PIRMAS miesto dienraĹĄtis
treÄ?iADIENIS, balandĹžio 24, 2013
www.kl.lt
A?2š6.162;6@
93 (19 696)
/.9.;1 6< !
11
RUBRIKA
[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ&#x203A;
namai
Miestui â&#x20AC;&#x201C; archi tek
FiÂnanÂsĹł miÂnistÂrÄ&#x2026; R.Ĺ aÂdĹžiĹł suerÂziÂno praÂstai renÂkaÂmi moÂkesÂÄ?iai.
Lietuva 5p.
tĹŤrinis dĹžiazo
GriauÂnaÂmo resÂtoÂraÂno isÂtoÂriÂja JuodkÂranÂtÄ&#x2014;Âje paÂskaÂtiÂno kurÂti insÂtaÂliaÂciÂjÄ&#x2026; abÂsurÂdui.
PasÂkuÂtiÂnÄŻ taĹĄÂkÄ&#x2026; dÄ&#x2014;l gÄ&#x2014;ÂjĹł sanÂtuoÂkĹł PranÂcĹŤÂziÂjoÂje paÂdÄ&#x2014;s F.Hollandeâ&#x20AC;&#x2DC;as.
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 9p.
ď Ž Pritaikymas:
simbolis
Kaina 1,30 Lt
1 VN g\ SR` aV c N YVbV WNb `b ]_\ WRX ab\ aN `PR [N aV XV ZN `V aN]` QN_ c
NaujÄ&#x2026; erdvÄ&#x2122; ke tinantis prisijau kinti pÄ&#x2014;dos pilies dĹžia zo festivalis ĹĄak Klainiame rage, re nis Pietigis, ÄŻleis ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme â&#x20AC;&#x201C; Ä?ia pla ÄŻrengti specia nuojama liai ĹĄiam rengi niui suprojektuotÄ&#x2026; scenÄ&#x2026;.
UgÂnis â&#x20AC;&#x201C; lyg praÂkeiksÂmas
VR [b ZVR` a\ a_Nb X\` aN Xb V_ R_Q cR Ă&#x;cNV _VRZ` ZVR` a\ _R[ TV [VNZ`
Lina Bieliaus
l.bieliauskaite
kaitÄ&#x2014;
=_\ WRX a\ cV gbN YV gN PV WN
zuoti, kai ku rias trunka pagamin medĹžiagas uĹžUostamiesÄ?io ti ne du ir ne architektams KĹŤnu taps ki mÄ&#x2014;nesius. Ta tris pertams, ekstÄ&#x2026;met Ä?iau judame kitiems kĹŤrybi TaÄ?iau tiek fes ÄŻ prie- ĹĄÄŻ pro kÄŻ, konstrukto ninkams tiva jektÄ&#x2026; pristatÄ&#x2122; riai skaiÄ?iuoja tiek ĹĄios idÄ&#x2014;jos lio rengÄ&#x2014;jams, krovas. autoriai, paap- ĹĄneko Be to, atsirado mecenatui, tiek naujĹł ne- mÄ&#x2014;s vo tikinimu, sulaukÄ&#x2014; iĹĄ esarchitektams stan dar ti niĹł projekto ÄŻgyven teigia spren di mĹł, nimo planus ku riĹł jota tik mĹł ÄŻvertinimĹł, suabeteko atidÄ&#x2014;ti ki di- kol kas nenorÄ&#x2014;Ä?iau tokios scenos-skulp tiems â&#x20AC;&#x201C; pasa atskleistiâ&#x20AC;&#x153;, metams. tĹŤros vietos tinkamu kojo Vitalijus mu. JankĹŤnas, ĹĄÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iais me tais â&#x20AC;&#x17E;TaÄ?iau kiekvie sce nos ne pa- projektÄ&#x2026; ÄŻgyvendinantis kar na vieta turi tam vyks pastaty tu su tikrÄ&#x2026; architektĹł ti, laiko idÄ&#x2014;joms tiesiog pritrĹŤko gomis Ma studijos â&#x20AC;&#x17E;KĹŤnasâ&#x20AC;&#x153; kole- mÄ&#x2026;, iĹĄraiĹĄkÄ&#x2026;, architektĹŤrinÄ&#x2122; foriĹĄgryninti ir prie jos derino reali- riku Jo riumi MorkĹŤnu ir Henme ir patÄŻ objektÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa Ä?iu. stebÄ&#x2014;jo architektas. @kl.lt
12
â&#x20AC;&#x17E;Tarp noÂrÄ&#x2014;ÂjiÂmo ir paÂdaÂry mo yra laÂbai diÂdeÂlis tarÂpas.â&#x20AC;&#x153; NauÂjaÂsis SeÂnoÂjo turÂgaus vaÂdoÂvas ArÂvyÂdas GauÂdieÂĹĄius paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad reiÂkÄ&#x2014;s daug dirbÂti, noÂrint atÂnauÂjinÂti preÂkyÂvieÂtÄ&#x2122;.
2p.
KaÂviÂnÄ&#x2014;s Ä&#x2014;mÄ&#x2014; ruoĹĄÂtis vaÂsaÂrai MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
Ĺ alÂtas paÂvaÂsaÂris paÂkoÂreÂgaÂvo uos taÂmiesÂÄ?io versÂliÂninÂkĹł plaÂnus. Jie tik daÂbar suÂskaÂto ruoĹĄÂtis vaÂsaÂrai â&#x20AC;&#x201C; ÄŻrenÂgiÂnÄ&#x2014;Âti lauÂko kaÂviÂnes. PaÂsak versÂliÂninÂkĹł, ĹĄalÂti orai apÂskriÂtai tu ri neiÂgiaÂmos ÄŻtaÂkos versÂlui.
Â&#x201E;Â&#x201E;NuoÂtyÂkiai: R.SmirÂnoÂvas (kaiÂrÄ&#x2014;Âje) ir L.ZulÂsas pasakojo, kad ruÂsĹł ir lenÂkĹł tuÂrisÂtĹł keÂlioÂnÄ&#x2014; kelÂtu â&#x20AC;&#x17E;VicÂtoÂria SeaÂwaysâ&#x20AC;&#x153; praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo nuo praÂneÂĹĄiÂmo apie
bomÂbÄ&#x2026;, o baiÂgÄ&#x2014;Âsi gaisÂru kelÂte.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
LiepsÂnĹł ĹĄÄ&#x2014;lsÂmas atÂviÂroÂje jĹŤÂroÂje ÄŻvaÂrÄ&#x2014; baiÂmÄ&#x2014;s laiÂvu â&#x20AC;&#x17E;VicÂtoÂria Sea waysâ&#x20AC;&#x153; iĹĄ KyÂlio plauÂkuÂsiems ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms ir priÂmiÂnÄ&#x2014; prieĹĄ dveÂjus meÂtus suÂdeÂguÂsio kelÂto liÂkiÂmÄ&#x2026;. TaÂÄ?iau ĹĄÄŻ karÂtÄ&#x2026; ugÂnis paÂkluÂso â&#x20AC;&#x201C; nÄ&#x2014; vieÂnas ĹžmoÂgus neÂnuÂkenÂtÄ&#x2014;Âjo, o gaisÂrÄ&#x2026; ÄŻveiÂkÄ&#x2014; patys ÄŻguÂlos na riai. Kai kuÂrie keÂleiÂviai grÄ&#x2014;sÂminÂgus ÄŻvyÂkius net verÂtiÂno kaip at rakÂciÂjÄ&#x2026; ir smaÂgĹł nuoÂtyÂkÄŻ.
AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
GaisÂras kiÂlo nuo vilÂkiÂko?
Ĺ io laiÂvo keÂlioÂnÄ&#x2014; VoÂkieÂtiÂjoÂje praÂsiÂdÄ&#x2014; jo taip pat su inÂciÂdenÂtais â&#x20AC;&#x201C; dÄ&#x2014;l tu risÂto paÂmirĹĄÂto krepÂĹĄio buÂvo kiÂlÄ&#x2122;s su juÂdiÂmas dÄ&#x2014;l neÂva paÂlikÂtos bomÂbos. VÄ&#x2014;Âliau, jau iĹĄÂplauÂkus ÄŻ jĹŤÂ rÄ&#x2026;, kiÂlo reaÂli grÄ&#x2014;sÂmÄ&#x2014;.
4
Ĺ iuo meÂtu iĹĄÂduoÂti tik trys leiÂdiÂmai atiÂdaÂryÂti lauÂko kaÂviÂnes. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s LiÂcen ciÂjĹł, leiÂdiÂmĹł ir varÂtoÂtoÂjĹł teiÂsiĹł apÂsauÂgos skyÂriaus vyÂriauÂsiaÂsis speÂciaÂlisÂtas RiÂmanÂtas ArÂmoÂnas tvirÂtiÂno, kad paÂnaÂĹĄus jĹł skaiÂÄ?ius toÂkiu meÂtu buÂvo ir perÂnai. â&#x20AC;&#x17E;PapÂrasÂtai versÂliÂninÂkai pirÂmiau sia suÂsiÂmonÂtuoÂja lauÂko kaÂviÂnes, o taÂda ateiÂna praÂĹĄyÂti leiÂdiÂmo vykÂdyÂti veikÂlÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂkoÂjo R.ArÂmoÂnas. VaÂsaÂros seÂzoÂno meÂtu lauÂko ka viÂn iĹł veikÂl ai uosÂtaÂm iesÂtyÂje iĹĄÂ duoÂd aÂm a apie 50 lei diÂmĹł.
2
MiesÂto valÂdĹžia ĹĄaÂlins uĹžÂrakÂtus MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; UosÂtaÂmiesÂÄ?io valÂdĹžia uĹžÂsiÂmoÂjo prieĹĄ saÂvaÂvaÂliĹĄÂkai ÄŻrengÂtus auÂto moÂbiÂliĹł stoÂvÄ&#x2014;ÂjiÂmo vieÂtĹł uĹžÂrakÂtus. Jie bus iĹĄÂmonÂtuoÂti I.SiÂmoÂnaiÂtyÂtÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s 34 naÂmo kieÂme. Tai pirÂmas toks atÂveÂjis KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje. Taip bus el giaÂmaÂsi ir su kiÂtais be leiÂdiÂmo su monÂtuoÂtais ÄŻrenÂgiÂniais. PaÂtys neiĹĄÂmonÂtaÂvo
I.SiÂmoÂnaiÂtyÂtÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s 34 dauÂgia buÂÄ?io naÂmo kieÂme auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vieÂtĹł uĹžÂrakÂtai ÄŻrengÂti perÂnai ruÂde nÄŻ. DaÂlis gyÂvenÂtoÂjĹł paÂsiÂpikÂtiÂno toÂ
kiais ÄŻrenÂgiÂniais. PaÂgalÂbos jie krei pÄ&#x2014;Âsi ir ÄŻ saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2122;. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s VieÂĹĄo sios tvarÂkos skyÂriaus veÂdÄ&#x2014;Âja Kris tiÂna VinÂtiÂlaiÂtÄ&#x2014; paÂsaÂkoÂjo, kad buÂvo atÂlikÂtas tyÂriÂmas. BuÂvo renÂkaÂma inÂforÂmaÂciÂja, ar auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vieÂtĹł uĹžÂrakÂtai kieÂme ÄŻrengÂti teiÂsÄ&#x2014;Âtai. â&#x20AC;&#x17E;GaÂvoÂme inÂforÂmaÂciÂjos iĹĄ NaÂcio naÂliÂnÄ&#x2014;s ĹžeÂmÄ&#x2014;s tarÂnyÂbos, kad mi nÄ&#x2014;Âto naÂmo bendÂriÂjos pirÂmiÂnin kÄ&#x2014; teisÂmo nuÂtaÂriÂmu yra nuÂbausÂta uĹž saÂvaÂvaÂliĹĄÂkÄ&#x2026; ĹžeÂmÄ&#x2014;s paÂnauÂdo jiÂmÄ&#x2026; uĹžÂrakÂtĹł ÄŻrenÂgiÂmui. Taip pat taiÂkyÂtos KeÂliĹł poÂliÂciÂjos biuÂro adÂ
miÂnistÂraÂciÂnÄ&#x2014;s nuoÂbauÂdos uĹž kliĹŤÂ Ä?iĹł eisÂmui suÂdaÂryÂmÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂsaÂko jo veÂdÄ&#x2014;Âja. PaÂsak K.VinÂtiÂlaiÂtÄ&#x2014;s, suÂrinÂkus ÄŻroÂdyÂmus, kad auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vieÂtĹł uĹžÂrakÂtai ÄŻrengÂti neÂteiÂsÄ&#x2014;Âtai, bend riÂjos vaÂdoÂvei buÂvo iĹĄÂsiĹłsÂtas raÂgi niÂmas neÂdelÂsiant iĹĄÂmonÂtuoÂti ÄŻren giÂnius. TaÂÄ?iau, veÂdÄ&#x2014;Âjos teiÂgiÂmu, per nu staÂtyÂtÄ&#x2026; terÂmiÂnÄ&#x2026; tai neÂbuÂvo paÂda ryÂta. Tad iĹĄÂmonÂtuoÂti ÄŻrenÂgiÂnius KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s adÂmiÂnist raÂciÂjos diÂrekÂtoÂriaus ÄŻsaÂkyÂmu pa vesÂta MiesÂto ĹŤkio deÂpar taÂmenÂtui.
2
Â&#x201E;Â&#x201E;SprenÂdiÂmas: iĹĄÂmonÂtuoÂti neÂleÂgaÂlius auÂtoÂmoÂbiÂliĹł vieÂtĹł uĹžÂrakÂtus miesÂ
to valÂdĹžia ĹžaÂda ne tik I.SiÂmoÂnaiÂtyÂtÄ&#x2014;s 34 dauÂgiaÂbuÂÄ?io naÂmo kieÂme.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
2
trečiADIENIS, balandžio 24, 2013
miestas
Miesto valdžia šalins užraktus 1 Pasak Klaipėdos savi valdybės Miesto ūkio departamen Darbams nėra pinigų
to direktoriaus Liudviko Dūdos, kada bus atlikti darbai dar neaiš ku, kol kas užraktams išmontuoti nėra skirta lėšų.
nuos šie darbai, taip pat neaišku. „Manau, kad užraktus nėra sudė tinga pašalinti. Darbai neturėtų daug kainuoti. Griauti yra lengviau nei statyti“, – tvirtino direktorius. Anot L.Dūdos, Klaipėdoje tai pir mas atvejis, kai savivaldybei tenka imtis tokių veiksmų – išmontuo ti be leidimų įrengtus automobilių stovėjimo vietų užraktus. „Žmonės turėtų suklusti, kada negalima statyti ko nori ir kur no ri. Viską reikia daryti civilizuotai. Pirmiausia priskirti sklypą prie na mo, tada suderinti projektus. Prie šingu atveju galima užimti be kurią teritoriją“, – tvirtino direktorius.
Miesto centre esan tį Senąjį turgų admi nistruojanti bend rovė turi naują va dovą. Šias pareigas pradės eiti buvęs Neringos savival dybės tarybos na rys, klaipėdietis Ar vydas Gaudiešius.
Darbas: A.Gaudiešius tvirtino, jog pirmiausia gerai susipažins su situa
cija Senajame turguje.
Žada bausti ir kitus
Kristina Vintilaitė:
Norint įsirengti už raktus ar užkar dus, pirmiausia rei kia įsiteisinti sklypą prie namo.
„Spręsime, ką daryti. Supran tama, savivaldybė gali savo lėšo mis išmontuoti užraktus, bet pa skui per teismą išlaidas už darbus išsiieškoti iš juos įrengusių asme nų“, – teigė direktorius. Kiek kai
K.Vintilaitė tvirtino, kad didesnis dėmesys bus skiriamas ne tik au tomobilių vietų užraktams, bet ir užkardams, kurių mieste daug. Yra sudaryta darbo grupė, kuri ruošia jų įrengimo tvarką. „Be abejonės, joje bus numatyta, kad pirmiausia, norint įsirengti už raktus ar užkardus, reikia įsiteisinti sklypą prie namo“, – teigė vedėja. Viešosios tvarkos skyrius taip pat siūlo koreguoti Miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Jose siūloma įtraukti draudimą statyti užraktus ar užkar dus be leidimo. „Tada taip pasielgu siems žmonėms galėtume taikyti ad ministracinę atsakomybę. Dabar mes bausti negalime. Tik policija. Pakei tus taisykles, galėtume drausminti kartu“, – aiškino K.Vintilaitė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Turgui – naujas vadovas Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Konkurse įmonės „Senasis turgus“ direktoriaus pareigoms užimti da lyvavo 11 žmonių. Įmonės valdyba nusprendė, kad 52 metų A.Gaudie šius labiausiai tinkamas šioms pa reigoms. „Konkurse dalyvavau, nes ma tau, kad Senajame turguje galima kažką pakeisti. Kaip klaipėdiečiui, man ne tas pats, kaip jis atrodo. Norėtųsi įsivaizduoti kitokį va riantą, tačiau tarp norėjimo ir pa darymo yra labai didelis tarpas“, – tvirtino naujasis vadovas.
