išeina ketvirtadieniais
2 Lt
kVieT iMas anTrasi s sezo na „X fak
DOVANA „Yogis“ savaitraščio skaitytojus vaišina šaldytu jogurtu!
To s lau kia a riaus“ nkeT ų
Just iniš kės Ju br stini Bala ndži o
Žiūrėk
21
18–2 4 d. , 20 13 m .
Taikik oli škĮė pa lyje ų k se sa re„psve gim ulĮ s šinčių eėk is spres u u
Vie tuv ni geri bro os kre ausių Da liai Kšypšinin Lie r vič jušas štofa kų ia L gim i nep avrin s ir tiniš tųjų amir o n š do kėse amų ta . sa – kre vo p Čia jie Jus gyv pšin ašauk atra ena į, čia imą jų tė ligi vai. šiol
Gy ir p venti erg pad alė s eda
“
An
a.z dreju ukov s sk i@ Žuko
Nu 2 tink kreipti am Sako a li nu ma, si nuo nkm prie kalti m ne niau š aštu o – vi turėji e m ble s po oneriu ena o ką
die vs – Ka na.lt ki s se? ip ap per Kodė sigy ve me sikel l jūsų note čio tu Kau ti ten? tėva Justi Dar ir trumno „Ž – pa i nusp nišk kl ė – Kajušo. pam algiry ausė rend į Vi je“ ža me šiu ė kus, i mum lnių idži o kam tėvai s bu grįž an veik barių nusipi vo po usio gyve iš Vi butą rko Ju treju . gat nom lniaus Persik stinišk s metu e ras vių sa ties centro ėlėme ėse tri n Ža jorka„Tėvyn kryža lgirio , nes ten be jų niš s“. ė“, o , kur bu ir Kaprieš ta mūs kes, ir Kai at daba vo ki lvarij i ų gy ų pr va r klu no veni asidė žiavo bas teat me „Niu mas jo į Ju . sti
Kas geresnio, pone mere?
Tel PRo evizijos
bala GRAM o ndžio 20–26 s d.
Nr. 16
balandžio 18–24 d., 2013 m. Nr. 16 (1517)
2013 m.
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Savaitraštis miestui
5
Tiraža s 34
lici s m ve liam inių jos klu s me žings ikti tus nis. iki din s atra šeimų bas, Ta pa įkur ti kals pom sti sa vaika deda tas Vi d tam ėgiu vo ta ms n l be tis pr len s, u
Mu mas rajopanesistengtuė,s ir įgyi paveaugo sum ka n ažėt d nu atra ziką ų. 3p si d . „Cho o rūsy rų ka je
Deb iuta TV3 rų“ da s
seria lyvė – le
Gi
m paau tinė: g lys bro lių tę k rep Lav ri ši ni no v n ka i čių i pra tėva lei d i at o te si k n ir raus iki ši tė į J ol su us t ma i niš ke lo n u m s, kai u su jie grįž ms te ta p bu as tė vo tre vus, ji. ten Visą li ku sa v siu o va s d rau i kystę gus. be To
Nežinau, kaip bus rytoj, – gal Lietuvoje sutiksiu žmogų, apsigyvensiu name, turėsiu sodą, vaikų ir šunį.
640
mo
Ra
gi n
os
nuo t r.
Vers 4 žūk le su lę ir vie gėle nijo s
Ka s lėm gali bū In ga s ir po ti be iš pi ir Gi mėg ndra ta io vers rmo ed riu žve rp m jo tini lo sri žvilgs s Ža ga ti? Vi eilės gė tis suju nio ne nevi lnieči lės, škėse či ko ir žve po vi ngė ir sude ai šia ai vers jyba enu ri įk sto urdi namas s lini yr gu no nka a ta i. 7p pati . „Juk Jus gam ir gė . ta“, – sa
i
Vienas geriausių gitaristų pasaulyje Marcas Ducret
17p.
miestas
2p.
Dviračių nuoma – jau vasarą Šią vasarą Viln iuje turėtų pradėti veikt i automat inė oranž in ių dvira čių nuomos sistema. 36 miesto vie tose bus įrengti nuomos punktai su 300 dviračių.
Lietuva
6–9 Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Kaip prasideda ir baigiasi mero diena, kiek laiko skiria sau ir šeimai, kas laukia vilnie čių šiais metais ir ar svarsto apie dar vieną mero kadenciją ar net prezidento postą, „Vilniaus diena“ kalbėjosi su sostinės vadovu Artūru Zuoku. Įpusėjus kadencijai apie savo darbus papasakojo ir Vilniaus tarybos nariai. diena.lt
10p.
Seimo narys – skvoteris?
2
balandžio 18–24, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Sutvarkys upes ir ežerus Po metų sostinėje turėtų būti pa rengtas vandens telkinių pakran čių priežiūros planas, leisiantis tvarkyti ežerų ir upių prieigas.
Plano rengėjai turėtų paaiškėti ba landžio pabaigoje, kai bus atplėšti vokai su konkurso dalyvių pasiūly mais. Tada paaiškės ir preliminari projekto sąmata. Iš viso specialu sis planas apims 20 tūkst. hektarų įvairių plotų: paupių, paežerių, ša lia jų esančių slėnių bei didesnių nei 10 arų dirbtinių kūdrų. Nugalėtojas per met us pri valės atlikti titanišką darbą – numatyti, kaip ateityje bus tvar komos ir prižiūrimos vandens telkinių pakrantės. Taip pat tu rės būti nustatytas kraštovaizdį tausojantis teritorijos vystymo ir užstatymo būdas, pasiūlytos tokios priemonės, kurios leistų sutvarkyti šiuo metu pažeistą kraštovaizdį. Parengus planą vertingiau sioms kraštovaizdžio dalims bus numatytos apsaugos zonos, taip
pat, kaip ir ligi šiol, bus zonos, skirtos aktyviam ir pasyviam gy ventojų poilsiui. Įdomiausia, kad specialiajame plane turėtų atsirasti natūralios kilmės ir dirbtinių vandens telki nių nuo 10 arų, arba, paprasčiau tariant, kūdrų, kurių nėra valsty binių vandens telkinių sąraše, bet kurie puošia miesto kraštovaizdį. Planas bus rengiamas remiantis užsienio valstybių patirtimi ir de rinamas su Miesto plėtros departa mentu. Taip pat turėtų būti sureng tas ir viešas plano svarstymas. VD inf.
Kiemų šiemet nelopys Indrė Pepcevičiūtė Kitą savaitę Vilniuje planuoja ma pradėti tvarkyti po žiemos atsivėrusias duobes. O štai kie mai šiemet, savivaldybės teigi mu, liks nelopyti, nes tam lėšų nenumatyta.
Miesto savivaldybės Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visoc kas teigė, kad avarinės duobės, gilesnės nei 5 cm, taisomos nuo lat. Jos tvarkomos naudojant šaltą ir perdirbtą asfaltą. Tvarkyti ki tas duobes sostinėje, pasak A.Vi socko, planuojama pradėti ki tą savaitę, kai tik leis oro sąlygos. „Pirmiausia bus tvarkomos greito eismo gatvės ir gatvės, kuriomis važiuoja viešasis transportas“, – sakė Statinių skyriaus vedėjas. Šiais metais gatvių priežiūrai numatyta beveik 3 mln. daugiau lėšų nei pernai, tačiau, A.Visoc ko teigimu, visų gatvių sutvarky ti vis tiek nepavyks. „Kiek turime lėšų, už tiek ir tvarkysime. Aiš ku, jų neužteka, nors šiemet gat
Jau šią vasarą Vil niuje turėtų pradė ti veikti automatinė oranžinių dviračių nuomos sistema. 36 miesto vietose bus įrengti nuomos punktai su 300 dvi račių.
Apsauga: nuomos punktuose dviratį pasiimti galės bet kas, turintis banko
Oranžiniai dviračiai sosti Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
vių priežiūrai ir numatyta dau giau, – 16 mln. litų, o pernai buvo 13 mln., – sutvarkyti visų sostinės gatvių nėra galimybių, tam reikė tų daugiau kaip 300 mln. litų“, – aiškino savivaldybės atstovas. Liūdna žinia gyvenantiems daugiabučiuose – po žiemos at sivėrusias duobes savo kieme teks lopyti nebent patiems. A.Visocko tvirtinimu, šiemet kiemams tvar kyti lėšų nenumatyta. Informaciją apie duobes mies tiečiai gali teikti savivaldybės tinklalapyje esančiame problemų registre adresu www.vilnius.lt/ problemos.
Dar pernai sostinės meras Artūras Zuokas patikino, kad oranžiniai dviračiai grįžta į Vilnių ir šiemet bus įgyvendintas jų mainų siste mos projektas. Tokia sistema jau veikia Briuselyje, Paryžiuje, Dub line, Vienoje, Liuksemburge, Ge teborge, Liublianoje, kituose Eu ropos ir pasaulio miestuose. Kaip teigė konkursą laimėjusios ir šią sistemą diegiančios įmonės „JCDecaux“ vadovė Žaneta Fomo va, visi darbai vyksta sėkmingai. „Automatinės dviračių nuomos sistema „Cyclocity“ realizuojama laikantis sudaryto grafiko. Ilgiau siai trunkančios veiklos, tokios kaip įrangos gamyba ir nuomos punktų projektavimas bei derinimas, sėk mingai vykdomos – dviračiai, nuo mos terminalai, dviračių prirakini mo stovai gaminami, o projektavimo
miestas per savaitę Ketvirtadienis
Vilniuje Santariškių klinikose oficialiai atidarytas naujas Akušerijos ir chirur gijos korpusas. Čia įrengtos modernios patalpos gimdyvėms ir jų kūdikiams, įsi kūrė Plastinės ir rekonstrukcinės chirur gijos centras, veikia naujos operacinės. Naujame korpuse dirba daugiau nei 500 medikų. Anot Santariškių klinikų direk toriaus Aleksandro Laucevičiaus, dabar Vilnius turi visavertę ligoninę, kai vieno je gydymo įstaigoje sukoncentruotos visos svarbiausios vaikų ir suaugusiųjų sveikatos priežiūros paslaugos.
Žaneta Fomova:
Dviračiai, nuomos terminalai, dviračių prirakinimo stovai gaminami, o projek tavimo darbai artėja prie pabaigos. Be minėtų darbų, lygiagrečiai yra adaptuojamos automatinei dvira čių nuomos sistemai funkcionuo ti būtinos informacinės sistemos, kuriamas interneto puslapis, tech ninės priežiūros ir pagalbos tarny bos priemonės.
Ž.Fomovos teigimu, dviračių nuomos sistema, kaip numato ma, turėtų pradėti veikti šią vasa rą. „Planuojame, kad miestiečiai ir miesto svečiai dviračių nuomos sistemos projekto ar didžiosios jos dalies rezultatais galės pasinaudo ti jau antroje vasaros pusėje“, – sa kė „JCDecaux“ vadovė. Sostinėje įrengtuose 36 dviračių nuomos punktuose dviratį pasiim ti galės bet kas, turintis banko arba vilniečio kortelę. Numatoma, kad sukūrus visą sistemą kasmet dvira čiais bus galima naudotis nuo ko vo 15 d. iki spalio 15 d. arba kol leis oro sąlygos. Planuojama, kad pirmą valandą dviračiu bus galima naudotis ne mokamai. Antra valanda kainuos 10 litų, trečia ir tolesnė – po 15 litų. Bendrovė „JCDecaux“ sistemą diegia mainais į reklamos plotus, tad projektas miestui papildomai nekainuos.
2013 04 11 2013 04 17
Penktadienis Vilniaus miesto savivaldybė priėmė nu tarimą dėl šildymo sezono pabaigos. Penktadienį šildymas buvo išjungtas miesto gimnazijose, pirmadienį – ki tose mokyklose, administraciniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose pa statuose, trečiadienį – ikimokyklinio ugdymo ir asmens sveikatos priežiū ros įstaigose. Nuo spalio šilumos kai
darbai artėja prie pabaigos, – pasa kojo Ž.Fomova. – Tikėtina, kad su derintus projektus turėsime per ar timiausius mėnesius.“
Pirmadienis nos Vilniuje sumažėjo 1,76 cento (iki 28,86 cento už 1 kWh). Tačiau už ko vą suvartotą šilumą mokėti teks bene tiek pat kiek gruodį, nes vidutinė tem peratūra tiek paskutinį praėjusių me tų mėnesį, tiek šį kovą buvo –4,5 °C. Nors, pavyzdžiui, vasaris buvo gerokai šiltesnis – vidutinė temperatūra siekė –1,8 °C.
Užupio menų inkubato riuje, atidar ytame po dvejų metų rest aur av im o darbų, pami nėt a Tarp tautinė kul tūros diena. K u l t ū r o s dienos ren g i n i u o se kartu su Užupio menų ink ub at or ium i dalyvavo ir kitos Užupio meno gale rijos, kultūros įstaigos, menininkų dirbtuvės. Užupio me no inkubatoriaus kiemo erdvė lankyto jus pasitiko pasipuošusi įvairiomis ins taliacijomis, meno objektais ir kitomis
netikėtomis akcijomis. Čia vyko ekskursija po meno inkubatoriaus patal pas, parodyta kul tūrinė programa galerijoje „Gale ra“, surengt a kaligrafijos pa slapčių ir arba tos gėrimo po pietė, „Crea-Art“ kūrybinės dirbtu vės vaikams, per formansas „(Ne)iš skalbtos eilės“, eiles skaitė poetas Benediktas Januševičius, skambėjo me ditaciniai Gedimino Sederavičiaus ša kuhači fleitos garsai, buvo diskutuoja ma apie kultūros poreikį šiuolaikiniam žmogui ir t. t.
3
balandžio 18–24, 2013
miestas
10p.
Ar reikia Lietuvai vyriausybinio lėktuvo?
Naujos gimnazijos dar teks palaukti Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Sostinės Šolomo Aleichemo žydų gimnazija gavo naujas patalpas Žvėryne. Tikimasi, kad jau šiemet bus pradėtas remontas ir kitąmet ten bus sukurtos sąlygos mokytis. Pakilo reitingų lentelėse
o arba vilniečio kortelę.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
inėje – jau vasarą Dviračių takai Vilniuje Vilniaus savivaldybės Eismo orga nizav imo skyr iaus vedėjo Tomo Kamaičio teigimu, šiemet sostinės senamiestyje bus keičiamas eismo organ izav imas plečiant gyvena mąją zoną, kad dviračiais būtų gali ma važiuoti ir važiuojamąja dalimi, kur nėra dviračių takų ženklinimo. Be to, dviračių takų kirtimosi vietos su gatve, kaip, pavyzdžiui, Kalvari jų ir A.Juozapavičiaus gatvių san kirta, bus ženkl inamos dviem ly giagrečiom is lin ijom is, sudar yto mis iš kvadratų. „2013 m. lėšos skirtos daug iausia
Pirmą kartą oranžiniai dviračiai Vilniuje pasirodė 2001 m., tačiau tada neapsaugotos transporto priemonės netrukus buvo išvog tos. 2007-aisiais, mero teigimu,
esamų dvirač ių tak ų priež iūrai. Taigi planuojame atnaujinti dvira čių tak ų ženkl in imą, bus vykdo mi nedideli infrastruktūros darbai (bortelių nuleidimas ir kt.). Šiuo me tu rengiamas (iki 2014 m. antro ket virčio) ir dviračių takų specialusis planas, kurio tikslas – sujungti Vil niaus dviračių takus į bendrą tink lą“, – pasakojo T.Kamaitis. Dabar Vilniuje yra 126 km paženk lintų dviračių trasų, 83 km dviračių, pėsčiųjų ir dviračių takų, 13 km dvi račių eismo juostų gatvėse, 30 km dviračių juostų šaligatviuose.
Vilnius turėjo galimybę įdieg ti analogišką sistemą kaip Pary žiuje, Briuselyje ar Londone, bet naujai išrinkta miesto taryba pro jekto nepatvirtino.
Vienintelė sostinėje Š.Aleiche mo žydų mokykla džiaugiasi pate kusi į geriausių Vilniaus mokyklų penketuką. Dar viena džiugi nau jiena – neseniai suteiktas gimna zijos statusas ir galimybė krausty tis iš Viršuliškių į naujas patalpas Žvėryne. Tiesa, ši galimybė kol kas tik teorinė, nes žydams perduotos buvusios Mstislavo Dobužinskio vidurinės mokyklos patalpos mo kykla gali būti vadinamos tik la bai sąlyginai. Be remonto, kurio sąmata siekia 12 mln. litų, moky mo įstaiga šiose patalpose veik ti negalės. „Kada prasidės remontas, mes nežinome. Reikėtų klausti mero, Švietimo ministerijos. Šiuo metu baigti projektiniai darbai, greitai bus gauti statybų leidimai. Tačiau tolesniems darbams reikia pinigų. O pinigai – didžiausia problema valstybėje, ir kada jų atsiras, neaiš ku. Galiu pasakyti tik tiek, kad kol patalpos nebus sutvarkytos, mo kykla ten nepersikels. Negaliu leis ti, kad mokiniai persikeltų mokytis į griuvėsius“, – pabrėžė gimnazijos direktorius Miša Jakobas.
menė taip pat yra pasirengusi fi nansiškai prisidėti prie mokyklos rekonstravimo, nors, pasak M.Ja kobo, tai nebūtų visiškai teisinga.
Darbai turėtų pra sidėti rudenį, ir ki tą rugsėjį buvusioje M.Dobužinskio mokykloje galės prasidėti ugdymo procesas.
„Tai valstybinė mokykla ir vals tybė turėtų ją tvarkyti. Mūsų stei gėjas yra savivaldybė ir mes di džiuojamės, kad Lietuvoje yra valstybinių tautinių mažumų mo kyklų. Išsikeldami iš Viršuliškių mes grąžinsime patalpas savival dybei. Grąžinsime su visomis in vesticijomis, o tai ne vienas šim tas tūkstančių litų. Mokykla blizga. Norėtume įsikelti į tokias pat tvar
kingas patalpas. Žinoma, bendruo menė neatsisako dalyvauti kuriant mokyklą ir bus prisidėta ne žo džiais, o darbais“, – vylėsi pašne kovas. Tiesa, dalį lėšų projektui, apie 3, 5 mln. litų, sutiko skirti tarptauti nis fondas – Organizacija švieti mo resursams ir technologiniam mokymui (ORT). Kitą dalį sumos, reikalingos patalpų rekonstrukci jai, turėtų skirti Vilniaus savival dybė bei Vyriausybė. Sostinės savivaldybės Viešųjų ryšių skyrius laikraštį informavo, kad žydų mokykla Žvėryne grei čiausiai pradės veikti 2014-ųjų rudenį, o darbai prasidės nuo šio rudens. „Planuojama, kad artimiausiu metu bus pasirašyta finansavimo su ORT sutartis, tad darbai turėtų prasidėti rudenį, o kitą rugsėjį bu vusioje M.Dobužinskio mokykloje būtų galima pradėti Šolomo Alei chemo moksleivių ugdymo proce są. Naujose patalpose plotas bus 1000 kv. m didesnis“, – rašoma savivaldybės atsakyme.
Turi rimtų planų
Šiuo metu buvusioje mokyklo je Žvėryne viešpatauja netvarka – išmėtyti suolai, išlaužytos kė dės, lentos, byra tinkas, pro senus langus švilpauja vėjas. Be to, pa talpų erdvės visiškai nepritaiky tos mokyklai. „Nors iš lauko žvelgiant pasta tas atrodo gana monumentalus, iš tiesų patalpų nėra tiek jau daug, o ir jos pačios nelabai mokyklai pri taikytos. Būtinai reikės perpro jektuoti valgyklą, nėra aktų salės, skaityklos, normalios drabužinės, sporto salė neatitinka jokių reika lavimų, mažytė“, – vardijo M.Ja kobas. Lauks finansavimo pradžios
Nepaisydami sunkumų Lietuvos žy dai nelinkę atsisakyti patalpų Žvė ryne ir likti Viršuliškėse. Laikraščio žiniomis, Lietuvos žydų bendruo
Antradienis Generalinė prokuratūra pranešė nu traukusi ikiteisminį tyrimą dėl vie šosios įstaigos „Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) bu halterinės apskaitos tvarkymo. Pro kurorai, įverti nę Lietuvos krim i n a lin ės po l i c i j o s biuro parei gūnų surinktus duome nis ir specialistų išva das, nenustatė faktinių duomenų apie VEKS ap gaulingą ir aplaidų apskai tos tvarkymą, kaip teigiama balandžio 16 d. išplatinta me prokuratūros pranešime. Nustatyta, kad nuo 2006 iki 2008 m. nacionalinės progra
mos VEKS projektams vykdyti bei įgy vendinti ir VEKS veiklai dotuoti Kultūros ministerija bei Vil niaus miesto savivaldybė į VEKS sąskaitas pervedė 2 7, 4 mln. litų.
Investicijos: savivaldybės atstovai tikina, kad mokiniai į buvusią M.Do
bužinskio mokyklą, kuri taps žydų gimnazija, sugrįš 2014-aisiais.
Gedimino Bartuškos nuotr.
4
balandžio 18–24, 2013
miestas
Traukiniu vasaros pasitikti Dzūkijos miškai, Aukštaitijos ežerai, Tra kų pilis, laikinoji sostinė Kaunas ir jos sim bolis Laisvės alėja. Artėjant šiltajam metų sezonui vis daugiau žmonių renkasi gele žinkelį – maloniausią kelią gražiausiems Lietuvos kampeliams pasiekti. Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Dviračius kartu su savim
Automobiliu gali nuvažiuoti kur nori. Automobilį turi kiekvienas, net ir geležinkelininkas. Jei nėra automobilio, galima važiuoti au tobusu. Tai dalis tiesos. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad geležinkelių konkurentai nesnau džia, autobusai ir automobiliai lipa ant kulnų traukiniams, kurių auk so amžius jau esą praeityje. Juk dar prieš porą dešimtmečių, kai nuo važiavimo autobusu pykin davo, o automobilį turėjo tik kas trečia šeima, traukinys transpor to priemonių lenktynėse neturė jo sau lygių. Tačiau tie, kas nors kartą per pastaruosius kelerius metus nu sprendė palikti mašinos raktelius namie ir nusipirkti traukinio bilie tą, turėjo progą iš naujo atrasti ir pamėgti šią transporto priemonę. Modernūs dviaukščiai traukiniai, komfortiška bei saugi, įvairiems keleivių poreikiams pritaikyta ap linka ir galimybė be spūsčių keliuo se, patogiai, su knyga ar kompiute riu rankose pasiekti savo kelionės tikslą. Čia pat paslaugios palydovės, o priklausomai nuo keliavimo kryp ties traukiniuose netrūksta ir kitų paslaugų. Pavyzdžiui, keliaujant į Klaipėdą galima išbandyti įvairių rūšių kavos, o dviaukščiuose trau kiniuose Vilnius–Kaunas–Vilnius be rūpesčių dirbti kompiuteriu, naudotis internetu. Tai, kad Lie
tuvos geležinkeliais jau seniai va žinėja neką prastesni traukiniai nei Vakarų Europoje, viename sa vo interviu žurnalistams patvirtino bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ Keleivių vežimo direkcijos direkto riaus pavaduotojas komercijai Da lius Žebrauskas. „Tokie pat traukiniai šiandien važinėja Čekijoje, Ukrainoje. Pana šūs, tik kitų gamintojų, riedmenys naudojami visose Vakarų Europos šalyse“, – sakė D.Žebrauskas. „Lyg stebuklas“
Pasiimti su savimi į traukinį galima tai, kas ne visuomet tilps į automo bilio bagažinę. Na, o jei keliaujate su vaikais, traukinys tiesiog netu ri lygių. Tuo įsitikino ir traukiniais su dviem dukromis – 5-erių Ana ir beveik metukų Marija – dažnai ke liaujanti Aleksandra. Traukinių sezoną jauna mama su savo atžalomis tradiciškai pradeda balandį ir baigia tik vėlyvą rudenį. Tada ji keliauja mažiausiai kartą per savaitę. Likusiu metų laiku į kelionę su vaikais ji išsiruošia rečiau. „Šiemet pavasaris kiek vėlyves nis, tad išsiruošėme kiek vėliau, tačiau dažniausiai važiuojame jau balandžio pradžioje, tradiciš kai traukiniu Vilnius–Turmantas į Pabradę pas tetą. Ir vaikams, ir man pabūti gamtoje tiesiog būtina. Turiu mašina, bet neįsivaizduoju, kad į tokią vietą galėčiau ja važiuo ti. Iš tetos važiuojame kitur. Būti nai per vasarą kelis kartus apsilan kome Trakuose, Kaune, bent kartą – Klaipėdoje“, – dėstė keleivė.
Istorija: XIX a. antroje pusėje Lietuvoje pasirodę traukiniai buvo laikomi tikru technikos stebuklu. Prabėgus 15
stesnė.
Visas Aleksandros bagažas vargu ar sutilptų į jos automobilį – dvi ratis, vaikiškas vežimėlis, didžiu lė kuprinė. „Prisimenu, kai buvau vaikas. Kelionė traukiniu buvo lyg ste buklas. Ir matau, kad mano vai kams poveikis toks pats. Aišku, dabar keliauti gerokai maloniai nei prieš keliolika metų. Nėra proble mos įstumti vaikišką vežimėlį, ga lima vežti dviratį“, – vardijo trau kinių pranašumus Aleksandra. Įspūdingi skaičiai
Patogiausi, anot Aleksandros, į Kau ną važinėjantys dviaukščiai trauki niai. Nors moteris teigė visuomet sulaukianti palydovų pagalbos lip dama į traukinį, važiuojantį į Kau ną, dažniausiai apsieina be jos. „Traukinys žemas, nuo jo grin dų iki perono vos vienas nedide lis laiptelis, tad net vaikas gali ji nesunkiai įveikti. Taip pat patogu įlipti į naujus traukinius, kurie va žiuoja į Trakus“, – dėstė keleivė.
Aleksandros žodžius patvirtina ir skaičiai arba, tiksliau sakant, mili jonai keleivių, kurie kasmet iš visų transporto priemonių renkasi trau kinį ir keliones jais. Džiugu ir tai, kad kasmet tokių žmonių tik daugėja. Išankstiniais duomenimis, vien per tris šių metų mėnesius Lietu vos geležinkeliais buvo pervežta daugiau nei 1,1 mln. keleivių, o tai 5 proc. daugiau nei tą patį laikotar pį praėjusiais metais. 2013 m. kovą Lietuvos trauki niais keliavo daugiau nei 372 tūkst. keleivių, arba 4,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį 2012 m. Kovą marš rutu Naujoji Vilnia–Vilnius–Kau nas–Naujoji Vilnia keliavo dau giau nei 100 tūkst. keleivių, arba 2,3 proc. daugiau nei tą patį mė nesį praėjusiais metais. Maršrutu Vilnius–Klaipėda–Vilnius lygina mu laikotarpiu pervežta beveik 42 tūkst. keleivių, arba net 13,2 proc. daugiau. O, ko gero, didžiausias keleivių srauto augimas pastebė tas tarp Vilniaus ir Minsko. Ke
liaujančių į kaimynės Baltarusijos sostinę ir atgal skaičius šių metų kovą perkopė 27 tūkst., o tai net 41 proc. daugiau nei tą patį mėne sį 2012-aisiais. Keliaujančių kitais maršrutais Lietuvoje skaičius taip pat išliko stabiliai aukštas.
Prisimenu, kai bu vau vaikas. Kelionė traukiniu buvo lyg stebuklas. Ir matau, kad mano vaikams poveikis toks pats. Tęs modernizacijos darbus
Ateityje, žinant, kad „Lietuvos ge ležinkeliai“ puoselėja ambicingus planus visus esamus traukinius pa keisti naujais, keleivių skaičius tu rėtų dar labiau augti. Pasak Kelei vių vežimo direkcijos direktoriaus
Išpildė vaikišką svajonę
Keleivių pramogai – Geležinkelių muziejus
Balandžio 12-osios rytą per 70 darže lio-mokyklos „Saulutė“ auklėtinių iš siruošė į išsvajotą kelionę dviaukščiu traukiniu Vilnius–Kaunas, kurią jiems savo ne visai geru poelgiu parūpino bendraklasis.
2011 m. Viln iaus gelež inkel ių sto ties antrame aukšte duris atvėrė re konstr uotas Gelež inkel ių muz iejus. Muziejus išsidėstęs trijose salėse, jo se galima susipažinti su geležinkelio stočių, ryšių ir kelio statybos istorija. Pagr ind in iai Liet uvos gelež inkel ių istor ijos faktai surašyt i 20 metr ų il gio laiko juostoje. Interaktyvi ekspo zicijos dal is lank ytojams leid žia pa sijust i stot ies budėtoju ar iešm in in ku, iš pervaž in inko namel io sus i siekti su budėtoju. Maketų salėje yra trys veikiantys geležinkelio maketai, čia galima pasimokyti signalizacijos taisyklių, paž inti gelež inkelio struk tūrą: kelius, tiltus, tunelius, pastatus, signal izaciją, riedmen is. Šioje salėje vykdomos edukacinės prog ramos moksleiviams.
Praėjusių metų rudenį žiniasklaidoje plačiai nuskambėjo atvejis, kai Žvėryne dingęs devynmetis vilnietis policijos buvo aptiktas Kauno geležinkelio sto tyje. Paaiškėjo, kad vaikas labai norėjo įgyvendinti savo svajonę pasivažinėti dviaukščiu traukiniu, todėl savarankiš kai iš sostinės atvažiavo į Kauną. Viena mergaitė iš mažųjų keliautojų būrio – trečiokė Sandra po kelionės dviaukščiu traukiniu į Kauną pado vanojo „Lietuvos geležinkeliams“ šį piešinį.
Geležinkelių muziejuje galima įsigyti suvenyr ų su „Lietuvos gelež inkelių“ simbolika. Informacija lankytojams Adresas: Geležinkelio g. 16, Vilnius. Tel. (8 5) 269 3741.
Darbo laikas: antradienį–penktadienį 9–17 val.,
šeštadienį 9–16 val.; poilsio dienos – sekmadienis, pir
madienis ir valstybinės šventės; paskutinį mėnesio penktadienį –
sanitarinė diena. Bilietų kainos Suaugusiesiems – 4 litai. Studentams, moksleiviams ir pen
sininkams – 2 litai.
5
balandžio 18–24, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Aistros dėl suniokoto dvaro rimsta Andrejus Žukovskis Trakų Vokės dvaro rebusas be veik išspręstas: suniokoti rūmai kartu su baudomis – savivaldybei, o iki tol juos valdę bajorai nebus nei nubausti, nei nuskriausti. Ruošia civilinį ieškinį
50 metų traukinių reputacija neką pra Andriaus Ufarto / BFL, redakcijos archyvo nuotr.
pavaduotojo komercijai D.Žeb rausko, šiomis kryptimis ir toliau bus intensyviai dirbama. Pašne kovas šiek tiek apgailestavo, kad iki šiol aktyvesnei modernizaci jai trukdė tai, jog įmonė priversta viską daryti savo jėgomis. „Visas investicijas į keleivių pervežimą „Lietuvos geležinke liai“ iki šiol daro savo lėšomis, be paramos iš valstybės ar ES. Iki 2015 m. pabaigos planuojama įsi gyti dar keturis dviaukščius trau kinius, važiuosiančius maršrutu Vilniaus–Kaunas–Vilnius. Vie no tokio tipo traukinio kaina svy ruoja nuo 24 mln. iki 31 mln. litų. Bendrovė aktyviai teikia projek tų finansavimo paraiškas ir tikisi, kad 2014–2020 m. etapu bus gau ta ES parama keleivinių riedmenų parkui atnaujinti. Gavę ES paramą visiems naujų riedmenų įsigijimo projektams, iki 2020 m. visiškai atnaujintume esamą dyzelinių ir elektrinių traukinių parką“, – pa PR brėžė pašnekovas.
Ekskursija su vadovu – 30 litų. Grupei be ekskursijos vadovo
(nuo 5 asmenų) – 15 litų. Edukacinis užsiėmimas – 40 litų. Ikimokyklinio amžiaus vaikams,
vaikų namų auklėtiniams, socia liai remtiniems vaikams, neįgalie siems, muziejininkams, Tarptauti nės muziejų tarybos nariams įėji mas nemokamas (pateikus atitin kamą dokumentą).
