2013-04-27 Klaipeda

balandžio 27, 2013

Nr. 96 (19 6978)

N.Lend­rai­čiui kal­bos apie jo ry­šį su K.Bra­zaus­kie­ne su­ke­lia tik juo­ką. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Ar Bos­to­no sprog­din­to­jų pėd­sa­kai nu­ves į Šiau­rės Kau­ka­zą?

Pasaulis 6p.

Į mi­šias – tarsi į dar­bą At­lik­ti ka­ta­li­kiš­ką pa­rei­gą ir vai­kus pri­ves­ti Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos su­ma­ nę klai­pė­die­čiai pa­ šiur­po, kad to­kia ga­ li­my­bė bus su­teik­ta tik tuo­met, jei gim­ dy­to­jai su at­ža­lo­ mis kiek­vie­ną sek­ ma­die­nį lan­ky­sis mi­šio­se me­tus ar net dve­jus. „Jei no­ ri gy­ven­ti, tu­ri val­ gy­ti. Jei no­ri bū­ti ka­ ta­li­ku, tu­ri da­ly­vau­ti mi­šio­se“, – tė­vų prie­ kaiš­tus at­rė­mė dva­ si­nin­kai.

Me­teo­ro­lo­gas Lion­gi­nas Pakš­tys ma­no, kad žmo­nių bu­tuo­se dar tu­rė­tų šil­ti ra­dia­to­riai.

Pre­kei­vį įklam­pi­no rak­tai Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Prie Se­no­sios tur­ga­vie­tės nuo­lat be­si­su­ki­nė­jan­tiems kont­ra­ban­di­ nių rū­ka­lų par­da­vė­jams pa­ga­liau su­duo­tas rim­tas smū­gis.

v.spuryte@kl.lt

Rei­ka­la­vi­mai pri­bloš­kė

10

„Iš­jung­ti šil­dy­mą bu­vo nu­si­kal­ti­mas žmo­ni­jai.“

24p.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Klai­pė­die­tės Ne­rin­gos (tik­ra­sis var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ mi – V.S.) duk­rai ne­tru­kus su­kaks 11 me­tų. To­dėl mo­te­ris ėmė do­ mė­tis tvar­ka, kaip mer­gai­tę pri­ ves­ti Pir­mo­sios Ko­ mu­ni­jos.

Kaina 1,60 Lt

Są­ly­ga: no­rė­da­mi gau­ti Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos ar Sut­vir­ti­ni­mo sak­ra­men­tą, vai­kai dve­jus me­tus kiek­vie­ną

sek­ma­die­nį tu­ri klau­sy­tis mi­šių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko fo­to­mon­ta­žas

Šią sa­vai­tę Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai Kū­ lių Var­tų gat­vė­je pa­ste­bė­jo Al­vy­dą M., ku­ris po­li­ci­nin­kams ži­no­mas kaip nuo­lat pre­kiau­jan­tis kont­ra­ ban­da iš vals­ty­bių kai­my­nių at­ga­ ben­tais rū­ka­lais.

At­l i­k ę 34 me­t ų vy­ro as­m ens ap­žiū­rą, jo striu­kės ki­še­nė­se pa­ rei­gū­nai ra­do 40 pa­ke­lių Ru­si­ jo­je pa­ga­min­tų ci­ga­re­čių „Saint Geor­ge“.

Pre­kei­vio ran­ki­nė­je pa­rei­gū­nai ap­ti­ko rak­tų ry­šu­lį. Prie vie­no rak­to bu­vo pri­seg­tas plas­ti­ki­nis žy­mek­lis su už­ra­šu: „Ga­ra­žas Ši­lu­ tės plen­tas 100“.

3

2

ŠEŠTADIENIS, balandžio 27, 2013

miestas

Me­di­kams – pa­dė­kos už dar­bą Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Me­di­ci­nos dar­buo­to­jų pro­fe­si­nės šven­tės iš­va­ka­rė­se uos­ta­mies­čio me­di­kai su­lau­kė svei­ki­ni­mų bei ap­do­va­no­ji­mų ir iš svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nist­ro Vy­te­nio Po­vi­lo And­riu­kai­čio, ir iš Klai­pė­dos me­ ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko.

Va­kar tra­di­ciš­kai už ge­rą dar­bą ir nuo­šir­du­mą me­ro pa­dė­ko­mis pa­ gerb­ti 32 uos­ta­mies­čio me­di­kai ir slau­gy­to­jai.

La­biau­siai nu­si­pel­niu­sių me­di­ci­ nos sri­ties dar­buo­to­jų ap­do­va­no­ji­ mus ini­ci­ja­vo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­rius.

Kan­di­da­tus sa­vi­val­dy­bei siū­ lė me­di­ci­nos įstai­gų va­do­vai ir ko­ lek­ty­vai.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Bend­ruo­me­nės svei­ka­tos ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Ar­tū­ras Raz­ba­daus­kas pa­ger­bė ta­ry­bos me­di­kus Dan­guo­lę Drun­gi­lie­nę, Ža­vin­tą Kan­čiaus­kie­ nę ir Alek­sand­rą Slat­vic­kį.

Me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, svei­kin­da­mas me­di­kus su jų šven­ te, pa­brė­žė, jog Klai­pė­da yra iš­skir­

ti­nis mies­tas vi­sais po­žiū­riais, ne išim­tis – ir me­di­ci­nos sri­ty­je.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė pa­ti­ki­no, kad me­di­ko dar­bas nie­ka­da ne­lei­džia at­si­pa­lai­duo­ti, to­dėl to­kios šven­ tės, ka­da ga­li­ma at­si­kvėp­ti – tie­ siog bū­ti­nos.

Va­kar svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras V.P.And­riu­kai­tis ap­do­va­no­jo nu­si­pel­niu­sius ša­lies gy­dy­to­jus ir svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jus.

Tarp jų bu­vo ir trys klai­pė­die­čiai.

Mi­nist­ras nu­si­pel­niu­sio Lie­tu­ vos gy­dy­to­jo var­dą su­tei­kė Klai­ pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės Krau­ja­ gys­lių chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jui Rim­vy­dui Gu­taus­kui.

Nu­si­pel­niu­sio Lie­tu­vos svei­ka­tos ap­sau­gos dar­buo­to­jo var­dai su­teik­ ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos de­ par­ta­men­to va­do­vo pa­va­duo­to­jai, vy­riau­sia­jai slau­gos ad­mi­nist­ra­to­rei Sa­lo­mė­jai Gus­tie­nei ir Klai­pė­dos vi­ suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro di­rek­to­ riui Ri­man­tui Jo­nui Pi­li­pa­vi­čiui.

Lie­tu­vo­je pro­fe­si­nė me­di­ci­nos dar­buo­to­jų die­na ba­lan­džio 27-ąją pra­dė­ta mi­nė­ti nuo 2004 m.

Už­sis­py­ri­mas: pi­ke­tuo­to­jų neiš­gąs­di­no ir pra­pliu­pęs lie­tus.

Prie ro­tu­šės – lat­vių pi­ke­tas Prie uos­ta­mies­čio me­ri­jos va­kar vy­ko neįp­ras­tas pi­ke­tas – Klai­pė­dos ap­skri­ ties lat­vių aso­cia­ci­jos na­riai rei­ka­la­vo, jog mies­to val­džia pa­si­rū­pin­tų, kad bū­tų at­kur­tas is­to­ri­nis au­to­bu­sų marš­ru­tas į ša­lį kai­my­nę.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šven­tė: va­kar me­di­kai su­lau­kė svei­ki­ni­mų, šil­tų žo­džių ir gė­lių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Re­no­va­ci­ja ju­da pir­myn Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­si­ren­gi­mas kiau­riau­sių na­mų re­no­va­ci­jai uos­ta­mies­ty­je ju­da pir­ myn. Ar­ti­miau­siu me­tu bus iš­rink­ ta, kas rengs pa­sta­tų in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus.

Vo­kai su pa­siū­ly­mais kon­kur­sui at­ plėš­ti šią sa­vai­tę. Reng­ti in­ves­ti­ci­ nius pro­jek­tus 24 na­mams pa­no­ro še­šios įmo­nės. „Da­bar svars­ty­si­me gau­tus pa­ siū­ly­mus. Gal ki­tą sa­vai­tę bus pa­ skelb­ta pre­li­mi­na­ri ei­lė. Po jos su­ da­ry­mo dar tu­rės praei­ti 15 die­nų ap­skun­di­mo lai­ko­tar­pis. Kon­kur­są

24 – tiek namų bus renovuota Klaipėdoje.

lai­mės bend­ro­vė, ku­ri in­ves­ti­ci­nius pro­jek­tus pa­rengs už ma­žiau­sią kai­ną“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Liud­vi­ka Dū­da.

L.Dū­da pa­brė­žė, kad dau­gia­bu­ čių na­mų gy­ven­to­jams pa­tiems ne­ rei­kės mo­kė­ti už in­ves­ti­ci­nių pro­ jek­tų pa­ren­gi­mą. „Nuo in­ves­ti­ci­niuo­se pro­jek­ tuo­se nu­ma­ty­tų dar­bų pri­klau­sys tech­ni­nio pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo kai­na“, – tei­gė di­rek­to­rius.

Su­tar­tį su in­ves­ti­ci­nių pro­jek­tų ren­gė­ju pla­nuo­ja­ma pa­si­ra­šy­ti ge­ gu­žę, o do­ku­men­tus ti­ki­ma­si gau­ti iki lie­pos. Ta­da pa­gal juos pa­reng­ta pro­gra­ma bus tvir­ti­na­ma mies­to ta­ ry­bo­je. Ki­tas žings­nis – ad­mi­nist­ra­ to­riai skelbs kon­kur­sus re­no­va­ci­jos dar­bams pirk­ti. Pla­nuo­ja­ma, kad jie pra­si­dės rugp­jū­tį. Šio eta­po me­tu re­no­vuo­ti na­mą ap­si­spren­du­siems 24 na­mų gy­ ven­to­jams vals­ty­bė kom­pen­suos in­ves­ti­ci­nio pro­jek­to pa­ren­gi­mą.

Taip pat jie ga­li gau­ti iki 40 pro­c. pa­ra­mą dar­bams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Pag­rin­di­nis mū­sų tiks­las, jog bū­tų at­kur­tas au­to­bu­sų marš­ru­tas Klai­ pėda–Palanga–Rucava–Liepoja– Skrunda–Saldus–Ryga. Ži­no­me, kad nuo ge­gu­žės pra­dės kur­suo­ ti au­to­bu­sas iš Klai­pė­dos į Lie­po­ ją, ta­čiau bė­da ta, kad jis ve­žios ne žmo­nes, o orą“, – tei­gė Klai­pė­dos ap­skri­ties lat­vių aso­cia­ci­jos „At­ pū­ta“ di­rek­to­rius Gotf­ri­das Ta­pi­ nas.

Jo ti­ki­ni­mu, au­to­bu­sai į Lat­vi­ją ve­žio­ja tik orą, nes esą Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko vai­ruo­to­jai ne­ga­ li par­duo­ti bi­lie­tų ne Lie­tu­vos pi­ lie­čiams.

„O juk tai kaž­ko­kia ne­są­mo­nė ir nee­ko­no­mi­ja. Žmo­nės 40 me­tų nau­do­jo­si šiuo is­to­ri­niu marš­ru­tu ir bu­vo pa­ten­kin­ti. Ta­čiau 1997 m.

ES bu­vo priim­tas Eu­ro­pos ta­ry­bos reg­la­men­tas, drau­džian­tis ka­bo­ ta­ži­nius per­ve­ži­mus tarp­tau­ti­nio su­si­sie­ki­mo marš­ru­tais. Ta­čiau ES jų tik­rai ne­drau­džia, tik ša­lys tu­ ri su­si­tar­ti tar­pu­sa­vy­je“, – aiš­ki­ no G.Ta­pi­nas.

Jo tei­gi­mu, praė­ju­sios ka­den­ci­ jos su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Eli­gi­ jus Ma­siu­lis esą sten­gė­si su­si­tar­ti su Lat­vi­jos val­džia, kad tarp­tau­ ti­niais au­to­bu­sais Klaipėda–Ry­ ga ga­lė­tų va­žiuo­ti ne tik lie­tu­viai, bet ir ki­tų ša­lių pi­lie­čiai. „Tuo­ me­tis mi­nist­ras aiš­ki­no, kad jo­

kio at­sa­ky­mo iš Lat­vi­jos val­džios ne­ga­vo. Va­di­na­si, ten dar di­des­ni biu­rok­ra­tai nei pas mus“, – pik­ti­ no­si pa­šne­ko­vas.

Jo tei­gi­mu, pi­ke­tas po uos­ta­ mies­čio me­ri­jos lan­gais va­kar ir bu­vo su­reng­tas to­dėl, kad Klai­pė­

Gotf­ri­das Ta­pi­nas:

Pag­rin­di­nis mū­sų tiks­las, jog bū­tų at­ kur­tas au­to­bu­sų marš­ru­tas Klaipė­ da–Palanga–Rucava– Liepoja–Skrunda– Saldus–Ryga.

dos va­do­vai kreip­tų­si į Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ją ir dar kar­tą pa­ra­gin­tų ją spręs­ti pro­ble­mą. „Esa­me eu­ro­pie­čiai, tarp Lie­tu­ vos ir Lat­vi­jos kur­suo­ja au­to­bu­sas, o ne vi­si ga­li juo va­žiuo­ti. Tai kaž­ koks sa­bo­ta­žas“, – nuo­mo­nę reiš­ kė G.Ta­pi­nas.

Lif­tuo­se sau­go gau­dy­tu­vai Mil­da Ski­riu­tė Kau­ne įvy­kęs in­ci­den­tas, kai vie­ na­me na­me nu­trū­kus ly­nui kri­to lif­tas, ku­ria­me bu­vo žmo­gus, klai­ pė­die­čius pri­ver­tė su­si­mąs­ty­ti apie šių įren­gi­nių sau­gu­mą jų gy­ ve­na­muo­siuo­se na­muo­se.

Si­tua­ci­ja: tei­gia­ma, kad Klai­pė­

do­je esan­tys lif­tai yra sau­gūs.

In­ci­den­tas vie­na­me Kau­no dau­ gia­bu­čia­me na­me įvy­ko tre­čia­die­ nio ry­tą. Ug­nia­ge­siai ga­vo pra­ne­ši­ mą, kad nu­trū­kus ly­nams, nu­kri­to lif­tas. Tei­gia­ma, kad tuo me­tu juo iš penk­to aukš­to lei­do­si vy­ras su šu­ni­mi.

Ma­no­ma, kad lif­tas kri­to že­myn per vie­ną aukš­tą. Ug­nia­ge­siams gel­bė­ji­mo dar­bų at­lik­ti ne­rei­kė­jo, nes pir­mo­ji at­vy­ko ava­ri­nė tar­ny­ ba. Įvy­kio me­tu nie­kas ne­nu­ken­tė­ jo. Net­ru­kus lif­tas vėl vei­kė. Įmo­nės „Klai­pė­dos lif­tas“ di­rek­ to­rius Ju­lius Ka­za­ke­vi­čius ra­mi­no, kad klai­pė­die­čiams jau­din­tis ne­ rei­kė­tų.

Vi­si mies­te vei­kian­tys lif­tai yra sau­gūs ir jais mies­tie­čiai ga­li va­ži­ nė­ti be bai­mės. „Kiek­vie­nas lif­tas tu­ri gau­dy­tu­ vą. Šis įren­gi­nys su­vei­kia nuo bet ko­kio stai­ges­nio lif­to ju­de­sio že­ myn. Lif­tų pri­žiū­rė­to­jai sten­gia­ si, kad jie veik­tų ne­prie­kaiš­tin­gai.

Gau­dy­tu­vas ga­li su­veik­ti net pa­šo­ ki­nė­jus lif­to ka­bi­no­je. Jis už­tik­ri­na, kad lif­tas ne­nuk­ris­tų. Jei gau­dy­tu­ vas su­vei­kė, jo­kio įvy­kio ne­bu­vo“, – tvir­ti­no va­do­vas.

J.Ka­za­ke­vi­čiaus nuo­mo­ne, ži­ niask­lai­do­je ap­ra­šy­tas Kau­no įvy­ kis yra stan­dar­ti­nė pra­kti­ka. „Žmo­nėms net kres­te­lė­ji­mas at­ ro­do kaip kri­ti­mas. Ar kri­ti­mu ga­li­ ma lai­ky­ti 20 cen­ti­met­rų lei­di­mą­si, kol su­vei­kia gau­dyk­lė? Lif­tas bū­tų nu­kri­tęs, jei gau­dy­tu­vai ne­bū­tų su­ vei­kę. Ta­da žmo­gus bū­tų su­si­ža­lo­ jęs, o įren­gi­nys ne­bū­tų iš kar­to vėl pa­leis­tas. To­kio at­ve­jo, kad nu­kris­ tų lif­tas, dar nė­ra bu­vę“, – pa­brė­žė J.Ka­za­ke­vi­čius.

3

ŠEŠTADIENIS, balandžio 27, 2013

miestas Mo­te­ris gy­nė­si pei­liu

Nug­rimz­do lai­vas

Nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­ die­nį po­li­ci­nin­kai sku­bė­jo mal­ šin­ti konf­lik­to šei­mo­je Pa­ry­ žiaus Ko­mu­nos gat­vės 2 na­me.

43 me­tų vy­ras tam­pė žmo­ną už plau­kų, dau­žė jos gal­vą į ra­dia­ to­rių. Gin­da­ma­si mo­te­ris pei­ liu su­žei­dė vy­rui kak­lą. Su­tei­kus jam pir­mą­ją pa­gal­bą, smur­tau­ to­jas nuvež­tas į areš­ti­nę.

Uos­to dis­pe­če­riai už­va­kar apie 22 val. per vaiz­do ka­me­ras pa­ ste­bė­jo, jog Žve­jų uos­te­ly­je pra­ dė­jo grimz­ti lai­vas „Frei­sa“. Nu­ ken­tė­ju­sių nė­ra, lai­vas pa­svi­ręs, jo dug­nas re­mia­si į grun­tą. Lai­ vas bu­vo ap­tver­tas bo­nų už­tva­ ro­mis. Lai­vo bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rius įpa­rei­go­tas „Frei­są“ iš­ kel­ti iki ge­gu­žės 26 d.

Tal­ki­nin­kus iš­ju­di­no orai Klai­pė­do­je sa­va­no­ riš­kai su­rink­ti šiukš­ les žmo­nes ra­gi­nan­ tys val­di­nin­kai pa­ ste­bė­jo, jog gy­ven­ to­jai ak­ty­ves­ni ta­ po tik at­ši­lus orams, nors šva­ros mė­nuo pa­skelb­tas dar ba­ lan­džio 10 d.

Dienos telegrafas Inau­gu­ra­ci­ja. Ant­ra­die­nį 15 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to Au­lo­je (Her­kaus Man­ to g. 84) vyks ofi­cia­li pir­mo­jo Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­nės Res­pub­li­kos gar­bės kon­ su­lo Klai­pė­do­je dr. Arū­no Baub­lio inau­ gu­ra­ci­ja. Vo­kie­ti­jos am­ba­sa­do­rius Lie­ tu­vo­je Matt­hias Mülmenstäd­tas va­sa­rį per­da­vė Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Evan­ ge­liš­ko­sios teo­lo­gi­jos cent­ro di­rek­to­riui dr. A.Baub­liui ski­ria­muo­sius raš­tus dėl jo pa­sky­ri­mo Vo­kie­ti­jos gar­bės kon­su­ lu Klai­pė­do­je.

Už­da­ry­mas. Šian­d ien 18 val. Klai­pė­ dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­ kos In­ka­ro kie­me­ly­je vyks Na­cio­na­li­ nės bib­lio­te­kų sa­vai­tės už­da­ry­mo ren­ gi­nys. Jo me­tu pa­si­ro­dys šo­k ių stu­di­ ja „Rue­da“. Su­si­rin­ku­sie­ji tu­rės ga­li­my­ bę pa­si­mo­ky­ti šok­ti, pa­ma­ty­ti šou pa­ si­ro­dy­mus.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Jis tę­sis iki ge­gu­žės 31 d., Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bė kas­met or­ga­ni­ zuo­ja pa­va­sa­ri­nes tal­kas, ku­rio­se įmo­nės, švie­ti­mo įstai­gos, vi­suo­ me­ni­nės or­ga­ni­za­ci­jos, na­mų ir ga­ra­žų bend­ri­jos tvar­ko vie­šą­sias mies­to te­ri­to­ri­jas.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­ja Ire­na Nach­čiu­no­va in­for­ma­vo, kad šiais me­tais su­da­ry­tas 86 tvar­ko­mų te­ri­to­ri­jų są­ra­šas. Svar­biau­sios iš jų – par­kai, skve­rai, pa­ke­lės, pau­piai, Gi­ru­lių, Smil­ty­nės miš­kai.

Tal­kų da­ly­viams mies­to sa­vi­val­ dy­bė iš­duo­da ta­lo­nus ne­mo­ka­mam at­lie­kų kon­tei­ne­rių pa­sta­ty­mui ir at­lie­kų iš­ve­ži­mui. „Mies­tas yra tvar­ko­mas ne tik or­ga­ni­zuo­jant tal­kas, bet ir vi­sus me­tus. Šiais me­tais ne­le­ga­lių są­ var­ty­nų, už­terš­tų pa­vie­nių te­ri­to­ ri­jų tvar­ky­mui ir pa­dan­gų su­rin­ki­ mui bei iš­ve­ži­mui skir­ta 94,7 tūkst. li­tų“, – sa­kė I.Nach­čiu­no­va.

Tar­ša: la­biau­siai už­terš­tos te­ri­to­ri­jos yra par­kuo­se, prie ga­ra­žų bend­ri­jų, pa­ke­lė­se, nuo­ša­les­nė­se mies­to

vie­to­se.

Gy­ven­to­jai, no­rin­tys ap­si­kuop­ti, tu­ri at­vyk­ti į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę (Lie­pų g. 11), 105 ka­bi­ne­tą. Šiais me­tais tal­kos, ne­pai­sant už­ si­tę­su­sios žie­mos, pra­si­dė­jo įpras­ tai, ta­čiau ta­lo­nų ne­mo­ka­mam at­ lie­kų iš­ve­ži­mui dau­giau iš­duo­ta nuo praė­ju­sios sa­vai­tės pa­bai­gos, kai pa­ge­rė­jo orai.

Iki šios die­nos da­ly­vau­ti tal­ko­se už­si­re­gist­ra­vo 30 or­ga­ni­za­ci­jų, iš­ duo­ti 53 ta­lo­nai ne­mo­ka­mai iš­vež­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti at­lie­kas. Per­nai per pa­va­sa­ri­nes tal­kas bu­vo su­rink­ta ir iš­vež­ta 138 t miš­rių ko­mu­na­li­nių ir 12 t bio­deg­ ra­duo­jan­čių at­lie­kų. Šian­dien nuo 10 iki 13 val. Klai­ pė­dos poil­sio par­ke vyks tra­di­ci­ nė pa­va­sa­ri­nė tal­ka. Iš tal­ki­nin­ kų ti­ki­ma­si, kad jie pa­dės su­rink­ti šiukš­les, sau­suo­lius, iš­ge­nės krū­ mus. Sa­va­no­riai bus ap­rū­pin­ ti šiukš­lių mai­šais bei rei­kia­mais įran­kiais.

86

– ti­ki­ma­si, jog tiek už­terš­tų te­ri­to­ri­jų šie­met Klai­pė­do­je su­tvar­kys sa­va­no­riai.

nuo­mo­ja­ma­me ga­ra­že jis ga­li lai­ ky­ti dau­giau rū­ka­lų.

Kar­tu su įta­ria­muo­ju nu­vy­kę į ga­ra­ž ų ma­sy­v ą po­l i­c i­n in­kai pa­ siū­l ė Al­v y­d ui M. pa­ro­dy­t i, ku­ rį iš jų jis yra iš­s i­n uo­m o­j ęs, ta­ čiau vy­ras at­s i­sa­k ė tai pa­d a­ry­t i ge­ra va­lia.

Pa­rei­gū­nams ne­li­ko nie­ko ki­ to, kaip ieš­ko­ti var­tų, ku­rių už­ rak­tą įma­no­ma at­ra­kin­ti. Paieš­kos neužt­ru­ko – 106-ojo ga­ra­žo var­tus rak­tas iš­kart at­ra­ki­no.

At­la­po­ję var­tus pa­rei­gū­nai su­ pra­to, ko­dėl vy­ras ne­bu­vo ge­ra­no­ riš­kas – vi­du­je bu­vęs au­to­mo­bi­lis „Ford Es­cort“ ir ga­ra­žo pa­sie­niai

bu­vo nu­sta­ty­ti Ru­si­jo­je bei Bal­ta­ ru­si­jo­je pa­ga­min­tų ci­ga­re­čių pa­ kuo­tė­mis. Bu­vo aki­vaiz­du, kad au­to­mo­bi­liu nau­do­ja­si tas pa­ts įta­ria­ma­sis, nes jis tu­rė­jo ma­ši­nos rak­te­lius.

