂkiai, o vÄ&#x2014;Âliau paÂjaÂmĹł suÂrinÂkiÂmas ÄŻsiÂbÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2014;Âjo.
2p.
DuoÂbÄ&#x2014;s neÂbeerÂzins vaiÂruoÂtoÂjĹł VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
VaiÂruoÂtoÂjai uosÂtaÂmiesÂÄ?io gatÂvÄ&#x2014; mis gaÂlÄ&#x2014;s vaÂĹžiÂnÄ&#x2014;Âti paÂtoÂgiau â&#x20AC;&#x201C; joÂse uĹžÂviÂrÄ&#x2014; duoÂbiĹł loÂpyÂmo darÂbai. Nu maÂtyÂta suÂtvarÂkyÂti ne tik gatÂves, bet ir kai kuÂrias ÄŻvaÂĹžas ÄŻ kieÂmus. Â&#x201E;Â&#x201E;Tragedija: jauÂnuoÂlio vaiÂruoÂjaÂmas auÂtoÂmoÂbiÂlis trenÂkÄ&#x2014;Âsi ÄŻ esÂtaÂkaÂdos sieÂnÄ&#x2026;, taÂÄ?iau vaiÂkiÂnas veiÂkiauÂsiai miÂrÄ&#x2014; nuo peiÂlio, kuÂris ÄŻ kĹŤÂnÄ&#x2026; smiÂgo iĹĄÂsiÂskleiÂdus oro
paÂgalÂvei. M.KaÂsiÂliausÂkis KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos koÂleÂgiÂjoÂje buÂvo verÂtiÂnaÂmas kaip paÂĹžanÂgus stuÂdenÂtas.
VieÂĹĄa vaiÂkiÂno mirÂtis virÂto reÂbuÂsu ir uosÂta miesÂÄ?io poÂliÂciÂjos tyÂrÄ&#x2014;Âjams, ir nieÂkuo ne siÂskunÂduÂsio jauÂnuoÂlio tÄ&#x2014;Âvams. VaÂkar pa ryÂÄ?iais ÄŻ beÂtoÂniÂnÄ&#x2122; sieÂnÄ&#x2026; turÂgaÂvieÂtÄ&#x2014;Âje ÄŻsiÂrÄ&#x2014; ŞuÂsiaÂme auÂtoÂmoÂbiÂlyÂje apÂtikÂtas 23 meÂtĹł jauÂnuoÂlis su peiÂliu krĹŤÂtiÂnÄ&#x2014;Âje. Ĺ˝uÂvuÂsioÂjo arÂtiÂmieÂji ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;, kad tai â&#x20AC;&#x201C; ĹžmogÂĹžuÂdysÂtÄ&#x2014;.
AsÂmeÂniÂnio arÂchyÂvo ir GinÂtaÂro VaiÂÄ?eÂkausÂko (â&#x20AC;&#x17E;BalÂtiÂcum TVâ&#x20AC;&#x153; laiÂda â&#x20AC;&#x17E;ReiÂdasâ&#x20AC;&#x153;) nuoÂtr.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; MaÂĹĄiÂna rÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;Âsi ÄŻ sieÂnÄ&#x2026;
ÄŽ darÂbÄ&#x2026; NauÂjoÂjoÂje turÂgaÂvieÂtÄ&#x2014;Âje Ä&#x2014;jÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s 03.39 val. iĹĄÂvyÂdo ĹĄiur pĹł vaizÂdÄ&#x2026;. Ĺ aÂlia turÂgaÂvieÂtÄ&#x2014;s au toÂmoÂbiÂliĹł aikĹĄÂteÂlÄ&#x2014;s beÂsiÂdrieÂkian Ä?ia gatÂveÂle diÂdĹžiuÂliu greiÂÄ?iu lÄ&#x2014;ÂkÄ&#x2122;s auÂtoÂmoÂbiÂlis â&#x20AC;&#x17E;AuÂdi A6â&#x20AC;&#x153; rÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;Âsi tie siai ÄŻ esÂtaÂkaÂdos sieÂnÄ&#x2026;. SmĹŤÂgio bĹŤÂta toÂkio stipÂraus, kad maÂĹĄiÂnos prieÂ
kis virÂto suÂkneÂĹžinÂto meÂtaÂlo krĹŤÂ va, iĹĄ vaÂrikÂlio skyÂriaus iĹĄÂkriÂto pa vaÂrĹł dÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;. BendÂroÂjo paÂgalÂbos centÂro teÂleÂfo no nuÂmeÂrÄŻ 112 suÂrinÂko praeiÂvis. AuÂtoÂmoÂbiÂlio saÂloÂne nuÂsviÂrÄ&#x2122;s ÄŻ keÂleiÂvio sÄ&#x2014;ÂdyÂnÄ&#x2014;s puÂsÄ&#x2122; sÄ&#x2014;ÂdÄ&#x2014;Âjo ne gyÂvas vaiÂruoÂtoÂjas. ÄŽ ÄŻvyÂkio vieÂtÄ&#x2026; atÂskuÂbÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; keÂliĹł poÂli ciÂninÂkai paÂmaÂtÄ&#x2014; ÄŻ kaiÂriÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; vaiÂruoÂtoÂjo krĹŤÂtiÂnÄ&#x2014;s puÂsÄ&#x2122; iki ranÂke nos suÂsmiÂguÂsÄŻ peiÂlÄŻ.
8
KarĹĄÂtu asÂfalÂtu duoÂbÄ&#x2014;s jau uĹžÂly ginÂtos GaÂraÂŞų gatÂvÄ&#x2014;Âje, ĹĄiÄ&#x2026; saÂvaiÂtÄ&#x2122; darÂbiÂninÂkai pluÂĹĄa NaiÂkuÂpÄ&#x2014;s gat vÄ&#x2014;Âje. ArÂt iÂm iauÂs iu meÂt u nuÂm aÂto ma tvarÂkyÂti ÄŻvaÂĹžÄ&#x2026; ÄŻ KruiÂziÂniĹł laiÂvĹł terÂmiÂnaÂlÄ&#x2026;, Ĺ iÂluÂtÄ&#x2014;s plenÂto ir BalÂti jos proÂspekÂto ĹžieÂdiÂnÄ&#x2014;s sanÂkryÂĹžos danÂgÄ&#x2026;, naiÂkinÂti duoÂbes paÂgrinÂdi nÄ&#x2014;Âse maÂgistÂraÂliÂnÄ&#x2014;Âse uosÂtaÂmiesÂÄ?io gatÂvÄ&#x2014;Âse. Iki vaÂsaÂros seÂzoÂno praÂdĹžios Ĺža daÂma suÂtvarÂkyÂti PaÂmaÂrio, Ĺ laiÂto, TuÂrisÂtĹł gatÂves, prie paÂplĹŤÂdiÂmiĹł ÄŻrengÂtas auÂtoÂmoÂbiÂliĹł sto vÄ&#x2014;ÂjiÂmo aikĹĄÂteÂles.
2
2
ketvirtADIENIS, balandžio 18, 2013
miestas Atnaujino konkursą
Baigė darbus
Diskutuos apie vaikų poilsį
Apeliacinis teismas leido at naujinti „Klaipėdos naftos“ skelbtą suskystintųjų gamti nių dujų (SGD) terminalo dujo tiekių rangovo konkursą. Teis mas panaikino Klaipėdos apy gardos teismo kovo 8 dienos nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių, kurių prašė dviejų bendrovių konsorciumas.
Naujojo Sodo gatvėje atkurtas įprastas eismas. Vakar ryte va žiuojamojoje dalyje buvo užly gintos duobės. Po pietų panai kinti eismo apribojimai. Darbai Naujojo Sodo gatvėje truko ma žiau nei savaitę. Čia buvo tiesia ma buitinė kanalizacija – mon tuojamas naujas vamzdis tarp dviejų šulinių.
Asociacija „Mano miestas Klai pėda“ šiandien 16 val. I.Simonai tytės viešosios bibliotekos kon ferencijų salėje rengia viešą dis kusiją „Vaikų užimtumas vasa rą Klaipėdoje. Problema?“. Jo je dalyvaus uostamiesčio savi valdybės, ugdymo įstaigų atsto vai, vaikų vasaros stovyklų orga nizatoriai.
Duobės nebeerzins vairuotojų 1
Gatvių duobėms lo pyti šiemet skirta 1,6 mln. litų – beveik tiek pat, kiek ir pernai. „Situacija gatvėje – kaip ir kas met, nes visada atsiranda naujų duobių. Žiemą kai kurias jų už lop ėm e šalt u asfalt u, tod ėl pa dėtis gatvėse tikrai nėra drastiš kai bloga. Kaip visada blogiausia padėtis yra dėl įvažų į kiemus ir duobių jose. Bandysime rasti pi nig ų sutvark yt i ten, kur pad ė tis blogiausia. Dabar kaip tik re gistr uojam e paraiškas“, – teig ė Klaip ėd os sav ivaldyb ės Miesto tvark ym o skyr iaus ved ėja Iren a Šakalienė. Savivaldybė šiemet iš vairuotojų sulaukė kelių pretenzijų dėl gatvė se atsivėrusiose duobėse apgadin tų automobilių. „Tačiau tos pretenzijos ne visa da būna pagrįstos. Matyt, visi gir dėjome, kad rengiami teisės aktų pakeitimai – vairuotojai vis dėl to privalo pasirinkti saugų grei tį ir savivaldybės nebeturės atly
1,6 – tiek mln. litų šiemet skirta uostamiesčio gat vėms sutvarkyti.
ginti nuostolių už gatvių duobėse apgadintus automobilius“, – tei gė I.Šakalienė. Ji neslėpė, jog iš vairuotojų teko girdėti priekaištų, kad kai kurios duobės gatvėse yra nepastebi mos, nes nepaženklintos specia liais ženklais. „Tačiau tokie reikalavimai pra silenkia su logika. Juk pastatyti ženklus irgi kainuoja pinigus, tai geriau už juos užlopyti duobes“, – nuomonę reiškė Miesto tvarky mo skyriaus vedėja.
Versija: gyventojų pajamų mokesčio surinkimo šuolis leidžia spėti, jog Klaipėdoje išaugo darbuotojų atly
ginimai.
Iždas džiugina atsargiai
Klaipėdoje padaugėjo darbuotojų, jiems mokami didesni atly ginimai – tokią išvadą pateikė uostamiesčio valdininkai, įverti nę pirmąjį ketvirtį į miesto biudžetą surinktas lėšas.
tų iš minėtos sumos yra tikslinės paskirties lėšos – vietinės rink liavos, įmokos už paslaugas biu džetinėse įstaigose ir šių pinigų negalima naudoti bet kur. Taigi, realiai viršplaninių pajamų turime apie 500 tūkst. litų“, – skaičiavo R.Kambaraitė. Biudžetą perpildė itin gerai ren kamas nekilnojamojo turto mokes tis, kurio pirmąjį ketvirtį gauta 573 tūkst. litų daugiau nei planuota.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Nuotaika pagerėjo
Darbai: šią savaitę duobes lopantys darbininkai pluša Naikupės gatvėje.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Didžiąją miesto biudžeto įplaukų dalį sudaro gyventojų pajamų mo kestis. Jo šiemet planuota surinkti 142 mln. litų – 1,3 mln. litų mažiau nei faktiškai gauta pernai. „Norint surinkti planuojamą su mą, visoje Klaipėdoje gyventojų pajamų mokesčio turi būti sumo kėta 6 proc. daugiau nei pernai. Sausį ir vasarį augimas buvo tik 2 proc., o tai kėlė nerimą. Bet ko vas nuotaiką praskaidrino, nes per praėjusį mėnesį visoje Klaipėdoje gyventojų pajamų mokesčio gauta 17 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Tai reiškia, kad padaugėjo ir dirbančiųjų, padidėjo ne tik mini malus darbo užmokestis, bet ir ki ti atlyginimai“, – aiškino Klaipė dos savivaldybės Finansų skyriaus vedėja Rūta Kambaraitė. Vis dėlto per pirmąjį šių metų ket virtį į miesto biudžetą gyventojų pa jamų mokesčio surinkta 266 tūkst. litų mažiau nei planuota, tačiau 218 tūkst. litų daugiau nei per tris pir muosius praėjusių metų mėnesius. „Plano kol kas neįvykdėme dėl to, kad gyventojų pajamų mokesčio ge rokai mažiau nei planuota gavome sausį ir vasarį. Valstybinei mokesčių inspekcijai išsiuntėme paklausimą
Rūta Kambaraitė:
Situacija dar labai nestabili, neaišku, kaip seksis rinkti pa jamas ateinančiais mėnesiais. ir tikimės, kad mums bus paaiškin ta, kodėl pinigų negavome tiek, kiek planavome“, – teigė R.Kambaraitė. Gavo 2,2 mln. litų daugiau
Pirmąjį ketvirtį į miesto biudžetą iš viso surinkta 101,6 mln. litų, o pla nas buvo 99,4 mln. litų pajamų. „Esame gavę 2,2 mln. litų dau giau nei planuota, tačiau labai džiaugtis nėra dėl ko. 1,6 mln. li
Prioritetas – langai
Nors viršplaninių pajamų jau yra, tačiau kol kas nebus rengiamas miesto tarybos sprendimo projek tas, kur išleisti pinigus. „Situacija dar labai nestabi li, neaišku, kaip seksis rinkti pa jamas ateinančiais mėnesiais. Jei seksis gerai, manau, kad perskirs tyti viršplanines pajamas bus gali ma birželį ar liepą“, – į ateitį žvel gė vedėja. Politikai jau yra numatę, kad jei į miesto biudžetą bus surinkta dau giau pajamų nei planuota, jos pir miausia bus skirtos langams dar želiuose pakeisti, kai kuriems kultūros ir sporto projektams, pa didinti biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio fondus, kurie yra su mažinti 5 proc. Šiųmečio Klaipėdos iždo pajamų planas yra apie 370 mln. litų.
3
ketvirtADIENIS, balandžio 18, 2013
miestas
Kovo sąskaitos prilygs vasariui Nors kovas buvo šaltesnis nei vasa ris, šilumos uosta miestyje suvarto ta mažiau. Klaipė diečius pasieksian čios sąskaitos už šil dymą bus panašios kaip ir už paskutinį žiemos mėnesį.
Dienos telegrafas For um as. Šiand ien ir rytoj Klaip ė doj e vyks IX Liet uvos ir Balt ar us ijos ekonom ikos for umas, kur iame daly vaus abiejų šal ių min istrai pirm in in kai. For umas skirt as akt ual iaus iems abiejų šal ių ekonom in io bendradar biav imo klausimams aptart i. Pagr in dinė for umo ses ija vyks ketv irt ad ie nį nuo 9.30 iki 12 val. Klaip ėdos kon cert ų salėje. Sav ivaldyb ė. Šiand ien 11 val. rot uš ė je vyks Jūr in ių ir vidaus vandenų rei kalų kom is ijos pos ėd is. 13.30 val. po sėd žiaus Finans ų ir ekonom ikos ko miteto nar iai. 15 val. vyks Miesto ūkio ir apl inkos augos kom iteto pos ėd is. Kin as. Šiand ien 17 val. Klaip ėdos ap skrit ies I.Simonait ytės vieš os ios bib liotekos Gerl ac ho palėp ėje vyks jau nimui skirto konk urso „Trump as ki nas. Copycat“ trumpametraž ių filmų perž iūra. Reng in io met u bus išr ink tas ger iaus ias, o jo kūrėj ai apdova not i pin ig in iu priz u. Konk urs ą ant rus met us org an iz uoj a Klaip ėdos univers iteto student ai.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Vidutinė kovo oro temperatūra sie kė 2,9 laipsnio šalčio. Palyginti su vasariu, pirmasis pavasario mėnuo buvo šaltesnis. Vidutinė oro tem peratūra vasarį siekė 0,3 laipsnio šalčio. Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, daugiabučių namų gyventojai kovą šilumos suvartojo vidutiniškai 5,2 proc. mažiau. Bendrovės „Klaipėdos energija“ teigimu, įtakos mažesniam suvar tojimui turi įrengti automatizuoti šildymo punktai. Jų efektyvumas taupant šilumą pastebimas rude nį ir pavasarį. Kuo didesnis paros temperatū rų svyravimas, tuo daugiau sutau po namai, turintys automatizuotas šildymo sistemas. Įmonės „Klaipėdos energija“ duomenimis, tokie pastatai ko vą sunaudojo per 10 proc. mažiau energijos už namus su senais šilu mos punktais. Kovą, vertinant ne tik gyvento jus, bet ir visus vartotojus, vidu
Taupymas: mažiausiai šilumos kovą suvartota Sausio 15-osios gatvės 6C name.
tiniškai vieno kvadratinio metro būsto ploto apšildymas Klaipėdo je kainavo 5,19 lito. Toks pat jis bu vo ir vasarį. Įmonės „Klaipėdos energijos“ teigimu, greičiausiai bus panašios ir gyventojų sąskaitos.