A.Gaudiešius turi patirties ga mybos ir mažmeninės prekybos, paslaugų aptarnavimo srityse, aš tuonerius metu buvo Neringos sa vivaldybės tarybos narys. Tikimasi, jog naujasis vadovas sustiprins Senojo turgaus veiklą ir bendrovė taps pelninga, konkuren cinga, patrauklesne vieta tiek pre kiautojams, tiek ir klaipėdiečiams. Naujasis vadovas pabrėžė, kad pirmiausia gerai susipažins su esama situacija. „Dabar viskas yra nauja. Reikia susipažinti, išsiaiš kinti, kokią turgaus viziją mato savivaldybė. Norėtųsi, kad jis ne būtų toks, kaip dabar. Esame uos
tamiestis. Kyla klausimas, kodėl neturime didelio žuvies turgaus, kaip kiti uostamiesčiai. Aišku, kad trūksta pirkėjų. Būtent nuo jų pri klauso pardavėjų skaičius. Reikia styguoti pirkėjų ir pardavėjų san tykius. Tada galėsime kažką galvo ti“, – vizijas dėstė vadovas. Iš Klaipėdos rajono, Jakų kilęs A.Gaudiešius dabar gyvena Klai pėdoje. Anksčiau kurį laiką jis gy veno Neringoje. „Senasis turgus“ vadovo netu ri nuo kovo 1 d. Ilgametė jo vadovė Ramutė Kubilienė iš pareigų pasi traukė abipusiu sutarimu su bend rovės valdyba.
Kavinės ėmė ruoštis vasarai 1
Perspektyva: privažiuoti prie jūros su mažaisiais laivais ar rekreacine
įranga žvejai ir poilsiautojai jau galės ne tik Karklės kaime, bet ir Ne mirsetoje. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Atvers kelius jūros link Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Atsivežti mažuosius laivus į pajū rį žvejams ar poilsiautojams kol kas patogiausia Karklės kaime ir Nemirsetoje. Dėl didelio jų srauto nuspręsta atverti dar bent šešis pri važiavimus prie jūros.
Esą pastebima, kad atšilus orams gausėja žvejų, kursuojančių į pa jūrį per Karklę. Jau ne vienus me tus dėl to kyla įtampa tarp jų ir vie tos gyventojų. Žvejai ir pajūrio zonos gyventojai ieško taikaus būdo sugyventi. „Ieškome taikaus būdo susitarti, ką reikėtų padaryti, kad būtų tvar ka ir mažiau įtampos. Karklės gy ventojai nori ramybės, tai natūra lu“, – sakė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis. Vakar Karklėje viešėjęs aplinkos viceministras Linas Jonauskas pasiū lė elektroninę leidimų privažiavimo prie jūros išdavimo sistemą, kad su
reguliuotų žvejų ir atvykėlių srautus. Teritorijų planavimo dokumen tuose tarp Klaipėdos ir Palangos yra numatyta apie 20 įvažiavimų prie jūros su plaukiojimo įranga. Pradžioje esą būtų gerai, kad įva žiavimų atsirastų bent šeši. „Planuose įvažiavimai yra, bet de facto – nefunkcionuoja. Vien Pa jūrio regioniniame parke jų yra du, vadinasi, saugomoje teritorijoje yra lengvesnis režimas nei nesaugomo je, kur ištrypti pliažai, ten kažkodėl saugoma labiau, taip neturi būti“, – įsitikinęs E.Paplauskis. Tačiau ne visur įrengti tuos įva žiavimus įmanoma, kai kur dide lė erozija, kai kuriose vietose juos įrengti per brangu. Klaipėdos miesto, rajono ir Pa langos savivaldybėse jų turėtų at sirasti bent po kelis. Tartasi su pasieniečiais ir gelbėtojais, kaip užtikrinti plaukiančiųjų saugumą. Esą reikia paruošti visą informa ciją, kur įsigyti leidimą internetu, kur skambinti atsitikus nelaimei.
Pasak R.Armono, šis skaičius nesikeičia jau daug metų. „Taip yra, nes viešo jo maitinimo įstaigų skaičius ne didėja. O naujų neatsidaro“, – tei gė R.Armonas. Klaipėdos verslininkų senamies čio sąjungos pirmininkės pavaduo toja visuomeninio maitinimo klau simais Zita Lukoševičienė tvirtino, kad šalti orai pakoregavo planus. „Pernai tokiu metu kai kurios lauko kavinės jau tikrai veikė. Šie met nepasisekė su orais. Pirmiausia laukėme pavasario, tada – gerų orų. Tik dabar pradėtos įrenginėti lauko kavinės“, – pasakojo pavaduotoja. Pasak Z.Lukoševičienės, šal ti orai turi įtakos verslui: „Žmonės po žiemos ištroškę šilumos. Mie liau rinktųsi sėdėjimą lauko kavi nėje, o ne patalpoje“. Lauko kavinės rengiamos ir Žve jų gatvėje. Šiltais vasaros vakarais klaipėdiečiai ir miesto svečiai, kaip ir pernai, galės romantiškai leis ti laiką apsupti vandens – kavinėje ant pontono Danės upėje. „Ruošiamės priimti žmones lau ko kavinėje. Atsinaujiname, sodi name gėles. Šiemet Danės upėje įrengtas pontonas, kuriame žmo nės bus laukiami jau birželį, bus apželdintas. Jis atrodys labai gra žiai“, – pasakojo Žvejų gatvėje įsi kūrusios kavinės „La Terrasse“ di rektorė Giedrė Kuodė. Pasak vadovės, atidaryti lauko kavinę būtų galima ir dabar, bet
3
– tiek leidimų kol kas yra išduota lauko kavinių veiklai. nelepina orai. „Pavasaris – vėly vas. Niekas neskuba nešti stalų į lauką. Žmonės dar nesėdės, nes šalta. Nebent reikia įrengti deng tas, šildomas terasas. Paprastai
lauko kavinės visu pajėgumu pra deda veikti gegužę. Nemanau, kad pernai jos anksčiau pradėjo veik lą“, – pastebėjo populiarios kavi nės vadovė.
Restoranas „La Terrasse“ ŽVEJŲ G. 10, šalia Danės upės krantinės Malonus ir greitas aptarnavimas, šviežias maistas, gaminamas iš kokybiškų šviežių žaliavų ir tik klientui užsakius. Darbo dienomis dienos pietūs nuo 12 iki 15 val. Atskiras picų ir kitų itališkų patiekalų meniu išsinešimui.
MES SĖKMINGAI ORGANIZUOJAME: šventes įmonėms; šeimos ar artimų draugų iškilmes, vestuves; išvažiuojamuosius banketus, valgydiname svečius bei rengiame pobūvius ant plaukiojančio pontono. DARBO LAIKAS: VII-IV: 11:00 – 24:00 val. V-VI: 11 :00 – 7:00 val. Tel. užsakymams ir staliukų rezervacijai: 8 671 44 429
3
trečiADIENIS, balandžio 24, 2013
miestas Išmokės dividendus
Patyrė nuostolių
Kviečia į susitikimą
Vyriausybė vakar apsisprendė, kad Suskystintųjų gamtinių du jų terminalo projektą įgyvendi nanti „Klaipėdos nafta“ šiemet išmokėtų 1 proc. pelno dividen dus. Energetikos ministerija siū lė du variantus – nemokėti di videndų 2 metus, arba mokėti 1 proc. dividendus iš 2012 metų pelno, kuris yra 41,437 mln. litų.
Laivų-šaldytuvų laivyną valdan čios bendrovės „Limarko“ laivi ninkystės kompanijos pirmojo ketvirčio pajamos buvo 12 mln. litų – 32 proc. mažiau nei 2012 m. tuo pat laiku, kai jos siekė 17,5 mln. litų. „Limarko“ šiemet paty rė 1,9 mln. litų grynųjų nuostolių, 2012 m. pirmąjį ketvirtį ji uždirbo 4,2 mln. litų grynojo pelno.
Penktadienį 17 val. Klaipėdos ap skrities viešosios I. Simonaity tės bibliotekos konferencijų sa lėje vyks susitikimas su Euro pos Parlamento nariu, klaipė diečiu Leonidu Donskiu (nuotr.) bei knygų „Paralelinės tikrovės“ ir „Pokalbiai be pykčio“ pristaty mas. Jose autorius pristato nau jausias savo įžvalgas.
Klaipėdos licėjus veržiasi į moksleivių olimpiadų lyderius Šiais mokslo me tais Klaipėdos licė jaus mokiniai ypač sužibėjo Lietuvos ir tarptautinėse olimpiadose. Biolo gijos, fizikos, chemi jos ir matematikos pasiekimais licėjaus 9–10 klasių mokslei viai pranoko bend raamžius.
Atėjo metas laimėti
Klaipėdos licėjaus direktorės doc. dr. Reginos Kontautienės teigi mu, ta patirtis įgyta ne per vienus metus, tad veikiausiai atėjo laikas skinti derlių. „Tai, ką turime šiandien, yra daugelio metų darbo rezultatas. Mes taikome savitą, į kiekvie ną vaiką orientuotą mokymo sis temą, ypatingą dėmesį skiriame gabių vaikų ugdymui“, – pabrėžė R.Kontautienė. Klaipėdos licėjus pagal mokinių skaičių didžiausia privati bendrojo lavinimo mokykla ne tik Klaipėdos apskrityje, bet ir šalyje. Mokykloje šiuo metu mokosi apie 300 vaikų. Per pastaruosius dvejus me tus mokiniai ėmė skinti Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų laurus. Miesto olimpiadose licėjaus auk lėtiniai šiais metais tapo lyderiais. „Kai mokykloje prieš porą metų pradėjome formuoti gimnazinės pakopos klases, atsirado didesnės galimybės mūsų mokiniams daly vauti įvairiose Respublikos ir tarp tautinėse olimpiadose, nes daugu ma olimpiadų, ypač tarptautinės, yra organizuojamos gimnazinės pakopos moksleiviams“, – sakė mokyklos vadovė. Anksti pastebi geriausius
„Pas mus pagilintas dalykų moky mas pradedamas jau nuo 6 klasės, to nėra nė vienoje bendrojo lavini mo mokykloje. Šiuo tikslu atskirų dalykų mokymuisi formuojamos panašius mokymosi pasiekimus ir interesų kryptį turinčios mobilios mokinių grupės“, – teigė R.Kon tautienė.
Dėmesys. Šiandien 11 val. Klaipėdos me ras Vytautas Grubliauskas pagerbs „Kle mencov group“ kūrėjus – Anatolijų, Ilją ir Romaną Klemencovus, kurie meni ninkų ir dizainerių konkurse „A‘Design Award & Competition“ apdovanoti si dabro medaliais grafinio dizaino ir rek lamos kategorijoje. Komisija. Šiandien 13 val. savivaldybė je posėdžiaus Etikos komisija. Ji svars tys seniūnaitės Ligitos Girskienės skun dą dėl tarybos nario Audriaus Vaišvilos elgesio.
Geriausi: Klaipėdos licėjaus žiedas, kuriuo didžiuojasi mokykla, – Lietuvos ir tarptautinių olimpiadų nuga
Luka Leonaitytė
Dienos telegrafas
lėtojai.
Kurso gilinimui skiriami indivi dualūs bei grupiniai užsiėmimai po pamokų. Kuo vyresnė klasė, tuo mokinys turi daugiau galimybių mokytis pagal pagilintas mokymo programas.
Miesto olimpiadose licėjaus auklėtiniai šiais metais tapo ly deriais. Licėjaus direktorės įsitikinimu, toks mokymo organizavimas su daro maksimalias galimybes gerai jaustis pamokose ne tik gabiems, bet ir silpniau besimokantiems mokiniams. Tokia mokymo sistema, kai mo kymas organizuojamas pagal mo kinių pasiekimus suformuotose mobiliose grupėse, pradėta taikyti prieš penkerius metus. O visa mo kymo individualizavimo ir diferen cijavimo sistema, prasidedanti jau nuo pradinio ugdymo pakopos, pa sak direktorės, mokykloje kuriama ir taikoma net 15 metų. Mokykloje skatinamas savaran kiškas mokinių mokymasis. Tai ypač svarbu itin gabiems, tradici nę, net pagilintą mokymo progra mą įsisavinusiems mokiniams, ku rie savo žiniomis klase ar net dviem lenkia vyresnius mokinius. Kuria akademinės veiklos tradicijas
Direktorės R.Kontautienės tei gimu, kasmet mokykloje organi zuojama mokslinė-tiriamoji veik la padeda lavinti mokinių loginį
mąstymą, moko naudotis moks linės literatūros šaltiniais, ugdy ti žinių sisteminimą, tiriamąsias kompetencijas bei skatinti moki nių pažintinį aktyvumą. Moksleivis, pasirinkęs jį domi nančią mokslo sritį, vadovaujant mokytojui, per mokslo metus ren gia mokslinį darbą, kurį pavasarį pristato visai moksleivių bendruo menei tradicinėje mokyklos moks linės tiriamosios veiklos konferen cijoje „Ieškau. Tiriu. Mąstau“. Pasak mokyklos direktorės, šiais metais gegužę vyksiančioje kon ferencijoje bus pristatyti 36 pra nešimai, kuriuos rengė beveik visi vyresnių klasių mokiniai arba mo kinių grupės. Šių metų moksliniai-tiriamieji darbai – įvairios tematikos iš skir tingų mokslo sričių: matematikos, fizikos, biologijos, chemijos, lie tuvių, anglų, vokiečių, rusų kalbų ir literatūros, istorijos, etikos, psi chologijos ir menų. Juos rengdami mokiniai ana lizavo mokslinę literatūrą, atliko įvairius empirinius tyrimus, tai kė skirtingus matematinius, la boratorinius, apklausos ir kt. ty rimo metodus. Gimnazinių klasių mokiniams tokia veikla mokyklo je yra privaloma. Stulbinantys metų rezultatai
Klaipėdos savivaldybės Švietimo skyrius išplatino 2012–2013 m. da lykinių olimpiadų miesto mokyk lų rezultatus. Jie liudija, kad Klai pėdos licėjus veržiasi į moksleivių olimpiadų lyderius. ES gamtos mokslų olimpiado je 2 vietą užėmė 9 klasės mokinys
Vytauto Petriko nuotr.
Dovydas Drakšas. Mokinį ruošė chemijos mokytoja ekspertė Rima Grabauskienė. Tarptautinėje gamtos mokslų olimpiadoje Irane Dovydas Drakšas ir Jonas Viršilas laimėjo 3 vietą. Mokinius ruošė chemijos mo kytoja ekspertė R.Grabauskie nė, fizikos mokytojas metodinin kas Marius Žadvydas, biologijos mokytojas metodininkas Antanas Kontautas. 46-oje Lietuvos mokinių biolo gijos olimpiadoje net penki 9–10 klasių licėjaus moksleiviai laimė jo I–III vietas. Klaipėdos licėjaus moksleiviai 51-oje Lietuvos chemijos olimpia doje laimėjo tris pirmas, dvi antras ir vieną trečią vietą. 61-oje Lietuvos fizikos olimpia doje dvi pirmas, vieną antrą, dvi trečias laimėjo 9–10 klasių licė jaus moksleiviai. 62-oje Liet uvos matem at i kos olimpiadoje Klaipėdos licė jaus moksleiviai tapo keturių pir mų, vienos antros ir vienos trečios vietos laimėtojai, juos ruošė moky tojos Rasa Karapetian, Genovaitė Grybienė ir Elena Burbienė. Taip pat daug laimėjimų mokyk los mokiniai yra iškovoję kitose da lykinėse Klaipėdos olimpiadose. Mokytojus už jų mokinių pasie kimus licėjaus vadovybė skatina piniginėmis premijomis. Mokykloje mokslas – mokamas, tačiau gimnazinės ugdymo pako pos mokiniams, turintiems aukš tus mokymosi pasiekimus bei stiprią mokymosi motyvaciją, su teikiama galimybė mokytis be mo kesčio.