Pa­rei­gū­nai su­skai­čia­vo rū­ka­ lus – jų ga­ra­že ap­tik­ta 6 833 pa­ke­ liai. Po­li­ci­nin­kai ap­skai­čia­vo, kad šių ci­ga­re­čių rin­kos ver­tė sie­kia 50 tūkst. li­tų.

Jei­gu teis­mas pri­pa­žin­tų įta­ria­ mo­jo kal­tę, ga­li bū­ti kon­fis­kuo­tas jo au­to­mo­bi­lis.

Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai nu­si­tei­kę su­nai­kin­ti kont­ra­ban­di­nių rū­ka­ lų pre­ky­bą mies­te, to­dėl ėmė lan­ ky­tis vi­so­se nuo se­no ži­no­mo­se kont­ra­ban­di­nių rū­ka­lų par­da­vi­ mo vie­to­se.

Sie­na. Sie­ną su Ru­si­ja Kur­šių ma­rio­se sau­gan­tys pa­kran­čių ap­sau­gos pa­sie­ nie­čiai ruo­šia­si va­sa­ros se­zo­nui. Kur­ šių ma­rio­se gel­to­nais plū­du­rais nu­ž y­ mė­ta vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos zo­na.

Tam pa­nau­do­tas 31 plū­du­ras. Jie yra ir įspė­ja­m ie­ji ženk­lai pra­mo­gau­to­ jams bei žve­jams, kad Kur­šių ma­r io­ se jie tu­ri bū­ti ati­dūs, veng­tų ne­tei­sė­ to pa­te­k i­mo į vals­ty­bės sie­nos ap­sau­ gos zo­ną ar ne­tei­sė­tai ne­k irs­tų sie­nos su Ru­si­ja.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Joa­na Gal­mi­nie­nė (g. 1925 m.), Ado­mas Ru­pei­k is (g. 1935 m.), Ro­mual­das Ig­nas Bloš­kys (g. 1936 m.), Ana­to­lij Ba­ra­nov (g. 1938 m.), Ja­ni­ na Kiz­nie­nė (g. 1950 m.).

Pre­kei­vį įklam­pi­no rak­tai Ži­no­da­mi, kad šis vy­ 1 ras gy­ve­na iš ne­le­ga­ lios veik­los, pa­rei­gū­nai spė­jo, kad

Kon­cer­tas. Pir­ma­die­n į 17 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­ tės bib­l io­te­kos Ren­g i­n ių sa­lė­je vyks Sta­sio Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jos ir Jau­ ni­mo cent­ro pro­jek­to „Skam­ban­čios vers­mės“ edu­ka­ci­n is kon­cer­tas „Gar­ sų žais­mė“. Jo me­tu pa­si­ro­dys dai­na­ vi­mo ir for­te­pi­jo­no kla­sių mo­k y­to­jų Rū­tos Ko­c iū­tės-Aga­fo­no­v ie­nės, Ilo­ nos Be­ne­tie­nės moks­lei­viai, Liau­dies mu­zi­kos an­samb­lis „Ra­lio“, vo­ka­lo stu­ di­jos „Ve­ga“ an­samb­lis.

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi No­na Pet­ro­va, Vid­man­t as Kuz­ma, Joa­n a Gal­m i­n ie­nė, ry­toj – Dei­man­tė Ka­t i­nai­tė.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ado­mas Ru­pei­k is.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Slap­ta­vie­tė: Ši­lu­tės plen­te esan­čia­me ga­ra­žų ma­sy­ve vie­nas ga­ra­žas

bu­vo pa­vers­tas rū­ka­lų san­dė­liu.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 56 iš­kvie­ti­ mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos su­tri­ki­mais, pil­vo skaus­mais, karš­ čia­vi­mu.

4

ŠeštADIENIS, balandžio 27, 2013

lietuva

A.Še­me­ta D.Gry­baus­kaitės ke­liu ne­suks Nors iki da­bar­tinės Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ka­den­ci­jos pa­bai­gos li­ko kiek dau­giau nei me­tai, eu­ro­ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta apie to­les­nius kar­je­ros vin­gius dar ne­gal­vo­ja, tik ga­ran­tuo­ja vie­na – tarp var­žovų dėl Lie­tu­vos pre­zi­den­to po­sto kitą­met jo neiš­vy­si­me.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Už mo­kes­čius, mui­tus, sta­tis­tiką, au­ditą ir kovą su su­kčia­vi­mu Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jo­je at­sa­kin­gas ko­ mi­s a­ras A.Še­m e­ta ba­l and­ž io 23-iąją, sa­vo gi­mi­mo dieną, pra­ dėjo kiek ki­taip, nei būtų ga­li­ma spėti, – su­si­ti­ki­mu su ES pre­ zi­d en­t u Her­m a­n u Van Rom­ puy. Su juo eu­ro­ko­mi­sa­ras ap­tarė svar­b iau­s ią artė­jan­č ios Eu­ro­ pos viršū­nių su­si­ti­ki­mo darbot­varkės klau­simą – kovą su mo­ kes­čių ven­gi­mu.

Dar vie­na svar­bi da­ta, pa­dik­ tuo­jan­t i po­kal­b io temą, – ge­ gužės 1-oji, kai su­kaks de­vy­ne­ri Lie­tu­vos na­rystės ES me­tai. A.Še­ me­ta tvir­ti­no, kad įsi­vaiz­duo­ti, koks būtų Lie­tu­vos eko­no­mi­nis ir po­li­ti­nis gy­ve­ni­mas, jei tau­ta 2004-ai­siais būtų ap­si­spren­du­si ki­taip, sun­ku.

In­ter­viu A.Še­me­ta taip pat pri­si­ pa­ži­no: nors po­ste pa­keitė tuo­metę eu­ro­ko­mi­sarę Da­lią Gry­baus­kaitę, į jos vietą pre­zi­dentū­ro­je kitą­met tai­ky­ti ne­si­ren­gia. Ta­čiau ką veiks atei­ty­je, dar ne­gal­vo­ja.

– Kaip ver­ti­na­te ga­li­my­bes Lie­ tu­vai įsi­ves­ti eurą 2015 m., o gal ir anks­čiau?

– Ar Lie­tu­vai pa­vyks įsi­ves­ti eu­ rą 2015 m., pir­miau­sia pri­klau­sys nuo da­bar­tinės Vy­riau­sybės ryž­to ir po­li­tinės va­lios to­liau tęsti tva­ rią mak­roe­ko­no­mi­kos po­li­tiką. Tik taip ga­li­ma su­si­do­ro­ti su šiuo me­tu did­žiau­siais iššū­kiais – inf­lia­ci­jos su­val­dy­mu ir biud­že­to de­fi­ci­tu.

Aiš­ku, vien skai­čių ati­ti­ki­mas na­rystės eu­ro zo­no­je tik­rai ne­ga­ ran­tuos. Kon­ver­gen­ci­jos tva­ru­mu ir il­ga­lai­kiš­ku­mu turės pa­tikė­ti ne tik Ko­mi­si­ja, Eu­ro­pos cent­ri­nis ban­kas, bet ir ki­tos eu­ro zo­nos na­ rės, ku­rių kiek­vie­na pri­valės su­tik­ ti su Lie­tu­vos na­rys­te.

– Kaip ES ins­ti­tu­ci­jo­se ver­ti­na­ mas da­bar­ti­nių Lie­tu­vos Vy­riau­ sybės at­stovų blaš­ky­ma­sis dėl ener­ge­ti­kos pro­jektų – ato­minės elekt­rinės, skalūnų dujų paieš­ kos? Sus­kys­tintųjų dujų ter­mi­ na­lo sta­ty­ba taip pat vėluo­ja.

– Be abe­jo, toks blaš­ky­ma­sis Briu­ se­ly­je ma­to­mas. Vis dėlto jis tu­ri gi­les­nes šak­nis, Lie­tu­vos ener­ge­ tinė ne­prik­lau­so­mybė nėra vien

šios Vy­riau­sybės klau­si­mas. Dar ne­prik­lau­so­mybės pra­džio­je vi­sos po­li­tinės jėgos pri­valė­jo su­si­tar­ti dėl svar­biau­sių darbų šio­je sri­ty­ je ir, ne­svar­bu, kas yra vald­žio­je, juos vyk­dy­ti. De­ja, tai ne­bu­vo pa­ da­ry­ta.

Esu įsi­ti­kinęs, kad vis dar tiks­lin­ ga šią spragą už­pil­dy­ti – pa­si­keitę po­li­ti­niai vėjai ne­turėtų vals­ty­bei su­truk­dy­ti siek­ti es­mi­nių tikslų.

– Kaip se­ka­si su­de­rin­ti darbą ir šei­mos gy­ve­nimą? Ar jūsų žmo­na jau­čia­si pri­ta­pu­si Briu­ se­ly­je, ar ran­da čia veik­los? Ne­ pa­siilgs­ta­te Lie­tu­vos?

– Nors šiuo me­tu gy­ve­na­me Briu­ se­ly­je, kiek­vieną mielą dieną pra­ de­da­me ir bai­gia­me nau­jie­no­mis iš Lie­tu­vos. Žmo­na Ra­munė vis dar ak­ty­viai da­ly­vau­ja vi­suo­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me – Lie­tu­vos ra­di­jui ren­gia po­li­ti­nius ko­men­ta­rus. Tad tik­rai ne­sa­me ati­trūkę nuo Lie­tu­vos ir jos ak­tua­lijų.

Be abe­jo, pa­siilgs­ta­me sa­vo ša­ lies. Tą trūkumą kom­pen­suo­ja­ me da­l y­vau­d a­m i Bel­g i­j os lie­t u­ vių bend­r uo­m enės ren­g i­n iuo­se, lie­tu­vių au­to­rių knygų pri­sta­ty­

Pa­gar­ba: ES pre­zi­den­tas H.Van Rom­puy (dešinėje) po da­ly­ki­nio su­si­

ti­ki­mo ne­pa­mir­šo ir do­vanų – gim­ta­die­nio pro­ga A.Še­me­tai įteikė sa­ vo hai­ku poe­zi­jos knygą.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos nuo­tr.

muo­se ar kon­cer­tuo­se. Ma­no biu­ ro ko­ri­do­rių vi­suo­met puo­šia Lie­ tu­vos dai­li­ninkų dar­bai, štai šiuo me­tu – žy­maus šiuo­lai­ki­nio dai­ li­nin­ko Aud­riaus Gra­žio ta­py­ba. Žod­žiu, Lie­tuvą Briu­se­ly­je sten­ giamės su­si­kur­ti iš įvai­rių lie­tu­ viškų de­ta­lių.

– Jau kitą­met šios ka­den­ci­jos Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja baigs darbą.

Ar ke­ti­na­te tęsti kar­jerą Briu­ se­ly­je, o gal grįši­te į Lie­tuvą?

– Dirb­da­mas Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos na­riu įgi­jau ne­įkai­no­ja­mos pa­tir­ ties. Ta­čiau kur ją pa­nau­do­siu, dar anks­ti spręsti, nes iki ka­den­ci­jos pa­bai­gos dar li­ko ge­ri me­tai.

– Ar ne­gal­vo­ja­te da­ly­vau­ti Lie­ tu­vos pre­zi­den­to rin­ki­muo­se?

– Ne, to­kių min­čių ne­ky­la.

5

šeštadienis, balandžio 27, 2013

šeštadienio interviu

N.Lend­rai­tis ne­si­gai­li neap­si­vil­kęs su­ta­nos nė­jo­me po Lie­tu­vą, skel­bė­me Die­vo žo­dį. Tai la­bai įdo­mi pa­tir­tis. Jau­ čiu, kad ji iki šiol gy­ve­na ma­ny­je ir, ko ge­ro, dar il­gai gy­vens.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

V

os ke­le­tą mė­ne­sių uos­ta­ mies­čio sa­vi­val­dy­bės Kul­ tū­ros sky­riui va­do­vau­jan­tis Na­rū­nas Lend­rai­tis šio­je sri­ty­je – ne nau­jo­kas. Ta­čiau pa­šne­ ko­vas ne­nei­gė, jog te­ko pe­rim­ti ge­ ro­kai su­dė­tin­ges­nį ir di­des­nį „ūkį“, nei tą, ku­rį pa­li­ko Ne­rin­go­je. Iš pra­ džių ne­ma­žai dve­jo­jęs ir svars­tęs, ar ver­ta bris­ti į nau­jus van­de­nis, šian­ dien Na­rū­nas kal­ba apie jau lau­kian­ čius iš­šū­kius. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gia, jog kul­tū­ri­nis Klai­pė­dos gy­ve­ni­mas pri­bren­do po­ky­čiams.

– Nep­la­na­vo­te tap­ti ku­ni­gu?

– Bu­vo to­kių min­čių, ir la­bai rim­tų.

Jau ke­ti­nau pri­duo­ti do­ku­men­tus į se­mi­na­ri­ją. Ma­ma tik­rai ne­sup­ra­to, pa­me­nu, pa­sa­kė, vai­ke, tu iš­pro­tė­jai.

Bet su­ti­kau mo­te­rį, bū­si­mų sa­vo vai­ kų mo­ti­ną, su ku­ria iki šios die­nos la­ bai gra­žiai bend­rau­ja­me ir drau­gau­ ja­me. Kad ne­ta­pau ku­ni­gu, nie­ka­da ne­si­gai­lė­jau, nes šian­dien tu­riu tris pui­kias duk­ras, jos gi­mė vie­na po ki­ tos. Man tai di­džiu­lis tur­tas ir pa­ guo­da, tik gai­la, kad dėl dar­bo kar­tu pra­lei­džia­me ne­daug lai­ko. Ta­čiau jos gy­ve­na su ma­ni­mi, čia lan­ko mo­kyk­ lą, o sa­vait­ga­liais grįž­ta į Ne­rin­gą.

Ne­bu­vo jau­ni­kai­tis

– Tur­būt ne­nus­teb­tu­mė­te pa­ klaus­tas, kas jus sie­ja su Kris­ti­ na Bra­zaus­kie­ne?

– Tai nė­ra keis­tas klau­si­mas, jis tu­ ri sa­vo kon­teks­tą. Mū­sų ne­sie­ja ab­ so­liu­čiai nie­kas. Ne­pai­sant to, ką kur pa­ro­dė, nu­fo­tog­ra­fa­vo ir net pri­ra­ šė, maž­daug kad Bra­zaus­kie­nė su­si­ ra­do kaž­ko­kį jau­ni­kai­tį. Vi­sa tai la­ bai juo­kin­ga.

Kar­tais at­ro­do, kad pa­tys klai­pė­die­čiai ne­la­bai „var­to­ja“ tą kul­tū­rą, ku­ri jiems siū­lo­ma.

Tie­siog va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tė­je Ne­rin­go­je su­lau­kė­me daug gar­bių sve­čių, o ka­dan­gi bu­vau vie­ nas or­ga­ni­za­to­rių, ma­nęs ir pa­pra­šė K.Bra­zaus­kie­nę pa­glo­bo­ti. Tai iš tie­ sų be ga­lo įdo­mi pa­šne­ko­vė. K.Bra­ zaus­kie­nė man pa­si­ro­dė vi­sai ki­toks žmo­gus, nei mes ma­to­me per te­le­vi­ zi­ją ar skai­to­me spau­do­je.

– Jū­sų dar­bas Ne­rin­go­je bu­vo ku­pi­nas įdo­mių pa­žin­čių ir pa­ tir­čių, jau­tė­tės įver­tin­tas. Ko­dėl su­si­gun­dė­te pa­siū­ly­mu dirb­ti Klai­pė­do­je?

– Daug kas už­duo­da šį klau­si­mą, nes daug kam tai bu­vo ne­ti­kė­ta – esu užau­gęs Ne­rin­go­je, suau­gęs su jos gam­ta, bend­ruo­me­ne, ži­nan­ tis žmo­nių tar­pu­sa­vio san­ty­kius, niuan­sus. Ki­ta ver­tus, pa­sta­ruo­sius še­še­rius me­tus gy­ve­nu Klai­pė­do­je ir fak­tiš­kai kiek­vie­ną die­ną va­ži­nė­da­ vau į dar­bą Ne­rin­go­je.

Ne­neig­siu, tai ne­bu­vo spon­ta­niš­ kas spren­di­mas, la­bai il­gai svars­ čiau ir kon­sul­ta­vau­si. Ir net kai su­ ti­kau, ma­ne bu­vo ap­ni­ku­sios rim­tos abe­jo­nės. Ta­čiau da­bar ga­liu pa­ sa­ky­ti, kad vi­sos bai­mės pa­si­ro­ dė ne­pag­rįs­tos. Aiš­ku, čia yra sa­vų niuan­sų, vi­sai ki­tos dar­bų apim­tys, ki­tas, pa­šė­lęs tem­pas. At­ro­do, kad die­nos tie­siog iš­tirps­ta aki­mirks­niu, nors Ni­do­je taip pat bū­da­vo dar­bo per akis.

Tu­rės gal­vos skaus­mo

– Sa­ko­ma, nau­ja šluo­ta ge­ rai šluo­ja. Kokių am­bi­ci­jų, pla­ nų tu­ri­te ėmę­sis nau­jų pa­rei­gų Klai­pė­do­je?

– Tik­rai jų tu­riu. Ko ge­ro, ant­raip bū­čiau net nė­jęs čia dirb­ti. Sup­ran­ tu, kad iš ma­nęs ti­ki­ma­si daug, nes

Žve­jys li­go­nis

Ry­šys: N.Lend­rai­tis pri­si­pa­žįs­ta, jog pa­kei­tęs dar­bo­vie­tę ne­si­jau­čia nu­kir­tęs šak­nų su Ne­rin­ga – ten ma­no

žmo­nės, ma­no na­mai, sa­ko jis.

bręs­ta tam tik­rų sis­te­mi­nių re­for­mų.

Ne­men­kas gal­vos skaus­mas – Žve­ jų rū­mai, taip pat Vie­šo­ji bib­lio­te­ka.

Bet vi­si šie da­ly­kai tu­rė­tų bū­ti spren­ džia­mi komp­lek­siš­kai.

Ma­tau, kad uos­ta­mies­čiui rei­kia nau­jo pro­ver­žio, ko­ky­bi­nio šuo­lio.

Kol iš ša­lies ste­bė­da­vau Klai­pė­dą, jos si­tua­ci­ją, su tam tik­ru pa­vy­du žiū­rė­ da­vau į tai, kas čia vyks­ta, ko­kios čia ga­li­my­bės. O ėmęs pa­ts dirb­ti įsi­ti­ ki­nau, kad čia ir­gi yra ne­ma­žai pro­ ble­mų ir ne vi­sa­da vis­kas gra­žu, kaip at­ro­do ste­bint iš ša­lies.

Apie jas da­bar ne­no­rė­čiau kal­bė­ ti, bet jas ma­tau, ana­li­zuo­ju, dė­lio­ju sa­vo gal­vo­je. Gal­būt tos idė­jos, ku­ rias da­bar bran­di­nu, ne­tru­kus su­ guls į kaž­ko­kį per­tvar­kos pla­ną. Ne­ sa­kau, kad čia stai­ga rei­kia da­ry­ti kaž­ko­kias re­vo­liu­ci­jas – bū­ti­na vis­ką la­bai ge­rai pa­sver­ti ir pa­ma­tuo­ti.

– Kul­tū­ros sky­riaus at­sto­vai neiš­ven­gia klai­pė­die­čių kri­ti­ kos strė­lių už tai, kad kai ku­rios, ypač vals­ty­bi­nės, šven­tės – be­ spal­vės, vie­no­dos, nuo­bo­džios.

Ar su tuo su­tik­tu­mė­te?

– Tik iš da­lies. Nes jau­čiu, kad ta kri­ti­ka ne­re­tai lie­ja­ma iš iner­ci­jos.

Kar­tais at­ro­do, kad pa­tys klai­pė­ die­čiai ne­la­bai „var­to­ja“ tą kul­tū­ rą, ku­ri jiems siū­lo­ma. Kal­bant apie vals­ty­bi­nes šven­tes – tai at­ski­ra te­ ma. Sup­ran­tu, kad kai ku­rie da­ly­kai ne­be­ten­ki­na žmo­nių – jie no­ri pa­ trauk­les­nių, nau­jes­nių for­mų. Su­tin­ ku su tuo ir tu­riu konk­re­čių min­čių, kaip tai ga­li­ma bū­tų pa­da­ry­ti. Ki­ta ver­tus, tai, kas yra ge­rai, ver­tin­gų tra­di­ci­jų at­si­sa­ky­ti ne­rei­kė­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nės, et­ni­nės kul­tū­ros sri­ties, dar mo­ ky­da­ma­sis mo­kyk­lo­je lan­kiau folk­lo­ ro an­samb­lį. Bet ne­ga­liu sa­ky­ti, kad pra­dė­čiau kra­ty­tis, jei tek­tų klau­sy­ tis kaž­kie­no pa­leis­tos ne­mėgs­ta­mos po­pmu­zi­kos. Sup­ran­tu, kad jei yra var­to­to­jas, ne­ga­li ig­no­ruo­ti tos ni­ šos. Yra pa­klau­sa, bus ir pa­siū­la.

– Kaip nu­ti­ko, kad bū­da­mas ne­rin­giš­kis iki kau­lų sme­ge­nų prieš še­še­rius me­tus „emig­ra­ vo­te“ į Klai­pė­dą?

– Šis spren­di­mas pir­miau­sia bu­vo su­si­jęs su ma­no as­me­ni­niu gy­ve­ni­ mu. Ano­kia pa­slap­tis, sky­riau­si su su­tuok­ti­ne, ne­si­no­rė­jo lik­ti to­je pa­ čio­je erd­vė­je. Kar­tais pa­kei­tus ap­lin­ ką iš­spręs­ti tam tik­ras skau­džias si­ tua­ci­jas yra leng­viau.

– Ar su da­bar­ti­ne gy­ve­ni­mo drau­ge jus su­ve­dė dar­bo rei­ ka­lai?

– Ne­sa­ky­čiau. Be abe­jo, veik­la pa­ na­ši, bend­ri rei­ka­lai, in­te­re­sai. Da­ bar ne­tgi ne­ga­lė­čiau pa­sa­ky­ti, kaip

tai at­si­ti­ko. Be­je, kai drau­gė pra­dė­ jo gro­ti ka­pe­lo­je, ir ma­ne į ją įtrau­ kė. Iš pra­džių ne­si­ry­žau, nes ne­pa­ žįs­tu na­tų, o da­bar kont­ra­bo­su gro­ju iš klau­sos.

Ieš­ko­ki­te mo­ters

– Pri­si­pa­ži­no­te, kad ap­lin­ki­niai ne­re­tai nu­stem­ba, jog esa­te bai­ gęs teo­lo­gi­jos moks­lus. Ko­dėl pa­si­rin­ko­te šią sri­tį?

– Tai bu­vo įdo­mus ma­no gy­ve­ni­mo pus­la­pis. Dar mo­kyk­los lai­kais su­ si­pa­ži­nau su, ma­no gal­va, cha­riz­ ma­ti­ne, spal­vin­ga as­me­ny­be – tuo­ me­čiu pran­ciš­ko­nu ku­ni­gu Ed­mun­du At­ko­čiū­nu, ku­ris la­bai iš­gar­sė­jo vie­ šo­jo­je erd­vė­je, kai su­kū­rė šei­mą.

Iki tos pa­žin­ties bu­vau vi­siš­kai ne­ti­kin­tis. Tai bu­vo tas virs­mo mo­ men­tas – ga­li­ma sa­ky­ti, kad per Ed­ mun­dą at­ra­dau Die­vą. Ir su­sie­jau tam tik­rą sa­vo gy­ve­ni­mo bū­dą su to­ mis re­li­gi­nė­mis stu­di­jo­mis. Gy­ve­nau Kre­tin­go­je prie vie­nuo­ly­no, pran­ciš­ ko­nai už­siė­mė evan­ge­li­za­ci­ja, va­ži­

– Ko­kiems po­mė­giams ski­ria­te sa­vo lais­va­lai­kio aki­mir­kas?

– Gal keis­tai nu­skam­bės, bet kai tu­ riu lais­vą die­ną, tie­siog no­ri­si nu­ kris­ti prie te­le­vi­zo­riaus ir pa­si­žiū­ rė­ti ge­rą fil­mą, pa­skai­ty­ti kny­gą, ne­bend­rau­ti, nei­ti į vie­šu­mą, ne­si­ lan­ky­ti ren­gi­niuo­se.

Man la­bai di­de­lis džiaugs­mas, kai ga­liu kar­tu su vai­kais kur nors pa­ ke­liau­ti ma­ši­na, ta­čiau tai pa­si­tai­ko ne taip daž­nai, kaip no­rė­čiau.

Be to, esu aist­rin­gas žve­jys. Prik­ lau­sau žve­jų li­go­nių ka­te­go­ri­jai. Esu pri­sie­kęs po­le­di­nės žūk­lės fa­nas.

Pats lai­mi­kis – šau­nu, bet man la­ biau­siai pa­tin­ka pro­ce­sas.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1974 m. Ne­rin­go­je.

1992 m. bai­gė Ni­dos vi­du­r i­nę mo­ kyk­lą.

