2013-04-26 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

penktADIENIS, balandžio 26, 2013

www.kl.lt

Uos­ta­mies­tis vos ne­pa­mir­šo Są­jū­džio 25-me­čio.

Miestas 2p.

A.But­ke­vi­čius ža­da sklai­dy­ti mig­lą, ap­go­bu­sią AE pro­jek­tą.

Ge­gu­žės 6-osios by­lo­je – pir­mas nuo­spren­dis Ru­si­jos opo­zi­ci­jos ak­ty­vis­tams.

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

Sva­jo­nė at­ve­dė į ak­la­vie­tę Au­to­mo­bi­lį įsi­gi­ję klai­pė­die­čiai at­si­dū­ rė ak­la­vie­tė­je – jau pu­sę me­tų jie ne­ga­ li nei jo pri­re­gist­ ruo­ti, nei juo va­ži­ nė­ti. Ta­čiau la­biau­ siai žmo­nes ste­bi­ na tai, kad for­ma­ liai ma­ši­na yra pri­ pa­žin­ta jų nuo­sa­vy­ be, ku­ria lei­džia­ma vi­siš­kai ne­var­žo­mai dis­po­nuo­ti.

„At­leis­ki­te man už to­kią keis­tą kal­bą.“ Mies­to ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka, ma­tyt, ir pa­ts ne­la­bai su­pra­to, kaip vie­šai įver­ti­no Klai­pė­dos me­ro ata­skai­tą.

10 var­dų – Da­nės kran­ti­nėms Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai tarp mies­to po­li­ti­kų su­kė­lė dis­ku­si­jų aud­rą. Vie­niems jų pa­si­ro­dė per daug, nes esą jie ne­pri­gis ir pa­si­ma­ ty­mus ski­rian­tys žmo­nės ne­ras vie­ nas ki­to.

d.janauskaite@kl.lt

Tau­pė tė­vo ali­men­tus

4

Kaina 1,30 Lt

2p.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

20-me­tis Mo­des­tas Le­ke­tas, kaip ir dau­gy­bė vai­ki­nų, sva­jo­jo apie nuo­ sa­vą au­to­mo­bi­lį.

Vai­ki­no ma­ma Zi­ta Le­ke­tie­nė pa­ sa­ko­jo, kad po sky­ry­bų su sū­naus tė­vu vai­ko iš­lai­ky­mui skir­tus ali­ men­tus tau­pė. Su­kaup­ta su­ma lei­ do įgy­ven­din­ti se­ną Mo­des­to sva­ jo­nę – įsi­gy­ti ma­ši­ną.

In­ter­ne­ti­nia­me tink­la­la­py­je vai­ ki­nas ra­do vi­lio­ja­mą pa­siū­ly­mą – 2000-ai­siais pa­ga­min­tą „Volks­ wa­gen Golf“ Tel­šiuo­se gy­ve­nan­tis žmo­gus par­da­vi­nė­jo už 5,8 tūkst. li­tų.

95 (19 697)

Ap­mau­das: klai­pė­die­tė Z.Le­ke­tie­nė la­biau­siai gai­li sū­naus, ku­rio sva­jo­nė tu­rė­ti au­to­mo­bi­lį bu­vo su­žlug­dy­

ta. Už sa­vo su­tau­py­tus pi­ni­gus įsi­gy­tu „VW Golf“ jis ne­tu­ri tei­sės va­ži­nė­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ki­ti mies­to ta­ry­bos na­riai už­si­no­ rė­jo, kad pa­va­di­ni­mai bū­tų su­teik­ ti ne tik Da­nės kran­ti­nėms, bet ir vi­siems Klai­pė­do­je esan­tiems til­ tams. Pa­va­di­ni­mų Da­nės kran­ti­ nėms su­tei­ki­mą ini­ci­ja­vo Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nė ko­mi­si­ja.

Dėl pa­va­di­ni­mų, ku­rių kran­ti­ nėms pa­siū­ly­ta de­šimt, dis­ku­tuo­ ta įvai­rio­se spe­cia­lio­se ko­mi­si­jo­ se, ta­čiau emo­cin­gų pa­si­sa­ky­mų ne­trū­ko ir va­kar vy­ku­sia­me mies­ to ta­ry­bos po­sė­dy­je. „Siū­lo­mi pa­ va­di­ni­mai yra nie­ki­niai, be­reikš­ miai. Ko­dėl to­kiu bū­du neįam­žin­tas žy­mių žmo­nių at­mi­ni­mas?“ – tei­ra­ vo­si mies­to ta­ry­bos na­rys Arū­nas Barb­šys.

2

Vie­toj su­los – van­duo Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Nau­ja­ja­me tur­gu­je pre­kiau­ja­ma su­la su­si­gun­dęs klai­pė­die­tis vė­ liau sua­be­jo­jo, ar iš tie­sų įsi­gi­jo tai, už ką su­mo­kė­jo. Vy­rui ki­lo įta­ri­mų, kad na­mo jis par­si­ne­šė pa­pras­čiau­ sio van­dens.

Bu­te­liai – be eti­ke­čių

Nu­pirk­ta ber­žų su­la sa­vo sko­nio ne­pa­kei­tė ir pa­lai­kius ke­lias die­ nas, o spal­va nie­kuo ne­si­sky­rė nuo iš čiau­po bė­gan­čio van­dens. Vy­

ras tei­gė, kad anks­čiau ger­tos su­ los sko­nis bū­da­vęs vi­sai ki­toks.

Tur­gu­je pirk­ta su­la bu­vo su­pils­ ty­ta į pa­pras­tus plas­ti­ki­nius bu­ te­lius be jo­kių eti­ke­čių. Už 1,5 lit­ ro tal­pos bu­te­lį bu­vo pra­šo­ma po 3 li­tus, už 5 lit­rų – 5 li­tus. Šiuo me­tu tur­ga­vie­tė­je ar par­ duo­tu­vės priei­go­se ne­trūks­ta par­ da­vi­nė­jan­čių­jų ber­žų su­lą. Par­ da­vė­jai pa­sa­ko­jo iš­gau­nan­tys ją iš me­džių sa­vo ūky­je ar so­dy­bo­je ir švie­žiai su­pils­tę ve­žan­tys į tur­gų.

Kad su­la pa­klau­si pre­kė, pa­tvir­ti­ no prie šiuo gė­ri­mu tur­ga­vie­tė­je pre­

kiau­jan­čios mo­ters pri­si­sta­tę nuo­la­ ti­niai pir­kė­jai. Pre­kei­vė ti­ki­no, kad su­la la­bai grei­tai dings­ta nuo pre­kys­ ta­lio. Prie mies­to cent­re įsi­kū­ru­sios par­duo­tu­vės iš­ger­ti su­los bu­vo siū­ lo­ma tie­siog ją se­miant iš ki­bi­ro.

Lei­di­mai nė­ra iš­duo­ti

Klai­pė­dos mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai pir­kė­jus ra­gi­ na bū­ti bud­riems. Jie neat­me­ta ga­ li­my­bės, kad žmo­gus iš tur­gaus iš tie­sų ga­li par­si­neš­ti van­dens – taip ga­li pikt­nau­džiau­ti ne­le­ ga­lūs pre­kei­viai.

3

Pre­ky­ba: ant tur­gaus pre­kys­ta­lių ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir su­los.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

penktADIENIS, balandžio 26, 2013

miestas

10 var­dų – Da­nės kran­ti­nėms Kul­tū­ros sky­riaus vy­ 1 riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­d as Pa­kal­n iš­k is aiš­k i­n o, kad

pa­s i­r ink­t i kran­t i­n ių pa­va­d i­n i­ mai yra is­to­ri­niai, su­si­ję su prie jų sto­v ė­j u­s iais pa­s ta­tais, na­m ų kvar­ta­lais, da­bar prie jų vyk­do­ ma veik­la.

Po­li­ti­kas Sau­lius Bu­di­nas abe­ jo­jo, ar kran­ti­nių pa­va­di­ni­mų nė­ ra per daug ir žmo­nės jų tie­siog ga­li ne­pri­si­min­ti. Jam ant­ri­no ir mies­ to ta­ry­bos na­rys Aud­rius Vaiš­vi­ la. „Kran­ti­nių pa­va­di­ni­mų tik­rai yra per daug. Pas­kir­si pa­si­ma­ty­mą prie vie­nos, o žmo­gus ateis prie ki­ tos. Bus daug ne­su­sip­ra­ti­mų“, – į atei­tį žvel­gė A.Vaiš­vi­la.

Ne­pai­sant abe­jo­nių, di­džio­ji da­ lis mies­to ta­ry­bos na­rių pri­ta­rė siū­lo­miems Da­nės kran­ti­nių pa­ va­di­ni­mams.

Jie sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją taip pat įpa­rei­go­jo ki­tų me­tų biu­ dže­te ras­ti pi­ni­gų kran­ti­nėms pa­ žy­mė­ti, kad bū­tų aiš­kūs jų pa­va­di­ ni­mai. „Jei jau pa­va­di­ni­mus su­tei­kė­me Da­nės kran­ti­nėms, da­bar lai­kas pa­ gal­vo­ti apie Klai­pė­dos til­tus. Jų yra daug, o pa­va­di­ni­mus tu­ri vos ke­li.

Ma­nau, kad tai bū­tų pui­kus bū­das pa­gerb­ti žy­mius klai­pė­die­čius, jų var­dais pa­va­di­nant til­tus“, – pa­ siū­ly­mą iš­kart pa­tei­kė mies­to ta­ ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka.

Da­nės kran­ti­nių pa­va­di­ni­mai

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Nuo įplau­kos į Pi­lies uos­tą iki Pi­lies til­ to – Žve­jų kran­ti­nė;

Kai­ria­ja­me Da­nės kran­te:

Nuo upės žio­čių iki įplau­kos į Pi­l ies

Me­rui – ir liaup­sės, ir py­la

Nuo Bir­žos til­to iki įplau­kos į Jo­no kal­ne­ lio ak­va­to­ri­ją – „Me­ri­dia­no“ kran­ti­nė;

Nuo upės žio­čių iki kran­to lū­ž io prie­ šais įplau­ką į Pi­l ies uos­tą – Šiau­ri­nio Ra­go kran­ti­nė;

Nuo Bir­žos til­to iki AB „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ tvo­ros – Lai­va­dir­bių kran­ti­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nuo Pi­l ies til­to iki Bir­žos til­to – Bu­ riuo­to­jų kran­ti­nė;

uos­tą – Pie­ti­nio Ra­go kran­ti­nė;

Nuo Pi­l ies til­to iki Bir­žos til­to – Ka­ra­ liš­ko­ji kran­ti­nė;

Uos­ta­mies­čio me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas dar bent me­tus va­do­vaus uos­ta­ mies­čiui, nes mie­sto ta­ry­bos na­riai va­kar pri­ta­rė jo veik­los ata­skai­tai.

De­ši­nia­ja­me Da­nės kran­te:

Nuo Šiau­ri­nio ra­go iki Pi­lies til­to – Se­ no­sios Mui­ti­nės kran­ti­nė;

Pri­ta­rė: mies­to ta­ry­bos na­riai uos­ta­mies­čio va­do­vo praė­ju­sių me­tų veik­lą įver­ti­no ga­na pa­lan­kiai.

v.spuryte@kl.lt

Nuo įplau­kos į Jo­no kal­ne­lio ak­va­to­ri­ ją iki kran­to lū­ž io taš­ko ties Gluos­nių skg. – Pe­le­ny­no kran­ti­nė; Nuo Pe­le­ny­no kran­ti­nės iki kran­ti­nės pa­bai­gos Mo­kyk­los g. til­to link – Ma­ lū­nų kran­ti­nė.

Spren­di­mas: Da­nės kran­ti­nėms su­teik­ti ir is­to­ri­niai pa­va­di­ni­mai, ir to­

kie, ku­rie su­si­ję su da­bar prie jų vyk­do­ma veik­la.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dar­buo­to­jai ir Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to spe­cia­lis­tai“, – ver­ti­ni­ mus pa­tei­kė V.Grub­liaus­kas.

Jis pri­mi­nė, jog ne­se­niai bu­vo at­ lik­ta klai­pė­die­čių ap­klau­sa, rei­ka­ lin­ga ren­giant Klai­pė­dos stra­te­gi­ nės plėt­ros pla­ną iki 2020 me­tų.

Res­pon­den­tai de­šimt­ba­lė­je sis­te­ mo­je Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­bą įver­ti­no 6,18 ba­lo, mies­to ta­ry­bos – 6,13 ba­lo, o uos­ta­mies­ty­je iš­rink­tų Sei­mo na­rių veik­lą – 5,44 ba­lo.

Nep­ri­ta­rė tik vie­nas

„Tik nuo jū­sų šian­die­ni­nio spren­ di­mo ir pri­klau­sys, ar to­liau dirb­ siu me­ru, ar už­teks tų dve­jų me­tų, ku­riuos jau iš­dir­bau“, – į po­li­ti­ kus va­kar mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je krei­pė­si V.Grub­liaus­kas.

Tvar­ka to­kia, kad jei me­ro ata­ skai­tai už praė­ju­sius veik­los me­ tus dau­gu­ma mies­to ta­ry­bos na­rių ne­pri­tar­tų, jam bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti at­sta­ty­di­ni­mo pro­ce­dū­rą.

Ta­čiau eg­za­mi­ną me­ras iš­lai­kė – jo ata­skai­tai ne­pri­ta­rė vos vie­nas po­li­ti­kas, o du su­si­lai­kė.

V.Grub­liaus­kas pa­brė­žė, jog praė­ję me­tai uos­ta­mies­čiui bu­vo iš­skir­ti­niai, nes Klai­pė­da šven­tė 760 me­tų ju­bi­lie­jų.

Tarp reikš­min­giau­sių dar­bų Klai­ pė­dos me­ras iš­sky­rė su­si­ta­ri­mus su Vy­riau­sy­be dėl su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos ties Kiau­lės Nu­ga­ra. „Su­si­ta­ri­mų pa­ siek­ta daug, bet tik­rai no­rė­tų­si, kad jie bū­tų grei­čiau rea­li­zuo­ja­mi“, – nuo­mo­nę reiš­kė uos­ta­mies­čio va­ do­vas.

Lin­kė­jo kie­tos ran­kos

Li­li­ja Pet­rai­tie­nė:

Kol ne­pa­si­keis val­ džia, tol jo­kių rea­lių po­ky­čių mies­te ne­ ma­ty­si­me.

Val­džia įver­tin­ta še­še­tu

Jis trum­pai įver­ti­no ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­bą. „Ma­ny­čiau, kad ad­mi­nist­ra­ci­ja dir­bo ge­rai, bet vi­sa­da ga­li bū­ti ir ge­riau. Tarp ge­ riau­sių sky­rių iš­skir­čiau Tei­sės bei Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo, o pa­si­temp­ti, ma­no nuo­ mo­ne, tu­rė­tų Švie­ti­mo sky­riaus

Nors dau­gu­ma mies­to ta­ry­bos na­ rių V.Grub­liaus­ko ata­skai­tą už praė­ju­sius me­tus įver­ti­no tei­gia­ mai, ta­čiau uos­ta­mies­čio va­do­vui ne­gai­lė­ta ir kri­ti­kos. „Kol ne­pa­si­keis val­džia, tol jo­ kių rea­lių po­ky­čių mies­te ne­ma­ty­ si­me“, – rė­žė mies­to ta­ry­bos na­rė Li­li­ja Pet­rai­tie­nė.

Po­li­ti­kas Vy­tau­tas Lu­pei­ka me­rą gy­rė už ora­to­ri­nius ir dip­lo­ma­ti­nius su­ge­bė­ji­mus, bet ba­rė, kad jis yra pra­stas mies­to ūki­nin­kas. „To­dėl ir ne­ži­nau, kaip ver­tin­ti šią ata­skai­tą.

Ir at­leis­ki­te man už to­kią keis­tą kal­ bą“, – su­mi­šęs bu­vo V.Lu­pei­ka.

Ki­ti mies­to ta­ry­bos na­riai V.Grub­ liaus­kui taip pat lin­kė­jo kie­tes­nės ran­kos, o ne vi­sa­da ieš­ko­ti komp­ ro­mi­sų. „Aš ne­su ir ne­bū­siu kie­tos ran­kos ša­li­nin­kas, nes ma­nau, kad vi­sas pro­ble­mas ga­li­ma iš­spręs­ti ei­ nant dip­lo­ma­ti­jos ke­liu. O už kri­ti­ ką dė­ko­ju, nes ji yra tar­si drus­ka, be ku­rios nė vie­na sriu­ba ne­bus ska­ni“, – re­ziu­ma­vo V.Grub­liaus­kas.

Klai­pė­da vos ne­pa­mir­šo Są­jū­džio Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­dos po­li­ti­kai ir val­di­nin­kai su­si­zgri­bo, kad vos ne­pra­žiop­so­jo pa­mi­nė­ti vie­ną vals­ty­bei ir uos­ta­ mies­čiui itin svar­bią da­tą.

„Šie­met kaž­kaip už­si­cik­li­no­me mi­nė­ti Klai­pė­dos pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-ąsias me­ti­nes ir pa­ mir­šo­me, jog šie­met 25 me­tai su­ kan­ka Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­ jū­džiui. Bū­tų la­bai di­de­lė nuo­dė­me, jei ši da­ta Klai­pė­do­je bū­tų ne­pa­mi­ nė­ta“, – tei­gė mies­to ta­ry­bos na­rys Al­gir­das Grub­lys.

To­dėl jis va­kar mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je vie­šai krei­pė­si į sa­vi­val­

dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rę Ju­ di­tą Si­mo­na­vi­čiū­tę, Kul­tū­ros sky­ riaus va­do­vus.

Pra­šy­ta jų su­da­ry­ti dar­bo gru­pę, ku­ri pa­reng­tų Lie­tu­vos per­si­tvar­ ky­mo są­jū­džio 25-ųjų me­ti­nių mi­ nė­ji­mo Klai­pė­do­je pro­gra­mą, ren­ gi­niams nu­ma­ty­tų lė­šas.

Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­mo są­jū­džio ini­cia­ty­vi­nė gru­pė Klai­pė­do­je ofi­ cia­liai pra­dė­jo veik­ti 1988 me­tų lie­ pos 10 die­ną.

Tą­dien Va­sa­ros est­ra­do­je per gru­pės „An­tis“ kon­cer­tą ir bu­vo pa­skelb­ta apie su­si­bū­ru­sius ini­ cia­ty­vius klai­pė­die­čius, ku­rie bu­ vo nu­si­tei­kę siek­ti Lie­tu­vos per­ tvar­ky­mo.

Tą­dien Va­sa­ros est­ra­do­je su­ple­ vė­sa­vo ir Lie­tu­vos tris­pal­vės.

A.Grub­lys Lie­tu­vos per­si­tvar­ky­ mo są­jū­džio 25-ąsias me­ti­nes siū­ lo mi­nė­ti lie­pos 6-ąją – Vals­ty­bės die­ną. „Vals­ty­bė yra vie­na ir abi šios da­ tos jai svar­bios. Lie­pos 10-oji išei­ na dar­bo die­na, o lie­pos 6-oji – sa­vait­ga­lis, to­dėl tuo­met ge­riau ir švęs­ti“, – pa­brė­žė A.Grub­lys.

Jis pri­mi­nė, jog Lie­tu­vos per­si­ tvar­ky­mo są­jū­džio 20-osios me­ ti­nės prieš pen­ke­rius me­tus Klai­ pė­do­je bu­vo pa­mi­nė­tos ga­na iš­kil­min­gai, to­dėl no­rė­tų­si, kad ir šie­met svar­biai da­tai bū­tų skir­tas pa­kan­ka­mas dė­me­sys.

Da­ta: Lie­tu­vos Są­jū­džio 25-ąsias me­ti­nes uos­ta­mies­ty­je siū­lo­ma mi­

nė­ti Vals­ty­bės die­ną – lie­pos 6-ąją.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

penktADIENIS, balandžio 26, 2013

miestas Dirbs ir sa­vait­ga­lį

Pat­vir­ti­no pla­ną

Spar­čiai sta­to lai­vą

Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja in­for­muo­ja, kad ar­tė­jant pa­ja­mų ir tur­to dek­ la­ra­vi­mo ter­mi­no pa­bai­gai ins­ pek­ci­jos sky­riai ir po­sky­riai dirbs va­lan­da il­giau nei įpras­tai. Klai­ pė­do­je, Pa­lan­go­je, Gargž­duo­ se, Kre­tin­go­je, Ši­lu­tė­je ir Skuo­de gy­ven­to­jai bus kon­sul­tuo­ja­mi ir šeš­ta­die­nį, ba­lan­džio 27 d.

Klai­pė­dos mies­to vi­zi­ja – tva­rus ir kles­tin­tis jū­ri­nis mies­tas, spar­ čiau­siai Lie­tu­vo­je be­si­vys­tan­tis kul­tū­ros ir eko­no­mi­kos cent­ras, ku­ria­me gy­ve­na svei­ka, su­ma­ni ir at­sa­kin­ga bend­ruo­me­nė. Kaip to pa­siek­ti, nu­ma­ty­ta va­kar mies­to ta­ry­bo­je pa­tvir­tin­ta­me Klai­pė­dos mies­to 2013–2020 me­tų stra­te­ gi­nia­me plėt­ros pla­ne.

Pie­tų Ko­rė­jo­je esan­čio­je lai­vų sta­tyk­lo­je, ku­rio­je su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui sta­to­ mas lai­vas-sau­gyk­la, svar­biau­sie­ ji sta­ty­bos dar­bai ei­na į pa­bai­gą. Šiuo me­tu bai­gia­mi mon­tuo­ti du­ ji­ni­mo įren­gi­niai. Net­ru­kus lai­vas iš sau­so­jo do­ko bus nu­leis­tas ant van­dens. Bend­ras lai­vo sta­ty­bų baig­tu­mas su­da­ro 60 pro­c.

Lai­va­ve­džiai ne­gaus dip­lo­mų?

