2013-04-27 Kauno diena

Savaitė

6p.

Kau­no pa­vel­do­sau­gi­nin­kų va­das S.Stoš­kus – Vil­niu­je gy­ve­nan­tis lai­ki­no­sios sos­ti­nės pa­trio­tas.

Pasaulis Ar Bostono sprogimų pėdsakai nuves į Šiaurės Kaukazą?

10p.

Sportas

14p.

Bu­vu­si brei­ko žvaigž­dė sa­vo ju­bi­lie­jui skirs vos 50 li­tų.

Le­gen­di­nis Lat­vi­jos krep­ši­nin­kas I.Mig­li­nie­kas: drau­gys­tė su lie­tu­viais – kaip kon­ja­kas.

17p.

Šeštadienio

Balandžio 27, 2013 Nr. 96 (19957) Kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ar dir­žu paauk­lė­tą vai­ką Politikai šo­ko į ba­sei­ną ga­lės atimti vals­ty­bė?

Man­tas La­pins­kas

Sei­mo na­rei, par­ ti­jos „Tvar­ka ir tei­ sin­gu­mas“ at­sto­vei Onu­tei Va­liu­ke­vi­ čiū­tei įre­gist­ra­vus Vai­ko tei­sių ap­sau­ gos pa­grin­dų įsta­ty­ mo pro­jek­tą, vie­šo­ joje erd­vė­je už­vi­ rė aist­ros. Ar tik­rai už ber­ži­nę ko­šę vai­ kui bus siū­lo­ma net atim­ti jį iš tė­vų?

m.lapinskas@kaunodiena.lt

Kau­no mies­to ta­ry­bos neei­li­nis po­ sė­dis va­kar su­reng­tas neįp­ras­to­je vie­to­je – re­konst­ruo­ta­me „Girs­tu­ čio“ ba­sei­ne. Vė­liau kai ku­rie po­ li­ti­kai, nu­si­vil­kę kos­tiu­mus, iš­si­ mau­dė ba­sei­ne.

Dis­ku­si­ja už­tru­ko

Neei­li­nis mies­to ta­ry­bos po­sė­ dis „Girs­tu­ty­je“ su­šauk­tas, nes prieš sa­vai­tę po­li­ti­kai neįt­rau­kė į dar­bot­var­kę klau­si­mo dėl Kau­no plau­ki­mo cent­ro stei­gi­mo. Be šios įstai­gos ne­pa­vyk­tų ati­da­ry­ti re­ konst­ruo­to ba­sei­no ir pra­mo­gi­nės da­lies, nes ne­bū­tų kam jos pri­žiū­rė­ti.

2

Dienos citata „Va­ži­nė­ju iš Kau­no į Vil­ nių ir kar­tą ki­taip pa­žvel­ giau į ke­lio ženk­lus, ku­ rie, be­je, ne­re­tai er­zi­na“, – sa­kė me­ni­nin­kė Jū­ra­tė Re­ke­vi­čiū­tė, pri­sta­čiu­si nau­ją pa­puo­ša­lų ko­lek­ci­ją, ku­rią su­kur­ti įkvė­pė ke­lio ženk­lai.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Gim­dy­to­jų lau­kia baus­mės

Kas bus, jei vai­kas pa­si­skųs, kad tė­vas per­lie­jo jį dir­žu? Ar­ba – jei paaug­lys pra­neš, kad gim­dy­to­ jai prieš jį nau­do­ja psi­cho­lo­gi­nį smur­tą? At­sa­ky­mas pa­pras­tas. Tė­ vams grės bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­ bė ir jau teis­mo va­lia bus nu­spręs­ti, ką da­ry­ti su pra­si­žen­gu­siais tė­vais: skir­ti pri­va­lo­mus kur­sus, bau­dą, areš­tą, lais­vės atė­mi­mą ar kraš­tu­ ti­nę prie­mo­nę – kon­fis­ kuo­ti vai­ką.

4

Reliktas: psichologai teigia, kad beržinė košė, skirta vaikui, – sovietmečio palikimas.

Jānio Saliņio / BFL nuotr.

24p.

2

šeštadienis, balandžio 27, 2013

miestas

Oro kokybė Kaune 0

22

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10)

50mg/m3

Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,2

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

16

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Dž.But­ku­tei teks pasirodyti teisme Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Kau­no apy­lin­kės teis­mas mė­gi­na at­vers­ti by­lą, ku­rio­je dai­ni­nin­kė Džor­da­na But­ku­tė bu­vu­sį my­li­ mą­jį Ser­ge­jų Gor­bo­no­są kal­ti­na tur­to prie­var­ta­vi­mu. Į vie­ną po­ sė­dį neat­vy­ko nei kal­ti­na­ma­sis, nei nu­ken­tė­ju­sio­ji. Va­kar po­sė­ dy­je pa­si­ro­dė tik S.Gor­bo­no­sas.

Ne­vie­šuo­se teis­mo po­sė­džiuo­ se nag­ri­nė­ja­mo­je by­lo­je jau ant­rą kar­tą ne­pa­si­ro­do nu­ken­tė­ju­sią­ ja pri­pa­žin­ta dai­ni­nin­kė Dž.But­ ku­tė. Po tei­sė­sau­gos gra­si­ni­mų at­ves­din­ti va­kar teis­me pa­si­ro­dė tur­to prie­var­ta­vi­mu kal­ti­na­mas S.Gor­bo­no­sas su ad­vo­ka­tu. „Kal­tu ne­pri­si­pa­žįs­tu, – pa­ reiš­kė po­pdai­ni­nin­kės bu­vęs my­ li­ma­sis. – Ti­kiuo­si teis­mas bus ob­jek­ty­vus ir su­dės vi­sus taš­ kus.“ Dėl bu­vu­sio su­gy­ven­ti­nio šan­ ta­žo į po­li­ci­ją Dž.But­ku­tė krei­pė­ si per­nai lie­pą. Bu­vo pra­dė­tas iki­ teis­mi­nis ty­ri­mas ir by­la dėl tur­to prie­var­ta­vi­mo per­duo­ta teis­mui.

Bu­vo skel­bia­ma, kad S.Gor­bo­ no­sas, ku­ris šiuo me­tu gy­ve­na Es­ti­jo­je, iš bu­vu­sios my­li­mo­sios rei­ka­lau­da­vo tai pi­ni­gų, tai bu­to.

Esą vy­ras skam­bin­da­vo, ra­šy­da­

vo ži­nu­tes. S.Gor­bo­no­sas esą ža­ dė­jo, kad už gau­tą at­ly­gį nu­ty­lės apie 10 kar­tu su dai­ni­nin­ke pra­ leis­tų me­tų. Jei ne, gra­si­no iš­leis­ti kny­gą ar­ba spau­dai pa­vie­šin­ti jų bend­ro gy­ve­ni­mo de­ta­les.

Už ty­lė­ji­mą iš Dž.But­ku­tės esą bu­vo rei­ka­lau­ja­ma 20 tūkst. li­ tų. Į teis­mą at­vy­kęs S.Gor­bo­no­ sas at­si­sa­kė ko­men­tuo­ti Dž.But­ ku­tei siųs­tas ži­nu­tes. „Aš ži­nau, kas jas siun­tė“, – at­me­tė S.Gor­ bo­no­sas.

Va­kar kal­ti­na­ma­sis be rei­ka­ lo su­ko­rė šim­tus ki­lo­met­rų iš Es­ ti­jos. Teis­mo po­sė­dis bu­vo ati­dė­ tas. Ir kal­ti­na­ma­sis, ir pro­ku­ro­rė ne­su­ti­ko by­los nag­ri­nė­ti ne­da­ly­ vau­jant nu­ken­tė­ju­sia­jai Dž.But­ ku­tei.

Teis­mas ga­vo dai­ni­nin­kės pra­ šy­mą by­lą nag­ri­nė­ti be jos ir rem­ tis per iki­teis­mi­nį ty­ri­mą jos duo­ tais pa­ro­dy­mais. Mo­te­ris nu­ro­dė, kad da­ly­va­vi­mas by­los nag­ri­nė­ji­ me jai su­kels ne­ma­lo­nių iš­gy­ve­ ni­mų.

Teis­mas at­si­žvel­gė į pro­ce­so da­ly­vių pra­šy­mus ir ki­tą teis­mo po­sė­dį pa­sky­rė bir­že­lio mė­ne­sį.

Dž.But­ku­tė ir vėl bus kvie­čia­ma at­vyk­ti.

Už tur­to prie­var­ta­vi­mą įsta­ty­ mas nu­ma­to areš­tą ar­ba lais­vės atė­mi­mą iki 6 me­tų.

Pra­mo­ga: mies­to va­do­vai ne tik nu­spren­dė, kas val­dys „Girs­tu­čio“ ba­sei­ną, bet ir pir­mie­ji jį iš­ban­dė.

Politikai šo­ko į ba­sei­ną Be to, bir­že­lį čia ne­ga­lė­ 1 tų vyk­ti Lie­tu­vos plau­ki­ mo čem­pio­na­tas.

„Po­sė­dį čia surengėme, kad pa­ ro­dy­tu­me, kaip ba­sei­nas su­tvar­ ky­tas. Ma­nau, mū­sų bend­ras nu­ si­tei­ki­mas tu­rė­tų bū­ti kuo grei­čiau ati­da­ry­ti ba­sei­ną“, – pa­reiš­kė me­ ras And­rius Kup­čins­kas.

Opo­zi­ci­jo­je dir­ban­tys mies­to ta­ ry­bos na­riai, kaip ir anks­čiau, to­ kiam val­dan­čių­jų žings­niui ne­gai­ lė­jo kri­ti­kos. „Grei­tai mes vyk­dy­si­me ir teik­ si­me to­kias pa­slau­gas kaip ves­tu­ vių or­ga­ni­za­vi­mas. Ba­sei­ną ad­ mi­n ist­r uo­t i tu­r i vers­l i­n in­kai“, – sa­kė „Dir­bam Kau­nui“ frak­ ci­jos se­niū­nas Gin­tau­tas La­ba­ naus­kas.

Me­ro tei­gi­mu, ki­tos ga­li­my­bės, kaip tik steig­ti biu­dže­ti­nę įstai­gą, ne­bu­vo: vie­šo­ji įstai­ga, kaip bu­vo siū­lo­ma, val­dy­ti ba­sei­no ne­ga­lė­tų dėl pro­jek­tą fi­nan­sa­vu­sių ES struk­ tū­ri­nių fon­dų rei­ka­la­vi­mų.

Lai­ki­nai va­do­vaus M.Špo­kas

Nusp­ren­dė: Dž.But­ku­tė neiš­vengs akis­ta­tos su bu­vu­siu my­li­muo­ju.

Vyganto Skaraičio / BFL, Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

2013 metai, 2013 diena! toks sutapimas būna nedažnas!

2013 m. balandžio 28 d. sukanka 2013 dienų, kai Kauno miesto mero pareigas atlieka andrius Kupčinskas – buvęs Jaunųjų konservatorių lygos pirmininkas, dabartinis tS-LKd Kauno skyrių sueigos pirmininkas.

Sveikiname Andrių Kupčinską šios sukakties proga ir linkime kuo geriausios sėkmės, politinės stiprybės, neblėstančios energijos įgyvendinant visas idėjas Kauno labui ir kauniečių gerovei!

Jaunųjų konservatorių lygos Kauno skyrius ir TS-LKD Kauno Jaunimo bendruomenė

Gegužės 5 d. –

Mamos diena Pasveikink mamą specialiame sveikinimų puslapyje gegužės 4 d. dienraštyje 10 x 5 cm sveikinimas su nuotrauka – tik 90 Lt Informacija tel. 302 231

Artūro Morozovo nuotr.

Po il­gai už­tru­ku­sių dis­ku­si­jų mies­ to ta­ry­bos na­riai bend­ru su­ta­ri­mu pri­ta­rė, kad bū­tų įsteig­tas Kau­no plau­ki­mo cent­ras. Lai­ki­nu jo va­ do­vu, kol bus pa­skelb­tas kon­kur­ sas, pa­skir­tas Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­de­ra­ci­jos vyk­do­mo­jo ko­mi­te­to

ge­ne­ra­li­nis sek­re­to­rius Min­dau­ gas Špo­kas. „Tiks­las – kad šis ob­jek­tas ne­ neš­tų di­de­lių nuo­sto­lių, o duo­ tų nau­dą mies­tui“, – pa­reiš­kė M.Špo­kas.

Jo tei­gi­mu, ba­sei­ne dirb­tų per tris­de­šimt dar­buo­to­jų, o jo iš­lai­ ky­mas per me­tus kai­nuo­tų be­veik mi­li­jo­ną li­tų. Vis dėl­to ti­ki­ma­si, kad iš­lai­das pa­vyks su­ma­žin­ti gau­ na­mu už ba­sei­no nuo­mą pel­nu. „Šiam ba­sei­nui dar la­bai daug ko trūks­ta – tre­ni­ruok­lių, gim­ nas­ti­kos ir sun­ku­mų kil­no­ji­mo sa­lių, nė­ra švies­len­tės“, – var­di­ jo M.Špo­kas.

Iš­ban­dė ir sū­ku­ri­nes

Įs­tei­gus Kau­no plau­ki­mo cent­rą, pra­si­dė­jo links­mo­ji mies­to ta­ry­bos po­sė­džio da­lis – po­li­ti­kai iš­ban­dė van­dens pra­mo­gas.

Pir­ma­sis į van­de­nį įli­po Sta­sys Buš­ke­vi­čius, o vė­liau į ba­sei­ną įšo­ ko ir jo tė­vas vi­ce­me­ras Sta­nis­lo­vas Buš­ke­vi­čius. Jo pa­vyz­džiu pa­se­kė me­ras A.Kup­čins­kas, ba­sei­no sta­ ty­bą pri­žiū­rė­jęs Sta­ty­bų sky­riaus ve­dė­jas Vi­gi­man­tas Ab­ra­ma­vi­čius ir mies­to ta­ry­bos na­rys Ge­di­mi­nas Bud­ni­kas.

Ba­sei­ną ap­žiū­ri­nė­ju­sios parti­ jos „Tvar­ka ir tei­sin­gu­mas“ na­rės Auš­ra Ru­čie­nė ir Lo­re­ta Ke­kie­nė

mau­dy­tis at­si­sa­kė. „Mums už­teks ir ap­žiū­rė­ti“, – sa­kė jos. „Van­duo liuks – šil­tas“, – no­riai fo­tog­ra­fams po­zuo­da­mas sa­kė vi­ ce­me­ras S.Buš­ke­vi­čius.

Prie ba­sei­no atė­jus M.Špo­kui, pa­si­gir­do ra­gi­ni­mų pa­krikš­ty­ ti nau­ją­jį va­do­vą: įmes­ti jį su dra­ bu­žiais į van­de­nį. Vis dėl­to vė­liau S.Buš­ke­vi­čius su A.Kup­čins­ku šio su­ma­ny­mo at­si­sa­kė.

ES pa­ra­mos ne­pra­ras?

Sa­v i­val­dy­b ės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­ rek­to­r ius Dai­n ius Rat­ke­l is pa­t vir­ ti­no, kad nau­jai įsteig­t a įstai­ga atei­ty­je val­dys tik spor­t i­nę komp­ lek­so da­lį. Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba lei­do lai­ki­nai, kol bus su­ras­tas ope­ ra­to­rius, biu­dže­ti­nei įstai­gai Kauno plaukimo centrui pri­ž iū­rė­ti ir pra­ mo­g i­nę rū­mų da­l į.

D.Rat­ke­lis už­tik­ri­no, kad in­ves­tuo­ tų 5 mln. ES lė­šų mies­tas ne­pra­ras, nes ope­ra­to­r iui ras­t i skir­tas tre­jų me­tų lai­ko­tar­pis.

Pa­gal ES pa­ra­mos ga­vi­mo są­ly­gas, bū­ti­na pri­trauk­ti pri­va­tų in­ves­tuo­ to­ją, ku­r is ir tu­rė­t ų val­dy­t i komp­ lek­są. Iki šiol skelb­t i trys ope­ra­to­ riaus kon­kur­sai ne­bu­vo sėk­min­g i.

Šeštadienis, Balandžio 27, 2013

3

Miestas

4

Šeštadienis, balandžio 27, 2013

Tema

Ar dir­žu paauk­lė­tą vai­ką ga­lės ati Sug­r iež­t in­tas įsta­ty­ 1 mo pa­tai­sas ini­ci­juo­jan­ čios Sei­mo na­rės O.Va­liu­ke­vi­čiū­tė

ir Ri­man­tė Ša­la­še­vi­čiū­tė ne­pa­nei­ gė – baus­mės tė­vams iš­ties ga­ li bū­ti to­kios.

Vai­ko ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­grin­ dų pa­tai­sas Sei­mas svars­tys ge­gu­ žę. Tai – drau­ge ir Vai­ko tei­sių kon­ ven­ci­jos ra­ti­fi­ka­vi­mas Lie­tu­vo­je.

Idė­ja skam­ba gra­žiai: tė­vams Lie­tu­vo­je bus už­draus­ta smur­tau­ ti prieš vai­kus – ir fi­ziš­kai, ir emo­ ciš­kai, ir psi­cho­lo­giš­kai.

Vis dėl­to siū­lo­mi įsta­ty­mo su­ griež­ti­ni­mai įkai­ti­no vie­šą dis­ ku­si­ją – ar tai ne kraš­tu­ti­nu­mas?

Lie­tu­vos par­la­men­ta­rai, re­gis, ir­gi sky­la į prie­šin­gas sto­vyk­las.

Aist­ras dar la­biau kurs­to už­sie­nio ša­lių, ra­ti­fi­ka­vu­sių Jung­ti­nių Tau­tų ini­ci­juo­ja­mą Vai­ko tei­sių kon­ven­ ci­ją, pa­vyz­džiai.

Bus ra­gi­na­mi skųs­ti

„Vai­kas tu­rės įskųs­ti tik­rus, nuo­sa­ vus tė­vus! – bai­si­si Sei­mo na­rė Au­ re­li­ja Stan­ci­kie­nė. – Jis tai da­rys ne­ sup­ras­da­mas pa­da­ri­nių, o kai tė­vams bus atim­tos ar ap­ri­bo­tos tė­vys­tės tei­sės, bus sun­ku kaž­ką pa­keis­ti.“ „Vai­kai ne­tu­ri bū­ti da­ro­mi tė­vų skun­di­kais“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Stan­ ci­kie­nė. „Ką reiš­kia – už­draus psi­cho­lo­ gi­nį smur­tą? Jei aš sa­vo 14-me­čio ne­pri­vers­čiau tvar­ky­tis kam­ba­rio, jis sė­dė­tų šiukš­ly­ne. Jei prie­var­ta ne­nu­vy­čiau jo nuo kom­piu­te­rio, jis sė­dė­tų per nak­tis. Taip, aš, be ki­ta ko, nau­do­ju psi­cho­lo­gi­nį smur­tą!

Ir už tai ma­ne tą­sys po teis­mus?“ – to­kių min­čių pa­sta­ro­sio­mis die­no­ mis pil­na vie­šo­ji erd­vė.

Tė­vai ne­ga­li pa­ti­kė­ti, kad už­teks vie­no skun­do, ne­tgi ano­ni­mi­nio (pa­skųs­ti, re­gis, ga­lės ir kai­my­nė), ir jų lauks san­kci­jos už tai, kad vai­ ką auk­lė­ja sa­vo nuo­žiū­ra – ir ba­ri­ mu, ir au­sies su­ki­mu.

Dir­žą teks pa­dė­ti

„Ar Vai­kų tei­sių kon­ven­ci­jos ra­ti­ fi­ka­vi­mas Lie­tu­vo­je ir Vai­kų tei­sių ap­sau­gos įsta­ty­mo pa­tai­sos ne­si­ baigs koš­ma­ru tė­vams ir vai­kams, ku­ris pur­to kai ku­rias ki­tas vals­ ty­bes? Vie­ną die­ną ga­li­me su­ži­ no­ti, kad mū­sų vai­kai mums ne­ bep­rik­lau­so, jie – vals­ty­bės, ku­ri ir spręs jų li­ki­mą“, – pa­vo­jaus var­ pais skam­bi­na vi­suo­me­nės vei­kė­ jai vie­šo­jo­je erd­vė­je.

Suk­re­čian­tys pa­vyz­džiai ki­to­se vals­ty­bė­se ne­ga­li ne­jau­din­ti nė vie­ no ber­ži­nės ko­šės bent kar­tą vai­ kui įkrė­tu­sio tė­vo. Smur­tas prieš vai­ką įsta­ty­mu ir anks­čiau bu­vo drau­džia­mas. Nau­jo­mis pa­tai­so­ mis sie­kia­ma už­draus­ti dar ir fi­zi­ nes baus­mes, tai­gi – ir tė­vo dir­žą. „Kai vai­kas užau­ga gau­da­mas dir­žiu­ko, ne­rei­kė­tų ste­bė­tis, kad vė­liau jis pa­ts smur­tau­ja, nes muš­ti silp­nes­nį vai­kui tam­pa nor­ma“, – aiš­ki­na Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­ sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos di­ rek­to­rė Ode­ta Tar­vy­die­nė.

Vai­kų rei­kės bi­jo­ti?

Po Lie­tu­vą jau sklan­do są­moks­ lo teo­ri­jos, kad pa­reng­ti įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai – tik prie­dan­ga. Esą už­sie­nio vals­ty­bių pa­vyz­džiai ro­ do, kad, su­kū­rus to­kią įsta­ty­mi­nę ba­zę, vai­kus bus ga­li­ma atim­ti iš pa­do­rios šei­mos.

Ini­cia­to­rės: R.Ša­la­še­vi­čiū­tė ir O.Va­liu­ke­vi­čiū­tė ti­ki­na, kad įsta­ty­mo pa­tai­sos pa­mo­kys tė­vus, kaip auk­lė­ti vai­kus. Tomo Raginos,

Įs­ta­ty­mo pa­tai­sų prie­ši­nin­kai mo­ty­vuo­ja, kad vai­kas, ku­ris bus ska­ti­na­mas skųs­ti sa­vo tė­vus, ne­ sun­kiai ga­lės ma­ni­pu­liuo­ti jam su­ teik­to­mis tei­sė­mis.

Bai­mi­na­ma­si, kad tė­vai, mo­ky­to­ jai bi­jos vai­kų – bet ko­kią konf­lik­ ti­nę si­tua­ci­ją vai­kas ga­lės iš­spręs­ti skun­du vai­kų tei­sių ap­sau­gos ins­ ti­tu­ci­jai.

Pa­lie­pi­mas vai­kui nu­va­ly­ti dul­ kes ga­li bū­ti lai­ko­mas iš­nau­do­ ji­mu, nes gal­būt vai­kui to vi­sai ne­si­no­ri. Ar ne­mė­gins vai­kas ap­ kal­tin­ti tė­vų psi­cho­lo­gi­niu smur­ tu, spau­di­mu?

Išs­kir­ti ne­ga­li­ma

„Sep­ty­nio­li­ka ES vals­ty­bių yra ra­ ti­fi­ka­vu­sios Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją. Čia ne Va­liu­ke­vi­čiū­ tė ar Ša­la­še­vi­čiū­tė su­gal­vo­jo keis­ti įsta­ty­mus. Jung­ti­nių Tau­tų eks­per­ tai ra­gi­na. Jie sa­ko, kad Lie­tu­vo­ je smur­tas ne ma­žė­ja, o di­dė­ja“, – sa­vo po­zi­ci­ją gi­na įsta­ty­mo pa­tai­sų ini­cia­to­rė O.Va­liu­ke­vi­čiū­tė.

Ofi­cia­li sta­tis­ti­ka skel­bia, kad kas­dien smur­tą Lie­tu­vo­je pa­ti­ria apy­tik­riai ke­tu­ri vai­kai.

O.Va­liu­ke­vi­čiū­tei pri­ta­ria R.Ša­la­ še­vi­čiū­tė: „Vis­ko bū­na, vi­si pa­da­ ro klai­dų. Aš kai ku­riuos vie­šo­jo­je erd­vė­je ap­ta­ria­mus už­sie­nio at­ve­ jus trak­tuo­čiau kaip klai­das. Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­ven­ci­ja aiš­kiai nu­ro­do, kad iš­skir­ti vai­ką su šei­ma ga­li­ma tik kraš­tu­ti­niu at­ve­ju.“

bend­rak­la­ses, šau­kė, įžei­di­nė­ jo mo­ti­ną. To­ji grie­bė­si už šir­dies ir tė­vas, iš­si­gan­dęs dėl žmo­nos, paė­mė duk­te­rį už ran­kos ir iš­stū­ mė pro du­ris.

Paaug­lė grį­žo su kai­my­nais ir po­ li­ci­ja, tė­vas bu­vo iš­vež­tas į areš­ti­nę.

Tė­vai ne­ga­li pa­ti­ kė­ti, kad už­teks vie­no skun­do, net­ gi ano­ni­mi­nio, ir jų lauks san­kci­jos.

Vis dėl­to pa­sku­ti­niuo­ju mo­men­ tu duk­ra pa­siel­gė ne taip, kaip ją iš­mo­kė JAV mo­kyk­lo­je. Ji at­si­sa­ kė pa­si­ra­šy­ti pro­to­ko­lą. Smur­tau­ to­jas tė­vas at­si­pir­ko bau­da ir ne­ bu­vo įgrūs­tas į ka­lė­ji­mą. Bet trū­ko ne­daug – tik paaug­lės spren­di­mo pa­dė­ti tei­sė­sau­gai nu­baus­ti tė­vą.

Dvy­li­ka­me­tį – į in­ter­na­tą

At­ve­jis kai­my­ni­nė­je Lat­vi­jo­je. 12 me­t ų ber­n iu­kas pa­vo­g ė at­ly­g i­ ni­m ą iš vie­n i­š os mo­t i­n os ir ke­ lias die­n as ne­­l an­k ė mo­k yk­l os, iš­š vais­t ė pi­n i­g us. Su­s i­n er­v i­n u­ si mo­t i­n a, dar ne­t u­r in­t i eu­ro­ pie­t iš­kos vai­ko tei­s ių ap­sau­gos gy­ny­b os pa­t ir­t ies, ap­s i­g ink­l a­vo dir­žu.

Pri­lup­ti dvy­li­ka­me­čio ne­pa­vy­ ko, jis laks­tė po bu­tą ir jam pa­vy­ ko iš­si­suk­ti. Vis dėl­to ant ran­kos li­ko mė­ly­nė, ku­rią ki­tą die­ną pa­ ste­bė­jo mo­ky­to­ja. Ber­niu­kas at­ vi­rai dėl vis­ko pri­si­pa­ži­no – ir dėl to, kad ma­ma tuė­jo dėl ko širs­ti.

Ta­čiau vai­ko nuo­mo­nė jau nie­ ko ne­be­jau­di­no. Kom­pe­ten­tin­gų or­ga­n ų at­s to­vai pa­s iun­t ė vai­k ą tie­siai iš mo­kyk­los į in­ter­na­tą ir iš­kė­lė by­lą mo­ti­nai dėl mo­ti­nys­ tės tei­sių atė­mi­mo.

Iki šios is­to­ri­jos pa­te­ki­mo vie­ šu­mon mo­ti­na 1,5 mė­ne­sio kas­ dien atei­d a­vo prie in­ter­n a­to ir,

sto­v ė­d a­m a prie už­ver­t ų du­r ų, vel­tui mal­da­vo leis­ti bent pa­si­ ma­ty­ti su sū­nu­mi.

Vals­ty­bė ge­res­nė už tė­vus

O.Va­l iu­k e­v i­č iū­t ės įsi­t i­k i­n i­m u, joks vai­ko pra­si­žen­gi­mas ne­pa­ tei­si­na fi­zi­nės baus­mės ir kal­ti­ ni­mų ki­ši­mu­si į šei­mą. „Ką reiš­k ia „ki­š i­m a­s is į šei­ mą“, kai kal­ba­m a apie prie­m o­ nes, ku­rio­mis ka­riau­ja­ma su mū­ sų ma­žy­čiais Lie­tu­vos pi­lie­čiais?

Yra šim­tai prie­mo­nių, ku­rių ga­li­ ma im­tis auk­lė­jant vai­kus, ta­čiau jų vi­sų įsta­ty­me neiš­var­dy­si“, – at­re­mia par­la­men­ta­rė, įsi­ti­ki­nu­ si, kad ma­žuo­sius pi­lie­čius nuo tė­vų pri­va­lo gin­ti vals­ty­bė.

O.Va­liu­ke­vi­čiū­tė ci­tuo­ja sta­tis­ ti­ką, kad dau­giau­sia smur­to šei­ mo­je pa­ti­ria vai­kai iki tre­jų me­tų. „Iš kur vė­liau at­si­ran­da smur­ tau­to­jai? Jie užau­ga iš tų ma­žy­čių smur­tą pa­ty­ru­sių Lie­tu­vos pi­lie­ čių“, – dės­tė Sei­mo na­rė.

Ga­lė­jo baig­tis ka­lė­ji­mu

Ko­kie tie pa­vyz­džiai, va­din­ti­ni klai­ do­mis, apie ku­riuos už­si­me­na R.Ša­ la­še­vi­čiū­tė? Štai is­to­ri­jos, ak­ty­viai ap­ta­ria­mos vie­šojo­je erd­vė­je.

Ame­ri­ka. Ru­sų emig­ran­tų šei­ mo­je – įpras­tas bui­ti­nis konf­lik­tas.

Paaug­lė duk­ra rei­ka­la­vo nu­pirk­ti jai ma­din­gų dra­bu­žių, o tė­vai tu­rė­jo fi­nan­si­nių sun­ku­mų – sko­lų, kre­ di­tų. Duk­ra ne­no­rė­jo klau­sy­ti, pa­ teik­da­vo kaip pa­vyz­džius tur­tin­gas

Abe­jo­nė: A.Stan­ci­kie­nė bai­mi­na­si, kad įsta­ty­mas smogs ne tiems, ku­rie iš tie­sų mu­ša sa­vo at­ža­las.

Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.

5

Šeštadienis, balandžio 27, 2013

Miestas kaunodiena.lt/naujienos/miestas

imti vals­ty­bė? Čia ne Va­ Smur­tą pa­ty­rę liu­ke­vi­čiū­tė vai­kai Lietuvoje ar Ša­la­še­vi­ 2010 m. – 1249 čiū­tė su­gal­ 2011 m. – 1259 vo­jo keis­ti 2012 m. – 1343 įsta­ty­mus.

Jung­ti­nių Tau­tų eks­ Komentaras per­tai ra­gi­na.

Ode­ta Tar­vy­die­nė

Vals­ty­bės vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­k i­n i­mo tar­ny­bos di­rek­to­rė

B

, Tomo Lukšio / BFL nuotr.

Nor­ve­giš­ką is­to­ri­ją ži­no

O.Va­liu­ke­vi­čiū­tė ne­nei­gė ži­nan­ ti is­to­ri­ją apie Nor­ve­gi­jos lie­tu­vę, ku­ri daug me­tų ken­tė vy­ro smur­ tą. Kumš­čiu vy­ras ap­do­va­no­da­vo ir vai­kus. Nor­ve­gai į si­tua­ci­ją pa­ žvel­gė pro sa­vo įsta­ty­mo pri­zmę.

Jie pa­tup­dė vy­rą už gro­tų.

Lai­min­ga lie­tu­vė gal ir ga­lė­jo at­ si­pūs­ti, ta­čiau vai­ko tei­sių ap­sau­ gos spe­cia­lis­tai jos jau ne­pa­lei­do iš akių. Jie nu­ta­rė, kad mo­ti­na, ne­pa­ jė­gu­si ap­gin­ti vai­kų nuo smur­tau­ jan­čio tė­vo, ne­ga­li jų au­gin­ti. Lie­ tu­vė li­ko be dvie­jų sa­vo ma­ža­me­čių sū­nų, vie­na kaip pirš­tas. Lie­tu­vės ber­niu­kus įsi­vai­ki­no nor­ve­gai.

Lie­tu­vos vai­ko tei­sių gy­nė­jai šio­je is­to­ri­jo­je bu­vo be­jė­giai. „Nor­ve­gi­ ja nė­ra Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė.

Taip, ten la­bai griež­ti įsta­ty­mai“, – su­si­lai­kė nau­ją­sias Vai­ko tei­sių ap­ sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sas siū­lan­ti O.Va­liu­ke­vi­čiū­tė.

Spręs tik teis­mai

„Dėl nor­ve­giš­kos is­to­ri­jos bu­vau pa­si­pik­ti­nu­si. Mes iš Nor­ve­gi­jos ar Da­ni­jos ne­gau­na­me jo­kios in­ for­ma­ci­jos apie mū­sų vai­kų būk­ lę. Da­bar jau ren­gia­me su­tar­tis, kad bū­tų ki­taip“, – kal­bė­jo Sei­mo Vai­ko ge­ro­vės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kė R.Ša­la­še­vi­čiū­tė.

Dėl siū­lo­mų Vai­ko tei­sių ap­sau­gos pa­grin­dų įsta­ty­mo pa­tai­sų ji ra­mi­ na: „Pa­tai­sos kaip tik api­brėž­tų, kad spren­di­mą, ar vai­ką ga­li­ma paim­ti iš šei­mos, ga­lės priim­ti tik teis­mas. Iki šiol tai spręs­da­vo sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­to­rius su Vai­ko tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai.“ Par­la­men­ta­rė ra­mi­na įsiaud­ri­ nu­sią vi­suo­me­nę. „Skan­di­na­vi­jo­ je, Ang­li­jo­je, Ai­ri­jo­je yra įsta­ty­mas, kad iki 12 me­tų vai­kai ne­ga­li bū­ti pa­lik­ti vie­ni. Dėl šio įsta­ty­mo mū­ sų tė­vy­nai­niams sve­čio­se ša­ly­se ir kil­da­vo pro­ble­mų. Mes to­kios įsta­ ty­mi­nės nuo­sta­tos ne­tu­ri­me“, – pa­si­džiau­gė R.Ša­la­še­vi­čiū­tė.

er­ž i­nė ko­šė nė­ra tin­ka­ma auk­lė­j i­mo prie­mo­nė. Psi­ cho­lo­gai pri­pa­žįs­ta, kad mes, išau­gę gau­da­mi ber­ži­nės ko­ šės, kar­to­ja­me sa­vo tė­v ų auk­lė­ji­mo mo­de­lį ir su­ka­mės už­da­ra­me ra­te. Jei­ gu vy­ras pa­ke­lia ran­ką prieš mo­te­rį ar­ ba at­virkš­čiai, sa­ko­me, kad taip da­ry­ti ne­ga­li­ma, o kel­ti ran­ką prieš vai­ką ga­li­ ma, nes mes esą taip auk­lė­ja­me.

Smur­to prieš vai­k us at­ve­jų dau­gė­ja.

Ana­li­zė ro­do, kad kai ku­rių vai­kų pa­ ti­ria­mas smur­tas yra tęs­ti­nis.

Mes tu­ri­me priim­ti šį įsta­ty­mą ir ieš­ ko­t i ki­t ų auk­lė­ji­mo bū­dų. Ne dir­ž u pliaukš­te­lė­ti ir grei­tai pa­siek­ti no­ri­mą re­zul­ta­tą, o dau­giau pa­si­kal­bė­ti. Tu­ri­ me iš­mok­t i taip auk­lė­t i sa­vo vai­k us, kad jie sa­vo vai­k us auk­lė­t ų jau ki­to­ mis prie­mo­nė­mis – ne dir­žu.

Be jo­kios abe­jo­nės, kiek­vie­na pa­ty­ru­ sio smur­tą vai­ko si­tua­ci­ja ver­ti­na­ma in­di­vi­dua­liai ir tai ne­reiš­kia, kad tuoj pat iš šei­mos bus ati­ma­mas vai­kas.

Tai – kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė.

Nu­ga­lė­to­jas: D.Šert­vy­tis (cent­re) 32 cm skers­mens pi­cą su­val­gė per 1 mi­nu­tę 13 se­kun­džių.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ėd­rū­nų var­žy­bas lai­mė­jęs stu­den­tas: vos už­kan­dau Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Va­kar Kau­ne su­reng­to­se pi­cos val­gy­mo var­žy­bo­se trium­fa­vo Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­to pir­ ma­kur­sis Do­na­tas Šert­vy­tis.

Šis ren­gi­nys bu­vo Kau­no tech­no­ lo­gi­jos uni­ver­si­te­to stu­den­tų fes­ ti­va­lio „Ra­fes“ da­lis.

Nu­ga­lė­to­jas apie 32 cm skers­ mens pi­cą su­kim­šo per 1 mi­nu­ tę 13 se­kun­džių. Kai D.Šert­vy­tis per­ga­lin­gai iš­kė­lė ran­kas, dau­gu­

ma da­ly­vių bu­vo įvei­kę vos dau­ giau nei pu­sę sa­vo pi­cos. Iš vi­so run­gė­si 10 jau­nuo­lių, tarp jų ne­ bu­vo nė vie­nos mer­gi­nos. „Jau­čiuo­si už­kan­dęs. Vie­na pi­ ca tik su­ža­di­no ape­ti­tą, bet ne­ drį­sau iš kai­my­nų im­ti“, – juo­ kė­si 21-ų stu­den­tas.

Var­žy­bo­se da­ly­va­vo ir Kau­no „Sau­lės“ gim­na­zi­jos vie­nuo­lik­to­ kai No­jus Vai­tai­tis bei Ai­das Bal­ čai­tis. Prieš ren­gi­nį vai­ki­nai sa­kė ne­si­ti­kin­tys lai­mė­ti – nu­spren­dė da­ly­vau­ti dėl ne­mo­ka­mų pie­tų. „Stu­den­tai bū­na po sa­vai­tę ne­val­

gę, yra al­ka­ni, to­dėl mums lai­mė­ ti – jo­kių ga­li­my­bių“, – prieš var­ žy­bas šmaikš­ta­vo gim­na­zis­tai. „Esa­me pa­trauk­liau­sia pi­ce­ri­ ja stu­den­tams. Jie tu­ri nuo­sta­ bių idė­jų ir la­bai džiau­gia­mės, kad ga­li­me pa­dė­ti jas rea­li­zuo­ ti“, – pa­sa­ko­jo pi­co­mis vai­ši­ nu­sio tink­lo „Piz­za To Go“ di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Vik­to­ri­ja Ged­vi­lai­tė. „Piz­za To Go“ pi­ce­ri­jų ga­li­ma ras­ti Kau­ne, Pran­cū­zų g. 12 ir Vil­ niaus g. 13. Pas­ta­ro­ji du­ris at­vė­ rė vos va­kar.

O jei su­kel­siu dis­kom­for­tą?

Pen­k is vai­k us au­g i­n an­t i Sei­m o na­rė A.Stan­ci­kie­nė lai­ko­si nuo­ mo­nės, kad nau­jo­sios pa­tai­sos – la­bai ri­zi­kin­gas laz­dos per­len­ki­ mas. „Kons­ti­tu­ci­jo­je api­brėž­ta, kad tė­vų pa­rei­ga išau­gin­ti do­rus pi­ lie­čius. Tai kaip išau­gin­ti tuos do­ rus pi­lie­čius, jei jie, net do­rai ne­ sup­ras­da­mi, ką da­ro, ga­lės tė­vus šan­ta­žuo­ti?“ – ste­bė­jo­si A.Stan­ ci­kie­nė. Įs­ta­ty­mas nu­ma­ty­tas vai­kams iki 18 me­tų. Par­la­men­ta­rė svars­to, ar ga­lės už­draus­ti sū­nui su­si­ti­ki­ nė­ti su blo­go el­ge­sio mer­gi­no­mis. „O jei jis pa­reikš, kad jam – emo­ ci­nis dis­kom­for­tas na­muo­se, tė­vai emo­ciš­kai smur­tau­ja?“ – svars­tė A.Stan­ci­kie­nė.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad įsta­ty­mas ne­ pa­sieks tų šei­mų, ku­rio­se tik­rai prieš vai­kus nau­do­ja­mas smur­tas.

Tie vai­kai sa­vo tė­vų vei­kiau­siai ne­pas­kųs. A.Stan­ci­kie­nės tei­gi­mu, bū­tent to­kie vai­kai, ne­pai­sant vis­ ko, tė­vų lai­ko­si kaip šiau­do. „Įs­taty­mo pa­tai­sos pa­sieks tas šei­mas, ku­rios sten­gia­si išau­gin­ ti sa­vo vai­kus do­rais, pro­tin­gais, kū­ry­bin­gais pi­lie­čiais. Kai ku­ riems pa­sau­li­nį pri­pa­ži­ni­mą pel­ niu­siems mu­zi­kan­tams tė­vai liep­ da­vo po še­šias va­lan­das gro­ti. Mes to­kios prie­var­tos leis­ti sau ne­be­ ga­lė­si­me“, – kons­ta­ta­vo par­la­ men­ta­rė.

Re­tai: pa­sku­ti­nį kar­tą dėl po­tvy­nio HE pra­lai­dos bu­vo ati­da­ry­tos prieš 10 me­tų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Kau­no HE atidarė visus šliuzus Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė

d.krapavickaite@kaunodiena.lt

Šio­mis die­no­mis Kau­no hid­roe­ lekt­ri­nė (HE) dir­ba net ke­tu­riais ag­re­ga­tais. Per pra­lai­das te­ka mil­ ži­niš­ki kie­kiai van­dens.

Dėl pa­va­sa­ri­nio po­tvy­nio iš Bal­ ta­ru­si­jos ati­te­kė­jo di­de­li van­dens kie­kiai. Kau­no ma­rios iš­si­lie­jo į kran­tus. Kau­no HE di­rek­to­rius Juo­zas Bart­lin­gas pa­tvir­ti­no, kad te­ko nu­leis­ti ma­rių van­de­nį į Ne­ mu­ną. „Ne tiek dėl to, kad van­ duo už­lie­jo ma­rių kran­tus, o dėl

hid­roe­lekt­ri­nės sau­gu­mo ir Kau­ no sau­gu­mo“, – aiš­ki­no J.Bart­ lin­gas.