1993–1998 m. Kau­no Vy­tau­to Di­džio­ jo uni­ver­si­te­to Teo­lo­g i­jos fa­k ul­te­te įgi­jo re­li­gi­jos moks­lų ba­ka­lau­ro laips­ nį. Tais pa­čiais me­tais pra­dė­jo dirb­ti Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo, kul­ tū­ros ir spor­to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­ duo­to­ju kul­tū­rai.

2003–2006 m. va­do­va­vo Ne­r in­gos sa­v i­val­dy­bės Švie­t i­mo, kul­t ū­ros ir spor­to sky­riui, o nuo 2007 m. – Kul­ tū­ros sky­riui.

Na­tos – ne kliū­tis

– Esa­te aler­giš­kas po­pkul­tū­rai?

– Kai fo­ku­suo­ja­ma­si vien į pro­fe­sio­ na­lų­jį me­ną, ma­nau, ir­gi nė­ra ge­rai.

Ne­ga­li bū­ti už­sian­ga­ža­vęs tik ko­ kiai nors vie­nai kul­tū­ros sri­čiai, eli­ ti­niams me­nams, tu­ri ras­ti bend­rą kal­bą su vi­sais. Ta pa­ti po­pkul­tū­ra yra dau­gia­ly­pė, yra ir ge­rų, ir pra­stų pa­vyz­džių. Kul­tū­ri­niu, mu­zi­ki­niu po­žiū­riu la­biau esu atė­jęs iš tau­ti­

– Esa­te vie­nas tų re­tų pa­vyz­džių, kad su­tuok­ti­niai po sky­ry­bų ga­li bend­rau­ti ci­vi­li­zuo­tai.

– Ži­no­ma, pir­mi­niuo­se sky­ry­bų mo­ men­tuo­se bu­vo vis­ko. Ir kri­zių, ir pyk­čių, ir da­ly­kų, ku­riuos no­ri­si už­ mirš­ti. Bet kaž­kaip na­tū­ra­liai vis­ kas su­si­klos­tė. Da­bar gra­žiai bend­ rau­ja­me, kar­tu šven­čia­me šei­mos šven­tes – aš su sa­vo drau­ge ir bu­ vu­si su­tuok­ti­nė su sa­vo drau­gu. Tie­ siog mes su­vo­kė­me, kad taip at­si­ti­ko mū­sų gy­ve­ni­me, ir pa­dė­jo­me taš­kus.

Ne­sa­kau, kad tai yra žyg­dar­bis, neį­ vei­kia­mas da­ly­kas. Ži­nau, kad taip dau­ge­liu at­ve­ju nė­ra, bet ma­nau, kad tai tu­rė­tų bū­ti gy­ve­ni­mo nor­ma.

1998–2000 m. dir­bo pe­da­go­gi­nį dar­ bą Ni­dos vi­du­ri­nė­je mo­kyk­lo­je.

Nuo 2012 m. va­do­vau­ja Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riui.

Po­mė­gis: į ka­pe­lą N.Lend­rai­tį įtrau­kė jo gy­ve­ni­mo drau­gė – mu­zi­kos inst­

ru­men­tu vy­ras gro­ja iš klau­sos.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Iš­si­tuo­kęs, tu­ri tris duk­ras.

6

šeštadienis, balandžio 27, 2013

8p.

Pirmieji kadencijos metai: V.Putino laivą siūbuoja vėjai.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Šiaurės Kau­ka­zas: ką ži­no­me Praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­tinį de­šimt­metį Čečė­ni­jos var­das daž­nai mirgė­da­vo pa­ sau­lio laik­raš­čių ant­raštė­se. Da­bar jis vėl skam­ba, tik be užuo­jau­tos.

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Kuo čečė­nai su­si­ję su iš­puo­liais Bos­to­ne? Eks­per­tai ne­slėpė, kad ata­kos Bos­to­ne, tiks­liau, jų or­ga­ ni­za­to­rių kilmė, juos nu­ste­bi­no. Čečė­nai? Kodėl jie? Ar už iš­puo­ lių sly­pi čečėnų se­pa­ra­tistų au­sys, o gal Krem­liaus? Kai kas net kal­ba, kad bro­liai Car­na­je­vai bu­vo dvi­ gu­bi JAV ir Sau­do Ara­bi­jos agen­ tai... Sąmoks­lo teo­ri­jos lie­ja­si kaip iš gau­sybės ra­go.

Su Kau­no Vy­tau­to Did­žio­jo uni­ ver­si­te­to pro­fe­so­riu­mi Egdū­nu Ra­čiu­mi dien­raš­tis kalbė­jo­si apie Šiaurės Kau­ka­zo re­gioną ir ten vyks­tan­čius pro­ce­sus.

Egdū­nas Ra­čiu­s:

Ant­ra­sis Čečė­ni­jos ka­ras galbūt bu­vo iš da­lies fi­nan­suo­ja­ mas at­skirų gru­pių ar in­di­vidų Sau­do Ara­bi­jo­je.

– Vie­šo­jo­je erdvė­je pa­skli­do gan­das, esą bro­liai Car­na­je­vai bu­vo dvi­gu­bi JAV ir Sau­do Ara­ bi­jos agen­tai, in­filt­ruo­ti į Šiau­ rės Kau­kazą. Ar yra ko­kių pa­ra­ le­lių? Kal­bu apie Sau­do Ara­biją ir Šiaurės Kau­kazą.

– Ma­nau, kad pa­ra­le­lių nėra. Jei kal­ ba­me apie Sau­do Ara­biją kaip vals­ tybę, šios ša­lies po­li­tinę san­tvarką, naciją, vi­suo­menę, pri­gimtį, jo­kių pa­ra­le­lių nėra. Sa­ky­čiau, vie­nin­te­ lis ta­ria­mas bend­ras var­dik­lis galė­ tų būti toks, kad kai ku­rie as­me­nys ir gru­puotės, ko­voję su Ru­si­jos vald­žia,

var­to­jo ter­miną ar­ba, jei taip ga­li­ma sa­ky­ti, ti­tulą va­ha­bi­tai. Šį ti­tulą, jei taip ga­li­ma sa­ky­ ti, jie pri­si­skyrė sau. Ma­no gal­va, tai bu­vo ne­tin­ka­mai ir ne­tei­sin­ gai nau­do­tas ter­mi­nas. Va­ha­biz­ mo, kaip ideo­lo­gi­jos, su­vo­ki­mas, ma­nau, bu­vo nea­dek­va­tus ke­liais at­žvil­giais. Pir­ma, čečė­nai ne­su­ vokė XVIII a. mąsty­to­jo ir ideo­lo­go Mu­ham­ma­do ibn Abd al Wah­ha­bo tekstų, todėl ne­ga­li būti trak­tuo­ja­ mi kaip au­ten­tiš­ki va­ha­bi­tai. Ly­giai taip pat jie ne­ga­li būti trak­tuo­ja­ mi kaip Sau­do Ara­bi­jos va­ha­bi­tai. Šiuo at­ve­ju mes kal­ba­me apie vi­ siš­kai skir­tingą so­cia­linę ir po­li­ tinę kons­te­lia­ciją.

Vie­tos čečė­nai ne­sekė šeichų, ku­ rie galbūt iki šiol gy­ve­na bei gy­ve­ no XX a. ant­ro­je pusė­je ir ga­li būti va­di­na­mi va­ha­bi­tais, nei ideo­lo­gi­ ja, nei teks­tais. Čečė­ni­jos at­ve­ju ir ap­skri­tai Šiaurės Kau­ka­zo at­ve­ju tai ganė­ ti­nai uni­ka­lu, kad at­ski­ros grupės, nu­to­lu­sios geog­ra­fiš­kai ir ling­vis­ tiš­kai ne ara­ba­kalbės, sau pri­si­ skir­da­vo va­ha­bitų ti­tulą.

Dau­ge­ly­je pa­sau­lio vietų, kur vei­kia mu­sul­monų at­gi­mi­mo judė­ ji­mai, jie savęs ne­įvar­di­ja kaip va­ ha­bitų. Galbūt jie būna kai ku­rių tyrėjų ir ko­men­ta­to­rių įvar­di­ja­ mi kaip va­ha­bi­tai, ta­čiau jie sa­ vęs taip ne­va­di­na. O Čečė­ni­jo­je tai bu­vo ganė­ti­nai pa­plitęs reiš­ ki­nys. Bu­vo lai­kas, kai Lie­tu­vo­ je at­si­radę čečė­nai pa­bėgėliai pri­ si­sta­ty­da­vo, kad jie yra va­ha­bi­tai.

Ir ne­tgi Pab­radės už­sie­nie­čių re­ gist­ra­ci­jos cent­ras manęs kaž­ka­ da pra­šė pa­skai­ty­ti pa­skaitą, kas yra tie va­ha­bi­tai ir kodėl čečė­nai taip pri­si­sta­to. Sa­ky­čiau, tai la­bai išs­kir­ti­nis at­ve­jis.

Ki­ta ver­tus, galė­tu­me kalbė­ti apie vi­sai ki­tus rei­ka­lus.

Ant­ra­sis Čečė­ni­jos ka­ras gal­ būt bu­vo iš da­lies fi­nan­suo­ja­mas at­skirų gru­pių ar in­di­vidų Sau­do Ara­bi­jo­je, ku­rios turė­jo savų su­ me­timų. Pa­vyzd­žiui, dži­ha­diz­mo plėtrą ar, kaip jie įsi­vaiz­da­vo, is­la­ mo plėtrą. Ta­čiau sie­ti tai su Sau­ do Ara­bi­jos vals­ty­be, kaip, pa­vyzd­ žiui, Ira­nas kal­ti­na­mas te­ro­riz­mo rėmi­mu, ar su va­ha­bitų ideo­lo­gi­jos plėtra, var­gu ar įma­no­ma.

Is­to­ri­ja: su­šau­dy­tas Čečė­ni­jos sos­tinės Groz­no mies­to ženk­las me­na skaud­žius Šiaurės Kau­ka­zui lai­kus.

– Šiaurės Kau­ka­zas ir is­la­mas?

– Kai kal­ba­me apie Šiaurės Kau­ kazą, vi­suo­met turė­tu­me su­vok­ti, kad tie po­li­ti­niai da­ri­niai, ku­rie da­ bar yra Kau­ka­ze, tu­ri daug kultū­ri­ nių ir so­cia­li­nių skir­tumų.

Pa­vyzd­žiui, la­bai svar­bus skir­ tu­mas tarp Da­ges­ta­no ir Čečė­ni­ jos. Į Da­ges­taną is­la­mas at­ke­lia­vo dar VII a., net ma­no­ma, kad pa­ ties Ma­ho­me­to bend­ra­žy­gių, ku­ rie skleidė is­lamą, dėka. Į Čečė­niją is­la­mas at­ėjo be­veik po tūkstan­čio metų ir vi­sai ki­tais pa­vi­da­lais. Pir­ miau­sia, to­kio sink­re­tiš­ko liau­dies is­la­mo, mis­ti­nio is­la­mo for­mo­mis, ku­rios da­bar, be­je, Ru­si­jos vald­žios la­bai pro­pa­guo­ja­mos.

Vie­nas rimtų ar­gu­mentų, kaip Ru­ si­jos pre­zi­den­tui Vla­di­mi­rui Pu­ti­nui pa­vy­ko čečė­nus pa­ci­fi­kuo­ti, yra tas, kad jis pa­rodė, jog ka­riau­ja ne su is­ la­mu kaip to­kiu, bet su ra­di­ka­liuo­ ju, o tą taikųjį is­lamą, mis­tinį is­lamą jis esą ger­bia ir re­mia. Tai­gi da­bar Čečė­ni­jo­je ma­to­me vals­tybės glo­

bo­jamą mis­ti­nio is­la­mo at­si­ga­vimą.

Tai ir­gi ga­na uni­ka­lus reiš­ki­nys.

– Čečė­ni­jos ir Da­ges­ta­no se­ pa­ra­tis­tai – tai re­gio­ni­nio ar pa­sau­li­nio mas­to žaidė­jai, jei kalbė­tu­me apie te­ro­rizmą?

– Šiuo at­ve­ju reikėtų skir­ti tris ka­ te­go­ri­jas. Pir­ma būtų na­cio­na­lis­ tai. Tai se­pa­ra­tis­tai, žmonės, sie­ kian­tys sa­vo et­no­so ta­pi­mo tau­ta ir na­ci­ja. Tai čečė­nai, ku­rie no­ri ma­ ty­ti sa­vo vals­tybę. Jie ga­li būti la­ bai se­ku­liarūs, ga­li būti re­li­gin­gi, ta­čiau es­mi­nis jų in­te­re­sas – na­ci­ jos su­ve­re­ni­te­tas. Džo­cha­ro Du­da­ je­vo lai­kais šie žmonės bu­vo do­mi­ nuo­jan­ti da­lis.

Ant­ra ka­te­go­ri­ja – re­gio­ni­nio dži­ha­diz­mo. Šie žmonės mąstė ne per et­ninę ar tau­tinę pri­zmę, o la­ biau per re­li­ginę. Jie Šiaurės Kau­ kazą matė kaip vieną re­gioną, t. y. vie­netą. Šiuo at­ve­ju Ša­mi­lis Ba­sa­je­ vas, ko ge­ro, yra ge­riau­sias pa­vyz­ dys. Jis siekė įkur­ti emy­ratą Šiaurės

Kau­ka­ze, kur jau būtų bu­vu­si svar­ bi mo­ra­linė nuo­sta­ta, simp­li­fi­kuo­ tai ar re­du­kuo­tai, bet vis­gi is­la­mo pa­grin­du. Ži­no­ma, tarp šių as­menų nea­ be­jo­ti­nai bu­vo to­kių, ku­rie turė­jo kėslų ar lūkes­čių pa­sau­li­niu mas­ tu. Kai Š.Ba­sa­je­vas ir ar­ti­miau­si ka­ro va­dai žu­vo ar­ba bu­vo su­čiup­ ti, ta ra­di­ka­liau­sia da­lis iš­si­barstė.

Tikė­ti­na, kad da­lis jų li­ko Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos te­ri­to­ri­jo­je, ki­ti at­si­ra­ do Tur­ki­jo­je, Ira­ne, gal Af­ga­nis­ta­ne ir Pa­kis­ta­ne. Šie as­me­nys nea­be­jo­ ti­nai yra tapę to va­di­na­mo­jo pa­ sau­li­nio dži­ha­diz­mo da­li­mi.

Tikė­ti­na, kad jie da­ly­vau­ja ko­vo­ se ly­giais pa­grin­dais su ki­tais ko­vo­ to­jais, ar jie būtų iš Šiaurės Af­ri­kos, ar kitų re­gionų. Šiuo at­ve­ju et­ninė pri­klau­so­mybė nie­ko ne­reiš­kia.

– Jei kal­ba­me apie spro­gi­mus Bos­to­ne, įta­riamųjų bro­lių Car­na­jevų kilmės iš Čečė­ni­jos as­ pek­tas svar­bus?

7

šeštadienis, balandžio 27, 2013

pasaulis Gais­ras ­ li­go­ninė­je

Pa­minė­jo ­ tra­ge­diją

Už­puo­li­kai ­ pa­si­traukė

38 žmonės žu­vo va­kar per gaisrą psi­chiat­ri­jos li­go­ninė­ je Ra­mens­ko gy­ven­vietė­ je, už 120 km nuo Mask­vos.

Vie­naukš­čio li­go­ninės pa­sta­ to lan­gai bu­vo gro­tuo­ti, o kai ku­rie pa­cien­tai tik­riau­siai žu­ vo be­vil­tiš­kai mėgin­da­mi pa­ siek­ti pa­grin­dinį išė­jimą. Ki­ti mirė pri­riš­ti prie lovų.

Uk­rai­nos žmonės va­kar už­ degė žva­kių ir pa­dėjo gėlių, pri­si­min­da­mi prie­š 27 me­tus įvy­ku­sios did­žiau­sios pa­sau­ ly­je bran­duo­linės ka­tast­ro­fos Čer­no­by­lio elekt­rinė­je au­kas.

In­ži­nie­riai tęsia nau­jo elekt­ rinės gaub­to sta­ty­mo dar­ bus, juos ti­ki­ma­si baig­ti iki 2015 m. spa­lio.

Ira­ko šiau­rinį Su­lai­man Be­ go mies­telį užėmę už­puo­li­ kai va­kar pa­si­traukė po 195 žmo­nių gy­vybę nu­si­ne­šu­sios smur­to ban­gos. Ji ki­lo ant­ra­ dienį, kai sau­gu­mo pa­jėgos pa­nau­do­jo jėgą prie­š de­ monst­ran­tus, pro­tes­ta­vu­sius prie­š vy­riau­sybę ne­to­li šiau­ri­ nio su­nitų Cha­vid­žos mies­to.

apie šį re­gioną?

Vo­kie­ti­jo­je ne­tap­si vo­ kie­čiu per de­šimt me­ tų, Prancū­ zi­jo­je ne­tap­ si prancū­zu per de­šimt­ metį. JAV tap­ti ame­ri­ kie­čiu, ypač vai­kui, daug pa­pras­čiau.

„Scan­pix“ nuo­tr.

– Natū­ra­liai, reak­ci­jos po­žiū­ riu svar­bus. Tar­ki­me, sprog­din­ to­jai būtų to­to­riai iš Ka­zanės ar­ ba baš­ki­rai. Jei pa­si­ro­dytų, kad tai bu­vo et­ni­niai baš­ki­rai, dau­ge­liui ap­skri­tai kiltų klau­si­mas, kas tie baš­ki­rai ir kuo jie čia dėti? Natū­ ra­lu, kad vie­šo­jo­je erdvė­je į čečė­ nus at­krei­pia­mas di­des­nis dėme­ sys. Tai­gi et­ninė pri­klau­so­mybė tar­si ir svar­bi.

Ki­ta ver­tus, ypač jau­nes­nio­jo bro­ lio, ku­riam tik 19-a, at­ve­ju, nors jis galbūt ir bend­rau­ja su išei­viais iš Čečė­ni­jos ar­ba te­be­gy­ve­nan­čiais Ru­si­jo­je, ant­rinė jo so­cia­li­za­ci­ja – drau­gai, mo­kyk­la, net spor­to klu­bas – bu­vo Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se. O juk JAV nėra et­no­cent­riš­ka vals­tybė. Vo­ kie­ti­jo­je ne­tap­si vo­kie­čiu per de­šimt metų, Prancū­zi­jo­je ne­tap­si prancū­zu per de­šimt­metį. JAV tap­ti ame­ri­kie­ čiu, ypač vai­kui, daug pa­pras­čiau.

Ar­ba dau­gu­ma ap­lin­kos yra išei­ viai, ar­ba dau­gu­ma yra išei­vių pa­li­ kuo­nys. Dėl to in­teg­ruo­tis yra la­bai

leng­va. Aiš­ku, ši in­teg­ra­ci­ja ne­reiš­kia ta­pi­mo ku­rios nors et­ninės grupės na­riu. Todėl tik­rai ky­la klau­si­mas, ar pa­grįsta šiuos žmo­nes ta­pa­tin­ti, iden­ti­fi­kuo­ti kaip čečė­nus?

Jų ideo­lo­ginės pa­žiū­ros, re­li­gi­ niai įsi­ti­ki­ni­mai, mo­ra­linės nuo­ sta­tos galėtų būti ge­ro­kai svar­bes­ nis veiks­nys.

– Po Bos­to­no spro­gimų ne­ ma­žai kalbė­ta apie JAV vi­du­je vei­kian­čias is­la­mistų gru­pes.

Daug to­kių gru­pių, jūsų ži­nio­ mis, Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se?

– JAV Fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras (FTB) tik­rai tu­ri va­di­namųjų vi­ daus te­ro­ristų gru­pių sąrašą. Be­je, mu­sul­monų gru­puotės tik­rai ta­me sąra­še ne­do­mi­nuo­ja. Ta­čiau to­kių yra. Klau­si­mas, kiek jos ak­ty­vios, t. y. tos, ku­rios ga­li ką nors rea­laus pa­da­ry­ti?

Ki­tas klau­si­mas, kiek FTB aky­lai jas se­ka? Man būtų sun­ku at­sa­ky­ti į šiuos klau­si­mus.

– O kiek pa­grįstos kal­bos, kad at­vykė­liai iš kitų pa­sau­lio kraštų Va­ka­ruo­se tam­pa ra­di­ka­les­ni?

– Ga­li būti įvai­riai. Turbūt to­kių ty­ rimų, ku­rie pa­sa­kytų, kad tiek ir tiek pro­centų at­vykė­lių tam­pa ekst­re­ mis­tais, ma­nau, ne­įma­no­ma at­lik­ti.

Dėl to, kad tai to­kia sri­tis, apie ku­rią žmonės ne­kalbės. O tie, ku­rie norėtų kalbė­ti, daž­niau­siai ne­be­ga­li. Aš ne­ tu­riu duo­menų, ku­riais rem­da­ma­sis galė­čiau pa­grįsti to­kius tei­gi­nius.

Ki­tas as­pek­tas, bend­res­nis, kad JAV ap­stu įvai­riau­sių ideo­lo­gi­nių gru­pių. Vie­nos reiš­kia­si re­to­ri­niu lyg­me­niu, ki­tos fi­zi­niu, tu­riu gal­vo­ je tam tikrą el­gesį. Daug iš tų gru­ pių tu­ri re­li­ginės mo­ty­va­ci­jos, tie­sa, ne tik mu­sul­mo­niš­kos. Šiuo po­žiū­ riu ma­ty­čiau ra­di­ka­liuo­sius mu­sul­ mo­nus kaip vi­so spekt­ro dalį.

Kad tarp JAV gy­ven­tojų mu­sul­ monų ga­li būti in­di­vidų ar gru­pių, ku­rios yra itin prie­šiš­kai nu­si­tei­ ku­sios JAV at­žvil­giu, nie­ko nuo­ sta­baus.

Fak­tai apie Čečė­niją Pir­ma­sis Čečė­ni­jos ka­ras

Ka­r as tęsėsi nuo 1994 iki 1996 m.

Ru­s i­j os pa­j ėgos pra­d ėjo ka­r i­n ius veiks­mus, siek­d a­mos at­g au­t i Čečė­ ni­j os kont­rolę, kai šis Ru­s i­j os re­g io­ nas 1991 m. pa­s kelbė ne­p rik­l au­s o­ mybę. Ne­p ai­s ant aki­v aizd­ž ios jė­ gų per­s va­r os, Ru­s i­j os pa­j ėgoms sun­k iai sekė­s i at­ko­vo­t i at­s i­s ky­r u­ sią kal­nuotą res­p ub­l iką. De­m o­r a­l i­ zuo­tos Ru­s i­j os pa­j ėgos ne­s u­g ebė­ jo tin­k a­m ai štur­m uo­t i ir sos­t inės Groz­n o, ku­r ią gynė As­l a­n o Mas­ cha­d o­vo su­k ilė­l ių da­l i­n iai. Po ne­ sėkmin­g o ka­ro 1996 m. buvęs Ru­ si­j os pre­z i­d en­t as Bo­r i­s as Jel­c i­n as ini­c i­j a­vo pa­l iau­b as.

jos. Rugsėjį Mask­vo­j e ir ki­t uo­s e Ru­ si­j os mies­t uo­s e per spro­g i­mus dau­ gia­b u­č iuo­s e žu­vo dau­g iau nei 300 žmo­n ių. Krem­l ius ap­k al­t i­n o čečė­ nų se­p a­r a­t is­t us. Tie­s a, tuo me­t u būta kalbų, kad spro­g i­m us galė­j o or­g a­n i­z uo­t i Ru­s i­j os sau­g u­m o tar­ ny­b os, esą siek­d a­m os pre­t eks­t o in­v a­z i­j ai į Šiaurės Kau­k azą. Čečė­ ni­j o­j e po spro­g imų pra­s i­d ėjo Ru­s i­ jos ka­r inė kam­p a­n i­j a. Ru­s i­j os ka­ riuo­m enė šį kartą gan grei­t ai per­ ėmė res­p ub­l i­kos kont­rolę. 2000 m. Čečė­n i­j os vy­r iau­s ybė žlu­g o. Tie­s a, su­k ilė­l ių gru­p uotės ko­vo­j o to­l iau.

2002 m. čečėnų su­k ilė­l iai pa­ė mė įkai­t ais į Dub­rov­kos teatrą Mask­vo­ je su­s i­r in­k u­s ius žmo­n es. Įkaitų kri­ zė baigė­s i po ke­l ių dienų. 2004 m. rugsėjį čečėnų se­p a­r a­t is­t ai užė­ mė Šiaurės Ose­t i­j o­j e Bes­l a­n o mies­ te esan­č ią mo­k yklą. Jie pa­rei­k a­l a­ vo pri­p a­ž in­t i Čečė­n i­j os res­p ub­l i­ kos ne­p rik­l au­s o­mybę. Po trijų die­ nų per mo­k yk­l os šturmą žu­vo 331 žmo­g us, tarp jų – 186 vai­k ai. Po šių iš­p uo­l ių Ru­s i­j os pa­j ėgos su­s tip­r i­n o kont­rolę Čečė­n i­j o­j e ir suak­t y­v i­n o an­t i­t e­ro­r is­t i­n es ope­r a­c i­j as. 2005– 2006 m. bu­vo nu­k au­t i buvę Čečė­ ni­j os ly­d e­r iai A.Mas­c ha­d o­v as ir Š.Ba­s a­j e­v as.