Ke­lias­de­šim­ties lai­ va­ve­dy­bos stu­den­ tų atei­ties per­spek­ ty­vos pa­ki­bo ant plau­ko. Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­ja šią sa­ vai­tę su­stab­dė Jū­ rei­vys­tės ins­ti­tu­ to mo­ky­mo pro­gra­ mos „Lai­va­ve­dy­ba (vien­pa­ko­pės dip­lo­ muo­to in­ži­nie­riaus stu­di­jos)“ vyk­dy­mą. a.dykoviene@kl.lt

Per­nai ge­gu­žės pa­bai­go­je Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos spe­cia­lis­tai, pa­tik­ri­nę Jū­rei­vys­tės ins­ti­tu­tą, iš­siaiš­ki­no, kad lai­va­ve­ dy­bos pro­gra­ma nė­ra ak­re­di­tuo­ta Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­re. „Mes jiems da­vė­me lai­ko iš­tai­sy­ ti klai­das. Šiais me­tais vėl pa­tik­ri­ no­me ir pa­ma­tė­me, kad nė į vie­ną

iš pa­sta­bų ne­su­rea­guo­ta“, – tei­gė Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos Pa­ren­gi­mo prie­žiū­ros ir dip­lo­ma­ vi­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas To­mas Že­mai­tis.

Nus­ta­tę, kad mo­ky­mo pro­gra­ma nea­ti­tin­ka tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų, Sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja su­ stab­dė to­kios mo­ky­mo pro­gra­mos vyk­dy­mą. Esą jei ins­ti­tu­tas su­tvar­ kys vi­sas nea­ti­tik­tis, ak­re­di­ta­ci­ja bus pra­tę­sia­ma. „Ta­čiau jei po pus­me­čio

tai ne­bus pa­da­ry­ta, lai­va­ve­dy­ba bus iš­brau­kia­ma iš mo­ky­mo pro­gra­mų są­ra­šo“, – tei­gė T.Že­mai­tis.

Jū­rei­vys­tės ins­ti­tu­to 64 lai­va­ ve­džiai ab­sol­ven­tai su­ne­ri­mę, kad ga­li ne­be­gau­ti to, dėl ko pen­ke­rius me­tus mo­kė­si, nors ir pa­si­ra­šė su­ tar­tis su šia moks­lo įstai­ga.

Tei­gia­ma, kad bū­si­mie­ji lai­va­ ve­džiai aukš­to­jo moks­lo bai­gi­mo pa­žy­mė­ji­mą gaus, tik jiems ne­bus įteik­ti pro­fe­si­niai do­ku­men­tai, ku­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

riuos iš­duo­da Sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­ja. „Net­ru­kus pra­si­dės sto­ja­mie­ ji eg­za­mi­nai, ta­čiau į lai­va­ve­dy­bos stu­di­jas šie­met stu­den­tai ne­bus prii­ma­mi“, – ti­ki­no Sau­gios lai­ vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­jos at­sto­vas.

To­k io pre­ce­d en­to Lie­t u­vo­je esą dar nė­ra bu­vę. Ga­li bū­ti, kad dėl stu­di­jų su­stab­dy­mo prieš pat moks­lo pa­bai­gą ab­sol­ven­tai kreip­ sis į teis­mą.

Vie­toj su­los – van­duo 1

Kaip paaiš­ki­no Klai­ pė­dos mais­to ir ve­te­ri­ na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ko pa­va­ duo­to­ja Jū­ra­tė Ma­čiu­lie­nė, su­los par­da­vė­jas pri­va­lo tu­rė­ti tar­ny­bos iš­duo­tą mais­to tvar­ky­mo su­bjek­to pa­tvir­ti­ni­mo pa­žy­mė­ji­mą.

Nė vie­nam pre­kiau­to­jui toks do­ ku­men­tas nė­ra iš­duo­tas, tad pir­kė­ jai ri­zi­kuo­ja, įsi­gy­da­mi su­lą iš ne­le­ ga­lių pre­kiau­to­jų.

Pa­sak J.Ma­čiu­lie­nės, to­kiu at­ve­ ju neaiš­ku, iš ko­kių vie­tų ir me­džių su­rink­ta su­la. Ji ga­li bū­ti iš­gau­na­ ma iš pa­ke­lės me­džių, kur pa­di­din­ ta au­to­mo­bi­lių tar­ša. Ga­li nu­tik­ti, kad į su­lą iš že­mės pa­teks sun­kie­ ji me­ta­lai, pes­ti­ci­dai, trą­šos. Ka­ dan­gi su­la grei­tai su­rūgs­ta, ga­li­ma ir mik­ro­bi­nė tar­ša.

Tar­ny­bos at­sto­vė ža­dė­jo įspė­ ti tur­ga­vie­čių ad­mi­nist­ra­ci­ją apie ne­le­ga­lią pre­ky­bą su­la.

Va­kar abie­jo­se tur­ga­vie­tė­se ap­ si­lan­kę ins­pek­to­riai tik vie­no­je jų ap­ti­ko kle­vų su­la pre­kiau­jan­čią mo­te­rį. Jos in­dai bu­vo tvar­kin­gi, ta­čiau lei­di­mo pre­kiau­ti ji ne­tu­rė­ jo. Tad mo­te­ris bu­vo įspė­ta dėl ne­ le­ga­lios pre­ky­bos.

Uos­tas. Klai­pė­dos jū­r ų uos­tas ne­tu­ rės skir­ti da­lies lė­šų uos­ta­mies­čio sa­ vi­val­dy­bės įgy­ven­di­na­miems, su uos­ to veik­la su­si­ju­siems ir vals­ty­bei svar­ biems eko­no­mi­niams pro­jek­tams. Sei­ mas ket­vir­ta­die­nį ne­priė­mė svars­ty­ti bu­vu­sio su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro Eli­gi­jaus Ma­siu­l io pa­tai­sos, ku­r ia siū­ly­ta įpa­ rei­go­ti Klai­pė­dos uos­tą to­kioms reik­ mėms nu­ma­ty­ti iki 10 pro­c. pel­no.

Me­ras. Klai­p ė­dos me­ras Vy­t au­t as Grub­l iaus­kas šian­d ien iš­v yks­ta į Vil­ nių, kur da­ly­vaus Sus­kys­t in­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­to įgy­ven­ di­n i­mo ko­m i­s i­jos po­s ė­dy­je. Po­piet uos­ta­m ies­čio va­do­vas jau bus Klai­ pė­do­je ir 15 val. da­ly­vaus Me­d i­ci­nos dar­buo­to­jų die­nos mi­nė­ji­me (Di­d žio­ ji Van­dens g. 2).

Skan­da­las: Jū­rei­vys­tės ins­ti­tu­te su­stab­dy­ta lai­va­ve­džių mo­ky­mo pro­gra­ma.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Dienos telegrafas

Dis­ku­s i­j a. DE­MOS kri­t i­nės min­t ies ins­t i­tu­tas kvie­čia į Li­no Erik­so­no pa­ skai­tą-dis­ku­si­ją „Eko­no­mi­nės kla­sės ir so­cia­l i­nės ta­pa­ty­bės Lie­tu­vo­je: ar ži­ no­me, kuriai/kokiai so­cia­l i­nei kla­sei pri­klau­so­me?“ Ren­gi­nys vyks penk­ta­ die­n į 18.30 val. Kur­pių g. 1 Klai­pė­do­je.

Pa­raiš­kos. Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­b ė kvie­čia sa­vo mies­tui nea­be­jin­gus klai­ pė­die­čius jau teik­ti pa­siū­ly­mus Vie­tos bend­ruo­me­nių sa­vi­val­dos 2013 me­tų pro­g ra­mos veik­loms, ten­k i­nan­čioms vie­tos bend­ruo­me­nių vie­šuo­sius po­ rei­kius. Už­pil­dy­tas pa­raiš­kas pra­šo­ma teik­ti iki 2013 ge­gu­žės 10 d. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ riui (Vy­tau­to g. 13, 103 kab.) ar­ba el.pa­ štu paraiska2013@gmail.com.

Sko­nis pri­me­na van­de­nį

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­ kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­ dei­kie­nė ne­si­ste­bi, kad ber­žų su­la su­kė­lė įta­ri­mų – jos sko­nis iš tie­ sų pri­me­na van­de­nį. Iš kle­vų su­ rink­ta su­la yra la­biau sals­te­lė­ju­ sio sko­nio.

Nė vie­nam pre­kiau­ to­jui lei­di­mas pre­ kiau­ti su­la nė­ra iš­ duo­tas, tad pir­kė­jai, įsi­gy­da­mi jos iš ne­ le­ga­lių pre­kiau­to­jų, ri­zi­kuo­ja.

Tad spe­cia­lis­tė ne­nus­teb­tų, jei­gu vie­toj su­los bū­tų pa­siū­ly­ta ir van­ dens – pikt­nau­džia­vi­mui vie­tos čia tik­rai yra.

Ber­žų su­la nė­ra skaid­ri, šiek tiek balz­ga­no­ka. O.R.Ža­dei­kie­nė ne­ ma­no, kad jos sko­niui įta­kos tu­ri dir­vo­že­mis, ne­bent me­džiai aug­

Su­kak­tis. Šian­dien Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­ra mi­nės 45 me­t ų su­kak­t į, pa­ gerb­da­ma jos įkū­rė­jo, žy­maus Lie­tu­ vos cho­reog­ra­fo pro­fe­so­r iaus Juo­zo Gu­da­v i­čiaus at­m i­n i­mą. Taip pat bus pa­mi­nė­ta ir Tarp­tau­ti­nė šo­k io die­na.

Cho­reog­ra­fi­jos di­džio­jo­je sa­lė­je nuo 11 val. vyks tarp­tau­t i­nė moks­l i­nė-teo­r i­ nė kon­fe­ren­ci­ja „Nū­die­nos šo­k io me­ no ten­den­ci­jos ir spren­di­mo bū­dai“, o nuo 17 val. – šven­ti­nis va­ka­ras-kon­cer­ tas „Pa­so­di­no ąžuo­lą...“.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 2 klai­ pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Ge­no­vai­tė Ele­ na Moz­dei­kie­nė (g. 1927 m.), An­ta­ni­na Mik­ši­tė (g. 1932 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Ge­no­vai­tė Ele­na Moz­dei­k ie­nė.

Baigsis: specialistų teigimu, sulos metas jau artėja į pabaigą dėl iš že­

mės išeinančio pašalo.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

tų sun­kiai­siais me­ta­lais už­terš­to­ je vie­to­vė­je ar­ba su­rū­gu­sio­je pel­ kė­je.

Il­giau pa­sto­vė­ju­si su­la pra­de­ da rūg­ti, ta­da pa­si­kei­čia ir sko­nis.

Se­no­vė­je į su­los pri­leis­tas me­di­

nes sta­ti­nes pri­ber­da­vo avi­žų, ku­ rioms su­dy­gus gė­ri­mas pa­na­šė­da­ vo į gi­rą.

O.R.Ža­dei­kie­nė pa­mi­nė­jo, kad su­los me­tas jau ar­tė­ja į pa­bai­gą dėl išei­nan­čio pa­ša­lo.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17.30 val. grei­to­sios pa­gal­b os me­d i­kai su­lau­kė apie 50 iš­k vie­t i­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i krau­jo­ta­kos su­tri­k i­mais, gal­vos ir pil­ vo skaus­mais, karš­čia­vi­mu.

4

penktadienis, balandžio 26, 2013

miestas

Sva­jo­nė at­ve­dė į ak­la­vie­tę 1

Vie­ną die­ną M.Le­ke­tas su drau­gais nu­va­žia­vo į Tel­ šius, ap­žiū­rė­jo au­to­mo­bi­lį ir nu­ta­ rė jį pirk­ti.

Klai­pė­die­tis su­mo­kė­jo pi­ni­gus, o vie­ną la­pą su­da­ran­tį do­ku­men­tą vy­rai pa­si­ra­šė ša­lia aikš­te­lės esan­ čia­me par­da­vė­jo biu­re.

Tie­sa, pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­ tar­tis for­ma­liai bu­vo su­da­ry­ta ne su tel­šiš­kiu par­da­vė­ju Do­na­tu Gus­čiu, o su pran­cū­zu, šios ma­ši­nos sa­vi­ nin­ku, ku­rio pir­kė­jas nė ne­ma­tė.

Klai­pė­die­tis pa­tik­ri­no, ar au­to­ mo­bi­lio kė­bu­lo nu­me­ris su­tam­pa su įra­šy­tuo­ju do­ku­men­tuo­se, įsi­ti­ ki­no, kad skai­čiai su­tam­pa, ir iš­sva­ jo­tuo­ju pir­ki­niu grį­žo į Klai­pė­dą.

Sau­lius Bu­di­nas:

Da­bar sa­vi­nin­kai ga­ li au­to­mo­bi­liu dis­ po­nuo­ti: ga­li ar­dy­ ti, ga­li žiū­rė­ti į jį, ga­li dul­kes va­ly­ti, bet va­ ži­nė­ti ne­ga­li.

Iš „Re­git­ros“ grį­žo tuš­čio­mis

Ki­tą die­ną, tai yra praė­ju­sių me­tų rug­sė­jo 19-ąją, Z.Le­ke­tie­nė nu­vai­ ra­vo šį „Volks­wa­gen Golf“ į „Re­git­ rą“, ti­kė­da­ma­si jį įre­gist­ruo­ti.

Ta­čiau na­mo mo­te­ris grį­žo be ma­ši­nos. Vos pra­dė­jęs ap­žiū­ri­nė­ ti au­to­mo­bi­lį, spe­cia­lis­tas pa­ma­tė, kad do­ku­men­tuo­se nu­ro­dy­ta au­ to­mo­bi­lio pa­ga­mi­ni­mo da­ta ne­su­ tam­pa su at­ski­rų de­ta­lių pa­ga­mi­ ni­mo da­to­mis.

Ma­š i­n a at­s i­d ū­r ė aikš­te­l ė­j e Gargž­duo­se, ša­lia po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to. Mo­te­riai bu­vo paaiš­kin­ta, kad bus at­lie­ka­ma eks­per­ti­zė.

Dar bū­da­ma „Re­git­ro­je“, Z.Le­ ke­tie­nė skam­bi­no ma­ši­nos par­da­ vė­jui į Tel­šius. Šis iš­kart pra­dė­jo mo­ky­ti, ką mo­te­ris tu­ri sa­ky­ti. „Mes ži­no­jo­me, kad ma­ši­nas iš Pran­cū­zi­jos ve­ža vie­nas bro­lis, o ki­tas Tel­šiuo­se jas par­da­vi­nė­ ja. Dar ta­da, kai sū­nus pir­ko au­to­ mo­bi­lį, ti­ki­no grą­žin­siąs pi­ni­gus, jei kas bus ne taip. Ta­da tie žo­džiai neužk­liu­vo, o da­bar gal­vo­ja­me, kad jis ži­no­jo, jog pa­na­šių ne­ma­lo­nu­mų ga­li­ma ti­kė­tis, – pri­si­mi­nė Z.Le­ke­

Pa­ta­ri­mas: ge­riau­sias bū­das ap­si­draus­ti nuo ga­li­mų ne­ma­lo­nu­mų per­kant ma­ši­ną, – kar­tu su jos par­da­vė­

ju at­vyk­ti į „Re­git­rą“.

tie­nė. – Tas Do­na­tas te­le­fo­nu pra­ dė­jo ma­ne mo­ky­ti, ką me­luo­ti. Iš­ kart pa­sa­kiau, kad sa­ky­siu tik tie­są.

Jis vi­są lai­ką ti­ki­no, jog po eks­per­ ti­zės ma­ši­na bus grą­žin­ta, ta­da jis ga­lė­siąs ati­duo­ti pi­ni­gus.“ Pa­vo­gė Ita­li­jo­je iš F.Dot­ti

Eks­per­ti­zės re­zul­ta­tų te­ko lauk­ ti tris mė­ne­sius. Eks­per­tų iš­va­da pri­bloš­kė.

Pa­si­ro­do, Le­ke­tai įsi­gi­jo keis­tos biog­ra­fi­jos ma­ši­ną. Paaiš­kė­jo, kad au­to­mo­bi­lis pa­ga­min­tas ne 2000ai­siais, o 2001 me­tais, ga­myk­lo­je bu­vo nu­da­žy­tas mė­ly­na spal­va ir tik vė­liau per­da­žy­tas juo­dai.

Iki 2006 me­tų jis pri­klau­sė ita­lui Fa­bio Dot­ti, o tų me­tų rug­sė­jo 20 die­ną bu­vo pa­vog­tas iš gat­vės kar­ tu su dė­tu­vė­je šei­mi­nin­ko lai­ky­tais ma­ši­nos nuo­sa­vy­bės, re­gist­ra­ci­jos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bei drau­di­mo do­ku­men­tais. Vė­liau juo va­ži­nė­ta Pran­cū­zi­jo­je. Į Lie­tu­vą ma­ši­na at­ke­lia­vo per­da­ žy­ta, iš jos kė­bu­lo iš­pjau­ta plokš­tė su tik­ruo­ju nu­me­riu ir įvi­rin­ta ki­ to, me­tais se­nes­nio au­to­mo­bi­lio plokš­tė ki­tu nu­me­riu.

Va­rik­lio nu­me­ris ir pa­va­rų dė­žės ti­pas bei jos nu­me­ris pa­nai­kin­ti nu­šli­fuo­jant.

lė at­va­žiuo­ti jos pa­siim­ti. Ta­čiau šį­kart šis jau ne­be­sal­džia­lie­žu­va­ vo, o pa­siun­tė ją to­lė­liau.

Ba­lan­džio 23 die­ną įsi­tei­sė­jus nu­tar­čiai, mo­te­ris pa­ga­liau at­ga­vo ma­ši­ną ir vėl nu­sku­bė­jo į „Re­git­ rą“ jos re­gist­ruo­ti. Ta­čiau įmo­nės dar­buo­to­jai ka­te­go­riš­kai at­si­sa­kė tai da­ry­ti, nes ji ne­tu­ri ori­gi­na­lių au­to­mo­bi­lio do­ku­men­tų.

Se­kė pa­sa­ką apie Ar­nol­dą?

Ga­li nau­do­tis, bet ne va­ži­nė­ti

Ma­ma ir sū­nus lau­kė dar ke­lis mė­ ne­sius, kol uos­ta­mies­čio po­li­ci­ nin­kai at­li­ko iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, ku­riuo ti­kė­ta­si iš­siaiš­kin­ti, kas su­ klas­to­jo ma­ši­nos iden­ti­fik ­ a­vi­mo nu­me­rius.

Le­ke­tai bu­vo ap­klaus­ti ir nie­ko ne­slėp­da­mi pa­pa­sa­ko­jo au­to­mo­ bi­lio įsi­gi­ji­mo ap­lin­ky­bes.

Apk­laus­tas ir tel­šiš­kis par­da­vė­ jas. Šis ti­ki­no ty­rė­jus, kad au­to­mo­ bi­lį par­duo­ti jį pa­pra­šė va­sa­rą vie­ šė­jęs drau­gas iš Pran­cū­zi­jos.

Dėl sun­kiai iš­ta­ria­mo var­do bei pa­var­dės tel­šiš­kis jį va­di­nęs tie­ siog Ar­nol­du, ta­čiau tik­rų jo as­ mens duo­me­nų nu­ro­dy­ti ne­ga­lįs. Šis už­sie­nie­tis ne­va iš­skri­dęs na­ mo lėk­tu­vu, o au­to­mo­bi­lį pa­pra­ šęs par­duo­ti.

Le­ke­tai įta­ria, kad tai tė­ra pa­ sa­ka, o iš tie­sų bro­liai nuo­lat par­ duo­da iš už­sie­nio par­ga­ben­tus au­ to­mo­bi­lius. Jų te­le­fo­no nu­me­riu ga­li­ma klaus­ti apie dau­gy­bę par­ duo­da­mų ma­ši­nų.

Pi­ni­gus grą­žin­ti at­si­sa­kė

Ga­liau­siai šių me­tų ba­lan­džio pra­ džio­je, tai yra po sep­ty­nių mė­ne­sių nuo ne­lem­to „VW Golf“ įsi­gi­ji­mo, mo­ti­nai ir sū­nui Le­ke­tams pa­rei­ gū­nai pra­ne­šė nu­spren­dę nu­trauk­ ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą.

Pra­neš­ta, kad Lie­tu­vos kri­mi­ na­li­nės po­li­ci­jos biu­ro tarp­tau­ti­ nių ry­šių val­dy­ba ne kar­tą ban­dė iš­siaiš­kin­ti au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ko pa­gei­da­vi­mus bei ke­ti­ni­mus ma­ši­ nos at­žvil­giu, ta­čiau ita­lo at­sa­ky­ mo ne­su­lau­kė.

To­dėl nu­trau­ku­si iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą pro­ku­ro­rė Rū­ta Girgž­du­tai­ tie­nė nu­ta­rė Z.Le­ke­tie­nei leis­ti nau­do­tis au­to­mo­bi­liu. At­ro­dė, kad pa­ga­liau var­gai dėl il­gai lauk­to pir­ ki­nio bai­gė­si.

Mo­te­ris pa­skam­bi­no tel­šiš­kiui ir, kaip anks­čiau bu­vo su­si­ta­rę, pa­siū­

„Si­tua­ci­ja to­kia, kad daik­tą ir tu­riu, ir ne­tu­riu. Į me­ta­lo lau­žą par­duo­ti ją už tūks­tan­tį li­tų su­mo­kė­jus be­ veik 6 tūks­tan­čius bū­tų kvai­la. Kol sto­vė­jo aikš­te­lė­je, jos ver­tė kri­to.

Jei­gu bent kas pa­sa­ky­tų, ką da­ry­ ti, bū­tų ra­miau. Sep­ty­nis mė­ne­ sius są­ži­nin­gai lan­kiau­si pas ty­rė­ ją, vis­ką pa­sa­kiau, kaip bu­vo, o kai pa­skam­bi­nau pa­klaus­ti, ką man da­bar da­ry­ti, su­lau­kiau pa­ta­ri­mo skam­bin­ti tel­šiš­kiui par­da­vė­jui“, – pik­ti­no­si Z.Le­ke­tie­nė.