Trakų Vokės dvaras ir jo prieigos – Vilniaus savivaldybės rankose. Su kurta darbo grupė šiuo metu spren džia dėl dvaro valdymo modelio, planuoja teikti paraišką gauti ES paramą. Artimiausiu metu turėtų būti peržiūrėta ir sutartis su Lietu vos bajorų karališkąja sąjunga, ku riai 99 metams panaudos teise yra perduoti valdyti pagrindiniai Tra kų Vokės dvaro rūmai. Tačiau pir miausia naujoji dvaro savininkė tu rės reikalų su paveldosaugininkais. Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio skyriaus ve dėjas Vitas Karčiauskas patvirti no, kad šiuo metu ruošiamas civi linis ieškinys dvaro savininkui dėl dvaro rūmų nepriežiūros. Anot paveldosaugininkų, žala rūmams buvo padaryta po netin kamai atlikto remonto. Iš Norvegi jos fondų prieš kelerius metus buvo gauta 2 mln. litų. Už šiuos pinigus rūmuose padaryta šildymo ir vėdi nimo sistemos renovacija, pastaty ta katilinė. Tačiau remonto darbai apgadino pastato vidų, įsimetė pe lėsis, dėl prastos ventiliacijos ėmė drėkti ir irti vertingas mūras. „Buvome pasitarime savivaldy bėje. Visi baksnojo pirštais į Bajorų karališkosios sąjungos pirmininką Joną Ragauską ir sakė – jam skirkit baudą, nes tas pastatas bajorams valdant tapo tokios būklės. Tačiau mes šiuo metu ruošiame civilinį ieškinį dėl kultūros paveldo objek tui padarytos žalos – savivaldybei, nes būtent savivaldybė yra savi ninkė“, – dėstė V.Karčiauskas. Ieškos tikrųjų kaltininkų
Savaitraščio kalbinta Trakų Vo kės dvaro ansamblio pritaikymo ir
Trakų Vokės dvaras Neoklasicistinius Trakų Vokės dva ro rūmus Vilniaus gubernijos bajo rų maršalkos Jono Tiškevičiaus už sakymu 1876–1880 m. pastatė italų architektas L.Marconi. Išskirtinis dvaro akcentas – pran cūz ų kraštovaizd žio architekto Édouardo André 1900 m. sukurtas apie 23 ha ploto parkas, vadinamas šio architekto šedevru Lietuvoje. Šiand ien iame dvaro ansamblyje yra išlikę rūmai, puošti kolonomis, kvadratinė 15 m varpinė su dviem bokšteliais, 1870 m. koplyčia ir ki ti pastatai. Iki praėjus ių met ų pagr ind in iai rūmai priklausė Švietimo ir moks lo min ister ijai ir buvo panaudos teise 99 metams perduot i Bajor ų karal išk ajai sąjungai. Dal is stat i nių, buvo valdom i Viln iaus sav i valdybės. Šiuo met u visas dvaras prik lauso sost inės sav ivaldybei. Trakų Vokėje esantis dvaras turėtų tapti rekreacine zona, kurioje vyk tų įvairūs renginiai, būtų galima leisti laisvalaikį. Skaičiuojama, kad dvarvietei restauruoti prireiks apie 80 mln. litų.
Pergalė: Bajorų karališkoji sąjunga, kuriai valdant rūmams buvo padaryta rimta žala, ir toliau turės kelis
kambarius bei teisę rūmuose organizuoti savo renginius.
administravimo modelio parengi mo darbo grupės vadovė, sostinės tarybos narė Nijolė Jagelavičienė neabejojo, kad už rūmų būklės pa blogėjimą atsakingi asmenys turės padengti visus nuostolius. Tačiau kol kas tai neva neįmanoma, nes iki galo neaiškus nei žalos mastas, nei už patirtus nuostolius atsakin gi asmenys.
Visi baksnojo pirš tais į Bajorų kara liškosios sąjungos pirmininką J.Ra gauską ir sakė – jam skirkit baudą. „Mūsų specialistai dirba. Tikri nama būklė. Kol nenustatytas žalos mastas ir iki galo neišaiškintas kal tininkas, tol nėra teisinio mecha nizmo baudoms, kurias skirs pavel dosaugininkai, išieškoti ar kitiems
nuostoliams padengti. Šiuo metu teisiškai savininkė yra savivaldybė ir ji turės sumokėti. O jau paskui aiškinsimės ir bandysime išieškoti patirtus nuostolius iš tikrųjų kalti ninkų“, – teigė N.Jagelavičienė. Skaičiuojama, kad dėl netinka mos renovacijos pastatui padary ta žala siekia apie 130 tūkst. litų. Tikėtina, jog savivaldybė šiuos pi nigus ir paveldosaugininkų skirtas baudas bandys išieškoti iš rango vų arba Bajorų karališkosios są jungos. Svarsto, kam perduoti
N.Jagelavičienė informavo, kad kol kas pagrindinis darbo grupės uždavinys – sukurti tinkamą dva ro valdymo modelį. Tik jį nusta čius bus judama pirmyn – peržiū rimos esamos sutartys, kuriami dvaro restauracijos ir pritaikymo vešiesiems poreikiams planai. Nusprendus, kaip valdyti dva rą, bus bandoma siekti ES para mos jam restauruoti ir pritaikyti viešiesiems poreikiams.
Gedimino Bartuškos nuotr.
Bajorai nenuskriausti
Artimiausiame Vilniaus tarybos pasėdyje sutartis su Bajorų kara liškąja sąjunga dėl rūmų valdymo pagal panaudą 99 metams turėtų būti peržiūrėta ir greičiausiai nu traukta. Tačiau bajorai šioje istorijo je nuskriaustųjų sąraše neliks. Tai pripažino ir Bajorų karališkosios sąjungos vadovas J.Ragauskas. Bajoras pasidžiaugė, kad „vidinių kovų periodas“ baigėsi ir šiuo me tu visos suinteresuotos šalys gali imtis dvaro gelbėjimo. „Galiu pasidžiaugti. Dabar raktai jau mūsų rankose. Kovos baigėsi ir mes labai gražiai bendradarbiausi me tam, kad dvaras ateityje atgim tų“, – džiaugėsi J.Ragauskas. N.Jagelavičienė patvirtino, kad peržiūrėjus sutartį rūmų bajorai nebevaldys, tačiau gaus kelis kam barius savo regalijoms ir kitiems svarbiems daiktams susidėti. Ba jorams taip pat bus suteikta teisė sutvarkytuose rūmuose per metus surengti iki 10 renginių.
6
balandžio 18–24, 2013
miestas
Tarybos kadencija įpusėjo: kas Penktadienį, balandžio 19 d., sukanka dveji metai nuo pirmojo šios kadencijos Vilniaus miesto savivaldybės tarybos posėdžio. Tarybos kadencijai ritantis į antrą pusę, savaitraštis pasidomėjo, kokius konkrečius dar bus per šį laikotarpį atliko jos nariai. Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Iš daugiau kaip 40-ies politikų, dirbti pradėjusių nuo kadencijos pradžios, savo nuopelnus aptarti sutiko maž
daug pusė. Vieniems jų klausimas, kas nuveikta per dvejus metus, pa sirodė pernelyg sudėtingas, kiti ne sunkiai pavardijo keletą konkrečių darbų, dar kiti sakė, kad dirba ko mandinį darbą ir asmeninių inicia
tyvų taryboje būti negali. Opozicijos atstovai vieningai tvirtino negalintys įgyvendinti planų, nes taryboje ne surenka užtektinai balsų. Pasitaikė ir atvejų, kai už tą patį darbą nuopel nus prisiėmė keletas tarybos narių.
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Raimundas Alekna Pad ėj au mies to mer ui dirb ti konstr ukt y viai, kiek tai bu vo įman om a, s tabdyt i popu list in ius spren dimus. Be galo sunku ką nors nuveikti, kai esi opozi cijoje, į kur ios konstr ukt yv ius siūly mus absoliučiai neatsižvelgiama. Vie ną kitą projektą pavyko sustabdyti ne bent tada, kai susik irsdavo skirt ing ų partijų interesai, labiau asmeniniai ne gu piliečių. Kaip opozicija nuveikėme pakankamai. Taryboje negali būti ko kios nors asmeninės iniciatyvos, ji vi sada kolektyvinė. Rasa Baškienė Esu Taut in ių bendrijų ir savi valdos plėtojimo kom iteto narė. Pagr ind in į dė mesį šiuos dve jus metus sky riau vieš os ios tvarkos problemoms, ypač keliamoms naktinių barų, spręsti. Mano iniciatyva, pritarus tarybos nariams, 2011 m. įkurta darbo grupė šioms problemoms spręs ti. Pateikėme keletą siūlymų taisyti tei sės aktus ir kreipėmės į Seimą, Vyriau sybę bei Lietuvos savivaldybių asocia ciją. Taip pat buvo pakoreguotos preky bos alkoholiu taisyklės Vilniuje. 2012 m. gruodį mano iniciatyva buvo sukūrta grupė „Už kultūringą Vilnių“. Šiuo metu gilinuosi į maisto Vilniaus darželiams tiekimo niuansus. Valdas Benkunskas Mūs ų frakc i ja dab ar ren gia opoz ic ij os veiklos ataskai tą, kur i vad in sis „Apie tikrąją padėt į Viln iaus miest e“. Joj e pristatysime, ką nuveikėme ir su ko kiais valdančiosios daugumos spren dimais nesut inkame. Kadang i dirba
me opoz icijoje, mums su savo pro jektais labai sunk u ką nors nuveikt i, nes netur ime gal imybės sur inkt i rei kiamų paraš ų. Tad mūs ų pag rind i nis darbas buvo valdančiosios dau gumos priimamų sprend imų kont rolė ir pastangos, kad tie sprendimai, kurie nenaudingi miestiečiams ar pa čiam miestui, nebūtų priimti. Arba jei jie buvo priimt i, kad miest iečiai apie juos suž inotų. Birutė Galinienė Ma n o vei k la daug iaus ia orient uota į so cial in ius reika lus, labai daug žmon ių krei piasi dėl trans porto. Pad arė me kel ią privaž iuot i, apsisukt i į so dus, kur Žolyno gatvėje žmonės ne galėjo privaž iuot i 15-u maršr ut u. Į Laur ų stotelę 17-o maršr uto autobu sas neužsukdavo, tai irg i pav yko iš spręsti su Transporto skyriumi. Kairė nuose sprendėme problemas dėl nuo tek ų, Antaviliuose taip pat. Tiek, kiek norėjau, tikrai nepavyko padaryti. Įsi vaizdavau, kad ir būsto problemą bū tų gal ima kitaip išspręst i, nes social i nis būstas yra visiška atg yvena. Tei kėm pasiūlymus, jie atiduot i į Seimą svarstyt i, pasiekėm, kad būt ų keičia mas apmokėjimas. Violeta Podolskaitė Darbas opozici joje nelengvas. Esu Viln iaus miesto gyven tojų saugos ir glob os kom is i joj e, dirbu ku riant strateg i ją, teik iam pasiūlymus. Taip pat dir bu Gyvūnų globos ir apsaugos komi sijoje, pirmus metus buvau jos pirmi ninkė, šitą darbą pradėjau dar praeito je kadencijoje. Galiu komisijos atsiradi mą prisiimti kaip asmeninį nuopelną, nes viskas prasidėjo mano kabinete. O svarbiausias šios kadencijos darbas – įkurta Vaiko gerovės plėtros komisija,
tokios dar niekada nebuvo, aš – jos pir mininkė. Visi džiaugiasi, kad savival dybė pirmą kartą pabandė sujungt i departamentus. Visi dirba vaiko gero vei, bet vieni su kitais nelabai bendrau ja, tad jau sukurta ir tokia strategija. Gediminas Švilpa Realiai opozici ja negali ko nors inicijuot i, dau giau kritikuoja me ir ruošiamės valdžiai. Stengia mės informuoti apie visus, mū sų nuomone, netinkamus sprendimus ir aktyviai dirbti. Pasisakėme prieš pa garsėjusią viešojo transporto sujungi mo idėją. Kitaip įsivaizdavome oro li nijų bendrovės projektą – siūlėme, kad pirmiausia būtų rastas strateginis in vestuotojas. Buvome prieš „Vilniaus veža“ įkūrimą, nes tai iškraipo konku rencinę rinką. Stipriai kritikavome sa vivaldai skirtų lėšų mažinimą. Siūliau svarstyti, kad visuomenei būtų pateik ta aiški darželių ir mokyklų statymo vi zija, – kad žmonės žinotų, kada ir kurio se miesto dalyse planuojama statyti ug dymo įstaigas. Povilas Tamošauskas Kad ang i pri klaus au Kult ū ros, šviet imo ir sporto kom ite tui, labiausiai ir gilinausi į tokias problemas. Ta ryboje kel iame klausimus, o aš rašau straipsn ius. Jų publ ikav imas – vienas veiklos būdų. Buvo siūlymų dėl nesąž in ingo Anta kaln io ir Joachimo Lelevel io mok yk lų sujung imo, su kolega apskundėm tai Adm in istrac in iam teismui. Kit a problema – sportas. Ner imą kel ia ne sąž iningas sporto finansavimas – ko merciniams klubams skirti milijonai, o sporto mokykloms finansavimas su maž intas 5 mln. litų, vykdoma diskri minacija. Keliame tuos klausimus ta ryboje. Manau, buvau akt yv us tar y bos narys.
Lenkų rinkimų asociacijos ir Rusų aljanso koalicija Valdemaro Tomaševskio blokas Viktoras Balakinas Paž iūrėk it dar botv arkę. Dar bas vykst a ko mitet uos e, vis i klaus im ai, ku rie buvo dar botvarkėje, bu vo sprend žia mi komisijose, visas darbas ten buvo vykdomas. Kaip čia gal iu atsakyt i, ar kok ius nors įsipareigojimus dav iau? Darbas vyksta pagal darbotvarkę, ku ri pristatoma kom isijose. Visi darbai, kur ie sprend žiam i tar yboje, vienaip ar kitaip Viln iaus gyventojams svar būs, daug darbų padarėm, negal iu jums konkrečiai pasakyti.
Juozas Antanaitis:
Galėjau nuveikti daugiau, bet dėl įvai rių priežasčių, neži nojimo, patirties sto kos nepadariau ir esu gėdingai prieš save nusiteikęs.
Olga Gorškova Kaip niekad ak tyv iai dirba dvi komisijos: Bend ruomen ės rei kalų ir Taut in ių bendr ij ų. Ma nau, tai labai ge rai. Partner ys tės prog ramos vyksta, kruopščiai dir bome su rusų, baltarusių ir žydų mo kyklomis. Iš esmės darbais esu paten kinta, kiek norėjom, tiek padarėm. Pla nų irg i daug, bet spėsim.
Rūpinamės mok yklų priež iūra. Ma no iniciatyva prie kiekvienos mokyk los kabo savivaldybės vėliavos. Tadeušas Lavrynovičius Stengėmės vyk dyt i savo rin kim ų prog ra mą, tik tam šiek tiek trūkst a lė šų. Mūs ų prio ritet as – šviet i mas, tad lyg ir stengėmės, kad ne tik tautinių maž u mų mokyklos būtų renovuotos, atnau jintos, bet kaip įmanoma daug iau. Tai pag rind in is mūsų prior itetas. Visi ki ti klausimai prik lauso nuo finans ų. Džiaug iamės, kad tęsiam i invest ici niai projektai. Ypating ų savo siūlymų neturėjau. Gžegožas Saksonas Mūs ų frakc ijos ir mano, kaip Miesto plėtros kom iteto pirm i ninko, inic iat y va buvo pradė ta apie 15 deta liųj ų planų, o to tikslas – naujų žemės sklypų ind i vidual iai stat ybai formav imas ir jų, kaip kompensacijos, suteik imas neat lyg int inai pretendentams į žemės at kūr imą. Pagal šiuos detal iuosius pla nus Viln iaus miesto sav ivaldybės 72 ha ploto laisvoje valst ybinėje žemė je formuojama apie 450 naujų skly pų. Taip pat aktyv iai dalyvavau ren giant tarybos projektus, reglamentuo jančius žemės mokesčio ir nek ilnoja mojo turto mokesčio tarifus bei taiko mas lengvatas.
Jaroslavas Kaminskis Aš kom andos žmog us, inicia tyv ų neteik iu, bet gal iu pa siūlyt i ir tad a s p re n d ž i a m e draug e. Siūly mų buvo. Vyko tarptaut in ių projekt ų, pagal kur iuos mūsų vaikai, sportininkai beveik ne mokamai lankėsi šalyse kaimynėse.
savivaldybės tarybos narys sprendžia Vilniaus miesto likimą.
siją, joje daug nuveikėme dėl rinkl ia vų tais ykl ių, beg lobių kač ių ster il i zac ij os prog ramos, bendrad arbiav i mo su gyv ūnų glob os org an iz ac ij o mis. Siūl iau ir pal aik iau tok ius pro jekt us, kur ie svarbūs soc ial in iu po žiūr iu, pav yzd žiui, neg al im a prit ar ti, kad būt ų did in am i mokesč iai už muz ikos, sporto mok ykl as. Ne vis a
da tam pritar ia kit i tar ybos nar iai, bet mano siūlymai vis ada tok ie. Pas iūlė me, kad sav ivaldyb ė neš elpt ų ned i del iais pin igais, pav yzd žiui, 5 tūkst. lit ų, didel ių biud žet in ių įstaig ų, tok ių kaip Operos ir baleto teatras ar Dai lės akadem ij a, o pin ig us skirt ų ma žiems, bet svarbiems visuomenei ko lekt yvams.
51
Lietuvos socialdemokratų partija Vitalija Kliukienė S v a r b i a u s i a man – vis uo men ės sveik a ta, sveik as gy ve n i m o bū das, gyd ym o įstaig ų pas lau gų opt im iz av i
mas. Buvo įvair ių praneš imų, daug konfer enc ij ų, reng in ių, į kur iuos kvietėme žmones, dirb ome. Dar va dov av au Bendr uom en ės sveik atos tar yb ai, apt ar ėm e įvair ius akt ua lius sveikos gyvens enos klaus imus. Daug nuveikėme, pas iekėme tikslus. Nors nep ast atėme kok ios nors pol ik lin ikos ar ligon inės, nepriraš ėme re
cept ų, bet ir šit a pol it inė veikl a gan a ryšk i. Sigita Burbienė Mano inic iat y va įkūrėme Gy vūnų glob os ir apsaugos kom i
7
balandžio 18–24, 2013
miestas
nuveiktaVilniaus labui? Darbo partija
Artūro Zuoko ir Vilniaus koalicija Juozas Antanaitis Band om su sit vark yt i su atl iek ų tvar kym o tais yk lėm is, mies to tvarkos tai sykl ėm is. Ma no pag rind i nis rūp est is – daug iabuč ių namų gy ventoj ų, but ų sav in ink ų, energ ij os gavėj ų priež iūr a, kad jų nes kriaus tų, nes dirbu Ūkio kom itete. Būs iu krit išk as: pirmus met us mok iaus i, kaip visk ą dar yt i, nes tok ia pol it i ka užs iimu pirm ą kadenc ij ą. O ant rais met ais, man au, galėj au nuveik ti daug iau, bet dėl įvair ių priež as čių, než inoj imo, pat irt ies stokos ne pad ar iau ir esu gėd ing ai prieš save nus iteikęs. Indrė Jakaitytė P a g r i n d i n ė man o darb o srit is tar yb o je – E. mies tas (Smart Vil nius). Kur uo jant šią kryp tį, formuoj ant jos uždav in ius ir priž iūr int įgyven din im ą, pas iekt a šių rez ult at ų: at nauj int as sav iv aldyb ės intern eto tinklalapis, įdiegtos e. demokrat ijos priemonės, suk urtas miesto proble mų reg istras, interakt yv us Viln iaus žemėl ap is, kur iam a mob il iųj ų at siskait ymų sistema, suk urt a e. mo kyklos koncepc ija ir skaidr umą už tikr inant i bei dirbt ines eiles paleng va panaik insiant i priėm imo į darže lius e. sistema. Pager int a ir sav ival dyb ės interes ant ų aptarnav imo ko kyb ė – įsteigtas skambuč ių centras, užt ikr inant is, kad į visus gyventojų skambuč ius būt ų atsil iepta. Darius Maskoliūnas Man sekasi pui kiai, valdančio ji koal ic ija dir ba puik iai ir mes atl iekame lab ai daug ge rų darb ų Vil niaus miest ui ir miest ieč iams. Dirbant komando je nėra asmen in ių darbų, yra bend ri koal icin iai, komand in iai. Iniciat y vų yra, bet teg ul jos lieka pas mane. Aš vert inu, kad viskas eina tinkama krypt im, koal icija dirba gerai. Žydrūnas Savickas Esu iš sporto srit ies, tad la biaus iai sten giuosi dėl spor to biud žeto, ku rį kiekv ien ais metais nor ima sumaž int i. Ka dang i ši taryba gana sportiška, daug žmonių supranta, kad be sveikų žmo nių nebus ir stipr ios visuomenės, to dėl šiaip taip pavyksta atlaikyti tą ma žinimą sporto reikmėms. Taip pat pa galiau gautas finansavimas projektui „Sveika ateit is“. Jis jau startavo – dvie jose mok yklose per pert raukas kas dien vaikams vyksta mankštelės. Vi sada nor isi pasiekt i daug iau, bet ne
taip viskas paprasta. Gyven ime vis kas nuo tavęs prik lauso, o čia – nuo 51 tarybos nario. Daina Urbanavičienė Esu Gatv ių pa vad in im ų ir p a m i n k l i n i ų lent ų kom is i jos pirm in in kė. Man o ini ciat yv a su dar yt a darb o grup ė įvyk ių, asmenybių įamž in i mo regl ament ui ar nuos tat ams pa rengt i. 2013 m. bal and žio 2 d. Vil niaus miesto tar yb a šį regl amet ą pat virt ino. Parengt a ir UNESCO pa teikt a paraišk a dėl Viln iaus siek io 2014 m. tapt i pas aul io knyg ų sost i ne. Mano inic iat yva Viln iaus mies tas įsit raukė į kūr ybin ių industr ij ų darb o grup ę. Viln iaus miesto kūr y bin is potenc ial as buvo pris tat yt as Nyderl anduos e (Roterd ame), Belg i joje (Antverpene). Užmegzt i kult ūr i niai men in ink ų mainai su Vok iet ijos miest u Dius eldorf u. Pris idėjau prie vis uomen in ės veiklos org an iz uo jant Gatvės muz ikos dienos ir „Te būn ie nakt ies“ reng in ius. Petras Nausėda Būdamas spor tininkas ir stra teg išk ai svar baus kom ite to nar ys didel į dėmes į skir iu sporto infrast rukt ūros plėt rai ir sost inės sporto objekt ų išsau gojimui. Vien i svarb esn ių tar yb os sprendimų „Dėl Vilniaus miesto dvi račių tak ų specialiojo plano pareng i mo“ paskatins savivaldybės atsak in gus padal in ius tol iau plėst i dviračių takus. Taip pat baig iamas rengti dvi račių tak ų Ner ies pak rantėje projek tas. Praėjusiais metais inicijavau nau jos Vilniaus miesto sporto tarybos su darymą. Jonas Juodka Buvau Social i nių reikalų ko miteto pirm i nink as, dab ar esu šio komite to pirm in inko pav ad uotoj as. Prisidėjau prie iniciatyv ų įkuriant savarank iško gy venimo namus „Savi namai“ ir dienos centrą psichikos negal ią tur int iems asmenims, taip pat – įkuriant pensio no „Vilties namai“ savarankiško gyve nimo namus ir trumpalaikės globos centrą bei steig iant grupinio gyveni mo namus vaikams, šeimos paramos centrą ir krizių centrą motinoms bei vaikams. Edgaras Stanišauskas Per dvejus ka denc ij os me tus teko ak tyv iai dirbt i Sveik atos bei E k o n o m i k o s ir fin ans ų ko mitet uos e. Per šiuos met us mano inic iat yva atgai
vint a Viln iaus ir Kauno dvim iesč io strateg in io planav imo kom isija. Dėl tolesn io dvim iesčio gair ių įgyvend i nimo suburta penk ių ekspert ų gru pė (jau parengtos eksp ert ų grupių išvados). Kęstutis Nėnius Nuo 2011 m. ge guž ės 9 d. iki dab ar pirm i nink av au 66 p o s ė d ž i a m s . Akt yv iai dir bu prie daug ia buč ių atn auji nimo prog ramos. Kur iame finansin į model į, kuris iš mirties taško išjudin tų daug iabučių renovaciją Viln iaus mieste ir leistų gyventojams išveng ti milž inišk ų sąskaitų už šildymą. Algimantas Vakarinas Vykst a nuo lat in is darb as kontrol iuoj ant sav iv a ld yb ės įmon ių bei ki tų ūkio subjek tų veiklą, svars tom i, reng iam i ir teik iam i pasiūlymai dėl energet i kos ūkio ir jo eksploatacijos, akt y viai analizuojami viešojo transporto klausimai, analizuojama, kaip vykdo mas biud žetas. Rūta Vanagaitė* P a t v i r t i n t a vyresn io am žiaus žmon ių slaugos ir glo bos strat eg i ja iki 2020 m., parengt as de talus veiksmų planas. Dėl to ir ėjau į Viln iaus tar y bą, kad pajud inč iau reik alus dėl se nų žmon ių slaugos ir glob os. Taip pat jau suburt a darb o grup ė, kur i slaug ą ir glob ą sujungs į viena. Paju dėjom gan smark iai ir dar liko dve ji met ai tam veiksmų planui įgyven dint i. Pirmus met us reng iau infor mac iją ir strateg iją, o antrais met ais su darb o grup ėm is buvo reng iamas veiksmų planas.
* Neseniai pasitraukė iš A.Zuoko koalicijos
Tvarkos ir teisingumo partija Bronius Cicėnas Kad ang i esa me opozicijoje, labiausiai ban dome oponuoti negeriems dar bams, gal im a taip pas ak y ti. Priešinomės sprendimui pirkti „Žalgirio“ stadioną, kurį priėmė valdančioji dauguma, bet negalėjome nieko padaryti. Dar tris kart us siūlėme nut raukt i nuomos sutart į su „Dalk ia“ dėl šilu mos tiekimo. Buvo ir smulkesnių pa siūlymų.
Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Did žiaus ius darbus galė čiau išs kir ti du. Pirmas: i n i c i j a v a u Gyv ūnų glo bos ir apsau gos kom is i jos įkūrimą, sutvarkėme „Grindos“ priž iūr imą gyv ūnų glob os ir ap saugos funkciją, atidarėme kliniką „Grindoje“. Kitas darbas susijęs su jaunimo politika – džiaug iuosi, kad mieste jau veikia keturi atviri jauni mo centrai, kur ie dirba su maž iau gal imybių tur inč iu ar nus ikalst i linkusiu jaunimu. Tai mano pačios „kūdik iai“, kuriais labiausiai džiau giuosi. Su šiais tikslais daugiausia ir ėjau į tarybą. Daug dirbu kiekvieną dieną, manau, jeigu visi taip dirbtų, būtų dar geresnis rezultatas. Nijolė Jagelavičienė Esu Kult ū ros, švietimo ir sporto ko miteto pirmi ninko pava duotoja. Dau gumai padė jau gauti dau giau finansavimo, kad galėtų baigti ar pradėti remonto, statybų darbus, tarpininkavau dėl papildomų etatų ir finansavimo kultūros programoms vykdyti. Esu Trakų Vokės dvaro at gaivinimo darbo grupės vadovė. Šiuo metu rengiamas projektas pritrauk ti europines lėšas. Taip pat dalyvau ju sprendžiant labai opią problemą – dirbu lopšelių-darželių optimizavi mo Vilniaus mieste darbo grupėje. Imamės priemonių, kad artimiausiu metu gerokai sumažėtų į darželius patekti norinčių vaikų skaičius. Jonas Pinskus Apl inkos ap saugos srit is: K a z ok i š k ių s ą v a r t y n o filtrato įren gim as; duj ų su r i n k i m as iš sąvart yno ir nuvedimas iki Vievio; atlikti MBA projekto pareng iamieji darbai; Ka riotiškių dumblo saugyklos užden gimas; atidaryta antroji Kazokiškių sąvartyno sekcija. Sveikatos apsaugos sritis: didesnė mis apimtimis renovuotos trys po likl in ikos ir viena ligon inė; naujai pastat ytas VšĮ Karol in išk ių pol ik linikos Pilaitės filialas; dėl Vilniaus apskrit ies adm in istracijos likv ida vimo buvo per imtos VšĮ Sapiegos ligoninė ir BĮ Vilniaus apskrities su trikusio vystymosi kūdik ių namai; restr ukt ūr iz uota Viln iaus miesto klinik inė universitetinė ligoninė. IT sritis: sukurta vaikų priėmimo į Vilniaus miesto savivaldybės ikimo kyklinių ugdymo įstaigų ikimokykli nio ir priešmokyklinio ugdymo gru pes e. priemonė (centralizuotas priė mimas į darželius); e. demokratijos sistema gyventojams; nemokamų belaidžio interneto zonų įrengimas Vilniaus mieste; įdiegtas interakty vus Vilniaus miesto žemėlapis.
Aliaus Koroliovo/ BFL nuotr.
Dirbo darniai
Nuo 2011 m. iki šių metų kovo Vil niaus miesto tarybos nariu buvu sio ir neseniai tarybos sekretoriu mi tapusio Miroslavo Monkevi čiaus (nuotr.) nuomone, pusė tary bos kadencijos praėjo gana sklan džiai. Pasak jo, netrukus vilnie čiams bus pateikta oficiali nuveik tų darbų ataskaita.
– Ar įpusėjus kadencijai visuo menė išgirs apie nuveiktus ta rybos darbus? – Kaip ir kasmet, šiuo metu rengia ma ataskaita už praėjusius metus, joje bus paminėti ir tie darbai, ku riuos atlikome per pusę kadencijos. Taip pat – ateities planai, kur link judame. Artimiausiu metu ji bus parengta ir pristatyta tiek visuo menei, tiek žiniasklaidai, tiek ap tarta pačioje taryboje. Taryba turėjo gana daug iššūkių, pirmiausia – susitvarkyti su sko lomis, kad galėtume toliau vykdy ti veiklą. Yra ir kitokių ambicingų projektų. – Kaip įvertintumėte šios ta rybos veiklą? Ar darbas vyko sklandžiai? – Taryba susideda iš politikų ir skirtingų pažiūrų frakcijų, tad na tūralu, kad iškyla skirtingas po žiūris. Tačiau labai gerai, kai yra pozicija ir opozicija, – pastaro ji konstruktyviai kritikuoja, nelei džia daugumai sustoti prie pusiau nuveiktų darbų. Manau, kad darbas šioje tarybo je buvo gana darnus, koalicija sta bili ir pasiruošusi bendriems iššū kiams. Galima sakyti, ši dauguma išsiskiria tuo, kad jeigu pasiūlymas racionalus ir konstruktyvus, tai be jokių politinių ambicijų ar dirbtinių prieštaravimų į šituos pasiūlymus atsižvelgiama. – Opozicija teigia negalinti nuveikti ko nors ypatinga, nes nesurenka pakankamai balsų. Ar tai iš tiesų trukdo tarybai sklandžiai darbuotis? – Jeigu opozicija sako, kad negali ko nors padaryti, turbūt tai papras čiausias būdas nusimesti atsako mybę. Opozicija visada turi formų ir būdų, kuriais gali įsitraukti ir dalyvauti tarybos veikloje, prižiū rėti darbus, teikti pasiūlymus. Tad opozicija galėtų būti konstruktyves nė ir teikti konstruktyvius pasiūly mus, o ne prieštarauti iš esmės.