Tar­pu­ka­rio lai­ko­tar­pis

1997 m. Čečė­n i­j o­j e įvy­k o ša­l ies par­l a­m en­t o ir pre­z i­d en­t o rin­k i­ mai. Pre­z i­d en­t u bu­v o iš­r ink­t as A.Mas­c ha­d o­v as. Jis stengė­s i iš­l ai­ ky­t i Čečė­n i­j os sa­v a­r an­k iš­k umą ir spaudė Maskvą pa­d ėti at­k ur­t i su­ nio­kotą res­p ub­l iką. Ru­s i­j a teikė fi­ nan­s inę pa­g albą Čečė­n i­j ai, ta­č iau did­ž io­j i da­l is pi­n igų bu­vo ski­r ia­m a ne ša­l iai at­s ta­t y­t i, o pa­s i­d a­l i­j a­m os vie­t os ka­r o vadų. Tuo me­t u apie 40 pro­c . čečėnų gy­ve­n o lai­k i­n o­s e prie­g lau­d o­s e ar­b a per­p il­d y­t uo­s e kai­muo­s e. Čečė­n i­j o­j e nuo­l at bu­vo dis­lo­k uo­tos dvi Ru­s i­j os ka­r inės bri­ ga­d os. Res­p ub­l i­ko­j e šiuo lai­ko­t ar­ piu ėmė klestė­t i or­g a­n i­z uo­t as nu­ si­k als­t a­m u­m as. Ypač po­p u­l ia­r us už­d ar­b io šal­t i­n is bu­vo pa­g ro­b i­m ai.

1998 m. iš vi­s o bu­vo pa­g rob­t a 176 žmonės ir tik 90 iš jų bu­vo pa­l eis­ ta. Tais pat me­t ais Groz­n e bu­vo pa­ skelb­t a ne­p ap­r as­t o­j i pa­d ėtis. Pra­ sidė­j o su­s i­rėmi­m ai tarp Čečė­n i­j os pa­j ėgų ir is­l a­m istų ko­vo­tojų.

Ant­ra­sis Čečė­ni­jos ka­ras

1999 m. pra­s i­d ėjo ka­r o veiks­m ai Da­g es­t a­n e. Ši res­p ub­l i­k a taip pat siekė ne­p rik­l au­s o­mybės nuo Ru­s i­

Ka­dy­rovų re­ži­mas

2003 m. Čečė­ni­jo­je įvy­ko ša­lies va­do­ vo rin­ki­mai, po ku­rių pre­zi­den­tu bu­ vo iš­rink­tas Ah­ma­das Ka­dy­ro­vas. Po metų jis žu­vo Groz­no sta­dio­ne spro­ gus bom­bai. Vald­ž ią per­ėmė jo sū­ nus Ram­za­nas Ka­dy­ro­vas (nuotr.), jis 2007 m. bu­vo iš­rink­tas ša­lies va­ do­vu. Nors yra kal­ti­na­mas dau­gy­be žmo­gaus tei­sių pa­žei­dimų, R.Ka­dy­ rovą glo­bo­ja Krem­lius. Ru­si­jos vy­riau­ sybė Čečė­ni­jai at­kur­ti ski­ria ne­ma­žai lėšų, nors R.Ka­dy­ro­vo vy­riau­sybė kal­ ti­na­ma ko­rup­ci­ja.

8

šeštadienis, balandžio 27, 2013

pasaulis

V.Pu­ti­no lai­vą siū­buo­ja audringi vė­jai

Be­veik su­ėjus pir­miems tre­čios ka­den­ci­jos me­tams Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas šią sa­vaitę vėl bend­ra­vo su tau­ta „tie­sio­gi­ne li­ni­ja“. Ar ša­lies va­do­vas tu­ri kuo pa­si­gir­ti?

By­la be nu­ken­tė­ju­sio­jo

Tarp dau­giau nei mi­li­jo­no klau­ si­m ų, ku­r iuos gy­ven­to­jai prieš „tie­sio­gi­nę li­ni­ją“ pa­tei­kė ša­lies va­do­vui, be so­cia­li­nių pro­ble­mų, daž­nai skam­ba ir Alek­se­jaus Na­ val­no pa­var­dė. „Ka­da baig­sis gė­ din­gas A.Na­val­no teis­mas? Nuo ka­d a sa­vo nuo­m o­n ės iš­reiš­k i­ mas ta­po nu­si­kal­ti­mu?“ – klau­ sia vie­ni. „Ko­dėl ne­svars­to­ma ga­li­my­ bė įdar­bin­ti opo­zi­ci­jos ly­de­rius (A.Na­val­ną ir ki­tus)? Nors ko­kia nors nau­da bū­tų iš jų, ir tau­ta ga­ lė­tų įver­tin­ti, ar jie ko nors ver­ti!“ – siū­lo ki­ti.

Ru­si­jos Ki­ro­vo mies­te vyks­tan­tis teis­mas su­lau­kė di­de­lio at­gar­sio ir pa­čio­je Ru­si­jo­je, ir už jos ri­bų. Čia A.Na­val­nas tei­sia­mas už nu­si­kals­ ta­mą ūki­nę veik­lą, esą bū­da­mas Ki­ro­vo sri­ties gu­ber­na­to­riaus pa­ ta­rė­ju pa­si­sa­vi­no pi­ni­gų iš vals­ty­ bi­nės me­die­nos bend­ro­vės. Ir tai ne­vie­nin­te­lė opo­zi­ci­jos ly­de­riui iš­

kel­ta by­la, o tik pir­mo­ji, pa­sie­ku­ si teis­mą.

Vie­no­je iš ki­tų by­lų jis kal­ti­na­ mas tuo, kad prieš 2007 m. par­la­ men­to rin­ki­mus pa­si­sa­vi­no pi­ni­gų iš De­ši­nių­jų jė­gų są­jun­gos ka­sos, nors ši par­ti­ja jau ne­beeg­zis­tuo­ ja ir jo­kių ma­te­ria­li­nių pre­ten­zi­ jų A.Na­val­nui nie­ka­da ne­bu­vo pa­ reiš­ku­si.

Va­gia vi­si, vis­ką ir vi­sur. V.Pu­ti­nas bi­ jo, kad ir pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to lau­kia tas pa­ts.

Dau­ge­l iui ana­l i­t i­k ų by­l os be nu­ken­t ė­j u­s io­jo ke­l ia nuo­s ta­b ą ir min­čių, kad Krem­lius įžvel­gia grės­mę iš A.Na­val­no ir to­dėl sie­ kia bet ko­kia kai­na jį nu­teis­ti. Net

Ru­sai no­ri nau­jo vei­do Le­va­dos nuo­mo­n ių ty­r i­mų cent­ro duo­me­ni­mis, ku­rie bu­vo pa­skelb­ti šį mė­ne­sį, V.Pu­ti­no rei­tin­gai lie­ka sta­bi­ lūs, bet ko­ne pu­sė ru­sų 2018-ai­siais no­rė­tų nau­jo pre­z i­den­to.

Re­m ian­t is ap­k lau­sos duo­me­n i­m is, 22 pro­c. ru­sų 2018 m. bal­suo­tų už V.Pu­t i­no per­r in­k i­mą ket­ vir­tai ka­den­ci­jai. 47 pro­c. res­ pon­den­tų at­sa­kė, kad pre­zi­ den­to po­ste no­rė­t ų ma­t y­ ti ko­k į nors nau­ją as­me­n į.

Prem­je­ro pa­rei­gas ei­n an­ tį D.Med­ve­de­vą pa­lai­k y­t ų 8 pro­c. res­pon­den­tų.

Už tink­l a­r aš­t i­n in­k ą ir ko­vo­to­j ą su ko­r up­c i­j a A.Na­v al­n ą bal­s uo­t ų 14 pro­c . Le­va­dos ty­r i­mų cent­ro ap­k laus­t ų žmo­n ių. Pa­ly­g in­ ti su praė­ju­s iais me­t ais, opo­ zi­c i­jos vei­kė­jo rei­t in­gas smu­ ko 5 pro­c ., bet ge­ro­k ai pa­d i­dė­j o jo ži­no­mu­ mas. Per­n ai pa­v a­ sa­r į jo var­d ą at­p a­ ži­no tik kas ket­v ir­ tas Ru­s i­j os gy­ven­ to­jas, o da­b ar – dau­ giau nei treč­d a­l is (37 pro­c .).

lyg­ti­nė baus­mė už­trenk­tų jam du­ ris į po­li­ti­ką. To­kiu at­ve­ju jis ne­ ga­lė­tų ne tik ba­lo­ti­ruo­tis rin­ki­ muo­se, bet ir or­ga­ni­zuo­ti ma­si­nių ak­ci­jų.

Drą­suo­lis, pa­tin­kan­tis mi­niai

Tei­si­nin­kas, ko­vo­to­jas su ko­rup­ ci­ja ir tink­l a­raš­t i­n in­kas A.Na­ val­n as ly­g i­n a­m as su įvai­r iais po­li­ti­niais maiš­tau­to­jais, pra­de­ dant „Wi­ki­Leaks“ įkū­rė­ju Ju­lia­ nu Assange’u ir bai­giant gar­siu ko­vo­to­j u su apart­h ei­d ą Nel­so­ nu Man­d e­l a. Kaip po­ten­c ia­l us po­li­ti­nis ly­de­ris, jis jau pra­no­ ko J.Aassange’ą, bet dar ne­pri­ lygs­ta N.Man­d e­l ai. A.Na­val­n as yra jau­nas, tik 36-erių, nuo­vo­ kus ir įžval­gus, jis pa­tin­ka mi­niai ir yra drą­sus. Jis pui­kiai iš­nau­ do­ja in­ter­ne­to ga­li­my­bes ir tu­ri ti­ria­mo­sios žur­na­lis­ti­kos ga­bu­ mų. Jis per­ka vals­ty­bi­nių naf­tos bend­ro­vių ir ban­kų ak­ci­jas, o pa­ skui, nau­do­da­ma­sis mi­no­ri­ta­ri­ nio ak­ci­nin­ko tei­sė­mis, iš­trau­kia į vie­šu­mą jų ne­šva­rius skal­bi­nius.

A.Na­val­nas yra ru­sų tau­ty­bės ir sa­vo pa­si­ro­dy­mus jis kar­tais „pa­ gar­di­na“ na­cio­na­lis­ti­ne re­to­ri­ka.

Jo li­be­ra­liems drau­gams tai ne­pa­ tin­ka, bet tai su­bti­lus ir pra­ktiš­ kas žings­nis. Ši­taip A.Na­val­nas ap­si­sau­go nuo V.Pu­ti­no puo­li­mo – šis mėgs­ta kal­tin­ti sa­vo kri­ti­kus esant Va­ka­rų ma­rio­ne­tė­mis.

A.Na­val­n o po­l i­t i­n ę pro­g ra­ mą su­da­ro lais­vo­sios rin­kos idė­ jos, ku­rios ža­vi au­gan­čią Ru­si­jos pa­si­tu­rin­čių­jų kla­sę, ir ne­gai­les­ tin­ga ko­va su ko­rup­ci­ja, nė vie­no ne­pa­lie­kan­ti abe­jin­go ša­ly­je, kur, at­ro­dy­tų, re­tas san­do­ris ap­siei­na be ky­šio.

pasaulis per savaitę

Prie­ši­nin­kai: V.Pu­ti­no (nuo­tr. kai­rė­je) pir­mus tre­čios ka­den­ci­jos me­tus

Ko­rup­ci­ja ker­ta per įvaiz­dį

Pir­m uo­s ius V.Pu­t i­n o pre­z i­d en­ ta­vi­mo me­tus ap­tem­dė ko­rup­ci­ jos skan­da­lai, ku­rie ver­tė iš po­stų mi­nist­rus ir jų pa­dė­jė­jus, o de­pu­ ta­tus bei se­na­to­rius ver­tė su­dė­ ti man­da­tus. Pre­zi­den­tas gar­siau pra­b i­l o apie ko­v ą su ko­r up­c i­ ja, ini­c i­ja­vo drau­d i­m ą vals­ty­ bės pa­rei­gū­nams lai­ky­ti pi­ni­gus už­sie­ny­je.

Ru­si­jos Po­li­ti­nių tech­no­lo­gi­ jų cent­ro di­rek­to­rius Igo­ris Bu­ ni­nas įžvel­gia tris prie­žas­tis, ko­ dėl V.Pu­ti­nas taip ak­ty­viai ėmė­si ko­rup­ci­jos. „Svar­biau­sia prie­žas­ tis – V.Pu­ti­nas pra­dė­jo bi­jo­ti eli­to dvi­gu­bo lo­ja­lu­mo, – Ru­si­jos laik­ raš­čiui „Mos­kovs­kij Kom­so­mo­lec“ sa­kė po­li­to­lo­gas. – Da­bar, jo ma­ny­ mu, eli­tas ne­ga­li bū­ti lo­ja­lus vie­nu me­tu ir Ru­si­jai, ir už­sie­nio vals­ ty­bei. Jis pri­va­lo tar­nau­ti tik sa­vo ša­liai, as­me­niš­kai V.Pu­ti­nui, ir ne­ tu­rė­ti jo­kių in­te­re­sų už­sie­ny­je. Ki­ taip ta­riant, da­bar vyks­ta eli­to na­ cio­na­li­za­ci­ja.

Ant­ra prie­žas­tis – ne tie­siog val­džios nee­fek­ty­vu­mas, o nee­ fek­ty­vu­mas, ku­ris lie­čia jo mėgs­ ta­mus pro­jek­tus. Plėt­ros pro­jek­tai Vla­di­vos­to­ke, pa­si­ren­gi­mas So­čio olim­pi­nėms žai­dy­nėms pa­ro­dė dis­ba­lan­są tarp iš­lai­dų ir re­zul­ta­ tų. Va­gia vi­si, vis­ką ir vi­sur. V.Pu­ ti­nas bi­jo, kad ir pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to lau­kia tas pa­ts. To­ dėl jis ban­do bent su­ma­žin­ti ko­ rup­ci­ją, ku­ri ker­ta per jo sa­vi­mei­ lę ir įvaiz­dį.

Tre­čia prie­žas­tis yra ta, kad ko­ rup­ci­ja pri­klau­so tai ne­di­de­lei pro­ ble­mų gru­pei, do­mi­nan­čiai rin­kė­ jus, su me­di­ci­na ir ko­mu­na­li­niu ūkiu. V.Pu­ti­nas tu­rė­jo la­bai di­de­ lę vil­tį, kad ko­va su ko­rup­ci­ja pa­ di­dins jo rei­tin­gą.“ Au­gi­mas lė­tė­ja

Ru­s i­jos so­c io­l o­gai pa­s te­b i, kad V.Pu­ti­no rei­tin­gus iš­ti­ko są­stin­ gis. Kaip vie­ną prie­žas­čių jie nu­ ro­do tai, jog gy­ven­to­jų ge­ro­vė taip ir ne­pa­sie­kė prieš­kri­zi­nio ly­gio.

2013 04 20 2013 04 26

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Per su­si­šau­dy­mą į pie­ tus nuo Siet­lo esan­ čia­me Fe­de­ral Way­ mies­to dau­gia­bu­čių­ komp­lek­se bu­vo nu­ šau­ti pen­ki žmo­nės, vie­nas jų – įta­ria­ma­ sis, ku­rį nu­ko­vė at­vy­kę po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nai. Po sek­ma­die­nio va­ka­re re­gist­ruo­to sku­baus iš­kvie­ti­mo į dau­gia­bu­čių komp­ lek­są iš­kvies­ti pa­rei­gū­nai pa­te­ko tarp skrie­jan­čių kul­kų. „Įver­ti­nę pa­dė­tį pa­ rei­gū­nai pa­ma­tė sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je du su­žeis­tus vy­riš­kius, – pa­sa­ko­jo po­li­ci­jos at­sto­vė Cat­hy Schrock. – Pa­rei­gū­nas pa­ mė­gi­no gel­bė­ti šiuos vy­rus ir kai jis priar­ tė­jo, vie­nas ant že­mės gu­linčių vy­riš­kių ėmė siek­ti gink­lo.“ Po­li­ci­nin­kai pra­dė­jo šau­dy­ti į įta­ria­mą­jį. Net­ru­kus bu­vo pa­ tvir­tin­ta, kad sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je yra trys ne­gy­vi vy­rai. Dar vie­na mo­te­ris ir vy­ras ras­ti ne­gy­vi gre­ti­ma­me bu­te.

Ni­ka­rag­vo­je su­lai­ky­ tas ieš­ko­m iau­s ias Ame­ri­kos nu­si­kal­tė­ lis – bu­vęs Va­šing­to­no mo­kyk­los mo­ky­to­jas, kal­ti­na­mas vai­kų po­rnog­ra­fi­jos ga­my­ba ir lai­ky­mu. Nuo praė­ju­sių me­tų ba­lan­džio 31-ų Eri­cas Jus­ti­nas Tot­has užė­mė pir­mą vie­tą JAV Fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro (FTB) skel­bia­ma­me ieš­ko­miau­sių nu­si­kal­tė­lių są­ra­še. Už jo suė­mi­mą bu­vo siū­lo­mas 100 tūkst. do­le­rių at­ly­gis. E.J.Tot­has pra­dė­jo slaps­ty­tis 2008 m., kai jo fo­toa­ pa­ra­to at­min­ties kor­te­lė­je bu­vo ap­tik­ta po­rnog­ra­fi­nės me­džia­gos. Tei­sė­sau­ga iš­ siaiš­ki­no, kad vy­ras, be­veik tre­jus me­tus dės­tęs pres­ti­ži­nė­je Va­šing­to­no mo­kyk­lo­ je, bu­vo įren­gęs slap­tą ka­me­rą ber­niu­kų tua­le­te. Ni­ka­rag­vos tei­sė­sau­ga pra­ne­šė, kad E.J.Tot­has bu­vo suim­tas ša­lies šiau­ rė­je, prie Hon­dū­ro sie­nos.

Pran­cū­zi­jos Na­cio­na­ li­nė asamb­lė­ja, par­la­ men­to že­mie­ji rū­mai, pa­tvir­ti­no įsta­ty­mo pro­jek­tą, ku­riuo le­ga­ li­zuo­ja­mos gė­jų san­tuo­kos ir jiems lei­ džia­ma įsi­vai­kin­ti, nors ke­lis mė­ne­sius ne­si­lio­vė pro­tes­tai. Tei­sin­gu­mo mi­nist­rė Chris­tia­ne Tau­bi­ra pa­svei­ki­no to­kį spren­ di­mą ir pa­va­di­no tai is­to­ri­ne aki­mir­ka Pran­cū­zi­jos is­to­ri­jo­je. Įs­ta­ty­mas, ku­riuo gė­jų ir les­bie­čių po­ roms taip pat bus leis­ta įsi­vai­kin­ti, įsi­ga­ lios tik tuo­met, kai bus pa­si­ra­šy­tas pre­ zi­den­to Fran­çois Hol­lan­de’o. Be to, jį dar ga­li­ma ap­skųs­ti Kons­ti­tu­ci­nei ta­ry­bai.

Pri­reiks bent mė­ne­sio, kad ta­ry­ba priim­ tų ko­kį nors spren­di­mą, tad šio įsta­ty­mo prie­ši­nin­kai ti­ki­si dar pa­spaus­ti F.Hol­lan­ de’ą, ku­ris li­gi šiol pri­ta­rė įsta­ty­mui, kad jis at­si­sa­ky­tų jį pa­si­ra­šy­ti.

9

šeštadienis, balandžio 27, 2013

pasaulis

vai­ni­kuo­ja įsi­bė­gė­jęs teis­mo pro­ce­sas prieš opo­zi­ci­jos ly­de­rį A.Na­val­ną.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Aud­rin­gi pir­mie­ji ka­den­ci­jos me­tai 2012 m. ge­gu­žė. Tūks­tan­ti­nis pro­tes­tas prieš rin­ki­mų fal­si­fi­ka­vi­mą Mask­vos Bo­lot­na­jos aikš­tė­je bai­gė­si de­monst­ ran­tų su­si­rė­mi­mais su po­li­ci­ja, areš­ tais ir bau­džia­mo­sio­mis by­lo­mis opo­ zi­ci­jos ly­de­riams.

Pre­zi­den­tui su­spau­dus šir­dį ten­ ka pri­pa­žin­ti, kad šiuo me­tu eko­no­ mi­nė pa­dė­tis ša­ly­je blo­gė­ja: ma­žė­ja in­ves­ti­ci­nis ak­ty­vu­mas ir eks­por­ to apim­tis, au­ga ne­dar­bas, iš ša­lies trau­kia­si ka­pi­ta­las, o šių me­tų eko­ no­mi­kos au­gi­mo pro­gno­zė bu­vo su­ma­žin­ta iki 2,4 pro­c. „No­riu at­

2012 m. lie­pa. Per po­tvy­nį Kryms­ke 2012 m. rugp­jū­tis. Ka­lė­ji­mo baus­mė, Ru­si­jos pie­tuo­se žu­vo 171 žmo­gus. Ru­ skir­ta trims pank­ro­ko gru­pės „Pus­ sai kal­ti­no val­džią, kad ši lai­ku nein­for­ sy Riot“ na­rėms už „pan­kiš­ką mal­dą“ ma­vo gy­ven­to­jų apie ar­tė­jan­čią ne­lai­ Mask­vos pa­grin­di­nė­je šven­tyk­lo­je, su­ mę ir gal­būt pa­ti ją su­kė­lė, at­vė­ru­si už­ kė­lė žmo­gaus tei­sių gy­nė­jų pa­si­pik­ti­ tvan­kos šliu­zus. ni­mą.

kreip­ti jū­sų dė­me­sį: 2,4 pro­c. – tai ma­žiau už bend­rą pa­sau­lio eko­no­ mi­kos au­gi­mą. To­kio pas mus se­ niai ne­bu­vo“, – šią sa­vai­tę per So­ čy­je vy­ku­sį pa­si­ta­ri­mą eko­no­mi­kos klau­si­mais tei­gė V.Pu­ti­nas.

Pa­si­ta­ri­me da­ly­va­vęs Alek­se­jus Kud­ri­nas, ku­ris 11 me­tų ėjo fi­nan­sų

mi­nist­ro pa­rei­gas, o da­bar pa­si­ro­ do opo­zi­ci­jos mi­tin­guo­se, dėl su­ si­klos­čiu­sios pa­dė­ties kal­ti­no vė­ luo­jan­čias eko­no­mi­kos re­for­mas.

Davė dau­giau lai­ko

Ket­vir­ta­dienį per „tie­sio­ginę li­niją“ su tau­ta pa­klaus­tas, ar jį ten­ki­na

2012 m. lapk­ri­tis. Ko­rup­ci­ja ir pi­ni­gų grobs­ty­mu iš ka­riuo­me­nės biu­dže­to įtar­tas gy­ny­bos mi­nist­ras Ana­to­li­jus Ser­diu­ko­vas bu­vo at­sta­ty­din­tas, bet jo­ kių kal­ti­ni­mų ne­su­lau­kė ir by­lo­je li­ko tik kaip liu­di­nin­kas.

vy­riau­sybės dar­bas ir ar ne­reikėtų iš­kel­ti kadrų klau­si­mo, V.Pu­ti­nas sakė, kad mi­nistrų ka­bi­ne­tas dar neiš­dir­bo nė metų, todėl jam rei­ kia duo­ti lai­ko. „Ar rei­ka­lin­ga to­ kia kadrų kai­ta­lynė? Ne­ži­nau. Tai vei­kiau duotų dau­giau ža­los ne­gu nau­dos“, – teigė pre­zi­den­tas.

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Bang­la­de­šo sos­tinės Da­kos pa­kraš­ty­je su­ griu­vus aš­tuo­nių aukš­ tų pa­sta­tui žu­vo ma­ žiau­siai 304 žmonės, dar šim­tai bu­vo su­žeis­ta. Ne­laimė įvy­ko Sa­va­re, 30 km nuo sos­tinės. Stovė­ti li­ko tik apa­ti­nis pa­sta­to „Ra­na Pla­za“, ku­ria­ me bu­vo pre­ky­bos cent­ras ir dra­bu­žių siu­ vi­mo fab­ri­kas, aukš­tas. Per tra­gišką in­ci­ dentą pa­sta­te bu­vo apie 2 tūkst. žmo­nių.

Siu­vyk­los sa­vi­nin­kai tik­riau­siai ig­no­ra­ vo per­spėjimą ne­leis­ti dar­buo­tojų į pa­ statą, ku­rio konst­ruk­ci­jo­je ant­ra­dienį bu­vo pa­stebė­tas įtrūki­mas.

Kles­tin­čią Bang­la­de­šo dra­bu­žių pra­ monę jau daug metų per­se­kio­ja gais­ rai ir ki­to­kios ne­laimės. Per­nai lapk­ritį 112 dar­bi­ninkų žu­vo per gaisrą vie­no­je ga­myk­lo­je pra­mo­ni­nia­me Da­kos prie­ mies­ty­je.