Mo­te­ris nu­si­tei­ku­si sam­dy­tis ad­ vo­ka­tą ir siek­ti, kad par­da­vė­jas bū­ tų bau­džia­mas už su­kčia­vi­mą, nes yra įsi­ti­ki­nu­si, kad jis ži­no­jo, jog au­to­mo­bi­lis vog­tas.

Vals­ty­b ės įmo­n ės „Re­g it­ra“ Klai­pė­dos fi­lia­lo vir­ši­nin­kas Sau­ lius Bu­di­nas tei­gė, kad rem­da­mie­si Trans­por­to prie­mo­nių re­gist­ra­vi­ mo tai­syk­lė­mis to­kio au­to­mo­bi­lio, ko­kį įsi­gi­jo klai­pė­die­čiai Le­ke­tai, re­gist­ruo­ti ne­ga­li­ma. „Pro­ku­ro­rai pri­pa­ži­no tik nuo­ sa­vy­bę, o tei­sę da­ly­vau­ti vie­ša­ja­ me eis­me su­tei­kia „Re­git­ra“. Da­bar sa­vi­nin­kai ga­li au­to­mo­bi­liu dis­po­ nuo­ti: ga­li ar­dy­ti, ga­li žiū­rė­ti į jį, ga­li dul­kes va­ly­ti, bet va­ži­nė­ti ne­ga­li, – ti­ki­no S.Bu­di­nas. – Ži­nau šią si­tua­ ci­ją, pa­na­šių at­ve­jų nė­ra daug. Jei­ gu tik­ra­sis sa­vi­nin­kas ne­no­ri, kad jam bū­tų grą­žin­ta trans­por­to prie­ mo­nė, nes jis jau yra ga­vęs drau­di­ mo iš­mo­ką ar dėl ki­tų prie­žas­čių, ji pa­lie­ka­ma dis­po­nuo­ti pa­sku­ti­niam ją įsi­gi­ju­siam as­me­niui.“ Pa­gal­bos ieš­ko­ti – į teis­mą

S.Bu­di­nas tei­gė, kad įsta­ty­mas įpa­rei­go­ja žmo­gaus pro­ble­mą iš­ spręs­ti. Jis pa­ta­rė kreip­tis į teis­mą ir pra­šy­ti lei­di­mo įtei­sin­ti to­kį au­ to­mo­bi­lį.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Au­tot­ rans­por­to prie­mo­nių gro­bi­mų ty­

ri­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas Ar­lan­das Lav­rent­je­vas pri­si­mi­nė, jog jam yra te­kę ma­ty­ti do­ku­men­ tą, ku­ria­me už­fik­suo­ta, kad ma­ši­ nos ori­gi­na­lus kė­bu­lo nu­me­ris yra vie­noks, o rea­liai pa­keis­tas ki­tu.

Pa­sak S.Bu­di­no, teis­mai yra su­ for­ma­vę pra­kti­ką, kaip elg­tis pa­ na­šio­se si­tua­ci­jo­se. Kiek lai­ko pa­ pras­tai už­trun­ka pa­na­šūs teis­mo pro­ce­sai, jis ne­ga­lė­jo pa­sa­ky­ti.

Ta­čiau ir nuė­jęs vi­sus kry­žiaus ke­lius to­kio au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas ne­ga­li bū­ti tik­ras, kad iš­va­žia­vęs juo į už­sie­nį ne­tu­rės pro­ble­mų. Jei­gu ki­to­je ša­ly­je po­li­ci­nin­kas pa­ma­tys, kad kaž­kas ma­ši­nos iden­ti­fi­ka­vi­mo sis­te­mo­je bu­vo pa­keis­ta, au­to­mo­bi­ lis vėl ga­li bū­ti su­lai­ky­tas.

Re­gist­ruo­ti – kar­tu su par­da­vė­ju

Tiek pa­rei­gū­nai, tiek „Re­git­ros“ dar­buo­to­jai su­tar­ti­nai ti­ki­no, kad vie­nin­te­lis bū­das ap­si­draus­ti nuo ga­li­my­bės įsi­gy­ti vog­tą au­to­mo­bi­lį yra drau­ge su par­da­vė­ju at­vyk­ti re­ gist­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nę. Čia spe­cia­lis­tai nu­sta­tys, ar ji nė­ ra ieš­ko­ma ir ar nė­ra areš­tuo­ta ant­ sto­lių. Jei­gu apie areš­tą „Re­git­ro­je“ klaus­tų vien tik pir­kė­jas, jam to­kia in­for­ma­ci­ja tei­kia­ma ne­bū­tų. Taip sau­go­mi as­mens duo­me­nys. „Aš įtar­čiau, jog par­da­vė­jas, ku­ ris ne­no­ri, kad jo pa­var­dė bū­tų fik­ suo­ta par­da­vi­mo su­tar­ty­je, sle­pia sa­vo pa­ja­mas ar­ba vi­sai ne­mo­ka mo­kes­čių. Mes vi­sa­da ska­ti­na­me per­kant au­to­mo­bi­lį, ku­ris kai­nuo­ ja ne vie­ną šim­tą li­tų, pa­si­rū­pin­ti, jog vis­kas bū­tų pa­da­ry­ta tvar­kin­ gai, kad vė­liau ne­kil­tų pro­ble­mų“, – aiš­ki­no S.Bu­di­nas.

Ban­do su­kčiau­ti ir už­sie­nie­čiai

Šie­met įta­rus iden­ti­fi­ka­vi­mo duo­ me­nų su­klas­to­ji­mą „Re­git­ros“ Klai­pė­dos pa­da­li­ny­je bu­vo su­lai­ ky­tos 9 trans­por­to prie­mo­nės.

Au­tot­rans­por­to prie­mo­nių gro­ bi­mų ty­ri­mo sky­riaus vy­riau­sia­sis ty­rė­jas A.Lav­rent­je­vas iš pa­tir­ties da­ro iš­va­dą, kad ne­są­ži­nin­gi yra ne tik Lie­tu­vos par­da­vė­jai.

Klas­tos ga­li­ma ti­kė­tis ir iš už­ sie­nie­čių. Bū­ta ne vie­no at­ve­jo, kai par­da­vę sa­vo au­to­mo­bi­lį nau­do­ tų ma­ši­nų pre­kei­viams lie­tu­viams ita­lai ban­do gau­ti drau­di­mo iš­mo­ kas sa­vo ša­ly­je. „Toks ita­las su­ži­no, ka­da pre­kei­vis par­da­vė jo ma­ši­ną mū­sų ša­ly­je, ir sa­ vo tė­vy­nė­je pra­ne­ša, jog ma­ši­na bu­ vo pa­vog­ta. Kai tei­sė­tai čia įgi­jęs au­ to­mo­bi­lį žmo­gus su­ma­no jį par­duo­ti, ga­li bū­ti pri­vers­tas įro­di­nė­ti, kad pir­ ki­mo mo­men­tu ma­ši­na ne­bu­vo ieš­ ko­ma“, – pa­sa­ko­jo pa­rei­gū­nas.

5

penktADIENIS, balandžio 26, 2013

lietuva Nau­ja ­ ko­mi­si­ja

Aps­kundė ­ V.Ma­zu­ronį

Med­žioklės ­ ypa­tu­mai

Sei­mas pa­tvir­ti­no pa­keis­tos su­dėties Vy­riau­siąją rin­kimų ko­mi­siją – iš jos išb­rauk­ti Dar­ bo par­ti­jos de­le­guo­ta Re­da Da­ niš­ke­vi­čiūtė (dėl su VRK ne­su­ de­ri­namų pa­reigų) ir tei­sin­gu­ mo mi­nist­ro de­le­guo­tas Liu­ tau­ras Ule­vi­čius (pa­ties pra­šy­ mu) – į ko­mi­siją įtrauk­ta tei­si­ ninkė Svet­la­na Mi­se­vi­čienė.

Li­be­ralų sąjūdžio frak­ci­ja Sei­ mo eti­kos sargų pa­prašė iš­ siaiš­kin­ti, ar ap­lin­kos mi­nist­ ras ir par­la­men­ta­ras Va­len­ti­ nas Ma­zu­ro­nis ne­pa­žeidė eti­ kos, kai už jį Sei­me bal­sa­vo jo ko­le­ga. Pats V.Ma­zu­ro­nis pri­ si­pa­ži­no pa­prašęs ko­le­gos pa­ spaus­ti myg­tuką, nes pa­ts tuo me­tu kalbėjo te­le­fo­nu.

Opo­zi­ci­jai ne­pa­vy­ko pa­si­prie­ šin­ti prii­mant Med­žioklės įsta­ ty­mo pa­tai­sas – va­kar Sei­ mas pa­tai­soms pri­tarė. Pa­sak įsta­ty­mo ini­cia­to­rių, miš­ko sa­ vi­nin­kui, prie­šin­gai ne­gu bu­ vo iki šiol, bus ga­li­ma bet ka­ da pa­reikš­ti, jog jis ne­su­tin­ ka, kad jo plo­tuo­se būtų med­žio­ja­ma.

N.Venc­kienės ieš­ko ir Sei­mas Par­la­men­to va­do­vas Vy­das Ged­ vi­las pa­tvir­ti­no ne­ži­nan­tis, kur ga­ li būti ke­lias sa­vai­tes Sei­me ne­si­ ro­dan­ti „Drąsos ke­lio“ frak­ci­jos va­dovė.

Neaiš­ku­mai: A.But­ke­vi­čius žadė­jo jau kitą sa­vaitę elekt­rinės rei­ka­

lus ap­tar­ti su Bal­ti­jos ša­lių va­do­vais ir ja­ponų in­ves­tuo­to­jais.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Sklai­dys miglą

Al­gir­das But­ke­vi­čius pa­žadė­jo, kad jau kitą sa­vaitę įvyks bend­ros Bal­ti­jos ša­lių ir Ja­po­ni­jos kon­sor­ciu­mo „Hi­ta­chi-GE“ de­ry­bos dėl Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės (VAE). Moks­li­nin­kai ti­ki­na, kad VAE ga­li­ma sta­ty­ti pi­giau. „Jau esu kalbėjęs su abiem mi­nist­ rais pir­mi­nin­kais (Es­ti­jos ir Lat­vi­ jos – red. pa­st.), ir jie lau­kia mūsų sig­na­lo. Kitą sa­vaitę vyks su­si­ti­ki­ mai“, – va­kar po Sei­me vy­ku­sios dis­ku­si­jos dėl ša­lies ener­ge­ti­kos stra­te­gi­jos kryp­čių žur­na­lis­tams pa­reiškė premjeras.

Pa­sak jo, de­ry­bos vyks „ener­ ge­ti­kos mi­nistrų ir ener­ge­ti­kos bend­ro­vių ly­giu“.

Vėliau prem­je­ras BNS sakė, kad kol kas ne­su­si­tar­ta, kur su­si­ti­ki­ mai vyks – Lie­tu­vo­je ar ki­to­se ša­ ly­se, ir ka­da.

A.But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, de­ry­ bos su par­tne­riais vyks, ne­lau­ kiant Sei­mo spren­di­mo dėl VAE. Prem­je­ras pa­reiškė su ener­ge­ ti­kos mi­nist­ru Ja­ros­la­vu Ne­ve­ro­ vi­čiu­mi va­kar ap­taręs, kad sig­ na­lai par­tne­riams apie ke­ti­ni­mus su­si­tik­ti ir pra­dėti po­kal­bius bus siun­čia­mi ne­tru­kus. „Čia lauk­ ti ne­rei­kia. Šian­dien su ener­ge­ ti­kos mi­nist­ru ap­tarėm, jog jau nuo ryt­die­nos siun­čia­me sig­na­

lus, kad no­ri­me su­si­tik­ti“, – va­ kar sakė A.But­ke­vi­čius.

Jo žod­žiais, Len­ki­ja dėl VAE „da­ro pauzę“. „Lan­kan­tis Len­ ki­jo­je mi­nist­ras pir­mi­nin­kas man pa­sakė, kad da­bar da­ro tam tikrą pauzę“, – BNS teigė prem­je­ras.

Va­kar Sei­me ener­ge­ti­kos stra­ te­gi­jos kryp­tis pri­statė ir moks­ li­ninkų dar­bo grupė – jos at­sto­ vas, Ener­ge­ti­kos komp­lek­si­nių ty­rimų la­bo­ra­to­ri­jos vy­res­ny­sis moks­lo dar­buo­to­jas Ar­vy­das Ga­ li­nis sakė, kad va­riantų, kaip at­ pi­gin­ti VAE sta­ty­bas, yra. „Ma­ži­ni­mo re­zer­vai galėtų bū­ ti kad ir tos pa­čios VAE aikš­telės di­des­nis įver­ti­ni­mas, galbūt par­tne­rių pri­si­dėji­mas prie inf­rast­ ruktū­ros iš­laidų, galbūt pa­tys ja­ po­nai su­tiktų tą pa­čią įrangą tiek­ti pi­giau, pa­tys in­ves­tuo­ti. Svar­biau­ sia, kad jos (ato­minės elekt­rinės – BNS inf.) naš­ta ne­gultų ant var­ to­tojų pe­čių at­vi­ra ar pa­slėpta for­ma“, – sakė A.Ga­li­nis. „Klaipė­dos“, BNS inf.

Ga­li ir neat­si­pirk­ti Ša­l ies elekt­ros ener­ge­t i­kos per­ spek­t yvų ty­r imą at­l ikęs Lie­t u­ vos ener­ge­ti­kos ins­ti­tu­tas pa­tei­k ia kiek pe­si­mis­tiš­kesnę nuo­monę, esą VAE ga­m i­na­mos elekt­ros sa­v i­kai­ na ga­l i būti di­desnė nei rin­ko­je, o, pa­bran­g us elekt­r inės sta­ty­boms ir su­trumpė­jus jos veik­los lai­kui, pro­ jek­tas ga­l i būti ne­tgi nuo­sto­l in­gas.

no­mis, ato­minės elekt­rinės ga­mi­na­ mos elekt­ros sa­vi­kai­na per visą jos veik­los laiką vi­du­tinę elekt­ros bir­ žos „Nord­pool“ kainą vir­šytų iki 3 centų už 1 kWh, o pa­sko­los ati­da­vi­ mo me­tu – 10–11 centų už 1 kWh. Jei sko­lin­tis tektų su 8 pro­c. metų palū­ ka­no­mis, VAE ga­mi­na­mos elekt­ros sa­vi­kai­na vi­du­tinę „Nord­pool“ kai­ Ver­ti­nant per­nai pa­reng­ta­me VAE ną vir­šytų 9–12 centų už 1 kWh, o pa­ vers­lo pla­ne pa­teik­tus duo­me­n is, sko­los ati­da­vi­mo me­tu – 18–19 cen­ sko­li­nan­tis su 5 pro­c. metų palū­ka­ tų už 1 kWh.

Sei­mo pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, do­ku­ mentų, pa­tei­si­nan­čių N.Venc­kienės ne­bu­vimą, par­la­men­tas ne­tu­ri. „Įdo­mu pa­si­darė, kodėl Sei­mo narė ne­da­ly­vau­ja ple­na­ri­niuo­ se po­sėdžiuo­se, mes ne­tu­ri­me jo­ kios in­for­ma­ci­jos. Aiš­ku, Sei­mo na­riai yra ga­na sa­va­ran­kiš­ki su­ augę žmonės, aš jų ne­pri­žiū­riu, čia ne dar­že­lis ir aš ne auklė­to­ jas. Bet tie­siog reikėtų iš­siaiš­kin­ ti, ir, ma­nau, tam tik­ros ins­ti­tu­ ci­jos iš­siaiš­kins, kur N.Venc­kienė yra. Ne­galė­jo iš­ga­ruo­ti kur nors.

Aš pa­ts esu nu­stebęs ir ke­liu klau­ simą, kur ji yra“, – va­kar žur­na­lis­ tams sakė V.Ged­vi­las.

Į Sei­mo pir­mi­ninką su pra­šy­ mu im­tis N.Venc­kienės paieš­kos kreipė­si Li­be­ralų sąjūdžio at­sto­ vas Eu­ge­ni­jus Gent­vi­las. Kreip­da­ ma­sis į par­la­men­to va­dovą jis pa­ brėžė, kad šis yra ant­ras as­muo vals­tybė­je, todėl jam „Kons­ti­tu­ ci­jos bei įsta­tymų su­teik­ti įga­lio­ ji­mai su­da­ro ga­li­my­bes spręsti bet ku­rią pro­blemą grei­tai, pa­si­tel­kiant teisė­sau­gos ir kitų ins­ti­tu­cijų tu­ rimą in­for­ma­ciją“.

V.Ged­vi­las sakė šio krei­pi­mo­si dar ne­matęs, bet pa­tvir­ti­no, kad jis bus svars­to­mas Sei­mo val­dy­bo­je.

Kreip­da­ma­sis į Sei­mo pir­mi­ninką E.Gent­vi­las sa­vo raš­te nu­rodė, kad dau­gu­ma Lie­tu­vos žmo­nių šį N.Venc­kienės din­gimą ver­ti­na kaip jos slaps­tymą­si nuo teisė­sau­gos.

N.Venc­kienė nuo ba­land­žio 9 d., kai par­la­men­tas pa­nai­ki­no jos tei­ sinę ne­lie­čia­mybę, ne­si­rodė Sei­

Mįslė: N.Venc­kienės pa­sta­ruo­ju

me­tu sa­ko ne­ran­dan­tys net ir jos par­ti­jos ko­le­gos. Vytauto Petriko nuo­tr.

me, jos kol kas ne­ran­da ir įta­ri­mus pa­teik­ti no­rin­tys pa­reigū­nai. Ji ne­ da­ly­va­vo ir „Drąsos ke­lio“ par­ti­jos su­va­žia­vi­muo­se. Šiau­lių apy­gar­ dos pro­ku­ratū­ra ban­dys nu­sta­ty­ti N.Venc­kienės bu­vi­mo vietą, bet ofi­ cia­li paieš­ka kol kas ne­skel­bia­ma. „Klaipė­dos“, BNS inf.

6

penktadienis, balandžio 26, 2013

nuomonės

Gy­ve­ni­mas, pa­ženk­lin­tas šo­kiu

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tau­ta po rin­ki­mų – asi­lų ban­da

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

S

u vi­suo­me­ne Lie­tu­vo­je ne­bū­ ti­na dis­k u­t uo­t i. Bū­t i­na at­seit tam­sią, neiš­si­la­vi­nu­sią vi­suo­ me­nę įti­k in­t i. Taip ga­l i­ma su­ vok­ti Lie­tu­vos po­li­ti­kų ži­nią tau­tai.

Vi­suo­me­nė, re­gis, pa­sa­kė „ne“ Vi­sa­gi­no jė­gai­nei, ta­čiau rei­kia vi­suo­me­nę įti­kin­ ti, kad „ne“ tap­tų „taip“. O gal ir to ne­rei­kia.

Už­teks pa­sa­ky­ti, jog žmo­nės šiek tiek ne­ sup­ra­to vi­so rei­ka­lo es­mės. Bu­vo su­klai­ din­ti. Ir t.t.

Ko­dėl vi­suo­me­nė Lie­tu­ vos po­li­ti­kų su­vo­kia­ma kaip neišp­ru­su­si ir ne­ su­ge­ban­ti priim­ti adek­ va­čių spren­di­mų?

Da­bar da­l is ak­ty­vios vi­suo­me­nės sa­ ko „ne“ ska­lū­nų du­jų „re­vo­l iu­ci­jai“, ta­ čiau ir vėl ta sau­je­lė pro­tes­tuo­to­jų va­ di­na­ma tam­siais bū­rais, ne­su­ge­ban­ čiais su­vok­ti XXI a. pa­žan­gos. Juos vėl­ gi rei­kia „įti­kin­ti“.

Už­sie­nio ir sau­gu­mo po­li­ti­ka – tas pa­ts.

Ji Lie­tu­vo­je kaž­ko­dėl yra pa­ti­kė­ta už­da­ ram spe­cia­lis­tų ra­tui, ku­ris ku­ria stra­te­ gi­jas, pla­nus, for­mu­luo­ja san­ty­kius su ki­ tais tarp­tau­ti­nės sis­te­mos vei­kė­jais, ta­ čiau vi­suo­me­nė Lie­tu­vo­je tar­si yra nie­ kuo dė­ta.

Ne­vyks­ta jo­k ios dis­k u­si­jos, o jei vyks­ ta, tik tarp aukš­čiau­sių pa­rei­gū­nų. Ir tai nie­ko rim­to. Ga­li­ma pa­ga­liau at­vi­rai pa­ klaus­ti – ko­dėl vi­suo­me­nė Lie­tu­vos po­li­ ti­kų su­vo­kia­ma kaip neišp­ru­su­si ir ne­su­ ge­ban­ti priim­ti adek­va­čių spren­di­mų?

Ne­siim­si­me dis­ku­tuo­ti, bū­ti­na ar ne Lie­ tu­vai ato­mi­nė elekt­ri­nė, ska­lū­nų du­jos ar­ba ki­ti pro­jek­tai, ku­rie Lie­tu­vo­je tra­di­ ciš­kai pra­de­da­mi, ta­čiau re­tas pa­bai­gia­ mas taip, kad nau­dą jaus­tų kiek­vie­nas Lie­tu­vos pi­lie­tis.

Ver­čiau rei­kė­tų pa­klaus­ti, ko­dėl kiek­vie­ nas mū­sų, ku­r ie gy­ve­na­me Lie­tu­vo­je, ne­tu­ri­me tei­sės da­ly­vau­ti mū­sų vals­ty­ bės val­dy­me? Ne tik rin­ki­mai yra vi­suo­ me­nės da­ly­va­vi­mas vals­ty­bės val­dy­me.

Ko­dėl po­li­ti­kams prieš rin­ki­mus at­ro­do, kad tau­ta – pro­tin­ga, nes juos ren­ka, o kai rin­ki­mai bai­gia­si, tau­tą jie su­vo­kia kaip asi­lų ban­dą? Tai ypač ydin­gas po­žiū­ris.