Bu­vo ati­da­ry­ti vi­si HE šliu­zai.

Elekt­ri­nės pra­lai­dų ati­da­ry­mas – itin re­tas ir uni­ka­lus reiš­ki­nys.

Prieš ke­le­rius me­tus jos bu­vo ati­ da­ry­tos at­lie­kant Kau­no HE re­ konst­ruk­ci­jos dar­bus, kad re­mon­ tuo­jant tur­bi­nas ma­rių van­duo ga­lė­tų te­kė­ti į Ne­mu­ną. Dėl po­ tvy­nio toks veiks­mas bu­vo at­lik­ tas maž­daug prieš 10 me­tų.

Pa­sak J.Bart­lin­go, dėl šie­me­ čio po­tvy­nio pra­lai­dos bu­vo ati­ da­ry­tos jau ne vie­ną kar­tą. Pas­ta­

ro­sio­mis die­no­mis hid­roe­lekt­ri­nė vi­su pa­jė­gu­mu dir­ba die­ną ir nak­ tį. Šiuo me­tu pro Kau­no HE tur­bi­ nas kas se­kun­dę pra­te­ka apie 600 kub. m van­dens. Dar 1000 kub. m kas se­kun­dę lie­ja­si per ati­da­ry­tas pra­lai­das.

Di­rek­to­rius ra­mi­no, kad apie 1,5 m pa­ki­lęs Ne­mu­no van­dens ly­gis nie­kam ža­los ne­pa­da­rys.

J.Bart­lin­gas pro­gno­zuo­ja, kad po po­ros die­nų pa­dė­tis sta­bi­li­zuo­sis: „Ma­nau, kad vy­rai penk­ta­die­nį po pie­tų išei­da­mi iš dar­bo už­da­ rys pra­lai­das ir pa­liks ele­men­ta­rų dar­bi­nį re­ži­mą.“

6

šeštadienis, balandžio 27, 2013

Savaitė

Pa­žin­tis per piketą pe­rau­go į dia­lo­gą

Kitoks žvilgsnis

Džia­zas val­do!

Poetas Kęstutis Navakas

G

e­rai bū­ti mo­no­po­li­nin­ku: už­si­ma­nai ir pa­tei­ki sa­vą ul­ti­ma­tu­mą – ne tik klien­tui, bet ir vals­ty­bei. Kaip „ma­žo ba­ga­žo ga­ben­to­jas“ – „Rya­nair“. Štai ims mū­sų ir ne­besk­rai­dins iš Kau­no. Ky­la ma­ žiau­siai trys klau­si­mai: ko­dėl tik iš Kau­no, ko­ dėl oro uos­to di­rek­to­rė apie tai su­ži­no tik iš ži­ niask­lai­dos ir ko­dėl mū­sų val­di­nin­kai kaip su­ si­ta­rę tvir­ti­na, kad nuo rug­sė­jo skry­džių „ir taip su­ma­žė­ja“, kai „Rya­nair“ at­sto­vė aiš­kiai pa­sa­kė, kad skry­džių skai­čius ly­gin­ti­nas ne su va­sa­ra, o su praė­ju­siu rug­sė­ju? Na, įdo­mu, kaip bus iš­la­vi­ ruo­ta. „Rya­nair“ skry­džiai nau­din­gi mies­tui net ir ma­ži­nant tuos mo­kes­čius, ta­čiau kiek ga­li­ma lanks­ty­tis prieš mo­no­po­li­nin­ką?

Net ir iš­mi­rus ar iš­si­ sklai­džius mies­to džia­ zuo­me­nei, šis fes­ti­va­lis yra ryškus reiš­ki­nys.

Ta­čiau tai įvyks dar ne va­sa­rą, va­sa­ra jau čia pat, su­lauk­si­me ir už­sie­nie­čių, o kol kas Lais­ vės alė­ja ati­da­ro se­zo­ną, pa­si­telk­da­ma Alė­jos Fon­ta­ną ir Alė­jos Pa­tac­ką. Čia vėl įdo­mu su­ži­ no­ti, kad li­gi šiol eg­zis­ta­vu­sios dvi bend­ri­jos: „Lais­vės alė­jos bend­ruo­me­nė“ ir „Kau­no Lais­ vės alė­jos bend­ruo­me­nė“, ku­rios nuo­lat kaž­ko ne­pa­si­da­ly­da­vu­sios. Aiš­ku ko – pa­čios Lais­vės alė­jos. Gal vie­na ga­lė­jo im­ti tą pu­sę, kur na­mų nu­me­riai ne­ly­gi­niai, o ki­ta – kur ly­gi­niai, jei jau kil­da­vo konf­lik­tų? Konf­lik­tuo­ti lie­tu­viai įpra­ tę net bend­rą dar­bą dirb­da­mi, to­dėl ži­nia, kad bend­ri­jos vie­ni­ja­si (?) – tik­rai pa­guo­džian­ti.

O šiaip Kau­ną iki pir­ma­die­nio val­do džia­zas.

Net ir iš­mi­rus ar iš­si­sklai­džius mies­to džia­zuo­ me­nei, šis fes­ti­va­lis yra ryškus reiš­ki­nys. „Vil­ nius Jazz“ nė­ra toks cha­riz­ma­tiš­kas ir su­mi­to­ lo­gin­tas. Gal dėl to, kad kul­tū­ros pa­siū­la ten vi­ sai ki­ta, gal dėl to, kad te­nykš­tė džia­zuo­me­nė net ne­ly­gin­ti­na su mū­siš­ke. Nors fes­ti­va­lis pa­ keiks­no­ja­mas vis daž­niau, tie pa­keiks­no­ji­mai ne iš nu­si­vy­li­mo, vei­kiau iš per­si­so­ti­ni­mo, ku­ ris iš­syk ding­tų, vos pa­skel­bus, kad fes­ti­va­lio ki­ta­met ne­be­bus. Ti­kė­ki­mės, bus vi­sa­da.

Džia­zuo­ja ir Kau­no sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba. Va­ka­ rykš­tis jos po­sė­dis tu­rė­jo vyk­ti „Girs­tu­čio“ ba­ sei­ne. Dar­bot­var­kė­je (anot veik­lio­jo Po­vi­lo Ma­ čiu­lio): „Tra­di­ci­nis vi­ce­me­ro šuo­lis į van­de­nį, pa­si­ta­ri­mai pir­ty­je ir biu­dže­ti­nės įstai­gos kū­ ri­mas.“ Ar jums tai ne­pa­na­šu į ta­ry­bos na­rių veik­los imi­ta­vi­mą, klau­sia P.Ma­čiu­lis. Jei ta­ ry­ba ką nors nau­din­go mies­tui nu­spręs­tų, ga­ li tai da­ry­ti nors ir be­si­suk­da­ma ka­ru­se­lė­mis, ta­čiau pa­tir­tis sa­ko, kad vi­ce­me­ro šuo­liu į van­ de­nį vis­kas ga­li ir pa­si­baig­ti. Na, ma­ty­sim. O kol kas – džia­zuo­ki­me. informacija:

302 250

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė

Komentaras

L

Al­gi­man­tas Kan­čas

v.rupeikaite@kaunodiena.lt

y­giai prieš me­tus ar­chi­ tek­tai su pla­ka­tais su­sto­ jo prie­šais Kau­no pa­vel­ do sar­gų lan­gus ir rė­žė jiems į akis sa­vo prie­kaiš­tus. Tą­ kart juos iš­klau­sęs nau­ja­sis pa­ vel­do­sau­gos va­das da­bar dė­kin­ gas už šal­tą su­tik­tu­vių du­šą.

Per­nai ba­lan­džio 26 d. Ro­tu­ šės aikš­tė­je ar­chi­tek­tų pi­lie­ti­nė ak­ci­ja su­reng­ta praė­jus dviem sa­vai­tėms po to, kai lai­ki­nuo­ju Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­ to (KPD) Kau­no te­ri­to­ri­nio pa­ da­li­nio ve­dė­ju bu­vo pa­skir­tas tei­si­nin­kas iš sos­ti­nės Svai­ge­ das Stoš­kus. Ar­chi­tek­tai prie­ši­ no­si jo pa­sky­ri­mui teig­da­mi, kad „Vil­niaus biu­rok­ra­ti­ja su pa­vel­ do ser­gė­to­jais bai­gia vi­sai pa­ ra­ly­žiuo­ti ar­chi­tek­tū­ros gy­vas­ tį Kau­ne“.

Mi­nė­tas ren­gi­nys su­ta­po su S.Stoš­kaus gim­ta­die­niu, tai­ gi, ne­tra­di­ci­nę pa­žin­tį su Kau­ no ar­chi­tek­tų bend­ruo­me­ne jis at­si­mins vi­są gy­ve­ni­mą. Praė­ jus pus­me­čiui, S.Stoš­kus ta­ po nuo­la­ti­niu pa­da­li­nio va­do­vu.

At­ro­do, kad jau­nas vy­ras ke­ti­ na švęs­ti ne tik pir­mą­sias, bet ir ant­rą­sias dar­bo Kau­ne me­ti­nes.

– Ne­si­ruo­šia­te grįž­ti dirb­ti į Vil­nių?

– Įsi­my­lė­jau Kau­ną. Man la­bai no­ri­si ju­din­ti jį to­liau. Ly­giai prieš me­tus, per pa­tį ma­no gim­ta­die­nį, ar­chi­tek­tai su­ren­gė mi­tin­gą. Man tai bu­vo tik į nau­dą, tik­rai dėl to džiau­giuo­si. Su­si­ti­ko­me su ar­ chi­tek­tais to­kio­mis ap­lin­ky­bė­ mis. Da­bar ar­chi­tek­tai juo­kau­ja, kad bus dar vie­nas mi­tin­gas, – jei aš išei­siu iš šio dar­bo.

– Ar pa­vy­ko iš­nai­kin­ti chao­ są KPD Kau­no te­ri­to­ri­nia­me pa­da­li­ny­je?

– Kur chao­so nė­ra? Jo yra vi­sur. Ir pas mus re­zul­ta­tų dar ma­žai. Ki­ta ver­tus, per me­tus pa­da­ry­ti la­bai daug neį­ma­no­ma, tai sta­ty­bos, o ne mor­kų au­gi­ni­mas lys­vė­je.

– Vis dėl­to Kau­no pa­da­li­niui rei­kė­jo at­si­nau­ji­nti?

– Vi­siems, kiek­vie­nam iš mū­sų rei­kia at­si­nau­jin­ti, sa­ve pri­žiū­rė­ ti. Ap­si­leis­ti ga­li­me la­bai grei­tai.

Prie­kaiš­tų ga­liu tu­rė­ti ir sau, ir ko­le­goms. Vi­sa­da no­ri­si, kad bū­ tų ge­riau. Ki­ta ver­tus, kai ku­rių žmo­nių mąs­ty­mo pa­keis­ti ne­ga­ li, ypač sun­ku – vy­res­nio am­žiaus žmo­nė­mis. Kar­tais su sa­vo ko­le­go­ mis iš tie­sų rei­kia pa­ka­riau­ti. Vis mo­kau, kad ne­ga­li­ma ka­bi­nė­tis dėl smulk­me­nų, pro­ce­dū­ri­nių da­ly­kų, kad svar­biau­sia – re­zul­ta­tas.

P

er pa­s ta­r uo­s ius me­t us įvy­ko di­de­l ių pa­si­kei­t i­mų.

Pro­jek­t ai pa­ga­l iau de­r i­na­ mi Kau­ne, ne Vil­n iu­je. Pra­ dė­jo ju­dė­t i mies­to cent­r i­nės da­l ies, Se­n a­m ies­č io pro­j ek­t ai – iki tol bu­ vo vi­s iš­k as pa­ra­ly­ž ius, vis­k as pra­ si­dė­j o nuo va­d i­n a­mo­j o stik­l ai­n io skan­d a­lo. Po to su pla­k a­t ais pa­s i­t i­ ko­me mums at­s iųs­t ą KPD va­dovą iš sos­t i­n ės S.Stoš­k ų. Da­b ar, jei­g u jį iš­vež­t ų, su pla­k a­t ais jį gin­t u­me.

Jis tik­r ai konst­r uk­t y­v us. Tai, kad S.Stoš­k us ne­t u­r i ar­c hi­tek­t ū­r i­n io iš­s i­l a­v i­n i­mo, pa­s i­ro­do, dirb­t i KPD pa­da­l i­n io va­do­vo dar­b ą ne­t ruk­do.

Pa­da­l i­ny­je yra ati­t in­k a­m ą iš­s i­la­v i­ ni­mą tu­r in­č ių spe­cia­l is­t ų. Es­m i­n is da­ly­k as – po­z i­t y­v us va­do­vo mąs­ ty­m as. Ži­no­m a, pas mus dar to­l i gra­ž u nė­ra taip kaip už­sie­ny­je, kur su pa­vel­du su­s i­j ę da­ly­k ai yra api­ brėž­t i ir aiš­k ūs. An­t ai da­b ar Kau­ no ar­c hi­tek­t ai mo­bi­l i­z uo­t i ir su­ne­ ri­mę dėl ren­g ia­mo Nau­j a­m ies­č io spe­c ia­l io­j o pla­no. Prieš me­t us ga­ vo­me bom­b ą, kai bu­vo iš­plės­tos sau­go­mo Nau­ja­m ies­č io ri­bos. Ti­k i­ mės, kad ne­bus nu­mes­t a dar vien bom­ba ren­g iant mi­nė­t ą do­k u­men­ tą. Po prieš me­t us su­reng­tos pi­l ie­ ti­nės ak­c i­jos su ar­c hi­tek­t ais kal­b a­ ma­s i, ta­r ia­m a­s i.

Pri­ta­po: S.Stoš­kus gy­ve­na sos­ti­nė­je, bet pri­sie­kia mei­lę mies­tui,

ku­ria­me dir­ba.

– Ar per sa­vo ge­ra­no­riš­ku­mą ne­ty­čia neįk­liu­vo­te į spąs­ tus?

– Bu­vo to­kių at­ve­jų, kad pas ma­ ne atė­ję žmo­nės vie­na šne­ka, ki­ta da­ro. Kai vė­liau pa­ma­tai pro­jek­ tą, su­sii­mi už gal­vos! Ne­mi­nė­ siu to­kių me­luo­jan­čių ar­chi­tek­ tų pa­var­džių. Jie, ma­tyt, gal­vo­jo, kad nie­kas ne­pas­te­bės... Bū­na ir taip, kad at­ne­ša­mas pro­jek­ tas de­rin­ti, o nu­va­žia­vus į vie­ tą paaiš­kė­ja, kad sta­ty­bos dar­ bai jau se­niai pa­da­ry­ti, nors mes dar tik spren­džia­me, ar ap­skri­ tai ga­li­ma tai da­ry­ti. Kar­tą bu­ vo įki­šę pi­ni­gų į pa­duo­tą pro­ jek­tą. Įki­šo, tai įki­šo, iš­pra­šiau tą žmo­gų, ir vis­kas.

– Ar daug bau­dų skir­ta per šiuos me­tus už ne­tin­ka­mą pa­vel­do prie­žiū­rą?

– Ne­mi­nė­siu pa­var­džių, bet vie­ na bau­da už sa­va­va­liš­kas sta­ ty­bas sie­kė 40 tūkst. li­tų, tie­sa, bau­dą sky­rė sta­ty­bų ins­pek­ci­ja.

Vis dėl­to mū­sų tiks­las nė­ra skir­ti kuo dau­giau bau­dų. Bau­dos ne­ ro­do, kad ge­rai dir­bi. Prie­šin­gai, tai ro­do, kad yra ne­tvar­ka. Ge­ rai dir­ba tie, ku­riems nė­ra už ką skir­ti bau­dų.

– Ko­kios prie­mo­nės ga­lė­tų bū­ti veiks­min­gos?

– Kal­bi­nu sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus su­kur­ti pa­sta­tų tvar­ky­mo mo­de­ lį. Sa­vi­val­dy­bė tu­ri su­ras­ti pi­ni­ gų, pa­vyz­džiui, per sa­vo įmo­nę, ir kom­pen­suo­ti pa­sta­tų val­dy­to­ jams už da­žus, iš­lai­das pri­va­lo­ miems ty­ri­mams. Pas­ta­tų sa­vi­ nin­kai tu­rė­tų ap­mo­kė­ti pa­sta­to re­mon­to dar­bus. Jei sa­vi­nin­kai ne­ su­tik­tų in­ves­tuo­ti į re­mon­tą, bū­tų ski­ria­mos bau­dos, di­di­na­mas ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tis.

– Ar jun­ta­mas sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų ge­ra­no­riš­ku­mas?

– At­siž­vel­giant į tai, ko­kie žmo­nės dir­ba sa­vi­val­dy­bė­je, ko­kie va­do­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

vau­ja se­niū­ni­joms, Kau­no mies­te dar fan­tas­tiš­kai ge­rai. Vis dėlto kai ku­rie iš jų – vi­siš­ki be­raš­čiai.

Aiš­ku, ne vi­si yra to­kie. Yra la­bai po­zi­ty­vių jau­no­sios kar­tos at­sto­ vų. Yra ir se­no­ji, nuei­nan­ti kar­ta, ku­ri ne­no­ri už­leis­ti po­zi­ci­jų. Tai vi­siš­kai pra­rū­gę va­do­vai ir man dėl to la­bai gė­da.

– Ką jie da­ro ne taip?

– Jie nerodo jo­kių ini­cia­ty­vų.

Jie tik tei­si­na­si, kad rei­kia keis­ ti įsta­ty­mus, kad pa­vel­do Kau­ne per daug. Kiek­vie­na se­niū­ni­ja tu­ rė­tų pri­žiū­rė­ti tvar­ką sa­vo te­ri­ to­ri­jo­je. Juk yra ne­ma­žai ir sa­vi­ val­dy­bės bei Tur­to fon­do ap­leis­tų pa­sta­tų. Bū­da­mas se­niū­nas, tu­ ri bū­ti tar­si še­ri­fas. Aš, ei­da­mas Kau­ne ir pa­ma­tęs nu­mes­tą bu­te­ lį ar ki­tą šiukš­lę, ją pa­ke­liu. Nes­ vars­tau, ku­rios tai se­niū­ni­jos rei­ka­las ir kas tą šiukš­lę nu­me­ tė. Ele­men­ta­ru – pa­kelk šiukš­lę, būk mies­to pa­trio­tas.

– Gal no­rė­tu­mėt pa­ts bū­ti Kau­no me­ras?

– Vi­sų pir­ma, tu­rė­čiau bū­ti re­ gist­ruo­tas Kau­no mies­to sa­vi­ val­dy­bė­je. Be to, no­rint tap­ti me­ ru, pir­ma rei­kia bū­ti iš­rink­tam mies­to ta­ry­bos na­riu. Ži­no­ma, per par­ti­ją tap­ti mies­to va­do­vu ga­li vi­si. Ta­čiau gai­la, kad nė­ra tie­sio­gi­nių me­ro rin­ki­mų. Ma­nau, kad kiek­vie­nas kau­nie­tis, ei­da­mas gat­ve, tu­ri jaus­tis mies­to va­do­ vu. Jei ma­tai ko­kią ne­tvar­ką, ne­ rei­kia lauk­ti ES lė­šų, kad tai bū­ tų su­tvar­ky­ta. Ma­tau la­bai di­de­lį po­ten­cia­lą jau­nų žmo­nių, ta­čiau daž­niau­siai jie nė­ra spren­di­mus prii­man­tys as­me­nys. Lai­mė, pir­ mų tei­gia­mų po­stū­mių yra. Pa­ vyz­džiui, Mies­to tvar­ky­mo sky­riui va­do­vau­ja jau­nas žmo­gus – Aloy­ zas Pa­kal­niš­kis. Tie­siog fan­tas­ti­ ka! Ga­li­ma pa­vy­dė­ti, kaip jis dir­ ba, kaip laks­to, rū­pi­na­si. Bū­tų de­šimt to­kių Pa­kal­niš­kių, mies­ tas iš­kart tai pa­jus­tų.

Gin­ta­ras Pri­koc­kis

Lie­tu­vos ar­chi­tek­t ų są­jun­gos Kau­no sky­r iaus pir­m i­n in­kas

P

er šiuos me­t us ra­d o­m e bend­rą kal­b ą su KPD Kau­ no te­r i­to­r i­n io pa­d a­l i­n io va­dovu. Dis­k u­s i­j a, bend­ ra­v i­m as vyks­t a. Pro­j ek­t ų de­r i­n i­ mas ne­b e toks ašt­r us, ma­n au, kad tu­r i­me bū­t i dė­k in­g i S.Stoš­k ui už ini­c ia­t y­v ą. Ki­t a ver­t us, kai ku­r ios pro­ble­mos, ku­r ios prieš me­t us bu­ vo iš­kel­tos per pi­l ie­t i­nę ak­c i­j ą, iš­l i­ ko. Jos su­s i­ju­s ios ne vien su Kau­ nu. Bu­vo iš­kel­t as klau­s i­m as dėl kul­t ū­ros pa­vel­do ir sta­t y­b os įsta­ ty­mų tar­pu­s a­v io ne­s u­de­r i­n a­mu­ mo, ta­č iau klau­s i­m as ne­p a­ju­dė­j o.

Sup­r an­t a­m a, tai nė­r a leng­v ai iš­ spren­d žia­m a pro­ble­m a.

– Ar Kau­no kul­tū­ros pa­vel­dui bus at­sei­kė­ta ES pi­ni­gų?

– Iš 2014–2020 m. ES struk­tū­ri­ nių fon­dų kul­tū­rai ke­ti­na­ma skir­ ti apie 2,5 mlrd. li­tų. Tarp mi­nis­ te­ri­jų vyks­ta tar­pu­sa­vio mū­šiai, kam kiek skir­ti. Esu ap­skai­čia­ vęs, kad vien Kau­no ap­skri­ty­ je pa­vel­do po­rei­kiams rei­kia bent 434 mln. li­tų. Ma­nau, kad iš da­ lies ga­lė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­mi ir pri­va­tūs ob­jek­tai.

Laiškai neatspindi dienraščio redakcijos nuomonės. reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260

Ar­chi­tek­tas

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

302 230

Platinimo tarnyba: 302

242

Prenumeratos skyrius: 302

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –

Menas ir Pramogos: (8 5) 219 1381

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –

302 258 302 259 (8 5) 219 1383

Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

302 263

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380

Ratai:

NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

302 265

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Arūnas Andriuškevičius –

302 260

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114

302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 620.

PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228

7

Šeštadienis, balandžio 27, 2013

Miestas Ry­ti­nė mank­ša – mi­si­ja neį­ma­no­ma?

Lais­vės alė­jo­je prie­šais sa­vi­val­dy­bę va­kar su­si­bū­ rė ak­ty­vaus poil­sio mė­gė­jai. Šo­kiais, mankš­ta ir ko­vų me­nais jie sten­gė­si at­kreip­ti praei­vių dė­me­ sį. „No­ri­me žmo­nėms pa­siū­ly­ti al­ter­na­ty­vą sė­dė­ ji­mui prie te­le­vi­zo­riaus“, – sa­kė Kau­no mies­to sa­ vi­val­dy­bės Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro vie­šų­jų ry­ šių spe­cia­lis­tė Do­vi­lė Ru­sy­tė. Pa­si­ro­dy­mus šven­tei pa­ren­gė Kau­no mies­to mo­kyk­li­nių ir iki­mo­kyk­li­nių įstai­gų ug­dy­ti­niai, Lie­tu­vos ko­vos me­nų są­jun­gos na­riai, čia taip pat vy­ko šiau­rie­tiš­ko­jo ėji­mo pra­kti­ nis se­mi­na­ras.

Jur­gi­tos Ša­kie­nės, To­mo Ra­gi­nos re­por­ta­žas

„Kau­no ener­gi­jos“ investicijos su­tau­pė kau­nie­čių mi­li­jo­nus „Kau­no ener­gi­jos“ veiks­mai vien per praė­ju­sią žie­mą kau­nie­čiams pa­dė­ jo su­tau­py­ti mi­li­jo­ nus li­tų. Ši­lu­mos ga­min­to­jai tuo ne­ pa­ten­kin­ti.

„Kau­no ener­gi­jos“ at­sto­vai tei­ gia, kad dėl to kal­ta pa­ti KTE. „KTE tu­ri ga­li­my­bę ga­min­ti ir par­ duo­ti elekt­rą, ji nau­do­ja ga­na nau­jus įren­gi­nius, ma­žiau mo­ka už du­jas nei mes, to­dėl jų ga­mi­na­mos ši­lu­ mos kai­na tu­rė­tų bū­ti ma­žes­nė“, – įsi­ti­ki­nęs „Kau­no ener­gi­jos“ ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius Ri­man­tas Ba­kas.

Gin­čą spręs teis­mas

Su­tau­pė daug pi­ni­gų

Žie­mą „Kau­no ener­gi­jos“ pra­dė­ tas tai­ky­ti nau­jas ši­lu­mos ga­min­ to­jams mo­ka­mos ki­lo­vat­va­lan­dės kai­nos skai­čia­vi­mo me­to­das ir in­ ves­ti­ci­jos į ši­lu­mos ga­my­bos šal­ti­ nius jau da­vė aki­vaiz­džių re­zul­ta­ tų. Tai tu­rė­jo tie­sio­gi­nį tei­gia­mą po­vei­kį kau­nie­čių pi­ni­gi­nių sto­riui ir nei­gia­mai pa­vei­kė ne­prik­lau­so­ mų ši­lu­mos ener­gi­jos ga­min­to­jų pel­ną. To pa­vyz­dys – di­džią­ją da­ lį Kau­nui rei­ka­lin­gos ši­lu­mos ga­ mi­nan­čios Kau­no ter­mo­fi­ka­ci­jos elekt­ri­nės (KTE) skun­das Vil­niaus ko­mer­ci­niam ar­bit­ra­žo teis­mui.

KTE tei­gia, kad vien už gruo­džio ir sau­sio mė­ne­siais pa­teik­tą ši­lu­ mą „Kau­no ener­gi­ja“ li­ko sko­lin­ga be­veik 1,2 mln. li­tų. „Kau­no ener­ gi­jos“ at­sto­vai tei­gia esan­tys vi­siš­ kai ra­mūs, nes nuo praė­ju­sios žie­ mos tai­ky­ta nau­ja ši­lu­mos kai­nos skai­čia­vi­mo sis­te­ma lei­do kau­nie­ čiams su­tau­py­ti daug pi­ni­gų ne­pa­ žei­džiant ši­lu­mos su­pir­ki­mą re­gu­ liuo­jan­čių įsta­ty­mų. „Ši­lu­mos ga­min­to­jams mo­ka­mą kai­ną pra­dė­jo­me skai­čiuo­ti nau­ ju bū­du, to­dėl ne­be­mo­ka­me KTE rei­ka­lau­ja­mos kai­nos. Mes įsi­ti­ki­ nę, kad esa­me tei­sūs. Vals­ty­bi­nė kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­ mi­si­ja ne kar­tą pa­tvir­ti­no, kad mes tai ga­li­me da­ry­ti“, – aiš­ki­no „Kau­ no ener­gi­jos“ val­dy­bos pir­mi­nin­ kas Val­das Lu­ko­še­vi­čius. „Taip, gin­čų dėl kai­nos tik­rai ne­tu­rė­tų kil­ti, nes ap­skai­čia­vi­mas yra ga­na aiš­kus“, – V.Lu­ko­še­vi­ čiaus žo­džius pa­tvir­ti­no Vals­ty­bi­ nės kai­nų ir ener­ge­ti­kos kont­ro­lės ko­mi­si­jos (Kai­nų ko­mi­si­ja) na­rys Da­rius Biek­ša.

Kai­nų ma­ži­ni­mo pla­nas vei­kia

„Pa­gal nau­ją me­to­dą skai­čiuo­ja­ ma kai­na tie­sio­giai pri­klau­so nuo mū­sų pa­čių ši­lu­mos ga­my­bos šal­ ti­niuo­se pa­ga­mi­na­mos ši­lu­mos sa­ vi­kai­nos. Tai mus la­bai mo­ty­vuo­

Prie­mo­nės: nau­ji efek­ty­vūs du­jų ir bio­ku­ro ka­ti­lai bei re­ku­pe­ra­to­riai pa­de­da su­ma­žin­ti ši­lu­mos ga­my­bos

sa­vi­kai­ną „Kau­no ener­gi­jos“ ka­ti­li­nė­se.

ja in­ves­tuo­ti į ga­my­bą. Taip mes ne tik pa­tys pi­giau ga­mi­na­me ši­lu­mą, bet ir ver­čia­me vi­sus ne­prik­lau­ so­mus ga­min­to­jus ma­žin­ti mums par­duo­da­mos ši­lu­mos kai­ną“, – aiš­ki­no V.Lu­ko­še­vi­čius. „To­dėl la­bai svar­bu, kad „Kau­no ener­gi­ja“ ir jos stei­gė­ja sa­vi­val­dy­bė tu­rė­tų pla­ną, kaip ma­žin­ti ga­my­ bos kai­ną sa­vo ka­ti­li­nė­se“, – kal­ bė­jo D.Biek­ša.

klau­san­čio­se „Šil­ko“ ir „In­ka­ro“ ka­ti­li­nė­se. „Kau­no ener­gi­ja“ yra pa­si­ry­žu­si pa­nau­do­ti už­dirb­tą pel­ną ir sko­lin­ tis lė­šas mo­der­ni­za­ci­jai. Jei no­ri­me ma­žin­ti šil­dy­mo kai­nas, in­ves­ti­ci­jos yra ne bū­ti­nos, bet neiš­ven­gia­mos.

Jos yra nu­ma­ty­tos pa­ko­re­guo­ta­me ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos pa­tvir­tin­ta­ me 2012–2015 m. in­ves­ti­ci­jų pla­ ne“, – sa­kė „Kau­no ener­gi­jos“ Ste­ bė­to­jų ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­kas.

Dar di­des­niu smū­giu ši­lu­mos kai­noms taps Pet­ra­šiū­nų elekt­ri­ nės mo­der­ni­za­ci­ja, ku­ri tu­rė­tų pra­ si­dė­ti šie­met.

Laz­da tu­ri du ga­lus

And­rius Kup­čins­kas:

Jei no­ri­me ma­žin­ti šil­ dy­mo kai­nas, in­ves­ ti­ci­jos yra ne bū­ti­nos, bet neiš­ven­gia­mos.

Sa­vi­val­dy­bės ir „Kau­no ener­gi­ jos“ ryž­tą ma­žin­ti šil­dy­mo są­skai­ tas iliust­ruo­ja „Per­ga­lės“ ka­ti­li­nės pa­vyz­dys. Jo­je su­mon­tuo­tas re­ku­ pe­ra­to­rius, ku­ris maž­daug de­šim­ ta­da­liu su­ma­ži­na gam­ti­nių du­jų su­var­to­ji­mą tam pa­čiam ši­lu­mos kie­kiui pa­ga­min­ti.

Jau šie­met bio­ku­ro ka­ti­lai pra­ dės veik­ti „Kau­no ener­gi­jai“ pri­

Su­ma­žin­ta ki­lo­vat­va­lan­dės sa­vi­ kai­na „Kau­no ener­gi­jos“ ka­ti­li­ nė­se lei­džia ne tik už­dė­ti pa­va­dį KTE ga­mi­na­mos ši­lu­mos su­pir­ki­ mo kai­nai, bet ir nu­leis­ti kar­te­lę ši­lu­mos kai­noms, ku­rias siū­lo ki­ ti ne­prik­lau­so­mi ga­min­to­jai. Kuo „Kau­no ener­gi­jos“ ga­my­bos šal­ti­ niuo­se pa­ga­min­tos ši­lu­mos kai­na bus ma­žes­nė, tuo pi­giau ši­lu­mą tu­ rės par­da­vi­nė­ti per pa­sta­rą­jį pus­ me­tį Kau­ne veik­lą pra­dė­ję vyk­dy­ti du nau­ji ši­lu­mos ener­gi­jos ga­min­ to­jai „Ge­co Kau­nas“ ir „Lo­ri­zon Ener­gy“. Šios bend­ro­vės ši­lu­mos ga­my­bai nau­do­ja kur kas pi­ges­nį ku­rą – bio­ku­rą, ta­čiau ši­lu­mą par­ duo­da ga­na bran­giai, nes ne­jau­čia nei pa­kan­ka­mos kon­ku­ren­ci­jos, nei jų pa­ga­min­tos ši­lu­mos kai­nos re­ gu­lia­vi­mo.

„Kau­no ener­gi­jos“ nuo­tr.

„Nep­rik­lau­so­mi ga­min­to­jai sie­ kia mak­si­ma­laus pel­no, to­dėl jie steng­sis pa­si­nau­do­ti bet ko­kia ga­li­my­be už­dirb­ti. Jie nė­ra pa­ ten­kin­ti mū­sų veiks­mais. Jau­čia­ me di­de­lį spau­di­mą“, – kal­bė­jo V.Lu­ko­še­vi­čius.

Skai­čiuo­ja­ma, kad „Ge­co Kau­ nas“ ir „Lo­ri­zon Ener­gy“ ši­lu­ mą par­duo­da kur kas bran­giau, nei ga­lė­tų, jų pa­ga­mi­na­mos ener­ gi­jos kie­kis yra ne­di­de­lis, ta­čiau šių bend­ro­vių at­si­ra­di­mas jau ta­ po gal­vos skaus­mu KTE. Nuo ge­ gu­žės ji stab­do sa­vo veik­lą pus­ me­čiui, nes va­sa­ros me­tu karš­tam van­de­niui ruoš­ti Kau­nui pa­kaks „Ge­co Kau­nas“, „Lo­ri­zon Ener­ gy“ ir „Kau­no ener­gi­jos“ ga­mi­na­ mos ši­lu­mos. Praė­ju­sią žie­mą KTE ten­ki­no maž­daug 86 pro­c. mies­ to ši­lu­mos po­rei­kių. Ma­no­ma, kad ki­tą žie­mą iš elekt­ri­nės bus per­ka­ ma tik pu­sė Kau­nui rei­ka­lin­gos ši­ lu­mos ener­gi­jos.

„Kai­nų ko­mi­si­ja yra at­krei­pu­si dė­ me­sį, kad KTE net ne­de­da pa­stan­ gų efek­ty­vin­ti ga­my­bos šal­ti­nių ir to­liau ban­do įpirš­ti se­ną kai­ną“, – kal­bė­jo V.Lu­ko­še­vi­čius. „Kai­na yra to­kia, ko­kia ir tu­ri bū­ti. Mes esa­me re­gu­liuo­ja­mi ga­ min­to­jai, to­dėl vi­si mū­sų skai­čiai yra pa­tik­ri­na­mi, nu­sta­to­ma, koks ga­li bū­ti mū­sų pel­nas“, – kal­bė­jo KTE ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius An­ta­ nas Pran­cu­lis.

KTE va­do­vo tei­gi­mu, „Kau­no ener­gi­jai“ ši­lu­mą pa­si­ga­min­ti kai­ nuo­ja kur kas bran­giau, nei ją par­ duo­da KTE, ta­čiau ofi­cia­liai to ne­ si­ma­to.

Pa­sak A.Pran­cu­lio, sko­la, dėl ku­ rios KTE krei­pė­si į Vil­niaus ko­mer­ ci­nį ar­bit­ra­žo teis­mą, su­si­da­rė, nes „Kau­no ener­gi­jos“ mo­ka­ma kai­na už ši­lu­mą ir KTE ši­lu­mos par­da­vi­ mo kai­na skai­čiuo­ja­mos pa­gal skir­ tin­gas me­to­di­kas, ku­rias nu­ma­to vie­nas ki­tam prieš­ta­rau­jan­tys tei­ sės ak­tai. „Ar­bit­ra­žas ir išaiš­kins, kaip skai­čiuo­ti. Ir ne­liks jo­kių in­terp­re­ ta­ci­jų“, – už­tik­rin­tai apie „Kau­no ener­gi­jos“ ga­li­my­bes ap­gin­ti sa­vo po­zi­ci­jas teis­me kal­bė­jo V.Lu­ko­ še­vi­čius.

Vil­niaus ko­mer­ci­nia­me ar­bit­ra­ žo teis­me „Kau­no ener­gi­jai“ ir KTE jau yra te­kę su­si­tik­ti. Teis­mas nu­ spren­dė, kad įsi­pa­rei­go­ji­mų ne­ vyk­dan­ti KTE „Kau­no ener­gi­jai“ tu­ri su­mo­kė­ti dau­giau nei 8 mln. li­tų bau­dą. Šie pi­ni­gai bus pa­nau­ do­ti „Kau­no ener­gi­jos“ ga­my­bos šal­ti­niams mo­der­ni­zuo­ti.

Užs. 1105288

8

ŠeštADIENIS, balandžio 27, 2013

lietuva

A.Še­me­ta D.Gry­baus­kaitė Nors iki da­bar­tinės Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ka­den­ci­jos pa­bai­gos li­ko kiek dau­giau nei me­tai, eu­ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ ta apie to­les­nius kar­je­ros vin­gius dar ne­gal­vo­ja, tik ga­ran­tuo­ja vie­na – tarp var­žovų dėl Lie­tu­vos pre­zi­den­to po­sto kitą­met jo neiš­vy­si­me.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Pa­gar­ba: ES pre­zi­den­tas H.Van Rom­puy (dešinėje) po da­ly­ki­nio su­si­

ti­ki­mo ne­pa­mir­šo ir do­vanų – gim­ta­die­nio pro­ga A.Še­me­tai įteikė sa­ vo hai­ku poe­zi­jos knygą.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­tr.

Už mo­kes­čius, mui­tus, sta­tis­tiką, au­ditą ir kovą su su­kčia­vi­mu Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jo­je at­sa­kin­gas ko­mi­ sa­ras A.Še­me­ta ba­land­žio 23-iąją, sa­vo gi­mi­mo dieną, pra­dėjo kiek ki­ taip, nei būtų ga­li­ma spėti, – su­si­ ti­ki­mu su ES pre­zi­den­tu Her­ma­nu Van Rom­puy. Su juo eu­ro­ko­mi­sa­ras ap­tarė svar­biau­sią artė­jan­čios Eu­ ro­pos viršū­nių su­si­ti­ki­mo darbot­varkės klau­simą – kovą su mo­ kes­čių ven­gi­mu.

Dar vie­na svar­bi da­ta, pa­dik­ tuo­jan­ti po­kal­bio temą, – ge­gužės 1-oji, kai su­kaks de­vy­ne­ri Lie­tu­vos na­rystės ES me­tai. A.Še­me­ta tvir­ti­ no, kad įsi­vaiz­duo­ti, koks būtų Lie­ tu­vos eko­no­mi­nis ir po­li­ti­nis gy­ve­ ni­mas, jei tau­ta 2004-ai­siais būtų ap­si­spren­du­si ki­taip, sun­ku: gau­ na­me ket­vir­ta­da­lio na­cio­na­li­nio biud­že­to dyd­žio ES pa­ramą, Šen­

ge­no su­tar­tis leid­žia be su­var­žymų ke­liau­ti, dirb­ti, mo­ky­tis vi­so­je Eu­ ro­po­je, o vers­las ga­li džiaug­tis did­žiau­sia pa­sau­ly­je eks­por­to rin­ka. „Kad ir kaip kont­ro­ver­siš­kai bū­ tų žiū­ri­ma į emig­ra­ciją, vis dėlto, pri­pa­žin­ki­me, dau­ge­liui žmo­nių tai bu­vo iš­si­gelbė­ji­mas iš kar­tais be­vil­tiš­kos si­tua­ci­jos“, – kalbė­jo A.Še­me­ta.

In­ter­viu A.Še­me­ta pri­si­pa­ži­no: nors po­ste pa­keitė tuo­metę eu­ro­ ko­mi­sarę Da­lią Gry­baus­kaitę, į jos vietą pre­zi­dentū­ro­je kitą­met tai­ky­ ti ne­si­ren­gia. Ta­čiau ką veiks atei­ ty­je, dar ne­gal­vo­ja.

– Esa­te vie­nas ak­ty­viau­sių ko­ vos su va­di­na­mai­siais mo­kes­čių ro­jais ša­li­ninkų. Juk ir dau­ge­lis Lie­tu­vos įmo­nių, net did­žiau­sių, nau­do­ja­si mo­kes­čių ro­jais ki­to­ se ES ša­ly­se, pa­vyzd­žiui, Ny­der­ lan­duo­se. Ar įma­no­ma įpa­rei­ go­ti įmo­nes at­si­sa­ky­ti pra­kti­kos

mokė­ti mo­kes­čius ki­to­se ES ša­ ly­se, o ne ten, kur šios gau­na pelną? Kaip tai pa­da­ry­ti?

– Iš tiesų yra duo­menų, kad kai ku­rios įmonės Lie­tu­vo­je nau­do­ja su­dėtin­gas sche­mas ir per­ke­lia sa­ vo mo­kes­čių bazę į ki­tas ša­lis. Taip ban­do­ma su­ma­žin­ti pel­no mo­kestį ar jo iš­veng­ti. Tai va­di­na­ma ag­ re­sy­viu mo­kes­čių pla­na­vi­mu. Tai teisė­ta, ta­čiau ne­reiš­kia, kad tei­ sin­ga, nes prie­šta­rau­ja įmo­nių so­ cia­linės at­sa­ko­mybės prin­ci­pams, dėl to­kios veik­los vals­tybės pra­ ran­da daug pa­jamų, išk­rei­pia­ma sąži­nin­ga vers­lo kon­ku­ren­ci­ja.

Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je kaip tik pri­sta­čiau re­ko­men­da­ciją vals­ tybėms narėms, kaip ko­vo­ti su to­ kiu reiš­ki­niu. Konk­re­čiai siū­lo­me priim­ti tam tik­ras tai­syk­les, lei­ sian­čias ig­no­ruo­ti san­do­rius su ša­ li­mis, jei tie san­do­riai bu­vo su­da­ro­ mi sie­kiant iš­veng­ti mo­kes­čių, taip pat per­žiūrė­ti dvi­gu­bo ap­mo­kes­ti­ ni­mo su­tar­tis ir jo­se nu­ma­ty­ti to­kio san­do­rio ig­no­ra­vi­mo ga­li­mybę.

– Kaip ver­ti­na­te ga­li­my­bes Lie­ tu­vai įsi­ves­ti eurą 2015 m., o gal ir anks­čiau?

– Ar Lie­tu­vai pa­vyks įsi­ves­ti eu­ rą 2015 m., pir­miau­sia pri­klau­sys nuo da­bar­tinės Vy­riau­sybės ryž­to ir po­li­tinės va­lios to­liau tęsti tva­ rią mak­roe­ko­no­mi­kos po­li­tiką. Tik taip ga­li­ma su­si­do­ro­ti su šiuo me­tu did­žiau­siais iššū­kiais – inf­lia­ci­jos su­val­dy­mu ir biud­že­to de­fic­ i­tu.

Aiš­ku, vien skai­čių ati­ti­ki­mas na­rystės eu­ro zo­no­je tik­rai ne­ga­

Pažabotos mielės – didžioji aludarių pergalė Patyrę aludariai sutaria, kad šiuolaikinės aludarystės aukso laikotarpis – XIX a., kai aludariai pagaliau suvaldė ir išmoko tinkamai parinkti vieną svarbiausių alaus sudedamųjų dalių – mieles.

„Mielės – kiekvieno aludario turtas, geriausias draugas. Tyras šaltinio vanduo sukuria alaus skonio pagrindą, apyniai suteikia jam kartumo, salyklas – kūningumo ir saldumo, o mielės – tarsi orkestro dirigentas. Nuo jų priklauso, kokio harmoningo skonio ir aromato bus alus“, – pasakoja Jolanta Strockienė, UAB „Švyturys-Utenos alus“ Kokybės užtikrinimo skyriaus vadovė.

Mielės – tai maži mikroorganizmai, priskiriami grybams. Jos mėgsta saldų miežių salyklo, kuriame gausu cukraus, skystį, iš kurio jos pagamina alkoholį ir angliarūgštę. Todėl alus yra putotas ir su laipsniais.

Tačiau mielės ilgą laiką buvo ne tik aludarių draugas, bet ir priešas.

Sprogdindavo bačkas

„Senovinio alaus gardumas šiandien pernelyg romantizuojamas.

Tiesa yra tokia, kad dabar alaus mėgėjas vargiai pasiryžtų jį gerti, – jis buvo drumstas, kiekvieną kartą skyrėsi ir jo skonis. Viena priežasčių – nemokėjimas dirbti su mielėmis“, – sako J.Strockienė.

Mūsų protėviai nežinojo, nei kaip atrodo mielės, nei tuo labiau to fakto, kad kartu su jomis berūgstančiame aluje veikia ir bakterijos. Šios kartu su netinkamai prižiūri-

momis mielėmis išskirdavo diacetilą – šalutinę medžiagą, nuo kurios alus įgydavo nepageidaujamą salsvą sviestuotą skonį.

Senieji aludariai bėdų turėjo ne tik dėl alaus skonio. Kadangi jie nemokėdavo kiekvieną kartą gamindami alų sudaryti vienodų sąlygų, – temperatūros, tinkamos rūgščių ir šarmų pusiausvyros, – tad ir mielės kaskart elgėsi kaip norėjo. Jos ne tik sugadindavo alų, bet ir susprogdindavo statinę.

Būta ir baisesnių įvykių, kaip istoriniuose dokumentuose minimas 1814 m. Londono alaus potvynis.

Jo kaltininkė – „Meux’s“ darykla, kur dėl netinkamos fermentacijos sprogo didžiulės porterio statinės, – 1,5 mln. litrų alaus banga išsiliejo į gretimas gatves ir net pražudė aštuonis žmones.

Suraugindavo netyčia

Nors aludariai neturėjo mikroskopų, kuriais būtų galėję matyti mielių mikroorganizmus, jie suvokė, kad kas nors alų įrūgina. Iš pradžių jie tikėjo mistiniais dalykais, pavyzdžiui, kad tai šaukštas, kuriuo maišoma saldi alaus misa. Tik vėliau paaiškėjo šio šaukšto paslaptis – ant jo galo būdavo nusėdusių mielių mikroorganizmų.

Paradoksalu, kad net nepažinodami mielių aludariai išmoko gaminti skirtingų rūšių alų. Kiekvieną kartą skirtingoje aplinkoje fermentuojant ir rauginant alų mielės pačios parodė, kad jos lemia skirtingą alaus skonį ir spalvą.

Iki XV a. senieji aludariai gami-

no alų, kuris fermentuojasi 15–20 laipsnių Celsijaus temperatūroje.

Jis buvo panašus į šiandienį kvietinį alų ir elį. Lagero ir pilzeno alaus protėvis, manoma, gimė prieš 500 metų Vokietijos vienuolynuose.

Tenykščiai vienuoliai pastebėjo, kad, alų surauginus šiltesnėje temperatūroje, o vėliau palikus šaltesnėje, meilės nusėda statinės dugne, o alus tampa gaivaus skonio ir skaidrus.

Dabartiniai mokslininkai pateikia versiją, kad vėsesnėje 4–9 laipsnių temperatūroje aktyvios pilzeno ir lagero mielės atkeliavo kartu su Kolumbo jūrininkais iš Pietų Amerikos.

Paslaptis pagaliau atskleista

Vis dėlto tai, kad alų ir kitus gėrimus suraugina grybelių šeimos mikroorganizmai – mielės, galutinai įrodė tik prancūzų mokslininkas Louis Pasteuras XIX a. Vykdydamas Lilio miesto alaus daryklos užsakymą jis pro mikroskopą pamatė mielių ląsteles. Tada mielės gavo lotynišką pavadinimą Saccharomyces cerevisiae, kuris kilo iš romėnų derlingumo deivės Cereros vardo.

Negana to, L.Pasteuras šalia mielių pastebėjo kitus, mažesnius, organizmus – alaus skoniui kenkiančias ir jį gadinančias bakterijas. Būdas kaip neutralizuoti bakterijas, buvo rastas netrukus. Tai – pasterizacija. Nuo tada alus taip greitai nesugesdavo ir jį pradėta eksportuoti į kitus miestus bei viso pasaulio šalis.

Paslaptis: nuo mielių priklauso alaus skonis ir aromatas.

Mokslininkai mieles išgrynino

L.Pasteuro darbus tęsė danų mokslininkas Emilis Christianas Hansenas, jis dirbo „Carlsberg“ darykloje.

Jis suprato, kad alaus mieles galima kryžminti tarpusavyje ir išvesti geriausias jų veisles. Taip 1883 m.

Kopenhagoje buvo išskirtos grynos mielės Saccharomyces carlsbergensis, geriausiai tinkančios lagero tipo alui surauginti. Nuo tada pradėtas kurti Pasaulinis mielių bankas, o šiuolaikinė pramoninė aludarystė visiems laikams už nugaros paliko senąją tradicinę alaus gamybą.

Jau daugiau nei 100 metų pasaulio aludariai disponuoja geriausiomis mielėmis, skirtomis gaiviam, lengvai geriamam alui fermentuoti. Šiuolaikinėse alaus daryklose labai smarkiai pagerintas būtent mielių veikimas, kuris dabar vadinamas atenuacija.

Viena pažangiausių „Carlsberg“ grupės daryklų visoje Europoje lai-

koma Lietuvoje įsikūrusi „Utenos alaus“ darykla. Perėmusi geriausią alaus rauginimo bei kitų procesų patirtį ji alų verda ne tik Lietuvos vartotojams, bet ir gamina tarptautinių prekės ženklų produktus Skandinavijos bei Šiaurės Europos valstybėms.

Pasitikrinti – egzamine

Jei smalsu pasitikrinti, kiek žinote ne tik apie mieles, bet ir apskritai apie alaus gamybą, yra unikali proga tai padaryti. Gegužės 17 d. Lietuvoje pirmą kartą rengiamas nacionalinis aludarystės egzaminas. Užduotys bus sprendžiamos internetu, o egzamino laikas ir taisyklės bus paskelbtos „Utenos alaus“ interneto svetainėje www.alausegzaminas.lt.

Po pirmo etapo bus atrinkta 30 geriausių dalyvauti praktinėje dalyje. Nugalėtojas gaus prizą – galimybę savo žinias praplėsti Alaus akademijoje Didžiojoje Britanijoje. PR

9

ŠeštADIENIS, balandžio 27, 2013

lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

ės ke­liu ne­suks ran­tuos. Kon­ver­gen­ci­jos tva­ru­mu ir il­ga­lai­kiš­ku­mu turės pa­tikė­ti ne tik Ko­mi­si­ja, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas, bet ir ki­tos eu­ro zo­nos na­ rės, ku­rių kiek­vie­na pri­valės su­tik­ ti su Lie­tu­vos na­rys­te.

Kad ir kaip kont­ro­ ver­siš­kai būtų žiū­ ri­ma į emig­ra­ciją, dau­ge­liui žmo­nių tai bu­vo iš­si­gelbė­ji­mas iš kar­tais be­vil­tiš­ kos si­tua­ci­jos.

– Kaip ES ins­ti­tu­ci­jo­se ver­ti­na­ mas da­bar­ti­nių Lie­tu­vos Vy­riau­ sybės at­stovų blaš­ky­ma­sis dėl ener­ge­ti­kos pro­jektų – ato­minės elekt­rinės, skalūnų dujų paieš­ kos? Sus­kys­tintųjų dujų ter­mi­ na­lo sta­ty­ba taip pat vėluo­ja.

– Be abe­jo, toks blaš­ky­ma­sis Briu­ se­ly­je ma­to­mas. Vis dėlto jis tu­ri gi­les­nes šak­nis, Lie­tu­vos ener­ge­ tinė ne­prik­lau­so­mybė nėra vien šios Vy­riau­sybės klau­si­mas. Dar ne­prik­lau­so­mybės pra­džio­je vi­sos po­li­tinės jėgos pri­valė­jo su­si­tar­ti dėl svar­biau­sių darbų šio­je sri­ty­ je ir, ne­svar­bu, kas yra vald­žio­je, juos vyk­dy­ti. De­ja, tai ne­bu­vo pa­ da­ry­ta.

Esu įsi­ti­kinęs, kad vis dar tiks­lin­ ga šią spragą už­pil­dy­ti – pa­si­keitę po­li­ti­niai vėjai ne­turėtų vals­ty­bei su­truk­dy­ti siek­ti es­mi­nių tikslų.

– Kaip se­ka­si su­de­rin­ti darbą ir šei­mos gy­ve­nimą? Ar jūsų žmo­na jau­čia­si pri­ta­pu­si Briu­ se­ly­je, ar ran­da čia veik­los? Ne­ pa­siilgs­ta­te Lie­tu­vos?

– Nors šiuo me­tu gy­ve­na­me Briu­ se­ly­je, kiek­vieną mielą dieną pra­ de­da­me ir bai­gia­me nau­jie­no­mis iš Lie­tu­vos. Žmo­na Ra­munė vis dar ak­ty­viai da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me – Lie­tu­vos ra­di­jui ren­gia po­li­ti­nius ko­men­ta­rus. Tad tik­rai ne­sa­me ati­trūkę nuo Lie­tu­vos ir jos ak­tua­lijų.

Be abe­jo, pa­siilgs­ta­me sa­vo ša­ lies. Tą trūkumą kom­pen­suo­ja­ me da­l y­vau­d a­m i Bel­g i­j os lie­t u­ vių bend­r uo­m enės ren­g i­n iuo­se, lie­tu­vių au­to­rių knygų pri­sta­ty­ muo­se ar kon­cer­tuo­se. Ma­no biu­ ro ko­ri­do­rių vi­suo­met puo­šia Lie­ tu­vos dai­li­ninkų dar­bai, štai šiuo me­tu – žy­maus šiuo­lai­ki­nio dai­ li­nin­ko Aud­riaus Gra­žio ta­py­ba. Žod­žiu, Lie­tuvą Briu­se­ly­je sten­ giamės su­si­kur­ti iš įvai­rių lie­tu­ viškų de­ta­lių.

– Jau kitą­met šios ka­den­ci­jos Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja baigs darbą.

Ar ke­ti­na­te tęsti kar­jerą Briu­ se­ly­je, o gal grįši­te į Lie­tuvą?

– Dirb­da­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riu įgi­jau ne­įkai­no­ja­mos pa­tir­ ties. Ta­čiau kur ją pa­nau­do­siu, dar anks­ti spręsti, nes iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos dar li­ko ge­ri me­tai.

– Ar ne­gal­vo­ja­te da­ly­vau­ti Lie­ tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se?

– Ne, to­kių min­čių ne­ky­la.

Pa­kibęs oku­pa­ci­jos at­ly­gi­ni­mo klau­si­mas Ru­si­ja griež­tai at­me­ta bet ko­kias kal­bas apie so­vie­tinės oku­pa­ci­ jos ža­los at­ly­gi­nimą, o Sei­mo Už­ sie­nio rei­kalų ko­mi­te­to pir­mi­nin­ kas Be­ne­dik­tas Juod­ka sa­ko, jog Lie­tu­va lai­ko­si po­zi­ci­jos, kad šis klau­si­mas lie­ka san­ty­kių su Ru­si­ ja dar­bot­varkė­je.

To­kią po­zi­ciją B.Juod­ka iš­sakė va­ kar BNS ko­men­tuo­da­mas Ru­si­jos am­ba­sa­do­riaus Vil­niu­je Vla­di­ mi­ro Čchik­vadzės tei­gi­nius, kad Mask­va dau­giau nie­kad ne­svars­ tys klau­si­mo dėl rei­ka­la­vimų at­ ly­gin­ti so­vie­tinės oku­pa­ci­jos pa­ da­rytą žalą. „Ne­ma­tau, kad am­ba­sa­do­rius būtų ką nors nau­ja pa­sakęs. Man at­ro­do, Ru­si­jos po­zi­ci­ja pa­na­ ši visą laiką. Kaip oku­pa­ci­jos pri­ pa­ži­ni­mo ar ne­pri­pa­ži­ni­mo, taip ir kom­pen­sa­ci­jos. Man at­ro­do, jis čia pa­kar­to­jo. Gal teks­tas de­ta­les­ nis, bet pa­ti idė­ja ne­nau­ja“, – tei­ gė B.Juod­ka. „Mūsų vals­tybės po­zi­ci­ja taip pat ži­no­ma. Juk mes iškėlė­me klau­simą dėl kom­pen­sa­ci­jos, va­di­ na­si, tas klau­si­mas yra“, – pa­brėžė par­la­men­to ko­mi­te­to va­do­vas.

Ru­si­jos dip­lo­ma­tas po­žiūrį dėl so­vie­tinės oku­pa­ci­jos ža­los at­ ly­gi­ni­mo iš­reiškė at­sa­ky­da­mas į rusų kal­ba Lie­tu­vo­je leid­žia­mo sa­vait­raš­čio „Ob­zor“ klau­simą: „Ką ma­no­te apie Lie­tu­vos rei­ka­ la­vi­mus dėl „oku­pa­ci­jos ža­los“ at­ly­gi­ni­mo?“

„Klau­si­mo dėl kom­pen­sa­ci­ nių rei­ka­la­vimų šiuo­lai­kinė Ru­si­ ja dau­giau nie­ka­da ne­svars­tys“, – teigė V.Čchik­vadzė. „Esu įsi­ti­kinęs, kad fi­nan­si­ nių pre­ten­zijų kėli­mas ir „oku­ pa­cinės re­to­ri­kos“ nau­do­ji­mas nėra ge­riau­sias būdas siek­ti Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos Vy­riau­sybės dek­la­ruo­jamų tikslų dėl abi­pu­ sių nau­d ingų san­ty­k ių su Ru­ si­ja“, – sa­ko­ma am­ba­sa­do­riaus at­sa­ky­me.

Praė­ju­sių metų pa­bai­go­je darbą pra­dėju­sios cent­ro kairės Vy­riau­ sybės pro­gra­mo­je tei­gia­ma, kad Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­kiams būti­nas per­kro­vi­mas, o klau­si­ mas dėl oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ ni­mo tu­ri būti sprend­žia­mas de­ ry­bo­se. „Lie­tu­vos ir Ru­si­jos san­ty­ kiams būti­nas per­kro­vi­mas. Lie­ tu­vos bend­ra­dar­bia­vimą su Ru­ si­ja grįsi­me abi­pusį pa­si­tikė­jimą stip­ri­nan­čio­mis eu­ro­pie­tiš­ko­mis ver­tybė­mis, kreip­da­mi dėmesį ne į praeitį, o į ateitį, neap­sibrėž­da­mi išanks­tinė­mis, sun­kiai įgy­ven­di­ na­mo­mis sąly­go­mis, truk­dan­čio­ mis ge­riems ir abiem pusėms nau­ din­giems kai­mynų san­ty­kiams“, – ra­šo­ma do­ku­men­te.

Prog­ra­mo­je nu­ma­ty­ta, kad „So­ vietų Sąjun­gos pa­da­ry­tos oku­pa­ cinės ža­los klau­si­mas turės bū­ ti įgy­ven­di­na­mas de­ry­bo­mis su Ru­si­ja ieš­kant priim­tinų spren­ dimų“.

Per so­vie­tinę oku­pa­ciją dik­ta­to­ riaus Jo­si­fo Sta­li­no val­dy­mo me­ tais iki 1952 m. į la­ge­rius ir trem­ tį bu­vo iš­vež­ta 275 tūkst. žmo­nių, gy­vybės taip pat ne­te­ko dau­giau nei 20 tūkst. su so­vietų oku­pa­ci­ ja ko­vo­ju­sių Lie­tu­vos par­ti­zanų ir jų rėmėjų.

KD, BNS inf.

10

šeštadienis, balandžio 27, 2013

12p.

Pirmieji kadencijos metai: V.Putino laivą siūbuoja vėjai.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Šiaurės Kau­ka­zas: ką ži­no­me Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­tinį de­šimt­metį Čečė­ni­jos var­das daž­nai mirgė­da­vo pa­ sau­lio laik­raš­čių ant­raštė­se. Da­bar jis vėl skam­ba, tik be užuo­jau­tos.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kuo čečė­nai su­si­ję su iš­puo­liais Bos­to­ne? Eks­per­tai ne­slėpė, kad ata­kos Bos­to­ne, tiks­liau, jų or­ga­ ni­za­to­rių kilmė, juos nu­ste­bi­no. Čečė­nai? Kodėl jie? Ar už iš­puo­ lių sly­pi čečėnų se­pa­ra­tistų au­sys, o gal Krem­liaus? Kai kas net kal­ba, kad bro­liai Car­na­je­vai bu­vo dvi­ gu­bi JAV ir Sau­do Ara­bi­jos agen­ tai... Sąmoks­lo teo­ri­jos lie­ja­si kaip iš gau­sybės ra­go.

Su Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi Egdū­nu Ra­čiu­mi dien­raš­tis kalbė­jo­si apie Šiaurės Kau­ka­zo re­gioną ir ten vyks­tan­čius pro­ce­sus.

Egdū­nas Ra­čiu­s:

Ant­ra­sis Čečė­ni­jos ka­ras galbūt bu­vo iš da­lies fi­nan­suo­ja­ mas at­skirų gru­pių ar in­di­vidų Sau­do Ara­bi­jo­je.

– Vie­šo­jo­je erdvė­je pa­skli­do gan­das, esą bro­liai Car­na­je­vai bu­vo dvi­gu­bi JAV ir Sau­do Ara­ bi­jos agen­tai, in­filt­ruo­ti į Šiau­ rės Kau­kazą. Ar yra ko­kių pa­ra­ le­lių? Kal­bu apie Sau­do Ara­biją ir Šiaurės Kau­kazą.

– Ma­nau, kad pa­ra­le­lių nėra. Jei kal­ ba­me apie Sau­do Ara­biją kaip vals­ tybę, šios ša­lies po­li­tinę san­tvarką, naciją, vi­suo­menę, pri­gimtį, jo­kių pa­ra­le­lių nėra. Sa­ky­čiau, vie­nin­te­ lis ta­ria­mas bend­ras var­dik­lis galė­ tų būti toks, kad kai ku­rie as­me­nys ir gru­puotės, ko­voję su Ru­si­jos vald­žia,

var­to­jo ter­miną ar­ba, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, ti­tulą va­ha­bi­tai. Šį ti­tulą, jei taip ga­li­ma sa­ky­ ti, jie pri­si­skyrė sau. Ma­no gal­va, tai bu­vo ne­tin­ka­mai ir ne­tei­sin­ gai nau­do­tas ter­mi­nas. Va­ha­biz­ mo, kaip ideo­lo­gi­jos, su­vo­ki­mas, ma­nau, bu­vo nea­dek­va­tus ke­liais at­žvil­giais. Pir­ma, čečė­nai ne­su­ vokė XVIII a. mąsty­to­jo ir ideo­lo­go Mu­ham­ma­do ibn Abd al Wah­ha­bo tekstų, todėl ne­ga­li būti trak­tuo­ja­ mi kaip au­ten­tiš­ki va­ha­bi­tai. Ly­giai taip pat jie ne­ga­li būti trak­tuo­ja­ mi kaip Sau­do Ara­bi­jos va­ha­bi­tai. Šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie vi­ siš­kai skir­tingą so­cia­linę ir po­li­ tinę kons­te­lia­ciją.

Vie­tos čečė­nai ne­sekė šeichų, ku­ rie galbūt iki šiol gy­ve­na bei gy­ve­ no XX a. ant­ro­je pusė­je ir ga­li būti va­di­na­mi va­ha­bi­tais, nei ideo­lo­gi­ ja, nei teks­tais. Čečė­ni­jos at­ve­ju ir ap­skri­tai Šiaurės Kau­ka­zo at­ve­ju tai ganė­ ti­nai uni­ka­lu, kad at­ski­ros grupės, nu­to­lu­sios geog­ra­fiš­kai ir ling­vis­ tiš­kai ne ara­ba­kalbės, sau pri­si­ skir­da­vo va­ha­bitų ti­tulą.

Dau­ge­ly­je pa­sau­lio vietų, kur vei­kia mu­sul­monų at­gi­mi­mo judė­ ji­mai, jie savęs ne­įvar­di­ja kaip va­ ha­bitų. Galbūt jie būna kai ku­rių tyrėjų ir ko­men­ta­to­rių įvar­di­ja­ mi kaip va­ha­bi­tai, ta­čiau jie sa­ vęs taip ne­va­di­na. O Čečė­ni­jo­je tai bu­vo ganė­ti­nai pa­plitęs reiš­ ki­nys. Bu­vo lai­kas, kai Lie­tu­vo­ je at­si­radę čečė­nai pa­bėgėliai pri­ si­sta­ty­da­vo, kad jie yra va­ha­bi­tai.

Ir ne­tgi Pab­radės už­sie­nie­čių re­ gist­ra­ci­jos cent­ras manęs kaž­ka­ da pra­šė pa­skai­ty­ti pa­skaitą, kas yra tie va­ha­bi­tai ir kodėl čečė­nai taip pri­si­sta­to. Sa­ky­čiau, tai la­bai išs­kir­ti­nis at­ve­jis.

Ki­ta ver­tus, galė­tu­me kalbė­ti apie vi­sai ki­tus rei­ka­lus.

Ant­ra­sis Čečė­ni­jos ka­ras gal­ būt bu­vo iš da­lies fi­nan­suo­ja­mas at­skirų gru­pių ar in­di­vidų Sau­do Ara­bi­jo­je, ku­rios turė­jo savų su­ me­timų. Pa­vyzd­žiui, dži­ha­diz­mo plėtrą ar, kaip jie įsi­vaiz­da­vo, is­la­ mo plėtrą. Ta­čiau sie­ti tai su Sau­ do Ara­bi­jos vals­ty­be, kaip, pa­vyzd­ žiui, Ira­nas kal­ti­na­mas te­ro­riz­mo rėmi­mu, ar su va­ha­bitų ideo­lo­gi­jos plėtra, var­gu ar įma­no­ma.

Is­to­ri­ja: su­šau­dy­tas Čečė­ni­jos sos­tinės Groz­no mies­to ženk­las me­na skaud­žius Šiaurės Kau­ka­zui lai­kus.

– Šiaurės Kau­ka­zas ir is­la­mas?

– Kai kal­ba­me apie Šiaurės Kau­ kazą, vi­suo­met turė­tu­me su­vok­ti, kad tie po­li­ti­niai da­ri­niai, ku­rie da­ bar yra Kau­ka­ze, tu­ri daug kultū­ri­ nių ir so­cia­li­nių skir­tumų.

Pa­vyzd­žiui, la­bai svar­bus skir­ tu­mas tarp Da­ges­ta­no ir Čečė­ni­ jos. Į Da­ges­taną is­la­mas at­ke­lia­vo dar VII a., net ma­no­ma, kad pa­ ties Ma­ho­me­to bend­ra­žy­gių, ku­ rie skleidė is­lamą, dėka. Į Čečė­niją is­la­mas at­ėjo be­veik po tūkstan­čio metų ir vi­sai ki­tais pa­vi­da­lais. Pir­ miau­sia, to­kio sink­re­tiš­ko liau­dies is­la­mo, mis­ti­nio is­la­mo for­mo­mis, ku­rios da­bar, be­je, Ru­si­jos vald­žios la­bai pro­pa­guo­ja­mos.

Vie­nas rimtų ar­gu­mentų, kaip Ru­ si­jos pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui pa­vy­ko čečė­nus pa­ci­fi­kuo­ti, yra tas, kad jis pa­rodė, jog ka­riau­ja ne su is­ la­mu kaip to­kiu, bet su ra­di­ka­liuo­ ju, o tą taikųjį is­lamą, mis­tinį is­lamą jis esą ger­bia ir re­mia. Tai­gi da­bar Čečė­ni­jo­je ma­to­me vals­tybės glo­

bo­jamą mis­ti­nio is­la­mo at­si­ga­vimą.

Tai ir­gi ga­na uni­ka­lus reiš­ki­nys.

– Čečė­ni­jos ir Da­ges­ta­no se­ pa­ra­tis­tai – tai re­gio­ni­nio ar pa­sau­li­nio mas­to žaidė­jai, jei kalbė­tu­me apie te­ro­rizmą?

– Šiuo at­ve­ju reikėtų skir­ti tris ka­ te­go­ri­jas. Pir­ma būtų na­cio­na­lis­ tai. Tai se­pa­ra­tis­tai, žmonės, sie­ kian­tys sa­vo et­no­so ta­pi­mo tau­ta ir na­ci­ja. Tai čečė­nai, ku­rie no­ri ma­ ty­ti sa­vo vals­tybę. Jie ga­li būti la­ bai se­ku­liarūs, ga­li būti re­li­gin­gi, ta­čiau es­mi­nis jų in­te­re­sas – na­ci­ jos su­ve­re­ni­te­tas. Džo­cha­ro Du­da­ je­vo lai­kais šie žmonės bu­vo do­mi­ nuo­jan­ti da­lis.

Ant­ra ka­te­go­ri­ja – re­gio­ni­nio dži­ha­diz­mo. Šie žmonės mąstė ne per et­ninę ar tau­tinę pri­zmę, o la­ biau per re­li­ginę. Jie Šiaurės Kau­ kazą matė kaip vieną re­gioną, t. y. vie­netą. Šiuo at­ve­ju Ša­mi­lis Ba­sa­je­ vas, ko ge­ro, yra ge­riau­sias pa­vyz­ dys. Jis siekė įkur­ti emy­ratą Šiaurės

Kau­ka­ze, kur jau būtų bu­vu­si svar­ bi mo­ra­linė nuo­sta­ta, simp­li­fi­kuo­ tai ar re­du­kuo­tai, bet vis­gi is­la­mo pa­grin­du. Ži­no­ma, tarp šių as­menų nea­ be­jo­ti­nai bu­vo to­kių, ku­rie turė­jo kėslų ar lūkes­čių pa­sau­li­niu mas­ tu. Kai Š.Ba­sa­je­vas ir ar­ti­miau­si ka­ro va­dai žu­vo ar­ba bu­vo su­čiup­ ti, ta ra­di­ka­liau­sia da­lis iš­si­barstė.

Tikė­ti­na, kad da­lis jų li­ko Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos te­ri­to­ri­jo­je, ki­ti at­si­ra­ do Tur­ki­jo­je, Ira­ne, gal Af­ga­nis­ta­ne ir Pa­kis­ta­ne. Šie as­me­nys nea­be­jo­ ti­nai yra tapę to va­di­na­mo­jo pa­ sau­li­nio dži­ha­diz­mo da­li­mi.

Tikė­ti­na, kad jie da­ly­vau­ja ko­vo­ se ly­giais pa­grin­dais su ki­tais ko­vo­ to­jais, ar jie būtų iš Šiaurės Af­ri­kos, ar kitų re­gionų. Šiuo at­ve­ju et­ninė pri­klau­so­mybė nie­ko ne­reiš­kia.

– Jei kal­ba­me apie spro­gi­mus Bos­to­ne, įta­riamųjų bro­lių Car­na­jevų kilmės iš Čečė­ni­jos as­ pek­tas svar­bus?

11

šeštadienis, balandžio 27, 2013

pasaulis Gais­ras ­ li­go­ninė­je

Pa­minė­jo ­ tra­ge­diją

Už­puo­li­kai ­ pa­si­traukė

38 žmonės žu­vo va­kar per gaisrą psi­chiat­ri­jos li­go­ninė­ je Ra­mens­ko gy­ven­vietė­ je, už 120 km nuo Mask­vos.

Vie­naukš­čio li­go­ninės pa­sta­ to lan­gai bu­vo gro­tuo­ti, o kai ku­rie pa­cien­tai tik­riau­siai žu­ vo be­vil­tiš­kai mėgin­da­mi pa­ siek­ti pa­grin­dinį išė­jimą. Ki­ti mirė pri­riš­ti prie lovų.

Uk­rai­nos žmonės va­kar už­ degė žva­kių ir pa­dėjo gėlių, pri­si­min­da­mi prie­š 27 me­tus įvy­ku­sios did­žiau­sios pa­sau­ ly­je bran­duo­linės ka­tast­ro­fos Čer­no­by­lio elekt­rinė­je au­kas.

In­ži­nie­riai tęsia nau­jo elekt­ rinės gaub­to sta­ty­mo dar­ bus, juos ti­ki­ma­si baig­ti iki 2015 m. spa­lio.

Ira­ko šiau­rinį Su­lai­man Be­ go mies­telį užėmę už­puo­li­ kai va­kar pa­si­traukė po 195 žmo­nių gy­vybę nu­si­ne­šu­sios smur­to ban­gos. Ji ki­lo ant­ra­ dienį, kai sau­gu­mo pa­jėgos pa­nau­do­jo jėgą prie­š de­ monst­ran­tus, pro­tes­ta­vu­sius prie­š vy­riau­sybę ne­to­li šiau­ri­ nio su­nitų Cha­vid­žos mies­to.

apie šį re­gioną?

Vo­kie­ti­jo­je ne­tap­si vo­ kie­čiu per de­šimt me­ tų, Prancū­ zi­jo­je ne­tap­ si prancū­zu per de­šimt­ metį. JAV tap­ti ame­ri­ kie­čiu, ypač vai­kui, daug pa­pras­čiau.

„Scan­pix“ nuo­tr.

– Natū­ra­liai, reak­ci­jos po­žiū­ riu svar­bus. Tar­ki­me, sprog­din­ to­jai būtų to­to­riai iš Ka­zanės ar­ ba baš­ki­rai. Jei pa­si­ro­dytų, kad tai bu­vo et­ni­niai baš­ki­rai, dau­ge­liui ap­skri­tai kiltų klau­si­mas, kas tie baš­ki­rai ir kuo jie čia dėti? Natū­ ra­lu, kad vie­šo­jo­je erdvė­je į čečė­ nus at­krei­pia­mas di­des­nis dėme­ sys. Tai­gi et­ninė pri­klau­so­mybė tar­si ir svar­bi.

Ki­ta ver­tus, ypač jau­nes­nio­jo bro­ lio, ku­riam tik 19-a, at­ve­ju, nors jis galbūt ir bend­rau­ja su išei­viais iš Čečė­ni­jos ar­ba te­be­gy­ve­nan­čiais Ru­si­jo­je, ant­rinė jo so­cia­li­za­ci­ja – drau­gai, mo­kyk­la, net spor­to klu­bas – bu­vo Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. O juk JAV nėra et­no­cent­riš­ka vals­tybė. Vo­ kie­ti­jo­je ne­tap­si vo­kie­čiu per de­šimt metų, Prancū­zi­jo­je ne­tap­si prancū­zu per de­šimt­metį. JAV tap­ti ame­ri­kie­ čiu, ypač vai­kui, daug pa­pras­čiau.

Ar­ba dau­gu­ma ap­lin­kos yra išei­ viai, ar­ba dau­gu­ma yra išei­vių pa­li­ kuo­nys. Dėl to in­teg­ruo­tis yra la­bai

leng­va. Aiš­ku, ši in­teg­ra­ci­ja ne­reiš­kia ta­pi­mo ku­rios nors et­ninės grupės na­riu. Todėl tik­rai ky­la klau­si­mas, ar pa­grįsta šiuos žmo­nes ta­pa­tin­ti, iden­ti­fi­kuo­ti kaip čečė­nus?

Jų ideo­lo­ginės pa­žiū­ros, re­li­gi­ niai įsi­ti­ki­ni­mai, mo­ra­linės nuo­ sta­tos galėtų būti ge­ro­kai svar­bes­ nis veiks­nys.

– Po Bos­to­no spro­gimų ne­ ma­žai kalbė­ta apie JAV vi­du­je vei­kian­čias is­la­mistų gru­pes.

Daug to­kių gru­pių, jūsų ži­nio­ mis, Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se?

– JAV Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras (FTB) tik­rai tu­ri va­di­namųjų vi­ daus te­ro­ristų gru­pių sąrašą. Be­je, mu­sul­monų gru­puotės tik­rai ta­me sąra­še ne­do­mi­nuo­ja. Ta­čiau to­kių yra. Klau­si­mas, kiek jos ak­ty­vios, t. y. tos, ku­rios ga­li ką nors rea­laus pa­da­ry­ti?

Ki­tas klau­si­mas, kiek FTB aky­lai jas se­ka? Man būtų sun­ku at­sa­ky­ti į šiuos klau­si­mus.

– O kiek pa­grįstos kal­bos, kad at­vykė­liai iš kitų pa­sau­lio kraštų Va­ka­ruo­se tam­pa ra­di­ka­les­ni?

– Ga­li būti įvai­riai. Turbūt to­kių ty­ rimų, ku­rie pa­sa­kytų, kad tiek ir tiek pro­centų at­vykė­lių tam­pa ekst­re­ mis­tais, ma­nau, ne­įma­no­ma at­lik­ti.

Dėl to, kad tai to­kia sri­tis, apie ku­rią žmonės ne­kalbės. O tie, ku­rie norėtų kalbė­ti, daž­niau­siai ne­be­ga­li. Aš ne­ tu­riu duo­menų, ku­riais rem­da­ma­sis galė­čiau pa­grįsti to­kius tei­gi­nius.

Ki­tas as­pek­tas, bend­res­nis, kad JAV ap­stu įvai­riau­sių ideo­lo­gi­nių gru­pių. Vie­nos reiš­kia­si re­to­ri­niu lyg­me­niu, ki­tos fi­zi­niu, tu­riu gal­vo­ je tam tikrą el­gesį. Daug iš tų gru­ pių tu­ri re­li­ginės mo­ty­va­ci­jos, tie­sa, ne tik mu­sul­mo­niš­kos. Šiuo po­žiū­ riu ma­ty­čiau ra­di­ka­liuo­sius mu­sul­ mo­nus kaip vi­so spekt­ro dalį.

Kad tarp JAV gy­ven­tojų mu­sul­ monų ga­li būti in­di­vidų ar gru­pių, ku­rios yra itin prie­šiš­kai nu­si­tei­ ku­sios JAV at­žvil­giu, nie­ko nuo­ sta­baus.

Fak­tai apie Čečė­niją Pir­ma­sis Čečė­ni­jos ka­ras

Ka­r as tęsėsi nuo 1994 iki 1996 m.

Ru­s i­j os pa­j ėgos pra­d ėjo ka­r i­n ius veiks­mus, siek­d a­mos at­g au­t i Čečė­ ni­j os kont­rolę, kai šis Ru­s i­j os re­g io­ nas 1991 m. pa­s kelbė ne­p rik­l au­s o­ mybę. Ne­p ai­s ant aki­v aizd­ž ios jė­ gų per­s va­r os, Ru­s i­j os pa­j ėgoms sun­k iai sekė­s i at­ko­vo­t i at­s i­s ky­r u­ sią kal­nuotą res­p ub­l iką. De­m o­r a­l i­ zuo­tos Ru­s i­j os pa­j ėgos ne­s u­g ebė­ jo tin­k a­m ai štur­m uo­t i ir sos­t inės Groz­n o, ku­r ią gynė As­l a­n o Mas­ cha­d o­vo su­k ilė­l ių da­l i­n iai. Po ne­ sėkmin­g o ka­ro 1996 m. buvęs Ru­ si­j os pre­z i­d en­t as Bo­r i­s as Jel­c i­n as ini­c i­j a­vo pa­l iau­b as.

jos. Rugsėjį Mask­vo­j e ir ki­t uo­s e Ru­ si­j os mies­t uo­s e per spro­g i­mus dau­ gia­b u­č iuo­s e žu­vo dau­g iau nei 300 žmo­n ių. Krem­l ius ap­k al­t i­n o čečė­ nų se­p a­r a­t is­t us. Tie­s a, tuo me­t u būta kalbų, kad spro­g i­m us galė­j o or­g a­n i­z uo­t i Ru­s i­j os sau­g u­m o tar­ ny­b os, esą siek­d a­m os pre­t eks­t o in­v a­z i­j ai į Šiaurės Kau­k azą. Čečė­ ni­j o­j e po spro­g imų pra­s i­d ėjo Ru­s i­ jos ka­r inė kam­p a­n i­j a. Ru­s i­j os ka­ riuo­m enė šį kartą gan grei­t ai per­ ėmė res­p ub­l i­kos kont­rolę. 2000 m. Čečė­n i­j os vy­r iau­s ybė žlu­g o. Tie­s a, su­k ilė­l ių gru­p uotės ko­vo­j o to­l iau.

2002 m. čečėnų su­k ilė­l iai pa­ė mė įkai­t ais į Dub­rov­kos teatrą Mask­vo­ je su­s i­r in­k u­s ius žmo­n es. Įkaitų kri­ zė baigė­s i po ke­l ių dienų. 2004 m. rugsėjį čečėnų se­p a­r a­t is­t ai užė­ mė Šiaurės Ose­t i­j o­j e Bes­l a­n o mies­ te esan­č ią mo­k yklą. Jie pa­rei­k a­l a­ vo pri­p a­ž in­t i Čečė­n i­j os res­p ub­l i­ kos ne­p rik­l au­s o­mybę. Po trijų die­ nų per mo­k yk­l os šturmą žu­vo 331 žmo­g us, tarp jų – 186 vai­k ai. Po šių iš­p uo­l ių Ru­s i­j os pa­j ėgos su­s tip­r i­n o kont­rolę Čečė­n i­j o­j e ir suak­t y­v i­n o an­t i­t e­ro­r is­t i­n es ope­r a­c i­j as. 2005– 2006 m. bu­vo nu­k au­t i buvę Čečė­ ni­j os ly­d e­r iai A.Mas­c ha­d o­v as ir Š.Ba­s a­j e­v as.

Tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pis

1997 m. Čečė­n i­j o­j e įvy­k o ša­l ies par­l a­m en­t o ir pre­z i­d en­t o rin­k i­ mai. Pre­z i­d en­t u bu­v o iš­r ink­t as A.Mas­c ha­d o­v as. Jis stengė­s i iš­l ai­ ky­t i Čečė­n i­j os sa­v a­r an­k iš­k umą ir spaudė Maskvą pa­d ėti at­k ur­t i su­ nio­kotą res­p ub­l iką. Ru­s i­j a teikė fi­ nan­s inę pa­g albą Čečė­n i­j ai, ta­č iau did­ž io­j i da­l is pi­n igų bu­vo ski­r ia­m a ne ša­l iai at­s ta­t y­t i, o pa­s i­d a­l i­j a­m os vie­t os ka­r o vadų. Tuo me­t u apie 40 pro­c . čečėnų gy­ve­n o lai­k i­n o­s e prie­g lau­d o­s e ar­b a per­p il­d y­t uo­s e kai­muo­s e. Čečė­n i­j o­j e nuo­l at bu­vo dis­lo­k uo­tos dvi Ru­s i­j os ka­r inės bri­ ga­d os. Res­p ub­l i­ko­j e šiuo lai­ko­t ar­ piu ėmė klestė­t i or­g a­n i­z uo­t as nu­ si­k als­t a­m u­m as. Ypač po­p u­l ia­r us už­d ar­b io šal­t i­n is bu­vo pa­g ro­b i­m ai.

