PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ketvirtADIENIS, balandĹžio 25, 2013
www.kl.lt
94 (19 697)
82AC6?A.162;6@ / .9.;1 6< "
1 MENO LEIDINYS Nr. 4 (214) ddd Qb_f` QN VYf Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; ?Va N /\Ă&#x2DC;VbYfaĂ&#x203A; _ O\PVbYfaR-X Y Ya
Langas
PoÂliÂtiÂkams Ĺ˝. ir J.PinsÂkams â&#x20AC;&#x201C; geÂrĹł ĹžiÂniĹł doÂzÄ&#x2014;.
UĹž grobsÂtyÂmÄ&#x2026; teiÂsiaÂmas RuÂsiÂjos opoÂziÂcioÂnieÂrius A.NaÂvalÂnas paÂreiĹĄÂkÄ&#x2014;: â&#x20AC;&#x17E;AĹĄ neÂtyÂlÄ&#x2014;Âsiuâ&#x20AC;&#x153;.
Lietuva 11p.
KlaipÄ&#x2014;dos muzikos pavasaris ÄŻsibÄ&#x2014;gÄ&#x2014;ja.
â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvies akisâ&#x20AC;&#x153; ĹĄoko Danijoje BalandĹžio 18â&#x20AC;&#x201C;21 dienomis KlaipÄ&#x2014;dos menininkĹł grupÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvies akisâ&#x20AC;&#x153; komanda lankÄ&#x2014;si Arhuso mieste Danijoje.
Kaip â&#x20AC;&#x17E;Durimsâ&#x20AC;&#x153; pasakojo grupÄ&#x2014;s narÄ&#x2014; menotyrinink Ä&#x2014; Goda GiedraitytÄ&#x2014;, ten vyko tarptautinio menĹł tinklo â&#x20AC;&#x17E;Development scenos Artâ&#x20AC;&#x153; (DNA) baigiamasis of New partneriĹł susitikimas, apibendrinÄ&#x2122;s 2011â&#x20AC;&#x201C; 2013 m. tinklo veiklÄ&#x2026; ateities perspektyvas. ir nubrÄ&#x2014;ĹžÄ&#x2122;s
Jo metu vyks diskusijos, seminarai, praktiniai uĹžsiÄ&#x2014;mimai, kĹŤrybinÄ&#x2014;s dirbtuvÄ&#x2014;s ir bus rodoma ĹĄokio spektakliĹł programa. O iki tol dar laukia veiklos 10-meÄ?io â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvies akiesâ&#x20AC;&#x153; paminÄ&#x2014;jimas ir naujo kĹŤdikio â&#x20AC;&#x201C; ĹĄokio di Dapi Fishâ&#x20AC;&#x153; oďŹ cialus teatro â&#x20AC;&#x17E;PaKlaipÄ&#x2014;doje ir Vilniuje pristatymas bei dalyvavimas festivalyje â&#x20AC;&#x17E;Naujasis Baltijos ĹĄokisâ&#x20AC;&#x153;, kuriame sostinÄ&#x2014;s MenĹł spaustuvÄ&#x2014;je geguĹžÄ&#x2014;s pristatyta P.Lisausko 12-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; bus klio â&#x20AC;&#x17E;TUAĹ â&#x20AC;&#x153; premjera.solo spekta-
Vaidino festivalyje Kaune
Tinklas DNA net du kartus sulaukÄ&#x2014; ES programos â&#x20AC;&#x17E;KultĹŤraâ&#x20AC;&#x153; dÄ&#x2014;mesio ir kofinansavim o. IĹĄreikĹĄdami norÄ&#x2026; toliau tÄ&#x2122;sti ben- KlaipÄ&#x2014;dos dramos teatras naujaudradarbiavimÄ&#x2026;, tinklo partneriai siu savo spektakliu â&#x20AC;&#x201C; C.Churchill susitikimo metu aptarÄ&#x2014; naujos pa- â&#x20AC;&#x17E;Top girls (Neprilygstamosios)â&#x20AC;&#x153; raiĹĄkos 2014â&#x20AC;&#x201C;2016 balandĹžio pradĹžioje m. periodui teivieĹĄÄ&#x2014;jo festikimo gaires ir principus. valyje Kaune. PartneriĹł susitikimÄ&#x2026; keturiĹł dienĹł festivalis lydÄ&#x2014;jo ir Kaune â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;GirstuÄ?ioâ&#x20AC;&#x153; kultĹŤros cenâ&#x20AC;&#x17E;East Ga- tre, te Europeâ&#x20AC;&#x153; (organizatoriu Nacionaliniame Kauno s â&#x20AC;&#x201C; kul- teatre tĹŤros centras â&#x20AC;&#x17E;Bora ir Kauno kameriniamedramos Boraâ&#x20AC;&#x153;), kurÄŻ teatre balandĹžio 18-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; atidarÄ&#x2014; meninin- â&#x20AC;&#x201C; balandĹžio 4â&#x20AC;&#x201C;27 dienomis vyksta kĹł grupÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvies 35-asis festivalis akisâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos teatrĹł ra â&#x20AC;&#x17E;Dykraâ&#x20AC;&#x153; (choreograďŹ jaĹĄokio ope- pavasaris â&#x20AC;&#x201C; Kaunas 2013â&#x20AC;&#x153;. â&#x20AC;&#x201C; klaipÄ&#x2014;dietÄ&#x2014;s Agnijos Ĺ eiko). Jame pristatomi naujausi ir geBalandĹžio 20 ir 21 riausi sezono spektakliai, sukurti valio programoje dienomis festi- Lietuvos nacionalinio pristatytas ir tindramos te- ď Ž Tapyba: klo DNA bei danĹł atro, â&#x20AC;&#x17E;Meno fortoâ&#x20AC;&#x153;, CVQN` =6;82C6š6B@ â&#x20AC;&#x17E;Granhoj Dansâ&#x20AC;&#x153; koprodiusuotas Nacionalinio Kaunoâ&#x20AC;&#x17E;Atviro ratoâ&#x20AC;&#x153;, &!&Â&#x201C; 6 _Ra_\`]RXafcV ĹĄokio =NcN`N_V` :RY[_NTĂ&#x203A;WR [Ă&#x203A;` Nba\_VNb` ] â&#x20AC;&#x17E;Vyrai ir Mahlerisâ&#x20AC;&#x153;, spektaklis tro, Kauno kamerinio dramos teaNcRVX`YĂş ]N_\Q\ &%! Z .YVRWb` ` cRVXVN[Ă&#x2DC;V\` 8YNV]Ă&#x203A;Q\` XbYaĂ_Ăş kuriame ĹĄoteatro, ValsQ_\OĂ&#x203A; e ka â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvies akiesâ&#x20AC;&#x153; tybinio jaunimo PZ X\Zb[VXNPVWĂş P narys Petras Liteatro, Juozo Mil- kaunieÄ?ius supaĹžindins su 11 spekR[a_\ =N_\QĂş _Ă sauskas. tinio dramos teatro, Zb\`R takliĹł, nemaĹžai dienos minÄ&#x2014;jimo jĹł â&#x20AC;&#x201C; premjeros. Lietuvos rusĹł koncerte â&#x20AC;&#x17E;In meĹ is spektaklis, dramos teatro ir Kaip ir kasmet, moriamâ&#x20AC;&#x153; ir sausio Vilmantas BruĹžas kurio pasauliKlaipÄ&#x2014;dos dramos â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos tea13-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; Ĺ iauliĹł (meno vadovas, nÄ&#x2122; premjerÄ&#x2026; klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai teatro. trĹł pavasarioâ&#x20AC;&#x153; trimitas), Alius vertinimo komi- ĹĄv. ApaĹĄtalĹł Petro ir Pauliaus galÄ&#x2014;jo pamatyti pernykĹĄÄ?io ÄŽ festivalÄŻ pradÄ&#x2014;jusiÄ&#x2026; ka- mitas), SteponasMaknaviÄ?ius (trisija rinks brandĹžiausiÄ&#x2026; tedroje Oskaro Kor- spektaklÄŻ, festivalio ĹĄunovo Sugintas (tromfestivalio nÄ&#x2014;jimo LaisvÄ&#x2014;s gynÄ&#x2014;jĹł dienos miâ&#x20AC;&#x17E;Plartformaâ&#x20AC;&#x153; metu, pastatytÄ&#x2026; Just. bonas), taip pat tradiciĹĄkai proga skambÄ&#x2014;jo ĹĄiemet nomiMarcinkesakralinÄ&#x2014; torna), Algirdas UlteraviÄ?ius (valnuotas geriausio savo metĹł ĹĄokio spek- viÄ?iaus â&#x20AC;&#x17E;KatedrÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153; ir jÄŻ uĹžbaig- nuomonÄ&#x2122; gali iĹĄsakyti ir ĹžiĹŤrovai, muzika. Jurgis Dargis (tĹŤba). taklio Danijoje Svarbiausias ĹĄiĹł Vilniaus evangelikĹł kategorijoje. Beje, sianÄ?ius Jono Vaitkaus reĹžisuotus balsuodami uĹž labiausiai koncertĹł akpatikufestivalis â&#x20AC;&#x17E;Plartformaâ&#x20AC;&#x153; liuteronĹł P.VaiÄ?iĹŤno â&#x20AC;&#x17E;Patriotusâ&#x20AC;&#x153; sÄŻ vaidinimÄ&#x2026; ir baĹžnyÄ?ioje vasario sukurtÄ&#x2026; ryĹĄkiausiÄ&#x2026; centas buvo melodingumu ir KultĹŤros vo 17-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; vykudienÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; balandĹžio gro- sio IV J.S.Bacho iĹĄpirkti dar vasarÄŻ.bilietai bu- vaidmenÄŻ. Ĺžiu pakerinti Algirdo 15-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; KlaipÄ&#x2014;dos Festivalio muzikos festivaMartinaiÄ?io miesto savivaldybÄ&#x2014;s programoje â&#x20AC;&#x201C; ir ÄŽdomiausiĹł oratorija â&#x20AC;&#x17E;MeilÄ&#x2014;s ir gailestingumo lio koncerte dalyvavo ir KlaipÄ&#x2014;dos tas kaip geriausias buvo ÄŻvertin- ĹĄiaus reĹžisuota Eimunto Nekro- baigiamajame pastatymĹł kĹŤrÄ&#x2014;jai altoriusâ&#x20AC;&#x153;. choras â&#x20AC;&#x17E;Aukurasâ&#x20AC;&#x153;. D.Alighieri â&#x20AC;&#x17E;Die2012 m. miesto festivalio kultĹŤros projektas, viĹĄkoji komedijaâ&#x20AC;&#x153;, apdovanoti specialiais vakare bus Jos atlikime dalyvavo Kartu su ansambliu o choreografÄ&#x2014; ir Ievos prizais. StunKlaipÄ&#x2014;dos Humanaâ&#x20AC;&#x153;, A.Ĺ eiko (ĹĄiemet â&#x20AC;&#x17E;Musica kamerinis orkestras apdovanota Auk- dĹžytÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;Ofelijosâ&#x20AC;&#x153;, ArtĹŤro Areimos solistÄ&#x2014;mis Saule (meno vadosiniu scenos kryĹžiumi pastatytas Ĺ eryte vas Mindaugas ĹĄokio kate- Cezarisâ&#x20AC;&#x153;, W.Shakespeare â&#x20AC;&#x17E;Julijus BaÄ?kus), KlaipÄ&#x2014;dos (mecosopranas), Renata Dubinsgorijoje) tituluota choras â&#x20AC;&#x17E;Aukurasâ&#x20AC;&#x153; kaite (mecosoprana Jono JuraĹĄo spektaklis MetĹł kĹŤrÄ&#x2014;ja. (meno vadovas s), diriguojaDanijoje vieĹĄÄ&#x2014;jo pagal Alfonsas VildĹžiĹŤnas), mi Algirdo Vizgirdos, visa â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝u- bei A.Ĺ kÄ&#x2014;mos â&#x20AC;&#x17E;BaltÄ&#x2026; drobulÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153; Ĺ iauliĹł valsvies akiesâ&#x20AC;&#x153; kĹŤrybinÄ&#x2014; klaipÄ&#x2014;diekitos tybinis kamerinis choras â&#x20AC;&#x17E;Polifoni- Ä?iai atliko Antonio Vivaldi MiĹĄias koman- sezono ĹĄalies reĹžisieriĹł ir teatrĹł da: G.GiedraitytÄ&#x2014; jaâ&#x20AC;&#x153; (meno vadovas naujienos. â&#x20AC;&#x17E;Glorijaâ&#x20AC;&#x153;. , Tomas Ambronas Sakalauskas, A.Ĺ eiko, JoBalandĹžio 6-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; zaitis), solistÄ&#x2014;s Lietuvos nacionalinÄ&#x2014;s Darius Berulis, festivalyje vaiAsta P.Lisauskas, Mantas ďŹ lharmodino KlaipÄ&#x2014;dos (sopranas) ir Ieva KrikĹĄÄ?iĹŤnaitÄ&#x2014; nijos scenoje dramos teatras. Ä&#x152;erneckas, parodÄ&#x2014; kovo 27-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; skambÄ&#x2014;jo Sigita Ĺ imkĹŤnaitÄ&#x2014; Jis (mecosopranas). PrudnikovaitÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos kamerinio C.Churchill ir Aurelijus DaKoncertams divydaviÄ?ius. prilygstamÄ&#x2026;sias)â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x17E;Top girls (Nerigavo Modestas grama â&#x20AC;&#x17E;Muzikinis orkestro proPitrÄ&#x2014;nas. tiltasâ&#x20AC;&#x153;. Artimiausias menininkĹł miestyje reĹžisuotasĹĄiemet uostaLietuvos nacionalinÄ&#x2014;s Solo partijas grojo GyÄ?io PadegrupÄ&#x2014;s gimo. orkestro meďŹ lharmo- no â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝uvies akisâ&#x20AC;&#x153; iĹĄĹĄĹŤkis Ĺ iemet KlaipÄ&#x2014;dos nijos rengiamame Ĺ is spektaklis, vadovas M.BaÄ?kus â&#x20AC;&#x201C; Ĺ iaurÄ&#x2014;s ir anot kritikĹł, koncertĹł koncertĹł Baltijos ĹĄaliĹł (violonÄ?eĹĄiuolaikinio ĹĄokio aktualus ir keistas savo vyriĹĄkai kolektyvai surengÄ&#x2014; kelis salÄ&#x2014;s visai ĹĄeimai vasario 10-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; cikle lÄ&#x2014;), Andresas Mustonenas pasiro- parodytas tinklo â&#x20AC;&#x17E;kedjaâ&#x20AC;&#x153; suvaĹžiavimas moteriĹĄka problematika buvo kas, Estija) (smuidymus svarbiose KlaipÄ&#x2014;dos koncertĹł Lietuvos scenoir Zvi Carmeli bei logi- se â&#x20AC;&#x201C; Klai- ka, kuriĹł pÄ&#x2014;doje. SuvaĹžiavimas (altas, sa- Izraelis). lÄ&#x2014;s edukacinis projektas festivaliuose ir pinkles scenoje , ÄŻ kurÄŻ jau kituose renginarplio- niuose. â&#x20AC;&#x17E;Kaip Ĺ aruĹžsiregistravo ka ir PelÄ&#x2014;dĹžiukas Koncerto programÄ&#x2026; 200 ĹĄokio specia- ja vien moterys. dĹŤdĹł klausÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. listĹł, rengiamas Iki balandĹžio sudaĹ maikĹĄÄ?iÄ&#x2026; ir pamokanÄ?iÄ&#x2026; rÄ&#x2014; A.Vivaldi, Wolfgango birĹželio 13â&#x20AC;&#x201C;16 d. tis â&#x20AC;&#x17E;Lietuvos 27-osios truksian- Vilniaus Amadeus dviejĹł Mozarto, paukĹĄteliĹł JonĹł baĹžnyÄ?ioje teatrĹł pavasarisâ&#x20AC;&#x153; sausio pÄ&#x2014;dietis istorijÄ&#x2026; pasakojo klai- Roberto Anatolijaus Ĺ enderovo, 12-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; vykusiame aktorius lÄ&#x2014;lininkas Molinelli, Wojciecho LaisvÄ&#x2014;s gynÄ&#x2014;jĹł Linas laro kĹŤriniai. KiZubÄ&#x2014; ir KlaipÄ&#x2014;dos brass kvintetas:
TiesÄ&#x2014; muzikos tiltus
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 12p.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;DurĹłâ&#x20AC;&#x153; inf.
VieĹĄÂbuÂtis virÂto buÂtais?
â&#x20AC;&#x17E;Yra maÂnanÂÄ?iĹł, kad Ä?ia reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł atÂstaÂtyÂti LeÂniÂno paÂminkÂlÄ&#x2026;.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos viÂceÂmeÂras ArÂtĹŤÂras Ĺ ulÂcas paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, jog yra laÂbai skirÂtinÂgĹł nuoÂmoÂniĹł, kaip reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł atÂnauÂjinÂti AtÂgiÂmiÂmo aikĹĄÂtÄ&#x2122;.
2p.
BMW greiÂtis priÂbloĹĄÂkÄ&#x2014; paÂreiÂgĹŤÂnus AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos poÂliÂciÂninÂkai uĹžÂfikÂsaÂvo nauÂjÄ&#x2026; greiÂÄ?io reÂkorÂdÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; dar dve jĹł meÂtĹł vaiÂraÂviÂmo staÂĹžo neÂtuÂrin tis klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis saÂvo auÂtoÂmoÂbiÂliu ĹĄvilÂpÄ&#x2014; net 179 kiÂloÂmetÂrĹł per va lanÂdÄ&#x2026; greiÂÄ?iu.
Â&#x201E;Â&#x201E;GalÂvoÂsoÂpis: V.GriÂgaÂlausÂko vaÂdoÂvauÂjaÂmos gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgos bÄ&#x2014;Âdos praÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo, kai virÂĹĄuÂtiÂniuoÂse aukĹĄÂtuoÂse buÂtus ÄŻsiÂgiÂjo gyÂvenÂtoÂjai.
VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio fotomontaĹžas
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos jĹŤÂriÂninÂkĹł sveiÂkaÂtos prieÂĹžiĹŤÂros centÂro kaiÂmyÂnai â&#x20AC;&#x201C; tik ri poÂkĹĄtiÂninÂkai. GalÂbĹŤt noÂrÄ&#x2014;ÂdaÂmi paÂteiÂsinÂti gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgos pa vaÂdiÂniÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;paÂsiÂrĹŤÂpiÂnaâ&#x20AC;&#x153;, kad ĹĄi nuoÂlat plĹŤÂduÂriuoÂtĹł vanÂdeÂnyÂje. Ta Ä?iau buÂtus virĹĄ poÂlikÂliÂniÂkos ÄŻsiÂgiÂjÄ&#x2122; gyÂvenÂtoÂjai veiÂkiauÂsiai paÂtys taÂpo siÂtuaÂciÂjos ÄŻkaiÂtais. Nes forÂmaÂliai ten yra vieĹĄÂbuÂtis.
SandÂra LuÂkoÂĹĄiĹŤÂtÄ&#x2014; s.lukosiute@kl.lt
KaÂbiÂneÂtas priÂmiÂnÄ&#x2014; pelÂkÄ&#x2122;
Ant staÂlĹł ir raÂdiaÂtoÂriĹł iĹĄÂdÄ&#x2014;ÂlioÂti suÂsi raiÂtÄ&#x2122; nuo drÄ&#x2014;gÂmÄ&#x2014;s doÂkuÂmenÂtai, at ťoÂkÄ&#x2122;s liÂnoÂleuÂmas, ant sieÂnĹł ir luÂbĹł liÂkuÂsios vanÂdens ĹžyÂmÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x201C; toks vaiz das maÂtyÂti poÂlikÂliÂni kos vaÂdoÂvo kaÂbiÂneÂte.
10
GreiÂÄ?io mÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2014;Âjas ÄŻkliuÂvo beÂproÂtiĹĄÂkai leÂkianÂtis PaÂlanÂgos plenÂtu nuo Ja kĹł ĹžieÂdiÂnÄ&#x2014;s sanÂkryÂĹžos kuÂrorÂto link. Ä&#x152;ia stoÂvinÂtis greiÂÄ?io maÂtuokÂlis ir uĹžÂfikÂsaÂvo â&#x20AC;&#x17E;BMW X5â&#x20AC;&#x153; auÂtoÂmoÂbi lio greiÂtÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;DviÂdeÂĹĄimtÂmeÂtis vaiÂkiÂnas aiĹĄÂ kiÂno, kad jis noÂrÄ&#x2014;Âjo iĹĄÂbanÂdyÂti saÂvo nauÂjÄ&#x2026; auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ. TaÂÄ?iau vaiÂruo toÂjas neÂtuÂri dveÂjĹł meÂtĹł vaiÂraÂvi mo staÂĹžo, jam priÂvaÂlu laiÂkyÂtis 70 kiÂloÂmetÂrĹł per vaÂlanÂdÄ&#x2026; greiÂÄ?ioâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄÂkiÂno KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos keÂliĹł poÂliÂci jos biuÂro virÂĹĄiÂninÂkas Ra mĹŤÂnas Ĺ iÂdeiÂkis.
3
PiÂniÂgiÂnÄ&#x2014; ÄŻveiÂkÄ&#x2014; maÂrias DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
VaÂgiĹł iĹĄ moÂters nuÂgvelbÂta ir iĹĄÂmes ta piÂniÂgiÂnÄ&#x2014; perÂplauÂkÄ&#x2014; KurÂĹĄiĹł ma rias ir po meÂtĹł paÂkliuÂvo ÄŻ sÄ&#x2026;ÂĹžiÂnin gĹł ĹžmoÂniĹł ranÂkas. BanÂgos blaĹĄÂkÄ&#x2014; beÂveik meÂtus
SaÂvaitÂgaÂlÄŻ du klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai vaikĹĄÂ tiÂnÄ&#x2014;Âjo neÂtoÂli DreÂverÂnos, ten, kur KliÂĹĄuÂpÄ&#x2014; ÄŻteÂka ÄŻ maÂrias, ir ant kran to raÂdo odiÂnÄ&#x2122; piÂniÂgiÂnÄ&#x2122;. Nuo ÄŻvaiÂriauÂsiĹł banÂko korÂteÂliĹł iĹĄÂsiÂpĹŤÂtuÂsioÂje piÂniÂgiÂnÄ&#x2014;Âje buÂvo viÂ
so laÂbo 20 cenÂtĹł. VyÂrai nuÂsprenÂdÄ&#x2014;, kad ji neÂbuÂvo atÂsiÂtikÂtiÂnai paÂmesÂta, o veiÂkiauÂsiai iĹĄÂmesÂta vaÂgiĹł. IĹĄ rasÂtĹł banÂko, asÂmens taÂpaÂtyÂbÄ&#x2014;s bei dauÂgyÂbÄ&#x2014;s kiÂtĹł korÂteÂliĹł klaiÂpÄ&#x2014; dieÂÄ?iai nuÂstaÂtÄ&#x2014; piÂniÂgiÂnÄ&#x2014;s saÂviÂnin kÄ&#x2122; ir su ja suÂsiÂsieÂkÄ&#x2014; noÂrÄ&#x2014;ÂdaÂmi ati duoÂti raÂdiÂnÄŻ. PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad piÂniÂgiÂnÄ&#x2014; priÂklau so NeÂrinÂgoÂje gyÂveÂnanÂÄ?iai versÂli ninÂkei. JÄ&#x2026; moÂteÂris praÂraÂdo praÄ&#x2014;ÂjuÂsiĹł me tĹł vaÂsaÂrÄ&#x2026; JuodkÂranÂtÄ&#x2014;Âje. TaÂda piÂniÂgiÂnÄ&#x2122; vaÂgys nuÂgvelÂbÄ&#x2014; jos darÂbo vieÂtoÂje. TieÂsa, ilÂgaÂpirĹĄÂ
Ä?iai, apÂĹĄvaÂriÂnÄ&#x2122; ne vieÂnÄ&#x2026; juodkÂran tiĹĄÂkÄŻ bei kuÂrorÂto sveÂÄ?iÄ&#x2026;, buÂvo pa gauÂti ir nuÂteisÂti. Nuo jĹł nuÂkenÂtÄ&#x2014;ÂjuÂsi juodkÂranÂtiĹĄÂ kÄ&#x2014; paÂti juos deÂmasÂkaÂvo ir apÂskun dÄ&#x2014; poÂliÂciÂjai. VaÂgysÂtÄ&#x2014; suÂjauÂkÄ&#x2014; atoÂstoÂgas
â&#x20AC;&#x17E;Kai juos paÂgaÂvo ir nuÂteiÂsÄ&#x2014;, paÂsi keiÂtÄ&#x2014; ir viÂsĹł mĹŤÂsĹł Ä?ia gyÂveÂnanÂÄ?ių jĹł gyÂveÂniÂmas. AnksÂÄ?iau smulÂkiems darÂbams samÂdyÂdaÂvoÂme tuos gir tuokÂlius, o jie ne tik snieÂgÄ&#x2026; nuÂkas daÂvo, gatÂvÄ&#x2122; paÂĹĄluoÂdaÂvo, bet ir apÂvogÂdaÂvo mus.