Ar jis kei­sis? Var­gu. Šiuo po­žiū­riu Lie­tu­ va to­li gra­žu ne­pri­me­na taip rek­la­muo­ja­ mos Eu­ro­pos de­mok­ra­ti­jos. Ką jau kal­bė­ ti apie ele­men­ta­rų pa­si­ti­kė­ji­mą po­nais pre­zi­den­tais, prem­je­rais ir ki­tais spe­cia­ lis­tais. Jis nyks­ta, jei dar neiš­ny­ko.

Mo­ra­las pa­pras­tas – su tau­ta rei­kia dis­ ku­tuo­ti, o ne kel­ti sau tiks­lą įti­kin­ti bet ko­kia kai­na.

Š

ven­tė, kai ža­lia sta­dio­no ve­ ja su­mir­gu­liuo­ja vai­vo­rykš­ tės spal­vų šo­kių raš­tais, kai iš to­liau­sių Lie­tu­vos kam­pe­ lių su­si­ren­ka auk­lė­ti­niai ir ta­ria šil­ tus žo­džius: „La­ba die­na, Mo­ky­to­ jau. Mes pa­siil­go­me šių na­mų, mes pa­siil­go­me Jū­sų“...

Il­gas, gra­žus ir pra­smin­gas Juo­zo Gu­da­vi­čiaus (1926–2008) gy­ve­ni­ mo ir kū­ry­bos ke­lias.

Kai 1939-ųjų pa­va­sa­rį pir­mą kar­tą į Uk­mer­gę iš vi­sos Lie­tu­ vos su­va­žia­vu­sių moks­lei­vių šo­ kių gru­pių var­žy­tu­vė­se gim­na­zis­ tas Juo­zas pa­ma­tė lie­tu­vių liau­dies šo­kius, šie jį pa­ke­rė­jo vi­sam gy­ve­ ni­mui, o 1946 m. at­ve­dė į dai­nų ir šo­kių an­samb­lio „Lie­tu­va“ da­ly­ vių gre­tas.

Kū­ry­bi­nė an­samb­lio at­mos­fe­ ra, dar­bas mė­gė­jiš­ko­se šo­kių gru­ pė­se ir an­samb­liuo­se trau­kė J.Gu­ da­vi­čių iš­ban­dy­ti sa­vo kū­ry­bi­nes jė­gas. Pir­ma­sis jo šo­kis „Klum­pa­ ko­jis“ ir šian­dien ne­suk­lup­da­mas ke­liau­ja per vi­sas sce­nas, o „Rez­ gi­nė­lė“ – ly­riš­kas ves­tu­vi­nis šo­kis – ta­po lyg til­tu gar­bin­giems sve­ čiams su­tik­ti.

Nuo­la­ti­nis troš­ki­mas to­bu­lė­ti jau­ną žmo­gų 1956-ai­siais nu­bloš­kė į vals­ty­bi­nio Mask­vos teat­ro me­no ins­ti­tu­to Ba­le­to re­ži­sū­ros sky­rių.

1961 m. Vals­ty­bi­nia­me aka­de­ mi­nia­me ope­ros ir ba­le­to teat­re (da­bar tai Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ope­ros ir ba­le­to teat­ras) pa­sta­čius F.Ja­ru­li­no ba­le­tą „Šu­ra­lė“ ir su pa­ gy­ri­mu bai­gus ins­ti­tu­tą, jam su­ teik­ta ba­let­meis­te­rio-re­ži­sie­riaus kva­li­fi­ka­ci­ja. Kiek vė­liau kar­tu su L.Na­vic­ky­te J.Gu­da­vi­čius pa­sta­ tė dar vie­ną ba­le­tą – A. Klei­nic­ kio „Be­šir­dį“.

To­liau dirb­ta vals­ty­bi­nio liau­dies an­samb­lio ba­let­meis­te­riu, vie­ne­ rius me­tus va­do­vau­ta Kau­no mu­ zi­ki­nio teat­ro ba­le­to tru­pei, kur­ta est­ra­di­niams ko­lek­ty­vams. J.Gu­ da­vi­čius dir­bo ir pe­da­go­gi­nį dar­ bą M.K.Čiur­lio­nio me­no mo­kyk­ los ba­le­to sky­riu­je, kur „Lie­tu­vos“ an­samb­liui ren­gė pir­muo­sius pro­ fe­sio­na­lius šo­kė­jus, kū­rė liau­diš­ kus šo­kius ne tik sce­nai, bet ir dai­ nų šven­tėms.

1967 m. Vil­niaus vals­ty­bi­nia­me pe­da­go­gi­nia­me ins­ti­tu­te (da­bar Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­ tas) įsteig­ta Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­ra pir­mą kar­tą ša­lies kul­tū­ros is­to­ri­ jo­je pra­dė­jo reng­ti cho­reog­ra­fus su aukš­tuo­ju iš­si­la­vi­ni­mu, o jai va­do­ vau­ti pa­kvies­tas J.Gu­da­vi­čius.

1971-ųjų ru­de­nį ka­ted­ra bu­vo per­kel­ta į Klai­pė­dą ir ta­po čia stei­ gia­mos aukš­to­sios mo­kyk­los (da­ bar Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas) tau­ tiš­ko­jo me­no bran­duo­liu.

J.Gu­da­vi­čiaus kū­ry­bin­gu­mas, pe­da­go­gi­nis tak­tas, at­si­da­vi­mas dar­bui už­de­gė vi­sus. Į cho­reog­ra­ fi­nio gy­ve­ni­mo ver­pe­tą įsi­trau­kė pir­mie­ji ka­ted­ros auk­lė­ti­niai, su­ skam­bė­jo jau­nat­viš­kas tau­ti­nių šo­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

397 728

telefonas@kl.lt

Pa­va­di­ni­mą pa­li­ki­me is­to­ri­kams

Nuo­lat at­si­nau­ji­na dis­ku­si­jos, kaip rei­kė­tų va­din­ti upę – Da­nė ar Dan­ gė? Net sa­vi­val­dy­bė sa­vo an­ke­to­je to­kį klau­si­mą pa­tei­kė. Ne­sup­ran­tu, kam rei­kia dis­ku­tuo­ti šiuo klau­si­ mu? Is­to­ri­kai tu­rė­tų nu­spręs­ti, kaip rei­kė­tų va­din­ti per Klai­pė­dą te­kan­ čią upę. Tuo la­biau kad mies­te tik­rai tu­ri­me stip­rių šios sri­ties spe­cia­lis­ tų. Pap­ras­ti žmo­nės ne­tu­rė­tų už­ siim­ti to­kio­mis dis­ku­si­jo­mis. Mes ga­li­me iš­rink­ti var­dą ko­kiam nors ping­vi­nu­kui ar del­fi­nu­kui, bet ne spręs­ti apie upės pa­va­di­ni­mą.

Ste­po­nas

Tak­sis­tas ne­ra­do tua­le­to

Išs­kir­ti­nis: šo­kio pro­fe­so­rius J.Gu­da­vi­čius – vie­nas švie­siau­sių žmo­

nių Lie­tu­vos kul­tū­ros is­to­ri­jo­je.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

kių ko­lek­ty­vo „Vėt­run­gė“ var­das, žė­rin­čio­mis spal­vo­mis su­spin­do is­to­ri­nio šo­kio an­samb­lis „Sal­tan­ da“. „Vėt­run­gė­je“ gi­mė nuo­tai­ kin­go­ji „Apaš­čios po­lka“, ly­riš­ ka­sis „Prie­gal­vė­lis“, iš­kil­min­gas „Pa­sis­vei­ki­ni­mas“, žais­min­gie­ji „Gry­bau­to­jai“, „Žie­do da­li­ni­mas“, „Gė­lių kad­ri­lis“, po­lka „Op-op“ ir ki­tos šo­kių kom­po­zi­ci­jos.

kū­ry­bi­nė veik­la įver­tin­ta Lie­tu­vos liau­dies ar­tis­to gar­bės var­du (1985) bei Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės pre­mi­ jos lau­rea­to var­du (1986). 2004 m.

Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tas J.Gu­da­vi­čiui iš­kil­min­gai įtei­kė or­ di­ną „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“, o 2007-ai­siais pro­fe­so­rius ta­po Klai­ pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ru.

Ket­vir­tį am­žiaus pro­f. J.Gu­da­ vi­čius va­do­va­vo Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­rai ir jos me­ni­niams ko­lek­ ty­vams, ap­sup­tas auk­lė­ti­nių ir ko­ le­gų pa­si­ti­ko ne vie­ną sa­vo ju­bi­lie­ jų. Jo kū­ry­bi­nės veik­los 60-me­tis Klai­pė­do­je bu­vo pa­žy­mė­tas tarp­ tau­ti­niu šo­kių gru­pių ir an­samb­ lių kon­kur­su-fes­ti­va­liu „Klum­pa­ ko­jis“, įvy­kęs ke­tu­ris kar­tus ir jau ta­pęs tra­di­ci­niu. Kon­kur­so „ka­ ra­liu­mi“ bu­vo ir liks ne­pri­lygs­ta­ mas sa­vo lie­tu­viš­ku žais­min­gu­mu „Klum­pa­ko­jis“.

Lai­min­gas tu­rė­jo bū­ti žmo­gus, vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą skrie­jęs šo­kio rit­mu. Kaip tes­ta­men­tas jo pa­se­ kė­jams liks Pro­fe­so­riaus dar­bai ir žo­džiai: „Lie­tu­vių tau­ti­nis šo­kis – gė­lė, ku­rią rei­kia au­gin­ti, nuo­ lat pri­žiū­rė­ti, ir tik tuo­met ji pra­ žys ne vien­kar­ti­niu žie­du, o iš­ti­su gė­ly­nu“. Šian­dien tur­būt ne­ras­tu­me tau­ ti­nių šo­kių gru­pės, ko­lek­ty­vo ar an­samb­lio, ku­ris ne­bū­tų šo­kęs J.Gu­da­vi­čiaus su­kur­tų šo­kių. Šian­dien, ba­lan­džio 26-ąją, Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­kul­te­to Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­ra pa­mi­nės 45 me­tų su­kak­tį, pro­fe­so­riaus var­das skam­bės tarp­tau­ti­nė­je moks­li­nė­jeteo­ri­nė­je kon­fe­ren­ci­jo­je, jo kū­ry­ba ga­lė­si­me pa­si­gė­rė­ti mū­sų Mo­ky­to­ jo gar­bei skir­ta­me kon­cer­te „Pa­so­ di­no ąžuo­lą“.

J.Gu­da­vi­čiaus šo­ kis „Klum­pa­ko­jis“ ir šian­dien ne­suk­ lup­da­mas ke­liau­ja per vi­sas sce­nas, o „Rez­gi­nė­lė“ ta­po til­ tu gar­bin­giems sve­ čiams su­tik­ti.

J.Gu­da­vi­čius – dau­ge­lio res­ pub­li­ki­nių Dai­nų šven­čių, stu­den­ tų šven­čių „Gau­dea­mus“, res­pub­ li­ki­nių moks­lei­vių Dai­nų šven­čių šo­kių die­nų vy­riau­sia­sis ba­let­ meis­te­ris, me­no va­do­vas ir re­ži­ sie­rius, pir­ma­sis 1990 m. at­kur­ tos Lie­tu­vos cho­reog­ra­fų są­jun­gos pir­mi­nin­kas. Jo auk­lė­ti­nių gre­to­ se – dau­giau nei še­ši šim­tai ka­ted­ ros ab­sol­ven­tų, ku­riems jis skie­pi­ jo mei­lę šo­kiui ir žmo­gui.

Net pen­ke­tą kar­tų už Dai­nų šven­čių šo­kių die­nos ir an­samb­lių va­ka­ro cho­reog­ra­fi­nį spren­di­mą J.Gu­da­vi­čiui bu­vo pa­skir­tos Lie­ tu­vos kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos, Vals­ ty­bi­nė li­te­ra­tū­ros ir me­no pre­mi­ja (1986), po me­tų gau­ta pro­fe­so­riaus Juo­zo Lin­gio pre­mi­ja. Už il­ga­me­tį pe­da­go­gi­nį dar­bą su­teik­tas pro­ fe­so­riaus var­das (1982), o vi­sa jo

Al­mu­tė Gra­žu­lie­nė KU MF Cho­reog­ra­fi­jos ka­ted­ros do­cen­tė

Pers­kai­čiau „Karš­ta­me te­le­fo­ ne“ (2013 04 24) vai­ki­no pa­si­pik­ ti­ni­mą įžū­liu tak­sis­to el­ge­siu, ku­ ris vie­šai šla­pi­no­si se­na­mies­ty­je.

Mums taip pat kar­tą te­ko ste­bė­ti pa­na­šų vaiz­de­lį, tik ki­to­je vie­to­je.

Cent­re, už­lin­dęs tarp dvie­jų na­mų, tak­sis­tas at­li­ko gam­ti­nius rei­ka­ lus, ne­kreip­da­mas dė­me­sio į pro ša­lį va­žiuo­jan­čius žmo­nes, vos ne vi­du­ry gat­vės pa­li­kęs ma­ši­ną ati­ da­ry­to­mis du­re­lė­mis. Ne­jau­gi taip pri­spy­rė rei­ka­las, kad ne­bu­vo ga­ li­ma paieš­ko­ti tua­le­to? Kai ma­tai, kaip el­gia­si tak­sis­tai, tik­rai ne­be­si­ no­ri nau­do­tis jų pa­slau­go­mis.

Vik­to­ri­ja

Ban­ko­ma­te – smul­kios ku­piū­ros

Ne vie­ną kar­tą te­ko su­si­dur­ti su si­ tua­ci­ja, kai iš­sii­mant di­des­nę pi­ni­ gų su­mą ban­ko­ma­tas iš­ki­ša ją smul­ kio­mis ku­piū­ro­mis. No­rė­jau iš­siim­ti 500 li­tų – vi­są su­mą „at­ki­šo“ man po 20 li­tų. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip to­kį pluoš­tą rei­kė­jo su­grūs­ti į pi­ni­gi­nę, kur dar pil­na cen­tų. Tuo me­tu su­ py­kau, bet pa­gal­vo­jau, kad dau­giau tai ne­pa­si­kar­tos. Ta­čiau kai ne­tru­ kus si­tua­ci­ja vėl pa­si­kar­to­jo, tik­rai su­ner­vi­no. Pik­čiau­sia, kai imi ne­ di­de­lę su­mą ir no­ri, kad ji bū­tų kuo smul­kes­nė­mis ku­piū­ro­mis, lyg ty­čia duo­da stam­biais bank­no­tais. Ta­da esi pri­vers­tas dar kar­tą kar­to­ti ope­ ra­ci­ją, o juk už kiek­vie­ną iš­gry­ni­ni­ mą rei­kia mo­kė­ti. Ne­ma­žai me­tų nau­do­juo­si ban­ko­ma­tais, bet se­niau to­kių ne­są­mo­nių ne­bū­da­vo.

Ri­ta

Dar­bi­nin­kai „pa­var­go“

Kai lo­pė duo­bes žie­de Ši­lu­tės pl. ne­to­li Bal­ti­jos pr., te­ko ste­bė­ti vaiz­ de­lį, kaip su­gu­lę dar­bi­nin­kai dryb­so ant žo­lės, o vi­du­ry žie­di­nės san­kry­ žos sto­vi pa­lik­ta tech­ni­ka. Ap­lin­kui su­si­da­rė di­džiu­lės spūs­tys iš vi­sų pu­sių. Spe­cia­liai pa­žiū­rė­jau į laik­ ro­dį – pie­tų per­trau­ka se­niai jau bu­vo pa­si­bai­gu­si. Pa­na­šu, kad ta­ ry­bi­niai lai­kai pas mus nie­ka­da ne­ si­baigs. Ko­dėl mes ne­ga­li­me im­ ti pa­vyz­džio iš ki­tų Eu­ro­pos ša­lių, kur to­kie dar­bai at­lie­ka­mi nak­tį, kad ne­bū­tų truk­do­mas eis­mas?

Vid­man­tas Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, balandžio 26, 2013

užribis

Va­gys nu­gvel­bė avi­lius su bi­tėmis

Sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­ riaus dar­buo­to­jai ren­gė rei­dus ir tik­ ri­no, kaip sa­vo tur­ tą pri­žiū­ri ap­leis­tų sta­ti­nių sa­vi­nin­kai, kaip klai­pė­die­čiai lai­ko­si gy­vū­nų au­ gin­to­jams ke­lia­mų rei­ka­la­vi­mų.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos ra­jo­ne va­gys nu­si­tai­kė į bi­ty­ną – per nak­tį kaž­kas pa­vo­gė ke­tu­ris avi­lius su vi­so­mis bi­čių šei­ mo­mis.

Paveldas: šio kul­tū­ros ver­ty­be pri­pa­žin­to pa­sta­to sa­vi­nin­kams teis­mas

nu­ro­dė su­mo­kė­ti 18 tūkst. li­tų vals­ty­bei pa­da­ry­tą ža­lą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vėl auk­lė­jo ap­si­lei­dė­lius As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Tram­dė de­šim­ti­ne

Ko­va su griu­ve­nų sa­vi­nin­kais vyks­ta jau ne pir­mus me­tus, dau­ge­lis mies­ to vaiz­dą dar­kan­čių ir griu­vė­siais tuoj tap­sian­čių sta­ti­nių sa­vi­nin­kų jau yra įspė­ti su­si­tvar­ky­ti sa­vo tur­tą.

Ta­čiau pa­dė­ties ne­pa­kei­tė net mies­to val­džios skir­tos bau­dos – bau­džiant pir­mą kar­tą jos te­sie­kė 10 li­tų.

Ket­vir­ta­die­nį Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus dar­buo­to­jai ap­žiū­rė­ jo Puo­džių gat­vės 27 na­mą. „Šis pa­sta­tas ap­leis­tas, ne­pri­žiū­ ri­mas, nors jis yra įtrauk­tas į Kul­ tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių są­ra­šą. Šis sta­ti­nys nyks­ta. Vals­ty­bė dėl ne­ prie­žiū­ros to­kius ob­jek­tus ga­li pri­ vers­ti­nai iš­pirk­ti iš jų sa­vi­nin­kų“, – apie esa­mą si­tua­ci­ją pa­sa­ko­jo Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys.

Pri­tei­sė su­mo­kė­ti 18 tūkst. li­tų

Ga­vę nu­ro­dy­mą su­tvar­ky­ti griū­ van­tį na­mą, sa­vi­nin­kai mė­gi­no jį už­san­da­rin­ti, kad bent pa­ša­li­niai as­me­nys į jį ne­pa­tek­tų. „Juk čia bu­vo ras­ti kaž­kie­no pa­ lik­ti kars­tai. Ap­leis­tų sta­ti­nių sa­ vi­nin­kams pir­mą kar­tą ski­ria­ma 10 li­tų bau­da, ta­čiau vė­liau ji ga­li išaug­ti net iki 2 tūkst. li­tų“, – aiš­ ki­no V.Va­lys.

Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nio pa­da­li­nio vy­riau­sia­sis vals­ty­bi­nis ins­pek­ to­rius Vi­ta­li­jus Juš­ka aiš­ki­no, kad šio pa­sta­to sa­vi­nin­kams teis­mas pri­tei­sė su­mo­kė­ti per 18 tūkst. li­ tų ža­los. „Dar per­nai bu­vo su­da­ry­tas ža­los skai­čia­vi­mo ak­tas ir nu­ro­dy­ta, kad ne­tvar­kant šio pa­sta­to vals­ty­bei bu­vo pa­da­ry­ta ža­la. Teis­mas pri­ tei­sė šią su­mą, ta­čiau pa­sta­to sa­ vi­nin­kai teis­me ne­pa­si­ro­dė. Kiek ži­no­me, įmo­nė yra bank­ru­tuo­jan­ ti, bet jei pa­vyks iš­si­rei­ka­lau­ti šią su­mą, ją pa­nau­do­si­me šio pa­sta­to prie­žiū­rai“, – aiš­ki­no V.Juš­ka.

mus, tad krei­pė­mės į po­li­ci­ją, kad juos at­ves­din­tų. Po­li­ci­ja aiš­ki­na, kad ne­ran­da šių gy­ven­to­jų“, – pa­ sa­ko­jo Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­ sky­rio ve­dė­jas.

Mi­ni­jos gat­vė­je pa­rei­gū­nai vel­tui tryp­čio­jo prie 51 nu­me­riu pa­žy­mė­ to pa­sta­to, ku­ris pri­klau­so ži­no­mo krep­ši­nin­ko bro­liui. „Si­tua­ci­ja ten la­bai pra­sta. Pas­ ta­tas ap­griu­vęs ir ne­pri­žiū­ri­mas.

Net te­ri­to­ri­ja vir­tu­si šiukš­ly­nu“, – aiš­ki­no sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jas.

Tik­rin­to­jai ruo­šia­si iš­siun­ti­nė­ ti pra­ne­ši­mus to­kių ob­jek­tų sa­vi­ nin­kams ir skirs nuo­bau­das.

Dau­gy­bę me­tų bi­tes au­gi­nan­tis Al­ fon­sas Venc­kus ste­bė­jo­si, kad jau teks už­mirš­ti tuos lai­kus, kai žmo­ nės bi­tes lai­kė šven­to­mis ir ger­bė me­dų ne­šan­tį vabz­dį. „Esu gir­dė­jęs, kad kaž­kam yra pa­vo­gę avi­lius, bet ma­no bi­ty­ne pir­mą kar­tą šei­mi­nin­ka­vo va­gys“, – pa­sa­ko­jo gargž­diš­kis A.Venc­kus. Ša­lia Gargž­dų esan­čia­me Ežai­čių kai­me žmo­gus bi­tes lai­kė lau­ky­mė­ je, ne­to­li kai­mo ke­liu­ko. „Kaž­kas, ma­tyt, pra­va­žiuo­da­mas nu­žiū­rė­jo, kad ar­ti nė­ra gy­ven­to­jų.

