2013-04-29 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, balandĹžio 29, 2013

www.kl.lt

97 (19 699)

=6?:.162;6@ /.9 .;1 6< &

7

RUBRIKA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Va­ka­rĹł Lie­tu­vos fut­bo­lo der­by­je tarp „At­lan­to“ ir GargŞ­dĹł „Ban­gos“ trium­fa­vo klai­pÄ—­die­Ä?iai.

Miestas 3p.

V.Gap­ťys ne­sle­pia – jung­tu­vÄ—­se su R.Pak­so par­ti­ja skel­bia­ma per­trau­ka.

Lietuva 5p.

Jō­ri­nÄ— kul­tō­ra – po­duk­ros vie­to­je.

JĹŞRA

JĹŤrinÄ— kultĹŤra sto koja dÄ—mesio

KlaipÄ—dos miesto savivaldybÄ—je atsi randa vis daugiau ĹžmoniĹł, tokiĹł kaip viceme ras ArtĹŤras Ĺ ulcas, ku rie mano, kad medaus mÄ—nuo tarp uosto ir miesto baigÄ—si. Ki ta vertus, ir savivaldybÄ—s tarybos nariai keis tai vertina simbolinius jĹŤ rinius akcentus, to kius kaip Uosto direkci jos pastatytÄ… „Albat roso“ paminklÄ…, kuris pri lygintas antkapiui. Vidmantas Matu

tis

v.matutis@kl.lt miesÄ?iĹł bĹŤdingo mentaliteto, kad mieste prie jĹŤros turi bĹŤti daug jĹŤrinÄ—s dvasios ir jÄ… Tebelaukia valÄ?iĹł reikia puoselÄ—ti prieplaukos kartu – bendromis A.Ĺ ulcas prisimi nÄ—, jog, derinant uosto ir miesto pastangomis. suskystintĹłjĹł gam tiniĹł dujĹł terminalo statybos reika A.Ĺ ulcas per pasta lus, ruosius melygiu buvo susitarta, vyriausybÄ—s tus ÄŻĹžvelgÄ— bene vie nin kad bus keiÄ?iaUosto direkcijos veiks telÄŻ pozityvĹł mas KlaipÄ—dos vals tybinio jĹŤrĹł uosmÄ… miesto labui: buvo iĹĄnagrinÄ— to ÄŻstatymas ir dau tas giau lÄ—ĹĄĹł iĹĄ uosto denio uosto statybos giliavanbus skirta miesto projektams. Taip variantas prie BĹŤtingÄ—s. pat buvo aptarti Tai lÄ— ďŹ nansavimo mokad nei strateginia mÄ—, deliai ir iĹĄ kitĹł vals tybÄ—s programĹł. me, nei bendrajame Klai KalbÄ—ta apie Balti pÄ—dos jos prospekto mies ĹžiediniĹł sankryŞų to plane nebeliko rekonstrukcijÄ…, tokio uosto prie Meln uosto pietinio ap linkkelio statybÄ…, ragÄ—s. „Jei dÄ—l BĹŤtingÄ—s gi piliavietÄ—s tvarky liavandenio uosmÄ…. to kaĹžkas daryta rea A.Ĺ ulco Ĺžiniomis, liai, tai dÄ—l suskysaptarti ÄŻstatytintĹłjĹł gamtiniĹł du mo pakeitimai ÄŻstri jĹł terminalo stago Seime, iĹĄ kur tybos buvo tik vai girdisi pasakymĹł, dinama. IĹĄ anksto kad apie papilbuvo nusprÄ™sta, kad domÄ… ďŹ nansavimÄ… tas terminalas KlaipÄ—dai nebus KlaipÄ—doje, o verta ir svajoti. „Sa neva svarstant kivivaldybÄ— visus tus variantus tik ÄŻsipareigojimus improvizuota“, – Uosto direkcijai, dÄ—stÄ— A.Ĺ ulcas. ÄŻvykdÄ—. AtidavÄ—me Ĺže grunto aikĹĄtelei sta mÄ™ uĹžterĹĄto KlaipÄ—dos savival tyti. Kada viedybÄ— norÄ—tĹł uostamiestyje dau toje jos Uosto direk giau jĹŤriniĹł akcija prie KurĹĄiĹł centĹł. mariĹł pastatys val Ä?iĹł prieplaukÄ…, neaiĹĄku“, – svars Tik patys miesto tÄ— A.Ĺ ulcas. tarybos nariai, kurie nutolÄ™ nuo KlaipÄ—dos valstybi jĹŤriniĹł reikalĹł, nio jĹŤrĹł uosto ne direkcijos vadovas vi sa da juos adek vaÄ?iai suvokia. Arvydas Vaitkus JĹŤrinÄ—je bendruo tikino, kad Susisie menÄ—je yra visiĹĄkimo ministerijoje kai nesuprantamas svarstoma galimy bÄ— ďŹ nansuoti valsiĹŤ sakyti teikti „Albat lymas atsiÄ?iĹł prieplaukos sta ro tybÄ…. Jei dar ĹĄienojimus, ÄŻvardijus, so“ apdovamet bĹŤtĹł skirta 85 proc. intensyvukad tai nedera, nes paminklas skir mo ES parama, prie tas Ĺžuvusiems plaukÄ… rangovas jĹŤrininkas atmin pastatytĹł iki 2015 ti. JĹŤrinÄ—s bendmetĹł vi ruomenÄ—s atstovĹł Prieplauka yra svar durio. aiĹĄkinimo, kad jektas, dÄ—l kurio vyks biausias ob- albatrosas yra ne tik atminties, bet ta trintis tarp ir Uosto direkcijos vilties, stiprybÄ—s ir savivaldybÄ—s. simbolis, negirdima. Tai reiĹĄkia, Yra ir smulkesniĹł problemĹł. kad nepremta idÄ—ja „Albatroso“ „Esame unitarinÄ— paminklo konvalstybÄ—, kur teks viskas valdoma iĹĄ te kurti naujas jĹŤri Vilniaus. Uosnes tradicijas. Stumiama ÄŻ tra tas – valstybÄ—s ob jektas, dicinÄŻ lietuviĹĄje jÄŻ vadiname civiliams KlaipÄ—do- kÄ… supratimÄ…, nuo seno paremtÄ… neprieinama tik tvirtove. Vien svars negrÄŻĹžusiĹłjĹł ap tymas apie muziraudojimais, be jokio naujesnio kinio teatro statybÄ… ir platesnio poant kÄ—lÄ— keistÄ… reakcijÄ…. vandens su- ĹžiĹŤrio. Te vandens miesto po ritorijos prie rei laisvinamos, neiĹĄke kiams neat- TrĹŤksta ÄŻdomesniĹł projektĹł liama gamyba iĹĄ Atskira jĹŤrinÄ—s kul teritorijos ĹĄalia pi tĹŤros dalis – jĹŤliavietÄ—s“, – dÄ—srinÄ— literatĹŤra, dai tÄ— A.Ĺ ulcas. nos, dailininkĹł kĹŤryba, vaikĹł ir ki tĹł jĹŤrinÄ—s minties kĹŤrÄ—jĹł stovyk Ar reikia naujĹł tra los. PrieĹĄ dvejus dicijĹł? su puse metĹł buvo Susidaro ÄŻspĹŤdis, numatyta suakjog KlaipÄ—dotyvinti veiklÄ… ĹĄio je nÄ—ra daugumai je Europos uostaď Ž Klystkeliai: srityje. WĂ­ _V [Ă›` XbY

Ĺ iandien priedas

Se­na­mies­tÄŻ tÄ…­so ago­ni­ja

8

Kaina 1,30 Lt

„Esa­me uni­ta­ri­nÄ— vals­ty­bÄ—, ku­rio­je vis­kas val­do­ma iĹĄ Vil­niaus.“

aí _\` NbX YVb TN YV[ aV` aN] aV  .Y ONa _\ `N`• ]_N QÛ aN` aN ]N aV[ aV `b 9Û ON_ aú N[a XN ]VNV`

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜ V\ [b\ a_

Vi­ce­me­ras Ar­tō­ras Šul­cas per­pra­to lie­tu­viť­kos val­dŞios su­bti­ly­bes.

Rink­lia­vÄ… uĹž ma­ťi­ nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… ir ki­ tus su­var­Şy­mus Klai­pÄ—­dos se­na­ mies­ty­je jau vai­ni­ kuo­ja re­zul­ta­tai. Ta­ Ä?iau jie vi­sai ne to­ kie, ko­kiĹł lauk­ta. ÄŒia uŞ­da­ro­mos ÄŻstai­gos ir ka­vi­nÄ—s, grei­tai ne­be­liks pa­sku­ti­nio­ jo ban­ko sky­riaus, o gy­ven­to­jai ty­liai iť­ si­par­duo­da bu­tus ir kraus­to­si ki­tur.

7p.

Val­dĹžios do­va­na – dumb­las Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžia ne­mo­ka­mai da­li­ja iĹĄ Mum­lau­kio eĹže­ro iť­pum­ puo­tÄ…, nu­sau­sin­tÄ… dumb­lÄ…. Jo Ĺža­ da­ma ati­duo­ti 880 sunk­ve­Şi­miĹł. As­ta Dy­ko­vie­nÄ— Mil­da Ski­riu­tÄ— Smu­ko nuo­mos kai­nos

Cent­ri­nÄ—­je mies­to da­ly­je ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to nuo­mos kai­nos pa­ pras­tai bō­na ge­ro­kai di­des­nÄ—s nei mies­to pa­krať­Ä?iuo­se. PrieĹĄ mÄ—­ne­ sÄŻ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ— skel­bÄ— ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­mos kon­kur­ sÄ…. Pa­ra­dok­sa­lu, bet se­na­mies­ty­je nuo­mos ÄŻkai­niai 2–3 kar­tus ma­Şes­ ni nei mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se.

4

„„ Rea­ly­bÄ—: ma­no­ma, kad vi­so­kie su­var­Şy­mai ir drau­di­mai iĹĄ se­na­mies­Ä?io lauk ge­na ir vers­li­nin­kus, ir gy­

ven­to­jus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­v i­val­dy­b Ä— pa­s i­ry­Ş u­s i pa­s i­r ō­ pin­ti dumb­lo pri­sta­ty­mu ÄŻ nu­ro­ dy­tÄ… vie­tÄ…, ta­Ä?iau ne to­liau, kaip 35 km nuo Mum­lau­kio eĹže­ro. IĹĄ vi­so pla­nuo­ja­ma iť­da­ly­ti 17,6 tĹŤkst. kub. met­rĹł dumb­lo. Toks kie­kis tilp­tĹł ÄŻ 880 di­des­niĹł sunk­ ve­Şi­miĹł. Dumb­las bus tie­kia­mas iki ki­tĹł me­tĹł ko­vo. Pir­m e­ny­b Ä™ Ĺža­d a­m a teik­t i di­ dĹžiau­siÄ… dumb­lo kie­kÄŻ ga­lin­tiems priim­ti Ĺže­mÄ—s nau­do­to­ jams.

2

PrieĹĄ ky­ťius me­di­kams – lip­du­kai Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Ne­ty­lant dis­ku­si­joms apie ky­ťius, ini­cia­ty­vos Ä—mÄ—­si pa­tys me­di­kai – su­ren­gÄ— an­ti­ko­rup­ci­nÄ™ ak­ci­jÄ…, taip iť­reikť­da­mi po­Şiō­rÄŻ ÄŻ neo­fi­cia­lias pa­dÄ—­kas.

Pro­fe­si­nÄ™ me­di­ci­nos dar­buo­to­ jĹł die­nÄ… kai ku­rios gy­dy­mo ÄŻstai­ gos nu­spren­dÄ— pa­mi­nÄ—­ti ne­tra­di­ ciť­kai. 18-oje Lie­tu­vos po­lik­li­ni­kĹł ir li­go­ni­niĹł pra­dÄ—­ta ÄŻgy­ven­din­ti ak­ ci­ja „Ge­riau­sia pa­dÄ—­ka gy­dy­to­jui – Jō­sĹł ĹĄyp­se­na“. Ĺ ie­met ÄŻ jÄ… pir­mÄ… kar­tÄ… ÄŻsi­trau­kÄ— ir vie­na uos­ta­mies­Ä?io gy­dy­mo ÄŻstai­ga

– Klai­pÄ—­dos jō­ri­nin­kĹł li­go­ni­nÄ—. Ĺ ia ak­ci­ja svei­ka­tos prie­Şiō­ros ÄŻstai­gos pa­cien­tams no­ri­ma pa­sa­ky­ti, kad, sie­kiant pa­dÄ—­ko­ti gy­dy­to­jui, neo­ fi­cia­lĹŤs mo­kÄ—­ji­mai nÄ—­ra rei­ka­lin­gi. Apie tai in­for­muo­ja li­go­ni­nÄ—­je pa­ ka­bin­ti pla­ka­tai bei lipdukai prie gy­dy­to­jĹł ka­bi­ne­tĹł, pa­cien­tus ska­ ti­nan­tys at­si­dÄ—­ko­ti ĹĄyp­se­na. Kaip paaiť­ki­no Klai­pÄ—­dos jō­ri­ nin­kĹł li­go­ni­nÄ—s vy­riau­sia­sis gy­ dy­to­jas Jo­nas SÄ…­ly­ga, neo­fi­cia­ liĹł pa­dÄ—­kĹł me­di­kams te­ma ak­tua­li svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mo­je vi­so­ je Lie­tu­vo­je. Nors apie ĹĄiÄ… opiÄ… pro­ble­mÄ… se­ niai kal­ba­ma, bet iki ĹĄiol ne­bu­vo im­ta­si konk­re­Ä?iĹł veiks­mĹł. O ĹĄi ak­

ci­ja, li­go­ni­nÄ—s va­do­vo ma­ny­mu, yra ap­Ä?iuo­pia­mas da­ly­kas, lei­dĹžian­tis iť­sa­ky­ti me­di­kĹł po­zi­ci­jÄ…. Klai­pÄ—­die­Ä?iai ak­ci­jos or­ga­ni­za­ to­riĹł ini­cia­ty­vÄ… nu­spren­dÄ— pa­lai­ ky­ti ir dÄ—l to, kad jÄ… su­ren­gÄ— jau­ni me­di­kai: Lie­tu­vos me­di­ci­nos stu­ den­tĹł aso­cia­ci­ja, Lie­tu­vos psi­cho­ lo­gi­jos stu­den­tĹł aso­cia­ci­ja kar­tu su ne­vy­riau­sy­bi­nÄ—s or­ga­ni­za­ci­jos „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­tio­nal“ Lie­ tu­vos sky­riu­mi. Li­go­ni­nÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­ja atei­ ty­je taip pat pla­nuo­ja suak­ty­vin­ ti an­t i­ko­r up­c i­n Ä™ veik­l Ä… ir, kaip anks­Ä? iau, kvies­t is ĹĄios sri­t ies spe­c ia­l is­t us skai­t y­t i pa­skai­tĹł.

2

„„Ak­ci­ja: ant gy­dy­to­jĹł ka­bi­ne­tĹł du­rĹł priklijuoti lip­du­kai pa­cien­tams siō­

lo iĹĄei­tÄŻ, kaip at­si­dÄ—­ko­ti me­di­kams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

PIRMADIENIS, balandžio 29, 2013

miestas

„Klai­pė­dos naf­ta“ in­ves­tuo­ja į mies­to atei­tį Jus­tė La­bu­ty­tė Uos­ta­mies­čio kul­tū­ros, spor­to, švie­ti­mo bend­ruo­me­nei pa­gal­bos ran­ką tie­sia so­cia­liai at­sa­kin­gos įmo­nės. Kuk­lias lė­šas iš mies­to biu­dže­to gau­nan­čioms įstai­goms be to­kios vers­lo at­sto­vų pa­ra­mos ne­re­tai tie­siog tek­tų spręs­ti iš­gy­ve­ ni­mo klau­si­mus. Gy­vy­biš­kai svar­bios

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“, jau dau­ge­lį me­tų nuo­sek­liai me­ce­nuo­ jan­ti įvai­rius mies­to ren­gi­nius, įstai­ gas, šie­met sku­bos tvar­ka priė­mė spren­di­mą skir­ti tra­di­ci­nę pa­ra­mą. Taip įmo­nė at­si­lie­pė į uos­ta­mies­ čio stu­den­tų krep­ši­nio ko­man­dos „Nafta-Universitetas“ bei vai­kų lop­še­lio-dar­že­lio „Gi­liu­kas“ po­ rei­kius. Bend­ra pa­ra­mos su­ma sie­ kia 80 tūkst. li­tų. Jau dvy­li­ka se­zo­nų įmo­nės glo­ bo­ja­miems spor­ti­nin­kams šie­met bu­vo skir­ta 60 tūkst. li­tų. Kaip pri­pa­ži­no vie­nas šios ko­ man­dos įkū­rė­jų Jo­nas Ku­lie­šius, gau­tos lė­šos to­les­niam „NaftosUniversiteto“ gy­va­vi­mui bu­vo gy­ vy­biš­kai svar­bios.

„Kiek­vie­nas su­pran­ta, ką reiš­ kia ne­gau­ti at­ly­gio už sa­vo dar­bą. Juo­lab stu­den­tams – juk ko­man­da at­sto­vau­ja Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tui, jau­nuo­liai ir mo­ko­si, ir spor­tuo­ja. Iš ki­to šal­ti­nio lė­šų ne­su­lau­kė­me, mies­tas iki šiol svars­to dėl pa­ra­ mos ko­man­dai“, – kal­bė­jo „Naf­ tos-Universiteto“ at­sto­vas. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog jei ne „Klai­pė­dos naf­tos“ pa­ra­ma, sun­ ku pro­gno­zuo­ti, koks bū­tų bu­vęs

Ma­ry­tė Sa­vic­kie­nė:

Be pa­ra­mos neiš­si­vers­tų

Mums tai be ga­lo di­ de­lė ir svar­bi pa­ra­ ma. Kaip biu­dže­ti­nė įstai­ga ne­ga­lė­tu­me sau leis­ti pa­pil­do­mų iš­lai­dų to­kiems pro­ jek­tams.

ap­skri­tai ko­man­dos li­ki­mas. Pa­ sak J.Ku­lie­šiaus, da­bar spor­ti­nin­ kai ga­lės at­si­kvėp­ti leng­viau ir su­ si­kon­cent­ruo­ti vien į žai­di­mą.

Vi­sas jė­gas skirs žai­di­mui

„Dau­ge­lį me­tų bend­ra­dar­biau­ja­ me su bend­ro­ve „Klai­pė­dos naf­ta“, ku­ri nie­ka­da nė­ra mū­sų ap­vy­lu­si. Ir šį­kart, su­si­dū­rę su fi­nan­si­nė­mis pro­ble­mo­mis, bu­vo­me iš­girs­ti, jos bu­vo iš­spręs­tos la­bai ope­ra­ty­viai“, – pa­ti­ki­no J.Ku­lie­šius. Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog spor­ti­ nin­kams jau il­gą lai­ką vė­la­vo at­ly­ gi­ni­mai.

tos“, įsi­gi­jo­me pa­tiems ma­žiau­ siems vai­ku­čiams skir­tą lau­ko žai­ di­mų aikš­te­lę. Ant­rai­siais me­tais už gau­tą pa­ra­mą su­si­re­mon­ta­vo­ me kū­no kul­tū­ros sa­lę, pa­si­pil­dė­ me ją įren­gi­mais“, – var­di­jo įstai­ gos ve­dė­ja Ma­ry­tė Sa­vic­kie­nė. Įs­tai­gos va­do­vės tei­gi­mu, ka­dan­ gi šie­met su­pla­nuo­ta įreng­ti komp­ lek­si­nį spor­to aikš­ty­ną lau­ke, no­rė­ jo­si ir dar­bus už­baig­ti kuo anks­čiau, kad „Gi­liu­ką“ lan­kan­tys ma­žie­ji juo ga­lė­tų džiaug­tis jau šią va­sa­rą.