Ne­d ar­bas Is­pa­n i­j o­ je pa­siekė naują re­ kordą. Pas­kelb­ti sta­ tis­t i­n iai duo­m e­n ys pa­rodė, kad pirmą šių metų ket­virtį be­dar­bių skai­čius pa­siekė 6 mln. ir siekė 27,2 pro­c. dar­bin­go am­ žiaus žmo­nių. Tarp jau­nuo­lių iki 25 me­ tų ne­dir­ban­čių yra 57,2 pro­c.

Nau­ji duo­me­nys lei­do su­pras­ti žmo­ nėms, mėne­s ius lau­k ian­t iems il­go­ se dar­bo bir­žos eilė­se, kad vil­čių ne­ daug.

Tą pa­čią dieną de­monst­ran­tai Mad­ ri­de pa­bandė blo­kuo­ti par­la­mentą, rei­ ka­lau­da­mi vy­riau­sybės at­sta­ty­di­ni­mo.

Ki­lo su­si­rėmi­mai su po­li­ci­ja, į pa­reigū­ nus skrie­jo bu­te­liai, ak­me­nys ir pe­tar­ dos. Maž­daug 30 žmo­nių bu­vo su­žeis­ta, dau­gu­ma jų – po­li­ci­nin­kai. 15 de­monst­ rantų at­si­dūrė areš­tinė­se.

2013 m. ko­vas. Įsi­ga­lio­jus įsta­ty­mui, ku­riuo fi­nan­sa­vi­mą iš Va­ka­rų gau­nan­ čios Ru­si­jos po­li­ti­nės or­ga­ni­za­ci­jos api­ brė­žia­mos kaip už­sie­nio agen­tės, pra­ dė­tas ma­si­nis ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­ za­ci­jų tik­ri­ni­mas.

Ži­niask­lai­da ir po­li­ti­kos ana­li­ti­ kai jau ne pirmą mėnesį spėlio­ja, ar V.Pu­ti­nas ga­li pa­da­ry­ti prem­ jerą Dmit­rijų Med­ve­devą at­pir­ki­ mo ožiu ir jį atleisti iš pareigų, jei­ gu ša­lies eko­no­mi­ka to­liau riedės į re­ce­siją.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

10

šeštadienis, balandžio 27, 2013

miestas

Į mi­šias – tarsi į dar­bą 1

„Nors ir ne­sa­me la­bai pra­kti­kuo­jan­tys ka­ta­ li­kai, ta­čiau duk­ra pa­krikš­ty­ta.

To­dėl no­ri­me, kad jai bū­tų su­ teik­tas ir Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos sak­ra­men­tas. Kad atei­ty­je ne­kil­ tų pro­ble­mų, jei duk­ra nu­spręs tuok­tis baž­ny­čio­je“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Ta­čiau kai sa­vo pa­ra­pi­jo­je ji su­ ži­no­jo, ko­kia eg­zis­tuo­ja tvar­ka ir rei­ka­la­vi­mai vai­kams, ku­rie ruo­ šia­mi Pir­ma­jai Ko­mu­ni­jai, mo­te­ ris net aik­te­lė­jo iš nuo­sta­bos.

Mo­te­ris tei­gė net gir­ dė­ju­si, jog su kai ku­ riais ku­ni­gais ga­ li­ma „su­si­tar­ti“ ir su­de­rin­ti, kad vai­ kams sak­ra­men­tas bū­tų su­teik­tas apei­ nant ga­lio­jan­čią tvar­ką.

Paaiš­kė­jo, kad vai­kai kiek­vie­ną sek­ma­die­nį nuo ge­gu­žės iki spa­ lio pri­va­lo lan­ky­ti spe­cia­lias pa­ mo­kė­les, ku­rios or­ga­ni­zuo­ja­mos prie baž­ny­čios. Vie­na jų trun­ka apie pu­sant­ros va­lan­dos. Ne­ga­na to, po kiek­vie­nos pa­mo­kos vai­kai dar pri­va­lo da­ly­vau­ti ir sek­ma­die­ nio mi­šio­se. Pa­gei­dau­ti­na – bent su vie­nu iš tė­vų. Lan­ky­ti pa­mal­das rei­kia me­tus, o jei vai­kas mo­kyk­ lo­je ne­lan­ko ti­ky­bos pa­mo­kų, lan­ ky­tis mi­šio­se rei­kia dve­jus me­tus.

Pa­pir­ki­nė­ti ne­no­ri

„Da­bar ap­skai­čiuo­ki­me, kiek lai­ ko tu­ri­me su­gaiš­ti tam, kad vai­ką pri­ves­tu­me Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos.

Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį pa­mo­kė­ lėms ir mi­šioms rei­kia skir­ti ma­ žiau­siai po tris va­lan­das, ir taip dve­jus me­tus. Esa­me dir­ban­tys, už­siė­mę, sek­ma­die­nis – ko­ne vie­ nin­te­lė die­na, kai vi­sa šei­ma ga­li­ me pa­bū­ti kar­tu, o ją tu­ri­me pra­ leis­ti baž­ny­čio­je“, – ir pik­ti­no­si, ir iro­ni­za­vo Ne­rin­ga.

Ji nie­kaip ne­ga­lė­jo su­pras­ti, kad to­kia tvar­ka eg­zis­tuo­ja XXI am­ žiu­je, tai, re­gis, vi­si rei­ka­lai tu­rė­ tų bū­ti spren­džia­mi li­be­ra­liau.

Komentaras

„Sup­ran­tu, kad vai­kus rei­kia spe­cia­liai pa­ruoš­ti Pir­ma­jai Ko­ mu­ni­jai, jie tu­ri įgau­ti ži­nių. Bet juk ga­li­ma ki­taip vis­ką su­tvar­ky­ti, už­duo­ti na­mų dar­bų, or­ga­ni­zuo­ti eg­za­mi­nus. Pa­ti bu­hal­te­rių kur­sus per mė­ne­sį bai­giau nuo­to­li­niu bū­ du, o tam, kad duk­ra priei­tų Pir­ mo­sios Ko­mu­ni­jos, tu­ri­me nuei­ti kan­čių ke­lius“, – ste­bė­jo­si klai­ pė­die­tė.

Pa­si­kal­bė­ju­si su drau­gais, ku­rie taip pat tu­ri vai­kų ir ke­ti­na juos leis­ti Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos, su­ži­ no­jo, kad ir jie su­si­du­ria su to­kio­ mis pat pro­ble­mo­mis.

Mo­te­ris tei­gė net gir­dė­ju­si, jog su kai ku­riais ku­ni­gais ga­li­ma „su­ si­tar­ti“ ir su­de­rin­ti, kad vai­kams sak­ra­men­tas bū­tų su­teik­tas apei­ nant ga­lio­jan­čią tvar­ką. „Ta­čiau taip da­ry­ti ne­si­no­ri.

Keis­tas tas sie­kis prie­var­ta su­va­ ry­ti vai­kus sek­ma­die­niais į baž­ ny­čią. Juk įpras­tai į mal­dos na­ mus ei­na­me tik per di­džią­sias me­tų šven­tes, ne­te­kę ar­ti­mų­jų žmo­nių, per jų mir­ties me­ti­nes.

Net pik­ta, kai dva­si­nin­kai tu­ri lai­ko reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę apie gė­jus, o Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos su­tei­ki­mo tvar­kos ne­ga­li su­tvar­ ky­ti“, – emo­ci­jas sun­kiai tvar­dė Ne­rin­ga.

Ja­ni­na Gri­gie­nė

Klai­pė­dos P.Ma­šio­to pro­g im­na­z i­jos, ku­r i yra ka­ta­l i­k iš­kos pa­k rai­pos, di­rek­to­rė

M

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

a­nau, kad ti­k y­bos pa­ mo­kos tik­rai nė­ra blo­ gis. Prog­ra­ma la­bai įdo­ mi, yra ir ti­k y­b os, ir eti­kos te­mų. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad do­ri­ nio ug­dy­mo net ne­rei­kė­tų di­fe­ren­ci­ juo­t i, bet, aiš­k u, eg­z is­t uo­ja pa­sau­lė­ žiū­ros da­ly­kai, auk­lė­ji­mas, tra­di­ci­jos, ir tė­vai tu­rė­t i tei­sę pa­si­r ink­t i. Gal jei mo­kyk­lo­se do­ri­nis ug­dy­mas bū­tų tik ti­k y­ba, tė­vams ne­rei­kė­t ų pik­t in­t is ir dėl Pir­mo­sios Ko­mu­n i­jos, kad ti­k y­ bos ne­lan­kan­t iems vai­kams dve­jus me­tus rei­kia sek­ma­die­niais ei­ti į baž­ ny­čią, jog gau­tų šį sak­ra­men­tą. Jei vai­ ką pa­krikš­ti­jai, tai su­pran­ti, kad rei­kės ir ki­t ų sak­ra­men­t ų. Tuo­met ir rei­kė­ tų kryp­tin­gai ei­ti tuo ke­liu. Ti­kė­ji­mas ir ti­ky­bos moks­las tik su­stip­rin­tų as­ me­ny­bę, jos ver­ty­bes. Gy­ve­n i­mas ir šių die­nų įvy­kiai by­lo­ja, jog ti­kė­ji­mas yra la­bai svar­bus. Ta­čiau jei esi to­ li nuo Die­vo, ne­no­ri ti­kė­ji­mo, tai nie­ kas per prie­var­tą jo ir neį­k iš. Kar­tais ten­ka gir­dė­ti, jog vai­kai Pir­mo­sios Ko­ mu­ni­jos ve­da­mi tik to­dėl, kad vis­kas bū­tų su­tvar­ky­ta. Bet ar tai nė­ra tik fa­ sa­das, kaž­koks ap­si­mes­ti­nu­mas? Pir­ mo­sios Ko­mu­ni­jos ga­li­ma ir nei­ti, bet jei jau toks spren­di­mas yra, tai rei­kia su­si­tai­ky­t i su tvar­ka. Gal ji ir griež­to­ ka, bet taip ug­do­ma va­lia ir at­sa­ko­my­ bė. Vai­kus esa­me įpra­tę le­pin­ti, po­pin­ ti, jiems su­tei­kia­me šilt­na­mio są­ly­gas.

Ta­čiau jei vai­kas ži­nos, kad kiek­vie­ną sek­ma­die­nį jam rei­kia ei­ti į mi­šias, taip bus ug­do­mas ne tik jo ti­kė­ji­mas, bet ir at­sa­ko­my­bės jaus­mas.

kad gau­tų Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos ir Sut­vir­ti­ni­mo sak­ra­men­tus.

Ke­tu­rio­li­ka­me­tis iš kur­sų bu­vo pa­ša­lin­tas, nes esą pra­lei­do per daug pa­skai­tų. Pa­ša­lin­tas jis bu­vo ta­da, kai iki kur­sų pa­bai­gos ir sak­ ra­men­tų su­tei­ki­mo bu­vo li­ku­sios ke­lios sa­vai­tės. Ber­niu­kas ke­lias pa­mo­kas pra­lei­do dėl ob­jek­ty­vių prie­žas­čių – bu­vo iš­vy­kęs į fut­ bo­lo var­žy­bas. Tai įro­dė ir pri­sta­ ty­ta pa­žy­ma iš Fut­bo­lo mo­kyk­los.

Jos tre­ne­riai tą­kart pa­brė­žė, kad to­kių pro­ble­mų ky­la ne vie­na ir ne dvi. Vi­si spor­tuo­jan­tys vai­kai, ku­ rie lan­ko Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos ar

Sut­vir­ti­ni­mo sak­ra­men­to kur­sus, tu­ri to­kių pat sun­ku­mų. Esą vai­ kams taip ir pa­sa­ko­ma: pa­si­rin­ki­ te baž­ny­čią ar­ba spor­tą.

Dva­si­nin­kai pa­brė­žė, jog to­ kie kur­sai yra ti­kė­ji­mo pra­kti­ka, to­dėl pra­lei­dus pa­skai­tas, vai­kai nė­ra pa­si­ren­gę gau­ti Pir­mo­sios Ko­mu­ni­jos ar Sut­vir­ti­ni­mo sak­ ra­men­tų. „Bet per prie­var­tą baž­ny­čios tik­rai ne­taps pil­nes­nės. Ma­nau, kad bus net prie­šin­gas efek­tas – to­kia tvar­ka tik at­gra­so vai­kus nuo Die­vo ir nuo ti­kė­ji­mo“, – kons­ta­ ta­vo klai­pė­die­tė Ne­rin­ga.

Skųs­tis be­pras­miš­ka

Ji pa­brė­žė, kad jau da­bar tu­ri pra­ dė­ti pla­nuo­tis sa­vo ir duk­ters dar­ bot­var­kę aš­tuo­nių mė­ne­sių sek­ ma­die­niams.

Tel­šių vys­ku­pi­jos vys­ku­po vi­ ka­ras Klai­pė­dos kraš­tui ku­ni­gas Vi­lius Vik­to­ra­vi­čius pa­tvir­ti­no, kad vai­kai, no­rin­tys gau­ti Pir­ mo­sios Ko­mu­ni­jos sak­ra­men­tą, iš­ties tu­ri dau­giau nei pus­me­ tį lan­ky­ti spe­cia­lias pa­mo­kas, o me­tus ar dve­jus sek­ma­die­niais da­ly­vau­ti mi­šio­se. „Jo­se rei­kia da­ly­vau­ti vi­są gy­ ve­ni­mą, ir nė­ra ko skųs­tis, nes to­kie skun­dai bū­tų pai­ki. Jei no­ ri va­din­tis ka­ta­li­ku, juo bū­ti, mi­ šio­se rei­kia lan­ky­tis vi­są gy­ve­ ni­mą. Tai juk pri­mi­ty­vu. Jei no­ri gy­ven­ti, tu­ri val­gy­ti. Juk jei ne­ val­gy­si, tai ir neiš­gy­ven­si. Jei no­ ri bū­ti žmo­gu­mi, ne­ga­li elg­tis gy­ vu­liš­kai. Ka­ta­li­kas tu­ri pa­rei­gų ir pri­va­lo jų lai­ky­tis“, – ir fi­lo­so­fa­vo, ir ka­te­go­riš­kas bu­vo V.Vik­to­ra­vi­ čius. Anks­čiau net bū­ta kal­bų, jog

Po­zi­ci­ja: ku­ni­gas V.Vik­to­ra­vi­čius įsi­ti­ki­nęs, jog ka­ta­li­kai mi­šias tu­ri lan­

ky­ti ne tik dve­jus me­tus prieš Pir­mą­ją Ko­mu­ni­ją, bet vi­są gy­ve­ni­mą.

ter­mi­nas, kiek me­tų iki Pir­mo­ sios Ko­mu­ni­jos sak­ra­men­to vai­ kai pri­va­lės sek­ma­die­niais lan­ky­ ti mi­šias, ga­li bū­ti net pra­tęs­tas, nes jis esą yra vie­nas trum­piau­ sių Eu­ro­po­je.

Ta­čiau V.Vik­to­ra­vi­čius pa­tvir­ ti­no, kad apie ter­mi­no pra­tę­si­mą jo­kių kal­bų pa­sta­ruo­ju me­tu nė­ ra ki­lę.

Iš­me­tė dėl fut­bo­lo

Klai­pė­do­je bū­ta skau­džių ir vai­ kus, ir jų gim­dy­to­jus su­krė­tu­sių is­to­ri­jų, kai ne­pil­na­me­čiai bu­vo pa­ša­lin­ti iš kur­sų, ku­riuos lan­kė,

Dėl spor­to cent­ro ra­jo­ne – vi­suo­ti­nė ap­klau­sa As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Gargž­diš­kiams bus siū­lo­ma ap­si­ spręs­ti, ku­rio­je vie­to­je ge­riau­sia pla­nuo­ti mo­der­naus spor­to cent­ro sta­ty­bas. Vi­suo­ti­nė ap­klau­sa Klai­ pė­dos ra­jo­ne vyks pir­mą kar­tą.

Gy­ven­to­jams bus siū­lo­ma rink­tis iš dvie­jų vie­tų – sta­dio­no te­ri­to­ ri­jos ne­to­li Se­no­jo Gargž­dų par­ko ir ne­nau­do­ja­mos pie­vos S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vė­je prie pre­ky­bos cent­rų, mies­to pa­kraš­ty­je.

Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je įpa­rei­go­jo Klai­ pė­dos ra­jo­no po­li­ti­kus pa­reng­ti vi­suo­ti­nės gy­ven­to­jų ap­klau­sos

or­ga­ni­za­vi­mo tvar­ką, nes to­kios esą nė­ra.

Tai rei­kia pa­da­ry­ti per 30 die­ nų. Apk­lau­sos la­pai gy­ven­to­jams tu­rės bū­ti pa­tei­kia­mi se­niū­ni­jo­je, me­di­ci­nos punk­tuo­se, bib­lio­te­ko­ je. Apk­lau­so­je ga­lės da­ly­vau­ti apie 12 tūkst. Gargž­dų gy­ven­to­jų, tai yra tų, ku­rie tu­ri bal­sa­vi­mo tei­sę.

Koks kas ne­skai­čiuo­ta, kiek ta ap­klau­sa kai­nuos.

Apk­lau­sa bus lai­ko­ma įvy­ku­sia, jei jo­je sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš ne ma­žiau nei 15 pro­c. bal­so tei­sę tu­ rin­čių gargž­diš­kių.

Gargž­duo­se ašt­rios ir aud­rin­gos dis­ku­si­jos dėl dau­gia­funk­cio spor­ to cent­ro sta­ty­bos vie­tos pa­rin­ki­ mo ver­da jau po­rą mė­ne­sių.

Išei­tis: Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bė­je nu­spręs­ta, jog tik per vi­suo­ti­nę ap­klau­są ga­li­ma iš­siaiš­kin­ti, kur ge­

riau­sia sta­ty­ti spor­to cent­rą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

11

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

V.Ge­ra­si­mo­vas: „Ma­no­te, ope­ro­je vien rim­ti?“ Uni­ka­laus bal­so sa­vi­nin­kas Vik­to­ras Ge­ra­si­mo­vas pa­sta­rai­siais mė­ne­siais lyg vie­su­las įsi­ver­žė į Lie­tu­vos mu­zi­ki­nę pa­dan­gę, pel­ny­da­mas ne tik pro­fe­sio­na­lų, bet ir pa­pras­tų mu­zi­kos klau­ sy­to­jų sim­pa­ti­jas. Ta­čiau tur­būt ne­daug kas ži­no, jog so­lis­tas ope­ra su­si­ža­vė­jo bū­tent uos­ta­mies­ty­je, ku­ris la­biau gar­sė­ja kaip džia­zo ar­tis­tų kal­vė.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pir­mū­nas ne­bu­vo

Am­bi­cin­gas ir per­spek­ty­vus vai­ ki­nas sa­vo iš­skir­ti­nį bal­są – sop­ ra­ni­ną – ver­ti­na že­miš­kai. Vie­na ver­tus, džiau­gia­si Die­vo duo­ta do­ va­na, ki­ta ver­tus, no­ri, kad aukš­ čiau­sių vy­riš­kų bal­sų Lie­tu­vo­je at­ si­ras­tų ir dau­giau.

Klai­pė­die­tis V.Ge­ra­si­mo­vas su ma­lo­nu­mu ir dė­kin­gu­mu pri­si­me­ na lai­kus J.Ka­čins­ko mu­zi­kos mo­ kyk­lo­je ir cho­re „Gin­ta­rė­lis“, vė­liau – for­te­pi­jo­no stu­di­jas S.Šim­kaus kon­ser­va­to­ri­jo­je.

Vai­ki­nas pa­sa­ko­jo, kad anuo­ met, kai mu­zi­kos mo­kyk­los at­sto­ vai atė­jo į vi­du­ri­nę mo­kyk­lą rink­ti vai­kų į nau­jas kla­ses, Vik­to­ras bu­ vo tas, ku­ris raš­te­lį, kvie­čian­tį iš­ ban­dy­ti sa­vo jė­gas, są­ži­nin­gai nu­ ne­šė tė­vams. „Net­ru­kus jau lan­kiau J.Ka­čins­ ko mu­zi­kos mo­kyk­lą ir pra­dė­jau dai­nuo­ti cho­re „Gin­ta­rė­lis“. Pir­ mo­sios kla­sės man tur­būt ne­reiš­kė la­bai daug, ta­čiau vė­liau pra­dė­jau jaus­ti, jog se­ka­si ne­blo­gai ir ma­no gy­ve­ni­me tar­si at­si­ra­do švie­sa“, – pir­mo­sio­mis mu­zi­ki­nė­mis pa­tir­ti­ mis da­li­jo­si V.Ge­ra­si­mo­vas.

Ope­ros so­lis­tas pra­si­ta­rė, kad mo­kyk­lo­je ne­bu­vo pir­mū­nas. Vi­sas jo gy­ve­ni­mas ir min­tys kon­cent­ra­ vo­si ten, kur skam­bė­jo mu­zi­ka, bu­ vo kal­ba­ma apie ją – vai­ki­nui tai at­ro­dė be ga­lo ypa­tin­ga. „Pa­me­nu, auk­lė­to­ja sa­ky­da­vo, kad ma­žin­čiau mu­zi­kos krū­vius, nes ne­spė­da­vau vis­ko at­lik­ti mo­kyk­lo­ je. Išk­lau­sy­da­vau, bet vis tiek pa­si­ rink­da­vau tai, kas man at­ro­dė svar­ biau“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas.

Su­ža­vė­jo sop­ra­nai

Ypa­tin­gą nos­tal­gi­ją jam su­ke­lia pir­ mie­ji pri­si­lie­ti­mai prie ope­ros, kai

dar bū­da­mas vai­kas Vik­to­ras pa­ ju­to mu­zi­kos gy­lį ir pra­smę. Ta­da Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re bu­ vo ku­ria­ma G.Puc­ci­ni ope­ra „Se­ suo An­dže­li­ka“, o ber­niu­kų cho­ras „Gin­ta­rė­lis“ tal­ki­no sce­no­je. „Ta­da teat­re pir­mą kar­tą ir su­ si­pa­ži­nau su vi­sais suau­gu­sių­ jų bal­sais. Ne­ga­liu paaiš­kin­ti ko­ dėl, ta­čiau ma­ne be ga­lo su­ža­vė­jo sop­ra­nai. Nuo­lat ban­dy­da­vau pa­ mėg­džio­ti An­dže­li­kos par­ti­jos mo­ ty­vus. Ne­pap­ras­tai lauk­da­vau re­

Jo­kiu bū­du ne­si­jau­ čiu nu­skriaus­tas, jog ta­pau po­pu­lia­rus tik da­bar.

pe­ti­ci­jų, tie­siog įsi­my­lė­jau teat­rą, or­kest­rą, so­lis­tus. Vi­sa ki­ta pa­ pras­čiau­siai nu­blank­da­vo ir tap­ da­vo ne­reikš­min­ga. Da­bar ga­liu teig­ti, jog tai li­ki­mas, ku­rį kū­riau ir pa­ts, ir ki­ti“, – pri­pa­žįs­ta V.Ge­ ra­si­mo­vas.

Aukš­čiau­sias vai­kiš­kas bal­sas – dis­kan­tas – nie­ko ne­ste­bi­nan­tis da­ly­kas. Ta­čiau paaug­lys­tė­je mu­ta­ ci­jos me­tu jis daž­niau­siai tam­pa že­ mes­niu. Vik­to­ro at­ve­jis – uni­ka­lus. „Vai­kų bal­sų gro­žio nie­kas ne­ nus­telbs. Gai­la, kad dau­ge­liui jis ir lie­ka vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mu.

Kai su­pra­tau, kad ga­liu ir to­liau dai­nuo­ti aukš­tu temb­ru, tie­siog džiau­giau­si. Iš pra­džių ste­bė­jau­si ir vis lauk­da­vau – gal dar pa­si­keis.

Apie ta­ria­mą sa­vo pra­na­šu­mą nie­ ka­da ne­su­si­mąs­ty­da­vau. Ma­nau, kad kiek­vie­nas tie­siog jau­čia­si lai­ min­gas, kai tam tik­ri da­ly­kai išei­ na, pa­vyks­ta. Ne­si­mė­gau­ju iš­skir­ ti­nu­mu ir da­bar, at­virkš­čiai, vie­nas

di­džiau­sių ma­no no­rų, kad ras­tų­si dau­giau vy­rų, ga­lin­čių dai­nuo­ti to­ kiais bal­sais“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Skir­tin­gos pa­tir­tys

Pla­čio­ji vi­suo­me­nės da­lis apie uni­ ka­lų dai­ni­nin­ko vo­ka­lą su­ži­no­jo vi­ sai ne­se­niai, pra­si­dė­jus po­pu­lia­ riam te­le­vi­zi­jos pro­jek­tui „Auk­si­nis bal­sas“, kur sa­vo ge­bė­ji­mus da­ly­ viai tu­rė­jo at­skleis­ti įvai­riuo­se mu­ zi­ki­niuo­se žan­ruo­se. „Jo­kiu bū­du ne­si­jau­čiu nu­ skriaus­tas, jog ta­pau po­pu­lia­rus tik da­bar. Be to, te­le­vi­zi­nė pa­tir­tis išė­jo į nau­dą: gy­vas at­li­ki­mas, or­ kest­ras, ka­me­ros, mik­ro­fo­nai, re­ por­ta­žai – tai di­džiu­lė prie­šin­gy­bė teat­rui. Pro­jek­te jau­čiuo­si ne­ma­žai nu­vei­kęs, at­si­ra­do ir ger­bė­jų. Man svar­biau­sia yra tai, kad žmo­nės su­ ži­no­tų ir at­ras­tų kaž­ką nau­ja ir pa­ tys to­bu­lė­tų“, – kal­bė­jo so­lis­tas.