Su­sik­rau­ti ke­tu­ri avi­liai. Ma­nau, jog tiek ir tel­pa į leng­vą­jį au­to­mo­ bi­lį“, – svars­tė vy­ras.

Da­niš­kus avi­lius ir pa­čias bi­čių šei­mas bi­ti­nin­kas įver­ti­no 1 tūkst. li­tų. Vie­nas nau­jas ir ge­rai įreng­tas avi­lys kai­nuo­ja apie 150 li­tų. „Ta­čiau tai tik da­lis nuo­sto­lių.

Juk pa­va­sa­rį bi­čių šei­mos yra bran­ gios, per žie­mą rei­kia jas pri­žiū­rė­ ti, mai­tin­ti. Vie­nai bi­čių šei­mai per žie­mą rei­kia ma­žiau­siai 10 ki­log­ra­

mų mais­to – spe­cia­laus si­ru­po“, – pa­sa­ko­jo bi­ti­nin­kas.

Vy­ras ti­ki­no, kad į nuo­sto­lius neįt­rau­kė pel­no, ku­rį bū­tų ga­vęs šią va­sa­rą. „Vie­na bi­čių šei­ma su­neš­tų vie­ ną ar net du ki­bi­rus me­daus. Juk tai di­de­li pi­ni­gai su­si­da­ro iš ke­tu­ rių avi­lių“, – tei­gė bi­ti­nin­kas.

A.Venc­kus ti­ki­si, kad po­li­ci­jai pa­vyks su­gau­ti va­gis. „Gal bus ban­dy­ta par­duo­ti avi­ lius ar bi­tes? O gal at­si­lieps ir žmo­ nės, ku­rie ma­tė ką nors įtar­ti­no? Jei va­gys ne pra­da­vi­mui bi­tes ne­šė­si, gal mė­gins sa­vo so­dy­bo­je lai­ky­ti“, – sam­pro­ta­vo bi­ti­nin­kas.

A.Venc­kus pri­si­mi­nė, kad ko­le­gai Klai­pė­dos ra­jo­ne van­da­lai bu­vo su­ de­gi­nę vi­są bi­ty­ną. „Žmo­gus bi­tes lai­kė na­me­ly­je ant ra­tų. Vie­ną die­ną jis ra­do su­ de­gin­tą vi­są sa­vo bi­ty­ną. Bi­ti­nin­ kas tuo­met ne­te­ko 17 bi­čių šei­mų.

Po­li­ci­ja vė­liau su­čiu­po vie­ti­nius vai­ki­nus. Jie aiš­ki­no, kad bi­tes pa­de­gė dėl pra­mo­gos“, – bai­sė­jo­ si gargž­diš­kis.

Prieš dve­jus me­tus van­da­lai su­ nai­ki­no net 25 bi­ti­nin­ko avi­lius. Ši­ lu­tės ra­jo­ne pa­miš­kė­je bu­vę avi­liai ap­tik­ti su­dau­žy­ti, o bi­čių šei­mos bu­vo su­tryp­tos.

Šu­nų ve­džio­to­jams – bau­dos

Kie­mai vir­to šiukš­ly­nais

Tik­rin­to­jai ap­žiū­rė­jo Šau­lių 25 na­ mą, ku­ris pri­klau­so sos­ti­nė­je re­gist­ ruo­tai įmo­nei. Šiai va­do­vau­ja uos­ta­ mies­ty­je ži­no­mas Val­das Trin­kū­nas, ku­rį lai­ką va­do­va­vęs liūd­nai pa­gar­ sė­ju­siai įmo­nei „Jū­ra“. „Tas na­mas taip pat yra kul­tū­ros pa­vel­do ob­jek­tas, o sie­nos jau griū­ va, jis yra ava­ri­nės būk­lės. Už sta­ti­ nio ne­prie­žiū­rą sa­vi­nin­kams gre­sia at­sa­ko­my­bė“, – pa­ste­bė­jo V.Va­lys.

Tik­rin­to­jai vy­ko į Ne­mu­no gat­ vę ap­žiū­rė­ti 47 nu­me­riu pa­žy­mė­ to pa­sta­to. „Ta­čiau sa­vi­nin­kų ne­ga­li­me pri­ si­kvies­ti, Pa­lan­go­je gy­ve­nan­tys žmo­nės ig­no­ruo­ja mū­sų kvie­ti­

Po pie­tų Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus dar­buo­to­jai pa­tru­lia­vo pie­ ti­nė­je mies­to da­ly­je ste­bė­da­mi, ar gy­ven­to­jai lai­ko­si gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių.

Tik­rin­to­jai už­klu­po tris šu­nų au­ gin­to­jus, ku­rie ve­džio­jo ke­tur­ko­jus be pa­va­dė­lių, ant­snu­kių, be šuns re­gist­ra­vi­mo pa­žy­mė­ji­mų. „Net spor­to aikš­ty­nuo­se ir to­se vie­to­se, kur žai­džia vai­kai, žmo­ nės ve­džio­jo šu­nis. Jų taip pat lau­ kia įspė­ji­mas ar net bau­da iki 200 li­tų“, – sa­kė V.Va­lys.

Tik vie­na rei­do da­ly­vių su­tik­ta mo­te­ris su šu­ne­liu ti­ki­no, kad su­ ren­ka au­gin­ti­nio pa­lik­tus eksk­re­ men­tus.

Nuos­to­liai: vos pra­bu­du­sias ke­tu­rias bi­čių šei­mas va­gys iš­si­ne­šė kar­

tu su avi­liais.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ky­šį paė­mu­siam po­li­ci­nin­kui – so­li­di bau­da Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas 400 li­tų ky­šį priė­mu­siam 38 me­tų Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos pa­tru­liui A.J. sky­rė 13 tūkst. li­tų bau­dą.

Sank­ci­ja: iš vai­ruo­to­jo pi­ni­gų paė­męs pa­rei­gū­nas su­si­lau­kė ke­lis kar­

tus di­des­nės bau­dos – 400 li­tų ky­šis jam at­sieis 13 tūkst. li­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Per­nai lapk­ri­čio 2 d. vai­ruo­to­jas, at­vy­kęs prie uos­ta­mies­ty­je Ši­lu­tės plen­te esan­čio au­to­ser­vi­so, kliu­dė ki­tą sto­vin­tį au­to­mo­bi­lį ir, jį ne­žy­ miai ap­ga­di­nęs, pa­si­ša­li­no.

Ga­vus pra­ne­ši­mą, po­li­ci­jos pa­ tru­lis A.J. at­vy­ko į įvy­kio vie­tą. Vė­ liau pa­rei­gū­nas grį­žo į Ke­lių po­li­ ci­jos biu­rą, Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų re­gist­re su­si­ra­do eis­mo įvy­kio kal­ti­nin­ko duo­me­nis ir jam pa­skam­bi­no.

Pa­žei­di­mą pa­da­ręs vai­ruo­to­ jas at­vy­ko į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą.

Ten jam A.J. nu­ro­dė kar­tu su­grįž­ti į įvy­kio vie­tą. Nu­vy­kus vai­ruo­to­jui

bu­vo paaiš­kin­ta, kad po­li­ci­jos pa­ gal­ba ne­rei­ka­lin­ga ir pa­kaks už­pil­ dy­ti eis­mo įvy­kio dek­la­ra­ci­ją.

Vai­ruo­to­jui įvy­kio ap­lin­ky­bės su­kė­lė įta­ri­mą, to­dėl jis pa­gal­vo­jo, kad pa­rei­gū­nas no­ri pa­dė­kos už sa­ vo dar­bą. A.J. sė­dint tar­ny­bi­nia­me au­to­mo­bi­ly­je, eis­mo įvy­kio kal­ti­ nin­kas jam pa­da­vė dvi 200 li­tų no­ mi­na­lo ku­piū­ras.

Iš­ty­rus by­lo­je esan­čią me­džia­ gą, nu­sta­ty­ta, kad A.J., bū­da­mas vals­ty­bės tar­nau­to­jas, tie­sio­giai priė­mė ky­šį už tei­sė­tą sa­vo pa­rei­ gų vyk­dy­mą. Kal­ti­na­ma­sis pri­si­ pa­ži­no pa­da­ręs nu­si­kal­ti­mą, dėl ku­rio nuo­šir­džiai gai­li­si. Tai įver­ tin­ta kaip at­sa­ko­my­bę leng­vi­nan­ ti ap­lin­ky­bė.

Teis­mas, skir­da­mas baus­mę, at­ si­žvel­gė į pa­da­ry­to nu­si­kal­ti­mo pa­vo­jin­gu­mo laips­nį, mo­ty­vus,

tiks­lus, kal­tės for­mą ir rū­šį, nu­si­ kals­ta­mos vei­kos sta­di­ją, kal­ti­nin­ ko as­me­nį, at­sa­ko­my­bę sun­ki­nan­ čių ap­lin­ky­bių ne­bu­vi­mą.

Pas­kir­tą 13 tūkst. li­tų bau­dą A.J. tu­ri su­mo­kė­ti per 6 mė­ne­sius nuo bau­džia­mo­jo įsa­ky­mo įsi­tei­sė­ji­mo die­nos.

Nu­teis­ta­sis, ne­su­tik­da­mas su baus­me, per ke­tu­rio­li­ka die­nų nuo šio bau­džia­mo­jo įsa­ky­mo įtei­ki­mo die­nos tu­ri tei­sę pa­duo­ti Klai­pė­ dos mies­to apy­lin­kės teis­mui pra­ šy­mą, rei­ka­lau­da­mas su­reng­ti by­ los nag­ri­nė­ji­mą teis­me. Teis­mas, iš­nag­ri­nė­jęs by­lą ir pri­pa­ži­nęs jį kal­tu, ga­li pa­skir­ti ki­tos rū­šies ar dy­džio baus­mę.

Ne­pa­da­vus to­kio pra­šy­mo, bau­ džia­ma­sis įsa­ky­mas įsi­tei­sė­ja ir tam­pa ne­skun­džia­mas. „Klai­pė­dos“ inf.

8

penktADIENIS, balandžio 26, 2013

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0580 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0535 JAV do­le­ris 1 2,6467 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5881 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9333 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3203 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5036 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4614 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7986

+0,12 %

–0,6336 % +0,0271 % –0,3464 % –0,0193 % +0,0994 % –0,3091 % +0,2248 % +0,6626 % –0,4765 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,59

2,41

„Apoil“

4,85

4,54

2,34

„Brent“ naf­ta

–0,65 %

Did­žiau­sią dalį var­to­tojų ir fi­nansų rin­kos da­ly­vių ginčų šie­met, kaip ir per­nai, su­ darė gin­čai su drau­di­kais. Mažė­jo ginčų su ban­kais – jų dau­giau­sia ki­lo dėl būs­ to kre­di­to su­tar­čių, ta­čiau daugė­jo su ki­ to­mis fi­nansų ins­ti­tu­ci­jo­mis. Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, iš vi­so pirmą ket­virtį gau­tas 171 var­to­to­jo pra­šy­mas išspręs­ti gin­čus – de­šim­ta­da­liu dau­giau ne­gu pra­ ėjusį ket­virtį.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–0,42 %

OMX Tallinn

2

La­biau­siai gin­či­ja­si ­ su drau­di­kais

De­ga­lų kai­nos pokytis

OMX Riga

91,58 dol. už 1 brl.

101,73 dol. už 1 brl.

kar­tus

per­nai smu­ko Lie­tu­vos mo­netų ka­lyk­los pa­ja­mos.

Suk­čių įžūlu­mas tik au­ga Nors vie­šo­jo­je erdvė­je ne­trūksta is­to­rijų apie te­le­fo­ni­nių su­kčių ap­gau­tus žmo­nes, lie­tu­viai iš jų, ro­dos, ne­si­mo­ko.

Ap­gautų gy­ven­tojų skai­čius au­ga ne­regė­tu mas­tu.

Vai­da Ka­lin­kaitė Nau­ja gud­rybė

Va­kar Vil­niu­je su­reng­to­je spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je bu­vo pa­sa­ko­ja­ ma, kaip daž­niau­siai vei­kia te­le­fo­ ni­niai su­kčiai ir ką da­ry­ti, kad nuo jų ap­si­sau­go­tu­me. „Mūsų duo­me­ ni­mis, šių metų pirmą ket­virtį nuo te­le­fo­ni­nių su­kčių nu­kentė­ju­sių bu­vo tiek, kiek per­nai per dau­giau kaip pusę metų“, – teigė SEB ban­ ko Pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Aud­rius Ša­po­la.

Pa­sak jo, ap­ga­vys­čių skai­čius ne tik didė­ja, bet su­kčiai su­ran­da nau­ jų būdų, kaip įti­kin­ti žmo­nes at­ skleis­ti sa­vo as­mens duo­me­nis.

Prieš po­rą metų su­kčiai su­gal­vo­jo naują gud­rybę – pri­si­sta­ty­ti Fi­nan­ si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) pa­reigū­nais. Tai nau­do­ja­ma iki šiol. Žmo­gui pa­skam­binę su­kčiai pri­si­sta­to tik­ro pa­reigū­no var­du ir pa­var­de. Ne­ga­na to, gavę pri­si­jun­ gi­mo prie elekt­ro­ni­nio ban­ko duo­ me­nis, su­kčiai daž­nai ne tik pa­si­ sa­vi­na sąskai­to­je esan­čius pi­ni­gus, bet ir sąskai­tos sa­vi­nin­ko var­du pai­ma greitąjį kre­ditą.

Trūksta ži­nių

Taip pat, A.Ša­po­los tei­gi­mu, dau­ ge­lis su­kčių yra as­me­nys, at­lie­ kan­tys bausmę įka­li­ni­mo įstai­go­se.

Todėl jiems rei­kia pa­gal­bi­ninkų, į ku­rių sąskaitą būtų per­ves­ti ap­ gau­to žmo­gaus pi­ni­gai. Iš ten jie per ke­lias mi­nu­tes iši­ma­mi. SEB ban­ko

Pre­ven­ci­jos de­par­ta­men­to di­rek­to­ rius sakė, kad ban­kas daž­niau­siai su­si­sie­kia su to­kia ap­gau­le įta­ria­ mais žmonė­mis ir ban­do iš­siaiš­kin­ ti pi­nigų ga­vi­mo ap­lin­ky­bes.

Jo tvir­ti­ni­mu, dau­ge­lis to­kių sąs­ kaitų sa­vi­ninkų pui­kiai su­pran­ ta pa­de­dan­tys su­kčiams. Ta­čiau yra buvę at­vejų, kai pi­ni­gai būda­ vo per­ve­da­mi į ka­li­nių gi­mi­nai­čių sąskai­tas jiems to net ne­ži­nant.

To­kiais at­ve­jais žmonės sa­va­no­ riš­kai grąži­no pi­ni­gus.

Su­lau­kus įtar­ti­no skam­bu­čio ne­si­ner­ vin­ti ir ra­cio­na­liai įver­tin­ti si­tua­ciją.

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Bend­ro­sios psi­cho­lo­gi­jos ka­ted­ros lek­torė dak­ tarė Kris­ti­na Va­na­gaitė tvir­ti­no, kad su­kčiams ap­gau­ti žmo­nes pa­ vyks­ta dėl ke­lių prie­žas­čių. Vie­na jų – in­for­ma­ci­jos trūku­mas. Žmo­ nės per ma­žai ži­no apie su­kčių ap­ gaulės būdus.

Be to, daž­niau­siai ap­gau­na­mi vi­ du­ti­nio am­žiaus as­me­nys. Šios am­ žiaus grupės žmonės ne­tu­ri pa­kan­ ka­mai ži­nių, kaip vei­kia elekt­ro­ninės pa­slau­gos. Taip pat la­bai svar­bu tai, kad pa­tekę į stre­sinę si­tua­ciją žmonės daž­nai da­ro ne­ra­cio­na­lius spren­di­mus, pa­si­duo­da įta­kai.

Todėl, kai skam­bi­nan­tis pa­šne­ ko­vas ver­čia at­lik­ti skubų spren­ dimą, psi­cho­logė pa­ta­ria tie­siog pa­pra­šy­ti pa­skam­bin­ti vėliau. Per tą laiką žmo­gus galės ra­cio­na­liai įver­tin­ti si­tua­ciją. Jei to pa­da­ry­ ti ne­pa­vyks­ta, ji siū­lo kuo dau­giau klau­sinė­ti, kad būtų ga­li­ma įsi­ti­ kin­ti, ar ne­ban­do­ma ap­gau­ti.

Ne­sau­go­me duo­menų

Vil­niaus My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­ si­te­to Ban­ki­nin­kystės ir in­ves­ti­ cijų ka­ted­ros lek­to­rius Ma­rius Lau­ ri­nai­tis at­kreipė dėmesį į šiek tiek kitą šios pro­ble­mos as­pektą. „Mes esam linkę la­biau sau­go­ti tai, ką tu­ri­me fi­zinė­je erdvė­je, tar­ki­ me, sa­vo po­pie­ri­nius do­ku­men­tus, bet elekt­ro­ni­nius sa­vo duo­me­nis, pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis, ku­rie nėra fi­zi­niai, mes trak­tuo­ja­me ne­vie­no­ dai, ne­ly­gia­ver­čiai kaip fi­zi­nius duo­ me­nis“, – sakė M.Lau­ri­nai­tis.

Jis teigė, kad esa­me įpratę ir su­ pran­ta­me, jog ne­ga­li­me kam nors ati­duo­ti sa­vo as­mens ta­pa­tybės kor­telės ar kitų as­me­ni­nių do­ku­ mentų. Sup­ran­ta­me, kad juos tu­ ri­me sau­go­ti. Ta­čiau elekt­ro­ninė­je erdvė­je esan­čius duo­me­nis trak­ tuo­ja­me ki­taip ir su­tin­ka­me juos pa­tikė­ti pa­ša­li­niam as­me­niui.

M.Lau­ri­nai­čio tei­gi­mu, jei žmo­ gus su­tin­ka sa­vo pri­si­jun­gi­mo duo­me­nis pa­sa­ky­ti šei­mos na­riui ar drau­gui, jis tik­rai juos at­skleis ir FNTT pa­reigū­nu pri­si­sta­čiu­siam as­me­niui.

Iš­monė: ap­ga­vys­čių skai­čius ne tik didė­ja – su­kčiai su­ran­da naujų bū­

dų, kaip įti­kin­ti žmo­nes at­skleis­ti sa­vo as­mens duo­me­nis.

Kon­fe­ren­ci­jos da­ly­viai pa­tarė su­lau­kus įtar­ti­no skam­bu­čio ne­si­ ner­vin­ti ir ra­cio­na­liai įver­tin­ti si­ tua­ciją. Jei po­kal­bio me­tu įsi­ti­ki­ na­ma, kad skam­bi­na te­le­fo­ni­niai su­kčiai, – ne­del­siant nu­trauk­ti po­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

kalbį. Pri­rei­kus – kreip­tis į po­li­ciją.

Jie per­spėjo, kad po­li­ci­jos, bankų ar kitų vals­ty­bi­nių ar pri­va­čių or­ga­ ni­za­cijų at­sto­vai nie­ka­da ne­pra­šo elekt­ro­ninės ban­ki­nin­kystės sis­ te­mos pri­si­jun­gi­mo duo­menų.

Vaistų keliausime į par­duo­tuvę?

Sei­mas svars­tys Li­be­ralų sąjūdžio ini­ci­juotą pro­jektą, kad nuo 2015 m. būtų ga­li­ma ne­re­cep­ti­niais vais­ tais pre­kiau­ti par­duo­tuvė­se ir de­ ga­linė­se.

Už ati­tin­ka­mas Far­ma­ci­jos įsta­ty­ mo pa­tai­sas po pa­tei­ki­mo bal­sa­vo 39 Sei­mo na­riai, prie­š bu­vo 16, su­si­ laikė 21 par­la­men­ta­ras. Pa­tai­sas to­ liau svars­tys par­la­men­to ko­mi­te­tai.

Pa­tai­sos leistų ne­re­cep­ti­nių vaistų įsi­gy­ti ne tik vais­tinė­se, bet ir ki­to­se maž­me­ninės pre­ky­bos vie­to­se.

Pa­tai­sas pri­statęs Li­be­ralų sąjū­ džio ly­de­ris Eli­gi­jus Ma­siu­lis sakė, kad to­kie pa­kei­ti­mai leistų žmo­ nėms pa­pras­čiau įsi­gy­ti vaistų su­ Pa­leng­vi­ni­mas: pa­taisų ini­cia­to­riai sa­ko, kad jos žmonėms leistų pa­ skau­dus gal­vai ar pa­ki­lus tem­pe­ pras­čiau įsi­gy­ti vaistų, ypač kai­muo­se, kur nėra il­gai dir­ban­čių vais­ti­nių.­ ratū­rai, ypač vie­tovė­se, kur nėra

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr. il­gai dir­ban­čių vais­ti­nių.

„Da­bar mūsų žmonės pri­vers­ti vais­tais rūpin­tis iš anks­to, yra kau­ pia­mos at­sar­gos, daž­nai jų ne­pri­ rei­kia, vais­tai iš­me­ta­mi. Ši­tas pro­ jek­tas leistų pa­da­ry­ti pa­to­gesnę ne­re­cep­ti­nių vaistų įsi­gi­ji­mo tvar­ ką ir su­da­rytų ga­li­mybę gau­ti žmo­ nėms vaistų ta­da, ka­da jų rei­kia“, – sakė E.Ma­siu­lis.

Dar­bo par­ti­jos at­stovė Vir­gi­ni­ ja Balt­rai­tienė svarstė, kad ge­riau ne­re­cep­ti­niais vais­tais leis­ti pre­ kiau­ti tik de­ga­linė­se, nes kai­muo­se vis vien par­duo­tuvės dir­ba trum­ pai, be to, jo­se ga­li kil­ti pro­blemų dėl vaistų lai­ky­mo sąlygų.