Ga­lės džiaug­tis jau va­sa­rą

Ne vie­ne­rius me­tus bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ puose­lė­ja tra­ di­ci­ją glo­bo­ti ir rem­ti įstai­gas, įsi­ kū­ru­sias jos kai­my­nys­tė­je. Vie­na jų – ir Gi­ru­liuo­se vei­kian­tis vai­kų lop­še­lis-dar­že­lis „Gi­liu­kas“. „Mū­sų bend­ra­dar­bia­vi­mas tę­ sia­si jau tre­ti me­tai. Pir­mai­siais me­tais, pa­de­da­mi „Klai­pė­dos naf­

M.Sa­vic­kie­nė pa­si­džiau­gė, kad „Klai­pė­dos naf­tos“ dė­ka šį su­ma­ ny­mą pa­vyks įgy­ven­din­ti. Ti­ki­ ma­si, kad aikš­ty­nas bus baig­tas iki bir­že­lio 25-osios. „Ka­dan­gi vyk­do­me svei­kos gy­ ven­se­nos pro­gra­mą, komp­lek­si­nis kū­no kul­tū­ros, gim­nas­ti­kos aikš­ ty­nas, skir­tas iki­mo­kyk­li­nu­kams, leis jiems bū­ti ak­ty­viems, la­vin­ ti vi­sas fi­zi­nes ga­lias bei tiks­lin­gai leis­ti lai­ką gry­na­me ore“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vė. Vi­są aikš­ty­ną su­da­rys pen­ki įren­gi­niai – spor­ti­niai komp­lek­ sai, skir­ti skir­tin­giems ju­de­siams la­vin­ti. Įran­ga – aukš­čiau­sios ko­ ky­bės, mak­si­ma­liai sau­gi. „Ži­no­ma, įreng­ti aikš­ty­ną kai­nuos bran­giau, nei 20 tūkst. li­tų, ku­riuos mums sky­rė „Klai­pė­dos naf­ta“, pri­ dė­si­me ir da­lį sa­vų lė­šų, gau­na­mų iš 2 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ čio. Ta­čiau mums tai be ga­lo di­de­ lė ir svar­bi pa­ra­ma. Kaip biu­dže­ti­nė įstai­ga ne­ga­lė­tu­me sau leis­ti pa­pil­ do­mų iš­lai­dų to­kiems pro­jek­tams“, – pri­pa­ži­no „Gi­liu­ko“ va­do­vė.

Val­džios do­va­na – dumb­las 1

Rei­ka­lau­ja­ma, kad gy­ ven­to­jai pir­mo eta­ po me­tu priim­tų ne ma­žiau kaip 1 tūkst. kub. met­rų nu­sau­sin­ to dumb­lo. Taip pat, kad iki vie­tos bū­tų ge­ras ke­lias. No­ri­ma, kad že­mės nau­do­to­jas tu­rė­tų tech­ni­ką, rei­ka­lin­gą at­vež­ tam dumb­lui iš­stum­dy­ti. Tai jis tu­ rės da­ry­ti sa­vo lė­šo­mis.

As­me­nys, no­rin­tys dumb­lo, į sa­vi­val­dy­bę tu­ri kreip­tis iki ge­gu­ žės 3 d. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­sa­ko­jo, kad iš Mum­lau­kio eže­ro dumb­lo ne­ti­ kė­tai iš­pum­puo­ta la­bai daug. „Iš pra­džių ma­nė­me, kad jo dau­ giau rei­kia mies­to žel­di­niais be­si­

rū­pi­nan­čiai įmo­nei, ta­čiau tiek daug jai ne­rei­kia. Dumb­las – la­ bai ge­ra trą­ša. Jo už­teks vi­siems“, – tei­gė di­rek­to­rius. Pa­sak L.Dū­dos, iš Mum­lau­kio eže­ro iš­pum­puo­tas dumb­las nė­ra už­terš­tas: „Sup­ran­ta­ma, ja­me yra vi­so­kių me­džia­gų, bet nu­sta­ty­tų nor­mų ne­vir­ši­ja. Tai paaiš­kė­jo at­ li­kus ty­ri­mus“.

No­ri­ma, kad že­mės nau­do­to­jas tu­rė­tų tech­ ni­ką, rei­ka­ lin­gą at­vež­ tam dumb­ lui iš­stum­ dy­ti. Tai jis tu­rės da­ry­ti sa­vo lė­šo­mis.

Pa­siū­ly­mas: iš Mum­lau­kio eže­ro iš­pum­puo­tą dumb­lą sa­vi­val­dy­bė no­ri ati­duo­ti vi­siems

ga­lin­tiems priim­ti itin di­de­lį kie­kį.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tra­di­ci­jos: ko­man­dą „Nafta-Universitetas“ bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­

ta“ re­mia jau dvy­li­ka se­zo­nų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Au­to­bu­sų marš­ru­tuo­se – pavasariniai po­ky­čiai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo ge­gu­žės 1 d. au­to­bu­sų ke­lei­ vių vėl lau­kia tra­di­ci­niai po­ky­čiai, kaip ir kiek­vie­nais me­tais.

Nuo ge­gu­žės 1 d. kei­sis 11 ir 11A nu­ me­riais pa­žy­mė­tų au­to­bu­sų, ve­ žan­čių į Lė­bar­tus, marš­ru­tas. Jis bus il­ges­nis. 11 ir 11A marš­ru­to au­ to­bu­sai va­žiuos iki Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės. Da­bar jie vyks­ta iki Se­no­ jo tur­gaus. 11 marš­ru­to au­to­bu­sas va­žiuos ir vė­liau nei anks­tes­niais me­tais. Pas­ku­ti­nis šio marš­ru­to au­to­bu­sas iš Lė­bar­tų iš­va­žiuos 20.02 val. 11A marš­ru­to au­to­bu­so tvar­ka­

raš­tis pa­ko­re­guo­tas tik tam tik­ ruo­se ruo­žuo­se. Nuo ge­gu­žės 1 d. pa­keis­tas ir 21 marš­ru­to au­to­bu­so, ku­ris va­žiuo­ja į pre­ky­bos cent­rą Pa­lan­gos plen­te, va­žia­vi­mo lai­kas. Pas­ku­ti­nis au­to­ bu­sas iš čia iš­va­žiuos vė­liau – ne 20.15 val., o 20.30 val. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis tvir­ti­no, kad pa­ kei­ti­mai pa­da­ry­ti, de­ri­nan­tis prie pre­ky­bos cent­ro gra­fi­ko. Dau­giau 21 marš­ru­to gra­fi­kas ne­ si­keis. Šiek tiek kei­sis ir 12 marš­ru­ to au­to­bu­so tvar­ka­raš­tis. Kai ku­ rie iš­vy­ki­mo lai­kai bus pa­vė­lin­ti ar paanks­tin­ti ke­lio­mis mi­nu­tė­mis.

Prieš ky­šius me­di­kams – lip­du­kai 1

Per­nai pir­mą kar­tą su­ reng­to­je ak­ci­jo­je „Ge­ riau­sia pa­dė­ka gy­dy­to­jui – Jū­sų šyp­se­na“ da­ly­va­vo 10 gy­dy­mo įstai­ gų dvie­juo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. 2011 m. „Lie­tu­vos ko­rup­ci­jos že­mė­la­pio“ duo­me­ni­mis, bū­tent svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­go­se daž­ niau­siai mo­ka­mi ky­šiai. Pa­cien­ tai daž­nai tai da­ro sa­vo no­ru, net jei­gu iš jų ne­rei­ka­lau­ja­ma pa­pil­

do­mai at­si­dė­ko­ti. Per­nai Svei­ka­ tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­ mu at­lik­to­je gy­ven­to­jų ap­klau­so­je apie svei­ka­tos ap­sau­gą paaiš­kė­jo, kad ket­vir­ta­da­lis gy­dy­mo įstai­go­ se ap­si­lan­kiu­sių gy­ven­to­jų pri­si­pa­ ži­no neo­fic­ ia­liai da­vę pi­ni­gų ar ki­ taip at­si­dė­ko­ję me­di­kams. Dau­ge­lis gy­ven­to­jų ma­no, kad to­kia pa­dė­ka pa­ge­ri­na gau­na­mos pa­slau­gos ko­ky­bę.

3

PIRMADIENIS, balandžio 29, 2013

miestas Ra­do sken­duo­lį

Kuo­pė Jū­ros par­ką

Atš­ven­tė Jur­gi­nes

Bend­ruo­ju pa­gal­bos nu­me­riu 112 va­kar ry­tą gau­tas pra­ne­ši­ mas, jog Klai­pė­dos Smil­ty­nės gat­vė­je, ne­to­li Se­no­sios per­ kė­los, ras­tas sken­duo­lis. Maž­ daug 20 m nuo kran­to ma­rio­se plū­du­ria­vu­sį vy­rą iš­trau­kė na­ rai. Pir­mi­niais duo­me­ni­mis, nu­ sken­du­sia­jam ga­lė­jo bū­ti apie 50–60 me­tų. Įvy­kis ti­ria­mas.

Vi­suo­me­ni­nis ju­dė­ji­mas „Klai­ pė­die­ti! At­gai­vin­ki sa­vo mies­ to par­ką“ šeš­ta­die­nį mies­tie­ čius pa­kvie­tė į pa­va­sa­ri­nę tal­ ką-šven­tę. Jos da­ly­viai Jū­ros par­ke ne tik rin­ko šiukš­les, sau­ suo­lius, bet ir ge­nė­jo krū­my­ nus. Tal­ki­nin­kai ga­lė­jo pa­si­šil­ dy­ti karš­ta ar­ba­ta bei pa­sma­ gu­riau­ti sal­dė­siais.

Di­džiau­sia­me ša­lies ku­ror­te ai­ dė­jo Jur­gi­nėms skir­tas tarp­ tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Jur­gi, pa­ imk rak­tus“. Ren­gi­ny­je da­ly­va­ vo be­veik trys de­šim­tys folk­ lo­ro an­samb­lių ne tik iš Lie­tu­ vos, bet ir Lat­vi­jos, Es­ti­jos bei Pran­cū­zi­jos. Va­kar pa­si­bai­gu­ si šven­tė Pa­lan­go­je šur­mu­lia­vo nuo penk­ta­die­nio.

Vai­kams – dau­giau sau­gu­mo važiuojant Rei­ka­la­vi­mo au­to­mo­bi­liuo­se vai­kus ve­ žio­ti tam pri­tai­ky­to­se kė­du­tė­se ar­ba sė­ dy­nė­se pai­so dar ne vi­si vai­ruo­to­jai. Ta­ čiau pa­rei­gū­nai jau ne­beap­si­ri­bo­ja vien įspė­ji­mais ir bau­džia ne­si­lai­kan­čiuo­sius šio rei­ka­la­vi­mo. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Nuo praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pir­ mo­sios su­griež­tin­tos vy­res­nių nei 3 me­tų vai­kų ve­ži­mo au­to­mo­bi­liuo­ se tai­syk­lės. Uos­ta­mies­čio ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis pa­ sa­ko­jo, kad ke­le­tą pir­mų­jų mė­ne­sių pa­rei­gū­nai sten­gė­si įspė­ti ma­žy­lius ve­žio­ju­sius tė­vus apie pa­si­kei­tu­sias tai­syk­les, ta­čiau da­bar ma­žy­lių sau­ gu­mu ne­pa­si­rū­pi­nan­tys vai­ruo­to­jai jau su­lau­kia baus­mių. Pa­rei­gū­nai nuo­lat ren­gia rei­dus prie vai­kų dar­že­lių-lop­še­lių tuo me­tu, kai tė­vai at­ve­ža ar­ba pa­sii­ma sa­vo at­ža­las iš iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­ mo įstai­gų. Tiks­li­nių rei­dų tik­rin­ ti tak­si au­to­mo­bi­lius kol kas ne­bu­ vo su­reng­ta, ta­čiau šiems ve­žė­jams ne­tai­ko­mos jo­kios išim­tys. Nors pa­rei­gū­nai ti­ki­no iki šiol ne­ma­tę Klai­pė­dos tak­si au­to­mo­bi­ liuo­se sė­dy­nių vai­kams, šio­mis die­ no­mis ant dau­ge­lio „Vau­čer tak­si“ au­to­mo­bi­lių at­si­ra­do lip­du­kai su už­ra­šu, skel­bian­čiu, kad šio­se ma­ ši­no­se ma­žy­liams va­žiuo­ti sau­gu. Bend­ro­vė nu­pir­ko spe­cia­lias, re­ gu­liuo­ja­mas sė­dy­nes vai­kams nuo 12 iki 35 ki­log­ra­mų svo­rio. Jei­gu ke­lei­viai ke­ti­na vež­tis ke­ lis vai­kus, vai­ruo­to­jai ke­ti­na pa­

si­rū­pin­ti, kad vi­si ma­žy­liai tu­rė­tų pa­to­gias sė­dy­nes. Bend­ro­vė nu­pir­ ko sė­dy­nes vi­siems sa­vo tak­si au­ to­mo­bi­liams, o vai­ruo­to­jai yra įpa­ rei­go­ti die­ną jas lai­ky­ti sa­lo­ne. Vai­ruo­to­jai ti­ki­no, kad vos įve­dus tai­syk­lių pa­kei­ti­mus dėl vai­kų ve­ži­ mo, ke­lei­viai tei­rau­da­vo­si, ar ga­lės sau­giai vež­tis ma­žy­lius, ta­čiau ne­su­ lau­kę tei­gia­mo at­sa­ky­mo pa­sta­ruo­ju me­tu apie tai nė ne­bek­laus­da­vo.

Sa­va­no­riams. Spor­to sa­va­no­r ių są­ jun­ga ieš­ko sa­va­no­rių, no­rin­čių pri­si­ dė­ti prie 2013 m. pa­sau­lio mer­gi­nų jau­ ni­mo (iki 19 me­tų) čem­pio­na­to or­ga­ni­ za­vi­mo. Tur­ny­ras lie­pos 18–28 die­no­ mis vyks Klai­pė­do­je ir Pa­ne­vė­ž y­je. Iš vi­so bus at­rink­ta 90 sa­va­no­rių, ku­rie dirbs krep­ši­n io are­nų prie­ž iū­ros, sa­ lės va­ly­mo, ko­man­dų de­le­ga­ci­jų, ži­ niask­lai­dos ap­tar­na­vi­mo ir ki­to­se sri­ ty­se. Sa­va­no­rių at­ran­ka baig­sis bir­že­ lio 3-ią­ją, o lie­pos 16 d. vyks sa­va­no­rių mo­ky­mai. In­for­ma­ci­ja tei­kia­ma info@ sportosavanoriai.lt.

Pa­si­rū­pi­no: sė­dy­nes vai­kams tu­rin­tys tak­si au­to­mo­bi­liai – pa­žy­mė­ti

spe­cia­liais lip­du­kais, o vai­ruo­to­jai ga­li pa­si­rū­pin­ti, kad to­kių sė­dy­nių ma­ši­no­je bū­tų ne vie­na. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pa­s a­kos. Klai­p ė­dos et­no­k ul­t ū­ros cent­ro sa­lė­je (Dar­ž ų gat­vė 10) ry­toj 12 val. vyks mies­to moks­lei­v ių tra­d i­ ci­n is pa­sa­k i­n in­k ų kon­k ur­sas „Vie­ną kar­tą...“ Ren­g i­nys skir­tas ska­t in­t i var­ to­ti gy­vą, vaiz­din­gą šne­ka­mą­ją kal­bą, do­mė­tis pa­sa­ko­ji­mo spe­ci­fi­ka, gi­lin­tis į tau­to­sa­kos kū­ri­nių žan­rų sa­vi­tu­mus ir jų per­tei­k i­mo bū­dus, pa­lai­k y­t i tar­ mę kaip na­tū­ra­lios kal­bė­se­nos bū­dą. Kon­kur­so lau­rea­tai ir ki­ti ge­rai pa­si­ro­ dę pa­sa­k i­nin­kai bus pa­kvies­t i į Spau­ dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­nai skir­tą po­pie­tę. Ne­po­pu­lia­ru. Ar­tė­jant šil­ta­jam me­tų se­zo­nui, pra­mo­g i­n ių įren­g i­n ių sa­v i­ nin­kai Klai­pė­do­je ne­sku­ba teik­t i at­ rak­cio­nų pa­slau­g ų. Šie­met sa­vi­val­dy­ bės ad­m i­n ist­ra­ci­jo­je dar neiš­duo­tas nė vie­nas lei­di­mas šiai veik­lai, per­nai bu­vo tik vie­nas.

„At­lan­tui“ pa­lau­žti „Ban­gą“ buvo nelengva Čes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Lie­tu­vos fut­bo­lo pir­me­ny­bė­se pir­ mau­jan­tis Klai­pė­dos „At­lan­tas“ Gargž­duo­se po nuo­žmios ko­vos 1:0 įvei­kęs „Ban­gą“ iš­ko­vo­jo sep­ tin­tą­ją per­ga­lę.

Pa­sip­rie­ši­ni­mas: klai­pė­die­čiams (gel­to­ni marš­ki­nė­liai) var­gais ne­ga­

lais pa­vy­ko įveik­ti kai­my­nus – Gargž­dų žai­dė­jus.

Dienos telegrafas

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kaip ir lauk­ta, dvi Klai­pė­dos ap­skri­ ties vie­nuo­li­kės ko­vo­jo, lyg tai bū­tų svar­biau­sias jų gy­ve­ni­me ma­čas. Tur­ny­ri­nės ri­kiuo­tės apa­čio­ je esan­tys gargž­diš­kiai nie­ku gy­vu ne­no­rė­jo nu­si­leis­ti šie­met sėk­min­ gai rung­ty­niau­jan­tiems uos­ta­mies­ čio fut­bo­li­nin­kams. Ir jiems iš da­lies pa­vy­ko. Kons­tan­ti­no Sar­sa­ni­jos tre­ ni­ruo­ja­mi „At­lan­to“ žai­dė­jai įmu­šė vos vie­ną įvar­tį, ku­rį, 52-ąją min. rea­li­za­vęs 11 m bau­di­nį, pa­sie­kė Eval­das Ra­zu­lis. „At­lan­to“ stra­te­gas K.Sar­sa­ni­ja pri­pa­ži­no, kad auk­lė­ti­

niams bu­vo sun­kios rung­ty­nės. „Šia­me der­by­je da­ly­va­vau pir­mą kar­tą, – sa­kė spe­cia­lis­tas iš Ru­si­ jos. – Džiau­giuo­si, kad lai­mė­jo­me, iš­ko­vo­jo­me tris taš­kus ir iš­li­ko­ me pir­mo­jo­je vie­to­je. No­riu pa­gir­ ti „Ban­gos“ ko­man­dą. Ją tre­ni­ruo­ti pra­dė­jęs jau­na­sis Min­dau­gas Če­ pas pa­kei­tė eki­pos žai­di­mą. Gargž­ diš­kiai ėmė ge­riau rung­ty­niau­ti nei iki šiol. Var­žo­vai ko­vo­jo ati­duo­ da­mi vi­sas jė­gas. Šian­dien ne vis­ kas mums pa­vy­ko. Kar­tais ko­man­ da žai­džia taip, kaip lei­džia jiems var­žo­vas. O jie be­veik ne­nu­si­lei­ do pa­si­ren­gi­mu. Mes tu­rė­jo­me dvi pro­gas, ku­rių neiš­nau­do­ję ap­sun­ki­ no­me sau gy­ve­ni­mą.“ Jau ry­toj „At­lan­tas“ Vil­niu­je žais svar­bias Lie­tu­vos tau­rės tur­ny­ro pus­fi­na­lio at­sa­ko­mą­sias rung­ty­nes su „Žal­gi­riu“. Pir­mo­ji ko­va Gargž­ duo­se bai­gė­si ly­gio­sio­mis 0:0.

Apk­lau­sė. Sie­k iant įver­t in­t i darb­da­ vių po­rei­kį ir ga­li­my­bę įdar­bin­ti moks­ lei­vius va­sa­ros ato­sto­gų me­tu, Klai­pė­ dos te­r i­to­r i­nės dar­bo bir­žos spe­cia­ lis­tai ap­k lau­sė ap­skri­ties darb­da­vius. Už­pil­dy­tas ap­k lau­sų an­ke­tas pa­tei­kė 150 darb­da­v ių, iš jų 27, ar­ba 18 pro­c., nu­ro­dė, kad ar­tė­jan­čią va­sa­rą pla­nuo­ ja įdar­bin­ti moks­lei­vius. Dau­giau­sia jų nu­ro­dė bū­si­mas lais­vas dar­bo vie­tas pa­slau­g ų sek­to­riu­je. Ki­li­mas. Va­r ik­l i­n ių trans­por­to prie­ mo­n ių ir mo­to­cik­lų did­me­n i­nės ir maž­me­n i­nės pre­k y­bos bei re­mon­to įmo­nių apy­var­ta (be PVM) 2013 m. ko­ vo mėn. su­da­rė 721,8 mln. Lt ir, pa­ly­gin­ ti su va­sa­rio mėn., pa­di­dė­jo 18,9 pro­c. Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­ jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos tri­jų klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Hil­da Lei­mo­nie­nė (g. 1922 m.), Vy­tau­tas Man­dei­ka (g. 1925 m.), Vik­to­ri­ja Ni­ki­ti­na (g. 1985 m.). Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ras pa­g im­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 4 ber­niu­kai ir 7 mer­gai­tės. Grei­to­ji. Va­kar iki 15 val. grei­to­sios pa­ gal­bos per­so­na­las su­lau­kė 40 iš­kvie­ti­ mų. Į me­di­kus klai­pė­die­čiai dau­g iau­ sia krei­pė­si dėl krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mų, gal­vos svai­g i­mo. Ke­le­tą kar­tų grei­to­ji kvies­ta ne­blai­viems, vie­šo­sio­se mies­ to vie­to­se „pri­gu­lu­siems“ as­me­nims.