Kuo didesnis paros temperatūrų svyra vimas, tuo daugiau sutaupo namai, tu rintys automatizuo tas šildymo sistemas.
Mažiausiai energijos suvarto ta naujos statybos namuose. Vie no kvadratinio metro būsto ploto apšildymas juose atsiėjo 2,23 lito. Panašus energijos suvartojimas yra
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Taupiausiuose namuose 60 kv. m ploto būs to apšildymas vidutiniškai kovą kainavo (Lt) Sausio 15-osios gatvės 6C name, pastatytame 2005 m., – 76,26 Kauno gatvės 19 name, pastatytame 1966 m., – 79,04 Dragūnų gatvės 11 name, pastatytame 2007 m., – 95,34 Debreceno gatvės 31 name, pastatytame 1970 m., – 113,06 Vytauto gatvės 7 name, pastatytame 2007 m., – 120,48
ir visiškai renovuotose daugiabu čiuose namuose. Čia vieno kvad ratinio metro būsto ploto apšildy mas kainavo 2,74 lito. Senos statybos namų gyventojai sulauks dukart didesnių sąskaitų. Įmonė „Klaipėdos energija“ pa brėžė, kad kovo šilumos anali zė parodė, jog gyventojų išlaidos šildymui nepriklauso nuo to, ka
da statytas namas. Viską lemia jo sandarumas. Taupiausiųjų namų penkete yra ir prieš daugiau nei 30 metų pasta tyti daugiabučiai namai, tačiau jie yra renovuoti. Šių pastatų fasadai ir stogai apšiltinti, modernizuotos šil dymo sistemos. Kovą šilumos kaina siekė 27,26 cento už kilovatvalandę. Balandį jos kaina nesikeis.
Valytojams – baudos už vangumą Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Daugybės priekaištų dėl nevalo mų kelkraščių iš miestiečių ir po litikų sulaukę valdininkai net bau domis paragino valytojus dirbti greičiau.
Klaip ėd ieč iai ir miesto taryb os nar iai vald in ink us dėl per žie mą prie šal igatv ių sus ikaup u sių smėlio ir druskų sąnašų ne valymo ėmė atakuoti vos nutirpo sniegas. Tačiau kelias savaites buvo aiški nama, kad valyti negalima, nes už šaltų technika, o sausuoju būdu to daryti neapsimoka, nes dulkės tik bus pakeliamos į orą ir nusės kito je vietoje. „Kai tik pagerėjo oro sąlygos, valytojai išvažiavo į gatves. Pag rindinės miesto gatvės jau bai giamos valyti, o kitose, tikimės, smėlio ir druskų sąnašos bus iš
Terminas: gatvių valytojai smėlio ir druskų sąnašas mieste turėtų iš
kuopti per dvi savaites.
valytos vėliausiai per dvi savai tes“, – vylėsi Klaipėdos savival dybės Miesto tvarkymo skyriaus ved ėja Iren a Šakal ien ė. Dviej ų rangovų, kurie yra laimėję me
Vytauto Liaudanskio nuotr.
chanizuotų gatvių valymo kon kursą, darbu valdininkai nebu vo patenkinti, todėl jiems skirtos baudos – po 800 litų. „Jos skir tos už tai, kad valytojai dirbo tik
rai vangiai. Pagal sutartį miestą turi valyti po tris kiekvieno ran govo mašinas, o jie buvo išleidę tik po vieną. Pati važiavau, tikri nau, mačiau. Mes negalime leisti rangovams dirbti taip, kad jiems būtų patogiau. Yra sutartis, kurios privaloma laikytis“, – kategoriška buvo I.Šakalienė. Baudos skirtos ir už tai, kad va lytojai dirbo nekokybiškai. Esą prie šaligatvių smėlio ir druskų sąnašos buvo išvalytos ge rai, tačiau salelėse tarp skiriamųjų eismo juostų – ne. „Manau, kad išvalyti visą mies tą užtektų ir savaitės, tačiau sa kau, kad numatome dviejų savai čių terminą. Apsidraudžiame, jei atsitiktų kokių nors nesklandu mų“, – pabrėžė vedėja. Ji negalėjo pasakyti, kiek mies tui kainuos smėlio ir druskų san kaupų gatvėse išvalymas, nes bus mokoma už faktiškai atliktus dar bus, o jie dar nėra baigti.
Etiud ai. Šiand ien 17.30 val. Klaip ė dos „Aušros“ teatre bus rodom i kur čiųjų ir neprig ird inčiųjų mok in ių pa ruošt i etiud ai. Toks reng inys vyks ir po sav aitės – bal and žio 25-ąją. Šie etiud ai yra įvad as į geg už ės 17 die ną vyks iant į labdar ing ą reng in į „Per kurčias akis“, kur is skirtas kurčių mo kin ių mok ymos i kok yb ei ger int i. Min istr ė. Rytoj Klaip ėdoj e vieš ės soc ial inės aps augos ir darb o min ist rė Alg imant a Pab ed insk ienė. Nuo 11 iki 14 val. sav ivaldyb ėj e gyventoj ai kvieč iam i sus it ikt i su Soc ial inės ap saugos ir darb o min ister ijos priima moj o kom and a. Išankst inė reg istra cija nereik al inga. Prist at ym as. Rytoj 17 val. Klaip ėdos I.Simonait ytės vieš os ios bibl iotekos Gerlacho palėp ėje vyks dail in inko ir fotografo, Valst ybinės prem ij os lau reato Rimanto Dic hav ič iaus albumo II tomo „Laisvės paženkl int i“ pris ta tymas. Mankšt a. Klaip ėd ieč iai tol iau kvie čiam i dal yv aut i nem ok am os e mankštos e. Jos vyks bal and žio 19, 24, 26 dienom is 16.30 val. vaik ų dar želyje „Žemuogėlė“, esančiame Stat y bin ink ų pr. 20. Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os sav iv al dyb ės Civ il in ės metr ik ac ij os ir re gistr ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 4 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Mar ij o na Kvietk ausk ien ė (g. 1923 m.), Ge nad ij Smirn ov (g. 1949 m.), Valer ik Borsk ij (g. 1962 m.), Dmitr ij Ščen ikov (g. 1963 m.). Lėb art ų kap in ės. Šiand ien laidoj a mi Vaclovas Gelž in is, Grigor ijus Če renkov as, Nin a Mart ynov a, Vas il ij Kiš au. Jon iškės kap inės. Šiand ien laidoja ma Elena Gric ienė. Nauj ag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 9 moter ys. Gimė 3 merg aitės ir 6 bern iuk ai. Greitoj i. Vak ar iki 16.30 val. greito sios pag alb os med ik ai sul aukė 57 išk viet imų. Klaip ėd ieč iai skundės i aukšt u krauj osp ūd žiu, pilvo ir gal vos skausmais.
4
ketvirtadienis, balandžio 18, 2013
miestas
Pradinukus mokė saugoti save gatvėse
Susikaupimas: mažiesiems konkurso dalyviams policininkų pateiktos
užduotys atrodė labai rimtos.
Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Mažieji klaipėdiečiai rungtynia vo, kas geriau moka elgtis gatvėse ir pažįsta kelio ženklus.
Klaipėdos moksleivių saviraiškos centre vakar vyko kasmet rengia mas konkursas „Šviesoforas“. Ja me dalyvavo 84 pradinių klasių mokiniai iš visų miesto mokyklų. Jie buvo susiskirstę į 21 komandą. Kiekvieną komandą sudarė po keturis vaikus nuo pirmosios iki ketvirtosios klasės. Moksleiviai tu rėjo atlikti dvi praktines bei ketu rias teorines užduotis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Geriausiai pasirodė „Versmės“ mokyklos mokinukai, nedaug nuo jų atsiliko „Vyturio“, P.Mašioto mokyklų bei „Saulutės“ vaikų dar želio-mokyklos komandos. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato budėtoju dir bantis Vidmantas Miknius, laisvu nuo darbo laiku mokantis vaikus saugaus eismo pagrindų, paste bėjo, kad šiemet konkurso dalyviai buvo kur kas geriau pasiruošę nei ankstesniais metais. Svarbiausias tokio konkurso tikslas išmokyti mažuosius eismo dalyvius pažinti kelio ženklus bei saugaus elgesio gatvėse, paraginti nešioti atšvaitus.
Žolę šienauja ugnis Pernykštės žolės gaisrai eikvoja ugniagesių laiką ir jėgas, o dėl sun kiai pasiekiamų gaisro vietų laužo ma brangi technika.
Balandžio 16-osios popietę Klai pėdos rajone esančiame Kairių po ligone dėl neatsargaus žmogaus el gesio keliose vietose užsidegė žolė ir miško paklotė. Ugnis greitai išplito ir pradėjo ar tėti prie miško. Kadangi ugnies ge sinimui vandenį reikėjo vežti apie 5 kilometrus, o liepsnos greitai plito miško link, teko iškviesti papildo mas ugniagesių pajėgas. Ugnį gesino penkios gaisrinės autocisternos, 17 ugniagesių bei šeši Lietuvos karinių jūrų pajėgų kareiviai. Po kelių valandų lieps nos buvo numalšintos, tačiau iš degė maždaug 15 hektarų žolės ir apie 2 hektarai miško paklotės. Tai vienas didesnių šį pavasarį Klaipė dos rajone žolės gaisrų. Antradienį Lietuvos ugniagesiai 47 kartus vyko gesinti gaisrų at virose teritorijose. 18 tokių gaisrų buvo Klaipėdos apskrityje. Šiemet šalyje ugniagesiai užgesi no 755 gaisrus atvirose teritorijose,
Nemažus pinigus už laiptinės durų te lefonspynę sumo kėję daugiabučio gyventojai iš namo administratoriaus išgirdo pareiškimą, kad moderni įran ga neveikia, ir pa siūlymą įsigyti po 10 litų kainuojan tį raktą kiekvienam šeimos nariui, kad galėtų patekti į namus.
Tyla: Šiaulių gatvės 2-ojo namo gyventojai negali iš namo administra
toriaus išsireikalauti, kad veiktų nemažus pinigus kainavęs durų spy nos įrenginys. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dėl neveikiančios spynos – nesibaigiančios rinkliavos Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
kuriose išdegė per 800 hektarų že mės ploto. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbė jimo departamentas prašo gyven tojų nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus pasi stengti juos užgesinti, nelaukiant, kol liepsna išplis. Degančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją van deniu arba smėliu. Liepsna per nykšte žole ypač sparčiai plinta, o greitai užgesinti tokius gaisrus nepaprastai sunku. Prie degančios žolės plotų dažnai labai sunku pri važiuoti sunkiasvorėms ugniagesių mašinoms. Automobiliai klimpsta dirvose, lūžta, genda brangi tech nika, ugniagesiai išeikvoja daug fi zinių jėgų. Be to, išvykę gesinti de gančių pievų ar miškų, jie ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant. Už žolės deginimą kaltininkai gali būti nubausti nuo 200 iki tūkstančio litų bauda, o pareigūnai – nuo 400 iki 1,2 tūkst. litų. Be to, gali tekti at lyginti ir gamtai padarytą žalą. „Klaipėdos“ inf.
Nori, kad grąžintų pinigus
„Tai gal tegul pinigus grąžina, jei telefonspynė neveikia? Tačiau to niekas nesiruošia daryti, į gyven tojų klausimus administratorius net nesiruošia atsakyti, paskam binus numetamas ragelis“, – teigė Šiaulių 2-ojo namo gyventoja Va lentina. Moteris suskaičiavo, kad keturis mėnesius už laiptinėje įrengtą mo dernią spyną mokėjo po 43,33 lito. Iš viso klaipėdietė už modernų pa togumą paklojo 173 litus. „Iš pradžių kiekvienam butui buvo priskirtas specialus spynos kodas. Tai yra patogu. Aš turiu du sūnus, pasakiau jiems kodus ir jie be bėdų gali patekti į laiptinę“, – pasakojo gyventoja. Tačiau netrukus gyventojams teko velt ui maig yt i mod ern ią spyną – kodų sistema buvo pa naikinta. Tokį sprendimą priėmė namo administratorius – viešosios įstai gos „Mano daugiabutis“ administ racija. „Matyt, buvo gyventojų, kurie nemokėjo už šią spyną, tai admi nistratorius kodų sistemą išjun gė ir liepė nusipirkti 10 litų kai nuojančius raktus šiai spynai. Kaip akmens amžiuje“, – pikti nosi moteris. Į kalbas nesileidžia
Aktualija: kiekvieną pavasarį pernykštės žolės deginimas tampa di
džiausiu ugniagesių galvos skausmu.
Vytauto Petriko nuotr.
Gyventojai suskaičiavo, kad kiek viena šeima šiame name turėjo pa pildomai išleisti dar nemažai pini gų, kad raktais būtų aprūpinti visi šeimos nariai. Valentina pamėgino pasibelsti į viešosios įstaigos „Mano daugia butis“ patalpas ir smulkiai išsiaiš
kinti, už ką ir kiek gyventojai tu ri mokėti. Šiaulių gatvės 2-ojo namo gy ventoja „Mano daugiabučio“ ad ministracijoje paprašė sąskaitų faktūrų ir paaiškinimų, kiek tiksliai
Algis Gaižutis:
Jei su administrato riumi nepavyksta kalbėtis žodžiu, rei kia aiškintis raštu.
kainavo daugiabutyje atlikti darbai ir už ką yra renkami pinigai. „Niekas net nesiteikė parody ti dokumentų. Buvo atsikalbi nėjama, esą nėra žmogaus, kuris saugo šias sąskaitas. Norėjau su žinoti, kodėl tiek daug turiu mo kėti už šias duris“, – stebėjosi Va lentina. Kita šio namo gyventoja Rima patvirtino kaimynės pasakojimą. „Aš viena gyvenu, pas mane nie kas nevaikšto, todėl telefonspy nės man net nereikėjo. Tačiau ko dinis užraktas yra gerai ir patogu. Kai išvydau, jog panaikinti spy nos kodai, paskambinau admi
nistratoriui Juozui Eitučiui. Ma ne pribloškė jo pasakymas, kad darys taip, kaip nori“, – pasako jo Rima. Išeitis – kreiptis į teismą
Viešosios įstaigos „Mano dau giabutis“ administratorius J.Ei tutis Šiaulių gatvės 2-ojo namo gyventojų pretenzijų nepanoro komentuoti. Vos išg ird ęs klaus im ą apie žmon ių pretenz ijas dėl išl eist ų pin ig ų už daikt ą, kur is neatl ie ka savo funkcijos, J.Eitutis žur nal istams pareišk ė, kad negal i kalbėti, daugiau mobiliojo ryšio tel efon u adm in istrator ius ne beatsiliepė. Šios įstaigos vadybininku prisi statęs Artūras Valančius pareiškė, kad telefonu nesiruošia komen tuoti situacijos. „Nieko aš čia neaiškinsiu, yra kas už tai atsako, tegul aiškina“, – pa reiškė įstaigos atstovas. Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vedėjas Al gis Gaižutis tikino, kad patys gy ventojai nusprendė pakeisti admi nistratorių ir jiems patiems reikėjo žiūrėti, kokią jungtinės veiklos su tartį jie pasirašo. „Nežinau, kas sutartyje para šyta ir kokią atsakomybę prisii ma administratorius. Aš suprantu, buvo surinkti pinigai, atlikti kaž kokie darbai. Tačiau jei su admi nistratoriumi nepavyksta kalbė tis žodžiu, reikia aiškintis raštu“, – patarė A.Gaižutis. Jo nuomone, jei ginčo nebus ga lima išspręsti taikiai, gyventojai turi galimybę kreiptis į teismą. „Žmonės galėtų kreiptis ir į mus, tegul situaciją nupasakoja raš tu. Mėginsime padėti“, – žadėjo A.Gaižutis.