1998 m. iš vi­s o bu­vo pa­g rob­t a 176 žmonės ir tik 90 iš jų bu­vo pa­l eis­ ta. Tais pat me­t ais Groz­n e bu­vo pa­ skelb­t a ne­p ap­r as­t o­j i pa­d ėtis. Pra­ sidė­j o su­s i­rėmi­m ai tarp Čečė­n i­j os pa­j ėgų ir is­l a­m istų ko­vo­tojų.

Ant­ra­sis Čečė­ni­jos ka­ras

1999 m. pra­s i­d ėjo ka­r o veiks­m ai Da­g es­t a­n e. Ši res­p ub­l i­k a taip pat siekė ne­p rik­l au­s o­mybės nuo Ru­s i­

Ka­dy­rovų re­ži­mas

2003 m. Čečė­ni­jo­je įvy­ko ša­lies va­do­ vo rin­ki­mai, po ku­rių pre­zi­den­tu bu­ vo iš­rink­tas Ah­ma­das Ka­dy­ro­vas. Po metų jis žu­vo Groz­no sta­dio­ne spro­ gus bom­bai. Vald­ž ią per­ėmė jo sū­ nus Ram­za­nas Ka­dy­ro­vas (nuotr.), jis 2007 m. bu­vo iš­rink­tas ša­lies va­ do­vu. Nors yra kal­ti­na­mas dau­gy­be žmo­gaus tei­sių pa­žei­dimų, R.Ka­dy­ rovą glo­bo­ja Krem­lius. Ru­si­jos vy­riau­ sybė Čečė­ni­jai at­kur­ti ski­ria ne­ma­žai lėšų, nors R.Ka­dy­ro­vo vy­riau­sybė kal­ ti­na­ma ko­rup­ci­ja.

12

šeštadienis, balandžio 27, 2013

pasaulis

V.Pu­ti­no lai­vą siū­buo­ja audringi vė­jai

Be­veik su­ėjus pir­miems tre­čios ka­den­ci­jos me­tams Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas šią sa­vaitę vėl bend­ra­vo su tau­ta „tie­sio­gi­ne li­ni­ja“. Ar ša­lies va­do­vas tu­ri kuo pa­si­gir­ti?

By­la be nu­ken­tė­ju­sio­jo

Tarp dau­giau nei mi­li­jo­no klau­ si­m ų, ku­r iuos gy­ven­to­jai prieš „tie­sio­gi­nę li­ni­ją“ pa­tei­kė ša­lies va­do­vui, be so­cia­li­nių pro­ble­mų, daž­nai skam­ba ir Alek­se­jaus Na­ val­no pa­var­dė. „Ka­da baig­sis gė­ din­gas A.Na­val­no teis­mas? Nuo ka­d a sa­vo nuo­m o­n ės iš­reiš­k i­ mas ta­po nu­si­kal­ti­mu?“ – klau­ sia vie­ni. „Ko­dėl ne­svars­to­ma ga­li­my­ bė įdar­bin­ti opo­zi­ci­jos ly­de­rius (A.Na­val­ną ir ki­tus)? Nors ko­kia nors nau­da bū­tų iš jų, ir tau­ta ga­ lė­tų įver­tin­ti, ar jie ko nors ver­ti!“ – siū­lo ki­ti.

Ru­si­jos Ki­ro­vo mies­te vyks­tan­tis teis­mas su­lau­kė di­de­lio at­gar­sio ir pa­čio­je Ru­si­jo­je, ir už jos ri­bų. Čia A.Na­val­nas tei­sia­mas už nu­si­kals­ ta­mą ūki­nę veik­lą, esą bū­da­mas Ki­ro­vo sri­ties gu­ber­na­to­riaus pa­ ta­rė­ju pa­si­sa­vi­no pi­ni­gų iš vals­ty­ bi­nės me­die­nos bend­ro­vės. Ir tai ne­vie­nin­te­lė opo­zi­ci­jos ly­de­riui iš­

kel­ta by­la, o tik pir­mo­ji, pa­sie­ku­ si teis­mą.

Vie­no­je iš ki­tų by­lų jis kal­ti­na­ mas tuo, kad prieš 2007 m. par­la­ men­to rin­ki­mus pa­si­sa­vi­no pi­ni­gų iš De­ši­nių­jų jė­gų są­jun­gos ka­sos, nors ši par­ti­ja jau ne­beeg­zis­tuo­ ja ir jo­kių ma­te­ria­li­nių pre­ten­zi­ jų A.Na­val­nui nie­ka­da ne­bu­vo pa­ reiš­ku­si.

Va­gia vi­si, vis­ką ir vi­sur. V.Pu­ti­nas bi­ jo, kad ir pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to lau­kia tas pa­ts.

Dau­ge­l iui ana­l i­t i­k ų by­l os be nu­ken­t ė­j u­s io­jo ke­l ia nuo­s ta­b ą ir min­čių, kad Krem­lius įžvel­gia grės­mę iš A.Na­val­no ir to­dėl sie­ kia bet ko­kia kai­na jį nu­teis­ti. Net

Ru­sai no­ri nau­jo vei­do Le­va­dos nuo­mo­n ių ty­r i­mų cent­ro duo­me­ni­mis, ku­rie bu­vo pa­skelb­ti šį mė­ne­sį, V.Pu­ti­no rei­tin­gai lie­ka sta­bi­ lūs, bet ko­ne pu­sė ru­sų 2018-ai­siais no­rė­tų nau­jo pre­z i­den­to.

Re­m ian­t is ap­k lau­sos duo­me­n i­m is, 22 pro­c. ru­sų 2018 m. bal­suo­tų už V.Pu­t i­no per­r in­k i­mą ket­ vir­tai ka­den­ci­jai. 47 pro­c. res­ pon­den­tų at­sa­kė, kad pre­zi­ den­to po­ste no­rė­t ų ma­t y­ ti ko­k į nors nau­ją as­me­n į.

Prem­je­ro pa­rei­gas ei­n an­ tį D.Med­ve­de­vą pa­lai­k y­t ų 8 pro­c. res­pon­den­tų.

Už tink­l a­r aš­t i­n in­k ą ir ko­vo­to­j ą su ko­r up­c i­j a A.Na­v al­n ą bal­s uo­t ų 14 pro­c . Le­va­dos ty­r i­mų cent­ro ap­k laus­t ų žmo­n ių. Pa­ly­g in­ ti su praė­ju­s iais me­t ais, opo­ zi­c i­jos vei­kė­jo rei­t in­gas smu­ ko 5 pro­c ., bet ge­ro­k ai pa­d i­dė­j o jo ži­no­mu­ mas. Per­n ai pa­v a­ sa­r į jo var­d ą at­p a­ ži­no tik kas ket­v ir­ tas Ru­s i­j os gy­ven­ to­jas, o da­b ar – dau­ giau nei treč­d a­l is (37 pro­c .).

lyg­ti­nė baus­mė už­trenk­tų jam du­ ris į po­li­ti­ką. To­kiu at­ve­ju jis ne­ ga­lė­tų ne tik ba­lo­ti­ruo­tis rin­ki­ muo­se, bet ir or­ga­ni­zuo­ti ma­si­nių ak­ci­jų.

Drą­suo­lis, pa­tin­kan­tis mi­niai

Tei­si­nin­kas, ko­vo­to­jas su ko­rup­ ci­ja ir tink­l a­raš­t i­n in­kas A.Na­ val­n as ly­g i­n a­m as su įvai­r iais po­li­ti­niais maiš­tau­to­jais, pra­de­ dant „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­ju Ju­lia­ nu Assange’u ir bai­giant gar­siu ko­vo­to­j u su apart­h ei­d ą Nel­so­ nu Man­d e­l a. Kaip po­ten­c ia­l us po­li­ti­nis ly­de­ris, jis jau pra­no­ ko J.Aassange’ą, bet dar ne­pri­ lygs­ta N.Man­d e­l ai. A.Na­val­n as yra jau­nas, tik 36-erių, nuo­vo­ kus ir įžval­gus, jis pa­tin­ka mi­niai ir yra drą­sus. Jis pui­kiai iš­nau­ do­ja in­ter­ne­to ga­li­my­bes ir tu­ri ti­ria­mo­sios žur­na­lis­ti­kos ga­bu­ mų. Jis per­ka vals­ty­bi­nių naf­tos bend­ro­vių ir ban­kų ak­ci­jas, o pa­ skui, nau­do­da­ma­sis mi­no­ri­ta­ri­ nio ak­ci­nin­ko tei­sė­mis, iš­trau­kia į vie­šu­mą jų ne­šva­rius skal­bi­nius.

A.Na­val­nas yra ru­sų tau­ty­bės ir sa­vo pa­si­ro­dy­mus jis kar­tais „pa­ gar­di­na“ na­cio­na­lis­ti­ne re­to­ri­ka.

Jo li­be­ra­liems drau­gams tai ne­pa­ tin­ka, bet tai su­bti­lus ir pra­ktiš­ kas žings­nis. Ši­taip A.Na­val­nas ap­si­sau­go nuo V.Pu­ti­no puo­li­mo – šis mėgs­ta kal­tin­ti sa­vo kri­ti­kus esant Va­ka­rų ma­rio­ne­tė­mis.

A.Na­val­n o po­l i­t i­n ę pro­g ra­ mą su­da­ro lais­vo­sios rin­kos idė­ jos, ku­rios ža­vi au­gan­čią Ru­si­jos pa­si­tu­rin­čių­jų kla­sę, ir ne­gai­les­ tin­ga ko­va su ko­rup­ci­ja, nė vie­no ne­pa­lie­kan­ti abe­jin­go ša­ly­je, kur, at­ro­dy­tų, re­tas san­do­ris ap­siei­na be ky­šio.

pasaulis per savaitę

Prie­ši­nin­kai: V.Pu­ti­no (nuo­tr. kai­rė­je) pir­mus tre­čios ka­den­ci­jos me­tus

Ko­rup­ci­ja ker­ta per įvaiz­dį

Pir­m uo­s ius V.Pu­t i­n o pre­z i­d en­ ta­vi­mo me­tus ap­tem­dė ko­rup­ci­ jos skan­da­lai, ku­rie ver­tė iš po­stų mi­nist­rus ir jų pa­dė­jė­jus, o de­pu­ ta­tus bei se­na­to­rius ver­tė su­dė­ ti man­da­tus. Pre­zi­den­tas gar­siau pra­b i­l o apie ko­v ą su ko­r up­c i­ ja, ini­c i­ja­vo drau­d i­m ą vals­ty­ bės pa­rei­gū­nams lai­ky­ti pi­ni­gus už­sie­ny­je.

Ru­si­jos Po­li­ti­nių tech­no­lo­gi­ jų cent­ro di­rek­to­rius Igo­ris Bu­ ni­nas įžvel­gia tris prie­žas­tis, ko­ dėl V.Pu­ti­nas taip ak­ty­viai ėmė­si ko­rup­ci­jos. „Svar­biau­sia prie­žas­ tis – V.Pu­ti­nas pra­dė­jo bi­jo­ti eli­to dvi­gu­bo lo­ja­lu­mo, – Ru­si­jos laik­ raš­čiui „Mos­kovs­kij Kom­so­mo­lec“ sa­kė po­li­to­lo­gas. – Da­bar, jo ma­ny­ mu, eli­tas ne­ga­li bū­ti lo­ja­lus vie­nu me­tu ir Ru­si­jai, ir už­sie­nio vals­ ty­bei. Jis pri­va­lo tar­nau­ti tik sa­vo ša­liai, as­me­niš­kai V.Pu­ti­nui, ir ne­ tu­rė­ti jo­kių in­te­re­sų už­sie­ny­je. Ki­ taip ta­riant, da­bar vyks­ta eli­to na­ cio­na­li­za­ci­ja.

Ant­ra prie­žas­tis – ne tie­siog val­džios nee­fek­ty­vu­mas, o nee­ fek­ty­vu­mas, ku­ris lie­čia jo mėgs­ ta­mus pro­jek­tus. Plėt­ros pro­jek­tai Vla­di­vos­to­ke, pa­si­ren­gi­mas So­čio olim­pi­nėms žai­dy­nėms pa­ro­dė dis­ba­lan­są tarp iš­lai­dų ir re­zul­ta­ tų. Va­gia vi­si, vis­ką ir vi­sur. V.Pu­ ti­nas bi­jo, kad ir pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to lau­kia tas pa­ts. To­ dėl jis ban­do bent su­ma­žin­ti ko­ rup­ci­ją, ku­ri ker­ta per jo sa­vi­mei­ lę ir įvaiz­dį.

Tre­čia prie­žas­tis yra ta, kad ko­ rup­ci­ja pri­klau­so tai ne­di­de­lei pro­ ble­mų gru­pei, do­mi­nan­čiai rin­kė­ jus, su me­di­ci­na ir ko­mu­na­li­niu ūkiu. V.Pu­ti­nas tu­rė­jo la­bai di­de­ lę vil­tį, kad ko­va su ko­rup­ci­ja pa­ di­dins jo rei­tin­gą.“ Au­gi­mas lė­tė­ja

Ru­s i­jos so­c io­l o­gai pa­s te­b i, kad V.Pu­ti­no rei­tin­gus iš­ti­ko są­stin­ gis. Kaip vie­ną prie­žas­čių jie nu­ ro­do tai, jog gy­ven­to­jų ge­ro­vė taip ir ne­pa­sie­kė prieš­kri­zi­nio ly­gio.

2013 04 20 2013 04 26

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Per su­si­šau­dy­mą į pie­ tus nuo Siet­lo esan­ čia­me Fe­de­ral Way­ mies­to dau­gia­bu­čių­ komp­lek­se bu­vo nu­ šau­ti pen­ki žmo­nės, vie­nas jų – įta­ria­ma­ sis, ku­rį nu­ko­vė at­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai. Po sek­ma­die­nio va­ka­re re­gist­ruo­to sku­baus iš­kvie­ti­mo į dau­gia­bu­čių komp­ lek­są iš­kvies­ti pa­rei­gū­nai pa­te­ko tarp skrie­jan­čių kul­kų. „Įver­ti­nę pa­dė­tį pa­ rei­gū­nai pa­ma­tė sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je du su­žeis­tus vy­riš­kius, – pa­sa­ko­jo po­li­ci­jos at­sto­vė Cat­hy Schrock. – Pa­rei­gū­nas pa­ mė­gi­no gel­bė­ti šiuos vy­rus ir kai jis priar­ tė­jo, vie­nas ant že­mės gu­linčių vy­riš­kių ėmė siek­ti gink­lo.“ Po­li­ci­nin­kai pra­dė­jo šau­dy­ti į įta­ria­mą­jį. Net­ru­kus bu­vo pa­ tvir­tin­ta, kad sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je yra trys ne­gy­vi vy­rai. Dar vie­na mo­te­ris ir vy­ras ras­ti ne­gy­vi gre­ti­ma­me bu­te.

Ni­ka­rag­vo­je su­lai­ky­ tas ieš­ko­m iau­s ias Ame­ri­kos nu­si­kal­tė­ lis – bu­vęs Va­šing­to­no mo­kyk­los mo­ky­to­jas, kal­ti­na­mas vai­kų po­rnog­ra­fi­jos ga­my­ba ir lai­ky­mu. Nuo praė­ju­sių me­tų ba­lan­džio 31-ų Eri­cas Jus­ti­nas Tot­has užė­mė pir­mą vie­tą JAV Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) skel­bia­ma­me ieš­ko­miau­sių nu­si­kal­tė­lių są­ra­še. Už jo suė­mi­mą bu­vo siū­lo­mas 100 tūkst. do­le­rių at­ly­gis. E.J.Tot­has pra­dė­jo slaps­ty­tis 2008 m., kai jo fo­toa­ pa­ra­to at­min­ties kor­te­lė­je bu­vo ap­tik­ta po­rnog­ra­fi­nės me­džia­gos. Tei­sė­sau­ga iš­ siaiš­ki­no, kad vy­ras, be­veik tre­jus me­tus dės­tęs pres­ti­ži­nė­je Va­šing­to­no mo­kyk­lo­ je, bu­vo įren­gęs slap­tą ka­me­rą ber­niu­kų tua­le­te. Ni­ka­rag­vos tei­sė­sau­ga pra­ne­šė, kad E.J.Tot­has bu­vo suim­tas ša­lies šiau­ rė­je, prie Hon­dū­ro sie­nos.

Pran­cū­zi­jos Na­cio­na­ li­nė asamb­lė­ja, par­la­ men­to že­mie­ji rū­mai, pa­tvir­ti­no įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo le­ga­ li­zuo­ja­mos gė­jų san­tuo­kos ir jiems lei­ džia­ma įsi­vai­kin­ti, nors ke­lis mė­ne­sius ne­si­lio­vė pro­tes­tai. Tei­sin­gu­mo mi­nist­rė Chris­tia­ne Tau­bi­ra pa­svei­ki­no to­kį spren­ di­mą ir pa­va­di­no tai is­to­ri­ne aki­mir­ka Pran­cū­zi­jos is­to­ri­jo­je. Įs­ta­ty­mas, ku­riuo gė­jų ir les­bie­čių po­ roms taip pat bus leis­ta įsi­vai­kin­ti, įsi­ga­ lios tik tuo­met, kai bus pa­si­ra­šy­tas pre­ zi­den­to Fran­çois Hol­lan­de’o. Be to, jį dar ga­li­ma ap­skųs­ti Kons­ti­tu­ci­nei ta­ry­bai.

Pri­reiks bent mė­ne­sio, kad ta­ry­ba priim­ tų ko­kį nors spren­di­mą, tad šio įsta­ty­mo prie­ši­nin­kai ti­ki­si dar pa­spaus­ti F.Hol­lan­ de’ą, ku­ris li­gi šiol pri­ta­rė įsta­ty­mui, kad jis at­si­sa­ky­tų jį pa­si­ra­šy­ti.

13

šeštadienis, balandžio 27, 2013

pasaulis

vai­ni­kuo­ja įsi­bė­gė­jęs teis­mo pro­ce­sas prieš opo­zi­ci­jos ly­de­rį A.Na­val­ną.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Aud­rin­gi pir­mie­ji ka­den­ci­jos me­tai 2012 m. ge­gu­žė. Tūks­tan­ti­nis pro­tes­tas prieš rin­ki­mų fal­si­fi­ka­vi­mą Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je bai­gė­si de­monst­ ran­tų su­si­rė­mi­mais su po­li­ci­ja, areš­ tais ir bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis opo­ zi­ci­jos ly­de­riams.

Pre­zi­den­tui su­spau­dus šir­dį ten­ ka pri­pa­žin­ti, kad šiuo me­tu eko­no­ mi­nė pa­dė­tis ša­ly­je blo­gė­ja: ma­žė­ja in­ves­ti­ci­nis ak­ty­vu­mas ir eks­por­ to apim­tis, au­ga ne­dar­bas, iš ša­lies trau­kia­si ka­pi­ta­las, o šių me­tų eko­ no­mi­kos au­gi­mo pro­gno­zė bu­vo su­ma­žin­ta iki 2,4 pro­c. „No­riu at­

2012 m. lie­pa. Per po­tvy­nį Kryms­ke 2012 m. rugp­jū­tis. Ka­lė­ji­mo baus­mė, Ru­si­jos pie­tuo­se žu­vo 171 žmo­gus. Ru­ skir­ta trims pank­ro­ko gru­pės „Pus­ sai kal­ti­no val­džią, kad ši lai­ku nein­for­ sy Riot“ na­rėms už „pan­kiš­ką mal­dą“ ma­vo gy­ven­to­jų apie ar­tė­jan­čią ne­lai­ Mask­vos pa­grin­di­nė­je šven­tyk­lo­je, su­ mę ir gal­būt pa­ti ją su­kė­lė, at­vė­ru­si už­ kė­lė žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų pa­si­pik­ti­ tvan­kos šliu­zus. ni­mą.

kreip­ti jū­sų dė­me­sį: 2,4 pro­c. – tai ma­žiau už bend­rą pa­sau­lio eko­no­ mi­kos au­gi­mą. To­kio pas mus se­ niai ne­bu­vo“, – šią sa­vai­tę per So­ čy­je vy­ku­sį pa­si­ta­ri­mą eko­no­mi­kos klau­si­mais tei­gė V.Pu­ti­nas.

Pa­si­ta­ri­me da­ly­va­vęs Alek­se­jus Kud­ri­nas, ku­ris 11 me­tų ėjo fi­nan­sų

mi­nist­ro pa­rei­gas, o da­bar pa­si­ro­ do opo­zi­ci­jos mi­tin­guo­se, dėl su­ si­klos­čiu­sios pa­dė­ties kal­ti­no vė­ luo­jan­čias eko­no­mi­kos re­for­mas.

Davė dau­giau lai­ko

Ket­vir­ta­dienį per „tie­sio­ginę li­niją“ su tau­ta pa­klaus­tas, ar jį ten­ki­na

2012 m. lapk­ri­tis. Ko­rup­ci­ja ir pi­ni­gų grobs­ty­mu iš ka­riuo­me­nės biu­dže­to įtar­tas gy­ny­bos mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas bu­vo at­sta­ty­din­tas, bet jo­ kių kal­ti­ni­mų ne­su­lau­kė ir by­lo­je li­ko tik kaip liu­di­nin­kas.

vy­riau­sybės dar­bas ir ar ne­reikėtų iš­kel­ti kadrų klau­si­mo, V.Pu­ti­nas sakė, kad mi­nistrų ka­bi­ne­tas dar neiš­dir­bo nė metų, todėl jam rei­ kia duo­ti lai­ko. „Ar rei­ka­lin­ga to­ kia kadrų kai­ta­lynė? Ne­ži­nau. Tai vei­kiau duotų dau­giau ža­los ne­gu nau­dos“, – teigė pre­zi­den­tas.

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Bang­la­de­šo sos­tinės Da­kos pa­kraš­ty­je su­ griu­vus aš­tuo­nių aukš­ tų pa­sta­tui žu­vo ma­ žiau­siai 304 žmonės, dar šim­tai bu­vo su­žeis­ta. Ne­laimė įvy­ko Sa­va­re, 30 km nuo sos­tinės. Stovė­ti li­ko tik apa­ti­nis pa­sta­to „Ra­na Pla­za“, ku­ria­ me bu­vo pre­ky­bos cent­ras ir dra­bu­žių siu­ vi­mo fab­ri­kas, aukš­tas. Per tra­gišką in­ci­ dentą pa­sta­te bu­vo apie 2 tūkst. žmo­nių.

Siu­vyk­los sa­vi­nin­kai tik­riau­siai ig­no­ra­ vo per­spėjimą ne­leis­ti dar­buo­tojų į pa­ statą, ku­rio konst­ruk­ci­jo­je ant­ra­dienį bu­vo pa­stebė­tas įtrūki­mas.

Kles­tin­čią Bang­la­de­šo dra­bu­žių pra­ monę jau daug metų per­se­kio­ja gais­ rai ir ki­to­kios ne­laimės. Per­nai lapk­ritį 112 dar­bi­ninkų žu­vo per gaisrą vie­no­je ga­myk­lo­je pra­mo­ni­nia­me Da­kos prie­ mies­ty­je.

Ne­d ar­bas Is­pa­n i­j o­ je pa­siekė naują re­ kordą. Pas­kelb­ti sta­ tis­t i­n iai duo­m e­n ys pa­rodė, kad pirmą šių metų ket­virtį be­dar­bių skai­čius pa­siekė 6 mln. ir siekė 27,2 pro­c. dar­bin­go am­ žiaus žmo­nių. Tarp jau­nuo­lių iki 25 me­ tų ne­dir­ban­čių yra 57,2 pro­c.

Nau­ji duo­me­nys lei­do su­pras­ti žmo­ nėms, mėne­s ius lau­k ian­t iems il­go­ se dar­bo bir­žos eilė­se, kad vil­čių ne­ daug.

Tą pa­čią dieną de­monst­ran­tai Mad­ ri­de pa­bandė blo­kuo­ti par­la­mentą, rei­ ka­lau­da­mi vy­riau­sybės at­sta­ty­di­ni­mo.

Ki­lo su­si­rėmi­mai su po­li­ci­ja, į pa­reigū­ nus skrie­jo bu­te­liai, ak­me­nys ir pe­tar­ dos. Maž­daug 30 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta, dau­gu­ma jų – po­li­ci­nin­kai. 15 de­monst­ rantų at­si­dūrė areš­tinė­se.

2013 m. ko­vas. Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mui, ku­riuo fi­nan­sa­vi­mą iš Va­ka­rų gau­nan­ čios Ru­si­jos po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos api­ brė­žia­mos kaip už­sie­nio agen­tės, pra­ dė­tas ma­si­nis ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­ za­ci­jų tik­ri­ni­mas.

Ži­niask­lai­da ir po­li­ti­kos ana­li­ti­ kai jau ne pirmą mėnesį spėlio­ja, ar V.Pu­ti­nas ga­li pa­da­ry­ti prem­ jerą Dmit­rijų Med­ve­devą at­pir­ki­ mo ožiu ir jį atleisti iš pareigų, jei­ gu ša­lies eko­no­mi­ka to­liau riedės į re­ce­siją.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

14

šeštadienis, balandžio 27, 2013

Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

sportas I.Mig­li­nie­kas: drau­gys­tė su Igo­ris Mig­li­nie­kas, 1988-ai­siais Seu­le su Ar­vy­du Sa­bo­niu, Ša­rū­nu Mar­čiu­lio­niu, Ri­mu Kur­ti­nai­čiu ir Val­de­ma­ru Cho­mi­čiu­mi at­sto­ va­vęs So­vie­tų Są­jun­gos rink­ti­nei, – pir­ma­sis ir kol kas vie­nin­ te­lis Lat­vi­jos krep­ši­nin­kas, iš­ko­vo­jęs olim­pi­nį auk­so me­da­lį.

Glau­džių ry­šių su bu­vu­siais bend­ra­žy­giais lat­vis ne­nut­rau­kė.

Ma­rius Bag­do­nas

m.bagdonas@kaunodiena.lt

Kai­my­nas: I.Mig­li­nie­kas daž­nai sve­čiuo­

ja­si Lie­tu­vo­je.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Ry­gos VEF klu­be, su ku­riuo yra su­si­ję ir Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai bei tre­ne­riai, I.Mig­li­nie­kas kar­je­rą pra­dė­jo bū­da­mas vos še­šio­li­kos ir iš kar­to ta­po pa­grin­di­nės su­dė­ties žai­dė­ju.

Ge­riau­sius sa­vo me­tus Igo­ris pra­ lei­do Mask­vos CSKA klu­be grum­ da­ma­sis su žal­gi­rie­čiais dėl So­vie­tų Są­jun­gos auk­so, vė­liau ban­dė lai­ mę Vo­kie­ti­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je ir Ma­ ke­do­ni­jo­je. Ar­ti­nan­tis kar­je­ ros sau­lė­ly­džiui lat­vis at­vy­ko į Že­mai­ti­ją ir 1996–1997 m. at­sto­va­vo tuo me­tu Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­go­je (LKL) ži­b ė­j u­s iam P l u n ­g ė s „Olim­ pui“.

Bai­g ęs k a r ­j e r­ ą I.Mig­ lin ­ ie­ kas nuo krep­š i­ nio ne­ n u ­t o ­ lo. Jis pra­dė­jo tre­ne­rio k a r ­j e r­ ą ir Ki­n i­ jo­je dve­ jus me­tus dir­bo ge­ro sa­vo bi­čiu­lio Jo­no Kaz­laus­ko asis­ten­tu.

I.Mig­li­nie­kas da­ ly­va­vo ir ne­se­niai vy­k u­s io­s e „Žal­ gi­rio“ ir CSKA le­ gen­dų rung­ty­nė­se, o Ru­si­jos sos­ti­nė­ je taik­liu bau­dos me­ ti­mu ma­čo pa­bai­go­je iš­plė­šė ka­riš­kių klu­bui ly­gią­sias 28:28. „Spor­te at­s i­ra­d au neat­si­tik­ti­nai. Ma­no tė­ tis Ja­nis at­sto­va­vo VEF klu­bui, jau­nes­ny­sis bro­ lis Rai­mon­das – taip pat

krep­ši­nin­kas ir žai­dė CSKA klu­be.

Nors vai­kys­tė­je iš­ban­džiau daug spor­to ša­kų, bu­vau net Lat­vi­jos pra­mo­gi­nių šo­kių čem­pio­nas, ga­ liau­siai pa­si­rin­kau krep­ši­nį“, – sa­vo ke­lią į di­dį­jį spor­tą pri­si­mi­nė I.Mig­li­nie­kas.

– Igo­ri, ko­kie vė­jai jus vėl at­ pū­tė į Lie­tu­vą? – su­si­ti­kę Kau­ne, Lais­vės alė­jo­je, pa­klau­sė­me I.Mig­ li­nie­ko.

– Aš čia – daž­nas sve­čias. At­vyks­ tu pas sa­vo drau­gus. Mums įdo­mu su­si­tik­ti, pa­si­kal­bė­ti, pri­si­min­ ti praei­tį. Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad tu­riu ga­li­my­bių daž­nai pa­bend­ rau­ti su Da­riu­mi Luk­mi­nu, Ro­ma­ nu Braz­daus­kiu, Ar­vy­du Sa­bo­niu, Ša­rū­nu Mar­čiu­lio­niu, Ri­mu Kur­ti­ nai­čiu ar Val­de­ma­ru Cho­mi­čiu­mi.

Praė­jo daug me­tų, o mū­sų san­ty­kiai iš­li­ko la­bai šil­ti. Drau­gys­tę ga­li­ma bū­tų pa­ly­gin­ti su kon­ja­ku – kuo jis se­nes­nis, tuo ge­res­nis ir ver­tin­ges­ nis. Kai tik tu­riu lais­vo lai­ko, vi­ sa­da sten­giuo­si ap­lan­ky­ti Lie­tu­vą ar Es­ti­ją. Čia aš pail­siu ir at­si­pa­ lai­duo­ju daug ge­riau nei, tar­ki­me, Is­pa­ni­jo­je ar ki­tuo­se šil­tuo­siuo­se kraš­tuo­se.

– Ką pa­sta­ruo­ju me­tu vei­kia­ te?

– Ne­to­li Ry­gos esan­čia­me Ikš­ki­ lės mies­te­ly­je, kur da­bar gy­ve­nu, įkū­riau spor­to mo­kyk­lą. Pa­de­dant vie­tos val­džiai pra­dė­jo­me plė­to­ti iš tie­sų įdo­mų pro­jek­tą. No­riu, kad vai­kai ne­dy­ki­nė­tų. Ikš­ki­lė­je šiuo me­tu spor­tuo­ja maž­daug 200 jau­ nuo­lių. Ber­niu­kai žai­džia krep­ši­nį, o mer­gai­tės ga­li rink­tis krep­ši­nio ar­ba tink­li­nio tre­ni­ruo­tes. Kol kas vis­kas se­ka­si pui­kiai, ne­se­niai ati­ da­rė­me sa­vo fi­lia­lą ir Sa­las­pi­ly­je.

Ne­ke­lia­me už­da­vi­nių ug­dy­ti olim­ pi­nius čem­pio­nus. Tie­siog no­ri­me, kad vai­kai bū­tų užim­ti ir tu­ri­nin­ gai leis­tų lais­va­lai­kį. Nuo pro­fe­sio­ na­laus krep­ši­nio taip pat ne­nu­to­ lau. Vis dar dir­bu Ry­gos „Barons/ LMT“ klu­bo kon­sul­tan­tu.

– Ar daž­nai pri­si­me­na­te Seu­le iš­ko­vo­tą di­džiau­sią sa­vo kar­je­ ros per­ga­lę – olim­pi­nį auk­są?

– Kuo dau­giau lai­ko praei­na nuo to trium­fo, tuo la­biau at­ro­do, kad 1988-ai­siais su­kū­rė­me kaž­ką neį­ti­ ki­ma. Tai bu­vo tar­si ste­buk­las. Vi­ sos kor­tos su­kri­to taip, kaip rei­kė­jo.

No­rint iš­ko­vo­ti to­kią per­ga­lę, vien ta­len­to neuž­ten­ka. A.Sa­bo­nis bu­ vo mū­sų rams­tis ir ve­dė ko­man­dą į prie­kį. La­bai daug prie šios per­ga­lės pri­si­dė­jo ir ki­ti lie­tu­viai – Š.Mar­ čiu­lio­nis, R.Kur­ti­nai­tis, V.Cho­mi­ čius. Dar – ta­len­tin­ga­sis Alek­sand­ ras Vol­ko­vas. Mū­sų ko­man­da bu­vo la­bai drau­giš­ka. Sa­vo šan­są mes iš­

nau­do­jo­me. Da­bar tai sun­kiai su­ vo­kia­ma, ta­čiau tuo me­tu bu­vo­me vi­si jau­ni, verž­lūs, am­bi­cin­gi. Tuo­ met mums at­ro­dė, kad taip tie­siog tu­ri bū­ti.

– Po ket­ve­rių me­tų Bar­se­lo­nos olim­pi­nė­se žai­dy­nė­se su sa­vo tau­tie­čiu Gun­da­ru Vėt­ra at­sto­ va­vo­te Nep­rik­lau­so­mų Vals­ty­ bių Sand­rau­gai (NVS). Ko pri­ trū­ko, kad su šia ko­man­da bū­tu­mė­te iš­ko­vo­ję me­da­lius?

Bū­siu at­vi­ras: ne­si­ gai­lė­jau, kad tą dvi­ ko­vą pra­lai­mė­jo­me Lie­tu­vai. Pui­kiai su­ vo­kiu, kaip ta per­ ga­lė jū­sų ša­liai yra svar­bi.

– Me­da­lius mums iš pa­no­sės nu­gvel­ bė ma­čą dėl bron­zos lai­mė­ję lie­tu­viai (juo­kia­si). Bū­siu at­vi­ras: ne­si­gai­lė­ jau, kad tą dvi­ko­vą pra­lai­mė­jo­me Lie­tu­vai. Pui­kiai su­vo­kiu, kaip ta per­ga­lė jū­sų ša­liai yra svar­bi. Skau­ džiau­sia ne­sėk­mė Bar­se­lo­no­je man bu­vo pus­fi­na­ly­je. Jei­gu bū­tu­me įvei­kę kroa­tus, tuo­met ant pri­zi­nin­kų pa­ ky­los bū­tų sto­vė­ję aš­tuo­ni 1988-ųjų olim­pi­niai čem­pio­nai. Taip bū­tų pa­ siųs­ta ži­nu­tė vi­siems, kad ga­lė­jo­me su­bur­ti net dvi ko­man­das ir vis tiek do­mi­nuo­ti pa­sau­lio krep­ši­ny­je. Ma­ nau, kad tai ga­lė­jo bū­ti is­to­ri­nė aki­ mir­ka. Gai­la, kad ne­pa­si­se­kė. Pra­ lai­mė­ji­mas Kroa­ti­jai – skau­džiau­sia ma­no kar­je­ros ne­sėk­mė. Li­kus 50 se­ kun­džių iki ma­čo pa­bai­gos, pir­ma­ vo­me 6 taš­kais, ta­čiau var­žo­vai su Dra­že­nu Pet­ro­vi­čiu­mi iš­si­ver­žė į prie­kį ir nu­ga­lė­jo. Ap­mau­du. Nie­ ka­da ne­su žiū­rė­jęs tų rung­ty­nių įra­ šo. Man per skau­du.

– Mū­sų vals­ty­bei olim­pi­nė bron­za bu­vo la­bai svar­bi ir dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų...

– Ne­rei­kia tuo spe­ku­liuo­ti. Vi­suo­ met bu­vau prieš bet ko­kias po­li­ti­nes am­bi­ci­jas. Aikš­te­lė­je žai­džia spor­ ti­nin­kai, o ne po­li­ti­kai. Ži­nau, kad ir vie­no­je, ir ki­to­je sto­vyk­lo­je bu­vo įvai­rių nuo­tai­kų. Aš į šią si­tua­ci­ ją žiū­riu kiek ki­taip. Ža­viuo­si ma­ža lie­tu­vių tau­ta, ku­ri vi­sam pa­sau­liui su­ge­ba pa­ro­dy­ti, kaip pui­kiai iš­ma­ no krep­ši­nį. Tai uni­ka­lus reiš­ki­nys.

Kal­bant apie tuo­me­tę NVS rink­ti­nę, vis­kas bu­vo pa­na­šiai. Mes, žai­dė­ jai, ne­jau­tė­me jo­kios prieš­prie­šos.

Ko­man­dą su­da­rė pen­kių tau­ty­ bių krep­ši­nin­kai, mums rū­pė­jo tik krep­ši­nis.

15

šeštadienis, balandžio 27, 2013

sportas Ša­ras žais ­ fi­na­lo ket­ver­te

At­sis­vei­ki­no su čem­pio­nais

Per­ga­lės ­ pus­fi­na­liuo­se

Tre­čiuo­ju vy­rų krep­ši­nio klu­bų Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­to tur­ ny­ro da­ly­viu ta­po Ša­rū­no Ja­ si­ke­vi­čiaus (nuo­tr.) at­sto­vau­ ja­ma „Bar­ce­lo­na“, ket­virt­fi­na­ lio se­ri­jo­je iki tri­jų per­ga­lių 3:2 (72:70, 65:66, 63:65, 70:60 ir 64:53) eli­mi­na­vu­si Atė­nų „Pa­ nat­hi­nai­kos“ klu­bą su Jo­nu Ma­čiu­liu.

Lie­tu­vos fut­bo­lo se­zo­nas dar neį­si­bė­gė­jo, o jau ant­ra­ sis vy­riau­sia­sis tre­ne­ris su­dė­ jo gink­lus: prie Gargž­dų „Ban­ gą“ pa­li­ku­sio Vai­do Žu­tau­to pri­si­jun­gė su Pa­ne­vė­žio „Ek­ra­ nu“ at­si­svei­ki­nęs Val­das Ur­bo­ nas (nuo­tr.). Jam va­do­vau­jant „Ek­ra­nas“ pen­kis­kart iš ei­lės ta­po Lie­tu­vos čem­pio­nu.

Pir­mo­sio­se Eu­ro­pos fut­bo­ lo ly­gos pus­fi­na­lio rung­ty­nė­ se Lon­do­no „Chel­sea“ vie­nuo­ li­kė Švei­ca­ri­jo­je 2:1 (1:0) įvei­ kė „Ba­sel“ ko­man­dą, o Stam­ bu­lo „Fe­ner­bah­çe“ fut­bo­li­nin­ kai na­muo­se 1:0 (0:0) – Li­sa­ bo­nos „Ben­fi­ca“ eki­pą. At­sa­ ko­mie­ji su­si­ti­ki­mai vyks ge­gu­ žės 2 die­ną.

lie­tu­viais – kaip kon­ja­kas – Kaip ver­ti­na­te Lat­vi­jos krep­ ši­nio nū­die­ną?

– Ma­nau, kad pa­dė­tis ne­blo­ga. Tu­ ri­me ly­gą, ku­rio­je žai­džia vie­nuo­li­ ka ko­man­dų. Dau­gu­mai jų at­sto­ vau­ja jau­ni krep­ši­nin­kai, jie ga­li to­bu­lė­ti ko­vo­da­mi su tik­rai pa­jė­ giu klu­bu VEF ar jam opo­nuo­jan­ čiu „Vents­pils“. „Ba­rons“ žai­džia Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­go­je. Ži­no­ma, kaip vi­sur, taip ir pas mus trūks­ta pi­ni­gų, ta­čiau aš sten­giuo­si į vis­ką žiū­rė­ti po­zi­ty­viai. Ma­nau, kad ju­ da­me į prie­kį.

– Dve­jus me­tus Ki­ni­jo­je dir­bo­ te su da­bar­ti­niu Lie­tu­vos rink­ ti­nės vy­riau­siuo­ju tre­ne­riu Jo­ nu Kaz­laus­ku. Ko­kia tai bu­vo pa­tir­tis?

– Tai bu­vo di­džiu­lis žings­nis ma­ no tre­ne­rio kar­je­ro­je. Vi­sa­da bū­ siu Jo­nui dė­kin­gas už šį šan­są. Per tą lai­ko­tar­pį daug iš­mo­kau ir stip­ riai ūg­te­lė­jau. Po to, at­vy­kęs į Kip­ rą, su kuk­liu Li­ma­so­lio AEL klu­ bu iš­ko­vo­jau daug gra­žių per­ga­lių.

Dve­jus me­tus lai­mė­jo­me vis­ką, kas įma­no­ma, pa­sie­kė­me ai­bę gra­ žių re­kor­dų, įvei­kė­me to­kias eki­pas kaip Bo­lo­ni­jos „Vir­tus“, Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe“, Mad­ri­do „Es­tu­dian­ tes“ , Vi­ler­ba­no „As­vel“, Ma­riu­po­ lio „Azov­maš“.

Ko­le­gos: I.Mig­li­nie­kas su K.Kem­zū­ra (dešinėje) dir­bo Lat­vi­jos vy­rų krep­

Kar­je­ra: per „Žal­gi­rio“ ir CSKA ve­te­ra­nų ma­čą I.Mig­li­nie­kas at­sto­va­vo

del­fi.lv nuo­tr.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

ši­nio rink­ti­nės tre­ne­rių šta­be – bu­vo lie­tu­vio asis­ten­tas.

– Jus ga­li­ma drą­siai va­din­ ti tre­ne­riu pi­lig­ri­mu. Per sa­vo kar­je­rą taip pat dir­bo­te Lat­vi­ jo­je, Uk­rai­no­je, Len­ki­jo­je, Ru­ si­jo­je. Ku­rio­je ša­ly­je pa­ti­ko la­ biau­siai?

– Kiek­vie­no­je šių iš­var­dy­tų sto­te­ lių la­bai sky­rė­si ma­no at­ly­gi­ni­mas.