8
Â&#x201E;Â&#x201E;RaÂdyÂbos: ÄŻvaiÂriĹł korÂteÂliĹł priÂkimĹĄÂtos piÂniÂgiÂnÄ&#x2014;s ĹĄeiÂmiÂninÂkÄ&#x2026; rasÂti neÂsuÂ
dÄ&#x2014;ÂtinÂga.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
2
ketvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
miestas
Klaipėdoje nekaukė tik viena sirena
Rez ult at as: patikrinimo metu
nesuveikė tik viena sirena.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Lietuvoje vakar vyko gyventojų perspėjimo ir informavimo siste mos patikrinimas. Uostamiestyje jis praėjo be didelių nesklandumų. Nesuveikė tik viena sirena.
Klaipėdoje iš viso yra 61 toks įren ginys. 44 iš jų priklauso centrali zuotai sistemai. Likusios – vietinio valdymo sirenos. Jos yra įjungia mos objekte, kuriame yra įreng tos. Vakar prieš vidurdienį buvo tik rinamos 54 uostamiestyje įreng tos sirenos. Dar septynios yra ne veikiančios. Jos įrengtos įmonių, kurios nebevykdo veiklos, terito rijoje.
„Viskas praėjo sklandžiai. Jei gyventojai girdėjo sirenas, gali ma pasidžiaugti, kad sistema vei kia gerai“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės vyriausioji specialis tė civilinei saugai Violeta Gutaus kienė. Vykdant patikrinimą, gyventojai galėjo pasitikrinti, ar į savo telefo nus gauna pranešimus apie ekst remalią situaciją. Buvo siunčiama informacija apie gyventojų perspė jimo sistemos patikrinimą. Norėdami gauti šiuos praneši mus, žmonės turi savo mobiliuo siuose telefonuose suaktyvinti ko rinio transliavimo funkciją pagal Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėji mo departamento parengtas inst rukcijas. Pastarąsias galima rasti įstai gos internetinėje svetainėje. Skir tinguose mobiliojo ryšio telefonų aparatuose įdiegti sistemą reikia skirtingai. „Gyventojai turėtų pasinaudo ti ir įsidiegti nustatymus. Prane šimai pateikiami ne tik apie ekst remalias situacijas. Jie praverčia ir kelyje, kai žmonės stovi spūs tyje ir nežino, kad taip nutiko pa bėgus nusikaltėliams iš kalėjimo, dingus asmeniui, ar kitose pana šiose situacijose. Informacija apie tokius įvykius taip pat pateikiama tokiu būdu“, – pabrėžė V.Gutaus kienė.
Pakrikštyta uostamiestyje statyta žemsiurbė Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt
Klaipėdos uoste pastatytas dar vie nas ypatingos konstrukcijos laivas. Vakar Vakarų laivų gamyklos ant rinėje įmonėje Vakarų Baltijos lai vų statykloje įvyko naujai pastaty to laivo-žemsiurbės vardo suteiki mo ceremonija.
82 metrų ilgio, 16 metrų pločio, 3,9 tūkst. tonų dedveito žemsiur bei, kuri Klaipėdoje buvo statoma
nuo 2011 metų rugpjūčio, suteiktas „Macuti“ pavadinimas. Taip vadi nasi Mozambiko Beiro uosto išori nis švyturys. Žemsiurbė dirbs prie Afrikos krantų, Mozambike esan čiame uoste. Šio laivo užsako vė buvo Danijos kompanija „Johs. Gram_Hansen A/S“. Laive sumontuota įranga, skir ta gilinti vandens telkinius iki 25 metrų gylio. Ji gali priimti 2,5 tūkst. kubinių metrų grunto, ku ris išpilamas per specialius liukus laivo dugne.
Klausimas: klaipėdiečių bus prašoma išsakyti savo nuomonę, ar po Atgimimo aikšte reikia įrengti požemi
nę automobilių stovėjimo aikštelę.
Klaus žmonių nuomonės Po mažiau nei savaitės uostamiesčio val džia paskelbs klaipėdiečių apklausą svar biais miestui klausimais. Tikinama, kad rezultatai nenuguls valdininkų stal čiuose – į juos bus atsižvelgiama priimant sprendimus. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Tenkins bet koks atsakymas
Klaipėdos savivaldybės administra cijos direktorė Judita Simonavičiū tė pasirašė įsakymą dėl miestiečių apklausos surengimo. Pasak vice mero Artūro Šulco, ją buvo bando ma surengti net dvejus metus, bet tam nepritarė miesto taryba. Tačiau per metus pasikeitė Vietos savivaldos įstatymas. Jame numaty ta, kad ketvirtadaliui tarybos narių pareikalavus organizuoti apklausą, tai daryti yra privaloma. „Apklausa Klaipėdoje bus surengta pirmą kar tą. Jai rengėmės ilgai ir nuosekliai. Tarėmės su sociologais ir moksli ninkais“, – pasakojo vicemeras. A.Šulco teigimu, klaipėdie čių bus klausiama nuomonės, ku rios nežinoma. „Neturime jokių išankstinių nuostatų. Būsime pa tenkinti bet kokiais atsakymais. Čia kaip vaiko klaustum, ką jis no ri valgyti pusryčiams: sumuštinių ar kiaušinienės. Kaip pasakys, taip ir bus“, – teigė vicemeras. Anot mero pavaduotojo, jei ap klausoje savo nuomonę pareiškė daugiau nei 15 proc. gyventojų, ta da miesto taryba privalės svarsty ti tuos klausimus. Apklausos me tu gyventojams bus pateikti šeši klausimai. A.Šulcas pabrėžė, kad penkiems iš jų miesto taryba ski ria nuolatinį dėmesį, tačiau neži no, ką mano gyventojai. Pakeis upės pavadinimą?
Ceremonija: Klaipėdoje pakrikštyta unikali žemsiurbė „Macuti“ Vidmanto Matučio nuotr.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdiečių bus prašoma nurodyti, koks turi būti Danės pavadinimas – likti Danė ar grąžinta Dangė. Pasak A.Šulco, Dange upė vadinta daugiau nei 700 metų. Tačiau po 1990-ųjų pavadinimas pakeistas į Danę. „Naujoji karta priprato, bet dis kusijos vis dar kyla. Jei gyventojai pageidaus, kad upė vadintųsi Dan ge, turėsime pradėti sudėtingas procedūras, kad įgyvendintume jų valią“, – tvirtino vicemeras.
Miestiečiai taip pat galės išreikš ti nuomonę, ar Klaipėdai reikia su skystintųjų gamtinių dujų termina lo. „Miesto taryba yra pritarusi jo poveikio aplinkai vertinimo progra mai, tačiau šis sprendimas nėra ga lutinis. Jei matytume, kad gyvento jai vienareikšmiai nenori šio objekto, mus tai įpareigotų imtis veiksmų. Žinosime, kokios pozicijos laikytis ateityje“, – tvirtino vicemeras.
Artūras Šulcas:
Neturime jokių išankstinių nuostatų. Būsime patenkinti bet kokiais atsakymais.
Klaipėdiečių bus klausiama, ar jie pritaria giliavandenio uosto sta tybai Melnragėje. Anot A.Šulco, šis klausimas senas – apie jį diskutuo jama dešimt metų. „Ankstesnės apklausos parodė, kad dauguma nenori giliavande nio uosto Melnragėje, tačiau gy ventojų nuomonė gali kisti. Todėl norima atsiklausti žmonių“, – tei gė vicemeras. Spręs dėl automobilių
Miestiečių bus klausiama, ar šie pritaria Atgimimo aikštės atnau jinimui, įrengiant požeminę auto mobilių stovėjimo aikštelę. A.Šul co teigimu, šis klausimas dabar yra
diskusijų sūkuryje. „Net neabejo ju, kad yra žmonių, kurie mano, jog čia reikėtų atstatyti Lenino pamink lą. Kitų nuomone, Atgimimo aikštė je nieko nereikia daryti. Yra manan čiųjų, jog aikštę reikia sutvarkyti taip, kad ji atrodytų kaip prieš karą. Prieš trylika metų yra parengtas detalusis planas, tačiau niekas nedaroma. Bi joma, ką pasakys žmonės“, – dėstė vicemeras. Apklausos metu taip pat bus siekiama išsiaiškinti, ar gyvento jai pritaria automobilių skaičiaus ribojimui miesto centre. Pasak A.Šulco, mašinų skaičius greitai prilygs gyventojų skaičiui. „Dabar Klaipėdoje yra per 100 tūkst. automobilių. Mašinos nėra prabangos prekės. Kai kurie gyven tojai jų turi ne po vieną ir ne po dvi. Senamiestyje ir istorinėje miesto dalyje neįrengsi tiek automobilių vietų, kiek reikia. Būtina išsiaiš kinti principinę nuostatą, ar reikia riboti mašinų skaičių senamiesty je. Jei ne, tada imsimės veiksmų. Galime nuimti ir visus ženklus“, – teigė vicemeras. Miestiečių bus klausiama, ar šie pritaria aukštybinių pastatų Meln ragėje statybai. A.Šulcas tvirtino, kad šiuo me tu savivaldybė turi teisminį ginčą su verslininku, kuris 38 arų ploto skly pe nori statyti 130 metrų aukščio pa statą. „O gal gyventojai mano, kad to reikia. Reikia pasitikrinti, ką žmonės galvoja“, – svarstė vicemeras. Ir raštu, ir internetu
Gyventojai apklausoje galės daly vauti keliais būdais. Ji bus skelbiama Klaipėdos savivaldybės tinklalapy je. Užpildyti anketą norintieji galės naudodamiesi elektronine banki ninkyste. To reikia norint išsiaiš kinti, ar asmuo gyvena Klaipėdoje. Asmenys, kurie namie neturi in terneto ar nemoka naudotis elekt ronine bankininkyste, anketą galės užpildyti bibliotekose ar savival dybėje. Tą padaryti padės įstaigų darbuotojai. Kas norės, bus pateiktas ir po pierinis anketos variantas. Apklausa bus vykdoma nuo ge gužės 2 iki 24 dienos. Pasak A.Šul co, laiko anketai užpildyti užteks kiekvienam. Jei apklausa vyks sėkmingai, jas planuojama organizuoti ne rečiau kaip kartą per pusmetį. Apklausa yra patariamojo pobūdžio.
3
ketvirtADIENIS, balandĹžio 25, 2013
miestas PriÂtaÂrÄ&#x2014; suÂtarÂÄ?iai
SuÂdaÂrÄ&#x2014; taÂryÂbÄ&#x2026;
OrÂgaÂniÂzuoÂja reiÂdus
BendÂroÂvÄ&#x2014;s â&#x20AC;&#x17E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos nafÂtaâ&#x20AC;&#x153; valÂdyÂba priÂtaÂrÄ&#x2014; suÂskysÂtinÂtĹłÂjĹł gamÂtiÂniĹł duÂjĹł terÂmiÂnaÂlo duÂjoÂtie kio staÂtyÂbos konÂkurÂso suÂtarÂties paÂsiÂraÂĹĄyÂmui su konÂkurÂso laiÂmÄ&#x2014; toÂju VoÂkieÂtiÂjos konÂcerÂnu â&#x20AC;&#x17E;PPS PiÂpeÂliÂne SysÂtemsâ&#x20AC;&#x153;, kuÂris paÂsiĹŤÂ lÄ&#x2014; darÂbus atÂlikÂti uĹž 94,84 mln. li tĹł (su PVM â&#x20AC;&#x201C; 114,756 mln. liÂtĹł), praÂneÂĹĄÄ&#x2014; bendÂroÂvÄ&#x2014;.
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos uniÂverÂsiÂteÂto seÂnaÂto nuÂtaÂriÂmu buÂvo suÂdaÂryÂta Klai pÄ&#x2014;Âdos uniÂverÂsiÂteÂto taÂryÂba. ÄŽ jÄ&#x2026; iĹĄÂrinkÂti AnÂtaÂnas BuÂÄ?insÂkas, VinÂsas JaÂnuÂĹĄoÂnis, RiÂma MicÂke viÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;, AudÂrius PauÂĹža, ArÂtĹŤÂ ras RazÂbaÂdausÂkas, SaÂloÂmÄ&#x2014;Âja SoÂvaiÂtÄ&#x2014;, ArÂnolÂdas Ĺ iÂleiÂka, Vy tauÂtas TeÂtensÂkas, JurÂgiÂta Ĺ i linsÂkaiÂtÄ&#x2014;-VensÂloÂvieÂnÄ&#x2014;.
VieÂĹĄoÂsios tvarÂkos skyÂrius ĹĄian dien nuo 10 val. orÂgaÂniÂzuoÂja pa tikÂriÂniÂmÄ&#x2026;, kaip laiÂkoÂmaÂsi KlaiÂpÄ&#x2014; doÂje StaÂtiÂniĹł tinÂkaÂmos prieÂĹžiĹŤÂ ros taiÂsykÂliĹł. SpeÂciaÂlisÂtai apÂĹžiĹŤÂ rÄ&#x2014;s daÂlÄŻ apÂleisÂtĹł ir neÂpriÂĹžiĹŤÂriÂmĹł, neÂtvarÂkoÂmĹł paÂstaÂtĹł, teÂriÂtoÂri jĹł. Ĺ ianÂdien speÂciaÂlisÂtai tikÂrins ir tai, ar miesÂte paÂgal taiÂsykÂles ve dĹžioÂjaÂmi ĹĄuÂnys.
AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; informuoja: keisis vandens paslaugĹł kainos BalandĹžio 18 d. ValstybinÄ&#x2014; kainĹł ir energetikos kontrolÄ&#x2014;s komisija (VKEKK) suderino naujas AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; vandens paslaugĹł kainas. Vieniems vartotojams jos didÄ&#x2014;s, kitiems gali ir maĹžÄ&#x2014;ti. Naujos kainos bendrovÄ&#x2014;s klientams bus taikomos, kai jas patvirtins KlaipÄ&#x2014;dos miesto ir rajono savivaldybiĹł tarybos.
klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis iĹĄÂbanÂdÄ&#x2014; lÄ&#x2014;kÂdaÂmas 179 kiÂloÂmetÂrĹł per vaÂlanÂdÄ&#x2026; greiÂÄ?iu.
BMW greiÂtis priÂbloĹĄÂkÄ&#x2014; paÂreiÂgĹŤÂnus 1
UĹž toÂkÄŻ vaiÂraÂviÂmÄ&#x2026; klai pÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iui greÂsia bauÂda nuo 1 tĹŤkst. iki 1,5 tĹŤkst. liÂtĹł, vai raÂviÂmo teiÂsÄ&#x2122; atiÂmant nuo 1 meÂtĹł iki 1,6 meÂtĹł. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iais meÂtais toÂkio greiÂÄ?io re korÂdo dar neÂbuÂvo, o ir ĹĄiaÂme keÂly je neÂbuÂvo toÂkiĹł fakÂtĹł uĹžÂfikÂsuoÂtaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; steÂbÄ&#x2014;ÂjoÂsi R.Ĺ iÂdeiÂkis. KeÂliĹł poÂliÂciÂjos biuÂro paÂreiÂgĹŤÂnai vykÂdÄ&#x2014; preÂvenÂciÂnius reiÂdus ir ma taÂvo auÂtoÂmoÂbiÂliĹł greiÂtÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;ToÂkie rei dai vyÂko viÂsoÂje EuÂroÂpoÂje. BuÂvo ne tik maÂtuoÂjaÂmas auÂtoÂmoÂbiÂliĹł grei tis, bet ir tikÂriÂnaÂmi pÄ&#x2014;sÂtieÂji, dviÂra tiÂninÂkai ir vaÂdeÂlioÂtoÂjaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno KeÂliĹł poÂliÂciÂjos virÂĹĄiÂninÂkas. R.Ĺ iÂdeiÂkio teiÂgiÂmu, paÂstaÂruo ju meÂtu vis dauÂgiau uĹžÂfikÂsuoÂjaÂma greiÂtÄŻ virÂĹĄiÂjanÂÄ?iĹł moÂtoÂcikÂliÂninÂkĹł. â&#x20AC;&#x17E;AtkÂreipÂsiÂme dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ ÄŻ ĹĄiuos eis mo daÂlyÂvius. NetÂruÂkus eisÂmo kont roÂlÄ&#x2122; miesÂto gatÂvÄ&#x2014;Âse praÂdÄ&#x2014;s vykÂdyÂti keÂtuÂri poÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnai, vaiÂruo janÂtys moÂtoÂcikÂlus â&#x20AC;&#x17E;YaÂmaÂhaâ&#x20AC;&#x153;. VaÂsa rÄ&#x2026; poÂliÂciÂninÂkai moÂtoÂcikÂlais paÂtru liuos PaÂlanÂgoÂje, kiÂtoÂse apÂskriÂties vieÂtoÂseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ĹžaÂdÄ&#x2014;Âjo R.Ĺ iÂdeiÂkis. ReiÂdĹł meÂtu apÂskriÂtyÂje nuÂstaÂty ti 106 pÄ&#x2014;sÂÄ?iĹłÂjĹł ir 46 dviÂraÂtiÂninÂkĹł paÂdaÂryÂti KeÂliĹł eisÂmo taiÂsykÂliĹł pa ŞeiÂdiÂmai, dauÂgiauÂsiai jĹł â&#x20AC;&#x201C; uosÂta miesÂtyÂje. PÄ&#x2014;sÂtieÂji daĹžÂniauÂsiai kirÂto keÂlio vaÂĹžiuoÂjaÂmÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; daÂlÄŻ ten, kur drau dĹžiaÂma. UĹžÂfikÂsuoÂti 94 toÂkie atÂve jai. IĹĄ 46 paÂtikÂrinÂtĹł dviÂraÂtiÂninÂkĹł, net 42 buÂvo neÂblaiÂvĹŤs. PoÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnams ÄŻkliuÂvo 459 vaiÂruoÂtoÂjai, virÂĹĄiÂjÄ&#x2122; leisÂtiÂnÄ&#x2026; va ŞiaÂviÂmo greiÂtÄŻ. 246 vaiÂruoÂtoÂjai su stabÂdyÂti KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos keÂliĹł poÂliÂciÂjos paÂreiÂgĹŤÂnĹł, 83 â&#x20AC;&#x201C; PaÂlanÂgos poÂliÂciÂjos, 61 â&#x20AC;&#x201C; PatÂruÂliĹł rinkÂtiÂnÄ&#x2014;s paÂreiÂgĹŤÂnĹł. Tik du per greiÂtai vaÂĹžiaÂvÄ&#x2122; keÂliau ninÂkai suÂstabÂdyÂti SkuoÂdo raÂjoÂne, 9 â&#x20AC;&#x201C; KreÂtinÂgos raÂjoÂne.
Diskusija. Ĺ iandien 16 val. visi norintys gali dalyvauti diskusijoje dÄ&#x2014;l KlaipÄ&#x2014;dos vieĹĄosios bibliotekos Jaunimo skyriaus ateities â&#x20AC;&#x17E;Biblioteka â&#x20AC;&#x201C; ko>ne<medija?â&#x20AC;&#x153;. Renginys vyks Jaunimo skyriuje (TilĹžÄ&#x2014;s g. 9).
Lietuvoje vandens paslaugĹł kaina nustatoma ribotam laikotarpiui â&#x20AC;&#x201C; ji galioja ne trumpiau kaip trejus ir ne ilgiau kaip penkerius metus. Pagal teisÄ&#x2014;s aktus ÄŻ geriamojo vandens tiekimo bei nuotekĹł tvarkymo naujÄ&#x2026;sias kainas ÄŻtraukiamos ir iĹĄlaidos infrastruktĹŤros darbams, kuriuos bendrovÄ&#x2014; planuoja atlikti per tvirtinamĹł kainĹł laikotarpÄŻ. AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; pernai perÄ&#x2014;mÄ&#x2014; KlaipÄ&#x2014;dos rajono infrastruktĹŤrÄ&#x2026;, todÄ&#x2014;l 2013â&#x20AC;&#x201C;2016 m. bendrovÄ&#x2014; turÄ&#x2014;s nemaĹžai investuoti ÄŻ vandens gerinimo ir nuotekĹł tvarkymÄ&#x2026; rajone bei KlaipÄ&#x2014;dos priemiesÄ?iuose. Ĺ ie investiciniai planai jau anksÄ?iau buvo parengti ir suderinti su KlaipÄ&#x2014;dos miesto bei rajono savivaldybÄ&#x2014;mis.
AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; vandens paslaugĹł kainos iĹĄlieka vienos maĹžiausiĹł Lietuvoje.
DirbtuvÄ&#x2014;s. Ĺ iandien 18 val. KlaipÄ&#x2014;dos vieĹĄosios bibliotekos Meno skyriuje (J.Janonio g. 9) â&#x20AC;&#x17E;Fotoklubas 50 mmâ&#x20AC;&#x153; organizuoja teorinÄŻâ&#x20AC;&#x201C;praktinÄŻ uĹžsiÄ&#x2014;mimÄ&#x2026;, kurio metu ne tik bus galima pasigaminti fotoaparatÄ&#x2026; iĹĄ degtukĹł dÄ&#x2014;ĹžutÄ&#x2014;s, bet ir jÄŻ iĹĄbandyti. ÄŽ susitikimÄ&#x2026; reikia atsineĹĄti: degtukĹł dÄ&#x2014;ĹžutÄ&#x2122;, fotojuostÄ&#x2026;, Ĺžirkles, adatÄ&#x2026;, gabaliukÄ&#x2026; ĹĄvitrinio popieriaus, juodÄ&#x2026; izoliacijÄ&#x2026;.