Sirenos. Šiandien bus atliekamas gy ventojų perspėjimo ir informavimo sis temos patikrinimas, kurio metu 11.52 val. bus įjungtos mieste esančios garsi nės sirenos. Jos kauks 3 min. Nuo 11.55 iki 12 val. per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, regioninius ir vietinius trans liuotojus bus perduota informacija gy ventojams apie vykstantį patikrinimą. Informacija apie patikrinimą bus siun čiama ir SMS žinutėmis. Visi gyvento jai turės galimybę pasitikrinti, ar teisin gai nustatė savo telefonus pranešimams gauti. Posėdis. Šiandien 15 val. savivaldybėje vyks miesto Trišalės tarybos posėdis. Jo metu bus aptarta automobilių stovė jimo miesto centre apmokestinimo įta ka verslui. Paroda. Šiandien 17 val. Klaipėdos viešosios I.Simonaitytės bibliotekos 3 aukšto hole bus atidaryta paroda „Žmo nės, palikę pėdsaką Klaipėdoje“. Paro da skirta Frydricho Vilhelmo Zyber to 180-osioms gimimo metinėms. Šiuo renginiu uostamiestyje prasidės tradi cinės, šiemet jau 15-osios Vokiečių kul tūros dienos, vyksiančios iki gegužės pabaigos. Paskaita. Šiandien 18 val. Žemaitijos dai lininkų sąjungos galerijoje iš ciklo „Vaka rai su senąja Klaipėda“ archeologai Gin tautas Zabiela ir Raimonda Nabažaitė kalbės tema „Senoji šv. Jono bažnyčia ir jos aplinka archeologinių tyrimų duo menimis“. Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos sky riuje užregistruotos 2 klaipėdiečių mir tys. Mirė Zofija Žirnikienė (g. 1914 m.), Ele na Gražina Kazlauskienė (g. 1938 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Vytautas Vileiša, Michail Šerementov, Zofija Žirnikienė. Naujagimiai. Per dvi statistines paras pagimdė 10 moterų. Gimė 5 mergaitės ir 6 berniukai (dvyniai). Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 40 iškvietimų. Klaipėdiečiai skundėsi kraujotakos su trikimais, širdies problemomis. Keli klai pėdiečiai kreipėsi dėl karščiavimo.
4
trečiadienis, balandžio 24, 2013
miestas
Ugnis – lyg prakeiksmas
Skaičiai ir faktai Danų bendrovės DFDS keltas „Vic toria Seaways“ – 200 m ilg io kombi nuotas krovinių ir keleivių keltas, pa statytas Italijoje 2009 m. Keltu gali keliauti 600 keleivių. Laivo įgulą sudaro Lietuvos piliečiai, laivas plaukioja su Lietuvos Respub likos vėliava. Keltų linijoje Kylis–Klaipėda šis kel tas pakeitė prieš dvejus met us su degusį „Lisco Gloria“, kuris dėl 2010 m. spal io 9-osios nakt į kilusio gais ro buvo visiškai suniokotas, o po to parduotas ir supjaust ytas kaip me talo laužas.
Išbandymas: per 300 keleivių plukdžiusio kelto „Victoria Seaways“ įgula įveikė ugnies siautulį.
Nuovargis: tik dalis iš Kylio į Klaipėdą sugrįžusių keleivių vakar tęsė
savo keliones. Kol vyko gaisro tyrimas, apie 60 laive įstrigusių auto mobilių vairuotojų laiką leido kitame kelte.
1
Kova su liepsnomis šį kartą buvo laimėta be di desnių nuostolių, tačiau pripažįs tama, kad padėtis buvo labai sudė tinga, nes, pirminiais duomenimis, gaisras kilo naudotus automobilius gabenusiame vilkike. Nors ekspertai oficialiai vakar negalėjo patvirtinti gaisro priežas čių, tačiau įvykio liudininkai dien raščiui teigė, jog panašu, kad gais ro scenarijus veikiausiai bus toks – užsidegus vienam, tuoj pat lieps nose atsidūrė ir kiti vilkike buvę lengvieji automobiliai. Pažadino žinia apie nelaimę
Gaisras kilo naktį į antradienį apie 2 val., kai priešgaisrinės signalizaci jos kauksmas pažadino keleivius. „Naktį draugas pranešė, kad kilo gaisras. Nors jis ramino, esą viskas gerai, ir grėsmės nėra, tačiau aš vi są naktį nemiegojau. Suprantama, kad baugu. Juk tai – gaisras laive“, – vakar pasakojo mylimojo prie terminalo vartų laukusi Sonata. Laivas buvo išplaukęs iš Kylio uosto Vokietijoje ir judėjo Klai pėdos link. Incidento metu kel tas buvo apie 22 jūrmyles nutolęs nuo Bornholmo salos, kuri priklau so Danijai. Dalijo gelbėjimosi liemenes
Kitas vakar kalbintas kelto keleivis prisipažino, kad padėtis per inci
dentą atviroje jūroje iš tiesų atro dė rimta. „Mus pažadino sirenos, buvo pranešta, kad visi keleiviai turi palikti kajutes ir nusileisti į de nį, kur yra registratūra. Palikome visus daiktus, ne jie mums buvo galvoje. Gyvybė juk svarbiau“, – pasakojo automobilių prekyba užsiimantis 33-ejų Liutauras. Kelto restorane keleiviai buvo nuraminti, jiems buvo paaiškinta, kad būtina apsivilkti gelbėjimosi liemenes. „Mačiau, kad žmonės buvo išsi gandę, ypač vyresni ir moterys su vaikais. Tačiau niekas nepanikavo, keleiviai nesistumdė ir nesipešė dėl liemenių. Viskas vyko labai tvar kingai“, – pasakojo Liutauras. Valtyse pakaktų vietos
Keleiviai pasakojo, kad dūmų kva po nejautė. „Jei ne sirenos, net nebūtu me įtarę, kad kažkas vyksta. Lai vas netrūkčiojo, nejautėme dujų kvapo“, – pasakojo įvykio liudi ninkas. Vaikinas prisipažino, jog įgu la išsamiai paaiškino, kad laive yra pakankamai gelbėjimo valčių ir jo se dvigubai daugiau vietos, nei yra keleivių. „Supratau, kad esame ties Len kijos krantais, buvo aiškinama, kad valtimis mes žemyną būtume pa
Gegužės 5 d. –
Mamos diena Pasveikink mamą specialiame sveikinimų puslapyje gegužės 4 d. dienraštyje
10 x 5 cm sveikinimas su nuotrauka – tik 35 Lt
Formalumai: per incidentą žmonės nenukentėjo, tačiau krante laukė
ne tik medikų ekipažas, bet ir įvairių tarnybų specialistai.
siekę per tris valandas“, – įspū džiai dalijosi vaikinas. Kelto keleiviai drauge praleido dvi valandas, apie 4 val. ryte jiems leista sugrįžti į kajutes.
Laimonas Zulsas:
Sėsdami į keltą ga vome bombą, o vė liau mus dar ir padegė. Mes su nuo tykiais keliavome, bet visi buvo puikios nuotaikos.
Šaldė įkaitusį denį
Kol kelto darbuotojai rūpinosi ke leiviais, kita laivo įgulos dalis ko vojo su gaisru. Teigiama, kad ugnis įsiplieskė trečiajame laivo denyje užsidegus vienam vilkiku gabentų automobi lių. Baimintasi, kad liepsnos aprėps visą laivo denį, nes ugnyje skendė jo keliolika lengvųjų mašinų. Keltas iš Vokietijos gabeno 48 automobilius, 2 autobusus bei 160 sunkiasvorių krovinių – priekabų, konteinerių, sunkvežimių. „Gaisrą priešgaisrinė sistema užfiksavo 1 val. 52 min. Iš karto įsi jungė gesinimo sistema. Gaisro ži dinys buvo užfiksuotas denyje, kur stovi krovininis transportas“, – ti kino laivybos bendrovės „DFDS Lisco“ Komunikacijos ir reklamos skyriaus vadovas Vaidas Klumbys. Degantys automobiliai dūmuose paskandino kone visą denį. Įgula negalėjo rankinėmis priemonėmis gesinti gaisro. „Keltu plaukianti žmona prane šė apie nelaimę. Tačiau tikino, kad panikos laive nebuvo. Matyt, dėl priešgaisrinės sistemos, laive buvo
Vytauto Liaudanskio nuotr.
įjungti net ir papildomi generato riai“, – dienraščiui pasakojo krante sutuoktinės laukęs klaipėdietis. Įgula su gaisru susitvarkė per valandą, tačiau dar kurį laiką bu vo liejamas vanduo. „Situacija buvo labai rimta, tė vas sakė, kad denis buvo tiek įkai tęs, kad jį teko šaldyti“, – pasa kojo klaipėdietis, kuris su laive plaukusiu giminaičiu palaikė ry šį telefonu. Įvykio dalyvių akimis, gaisras galėjo atnešti rimtų pasekmių, nes automobilių pilnas denis yra už daras. Specialistai tik po nuodugnios apžiūros galės pasakyti, kur tiks liai buvo gaisro židinys ir kokios jo priežastys. Persikraustė į kitą keltą
Įmonės „DFDS Lisco“ Komunika cijos ir reklamos skyriaus vadovas V.Klumbys tikino, kad gaisras laive – labai rimtas dalykas. „Gerai, kad žmonės nepanikavo, buvo drausmingi. Džiaugiuosi, kad įgula puikiai susitvarkė ir atliko sa vo darbą profesionaliai. Keltui pa siekus uostą, darbo ėmėsi kranto tarnybos, kol laivą apžiūrėjo eks pertai ir priešgaisrinės gelbėji mo tarnybos specialistai“, – tiki no V.Klumbys. Keltu „Victoria Seaways“ šiuo reisu plaukė 37 įgulos nariai, laivui šioje kelionėje vadovavo kapitonas Pavelas Morozovas. Keltas Klaipėdos uostą pasiekė šiek tiek pavėlavęs. Tačiau daliai keleivių teko dar kelias valandas praleisti kitame kelte, nes sudegę automobiliai užtvėrė išvažiavimą iš kelto. „Kelto pirmajame denyje daž niausiai laikomas keleivinis trans portas, antrajame dažniausiai bū na dalis krovininio, dalis keleivinio transporto, o trečiajame – tik kro vininiai automobiliai. Kadangi
gaisras kilo trečiajame denyje, vi suose kituose deniuose buvę auto mobiliai negalėjo išvažiuoti iš kel to. Pajudėjo tik viršutiniame denyje buvę automobiliai ir turistų auto busai“, – aiškino V.Klumbys. Tie kelto keleiviai, kurių auto mobiliai liko antrajame ir trečiaja me denyje, kol vyko kelto apžiūra, buvo perkelti į kitą keltą – „Liver pool Seaways“. „To reikėjo, kad žmonės tiesiog turėtų kur palaukti, kol bus spren dimas dėl padėties kelte ir iškrovi mo. Žmonėms patiekta kavos ir su muštinių“, – kalbėjo V.Klumbys. Apie 60 automobilių negalėjusių pasiekti keleivių „Liverpool Sea ways“ praleido kelias valandas, po to vėl sugrįžo į savo kajutes nelai mę patyrusiame kelte. „Victoria Seaways“ antradienio vakarą turėjo išplaukti atgal į Ky lį, tačiau jo reisas atidėtas. Pranešimas apie bombą
Iš kelto pirmiausia pajudėjo be au tomobilių keliavę žmonės ir vokie čių bei rusų turistų autobusai. Rusų turistai pasakojo, kad šios kelionės nepamirš dar ilgai. „Naktį dvi valandas teko palaukti restorane, mus aprūpino vandeniu. Panikos nebuvo, įgula susidorojo su gaisru ir mes sugrįžome į kaju tes“, – pasakojo turistinės grupės vadovas Romanas Smirnovas. Keleiviai net filmavo savo kom panijas incidento metu ir stengė si linksmai leisti laiką. „Nuotaika buvo gera, be turis tų grupės iš Latvijos ir Rusijos, dar buvo vokiečių autobusas su tu ristais. Žmonės laiką leido bare ir restorane. Jei būtų kilusi panika, būtų buvę daug blogiau“, – teigė R.Smirnovas. Turistai pasakojo, kad rusus šioje kelionėje lydėjo nuotykiai. „Prieš lipant į šį laivą Kylyje pa kliuvome į incidentą su išminuo tojais. Kai mūsų grupė ruošėsi pasienio kontrolei, buvo iškvies ti išminuotojai, nes kažkas iš kitų turistų paliko krepšį. Kažkodėl ki lo įtarimas, kad ten yra bomba“, – šypsojosi grupės vadovas. Rusus ir latvius vokiečių pasie niečiai tikrino lauke, nes tuo me tu patalpas apžiūrinėjo specialių jų pajėgų pareigūnai su apmokytais šunimis. „Sėsdami į keltą gavome bombą, o vėliau mus dar ir padegė. Mes su nuotykiais keliavome, bet visi buvo puikios nuotaikos“, – juokais apie patirtus nuotykius pasakojo turis tinės grupės autobuso vairuotojas Laimonas Zulsas.
5
trečiadienis, balandžio 24, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Arkivyskupas pradeda darbą
Mokesčių vengimu kaltinama Darbo partija atvers nau ją puslapį – planuo jama, kad šiandien susijungs Darbo ir Leiboristų parti jos. Šiam veiksmui nesutrukdė nei teis mas, nei Teisingu mo ministerija, tad partijai kliūčių iš vengti atsakomybės lieka vis mažiau.
Naujasis Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas vakar paragino tikinčiuosius siekti dvasinio at sinaujinimo ir pabrėžė, kad vals tybės laisvė priklauso nuo kiek vieno piliečio susivokimo bei ap sisprendimo.
Problemos: pastaruoju metu prieš teismo posėdžius vis susergantis
V.Uspaskichas metė naują kozirį – teisininkų ir politologų nuomone, atsakomybės dėl savo partijos bandys išvengti kartu su leiboristais įkurdamas naują Darbo partiją. Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Darbo partija šiandien mirs ir prisikels Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Jungtis skubama
Vakar pranešta, kad šiandien 18 val. Kėdainiuose vyks bendras Leiboristų ir Darbo partijų suva žiavimas, kuriame bus sprendžia mas šių dviejų partijų susijungi mo klausimas. Darbo partija ir jos globojama politinė jėga – jaunimo organizacijos „Darbas“ pagrindu įkurta Leiboristų partija – pradė jusios jungimosi procesą pranešė dar kovo pabaigoje. Įdomu tai, kad įgaliojimus nu traukiantys juridiniai asmenys – Darbo ir Leiboristų partijos – bus reorganizuoti į visiškai naują po litinį darinį, kuris vadinsis... Dar bo partija. Leiboristų partija įkurta 2008 m. jaunimo organizacijos „Darbas“ pagrindu, ją inicijavo Darbo parti jos pirmininko Viktoro Uspaskicho bendražygis Seimo narys Viktoras Fiodorovas. Apie galimą jungimąsi su Leibo ristų partija dar vasarį buvo užsi minęs Darbo partijos vadovas V.Us paskichas. Tik tąkart jis svarstė, kad leiboristai greičiausiai galėtų prisijungti jau po to, kai įvyks pla nuojamas Darbo bei Rolando Pakso Tvarkos ir teisingumo partijų susi jungimas. Tačiau V.Uspaskicho ir R.Pakso deryboms užsitęsus, pla nai naikinti dabartinę Darbo parti ją kaip juridinį asmenį susijungiant su leiboristais skubinami. Beje, dabartinis Leiboristų par tijos vadovas Donatas Janulevičius,
anksčiau vadovavęs Darbo partijos Kauno rajono skyriui, nė nebandė neigti, kad šis svarbus veiksmas vykdomas dėl Darbo partijos siekio išvengti atsakomybės vadinamojo je juodosios buhalterijos byloje. „Jungimosi tikslas – plėsti ir stiprinti jėgas. Ne paslaptis – esa me pažįstami, tad norime stiprinti mūsų visų pozicijas. O dėl kitų su sijungimo motyvų – šimtas žmo nių ir šimtas nuomonių, kaip kas nori, taip tas ir vertina“, – dien raščiui sakė D.Janulevičius.