4

pirmadienis, balandžio 29, 2013

miestas

Se­na­mies­tį tą­so ago­ni­ja

Komentaras

1

Pa­vyz­džiui, ne­gy­ve­na­ mų­jų pa­tal­pų Her­kaus Man­to g. 47 pra­di­nis nuo­mpi­ni­gių dy­dis – 4,5 li­to (be PVM) už 1 kv. m per mė­ne­sį. Ne­gy­ve­na­mų­jų pa­tal­ pų nuo­ma ato­kio­je vie­to­je – Tai­kos pro­spek­te 119 yra 12 li­tų (be PVM) už 1 kv. m per mė­ne­sį, Lie­po­jos g. 41 ana­lo­giš­kų pa­tal­pų nuo­ma – 11 li­tų (be PVM) už 1 kv. m per mė­ne­sį. „Pa­gal mies­to ta­ry­bos nu­sta­ty­tą tvar­ką, jei neat­si­ran­da nuo­mi­nin­kų po tri­jų kon­kur­sų, nuo­mos mo­kes­ tis ma­ži­na­mas. Bet nuo­mi­nin­kų vis tiek neat­si­ran­da“, – ti­ki­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė. Esą, jei yra dau­giau no­rin­čių, tai tos nuo­mos kai­nos išau­ga, bet kol kas se­na­mies­ty­je ir cent­ri­nė­je da­ ly­je nuo­mo­tis pa­tal­pų nie­kas ne­ sku­ba. Nuo­mos mo­kes­tį se­na­mies­ty­je, pa­sak G.Pau­li­kie­nės, sa­vi­val­dy­bei pri­klau­san­čioms pa­tal­poms te­ko ma­žin­ti 3–5 kar­tus. Tai esą le­mia

Ge­di­mi­nas Kar­čiaus­kas:

Ei­da­mi ak­me­nų grin­di­niu tu­ris­tai net gal­vos ne­pa­ke­ lia, o pe­rė­ję klau­sia, kur se­na­mies­tis.

rin­ka. Sa­vi­val­dy­bė tu­ri 38 pa­tal­pų nuo­mos su­tar­tis ir dar 5 sie­kia iš­ nuo­mo­ti. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­mos kai­nų ma­žė­ji­mas se­na­mies­ty­je tie­ sio­giai sie­ja­mas su rink­lia­vo­mis už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Prog­no­zuo­ja­ma dar vie­na bėg­lių ban­ga iš se­na­mies­čio, kai ap­leis­

Lo­re­ta Ber­ž ins­kie­nė

Klai­pė­dos vers­l i­n in­k ų se­na­m ies­čio są­jun­gos pir­m i­n in­kė

N Iš­sik­raus­tė: Teat­ro aikš­tė­je šie­met mu­zi­ka ne­skam­bės, kad ne­pyk­dy­tų ne­pa­ten­kin­tų gy­ven­to­jų, Klai­pė­dos

Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis per­si­kels į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą.

tiems sta­ti­niams įsi­ga­lios 4 pro­c. že­mės nuo­mos mo­kes­tis nuo tur­ to ver­tės. Su­dė­tin­ga pa­tek­ti au­to­mo­bi­liu

Si­tua­ci­ja Klai­pė­dos se­na­mies­ty­ je bu­vo svars­to­ma mies­to Tri­ša­lės ta­ry­bos po­sė­dy­je. „Se­na­mies­tis žlun­ga aky­se. Čia įsi­kū­ręs smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las – ap­gai­lė­ti­no­je pa­dė­ty­je. Yra ke­lios prie­žas­tys, ko­dėl se­na­ mies­ty­je nė­ra žmo­nių“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­ čio są­jun­gos val­dy­bos na­rys Ge­di­ mi­nas Kar­čiaus­kas. Vers­li­nin­ko ma­ny­mu, vie­na pa­ grin­di­nių prie­žas­čių yra ta, jog mies­to val­džia ne­su­ta­ria, kad se­ na­mies­čiui rei­kė­tų su­teik­ti ypa­tin­ gą sta­tu­są. G.Kar­čiaus­kas at­krei­pė

dė­me­sį, kad la­bai su­dė­tin­ga čia pa­ tek­ti au­to­mo­bi­liu. „Jei žmo­nės ne­ži­no, kaip įva­ žiuo­ti į se­na­mies­tį, tai iš kur jų čia ga­li bū­ti?“ – klau­sė vers­li­nin­kas. Jis at­krei­pė dė­me­sį, kad nė­ra pa­reng­ta ir se­na­mies­čio vys­ty­mo stra­te­gi­ja, ku­ri bū­ti­na. Da­bar čia vers­lui yra ne­pa­lan­kios są­ly­gos. Eis­mas –ir Til­tų gat­ve

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Ei­da­mi ak­me­nų grin­di­niu jie net gal­vos ne­pa­ke­lia. Jis ypač ne­pa­ to­gus mo­te­rims. O pe­rė­ję klau­sia, kur se­na­mies­tis. Nors čia de­ta­lė, bet į tai rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį“. Vers­li­nin­kas tvir­ti­no, jog se­na­ mies­tį įsi­vaiz­duo­ja kaip kles­tin­tį kul­tū­ros ži­di­nį. „Mū­sų se­na­mies­tis ne­di­de­lis, bet ja­me yra daug gat­ve­lių. Jo­se bū­tų ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti įvai­rias veik­ las, bet tai ne­pa­vyks, nes čia sun­ ku vaikš­čio­ti“, – tvir­ti­no G.Kar­ čiaus­kas.

G.Kar­čiaus­kas tvir­ti­no, jog se­na­ mies­čio vys­ty­mo stra­te­gi­jos grei­tai ne­pa­vyks pa­reng­ti, ta­čiau tam tik­rų prie­mo­nių ga­li­ma im­tis jau da­bar. Pa­sak vers­li­nin­ko, pir­miau­sia rei­kė­tų pa­ge­rin­ti įva­žia­vi­mą į se­ na­mies­tį. Til­tų gat­ve iki san­kry­žos su Tur­gaus gat­ve iš abie­jų pu­sių ga­lė­tų bū­ti įves­tas vien­pu­sis au­to­ mo­bi­lių eis­mas. „Žmo­nės at­va­žiuo­tų iki san­kry­ žos, ga­lė­tų su­kti į vie­ną ar ki­tą pu­ sę, su­si­ras­ti vie­tą ir pa­lik­ti ma­ši­ ną“, – siū­lė vers­li­nin­kas. G.Kar­čiaus­kas at­krei­pė dė­me­sį, kad nė­ra įgy­ven­din­ti mies­to val­ džios pla­nai įreng­ti ne­mo­ka­mų au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lių. „Žmo­gus, ku­ris no­ri pra­leis­ti lai­ ką se­na­mies­ty­je, tu­ri jau­din­tis ir vis gal­vo­ti, kiek rei­kės mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą. Tu­rė­tų bū­ti įreng­ta ne­ mo­ka­ma sto­vė­ji­mo aikš­te­lė. To­kia pra­kti­ka da­bar nau­do­ja­ma ir Kau­ ne. Ten se­na­mies­tis at­si­gau­na“, – pa­brė­žė vers­li­nin­kas. Vis dėl­to jis pri­pa­ži­no, kad Klai­ pė­do­je si­tua­ci­ja su­dė­tin­ges­nė, nes se­na­mies­ty­je nė­ra tiek vie­tos. „Die­ną dar yra kur pa­sta­ty­ti ma­ ši­ną, o va­ka­re sa­vo au­to­mo­bi­lius su­sta­to gy­ven­to­jai. Tai rei­kia iš­ spręs­ti“, – tvir­ti­no vers­li­nin­kas.

Šiais me­tais Klai­pė­dos se­na­mies­ ty­je bus ty­lu net bir­že­lio pra­džio­ je, mat iš­skir­ti­nis mies­tą vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­si­nan­tis ren­gi­nys – Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis per­si­ke­lia į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą. Fes­ti­va­lio va­do­vė In­ga Grub­liaus­ kie­nė ti­ki­no, esą kaž­ka­da fes­ti­va­lis išau­go Laik­ro­džių kie­me­lį, da­bar jam ta­po per ma­ža Teat­ro aikš­tė. „Pa­ga­ liau ar­gi Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­las nė­ra se­na­mies­ty­je?“ – dip­lo­ma­tiš­ kai klau­sė I.Grub­liaus­kie­nė. Mo­te­ris pri­si­mi­nė ne­ma­lo­nią per­nykš­čią pa­tir­tį, kai prieš džia­ zo fes­ti­va­lį se­na­mies­čio ka­vi­nių ir res­to­ra­nų lan­guo­se pa­pra­šė iš­ka­ bin­ti fes­ti­va­lio afi­šas, kad žmo­nės ži­no­tų apie ren­gi­nį. „Nie­kas ne­no­rė­jo tų afi­šų, sa­kė: mums ne­rei­kia. Keis­ta, kad jie ne­ su­vo­kia, jei­gu jie anon­suos tą ren­ gi­nį, vyks­tan­tį ša­lia, pas juos ir­gi ateis dau­giau lan­ky­to­jų. Net to­ kio­se smulk­me­no­se trūks­ta lanks­ tu­mo. Se­ka­si tiems vers­li­nin­kams, ku­rių po­žiū­ris ki­toks“, – įsi­ti­ki­nu­ si I.Grub­liaus­kie­nė.

Įs­tai­gos iš­si­kraus­to ki­tur

„No­ri tik leng­va­tų“

Pa­sak G.Kar­čiaus­ko, mies­to val­ džios po­žiū­ris la­bai ne­lanks­tus – se­na­mies­ty­je yra pre­ky­bos cent­ras, kur yra daug įstai­gų, o jis gau­na tik ke­lis leng­va­ti­nius lei­di­mus ma­ši­ noms sta­ty­ti. „Se­na­mies­tis nyks­ta aky­se. Iš jo ža­da iš­si­kraus­ty­ti pa­sku­ti­nis ban­ kas. Už­si­da­ry­ti ža­da ir vie­na ka­vi­ nė. Įs­tai­gos dings­ta. Kai ku­rios pa­ tal­pos neiš­nuo­mo­ja­mos jau daug me­tų“, – pa­sa­ko­jo vers­li­nin­kas. G.Kar­čiaus­ko tei­gi­mu, tu­ris­ tai taip pat ne­si­gro­ži se­na­mies­čiu:

Rei­kia ki­to po­žiū­rio

Ne vi­si Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riai su­ ti­ko su vers­li­nin­kų skun­dais. Kai ku­rių nuo­mo­ne, at­ver­tos gat­vės trans­por­tui si­tua­ci­jos ne­pa­ge­rins. „Mū­sų se­na­mies­čio vers­li­nin­kai vien leng­va­tų no­ri. Pa­ti gy­ve­nu čia. Ne­ma­tau, kur bū­tų ga­li­ma nuei­ti. Nė­ra į ką žiū­rė­ti se­na­mies­ty­je. Vers­ li­nin­kai tu­ri keis­ti si­tua­ci­ją“, – tvir­ ti­no ta­ry­bos na­rė Zi­ta Ži­žy­tė. Tri­ša­lės ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Sau­lius Bu­di­nas ma­no, kad vers­ li­nin­kai tu­ri la­biau įsi­lie­ti į mies­ to ren­gi­nius.

e­my­l i­me mes to sa­vo se­ na­m ies­čio. Jei­g u jau net džia­zo fes­t i­va­l is iš to­k ios ka­me­ri­nės ap­lin­kos – Teat­ ro aikš­tės pa­si­trau­kia, tai apie ką rei­kia kal­bė­t i? Mū­sų mies­to val­d žia spren­ džia pro­ble­mas, ku­r ių nė­ra. Ne­bu­vo jo­kių au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo pro­ble­mų se­na­mies­ty­je, bet pri­sta­tė mo­kes­čių rin­ki­mo au­to­ma­tų. Ap­mo­kes­ti­na­mas kiek­vie­nas kam­pe­lis. Pa­da­rė taip, kad ne­be­ga­li­ma įva­ž iuo­ti į tą se­na­mies­t į. Jo­k ių per­spek­ty­v ų ne­ma­tau, yra la­ bai liūd­na. Su­re­mon­ta­vo til­tą – jį rei­kia sau­go­ti, su­re­mon­ta­vo grin­di­nį – jį rei­ kia sau­go­ti. Au­to­mo­bi­liams ne­lei­džia va­žiuo­ti, bet sun­ku­sis trans­por­tas ga­ li dar­dė­t i ir lau­ž y­t i. Nė­ra jo­k ios lo­g i­ kos. Da­bar da­ro­mos dirb­ti­nės kliū­tys vers­lui. Vie­nin­te­lė gy­vas­tis – čia at­va­ žiuo­jan­tys poil­siau­to­jai. Pės­t ie­siems se­na­mies­t is ne­pri­tai­k y­tas, pa­mė­g in­ ki­te pa­si­vaikš­čio­t i Tur­gaus gat­ve be spor­ti­nių ba­te­lių. Se­na­mies­tis vi­suo­se did­mies­čiuo­se gy­vas, o kas pas mus? Va­ka­re Klai­pė­do­je kaip po ato­mi­n io spro­gi­mo – tuš­čia, pa­vie­niai praei­viai slan­kio­ja. Yra nuo­sta­ta, kad se­na­mies­ ty­je rei­kia ty­los ir ra­my­bės. Jei čia bū­ tų mu­zie­jus, dar su­pras­čiau.

„Siū­ly­čiau per­si­skai­ty­ti ren­ gi­nių pla­ną ir pri­si­dė­ti sa­vo ini­ cia­ty­vo­mis. Da­bar tu­ri­me vie­ną šven­tę, per ku­rią vi­si so­čiai no­ ri­me pa­val­gy­ti. Išs­kir­ti tik se­na­ mies­čio vers­li­nin­kų mes ne­ga­li­ me. Įsi­kū­ru­sie­ji Žar­dė­je taip pat sun­kiai dir­ba, kad už­dirb­tų“, – pa­brė­žė S.Bu­di­nas. Pa­sak G.Kar­čiaus­ko, vers­li­nin­ kai tik­rai pri­si­dė­tų prie ren­gi­nių, jei bū­tų aiš­ki se­na­mies­čio stra­te­ gi­ja. Jis ža­dė­jo per­žiū­rė­ti ren­gi­ nių pla­ną. Po­sė­džio me­tu siū­ly­ta pa­skir­ti koor­di­na­to­rių, ku­ris bend­rau­tų su vi­sais se­na­mies­čio vers­li­nin­kais. Teig­ta, kad tai ga­li bū­ti ne sa­vi­val­ dy­bės, o Tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ ma­ci­jos cent­ro dar­buo­to­jas. At­siž­vel­gė į pa­siū­ly­mus

Kai ku­rie Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riai su­ti­ko, kad se­na­mies­ty­je rei­kia ne­mo­ka­mos au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lės, anks­čiau ža­dė­ta to­ kią įreng­ti. „Rei­kia pri­min­ti sa­vi­val­dy­bei įsi­pa­rei­go­ji­mus“, – tvir­ti­no Tri­ša­ lės ta­ry­bos na­riai. Ta­čiau at­kreip­tas dė­me­sys, kad se­na­mies­čio vers­li­nin­kai yra nu­ sta­tę di­de­les kai­nas. „Ka­vos puo­ de­lis – 5–6 li­tai ir jūs no­ri­te, kad bū­tų žmo­nių?“ – ste­bė­jo­si kai ku­ rie Tri­ša­lės ta­ry­bos na­riai. Vis dėl­to nu­tar­ta siū­ly­ti sa­vi­val­ dy­bei iša­na­li­zuo­ti ga­li­my­bę Til­tų gat­vė­je iki san­kry­žos su Tur­gaus gat­ve įves­ti eis­mą, žiū­rė­ti. Be to, ža­da­ma mies­te pa­teik­ti dau­giau in­for­ma­ci­jos, kur yra pi­ ges­nės aikš­te­lės. Taip pat bus siū­lo­ma leis­ti se­na­ mies­ty­je vai­ruo­to­jams 15 mi­nu­čių sto­vė­ti ne­mo­ka­mai. Sie­kiant iš­ veng­ti ma­ni­pu­lia­ci­jų, bū­tų ga­li­ma su­da­ry­ti są­ly­gas net gau­ti ta­lo­ną sto­vos skai­tik­ly­je.

5

pirmadienis, balandžio 29, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Jung­tu­vės strin­ga Nu­ma­ty­tą Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo bei Dar­bo par­ti­jų su­si­jun­gi­mo pla­ ną ko­re­guo­ja pa­sta­ro­sios su­si­jun­ gi­mas su lei­bo­ris­tais.

Mos­tai: įsta­ty­mo ini­cia­to­riai sie­kia ne tik kont­ro­liuo­ti is­to­ri­nę at­min­tį, bet ir baus­ti ne­pak­lūs­tan­čius. Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Parūpo tautos atmintis Griež­čiau kont­ro­liuo­ti ir pla­nuo­ti tau­tos is­to­ri­nę at­min­tį ar­ti­ miau­siu me­tu ga­li ir ne­pa­vyk­ti. Sau­je­lės Sei­mo na­rių už­mo­ jai įkur­ti is­to­ri­nės at­min­ties ta­ry­bą ir ne­tgi baus­ti ne­pak­lus­ niuo­sius ku­riam lai­kui ati­de­da­mi. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

No­ri baus­mių ir kont­ro­lės

Gru­p ė skir­t in­goms frak­c i­joms pri­klau­san­čių Sei­mo na­rių dar per­nai va­sa­rą įre­gist­ra­vo tau­ tos is­to­ri­nės at­min­ties įsta­ty­ mą, ku­ria­me iš­skir­tos vals­ty­bės šven­tės, nu­sta­to­ma, ko­kia tvar­ ka mi­ni­mos is­to­ri­nių įvy­kių su­ kak­tys, siū­lo­ma su­da­ry­ti tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ta­ry­bą. Pro­jek­to au­to­riai skel­bė, kad įsta­ty­mas nu­sta­tys tau­tos is­to­ri­ nės at­min­ties ob­jek­tą, vals­ty­bės po­li­ti­kos, įpras­mi­nan­čios Lie­tu­ vai svar­baus is­to­ri­nio pa­vel­do at­ mi­ni­mą, for­ma­vi­mo ir įgy­ven­di­ ni­mo prin­ci­pus. Ta­čiau tai, ži­no­ma, tik fa­sa­ das. Vie­na­me įsta­ty­mo pro­jek­to straips­ny­je nu­ro­do­ma, kad vi­ si Lie­tu­vos Res­pub­li­kos fi­zi­niai ir ju­ri­di­niai as­me­nys tu­ri gerb­ti spren­di­mą pa­skelb­ti me­tus at­ min­ti­nais, sa­va­no­riš­kai da­ly­vau­ti vals­ty­bės at­min­ti­nų me­tų ren­gi­ niuo­se. „Už šių nuo­sta­tų ne­pai­ sy­mą as­me­nys at­sa­ko tei­sės ak­ tų nu­sta­ty­ta tvar­ka“, – ra­šo­ma įsta­ty­mo pro­jek­te. Su­ju­do ir val­dan­tie­ji

Jau at­ro­dė, kad toks pro­jek­tas nu­guls Sei­mo stal­čiuo­se, ta­čiau jį pri­si­mi­nė ir da­bar­ti­niai val­dan­ tie­ji. Sei­mo Švie­ti­mo ir moks­lo ko­mi­te­to na­riai Vy­riau­sy­bei prieš mė­ne­sį iš­siun­tė raš­tą. Ja­me Vy­ riau­sy­bė ra­gi­na­ma kuo grei­čiau pa­teik­ti sa­vo iš­va­das dėl šio įsta­ ty­mo pro­jek­to. Vy­riau­sy­bė jų dar ne­pa­tei­kė. Ta­čiau Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja re­ ko­men­duo­ja įsta­ty­mo pro­jek­tui pri­tar­ti. Tie­sa, mi­nė­tas įsta­ty­ mas su­lau­kė ne­ma­žai pa­sta­bų. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos val­di­nin­ kai aiš­ki­na, kad tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ta­ry­bos veik­los reg­la­

men­ta­vi­mas įsta­ty­me neaiš­kus, nes nė­ra aiš­kiai api­brėž­tas jos sta­tu­sas. Ne­paaiš­kin­ta, iš ko­kių lė­šų bū­tų fi­nan­suo­ja­ma to­kios ta­ry­bos veik­la.