ď Ž Sprendimas: QNbTVNObĂ&#x2DC;VĂş [NZĂş TfcR[a\WĂş ]N`V_V[XVZN` [bYRZ` TR
_VNZ\W\ cN[QR[` aVRXVZ\ V_ [b\aRXĂş acN_XfZ\ XNV[Ă&#x2013;
Naujos kainos ir naujos galimybÄ&#x2014;s
ÄŽvertinus visĹł vartotojĹł grupiĹł kainĹł pokyÄ?ius, vienos paslaugos brangsta, o kitos â&#x20AC;&#x201C; maĹžÄ&#x2014;ja. IndividualiĹł namĹł gyventojams vandens kasmÄ&#x2014;nesinÄ&#x2014; pardavimo kaina sumaĹžÄ&#x2014;ja 27 proc., iki 4,96 Lt per mÄ&#x2014;nesÄŻ. TaÄ?iau 1 kubinio metro vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo paslaugĹł kaina padidÄ&#x2014;ja 0,01 Lt (0,3 proc.). Kadangi yra pasikeitusi apskaitos metodika, daugiabuÄ?iĹł namĹł gyventojai gali rinktis du atsiskaitymo bĹŤdus. Jeigu visi gyventojai sutars ir pasirinks atsiskaitymo bĹŤdÄ&#x2026; pagal ÄŻvadinÄŻ namo skaitiklÄŻ, jiems, palyginti su dabartine, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo kaina namo ÄŻvade sumaĹžÄ&#x2014;s 1,8 proc., taÄ?iau bus net 0,57 Lt uĹž 1 kubinÄŻ metrÄ&#x2026; maĹžesnÄ&#x2014;, nei atsiskaitant pagal skaitiklÄŻ bute. Jeigu gyventojai nusprÄ&#x2122;s atsiskaityti su AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; pagal individualius apskaitos prietaisus bute, kaip buvo ÄŻprasta iki ĹĄiol, jiems paslaugos brangs iki 5,31 Lt uĹž 1 kubinÄŻ metrÄ&#x2026; (10 proc).
PosÄ&#x2014;dis. Ĺ iandien 9 val. savivaldybÄ&#x2014;je prasidÄ&#x2014;s miesto tarybos posÄ&#x2014;dis. Jo metu numatoma svarstyti 41 klausimÄ&#x2026;. Susitikimas. Ĺ iandien 14 val. KlaipÄ&#x2014;dos I.SimonaitytÄ&#x2014;s vieĹĄosios bibliotekos Abonemento skyriuje vyks renginys valanda su raĹĄytoju â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ pirmĹł lĹŤpĹłâ&#x20AC;&#x153;. Skaitytojus ÄŻ betarpiĹĄkÄ&#x2026; pokalbÄŻ tarp bibliotekos lentynĹł pakvies raĹĄytojas Juozas Ĺ ikĹĄnelis.
Kaina suderinta 4 metams Â&#x201E;Â&#x201E;BauÂda: nauÂjÄ&#x2026; auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ 20-meÂtis
Dienos telegrafas
Taip pat, jei namo gyventojai pasirinks atsiskaityti pagal ÄŻvadinÄŻ namo skaitiklÄŻ, jiems nebereikÄ&#x2014;s mokÄ&#x2014;ti kasmÄ&#x2014;nesinio abonentinio mokesÄ?io uĹž savo skaitiklius â&#x20AC;&#x201C; uĹž ĹĄalto vandens skaitiklius â&#x20AC;&#x201C; 4,86 Lt per mÄ&#x2014;nesÄŻ, karĹĄto â&#x20AC;&#x201C; 2,17 Lt, o visas namas uĹž ÄŻvadinÄŻ skaitiklÄŻ mokÄ&#x2014;s tik 8,07 Lt per mÄ&#x2014;nesÄŻ. Pagal naujai suderintus ÄŻkainius ÄŻmonÄ&#x2014;ms geriamojo vandens tiekimo ir nuotekĹł tvarkymo paslaugĹł kaina didÄ&#x2014;s iki 5,11 Lt uĹž 1 kubinÄŻ metrÄ&#x2026; (10,5 proc). TaÄ?iau ir po ĹĄiĹł pokyÄ?iĹł AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; vandens paslaugĹł kainos iĹĄlieka vienos maĹžiausiĹł Lietuvoje. NuotekĹł iĹĄveĹžimas â&#x20AC;&#x201C; vartotojo pasirinkimu
Pagal pasikeitusius teisÄ&#x2014;s aktus AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; savo aptarnaujamĹł savivaldybiĹł klientams privalo teikti nuotekĹł iĹĄveĹžimo asenizacinÄ&#x2014;mis maĹĄinomis paslaugÄ&#x2026;. VKEKK suderinta ĹĄios paslaugos kaina yra 21,90 Lt uĹž kubinÄŻ metrÄ&#x2026; (su PVM). TaÄ?iau
 @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022; [b\a_
individualiĹł valdĹł ar ÄŻmoniĹł savininkai neprivalÄ&#x2014;s naudotis tik AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; paslaugomis. Nuotekas iĹĄveĹžti gali bet kuris rinkoje legaliai dirbantis paslaugos teikÄ&#x2014;jas. AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos vanduoâ&#x20AC;&#x153; administracija PR
Vandens paslaugĹł kainos kituose Lietuvos miestuose * Miestas Kaina su PVM (Lt uĹž 1 m3) Vilnius
4,37
KlaipÄ&#x2014;da
5,31
Kaunas
5,35
PanevÄ&#x2014;Ĺžys
5,87
Ĺ iauliai
6,63
Palanga
7,96
Kretinga
9,35
Ĺ ilutÄ&#x2014;
9,67
* Kai vartotojai atsiskaito pagal skaitiklius butuose
Renginys. Ĺ iandien Neringoje jau ketvirtÄ&#x2026; kartÄ&#x2026; vyks kultĹŤrinisâ&#x20AC;&#x201C;edukacinis projektas â&#x20AC;&#x17E;Ĺ okanti Neringaâ&#x20AC;&#x153;. Neringos meno mokyklos organizuojamo renginio metu Nidoje ir JuodkrantÄ&#x2014;je vyksianÄ?iuose koncertuose pasirodys Lietuvos meno mokyklĹł, kultĹŤros centrĹł ĹĄokiĹł kolektyvĹł ĹĄokÄ&#x2014;jai. MaĹžieji ĹĄokiĹł koncertai vyks JuodkrantÄ&#x2014;s Liudviko RÄ&#x2014;zos jĹŤrĹł kadetĹł mokykloje (nuo 11 val.) ir Nidos vidurinÄ&#x2014;je mokykloje (nuo 11.15 val.). Nidos kultĹŤros ir turizmo informacijos centre â&#x20AC;&#x17E;Agilaâ&#x20AC;&#x153; vyksianÄ?io didĹžiojo vakaro koncerto â&#x20AC;&#x17E;Ĺ okio mĹŤzos sukviestiâ&#x20AC;&#x153; metu (nuo 18 val.) projekto dalyviai ĹĄokiais atvaizduos ĹĄokio meno raidÄ&#x2026; nuo senovÄ&#x2014;s iki nĹŤdienos. Koncerto sveÄ?iai â&#x20AC;&#x201C; Kauno muzikinio teatro baleto trupÄ&#x2014;s solistai. ProjektÄ&#x2026; vainikuos ÄŻvairiĹł ĹĄokiĹł mokymai-diskoteka. Renginys skirtas Tarptautinei ĹĄokio dienai paminÄ&#x2014;ti, kuri UNESCO sprendimu minima balandĹžio 29 dienÄ&#x2026;. Mirtys. Vakar KlaipÄ&#x2014;dos savivaldybÄ&#x2014;s CivilinÄ&#x2014;s metrikacijos ir registracijos skyriuje uĹžregistruotos 4 klaipÄ&#x2014;dieÄ?iĹł mirtys. MirÄ&#x2014; Bronislava UkrinaitÄ&#x2014; (g. 1921 m.), Vytautas RaÄ?iauskas (g. 1930 m.), Nona Petrova (g. 1933 m.), Marijona LukĹĄienÄ&#x2014; (g. 1939 m.). Naujagimiai. Per statistinÄ&#x2122; parÄ&#x2026; pagimdÄ&#x2014; 8 moterys. GimÄ&#x2014; 5 mergaitÄ&#x2014;s ir 3 berniukai. Greitoji. Vakar iki 16 val. greitosios pagalbos medikai sulaukÄ&#x2014; 40 iĹĄkvietimĹł. KlaipÄ&#x2014;dieÄ?iai skundÄ&#x2014;si kraujotakos sutrikimais, ĹĄirdies problemomis. Keli klaipÄ&#x2014;dieÄ?iai kreipÄ&#x2014;si dÄ&#x2014;l karĹĄÄ?iavimo.
4
ketvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
europa mano mieste
Priekulės aplinkkelio kontūrai vis ry
Iki šios die nos darbų atlikta už 21 mln. 753 tūkst. litų – beveik vi soje būsi moje tra soje jau pa klotas apa tinis asfal to dangos sluoksnis, statomi visi trys tiltai.
Tempai: tiesiant Priekulės aplinkkelį darbai vyksta netgi sparčiau, nei numatyta grafike.
LAKD archyvo nuotr.
Atšilę orai skelbia darbymetį šalies keli ninkams, kurie veiklos nestinga ir pajūry je. Priekulės pašonėje tiesiamas aplinkke lis – vienas ambicingiausių pastarųjų me tų projektų, kurio finišo nekantriai lau kia ne tik vairuotojai, bet ir šio miestelio gyventojai. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Dūsta nuo automobilių
Valstybinės reikšmės kelias Kau nas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda yra vienas ilgiausių ir krovininio transporto srautu intensyviausių krašto kelių Lietuvoje. Į šį maršrutą patenkančią Priekulę kerta daugiau nei 4,6 tūkst. automobilių per pa rą. Šiuo keliu taip pat važiuoja kro
Vizitinė kortelė Projekto pavad in imas: „Transeu ropinės reikšmės kelio Nr. 141 (Kau nas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda) plėtra. Priek ulės apl inkkel io tiesi mo I etapas“. Bendra projekto vertė: 41 mln. 701 tūkst. 454,12 Lt. Projekt ui skirtas finansav imas: 31 mln. 550 tūkst. Lt. Iš jo ES dal is: 31 mln. 550 tūkst. Lt. Projektui išmokėta lėšų: 16 mln. 331 tūkst. 978,2 Lt. Iš jo ES dal is: 16 mln. 331 tūkst. 978,2 Lt. Šaltinis: esparama.lt.
vininis transportas tarp Klaipėdos ir Kaliningrado srities. Ruožas ties Priekule yra vienas problemiškiausių ir dėl to, jog ke lias eina siauromis miestelio gat vėmis, o miestelio ribose esantis tiltas per Miniją – pasenęs, juo eis mas galimas tik viena kryptimi. Tad jau daugelį metų priekuliškiai priversti kęsti triukšmą ir oro taršą, nuo sunkiasvorės technikos vibruo ja pastatai. Tačiau padėtis iš esmės pasikeis, 141-ajame kelyje Kaunas– Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda nutie sus apie 11 km Priekulės aplinkkelį, kuris nuo miestelio ribų bus nuto lęs daugiau kaip kilometrą. Trys nauji tiltai
2007–2013 m. ES Sanglaudos fon do finansuojamo projekto pirmasis etapas pradėtas įgyvendinti praė jusiais metais, gegužės 2-ąją Lie tuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) pasirašius sutartį aplink kelio tiesimo darbams atlikti. Pirmuoju etapu planuojama įrengti ne tik beveik 6,5 km ilgio visiškai naują kelio ruožą, bet ir pastatyti 3 tiltus, pralaidą per upę, įrengti saugaus eismo priemones. LAKD Investicijų skyriaus vyriau
siasis specialistas Antanas Narbu tas pasakojo, jog naujomis vietomis tiesiama kelio trasa apjuos Prieku lę iš rytų pusės ir jungs valstybinės reikšmės rajoninį kelią Dreižiai– Agluonėnai su krašto keliu Kau nas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda. Būsimoji trasa kirs Gruodės, Ag luonos, Neknupio ir Minijos upes, todėl tiesiant taip pat bus pastatyti tiltai per Gruodę, Agluoną ir Mini ją, o per Neknupį – pralaida. Numatytų darbų vertė siekia per 40 mln. litų, ES lėšomis planuoja ma finansuoti didžiąją jų dalį – pro jektui bus skirta apie 31 mln. litų. Nauda – abipusė
Bendrovės „Lemminkainen Lie tuva“ ir „Hidrostatyba“ Priekulės aplinkkelio tiesimo pirmojo etapo darbus turi užbaigti iki kitų metų gegužės vidurio. Kaip patikino A.Narbutas, įmo nės laikosi savo įsipareigojimų ir bent kol kas darbai vyksta spar čiau, nei buvo numatyta LAKD pa tvirtintame grafik e. „Iki šios dienos darbų atlikta už 21 mln. 753 tūkst. litų – beveik visoje būsimoje traso je jau paklotas apatinis asfalto dan gos sluoksnis, statomi visi trys til tai“, – pasakojo LAKD atstovas. Kadangi tai nėra kelio rekonst rukcija, o tiesiamas visiškai nauja trasa, būsimojo aplinkkelio nau dą bus galima pajusti tik pabaigus darbus. Tačiau neabejojama, jog ji bus labai didelė. Priekuliškiai galės džiaugtis saugesniu eismu, ma žesne aplinkos tarša ir triukšmu, o tranzitinio transporto dalyviai su taupys nemažai laiko ir kuro išlai dų bei išvengs spūsčių.
5
ketvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
miestas kl.lt/naujienos/miestas
yškesni Nauji aplinkkeliai Saugant miest us nuo tranz it in io transporto sraut ų, ES strukt ūr inės paramos lėšomis, be Priekulės, Lie tuvoje tiesiami keturi nauji aplinkke liai – Vilniaus vakarinis, Vilniaus išo rinis piet inis bei Kairių. Kol nėra apl inkkel ių, tranz it in is transp ort as pasklinda tam nepri taik ytom is miest ų gatvėm is. Ypač daug problemų kel ia sunk iasvorės krov in inės transporto priemonės – dėl jų nesaug u kit iems eismo daly viams, pablogėja apl inkos kok ybė, greitai suyra gatvių danga. Apl inkkel iai tiesiam i įgyvend inant Ekonom ikos aug imo veiksmų pro gramos priemonę „Saug ų eismą ge rinančios inž iner inės infrastr ukt ū ros diegimas, miestų aplinkkelių tie simas“. Jiems skirta Sanglaudos fon do parama siek ia per 685 mln. litų. Viln iaus vakar in is apl inkkel is (I ir II etapai). Numatoma, kad ateit yje apl inkkel is sujungs IXB tarptaut in į transp orto kor idor ių su Vilniaus– Panevėžio automag istrale. Viln iaus išor in is piet in is apl inkke lis. I etape tiesiamas 7,7 km ilg io ruo žas nuo mag istralės Vilnius–Kau nas iki Eiš išk ių plento. Vėl iau pla nuojam i dar du etapai, kur iuos įgy vendinus apl inkkel is pasieks Mins ko plentą, o bendras apl inkkel io il gis bus 27,3 km. Kair ių apl inkkel is. Mag istral in iame kelyj e Panevėžys–Šiauliai nut ies tas 7,2 km ilg io apl inkkel is aplenk ia miestel į iš pietvakar ių pusės.
Vasara: aptarnaujančio personalo ypač stinga sezono metu atgyjančioms kurortų kavinėms bei restoranams.
Sezoniniai darbuotojai kurortuose – deficitas Pajūrio kurortų verslininkai artėjančio vasaros sezono laukia su nerimu – apgyvendinimo bei maitinimo paslaugų atstovai pripažįsta, kad tenka numinti vargo kelius, kol surenkama se zoninių darbuotojų komanda.
Lengviau atsikvėps ir Palanga Lina Bieliauskaitė Susisiek imo ministerijoje šį mėnesį duotas startas ir Palangos aplinkke lio statybai.
l.bieliauskaite@kl.lt
Sutart į pasirašė LAKD, viešosios ir privačiosios part ner ystės projekt ų valdymo įmonė „Plėtros invest ici jos“ ir special iosios paskirties bend rovė „Palangos apl inkkel is“, įsteig ta pagal konk urso reikalav imus ir vykdysiant i projekto valdymą ir ad ministravimą.
Padirbėti keletą mėnesių Neringos ar Palangos kavinėse, restoranuo se bei viešbučiuose žmonių ne motyvuoja nei galimybė tuo metu gauti nemokamą apgyvendinimą ir maitinimą. Verslininkai pripažįsta, jog po tencialūs darbuotojai mieliau žval gosi į užsienį. Neringos turizmo ir verslo aso ciacijos prezidentė Irma Baltru šaitienė pripažino, kad situacija pastaraisiais metais tik blogėja. „Mūsų darbdaviams tai kelia daug rūpesčių ir įtampos. Ir po kaimus važinėja, ir į Darbo biržą kreipiasi, ir į profesines mokyk las, kurios rengia turizmo srities specialistus. Žinoma, yra dalis nuolatinių sezoninių darbuoto jų, bet ne visi grįžta. Tie, kurie labiau prakutę, išsivažinėjo. Tad didžiausia mūsų viltis – studen tai. Tačiau jie įprastai gali dirbti nuo liepos vidurio ir tai faktiškai tik mėnesį. O sezonas praside da anksčiau ir baigiasi vėliau“, – kalbėjo pašnekovė.
Palangos apl inkkel is bus tiesiamas viešojo ir privataus sektor iaus par tnerystės būdu, jo tiesimo ir priež iū ros bei remonto išlaidas met us pa dengs valstybė. Projekto rangovai – bendrovės „Kau no tiltai“ ir „Šiaulių plentas“ – per dve jus metus nuties 8,25 km ilg io Palan gos aplinkkelį, 23-ejus metus vykdys jo eksploatacinę priež iūrą ir per tą laiką du kartus atl iks kel io rekonst rukciją. Projekto įgyvend in imo kaina – 123 mln. 575 tūkst. litų. Valstybė už atlik tus darbus ir paslaugas pradės mo kėti nuo trečių metų ir atlygį išmokės per 23-ejus metus. Tiesiant apl inkkel į bus rekonstr uo ta netol i Palangos esant i dviejų ly gių Vydmant ų sank ryž a, taip pat bus įrengtos dar dvi vieno lyg io san kryžos. Palangos apl inkkel is bus mag istra linio kel io A13 Klaipėda–Liepoja da lis, jis nuo kurorto nuk reips tranz i tin į transportą, važ iuojant į Švento sios, Liepojos, Klaip ėdos ir Šiaul ių krypt imis. Naujausi tyr imai parodė, jog per tris vasaros mėnesius Palangą tranz itu kirto 75 tūkst. automobil ių.
Viltis – studentai
Moka ne „minimumą“
Pasak I.Baltrušaitienės, trūksta visų grandžių aptarnavimo srities specialistų, pradedant padavė jais ir baigiant viešbučių kamba rių tvarkytojais. „Dar adm in istrator iais kaž kiek nori dirbti, tačiau kamba rinėmis – nelabai“, – pripažino neringiškė.
I.Baltrušaitienės žodžiais, per vasarą padirbėjus kurorte būtų naivu tikėtis užsidirbti automo biliui ar butui. Tač iau paš nekov ė pat ik in o, jog sezon in iams nek val if ik uo
sidirbti. Teko girdėti studentus kalbant, kad tie, kurie dirba nuo širdžiai, ir mokesčiui už mokslus, ir kitoms reikmėms susirenka“, – dėstė Neringos turizmo ir verslo asociacijos vadovė. Trūksta traukos ne vasarą
Irma Baltrušaitienė:
Verslininkai netu ri pasidėję atskiro pi nigų maišo atlygini mams, juos reikia už sidirbti.
tiems darb uotojams versl in in kai moka tikrai ne min im al ius atlyginimus. O kur dar galimybė užs id irbt i pap ild om ai, gaun ant arbatpinigius. „Labai dažnai darbdaviai sutei kia ir gyvenamąją vietą, ir maiti nimą, ir mažiausiai dvi tris sa vaites moko, tad investicijos, be abejo, didelės. Verslininkai ne turi pasidėję atskiro pinigų mai šo atlyginimams, juos reikia už
Palangos viešbučių ir restora nų asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė taip pat pripa žino, jog sezoninio darbo rinkos tendencijos vis labiau kelia ne rimą. „Didelė dalis darbuotojų, kurie žiemą būdavo bedarbiai, o vasa rą įsidarbindavo, išvažiavo iš Lie tuvos. Tad lieka studentija, ta čiau jie į darbus įsilies šiek tiek vėlokai, tai jau kritinė riba, ypač tiems, kurie teikia sudėtingesnes ar aukštesnio lygio paslaugas, nes nebelieka laiko apmokymams“, – teigė pašnekovė. Jos tikinimu, kadangi Palanga yra iš turizmo gyvenantis kuror tas, pirmiausia reikėtų spręsti se zoniškumo problemą. „Bet koks išmanesnis, gudres nis darbuotojas siekia susirasti darbą, kuris duotų nuolatines ga rantuotas pajamas. Devynių mė nesių atostogų yra per daug ar ba tokiu atveju algos turėtų būti visiškai kitokios, kad žmogus per sezoną pakankamai užsidirbtų. Maž ėjant sezon išk um ui, nat ū raliai atsirastų nuolatinio nese zoninio darbo vietų, ir tai sulai kytų žmones Palangoje. Kitokiu atveju darbuotojų problema tik gilės“, – įsitikinusi G.Kvedara vičienė.
Vytauto Petriko nuotr.
Komentaras
Petras Rupšys
Įdarbinimo agentūros „Skanlika“ direktorius
T
enka pripažinti, jog kasmet ši problema aštrėja. Mūsų vers lininkai iš dalies yra nelygio je konkurencinėje pozicijoje, palyginti su kolegomis užsienyje. Grai kijoje, Ispanijoje, kitose Pietų Europos šalyse sezoninių darbuotojų atlygini mai, žinoma, ne tokie, kad per sezoną būtų galima užsidirbti naują automobi lį, tačiau bet kokiu atveju didesni nei Lie tuvoje. Tad kiekvienas paskaičiuoja, kur jam labiau apsimoka dirbti – gimtinė je ar užsienyje. O sienos dabar atviros, daugelis svetur turi draugų, pažįstamų, giminių, galimybės plačios. Mūsų įmo nė labiau specializuojasi užsienio dar bo rinkoje ir, kalbant apie aptarnavimo sritį, dažniausiai sezoniniams darbams ieškoma viešbučių valytojų, administ ratorių, animatorių. Jauni žmonės, pa sirinkę sezoninį darbą užsienio ku rortinėse vietose, iš darbdavio gauna maitinimą ir apgyvendinimą, todėl ga li ne tik užsidirbti, bet kartu ir pailsė ti, pakeliauti, praplėsti akiratį. Kelionę darbdavys dažniausiai apmoka, jei jau nas žmogus visą sezoną gerai atliko sa vo darbą. Manau, kad jei atsiranda vis mažiau norinčiųjų padirbėti mūsų ku rortuose, reikėtų jaunimo atrankai skir ti daugiau dėmesio, supažindinant su konkrečia darbo vieta ir sąlygomis, iš siaiškinant jų lūkesčius ir galimybes. Jei jaunas žmogus motyvuotas, turi tikslą užsidirbti, yra komunikabilus, pareigin gas ir supranta, kad atlyginimas moka mas ne už tai, kad atėjo į darbą, o už re zultatą, gali neblogai užsidirbti ir mūsų kurortuose. Jei tokių žmonių šį sezoną pavyktų pakankamai surasti ir darbda viai mokėtų sutartą atlyginimą, darbo jėgos stygiaus problema, manau, gero kai sumažėtų. Su panašiomis proble momis susiduria ir aptarnavimo srityje dirbantys ES šalių verslininkai. Vienas būdų spręsti problemą – liberalizuoti vietinę darbo rinką ir supaprastinti įsi darbinimo galimybes žmonėms iš tre čiųjų šalių: išduoti jiems darbo vizą, tar kime, trims keturiems mėnesiams.
