2013-04-30 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

ANTRADIENIS, balandžio 30, 2013

www.kl.lt

J.Ber­na­to­nį ste­bi­na dėl len­kų pa­var­džių pro­tes­tuo­jan­tys vei­kė­jai.

Spro­gi­mas Pra­hos šir­dy­je: stik­lo šu­kės su­ža­lo­jo de­šim­tis praei­vių.

Lietuva 5p.

98 (19 701)

Rytoj, gegužės 1 d., laikraštis neišeis.

Kitas dienraščio numeris – gegužės 2 d.

Pasaulis 9p.

Kas­ty­čiui – nu­tu­ku­si Jū­ra­tė

Klai­pė­die­tę mo­ky­ to­ją pri­bloš­kė ru­sa­ kal­biams vai­kams skir­tas de­vin­tos kla­ sės lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros va­do­ vė­lis. Ja­me iš­spaus­ din­ta pje­sė apie be­ si­plūs­tan­tį Kas­ty­tį ir bi­ki­niu pa­si­da­bi­ nu­sią prie­ka­biau­ jan­čią Jū­ra­tę pe­da­ go­gei pa­si­ro­dė dau­ giau nei vul­ga­ri.

Kaina 1,30 Lt

„Ar nuo­dus taip pat le­ga­liai par­da­vi­nė­si­me de­ga­li­nė­se?“ Kar­dio­lo­gą Al­gi­man­tą Kir­ku­tį ste­bi­na po­li­ti­kų už­mo­jai leis­ti par­da­vi­nė­ti vais­tus ne tik vais­ti­nė­se.

11p.

Klai­pė­dą ap­len­kė Kre­tin­ga Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės nau­jo­ ji in­ter­ne­to sve­tai­nė, nors ir kai­ na­vo mi­li­jo­nus li­tų, pri­me­na ak­ mens am­žių. Jo­je ne tik gy­ven­to­jai ne­ran­da vi­sos ak­tua­lios in­for­ma­ci­ jos, ta­čiau apie uos­ta­mies­tį nė­ra nė žo­džio už­sie­nio kal­ba.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kuo at­si­duo­da Jū­ra­tė?

„Ar ga­li­ma ru­sa­kal­bį vai­ką su­do­ min­ti lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ra­tū­ ra keiks­ma­žo­džiais ir pa­sa­ko­ji­mu apie sil­ke dvo­kian­čią Jū­ra­tę? Tai – pa­pras­čiau­sias cha­miz­mas. To­kį kū­ri­nį pa­skai­tęs jau­nuo­lis ga­li su­ si­da­ry­ti nei­gia­mą po­žiū­rį į lie­tu­vių li­te­ra­tū­rą“, – pik­ti­no­si klai­pė­die­tė Eu­ge­ni­ja.

4

Pa­pik­ti­no: šia­me va­do­vė­ly­je siū­lo­ma pa­skai­ty­ti kū­ri­nį apie be­si­plūs­tan­tį Kas­ty­tį ir sil­kė­mis dvo­kian­čią Jū­ra­tę.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Klai­pė­dai tik­rai tu­rė­tų bū­ti gė­da. Įsi­vaiz­duo­ki­te, jog koks nors už­sie­ nio tu­ris­tas at­si­da­ro uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nę, o jo­je nei ang­lų, nei ru­sų kal­ba neį­ ma­no­ma nieko ras­ti apie lan­ky­ti­nas vie­tas, ki­tos ak­tua­lios in­for­ma­ci­ jos. Net Kre­tin­gos ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je tai yra, o Klai­pė­dos – ne“, – pik­ti­no­si klai­ pė­die­čiai. Nau­ja uostamiesčio sa­ vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė pra­ dė­jo veik­ti maž­daug prieš me­tus.

2

Rek­la­mos – vis ma­žiau Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ant pa­što dė­žu­tės pa­ka­bin­tas skel­ bi­mas „Ne­pa­gei­dau­ju rek­la­mos“ veiks­min­gas, – tvir­ti­na tai iš­ban­dę klai­pė­die­čiai. Pa­ka­bi­nus per­spė­ ji­mą, rek­la­mi­nių lei­di­nių skai­čius pa­što dė­žu­tė­je iš kar­to su­ma­žė­jo, ta­čiau to­kio pra­šy­mo pai­so­ma ne vi­sa­da.

Skel­bi­mą nu­plė­šė

Nie­ko ne­mes­ti į pa­što dė­žu­tes, ant ku­rių pa­ra­šy­ta, kad rek­la­ma ne­pa­ gei­dau­ja­ma, pla­tin­to­jus įpa­rei­go­jo

sau­sį įsi­ga­lio­jęs nau­jos re­dak­ci­jos Paš­to įsta­ty­mas.

Klai­pė­die­čiai tvir­ti­no, kad toks bū­das at­si­kra­ty­ti ne­pa­gei­dau­ja­mų rek­la­mi­nių spau­di­nių pa­si­tei­si­no.

Pi­lies gat­vė­je gy­ve­nan­tis 66-erių Jo­nas Skė­rys su rek­la­mi­nių lei­di­nių pla­tin­to­jais ko­vo­ja jau dau­giau nei dve­jus me­tus.

Vy­ras net ban­dė rei­ka­lau­ti, kad šie ne­mes­tų jam rek­la­mi­nių spau­ di­nių. Ta­čiau rek­la­ma vėl at­si­dur­ da­vo dė­žu­tė­je.

Jau dau­giau nei me­tus klai­pė­ die­tis ant pa­što dė­žu­tės yra už­kli­ ja­vęs skel­bi­mą, ku­ria­me pra­šo­ma

ne­mes­ti rek­la­mi­nių lei­di­nių. „Iš pra­džių vis­ko bu­vo. Kaž­kas nu­plė­ šė skel­bi­mą ir su­dras­kė jį į sku­te­ lius. Rek­la­mos vis tiek bu­vo me­ ta­mos. Da­bar pla­tin­to­jai rea­guo­ja į pra­šy­mą. Rek­la­mi­nių lei­di­nių skai­čius ge­ro­kai su­ma­žė­jo. Nors kar­tais ran­du ko­kį nors lei­di­nu­ ką, bet jų la­bai ma­žai“, – pa­sa­ko­ jo J.Skė­rys.

Neį­me­tė nė vie­no buk­le­to

Klai­pė­die­tis spė­jo, kad vie­ną ki­tą lanks­ti­nu­ką pla­tin­to­jai įme­tė per klai­dą ar­ba tai pa­da­rė no­ rė­ję pa­juo­kau­ti kai­my­nai.

3

Atvejai: kai ku­rie klai­pė­die­čiai skun­džia­si, kad ne­pai­soma jų pra­šy­mo

ne­mes­ti į pa­što dė­žu­tę rek­la­mi­nių lei­di­nių.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

antrADIENIS, balandžio 30, 2013

miestas

Rinkimai: kuri mama šauniausia?

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ar­tė­jan­čios Mo­ti­nos die­nos pro­ga dien­raš­tis „Klai­pė­da“ ir po­rta­las kl.lt vi­sus šil­tus ir nuo­sta­bius žo­ džius sa­vo bran­giau­siam žmo­gui kvie­čia iš­sa­ky­ti šau­niau­sios ma­ mos rin­ki­muo­se.

Kaip tei­gė dien­raš­čio rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mo­ni­ka Sal­to­nė, šio kon­kur­so tiks­las nė­ra vien iš­ rink­ti pa­čią „pa­čiau­sią“ ma­mą. „Vei­kiau no­ri­me mū­sų skai­ty­to­ jams su­teik­ti ga­li­my­bę pa­pa­sa­ko­ ti, ko­kios šau­nios jų ma­mos, ko­kie pra­smin­gi jų kas­die­niai dar­bai, jas pa­gir­ti, jo­mis pa­si­di­džiuo­ti ir taip sa­vo­tiš­kai pa­svei­kin­ti bei pa­gerb­ ti ar­tė­jan­čios Mo­ti­nos die­nos pro­ ga“, – kal­bė­jo M.Sal­to­nė.

Bet ku­ris no­rin­tis sa­vo teks­tą ir nuo­trau­ką ga­li įkel­ti į dien­raš­

čio „Klai­pė­da“ po­rta­lą www.kl.lt/ mama. „Kvie­čia­me skai­ty­to­jus ap­ra­šy­ti, už ką jie ver­ti­na sa­vo ma­mas, kaip jo­mis di­džiuo­ja­si bei my­li, pa­gir­ti jų dar­bus bei ta­len­tus. Rin­ki­muo­ se jau pri­sta­ty­ta be­veik 20 da­ly­ vių, o bal­sų skai­čius svy­ruo­ja nuo ke­lių iki ke­lių šim­tų. Ka­dan­gi li­ko ne­be daug lai­ko, ra­gi­na­me ne tik ak­ty­viai da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se siū­ lant kan­di­da­tes, bet ir ski­riant sa­ vo sim­pa­ti­jas. Pas­ku­ti­nė bal­sa­vi­mo die­na – ge­gu­žės 5-oji“, – pri­mi­nė „Klai­pė­dos“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė.

Rin­ki­mų nu­ga­lė­to­jos lau­kia so­li­ dus pri­zas – 500 li­tų ver­tės če­kis pa­si­le­pin­ti ma­lo­nio­mis pro­ce­dū­ roms G.Ra­ma­naus­kie­nės gro­žio ir svei­ka­tin­gu­mo kli­ni­ko­je. Šau­niau­sia ma­ma bus pa­gerb­ta ir ap­do­va­no­ta ge­gu­žės 9-ąją vyk­ sian­čia­me šei­mų fes­ti­va­ly­je.

Ly­de­riai: Klai­pė­dos krep­ši­nio klu­bas „Nep­tū­nas“ (mė­ly­na ap­ran­ga) kol kas yra so­li­džiau­siai iš mies­to biu­

dže­to re­mia­ma uos­ta­mies­čio ko­man­da.

Spor­tui – so­li­di pa­ra­ma Rep­re­zen­ta­ci­nėms Klai­pė­dos spor­to ko­ man­doms iš­da­ly­ta dau­giau nei 500 tūkst. li­tų, nors pi­ni­gų pra­šy­ta ge­ro­kai dau­giau. Ti­ki­ma­si, kad ši pa­ra­ma pa­dės pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­tų ša­lies pir­me­ ny­bė­se, Eu­ro­pos tur­ny­ruo­se.

Svar­bu: šil­tų žo­džių bei mei­lės ma­mai nie­ka­da ne­bū­na per daug.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klai­pė­dą ap­len­kė Kre­tin­ga Ji su­kur­ta už ES pi­ni­gus.

1 Bend­ra­me pro­jek­te, ku­ rio ver­tė sie­kė dau­giau nei 2 mln.

li­tų, da­ly­va­vo vi­sos Klai­pė­dos ap­ skri­ties sa­vi­val­dy­bės.

Nau­ja uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­ bės in­ter­ne­to sve­tai­nė nuo se­no­ sios ski­ria­si tuo, kad jo­je su­da­ry­tos ga­li­my­bės tie­sio­giai ste­bė­ti mies­to ta­ry­bos po­sė­džius. Ta­čiau ras­ti gy­ ven­to­jams ak­tua­lią in­for­ma­ci­ją ta­ po daug su­dė­tin­giau, nes ne vi­sa ji per me­tus į nau­ją sve­tai­nę įkel­ta.

To­dėl uos­ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bė­ je bu­vo su­da­ry­ta dar­bo gru­pė, ku­ riai pa­ves­ta ras­ti bū­dų, kaip pa­to­ bu­lin­ti in­ter­ne­to sve­tai­nę. „Klai­pė­die­čių pa­sta­ba dėl in­for­ ma­ci­jos ang­lų kal­ba yra la­bai tei­ sin­ga. Ma­no­me, jog kai ku­ri in­for­ ma­ci­ja tu­ri bū­ti skel­bia­ma ir ru­sų kal­ba. Ta­čiau vis­kas – lė­šų klau­ si­mas, nes in­for­ma­ci­ją rei­kia iš­ vers­ti į už­sie­nio kal­bas, o tik ta­da ją pub­li­kuo­ti in­ter­ne­to sve­tai­nė­ je“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė.

Ji pa­brė­žė, jog už­sie­nio tu­ris­tams in­for­ma­ci­jos apie Klai­pė­dą ang­lų kal­ba tik­rai ne­trūks­ta. Jos ga­li­ma ras­ti Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro in­ter­ne­to sve­ tai­nė­je, ku­ri ir orien­tuo­ta į tu­ris­tus iš už­sie­nio ša­lių.

„Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės in­ ter­ne­to sve­tai­nės funk­ci­ja – in­ for­ma­ci­ja gy­ven­to­jams. Ka­dan­gi uos­ta­mies­ty­je gy­ve­na ne­ma­žai ru­ sa­kal­bių, ma­no­me, jog bū­tų tiks­ lin­ga kai ku­rią in­for­ma­ci­ją vers­ti į šią kal­bą. Ini­ci­juo­ki­te, siū­ly­ki­te, o mes pa­siū­ly­mus nag­ri­nė­si­me“, – ra­gi­no A.Ve­ly­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, šiuo me­tu Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė yra to­bu­li­na­ma – at­nau­ji­na­ma in­for­ ma­ci­ja, ke­lia­mi tei­sės ak­tai, mies­ to ta­ry­bos spren­di­mai, sa­vi­val­dy­ bės įmo­nių ir įstai­gų in­for­ma­ci­ja.

Vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų in­ter­ne­to sve­tai­nių ty­ri­mo ata­skai­to­je, pa­ skelb­to­je per­nai, juo­du ant bal­to bu­vo pa­ra­šy­ta, jog Klai­pė­dos mies­ to sa­vi­val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė blo­giau­siai ati­tin­ka Vy­riau­sy­bės pa­tvir­tin­tus rei­ka­la­vi­mus.

Ty­ri­mą at­li­kę Eu­ro­pos tarp­dis­ cip­li­ni­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­to spe­ cia­lis­tai ver­ti­no, kaip in­ter­ne­to sve­tai­nės ati­tin­ka Vy­riau­sy­bės pa­ tvir­tin­tų rei­ka­la­vi­mų bend­rą­sias nuo­sta­tas. Taip pat bu­vo ver­tin­ ta in­ter­ne­to sve­tai­nės struk­tū­ra ir pa­tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja – tu­ri­nys ir ope­ra­ty­vu­mas.

Nus­ta­ty­ta, jog Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės in­ter­ne­to sve­tai­nė­je pa­ tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja nuo­sta­toms ati­tin­ka vos 33,3 pro­c.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pa­ra­ma rep­re­zen­ta­ci­niams Klai­pė­ dos spor­to klu­bams uos­ta­mies­ty­je pa­skirs­ty­ta pir­mą kar­tą. Tai pa­da­ ry­ta pa­gal tvar­ką, ku­rią pa­tvir­ti­no mies­to ta­ry­ba.

Nu­ma­ty­ta, kad į to­kią pa­ra­mą ga­lė­jo pre­ten­duo­ti tik tie uos­ta­ mies­čio spor­to klu­bai, ku­rių ko­ man­dos ar spor­ti­nin­kai da­ly­vau­ja Lie­tu­vos čem­pio­na­tuo­se, Eu­ro­pos tur­ny­ruo­se.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Spor­to ir kū­no kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jo Man­to Ba­go­čiaus, pa­raiš­kas pa­ra­mai gau­ti pa­tei­kė pen­ki Klai­ pė­dos spor­to klu­bai. Vi­si jie ati­ti­ko tvar­ko­je nu­ma­ty­tus rei­ka­la­vi­mus, to­dėl nė vie­na pa­raiš­ka ne­bu­vo at­ mes­ta – vi­sos jos ver­tin­tos.

At­siž­vel­giant į klu­bų pa­reng­tas spor­to pro­gra­mas, pra­šo­mas pi­ni­ gų su­mas, anks­tes­nius ko­man­dų ar spor­ti­nin­kų pa­sie­ki­mus, pi­ni­gai ir bu­vo pa­skirs­ty­ti.

Man­tas Ba­go­čius:

Ko­man­dos, aiš­ku, pra­šė dau­giau pi­ni­ gų, ta­čiau iš­da­li­jo­me tiek, kiek bu­vo nu­ma­ ty­ta mies­to biu­dže­te.

Dau­giau­sia jų ati­te­ko Klai­pė­ dos krep­ši­nio klu­bui „Nep­tū­nas“ – 240 tūkst. li­tų. Ši ko­man­da, re­ mian­t is pa­s i­ra­š y­ta il­ga­l ai­ke fi­ nan­sa­vi­mo su­tar­ti­mi su sa­vi­val­

dy­be, kas­met iš mies­to biu­dže­to dar gau­na 500 tūkst. li­tų.

190 tūkst. li­tų iš va­di­na­mo­ jo rep­re­zen­ta­ci­nio fon­do ati­te­ko Klai­pė­dos fut­bo­lo klu­bui „At­lan­ tas“. To­kią sva­rią pa­ra­mą pa­jė­ giau­sia uos­ta­mies­čio, o šiuo me­tu – ir Lie­tu­vos, fut­bo­lo ko­man­da iš mies­to biu­dže­to ga­vo po dau­ge­lio me­tų per­trau­kos.

Klai­pė­dos ran­ki­nio klu­bui „Dra­ gū­nas“, ku­ris yra daug­kar­ti­nis Lie­ tu­vos čem­pio­nas ir šie­met sie­kia ap­gin­ti šį ti­tu­lą, skir­ta 26,8 tūkst. li­tų. „Dra­gū­nas“ su sa­vi­val­dy­be taip pat tu­ri il­ga­lai­kę rė­mi­mo su­tar­tį, pa­gal ku­rią kas­met iš mies­to biu­ dže­to gau­na 200 tūkst. li­tų.

Mo­te­rų krep­ši­nio klu­bui „For­ tū­na“, ku­ris šie­met Lie­tu­vos mo­ te­r ų krep­š i­n io ly­go­je iš­ko­vo­ jo bron­zos me­da­lius, skir­ta 90 tūkst. li­tų.

Ma­žiau­sia su­ma – 6 tūkst. li­tų skir­ti Klai­pė­dos leng­vo­sios at­le­ ti­kos spor­to klu­bui „Ni­kė“, ku­rio spor­ti­nin­kai Klai­pė­dos gar­bę gi­na ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų.

Iš vi­so rep­re­zen­ta­ci­niams uos­ta­ mies­čio spor­to klu­bams pa­skirs­ty­ ta 552,8 tūkst. li­tų. „Ko­man­dos, aiš­ku, pra­šė dau­ giau pi­n i­g ų, ta­č iau iš­d a­l i­jo­m e tiek, kiek bu­vo nu­ma­ty­ta mies­ to biu­dže­te. Da­bar dar rei­kia su­ tvar­ky­ti for­ma­lu­mus, pa­si­ra­šy­ti su­tar­tis ir, ma­nau, kad pir­mo­sios su­mos ko­man­das pa­sieks ge­gu­žę, o li­ku­sios – lie­pą“, – tei­gė M.Ba­ go­čius.

Brangs karš­tas van­duo Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo ge­gu­žės klai­pė­die­čiai už ši­lu­ mą mo­kės dau­giau. Ener­gi­ja pa­ bran­go, nes išau­go ku­ro – gam­ti­ nių du­jų ir ma­zu­to – kai­na.

Pa­si­bai­gus šil­dy­mo se­zo­nui, ši­lu­ ma nau­do­ja­ma karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti ir tem­pe­ra­tū­rai pa­lai­ky­ti.

Nuo ge­gu­žės 1 die­nos ši­lu­ma brangs 2,16 pro­c. Ji sieks 25,55 cen­

to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Pas­ta­ra­sis gy­ ven­to­jams yra leng­va­ti­nis ir sie­ kia 9 pro­c.

Ba­lan­dį ši­lu­ma kai­na­vo 25,01 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę be pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­čio. Tiek pat klai­ pė­die­čiai už ją mo­kė­jo ir ko­vą.

Iki tol ener­gi­jos kai­na po tru­pu­ tį ma­žė­jo. To­kia ten­den­ci­ja vy­ra­vo nuo praė­ju­sių me­tų spa­lio. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ at­ sto­vų tei­gi­mu, nuo ge­gu­žės ši­lu­ma

brangs, nes išau­go ku­ro kai­na. 4,6 pro­c. pa­bran­go gam­ti­nės du­jos ir 2,6 pro­c. ma­zu­tas, ku­ris yra re­zer­ vi­nis ku­ras.

Dėl pa­di­dė­ju­sios ši­lu­mos kai­ nos brangs ir karš­tas van­duo var­ to­to­jams, ku­riems jį tie­kia ši­lu­mos tie­kė­jas – įmo­nė „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“.

Už jį klai­pė­die­čiams rei­kės mo­ kė­ti 1,4 pro­c. dau­giau nei ba­lan­dį.

Karš­to van­dens kai­na sieks 22,02 li­to už ku­bi­nį met­rą.