Svars­ty­ti­na, ar už abst­rak­čių re­ko­ men­da­ci­nio po­bū­ džio nuo­sta­tų ne­ pai­sy­mą as­me­nims ga­lė­tų bū­ti nu­ma­ty­ ta at­sa­ko­my­bė. Ga­liau­siai ne­nu­ro­dy­ti nei ta­ry­ bos tiks­lai, nei jiems įgy­ven­din­ ti ski­ria­mos funk­ci­jos. Mi­nis­te­ri­ jos at­sto­vai taik­liai pa­ste­bė­jo, kad dau­gu­ma funk­ci­jų, no­ri­mų pri­ skir­ti ta­ry­bai, yra tau­tos is­to­ri­ nio at­mi­ni­mo po­li­ti­kos for­ma­vi­ mo funk­ci­jos, o tai – vyk­do­mo­sios val­džios kom­pe­ten­ci­ja. Užkliuvo abstraktumas

Pa­gal įsta­ty­mo pro­jek­tą tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ta­ry­bai va­ do­vau­ti tu­rė­tų Sei­mo kanc­le­ris. „Tai nea­ti­tin­ka Sei­mo sta­tu­to 31 straips­ny­je api­brėž­tos Sei­ mo kanc­le­rio kom­pe­ten­ci­jos“, – pri­me­na Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­ teik­ta­me do­ku­men­te. – Neaiš­kus ir pa­čios veik­los ta­ry­bo­je po­bū­ dis – ar jos na­riai sa­vo funk­ci­jas vyk­dys at­ly­gin­ti­nai ar vi­suo­me­ ni­niais pa­grin­dais.“ Mi­nis­te­ri­jos at­sto­vams už­kliu­ vo ir įsta­ty­mo nuo­sta­ta, pa­gal ku­ rią as­me­nys ga­li bū­ti bau­džia­mi: „Pas­ku­ti­nia­me sa­ki­ny­je nu­ma­ty­ ta as­me­nų at­sa­ko­my­bė už mi­nė­tų nuo­sta­tų ne­pai­sy­mą, ta­čiau svars­ ty­ti­na, ar už to­kių abst­rak­čių re­ ko­men­da­ci­nio po­bū­džio nuo­sta­tų ne­pai­sy­mą as­me­nims ga­lė­tų bū­ti nu­ma­ty­ta at­sa­ko­my­bė.“

Siūlo kurti tarybą Ini­cia­to­riai tvir­ti­na, kad tau­tos is­to­ri­ nės at­min­ties įsta­ty­mo pro­jek­tą pa­ reng­ti pa­ska­ti­no sie­kiai puo­se­lė­ti is­ to­ri­nę są­mo­nę ir at­min­tį kaip žmo­ gaus ver­ty­bių orien­ta­ci­jos bei tau­ tos vals­ty­bės eg­zis­ten­ci­jos pa­ma­tą. Anot jų, pa­reng­ti pro­jek­tą pa­ska­ti­no tai, kad šiuo me­tu nė­ra aiš­kaus tei­sės ak­tuo­se su­for­muo­to vals­ty­bės po­ žiū­rio į is­to­ri­nės at­min­ties iš­sau­go­ ji­mą, nė­ra nu­ma­ty­ta prio­ri­te­tų, nea­ pib­rėž­tos fi­nan­sa­vi­mo ga­li­my­bės, fi­ nan­sų sky­ri­mas ir val­dy­mas.

„Įvy­ko pir­ma­sis eta­pas, Dar­bo par­ ti­jos ir lei­bo­ris­tų su­si­jun­gi­mas, po sa­vait­ga­lio su­si­rink­si­me ir žiū­rė­ si­me to­liau“, – į klau­si­mą, kaip vyks­ta de­ry­bos dėl par­ti­jų su­si­jun­ gi­mo, BNS at­sa­kė nau­jo­sios Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) ly­de­ris Vy­tau­ tas Gap­šys. Anks­čiau pla­nuo­ta, kad ge­gu­žės 4 d. tu­rė­tų įvyk­ti par­ti­jų ta­ry­bų po­sė­džiai, ku­riuo­se bū­tų pa­tvir­ tin­ti de­ry­bų gru­pių dar­bo re­zul­ta­ tai, ir ne anks­čiau kaip po 30 die­ nų, tai yra apie bir­že­lio 8 d., įvyk­tų stei­gia­ma­sis su­va­žia­vi­mas. Ta­čiau Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­ sto­vas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis sa­ko, kad ta­ry­bos po­sė­dis dėl jun­gi­mo­si ga­lės bū­ti ren­gia­mas, kai bus baig­ tos tei­si­nės pro­ce­dū­ros dėl Dar­bo par­ti­jos ir lei­bo­ris­tų są­jun­gos. „Pro­ce­sai ju­da, bet kai Dar­bo par­ti­ja su­si­jun­gė su lei­bo­ris­tais, jie tu­ri pa­teik­ti do­ku­men­tus Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai, kad ši įre­ gist­ruo­tų par­ti­ją. Tai ga­li už­truk­ti iki mė­ne­sio, ir ta­da bus lai­kas nu­ spręs­ti dėl nau­jo jun­gi­nio“, – BNS sa­kė V.Ma­zu­ro­nis. „Ki­ti jun­gi­mo­si dar­bai, de­ry­bos vyks­ta kaip ir vi­suo­met – dviem su­si­že­nyt su­dė­tin­ga, kar­tais dau­ gy­bę me­tų ne­nu­ta­ria, o čia – ke­lio­ li­ka tūks­tan­čių. Ir Dar­bo par­ti­jo­je, ir pas mus yra na­rių, ku­rie abe­jo­ja, bet, ma­no nuo­mo­ne, su­si­jun­gi­mas bū­tų tei­sin­gas žings­nis“, – kal­bė­jo Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo at­sto­vas.

Taip pat įsta­ty­mu bū­tų su­da­ro­ma tau­tos is­to­ri­nės at­min­ties ta­ry­ba, pa­gal pa­rei­gas į ją įei­tų Sei­mo kanc­ le­ris, Pre­zi­den­to kan­ce­lia­ri­jos kanc­ le­ris, mi­nist­ro pir­mi­nin­ko kanc­le­ ris, Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ ris, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­jos kanc­le­ris, Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Lie­tu­vos gy­ven­to­jų ge­no­ci­do ir re­ zis­ten­ci­jos ty­ri­mo cent­ro va­do­vas, Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ar­chy­va­ras, Lie­tu­vos ra­di­jo ir te­le­vi­zi­jos ge­ne­ ra­li­nis di­rek­to­rius, Lie­tu­vos sa­vi­ val­dy­bių aso­cia­ci­jos di­rek­to­rius.

Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis:

Dviem su­si­že­nyt su­ dė­tin­ga, kar­tais dau­ gy­bę me­tų ne­nu­ta­ ria, o čia – ke­lio­li­ka tūks­tan­čių.

dėl Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jų jung­tu­vių šiuo me­tu pa­da­ry­ta pau­zė.

Klau­sia­mas, ar par­ti­jų su­si­jun­ gi­mas vyks vė­liau, nei bu­vo su­pla­ nuo­ta, V.Gap­šys sa­kė, kad „pla­nas yra toks da­ly­kas, ku­ris vi­sa­da ko­ re­guo­ja­mas“. „Jei bū­sim pa­si­ren­gę ir tu­rė­sim ką pa­teik­ti ta­ry­boms, t .y. do­ku­ men­tus, jos įvyks, mums su­šauk­ti ta­ry­bą ne­su­dė­tin­ga“, – sa­kė Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tų) ly­de­ris, klau­ sia­mas, ar par­ti­jos ta­ry­bos po­sė­ dis, kaip ir pla­nuo­ta, įvyks ge­gu­ žės 4 d. Va­sa­rį Dar­bo bei Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­jos pra­ne­šė ke­ti­nan­ čios su­si­jung­ti, par­ti­jų ta­ry­bos su­ da­rė de­ry­bų gru­pes. Ta­čiau ko­vą paaiš­kė­jo, kad prieš tai Dar­bo par­ ti­ja pra­dė­jo su­si­jun­gi­mo pro­ce­są su rea­liai ne­vei­kian­čia Lei­bo­ris­tų par­ ti­ja. Tre­čia­die­nį įvy­ko jun­gia­ma­sis šių par­ti­jų su­va­žia­vi­mas. Lei­bo­ris­tų par­ti­ja bu­vo įkur­ ta 2008 m. jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­ jos „Dar­bas“ pa­grin­du, ją ini­ci­ja­ vo Dar­bo par­ti­jos ly­de­rio Vik­to­ro Us­pas­ki­cho bend­ra­žy­gis Vik­to­ras Fio­do­ro­vas, Sei­mo na­rys, iš­rink­tas su Dar­bo par­ti­ja. Šiuo me­tu Dar­bo par­ti­ja tei­sia­ma už tai, kad 2004–2006 m. ga­lė­jo į ap­skai­tą neįt­rauk­ti dau­giau nei 24 mln. li­tų pa­ja­mų ir 23 mln. li­tų iš­ lai­dų. Vals­ty­bi­nį kal­ti­ni­mą by­lo­je pa­lai­kan­tis Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­ tū­ros pro­ku­ro­ras Sau­lius Ver­sec­kas tei­gia, kad, Dar­bo par­ti­jai su­si­jun­ gus su ki­ta po­li­ti­ne or­ga­ni­za­ci­ja ir įstei­gus nau­ją ju­ri­di­nį as­me­nį, ga­li ne­lik­ti ga­li­my­bės ją pa­trauk­ti bau­ džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

BNS inf.

Pro­jek­te nu­ro­do­mos Lie­t u­vo­je šven­čia­mos šven­tės, jos iš­skirs­to­ mos į vals­ty­bės, tra­di­ci­nes re­li­gi­ nes ir tarp­tau­ti­nes šven­tes, reg­la­ men­tuo­ja­ma, kaip mi­ni­mos vals­ ty­bei svar­bios da­tos, ju­bi­lie­jai ir t. t. Įs­ta­ty­mu taip pat bū­tų api­brėž­ti at­min­ti­nų me­tų nu­sta­ty­mo prin­ ci­pai, siū­lo­ma, kad Lie­tu­vos vals­ ty­bės kū­ri­mo, lais­vės bei ne­prik­ lau­so­my­bės ko­vų, kul­tū­ros ir ki­ tos Lie­t u­vos vals­t y­bin­g u­mui svar­bios da­tos bū­tų mi­ni­mos pra­ de­dant 20-osio­mis me­ti­nė­mis iki 100-ųjų me­ti­nių – kas de­šimt me­tų, nuo šim­tų­jų me­ti­nių – kas 25 me­ tus; iš­ki­lių as­me­ny­bių, nu­si­pel­niu­ sių Lie­tu­vos vals­ty­bin­gu­mui, ju­bi­ lie­jai mi­ni­mi kas 25 me­tus, o nuo šim­tų­jų me­ti­nių – kas 50 me­tų.

Su lei­bo­ris­tais su­si­jun­gu­sios nau­jo­sios Dar­bo par­ti­jos pir­mi­ nin­ku iš­rink­tas V.Gap­šys ver­tin­ da­mas de­ry­bų pro­ce­są sa­kė, kad „daug da­ly­kų pa­ju­dė­jo į prie­kį“. Klau­sia­mas, ar su­tar­ta dėl bū­si­ mo par­ti­jos va­do­vo, V.Gap­šys sa­ kė, kad to su­tar­ta ne­ko­men­tuo­ti, o spren­di­mą esą par­ti­jos kar­tu pra­ neš ži­niask­lai­dai. „Spren­di­mą dėl par­ti­jos pir­mi­ nin­ko mes, abie­jų par­ti­jų at­sto­vai, pri­sta­ty­si­me kar­tu, kol kas ži­niask­ lai­dai nu­tar­ta ne­ko­men­tuo­ti“, – sa­kė V.Gap­šys.

Sus­to­jo: V.Gap­šys ne­sle­pia, kad

6

pirmadienis, balandžio 29, 2013

nuomonės

Sveikiems – mažiau mokesčių?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Tarp mo­der­no ir li­guis­tos lais­vės

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

a­na­šu, kad ini­cia­ty­va per mo­kes­čius ska­tin­ti svei­ką gy­ven­se­ną įgau­na pa­grei­tį. Ne­si­rū­pi­nan­tiems sa­vo svei­ka­ta, tu­rin­tiems ža­lin­gų įpro­čių gy­ven­to­jams siū­lo­ma pa­di­din­ti mo­kes­čius už pri­va­lo­mą­jį svei­ka­tos drau­di­mą. O štai gy­ve­nan­tiems svei­kai, at­virkš­čiai, jį su­ma­žin­ti. Taip ti­ki­ma­si žmo­nes pa­ska­tin­ti svei­ kiau gy­ven­ti. Šis pa­siū­ly­mas tu­rė­tų bū­ti svars­to­mas Sei­me ru­dens se­si­jo­je.

Už

Prieš

Saulius Pocius

B

rai­dant po in­for­ma­ci­jos ty­ rus į akis kri­to dvi pa­sta­r ų­jų die­nų nau­jie­nos, ku­r ių ant­ raš­tės la­bai jau iš­kal­bin­gos. Pir­mo­ji ir kvie­tė, ir skel­bė: „Vi­sų šei­mų die­no­je“ lau­k ia­m i ir vai­k us au­g i­nan­ tys ho­mo­sek­sua­lai“. Ant­ro­ji pra­ne­šė dar vie­ną nū­die­nos ži­nią: „Išk­ry­pė­l is pen­ke­r ius me­t us prie­var­ta­vo ma­ža­ me­čius iš vai­k ų glo­bos na­mų“. Jau įma­no­ma at­spė­t i, ko­k į pa­ra­le­l ių pa­sian­s ą ga­l i­ma iš vi­so to su­dė­l io­t i.

Part­ne­riai kei­čia­mi kaip mo­bi­lie­ji te­le­fo­nai, ku­rie tu­ri bū­ti vis nau­ jes­ni (jau­nes­ni). Esą tik taip ga­li­ma iš­sau­go­ti mo­der­nu­mą. Tai­g i pra­dė­si­me nuo pir­mo­sios, ape­ liuo­jan­čios į li­be­ra­lų­jį šių die­nų mo­ der­ną – ho­mo­sek­sua­lią bend­rys­tę. Pa­si­ro­do, ne­pai­sant vi­sų de­ba­tų Sei­me ir šiaip nie­ko ne­vei­k ian­čio­je vi­suo­me­ nės da­ly­je, jau nu­spręs­ta, kad du ho­mo­ sek­sua­lai yra šei­ma, nes jie, kaip sa­vai­ me su­pran­ta­mas da­ly­kas, pri­ski­r ia­m i prie įpras­t ų su­t uok­t i­n ių. Žo­d žiu, kaž­ koks ano­ni­mas jau iden­ti­fi ­ka­vo, jog du se­n i pe­de­ras­tai vis dėl­to yra to­k ia pat šei­ma, kaip ir tie, ku­r ie pri­mi­ty­v iai gy­ ve­na ci­vi­li­nė­je san­tuo­ko­je. Tik pa­sta­rų­ jų ry­šy­je – jo­kio mo­der­no, jo­kios se­ce­si­ jos, vien kot­le­tai, nuo ku­rių kva­po rei­kia iš­si­plau­ti gal­vas, kaip pa­ta­rė vi­siems ge­ rai ži­no­mas sti­lis­tas, sa­vo ly­t į gi­liai pa­ slė­pęs įvaiz­džio fan­tas­ma­go­ri­jo­se. Ki­taip ta­riant, no­mi­na­liems žmo­ge­liams iki tų bio­lo­gi­nio iš­si­lais­vi­ni­mo ar­ba ho­ mo­sek­sua­laus mo­der­niz­mo aukš­ty­bių taip to­l i, kaip asi­lui iki ba­ro­ko. O kas gi šiais lai­kais no­ri bū­ti asi­lu? Štai ir so­cia­li­ zuo­ja­si „iš­lais­vė­ję“ vy­riš­kos ver­si­jos ele­ men­tai pe­di­kiū­ru bei ap­temp­to­mis kel­ nė­m is, šau­k ian­čio­m is apie pa­sy­v ią­ją sek­sua­li­nę elg­se­ną. Vi­sa tai lo­giš­kai ve­ da prie ant­ro­sios ant­raš­tės apie šau­nų­ jį dė­dę, prie­var­ta­vu­sį glo­bos na­mų vai­ kus. Gal tai taip pat bu­vo skver­bi­ma­sis į mo­der­nu­mą, į šiuo­lai­kiš­kai bio­lo­gi­zuo­ tą Ju­gends­t il? Juk tik ino­va­t y­v i elg­se­ na iš­lais­v i­na as­me­n į ir pa­k y­lė­ja jį nau­ jiems žyg­dar­biams. Part­ne­riai kei­čia­mi kaip mo­bi­l ie­ji te­le­fo­nai, ku­r ie tu­r i bū­t i vis nau­jes­ni (jau­nes­ni). Esą tik taip ga­li­ ma iš­sau­go­ti mo­der­nu­mą ir jį reiš­kian­ čius sek­sua­li­nio var­to­ji­mo įgū­džius. Tik gal su­g rį­ž us į rea­ly­bę bū­tų ga­li­ma abu šiuos at­ve­jus pa­va­d in­t i tik­r uo­ju var­du? Pa­vyz­džiui, ly­ti­niu li­guis­tu­mu, ku­r ie tu­rė­tų bū­ti kli­ni­kos da­ly­kas.

Mi­ru­sių sie­lų bus daug

Tei­sė­me mo­ti­nas, ne­le­ga­liai įsi­dar­ bi­nu­sias, kad gau­tų gim­dy­mo pa­šal­ pas, tad ar­ti­miau­siais me­tais tei­si­ me pen­si­nin­kus, ku­rie jau įsi­dar­bi­na ne­le­ga­liai, bū­da­mi 70–80 me­tų. Įs­ ta­ty­mas lei­džia, kad po me­tų iš­dir­ bu­sie­siems 12 mė­ne­sių bus ga­li­ma per­skai­čiuo­ti pen­si­jas iš nau­jo. Na, ir sku­ba­me įsi­dar­bin­ti mi­ru­sio­mis sie­lo­mis vai­kų, vai­kai­čių, pa­žįs­ta­ mų, gi­mi­nai­čių įmo­nė­se. Ki­ti jau su­ge­bė­jo įsi­dar­bin­ti net už­sie­ny­je. Ir kaip tas pen­si­nin­kas ga­li bū­da­mas 80 me­tų va­ži­nė­ti į Ang­li­ją ar Vo­kie­ ti­ją? Bet ten vai­kai tu­ri vers­lą. Pen­ si­nin­kams pen­si­jos po per­skai­čia­vi­ mo vi­du­ti­niš­kai pa­di­dės nuo 200 iki 500 li­tų. Ar ver­ta ri­zi­kuo­ti, jei ne­ nu­mir­si? Toks spal­vo­tas įsta­ty­mas. Pen­si­nin­kas

Par­da­vė­ja su­kčiau­ja

Dai­nius Ke­pe­nis, Lie­tu­vos svei­kuo­lių są­jun­gos pre­zi­den­tas: – Svei­ka gy­ven­se­na yra sun­kus kas­die­nis dar­bas. Tam rei­kia tu­rė­ti ir ži­nių. Aš rū­pi­nuo­si svei­ka­ta, o ki­tas ge­ria, rū­ko, nors mo­kes­čius abu mo­ka­me vie­ no­dai. Ne­tei­sy­bė. Tad pri­va­lo­mas svei­ka­tos drau­ di­mas tu­rė­tų bū­ti di­fe­ren­ci­juo­ja­mas. Vals­ty­bei kai­ nuo­ja ma­žiau, kai gy­ven­to­jai rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta ir re­čiau ser­ga. Pa­vyz­džiui, Pa­lan­gos svei­ka­tos mo­ kyk­lą bai­gė per 31 tūkst. žmo­nių. Bai­gę svei­ka­tos mo­ky­mus, jie ser­ga ke­tu­ris kar­tus ma­žiau nei iki tol. Jie in­ves­ta­vo pi­ni­gų į tai, kad bū­tų svei­kes­ni. Ta­čiau nei drau­di­mo kom­pa­ni­ja, nei vals­ty­bė į tai ne­krei­pia dė­me­sio. Spor­to klu­bų lan­ky­to­jams rei­kia mo­kė­ ti už tre­ni­ruo­tes, ap­ran­gą, svei­ką mi­ty­bą – pa­ti­ria­ ma dau­gy­bė iš­lai­dų, ku­rios nie­kaip ne­kom­pen­suo­ ja­mos. Nor­ma­lio­je vals­ty­bė­je, nor­ma­lus darb­da­vys, ku­ris skai­čiuo­ja pi­ni­gus, re­mia spor­tuo­jan­čius dar­ buo­to­jus. Pa­vyz­džiui, Bos­to­no gy­ven­to­jui abo­ne­ men­tas į spor­to sa­lę ir pir­tis per me­tus kai­nuo­ja tik 20 do­le­rių, o ki­tas iš­lai­das pa­den­gia sa­vi­val­dy­ bė. Pas mus rū­pi­ni­ma­sis sa­vo svei­ka­ta šian­dien nė­ ra ska­ti­na­mas, o tas, ku­ris nu­mo­ja į tai ran­ka, gy­ do­si už ma­no pi­ni­gus. Be to, ne­si­rū­pi­nan­čio sa­vi­mi pa­cien­to gy­dy­mas kai­nuo­ja 10 kar­tų bran­giau. Pas mus vis dar nė­ra di­fe­ren­ci­juo­to svei­ka­tos drau­di­ mo, nes tuo suin­te­re­suo­ti far­ma­ci­nin­kai. Jie ne­no­ ri pra­ras­ti di­džiu­lio pel­no. Nus­ta­ty­ti, ku­rie gy­ve­na svei­kai, yra la­bai leng­va. Šei­mos gy­dy­to­jas pri­va­lo rū­pin­tis sa­vo pa­cien­tų li­gų pro­fi­lak­ti­ka, įver­tin­ti ri­ zi­kos fak­to­rius, šir­dies pul­są, kū­no svo­rį. Dau­ge­lis li­gų yra su­si­ju­sios bū­tent su ant­svo­riu. Ga­vęs re­ko­ men­da­ci­jas, kaip svei­kai gy­ven­ti, žmo­gus po pus­ me­čio atei­tų į drau­di­mo kom­pa­ni­ją ir dek­la­ruo­tų sa­ vo svei­ka­tos būk­lę.