Pa­gal pa­tai­sas siū­lo­ma, kad ne­ re­cep­ti­nių vaistų, ku­riais ga­li­ma pre­kiau­ti, sąrašą pir­miau­sia turė­ tų pa­tvir­tin­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras. Mi­nist­ras taip pat turėtų

nu­sta­ty­ti vaistų par­da­vi­mo maž­ me­ninės pre­ky­bos vie­to­se sąly­gas, sau­go­ji­mo ir ap­skai­tos tvarką.

Li­be­ra­lai taip pat siū­lo Far­ma­ci­ jos įsta­ty­mo pa­tai­so­mis at­si­sa­ky­ ti ri­bo­ji­mo ke­lioms įstai­goms vyk­ dy­ti vais­tinės veiklą ta­me pa­čia­me pa­sta­te ar tuo pa­čiu ad­re­su. Li­be­ ralų įsi­ti­ki­ni­mu, tai leistų už­tik­rin­ ti di­desnę kon­ku­ren­ciją ir ma­žes­ nes vaistų kai­nas.

Sei­mo Par­la­men­ti­nių ty­rimų de­ par­ta­men­to duo­me­ni­mis, 2010 m. ne­re­cep­ti­niais vais­tais ne tik vais­ tinė­se pa­gal nu­sta­ty­tas sąly­gas leis­ta pre­kiau­ti šio­se ES vals­tybė­ se: Ita­li­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Šve­ di­jo­je, Da­ni­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je, Len­ki­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je ir Veng­ri­jo­je.

BNS inf.

9

penktADIENIS, balandžio 26, 2013

pasaulis Auklė­ji­mo ­ gud­rybės

Gra­žiau­sia­ mo­te­ris

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma pri­si­ pa­ži­no tai­kan­tis uni­ka­lią stra­te­giją dėl to, kad jo duk­te­rys – 14-metė Ma­lia ir 11-me­ tė Sas­ha – ne­pa­si­da­rytų ta­tui­ruo­čių. Jis pa­gra­si­no drau­ge su žmo­na pa­si­da­ry­ti to­ kias pa­čias ta­tui­ruo­tes ir pa­skelb­ti vaiz­ do įrašą in­ter­ne­te. „Mes ma­nom, tai galė­ tų įti­kin­ti jas ne­ma­ny­ti, kad tai ge­ras bū­ das maiš­tau­ti“, – sakė ša­lies va­do­vas te­ le­vi­zi­jai NBC.

Žur­na­las „Peop­le“ 40-metę „Os­ka­ro“ lau­ reatę Gwy­neth Palt­row pa­skelbė gra­žiau­ sia metų mo­te­ri­mi pa­sau­ly­je. Ak­torė pa­ dėko­jo lei­di­niui, bet pri­si­pa­ži­no, kad jos su­tuok­ti­nis, „Coldp­lay“ ly­de­ris Chri­sas Mar­ti­nas, šai­po­si iš jos, kaip gro­žio sim­bo­ lio, sta­tu­so. „Na­mie vaikš­tau su džin­sais ir marš­kinė­liais. Iš tikrųjų tai net ne­si­da­žau.

Na­miš­kiai pri­pratę prie to. Jis vis apie tai juo­kau­ja“, – sakė ak­torė.

27,2

pro­c.

– to­kias re­kor­di­nes aukš­tu­mas pirmą šių metų ket­virtį pa­siekė ne­dar­bas Is­pa­ni­jo­je.

Ge­gužės 6-osios by­lo­je – pir­mas nuo­spren­dis „Nie­kas nie­ko už grotų ne­ki­ša dėl po­li­ti­nių su­me­timų“, – va­kar pa­reiškė Ru­si­jos va­do­ vas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ir... tą pa­čią dieną teis­mas už grotų pa­so­di­no opo­zi­ci­jos ak­ty­vistą Kons­tan­tiną Le­be­devą. „Rei­kia lai­ky­tis įsta­tymų“

Per tie­sio­ginę pre­zi­den­to po­kal­ bio su ša­lies gy­ven­to­jais trans­lia­ ciją ra­di­jo sto­ties „Echo Mosk­vy“ vy­riau­sia­sis re­dak­to­rius Alek­se­jus Ve­ne­dik­to­vas pa­reiškė, kad tre­čio­ ji V.Pu­ti­no ka­den­ci­ja kve­pia sta­li­ niz­mu, ir iš­var­di­jo di­de­lio at­gar­sio

me­timų, – at­sakė ša­lies va­do­vas. – Ne už po­li­ti­nes pa­žiū­ras ir net ne už veiks­mus, o už įsta­tymų pa­žei­di­ mus žmonės nu­tei­sia­mi teis­mo po­ sėdžiuo­se.“ Jis pa­brėžė, kad vi­si pri­ va­lo lai­ky­tis įsta­tymų ir būti prie­š jį lygūs.

Ma­si­nių ren­gi­nių klau­si­mu V.Pu­ ti­nas pri­dūrė: „Ga­li­ma juos reng­ti ir ne­tgi rei­kia, bet lai­kan­tis įsta­ tymų, kad ne­būtų trik­do­mas nor­ ma­lus kitų žmo­nių gy­ve­ni­mas.“ Pri­pa­ži­no kaltę

Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas:

Ne už po­li­ti­nes pa­žiū­ ras ir net ne už veiks­ mus, o už įsta­tymų pa­žei­di­mus žmonės nu­tei­sia­mi teis­mo po­ sėdžiuo­se. su­lau­ku­sias pa­sta­ro­jo me­to by­las: pank­ro­ko grupės „Pus­sy Riot“, Bo­lot­na­jos aikštės opo­zi­cio­nie­rių ir tink­la­raš­ti­nin­ko Alek­se­jaus Na­ val­no, spau­dimą ne­vy­riau­sy­binėms or­ga­ni­za­ci­joms. „Nie­kas nie­ko spe­cia­liai už grotų ne­ki­ša dėl ko­kių nors po­li­ti­nių su­

Tą pa­čią dieną Mask­vos teis­mas už ma­si­nių ne­ra­mumų or­ga­ni­za­vimą per pro­tes­to ak­ciją per­nai ge­gužės 6 d. dve­jiems su pu­se metų kalė­ji­ mo nu­teisė „Kai­rio­jo fron­to“ ak­ty­ vistą K.Le­be­devą. „At­siž­vel­giant į švel­ni­nan­čias ap­lin­ky­bes, pa­skir­ ti ma­žesnę nei įsta­ty­me nu­ma­ty­ ta mi­ni­ma­li bausmė“, – pa­skelbė teisė­jas.

Pir­ma­dienį pro­ku­ro­ras Mi­chai­ las Rez­ni­čen­ka pra­šė teis­mo opo­ zi­cio­nie­riui skir­ti pen­ke­rius me­ tus kalė­ji­mo. „Pra­šau at­si­žvelg­ti į ma­no at­gai­la­vimą ir skir­ti švel­ nesnę bausmę“, – tar­da­mas pa­ sku­tinį žodį sakė K.Le­be­de­vas.

Vyks­tant ty­r i­m ui jis pri­pa­ž i­n o kaltę ir su­ti­ko bend­ra­dar­biau­ti su teisė­sau­ga.

Iš­va­di­no Ju­du

Nu­teis­to­jo bend­ra­žy­giai iš „Kai­ rio­jo fron­to“ pa­smerkė jo poelgį, nes jis esą pa­sielgė ne­gra­žiai ki­ tų Ge­gužės 6-osios by­los kal­ti­

Bausmė: K.Le­be­de­vas pri­pa­žin­tas kal­tu dėl ma­si­nių ne­ra­mumų or­ga­ni­za­vi­mo per pro­tes­to mi­tingą 2012 m.

ge­gužės 6 d. Mask­vo­je, jam skir­ta pust­re­čių metų kalė­ji­mo bausmė.

namųjų at­žvil­giu. „Kai­ry­sis fron­ tas“ ma­no, kad K.Le­be­de­vo poel­gis yra niek­šybė ir iš­da­vystė“, – ra­šo­ ma opo­zi­ci­nio judė­ji­mo koor­di­na­ to­riaus Ser­ge­jaus Udal­co­vo, ku­ris taip pat kal­ti­na­mas ma­si­nių ne­ra­ mumų or­ga­ni­za­vi­mu, tink­la­raš­ty­ je. S.Udal­co­vui šiuo me­tu skir­tas namų areš­tas.

Ki­tas „Kai­rio­jo fron­to“ koor­di­ na­to­rius Kons­tan­ti­nas Ko­sia­ki­nas teigė, kad po ver­dik­to K.Le­be­de­ vui ki­tiems kal­ti­na­mie­siems ne­ ver­ta tikė­tis iš­tei­si­na­mo­jo nuo­ sprend­žio. „K.Le­be­de­vas pa­sielgė kaip Ju­das, kad iš­gelbėtų sa­vo kai­ lį. Tai di­de­lis smūgis „Kai­rio­ jo fron­to“ ak­ty­vis­tams“, – sakė K.Ko­sia­ki­nas.

Ge­gužės 6-osios by­la

„Kai­r io­j o fron­to“ ak­ty­v is­tai S.Udal­co­vas, K.Le­be­de­vas ir Leo­ ni­das Raz­voz­ža­je­vas kal­ti­na­mi tuo, kad 2012 m. ge­gužės 6 d., fi­ nan­s uo­jant Gru­z i­jos po­l i­t i­k ui Geor­gi­jui Tar­ga­ma­dzei, or­ga­ni­za­ vo ma­si­nius ne­ra­mu­mus Mask­vos Bo­lot­na­jos aikštė­je. Ši by­la pra­dėta po te­le­vi­zi­jos NTV pa­ro­dy­to fil­mo „Pro­tes­to ana­to­mi­ja 2“, ku­ria­me tei­gia­ma, kad opo­zi­ci­ja, fi­nan­suo­ja­ma iš už­sie­nio, ke­ti­na jė­ ga pe­rim­ti vald­žią Ru­si­jo­je.

Pro­ku­ro­rai teigė, kad K.Le­be­ de­vas per ne­nus­ta­ty­tus as­me­nis tris kar­tus ga­vo pi­nigų iš G.Tar­ga­ madzės: 30 tūkst. do­le­rių 2012 m. ba­landį ar­ba ge­gužę, 90 tūkst. –

„Scan­pix“ nuo­tr.

bir­želį, ir dar 42 tūkst. do­le­rių – rugpjūtį. Skelb­da­mas nuo­sprendį teisė­jas sakė, kad K.Le­be­de­vas pla­ti­no agi­ta­cinę li­te­ratūrą su an­ ti­vy­riau­sy­bi­niais šūkiais Tverės ir kitų miestų gy­ven­to­jams.

Teis­mas taip pat įver­ti­no kal­ti­ namųjų ke­lio­nes po sto­vyk­las, ku­ rias įvai­riuo­se re­gio­nuo­se or­ga­ni­ zuo­da­vo Vals­tybės Dūmos de­pu­ta­tas ir vie­nas „Kai­rio­jo fron­to“ steigėjų Il­ja Po­no­ma­rio­vas, kaip pa­si­ren­gimą ma­si­niams ne­ra­mu­mams.

Praė­jusį mėnesį Mask­vos teis­ mas pra­tęsė L.Raz­voz­ža­je­vo areštą iki rugpjū­čio 6 d. S.Udal­co­vui skir­tas namų areš­tas, jo skun­das dėl judė­ji­ mo laisvės su­var­žy­mo bu­vo at­mes­tas.

BNS, BBC inf.

Teis­mas nu­baudė rin­kimų stebė­to­jus Ru­si­jos teis­mas va­kar skyrė 300 tūkst. rub­lių (25 tūkst. litų) baudą ne­vy­riau­sy­bi­nei rin­kimų stebė­se­ nos or­ga­ni­za­ci­jai „Go­los“.

Mi­si­ja: Mask­vo­je įsikū­ru­si or­ga­ni­za­ci­ja „Go­los“ ste­bi Ru­si­jo­je vyks­tan­

čius rin­ki­mus ir vie­ši­na įta­ria­mus pa­žei­di­mus.

AFP nuo­tr.

Teis­mas pa­skelbė nu­tartį pir­mo­je by­lo­je pa­gal įsta­tymą, rei­ka­lau­jantį iš už­sie­nio lėšų gau­nan­čias ne­vy­ riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ci­jas (NVO) re­gist­ruo­tis „už­sie­nio agentė­mis“.

Mask­vo­je įsikū­ru­si or­ga­ni­za­ci­ ja „Go­los“ (bal­sas – rus.), ste­bin­ ti Ru­si­jo­je vyks­tan­čius rin­ki­mus ir vie­ši­nan­ti įta­ria­mus pa­žei­di­mus, neigė, kad jai tu­ri būti tai­ko­mas už­ sie­nio agen­to sta­tu­sas, ir pa­reiškė skųsian­ti teis­mo spren­dimą.

Ru­si­jos par­la­men­tas per­nai pri­ ėmė įsta­tymą, įpa­rei­go­jantį vi­sas

NVO, gau­nan­čias lėšų iš už­sie­nio ir da­ly­vau­jan­čias po­li­tinė­je veik­lo­je, re­gist­ruo­tis kaip už­sie­nio agen­tes, o ak­ty­vis­tai pik­ti­no­si, jog šis žings­nis yra grįži­mas į so­vie­ti­nius lai­kus. „Go­los“ su­pykdė pa­reigū­nus, tvir­tin­da­ma, kad bu­vo di­de­lių pa­ žei­dimų per 2011 m. vy­ku­sius par­ la­men­to ir 2012-ųjų pre­zi­den­to rin­ki­mus. Šiuos laimėjęs Vla­di­mi­ ras Pu­ti­nas grįžo į Krem­lių is­to­ri­ nei tre­čiai ka­den­ci­jai.

Pa­reiš­ki­mai apie balsų klas­to­jimą išp­ro­vo­ka­vo pir­muo­sius ma­si­nius pro­tes­tus per V.Pu­ti­no do­mi­na­vi­ mo Ru­si­jos po­li­ti­ko­je lai­ko­tarpį. „Go­los“ tvir­ti­na ne­bep­rii­man­ ti lėšų iš už­sie­nio nuo ta­da, kai įsi­ ga­lio­jo nau­ja­sis įsta­ty­mas, kad ne­

reikėtų įsi­var­dy­ti kaip už­sie­nio agen­tei. Ru­si­jos ak­ty­vis­tai ar­gu­men­ tuo­ja, kad „už­sie­nio agentės“ eti­ketė yra pa­nie­ki­nan­ti ir klai­di­nan­ti ša­ly­je, kur so­vie­ti­niais lai­kais žmonės daž­ nai būda­vo per­se­kio­ja­mi dėl įta­ri­mo šni­pinė­jant ki­toms vals­tybėms.

Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos kal­ti­ ni­mai pa­rem­ti fak­tu, kad „Go­los“ ga­vo pi­nigų iš už­sie­nio, kai Nor­ve­ gi­jos Hel­sin­kio ko­mi­te­tas 2012 m. skyrė šiais or­ga­ni­za­ci­jai And­re­jaus Sa­cha­ro­vo laisvės pre­miją. „Go­los“ tvir­ti­na grąži­nu­si tuos pi­ni­gus, kad ne­būtų pri­pa­žin­ta už­ sie­nio agen­te. Ta­čiau lėšos jau bu­vo per­ves­tos į tar­pinę sąskaitą, prie­š or­ ga­ni­za­ci­jai pa­tei­kiant tokį pra­šymą.

BNS inf.

10

penktadienis, balandžio 26, 2013

sportas Sporto telegrafas

Pasitraukė. „Ekrano“ futbolo klubas abipusiu susitarimu nutraukė sutartį su vyriausiuoju treneriu Valdu Urbonu. Strategas komandai vadovavo nuo 2008 metų. Strategas pasiekė unikalų rekordą Lietuvos futbolo istorijoje. Jis – vienintelis treneris, kurio vadovaujama komanda penkerius metus iš eilės triumfavo šalies čempionate.

Planai. Vienuoliktus metus Lietuvos krepšinio lygai (LKL) vadovaujantis Šarūnas Kliokys po šio sezono pasirengęs savo vietą užleisti naujam prezidentui. Jo karjera šalies elitinėje lygoje prasidėjo 2002 metų rugsėjo 25-ą.

Tądien sostinėje įvykusiame LKL susirinkime dėl užimtumo iš prezidento posto pasitraukė 10 metų lygai vadovavęs Šarūnas Marčiulionis.

L.Grinčikaitė ruošiasi vasaros startams Pajėgiausi Lietuvos lengvaatlečiai vasaros sezonui ruošiasi Portugalijoje. Tarp šalies rinktinės narių – ir klaipėdietė sprinterė Lina Grinčikaitė.

Prie Atlanto vandenyno esančiame Albufeiros mieste dar treniruojasi barjerininkė Sonata Tamošaitytė, šuolininkai į tolį Tomas Vitonis ir Darius Aučyna, trišuolininkė Dovilė Dzindzaletaitė, šuolininkai į aukštį Raivydas Stanys, Gintarė Nesteckytė. Kiek anksčiau iš Portugalijos išvyko Virgilijus Alekna ir disko metikė Zinaida Sendriūtė.

Dvi savaites sportavę Palangoje, lengvaatlečiai gali treni-

ruotis geresnėmis oro sąlygomis.

L.Grinčikaitė buvo patenkinta oro ir pratybų sąlygomis. „Sąlygos puikios, oro temperatūra taip pat, tai ko daugiau reikia, – šypsojosi greičiausia Lietuvos moteris L.Grinčikaitė. – Viskas gerai, ruošiamės ir dirbame. Šią vasarą laukia universiada Kazanėje ir pasaulio čempionatas Maskvoje. Bus įdomi vasara, tai reikia sėkmingai pasiruošti“.

Nors lengvaatlečiai treniruojasi viename labiausiai turistų pamėgtame mieste, tačiau apie poilsį čia niekas negalvoja. Stovykla baigsis gegužės 5 dieną. „Klaipėdos“ inf.

Gynyba: klaipėdiečiai (mėlyni marškinėliai) iki pertraukos akivaizdžiai pranoko kauniečius.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

„Dragūno“ ekipa – finale Klaipėdos „Dragūno“ rankininkai, Kaune antrą kartą įveikę „LSU-Lūšį“ 32:24 (19:12), yra arti tikslo ketvirtus metus paeiliui laimėti šalies rankinio lygos čempionato aukso medalius. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Trijulė: L.Grinčikaitė tarp rinktinės draugų R.Stanio ir K.Skrabulio.

LLAF nuotr.

Pirmosiose pusfinalio rungtynėse Klaipėdoje čempionų vardus ginsiantys klaipėdiečiai varžovus nugalėjo 30:23 (14:12).

Kauniečiams Klaipėdos ekipa yra tapusi prakeiksmu: „LSU-Lūšis“ „Dragūno“ negali įveikti trečius metus.

Uostamiesčio klubo varžovu bus pirmą kartą Lietuvos čempionato finale žaisiantys Alytaus „Almeidos-Stronglaso“ atstovai, pusfinalyje du sykius palaužę „Vilniaus“ rankininkus – Dzūkijos sostinėje 29:22 (15:12), Vilniuje – 26:18 (14:7).

Atsakomosiose rungtynėse pergalei pamatus klaipėdiečiai paklojo iki pertraukos, laimėję pirmąjį kėlinį net 19:12.

Antroje susitikimo pusėje „Dragūno“ vyrai ne tik išsaugojo įgytą persvarą, bet ir ją padidino. „Vyrai išėjo žaisti itin susikaupę, – sakė „Dragūno“ vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas, paklaustas, kas lėmė didelę jo auklėtinių spartą per pirmąsias 30 minučių. – Iki pertraukos mums sekėsi atakuoti, kone po kiekvieno metimo kamuolys suspurdėdavo vartų tinkle. Nė vieno savo komandos žaidėjo nenorėčiau išskirti, nes žaidė visa komanda. Džiugu, kad pavyko išplėšti pergalę ir prasibrauti į finalą.“

A.Juškėnas neslėpė džiaugsmo: „Žinant tai, kokios bėdos – žaidėjų traumos mus persekiojo šį sezoną, žaisti finale – pergalė. Žinoma, darysime viską, kad apgintume čempionų titulus“. Į priekį klaipėdiečius vedė po traumos atsigavęs Benas Petreikis.

Jis pasižymėjo 9 kartus. 5 sykius taikliai atakavo Gražvydas Juška.

Pirmosios finalo iki trijų pergalių rungtynės vyks Klaipėdoje gegužės 4 d. Antrasis susitikimas Alytuje – gegužės 8 d. Trečiosios varžybos gegužės 11 d. vėl vyks uostamiestyje. Jei reikės daugiau rungtynių, tai jos bus žaidžiamos gegužės 15 (Alytuje) ir 18 (Klaipėdoje) dieną.

Rungtynių statistika „LSU-Lūšis“ – „Dragūnas“ 24:32 (12:19).

A.Urbonas 6, S.Katkevičius, P.Očikas po 5, E.Morkūnas 4, R.Vaičikauskas 3, A.Strupas 1/B.Petreikis 9, G.Juška 5, E.Vorobjovas, K.Stropus po 4, G.Vaitkus, D.Jasinskas, E.Griežė, J.Truchanovičius, M.Dumčius po 2.

Klaipėdos stadione lankėsi UEFA atstovas J.F.Crucke Česlovas Kavarza Klaipėdos stadione lankęsis Europos futbolo asociacijų sąjungos (UEFA) atstovas Jeanas Francoisas Crucke iš Belgijos viską fotografavo – patalpas, drabužines, žiūrovų tribūnas, kėdes, veją.

Ar galės „Atlantas“ savo stadione žaisti Europos lygio rungtynes, bus sužinota iš atsakymo, kurį aukšto lygio svečias pateiks po savaitės.

Anot kartu buvusių „Atlanto“ klubo prezidento Romualdo Jonaičio ir generalinio direktoriaus Vacio Lekevičiaus, kaip ir manyta, J.F.Crucke atkreipė dėmesį į nepatenkinamą VIP tribūnos stovį bei nesutvarkytas vietas žiniasklaidininkams.