3

antrADIENIS, balandžio 30, 2013

miestas Di­vi­den­dams – 1 pro­c. pel­no

Spor­tuos 150 vai­kų

Kon­kur­sas – pa­sa­ki­nin­kams

Vy­riau­sy­bė va­kar iš es­mės nu­ ta­rė, kad prie su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų sta­ty­bos pro­jek­to pri­si­de­dan­ti Klai­pė­dos vals­ty­ bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja iš per­ nai už­dirb­to pel­no tu­ri su­mo­kė­ti sim­bo­li­nius di­vi­den­dus – 1 pro­c. pa­skirs­ty­ti­no­jo pel­no. Klai­pė­dos uos­tas praė­ju­siais me­tais už­dir­ bo 87,198 mln. li­tų pel­no.

Dau­giau kaip 150 ma­žų­jų klai­pė­ die­čių šian­dien rink­sis į ko­lek­ty­ vi­nę mankš­tą „Pa­va­sa­rį sma­gu spor­tuo­ti vi­siems kar­tu“. Uos­ ta­mies­čio lop­še­lių-dar­že­lių auk­ lė­ti­niai pa­gal nuo­tai­kin­gą mu­zi­ ką spor­tuos Klai­pė­dos Mar­ty­ no Maž­vy­do pro­gim­na­zi­jos lau­ ko spor­to aikš­ty­ne. Jei lis, ma­žie­ ji mankš­tin­sis spor­to sa­lė­je.

Ant­ra­die­nį 12 val. Klai­pė­dos et­ no­kul­tū­ros cent­ro sa­lė­je (Dar­ žų g. 10) vyks Klai­pė­dos moks­ lei­vių tra­di­ci­nis pa­sa­ki­nin­kų kon­ kur­sas „Vie­ną kar­tą...“ Ren­gi­nys skir­tas ska­tin­ti var­to­ti gy­vą, vaiz­ din­gą šne­ka­mą­ją kal­bą, do­mė­ tis pa­sa­ko­ji­mo spe­ci­fi­ka, gi­lin­tis į tau­to­sa­kos kū­ri­nių žan­rų sa­vi­tu­ mus ir jų per­tei­ki­mo bū­dus.

J.Ja­no­nio gat­vė – be ma­ši­nų J.Ja­no­nio gat­vės da­ly­je nuo Man­ to gat­vės pu­sės vėl drau­džia­mas eis­ mas. Gat­vė už­da­ ry­ta, kad dar­bi­nin­ kai ga­lė­tų spar­ čiau dirb­ti. Kol kas neaiš­ku, ka­da bus nuim­ti eis­mą drau­ džian­tys ženk­lai.

m.skiriute@kl.lt

J.Ja­no­nio gat­vė­je da­bar klo­ja­mos ša­li­gat­vių trin­ke­lės. Ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma įreng­ti jų bor­te­lius.

Sta­to­mi ir ap­švie­ti­mo stul­pai.

Ak­me­nų klo­ji­mui ruo­šia­ma va­ žiuo­ja­mo­ji gat­vės da­lis. Re­konst­ ruk­ci­ją at­lie­kan­čios bend­ro­vės dar­bų va­do­vas Žyd­rū­nas Vil­nius

Inau­gu­ra­ci­ja. Šian­dien 15 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to au­lo­je (Her­kaus Man­to g. 84) vyks ofi­cia­li pir­mo­jo Vo­kie­ti­jos Fe­de­ra­ci­ nės Res­pub­li­kos gar­bės kon­su­lo Klai­pė­ do­je dr. Arū­no Baub­lio inau­gu­ra­ci­ja.

Su­si­ti­ki­mas. Ket­vir­ta­die­nį 15 val. Kre­ tin­gos pe­da­go­gų švie­ti­mo cent­re (J.Pab­ rė­žos g. 8) vi­si kvie­čia­mi su­si­tik­ti su ope­ ros so­lis­tu Ra­fai­lu Kar­piu. Vyks dis­ku­si­ ja, ku­rios te­ma „Nuo „Bit­lų“ iki ope­ros“.

Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

Ap­ri­bo­ji­mai: dėl dar­bų J.Ja­no­nio gat­vė­je vėl drau­džia­mas eis­mas.

Mil­da Ski­riu­tė

Dienos telegrafas

tvir­ti­no, kad ak­me­nys bus pra­dė­ti klo­ti po ke­lių sa­vai­čių. „Klo­ti grin­di­nio ak­me­nis ga­lė­si­ me, kai įreng­si­me ša­li­gat­vių bor­te­ lius“, – aiš­ki­no dar­bų va­do­vas. Ž.Vil­nius tvir­ti­no, jog dar­bai se­ ka­si ge­rai, ta­čiau juos sku­ba­ma at­ lik­ti. Anks­čiau bu­vo nu­ma­ty­ta, kad gat­vės re­konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta iki ge­gu­žės. Ta­čiau dėl vė­ly­ vo pa­va­sa­rio ter­mi­nas bu­vo pra­tęs­

tas trims mė­ne­siams. „Už­da­rė­ me gat­vę, kad ga­lė­tu­me dirb­ti vi­su pa­jė­gu­mu. Ne­no­ri­me, kad truk­dy­ tų au­to­mo­bi­liai. Be to, gat­vė­je san­ dė­liuo­ja­me ir me­džia­gas“, – tei­gė dar­bų va­do­vas.

Ar eis­mas J.Ja­no­nio gat­vės da­ ly­je bus už­da­ry­tas iki dar­bų pa­bai­ gos, neaiš­ku. Pa­sak Ž.Vil­niaus, au­ to­mo­bi­liai ja ga­lės va­žiuo­ti, kai tai da­ry­ti bus sau­gu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Anks­čiau bu­vo nu­ ma­ty­ta, kad re­ konst­ruk­ci­ja tu­ri bū­ti baig­ta iki ge­gu­ žės. Ta­čiau dėl vė­ly­ vo pa­va­sa­rio ter­mi­ nas pra­tęs­tas trims mė­ne­siams.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 13 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Er­na Šim­kie­nė (g. 1925 m.), Alek­sand­ra Kry­žie­nė (g. 1927 m.), Bro­nė Liau­gau­die­nė (g. 1927 m.), Ge­no­ve­fa Ja­ nic­kie­nė (g. 1926 m.), Liud­mi­la Ku­ry­lio­ va (g. 1932 m.), Jad­vy­ga Ut­ke­vi­čie­nė (g.

1935 m.), Ie­va Cy­bu­li­na (g. 1935 m.), Do­ mi­ce­lė Da­nu­tė Luk­šie­nė (g. 1936 m.), Ma­ ri­ja Pozd­nia­ko­va (g. 1936 m.), Va­len­ty­na Pryk­hod­ko (g. 1938 m.), Vla­di­mir Pi­li­pen­ ko (g. 1965 m.), Ra­sa Ra­kaus­kie­nė (g. 1966 m.), Jo­lan­ta Vait­ku­vie­nė (g. 1972 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Sta­sys Juš­ka, Va­len­ty­na Pryk­hod­ko, Vla­di­mir Pi­li­pen­ko, Alek­sand­ra Kry­ žie­nė, Gan­na Kop­lo­va.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Vik­to­ri­ja Ni­ki­ti­na.

Nau­ja­gi­miai. Per pa­rą pa­gim­dė 7 mo­ te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Rek­la­mos – vis ma­žiau Skel­bi­mus su pra­šy­mu 1 ne­mes­ti rek­la­mi­nių lei­ di­nių pa­si­ka­bi­no ir ke­li vie­no Šiau­

lių gat­vės na­mo gy­ven­to­jai. Jie taip pat tvir­ti­no, kad po to ne­pa­gei­dau­ ja­mų lei­di­nių skai­čius ge­ro­kai su­ ma­žė­jo. „Bū­na, kad vie­ną ki­tą ran­du.

Ma­ne tai er­zi­na“, – tvir­ti­no vie­na gy­ven­to­ja.

Dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­na­lis­ tai at­li­ko ne­di­de­lį eks­pe­ri­men­tą.

Prieš dvi sa­vai­tes ant vie­nos pa­što dė­žu­tės dau­gia­bu­ty­je bu­vo už­kli­ juo­tas skel­bi­mas „Ne­pa­gei­dau­ju jo­kios rek­la­mos“.

Anks­čiau šio­je dė­žu­tė­je bū­da­vo ran­da­ma daug rek­la­mi­nių lei­di­nių.

Ypač po sa­vait­ga­lio. Ta­čiau pa­ka­bi­ nus skel­bi­mą, per dvi sa­vai­tes jo­je ne­bu­vo ras­tas nė vie­nas rek­la­mi­ nis lei­di­nys.

Iš vie­no as­mens – 6 skun­dai

Var­to­to­jai, ga­vę ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­mos, pri­klau­so­mai nuo jos tu­ri­nio tu­rė­tų kreip­tis į Vals­ty­bi­nę mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bą ar­ ba į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­ tų ins­pek­ci­ją.

Pa­gal šių ins­ti­tu­ci­jų su­ra­šy­tus pro­to­ko­lus san­kci­jas tai­ko Vals­ty­ bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ ny­ba.

Vals­ty­bi­nės ne mais­to pro­duk­ tų ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos sky­rius šie­met jau ga­vo še­šis skun­dus iš vie­no klai­pė­die­čio, kad į jo pa­što dė­žu­tę me­ta­mi rek­la­mi­niai lei­di­ niai, nors pra­šy­mas jos ne­mes­ ti ka­bo. „Žmo­gus ga­vo įvai­rių lanks­ti­nu­ kų: apie lan­gus, vais­tus, du­ris. Ra­ dęs dė­žu­tė­je rek­la­mi­nį buk­le­tą jis jį nu­fo­tog­ra­fuo­ja ir me­džia­gą pa­tei­ kia mums“, – pa­sa­ko­jo Vals­ty­bi­ nės ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus ve­dė­ja Vi­jo­le­ta Bud­riu­vie­nė.

Dėl klai­pė­die­čio skun­dų at­lie­ka­ mas ty­ri­mas. Ta­čiau, anot V.Bud­ riu­vie­nės, su­dė­tin­ga nu­sta­ty­ti, kas iš tik­ro įme­tė lanks­ti­nu­ką. „Ga­vę skun­dą su­si­sie­kia­me su pla­tin­to­jais. Kai ku­rie pri­pa­žįs­ta, kad spau­di­nys ga­lė­jo pa­tek­ti per klai­dą. Ki­ti aiš­ki­na, kad įmes­ti ne­ ga­lė­jo, nes ati­džiai žiū­ri, ar ant pa­ što dė­žu­tės yra skel­bi­mas ne­mes­ti rek­la­mos“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja.

V.Bud­riu­vie­nė tvir­ti­no, jog, pa­ si­kei­tus tvar­kai, ma­ny­ta, kad bus dau­giau pa­na­šių nu­si­skun­di­mų.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ kas An­ta­nas Bau­ža pa­sa­ko­jo, jog skun­dų dėl pla­ti­na­mos ne­pa­gei­ dau­ja­mos mais­to pro­duk­tų rek­la­ mos dar ne­ga­vo. „Ne­bu­vo ne tik ofi­cia­laus skun­ do, bet ir nė vie­no skam­bu­čio. Jei gau­si­me, tir­si­me. Ta­čiau ga­li kil­ ti pro­ble­mų įro­dant, kas įme­tė buk­le­tą į pa­što dė­žu­tę. Su ka­me­ ra ša­lia jos ne­sto­vė­si“, – pa­ste­bė­ jo A.Bau­ža. Į pra­šy­mus ne­rea­ga­vo

Vals­ty­bi­nė var­to­to­jų tei­sių ap­sau­ gos tar­ny­ba šie­met, kai įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mai, ga­vo dvie­jų var­to­to­jų pra­šy­mus raš­tu ir 8 pa­ klau­si­mus elekt­ro­ni­niu pa­štu dėl pa­što dė­žu­tė­je gau­tos rek­la­mos.

Pa­s ak Vals­ty­b i­n ės var­to­to­j ų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bos vy­riau­ sio­jo spe­cia­lis­to Vi­to Jo­no Ūso, var­to­to­jai elekt­ro­ni­niuo­se pra­ne­ ši­muo­se daž­niau­siai nu­ro­do, kad ant pa­što dė­žu­tės pa­žy­mė­ta, jog

Po­ky­čiai: J.Skė­rys tvir­ti­no, kad da­bar sa­vo pa­što dė­žu­tė­je ran­da kur

kas ma­žiau rek­la­mi­nių lei­di­nių nei anks­čiau.

rek­la­mos ne­pa­gei­dau­ja­ma, ta­čiau lei­di­niai me­ta­mi to­liau.

Ke­li var­to­to­jai tvir­ti­no, kad te­le­ fo­nu krei­pė­si į bend­ro­ves dėl tei­ kia­mos ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­ mos, ta­čiau šios ne­rea­ga­vo.

Per­nai tar­ny­ba nag­ri­nė­jo 5 by­ las dėl ne­pa­gei­dau­ja­mos rek­la­mos siun­ti­mo var­to­to­jui. Tri­mis at­ve­jais pa­žei­dė­jams skir­ta eko­no­mi­nė san­ kci­ja – bau­da, dviem at­ve­jais pa­žei­ dė­jams pri­tai­ky­tas įspė­ji­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Už rek­la­mos ne­pa­gei­dau­jan­čių gau­ti var­to­to­jų ig­no­ra­vi­mą bend­ ro­vėms ga­li bū­ti skir­tas įspė­ji­ mas ar­ba bau­da nuo 1 tūkst. iki 30 tūkst. li­tų. „Tais at­ve­jais, kai pa­žei­di­mas yra ma­ža­reikš­mis ir juo ne­pa­da­ro­ma es­mi­nės ža­los, va­do­vau­jan­tis tei­ sin­gu­mo ir pro­tin­gu­mo kri­te­ri­jais, rek­la­mos pla­tin­to­jams ga­li­ma skir­ ti įspė­ji­mą, o ne bau­dą“, – aiš­ki­no vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas.

4

antradienis, balandžio 30, 2013

miestas

Kas­ty­čiui – nu­tu­ku­si Jū­ra­tė 1

Mo­ky­to­jai ne­pa­ti­ko va­ do­vė­ly­je „Prie vers­mės“ pa­tal­pin­tas Kos­to Ost­raus­ko kū­ri­ nys „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“. „Pje­sė pra­si­de­da be­si­kei­kian­ čio Kas­ty­čio mo­no­lo­gu apie pri­ gė­ru­sias žu­vis. Bež­ve­jo­da­mas jis iš van­dens iš­trau­kia „striu­ką, drū­tą kaip sta­ti­nė, įsi­sprau­du­sią į bi­ki­ni“ Jū­ra­tę. Ši jį vi­lio­ja, o Kas­ ty­tis at­rė­žia, kad ji jam dvo­kia sil­ ke. Va­do­vė­ly­je pa­ra­šy­ta, jog vai­kai ga­lė­tų pa­ly­gin­ti šį teks­tą su Mai­ ro­nio poe­ma „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“.

Iš­var­čiau vi­są kny­gą, ori­gi­na­lo jo­je ne­ra­dau. Tad ko­kį vaiz­dą su­ si­da­rys vai­kas apie kla­si­kos au­to­ rius pa­skai­tęs to­kį kū­ri­nį?“ – pik­ ti­no­si Eu­ge­ni­ja.

vo skai­to­vų kon­kur­suo­se lie­tu­vių kal­ba. O da­bar net ir aukš­tas vie­ tas uži­ma. Fi­lo­lo­gų kon­kur­sui mes siun­tė­me šių mo­kyk­lų auk­lė­ti­nių dar­bus“, – pa­ste­bė­jo L.Priž­gin­ tie­nė. Švie­ti­mo sky­rius su­lau­kia pa­sta­ bų dėl lie­tu­vių kal­ba iš­leis­tų va­do­ vė­lių ko­ky­bės. Daž­niau­siai nu­ ro­do­ma, kad ap­tik­ta nea­ti­ti­ki­mų ver­ti­muo­se. „Bu­vo pa­ste­bė­ta dau­gy­bė gra­ ma­ti­nių ir sti­liaus klai­dų geog­ra­ fi­jos, bio­lo­gi­jos, is­to­ri­jos va­do­vė­ liuo­se. Ru­sa­kal­biai sa­ky­da­vo, jog ne­ga­li tiks­liai su­pras­ti, kas yra ra­ šo­ma“, – pri­si­mi­nė Švie­ti­mo sky­ riaus ve­dė­ja.

Vi­ce­mi­nist­rė aiš­kin­sis si­tua­ci­ją

Iš­va­di­no skel­ta­na­giais

Nuo­mo­nė: švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­nist­rė S.Kau­zo­nie­nė su­si­do­mė­

jo, ko­kio au­to­riaus kū­ri­nys su­kė­lė to­kį pa­si­pik­ti­ni­mą uos­ta­mies­ty­je, ir ža­dė­jo aiš­kin­tis si­tua­ci­ją.

Kęs­tu­čio Va­na­go (BFL) nuo­tr.

Mo­ky­to­ja pen­si­jo­je pa­gal pa­ten­ tą ku­rį lai­ką ver­tė­si lie­tu­vių kal­bos mo­ky­mu. „Aš mo­kiau ru­sa­kal­bius ir net bu­vau su­da­riu­si pro­gra­mą. Ta­čiau dėl di­de­lių mo­kes­čių nu­trau­kiau šią sa­vo veik­lą“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė.

Eu­ge­ni­ja pri­si­mi­nė ir ki­tą is­to­ri­ ją, kai jos kai­my­nės duk­ra pa­pra­šė pa­dė­ti pa­ra­šy­ti ra­ši­nį. „Mer­gai­tė at­si­ne­šė teks­tą, ku­ ria­me bu­vo pa­sa­ko­ja­ma apie iš­si­ sky­ru­sią šei­mą. Vie­na­me kam­ba­ ry­je dvie­jų kam­ba­rių bu­te gy­ve­no mer­gai­tė su tė­vu, ki­ta­me – ma­ma su nau­ju vy­ru. Šis vis er­zin­da­vo mer­gai­tės tė­vą, kad rei­kia nu­kirs­ ti jam ypač pa­ti­ku­sį kie­me au­gan­tį kle­vą. Ko ga­li iš­mo­ky­ti to­kie kū­ri­ niai? Man už­vi­rė krau­jas ir me­čiau šį va­do­vė­lį į kam­pą“, – pri­si­pa­ži­ no klai­pė­die­tė.

Mo­ky­to­ja kė­lė ver­si­ją, kad va­ do­vė­liai ren­gia­mi pa­sku­bo­mis ir ga­li tik at­stum­ti vai­kus nuo skai­ ty­mo. „Ir tai ne pir­mas kar­tas. Juk bu­vo ki­lęs skan­da­las dėl to, kad vie­na­me va­do­vė­ly­je ru­sai bu­ vo iš­va­din­ti „skel­ta­na­giais“. Juk tu­ri­nys tu­rė­tų bū­ti ati­džiau tik­ ri­na­mas“, – pa­sta­bo­mis da­li­jo­ si mo­ky­to­ja.

Iš tie­sų prieš ket­ve­rius me­tus klai­pė­die­čiai pe­da­go­gai šiur­po iš­ vy­dę tuo me­tu vie­nin­te­lį lie­tu­vių au­to­rių ofi­cia­liai iš­leis­tą eti­kos va­ do­vė­lį „Aš ir ki­ti“.

Va­do­vė­ly­je esan­čia­me teks­te ru­ sai ber­niu­kai va­di­na­mi ne­si­prau­ su­siais, utė­lė­tais, „skel­ta­na­giais“.

Pra­di­nu­kams skir­ta­me teks­te bu­ vo ap­ra­šo­ma, kaip spjau­na­ma ki­ tam ber­niu­kui į vei­dą, kai iš lie­ tu­vio vai­ko bu­vo atim­ta tris­pal­vė ke­pu­rė­lė.

„Klai­pė­dos“ žur­na­lis­tų suint­ri­ guo­ta švie­ti­mo ir moks­lo vi­ce­mi­ nist­rė Svet­la­na Kau­zo­nie­nė su­si­ ra­do in­ter­ne­te K.Ost­raus­ko pje­sę „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“ ir ne­bu­vo ja su­ža­vė­ta.

Lai­ma Priž­gin­tie­nė:

Šis kū­ri­nys man at­ ro­do vul­ga­ro­kas ir aš, li­tua­nis­tė, to­kio teks­to ne­siū­ly­čiau va­do­vė­liui. „Ma­nau, be­si­mo­kan­tie­ji tu­rė­ tų skai­ty­ti ori­gi­na­lą. Sa­vo vai­ kams skai­čiau tik Mai­ro­nio ori­ gi­na­lą, nors mo­kyk­lą bai­giau ne Lie­tu­vo­je, o Es­ti­jo­je. Ir aš jiems šį kū­ri­nį skai­čiau ne ru­sų, o lie­ tu­vių kal­ba“, – pa­ste­bė­jo vi­ce­ mi­nist­rė.