5
KetvirtADIENIS, balandžio 18, 2013
lietuva Partijos nekeis?
Palaiko referendumą
Kreipėsi M.Golovatovas
Darbo partijos pirmininko pa vaduotojas Artūras Paulauskas (nuotr.) paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad gali pereiti pas socialdemokra tus. Anksčiau pranešta, kad jis susitiko su Aloyzu Sakalu ir ap tarė būsimus prezidento rinki mus bei galimybę jam pereiti pas socialdemokratus.
Seimo pirmininkas Darbo partijos narys Vydas Gedvi las teigia palaikantis siūlymą rengti referendumą dėl dvi gubos pilietybės. Seimas ba landžio 16 d. po pateikimo pritarė siūlymui kartu su pre zidento rinkimais 2014 m. rengti referendumą dėl dvigu bos pilietybės.
Daugiau kaip 22 metus Lie tuvos pareigūnams Sausio 13-osios byloje nepasiekia mas buvęs KGB būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas nesutinka, kad būtų teisiamas už akių. Delfi.lt žiniomis, Ge neralinė prokuratūra sulaukė buvusio KGB karininko advo katų vizito.
Prezidentė užminė įvaizdžio dilemą
Seimo narys Eduardas Šab linskas įsitikinęs, kad nereikia už Vilniaus širdyje esantį jo gyve namą savival dybės butą, kuris galėtų būti skirtas socia liai remtiniems asmenims, nei nuomos mokėti, nei išsikelti iš jo.
Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Šalies vadovės pasirinkimas skristi į Londoną pigių oro linijų bendrove – užuomina į problemą, kad Lietuva neturi prezidentinio lėktuvo, ar įvaizdžio kūrimo daly kas? Politikų teigimu – ir tai, ir tai.
Versija: parlamentaras E.Šablinskas tikino, kad jo gyvenamas butas sena
miestyje – jo nuosavybė. Tiesa, jis pats pripažįsta, kad šis būstas nėra jo pri vatizuotas, bet nuomos jis vis tiek nenori mokėti. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Seimo narys – skvoteris? Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Buvusio seniūno byla
Smulkiųjų verslininkų gynėju pri sistatantis Seimo narys socialde mokratas E.Šablinskas šiuo me tu įklimpęs teisminiuose ginčuose su Vilniaus savivaldybe. Buvusiam Senamiesčio seniūnui savivaldybės klerkai neduoda ramybės dėl būs to Stiklių g. 5. Parlamentaras šventai tiki, kad šia me name esantis jo ir jo šeimos gy venamas butas – jo nuosavybė. Tie sa, jis pats pripažįsta, kad šis būstas nėra jo privatizuotas. Todėl savival dybė bylinėjasi bandydama iškel dinti, jos nuomone, miestui priklau santį būstą užgrobusį Seimo narį. Vargo vakarienė
„Mano vargai prasidėjo dar 1986 m. Tada mums įteikė pranešimą, kad Plačiosios gatvės 4 namas, kur gyvenau bute, bus griaunamas, o aš su šeima laikinai perkeliamas į manevrinį butą Šiaulių g. 5–12, iš šio būsiu perkeltas į kitą, nuolat gyventi tinkamą būstą“, – dėstė E.Šablinskas. Tuom et, anot parl am entaro, prasidėjo tikra vargo vakarienė. Namo Stiklių gatvėje statybų fi nansavimui stringant darbai su stojo, kieme riogsojo statybininkų paliktas kranas, kaip prisiminė tuomet Senamiesčio seniūnu bu vęs vyras. „Namas turėjo būti baigtas 1991 m., bet mes įsikėlėme į nebaigtas remontuoti patalpas tik 1995 m. ir patys turėjome viską tvarkytis,
gyventi tarp statybinių medžiagų, dulkių. Namą vertinti atidavėme tik 2007 m. Iki tol jis teoriškai, o tam tikrą laiką – ir praktiškai, buvo ne tinkamas gyventi. Ir jie dar nori nuomos už tai?“ – piktinosi E.Šab linskas. Tiesa, nuo 1995 m. iki šiol E.Šab linskas gyvena nesudaręs jokios sutarties su savivaldybe, kuri lai kosi nuomonės, kad būstas yra jos nuosavybė.
Kadangi namo gy ventojai gyvena ja me savavališkai, be jokių sutarčių, mes nežinome, koks yra jų socialinis statusas.
zuoti. Visi dokumentai yra“, – pa brėžė parlamentaras. Vis dėlto E.Šablinsko teiginys, kad būstas nesocialinis, kelia rim tų abejonių. Pirmiausia namas, o drauge ir parlamentaro butas yra savivaldybės nuosavybė, kurią administruoja savivaldybės įmo nė „Vilniaus miesto būstas“. Ant ra, kaip paaiškino pavardės prašęs neminėti įmonės atstovas, būsto paskirtį nulemia jame gyvenantys asmenys. „Šis būstas būtų socialinis, jei gu jame gyventų socialiai remtini asmenys. Kadangi namo gyvento jai gyvena jame savavališkai, be jo kių sutarčių, mes nežinome, koks yra jų socialinis statusas. Jeigu ži notume, kad jie yra socialiai rem tini, būstas, be abejo, būtų sociali nis“, – teigė jis. Skola – šimtai tūkstančių
Tikisi privatizuoti
Savivaldybė į laikraščio siųstus klausimus atsakė labai lakoniš kai. Vilniaus savivaldybės Sociali nio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis informavo, kad „šiuo me tu vyksta teisminiai ginčai“ ir yra problemų su kitais senamiestyje esančio daugiabučio gyventojais. Anot E.Šablinsko, jo teisumą įrodė prieš savivaldybę laimė tų teismų virtinė. Neva jau įrody ta, kad butas Stiklių gatvėje nieka da nėra buvęs socialinis. Dabar liko paskutinis dalykas – gauti nuosa vybės dokumentus. „Jau 100 proc. įrodyta, kad tai joks socialinis būs tas ir niekada toks nebuvo. Dabar svarbu, kad būstą leistų privati
Kol butas neprivatizuotas, E.Šab linskui ir kitiems, panašiai kaip jis butus gavusiems gyventojams, skaičiuojami nuompinigiai re miantis vidutine būsto nuomos rinkos kaina Senamiestyje. Laik raščio žiniomis, skola jau siekia ke lis šimtus tūkstančių litų. „Tikiu, kad ir šitą teismą laimėsiu. Nelogiška, kad jie reikalauja mokėti nuompinigius nuo 2000 iki 2011 m. kai namas buvo baigtas remontuo ti ir atiduotas vertinti tik 2007 m., tai yra jis tapo tinkamas gyventi tik nuo 2007 m., o nuomą jie skaičiuo ja nuo 2000-ųjų. Noriu paklausti – kodėl? Be to, nuompinigiai kažkodėl nustoti skaičiuoti nuo 2011-ųjų“, – piktinosi parlamentaras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar, balandžio 17 d., savo feis buko puslapyje paskelbusi nuo trauką, kurioje matyti, kaip į bu vusios britų premjerės Margaret Thatcher laidotuves ji vyksta „Wizz Air“ lėktuvu, sukėlė tikrą komentarų audrą ir uždavė seną klausimą – ar Lietuva išgali įsigy ti valstybinį lėktuvą? Tokių diskusijų kyla nuo pat ne priklausomybės pradžios, tačiau lėktuvui nupirkti ar išsinuomo ti lėšų nerandama. Šių metų biudžete jų taip pat nenumatyta. Esant poreikiui valstybės dele gacijos gali pasinaudoti Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „C-27J Spartan“. Prezidentės spaudos at stovų teigimu, skrydis į Londoną
Solidarumas: Prezidentė vyk
dama pigių oro linijų bendrovės lėktuvu sutaupė mažiausiai 50 tūkst. litų, bet politikai prabi lo ir apie kitą – įvaizdžio – pro blemą. Nuotrauka iš feisbuko
ir atgal tokiu lėktuvu kainuotų 50 tūkst. litų, o kelionė užsakomuoju reisiniu lėktuvu atsieitų mažiau siai 150 tūkst. litų. O Prezidentė pasirinko „paprasčiausią, pigiau sią ir greičiausią“ skrydį pigių oro linijų bendrovės lėktuvu – jis te kainavo 3 tūkst. litų. Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės įsigyti lėktuvą, kuriuo galėtų naudotis valstybės vadovai. „Gal aš sakyčiau, kad lėktuvas turėtų būti ne prezidentinis, bet svarstytinas klausimas, kad to kį lėktuvą Lietuvai reiktų įsigy ti, kuriuo galėtų ir Prezidentė, ir Vyriausybės nariai skristi. Ir taip pat tam tikru laiku jis galėtų bū ti išnuomojamas“, – svarstė mi nistras pirmininkas. Tačiau buvęs susisiekimo mi nistras Eligijus Masiulis įsiti kinęs, kad kol kas tokia transpor to priemonė šaliai neįkandama. „Manau, lėktuvo įsigijimas ne būtų prioritetinis reikalas. Galbūt tai susiję su didesniu diskomfor tu, bet vis tiek mūsų šalies va dovai nuvyksta ten, kur reikia, ir šiuo atveju nereikia daryti iš to tragedijos“, – teigė E.Masiulis. Pasirodžius nuotraukai, viešo joje erdvėje pasklido diskusijos, ar toks Prezidentės pasirinki mas, artėjant Lietuvos pirminin kavimui ES Tarybai, nedaro nei giamos įtakos šalies įvaizdžiui. E.Masiulis tvirtino, kad yra prie šingai. „Aš manau, kad tai pade da Lietuvos įvaizdžiui. Man at rodo, Prezidentė sąmoningai šitą žinią ištransliavo, kad parodytų, jog nėra atitrūkusi nuo didžiosios mūsų visuomenės dalies. Nema tau čia jokios tragedijos. Priešin gai, toks įvaizdis rodo, kad vals tybė gyvena pagal savo išgales ir neleidžia pinigų ten, kur jų ne reikėtų leisti“, – tikino parla mentaras.
Apie prezidentus be lėktuvų – anekdotai Dėl skrydž ių reg ul iar iaisiais ir už sakomaisiais reis ais šal ies vado vai anksčiau yra patekę į ne vie ną kuriozinę situaciją. Pavyzdž iui, 2007-aisiais neradus lėktuvo vos nežlugo tuomečio prez idento Val do Adamkaus viz itas į Portugal iją. Pask ut inę minutę buvo išnuomo tas Kanarų oro lin ijų bendrovės lėktuvas, tačiau atv yk us į Lisabo nos oro uostą oficialūs pareigūnai ne iš karto patikėjo, kad tai Lietuvos prezidentas, nes ant lėktuvo nebu vo jok ių valstybės skiriamųjų žen klų. Prezidentūrai sudarius sutartį su skrydžių bendrove „Aurela“, taip
pat imta juokaut i, kad V.Adamk us užsienyje atstovauja neegz ist uo jančiai valstybei Aurelai. Anekdo tai sklando ir apie tai, kaip grįžda mas į Liet uvą reg ul iar iuoju reisu V.Adamk us išg irdo greta sėdinčio neblaivaus vok iečio klausimą, kur Vilniuje geriausias alus. Tiesa, pre zident inėms kel ionėms pritaik ius Lietuvos kariuomenės naudojamą kar inį lėktuvą „Spartan“, V.Adam kus juo „džiaugėsi“ sakydamas, jog didž iausias orlaiv io pranašumas, kad gal ima pailsėt i nuo bendrav i mo, nes skrendant juo neį manoma susišnekėti.
6
ketvirtadienis, balandžio 18, 2013
nuomonės
Konstitucija mieste ignoruojama?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Užkampio valstybės gėda
Lukas Miknevičius
P
rez identei Dal iai Grybaus kaitei paviešinus, kad į Mar garet Thatcher laidotuves ji išv yko pig ių skryd žių kom pan ijos „Wizz Air“ lėkt uv u, dal is vi suomenės pratrūko entuziazmu, kad štai, matote, kokia šaunuolė mūsų Pre zidentė – skraido kartu su liaudimi ir valstybės pinig ų nešvaisto. Kit i D.Grybauskaitei ir jos komandai ėmė prikaišioti viešuosius ryšius, pa stangas atrodyt i „arč iau žmon ių“ ir neoficial iai prasidedančią prez iden to rink imų kampaniją. Vis dėlto veik iausiai tai nei viena, nei kita. Taip, kuklumas, kaip byloja liau dies išm int is, yra dor ybė. Tačiau tei sybės dėlei reik ia pasak yt i, kad kuk lumas per prievartą yra ne dorybė, o elementari elgetystė. Ne Prezidentės, o mūsų valst ybės, kur i tol iau išl ieka visišku aviacijos pasaulio užkampiu, nepaisant visų vald žių pastang ų.
P
agrindiniame ir svarbiau siame šalies įstatyme – Lietuvos Konstitucijoje aiš kiai parašyta, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Tačiau Klaipėdos valdininkams, regis, tai negalioja. Iki šiol negaliu atsigauti, kai savaitės pradžioje apsilankiau miesto savivaldybėje, nes joje tu rėjau svarbių reikalų. Mane šokira vo faktas, jog patekti pas valstybės tarnautojus nebeįmanoma – durys užrakintos ir jos atsidaro tik turint specialią kortelę, kuri paprastiems mirtingiesiems neduodama.
Sovietmečiu bu vo visko – represijų, sankcijų, tačiau val džios įstaigos žmo nėms visada buvo atviros.