Ar partijoms susi jungus bus galima teisinė atsakomybė, nuomonių yra įvai rių. Ar bylą nutrauk ti, spręs tik teismas.
terija atsižvelgs bent jau į tai, jog partijai uždrausta gauti valstybės dotacijas, ir tai padės užkirsti ke lią jungtis. „Nežinau, ar jiems pavyks su sijungti, nes, kai kurių teisininkų nuomone, kadangi apribotos par tijos teisės į valstybės dotacijas, tad reorganizacija negali būti baigta, kol nebus panaikinti apribojimai. Teisingumo ministerija į tai turėtų atkreipti dėmesį“, – sakė prokuro ras, atstovaujantis valstybei Darbo partijos byloje. Bylą nutrauks?
Prokuroras Saulius Verseckas yra prašęs teismo uždrausti Darbo par tijai jungtis su bet kuria kita politi ne jėga, argumentuodamas, kad to kiu atveju Darbo partija išnyktų ir jos nebebūtų galima patraukti bau džiamojon atsakomybėn. Tačiau prieš mėnesį, kovo 19-ąją, teismas valstybės kaltintojo prašymą atme tė, esą draudimas partijoms jungtis galėtų prieštarauti Konstitucijai ir Politinių partijų įstatymui. S.Verseckas dienraštį tikino pa daręs ką galėjęs, nors jis dar turė jo vilties, kad Teisingumo minis
Tačiau atrodo, kad Darbo partijai leidimas atgimti duotas aukščiau siu lygiu – valdančiosios koalicijos partnerių socialdemokratų valdo ma Teisingumo ministerija tam ne prieštarauja. „Teisingumo ministerija infor muota apie partijų susijungimą ir tam kliūčių nemato“, – pranešė ministerijos atstovas Audris Kut revičius. Pasak jo, prašymas leisti susijungti Darbo ir Leiboristų par tijoms gautas prieš kelias savaites, o dėl susiliejimo su Tvarkos ir tei singumo partija esą kol kas jokių dokumentų nesulaukta. A.Kutre vičius pripažino, kad po šio veiks mo jau tik teismui teks spręsti di lemą, ar galima tęsti Darbo partijos bylą, ar ją nutraukti. „Bus suteiktas naujas juridi nio asmens kodas naujai partijai, jai pereis visi įsipareigojimai pagal civilinį kodeksą – partijos skolos ir panašiai. O ar bylą nutraukti, spręs tik teismas“, – paaiškino jis.
keitimu. O kiek tie pasikeitimai gali ar negali padėti išvengti problemų, paro dys laikas. Bet būtų labai keista, jei mū sų sistema, taisyklės būtų tokios, kad paprastu ėjimu, gudravimu būtų gali ma viską apversti aukštyn kojomis? Kalbant apie Darbo bei Tvarkos ir teisin gumo partijų susijungimą, yra kiek kitaip – abi partijos įtakingos, abi iš valdžios. Pa gal poveikį matau tik dar vieną tokį atvejį
politinėje nepriklausomos šalies istorijo je – Lietuvos demokratinės darbo parti jos ir socialdemokratų susijungimą. Įdomu ir tai, kad pačioje pradžioje tai buvo galima vertinti kaip surežisuotą įvykį, o dabar jis įgyja realesnį pavida lą – į derybas kišasi partijų skyrių nariai, ne tik vadovai. Taigi šis įvykis jau šį tą reiškia. Ar realu, kad šios partijos susi jungs? Kol kas negalėčiau atsakyti.
Vilties dar turėjo
Kalbėdamas ingreso – pareigų užėmimo – šv. Mišiose vyskupas teigė, kad Lietuvai „atsitolinant nuo praėjusio amžiaus okupa cinės vergijos, šis kelias lydimas sunkumų ir vargų“. „Tautai veržiantis į savaran kišką būtį mes jau patyrėme, kad valstybės laisvė priklauso ne tik nuo nepriklausomybės paskelbi mo, bet ir nuo kiekvieno piliečio kaip laisvo asmens susivokimo bei apsisprendimo“, – pamoks le sakė arkivyskupas. Dvasininkas pabrėžė, kad pats augo lietuvių emigrantų šeimoje Jungtinėse Valstijose, todėl ge rai supranta „savos kultūros bei kalbos išsaugojimo rūpestį ir įsi pareigojimo bei meilės šaliai, kurioje gyveni, svarbą“. G.Gru šo teigimu, dabartinė visuome nė dažnai užgniaužia kiekvieno žmogaus viduje turimą Dievo al kio, Dievo troškulio jausmą. 51-ių naujasis Vilniaus arki vyskupas pamoksle taip pat ke letu sakinių į tikinčiuosius krei pėsi lenkų ir anglų kalbomis. Iškilmingose šv. Mišiose Vil niaus arkikatedroje bazilikoje
dalyvavo Prezidentė Dalia Gry bauskaitė, kadenciją baigęs pre zidentas Valdas Adamkus, buvęs premjeras Andrius Kubilius. Popiežius G.Grušą Vilniaus ar kivyskupu paskyrė po to, kai priė mė kardinolo Audrio Juozo Bač kio atsistatydinimą, kuris buvo įteiktas pagal kanonų teisės nuo status jam sulaukus 75-erių. Romos katalikais Lietuvoje save laiko 77 proc. šalies gyventojų. „Klaipėdos“, BNS inf.
Pagarba: G.Grušas į jo pagerbti
vakar atvykusius tikinčiuosius kreipėsi ne tik lietuviškai, bet ir lenkiškai bei angliškai.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Erzina šešėlis Finansų ministras Rimantas Ša džius sako, kad šešėlinė ekonomi ka nemažėja, ir teigia laukiantis Muitinės departamento bei Vals tybinės mokesčių inspekcijos pa siūlymų, kaip su tuo kovoti.
„Nematau požymių, kad šešė linės ekonomikos dalis mažėtų. Ne tik akcizo, bet ir pridėtinės vertės mokesčio surinkimas ke lia tam tikrą nerimą. Dabar Mui tinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija mano pave dimu analizuoja šituos duomenis ir stengiasi išsiaiškinti priežastis, privalo pateikti pačių artimiau sių, pačių aktualiausių priemo nių sąrašą. Mes tada jį su tų insti tucijų vadovais svarstysime pačiu artimiausiu metu, greičiausiai ki tą savaitę“, – vakar po Vyriausy bės posėdžio žurnalistams sakė finansų ministras R.Šadžius. Anot ministro, PVM surinki mas pirmą ketvirtį atsilieka nuo to paties laikotarpio pernai ir rei kia aiškintis to priežastis.
„Šalta žiema – galbūt daugiau dyzelinu varomų mašinų stovėjo garažuose. Be to, nuo sausio 1 d. padidėjo dyzelino akcizas. Pa-p rastai nuo tam tikros dienos di dinant akcizus pastebima ten dencija, kad žmonės ir įmonės prisiperka pigesnio dyzelino. Bet visa tai reikia išanalizuoti – kiek sudaro ta nepaaiškinamoji dalis, rodanti, kad šitais degalais pre kiaujama nelegaliai“, – svarstė ministras. Premjeras Algirdas Butkevi čius sausį minėjo, kad Vyriausybė iš šešėlinės ekonomikos per me tus tikisi atkovoti apie 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (maž daug 600 mln. litų). Būdus, kaip kovoti su šešėline ekonomika, svarsto ir premjero sudaryta darbo grupė, nagrinė janti galimus mokesčių pakeiti mus. Įvairių tyrimų duomenimis, še šėlinė ekonomika Lietuvoje siekia apie 30 proc. „Klaipėdos“, BNS inf.
Komentaras Alvidas Lukošaitis Pol itologas
B
e abejo, bus viešų motyv ų, kad jung iamės, nes nor ime būti didesni, stipresni, bet tai tėra tušti žodžiai. Ir taip aiš ku – čia jungiasi vienetas su nuliu. Šis reikalas yra susijęs tik su Darbo parti jos, kaip juridinio asmens, statuso pa
Siekis: R.Šadžiaus netenkina šešėlinės ekonomikos nykimo tem
pas – per metus norima atkovoti apie 600 mln. litų.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
6
trečiadienis, balandžio 24, 2013
nuomonės
Kas liks iš mūsų Lietuvos?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lietuviškasis Žirinovskis
Violeta Juodelienė
Ž
ingsn is po žingsn io, žod is po žod žio – ir Lietuva po tru put į galės did žiuot is sav uo ju Vlad im ir u Žir inovsk iu – ekscentr išk uoju Rusijos veikėju, pui kiai atl iekančiu pol itikos pajaco vaid menį. Lietuviškasis Žirinovskis perio diškai demonstruoja išskirtin į gebėji mą viešu elgesiu kelt i tikras elektro magnetines audras, atsidurti ties teis tumo riba, tačiau galiausiai išlipti sau sas iš pelkės. Petras Graž ulis. Toks šio lietuviško Žir inovsk io vardas. Už Lie tuvos ribų jis neišgarsėjo, kaip kita dos tai atsit iko „rusės ir jur isto“ sū nui iš Maskvos, tačiau mūsišk is labai sparčiai tobulėja. Gal imybės patekt i į užsienio žiniasklaidos akirat į nerei kės ilgai laukti: vasarą Vilniuje vėl pla nuojamas gėjų paradas. Sunku patikė ti, kad tuomet nesulauktume prieš tre jus metus šio pol itiko suvaidintos ko med ijos tęsin io. O kol kas gal ime pa simėgaut i jo „viet inės reikšmės“ pasi
Istorija atrodė tikroviš ka, net skandalinga, o P.Gražulis vaizduotėje atgijo tarsi Agentas 007. rodymais. Mėgstamas šio politiko žan ras – mosavimai kumščiais, kitokie ne labai korektišk i būdai ginti savo nuo monę ir pasakojamos pramanytos is tor ijos. Vieną tok ių pasak ų P.Graž u lis pasekė pernai gruod į, kai svars tant trijų Seimo narių neliečiamybės klausimus, jis visai Lietuvai vaizd žiai pasakojo, kaip kontrabanda iš Vok ie tijos vežė pin ig us tuometei Lietuvos krikščionių demokratų partijai. Istor ija atrodė tikroviška, net skanda linga, o P.Graž ul is vaizduotėje atg ijo tarsi Agentas 007 – juodu lietpalčiu, tamsiais akin iais ir nešinas lagam i nu su pinigais. Tiesa, akylieji greit pa stebėjo: P.Graž ul io istorijoje supainio tas laikas ir asmenys. Kaip leidžia spė ti Finansinių nusikalt imų tyr imo tar nybos sprend imas nut raukt i tyr imą, „tvark iečių“ sen iūnas veik iausiai su pain iojo ir daug iau fakt ų. Gal apskri tai net ne pinigus gabeno, gal apskritai negabeno, bet viską sukūrė prisižiūrė jęs filmų apie kontrabandininkus. Bet arg i tai taip svarbu? Tarnybos mėgs ta dirbt i su akivaizd žiais prasimany mais, o tautai detektyvai pat inka, to dėl pasakotojas gal i ramiai kurti nau jas istorijas ir kantriai augti iki „rusės ir juristo sūnaus“ pasiekto lyg io.
A
trodo tik v a k a r stovėjo me susiki bę rankomis, džiaugsmin gai skanduodami brangų žodį „Lietuva“. Kas mums atsitiko? Buv us i gal inga Lietuvos pramo nė virto griuvė siais, įrengimai – meta lo laužu. Masinis nedarbas ir tarnautojų savivalė dar bingiausius žmones išvijo į svečias šalis. Geriausia žemė, pavers ta kilnojamuoju turtu, atsi dūrė „apsukrių berniukų“ rankose. Keista Europos Sąjungos skatini mo politika pri vedė prie to, kad nebeauginami kaimuose ir miesteliuose gyvuliai ir paukščiai, didėja dirvonuojan čios žemės plotai. Daugėja ir viskuo nusivylusių žmonių, savižudžių, benamių. Dar liko neparduota žemė užsie niečiams. Įkurtos kontoros, ma siškai supirkinėjančios žemę, o dar, naujam įstatymui leidžiant, – ir miško plotus, laukia palaimin gos dienos – leidimo parduoti že mę užsieniečiams. Kas iš mūsų Lietuvos liks? Sulo pyta, vargana šalis, o mes ir mūsų vaikai – kumečiai buvusiame sava me krašte. Ar galima žemę parduo ti svetimiems? Ką pasakytų mūsų senoliai ir prosenoliai, tiek ją gy nę ir kraujo pralieję? Sužinoję kars te apsiverstų. Dar liko „nepribaigti“ pokario miestų ir kaimų kūrėjai – dabarti niai pensininkai. Jie jau niekur pa bėgti nenori ir negali. Tad jiems sumažino pensijas. Skriaudos ne grąžins.
N
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Taksisto įžūlumas apstulbino
Penktadienį matėme viešai sena miesčio viduryje besišlapinantį taksistą. Ant automobilio durelių puikavosi telefono numeris, prasi dedantis skaičiais 31... Greta Daržų gatvės 18 namo, vidury stovėjimo aikštelės taksistas išlipo nusileng vinti. Visiems matant „dėjo“ lais vos srovės fontaną. Su tokiu tak sistu būtų gėda toliau važiuoti. Jei jau žmogus nekreipia dėmesio į aplinkinius, juo labiau net rankų nenusiplauna, ar jis gali dirbti to kį darbą? Andrius
Kunigus šmeižia netikintys
Andriaus Deltuvos karikatūra
Miestiečiams, kurie dar turi ūpo darbuotis sodo sklypuose, sugal votas naujas mokestis – už ko munalinių atliekų tvarkymą žie
Kas iš mūsų Lietu vos liks? Sulopyta, vargana šalis, o mes ir mūsų vaikai – ku mečiai buvusiame savame krašte.
mos metu. Nepaisant to, kad ten negyveni, turi vežti šiukšles į sodą ir padėti jas nežinia kur, nes kon teinerių nėra. Pasiūlė juos nusi pirkti. O miesto gyventojai ir taip moka solidžius mokesčius mies to komunalininkams. Mokėti ra jono komunalininkams būtų ga
lima tik už vasaros mėnesius, bet ne dviejose vietose: ir mieste, ir sode. Ir vėl pensininkai varomi į kampą: toks rajono savivaldybės tarybos nutarimas, toks Rinklia vos įstatymas. Tu, žmogeli, mokėk ir nesido mėk, kodėl, kiek ir už ką. Savi valdybių tarybos nariai, o tuo labiau tarnautojai, pamiršo, kad turi padėti, turi tarnauti savo darbdaviams – mokesčių mo kėtojams. Klaipėdos savivaldy bės tarnautojų abejingumo ir arogancijos viršūnė – užsirakin ti nuo savo miesto žmonių. Savo darbdavių, mokesčių mokėtojų, leidimo neklausė. Lietuva atgims, kai visų lygių mūsų išrinktieji, gaudami privi legijas, supras, kad imasi sunkaus ir garbingo darbo – kurti tautos ir Tėvynės gerovę. Tad laikas atsi busti ir dirbti ne sau, o Tėvynei. Ričardas Padagas
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Kai vairuotojas įvažiavo į antrą eismo juostą ir paspaudė greičio pedalą, beveik niekur nebesto damas, supratau keleivių neri mą. Neramu buvo ir man, ar su stos prie Žvejų rūmų. Tik tada susivokiau, kad įlipau į vadina mąjį ekspresą. Priėjau prie vairuotojo ir paklau siau, kur sustos, jis pasakė, kad ar timiausia stotelė – „Pirminės svei katos priežiūros centras“. Mane apėmė siaubas, visą stotelę turėsiu bėgti atgal, kad spėčiau pa siimti vaiką iš darželio. Paskutinė viltis išlipti anksčiau buvo menka. Nebent ekspresas stabtelėtų prie raudono šviesoforo, o vairuotojas bus atjautus, nors nusižengs vi soms taisyklėms.