S.Kau­zo­nie­nė ti­ki­no, kad klai­ pė­die­tės mo­ky­to­jos pa­sta­ba dėl šio va­do­vė­lio tik­rai ver­ta dė­me­sio. „Ma­ny­čiau, rei­kia iš­siaiš­kin­ti vi­sas ap­lin­ky­bes, rei­kia nuo­dug­ nes­nio ty­ri­mo“, – tei­gė vi­ce­mi­ nist­rė.

Skun­dai dėl gau­sy­bės klai­dų

Įž­val­gos: va­do­vė­ly­je iš­spaus­din­tas teks­tas kai ku­riems pe­da­go­gams

neat­ro­do ug­dan­tis.

Klai­pė­dos švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ jai Lai­mai Priž­gin­tie­nei K.Ost­raus­ ko kū­ri­nys „Jū­ra­tė ir Kas­ty­tis“ pa­ si­ro­dė „ne­ska­nus“. „Šis kū­ri­nys man at­ro­do vul­ ga­ro­kas ir aš, li­tua­nis­tė, to­kio teks­to ne­siū­ly­čiau va­do­vė­liui.

Jei va­do­vė­ly­je nė­ra Mai­ro­nio ori­ gi­na­laus teks­to, tai gal tik­rai ta­ da mes pa­tys sa­vo kul­tū­rą men­ ki­na­me?“ – nuo­mo­ne da­li­jo­si L.Priž­gin­tie­nė.

Ta­čiau Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja pa­ste­bė­jo po­ky­čių ru­sa­kal­bių mo­ kyk­lo­se. „Ne­ži­nau, kas nu­ti­ko, bet anks­ čiau šios mo­kyk­los ne­da­ly­vau­da­

Tvar­ką rei­kia griež­tin­ti

Lai­ki­nai Ug­dy­mo plė­to­tės cent­ ro, at­sa­kin­go už tai, ko­kia mo­ ko­mo­ji me­džia­ga pa­ten­ka į vai­ kų ran­kas, va­do­vą pa­va­duo­jan­ti Sau­lė Vin­ge­lie­nė pa­ste­bė­jo, kad pir­miau­siai rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ar mo­ky­to­jui pa­si­pik­ti­ni­mą su­kė­lęs va­do­vė­lis yra iš­leis­tas tik jį re­ cen­za­vus, ar jo tu­ri­nys bu­vo rim­ tai per­žiū­rė­tas. „Ta lais­vė, ku­ri šiuo me­tu yra, tuo ir pa­si­bai­gia. Bū­na, kad mo­ ky­to­jas tik pa­ra­šo re­cen­zi­ją, o prie va­do­vė­lio tu­ri­nio nie­kas rim­tai ir ne­dir­ba. Va­do­vė­lio au­to­rius ga­ li at­si­žvelg­ti į re­cen­zi­jas, o ga­

Komentaras As­ta Bir­ge­ly­tė

Ug­dy­mo plė­to­tės cent­ro Veik­los ana­l i­zės ir ko­k y­bės už­t ik­r i­n i­mo sky­r iaus dar­buo­to­ja

Š

is va­do­vė­l is yra iš­leis­t as 2002 me­tais, po to 2005-ai­ siais bu­vo at­nau­jin­tas. Per­ žiū­rė­ju­si vals­ty­bi­nės kal­bos bend­rą­sias pro­gra­mas ran­du, kad šis kū­ri­nys yra pri­va­lo­mų li­te­ra­tū­ros kū­ ri­nių są­ra­še. Va­do­vė­lio au­to­rė nie­ko ne­pa­žei­dė. Pats teks­tas yra li­te­ra­tū­ri­ nė mįs­lė ir jį rei­kia mo­kė­ti per­skai­ty­ ti, jam rei­kia li­te­ra­tū­ri­nio iš­pru­si­mo.

Ir jei mo­k y­to­ja ve­da tei­sin­g u ke­l iu, vai­kai tu­rė­t ų pa­ma­t y­t i tą pa­ra­dok­ są, ku­rį sie­kė pa­ro­dy­ti K.Ost­raus­kas.

Ta­čiau rei­kia ša­lia ir ori­gi­na­lo. Tie­sa, 6–7 kla­sė­je su­si­pa­ž įs­ta­ma su Mai­ro­ nio kū­ry­ba. Su­si­pa­ži­nus su tra­di­ci­ne li­te­ra­t ū­ra, pe­rei­na­ma prie avan­gar­ di­nės. Cent­ro dar­buo­to­jai ne­tik­ri­na, ar va­do­vė­l ių au­to­r iai ką nors kei­čia po re­cen­zen­tų pa­teik­tų pa­sta­bų. Šis va­do­vė­l is yra leis­tas anks­čiau ir jis yra įver­t in­tas spe­cia­l is­tų, ta­čiau lei­ dė­jai ga­li ir ne­pa­teik­ti va­do­vė­lių ver­ ti­ni­mui. Jie ga­li jį mė­gin­ti par­duo­ti ir ne­re­cen­zuo­tą. Tik to­kiu at­ve­ju jis ne­ pa­puls į va­do­vė­l ių duo­me­nų ba­zę.

To­dėl ir per­spė­ja­ma, kad mo­k y­to­ jai tu­ri pa­tik­rin­ti, ar va­do­vė­lis yra re­ cen­zuo­tas.

li ir ne­kreip­ti dė­me­sio“, – aiš­ki­ no S.Vin­ge­lie­nė.

Ji iš­reiš­kė nuo­mo­nę, kad va­do­vė­ lių tvir­ti­ni­mo tvar­ką rei­kė­tų griež­ tin­ti. „Ma­ny­čiau, var­to­to­ją tu­rė­tų pa­ siek­ti jau su­tvar­ky­tas ir rim­tai pa­ ruoš­tas va­do­vė­lis. Bu­vo skun­dų dėl teks­tų pi­lie­ti­nio auk­lė­ji­mo juo­se“, – ne­slė­pė S.Vin­ge­lie­nė.

Pri­si­mi­nė ir Že­mai­tę

Klai­pė­dos And­re­jaus Rub­lio­vo pa­grin­di­nės mo­kyk­los lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Onu­tė Bo­ly­tė ti­ki­no, kad pui­kiai ži­no de­vin­ to­kams ru­sa­kal­biams skir­tą va­ do­vė­lį. „Vis­kas pri­klau­so nuo mo­ky­ to­jo kū­ry­biš­ku­mo. Juk vi­sos šak­ nys iš liau­dies, Mai­ro­nio kū­ri­nys at­si­ra­do iš le­gen­dos. Ma­ny­čiau, ne­rei­kė­tų taip pik­tin­tis ki­to­kiu kū­ri­niu. Mo­ky­to­ja ga­li jį pa­ly­gin­ ti su ori­gi­na­lu“, – pa­sa­ko­jo klai­ pė­die­tė.

Pe­da­go­gė pa­ste­bė­jo, kad įvai­ rius kū­ri­nius kiek­vie­na kla­sė prii­ ma skir­tin­gai. „Ir K.Ost­raus­ko pje­sę ži­nau.

Aš sa­vo vai­kams jos ne­skai­tau.

Aš skai­tau ori­gi­na­lą. Mo­ky­to­jas tu­ri ga­li­my­bę rink­tis, net jei tam tik­ras kū­ri­nys ir siū­lo­mas pro­gra­ mo­je. Ta­čiau juk mes skai­to­me ir Že­mai­tę, ku­rios kū­ri­niuo­se kei­ kia­ma­si, yra gru­bių po­sa­kių. Na ir kas? Juk vai­kams išaiš­ki­ni, kad vi­sais lai­kais bū­da­vo keiks­ma­žo­ džių. Net ru­siš­ki keiks­ma­žo­džiai atė­ję iš mon­go­lų-to­to­rių lai­kų ir ru­sai dėl to ne­kal­ti“, – pa­ste­bė­ jo mo­ky­to­ja.

O.Bo­ly­tė tei­gė, kad ji pa­ti yra vie­no va­do­vė­lio au­to­rė, to­dėl tik­ rai ži­no, jog vi­siems įtik­ti neį­ma­ no­ma. „Aš skai­tau vi­so­kių teks­tų, ku­ riuo­se pa­ra­šy­ta – „cheb­ra va­ro ant rie­du­čių“. Iš­siaiš­ki­na­me, kas ir kaip, iš­moks­ta­me, kaip rei­kia kal­ bė­ti. Vai­kus rei­kia pa­tiems auk­lė­ti, o ne pyk­ti ir šauk­ti, rėk­ti, kad blo­ gas va­do­vė­lis“, – nuo­mo­nę dės­tė li­tua­nis­tė.

5

antradienis, balandžio 30, 2013

lietuva Pra­lai­mė­jo rin­ki­mus

Nau­ja žy­dų va­do­vė

Paukš­čių „ata­ka“

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rė Lai­ ma And­ri­kie­nė pra­lai­mė­jo Eu­ ro­pos Par­la­men­to Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­jos vi­ ce­pir­mi­nin­ko rin­ki­mus. Juos lai­mė­jo Ai­ri­jos at­sto­vė Mai­ read McGuin­ness. Eu­ro­pos liau­dies par­ti­jos frak­ci­ja yra di­džiau­sia frak­ci­ja Eu­ro­pos Par­la­men­te.

Lie­tu­vos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ke iš­rink­ta Fai­na Kuk­ lians­ky. Iki šiol lai­ki­nai bend­ ruo­me­nei va­do­va­vu­si ad­vo­ka­ tė šia­me po­ste kei­čia 84 me­tų Si­mo­ną Al­pe­ra­vi­čių, ku­ris žy­dų bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­ku bu­ vo nuo 1992 m. Ji tei­gė, kad to­ liau daug dė­me­sio skirs iden­ti­ te­to, pa­vel­do iš­sau­go­ji­mui.

Su­si­dū­rę su paukš­čių bū­riu Bal­ti­jos ša­lių oro erd­vę sau­ gan­tys Da­ni­jos nai­kin­tu­vai F-16 va­kar tu­rė­jo leis­tis Ta­ li­no oro uos­te. Abu or­lai­viai sėk­min­gai nu­si­lei­do oro uos­ te, nai­kin­tu­vų pi­lo­tai ne­nu­ken­ tė­jo. Šian­dien NA­TO oro po­ li­ci­jos mi­si­ją iš da­nų pe­rims Pran­cū­zi­jos ka­riai.

Pa­var­džių ra­šy­bos li­ki­mas – ki­tą sa­vai­tę

Ka­riai – į So­ma­lį Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do me­cha­ni­zuo­to­jo pės­ti­ nin­kų ba­ta­lio­no ka­riai, ant­ro­je šių me­tų pu­sė­je da­ly­vau­sian­tys an­ti­pi­ra­ti­nė­je ope­ra­ci­jo­je prie So­ma­lio kran­tų, sau­gos Pa­sau­ lio mais­to pro­gra­mos lai­vą.

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras Juo­zas Ber­na­to­nis sa­ko ne­sup­ran­tan­tis sa­vait­ga­lį prie Sei­mo pro­tes­ta­vu­sių intelektualų, nes pa­var­džių ra­šy­bos klau­si­mą sie­kia­ma iš­spręs­ti dėl pa­ čių lie­tu­vių pa­ti­ria­mų pro­ble­mų. Spe­cia­lis­ tų iš­va­das jis ža­da pri­sta­ty­ti ki­tą sa­vai­tę.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Pik­ti­na­si dve­jo­pais stan­dar­tais

Ke­li šim­tai pro­tes­tuo­to­jų, sek­ ma­die­nį su­si­rin­ku­sių prie Sei­mo, pik­ti­no­si įvai­rio­mis Lie­tu­vos len­ kų tau­ti­nei ma­žu­mai tei­kia­mo­mis nuo­lai­do­mis – pla­nais leis­ti do­ ku­men­tuo­se ra­šy­ti as­men­var­džius ne­lie­tu­viš­kai, pa­leng­vin­tu lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­nu. Val­dan­tie­siems prie­kaiš­tau­ta, esą šie nu­si­lei­džia Lie­tu­vos len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos (LLRA) rei­ka­la­vi­mams ir taip pa­ mi­na dau­gu­mos tei­ses.

Juo­zas Ber­na­to­nis:

Tai kal­bos klau­si­mas – juk vo­kie­čiai nė­ra tau­ti­nė ma­žu­ma, ta­ čiau už vo­kie­čio iš­ te­kė­ju­si mo­te­ris tu­ri pro­ble­mų keis­da­ma pa­var­dę.

Vie­nas iš pro­tes­to da­ly­vių ak­to­ rius, mu­zi­kan­tas Ge­di­mi­nas Stor­ pirš­tis pik­ti­no­si, kad val­dan­tie­ji, nu­si­leis­da­mi koa­li­ci­jos par­tne­rės LLRA siū­ly­mams, va­do­vau­ja­si par­ ti­niais in­te­re­sais, o ne es­mi­nė­mis vals­ty­bi­nė­mis ver­ty­bė­mis. „Ar ga­li taip bū­ti, kad ima do­mi­ nuo­ti ma­žu­mos tei­sės? Pa­ro­dy­ki­te man ki­tą to­kią vals­ty­bę pa­sau­ly­je, kur gim­tą­ja kal­ba kal­ban­tis jau­ni­ mas bū­tų nu­skriaus­tas, pa­ly­gin­ti su tau­ti­nė­mis ma­žu­mo­mis? Kai­my­ nų ma­žu­ma, rei­ka­lau­jan­ti iš­skir­ti­ nių są­ly­gų, el­gia­si be ga­lo dras­tiš­ kai. Tuo pat me­tu at­lei­džia­mi vi­si To­ru­nės uni­ver­si­te­to, pa­grin­di­nio bal­tis­ti­kos cent­ro Len­ki­jo­je, dės­ ty­to­jai lie­tu­viai, mo­kan­tys lie­tu­vių kal­bos, vie­toj jų prii­ma­mi len­kai.

Tai yra fak­tas. Len­ki­jos pre­zi­den­tas at­vi­ru teks­tu sa­ko: kol Lie­tu­va ne­ vyk­dys mū­sų rei­ka­la­vi­mų, jū­sų si­

tua­ci­ja tik blo­gės. Apie lie­tu­vių są­ ly­gas Len­ki­jo­je – nė vie­nos ži­nu­tės.

O pa­žiū­rė­ki­te, kaip čia kly­kia tu­rė­ da­mi 85 mo­kyk­las ir uni­ver­si­te­tą, ku­riuo­se mo­ko­ma len­kų kal­ba. Tad mū­sų to­le­ran­ci­ja jie nau­do­ja­si kaip silp­nu­mu“, – pro­tes­tuo­to­jų po­zi­ ci­ją iš­sa­kė G.Stor­pirš­tis.

Pro­tes­tai er­zi­na

Ta­čiau po­li­ti­kai tei­gia ne­sup­ran­ tan­tys pro­tes­tuo­to­jų pa­reiš­ki­mų.

Dar prieš ke­lis mė­ne­sius Sei­mo vi­ ce­pir­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Kir­ki­las yra pa­reiš­kęs, kad Sei­mas pa­var­ džių ra­šy­mo ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ ni­mis pro­jek­tą ga­lė­tų įtei­sin­ti dar ba­lan­dį, bet pa­gal­bos kreip­ta­si į Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos tei­si­nin­ kus. Jie sa­vo iš­va­das tu­rė­tų pa­teik­ ti dar šią sa­vai­tę.

Pats G.Kir­ki­las nuo­mo­nės ne­pa­ kei­tė. Anot jo, pa­var­džių ra­šy­mas ori­gi­na­liais raš­me­ni­mis – tei­si­nis spren­di­mas, nie­kaip ne­su­si­jęs su lie­tu­vių kal­ba. „Man gai­la, kad nie­kas ne­pro­ tes­tuo­ja, kai ke­lia­mi mo­kes­čiai kny­gų lei­dy­bai, ži­niask­lai­dai. O tie da­ly­kai, dėl ku­rių da­bar pro­ tes­tuo­ja­ma, tu­ri la­bai men­ką ry­ šį su lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­ji­mu.

Pa­vyz­džiui, Suo­mi­jo­je šve­dų kal­ ba yra net vals­ty­bi­nė – mū­sų pa­ ra­met­rais šne­kant, jie įsi­ve­dė vos ne oku­pan­tų kal­bą. Daug di­des­nės kal­bos pro­ble­mos su­si­ju­sios su in­ ter­ne­tu, su ki­tų kal­bų skver­bi­mu­si į mū­sų kal­bą. O dėl to, kad ne­di­de­ lis pro­cen­tas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ čių ki­tų tau­ty­bių žmo­nių no­ri sa­vo kal­ba pa­se įra­šy­ti pa­var­des, ne­ma­ tau di­de­lės pro­ble­mos. Aist­ros ke­ lia­mos dirb­ti­nai – jei in­te­lek­tua­lai nu­kreip­tų sa­vo jė­gas į rea­lų lie­tu­vių kal­bos puo­se­lė­ji­mą, tai bū­tų svei­ kin­ti­na“, – pro­tes­tuo­to­jams pa­lin­ kė­jo po­li­ti­kas.

Iš­va­das pri­sta­tys po sa­vai­tės

Tei­sin­gu­mo mi­nist­ras J.Ber­na­to­ nis ža­da jau ki­tą sa­vai­tę pri­sta­ty­ti spe­cia­lis­tų, spren­džian­čių as­men­ var­džių ra­šy­mo as­mens do­ku­men­

Pa­gei­da­vi­mai: nors di­džio­ji da­lis pro­tes­tuo­to­jų sek­ma­die­nį prie Sei­

mo rin­ko­si pik­tin­da­mie­si tik dėl nuo­lai­dų vie­nai po­li­ti­nei par­ti­jai, kai ku­rie ne­dvip­ras­miš­kas užuo­mi­nas žars­tė ir Len­ki­jos at­žvil­giu.

tuo­se ne­lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis di­le­mą, iš­va­das. „Vie­nin­te­lis tai reg­la­men­tuo­jan­ tis tei­sės ak­tas bu­vo Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bos nu­ta­ri­mas – jis per 22 me­ tus be­vil­tiš­kai pa­se­nęs, neat­siž­vel­gia į ne­lie­tu­viš­kos kil­mės pa­var­džių ra­ šy­mą“, – pri­pa­ži­no J.Ber­na­to­nis.

Anot mi­nist­ro, spren­džiant šią di­le­mą iš­ky­la ne­ma­žai kons­ti­tu­ci­ nių klau­si­mų. Jis taip pat tei­gė, jog dar anks­ti kal­bė­ti apie tai, ko­kia for­ma (tei­kiant įsta­ty­mo pro­jek­ tą Sei­mui ar ki­taip) bus ban­do­ma keis­ti pa­var­džių ra­šy­bos tai­syk­ les, ta­čiau ap­gai­les­ta­vo, kad kal­ bos klau­si­mai taip leng­vai ima­mi po­li­ti­zuo­ti. „Tai ne tau­ti­nių ma­žu­mų, o kal­ bos klau­si­mas. Juk vo­kie­čiai nė­ra tau­ti­nė ma­žu­ma, ta­čiau už vo­kie­ čio iš­te­kė­ju­si mo­te­ris tu­ri pro­ble­ mų, jei jo pa­var­dė­je yra rai­džių, ne­san­čių mū­sų abė­cė­lė­je. Tas pa­ts

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

iš­te­kė­ju­sioms už bri­tų, ki­tų vals­ty­ bių pi­lie­čių. Ky­la pro­ble­mų ir tuo­ met, kai tė­vai duo­da ne­lie­tu­viš­kus var­dus vai­kams. O bus įsta­ty­mas ar ne, rei­kė­tų kal­bė­ti apie tai, ar tai bus šiais me­tais, bet ne ar­ti­miau­siu me­tu“, – sa­kė J.Ber­na­to­nis.

Anot jo, as­me­nims, ku­rie pa­reikš no­rą keis­ti pa­var­dę, tu­rė­tų ga­lio­ti pa­na­ši tvar­ka, kaip ir da­bar pa­var­ dę keis­ti no­rin­tiems pi­lie­čiams. „Kal­bant apie tuos, ku­rie no­rė­tų pa­var­des pa­si­keis­ti, tu­rė­tų įro­dy­ mų, kad jų pa­var­dė tu­rė­tų bū­ti ra­ šo­ma ki­taip, nes yra ne­lie­tu­viš­kos kil­mės, tu­rė­tų bū­ti vi­sa kei­ti­mo­si pro­ce­dū­ra nu­sta­ty­ta. Tie­są sa­kant, aš ne­la­bai su­pra­tau, ko ten pro­tes­ tuo­ja. Kai bu­vau su­si­ti­kęs su Są­jū­ džio va­do­vais, in­for­ma­vau, ko­kiu klau­si­mu mes dir­ba­me. Bet kaž­ko­ dėl no­ri­ma tą klau­si­mą po­li­ti­zuo­ ti, su­sie­ti su tam tik­rais LLRA da­ly­ kais“, – sa­kė J.Ber­na­to­nis.

Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja va­ kar pra­ne­šė, kad ES ope­ra­ci­jo­ je ATA­LAN­TA da­ly­vaus ir lai­vą sau­gos 16 Lie­tu­vos ka­rių. „Lie­tu­va di­di­na ša­lies ka­rių da­ly­va­vi­mą ES va­do­vau­ja­mo­se ope­ra­ci­jo­je ir nuo šių me­tų ant­ro pus­me­čio į an­ti­pi­ra­ta­vi­mo ope­ ra­ci­ją ATA­LAN­TA prie So­ma­lio kran­tų siun­čia Au­to­no­mi­nę lai­ vo ap­sau­gos gru­pę. Lie­tu­vos ka­ riai nuo pi­ra­tų iš­puo­lių sau­gos Pa­sau­lio mais­to pro­gra­mos lai­ vą, ku­ris ga­be­na hu­ma­ni­ta­ri­nę pa­gal­bą Af­ri­kos ša­lių gy­ven­to­ jams“, – ra­šo­ma Kraš­to ap­sau­ gos mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me.

Lai­vo ap­sau­gos funk­ci­jas maž­ daug pus­me­čio truk­mės pa­mai­ nai Lie­tu­vos ka­riai pe­rims iš Suo­ mi­jos ka­rių. Iki me­tų pa­bai­gos ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­sian­čiai gru­ pei va­do­vaus ba­ta­lio­no ka­ri­nin­ kas ka­pi­to­nas Ai­va­ras Pliat­kus. „Ka­riai šiai mi­si­jai pra­dė­jo reng­tis šių me­tų pra­džio­je – da­ ly­vau­ja in­di­vi­dua­lių įgū­džių at­ nau­ji­ni­mo pra­ty­bo­se, su­si­pa­žįs­ ta su bū­si­mos mi­si­jos ap­lin­ka, lai­vy­bos pa­grin­dais, ka­riai taip pat vyk­do ko­vi­nio šau­dy­mo nuo lai­vo jū­ro­je tre­ni­ruo­tes“, – tei­ gia­ma mi­nis­te­ri­jos pra­ne­ši­me.

Pa­gal Sei­mo su­teik­tą man­da­tą Lie­tu­va į ope­ra­ci­ją ATA­LAN­TA ga­li siųs­ti iki 30 ka­rių ir ci­vi­lių.

Ope­ra­ci­ja ATA­LAN­TA pra­dė­ ta 2008 m. pa­bai­go­je rea­guo­jant į So­ma­lio pi­ra­tų iš­puo­lius prieš ci­vi­lius lai­vus.

Ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­jan­tys ka­ ro lai­vai Ade­no įlan­ko­je ir So­ ma­lio van­de­ny­se es­kor­tuo­ja Pa­ sau­lio mais­to pro­gra­mos lai­vus, ga­be­nan­čius pa­ra­mą So­ma­lio gy­ven­to­jams, at­gra­so ir su­lai­ ko pi­ra­tus, gink­luo­tus plė­ši­kus ope­ra­ci­jos ra­jo­ne, vyk­do žve­ jy­bos mo­ni­to­rin­gą, ki­ta. Šiuo me­tu ope­ra­ci­jo­je da­ly­vau­ja iki 2 tūkst. ka­rių. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

16

Lie­tu­vos ka­rių sau­gos Pa­sau­lio mais­to pro­gra­mos lai­vą.

6

antradienis, balandžio 30, 2013

nuomonės

Dė­me­sio, pa­vo­jin­gi pės­tie­ji

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

T

Antk­lo­dės sind­ro­mas

Violeta Juodelienė

K

ei­č ia­si val­dan­č io­sios dau­ gu­mos spal­vos, vei­dai, sim­ bo­l i­z uo­jan­t ys vai­k ų tei­sių kont­ro­lės ins­t i­t u­c i­jas, ky­ la nau­ji skan­da­lai, ku­rių he­ro­jai – ba­du ma­ri­na­mi, pa­ty­čias sklei­džian­tys ar jų au­ko­mis tam­pan­tys, iš­nau­do­ja­mi ir pa­ tys žu­dan­t ys vai­kai, ta­čiau pro­ver­ž io lai­min­gos vai­kys­tės link ne­ma­ty­ti.

Kiek­vie­ną­syk, kai ša­lį su­kre­čia nau­ja is­ to­ri­ja, ete­rio pra­šo vai­k ų psi­cho­lo­gai ir psi­chiat­rai, ban­dy­da­m i at­k reip­t i po­l i­ ti­k ų dė­me­sį į ma­ž iau­sių ša­lies pi­lie­čių pro­ble­mas, ta­čiau vel­tui.

Spe­cia­l is­t ų ban­dy­mai ir lie­ka ban­dy­ mais: val­džiaž­mo­gių dar­bai, esą ku­riant vai­kų po­li­ti­ką, daž­niau­siai ver­čia abe­jo­ ti ne tik jų svei­ka nuo­vo­ka, bet ap­skri­tai ge­bė­ji­mu su­vok­ti iš­girs­tus žo­džius.

Lie­tu­vo­je vai­k ų glo­bos na­muo­se gy­ve­ na nu­si­kals­ta­mai daug vai­kų. Tuo me­tu, kai vi­suo­me­nė mo­ko­si vis šil­čiau priim­ ti ne­ga­lią tu­rin­čius vai­kus, pra­si­sko­li­nu­ si vals­ty­bė ma­ž i­na pa­gal­bą jiems, kar­tu

Kas tu­ri įvyk­ti, kad iš­ nyk­tų pra­ra­ja, ski­rian­ti vai­kų po­li­ti­ką Lie­tu­vo­ je ir lie­tu­viš­kos vai­kys­ tės rea­li­jas? ap­ri­bo­da­ma ir taip men­kas jų ga­li­my­bes in­teg­ruo­tis į bend­ruo­me­nę.

Vai­kų są­skai­ta pir­miau­sia tau­po­ma kei­ čiant rea­bi­l i­ta­ci­nę ir gy­dy­mo tvar­ką, jun­g iant mo­k yk­las ir ku­r iant ne­si­bai­ gian­čias švie­ti­mo sis­te­mos re­for­mas.

Nors pa­gal vai­k ų, žūs­tan­čių nuo išo­r i­ nių veiks­nių, skai­čių Lie­tu­va Eu­ro­po­je yra tarp ly­de­rių, ne­su­ge­ba­ma priim­ti ci­ vi­li­zuo­to ne­pil­na­me­čių prie­žiū­rą reg­la­ men­tuo­jan­čio įsta­ty­mo, ku­ris įpa­rei­go­ tų tė­vus ne­pa­lik­ti ma­ža­me­čių be prie­ žiū­ros ir kar­tu su­teik­tų jiems sver­tų de­ ran­tis dėl pa­lan­kes­nio dar­bo gra­fi ­ko.

Vai­kų psi­cho­lo­gi­nės pa­gal­bos tar­ny­bos gy­vuo­ja tik sa­va­no­rių ir pa­vie­nių rė­mė­ jų pa­stan­go­mis, psi­cho­lo­gų, ga­lin­čių pa­ kon­sul­t uo­t i ir vai­k ų auk­lė­ji­mo klau­si­ mais, tink­las – be­gė­diš­kai re­tas. Vis­kas, ką šia­me ne­lai­m in­gos vai­k ys­tės kon­ teks­te su­ge­ba pa­siū­ly­t i ta­r ia­m ie­ji vai­ kų po­li­ti­kos re­for­ma­to­riai, – tai prieš­ta­ rin­gai ver­t i­na­mas tei­sės ak­tų pa­ke­tas, ku­r iuo tė­vai ir vai­kai pa­ver­čia­m i skir­ tin­g ų ba­ri­ka­dos pu­sių ko­vo­to­jais.

Kas tu­r i įvyk­t i, kad iš­nyk­tų pra­ra­ja, ski­ rian­t i vai­k ų po­l i­t i­ką Lie­t u­vo­je ir lie­t u­ viš­kos vai­kys­tės rea­li­jas? Ne­si­no­ri ti­kė­ti, kad ji – ko­kia nors tau­tos kar­ma, duo­ty­bė, ku­rios at­si­kra­ty­ti jau ne­beį­ma­no­ma.

e­ko gir­dė­ti, kad siū­lo­ma griež­tin­ti san­kci­jas au­to­ mo­bi­lių vai­ruo­to­jams, ku­ rie ne­sus­to­ja ties pe­rė­ja ir ne­pra­lei­džia pės­čių­jų.

To­kio pa­siū­ly­mo au­to­riai, su­ pran­ta­ma, tu­ri ge­rų no­rų – pa­di­ din­ti sau­gu­mą mū­sų gat­vė­se ir ke­ liuo­se. Ta­čiau šį kar­tą, o ir la­bai daž­nai, ne­pa­gal­vo­ja­ma, kad grės­ mę eis­mo sau­gu­mui ke­lia ne tik ra­tuo­ti jo da­ly­viai, bet ir pės­tie­ji.

Kiek kar­tų rei­kė­jo ko­ne kirs­ti per stab­džio pe­da­lą dėl gat­vė­je stai­ga at­si­ra­du­sio pės­čio­jo.

Iš­siug­džiau net sa­vo­tiš­ką ne­vi­sa­ ver­tiš­ku­mo komp­lek­są, sa­vi­sau­gos ins­tink­tą – jei pa­ste­biu, kad ar­tė­ ju prie pe­rė­jos, iš kar­to su­ma­ži­nu grei­tį, net jei ap­link ne­ma­ty­ti nė gy­vos dva­sios.

Nus­tem­ban­tiems pa­ke­lei­viams paaiš­ki­nu: „O jei šuo ar vai­kas iš­bėgs...“ Nors iš tik­rų­jų dau­giau ne­ti­kė­tu­ mų ga­li pa­žer­ti ne vai­kai ar šu­nys.

Vie­na ka­te­go­ri­ja pa­vo­jin­gų pės­ čių­jų – mo­te­riš­kės, ple­pan­čios mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais.

Kai jos ap­ta­ria sa­vait­ga­lio iš­gy­ ve­ni­mus, kai da­li­ja­si vai­kų au­gi­ni­ mo pa­tir­ti­mi ar py­ra­gų re­cep­tais, kai pa­sa­ko­ja, koks ne­dė­me­sin­gas jos vy­ras ir koks pui­kus nau­ja­sis dar­bo ko­le­ga – to­kiais at­ve­jais ga­li nors kuo­lą ta­šy­ti, jos nie­ko ap­link ne­ma­to ir ne­gir­di.

Ki­ta ka­te­go­ri­ja – jau­nuo­liai, ku­ rie vaikš­to ap­link nie­ko ne­ma­ty­da­ mi, pa­ni­rę į mu­zi­ką, ku­rios per au­ si­nes klau­so­si iš gro­tu­vų. Jie ne tik

T P

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ne­gel­bė­jo ka­ti­no

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

La­bai daž­nai ne­pa­gal­ vo­ja­ma, kad grės­mę eis­mo sau­gu­mui ke­ lia ne tik ra­tuo­ti jo da­ ly­viai, bet ir pės­tie­ji.

ne­kreip­da­mi dė­me­sio į ra­miai va­ žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius.

Tre­čia ka­te­go­ri­ja – marš­ru­ti­ nių tak­si vai­ruo­to­jai. Užuot lai­kę­si tvar­kos ir stab­dę tik sto­te­lė­se, sto­ vi­niuo­ja kaip ko­kie sa­vo te­ri­to­ri­

ją žy­min­tys šu­nys – ten, kur pa­pra­ šo ke­lei­viai: prie įva­žos į kie­mą, prie pe­rė­jos, yra te­kę ma­ty­ti net po­sū­ky­ je pri­stab­džiu­sių mik­roau­to­bu­sų.

Apie pės­čiuo­sius, ker­tan­čius cent­ri­nį pro­spek­tą, – at­ski­ra kal­ ba. Yra ir po­že­mi­nė pe­rė­ja, ir pės­ čių­jų til­tas, bet vis tiek ab­so­liu­ti dau­gu­ma čia au­to­mo­bi­lius pa­lie­ kan­čių žmo­nių bė­ga per gat­vę, ri­ zi­kuo­ja ne tik sa­vo, bet ir ki­tų gy­ vy­be bei ner­vais.

Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad ne­bū­tų įma­ no­ma pri­vers­ti žmo­nes lai­ky­tis Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių. Pa­kak­tų bent po­rą sa­vai­čių pa­bu­dė­ti po­li­ci­nin­ kams – kaip­mat bū­tų tvar­ka.

Tai­gi, jei jau griež­ti­na­me at­sa­ko­ my­bę, griež­tin­ki­me vi­siems.

Vi­s iš­kai pri­ta­r iu „Klai­p ė­d os“ straips­ny­je „Se­na­mies­tį tą­so ago­ni­ ja“ („Klai­pė­da“, 2013 04 29) iš­sa­ky­ toms min­tims. Iš­ties tuš­čias tas mū­ sų se­na­mies­tis, o val­di­nin­kai de­da vi­sas pa­stan­gas, kad jis vi­sai iš­nyk­ tų. Vien ką reiš­kia au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo kie­muo­se ap­mo­kes­ti­ni­mas.

To­kia ne­są­mo­nė, kad žo­džių trūks­ta.

Da­bar kont­ro­lie­riai tu­ri laks­ty­ti po kie­mus, gau­dy­ti, baus­ti. O žmo­nės ir ne­be­va­žiuo­ja į se­na­mies­tį, nes au­ to­mo­bi­lio nė­ra kur pa­sta­ty­ti. Aš pa­ ti taip pat ge­riau ren­kuo­si di­džiau­sią uos­ta­mies­ty­je pre­ky­bos cent­rą, nei tuš­čią se­na­mies­tį, ku­rio kiek­vie­nas kam­pe­lis ap­mo­kes­tin­tas.

Žyd­rū­nė San­ka­lie­nė

Ire­na

Aną­dien kaž­ko­kie bar­ba­rai nu­rė­ žė to­kį gra­žuo­lį di­de­lį ir svei­ką la­ puo­tį.

Skam­bi­nau į sa­vi­val­dy­bę, pa­sa­ kė, kad lei­di­mų pjau­ti me­džių Tau­ ra­lau­kio par­ke ne­da­vė.

Ta­čiau keis­ta tai, kad nie­kas taip ir neat­va­žia­vo į įvy­kio vie­tą pa­tik­ rin­ti rea­lios si­tua­ci­jos.

O dar­bi­nin­kai tą me­dį su­pjaus­tė ir, ma­tyt, kaž­kur iš­ve­žė. Nė žy­mės ne­ li­ko, koks gra­žuo­lis to­je vie­to­je au­go.

Da­bar bai­su, kad be lei­di­mų neišp­ jau­tų ki­tų par­ko me­džių, jei jau val­ di­nin­kai ir ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ši­taip ne­rea­guo­ja į gy­ven­to­jų skun­dus ar pa­ste­bė­ji­mus ir yra to­kie abe­jin­gi.

Vai­da

ži­no, bet vis tiek kal­ba bet ką, kad tik kal­bė­tų. Mat vi­si ži­no, jog ši­ta te­ma vi­sa­da pa­trau­kia žmo­nių dė­me­sį.

O rea­liai gal Sei­mo na­rė į Aust­ ra­li­ją iš­vy­ko. Ar­ba Nor­ve­gi­ją. Ar­ba Nau­ją­ją Ze­lan­di­ją. Juk pa­sau­lis toks pla­tus, kad net įsi­vaiz­duo­ti sun­ku.

Da­bar gi Lie­tu­vo­je daug in­for­ ma­ci­jos klai­džio­ja su­ge­du­sio te­le­ fo­no prin­ci­pu: tas tą pa­sa­kė, anas dar pri­dė­jo, tre­čias dar ką nors pri­ gal­vo­jo, ir žmo­nės iš­kart ima ma­ ny­ti, jog vi­sas tas ne­tik­rų ži­nių ir iš­si­gal­vo­ji­mų jo­va­las yra tie­sa.

Gal­būt kai ka­da nors su­ži­no­si­me tie­są, bus gė­da pa­ska­lų „va­ri­nė­to­ jams“, ku­rie kal­ba ne­tie­są ir ne­są­ mo­nes. Ma­ny­čiau, vie­šai reikš­tis daug kas, ypač Sei­mo na­riai, tu­rė­tų at­sar­giau. Jei nie­ko ne­ži­nai, tai ge­ riau net gar­siai ne­svars­ty­ti, o pa­ pras­čiau­siai pa­ty­lė­ti. Tų pro­gų pa­ ty­lė­ti dau­ge­lis ga­lė­tų ne­pra­leis­ti, tuo­met ir ne­tei­sin­gos in­for­ma­ci­jos vie­šu­mo­je bū­tų ge­ro­kai ma­žiau.

O da­bar žmo­nės yra nuo­lat klai­ di­na­mi.

Vid­man­tas Sen­kus

Nė­ra kur ma­ši­nos sta­ty­ti

Rink­lia­va pa­ge­ri­no si­tua­ci­ją

Gal kai kam ir ne­pa­tiks, o aš ma­ nau, jog val­džia tei­sin­gai pa­da­rė, kad ap­mo­kes­ti­no ma­ši­nų sto­vė­ji­mą kie­muo­se. Dar vi­sai ne­se­niai tie­siog ne­bu­vo įma­no­ma pro tuos sve­ti­mus au­to­mo­bi­lius praei­ti, jų bu­vo pri­ grūs­ti pil­ni kie­mai. Da­bar si­tua­ci­ja ab­so­liu­čiai ki­to­kia – ge­res­nė.

Cent­ro gy­ven­to­jas

Gra­žų vaiz­de­lį no­ri už­da­žy­ti

Ma­tyt, tik Klai­pė­do­je tu­ri­me to­kią iš­ min­tin­gą val­džią, ku­ri pri­gal­vo­ja to­ kių tvar­kų, ko­kių ki­ta­me mies­te nė­ ra. Kal­bu apie tai, jog da­bar nuo vi­sų pa­sta­tų tu­ri bū­ti nu­va­ly­tos ter­lio­nės, va­di­na­mie­ji gra­fi­čiai, nes ki­taip pa­ sta­tų pri­žiū­rė­to­jai ar sa­vi­nin­kai bus bau­džia­mi, kad ne­pri­žiū­ri sa­vo tur­ to. Ant mū­sų dau­gia­bu­čio na­mo vie­ nos sie­nos taip pat yra toks pie­ši­nys.

Jis – ne ter­lio­nė, o gra­žus vaiz­de­lis.

Ta­čiau val­džia vis tiek ver­čia jį už­da­ žy­ti, na­mo pri­žiū­rė­to­jai tai ir pa­da­ rė. Sąs­kai­ta už dar­bus – 950 li­tų, ku­ riuos su­mo­kė­ti gy­ven­to­jams iš­da­li­jo pa­gal bu­to plo­tą. Net ne­bū­da­ma aiš­ kia­re­gė ga­liu pro­gno­zuo­ti, kad da­bar, kai tą vaiz­de­lį už­da­žė, ter­lio­to­jai ant tos sie­nos pri­pieš vi­so­kiau­sių „krin­ ge­lių“. Ir vėl rei­kės va­ly­ti, o mums, gy­ven­to­jams, už tai mo­kė­ti.

Au­gus­ti­nas Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Dvi pa­ras prie na­mų į aukš­tą me­dį bu­vo įsi­li­pęs ka­čiu­kas. Pats jis ne­be­ su­ge­bė­jo iš­lip­ti, to­dėl taip grau­džiai kniau­kė, kad vi­siems kai­my­nams šir­ dį kiau­rai vė­rė. Ta­čiau nie­ko ne­ga­ lė­jo­me pri­si­šauk­ti į pa­gal­bą, kad tą ka­ti­nu­ką iš­kel­tų. Kai­my­nai ir į po­li­ ci­ją, ir ug­nia­ge­siams skam­bi­no, pa­ti skam­bi­nau į Bend­rą­jį pa­gal­bos cent­ rą, ta­čiau vi­sur tik iš­girs­da­vo­me at­ sa­ky­mą, kad nie­kas ne­va­žiuos ka­ti­no iš me­džio iš­kel­ti. Gy­ven­to­jai ir pa­tys ban­dė, ta­čiau pa­da­rė­lis bu­vo įsi­ko­ręs į ko­kių pen­kių met­rų aukš­tį. Lai­mei, ga­liau­siai šiaip taip ir jis pa­ts nu­li­po že­miau, ta­da su­ge­bė­jo­me iš­kel­ti. Vis dėl­to iki šiol ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti, kad jo­kios tar­ny­bos ne­sku­bė­jo į pa­gal­bą.