M
Kai Prez idente tik išr inkta D.Grybaus kaitė pareiškė, kad taupydama lėš as nesinaudos užsakomuosius skrydžius siūlančių įmon ių paslaugom is ir rink sis tradicinių oro bendrovių ekonomi nę klasę, tikr iausiai nemanė, kad tos bendrovės bus „Wizz Air“ ir „Ryanair“. Nes iš Viln iaus pasiekt i Londoną gal i ma tik šių dviejų kompanijų lėktuvais. Galima lažintis, kad esant galimybei ša lies vadovė kelionei į Londoną tikriau siai būtų pasirinkusi kitos kompanijos lėkt uvą, tačiau teko rinkt is vien intel į, kuris į vietą galėjo nuskraidinti reik ia mu laiku. „Prezidentė pasirinko papras čiausią, pigiausią ir greičiausią būdą pa siekt i Londoną“, – apie tai, kodėl šal ies vadovė skraido pig ių skryd žių bend rovės lėktuv u, syk iu su sotesnės duo nos užsienyje ieškot i trauk iančiais pi lieč iais, paaišk ino prez ident ūros at stovai. O ką belieka sakyti, kai visai ES, kurios Tarybai nuo liepos 1-osios pirmi ninkauti ruošiasi Lietuva, būtų praneš ta: pas mus visi taip skraidysite, nes na cional in ių oro lin ijų netur ime, o trad i cin ių oro bendrov ių lėkt uvai Viln iuje beveik nebesileid žia. Todėl Prez iden tės D.Grybauskaitės skrydis „Wizz Air“ laineriu nėra nei kuklumas, nei viešieji ryšiai. Tai yra valstybės gėda.
okestis išvys iš namų? Priklausau tai sovie tinei kartai, tiksliau – buvusiems „kolchozni kams“, kurie šiuo metu yra sulaukę 60–80 metų. Esame įsikūrę nuosavose sody bose priemiesčiuose (galvojame – visiems laikams) ir valdžios valia esame tapę miestiečiais. Tai dau giausia buvusių kolūkių mechani zatoriai, melžėjos, žemės ūkio spe cialistai ir kiti darbininkai, o pagal dabartinį apibrėžimą – „runkeliai“, „bambaliniai“, „kurdupeliai“. Bet su tokiais epitetais mes jau seniai apsipratę, žinome ir į jokias etikos komisijas nesikreipiame. Neišvengiamai skambės nos talgiškai, bet „anuo metu“ įsigy ti nuosavą valdą kolūkyje dide lių sunkumų nebuvo. Geriausiems ūkio darbuotojams nemokamai skirdavo iki 0,15 ha žemės sklypus, valdžia skirdavo būtiniausių staty binių medžiagų. Reikėjo tik didelio noro, darbo ir pinigų. Su pasididžiavimu galima pasa kyti, kad pinigus statyboms užsi dirbome patys, dirbdami po dvi pamainas, be išeiginių, be švenčių ir atostogų. Ne mums buvo Palan ga, Maljorka ar Maldyvai. Po „valdiško“ darbo puldavome į savo ūkį: daržininkystė, gėlinin
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Pirmininkui – nė motais
pirmąjį aukštą.
Vytauto Petriko nuotr.
Atsakiau, kad Konstitucija man pravėrė tas duris. Juk joje parašyta, kad valdžios įstaigos turi tarnauti žmonėms, o tarnystė su užsibari kadavimu niekaip nesusijusi. Negaliu patikėti, jog Klaipė dos savivaldybė atsiribojo nuo žmonių. Teko girdėti, kad taip pasielgta, nes esą visokie keistuoliai trukdy davo dirbti. Tačiau tam ir yra vals tybės tarnautojai, kad išklausytų ir padėtų kiekvienam, kuris pas juos ateina.
Apie kokią demokratiją dar ga lima kalbėti, jei valdžia priima to kius sprendimus – atsiriboti nuo žmonių? Sovietmečiu buvo visko – rep resijų, įvairių sankcijų taikymo, tačiau valdžios įstaigos žmonėms visada buvo atviros. Gyvename kažkokioje kreivų veidrodžių karalystėje. Įstatymuo se, Konstitucijoje parašyta viena, o valstybės tarnautojai elgiasi prie šingai. Klaipėdietė (nenoriu viešinti pavardės)
Ar leis numirti po savo stogu?
Galima lažintis, kad esant galimybei šalies vadovė kelionei į Lon doną tikriausiai būtų pasirinkusi kitos kom panijos lėktuvą.
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
kystė – darbščiam žmogui niekas nesugebėjo sudaryti kliūčių prasi gyventi, susikurti sau ir savo vai kams ateitį. Trukdžių individualiai veiklai buvo begalės, tačiau jeigu pirma dienį nugriaudavo šiltnamį, šeš tadienį jis vėl stovėdavo, tiesa – kiek žemesnis. Tokia buvo tikrovė, bet jeigu jau užauginai – „Tėvynė“ plati, rinka – didžiulė, viską par duosi ir gausi gerų pajamų. Šiandienos akimis žiūrint, tik ra vergija buvo, bet viskas greitai pasimiršo, ir šiandien mes galime džiaugtis savo prakaito vaisiais: gyvename ramioje aplinkoje, val gome savo užaugintą morką ir svo gūną, džiaugiamės gėlės žiedu prie nuosavų namų... Šiandien mes dar šventai ir nai viai tikime, kad tai nuosavi mūsų namai: žemė išpirkta, namai – be paskolų (apie jokias kompensacijas ar renovacijas net nesapnuojame). Prie 700 litų pensijos priduria emigravę vaikai. Mes mažai skun džiamės ir verkšlename, nebent dėl sveikatos. Taip įsikūrę ir svajojame sulaukti tos dienos, kai iš tų namų, kaip sa koma, išeisime kojomis į priekį. Deja, pamiršome, jog ne visoms svajonėms lemta išsipildyti. Trupu tį sunerimti mus privertė jau per
nykštės kalbos apie didelį mokestį apleistai žemei, apie perkainojimą rinkos kainomis ir kažkokias kos mines sumas už žemės valdas. Mes puikiai suprantame, kad lengviausias kelias prisirinkti pi nigų – per mokesčius, bet įžūlu mui vis tiek turi būti ribos. Plika akimi matome – kuo žmo nių Lietuvoje mažiau, tuo biurok ratų armija gausesnė ir (o tai bai siausia) priartėjome prie tokios ribos, kad juos maitinti turės mū sų emigravę vaikai ir anūkai. Logika paprasta: senus tėvus gerbiantys vaikai iš paskutinių savo resursų stengsis išlaikyti jiems na mus ir kiemą, kuriuos jie savo pra kaitu užgyveno ir kuriuose svajoja pabaigti savo dienas. Ką reiškia senam žmogui pakeisti gyvenamąją vietą, ne visiems būtų lemta išmąstyti. Istorija kartojasi: bolševikai prie varta atėmė darbščiausius tautos žmones ir atėmė jų užgyventą tur tą, dabar viskas vyksta lygiai taip pat, tik – „savo noru“. Tikimės, kad čia tik saujelės kler kų užgaidos, nerealios užmačios pri sidėti sau prie algų. Dar yra valsty bėje ir proto turinčių galvų, dar prie šio klausimo grįš Seimas, bus iš spręsta, kaip sakoma, proto ribose.
Kol kas nežadama atšaukti šildy mo sezono uostamiestyje. Tačiau ką man daryti, jei mano bute lan gai yra į visas puses ir netrukus čia bus 28 laipsniai karščio? Aš vie nas gyvenu dideliame bute. Saulė orą įkaitina nuo pat ankstyvo ryto. Man tikrai yra per karšta, mėginau tai sakyti namo bendrijos pirmi ninkui. Ir nemanau, kad tik mano vieno bute yra tokia temperatūra. Kiti kaimynai pasakoja tą patį, ta čiau jie niekam nesiskundžia. Mo giliovo gatvės 6-ajame name tikrai yra per karšta. Antanas
Gal artėja pasaulio pabaiga?
Pastebėjau, kad per pastarąsias dvi savaites ypač suaktyvėjo draudi mo kompanijų brokeriai. Draudi mo įmonių darbuotojų skambu čių sulaukiu kone kiekvieną dieną. Skambinantieji kaip susitarę siūlo įsigyti gyvybės draudimą. Gal pa saulio pabaiga artėja, ar kas čia de dasi? Kodėl toks suaktyvėjimas? Ir iš kur šios kompanijos gauna žmo nių telefonų numerius? N.
Danė ar Dangė?
Kur galima išreikšti nuomonę, kaip vadinti upę – „Danė“ ar „Dangė“? Aš neturiu kompiuterio ir nega liu nuomonės išdėstyti internete. Man teko girdėti istoriją, kad Dan gė buvo pervardyta į Danę vienos moters garbei. Istorijos pasakotojai net parėmė šį faktą realiais nutiki mais. Tačiau klaipėdiečiai, iš kurių girdėjau šią istoriją, jau yra mirę. Pensininkė
Labdara nemadinga
Turiu 31 metų darbo stažą, tačiau sunkiai verčiuosi. Viskas pabran go, butą išlaikyti yra sunku. No rėjau gauti labdaros. Pamėginau kreiptis į visokias firmas. Verslą turintys žmonės aiškino, kad jie re mia tik įmones, neremia paprastų žmonių. Tik vienas žmogus suteikė pagalbą – atvežė ir padovanojo 100 litų. Aš dėkinga, nes labai taupau. Dujas vos naudoju, mažai gaminu, o vis tiek sunku. Kai tenka sumo kėti už elektrą, dujas, šildymą, vos lieka pragyvenimui. Klaipėdietė
Kur dėti vaistus?
Aš nesutinku su tvarka, kuri ragi na nebenaudojamus vaistus nešti į vaistines. O kažin kaip turi jaus tis vaistininkės, kurios turi surink ti tuos vaistus? Ar neplis infekcijos ir užkratai kartu su ligonių čiupi nėtais vaistais? Negalima painioti to, kas yra švaru, o kas ne. Juk mėsą pjaustome ant vienos lentelės pu sės, o žuvį – ant kitos.
V.Blažienė
Irena
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
397 728
telefonas@kl.lt
Tvarka: Klaipėdos savivaldybėje interesantai laisvai gali patekti tik į
Šiek tiek patykojau, kol kas nors iš turinčių teisę įeiti atidarys tas stebuklingas duris, ir pro jas pra smukau į savivaldybės gilumą. Susiradau tą valstybės tarnautoją (valdininkais jų nevadinu, nes jie pri valo ne valdyti, o tarnauti), o jis tik išpūtė akis: „Kas tave čia įleido?“
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Parengė Asta Aleksėjūnaitė Prenumeratos skyrius: 397
Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
8
ketvirtadienis, balandžio 18, 2013
užribis Negrįžo iš ligoninės
Sumaitojo automobilį
Girta motina mušė dukrą
Balandžio 15 d. išleistas iš ligoni nės 48 m. gargždiškis Stanisla vas Grikštas namo negrįžo. Vyras yra apie 168 cm ūgio, lieso kū no sudėjimo, mėlynų akių, netu ri kelių viršutinių ir apatinių dan tų, ant kairės rankos – tatuiruotė REDA. Ką nors žinančius apie jo buvimo vietą, prašoma paskam binti tel. 354 164 arba 112.
Antradienį priešpiet Debreceno g. gyventojas aptiko suniokotą savo „Peugeot Boxer“. Mašinai buvo išdaužtas priekinis stik las bei priekinių durelių langai, išdaužti priekiniai žibintai, pra durtos visos keturios padan gos. Sugadinta buvo ir prie na mo esančio garažo durų vidinė spyna. Žala – 1,5 tūkst. litų.
Skuodo raj. policija tiria smurto šeimoje atvejį Mosėdyje. Antra dienį čia 1985 m. gimusi mote ris mušė savo 2002 m. gimusią dukrą. Pareigūnai nustatė, kad moteris įvykio metu buvo sun kaus girtumo. Motinos laukia baudžiamoji atsakomybė. Kaž kas turės pasirūpinti mergai tės globa.
Mirtis turguje – nužudymas? 1
Šios tarnybos pareigūnai tolesnių veiksmų įformi nant eismo įvykį nebesiėmė. Čia netrukus atvyko smurti nius nusikaltimus tiriantys poli cininkai.
– nušoka nuo daugiaaukščio, po mašina palenda, visokių nutikimų būna. O čia su mašina, ir dar peilis įsmigęs“, – šiurpo mama. A.Kasiliauskienė tikino, jog ją nustebino tai, kad tyrėjai sumai totoje mašinoje rado alaus. „Nėra buvę, kad gertų prie vairo. Juk vairuoja nuo 18 metų“, – tiki no moteris.
Peilį įsmeigė oro pagalvė
Iš vaikino rūbų kišenėje rastų dokumentų tapo aišku, kad tai sausio pabaigoje 23-iojo gim tadienio sulaukęs Mantas Kasi liauskis. Vaikiną nužudęs peilis buvo ap vyniotas polietileno maišu. Tad neaišku, ar vaikinas apsivyniojo maišu ranką, kad peilis tvirčiau lai kytųsi, ar taip buvo slepiami kaž kieno palikti įkalčiai. Pirminės įvykio vietos apžiūros metu kito asmens buvimo pėdsa kų nepastebėta. Akivaizdu, kad vaikinas žuvo akimirksniu. Daugiau aplinkybių turėtų nu statyti teismo medicinos bei kri minalistinių tyrimų ekspertai. Paskutiniai duomenys, galėsian tys atsakyti į klausimą, ar vaiki nas nebuvo apsvaigęs, gali bū ti gauti ne anksčiau kaip po poros savaičių. Teismo medicinos instituto Klai pėdos ekspertinio padalinio vado vas Vidmantas Armonas per ne trumpą darbo praktiką porą kartų yra tyręs panašiai nusižudžiusių žmonių kūnus. „Kaip buvo šiuo atveju, dar teks aiškintis. Kiek pamenu, kartą bu vo panašus atvejis Kaune ir kar tą Šilutėje. Abiem atvejais tai buvo savižudybės. Viena ranka žmogus valdė vairą, kita laikė prie krūti nės pridėjęs peilį, smaigaliu į kū ną. Nuo smūgio išsiskleidusi oro pagalvė suveikia kaip sprogimas, jos smūgis didele jėga pastumia rankoje laikomą peilį į kūno pusę ir jį įsmeigia. Peilis turi būti prirem tas prie kūno, nes priešingu atve ju jis tiesiog nuslystų“, – prisimi nė ekspertas. Ieškos atsisveikinimo laiško
Žūties aplinkybės verčia pirmiau siai spėti, kad vaikinas nusižudė. Pradėję ikiteisminį tyrimą uosta miesčio pareigūnai tiria visas įma nomas M.Kasiliauskio žūties ver sijas. Ieškota įvykio vietoje nerasto jo telefono. Nuodugnios automobi lio, laikomo Vyriausiojo policijos komisariato kieme, apžiūros me tu ketinama ieškoti atsisveikini mo laiško. Turimais duomenimis, įvykio vietoje kitų žmonių, galėjusių lemti nelaimę, nepastebėta. Atrodo, kad kelios minutės iki žūties jaunuolis taip pat buvo vienas.
Kolegijoje – geri pažymiai
M.Kasiliauskis studijavo Klaipėdos valstybinėje kolegijoje. Vaikinas baiginėjo trečią jį tęstinių studijų kursą. M.Ka siliauskis studijavo statybos in žineriją. Kolegijos direktoriaus pavaduo tojas Šarūnas Berlinskis tikino, kad vaikinas buvo vertinamas kaip ge ras studentas. „Jis skolų niekada neturėjo, jo balai visada būdavo gana aukš ti, vidurkis viršija 8 balus. Tikrai geras, ramus studentas buvo. Dėl mokslų bėdų jis neturėjo“, – tiki no direktoriaus pavaduotojas. Versijos: savižudybės versija netikintys žuvusio vaikino artimieji įsitikinę, kad sūnus buvo užpultas ir nužu
dytas, nes jaunuolio gyvenime didelių bėdų jie nebuvo pastebėję. Gintaro Vaičekausko („Balticum TV“ laida „Reidas“) nuotr.
Šeima tragedijos nenujautė
Žinia apie sūnaus mirtį sukrėtė Klaipėdos rajono Judrėnų seniūni joje Šakėnų kaimo vienkiemyje gy venančius vaikino tėvus Audronę ir Stasį Kasiliauskius.
Neaišku, ar vaiki nas apsivyniojo maišu ranką, kad peilis tvirčiau lai kytųsi, ar taip buvo slepiami kažkieno palikti įkalčiai.