Vis dėl­to ma­no krep­ši­nio fi­lo­so­fi­ja to­kia: kad ir kur dirb­čiau, prin­ci­ pai ne­si­kei­čia. Me­to­dai vi­suo­met yra tie pa­tys. Pir­miau­sia sten­giuo­ si su­bur­ti dar­nų, drau­giš­ką ko­lek­ ty­vą. Man svar­bu, kad tu­rė­čiau ko­man­dą. Kad ir ku­ria­me kraš­

te dirb­tum, svar­biau­sia – ta­ve su­ pan­tys žmo­nės.

– Jū­sų bi­čiu­lis A.Sa­bo­nis sėk­ min­gai va­do­vau­ja Lie­tu­vos krep­ ši­nio fe­de­ra­ci­jai. Kaip pa­sielg­tu­ mė­te, jei­gu jums Lat­vi­jo­je bū­tų pa­siū­ly­tos to­kios pa­rei­gos?

– Reikė­tų pa­gal­vo­ti... Šiuo me­tu aš sa­vo­je spor­to mo­kyk­lo­je esu pre­zi­ den­tas (juo­kia­si). Ger­biu ir Ar­vy­do, ir A.Vol­ko­vo pa­si­rin­ki­mą, kad jie nu­ spren­dė rū­pin­tis sa­vo ša­lių krep­ši­ niu. Ir Ar­vy­das, ir Alek­sand­ras man yra sa­kę, kad neį­si­vaiz­duo­ja sa­vęs

mask­vie­čių ko­man­dai.

dir­ban­čių tre­ne­riais. Aš nuė­jau ki­ to­kiu ke­liu, to­kiu, ku­rį pa­si­rin­ko ir dau­giau lie­tu­vių – V.Cho­mi­čius, R.Kur­ti­nai­tis, Kęs­tu­tis Kem­zū­ra, J.Kaz­laus­kas. Tik­riau­siai no­rė­jo­me dar pa­jaus­ti ko­vų dva­sią ir pa­si­ner­ vin­ti ša­lia aikš­te­lės (šyp­so­si). Ta­čiau nie­ka­da ne­sa­kau nie­ka­da. Kol kas apie fe­de­ra­ci­jos va­do­vo kė­dę tik­rai ne­gal­vo­ju, ta­čiau jei pri­reik­tų, ma­ nau, ga­lė­čiau im­tis ir to dar­bo.

– Šie­met vyk­sian­čia­me Eu­ro­ pos čem­pio­na­to fi­na­lo tur­ny­re Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos rink­ti­nės

vėl pa­te­ko į vie­ną gru­pę. Kaip ver­ti­na­te abie­jų eki­pų šan­sus Slo­vė­ni­jo­je?

– Krep­ši­ny­je vis di­des­nę reikš­mę tu­ri psi­cho­lo­gi­ja. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad lie­tu­viai pa­sie­kia tiek daug dėl to, kad vi­suo­met tu­ri ko­man­dą, ku­rio­ je vy­rau­ja nuo­sta­bi at­mos­fe­ra. Tai la­bai svar­bu. Lie­tu­vo­je tre­ne­ris tu­ri iš ko pa­si­rink­ti, ir Jo­nui tik­rai ne­bus leng­va. Lat­vi­jo­je pa­jė­gių žai­dė­jų kur kas ma­žiau. Ma­nau, kad lie­tu­ viai yra pa­jė­gūs užkopti ant pri­zi­ nin­kų pa­ky­los, o iš mū­siš­kių ti­kė­ siuo­si ma­lo­nių siurp­ri­zų.

16

šeštadienis, balandžio 27, 2013

sportas

„Žal­gi­ris“ įsi­ver­žė į ju­bi­lie­ji­nį fi­na­lą Kau­no „Žal­gi­ris“ 20-ąjį kar­tą žais Lie­tu­vos krep­ši­nio ly­gos (LKL) čem­pio­ na­to fi­na­le. Iki šiol žal­gi­rie­čiai 14 kar­tų iš­ko­vo­jo čem­pio­nų žie­dus.

Pa­si­žy­mė­jo: A.Juš­ke­vi­čius (su ka­muo­liu) su­žai­dė sėk­min­giau­sias sa­

vo rung­ty­nes LKL šį se­zo­ną.

Ro­mas Po­de­rys

r.poderys@kaunodiena.lt

Blyks­te­lė­jo A.Juš­ke­vi­čius

Ke­lią į 2013-ųjų LKL di­dį­jį fi­na­lą Kau­no ko­man­da bai­gė Klai­pė­do­ je, kur ant­ro­sio­se pus­fi­na­lio rung­ ty­nė­se 90:73 pri­ver­tė ka­pi­tu­liuo­ti vie­tos „Nep­tū­ną“.

Pir­mą­ją dvi­ko­vą „Žal­gi­rio“ are­ no­je taip pat lai­mė­jo daug­kar­ti­niai Lie­tu­vos čem­pio­nai – 99:83.

Sėk­min­giau­sias sa­vo rung­ty­ nes LKL šį se­zo­ną su­žai­dė žal­gi­ rie­tis Adas Juš­ke­vi­čius: jis pel­nė 27 taš­kus ir su­rin­ko 29 nau­din­gu­ mo ba­lus.

Per LKL var­žy­bas 34 nau­din­gu­ mo ba­lus yra su­rin­kęs Kšiš­to­fas Lav­ri­no­vi­čius, du­kart po 33 – Min­ dau­gas Kuz­mins­kas, 30 – Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čius.

Nuo 1993-ių­jų, kai bu­vo įkur­ta LKL, žal­gi­rie­čiai ne­pra­lai­mė­jo nė vie­nos ket­virt­fi­na­lio ir pus­fi­na­lio dvi­ko­vos.

Sir­ga­liai ne­nu­si­vy­lė

Uos­ta­m ies­č io „Švy­t u­r io“ are­ no­je, į ku­rią šį LKL se­zo­ną ant­ rą kar­tą su­si­rin­ko 4 500 žiū­ro­vų, „Žal­g i­r is“ žai­d ė ne stip­r iau­s ios su­d ė­t ies – be Mar­ko Po­p o­v i­ čiaus. „Jam šiek tiek skau­dė­jo nu­ga­rą.

Jis bu­vo pa­si­ry­žęs iš­bėg­ti į aikš­tę, bet mes nu­spren­dė­me jį pa­tau­py­ti.

Ti­kiuo­si, kad ki­to­se mū­sų rung­ty­ nė­se jis jau da­ly­vaus. „Nep­tū­nas“ – pa­jė­gi ko­man­da. Klai­pė­die­čiai mums ge­ro­kai pa­si­prie­ši­no. Žiū­ ro­vams rung­ty­nės tu­rė­jo bū­ti la­bai įdo­mios. Džiau­giuo­si, kad pa­te­ko­ me į fi­na­lą ir steng­si­mės ne­nu­vil­

ti sa­vų sir­ga­lių, drau­gų, vi­sų krep­ ši­nio ger­bė­jų, ku­rie sirgs už mus“, – sa­kė žal­gi­rie­čių stra­te­gas Joa­nas Pla­za. „Tik­rai ne­si­ren­gė­me tau­py­ti jė­ gų ir ruoš­tis ma­čui dėl tre­čio­sios vie­tos, bu­vo­me rim­tai nu­si­tei­kę pa­ko­vo­ti dėl per­ga­lės. Ko­man­dos nu­si­tei­ki­mas pa­ti­ko, bet žai­džiant su to­kio ly­gio var­žo­vu, kaip „Žal­ gi­ris“, už­ten­ka vie­nos ki­tos duo­ be­lės, vie­nos ki­tos blo­gos at­kar­ pėlės, kad opo­nen­tai su­si­krau­tų per­sva­r ą. Ki­ta ver­t us, nė­ra to blo­go, kas nei­šei­tų į ge­ra: tu­rė­si­ me dau­giau lai­ko pa­si­ruoš­ti ma­ ža­jam fi­na­lui“, – kal­bė­jo „Nep­ tū­no“ vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ka­zys Maks­vy­tis.

Klai­pė­die­čiai kol kas nė kar­to ne­ ta­po LKL čem­pio­na­to pri­zi­nin­kais.

2007 ir 2009 m. „Nep­tū­nas“ pra­

Iš­ti­ki­mie­ji: Klai­pė­dos „Švy­tu­rio“ are­no­je ge­rai gir­dė­jo­si ir „Žal­gi­rio“

sir­ga­lių skan­duo­tės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

lai­mė­jo ma­čus dėl 3-io­sios vie­tos „Šiau­lių“ krep­ši­nin­kams.

Sta­tis­ti­ka

Š.Klio­kys pa­si­trauks?

„Nep­tū­nas“–„Žal­gi­ris“ 73:90 (15:15, 21:32, 21:17, 16:26). 4 500 žiū­ro­vų. Re­ zul­ta­ty­viau­si žai­dė­jai: R.Broa­du­sas 17 taš­k ų, D.Gai­l ius 13 (10 at­ko­vo­t ų ka­muo­lių), V.Va­sy­lius 10/A.Juš­ke­vi­ čius 27 (4/5 dvi­taš­k ių, 5/6 tri­taš­k ių, 4/6 bau­dų), O.La­fayet­te’as 14 (4/7 tri­taš­k ių), D.Lav­ri­no­vi­čius ir R.Jav­ to­kas po 9. Pus­fi ­na­lio se­ri­ja – 0:2.

Ant­ra­sis LKL fi­na­li­nin­kas ga­lė­ jo paaiš­kė­ti va­kar po at­sa­ko­mų­jų „Prie­nų“ ir Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­ to“ rung­ty­nių.

Pir­mą­ją pus­fi­na­lio dvi­ko­vą sa­ vo aikš­tė­je 75:67 lai­mė­jo vil­nie­ čiai. Pri­rei­kus tre­čio­jo su­si­ti­ki­mo, jis vyk­tų ry­toj Vil­niu­je.

LKL fi­na­lo se­ri­ja iki ke­tu­rių per­ ga­lių star­tuos ba­lan­džio 30-ąją Kau­no „Žal­gi­rio“ are­no­je. Jo­je ge­ gu­žės 4-ąją nu­ma­ty­tos ir tre­čio­sios rung­ty­nės. Ant­ro­ji (2 d.) ir ket­vir­ to­ji (7 d.) dvi­ko­vos vyks žal­gi­rie­čių var­žo­vų aikš­tė­je.

Ju­bi­lie­ji­nis se­zo­nas tik­riau­siai vai­ni­kuos Ša­rū­no Klio­kio kar­je­ rą LKL – nuo 2002-ųjų ly­gai va­

do­vau­jan­tis pre­zi­den­tas pa­reiš­kė ke­ti­nąs per­duo­ti vai­rą ki­tam stra­ te­gui, nors iki šiol ne kar­tą bu­vo pra­bi­lęs apie pa­si­trau­ki­mą. Š.Klio­kys pla­nuo­ja at­si­sta­ty­din­ ti per LKL val­dy­bos po­sė­dį, ku­ris bus su­reng­tas pa­si­bai­gus čem­pio­ na­tui.

17

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn

20p.

Apsilankę Maroke, kauniečiai pakeitė nuomonę apie šią šalį.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Tris kartus žudęsis maestro savo ju­bi­lie­jui skirs 50 li­tų Kruo­pos, ma­ka­ro­ nai, rau­do­na­sis vy­ nas ir se­na pa­žįs­ta­ ma. Taip ge­gu­žės 1 die­ną sa­vo 60 me­ tų ju­bi­lie­jų mi­nės bu­vu­si žvaigž­dė – šiuo­lai­ki­nio dis­ ko, brei­ko sti­liaus šo­kio pra­di­nin­ku Lie­tu­vo­je va­di­na­ mas Al­gir­das Stra­ vins­kas. Pri­si­mi­ni­ muo­se li­ko šlo­vė, po­rą va­lan­dų tru­ku­ si san­tuo­ka, nie­kad ne­ma­ty­ta duk­ra.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Daug skaus­mo ir at­vi­ru­mo

Iš spin­din­čios praei­ties, dar­bo su Lie­tu­vos mu­zi­kos eli­tu vie­na­me gar­siau­sių ne tik Kau­no, bet ir bu­ vu­sios SSRS res­to­ra­nų „Ža­lias kal­ nas“ lai­kų Al­gir­das tu­ri pri­si­mi­ni­ mų ir skry­bė­lę iš plo­nai iš­dirb­tos triu­šio odos.

Po to vis­kas stai­ga pa­si­kei­tė. Din­go vi­ si. Ir ap­link – kloa­ka, tuš­tu­ma. „Skry­bė­lę la­bai bran­gi­nu, nes ji man pri­me­na pa­ki­li­mą iš duo­bės, ku­rio­je bu­vau, kai bai­gė­si auk­so am­žius“, – at­si­dūs­ta bu­vęs kau­ nie­tis, ku­rio 15 kv. m vie­no kam­ ba­rė­lio so­cia­li­nis bu­tas Vil­niaus Ge­le­ži­nio Vil­ko gat­vė­je per­si­smel­ kęs ci­ga­re­čių dū­ mų tvai­ko.

18

Ironija: iš prabangaus gyvenimo laikų A.Stravinskui liko tik odinė skrybėlė. Ilgąjį juodą apsiaustą kažkas pavogė.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

18

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn

Tris kartus žudęsis maestro s 17

Bu­vo dar vie­nas Al­gir­ do įvaiz­džio at­ri­bu­tas – il­gas, juo­das ap­siaus­tas, ku­rį kaž­kas pa­vo­gė. Nau­jo jis nu­si­pirk­ti ne­ga­li.

Val­giais ir gė­ri­mais nu­krau­tas sta­las – taip pat jau praei­tis. Pas­ ta­ruo­sius gim­ta­die­nius jis pa­mi­ni kuk­liai alu­dė­je. Sa­vo 60 me­tų ju­bi­ lie­jui tre­čia­die­nį A.Stra­vins­kas ga­ lės skir­ti 50 li­tų. „No­riu pa­dė­ko­ti man pa­dė­ju­ siems žmo­nėms. Vi­dui Ma­čiu­liui, Ro­mual­dui Ra­kaus­kui, Ba­lio Dva­ rio­no mu­zi­kos mo­kyk­los di­rek­to­rei Lai­mu­tei Onai Už­ku­rai­tie­nei ir pa­ va­duo­to­jai Ire­nai Kar­so­kie­nei, nes ga­liu ves­ti cho­reog­ra­fi­jos pa­mo­kas, – ke­lis kar­tus ne­pa­mirš­ti pa­var­džių pra­šo maest­ro, ku­ris net iš­gy­ven­ da­mas juo­džiau­sius me­tus ne­pra­ ra­do hu­mo­ro jaus­mo. – Ir vals­ty­bei, ku­ri kom­pen­suo­ja šil­dy­mą už bu­tą.

Ačiū par­ti­jai, tė­vy­nei už ta­lo­ną pa­ ta­ly­nei. Esu ties­mu­kas, cha­ma­vo­ tas, mėgs­tu juo­dą­jį hu­mo­rą.“ De­ja, po­kal­by­je hu­mo­ro ne­bu­vo itin daug. Bet bu­vo daug skaus­mo, vai­kiš­ko nuo­šir­du­mo, aša­rų ir vie­ nat­vės.

Ho­li­vu­do ver­ta is­to­ri­ja

„Ma­ne iš kaž­kur at­ve­žė į vai­kų na­ mus. Ne­ži­nau, kas esu, kas da­vė pa­var­dę, var­dą, – pra­de­da pa­sa­ ko­ji­mą apie sa­ve Al­gir­das.

Ir stai­ga pra­by­la apie iš gy­ve­ni­mo išė­ju­sį Vy­tau­tą Šap­ra­naus­ką. „Su­si­ner­vi­nau, kai žiū­rė­jau te­le­ vi­zi­ją. Sė­di pro­diu­se­riai, į kri­mi­na­ li­nį ele­men­tą pa­na­šus re­ži­sie­rius ir aiš­ki­na, kaip rei­kė­jo elg­tis, kal­ti­na.

Tik vie­nin­te­lis Smo­ri­gi­nas pro­tin­ gai pa­sa­kė, kad žmo­gui taip rei­kė­ jo, jei tai pa­da­rė, – ver­ti­na A.Stra­ vins­kas. – Leis­kit jam ra­miai išei­ti.

Rei­kia bend­rau­ti su žmo­gu­mi, kol jis dar gy­vas, o ne va­lan­dų va­lan­ das ple­pė­ti apie mi­ru­sį. Jau­nu­tė psi­cho­lo­gė dar kaž­ką aiš­ki­na. Tu pa­da­ryk su me­ni­nin­ku čier­ką, pa­ gy­venk jo kai­ly­je, pa­jausk dū­šią ir į pa­sau­lį ga­lė­si pa­žvelg­ti jo aki­mis.

Na, Šap­ra­naus­kui pa­si­se­kė iš pir­ mo kar­to, o aš tris kar­tus nė­riau­ si kil­pą ant kak­lo...“ A.Stra­vins­kas nu­ti­lo. Vis toks pat tie­sus, iš­di­dus, at­vi­ras ir ne­si­ var­žan­tis.

O jo gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja pui­kiai tik­tų ir Ho­li­vu­dui, ir Ka­nų ar Ve­ne­ ci­jos ki­no fes­ti­va­liuo­se de­monst­ ruo­ja­moms dra­moms. „Pa­lauk, – pa­žvel­gė pro bal­ko­ ną. – Žiū­rėk, nar­ko­ma­nas nu­siė­ mė kel­nes, at­si­ri­šo tvars­čius. Oi, ko­kios žaiz­dos. Ir tai kiek­vie­ną die­ ną ma­to vai­kai. Gy­ve­nu prie nar­ ko­lo­gi­jos dis­pan­se­rio. Ap­link to­kių vaiz­dų pri­si­žiū­riu...“ Ir po aki­mir­kos tę­sė sa­vo is­to­ri­ ją-mo­no­lo­gą, ret­kar­čiais per­spė­ da­mas kai ko ne­spaus­din­ti. „O kai ma­nęs ne­bus, ga­lė­si vis­ ką pa­ra­šy­ti skys­čiau nei kar­vė“, – pri­du­ria.

Tar­si sė­dė­jęs ka­lė­ji­me

Ko­dėl vis­kas taip su­si­klos­tė? Ko­dėl jis neat­lai­kė šlo­vės naštos? Ar už klai­das, al­ko­ho­lį smo­gė li­ki­mas?

Jis apie tai mąs­to daž­nai. Kal­ti­ na ap­lin­ky­bes ir sa­ve pa­tį: pri­trū­ko ener­gi­jos, kva­po. Vis dėl­to per vi­ są po­kal­bį jau­tė­si, kad šis žmo­gus nuo pir­mų gy­ve­ni­mo mi­nu­čių taip ir ne­pa­ty­rė švel­nu­mo ir tė­vų mei­ lės, jau­tė­si vie­ni­šas.

Da­bar­tis: šlo­vė­je ir tur­tuo­se mau­dę­sis A.Stra­vins­kas da­bar gy­ve­na 15 kv. m plo­to bu­te.

„Sėk­mė, pi­ni­gai, daug drau­ gų, pa­žįs­ta­mų. Gal­vo­jau, kad ma­ no gru­pė am­ži­nai kles­tės. Dir­bo­ me iki pa­ry­čių, ger­da­vo­me, po to – re­pe­ti­ci­jos, vėl dar­bas iki nak­tų, – kal­ba ir švel­niai glos­to skry­bė­lę A.Stra­vins­kas. – Po to vis­kas stai­ ga pa­si­kei­tė. Din­go vi­si. Ir ap­link – kloa­ka, tuš­tu­ma.“ Jei kas nors Al­gir­do pa­klaus­tų, ar jis „sė­dė­jęs“, jis at­sa­ky­tų tei­gia­ mai, nors nie­ka­dos nė­ra ka­lė­jęs. Ir sė­dė­ji­mu jis va­di­na dau­giau nei 40 me­tų lai­ko­tar­pį.

Da­bar ka­lė­ji­mo są­ly­gos daug ge­ res­nės nei tai, ką jis pa­ty­rė vai­kų na­muo­se, in­ter­na­te. Kar­tais tek­ da­vo vog­ti tuo­met ir vė­liau, iš vir­ šū­nių įkri­tus į duo­bę.

R.Daš­ke­vi­čius da­vė do­le­rių

„Kai mo­kiau­si pro­fe­si­nė­je mo­kyk­ lo­je, ne­tu­rė­jau kur gy­ven­ti. Vie­nas pa­žįs­ta­mas Zoo­lo­gi­jos so­de šė­ rė žvė­ris. Pa­dė­jo­me juos pri­žiū­rė­ ti, pa­šluo­ti ap­tva­rus. Kai at­vež­da­ vo liū­tams mė­sos, at­si­pjau­da­vo­me ga­ba­lą, iš­si­kep­da­vo­me. Mie­go­jo­me ant šie­no. Kad bū­tų šil­čiau – su­si­ glaus­da­vo­me. Ai, dar bu­vo nuo­ sta­bi Zoo­lo­gi­jos so­do di­rek­to­rė...

Kai bu­vau duo­bė­je, gy­ve­nau „Ža­ liam kal­ne“ su iš­dau­žy­tom sie­nom.

Ne tik va­sa­rą, bet ir žie­mą. Oi, pa­ lauk, – tai pa­sa­ko­jant Al­gir­do aki­ mis srū­va aša­ros. – At­leisk, tuoj

nu­si­ra­min­siu... Pa­lū­žau gy­ve­ni­ me. Ei­da­vau gat­vė­mis, kas pa­ži­ no­da­vo, duo­da­vo duo­nos. Ne­pa­ me­nu ge­ro­jo žmo­gaus var­do, ku­ris duo­da­vo ban­de­lių...“ Vie­ną die­ną prie gat­ve ei­nan­ čio Al­gir­do su­sto­jo ke­li pra­ban­gūs au­to­mo­bi­liai. Iš vie­no iš­li­po Re­ mi­gi­jus Daš­ke­vi­čius. Vė­liau, 2001 m. lapk­ri­tį, jis, ži­no­mas nu­si­kal­ tė­lis, bu­vo nu­žu­dy­tas. O ka­dai­se, dar bū­da­mas paaug­lys, su bro­liu Ar­tū­ru šo­ko brei­ką A.Stra­vins­ko gru­pė­je.

Aš po tos nak­ties nie­ko ne­pa­me­nu.

Tik bo­bu­tę ir 5 rub­ lius. DNR tes­tų ne­bu­vo.

„Ar­tū­ras bu­vo me­niš­kes­nis, Re­ mi­gi­jus šiek tiek chu­li­ga­na­vo­tas.

Kai kas at­si­ti­ko ir jį tu­rė­jau pa­ša­ lin­ti iš gru­pės, – ne­sa­ko prie­žas­ties A.Stra­vins­kas. – Bet ta­da, kai pa­ ma­tė ma­ne gat­vė­je, jis iš­li­po iš pra­ ban­gaus au­to­mo­bi­lio ir sa­ko: „Čia jums, va­do­ve.“ Ir da­vė 500 do­le­rių.

Pi­ni­gai kve­pia, bet aš ne­tu­rė­jau ko val­gy­ti. Ir te­gul ma­ne su­šau­do, bet aš Daš­ke­vi­čių rea­bi­li­ta­vau.“

Lem­tin­gas ap­si­lan­ky­mas ha­lė­je

Vėl ka­va ir ci­ga­re­tė. Pau­zė. Nu­ džiū­vus aša­roms, ku­rias per po­ kal­bį A.Stra­vins­kui te­ko slėp­ti ne vie­ną kar­tą, pa­klau­sė: „Ga­li ma­ne iš­klau­sy­ti?“ Ir vėl pa­sa­ko­ja.

Jis ne­pa­me­na kaip, bet dar mo­ ky­da­ma­sis šalt­kal­vio-te­kin­to­jo dar­bo pa­te­ko į Kau­no spor­to ha­lę.

Ten vy­ko pra­mo­gi­nių šo­kių kon­ kur­sas „Gin­ta­ri­nė po­ra“. „Kai už­gro­jo mu­zi­ka, su­ko­si po­ ros, Vieš­pa­tie, ap­stul­bau“, – nu­ švi­to Al­gir­das.

Tuo­met jis pa­ma­tė šo­kan­čius Jū­ ra­tę ir Čes­lo­vą Nor­vai­šas. Nuo že­ mės te­pa­luo­to­mis ran­ko­mis rin­ko bliz­gu­čius. Ir su­vo­kė, kad jam skir­ tas me­nas, šo­kis.

Ir ne­tru­kus še­šio­lik­me­tis at­si­dū­ rė Prof­są­jun­gų kul­tū­ros rū­muo­se.

La­bai no­rė­jo mo­ky­tis šok­ti. De­ja, tuo­met ne­bu­vo jo am­žiaus šo­kė­jų gru­pės. Te­ko su­lauk­ti 18 me­tų. „Ir ma­ne, in­ter­na­čio­ką, Nor­vai­ šos priė­mė į „Sū­ku­rį“! Mo­ky­to­ ju ta­po To­mas Pet­rei­kis, o Nor­vai­ šos man bu­vo kaip tė­vai. Jie ne­ži­no, kad lais­vu lai­ku juos se­kio­jau, ma­ čiau, kaip ger­da­vo ka­vą. Jiems esu la­bai dė­kin­gas, – me­ni­nin­ko aky­se vėl su­bliz­ga aša­ros, o Nor­vai­šoms, ku­rių ne­ma­tė dau­giau nei 30 me­ tų, sky­rė daug pa­dė­kos žo­džių. – La­bai no­rė­čiau juos pa­ma­ty­ti, bet

man la­bai la­bai gė­da. Kad toks esu, kad nu­vy­liau jų lū­kes­čius...“ Šlo­vė ir nok­dau­nai

Bū­tent J. ir Č.Nor­vai­šos, pa­si­ti­kė­da­ mi ga­biu ir plas­tiš­ku jau­nuo­liu, vė­liau pa­siū­lė įkur­ti šo­kių gru­pę. Al­gir­das po me­tų priė­mė iš­šū­kį. Jau pir­ma­sis jo ko­man­dos šo­kis „Gin­ta­ri­nės po­ ros“ kon­kur­se su­lau­kė ova­ci­jų.

Net­ru­kus A.Stra­vins­ko gru­pė pra­dė­jo reng­ti pro­gra­mas su Lie­ tu­vos mu­zi­kos eli­tu le­gen­di­nia­me res­to­ra­ne „Ža­lias kal­nas“. „Pa­me­nu in­ter­je­ro ar­chi­tek­tą Vy­tau­tą Kra­saus­ką, – iš­pu­čia ci­ ga­re­tės dū­mus me­ni­nin­kas. – Kai res­to­ra­ne pa­kvip­da­vo ypa­tin­gi ta­ ba­ko dū­mai, jau ži­no­davau, kad jis čia. Tais lai­kais bū­da­vai lai­min­gas, kai kas nors, at­va­žia­vęs iš už­sie­nio, do­va­no­da­vo spal­vo­tą tuš­čią plasti­ kinį mai­še­lį, o jis rū­kė pyp­kę...“ Grei­tai A.Stra­vins­ko cho­reog­ ra­fi­jos ko­lek­ty­vas iš­gar­sė­jo ne tik Lie­tu­vo­je, bet vi­so­je SSRS. Jų gru­pė pa­si­ro­dė su tuo­me­tė­mis žvaigž­dė­mis: Ala Pu­ga­čio­va, Lai­ma Vai­ku­le, Jo­si­fu Kob­zo­nu ir ki­to­mis įžy­my­bė­mis. Jų šou ma­tė Lie­tu­vos grie­ti­nė­lė, „Žal­gi­rio“ krep­ši­nin­ kai, daug bu­vu­sios So­vie­tų Są­jun­ gos gy­ven­to­jų.

Lie­tu­vai su­si­grą­ži­nus ne­prik­lau­ so­my­bę ir ša­ly­je daug kam pa­si­kei­ tus, pa­si­kei­tė ir Al­gir­do gy­ve­ni­mas.

19

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn

savo ju­bi­lie­jui skirs 50 li­tų Tiems, kurie nuo­šir­džiai pai­ma vai­kus iš glo­bos įstai­ gų, rei­kė­tų sta­ ty­ti pa­mink­ lus, nes žmo­ gui la­bai rei­ ka­lin­ga šei­ma.

Vai­kų tvir­kin­ to­jus ir prie­ var­tau­to­jus šau­dy­čiau.

Jubiliejus: 60 metų gimtadienį maestro švęs valgydamas kruopas, makaronus ir gers raudonąjį vyną.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ne­be­li­ko kas­mė­ne­si­nio 400 rub­lių at­ly­gi­ni­mo, upe­liais be­si­lie­jančio pu­to­jan­čio vy­no, mi­nios ger­bė­jų, šlo­vės. Net­gi bu­to – jį pra­ra­do per pa­tik­lu­mą. Šlo­vin­giau­sias aki­mir­kas su cho­reog­ra­fu iš­gy­ve­nęs res­to­ra­ nas „Ža­lias kal­nas“ ke­le­rius me­ tus jį glaudė jau ap­leis­tas, ne­šil­ do­mas, ap­griu­vu­sio­mis sie­no­mis.

Nuo to­kios rea­ly­bės Al­gir­das slė­ pė­si skandindamas savo gyvenimą al­ko­ho­ly­je ir net ban­dė žu­dy­tis.

ri te­ma, bet ves­tu­vės – di­džiau­sias fo­ku­sas ma­no gy­ve­ni­me, – gurkš­ te­lė­ja juo­dos ka­vos. Ir nu­stem­ba, iš kur ži­no­me kau­nie­tę Zi­tą (pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma). Ir vėl pa­juo­ kau­ja: – Tik tiks­liai pa­ra­šyk, nes ta­ve nu­šau­siu „Ka­laš­ni­ko­vu“. Šlo­vės vir­šū­nė­je Al­gir­das ne­ ga­lė­jo at­si­gin­ti nuo tun­tais jį per­ se­kio­ju­sių mo­te­rų. Vie­na jų bu­vo ypač ak­ty­vi. Nuo jos va­do­vą slė­pė gru­pės šo­kė­jos, drau­gai.

Nak­tis ir gi­mu­si duk­ra

Neiš­lai­kė dir­žo kil­pa

„Pa­si­tin­kant XXI a., kai ap­link vi­ si džiū­ga­vo, dan­gus švy­tė­jo nuo fe­ jer­ver­kų ir švie­sų, Al­gir­das ban­dė kar­tis. „Neiš­lai­kė dir­žo kil­pa. Rei­kia su­ pras­ti, kad kiek­vie­nas neį­ga­lus, be­ na­mis, ne­re­gys pa­sau­lį ma­to sa­vo aki­mis ir sie­la. Tu, bai­gęs po­kal­bį, neat­si­sė­si į neį­ga­laus žmo­gaus ve­ ži­mė­lį, to­dėl jo ne­sup­ra­si“, – tar­si pirš­tu du­ria vy­ras.

Apie ban­dy­mus žu­dy­tis kal­ba su iro­ni­ja ir hu­mo­ru: „Gi­miau Gy­va­tės me­tais, po Jau­čio ženk­lu. Net ne­ži­ nau, ko­dėl Gy­va­tė Jau­čiui įkan­do, o gal Jau­tis – Gy­va­tei?“ O kas įkan­do, kad, praė­jus ke­ lioms va­lan­doms po ves­tu­vių, pa­ li­ko sa­vo nėš­čią žmo­ną ir nie­ka­da gy­ve­ni­me ne­ma­tė duk­ters? „Oooo, da­bar klau­syk. Tai – jaut­

„Kar­tą pa­ry­čiui išė­jau po ba­liaus, gau­džiau tak­si gat­vė­je ir at­si­ra­do ta kob­ra. Pa­siū­lė per­nak­vo­ti vi­sai gre­ta – pas vie­ną bo­bu­tę prie Za­ na­vy­kų tur­gaus, – Al­gir­das pa­sa­ ko­ja, kad šal­tu oru, pa­dau­gi­nęs al­ ko­ho­lio pa­si­da­vė įkal­bi­nė­ji­mams.

– Ten gy­ve­no ma­lo­ni, kur­čia 80 me­tų bo­bu­tė. At­sip­ra­šau, aš jai dar sko­lin­gas 5 rub­lius. Bel­dė­mės, neį­ lei­do, ta­da apė­jo­me na­mą, kob­ra iš­mu­šė lan­ge­lį ir pa­te­ko­me į vi­dų.

Ry­te pa­bu­dau pa­ža­din­tas bo­bu­tės.

Zi­tos ne­bu­vo. Dar iš tos bo­bu­tės pa­si­sko­li­nau 5 rub­lius.“ Po tri­jų mė­ne­sių, pa­sak A.Stra­ vins­ko, ap­si­lan­kė Zi­ta. Me­ni­nin­kas pa­me­na jų su­si­ti­ki­mą prie „Mer­ ku­ri­jaus“. „Ne­to­li aikš­tės, kur Le­ni­nas ran­ ka ro­do „ne­da­ryk“, ji ėmė rei­ka­lau­ ti pi­ni­gų – 500 rub­lių, no­rė­da­ma

nu­trauk­ti nėš­tu­mą. Aš po tos nak­ ties nie­ko ne­pa­me­nu. Tik bo­bu­ tę ir 5 rub­lius. DNR tes­tų ne­bu­vo.

Bet lie­piau gim­dy­ti, nes ne­ga­li­ma žu­dy­ti kū­di­kio. Vė­liau ėmė per­se­ kio­ti jos tė­vai, bro­lis. Gra­si­no: ar­ ba tuok­sies, ar­ba ne­tek­si dar­bo. Per prie­var­tą ir su­si­tuo­kiau, bet pa­sa­ kiau, kad po to iš­kart iš­va­žiuo­siu“, – pa­sa­ko­ja A.Stra­vins­kas.

Praė­jus ke­lioms va­lan­doms po ves­ tu­vių A.Stra­vins­kas, kaip ir ža­dė­jo, sė­do į tak­si ir pa­li­ko nėš­čią žmo­ną.

Sa­vo duk­ters jis taip ir ne­ma­tė.

Kol duk­rai su­ka­ko 24 me­tai, mo­ kė­jo ali­men­tus. „Tu­rė­čiau ką nors, pa­lik­čiau duk­rai, bet ta kob­ra“, – at­si­dūs­ta.

Vie­ni­šas vil­kas

Kloa­ka. Anar­chi­ja. Skur­das. Taip da­bar­tį api­bū­di­na A.Stra­vins­kas. „Nie­kam ne­rū­pi me­nas, neį­ga­ lūs žmo­nės, pen­si­nin­kai, naš­lai­čiai.

Tiems, kurie nuo­šir­džiai pai­ma vai­ kus iš glo­bos įstai­gų, rei­kė­tų sta­ty­ ti pa­mink­lus, nes žmo­gui la­bai rei­ ka­lin­ga šei­ma. Vai­kų tvir­kin­to­jus ir prie­var­tau­to­jus šau­dy­čiau. Smur­ tą in­ter­na­tuo­se pa­ty­riau sa­vo kai­ liu. Bai­su, kai nė­ra kam pa­si­guos­ti, – vėl at­vi­rai kal­ba bu­vu­si žvaigž­dė.

– Me­ras va­žiuo­ja į Zim­bab­vę, bet čia – Zim­bab­vė. Tik ten žmo­nės šyp­ so­si. O jau­ni­mui pa­ta­riu bū­ti op­ti­ mis­tams, ne­sė­dė­ti prie kom­piu­te­rio, spor­tuo­ti ir kuo dau­giau bend­rau­ti, nes ki­taip – kil­pa ant kak­lo.“ Net­ru­kus Al­gir­das pri­si­pa­ži­no, kad taip pat no­ri į dan­gų. Ir tuoj pat už­dai­na­vo: „Šo­ki, tryp­ki, ber­nu­žė­ li, ber­nu­žė­li, nu­si­ves­ki į ka­ma­rą, į ka­ma­rą...“ Tre­čia­die­nį per sa­vo 60 me­tų ju­ bi­lie­jų jis ant sta­lo pa­si­dės kruo­pų, ma­ka­ro­nų, bū­ti­nai rau­do­no­jo vy­ no. Kas ateis į sve­čius? Se­na pa­žįs­ ta­ma. Kas dar? Pau­zė. „Taip, esu kaip vie­ni­šas vil­kas.

Bet man gar­bė bū­ti vie­ni­šu vil­ku.

Ir kar­tais tai man la­bai pa­tin­ka, – nu­ty­la. – Kar­tais...“

Gegužės 1 d., trečiadienį, 18 val.

Mažojoje salėje Time… and again Dieviškasis pašaukimas DUO STRIMAITIS Aidas Strimaitis (smuikas) Eglė Strimaitienė (fortepijonas) Programa: Arvo Pärt – „Fratres“ Ludwig van Beethoven – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 5, op. 24, F-dur („Pavasaris“) Giya Kancheli – „Time...and again“, „Rag-Gidon-Time“ smuikui ir fortepijonui Bilieto kaina 10 Lt Gegužės 2 d., ketvirtadienį, 18 val.

Koncertas Maestro Petro Bingelio jubiliejui LIETUVOS KAMERINIS ORKESTRAS Meno vadovas Sergejus Krylovas (Italija) Instrumentinis ansamblis: VALENTINAS GELGOTAS (fleita) DARIUS GEDVILAS (fleita) VIDUTIS LUBAUSKAS (anglų ragas) EUGENIJUS PAŠKEVIČIUS (obojus) GEDIMINAS DERUS (violončelė) KAUNO VALSTYBINIS CHORAS Meno vadovas ir vyr. dirigentas Petras Bingelis

Maestro Petras Bingelis

Solistai: ASTA KRIKŠČIŪNAITĖ (sopranas) RITA NOVIKAITĖ (mecosopranas) MINDAUGAS ZIMKUS (tenoras) LIUDAS MIKALAUSKAS (bosas) Dirigentas PETRAS BINGELIS Programa: Joseph Haydn – „Paukenmesse“ („Karo meto mišios“, premjera Lietuvoje) Igor Stravinskij – „Kantata“ sopranui, tenorui, moterų chorui, instrumentiniam ansambliui (premjera Lietuvoje) Bronius Kutavičius – „Dzūkiškos variacijos“ Bilietų kaina: 10, 15, 20 Lt;

galioja 2013 metų simfoninės muzikos koncertų abonementas Bilietai parduodami Kauno filharmonijos kasoje antradieniais–sekmadieniais 14–18 val., tel. (8 37) 200 478, bei platinami www.tiketa.lt (aptarnavimo mokestis Kauno filharmonijos kasoje netaikomas, „Tiketos“ sistemoje +3 Lt/bilietui, +5 Lt užsakant bilietus internetu ar trumpuoju numeriu ir atsiimant juos kasose). Informacija teikiama tel. 222 538.

Internetinis adresas www.kaunofilharmonija.lt. Ikimokyklinio amžiaus vaikai į vakarinius koncertus neįleidžiami.

Filharmonijoje veikia Krekenavos plenero Kauno akvarelininkų ir svečių paroda „Maironio Lietuva“.

Filharmonijos partneriai:

Filharmonijos dienraštis

20

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn

Ke­lio­nė į Ma­ro­ką su­lau­žė Tar­si sap­ne. Taip po ke­lio­nės į Ma­ro­ ką jau­čia­si 45 me­ tų Rai­mon­das Sa­ ce­vi­čius ir dvi­de­ šimt­me­tis jo sū­nus Mar­ty­nas. Jų nuo­ mo­ne, apie šią ša­lį sklei­džia­ma ne­tei­ sin­ga in­for­ma­ci­ja.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Nep­ab ­ us­ti iš sap­no

Mū­sų dien­raš­čio kon­kur­są „Laiš­ kas Ka­lė­dų Se­ne­liui“ lai­mė­ju­siam pen­kių vai­kų tė­vui ir jo sū­nui ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Ma­ge­la­ no ke­lio­nės“ įsteig­tą ke­lio­nę į Ma­ ro­ką da­bar pri­me­na nuo­trau­kos ir trum­pi vaiz­do fil­mu­kai. „Vis dar jau­čiuo­si tar­si gra­žia­me sap­ne“, – pri­si­pa­ži­no pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me už Eu­ro­pos iš­vy­kęs dvi­ de­šimt­me­tis Mar­ty­nas.

Nuos­ta­bius įspū­džius ša­lis ir jos gy­ven­to­jai pa­li­ko ir pir­mą kar­tą dau­giau nei po­rą die­nų už Lie­tu­ vos, juo­lab ki­ta­me že­my­ne, pa­bu­ vo­ju­siam Rai­mon­dui. „Ke­lio­nė su­lau­žė vi­sus nei­gia­ mus ste­reo­ti­pus apie is­la­mą, mu­ sul­mo­nus“, – Mar­ty­nas da­bar nea­be­jo­ja, kad is­la­mas, kaip ir ki­ tos re­li­gi­jos, ne­pro­pa­guo­ja ka­ro, blo­gy­bių.

Dau­gu­ma mu­sul­mo­nų, pa­ty­rė ke­liau­to­jai, yra drau­giš­ki, tai­kūs, sve­tim­ša­lius su­tin­ka ne prie­šiš­kai, o drau­giš­kai nu­si­tei­kę. „Tai tik bai­sūs po­li­ti­niai žai­ di­mai, – apie įvai­rių ša­lių ku­ria­ mus ste­reo­ti­pus ir veiks­mus ma­ no Mar­ty­nas. – Bend­ra­vau ir su ten gy­ve­nan­čia lie­tu­ve, ku­rios vy­ ras – ma­ro­kie­tis. Jis la­bai to­le­ran­ tiš­kas, ne­re­tai su žmo­na ap­si­lan­ko ir krikš­čio­nių baž­ny­čio­je.“ Kau­nie­čius ma­lo­niai šo­ki­ra­vo sve­tin­gi ma­ro­kie­čiai. Ato­kiuo­se kai­me­liuo­se jie at­vy­kė­lius priim­ da­vo kaip bro­lius ir se­se­ris. Ne tik pa­duo­da­vo ran­ką, bet ir ap­ka­bin­ da­vo.