Ri­ta

nie­ko ne­gir­di, bet ir ne­sio­rien­tuo­ ja ap­lin­ko­je. Pa­ma­tę pe­rė­ją jie nė ne­stab­te­lė­ję li­pa ant zeb­ro juos­tos,

Vie­šu­mo­je – ne­są­mo­nių pliūps­nis a­sa­kė kaž­kas, kad po­nia Ne­ rin­ga Venc­kie­nė yra Ame­ri­ ko­je, tai da­bar ir vi­si ki­ti iš pa­skos iš­kart tą gies­mę ėmė gie­do­ti.

Juk tai gal­būt ab­so­liu­ti ne­są­mo­ nė. Gal ta N.Venc­kie­nė sė­di na­ muo­se ir ar­ba­tą ge­ria, nes jai vi­sa ta Sei­mo ne­są­mo­nė at­si­bo­do. O gal ji vi­siš­kai nu­si­vy­lė po­li­ti­ne-kri­mi­ na­li­ne sis­te­ma, ku­ri eg­zis­tuo­ja Lie­ tu­vo­je. Juk nie­kas nie­ko ne­ži­no.

Ta­čiau svar­biau­sia da­bar vi­siems – šne­kė­ti. Nie­kas nie­ko tiks­liai ne­

397 728

telefonas@kl.lt

is pės­čia­s – Ir vėl io­jo. ­ n pa­si­pai

Me­džius pjau­na tik bar­ba­rai? au­ra­lau­ky­je, gre­ta Klai­pė­ dos gat­vės, yra di­džiu­lis sau­go­mas dva­ro par­kas.

Da­bar tuos dva­ro pa­sta­tus pra­dė­jo re­mon­tuo­ti, lyg ten ir bu­tus ža­da­ma įreng­ti bei par­da­vi­nė­ti.

Bet rei­ka­lo es­mė ne tai. Bai­siau­ sia, jog sta­ty­bi­nin­kai vi­siš­kai ne­ tau­so­ja par­ko me­džių.

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, balandžio 30, 2013

užribis Pa­žei­dė­jas bru­ko ky­šį

Išp­lė­šė pi­ni­gų kau­pyk­lą

Po links­my­bių – nuo­sto­liai

Sa­vait­ga­lį Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­jai vėl ban­dė pa­pirk­ti po­li­ci­nin­kus. Sek­ma­die­nį apie 9 val. ry­to Rim­kuo­se ne­blai­vus vai­ruo­to­jas ban­dė at­si­pirk­ti 200 li­tų. Pir­ma­die­nio nak­tį 28 m. vai­ruo­to­ja, ne­tu­rė­ju­si pri­va­ lo­mo­jo drau­di­mo ir tech­ni­nės ap­žiū­ros ta­lo­no, pa­siū­lė po­li­ci­ nin­kams 50 li­tų.

Sek­ma­die­nį apie 22 val. Her­ kaus Man­to gat­vė­je pa­ste­bė­ ta, kad su­lau­žy­tas po­že­mi­nio ga­ra­žo už­kar­do įren­gi­nys, į ku­ rį me­ta­mi pi­ni­gai. Įvy­kio vie­ to­je bu­vo ob­jek­tą sau­gan­čios sau­gos tar­ny­bos dar­buo­to­jai bei po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai. Aiš­ki­ na­ma­si, kiek pi­ni­gų pa­grob­ta ir kas tai ga­lė­jo pa­da­ry­ti.

Šeš­ta­die­nį 46 m. klai­pė­die­tis lan­kė­si uos­ta­mies­čio Žve­jų g. esan­čia­me ba­re. Vy­ras ne­pas­ te­bė­jo, kaip kaž­kas pa­vo­gė jo striu­kę. Va­gis ki­še­nė­je ra­do klai­ pėdiečio ban­ko kor­te­lę ir iš ban­ ko są­skai­tos paė­mė 5 tūkst. li­tų.

Vei­kiau­siai nu­si­kal­tė­lis ap­ti­ko ir kor­te­lės ko­dą. Dėl va­gys­tės pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas.

Klai­pė­da – liūd­nos sta­tis­ti­kos vir­šū­nė­je

Mi­ru­sį kai­my­ną pa­ma­tė pro lan­gą Dai­va Ja­naus­kai­tė

Šiemet per tris šių metų mėnesius Klaipėdoje darbe žuvo jau trys žmonės, 9 – sunkiai sužeisti. Uostamiestis – šios liūdnos statistikos lyderis Lietuvoje.

Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt

Dau­gė­ja: eks­per­tų tei­gi­mu, ky­

lant eko­no­mi­kai, dau­gė­ja ir ne­ lai­min­gų at­ve­jų dar­be.

Patys juodžiausi metai Klaipėdoje per pastarąjį dešimtmetį, kai darbo vietose žuvo ar sunkiai sužeisti darbuotojai, buvo 2006-ieji. Tais metais darbo metu mirtinai sužalota 16 žmonių, sunkiai sužeisti 22 asmenys.

Didžiausią įtaką nelaimingų ir mirtinų atvejų darbe daugėjimui, pasak Darbo inspekcijos atstovų, turėjo ekonominis pakilimas. „Mažiausiai nelaimių darbe šalyje nutiko ekonominio nuosmukio metu 2009–2010 m., nes sulėtėjus ekonomikai iš darbo vietų pasitraukė labiausiai pažeidžiami, mažiausią patirtį turėję, girtuokliauti linkę darbuotojai. Dabar nelaimių darbe vėl padaugėjo“, – teigė Valstybinės darbo inspekcijos Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų skyriaus vedėjas Saulius Balčiūnas.

Ne­lai­mės dar­be Klai­pė­do­je 2003–2013 me­tais: 2003 m. žu­vo – 20 žmo­nių, sun­kiai su­ 2009 m. žu­vo – 3, sun­kiai su­žeis­ta – 3. žeis­ta –15.

2010 m. žu­vo – 5, sun­kiai su­žeis­ta – 13.

2004 m. žu­vo – 9, sun­kiai su­žeis­ta – 14.

2005 m. žu­vo – 9, sun­kiai su­žeis­ta – 18. 2011 m. žu­vo – 7, sun­kiai su­žeis­ta – 15.

2006 m. žu­vo – 16, sun­kiai su­žeis­ta – 22. 2012 m. žu­vo – 7, sun­kiai su­žeis­ta – 22.

2007 m. žu­vo – 4, sun­kiai su­žeis­ta – 19. 2013 m. I ket­vir­tį mir­ti­ni at­ve­jai dar­be 2008 m. žu­vo – 10, sun­kiai su­žeis­ta – 5. – 3, sun­kių su­ža­lo­ji­mų – 9.

Artėjant Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai Valstybinė darbo inspekcija skaičiuoja žmonių aukas darbovietėse. Lietuvoje per 20 metų, 1992–2012 m. darbe žuvo ir sužalota daugiau nei 64 tūkst. žmonių. Šiemet jau 19 šeimų gedi artimųjų, žuvusių darbe, dar 39 prislėgė sunkių sužalojimų našta.

Inspektoriai tikina, kad jokios kompensacijos už blogas darbo sąlygas nėra saugaus darbo kultūros dalis: darbuotojo sveikata nėra prekė ir negali būti perkama. Žūtys, sunkūs sužalojimai, profesinės ligos reiškia žmogiškąsias netektis ir kančias. Tačiau kartu tai – ekonominis nuostolis tiek valstybei, tiek ir kiekvienos konkrečios įmonės veiklai.

Lietuvoje jau ne vienus metus tarp pavojingiausių veiklos sektorių – statyba, transportas, taip pat žemės ūkis, medienos apdirbimas, maisto, statybinių medžiagų pramonė.

Nelaimės darbe rodo, kad daugelyje įmonių nėra organizuojama reikiama vidinė kontrolė, nekuriama sistema, kuri užtikrintų, kad darbų vadovai išaiškintų pavojus darbe, ypač mobiliose darbo vietose, kur nuolat keičiasi darbo sąlygos, bei dirbant pavojingus darbus.

Statistikos duomenimis, ES dėl su darbu susijusių priežasčių kas tris su puse minutės miršta vienas žmogus.

Klai­pė­do­je, S.Dau­kan­to gat­vė­je gy­ ve­nan­tys žmo­nės, pa­si­ge­dę il­gai ne­si­ro­džiu­sio sa­vo kai­my­no, pra­ puo­lė­lį pa­ma­tė pa­žvel­gę pro jo bu­ to lan­gą. Vy­riš­kis bu­vo mi­ręs.

Pir­ma­die­nį į po­li­ci­ją krei­pė­si sa­vo kai­my­no jau ku­rį lai­ką ne­be­su­ti­kę vie­no S.Dau­kan­to gat­vės na­mo gy­ ven­to­jai.

Ka­dan­gi 1937 me­tais gi­męs vy­ riš­kis gy­ve­no pir­ma­ja­me na­mo aukš­te, žmo­nės pa­žiū­rė­jo pro lan­ gą ir pa­ma­tė kai­my­ną, gu­lin­tį ant grin­dų.

Bu­to du­ris po­li­ci­jai pa­dė­jo ati­da­ ry­ti ug­nia­ge­siai.

Smur­to žy­mių ant ve­lio­nio kū­no ne­pas­te­bė­ta.

Tik­ro­ji vy­ro mir­ties prie­žas­tis paaiš­kės po teis­mo me­di­ci­nos eks­ per­tų ty­ri­mo.

Se­no­lės apa­ti­niuo­se – tūks­tan­čiai li­tų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to pa­rei­gū­nai ti­ria pi­kan­tiš­ką nu­si­kal­ti­mą – mer­gi­na iš se­no­lės lie­me­nė­lės iš­trau­kė ke­lis tūks­tan­ čius li­tų.

Bū­tent taip pa­sa­ko­jo pa­rei­gū­nams 1926 me­tais gi­mu­si Tai­kos pro­ spek­to gy­ven­to­ja. Ji tei­gė, kad šeš­ ta­die­nį 16.30 val. į jos bu­to du­ris pa­si­bel­dė ne­pa­žįs­ta­ma mer­gi­na.

Pen­si­nin­kė įsi­lei­do į vi­dų ne­pa­ žįs­ta­mą­ją.

Kas vy­ko pa­skui, bu­to šei­mi­nin­ kė pa­pa­sa­ko­jo mig­lo­tai. Ne­va atė­ jū­nė par­ver­tė ją ant lo­vos ir iš lie­ me­nė­lės iš­trau­kė vi­sus jos tu­rė­tus pi­ni­gus – 7,1 tūkst. li­tų.

Pa­gy­ve­nu­si nu­ken­tė­ju­sio­ji yra la­bai silp­no re­gė­ji­mo, to­dėl ne­ga­ lė­jo api­bū­din­ti už­puo­li­kės. Vie­nin­ te­lis da­ly­kas, ku­rį ji su­ge­bė­jo pa­sa­ ky­ti apie skriau­di­kę, bu­vo tai, kad ši yra apie 25 me­tų.

Pa­rei­gū­nai ti­ki­si, kad ati­džiai iš­ klau­sę se­no­lės pa­sa­ko­ji­mą su­ži­ nos, ko­kiu tiks­lu pas nu­ken­tė­ju­ sią­ją atė­jo ne­pa­žįs­ta­mo­ji ir iš kur ji su­ži­no­jo, kur šei­mi­nin­kė lai­ko sa­ vo san­tau­pas.

Kol kas pa­rei­gū­nai ne­lin­kę ko­ men­tuo­ti šio įvy­kio, ta­čiau dau­ ge­lis ti­ki­na nie­ko pa­na­šaus iki šiol nė­ra gir­dė­ję.

Anks­čiau bū­ta at­ve­jų, kai so­ cia­li­nė­mis dar­buo­to­jo­mis ap­si­ me­tu­sios nu­si­kal­tė­lės li­tus iš­ trau­kė iš se­no­lio spor­ti­nių kel­nių ki­še­nės. Ar šį kar­tą įvyk­dy­tas ana­lo­giš­kas nu­si­kal­ti­mas, dar aiš­ki­na­ma­si.

Daž­niau­siai gar­baus am­žiaus žmo­nes nu­si­kal­tė­lės ap­gau­na ti­kin­da­mos, kad prieš li­tus kei­ čiant į eu­rus bū­ti­na su­ra­šy­ti na­ mie lai­ko­mų ku­piū­rų nu­me­rius, ar­ba įti­ki­na at­ne­šu­sios pa­šal­pą ir pa­duo­da­mos di­de­lę ku­piū­ rą pa­pra­šo grą­žos. Taip jos su­ ži­no, kur pen­si­nin­kai lai­ko san­ tau­pas.

Nau­jas ko­mi­sa­ria­tas – už pa­sko­lą Tur­to ban­kui Vy­riau­sy­bė ke­ti­na su­ teik­ti 40,016 mln. li­tų pa­sko­lą sta­ty­ ti Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­sta­tą.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja siū­lo Vy­riau­ sy­bei iš vals­ty­bės var­du pa­si­sko­ lin­tų lė­šų pa­sko­lą su­teik­ti iki 2015 me­tų gruo­džio 16 die­nos, tei­gia­ma mi­nis­te­ri­jos pa­reng­ta­me Vy­riau­sy­ bės nu­ta­ri­mo pro­jek­te.

Dėl pa­sko­los su­tei­ki­mo Vy­riau­ sy­bė tu­rė­tų spręs­ti ar­ti­miau­siu me­tu. Pas­ko­la bū­tų su­teik­ta už pa­ lū­ka­nas, ne ma­žes­nes nei pa­si­sko­ li­no vals­ty­bė. Vals­ty­bi­nė pa­sko­lų

ko­mi­si­ja ba­lan­džio 16 die­ną nu­ta­ rė pri­tar­ti pa­sko­los su­tei­ki­mui. Iš pen­kių ko­mi­si­jos, ku­riai va­do­vau­ ja fi­nan­sų mi­nist­ras Ri­man­tas Ša­ džius, na­rių prieš pa­sko­los su­tei­ki­ mą bal­sa­vo vie­nas.

Pa­sak Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jos, pro­ jek­tą nu­ma­to­ma fi­nan­suo­ti 2 eta­ pais: pir­mą­jį – 40,016 mln. li­tų pa­ sko­los lė­šo­mis, ant­rą­jį – lė­šo­mis, ku­rios bus gau­tos par­da­vus vals­ ty­bės tur­to. Ko­mi­sa­ria­to sta­ty­bos bend­ra ver­tė – 75,277 mln. li­tų.

Tur­to ban­kas 40,016 mln. li­tų pa­sko­lą ke­ti­na grą­žin­ti par­da­vęs vals­ty­bės tur­tą. Pla­nuo­ja­ma, kad

2013–2015 me­tais ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to bus par­duo­ta už 74,998 mln. li­tų.

Anks­čiau skelb­ta, jog Tur­to ban­ kas ke­ti­na pra­šy­ti Vy­riau­sy­bės su­ teik­ti 35,2 mln. li­tų pa­sko­lą, o ko­ mi­sa­ria­to sta­ty­bos bend­ra ver­tė – 73,78 mln. li­tų.

Spau­da skel­bė, jog nau­jo ko­mi­sa­ ria­to sta­ty­ba Kau­no gat­vė­je tu­rė­tų pra­si­dė­ti ant­rą­jį šių me­tų ket­vir­tį. Į nau­ją­jį pa­sta­tą įsi­kels vi­si įvai­rio­se Klai­pė­dos vie­to­se iš­si­bars­tę po­li­ci­ jos pa­da­li­niai, iš­sky­rus te­ri­to­ri­nius mies­to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tus.

BNS inf.

Pa­ta­ri­mas: pa­rei­gū­nai daž­nai pa­ta­ria žmo­nėms pa­si­rū­pin­ti, kad gar­

baus am­žiaus ar­ti­mie­ji ne­lai­ky­tų na­mie daug gry­nų­jų pi­ni­gų bei ne­pa­ si­ti­kė­tų ne­pa­žįs­ta­mais as­me­ni­mis. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

8

AntrADIENIS, balandžio 30, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

De­ga­lų kai­nos Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

€ Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,60

2,39

„Apoil“

4,85

4,53

2,34

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

92,78 dol. už 1 brl.

102,80 dol. už 1 brl.

Du­jas pirks vals­ty­bė 25 pro­c. du­jų per sta­to­mą su­skys­ tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SDG) ter­mi­ na­lą tu­rės pirk­ti ne vi­si du­jų var­ to­to­jai, o tik re­gu­liuo­ja­mi ši­lu­mos ir ener­gi­jos ga­min­to­jai. Ter­mi­na­lo sta­ty­boms įta­kos tai esą ne­tu­rės.

Vy­riau­sy­bė siū­lo keis­ti di­džiau­sių ša­lies du­jų var­to­to­jų prieš­ta­rin­gai ver­tin­tą va­di­na­mą­ją 25 pro­c. tai­ syk­lę, kai vi­si du­jų var­to­to­jai tu­ rė­tų ket­vir­ta­da­lį jiems rei­ka­lin­go du­jų kie­kio įsi­gy­ti per SGD ter­ mi­na­lą.

Ti­ki­ma­si, kad kai bus pa­nai­kin­ta ši tai­syk­lė, Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja nu­ trauks per­nai pra­dė­tą pre­li­mi­na­ rų ty­ri­mą.

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė nau­ją sche­mą, ku­ri įpa­rei­gos vi­sus re­gu­liuo­ja­mus elekt­ros ir ši­lu­mos ga­min­to­jus pirk­ti du­jas per vals­ ty­bės pa­skir­tą tie­kė­ją, o šis iš SGD ter­mi­na­lo tu­rės nu­pirk­ti 540 mln. ku­bi­nių met­rų per me­tus – pir­ mai­siais me­tais tai su­da­ry­tų pu­sę ter­mi­na­lo pa­jė­gu­mo.

Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ve­ro­vi­čius tei­gia, kad at­si­sa­kius 25 pro­c. tai­syk­lės bend­ro­vės „Klai­ pė­dos naf­ta“ įgy­ven­di­na­mas SGD ter­mi­na­lo pro­jek­tas bus ko­mer­ciš­ kai nau­din­gas, nes jo veik­lai bū­ti­ną du­jų kie­kį už­sa­kys vals­ty­bė. Prem­ je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­ko, kad sche­ma kei­čia­ma, nes ma­no­ma, jog Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mas dėl 25 pro­c. tai­syk­lės ga­li bū­ti ne­pa­lan­ kus Lie­tu­vai. „Spren­di­mo es­mė to­kia, kad vals­ty­bė, šiaip ar taip, mo­ka pi­ ni­gus ši­lu­mos tie­kė­jams, „Lie­tu­ vos ener­gi­jai“, re­mia­me elekt­ros ga­my­bą, iš­lei­džia­me tuos pi­ni­gus bū­tent du­joms pirk­ti, ir to­kiu bū­ du per mū­sų spren­di­mą tie už­sa­ ky­mai bus nu­kreip­ti į ter­mi­na­lą. Ir du­jos bus per­ka­mos bū­tent iš ter­ mi­na­lo, už­tik­ri­nant tą mi­ni­ma­lų kie­kį, kad ko­mer­ciš­kai veik­tų tas pro­jek­tas“, – va­kar po Vy­riau­sy­ bės pa­si­ta­ri­mo žur­na­lis­tams sa­kė J.Ne­ve­ro­vi­čius.

Pa­sak jo, ši­lu­mos ūky­je nau­do­ja­ mo du­jų kie­kio pa­kan­ka, kad SGD ter­mi­na­las at­si­pirk­tų. „Rei­ka­lin­gas tam tik­ras mi­ni­ma­ lus kie­kis, ku­rį bū­tent tas ši­lu­mos ūkio ir „Lie­tu­vos ener­gi­jos“ po­rei­ kis vi­siš­kai pa­ten­ki­na, kad ko­mer­ ciš­kai ši­tas pro­jek­tas veik­tų“, – sa­ kė mi­nist­ras.

Pa­sak jo, šis spren­di­mas tik­rai ne­suž­lug­dys ter­mi­na­lo veik­los ir su­ma­žins Lie­tu­vos bei ES įsta­ty­ mų nea­ti­ti­ki­mą. „Klaipėdos“, BNS inf.

+0,10 %

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0576 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1041 JAV do­le­ris 1 2,6433 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6045 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9324 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3167 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5312 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4477 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8087

–0,85 %

Su­ra­do ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­rę

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

+0,76 %

pokytis

Ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­re pir­ma­die­nį pra­ dė­jo dirb­ti Žyd­rū­nė Juod­kie­nė, ku­rią de­le­ ga­vo Dar­bo par­ti­ja. Ž.Juod­kie­nė nuo 2003 m. iki šiol dir­bo pro­jek­tų va­do­ve ši­lu­mos tie­ki­mo bend­ro­vė­se „Vil­niaus ener­gi­ja“ ir „Li­tes­ko“, prieš tai ji dir­bo Kraš­to ap­sau­ gos ir Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jo­se. Ž.Juod­kie­nė po­ste pa­kei­tė Al­gi­man­tą Za­rem­bą, ku­ris pri­pa­žin­tas su­pai­nio­jęs vie­šuo­sius ir pri­ va­čiuo­sius in­te­re­sus.