Pabandžiau paprašyti, kad ati darytų duris. Suvokiau, kad buvau ne pirmoji tokia prašytoja per visą jo darbo dieną. Tačiau duris jis ati darė, paskui mane pasipylė grupelė tokių pat žioplių kaip aš, kurie ne pastebėjo tos nelemtos E (ekspre sas) raidės. Esu labai dėkinga vairuotojui už supratingumą ir žmogiškumą, ku rio neretai taip trūksta aplinkui. O juk galėjo sustoti ten, kur ir priva lo. Ir jis būtų buvęs teisus. Bet pa sielgė priešingai. Suprantu, koks sunkus jo dar bas, kokia slegia atsakomybė ir nuolatinė įtampa, nepaisant to, jis nepasidavė nuovargiui ir pyk čiui. Ačiū jam. Klaipėdietė Edita
Paskaičiau apie kunigų algas ir pasipiktinau. Taigi tikintieji patys aukoja aukas. Niekas nėra pasakęs, kiek reikia duoti rinkliavos metu. Manau, kunigus šmeižia tie, kurie nelanko bažnyčios ir yra netikin tys. Mes, tikintieji, patys remiame bažnyčią ir kiekvienas galime pa sakyti, kad per prievartą niekada niekas pinigų nereikalavo. Negra žu taip šmeižti. Elena
Pavojų kelianti sankryža
Labai pavojinga moksleiviams – Šiaurės prospekto ir Kretingos gat vės sankryža. Netoli jos – dvi mo kyklos. Sukantiems iš prospekto į kairę pusę dega žalia šviesoforo šviesa. Tokia pat šviesa dega perei ti gatvę norintiems moksleiviams. Kad nesulauktumėme nelaimės, reikia sureguliuoti tą šviesoforą. Vairuotojas
Būkite geri, įjunkite šviesoforą
Naktimis Naujojo Sodo ir Naujo sios Uosto gatvių sankryža tampa mirties zona. Naująja Uosto gat ve automobiliai lekia baisiu grei čiu. Net ir būdamas labai atsargus vairuotojas gali tapti avarijos kalti ninku, kai nori įvažiuoti į šią gatvę. Kodėl kitose svarbiose miesto san kryžose ir naktimis veikia švieso forai? Prašau jūsų, būkite žmonės, įjunkite šioje gatvėje šviesoforą. Jonas
Dirba kaip sovietmečiu
Mėgstu maistą pirkti Liepojos gatvė je esančiame turgelyje. Kažkodėl esu įsitikinęs, kad ten šviežesni ir tikres ni maisto produktai. Pieno ir jo gami nių paprastai pirkdavau iš apkūnios pardavėjos. Kartą pastebėjau, kad ji priskaičiavo kelias dešimtis centų daugiau nei reikėjo. Pamaniau, ap siriko. Kitą kartą vėl ji paprašė dau giau nei reikėtų. Supratau, kad mo teriškė prie sovietų dirbo pardavėja ir neprarado senų įgūdžių sukčiauti. Kad ir kokios geros jos prekės, dau giau iš jos neperku. Ir kitiems patar siu, būkite atidūs, patys apskaičiuo kite, kiek turite mokėti. Petras Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
397 728
telefonas@kl.lt
Yra ir supratingų vairuotojų e taip seniai mieste atsi rado greitieji autobusai, pažymėti E raide, eksp resai, važiuojantys grei tai, stojantys ne visose stotelėse. Geras sumanymas. Tačiau aki vaizdu, kad ne visi keleiviai prie to priprato. Pati tapau aplinky bių auka. Iš panosės pavakare nušvilpė 6, 8 ir 10 miesto autobusai. Skubė jau pas vaiką į darželį. Apsidžiau giau, kai pamačiau, kad atvažiuoja dar vienas 6-asis, tačiau nepaste bėjau šalia numerio labai svarbios informacijos – E raidės. Įšokau, atsisėdau, pasirodė keis ta. Tiesa, įlipdami keleiviai vairuo tojo nuolat klausinėjo, ar jis stos vienoje ar kitoje stotelėje.
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
trečiadienis, balandžio 24, 2013
užribis Jaudinasi dėl brolio
Žudikui – 13 metų nelaisvės
Vėl apiplėšė lombardą
22 m. Vidmanto Karinausko se suo paprašė policijos pagalbos ieškant šio vaikino. Pirmadie nį iš ryto jis išėjo iš namų Bal tijos pr. ir negrįžo, jo telefonas išjungtas. V.Karinauskas yra 184 cm, ant dešinio dilbio tu ri nudegimo randą, ant kairės blauzdos – egzema. Žinių lau kiama tel. 354 164.
Vakar Klaipėdos apygardos teismas už sugyventinės nu žudymą 40-metį klaipėdie tį Michailą Židovecą pasiun tė už grotų 13 metų. Pernai ba landžio 10 d. būdamas girtas bendrabučio kambaryje Deb receno g. jis sumušė gyvenimo draugę. Nuo galvos sužalojimų moteris mirė įvykio vietoje.
Pirmadienį apie 19 val. Taikos pr. 8 name įsikūrusiame lom barde įvykdytas apiplėšimas. Nepažįstamas vaikinas pisto letu trenkė pardavėjui į galvą ir pagrobė pinigų. Kiek jų buvo, dar aiškinamasi. 22 m. nuken tėjusysis dėl muštinių žaizdų galvoje, suteikus pirmąją pagal bą, gydomas ambulatoriškai.
Padegėjams skyrė parų Daiva Janauskaitė Nuo padegėjų nukentėjęs versli ninkas, praradęs du iš penkių tu rėtų sunkvežimių-betono mai šyklių, liko nesupratęs, kodėl jo verslui smarkiai pakenkę nusi kaltėliai nubausti viso labo kiek daugiau nei mėnesio arešto baus mėmis.
2010 m. rugpjūčio 18-ąją pary čiais supleškėjo bendrovės „Bagi neva“ didžiulės vertės už vartoto jišką paskolą pirktas sunkvežimis „Mercedes Benz“ bei gretimai sto vėjęs kiek pigesnis tokios pat pa skirties automobilis. „Nesitikėjau tokio sprendimo, toks įspūdis, kad teisingumo nė ra. Užsakovas liko neišaiškintas, o tiesioginiai padegėjai nubausti tik paromis. Mūsų naudai priteisė tur tinę žalą, o dėl neturtinės dar by linėsimės, nes niekas neskaičiavo, kiek mes neuždirbome pinigų, ne turėdami darbui skirtų mašinų“, – piktinosi nuosprendį išklausęs bendrovės „Bagineva“ savininkas Gintaras Ambrozaitis. Vyras neslėpė numanantis, kad padegimą galėjo užsakyti konku rentai, tačiau šis faktas liko neįro dytas. Vienas padegime dalyvavusių asmenų vis dar nesulaikytas. Tie sioginius padegėjus samdęs as muo kaltės nepripažino ir užsako vo neatskleidė. Paaiškėjo tik tiek, kad Stanis lovas Radzivilovas 2010 m. ko vą Minijos gatvės turgelyje pažįs
tamiems pasiūlė užsidirbti porą tūkstančių litų. Tadas Ežerskis turėjo kitus tris vyrus nuvežti į Rimkus ir jų pa laukti. Povilas Žadeikis perlipo sodybą juosiančią tvorą ir apipylė degiu skysčiu sunkvežimio „Mercedes Benz“ priekį ir ratus bei jį padegė. Liepsna plykstelėjo ir kaipmat apė mė visą sunkvežimį. Nuo jo užsidegė greta stovė jęs sunkvežimis-betono maišyk lė „Iveco“. Šis taip pat supleškėjo nepataisomai. Abu sunkvežimiai buvo įvertinti 232 tūkst. litų. Vėliau savininkui neliko nieko kito kaip tik parduoti juos metalo laužo supirkėjams. Kęstutis Žilinskas ir pareigūnų nenustatytas asmuo stebėjo, kad kas nors nepamatytų nusikaltimo. Vyrai už darbą gavo poros šimtų li tų avansą. Vakar Klaipėdos miesto apy linkės teismas už didelės vertės svetimo turto sunaikinimą S.Ra dzivilovui skyrė 45 paras arešto, K.Žilinskui ir P.Žadeikiui – po 35 paras arešto, T.Ežerskiui už šį nu sikaltimą skirta kalėti metus, su bendrinus šią bausmę su kitomis dar neatliktomis, jam už grotų teks praleisti pusseptintų metų. Nusikaltimo vykdytojai kartu su kitais vyrais buvo teisiami ir už kvaišalų įgijimą, tačiau psichot ropinio poveikio miltelių bei ra minamųjų tablečių jie buvo įsigiję pernelyg mažai, kad tai pasunkin tų jų padėtį.
Paslaptis: padegėjai pasakė, kas juos pasamdė atlikti nusikaltimą, ta
čiau užsakovas nebuvo išaiškintas.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Kauno nusikaltėlių legenda vadinamos Daktarų gaujos na riai baigė pasisaky mus Klaipėdos apy gardos teisme, kur yra teisiami ir laukia nuosprendžio.
Pozicija: G.Ježerys teigė nesijaučiantis padaręs ką blogo, o gaujos, pa
sak jo, nė nebuvo.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Gauja laukia sprendimo Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
„Nesijaučiu kaltas. Viskas“
Vakar įvyko paskutinysis teismo posėdis prieš paskelbiant teismo sprendimą šioje didžiulės apim ties byloje. Paskutinįjį žodį tarė du iki šiol nekalbėję kaltinamieji. Paskutinis prieš nuosprendį teismo posėdis užtruko vos kelias minutes. Teisiamieji yra suskirstyti į kelias grupes, o šių vyrų pasisakymai bu vo priešingi. Gaujos vadeivomis vadinami Henrikas Daktaras ir Egidijus Aba rius, kalbėdami ankstesniuose teis mo posėdžiuose neigė kaltinimus ir, pasinaudodami paskutiniojo žo džio teise, prašė juos išteisinti. Būrys „šampaniniais“ vadina mų vyrų prisipažino kaltais, pa pasakojo apie gaujos piktadarybes ir atskleidė vadeivų vaidmenį bei veiksmus. Iki šiol nekalbėjęs Vaidas Van sevičius, priskiriamas „šampani niams“, teigė besijaučiąs prastai dėl įvykdytų nusikaltimų, kuriuos nuoširdžiai pripažino ir atsiprašė nukentėjusiųjų. Vyras priminė teisėjams, kad tu ri du mažamečius vaikus ir tikisi, kad teismas atsižvelgs į jo nuopel nus atskleidžiant kitų teisiamų jų kaltę. Gytis Ježerys, artimas H.Dak tarui asmuo, teigė nedalyvavęs, kai buvo vykdoma bent pusė jam inkriminuojamų nusikaltimų. Jis tikino, kad gaujos, kurios nariu jis kaltinamas buvęs, pasak jo, nė nebuvę. „Nesijaučiu kaltas. Viskas“, – baigė savo kalbą G.Ježerys. Nuosprendį ketinama skelbti birželio 14-ąją po pietų.
Bus nugriauta pirtis
Ne mažiau nei bausmių dydis kal tinamiesiems aktualus yra jų tur to klausimas. Kalbos apie H.Dak taro šeimos nekilnojamąjį turtą jau apaugo legendomis. Vakar susirinkę į atskirą posėdį Klaipėdos apygardos teismo teisė jai, nagrinėjantys šio nusikalsta mo susivienijimo bylą, sprendė ir
Nagrinėjant bylą ki lo įtarimų, kad ne kilnojamasis tur tas buvo įgytas už H.Daktaro nusikals tamu būdu gautus pinigus.
su H.Daktaro vardu siejamo nekil nojamojo turto likimą. Zarasų rajone, Turmanto se niūnijoje, Breslavankos kaime Ra mutės Daktarienės sesers Janinos Masaitienės vardu buvo pastatyta pirtis, dokumentuose įvardyta kaip ūkinis pastatas. Nagrinėjant bylą kilo įtarimų, kad šis nekilnojamasis turtas buvo įgy tas už H.Daktaro nusikalstamu bū du gautus pinigus. Nors vietos sa vivaldybės komisija teigė, kad toje vietoje anksčiau yra buvę pastatai, vėliau teismuose įrodyta, kad lei dimas statyti išduotas nepagrįs tai. Jau yra įsiteisėjęs sprendimas šiuos pastatus nugriauti, o tai pa daryti per šešis mėnesius yra įpa reigota H.Daktaro žmonos sesuo. Tačiau Klaipėdos apygardos teis mas šiuos statinius yra areštavęs. Todėl teisėjų kolegija rinkosi į at skirą posėdį ir nusprendė panai
kinti areštą J.Masaitienei priklau santiems statiniams vaizdingoje vietovėje, kad būtų įmanoma įvyk dyti įpareigojimą juos nugriauti. Konfiskuoti nebus ko?
Teismo nuosprendyje, kurį pla nuojama paskelbti birželio vidu ryje, bus aptartas ir kito H.Dakta rui priklausančio turto likimas. Jau dabar galima abejoti, ar pilis Užliedžiuose pereis valstybės ži nion, kaip nusikalstamu būdu įgy tas bei konfiskuotas turtas. Mat esama duomenų, kad prieš kele rius metus sutuoktiniai Henrikas ir Ramutė Daktarai pasidalijo san tuokoje įgytą turtą. Moteriai te ko pastatai, o garsiajam jos vyrui – keli tūkstančiai litų. Be to, esama kelių dokumentų, kurie įrodo, kad giminaičiai dova nojo Daktarams pinigų, o tam tikri duomenys patvirtina, jog būta lai ko, kai H.Daktaro įmonė valstybei per metus sumokėdavo apie 300 tūkst. litų mokesčių. Tikisi Dievo pagalbos
Vakar į teismą H.Daktaras atėjo su ypatingu papuošalu ant kaklo. Ka rolius primenantis vėrinys suvertas iš pusbrangių akmenų kryželių bei amuletų ir labiau priminė magiš ką apsaugą nuo savininką tykančių nelaimių nei puošmeną. Kaip ir kaskart, H.Daktaras akty viai bendravo su artimaisiais. Va kar į Klaipėdą bent trumpam pa simatyti su juo buvo atvažiavusios mama ir žmona. H.Daktaras do mėjosi abiejų Daktarienių sveika ta, klausinėjo apie namus, ar ant šių dar plevėsuoja jų vėliava. Per visą teismo procesą kiek viename posėdyje dalyvavo tik H.Daktaro artimieji. Kitų kaltina mųjų šeimų nariai tik liudijo.
8
trečiadienis, balandžio 24, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0611 DB svaras sterlingų 1 4,0341 JAV doleris 1 2,6433 Kanados doleris 1 2,5746 Latvijos latas 1 4,9297 Lenkijos zlotas 10 8,3997 Norvegijos krona 10 4,5154 Rusijos rublis 100 8,3532 Šveicarijos frankas 1 2,8292
+0,80 %
pokytis
–0,1109 % +0,3458 % +0,0644 % –0,0388 % –0,0284 % –0,2387 % –0,6272 % –0,2746 % –0,1623 %
Aistros dėl žemės Seimas pradeda diskusijas, ar pra tęsti draudimą parduoti žemę už sieniečiams.
Parlamentarai vakar po pateikimo pritarė buvusio žemės ūkio mi nistro konservatoriaus Kazimie ro Starkevičiaus parengtam Seimo nutarimo projektui: už balsavo 53 Seimo nariai, prieš – keturi, susi laikė 18 parlamentarų. Toliau Sei mas nutarimo projektą svarstys ge gužės 9-ąją. Vyriausybei siūloma atnaujinti derybas su ES dėl žemės pardavi mo užsieniečiams draudimo pra tęsimo, kol bus suvienodintos tie sioginės išmokos visų ES valstybių žemdirbiams. „Gal imyb ių der ėt is yra, mes dabar pirmininkausime ir galė sime šią kortą naudoti“, – sakė projektą pristatydamas K.Star kevičius. Konservatorius Jurgis Razma tei gė, kad Seimas negali likti abejin gas, kai artėja draudimo parduo ti žemę pabaiga. Pasak jo, Seimo nutarimas būtų „geras, naudingas impulsas Vyriausybei dirbti šiuo klausimu“. O Liberalų sąjūdžio frakcijos narys, Seimo Kaimo reikalų ko miteto narys Eugenijus Gentvilas sako, kad rezervas pratęsti žemės pardavimo užsieniečiams draudi mą jau yra išnaudotas, – septyne rius metus galiojęs draudimas vie ną kartą jau buvo pratęstas trejų metų laikotarpiui, iki 2014 m. ge gužės. „Reikėtų tiesiai šviesiai pasa kyti, kas slypi už pseudopatrioti nių norų pratęsti draudimus, – tai siekis, kad žemės sklypų savininkai toliau neturėtų pasirinkimo ir že mę pardavinėtų pusvelčiui asme nims, susijusiems su stambiaisiais žemvaldžiais. Dėl apribotos žemės pardavimo rinkos Lietuvos žmonės per pastaruosius dešimt metų jau buvo nuskurdinti. Dabar norima tą nuskurdinimą dar kartą legalizuo ti“, – sakė Liberalų sąjūdžio frak cijos narys E.Gentvilas. Žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna praėjusią savaitę pripažino, kad Lietuva ieško galimybės dar kartą pratęsti draudimą parduoti žemę užsieniečiams, kartu jis pri pažino, jog šaliai tai gali nepavykti, todėl ministras siūlo įstatymuose numatyti daugiau saugiklių, kurie apsaugotų nuo žemės išpardavimo užsieniečiams. Ūkininkų bendruomenė irgi pra šo valdžios pratęsti draudimą par duoti žemę užsieniečiams, kol tie sioginės išmokos Lietuvai pasieks ES vidurkį. „Klaipėdos“, BNS inf.