8
balandžio 18–24, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Ką reiškia būti Vilniaus Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Užkampio valstybės gėda Lukas Miknevičius
P
rez identei Dal iai Gryb ausk aitei pav ieš inus, kad į buv us ios Didž ios ios Brit an ij os premj erės Marg aret Thatc her laidot uves ji išv yko pig ių skrydž ių bendrovės „Wizz Air“ lėktuv u, dal is vis uomenės prat rūko ent uz iazmu, štai, matote, kok ia šaunuolė mūsų Prez identė, – ner ieč ia nos ies, skrai do kart u su liaud im i ir valst ybės pin igų neš vaisto. Kit i D.Gryb ausk ait ei ir jos kom and ai ėmė prik aiš iot i vieš uos ius ryš ius, pa stang as atrodyt i „arč iau žmon ių“ ir neo fic ial iai pras id ed anč ią prez id ento rin kimų kamp an iją.
Galima lažintis, kad esant galimybei šalies vadovė kelionei į Londoną tikriau- siai būtų pasirinkusi kitos bendrovės lėktuvą. Vis dėlto veik iausiai tai nei viena, nei kita. Taip, kuklumas, kaip byloja liaudies išmin tis, yra dorybė. Tačiau teisybės dėlei reikia pasakyti, kad kuklumas per prievartą yra ne dorybė, o elementari ubagystė. Ne Pre zidentės, o mūsų valstybės, kuri tol iau iš lieka visišku aviacijos pasaulio užkampiu, nepaisant visų įvair ių valdž ių pastangų. Kai Prez idente tik išrinkta D.Grybauskaitė pareiškė, kad, taupydama lėšas nesinau dos užsakomuosius skrydž ius siūlančių įmon ių paslaugom is ir rinksis trad icin ių oro linijų bendrovių ekonominę klasę, tik riausiai nemanė, jog tos bendrovės bus „Wizz Air“ ir „Ryanair“. Nes iš Viln iaus pa siekti Londoną gal ima tik šių dviejų bend rovių lėktuvais. Galima laž intis, kad esant galimybei šalies vadovė kel ionei į Londoną tikr iausiai būtų pasir inkusi kitos bendrovės lėktuvą, ta čiau teko naudot is tuo vieninteliu, kur is į vietą galėjo nuskraidinti reik iamu laiku. „Prez identė pasir inko paprasč iausią, pi giausią ir greičiausią būdą pasiekt i Lon doną“, – kodėl šal ies vadovė skraido pig ių skrydž ių bendrovės lėktuv u, šonais trin damasi su sotesnės duonos užsienyje ieš koti traukiančiais piliečiais, paaiškino pre zidentūros atstovai. O kas lieka, kai, pasak ius teisybę, visai ES, kur ios Tar ybai pirm in inkaut i nuo liepos 1 d. ruošiasi Liet uva, būtų pranešta: pas mus visi taip skraidysite, nes nacionalinės oro linijų bendrovės neturime, o tradicinių oro lin ijų bendrov ių lėktuvai Viln iuje be veik nebesileidž ia. Todėl Prezidentės D.Grybauskaitės skrydis su „Wizz Air“ nėra nei kuklumas, nei viešie ji ryšiai. Tai – valstybės gėda.
P
enktadienį, balandžio 19 d., sukanka lygiai dveji me tai, kai prie Vilniaus vai ro stojo naujoji valdžia, o jos priešakyje – jau trečią kartą meru išrinktas Artūras Zuokas. Jo teigimu, didelių pokyčių ne įvyko, tačiau skirtumas tarp bu vusių ir šios kadencijos ryškus. Kaip prasideda ir baigiasi me ro diena, kiek laiko skiria sau ir šeimai, kas laukia vilniečių šiais metais ir ar svarsto apie dar vieną mero kadenciją ar net prezidento postą, „Vilniaus diena“ kalbėjosi su sostinės vadovu A.Zuoku.
– Mere, kokia jūsų dienot varkė? – Keliuosi apie šeštą, peržiūriu paštą, internete paskaitau nau jienas, padarau trumpą mankštą. Paskui jau keliasi šeima, padarau vaikams kakavos, žmonai kavos į lovą atnešu. Jau atšilo oras, į dar bą važiuoju riedžiu, stengiuosi iš važiuoti anksčiau. Pakeliui įsijungęs „iPhone’ą“ mokausi italų kalbos, pažiūriu, kaip atrodo miestas. Biu re iš ryto vyksta pasirengimas dar bo dienai: dokumentai, susitikimai, paskui jau prasideda darbiniai po sėdžiai, susitikimai iki pat vėlumos. Namo grįžtu įvairiai, priklauso nuo renginių, įsipareigojimų, kar tais aštuntą, kartais dešimtą va karo. Praėjusią savaitę su Varšu vos mere dalyvaudamas koncerte Nacionalinėje filharmonijoje pasi tikslinau jos, kokia šiandien diena. Ji sako: „Ketvirtadienis.“ O man at rodė, kad dar tik pirmadienis prasi dėjo. Savaitė prabėga nepastebimai. – Ar žmona nepyksta, kad daugiau laiko skiriate mies tui nei šeimai? – Žmona jau įpratusi. Žino, kad toks gyvenimo ritmas. Kita vertus, ji pati aktyvi, turi daug visuome ninių įsipareigojimų. Dažnai būna, kad susitinkame tik vakarais ir sa vaitgaliais. Mūsų gyvenimas – kaip du laivai, plaukiantys didžiulė je jūroje, bet nebūtinai šalia vienas kito. Stengiamės, kad sekmadienis būtų skirtas tik šeimai. Nieko ne daryti yra geriausias užsiėmimas (šypsosi). Man patinka itališkas posakis „dolce far niente“, reiš kiantis malonumą nieko neveikti. Klausaisi muzikos, vaikštai basas namuose, paskaitai ką nors, be jo kio plano, be jokios darbotvarkės. – Esate labai užsiėmęs, kaip namie pasiskirstote darbus? Ar turite laiko namų ūkiui? – Turiu. Mano darbas yra ry te iš indaplovės išimti indus, sa vaitgalį stengiuosi padaryti va karienę, kartais net labai didelis noras yra ką nors namie padary ti, sutvarkyti. Tai tam tikra poil sio forma arba įprasto darbo rit mo pakeitimas. – Užsiminėt apie mankštą, kadaise užsiėmėt taiči. Daro te vis dar tą pačią? – Mano mankšta skirtinga – tai či, jogos ir jėgos pratimų miksas. Atradau jogos pratimų, kurie man labai patinka.
– Esate išbandęs daug trans porto priemonių, dabar vėl išsitraukėt riedį. Kuri jų ar čiausiai širdies? – Žinot, esu įvairus žmogus ir mano pomėgiai įvairūs. Vasarą man visiškai užtenka riedžio ir dviračio. Riedis yra puiki trans porto priemonė, naudoju jį gal jau šešerius metus, na nebent smar kiai lyja, bet ir tai turiu įsidėjęs ilgą lietpaltį, reikalui esant ga liu važiuoti ir per lietų. Žiemą važinėju automobiliu su vairuo toju, bet atradau keletą puikių ir viešojo transporto maršrutų, ku rie man labai patogūs. Miestas man niekada nebu vo skyręs tarnybinio automobi lio, per ankstesnes ir šią kaden cijas važinėju su savo. Šiuo metu važinėju „Volkswagen“ markės mikroautobusiuku, nes patogu, didesnis. Man nelabai patinka vadinamieji limuzinai, esu gana aukštas, o juose važiuoti sėdint gale, kaip reikalauja protokolas, nepatogu. Kalbant apie automo bilius, esu visureigių šalininkas. – Turite daug įsipareigojimų, atsakomybių, kas geriausiai padeda atsipalaiduoti ir pailsėti? – Esu išsiugdęs tokią savybę – perjungti funkcijas: dabar bū siu piktas, dabar linksmas, da bar liūdnas ir pan. Daug reiškia muzika, įdomus bendravimas su žmonėmis ne apie reikalus. O ge riausiai atsipalaiduoju kelioms dienoms išvykęs į užsienį. Lietu voje man kur nors išeiti, išvažiuo ti neįmanoma, nebent į kokią so dybą pasislėpti. Išvykęs į užsienį, – vienas, nes reikia skirti laiko pabūti vienam, – viską darau ekspromtu. Atsike li ryte, išeini pasivaikščioti po ko kį miestelį, ten niekas tavęs ne pažįsta.
Mūsų gyvenimas – kaip du laivai, plau kiantys didžiulėje jūroje, bet nebūtinai šalia vienas kito.
– Kalbant apie planus, kas laukia vilniečių šiais metais? – Gražūs, pozityvūs dalykai, nau dingi miestui. Džiaugiuosi, kad ge rai sekasi darbas su šia Vyriausybe, kuri visiškai kitaip žiūri į vadova vimą, ūkininkavimą, sprendimų priėmimą, miesto problemas. Šiemet imamės sunkaus užda vinio – transporto sistemos per tvarkos. Tai neišvengiama, nes turime sistemą, kurios nepajė giame finansiškai išlaikyti. Tai bus sunkus man kaip miesto va dovui laikotarpis, bet, tikiuosi, miestiečiai tai supras ir po kurio laiko įvertins. Turim didžiulį iššūkį – didin ti darželių vietų skaičių. Reika linga tam tikra ir švietimo sis temos pertvarka, kad darželiai, kurie naudojami kitoms paslau goms, būtų grąžinti vilniečiams. Tikimės, kaip ir žadėjome, kad iki metų pabaigos vietų defic itas juo
Planai: A.Zuokas tikino, kad dar net negalvojo, ar po dvejų metų vėl
nuo klausimo apie kitąmet vyksiančius prezidento rinkimus su šypse
se gerokai sumažės. Džiaugiuosi, kad Vilniuje yra vaikų, kad gims ta vaikų, nes miestui kaip niekad reikia gyventojų. Šiais metais Vilniuje matysime daug kranų ir statybų, bus ati darytas prekybos centras „Ikea“, pagaliau atsigauna biurų rinka, atsiranda gražių naujų projektų dešiniajame Neries krante, turėsi me projektų, susijusių su mūsų ža liaisiais plotais, parkais, jų tvar kymu. Miestas įgauna pagreitį ir norėtųsi, kad jis didėtų, kad mes tikrai būtume matomi Europoje. O kas bus ateityje, gal kada kitą kartą pasakysiu. Esu išmokytas gyvenimo, kad jeigu tik pasako me, ką norime daryti, kokį pro jektą ar idėją, dar nebaigus saki nio prasideda trukdymas, kritika ir maišymas. Taigi kol kas gal ge riau mes tyliai darysime, o paskui apie tai pasišnekėsime. – Kokios reakcijos dažniau siai sulaukiate susitikimuose su sostinės gyventojais? – Absoliuti dauguma susitikimų yra geranoriški ir teigiami. Labai nedidelė dalis susitikimų, kuriuose juntamas priešiškumas ir disku sija dėl argumentų ar paties fakto nevyksta, bet reiškiasi išankstinis nusistatymas, dažniausiai susijęs su politine konkurencija. Gyventojų priėmimas visada yra sunki diena, nes žmonės atei na su labai įvairiomis problemo mis. Kai kurios žmogiškai labai suprantamos, deja, jų negalima išspręsti, nes neleidžia įstaty mai ar kiti dalykai. Kiti žmonės
mėgina gudrauti, gauti sau nau dos, nors bando tai parodyti vi sai kitaip, tada nuvili žmogų to kiu atsakymu: „Atsiprašau, mes negalime iš visuomenės sąskai tos padaryti jūsų laimingesnio.“ Aišku, tas žmogus būna nepa tenkintas. Kiti išsako geros dar binės kritikos, kur gatvė nesutvarkyta ir pan. Beje, įvesime tokią naujovę: pra dėjus tvarkyti gatvę šalia stovės žymuo, kur bus nurodyta data, – darbų pradžia ir pabaiga. Jei lai kas bus pasibaigęs, gyventojai tik rai informuos mus, kad paslaugų teikėjai jau turėjo būti baigę dar bus, bet nebaigė. Taip miestiečiai padės geriau kontroliuoti dar bų kokybę ir atlikimą. Džiaugiuo si, kad šiuo atveju gyventojai ga na aktyvūs. Tiesa, kartais iš mūsų reikalaujama tokių paslaugų, ku rių kokybės lygmens nepasiekia net privatus verslas. Kita vertus, tai, kad vilniečiai tokie reiklūs, skatina ir mus pasitempti. – Kaip vertinate Vilniaus miesto tarybos darbą? – Valdančioji koalicija dirba tik rai sklandžiai. Žinoma, daugiau reikia diskusijų, daugiau suderin ti skirtingų nuomonių, nes koali cija didelė. Tam reikia laiko, aiš kinimo, sutarimo. Bet vertinčiau, kad tikrai dirbame sklandžiai ir neblogai. – Nors dar liko pusė kadenci jos, gal jau kilo minčių ir dėl ateinančios, – ar ketinate vėl kandidatuoti į mero postą?
9
balandžio 18–24, 2013
nuomonės
meru
kandidatuos į Vilniaus mero postą, o ena išsisuko. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
– Kad dar net klausimas toks nebu vo kilęs (šypsosi). Dar anksti galvo ti, kas bus po dvejų metų. Šiandien tiek mano, tiek mano kolegų uždavi niai labai aiškūs, turime daug am bicingų planų, tam tikrų problemų, kurias turime spręsti. Norisi vieno, kad tą laikotarpį išnaudotume kuo efektyviau miesto ir Lietuvos la bui. Nes Vilnius buvo praradęs sa vo dinamiką, o šiandien man ma lonu matyti, kai, pavyzdžiui, „The New York Times“ parašo, kad Vil nius yra vienas geriausiai valdomų didmiesčių pasaulyje. Tai pripažini mas, smagu, kad pastebi iš šono. – O kaip dėl ambicijų kandi datuoti į prezidentus? – (Šypsosi) Nežinau, kas čia yra nutikę, bet šį klausimą per savaitę girdžiu po du tris kartus. Ieškojau kandidato. – Radot? – Buvo keletas, su kuriais bu vome pradėję kalbėti, bet jie jau yra viešai pareiškę, kad nekandi datuos šiuose rinkimuose. Sup rantama, prezidento pozicija la bai svarbi. Ir Europos šalis turi turėti prezidentą, kuris išlaisvi na žmonių kūrybines galias, nu teikia optimistiškai, paskatina veikti ir leidžia suklysti veikiant. Tokio reikėtų kandidato. – Galbūt jums tas klausimas užduodamas dažnai, nes yra manančių, kad būtumėte tin kamas kandidatas? – Nenorėčiau apie tai diskutuo ti (šypteli).
Vizitinė kortelė Artūras Zuokas gimė 1968 m. vasario
levision News“ žurnalistu, specialiuoju korespondentu Maskvoje, Karabache, Čečėnijoje, Abchazijoje, Irake. Vėliau 1986 m. baigė Jonavos profesinę užsiėmė verslu, visuomenine veikla. technikos mokyklą, elektros įrenginių 1997–1998 m. buvo Lietuvos Respub priežiūros šaltkalvio specialybę. likos prezidento Valdo Adamkaus rin 1998 m. Vilniaus universitete baigė kimų štabo narys. žurnalistiką, stažavo JAV, Vokietijoje, 1999 m. tapo Lietuvos liberalų sąjun Švedijoje. gos vicepirmininku, 2000 m. – sąjun 1992–1994 m. dirbo „Worldwide Te gos Centrinio rinkimų štabo vadovu. 21 d. Kaune.
Nuo 2003 m. – Liberalų ir centro
rąkart – 2003–2007 m. kadenciją, tre sąjungos pirmininkas (2005 m. nuo čiąkart Vilniui ėmėsi vadovauti nuo partijos atskilusi kita politinė jėga – Lie 2011 m. ir tai daro iki dabar. tuvos liberalų sąjūdis). Žmona Agnė Zuokienė, vaikai Gab 2010 m. pasitraukė iš Liberalų ir cent rielė (1993 m.), Domantas (1995 m.), ro sąjungos. Emilija (2005 m.). 2010 m. įkūrė visuomeninį judėjimą Moka anglų, vokiečių, rusų kalbas. „Taip“, dabar yra jos pirmininkas. Pomėgiai: buriavimas, lauko tenisas, niaus meru, juo buvo iki 2003 m., ant fotografija.
2000 m. pirmąkart išrinktas Vil
10
Balandžio 18–24, 2013
lietuva Partijos nekeis?
Palaiko referendumą
Kreipėsi M.Golovatovas
Darbo partijos pirmininko pa vaduotojas Artūras Paulauskas (nuotr.) paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad gali pereiti pas socialdemokra tus. Anksčiau pranešta, kad jis susitiko su Aloyzu Sakalu ir ap tarė būsimus prezidento rinki mus bei galimybę jam pereiti pas socialdemokratus.
Seimo pirmininkas Darbo partijos narys Vydas Gedvi las teigia palaikantis siūlymą rengti referendumą dėl dvi gubos pilietybės. Seimas ba landžio 16 d. po pateikimo pritarė siūlymui kartu su pre zidento rinkimais 2014 m. rengti referendumą dėl dvigu bos pilietybės.
Daugiau kaip 22 metus Lie tuvos pareigūnams Sausio 13-osios byloje nepasiekia mas buvęs KGB būrio „Alfa“ vadas Michailas Golovatovas nesutinka, kad būtų teisiamas už akių. Delfi.lt žiniomis, Ge neralinė prokuratūra sulaukė buvusio KGB karininko advo katų vizito.
Prezidentė užminė įvaizdžio dilemą Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Šalies vadovės pasirinkimas skristi į Londoną pigių oro linijų bendrove – užuomina į problemą, kad Lietuva neturi prezidentinio lėktuvo, ar įvaizdžio kūrimo daly kas? Politikų teigimu – ir tai, ir tai.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė, vakar, balandžio 17 d., savo feis buko puslapyje paskelbusi nuo trauką, kurioje matyti, kaip į bu vusios britų premjerės Margaret Thatcher laidotuves ji vyksta „Wizz Air“ lėktuvu, sukėlė tikrą komentarų audrą ir uždavė seną klausimą – ar Lietuva išgali įsigy ti valstybinį lėktuvą? Tokių diskusijų kyla nuo pat ne priklausomybės pradžios, tačiau lėktuvui nupirkti ar išsinuomo ti lėšų nerandama. Šių metų biudžete jų taip pat nenumatyta. Esant poreikiui valstybės dele gacijos gali pasinaudoti Lietuvos karinių oro pajėgų lėktuvu „C-27J Spartan“. Prezidentės spaudos at stovų teigimu, skrydis į Londoną
Solidarumas: Prezidentė vyk
dama pigių oro linijų bendrovės lėktuvu sutaupė mažiausiai 50 tūkst. litų, bet politikai prabi lo ir apie kitą – įvaizdžio – pro blemą. Nuotrauka iš feisbuko
ir atgal tokiu lėktuvu kainuotų 50 tūkst. litų, o kelionė užsakomuoju reisiniu lėktuvu atsieitų mažiau siai 150 tūkst. litų. O Prezidentė pasirinko „paprasčiausią, pigiau sią ir greičiausią“ skrydį pigių oro linijų bendrovės lėktuvu – jis te kainavo 3 tūkst. litų. Vis dėlto premjeras Algirdas Butkevičius neatmeta galimybės įsigyti lėktuvą, kuriuo galėtų naudotis valstybės vadovai. „Gal aš sakyčiau, kad lėktuvas turėtų būti ne prezidentinis, bet svarstytinas klausimas, kad to kį lėktuvą Lietuvai reiktų įsigy ti, kuriuo galėtų ir Prezidentė, ir Vyriausybės nariai skristi. Ir taip pat tam tikru laiku jis galėtų bū ti išnuomojamas“, – svarstė mi nistras pirmininkas. Tačiau buvęs susisiekimo mi nistras Eligijus Masiulis įsiti kinęs, kad kol kas tokia transpor to priemonė šaliai neįkandama. „Manau, lėktuvo įsigijimas ne būtų prioritetinis reikalas. Galbūt tai susiję su didesniu diskomfor tu, bet vis tiek mūsų šalies va dovai nuvyksta ten, kur reikia, ir šiuo atveju nereikia daryti iš to tragedijos“, – teigė E.Masiulis. Pasirodžius nuotraukai, viešo joje erdvėje pasklido diskusijos, ar toks Prezidentės pasirinki mas, artėjant Lietuvos pirminin kavimui ES Tarybai, nedaro nei giamos įtakos šalies įvaizdžiui. E.Masiulis tvirtino, kad yra prie šingai. „Aš manau, kad tai pade da Lietuvos įvaizdžiui. Man at rodo, Prezidentė sąmoningai šitą žinią ištransliavo, kad parodytų, jog nėra atitrūkusi nuo didžiosios mūsų visuomenės dalies. Nema tau čia jokios tragedijos. Priešin gai, toks įvaizdis rodo, kad vals tybė gyvena pagal savo išgales ir neleidžia pinigų ten, kur jų ne reikėtų leisti“, – tikino parla mentaras.
Apie prezidentus be lėktuvų – anekdotai Dėl skrydž ių reg ul iar iaisiais ir už sakomais iais reis ais šal ies vado vai anksčiau yra patekę į ne vie ną kuriozinę situaciją. Pavyzdž iui, 2007-aisiais neradus lėktuvo vos nežlugo tuomečio prez idento Val do Adamkaus viz itas į Portugal iją. Pask ut inę minutę buvo išnuomo tas Kanarų oro lin ijų bendrovės lėktuvas, tačiau atv yk us į Lisabo nos oro uostą oficialūs pareigūnai ne iš karto patikėjo, kad tai Lietuvos prez identas, nes ant lėktuvo nebu vo jok ių valstybės skiriamųjų žen klų. Prezidentūrai sudarius sutartį su skrydžių bendrove „Aurela“, taip
pat imta juokaut i, kad V.Adamk us užs ienyje ats tovauja neegz ist uo jančiai valstybei Aurelai. Anekdo tai sklando ir apie tai, kaip grįžda mas į Liet uvą reg ul iar iuoju reisu V.Adamk us išg irdo greta sėdinčio neblaivaus vok iečio klausimą, kur Vilniuje geriausias alus. Tiesa, pre zident inėms kel ionėms pritaik ius Lietuvos kariuomenės naudojamą kar inį lėktuvą „Spartan“, V.Adam kus juo „džiaugėsi“ sakydamas, jog didž iausias orlaiv io pranašumas, kad gal ima pailsėt i nuo bendrav i mo, nes skrendant juo neį manoma susišnekėti.
Seimo narys Eduardas Šab linskas įsitikinęs, kad nereikia už Vilniaus širdyje esantį jo gyve namą savival dybės butą, kuris galėtų būti skirtas socia liai remtiniems asmenims, nei nuomos mokėti, nei išsikelti iš jo. Versija: parlamentaras E.Šablinskas tikino, kad jo gyvenamas butas sena
miestyje – jo nuosavybė. Tiesa, jis pats pripažįsta, kad šis būstas nėra jo pri vatizuotas, bet nuomos jis vis tiek nenori mokėti. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Seimo narys – skvoteris? Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Buvusio seniūno byla
Smulkiųjų verslininkų gynėju pri sistatantis Seimo narys socialde mokratas E.Šablinskas šiuo me tu įklimpęs teisminiuose ginčuose su Vilniaus savivaldybe. Buvusiam Senamiesčio seniūnui savivaldybės klerkai neduoda ramybės dėl būs to Stiklių g. 5. Parlamentaras šventai tiki, kad šia me name esantis jo ir jo šeimos gy venamas butas – jo nuosavybė. Tie sa, jis pats pripažįsta, kad šis būstas nėra jo privatizuotas. Todėl savival dybė bylinėjasi bandydama iškel dinti, jos nuomone, miestui priklau santį būstą užgrobusį Seimo narį.
kių. Namą vertinti atidavėme tik 2007 m. Iki tol jis teoriškai, o tam ti krą laiką – ir praktiškai, buvo netin kamas gyventi. Ir jie dar nori nuomos už tai?“ – piktinosi E.Šablinskas. Tiesa, nuo 1995 m. iki šiol E.Šab linskas gyvena nesudaręs jokios sutarties su savivaldybe, kuri lai kosi nuomonės, kad būstas yra jos nuosavybė.
Kadangi namo gy ventojai gyvena jame savavališkai, be jokių sutarčių, mes nežino me, koks yra jų socia linis statusas.
kumentai yra“, – pabrėžė parla mentaras. Vis dėlto E.Šablinsko teiginys, kad būstas nesocialinis, kelia rimtų abe jonių. Pirmiausia namas, o drauge ir parlamentaro butas yra savivaldybės nuosavybė, kurią administruoja sa vivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“. Antra, kaip paaiškino pa vardės prašęs neminėti įmonės at stovas, būsto paskirtį nulemia jame gyvenantys asmenys. „Šis būstas būtų socialinis, jei gu jame gyventų socialiai remtini asmenys. Kadangi namo gyvento jai gyvena jame savavališkai, be jo kių sutarčių, mes nežinome, koks yra jų socialinis statusas. Jeigu ži notume, kad jie yra socialiai rem tini, būstas, be abejo, būtų sociali nis“, – teigė jis.
Vargo vakarienė
„Mano vargai prasidėjo dar 1986 m. Tada mums įteikė pranešimą, kad Plačiosios gatvės 4 namas, kur gyvenau bute, bus griaunamas, o aš su šeima laikinai perkeliamas į manevrinį butą Šiaulių g. 5–12, iš šio būsiu perkeltas į kitą, nuolat gyventi tinkamą būstą“, – dėstė E.Šablinskas. Tuomet, anot parlamentaro, pra sidėjo tikra vargo vakarienė. Namo Stiklių gatvėje statybų finansavi mui stringant darbai sustojo, kie me riogsojo statybininkų paliktas kranas, kaip prisiminė tuomet Se namiesčio seniūnu buvęs vyras. „Namas turėjo būti baigtas 1991 m., bet mes įsikėlėme į nebaigtas remontuoti patalpas tik 1995 m. ir patys turėjome viską tvarkytis, gy venti tarp statybinių medžiagų, dul
Skola – šimtai tūkstančių
Tikisi privatizuoti
Savivaldybė į laikraščio siųstus klausimus atsakė labai lakoniš kai. Vilniaus savivaldybės Sociali nio būsto skyriaus vedėjas Vidutis Bareikis informavo, kad „šiuo me tu vyksta teisminiai ginčai“ ir yra problemų su kitais senamiestyje esančio daugiabučio gyventojais. Anot E.Šablinsko, jo teisumą įrodė prieš savivaldybę laimė tų teismų virtinė. Neva jau įrody ta, kad butas Stiklių gatvėje nieka da nėra buvęs socialinis. Dabar liko paskutinis dalykas – gauti nuosa vybės dokumentus. „Jau 100 proc. įrodyta, kad tai joks socialinis būstas ir niekada toks nebuvo. Dabar svarbu, kad būstą leistų privatizuoti. Visi do
Kol butas neprivatizuotas, E.Šab linskui ir kitiems, panašiai kaip jis butus gavusiems gyventojams, skaičiuojami nuompinigiai re miantis vidutine būsto nuomos rinkos kaina Senamiestyje. Laik raščio žiniomis, skola jau siekia ke lis šimtus tūkstančių litų. „Tikiu, kad ir šitą teismą laimė siu. Nelogiška, kad jie reikalau ja mokėti nuompinigius nuo 2000 iki 2011 m. kai namas buvo baigtas remontuoti ir atiduotas vertinti tik 2007 m., tai yra jis tapo tinkamas gyventi tik nuo 2007 m., o nuomą jie skaičiuoja nuo 2000-ųjų. Noriu paklausti – kodėl? Be to, nuompi nigiai kažkodėl nustoti skaičiuoti nuo 2011-ųjų“, – piktinosi parla mentaras.
12
balandžio 18–24, 2013
ekonomika
Tai, kas internete, yra visų i Naudotis kitų darbo ir kūrybos vaisiais ir už tai nemokėti Lietuvoje vis dar įprasta praktika. Kai kurie autoriaus teisių ir intelektinės nuosavybės apsaugos pažeidėjai rodo neregėtą įžūlumą. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Tekstus skelbė neklausę
Su turinio vagystėmis neseniai su sidūrė žurnalistas, televizijos laidos „Pinigų karta“ vedėjas ir porta lo pinigukarta.lt vadovas Andrius Tapinas. Minėtame portale ko mentarus skelbianti ekonomistė Aušra Maldeikienė pastebėjo, kad jos tekstai perspausdinami tinkla lapyje akcentai.info. Paaiškėjo, kad tai daroma neatsiklausus ir nega vus leidimo. Kaip laikraščiui teigė A.Tapinas, su turinio vagystės atvejais jam tenka susidurti itin dažnai, tačiau paprastai situacijos išsprendžia mos greitai ir taikiai. „Tokie atvejai labai dažni. Ta čiau paprastai mes tiesiog brūkš telime laiškelį ir pasakome, kad reikėjo atsiklausti. Visada gali ma susitarti. Apskritai mes noriai dalijamės tekstais. Tiesiog, kai dėl to kreipiasi koks nors informaci jos skleidėjas, mūsų administra torius pažiūri, ar ten nėra ko nors netinkama, – per daug erotikos, violetinės, raudonos ar dar kokios spalvos, – ir leidimą perspausdin ti tekstus suteikiame“, – pasakojo žurnalistas. Tačiau kai dėl perspausdina mų tekstų buvo kreiptasi į pusla pio akcentai.info administratorių, situacija pasisuko kitaip. Taikaus susitarimo galimybė pradingo, nes atsakymas A.Tapiną pribloškė įžū lumu. „Nekoks jūs žurnalistas, jei ne žinote, kas yra vagystė, man la bai gaila. Jei paimčiau p. Aušros
straipsnį ir paskelbčiau kaip sa vo, tai būtų vagystė. Jei paimčiau p. Aušros straipsnį ir paskelbčiau nurodydamas tik autorių, bet ne nurodyčiau šaltinio, iš kur jis buvo paimtas, tai irgi būtų vagystė. Deja, jus nerasite akcentai.info nė vieno straipsnio, kur tai būtų pažeista. Kiekvienas tinklalapis, bent jau save gerbiantis, turi skiltį, kuri va dinasi „tinklalapio privatumo po litika“, „tinklalapio naudojimosi taisyklės“, kur aiškiai išdėstoma, kas ir kaip galima, o kas ne. Arba tiesiog po straipsniais yra užrašai, kad griežtai draudžiama XXX pa skelbtą informaciją panaudoti ki tose interneto svetainėse, tradici nėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti XXX tinklalapy je esančią informaciją kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutiki mas gautas, būtina nurodyti XXX kaip šaltinį. Deja, tinklalapiuo se nei pinigukarta.lt, nei veidas.lt, iš kur imdavau p. Aušros straips nius, nieko panašaus nebuvo, jie neturi jokios privatumo politikos, kaip turi kiti rimti tinklalapiai“, – buvo dėstoma A.Tapinui atsiųsta me atsakyme. Tačiau, pasak jo, tai įžūlus melas, nes tiek pinigukarta.lt, tiek veidas. lt nuorodas į privatumo politikos aprašymus skelbia pagrindiniuo se portalų puslapiuose. Galiausiai A.Tapinui pavyko pa siekti, kad visi pinigukarta.lt teks tai iš portalo akcentai.info būtų pašalinti. „Man to visai pakanka. Buvo teisininkų pasiūlymų imtis dar kokių nors priemonių, bet, tie są sakant, paprasčiausiai gaila lai ko“, – teigė pašnekovas.
Valdžia kovoti nepadeda
Populiarių lietuviškų kino filmų „Tadas Blinda. Pradžia“ ir „Valen tinas vienas“ prodiuseris Žilvinas Naujokas taip pat svarstė, kad ko va su kūrinių vagystėmis ir intelek tinės nuosavybės pažeidimais rei kalauja labai daug jėgų bei laiko. Be to, internetas pernelyg didelis, kad būtų įmanoma susekti, kas ir kur nelegaliai pasirodo.
Andrius Tapinas:
Buvo teisininkų pa siūlymų imtis dar kokių nors priemo nių, bet, tiesą sakant, paprasčiausiai gaila laiko.