Kae­ta­na Leont­je­va, Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­to vy­res­nio­ji eks­per­tė: – Da­bar­ti­nė pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo sis­te­ma nė­ra ge­ra, bet neį­si­vaiz­duo­ju, kaip rei­kė­tų di­fe­ren­ci­ juo­ti mo­kes­čius pa­gal svei­ką gy­ven­se­ną. Rin­ko­je di­fe­ ren­ci­juo­ja­mi mo­kes­čiai, bet tai da­ro­ma aiš­kiai ir skaid­ riai. Vals­ty­bi­nė­je sis­te­mo­je bū­tų neaiš­kūs tie kri­te­ri­jai, tad ga­li su­ma­žė­ti skaid­ru­mo. Jei­gu vie­niems mo­kes­tis bū­tų su­ma­žin­tas, o ki­tiems – pa­di­din­tas, paaiš­kė­tų, kad po­li­ti­kų ar­ti­mie­ji ir drau­gai yra svei­kuo­liai. Šiuo at­ve­ ju kal­ba­me ne tiek apie mo­kes­čio di­fe­ren­ci­ja­vi­mą, kiek aukš­tes­nio ta­ri­fo įve­di­mą da­liai žmo­nių. Iš tik­rų­jų tai yra pa­slėp­tas mo­kes­čių di­di­ni­mas. Da­bar, kai svei­ka­tos ap­ sau­gai trūks­ta lė­šų, tie­siog rei­kė­tų ak­ci­zą už ta­ba­ką ir al­ ko­ho­lį tiks­lin­gai nu­kreip­ti gy­dy­mui tų li­gų, ku­rias su­ke­ lia šie ža­lin­gi įpro­čiai. Ta­čiau šie pi­ni­gai lie­ka vals­ty­bės biu­dže­te, o žmo­nes no­ri­ma pri­vers­ti už tą pa­tį mo­kė­ti ant­rą, tre­čią kar­tą. Ki­tas klau­si­mas – kont­ro­lė. Jei žmo­ gus sa­va­no­riš­kai drau­džia­si pri­va­čiu svei­ka­tos drau­di­mu, jis tam tik­ru bū­du yra kont­ro­liuo­ja­mas ir su tuo su­tin­ka. Di­fe­ren­ci­juo­to svei­ka­tos mo­kes­čio ini­cia­to­riai siū­lo sek­ ti žmo­nių gy­ve­ni­mą, mi­ty­bos įpro­čius ar net prie ko­jos pri­seg­ti mo­ni­to­rių. Kaip rea­liai ši­tai rei­kė­tų kont­ro­liuo­ ti? Pri­va­čia­me drau­di­me, kai žmo­gus pa­me­luo­ja, gre­sia rim­tos pa­sek­mės ir ga­li bū­ti ne­su­mo­kė­ti pi­ni­gai. Neaiš­ ku, kaip veik­tų vals­ty­bi­nė sis­te­ma. Su­dė­tin­ga bū­tų ir tuo at­ve­ju, jei žmo­gus mo­kė­jo įpras­tą ta­ri­fą, bet su­si­rgo rū­ ky­mo su­kel­ta li­ga. Tai bū­tų di­de­lis įsi­ki­ši­mas į žmo­gaus as­me­ni­nį gy­ve­ni­mą. Taip ga­li­ma priei­ti prie to, kad po­ li­ti­kai pra­dės su­da­ri­nė­ti pie­tų me­niu. Šio pro­jek­to įgy­ ven­di­ni­mas kai­nuo­tų kur kas dau­giau nei da­bar, o nau­da bū­tų abe­jo­ti­na. Da­bar, kai vi­si mo­ka vie­no­dai, nė­ra pro­ ble­mų. Bet pra­dė­jus at­rin­ki­nė­ti žmo­nes var­dais ir pa­ var­dė­mis, ky­la klau­si­mas, kas tu­rė­tų tik­rin­ti kiek­vie­ną žmo­gų: įmo­nė, mo­kes­čių ins­pek­ci­ja, „Sod­ra“?

N

o­riu nuo­šir­džiai pa­si­ džiaug­ti – pa­ga­liau atė­ jo dvi­ra­čių se­zo­nas. Nors pa­ti dvi­ra­čiu ne­va­ži­nė­ju, bet vi­sa­da džiau­giuo­si ma­ty­da­ma jais va­žiuo­jan­čius mies­tie­čius. Pe­da­lus mi­nan­tis stu­den­tas – daug gra­žes­nis vaiz­das nei jau­

Va­lė

Ak­ci­jos ap­gau­di­nė­ja

Ke­le­rius me­tus ste­biu įvai­rias ak­ci­jas įvai­rio­se par­duo­tu­vė­se. Kai tik koks nors pre­ky­bos cent­ras pa­skel­bia ak­ci­ jas, juo­kiuo­si, kad dar kar­tą bū­siu ap­ mul­kin­tas. Tad nu­spren­džiau ne­bek­ reip­ti į jas dė­me­sio. Iš­si­rin­kau įran­kius vie­no­je par­duo­tu­vė­je ir įsi­gi­jau. Po dvie­jų sa­vai­čių pa­ma­čiau, kad skel­ bia­ma so­li­di ak­ci­ja įran­kiams. Nus­te­ bau, kad ma­no pir­ki­nys ak­ci­jos me­tu man bū­tų kai­na­vęs kur kas bran­giau. Keis­ta pre­ky­bi­nin­kų lo­gi­ka. Liudas

stu­mą nuo na­mų iki aukš­to­sios mo­ kyk­los ar ko­le­gi­jos. Pės­tie­ji ir au­to­ mo­bi­lius vai­ruo­jan­tys mies­tie­čiai tu­rė­tų bū­ti to­le­ran­tiš­kes­ni dvi­ra­ti­ nin­kams. Mies­to cent­re nuo­lat zu­ja dau­gy­bė žmo­nių, ku­rie ei­na dvi­ra­ čių ta­kais ir tik truk­do va­žiuo­ti. Auš­ra Aukš­ti­kal­ny­tė

Vie­ną die­ną, kai trūks kant­ry­bė, su­dau­ žy­siu ko­le­gos kom­piu­te­rį. Tiek įky­rė­jo jo zy­zi­mas, kad pra­dė­jau blo­gai jaus­tis. Gal kas nors ga­li pa­tik­rin­ti, ar toks kom­piu­ te­ris ne­sklei­džia kenks­min­gų ban­gų ir ne­ža­lo­ja svei­ka­tos? Ka­bi­ne­te yra ir dau­ giau kom­piu­te­rių, ta­čiau tik vie­nas lei­ džia įky­rius gar­sus. Įdo­mu, ar kas nors ty­rė to­kios biu­ro tech­ni­kos nau­do­ji­mo am­žių? Iki ko­kios ri­bos ji ne­tu­rė­tų kel­ti ne­ri­mo, o ka­da ver­tė­tų ieš­ko­tis nau­jo? Gražina Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

nuo­lis, pa­si­kin­kęs ko­kį nors juo­dą BMW. Va­žiuo­ji dvi­ra­čiu, va­di­na­si, esi pro­gre­sy­vus, mąs­tai eko­lo­giš­ kai ir vi­sai ki­taip ver­ti­ni ma­te­ria­ lius da­ly­kus nei tas, ku­ris mel­žia tė­vus, kad nu­pirk­tų au­to­mo­bi­lį. O juo to­kie jau­nuo­liai pa­pras­tai tik nu­va­žiuo­ja pen­kių sto­te­lių at­

Pers­kai­čiau Pet­ro pa­ste­bė­ji­mą „Dir­ba kaip so­viet­me­čiu“ („Klai­pė­da“, „Karš­ tas te­le­fo­nas“, 2013 04 24). Žmo­gus pa­si­da­li­jo pa­ste­bė­ji­mu apie vie­ną pie­ no pro­duk­tais tur­ge­ly­je pre­kiau­jan­čią mo­te­rį. Aš taip pat pa­ste­bė­jau, kas ši pre­ky­bi­nin­kė ap­skai­čiuo­ja pir­kė­jus. Gy­ve­nu ki­ta­me mies­to ga­le, ta­čiau esu pir­ku­si mais­to pro­duk­tų Lie­po­jos gat­ vė­je esan­čia­me tur­ge­ly­je. Ši par­da­vė­ja ne tik ap­skai­čiuo­ja „virš nor­mos“, bet ir el­gia­si bjau­riai. Pir­kė­jai ją per­spė­jo, kad su­kčiau­ja, ta­čiau mo­te­ris pa­kė­ lė skan­da­lą. Aš li­kau šo­ki­ruo­ta. Pas­ te­bė­jau, kad per­kant jo­gur­tą, ne­bu­vo iš­skai­čiuo­tas ta­ros svo­ris. Pa­sa­kiau jai, kad ji tu­ri atim­ti in­de­lio svo­rį iš bend­ro svo­rio. Ta­čiau man kant­ry­bė trū­ko, kai ati­duo­da­ma grą­žą, ji ma­ne ap­skai­čia­ vo vi­su li­tu. Pak­lau­siau, kiek ta po­nia yra na­mų pa­si­sta­čiu­si? Ši­taip su­kčiau­ ti juk ne­ga­li­ma, kaip mes gy­ve­na­me?

Ar kom­piu­te­riai ne­ken­kia?

Dvi­ra­tis – ge­riau nei juodas BMW

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

s.lukosiute@kl.lt

P

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmADIENIS, BALANDŽIO 29, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Jū­ri­nė kul­tū­ra sto­ko­ja dė­me­sio Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė­je at­si­ran­da vis dau­giau žmo­nių, tokių kaip vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas, ku­rie ma­no, kad me­daus mė­ nuo tarp uos­to ir mies­to bai­gė­si. Ki­ta ver­ tus, ir sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­riai keis­tai ver­ ti­na sim­bo­li­nius jū­ri­nius ak­cen­tus, to­kius kaip Uos­to di­rek­ci­jos pa­sta­ty­tą „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lą, ku­ris pri­ly­gin­tas ant­ka­piui.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Te­be­lau­kia val­čių prie­plau­kos

A.Šul­cas pri­si­mi­nė, jog, de­ri­nant su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­ na­lo sta­ty­bos rei­ka­lus, vy­riau­sy­bės ly­giu bu­vo su­si­tar­ta, kad bus kei­čia­ mas Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to įsta­ty­mas ir dau­giau lė­šų iš uos­to bus skir­ta mies­to pro­jek­tams. Taip pat bu­vo ap­tar­ti fi­nan­sa­vi­mo mo­ de­liai ir iš ki­tų vals­ty­bės pro­gra­mų. Kal­bė­ta apie Bal­ti­jos pro­spek­to žie­di­nių san­kry­žų re­konst­ruk­ci­ją, uos­to pie­ti­nio ap­link­ke­lio sta­ty­bą, pi­lia­vie­tės tvar­ky­mą. A.Šul­co ži­nio­mis, ap­tar­ti įsta­ty­ mo pa­kei­ti­mai įstri­go Sei­me, iš kur gir­di­si pa­sa­ky­mų, kad apie pa­pil­ do­mą fi­nan­sa­vi­mą Klai­pė­dai ne­ ver­ta ir sva­jo­ti. „Sa­vi­val­dy­bė vi­sus įsi­pa­rei­go­ji­mus Uos­to di­rek­ci­jai, įvyk­dė. Ati­da­vė­me že­mę už­terš­to grun­to aikš­te­lei sta­ty­ti. Ka­da vie­ to­je jos Uos­to di­rek­ci­ja prie Kur­šių ma­rių pa­sta­tys val­čių prie­plau­ką, neaiš­ku“, – svars­tė A.Šul­cas. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­do­vas Ar­vy­das Vait­kus ti­ki­no, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jo­je svars­to­ma ga­li­my­bė fi­nan­suo­ti val­ čių prie­plau­kos sta­ty­bą. Jei dar šie­ met bū­tų skir­ta 85 pro­c. in­ten­sy­vu­ mo ES pa­ra­ma, prie­plau­ką ran­go­vas pa­sta­ty­tų iki 2015 me­tų vi­du­rio. Priep­lau­ka yra svar­biau­sias ob­ jek­tas, dėl ku­rio vyks­ta trin­tis tarp Uos­to di­rek­ci­jos ir sa­vi­val­dy­bės. Yra ir smul­kes­nių pro­ble­mų. „Esa­me uni­ta­ri­nė vals­ty­bė, kur vis­kas val­do­ma iš Vil­niaus. Uos­ tas – vals­ty­bės ob­jek­tas, Klai­pė­do­ je jį va­di­na­me ci­vi­liams ne­priei­na­ma tvir­to­ve. Vien svars­ty­mas apie mu­zi­ ki­nio teat­ro sta­ty­bą ant van­dens su­ kė­lė keis­tą reak­ci­ją. Te­ri­to­ri­jos prie van­dens mies­to po­rei­kiams neat­ lais­vi­na­mos, neiš­ke­lia­ma ga­my­ba iš te­ri­to­ri­jos ša­lia pi­lia­vie­tės“, – dės­ tė A.Šul­cas. Ar rei­kia nau­jų tra­di­ci­jų?

Su­si­da­ro įspū­dis, jog Klai­pė­do­ je nė­ra dau­gu­mai Eu­ro­pos uos­ta­

mies­čių bū­din­go men­ta­li­te­to, kad mies­te prie jū­ros tu­ri bū­ti daug jū­ ri­nės dva­sios ir ją rei­kia puo­se­lė­ti kar­tu – bend­ro­mis uos­to ir mies­ to pa­stan­go­mis. A.Šul­cas per pa­sta­ruo­sius me­ tus įžvel­gė be­ne vie­nin­te­lį po­zi­ty­vų Uos­to di­rek­ci­jos veiks­mą mies­to la­ bui: bu­vo iš­nag­ri­nė­tas gi­lia­van­ de­nio uos­to sta­ty­bos va­rian­ tas prie Bū­tin­gės. Tai lė­mė, kad nei stra­te­gi­nia­me, nei bend­ra­ja­me Klai­pė­dos mies­to pla­ne ne­be­li­ko to­ kio uos­to prie Meln­ra­gės. „Jei dėl Bū­tin­gės gi­lia­van­de­nio uos­ to kaž­kas da­ry­ta rea­liai, tai dėl su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ ty­bos bu­vo tik vai­di­na­ma. Iš anks­to bu­vo nu­spręs­ta, kad tas ter­mi­na­las bus Klai­pė­do­je, o ne­va svars­tant ki­ tus va­rian­tus tik imp­ro­vi­zuo­ta“, – dės­tė A.Šul­cas. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė no­rė­tų uos­ta­mies­ty­je dau­giau jū­ri­nių ak­ cen­tų. Tik pa­tys mies­to ta­ry­bos na­riai, ku­rie nu­to­lę nuo jū­ri­nių rei­ka­lų, ne vi­sa­da juos adek­va­čiai su­vo­kia. Jū­ri­nė­je bend­ruo­me­nė­je yra vi­siš­ kai ne­sup­ran­ta­mas siū­ly­mas at­si­ sa­ky­ti teik­ti „Al­bat­ro­so“ ap­do­va­ no­ji­mus, įvar­di­jus, kad tai ne­de­ra, nes pa­mink­las skir­tas žu­vu­siems jū­ri­nin­kas at­min­ti. Jū­ri­nės bend­ ruo­me­nės at­sto­vų aiš­ki­ni­mo, kad al­bat­ro­sas yra ne tik at­min­ties, bet ir vil­ties, stip­ry­bės sim­bo­lis, ne­ gir­di­ma. Tai reiš­kia, kad ne­premta idė­ja „Al­bat­ro­so“ pa­mink­lo kon­ teks­te kur­ti nau­jas jū­ri­nes tra­di­ci­ jas. Stu­mia­ma į tra­di­ci­nį lie­tu­viš­ ką su­pra­ti­mą, nuo se­no pa­rem­tą tik ne­grį­žu­sių­jų ap­rau­do­ji­mais, be jo­kio nau­jes­nio ir pla­tes­nio po­ žiū­rio. Trūksta įdo­mesnių pro­jek­tų

Ats­ki­ra jū­ri­nės kul­tū­ros da­lis – jū­ ri­nė li­te­ra­tū­ra, dai­nos, dai­li­nin­kų kū­ry­ba, vai­kų ir ki­tų jū­ri­nės min­ ties kū­rė­jų sto­vyk­los. Prieš dve­jus su pu­se me­tų bu­vo nu­ma­ty­ta suak­ ty­vin­ti veik­lą šio­je sri­ty­je.

8

Klyst­ke­liai: jū­ri­nės kul­tū­ros šauk­liu ga­lin­tis tap­ti „Al­bat­ro­sas“ pra­dė­tas ta­pa­tin­ti su Lė­bar­tų ant­ka­piais.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

8

pirmADIENIS, balandžio 29, 2013

rubrika JŪRA Pa­baig­tu­vės su­ta­po

Gi­li­ni­mas prie kran­ti­nių

Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­niai

Kom­pa­ni­jos „Van Oord“ gi­li­ni­ mo dar­bų pa­baig­tu­vės Klai­pė­ dos uos­te su­ta­po su di­džiau­siu Ro­ter­da­me vyk­dy­to pro­jek­to pa­ bai­ga. „Van Oord“ bai­gė „Maasv­ lak­te 2“ pro­jek­to I da­lį. Per pen­ ke­rius me­tus Šiau­rės jū­ro­je pa­ pil­do­mai su­pil­ta apie 700 ha nau­ja Ro­ter­da­mo uos­to kro­vos te­ri­to­ri­ja.

„Be­ga“ bus vie­na pir­mų­jų uos­te, ku­riai po pie­ti­nės da­lies lai­vy­bos ka­na­lo gi­li­ni­mo iki 14,5 m bus iš­ gi­lin­ta prie kran­ti­nių. Uos­to di­ rek­ci­ja ren­gia pro­jek­tą, pa­gal ku­ rį ties „Be­gos“ nau­do­ja­mo­mis 69 ir 70 kran­ti­nė­mis bus gi­li­na­ ma nuo 12,5 iki 14 met­rų. Prieš tai teks įver­tin­ti, kaip šį gy­lį at­lai­ kys kran­ti­nės.

Vers­lo fo­ru­me Klai­pė­do­je Lie­tu­ vos prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­ čius tei­gė su­pra­tęs, kad Bal­ta­ru­ si­ja iš Klai­pė­dos kro­vi­nių srau­to ne­beo­rien­tuos į Ru­si­jos uos­tus. Bal­ta­ru­si­jos prem­je­ras Mi­chai­ las Mias­ni­ko­vi­čius (nuotr.) už­tik­ ri­no, kad jų kro­vi­nių Klai­pė­do­je ga­li pa­dvi­gu­bė­ti – Lie­tu­va Bal­ta­ ru­si­jai yra dau­giau nei kai­my­nė.