Širdgėlos prislėgti tėvai tebelau žo galvas, kas pastūmėjo sūnų to kiam lemtingam žingsniui. Nors artimiesiems buvo pateikta viena realiausių nelaimės versijų – savižudybė, tačiau tėvai netiki šiuo kraupaus įvykio paaiškinimu. „O gal kas nudūrė? Iš kurgi tas virtuvinis peilis? Ir automobilio oro pagalvė išsiskleidusi. Šitoks smūgis buvo. Bet ar tik nebus čia kas jo nudūręs?“ – su dienraščiu savo mintimis dalijosi žuvusiojo mama A.Kasiliauskienė. Moteris tikino, kad gresiančios nelaimės šeimoje niekas nenujautė. „Negaliu patikėti, kad tai savižu dybė. Jis paskutinį kartą buvo na muose savaitgalį. Buvo geros nuo taikos. Ir šiam savaitgaliui aš jo
laukiau. Kartu su seserimi turėjo sugrįžti“, – pasakojo velionio ma ma. Moteris tikino, kad sūnus kiek vieną savaitgalį grįždavo į namus. Gyveno tetos bute
Vaikinas uostamiestyje gyveno tė vo sesers bute. Prieš kurį laiką jud rėniškis nuomojosi butą su kitu to pačio kaimo vaikinu. „Jie su mano sūnumi kartu gy veno. Vėliau persikraustė į ki tą butą, bet aplinka ten ne kokia buvo. O mano sūnus vėliau nu sprendė ieškoti darbo užsienyje. Mantui vienam nuoma buvo per brangi. Tačiau niekas negirdė jo, kad kas jam blogai būtų, jis su niekuo nesipykdavo“, – pasakojo Judrėnų seniūnijos darbuotoja Ju zefa Bružienė. Moteris tikino, kad bičiulio žūtis sukrėtė jos pačios sūnų. „Pranešiau sūnui apie draugo nelaimę. Vaikas ištiktas šoko. Ta čiau nieko negalėjo pasakyti, dėl ko taip galėjo nutikti. Nebuvo Mantui jokios depresijos, sūnus tikino nie ko panašaus nebuvo pastebėjęs“, – aiškino moteris. Apie meilės bėdas nežinojo
Depresinėmis sūnaus nuotaikomis netikėjo ir Manto tėvai. „Jis juk studijavo, netrukus tu rėjo prasidėti egzaminai. Tuo pa čiu metu dirbo. Jam nieko netrūko. Nesuvokiame, kodėl taip pasielg ta“, – pasakojo vaikino mama Audronė.
A.Kasiliauskienė tikino, kad apie brolio nuotaikas tėvams nie ko įtartino nepasakojo ir uosta miestyje gyvenanti viena iš dvie jų dukrų. „Jis anksčiau draugavo su tokia mergaite, bet tai jau senokai buvo. Pastaruoju metu nieko nežinojo me, ar turėjo kokią nors mergaitę. Su seserimi jie artimi buvo, pasi kalbėdavo“, – neslėpė mama. A.Kasiliauskienė nenorėjo pati kėti, jog į mirtį sūnų galėjo pastū mėti meilės reikalai, nors pripaži no, kad naktį prieš nelaimę sūnus nebuvo grįžęs namo. Kelia nužudymo versiją
„Aišku, kad buvo nužudytas sūnus. O gal kas ko nors prigirdė? Kitaip aš negaliu paaiškinti“, – tvirtino moteris. Mama svarstė, kad sūnų į pra pultį galėjo pastūmėti koks nors konfliktas. „Manyčiau, kažkas darbe galė jo nutikti. Nors skolų jis neturėjo. Algą gerą gaudavo“, – teigė A.Ka siliauskienė. Tėvų žiniomis, sūnus šiomis die nomis turėjo gauti atlyginimą. „Rodos, pirmadienį jis turėjo gauti pinigus. O gal kas nors paty kojo? Gal žinojo, kad gaus pinigų?“ – įtarimus dėstė moteris. Iš tiesų tyrėjai M.Kasiliauskio piniginėje rado nemažą pinigų su mą. Tačiau pinigai nebuvo dingę. „Jei jau būtų savižudybė, juk žmonės įvairius būdus pasirenka
Paskutinės valandos – nežinioje
Brolio sūnų savo bute apgyvendi nusi klaipėdietė Dalia taip pat ne tiki savižudybės versija. „Mes suaugę, juk būtume pa stebėję depresines nuotaikas. Jis nuolat būdavo linksmas, turėjo daug draugų. Manyčiau, vienat vė jo nekankino. Mantas nebu vo uždaras, niekada nesiskundė. Mokėjo rasti kalbą su jaunu ir se nu“, – braukdama ašaras kalbėjo velionio teta. Moteris prisiminė, kad vaikinas antradienį apie 13 val. telefonu su seserimi kalbėjo linksmu tonu. „Sakė, važiuoja į parduotuvę ir pasuks namo. Tačiau taip ir negrį žo. O kur jis pradingo nuo to laiko iki ketvirtos ryto, niekas nežino“, – teigė moteris. 23 metų jaunuolis visuomet pra nešdavo tetai, jei ketindavo nenak voti namuose. „Šį kartą man kažkas lyg šir dį suspaudė, kai jis vakare negrį žo. Tačiau nepulsi juk kontroliuoti tokio savarankiško vaikino. Kai ry te suskambo telefonas, persmelkė mintis, kad ištiko baisi nelaimė“, – prisipažino Dalia. Ieškodami įvykio paaiškinimų, artimieji vakar rytą išnarstė M.Ka siliauskio kompiuterį. „Su jo sesute peržiūrėjome elekt roninį paštą, ieškojome, su kuo ga lėjo susirašinėti. Gal kas nors jį iš kvietė naktį? Tačiau mano galvoje vienintelė versija – jį kažkas už puolė. Gal jis dar sėdo į automobilį, kad nuskubėtų į ligoninę ir trenkė si į sieną?“ – svarstė M.Kasiliaus kio teta.
9
ketvirtADIENIS, balandžio 18, 2013
klaipėdos verslas Tranzitas išaugo
Trys bankrotai
Rado pažeidimų
Kovą „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 4 mln. t krovinių, arba 1 proc. daugiau nei tą patį mėne sį 2012 m. Vietinių krovinių per vežimai išaugo 27 proc., vež ta per 1,3 mln. t. Tranzitinių kro vinių srautas išaugo 4,4 proc. Per I šių metų ketvirtį „Lietuvos geležinkeliai“ pervežė 12 mln. t krovinių.
Klaipėdoje iškeltos dar trys bank roto bylos. Bankrutavo automo bilius pardavinėjusi bendrovė „Rekvita“, ten dirbo 4 darbuoto jai. Bankrutavo metalo konstruk cijų ir jų dalių gamyba užsiiminė jusi įmonė „Tamtamas“ bei resto ranų ir pagaminto valgio tiekimo įmonė „Slavtranz komercija“, jo se darbuotojų nebuvo.
Valstybinė darbo inspekcija pa tikrino beveik 320 transpor to įmonių. Ir surašė daugiau nei 100 administracinių teisės pa žeidimų protokolų. Apie 80 – už darbo laiko apskaitos pažei dimus, 10 protokolų – už darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimus. Baudų suma – be veik 30 tūkst. litų.
Klaipėdos areno je prasidėjo ketu rias dienas truksian ti kasmetė statybų verslo paroda „Indi viduali statyba 2013“ bei sodo idėjų mugė „Mano sodas 2013“. Šį kartą renginyje su laukta rekordinio dalyvių skaičiaus – net 240 įmonių, ku rios eksponuoja ir parduoda savo ga minius.
Klaipėdoje – Baltarusijos valdžios ir verslo elitas
Atidarymas: originaliai, ne kirpdamas juostelę, bet simboliškai staty
damas namą, meras Vytautas Grubliauskas atidarė statybų verslo pa rodą Klaipėdoje.
Paroda: viskas vienoje vietoje Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Dėmesys alternatyviai energetikai
Šią savaitę – iki balandžio 20 die nos – Klaipėdos arenoje veiks, kaip juokauja organizatoriai, pilname tystės sulaukusi 21-oji statybų pa roda. Šių metų parodoje – net 240 dalyvių. Tai gausiausia paroda per visus 21 metus. Parodos atidaryme dalyvavo ne tik miesto vadovai ir verslinin kų asociacijų atstovai, bet ir gar būs svečiai iš Danijos, Norvegijos, Vokietijos bei Lenkijos. Renginyje didelis dėmesys skiriamas alterna tyviai energetikai ir aplinką tauso jančioms inovacijoms. Parodos partneris Lietuvos vėjo energetikų asociacija pirmąją pa rodos dieną organizavo tarptau tinę konferenciją „Darnioji namų energetika“. Pirmą kartą Lietuvoje
pristatyti norvegų švarios elektros energijos stendai bei danų draugiš ki aplinkai, saugūs moduliniai dvi račių takai. Žinia namų renovuotojams
„Prie Klaipėdos artėja didelė ban ga“, – parodos atidaryme suint rigavo uostamiesčio savivaldybės Miesto ūkio departamento direk torius Liudvikas Dūda. L.Dūda pabrėžė, kad netrukus mieste turėtų prasidėti daugiabu čių namų renovacija. Tad statybi ninkams tai – gera žinia. Už 24 mln. litų planuojama re novuoti 24 uostamiesčio daugia bučius. Klaipėdoje yra 1,4 tūkst. daugia bučių namų, kuriuos beveik visus, pasak L.Dūdos, reikia atnaujinti. Esą jau paskelbti pirkimo darbai, teigiama, kad reikalai turėtų paju dėti dar šį rudenį.
Inovatyviausio stendo konkursas
Parodoje savo stende lankytojams staigmenų pateiks ir dienraščio „Klaipėda“ darbuotojai. „Visi, už 51 litą užsiprenumeravę dienraštį „Klaipėda“ naujam me tų ketvirčiui, gaus dovanų 20 litų vertės autoplovyklos čekį“, – ža dėjo dienraščio rinkodaros projek tų vadovė Monika Saltonė. Pasak M.Saltonės, parodos metu lankytojams bus dalijami dienraš čiai „Klaipėda“ ir jo leidiniai, be to, čia pat bus galima paimti balsavimo biuletenį ir, apsilankius parodoje, jame įrašyti, kokios įmonės sten das čia yra pats inovatyviausias. Baigiantis parodai, bus suskai čiuoti lankytojų balsai ir iškilmin game renginyje paskelbta, kurio parodos dalyvio stendas yra nuga lėtojas. Jam atiteks metinė dienraščio „Klaipėda“ prenumerata.
Šių me tų paro doje – net 240 daly vių. Tai gausiau sia paro da per visus 21 metus.
Akcija: dienraščio „Klaipėda“ darbuotojai kviečia lankytojus rinkti inovatyviausią parodos
stendą.
Vytauto Petriko nuotr.
Svečias: IX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos forume sulaukta ir Bal
tarusijos premjero M.Miasnikovičiaus.
Asta Dykovienė Klaipėdoje prasidėjo IX Lietuvos ir Baltarusijos ekonomikos foru mas, kurį savo apsilankymu pager bė abiejų šalių ministrai pirminin kai – Lietuvos Vyriausybės vado vas Algirdas Butkevičius ir Balta rusijos premjeras Michailas Mias nikovičius.
„Vien tai, kad tokio lygio rengi nys vyksta Klaipėdoje, yra didelis įvykis. Ne paslaptis – juk trečda lis uosto įmonių dirba su balta rusiškais kroviniais“, – tvirtino Klaipėdos pramonininkų asocia cijos prezidentas Rimantas Taraš kevičius. Baltarusija – viena pagrindinių Lietuvos ekonominio ir prekybinio bendradarbiavimo partnerių. Abiejų šalių prekybos apimtys kiekvienais metais didėja, nuolat auga Lietuvos eksportas bei in vesticijos kaimyninėje šalyje, tai smarkiai prisideda prie bendro Lietuvos ekonomikos augimo. „Baltarusijos krovinių tranzitas per Klaipėdos uostą pernai sudarė beveik 11 milijonų tonų, o bend ra baltarusiškų tranzitinių krovi nių dalis per šį uostą – 30,5 proc. visos krovos. Iš tiesų įspūdingi skaičiai“, – teigė Lietuvos susi siekimo ministras Rimantas Sin kevičius. Forumą organizavo Lietuvos pramonininkų konfederacija bei Lietuvos ir Baltarusijos verslo ta ryba. Reng inys skirtas akt ual iau siems abiej ų šal ių ekon om in io bendrad arb iav im o klaus im ams aptarti.
„Scanpix“ nuotr.
Ypatingas dėmesys bus skir tas transporto ir logistikos, ener getikos, turizmo, žemės ūkio ir inž in er in ės pram on ės, energe tikos, aplinkosaugos, investici niams, eksporto ir inovacijų klau simams. Forume taip pat dalyvauja Bal tarusijos Ekonomikos, Transporto ir komunikacijos, Užsienio reikalų ministerijų vadovai, kitų valstybi nių ir privačių organizacijų atsto vai, verslininkai. Iš viso – 300 svečių, 150 – iš Bal tarusijos. Paskutinį kartą Baltarusijos mi nistro pirmininko Sergejaus Si dorskio vadovaujama oficiali de legacija Klaipėdoje viešėjo prieš trejus metus. Tada vizito tikslas buvo susi pažinti su Klaipėdos uosto veikla, plėtros perspektyvomis, ekonomi ne situacija, verslo klimatu, tarp tautinio bendradarbiavimo gali mybėmis. 2010 metais baltarusius ypač domino suskystintųjų gamti nių dujų terminalo projektas Klai pėdoje. Svečiai ieškojo alternatyvų savo šalies energetiniams poreikiams tenkinti.
11
– tiek mln. tonų pernai sudarė Baltarusijos kro vinių tranzitas per Klai pėdos uostą.
10
ketvirtadienis, balandžio 18, 2013
pasaulis Amžiaus procesas
Paskelbė pertrauką
Gėjai triumfuoja
Prancūzijoje vakar prasidė jo vienas didžiausių per jos istoriją teismo procesų, kur penki bendrovės PIP vadovai teisiami dėl nekokybiškų krū tų implantų, kurių plyšimo ti kimybė yra dvigubai didesnė nei kitų gamintojų implantų. Ieškovių byloje yra daugiau nei 5 tūkst.
Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Navalnas (nuotr.) vakar stojo prieš teismą, kai buvo pradėta nagrinėti by la, kuri, pasak jo, buvo iškelta prezidento Vladimiro Putino nurodymu. Tačiau šiame pro cese greitai buvo paskelbta pertrauka, kad gynyba turėtų daugiau laiko pasiruošti.
Naujoji Zelandija vakar po parlamento istorinio balsa vimo tapo pirmąja valstybe Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, legalizavusia tos pa čios lyties asmenų santuo kas. Dėl analogiško įstatymo artimiausiomis savaitėmis le miamą balsavimą surengs ir Prancūzijos parlamentas.
Paskutinė kelionė Margaret Thatcher, Didžiosios Brita nijos Geležinė Ledi, vakar buvo pa lydėta į paskutinę kelionę su dide lėmis iškilmėmis ir protestais, kurie atspindi jos, kaip visuomenę skal dančios politinės figūros, statusą.
Lond on o vysk upas Ric hard as Chartresas, kreipdamasis į 2,3 tūkst. Šv. Pauliaus katedroje su sirinkusių laidotuvių dalyvių, už siminė apie tas stiprias emocijas, kurias velionė kelia ir dabar, praė jus 23 metams po to, kai ji pasitrau kė iš ministro pirmininko posto. „Ta prieštaringų nuomonių audra sukasi aplink M.Thatcher, kuri ta po simboline figūra, net -izmu. Bet šiandien tikrosios Margaret Hildos Thatcher palaikai yra čia, jos laido tuvių pamaldose, – sakė vyskupas. – Yra vietos debatams apie politiką ir palikimą... Bet čia šiandien tam nei laikas, nei vieta. Po gyvenimo, nugyvento politinių ginčų kaitroje, audros stojo didelė ramybė.“ Garsiojo parlamento Didžiojo Be no laikrodžio varpai tylėjo, kai vie nos įtakingiausių ir labiausiai visuo menę skaldančių premjerų karstas, uždengtas Jungtinės Karalystės vė liava, buvo užkeltas ant lafeto ir ve žamas Londono gatvėmis. Prižiūrėti tvarkos buvo atsiųs ta daugiau kaip 4 tūkst. policinin kų. Saugumas buvo sustiprintas po pirmadienio sprogimų per Bostono maratoną. Prie laidotuvių procesijos marš ruto susirinkę žmonės pagerbda mi velionę plojo arba protestuoda mi nepritariamai šaukė. Kai kas, pro šalį slenkant laidotuvių procesijai, tylomis atsuko jai nugaras, vienas vyras laikė užrašą „Ilsėkis gėdoje“. Šv. Pauliaus katedroje tarp kviestinių dalyvių buvo karalienė Elžbieta II, jos vyras princas Phi lipas, velionės politiniai kolegos ir priešininkai, garbūs asmenys iš vi so pasaulio, 11 premjerų ir du buvę JAV valstybės sekretoriai. BNS inf.