„Sekti, ar filmas nelegaliai nepa sirodė internete, tenka nuo tos die nos, kai išleidžiamas DVD diskas. Tačiau kai filmas jau pasirodo, sek nesekęs, vis tiek visko nesuseksi“, – sakė Ž.Naujokas. Vis dėlto po filmo „Tadas Blinda. Pradžia“ DVD pasirodymo šio fil mo kūrėjai ir platintojai kurį laiką bandė aktyviai kovoti su interneto piratais. Tuo užsiėmė net savano riai darbuotojai. „Mūsų savanorė mergaitė stebė davo, kur filmas pasirodo, ir tiems portalams rašydavo laiškus su rei kalavimu filmą pašalinti. Nežinau, ar dėl to, kad filmas lietuviškas ir veikė tam tikras solidarumas, ar
dėl to, kad autoriaus teisių turėto jai yra čia pat, o ne Holivude, fil mas dažniausiai būdavo pašalina mas“, – pasakojo prodiuseris. Dabar filmo „Tadas Blinda. Pra džia“ kūrėjai patys piratų aktyviai nebegaudo. „Geriau imtis naujo filmo, nei kovoti su vėjo malūnais“, – ranka numojo Ž.Naujokas. Anot jo, nei patys filmų kūrė jai, nei jų platintojai interneto pla tybėse negali visko sužiūrėti, tad kova su piratavimu turi būti siste minga, prie jos privalo prisidėti ir valdžios institucijos. „Tačiau turiu pasakyti, kad tei giamų poslinkių šioje srityje nėra. Valdžios institucijos šiais klausi mais, mano nuomone, visiškai ne sirūpina“, – tvirtino pašnekovas. Linksta tartis taikiai
Programinės įrangos gaminto jai pastebi, kad intelektinės nuo savybės apsaugos situacija pama žu taisosi, – programinės įrangos pramonės ir jos techninės įrangos partnerių interesams atstovau jančios organizacijos „BSA | The Software Alliance“ (BSA) atstovų Lietuvoje „IPnovus Law“ duome nimis, praėjusiais metais nelicen cijuotas kompiuterių programas naudojusios bendrovės ginčus su autoriaus teisių turėtojais dauge liu atvejų sprendė taikiai. Tokia tendencija pastebima ant rus metus iš eilės. Pernai kompen sacijų žala išaugo 13 proc. ir bend rovės geranoriškai kompensavo BSA nariams 216 tūkst. litų žalą. 2011-aisiais ir 2012-aisiais la biausiai piratavo statybos, archi tektūros, dizaino ir projektavimo,
Kompromisai: dalis verslininkų vis d
skaitmeninių projektų paslaugas teikiančios Lietuvos bendrovės. Statybos darbų bendrovė „Prim tela“ ir stiklo plėvelių gaminto jai „Decor Service“ programinės įrangos kūrėjams sumokėjo ati tinkamai 20 tūkst. ir 15 tūkst. litų dydžio kompensacijas už naudoji mąsi nelicencijuotomis BSA narių programų versijomis. 2012 m. pabaigoje kabelinės te levizijos, interneto ir apsaugos sis temų paslaugas teikianti bendrovė „Satela“ programinės įrangos ga mintojams kompensavo beveik 29 tūkst. litų už neteisėtą „Auto
Naujos autorių gynimo asoci Vaida Kalinkaitė Nuo Lietuvos autorių teisių gyni mo agentūros (LATGA) atsisky rusiems ir savo asociaciją įkūru siems muzikantams, tarp kurių yra ir labai garsių atlikėjų, užsivėrė ra dijo stočių eteris. Kaip dažniausiai ir būna, viskas dėl pinigų. Mirga garsūs vardai
Išsiskyrė: dvi autoriams atstovaujančios organizacijos ir du jų direk
toriai – R.Tautkus (kairėje) ir J.Liniauskas.
Kęstučio Vanago, Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Gal niekas į tai nebūtų atkreipęs dėmesio, tačiau artėjant „Eurovi zijos“ dainų konkursui jo gerbė jai pastebėjo, kad Lietuvos atstovo Andriaus Pojavio daina „Something“ neskamba nė vienos radijo stoties eteryje. Paaiškėjo, kad atlikėjas priklau so muzikos autorių teisių asociaci jai NATA, su kuria nė viena radijo stotis nėra pasirašiusi sutarties dėl kūrinių transliavimo. Dėl šios prie žasties nė viena radijo stotis neturi teisės groti ne tik A.Pojavio atlie kamų kūrinių, bet ir kitų, kurių au toriai priklauso NATA asociacijai. NATA šiuo met u ats tovau ja 93 autoriams. Tarp jų yra ir to
kios muzikos scenos žvaigždės kaip Andrius Mamontovas, Ala nas Chošnau, Liveta ir Petras Kaz lauskai. Viskas dėl pinigų
„Atsiradus tokiai asociacijai, ku ri turi savo narių, o tie nariai tu ri savo kūrinių, tai yra turtinių tei sių, radijo stotys prieš naudodamos eteryje kūrinius turi kreiptis į tuos autorius, kartu ir į asociaciją, dėl sutarties sudarymo. Kitu atveju tie kūriniai skamba nelegaliai“, – sakė asociacijos NATA direktorius Rai gardas Tautkus. Asociacija NATA buvo įkurta 2012 m. balandžio 1 d. Kaip tik tą dieną visoms radijo stotims ir tele vizijoms buvo išsiųsti laiškai, siū lantys sudaryti sutartį su šia aso ciacija bei jos nariais. „Visiems išsiuntėme gražų pasi sveikinimo laišką ir siūlėme suda ryti sutartis. Į tai nesulaukėm jokio atsakymo. Nesulaukėm jokio atsa kymo tris mėnesius“, – pasako jo R.Tautkus. Tikslios priežasties, kodėl nė viena radijo stotis ar tele
vizija nenori pasirašyti sutarties su asociacija, niekas nenurodė. NATA vadovas mano, jog viena priežasčių gali būti ta, kad pasira šiusios sutartį radijo stotys turėtų teikti asociacijai ataskaitas ir mo kėti pinigus už transliuojamus kū rinius. „Naudotojų asociacija su sitiko, aptarė ir nusprendė, kad jie nenori sudaryti sutarties. Ko dėl? Nes pasirašius sutartis reikia teikti ataskaitas, kas tiksliai skam bėjo eteryje. Taip pat papildomai mokėti. Pavyzdžiui, radijo stočiai „Lietus“, norint pasirašyti sutartį su NATA, per metus reiktų mokėti turbūt nuo 3 iki 5 tūkst. litų. Bet jie nesutinka tiek mokėti, todėl iš vi so nesutinka sudaryti sutarties. Ir taip yra su visais kūrinių naudoto jais“, – kalbėjo R.Tautkus. Susitarti nepavyksta
R.Tautkus teigė, kad asociacijos na riai pastebėjo, jog radijo stotys vis tiek transliuoja jų kūrinius, dėl to buvo bandyta susitarti gražiuoju. „Asociacijos valdyba nutarė ne konfliktuoti, nors galėtume pa
13
balandžio 18–24, 2013
ekonomika
ir nemokama?
Kaip atpažinti piratinį tinklalapį Tinklalapyje yra vadinamasis iš
sižadėjimas (angl. – Disclaimer). Ja me nurodoma, kad visos teisės pri klauso kūrinių autoriams. Taip jau pripažįstama, kad neturima teisių padaryti kūrinius viešai prieina mus internete ir juos platinti. Kai svetainės administratorių siūlo mos sąlygos atrodo per daug gerai, kad tai būtų tiesa. Pavyzdžiui, plati nami filmai siūlomi nemokamai ar ba už labai mažą kainą. Filmai, rodomi kino teatruose, nie kada neplatinami interneto tinklala piuose tuo pačiu metu. Pirmiausia fil mai rodomi kino teatruose, tik paskui platinami DVD formatu ar kitu būdu. Bloga siūlomų žiūrėti filmų ko
kybė. Ypač dažnai nurodoma fil mų kokybė – „CamRip“, TS, BDRIP ir kt. Teisių turėtojai paprastai nepla tina blogos kokybės filmų ir nenu rodo šių formatų. Siūloma nemokamai žiūrėti vi
sus filmus. Norint matyti filmus, juos komentuo ti siūloma tapti VIP nariu ir už siunčia mas SMS žinutes suteikiama galimy bė per tam tikrą laiką pamatyti neri botą (kartais ribotą) skaičių filmų. Parsisiuntimas neribojamas.
dar mano, kad viską, ką randa internete, gali naudoti savo tikslais, tačiau pričiupti dažniausiai mėgina tartis taikiai. „Shutterstock“ nuotr.
CAD“, „Adobe Acrobat“, „Ado be Photoshop“, „Microsoft Of fi ce“ naudojimą, o 2013 m. pradžioje elektros energijos tiekėjai „Energy Info“ ir „Sky energy group“ už au toriaus teisių pažeidimą BSA na
riams kompensavo 57 tūkst. litų žalą. Praėjusiais metais teismuose bu vo nagrinėjama 14 bylų, kuriose bu vo sprendžiama dėl bendrovių at sakomybės už BSA narių autoriaus
teisių pažeidimą. Teismo atveju pi rataujančioms bendrovėms gresia ne tik priverstinai atlyginti teisių turėtojams žalą ar sumokėti kom pensaciją, bet ir baudos, kurios tai komos valstybės iniciatyva.
Gresia net baudžiamoji atsakomybė Įmonės vadovui ar kitam už bendro vės IT atsakingam asmeniui už netei sėtą kompiuterių programų naudoji mą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Baudžiamoji atsakomybė taikoma, jei
naudojamų programų vertė, palygin ti su legalia pardavimo kaina, viršija 13 tūkst. litų. Baudžiamoji atsakomybė gali būti pritaikoma tiek bendrovės va dovui, tiek asmeniui, atsakingam už IT infrastruktūrą.
Be administracinės ir baudžiamosios atsakomybės, pažeidėjams gali būti pritaikyta civilinė atsakomybė. Šiuo atveju pažeidėjai turi kompensuoti žalą, padarytą tiesiogiai autoriaus tei sių turėtojams.
Užrašai tinklalapyje „100 proc. lega lu“. Teisių turėtojai paprastai tokios informacijos nepateikia. Metinis abonementinis mokestis už galimybę neribotai siųstis ar žiūrė ti filmus. Aukos SMS žinutėmis mokėjimo tar pininkams, kai už keletą litų filmus galima žiūrėti tam tikrą laiką arba tam tikrą kartų skaičių. Viešai internete prieinamais („Sha red“) padaryti milijonai filmų, muzikos kūrinių ar programinės įrangos failų. P2P tinkluose kūrinius platina „ano nimai“, kiti fiziniai asmenys. Papras tai teisių turėtojai to nedaro. Filmų ga mintojai kūrinius platina oficialiuose (skaitmenine teisių apsaugos sistema DRM) apsaugotuose tinkluose. Nėra kontaktinės informacijos:
telefono numerio, adreso, bendro vės pavadinimo, kt.
iacijos nariai liko be eterio ir pinigų duoti į teismą visas radijo stotis iš karto. Tuos kūrinius jie nau dojo, nors nesame sudarę licen cinių sutarčių. Dar kartą išsiun tėme laišką, kuriame parašėme, kad praš om e sud aryt i licenc i nę sutartį, nes kitaip jūs groja te tuos kūrinius nelegaliai. Kitaip jūs jų transliuoti negalite“, – tei gė R.Tautkus. Tačiau atsakymo asociacija, jos vadovo teigimu, vėl nesulau kė. Anot R.Tautkaus, dabar radijo stočių atstovai aiškina, kad „NATA neleidžia groti kūrinių“. „Tai rodo visišką pasityčiojimą bei apgaudinėjimą ir autorių, ir publikos, kuri apie tai nieko neži no. Įsivaizduokit, kad aš, būdamas radijo stoties direktorius, iš tikrų jų nenoriu pasirašyti licencinės su tarties, suprantu, jog pagal įstaty mą visa tai darau nelegaliai, ir dar sakau, kad „va mums NATA at siuntė laišką, kuriuo draudžia gro ti NATA narių kūrinius“. Tas laiš kas nedraudžia groti kūrinių. Mes sakome – pasirašykit licencinę su tartį, kad galėtumėte groti. Nelei
džiame groti nemokamai. Toks ir skirtumas“, – piktinosi R.Taut kus. Dar viena priežastis, asocia cijos NATA direktoriaus many mu, gali būti sutartys, sudarytos su autorių teisių gynimo asocia cija LATGA. „Su LATGA jie bend radarbiauja daugybę metų, tik riausiai turi savo ryšių, kurių mes nežinome“, – spėliojo NATA di rektorius. Užsiprašė per daug?
Asociacijos LATGA direktorius Jo nas Liniauskas tokį požiūrį vadi na keistu. Jo nuomone, asociacijai NATA nepavyksta sudaryti sutar čių dėl to, kad ji turi labai mažai kūrėjų. „Kai kurie NATA nariai, kaip at likėjai, gal ir garsūs, bet kaip auto riai mažai žinomi“, – tvirtino jis. – LATGA atstovauja daugiau kaip 20 mln. viso pasaulio autorių. Mes tele vizijų ir radijo repertuarą galime už pildyti beveik vien savo autoriais.“ Be to, J.Liniausko nuomone, su tartis su dar viena autorių tei sių asociacija radijo ir televizijos
Komentaras
transliuotojams sukelia papildo mų keblumų. „Tuo labiau, kiek girdėjau, jie prašo nerealių pinigų. Ne tokių, kokių galėtų prašyti, atsižvelgda mi į savo užimamą rinkos dalį“, – tvirtino LATGA direktorius. Pasak J.Liniausko, buvo atlik ti skaičiavimai ir nustatyta, kad NATA priklausantys autoriai ne sudaro nė pusės procento rinkos. „O Kultūros ministerijai jie pa rašė raštą, kad, vadovaudama si protingumo kriterijais, jų val dyba nusprendė, jog jų dalis yra 15 proc. Atsiprašau, kokie tai protin gumo kriterijai, kai faktai rodo 0,42 proc., o jie įsivaizduoja, kad yra 15 proc. Kaip suprantu, vyksta nesu sikalbėjimas dėl to, kad jie yra per geros nuomonės apie save“, – aiš kino J.Liniauskas. Jis tikino, kad LATGA netu ri jokios įtakos radijo ir televizijos transliuotojų sprendimams. „Jie yra mūsų naudotojai, ir viskas. Ir mes su jais visais palaikom nor malius santykius. Kada reikia, ta da pratęsiam sutartį. Bet kadan
gi mūsų visos sutartys dar galioja iki 2015 m., mes su transliuotojais net nesusitinkame,“ – sakė LATGA vadovas. „Dirbame laisvoje rinkoje“
Radijo stoties „Lietus“ generalinis direktorius Gintaras Zdebskis sakė, kad sutarties pasirašymas ar nepa sirašymas priklauso nuo kiekvie no radijo ar televizijos transliuo tojo sprendimo. „Pirmiausia tai yra radijo sto čių santykiai su kolektyvinio ad ministravimo organizacijomis“, – teigė jis. Kodėl nepasirašyta sutartis su asociacija NATA, G.Zdebskis nuro dė paprastą priežastį: „Todėl, kad mes dirbame laisvoje rinkoje ir pa tys renkamės, ką mums verta turė ti, o ko ne.“ Jam pritarė ir radijo stoties M-1 muzikos direktorius Rimas Mauri cas, jis tvirtino, jog licencinė sutar tis su NATA nepasirašyta tik todėl, kad paprasčiausiai nepavyko susi tarti dėl abi sutarties dalyves ten kinančių sąlygų.
Rūta Didikė
NORDIA BAUBLYS &Partners
K
albėdami apie intelektinės nuosavybės apsaugą šian dien, negalėt ume skųst is labai bloga situacija. Dide lis pasiek imas, kad nemažai žmonių pagaliau supranta, kas tai yra ir kodėl tai turi būti saugoma kaip bet kuri ki ta nuosavybė. Vis dėlto, manyčiau, did žiausių pro blemų autor iaus ir gret ut inėm is tei sėm is kel ia saugomų kūr in ių pasie kiamumas bei plat in imas internetu. Tok ių pažeid imų kontrolė internete labai sudėtinga, nes, susitvarkę su pa žeidėjais Lietuvoje, nelabai ką galėsi me padaryti pažeidėjams kitose šaly se, nes tai bus ne Lietuvos jurisdikcija. Dažnai sakome, kad internetas netu ri sienų, todėl autoriaus teises pažei džiantis turinys Lietuvoje vis tiek bus pasiek iamas. Kita vertus, abejoju, ar reikėtų kovoti su kūrinių skelbimu ir plat in imu internete. Svarbiau būt ų sugalvoti, kaip užtikrinti, kad kūriniai būtų prieinami naudotojams ir kartu tai duotų naudos jų autoriams. Bet tai jau, matyt, pasaulinio dėmesio reika laujantis klausimas. Kita problema, kurią šiandien įžvelgiu, yra autor iaus ir gretut in ių teisių ko lektyvinio administravimo asociaci jų nebendradarbiavimas. Pavyzdžiui, dabar turime kolektyvinio administ rav imo asociacijų, kur ios adm in ist ruoja muzikos kūrinių autorių teises. Kol veikė viena asociacija, niekas kaip ir nematė problemų, tačiau kai atsira do antroji, išl indo daug ybė įstatymo spragų. Tam tikra šių dviejų asociaci jų konkurencija neleidžia vesti konst ruktyvaus dialogo, todėl susitarti ne pavyksta, įstatymas nereglamentuoja, kaip spręsti susidariusias situacijas, o gal iausiai nukenčia patys autor iai ir kūrinių naudotojai, nes šiems tampa neaišk u, kodėl jie tur i pasirašyt i su tartis su abiem asociacijomis ir mokėti joms abiem. Išeina, kad faktiškai už tą patį skaičių atliktų kūrinių dabar turi būti mokama daugiau, nei būtų moka ma, jei Lietuvoje veiktų tik viena muzi kos autorių kolektyvinio administravi mo asociacija. Tai visiškai neracionalu ir nepagrįsta. Matyt, niekas nesig inčys, kad spart i informacinių technologijų raida daro didelę įtaką ir autoriaus bei gretutinių teisių sričiai. Todėl kai kurios Lietuvos Respublikos autoriaus teisių ir gretuti nių teisių įstatymo nuostatos per daug riboja autoriaus teisių ir gretutinių tei sių subjektų teises bei galimybę elgtis taip, kaip jie norėtų.
14 bylų
dėl programinės įrangos neteisėto naudojimo pernai buvo nagrinėjama teismuose.
14
balandžio 18–24, 2013
pAsaulis
Kas pasėjo mirtį Bostone? JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) sako, kad įtariamųjų būrys didelis. Tą patį sako ir ekspertai. Pasak jų, ieškant Bostono žudikų reikia žvelgti ne tik į užsienį, bet ir į šalies vidų.
Kaltųjų teks palaukti
Atsakomybės už sprogimus Bosto ne niekas neprisiėmė. Nenuostabu, kad FTB specialiojo agento Ric ko DesLaurierso žinutė tautai bu vo paprasta – įtariamųjų daug, ty rimas tęsiamas, jokių išvadų daryti neįmanoma. Tiesa, FTB patvirtino, kad praėjus dienai po sprogimų ga vo net 2 tūkst. pranešimų apie šio išpuolio aplinkybes ir galimus jo organizatorius. Kiek iš jų naudin gų, sunku pasakyti. Aišku tai, kad visus pranešimus teks patikrinti. Ir ne tik juos, ta čiau ir visus rastus įkalčius, taip pat darytas liudininkų fotografij as bei vaizdo kamerų įrašus. Akivaizdu, kad po dienos, kaip Oklahomoje 1995 m., ar dviejų, kaip po rugsėjo 11-osios atakų, įta riamųjų niekas neįvardys. „Toliau nenuilstamai dirbsi me apskritą parą, ranka rankon su mūsų partneriais, toliau tirsime tas gijas ir imsimės veiksmų, – žadė jo R.DesLauriersas. – Kas nors ži no, kas tai padarė. Bendradarbiavi mas su bendruomene atliks esminį vaidmenį šiame tyrime.“
Ekstremizmas ar terorizmas?
Amerika ne sykį nukentėjo nuo te roristų atakų. Kai kurios jų įvykdy tos būtent balandį. Ir įvykdė jas ne „Al Qaeda“. Kruviniausias iki 2001 m. rug sėjo 11-osios atakų Vašingtone ir Niujorke buvo Oklahomos vals tijos sostinėje Oklahomos mieste 1995 m. balandį įvykdytas išpuo lis, kai Timothy McVeighas deto navo beveik dvi tonas sprogmenų, sukrautų į sunkvežimį, šalia mies te esančio federalinio pastato. Žuvo 168 žmonės, šimtai buvo sužeista. 1993 m. balandį per federalinių agentų ir vienos religinės bendruo menės susišaudymą Teksaso Veiko mieste žuvo mažiausiai 84 žmonės. 1999 m. balandžio 20 d. skerdynės įvyko Kolorado valstijoje esančio Kolumbaino miesto mokykloje, o 2007 m. balandžio 16 d. – Virdži nijos politechnikos institute. Ar šie išpuoliai susiję? Ar Bos tono sprogimai – dešiniųjų ekst remistų darbas? Deja, tyrėjai kol kas gali komentuo ti tik tai, kas buvo rasta įvykio vietoje. Visa kita – sąmokslo teorijos.
Pirmas svarbus įkaltis – bombos. Pasak ekspertų, jos panašios į tas, kurias dažnai naudoja talibų bei „Al Qaedos“ kovotojai Afganista ne ir Pakistane. Esą prigrūstos šra tų tam, kad sužeistų kuo daugiau žmonių.
Tiesa, dažnai tokias bombas naudoja Ta libanas ir „Al Qae da“, tačiau tai nereiš kia, kad kiti žmonės negalėjo apie jas pa siskaityti.
Visgi panašių bombų galėjo pasi gaminti bet kas, kas gali prieiti prie interneto, – mano terorizmo eks pertas Jeffrey Beatty. „Talibanas ir „Al Qaeda“ naudo ja tokias bombas, tačiau tai nereiš kia, kad kiti negalėjo apie jas pasi skaityti“, – komentavo ekspertas. Alexia Ash, privačios žvalgy
bos bendrovės analitikė, kalbėda ma apie Bostono išpuolių versijas, pabrėžė: „Dabar potencialiai kal bama apie vieną ar du asmenis ar ba mažą grupelę asmenų – arba tai vietos teroristai, arba vietos is lamistai, arba ultradešinės ekstre mistai“, – sakė A.Ash. Pasak jos, sprogimai specialiai nugriaudėjo tose vietose, kur bu vo daugiausia žiniasklaidos, ir tai labiau būdinga „Al Qaedai“, o ne vietos ekstremistams. Tiesa, ne visi ekspertai linkę skubėti kaltinti dėl išpuolio „Al Qaedą“. Kai kas sako, kad žvalgyba būtų žinojusi apie teroristų planus, be to, daugeliui kliūva vadinamoji Patrio tų diena, kai amerikiečiai prisime na karą už nepriklausomybę. Tačiau ir šiuo atveju ekspertai ragina nedaryti skubotų išvadų. „Pažvelkime į taikinius, – pa brėžė Markas Potokas, ekstremis tinių grupių ekspertas. – Tai nebu vo išpuolis prieš valdžią, tautines mažumas, imigrantus ar musul monus. Visos aukos buvo ameri kiečiai.“
Tyrimas: kiekvienas įkaltis, liudijima
Vienišas vilkas?
Galbūt Bostone veikė vienas nesta bilios psichikos žmogžudys? Amerika dar atsimena sprogdin toją Ericą Rudolphą. Šis nuo 1996 iki 1998 m. susprogdino kelias ma žo galingumo bombas keliose JAV valstijose. Žymiausią savo išpuolį radikalas įvykdė Atlantos mieste 1996 m.,
Teroro aktai sporto renginiuose
27
tūkst. bėgikų dalyvavo tragiškai pasibaigusiame Bostono maratone.
1972 m. Miuncheno olimpinės žai
2002 m. išvengta nelaimės Madri
2008 m. Šri Lankos maratonas.
dynės. Rugsėjo 5 d. grupė palestinie čių kovotojų, priklausančių „Juodojo rugsėjo“ organizacijai, įsibrovė į olim pinį kaimelį ir paėmė įkaitais devynis Izraelio delegacijos narius. Du Izraelio atletai, bandę priešintis, buvo nužudyti iš karto. Kiti įkaitai nelaisvėje išbuvo 18 valandų, tačiau buvo nužudyti per ne sėkmingą įkaitų vadavimo operaciją.
de. ETA separatistai netoli „Santiago Bernabeu“ stadiono likus dviem va landoms iki futbolo mačo tarp Mad rido „Real“ ir „Barcelonos“ komandų susprogdino du automobilius. Vie nas automobilis sprogo vos už 100 metrų nuo stadiono. Buvo sužeista 17 žmonių.
Mirtininkui susisprogdinus per ma ratono atidarymo šventę Kolombo mieste žuvo 14 žmonių, dar 90 buvo sužeista. Šri Lankos valdžia išpuolio organizavimu apkaltino „Tamilų tig rų“ teroristinę organizaciją.
varžybas Pakistane. 12 gerai gink luotų užpuolikų įsiveržė į kriketo 1996 m. Atlantos olimpinės žai lagaminus su sprogmenimis trauki rungtynes tarp Šri Lankos ir Pakista dynės. Du žmonės žuvo, dar 111 bu niuose Vokietijoje, kur tuo metu vy no rinktinių Pakistano Lahoro mies vo sužeista per sprogimą Olimpinia ko Pasaulio futbolo čempionatas. te. Per išpuolį žuvo aštuoni žmonės me parke, Atlantos mieste, Džordži Tačiau detonatoriai buvo sugedę, – šeši policijos pareigūnai ir du žiūro jos valstijoje. vai. Buvo sužeisti šeši žaidėjai. bombos nesprogo. 2006 m. liepą teroristai padėjo du
pasaulis per savaitę Šeštadienis Žinomas nusikaltėlis Redoine’as Faidas, pa garsėjęs pinigus ga benančių automobilių apiplėšimais, pabė go iš kalėjimo Šiaurės Prancūzijoje, pra siskynęs kelią sprogmenimis ir paėmęs įkaitais kelis kalėjimo prižiūrėtojus. 40-metis R.Faidas, kuriam grėsė nau ja sunki kalėjimo bausmė dėl vienos po licininkės mirties 2010 m., išsprogdino penkerias duris ir išsiveržė į laisvę iš ka lėjimo Sekdeno mieste. Bėglys turėjo paėmęs keturis įkaitus. Vieną jų palei do vos išėjęs iš kalėjimo, antrą – už ke lių šimtų metrų, o likusius du vėliau pa leido šalikelėje. Policija, panaudodama sraigtasparnius, mėgino susekti ginkluotą bėglį, bet ne sėkmingai. Jo paieška paskelbta 26-iose Europos šalyse. Pareigūnai pranešė, kad
2009 m. šaudymas per kriketo
2013 04 11 2013 04 17
Sekmadienis šeštadienio rytą R.Faidą aplankė jo žmo na, ji tikriausiai ir perdavė jam mažomis porcijomis paslėptus sprogmenis.
Venesuelos prezidento rinkimų laimėtojo Ni colás Maduro (nuotr.) šalininkai Karaka se šven tė su fejerverkais, o opo zicijos šalininkai daužė puodus ir keptuves pro testuodami dėl minima lia persvara pasiektos velionio Hugo Cháve zo protežė pergalės. Venesuela – naftos turtinga, bet smarkiai susiskaldžiusi Pietų Amerikos valstybė – at sidūrė nežinioje nacionali nei rinkimų komisijai pa skelbus, kad N.Maduro gavo 50,75 proc., o Hen rique Caprilesas – 48,97
Pirmadienis proc. balsų. Tokį skirtumą tarp varžovų sudaro maždaug 265 tūkst. balsų. H.Caprilesas atsisakė pripažinti pralai mėjimą, paragino savo šalininkus protestuoti ir pareikalavo per skaičiuoti visus balsus. N.Ma duro atkirto, kad tai „buržua užgaida“. 40-metis opozicijos lyderis tvirtino, kad buvo ban dymų leisti žmo nėms balsuoti ir po to, kai rinkimų apy linkės baigė darbą. Jis taip pat kal tino vyriausybę spaudus vals tybinio sekto riaus darbuo tojus balsuoti už N.Maduro.
Prancūzijos minist rai pirmąkart pavieši no duomenis apie savo turtą, prezidentui Fran çois Hollande’ui tikintis, kad tai padės atkurti pasitikėjimą skanda lų krečiama socialistų vyriausybe. 37 ministrų ir premjero Jeano Mar co Ayrault turto deklaracijos paskelbtos specialiai sukurtame tinklalapyje. Ekonomiką apėmus stagnacijai, didėjant nedarbui, vyriausybei karpant biudžeto išlaidas, aukšto rango pareigūnai pripaži no, kad ši akcija rizikinga ir gali pakurstyti nepasitenkinimą, paviešinus informaciją apie kelis ministrus milijonierius. Tačiau vyriausybė tai padarė tikėdama si, kad ši priemonė padės užbaigti skau džiai smogusį skandalą, kuris kilo, kai buvusiam biudžeto ministrui Jérôme’ui Cahuzacui buvo pateikti kaltinimai dėl
15
balandžio 18–24, 2013
pasaulis
as ir net fotografija FTB tyrėjams yra aukso vertės.
čia vykstant olimpinėms žaidy nėms. Įdomu tai, kad E.Rudolp has niekuomet nesitaikė į vyriau sybinius taikinius. Visgi ekspertas M.Potokas teigė, kad kiekvienas radikalų išpuolis turi potekstę. Pasak jo, tyrėjai veikiau turėtų at kreipti dėmesį į islamiškojo dži hado suaktyvėjimą JAV. „Žmonės iš Patriotų judėjimo, kurie plana
vo teroro aktus, dažniausiai renka si tokius taikinius, kuriuos gali per prasti. Tai gali būti FTB, Mokesčių inspekcija, piliečių teisių grupės. O vietos islamistai, užaugę JAV, nea titinka šio profilio. Jie nėra tokie kruopštūs. Atrodo, kad jei visi tai kiniai buvo amerikiečiai, tai nebu vo sofistikuotas išpuolis. Manau, turėtume galvoti apie vietos džiha
„Scanpix“ nuotr.
džistus“, – svarstė ekspertas. Nuo 2001 m. rugsėjo 11-osios atakų iki 2009 m. JAV pareigūnai ištyrė 46 atvejus, kai amerikiečiai buvo ver buojami tapti teroristais. „Manau, svarbiausia šiuo atve ju ne sugebėjimai įvykdyti išpuo lį, o ketinimai, – pabrėžė teroriz mo ekspertas Brianas Jenkinsas, komentuodamas statistiką. – Tie
Kruviniausi išpuoliai JAV 1993–2013 m. 1993 m. galingas sprogimas nu
2001 m. rugsėjo 11 d. su „Al Qaeda“
griaudėjo Pasaulio prekybos cent ro požeminėje aikštelėje Niujor ke. Žuvo šeši žmonės, beveik tūks tantis buvo sužeista. Sprogimą įvyk dė su „Al Qaeda“ siejamas Ramzis Yousefas.
siejami kovotojai užgrobė keturis lėk tuvus ir nukreipė juos į Pasaulio pre kybos centro dangoraižius dvynius Niujorke ir Pentagoną Vašingtone. Per kruviniausią Amerikos istorijoje te roro išpuolį žuvo apie 3 tūkst. žmonių.
1995 m. Oklahomos mieste, Okla
2009 m. Fort Hudo karinėje bazė
homos valstijoje, sprogus užminuo tam sunkvežimiui žuvo 168 žmonės. Išpuolis įvykdytas šalia federalinės valdžios būstinės. Išpuolio organiza vimu buvo apkaltinti dešinieji ekst remistai Timothy McVeighas ir Ter ry Nicholsas.
je Teksase Nidalas Malikas Hasanas, JAV kariuomenės majoras, ėmė šau dyti į tarnybos draugus. Karys nušo vė 13 ir sužeidė 29 žmones. Per susi šaudymą užpuolikas buvo sužeistas ir liko paralyžiuotas. Jo teismas prasi dės kitą mėnesį.