Jū­ri­nė kul­tū­ra sto­ko­ja dė­me­sio

Kai ku­rių po­ky­čių yra, 7 bet jie ne­žy­mūs. „Gry­ nai ma­ri­nis­ti­nės li­te­ra­tū­ros per pa­

sta­ruo­sius me­tus bu­vo ne­daug – išė­jo dvi jū­ri­nės poe­zi­jos kny­gos, ka­pi­to­nų Si­gi­to Ši­le­rio ir Ei­mu­čio As­ti­ko, boc­ ma­no Ri­man­to Ra­gai­šio pri­si­mi­ni­ mai. Jū­ri­nę li­te­ra­tū­rą rei­kė­tų la­biau puo­se­lė­ti“, – svars­tė sa­vi­val­dy­bės vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas. Prie sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos vei­kian­ čios Jū­ri­nės kul­tū­ros koor­di­na­ci­nės ta­ry­bos na­riai pa­gei­dau­tų, kad stei­ giant nau­jus gy­ve­na­mų­jų na­mų ra­ jo­nus, jiems bū­tų su­tei­kia­mi jū­ri­niai pa­va­di­ni­mai ir ne­nai­ki­na­mi jau su­ kur­ti jū­ri­niai pa­va­di­ni­mai. Ne­daug trū­ko, kad bū­tų ne­li­kę Jū­ri­nin­kų li­go­ni­nės pa­va­di­ni­mo. La­bai svar­bu, kad bū­tų puo­se­lė­ ja­ma jū­ri­nė ži­niask­lai­da, Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jo­je at­si­ras­tų lai­da, pri­sta­ tan­ti ne tik Lie­tu­vos, bet ir pa­sau­ lio jū­ri­nes tra­di­ci­jas. Ga­li­ma daug ko no­rė­ti, ta­čiau vis­kas daž­nai at­ si­re­mia į pi­ni­gus. Sun­ku jū­ri­nės kul­tū­ros prie­mo­nėms gau­ti pa­ra­ mą iš uos­to kom­pa­ni­jų. Įvai­rio­mis for­mo­mis ren­gi­nius dar sten­gia­si rem­ti Uos­to di­rek­ci­ja. Uos­to di­rek­ci­jos Rin­ko­da­ros tar­ ny­bos va­do­vė Kris­ti­na Gon­tier mi­ nė­jo, kad ge­gu­žę vėl vyks tra­di­ci­ nės pa­žin­ti­nės eks­kur­si­jos lai­vu po uos­tą, ge­gu­žės pa­bai­go­je kar­tu su Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­mi bus su­ reng­ta uos­to pe­rė­mi­mo 90-me­čiui skir­ta is­to­ri­jos kon­fe­ren­ci­ja. „Tie­sio­giai rem­ti ren­gi­nių ne­ga­ li­me – drau­džia Uos­to įsta­ty­mas. Da­ly­vau­ja­me įvai­riuo­se pro­jek­ tuo­se skelb­da­mi rek­la­mą. Sky­ rė­me pi­ni­gų rek­la­mai ir kny­go­se, al­bu­muo­se, pri­si­sta­ty­mams kon­ fe­ren­ci­jo­se, mu­gė­se, kon­kur­suo­se, ži­niask­lai­do­je, te­le­vi­zi­jos lai­do­se. Įve­dė­me išanks­ti­nių pa­raiš­kų pil­ dy­mo sis­te­mą. Vi­siems jū­ri­niams ren­gi­niams bu­vo pri­tar­ta“, – ti­ki­ no K.Gon­tier. Tuo pat me­tu ji sa­kė pa­si­gen­ dan­ti Klai­pė­do­je įdo­mes­nių ren­ gi­nių ir pro­jek­tų. Siū­lo grįž­ti į prieš­ka­rį

Dau­g u­m a įdo­m ių su­m a­ny­m ų įstrin­ga, nes Klai­pė­do­je nė­ra jū­ri­ nės kul­tū­ros rė­mi­mo sis­te­mos. A.Šul­cas siū­lė steig­ti jū­ri­nių ren­gi­nių rė­mi­mo fon­dą, į ku­rį lė­ šas ga­lė­tų įneš­ti ir pri­va­čios Klai­ pė­dos uos­to bend­ro­vės: kitaip sa­ kant, vi­si su­mes­tų po cen­tą jū­ri­nės kul­tū­ros, jū­ri­nio men­ta­li­te­to stip­ ri­ni­mo labui. K.Gon­tier nuo­mo­ne, toks fon­das bū­tų pa­smerk­tas. Pri­va­čios kom­ pa­ni­jos ne­duos pi­ni­gų ne­konk­re­ tiems pro­jek­tams, nes uos­to kom­ pa­ni­jos la­bai at­si­ren­kan­čios, ką rem­ti, ku­rie pro­jek­tai yra nau­din­

gi rek­la­mos pra­sme. Da­lis kom­pa­ ni­jų yra val­do­mos už­sie­nio ka­pi­ta­ lo – jų sa­vi­nin­kams nesvarbu, kas vyks­ta Klai­pė­do­je, koks yra jos jū­ ri­nės kul­tū­ros ly­gis. Prieš ku­rį lai­ką bu­vo iš­kel­ta idė­ ja, kad vie­šo­ji įstai­ga „Klai­pė­dos šven­tės“ tu­rė­tų bū­ti per­tvar­ky­ ta tik jū­ri­niams ren­gi­niams, įskai­ tant Jū­ros šven­tę, reng­ti. Tai ne­va su­for­muo­tų jū­riš­kes­nį Klai­pė­dos kaip uos­ta­mies­čio vei­ dą, taip jis iš­skir­tų iš ki­tų Lie­tu­vos mies­tų. Ta­čiau ši idė­ja pri­ge­so. Pri­si­mi­nęs, kad 1923–1939 me­ tais Uos­to di­rek­ci­jai bu­vo pa­ves­ta ir to­kių funk­ci­jų, kaip pa­plū­di­mių prie­žiū­ra, jū­ri­nių idė­jų sklei­di­mas, A.Šul­cas ma­no, kad prie to ga­li­ma bū­tų grįž­ti.

Nau­ja lai­vų sta­ty­bos kryp Klai­pė­dos lai­vų sta­ ty­to­jai – „Va­ka­rų Bal­ ti­jos lai­vų sta­tyk­la“ sėk­min­gai žen­gė į nau­jo seg­men­to lai­ vų sta­ty­bos rin­ką.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ar­tū­ras Šul­cas:

Vals­ty­bi­nį uos­tą Klai­ pė­do­je va­di­na­me ci­ vi­liams ne­priei­na­ma tvir­to­ve. Vien svars­ ty­mas apie mu­zi­ki­ nio teat­ro sta­ty­bą ant van­dens su­kė­lė keis­ tą reak­ci­ją.

Bet ar rea­lu, kad da­bar naš­lai­tės vie­to­je esan­ti jū­ri­nė kul­tū­ra bū­tų su­pras­ta to­liau už Klai­pė­dos mies­ to ri­bų, jei ir pa­čio­je Klai­pė­do­je ji kar­tais ne­sup­ran­ta­ma? No­rint pa­da­ry­ti taip, kaip bu­vo prieš­ka­riu, rei­kė­tų keis­ti Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to įsta­ty­ mą. O tai da­ry­ti ga­li tik to­li nuo jū­ ri­nių rei­ka­lų esan­tis Sei­mas. Klai­pė­do­je lyg ir su­pran­ta­ma, kad jū­ri­nė kul­tū­ra, jū­ri­nis iden­ti­te­tas tu­ri bū­ti puo­se­lė­ja­mai, bet tuo pat me­tu tar­si ir stum­do­ma nuo vie­nos ins­ti­tu­ci­jos prie ki­tos, ku­ri tu­rė­tų im­tis ini­cia­ty­vos kur­ti jū­riš­kes­nį Klai­pė­dos mies­to vei­dą. O kai kas nors ima­si ini­cia­ty­vos, at­si­ran­da ir to­kių, ku­rie ne­sup­ran­ta­mais mo­ ty­vais, kaip nu­ti­ko su „Al­bat­ro­so“ no­mi­na­ci­jo­mis, jas „ge­si­na“.

Praė­ju­sios sa­vai­tės vi­du­ry­je „Va­ ka­rų lai­vų ga­myk­los“ ant­ri­nė­je bend­ro­vė­je „Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­ vų sta­tyk­la“ įvy­ko lai­vo var­do su­tei­ki­mo ce­re­mo­ni­ja. Pas­ta­ty­ tai žem­siur­bei su­teik­tas „Ma­cu­ ti“ pa­va­di­ni­mas. Taip va­di­na­mas Mo­zam­bi­ko Bei­ros uos­to išo­ri­nis švy­tu­rys. Šia­me uos­te ir bus „pri­ ra­šy­tas“ „Ma­cu­ti“. „Tai pir­ma žem­siur­bė, pa­sta­ty­ ta Lie­tu­vo­je. Daug dir­bo­me, mo­ kė­mės, pa­sta­tė­me lai­vą, kaip sa­ ko­ma „iki rak­to“, tai yra – vi­siš­kai ­baig­tą. Šiuo pro­jek­tu ti­ki­mės išei­ ti į uos­tų gi­li­ni­mo lai­vų sta­ty­bos seg­men­tą. Ši sri­tis lai­vy­bos vers­le yra vie­na tų, ku­rią ma­žiau­siai pa­ vei­kė kri­zė“, – ti­ki­no „Va­ka­rų lai­ vų ga­myk­los“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Ar­nol­das Ši­lei­ka. Iki šiol „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­ la“ bu­vo re­mon­ta­vu­si kom­pa­ni­ jų „Roh­de Niel­sen“, „Van Oord“, „Bos­ka­lis“ žem­siur­bes. A.Ši­lei­ka ti­ki­si, kad „Va­ka­rų Bal­ ti­jos lai­vų sta­tyk­lai“ pa­vyks sėk­ min­gai įsi­lie­ti į žem­siur­bių sta­ty­ bos rin­ką. Tai yra pa­kan­ka­mai su­dė­tin­gi, daug kruopš­taus dar­bo rei­ka­lau­ jan­tys lai­vai. Di­de­lės, ma­si­nius lai­ vus sta­tan­čios kom­pa­ni­jos jų ima­si ne­no­riai, o ma­žes­nėms ir lanks­tes­ nėms, tokioms kaip „Va­ka­rų Bal­ti­ jos lai­vų sta­tyk­la“, tai yra priim­ti­ nas pro­jek­tas.

Pa­vyz­dys: žem­siur­bė „Ma­cu­ti“ – pir­ma­sis to­kio ti­po lai­vas, pa­sta­ty­tas Li

Hid­ro­tech­ni­nių lai­vų sta­ty­bos pa­ki­li­mas sie­ja­mas su eko­no­mi­kos pa­ki­li­mais. Šiuo lai­ko­tar­piu ne pa­ ts pa­lan­kiau­sias me­tas to­kiems lai­ vams sta­ty­ti. 82 met­rų il­gio, 16 met­rų plo­ čio, 5,5 met­ro di­džiau­sios gramz­ dos, 3900 to­nų ded­vei­to, su dvie­m pa­grin­di­niais va­rik­liais, ku­rių ga­ lia 1720 ki­lo­va­tų, žem­siur­bė „Ma­ cu­ti“ pra­dė­ta sta­ty­ti 2011 me­tų rugp­jū­tį. Jos ba­zi­nį pro­jek­tą pa­ ren­gė Šve­di­jos kom­pa­ni­ja FKAB, dar­bi­nius tech­ni­nius do­ku­men­ tus ruo­šė „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­los“ ant­ri­nė bend­ro­vė „Wes­tern Bal­tic En­gi­nee­ring“. Lai­vo sta­ty­bos prie­ žiū­rą at­li­ko kla­si­fi­ka­ci­nė bend­ro­vė „Bu­reu Ve­ri­tas“. Žem­siur­bės už­sa­ko­vė bu­vo Da­ ni­jos kom­pa­ni­ja „Johs. GramHan­sen A/S“. Ji su­si­ju­si su gar­sia Da­ni­jos uos­tų sta­ty­bos kom­pa­ni­ja „Roh­de Niel­sen“. Tai yra Da­ni­jos Vy­riau­sy­bės pa­ ra­mos Mo­zam­bi­ko Res­pub­li­kai da­ lis. To­kio lai­vo kaip „Ma­cu­ti“ sta­ ty­ba rin­ko­je kai­nuo­ja apie 70 mln. li­tų. „Ma­cu­ti“ dirbs prie Af­ri­kos kran­tų, Mo­zam­bi­ke esan­čia­me Bei­ros uos­te. Jos ope­ra­to­rius – Mo­ zam­bi­ko kom­pa­ni­ja „EMO Dra­ga“. Lai­vo krikš­ta­tė­viais Klai­pė­do­je ta­

Krikš­ta­tė­viai: žem­siur­bės „Ma­cu­ti“

po šios kom­pa­ni­jos at­sto­vas Sil­vo Kun ir žem­siur­bės sta­ty­bos pro­jek­ to va­do­vas Il­ja And­ru­sen­ka. Pa­ly­gin­ti ge­ros yra „Ma­cu­ti“ dar­bi­nės cha­rak­te­ris­ti­kos. Ji ga­ li siurb­ti grun­tą iš 25 met­rų gy­lio. Lai­ve su­mon­tuo­ta 2500 ku­bi­nių met­rų tal­pos bun­ke­ris. Iš jo grun­

9

pirmADIENIS, balandžio 29, 2013

JŪRA Azi­jie­čių in­ves­ti­ci­jos

Le­dai Bal­ti­jo­je

Es­ti­jos tran­zi­tas

Ry­gos uos­tas ta­po pir­muo­ju Bal­ti­jos ša­ly­se, į ku­rį in­ves­tuo­ ja ne Ru­si­jos ar Va­ka­rų Eu­ro­pos, o Azi­jos vers­li­nin­kai. Sin­ga­pū­ ro hol­din­gas „Por­tek“ įsi­gi­jo 80 pro­c. penk­to­jo pa­gal dy­dį Ry­gos uos­to kro­vos ter­mi­na­lo RUT ak­ ci­jų. Jis per me­tus krau­na apie 2,5 mln. to­nų kro­vi­nių – kon­tei­ ne­rių, me­die­nos, bi­rių pre­kių.

Suo­mi­jos Vy­riau­sy­bė sky­rė net 125 mln. eu­rų nau­jam led­lau­žiui sta­ty­ti. Jis Suo­mių įlan­ko­je pra­ dės plau­kio­ti ne anks­čiau kaip 2016 me­tais. Led­lau­žis skir­tas lau­žy­ti iki 1,6 met­ro sto­rio le­dus. Prog­no­zuo­ja­ma, kad dėl kli­ma­ to po­ky­čių Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne ga­li bū­ti ypač at­šiau­rių žie­mų ir tam ren­gia­ma­si.

Ta­li­no uos­to ad­mi­nist­ra­ci­ja ir ge­ le­žin­ke­lių bend­ro­vės „EVR Car­ go“ at­sto­vai pri­pa­ži­no, kad Ust Lu­gos uos­to at­si­ra­di­mas su­da­ vė di­džiu­lį smū­gį Es­ti­jos tran­zi­tui. Kol kas nė­ra jo­kių pla­nų, kuo tas ne­tek­tis kom­pen­suo­ti. Tiek Ta­li­ no uos­tas, tiek Es­ti­jos ge­le­žin­ke­ liai dir­ba ma­žiau kaip pu­se sa­vo pa­jė­gu­mų.

p­tis – žem­siur­bės

Pa­si­kei­tus Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos va­ do­vy­bei, di­des­nis dė­me­sys ski­ria­mas par­tne­rys­tei su ry­tų ša­li­mis.

Ren­gi­nys: vie­nas pri­si­sta­ty­mų, vy­ku­sių Mask­vos pa­ro­do­je. „Lo­gis­ti­cal.ru“ nuo­tr.

Uos­tą pri­sta­tė Mask­vo­je Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Di­des­nė de­le­ga­ci­ja nei anks­čiau da­ly­va­vo ba­lan­džio 23–26 die­no­ mis Mask­vo­je vy­ku­sio­je 18-ojo­je tarp­tau­ti­nė­je trans­por­to ir lo­gis­ti­ kos pa­ro­do­je „Trans­Rus­sia 2013“. Pra­ne­ši­mą apie Bal­ti­jos jū­rų uos­tų kon­ku­ren­ci­ją dėl tran­zi­ti­nių kro­vi­ nių ga­be­ni­mo kon­fe­ren­ci­jo­je skai­ tė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus. „Trans­R us­s ia“ ren­g i­ny­je Lie­ tu­va pri­s i­s ta­t ė jung­t i­n iu uos­to sten­du.

ie­tu­vo­je.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Žem­siur­ bės yra su­dė­tin­ gi, daug kruopš­ taus dar­ bo sta­tant juos rei­ ka­lau­jan­ tys lai­vai.

“ bu­te­lį į bor­tą dau­žė Sil­vo Kun ir Il­ja And­ru­sen­ka.

tas iš­pi­la­mas ati­da­rius apa­ti­nius liu­kus. Taip pat grun­tas ga­li bū­ti ir iš­purš­kia­mas spe­cia­liais siurb­liais. Ši žem­siur­bė ati­tin­ka ge­riau­sių pa­ sau­ly­je nau­do­ja­mų šios kla­sės lai­vų cha­rak­te­ris­ti­kas. Lai­vas pri­tai­ky­tas dirb­ti 25 įgu­ los na­riams. Ja­me įreng­tos pa­to­

gios mie­ga­mo­sios, bui­ti­nio ap­tar­ na­vi­mo, poil­sio pa­tal­pos. „Ma­cu­ti“ yra ket­vir­ta­sis „Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­ vų sta­tyk­los“, kai ji įsi­lie­jo į „BLRT grupp“, lai­vas, sta­ty­tas „iki rak­to“. Anot A.Ši­lei­kos, šiuo me­tu „iki rak­to“ dar sta­to­mas ir žve­jy­bi­nis lai­vas.

Kro­vi­nių iš Ru­si­jos srau­tas per Klai­pė­dą kas­met au­ga: 2006 m. jis su­da­rė 1,7 mln. to­nų, 2007 m. – 3,6 mln. to­nų, 2008 m. – 3,9 mln. to­ nų. 2009 m. dėl glo­ba­li­nio eko­no­ mi­nio nuo­smu­kio kro­vi­nių srau­ tas su­ma­žė­jo iki 3,3 mln. to­nų, bet 2010 m. ru­siš­kų kro­vi­nių apim­tis vėl ėmė aug­ti – 3,62 mln. to­nų, o 2011 m bu­vo dar šiek tiek dau­giau – 3,84 mln. to­nų. Per­nai Klai­pė­dos uos­te bu­vo per­krau­ta 2,77 mln. to­nų kro­vi­nių iš Ru­si­jos. „Trans­Rus­sia“ pa­ro­da ir kon­fe­ ren­ci­ja yra ti­tu­luo­ja­ma pa­grin­di­ niu trans­por­to ir lo­gis­ti­kos me­tų

įvy­kiu Ru­si­jos, NVS ša­lių ir Bal­ti­ jos vals­ty­bių rin­ko­se. Ats­ki­ra kon­fe­ren­ci­jos da­lis bu­vo skir­ta Bal­ti­jos re­gio­no trans­por­to ak­tua­li­joms. Pa­ro­d a vy­ko Ru­s i­j os pa­ro­ dų cent­re, ku­rio plo­tas – per 18 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų. Pa­ro­ do­je da­ly­va­vo per 500 kom­pa­ni­ jų iš 27 ša­lių. Tra­di­ciš­kai pa­ro­do­je da­ly­vau­ja at­sto­vai iš Bal­ta­ru­si­jos, Ka­zachs­ ta­no, Uk­rai­nos, Lie­tu­vos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos, Es­ti­jos, Suo­mi­jos, Olan­ di­jos, Bel­gi­jos, Vo­kie­ti­jos. Tai yra tos ša­lys, ku­rių uos­tai tie­sio­giai prii­ma kro­vi­nius iš Ru­si­jos.

Jū­rei­viš­kos uni­for­mos bri­tų lai­vy­ne Ve­nan­tas But­kus Lie­tu­vos jū­rų ka­pi­to­nų pa­siū­ly­mu svars­to­ma ga­li­my­bė įtei­sin­ti nau­ jo pa­vyz­džio re­ga­li­jas, ku­rio­mis jie ga­lė­tų puoš­ti sa­vo uni­for­mas.