–0,1828 % +0,1586 % –0,2980 % +0,1115 % –0,0203 % +0,1083 % +0,2589 % –0,5041 % –0,0391 %

4,3 pro­c.

per me­tus Lie­tu­vo­je pa­bran­go sta­ty­bos.

Prei­los bo­te­liai, dėl ku­rių jau ne vie­nus me­tus vy­ ko gin­čai, griau­ na­mi ne­bus. Vy­ riau­sy­bė nu­ spren­dė su bo­te­ lių sta­ty­to­jais pa­ si­ra­šy­ti tai­kos su­tar­tį.

Išei­tis: „Sa­bo­nio klu­bas ir par­tne­riai“ pa­gal tai­kos su­tar­tį prie bo­te­lių tu­rės įreng­ti nau­ją inf­rast­ruk­tū­rą.

Kęs­tu­čio Va­na­go / BFL nuo­tr.

A.Sa­bo­nio bo­te­lių ne­beg­riaus Pas­ta­tus per­tvar­kys

Mi­nist­rų ka­bi­ne­tas va­kar pa­si­ta­ri­ me pri­ta­rė tai­kos su­tar­ties pro­jek­tui dėl Prei­los bo­te­lių, ku­riuos teis­mas įpa­rei­go­jo nu­griau­ti. Po sep­ty­ne­rius me­tus tru­ku­sių gin­čų tarp bo­te­lius sta­čiu­sios bend­ro­vės „Sa­bo­nio klu­ bas ir par­tne­riai“ bei vals­ty­bės Ap­ lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­siū­lė pri­tar­ti tai­kos su­tar­ties pa­si­ra­šy­mui. „Mes tik siū­lom teis­mui, kad bū­tų pa­si­ra­šy­ta tai­kos su­tar­tis, o dėl ki­tų at­ve­jų ne­ga­liu ko­men­tuo­ ti, nes ne­tu­riu iš­sa­mios in­for­ma­ ci­jos“, – po Vy­riau­sy­bės pa­si­ta­ri­ mo žur­na­lis­tams sa­kė prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius.

Pa­sak ap­lin­kos mi­nist­ro Va­len­ ti­no Ma­zu­ro­nio, tai­kos su­tar­čiai pri­tar­ta, nes pa­sta­tus ga­li­ma per­ tvar­ky­ti taip, kad šie ati­tik­tų rei­ka­ la­vi­mus. Aš pa­kar­to­jau nuo­sta­tą, jog ten, kur ga­li­ma su­si­tar­ti su sa­ vi­nin­kais, kad mes per­sta­tom, kaip šiuo me­tu ga­lio­jan­tys do­ku­men­tai

lei­džia, neiš­min­tin­ga yra griau­ti, o po to iš­duo­ti lei­di­mą pa­si­sta­ty­ti to­ kiam, kur ga­li­ma iš kar­to per­tvar­ ky­ti. Siū­lo­me tai­kos su­tar­tį, pa­gal ku­rią „Sa­bo­nio klu­bo ir par­tne­rių“ sa­vi­nin­kai įsi­pa­rei­go­ja iš es­mės įreng­ti prie­plau­ką, rei­ka­lin­gą inf­ rast­ruk­tū­rą“, – tei­gė V.Ma­zu­ro­nis.

Pa­sak jo, pa­sta­tų pa­skir­tis bus pa­keis­ta ir juo­se bus įreng­tos pa­ tal­pos, skir­tos bu­riuo­to­jams ap­ tar­nau­ti.

Kliū­čių tai­ky­tis ne­ma­to

Vals­ty­bi­nės te­ri­to­ri­jų pla­na­vi­mo ir sta­ty­bos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­ kė Lau­ra Na­li­vai­kie­nė tei­gė, kad tai­kos su­tar­tis dėl bo­te­lių ga­li bū­ ti pa­si­ra­šy­ta, nes pa­keis­ti bo­te­liai ati­tiks įsta­ty­mų rei­ka­la­vi­mus. „Jei­gu yra klau­si­mas, ko­dėl vie­nus pa­sta­tus griau­nam, o ki­ tus įtei­si­nam, tai at­sa­ky­mas bū­ tų toks, kad per ši­tuos me­tus pa­ si­kei­tė tei­sės ak­tai: Sei­mas priė­mė

Kur­šių ne­ri­jos ri­bų pla­ną, Vy­riau­ sy­bė priė­mė tvar­ky­mo pla­ną ir sa­ vi­val­dy­bė priė­mė bend­rą­jį pla­ną.

Juos įver­ti­nę, mes at­si­žvel­gė­me į nuo­sta­tas, nu­ma­ty­ta, kad ten yra rek­rea­ci­nė zo­na ir to­kio ti­po pa­ sta­tai ten ga­li sto­vė­ti“, – po Vy­ riau­sy­bės pa­si­ta­ri­mo žur­na­lis­tams va­kar sa­kė L.Na­li­vai­kie­nė.

Ji tei­gė, kad pa­sta­tai bus per­ sta­ty­ti, ta­čiau jų plo­tas dėl to ne­ si­keis. Be to, nu­ma­ty­ta pa­sta­ty­ti žve­jams skir­tą inf­rast­ruk­tū­rą. „Taip pat sta­ty­to­jai įsi­pa­rei­go­ja pa­sta­ty­ti prie­plau­ką, pir­są, tai yra uos­tą, kad ga­lė­tų pri­plauk­ti jach­ tos. Taip pat įsi­pa­rei­go­ja žve­jams inf­rast­ruk­tū­rą pa­sta­ty­ti – san­dė­ lius, kur džiau­ti tink­lus. Vi­sus ši­ tuos veiks­mus tu­ri at­lik­ti per tre­jus me­tus“, – tvir­ti­no L.Na­li­vai­kie­nė.

Pri­ta­ria vi­si

V.Ma­zu­ro­nis anks­čiau sa­kė, kad „Sa­bo­nio klu­bas ir par­tne­riai“

įsi­pa­rei­go­tų pa­ša­lin­ti vi­sus trū­ ku­mus per­sta­tydami sta­ti­nius ir įren­gdami nau­ją inf­rast­ruk­tū­rą.

Su­tar­ties pro­jek­tui jau pri­ta­ rė įvai­rios vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos ir Klai­pė­dos apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra.

Pri­ta­rus Vy­riau­sy­bei, jis bus pa­ teik­tas teis­mui, o šiam pa­tvir­ti­ nus su­tar­tis įsi­ga­lio­tų.

Teis­mai yra nu­ro­dę nu­griau­ ti Kur­šių ne­ri­jo­je, Prei­los gy­ven­ vie­tė­je, esan­čius bo­te­lius. Lie­tu­ vos Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas dar 2010 m. ba­lan­dį įpa­rei­go­jo įmo­nę per pu­sę me­tų nu­griau­ti 14 ne­tei­ sė­tai pa­sta­ty­tų bo­te­lių, bet iki šiol jie nu­griau­ti ne­bu­vo.

Bend­ro­v ė tuo­m et tei­g ė ne­ ži­nan­ti, kaip tu­rės įgy­ven­din­ti teis­mo spren­di­mą, nes vi­si sep­ ty­ni pa­sta­ty­ti dvi­bu­čiai už pa­ sko­lą įkeis­ti „Dans­ke“ ban­kui.

Sta­ti­nių ver­tė 2006 m. sie­kė 23 mln. li­tų. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ban­kų rū­pes­tis – su­men­kęs įvaiz­dis Nors ša­ly­je vei­kian­čių ko­mer­ci­ nių ban­kų tur­tas šie­met išau­go, pri­reiks dar ne­ma­žai lai­ko, kol ban­ki­nin­kys­tės sek­to­rius pa­tai­ sys sa­vo įvaiz­dį vi­suo­me­nė­je.

Lie­tu­vos ban­ko aso­cia­ci­jai pri­ klau­san­tys ko­mer­ci­niai ban­kai ir už­sie­nio ban­kų sky­riai ko­vo pa­ bai­go­je bu­vo su­kau­pę 76,607 mlrd. li­tų tur­to – 4,1 pro­c., ar­ ba 2,992 mlrd. li­tų, dau­giau nei 2012-ųjų pa­bai­go­je.

Anot Lie­tu­vos ban­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­to Sta­sio Kro­po, palyginus šių me­tų ko­vo ir 2012-ųjų lapk­ri­čio ro­dik­lius ga­li­ma teig­ti, kad reikš­ min­gų nei­gia­mų po­ky­čių ban­kų sis­te­mo­je neį­vy­ko. Lapk­ri­čiui bai­

gian­tis bend­ras Lie­tu­vo­je vei­kian­ čių ban­kų tur­tas, įskai­čiuo­jant ir Ūkio ban­ką, sie­kė 76,5 mlrd. li­tų, o ko­vo pa­bai­go­je jis bu­vo 100 mln. li­ tų di­des­nis. Lapk­ri­tį bend­ra­sis in­ dė­lių po­rtfe­lis su­da­rė 45,7 mlrd. li­tų, ko­vą bu­vo apie 0,5 mlrd. li­tų ma­žes­nis. Kiek reikš­min­giau su­ ma­žė­jo pri­va­čių įmo­nių de­po­zi­tai, ta­čiau fi­zi­nių as­me­nų pi­ni­gų su­ma ko­vą ban­kuo­se bu­vo 100 mln. li­tų di­des­nė nei lapk­ri­tį. „Ki­taip ta­riant, for­ma­liai neį­vy­ ko jo­kių ryš­kes­nių po­ky­čių, ne­pai­ sant to, kad iš sis­te­mos bu­vo išim­ti vie­no di­des­nių jos na­rių sta­tis­ti­ niai duo­me­nys. Ūkio ban­kas dar kar­tą pa­tik­ri­no sis­te­mos at­spa­ru­ mą di­de­liems su­krė­ti­mams ir da­

bar ste­bi­me, per kiek lai­ko sis­te­ ma re­ge­ne­ruo­ja dar­niam vei­ki­mui rei­ka­lin­gus ele­men­tus. Sta­tis­ti­ka ro­do, kad tam ne­pri­rei­kė nė dvie­ jų mė­ne­sių, o ban­kų klien­tų pa­si­ ti­kė­ji­mas sis­te­mos sta­bi­lu­mu nie­ kur ne­din­go“, – tei­gė S.Kro­pas.

Ta­čiau jis pa­brė­žė, kad nors ban­ kų klien­tų pa­si­ti­kė­ji­mas sis­te­mos sta­bi­lu­mu nie­kur ne­din­go, ban­ki­ nin­kys­tės plėt­rai la­bai svar­būs ir kur kas su­bjek­ty­ves­ni ro­dik­liai. „Šio­je sri­ty­je pra­ra­di­mai di­džiu­ liai ir pri­reiks nuo­la­ti­nių ban­kų pa­ stan­gų pa­si­ti­kė­ji­mui su­si­grą­žin­ ti. „Sno­ro“ žlu­gi­mas pa­da­rė daug ža­los pa­si­ti­kė­ji­mui ban­kų sis­te­ma, ta­čiau, vi­suo­me­nės aki­mis žiū­rint, tai bu­vo vei­kiau ne­ma­lo­ni išim­tis

nei tai­syk­lė. Maž­daug per pu­sę su­ ma­žė­jęs pa­si­ti­kė­ji­mas ban­kais su­ grį­žo per me­tus. De­ja, Ūkio ban­ko žlu­gi­mas tar­si pa­tvir­ti­no, kad išim­ tys ga­li kar­to­tis. Šį­kart pa­si­ti­kė­ji­mo su­svy­ra­vi­mas bus di­des­nis ir gy­dy­ mas ga­li už­truk­ti kur kas il­giau“, – sa­kė Ban­kų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tas.

Anot jo, ban­kų sis­te­ma „tar­si koks ge­rai su­tep­tas me­cha­niz­mas ku­rį lai­ką ga­li sėk­min­gai veik­ti ir tu­rė­da­ma ne ka­žin ko­kį įvaiz­dį“. „Ta­čiau ban­ki­nin­kys­tė yra per­ ne­lyg su­bti­li ir su­dė­tin­ga, nuo klien­tų pa­si­ti­kė­ji­mo ir lū­kes­čių il­gai­niui pri­klau­san­ti sis­te­ma, kad ban­kai ga­lė­tų ne­kreip­ti į tai dė­me­ sio“, – pa­brė­žė S.Kro­pas. „Klaipėdos“ inf.

9

antradienis, balandžio 30, 2013

pasaulis Pi­ni­gai vai­duok­liai

Pa­si­kė­si­ni­mas į prem­je­rą

JAV cent­ri­nė žval­gy­bos val­dy­ba per il­ges­ nį nei de­šim­ties me­tų lai­ko­tar­pį yra per­da­ vu­si Af­ga­nis­ta­no pre­zi­den­tui Ha­mi­dui Kar­ zai (nuotr.) de­šim­tis mi­li­jo­nų do­le­rių gry­ nai­siais pi­ni­gais, ku­rie bu­vo ga­be­na­mi su­ dė­ti į la­ga­mi­nus ir kup­ri­nes. „Va­din­da­vo­ me juos pi­ni­gais vai­duok­liais“, – Kha­li­las Ro­ma­nas, 2002–2005 m. dir­bęs H.Kar­ zai ad­mi­nist­ra­ci­jos vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ju, tei­gė laik­raš­čiui „The New York Ti­mes“.

Si­ri­jos prem­je­ras Wae­las al Hal­qi va­kar li­ ko gy­vas per pa­si­kė­si­ni­mą, kai ne­to­li jį vežančios au­to­mo­bi­lių ko­lo­nos Da­mas­ ke bu­vo de­to­nuo­ta sprog­me­nų pri­krau­ta ma­ši­na. Vie­nas įvy­kio vie­to­je esan­tis nau­ jie­nų agen­tū­ros AFP fo­tog­ra­fas nu­ro­dė, kad spro­gi­mas su­nai­ki­no ke­lis au­to­mo­bi­ lius, įskai­tant vie­ną au­to­bu­są, ku­ris su­de­ gė. Taip pat bu­vo iš­dau­žy­ti ne­to­li sto­vin­ čių au­to­mo­bi­lių lan­gai.

15

tūkst.

vals­ty­bės tar­nau­to­jų iki ki­tų me­tų pa­bai­gos at­leis Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė.

Stiklo šukės smigo į Prahos širdį

Ga­lin­gas du­jų spro­gi­mas va­kar su­žei­dė ma­žiau­siai 40 žmo­nių vie­na­me dau­gia­ bu­ty­je Pra­hos se­na­mies­ty­je. Te­bet­vy­rant du­jų kva­pui, gel­bė­to­jai ieš­ko­jo nuo­lau­žo­ mis už­vers­tų žmo­nių.

Eva­ka­vo žmo­nes

Po­li­ci­ja ap­tvė­rė įvy­kio vie­tą, esan­ čią daug tu­ris­tų pri­trau­kian­čia­me ra­jo­ne, ir eva­ka­vo maž­daug 200 žmo­nių iš ke­lių ap­lin­ki­nių na­mų. „Apie 40 žmo­nių bu­vo iš­vež­ta į li­go­ni­nę, kad jiems bū­tų su­teik­ ta pa­gal­ba. Dau­gu­ma trau­mų leng­ ves­nės, ta­čiau ne­ga­li­me at­mes­ti, kad bu­vo pa­tir­ta sun­kių trau­mų“, – nau­jie­nų agen­tū­rai AFP sa­kė Pra­ hos grei­to­sios pa­gal­bos at­sto­vė Ji­ři­ na Er­nes­tová. Mo­te­ris pri­dū­rė, kad tarp su­žeis­tų yra ir už­sie­nie­čių.

Pa­sak jos, grei­to­sios pa­gal­bos au­to­mo­bi­liai bu­di ne­lai­mės vie­to­ je – tam at­ve­jui, jei­gu kas nors bū­ tų iš­trauk­tas iš po griu­vė­sių.

Bi­jo­jo ant­ro spro­gi­mo

Pra­hos po­li­ci­jos at­sto­vas To­mas Hu­la­nas Če­ki­jos te­le­vi­zi­jai sa­ kė, kad spro­gi­mo Teat­ro gat­vė­je esan­čia­me na­me prie­žas­tis kol kas neaiš­ki, ta­čiau ti­kė­ti­na, kad jį su­ kė­lė du­jų nuo­tė­kis. „Du­jų spro­gi­mas at­ro­do la­biau­ siai ti­kė­ti­na prie­žas­tis. Spro­gi­mo bū­ta ga­na ga­lin­go – jis ap­ga­di­no

lan­gus ke­lio­se gat­vė­se“, – aiš­ki­no T.Hu­la­nas.

Gais­ri­nin­kai svars­tė, kad spro­gi­ mą su­kė­lė ne bui­ti­nės du­jos, o ka­ na­li­za­ci­jo­je su­si­kau­pęs me­ta­nas. Šią ver­si­ją pa­tvir­ti­na fak­tas, kad spro­gi­mo epi­cent­ras bu­vo ne pir­ ma­me aukš­te, kaip skelb­ta iš pra­ džių, o pa­sta­to rū­sy­je.

Gaisrininkai svarstė, kad sprogimą sukėlė ne buitinės dujos, o kanalizacijoje susikaupęs metanas.

Praė­jus ke­lioms va­lan­doms po ne­lai­mės, jos vie­to­je te­bet­vy­ro­jo stip­rus du­jų kva­pas, to­dėl gel­bė­ to­jai įspė­jo apie ga­li­mą pa­kar­to­ti­ nį spro­gi­mą.

Taip pat iš­ki­lo pa­vo­jus, kad spro­ gi­mo pa­žeis­tas pa­sta­tas ga­li su­ griū­ti. Mies­to me­ras Bo­gus­la­vas Svo­bo­da pa­reiš­kė, kad pa­sta­tas

Trauma: dešimtis sužeistųjų sužalojo stiklo šukės, pažirusios iš langų.

ne­re­mon­tuo­ti­nas, bet gel­bė­to­jams duo­tas nu­ro­dy­mas su­tvir­tin­ti jo konst­ruk­ci­jas, kad jis ne­sug­riū­tų pir­ma lai­ko.

Pas­ta­te bu­vo įsi­kū­rę Tarp­tau­ ti­nės oro trans­por­to aso­cia­ci­jos biu­rai, pa­veiks­lų ga­le­ri­ja, ki­ne­ma­ tog­ra­fij­ os ins­ti­tu­tas ir Kar­lo uni­ ver­si­te­to So­cio­lo­gi­jos fa­kul­te­tas.

Ma­no­ma, kad per spro­gi­mą ja­me bu­vo maž­daug 15 žmo­nių.

Su­ža­lo­jo stik­lo šu­kės

Grei­to­sios pa­gal­bos tar­ny­bos va­do­ vas Zdeně­kas Schwar­zas sa­kė Če­

ki­jos te­le­vi­zi­jai, kad ke­tu­ri žmo­nės bu­vo sun­kiai su­žeis­ti. Ki­ti Če­ki­jos ži­niask­lai­dos ka­na­lai pra­ne­šė, kad su­žeis­tų ga­li bū­ti iki 55.

Vie­nas įvy­kio vie­to­je esan­tis AFP fo­tog­ra­fas ma­tė de­šim­tis su­ žeis­tų­jų, ku­riuos vei­kiau­siai su­ ža­lo­jo stik­lo šu­kės, pa­ži­ru­sios iš lan­gų.

Gat­vė prieš tą pa­sta­tą bu­vo už­ vers­ta nuo­lau­žo­mis ir už­tver­ta po­ li­ci­jos.

Spro­gi­mo ban­ga iš­dau­žė lan­ gus pa­sta­tuo­se, esan­čiuo­se net už ke­lių šim­tų met­rų nuo epi­cent­ro,

„Reuters“ nuotr.

įskai­tant ne­to­li esan­tį Na­cio­na­li­ nio teat­ro pa­sta­tą. „Spro­gi­mas Teat­ro gat­vė­je; daug su­žeis­tų. Lan­gai iš­dau­žy­ti Žur­na­ lis­ti­kos fa­kul­te­te“, – Če­ki­jos žur­ na­lis­tas Mi­lo­šas Čermá­kas, įvy­kus in­ci­den­tui skai­tęs pa­skai­tą ne­to­li esan­čia­me uni­ver­si­te­to pa­sta­te, pa­ra­šė so­cia­li­nia­me tink­le „Twit­ ter“. „Po­li­ci­ja sa­ko, kad du­jos vis dar skver­bia­si. Virš mū­sų skrai­do sraig­ tas­par­niai. Pas­kai­tos at­šauk­tos iki sa­vai­tės pa­bai­gos“, – pri­dū­rė jis.

BNS, BBC inf.