Antradienis mokesčių vengimo, kai jis prisipaži no apie turimą slaptą sąskaitą viename Šveicarijos banke.
Didėjant įtampai su Va karų šalimis dėl Irano branduolinės veiklos, Teheranas pranešė iš bandęs naują balistinę raketą „žemė–jūra“. „Naujoji raketa po starto išlekia iš at mosferos, įskrieja į ją dideliu greičiu ir vi siškai sunaikina laivą taikinį arba karo laivą“, – pranešė Irano gynybos vicemi nistras generolas Majidas Bokaei. Izraelis perspėjo galintis smogti iš oro Irano branduoliniams objektams, jeigu Teheranas neišsklaidys Vakarų šalių įta rimų, kad šiitiška respublika siekia pasi gaminti branduolinių ginklų, prisideng dama taikios branduolinės energetikos programa. Tačiau Teheranas neigia jam metamus kaltinimus. Iranas grasino smogti Izraeliui ir JAV ka rinėms bazėms tame regione, jeigu būtų
46 atvejai rodo nuoširdžius keti nimus. Tie asmenys buvo pasiruo šę tapti teroristais. Tiesa, kai kurie iš jų buvo naivūs, kai kurie ieško jo nuotykių, kiti buvo klaidinami. Tačiau, be abejonės, visi jie nuo širdžiai siekė išreikšti savo pyktį ir ryžtą tapdami ginkluotais džiha džistais.“
Tai nebuvo išpuolis prieš valdžią, tautines mažumas, imigrantus ar musulmonus. Visos aukos buvo amerikiečiai.
Parengė Valentinas Beržiūnas
Komentaras
Mykolas Katkus
Bostono maratono dalyv is
V
isi buvome sutrikę. Tai taip netikėta tok iame reng iny je, kuris toks graž us ir įkū nijantis visa, kas geriausia Amer ikoje. Toks bendr uomen išk u mas, žmonės vieni kitus palaiko – pu
sė mil ijono žmon ių išeina palaik yt i bėg ik ų. Visi vienas dėl kito steng ia si, visi susikaupę padėti. Bėg ikai apie pusantr ų met ų reng iasi, kad patekt ų į Bostoną ir pajėgtų įveikti maratoną. Taig i šis reng inys yra tarsi ger iausių žmogaus sav ybių triumfas. Bostono maratonas nėra sporto reng inys, ku riame ger iamas alus ir žiūr ima, kaip penk i žmonės laksto. Tai reng inys, kuriame visi dalyvauja, vienaip arba kitaip: ar patys bėgdami, ar palaikyda mi bėg ikus. Dėl šios priežasties žmo nėms, kiek man teko kalbėt i, sunk u suvokt i, kad kas nors panašaus galė jo įvykt i tok iame reng inyje kaip Bos tono maratonas.
Trečiadienis užpultas, taip pat blokuoti Hormūzo są siaurį, per kurį išplukdoma 40 proc. pa saulyje jūra gabenamos naftos.
Viena įtakingiausių ir labiausiai visuomenę skaldžiusių Didžiosios Britanijos ministrų pir mininkų Margaret That cher buvo palydėta į paskutinę kelionę. Jos laidotuvėse dalyvavo ir su velione atsisvei kino karalienė Elžbieta II, garsūs žmonės iš viso pasaulio ir užsienio šalių vadovai. 700 sausumos pajėgų karių, jūreivių ir oro pajėgų narių paradinėmis uniformomis budėjo Londono gatvėse, kuriomis M.That cher karstas ant lafeto buvo vežamas į lai dotuvių pamaldas Šv. Pauliaus katedroje. Nors formaliai tai nebuvo valstybinės lai dotuvės, Didžioji Britanija labai pasistengė dėl Geležinės Ledi, kuri per 11 savo valdymo metų transformavo šalį ir padėjo užbaigti Šaltąjį karą. Tačiau pompastika ir didybė, už kurią buvo sumokėta milijonais valsty bės svarų sterlingų, sulaukė kritikos iš tų,
kurie teigia, jog M.Thatcher buvo pernelyg skaldanti figūra, kad nusipelnytų tokio vals tybės finansuojamo atsisveikinimo.
16
balandžio 18–24, 2013
sportas diena.lt/naujienos/sportas
SPORO AISTRUOLIO SAVAITĖ
KUR? Utenoje arba per „Lietuvos ryto“ televiziją ir Kėdainiuose arba SPORT 1 kanalu. KADA? Balandžio 18 d. (ketvirtadienį) 19 val.
LKL ketvirtfinalio kovos Praėjusį šeštadienį Vilniaus „Lietuvos rytas“ sugebėjo nukauti Kauno „Žalgi rį“ (73:70) ir galutinėje Lietuvos krepšinio lygos (LKL) rikiuotėje užėmė ant rą vietą. Sostinės komandos varžovai ketvirtfinalio serijoje iki dviejų perga lių – Utenos „Juventus“ krepšininkai. „Žalgiris“ viena koja jau LKL pusfinaly je, bet vis dar laukia mūšis su Kėdainių „Nevėžiu“. Ar kėdainiškiai pajėgūs įkąsti čempiono titulą ginančiam „Žalgiriui“?
Šiąnakt baigėsi re guliarusis NBA se zonas. Pajėgiausio je pasaulio krepši nio lygoje kovą dėl trofėjaus atkrinta mosiose varžybo se tęs 16 klubų. Ko kių komandų akis tatos už Atlanto bus labiausiai stebimos Lietuvoje?
Įsivažiavo: nuo vasario pradžios D.Motiejūnas vis ilgiau užsibūna aikš
telėje – trenerio pasitikėjimą jaunasis lietuvis išnaudoja puikiai.
„Scanpix“ nuotr.
Kas paneigs prognozes? KUR? LFF stadione, Vilniuje, arba internete futbolotv.lt. KADA? Balandžio 21 d. (sekmadienį) 18 val.
Balys Šmigelskas
Vilniaus „Žalgirio“ namų rungtynės
Rytų konferencija
Lietuvos A lygos čempionatas intrigos nešykšti nuo pat pirmenybių pra džios. Praėjusią savaitę „Žalgiris“ namuose nukovė principinį varžovą Pa nevėžio „Ekraną“ (2:0), tačiau jau po kelių dienų nesugebėjo įveikti turny ro išsišokėlių iš provincijos – Pakruojo „Kruojos“ ekipos (0:0). Taškų barsty ti nevalia – tai žalgiriečiai pasiryžę parodyti rungtynėse su Gargždų „Ban gos“ futbolininkais.
KUR? Bahreino Karalystėje arba „Viasat Sport Baltic“ kanalu. KADA? Balandžio 21 d. (sekmadienį) 14.50 val.
„Formulės 1“ aistros kaista Šanchajaus trasoje įtikinamai visus varžovus aplenkęs Fernando Alonso ko mandinėje įskaitoje „Ferrari“ kilstelėjo į antrą vietą (73 taškai). Pirmoje vieto je kol kas įsitaisiusi „Red Bull“ komanda (78 taškai). Tiesa, ir šiame etape ne buvo išvengta nemalonių staigmenų. „Force Indios“ atstovai Adrianas Suti las ir Paulas di Resta patyrė avariją, o „Red Bull“ pilotas Markas Webberis ga vo baudą. Kuo nustebins Bahreino etapas?
b.smigelskas@diena.lt
Kaip jau įprasta, Rytuose dėl aš tuntos vietos, kuri garantuoja pa tekimą į atkrintamąsias varžybas, besivaržančioms komandoms rei kia iškovoti daug mažiau pergalių nei paskutiniams Vakarų konfe rencijos aštuntuko klubams. Tokia ekipa Rytuose šiemet yra Milvokio „Bucks“, kuri jau pirma me raunde susitiks su absoliučiu re guliariojo sezono nugalėtoju Maja mio „Heat“ klubu. Nors teigiama, kad prognozuoti NBA atkrintamųjų eigą sunku, šiuo atveju viskas dau giau nei akivaizdu: už save kalba ne tik rekordinė „Heat“ 27 pergalių se rija, bet ir stabilus dominuojantis LeBrono Jameso žaidimas. Nenuspėjama baigtis
Galingiausiai per 19 metų starta vęs Niujorko „Knicks“ žūtbūtinė je konferencijos ketvirtfinalio se rijoje susigrums su nenuspėjamu Bostono „Celtics“ klubu. Abiejose komandose nestinga vis dar aukščiausiu lygiu žaidžiančių veteranų. Korekcijų į Bostono ko mandos žaidimą įnešė sausio pa baigoje rimtai susižeidusio Rajono Rondo netektis. Nors pačiame jėgų žydėjime esantis Carmelo Anthony Niujorko klubui suteikia ne menką pranašumą, „Celtics“ tik rai nenusitekęs taikstytis su aut saiderių poros vaidmeniu. Indianos „Pacers“–Čikagos „Bulls“
KUR? Miunchene arba „Viasat Sport Baltic“ kanalu ir Madride arba TV6 kanalu. KADA? Balandžio 23 d. (antradienį) ir balandžio 24 d. (trečiadienį) 21.45 val.
Čempionų lygos pusfinaliai Miuncheno „Bayern“ ketvirtfinalio etape bendru rezultatu 4:0 įveikė Turi no „Juventus“ futbolininkus. O katalonų „Barcelona“ iš tolesnių kovų elimi navo Paryžiaus „Saint Germain“ vienuolikę. Taip pat laukia Madrido „Re al“ žvaigždyno kova su susižaidusia Dortmundo „Borussia“. Aistrų bei gra žaus futbolo per Vokietijos ir Ispanijos futbolo mokyklų mūšius dėl vietų finale tikrai netrūks.
Prieš ketverius metus „Pacers“ ap skritai liko už atkrintamųjų varžy bų borto, o pernai konferencijos pusfin alyje sukėlė daug triukšmo, kai po įtemptos serijos 2:4 pripaži no „Heat“ pranašumą. Tai ateities komanda, kurioje vos vienas krep šininkas yra perkopęs trisdešimt mečio ribą (Davidas Westas). „Bulls“ nuo pat sezono pradžios verčiasi be naudingiausio praė jusio reguliariojo sezono žaidė jo Derricko Rose’o. „Bulls“ įrodė, kad į atkrintamųjų varžybų trau kinį gali užtikrintai patekti net ir
be pagrindinio varikliuko. Tačiau tolesnės Čikagos galimybės sken di migloje. Bruklino „Nets“–Atlantos „Hawks“
„Nets“ žaidžia bene geriausią krep šinį per pastarąjį dešimtmetį. Kas gali pakišti koją? Komandos nesta bilumas ir asmeninės žaidėjų ambi cijos. Jau buvęs „Nets“ vyriausiasis treneris Avery Johnsonas buvo pri pažintas spalio ir lapkričio geriau siu Rytų konferencijos strategu, ta čiau gruodį dėl žaibiškai smukusių klubo rezultatų buvo atleistas. Vanagams atkrintamosiose var žybose jau daug metų nepavyksta pasiekti skambių pergalių, tačiau kodėl šie metai negalėtų būti išim tis, kurią sukurti Jeffas Teague’as, Louisas Williamsas ar Joshas Smithas yra pajėgūs.
Naujokai T.Jones’as ir D.Motiejūnas į „Rockets“ ateities vi ziją įpučia vilties, o klubas ketvirtfinaly je tikrai gali pateikti staigmenų.
Vakaruose intrigos nemažiau
Iš praėjusių metų NBA vicečem pionų Oklahomos „Thunder“ ir Los Andželo „Lakers“ poros „Thunder“ galvoja tik apie čempionų sosto už grobimą. „SuperSonics“ palikuo nių šansus teigiamai vertina ir la žybų tarpininkai. Visą sezoną ant atkrintamųjų varžybų ribos balansavęs „Lakers“ klubas prieš lemiamas kovas nete ko ilgamečio ekipos lyderio Kobe Bryanto. Galbūt tai šansas žvaigž džių pilnam klubui įrodyti, kad „Lakers“ nėra vieno žaidėjo ko manda. San Antonijaus „Spurs“– Hjustono „Rockets“
Patirtis prieš jaunystę. Titulai prieš entuziazmą. Taip būtų gali
ma apibūdinti artėjančią dvikovą. Pavydėtiną stabilumą pastaruosius 15 metų rodanti „Spurs“ koman da nuolat šmirinėja prie geriau siųjų papėdės. Pastarąjį kartą Ti mo Duncano, Emanuelio Ginóbili, Tony Parkerio kompanija čempio nų žiedus matavosi 2007-aisiais. „Rockets“ vaikinai į atkrinta mąsias prasimušė po ketverių me tų pertraukos. Į Hjustoną atvyko Jeremy Linas, Jamesas Hardenas, Ömeras Așıkas, o tokie naujokai kaip Terence’as Jones’as ir Dona tas Motiejūnas į „Rockets“ atei ties viziją įpučia dar daugiau vil ties. Tad ir ketvirtfinalyje jie gali pateikti staigmenų. Denverio „Nuggets“– „Golden States Warriors“
„Nuggets“ pernai kaip reikiant pa svilino padus „Lakers“ (serija pra laimėta 3:4). Šiemet Denverio klu bas nemažino apsukų – Vakarų konferencijoje įsitaisė trečioje vie toje. Tiesa, traumą neseniai paty rė krašto puolėjas Kennethas Farie das. Ar jis spės atsitiesti, nežinia. Ouklando kariams sezonas kaip niekad džiugus. Įžaidėjas S.Cur ry bene labiausiai prisidėjo prie to, kad „Warriors“ į atkrintamąsias prasibrautų po šešerių metų per traukos. Tad „Warriors“ su Davidu Lee, Draymondu Greenu, Richardu Jeffersonu ir S.Curry yra pavojin gas varžovas bet kuriam klubui. Los Andželo „Clippers“– Memfio „Grizzlies“
Dar prieš kelerius metus šios ko mandos kapanojosi tarp lygos aut saiderių, o dabar yra rimti preten dentai žaisti bent jau konferencijos finale. Pernai „Clippers“ konferen cijos pusfinalyje pripažino „Spurs“ pranašumą. Koks likimas jų laukia šiemet? Susižaidusios ir pergalėms su brendusios „Grizzlies“ ekipos šan sus gerokai sumažino Rudy Gay išvykimas į Torontą. Bet Mike’o Conley, Marco Gasolio ir Tony Al leno vedami grizliai vis dar pajė gūs pakutenti padus ne vienam fa voritui.
17
balandžio 18–24, 2013
26p.
Vilniečio savaitgalio renginių gidas.
savaitgalis
prasideda su „Vilniaus diena“
M.Ducret – benamis gitaros virtuozas Vienu geriausių gitaristų pasaulyje laikomas prancūzas Mar cas Ducret keliauja ten, kur yra norinčių išgirsti jo muziką. Į Vilnių šįkart jį atviliojo koncertų ciklas su aktyviu Lietuvos džiazo ambasadoriumi Liudu Mockūnu.
Keliai: gitaristas M.Ducret sako vykstantis groti ten, kur jam pasiūlo pinigų. Jei nesiūlo, jis muzika dalijasi ir be atlygio, svarbu, kad yra norinčių klausyti.
Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Gitaros virtuozo, gyvos džiazo le gendos ir kiti skambūs muzikos kritikų suteikiami titulai M.Ducret nedomina. 55-erių muzikantas į tai atsako lakoniškai: „Aš tiesiog kuriu muziką – toks mano darbas, ku rį atlieku iš visos širdies, kurį vieni mėgsta, kiti – gal ne.“ Apie gitaris to gyvenimo būdą ir iššūkius, kū rybos ypatumus su M.Ducret kal bėjo „Vilniaus diena“. – Autod id akt iškas, gen ia lus, turintis kai ką nežemiška,
žmogus, neabejotinai įeisian tis į džiazo istoriją, – visi šie ži niasklaidos apibūdinimai skirti jums. Tokios pagyros jūsų pa ties neglumina? – Man nelabai įdomūs vertinimai – nei komplimentai, nei liaupsės, nei kritika. Labiau nei visi apibūdini mai man rūpi tai, kaip aš pats ver tinu savo darbą, ką sudedu į muzi ką, kaip joje išreiškiu save. Aš sau esu griežčiausias kritikas. – Koncertuoti keliaujate po vi są pasaulį. O ar turite namus, į kuriuos norėtumėte grįžti? – Namų aš neturiu, nuolat keliau
ju. Mano namai – viešbutis, ir man tai visiškai tinka. Toks mano gyve nimo būdas. Jau daugybę metų taip gyvenu ir nejaučiu poreikio ką nors keisti, kur nors apsistoti ilgam ar visam laikui. Iš tiesų taip gyventi nelengva, kita vertus, ar visiems ir visada lengva gyventi turint namą, sodą ir šunį? Kaip gyventi – kiek vieno pasirinkimas, ir manasis ma ne tenkina. Visada mėgau keliauti, judėti, nenorėjau prisirišti prie ko kios nors vietos ar žmonių grupės. Džiaugiuosi galėdamas sutikti nau jų žmonių, bendrauti. Atvykti į Lie tuvą irgi yra kai kas stebuklinga, juk šis kraštas toks kultūriškai tolimas
tam, kuriame augau ir buvau auk lėjamas. – Muzikanto karjerą pradėjote vos 17-os. Kaip į tokį sprendi mą reagavo jūsų tėvai? – Blogai. Bet tai normalu. Dėl sa vo sūnaus pasirinkimo būti muzi kantu taip pat nereagavau džiaugs mingai. Mano tėvai manė, kaip aš gyvensiu, kaip išgyvensiu, jaudino si, o paskui nurimo. Kaip sakoma, vis tiek kaip nors gyvensi. Ir gyvenu aš laimingas. Neturtingas, bet lai mingas. Visai neblogai, ar ne? – Skamba keistai, kad nenorė
Gedimino Bartuškos nuotr.
jote, jog sūnus pasuktų keliu, kuriuo nuėjote pats. Kodėl? – Mano sūnus groja violončele ir gitara. Pasisekė vaikinui – ge ri instrumentai (juokiasi). Tiesa, bandžiau jį truputį atvėsinti, nes pats žinau, su kokiomis proble momis susiduria muzikantas. Kad įveiktum jas, turi tiesiog degti aist ra muzikai. Vienas dalykas yra pa sakyti, kad muzikantui nestabilu mas, finansinis nesaugumas yra nieko baisaus, kita, kai susidu ri su tuo realiai, kai tai tampa tavo kasdienybe. Tuomet ir reikia dide lės aistros ir tikėjimo savo pas ir ink im u.
18
18
balandžio 18–24, 2013
savaitgalis
M.Ducret – benamis gitaros virtuozas Ašt uon iol ikm et is iš 17 tiesų mano sugebėsiąs viską atlaikyti, bet ar tai nepraeis
po kelerių metų? Aš to nežinojau, reikėjo laiko įsitikinti. Dabar galiu pasakyti, kad muzikai jaučiu tokią pat aistrą kaip būdamas dvidešim ties. Groti, kurti, keliauti – visa tai mane jaudina nė kiek ne mažiau nei tuomet. Mano sūnui jau 21-i ir ma tau, kad jis taip pat visiškai atsida vęs muzikai. – Kaip pavyksta išlaikyti gerus santykius su sūnumi, kai nuo lat keliaujate? – Iš tiesų matomės retokai, nes jis gyvena Pietų Prancūzijoje, o aš – nuolat kelyje, bet, manau, mūsų ryšys labai stiprus – tiek kaip tė vo ir sūnaus, tiek kaip muzikantų. Jį dar stiprina ir abiejų potraukis menui apskritai, literatūrai. Kar tu jau nemažai grojome, gal kada ir duetas išeis. Bent man patiktų kar tu dirbti. – Kas, be muzikos, jums teikia džiaugsmą? – Dievinu literatūrą, teatrą, ki ną. Esu įsimylėjęs prancūzų litera tūrą, ypač klasikinę, XVII, XIX a. Apskritai tiek muzikoje, tiek lite ratūroje, tiek kine mėgstu klasiciz mo foną – struktūrą, formą, konst rukciją. Man patinka, kai kūrėjas ryškią emociją įspraudžia į klasi kos skraistę. Kine tiek daug atra
dimų, kad negalėčiau išskirti, kas labiausiai patinka. Šiuolaikinio japonų kino gerai nepažįstu, bet be galo mėgstu XX a. šeštojo dešimt mečio japonų kiną. Korėjiečių kiną laikau tiesiog fantastišku. Buvau didelis XX a. aštuntojo dešimtme čio vokiečių kino gerbėjas.
Namų aš neturiu, nuolat keliauju. Ma no namai – viešbutis, ir man tai visiškai tinka. – Kurti vykstate į kitas šalis, ki tus žemynus. Kuo svetur ski riasi muzikos kūrimas, pertei kimas, suvokimas? – Skirtinga pasaulėžiūra – teisin giausias apibūdinimas. Žinoma, šalių, žemynų kultūriniai, sociali niai, ekonominiai skirtumai labai dideli, tačiau reikia ieškoti panašu mų, o ne akcentuoti skirtumus. Bū ti menininku – tai ieškoti dermės, bendros išraiškos, dalykų, kurie mus galėtų jungti. Štai su Liudu ne turime daug bendra, galėjome taip ir praeiti vienas pro kitą, bet jau de šimt metų esame draugai, grojame kartu. Bendrauju su studentais, ku riuos nuo manęs skiria ne tik kul tūriniai skirtumai, bet ir visa kar
ta. Vieni pasakytų – maži kvailiai, o aš senas. O kiti stengiasi suprasti, kaip jie mato ir jaučia pasaulį, ku ria kartu. – Jums – 55-eri. Negirdite pa stabų, kad užtenka kvailioti, bastytis po pasaulį, jau metas surimtėti, nusėsti, pagalvoti apie šeimą ir tikrus darbus? – Taip, taip. Bet man nerūpi, ką žmonės mano. Kiekvienas turime teisę rinktis gyventi taip, kaip no rime. Nežinau, kaip bus rytoj, – gal Lietuvoje sutiksiu žmogų, apsi gyvensiu name, turėsiu sodą, vaikų ir šunį. Ir jei taip nutiks, tai visai nereikš, kad ankstesnis mano gy venimas buvo niekam tikęs. Visada norisi manyti, kad tai, kaip gyve nu ir elgiuosi aš, yra gerai, o klys ta kiti. Tik pamirštama, kad nė ra vieno teisingo modelio. Manyti, kad galima sukurti absoliučias tai sykles, klaidinga, – juk kai tik at siranda nauja taisyklė, atsiranda ir išimtys. – Mėgstate laužyti taisykles tiek muzikoje, tiek gyvenime? – Ne visai taip. Studentams sakiau – niekada netikėkit, ką jums sako kiti, netikėkit ir tuo, ką aš jums sa kau. Žiūrėkite, klausykite, išgirskite, ką jums siūlau, pagalvokite ir išmė ginkite, ar tai tinka jums. Taisyk lė yra tiesiog pasiūlymas. Jei ji tau tinka, gerai, jei ne, būk išimtimi.
Harmonija: vos 17-os pasiryžęs tapti muzikantu M.Ducret pribloškė tė
vus, tačiau šiandien jis sako gyvenantis taip, kaip ne kiekvienam pasi seka, – laimingas ir toliau sėkmingai sekantis paskui savo svajonę.
– Ar, jūsų nuomone, kūryba ga li derėti su komercija? – Dermės čia būti negali. Meninė saviraiška yra priešinga komercijai. Aš pasirinkau muziką. Į klausimą, ar nenorėčiau pasistengti parduo ti daugiau albumų, atsakau, kad esu muzikantas, o ne prekiautojas. Bet jokiu būdu nekritikuoju tų, ku rie elgiasi kitaip. Savo energiją no riu skirti darbui, kūrybai, o ne ieš kojimui, kaip kuo daugiau uždirbti. Pinigai manęs nedomina. – Menininkas turi būti šiek tiek alkanas? – Tai neturi nieko bendra. Svar biausia – nuoširdumas. Muzika nemeluoja. Aš pats buvau sceno je su žmonėmis, kurių vienas bu vo tikras vargšas, o kitas – didelės lėktuvų gamyklos paveldėtojas. Ir kartu jie grojo nuostabią muziką. – Garsiai kritikavote Prancūzi jos kultūros situaciją, net pa reiškėte, kad Prancūzija – sena sklerotiška šalis, kuri nemėgsta jokio maišymosi, ar jis būtų et ninis, ar kultūrinis. Kodėl toks griežtas tonas? – Todėl, kad tai tikra tiesa. Kai Prancūzija prezidentu išsirinko Nicolas Sarkozy, išvykau į Dani ją. Man netiko toks primestas gy venimo būdas – visur komercija, sėkmės siekimas. Kultūros padėtis katastrofiška, tačiau ne todėl, kad ji blogai sukurta, bet kultūra laikoma ne tai, ką kultūra laikau aš. Nen or iu kov ot i su mal ūn ais, tad ties iog išv ykst u kit ur, kur gal iu kurt i tai, ką nor iu ir kaip nor iu. Deja, ne tik Pranc ūz ij oj e, bet ir kit ur kult ūra dažn ai lie ka nuoš al y, tod ėl esu laim ingas gal ėd am as kel iaut i, atrast i sa vus kult ūros kamp el ius ir savo
tiškai sud ėl iot i iš jų tok į pasau lį, kur iam e man gera gyv ent i. Vykst u grot i ten, kur man pas iū lo pin ig ų. Nes iūl o – vis tiek gro ju, jei yra nor inč ių klaus yt i. Ki tos išeit ies nerad au. Bet vis ais laikais taip buvo. Net Mocart as pral eid o vis ą gyven im ą iešk od a mas, kur būt ų nor inč ių klaus yt is jo muz ik os ir galb ūt už tai duo ti pin ig ų. – Kas jums yra laimė? – Man laimė – daryti tai, ką dabar ir darau. Negalėčiau būti laimin gesnis, nei esu. Seku paskui svajo nę nuo 17 metų. Ir man sekasi.
Vizitinė kortelė Gimė 1957 m. balandžio 19 d. Pa
ryžiuje. Karjerą pradėjo 17-os. 1986 m. buvo pakviestas prisi
jungti prie pirmojo Prancūzijos na cionalinio džiazo orkestro, su ku riuo per metus surengė per 80 kon certų. Gausioje diskografij oje – 14 soli
nių ir 12 kartu su amerikiečių sak sofonininku Timu Berne’u įrašytų albumų. Kartu su lietuvių saksofonininku
L.Mockūnu groja nuo 2002 m., yra išleidę du bendrus albumus: „Silent Vociferation“, su L.Mockūno grupe – „Toxikum“. Apdovanojimai: Django Rein
hardto apdovanojimas – 1987, 1988 ir 2009 m. išrinktas geriausiu pran cūzų džiazo gitaristu, yra gavęs SA CEM (Muzikos autorių, kompozito rių ir leidėjų draugijos) „Žvaigždę“ (1989 m.). M.Ducret kūryba pasižymi išskir
tine energija, ekspresyvumu, joje ryški roko muzikos įtaka.
19
balandžio 18–24, 2013
savaitgalis Sutinkantys, kad žmogus gali būti ne madingas, bet nie kad jo nesmerkian tys, mieli, šilti, pa prasti ir beprotiškai atsidavę savo dar bui. Tokie yra vilnie čiai dizaineriai Lili ja Larionova ir Egi dijus Rainys, penk tadienį Verkių rū muose pristatysian tys savo ateinančio rudens-žiemos se zono kolekcijas.
Atsidavę: gerą dešimtmetį savo kolekcijas kartu pristatantys dizaineriai L.Larionova bei E.Rainys vadina save darbo fanatikais ir niekad nekelia
klausimo, ar verta.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Suvedė draugystė ir interesai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Išgirdęs klausimą, kada pradė jo dirbti kartu, E.Rainys juokėsi: „Prieš šimtą penkiasdešimt me tų.“ Jųdviejų draugystė užsimez gė dar studijų Vilniaus dailės aka demijoje laikais. Prieš dešimtmetį pirmą kartą juodu kartu pristatė savo kolekcijas. „Tai įvyko „Barbakan palace“. Susirinko apie šimtą žmonių. Pris tatėme gal po dešimt modelių. Kai dabar pažiūrime tas nuotraukas, atrodo taip juokinga, bet labai fai na“, – šypsodamasi pasakojo L.La rionova. Nors kuria po vienu stogu, skir tinga jų drabužių stilistika, silue tai, nuotaika, tad panašumų sun kiai įžvelgsi. Pasak E.Rainio, šįkart panašumas nebent tas, kad abiejų kolekcijos bus labai spalvingos. „Tai, kad šįkart savo kolekcijoje neturiu nė vieno pilko daikto, yra nerealu“, – sakė L.Larionova. Jos kolekcijoje vyrauja švelniai rožinė, auksinė, juoda, ryški žalia spalvos, paltai ir ilgos šilkinės vakarinės suknelės. E.Rainys savąją suskirstė į tris grupes: dienai, kokteilių vakarė liui ir vakarui. Praėjusioje kolek cijoje dominavo suknelės, šįkart bus visko: kelnių, sijonų, sukne lių, palaidinių, švarkų, paltų, ryš kių, juodų drabužių ir daug rankų darbo detalių. „Man periodiškai visada norisi padaryti ką nors, ko nebuvo prieš tai. Apskritai tai nebus kas nors la bai nauja, bet norisi naujoviškumo savo kūryboje“, – teigė dizaineris. Beje, kolekcijų pristatymo svečiai jį išvys su ramentais ir tai tikrai ne šou dalis. Pakliuvęs į sunkiai vie tą pavasariui užleidžiančios žiemos spąstus, prieš porą savaičių dizai neris susilaužė koją. Pabūgę monotonijos pristaty ti kolekcijas toje pačioje vietoje, šį pavasarį jie persikėlė į subtilesnę,
kamerinę, dvaro aplinką – Verkių rūmus, kurie tapo kertiniu L.La rionovos kolekcijos pamatu. „Dvaras, girgždantis parketas, aura. Rytas dvare, – jei ten gyven tum, vaikščiotum koridoriais, kaip atrodytum, – buvo viena pradinių minčių, kaip turėtų atrodyti tos suknelės. Prabangios ilgos šilkinės suknelės man yra kaip iššūkis. Vi sada norėjau padaryti tokią kolek ciją, nes dažniausiai manosios la bai žemiškos. Norėjau, kad ji būtų lengva, tokia tarsi lengva ranka pa siūta, be jokių sudėtingų kirpimų, užsegimų“, – įkvėpimo šaltinį at skleidė dizainerė.
Ir nereikia norėti, kad Vilnius kada nors at rodytų kaip Paryžius ar Milanas. Niekada taip nebus. Turim sa vo braižą ir nereikia verstis per galvą. – Tiek metų kartu pristatote sa vo kolekcijas, papasakokit, kaip gimė jūsų duetas? Kas jus suve dė? E.R.: – Draugystė ir interesai. L.L.: – Nebuvo taip, kad susibėgo me ir pradėjome kurti. Ne, mes bu vome draugai. E.R.: – Buvome pakankamai vie nas kitą pažinę. L.L.: – Visi pasitikėjimo klausi mai, kuriuos turėjai pereiti, ir pan. Man reikėjo apsispręsti, ką toliau darysiu. E.R.: – Ir man reikėjo, tad tos gy venimo kryžkelės ir suvedė. Pradžia buvo kaip ir visų kitų. L.L.: – Juodas darbas. Jei ką nors nuosekliai darai, iš dūšios... E.R.: – Mes abu esam savo darbo entuziastai. L.L.: – Fanatikai. Daug kas prie
smilkinio pasukinėja pirštą ir klau sia, kam jums to reikia, ar jums tai apsimoka. E.R.: – Mes tokių klausimų sau ne keliame. L.L.: – Kartais išvis neapsimoka. E.R.: – Tai kaip tapytojui – ar jam apsimoka tapyti paveikslą ar ba skulptoriui skulptūrą lipdyti? Salvadorą Dalí irgi pripažino ne iš karto, kas nors irgi manė, kad jis yra durnius, beprotis. Bet yra pa laikančių ir norinčių padėti. L.L.: – Jei niekam to nereikėtų, ma tyt, atšoktų fantazija (juokiasi). Jei išsilaikome, sugebame ką nors su kurti, vadinasi, kam nors to reikia. Kartais išsisemi, bet pasikrauni ko kiais nors kitais dalykais. – Kalbant apie pasikrovimą, Vilnius – įkvepiantis miestas? E.R.: – Man – taip. L.L.: – Man irgi.