Anot jo, ki­ta neį­kai­no­ja­ma pa­ tir­tis pa­ties gy­ve­ni­me bu­vo stu­di­ jos pas ope­ros sce­nos le­gen­dą Si­ gu­tę Sto­ny­tę. „Dės­ty­to­ja mo­kė ne tik vo­ka­lo.

Ma­ža tie­siog atei­ti į kla­sę ir pa­ dai­nuo­ti. Pir­miau­sia tu­rė­jau pa­si­ keis­ti pa­ts, su­vok­ti, jog mu­zi­ka ir ją su­kū­ręs kom­po­zi­to­rius yra es­mė.

Kol pra­dė­jau mąs­ty­ti ki­taip, praė­ jo ne­ma­žai lai­ko. Pa­me­nu, stu­di­ jų pra­džio­je la­bai ne­daug ži­no­jau apie dai­na­vi­mą, ir S.Sto­ny­tė yra mi­nė­ju­si, jog bu­vo ne­leng­va. Da­ bar pa­tir­ties se­miuo­si pa­si­ro­dy­ da­mas sce­no­je kar­tu su dės­ty­to­ja.

Sto­vė­ti sce­no­je ša­lia ir vis­ką jaus­ti – ver­tin­giau­sios pa­mo­kos“, – sa­ kė vai­ki­nas.

Lyg šven­to­vė

Ope­ros so­lis­tai ne­re­tai lai­ko­mi lyg ne šio pa­sau­lio bū­ty­bė­mis. Daž­nai jie api­pi­na­mi ste­reo­ti­pais esą gy­ve­ na ypa­tin­gą gy­ve­ni­mą, yra la­bai rim­ti, dva­sin­gi.

14

Sti­lius: mu­zi­ki­nia­me te­le­vi­zi­jos pro­jek­te V.Ge­ra­si­mo­vas tvir­čiau­siai

jau­tė­si at­lik­da­mas kla­si­ki­nės mu­zi­kos kū­ri­nius.

LRT nuo­tr.

12

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė

Ke­lio­nė į Ma­ro­ką su­lau­žė Tar­si sap­ne. Taip po ke­lio­nės į Ma­ro­ ką jau­čia­si 45 me­ tų Rai­mon­das Sa­ ce­vi­čius ir dvi­de­ šimt­me­tis jo sū­nus Mar­ty­nas. Jų nuo­ mo­ne, apie šią ša­lį sklei­džia­ma ne­tei­ sin­ga in­for­ma­ci­ja.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Nep­ab ­ us­ti iš sap­no

Mū­sų dien­raš­čio kon­kur­są „Laiš­ kas Ka­lė­dų Se­ne­liui“ lai­mė­ju­siam pen­kių vai­kų tė­vui ir jo sū­nui ke­ lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Ma­ge­la­ no ke­lio­nės“ įsteig­tą ke­lio­nę į Ma­ ro­ką da­bar pri­me­na nuo­trau­kos ir trum­pi vaiz­do fil­mu­kai. „Vis dar jau­čiuo­si tar­si gra­žia­me sap­ne“, – pri­si­pa­ži­no pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me už Eu­ro­pos iš­vy­kęs dvi­ de­šimt­me­tis Mar­ty­nas.

Nuos­ta­bius įspū­džius ša­lis ir jos gy­ven­to­jai pa­li­ko ir pir­mą kar­tą dau­giau nei po­rą die­nų už Lie­tu­ vos, juo­lab ki­ta­me že­my­ne, pa­bu­ vo­ju­siam Rai­mon­dui. „Ke­lio­nė su­lau­žė vi­sus nei­gia­ mus ste­reo­ti­pus apie is­la­mą, mu­ sul­mo­nus“, – Mar­ty­nas da­bar nea­be­jo­ja, kad is­la­mas, kaip ir ki­ tos re­li­gi­jos, ne­pro­pa­guo­ja ka­ro, blo­gy­bių.

Dau­gu­ma mu­sul­mo­nų, pa­ty­rė ke­liau­to­jai, yra tai­kūs, sve­tim­ša­ lius su­tin­ka ne prie­šiš­kai, o drau­ giš­kai nu­si­tei­kę. „Tai tik bai­sūs po­li­ti­niai žai­ di­mai, – apie įvai­rių ša­lių ku­ria­ mus ste­reo­ti­pus ir veiks­mus ma­ no Mar­ty­nas. – Bend­ra­vau ir su ten gy­ve­nan­čia lie­tu­ve, ku­rios vy­ ras – ma­ro­kie­tis. Jis la­bai to­le­ran­ tiš­kas, ne­re­tai su žmo­na ap­si­lan­ko ir krikš­čio­nių baž­ny­čio­je.“ Keliautojus ma­lo­niai šo­ki­ra­vo sve­tin­gi ma­ro­kie­čiai. Ato­kiuo­se kai­me­liuo­se jie at­vy­kė­lius priim­ da­vo kaip bro­lius ir se­se­ris. Ne tik pa­duo­da­vo ran­ką, bet ir ap­ ka­bin­da­vo.

Iš­vy­do daug eg­zo­ti­kos

Mar­ty­nas bu­vo su­ža­vė­tas ir ma­ro­ kie­čių gy­ve­ni­mo bū­do, ypač de­ry­ bų me­no. „Mes kaip vie­na šei­ma, jūs at­si­ ve­si­te drau­gų, ku­rie nu­pirks dar ką nors, to­dėl par­duo­si­me daug pi­ giau“, – kal­bė­jo ma­ro­kie­tis, pa­ kvie­tęs į vi­dų, kur pa­vai­ši­no ar­ba­ ta, ma­lo­niai bend­ra­vo, o ga­liau­siai perpus nu­lei­do kai­ną.

Lie­tu­viai nea­be­jo­jo, kad par­da­ vė­jų tiks­las – už­dirb­ti kuo dau­ giau pi­ni­gų, ta­čiau to­kios de­ry­bos ir drau­giš­ku­mas juos nu­tei­kė tei­ gia­mai.

Aki­mir­ka: tė­vas ir sū­nus Rai­mon­das ir Mar­ty­nas Sa­ce­vi­čiai atminimui nu­si­fo­tog­ra­fa­vo su ma­ro­kie­čiu.

Poil­sis: kal­nų ka­vi­nu­kė­je – ber­be­riš­ka ar­ba­ta.

Rai­mon­do ir Mar­ty­no Sa­ce­vi­čių as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„At­vi­ra šir­di­mi ir drau­giš­ku­mu pa­siek­si daug“, – api­bend­ri­no Rai­ mon­das.

Dėl rau­do­nos spal­vos at­spal­vių Rau­d o­n uo­j u mies­t u, ar­b a Rau­ do­n ą­ja oa­z e, va­d i­n a­m o Ma­ra­ ke­š o Je­m aa El Fnaa aikš­t ė­je vy­ rus su­ž a­v ė­jo vi­s ą pa­r ą ver­d an­t is gy­ve­n i­m as. Čia vyks­ta ak­ro­ba­ tų, būg­n i­n in­k ų, šo­k ė­j ų, fa­k y­r ų, ko­m e­d ian­t ų pa­s i­ro­dy­m ai. Už­ dar­b iau­ja kob­r ų ke­r ė­to­jai, bū­ rė­j os, sen­d aik­č ių, prie­s ko­n ių, kve­pa­l ų par­d a­v ė­jai, ta­t ui­r uo­č ių meist­rai. „Ma­ra­ke­š o se­n a­m ies­ty­je zu­ja mo­to­cik­li­nin­kai, – aiš­ki­no Mar­

Nak­vo­jo dy­ku­mo­je

ty­nas. – Čia pat ga­li nu­si­pirk­ti įvai­rių ma­ro­kie­tiš­kų alie­jų, mui­ lo, kre­mų, pa­ga­min­tų iš Ar­ga­no me­džio vai­sių, ra­ma­da­no ar­ba­ tos. Ji ge­ria­ma tam, kad ne­si­no­ rė­tų val­gy­ti.“ Tė­vą ir sū­nų su­ža­vė­jo jaz­mi­nais ir apel­si­nų žie­dais kve­pian­čiuo­se so­duo­se 1866 m. pa­sta­ty­ti vy­riau­ sio­jo vi­zi­rio rū­mai El Ba­hia. Juo­se yra 150 kam­ba­rių.

At­la­so priei­go­se pa­si­slė­pu­sia­me kai­me­ly­je Ait Ben­had­dou lie­tu­viai pa­ly­dė­jo sau­lė­ly­dį. Čia XI a. bu­vo ksa­ras – mies­tas-tvir­to­vė. Bū­tent čia su­kur­ta daug fil­mų, taip pat – „Gla­dia­to­rius“.

Lie­tu­vius šo­ki­ra­vo ir kont­ras­tai.

Vos už 100 km nuo Ma­ra­ke­šo ar ku­ror­ti­nio mies­to Aga­dy­ro, ma­ žuo­se kai­me­liuo­se, gy­ve­ni­mas tar­ si su­sto­jęs – toks, koks bu­vo prieš ke­lis šim­tus me­tų. „Žmo­nės pjau­na ir čia pat džio­ vi­na žo­lę, au­džia ki­li­mus, ren­ ka gry­bus, nė­ra au­to­mo­bi­lių – tik asi­liu­kai, siau­ros ak­me­nuo­tos gat­ ve­lės su ak­la­gat­viais, na­me­liai su tvar­tais, mo­te­rys už­si­den­gu­sios vei­dus“, – pa­ma­tė Rai­mon­das ir Mar­ty­nas.

Dau­gu­mo­je šei­mų au­ga po 6–7 vai­kus, o vie­nas jų daž­niau­siai

Prabanga: Zagoros mieste itin

dir­ba Pran­cū­zi­jo­je, at­siun­čia tė­ vams pi­ni­gų.

Mo­te­rų gat­vė­se be­veik ne­pa­ma­ ty­si, nors jų čia yra be­ne pen­kis kar­tus dau­giau nei vy­rų. Fo­tog­ra­ fuo­ti mo­te­ris griež­tai drau­džia­ma.

Be­je, fo­toa­pa­ra­to ven­gia ir kai­me­ lių vai­kai.

Mar­ty­nui ir Rai­mon­dui la­bai pa­ ti­ko se­no­vi­nė kas­ba Ag­de­zo mies­te.

Ber­be­rų tvir­to­vė­je skam­bė­jo ber­ be­riš­ka mu­zi­ka, bu­vo ga­li­ma pa­si­ mė­gau­ti ber­be­rų pa­tie­ka­lais, pa­ra­ gau­ti stip­rios mė­tų ar­ba­tos. Ir ne­tgi per­nak­vo­ti.

Di­džiau­sią įspū­dį Sa­ce­vi­čiams pa­li­ko dy­ku­ma. Iki jos keliautojai

13

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė

ste­reo­ti­pus apie is­la­mą

Amatininkai: Tamagroute miestelio gyventojai žiedžia puodus. Ir ne tik.

Bend­ra­vau ir su ten gy­ ve­nan­čia lie­ tu­ve, ku­rios vy­ras – ma­ ro­kie­tis. Jis la­bai to­le­ ran­tiš­kas, ne­re­tai su žmo­na ap­ si­lan­ko ir krikš­čio­nių baž­ny­čio­je.

daug žalumos.

8 km ėjo pės­čio­mis, ten ke­lia­vo kup­ra­nu­ga­riais. „O nak­vy­nė dy­ku­mo­je po at­vi­ru dan­gu­mi – kaž­kas neap­sa­ko­mo, – švy­tė­jo Rai­mon­das ir Mar­ty­nas. – Ty­la, gro­žis ir ber­be­rų dai­nos ati­ ma ža­dą.“ Vie­ti­nius vai­ši­no trauk­ti­ne

Mar­ty­ną su­do­mi­no ir se­no­vi­niai na­me­liai su gro­tuo­tais, ža­liu­zių efek­tą tu­rin­čiais lan­gais. Atė­jus sve­čiui mo­te­rys ga­li pro juos ma­ ty­ti at­vy­kė­lį, o šis jų – ne.

Mar­ty­nui pa­ti­ko Ma­ro­ke po­pu­ lia­rus mė­siš­kas pa­tie­ka­las ta­dži­ nas su daug dar­žo­vių, kus­ku­sas ir

Kas­ba: čia fil­muo­tas „Gla­dia­to­rius“.

tra­di­ci­nė mė­tų ar­ba­ta. „Jei įbe­ria daug cuk­raus, va­di­na­si, sve­čias ga­li lik­ti nak­vo­ti, jei ne – pa­gei­dau­ti­na, kad pa­si­vai­ši­nęs išei­tų“, – su­ži­no­ jo se­ną pa­pro­tį Rai­mon­das.

Tie­sa, da­bar ne­re­tai eu­ro­pie­ čiams, ku­rie ven­gia sal­džios ar­ba­ tos, cuk­raus ne­pi­la.

Mar­ty­nas įsi­mi­nė jau­ną ma­ro­ kie­tį, ku­ris bu­vo lai­min­gas ga­vęs do­va­nų deg­tu­kų dė­žu­tę. Jam svar­ biau­sia bu­vo dė­me­sys. Net­ru­kus vai­ki­nas grį­žo su gė­lė­mis, dė­kin­ gas pa­dė­jo per­si­kel­ti per upę, ly­ dė­jo mies­te­ly­je. „Klau­sy­da­mie­si ber­be­rų mu­zi­ kos, dai­nų, žiū­rė­da­mi šo­kius vai­

ši­no­mės dar­žo­vė­mis, ar­ba­ta... – neuž­m irš­ta­m o­m is aki­m ir­ko­m is da­li­jo­si R.Sa­ce­vi­čius. – Iš dė­kin­ gu­mo pa­siū­lė­me pa­si­vai­šin­ti lie­ tu­viš­ka deš­ra, ku­rios jie man­da­giai at­si­sa­kė. Bet mie­lai pa­ra­ga­vo sū­rio ir net, pa­kvie­tę drau­gus, sim­bo­liš­ kai – lie­tu­viš­kos trauk­ti­nės.“

Dau­giau apie Ma­ro­ką skai­ty­ki­te: www.ma­ge­la­no­ke­lio­nes.lt.

14

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė

V.Ge­ra­si­mo­vas: „Ma­no­te, ope­ro­je vien rim­ti?“ 11

Ta­čiau V.Ge­ra­si­mo­vas ti­ki­na, kad vis­kas čia ge­ro­kai pa­pras­čiau. „Gal­būt taip ga­lė­čiau pa­sa­ky­ ti apie re­ži­sie­rius ar kom­po­zi­ to­rius. Jie man tik­rai yra ki­to­kie ir to­kie tu­ri bū­ti. Bet dai­ni­nin­ kas yra tik dai­ni­nin­kas. O iš tik­

Vik­to­ras Ge­ra­si­mo­vas:

Vai­kų bal­sų gro­žio nie­kas ne­nus­telbs.

Gai­la, kad dau­ge­liui jis ir lie­ka vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mu. Kai su­ pra­tau, kad ga­liu ir to­ liau dai­nuo­ti aukš­tu temb­ru, tie­siog džiau­ giau­si. rų­jų ma­nau, jog vis­kas sly­pi pa­ pras­tu­me, bet ne pra­stu­me. Vi­si dir­ba­me sa­vo dar­bą nuo­šir­džiai, mėgs­ta­me jį. Tai – svar­biau­sia.

Ma­no­te, ope­ro­je vien rim­ti? Pa­ ma­ty­tu­mė­te už­ku­li­sius... Tad ne­ ver­tė­tų va­do­vau­tis ste­reo­ti­pais“, – sa­kė so­lis­tas.

Vie­na­me in­ter­viu at­li­kė­ja As­ mik Gri­go­rian tei­gė, kad ope­ros pa­sau­lis – už­da­ras ir sno­biš­kas, o jį bū­ti­na priar­tin­ti prie že­mės.

V.Ge­ra­si­mo­vas šiam po­žiū­riui ne­pri­ta­ria. „Man tai pir­miau­sia šven­tas ir ypa­tin­gas žan­ras: pa­ky­lė­tas ir gi­ lus. Nie­ka­da ne­no­rė­čiau, kad jis tap­tų že­miš­kas. Ei­da­mas į teat­ rą ne­no­riu ma­ty­ti kas­die­ny­bės, bui­tiš­ku­mo. Kur­da­mas per­so­na­žą sce­no­je, nuo­lat kei­tie­si, jau­ki­nie­ si nau­ją cha­rak­te­rį, ban­dai jį pa­

tei­sin­ti, o tai di­de­lis ir sun­kus dar­ bas. Tai­gi vi­sa­da ieš­kai, gi­li­nie­si ir iš­gy­ve­ni. Gal tuo mes ir ski­ria­mės nuo ki­tų“, – svars­tė jau­na­sis sce­ nos pro­fe­sio­na­las.

Pap­ras­tos ver­ty­bės

V.Ge­ra­si­mo­vas ti­ki­na, kad Klai­pė­ da yra ir bus di­džio­ji jo mei­lė. „Gi­miau prie jū­ros ir be jos ne­ ga­liu. Dau­ge­lis da­ly­kų čia jau pa­ si­kei­tę, bet sa­vas kraš­tas vi­sa­da liks sa­vu. Apie tai by­lo­ja ir di­des­ nis jau­du­lys kon­cer­tų me­tu, ir šil­ ti pri­si­mi­ni­mai, su­si­ję su cho­ru „Gin­ta­rė­lis“ bei S.Šim­kaus kon­ ser­va­to­ri­ja, ir, ži­no­ma, uos­ta­mies­ ty­je gy­ve­nan­tys tė­ve­liai. Į Klai­pė­ dą no­rė­čiau grįž­ti ir daž­niau, o taip ir bus ar­ti­miau­siu me­tu, nes su­pla­nuo­ti ke­li kon­cer­tai ba­lan­dį ir bir­že­lį“, – sa­kė dai­ni­nin­kas.

Ope­ros so­lis­tas pri­pa­ži­no, kad ras­ti lais­vo lai­ko įtemp­ta­me re­pe­ ti­ci­jų ir kon­cer­tų gra­fi­ke – daž­nai ir pa­stan­gų rei­ka­lau­jan­tis rei­ka­las. „Kai iš­tai­kau lais­vą mi­nu­tė­ lę, o kar­tais tie­siog esu pri­vers­ tas ją įterp­ti sa­vo die­not­var­kė­je, le­kiu ten, kur nė­ra triukš­mo, pa­ sta­tų, ju­dė­ji­mo. Gam­ta man – di­ džiau­sias at­si­pa­lai­da­vi­mas. Ta­ čiau ne­pai­sant to, mu­zi­ka vi­sa­da ma­no gal­vo­je, bet ki­tu pa­vi­da­lu – paukš­čių čiul­bė­ji­mu, van­dens te­ liuš­ka­vi­mu ir vė­jo sklei­džia­mais gar­sais. Tik su vie­nin­te­le są­ly­ga – vi­sa tai tik man vie­nam ir nie­kam ki­tam“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

V.Ge­ra­si­mo­vas ti­ki­na, kad gy­ ve­ni­me jį džiu­gi­na ry­to­jaus die­ną gau­bian­ti pa­slap­tis ir ne­ži­no­ji­mas, kaip vis­kas pa­si­suks. „O pa­ts vi­sa­da sten­giuo­si bū­ti ra­mus, ap­si­va­lęs, ly­di­mas ra­mios są­ži­nės ir at­vi­ras nau­jiems at­ra­ di­mams bei gy­ve­ni­mo pa­mo­koms.

Tai man la­bai svar­bu. Ma­ne įkve­

Įž­val­gos: vie­na­me in­ter­viu V.Ge­ra­si­mo­vas yra pri­si­pa­ži­nęs, jog jam pa­bo­do gir­dė­ti pa­ste­bė­ji­mus, kad yra

pa­na­šus į ak­to­rių To­mą Cruise‘ą.

Pa­šau­ki­mas: uni­ka­laus bal­so sa­vi­nin­kui ope­ros sce­no­je vaid­me­nų ne­stin­ga.

pia žmo­nės ir ge­ri jų dar­bai. Ne­ ži­nau, kaip gy­ve­ni­mas ap­si­vers, gal at­ra­siu kaž­ką nau­jo, su­pra­siu kaž­ką, ta­čiau su­vo­kiu vie­na –jo­

kiu bū­du neiš­duo­siu dai­na­vi­mo, mu­zi­kos ir sa­vęs. To­kiais klau­si­ mais man vi­sa­da ne­leng­va kal­bė­ ti, nes tai sun­kiai ir kant­riai sie­

kia­mi da­ly­kai, ta­čiau šiuo me­tu esu su­si­tel­kęs to­bu­lin­da­mas sa­ ve“, – gy­ve­ni­miš­ka fi­lo­so­fi­ja da­ li­jo­si at­li­kė­jas.

Ryškus: nors V.Gerasimovas jau iškrito iš LTV muzikos projekto, jaunasis atlikėjas įsiminė televizi-

Au­to­ri­te­tas: mu­zi­ki­nių aukš­tu­mų Vik­to­ras sie­kia pa­de­da­mas ope­ros so­lis­tės

Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

jos žiūrovams.

S.Sto­ny­tės.

15

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė

Pa­ry­žiu­je nea­vė­ki­te juo­dai Pa­ry­žius – vie­nas la­biau­siai gei­džia­ mų tu­ris­tų mies­ tų. Ta­čiau vi­lio­jan­ čiuo­se ke­lio­nių ap­ ra­šy­muo­se var­giai pa­ma­ty­si pa­ta­ri­ mų, kaip ne­su­si­ ga­din­ti nuo­tai­kos dėl to­kios smulk­ me­nos kaip ava­ly­ nė. Ba­tų čia lau­kia iš­ban­dy­mai.

Dan­ga: balkš­vas žvy­ras vy­rau­ja įvai­rio­se gau­siai lan­ko­mo­se Pa­ry­žiaus vie­to­se, pa­vyz­džiui, prie Ei­fe­lio bokš­to.

Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

No­ri­si ele­gan­ci­jos

Nie­ka­da ne­bu­vus Pa­ry­žiu­je, knie­ti su­ži­no­ti, ar iš­ties šis mies­tas toks įsta­bus, kad į jį plūs­ta mi­li­jo­nai tu­ris­tų.

Pran­cū­zi­jos sos­ti­nė liaup­si­ na­ma dėl ele­gan­ci­jos, ku­rią tve­ ria ma­dos ko­ri­fė­jai, ro­man­ti­kos, ku­rią pa­ti­ria mi­li­jo­nai įsi­my­lė­jė­ lių, me­no še­dev­rų, ku­rie sau­go­ mi mu­zie­juo­se, tur­tin­gos is­to­ ri­jos, ku­ria al­suo­ja pa­mink­lai ir sta­ti­niai.

Ke­liau­jant į mei­lės mies­tą no­ri­si bū­ti pa­si­tem­pus, ele­gan­tiš­kai pa­ si­puo­šus, kad bent kiek įsi­lie­tum į šio ypa­tin­go mies­to dvelks­mą.

Ko ge­ro, ele­gan­ci­ja ne­tgi pri­va­lo­ ma, jei Pa­ry­žiu­je gy­ve­ni. Net gar­ baus am­žiaus pran­cū­zai ir pran­cū­ zės de­monst­ruo­ja sti­lin­gą ap­ran­gą ir grakš­čią lai­ky­se­ną.

Vis dėl­to, tik trum­pam už­su­kus į Pran­cū­zi­jos sos­ti­nę ir sie­kiant pa­ma­ty­ti kiek įma­no­ma dau­giau, ver­čiau rink­tis pa­to­gius ap­da­rus ir ava­ly­nę. To­kius, ku­rių ne­gai­la lai­ do­ti dul­kė­se.

Apa­vas, ko­kį rink­tu­mė­tės ne­ trum­pai ke­lio­nei pės­čio­mis kai­mo žvyr­ke­liu, la­bai tiks lan­kant Pa­ry­ žiaus įžy­mias vie­tas.

Plūk­ta že­mė ir žvy­ras

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių ne tik Pran­ cū­zi­jos, bet ir vi­so pa­sau­lio tu­ris­ tų ob­jek­tų Ei­fe­lio bokš­tas ma­ty­ti iš įvai­rių mies­to vie­tų. Štai jis jau ran­ka pa­sie­kia­mas.

Trum­pam už­ver­tus gal­vą į 300 m aukš­čio me­ta­lo tva­ri­nį, no­ri­si pa­čiu­pi­nė­ti jo „ko­ją“.