6
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Atgarsiai
Redakcijos skiltis
Buki, bet diplomuoti
Kelto įgula verta ordino
Akivaizdu: „Victoria Seaways“ iš Kylio gabeno per 300 keleivių. Kilus incidentui, nė vienas jų nenukentėjo
Saulius Tvirbutas
A
įgulos profesionalumo dėka.
ukštosiose mok yklose grei tai prasidės diplomų gyn i mo, po to ir jų įteikimo metas. Nemaža jų dalis bus visiškai niekiniai. Tiksliau, niekiniai bus ne patys diplominiai darbai, nes jie gali būti para šyti labai kokybiškai. Niekiniai bus jų „au tor iai“, darbus kasmet nusiperkantys už 3–5 tūkst. litų. Būtų pusė bėdos, jei tie nie kiniai specialistai ir liktų niekiniais – pasi kabintų savo kambaryje nupirktus diplo mus ir eitų indų plauti. Tačiau nemažai jų, padedami įtak ing ų tėvel ių, tet ų, dėd žių, ras šiltas vieteles valdiškuose darbuose. Paskui mes stebėsimės, kaip aukštąjį išsi lavinimą turintys tarnautojai gali būti to kie buki. Kai kam net pakako cinizmo pasibylinė ti, kai nupirktas moksl in is darbas nesu laukė gero įvertinimo. Būtent taip pasiel gė viena teisės studentė. Teismas bent jau pripaž ino, kad sandor is buvo niek i nis ir prieštaraujantis moralei. Bet kiek to
Jei moralė leido pirk ti diplomus, kodėl sąži nė turėtų prabilti pre kiaujant teismo spren dimais?
P
erskaičiau A.Aleksėjūnai tės straipsnį „Ugnis – lyg prakeiksmas“ („Klaipėda“, 2013 04 24) apie gaisrą lai ve „Victoria Seaways“, kuris su 300 keleivių plaukė iš Kylio į Klaipėdą. Labai įdomi informacija. Tačiau labiausiai į akis krito tai, kad vėlai naktį įsiplieskusią ug nį nugalėjo patys įgulos nariai. Šie žmonės yra tikri bebaimiai šau nuoliai, kuriuos galima tik pagir ti. Juk jie išgelbėjo ne tik tuos 300 keleivių, bet ir neleido sudegti lai vui. Tuos darbuotojus valstybė tu rėtų apdovanoti ordinais už drąsą. Taip pat manyčiau, kad keltą val danti įmonė irgi padarė viską, kad keleiviams būtų patogu po tokio ne visai malonaus įvykio, kuris, tiesą sakant, kai kuriems žmonėms lai ve pasirodė lyg atrakcija. Vadinasi, nebuvo kilusi nei pa nika, nei baimė, situacija buvo tik rai visiškai valdoma. Dėl to keleiviai taip pat turėtų būti dėkingi įgulai ir
asmeniškai laivo „Victoria Seaways“ kapitonui Pavelui Morozovui. Visi jie nepasimetė ištikus ekst remaliai situacijai ir pademonstra vo, kad yra tikri savo srities profe
Visi jie pademonst ravo, kad yra tik ri savo srities profe sionalai. Klaipėda turėtų didžiuotis to kia įgula ir tokiu ka pitonu. sionalai. Klaipėda turėtų didžiuotis tokia įgula ir tokiu kapitonu. Taip pat reikėtų pasakyti keletą žodžių ir apie tuos, kurie keltu, kur plaukia šitiek žmonių, gabena ne patikimus ir pavojingus krovinius. Šiuo atveju tai, kaip įtariama, bu vo lengvieji automobiliai ar vienas
lengvasis automobilis, kuris pats užsiliepsnojo. Už tokių krovinių įvežimą į lai vą turėtų visiškai atsakyti to kro vinio savininkai. Juk įgulos nariai negali žinoti, ar tas, ar kitas krovi nys neužsidegs kelionės metu. Pagaliau senas automobilis gali ir sprogti, nes jame visada yra dega lų. O tos rizikos juk įgula negali vi zualiai pastebėti. Toks krovinys kelia nematomą grėsmę, apie kurią dažnas keleivis net nesusimąstytų. Taigi už įsiliepsnojusio automo bilio sukeltus padarinius turėtų at sakyti tos mašinos savininkas. Taip pat jis visais įmanomais būdais tu rėtų kompensuoti įmonei padary tą moralinę žalą. Bent jau viešai per laikraščius arba televiziją atsipra šyti įgulos ir visų keleivių už šį in cidentą. O „Victoria Seaways“ įgula yra tikri šaunuoliai. Viktoras Biriukas
Pavojingi ligoniai – nevaržomi
kių būsimų teisininkų tyliai ir ramiai apsi gina nusipirktus darbus? Įsivaizduokime juos vilkinčius teisėjų mantijas. Jei moralė leido pirkti diplomus, kodėl sąžinė turėtų prabilti prekiaujant teismo sprendimais? Keisčiausia, kad diplominių darbų parda vėjai visiškai atvirai siūlo savo paslaugas. Turime vien iš to gyvenančių įmonių. Vie na jų interneto svetainėje pristato savo ko mandą: diplomin ius darbus rašyt i siūlo si mokytojai, ministerijų darbuotojai, tei sin inkai. Skelbiamos jų pavardės, publ i kuojamos nuot raukos. „Jums naud ingas lyderis mokslinių darbų rašymo rinkoje. Sėkminga studijų pabaiga čia pat“, – prisi stato kita bendrovė. Pasirodo, turime visą diplominių darbų rašymo rinką! Teisėsauga tik skėsčioja rankom is. Pasi rodo, tai visiškai teisėta veikla, nors svei kas protas sako, kad jie yra tikri kenkėjai. Juk sąž iningai savo tikras žinias į moksli nius darbus sudėję studentai nustumia mi į vieną gretą su turtingais bukagalviais. Verslas atsirenka, kas yra kas, bet į valsty bės postus bukieji randa kaip prasmukti. Tereik ia paprast ų pataisų Baud žiamaja me kodekse, kad diplom in ių darbų par davėjai bent jau būtų priversti slėptis po grindyje, o sučiupti – atsakytų, kaip ir de ra kenkėjams.
P
erskaičiau D.Janauskaitės straipsnį „Visuomenė – li gonių įkaitė“ („Klaipėda“, 2013 04 23) ir negaliu su vokti, kaip policininkai gali būti to kie naivūs. Kaip galima aiškinti, kad psichikos ligonio užpultas žmogus turi paimti jį už rankos ir iškviesti policiją? To kiam pareigūnui labiau tiktų tik kle bonėliu kokiame nors kaime dirbti.
Pats pažįstu šeimą, kurios dvide šimtmetis sūnus serga psichikos liga. Ne kartą policininkai jį vežė į ligoni nę, o jis po valandos pareina, nes pa ts savo noru nesutinka gydytis. Kas pas mus gali būti atsakingas už pilnametį žmogų, net jei jis yra ligonis? Niekas. Teisingai straipsnyje aprašyto ji moteris teigia, kad kol nepriims
naujo įstatymo, niekas nepasikeis. Jeigu artimieji iškvies policiją, ligo nis tik dar labiau siautės ir kels pa vojų. Dabar situacija visiems gerai ži noma – jeigu neįvykdytas koks nors baisus nusikaltimas, ligonio niekas negali uždaryti į gydymo įstaigą. Vadinasi, laukiame aukų ir tik tada galbūt kas nors pasikeis. Stasys
Neskubėkite smerkti kitų žmonių
T
rečiadienio dienraštyje per skaičiau klaipėdiete Edita pasirašiusios moters laišką „Yra ir supratingų vairuo tojų“ („Klaipėda“, 2013 04 24). Klaipėdietė dėkoja autobuso vai ruotojui, kuris pagailėjo ir išleido ją anksčiau, nei turėjo sustoti vairuo damas ekspresą. Manyčiau, kad visi vairuotojai turė tų taip elgtis. Ir visai nebūtina iškart šaukti, kad visi jie blogi, negeri, įpykę.
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Vytauto Liaudanskio nuotr.
ar nepasitenkinimą išreiškę, net ne pagalvoja, kokiai daugybei kitų žmo nių jie visai dienai sugadina nuotaiką. O vairuotojui reikia tai matyti, iškęs ti, neutralizuoti konfliktus, kurių per dieną kyla ne vienas. Kaip sakoma, neteisk kitų ir pats nebūsi teisiamas. Suprantama, vis ko pasitaiko, visokių yra žmonių ir tarp vairuotojų, tačiau neskubėki me smerkti visų jų iš karto. Laimonas D.
750
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
397 728
telefonas@kl.lt
Benamius – į rezervatą
Kai atšilo, baisiausia mieste tapo pa matyti benamį. Klaipėda gana šva ri ir tvarkinga. Bet tie smirdžiai ga dina nuotaiką ant kiekvieno kampo. Manau, būtinai reikia jų atsikratyti. Tiesiog surinkti visus, nuvežti į atokią vietą, aptverti spygliuota tvora ir pri versti dirbti. Jei nedirbs, neduoti val gyti. Kol kas gyvename visiškai netei singai. Tie, kurie dirba ir bando išlikti šioje valstybėje, yra tapę visokio plau ko veltėdžių įkaitais. Išvaduokite mus bent nuo šitos bjaurasties. Joana
Reikia mokytis buhalterijos
Dažnai tenka skaityti informaci nius straipsnius apie įvairių įmonių finansinius reikalus. Juose minimi nesuprantami terminai: grynasis konsoliduotas pelnas, simbolinis pelnas, grynieji nuostoliai. Skaitau ir nesuprantu, apie ką kalba. Grei tai tokius tekstus galės skaityti tik buhalteriai. Norėčiau daugiau aiš kumo pateikiamoje informacijoje. Petras
Talkos būtinos ir mieste
Daugybę kartų skundėmės netvar ka prie buvusio banko pastato Tai kos prospekte 22. Pastatas stovi prie centrinės miesto gatvės, o aplink jį pilna skudurų, „bambalių“, popierių, ko tik nori. Panašu, kad nuo praėju sio pavasario ten niekas nebuvo tvar kęs. Krūmai – pilni šiukšlių. Panašiai atrodo ir „Žardės“ prekybos centro aplinka. Kiek ten visokiausių įstaigė lių! Ar negali jie padaryti bendrą tal ką ir vieną kartą susitvarkyti? Gaila, kad mūsų balsas neina į dangų. Bent kartą valdininkai galėtų išlįsti iš savo kabinetų ir apsižvalgyti, kas kur de dasi. Kas iš mūsų pykčio ir skundų, kad niekas dėmesio nekreipia. Milda
Užaugo gražus jaunimas
Išgirdau apie Vilniuje rengtą mu gę, kur mūsų jaunimas parodė savo išradimus. Pasiklausiau, kiek daug jie išmano, ir pagalvojau – va kieno rankose Lietuvos ateitis. Tie senu kai tegu nebesibrauna į valdžią. Jų laikas jau praėjo. Mūsų apsamano ję politikai neprileidžia jaunų, to dėl vaikai ir bėga į užsienį. Augustinas
Palikime elektrinės klausimą
Mes nenorime atominės elektri nės, todėl ir per referendumą taip balsavome. O valdžia bruka mintį, kad be atomo neišgyvensime. Ge riau paliktų dabar šio klausimo ne svarstę. Ateis kita karta, išras naujas technologijas, galbūt ne tokias pa vojingas. Tada ateities kartos mums padėkos, kad nepasidavėme viena dienėms nuotaikoms ir neužteršė me mažos mūsų valstybės gamtos. Nebelipkime ant to paties grėblio. Augustas Parengė Daiva Janauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Tik pažiūrėkite, su kokiais žmonėmis jam tenka visą pamainą dirbti. Vie ni – nevalyvi, spjaudosi, kiti – įsiu tę, lyg būtų tik ką paleisti iš blaivyk los, treti – agresyvūs, tik ir žiūri, kaip sugadinti autobusų parko turtą arba sumušti kokią senesnę keleivę ar pen sininką. O dar agresyvūs psichiniai ligoniai siautėja visame mieste, taip pat veržiasi ir į autobusus, kur suke lia konfliktines situacijas. Juk dauge lis veikėjų, savo ligą pademonstravę
karštas telefonas
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
ketvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
miestas
Klemencovų šeimai – padėka
Psichologinį smurtą darbe dažniau pati ria sveikatos prie žiūros įstaigose ir socialinį darbą dir bantys klaipėdie čiai. Tai paaiškė jo po dvejus metus trukusio tyrimo.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Už drąsius sprendimus ir tarptau tinį pripažinimą miesto meras Vy tautas Grubliauskas pagerbė meni ninkus Anatolijų Klemencovą bei jo sūnus – Ilją ir Romaną.
Situacija: tarp psichologinio smurto aukų dažnai atsiduria darbininkai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Psichologinį smurtą patiria dažnas darbuotojas Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Higienos instituto Profesinės svei katos centro ir Klaipėdos univer siteto Sveikatos mokslų fakulteto darbuotojai atliko tyrimą apie įvai rių specialistų patiriamo psicholo ginio smurto paplitimą darbe. Per dvejus metus trukusį tyrimą buvo apklausta 314 vilniečių ir 277 klaipėdiečiai. Apklausai pasirinkti atsitiktiniai daugiabučių namų gy ventojai, kurių dauguma buvo 25– 34 metų. Paaiškėjo, kad kas ketvir tas tyrime dalyvavęs darbuotojas per metus patyrė ujimą bei prie kabiavimą savo darbo vietoje. Išsiaiškinta, kad psichologinį smurtą dažniausiai patiria sveika tos priežiūros ir socialinio darbo sektoriuje dirbančios klaipėdietės – per 44 proc. Tokį pat darbą dir bančios vilnietės su tokia proble ma susiduria rečiau. Dažniau ujimo aukomis tampa kvalifikuoti ir nekvalifikuoti dar bininkai. Beveik kas antras jaunes
nis tarnautojas ar specialistas dar be patyrė psichologinį smurtą. Paaiškėjo, kad švietimo, vieš bučių ir restoranų sektoriuose dir bančios klaipėdietės rečiau tampa ujimo ar priekabiavimo aukomis. Per 20 pastarųjų metų įvairiose
Didesnė rizika tapti smurto auka yra svei katos ir socialinio darbo, viešo valdymo ir švietimo sektorių darbuotojams. šalyse atlikti psichologinio smur to darbe moksliniai tyrimai rodo, kad didesnė rizika tapti smurto au ka yra sveikatos ir socialinio darbo, viešo valdymo ir švietimo sektorių darbuotojams. Didesnė smurto darbe rizika aiš kinama subjektyvesniu darbo po būdžiu, kuris pareikalauja didesnio
emocinio įsitraukimo, asmeni nės informacijos žinojimo, emo cijų reiškimo ir tarpusavio santy kių derinimo. ES darbo sąlygų tyrimų duome nimis, 2005 metais Lietuvoje ujimą bei priekabiavimą darbe dažniau patyrė 30–49 metų, 2010 metais – iki 30 metų amžiaus darbuotojai. Mokslinių tyrimų duomenimis, psichologinis smurtas yra susijęs su stresu, nuovargiu, dirglumu, potrauminiu streso sindromu, ne rimu, depresija, širdies ir krauja gyslių ligomis, psichosomatiniais simptomais, miego sutrikimais, galvos, skrandžio, nugaros skaus mais, savižudybėmis. Tarp patiriančiųjų smurtą nu statyti dažnesni nemigą koreguo jančių, raminamųjų vaistų, alko holinių gėrimų ir tabako gaminių vartojimo bei agresijos atvejai. Prieš keletą metų Lietuva pa gal darbe patiriamą psichologinį smurtą pretendavo į pirmąjį ket vertuką po Suomijos, Olandijos ir Liuksemburgo.
Iš Milano tarptautinio prestiži nio dizaino konkurso „A‘ Desig nAward“ klaipėdiečiai dailininkai kovą grįžo su sidabro apdovano jimu. Už Klaipėdos 760 metų jubilie jinės šventės vizualinį stilių „Būk sveikas, gerųjų vėjų mieste“ meni ninkai buvo pastebėti grafin io di zaino ir reklamos kategorijoje. V.Grubliauskas džiaugėsi, kad šis uostamiesčio kūrėjų įvertini mas prestižiniame tarptautiniame konkurse – didžiulė garbė ne tik Klaipėdai, bet ir visai Lietuvai. „Gautas apdovanojimas – la bai svarbus, tačiau, manau, di džiausia padėka jums už nuveik tus darbus yra besidžiaugiantys gyventojai. Pastebėti darbai ne tik mieste, bet ir visame pasau lyje, dar kartą patvirtina, jog jū
sų potencialas didžiulis, o savo kūryba ateityje ir toliau stebin site uostamiesčio gyventojus. Ne veltui Klaipėdą ir pavardę Kle mencovas sieja ta pati raidė „K“, – sakė meras. Anot jo, pelnytas sidabro ap dovanojimas dar kartą įrodo, ko kį meninį potencialą turi uosta miestis. Dailininkui A.Klemencovui ir jo sūnums dalyvavimas tokiame konkurse buvo didžiulė patirtis, menininkai čia pasisėmė ir nau jų idėjų. Klemencovai džiaugėsi, jog tu rėjo puikią progą žmonėms iš vi so pasaulio pristatyti Klaipėdą ir Lietuvą. „Esu dėkingas merui bei Klaipė dos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direkto rei Nijolei Laužikienei už suteik tą galimybę į parodą nuvežti jau įgyvendintą ir realybėje pritaiky tą projektą. Tai tapo mūsų kozi riu konkurse“, – sakė A.Klemen covas. Pasak jo, artimiausias planuoja mas darbas – pasiruošimas spar čiai artėjančiai Jūros šventei.
Džiugina: tarptautiniame dizaino konkurse Milane A.Klemencovo ir jo
sūnų iškovotas sidabro medalis – pripažinimas Klaipėdos miestui.
Vytauto Petriko nuotr.
Įstatiniam kapitalui – 3 mln. litų Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Uostamiesčio valdžiai siūloma di dinti įmonės „Klaipėdos vanduo“ įstatinį kapitalą. Tam pritarus, jis išaugtų daugiau nei trimis milijo nais litų.
Pinigai: įmonės „Klaipėdos vanduo“ įstatinį kapitalą siūloma didinti
daugiau nei trimis milijonais litų.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Bendrovės „Klaipėdos vanduo“ įstatinį kapitalą siūloma didinti, nes Klaipėdos rajono savivaldybė įmo nei perduotų dabar jos valdomas vandenvietes ir nuotekų tinklus. Šis turtas įvertintas daugiau nei 3,585 mln. litų. Todėl siūloma išleisti 100 li tų vertės 35 tūkst. 857 paprastų jų vardinių akcijų. Už jas Klaipė dos rajono savivaldybė atsiskaitytų
turtiniu įnašu – nuosavybės teise valdomais minėtais vandenviečių ir nuotekų tinklais. Dabar įmonės „Klaipėdos van duo“ įstatinis kapitalas siekia be veik 182 mln. litų. Klaipėdos miesto savivaldy bei priklauso 92,94 proc. bendro vės akcijų, Klaipėdos rajono – 5,98 proc., Neringos savivaldybei – 1,08 proc. akcijų. Po įstatinio kapitalo padidini mo Klaipėdos rajono savivaldybės turimų akcijų skaičius išaugtų iki 7,79 proc. Klaipėdos miesto ir Ne ringos savivaldybių sumažėtų iki 91,15 proc. ir 1,06 proc. „Pokytis nėra žymus. Po kiek laiko bus siūloma didinti įmonės „Klaipėdos vanduo“ įstatinio ka
pitalo dalį, kuri priklauso Klaipė dos miesto savivaldybei. Taip pat bus perduoti ir tinklai“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Turto sky riaus vedėja Genovaitė Paulikienė.
7,79
– tiek proc. išaugtų Klaipėdos rajono savivaldybės turimų akcijų skaičius po įstatinio kapitalo padidinimo.
8
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
užribis Gelbėjo nelaimėlius
Suklastojo pažymius
Vietoje telefono – skaičiuotuvas
Antradienį iš ryto gelbėtojai skubėjo ant šiaurinio molo. Čia užsikabarojęs ant akmenų 27 m. vyras nebegalėjo sugrįžti į kran tą. Gelbėtojai virvėmis jį ištrau kė ant saugaus tako. Tą pačią dieną po pietų Kretingoje ugnia gesiai laužė sunkios ligonės bu to duris. Moteris buvo nunešta į greitosios pagalbos automobilį.
47 m. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos mokytoja pranešė policijai apie nusikaltimą inter netinėje erdvėje. Pasirodo, kaž kas pasinaudojo jos prisijun gimo prie elektroninio dieny no duomenimis ir pakeitė tri jų mokinių pažymius. Įvykį tiria Klaipėdos rajono policijos ko misariato pareigūnai.
Kretingoje gyvenantis 25 m. vaikinas balandžio 14 d. inter neto tinklalapyje mainyk.lt už sisakė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S2“, už ku rį sutarė pašte išperkamuoju būdu sumokėti 500 litų. Tačiau siuntinyje jis rado seną skai čiuotuvą bei telefono įkroviklį. Žala 515 litų.
Piniginė įveikė marias 1
Kai teismas juos įparei gojo atlyginti man žalą, seniūnijos darbuotojos rado jiems darbo, o iš jų algos man buvo at lyginta žala“, – pasakojo piniginės savininkė. Vagystė praėjusią vasarą sujaukė moters atostogų planus. Visą sezo ną dirbusi be poilsio dienų mote ris rudenį buvo priversta atsisakyti sumanymo automobiliu pakeliauti po Europą. Užuot pailsėjusi, ji buvo priversta rūpintis naujų dokumen tų išsiėmimu bei liudyti teisme. Po metų kitame marių kran te rasta piniginė bei joje buvę do kumentai moteriai nebėra reika lingi, tačiau atvažiavusi į Klaipėdą juodkrantiškė ketina susitikti su radėjais ir pasiimti rastus doku mentus, nors jau ir turi naujus. Pranešdami atsikrato įtarimų
Dažniausiai randami dokumentai. Akivaizdu, kad didžioji dauguma jų būna ne pamesti, o vagių pavog ti kartu su piniginėmis ir išmesti. Paprastai juos, išmestus į šiukšlia dėžes, aptinka valytojai arba atsi tiktiniai praeiviai. Policijos pareigūnai pataria ras tus svetimus asmens dokumentus atnešti į artimiausią policijos ko misariatą, o juos praradusius būti nai apie tai pranešti. Tokia informacija tampa savotiš ka apsauga nuo įtarimų. Mat nere
tai būna, kad pasinaudodami sve timais dokumentais nusikaltėliai įvykdo nusikaltimus. Savininkų ieško internetu
Autobusų stoties Siuntų sky riaus darbuotojos tikino, kad ras tus daiktus čia žmonės atneša vis rečiau. Tiesa, neseniai viena keleivė bu vo palikusi nemažą lagaminą. Tie siog susitikimas su ją pasitikusiais seniai matytais artimaisiais buvo toks džiugus, kad moteris išvažia vo pamiršusi apie savo daiktus. Ta čiau netrukus grįžusi ji atgavo la gaminą. Taksi bendrovės „Uostamies čio taksi“ vadovas Michailas Zba razskis pasakojo, kad automobi liuose rastus telefonus dažniausiai vairuotojai grąžina, radę savinin ką. Dokumentus taksistai atne ša įmonės vadovui, o šis juos per duoda policijai. Informacija apie pamestus bei rastus daiktus dabar greitai sklin da internetu, nes veikia ne vienas tinklalapis, kuriame apie tai galima paskelbti. Juose dominuoja prane šimai apie dingusius dokumentus, papuošalus, raktus. Didžiąją daugumą rastų daiktų taip pat sudaro asmens dokumen tai bei raktai. Pranešama ir apie aptiktus automobilio valstybinius numerius.