Vie­ni pir­mų­jų sa­vo uni­for­mo­mis ir jų re­ga­li­jo­mis pra­dė­jo rū­pin­tis bri­ tų Ka­ra­liš­ko­jo lai­vy­no ka­ri­nin­kai. Pir­miau­sia uni­for­mos bu­vo įves­ tos sau­su­mos ka­riuo­me­nė­je, kad mū­šio me­tu ga­li­ma bū­tų at­skir­ti sa­vus nuo prie­šų. Jū­ri­nin­kai akis į akį su­si­dur­da­vo re­čiau, to­dėl daž­ niau­siai jie reng­da­vo­si pa­gal iš­ga­ les: ka­ri­nin­kai – puoš­niau, ei­li­niai – skur­džiau. Ko­kių nors vie­nin­gų ski­ria­mų­jų ženk­lų, pa­gal ku­riuos bū­tų ga­li­ma nu­sta­ty­ti ka­ri­nin­ko laips­nį, pa­dė­tį lai­ve, il­gą lai­ką fak­tiš­kai ne­bu­vo. Bri­tų lai­vy­no ka­ri­nin­kai tik XVIII a. bai­gian­tis pra­dė­jo ne­šio­ ti ant­pe­čius. Tai bu­vo pa­da­ry­ta jū­ ri­nin­kų pres­ti­žui pa­kel­ti. Pa­sak to me­to am­ži­nin­kų, Ang­li­jos jū­rų ka­ ri­nin­kai, pa­liau­bų me­tu vie­šė­ję Pran­cū­zi­jo­je, pa­si­pik­ti­no, kad čia į juos nie­kas ne­krei­pia dė­me­sio, ta­ čiau svei­ki­na tuos ka­ri­nin­kus, ku­ rių mun­du­rus puo­šia si­dab­ru ir auk­su žvil­gan­tys epo­le­tai. Kai ku­

rie am­bi­cin­ges­ni jū­rų vil­kai ne­tru­ ko pa­sek­ti pa­sta­rų­jų pa­vyz­džiu ir ant sa­vo mun­du­rų už­si­siu­vo auk­ si­nius ant­pe­čius. Ta­čiau bri­tų lai­vy­ne jie dar il­gą lai­ką ne­bu­vo po­pu­lia­rūs, ang­lų jū­ ri­nin­kai ant­pe­čiais pa­si­puoš­da­vo tik iš­lip­da­mi į kran­tą. Lai­vo ka­ri­nin­kų uni­for­ma, ku­ri ne­daug pa­ki­to iki mū­sų die­nų, su­ si­for­ma­vo XIX a. pra­džio­je. Ang­lų jū­rei­vių ap­ran­gos re­for­ma pra­si­dė­ jo ta­da, kai vy­riau­siu lai­vy­no ad­mi­ ro­lu ta­po tre­čia­sis ka­ra­liaus Jur­gio III sū­nus Vil­ja­mas (1765–1837). Jis įve­dė vie­nin­gą Ka­ra­liš­ko­jo lai­vy­no ka­ri­nin­kų ap­ran­gą, ku­rio­je do­mi­ na­vo mė­ly­na ir bal­ta spal­vos. Anks­čiau, ad­mi­ro­lo H.Nel­so­no lai­kais, lai­vo ka­ri­nin­kai pa­pras­tai vil­kė­da­vo puoš­nų vir­šu­ti­nį dra­bu­žį il­gais skver­nais, mū­vė­da­vo trum­ pas kel­nes ir il­gas iki ke­lių ko­ji­nes. Nuo 1827 me­tų vy­riau­sio­jo ad­mi­ ro­lo įsa­ky­mu vi­si lai­vy­no ka­ri­nin­ kai ap­si­vil­ko dviei­liais švar­kais, ku­riuos puo­šė bal­tos auk­su siu­vi­ nė­tos apy­kak­lės. Ad­mi­ro­lo nu­ro­dy­mu atė­jo ga­las ir trum­poms kel­nėms, nes jas pra­dė­ jo iš­juok­ti ki­tų ša­lių, ypač Pran­cū­ zi­jos, jū­ri­nin­kai. Pa­gal nau­ją tvar­ką vi­si vy­res­nie­ji ka­ri­nin­kai „su­šo­ko“

Pas­to­vu­mas: jau du šim­tus me­

tų Bri­ta­ni­jos Ka­ra­liš­ko­jo lai­vy­no ka­ri­nin­kų ran­ko­ves puo­šia auk­si­ nės juos­te­lės su kil­pe­le.

į tam­siai mė­ly­nas kel­nes. Flag­ma­ ni­nių ka­ri­nin­kų kel­nes puo­šė auk­ si­nės spal­vos lam­pa­sai. Maž­daug tuo pat me­tu bu­ vo įves­ti laips­nių ženk­lai – auk­ so spal­vos juos­te­lės, pri­siu­va­mos aukš­čiau ran­ko­vės at­rai­tų. Vir­šu­ ti­nė juos­te­lė tu­rė­jo kil­pe­lę. 1856 m. spe­cia­lus ko­mi­te­tas pa­tvir­ti­no šias re­ga­li­jas kaip vie­ną ka­ri­nin­ko mun­du­ro de­ta­lių. Ši tra­di­ci­ja iš­si­ lai­kė ang­lų ka­ra­liš­ka­ja­me lai­vy­ne iki šių die­nų.

10

pirmADIENIS, balandžio 29, 2013

JŪRA

Da­no po­mė­gis – po­van­de­ni­niai lai­vai Da­ni­jos sos­ti­nė­ je Ko­pen­ha­go­je gy­ve­nan­tis Pi­te­ ris Med­so­nas tu­ri nuo­sta­bų po­mė­gį – kur­ti po­van­de­ni­ nius lai­vus.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Jo ir bend­ra­min­čių pa­sta­ty­tas „UC3 Nau­ti­lus“ yra di­džiau­sias pa­sau­ly­ je mė­gė­jo konst­ruk­to­riaus su­kur­tas po­van­de­ni­nis lai­vas. 17,7 met­ro il­ gio, 6 met­rų plo­čio lai­vas yra 32 to­ nų van­den­tal­pos.

Ko­pen­ha­go­je – di­ džiau­sias pa­sau­ly­je mė­gė­jiš­kas po­van­ de­ni­nis lai­vas.

Šį lai­vą P.Med­so­nas be jo­kių išanks­ti­nių tech­ni­nių do­ku­men­tų, tik iš pre­li­mi­na­raus pie­ši­nio kū­rė tre­jus me­tus. Konst­ruk­to­riui mė­gė­jui pa­dė­jo apie dvi­de­šimt sa­va­no­rių. Jie, kaip ir P.Med­so­nas, su­si­ža­vė­jo po­van­ de­ni­niu lai­vu.

At­rak­ci­ja: „UC3 Nau­ti­lus“ Ko­pen­ha­go­je daž­nai plau­kio­ja tarp dau­gia­bu­čių na­mų.

Dy­ze­li­nį va­rik­lį tu­rin­čiu po­van­ de­ni­niu lai­vu „UC3 Nau­ti­lus“ į vie­nos die­nos ke­lio­nę ga­li leis­tis 8 žmo­nės. Il­ges­nė­je ke­lio­nė­je lai­vas pri­tai­ky­tas plau­kio­ti trims žmo­ nėms. „UC3 Nau­ti­lus“ – ne pir­mas P.Med­so­no pa­sta­ty­tas po­van­de­ ni­nis lai­vas. Aist­ra sta­ty­ti po­van­ de­ni­nius lai­vus jis už­si­krė­tė dau­ giau kaip prieš de­šimt me­tų. 2002 me­tais bu­vo nu­leis­tas 7 met­rų il­ gio, 3,5 to­nos van­den­tal­pos lai­vas

„Freya“. At­li­ku­si apie 500 sėk­min­ gų panirimu, da­bar „Freya“ ne­be­ nau­do­ja­ma, sto­vi Ko­pen­ha­go­je ir ste­bi­na tu­ris­tus. Ki­tas P.Med­so­no sta­ty­tas lai­vas „Kra­ka“. Tai yra II Pa­sau­li­nio ka­ro lai­vų vo­kie­čių VII se­ri­jos su­bma­ ri­nos ko­pi­ja. „Kra­ką“ P.Med­so­nas iki šiol nau­do­ja plaukioti Bal­ti­ jos jū­ro­je ne­to­li Ko­pen­ha­gos. Vi­sų P.Med­so­no su­kur­tų po­van­de­ni­nių lai­vų vei­ki­mo prin­ci­pas pa­pras­tas. Jie nau­do­ja dy­ze­li­nius va­rik­lius su

elekt­ros ge­ne­ra­to­riais. Lai­vo prie­ ky­je ir ga­le yra ba­las­ti­nės tal­pos. Lai­vui esant ant van­dens jo ba­las­ ti­nės sis­te­mos yra už­pil­do­mos oru. Pra­dėjus nirti į ba­las­ti­nes tal­pas pro spe­cia­lias an­gas dug­ne pum­ puo­ja­mas van­duo. Įreng­tos spe­cia­ lios cis­ter­nos, šo­ni­niai ver­ti­ka­lūs ir ho­ri­zon­ta­lūs vai­rai, kad iš­ly­gin­tų į van­de­nį grimz­tan­tį lai­vą. P.Med­ so­no lai­vams pa­si­nė­rus, jų sis­te­mos mai­ti­na­mos aku­mu­lia­to­rių ba­te­ri­ jų. Lai­vui ky­lant, į ba­las­ti­nes tal­pas

„Ko­rab­ley.ru“ nuo­tr

pum­puo­ja­mas su­spaus­tas oras, ku­ ris iš­stu­mia van­de­nį. Po­van­de­ni­nia­me lai­ve „UC3 Nau­ti­lus“ įreng­tos ir vi­sos to­kio ti­po lai­vams bū­din­gos na­vi­ga­ci­nės prie­mo­nės – so­na­ras, pe­ris­ko­pas. Įspū­din­gas vaiz­das, kai mė­gė­jiš­ ka P.Med­so­no su­bma­ri­na plau­kio­ja po Ko­pen­ha­gos ka­na­lus tarp pres­ ti­ži­nių dau­gia­bu­čių na­mų. Jos pa­ si­ro­dy­mas su­trau­kia šim­tus žmo­ nių – Ko­pen­ha­gos gy­ven­to­jų ir sve­čių.

Uos­te – pro­ble­mos dėl pi­gių pro­jek­tų Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Dar prieš po­rą me­tų Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jo­ je bu­vo gi­ria­ma­si, kad už ke­lias­ de­šimt mi­li­jo­nų li­tų pa­reng­ta įvai­ riau­sių uos­to vys­ty­mo tech­ni­nių pro­jek­tų.

„2010 me­tais ar­ba iki 2011 me­tų sau­sio 1 die­nos pa­reng­ta pro­jek­tų už vie­ną mi­li­jar­dą li­tų. Bū­si­me ra­ mūs, kai pro­jek­tų bus už pu­sant­ro mi­li­jar­do li­tų. Ta­da im­si­me iš len­ ty­nos tik tuos pro­jek­tus, kur uos­ to nau­do­to­jai įsi­pa­rei­gos dė­ti į su­ prast­ruk­tū­ros vys­ty­mą sa­vo lė­šas“, – 2011 me­tų va­sa­rį vie­no­je iš spau­ dos kon­fe­ren­ci­jų aiš­ki­no tuo­me­tis uos­to vys­ty­mo di­rek­to­rius Vi­das Ka­ro­lis. Jis jau dve­jus me­tus ne­be­dir­ba Uos­to di­rek­ci­jo­je, ta­čiau lyg ban­ de­lių pri­kep­tų tech­ni­nių pro­jek­tų pro­ble­mos li­ko. Jas ten­ka spręs­ ti da­bar­ti­nei Uos­to di­rek­ci­jos va­ do­vy­bei. „Prob­le­mos dėl tech­ni­nių pro­ jek­tų ren­gi­mo yra rim­tos. Vis­kas bu­vo per­ka­ma pa­gal ma­žiau­sios

Ten­den­ci­ja: sku­biai kep­ti pro­jek­tai stab­dė da­lį uos­to vys­ty­mo dar­bų.

kai­nos prin­ci­pą. Džiau­gė­mės, kad su­tau­po­me, bet da­bar atė­jo mo­ men­tas, kai už ma­žiau­sią kai­ną įsi­gi­ję pro­jek­tus ne­be­gau­na­me ko­ ky­biš­ko re­zul­ta­to“, – ti­ki­no Uos­

to di­rek­ci­jos Inf­rast­ruk­tū­ros de­ par­ta­men­to va­do­vas Vid­man­tas Paukš­tė. Jo tei­gi­mu, pro­jek­ta­vi­mo kai­nas rin­ko­je nu­mu­šė at­si­ra­dę nau­ji žai­

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

dė­jai. Są­ly­gos bu­vo tiek su­pap­ras­ tin­tos, kad ne­be­rei­kė­jo pa­teik­ti ne­ tgi ko­ky­bi­nę veik­lą ga­ran­tuo­jan­čių ser­ti­fi­ka­tų. „Kai per­ki pro­jek­ta­vi­ mo pa­slau­gą ir gau­ni pa­siū­ly­mą

už 100 tūkst. li­tų, o ran­gos dar­bų ver­tė yra per 50 mln. li­tų, sun­ku ti­kė­tis, kad pro­jek­tas bus ko­ky­biš­ kas. To­dėl vyk­dant to­kios apim­ties dar­bus ne­la­bai ver­tė­tų tau­py­ti“, – svars­tė V.Paukš­tė. Pro­jek­ta­vi­mo pro­ble­mos Klai­ pė­dos uos­te yra se­nos. Pro­jek­tai daž­niau­siai ren­gia­mi pa­sku­bo­mis, neat­lie­ka­mi bū­ti­ni geo­lo­gi­niai ty­ ri­mai. Tai pa­ste­bė­jo ir ne­se­niai Uos­to di­rek­ci­jai pra­dė­jęs va­do­vau­ti Ar­ vy­das Vait­kus. Jis ti­ki­no, kad vien Mal­kų įlan­ko­ je sta­tant kran­ti­nes, net tris kar­tus bu­vo už­lip­ta ant to pa­ties grėb­lio. Tin­ka­mai neat­li­kus ar­ba iš vi­so neat­li­kus geo­lo­gi­nių ty­ri­mų, ka­ lant įlai­dus, šie at­si­rem­da­vo į ak­ me­nis ir iš­si­skės­da­vo. Dėl ne­tin­ka­mai pa­reng­tų tech­ni­ nių pro­jek­tų Klai­pė­dos uos­te bent pa­sta­ruo­sius ke­le­rius me­tus sta­ty­ bos kai kuriuose ob­jek­tuo­se nuo­lat vė­luo­da­vo. Ne­pa­dė­jo ir įves­tos griež­tos są­ly­ gos, sta­ty­bų ei­go­je ge­ro­kai ap­sun­ ki­nu­sios pro­jek­tų kei­ti­mus. To­kios są­ly­gos ne­tgi stab­dė kai ku­riuos dar­bus.

11

pirmadienis, balandžio 29, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lai per sa­vai­tę at­pi­go

€

„Lu­koil“ 95 mar­kės ben­zi­ną penk­ta­die­nį par­da­vė po 4,86 li­to – 5 cen­tais pi­giau nei prieš sa­vai­tę. „Sta­toil“ ir „Or­len“ jo kai­na bu­vo 4,88 li­to – ati­tin­ka­mai 4 ir 3 cen­tais pi­giau. Dy­ze­li­nas „Lu­koil“ at­pi­go 5 cen­tais, „Sta­toil“ – 6 cen­tais, iki 4,6 li­to už lit­rą, „Or­len“ – 3 cen­tais, iki 4,62 li­to. Sus­kys­tin­ tų­jų du­jų kai­nos „Lu­koil“ kri­to 5 cen­tais, iki 2,39 li­to, „Sta­toil“ – 2 cen­tais, iki 2,42 li­to, o „Or­len“ – 3 cen­tais, iki 2,41 li­to.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0632 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0976 JAV do­le­ris 1 2,6512 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6016 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9334 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3077 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5195 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4905 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8098

Dau­giau kaip 450 tūkst. gy­ven­to­jų iki šios sa­vai­tės pra­ džios bu­vo dek­la­ ra­vę, kad ga­li su­ si­grą­žin­ti apie 180 mln. li­tų gy­ven­to­ jų pa­ja­mų mo­kes­ čio (GPM). Iš vi­so pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ jas Vals­ty­bi­nei mo­ kes­čių ins­pek­ci­jai (VMI) jau pa­tei­kė apie 700 tūkst. gy­ ven­to­jų.

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

pokytis

+0,1700 % +1,0879 % +0,1700 % +0,5216 % +0,0020 % –0,1514 % +0,3531 % +0,3439 % +0,4002 %

 Istorijai: Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus ir Lietuvos krepšinio federacijos

prezidentas Arvydas Sabonis į sporto salės pamatų vietą įmūrijo kapsulę su laišku ateities kartoms. Jurgitos Vanagės nuotr.

Bendra lietuvių, lenkų ir rusų sėja

By­ra: tai­syk­lin­gai dek­la­ra­ci­jas už­pil­džiu­siems gy­ven­to­jams VMI jau

pra­dė­jo grą­žin­ti GPM per­mo­kas už praė­ju­sius me­tus.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Į gy­ven­to­jų ki­še­nes grįš šim­tai mi­li­jo­nų Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ir gaus, ir pri­mo­kės

Ar­tė­jant ge­gu­žės 2 d., kai baig­sis ter­mi­nas, per ku­rį rei­kia pa­teik­ ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas už praė­ ju­sius me­tus, aiš­kė­ja, kad šie­met gy­ven­to­jams bus grą­žin­ta pa­na­ši GPM per­mo­kų su­ma, kaip ir praė­ ju­siais me­tais. Tai­syk­lin­gai dek­la­ra­ci­jas už­ pil­džiu­siems gy­ven­to­jams VMI penk­ta­die­nį jau bu­vo per­ve­du­si 88,6 mln. li­tų GPM per­mo­kų, ta­ čiau tai dar ne pa­bai­ga. Iki praė­ ju­sio sa­vait­ga­lio dau­giau kaip 454 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo dek­la­ra­vę, kad ga­li su­si­grą­žin­ti dau­giau kaip 180 mln. li­tų. Per­nai gy­ven­to­jams bu­vo grą­žin­ta 206 mln. li­tų GPM per­mo­kų. Tie­sa, da­liai gy­ven­to­jų, ku­rie praė­ju­siais me­tais už­siė­mė in­di­ vi­dua­lią­ja veik­la ar­ba pa­si­nau­do­ jo per di­de­liu neap­mo­kes­ti­na­mų­jų pa­ja­mų dy­džiu, teks pa­pur­ty­ti ki­ še­nes ir pri­mo­kė­ti vals­ty­bei. Penk­ta­die­nį dau­giau kaip 87 tūkst. gy­ven­to­jų bu­vo dek­la­ra­vę, kad tu­rės su­mo­kė­ti be­veik 108 mln. li­tų GPM ne­prie­mo­kų. Pi­ni­gai jau per­ve­da­mi

„Kaip ir kas­met, gy­ven­to­jai, no­ rin­tys su­si­grą­žin­ti da­lį praė­ju­siais me­tais pa­tir­tų iš­lai­dų, tu­ri pa­teik­ ti me­ti­nę pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją“, – tei­gė VMI vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ ja Vil­ma Vil­džiū­nai­tė.

Pa­si­nau­do­ti GPM leng­va­ta ga­li tie gy­ven­to­jai, ku­rie 2012 m. mo­ kė­jo gy­vy­bės drau­di­mo, pen­si­jų įmo­kas, taip pat už pir­mas stu­ di­jas ir (ar) pir­mą pro­fe­si­nį mo­ ky­m ą, pa­l ū­ka­n as už vie­n ą iki 2009 m. paim­tą būs­to pa­sko­ lą. To­kia ga­li­my­be taip pat ga­li pa­si­nau­do­ti tie gy­ven­to­jai, ku­ rie praė­ju­siais me­tais mo­kė­jo 15 pro­c. GPM, ir tie, ku­rie pa­si­nau­ do­jo per ma­žu ar vi­sai ne­si­nau­ do­jo neap­mo­kes­ti­na­muo­ju pa­ja­ mų dy­džiu. Tie gy­ven­to­jai, ku­rie pa­si­nau­ do­jo per di­de­liu neap­mo­kes­ti­ na­mų­jų pa­ja­mų dy­džiu, tu­rė­ tų pa­teik­ti dek­la­ra­ci­ją ir mo­kes­tį su­mo­kė­ti. Gy­ven­to­jai, no­rin­tys pa­si­tik­ rin­ti, ar jie pri­va­lo teik­ti dek­la­ ra­ci­ją, tai ga­li pa­da­ry­ti pri­si­jun­gę prie VMI feis­bu­ko pus­la­py­je esan­ čios pa­sky­ros „Nau­din­ga“ ir pa­ si­nau­do­ti pro­gra­mė­le „Ar dek­la­ ruo­ti?“. Gy­ven­to­jams, pa­tei­ku­siems ge­ ras dek­la­ra­ci­jas elekt­ro­ni­niu bū­ du, mo­kes­čio per­mo­kos tu­ri bū­ti grą­žin­tos iki lie­pos pa­bai­gos, ta­ čiau, pa­sak V.Vil­džiū­nai­tės, VMI sieks lė­šas per­ves­ti kuo anks­čiau. Per­mo­kos tai­syk­lin­gai pa­tei­ku­ siems dek­la­ra­ci­jas elekt­ro­ni­niu bū­du bu­vo pra­dė­tos grą­žin­ti jau ba­lan­džio pra­džio­je, o tiems gy­ ven­to­jams, ku­rie pil­dys po­pie­ri­ nes dek­la­ra­ci­jas, pi­ni­gai bus per­ ves­ti įsta­ty­mo nu­ma­ty­ta tvar­ka – iki lie­pos 31 d.