Ats isveik in im as: M.Thatc her
laidotuvėse Šv. Pauliaus kated roje dalyvavo keli tūkstančiai žmonių. „Reuters“ nuotr.
Įkalčiai: tragedijos vietoje rasti bombų fragmentai sukėlė įvairių spėlionių.
„Scanpix“ nuotr.
Mįslių daug, atsakymų – nė vieno Tyrėjai ieško gijų, kurios nuvestų prie Bostono sprogdinimų organizatorių, bet at sakymų dar teks palaukti. Metaliniai šratai ir vinys
Bostono mokykloje „Neighbor hood House Charter School“ psi chologai dirba su vaikais, kurie daugiau niekada nepamatys savo aštuonmečio bendramokslio Mar tino Richardo. 29-erių restorano vadybininkės Krystle Campbell motina sako, kad jos mirtis buvo beprasmė. Visą pasaulį apskrieju siose nuotraukose matomam 27erių Jeffui Baumanui jaunesniajam dėl kraujagyslių ir kaulų pažeidi mų Bostono ligoninėje teko ampu tuoti abi apatines galūnes. Po sprogimų, kurie nusinešė tri jų žmonių gyvybę ir dar 183 suža lojo, ima ryškėti portretai tų, kurie nelaimės akimirką buvo prie Bos tono maratono finišo linijos. Kol pareigūnai ieško išpuolio organi zatorių, gydytojams tenka gydyti lūžusius sužeistųjų kaulus, galvos traumas ir amputuoti galūnes. „Iš vaikų kūnų teko traukti me talinius šratus ir vinis. Klaikiau sia buvo matyti vinis, kyšančias iš mažos mergaitės kūno“, – pasa kojo Bostono vaikų ligoninės gy dytojas Davidas Mooney. Šioje ligoninėje du vaikai gu li kritinės būklės dėl patirtų kojų traumų. Anot D.Mooney, jų gy vybę išgelbėjo aplinkiniai žmo nės, skubiai aprišę žaizdas ir su stabdę kraujavimą.
Įtariamųjų daug
Pražūtingi sprogstamieji užtai sai, detonuoti per Bostono ma ratoną, buvo savadarbės bombos, pripildytos vinių ir metalo gaba liukų, tikriausiai sudėtų į buitinius greitpuodžius. Tragedijos vieto je taip pat rasti juodi nailoniniai krepšiai, kuriuose, kaip manoma, buvo paslėptos bombos. Pareigū nai bando išsiaiškinti greitpuo džių gamintoją, galbūt tai padės nustatyti ir pirkėją.
Iš vaikų kūnų teko traukti metalinius šratus ir vinis. Man klaikiausia buvo matyti vinis, kyšan čias iš mažos mer gaitės kūno.
Tokie užtaisai dažnai būdavo naudojami per išpuolius, vykdy tus nuo Afganistano iki Prancūzi jos nuo praeito amžiaus paskuti nio dešimtmečio. Kol kas niekas neprisiėmė atsa komybės dėl mirtinų sprogdinimų Bostone, o įtariamųjų, pasak Fe deralinio tyrimų biuro, labai daug.
Teisėsaugos pareigūnai dar nė ra įsitikinę, ar šią ataką organizavo vietos veikėjai, ar užsieniečiai. Sprogmenys – ne plastiniai
Palyginti nedidelė abiejų sprogimų galia ir po jų pakilę tiršti balti dū mai rodo, kad užtaisuose veikiau siai nebuvo kariuomenės naudo jamų plastinių sprogmenų, tokių kaip C-4 arba „Semtex“, kurių sprogimai daug smarkesni ir pa skleidžia juodus dūmus. Daugiausia buvo spėliojama, kokio tipo savadarbiai sprogme nys buvo panaudoti. Daugelio ekspertų nuomone, tai galėjo bū ti iš vamzdžių pagamintos bombos arba acetono peroksido sprogme nys, kuriuos gana lengva paga minti ir paslėpti. Acetono peroksido užtaisai bu vo panaudoti 2007 m. per sprog dinimus Londone, 1996 m. per išpuolį Atlantos olimpinėse žai dynėse, taip pat per nesėkmingą batų sprogdintojo Richardo Reido mėginimą detonuoti bombą 2001ųjų gruodį lėktuve, skridusiame į Majamį. Tačiau šis organinis peroksidas labai nestabilus ir jautrus kaitrai bei trinčiai, o tokius sprogmenis naudojantys bombų gamintojai dažnai susižaloja, netikėtai joms detonavus.
„Pasigaminkite bombą virtuvėje“
Džihadistų interneto forumuose, įskaitant Jemene veikiančio tarp tautinio teroristų tinklo „Al Qaeda“ padalinio tinklalapį, pateikiamose bombų gamybos instrukcijose daž nai siūloma naudoti greitpuodžius, kaip nurodo ekstremistų porta lus stebinti žvalgybos organizacija „SITE Intelligence Group“. 2010 m. Arabijos pusiasalyje „Al Qaedos“ anglų kalba leidžia mo žurnalo pirmajame numeryje buvo išspausdintas straipsnis, ku riame aprašoma, kaip pasigamin ti bombą naudojant greitpuodį ir metalo gabaliukus. Straipsn yj e „Pas igam ink i te bombą savo mamytės virtuvė je“ taip pat buvo nuotrauka, ku rioje matoma kuprinėje paslėpta bomba. BNS, „The Washington Post“ inf.
Auka: mokyklos daugiau niekada
nebepamatys savo aštuonmečio draugo Martino Richardo.
11
ketvirtadienis, balandžio 18, 2013
sportas
Su „Žalgiriu“ – lygiosios Klaipėdos „Atlantas“ vakar laikė pirmą svarbų pavasario egzaminą – žaidė Lietuvos futbolo taurės turnyro pirmąsias pusfinalio rungtynes su Vilniaus „Žalgiriu“. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Susitikimas baigėsi be įvarčių – 0:0. Arčiau pergalės buvo klaipėdiečiai, turėję keletą realių progų nuginkluoti svečių vartininką. Atsakomoji kova Vilniuje vyks balandžio 30 dieną. Antradienį Panevėžyje žaidė kitos pusfinalio poros ekipos – Pa-
nevėžio „Ekranas“ ir „Šiauliai“. Šeimininkai nelauktai 1:2 (1:2) nusileido svečiams. Po George Alaverdašvilio ir Roko Gedmino įvarčių „Šiauliai“ pirmavo 2:0. 40-ąją min. rezultatą sušvelnino Fernandas de Abreu. Atsakomasis mačas Šiauliuose vyks gegužės 1 d. Finalas gegužės 19 d. bus surengtas Kaune.
Kova: atkakliai vykęs „Atlanto“ (geltoni marškinėliai) ir „Žalgirio“ susitikimas baigėsi lygiosiomis.
Vytauto Petriko nuotr.
Pirmavo „Vienminčiai“ Česlovas Kavarza Atvirą Klaipėdos vyrų tinklinio čempionatą laimėjo Klaipėdos rajono – Gargždų „Vienminčių“ tinklininkai, lemiamoje kovoje 3:2 palaužę Klaipėdos universiteto (KU) šešetuką.
Legenda: A.Vaišnorą (dešinėje) apdova- Aktyvistas: R.Cibauskas (viduryje) sulaukė įvertinimo už pa-
nojo A.Sabonis.
siaukojimą vystant studentų krepšinį.
Tomo Raginos nuotr.
Medaliai – klaipėdiečiams Česlovas Kavarza Marius Bagdonas Kaune vykusi Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) konferencija prasidėjo nuo malonių klaipėdiečiams akimirkų.
tų pirmenybėse. Šiais metais Kazanėje (Rusija) vyks universiada. R.Cibauskas viliasi, kad šalies studentų rinktinė, vertinama kaip antroji šalies komanda, sėkmingai pasirodys šiose žaidynėse ir gal net pakartos sėkmę, kurią buvo pasiekusi universiadoje Tailande.
Įvertintas studentų krepšinis
Garbės medalis „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ buvo įteiktas Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) prezidentui Rimantui Cibauskui, o Pirmojo laipsnio atminimo medalis – šalies Studentų krepšinio rėmimo fondo direktoriui Algimantui Vaišnorui. Taip pat garbės medaliu „Už nuopelnus Lietuvos krepšiniui“ apdovanotas Lietuvos krepšinio lygos (LKL) prezidentas Šarūnas Kliokys. „Malonu, kad federacija įvertino studentų lygos darbus, – pasidžiaugė R.Cibauskas. – Mums pavyko sustabdyti jaunųjų krepšininkų emigraciją į Jungtines Amerikos Valstijas. Net turime pavyzdžių, kai lietuviai iš užatlantės grįžo studijuoti į savo šalį – Eimantas Bendžius, Alma Lekevičiūtė. Jie apsisprendė todėl, kad ir Lietuvoje yra geros sąlygos studijuoti, siekti krepšinio aukštumų.“ Anot klaipėdiečio, LSKL veikla duoda vaisių – beveik visi kandidatai į šalies nacionalines vyrų ir moterų rinktines žaidė studen-
Išlaidos viršijo pajamas
Praėjusiais metais Lietuva rengė net tris jaunimo čempionatus. Kartu su Latvija buvo surengtos Europos jaunučių (iki 16 metų) pirmenybės, taip pat organizuoti žemyno jaunių (iki 18 metų) vaikinų bei pasaulio jaunių (iki 17 metų) vaikinų čempionatai. „Organizuodami tris turnyrus finansiškai nukentėjome. Manau, kad ateityje mums užteks vieno organizuojamo čempionato. Būtų gerai pasirinkti tokias pirmenybes, kuriose mūsiškiai turėtų daugiau šansų, kadangi praktika rodo, jog jei lietuviai pasirodo silpnai, tai į finalines kovas pritraukti žiūrovų yra gana sudėtinga“, – teigė LKF prezidentas Arvydas Sabonis. Revizijos komisijos narys Robertas Brazys perskaitė finansinę ataskaitą. 2012 metais LKF gautos pajamos sudaro 10,6 mln Lt, išlaidos – 17,1 mln Lt. Prezidento rinkimai – po olimpiados
Vienbalse balsų dauguma įsiklausyta į A.Sabonio prašymą ir LKF
prezidento rinkimus nuspręsta organizuoti tais pačiais metais kaip ir vasaros olimpinės žaidynės. Tai reiškia, kad kiti LKF vadovo rinkimai vyks po 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiados. Patvirtintas 2013 metų LKF kalendorinis planas. Nacionalinės vyrų krepšinio rinktinės, kuri rugsėjį žais žemyno pirmenybėse Slovėnijoje, pasirengimo varžybų tvarkaraštis dar nėra galutinai suderintas. Kol kas nubraižytos tik pagrindinės gairės, o galutinį pasirengimo planą sudėlios vyriausiasis rinktinės treneris Jonas Kazlauskas.
Bronzos medaliais pasidabino „Omegos“ vyrai, rungtynėse dėl 3-iosios vietos įveikę „Kranto“ žaidėjus. Pirmenybes pradėjo 12 komandų, kurios buvo suskirstytos į dvi grupes. Pirmoje grupėje geriausiai sekėsi „Vienminčiams“, laimėjusiems keturis susitikimus ir kartą – 1:3 „Viesului“ – pralaimėjusiems. Taip pat keturias pergales iškovojo „Omegos“ vyrai. Jie liko antri, nes 1:3 pralaimėjo tarpusavio varžybas su „Vienminčiais“.
Kitas vietas užėmė: 3.„Vakaris“ – 3 pergalės, 4.„Viesulas“ – 3, 5.Palangos „Stihl“ – 1, 6.„Plungė“ – 0. Antroje grupėje nenugalimi buvo Klaipėdos universiteto (KU) tinklininkai, įveikę visus varžovus. Su 4 pergalėmis antri buvo ir kelialapį į pusfinalį iškovojo „Kranto“ žaidėjai. Trečias liko „Girulių“ šešetukas – 3 pergalės, ketvirti – „Oxygen“ žaidėjai – 2, penkti – „Rinktinės“ atstovai – 1, šešti – „Maksimum“ tinklininkai – 0. Trečiąsias vietas užėmusios ekipos rungtyniavo dėl bendrosios 5-osios vietos. Po atkaklios kovos „Vakaris“ 3:2 palaužė „Girulių“ komandą. Pusfinalio susitikimai nepasižymėjo nuožmumu – „Vienminčiai“ 3:1 pranoko „Krantą“, o KU studentai 3:0 įveikė „Omegos“ žaidėjus.
Legionierių limitai nepakito
Nepakeisti limitai registruojant Lietuvos pilietybės neturinčius krepšininkus visose šalies lygose. LKL pirmenybėse komandos rungtynėms galės registruoti penkis svetimšalius, o už šeštą žaidėją turės sumokėti 50 tūkst. litų mokestį. Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) kovoms klubai galės registruoti du legionierius, Regionų krepšinio lygoje (RKL) – vieną, Moterų krepšinio lygoje (LMKL) – keturias, o Nacionalinėje moterų krepšinio lygoje – vieną legionierę. Mirus Stanislovui Stonkui į LKF garbės tarybą nuspręsta išrinkti klaipėdietį Saulių Vilką.
Sąlygos: finalinės miesto pirmenybių kovos vyko restauruotoje salėje,
kuri iki remonto priklausė Uosto direkcijai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
12
ketvirtADIENIS, balandžio 18, 2013
turtas
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
Tai, kas internete, yra visų i Naudotis kitų darbo ir kūrybos vaisiais ir už tai nemokėti Lietuvoje vis dar įprasta praktika. Kai kurie autoriaus teisių ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidėjai rodo neregėtą įžūlumą. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Tekstus skelbė neklausę
Su turinio vagystėmis neseniai su sidūrė žurnalistas, televizijos laidos „Pinigų karta“ vedėjas ir porta lo pinigukarta.lt vadovas Andrius Tapinas. Minėtame portale ko mentarus skelbianti ekonomistė Aušra Maldeikienė pastebėjo, kad jos tekstai perspausdinami tinkla lapyje akcentai.info. Paaiškėjo, kad tai daroma neatsiklausus ir nega vus leidimo. Kaip laikraščiui teigė A.Tapinas, su turinio vagystės atvejais jam tenka susidurti itin dažnai, tačiau paprastai situacijos išsprendžia mos greitai ir taikiai. „Tokie atvejai labai dažni. Ta čiau paprastai mes tiesiog brūkš telime laiškelį ir pasakome, kad reikėjo atsiklausti. Visada gali ma susitarti. Apskritai mes noriai dalijamės tekstais. Tiesiog, kai dėl to kreipiasi koks nors informaci jos skleidėjas, mūsų administra torius pažiūri, ar ten nėra ko nors netinkama, – per daug erotikos, violetinės, raudonos ar dar kokios spalvos, – ir leidimą perspausdin ti tekstus suteikiame“, – pasakojo žurnalistas. Tačiau kai dėl perspausdina mų tekstų buvo kreiptasi į pusla pio akcentai.info administratorių, situacija pasisuko kitaip. Taikaus susitarimo galimybė pradingo, nes atsakymas A.Tapiną pribloškė įžū lumu.