Ką pameta žmonės? Internete skelbiama apie įvairiau ri mėlyną antkakl į. Atsil iepia šauk ia
sius rastus bei pamestus daiktus:
mas Princu ar Gražuoliu.“
„Pamestas diplominis darbas. Palaidi lapai sudėti skaidrioje įmautėje. Palikti „Pamestas pliušin is geltonas kat inas kovo 19 dieną 6-ojo maršruto autobu didelėmis mėlynomis akimis, ilgomis se. Grąžinusiam atsilyginsiu.“ kojomis ir ilgėlesne uodega. Tai mėgs „Radau serialo „Emilija“ kasetes.“ tamiausias mūsų dukrelės žaislas.“ „Rastas katinas su rusvomis ausimis ir „Dingo Jorkšyro terjeras neilgais plau tokia pat uodega. Visas kūnas baltas. kais. Pat inas. Šviesiai pilko kūno su Kadang i patys namuose turime kati aukso spalvos galva ir kojom is. Tu ną, galėjome vargšiuką priglausti.“ „Pamestas vyriškas vestuvinis žiedas.“
Aptiko pasieniečiai Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Jauno bei nežinia kur dingusio vai kino ieškoję artimieji ir policinin kai gavo žinią, kad jaunuolį sulai kė pasieniečiai ties valstybės sie na už Nidos.
22 metų klaipėdietis iš namų išė jo pirmadienio rytą. Artimųjų ne rimą sukėlė tai, kad vaikino telefo nas buvo išjungtas. Baimė dėl jo likimo sustiprėjo sužinojus, kad jis ilgą laiką nepra sitarė, jog jau senokai neteko darbo ir yra skolingas už mokslus.
Baimintasi, kad nevilties apimtas jaunuolis nepasidarytų sau galo. Vilčių teikianti žinia uostamies čio pareigūnus pasiekė vakar. Su žinota, kad Neringoje pasieniečiai miške visai šalia valstybės sienos sulaikė panašiai į dingusįjį apibū dinamą vaikiną. Buvo akivaizdu, kad jis nesio rientuoja, kur esąs ir ką darąs. Į Neringą išskubėjo greitoji pa galba. Medikai patvirtino įtarimus, kad vaikinas nesuvokia savo veiks mų ir jų nevaldo. Tą pačią dieną jis buvo parga bentas į Klaipėdą ir paguldytas į li goninės padalinį Bangų gatvėje.
Benamių brolių bendro gyveni mo istorija baigė si brolžudyste. Vie nas jų atgulė į ka pą, kitas sulaukė griežto nuospren džio ir buvo ilgam įkalintas.
Atpildas: nužudęs brolį, su kuriuo dalijosi pastoge, maistu ir taurele,
N.Viskontas bandė tikinti, kad tai ne jo darbas, bet nuo atsakomybės neišsisuko. Vytauto Petriko nuotr.
Brolio žudikas kalės 15 metų Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Nerijus ir Vytautas Viskontai Klai pėdoje gyveno iš atsitiktinių už darbių, glaudėsi apleistame pa state Šilutės plente. Broliai drauge dirbo, girtavo, ne kartą mušdavosi, bet vis tiek laikė si vienas kito. Kartą jie buvo per plauką nuo žūties, kai uždaryti jų namais vir tusiame metaliniame garaže buvo padegti. Tąsyk vyrus išgelbėjo ugnia gesiai ir policija. Skriaudikai bu vo nuteisti ir jau atlieka bausmę. Netrukus prie jų prisijungs ir vie nas brolių. Pernai rugpjūčio pradžioje Bal tijos prospekte netoli 21-ojo na
mo žmonės rado žiauriai nužudyto V.Viskonto lavoną. Vyrui akmeniu buvo suknežinta galva, veidas neat pažįstamai sudaužytas. Visi požy miai rodė, kad jis buvo temptas.
N.Viskontas buvo tei siamas ir už tai, kad prieš porą mėnesių iki žmogžudystės jis buvo sunkiai sužalo jęs Vytautą. Pareigūnai sulaikė vyresnįjį ve lionio brolį N.Viskontą. 36 me tų vyras netrukus savo ranka pa rašė atvirą prisipažinimą, o vėliau
įvykio vietoje parodė, kaip supykęs uždaužė brolį. Teisme jis pakeitė poziciją ir bandė tikinti, kad po girtavimo Liepų gatvėje prie cerkvės su bro liu išsiskyrė. Tačiau teisėjai juo nepatikėjo ir už itin žiaurų brolio nužudymą skyrė 15 metų nelaisvės. N.Viskontas buvo teisiamas ir už tai, kad prieš porą mėnesių iki žmogžudystės jis buvo sunkiai su žalojęs Vytautą. Šis grįžo girtas ir trenkė Nerijui į galvą stiklainiu. Vy resnėlis čiupo brolį už pakarpos ir pastūmė į sieną. Paskui gulinčiam keliskart smogė kumščiu į galvą. V.Viskontas dėl pamato skliau to lūžimo gulėjo ligoninėje. Todėl iš kaltininko ligonių kasai priteista 1 381 litas gydymo išlaidų.
Išaiškintos trijų mašinų vagystės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai išaiškino tris uostamiestyje įvyk dytas automobilių vagystes.
Įtarimas dėl kovo viduryje Statybi ninkų prospekte pagrobto automo bilio „Nissan Micra“ įteiktas 1991 m. gimusiam Jevgenijui P. Tuoj pat po vagystės sulaikytam įtariamajam nustatytas lengvas girtumas – 0,86 promilės. Auto mobilis grąžintas savininkui. Su laikytas vaikinas anksčiau neteis tas, pranešė policija.
Balandžio pradžioje naktį iš ne saugomos automobilių stovėji mo aikštelės pavogtas automobi lis „VW Golf“. Tos pačios dienos ryte policijos pareigūnai prie pagrobto automo bilio vairo sulaikė 1991 m. gimusį anksčiau neteistą Aivarą D. Neblaivus įtariamasis prisipaži no, kad pagrobė automobilį, ketin damas juo sugrįžti į namus Klaipė dos rajone. Vokietijoje sulaikytas nuo iki teisminio tyrimo slapstęsis ne pilnametis. Perdavus šį vaikiną
Lietuvai, jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Anksčiau teistas klaipėdie tis įtariamas 2011 m. vasarą Klai pėdoje, Vingio gatvėje, pasikė sinęs pagrobti automobilį „Ford Mondeo“. Nusikalstamos veikos padary mo metu jis taip pat buvo apsvai gęs nuo alkoholio. Įstatymas už automobilio vagys tę numato baudą arba areštą, arba laisvės apribojimą, arba laisvės at ėmimą iki šešerių metų. „Klaipėdos“ inf.
9
ketvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
klaipėdos verslas Augo pardavimai
Darbo vietos
Keis nutarimą
Registrų centro duomenimis, 2013 m. I ketvirtį Klaipėdo je sudaryta 520 butų pardavi mo sandorių, t.y. beveik 4 proc. daugiau nei 2012 m. I ketvirtį. Palyginus su paskutiniu 2012 m. ketvirčiu, būsto sandorių Klai pėdoje sumažėjo – 5 proc. Per pirmus tris 2013-ųjų mėnesius nupirkta apie 60 naujų butų.
Šių metų kovą Klaipėdos teri torinėje darbo biržoje įregist ruotos 1 538 naujos laisvos dar bo vietos uostamiestyje. Tai yra 61 daugiau nei 2013 m. vasa rį ir 777 darbo vietomis daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš jų – neterminuotam darbui – 1 292 darbo vietos, terminuo tam – 246.
Nuo gegužės 1 d. kuriant naują įmonę ir registruojant ją Lietu voje, steigiamos bendrovės pa vadinimą teks derinti su Vals tybine lietuvių kalbos komisija. Nutarimą priėmė dar praėjusios kadencijos Vyriausybė. Ūkio ministerija ketina inicijuoti šio klausimo peržiūrą ir kvies versli ninkus išreikšti savo nuomonę.
Rezga pelningo sandorio planus?
Pardavė: prieškario Klaipėdos gydytojui priklausiusį vasarnamį Giruliuose, Šlaito g. 16, Turto
bankas privačiam asmeniui pernai gruodį pardavė daugiau nei už pusantro milijono litų.
Ketinimai: planuojama pakeisti buvusios sanatorijos Pamario g. 4 sklypo paskirtį iš visuo
meninės į gyvenamąją, kad valstybė pelningai jį parduotų.
Valstybės įmonės Turto banko tinklalapyje paskelbta, kad ruo šiamas buvusios sanatorijos pastatų komplekso su puspenkto hektaro žemės sklypu Giruliuose pardavimas. Turto banko atstovai mįslingai užsimena, kad „ne visa šios teritorijos paskir tis išliks visuomeninė“. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Reklamuoja, bet neparduoda?
Turto banko tinklalapyje paskelb ta, kad Giruliuose bus parduoti iš viso 6 pastatai: sanatorija, skal bykla, mokykla, dirbtuvės, gara žas, sandėlis. Jų bendras plotas – 1 497 kv. m, statybos ir rekonstravimo metai – 1930, 1962 ir 1985, pastatai – vie no ir dviejų aukštų. Žemės sklypas – 4,56 ha, paskirtis: kita (visuome ninės paskirties teritorija). „Jis dar nėra išstatytas į jokius aukcionus. Mūsų valia reklamuoti, bet konkretaus aukciono nenuma tyta ir konkrečios kainos – taip pat. Tačiau Turto banko tikslas yra par duoti“, – patvirtino valstybės įmo nės Turto banko Turto valdymo sky riaus viršininkas Dainius Juozėnas. Beveik 6 ha sklypas su kelių pa statų kompleksu buvo suskaidytas. Vienas sanatorijos pastatas prie Girulių kelio Šlaito g. 16 parduo tas prieš keturis mėnesius, liku sios sanatorijos dalies laukia toks pat likimas. „Tai visiškai skirtingi sklypai ir skirtingi objektai, juos skiria Šlaito gatvė. Kažkada tarybiniais laikais ir
atgavus nepriklausomybę tai buvo vienas kompleksas. Po Tuberku liozės ligoninės reorganizacijos sa natorija atiduota Turto bankui“, – priminė D.Juozėnas. Kartu su pastatais ketinama par duoti ir 4,5 ha dydžio sklypą pajū rio miške. Žemės paskirtis kol kas – visuomeninė. Tačiau toks statu sas pirkėjų paprastai neprivilioja, juolab pajūrio zonoje. „Iš tiesų šiandien režimas šioje teritorijoje numato būtent visuo meninę veiklą – gydymą, švietimo, sveikatos kultūros panaudojimo funkcijas. Kita veikla čia ribota“, – teigė D.Juozėnas. Neslepiama, kad tai labai ap sunkintų šios teritorijos pardavi mą privatiems asmenims. Kas projektuoja sklypą?
„Iš tikro Turto bankas rengia de talųjį planą. Vyksta projektavimo procesas, dialogas su Klaipėdos savivaldybe“, – teigė Turto ban ko atstovas. Sklypo dydis esą kainos nelemia, daug ką apspręs, ką ten bus gali ma daryti. Turto banko atstovas prasitarė, kad visuomeninė skly po paskirtis vis dėlto bus keičia ma. „Pagal rengiamą detalųjį planą
ne visoje planuojamoje teritorijoje numatyta visuomeninė paskirtis. Konkrečių projektinių sprendinių nežinau. Tai galėtų pasakyti Klai pėdos savivaldybės teritorijų pla navimo specialistai“, – nenorėjo atvirauti D.Juozėnas. „Rengiame didelės teritorijos detalųjį planą Giruliuose, bet mū sų planuojama teritorija būtent šito – Pamario g. 4 sklypo neapima“, – patvirtino Klaipėdos savivaldybės Teritorijų planavimo poskyrio ve dėja Mantė Černiūtė-Amšiejienė. Kas rengia komerciškai patrauk laus sklypo Giruliuose detalųjį pla ną, taip ir liko neaišku.
taip“, – apgailestavo I.T.Rimšaitė. Buvusios sanatorijos vyriausio sios gydytojos pavaduoja ugdymui Ilona Eivienė prisiminė, kai maž daug prieš 20 metų apsilankė ma žojo korpuso Šlaito g. 16 paveldėtoja Eva Marija Gliochner su sūnumis. „Jos tėvas, buvęs Klaipėdos gy dytojas, kažkada Giruliuose turė jo vilą ant kalno. Kai atvykėliai pa matė, kad čia gydomi vaikai, labai džiaugėsi ir tikino, jog nepreten duos pastatų susigrąžinti“, – pa sakojo I.Eivienė.
Dainius Juozėnas:
Turto bankas norėtų efektyviai parduoti ir valstybei atnešti pini gų. Jeigu savivaldybė mano, kad visuome ninė veikla ten dar kažkokiu būdu gali tęstis, tegul tai įrodo.
Pageidavo palikti visuomenei
Šiemet 90 metų jubiliejų švęsian ti ilgametė buvusios Vaikų tuberku liozės sanatorijos vyriausioji gydyto ja Irena Teklė Rimšaitė tvirtino, kad pati asmeniškai miesto valdžios kaž kada prašė neparduoti tų pastatų. „Atgavus nepriklausomybę, bu vo atvažiavę tų pastatų savininkų palikuonys, kurie labai džiaugėsi, kad čia įrengta vaikų sanatorija, o ne koks nors komercinis pastatas, jie pageidavo, kad taip ir liktų. Aš pažadėjau, kad darysime, ką gali me, tačiau šiandien yra viskas ki
Tačiau būtent tą pastatą pardavė pernai gruodį už pusantro milijo no. Dabar planuojama parduoti li kusią buvusios sanatorijos dalį. „Tai opus miestui klausimas, re komenduočiau kalbėti su Klaipė dos savivaldybe, nes jos rankose šio komplekso likimas, jo perspekty va. Turto bankas norėtų efektyviai parduoti ir valstybei atnešti pini gų. Jeigu savivaldybė mano, kad visuomeninės veiklos ten dar kaž
Vytauto Petriko nuotr.
kokiu būdu gali tęstis, tegul tai įro do“, – tvirtino D.Juozėnas. Nusipirko už 1,6 mln. litų
Mažieji ligoniai iš Vaikų tuberku liozės sanatorijos Giruliuose iškel dinti dar 2005 m. pavasarį, nors ta sanatorija čia veikė 60 metų. Tada šis statinių kompleksas su maždaug 6 ha žemės sklypu per duotas Turto bankui, kad šį objek tą parduotų aukcione. Per tą laiką šio solidaus objek to niekas neįsigijo. O prieš tre jus metus Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdy je 1930 m. statytas Luizės sanato rijos pastatų kompleksas įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Pardavimas esą ilgą laiką nevy ko dėl įvairių priežasčių – dėl la bai nukritusių nekilnojamojo turto kainų. Teigiama, kad tada buvo kiti lūkesčiai ir vertinimai atlikti už ge rokai didesnes sumas, nei realios. Pernai gruodį pavyko parduoti dalį komplekso – Šlaito g. 16. Šio pastato bendras plotas – 410 kv. m. Bendra pradinė turto parda vimo kaina – 1,6 mln. litų. Bran giausiai vertinamas visuomeninės paskirties beveik hektaro dydžio žemės sklypas buvo įkainotas 1,24 mln. litų. Aukcione dalyvavo vieninte lis pirkėjas, kuris ir nupirko prieš karyje statytą pastatą ir sklypą už pradinę 1,6 mln. litų sumą. Šiandien Šlaito g. 16 jau prasi dėjo judėjimas. Naujasis savinin kas retina medžius, tvarko aplin ką, tačiau kas ten bus įrengta, kol kas nežinoma.
10
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
miestas
Viešbutis virto butais?
Komentaras
1
Vieną rytą į darbą atė jus i valytoja nustėro – pravėrus kabineto duris, vis kas plaukė vandenyje. Buvusiame bendrabutyje veikiančio Klaipė dos jūrininkų sveikatos priežiūros centro patalpas užliejo virš jo įsi kūrę gyventojai. „Kas rytą einu į darbą ir bijau“, – prisipažino Klaipėdos jūrinin kų sveikatos priežiūros centro vy riausiasis gydytojas Viktoras Gri galauskas. Poliklinikos vadovui kelia nerimą tai, kad prie durų pasitikusi ūkve dė vėl užsimins apie bėdą – įpras tą kartą užlietas patalpas. Šios savaitės pradžioje ši bėda pasikartojo – darbo savaitė pra sidėjo ne nuo darbų planavimo, o dokumentų džiovinimo ir kompiu terių patikros. Daugiausiai vandens kliuvo va dovo stalui. Vandeniu buvo apipil tas ir sekretorės kabinetas. Dalį permirkusių dokumentų te ko tiesiog išmesti. Likusius dar ti kimasi išdžiovinti. Gydymo įstaigos vadovas liūd nai pasidžiaugė, kad šįkart viršuje gyvenantys žmonės bent neužlie jo itin brangios tyrimų laboratori jos aparatūros, kaip nutiko praėju sį kartą. Tuomet vandens kliuvo ir šimtus tūkstančių kainuojančiam imuno cheminiam aparatui, kurio remon tas atsiėjo apie 7 tūkst. litų.
Gediminas Pocius
Klaipėdos miesto sav ivaldybės Statybos leid imų ir stat in ių priež iūros skyr iaus vedėjas
T
Užtvindė: rodydamas, iš kur šįkart išbėgo vanduo, vyriausiasis gydytojas V.Grigalauskas paaiškino, kad la
biausiai nukentėjo ant jo stalo palikti dokumentai.
tenka atlikinėti remontus, ruošti darbų sąmatas. „Nesame tokie turtingi, kad kas met galėtume keisti baldus ir ap mokėti remontus“, – apmaudo ne slėpė vadovas. Viešbutį pakeitė butai
Skaičiuoja nuostolius
Patalpos užliejamos vis skirtin gose vietose, tad, pasak vadovo, pasivaikščiojus po polikliniką matyti tai vienoje, tai kitoje vie toje likę nubėgusio vandens pėd sakai. V.Grigal auskas pas kaič iavo, kad per kelis šių metų mėnesius jie vandeniu užliejami jau ketvir tą sykį. Pernai taip pat buvo ne vienas kartas, kai į darbą atėjusius po liklinikos darbuotojus pasitikdavo telkšančios balos. Kiekvienas toks užliejimas bei po to atliekami remontai gydymo įstaigai atsieina apie 4–6 tūkst. litų. Pasak vyriausiojo gydytojo, nors draudimo bendrovė padengia šiuos nuostolius, apmaudu, kai nuolat
Buvusiame bendrabutyje Taikos pr. 46 yra įsikūrusios trys gydymo įstai gos: Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centras, Klaipėdos pri klausomybės ligų centras ir Klaipė dos jūrininkų ligoninės padalinys. Viduriniuose aukštuose tarp dviejų gydymo įstaigų statybos įmonė buvo įkūrusi viešbutį. V.Grigalauskas prisiminė, kad bėdos prasidėjo, kai virš poliklini kos esančias patalpas iš buvusios įmonės perpirko kita. Po pastarojo užliejimo vandeniu naujam patalpų savininkui, kitos įmonės vadovui, niekaip nepavy ko prisiskambinti dvi dienas. Gydymo įstaigos darbuotojams kyla įtarimų, kad virš jų gyvena butus nusipirkę gyventojai. Tokius spėjimus patvirtina ir ant pastato sienos kabanti iškaba, kad
trečiajame ir ketvirtajame šio pa stato aukštuose parduodami arba išnuomojami butai. Viršutinių aukštų gyventojai garsiai leidžia muziką arba girdi
Alfonsas Jurkauskas:
Kokio dar leidimo reikia? O viešbutyje ką, karvės gyvena? Aš ten avių nelaikysiu. mas nuolatinis vykstančių remon to darbų triukšmas. Todėl spėjama, kad buvusio viešbučio patalpos perdaromos į butus. Signalizaciją įjungia butelis
Laiptinėje rūkantys gyventojai de gančias į apačią mėto nuorūkas, kurios nukritusios palieka dėmes poliklinikai priklausančiose pa talpose.
Žmonės įsigudrino mėtyti tuš čius plastikinius butelius vakarais, kai poliklinikos darbo laikas jau būna pasibaigęs. Buteliui nukritus ant turėklų, įsijungia signalizacija. Naktį ap saugininkai skambina poliklinikos darbuotojams ir kviečiasi iš namų, kad pasižiūrėtų, kas vyksta. Randamas nukritęs butelis. Bendra laiptinė nuo gyvenamųjų patalpų atskirta metalinėmis gro tomis. Aklinai jos uždaryti negali ma dėl Priešgaisrinės tarnybos rei kalavimų. Pastate yra vienintelis vandens skaitiklis, tad V.Grigalauskas ne rimauja, kad įsikūrus gyvento jams reikės samdyti dar vieną darbuotoją, kuris su kiekvienu atskiru butu tvarkytų mokesčių reikalus. Tad vyriausiajam gydytojui kilo klausimas, ar tarp dviejų gydymo įstaigų buvo galima įsteigti butus? Iškraustyti negalėtų
Klaipėdos miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus ve dėja Janina Asadauskienė, suži nojusi apie jiems pavaldžios gy dymo įstaigos vargus, reagavo: „Viršutiniuose aukštuose patal pas įsigijęs savininkas daro kiau lystę kaimynams“. Pasak jos, teoriškai gal ir netu rėtų taip būti, kad viename pasta te būtų trys gydymo įstaigos ir gy ventojų butai, tačiau realybė yra kitokia. Kaip pavyzdį ji paminė jo privačias įstaigas, įsikuriančias daugiabučiuose namuose. „Neturiu tiek fantazijos, kur rei kėtų iškraustyti tokią didelę įstai gą“, – neslėpė vedėja. J.Asadauskienė spėjo, kad butus šiame pastate įsigyjantys žmonės potencialiai apgaudinėjami, nes pagal dokumentus ten turėtų bū ti viešbutis. Skųstis neturi teisės?