Iš­vy­do daug eg­zo­ti­kos

Mar­ty­nas bu­vo su­ža­vė­tas ir ma­ro­ kie­čių gy­ve­ni­mo bū­do, ypač de­ry­ bų me­no. „Mes kaip vie­na šei­ma, jūs at­si­ ve­si­te drau­gų, ku­rie nu­pirks dar ką nors, to­dėl par­duo­si­me daug pi­ giau“, – kal­bė­jo ma­ro­kie­tis, pa­ kvie­tęs į vi­dų, kur pa­vai­ši­no ar­ba­ ta, ma­lo­niai bend­ra­vo, o ga­liau­siai perpus nu­lei­do kai­ną.

Lie­tu­viai nea­be­jo­jo, kad par­da­ vė­jų tiks­las – už­dirb­ti kuo dau­ giau pi­ni­gų, ta­čiau to­kios de­ry­bos ir drau­giš­ku­mas juos nu­tei­kė tei­ gia­mai.

Aki­mir­ka: tė­vas ir sū­nus Rai­mon­das ir Mar­ty­nas Sa­ce­vi­čiai atminimui nu­si­fo­tog­ra­fa­vo su ma­ro­kie­čiu.

Poil­sis: kal­nų ka­vi­nu­kė­je – ber­be­riš­ka ar­ba­ta.

Rai­mon­do ir Mar­ty­no Sa­ce­vi­čių as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„At­vi­ra šir­di­mi ir drau­giš­ku­mu pa­siek­si daug“, – api­bend­ri­no Rai­ mon­das.

Dėl rau­d o­n os spal­vos at­s pal­ vių Rau­d o­n uo­j u mies­t u, ar­b a Rau­d o­n ą­ja oa­ze, va­d i­n a­m o Ma­ ra­ke­š o Je­m aa El Fnaa aikš­t ė­ je kau­n ie­č ius su­ž a­v ė­jo vi­s ą pa­r ą ver­d an­t is gy­ve­n i­m as. Čia vyks­ ta ak­ro­b a­t ų, būg­n i­n in­k ų, šo­ kė­j ų, fa­k y­r ų, ko­m e­d ian­t ų pa­ si­ro­dy­m ai. Už­d ar­b iau­ja kob­r ų ke­r ė­to­jai, bū­r ė­j os, sen­d aik­č ių, prie­s ko­n ių, kve­pa­l ų par­d a­v ė­jai, ta­t ui­r uo­č ių meist­rai. „Ma­ra­ke­š o se­n a­m ies­ty­je zu­ja mo­to­cik­li­nin­kai, – aiš­ki­no Mar­

Nak­vo­jo dy­ku­mo­je

ty­nas. – Čia pat ga­li nu­si­pirk­ti įvai­rių ma­ro­kie­tiš­kų alie­jų, mui­ lo, kre­mų, pa­ga­min­tų iš Ar­ga­no me­džio vai­sių, Ra­ma­da­no ar­ba­ tos. Ji ge­ria­ma tam, kad ne­si­no­ rė­tų val­gy­ti.“ Tė­vą ir sū­nų su­ža­vė­jo jaz­mi­nais ir apel­si­nų žie­dais kve­pian­čiuo­se so­duo­se 1866 m. pa­sta­ty­ti vy­riau­ sio­jo vi­zi­rio rū­mai El Ba­hia. Juo­se yra 150 kam­ba­rių.

At­la­so priei­go­se pa­si­slė­pu­sia­me kai­me­ly­je Ait Ben­had­dou lie­tu­viai pa­ly­dė­jo sau­lė­ly­dį. Čia XI a. bu­vo ksa­ras – mies­tas-tvir­to­vė. Bū­tent čia su­kur­ta daug fil­mų, taip pat – „Gla­dia­to­rius“.

Lie­tu­vius šo­ki­ra­vo ir kont­ras­tai.

Vos už 100 km nuo Ma­ra­ke­šo ar ku­ror­ti­nio mies­to Aga­dy­ro, ma­ žuo­se kai­me­liuo­se, gy­ve­ni­mas tar­ si su­sto­jęs – toks, koks bu­vo prieš ke­lis šim­tus me­tų. „Žmo­nės pjau­na ir čia pat džio­ vi­na žo­lę, au­džia ki­li­mus, ren­ ka gry­bus, nė­ra au­to­mo­bi­lių – tik asi­liu­kai, siau­ros ak­me­nuo­tos gat­ ve­lės su ak­la­gat­viais, na­me­liai su tvar­tais, mo­te­rys už­si­den­gu­sios vei­dus“, – pa­ma­tė Rai­mon­das ir Mar­ty­nas.

Dau­gu­mo­je šei­mų au­ga po 6–7 vai­kus, o vie­nas jų daž­niau­siai dir­

Prabanga: Zagoros mieste itin

ba Pran­cū­zi­jo­je, at­siun­čia tė­vams pi­ni­gų.

Mo­te­rų gat­vė­se be­veik ne­pa­ma­ ty­si, nors jų čia yra be­ne pen­kis kar­tus dau­giau nei vy­rų. Fo­tog­ra­ fuo­ti mo­te­ris griež­tai drau­džia­ma.

Be­je, fo­toa­pa­ra­to ven­gia ir kai­me­ lių vai­kai.

Mar­ty­nui ir Rai­mon­dui la­bai pa­ ti­ko se­no­vi­nė kas­ba Ag­de­zo mies­te.

Ber­be­rų tvir­to­vė­je skam­bė­jo ber­ be­riš­ka mu­zi­ka, bu­vo ga­li­ma pa­si­ mė­gau­ti ber­be­rų pa­tie­ka­lais, pa­ra­ gau­ti stip­rios mė­tų ar­ba­tos. Ir ne­tgi per­nak­vo­ti.

Di­džiau­sią įspū­dį Sa­ce­vi­čiams pa­li­ko dy­ku­ma. Iki jos kau­nie­čiai 8

21

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn

ste­reo­ti­pus apie is­la­mą

Amatininkai: Tamagroute miestelio gyventojai žiedžia puodus. Ir ne tik.

Bend­ra­vau ir su ten gy­ ve­nan­čia lie­ tu­ve, ku­rios vy­ras – ma­ ro­kie­tis. Jis la­bai to­le­ ran­tiš­kas, ne­re­tai su žmo­na ap­ si­lan­ko ir krikš­čio­nių baž­ny­čio­je.

daug žalumos.

km ėjo pės­čio­mis, ten ke­lia­vo kup­ ra­nu­ga­riais. „O nak­vy­nė dy­ku­mo­je po at­vi­ru dan­gu­mi – kaž­kas neap­sa­ko­mo, – švy­tė­jo Rai­mon­das ir Mar­ty­nas. – Ty­la, gro­žis ir ber­be­rų dai­nos ati­ ma ža­dą.“ Vie­ti­nius vai­ši­no trauk­ti­ne

Mar­ty­ną su­do­mi­no ir se­no­vi­niai na­me­liai su gro­tuo­tais, ža­liu­zių efek­tą tu­rin­čiais lan­gais. Atė­jus sve­čiui mo­te­rys ga­li pro juos ma­ ty­ti at­vy­kė­lį, o šis jų – ne.

Mar­ty­nui pa­ti­ko Ma­ro­ke po­pu­ lia­rus mė­siš­kas pa­tie­ka­las ta­dži­ nas su daug dar­žo­vių, kus­ku­sas ir

Kas­ba: čia fil­muo­tas „Gla­dia­to­rius“.

tra­di­ci­nė mė­tų ar­ba­ta. „Jei įbe­ria daug cuk­raus, va­di­na­si, sve­čias ga­li lik­ti nak­vo­ti, jei ne – pa­gei­dau­ti­na, kad pa­si­vai­ši­nęs išei­tų“, – su­ži­no­ jo se­ną pa­pro­tį Rai­mon­das.

Tie­sa, da­bar ne­re­tai eu­ro­pie­ čiams, ku­rie ven­gia sal­džios ar­ba­ tos, cuk­raus ne­pi­la.

Mar­ty­nas įsi­mi­nė jau­ną ma­ro­ kie­tį, ku­ris bu­vo lai­min­gas ga­vęs do­va­nų deg­tu­kų dė­žu­tę. Jam svar­ biau­sia bu­vo dė­me­sys. Net­ru­kus vai­ki­nas grį­žo su gė­lė­mis, dė­kin­ gas pa­dė­jo per­si­kel­ti per upę, ly­ dė­jo mies­te­ly­je. „Klau­sy­da­mie­si ber­be­rų mu­zi­ kos, dai­nų, žiū­rė­da­mi šo­kius vai­

ši­no­mės dar­žo­vė­mis, ar­ba­ta... – neuž­m irš­ta­m o­m is aki­m ir­ko­m is da­li­jo­si R.Sa­ce­vi­čius. – Iš dė­kin­ gu­mo pa­siū­lė­me pa­si­vai­šin­ti lie­ tu­viš­ka deš­ra, ku­rios jie man­da­giai at­si­sa­kė. Bet mie­lai pa­ra­ga­vo sū­rio ir net, pa­kvie­tę drau­gus, sim­bo­liš­ kai – lie­tu­viš­kos trauk­ti­nės.“

Dau­giau apie Ma­ro­ką skai­ty­ki­te: www.ma­ge­la­no­ke­lio­nes.lt.

22

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

H.Šu­mi­lai­tė: nebūkime naivūs Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@kaunodiena.lt

Gy­ve­ni­me ne vis­kas sal­du, ne vis­ kas pa­tin­ka ir ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta. Šį kar­tą apie tai, kas ne­pa­ tin­ka, ne­ma­lo­nu ar bai­su, – su Ha­ na Šu­mi­lai­te.

– Lai­da, ku­riai pra­si­dė­jus iš­ jun­gia­te te­le­vi­zo­rių?

– „Fa­rai“ ir dar tur­būt 92 lai­dos.

Be­veik ne­žiū­riu lie­tu­viš­kos te­le­vi­ zi­jos lai­dų. In­te­lek­to, mo­ra­lės, es­ te­ti­kos pra­sme tai – vi­siš­kas dug­ nas ir ne­są­mo­nė.

– La­biau­siai už­kni­san­tis žur­ na­lis­tų klau­si­mas?

– Koks jū­sų ho­bis? Jau tur­būt 20 me­tų, kai ma­nęs klau­sia be­veik to pa­ties. Ir juo­kin­ga, kai atei­na ža­lia mer­gai­čiu­kė ir klau­sia: ko­ kia jū­sų mėgs­ta­miau­sia spal­va, koks jū­sų ho­bis, ką jus bai­gė­te?

Bent šiek tiek prieš in­ter­viu pa­ si­reng­tų.

Be­veik ne­žiū­riu lie­ tu­viš­kos te­le­vi­zi­ jos lai­dų. In­te­lek­to, mo­ra­lės, es­te­ti­kos pra­sme tai – vi­siš­ kas dug­nas ir ne­są­ mo­nė.

– Vals­ty­bė, ku­rio­je nie­ka­da ne­no­rė­tu­mė­te gy­ven­ti?

– Ame­ri­ka. Bu­vau ten. Vis­kas, ką gir­dė­jau ir ži­no­jau apie ame­ri­kie­ čius, pa­si­tvir­ti­no.

Vi­sų pir­ma į akis kri­to žmo­nių nai­vu­mas. De­mok­ra­ti­jos, apie ku­ rią kal­ba­ma, ten nė­ra. Žmo­nė­mis ma­ni­pu­liuo­ja­ma ir žai­džia­ma bai­ siau nei sovietiniais lai­kais. Nus­ te­bau, kad žmo­nės to nai­viai ne­ sup­ran­ta ir ne­su­vo­kia.

Ste­bi­no ir ne­pa­ti­ko vi­du­ti­nio so­ cia­li­nio sluoks­nio ame­ri­kie­čių pa­ si­pū­ti­mas ir įsi­ti­ki­ni­mas, kad vi­si žmo­nės trokš­ta at­vyk­ti į JAV ir čia gy­ven­ti. Kai pa­sa­kiau, kad ir už pi­ ni­gus ten ne­lik­čiau, bu­vau ne­sup­ ras­ta.

Be­je, kai šią sa­vo nuo­mo­nę pa­ sa­kiau vie­nai Ame­ri­kos lie­tu­vei, ne­tru­kus kai ku­rios JAV lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jos pa­reiš­kė, kad dau­ giau pas juos neat­va­žiuo­siu.

Ne­pa­tin­ka ame­ri­kie­čių ci­niz­ mas, kai vi­sam pa­sau­liui šau­ kia apie de­mok­ra­ti­ją, nors pa­ tys vals­ty­bę pa­si­sta­tė ant in­dė­nų krau­jo ver­gų dar­bo ran­ko­mis. Ne­ bū­ki­me nai­vūs, ma­to­me, ką jie ir da­bar da­ro, su­kel­da­mi ka­rus vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Ei­li­nis ame­ri­kie­ tis to ne­su­vo­kia.

– Bjau­riau­sia žmo­nių sa­vy­ bė?

– Veid­mai­niš­ku­mas.

– La­biau­siai nu­vy­lęs fil­mas?

– 70 pro­cen­tų – ho­li­vu­di­nių. Vie­ nas pa­sta­rų­jų – „Olim­po už­gro­ bi­mas“. Nu­ve­džiau mer­gi­nas iš vai­kų glo­bos na­mų, gal­vo­jau, nu­ džiu­gin­siu. Šlamš­tas ir pa­gal Ho­ li­vu­do stan­dar­tus.

– Sim­pa­ti­jos ne­ke­lian­ti Lie­tu­ vos įžy­my­bė?

– De­ja, Da­lia Gry­baus­kai­tė. Tu­rė­ da­ma tiek sver­tų ji tik gra­žiai sa­ ve pa­tei­kia, bet dėl Lie­tu­vos be­veik nie­ko ne­pa­da­ro.

– Ne­mėgs­ta­miau­sias gė­ri­mas ar pa­tie­ka­las?

– Šal­tas ki­sie­lius. Šil­tas – dar, dar, bet šal­tas – nie­kaip.

– Ne­mėgs­ta­miau­sias lie­tu­vių mu­zi­kan­tas ar gru­pė?

– Bu­vo kaž­ko­kie „Nau­jie­ji lie­tu­ viai“ su Bžes­ku. Vul­ga­ry­bė. Net fi­ziš­kai blo­ga. Ir ŽAS. Kai ber­ niu­kams po 18 me­t ų ir jie dai­ na­vo, kad dži­pas su­trėš­kė bo­bu­ tę, per su­kąs­tus dan­tis ga­li bū­ti juo­k in­ga, bet kai jiems jau po 40 ir jie to­l iau in­fan­t i­l iai dai­ nuo­ja tą pa­tį – at­si­pra­šau. Čia kaip 70 me­tų se­nu­tė se­gė­tų mi­ ni si­jo­ną.

– La­biau­siai nu­vy­lęs vy­ro poel­gis?

– Iš­da­vys­tė.

Įdo­mu: Es­ti­jos bu­vu­sios ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no tvir­to­vės an­ga­ruo­se įreng­to Ta­li­no hid­ro­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jaus

Moks­li­nė fan­tas­ti­ka

Pa­sau­lis po van­de­niu ir be­si­drie­kian­tis virš jo – to­kia uni­ka­li Ta­li­no hid­ro­lėk­ tu­vų uos­to mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja. Ji trau­kia lan­ky­to­jus iš vi­so pa­sau­lio. Ir ne tik jū­rų tech­ni­kos ger­bė­jus, moks­li­nės fan­tas­ti­kos en­tu­zias­tus.

– Kvai­liau­sias Ha­nos Šu­mi­lai­ tės poel­gis?

– Įsi­my­lė­jau ir iš­te­kė­jau už ne­tin­ ka­mo žmo­gaus.

J.Ver­ne’o sva­jo­nių sa­la

tvdb.lt nuo­tr.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas po Hid­ro­lėk­ tu­vų uos­to mu­zie­jaus sa­les – tar­ si moks­li­nės fan­tas­ti­kos tė­vo Ju­ les Ver­ne’o le­gen­di­nio ro­ma­no „20 000 my­l ių po van­d e­n iu“ skai­ty­mas.

Bū­tent šio ra­šy­to­jo gar­bei ir jo kū­ri­niui su­reng­ta pa­ro­da at­spin­di tai, apie ką ra­šo­ma ro­ma­ne. Ir tai – ne ki­no fil­mas. Mu­zie­jaus lan­ky­to­ jai ga­li pa­si­vaikš­čio­ti jū­ros gel­mė­se įka­lin­to po­van­de­ni­nio lai­vo de­niu ir pa­ma­ty­ti mis­tiš­ką jū­rų bū­ty­bę, gąs­di­nu­sią ro­ma­no skai­ty­to­jus XIX a. vi­du­ry­je.

Pir­m o­jo Es­t i­jos po­van­d e­n i­n io lai­vo kū­r ė­jo Oto­m a­ro Ger­n o iš­ ra­d i­m ų mo­d e­l iai aki­m irks­n iu

Mu­zie­jaus lan­ky­to­ jai ga­li pa­si­vaikš­čio­ ti jū­ros gel­mė­se įka­ lin­to po­van­de­ni­nio lai­vo de­niu ir pa­ma­ ty­ti mis­tiš­ką jū­rų bū­ ty­bę, gąs­di­nu­sią ro­ ma­no skai­ty­to­jus XIX a. vi­du­ry­je. nu­ke­l ia į lai­k us, kai po­van­d e­n i­ niai lai­vai ju­d ė­jo ran­k i­n iu bū­ du, o lai­vų kor­pu­sai pri­mi­nė vy­ no sta­ti­nes.

Per mi­nu­tę – į 900 m gy­lį

Vie­nas di­džiau­sių eks­po­na­tų yra 1935 m. Ang­li­jo­je sta­ty­tas po­van­ de­ni­nis lai­vas „Lem­bit“, ga­lė­jęs per vie­ną mi­nu­tę nu­si­leis­ti į 900 m gy­lį.

Nors jis se­niai ne­be­nau­do­ja­mas, ga­li­ma pa­si­vaikš­čio­ti lai­vo de­niu, pa­si­žval­gy­ti po jo pa­tal­pas, sa­vo aki­mis iš­vys­ti ka­pi­to­nų ka­ju­tes ir ka­riš­kių mie­ga­muo­sius.

Pa­žin­ti jū­rą ke­liau­jant ap­link pa­ sau­lį leis ki­no sa­le vir­tęs gel­to­na­sis su­bma­ri­nas. To­kį ka­dai­se ap­dai­na­ vo ir gru­pė „The Beat­les“. Neiš­dil­ do­miems įspū­džiams pa­tir­ti lai­vas su­mon­tuo­tas taip, kad ke­lio­nės me­tu jis ūž­tų ir dre­bė­tų tar­si iš tie­ sų plauk­da­mas.

23

šeštadienis, balandžio 27, 2013

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ba­lan­džio 27–gegužės 3 die­noms JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį pa­ju­si­te rim­tos trans­for­ma­ci­jos po­rei­ kį. Min­tys su­ksis apie nuo­žmius prie­šus, mir­ties ir bū­ties te­mas.

Ga­li pri­reik­ti psi­cho­lo­go pa­gal­ bos ar­ba ne­ma­žos pa­sko­los. Jau­ si­te, kad lai­kas per­tvar­ky­ti sa­vo gy­ve­ni­mą, ta­čiau dar ne­ži­no­ si­te kaip. Pa­si­sau­go­ki­te ag­re­si­ jos, spro­gi­mų, pro­vo­ka­ci­jų. Ki­ tą sa­vai­tę teks rim­tai pa­dir­bė­ti, pa­si­mo­ky­ti ar­ba vyk­ti į už­sie­nį.

Ner­vai bus įtemp­ti dėl prie­šiš­kų iš­puo­lių, int­ri­gų, nu­ma­to­mų da­ ly­ki­nių ar tei­si­nių gin­čų, lau­kian­ čio eg­za­mi­no, ates­ta­ci­jos ar pan.

Ap­si­gink­luo­ki­te tie­sa, drą­sa, iš­ kal­ba – jū­sų prie­šai to ne­si­ti­ki.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lį ga­li­mas spon­ta­ niš­kas iš­vy­ki­mas į ke­lio­nę, pa­si­ma­ty­mas su ne­pa­žįs­ta­mu as­ me­niu. Do­mins tarp­tau­ti­nis vers­ las, spor­tas. Bū­si­te iš­lai­dūs ir gal kiek per daug op­ti­mis­tiš­ki už­dar­ bio, pa­si­pel­ny­mo pra­sme. Jums de­rė­tų la­biau pai­sy­ti pa­šne­ko­vų nuo­mo­nės ir oru­mo. Ki­tą sa­vai­ tę pa­vo­jin­gi bet ko­kie per­len­ki­ mai, afe­ros, įsi­sko­li­ni­mai. Ga­li­te su­lauk­ti vie­šo dė­me­sio, ku­ris ne­ bus ma­lo­nus. Jei­gu ne­sa­te įsi­ti­ki­ nę sa­vo per­ga­le, ne­siim­ki­te ri­zi­ kin­go rei­ka­lo.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį lau­kia ak­ty­vus dar­by­me­tis ar­ba lais­va­ lai­kis, net jei ne­bu­vo­te su­pla­na­ vę nie­ko ypa­tin­go. Gal­būt paaiš­ kės, kad rei­kia vyk­ti į ne­pla­nuo­tą ren­gi­nį ar pa­si­ma­ty­mą. Ti­kė­ti­nas flir­tas su aist­rin­gu ger­bė­ju. Pa­ju­ si­te troš­ki­mą iš­lie­ti mei­lės jaus­ mus ar­ba pa­de­monst­ruo­ti sa­vo ta­ len­tus. Ki­tą sa­vai­tę dėl ap­lai­daus dar­bo ar ko­kių nors fak­tų nu­slė­pi­ mo ga­li kil­ti pro­ble­mų. Ne­nu­mo­ ki­te ran­ka į pa­ste­bė­tus tech­ni­nius ar ki­tus de­fek­tus, nes dėl jų gre­ sia ava­ri­jos.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

eks­po­na­tams ap­žiū­rė­ti, juo­lab iš­ban­dy­ti, rei­kia vi­sos die­nos.

Šį sa­vait­ga­lį jums la­bai stigs dva­si­nės pu­siaus­vy­ros, pa­ si­ti­kė­ji­mo sa­vi­mi, o dar la­biau – ki­ tais. Gal­būt pri­si­min­si­te skau­džias gy­ve­ni­mo pa­mo­kas. At­pa­lai­duo­tų na­mų ruo­ša, bui­ti­nis ap­si­pir­ki­nė­ ji­mas. Sau­go­ki­tės trau­mų, nuo­sto­ lių. Nuo pir­ma­die­nio veik­si­te ga­na kū­ry­bin­gai, su po­lė­kiu. Pa­si­sem­si­ te įspū­džių iš mei­lės pa­si­ma­ty­mo, ke­lio­nės. Bū­ki­te la­bai at­sar­gūs, jei dir­ba­te su de­gia tech­ni­ka, vai­ruo­ ja­te au­to­mo­bi­lį. Ke­lio­nėms – ne­ koks lai­kas, nes ne­ma­ža ava­ri­jų ir in­ci­den­tų grės­mė.

lennusadam.eu

vir­to rea­ly­be DVY­NIAI (05 21–06 21)

Pa­si­tik­rin­ti ran­kos taik­lu­mą, gi­ nant Ta­li­ną prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ ny­bos imi­ta­to­riu­mi ar įšok­ti į per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je su­kur­to „Sop­with Ca­ mel“ lėk­tu­vo mo­de­lį ir iš­ban­dy­ti skry­džio tre­ni­ruo­tę čia ga­li kiek­ vie­nas, to pa­no­rė­jęs.

Ba­sei­ne įkur­tas ka­ri­nis uos­tas skir­tas ma­žie­siems lan­ky­to­jams. Čia jie ga­li imi­tuo­ti tik­rus lai­vų mū­šius, val­dy­da­mi lai­vus nuo­to­li­niais pul­ tais. Net­gi ga­li­ma pa­si­ma­tuo­ti jū­ rei­vio ar ka­ri­nin­ko uni­for­mą, įsiam­ žin­ti at­mi­ni­mui, ją ap­si­ren­gus.

Iš­li­ko au­ten­tiš­kų de­ta­lių

Dau­giau nei 200 eks­po­na­tų ap­žiū­ rė­ti pri­reiks ke­lių va­lan­dų. Dau­ge­lis

mu­zie­jaus eks­po­na­tų – in­te­rak­ty­ vūs, pa­pil­dy­ti kom­piu­te­ri­ne gra­fi­ ka, vaiz­do ir gar­so me­džia­ga.

Prie eks­po­na­tų įreng­ti spe­cia­lūs kom­piu­te­ri­niai ter­mi­na­lai su­tei­kia ga­li­my­bę ne tik gau­ti vi­są rei­ka­lin­ gą in­for­ma­ci­ją, bet ir ją par­si­siųs­ti į sa­vo elekt­ro­ni­nį pa­štą.

An­ga­rai, ku­riuo­se įreng­tas po­van­ de­ni­nį pa­sau­lį imi­tuo­jan­tis Hid­ro­lėk­ tu­vų uos­to mu­zie­jus, bu­vo pa­sta­ty­ti Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais kaip ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no tvir­to­vės da­lis.

2012 m. Pa­sau­lio ar­chi­tek­tū­ ros fes­ti­va­ly­je Hid­ro­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jus pa­te­ko į fi­na­lą su ki­tais ge­riau­siais pa­sau­ly­je me­tų ar­chi­ tek­tū­ros dar­bais.

KD inf.

Sa­vait­ga­lį bū­si­te lin­kę pa­ tai­kau­ti sa­vo silp­ny­bėms, iš­lai­dau­ti. De­ja, tuoj pat į tik­ro­vę su­grą­žins ant­ro­sios pu­sės prie­ kaiš­tai. Nes­ku­bė­ki­te fi­nan­siš­kai ar ki­taip įsi­pa­rei­go­ti. Ga­li paaiš­ kė­ti, kad jū­sų idė­jos ar­ba sva­jo­nės ne­tu­ri rea­laus pa­grin­do. Nuo pir­ ma­die­nio no­rė­sis daug nu­veik­ti, ta­čiau at­ro­dys, kad nie­ko ne­spė­ja­ te. Ne­pa­ni­kuo­ki­te, sten­ki­tės veik­ ti nuo­sek­liai. Šiuo me­tu ne­ko­kio įver­ti­ni­mo ga­li su­lauk­ti bet koks jū­sų ap­lai­du­mas, pikt­nau­džia­vi­ mas, in­for­ma­ci­jos iš­krai­py­mai.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį at­si­ras nea­ti­ dė­lio­ja­mų dar­bų ir rū­pes­ čių dėl svei­ka­tos, iš­vaiz­dos. Bū­ si­te lin­kę skir­ti pi­ni­gų smul­kiam re­mon­tui ar so­do, na­mų ūkio, kom­for­to pre­kėms. Re­gis, ne­si­ seks įtik­ti ap­lin­ki­niams, ty­čia ar­ ba ne­ty­čia pro­vo­kuo­si­te ne­su­ sip­ra­ti­mus. Ki­tą sa­vai­tę ga­li tek­ti pri­siim­ti at­sa­ko­my­bę už par­tne­ rių pri­siim­tus įsi­pa­rei­go­ji­mus, ­kam nors tar­pi­nin­kau­ti, at­sto­ vau­ti. Ga­li bū­ti pa­tik­rin­tas jū­sų pa­žiū­rų ar pa­ro­dy­mų tvir­tu­mas, so­li­da­ru­mas.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lis bus ne­blo­gas, jei už­siim­si­te tuo, kas jums įdo­mu. Ga­li­te su­lauk­ti skam­bu­čio ar­ba sve­čio, ku­ris jums pri­mins vie­ną įsi­pa­rei­go­ji­mą. Smul­kūs ne­ ma­lo­nu­mai ga­li­mi dėl bui­ti­nių ne­sklan­du­mų. Ven­ki­te lenk­ty­nių ke­ly­je, nes ga­li­te su­kel­ti ava­ri­ją.

Ki­ta sa­vai­tė at­neš su­si­rū­pi­ni­mo dėl dar­bo, šei­mos na­rių ar­ba dėl pi­ni­ gų. Net jei rea­lių pro­ble­mų ne­bus, iš anks­to grau­ši­tės, kad jų ga­li at­ si­ras­ti. Kri­tiš­kiau įver­tin­ki­te sa­vo ga­li­my­bes ir nuo­pel­nus. Ne­vil­kin­ ki­te mo­kes­čių mo­kė­ji­mo.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­kę siek­ti šei­mos lai­mės, kom­ for­to. Jei no­ri­te ge­res­nių san­ty­kių, pa­ma­lo­nin­ki­te bran­gų žmo­gų ma­ ža do­va­nė­le, ska­niu pa­tie­ka­lu. Ne jė­ga, prie­var­ta ar prie­kaiš­tais, o ma­lo­niai už­bu­rian­čiu el­ge­siu lai­ mė­si­te, ko no­ri­te. Ki­tą sa­vai­tę sėk­mė la­biau­siai pri­klau­sys nuo jū­sų ob­jek­ty­vu­mo, kom­pe­ten­ci­ jos ir iš­kal­bos. Jei teks teik­ti in­for­ ma­ci­ją, duo­ti pa­ro­dy­mus, by­li­nė­ tis, la­bai ri­zi­kin­ga bū­tų iš­krai­py­ti fak­tus, klai­din­ti, nes tai su­kels di­ de­lių pro­ble­mų.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį ga­li tek­ti daug fi­ziš­kai ar tech­niš­kai dar­ buo­tis. Ge­riems san­ty­kiams truk­ dys per di­de­lės am­bi­ci­jos, jū­sų įsi­ ti­ki­ni­mas, kad vi­sur esa­te tei­sūs.

Ne­sub­ti­lus el­ge­sys, ne­lai­ky­mas lie­žu­vio už dan­tų ga­li bū­ti bū­din­ gas ir jū­sų pa­šne­ko­vams. Taip ga­ li išaiš­kė­ti ne­ma­lo­ni klas­ta. Nuo pir­ma­die­nio ne­ri­mau­si­te, jei ne­ spė­ja­te lai­ku su­mo­kė­ti mo­kes­čių.

Jei­gu iš­vyks­ta­te, ne­pa­mirš­ki­te do­ ku­men­tų ir sau­go­ki­tės va­gių. Ga­ li pa­si­tai­ky­ti konf­l ik­tų ir in­ci­den­ tų dar­be.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Pe­rio­do pra­džio­je itin su­ si­do­mė­si­te bū­ri­mais, ma­ gi­ja, jo­ga, fi­lo­so­fij­ a. Ga­li bū­ti, kad tuo pa­si­nau­dos abe­jo­ti­nos mo­ra­ lės as­me­nys. Pa­si­žy­mė­si­te neats­ pa­ru­mu blo­gai įta­kai. Sau­go­ki­te svei­ka­tą, nes bus di­des­nė in­fek­ ci­jų, ap­si­nuo­di­ji­mo ti­ki­my­bė. Nuo pir­ma­die­nio itin skaus­min­gai rea­ guo­si­te į spau­di­mą, kri­ti­ką, opo­ na­vi­mą, ku­rių tur­būt neiš­veng­si­ te. Gre­sia konf­l ik­tai ir su vai­kais, my­li­mu žmo­gu­mi. Ki­ta ver­tus, ga­li­mos per­ga­lės spor­te, aist­rin­ gi nuo­ty­kiai.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­lį la­biau­siai rū­ pės drau­gai, pra­mo­gos ir pa­si­ma­ty­mai. Nu­ma­to­mi su­si­ti­ ki­mai, dis­ku­si­jos. At­si­pa­lai­duo­ti jums bū­ti­na, kad įgy­tu­mė­te dau­ giau ener­gi­jos, kū­ry­bin­gu­mo. Vis dėl­to jaus­ki­te sai­ką ir at­sa­ko­my­ bę. Ne­pikt­nau­džiau­ki­te al­ko­ho­ liu, sau­go­ki­tės trau­mų, ug­nies. Ki­ tą sa­vai­tę bus daug ne­ri­mo, jei­gu yra da­ly­kų, ku­rių pa­vie­ši­ni­mo bai­ mi­na­tės, nes pro­ce­sai taps ne­be­ kont­ro­liuo­ja­mi. Re­gis, bū­si­te lin­ kę la­bai ner­vin­gai rea­guo­ti į ki­to­kį po­žiū­rį, kri­ti­ką, ap­kal­bas. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį jus itin do­mins po­li­ti­ka, de­ba­tai in­ter­ne­ te. Ga­li kil­ti no­ras pa­si­rek­la­muo­ti, bū­ti pa­ste­bė­tiems ir įver­tin­tiems.

Ver­čiau neuž­si­mo­ki­te per pla­čiai.

Ga­li­te su­klai­din­ti sa­ve ar­ba ki­tus.

Vai­ruo­ki­te, spor­tuo­ki­te at­sar­giai, sau­go­da­mie­si gre­sian­čių trau­mų.

Nuo pir­ma­die­nio po­rą die­nų ge­ riau­siai sek­sis reikš­tis ne da­ly­ki­ nė­je, o vi­suo­me­ni­nė­je veik­lo­je ir bend­ra­min­čių kom­pa­ni­jo­je. Jei kur nors ti­kė­jo­tės leng­vos per­ga­ lės, ga­li paaiš­kė­ti, kad taip ne­bus.

Si­do­ni­ja

24

šeštadienis, balandžio 27, 2013

menas ir pramogos kaunodiena.lt/naujienos

Tau­rė tik­ro šam­pa­no Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė a.klimciauskaite@diena.lt

Lie­tu­vos fran­ko­fo­nų teat­ras CLEF kvie­čia vi­sus Pran­cū­zi­ją ir pran­ cū­zų kul­tū­rą my­lin­čius kau­nie­ čius į uni­ka­lų su­si­ti­ki­mą – spek­ tak­lį pran­cū­zų kal­ba „6 rue Chan­ te­rei­ne“.

CLEF teat­ro spek­tak­lius re­ži­suo­ ja Pa­ry­žiu­je gi­mu­si Ka­ro­li­na Ma­ siu­ly­tė-Pa­liu­lie­nė, ra­šy­to­ja, ak­ to­rė, ver­tė­ja, ži­no­mo Lie­tu­vos knyg­ne­šio Juo­zo Ma­siu­lio anū­kė ir ak­ty­vi fran­ko­fo­ni­jos puo­se­lė­

K.Ma­siu­ly­tė-Pa­liu­lie­nė:

Lie­tu­viams bet koks ju­de­sys teat­re yra la­bai rim­tas, spek­ tak­lį jie sta­to kaip pa­mink­lą. to­ja. „Fran­ko­fo­niš­ko CLEF teat­ro idė­ja at­si­ra­do prieš ket­ve­rius me­ tus – ini­cia­ty­vos ėmė­si tuo­me­tė CLEF pre­zi­den­tė Gin­ta­rė Gram­ bai­tė. Kaip tik tuo me­tu į Lie­tu­vą kaip muš­kie­ti­nin­kas pa­skui sa­vo mei­lę lie­tu­vę at­vy­ko jau­nas pran­ cū­zas pui­kus ak­to­rius Ti­moth­ée Pois­son­net. Čia jis dar­bo ne­tu­rė­ jo, to­dėl no­riai pra­dė­jo re­ži­suo­ti pje­sę „Ma­da­me Ka“, ta­čiau įpu­ sė­jus dar­bams tu­rė­jo grįž­ti į Pran­

cū­zi­ją, ir rei­kė­jo pe­rim­ti jo dar­bus.

Ma­niau, už­siim­siu ak­to­riais, nes gy­ven­da­ma Pran­cū­zi­jo­je pa­ti bu­ vau ak­to­rė. O išė­jo taip, kad ta­pau re­ži­sie­re“, – pa­pra­šy­ta pri­si­min­ ti teat­ro iš­ta­kas sa­kė K.Ma­siu­ly­ tė-Pa­liu­lie­nė.

– Apie ką pa­sa­ko­ja spek­tak­lis „6 rue Chan­te­rei­ne“?

– Spek­tak­lio cent­re – įdo­mus, di­ na­miš­kas dau­gia­bu­čio gy­ve­ni­ mas, gy­ven­to­jų kas­die­ny­bė. Ne­ ga­liu sa­ky­ti, kad sce­na­ri­jų ra­šiau vie­na pa­ti – tai bu­vo ko­lek­ty­vi­nis dar­bas. Man as­me­niš­kai ko­me­di­ jos ar­ti­miau­sios – Pran­cū­zi­jo­je su tru­pe kur­da­vo­me etiu­dus, vai­dy­ bi­nes si­tua­ci­jas, ku­rias imp­ro­vi­ zuo­da­vo­me te­le­vi­zi­jo­je, tad ne­bu­ vo sun­ku ra­šy­ti epi­zo­dus, ku­rie ir su­gu­lė į pje­sę. O jo­je pa­mi­nė­tas ir Na­po­leo­nas – pa­gal is­to­ri­ją, bet ne is­to­ri­nis per­so­na­žas.

– Ko­dėl at­si­ra­do fran­ko­fo­niš­ kas teat­ras ir kuo jis ga­li bū­ti įdo­mus Lie­tu­vos žiū­ro­vams?

– Teat­ras at­vi­ras vi­siems no­rin­ tiems kur­ti. Prie jo pri­si­jun­gu­sių žmo­nių tiks­las – to­bu­lė­ti, iš­mok­ ti pran­cū­zų kal­bos. Kai ku­rie jų anks­čiau nė žo­džio ne­mo­kė­jo, o da­ bar ku­ria vaid­me­nis, ku­riems rei­kia daug teks­to. Tai bū­das pa­jus­ti ki­to­ kią pran­cū­zų kal­bą, ne tą kas­die­nę.

Ak­to­rių tiks­las – ir įdo­mus lais­va­ lai­kis. O žiū­ro­vams jis ga­li bū­ti įdo­ mus dėl to, kad su­tei­kia ga­li­my­ bę pa­gau­ti Pa­ry­žiaus, Pran­cū­zi­jos dvelks­mą, su­pras­ti jos hu­mo­rą.

– Koks tas jū­sų siū­lo­mas Pa­ry­ žiaus dvelks­mas?

– Mei­lė, int­ri­gos, gra­žios pa­ne­ lės, is­to­ri­ja, flir­tas, džiaugs­mas. Ži­nau, koks Pa­ry­žius pa­tin­ka lie­ tu­viams, ir ma­nau, kad jie jį tik­rai at­ras CLEF teat­ro spek­tak­liuo­se.

Aiš­ku, Pa­ry­žius kei­čia­si ir jis jau ki­toks nei tas, ku­rį pa­li­kau, bet jo

sti­lius, kad ir ka­vi­nė­se, te­bė­ra gy­ vas – pa­da­vė­jai, gar­so­nai, ga­li pa­ klaus­ti, kaip lai­ko­tės, pra­juo­kin­ ti ar pa­si­juok­ti iš sa­vęs. Pa­ry­žiu­je yra džiaugs­mo, ku­rį ir no­ri­me per­ teik­ti žiū­ro­vams.

– Ne­būgš­tau­ja­te, kad lie­tu­viai pran­cū­ziš­kų juo­kų tie­siog ne­ sup­ras?

– Iš tie­sų lie­tu­vių ir pran­cū­zų hu­ mo­ras la­bai skir­tin­gas. Apsk­ri­tai ma­nau, kad hu­mo­ras yra pa­sku­ ti­nis da­ly­kas, ku­rį sun­kiau­sia su­ pras­ti ki­ta kal­ba. Nes­lėp­siu – la­bai bi­jau, kad žiū­ro­vai jo ne­sup­ras. Vis dėl­to ban­dau la­vi­ruo­ti, kad hu­mo­ ras bū­tų ne­vi­siš­kai pran­cū­ziš­kas, bet su­pran­ta­mas pla­čiau, at­si­ žvel­giu į kla­si­ki­nį hu­mo­rą, uni­ver­ sa­lias ko­miš­kas si­tua­ci­jas.

– O pran­cū­zų ir lie­tu­vių teat­ ras taip pat la­bai ski­ria­si?

– Lie­tu­vo­je teat­ro ly­gis la­bai aukš­ tas. At­si­me­nu, kaip at­vy­ku­si čia jau pir­mą va­sa­rą no­rė­jau su­kur­ti spek­ tak­lį, imp­ro­vi­zuo­ti, ma­niau, grei­ tai su­ra­si­me ak­to­rių, pa­sta­ty­si­me.

Bet... oi, ne – Lie­tu­vo­je jau kur­da­ mas tu­ri ži­no­ti, kas bus sce­nog­ra­ fas, kas vai­dins. Ma­no eksp­rom­tai ne­pa­vyk­da­vo. Taip pat su­pra­tau, kad lie­tu­viams bet koks ju­de­sys teat­re yra la­bai rim­tas, spek­tak­ lį jie sta­to kaip pa­mink­lą. Pran­cū­ zams tai la­biau spon­ta­niš­ku­mas, imp­ro­vi­za­ci­ja, kaip gė­lių puokš­tė, šam­pa­nas. Ži­no­ma, pa­žiū­rė­ki­me į lie­tu­vių teat­ro var­dus – Ei­mun­tas Nek­ro­šius, Os­ka­ras Kor­šu­no­vas, Ri­mas Tu­mi­nas, po jų net ir gė­da pre­ten­duo­ti į re­ži­sie­rius. Bet siū­ly­ti tau­rę šam­pa­no, ma­nau, ga­li­ma. kas: fran­ko­fo­nų klu­bo CLEF teat­ro spek­tak­lis „6 rue Chan­te­rei­ne“. kur: Kau­no vals­t y­bi­nia­me lė­lių teat­re. kada: ba­l an­džio 28 d. 17 val.