„UEFA atstovas apžiūrėjo viską be didesnių emocijų, – sakė V.Lekevičius. – Papasakojome planus, ką ruošiamės dar atlikti. Reikia tikėtis, kad sulauksime teigiamo atsakymo. Jei sulauktume nepalankaus verdikto, turėtume ieškoti alternatyvaus stadiono. Ko gero, tai būtų Gargždų arena.“ Šiandien belgas lankysis Šiauliuose – vertins šio miesto stadioną.

Vienai iš komandų – „Atlantui“ arba „Šiauliams“ – atiteks Lietuvos futbolo taurės turnyro kelialapis į Europos varžybas, mat Vilniaus „Žalgiris“ ir Panevėžio „Ekranas“, dar kovojantys dėl šio trofėjaus, jau turi vietas Senojo žemyno turnyruose.

Kruopštumas: belgas J.F.Crucke fotografavo kone kiekvieną kampelį.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

11

penktadienis, balandžio 26, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Šokio diena Klaipėdoje bus „žvaigždėta“ Tarptautinės šokio dienos išvakarėse uostamiesčio šokio meno gerbėjai ir entuziastai kviečiami į įspūdingą re(n)ginį Klaipėdoje.

Šventės ištakos Šokio diena kalendoriuje atsirado 1982 m. balandžio 29 d. UNESCO tarptautinės šokio tarybos (CID) iniciatyva. Šią dieną gimė ir prancūzų baletmeisteris Jeanas Georgesas Noverre’as (1727–1810). Jis buvo žymus choreografijos meno reformatorius ir teoretikas, „šiuolaikinio baleto tėvas“. Šokio menas kilo iš liaudiškų apeigų – šokių, skirtų padėkoti ir pagarbinti dievus. Vėliau jis tapo tiesiog malonumu, pramoga bei scenos menu, kuris jungia emociją, kūno plastiką ir lankstumą. Vis dėlto šokis ilgai tebuvo operos ar vaidinimo dalis. Savarankiška scenos meno šaka baletas tapo tik XVIII a. antroje pusėje, kai prancūzų baletmeisteris J.G.Noverre’as įgyvendino reformas: jis atskyrė baletą nuo operos ir sujungė su antikine pantomima. Šiandien gyvuoja be galo daug atskirų šokio krypčių, stilių ir visų jų ištakos neabejotinai susijusios su klasikiniu šokiu.

Kaip vitaminų dozė

„Tai vitaminų dozė po ilgos žiemos“, – taip Šokio dienai skirtą šou programą pavadinimu „Žvaigždėta pilnatis“ apibūdino baleto šokėjas ir choreografas Aurelijus Liškauskas.

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre aistringus tango, temperamentingus flamenko, šiuolaikinio šokio etiudus, lietuvių liaudies šokio bei klasikinio baleto kompozicijas atliks teatro ir televizijos žvaigždės.

Muzikinio teatro sceną pirmąkart išbandys šokėjas Deividas Meškauskas ir aktorė Ineta Stasiulytė, įvairių šokio stilių meistras ir televizijos projektų choreografas Marijanas Staniulėnas. Netikėtomis choreografinėmis linijomis žiūrovus stebins šiuolaikinio šokio atlikėjas Petras Lisauskas, „West Coast b-boys“ breikeriai, Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros šokėjai.

subrendusi. Visu tuo pasidalyti noriu ir su savo kolegomis.“ Šokio dienai skirtame koncerte publika išvys įspūdingiausius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokių pasirodymus – ištraukas iš šokio spektaklių „Kruvinos vestuvės“ (choreografas Jurijus Smoriginas), „Sveikas, Čarli!“ (choreografė Lita Beiris), „Meilė prie jūros“ ir kitų. Greta profesionalių šokėjų scenoje pasirodys šokių mokyklos „Coda“ ir Aušros Krasauskaitės baleto studijos šokėjos. Choreografinius etiudus lydės kino filmų garso takelių, kita gerai žinoma muzika, skambės smuiko, violončelės solo.

Visas būrys – svečių

„Klaipėdos muzikiniame teatre šoksime pirmąkart. Žiūrovams parodysime specialiai šiai progai sukurtas aistringas tango kompozicijas, kuriose vaizduojami dviejų žmonių – vyro ir moters – santykiai. Beje, jose bus ir trupinėlis erotikos“, - intrigavo įvairių televizijos šokių projektų dalyvis D.Meškauskas.

M.Staniulėnas atskleidė, jog „Žvaigždėta pilnatis“ Klaipėdoje jam bus savotiškas sugrįžimas: „Pastaruoju metu daugiau dirbu kaip pedagogas ir choreografas. Šokėjo amplua pastarąjį kartą pasirodžiau drauge su Lina Puodžiukaite šokio spektaklyje „Tarp“. Klaipėdos muzikiniame teatre šoksiu po ilgesnės pertraukos.

Simboliška, jog būtent Šokio dieną“. „Žvaigždėtoje pilnatyje“ žiūrovai turės galimybę pamatyti ir šiuolaikinio šokio atlikėją P.Lisauską. Tarptautinio pripažinimo sulaukusiame „Granhøj Dans“ kompanijos spektaklyje „Man & Mahler“ šokantis menininkų grupės „Žuvies akis“ narys į Šokio dienai skirtą renginį atvyks tiesiai iš Danijos.

Klaipėdiečių šventėje jis – jungiamoji įvairių šokio etiudų grandis.

Dirba ir švenčia

Šou: Klaipėdos muzikinio teatro „Žvaigždėtoje pilnatyje“ šoks A.Krasauskaitė, B.Molytė-Kulikauskienė,

A.Liškauskas ir I.Briazkalovaitė, M.Staniulėnas, I.Stasiulytė su D.Meškausku, taip pat P.Lisauskas.

Vytauto Petriko, Klaipėdos muzikinio teatro ir TV3 nuotr.

„Mano kuriamas personažas keliaus per savo fantazijas. Dauguma mažų jungiamųjų solo ar duetų bus pagrįsti struktūrizuota improvizacija. Dar į šou programą įtraukta ir ištrauka iš spektaklio „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, – pasakojo P.Lisauskas. Šiuolaikinio šokio kūrinys „Aikštelėje laisvų vietų nėra“, nagrinėjantis vyrų tapatybes, jo choreo-

grafei Agnijai Šeiko šiemet pelnė Auksinį scenos kryžių.

Sugrįžo į Klaipėdą

Šokio dienai skirtame renginyje publika vėl išvys jausmingosios Anos Kareninos vaidmenį to paties pavadinimo A.Cholinos šokio teatro spektaklyje sukūrusią baleto šokėją Beatą Molytę-Kulikauskienę.

Solinis flamenko pasirodymas sekmadienio vakarą ženklins ir šokėjos sugrįžimą į Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę. „Pagaliau grįžau namo, tad ir jaučiuosi kaip namie, – sakė uostamiestyje šokėjos karjerą pradėjusi artistė.

– Tiesiog dabar kiek kitaip vertinu savo darbą, profesiniu požiūriu esu pasisėmusi daugiau patirties, labiau

Šokio kritikė Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros vedėja docentė Violeta Milvydienė pastebėjo, jog šokėjų profesinei šventei skiriamas dėmesys valstybės lygmeniu anaiptol nėra pakankamas. „Valdininkai, galbūt net kultūros ar švietimo ir mokslo ministrai nežino ir nešvenčia šios dienos. Tačiau, kaip sakoma, – „šunys loja, o karavanas eina toliau“. Tad mes, dirbdami savo mėgstamą darbą, vienaip ar kitaip pažymime šią visiems choreografams svarbią šventę“, – teigė V.Milvydienė.

Pasak A.Liškausko, Šokio dienos šventė svarbi tiek, kiek patys šokėjai nori ir gali skirti jai dėmesio. Balandžio 28-ąją Tarptautinės šokio dienos proga Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė žiūrovams pristatys leidinį „Šokėjo užrašai“, reprezentuojantį profesionalųjį šokio meną ir teatro šokėjus. „Žvaigždėta pilnatis“ – balandžio 28 d. 17 val. Klaipėdos muzikiniame teatre. „Klaipėdos“ inf.

12

penktadienis, balandžio 26, 2013

pramogų gidas Skaitys paskaitą apie Manheimą

Vokiečių kultūros dienų renginys primins vieną įdomesnių Klaipėdos (Memelio) istorijos momentų: 1915 m. Manheimo miestas Vokietijoje paskelbė apie „Patenschaft“ (tiesioginis vertimas – miestas krikštatėvis) Memeliui, t.y. tapo Klaipėdos globėju.

2002 m. buvo pasirašyta ir šių miestų partnerystės sutartis.

Koks jis, tas mūsų miesto globėjas ir partneris? Apie tai pasakos (vokiečių kalba) ir demonstruos filmuotą medžiagą ponas Uwe Jurgsties, kuris yra Manheime įkurtos bendrijos miestų partnerių partnerystei skatinti ir plėtoti tarybos narys.

KUR? Simono Dacho namuose (Jūros g. 7).

KADA? Balandžio 26 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Vyks pasakininkų konkursas

Kitą savaitę Klaipėdos etnokultūros centre rengiamas uostamiesčio moksleivių tradicinis pasakininkų konkursas „Vieną kartą...“. Jis skatina vartoti gyvą, vaizdingą šnekamąją kalbą, domėtis pasakojimo specifika, gilintis į tautosakos kūrinių žanrų savitumus ir jų perteikimo būdus, palaikyti tarmę kaip natūralios kalbėsenos būdą. Konkurso laureatai ir kiti gerai pasirodę pasakininkai bus pakviesti į gegužės 7 d. 16 val. ten pat vyksiančią Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai skirtą popietę. Konkursą organizuoja Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos skyrius.

KUR? Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10).

KADA? Balandžio 30 d. 12 val.

KAINA? Nemokamai.

Šiandien Klaipėdoje prasideda tris dienas vyksiantis VII tarptautinis lėlių teatrų festivalis „Karakumų asilėlis 2013“.

Nuorodos: stiklainiai smagiai

priminė festivalio programą.

Kartu: Klaipėdos lėlių teatro komanda, surengusi smagų festivalio pristatymą, šiandien jau kviečia į prasidedančio „Karakumų asilėlio 2013“

spektaklius.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Karakumų asilėlis“ sukvietė lėlių teatrus Akcentas – šeimos idėja

Ta proga šeimos medžio prieglobstyje, po krištoliniu sietynu, prie šventiško stalo, ant kurio rikiavosi stiklainiai su „nuorodomis“ į rodysimus spektaklius (plunksna – „Gulbė – karaliaus pati“, spurga – „Pagrandukas“, vielos raizgalynė – „Šalia“, krištolo gabalėliai – „Krištolinė pasaka“ etc.), į renginio pristatymą susirinko Karakumų asilėlio šeimos nariai – tarptautinio lėlių teatrų festivalio „Karakumų asilėlis 2013“ organizatoriai. Klaipėdos lėlių teatrui atstovavo Skaidrė Raudytė – direktorė, Gintarė Radvilavičiūtė – meno vadovė ir režisierė, Salomėja Burneikaitė – lėlinininkė, teatrologė ir edukacinių programų vadovė, Renata Kutaitė – aktorė ir Gitana Gugevičiūtė-Valiukienė – teatro kritikė, renginio moderatorė. „Šiemet mes akcentuojame šeimos idėją, – kalbėjo režisierė G.Radvilavičiūtė. – Šeima mūsų gyvenime yra labai svarbi – joje mes formuojamės, augame, tobulėjame. Šeima – tai dirva. Jei ši dirva derlinga, joje išaugs tvirta ir kūrybinga asmenybė.“ Klaipėdos lėlių teatro direktorė S.Raudytė akcentavo, kad šeimos idėja suburs draugėn lėlių teatrus iš Lietuvos (Klaipėdos lėlių teatras, Vilniaus teatras „Lėlė“, Kauno valstybinis lėlių teatras, šeimos

lėlių teatrai „Paršiukas Ikaras“, „Nykštukas“, „Lino lėlės“) bei šeimos teatrus iš užsienio šalių – „TriLika“ (Rusija), „Maria-Iskusnica“ (Baltarusija) ir Jordi Bertrano teatro kompaniją (Ispanija).

besikeičiantis festivalis brangina ir tradicijas: jo organizatoriams rūpi išsaugoti nuoširdžią atmosferą, užmegzti ryšius su Lietuvos ir užsienio lėlininkais, auginti vaikų ir jaunųjų teatrologų komisijas.

Brangina tradicijas

Devynių teatrų „šeimos“ per tris festivalio dienas žiūrovams parodys devynis įvairių žanrų ir stilistikos spektaklius (pirštinių lėlių, marionečių, šešėlių, objektų ir kt. lėlių teatro formų), skirtus vai-

Trys spalvingų įspūdžių kupinos dienos, devyni kolektyvai ir tiek pat spektaklių – toks šiųmečio festivalio „Karakumų asilėlis 2013“ meniu lėlių teatro meno smaguriams. kams ir šeimai arba jaunimui ir suaugusiesiems. Spektaklius stebės ir vertins jau tradicinėmis tapusios dvi komisijos – jaunųjų teatrologų ir vaikų. Pastarąją globos rašytoja Rita Latvėnaitė-Kairienė.

Klaipėdos lėlių teatro edukacinių programų vadovė teatrologė S.Burneikaitė priminė, kad

Visiems skoniams

Trys spalvingų įspūdžių kupinos dienos, devyni kolektyvai ir tiek pat spektaklių – toks šiųmečio festivalio „Karakumų asilėlis 2013“ meniu lėlių teatro meno smaguriams. Čia – ir juoką žadinantis pirštininis „Pagrandukas“ (Kauno lėlių teatras „Nykštukas“), ir draminius-poetinius jausmus virpinanti „Gulbė – karaliaus pati“ (Kauno valstybinis lėlių teatras), kinematografinius potyrius priversiantis išgyventi spektaklis „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“ (Vilniaus teatras „Lėlė“), į gilesnius egzistencinius lygmenis perkeliantis spektaklis „Vilkas ir ožiukai“ (šeimos teatras „Lino lėlės“). Taip pat bus papasakota dar viena žemės ir žmogaus atsiradimo istorija spektaklyje „Aukso lietaus sūnus“ (šeimos teatras „Maria-Iskusnica“ iš Baltarusijos), šiuolaikybės ir praeities dimensijas sujungs fantazija „Krištolinė pasaka“ (Maskvos teatras „TriLika“), išdykaus netikėtumo efektu prisodrinta „Raudonkepuraitė“ (Vitalijaus ir Ni-

jolės Mazūrų teatras „Paršiukas Ikaras“).

Aštresnių patiekalų trokštantys brandūs žiūrovai kviečiami į Klaipėdos lėlių teatro spektaklį „Šalia“ – tikrą fantazijos šėlsmą, o ypač retus patiekalus linkusieji išbandyti neturėtų praleisti vieno ryškiausių, žinomiausių pasaulio lėlininkų ispano J.Bertrano spektaklio „Regimos eilės“ – tai reta proga ant

savo kasdienio stalo aptikti ekskliuzyvinį patiekalą, tikino festivalio organizatoriai.

Visa ši skonių jūra tyvuliuos Klaipėdoje balandžio 26–28 dienomis. Fantazijos laivai plaukios Klaipėdos lėlių teatre (Vežėjų g. 4) bei netikėtoje erdvėje – „Pramogų banko“ senojoje salėje (Turgaus g.1 / Teatro a. 9). „Klaipėdos“ inf.

Festivalio programa 19 val. – Jordi Bertrano teatro kompanijos (Ispanija) spektaklis „Regimos 11.30 val. – VII tarptautinio lėlių teatrų eilės“ („Pramogų banko“ senojoje safestivalio „Karakumų asilėlis 2013“ ati- lėje). darymas.

Balandžio 28 d.

12 val. – Vilniaus teatro „Lėlė“ spekta12 val. – Vilniaus lėlių teatro „Paršiukas klis „Aukso obelėlė, vyno šulinėlis“.

Ikaras“ spektaklis „Raudonkepurė“.

14 val. – šeimos teatro „Maria-Iskusnica“ (Baltarusija) spektaklis „Aukso lie- 14.30 val. – Kauno valstybinio lėlių tetaus sūnus“ („Pramogų banko“ senojo- atro spektaklis „Gulbė – karaliaus pati“ („Pramogų banko“ senojoje salėje). je salėje).

Balandžio 26 d.

18 val. – Klaipėdos lėlių teatro spekta- 16 val. – Klaipėdos šeimos lėlių teatro „Liklis suaugusiesiems „Šalia“. no lėlės“ spektaklis „Vilkas ir ožiukai“.

Balandžio 27 d.

17 val. – festivalio uždarymas.

12 val. – Kauno lėlių teatro „Nykštukas“ Bilietų kainos į spektaklius: 15 Lt – asmespektaklis „Pagrandukas“. niui į dieninius spektaklius, 20 Lt – asmeniui į spektaklį „Šalia“ (balandžio 26 d. 18 15 val. – Maskvos teatro „TriLika“ (Rusi- val.); 30 Lt – asmeniui į spektaklį „Regija) spektaklis „Krištolinė pasaka“. mos eilės“ (balandžio 27 d. 19 val.).

13

penktadienis, balandžio 26, 2013

pramogų gidas Rūtų galerijoje – V.Rusecko tapyba

Rodys danų filmą „Medžioklė“

Uostamiesčio Rūtų galerijoje veikia Virgio Rusecko tapybos paroda. Jos autorius gimė 1963 m. Jonavoje, dabar gyvena ir kuria Kaune, parodose dalyvauja nuo 1990-ųjų. V.Rusecko tapybą kiti dar vadina agresyvia poezija, kuri sklinda iš paprasto daikto esmės ar beveidžių figūrų, trikdančių ir skleidžiančių nepatogias nuotaikas. Jo paveiksluose apsigyvenusių daiktų agresija nusako naujas tikrovės konfigūracijas, beveidis kūnas sužiba ir prabyla į meno kūrinio vartotojus, o rūbas ar daiktas prisodrinamas naujos, neveidiškos jėgos arba naujo nepatogumo.

KUR? Klaipėdos Rūtų galerijoje (Danės g. 9).

KADA? Iki gegužės 15 d.

KAINA? Nemokamai.

Dvi dienas Klaipėdoje bus demonstruojamas naujasis garsaus danų režisieriaus Thomo Vinterbergo filmas „Medžioklė“. Tai įtemptas moralinis trileris, pasakojantis mergaitės tvirkinimu apkaltinto darželio auklėtojo istoriją. Bendruomenės santykius, jos stiprybes ir silpnybes savo kūryboje dažnai tyrinėjantis režisierius savo naujajame filme žiūrovus įtraukia į sudėtingą žmogiškų jausmų ir instinktų dramą. Filmas kelia aktualius klausimus, provokuoja ir verčia abejoti visuotinai pripažįstama tiesa. „Medžioklė“ jau spėjo gauti tris Kanų kino festivalio prizus.

KUR? Klaipėdos parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2).

KADA? Balandžio 26 d. 18 val. ir 27 d. 17 ir 19.30 val.

KAINA? 6 Lt.

Muzikos pavasario skrydis Įsisiūbavęs XXXVIII festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ melomanams siūlo dar du nepaprastus koncertus.

Viename suspindės Baltijos kamerinio operos teatro „Barokinis operos pastišas“, kitame – penki talentingi jaunosios kartos lietuvių pianistai, atliksiantys visus penkis Ludwigo van Beethoveno koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Barokinis operos pastišas

Balandžio 26-ąją Klaipėdos koncertų salėje skambės „Barokinis operos pastišas“ (pranc. pastiche – mišinys) sužibės gražiausi baroko epochos kompozitorių muzikos perlai.

Spektaklyje, kuriuo Klaipėdoje pirmąkart prisistatys Baltijos kamerinis operos teatras, atgims Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų muzikinio teatro tradicijos, o moderni vizualinė estetika susilies su praėjusių epochų tendencijomis.

Nepriklausoma kūrybinė organizacija „Baltijos kamerinis operos teatras“ (BKOT) susikūrė 2011 m. Tai jaunų Lietuvos menininkų grupė, siekianti šiuolaikiškai interpretuoti ir plėtoti operos kultūros sklaidą Lietuvoje ir Baltijos regiono šalyse.

Programoje „Barokinis operos pastišas“ pasirodys naujoji operos dainininkų karta – įvairiuose projektuose jau matyti solistai, pasižymintys unikaliais balsais bei charizma: Diana Tiškovaitė (sopranas), Viktoras Gerasimovas (sopraninas), Algirdas Bagdonavičius (kontratenoras), Jonas Sakalauskas (baritonas) bei senosios muzikos ansamblis „Arcadia consort“: Ieva Sipaitytė (smuikas), Vaida Paukštienė (smuikas), Valerijus Jasulevičius (viola da gamba), Robertas

Bliškevičius (viola da gamba), Vita Šiugždinienė (violončelė), Vitalijus Neugasimovas (klavesinas). Projekto režisierė-choreografė – Marija Simona Šimulynaitė, kostiumus sukūrė dizainerė Jolanta Rimkutė.

Teatralizuotame koncerte skambės baroko epochos kompozitoriaus C.Monteverdi, kurio kūrinių klausė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas Vaza, bei specialiai šiam valdovui operą sukūrusio kompozitoriaus F.Caccini muzika, taip pat kitų XVII bei XVIII a. kūrėjų – A.Vivaldi, H.Purcellio, G.F.Händelio operų arijos.

Penki pianistai – penki koncertai

Kitas išskirtinis festivalio projektas balandžio 30-ąją pristatys penkis talentingus jaunosios kartos lietuvių pianistus. Kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru, vadovaujamu Mindaugo Bačkaus, jie atliks visus penkis L. van Beethoveno koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Klaipėdoje susirinks šiuo metu įvairiose šalyse ar miestuose gyvenantys pianistai: Gryta Tatorytė, Guoda Gedvilaitė atvyks iš Vokietijos, Lukas Geniušas – iš Rusijos, Edvinas Minkštimas – iš JAV, Kasparas Uinskas – iš Vilniaus. Klausytojai turės retą progą išgirsti ir palyginti skirtingas L. van Beethoveno kūrinių interpretacijas, kurioms vadovaus žymus austrų dirigentas Johannes Wildneris.