Pasekmės: nuo drėgmės atsilupinėjo kabineto grindys.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Prisiskambinti du aukštus tarp gy dymo įstaigų nusipirkusios įmonės „Klaipėdos paguoda“ vadovui Al
aikos pr. 46 esant i įmonė valdo per du aukšt us įsi kūr us į viešbut į. Įsig ijus i šias patalpas įmonė pir miausia abu aukštus atskyrė į du at skirus turtinius vienetus. Netrukus savininkai tas patalpas sumanė su skaidyti į dar smulkesnes. Tad man kilo klausimas, kiek viešbučių bus viename aukšte? 50 viešbutuk ų su atskirom is reg istrat ūrom is? Kai iš siaiškinome, kad savininkai nori su formuoti butus, liepiau parengti nor malų projektą viešbučio paskirt ies pakeit imui į gyvenamąsias patal pas ir numatyt i visą reikal ingą inf rastruktūrą butui: atskirą vandentie kį, elektros įvadą, automobiliui skirtą stovėjimo vietą. Paruoštas projekti nis var iantas turėt ų būt i suder in tas su Nacionalinės žemės tarnyba. Po tokio paaiškinimo savininkai at siėmė savo projektus, tokius pusiau pusfabr ikačius, išėjo ir daug iau ne sirodė. Tai buvo prieš kel is mėne sius. Norint įkurti butus nori nenori viešbučio patalpas reikėt ų perpla nuot i. Tam būt inas projektas ir sta tybas leid žiant is leidimas. Reg istr ų centro duomenimis, ten vis dar yra viešbutis, o įsigiję butus žmonės gy vena viešbučio patalpose. Tai netei sėta. Tad norintieji ten įsigyti butą tu rėtų būti atsargūs, nes gali nusipirkti katę maiše. Neįsivaizduoju, kaip vie name viešbutyje gali būti šimtas sa vin ink ų prik lausomai nuo kamba rių skaičiaus. Ten bus toks kolūk is, kad jie tarpusav yje susimuš. Jeig u žmonės gyvens ne tam pritaik yto se patalpose, prasidės buitinės ir so cialinės problemos. Negražiai atrodo įmonės sumanymas paprasčiausio mis priemonėmis gauti pelną.
fonsui Jurkauskui pavyko tik ant rą dieną. Direktorius paaiškino, kad tre čias aukštas priklauso įmonei „Ja la“, kuriai vadovauja jo žmona, o ketvirtasis – jam. Tačiau dėl užlietų patalpų A.Jur kauskas kaltino pačią gydymo įstaigą, kuri esą nupjovė vamz džius, neturėdama tam projek to. Tad butus nusipirkę gyvento jai leidžia vandenį, kuris neturi kur nubėgti. „Jie pudrina smegenis ir tin gi dirbti. Jie maži viršininkai. Kas tie jie? Poliklinika ir tie alkoholi kai (Klaipėdos priklausomybės li gų centras – S.L.). Savivaldybė turi kreiptis, o jie yra tik nuomininkai. Grigalauskas neturi teisės skųs tis“, – įmonės vadovas buvo įsiti kinęs savo teisumu. A.Jurkauskas patvirtino, kad keli butai yra parduoti, o likusieji nuo mojami svetimšaliams, atvažiuo jantiems statybininkams ar pavie niams gyventojams. Paklaustas, kaip gali pardavinė ti butus viešbutyje, neturėdamas tam leidimo, direktorius paaiškino: „Mes esame savininkai. Mokame bankui paskolą. Kokio dar leidimo reikia? O viešbutyje ką, karvės gy vena? Aš ten avių nelaikysiu“.
11
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
lietuva
J.Pinskus – meras, žmona – į Briuselį? Darbo partijos nariams Živilei ir Jonui Pinskams – geros žinios: jų skundą dėl Konstitucinio Teismo (KT) sprendimo, kuriuo buvo atimti Seimo nario mandatai, priėmė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). Nors politikus kolegos siekia reabilituoti ir Sei me, jie turi dar didesnių ambicijų. Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
EŽTT vos prieš kelias dienas at siuntė atsakymą, kad į Seimą ne patekusių Darbo partijos atstovų skundas dėl KT sprendimo pripa žinti juos pažeidus rinkimų įsta tymą priimtas. KT savo išvadą pa teikė pasklidus informacijai, kad galėjo būti perkami kalinių balsai minėtų politikų naudai. Su EŽTT praktika susidūru sių teisininkų nuomone, byla nėra prioritetinė, tad jos teismas ga li imtis tik po kelerių metų. Beje, praktika rodo, jog EŽTT, net jei ir pripažintų valstybės institucijų nusižengimą žmogaus teisėms, pi niginės kompensacijos gali ir ne priteisti motyvuodamas, kad pa kankama priemonė jau yra paties pažeidimo konstatavimas. Dar viena žinia – partijos kole ga Seimo pirmininko pirmasis pa vaduotojas Vytautas Gapšys jau įre gistravo siūlymą pakeisti pernykštį Seimo nutarimą, pripažinti Seimo rinkimų rezultatus ir taip grąžin ti susikompromitavusiems politi kams aukštas vietas partijos sąraše. Tokiu atveju Ž.Pinskuvienė užimtų 23-ią vietą – tad ji galėtų pretenduo ti į Seimą, jei tik kuris nors iš Seime esančių partijos kolegų atsisakytų mandato. J.Pinskus į Seimą negalėtų pretenduoti, nes pats atsisakė man dato dėl Vilniaus vicemero posto. Tačiau Seimo teisės ir teisėtvar kos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas siūlo neskubėti ir pa laukti, kol baigsis teismas dėl balsų pirkimo. Beje, Pinskai džiaugiasi ir dėl dar vieno neseniai gauto rašto – šioje byloje jie pripažinti ne įtaria maisiais, o tik liudytojais. Dar balandžio 23 d. „Vilniaus dienos“ žurnalistei susitikus su vicemeru J.Pinskumi ir jo žmo na Živile, sutuoktiniai demonst ravo pakilią nuotaiką. Gindamiesi, kad yra apkaltinti visiškai neteisė
tai, Pinskai tvirtino, jog po šios is torijos vaikai mokykloje ne kartą turėjo klausytis replikų „Ką, ta vo mamą tikrai pasodins?“ Bet net ir po šių įvykių pora politikos tik rai nežada atsisakyti. Dar daugiau – J.Pinskus neslepia ambicijų su siklosčius aplinkybėms tapti sos tinės meru, o Ž.Pinskuvienė – eu roparlamentare.
Jis gali priteisti su mokėti mums kom pensaciją – Seimo nario atlyginimą už tą laikotarpį.
– Ar po visų šių įvykių neketi nate spjauti į politiką? Ar kan didatuosite į Seimą per kitus rinkimus? – „Vilniaus diena“ tei ravosi politikų. J.P.: – Aišku, kandidatuosime. Po litikas nuolat turi dalyvauti rinki muose, kad pasitikrintų, ar jis tei singai dirba. Rinkėjai – pagrindinis jo egzaminatorius, pagrindinis dar bų vertintojas. Jeigu tave renka, už tave balsuoja, vadinasi, tavo darbai matomi, geri. Jeigu kur nors kandi datuodamas tu nepatenki arba su mažėja tavo gerbėjų, vadinasi, rei kia daryti išvadas dėl savo darbų. Todėl aš nebijau jokių rinkimų ir su malonumu pasitikrinu, kaip ma ne vertina mano rinkėjai. Tris kar tus kandidatavau ir visus patekau į Seimą. Bet, matot, pas mus dabar ateina toks metas, kad ne rinkėjai renka į Seimą, bet KT nusprendžia, kas jame gali būti. Ž.P.: – Norėdama viena kitą su žlugdyti bet kuri partija pastatys moteriškę, sukurs filmuką, paleis jį į kurį nors portalą, ir KT sudėlios są rašą, kas turi būti Seime. KT pasi šnekėjo su dvasiomis ir remdamasis „Delfi“ informacija atėmė iš mū
sų Seimo nario mandatus. Mes ge rai pasiruošime kitiems Seimo rin kimams, mūsų nelabai kam pavyks sužlugdyti, sugniuždyti. – Ką galite laimėti iš Strasbūro teismo sprendimo? J.P.: – Strasbūro teismas neatsu ka laikrodžio atgal. Jis baudžia tik ekonomiškai. Jis gali priteisti su mokėti mums kompensaciją – Sei mo nario atlyginimą už tą laiko tarpį. – Vicemere, o gal turite svajonę kandidatuoti į Europos Parla mentą? J.P.: – Dabar aš labai užsivedęs – pasinėręs į Vilniaus miesto sa vivaldybės darbą. Man tas darbas patinka, matau rezultatus. Dirbti Europos Parlamente – tai ne ma no svajonė. Ž.P.: – O kodėl manęs to neklausia te? Aš ruošiuosi kandidatuoti į Euro pos Parlamentą. Intensyviai tobuli nu anglų kalbos žinias – tris kartus per savaitę lankau užsiėmimus. – Jei planuojate likti dirbti savi valdybėje, gal norėtumėte tapti Vilniaus meru? J.P.: – Bet kuris kareivis svajo ja būti generolu, ar ne? Bet aš ne su tas intrigantas ar perversminin kas… Turėtų būti tokia revoliucinė situacija, kai apačios negali gyven ti kaip seniau, o viršūnės – valdy ti kaip seniau. Ir jei tokios aplin kybės bylotų: „Va, tu gali kuo nors pagelbėti, padėti...“ Reikia daug aplinkybių, kurios sutaptų. – Ir jeigu jos sutaptų, taip sa kant, jeigu visi šliuzai atsi vertų, ar taptumėte meru? J.P.: – Tokioms aplinkybėms susi klosčius sutikčiau būti meru. Esu pasiruošęs tai pareigybei. – Gal tur ite pol it iko lošėjo idealą?
Ištvermė: po kilusio skandalo Pinskai neketina trauktis iš politikos –
atvirkščiai, kitiems Seimo rinkimams jie tikina planuojantys pasiruoš ti „dar geriau“. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
J.P.: – Kaip politikas man, sa kyčiau, arti idealo yra Jungti nių Amerikos Valstijų prezidentas Barackas Obama. Kaip lošėjas, kaip prezidentas, kaip puikiau sias oratorius. Antrą kartą šiais laikais – o šie laikai sudėtinges ni nei ankstesni – būti išrink tam į prezidentus Amerikoje yra daug. Bandyti sulaužyti sveika tos draudimo sistemą Amerikoje, kur oligarchai užėmę visas pozici jas ir pasiėmę didžiulius pinigus, – oho! Bet, man atrodo, jam pa vyks tai padaryti. Tai tikro lošėjo ėjimas. Bet kiek vienu momentu savo žingsnį turi pasverti. Kaip šiuo atveju: B.Oba ma eina už žmones, bet prieš oli garchus. Jam kaip politikui mažiau pavojingi žmonės negu oligarchai. Žmonėms, gavęs iš oligarchų pi nigų, jis laisvai gali pasiteisinti, paaiškinti. O oligarchai daug gud resni, jie gali jį pakišti, apšmeižti, nušauti. Ž.P.: – O man politiko idealas yra mano vyras. Aš iš jo mokausi diplo matijos, kantrybės, ištvermės.
Komentaras
Stasys Šedbaras
Seimo nar ys, Teisės ir teisėtvarkos kom iteto pirm in inkas
P
rašymo įregistravimas EŽTT nereiškia, kad jis priimtas. Tai reišk ia, kad prašymas atitin ka formal ius kreipimosi for mos ir tur in io reikalav imus, – tai yra tas pat s kaip įreg istrav imas rašt inė je. Tada vyksta pat ikros procedūra, ar byla gali būti priimta nagrinėti EŽ TT, ar ne. Jeigu teismas priima spren dimą bylą priimti, prasideda rengima sis posėdžiui. Jeigu ji ir bus priimtina, dar neaišku, koks bus galut inis spren dimas. Tai nereiškia, kad EŽTT priims sprendimą, kuris skirsis nuo naciona lin io, liet uv iško, teismo sprend imo. Abejočiau, ar EŽTT gal i kvest ionuot i ir mūsų parlamento sprendimą.
Konservatoriškos rinkimų technologijos Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Neregėto dėmesio sulaukusi Vy tauto Landsbergio ir Andriaus Ku biliaus kova dėl konservatorių vedlio posto tėra viešųjų ryšių triu kas? Politologas Lauras Bielinis sa ko, kad būtent taip ir yra, ir partijai tai išeis į naudą.
Profesoriaus V.Landsbergio noras tapti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininku, plačiai nu skambėję pasvarstym ai apie būtinas permainas, į tarpusa vio rietenas panašios partijos ly derių kalbos. Visa tai – ne kas ki
ta kaip ruošimasis perimti valdžią 2016 m. rinkimuose, kaip mano politologas L.Bielinis. „Žinote, iš tikrųjų čia galima ma tyti viešųjų ryšių akciją kaip gana stiprų veiksnį, užgožiantį visus kitus įvykius. Bendrai politikai kiekviena me veiksme ieško galimybių ir save paviešinti, ir paviešinti savo poli tinės partijos vienokį ar kitokį as pektą. Tai mes turime ne tik priimti kaip realų dalyką, bet ir matyti kaip natūralų dėsnį“, – sakė L.Bielinis. Politologo teigimu, panašiai rek lamuojasi visos politinės partijos, tik ieško tam skirtingų būdų. Nors iš pažiūros šie konservatorių parti jos pirmininko rinkimai, L.Bielinio nuomone, atskleidė nesutarimų
TS-LKD viduje, didžiausiai opo zicinei partijai jie išeis į naudą. „Vertinčiau labai pozityviai pa tį rinkimų faktą, tai leido susitelkti partijai, nepriklausomai nuo to, už ką balsavo, žmonės pasijuto partijos žmonėmis. Antra, diskusija sužadi no dėmesį tiek partijos viduje, tiek išorėje. Galiausiai netgi nesvarbu, kas laimės, bet į tuos diskusinius argumentus bus atsižvelgta. Ma nau, partijai šie rinkimai – į naudą ir ji sustiprės“, – teigė politologas. Paklaustas, kaip vertina gana ašt rias V.Landsbergio replikas dabar tinio partijos lyderio A.Kubiliaus atžvilgiu, politologas linkęs manyti, kad viskas daroma siekiant konkre taus tikslo, o gal ir ne vieno.
„Išėjo savotiškas šiukšlių neši mas iš vidaus, bet, kita vertus, toks kalbėjimas leido sutelkti aplink sa ve gana didelį skaičių, 37 proc., žmonių, ir tai davė rezultatą. Iš tikrųjų rinkimuose vertinga tai, kas duoda rezultatą“, – nuomonę dėstė L.Bielinis. Kai kurie konservatorių parti jos nariai taip pat pripažino, kad V.Landsbergio ir A.Kubiliaus ko va mobilizavo partijos šalininkus ir narius. Balsuoti atėjo tie, ku rie jau seniai nutolę nuo politikos ar net kelerius metus nėra pratęsę narystės partijoje. Pirmajame TS-LKD pirminin ko rinkimų ture daugiausia balsų – 4383 (46 proc.) – surinko
dabartinis partijos vedlys, buvęs premjeras A.Kubilius. Už euro parlamentarą V.Landsbergį balsa vo 3557 (37 proc.) partijos nariai, Seimo narys Valentinas Stundys gavo 1588 (17 proc.) balsus. V.Landsbergis daugiausia parti jos bendražygių paramos sulaukė didžiuosiuose miestuose – Vilniu je, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, A.Kubilius daugiausia balsų ga vo mažesnių miestų ir rajonų sky riuose. V.Stundys ryškia persvara laimėjo Radviliškio skyriuje. Antras rinkimų turas bus su rengtas sekmadienį ir pirmadienį, o rinkimų rezultatai bus patvirtinti gegužės 12 d. planuojamame parti jos suvažiavime.
12
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
pasaulis Rado kandidatą
Smurto protrūkis
Sugriuvo pastatas
Italijos prezidentas Gior gio Napolitano vakar papra šė nuosaikių kairiųjų pažiūrų politiko Enrico Lettos (nuotr.) tapti naujuoju šalies premje ru ir šitaip sutaikyti besivaidi jančias partijas bei įveikti po litinę aklavietę, į kurią šalis pateko po vasario parlamen to rinkimų.
Dvi dienos smurto Irake nusi nešė 118 žmonių gyvybę, iš jų 99 žuvo per saugumo pajėgų, protestuotojų ir jų šalininkių susirėmimus bei išpuolius. Neramumai kilo antradienį, kai saugumo pajėgos atvyko į teritoriją prie Chavidžos, kur protestai prieš vyriausybę ne rimsta nuo sausio.
Bangladešo sostinės Dakos pakraštyje vakar sugriuvus aštuonių aukštų pastatui, žu vo mažiausiai 82 žmonės, bet žuvusių gali būti dar daugiau, nes keliuose drabužių siuvi mo fabrikuose tame pasta te dirbo tūkstančiai žmonių. Pranešama, kad pastatas bu vo pastatytas nelegaliai.
Žudikas įkliuvo Rusijos policija vakar pranešė po pa rą trukusių didelio masto gaudynių sučiupusi įtariamą užpuoliką, kuris nužudė šešis žmones per išpuolį jud riame vieno miesto centre.
Anksčiau teistas 31-ų Sergejus Po mazunas (nuotr.) televizijos repor taže buvo matomas prispaustas policijos pareigūnų, kurie jį sura do mėginantį įlipti į vieną preki nį traukinį netoli Ukrainos sienos esančiame Belgorodo mieste, kur įvyko minėtos šaudynės. „Nešaudžiau į vaikus. Šaudžiau į pragarą“, – vyras paklaikusiomis akimis sakė per televizijos „Rossi ja 1“ transliaciją. Manoma, kad jis yra tas pats as muo, kuris pirmadienį pradėjo šaudyti vienoje medžioklės pre kių parduotuvėje, po to – gatvėje į praeivius, įskaitant 14-metę ir 16metę, abi mergaitės mirė nuo su žalojimų. Užpuolikas galiausiai pa spruko automobiliu. Viena pašauta auka tebegydoma ligoninėje, tačiau jos gyvybei pa vojus negresia. Tyrėjai nurodė, kad S.Pomazu nas paėmė savo tėvo medžioklinį šautuvą. Jis nušovė tris medžiok lės prekių parduotuvės darbuoto jus, pagrobė iš jos dar bent vieną ginklą, o vėliau šaudė į praeivius, jie matė, kaip vyras sprunka savo tėvo BMW automobiliu. S.Pomazuno tėvai neseniai du kart kreipėsi į policiją dėl savo sū naus agresyvaus elgesio. Jis buvo jau kelis kartus teistas ir pastarąjį kartą iš kalėjimo paleistas praeitais metais. Apie 2 tūkst. policininkų, tarp jų – policijos specialiųjų pa jėgų OMON pareigūnai iš Mask vos, ieškojo užpuoliko Belgorode ir jo apylinkėse. Tuo metu miesto gy ventojai nešė gėles į žudynių vietą. S.Pomazunas per sulaikymo operaciją antradienio vakarą pei liu sunkiai sužalojo vieną polici ninką. Tokių šaudynių retai pasi taiko Rusijoje, kur šaunamuosius ginklus leidžiama turėti daugiau sia tik teisėsaugos pareigūnams ir kariškiams.
Nuotaika: A.Navalnas atrodė nebe taip linksmai nusiteikęs kaip prieš savaitę, kai juokavo ir fotografavo posėdžio dalyvius savo mobiliuoju te
lefonu.
„Reuters“ nuotr.
Teisiamas A.Navalnas: aš netylėsiu Tai politinis kerštas. Taip vakar pareiškė Rusijos opozicijos lyderis Aleksejus Naval nas, teismui atnaujinus jam iškeltos turto grobstymo bylos nagrinėjimą. Nesiruošia tylėti
„Norėtumėte, kad kalbėčiau apie medieną? Kad apsimesčiau da lyvaujantis ne politiškai moty vuotame procese? – vakar Ki rovo teisme kalbėjo A.Navalnas. – Jeigu kas nors tikisi, kad tylėsiu ir lauksiu susidorojimo, to nebus. Aš veiksiu, aišku, atsižvelgdamas į įstatymus, bet kalbėsiu tai, ką ma nau esant reikalinga.“ 36-erių A.Navalnas nepripaži no kaltės byloje, kurioje kaltina mas pasisavinęs apie 510 tūkst. JAV dolerių (1,3 mln. litų) iš vie nos mediena prekiaujančios Kiro ve įsikūrusios bendrovės, kurios konsultantu jis dirbo 2009 m., kai buvo vykdomas sandoris su re giono administracija. Opozicijos lyderis tvirtino, kad šie kaltinimai jam buvo iškelti Rusijos prezidento Vladimiro Putino nurodymu, sie kiant pašalinti potencialų varžovą per šalies vadovo rinkimus. Jeigu bus pripažintas kaltu, jam grės iki dešimties metų kalėjimo.
BNS inf.
Atmetė advokatų prašymus
Per vakarykštį posėdį, kuriame dalyvavo apie 100 žurnalistų ir opozicijos aktyvistų, A.Navalno advokatai ragino grąžinti bylą tir ti prokurorams. Jie vardijo dau gybę tyrėjų padarytų pažeidimų ir argumentavo, kad galutiniame kaltinamajame akte pateikiama prieštaringa informacija. „Mūsų reikalavimai pagrįsti, – A.Navalnas, kuris dėvėjo džinsus ir marškinius paraitotomis ran
kovėmis, vėliau sakė žurnalistams per posėdžio pertrauką. – Dabar tinės būklės byla negali būti nag rinėjama. Ji žalia.“ Bet teisėjas Sergejus Blinovas atsisakė grąžinti bylą prokuro rams, taip pat atmetė advokatų reikalavimą jam nusišalinti.
Aleksejus Navalnas:
Norėtumėte, kad kalbėčiau apie me dieną? Kad apsimes čiau dalyvaujantis ne politiškai moty vuotame procese?
Nebe toks linksmas
A.Navalnas, kuris pats yra teisi ninkas, atrodė nebe taip links mai nusiteikęs kaip prieš savaitę, kai juokavo ir fotografavo posė džio dalyvius savo mobiliuoju te lefonu, atvykęs į Kirovą iš Mask vos naktiniu traukiniu. Dabar šis opozicijos lyderis yra atsidūręs penkių baudžiamųjų tyrimų centre. Net jeigu jam bū tų skirtas lygtinis nuosprendis, A.Navalnas niekada nebegalėtų užimti viešo posto. Jis prognoza vo, kad vien ši byla gali tęstis kelis mėnesius, nes parodymus turėtų duoti apie 40 liudininkų. Prieš vakarykštį posėdį prie Ki rovo teismo buvo sustiprintas
saugumas. Šalia pastato piketavo A.Navalno šalininkai. Palaikymo žodžiai
Dienraščio „Vedomosti“ vakar dienos numerio vedamajame bu vęs Rusijos naftos magnatas Mi chailas Chodorkovskis, atliekan tis antrą laisvės atėmimo bausmę šiauriniame Karelijos regione, iš reiškė palaikymą A.Navalnui. „A.Navalno byloje aiški politinė motyvacija, – rašė jis. – Sąžinin game ir teisingame teisme tokie kaltinimai būtų atmesti kaip ne pagrįsti.“ Buvęs finansų minist ras Aleksejus Kudrinas praėjusią savaitę taip pat išsakė savo nuo monę, argumentuodamas, kad ši byla pakenks Rusijai, nes A.Naval nui pateikti kaltinimai „kelia abe jonių dėl rinkos santykių Rusijoje pagrindų“ ir dvelkia Sovietų Są jungos planine ekonomika.
„A.Navalnas teisiamas ne dėl Kirovo medienos... Jis aiškiai tei siamas už opozicinę veiklą – už tai, kad faktiškai tapo pagrindiniu V.Putino oponentu“, – kitas opo zicijos aktyvistas Ilja Jašinas sakė žurnalistams Kirove. Tapo žinomesnės
Valstybinio viešosios nuomonės tyrimų instituto VTSIOM atlik ta apklausa, kurios rezultatai bu vo paskelbti antradienį, rodo, kad 51 proc. respondentų „neigiamai“ vertina A.Navalną – 20 proc. dau giau nei pernai tuo pačiu metu. Tačiau šis tyrimas taip pat pa rodė didėjantį A.Navalno žinomu mą dėl didelio atgarsio sulaukusios jo bylos. 53 proc. respondentų sa kė žinantys, kas yra A.Navalnas, o praeitą mėnesį atlikta kita apklausa parodė, kad tokių buvo tik 37 proc. BNS, BBC inf.
Medienos byla Kaltinimai A.Navalnui buvo pateikti šiemet sausį. Anot Tyrimų komiteto, jis, būdamas Kirovo srities guberna toriaus patarėju, organizavo valsty bės bendrovės „Kirovles“ turto grobs tymą, susimokęs su jos vadovu Via česlavu Opalevu ir bendrovės „Viats kaja lesnaja kompanija“ (VLK) direk toriumi Piotru Oficerovu.
A.Navalno iniciatyva sukurta bend rovė VLK iššvaistė 16 mln. rublių, pri klausančių „Kirovles“, jeigu pagal do kumentus VLK nusipirko iš „Kirov les“ prekių už šią sumą, 13,7 mln. per vedė į „Kirovles“ sąskaitą, o likusią skolą pripažino abi pusės.