E.R.: – Nors negimiau čia, myliu Vilnių. Jaučiu, kad čia mano namai. L.L.: – Mano namai ten, kur esu. Greičiausiai galėčiau daug kur gy venti. Bet Vilnius kaip miestas man patinka. – Dizaineriai kasmet prista to savo kolekcijas – kaip naujų tendencijų, vėjų ženklą mados pasaulyje. Šiandien žmonės rengiasi, kaip tik jiems šauna į galvą, pasirinkimo labai daug ir nebūtinai tam reikia daug pini gų. Ar gali šiandien žmogus at rodyti nemadingai? Abu: – Gali. – Kada jis taip atrodo? L.L.: – Labai platus klausimas, čia galima daug apie tai kalbėti. Ma nau, jaunimas, kadangi yra labai imlus, daug keliauja, naudojasi internetu, skaito tink larašč ius, tą i n f o r m a ciją siur bia. Kiti ž m o n ė s iš pri g i m t i e s tur i sti liaus po
jūtį. Kiti jo neturi. Manau, tai arba duota, arba neduota. Vieni domisi, o kitiems išvis dzin, kaip jie atrodo. Ir visiškai nesmerkiu tų žmonių. E.R.: – Aš irgi. Nereikia prie žmo nių kabinėtis. L.L.: – Jeigu jiems nereikia, tai ir nereikia. Tegu jie gyvena savo gy venimą. – Kaip vertinate vilniečių ap rangą? L.L.: – Sutinku, kad kiekvienas miestas – Klaipėda, Kaunas, Vil nius – skirtingas. Tam turi įtakos socialiniai dalykai, miesto, tarpu savio mados ir pan. E.R.: – Ir nereikia norėti, kad Vil nius kada nors atrodytų kaip Pary žius ar Milanas. Niekada taip ne bus. Ir klimatas kitas, ir socialiniai, kultūriniai dalykai, mentalitetas. Turim savo braižą ir nereikia vers tis per galvą. L.L.: – Vilnius turi savo veidą. Ne reikia iš žmogaus reikalauti. Jeigu jis neturi pinigų, nekalbu apie didelius pinigus, bet jeigu jis išvis jų neturi. E.R.: – Jis tikrai neturi kada gal voti, kaip atrodyti gražiai. L.L.: – Ir tokių žmonių labai daug. Daugelis nori gerai atrodyti, bet ne visi gali. Yra kaip yra, ir tai geriau sia, kas gali būti. E.R.: – Bet kokiu atveju situaci ja per dvidešimt nepriklausomybės metų yra smarkiai pasikeitusi. – O jums neatrodo, kad mies te trūksta spalvų, kad žmonės vaikšto pajuodę, pilki? L.L.: – Mūsų aprangos kodas – juoda maža suknelė (juokiasi). Ne, man taip neatrodo. Yra tam tik rų dalykų, kurie nepatinka, svarbu atrodyti nevulgariai.
Spalvinga: L.Larionovos ir E.Rainio 2013–2014 m. rudens-žiemos ko-
lekcijose gausu ryškių spalvų.
Pauliaus Gasiūno nuotr.
– Ko palinkėtumėt vilniečiams pagaliau atėjusio pavasario proga? E.R.: – Nesušalti (juokiasi). Neliū dėti dėl blogo oro. L.L.: – Iš tikrųjų – neliūdėti.
20
balandžio 18–24, 2013
savaitgalis
Uzbekistane klausimai apie politi Kodėl gūglas Lietuvoje kitoks nei Uzbekistane? Kodėl čia balti automobiliai branges ni už juodus? Tokių ir kitokių klausimų tolimoje šalyje galėtų kilti turbūt daugeliui va kariečių. Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@diena.lt
Skrydžiai perpildyti
Autentika: istoriniame Samar-
kando senamiestyje A.Remeika įsiamžino prie vienų durų į kuklią XV a. Tamerlano statytą mečetę.
Devynias dienas Uzbekistane pra leidęs žurnalistas, LCC tarptau tinio universiteto Komunikacijos skyriaus vadovas Arnoldas Remei ka sakė, kad šioje šalyje keliautojai atras peno ir akims, ir sielai. Ne veltui Lietuvos kelionių agen tūros šią Centrinės Azijos šalį jau drąsiai įtraukia į savo katalogus greta kitų egzotiškų krypčių. Kaip prisipažino pašnekovas, šis faktas jam buvo kiek netikėtas. „Niekada neatrodė, kad Uzbe kistanas gali būti traukos objektas. Tačiau pagal turistų srautus ši šalis Centrinėje Azijoje pirmauja. Taš kente, Samarkande, kur teko lan kytis, labai daug ir įvairiausios kla sės viešbučių, pilna užsieniečių, o skrydžiai – perpildyti“, – įspū džiais dalijosi Arnoldas. „Taip, Uzbekistanas – graži, tur tinga, tačiau uždara šalis, ir iš tiesų žmonės čia nėra labai laimingi. Nuo 1989 m. Uzbekistaną valdo diktato rius Islamas Karimovas, jo visa šei ma susijusi su pelningiausiais vers lais. Kaip suprantu, jis ima panašėti į Aliaksandrą Lukašenką. Tad šalyje griežtėja kontrolė, ir žmonės būgš tauja, kad Uzbekistanas artimiau siu metu gali tapti visiškai uždaras. Mes ir dabar labai mažai žinome apie šią valstybę – tik tiek, kiek
patenka į pasaulio žiniasklaidą“, – pasakojo pašnekovas. Arnoldas prisiminė, jog viešė damas Uzbekistane gūglo paieš kos sistemoje bandė įvesti su šalies prezidentu, politika susijusius žo džius, tačiau sulaukdavo atsakymo, kad šis turinys nepasiekiamas. Vyras nė neabejoja, kad per visą kelionę jo delegacijos nariai buvo sekami saugumo tarnybų darbuo tojų. Buvo ir taip, kad kartą tiesiog gatvėje prie Arnoldo priėję vyru kai ėmė reikalauti ištrinti nuo traukas. Gamindavo ir lėktuvus
Pašnekovo teigimu, Uzbekistanas apsiriboja minimaliu importu, ša lis pati siekia užsiauginti ir pasiga minti viską – nuo degtukų iki au tomobilių. „Dar neseniai jie patys gamino ir lėktuvus, kad tik nieko nereikėtų iš kitur pirkti ir nuo nieko priklausy ti. Aišku, jie įsiveža kai kurių vai sių, gaminių. Tačiau jei nori turėti tai, ką turi Vakarai, reikės sumokė ti labai brangiai. Pavyzdžiui, koka kola mūsų pinigais kainuoja 8 litus, o panašus vietos gėrimas – litą“, – palygino vyras. Dėl šios priežasties Uzbekistano keliuose galima pamatyti vos vieną kitą importinį automobilį. „Nusipirkti tokią mašiną kainuo ja labai brangiai, kaip supratau, pa pildomas mokestis siekia 120 proc.
Jei, tarkime, mersedesas kainuotų 10 tūkst. dolerių, galutinė jo kaina būtų 22 tūkst. dolerių. Iš esmės ten dominuoja dviejų markių – „Chev rolet“ ir „Daewoo“ – automobiliai, nes jie patys juos ir gamina“, – pa sakojo keliautojas. Svečioje šalyje Arnoldui į akis kri to ir tai, kad beveik visi automobiliai yra arba baltos, arba sidabro spalvos. Pašnekovas pasakojo, kad tokį pasi rinkimą lemia praktiniai poreikiai. „Kadangi Taškentas yra pusiau dykumoje, mieste daug dulkių. Ant kitokių spalvų automobilių jos tap tų iškart matomos. Be to, tai praktiškas sprendimas, kad mašinos neįkaistų nuo karščio. Todėl bal tos spalvos automobiliai čia kai nuoja gerokai brangiau nei tam sūs“, – aiškino pašnekovas. Didžiąją dalį laiko šalies sostinė je praleidęs vyras pasakojo, kad ji stebina statinių didybe ir praban giomis erdvėmis. „Pirmiausia Taškentas yra labai didelis miestas. Sovietų Sąjungoje jis buvo ketvirtas pagal dydį. Šiuo metu čia oficialiai gyvena 3 mln., o neoficialiai – 6 mln. žmonių. Visas centras išlaižytas, spindi praban ga, įspūdingos investicijos mes tos į įvairiausius rūmus. Marmuras iš Italijos, auksas dar iš kur nors. Nustebino ir erdvės, gatvių platu mas. Panašiai jaučiausi Kijeve. Taš kente buvo pašalinti troleibusų bei tramvajų bėgiai ir praplatinti vi
si keliai. Kadangi tai seisminė zona ir miestas ne kartą išgyveno žemės drebėjimus, pastatams nugriuvus tokiose erdvėse padaroma mažiau žalos, lengviau viską atstatyti ir su tvarkyti“, – kalbėjo pašnekovas. Didžiuojasi traukiniu
Vos dieną garsiajame Samarkande praleidęs keliautojas nemano labai pritrūkęs laiko.
Arnoldas Remeika:
Jei nori turėti tai, ką turi Vakarai, čia rei kės sumokėti labai brangiai.
„Samarkando istoriniai objektai yra tiesiog išskirtiniai. Tokių nesu matęs nei Turkijoje, nei Azerbai džane, čia įspūdingos mozaikos ir pastatų dydis. Neįsivaizduoju, kaip XIV–XVI a. žmonės sugebėjo pa statyti tokius statinius be techni kos. Tačiau išties čia yra gal ko kie keturi penki unikalūs objektai, kuriuos realiai galima apžiūrėti per vieną dieną. Pasilikti dar dėl ko nors, manau, neverta, nes tai tie siog paprastas miestas su tokiomis didmiesčio problemomis kaip duo bėti keliai, dulkės ir gausybė žmo nių“, – įvertino pašnekovas. Nuo Taškento Samarkandas nu tolęs apie 400 km, tačiau greituoju traukiniu, kuriuo uzbekai labai di džiuojasi, šį kelią galima įveikti per porą valandų.
Aura: Samarkando senamiesčio panorama dvelkia persų pasakomis, o ir pats miesto pavadinimas daugeliui asocijuoja su Rytais, Didžiuoju šilko keliu, galingais šeichais ir jų hare-
mais.
Arnoldo Remeikos nuotr.
21
balandžio 18–24, 2013
savaitgalis
iką nepageidaujami Pasak Arnoldo, legendomis api pintas Samarkandas yra vienas iš dviejų seniausių pasaulio mies tų, kurie nuo įkūrimo iki šių dienų taip gausiai apgyvendinti žmonių. Prieš 2750 metų įkurtas milijoninis miestas iki šiol išlaikė didmiesčio statusą – šiuo metu Samarkande gyvena apie 800 tūkst. žmonių. „Visa uzbekų kultūra susijusi su imperatoriumi Timūru, Europo je geriau žinomu Tamerlano vardu. Samarkandas buvo jo sostinė. Ten valdovas pristatė rūmų, mauzolie jų ne tik savo žmonoms, vaikams, bet ir kitiems svarbiems veikėjams. Kai kas iš architektūros restauruo ta, kai kas – visiškai nepaliesta. Kaip ir kitose turtingose Centrinės Azijos valstybėse, Uzbekistane tokių atsta tytų analogų labai daug. Man tai ne visai priimtina, nes negali iki galo įsijausti, kaip tai iš tikrųjų galėjo at rodyti“, – prisipažino keliautojas. Taškento ir Samarkando vardus garsina ir tai, kad per juos driekėsi
šilko kelias. Turtinga teritorija val dant Tamerlanui buvo išsiplėtusi per visą Euraziją. Nepatirtas plovo skonis
Nacionalinė uzbekų virtuvė gali di džiuotis gardžiu maistu. Arnoldo pastebėjimu, šalyje vartojama eu ropiečiams neįprastai daug mėsos. „Kai kurie tautiniai patiekalai to kie sudėtingi, kad nesiryžčiau jų ga minti. Neturiu kulinarinių ambici jų pasigaminti kad ir tą patį plovą. Nors pas mus taip pat gaminamas šis patiekalas, jis neturi nieko bend ra su tenykščiu. Pirmiausia reikia turėti specialų puodą kazaną, nau dojami ir specialūs ryžiai, taip pat raugerškiai, avinžirniai, aviena, de dama ir razinų, geltonųjų morkų, kurių mes neturime, ir viskas ver dama gerame nerafinuotame alieju je. Vienam kilogramui ryžių jo tenka pusė litro. Reikia įsivaizduoti, kokio sotumo ir riebumo būna šis patie kalas“, – kalbėjo pašnekovas.
DOVANA
Anot Arnoldo, uzbekai labai mėgsta girtis savo vynu. „Vis dėlto reikia pripažinti, kad Azijos šalys nėra gero vyno kraš tas. Pirma, jų vynai labai saldūs, aitrūs, labiau desertiniai. Samar kande kaimiškoje užeigoje teko paragauti sausojo vyno, kurio ten niekas negeria, nes jiems tai pra stas, nebent maistui ruošti tinka mas gėrimas. O man jis buvo tobu las“, – įvertino keliautojas. Į klausimą, ar šioje šalyje lietu viams turistauti būtų pigu, Arnol das atsakė – ir taip, ir ne. „Stebuklų nėra, kainos panašios, kaip ir pas mus. Ne turistams skir toje kavinėje dviem žmonėms pa valgyti plovo, salotų, išgerti arba tos su desertu kainavo beveik 15 litų. Tačiau restorane miesto cent re vienas žmogus nepavakarieniaus be 40–50 litų, ir tai be alkoholinių gėrimų. Yra viešbučių ir už 5, ir už 200 dolerių, ir, manau, jie visi ran da savo klientų“, – teigė vyras.
Realybė: nors turizmas Uzbekistane sparčiai auga, daugelis naujų
prašmatnių viešbučių stovi pustuščiai, nes jų kainos įkandamos toli gražu ne visiems užsieniečiams.
„Yogis“ savaitraščio skaitytojus vaišina šaldytu jogurtu! TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Pasiūlymas galioja balandžio 18–19 d. kavinėje „Yogis“, Trakų g. 6 Darbo laikas: kasdien 11–20 val. Su šiuo kuponu galima gauti vieną vidutinę šaldyto jogurto ledų porciją.
22
balandžio 18–24, 2013
savaitgalis
Mustang Wanted. Tokia pravarde pa sivadinęs 26 metų vaikinas iš Kijevo iš garsėjo pasaulyje be jokių apsaugos priemonių karsty damasis įvairiau sių pastatų stogais. Užsikabinęs už sto go krašto trimis pirš tais jis gali kaboti kelių šimtų metrų aukštyje.
Nuostata: vaikinas teigia, kad tokiame aukštyje, nuo kurio daugeliui svaigtų galva, jis jaučiasi puikiai.
Miršta visi, bet ne visi gyvena taip, kai Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Slepia tapatybę
Nekart Ukrainos milicijos parei gūnų už nelegalius savo žygius ant dangoraižių ir kitų aukštų objek tų stogų sulaikytas, ukrainiečių, amerikiečių, britų, serbų ir kitų ša lių spaudos bei interneto svetainių aprašytas Mustang Wanted slepia savo tapatybę. „Vadinuosi visaip. Kartais Pa velu, dabar – Grigorijumi, – teigė Mustang Wanted, tačiau kalbantis paminėjus, kad skaipe užrašytas vardas Max gali būti jo tikro vardo Maksimas trumpinys, dviprasmiš kai pareiškė: – Štai ir išaiškinote.“ Šokiruojančių žygių fotografi jomis bei vaizdo klipais, įkeltais į „YouTube“ svetainę, pagarsėjęs ir net bepročiu vadinamas ukrainietis teigia, kad jis nėra tik ruferis (besi karstantis ant aukštų pastatų). Neseniai šiurpino Maskvą
Jis save įvardija kaip parkūro, lais vojo bėgimo ir kitų ekstremalių sporto šakų atstovą. Kijevietis be apsaugos prie monių laipioja ant 100 m aukščio krano, atlieka prisitraukimus 150 m aukštyje ant surūdijusio vamz džio, kabo žemyn galva, užsikabi
nęs kojomis už beveik 100 m aukš tyje stūksančio tilto krašto, vaikšto dešimčių ir net šimtų metrų aukš čio pastatų kraštais. Jis kabo trimis pirštais užsikabinęs už 260 m aukščio dangoraižio krašto. Taip neseniai nutiko Maskvoje, kur vėl be apsaugos priemonių jis laipio jo didžiausiais Rusijos sostinės dan goraižiais, pastatais ir tiltais. „Kartais jaučiuosi tarsi robotas, lyg nieko nejausčiau“, – prisipaži no Mustang Wanted. Interneto ir TV įžymybė
Kodėl jis pasivadino Mustang Wan ted? Vaikinas atviras: „Senokai bu vo. Patinka arkliai.“ Vis dėlto akivaizdu, kad žmogus, kurio nuotraukos ir vaizdo klipai sprogdina internetą, o filmukai šo kiravo JAV televizijos laidos „Right This Minute“ žiūrovus, akivaiz džiai vengia asmeniškumų ir sle piasi po juoko kauke. „Vagiu, žudau žmones“, – pa juokavo jis po to, kai prisipažino, kad dabar niekur nedirba ir nesi moko. Mokėsi filosofijos
Vis dėlto jis prisipažino universi tete mokęsis filosofijos. Nors tai, – pabrėžė, – atsitiktinumas, kaip daugelis dalykų gyvenime.
Padangės: šimtų metrų aukštyje ukrainietis pajunta laisvės skonį.
Kijeviečio sąskaitoje – jau šimtai įvairiausių objektų, aukščiausi jų – iki 260, 300 m. Pirmą kartą svaigi nančiame aukštyje laipioti jis pra dėjo prieš ketverius metus. Ar jam trūksta adrenalino, o gal pinigų? Gal kas nors moka už jo laipiojimus? „Nėra čia jokio adrenalino ir pi nigų niekas man nemoka. O gal pakviesite palaipioti į Lietuvą?“ – nedaugžodžiavo jau keliolika tūkstančių gerbėjų socialiniame tinklalapyje „Facebook“ turintis Mustang Wanted. Griežtai perspėja nemėgdžioti
Kodėl įvairius triukus atliekantis ir padangėse vaikščiojantis Mustang Wanted nenaudoja jokių apsaugos priemonių? Juk aštrių potyrių už tektų ir jas naudojant. „Kartą, seniai, bandžiau laipio ti su apsaugos priemonėmis, – pri pažino. – Bet dabar jų neturiu. Su jomis kai kur nepatogu, netgi labai trukdytų.“ Mustang Wanted žygius fiksuoja jo bičiulis fotografas, tačiau jis taip rizikingai dideliame aukštyje ne sielgia.Ar bebaimis laipiotojas ne mano, kad atrodo kaip beprotis ir gali būti blogas pavyzdys jauniems žmonėms, kurie jį aklai mėgdžio dami gali žūti?
„Užsimušti gali. Aš visą laiką griežtai perspėju to nedaryti, tai užrašoma visuose vaizdo klipuose. Man kasdien rašo dešimtys žmo nių, jiems irgi tą patį sakau ir nuo tokių minčių stengiuosi atgrasinti, – tikino ukrainietis. – Tačiau in ternete pilna blogų dalykų. Jie gali kopijuoti. Tai ne mano kaltė.“ O jo mama? Primenu skaitytus žodžius, kad ji labai pyksta ir yra nepatenkinta sūnaus užsiėmimu. „Žinote tai? Bet aš apie tai ne kalbu. Maža ko prirašo“, – išsisu ko jis. Šiuo metu vaikinas dažniausiai apsistoja pas draugus, gimines, o merginos kol kas sako neturintis. „Merginos man dabar nereikia. Brolis? Taip, jis visiškai kitoks nei aš. Ramus. Žaidžia kompiuteriu žaidimą „Warcraft“, – teigė pa šnekovas. Prieš mirtį žudytų
Koks įspūdingiausias vaizdas jam buvo atsivėręs nuo objekto viršū nės? Ekstremalas vėl gūžtelėjo pe čiais. „Nepamenu. Pastaruosius ob jektus aplankiau šiandien. Buvau ant stogo ir ant pėsčiųjų tilto. Fil mavo viena televizija. O prieš akis iškyla mano katinas Slavikas“, – vėl juokavo Mustang Wanted. Jis
taip pat mėgsta nardyti, slidinė ti, važinėtis automobiliais, trauki niais, nebijo tamsos ir uždarų pa talpų. Ir labai mėgsta knygas: šiuo me tu skaito jam patinkančio Ericho Marios Remarque’o knygą „Laikas gyventi ir laikas mirti“. Jei kijeviečiui gyventi liktų savai tė, jis gyventų lygiai taip pat. Tik
Kas yra baimė – ne žinau. Kai darau tai, ką darau, – nebijau. Baisu tik prieš pat li pant. būtinai ką nors nužudytų: „Kokį blogą žmogų. Ar daug blogų žmo nių.“ Prakalbus, kad turbūt tiki kitu gyvenimu, teiraujasi, ar skaičiau garsaus rusų rašytojo Viktoro Pe levino knygas. „Kuo būsiu kitame gyvenime? Mustangu ar katinu? Nežinau, kaip Dievas panorės. O gyvenimas – niekis. Ne, ne niekis. Tai – nuostabus dalykas, bet kam man jis duotas, nesakysiu. Nebent norite, kad vėl pajuokaučiau“, – kalbėjo pašnekovas.
23
balandžio 18–24, 2013
savaitgalis
Emocijos: tokios kijeviečio nuotraukos šokiravo tūkstančius žmonių.
mustang-wanted.com. nuotr.
ip nori Padangėse – laisvesnis
„Baimė neegzistuoja“, – kartoju perskaitytus jo žodžius. Ar taip jis išties mano? „Ne, čia priešai prirašė. Kai ku riuos žurnalistus reikia nužudyti, – vėl juokavo kaskadininku svajo jantis būti Mustang Wanted. – Vis dėlto, kas yra baimė, – nežinau. Kai darau tai, ką darau, – nebijau. Baisu tik prieš pat lipant.“ Kas tuomet jam baisu gyveni me? Daug kas: „Kad ir mūsų pre zid entas Viktoras (Viktoras Ja nukovyčius – red. past.). Bijau ir kvailų klausimų“, – atsako vai kinas Ukrainietis neslepia, kad žūti ga lėjo ne vieną, o šimtus kartų. „Mirtis nėra pats baisiausias da lykas. Miršta visi, bet ne visi gyve na taip, kaip nori ir svajoja. O žūti galima visur, bet kurią akimirką. Jei visko bijai, gyvenk sterilioje labo ratorijoje, – teigė Mustang Wan ted. – Mirs visi. Ir aš, ir jūs. Daug svarbiau, kaip tu gyveni, bet ne kiek.“ Jis jau sulaukė pasiūlymo keliau ti į Malaiziją ir užsikarti ant garsių jų Kvala Lumpūro bokštų dvynių. Ar laipiodamas aukštybėse jis nori pasijusti kaip Dievas? Mustand Wanted neigė: „Ne. Tiesiog ten jaučiuosi laisvesnis.“
24
balandŞio 18–24, 2013
personaĹžas diena.lt/naujienos/miestas
.RPSOHNVLQLV Ă…Ĺ?HLPRV´ ELOLHWDV
%DODQGĹŞLR G
„„VilÂnieÂtÄ—: G.SkuoÂdyÂtÄ—s stiÂchiÂja – VilÂnius, seÂnaÂmiesÂÄ?io buÂtiÂkai ir kaÂviÂnÄ—s.
IgoÂrio MiÂchaiÂloÂvo nuoÂtr.
%$7827$6 .$7,1$6 RaÂcioÂnaÂli plaÂnuoÂtoÂja, kuÂri bent ELOLHWDL YDLNDPV karÂtais noÂrÄ—ÂtĹł bĹŤÂti sponÂtaÂniĹĄÂka LU
PriÂsiÂdenÂguÂsi GoÂdinÂhios pseuÂdoÂniÂmu ji su EiÂniuÂmi JaÂruÂÄ?iu prieĹĄ pusmetÄŻ ÄŻraÂĹĄÄ— pirÂmÄ…ÂjÄ… daiÂnÄ… „Nausea“. PagÂrinÂdiÂnis jos tiksÂlas daÂbar – kuo sÄ—kÂminÂgiau baigÂti isÂtoÂriÂjos maÂgistÂro stuÂdiÂjas VilÂniaus uniÂverÂsiÂteÂte. JusÂtiÂnas ArÂgusÂtas j.argustas@diena.lt
DieÂviÂna kaÂraoÂkÄ—s vaÂkaÂrus, foÂtog raÂfuoÂjaÂsi, filÂmuoÂjaÂsi, taÂÄ?iau atei ties su stuÂdiÂjuoÂjaÂma speÂciaÂlyÂbe neÂsieÂja. PriÂsieÂkuÂsi vilÂnieÂtÄ—. Se naÂmiesÂÄ?io buÂtiÂkai, maÂĹžos par duoÂtuÂvÄ—ÂlÄ—s ir kaÂviÂnÄ—s – tai GoÂdos SkuoÂdyÂtÄ—s stiÂchiÂja. Kas toÂliau? NuoÂsaÂva parÂduoÂtuÂvÄ—ÂlÄ—, pirÂmaÂsis CD, konÂcerÂtas? „PaÂĹžiĹŤÂrÄ—Âsim“, – ĹĄypÂsoÂsi GoÂda.
*HJXŪćV G
520(2 ,5 'ĹŠ,8/-(7$ ELOLHWDL VXDXJXVLHPV
6SHFLDOXV SDVLĹ˜O\PDV ĹŽHLPDL ELOLHWDL WLN /W
– Kas tau yra toÂbuÂla laiÂmÄ—? – Kai jauÂÄ?iuoÂsi myÂliÂma. – TaÂvo diÂdĹžiauÂsia baiÂmÄ—? – NeÂtekÂti man arÂtiÂmĹł ĹžmoÂniĹł. – KoÂkiÄ… vieÂnÄ… saÂvo saÂvyÂbÄ™ la biauÂsiai noÂrÄ—Âtum paÂkeisÂti? – RaÂcioÂnaÂluÂmÄ…. NoÂrÄ—ÂÄ?iau bent karÂtais bĹŤÂti sponÂtaÂniĹĄÂka.
Teatro Teatroradijas radijas
UXVXGUDPD OW
Teatro Teatroradijas radijas
Teatro Teatroradijas radijas
Teatro Teatroradijas radijas
%LOLHWXV SODWLQD
– KÄ… laiÂkai saÂvo diÂdĹžiauÂsiu pa sieÂkiÂmu?
?
– ViÂsad iĹĄÂsiÂkeÂliu sau koÂkÄŻ nors tiksÂlÄ…. Ĺ iuo meÂtu maÂno diÂdĹžiau sia sieÂkiaÂmyÂbÄ— – sÄ—kÂminÂgai baig ti stuÂdiÂjas. LaÂbai diÂdĹžiuoÂÄ?iauÂsi to kiu paÂsieÂkiÂmu.
KiekÂvieÂnas nuÂtiÂkÄ™s daÂlyÂkas tuÂri prie ŞasÂtÄŻ ir tikÂrai nÄ—Âra to bloÂgo, kas neiÂĹĄeiÂtĹł ÄŻ geÂra. – Kas yra taÂvo heÂroÂjus kasÂdie niaÂme gyÂveÂniÂme? – MoÂÄ?iuÂtÄ—. – KoÂkiu taÂlenÂtu laÂbiauÂsiai no rÄ—Âtum bĹŤÂti apÂdoÂvaÂnoÂta? – NoÂrÄ—ÂÄ?iau moÂkÄ—Âti daiÂnuoÂti taip geÂrai, kad to net nieÂkad neÂreiÂkÄ—ÂtĹł moÂkyÂtis. – KoÂkia vyÂro saÂvyÂbe laÂbiauÂsiai
ĹžaÂvieÂsi? – PaÂsiÂtiÂkÄ—ÂjiÂmu saÂviÂmi, neÂsvarÂbu, kad ir kÄ… jis veikÂtĹł, – vaÂdoÂvauÂtĹł suÂsiÂtiÂkiÂmui ar taiÂsyÂtĹł Ä?iauÂpÄ…. – KoÂkiÄ… drauÂgĹł saÂvyÂbÄ™ laÂbiau siai verÂtiÂni? – GeÂrÄ… huÂmoÂro jausÂmÄ…. – RyĹĄÂkiauÂsia taÂvo saÂvyÂbÄ—, bĹŤÂ do bruoÂĹžas? – NuoÂlaÂtiÂnis plaÂnaÂviÂmas, net pa Ä?iĹł paÂprasÂÄ?iauÂsiĹł daÂlyÂkĹł. – JeiÂgu neÂbĹŤÂtum saÂviÂmi, kuo noÂrÄ—Âtum bĹŤÂti? – PaukĹĄÂÄ?iu, nes gaÂlÄ—ÂÄ?iau skraiÂdyÂti po viÂsÄ… paÂsauÂlÄŻ neÂmoÂkaÂmai. – Ĺ˝moÂgiĹĄÂkas trĹŤÂkuÂmas, kuÂrio neÂgaÂli paÂkÄ™sÂti? – SaÂvÄ™s iĹĄÂkÄ—ÂliÂmo aukĹĄÂÄ?iau kiÂtĹł. – TaÂvo gyÂveÂniÂmo moÂto? – KiekÂvieÂnas nuÂtiÂkÄ™s daÂlyÂkas tu ri prieÂĹžasÂtÄŻ ir tikÂrai nÄ—Âra to bloÂgo, kas neiÂĹĄeiÂtĹł ÄŻ geÂra.
Ar paÂŞįstaÂte ĹžmogĹł, – draugÄ…, kaiÂmynÄ…, koÂlegÄ…, – kuÂris tarÂsi neÂsiÂskiÂria nuo kitĹł paÂprastĹł mĹŤsĹł miesÂto gatvÄ—Âmis skuÂbanÂÄ?iĹł gyÂvenÂtojĹł, taÂÄ?iau yra kuo nors ypaÂtinÂgas? GalbĹŤt jis mÄ…sto kiÂtaip neÂgu viÂsi, iĹĄÂsisÂkiÂria saÂvo stiÂliuÂmi, gyÂveÂniÂmo bĹŤdu ar daÂro darÂbus, kuÂriĹł nieÂkas neÂpasÂteÂbi? „VilÂniaus dieÂnos“ rubÂriÂka „PerÂsoÂnaÂĹžas“ skirÂta bĹŤtent jiems – NEÂpapÂrasÂtiems vilÂnieÂÄ?iams. RaÂĹĄyÂkiÂte redakcija@vilniausdiena.lt ir neÂleisÂkiÂte likÂti neÂpasÂtebÄ—Âtiems tiems, apie kuÂriuos skaiÂtyÂti ÄŻdoÂmu.
25
balandžio 18–24, 2013
kinas
Visos savaitės TV programos – priede
Milijardieriams vis dar patinka blondinės
kino premjeros
Istorijos apie išra dingus aferistus suteikia daug gali mybių plėtoti efek tingus siužeto po sūkius ir komiškas situacijas. Šių kom ponentų netrūks fil me „Milijardierius ir blondinė“.
N-16 KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KADA? Nuo balandžio 19 d. KIEK? 13–23 litai.
Lemtingas apiplėšimas Filme „Transo būsena“ Simonas (akt. Jamesas McAvoy) dirba meno dir bin ių aukc ione. Tač iau kart u jis – ir pras ilošėl is, bendrauj ant is su Fren ko (akt. Vincent’as Cass el is) nus ikaltėl ių gauj a. Šis nus it aiko į išsk irt inį Francisco Goya šedevrą. Per apiplėšimą Simon as prarand a sąmonę, o ats igavęs su siaubu suvok ia, kad atm intyj e – spraga.