Pasak M.Bačkaus, pagrindinis šio sumanymo aspektas yra „atlikimo subtilumai, stiliaus skirtumai, interpretavimo bei asmenybių

Sąsajos: „Barokiniame operos pastiše“ atgims Lietuvos Didžiosios Ku-

nigaikštystės valdovų rūmų muzikinio teatro tradicijos, o moderni vizualinė estetika susilies su praėjusių epochų tendencijomis.

kontrastai“. Kartu su solistais muzikuosiantis Klaipėdos kamerinis orkestras, papildytas pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, priartės prie simfoninės sudėties.

Filmuos Lietuvos televizija

L. van Beethoveno I koncertą (op. 15, C-dur) su orkestru gros viena jauniausių projekto dalyvių G.Tatorytė. Baigusi Nacionalinę M.K.Čiurlionio menų mokyklą ji pasirinko Karlsruhe‘s muzikos universitetą (Vokietija), kur šiuo metu tęsia magistrantūros studijas. Pianistė yra respublikinių bei tarptautinių konkursų prizininkė.

L. van Beethoveno II koncerto (op. 19, Nr. 2, B-dur) solinę partiją paskambins tarptautinių konkursų laureatas E.Minkštimas. 2011 m. jis baigė studijas ir apsigynė daktaro disertaciją garsiojoje menų mokykloje „The Juilliard School“ Niujorke, prieš tai studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Paryžiaus konservatorijoje. Pastaruoju metu pianistas sėkmingai plėtoja savo tarptautinę karjerą.

L. van Beethoveno III koncertą (op.

37, c-moll) interpretuos K.Uinskas. Šis pianistas pasižymi emociniu jautrumu muzikai, ypatinga fantazija, vaizduote ir virtuoziškumu. Visa tai jam padėjo nugalėti nacionaliniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Aukštojo muzikos mokslo studijas K.Uinskas pradėjo Varšuvos F.Chopino muzikos akademijoje, o pratęsė „The Juilliard School“ Niujorke. 2009 m. jis baigė meno aspirantūrą LMTA. G.Gedvilaitė atliks L. van Beethoveno IV koncerto (op. 58, Nr. 4, G-dur) solo partiją. 1995-aisiais šis koncertas jai atnešė pergalę tarptautiniame M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurse Vilniuje. G.Gedvilaitė pelnė pirmąsias premijas keliuose tarptautiniuose konkursuose. Ji baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Frankfurto prie Maino aukštąją muzikos mokyklą, kurioje šiuo metu dėsto fortepijoną, taip pat veda tarptautinius meistriškumo kursus Lietuvoje ir Vokietijoje.

Vakaro pabaigoje nuskambėsiantis L. van Beethoveno V koncertas fortepijonui ir orkestrui 5 (op. 73, Es-dur) žinomas kaip „Imperatoriškasis“. Šį paskutinį kompozitoriaus fortepijoninį koncertą su Klaipėdos kameriniu orkestru atliks jauniausias projekto dalyvis L.Geniušas. Šis 22 metų pianistas studijuoja Maskvos valstybinėje P.Čaikovskio konservatorijoje ir jau pelnė laureato vardą keliuose tarptautiniuose konkursuose.

Koncertą „Penki pianistai – penki koncertai“ filmuos Lietuvos nacionalinė televizija.

Festivalio renginiai vyksta Klaipėdos koncertų salėje, pradžia – 18 val. „Klaipėdos“ inf.

Aistra: šokėja ir choreografė K.Malec labiausiai mėgsta šokti indiš-

kus šokius.

Indų šokiai pasakos istorijas Gegužės 1–4 dienomis Klaipėdos universiteto Choreografijos katedros naujojoje salėje vyks indiškų šokių seminaras, kurį gegužės 3-iąją 18 val. papildys nemokamas koncertas.

Kathak ir bhangra

Seminare bus mokomasi indiško klasikinio šokio kathak technikos ir liaudiškų bhangra šokių. Išklausiusiems visą kursą bus išduodami sertifikatai. Užsiėmimus ves šokėja ir choreografė Kinga Malec.

Dalyviai registruojami el. paštu go.wind.art@gmail.com.

Kathak yra viena iš aštuonių klasikinių indiško šokio formų. Jos pradininkais laikomi Šiaurės Indijoje klajoję bardai – kathakai – istorijų pasakotojai. Kathak susideda iš tradicinių išraiškingų arba abhinaya šokio dalių, kuriose pasakojamos istorijos iš dievų gyvenimo, taip pat iš greita kojų technika atliekamų ritmo derinių, suderintų su kompleksiškais laiko ciklais.

Seminare bus mokomasi bazinių kathak judesių, trumpų kompozicijų, ritminių kojų sekų, piruetų ir daugybės ritminių pratimų, taip pat juos „išdainuoti“ (kiekvienas ritminis judesys turi savo garsinį atitikmenį).

Bhangra – tai liaudiški indų šokiai, kilę iš Pundžiab valstijos. Šie charakteringi, dinamiški judesiai atliekami akompanuojant dideliam būgnui – dhol. Bhangra dažniausiai šokamas didelės žmonių grupės, tai suteikia galimybę atlikti įdomias grupės kompozicijas ir sukelia labai daug džiaugsmo. Jis gali būti atliekamas naudojant įvairias pagalbines priemones – skambaliu-

kus, lazdas, kitus medinius instrumentus. Seminaro metu bus ruošiama bhangra choreografija grupei. Žinias tobulino Indijoje

Seminarą vesianti K.Malec – šokėja ir choreografė, gimusi 1988 m.

Varšuvoje. Nuo mažens ji buvo supažindinta su daugybe šokio technikų ir atrado indų šokius, kurie tapo jos aistra.

Ji gilinosi į Bolivudo, bharatanjam ir kathak šokių stilius pas tokius pripažintus mokytojus kaip Magdalena Niernsee, P.T.Narendran ir Sanjib Bhattacharya. Jau kelerius metus savo žinias K.Malec tobulina „Kathak akademijoje“ (Luknau miestas Indijoje), kuriai vadovauja žinomas kathak meistras Pandit Ardžun Mishra, taip pat vieno iš geriausių kathak šokėjų Birdžu Maharadž mokykloje „Kalaashram“ Nju Delyje.

K.Malec taip pat domisi barokiniais, šiuolaikiniu bei džiazo stiliaus šokiais, pas Pandit Tarun Bhattcharya ji mokėsi groti harmonija bei šimtastygiu indišku instrumentu santoor.

Kaip solo šokėja ir kaip indiškų šokių grupės „Mohini“ narė K.Malec rengia pasirodymus Lenkijoje ir Italijoje bei kitose Europos šalyse, įvairiuose su Indijos kultūra susijusiuose festivaliuose.

Koncerte viešnia šoks kathak, skambės indiška muzika, atlikėja publiką pamokys ir meditacijos.

Seminarą ir koncertą organizuoja Klaipėdos universiteto Choreografijos katedra ir neseniai uostamiestyje susibūręs šiuolaikinio šokio teatras „Padi Dapi Fish“. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, balandžio 26, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Vicki Lewis Thompson knygą „Žaidimas prasideda“.

Vicki Lewis Thompson. „Žaidimas prasideda“. Būdama devyniolikos Kelė Branskom miestelio gyventojus pašiurpino nuoga nusifotografavusi vyrų žurnalui. Tiesą sakant, sukelti sensacijos ji netroško, tik norėjo atkreipti seksualiojo Nojaus Garfildo dėmesį. Bet negi jis, padorumo normų paisantis vyras, leisis į nuotykį su naivia mergiote?

Praėjo pora metų, tačiau susižavėjimas Nojumi nedingo. Kelė netyčia susitinka su juo Las Vegase ir apsimeta esanti rafinuota gundytoja, kad Nojus vėl galėtų pasijusti jos angelu sargu.

Aistringas žaidimas prasideda!

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, balandžio 30 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Būsite labai išradingas ir sugebėsite išspręsti bet kokias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi.

Jautis (04 21–05 20). Su nostalgija prisiminsite vaikystę, jaunystę, kitus praeities įvykius. Bendraujant su kitais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Dvyniai (05 21–06 21). Puikiai leisite laiką su mylimu žmogumi.

Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, tiesiog džiaukitės šia diena.

Vėžys (06 22–07 22). Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet ateis ir geresni laikai, o kol kas teks dirbti įprastus darbus, tvarkyti aplinką ir užsiimti kitais neįdomiais dalykais. Nenusiminkite, viskas pravers ateityje.

Liūtas (07 23–08 23). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Galite drąsiai dalytis savo patirtimi su kitais žmonėmis.

Mergelė (08 24–09 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks jūsų tolesnį gyvenimą. Būkite atsargus, nes palankus laikas greitai gali baigtis. Būkite pasirengęs įvairioms staigmenoms.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Gali kilti nesutarimų su mylimu žmogumi, nes jūsų idėjos prieštaraus to žmogaus vertybėms. Todėl nepirškite savo nuomonės kitiems ir dar kartą apmąstykite tai, ką siūlote.

Skorpionas (10 24–11 22). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Bet nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, o taip pat galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo sugebėjimais, galite įžeisti kitus žmones.

Ožiaragis (12 22–01 20). Seksis ieškant idealo ir siekiant svajonės. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Jums padės įgimtas nuoširdumas ir atvirumas.

Vandenis (01 21–02 19). Pasitelkęs vaizduotę rasite būdų pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, bet jums pritars. Tai sėkmingas laikas, nepraleiskite jo veltui. Žuvys (02 20–03 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Orai

Artimiausios dienos bus lietingos.

Penktadienį sušils iki 10–17 laipsnių šilumos, bus apsiniaukę, lis visoje Lietuvoje. Lietus nesitrauks ir šeštadienio naktį – laikysis 4–6 laipsnių šiluma. Dieną lietaus neprognozuojama tik pajūryje, vyraus 9–13 laipsnių šiluma.

Šiandien, balandžio 26 d.

+10

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+13

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+13

Utena

+13

6.04 21.04 15.00

116-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 249 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+16

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +22 Brazilija +25 Briuselis +13 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +27 Kopenhaga +9

kokteilis Šaš­ly­kų se­zo­no pra­džia „Kok­tei­l is“ ra­šė, kad su­lau­kė ži­n ių iš įvai­r ių Va­k a­r ų Lie­t u­vos kam­p e­l ių apie šaš­ly­kų ir deš­re­lių ke­pi­mo se­zo­ no pra­džią. Šį sa­vait­ga­lį, kai ši­lu­ma pa­sieks 15, o gal net 20 laips­nių, gar­dus dū­me­lis iš šaš­ ly­kams kep­t i skir­t ų dė­ž ių iš­r ūks net pas pa­sku­ti­nius slun­kius.

Tiems, ku­rie dar ruo­šia­si pra­dė­ti ke­pi­ mo se­zo­ną, bū­ti­na ži­no­ti, kad na­mie ma­r i­nuo­tą mė­s ą šaš­ly­kams pri­va­lo lai­ky­ti izo­ter­mi­nė­je dė­žė­je, į ją įdė­jus ir pa­kuo­čių su le­du.

Kep­ti šaš­ly­kus ver­tė­tų tą pa­čią die­ną, nes ma­ri­na­to rūgš­tis ne­su­nai­ki­na bak­te­ri­jų, tik su­lė­ti­na jų dau­gi­ni­mą­si. Mė­są rei­kė­tų iš­kep­ti la­bai ge­rai – per­pjau­tas mė­sos ga­ ba­liu­kas ne­tu­ri bū­ti raus­vas. Su­val­gy­ki­te vi­sus šaš­ly­kus, ne­pa­li­kę li­ku­čių.

Londonas +18 Madridas +19 Maskva +13 Minskas +18 Niujorkas +17 Oslas +12 Paryžius +18 Pekinas +22

Šiandien

ną kar­tą pa­si­ren­ka ge­res­nį gais­ ro ge­si­ni­mo bū­dą.

Aki­niai vi­siems at­ve­jams Ne­nu­r ims­ta aist­ros dis­k u­si­jo­je apie tuos, ku­rie ne­šio­ja aki­nius nuo sau­lės nak­tį ar­ba kai yra tam­su.

Bal­sas pa­si­pik­ti­no Pet­ro tei­gi­niu, kad aki­n ius tam­sin­tais stik­lais klu­buo­se nau­do­ja žmo­nės, tu­rin­tys bė­dų su re­ gė­ji­mu. „Iš kur at­si­ra­do žmo­n ių, ma­nan­čių, kad kai ku­r ie žmo­nės aki­n ius nuo sau­lės tam­sio­se pa­tal­po­se ne­šio­ja dėl akių li­gų? Kad juos kur ga­las“, – ner­vi­ no­si Bal­sas.

O Mo­na ne­slė­pė, kad jai aki­n iai nuo sau­lės – vei­do puoš­me­na. „Tu­riu ke­le­tą aki­nių, – gy­rė­si ji. – Vie­nus už­si­de­du vyk­da­ma į dar­bą, ki­ti skir­ti sa­vait­ga­l iui, kai va­ž i­nė­ju dvi­ra­čiu ar vaikš­tau pa­jū­riu.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Tu­ris­ti­nia­me žy­gy­je ko­jos – ne ko­jos, o trans­por­to prie­mo­nė.

Liūd­na ak­sio­ma Šim­tą kar­tų pa­sko­li­nę žmo­gui pi­ni­gų ar pa­da­rę ko­kį nors ki­tą ge­rą dar­bą, o šim­tą pir­mą­jį kar­tą at­sa­kę, bū­si­te daug blo­ges­ni už tuos, ku­rie iš kar­to pa­siun­ tė vel­niop.

Links­mie­ji tirš­čiai Ma­žas sū­ne­lis tė­tei: – Tė­te, ko­dėl tu su­si­tuo­kei su ma­my­te?

Tė­vas, trium­fuo­jan­čiai šyp­so­da­ma­sis, krei­pia­si į žmo­ną: – Gir­di, net vai­kas at­si­ste­bė­ti ne­ga­li! Čes­ka (397 719; kur rei­kės slėp­tis nuo ar­tė­jan­čių karš­čių?)

Vėjas

6–11 m/s

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+10

+6

+7

8

+7

+9

+6

+7

4

rytoj

sekmadienį

+8

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vardai Dargailė, Gailenis, Klaudijus, Kletas, Marcelinas, Selma.

balandžio 26-ąją

Rytas

+6

+17

+17

orai klaipėdoje

+4

+2

3

121 m. gi­mė ce­za­ris, Ro­ mos im­pe­ra­to­r ius nuo 161 m. Mar­kas Au­re­l i­ jus An­to­ni­nas Au­gus­tas (mi­rė 180 m.).

1575 m. gi­mė Ma­r i­ja de Me­di­či, ant­ro­ji Pran­cū­zi­ jos ka­ra­liaus Hen­ri­ko IV žmo­na (mi­rė 1642 m.).

1894 m. gi­mė il­ga­me­tis na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos NS­ DAP ly­de­ris, Adol­fo Hit­ le­rio sek­re­to­rius ir de­ši­ nio­ji ran­ka, „Na­cis Nr.3“ Ru­dol­fas He­s as (mi­rė 1987 m.).

1961 m. gi­mė teat­ro ir ki­no ak­to­r ius, dai­nų au­to­rius ir at­li­kė­jas Ge­ di­mi­nas Stor­pirš­tis.

1965 m. JAV už­pa­ten­ tuo­tos saus­kel­nės.

1975 m. gi­mė Lie­t u­vos fut­bo­l i­n in­kas Va­d i­mas Pet­ren­ka.

1986 m. įvy­ko Čer­no­by­ lio ato­m i­nės elekt­r i­nės ava­ri­ja.

2004 m. ei­d a­mas 74 me­tus Vil­niu­je mi­rė Lie­ tu­vos au­to­r i­n io do­k u­ men­ti­nio ki­no pra­di­nin­ kas, Lie­t u­vos mu­z i­kos aka­de­mi­jos Ki­no ir te­le­ vi­zi­jos ka­ted­ros įkū­rė­jas Hen­ri­kas Šab­le­vi­čius.

Pa­lan­ga žada švęsti Jur­gi­nes Maž­daug pu­sė tūks­tan­čio et­no­kul­ tū­ros pro­pa­guo­to­jų su­gu­žė­jo į Lie­ tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nę Pa­lan­gą, kad jau šian­dien pra­tur­tin­tų tarp­ tau­ti­nį Jur­gi­nių pa­pro­čių fes­ti­va­lį „Jur­gi, paimk rak­tus“.

Prio­ri­te­tas: ug­nia­ge­siai kiek­vie­

Praha +24 Ryga +11 Roma +23 Sidnėjus +25 Talinas +6 Tel Avivas +28 Tokijas +22 Varšuva +24

Jau dvi­de­šimt tre­čius me­tus švęs­ ti Jur­gi­nes kvie­čian­tis ku­ror­tas šie­met liau­dies kū­ry­bos ir tra­di­ ci­jų ger­bė­jams pa­ren­gė iš­skir­ti­ nę do­va­ną.

Tra­di­ci­nę Jur­gi­nių šven­tę kei­ čia tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis, ku­ria­ me pa­no­ro da­ly­vau­ti 28 ge­riau­ si folk­lo­ro an­samb­liai, ir ne tik iš Lie­tu­vos.

Da­ly­vau­ti Jur­gi­nių fes­ti­va­ly­je bu­vo pa­kvies­ti už­sie­nio mies­tų, su ku­riais drau­gau­ja Pa­lan­ga, folk­lo­ro an­samb­liai. Ne vi­sų at­sto­vai ga­lė­ jo at­vyk­ti, ta­čiau fes­ti­va­lį pra­tur­ tins at­li­kė­jai iš Lat­vi­jos, Es­ti­jos bei Pran­cū­zi­jos.

Vi­si an­samb­liai pa­ren­gė pro­gra­ mas, rem­da­mie­si au­ten­tiš­kais sa­ vo re­gio­no Jur­gi­nių pa­pro­čiais, ir tai ne­bus vien dai­nos – fes­ti­va­ lio žiū­ro­vams bus pri­sta­ty­ta la­ bai daug šo­kių, liau­diš­kų, pie­me­ nų žai­di­mų.

Sve­čiai iš už­sie­nio pri­sta­tys sa­vo kraš­to Jur­gi­nių ar su pa­va­sa­riu su­ si­ju­sius pa­pro­čius. Į cent­ri­nę mies­to aikš­tę šian­dien 15 val. pa­kvies „Jur­gi­nių tur­ge­lis“.

Tai ne­bus tra­di­ci­nis ker­mo­šius – sa­vo iš­mo­nę čia de­monst­ruos ku­ li­na­ri­nio pa­vel­do at­sto­vai, šven­ ti­nę nuo­tai­ką pa­lai­kys folk­lo­ro an­samb­lių pa­si­ro­dy­mai, kant­ri mu­zi­kos at­sto­vai iš Ši­la­lės „Kar­ če­mė­lė“, bus or­ga­ni­zuo­ja­mi pie­ me­nų žai­di­mai. O ryt Že­mai­ti­jos ir Klai­pė­dos kraš­to tau­ti­nio pa­vel­ do mais­to pro­duk­tų ga­min­to­jai su­ rengs var­žy­tu­ves.

Jur­gi­nių dai­nos penk­ta­die­nį skam­bės ir Se­no­jo­je gim­na­zi­jo­ je, kur vyks fes­ti­va­lio an­samb­lių pa­ro­do­ma­sis kon­cer­tas „Links­

mą pa­va­sa­rį mums pa­gra­žin­ki“, šeš­ta­die­nį įvai­rių re­gio­nų Jur­gi­nių pa­pro­čiai bus pri­sta­to­mi mies­to aikš­tė­se bei skve­ruo­se, o pa­va­ka­re fes­ti­va­lio da­ly­viai su­rengs dai­no­ mis ir šo­kiais paį­vai­rin­tas ei­ty­nes į Bi­ru­tės par­ką, kur bus ieš­ko­ma šv.

Jur­gio rak­tų.

Ren­gi­nio me­tu įvai­rio­se par­ko vie­to­se skam­bės Jur­gi­nių dai­nos, sku­du­čių, ra­gų, dūd­mai­šių, lumz­ de­lių mu­zi­ka, bus su­ka­mi ra­te­liai.

Vė­liau dai­nos bei ren­gi­nys „Yra aukš­tas kal­nas, Bi­ru­ta va­din­tas“ per­si­kels į Bi­ru­tės kal­ną.

Vie­nu gra­žiau­sių šven­tės ren­ gi­nių taps šie­me­tė nau­jo­vė – šeš­ ta­die­nį 21 val. prie jū­ros til­to vyks šv. Jur­gio ir Sma­ko ko­vos ins­ce­ni­ za­ci­ja.

De­vy­niais že­mai­tu­kais at­jo­ję šv.

Jur­gio rai­te­liai su­de­gins 12 m il­gio ir 4 m aukš­čio šiau­di­nį blo­gio sim­ bo­lį – Sma­ką. Įs­pū­din­gas ren­gi­nys bus pra­tur­tin­tas ir pi­ro­tech­ni­kos efek­tais. Žai­di­mai, šo­kiai, pra­mo­gos su žir­gais Skulp­tū­rų par­ke, dai­nų py­ nė ant jū­ros til­to vi­sų lauks ir sek­ ma­die­nį. „Klai­pė­dos“ inf.

Įvai­ro­vė: an­samb­liai pa­ren­gė ne vien dai­nų – fes­ti­va­lio žiū­ro­vams bus

pri­sta­ty­ta ir daug šo­kių, žai­di­mų.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1050

2013 04 24 AUKSO PUODAS – 46 538 868 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 532 297 Lt 27 37 42 43 45 47 Auksinis skaičius 24 Papildomi skaičiai 14 22 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 336 625 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 10 758 Lt (3 priz.)

4 skaičiai 156 Lt (284 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (4780 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (6806 priz.)

Džokeris - bil. nr. 070 285 512 (150 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 48 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 0 Lt