Į sos­tą žen­gia nau­jas ka­ra­lius Oran­ži­ne – Oran­žo-Na­sau di­nas­ti­ jos spal­va – nu­si­da­žęs Ams­ter­da­ mas pa­si­ruo­šęs šian­dien per gran­ dio­zi­nę ce­re­mo­ni­ją pa­svei­kin­ti nau­ją ka­ra­lių.

Gy­ven­to­jai ap­si­ren­gę oran­ži­niais dra­bu­žiais, gat­vės ir pa­sta­tai pa­ puoš­ti oran­ži­nė­mis vė­lia­vo­mis, ba­lio­nais, taip pat sos­tą pa­lie­kan­ čios ka­ra­lie­nės Beat­ri­čės ir jos sū­ naus, bū­si­mo­jo ka­ra­liaus Wil­le­mo Ale­xan­de­rio, at­vaiz­dais. Šian­dien, tra­di­ci­nę Ka­ra­lie­nės die­ną, 75-erių Beat­ri­čė per­duos val­džią sū­nui. Ka­ra­liš­ko­ji pro­ce­si­ ja ju­dės iš­puoš­to­mis sos­ti­nės gat­ vė­mis, ku­rias tu­rė­tų už­plūs­ti mi­ li­jo­nai žmo­nių. Vie­ti­niai juo­kau­ja, kad dėl tu­ris­tų ant­plū­džio Ams­ter­ da­mo gy­ven­to­jų skai­čius šią sa­vai­ tę pa­dvi­gu­bė­jo. „Ir van­de­ny­je, ir pa­lei ka­na­lus pro­ce­si­ja bus ap­sup­ta vis­ko, ką ge­riau­sia tu­ri Ny­der­lan­dai, – nuo is­to­ri­nių lai­vų iki bend­ro ka­ra­liš­ ko­jo or­kest­ro ir di­džė­jų kon­cer­to.

Tai bus šven­tė akims ir au­sims“,

– ke­le­tą ce­re­mo­ni­jos de­ta­lių jos iš­va­ka­rė­se at­sklei­dė Ny­der­lan­dų prem­je­ras Mar­kas Rut­te. Po­li­ti­kas pri­dū­rė, kad ši die­na ša­liai bus is­ to­ri­nė.

46-erių prin­cas Wil­le­mas Ale­ xan­de­ris taps pir­muo­ju vy­ru Ny­ der­lan­dų sos­te per pa­sta­ruo­sius 120 me­tų. Tai­gi nuo šiol ša­lis švęs ne Ka­ra­lie­nės, o Ka­ra­liaus die­ ną. Ji bus mi­ni­ma tri­mis die­no­mis anks­čiau – ba­lan­džio 27-ąją, nau­ jo­jo mo­nar­cho gi­mi­mo die­ną. Ta­ čiau šven­tė ne­bus am­ži­na. Wil­le­ mas Ale­xan­de­ris tu­ri tris duk­ras, vy­riau­sio­ji jų – de­vyn­me­tė Cat­ha­ri­na Ama­lia – ka­da nors pra­tęs mo­te­riš­ką­ją li­ni­ją.

Ki­taip ne­gu for­ma­laus bū­do mo­ ti­na, Wil­le­mas Ale­xan­de­ris dar prieš pe­rim­da­mas sos­tą pa­reiš­ kė, kad jis ir jo žmo­na Máxi­ma ne­ bus „pro­to­ko­lo fe­ti­šis­tai“. Vie­toj Vil­ja­mo IV jis pa­gei­da­vo pa­si­lik­ti esa­mą var­dą, nes, kaip pri­si­pa­ži­no pa­ts, ne­no­ri bū­ti skai­čiu­mi. Krei­ pi­nys „Jū­sų Di­de­ny­be“ taip pat ne­ bus pri­va­lo­mas.

Ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė pra­ne­šė at­ si­sa­kan­ti sos­to šie­met sau­sį, li­ kus ke­lioms die­noms iki 75-ojo gim­ta­die­nio. Pa­sak ap­žval­gi­nin­ kų, šis žings­nis jo­kių po­li­ti­nių su­ krė­ti­mų ša­ly­je ne­su­kels, nes pa­gal kons­ti­tu­ci­ją mo­nar­chas ne­tu­ri rea­ lios val­džios ir at­lie­ka tik sim­bo­li­nį vaid­me­nį. Ny­der­lan­dų ka­ra­liai ne­ ne­šio­ja ka­rū­nos ir nė­ra ka­rū­nuo­ja­ mi, jie tik duo­da prie­sai­ką. „Eu­ro­news“, „The Was­hing­ton Post“ inf.

Dos­jė Wil­le­mas Ale­xan­de­r is gi­mė 1967 m. Ut­rech­te, stu­di­ja­vo Ka­ra­liš­ka­ja­ me jū­r ų ko­le­dže ir tar­na­vo jū­r ų lai­ vy­ne, vė­liau bai­gė is­to­ri­jos stu­di­jas Lei­de­no uni­ver­si­te­te. Mo­ka ang­lų ir vo­k ie­čių kal­bas. Nea­be­jin­gas spor­ tui, ypač sli­d i­nė­ji­mui, va­ž ia­v i­mui dvi­ra­čiu ir fut­bo­lui, ne kar­tą da­ly­ va­vo Niu­jor­ko ma­ra­to­ne. Mo­ka sa­ va­ran­kiš­kai pi­lo­tuo­ti lėk­tu­vą. Ti­kė­ ji­mas – pro­tes­tan­tų.

Pap­ras­tu­mas: sos­tą iš mo­ti­nos Beat­ri­čės pe­rė­męs Wil­lemas Ale­xan­

de­ris su žmo­na Máxi­ma ne­ža­da bū­ti „pro­to­ko­lo fe­ti­šis­tais“.

AFP nuo­tr.

10

antradienis, balandžio 30, 2013

sportas Atsakomosios rungtynės

Klaipėdietis – vicečempionas

G.Bale gavo du titulus

Šiandien 19 val. Vilniuje atsakomąsias Lietuvos futbolo taurės pusfinalio rungtynes žais Klaipėdos „Atlanto“ ir Vilniaus „Žalgirio“ komandos. Pirmasis susitikimas, vykęs Gargžduose, baigėsi lygiosiomis 0:0. Anot „Atlanto“ trenerio Konstantino Sarsanijos, abi ekipos turi vienodas galimybes patekti į finalą.

Sostinėje vykusiame Lietuvos šachmatų čempionate aukso medalį iškovojo vilnietis Darius Zagorskis, pelnęs 7,5 taško iš 11.

Tautvydas Vedrickas, Vidmantas Mališauskas ir klaipėdietis Mindaugas Beinoras surinko po 6,5 taško. Papildomi koeficientai buvo palankiausi uostamiesčio žaidėjui, iškovojusiam sidabrą.

Anglijos geriausiu sezono žaidėju, kartu ir jaunuoju šalies futbolininku išrinktas Londono „Tottenham Hotspur“ klubo saugas Garethas Bale. Jis tapo vos trečiuoju per visą istoriją po Andy Gray’aus (1977 m.) ir Cristiano Ronaldo (2007 m.), kuriam pavyko iškovoti abu titulus tame pačiame sezone.

Sezono pradžia Latvijoje Česlovas Kavarza Klaipėdos jaunieji dviratininkai sezoną pradėjo varžybomis Dobelėje (Latvija). Pirmąją dieną jie individualiai varžėsi 10 km distancijoje.

Pirmą tarptautinę pergalę pasiekė jauniausias Klaipėdos sporto centro auklėtinis Sijandas Šereiva, kovojęs vaikų grupėje. Jis, finišą pasiekęs per 15 min. 49,51 sek., 15 sek. aplenkė latvį Kristoferį Bindemaną.

Ketvirtą vietą užėmė Denas Masiulis.

Jaunučių grupėje sėkmingiausiai individualiose lenktynėse pasirodė Laurynas Jucikas, užėmęs trečiąją vietą – 14 min. 14,08 sek.

Greičiausiai važiavęs Tomas Gavaras iš Latvijos sugaišo 13 min.

48,80 sek.

Tarp jaunių geriausiai rungtyniavęs Emilis Kareiva parodė šeštą rezultatą.

Kitą dieną dviratininkai varžėsi grupinėse lenktynėse.

Vaikų grupėje S.Šereiva užėmė ketvirtąją vietą, D.Masiulis – šeštąją.

Jaunučių varžybose gerai sekėsi L.Jucikui, į priekį praleidusiam vos vieną varžovą.

Tarp jaunių kovojęs Vladislavas Popovas liko šeštas.

Anot dviratininkų trenerio Artūro Šiugždinio, pirmas blynas neprisvilo. „Po sėkmingų varžybų vaikinai toliau rengiasi pagrindiniams startams“, – sakė jis.

Stabilumas: abi dienas L.Jucikas

užėmė prizines vietas.

Uostamiestyje vykusiame Lietuvos jaunimo (iki 19 metų) badmintono čempionate šeimininkai nebuvo svetingi – laimėjo daugiausiai medalių.

Čempionės: klaipėdietės R.Aleksevičiūtė ir G.Narvilaitė iškovojo auksą merginų dvejetų varžybose.

Klaipėdos badmintono triumfas Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tarp vaikinų nesunkiai triumfavo Ignas Reznikas, lemiamoje kovoje po 33 min. trukusių varžybų įveikęs Tautvydą Liorančą iš Tauragės 22:20, 21:15.

Pakeliui į finalą klaipėdietis nugalėjo Beną Vaškevičių iš Kauno 21:2, 21:8, Mantą Šatrauską iš Balbieriškio 21:5, 21:10 ir pusfinalyje vilnietį Michailą Golubevą 21:14, 21:16.

Merginų varžybose sidabro medaliu pasidabino Gabija Narvilaitė.

Ji finale po nuožmios kovos 19:21, 19:21 nusileido kaunietei Vytautei Fomkinaitei.

15-metė uostamiesčio žaidėja iki pusfinalio itin lengvai klupdė akivaizdžiai vyresnes varžoves – Aistę Kurapkaitę iš Balbieriškio 21:9, 21:6 ir šiaulietę Urtę Gečaitę 21:4, 21:9. Dėl patekimo į finalą G.Narvilaitė net po 49 min. kovos palaužė tauragiškę Gabrielę Janušonytę 18:21, 21:16, 21:18. Ši kova, matyt, atėmė daug jėgų, kurių klaipėdietė pristigo kovodama dėl aukso medalio.

Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė G.Narvilaitės treniruočių draugė Rebeka Aleksevičiūtė. Ji varžybose dėl bronzos žetono nesunkiai įveikė G.Janušonytę 21:11, 21:7.

Penkta tarp 22 merginų buvo Ugnė Graužinytė.

I.Reznikas su Giedriumi Dima iš Kretingos vaikinų dvejetų varžybose sėkmingai nužingsniavo iki finalo, kur jų laukė tauragiškiai T.Liorančas ir Laurynas Sparnaus-

kis. Po trijų setų kovos pajėgesni buvo varžovai 19:21, 22:20, 21:18.

Merginų dvejetų čempionate lengvai nugalėtojų vardus iškovojo G.Narvilaitė ir R.Aleksevičiūtė.

Jos ketvirtfinalyje lyg per treniruotę 21:4, 21:11 palaužė A.Kurapkaitę ir Gerdą Trakymaitę iš Balbieriškio. Pusfinalyje uostamiesčio sportininkės neturėjo vargo su klaipėdietės Samantos Drungilaitės ir tauragiškės Vaivos Žymantaitės pora 21:9, 21:12.

Finale G.Narvilaitė ir R.Aleksevičiūtė susirėmė su kauniete V.Fomkinaite ir komandos drauge U.Graužinyte. Skirtingų miestų žaidėjos po 23 min. trukusios kovos kapituliavo 13:21 ir 19:21.

Bronzos medaliais pasidabino S.Drungilaitė ir V.Žymantaitė.

Mišrių porų varžybose triumfavo klaipėdietė R.Aleksevičiūtė ir tauragiškis L.Sparnauskis. Jie kovoje dėl aukso medalių įveikė kaunietę V.Fomkinaitę ir vilnietį M.Golubevą 21:19, 21:14.

Bronza sužvilgo ant I.Rezniko ir G.Narvilaitės krūtinių. Klaipėdos jaunuoliai varžybose dėl 3-iosios vietos 17:21, 21:15, 21:14 palaužė kretingiškio Ernesto Dimos ir vilnietės Justinos Jaščemskaitės duetą.

Paprašytas įvertinti pirmenybių rezultatus, Klaipėdos komandos treneris Antanas Narvilas neslėpė džiaugsmo: „Akivaizdžiai pranokome kitų miestų atstovus. Klaipėdiečiai žaidė visų penkių grupių finaluose. Laimėjome daug medalių. Pergalės pasako viską“.

Lyderis: I.Reznikas – pajėgiausias Lietuvos žaidėjas tarp 19-mečių.

Treneris negalėjo nutylėti apie mieste rengiamą abejotiną sporto reformą, kuri, anot A.Narvilo, atneš miesto sportui daugiau žalos nei naudos. „Nors miesto badmintonininkai įvairių amžiaus grupių šalies čempionatuose laimi daug medalių,

Badminton.lt nuotr.

Klaipėdos sporto reformos sumanytojams tai nė motais. Jie ruošiasi badmintoną išbraukti iš biudžetinių sporto šakų sąrašo“, – pyko Prezidento Valdo Adamkaus ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi apdovanotas specialistas.

11

ANTRADIENIS, BALANDŽIO 30, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Vais­tai parduotuvėse: grės­mė ar nau­da?

Ke­ti­ni­mai par­da­vi­nė­ti ne­re­cep­ti­nius vais­ tus maž­me­ni­nė­se pre­ky­bos vie­to­se ke­ lia dis­ku­si­jas. Be­sip­rie­ši­nan­tys šiam su­ma­ ny­mui ti­ki­na, kad di­des­nis me­di­ka­men­tų priei­na­mu­mas at­neš dau­giau pro­ble­mų nei nau­dos.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­leng­vin­tų įsi­gi­ji­mą

Praė­ju­sią sa­vai­tę Sei­mas pri­ta­ rė Li­be­ra­lų są­jū­džio ini­ci­juo­toms Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­soms, ku­rios leis­tų žmo­nėms įsi­gy­ti ne­ re­cep­ti­nių vais­tų ne tik vais­ti­nė­se, bet ir pre­ky­bos cent­ruo­se bei de­ ga­li­nė­se.

par­ta­m en­to duo­m e­n i­m is, 2010 m. ne­re­cep­ti­niais vais­tais ne tik vais­ti­nė­se pa­gal nu­sta­ty­tas są­ly­ gas bu­vo lei­džia­ma pre­kiau­ti šio­ se Eu­ro­pos Są­jun­gos vals­ty­bė­se: Ita­li­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je, Šve­di­jo­je, Da­ni­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Jung­ ti­nė­je Ka­ra­lys­tė­je, Len­ki­jo­je, Vo­ kie­ti­jo­je ir Veng­ri­jo­je.

Sei­mo Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­jos siū­lo­mos Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­ tai­sos Lie­tu­vo­je įsi­ga­lio­tų nuo 2015 m. sau­sio 1 die­nos.

Ska­ti­na­mi nuo­dai

Algimantas Kir­ku­tis:

Net ir ne­re­cep­ti­niais vais­tais ga­li­ma ap­si­ nuo­dy­ti, per­do­zuo­ ti, var­to­ti ne pa­gal pa­ skir­tį.

Li­be­ra­lai ti­ki­na, jog ga­li­my­bė pa­ pras­čiau įsi­gy­ti vais­tų pa­leng­vin­ tų žmo­nėms gy­ve­ni­mą. Pa­sak jų, žmo­nėms, gy­ve­nan­tiems ne­di­de­ liuo­se mies­tuo­se, kar­tais su­dė­tin­ ga nu­si­pirk­ti pa­pras­tų vais­tų nuo per­ša­li­mo ar gal­vos skaus­mo. Be to, priim­tos pa­tai­sos leis­tų su­ma­ žin­ti na­muo­se kau­pia­mus me­di­ka­ men­tus, ku­rie pa­si­bai­gus jų ga­lio­ji­ mo lai­kui tie­siog iš­me­ta­mi.

Pa­tai­sų ini­cia­to­riai tei­gia, kad per­mai­nos pa­ska­tin­tų kon­ku­ren­ci­ ją maž­me­ni­nė­je par­da­vi­mo rin­ko­je ir su­da­ry­tų prie­lai­dą ma­žin­ti ne­re­ cep­ti­nių me­di­ka­men­tų kai­nas.

Siū­l o­m a, kad ne­re­c ep­t i­n ių vais­tų, ku­riais ga­li­ma pre­kiau­ti, są­ra­šą pir­miau­sia tu­rė­tų pa­tvir­ tin­ti svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras. Mi­nist­ras taip pat nu­sta­ty­tų vais­t ų par­d a­v i­m o maž­m e­n i­n ės pre­k y­b os vie­to­se są­ly­gas, sau­ go­ji­mo ir ap­skai­tos tvar­ką. Sei­ mo Par­l a­m en­t i­n ių ty­r i­m ų de­

Kar­dio­lo­gas Al­gi­man­tas Kir­ku­ tis ka­te­go­riš­kai pa­si­sa­ko prieš šią įsta­ty­mo pa­tai­są. Dar dau­giau, me­di­kas ma­no, jog tai yra vi­siš­kas „non­sen­sas“ mū­sų vi­suo­me­nė­ je – pa­sak jo, pir­miau­sia tu­rė­tu­ me gal­vo­ti, kaip su­ma­žin­ti vais­tų var­to­ji­mą, o ne di­din­ti ga­li­my­bes jų nu­si­pirk­ti. „Kiek­vie­nas vais­tas pir­miau­sia yra ir nuo­das. Ar nuo­dus taip pat le­ga­liai par­da­vi­nė­si­me de­ga­li­nė­ se? Šis spren­di­mas nė­ra lo­giš­kas.

Lie­tu­viai ir taip nau­do­ja per daug vais­tų, trūks­ta švie­ti­mo šio­je sri­ ty­je.

Mū­sų vi­suo­me­nė dar la­bai tam­si.

Po­li­ti­kai pir­miau­sia tu­rė­tų pa­gal­ vo­ti, kaip ska­tin­ti žmo­nes rū­pin­ tis sa­vi­mi ir iš­mo­ky­ti gy­ven­ti taip, jog li­gų bū­tų kuo ma­žiau. O daž­nas mąs­to, kad iš­gė­ręs ste­buk­lin­gą pi­ liu­lę tuo­jau pat pa­sveiks“, – kal­bė­ jo A.Kir­ku­tis.

Pa­sak kar­dio­lo­go, pir­miau­sia tu­ ri­me mąs­ty­ti, kaip bū­ti svei­kiems, o ne kaip įsi­gy­ti vais­tų. „Lais­vė pri­va­lo tu­rė­ti ri­bas, nes kai jos per­žen­gia­mos, pra­si­de­da anar­chi­ja. Jei vai­kui duo­si­me skal­ pe­lį į ran­kas, jis su­si­pjaus­tys. Tik spe­cia­lis­tas ga­li tin­ka­mai juo nau­ do­tis. Ana­lo­giš­ka si­tua­ci­ja yra ir su vais­tais“, – A.Kir­ku­tį ste­bi­na keis­ tas li­be­ra­lų po­žiū­ris.

Kar­dio­lo­gas ti­ki­na, kad me­di­ ka­men­tai vais­ti­nė­se par­da­vi­nė­ ja­mi ne be rei­ka­lo – spe­cia­lio­je par­duo­tu­vė­je žmo­nėms ga­li pa­ tar­ti vais­ti­nin­kai: re­ko­men­duo­ ti, paaiš­kin­ti, at­kal­bė­ti. „Ne vel­ tui jie mo­ko­si ne vie­ne­rius me­tus, kad ga­lė­tų žmo­nėms kom­pe­ten­ tin­gai su­teik­ti rei­kia­ mą in­for­ma­ci­ją.

13

Ga­li­my­bė: jei­gu bus pa­tvir­tin­tos Far­ma­ci­jos įsta­ty­mo pa­tai­sos, vais­tų bus ga­li­ma nu­si­pirk­ti tie­siog par­duo­

tu­vė­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

ANTRADIENIS, balandžio 30, 2013

rubrika sveikata Vais­tų su­var­to­ja dau­giau

Ne­si­ma­tuo­ja krau­jo spau­di­mo

Pa­di­di­na dia­be­to ri­zi­ką

Vais­ti­nių pre­pa­ra­tų su­var­to­ji­mas Lie­tu­vo­je per­nai di­dė­jo. Tai tvir­ ti­na Vals­ty­bi­nė vais­tų kont­ro­lės tar­ny­ba. Dau­giau­sia bu­vo var­to­ ja­ma šir­dies ir krau­ja­gys­lių sis­te­ mą vei­kian­čių vais­tų, ypač skir­tų hi­per­ten­zi­jai gy­dy­ti. Ant­rą vie­tą uži­ma ner­vų sis­te­mą vei­kian­tys vais­tai, ypač daug su­var­to­ja­ma ra­mi­na­mų­jų, an­ti­dep­re­san­tų.