„Nekoks jūs žurnalistas, jei ne žinote, kas yra vagystė, man la bai gaila. Jei paimčiau p. Aušros straipsnį ir paskelbčiau kaip sa vo, tai būtų vagystė. Jei paimčiau p. Aušros straipsnį ir paskelbčiau nurodydamas tik autorių, bet ne nurodyčiau šaltinio, iš kur jis buvo paimtas, tai irgi būtų vagystė. Deja, jus nerasite akcentai.info nė vieno straipsnio, kur tai būtų pažeista.
Andrius Tapinas:
Buvo teisininkų pa siūlymų imtis dar kokių nors priemo nių, bet, tiesą sakant, paprasčiausiai gaila laiko. Kiekvienas tinklalapis, bent jau save gerbiantis, turi skiltį, kuri va dinasi „tinklalapio privatumo po litika“, „tinklalapio naudojimosi taisyklės“, kur aiškiai išdėstoma, kas ir kaip galima, o kas ne. Arba tiesiog po straipsniais yra užrašai, kad griežtai draudžiama XXX pa skelbtą informaciją panaudoti ki tose interneto svetainėse, tradici nėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti XXX tinklalapy je esančią informaciją kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutiki mas gautas, būtina nurodyti XXX kaip šaltinį. Deja, tinklalapiuo
se nei pinigukarta.lt, nei veidas.lt, iš kur imdavau p. Aušros straips nius, nieko panašaus nebuvo, jie neturi jokios privatumo politikos, kaip turi kiti rimti tinklalapiai“, – buvo dėstoma A.Tapinui atsiųsta me atsakyme. Tačiau, pasak jo, tai įžūlus melas, nes tiek pinigukarta.lt, tiek veidas. lt nuorodas į privatumo politikos aprašymus skelbia pagrindiniuo se portalų puslapiuose. Galiausiai A.Tapinui pavyko pa siekti, kad visi pinigukarta.lt teks tai iš portalo akcentai.info būtų pašalinti. „Man to visai pakanka. Buvo teisininkų pasiūlymų imtis dar kokių nors priemonių, bet, tie są sakant, paprasčiausiai gaila lai ko“, – teigė pašnekovas. Valdžia kovoti nepadeda
Populiarių lietuviškų kino filmų „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Valen tinas vienas“ prodiuseris Žilvinas Naujokas taip pat svarstė, kad ko va su kūrinių vagystėmis ir intelek tinės nuosavybės pažeidimais rei kalauja labai daug jėgų bei laiko. Be to, internetas pernelyg didelis, kad būtų įmanoma susekti, kas ir kur nelegaliai pasirodo. „Sekti, ar filmas nelegaliai nepa sirodė internete, tenka nuo tos die nos, kai išleidžiamas DVD diskas. Tačiau kai filmas jau pasirodo, sek nesekęs, vis tiek visko nesuseksi“, – sakė Ž.Naujokas. Vis dėlto po filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ DVD pasirodymo šio fil mo kūrėjai ir platintojai kurį laiką
bandė aktyviai kovoti su interneto piratais. Tuo užsiėmė net savano riai darbuotojai. „Mūsų savanorė mergaitė stebė davo, kur filmas pasirodo, ir tiems portalams rašydavo laiškus su rei kalavimu filmą pašalinti. Nežinau, ar dėl to, kad filmas lietuviškas ir veikė tam tikras solidarumas, ar dėl to, kad autoriaus teisių turėto jai yra čia pat, o ne Holivude, fil mas dažniausiai būdavo pašalina mas“, – pasakojo prodiuseris. Dabar filmo „Tadas Blinda. Pra džia“ kūrėjai patys piratų aktyviai nebegaudo. „Geriau imtis naujo filmo, nei kovoti su vėjo malūnais“, – ranka numojo Ž.Naujokas. Anot jo, nei patys filmų kūrė jai, nei jų platintojai interneto pla tybėse negali visko sužiūrėti, tad kova su piratavimu turi būti siste minga, prie jos privalo prisidėti ir valdžios institucijos. „Tačiau turiu pasakyti, kad tei giamų poslinkių šioje srityje nėra. Valdžios institucijos šiais klausi mais, mano nuomone, visiškai ne sirūpina“, – tvirtino pašnekovas. Linksta tartis taikiai
Programinės įrangos gaminto jai pastebi, kad intelektinės nuo savybės apsaugos situacija pama žu taisosi, – programinės įrangos pramonės ir jos techninės įrangos partnerių interesams atstovau jančios organizacijos „BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duome nimis, praėjusiais metais nelicen
Kompromisai: dalis verslininkų vis d
cijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autoriaus teisių turėtojais dauge liu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima ant rus metus iš eilės. Pernai kompen sacijų žala išaugo 13 proc. ir bend rovės geranoriškai kompensavo BSA nariams 216 tūkst. litų žalą. 2011-aisiais ir 2012-aisiais la biausiai piratavo statybos, archi
Naujos autorių gynimo asoci Vaida Kalinkaitė Nuo Lietuvos autorių teisių gyni mo agentūros (LATGA) atsisky rusiems ir savo asociaciją įkūru siems muzikantams, tarp kurių yra ir labai garsių atlikėjų, užsivėrė ra dijo stočių eteris. Kaip dažniausiai ir būna, viskas dėl pinigų. Mirga garsūs vardai
Išsiskyrė: dvi autoriams atstovaujančios organizacijos ir du jų direk
toriai – R.Tautkus (kairėje) ir J.Liniauskas.
Kęstučio Vanago, Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Gal niekas į tai nebūtų atkreipęs dėmesio, tačiau artėjant „Eurovi zijos“ dainų konkursui jo gerbė jai pastebėjo, kad Lietuvos atstovo Andriaus Pojavio daina „Something“ neskamba nė vienos radijo stoties eteryje. Paaiškėjo, kad atlikėjas priklau so muzikos autorių teisių asociaci
jai NATA, su kuria nė viena radijo stotis nėra pasirašiusi sutarties dėl kūrinių transliavimo. Dėl šios prie žasties nė viena radijo stotis neturi teisės groti ne tik A.Pojavio atlie kamų kūrinių, bet ir kitų, kurių au toriai priklauso NATA asociacijai. NATA šiuo met u ats tovau ja 93 autoriams. Tarp jų yra ir to kios muzikos scenos žvaigždės kaip Andrius Mamontovas, Ala nas Chošnau, Liveta ir Petras Kaz lauskai. Viskas dėl pinigų
„Atsiradus tokiai asociacijai, ku ri turi savo narių, o tie nariai tu ri savo kūrinių, tai yra turtinių tei sių, radijo stotys prieš naudodamos eteryje kūrinius turi kreiptis į tuos
autorius, kartu ir į asociaciją, dėl sutarties sudarymo. Kitu atveju tie kūriniai skamba nelegaliai“, – sakė asociacijos NATA direktorius Rai gardas Tautkus. Asociacija NATA buvo įkurta 2012 m. balandžio 1 d. Kaip tik tą dieną visoms radijo stotims ir tele vizijoms buvo išsiųsti laiškai, siū lantys sudaryti sutartį su šia aso ciacija bei jos nariais. „Visiems išsiuntėme gražų pasi sveikinimo laišką ir siūlėme suda ryti sutartis. Į tai nesulaukėm jokio atsakymo. Nesulaukėm jokio atsa kymo tris mėnesius“, – pasako jo R.Tautkus. Tikslios priežasties, kodėl nė viena radijo stotis ar tele vizija nenori pasirašyti sutarties su asociacija, niekas nenurodė.
13
ketvirtADIENIS, balandžio 18, 2013
turtas Pirksime dujas iš Trinidado ir Tobago?
Reikalaus „Nukem“ pasiaiškinti
Karibų jūroje įsikūrusi Trinidado ir Tobago valstybė domisi galimybe parduoti suskystin tąsias gamtines dujas Lietuvai. Šis klausimas buvo aptartas Lietuvos ambasadoriaus JAV Žygimanto Pavilionio susitikime su Vašing tone viešinčiu Trinidado ir Tobago energeti kos ministru Kevinu Ramnarine’u ir ambasa doriumi Neilu Parsanu. Susitikime Ž.Pavilio nis pakvietė Trinidadą ir Tobagą dalyvauti su skystintųjų gamtinių dujų pirkimo konkurse.
Seimo Ekonomikos komitetas kitą savaitę ap sispręs, ar prašyti Ignalinos atominės elekt rinės uždarymo darbų rangovės Vokietijos bendrovės „Nukem“ paaiškinti, kodėl vėluo ja uždarymo projektai. „Planuojame kreip tis, kad jie irgi mums pateiktų informaciją. Ir spręsime, ką mes galime padaryti, kad ir do norai, ir finansavimas eitų“, – sakė Ekonomi kos komiteto vadovas Tvarkos ir teisingumo partijos narys Remigijus Žemaitaitis.
ir nemokama?
NORDIA BAUBLYS &Partners
K
dar mano, kad viską, ką randa internete, gali naudoti savo tikslais, tačiau pričiupti dažniausiai mėgina tartis taikiai. „Shutterstock“ nuotr.
2012 m. pabaigoje kabelinės tele vizijos, interneto ir apsaugos sistemų paslaugas teikianti bendrovė „Sate la“ programinės įrangos gaminto jams kompensavo beveik 29 tūkst. litų už neteisėtą „AutoCAD“, „Ado be Acrobat“, „Adobe Photoshop“, „Microsoft Office“ naudojimą, o 2013 m. pradžioje elektros energijos tiekėjai „Energy Info“ ir „Sky energy group“ už autoriaus teisių pažeidimą
mln. litų grynojo pelno pernai uždirbo Lietuvos paštas.
Komentaras
Rūta Didikė
tektūros, dizaino ir projektavimo, skaitmeninių projektų paslaugas teikiančios Lietuvos bendrovės. Statybos darbų bendrovė „Prim tela“ ir stiklo plėvelių gaminto jai „Decor Service“ programinės įrangos kūrėjams sumokėjo ati tinkamai 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų dydžio kompensacijas už naudoji mąsi nelicencijuotomis BSA narių programų versijomis.
0,5
BSA nariams kompensavo 57 tūkst. litų žalą. Praėjusiais metais teismuo se buvo nagrinėjama 14 bylų, kurio se buvo sprendžiama dėl bendrovių atsakomybės už BSA narių autoriaus teisių pažeidimą. Teismo atveju pira taujančioms bendrovėms gresia ne tik priverstinai atlyginti teisių turė tojams žalą ar sumokėti kompensa ciją, bet ir baudos, kurios taikomos valstybės iniciatyva.
albėdami apie intelektinės nuosavybės apsaugą šian dien, negalėt ume skųst is labai bloga situacija. Dide lis pasiek imas, kad nemažai žmonių pagaliau supranta, kas tai yra ir kodėl tai turi būti saugoma kaip bet kuri ki ta nuosavybė. Vis dėlto, manyč iau, did žiaus ių pro blemų autor iaus ir gret ut inėm is tei sėm is kel ia saugomų kūr in ių pas ie kiamumas bei plat in imas internet u. Tok ių paž eid imų kontrolė interne te lab ai sudėt inga, nes, sus it varkę su pažeidėjais Liet uvoje, nel ab ai ką ga lės ime padar yt i pažeidėjams kitos e šalys e, nes tai bus ne Liet uvos jur is dikc ija. Dažn ai sakome, kad internet as ne tur i sienų, todėl autor iaus teis es pa žeid žiant is tur inys Liet uvoje vis tiek bus pas iek iamas. Kit a vert us, abejo ju, ar reikėt ų kovot i su kūr in ių skelbi mu ir plat in imu internete. Svarbiau būt ų sug alvot i, kaip užt ikr int i, kad kūr in iai būt ų priein am i naudoto jams ir kart u tai duot ų naudos jų au tor iams. Bet tai jau, mat yt, pasaul in io
dėmes io reik al aujant is klaus imas. Kita problema, kur ią šiand ien įžvel giu, yra autor iaus ir gret ut in ių teisių kolekt yv in io adm in istrav imo aso ciac ij ų neb endr ad arb iav im as. Pa vyzd žiui, dabar tur ime kolekt yv in io adm in istrav imo asoc iac ij ų, kur ios adm in istr uoja muz ikos kūr in ių auto rių teises. Kol veikė viena asociacija, niekas kaip ir nematė problemų, ta čiau kai atsirado antroji, išl indo dau gyb ė įstat ymo sprag ų. Tam tikra šių dviejų asociacijų konk urencija nelei džia vest i konstr ukt yvaus dialogo, todėl susitart i nepav yksta, įstat ymas nereglamentuoja, kaip spręst i susida riusias sit uacijas, o gal iausiai nuken čia pat ys autor iai ir kūr in ių naudoto jai, nes šiems tampa neaišku, kodėl jie tur i pasirašyt i sutart is su abiem aso ciacijom is ir mokėt i joms abiem. Išei na, kad fakt iškai už tą pat į skaičių at likt ų kūr in ių dabar tur i būt i mokama daug iau, nei būt ų mokama, jei Liet u voje veikt ų tik viena muz ikos autor ių kolektyvinio administravimo asocia cija. Tai visiškai neracionalu ir nepag rįsta. Mat yt, niek as nes ig inč ys, kad spart i inform ac in ių technolog ij ų raid a da ro didelę įtak ą ir autor iaus bei gre tut in ių teis ių srič iai. Tod ėl kai ku rios Liet uvos Respubl ikos autor iaus teis ių ir gret ut in ių teis ių įstat ym o nuos tatos per daug rib oj a autor iaus teisių ir gret ut in ių teisių subjekt ų tei ses bei gal imyb ę elgt is taip, kaip jie norėt ų.
Gresia net baudžiamoji atsakomybė Įmonės vadovui ar kitam už bendro vės IT atsakingam asmeniui už netei sėtą kompiuterių programų naudoji mą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Baud žiamoji ats akomyb ė taikoma, jei naudojamų prog ramų vertė, pa lyg int i su legal ia pardav imo kaina, viršija 13 tūkst. lit ų. Baud žiamoji at
sakomyb ė gal i būt i pritaikoma tiek bendrovės vadov ui, tiek asmen iui, atsak ingam už IT infrastr ukt ūrą. Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, pažeidėjams gali būti pritaikyta civilinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai turi kompensuoti žalą, padarytą tiesiogiai autoriaus tei sių turėtojams.
iacijos nariai liko be eterio ir pinigų NATA vadovas mano, jog viena priežasčių gali būti ta, kad pasi rašiusios sutartį radijo stotys tu rėtų teikti asociacijai ataskaitas ir mokėti pinigus už transliuojamus kūrinius. „Naudotojų asociacija susitiko, aptarė ir nusprendė, kad jie nenori sudaryti sutarties. Ko dėl? Nes pasirašius sutartis rei kia teikti ataskaitas, kas tiksliai skambėjo eteryje. Taip pat papil domai mokėti. Pavyzdžiui, radijo stočiai „Lietus“, norint pasirašyti sutartį su NATA, per metus reik tų mokėti turbūt nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Bet jie nesutinka tiek mokė ti, todėl iš viso nesutinka suda ryti sutarties. Ir taip yra su visais kūrinių naudotojais“, – kalbėjo R.Tautkus.