Gediminas Jankauskas „Gambito“ perdirbinys
Naujasis brolių Coenų eksperimen tas – perdirbtas britų komedijos „Gambitas“ (1966 m., rež. Ronal das Neame’as) scenarijus. Ang liškame „Gambite“ vaidino britas Michaelas Caine’as ir amerikietė Shirley MacLaine, o naujoje versi joje šalių paritetas išliko – vienas geriausių dabartinės Anglijos kino aktorių Colinas Firthas sėdi viena me vežime su populiaria amerikie te Cameron Diaz. Pagrindinis herojus kaip ir anks čiau tebevadinamas Hariu Dynu, o egzotiškoji jo kriminalinio verslo partnerė Honkongo šokėja Nikolė Čang pavirto neišjodinėtų žirgų (ir plėšrių tigrų) tramdytoja keistu vardu Pydžė Puznovski. M.Caine’as vaidino žavų koknį (taip nuo seno vadinami Londono priemiesčio Ist Endo gyventojai, šnekantys savo tišku dialektu), o C.Firthas be di delio vargo persikūnijo į jam įpras tą nepriekaištingų manierų anglą, meno kūrinių ekspertą. Nauji nesusipratimai
Pasikeitė ir meno šedevro vagystės eksponatas. Klasikinėje britų ko medijoje vagišiaus taikinys bu vo senovės Kinijos princesės sta tulėlė. Naujoje versijoje į linksmų nesusipratimų karuselę įtrauktas prancūzų impresionisto Claude’o Monet paveikslas „Šieno kupetos vakare“, tiksliau, jo kopija, kurią Haris sugalvoja įbrukti savo bosui magnatui Lioneliui Sabanderiui. Ir pagaliau dar vienas – šį kar tą grynai lietuviškas – skirtumas. Filmo platintojai originalų pavadi nimą „Gambitas“ (šachmatuose šis žodis reiškia debiutą, kai siekiant įgyti pozicinį pranašumą aukoja
V
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KADA? Nuo balandžio 19 d. KIEK? 13–23 litai.
Įsivaizduojamas ateivių gyvenimas Pinigai: kaimietiškais išminties perlais trykštanti blondinė ir neprie
kaištingų manierų meno kūrinių ekspertas parodys, kaip apvynioti ap link pirštą tikrą milijardierių ir... paversti jį „tik“ milijonieriumi.
mas pėstininkas ar kita figūra) pa keitė labiau intriguojamu sąskam biu „Milijardierius ir blondinė“. Geras humoras ir groteskas
Aktoriams panašūs filmai yra tikra atgaiva ir poilsis po didelės įtampos reikalaujančių vaidmenų. Dažniau siai tokias komedijas gelbsti vode vilinis siužetas, juokingi kalambū rai ir įvairiausios kvailos situacijos. Šito gero filme tikrai netrūks. Bet bus ir neišvengiamų tokiais atve jais kompromisų su prasčiokišku humoru. Inteligentiškumo įsikūnijimas C.Firthas per ilgai laksto be kelnių ir per dažnai gauna smūgius į nosį. Neigiamos charizmos niekad ne stokojantis Alanas Rickmanas ga na primityviai stengiasi pateisinti dar filmo pradžioje nuskambėjusią jo vaidinamo Sabanderio charakte ristiką („anksčiau tokie tipai buvo vadinami chamais, bet dabar jie pravardžiuojami tiesiog šikn...“). Blondinė C.Diaz demonstruoja puikias kūno linijas ir trykšta kai
Režisierius, animacinių filmų siužetų kūrėjas Calas Brunkeris pristato nau jausią savo kūrinį „Pabėgimas iš planetos Žemė“. Filmo veiksmas vyksta to limoje planetoje Baba. Žavingas astronautas Narsusis – savo planetoje my limas ir gerbiamas, kaip nacionalinis didvyris. Mėlynieji ateiviai žavisi stip riu, gražiu bei gyvenimiškai gudriu narsuoliu.
Kadrai iš filmo
mietiškais išminties perlais. Net ekscentrišką vokietį meno eks pertą Martiną Zaidenvėberį vaidi nantis Stanley Tucci šį kartą persi stengia su gero humoro ir grotesko proporcijomis. Užtai absoliučiai netikėtas fina las atperka visus nesklandumus ir paaiškina ne tik šachmatų mėgė jams, kodėl autoriai filmą pavadi no „Gambitu“. N-13 „Milijardierius ir blondinė“ Nuo 2013 04 12 Trukmė 90 min.
„Milijardierius ir blondinė“ („Gambit“) Kriminalinė komedija. JAV, 2012 m. Rež. Michaelas Hoffmanas. Vaidina C.Firthas, C.Diaz, A.Rickmanas, S.Tucci, Tomas Courtenay.
veiksmas
••• humoras
••• įtampa
•••
KUR? Kino teatre „Pasaka“. KADA? Nuo balandžio 19 d. KIEK? 14 litų.
„Sapnuoju, kad einu“ 2010 m. sausio 5 d. rytą vienas iš savo namų Vilniuje į Santjago de Kom postelos miestą Ispanij oj e iškeliavo režisierius Jokūbas Vilius Tūras. 4500 km piligriminės kelionės maršrutas driekėsi per Lenkiją, Vokie tiją, Čekiją, Šveicariją, o Prancūzijoje ir Ispanijoje įsiliejo į Šv. Jokūbo ke lią. Šiuo keliu nuo XIII a. piligrimai traukdavo nusilenkti katedroje palai dotiems Šv. Jokūbo palaikams.
erotika
••• siaubas
•••
3
Broliai mėgsta eksperimentuoti Žiūrėdami broliukų Joelio ir Ethano Coenų filmus ne kartą įvertinome jų sugebėjimą derinti klasikinės ameri kietiškos komedijos taisykles su kri minal in iu siužet u. Bet garsiesiems postmodernistams labai patinka pa žaisti ir su europine klasika. Kurdami komediją „O, broli, kur tu?“ (2000 m.) nenuoramos broliukai nušvilpė isto riją iš paties Homero („kad nereikėtų mokėti už autoriaus teises“), o pačią istoriją apie Odisėjo keliones perkėlė
į Didž iosios depresijos gadynę ir dar sukryžmino ją su tradiciniu miuzik lu. Po šio vyk usio eksper imento ta lent inga porelė ryžosi pasigalynėt i su klasik inės britų kino komed ijos trad icijom is ir suk ūrė rež isier iaus Alexanderio Mackendricko šedevro „Damos žudikai“ (1955 m.) perdirbinį „Užversti bobutę“. Panašiam eksperi mentui broliai Coenai ryžosi dar kar tą ir perdirbo britų komedijos „Gam bitas“ scenarijų.
N-13
KUR? Kino teatre „Pasaka“. KADA? Nuo balandžio 20 d. KIEK? 14 litų.
H.Arendt istorija Vokiečių žydės filosofės Hannah’os Arendt gyvenime įtampos tikrai ne trūko: pabėgimas iš nacistinės Vokietijos, draugystė ir romanai su garsiais pasaulio mąstytojais, taip pat dalyvavimas kontroversiškuose politiniuose įvykiuose. Filmo istorija apima vieną H.Arendt gyvenimo epizodą – jos vieš nagę Niurnbergo procese, kai buvo teisiamas Adolfas Eichmanas ir ji turėjo parašyti šio teismo ataskaitą žurnalui „New Yorker“.
26
balandžio 18–24, 2013
idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis
N.Malūnavičiūtė Vilniuje Kai tavo gyvenimas – nuolatinis triukšmas, kartais norisi nuo jo pailsėti, kaip sakė dainininkė Neda Malūnavičiūtė, radusi ramybės oazę Vilniaus pakraštyje, Verkiuose. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Jei į Vilnių atvyktų svečias iš už sienio, N.Malūnavičiūtė, apsuku si ratą senamiestyje, greičiausiai nusivestų jį į teatrą. Būtent čia, dainininkės nuomone, išryškėja Lietuvos ir jos sostinės veidas. „Sunku pasakyti, kas domintų patį atvažiavusį žmogų, bet, ma nau, būtų idealu nueiti į spektaklį, teatras pas mus labai stiprus. Aš pa ti ištrūkstu labai retai. Kai vakarais koncertuoji, dirbi, nelabai gali nuei ti į kolegų koncertus, bet smagu, jei tai pavyksta“, – sakė dainininkė. Jei reikėtų išrinkti, kuri vieta Vil niuje koncertuoti ir klausyti kitų yra geriausia, Neda, pritardama ir kitų muzikantų nuomonei, nedve jodama nusprendžia – Šv. Kotry
nos bažnyčia. Čia gera aura, ge ra vieta, tikra senamiesčio širdis, kaip sakė ji. Senamiestis Nedai – vieta, ku rioje gali kartkartėmis pasivaikš čioti, tačiau tikrai ne gyventi. „Man Vilnius pirmiausia – mano gimtasis miestas, kurį be galo my liu. Nė neįsivaizduoju, kad galėčiau kur nors kitur gyventi. Migravau daug – augau Žvėryne, Lazdynuo se, gyvenimas nubloškė į kitą pusę, o dabar gyvenu Verkių parke. Sena miestyje gyventi tikrai nenorėčiau, nes namai turi būti ten, kur nėra šaršalyno. Taip, tarybiniais laikais senamiestyje gyvenimas buvo vi siškai kitoks, tik atkūrus nepriklau somybę atsirado daugybė kavinių, pasilinksminimo vietų, užsieniečių. Žinau daugybę žmonių, kurie ieš kodami ramybės išsikėlė į sodus,
priemiesčius. Žinote, tokia mano profesija – kai nuolat tenka dirbti triukšme, norisi daugiau ramybės ir intymumo, nors nepasakyčiau, kad labai intymu gyventi kokioje nors Šeškinėje ar Viršuliškėse, kur girdi tūkstančius gyvenimų, balsų, nuotaikų, išgertuvių“, – kalbėjo ji. Tradicijų būtinai aplankyti ku rią nors kavinę, įstaigą ar tiesiog gražią Vilniaus vietą Neda netu ri. Bet neskubant pereiti per sena miestį be jokių darbų ir reikalų jai tikra šventė. „Kartkartėmis nuvažiuoju tie siog pasivaikščioti po senamies tį. Manęs dažnai klausia – tu šalia parko gyveni, turbūt kasdien eini pasivaikščioti po jį. Bet kam man kasdien ten vaikščioti, jei aš gyve nu parke, – todėl kartais pasiilgs tu miesto“, – pripažino ji.
Teatro mėgėjams
KUR? Nacionaliniame operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KADA? Balandžio 19 d. 18.30 val. KIEK? 10–200 litų.
KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KADA? Balandžio 20 d. 18 val. KIEK? 33–43 litai.
Uždrausta Tristano ir Izoldos meilė
Aktualizuota Žemaitės pjesė
„Aš buvau visiškai apžavėtas šios istorijos – ji tokia keista, net šiek tiek naivi, o dar ta neįtikima meilė... Taip pat sužinojau, kad Richardas Wagneris įsimylėjo savo tuomečio rėmėjo žmoną Mathilde Wesendonck būtent tada, kai rašė operą apie uždraustą Tristano ir Izoldos meilę. Viskas taip glaudžiai susiję!“ – yra sakęs spektaklio kūrėjas Krzysztofas Pastoras.
Spektaklis „Trys mylinčios“ sukurtas pagal Žemaitės komediją. Tai netradicinė lietuvių klasikės kūrinio interpretacija, ne tik siūlanti kitu kampu pažvelgti į trijų moterų meilės vienam vyrui temą, bet kartu suteikianti galimybę paanalizuoti sociokultūrinį Lietuvos istorijos paveldą. Kūrėjų rankose Žemaitės komedija virsta drama su ironijos prieskoniu.
KUR? Jaunimo teatre, Arkli7 g. 5. KADA? Balandžio 20 d. 18 val. KIEK? 20–30 litų.
KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KADA? Balandžio 21 d. 16 val. KIEK? 40 litų.
„Dėdės Vanios“ pasaulis
P.Širvį prisimenant
Subūręs talentingų aktorių komandą režisierius Algirdas Latėnas bando atskleisti sudėtingus žmonių santykius. Vaizduojama vienos šeimos kasdienybė. Herojai kupini savitų išgyvenimų, kančių, paslapties, individualios filosofijos. Tačiau jie nežino, kaip gyventi ir kuo gyventi. Bet jie tiki, kad pasiduoti nevalia. Visada tik į priekį, tik pirmyn.
„Nutolę toliai“ – „Cezario grupės“ spektaklis pagal Pauliaus Širvio poeziją. Režisierius Cezaris Graužinis apie „Nutolusių tolių“ kūrybos procesą yra sakęs: „Žinojau, kad darysime tai savaip. „Cezario grupės“ kūrybinės rutinos prašmatniosios savybės – baimės pralaimėti nebuvimas, kūryba džiaugsmo, nuoširdumo labui.“
27
balandžio 18–24, 2013
idėjos laisvalaikiui
ieško ramybės
PRivalai dalyvauti!
Sostinėje – geriausias 2012-ųjų pasaulio šou Lietuvių širdis praėjusių me tų pabaigoje spektakliu „Saltim banco“ užkariavęs garsiausias ir brangiausias pasaulyje šou kūrė jas „Saulės cirkas“ į Vilnių grįžta su pakilią nuotaiką ir džiaugsmą nešančiu spektakliu „Alegría“.
Problemos: N.Malūnavičiūtė sako, kad jos profesija neparanki dėl ke
lių dalykų: kitus renginius aplankyti trukdo pačios koncertai, o jei jų nėra, norisi pailsėti nuo triukšmo. Simono Švitros nuotr.
Beje, pastarieji dainininkės lan kyti renginiai Vilniuje buvo Oskaro Koršunovo spektaklis „Išvarymas“, kolegų Ievos Prudnikovaitės ir Jero nimo Miliaus koncertas Kongresų rūmuose „Klasikinė kontrabanda“. O vieno koncerto, vyksiančio birže lio 13 d., ji nekantriai laukia jau dabar.
„Labai džiaugiuosi, kad atvyksta Bobby McFerrinas, labai to laukiu. Tokių renginių negalima praleisti. Atsisakyčiau tą dieną milijoninės sutarties, kad tik galėčiau nueiti į koncertą. Ir tikrai nueisiu“, – sakė N.Malūnavičiūtė. VD inf.
Jau šįvakar pirmieji žiūrovai išvys tai, kas 2012 m. Londone vykusio je viso pasaulio renginių organiza torių konferencijoje buvo išrinktas pačiu geriausiu metų šou. Bilietai į planuotus tris „Alegríos“ pasiro dymus buvo tiesiog išgraibstyti, tad prireikė paskelbti net keturis papil domus šou. 55 artistų ir muzikan tų trupė, surinkta iš 15 šalių, 2,5 val. užburiančio šou, kurį visame pa saulyje jau matė per 10 mln. žmo nių, 10 kvapą gniaužiančių unikalių akrobatinių numerių, per kuriuos artistai nuolat balansuoja ant gy vybės ir mirties slenksčio, – tokie spektaklio „Alegría“ skaičiai.
muzikos mėgėjams
KUR? Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Balandžio 20 d. 19 val. KIEK? 20–50 litų.
„Alegríos“ muzikiniu fonu rū pinasi šeši profesionalūs muzi kantai, gyvai grojantys akustine ir Havajų gitaromis, trikampiu, būg nu, saksofonu ir akordeonu. Šio spektaklio garso takelis laikomas pačiu geriausiu ir yra perkamiau sias iš visų, skambančių „Saulės cirko“ spektakliuose. 1995 m. jis buvo nominuotas „Grammy“ ap dovanojimui, „Billboard“ muzikos sąrašuose išsilaikė net 65 savaites, pelnė Kanados muzikos apdova nojimą – Platininį diską. Ne ma žiau svarbi detalė, kad šio albu mo parduota per 1,4 mln. kopijų. Kompozitorius René Dupéré sa ko, kad kurdamas albumą „Alegría“ jautėsi lyg grįžtų prie „Saulės cirko“ ištakų ir atrastų jo euro pietiškąją, feliniškąją, pusę, tur tingą ekstravagancijos. 1998-ai siais taip pat pasirodė spektaklio įkvėptas filmas „Alegría“. Parengė Agnė Klimčiauskaitė
parodų lankytojams
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Balandžio 21 d. 15.30, 19.30 val. KIEK? 30–60 litų.
KUR? Pirklių klube, Gedimino pr. 35. KADA? Iki balandžio 30 d. KIEK? Nemokamai.
Kur? Vilniaus „Siemens“ arenoje. Kada? Balandžio 18–21 d. Kiek? 177–407 litai.
ne tik vaikams
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Balandžio 21 d. 12 val. KIEK? 20 litų.
Tegyvuoja G.Verdi!
K.Smorigino jubiliejus
Kas padeda atrodyti gražiai
Jonukas ir natos
Šiemet legendiniam italų kompozitoriui Giuseppe’i Verdi sukanka 200 metų. Jis pasaulio muzikos istorijai reikšmingas kaip trijų dešimčių operų kūrėjas. Nemaža jo scenos veikalų įsitvirtino pasaulio operos teatrų repertuare ir yra bene dažniausiai atliekami. Kauno simfoninis orkestras su Kauno valstybiniu choru atliks arijas iš garsiausių G.Verdi operų.
Koncerte, skirtame bardo, aktoriaus ir režisieriaus Kosto Smorigino jubiliejui paminėti, – širdį virpinanti muzika, prasmingi dainų tekstai, džiazas ir energija. Scenoje kartu pasirodys N.Malūnavičiūtė, O.Ditkovskis, S.Bareikis, P.Vyšniauskas ir daugelis kitų talentingų atlikėjų.
Agnės Kišonaitės parodoje „Grožio papildai“ pristatomi naujausi dailininkės tapybos darbai, originalūs drabužiai ir objektai, puošti tapybos elementais. Pagrindinis eksponatas – iš 5000 lūpdažių tūbelių sukurta milžiniška meno instaliacija pavadinimu „Lūpdažis milžinas“.
Dainininkas ir kompozitorius Jonas Sakalauskas su duetu „Duo Together“ pristato muzikines pasakėles visai šeimai „Jonukas ir natos“. Tai nuotaikingas koncertas-minispektaklis, kuriame išgirsite nepaprastų muzikinių istorijų ir nukeliausite į garsų pasaulį.
KUR? „New York Club“, Kalvarijų g. 85. KADA? Balandžio 19 d. 20 val. KIEK? 29–39 litai.
KUR? „Meno nišoje“, J.Basanavičiaus g. 1. KADA? Balandžio 18–gegužės 10 d. KIEK? Nemokamai.
KUR? Koncertų salėje „Piano Lt“, Kėdainių g. 1. KADA? Balandžio 23 d. 19 val. KIEK? 44 litai.
KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Balandžio 21 d. 12 val. KIEK? 10 litų.
Legendinis pianistas
Aktoriai ir muzikantai
Mozaikos darbai
Princesė ir kiauliaganys
Grigory Gruzmanas – garsus Europos pianistas, kurio koncertai sutinkami su dideliu entuziazmu tiek klausytojų tiek spaudos, tiek muzikos ekspertų. Muzikantas parengė ypatingą programą, kurioje skambės D.Scarlatti, L.van Beethoveno, F.Chopino, F.Liszto, S.Rachmaninovo, GG.ershwino ir F.Guldos kūriniai iš „Play Piano Play“.
„Liūdni slibinai“ – teatrališka muzikos grupė, savo energija, sveika ironija, nebanaliais tekstais ir taikliu humoru raginanti atsisakyti lengvabūdiškumo ir beprasmiško gyvenimo džiaugsmo. Išleidę „Albumą be jokių Ė“ jie tęsia savo misiją – ginti lietuvius nuo dvasios konservantų Ė.
Parodoje „79,99“ dailininkas Naglis Rytis Baltušnikas pristato monumentalius šiuolaikiškus kūrinius, atliktus mozaikos technika. Čia minimalistinis, ženklą primenantis vaizdas dažnai yra papildomas tekstu, taip kuriami kiek ironiški, paradoksų ir humoro nestokojantys vaizdai.
Paika Princesė, neryžtingas ir išsiblaškęs Karalius, tuštybės apniktos rūmų damos nesugeba įvertinti į rūmus atvykusio tikrojo Princo ir jo dovanų, o susižavi blizgiais Kiauliaganio žaisliukais. Tačiau net ir paikos princesės, gavusios deramą pamoką, gali pasikeisti.
28
balandžio 18–24, 2013
skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.
Prasideda akcija „Elkis atsakingai – nekelk pavojaus gamtai“ Vilniaus miesto savivaldybė šią savaitę pradės vykdyti akciją „Elkis atsakingai – nekelk pavojaus gamtai“. Akcija siekiama atkreipti dėmesį į pavojų, kuris kyla deginant žolę, sumažinti gaisrų ir patraukti atsakomybėn už žolės (lapų, šakų, kitų atliekų) deginimą atsakingus asmenis.
Akcijos metu Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnai daugiau dėmesio skirs patruliavimui sodų bendrijose, kitose atvirose teritorijose. Pareigūnai, pastebėję degančius laukus, bendruoju pagalbos telefonu 112 praneš ugniagesiams apie gaisro židinius, imsis priemonių patraukti atsakomybėn teisės pažeidėjus. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia gyventojus būti drausmingus ir nedeginti pernykštės žolės, o paste-
Gerbiamieji gyventojai, Vilniaus miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, įgyvendindamos LR atliekų tvarkymo įstatymo ir Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plano nuostatas, siekia sumažinti aplinkos teršimą gaminių ir pakuotės atliekomis, užtikrinti mažesnį antrinių žaliavų patekimą į sąvartyną, skatinti visuomenę tausoti aplinką rūšiuojant buityje susidarančias pakuočių atliekas. Vilniaus miesto savivaldybė iš Specialiosios gaminių ir pakuotės atliekų tvarkymo
bėjus kilusius gaisrus nebūti abejingų, pabandyti juos užgesinti, kad liepsna neapimtų didesnių plotų. Liepsnojančią žolę nedideliame plote galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu su ugnimi nepavyksta lengvai susidoroti, tuojau pat kviesti ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112. Apie galimus pažeidimus galima informuoti Saugaus miesto departamento Viešosios tvarkos skyriaus pareigūnus tel. (8 5) 219 7948, e. p. viesoji.tvarka@vilnius.lt. Primename, kad draugiškiausias augalinės kilmės atliekų tvarkymo būdas yra kompostavimas. Dėl žaliųjų atliekų priėmimo galima kreiptis į UAB „Biastra Plius“ (atliekų priėmimo aikštelė Titnago g. 74, Vilnius, tel. 8 612 69 586, e. p.
info@biastraplius.lt, www.biastraplius.lt), UAB „Juknevičiaus kompostas“ (atliekų priėmimo aikštelė Liepkalnio g. 172, Vilnius, tel. (8 5) 215 2159, e. p. info@kompostas. lt, www.kompostas.lt). Atsakomybė už žolės deginimą nustatyta įvairiuose Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniuose. Už Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintų Tvarkymo ir švaros taisyklių, kurių 15.31 punkte nustatytas draudimas „deginti lapus, šakas, žolę ir (ar) kitas atliekas“, pažeidimą gresia įspėjimas arba bauda iki 2000 Lt. Pagal 83(1) straipsnį: • sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos rei-
kalavimus užtraukia baudą piliečiams nuo 100 iki 800 Lt, pareigūnams nuo 200 iki 1000 Lt; • ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą piliečiams nuo 200 iki 1000 Lt, pareigūnams nuo 400 iki 1200 Lt; • žemės savininkų, naudotojų ir valdytojų nesiėmimas priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėjus savo žemėje žolės, ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, užtraukia baudą nuo 100 iki 600 Lt. Pagal 83(2) straipsnį: • durpynų ir durpingų pievų deginimas užtraukia baudą nuo 300 iki 800 Lt; • nepranešimas priešgaisrinėms tarnyboms apie degančius durpy-
nus užtraukia baudą nuo 200 iki 400 Lt. Kartu su administracine bauda skaičiuojama ir gamtai padaryta žala – 1 aras išdegintos žolės įvertinamas 49 Lt. Baudas už žolės deginimą gali skirti ne tik Viešosios tvarkos skyriaus, bet ir valstybinės priešgaisrinės priežiūros, valstybiniai aplinkos apsaugos, miškų ir saugomų teritorijų pareigūnai, policijos pareigūnai. 2012 m. Vilniaus mieste kilo 1306 gaisrai, iš jų atvirose teritorijose – 338 gaisrai. Daugiau informacijos gali suteikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Daugėlaitė, tel. (8 5) 211 2783, e. p. egle.daugelaite@vilnius.lt.
programos įsigijo 11 700 vienetų 120 l talpos konteinerių pakuotės atliekoms rinkti. Vienai valdai bus skiriami du konteineriai vienas – stiklui, kitas – popieriui, plastikui, metalui. Netrukus Vilniaus miesto savivaldybė kartu su Vilniaus mieste atliekas tvarkančiomis įmonėmis aprūpins Vilniaus miesto privačių valdų savininkus individualiais antrinių žaliavų surinkimo konteineriais. Įsigytų konteinerių kol kas visiems Vilniaus miesto individualių valdų savininkams nepakaks, todėl, atsižvelgiant į gyventojų skaičių, tankį ir
atstumus, jų skyrimas vyks etapais. Pirmieji konteineriais bus aprūpinami Antakalnio, Verkių ir iš dalies kitų seniūnijų gyventojai. Įsigijus daugiau konteinerių, bus aprūpintos kitos Vilniaus miesto seniūnijos. Konteineriai gyventojams į namus bus pristatomi nemokamai iš anksto suderintu laiku. Gyventojams, kurių namuose nebus, raštiškas pranešimas bus paliktas privačioje valdoje. LR civilinio kodekso XXXII skyriuje „Neatlygintinis naudojimasis daiktu (Panauda)“ nėra prievolės sudaryti rašytinę panaudos
sutartį, todėl asmeniui, gavusiam konteinerį, galioja šios panaudos sąlygos (pakuočių konteinerio naudojimo tvarka): • naudoti tik pagal paskirtį; • saugoti konteinerį; • naudoti pagal ant konteinerio priklijuotą informacinį pranešimą (lipduką); • neperleisti konteinerio tretiesiems asmenims; • per 3 darbo dienas pranešti atliekas tvarkančioms įmonėms apie konteinerio dingimą ar sugadinimą.
Gyventojai atsiimdami konteinerius turės pasirašyti tik priėmimo dokumentus. Informuojame, kad pakuočių atliekos iš individualių namų valdų bus pradėtos rinkti 2013 m. II ketvirtį. Ši paslauga bus teikiama nemokamai. Išsamesnę informaciją jums suteiks Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Aplinkos ir energetikos departamento Aplinkos apsaugos skyriaus specialistai telefonais: (8 5) 211 2715 arba (8 5) 211 2460.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.
dumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.
Karjera
Paslaugos
Siūlo darbą
Statybos ir remonto
Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra). 1098376
UAB „Sėkmingas reisas“ priims į darbą vairuotojus, turinčius E kategoriją. Darbas maršrutais EU–Rusija (120 kub. m vilkikai). Tel. 8 601 01 400. 1091105
Ieškomi: Vilniuje vairuotojas (turintis C kategoriją ir ne mažesnį nei 2 m. stažą) ir pagalbinis darbuotojas prekių išvežiojimui į taškus. Tel. 8 656 46 485. 1101114
UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinės darbo patirties grindų plytelių klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimas, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510. 1100095
Vadyba UAB „Sabelija“ į savo kolektyvą Vilniuje kviečia svarbių klientų vadybininką (-ę). Darbo aprašymas: pardavimo konsultantas atsako už kompanijos produktų aktyvų pardavimą, verslo santykių su potencialiais klientais palaikymą bei plėtojimą, analizuoja jų poreikius, rengia ataskaitas, atsiskaito pardavimo skyriaus vadovui. Reikalavimai kandidatams: mes tikimės, kad jūs esate: aktyvus, energingas, analitiškas, turite gerus bendravimo, derybų bei pristatymo įgūdžius, galite dirbti savarankiškai, dirbate kompiuteriu, turite vairuotojo pažymėjimą. Įmonė siūlo: įdomų, dinamišką, savarankišką ir gerai mokamą darbą, mokymus, asmeninio bei profesinio tobulėjimo galimybes. Norintys dalyvauti atrankoje prašom siųsti savo gyvenimo aprašymus e. paštu e.sliupaite@ darbusauga.lt. Peržiūrėję gyvenimo aprašymą, informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.
Meistras dengia stogus įvairia danga. Atlieka: skardinimo, lietaus sistemos, pakalimo darbus ir t.t. Tel. 8 647 33 060. 1096236
Meistras nebrangiai keičia vamzdyną, montuoja santechniką, kloja plyteles, glaisto, dažo, WC kambariai nuo A iki Z. Yra pavyzdžių. Tel. 8 602 40 808. 1096232
Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt. 1092646
VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093194
Technikos remonto
1076325
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1098168
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt
Paskolos
NUO 300 IKI 20 000 Lt
Anglija! Šparagų, bulvių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532. 1098459
Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1095299
Kitos Reikia PARDUOTI, IŠNUOMOTI, IŠKEISTI nekilnojamąjį turtą? Jokių išankstinių mokesčių – skambinkite! NT brokeris Evaldas Rinkevičius, tel. 8 657 60 377; www.turimus.lt. 1089106
Parduoda
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526. 1090004
Perku žemės ūkio paskirties žemę Anykščių, Utenos rajonuose. Tel. 8 673 19 696. 1089999
Pirksiu 2 arba 3 kambarių butą Kaune (vidurinis – vidinis, pageidautina autonominis šildymas). Tel. 8 647 13 040. 1099599
Stambi įmonė brangiai perka įvairaus bran-
Nekilnojamąjį turtą Veikiantį, paruoštą darbui naktinį džentelmenų klubą su visais įrenginiais Kaune. Patalpos nuomojamos, 250 kv. m, maži mokesčiai. Be skolų. Tel. 8 655 53 583.
Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1098214
Perka
1089285
1058703
1097726
Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.