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,90
4,61
2,41
„Apoil“
4,86
4,55
2,34
Daugiausia mokesčių į biudžetą pirmą metų ketvirtį sumokėjo koncernas „Or len Lietuva“ ir daugiau kaip du kartus aplenkė bendrovę „Lietuvos dujos“. „Or len Lietuva“ sausio–kovo mėnesiais su mokėjo 311,647 mln. litų, o „Lietuvos du jos“ – 133,543 mln. litų mokesčių ir ki tų įmokų. Trečioje vietoje buvo bendrovė „Philip Morris Baltic“, kuri šiemet sumo kėjo 119,896 mln. litų mokesčių.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
+0,55 %
Kas sumokėjo daugiausia mokesčių?
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
+0,05 %
89,31 dol. už 1 brl. 100,39 dol. už 1 brl.
9,5 proc.
per metus sumažėjo „Sodros“ biudžeto deficitas.
Neblogus finansi nius rezultatus pa staruoju metu ro dantys šalies ko merciniai bankai, regis, pradeda link ti prisiimti dau giau rizikos ir la biau atsukti pa skolų čiaupus. Kai kuriems verslinin kams net neberei kia kreiptis į banki ninkus, nes jie atei na patys.
Atsigavimas: kai kurie verslininkai vėl gali prisiminti laikus, kai prie jų durų rikiavosi paskolas siūlantys
bankininkai.
Vėl kyla medžioti klientų Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
„Eina šniūrais“
„Jie čia šniūrais pas mane eina“, – tokius vieno Klaipėdos vers lininko žodžius apie vėl padaž nėjusius paskolas siūlančių ban kininkų vizitus neseniai išgirdo Lietuvos pramonininkų konfe deracijos Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas. Pasak jo, šis atvejis pastaruoju metu toli gražu nevie nintelis. „Bankų persivertimą pradė jau stebėti maždaug nuo šių metų pradžios. Dar pernai verslininkai turėdavo ilgai belstis į bankų duris ir dažniausiai tos durys net nebū davo atidaromos, o dabar banki ninkai patys pradėjo klientų me džioklę“, – teigė S.Besagirskas. Tiesa, jis pastebi, kad kol kas padidėjusiu bankų dėmesiu gali džiaugtis ne visos verslo įmonės. „Pagyvėjimas tikrai jaučiamas didelis, tačiau klausimas – sko linimo sąlygos ir kaklelis, pro ku rį įmonėms reikia pralįsti. Tai pri klauso nuo to, ar bankai iš esmės varžosi dėl kelių dešimčių ar šimtų stambiausių ir patikimiausių rin kos žaidėjų, ar yra pasirengę sko linti didesniam įmonių būriui“, – svarstė pramonininkų atstovas. S.Besagirsko teigimu, „geriau si klientai dabar patys renkasi ban kus“, o į tokias įmones kalbėtis
dažnai vyksta ne eiliniai bankų va dybininkai, o aukščiausi jų vadovai. „Mažoms ir vidutinėms įmo nėms, žinoma, dažnai taikomi pa pildomi reikalavimai, pavyzdžiui, savininkai turi laiduoti ir asme niniu turtu. Viskas priklauso nuo paskolos gavėjo rizikingumo. Kita vertus, mažos įmonės dažnai yra pasiruošusios vykdyti visus reika lavimus, kad tik gautų paskolą“, – teigė pašnekovas.
Sigitas Besagirskas:
Bankų persiverti mą pradėjau stebė ti maždaug nuo šių metų pradžios.
Šiemet skolina daugiau
Patys bankai bent viešai kol kas gana atsargiai kalba apie kredita vimo rinkos augimo perspektyvas, tačiau leidžia suprasti, kad yra lin kę paskolas dalyti lengviau, nei tai darė pastaruosius kelerius metus. „Pirmą šių metų ketvirtį Lie tuvos ekonomikos padėtis toliau stiprėjo, gerėjo gyventojų ir įmo nių lūkesčiai. Numatomas šalies ūkio augimas, įmonių investicijų pagyvėjimas ir namų ūkių finan sinės padėties gerėjimas formuoja aplinką, nuosaikiai palankią ban kų veiklos plėtrai“, – komen
tuodamas pirmo metų ketvirčio banko rezultatus vakar sakė SEB banko prezidentas Raimondas Kvedaras. Bendro SEB grupės paskolų ir išperkamosios nuomos portfe lio vertė šių metų kovo pabai goje buvo 18,05 mlrd. litų – 1,9 proc. mažiau nei prieš metus. Ta čiau grupės pirmą šių metų ket virtį suteiktų naujų paskolų suma (neįtraukus pratęstų sutarčių) bu vo 1,22 mlrd. litų – net 42,9 proc. daugiau nei pernai sausio–ko vo mėnesiais. Tai reiškia, kad ilgą laiką siekęs susigrąžinti senas pa skolas SEB bankas vėl dairosi, kur įdarbinti pinigus. Iš viso SEB bankas pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 44 mln. litų neaudituoto grynojo pelno – 43,3 proc. daugiau nei pernai sausį– kovą, kai banko grynasis pelnas buvo 30,7 mln. litų. Banko grupės uždirbtas grynasis pelnas šiemet buvo 38,7 mln. litų, arba 6,7 proc. mažiau nei pirmą 2011-ųjų ketvirtį (41,5 mln. litų). Ieško tvarių projektų
Apie pirmo metų ketvirčio finan sinius rezultatus vakar pranešė ir „Swedbank“. Šio banko finansi nė grupė pirmą šių metų ketvirtį uždirbo 112 mln. litų neaudituo to grynojo pelno – 16 proc. dau giau nei 2012 m. sausio–kovo mė nesiais, kai grupės pelnas buvo 96 mln. litų.
„Shutterstock“ nuotr.
„Swedbank“ Lietuvoje vadovas Antanas Danys taip pat užsimena, kad bankas ieško įmonių, kurioms galėtų skolinti, tačiau pripažįsta, kad fiziniams asmenims kreditai kol kas dalijami atsargiai. „Kritusi rinkos palūkanų nor ma turėjo neigiamos įtakos pel nui ir šis pirmą šių metų ketvirtį mažėjo. Žemos palūkanos ir toliau bus dominuojantis veiksnys bankų rinkoje, todėl bankai ieško būdų, kaip efektyvinti veiklą. Kita ver tus, palankia finansavimo aplinka turėtų pasinaudoti verslas, juolab kad verslo finansavimo maržos mažesnės nei kitų šalių rinkose“, – sakė A.Danys. Anot jo, siekdamos išlikti kon kurencingos Lietuvos verslo įmo nės turėtų planuoti investicijas į įrangos ir pajėgumų atnaujinimą, todėl „Swedbank“ aktyviai ieš ko galimybių įgyvendinti tvarius verslo projektus. Kovo pabaigoje „Swedbank“ finansinės grupės turtas siekė 20,183 mlrd. litų ir buvo 4,2 proc. (808 mln. litų) didesnis nei praė jusių metų pabaigoje. „Swedbank“ bendras paskolų portfelis šių metų kovo pabaigoje siekė 14,4 mlrd. litų – 5 proc. dau giau nei pernai tuo pat metu ir 6 proc. daugiau nei gruodžio pabai goje. Labiausiai paskolų portfelį augino verslo finansavimas, tačiau gyventojų skolinimosi apimtis iš liko maža.
9
trečiadienis, balandžio 24, 2013
pasaulis Nuteistas už šnipinėjimą
Atakavo ambasadą
Suėmė teroristus
Nyderlandų teismas vakar skyrė 12 metų laisvės atė mimo bausmę olandų dip lomatui Raymondui Poete ray (nuotr.), nutekindavusiam slaptus NATO ir ES dokumen tus rusų agentams – už šnipi nėjimą Vokietijoje teisiamiems sutuoktiniams Andreasui ir Heidrun Anschlagams.
Užminuotam automobiliui va kar detonavus prie Prancūzi jos ambasados Libijos sosti nėje, buvo sužeisti du pran cūzai apsaugininkai ir smar kiai apgadintas misijos pasta tas. Ši ataka prieš kitos šalies atstovybę buvo pirmoji po ko votojų šturmo JAV konsulate Bengazyje pernai rugsėjį.
Kanadoje du vyrai – 30-me tis Chihebas Esseghaieras ir 35-erių Raedas Jaseras – bu vo suimti ir apkaltinti plana vę surengti teroro ataką vie name keleiviniame traukiny je. Kanados pareigūnai teigia, kad įtariamieji gaudavo nuro dymų ir patarimų iš „Al Qae dos“ narių Irane.
Didžioji gėjų revoliucija Prancūzijoje Tris dešimtmečius Prancūzijos parlamente niekas nesisvaidė kumščiais. Kas supykdė prancūzus? Ogi homoseksualų teisės. Diskusijos – ankstyvos
Lietuvos politikai, skirtingai nei Prancūzijos, iečių remti šiuo klau simu neskuba. Paklausta, ką mano apie gėjų santuokų įteisinimą, Prezidentė Dalia Grybauskaitė prieš kurį laiką pareiškė, kad, jos nuomone, disku sijos šiuo klausimu ankstyvos. „Manau, tai labai ankstyvos dis kusijos Lietuvoje, jos tik užsimez ga. Manau, bet kokiu klausimu Lietuvoje verta diskutuoti. O kai pribręs reikalas, tada ir spręsim“, – svarstė šalies vadovė. O štai Prancūzijoje situacija vi sai kitokia. Čia valdantieji socialis tai pritaria gėjų santuokoms, ma ža to, jas palaiko ir šalies vadovas François Hollande’as. Lietuvoje tokio politinio užnu gario vietos homoseksualai neturi. Vienintelis Liberalų sąjūdis galė tų uždegti žalią šviesą jų santuo koms. Kitos partijos tokiems planams priešinasi. Balandžio viduryje gru pė Seimo narių net nutarė įstaty mu užkirsti kelią homoseksualams globoti ar įsivaikinti vaikus. Aštuoniolika parlamentarų įre gistravo Vaiko teisių apsaugos pa grindų įstatymo pataisas, kuriomis numatyta, kad „kiekvienas vaikas turi prigimtinę teisę į tėvą ir mo tiną, kylančią iš lyčių skirtingumo bei motinystės ir tėvystės tarpusa vio papildomumo“. Tarp projekto rengėjų buvo kon servatoriai Rimantas Jonas Dagys, Irena Degutienė, Mantas Ado mėnas, taip pat socialdemokratas Bronius Bradauskas, liberalas Vi talijus Gailius, Tvarkos ir teisin gumo partijos narys Petras Gražu lis ir kt. Parlamentarai susipešė
Prancūzijoje socialistai turi dau gumą parlamente. Jie vasarį jau prastūmė įstatymą Žemuosiuose parlamento rūmuose, o vakar jie balsavo antrąsyk, kaip to reikalau ja konstitucija. Vasarį projektui pritarė 329 de putatai. Tačiau prieš antrą balsa vimą vėl kilo aistros. Opozicija pareiškė, kad net priė mus sprendimą ji bandys užginčy ti nutarimą Prancūzijos konstitu cinėje taryboje. Jei to nepakaks, priešininkai ketina priversti F.Hol lande’ą nepasirašyti naujojo įsta tymo. Taip yra buvę anksčiau. Bu vęs prezidentas Jacques’as Chira
cas 2006 m., susidūręs su visuo menės priešiškumu, atidėjo į šalį nepopuliarų užimtumo įstatymą. Tiesa, šįkart F.Hollande’as, atro do, šiuo klausimu laikysis savo – nepaisydamas to, kad jo populia rumas dabar yra net mažesnis nei pirmtako Nicolas Sar kozy. Praėj us ią savai tę Prancūzijos par lamente dėl įstaty mo projekto net kilo peštynės. To Pran cūzija nebuvo ma čiusi jau 30 metų. Didžiausia problema, kad įstatymas numato ne tik gėjų santuokų le galizavimą, tačiau ir tei sę homoseksualams įsivai kinti. To prancūzai nenori. Visuomenės apklausos Pran cūzijoje rodė, kad maždaug pu sė gyventojų remia tos pačios ly ties asmenų santuokas, nors lygiai toks pat skaičius prancūzų nenorė tų, kad gėjų poroms būtų leidžiama įsivaikinti. Dešiniosios opozicinės UMP partijos nariai gėjus remiantiems socialistams praėjusią savaitę net kibo į atlapus. Per vieną posėdį jie iš pradžių garsiai ėmė skanduoti „lauk, lauk“, o tada puolė savo kolegas kumš čiais. Neramu praėjusią savaitę buvo ir Paryžiaus bei kitų miestų gatvė se. Trečiadienį per protestus neiš vengta smurto protrūkio. Bordo ir Lilyje buvo nusiaubti homoseksua lų barai. Paryžiuje demonstracijose dalyvavo beveik 50 tūkst. protes tuotojų. Tiesa, sostinėje protesto akcijos buvo taikios. Į jas daugiau sia rinkosi tėvai su vaikais. Daugelis reiškė savo pasipiktini mą prezidento veiksmais. „Dalyva vome visuose protestuose, – sakė 32-ejų motina Camille. – Esame čia dėl vaikų teisių. Nenorime, kad valstybė bendrininkautų atimdama iš vaiko tėvą ar motiną.“ Socialistai kaltino UMP šiuo klausimu susidėjus su kraštuti nių dešiniųjų Nacionaliniu fron tu (FN). Tačiau FN lyderė Marine Le Pen pabrėžė, kad, jos nuomone, ap klausos Prancūzijoje neatspindi tikrosios visuomenės valios, todėl reikėtų dėl šio klausimo surengti referendumą. Politikė pateikė pavyzdį, kai 2005 m. apklausos rodė, kad ne
Rėmėjai: Prancūzijos homoseksualai, regis, ateityje tikrai balsuos už F.Hollande’ą.
mažai prancūzų parems Europos Konstitucijos projektą, tačiau per referendumą tarė „ne“. Įstatymo projektą daugiausia parėmė valdantieji socialistai, jų sąjungininkai Žaliųjų partijoje ir komunistai. Jam nepritarė pagrin dinė opozicinė UMP ir kitos deši niųjų bei centro dešinės partijos.
Nenorime, kad vals tybė bendrininkau tų atimdama iš vai ko tėvą ar motiną. „Liaudis nesupras“
Nyderlandai tapo pirmąja pasauly je valstybe, legalizavusia gėjų san tuokas. Vietos gėjai čia prieš ku rį laiką protestais pasitiko Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. Demonstrantams užkliuvo tai, kad Rusijoje parlamentui svarstyti buvo pateiktas įstatymo projektas, kuris draudžia homoseksualumo „propagandą“ tarp nepilnamečių. Šį įstatymą pasmerkė ne tik žmogaus teisių organizacijos, ta čiau ir kai kurios Vakarų šalys. Tačiau ir Baltarusijos preziden tas Aliaksandras Lukašenka yra sa kęs, kad „kol jis bus valdžioje, ne bus leidžiamos tos pačios lyties asmenų santuokos“. „Supraskit, liaudis to nesupras tų... Palaukit dar šiek tiek“, – pa reiškė A.Lukašenka.