Susitarti nepavyksta
R.Tautkus teigė, kad asociacijos na riai pastebėjo, jog radijo stotys vis tiek transliuoja jų kūrinius, dėl to buvo bandyta susitarti gražiuoju. „Dar kartą išsiuntėme laišką, kuriame parašėme, kad prašome sudaryti licencinę sutartį, nes ki taip jūs grojate tuos kūrinius ne legaliai. Kitaip jūs jų transliuoti negalite“, – teigė R.Tautkus. Tačiau atsakymo asociacija, jos vadovo teigimu, vėl nesulau kė. Anot R.Tautkaus, dabar radijo stočių atstovai aiškina, kad „NATA neleidžia groti kūrinių“. „Tai rodo visišką pasityčioji mą bei apgaudinėjimą ir autorių, ir publikos, kuri apie tai nieko neži no. Įsivaizduokit, kad aš, būdamas
radijo stoties direktorius, iš tikrų jų nenoriu pasirašyti licencinės su tarties, suprantu, jog pagal įstaty mą visa tai darau nelegaliai, ir dar sakau, kad „va mums NATA atsiun tė laišką, kuriuo draudžia groti NA TA narių kūrinius“. Tas laiškas ne draudžia groti kūrinių. Mes sakome – pasirašykit licencinę sutartį, kad galėtumėte groti. Neleidžiame gro ti nemokamai. Toks ir skirtumas“, – piktinosi R.Tautkus. Dar viena priežastis, asociacijos NATA di rektoriaus manymu, gali būti su tartys, sudarytos su autorių tei sių gynimo asociacija LATGA. „Su LATGA jie bendradarbiauja daugy bę metų, tikriausiai turi savo ry šių, kurių mes nežinome“, – spė liojo NATA direktorius.
Užsiprašė per daug?
Asociacijos LATGA direktorius Jo nas Liniauskas tokį požiūrį vadi na keistu. Jo nuomone, asociacijai NATA nepavyksta sudaryti sutar čių dėl to, kad ji turi labai mažai kūrėjų. „Kai kurie NATA nariai, kaip at likėjai, gal ir garsūs, bet kaip auto riai mažai žinomi“, – tvirtino jis. – LATGA atstovauja daugiau kaip 20 mln. viso pasaulio autorių. Mes televizijų ir radijo repertuarą gali me užpildyti beveik vien savo au toriais.“ Be to, J.Liniausko nuomone, su tartis su dar viena autorių teisių asociacija radijo ir televizijos trans liuotojams sukelia papildomų keb lumų. „Tuo labiau, kiek girdėjau,
jie prašo nerealių pinigų. Ne tokių, kokių galėtų prašyti, atsižvelgda mi į savo užimamą rinkos dalį“, – tvirtino LATGA direktorius. Pasak J.Liniausko, buvo atlik ti skaičiavimai ir nustatyta, kad NATA priklausantys autoriai ne sudaro nė pusės procento rinkos. Radijo stoties „Lietus“ genera linis direktorius Gintaras Zdebs kis sakė, kad sutarties pasirašy mas ar nepasirašymas priklauso nuo kiekvieno radijo ar televizijos transliuotojo sprendimo. Kodėl nepasirašyta sutartis su asociacija NATA, G.Zdebskis nuro dė paprastą priežastį: „Todėl, kad mes dirbame laisvoje rinkoje ir pa tys renkamės, ką mums verta turė ti, o ko ne.“
19
ketvirtadienis, balandžio 18, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Carly Phillips knygą „Slaptos fantazijos“ .
Carly Phillips. „Slaptos fantazijos“ – Čikagos spauda mirga nuo antraščių: „Gerbiamo senatoriaus dukra pabėgo iš savo vestuvių, palikusi prie altoriaus perspektyvų jauną politiką.“ Džuljeta ieško nuošalios vietos, kur galėtų pasislėpti nuo persekiojančių žurnalistų ir išsigydyti širdies žaizdas. Ji atsiduria privačioje saloje, kurios savininkės tikslas – išpildyti slapčiausias čia atvykusiųjų fantazijas. Nusivylusi meile Džuljeta svajoja tik apie viena: susipažinti su nuoširdžiu vyru ir nors trumpam pasijusti geidžiama. Jau pirmąją viešnagės dieną ji susižavi aukštu tamsiaplaukiu. Bet ar šis vyras – tikrai tas, kuo dedasi?
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 23 d.
Avinas (03 21–04 20). Šią dieną vadovaukitės savo galva ir nepasikliaukite aplinkinių patarimais – jie negelbės, nes bus subjektyvūs arba paremti nepatikrinta informacija. Jautis (04 21–05 21). Pastaruoju metu gyvenimas buvo ramus ir stabilus, todėl gali kilti noras ką nors keisti. Tačiau šiandien geriau venkite staigios kaitos, nes stabilumo suardymas gali sukelti chaosą – o tai naudos jums neatneš. Dvyniai (05 22–06 21). Šią dieną dirbant kolektyve gali kilti sunkumų – vienas grupės narių gali būti itin kritiškas jūsų priimamų sprendimų atžvilgiu. Pyktis būtų klaidinga reakcija, geriau pasitelkite ramybę. Vėžys (06 22–07 22). Jūs turėtumėte pradėti galvoti apie naujus veiklos horizontus – pamąstykite, kokia veikla jus traukia ir yra miela širdžiai. Įkvėpimo galite semtis iš žmonių, kuriais žavitės. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien patartina neginti savo nuomonės pernelyg drąsiai, nes galite klysti. Patartina kiek kritiškai pažvelgti į nusistovėjusius stereotipus, kurių įnirtingai laikėtės pastaruoju metu. Mergelė (08 24–09 23). Šią dieną turėtumėte kruopščiai susiplanuoti – gali tekti suktis kaip voveraitei, todėl neturėsite laiko ramiems apmąstymams. Išlikite stabilus ir nepanikuokite, galite paprašyti apinkinių pagalbos. Svarstyklės (09 24–10 23). Jei šiandien laukia svarbūs susitikimai ar darbai, būkite itin atidus – galimos smulkios klaidos, įvairūs nesusipratimai ar tiesiog nesėkmės. Tačiau jaudintis neverta, nes jūsų pomėgis viską apgalvoti ir išmintingai žengti jau patikrintu keliu turėtų gelbėti situaciją. Skorpionas (10 24–11 22). Šiandien galite sulaukti dienos, kai vargiai sugebėsite kontroliuoti situaciją, tačiau patartina nepamesti galvos ir ieškoti išeities. Nedramatizuokite situacijos, tai nepadės. Šaulys (11 23–12 21). Pokalbį turite pradėti jūs, iniciatyvą parodyti šiandien taip pat teks jums. Jei kyla sunkumų bendraujant su kolegomis, draugais ar šeimos nariais – pasistenkite reaguoti ramiai, išsakykite tik apgalvotas mintis, nes kitaip galite prisivirti košės. Ožiaragis (12 22–01 20). Jums naujų įspūdžių reikia kaip šviežio oro – pernelyg ilgai vadovavotės pasenusiomis taisyklėmis, kurios varžė jūsų saviraišką. Vandenis (01 21–02 19). Jei aplinkiniai į iškilusius sunkumus reaguos emocingai – pasistenkite išvengti tokios klaidos. Šią dieną geriausia yra išlaikyti ramybę ir susikaupimą. Žuvys (02 20–03 20). Pasinaudokite proga ir išreikškite savo siekius – jūsų prielaidos yra logiškos, todėl be vargo įtikinsite aplinkinius savo teisumu. Šiandien patartina gilintis į dokumentus, mokslinę informaciją, apgalvoti ateities planus.
Orai
Šiandien naktį oro temperatūra svyruos tarp 3 ir 6 laipsnių šilumos, kritulių nenumatoma. Dieną sušils iki 18 laipsnių, bus debesuota su pragiedruliais, tačiau pajūryje numatomas nedidelis lietus. Penktadienio naktį numatomas nedidelis lietus beveik visoje šalyje, oro temperatūra svyruos tarp 6 ir 10 laipsnių šilumos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. Oro temperatūra pakils iki 14 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 18 d.
+20
+17
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
kokteilis Vyrai sumoteriškėjo
+22
„Kokteil is“ abejoja, ar Klaipėdos sav i valdybės Viešosios tvarkos skyr iuje dirbantys vyrukai yra... moterys. Tačiau sav ivaldybės internet in is pus lapis, skelbiant is, jog Mar ius Poimans kis, Vil ius Valys ir Mar ius Pankev ičius yra „poskyrių vedėjos“, akivaizdžiai tai pateikia. Gal šio skyriaus vadovei Kristinai Vinti laitei yra maloniau, kai aplink daugiau moter ų. Nes nuo jos pavaldume esan čių vyrų, kaip antai Irenijus Zaleckis, Vi gantas Dan ilav ičius, tikrai kasd ien su dega nesuskaičiuojama gausa nervinių ląstelių. O moterys yra moterys: jos ra mesnės, tylesnės, kruopštesnės.
Praha +22 Ryga +19 Roma +23 Sidnėjus +21 Talinas +12 Tel Avivas +22 Tokijas +24 Varšuva +24
Vėjas
6–9 m/s
Marijampolė
Vilnius
+20
Alytus
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+11
+17
+17
+9
9
+9
+11
+9
+8
8
rytoj
šeštadienį
+6
+3
6
1882 m. Rokiškio rajone gimė ilgametis Lietuvos Vyr iaus yb ės vadovas, aktyv us ūkin ių organ i zac ijų kūrėjas Juoz as Tūbelis. Mirė 1939 m. 1902 m. Danija tapo pir mąja valstybe, pradėju sia daryti pirštų atspau dus nusikaltėl ių ident i fikavimui. 1906 m. žemės drebėji mo aukom is San Fran ciske (JAV) tapo daugiau nei 1000 gyventojų.
Pavas ar in iai pot vyn iai Balt ar us ijo je užtvindė daug iau nei 600 namų ir ūkių. Nepaprastųjų situacijų ministe rija pranešė, kad kai kur iuos kaimus pasiekt i sunk u, nes užt vindyta 12 il gų kelio atkarpų. Labiausiai nukentė jo piet in iai ir vakar in iai šal ies reg io nai: Bresto, Gomelio, Mog iliovo ir Gar dino srit ys. Ypač sunk i padėt is – Po lesės žemumoje: tok io smarkaus po tvyn io vietos gyventojai nematė jau 10 met ų. Daugel į namų užt vindė ne pat vinusios upės, o tirpstant is snie gas, kurio šiemet iškrito itin daug. Po lesėje potvynis pasiekė piką ir greitai turėtų pradėti slūgti, o Gomelio srities gyventojų šią savaitę dar lauk ia iššū kiai, nes Dnepro ir Sožo upių vandens lyg is toliau kyla.
„Kokteilio“ pozicija Kur žiūr i tame pačiame skyriuje plu šant i sav ivaldybės kalbin inkė, rašt i ninkė, klaidų ieškotoja Asta Chrusta liova? Gal ji šiomis dienomis kovoja su užsienietiškais pavadinimais?
Viešojo skyriaus atstovams Kaip teig ia psichologai, jeig u nešioja te akinius, apl ink inių akyse jūsų inte lekto koeficientas (IQ) gali pak ilti ma žiausiai 15 punktų.
Linksmieji tirščiai Jis jai: – Kvaiša tu. – Užtat graž i. – Kas tau taip sakė? – Tu. – Ir tu patikėjai?! – Tai aišku. – Kvaiša tu! – Užtat graž i! Česka (397 719; geros dienos, Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai)
1980 m. Rodezija pava dinta Zimbabve. 1994 m. Ruandoje prasi dėjo masinės žudynės etniniu pagrindu. 1998 m. Džamu ir Kaš myro prov inc ijose In dijoje smog ikai nuž udė mažiausiai 13 taikių vie tinių gyventojų. 2005 m. 265-uoju popie žiumi išrinktas vokiečių kard inolas Joseph Rat zinger, kur is pasir inko Benedikto XVI vardą. At sistatydino 2013 m.
Pavasaris atnešė potvynių
terininko klaida, o gal tikrai vyrai šiame skyriuje „vedėjos“.
Įsišėlusi diskusija apie pliurpimą mo bil iaisiais telefonais viešajame trans porte vis ner imsta. Matyt, Pranas pra bilo apie tikrai opią temą. Alas rėžė repl iką apie Amer iką papa sakojusiam skait ytojui WWW: „Ar pa ts tamsta buvote toje Amerikoje? Ar va žiavote tenykščiu viešuoju transportu? Pats buvau labai sen iai, tai ten autobu suose ar metro ne tik telefonais kalbama, bet ir keleivių keliamas triukšmas toks, jog triukšmas Klaipėdos transporte, pa lyginti su tenykščiu, yra lyg nulinis.“ „Kokteil io“ agentas Vok iet ijoje pat ik i no, kad tos šalies viešajame transpor te taip pat kalbama telefonais.
Apolonija, Apolonijus, Eitvilas, Eitvilė, Girmantas, Girmantė, Verneris, Undinė, Žara.
1956 m. gimė proz i nink as, publ ic ist as, dramaturgas Arvydas Juozaitis.
Kuriozas: gal čia žioplo kompiu
Triukšmingiau nei Klaipėdoje
Vardai
balandžio 18-ąją
Diena
+8
+19
+23
Rytas
+7
108-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 257 dienos. Saulė Avino ženkle.
+18
Kaunas Londonas +15 Madridas +26 Maskva +19 Minskas +21 Niujorkas +17 Oslas +10 Paryžius +18 Pekinas +19
+17
Utena
6.23 20.48 14.25
Tauragė
orai klaipėdoje Šiandien
+19
Panevėžys
Pasaulyje Atėnai +16 Berlynas +24 Brazilija +28 Briuselis +16 Dublinas +12 Kairas +24 Keiptaunas +13 Kopenhaga +13
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+16
Istorija: 1920 m. pastatytas „Kruzenshtern“ yra vienas didžiausių ir įspūdingiausių pasaulyje mokomųjų
burinių laivų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Sezoną pradės „Kruzenshtern“ Pavasario ir burių sezono pradžią šiemet uostamiestyje skelbs ypatingas svečias – burlaivis „Kruzenshtern“. Vienas didžiausių ir įspūdingiausių pasaulyje mokomųjų burinių laivų pradeda navigacinį sezoną Klaipė doje, kur jis prisišvartuos jau rytoj. Kaliningrado valstybinei Baltijos žvejybos laivyno akademijai pri klausančio burlaivio vizitai tam pa tradicija. 2012 m. lapkritį Klai pėda tapo paskutiniu mokomųjų reisų uostu, kurį aplankė „Kru zenshtern“. Pasak akademijos va dovų, Lietuvos uostamiestis visada draugiškai sutinka burlaivį. Pirmojo 2013 m. „Kruzenshtern“ mokomojo reiso, prasidėsiančio Klaipėdoje, metu planuojama už
sukti į tokius uostus kaip Bremer hafenas ir Hamburgas (Vokietija), burinių laivų festivalį „Rouen Ar mada“ Prancūzijoje. Antrasis reisas prasidės birželio pabaigoje, ir jo metu „Kruzensh tern“ dalyvaus burinių laivų rega tos „The Tall Ships Races“ plauki me nuo Rygos iki Ščecino (Lenkija) bei aplankys Gdanską, Taliną, Ros toko burinių laivų festivalį „Hanse Sail“ ir kitus uostus. Rugpjūtį trečiojo reiso metu „Kru zenshtern“ laukia Italijos miestas La Spezia, o pakeliui burlaiviu galės pasigrožėti Vlissingeno (Nyderlan
dai), Zeebrugge (Belgija), Santande rio ir Barselonos (Ispanija), Toulono (Prancūzija) gyventojai. 1920 m. pastatytas „Kruzensh tern“ (ankstesnis pavadinimas „Padua“) yra ne tik plaukiojanti burlaivių istorijos dalis. Laivas už siima ir aktyvia buriavimo bei jū reivystės mokymo veikla. Mokomojo plaukimo ir viešna gės uostamiestyje metu burlaivio įgulą sudarys 120 Valstybinės Bal tijos žvejybos laivyno akademijos kursantų. Penktadienį į Klaipėdą burlai vis atplauks 9 val. ir prisišvartuos Kruizinių laivų terminale. „Kru zenshtern“ bus atviras lankyto jams penktadienį ir šeštadienį nuo 11 iki 15 ir nuo 17 iki 20 val. Burlaivis uostamiestyje svečiuo sis iki sekmadienio 12 val. „Klaipėdos“ inf.
delfi.lv inf., AFP nuotr.