Tai, ką ne­tru­kus pa­ma­tai ir pa­ jau­ti po sa­vo ko­jo­mis, ga­na ne­ti­kė­ ta. Mi­li­jo­nų pė­dų pa­ly­tė­ti ta­ke­liai – ne as­fal­tas, ne trin­ke­lės ar ki­toks grin­di­nys, o tie­siog su­plūk­ta že­mė ir žvy­ras. Nut­ryp­ta ve­ja – ne­sve­ti­mas vaiz­das vie­to­je, ku­rią sva­jo­ja pa­ma­ ty­ti dau­gy­bė pa­sau­lio žmo­nių.

Pri­mi­ty­vi žvy­ro dan­ga pa­pil­ta

Dulkės: par­ku ke­liau­jant Luv­ro mu­zie­jaus link, ne­to­li Trium­fo ar­kos asfalto – nė pėdsako.

Gal­būt te­rei­kia su­ kur­ti įvaiz­dį, kad taip tu­ri bū­ti, o jei kam nors ne­pa­tin­ ka – ne­va­žiuo­ki­te pas mus?

ne tik prie Ei­fe­lio bokš­to ir po juo, bet ir gre­ta nu­si­drie­ku­sia­me par­ ke. Nuo šios dan­gos dul­kių bal­tuo­ ja vi­sų at­vy­kė­lių ava­ly­nė.

Ne ma­žiau rū­pes­čių dėl šva­ros tu­rė­tų kil­ti gau­siau pa­li­jus.

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

Ko­zi­ris: toks mū­sų įvaiz­dis

Kal­ba­ma, kad pa­ry­žie­čiai ne­ mėgs­ta tu­ris­tų. Gal­būt to­dėl, kad jie iš­try­pia ir pri­šiukš­li­na jų ve­ jas? Gal­būt to­dėl vie­ti­nė val­džia ne­sku­ba po tu­ris­tų ko­jo­mis klo­ ti gra­ni­to? Žvy­ras gurgž­da ke­liau­jant ir Trium­fo ar­kos, ir gar­sio­jo Luv­ro mu­zie­jaus link. Ši dan­ga vy­rau­ja par­kuo­se ir ki­to­se žmo­nių ap­gul­ to­se Pa­ry­žiaus vie­to­se.

Ga­li­ma nu­ma­ny­ti, kad toks yra šio mies­to vie­šų­jų erd­vių api­pa­ vi­da­li­ni­mo di­zai­nas: pa­pras­ta, bet jau­ku. Pa­na­ši dan­ga tik­riau­siai vy­ ra­vo ir prieš šim­tus me­tų, ji de­ra prie se­nų sta­ti­nių.

Potyriai: pa­si­gro­žė­jus Pran­cū­zi­jos sos­ti­

nės įžy­my­bė­mis ava­ly­nė pa­kei­čia spal­vą.

„O kaip­gi mū­sų ba­tai ir plau­čiai?“ – min­ty­se prie­kaiš­tau­ji to­kiam pa­ ry­žie­čių sko­niui. Ki­ta ver­tus, per­ ša­si iš­va­da: jei pa­sau­lio tu­riz­mo bam­ba ga­li sau leis­ti priim­ti tu­ris­ tus žvy­ro dul­kė­se, ko­dėl gi Lietu­ va tu­ri komp­lek­suo­ti dėl su­trū­ku­ sių ply­te­lių gatvėse?

Gal­būt te­rei­kia su­kur­ti įvaiz­ dį, kad taip tu­ri bū­ti, o jei kam nors ne­pa­tin­ka – ne­va­žiuo­ki­te pas mus?

Fo­tog­ra­fai džiau­gia­si

Šiaip ar taip Pa­ry­žius ne­ga­li ne­ža­ vė­ti. Na, o ne­no­rin­tie­siems įženg­ti į jau­kią Pa­ry­žiaus ka­vi­nai­tę pur­vi­ nais ba­tais pra­var­tu su sa­vi­mi tu­

rė­ti kuo juos nu­va­ly­ti. Dar ge­riau, jei ava­ly­nė ne­bus tam­si, tuo­met ir balkš­vos dul­kės ne taip ma­ty­sis.

Be­je, vil­kin­tie­ji tam­sius dra­bu­žius pa­ste­bi, kad po pa­si­vaikš­čio­ji­mo žvy­ruo­tais ta­kais jie taip pat kiek pa­švie­sė­ja.

Fo­tog­ra­fai džiau­g ia­s i dul­kan­ čia dan­ga. Su la­pais vė­jo plaiks­ to­mos dul­kės tarp par­ko me­džių lei­d žia už­f ik­s uo­t i imp­re­s io­n is­ ti­n ius pa­veiks­l us pri­m e­n an­č ius vaiz­dus.

Nors Pa­ry­žius yra vie­nas la­biau­ siai už­terš­tų pa­sau­lio did­mies­čių, są­mo­nin­gai su­pil­to žvy­ro dul­kių ka­muo­liai, at­ro­do, nie­kam ne­ truk­do.

16

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė kl.lt/naujienos

H.Šu­mi­lai­tė: nebūkime naivūs Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Gy­ve­ni­me ne vis­kas sal­du, ne vis­ kas pa­tin­ka ir ne vis­kas ro­žė­mis klo­ta. Šį kar­tą apie tai, kas ne­pa­ tin­ka, ne­ma­lo­nu ar bai­su, – su Ha­ na Šu­mi­lai­te.

– Lai­da, ku­riai pra­si­dė­jus iš­ jun­gia­te te­le­vi­zo­rių?

– „Fa­rai“ ir dar tur­būt 92 lai­dos.

Be­veik ne­žiū­riu lie­tu­viš­kos te­le­vi­ zi­jos lai­dų. In­te­lek­to, mo­ra­lės, es­ te­ti­kos pra­sme tai – vi­siš­kas dug­ nas ir ne­są­mo­nė.

– La­biau­siai už­kni­san­tis žur­ na­lis­tų klau­si­mas?

– Koks jū­sų ho­bis? Jau tur­būt 20 me­tų, kai ma­nęs klau­sia be­veik to pa­ties. Ir juo­kin­ga, kai atei­na ža­lia mer­gai­čiu­kė ir klau­sia: ko­ kia jū­sų mėgs­ta­miau­sia spal­va, koks jū­sų ho­bis, ką jus bai­gė­te?

Bent šiek tiek prieš in­ter­viu pa­ si­reng­tų.

Be­veik ne­žiū­riu lie­ tu­viš­kos te­le­vi­zi­ jos lai­dų. In­te­lek­to, mo­ra­lės, es­te­ti­kos pra­sme tai – vi­siš­ kas dug­nas ir ne­są­ mo­nė.

– Vals­ty­bė, ku­rio­je nie­ka­da ne­no­rė­tu­mė­te gy­ven­ti?

– Ame­ri­ka. Bu­vau ten. Vis­kas, ką gir­dė­jau ir ži­no­jau apie ame­ri­kie­ čius, pa­si­tvir­ti­no.

Vi­sų pir­ma į akis kri­to žmo­nių nai­vu­mas. De­mok­ra­ti­jos, apie ku­ rią kal­ba­ma, ten nė­ra. Žmo­nė­mis ma­ni­pu­liuo­ja­ma ir žai­džia­ma bai­ siau nei sovietiniais lai­kais. Nus­ te­bau, kad žmo­nės to nai­viai ne­ sup­ran­ta ir ne­su­vo­kia.

Ste­bi­no ir ne­pa­ti­ko vi­du­ti­nio so­ cia­li­nio sluoks­nio ame­ri­kie­čių pa­ si­pū­ti­mas ir įsi­ti­ki­ni­mas, kad vi­si žmo­nės trokš­ta at­vyk­ti į JAV ir čia gy­ven­ti. Kai pa­sa­kiau, kad ir už pi­ ni­gus ten ne­lik­čiau, bu­vau ne­sup­ ras­ta.

Lie­su­mas ba­do akis Gar­si lie­tu­vių ak­to­rė In­ge­bor­ga Dap­kū­nai­tė smar­kiai su­ly­so. Liu­ di­nin­kai kuž­da­si, jog mo­te­ris sa­vo or­ga­niz­mą ali­na ne­gai­les­tin­go­mis die­to­mis ir tre­ni­ruo­tė­mis.

Be­je, kai šią sa­vo nuo­mo­nę pa­ sa­kiau vie­nai Ame­ri­kos lie­tu­vei, ne­tru­kus kai ku­rios JAV lie­tu­vių or­ga­ni­za­ci­jos pa­reiš­kė, kad dau­ giau pas juos neat­va­žiuo­siu.

Ne­pa­tin­ka ame­ri­kie­čių ci­niz­ mas, kai vi­sam pa­sau­liui šau­ kia apie de­mok­ra­ti­ją, nors pa­ tys vals­ty­bę pa­si­sta­tė ant in­dė­nų krau­jo ver­gų dar­bo ran­ko­mis. Ne­ bū­ki­me nai­vūs, ma­to­me, ką jie ir da­bar da­ro, su­kel­da­mi ka­rus vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Ei­li­nis ame­ri­kie­ tis to ne­su­vo­kia.

– Bjau­r iau­s ia žmo­n ių sa­ vy­bė?

– Veid­mai­niš­ku­mas.

– La­biau­siai nu­vy­lęs fil­mas?

– 70 pro­cen­tų – ho­li­vu­di­nių. Vie­ nas pa­sta­rų­jų – „Olim­po už­gro­ bi­mas“. Nu­ve­džiau mer­gi­nas iš vai­kų glo­bos na­mų, gal­vo­jau, nu­ džiu­gin­siu. Šlamš­tas ir pa­gal Ho­ li­vu­do stan­dar­tus.

– Sim­pa­ti­jos ne­ke­lian­ti Lie­tu­ vos įžy­my­bė?

– De­ja, Da­lia Gry­baus­kai­tė. Tu­rė­ da­ma tiek sver­tų ji tik gra­žiai sa­ ve pa­tei­kia, bet dėl Lie­tu­vos be­veik nie­ko ne­pa­da­ro.

– Ne­mėgs­ta­miau­sias gė­ri­mas ar pa­tie­ka­las?

– Šal­tas ki­sie­lius. Šil­tas – dar, dar, bet šal­tas – nie­kaip.

– Ne­mėgs­ta­miau­sias lie­tu­vių mu­zi­kan­tas ar gru­pė?

– Bu­vo kaž­ko­kie „Nau­jie­ji lie­tu­ viai“ su Bžes­ku. Vul­ga­ry­bė. Net fi­ziš­kai blo­ga. Ir ŽAS. Kai ber­ niu­kams po 18 me­t ų ir jie dai­ na­vo, kad dži­pas su­trėš­kė bo­bu­ tę, per su­kąs­tus dan­tis ga­li bū­ti juo­k in­ga, bet kai jiems jau po 40 ir jie to­l iau in­fan­t i­l iai dai­ nuo­ja tą pa­tį – at­si­pra­šau. Čia kaip 70 me­tų se­nu­tė se­gė­tų mi­ ni si­jo­ną.

– La­biau­siai nu­vy­lęs vy­ro poel­gis?

– Iš­da­vys­tė.

– Kvai­liau­sias Ha­nos Šu­mi­lai­ tės poel­gis?

– Įsi­my­lė­jau ir iš­te­kė­jau už ne­tin­ ka­mo žmo­gaus.

Vaiz­das: I.Dap­kū­nai­tė šo­ki­ra­vo sa­vo ne­svei­kai at­ro­dan­čiu lie­su­mu.

eg.ru inf.

Kur ska­niau­sios sil­kės?

Prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų šį sa­vait­ga­ lį vėl pa­kvie­sian­ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ žiū­ro­vams ža­da nau­jų spal­vin­gų po­ty­rių.

Kū­ry­bi­nė ko­man­da šį­kart pa­siū­lys pa­ke­liau­ti kom­pa­ni­jos „DFDS Sea­ ways“ kel­tu „Op­ti­ma Sea­ways“, ku­ris nuo­lat kur­suo­ja marš­ru­tu „Klai­pė­da – Karls­ham­nas“. Šio tech­ni­kos ste­buk­lo, į prie­kį trau­kia­mo 20 tūkst. ark­lių ir tem­ pian­čio net 2,5 km il­gio ma­ši­nų ei­ lę, per­so­na­las pri­myg­ti­nai siū­lė kran­te, ma­ža­me Šve­di­jos mies­te­ly­ je Karl­sham­ne, pa­ra­gau­ti ska­niau­ sios sil­kės su gars­ty­čio­mis.

Lai­dos ren­gė­jai iš­duo­da ma­žy­ tę pa­slap­tį – ete­rio vil­ko Hen­ri­ ko Vai­tie­kū­no sil­kės paieš­kos bu­ vo sėk­min­gos.

Taip pat lai­dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ ka­pi­to­nas H.Vai­tie­kū­nas žiū­ro­vus nu­ste­bins pri­sta­ty­da­mas nau­ją­ją lai­dos ve­dė­ją Gied­rę, ku­ri pri­sta­tys Klai­pė­do­je di­džiu­lio stu­ den­tų ant­plū­džio su­lau­ku­sią So­ cia­li­nių moks­lų ko­le­gi­ją. O įsi­my­lė­ jė­lius abu lai­dos ve­dė­jai nu­ste­bins

At­rak­ci­jos: nau­jau­sio­je lai­do­je „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ jos ka­pi­to­

nui H.Vai­tie­kū­nui į ran­kas te­ko paim­ti ir meš­ke­rę.

pa­siū­ly­da­mi nau­jas pa­si­ma­ty­mų vie­tas – kran­ti­nes, esan­čias pa­ čio­je uos­ta­mies­čio šir­dy­je. Sma­ gių nuo­ty­kių lai­da „Lie­tu­va – jū­

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

ri­nė vals­ty­bė“ žiū­ro­vų lauks ry­toj, sek­ma­die­nį, 16.45 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją. „Klai­pė­dos“ inf.

Moks­li­nė fan­tas­ti­ka vir­to rea­ly­be Pa­sau­lis po van­de­niu ir be­si­drie­ kian­tis virš jo – to­kia uni­ka­li Ta­li­ no hid­ro­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ja. Ji trau­kia lan­ky­to­jus iš vi­so pa­sau­lio. Ir ne tik jū­rų tech­ ni­kos ger­bė­jus, moks­li­nės fan­tas­ti­ kos en­tu­zias­tus.

J.Ver­ne’o sva­jo­nių sa­la

tvdb.lt nuo­tr.

Kaip pra­ne­šė lei­di­nys „Eksp­ress ga­ze­ta“, tra­pią, ko­ne per­ma­to­mą fi­gū­rą ak­to­rė pa­de­monst­ra­vo ne­ se­niai Mask­vo­je vy­ku­sia­me vie­na­ me aukš­tuo­me­nės va­ka­rė­ly­je.

Esą pub­li­ka su siau­bu ap­žiū­ ri­nė­jo li­guis­tai lie­sas žvaigž­dės for­mas.

Gys­lo­to­mis ran­ko­mis ak­to­rė da­ bar pri­me­na dai­ni­nin­kę Ma­don­ną, ku­ri ne kar­tą kri­ti­kuo­ta už ne­svei­ ką sa­vo aist­rą die­toms ir tre­ni­ ruok­liams.

I.Dap­kū­nai­tė taip pat gar­sė­ja po­mė­giu spor­tuo­ti.

Kal­ba­ma, kad bū­tent dėl ak­ty­ vių tre­ni­ruo­čių ka­dai­se ža­vi mo­te­ ris at­ro­do lyg būtų susirgusi ano­ reksija.

Pa­si­vaikš­čio­ji­mas po Hid­ro­lėk­ tu­vų uos­to mu­zie­jaus sa­les – tar­ si moks­li­nės fan­tas­ti­kos tė­vo Ju­ les Ver­ne’o le­gen­di­nio ro­ma­no „20 000 my­l ių po van­d e­n iu“ skai­ty­mas.

Bū­tent šio ra­šy­to­jo gar­bei ir jo kū­ri­niui su­reng­ta pa­ro­da at­spin­di tai, apie ką ra­šo­ma ro­ma­ne. Ir tai – ne ki­no fil­mas. Mu­zie­jaus lan­ky­to­ jai ga­li pa­si­vaikš­čio­ti jū­ros gel­mė­se įka­lin­to po­van­de­ni­nio lai­vo de­niu

ir pa­ma­ty­ti mis­tiš­ką jū­rų bū­ty­bę, gąs­di­nu­sią ro­ma­no skai­ty­to­jus XIX a. vi­du­ry­je.

Pir­m o­jo Es­t i­jos po­van­d e­n i­n io lai­vo kū­rė­jo Oto­ma­ro Ger­no iš­ra­ di­mų mo­de­liai aki­mirks­niu nu­ke­ lia į lai­kus, kai po­van­de­ni­niai lai­ vai ju­d ė­jo ran­k i­n iu bū­d u, o lai­v ų kor­pu­sai pri­mi­nė vy­no sta­ti­nes.

Per mi­nu­tę – į 900 m gy­lį

Vie­nas di­džiau­sių eks­po­na­tų yra 1935 m. Ang­li­jo­je sta­ty­tas po­van­de­ni­nis lai­vas „Lem­bit“, ga­lė­jęs per vie­ną mi­nu­tę nu­si­leis­ti į 900 m gy­lį.

Nors jis se­niai ne­be­nau­do­ja­mas, ga­li­ma pa­si­vaikš­čio­ti lai­vo de­niu, pa­si­žval­gy­ti po jo pa­tal­pas, sa­vo aki­mis iš­vys­ti ka­pi­to­nų ka­ju­tes ir ka­riš­kių mie­ga­muo­sius. Pa­si­tik­ rin­ti ran­kos taik­lu­mą, gi­nant Ta­

li­ną prieš­lėk­tu­vi­nės gy­ny­bos imi­ ta­to­riu­mi ar įšok­ti į per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Di­džio­jo­je Bri­ta­ ni­jo­je su­kur­to „Sop­with Ca­mel“ lėk­tu­vo mo­de­lį ir iš­ban­dy­ti skry­ džio tre­ni­ruo­tę čia ga­li kiek­vie­nas, to pa­no­rė­jęs.

Ba­sei­ne įkur­tas ka­ri­nis uos­tas skir­tas ma­žie­siems lan­ky­to­jams. Čia jie ga­li imi­tuo­ti tik­rus lai­vų mū­šius, val­dy­da­mi lai­vus nuo­to­li­niais pul­ tais. Net­gi ga­li­ma pa­si­ma­tuo­ti jū­ rei­vio ar ka­ri­nin­ko uni­for­mą, įsiam­ žin­ti at­mi­ni­mui, ją ap­si­ren­gus.

Iš­li­ko au­ten­tiš­kų de­ta­lių

Dau­giau nei 200 eks­po­na­tų ap­žiū­ rė­ti pri­reiks ke­lių va­lan­dų. Dau­ge­lis mu­zie­jaus eks­po­na­tų – in­te­rak­ty­ vūs, pa­pil­dy­ti kom­piu­te­ri­ne gra­fi­ ka, vaiz­do ir gar­so me­džia­ga.

17

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ba­lan­džio 27– gegužės 3 die­noms JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį pajusite rim­ tos transformacijos porei­ kį. Mintys suksis apie nuožmius priešus, mirties ir būties temas.

Gali prireikti psichologo pagalbos arba nemažos paskolos. Jausite, kad laikas pertvarkyti savo gyve­ nimą, tačiau dar nežinosite kaip.

Pasisaugokite agresijos, sprogi­ mų, provokacijų. Kitą savaitę teks rimtai padirbėti, pasimokyti arba vykti į užsienį. Nervai bus įtempti dėl priešiškų išpuolių, intrigų, nu­ matomų dalykinių ar teisinių gin­ čų, laukiančio egzamino, atesta­ cijos ar pan. Simuliuoti neverta, nes pabloginsite situaciją. Apsi­ ginkluokite tiesa, drąsa, iškalba – jūsų priešai to nesitiki.

AVI­NAS (03 21–04 20)

Int­ri­ga: iki šiol bu­vę AB­BA na­riai at­kak­liai neig­da­vo, kad gru­pė ga­lė­tų

at­gim­ti bent vie­nam pa­si­ro­dy­mui.

nordtour.files.wordpress.com nuotr.

Siū­lo sta­ty­ti už AB­BA su­si­jun­gi­mą Bri­tų la­žy­bi­nin­kai prii­ma sta­ty­mus už AB­BA su­grį­ži­mą – po to, kai dai­ ni­nin­kė Ag­net­ha Falts­kog už­si­mi­ nė apie ga­li­mą gar­siau­sios šve­dų gru­pės at­si­kū­ri­mą.

A.Falts­kog, ku­ri su­grį­žo iš pen­ si­jos ir iš­lei­do so­li­nį al­bu­mą „A“, vo­kie­čių žur­na­lui „Die Zeit“ tei­ gia­mai at­sa­kė į klau­si­mą, ar svars­ ty­tų AB­BA at­si­kū­ri­mą. „Gal koks lab­da­ros kon­cer­tas?

Iš­kart ne­sa­ky­čiau „ne“, – sa­kė ji.

Jos bu­vęs vy­ras Bjor­nas Ul­vaeu­ sas ir ki­tas AB­BA dai­nų kū­rė­jas Ben­ny An­ders­so­nas 2008 m. pa­ ža­dė­jo neat­kur­ti gru­pės, ku­ri iši­ro 1982-ai­siais, po de­vy­nių Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je pir­mą­sias vie­tas užė­mu­sių hi­tų.

Ket­vir­ta gru­pės, tarp ku­rios hi­tų yra „Mam­ma Mia“, „Su­per Trou­ per“ ir „Dan­cing Queen“, na­rė bu­vo An­ni Frid Lyngs­tad.

Ta­čiau prieš AB­BA mu­zie­jaus Stok­hol­me ati­da­ry­mą šią ge­gu­žę vėl pa­skli­do kal­bų, kad AB­BA ga­ li at­si­kur­ti.

Bri­tų la­žy­bi­nin­kai „Pad­dy Po­wer“ pa­si­nau­do­jo šio­mis kal­bo­mis ir pa­ siū­lė san­ty­kiu 14:1 sta­ty­ti už AB­BA bend­rą pa­si­ro­dy­mą 2013 m.

Fir­ma siū­lo san­ty­kiu 16:1 sta­ty­ti už tai, kad AB­BA ge­gu­žės 16 d. ati­ da­rys 2013 m. „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­są Mal­mė­je Šve­di­jo­je, nes bū­tent tas kon­kur­sas at­ne­šė AB­BA šlo­vę po 1974 m. pa­siek­tos per­ga­ lės su dai­na „Wa­ter­loo“. „AB­BA ger­bė­jai dėl at­si­kū­ri­mo per­spek­ty­vos pa­springs iš su­si­ jau­di­ni­mo. At­siž­vel­giant į pa­dė­ tį na­muo­se ir 40-ąsias jų trium­ fo „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ me­ti­nes, „Pad­dy Po­wer“ (san­ty­kis) 16:1 at­ro­do ver­ tas kiek­vie­no pi­ni­gų“, – sa­kė fir­ mos at­sto­vas.

BNS inf.

Savaitgalį galimas sponta­ niškas išvykimas į kelionę, pasimatymas su nepažįstamu as­ meniu. Domins tarptautinis verslas, sportas. Būsite išlaidūs ir gal kiek per daug optimistiški uždarbio, pa­ sipelnymo prasme. Jums derėtų la­ biau paisyti pašnekovų nuomonės ir orumo, neįžeidinėti. Atsargiai kely­ je. Kitą savaitę pavojingi bet kokie perlenkimai, aferos, kerštavimai, įsiskolinimai. Galite sulaukti viešo dėmesio, kuris nebus malonus. Jei­ gu nesate įsitikinę savo pergale, ne­ siimkite rizikingo reikalo.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį atsiras neatidė­ liojamų darbų ir rūpesčių dėl sveikatos, išvaizdos. Būsite lin­ kę skirti pinigų smulkiam remon­ tui ar sodo, namų ūkio, komfor­ to prekėms, talkai. Regis, nesiseks įtikti aplinkiniams, tyčia arba ne­ tyčia provokuosite nesusipratimus.

Kitą savaitę gali tekti prisiimti at­ sakomybę už partnerių prisiimtus įsipareigojimus, kažkam tarpinin­ kauti, atstovauti. Regis, neatsi­ spirsite verslo avantiūrai ar mei­ lės pagundoms ir galbūt rinksitės iš dviejų dominančių variantų.

to Ta­li­no hid­ro­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jaus eks­po­na­tams ap­žiū­rė­ti, juo­ lab iš­ban­dy­ti, rei­kia vi­sos die­nos.

Prie eks­po­na­tų įreng­ti spe­cia­lūs kom­piu­te­ri­niai ter­mi­na­lai su­tei­kia ga­li­my­bę ne tik gau­ti vi­są rei­ka­lin­ gą in­for­ma­ci­ją, bet ir ją par­si­siųs­ti į sa­vo elekt­ro­ni­nį pa­štą.

An­ga­rai, ku­riuo­se įreng­tas po­van­ de­ni­nį pa­sau­lį imi­tuo­jan­tis Hid­ro­lėk­ tu­vų uos­to mu­zie­jus, bu­vo pa­sta­ty­ti

Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais kaip ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no tvir­to­vės da­lis.