Spręs Aukščiausiasis teismas
JAV gėjų teisių klausimas persikėlė į Aukščiausiąjį teismą. Teisę homo seksualams tuoktis taip pat palaikė JAV vadovas Barackas Obama. Teismo sprendimo teks palūkėti iki kito mėnesio, tačiau kovo pabai goje žiniasklaidoje pasirodė prane šimų, kad žalios šviesos šiam įsta tymui teisėjai gali ir neuždegti. Šiuo metu 41 JAV valstija drau džia arba riboja tokias santuokas. Šeštąja, naujausia, valstija, lega lizavusia homoseksualų santuokas, tapo Niujorkas – trečioji pagal gy ventojų skaičių valstija JAV. Pirmasis gėjų santuokas 2004 m. įteisino Masačusetsas, o didžiau sia JAV valstija Kalifornija tai buvo padariusi 2008 m., tačiau tais pa čiais metais vėl uždraudė. Tos pa čios lyties asmenų santuokas dabar
„Scanpix“ nuotr.
registruoja Konektikutas, Ajova, Vermontas, Naujasis Hampšyras, taip pat sostinė Vašingtonas. O Naujosios Zelandijos parla mentarai dėl gėjų santuokų nieko bloga neįžvelgė. Praėjusią savai tę ji tapo pirmąja valstybe Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, lega lizavusia tos pačios lyties asmenų santuokas. Taip pat Naujoji Zelandija yra 13-a pasaulio valstybė, kur leidžia mos gėjų santuokos, nors kaimy nė Australija pernai rugsėjį atmetė panašų pasiūlymą. Naujojoje Zelandijoje homosek sualumas nusikaltimu nebelaiko mas nuo 1986 m., o nuo 2005 m. šalyje leidžiamos tos pačios lyties asmenų civilinės sąjungos. BNS, „New York Times“, „Reuters“, „Euronews“ inf.
Europa – pirmūnė
Priėmė įstatymą
Daugiausia tos pačios lyties asmenų santuokas įteisinusių šalių yra Europoje. Senajame žemyne homoseksualių asmenų santuokos legalizuotos Belgijoje, Danijoje, Islandijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Švedijoje ir Didžiojoje Britanijoje.
Prancūzijos Žemieji parlamento rūmai vakar per galutinį balsavimą 331 balsu prieš 225 pritarė įstatymui, kuris leidžia vienos lyties asmenims tuoktis ir įsivaikinti.
Gėjų santuokas taip pat yra įteisinusios Kanada, Pietų Afrika, Argentina ir Urugvajus, pastarasis įstatymus pakeitė šį mėnesį. Taip pat tokios santuokos legalizuotos Meksikos sostinėje Meksike.
Prezidentas F.Hollande’as, kuris buvo įtraukęs šį įstatymą į savo socialinių reformų programą, parašu patvirtins įstatymą po to, kai jį įvertins Konstitucinė taryba – paskutinė homoseksualų santuokų priešininkų viltis. Bet daugelis analitikų prognozuoja, kad taryba įstatymo neblokuos.
10
trečiadienis, balandžio 24, 2013
sportas
Sporto telegrafas Posėdis. Į Klaipėdos meriją susirinko pasaulio merginų (iki 19 metų) čempionato, vyksiančio liepos 18–28 dienomis uostamiestyje ir Panevėžyje, organizatoriai. Vakar jie kartu su miesto meru Vytautu Grubliausku, kitais suinteresuotais savivaldybės atstovais aptarė veiksmų programą ir „namų darbus“, kuriuos turės atlikti savivaldybė. Lietuvoje sulauksime Argentinos, Australijos, Brazilijos, Ispanijos, Japonijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kinijos, Korėjos, Malio, Olandijos, Prancūzijos, Rusijos, Senegalo ir Serbijos rinktinių. Lemiamos kovos vyks Klaipėdoje.
Išdalytos krepšinio taurės Finalų maratonu sezoną baigė Klaipėdos miesto krepšininkai, rungtyniavę net ketveriose „Švyturio“ krepšinio mėgėjų lygos varžybose.
Krepšinis. Antrosiose Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato finalo rungtynėse reguliarųjį sezoną laimėjusi Vilniaus „Kibirkšties-Viči-Iki“ komanda vakar svečiuose 72:50 (17:19, 15:13, 20:9, 20:9) nugalėjo antrąją vietą užėmusias Kauno rajono „HoptransSirenų“ krepšininkes bei varžybose iki trijų pergalių pirmauja 2:0. Pirmajame mače vilnietės varžoves sutriuškino 76:45.
„Atlantui“ – Europos licencija Lietuvos futbolo federacijos Licencijavimo komitetas (LFF LK) suteikė Klaipėdos „Atlantui“ Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) reikalavimus atitinkančią licenciją.
Ją gavo dar trys šalies klubai – Vilniaus „Žalgiris“, Marijampolės „Sūduva“ ir „Šiauliai“. Dėl trūkstamų duomenų licencijos nesuteiktos Panevėžio „Ekranui“, Pakruojo „Kruojai“ ir Gargždų „Bangai“. Klaipėdos rajono komanda turės patikslinti finansines ataskaitas bei papildyti personalo dokumentus, „Ekranas“ – jaunimo ugdymo srities dokumentaciją, o „Kruojai“ reikalingas beveik visų sričių duomenų papildymas. Be to, stadionai Panevėžyje ir Pakruojyje neatitinka reikalavimų, keliamų UEFA Čempionų ir Europos lygų varžyboms. „Pagal UEFA pateiktas išvadas, „Ekrano“ ir „Kruojos“ klubai turi iš esmės pagerinti savo stadionų būklę arba pasirinkti alternatyvius stadionus. Galutiniai sprendimai dėl Klaipėdos ir Šiaulių stadionų naudojimo UEFA varžyboms bus priimti po šią savaitę vyksiančios UEFA atstovo inspekcijos“, – aiškino LFF LK vadovas Laurynas Zibolis. Tik UEFA licencijas gavę klubai galės dalyvauti 2013–2014 m. Senojo žemyno turnyruose – Čempionų lygoje, Europos lygoje. Pagal praėjusių metų sportinius rezultatus vietas šiose varžybose jau iškovojo „Ekranas“, „Žalgiris“ ir „Sūduva“. Ketvirtasis Lietuvos atstovas paaiškės pasibaigus 2012–2013 m. Lietuvos futbolo taurės varžyboms. Pastarojo trofėjaus siekia „Atlantas“, pusfinalyje rungtyniaujantis su „Žalgiriu“. Pirmasis šių ekipų susitikimas Gargžduose baigėsi be įvarčių. Atsakomosios rungtynės sostinėje vyks balandžio 30 d. Kitoje poroje varžosi „Ekranas“ ir „Šiauliai“. „Klaipėdos“ inf.
Stipriausieji: neoficialiais miesto čempionais tapę „LCC–V.Knašiaus KM“ krepšininkai su Mero taure ir „Le-
aderdance“ šokėjomis.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pajėgiausios ekipos varžėsi dėl Mero taurės. Dėl garbingo trofėjaus finale susikibo praėjusių metų nugalėtojai – tituluotojo Eurelijaus Žukausko vedami „Gobanos–Lemminkainen“ krepšininkai ir ambicijų kupini „LCC– V.Knašiaus KM“ jaunieji žaidėjai, ugdomi Mariaus Tamolio. Po nuožmios kovos čempionai neapgynė vardo – „LCC– V.Knašiaus KM“ penketukas šventė pergalę 76:72. Visą laiką vyko atkakli kova. Likus žaisti 53 sek. E.Žukauskas gavo penktąją pražangą. Dvi baudas mesti stojęs Haroldas Saprykinas taiklus buvo tik kartą. Po jo taško skirtumas padidėjo iki 72:69. Nors netrukus Donatas Straigis tritaškiu išlygino rezultatą, tačiau per paskutiniąsias sekundes geriau žaidę „LCC– V.Knašiaus KM“ vaikinai išplėšė pergalę. Geriausiu finalo žaidėju tapo 23 taškus pelnęs ir 20 naudingumo balų surinkęs Žydrūnas Jurgutis. E.Žukauskas per 33 min. pelnė 12 taškų. Trečiąją vietą užėmė Jono Lisausko vadovaujama „Danvitės“ komanda. Antrosiose pagal pajėgumą „Šalnos“ taurės varžybose triumfavo
Kretingalės „Urbovita“, finale 84:62 nesunkiai įveikusi „WHT“ ekipą. Tarp nugalėtojų išsiskyrė 31 tašką pelnęs Alvydas Grikpėdis. „WHT“ komandoje rezultatyviausiai žaidė 20 taškų surinkęs Marius Arbačauskas, pelnęs 20 taškų. Kovoje dėl trečiosios vietos „Egimeta“ po permainingos kovos 78:71 palaužė Klaipėdos valstybinės kolegijos krepšininkus. „Egimetos“ penketuke nesustabdomas buvo 32 taškus pelnęs Justinas Košys. Silpnesnės komandos, kuriose pagal nuostatus negalėjo žaisti bet kokiose šalies varžybose rungtyniaujantys krepšininkai, varžėsi dėl dviejų – Didžiosios ir Mažosios – „Top Sport“ taurių. Finale dėl Didžiosios taurės susigrūmė „Edrija“ ir „Gintaro baldai“. Po atkaklios kovos pergalę šventė pastaroji ekipa 94:91. Mažąją taurę iškovojo jaunieji „V.Knašiaus KM-97– Baltic autoship“ žaidėjai, lemiamame mače 82:63 nugalėję „Tulikivi Lietuva“. Visų varžybų organizatorius Andrius Aušra pasidžiaugė, kad šįmet krepšinio aikštelėse kovojo 45 komandos. „Kitą sezoną, tikiuosi, išmėginti jėgų susiburs daugiau nei 50 ekipų“, – sakė jis.
Lemiamos rungtynės Mero taurė
„Top Sport“ Didžioji taurė
Finalas: „LCC–V.Knašiaus KM“ – „Gobana-Lemminkainen“ 76:72 (17:20; 22:17; 18:18; 19:17). Ž.Jurgutis 23, R.Nacius 20, H.Saprykinas 19/D.Straigis 17, E.Žukauskas 12, A.Žymantas 11.
Finalas: „Gintaro baldai“ – „Edrija“ 94:91 (21:22; 18:16; 15:21; 27:22; 13:10). T.Rinkevičius 23, G.Jurgulis 18, M.Žutautas 14/D.Čereškinas 25, O. Kurauskas 22, R.Vaičikauskas 18, D.Kurmis 15. Dėl 3-iosios vietos: „Vakarų medienos grupė“ – „Sveika idėja“ 62:54 (18:9; 9:5; 12:13; 23:27). G.Stonkus 21, M.Šmitas 15, A.Laumenis 13/D.Gabrėnas 13, S.Šarkis 11. „Top Sport“ Mažoji taurė Finalas: „V.Knašiaus KM-97– Baltic autoship“ – „Tulikivi Lietuva“ 82:63 (27:13; 22:13; 23:19; 10:18). L.Bieliauskas 34, M.Andriškevičius 12, J.Stakeliūnas 11/K.Smailys 13, V.Venckauskas 10.
Dėl 3-iosios vietos: „Danvitė“ – „Baltijos bretlingis“ 89:56 (21:13; 29:15; 19:6; 20:22). P.Žurna 27, V.Sokolovas 17, D.Matutis 9/K.Mačijauskas 27, A.Mockus 9. „Šalnos“ taurė
Finalas: „Urbovita“ – „WHT“ 84:62 (14:23; 24:9; 31:17; 15:13). A.Grikpėdis 31, A.Simonovas 17/M.Arbačauskas 20, V.Taščenka 18. Dėl 3-iosios vietos: „Egimeta“ – KVK 78:71 (22:12; 17:23; 18:18; 14:25). J.Košys 32, M.Čepauskas 16/M.Ostrovskis, D.Mockus po 11, K.Jundulas, M.Paulauskas po 10.
Dėl 3-iosios vietos: „Klaipėdos nafta“ – SMK 75:67 (17:15; 16:20; 14:20; 28:12). V.Valančius 42, A.Betingis 15/G. Šliteris 19, O.Jonaitis 18.
Sėkmė: „Šalnos“ taurė tapo „Urbovitos“ komandos trofėjumi.
Krepšinio mėgėjų lygos nuotr.
11
TREČIADIENIS, balandžio 24, 2013
namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė
rubrika
namai
Miestui – architektūrinis džiazo simbolis
Pritaikymas: Džiazo festivaliui jau suprojektuota scena, tikimasi, taps dar vienu miesto traukos tašku ir erdve įvairiems miesto renginiams.
Projekto vizualizacija
zuoti, kai kurias medžiagas už trunka pagaminti ne du ir ne tris mėnesius. Tačiau judame į prie kį, konstruktoriai skaičiuoja ap krovas. Be to, atsirado naujų ne stand art in ių sprend im ų, kur ių kol kas nenorėčiau atskleisti“, – pasakojo Vitalijus Jankūnas, šį projektą įgyvendinantis kartu su architektų studijos „Kūnas“ kole gomis Mariumi Morkūnu ir Hen riku Jočiu.
Uostamiesčio architektams eks pertams, kitiems kūrybininkams šį projektą pristatę autoriai, pa šnekovo tikinimu, sulaukė iš es mės teigiamų įvertinimų, suabe jota tik tokios scenos-skulptūros vietos tinkamumu. „Tačiau kiekviena vieta turi tam tikrą išraišką, architektūrinę for mą, prie jos derinome ir patį ob jektą“, – pastebėjo architektas.
Naują erdvę ketinantis prisijaukinti Klai pėdos pilies džiazo festivalis šaknis Pie tų rage, regis, įleis ne tik perkeltine, bet ir tiesiogine prasme – čia planuojama įrengti specialiai šiam renginiui suprojek tuotą sceną.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Kūnu taps kitąmet
Tačiau tiek festivalio rengėjams, tiek šios idėjos mecenatui, tiek architektams projekto įgyvendi nimo planus teko atidėti kitiems metams. „Šiais metais scen os nepa vyks pastatyti, tiesiog pritrūko laiko idėjoms išgryninti ir reali
12
12
TREČIADIENIS, balandžio 24, 2013
rubrika namai
Paroda taps rinkos pulsu Statybų sezono pradžią Klaipėdos regione kiekvieną pavasarį skel bianti paroda „Individuali staty ba“ šiais metais pritraukė tūkstan čius lankytojų.
Organizatorių teigimu, 21 kartą vykęs renginys jau tapo tarsi baro metru, parodančiu šio sektoriaus būklę ir naujas interesų kryptis. Parodą rengiančios bendrovės „Expo Vakarai“ projektų vadovė Dovilė Vertelytė-Saldukienė šie metės „Individualios statybos“ iš skirtinumą apibūdino žodžiu „drą sa“: dalyviai drąsiau užsakinėjo didesnius ekspozicinius plotus bei drąsiau investavo į savo produktų ar paslaugų pristatymą. Parodos organizatoriai džiau giasi, jog ekspozicijoje buvo gali ma išvysti Lietuvoje dar nematytų sprendimų, kurie sulaukė nemen ko susidomėjimo. Danijos miesto planavimo kom panija, kurioje dirba ir keletas lie tuvių specialistų, pristatė modu linių dviračių takų technologiją. Iš perdirbtų atliekų pagaminta dan ga perpus pigesnė nei asfaltuota, lengviau įrengiama ir patogi bei saugi naudoti.
Kitas produktas, kurį parodo je mielai „bandė“ ir dalyviai, ir lankytojai – inovatyvūs reklamos stendai. Įprastai tokio pobūdžio įrenginius žmonės stengiasi ap lenkti, o šio produkto atstovai ti kino nestokoję dėmesio. Saulės baterijomis maitinama, lengvai iš vietos į vietą perkeliama konstrukcija tarnauja kaip virtualių technologijų aptarnavimo centras. Čia galima įkrauti mobiliuosius te lefonus, „pagauti“ WiFi ryšį. Ateityje, planuojama, tokie rekla mos stovai turistus aprūpins mies tų žemėlapiais ar kita aktualia infor macija. D.Vertelytės-Saldukienės tei gimu, ir kitų metų parodoje bus stengiamasi apčiuopti karščiau sias krašto aktualijas. Viena do minuojančių kito pavasario paro dos temų, jau dabar neabejojama, taps Lietuvoje vis dar sunkiai įsi linguojanti daugiabučių gyvena mųjų namų renovacija. Šiemetės parodos „Individuali statyba“ ekspozicijos plotas siekė kiek daugiau nei 3,8 tūkst. kv. m, ji pritraukė 267 dalyvius bei per 20 tūkst. lankytojų. „Klaipėdos“ inf.
Tendencijos: teigiama, jog šiemet parodos dalyviai drąsiau užsakinėjo
didesnius ekspozicinius plotus.
Organizatorių archyvo nuotr.