Ženk­lai: nau­jo­sios J.Re­ke­vi­čiū­tės ko­lek­ci­jos dar­bai – kaip vi­sa­da ryš­kūs,

Pa­puo­ša­lai g

Me­ni­nin­kė Jū­ra­tė Re­ke­vi­čiū­tė pri­sta­tė nau­ją pa­puo­ša­lų ko­lek­ci­ją – ryš­kią, skir­ tą drą­sioms šiuo­lai­kiš­koms mo­te­rims, ku­ rios ne­bi­jo iš­si­skir­ti iš mi­nios.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

ba „Stop“ – gal­būt iš tik­rų­jų me­tas su­sto­ti, ap­si­dai­ry­ti, gal­būt grįž­ti į ten, iš kur bu­vo taip iš­sku­bė­ta…

Įk­vė­pė ke­lio ženk­lai

Į pa­ro­dos ati­da­ry­mą di­zai­no sa­lo­ ne „Ar­tis“ ne vie­na J.Re­ke­vi­čiū­tės me­no ger­bė­ja at­vy­ko pa­si­puo­šu­ si me­ni­nin­kės su­kur­tu iš­skir­ti­niu pa­puo­ša­lu, tie­siog ne­ga­lin­čiu ne­ pat­rauk­ti akies. Ir nau­jo­ji ži­no­mos gra­fi­kės pa­ro­da – uni­ka­li, ža­vin­ti nau­jais kū­ri­niais ir, kaip vi­sa­da, – drą­si, tru­pu­tį cra­zy, tru­pu­tį pro­vo­ kuo­janti ir, ži­no­ma, prieš­ta­rau­jan­ti stan­dar­ti­nėms su­vo­ki­mo ir in­terp­ re­ta­vi­mo kli­šėms.

Ryš­kūs, rau­do­ni pa­ puo­ša­lai tie­siog spin­du­liuo­ja at­vi­ ru­mą mei­lei, ku­rį su­stip­ri­na ir žo­de­ liai „Lo­ve is“, „Hot“, „Sweet“, „Red“. Šį­kart me­ni­niu ob­jek­tu ta­po ke­lio ženk­lai. „Va­ži­nė­ju iš Kau­no į Vil­ nių ir kar­tą ki­taip pa­žvel­giau į ke­lio ženk­lus, ku­rie, be­je, ne­re­tai er­zi­na, – su šyp­se­na pa­ro­dą pri­sta­to J.Re­ ke­vi­čiū­tė. – Tuo­met pa­ma­čiau tiek daug įvai­rių da­ly­kų, tiek už­slėp­tų me­ta­fo­rų, ku­rias tik spėk įgy­ven­ din­ti. Sus­to­da­vau ša­li­ke­lė­je ir pa­ si­žy­mė­da­vau idė­jas.“ Iš tie­sų: tar­kim, ke­lio ženk­las „Apy­lan­ka“ J.Re­ke­vi­čiū­tės me­no dar­buo­se iš­plė­to­ja­mas iki min­ties, kad to­ji apy­lan­ka ga­li bū­ti ke­lias į atei­tį („Apy­lan­ka to Fu­tu­re“). Ar­

Pa­puo­ša­lai nuo­tai­kai iš­reikš­ti

Ne­ma­žai po­rce­lia­no pa­puo­ša­lų neat­ sik­ra­tę anks­tes­nių J.Re­ke­vi­čiū­tės pa­ro­dų krū­vio – pa­vyz­džiui, ne taip se­niai ga­le­ri­jo­je „Me­no par­kas“ pri­ sta­ty­tos gra­fi­kos dar­bų pa­ro­dos, su­ kur­tos re­mian­tis „Fa­ce­book’o“ pa­ sau­lė­vaiz­džiu „Da­lin­tis. Pa­tin­ka“. Šio­je pa­ro­do­je taip pat ra­si­me aus­ ka­rus su ro­dyk­lė­mis „Pir­myn“, „At­ gal“ ar­ba sa­gių su už­ra­šu „Next“, „At­gal“, „Pre­vious“, „Krau­na­si“.

Ir, be jo­kios abe­jo­nės, me­ni­nin­kė lie­ka iš­ti­ki­ma mei­lės te­mai: ryš­kūs, rau­do­ni pa­puo­ša­lai tie­siog spin­du­ liuo­ja at­vi­ru­mą mei­lei, ku­rį su­stip­ ri­na ir žo­de­liai „Lo­ve is“, „Hot“, „Sweet“, „Red“. „Į šiuos pa­puo­ ša­lus kaž­kiek per­si­kė­lė ma­no gra­ fi­kos kū­ri­niai, – pri­si­pa­žįs­ta dai­li­ nin­kė. – Tai na­tū­ra­lu, ta­čiau šiuos pa­puo­ša­lus nuo A iki Z da­riau pa­ti, ne­pra­šiau, kad kas pa­gel­bė­tų for­ mą iš­lie­ti ar iš­deg­ti, nors po­rce­lia­ no lip­dy­mo me­džia­ga, va­di­na­ma­ sis bisk­vi­tas, ypač įno­rin­gas, sa­vo min­tį ja­me rei­kia įkū­ny­ti la­bai grei­ tai, nes po 5 mi­nu­čių jis ima ski­li­ nė­ti ir su­tru­pa tie­siog ran­ko­se.“ Ži­no­ma, to neįs­pė­tum juos ap­ žiū­ri­nė­jant ar ap­čiu­pi­nė­jant (daž­ nai jie tie­siog pra­šo­si pa­lie­čia­mi): aki­vaiz­du, kad pa­puo­ša­lai ne tik leng­vi, bet ir tvir­ti, ta­čiau svar­ biau­sia yra itin žais­min­gi, ryš­kūs, spal­vin­gi, iš­skir­ti­nai ori­gi­na­lūs ir su leng­vu pa­mi­ši­mo vė­je­liu – vis­ kas, kas nea­be­jo­ti­nai su­ža­vės gy­ ve­ni­mą šven­čian­čią mo­te­rį. „Tai pa­puo­ša­lai – sa­vo­tiš­ki le­

25

šeštadienis, balandžio 27, 2013

menas ir pramogos

Pa­si­puo­šus to­kiais pa­ puo­ša­lais tie­siog neį­ ma­no­ma nu­ka­bin­ ti no­sies ir pa­si­duo­ ti pe­si­miz­ mui.

, žais­min­gi, su leng­vu pa­mi­ši­mo vė­je­liu.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

gy­ve­ni­mą šven­čian­čiai mo­te­riai go, juos pa­gal nuo­tai­ką ga­li­ma vi­ saip dė­lio­ti ir da­ry­ti in­di­vi­dua­lius už­ra­šus, iš­reikš­ti tą ener­gi­ją, jaus­ mą, ku­rį tuo me­tu jau­ti, ku­ris tau svar­bus, – kal­bė­jo me­ni­nin­kė, pa­ti per pa­ro­dos ati­da­ry­mą pa­si­puo­šu­ si įspū­din­gu ir ne­ma­žu pa­puo­ša­lu su daug by­lo­jan­čio­mis ro­dyk­lė­ mis ir žo­džiais: „Lo­ve“, „Fu­tu­re“.

Su­ž a­v ė­t i pa­ro­d os lan­k y­to­jai vien­bal­siai nu­ta­rė, kad toks pa­

puo­ša­las atei­ty­je ne­ga­li neat­neš­ ti mei­lės. J.Re­ke­vi­čiū­tė ne­bū­tų ne­pa­šė­lu­si: kol ap­žiū­ri­nė­jan­tie­ ji sten­gė­si įmin­ti me­ta­fo­ri­nę jos kū­ri­nio kal­bą, ji ne­ty­čia pa­si­su­ ko ir ant nu­ga­ros pa­puo­ša­las at­ sklei­dė kiek ki­to­kią jo pu­sę, ku­rią įtvir­ti­no žo­de­lis „Ko­dėl?“ Šel­miš­ kas tai klau­si­mas ar vi­sai rim­tas, o gal dra­ma­ti­nis – tai jau pa­puo­ša­ lo pa­slap­tis.

Ženklai: idėjų naujai kolekcijai J.Rekevičiūtė pasisėmė važinėdama iš

Vilniaus, kur gyvena, į gimtąjį Kauną.

Su ro­dyk­lė­mis į mei­lę

„O kur puo­de­liai? – ne kar­tą nu­ skam­b ė­j o klau­s i­m as me­n i­n in­ kei, nes kaip ir pa­p uo­š a­l ai, taip ir po­rce­l ia­n o puo­d e­l iai J.Re­ke­ vi­č iū­t ės ran­ko­se įgy­ja ši­l u­m os, žais­mės ir uni­ka­lu­mo. „Ne, šio­ je pa­ro­do­je puo­de­lių nė­ra, – kiek nu­liū­di­no me­ni­nin­kė. – Kvie­čiu puoš­tis – juk pa­va­sa­ris, oras jau at­ši­lo, tai­gi pa­ts me­tas džiaug­tis

gy­ve­ni­mu ir ki­tiems per­duo­ti tą ži­nu­tę.“ Ži­nu­tė, ži­no­ma, pa­pras­ta, bet drau­ge ir la­bai su­dė­tin­ga: džiaug­ tis, kad gy­ve­ni, ti­kė­ti mei­le ir švie­ sia, spal­vin­ga atei­ti­mi, ne­bi­jo­ti bū­ti sa­vi­mi, bū­ti drą­siai, net pro­vo­kuo­ jan­čiai ar kiek akip­lė­šiš­kai (ar­gi ne akip­lė­šiš­ka mū­sų ša­ly­je džiaug­tis gy­ve­ni­mu?) ir tą teig­ti, net ne teig­ ti, o skan­duo­ti kaip de­vi­zą: „Fu­tu­re

A10 E88“, „Aš esu kai­mie­tė“, „Lo­ ve 10“, „Pra­šo­me pa­lauk­ti“, „Lo­ gic“, „Mei­lė“.

Pa­si­puo­šus to­kiais pa­puo­ša­lais tie­siog neį­ma­no­ma nu­ka­bin­ti no­ sies ir pa­si­duo­ti pe­si­miz­mui – ne vel­tui ant dau­ge­lio jų yra ro­dyk­ lės, ku­rių me­ta­fiz­ i­nis krū­vis tik­rai pa­ro­dys kryp­tį į mei­lę, gy­ve­ni­mo džiaugs­mą, pa­ga­liau – į žais­mę ir hu­mo­rą.

26 2

šeštadIENIS, balandžio 27, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 26 Paslaugos ���������������������������������������� 26, 27 Parduoda � ���������������������������������������� 27, 28 Perka � ���������������������������������������������������������� 28 Įvairūs � �����������������������������������������������28, 29 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 30 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 30 Kviečia � ������������������������������������ 28, 29, 30 Kviečia mokytis �������������������������������� 30 Informuoja � �������������������������������������������� 30

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)

DARBo skelbimai

UAB „Baltic Auxilium“ vykdo bendros praktikos slaugytojų atranką oficialiam, nuolatiniam darbui Vokietijos ligoninėse, klinikose.

Ieško

EKSPEDICIJOS VADYBININKO(-ĖS) Patirtis:

1 metai ekspedicijos ar transporto vadybos srityje Atlyginimas: 39% nuo darbo rezultato (neatskaičius mokesčių) Gyvenimo aprašymą prašome siųsti e. paštu tomas@tomegris.lt Kilus klausimams, teirautis tel. 8 687 12 674.

Reikalavimai kandidatams: ĩ Aukštojo mokslo diplomas (suteikta bendrosios praktikos slaugytojos kvalifikacija) arba kitoks diplomas, liudijantis įgytą slaugytojos, medicinos sesers ar felčerės kvalifikaciją. ĩ Bendrosios praktikos slaugytojos darbo patirtis (praktika taip pat įskaitoma kaip darbo patirtis).

Pasiteirauti tel. 8 645 00 038, 8 606 92 164.

E. paštas info@baltic-auxilium.lt, vida@auxilium.lt, www.baltic-auxilium.lt.

Kviečiame prisijungti prie „Snow Arena“ kolektyvo! Šiuo metu mums reikalingi maitinimo skyriaus darbuotojai: vyr. virėjai, virėjai, maitinimo skyriaus administratorius, gamybos vadovas.

Jei esate aktyvus, pareigingas – prašom, kreipkitės, personalo vadovė Dovilė suteiks visą reikalingą informaciją.

Tel. 8 614 85 921 ar (8 313) 59 288, e. p. personalas@snowarena.lt.

1103531

Reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys vizas, važinėti į Angliją, Rusiją, Baltarusiją. Tel. 8 671 02 256.

1100524

Reikalingi: patyręs automobilių paruošėjas – dažytojas ir gabus mokinys. Tel. 8 676 22 258.

1097791

Restoranas GANBEICITY ieško virėjo gaminti sušius. CV siųsti e. paštu henrikas@ganbeicity.lt, daugiau informacijos tel. 8 678 80 880.

Siūlo darbą „Žėručio“ autoservisui Kaune (Savanorių pr.

266) reikalingas dažytojas-paruošėjas, turintis darbo patirties. Tel. 8 655 18 890.

1104919

Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai (merginos ir vaikinai). Apmokome. Tel. 712 525.

1104570

Autoplovyklai Savanorių pr. 365 reikalingi kvalifikuoti plovėjai. Darbo patirtis būtina.

Reikalavimai: atsakingumas, kruopštumas ir punktualumas. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 609 40 456.

1104872

Besiplečianti įmonė, gaminanti baldus eksportui, ieško: baldų apmušėjų, porolono pjovėjo (-os), dirbančio su pjovimo staklėmis; tiekėjo-sandėlininko; technologo padėjėjo (-os). Siųsti CV greta@agbaltic.lt.

Tel. 8 614 02 417.

1104425

Dirbti miesto centre reikalingos patalpų valytojos. Tel. 8 656 85 356, 8 692 52 591, e. paštas info@valymaskaune.lt.

1105028

Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909.

1105060

Elektros prekių parduotuvei reikalingi darbininkai (gali būti studentai, darbo patirtis nebūtina). Kviečiame į pokalbį balandžio 30 d. (antradienį) 10 val. UAB „Elektrobig“, Draugystės g. 19, Kaunas.

1105019

Ieškome spaudos platintojų Garliavoje ir Domeikavoje. Tel. 8 670 25 095, e. paštas info@jumsinfo.lt.

1105027

Ieškome vairuotojų-ekspeditorių Kaune.

Krovinių (šaldytų maisto produktų) pervežimas Lietuvoje (po prekybos centrus). Reikalavimai: C ir CE vairuotojo pažymėjimo kategorija, panašaus darbo patirtis. Teirautis dėl darbo vietos kontaktiniu tel. 8 612 14 978 arba siųsti savo CV e. paštu cv@nnl.lt 1103203

Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945.

1092232

Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 671 78 390.

1102696

1102839

Saulės elektrinių montavimo darbams ieškome šių specialybių specialistų: elektrikų, fotomodulių montuotojų, stogdengių, pagalbinių darbininkų. Tel. 8 657 72 186, info@sauleselektrines.lt.

1102010

Statybos įmonė UAB „Projektana“, vykdanti polinių pamatų įrengimo ir betonavimo darbus, dirbti Kaune ieško darbuotojų: SUVIRINTOJŲ (elektra ir dujomis) IR AUTOMOBILIŲ ŠALTKALVIŲ. Būtina darbo patirtis ir kvalifikaciniai pažymėjimai. Kreiptis darbo dienomis tel. 8 656 53 357, e. paštas info@projektana.lt.

1105240

Statybos įmonei reikalingi fasado sienų šiltintojai dirbti Lietuvoje ir Vokietijoje. Skambinti darbo valandomis tel. (8 37) 375 331.

1097757

Statybos įmonei reikalingi: staliai-bendrastatybiniams darbams, betonuotojai-mūrininkai, montuotojai-betonuotojai. Skambinti darbo valandomis tel. (8 37) 375 331.

1102236

Sunkvežimių remonto bendrovei reikalingas tentų remontininkas. Tel. 8 687 13 056.

1102317

Tarptautinių pervežimų įmonė plečia savo veiklą ir ieško vairuotojų-ekspeditorių.

Darbas maršrutu Lietuva–Vakarų Europa (4 sav.). Reikalavimas – ADR pažymėjimas.

Privalumai: 2 m. darbo patirtis, ankstesnių darboviečių rekomendacijos, užsienio kalbų žinios. Siūlome: stabilų darbo grafiką, greitai ir laiku mokamą užmokestį, visas socialines garantijas, naujus vilkikus; neturinčius patirties apmokome. Kreiptis tel.

(8 37) 268 960, 8 656 14 298.

1099381

Tekstilės gamybos įmonė ieško kontrolierės (-iaus). Teirautis tel. 8 672 53 888.

1103208

Tekstilės gamybos įmonė priims į darbą mechanikos-elektronikos meistrą (-ę). Darbo pobūdis: elektroninių audimo staklių reguliavimas. Apmokome. Darbas Samyluose, Kauno r. Teirautis tel. 8 672 55 560.

1103342

UAB „Ekskomisarų biuras“ dirbti Kaune reikalingi apsaugos darbuotojai. CV (nurodant pareigybę) siųsti e. p. kaunas@ekskomisarai.lt.

Informacija tel. (8 37) 220 476.

1102831

Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.

1097123

UAB „Kauno Daisotra“ nuolat dirbti maršrutais Lietuva–Rusija, Italija–Rusija ir Italija– Anglija reikalingi patyrę tarptautinių krovinių gabenimo vairuotojai. Kreiptis Kaune tel. 8 685 03 016.

1101512

UAB „Hegelmann transporte“ nuolat dirbti Kaune ieško vyr. mechaniko, mechaniko, mokančių rusų, vokiečių kalbas, turinčių E kategoriją. Tel. 8 620 42 611.

1102677

UAB „Naujasis Nevėžis“ – įmonė, diegianti naujas technologijas, gaminanti sausus pusryčius ir sūrius užkandžius, ieško GAMYBOS DARBUOTOJO (-OS).

Reikalavimai: darbštumas, atsakingumas ir kruopštumas, sugebėti atlikti įrangos priežiūrą ir valdyti gamybos procesus. Siūlome: atsakingą, įdomų ir dinamišką darbą, mokymus, kvalifikacijos kėlimo galimybes bei karjeros perspektyvas, kompetenciją atitinkantį darbo užmokestį. CV siųsti e. paštu birute@nevezis.lt, faksu (8 37) 536 291.

Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 656 22 104. Informuosime tik atrinktus kandidatus. Konfidencialumą garantuojame.

1103137

UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalvius-montuotojus, smėlininkus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjus gyvenimo aprašymus prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650.

1101820

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

Transporto įmonei Kauno r. reikalingas sargas. Tel. 8 687 45 405.

1103637

Paslaugos

Žemės ūkio įmonių grupė nuolat dirbti Kaune ieško vyr. buhalterės (-io). Reikalavimai: aukštasis buhalterinis, ekonominis arba finansinis išsilavinimas; kelių įmonių buhalterinės apskaitos vedimas nuo pirminių dokumentų iki FA; buhalterinės apskaitos vedimas (ne mažesnė negu 3 m. patirtis); puikūs darbo kompiuteriu ir raštvedybos įgūdžiai; komunikabilumas, gebėjimas priimti sprendimus ir prisiimti atsakomybę; atsakingumas, sąžiningumas, nuoseklumas darbe ir greita orientacija. Privalumai: gebėjimas vesti žemės ūkio apskaitą, teisinės žinios ir anglų kalba. Įmonės siūlo visas socialines garantijas, geras darbo sąlygas. CV siųsti e. paštu buhalteris2013@gmail.com. Atsakysime tik atrinktiems kandidatams.

1104979

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties tinkuotojai, mūrininkai, grindų plytelių klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti tel. 8 620 77 510 darbo dienomis 8–17 val.

1102098

1102072

Medikų ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangią vokišką technologiją Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1105172

IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

1094881

Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologėchirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida.

1092935

Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai.

Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.

1092943

Medicinos centre „Neuromeda“ – speciali kaina! Kaklo kraujagyslių echoskopija – tik 69 Lt, abiejų kojų kraujagyslių echoskopija – tik 69 Lt (vienos kojos – 45 Lt). Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1090914

Mielos moterys, ar žinote, kad sergant ginekologine liga Jūs galite nejausti jokių simptomų, o diagnozuoti ligą gali tik gydytojas? Raginame Jus laiku pasirūpinti savo sveikata! GYD. AKUŠERĖ-GINEKOLOGĖ Onutė Černiauskaitė suteiks Jums išsamią konsultaciją, atliks reikiamus tyrimus ir, atsižvelgiant į jų rezultatus, paskirs gydymą. Gydytoja taip pat gydo ir paaugles.

BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.

1105174

Odontologijos paslaugos (galima išsimokėtinai). Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. E.Ožeškienės g. 31A, tel.

202 094. www.masdenta.lt.

1063563

OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1093892

1094233

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V.Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.

Buitinės technikos remonto

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

8 641 99 000

www.kaunakiemis.lt Remontuoju visas automatines skalbykles.

Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.

1101330

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1094113

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1089329

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1096801

Remontuoju automatines skalbykles. Garantija iki 2 m. Dirbu ir savaitgaliais. Tel. 8 607 94 043.

1094647

TELEVIZORIŲ remontas – kliento namuose, tel. 8 634 69 625. Taisykla – P.Lukšio g. 66, tel. 8 676 92 322.

1102865

Kompiuterininkų Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

1083156

Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti.

Tel. 8 617 77 731.

1094088

Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336.

1101617

Pacientų gydymas jų namuose po ilgalaikio ALKOHOLIO vartojimo ir esant sunkiam PAGIRIŲ sindromui. Pagalba visą parą. www. isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128.

1096599

Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais.

Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

1071020

Statybos, remonto

1093032

UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos.

Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val.

1071846

Automobilininkams Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.

1096815

Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.

1096164

Nukelta į 27 p.

27 3

šeštaDIENIS, balandžio 27, 2013

klasifikuoti skelbimai Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

Paslaugos Statybos, remonto

1097487

GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis.

Kokybė. Tel. 8 650 44 922 1096097

Kasame, valome, giliname šulinius, tranšėjas, kanalizacijas ir drenažus. Tel. 8 647 58 375.

1100407

Klijuoju plyteles, laminatą, linoleumą, kalu grindis, dailylentes, montuoju gipskartonį, tinkuoju, mūriju, betonuoju, įstatau duris.

Tel. 8 601 76 217.

1104512

AKCIJA – 50 %! Balkonų stiklinimas.

Plastikiniai langai (aliumininės stumdomos, varstomos sistemos, vokiškas 4–6 kamerų profilis). Tel. 8 646 07 553.

1087078

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1096906

Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Meistro pagalba! Visi staliaus, dažymo, tinkavimo darbai. Garantija. Tel. 8 605 28 527.

1101442

Apdaila. Atlieku dažymo, glaistymo, tapetavimo, plytelių, laminato klojimo darbus.

Dirbame švariai, suteikiame garantijas, konsultuojame. Tel. 8 673 15 785.

1103582

Atliekamas visas sienų paruošimas, dažome. Kokybė, garantija. Pensininkams – nuolaidos. Idv Nr. 433900. Tel. 8 638 40 305.

1102586

Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją.

Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.

1098818

Atliekame fasadų šiltinimo darbus, klijuojame vata, puta, armuojame, dedame struktūrinį tinką. Išsamesnė informacija tel. 8 645 13 438.

1104451

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas.

Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1093820

Atliekame įvairius statybos ir apdailos darbus.

Glaistymas, dažymas, gipskartonio montavimas, tapetavimas ir t.t. Tel. 8 626 70 671.

1103585

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

1092000

Atliekame šildymo, santechnikos darbus.

Prietaisų montavimas. Tel. 8 699 99 116, e. paštas zelenskis@gmail.com.

1103800

Atliekame visus grunto kasimo, stumdymo ir lyginimo darbus su ekskavatoriumi-krautuvu. Tel. 8 614 05 241.

1100892

Atlieku vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas, plytelių klijavimas. Tel. 8 679 45 576.

1104493

Atvežu žvyro – keliams betonuoti, smėlio – mūrijimui, tinkavimui, įvairių frakcijų skaldos.

Išvežu statybinį laužą. Tel. 8 604 97 679.

1102460

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas.

Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1096674

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1095191

Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148.

1102282

Dengiame šlaitinius stogus, keičiame senas konstrukcijas ir seną šiferio dangą į bet kurią kitą. Lankstome nestandartinius skardos gaminius. Tel. 8 687 75 804.

1101853

Fasadų šiltinimas: klijuojame, armuojame, dedame dekoratyvinį tinką, naudojame jūsų ar savo pastolius. Deramės vietoje įvertinę darbą. Tel. 8 670 27 799.

1104481

Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medžiagas.

Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.

1092271

Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.

1099454

KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Tel. 8 605 53 814.

1103520

KLOJAME trinkeles. BOBCAT mini krautuvo, mini ekskavatoriaus paslaugos. Tel. 8 677 45 566.

1102226

Medžio apdailos, medinių namų restauracijos darbai. Pavėsinės, terasos, dekoratyviniai šuliniai, malūnai, tvorelės. Smulkūs remonto darbai. Tel. 8 648 86 623.

1103685

Stogų dengimas ir renovacija. Medinių konstrukcijų montavimas. Skardos lankstinių gamyba ir montavimas. Fasadų apdaila. Medžiagų tiekimas. Tel. 8 650 76 903.

Pigiai namą su 4,5 a žemės sklypu Žemalės g., Šilainiuose (355 kv. m, graži vieta, ant šlaito, labai rami vieta). 1 kv. m kaina 1 000 Lt. Tel. 8 698 00 944.

Parduodame ungurių perdirbimo ir auginimo cechą (plotas 1760 kv. m, žemės plotas 1,0523 ha) Vydmantuose, šalia Palangos.

Kaina 250 000 Lt. Tel. 8 605 66 996.

Šlaitinių stogų darymas. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 679 13 020, 8 682 92 177.

2 k. butą (51 kv. m, 5/1 a., mūrinis, tvarkingas, šiltas, maži mokesčiai, stipri bendrija, baldai). Kaina 115 000 Lt. Turiu kitą, pigesnį variantą. Tel. 8 678 00 678.

Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www.maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http://my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

1099837

1102270

Trinkelių klojimas. Želdinimo darbai. Kokybiškai atliekame aplinkos tvarkymo darbus: įrengiame vejas, alpinariumus, vandens telkinius. Tel. 8 699 48 200.

1104969

Tvarkingi griovimo, rekonstrukcijos, mūro, tinko, pamatų, tvorų, betonavimo, laiptinių dažymo darbai. Garantija. Konsultacija. Tel. 8 648 23 501.

1104833

Tveriame įvairių tipų tvoras. Gaminame vartus, vartelius. Liejame sąramas. Atliekame suvirinimo darbus. Metalo darbai pagal užsakymus. Tel. 8 674 52 897.

1102371

Vidaus įrangos

Namų ir biuro meistras atliks smulkų remontą, sutvarkys elektros instaliaciją, išspręs smulkias buitines ir ūkines problemas. Tel. 8 685 65 072, e. paštas aruunass@info.lt.

1104486

NAMŲ ŠILTINIMAS ekovata ir polistireno granulėmis. Darbas amerikietiška įranga KRENDL. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 655 66 061.

1096120

Nebrangiai kalu dailylentes, dažau, tapetuoju, dedu laminuotas grindis, parketlentes, plyteles. Tel. 477 800, 8 604 34 979.

1103532

Nebrangiai remontuoju butus ir namus. Kloju grindis, klijuoju plyteles, montuoju gipskartonį, glaistau, dažau, tapetuoju ir kt. Tel. 8 677 14 549.

1104976

Nuomojame ekskavatorius, buldozerius ir traktorius su hidrauliniu plaktuku (su vairuotoju). Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162.

1093795

Privačių ir daugiabučių namų šiltinimas polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Ventiliuojami ekologiški fasadai. Tel. 8 614 45 953. www.apsiltinime.lt.

1102298

PROFESIONALŪS REMONTO DARBAI. Tarpblokinių siūlių, fasado, balkonų, stogų remontas. Suteikiame garantiją, išrašome sąskaitas. www.alpeka.lt. Tel. 8 651 90 444, e. paštas info@alpeka.lt.

1103142

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1094145

Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683.

1102390

Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.

1089643

Santechnikas-rekonstruotojas atlieka santechnikos, rekonstrukcijos, šildymo, vandentiekio, kanalizacijos darbus. Šulinių kasimas. Tel. 8 670 48 327.

1104837

Santechnikos darbai. Medžiagas perkame su didele nuolaida. Darbams suteikiama garantija. UAB Ekstra projektai, Savanorių pr. 287–316, tel. 8 607 84 480, 332 247.

1092202

Šiltiname pastatus naudodami sertifikuotas medžiagas. Patyrusi komanda darbus atlieka laiku ir kokybiškai. Kiekvienam mūsų klientui dovanojame namo numerio lentelę. Tel. 8 684 37 883.

1105140

Šlaitinių stogų dengimas, skardinimo darbai, nestandartinių detalių lankstymas. Karkasinių namų statyba. Medžiagų komplektavimas. Tel. 8 600 12 939.

1100185

Statybininkų brigada mūrija įvairiais blokeliais, betonuoja. Turime savo įrankius, stelažus. Yra galimybė parodyti padarytus darbus. Tel. 8 608 40 774.

1103331

Vonių restauravimo lyderiai. Patirtis 17 m.

Stipriausia Lietuvoje GREEN-EKO2 danga su marmuru, akmeniu, keramika. www.restauruok.lt. Tel. 440 201, 8 671 88 575.

1097342

Tinkuoju langokraščius. Glaistau, dažau, tapetuoju, kloju laminuotas grindis. Darbus atlieku greitai ir kokybiškai. Tel. 365 279, 8 611 70 921.

1103937

1100986

3 k. butą T.Masiulio g. (3/3 a., b. pl. 60 kv. m, vidinis, aukštos lubos, plastikiniai langai, nėra gyvatuko mokesčio, rakinama laiptinė, puikus susisiekimas, butas tuščias). Tel. 8 600 81 191, 8 672 95 765.

1099199

3 kambarių butą Partizanų g., Dainavos mikrorajone (b. pl. 47,64 kv. m, 5/1 a., suremontuotas, gali būti naudojamas komercijai). Kaina sutartinė. Tel. 8 641 51 446.

5 kambarių butą Vytauto pr. (5/4 a., b. pl.

95 kv. m, plytinis, šiltas, renovuotas, plastikiniai langai, rakinama laiptinė, vidinis kiemas). Tel. 8 674 37 073.

1088319

1099878

1100854

2 kambarių butą Žeimenos g. (5/3 a., b. pl.

39 kv. m, vidinis, langai į parką, yra vieta automobiliui) ir sodybą Slavykuose, Šakių r.

Tel. 8 643 69 871.

1104856

Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.

Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Gipskartonio montavimas.

Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479.

1102758

1100054

Gaminame lauko, vidaus, šarvuotas (šarvuotų durų spynų keitimas) duris, taip pat gaminame stogelius, terasas. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.

1102131

Mūriju ir projektuoju įvairius židinius ir koklines krosnis. Tel. 8 627 69 309, 8 611 59 544, e. paštas ruliukas@web.lt.

1097089

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, Ritininės užuolaidos, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g.

33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

1092337

8–16 a sklypai Domeikavoje. Miesto komunikacijos, su statybos leidimu ir namo projektu. Nuo 4500 Lt už a. 20 a sklypai, miesto elektra, vanduo, nuotekos šalia. 3800 Lt už a. Vieta su vaizdu. Tel. 8 654 43 665.

1097714

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1058097

1103563

1102215

Sodybą netoli Ariogalos, Gėluvos k. (namas mūrinis, 25 a namų valdos sklypas, 50 a sodas). Kaina 120 000 Lt (galima tartis). Tel. 8 672 23 717, po 17 val.

1103058

Sodybą Prienų r., Naravų k. (namas renovuotas, įrengtas, 150 kv. m, sklypas 5,33 ha, ribojasi 50 m su Nemunu, ūk. pastatai, 10 a tvenkinys). Kaina 187 000 Lt. Tel. 8 606 47 178.

1104456

Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1085553

Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1071764

Statybinės medžiagos Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870.

1092258

Kitos prekės

Dviejų kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. 6 (penkių aukštų blokinio namo V a.). Kaina apie 70 000 Lt. Tel. 8 606 85 072 (vakare nuo 20 val.), 8 658 39 635.

1103158

Baldžių BALDAI PER VIENĄ SAVAITĘ! Nestandartiniai kietieji baldai: spintos, virtuvės, komodos, prieškambario baldai ir kiti. Galima įsigyti IŠSIMOKĖTINAI. Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame NEMOKAMAI. Tel. 8 683 90 946.

1094204

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1104774

Nebrangiai gaminame čiužinius, antčiužinius, lovas, spintas, virtuvės, prieškambario, svetainės baldus, kėdes ir stalus. www.abaldas.lt. Tel. 8 655 65 453.

1102733

Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1102620

Gyv. namą M. Lapėse (rekonstruotas 2011 m., šildomo pl. 94 kv. m, galima įrengti mansardą, 13,5 a žemės, miesto komunikacijos, rami vieta, akligatvis). Kaina 360 000 Lt. Tel. 8 685 03 159.

1104359

Išparduodu: butus, namus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas. Padedu parduoti, nupirkti, konsultuoju. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, (8 37) 333 666, www.simokusilas.lt.

1095485

Kauno mieste parduodami arba nuomojami spaudos kioskai su vieta ir nusikelti Savanorių pr., Panerių g., Tvirtovės al., Jurbarko g., K.Petrausko g., Sargėnuose, Šiaurės pr., Taikos pr., prie aklųjų komb., ir kitur. Tel. 8 682 42 425.

1104632

Namą miesto centre, bet tylioje, ramioje vietoje (b. pl. 160 kv. m, 6,7 a sklypas). Kaina 680 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.

1101745

Šventėms Kviečiame rengti vaikų stovyklas, organizacijų, sporto ir kitokias šventes kaimo turizmo sodyboje „Rojaus Kampelis“. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900.

Namą Panerių g., ant Neries upės kranto (160 kv. m, 14 a sklypas, 7 kambariai, tinka gyventi dviem šeimoms, renovuotinas).

Gera investicija. Jokių abonentinių mokesčių. Tel. 8 645 88 989.

Muzikantas – švenčių vedėjas Jūsų jubiliejui, vestuvėms, firmos šventei. Vakaro programa – pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

Namą Žaliakalnyje, Kalniečių g. (šildymas kietuoju kuru ir dujomis, 6 a sklypas, 1997 m. statyba, b. pl. 386 kv. m). Kaina 950 000 Lt. Tel. 8 687 17 531.

1100131

1098771

Kitos Nemokamai iškertame krūmus, melioracijos griovius, pakeles, pamiškes. Išsivežame savo transportu. Tel. 8 659 68 257.

1101918

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt. Pjauname medžius. Tel. 8 601 99 230, 799 681.

1100503

Profesionalus medžių genėjimas, žolės aeravimas, aplinkos tvarkymo darbai. Tel. 8 600 24 977.

1103180

Žemės kultivavimas, frezavimas. Kaina nuo 10 Lt už arą. Krūmų, medžių pjovimas. Dirbama Kauno apskr. Tel. 8 616 71 652.

1105039

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone 3 kambarių butą Ašigalio g., Eigulių mikrorajone (5/5 a., b. pl. 58,92 kv. m, plastikiniai langai, įstiklintas balkonas, butas šviesus). Tel. 8 641 51 446.

1104857

Dėmesio! Padedame parduoti butą, sodą, namą. Sutvarkome visus dokumentus. Tel. 8 611 76 935; kestutis.aero@yahoo.com.

1100581

10,27 a sklypą Artojų g., Garliavoje (Laukų g.

12, yra projektas, leidimas statybai, pamatai, elektros skydelis (12 kW), privažiavimo kelias, komunikacijos vietinės, gyvena kaimynai). Kaina 65 000 Lt. Tel. 8 657 94 150.

1099350

1103402

1101753

Parduodu 1/2 namo dalį Kaune arba keičiu į 2 kambarių butą. Be tarpininkų. Tel. 8 683 47 479.

1104929

Reikalinga paskola. Grąžinimas garantuojamas nekilnojamuoju turtu įį įkeičiant, taip pat notaru, hipoteka. Mokėsiu iki 4,5 % metinių palūkanų. Tel 8 678 00 678.

1100818

Skubiai, pigiai sodybą su ūkiniais pastatais ir žeme Kauno r. Tel. 8 645 16 617.

1105144

Sodą už Žiegždrių, šalia Kauno marių (dviejų aukštų namas su rūsiu, sklypas 8 a, pirtis, šiltnamis). Kaina 54 000 Lt. Tel. 8 670 68 348, e. paštas a.kleponis@gmail.com.

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

1103069

1 ha žemės sklype statomos 2 naujos sodybos (kiekvienai priklauso po 50 a žemės, namas – 180 kv. m, tvenkinukas, pirtis, garažas, pagalbinės patalpos, gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai, be vidinės apdailos, nuo Kauno 30 km, asfaltuotas privažiavimo kelias). Sodybos kaina 240 000 Lt. Tel. 8 611 34 646.

1087781

12 a sodą Jūrėje, Prienų r. (geras medinis namas, nauja krosnis, neseniai daryta pirtelė). Kaina 32 000 Lt. Tel. 8 682 27 386.

1104479

Dalį mūrinio vieno aukšto namo Seredžiuje, Jurbarko r. (b. pl. 45 kv. m, atskiras įėjimas, autonominis šildymas, visi patogumai, signalizacija). 50 000 Lt. Tel. 8 679 03 735.

1100532

Parduodama sodyba Alytaus r., Butrimonių sen., 1,28 ha (elektra, šulinys, tvenkinys, sodas). Kaina 58 000 Lt. Tel. 8 673 30 955.

1103549

AKCIJA! Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis.

UAB „Dameta“, Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816.

1103669

Aš, antstolis Raimundas Stanislauskas, antstolio Raimundo Stanislausko kontoroje, esančioje Kęstučio g. 67–2, Kaunas, 2013 m. gegužės 8 d. 11 val. vykdysiu įkeisto kilnojamojo turto aukcioną, bus pardavinėjamas šis turtas: sėjamoji HORSCH PRONTO 6DC, 1 vnt., gamintojas Vokietija, gamyklinis Nr. 23481713, paskirtis – grūdų kultūrų sėjimui, 2007 m., kaina 62 000 Lt (šešiasdešimt du tūkstančiai litų). Asmenys, pageidaujantys dalyvauti aukcione, iki aukciono pradžios privalo pervesti į antstolio Raimundo Stanislausko depozitinę sąskaitą Nr. LT74 4010 0425 0007 3073, esančią AB DNB banke, pradinį įnašą – 10 procentų nuo parduodamo turto pradinės vertės.

Aukciono dalyvių registracija vyks 2013 m. gegužės 8 d. nuo 9 iki 11 val. antstolio kontoroje, Kęstučio g. 67–2, Kaunas.

Asmuo, norintis užsiregistruoti aukciono dalyviu, turi pateikti: asmens dokumentą arba įmonės registracijos pažymėjimą bei dokumentą apie aukciono dalyvio pradinio įnašo sumokėjimą. Parduodamą aukcione turtą galima apžiūrėti Kėdainių g. 8–6, Babtai, Kauno r.

Dėl turto apžiūrėjimo laiko suderinimo kreiptis telefonu 8 698 75 545.

1104862

Atvežame malkų miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 604 96 454.

1084816

Bankrutavusi UAB „Vyrybalt“ parduoda nesumontuotos ir nesukomplektuotos biodujų gamybos įrangos atskiras dalis. Įrangos apžiūra vykdoma iš anksto susitarus. Kaina sutartinė.

Išsamesnė informacija teikiama tel. 8 698 81 995, e. paštas bankrovita@takas.lt.

1102118

Malkos pigiau. Supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Atvežame ir mažais kiekiais. Tel. 8 631 33 736.

1099339

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 675 55 671.

1093922

Parduodame įvairias malkas: trinkelėmis, skaldytas ir dvimetriais. Parduodame įvairią statybinę medieną. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.

1095356

Nukelta į 28 p.

28 2

šeštadIENIS, balandžio 27, 2013

klasifikuoti skelbimai Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670.

Parduoda Kitos prekės

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1094388

1093488

Parduodame labai gražias konines tujas ir kitus dekoratyvinius augalus. Tel. (8 346) 51 835, 8 613 07 753.

Perku, padedu parduoti sodą, sklypą, namą, sodybą, butą, patalpas, garažą, mišką. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, 333 555. www.simokusilas.lt.

Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446.

Pirkčiau būstą. Remontą galėtume pasidaryti patys. Sudomintų ir sodas ar sodyba. Siūlyti įvairius variantus. Galima ir SMS, perskambinsiu. Tel. 8 672 77 277.

1099318

1095468

1103274

1100796

SUTAUPYKITE! PIGIAU NERASITE! Beržiniai, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663.

Pirksiu 2 arba mažesnį 3 kambarių butą Centre arba Senamiestyje. Be tarpininkų. Labai brangių nesiūlyti. Tel. 8 645 41 309.

1101185

Vežame malkas po 10 kub. m, skaldytas. Turime beržo, alksnio, sausos pušies. Atvežimas – nemokamai. Tel. 8 629 00 708.

1097511

1103596

Ūkininkas brangiai perka žemės ūkio paskirties žemę. Tel. 8 681 38 308.

UAB EUROFOREST 2

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1104452

Nuolat visoje Lietuvoje

Dvi studentės priimtų moterį ar merginą į tvarkingą trijų kambarių butą Savanorių/Širvintų g. kampiniame name. Tel. 8 652 65 207.