2012 m. Pa­sau­lio ar­chi­tek­tū­ ros fes­ti­va­ly­je Hid­ro­lėk­tu­vų uos­to mu­zie­jus pa­te­ko į fi­na­lą su ki­tais ge­riau­siais pa­sau­ly­je me­tų ar­chi­ tek­tū­ros dar­bais. „Klai­pė­dos“ inf.

Savaitgalį laukia aktyvus darbymetis arba laisvalaikis.

Galbūt paaiškės, kad reikia vykti į neplanuotą renginį ar pasimatymą.

Tikėtinas flirtas su aistringu gerbė­ ju. Pajusite troškimą išlieti meilės jausmus arba pademonstruoti sa­ vo talentus, privalumus. Kitą sa­ vaitę dėl aplaidaus darbo ar kokių nors faktų nuslėpimo gali kilti pro­ blemų. Nenumokite ranka į paste­ bėtus techninius ar kitus defektus, nes dėl jų gresia avarijos. Galimas svarbus pokalbis su potencialiu darbdaviu arba pareigūnu.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį gali tekti daug fi­ ziškai ar techniškai darbuo­ tis. Geriems santykiams trukdys per didelės ambicijos, jūsų įsitiki­ nimas, kad visur esate teisūs. Ne­ subtilus elgesys, nelaikymas liežu­ vio už dantų gali būti būdingas ir jūsų pašnekovams. Nuo pirmadie­ nio nerimausite, jei nespėjate laiku sumokėti mokesčių, vėluoja pinigų pervedimai, atsiskaitymai. Jeigu iš­ vykstate, nepamirškite dokumentų ir saugokitės vagių. Gali pasitaikyti konfliktų ir incidentų darbe. Reikia labiau saugotis avarijų, žalos.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalį būsite linkę pa­ taikauti savo silpnybėms, išlaidauti. Neskubėkite finansiškai ar kitaip įsipareigoti. Gali paaiškėti, kad jūsų idėjos arba svajonės neturi realaus pagrindo. Nuo pirmadienio norėsis daug nuveikti, tačiau atro­ dys, kad nieko nespėjate. Nepani­ kuokite, stenkitės veikti nuose­ kliai. Susilaikykite nuo avantiūrų, eksperimentų. Nekyšininkaukite. Šiuo metu nekokio įvertinimo gali sulaukti bet koks jūsų aplaidumas, piktnaudžiavimas, slaptos aferos, informacijos iškraipymai.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Įdo­mu: Es­ti­jos bu­vu­sios ka­ri­nio jū­rų lai­vy­no tvir­to­vės an­ga­ruo­se įreng­

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Šį savaitgalį jums labai stigs dvasinės pusiausvyros, pasi­ tikėjimo savimi, o dar labiau – ki­ tais. Atpalaiduotų namų ruoša, bui­ tinis apsipirkinėjimas. Užsiimkite žemiškais, šeimyniniais reikalais.

Saugokitės traumų, nuostolių. Nuo pirmadienio veiksite gana kūrybin­ gai, su polėkiu. Pasisemsite įspūdžių iš meilės pasimatymo, kelionės, var­ žybų ar kitokio renginio. Būkite labai atsargūs, jei dirbate su degia tech­ nika, vairuojate automobilį. Kelio­ nėms – nekoks laikas, nes nemaža avarijų ir incidentų grėsmė.

Periodo pradžioje itin su­ sidomėsite būrimais, ma­ gija, joga, filosofija. Gali būti, kad tuo pasinaudos abejotinos moralės asmenys. Saugokite sveikatą, nes bus didesnė infekcijų, apsinuodiji­ mo tikimybė. Nuo pirmadienio itin skausmingai reaguosite į spaudimą, kritiką, oponavimą, kurių turbūt neišvengsite. Kita vertus, galimos pergalės sporte, aistringi nuotykiai.

Pasaugokite save ir vaikus nuo gali­ mų traumų. Vėliau atsiras daugiau draugiškumo, tačiau kažkokio įvy­ kio padariniai gali jaustis gana ilgai.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalis bus neblogas, jei užsiimsite tuo, kas jums įdomu, kaupsite žinias, susiraši­ nėsite, sportuosite. Galite sulaukti skambučio arba svečio, kuris jums primins vieną įsipareigojimą. Ven­ kite lenktynių kelyje, nes galite su­ kelti avariją. Kita savaitė atneš su­ sirūpinimo dėl darbo, šeimos narių arba dėl pinigų. Net jei realių pro­ blemų nebus, iš anksto grauši­ tės, kad jų gali atsirasti. Kritiškiau įvertinkite savo galimybes ir nuo­ pelnus. Nevilkinkite mokesčių mo­ kėjimo, skolų grąžinimo.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį būsite nusiteikę siekti šeimos laimės, kom­ forto. Jei norite geresnių santykių, pamaloninkite brangų žmogų ma­ ža dovanėle, skaniu patiekalu. Kitą savaitę sėkmė labiausiai priklausys nuo jūsų objektyvumo, kompeten­ cijos ir iškalbos. Jei teks teikti in­ formaciją, duoti parodymus, byli­ nėtis, labai rizikinga būtų iškraipyti faktus, klaidinti, nes tai sukels di­ delių problemų. Kažkas gali kenk­ ti pasinaudoti ta informacija. Sau­ gokitės traumų, agresijos, avarijų, nekerštaukite.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį labiausiai rū­ pės draugai, pramogos ir pasimatymai. Numatomi susiti­ kimai, diskusijos. Atsipalaiduoti jums būtina, kad įgytumėte dau­ giau energijos, kūrybingumo. Ne­ piktnaudžiaukite alkoholiu, saugo­ kitės traumų, ugnies. Kitą savaitę bus daug nerimo, jeigu yra dalykų, kurių paviešinimo baiminatės, nes procesai taps nebekontroliuojami.

Regis, būsite linkę labai nervingai reaguoti į kitokį požiūrį. Ypač tau­ sokite sveikatą, nes ji bus lengvai pažeidžiama. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį jus itin domins po­ litika, debatai internete. Gali kilti noras pasireklamuoti, būti pa­ stebėtiems ir įvertintiems. Verčiau neužsimokite per plačiai. Galite su­ klaidinti save arba kitus. Vairuokite, sportuokite atsargiai, saugodamiesi gresiančių traumų. Nuo pirmadienio pora dienų geriausiai seksis reikštis ne dalykinėje, o visuomeninėje vei­ kloje. Jei kur nors tikėjotės lengvos pergalės, gali paaiškėti, kad taip ne­ bus. Gali susitrukdyti planuota ke­ lionė ar renginys.

Si­do­ni­ja

18

šeštADIENIS, balandžio 27, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

konkursas@kl.lt.

Nau­jas kon­kur­sė­lis. Ar­tė­ja vie­na nuo­ sta­biau­sių me­tų šven­čių – Mo­ti­nos die­na. Štai ir ga­li­my­bė nu­ste­bin­ti bran­giau­sią pa­ sau­ly­je žmo­gų. Nu­pieš­ki­te sa­vo ma­my­tės po­rtre­tą. Gra­žiau­sius po­rtre­tus iš­spaus­din­ si­me. Te­bū­nie tai ma­my­tėms staig­me­na!

Dar­be­lius siųs­ki­te konkursas@kl.lt, taip pat ga­li­te at­neš­ti ar­ba at­siųs­ti ad­re­su: „Vai­ kų alė­jai“, „Klai­pė­dos“ re­dak­ci­ja, Nau­jo­jo So­do g. 1A, „K cent­ras“, Klai­pė­da.

Nu­ro­dy­ki­te var­dą, pa­var­dę, vai­ko am­žių ir te­le­fo­no, ku­riuo ga­li­ma su­si­siek­ti, nu­me­rį.

19

šeštadienis, balandžio 27, 2013

sportas „Atlantas“ – su „Banga“

Geriausias – telšiškis

Čempionato startas

Šiandien Gargžduose 18.30 val.

Lietuvos futbolo A lygos čempionato rungtynes žais Klaipėdos „Atlantas“ ir Gargždų „Banga“.

Tai bus paskutiniosios pirmojo rato varžybos. „Atlantas“, po 7 susitikimų turintis 18 taškų, pirmauja čempionate, „Banga“ su 4 taškais – aštunta tarp devynių ekipų.

Klaipėdoje baigėsi Lietuvos jaunių iki 17 metų sunkiosios atletikos čempionatas. Tarp komandų pajėgiausi buvo šeimininkai, aplenkę antrąją vietą užėmusius Telšių sportininkus ir trečiąją – Marijampolės sunkiaatlečius. Absoliučiu čempionato nugalėtoju tapo telšiškis Vilius Rubinas (treneris – Zigmas Šimkus).

Prasideda Sekmadienio futbolo lygos Klaipėdos regiono čempionatas, kuriame varžysis 11 ekipų. Šiandien vyks dvejos rungtynės: „Kuršiai“ – Plungės „VersmėBabrungas-2“, „Klarksonas-Plikiai“ – Mažeikių „Olimpas“. Rytoj bus trejos varžybos, tačiau tik vienerios Klaipėdoje: „Baltai“ – „HG-Sendvaris“.

„Žalgiris“ – per kietas riešutas

Brolių sėkmė Česlovas Kavarza Taline vykusiose stalo teniso varžybose „Butterfly Baltic cup 2013“ sėkmė lydėjo klaipėdiečius brolius Alfredą ir Manfredą Udras, atstovavusius Lietuvos pirmajai komandai.

Prestižinėse varžybose jie užėmė labai aukštą trečiąją vietą.

Klaipėdiečiai pusfinalyje 1:3 pralaimėjo būsimiems nugalėtojams iš Suomijos. Tašką pelnęs A.Udra įveikė Tennilą Otto.

Dėl prizinės vietos lietuviai 3:1 pranoko estus.

Estijos sostinėje kovojo 24 komandos iš 10 pasaulio šalių, esančių pasaulio stalo teniso elite – Švedijos, Baltarusijos, Ukrainos, Čekijos, Suomijos.

Asmeninėse varžybose klaipėdiečiams pritrūko sėkmės.

M.Udra aštuntfinalyje pralaimėjo Contrerasui Matiasui iš Čilės, o A.Udra ketvirtfinalyje tik 2:3 nusileido baltarusiui Sergejui Afanasenkai, vėliau laimėjusiam turnyrą ir tūkstančio eurų piniginį prizą.

Iš kiek anksčiau vykusio Lietuvos asmeninio čempionato broliai taip pat grįžo su bronzos medaliais, iškovotais vyrų dvejetų grupėje.

Asmeninėse varžybose 2012 m. aukso medalininkas A.Udra ketvirtfinalyje pralaimėjo šių metų Lietuvos čempionui Tomui Mikučiui, su kuriuo kartu treniruojasi Vokietijoje ir sykiu gina šalies garbę nuo jaunučių amžiaus.

Varžybose dėl 5-8 vietų A.Udra, įveikęs visus varžovus, užėmė 5-ąją vietą.

Dabar A.Udra ruošiasi pasaulio asmeninėms varžyboms Prancūzijoje, vyksiančioms gegužės 1320 d. Paryžiuje. Šiandien klaipėdietis, kandidatas į Rio de Žaneiro olimpines žaidynes, su Lietuvos nacionalinės rinktinės nariais išvyks į Briuselį (Belgija). Čia prasidės atrankinės varžybos dėl vietos į Europos čempionato 2-ąjį divizioną.

Klaipėdos „Neptūnui“ nepavyko žengti istorinio žingsnio į Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato finalą. Pusfinalyje klaipėdiečiams buvo per aukštas Kauno „Žalgirio“ krepšininkų barjeras.

Pastangos: aktyviai kovojęs „Neptūno“ puolėjas S.Galdikas (mėlyna apranga) po netaiklių metimų septynis

kartus sugriebė atšokusius kamuolius.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Laikinojoje sostinėje šalies čempionai laimėjo 99:83, uostamiestyje 90:73.

Prieš antrąsias rungtynes „Neptūno“ vyriausiasis treneris Kazys Maksvytis žadėjo komandos sirgaliams, kad jo auklėtiniai „užkurs pirtį“ daugkartiniams LKL nugalėtojams. Tris kėlinius stratego pažadai pildėsi – „Neptūnas“ lipo tituluotiems svečiams ant kulnų.

Pirmąjį kėlinį po Lauryno Mikalausko dvitaškio klaipėdiečiai pirmavo 13:9, tačiau iki mažosios pertraukos jie nesugebėjo išsaugoti persvaros – 15:15.

Antrąjį kėlinį aikštelėje pasirodęs kaunietis Adas Juškevičius kartu su draugais surengė komandos spurtą – 14:2 ir padėjo „Žalgiriui“ įgyti dviženklę taškų pers-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

varą – 29:17. Per pirmuosius du kėlinius šeimininkai pataikė vos 1 tritaškį iš 11. Juos gelbėjo gera kova dėl atšokusių kamuolių.

Panašus skirtumas išsilaikė iki antrojo ketvirčio pabaigos – 47:36.

Trečiajame kėlinyje du tritaškius pataikęs Valdas Vasylius sumažino skirtumą iki 7 taškų – 48:55. Tačiau dar labiau priartėti kauniečiai neleido. Baigiantis susitikimui svečiams pavyko padidinti rezultatą, o susitikimą laimėti didesniu skirtumu nei namie. „Prieš šią dvikovą tikrai nemąstėme, kad reikia taupyti jėgas ir ruoštis dvikovai dėl trečiosios vietos, – po rungtynių sakė K.Maksvytis. – Buvome rimtai nusiteikę kovoti dėl pergalės. Patiko, kaip vyrai buvo nusiteikę, tačiau žaidžiant su tokio lygio komanda, užtenka vienos kitos duobelės, ir varžovai susikrovė tą skirtumą.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715 397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

lių. Su kuo klaipėdiečiai turės varžytis, buvo atsakyta (arba ne) po vakarykščių rungtynių Prienuose tarp „Prienų“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ komandų. Pirmąjį susitikimą sostinėje buvo laimėję vilniečiai 75:67. Jei vakar pajėgesni buvo sostinės žaidėjai, tai „Neptūnui“ tektų susiremti su „Prienais“, jei pergalę šventė Prienų ekipa, tai dar lauktų trečias susitikimas. „Neptūno“ ekipa dėl LKL trečiosios vietos varžėsi vos dukart.

2007 ir 2009 m. uostamiesčio krepšininkai abu kartus nepajėgė nugalėti „Šiaulių“.

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Žalgiris“ 73:90 (15:15, 21:32, 21:17, 16:26). R.Broadusas 17, D.Gailius 13, V.Vasylius 10, S.Galdikas 9, A.Butkevičius 8/A.Juškevičius 27, O.Lafayette 14, D.Lavrinovičius, R.Javtokas po 9.

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Nėra to blogo, kas neišeitų į gera, turėsime daugiau laiko pasiruošti kovai dėl trečiosios vietos.“ Joanas Plaza, „Žalgirio“ vyriausiasis treneris, po pergalės kalbėjo: „Šiose rungtynėse nerungtyniavo Marko Popovičius, nes jam šiek tiek skaudėjo nugara. Jis buvo pasiryžęs išbėgti į aikštę, bet mes nusprendėme jį pataupyti. „Neptūnas“ – pajėgi komanda. Klaipėdiečiai mums gerokai pasipriešino. Žiūrovams rungtynės turėjo būti labai įdomios“.

Po nesėkmės pusfinalyje pajūrio krepšininkai dar nebaigė sezono.

Jų laukia kova dėl bronzos meda-

Vytauto Liaudanskio nuotr.

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Artimiausiomis dienomis sušils iki 17 laipsnių, tačiau numatomi lietūs. Šiandien palis daugelyje rajonų, temperatūra svyruos tarp 9–17 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį oro temperatūra bus 2–5 laipsniai šilumos, dieną šils iki 12 laipsnių. Bus debesuota su pragiedruliais, vietomis numatomas nedidelis lietus.

Šiandien, balandžio 27 d.

+9

+10

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+9

Šiauliai

Klaipėda

+9

Panevėžys

+13

Utena

+12

6.02 21.06 15.04

117-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 248 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +9 Brazilija +26 Briuselis +11 Dublinas +10 Kairas +31 Keiptaunas +23 Kopenhaga +11

kokteilis

Londonas +12 Madridas +14 Maskva +15 Minskas +24 Niujorkas +19 Oslas +11 Paryžius +12 Pekinas +23

Praha +18 Ryga +6 Roma +21 Sidnėjus +26 Talinas +8 Tel Avivas +31 Tokijas +21 Varšuva +22

Vėjas

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+10

+6

+5

6

+4

+12

+5

+3

2

rytoj

pirmadienį

Su­gau­ki­te vir­tu­vė­je ta­ra­ko­ną ir ati­džiai jį ap­ž iū­rė­ki­te.

Jei ta­ra­ko­nas žva­lus ir svei­kas – jū­sų na­ muo­se rei­ka­lai klos­to­si pui­kiai.

Jei leis­gy­vis – kal­ta jus blo­gai mai­ti­nan­ ti žmo­na.

Jei juo­das – jū­sų lau­kia paaukš­ti­ni­mas dar­ be, jei rus­vas – jus įsi­my­lė­jo blon­di­nė.

Jei žals­vas – už­dirb­si­te daug pi­ni­gų, vei­ kiau­siai do­le­rių.

Jei vi­są lai­ką kru­ti­na ūsus – jūs ener­gin­ gas žmo­gus, ne­ga­lin­tis sė­dė­ti be dar­bo.

Jei nu­ste­bęs – ap­l in­k i­n iai jus ma­žai ver­t i­na.

Jei iš­si­gan­dęs – jūs už­si­spy­ręs žmo­gus, su­ge­ban­tis pa­siek­ti tiks­lą.

Jei ryš­kiai mels­vas, ra­guo­tas ir kal­ba žmo­ gaus bal­su – va­kar per daug iš­gė­rė­te.

Po to pa­ma­tuo­ki­te gy­v į.

Jei ta­ra­ko­nas trum­pes­nis nei 1 cm – jūs ga­li­te pa­si­kliau­ti šei­mi­niu gy­ve­ni­mu.

Jei il­ges­nis nei 3 cm – jūs ieš­kan­tis žmo­gus.

Jei ta­ra­ko­no ūsų il­gis ly­gus jū­sų no­sies il­giui – jūs smal­sus žmo­gus.

Jei vie­nas ūsas il­ges­nis už ki­tą – jūs dar ne­rea­li­za­vo­te sa­vo ga­li­my­bių.

Jei ta­ra­ko­no il­g is ly­g us jo plo­čiui – tai blu­sa, jei ūsų bend­ras il­g is ly­g us kū­no il­giui, pa­dau­gin­tam iš pil­vo plo­čio ir pa­ da­ly­tam iš ko­jų skai­čiaus – jūs skru­pu­ lin­gas ir kruopš­tus žmo­gus.

Pa­ma­ta­vę pa­leis­ki­te pa­ra­zi­tą.

Jei ta­ra­ko­nas bėgs tie­siai – jums vis­kas dar prie­ky­je.

Jei nu­bėgs į kai­rę – jū­sų lau­kia jau­di­nan­ tis su­si­t i­k i­mas, jei į de­ši­nę – ne­pa­l i­k i­te dar­bo vie­tos, jus ste­bi.

Jei bėgs at­gal į jus – jūs įdo­mus žmo­gus.

Jei ta­ra­ko­nas ne­bė­ga nie­kur – jis nu­dvė­sė. Čes­ka (ka­ti­no po­žiū­ris į lakš­tin­ga­lą: „Nuo čiul­bė­ji­mo mė­sa ne­pa­ge­rė­ja“)

+5

+13

Marijampolė

Vilnius

+17

Alytus

Vardai Anastazas, Aušra, Gotautas, Sidona, Zita, Žydrė

balandžio 27-ąją

Rytas

Kai ne­tu­rė­si­te, ką veik­ti

+17

+16

+7

+3

7

1521 m. fi­li­pi­nie­čiai nu­žu­ dė po­r tu­ga­lų ke­l iau­to­ją Fer­di­nan­dą Ma­gel­la­ną.

1791 m. gi­mė Mor­zės abė­cė­lės su­d a­r y­to­j as ame­r i­k ie­t is Sa­mue­l is Mor­se (mi­rė 1872 m.).

1909 m. Ry­go­je gi­mė pro­z i­n in­kas, dra­ma­t ur­ gas, pub­l i­cis­tas Juo­zas Bal­tu­šis (mi­rė 1991 m.).

1942 m. mi­rė poe­tas Ka­ zys Bin­kis (gi­mė 1893 m.).

1951 m. gi­mė bu­vęs gru­ pės „Kiss“ gi­ta­ris­tas ir vo­ ka­lis­tas Ace‘as Freh­ley.

1973 m. gi­mė žur­na­lis­ tė, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­ dė­ja Rū­t a Mi­kel­ke­v i­ čiū­tė.

2007 m. po sun­kios li­gos Mask­vos li­go­ni­nė­je mi­rė vi­sa­me pa­sau­ly­je vie­nas gar­siau­sių pa­sau­lio di­ri­ gen­t ų ir vio­lon­če­l i­n in­ kų Mstis­la­vas Rost­ro­po­ vi­čius (gi­mė 1927 m.).

2007 m. Sankt Pe­ter­bur­ ge, ei­da­mas 82 me­t us, mi­rė vie­nas gar­siau­sių Ru­si­jos teat­ro ir ki­no ak­ to­r ių, Sankt Pe­ter­bur­go Di­d žio­jo dra­mos teat­ro me­no va­do­vas ir SSRS liau­d ies ar­t is­tas Ki­r i­las Lav­ro­vas.

Ba­lan­džio pa­bai­ga pri­mins ru­de­nį Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vė­su, drėg­na ir la­bai ne­ma­lo­nu – to­ kius orus pa­jū­ry­je sa­vait­ga­lį ir ki­tą sa­vai­tę ža­da si­nop­ti­kai.

Ti­kė­tos ir lauk­tos 25 laips­nių ši­lu­ mos net neį­ma­no­ma įžvelg­ti.

Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­ dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys ap­gai­les­ta­vo, jog žmo­nių ir vėl ne­ga­li pra­džiu­gin­ti ge­ro­mis orų pro­gno­zė­mis. „Sa­vait­ga­lis nu­ma­to­mas per­mai­ nin­gas. Šeš­ta­die­nį bus de­be­suo­ta, pa­lis. Tem­pe­ra­tū­ra die­ną sieks tik iki 9 laips­nių ši­lu­mos, o nak­tį bus 2–5 laips­niai. Sek­ma­die­nį bus šiek tiek švie­siau, nes daž­niau iš­lįs sau­ lu­tė. Ti­ki­mės, kad ter­mo­met­ro stul­ pe­liai die­ną pa­kils iki 10 laips­nių ši­ lu­mos, o nak­tį ro­dys 3–6 laips­nius.

De­be­sų bus, ta­čiau lie­taus ne­nu­ma­ to­ma“, – tei­gė L.Pakš­tys.

Sa­vait­ga­lį pūs šiau­rės, šiau­rės ry­ tų kryp­ties vė­jas, ku­rio grei­tis sieks 4–9 m/s.

Ki­tai sa­vai­tei L.Pakš­tys taip pat pro­gno­za­vo drėg­nus ir vė­sius orus. „Ne­si­ma­to nie­ko ge­res­nio, net ne­ be­ži­nau, ką da­ry­ti“, – džiaugs­mu ne­tryš­ko pa­šne­ko­vas.

Jo tei­gi­mu, pir­ma­die­nį bus de­be­ suo­ta, pro­gno­zuo­ja­mas lie­tus. Ant­ ra­die­nį, tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį kri­tu­lių ti­ki­my­bė bus la­bai men­ka.

Ta­čiau penk­ta­die­nį ir ki­tą šeš­ta­ die­nį vėl bus de­be­suo­ta ir pro­tar­ piais pro­gno­zuo­ja­mas lie­tus.

Oro tem­pe­ra­tū­ra be­veik vi­so­mis ki­tos sa­vai­tės die­no­mis bus pa­na­ši – sieks 9–13 laips­nių ši­lu­mos die­

no­mis, 3–6 laips­nius nak­ti­mis. „Penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­nį vė­jas pa­ si­suks iš piet­ry­čių, o tai tu­rė­tų at­ neš­ti ir šiek tiek dau­giau ši­lu­mos.

Ti­ki­mės, kad su­šils iki 16 laips­nių“, – pro­gno­za­vo L.Pakš­tys.

Jis pa­brė­žė, jog šių­me­tis ba­lan­ dis yra šal­tes­nis nei tas pa­ts mė­nuo per­nai. Per 26 šių me­tų ba­lan­džio die­nas tik vie­ną kar­tą vi­du­ti­nė pa­

ros tem­pe­ra­tū­ra vir­ši­jo 10 laips­nių – ba­lan­džio 18 d. ji sie­kė 10,4 laips­ nio ši­lu­mos. „Mė­ne­sio pra­džio­je vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ra bu­vo net nei­gia­ma, o da­ bar sie­kia apie 6–8 laips­nius. To­dėl pa­gal hi­gie­nos nor­mą dar net ne­bu­ vo ga­li­ma iš­jung­ti šil­dy­mo. Tai nu­si­ kal­ti­mas žmo­ni­jai“, – pu­siau juo­kais, pu­siau rim­tai kal­bė­jo L.Pakš­tys.