Tradicija: iš vaikiškų marškinėlių išaugęs Pilies džiazo festivalis, pastaruoju metu vykdavęs Teatro aikštė
je, tarsi pradeda naują gyvavimo etapą.
Redakcijos archyvo nuotr.
Miestui – architektūrinis džiazo simbolis 11 V.Jankūnas neabejo ja, kad ilgainiui iškilsianti scena Įkvėpė instrumentai
taps ne tik unikaliu architektūri niu džiazo festivalio simboliu, bet ir dar vienu moderniu miesto ak centu. Be to, siekiama, kad ji taptų funk cionalia erdve įvairiems Klaipėdos renginiams. „Šios scenos-skulptūros idėją ir koncepciją pirmiausia diktavo pa skirtis. O pirmiausia džiazas aso cijuojasi su muzikos garsu, muzi kos instrumentu. Tad tai inspiravo ir tokią simbolinę trimito bei kont raboso samplaiką“, – aiškino ar chitektas. Be abejo, kūrybinius sprendi mus teko „pririšti“ prie tam tikrų standartų – reikėjo paisyti konkre čių scenos aukščio, pločio bei gylio reikalavimų. Scenos konstrukcijai numatyta medžio apdaila, jai lengvumo su teiks geometrinių formų ažūras šo ninėse „sienose“.
Ne tik koncertams
„Atkreipėme dėmesį ir į tai, kaip ji galėtų atrodyti dieną ir kaip naktį. Norėjosi, kad tai būtų interakty vus objektas, net čia ir nevykstant renginiams. Ant tokios senos gali ma užlipti, nuo jos atsiveria Kuršių nerijos, marių bei jūrų vartų vaiz das. Kadangi po scena bus net 2 m aukščio erdvė, ją taip pat bus gali ma interaktyviai išnaudoti“, – aiš kino pašnekovas. Pasak V.Jankūno, nors pirminė šios scenos paskirtis – Pilies džia zo festivalio koncertai, ji turėtų tapti daugiafunkciu objektu. „Čia galėtų vykti ne tik džiazo festivalio, bet ir Jūros šventės, mies to gimtadienių, folkloro festivalio ir kiti koncertai, bet ir kameriškesni renginiai, išskaidžius erdves. Taip pat galima paskirtis – konferenci jos, parodos, nes prireikus šią sce ną būtų galima transformuoti į už darą ekspozicijų erdvę. Kuo toliau, tuo įvairių idėjų atsiranda daugiau“, – prisipažino pašnekovas.
Vitalijus Jankūnas:
Pirmiausia džiazas asocijuojasi su muzi kos garsu, muzikos instrumentu. Tad tai inspiravo ir tokią simbolinę trimito bei kontraboso sam plaiką.
Meninė instaliacija – biurokratijos absurdui Plačiai nuskambėjęs nesenas įvy kis Neringoje atkreipė ir šalies me nininkų dėmesį. Kūrėjai kviečiami dalyvauti projekte „Absurdui va lio!“, kurio rezultatu taps meninė instaliacija.
Kūryb in į konk urs ą pas kat in o griaunamo Juodkrantės žuvies restoranų istorija. Projekto orga nizatorių bei menininkų teigimu, griaunamų statinių erdvės Nerin goje turi būti išnaudotos, norint atkreipti visuomenės bei valdi ninkų dėmesį į valstybės tarnau tojų neveiksnumą. „Menininkų pasiūlymo organi zuoti kūrybinį konkursą sulaukė me vos tik pradėję vykdyti teismo nutartį. Pritariu šiai idėjai, kadan gi ji padės atskleisti problemos mastą. Neįtikėtina, jog statiniai,
iškilę gavus visus būtinus staty bos darbų leidimus ir juos suderi nus su miesto ir kitomis valdžios institucijomis po kelerių metų, teismo nutarimu pripažinti nele galiais ir privalo būti nugriauti“, – teigė griaunamą statinį valdan čios bendrovės vadovas Darijus Vilčinskas. Naujas meno projektas neriboja dalyvių kūrybinės laisvės – pre tenduoti į geriausios meninės ins taliacijos autorius gali kiekvienas menininkas, užpildęs dalyvio re gistracijos formą svetainėje www. absurduivalio.lt bei pateikęs sa vo originalaus kūrinio projektą, skirtą įamžinti biurokratijos ab surdą. Men in inkai savo darb us kon kursui galės teikti vieną mėnesį. Jo nugalėtojui atiteks 1 tūkst. li
tų vertės piniginė premija. Pro jekto organizatoriai taip pat įsi pareigoja apm ok ėt i konk urs ui pateikto projekto kūr im o išlai das, jei jie nebus didesni nei 3,5 tūkst. litų. Planuojama, jog galimybę įver tinti konkursantų darbus turės ir politikai, dėl kurių neatsakingų veiksmų Neringoje savo nekilno jamąjį turtą privalo griauti ne vie nas savininkas. Pas ak konk urso organ izato rių, valdininkams, susijusiems su griovimo darbais bei „nelegalių“ statybų istorija, bus išsiųsti atski ri kvietimai prisijungti prie pro jekto komisijos, kadangi jie yra kompetentingi įvertinti savo dar bą bei menininkų kūrybą, kuri jį atspindi.
Realybė: šalia marių Juodkrantėje stovėjęs žuvies restoranas liko tik
„Klaipėdos“ inf.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
istorija.
19
trečiadienis, balandžio 24, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.
Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 30 d.
Avinas (03 21–04 20). Būsite neįprastos nuotaikos, svajosite, galbūt nugrimsite į prisiminimus. Pamilsite vyresnį žmogų. Būkite atidus ir demonstruodamas savo naują aistrą netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Jautis (04 21–05 20). Jūsų bendravimo įgūdžiai padės susitarti su aplinkiniais. Galimas rimtas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – šiandien tai labai svarbu. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti, dalytis savo mintimis, jausmais. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Patirsite sunkumų bendraudamas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Todėl tylėjimas bus labai vertingas, o jeigu pasitelksite į pagalbą darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Liūtas (07 23–08 23). Trūks vaizduotės. Net knyga ar filmas nepadės atitolti nuo realybės. Jausitės apleistas ir vienišas. Gelbės darbas, fizinis krūvis, pasivaikščiojimas. Venkite tuščiai leisti laiką. Mergelė (08 24–09 23). Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu. Kas nors norės jums patarti, bet klausyti ar ne – jūsų pasirinkimas, tačiau greitai suprasite, kad teisus buvote ne jūs. Svarstyklės (09 24–10 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kai kurie gal ir nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą ir entuziazmą. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų pasekmių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Gali kilti rimtų nesutarimų, bet nesijaudinkite – didelės žalos tai neatneš. Šaulys (11 23–12 21). Laikas pasinaudoti savo kūrybingumu ir vaizduote, kad įgyvendintumėte idėjas. Jūsų komunikabilumas ir išradingumas žavės aplinkinius. Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus, iššvaistyti per daug pinigų. Geriau piniginę palikite namuose. Vandenis (01 21–02 19). Jaučiate šeimos paramą, o namai atrodo saugiausia vieta. Galite gyventi be nereikalingų dalykų ir naudotis tik pačiais būtiniausiais. Palankus laikas įgyvendinti suvienytus tikslus. Žuvys (02 20–03 20). Jūsų perdėtas optimizmas ir klaidingai suprasti idealai turės neigiamos įtakos karjerai. Siekdamas pagerinti padėtį darbe norėsite imtis apgaulės.
Orai
Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis. Šiandien sušils iki 8–14 laipsnių, vietomis palis. Ketvirtadienio naktį bus apie 5 laipsnius šilumos, taip pat numatomas lietus. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 8–15 laipsnių šilumos, bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis.
Šiandien, balandžio 24 d.
+11
+10
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+12
Šiauliai
Klaipėda
+13
Panevėžys
+13
Utena
+13
6.09 21.00 15.09
114-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 251 diena. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+13
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +19 Brazilija +24 Briuselis +21 Dublinas +13 Kairas +27 Keiptaunas +26 Kopenhaga +13
kokteilis
Londonas +19 Madridas +21 Maskva +13 Minskas +14 Niujorkas +20 Oslas +11 Paryžius +21 Pekinas +24
Praha +20 Ryga +12 Roma +23 Sidnėjus +23 Talinas +10 Tel Avivas +21 Tokijas +17 Varšuva +16
Vėjas
7–18 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+14
+13
Marijampolė
Vilnius
+14
Alytus
Vardai Ervina, Fidelis, Gražvyda, Kantrimas
balandžio 24-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+7
+10
+7
+4
17
+7
+9
+6
+7
10
+8
+12
+8
+4
6
rytoj
penktadienį 1942 m. gimė JAV akto rė ir dainininkė Barbra Streisand.
1952 m. Paryžiaus prie miest yje gimė žymus pranc ūz ų diz ain er is Jeanas Paulis Gaultier. 1967 m. nusileisdamas į Žemę, žuvo SSRS kos monaut as Vlad im iras Komarovas. 1999 m. Kalundborgo prieplaukoje, maždaug už 100 km nuo Kopen hagos, Liet uvos laive „Kvėdarna“ Danijos po licija apt iko did žiausią šalies istorijoje narkoti kų siuntą – 12 tonų ha
šišo, kur io vertė viršijo 500 mln. Danijos kronų. 2005 m. Vokietijos Kar dinolas Josephas Rat zingeris, popiež iaus Jo no Paul iaus II įpėd in is, oficialiai buvo pradėtas vad int i popiež ium i Be nediktu XVI ir tapo nau juoju Romos Kat al ik ų bažnyčios vadu. 2011 m. sulaukęs 85-e rių met ų mirė vienas garsiausių Indijos dvasi nių mokytojų Satya Sai Baba.
Nuomonė: debilas – ne diagno
zė, o gyvenimo stilius.
Užsimojo prieš celibatą
Su akiniais – net naktį „Kodėl prie akinių nuo saulės prekei viai neprideda naudojimo instr ukci jos?“ – kikendamas klausė Marius. Vyriškis ironizavo, kad ji labai praverstų, nes šiuolaikiniai žmonės tikriausiai ma no, jog akiniai tamsintais stiklais – galvą puošiantis aksesuaras, o ne daiktas, sau gantis akis nuo saulės spindulių. „Negal iu atsistebėt i, kai matau pil ie čius su akiniais nuo saulės klubuose“, – prisipaž ino skaitytojas. Marius ban do suprasti tuos, kurie nešioja akinius nakt į arba kai yra tamsu. „Gal jie taip slepiasi nuo tamsos ar mė nul io? – retor iškai klausė vyr išk is. – Betr ūksta tik to, kad dar pradėtų mie got i užsidėję akinius nuo saulės.“
Clelia Luro sėdi invalido vežimėly je ir ant pečių neša 87 metų naštą, bet jaučiasi turinti pakankamai ga lių, kad priverstų Katalikų bažnyčią atkreipti dėmesį į jos kampaniją už kunigų celibato panaikinimą.
Apklausa, kurioje dalyvavo 2 tūkst. respondentų ir buvo atlik ta vyresnių žmonių labdaros orga nizacijos WRVS užsakymu, turėjo parodyti, jog puodelis kvapnios ar batos ir prie jo užsimezgęs pokalbis gali padėti palengvinti vienatvę. Didžiosios Britanijos Arbatos ta rybos pirmininkas Williamas Gor manas yra įsitikinęs, jog arbatos populiarumą britų visuomenėje užtikrino jos nauda sveikatai. „Kai pagalvoji, kas sudaro sveiką gyvenimo būdą, prisimeni arbatą“, – sakė jis. „Ji atpalaiduoja raumenyną, yra puikus drėkinimo šaltinis, nes su sideda iš 99 procentų vandens, be to, dar turi kofeino, kurio yra ir ka voje“, – sakė jis interviu laikraščiui „Times“.
Ši moteris, kurios romanas su vienu vyskupu ir galiausiai vedybos tapo dideliu skandalu 7-ajame dešimt metyje, yra tokia artima popiežiaus Pranciškaus draugė, kad jis, būda mas Argentinos kardinolu, jai skam bindavo kiekvieną sekmadienį. C.Luro yra įsitikinusi, kad jam vadovaujant Bažnyčia galiausiai panaikins privalomą kunigų ce libatą, kurio, pasak jos, „pasaulis nebesupranta“. Ji tiki, kad tai gali išspręsti ku nigų trūkumo problemą ir įtikinti daug nebepraktikuojančių katali kų sugrįžti į Bažnyčią. „Manau, kad ilgainiui kunigų ce libatas taps pasirenkamu“, – sakė C.Luro interviu AP, kurį davė savo namuose Buenos Airėse, nusiun tusi popiežiui atvirą laišką su sa vo argumentais. „Esu tikra, kad Pranciškus tai pasiūlys“, – sakė ji. Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir kiti popiežiai prieš juos uždraudė bet kokias atviras diskusijas dėl celiba to taisyklės pakeitimo, o Pranciškus šios temos neminėjo nuo pat išrinki mo popiežiumi praėjusį mėnesį. „Nematau būdo, kaip tai būtų jo darbotvarkės dalis“, – sakė "Opus Dei" moralinės teologijos specia listas Robertas Gahlas. Tačiau dar būdamas kardinolas Jorge Mario Bergoglio apie celiba tą yra kalbėjęs taip, jog suteikė ša lininkams vilčių, kad atėjo permai nų metas.
„Klaipėdos“, BNS inf.
„Klaipėdos“, BNS inf.
Iš istorijos skrynios Senovės Kinijoje akinius būtinai užsi dėdavo teisėjai, kad niekas neįskaity tų jų minčių.
Ornitologų informacija Stručio akis yra didesnė už jo smegenis. O tai nėra šį paukšt į įžeidžianti žinia? Kartos: arbata mėgsta pasigardžiuoti ir mažieji britai.
Naudojo karo pratybose Sov iet ų kar in iai special istai, 6-ojo de šimtmečio pradžioje nusiųsti apmokyti kinų armijos, labai nustebo pamatę, kad naktines pratybas kinai rengia dieną. Kinų kariniai veikėjai paaiškino, kad va dams būtina matyti savo kareivių klaidas, todėl ir tren ir uojamasi dienomis. Tiesa, amun icijos komplekte tok iose pratybo se buvo tamsūs akin iai, kad kareiviams atrodytų, jog jie treniruojasi tamsoje.
Nugirstas dialogas Žmona sako vyrui: – Išnešk šiukšles! – Brang ioji, aš ką tik atsisėdau, vėliau, gerai? – O ką iki šiol darei? – Gulėjau.
Linksmieji tirščiai Kas geresnis vyro draugas: žmona ar šuo? O jūs pabandyk ite juos abu valandai uždaryti į bagaž inę ir pamatysite, ku ris labiau džiaugsis jus išvydęs. Česka (397 719; jei tamsiu paros metu žmonės su akiniais nuo saulės, tai, ko gero, jie yra šni pai, į tokius akinius įmontavę vaizdo kameras)
„Scanpix“ nuotr.
Britai – arbatos „maniakai“ Arbata Didžiojoje Britanijoje sa vo populiarumu vis dar nenusilei džia kavai. Britai per dieną išgeria 166 mln. puodelių šio gėrimo.
Naujausias britų arbatos gėri mo įpročių tyrimas parodė, kad per dieną jie išgeria 11 mln. galo nų (apie 50 mln. litrų) šio gėrimo, ir beveik ketvirtadalis jų per dieną jos suvartoja mažiausiai po penkis puodelius. Tuo tarpu, nepaisant spartaus kavinių tinklo plitimo Britanijoje, kavos per dieną britai išgeria tik 70 mln. puodelių. Vienas iš penkių apklaustųjų sa ko, kad be savo rytinio gėrimo jie net negali pradėti dienos. Maža to, daugelis britų yra sa vo įpročių vergai ir visada stengia si gerti iš to paties puodelio. Be to,
daugiau nei pusė jų prisipažįsta, jog jų arbatos gėrimo ritualai ne sikeičia jau daugelį metų. Daugelis renkasi tamsesnę ir stip resnę arbatą, mažiau kam ji patinka silpnesnė ir su daugiau pieno.
Daugelis britų yra savo įpročių vergai ir visada stengia si gerti iš to paties puodelio. Tačiau arbatiniuose plikoma arba ta tampa vis didesne retenybe ir po puliarumu nusileidžia arbatos mai šeliams – tik vienas iš penkių britų arbatą gaminasi tradiciniu būdu.