1098809
Žemės ūkis
Kelionių
1068516
Įvairūs Pamesta (laikyti negaliojančiu) Dingusius įmonės „Evax ir Ko“ (301019743) registracijos pažymėjimą, įmonės įstatus ir antspaudą su parašu laikyti negaliojančiais. 1100173
Kita PRANEŠIMAS. Nac. žemės tarnybos Vilniaus r. žemėtvarkos skyriaus 2013 01 14 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-72 patvirtintas žemės sklypo Kad.Nr.4117/0300:0310, esan-
29
balandžio 18–24, 2013
skelbimai čio Palaukinės k., Riešės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį sklypas dalijamas į 12 sklypų. Planavimo organizatorius – Zigmund Lipnevič, Violeta Sankauskienė, Tautginas Sankauskas, Irena Mažiulienė, Giedrė Sankauskaitė, Eugenijus Mažiulis, Vytenis Mažiulis; rengėjas – UAB „BMO Projektai“. 1100918
Informuojame, kad Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r.sav, 2013 m balandžio 29 d. nuo 18 val. bus atliekami žemės sklypo kadastrinis Nr. 4162/0300:0001 kadastriniai matavimai. Kviečiame žemės sklypo kadastrinis Nr. Nr. 4162/0300:0001 savininkus, turtinių teisių perėmėjus ir (arba) paveldėtojus atvykti ir dalyvauti paženklinant žemės sklypo ribas. Darbus vykdo UAB „G.M.&Co“, Verkių g. 29, Vilnius. Tel. 8 699 07 149. 1100990
2013 04 22 nuo 11 iki 11.30 val. Vilniaus m., Antakalnio sen., Viršupio sodų 4-oji g. 6 (kad. Nr. 0101/0035:0175 ) bus ženklinamos sklypo ribos. Skl., kad. Nr. 0101/0035:0056, savininkė Jolanta Kraujalienė arba jos įgaliotieji asmenys kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@gmail.com, tel. 8 645 00 772. 1098356
2013 04 27 nuo 10 iki 10.30 val. Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., Lakštingalų g. 20, SB „Lakštingala“, skl. Nr. 6 (kad. Nr. 4154/0212:0006) bus ženklinamos sklypo ribos. Gretimų sklypų, esančių Vilniaus r., Marijampolio sen., Akmeniškių k., Lakštingalų g. 18 ir Bokšto g. 24, savininkai kviečiami dalyvauti matavimuose. UAB „Žemės matavimų grupė“, Žalgirio g. 90-502, Vilnius, e. p. matavimugrupe@gmail.com, tel. 8 621 60 003. 1098476
2013 m. balandžio 30 d. nuo 10 val. bus ženklinamos žemės sklypo, kad. Nr. 4170/0500:0035, esančio Vilniaus r. Nemenčinėlės k., Riešės sen., ribos. Informacija teikiama Lakūnų g. 24, Vilnius, tel. 8 650 51 377. Darbus atliks R.Minevičius (pagal individualios veiklos pažymą), e. paštas ricardas.minevicius@gmail.com. 1100792
Bankroto administratorius UAB „ATENERGO“ parduoda bankrutavusios UAB „Baltic Express transportas“ turtą - priekabą SCHMITZ KO18, 1996 m. Informacija teikiama ir parduodamo turto apžiūra vykdoma iš anksto susitarus telefonu 8 689 73 256. Šią informaciją galima rasti tinklapyje http:// www.atenergo.lt. 1099592
Įmonė Širvintų mieste, turinti 3000 kv. m ploto patalpas po stogu (693 kv. m administracinis pastatas; 1053 kv. m sandėliavimo pastatas; 1494 kv. m mechaninės dirbtuvės), ieško partnerių gamybinei veiklai vystyti. Tel. 8 699 35 578. 1097795
INFORMACIJA apie medinių langų gamybos ir surinkimo linijos, parduotuvės su administracinėmis patalpomis, esančių Vabalių k., Sudervės sen., Vilniaus r., sklypo (kad. Nr. 4184/0400:41), statybos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos išvadą. 1. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Moderus invest“, Minties g. 9-57, Vilnius, tel. 8 687 44 451. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: medinių langų gamybos ir surinkimo linijos, parduotuvės su administracinėmis patalpomis statyba. 3. Numatoma planuojamos ūkinės veiklos vieta: Vabalių k., Sudervės sen., Vilniaus r. 4. Trumpas planuojamos veiklos aprašymas: įmonė planuoja statyti medinių langų gamybos ir surinkimo liniją, parduotuvę ir administracines patalpas. Medinių langų gamybos ir apdirbimo procesas susidaro iš medienos apdirbimo, gaminių surinkimo, gaminių impregnavimo, dažymo, stiklinimo ir įpakavimo. Planuojama per metus apdirbti iki 1500 kub. m medienos universaliomis ir specializuotomis staklėmis, ruošinius klijuojant presu. Gaminių impregnavimas atliekamas užliejimo būdu. 5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento išvada - poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. 6. Susipažinti su PŪV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas, galima Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, darbo dienomis nuo 9 iki 12 val. (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo), tel. 8 600 86 222. 7. Pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima teikti raštu adresu Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius (10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo). 1099612
INFORMACIJA APIE PARENGTĄ PROJEKTĄ. Informuojame apie parengtą‘‘ DAUGIABUČIŲ GYVENAMŲJŲ NAMŲ GINEITIŠKIŲ K.,SKL. KAD.NR.0101/0170:1041, VILNIUJE, STATYBOS PROJEKTĄ“. Su projektu galima susipažinti A.Karanausko įmonės patalpose, Žemaitijos g. 11-17, LT- 01134 Vilnius , tel. 8 685 34 358, nuo 2013 04 16 - 2013 04 30, darbo dienomis nuo 10.00 iki 18.00, tikslų laiką suderinus iš anksto telefonu su projekto vadovu A. Karanausku, mob. tel. 8 685 34 358. Viešas susirinkimas įvyks 2013 04
30, 17 val., A.Karanausko įmonės patalpose, Žemaitijos g. 11-17, LT- 01134 Vilnius .PV Antanas Karanauskas.
vimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatoriai – Nina Ivanova, Dmitrij Šliachtič, Leonid Lukaševič, Aleksenija Lukaševič.
Informacija apie sklypo kad. Nr.4117/0200:59, Naujakiemio k., Riešės sen., Vilnius r., planavimą. Planavimo pagrindas: 2012 03 07 d. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr.725-11. Planavimo tikslai: pakeisti žemės tikslinę paskirtį, į kitos paskirties, numatant komercinės paskirties objektų teritorijas (K1), nustatyti naudojimo ir tvarkymo režimą. Planavimo organizatorius: Darius Urbonavičius, Neringa Urbonavičienė, S.Konarskio 18-15, Vilnius. Planavimo rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“, į.k. 300622140, Lukiškių g. 5-306, Vilnius, tel. (8 5) 215 1005, el. paštas: tadas@regroup.lt, PV R.Kazickas. Viešo svarstymo procedūrų vieta ir laikas: su rengiamu detaliuoju planu susipažinti galima nuo 2013 04 22 iki 2013 05 24. Parengto detaliojo plano viešos ekspozicijos pradžia: nuo 2013 04 22, Riešės seniūnijos patalpose Molėtų g. 16, D.Riešės k. Detaliojo plano viešo svarstymo susirinkimas - 2013 05 24 10.00 val., Lukiškių g. 5-306, Vilniuje. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui raštu per visą teritorijų planavimo dokumento rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atsakymą, kad į pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, galima apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai Vitebsko 19, Vilnius, per mėnesį nuo išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
Pradedamas rengti apie 5,3 ha teritorijos šalia Didlaukio g. 45 detalusis planas. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais (teritorijoje esančio sklypo žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos) pakeisti sklypo ribas ir plotą, prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės, numatyti susisiekimo komunikacijas (viaduką) virš Geležinio Vilko gatvės, nustatyti statybos reglamentus. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. 219 1600. Projekto užsakovas: Vilniaus kolegija, J.Jasinskio g. 15, Vilnius. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Regroup projektavimas“. Informacija teikiama tel. 262 0353, Lukiškių g. 5-306, Vilnius.
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4110/0800:543), esančio Gineitiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planas rengiamas bendrąja tvarka. Planavimo tikslai: nustatyti kitos paskirties žemės sklypo naudojimo būdą bei naudojimo pobūdį – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), padalyti žemės sklypą į keturis sklypus. Nustatyti projektuojamų žemės sklypų ribas ir plotus, teritorijų statybos reglamentus. Planuojamų žemės sklypų naudojimo būdai/pobūdžiai: gyvenamosios teritorijos/vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Informacija apie numatomus statyti statinius: gyvenamieji vienbučiai/dvibučiai pastatai su priklausiniais. Rengimo terminas (preliminarus): 2013 m. II –IV ketv. Planavimo organizatorius: Alvidas Čepas. Plano rengėjas: UAB „Aketonas“, Kareivių g. 9A, LT-09108 Vilnius, tel./faks. (8 5) 276 2118, e. paštas akt@aketonas.lt. Viešas svarstymas: su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 05 06 iki 2013 05 31 darbo metu pas plano rengėją. Detaliojo plano vieša ekspozicija vyks nuo 2013 05 20 iki 2013 05 31 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos patalpose, Buivydiškių g. 3, Zujūnų k., Zujūnų sen., Vilniaus r. sav., darbo metu. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 03 10 val. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos patalpose. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl detaliojo plano sprendinių teikiami raštu planavimo organizatoriui ir/ar plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumento sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame detaliajame plane, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius m., per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
Pradėtas rengti sklypo Vaidegių kaime, kadastro Nr. 0101/0062:1180, Vilniaus m. detalusis planas. Savivaldybė sutartimi Nr. 041223P/042065K/042089 A61544(2.15.1.7-AD4) 2012 05 08 perdavė Eglei Duksaitei, Tatjanai Voišnis, Janui Voišnis, Ryčiui Markevičiui detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas Panerių seniūnijoje nuo 2013 04 16 iki 05 30. Visuotinis aptarimas vyks 2013 05 30 15 val. seniūnijos patalpose (Žalioji a. 3, LT-02232 Vilnius). Planavimo organizatorius – sklypo savininkai. Detaliojo plano rengėjas UAB „Geri projektai“. Planavimo vadovė S.Kazlauskienė. Detaliojo planavimo tikslas: pagal bendrojo plano sprendinius pakeisti sklypų tikslinę paskirtį iš žemės ūkio į kitą; nustatyti naudojimo būdus: gyvenamosios ir inžinerinės infrastruktūros teritorijos; naudojimo pobūdį: vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams, sudalyti sklypais, nustatyti jų ribas ir plotus bei statybinius reglamentus. Planavimo terminas 2012 05 08-2015 05 08. Gauti informacija apie detalųjį planą ir teikti planavimo pasiūlymus bei pretenzijas galima tel. 8 686 53 652 arba e. paštu geriprojektai@ gmail.com bei raštu adresu S.Moniuškos g. 7-2, Vilnius. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.
1099865
1099939
1100010
Informuojame, kad atliekami Vilniaus m., Pupojų Sodų 2-oji g. 63, skl. Nr. 0101-0036-1051, kadastriniai matavimai. 2013 04 30 10 val. kviečiame gretimo sklypo (Nr. 0101-0036-1119) savininkus rinktis prie matuojamo sklypo ir dalyvauti paženklinant bendras sklypų ribas. Pasiteirauti tel. (8 5) 233 6005, 8 606 07 774, adresas Kareivių 19-181, Vilnius, e. paštas geo@kagema.lt. Tel. 8 606 07 774, e. paštas ramunas@kagema.lt. 1100210
Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-465 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Naujanerių Sodų 1-oji g. 11, Verkių sen., Vilniaus m. (kad. Nr. 0101/0122:996), formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto organizatorė – Filomena Bernatavičienė. 1100526
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-699 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Žemaitėlių vs., Paberžės sen., Vilniaus r. (kad. Nr. 4196/0400:90), forma-
1100527
1100452
Pradėtas rengti P.Cvirkos aikštės žemės sklypo planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Žemės sklypo rengimo tikslas - suformuoti valstybinės žemės sklypą atskirajam želdynui. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybė. Su projektuojamu žemės sklypo planu kadastrinių sklypų savininkai (kad. Nr. 0101/54:1 65;187;182;255;155;49;137;666;283 ir 44) gali susipažinti 10 darbo dienų laikotarpiu nuo skelbimo datos dienraštyje. SĮ,,Vilniaus planas“, Konstitucijos pr. 3, 527 kab. Informacija teikiama tel. (8 5) 211 2697 ir 8 699 67 224. 1098502
1100112
Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante. lt) 2013 04 22 13 val. atliks Alinos Michalkevič sklypo, proj. Nr. 557-3, esančio Jurkiškių k., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4184/0100:0698, savininkės Stanislavos Blažaitienės turto paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas. 1099466
Pranešame, kad UAB „Minorantė“ (tel. (8 5) 276 2085, e. paštas info@minorante.lt) 2013 04 24 10 val. atliks Kristinos Koženevskos sklypo, proj. Nr. 1427-4, esančio Kazliškių k., Dūkštų sen., Vilniaus r., kadastrinius matavimus. Kviečiame gretimo sklypo, kad. Nr. 4124/0300:0470, savininkės Liudvigos Narbutienės paveldėtojus dalyvauti suderinant bendras ribas. 1098905
Vilniaus apygardos teismas 2013 m. kovo 22 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Vingės vystymo grupė“, įmonės kodas 300989624, Savanorių pr. 174P, Vilnius. Bankroto administratoriumi paskirta UAB KLAIPĖDOS ADMINISTRATORIŲ BIURAS, tel. (8 46) 310 494. Kreditoriniai reikalavimai priimami iki 2013 m. gegužės 14 d. adresu Herkaus Manto g. 2/17, Klaipėda. Nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nutraukiamos visos sutartys, sudarytos su UAB „Vingės vystymo grupė“. Su UAB „Vingės vystymo grupė“ darbuotojais darbo sutartys bus nutrauktos vadovaujantis LR darbo kodeksu ir LR įmonių bankroto įstatymu. Administratorius. 1099131
Sklypo, esančio Vilniaus r. sav. Dūkštų sen., Pietuškių k., kad. Nr. 4124/0200:0457, savininkei Irenai Mankevič! Žemės sklypui, priklausančiam Valdemarui Gečevskiui,
rengiamas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas. Prašom atvykti į UAB „BMO Projektai“, Linkmenų g. 13, Vilnius, tel. 8 600 30 784, e. paštas justyna@bmo.lt, susipažinti su projekto sprendiniais. 1100565
Dėl vykdomų žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0039:0733), esančio A.Mickevičiaus
g. 5, Vilniuje kadastrinių matavimų, prašome atsiliepti gretimo žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0039:1335) savininkus Alma Mikėnienę ir Saulių Aloyzą Mikėną ir susisiekti su UAB „Neranta“ matininku A.Kiškiu, tel. 8 699 42 411, el. paštas: info@neranta.lt. iki 2013 04 28 d. 1101001
30
skelbimai
balandŞio 18–24, 2013
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Rengiamas automobiliĹł stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ—s VerkiĹł gatvÄ—je ĹĄalia ĹžemÄ—s sklypo (kad. Nr. 0101/0023:290) techninis projektas. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s administracijos uĹžsakymu UAB „VerkiĹł projektas“ rengia automobiliĹł stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ—s VerkiĹł gatvÄ—je ĹĄalia ĹžemÄ—s sklypo (kad. Nr. 0101/0023:290) techninÄŻ darbo projektÄ…. Techninio darbo projekto rengimo darbai pradedami 2013 m. 2-Ä…jÄŻ ketvirtÄŻ, numatomi baigti – 2013 m. 4-Ä…jÄŻ ketvirtÄŻ. Projektuojama apie 14 m ploÄ?io ir apie 72 m ilgio lengvĹłjĹł automobiliĹł stovÄ—jimo aikĹĄtelÄ— su lietaus nuotekĹł tinklais. Visi aikĹĄtelÄ—s statybos darbai bus atliekami valstybinÄ—je ĹžemÄ—je. Techninio darbo projekto rengÄ—jas – AB „PanevÄ—Ĺžio statybos trestas“, P.Puzino g. 1, LT-35173 PanevÄ—Ĺžys, tel. (8 45) 505 503, faks. (8 45) 505 520, e. paĹĄtas pst@pst.lt. AB „PanevÄ—Ĺžio statybos trestas“ projekto vadovas Vytautas Ĺ Ä?evinskas (e. paĹĄtas vscevinskas@pst.lt, tel. 8 682 16 978). Statytojas – Vilniaus
miesto savivaldybÄ—s administracija, adresas Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2155, e. paĹĄtas savivaldybe@vilnius.lt. Motyvuotus pasiĹŤlymus dÄ—l rengiamo techninio darbo projekto galima pateikti elektroniniu paĹĄtu techninio darbo projekto rengÄ—jo atstovui – projekto vadovui Vytautui Ĺ Ä?evinskui (e. paĹĄtas vscevinskas@pst.lt). 1098679
Rengiamas ĹžemÄ—s sklypo Moliakalnio g. 73 planas, prilyginamas detaliojo teritorijĹł planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybÄ—s 2012 05 23 ÄŻsakymas Nr. A30-1688. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamÄ… valstybinÄ—s ĹžemÄ—s sklypÄ… esamiems statiniams eksploatuoti. DÄ—l iĹĄsamesnÄ—s informacijos praĹĄom kreiptis SÄŽ „VILNIAUS PLANAS“, 527 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel.8 698 81 851, matininkas A.KunigÄ—lis. 1099763
KarĹĄÄ?iausi kelioniĹł pasiĹŤlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
MINIKRUIZAS ÄŽ STOKHOLMÄ„ „2 UĹ˝ 1 KAINĄ“!!! Jau greitai iĹĄ Rygos ÄŻ StokholmÄ… kursuos naujas laivas, tad laikas suruoĹĄti atsisveikinimo ĹĄventÄ™ su „Silja Festival“ laivui. GalbĹŤt tai buvo JĹŤsĹł mÄ—gstamiausias laivas? O gal JĹŤs dar niekada nesatÄ™ keliavÄ™ ĹĄiuo laivu? Nepraleiskite progos – kvieÄ?iame Jus ÄŻ kelionÄ™ jĹŤra uĹž ypatingÄ… kainÄ…! KRUIZO KAINA – TIK NUO 75 LT ASMENIUI! ÄŽ kelionÄ—s kainÄ… ÄŻskaiÄ?iuota: • KruizinÄ— kelionÄ— Ryga–Stokholmas–Ryga, „Silja Festival“ laivu. • Pasirinktos klasÄ—s kajutÄ—.
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
• PramoginÄ— ir poilsinÄ— programa laive: gyva ĹĄokiĹł muzika, Ĺžaidimai, viktorinos nepakartojama Ĺ ou programa su artistais iĹĄ Kubos ir Afrikos! TaisyklÄ—s: • KruizÄ… „2 uĹž 1 kainą“ ÄŻsigyti galite iki 2013 04 26. • IĹĄplaukimas iĹĄ Rygos: balandĹžio 18, 20, 22, 24, 28, 30 dienomis. • BilietĹł skaiÄ?ius ribotas. Nuolaidos kelioniĹł bilietams: • Perkant visÄ… kajutÄ™, vienam vaikui iki 11 metĹł kelionÄ— nemokamai; be atskiros miegamosios vietos. Daugiau informacijos: www.krantas.lt.
Projektas „MickĹŤnĹł vaikĹł lopĹĄelio-darĹželio patalpĹł ir ÄŻrangos modernizavimas“ 2012 m. spalio 21 d. MickĹŤnĹł vaikĹł lopĹĄelisdarĹželis pasiraĹĄÄ— projekto „MickĹŤnĹł vaikĹł lopĹĄelio-darĹželio patalpĹł ir ÄŻrangos modernizavimas“ (Nr.VP3-2.2-Ĺ MM-06-R-01-033) ďŹ nansavimo ir administravimo sutartÄŻ pagal 2007–2013 m. Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo programos 2 prioriteto „VieĹĄĹłjĹł paslaugĹł kokybÄ— ir prieinamumas: sveikatos, ĹĄvietimo ir socialinÄ— infrastruktĹŤra“ priemonÄ™ „Investicijos ÄŻ ikimokyklinio ugdymo ÄŻstaigas“. Projekto suma – 120 000,00 Lt. ProjektÄ… ďŹ nansuoja Sanglaudos fondas. Projekto lÄ—ĹĄomis atlikta grupiĹł prausyklĹł su sanitariniais mazgais, virtuvÄ—liĹł, drabuĹžiniĹł rekonstrukcija: pakeisti vamzdynai, sanitariniai mazgai, grindĹł danga ir atlikti daĹžymo darbai, ÄŻdiegta nauja apĹĄvietimo sistema, pakeiÄ?iant esamus ĹĄviestuvus naujais ekonomiĹĄkais.
ÄŽgyvendinant projektÄ… ÄŻrengtas metodinis kabinetas. Kabinetui nupirkti nauji baldai, kompiuterinÄ— ÄŻranga, interaktyvi lenta. Metodinio kabineto funkcionalumas skatins informacijos plÄ—trÄ…, didins pedagogĹł motyvacijÄ… ir profesinÄ™ kompetencijÄ…. PriemoniĹł ÄŻgyvendinimas padÄ—s uĹžtikrinti ugdymosi ir darbo sÄ…lygĹł bei teikiamĹł ugdymo paslaugĹł kokybÄ—s gerinimÄ… ugdymo ÄŻstaigoje. Daugiau informacijos: http://www. mickunudarzelis.lt/
EUROPOS TERITORINIO BENDRADARBIAVIMO TIKSLO LIETUVOS IR LENKIJOS BENDRADARBIAVIMO PER SIENĄ PROGRAMOS 6-ASIS KVIETIMAS TEIKTI PARAIŠKAS PARAMAI IŠEUROPOS REGIONINĖS PLĖTROS FONDO (ERPF) GAUTI Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programa nuo 2013 m. balandŞio 8 d. skelbia 6-ąjį kvietimą teikti paraiťkas dviťalio (Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų) bendradarbiavimo projektų paramai. Paraiťkų pateikimo terminas yra 2013 m. geguŞės 20 d., 16:00 (GMT + 02:00) val. Iki to laiko paraiťkos, įskaitant ir elektronines jų versijas, turi bōti pristatytos į Jungtinį techninį sekretoriatą. Pagrindinis programos tikslas – skatinti tvarų pasienio regiono vystymąsi didinant ekonominę, socialinę ir teritorinę sanglaudą. Projektams bus skirta apie 3 milijonus eurų Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) paramos. Ši suma per metus gali bōti padidinta.
1.
2. 3.
4.
SPECIALĹŞS REIKALAVIMAI 6-AJAM KVIETIMUI TEIKTI PARAIĹ KAS Projekto vertÄ— – minimali vienam vieĹĄo konkurso bĹŤdu atrinktam projektui skiriama paramos suma yra 100 000 eurĹł, maksimali suma yra ne daugiau kaip 1 000 000 eurĹł ERPF vienam projektui. Projekto trukmÄ— – visi projektai turi bĹŤti ÄŻgyvendinti iki 2014 metĹł pabaigos. Remiamos veiklos – visos veiklos, kurios prisideda prie 1 prioriteto 1.1, 1.2 ir 1.3 sub-prioritetĹł tikslĹł ÄŻgyvendinimo, iĹĄskyrus galimybiĹł studijĹł ir techninÄ—s dokumentacijos parengimÄ…. Ypatingai laukiamos veiklos, prisidedanÄ?ios prie rezultatĹł rodiklio „MiestĹł/ bendruomeniĹł, sujungtĹł (aprÄ—ptĹł) naujais transporto, vieĹĄojo transporto, energijos, IT ir ryĹĄiĹł tinklais, skaiÄ?ius“ ÄŻgyvendinimo, kadangi minÄ—tas rodiklis programos mastu dar nÄ—ra visiĹĄkai ÄŻgyvendintas. Kitos sÄ…lygos, susijusios su Programos teritorija, tinkamais partneriais, partneryste ir bendruoju finansavimu iĹĄlieka nepakitusios:
Programa aprÄ—pia tokias teritorijas: t -JFUVWPKF "MZUBVT .BSJKBNQPMÇ•T BQTLSJUZT LBJQ pagrindinÄ—s teritorijos ir TauragÄ—s, Kauno ir Vilniaus (iĹĄskyrus Vilniaus miestÄ…) apskritys kaip besiribojanÄ?ios teritorijos. t -FOLJKPKF #BMTUPHÇ•T o 4VWBMLÇ˝ JS &MLP TVC SFHJPOBJ kaip pagrindinÄ—s teritorijos bei LomĹžos ir OlĹĄtyno subregionai kaip besiribojanÄ?ios teritorijos. 85 proc. visĹł tinkamĹł projektĹł lÄ—ĹĄĹł yra bendrai finansuojamos iĹĄ ERPF, projekto partneriai turi prisidÄ—ti 15 proc. nuosavĹł lÄ—ĹĄĹł. Jungtinis techninis sekretoriatas organizuoja konsultacijas regionuose: t CBMBOEäJP E LPOTVMUBDJKPT WZLT .BSJKBNQPMÇ•KF (MarijampolÄ—s savivaldybÄ—s administracijoje, J. #BTBOBWJÇ?JBVT B t HFHVäǕT E LPOTVMUBDJKPT WZLT %BVHVPTF "MZUBVT SBKPOF %BVHÇ˝ JSLMBWJNP CB[Ç•KF ,BMWÇ˝ H 4BMPT L %BVHÇ˝ TFO "MZUBVT SBK
KonsultacijĹł pradĹžia 10 val. BĹŤtina iĹĄankstinÄ— registracija. Daugiau informacijos rasite www.lietuva-polska.eu
Orai
Vėjas 7–12 m/s
penktadienį +16
Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, tik pajūryje galimas nedidelis lietus. Temperatūra bus 16–19 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį numatomas nedidelis lietus beveik visoje šalyje, oro temperatūra svyruos tarp 6–10 laipsnių šilumos. Dieną bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. Oro temperatūra pakils iki 9–15 laipsnių šilumos. Savaitgalį kritulių tikimybė nedidelė, bet šiek tiek atvės. Naktimis temperatūra nukris iki 3 laipsnių šalčio, dienomis bus 8–12 laipsnių šilumos.
16-oji metų savaitė. Saulė Avino ženkle.
Savaitgalio orai
+17
+17
Telšiai
+18
Klaipėda
+16 +19 +24 +14 +12 +24 +16 +17
Diena
+9
Panevėžys
Vėjas (m/s)
+13
3
+17
Utena
+18
Šeštadienį
Tauragė
+18
Naktis
Kaunas
Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga
Naktis
Šiauliai
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+14 +25 +14 +17 +13 +8 +16 +14
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+5
+19
Vėjas (m/s)
+12
5
Vilnius
+17
+18 +17 +22 +19 +11 +18 +20 +18
Diena
Marijampolė
+18
SEkmadienį
Alytus
Naktis
Diena
–2
Vėjas (m/s)
+9
4
Kalendorius Ketvirtadienis, balandžio 18 d.
penktadienis, balandžio 19 d.
šeštadienis, balandžio 20 d.
sekmadienis, balandžio 21 d.
pirmadienis, balandžio 22 d.
antradienis, balandžio 23 d.
trečiadienis, balandžio 24 d.
Teka 6.09 Leidžiasi 20.28
Teka 6.07 Leidžiasi 20.30
Teka 6.05 Leidžiasi 20.32
Teka 6.02 Leidžiasi 20.34
Teka 6.00 Leidžiasi 20.36
Teka 5.58 Leidžiasi 20.38
Teka 5.55 Leidžiasi 20.40
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
VARDAI: Eitvilas, Girmantė, Undinė, Žara
VARDAI: Eikantas, Eirimas, Laisvūnas, Laisvūnė
VARDAI: Agnė, Agnetė, Eisvaldas, Eisvydas, Traidenis
VARDAI: Anzelma, Anzelmas, Arijus, Skalvė, Vaitvilas
VARDAI: Novaidė, Novaldas, Virgaudas, Visgirdas
VARDAI: Albrechtas, Juras, Jurga, Jurgis, Jurgita, Vygailas
VARDAI: Fidelis, Kantrimas, Viltrūda
Tarptautinė paminklų apsaugos diena 1876 m. gimė kalbininkas, vertėjas, gydytojas, pedagogas, kultūros ir politinis veikėjas Jurgis Šlapelis. 1939 m. gimė prozininkas, eseistas, Nacionalinės premijos laureatas Romualdas Granauskas. 1955 m. mirė vokiečių mokslininkas, Nobelio premijos laureatas Albertas Einsteinas. 1965 m. gimė prozininkas, dramaturgas, eseistas Herkus Kunčius. 1989 m. gimė krepšininkas Simas Buterlevičius. 2002 m. mirė norvegų keliautojas, mokslininkas, kelių knygų autorius Thoras Heyerdahlas.
1824 m. mirė anglų poetas George’as Gordonas Byronas. 1882 m. mirė anglų mokslininkas Charlesas Darwinas. 1906 m. žuvo chemikas, Nobelio premijos laureatas Pierre’as Curie. 1958 m. gimė aktorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Šapranauskas. 1971 m. gimė dainininkas, televizijos laidų vedėjas Marijus Mikutavičius. 1978 m. gimė amerikiečių aktorius Jamesas Franco. 1979 m. gimė amerikiečių aktorė Kate Hudson. 1987 m. gimė Rusijos tenisininkė Marija Šarapova. 2005 m. 265-uoju popiežiumi išrinktas vokiečių kardinolas Josephas Ratzingeris.
Tarptautinė kovos su triukšmu diena Pasaulinė cirko diena 1716 m. gimė lietuvių kultūros tyrinėtojas, pirmasis lietuvių literatūros istorikas, kunigas Gotfrydas Ostermejeris. 1840 m. gimė prancūzų dailininkas simbolistas Odilonas Redonas. 1889 m. Austrijoje gimė nacių lyderis, Vokietijos diktatorius Adolfas Hitleris. 1949 m. gimė amerikiečių aktorė Jessica Lange. 1970 m. gimė krepšinio treneris Kęstutis Kemzūra. 1972 m. gimė amerikiečių modelis, aktorė Carmen Electra. 1989 m. mirė dailininkas Antanas Gudaitis.
1816 m. gimė anglų rašytoja Charlotte Brontë. 1910 m. mirė amerikiečių rašytojas Markas Twainas (tikrasis vardas Samuelis Langhornas Klemensas). 1926 m. gimė Anglijos karalienė Elžbieta II. 1947 m. gimė pankroko pradininkas Iggy Pop. 1958 m. gimė amerikiečių aktorė Andie MacDowell. 1959 m. gimė grupės „The Cure“ lyderis Robertas Smithas. 1963 m. gimė Kanados aktorius Roy Dupuis. 1972 m. gimė prancūzų ledo šokių šokėjas Gwendalis Peizerat. 1996 m. žuvo pirmasis Čečėnijos prezidentas Džocharas Dudajevas.
1724 m. gimė filosofas Imanuelis Kantas. 1870 m. gimė Rusijos revoliucionierius, bolševikų partijos lyderis Vladimiras Leninas. 1899 m. gimė rusų rašytojas Vladimiras Nabokovas. 1937 m. gimė amerikiečių aktorius, „Oskaro“ laimėtojas Jackas Nicholsonas. 1941 m. gimė dailininkas Algimantas Švėgžda. 1953 m. gimė aktorius, režisierius, dainininkas Kostas Smoriginas. 1994 m. mirė JAV prezidentas Richardas Nixonas. 1999 m. Kauno „Žalgiris“ Eurolygos finale Miunchene įveikė Bolonijos „Kinder“ ir iškovojo geriausio Europos klubo taurę.
Jurginės Jorė Ganiklio diena Pasaulinė knygos ir autoriaus teisių diena 1616 m. mirė anglų poetas ir dramaturgas Williamas Shakespeare’as. 1616 m. mirė ispanų rašytojas Miguelis de Cervantesas. 1833 m. mirė kunigas ir poetas Antanas Strazdas. 1891 m. gimė rusų kompozitorius, pianistas Sergejus Prokofjevas. 1910 m. gimė poetas, vertėjas Henrikas Radauskas. 1976 m. gimė dainininkas Egidijus Dragūnas-Selas. 1985 m. gimė aktorė, televizijos laidų vedėja Jurgita Jurkutė.
Tarptautinė jaunimo solidarumo diena 1731 m. mirė rašytojas, romano „Robinzonas Kruzas“ autorius Danielis Defoe. 1934 m. gimė amerikiečių aktorė Shirley MacLaine. 1942 m. gimė JAV aktorė ir dainininkė Barbra Streisand. 1952 m. gimė prancūzų dizaineris Jeanas Paulis Gaultier. 2004 m. mirė amerikiečių kosmetikos firmos „Estée Lauder“ įkūrėja Estée Lauder. 2005 m. Vokietijos kardinolas Josephas Ratzingeris įšventintas į popiežius ir pradėtas vadinti Benediktu XVI.
6
9 6
2
7 5
5
8
2
4
3
9 8
8
8
7 karštOJI linija: 212
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
1
2 9
3 5
1 9
7
4
7 8
7
3
4
6
6
9 7
6
3 5
Praėjusios savaitės sudoku atsakymai
4
9
4 1
8
7
3
3 lengvas sudoku
8
1
2022
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372
5
sunkus sudoku
8
7
4
5
7 3
3
reklamos skyrius: 261
2 9
8 3654
MIESTAS: Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 Andrejus Žukovskis – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372
6
5
8
2
4
7
1
9
6
3
6
4
7
5
8
9
1
2
1
7
3
6
8
9
4
2
5
8
3
5
2
6
1
9
4
7
4
9
6
5
3
2
7
8
1
2
9
1
7
4
3
6
5
8
8
2
5
3
6
4
1
9
7
1
8
9
3
5
7
2
6
4
7
4
9
2
1
8
3
5
6
7
5
4
8
2
6
3
1
9
6
3
1
7
9
5
2
4
8
3
6
2
1
9
4
7
8
5
2
1
8
9
5
7
6
3
4
5
2
3
6
7
8
4
9
1
9
6
7
8
4
3
5
1
2
4
7
6
9
1
5
8
3
2
3
5
4
1
2
6
8
7
9
9
1
8
4
3
2
5
7
6
Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.
3
Platinimo tarnyba: 261
1688
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374
Prenumeratos skyrius: 261
PR
1688
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu
3
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
Buhalterija: (8
46) 397 767
rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653