PERKAME MIŠKĄ

1103643

ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos

Išsinuomoja Išsinuomočiau suremontuotą su baldais ir buitine technika butą Šilainiuose. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 677 76 588.

1104847

Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000.

Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.

1064643

Gabenimai

1099925

Užsienio kompanija perka miškus su žeme ir ŽŪP žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel 8 688 88 811.

„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

1081496

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

Nuomoja 2 kambarių butą Baltų pr., 2 a. Tel. 8 612 09 338.

1088421

Perka

Įvairūs

1101466

1065596

kviečia

Mažais kiekiais atvežame žvyro, smėlio, skaldos ir t.t. Kokybiškos malkos. Tel. 8 620 24 446.

1104286

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

1099937

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

2012/2013 m.

73–IASIS KŪRYBINIS SEZONAS

1099084

Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

1100370

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752, 8 607 97 663.

1089309

Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame.

Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597.

1100026

BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.

1085568

Bendrovė perka žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1091383

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1094337

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058653

Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje.

Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017.

1084457

Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1059341

Investuoju į žemės ūkio paskirties sklypus ilgam laikui. Galiu nupirkti ir sudaryti nuomos sutartį 10 metų. Tel. 8 643 75 526.

1091408

Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059.

1094030

Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes bei seną, nebenaudojamą buitinę techniką. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1092118

Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys.

Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

1094443

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

1095844

Perku 6–10 a sklypą (su visomis komunikacijomis) Kaune, 2-ojoje Birutėje ar netoliese. Tel. 8 604 13 254, e. paštas remigijus.onoff@yahoo.com.

1102749

Perku naudotus rusiškus automobilius ir motociklus. Tel. 8 698 33 217.

1099170

Perku senus paveikslus, eskizus. Gali būti prastos būklės, be rėmų. Siūlykite įvairius variantus. Tel. 8 684 15 352, e. paštas consult4art@gmail.com.

1096541

www.muzikinisteatras.lt, administratore@muzikinisteatras.lt. Į visus teatro renginius galite pirkti bilietus internetu www.muzikinisteatras.lt.

Informacija tel. (8 37) 228 784

GEGUŽĖS–BIRŽELIO mėn. REPERTUARAS Gegužė Sai Kolmanas. Mieloji Čariti. Miuziklas.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Johanas Štrausas. Naktis Venecijoje. Operetė. Skirta solisto Lai4 d. 18 val. mono Pautieniaus jubiliejui. Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Johanas Štrausas. Šikšnosparnis. Operetė. Skirta Vitoldo Christausko 9 d. 18 val.

70-mečio jubiliejui. Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Leo Falis. Madam Pompadur. Operetė.

10 d. 18 val.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Kolas Porteris. Bučiuok mane, Keit. Miuziklas.

11 d. 18 val.

Bilietų kainos: 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Dulkių spindesys. Šokio spektaklis.

12 d. 18 val.

Bilietų kainos: 15, 30 , 45, 50, 100 Lt. Genadijus Gladkovas. Brėmeno muzikantai. Miuziklas.

15 d. 17 val.

Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams.

Ričardas Rodžersas. Muzikos garsai. Miuziklas.

16 d. 17 val.

Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Skirta vyresniųjų klasių moksleiviams.

Imrė Kalmanas. Monmartro žibuoklė. Operetė.

17 d. 18 val.

Bilietų kainos: 15, 30, 45, 50, 100 Lt. Imrė Kalmanas. Grafaitė Marica. Operetė.

18 d. 18 val.

Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Eltonas Džonas, Timas Raisas. Aida. Miuziklas.

19 d. 18 val.

Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Tomas Kutavičius, Violeta Palčinskaitė. Nykštukas Nosis. Opera 22 d. 12 val. vaikams. Bilietų kainos 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Notrdamo legenda. Šokio spektaklis.

23 d. 18 val.

Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Johanas Štrausas. Čigonų baronas. Operetė.

24 d. 18 val.

Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. Kauno choreografijos mokyklos moksleivių koncertas.

25 d. 18 val.

Bilietų kainos: 7, 12, 18, 20, 50 Lt. Eduardas Chagagortianas. Ausinė kepurė. Komiška opera vaikams.

28 d. 12 val.

Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Eduardas Chagagortianas. Ausinė kepurė. Komiška opera vaikams.

29 d. 12 val.

Bilietų kainos: 7, 15, 20, 25, 50 Lt. Zygfrydo Vernerio kabaretas. Muzikinis reviu.

31 d. 18 val.

Bilietų kainos: 20, 30, 50, 60, 100 Lt. 3 d. 18 val.

Birželis Ričardas Rodžersas. Muzikos garsai. Miuziklas visai šeimai.

Bilietų kainos 15, 20, 35, 40, 100 Lt. Nerijaus Juškos baleto mokykla. N.Juškos baleto mokyklos ir Lietuvos 9 d. 12 val. baleto žvaigždžių koncertas DIVERTISMENTAI. Bilietų kainos: 10, 20 Lt.

1 d. 18 val.

Teatras turi teisę keisti spektaklius. Kasa (Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933) dirba 11–14, 15–18 val.

Poilsio diena – pirmadienis. Administratorės tel. (8 37) 228 784, e. paštas administratore@muzikinisteatras.lt.

29 3

šeštaDIENIS, balandžio 27, 2013

klasifikuoti skelbimai Gabenimai Pigiai atvežame nuo 1 iki 25 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių, perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000.

1098005

Pigiai pervežame buitinę techniką, baldus ir kitus krovinius. Vežame visoje Lietuvoje. Tel. 8 614 43 798.

Kviečia Gegužės 10 d. 15 val. Vilniaus m. savivaldybės (Konstitucijos pr. 3, Vilnius) salėje, 20-ajame aukšte, vyks Lietuvos asociacijos „Gyvastis” visuotinis pakartotinis ataskaitinis susirinkimas. Kviečiame dalyvauti. Tel. 8 645 36 139.

Kalnų slidinėjimo klubas „Alpių aidas“ kviečia vaikus į kalnų slidinėjimo treniruotes. Užsiėmimai vyksta Druskininkų „Snow arenoje“. Tel. 8 698 27 052, e. paštas vytautaslt@yahoo.com.

1103349

Neseniai atidaryti globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19, Garliava) pradeda senjorų priėmimą į naują korpusą ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos. Tel. 552 258, 8 652 93 000.

1100976

1105092

1102727

VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m).

Tel. 8 618 20 971.

1096073

Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį iki 5 kub. m Kaune arba Kauno r. Tel. 8 631 33 736.

1104519

Vizos Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val.

1096691

Paskolos

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1091847

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1091649

Kiti 2013 m. gegužės 7 d. 9 val. H.Manto g.

2/Vytauto g. 17, Klaipėda (UAB Klaipėdos administratorių biuras patalpose) vyks bankrutavusios UAB „Euvertra“ kreditorių susirinkimas. Informacija tel. (8 46) 310 494.

Administratorius.

1104967

Padedu skubiai parduoti, išnuomoti, nusipirkti NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ. Dirbu individualiai. Turiu rekomendacijas. Paslaugos nebrangios. Tel. 8 630 00 439.

1091711

PER KASDIENYBĘ  LENGVAI

SU ŽURNALU

SAVAITINIO ŽURNALO

PRENUMERATOS

KAINA SU PRISTATYMU 1 mėn. – 3 mėn. – 6 mėn. –

15,60 Lt 46,80 Lt 93,60 Lt

Prenumerata priimama t paštuose (aptarnavimo mokestis – 2 proc.), t „Ūkininko patarėjo“ redakcijoje, t „Lietuvos ryto“ biuruose, t privačiose platinimo tarnybose.

Informacija teikiama tel. (8 37) 207827, elektroniniu paštu platinimas@up.lt

30 2

šeštadIENIS, balandžio 27, 2013

klasifikuoti skelbimai Karščiausi kelionių pasiūlymai

kinas „CINAMON“ PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“ ITALIJA, Riminis – nuo 1579 Lt.

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt 8 DIENŲ POILSIO KELIONĖS IŠ VILNIAUS: BULGARIJA, Varna, Burgas – nuo 1124 Lt, EGIPTAS, Hurgada – nuo 1295 Lt, GRAIKIJA, Rodas – nuo 1259 Lt, TURKIJA, Bodrumas – nuo 1299 Lt, KROATIJA, Rijeka – nuo 1479 Lt,

15 DIENŲ POILSIO KELIONĖS IŠ VARŠUVOS: TUNISAS, Tunisas – nuo 2228 Lt, EGIPTAS, Taba – nuo 2068 Lt, MAROKAS, Agadyras – nuo 2736 Lt, ITALIJA, Sardinija – nuo 2646 Lt, KANARAI, Fuerteventura – nuo 2974 Lt, GRUZIJA, Batumi – nuo 3269 Lt. Paskutinės minutės pasiūlymų vietų skaičius ribotas.

Daugiau kelionių pasiūlymų www.krantas.lt

„Pats baisiausias filmas 5” – iki 2 d. 18.20, 20.15, 22.15 val. „Statyk už mėgstamiausią” – iki 2 d. 16, 20.30 val. „Transo būsena” – iki 2 d. 19.45 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė” 3D (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 13.15 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė” (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 11.45, 15, 17 val. „Piktieji numirėliai” – iki 2 d. 21.55* val. (*išsk. 27, 29, 1 d.). „Niujorko šešėlyje” – 27, 29, 1 d. 21.55 val. „Užmirštieji” – iki 2 d. 12.45, 18.45, 21.30 val. „Džekas milžinų nugalėtojas” 3D – 27, 29, 1 d. 11 val. „Sielonešė” – iki 2 d. 12.30, 15.45 val. „Krudžiai” 3D (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d. 11*, 15.15, 17.30 val. (*išsk. 27, 29, 1 d.). „Krudžiai” (dubliuota lietuviškai) – iki 2 d.

12, 14.15, 16.30, 19 val. „Gimtadienis” – iki 2 d. 21.15 val. „Valentinas vienas” – iki 2 d. 13.45, 18.10 val.

„FORUM CINEMAS“

UAB „MŪSŲ ODISĖJA“

Tel. 207 879, 8 698 03 091 M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas nuo 8 iki 21 val.)

E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt 05 04 – „Panemunės pilys: gražiausiu Lietuvos keliu“, 73 Lt. Grafų Tiškevičių rūmų parkas, Raudonės ir Panemunės

Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

pilys, Veliuonos piliakalnis ir dvaro rū­ mai...

05 11 – „Tulpių žydėjimo šventė“ Bur­ biškio dvare, 73 Lt. Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Kleboniškių kaimo buities ekspozicija...

05 18 – „Punsko link pas jotvingius“, 91 Lt. Nacionalinių lenkiškų patiekalų de­ gustacija, Seinai, unikali senovės baltų genčių gyvenvietė.

Gidų kursai nuotoliniu būdu.

Kviečia mokytis Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pra­ dedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.

1061421

Asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą (kolegija arba universitetas), Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija (Liepų g. 1, Girionys, Kauno r.) organizuoja perkvalifikavimo kursus pagal programą „Miškininkystė“.

Kursų pradžia gegužės 6 d. Kursai finansuojami ESF projekto VP1-2.2ŠMM-04-V-06-003 lėšomis, todėl kursų klausytojams mokėti nereikės.

Detalesnė informacija ir registracija į kursus: tel. 8 687 34 369, e. paštu k.butkiene@kmaik.lm.lt arba www. kmaik.lt/kursai.

informuoja GLAUKOMA SERGANČIŲ žmonių BENDRIJOS „REGA“ su­si­rin­ki­mas vyks ba­lan­džio 30 d. 15 val.

Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos sa­lė­ je, Lais­vės al. 39, Kau­ne.

MUZIKOS, VĖJO IR AITVARŲ ŠVENTĖ Ba­lan­džio 27 d. 12 val. Za­pyš­ky­je (Kau­no r.), ša­lia Šv. Jo­no Krikš­ty­to­jo baž­ny­čios, pra­si­dės tra­di­ci­nė šven­tė AITVARAI ŽEMEI IR DANGUI. Kaip ir kas­met, čia vie­tos pa­kaks vi­siems – tiems, ku­rie pa­tys ga­mi­na ir lei­džia ait­va­rus, ir tiems, ku­rie mėgs­ta į juos žiū­rė­ti.

KAUNO JUNGTINIS SVEIKATOS KLUBAS Ba­lan­džio 27 d. kvie­čia į ren­gi­nį SVEIKAS, PAŽAISLI! Ren­gi­nio me­tu or­ga­ni­zuo­ja­ma tal­ka Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ne (pra­džia 9 val.).

Da­ly­vau­sian­čius kvie­čia­me tu­rė­ti mai­šų šiukš­lėms ir dar­bi­nes pirš­ti­nes. Po tal­kos – svei­kuo­liš­ka ko­šė.

Mėgs­tan­čius spor­tuo­ti kvie­čia­me da­ly­vau­ ti tra­di­ci­nia­me bė­gi­me ap­link Pa­žais­lį. Re­ gist­ra­ci­jos pra­džia – 9 val. (iš anks­to e. paš­tu kris­ti­na.vi­sa­gurs­kie­ne@lsu.lt). Bė­gi­mo star­ tas – 9.30 val. Bėg­si­me 3, 5 ir 10 ra­tų ap­ link Pa­žais­lio vie­nuo­ly­ną (3,3, 5,5 ir 11,4 km).

Lauk­si­me vi­sų įė­ji­mo į vie­nuo­ly­ną pri­ei­go­se.

„Pats baisiausias filmas 5“ (premjera, N-13) – iki 2 d.15, 19.15, 21.30 val.; 27 d. 23.59 val. „Laukinės atostogos“ (premjera, N-16) – iki 2 d. 11.15, 13.30, 16.15, 18.45, 21 val.; 27 d.

23.10 val. „Statyk už mėgstamiausią“ (premjera, N-13) – iki 2 d. 17.45 val. „Užmirštieji“ (N-13) – iki 2 d. 11.45, 15, 18, 20.45 val.; 27 d. 23.20 val. „Krudžiai“ (liet, k., V) – 27, 28, 1 d. 10.15 val.; iki 2 d. 12.30, 14.45, 17 val. „Krudžiai“ 3D (liet, k., V) – iki 2 d. 11, 13.45 val. „Piktieji numirėliai“ (N-18) – iki 2 d. 15.45, 19 (seansas nevyks 27 d.), 21.15 (seansas nevyks 27 d.) val. „Džekas milžinų nugalėtojas“ 3D (N-7) – iki 2 d. 13.15, 16.30 (seansas nevyks 27 d.) val. „Milijardierius ir blondinė“ (N-13) – iki 2 d.

19.30 (seansas nevyks 30 d.), 21.40 val.; 27 d. 23.30 val. „Niujorko šešėlyje“ (N-13) – iki 2 d. 14.30, 21.50 val. „Transo būsena“ (N-16) – iki 2 d. 19.50, 22 val. „Eilinis Džo. Kerštas“ (N-13) – iki 2 d. 12 val. „Ozas: didingas ir galingas“ 3D (N-7) – iki 2 d. 10.30 val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 2 d. 17.20 val. „Olimpo apgultis“ (N-13) – iki 2 d. 17.10, 19.30 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (liet. k., N-7) – iki 2 d. 10.45 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ 3D (liet. k., N-7) – iki 2 d. 13 val.

KITOKIO KINO KLUBAS. „Tuštybių mugė“ (T) – 30 d. 19 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas. Bilietai jau parduodami.

Bilieto kaina 7 Lt.

KINO TEATRAS „ROMUVA“ Lais­vės al. 54

Ba­lan­džio 27 d. 12 val. – SPEKTAKLIS! „Ge­ ras šuo Fer­dis” (vie­nos da­lies RAGANIUKĖS te­at­ro lė­lių spek­tak­lis. Re­ko­men­duo­ja­mas vai­kams nuo 4 me­tų).

SCANORAMOS RETROSPEKTYVA: 14 val. – „Lap­lan­di­jos odi­sė­ja” (nuo­ty­kių, dra­ma, Suo­mi­ja, Ai­ri­ja, Šve­di­ja. 2010 m.). 18 val.

– „Ge­res­nia­me pa­sau­ly­je” (dra­ma, Da­ni­ja, Šve­di­ja, 2010 m.).

16 val. – PREMJERA! „Nu­li­nio lai­ko zo­na” (pil­na­met­ra­žis do­ku­men­ti­nis, Lie­tu­va, 2012 m.). 20 val. – „Emig­ran­tai” (dra­ma, Lie­tu­ va, 2013 m.).

Ba­lan­džio 28 d. 12 val. – SPEKTAKLIS! „Ge­ di­mi­no sap­nas” (dvie­jų da­lių RAGANIUKĖS te­at­ro is­to­ri­nis in­te­rak­ty­vus spek­tak­lis.

Re­ko­men­duo­ja­mas vai­kams nuo 3 me­tų).

SCANORAMOS RETROSPEKTYVA: 14 val. – „Bež­džio­niau­to­jos” (dra­ma, Šve­di­ja. 2011 m.). 18 val. – „Be­lau­kiant Eri­ko” (ko­me­ di­ja, dra­ma, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, Pran­cū­zi­ja, Ita­li­ja. 2009 m.). 20 val. – „Ne­svei­kai lai­min­ga” (dra­ma, Nor­ve­gi­ja, 2010 m.).

16 val. – PREMJERA! „Nu­li­nio lai­ko zo­na” (pil­ na­met­ra­žis do­ku­men­ti­nis, Lie­tu­va, 2012 m.).

Ba­lan­džio 29 d. 17 val. – „Fil­mas apie meilę ir gry­bus” (dra­ma, JAV, Len­ki­ja, 2012 m.). 19 val. – „Emig­ran­tai” (dra­ma, Lie­tu­ va, 2013 m.).

informuoja KAUNO KRAŠTO NEĮGALIŲJŲ SĄJUNGA šau­kia ei­li­nį vi­suo­ti­nį ata­skai­ti­nį sa­vo na­ rių su­si­rin­ki­mą, ku­ris vyks ge­gu­žės 12 d. 14 val. Da­nų g. 15A, Kau­no ne­įga­lio­jo jau­ni­mo už­im­tu­mo cen­tre. In­for­ma­ci­ja tel. 8 652 42 620, e. paš­tu kau­no.kns@gmail.com.

31

šeštadienis, balandžio 27, 2013

kas, kur, kada teatras

Ramutis Čepinskas

nacionalinis KAuno dramos TEATRAS

(1944–2013)

Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt

Lietuvos muzikų bendruomenė neteko pianisto, pedagogo, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakulteto ilgamečio vadovo Ramučio Čepinsko.

R.Čepinskas gimė Joniškyje, 1968 m. Lietuvos konservatorijoje baigė fortepijono specialybę pas Jurgį Karnavičių.

1968 m. pradėjo pedagoginį darbą Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija), iki 1971 m. dirbo Lietuvos operos ir baleto teatre koncertmeisteriu. 1977–1979 m. dėstė Irako nacionalinėje muzikos ir baleto mokykloje Bagdade, akompanavo tarptautiniuose vokalistų konkursuose, apdovanotas diplomais už geriausią akompanavimą. Dalyvavo daugiau kaip 500 koncertų Lietuvoje ir užsienyje. 1984–1989 m. ėjo konservatorijos fortepijono, teorijos, istorijos ir kompozicijos fakulteto dekano pareigas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 1989 m. jam suteiktas Lietuvos nusipelniusio artisto garbės bei docento vardas.

R.Čepinskas buvo vienas iniciatorių kuriant Lietuvos muzikos ir teatro akademijos fakultetą Kaune, kuriam vadovavo nuo 1989 iki 2006 m.

Docentas R.Čepinskas pedagoginį darbą dirbo daugiau kaip 40 metų, išugdė apie 50 studentų, kurie sėkmingai dirba įvairiose mokslo ir meno institucijose.

Su velioniu atsisveikinti galima V.Krėvės pr. 95A. Laidotuvės 28 d. 12 val.

Amžinąjį atilsį Mirus dailės mokytojui Malvydui SAKALAUSKUI, nuoširdžiai užjaučiame šeimą ir artimuosius.

Kauno „Varpo“ gimnazijos bendruomenė Skaudžią netekties ir liūdesio valandą kolegę Palmyrą Sakalauskienę, mirus vyrui Malvydui Sakalauskui, menotyrininkui, tapytojui, buvusiam Valstybinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriui, nuoširdžiai užjaučia Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus darbuotojai.

Ba­lan­džio 27 d. 19 val. – Juo­zas Tu­masVaiž­gan­tas. ŽEMĖS AR MOTERS. Ko­me­di­ja.

Rež. To­mas Erb­rė­de­ris.

18.30 val. – Eu­ge­ne Scri­be. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Is­to­ri­nė ko­me­di­ja. Rež. Rai­mun­ das Ba­nio­nis.

Ba­lan­džio 28 d. 12 val. – Le­wis Car­roll.

ALISA STEBUKLŲ ŠALYJE. Spek­tak­lis vai­kams nuo 8 me­tų. Adap­ta­ci­jos au­to­rė ir rež. Ewa Piot­row­ska.

18.30 val. – LAIMINGI. Dvie­jų da­lių spek­tak­ lis pa­gal Fried­ri­cho von Schil­le­rio „Klas­tą ir mei­lę”. Rež. Ar­tū­ras Arei­ma.

19 val. – 200-asis spek­tak­lis! Ju­hanas Smu­ ulas. SVEČIUOSE PAS PULKININKO NAŠLĘ. Vie­ nos da­lies anek­do­tas. Rež. Da­nu­tė Ju­ro­ny­tė.

KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Lais­vės al. 91, tel. (8 37) 200 933

Ba­lan­džio 27 d. 12 val. – Edu­ar­das Kha­ga­ gor­ty­a­nas. AUSINĖ KEPURĖ. PREMJERA. 2 da­lių ko­miš­ka ope­ra vai­kams. Di­ri­gen­tas VIRGILIJUS VISOCKIS, re­ži­sie­rė ANASTASIJA GRINENKO (Bal­ta­ru­si­ja).

18 val. – El­to­nas Joh­nas, Ti­mas Ri­ce. AIDA. 2 da­lių miu­zik­las. Re­ži­sie­rius Vy­te­nis Pau­ liu­kai­tis, di­ri­gen­tas Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius.

Ba­lan­džio 28 d. 18 val. – ZYGFRYDO VERNERIO KABARETAS. 2 da­lių mu­zi­ki­nis re­ viu. Re­ži­sie­rius Kęs­tu­tis Jakš­tas, di­ri­gen­tas Jo­nas Ja­nu­le­vi­čius.

KAUNO KAMERINIS TEATRAS Kęstučio g. 74A, www.kamerinisteatras.lt info@kamerinisteatras.lt

Balandžio 28 d. 18 val. – D.Čepauskaitė.

KAVINĖ „PAS BLEZĄ”. Pasimatymas po dvidešimties metų. Režisierius S.Rubinovas.

KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt

Liūdesio valandą, mirus vyrui, mokytoją Palmyrą SAKALAUSKIENĘ ir jos artimuosius nuoširdžiai užjaučia Kauno suaugusiųjų mokymo centro bendruomenė. „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1091456

PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų perdirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g.

248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129.

1103607

Paminklai!

Gaminami originalūs įvairių spalvų paminklai (akmeniniai stalviršiai, stalai, palangės), tvorelės, originalūs antkapiai iš švediško, suomiško, afrikietiško akmens. Pasirinkimas iš vokiškų, itališkų katalogų! Liejame pamatus, kalame raides, montuojame visoje Lietuvoje! Tel. 8 685 22 256, (8 37) 556 460; www.originalpaminklai.lt.

1095269

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; J.Basanavičiaus g. 12 – Jonava; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

1092075

Paminklų, antkapių, tvorelių projektavimas ir gamyba iš įvairių spalvų granito. Didelis pagamintų paminklų pasirinkimas. Visiškas kapavietės sutvarkymas, pamatų liejimas, dengimas granito plokšte. Atvežame juodžemio, smėlio, granito skaldos. Nemokamai konsultuojame. Paminklams iš ekspozicijos taikomos nuolaidos. Karmėlava, Vilniaus g. 3A, paminklų dirbtuvės, Kaune tel. 541 177, 8 655 79 020, 8 614 41 608; www.gransta.lt.

1086825

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki gegužės 1 d. taikoma 10 % nuolaida darbams.

1092594

„Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt

55-asis teatro sezonas Ba­lan­džio 27 d. 12 val. – PREMJERA! SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI (pa­gal bro­lių Gri­mmų pa­sa­ką). Au­to­rius ir re­ži­sie­rius O.Žiugž­da.

Ba­lan­džio 28 d. 12 val. – PASAKA APIE LIETAUS LAŠELĮ, rež. O.Žiugž­da, nuo 3 m.

VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Ko­vo 11-osios g. 108, tel. 313 712 www.vil­ko­la­kis.lt, te­at­ras@vil­ko­la­kis.lt

Ba­lan­džio 28 d. 12 val. – S.Iva­naus­kai­tė.

PRINCESĖ IR MĖNULIS (ne­iš­gal­vo­ta is­to­ri­ja Jameso Thurberio kū­ri­nių mo­ty­vais).

„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt

Fes­ti­va­lis „Lie­tu­vos te­at­rų pa­va­sa­ris – Kau­nas 2013” BAIGIAMASIS FESTIVALIO VAKARAS VALSTYBINIS JAUNIMO TEATRAS Ba­lan­džio 27 d. 17 val. – PATRIOTAI. Re­ži­ sie­rius J.Vait­kus.

renginiai KAUNO ŠV. ARKANGELO MYKOLO (ĮGULOS) BAŽNYČIA Balandžio 27 d. 10.30 val., po Šv.Mišių – KONCERTAS. Dalyvauja varinių pučiamųjų orkestras ODENSE BRASS BAND (Danija).

Dirigentas Jakobas Larsenas.

M.DOBUŽINSKIO KULTŪROS iR ESTETINIO LAVINIMO CENTRAS V.Krėvės pr. 54, tel. 313 039

Balandžio 27 d. 12 val. – ĮVAIZDŽIO PASLAPTYS, edukacinis užsiėmimas moksleiviams ir suaugusiesiems, kuriame bus susipažinta su įvaizdžio kūrimo pagrindais.

Užsiėmimą ves profesionali dailininkė-dizainerė. Įėjimas nemokamas.

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS V.Putvinskio g. 55

Balandžio 27 d. 12 val. – smuiko muzikos koncertas. Renginyje dalyvaus Kauno J.Gruodžio konservatorijos mokytojos Eglės Grigonienės mokinės: Indrė Andrikonytė, Julija Deksnytė, Beatričė Sekonaitė.

Koncertmeisterė – Reda Stabinskienė. Programoje skambės J.S.Bacho, J.Massenet, M.Brucho, F.Mendelssohno, A.Piazzollos,

C.Saint-Saenso, J.Svendseno ir kt. kompozitorių kūriniai. Įėjimas nemokamas.

KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1

Balandžio 27 d. 15 val. – LSMU tautinių šokių ansamblio AVE VITA 65-mečio koncertas. Dalyvaus ansamblis „Ave Vita” (meno vadovas Kazimieras Kondratavičius, ansamblio liaudies muzikos instrumentų orkestro vadovas Gintaras Vilčiauskas, choreografė Goda Puleikytė, vokalinės grupės vadovas Mindaugas Šikšnius, koncertmeisteris Ričardas Monkevičius) ir svečiai – tautinių šokių ansamblis „Gatvė” (Latvija), tautinio meno ansamblis „Ainiai” (Kaunas). Įėjimas nemokamas.

A. ir J.JUŠKŲ ETNINĖS KULTŪROS MUZIEJUS Kauno mažoji g. 2, Vilkija, Kauno r., tel. 556 400

Balandžio 27 d. 16 val. – Jauniaus Vyliaus užrašytos suvalkiečių tautosakos rinktinės PAKLAUSYK MANĘS, JAUNO BERNELIO pristatymas. Dalyvaus autorius ir tautos mylėtojų būrelis „Mariampolės kanklinykai”.

KAUNO PAMINKLINĖ KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIA Žemaičių g. 31, konferencijų salė

Balandžio 28 d. 12 val. bendruomenės centras „Žaliakalnio aušra” kviečia į literatūros ir muzikos valandą „Kauno istorija ir legendos rašytojo Laimono Inio kūryboje”.

Dalyvauja rašytojas Laimonas Inis, istorikas prof. Aleksandras Vitkus, Kauno kamerinio teatro aktorė Kristina Kazakevičiūtė, VDU prof. Jonas Čepinskis, skaitovė Regina Markevičienė, kanklininkė Liongina Stasiulienė, jaunoji pianistė Kotryna Šileikaitė.

PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Do­ne­lai­čio g. 16

Ba­lan­džio 28 d. 13 val. – MENO PAŽINIMO PAMOKA pa­ro­do­je „Ze­no­nas Var­naus­kas – Kau­no mo­kyk­los ma­est­ro”. Šio edu­ka­ci­nio pro­jek­to au­to­rė mu­zie­ji­nin­kė-ta­py­to­ja Eg­lė Ve­la­niš­ky­tė pri­sta­tys ret­ros­pek­ty­vi­nė­je pa­ ro­do­je eks­po­nuo­ja­mą Z.Var­naus­ko kū­ry­bos vi­su­mą: pir­muo­sius po­ka­ri­nius pei­za­žus, teks­ti­lę, kur­tą XX a. 5–7 deš., ka­ri­ka­tū­ras, vė­les­ni­ą­ją ta­py­bą gu­a­šu ir eks­pe­ri­men­tus su Xe­rox ko­pi­juok­liu, da­ry­tus bran­džiuo­ju lai­ko­tar­piu. Ren­gi­ny­je sve­čiuo­sis me­ni­nin­ ko žmo­na Al­do­na Var­naus­kie­nė.

Pa­si­tei­rau­ti tel. 221 779.

KAUNO PEDAGOGŲ KVALIFIKACIJOS CENTRAS Vytauto pr. 44, 203 aud. (II a.)

Iki balandžio 30 d. veikia muzikos mokytojos Zenonos Mankevičienės mokinių piešinių paroda KLAUSANT MUZIKOS. Darbo laikas 8–17 val.

M. ir K.PETRAUSKŲ LIETUVIŲ MUZIKOS MUZIEJUS K.Pet­raus­ko g. 31

Ba­lan­džio 30 d. 14 val. – jau­nų­jų klar­ne­ti­ nin­kų kon­cer­tas. Da­ly­vaus J.Nau­ja­lio mu­zi­ kos gim­na­zi­jos mo­ky­to­jo eks­per­to Vi­ta­liaus Že­mai­čio mo­ki­niai Sta­sys Makš­tu­tis (9 kl.), Ug­nė Va­ran­aus­kai­tė (10 kl.), Ar­tū­ras Šu­kys (12 kl.), be­si­ruo­šian­tys tarp­tau­ti­niam kon­kur­sui Lat­vi­jo­je „Jau­na­sis mu­zi­kas”, kon­cert­meis­te­rės Jo­li­ta Makš­tu­tie­nė, Dai­va Stul­gy­tė. Įė­ji­mas su mu­zie­jaus bi­lie­tais.

KAUNO MIESTO MUZIEJUS M.Valančiaus g. 6

Balandžio 30 d. 15 val. – Trečiojo amžiaus universiteto užsiėmimas tema „Lietuvių ir lenkų santykiai Kaune tarpukario laikotarpiu”.

J.TUMO-VAIŽGANTO MEMORIALINIS MUZIEJUS Aleksoto g. 10–4

Balandžio 30 d. 16 val. – Vaižganto 80-ųjų mirties metinių minėjimas. Dalyvauja Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė, kunigai Kęstutis Rugevičius, Rimantas Sinkevičius, Justas Jasėnas, Ustronės muziejaus vedėjas Audrius Daukša, aktoriai Olita Dautartaitė, Tomas Vaisieta, Kristina Kazakevičiūtė, Lietuvai pagražinti draugijos valdybos pirmininkas Juozas Dingelis ir pavaduotojas bei Kauno skyriaus pirmininkas Alfas Pakėnas. Klarnetu gros Juozo Gruodþio konservatorijos abiturientas Karolis Kaminskas. 17.30 val.

– Vaižganto palaidojimo vietos lankymas Vytauto bažnyčios kriptoje. 18 val. kun.

Kęstutis Rugevičius aukos šv. Mišias už Vaižgantą.

DATOS (balandžio 27 d.)

Medicinos darbuotojų diena Pasaulinė grafinio dizaino diena 1584 m. Vilniuje mirė Mikalojus Radvila Rudasis, karvedys, LDK kancleris ir Vilniaus vaivada, reformacijos rėmėjas.

1908 m. Londone prasidėjo IV olimpinės žaidynės.

1909 m. Rygoje gimė prozininkas, dramaturgas, publicistas Juozas Baltušis (tikr. Albertas Juozėnas).

1950 m. Didžioji Britanija oficialiai pripažino Izraelį.

1973 m. gimė žurnalistė, televizijos laidų vedėja Rūta Mikelkevičiūtė-Remeikienė.

2007 m. po sunkios ligos Maskvos ligoninėje mirė visame pasaulyje vienas garsiausių pasaulio dirigentų ir violončelininkų Mstislavas Rostropovičius.

horoskopai Avinas (03 21–04 20). Palanki diena kurti ir apmąstyti naujas idėjas.

Daug kalbėsite ir aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas pokalbis telefonu.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus, nes užplūs naujų idėjų lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Bet nepamirškite pareigų ir duotų pažadų.

Dvyniai (05 21–06 21). Susiklosčiusi padėtis paskatins susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Nepasikliaukite kitų patarimais: jie jums nereikalingi.

Vėžys (06 22–07 22). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyks sklandžiai.

Galbūt metas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, imsitės darbų, kurie bus jums neįveikiami. Jei viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius bruožus ir sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Labai sėkmingas laikas. Iš naujo apsvarstykite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Atminkite, kad niekas jums nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta pabrėžti savo nepasitenkinimo. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą.

Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Tik nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų jausmams ir norui tobulėti, keistis. Bus sunku priimti sprendimą dėl ateities, bet atsakymo paieškos gali tapti įdomiu procesu.

Vandenis (01 21–02 19). Trumpam atitrūkite nuo realybės ir pasinerkite į svajonių pasaulį. Paklausykite mėgstamos muzikos, paskaitykite knygą – tai džiugins sielą. Žuvys (02 20–03 20). Būsite romantiškas, svajingas, atvirai reikšite emocijas. Vertėtų pasivaikščioti arba pasportuoti. Įsiklausykite į savo sielos balsą.

Orai

Artimiausiomis dienomis sušils iki 17 laipsnių, tačiau numatomi lietūs. Šiandien palis daugelyje rajonų, temperatūra svyruos apie 9–17 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį oro tem+9 peratūra bus 2–5 laipsniai šilumos, Klaipėda dieną šils iki 12 laipsnių. Bus debesuota su pragiedruliais, vietomis numatomas nedidelis lietus.

Šiandien, balandžio 27 d.

+9

+9

Telšiai

Šiauliai

+9

Panevėžys

+13

Utena

+12

Tauragė

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis) teka Mėnulis leidžiasi

5.49 20.46 14.57 23.12 6.37

117-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 248 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +23 Kopenhaga +11

Londonas +12 Madridas +14 Maskva +15 Minskas +24 Niujorkas +19 Oslas +11 Paryžius +12 Pekinas +23

orai kaune šiandien

+17

+16

Praha +18 Ryga +6 Roma +21 Sidnėjus +26 Talinas +8 Tel Avivas +31 Tokijas +21 Varšuva +22

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vėjas

Vardai Anastazas, Aušra, Gotautas, Sidona, Zita, Žydrė.

3–5 m/s

Pe­ki­ną nu­klo­jo tuo­pų pū­kai

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+14

+11

+8

5

+6

+9

+8

+3

4

+9

+11

+9

+6

3

rytoj

poryt

Lie­tu­vo­je pum­pu­rai tik pra­de­da sprog­ ti, o Ki­ni­jos sos­ti­nė­je jau žy­di tuo­pos – Pe­ki­no gat­vės nu­klo­tos pū­kuo­tu ki­li­ mu. Fe­no­lo­gai tei­gia, kad šis reiš­ki­nys šie­met vyks­ta įpras­tu me­tu, nors šis ba­lan­dis yra 3 laips­niais šal­tes­nis nei įpras­tai. Die­no­mis tem­pe­ra­tū­ra re­tai vir­ši­ja 15 laips­nių, ir tik dvi die­nas oras įši­lo iki 25 laips­nių. Tuo­pų pū­kai ne­šio­ja aler­ge­nus, ku­rių pa­va­sa­rį ore vi­suo­met bū­na daug, to­dėl šiuo me­tų lai­ku me­di­ kai kas­met fik­suo­ja po­li­no­zės ir ast­mos paū­mė­ji­mą. Ge­ra gam­tos prie­mo­nė nuo aler­ge­nų yra lie­tus, bet kol kas šio­je Ki­ni­ jos da­ly­je jo ne­nu­ma­to­ma. gis­me­teo.ru inf., „Reu­ters“ nuo­tr.

įvairenybės

Ar su­grįš AB­BA? Po to, kai gar­sio­sios šve­dų gru­pės AB­BA dai­ni­nin­kė Ag­net­ha Falts­ kog už­si­mi­nė apie ga­li­mą šio ko­ lek­ty­vo at­si­kū­ri­mą, bri­tų la­žy­bi­ nin­kai pra­dė­jo priim­ti sta­ty­mus už AB­BA su­grį­ži­mą.

A.Falts­kog, ne­se­n iai grį­ž u­ si prie mu­zi­ki­nės veik­los ir iš­ lei­du­si so­li­nį al­bu­mą „A“, vo­ kie­č ių ži­n iask­l ai­d ai tei­g ia­m ai at­sa­kė į klau­si­mą, ar svars­ty­tų grupės AB­BA at­si­kū­ri­mą. „Gal koks lab­da­ros kon­cer­tas?

Iš­kart ne­sa­ky­čiau „ne“, – sa­kė ji.

Jos bu­vęs vy­ras Bjor­nas Ul­vaeu­ sas ir ki­tas AB­BA dai­nų kū­rė­jas Ben­ny An­ders­so­nas 2008-ai­siais pa­ža­dė­jo neat­kur­ti gru­pės, iši­ru­ sios 1982 m. Ket­vir­ta gru­pės, tarp ku­rios hi­tų yra „Mam­ma Mia“, „Su­per Trou­per“ ir „Dan­cing Que­ en“, na­rė bu­vo An­ni Frid Lyngs­tad.

Vis dėl­to prieš AB­BA mu­zie­jaus Stok­hol­me ati­da­ry­mą šią ge­gu­žę vėl pa­skli­do kal­bų, kad gru­pė ga­ li at­si­kur­ti.

Turtuolis kinas užsuks į Lietuvą

Intriga: kol kas lieka neaišku, ar legendinė ABBA sugrįš į sceną.

Bri­tų la­žy­bi­nin­kai „Pad­dy Po­ wer“ pa­si­nau­do­jo šio­mis kal­bo­ mis ir pa­siū­lė san­ty­kiu 14:1 sta­ ty­ti už AB­BA bend­rą pa­si­ro­dy­mą 2013-ai­siais.

Fir­ma siū­lo san­ty­kiu 16:1 sta­ty­ti už tai, kad AB­BA ge­gu­žės 16 d. ati­ da­rys šių­me­tį Šve­di­jo­je vyk­sian­tį

„Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­są. Tai bū­tų ypač sim­bo­liš­ka, nes bū­tent šia­me kon­kur­se 1974-ai­siais pa­ siek­ta per­ga­lė at­ne­šė AB­BA pa­ sau­li­nę šlo­vę, o dai­na nu­ga­lė­to­ja „Wa­ter­loo“ ta­po pir­muo­ju gru­ pės hi­tu.

KD, BNS inf.

4,02 mln. li­tų ver­tės ato­sto­gų pa­ siū­ly­mas – kad jį kas nors nu­pirks, ne­si­ti­kė­jo net jį pa­siū­liu­si įmo­nė „Ve­ry­First­To.com“ – ne­ti­kė­tai bu­ vo par­duo­tas tur­tin­gam ki­nui.

Ke­lio­nės or­ga­ni­za­to­riai siū­ lo per dve­jus me­tus ap­lan­ky­ti vi­ sus 962 UNES­CO pa­vel­do ob­jek­ tus, tai reiš­kia, kad per vie­ną die­ną ke­liau­to­jas tu­rės ap­lan­ky­ti vi­du­ti­ niš­kai dvi to­kias vie­to­ves.

Kaip in­for­muo­ja „The Guar­dian“, tur­tin­gas ki­nas per dve­jus me­tus ap­ke­liaus dau­giau nei 150 vals­ty­ bių, gy­vens pa­čiuo­se pra­ban­giau­ siuo­se vieš­bu­čiuo­se, skrai­dys vers­

lo kla­se. Beje, su­tar­ty­je pa­žy­mi­ma, kad klien­tui bus siū­lo­mos tik sau­ gios vie­to­vės. Už 4 mln. pirk­tos ke­lio­nės pa­ke­te nu­ma­to­ma, kad jis ga­li pa­siim­ti vie­ną kom­pa­nio­ną.

Pri­va­lo­ma šių ato­sto­gų są­ly­ga – 20 tūkst. li­tų au­ka UNES­CO. Bran­giau­sias pa­sau­lio ato­sto­ gas įsi­gi­jęs ki­nas tu­rės už­suk­ ti ir į Lie­tu­vą. Mū­sų ša­ly­je yra ke­ tu­ri UNES­CO sau­go­mi ob­jek­tai: Vil­niaus se­na­mies­tis, Kur­šių ne­ ri­ja, Vals­ty­bi­nis Ker­na­vės kul­tū­ri­ nis re­zer­va­tas ir Stru­vės geo­de­zi­ nis lan­kas. lrt.lt inf.