Gre­sia bau­dos

Iki ge­gu­žės 2 d. pa­ja­mas pri­va­lo dek­la­ruo­ti gy­ven­to­jai, ku­rie 2012 m. vyk­dė in­di­vi­dua­lią­ją veik­lą pa­ gal pa­žy­mą ar­ba įsi­gi­ję vers­lo liu­ di­ji­mą. VMI at­krei­pia dė­me­sį, kad pa­ rei­ga dek­la­ruo­ti pa­ja­mas nu­sta­ty­ ta vi­siems 2012 m. sa­va­ran­kiš­kai su vers­lo liu­di­ji­mu ar in­di­vi­dua­ lio­sios veik­los pa­žy­mė­ji­mu dir­bu­ siems gy­ven­to­jams, ne­svar­bu, ga­ vo jie pa­ja­mų ar ne. Net ir ke­le­tui die­nų vers­lo liu­di­ji­mą įsi­gi­jęs gy­ ven­to­jas pri­va­lo pa­teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­ją už vi­są mo­kes­ti­nį lai­ ko­tar­pį, t. y. už me­tus. Dek­la­ruo­ ti daž­niau­siai pa­mirš­ta ne­di­de­les pa­ja­mas ga­vę ar pa­ja­mų ne­ga­vę gy­ven­to­jai, ta­čiau pa­si­tai­ko ir pik­ ty­bi­nių ne­dek­la­ra­vi­mo at­ve­jų. Mo­kes­čių ad­mi­nist­ra­to­rius ne­ tu­ri tiks­lo nu­baus­ti mo­kes­čių mo­ kė­to­jus, to­dėl VMI ra­gi­na ne­lauk­ti pa­sku­ti­nės die­nos ir su­skub­ti pa­ teik­ti pa­ja­mų dek­la­ra­ci­jas. Ne­dek­la­ra­vu­siems gre­sia ad­mi­ nist­ra­ci­nė bau­da nuo 200 iki 500 li­tų.

206

Nuo seno įprasta, kad pavasarį, atbudus gamtai, prasideda pavasario darbai: švarinimasis, sėja. Planuojamas metų derlius. Šį pavasarį kunkuliuoja darbai ir bendruose lietuvių, lenkų bei rusų bendradarbiavimo per sieną projektuose. Kokių rezultatų galime tikėtis? Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės 2007–2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programos (toliau – programos) projektams, kuriuos iš dalies finansuoja ES ir (didelės apimties projektų atveju) Rusijos Federacija, vėluojantis 2013-ųjų pavasaris – pats darbymetis. 60 ypatingų projektų pasienyje Iš kitų ES finansuojamų projektų Lietuvoje ši sėja išsiskiria tuo, kad ji – tarptautinė. Dėl to, ką sėti, kur sėti ir kaip, tariasi lietuviai, lenkai ir rusai. Kiekvienas projektas turi vieną biudžetą ir vieną tikslą. Taigi partneriams tenka dirbti kartu, stiprinant pasitikėjimą vienų kitais. Užtat jie įsitikina, kad ieškodami sprendimų kartu gali nuveikti daugiau ir padaryti tai kur kas sėkmingiau. Tam ir skirta kaimynystės ir partnerystės programa. Programa siekia skatinti ekonominę bei socialinę plėtrą abiejose ES ir Rusijos sienos pusėse, spręsti bendrus iššūkius bei problemas ir remti žmonių bendradarbiavimą. Programoje įgyvendinami ES ir (didelės apimties projektų atveju) Rusijos Federacijos iš dalies finansuojami bendri projektai, kuriuos vykdo juridiniai ne pelno siekiantys asmenys iš Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų bei visos Kaliningrado srities. Lietuvai programoje galėjo atstovauti organizacijos iš Klaipėdos, Tauragės, Telšių, Šiaulių, Marijampolės, Alytaus ir Kauno apskričių. 53 įprastiniams ir septyniems didelės apimties projektams iš viso paskirta daugiau nei 467 mln. litų (135 mln. eurų). Kiekvieno projekto partneriams tereikia pridėti 10 proc. savų lėšų. Net iki 90 proc. paramos sumos programa įsipareigoja išmokėti avansu. Nauji kaimynų objektai Palangoje, prie miesto stadiono, jau kyla universali lūžtančios bangos formų sporto salė. Tai bendro lietuvių ir rusų projekto „Baltijos turistinės žaidynės – Baltijos regiono turizmo potencialo vystymo praktinė patirtis“ dalis. Projekto paramos gavėjas yra Palangos miesto savivaldybės administracija, kurios partneris Rusijoje yra Rūsių (Svetlogorsko) miesto adminis-

tracija. ES dalinis finansavimas projektui – 8,8 mln. litų (2,58 mln. eurų). Bendradarbiavimo per sieną projektus taip pat įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto ir rajono turizmo informacijos centrai, Palangos bei Neringos turizmo informacijos centrai, Klaipėdos teritorinė muitinė, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras. Įdomūs kaimynų renginiai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras besidominčius šiuolaikiniu Rusijos menu gegužę pakvies į pristatymą-parodą „Made in Kaliningrad“ („Pagaminta Karaliaučiuje“). Centras kartu su partneriais iš Rusijos, Valstybinio šiuolaikinio meno centro Kaliningrado filialu (paramos gavėju) ir Lenkijos savivaldybės viešąja kultūros įstaiga šiuolaikinio meno centru „Laznia“ įgyvendina projektą „Pažink svetimšalį: savitarpio pažinimo skatinimas tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų per šiuolaikinės kultūros ir meno mainus“. Kultūrinį trijų šalių bendradarbiavimą ES parems 2,6 mln. litų (beveik 769 tūkst. eurų). Programos derlius – nauji europiniai santykiai Programai vadovauja ir jos įgyvendinimą koordinuoja Lenkijos Respublikos regioninės plėtros ministerija. Lietuvoje jos partnerė yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija. Rusijoje – Rusijos Federacijos regioninės plėtros ministerija ir Užsienio reikalų ministerija. Už kasdienį vadovavimą projektams ir pagalbą paramos gavėjams atsakingas programos Jungtinis techninis sekretoriatas (toliau – JTS), veikiantis Varšuvoje. Teikiant informaciją visiems, besidomintiems programa Lietuvoje, jam padeda JTS Vilniaus filialas. Visą informaciją apie programą ir jos projektus rasite interneto svetainėje www.lt-pl-ru.eu. Na, o dabar bendradarbiavimo per sieną projektus įgyvendinantys lietuviai, lenkai ir rusai ne tik gerina savo gyvenimo bei darbo aplinką, bet ir kuria naujus europinius ryšius bei santykius. Šie santykiai ir taps labai svarbia programos derliaus dalimi. Šis tekstas parengtas panaudojant ES paramą pagal 2007–2013 m. Europos kaimynystės ir partnerystės priemonės Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programą. Už jo turinį, kuris jokiomis aplinkybėmis neatspindi ES pozicijos, atsako JTS Vilniaus filialas. Užs. 1104968

mln. li­tų

per­nai gy­ven­to­jams grą­ži­no VMI.

Programme is co-financed by the European Union Programą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga

19

pirmadienis, balandžio 29, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausite emocinę įtampą. Galbūt net prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti, o tai tikrai pakels nuotaiką. Jautis (04 21–05 20). Išsiskirs jūsų ir šeimos narių požiūriai. Tačiau nereikia ginčytis, veltis į konfliktus, keisti aplinką, tegul viskas lieka taip, kaip yra. Dvyniai (05 21–06 21). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems. Vėžys (06 22–07 22). Tikėtina, kad gailėsitės neteisingai apsisprendęs. Laukia daug nerimo ir išgyvenimų, kuriuos pasistenkite nukreipti pozityvia linkme. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Mergelė (08 24–09 23). Neigiamai vertinsite savo darbus, gyvenimą. Neteisingai suprasta kito žmogaus nuomonė gali suklaidinti jus, todėl atidžiai klausykite pašnekovo. Svarstyklės (09 24–10 23). Sveika nuovoka padės sėkmingai išspręsti sudėtingas problemas. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei apmąstysite savo klaidas ir pasistengsite jų nebekartoti. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų kolegos nepateisins vilčių, dėl to gali strigti darbai. Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų darbas ir gyvenimo būdas neigiamai veiks šeimą, dėl to gali kiti konfliktai. Pasistenkite panaikinti šią įtampą, kol tai visiškai nesugadino jūsų santykių. Ožiaragis (12 22–01 20). Galite apsirikti, nes būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Geriau fantazuokite būdamas vienas arba savo fantazijas išliekite kurdamas. Jokiu būdu nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Vandenis (01 21–02 19). Abejojate savo padėties visuomenėje tvirtumu. O gyvenimas lyg tyčia siūlo naujų galimybių situacijai pakeisti. Tik ar šie pokyčiai verti jūsų pastangų? Priimtas sprendimas gali nepateisinti Jūsų lūkesčių. Žuvys (02 20–03 20). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti pakankamai aktyvus, nes pasyvumas erzins.

Orai

Šiandien visoje Lietuvoje palis, šils iki 11–15 laipsnių. Antradienio naktį daug kur, dieną vietomis numatomi trumpi lietūs. Naktį vyraus 3–8, dieną 8–15 laipsnių šiluma.

Šiandien, balandžio 29 d.

+11

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+12

Panevėžys

+11

Utena

+11

5.57 21.10 15.53

119-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 246 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +16 Brazilija +26 Briuselis +12 Dublinas +11 Kairas +34 Keiptaunas +22 Kopenhaga +10

kokteilis Ar­tė­ja šal­ti­barš­čių se­zo­nas Šaš­ly­kų se­zo­nas įsi­bė­gė­ja – mė­sy­tė jau čirš­ka so­duo­se, so­dy­bo­se, prie upių ir prie jū­ros. Net­ru­kus, gal net šią sa­vai­ tę, kai tik ter­mo­met­ro stul­pe­lio ro­dyk­ lė šok­te­lės per 20 laips­nių, tu­rė­tų pra­ si­dė­t i šal­ti­barš­čių ruo­ši­mo die­nos. Re­mian­tis il­ga­me­čiais „Kok­tei­lio“ ste­ bė­ji­mais, Lie­tu­vo­je tai neiš­ven­gia­mas įvy­k is, kai at­šy­la. „Kaip pa­siil­gau šal­ti­barš­čių! – aną­dien ai­ma­na­vo Kris­ti­na. – Va­sa­ra, kai au­go­ me, dau­g iau nie­ko ki­to ir ne­val­g y­da­ vo­me. Man šal­ti­barš­čiuo­se bū­ti­nai tu­ ri bū­t i kiau­ši­nių. Be jų sko­nis vi­sai ne tas. Ir svo­gū­nų laiš­kų taip pat daug rei­ kia. Ir kra­pai pa­tin­ka. Jų kva­pas man vi­sa­da pri­me­na va­sa­rą.“ Ado­mas ži­no, kad kiek­vie­nas skai­ty­ to­jas tu­r i tą šal­t i­barš­čių re­cep­tą, ku­ rį lai­ko pa­čiu sa­vo­t iš­k iau­siu. „Tu­r i­ me ir mes, – pa­si­d žiau­gė vy­r iš­k is. – Tie­sa, ma­ma juos ruo­šia vie­naip, aš – tru­pu­tė­l į ki­taip. Ji vi­suo­met – taip pat, kaip ir mo­čiu­tė, nau­do­ja vi­r in­tą at­vė­sin­tą van­de­n į, į ku­r į su­pi­la ke­fy­ ro, įde­da ke­l is gau­sius šaukš­tus grie­ ti­nės ir li­ku­sias dar­žo­ves. Man vi­suo­ met rei­k ia kiau­ši­n ių, daug svo­g ū­nų laiš­k ų ir ma­r i­nuo­t ų bu­ro­kė­l ių (ar­ba bent šla­ke­l io ac­to). O kra­pų vi­sai ne­ pa­si­ges­čiau.“

Blaš­ky­ma­sis: „Kok­tei­lis“ vis neap­

sisp­ren­džia, su kuo ska­nes­ni šal­ti­ barš­čiai: ar su vir­to­mis, ar su vir­ to­mis ir ap­ke­pin­to­mis bul­vė­mis.

Ne­bū­ti­na vi­są die­ną val­gy­ti Me­di­kai ne­su­tin­ka su tais, ku­rie dau­ žo­si į krū­ti­nes, kad val­g y­ti rei­k ia ma­ žai, bet daž­nai. Kai ku­rių žmo­nių, ti­kin­čių šia tai­syk­le, val­g y­mas pa­virs­ta nuo­la­ti­niu krams­ no­ji­mu – val­go­ma kas va­lan­dą ar dvi, bet nie­ka­da taip ir ne­pa­si­so­ti­na­ma. Al­ kis by­lo­ja, kad kū­nui rei­k ia ener­g i­jos, tuo­met ir rei­kė­tų pra­dė­ti val­gy­ti. So­tu­ mo jaus­mas per­spė­ja, kad mais­to jau už­ten­ka ir ga­l i­ma baig­ti val­gy­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ar ži­no­te, kas jū­sų lau­kia už me­la­gin­ gų pa­ro­dy­mų tei­ki­mą? – klau­sia tei­sė­ jas liu­di­nin­ko. – Tai aiš­k u, kad ži­nau, – sa­ko liu­d i­n in­ kas, – nau­jas bu­tas ir 100 tūkst. do­le­rių. Čes­ka (397 719; lai­kas pra­dė­ti ruoš­ti pla­ka­tus – lau­kia Ge­gu­žės 1-osios – dar­bi­nin­kų pa­ra­das)

Londonas +14 Madridas +9 Maskva +15 Minskas +15 Niujorkas +14 Oslas +8 Paryžius +14 Pekinas +26

Praha +16 Ryga +13 Roma +27 Sidnėjus +23 Talinas +11 Tel Avivas +33 Tokijas +21 Varšuva +18

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+12

Alytus

Vardai Augustinas, Indrė, Rita, Rosvita, Tarmantas

balandžio 29-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+5

+9

+7

+6

7

+6

+8

+6

+5

6

+6

+10

+4

+3

4

rytoj

trečiadienį

Sap­ni­nin­kas

+14

+12

1818 m. gi­mė Ru­si­jos ca­ ras Alek­sand­ras II. 1899 m. gi­mė žy­mus džia­ zo mu­z i­k an­t as, or­kest­ ro di­ri­gen­tas ir pia­nis­tas Duke‘as El­ling­to­nas. 1913 m. Šve­di­jo­je gi­męs Gi­deo­nas Sand­be­kas už­ pa­ten­ta­vo mo­der­nes­n į, me­ta­li­nį už­trauk­tu­ką. 1931 m. SSRS pa­ro­dy­ta ban­ do­mo­ji te­le­vi­zi­jos lai­da. 1933 m. mi­rė lie­tu­vių li­ te­ra­t ū­ros kla­si­kas Juo­ zas Tu­mas Vaiž­gan­tas (gi­mė 1869 m.).

1958 m. gi­mė ak­to­rė Mi­chel­le Pfeif­fer.

1970 m. gi­mė ak­to­rė Uma Thur­man. 1980 m. mi­rė gar­sus ki­no re­ži­sie­rius ir pro­diu­se­ris Alf­re­das Jo­sep­has Hitch­ coc­kas (gi­mė 1899 m.). 2008 m. ei­da­mas 103 me­tus mi­rė Švei­ca­r i­jos che­mi­kas Al­ber­tas Hof­ man­nas, ku­ris iš­ra­do ži­ no­miau­sią ha­liu­ci­no­ge­ ni­nį pre­pa­ra­tą LSD. 2011 m. su­s i­t uo­kė Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­ cas Wil­l ia­mas ir Ka­te Midd­le­ton.

teleloto

Nr. 890

2013 04 28 §§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 59 257 (1 x 59 257) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 19 Lt §§§ Eilutė – 5 Lt §§ §§ Keturi kampai – 9 Lt

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu sap­ne re­gė­jo­te, kad ga­vo­te pa­li­ki­ mą, jū­sų no­rai tu­ri iš­si­pil­dy­ti. Toks sap­ nas ža­da ir bū­si­mą pa­si­ten­k i­n i­mą dėl ge­rai at­l ik­to dar­bo. Ta­čiau jei­g u sap­ ne ga­vo­te pa­l i­k i­mą iš ne­pa­ž įs­ta­mo as­ mens, reiš­k ia, kad jums pa­spęs­t i spąs­ tai. O jei­gu sap­ne pa­ma­nė­te, kad pa­li­ki­ mas yra ne jū­sų nau­dai, lau­kia bar­niai, teis­mo pro­ce­sas ir at­kak­li ko­va dėl tur­ to. Ge­r iau­sia sap­ne re­gė­t i mil­ž i­ną, tai reiš­kia, kad jū­sų lau­kia pa­li­ki­mas. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ne­ga­l i­te pa­tvir­t in­t i pa­ li­ki­mo do­ku­men­tų, tai pra­sta nau­jie­na, vei­kiau­siai jus ap­šmei­žė. Jei sap­na­vo­te ža­d in­tu­vą, va­d i­na­si, kai ku­r ie jū­sų spren­d i­mai yra ne­tei­ sin­g i, ga­li­te dėl jų tu­rė­ti bė­dų. Sap­ne re­gė­ti pa­žįs­ta­mą žmo­gų, ku­ris at­si­k lau­pė prieš vir­ši­n in­k us, reiš­k ia, kad tu­rė­si­te ne­ma­lo­nu­mų dėl neiš­te­ sė­t ų pa­ža­dų. Jei sap­na­vo­te, kad pa­ts klau­pė­tės, va­di­na­si, iš­si­skir­si­te su kaž­ kuo jums la­bai bran­g iu.

§§ §§ 18 35 58 23 03 38 25 39 21 67 22 04 63 60 01 11 26 02 06 42 15 51 44 05 29 32 24 33 40 70 52 53 37 59 30 §§§ 20 45 13 14 41 §§ §§§ 48 73 27 66 55 §§§ §§§ §§§ 71 49 50 61 31 72 Papildomi prizai: „Renault Thalia“ (TV) – Rita Mockienė „Citroen C3“ – 0468203 „Fiat Punto“ – 0497592 „Ford Fiesta“ – 0343315 „Nissan Micra“ – 0177417 Antivirusinės programos „Kaspersky“ – 020*724 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 22 d.) – Virginija Marchalevičiūtė iš Kauno 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 22 d.) – Jadvyga Kvaėnskienė iš Kauno raj. 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 22 d.) – Aldona Pajaujienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 22 d.) – Vitas Vainalavičius iš Alytaus 5 000 Lt (tel. 1634, balandžio 22 d.) – Lylia Bagdonavičienė iš Ignalinos Kvietimai į TV: 012*601, 045*750, 050*639. Prognozė: Aukso puode bus – 700 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 EUROJACKPOTAS Nr. 13

2013 00 00 2013 04 26 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 40 586 828 Lt 1100 14 19 49 00 00 00 002300 Papildomi skaičiai 45 0 0 Papildomi skaičiai 5 + 2 skaičiai 40 586 828 Lt 5 Prognozė: + 1 skaičius 1 377 006 Lt 5 Eurojackpote skaičiai 358 021 Lt- 00 mln. Lt 4 + 2 skaičiai 13 769 Lt 4 + 1 skaičius 716 Lt 4 skaičiai 365 Lt 3 + 2 skaičiai 156 Lt 3 + 1 skaičius 63 Lt 2 + 2 skaičiai 45 Lt 3 skaičiai 45 Lt 1 + 2 skaičiai 31 Lt 2 + 1 skaičius 24 Lt Prognozė: Eurojackpotas – 44 mln. Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.