Visgi įtarimų kelia tai, kaip būtent A.Navalno pažįstamas P.Oficerovas Bylos medžiagą nagrinėję neprik buvo tarpininkas parduodant dalį lausomi teisininkai negalėjo supras miško produkcijos, priklausančios ti, kaip tyrėjai priėjo prie išvados, jog valstybės bendrovei „Kirovles“.
14
KetvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
turtas
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
Jaunuolių išskėstomis rankomis nelaukia Daliai moksleivių, kurie per šiųmetes vasaros atostogas ketina padirbėti, gali tekti nusivilti. Darbdaviai sako, kad šalyje vangiai mažėjant nedarbui dėl sezoninių darbų konkuruoja ir darbo patirties jau turintys vyresni gyventojai. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Reikia prižiūrėti
Bendrovė „Maxima LT“ vasaros sezonu tradiciškai laikinai įdarbi na kelis šimtus darbuotojų. Pirme nybė paprastai teikiama jau esamų bendrovės darbuotojų vaikams, bet „Maximos LT“ atstovai nesle pia, kad nepilnamečiai turi kur kas mažiau galimybių įsidarbinti. Ta čiau ir pilnametystės sulaukusiems jaunuoliams teks atlaikyti patir ties darbo rinkoje jau turinčių ir padirbėti bent vasarą norinčių gy ventojų konkurenciją. „Įdarbinant nepilnamečius taiko mi labai griežti reikalavimai. Jie ne gali dirbti tam tikruose parduotuvių skyriuose, negali dirbti su finansais. Be to, įdarbinus nepilnametį, reikia turėti ir suaugusį darbuotoją, kuris jį nuolat prižiūrėtų“, – teigė „Ma ximos LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė. Pasak jos, dėl šių priežasčių „Maxima LT“ pirmenybę teikia bent 18 metų sulaukusiems sezo niniams darbuotojams. „Yra dar vienas aspektas. Paste bime tendenciją, kad vis dažniau į laikinus darbus pretenduoja pa tirties jau turintys darbuotojai. Ir
turintys patirties būtent prekybos srityje. Iki krizės tokie žmonės se zoninių darbų neieškodavo, o da bar ieško bet kokių galimybių už sidirbti, nes neturi jokio darbo“, – kalbėjo R.Saulytė. Jos teigimu, moksleiviams daž niausiai siūlomas salės darbuotojo darbas, kuris nereikalauja ypatin gos patirties. Pagrindinė tokio dar buotojo užduotis – prižiūrėti jam patikėtos parduotuvės dalį, kad ši būtų laiku papildyta reikiamomis prekėmis, taip pat suteikti infor macijos pirkėjams. Daugiausia papildomų darbuo tojų vasaros sezoną įdarbinama to se šalies vietose, kur per atostogas labiausiai išauga lankytojų srau tas, – pajūryje, ežerų apsuptuose Aukštaitijos regiono miestuose. „Sezoninių darbuotojų paiešką kasmet pradedame jau maždaug balandį. Iš esmės yra du pagrindi niai taškai, kur jų reikia labiausiai. Tai Palanga ir Nida. Paprastai ieš kome kasininkų-pardavėjų, tačiau jais moksleiviai dirbti negali, tad jiems lieka salės darbuotojų vie tos“, – sakė R.Saulytė. Pasak „Maximos LT“ atstovės, kiekvieną vasaros mėnesį visoje ša lyje papildomai įdarbinama 1000– 1200 darbuotojų, o pats pikas būna
birželį. Ji teigė negalinti atskleisti, kiek pinigų per vasarą galėtų gau ti sąžiningai padirbėjęs jaunuolis: „Sumos labai įvairios. Tai priklauso nuo gaunamos atsakomybės, dar bo valandų, kurios moksleiviams ribojamos, ir kitų dalykų.“
Dažniausiai tokiems žmonėms, žinoma, siūlomas minimalus atlyginimas, tačiau viskas priklauso ir nuo darbo pobūdžio.
Prašo nerealių pinigų
Darbuotojų paieškos agentūros „Darbinta“ vadovė Daiva Virp šienė sako, kad darbdaviai jau da bar siūlo nemažai sezoninių darbo vietų, tiesa, į jas pretenduoti ga lintys jaunuoliai kol kas darbų ak tyviai neieško, nes dar nesibaigė mokslo metai. Ji taip pat pabrėžė, kad 18 metų neturintys jaunuoliai turi nelabai daug galimybių įsi darbinti. „Darbo ieškančių nepil namečių mes net neregistruojame, nes darbdaviams tokie darbuoto jai nepatrauklūs dėl įvairių ribo jimų. Taigi daugiau galimybių turi 18 metų jau sulaukę vyresnių kla sių moksleiviai ir studentai“, – tei gė D.Virpšienė. Pasak pašnekovės, jauniems žmonėms paprastai siūlomi sezo niniai darbai restoranuose, kavinė se, viešbučiuose, automobilių plo vyklose, kitose paslaugų sektoriaus įmonėse. Paklausta, kokio atlyginimo pa prastai tikisi įsidarbinti norintys
jauni žmonės, D.Virpšienė nusi juokė, kad lūkesčiai kartais bū na gerokai didesni nei realios ga limybės. „Dažniausiai tokiems žmonėms, žinoma, siūlomas mi nimalus atlyginimas, tačiau viskas priklauso ir nuo darbo pobūdžio. Be to, paslaugų sferoje žmonės dažnai gauna arbatpinigių, o ge resniame viešbutyje jie gali su daryti ir antrą atlyginimą“, – pa brėžė D.Virpšienė. Gąsdina atsakomybė
Lietuvos darbo biržos specialistai taip pat pastebi, kad dėl pastaro jo laikotarpio ekonomikos situaci jos darbdaviai į darbą mieliau prii ma pilnamečius asmenis, turinčius darbo patirties. Tiesa, pamažu atsigaunant eko nomikai ir darbo rinkai, vasarą įsi darbinti 18 metų turintiems moks leiviams jau yra daugiau galimybių, tačiau įdarbinant nepilnamečius asmenis vis dar pasigendama di desnio darbdavių aktyvumo. Potencialius darbdavius la biausiai gąsdina apriboti ir labiau formalizuoti darbo santykiai – didesnės atsakomybės našta užtik rinant darbo saugą, teisės aktuose numatyti apribojimai ir lengvatos nepilnamečių asmenų darbui. Kitos problemos, kurias dažniau siai mini darbdaviai, – moksleivių atsakomybės trūkumas. Pasitaiko atvejų, kai moksleiviai darbo die nos pabaigoje įspėja darbdavį, kad kitą dieną nebeateis į darbą, kad netikėtai išvyksta į užsienį. Dalis moksleivių norėtų dirbti tik vieną mėnesį, o likusį laiką skirti atosto goms. Darbdaviai nurodo, kad kar tais prieš pradėdami dirbti moks leiviai būsimą darbą įsivaizduoja daug lengvesnį.
Pokyčiai: dirbti sezoninių darbų ank
Ką reikia žinoti Vaik ai gal i dirbt i leidž iamus leng vus darb us per atos tog as arb a lais vu nuo mok ym os i met u, jeig u tai jiems net rukdys lank yt i mok ykl os ir liks pak ank am ai laiko pamokoms par uošt i.
grėbimas;
Moksleiviams iki 16 metų leidžiama dirbti:
nemechanizuotas šieno vartymas,
panašūs darbai.
landas per parą kartu su kasdiene pa
mokų trukme ir ne daugiau kaip 40 Moksleiviai iki 18 metų valandų per savaitę kartu su pamokų negali būti skiriami dirbti: reklamų, laikraščių, afišų klijavimas darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiun mokslo metu – iki 2 valandų per die trukme per savaitę; ną ir 12 valandų per savaitę. Dirbti gali ne mokslo metu – ne daugiau kaip 8 per sunkus; tinio ir pašto darbai; valandas per parą ir ne daugiau kaip darbo, kuriame naudojamos sveika ma pasibaigus pamokoms; laikraščių ir žurnalų pardavimas; 40 valandų per savaitę. tai kenksmingos medžiagos; prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ne mokslo metu – 7 valandas per die Lengvi darbai, leidžiami dirbti Priimamas į darbą 14–16 metų moks darbo, kuriame yra didesnė nelai ną ir 35 va l an d as per sa v aitę, kai dir b a ir pakavimas; moksleiviams nuo 14 iki 16 metų leivis darbdaviui turi pateikti: mingų atsitikimų ar susirgimų profe ma nemažiau kaip savaitę. lengvi pagalbiniai darbai; darbai daržuose ir soduose; sinėmis ligomis tikimybė; Šis darbo laikas gali būti pailgintas iki 8 gimimo liudijimą; žaislų aprengimas drabužiais, žais vaistažolių rinkimas; valandų per dieną ir 40 valandų per sa mokyklos, kurioje mokosi, raštišką darbo, kurio dėl nepakankamo at lų valymas; sargumo jausmo ar patirties stokos mažų naminių gyvūnų ir paukščių vaitę vaikams, kuriems sukako 15 metų. sutikimą; rūšiav im as ir pak av im as skalb yk 16–18 metų moksleiviams priežiūra; vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo jaunas asmuo gali nesugebėti saugiai dirbti; leidžiama dirbti: medelių ir krūmų sodinimas, riši loje; raštišką sutikimą; stalų serviravimas; viršvalandinių darbų; mas, laistymas; mokslo metu – ne daugiau kaip 8 va vaiko sveikatą prižiūrinčio gydyto jo leidimą.
budėti įmonėje ar namuose.
15
KetvirtADIENIS, balandžio 25, 2013
turtas pelną pervedė valstybei
Rinka turėtų nuosaikiai augti
Naujas traukinys
Lietuvos bankas visą 2012 m. uždirbtą grynąjį pelną – 20,667 mln. litų – jau pervedė į valstybės biudžetą. Centrinio banko pelnas pernai buvo 6,2 karto mažesnis nei 2011 m., kai jis siekė 128,04 mln. litų. Tai rodo Finansų minis terijos pateikta pirmojo šių metų ketvirčio valstybės biudžeto vykdymo ataskaita.
Lietuvos komercinio nekil nojamojo turto rinka, plėto tojams siekiant užbaigti jau pradėtus projektus, artimiau siu metu nuosaikiai augs. Tai prognozuoja nekilnojamo jo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Tam įtakos tu rės gerėjantys Lietuvos eko nominiai rodikliai.
Į Lietuvą atvežtas pirmasis iš trijų „Lietuvos geležinkelių“ Lenkijoje įsigytų dyzelinių traukinių. Jis keleivius marš rutu Vilnius–Minskas pradės vežti gegužės pabaigoje. „PE SA Bydgoszcz“ pagamintas keleivinis traukinyje yra 140 sėdimų vietų ir gali pasiekti 140 km per valandą greitį.
Stovyklas renkasi ir pagal kišenę Vaida Kalinkaitė Registracija į daugelį vasaros sto vyklų jau prasidėjo. Tėveliams, no rintiems, kad jų vaikai vasarą pra leistų stovykloje, reiktų paskubėti ir išsirinkti iš gausybės. O pasirin kimą lems ir piniginės storis.
Į kai kurias stovyklas registraci ja prasidėjo dar kovą. Dalyje sto vyklų vietų jau neliko. Ir vis dėlto dar yra gausybė variantų. Stovyklų kainos gali svyruo ti nuo apytiksliai 200 iki daugiau kaip 2000 litų. Tai priklauso nuo stovyklos trukmės, vietos ar netgi maisto, kuris bus gaminamas vai kams. Registruojantis į dienines stovyklas dažnai galima pasirink ti, kiek dienų vaikas lankys sto vyklą, ir mokėti tik už tas dienas. Į šeimos stovyklas gali vykti vaikai ir abu arba vienas iš tėvų. Daugelis stovyklų vyksta septy nias arba dešimt dienų. Per jas vai kai dažniausiai gyvena stovykla vietėje esančiuose nameliuose. Dviejų vaikų mama Aneta Vainė kartu su vaikais į stovyklas važiuoja jau aštuonerius metus. Pirmus sep
tynerius jie važiuodavo į „Yamahos“ muzikos mokyklos mokytojos Linos Mockuvienės organizuojamas sto vyklas. Pastaruosius metus praleido dailės saviraiškos stovykloje. „Septynerius metus važiavom su vaikais į „Yamahos“ muzikos mo kyklos stovyklas. Jų specifika buvo ta, kad jos skirtos visai šeimai, o ne vien vaikams“, – sakė A.Vainė. Į tokias stovyklas tėvai gali at vykti su įvairaus amžiaus vaikais. Užsiėmimai pritaikyti tiek kūdi kiams, tiek paaugliams, tiek pa tiems tėveliams. „Kadangi viskas suorganizuota, visos veiklos, visi užsiėmimai, tiesiog būni su vaiku ir labai turiningai bei prasmingai leidi laiką“, – teigė pašnekovė. A.Vainė tvirtino, kad iki šiol ne teko patirti kokių norių neigiamų įspūdžių. Anot jos, šias stovyk las organizuoja žmonės, kurie no ri dirbti su vaikais, kuria muzikos ar menų terapiją. Vienintelė prie žastis, dėl kurios A.Vainės šeima nusprendė vykti į kitą stovyklą, yra ta, kad sūnus įstojo į muzikos mokyklą. „Tos muzikos buvo tiek daug jo gyvenime. Nusprendžiau, kad reikia jam duoti kitokių įspū
džių. Žinome, kad nors ir kiek pa tiktų, tam tikri dalykai kartais tam pa prievole bei pareiga“, – kalbėjo moteris. Be to, A.Vainė pastebėjo dukrelės polinkį į meną, tad nusprendė, kad tai taip pat bus naudinga ir jai. Moteris sakė, kad į stovyklas važiuoti planuoja ir toliau, tik dar nėra nusprendusi, ar išleisti vai kus vienus, ar toliau vykti į šeimos stovyklas. Jau dvidešimt metų rengiama vaikų ir jaunimo vasaros stovykla „Atgaja“ vaikams siūlo dešimt die nų praleisti gamtos apsuptyje. Ta čiau laužo kūrimo pamokomis sto vyklavimas čia nesibaigia. Pasak „Atgajos“ direktorės Auš ros Lasauskaitės, svarbiausia sto vykloje – nuoširdus vaikų ir vadovų santykis, patirties jauniesiems per davimas. „Siekiame per artimą va dovų ir vaikų santykį, neformalaus ugdymo metodus bei kūrybą, me ną perteikti svarbias gyvenimo ver tybes, pasakoti apie Lietuvos isto riją, sudominti naujomis kūrybos formomis ir atskleisti, kad kurti gali kiekvienas“, – kalbėjo A.La sauskaitė.
Atsiprašome, kad pasivijome ir aplenkëme. Naujoji ÐKODA Octavia
ksčiau nesiveržę suaugusieji dabar iš šių darbo vietų stumia moksleivius. Karolio Kavolėlio / BFL nuotr.
Komentarai Gabrielius Liaudanskas
Livija Gradauskienė
K
T
Grupės „G&G sind ikatas“ lyder is
iekv ien ais met ais pat ys vaikai išs irenka, į kok ias stovyklas jie norėtų. Myko las, mano mažasis, į stovyk las vienas dar nevažiuoja, bet vyresnė dukra kel iauja kiekv ienais met ais. Jau keler i metai ji važ iuoja į stovyklą Karklėje. O šiemet irg i važ iuos į kūry bai ir menui skirtą stovyklą. Vien intelės stov ykl os, į kur ias va sarom is vaik ystėj e važ iuod av au aš pat s, buvo sporto stov yklos, o šiaip kokį mėnesį vasarą tekdavo darbuo tis kok iame nors kolūkyje.
TV ir rad ijo laidų vedėja
eko porą kartų būti stovyk lose, kai buvau vaikas. Vie na pat irt is buvo siaubinga. Pris imenu, mes su drau gu visai maž iukai buvom, gal kok ie pirmokai, prie tvoros stovėdavom ir verkdami tėvų laukdavom. Kitą kartą buvau stovykloje toliau nuo Vilniaus, ten tarsi ir išbuvau, nes buvau vy resnė, bet gerų atsiminimų tikrai neli ko ir iš tos stovyklos. Dabar vaikai pat ys sprendž ia, ir nie kas ten jų per prievartą nekiša, tad nė ra ko lyg inti mūsų stovyklų.
ŠKODA Octavia modeliø kombinuotojo reþimo degalø sànaudos ir CO² emisija: 3,8 – 6,1 l/100 km; 99–141 g/km Naujoji ŠKODA Octavia pasikeitë neatpaþástamai. Tiek iðvaizda, tiek dydþiu, tiek kokybe. Tad nieko keisto, kad ji pasivijo ir aplenkë savo konkurentus. Naujas elegantiðkas dinamiðkø linijø dizainas. 102 kg sumaþintas svoris, padedantis taupyti degalus. Kol kas didþiausia savo klasëje bagaþinë ir erdvus salonas visiems keleiviams. Protingi sprendimai ir nematomos technologijos, dël kuriø vairuoti automobilá yra smagu, saugu ir malonu. Atvykite á atnaujintà ÐKODA salonà UAB „Hokla“ adresu Ðilutës pl. 19, Klaipëda ir susipaþinkite su ja ið naujo. UAB „Hokla“ Šilutës pl. 19, Klaipëda Tel. (8 46) 312 835, e. paðtas klaipeda@skoda.lt www.hokla.lt
16
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
turtas kl.lt/naujienos/ekonomika
Pažadėjo padėti Lietuvos Vyriausybę Briuselyje trečiadienį priėmęs Europos Ko misijos pirmininkas José Manue lis Barroso pažadėjo padėti Lietu vai siekti euro įvedimo 2015 m.
„Pasveikinau premjerą su Lietuvos siekiu prisidėti prie euro zonos 2015 m. ir pažadėjau mūsų glaudų bend radarbiavimą siekiant šio tikslo“, – sakė J.M.Barroso po susitikimo su Lietuvos premjeru Algirdu Butke vičiumi. Bendroje spaudos konfe rencijoje Komisijos vadovas taip pat pabrėžė, kad fiskalinė konso lidacija yra būtina sąlyga, siekiant ekonomikos augimo. „Sutarėme, kad fiskalinė kon solidacija ir struktūrinės reformos yra būtina sąlyga tvariam augimui ir darbo vietų kūrimui“, – teigė J.M.Barroso. Premjeras A.Butke vičius po susitikimo sakė išgirdęs Briuselio palaikymą dėl Lietuvos
siekio įsivesti eurą. „Išgirdome palaikymą Lietuvai, kad galėtume 2015 m. įstoti į euro zoną. Aišku, buvo paliesti ir keliami reikalavi mai vykdyti Mastrichto kriterijus. Tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys“, – BNS telefonu iš Briu selio sakė premjeras. „Mes puikiai suprantame, kokia yra situacija euro zonos šalyse, bet linkėjimai ir palaikymas buvo ga na stiprus“, – teigė A.Butkevičius. Kad galėtų įstoti į euro zoną, vals tybė narė turi atitikti vadinamuo sius Mastrichto kriterijus dėl vie šųjų finansų deficito, infliacijos ir skolos. Lietuvai dėl per didelės inf liacijos nepavyko įsivesti euro 2007 m. Analitikai teigia, kad šis rodik lis kelia didžiausią grėsmę norint šį tikslą pasiekti ir 2015 m. Kaimynė Latvija eurą ketina įsi vesti kitąmet. BNS inf.
Priėmimas: kad Lietuvos pirmininkavimo ES renginiuose dalyvaujantiems svečiams viešnagė neprailg
tų, juos vakarais Valdovų rūmuose pasitiks muzikantai ir tradiciniais patiekalais nukrauti stalai.
ATSARGIAI – DUJOTIEKIO APSAUGOS ZONA!!! AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad planuojant žemės kasimo darbus visais atvejais būtina pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Dažniausiai pasitaikančios požeminių skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sutrikimų priežastys – pažeidimai, padaryti žemės darbus vykdant be AB ,,Lietuvos dujos” atstovų žinios, nesilaikant jų nurodytų saugos priemonių, neturint informacijos apie esamus dujotiekius. Šių sutrikimų pasekmės – nutrauktas dujų tiekimas, pavojus žmonių gyvybei ir turtui, atsakomybė pažeidimų kaltininkams už padarytą žalą (dujotiekio pažeidimą, dujų nuostolius, kt.). Panašių atvejų pasitaiko atliekant savavališkų statybų darbus. Polietileniniai dujotiekių vamzdžiai ypač lengvai pažeidžiami netgi laužtuvu ar kastuvu. Net nežymus tokio vamzdžio sienelės įbrėžimas yra pavojingas, nes dujotiekis įbrėžimo vietoje gali trūkti. Norėdami išvengti tokių pažeidimų ir užtikrinti Jūsų saugumą informuojame, kad skirstomųjų dujotiekių apsaugos zona yra po 2 m abipus vamzdyno ašies. Dujotiekių apsaugos zonoje DRAUDŽIAMA: t sodinti medžius ir krūmus; t sandėliuoti statybines ir kt. medžiagas; t atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali pažeisti dujotiekius. Dujotiekių apsaugos zonoje be AB „Lietuvos dujos“ raštiško sutikimo DRAUDŽIAMA: t atlikti bet kokius statybos ir griovimo darbus; t kasti žemę giliau nei 0,3 m; t dirbti smūginiais ir gręžimo mechanizmais. Ruošiantis atlikti žemės darbus BŪTINA: t gauti statybą leidžiančius dokumentus, kai šie dokumentai yra privalomi; t suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir schemą, kai statinio projektas nereikalingas; t prieš darbų vykdymo pradžią iškviesti AB ,,Lietuvos dujos” atstovą (apie numatomus vykdyti darbus, laiką ir vietą informuoti prieš 5 darbo dienas). Taip pat būtina iškviesti AB ,,Lietuvos dujos” atstovą, jei kasant gruntą aptinkama brėžiniuose nenurodytų vamzdynų. Norėdami suderinti žemės darbų atlikimo aprašus ir schemas, gauti raštiškus sutikimus vykdyti žemės darbus dujotiekio apsaugos zonoje ar iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą kreipkitės į AB „Lietuvos dujos“ artimiausią padalinį (tel. nr. skelbiami www.dujos.lt). Jei pažeidėte dujotiekį, pastebėjote dujų nutekėjimą, pajutote dujų kvapą, skubiai kreipkitės į visą parą dirbančią Avarinę tarnybą telefonais:
04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); Iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 0407; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04. Pastebėję neteisėtus kitų asmenų veiksmus dujų tinkluose, praneškite
pasitikėjimo linija tel. 8 800 40 001 (nemokamai).
Taip pat galite susisiekti bendruoju informacijos telefonu 1894 (mokestis pagal tarpmiestinį tarifą/turimą mokėjimo planą).
Gedimino Bartuškos nuotr.
Svečius pasitiks su midumi ir muzika
Ekskursijos po senamiestį, koncertai prieš vakarienę, išvykos į Trakus – taip su kultūriniu paveldu ketinama supažindinti į Lietuvą atvyksiančius svečius, kai mūsų šalis pusmetį pirmi ninkaus ES Tarybai.
Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Vyks ir Klaipėdoje
Liepos–gruodžio mėnesiais Lie tuvoje vyks apie 200 aukščiau sio ir ekspertų lygio renginių. Di džioji dauguma jų vyks sostinėje, dar šiek tiek organizuojama Kau ne, Klaipėdoje, Druskininkuose. Nors svečių iš ES institucijų gra fikas bus įtemptas, Užsienio rei kalų ministerija (URM) organizuos ir pažintinių renginių bei ekskur sijų, o susipažinti su šalies kultū riniu paveldu atvykusieji galės sa vo nuožiūra. Ministerija informuoja, kad trumpi supažindinimai su Lie tuvos kultūra, istorija, verslu bei kulinariniu paveldu bus derinami su darbo sesijomis ir oficialiomis vakarienėmis, kuriomis papras tai prasideda neformalūs minist rų susitikimai. Dauguma tokių va karienių vyks Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmuo se. Svečiams planuojama sureng ti 15–20 minučių trukmės temi nių ekskursijų po rūmus ir trumpų koncertų per vakarienę. „Kulina rinio paveldo valgiais ir gėrimais pasirūpins pirmininkavimo rė mėjai. Bus siūloma paragauti lie tuviško alaus, tradicinių gėrimų, saldumynų, vaistažolių arbatos, pieno produktų“, – teigiama URM atsakyme. Visų neformalių ES ministrų susitikimų darbo sesijos vyks Na cionalinėje dailės galerijoje, tad jų dalyviai galės apžiūrėti galerijoje eksponuojamus meno kūrinius. Numatyta ir ekskursijų po Vil niaus senamiestį, planuojama
parodyti Trakus. Kai kurios mi nisterijos ketina vietoj tradicinių vakarienių su kultūrine programa rengti išvykas į pažangius ūkius ar verslo įmones.
Bus siūloma para gauti lietuviško alaus, tradicinių gė rimų, saldumynų, vaistažolių arbatos, pieno produktų. Atvažiuos dirbti, ne ilsėtis
Vilniaus turizmo informacijos centro ir konferencijų biuro di rektorės Jolantos Beniulienės tei gimu, centras specialių renginių svečiams neorganizuos, tačiau jie bet kada galės prisijungti prie nuolat organizuojamų ekskursijų. Tam, kad svečiams būtų lengviau rasti informacijos apie tokias eks kursijas, oficialių susitikimų vie tose bus įkurti vadinamieji mobi lieji stendai. „Atvykusieji nebus tie, kurie skirs labai daug laiko miestui pa žinti, jie neturės daug laisvo laiko. Tačiau vasaros sezono laikotarpiu ir iki rudens vidurio jie galės pri sijungti prie reguliarių ekskursi jų. Taip pat renginiuose, kuriuo se dalyvaus daugiau svečių, bus mobilūs stendai – kilnojama in formacijos specialisto vieta. Da lyvaujantys žmonės čia galės gau ti dominančios informacijos apie miestą, užsisakyti vieną ar ki tą paslaugą. Manome, kad žmo nės atvažiuos darbo tikslais ir iš
anksto neplanuos miesto pažini mo ekskursijų, nebent spontaniš kai apsispręs“, – sakė J.Beniulie nė. Apskritai, direktorės teigimu, sostinė priimti svečius jau pasi rengusi, o jei iškils nesklandu mų, juos esą bus galima greitai išspręsti. „Turime pakankamai centrų, nuorodų, viešbučiai ap rūpinti žemėlapiais, dėl infrast ruktūros viskas gerai tvarko je. Gal silpnesnė vieta – viešasis transportas, bet aš netikiu, kad atvykę svečiai juo naudosis. Kiek žinau iš URM, bus specialūs au tobusai, kurie kursuos iš oro uos to į pagrindines miesto vietas, kad užtikrintų greitą pervežimą. Šiaip viskas gana sklandu, seniai esame aptarę reikalus dėl dalijamosios medžiagos, žemėlapių, stendų“, – pasakojo J.Beniulienė.
Elgetų nevarys Dirbtinai gražinti sostinės veido ir iš miesto centro į nakvynės na mus išvežti elgetaujančių asme nų, kaip buvo planuota prieš Euro pos krepšinio čempionatą, šį kartą neketinama. Europos reikalų komi teto pirmininko Gedimino Kirkilo teigimu, tokios idėjos niekas ne besvarsto. „Manau, tai grynai so vietinis požiūris, kad ką nors kur nors reiktų slėpti. Yra kaip yra, el getų yra ir Briuselyje, ir Berlyne, Paryžiuje, kur tik nori. Tai žmonės, nuskurdę, elgetaujantys, bet jie tu ri savo teises. Nėra jokio pagrindo jų kur nors pašalinti ar panašiai, jeigu jie nedaro nusikaltimo“, – sa kė G.Kirkilas.
17
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
sportas Sporto telegrafas Sprendimas. Tarptautinė dviračių sporto sąjunga (UCI) Baltarusijos dviratininkei 28-erių Tatjanai Šarakovai už dopingo vartojimą skyrė 18 mėn. diskvalifikaciją. Tai reiškia, jog aukso medalis, kurį T.Šarakova iškovojo Panevėžyje surengto Europos čempionato daugiakovės varžybose, atiteks lietuvei Aušrinei Trebaitei. Dubleriai. Lietuvos futbolo A lygos komandų dublerių pirmenybėse pergalingai rungtyniauja „Atlanto“ pamaina.
Aštuntajame ture „Atlanto“ dubleriai Panevėžyje iškovojo lengvą pergalę žaisdami su Pakruojo „Kruoja-2“. Aukštaičiai buvo įveikti net 6:1. Po 6 rungtynių iškovoję 18 taškų, klaipėdiečiai – tvirti lyderiai. Antroje vietoje – „Žalgiris-2“ – 15 taškų (po 7 susitikimų), trečioje – Gargždų „Banga-2“ – 12 (7). Netreniruos. Graikas Panagiotis Giannakis vadovaus geriausiems Kinijos krepšininkams. Tarp pretendentų buvo ir Kęstutis Kemzūra..
„FM-Baltai“ – pirmi Česlovas Kavarza
Puolimas: klaipėdiečiai (mėlyna apranga) bandė uoliai gintis nuo D.Lavrinovičiaus atakų, tačiau kaunietis
buvo tarp rezultatyviausių krepšininkų.
Artūro Morozovo nuotr.
Čempionai buvo stipresni „Klaipėdoje sieksime revanšo. Tai įmanoma žaidžiant tarp savų sirgalių“, – pareiškė Kazys Maksvytis, „Neptūno“ vyriausiasis treneris, po pirmųjų Lietuvos krepšinio lygos čempionato pusfinalio rungtynių Kaune, kur uostamiesčio ekipa 83:99 nusileido čempiono titulą ginančiam „Žalgiriui“. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pasibaigus susitikimui strategas nepeikė savo auklėtinių. „Vyrai demonstravo kovingumą, – sakė K.Maksvytis. – Gal kartais šiek tiek sutrikdavome, kai varžovai spausdavo.“ Anot trenerio, „Neptūno“ krepšininkai gynėsi agresyviai, todėl susirinko pernelyg daug pražangų, dėl kurių kauniečiai stodavo prie baudų metimų linijos. „Šeimininkai metė 29 baudas, iš jų taikliai net 27-ias. Mes metėme 17 baudų, pataikėme 14. Skirtumas yra“,
– pastebėjo uostamiesčio ekipos vairininkas. „Žalgiris“ savo sąlygas diktavo nuo pirmųjų minučių ir ne kartą buvo įgiję 20 taškų pranašumą. Tačiau klaipėdiečiai nesiruošė sudėti ginklų. Trečiojo kėlinio pradžioje jie buvo atsilikę vos 5 taškais – 46:51. Dar kartą uostamiesčio krepšininkai buvo priartėję prasidėjus paskutiniajam kėliniui – 66:77. Vėliau čempionai pabėgo nepavejamai. Šiandien komandos susitiks antrąjį kartą. Rungtynės Klaipėdos arenoje prasidės 19.15 val. Vakar rungtyniavo kitos pusfinalio poros komandos – Vilniaus „Lietuvos rytas“ ir „Prienai“.
Rungtynių statistika „Žalgiris“ – „Neptūnas“ 99:83 (28:19, 20:21, 27:21, 24:22). K.Lavrinovičius 22, D.Lavrinovičius 17, M.Popovičius 11, R.Kaukėnas, A.Juškevičius po 9, O.Lafayette, R.Javtokas po 8, M.Kuzminskas 7, V.Lipkevičius 6, D.McGrathas 2/D.Gailius 21, V.Šarakauskas 15, A.Butkevičius 13, M.Mažeika, R.Broadusas po 10, E.Dainys, V.Vasylius, S.Galdikas po 4, D.McClure 2.
„Baltija“ kovos dėl titulų Česlovas Kavarza Ledo ritulio čempionato 1-ajame divizione paaiškėjo trys finalinio ketverto komandos, tęsiančios kovą dėl medalių. Tarp jų – Klaipėdos „Baltija“.
Vakarų konferencijoje čempionų vardą iškovoję uostamiesčio ledo ritulininkai ketvirtfinalyje nepaliko vilčių trečiajai Rytų konferencijos komandai – Vilniaus „Ober-Haus“, kurią nugalėjo 11:4 (6:1, 3:3, 2:0). „Baltija“ visus uždavinius išsprendė jau pirmajame kėlinyje, kai per aštuonias minutes pelnė net 4 įvarčius. Vėliau vilniečiai bandė pakeisti rungtynių eigą, tačiau įtikinamą persvarą susikrovę šeimininkai jautėsi ramūs. „Baltija“ finalinio ketverto pusfinalyje susitiks su Rytų konferencijos nugalėtoja Elektrėnų „Lokių-Poseidono“ komanda, kuri į pusfinalį pateko po atkaklios dvi-
Šansas: „Baltijos“ žaidėjai šį savaitgalį turės progos pratęsti pergalių
sąrašą.
kovos su toje pačioje konferencijoje ketvirtą poziciją užėmusiu Juodupės „Juodupės“ klubu. Elektrėniškiai išplėšė pergalę 7:6. Į geriausiųjų ketvertuką pateko antrąją vietą Vakarų konferencijoje užėmusi Šiaulių „Ledo linija“, kuri Vilniuje vykusioje dvikovoje 6:3
hockey.lt nuotr.
palaužė tokią pat vietą Rytų konferencijoje užėmusią „Rokiškio“ komandą. Šiauliečiai pusfinalyje žais su Kauno „Bizonais“, 5:1 įveikusiais Kaliningrado „Delovaja Rus-2“ ledo ritulininkus. Lemiamos kovos vyks šį savaitgalį Kaune.
Šiauliuose surengtame Lietuvos 14-mečių žiemos ir pavasario futbolo pirmenybių finaliniame turnyre sėkmingai rungtyniavo uostamiesčio jaunieji žaidėjai.
Iš 16 ekipų, pradėjusių pirmenybes, į finalą pateko keturios geriausios – Vilniaus FM, Šiaulių „Šiauliai“, Jonavos KKSC ir Klaipėdos „FM-Baltų“ ekipos. Puikiai rungtyniavę Rimanto Skersio auklėtiniai pusfinalyje 1:0 įveikė labai grėsmingą varžovą – Vilniaus futbolo mokyklą. Rungtynių baigtį nulėmė Domanto Putriaus įvartis. Kitame pusfinalyje šiauliečių komanda 1:2 pralaimėjo Jonavai. Finalinėse rungtynėse klaipėdiečiai susitiko su jonaviškiais ir nesunkiai pasiekė pergalę 3:0. Pasižymėjo Neilas Urba, Ernestas Albrikas ir Jonas Bičkus. Rungtynėse dėl 3-iosios vietos sostinės vienuolikė 2:1 nugalėjo šeimininkus. Į pirmenybių simbolinę rinktinę pateko geriausiu saugu pripažintas klaipėdietis Davidas Zdančius.
Po čempionato „FM-Baltų“ komanda išvyko tarptautinį futbolo turnyrą Kaliningrade, kuriame dalyvavo aštuonios Rusijos ir Lietuvos ekipos. Ir čia mūsų miesto jaunieji futbolininkai neliko be medalių. Pogrupyje pasiekusi dvi pergales ir kartą sužaidusi lygiosiomis, Klaipėdos vienuolikė pateko į pusfinalį, kuriame 2:1 įveikė Gvardeisko komandą. Finale lietuviams pritrūko jėgų kautis su metais vyresniais Kaliningrado sporto mokyklos auklėtiniais, kuriems pralaimėjo 0:4.
Lietuvos čempionai Ainis Vilavičius, Dovydas Pocius, Domantas Putrius, Lukas Lubauskas, Denisas Kirilenka, Artūras Seražidenovas, Vincentas Šarkauskas, Jonas Bičkus, Neilas Urba, Benas Rudys, Ernestas Mockus, Artiomas Nikulinas, Davidas Zdančius, Atas Šerkšnys, Aušridas Bakšinskas, Rokas Simutis, Rokas Filipavičius, Lukas Pušinskas, Kęstutis Riekašius, Ernestas Albrikas ir Deividas Šiuša.
23
ketvirtadienis, balandžio 25, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.
Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote? Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu. Aistringas žaidimas prasideda!
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 30 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien lengvai seksis įgyvendinti naujus sumanymu, seksis įtikinti kitus savo teisumu, įkvėpti bendrai veiklai. Vakare patartina pamiršti darbus ir susigalvoti įdomių pramogų. Jautis (04 21–05 20). Jaučiai šiandien gali patirti spaudimą, ypač moterys. Mėginkite pasitelkti diplomatiją, jei nepavyktų – jokiu būdu nesileiskite terorizuojami nei viršesnio už jus pareigose žmogaus, nei įkyraus giminaičio, nei irzlaus sutuoktinio. Dvyniai (05 21–06 21). Dvynių laukia graži diena, seksis būti dėmesio centre, nudirbti nedidelės apimties darbus. Ilgų projektų šiandien nepradėkite – ateityje gali paaiškėti, kad dirbote veltui. Būtų puiku, jei vakare rastumėte laiko išvykti į gamtą ir pakvėpuoti grynu oru. Vėžys (06 22–07 22). Smalsumas gali nuvesti ten, kur visai nesitikėjote atsidurti. Jei jums bus patikėta paslaptis, mokėkite ją saugoti. Tolimų planų nekurkite, džiaukitės šia diena. Liūtas (07 23–08 23). Liūtai greičiausiai stigs kantrybės, norėsis visiems piršti savo nuomone, ginčytis. Atsargiau – jei netramdysite neigiamų emocijų, su visais susipyksite. Mergelė (08 24–09 23). Iš ryto būsite dirglūs, tačiau pasistenkite nesivelti į konfliktus. Nuo pietų – poilsis ir dar kartą poilsis! Svarstyklės (09 24–10 23). Šiandien nepasiduokite niūrioms mintims. Aplinkybės tokios, kad sunku ką pakeisti. Artimieji taip pat vargiai galės padėti, tad verčiau susitaikyti su padėtimi ir nusiteikti, kad rytojus bus šviesesnis. Skorpionas (10 24–11 22). Pasistenkite, kad atsiradęs noras mokyti kitus neperaugtų į kietumą, despotizmą ir atšiaurumą. Daugiau laiko skirkite tobulėjimui, išlaikykite saiką, venkite kategoriškumo. Šaulys (11 23–12 21). Įsiklausykite į intuiciją, pasistenkite suvokti, kas jums gyvenime svarbiausia ir kam norite skirti daugiausiai pastangų. Greitai jums atsivers naujos galimybės, tad susitelkite ir kaupkite jėgas. Ožiaragis (12 22–01 20). Jei įmanoma, venkite ginčų, diskusijų, apskritai kuo mažiau bendraukite su kitais. Dvasinę pusiausvyrą padėtų atgauti geras filmas ar knyga. Vandenis (01 21–02 19). Jei šiandien sulauksite kritikos, nepulkite įrodinėti savo teisumo – laikas parodys, kas teisus, o greičiausiai klystate jūs pats. Pasistenkite, kad įtampa darbe netrukdytų džiaugtis asmenine laime. Žuvys (02 20–03 20). Žmonės skirtingi, skiriasi jų skoniai, požiūriai, pomėgiai – būkite atsargus, nekritikuokite kitų, galite skaudžiai juos įžeisti.
Orai
Šiandien vietomis trumpai palis. Temperatūra 10–15 laipsnių šilumos. Rytoj naktį vietomis truputį palis, dieną daug kur palis. Temperatū ra naktį 0–5 laipsniai šilumos, dieną 10–15, pietiniuose rajonuose kai kur iki 19 laipsnių šilumos.
Šiandien, balandžio 25 d.
+12
+9
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)
+14
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+14
Utena
+12
6.06 21.02 14.56
115-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 250 dienų. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +19 Brazilija +24 Briuselis +22 Dublinas +13 Kairas +31 Keiptaunas +25 Kopenhaga +11
kokteilis Gelbsti silpnaregius Marius šaipėsi iš piliečių, kurie nešio ja akinius nuo saulės naktį arba kai yra tamsu. „Gal tie žmonės mano, kad akiniai tam sintais stiklais – galvą puošiant is ak sesuaras, o ne daiktas, saugantis akis nuo saulės spindulių. O gal jie taip sle piasi nuo tamsos ar mėnulio? – vakar krizeno vyriškis. – Betrūksta tik to, kad dar pradėtų miegoti užsidėję akinius nuo saulės.“ Paplepėti panoręs Petras tvirtino, kad akin ius tamsintais stiklais klubuose naudoja žmonės, tur int ys bėdų dėl regėjimo. „Ryšk ios šviesos, lazeriai ir blyksniai ne visiems tinka. Pasiž iūrėk ite įdė miau, tamsinti akiniai būna ir su diopt rijomis. Jei žmogus nepasiėmė skaid rių akinių, tai jam tenka ir vakare bū ti tamsintais akiniais, kitaip jis apskri tai nieko nemato. Kaip sakoma, Ma riau, kol nepabūsi silpnareg ių kaily je, tol nesuprasi“, – pareiškė „Kokteilio“ skaitytojas.
Akiniai jaunina plikius? O skaitytojas Faktas tvojo tiesiai švie siai: „Akiniai iš tiesų yra galvą puošian tis aksesuaras!“ Ne mažiau tiesmukas ir Žmogus Voras, pareiškęs, kad akiniai plikagalviams – maskavimo priemonė. „Pastebėjau, kad plik iai nor i atrodyt i jauniau, todėl jie ant pakaušio nešio ja akinius“, – rėžė fantastinių filmų he rojus.
Šašlykų sezono pradžia „Kokteil is“ iš įvairių Vakar ų Lietuvos kamp el ių gavo žin ių apie šašlyk ų, dešrelių sezono pradžią. Dūmeliai rū ko aplink Klaipėdą, Dituvos soduose, Šilutėje, Kretingos rajone ir dar dauge lyje kitų vietų.
Londonas +20 Madridas +21 Maskva +10 Minskas +16 Niujorkas +14 Oslas +13 Paryžius +25 Pekinas +21
Praha +22 Ryga +10 Roma +24 Sidnėjus +28 Talinas +10 Tel Avivas +28 Tokijas +23 Varšuva +18
Vėjas
7–12 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+8
+9
+5
+7
10
+9
+12
+6
+4
6
rytoj
šeštadienį
+12
Marijampolė
Vilnius
+14
Alytus
+7
+5
7
1599 m. gimė Oliveris Kromvelis, britų politi kas ir Anglijos vadovas (mirė 1658 m.). 1744 m. mirė švedų ast ronom as, termometro išradėjas Andersas Cel sius (gimė 1701 m.). 1901 m. JAV įvesti auto mobilių numeriai. 1918 m. gimė JAV daini ninkė Ella Fitzgerald. 1940 m. gimė aktor ius Al Pac ino, išg ars ėj ęs vaidmeniu filme „Krikš tatėvis“.
1945 m. gimė švedų grupės „ABBA“ nar ys, dainų autorius Bjornas Ulvaeus.
a.aleksejunaite@kl.lt
„Kokteilio“ pozicija Anok ios sezono pradžios išgertuvės, jei kitą dieną ne gėda.
Linksmieji tirščiai Mano senel is su bobute labai mėgo žaisti slėpynes. Rytą bobutė slėpdavo „samanę“, o jei gu senelis per dieną ją rasdavo – vaka re slėpdavosi pati bobutė. Česka (397 719; šiuo telefonu galite išsikviesti šašlykų skonio vertintoją)
1965 m. gimė žurnal is tas Audr ius Maton is, nuo 2008 m. vadovau jant is Lietuvos telev iz i jos naujienų tarnybai. 1969 m. Teksase gimė aktorė Renee Zellweger, kur ią labiausiai išgarsi no vaidmuo komed ijo je „Bridžitos Džouns die norašt is“. 2012 m. daini ninkę, „Grammy“ lau reatę Beyonce žurnalas „People“ paskelb ė gra žiausia 2012 m. pasaulio moterimi.
Pavasariniai saulės spinduliai pažadi no įspūdingais žie dais garsėjančias magnolijas. Pama ryje gyvenanti žino ma magnolijų au gintoja Eugenija Ju raškaitė-Murauskie nė aiškino, kad šie metė žiema šiems augalams nebuvo itin nuožmi.
Pavasaris: pamaryje žiedus praskleidė įspūdingos magnolijos.
ant šašlykinės sezoną pradėjo su draugu Čipu.
Morkus, Tolmantas, Vygantas, Žadmantė.
Svaigina pražydusios magnolijos
Asta Aleksėjūnaitė Startas: Arnoldas keptos mėsos
Vardai
balandžio 25-ąją
Rytas
+6
+14
+15
„Niekas negali nuspėti, koks bus pavasaris. Magnolijos pražysta ta da, kai tam ateina laikas. Yra buvę tokių metų, kai jos pražysdavo dar balandžio 1-ąją, tačiau buvo ir to kių, kai jos nežydėdavo ir gegužę“, – pasakojo šilutiškė E.JuraškaitėMurauskienė. Šiais metais, pasak pašnekovės, nebuvo itin staigių atlydžių, todėl medžiai nenukentėjo. „Magnolijos nėra itin reiklios, jų priežiūra nesudėtinga. Svarbiausia, kad tik arti nebūtų klevų ir ąžuo lų. Juk pažiūrėjus į žolę po klevais
matyti, kad jos net spalva blyš kesnė. Klevai ir ąžuolai sunaudoja daug dirvožemio maisto medžių“, – aiškino augintoja. E.Juraškaitės-Murauskienės tė vas Liudvikas Juraška kone prieš penkiasdešimt metų įminė mag nolijų sėklų sudaiginimo mįslę. „Tėvo užrašuose radau pažy mėta, kad magnolijų negalima mulčiuoti ąžuolų lapų kompos tu. Nežinau, kaip jis tai išsiaiški no, tačiau aš to laikausi“, – pasa kojo moteris. Šilutiškė prieš trejus metus bu vo padovanojusi magnoliją prezi dentūros sodeliui.
Aldonos Aleksėjūnienės nuotr.
prezidento rezidencijos Turniškė
E.Juraškaitė-Murauskienė: se mano dovanotos trys magnoli
Yra buvę tokių metų, kai magnolijos pra žysdavo dar balan džio 1-ąją, tačiau buvo ir tokių, kai jos nežy dėdavo ir gegužę. „Pati dalyvavau ją sodinant, mačiau, jog viską padarėme tei singai. Tačiau sužinojau, kad mano magnolija neišgyveno. O štai prie
jos puikiai laikosi“, – pasakojo ši lutiškė. Moteris suko galvą, kas galėjo nutikti jos magnolijoms sostinėje. „Paskambinau ir paklausiau, ar prezidentūros kieme kur netoliese neauga klevas ar ąžuolas. Išgirdusi teigiamą atsakymą, supratau, kas nutiko. Patirtis ateina tik su me tais“, – kalbėjo moteris. Žinomos magnolijų auginto jos dovanoti septyni daigai netru kus bus pasodinti ir Šilutės mede lių skverelyje, kuris bus skirtas šio krašto olimpiečiams pagerbti.