Be­veik treč­da­lis suau­gu­sių­jųLie­ tu­vos gy­ven­to­jų, ne­si­ma­tuo­ ja krau­jo spau­di­mo. To­kio el­ge­sio prie­žas­tis – nuo­mo­nė, kad jų svei­ ka­ta pui­ki. Kiek­vie­nas suau­gęs bet ko­kio am­žiaus žmo­gus tu­ri ži­ no­ti, koks yra jo įpras­tas krau­jos­ pū­dis. Vy­rai re­gu­lia­riai tu­rė­tų ma­ tuo­ti krau­jo spau­di­mą nuo 40-ies, o mo­te­rys – nuo 50-ies me­tų.

Vie­na sal­džių gai­vių­jų gė­ri­ mų skar­di­nė per die­ną ga­ li pa­di­din­ti dia­be­to ri­zi­ką net 22 pro­cen­tais. Tai pa­ro­dė ty­ ri­mas, ku­ria­me da­ly­va­vo 350 tūkst. sa­va­no­rių. Moks­li­nin­ kų ty­ri­mų ob­jek­tu ta­po sul­tys, dirb­ti­nai sal­din­ti gai­vie­ji gė­ri­ mai ir cuk­ru­mi sal­din­ti gai­vie­ ji gė­ri­mai.

Al­ko­ho­liz­mas profesijos nesirenka

„Nuo al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­kų pri­klau­so­miems pa­cien­tams gy­dy­ to­jai tik pa­de­da, o gy­do­si jie pa­tys“, – to­kią žiau­rią tie­są at­sklei­ džia Taut­vy­das Zi­ka­ras, per 10 darbo metų pri­klau­so­my­bės li­gų cent­re matęs daug pa­ki­li­mų ir nuo­puo­lių, pa­čių įvai­riau­sių so­ cia­li­nių sluoks­nių al­ko­ho­li­kų.

Dia­na Kra­pa­vic­kai­tė d.krapavickaite@diena.lt

Me­ni­nin­kas ir me­di­kas

T.Zi­ka­ras ėmė kal­bė­ti dar ne­spė­jus už­duo­ti jo­kio klau­si­mo.

– Vals­ty­bė­je šiuo me­tu al­ko­ho­liz­ mas ir jo pro­ble­mos nė­ra spren­ džia­mos. Jos tam­pa aki­vaiz­džios, kai išei­na to­kie žmo­nės kaip ak­to­ rius Vy­tau­tas Šap­ra­naus­kas. Dvi sa­vai­tes prieš V.Šap­ra­naus­ką iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kė vie­nas gar­sus gi­ne­ko­lo­gas-aku­še­ris. Jo pra­var­dė bu­vo Auk­si­nė ran­ke­lė. Jis bu­vo ne­ pap­ras­tai ge­ras chi­rur­gas. Jis iš­gel­ bė­jo ma­no žmo­nai gy­vy­bę. Al­ko­ho­ li­kas, gė­rė. Me­di­kas ir me­ni­nin­kas, o mir­tys iden­tiš­kos. Kai to­kie žmo­ nės išei­na, ta­da kaž­kas su­ju­da. Bet al­ko­ho­liz­mo pro­ble­ma vi­sa­da bu­vo, vi­si apie ją ži­no­jo.

Ser­ga ir varg­šai, ir tur­tuo­liai

– Jei­gu ži­no­jo­me, ži­no­me, va­ di­na­si, vis­kas be­pras­miš­ka?

– Aš ko­vo­ju už vai­kus ir jau­ni­mą, nes tai – Lie­tu­vos atei­tis. Rei­kia pri­pa­žin­ti, kad al­ko­ho­liz­mas, pri­ klau­so­my­bė nuo nar­ko­ti­kų yra ne­ pa­gy­do­mos li­gos. Kaip ir vė­žys: gy­ dant ga­li­ma pa­siek­ti dau­gia­me­tę re­mi­si­ją ir ra­miai gy­ven­ti dau­gy­ bę me­tų.

– Tai skam­ba la­bai pa­pras­tai.

Te­rei­kia už­si­re­gist­ruo­ti pas gy­ dy­to­ją?

– Daž­niau­sia žmo­nės gy­dy­tis pra­ de­da tik ta­da, kai pa­sie­kia va­di­na­ mą­jį dug­ną. Kaip, pa­vyz­džiui, il­ gai gė­ręs ak­to­rius tar­si at­si­bu­do ir su­pra­to, kad rei­kia kaž­ką da­ry­ti, kai ne­blai­vus bū­da­mas su­dau­žė 10 au­to­mo­bi­lių. Dva­si­nis su­krė­ti­mas pri­ver­čia ieš­ko­ti išei­čių. Ki­taip jie ne­lai­ko sa­vęs li­go­niais.

– Jis bu­vo jū­sų pa­cien­tas?

– Per 10 me­tų aš ma­čiau daug įvai­rių žmo­nių, ser­gan­čių al­ko­ho­ liz­mu. Kai ku­rių ant­pe­čius puo­ šė žvaigž­dės, at­va­žiuo­da­vo net ir vil­kin­čių­jų su­ta­no­mis. Al­ko­ho­liz­ mas pro­fe­si­jos ne­si­ren­ka, juo ser­ga nuo pa­čių pa­pras­čiau­sių iki aukš­ tas pa­rei­gas uži­man­čių pi­lie­čių. Ši li­ga pa­lie­čia įvai­riau­sių sluoks­nių at­sto­vus.

Gy­dy­tis – tik pla­ni­ne tvar­ka

– Lie­tu­vo­je yra pen­ki cent­rai, ku­riuo­se gy­do­mos pri­klau­so­ my­bės li­gos. Tiek lyg ir pa­kan­ka no­rint pa­siek­ti ser­gan­čių­jų pri­ klau­so­my­bės li­go­mis re­mi­si­ją?

– Mū­sų li­go­ni­nė yra vals­ty­bi­nė, čia pa­cien­tai gy­do­mi pa­gal pla­ną. To­ kia vals­ty­bės po­li­ti­ka. Juo­lab kad prie­var­ta gy­dy­ti pa­cien­tų ne­ga­li­ ma. Tik dviem at­ve­jais ga­li­ma pri­ vers­ti­nai pa­gul­dy­ti į li­go­ni­nę: jei as­mens el­ge­sys sui­ci­di­nis ir jei ky­la grės­mė ap­lin­ki­niams. Pas mus ga­ li­ma at­si­gul­ti gy­dy­tis pla­ni­ne tvar­ ka, kai pa­ts al­ko­ho­li­kas to no­ri. Aš įsi­ti­ki­nęs, kad mes esa­me pa­gal­bi­ nin­kai, bet sveiks­ta ir gy­do­si žmo­ gus tik pa­ts.

Vy­ras at­vė­rė bai­ siau­sią sa­vo pa­slap­ tį: ge­ria nuo kū­di­kys­ tės, nuo dve­jų me­tų.

Pra­dė­jo su sa­vo tė­vu.

– Tai tas, ku­ris no­ri, pa­pras­čiau­ siai tu­ri už­si­re­gist­ruo­ti kaip bet ku­rio­je ki­to­je po­lik­li­ni­ko­je?

– Taip. Jam pa­ski­ria­mas lai­kas ir per pir­mą pa­cien­to vi­zi­tą su juo bend­rau­ja gy­dy­to­jas, psi­chiat­ras ir psi­cho­lo­gas. Pa­cien­tui su­ti­kus vi­si kar­tu pa­ren­ka priim­ti­ną ir tin­ka­mą gy­dy­mą: am­bu­la­to­ri­nį ar sta­cio­ na­re. Ga­li­ma pa­si­rink­ti al­ter­na­ty­ vias mo­ka­mas pa­slau­gas – gy­dy­mą vais­tais ar 12 žings­nių pro­gra­mą.

Svar­bu pri­pa­žin­ti sau

– Bet al­ko­ho­li­ko nuo­tai­kos ir no­rai daž­nai kei­čia­si. Ar­gi ne­ ga­li­ma su­kur­ti lanks­tes­nės, jam pa­lan­kes­nės gy­dy­mo sis­ te­mos, pa­rem­tos prin­ci­pu: čia ir da­bar? Ir ap­skri­tai ko­dėl ši li­ga tam­pa pro­ble­ma?

– Al­ko­ho­lis sme­ge­ny­se su­ke­lia bio­che­mi­nius pro­ce­sus. Tuo­met trau­kia ska­nus mais­tas, sek­sas, trokš­ta­ma ma­lo­nu­mų. Pa­ti­ria­mą ma­lo­nų jaus­mą mes pri­si­me­na­ me ir jo sie­kia­me vėl. Ne vel­tui sa­

ko­ma, kad al­ko­ho­liz­mas yra sie­los ir kū­no li­ga. Kar­tą pas ma­ne atė­ jo ži­no­ma ak­to­rė. Ją at­siun­tė se­ ne­lis iš­siaiš­kin­ti, ar ji jau al­ko­ho­ li­kė. Jau­na, gra­ži mo­te­ris pa­sa­ko­jo pa­ti­rian­ti įtam­pą, nuo­var­gį. Po re­ pe­ti­ci­jų su ko­le­go­mis iš­ge­ria, grįž­ ta na­mo, dar iš­ge­ria ir ta­da ra­miai už­mie­ga. Kas­dien. Bet juk ne­si­vo­ lio­ja gir­ta kur nors pa­tvo­ry­je. Po il­ go po­kal­bio mo­te­ris vis dėl­to pri­ pa­ži­no, kad be al­ko­ho­lio gy­ven­ti ne­ga­li.

– Ko rei­kia, kad žmo­gus atei­tų pas jus sa­vo no­ru?

– Įti­kin­ti. Bet tai re­tai pa­vyks­ta. Žmo­gus atei­na tik ta­da, kai pa­sie­ kia dug­ną ir ima ieš­ko­ti pa­gal­bos.

Kai su­vo­kia, kad vis­kas baig­ta, gy­ ve­ni­mo nė­ra.

Išt­ver­ti al­ko­ho­li­nę abs­ti­nen­ci­ją

– Kai ku­rie al­ko­ho­li­kai su­vo­kia sa­vo pro­ble­mą, bet iš­blai­vė­jus jiems bū­na taip blo­gai, kad iš­ si­gel­bė­ji­mas tė­ra vie­nin­te­lis – vėl iš­ger­ti. Jie esą jau­čia­si kaip zom­biai, ta sa­vi­jau­ta yra ne­pa­ ke­lia­ma.

– Tai, ką jūs pa­sa­ko­ja­te, yra al­ ko­ho­li­nė abs­ti­nen­ci­ja. Vis­kas sly­pi mū­sų sme­ge­ny­se. Dar daug le­mia ge­ne­ti­ka. Aš pri­du­riu: Die­vo vis­ kas duo­ta.

– Va­di­na­si, vi­sa tai – be­vil­tiš­ka?

Juo­lab kad gir­to pa­cien­to psi­ cho­lo­gai ne­prii­ma, gy­dy­to­jai ne­ gy­do, gir­tam vais­tai ne­lei­džia­mi, o iš­blai­vi­ni­mas kai­nuo­ja 200 li­ tų, ku­riuos taip pat ne kiek­vie­ nas, at­si­dū­ręs dug­ne, tu­ri.

– Prieš ma­ne sė­dė­jo jau­nas in­te­li­ gen­tiš­kas vy­ras. Bu­vo iš­gė­ręs ir no­ rė­jo, liau­diš­kai ta­riant, ko­duo­tis, ne­ger­ti tik ke­lis mė­ne­sius, kol su­si­ tvar­kys vers­lą. Tas vy­ras va­do­vau­ja dviem įmo­nėms. Išk­lau­siau ir pa­ klau­siau ele­men­ta­raus to­kiu at­ve­ju klau­si­mo: kiek lai­ko jis ge­ria. Vy­ras at­vė­rė bai­siau­sią sa­vo pa­slap­tį: ge­ ria nuo kū­di­kys­tės, nuo dve­jų me­ tų. Pra­dė­jo su sa­vo tė­vu. Prieš lei­ džiant il­ga­lai­kio po­vei­kio vais­tus „Tor­pe­do“ rei­kia, kad bent tris die­ nas žmo­gus bū­tų ne­gė­ręs al­ko­ho­lio.

Tas jau­nas vy­ras po tri­jų die­nų atė­ jo blai­vas.

Bū­ti­ny­bė: T.Zi­ka­ras įsi­ti­ki­nęs, kad ne­pa­kan­ka gy­dy­ti. Bū­ti­na su­kur­ti

sis­te­mą pri­klau­so­my­bės li­gų pro­ble­mai spręs­ti.

– Mo­ty­vas?

– Taip. Ir dar. Pa­cien­tui pa­sa­kai: tu mir­si, nes taip ir yra. Tie, ku­rie nu­ta­ria, kad ai, šiaip ar taip, nė­ra gy­ve­ni­mo, tai jie čia ir nei­na. La­ bai svar­bus da­ly­kas yra ti­kė­ji­mas.

Kar­tais ne taip svar­bu kuo, svar­ bu – ti­kė­ti.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ne­sa­kau, kad Is­lan­di­ja vi­siš­kai iš­ spren­dė al­ko­ho­liz­mo pro­ble­mą, ta­ čiau ją su­ma­ži­no iki mi­ni­mu­mo.

Pra­dė­jo nuo šei­mų, bend­ruo­me­nių, vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų ir pa­ti vals­ty­bė pri­pa­ži­no, kad tai jų vi­sų pro­ble­ma.

Po­li­ti­ka, vi­zi­ja ir tik­ro­vė

Pa­ta­rė­jas at­vy­ko tik pa­svei­kin­ti

– Pa­kan­ka mo­ty­vo ir ti­kė­ji­mo?

– Mei­lė ir kant­ry­bė – pa­grin­di­niai da­ly­kai. Dar vie­nas – veik­la.

Aš sie­kiau, kad li­go­ni­nė­je dirb­ tų jau­nas per­so­na­las. At­ro­dė, kad leng­viau ras kal­bą. Dau­ge­lis iš per­ so­na­lo ne­tu­rė­jo šei­mų, mer­gi­nos – vai­kų. Įsi­dar­bi­no vy­res­nio am­žiaus mo­te­ris va­ly­to­ja. Tie mū­sų ma­žie­ ji pa­cien­tai ėmė prie jos glaus­ty­tis kaip prie ma­mos. Tai – mei­lė. Įren­ gė­me vir­tu­vė­lę. Vai­kai su ta dar­ buo­to­ja mo­kė­si ko­šę vir­ti, bul­ves skus­ti ir ki­tų dar­bų. Jie vi­si kar­ tu už­sii­mė ir kai ku­riems tai tu­rė­ jo la­bai ge­rą po­vei­kį. Veik­la, dar­ bas gy­do.

– Sa­na­to­ri­jų al­ko­ho­li­kams ar pen­sio­na­tų nar­ko­ma­nams mū­ sų vals­ty­bė kol kas ne­bū­tų pa­ jė­gi su­teik­ti?

– Is­lan­di­jos pre­zi­den­tas, at­vy­kęs į Lie­tu­vo­je vy­ku­sią kon­fe­ren­ci­ją apie al­ko­ho­liz­mą, iš­sė­dė­jo jo­je nuo pra­ džios iki pa­bai­gos. Lie­tu­vos pre­ zi­den­tas į tą kon­fe­ren­ci­ją vi­so la­ bo teat­siun­tė pa­ta­rė­ją pa­svei­kin­ti da­ly­vius. Jau­tė­me mo­ra­li­nę gė­dą.

– Ma­no­te, kad svei­ka­tos po­li­ ti­kai per ma­žai dė­me­sio ski­ria al­ko­ho­liz­mo pro­ble­mai?

– Tai to­k ia mil­ž i­n iš­ka pro­b le­m a ir ma­n e la­bai ste­b i­n a, kaip ji ne­ rū­p i tiems, ku­r ie at­sa­k in­g i už jos spren­d i­m ą. Mums su­teik­t as as­ mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų sta­t u­sas. Da­bar tu­r i vyk­t i mū­s ų įstai­g ų re­for­m a ir svars­t o­m a, ką mes tu­r ė­t u­m e da­r y­t i, koks mū­ sų vaid­m uo vi­s uo­m e­n ė­j e. Vals­ ty­b ė­j e tu­r i bū­t i su­k ur­t a sis­t e­m a žmo­g ui.

– Tu­ri­te vi­zi­ją?

– Tai ne tik vi­zi­ja. Bu­vu­siai Vy­ riau­sy­bei bu­vo pa­teik­ta jau su­ kur­ta pro­gra­ma. Ši Vy­riau­sy­bė tik­rins tai, kas bu­vo be­veik pa­tvir­ tin­ta. No­rė­tų­si, kad vi­sa tai vyk­ tų grei­čiau.

– O tas gy­dy­to­jas, apie ku­rį pa­ sa­ko­jo­te po­kal­bio pra­džio­je, ku­ris pa­si­rin­ko V.Šap­ra­naus­ko li­ki­mą, bu­vo pas jus atė­jęs? Jūs ži­no­jo­te, kad jis ser­ga pri­klau­ so­my­be nuo al­ko­ho­liz­mo?

– Ne.

13

ANTRADIENIS, balandžio 30, 2013

sveikata

Nuo dė­lių te­ra­pi­jos at­bai­do ir mi­tai Krau­ja­siur­biai ga­li kel­ti ne tik šleikš­tu­lį.

Spe­cia­lis­tai ti­ki­na, kad ver­ta įveik­ti pir­ mo­jo kar­to bai­mę vien dėl dė­lių te­ra­pi­jos tei­kia­mo po­vei­kio.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

je žūs­ta po ke­lių die­nų ar mė­ne­sio.

Il­giau­siai jos skran­dy­je iš­lie­ka vi­ ru­sai, bet jais ne­ga­li­ma už­si­krės­ti.

Bai­mė ne­pag­rįs­ta

No­rin­čius iš­ban­dy­ti dė­lių te­ra­pi­ ją klai­pė­die­čius ne­re­tai nuo šios pro­ce­dū­ros at­bai­do krau­ja­siur­bių vaiz­das. Ne­ma­lo­nų įspū­dį su­stip­ ri­na ir vai­kys­tės pri­si­mi­ni­mai, kai daž­nas bu­vo gąs­di­na­mas van­dens tel­ki­niuo­se tū­nan­čio­mis dė­lė­mis.

Abe­jo­nes su­stip­ri­na ir bai­mė už­ si­krės­ti, nes ma­no­ma, kad krau­ją siur­bian­čios dė­lės to­kiu bū­du vė­ liau ga­li už­krės­ti ki­tą klien­tą.

Lie­tu­vos hi­ru­do­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­kė vi­daus li­gų gy­dy­to­ja Van­da Kra­ma­raus­kie­nė pa­ti­ki­no, jog ga­li­my­bė to­kiu bū­du už­si­krės­ti la­biau yra teo­ri­nė, o dar tiks­liau – la­biau pa­na­šė­jan­ti į mi­tą ar is­to­ri­ ją iš fan­tas­ti­kos sri­ties.

Mat dė­lė ne­si­siur­bia tol, kol skran­dy­je bū­n a ne­s u­v irš­k in­to krau­jo. Šis jos or­ga­niz­me virš­ki­ na­mas apie pus­me­tį. Dė­lės ana­to­ mi­nė san­da­ra yra to­kia, kad ry­da­ ma krau­ją ji ne­ga­li at­pil­ti at­gal.

Be to, dė­lės var­to­ja­mos tik vie­ ną kar­tą. V.Kra­ma­raus­kie­nės tei­gi­ mu, dė­lių va­ly­mas daž­niau­siai ne­ prak­ti­kuo­ja­mas. Tuo už­sii­man­tis žmo­gus ri­zi­kuo­tų už­si­krės­ti, jei­gu per žaiz­de­lę pa­tek­tų už­krės­to dė­ lės krau­jo.

Vo­kie­ti­jo­je, kur dė­lė vals­ty­bės pri­pa­žin­ta kaip vais­ti­nis pre­pa­ra­ tas, bu­vo at­lik­ti moks­li­niai ty­ri­mai.

Dė­lės spe­cia­liai bu­vo mai­ti­na­mos mik­ro­bais už­krės­tu krau­ju.

Paaiš­kė­jo, kad kai ku­rie mik­ro­bai jos skran­dy­je ne­si­dau­gi­na ir ne­ su­ke­lia su­si­rgi­mų. Ki­ti skran­dy­

Au­gi­na bio­fab­ri­kuo­se

Kaip pa­ste­bi V.Kra­ma­raus­kie­nė, žmo­nės klai­din­gai įsi­vaiz­duo­ja, kad pro­ce­dū­roms nau­do­ja­mos lau­ki­nės dė­lės, gy­ve­nan­čios van­dens tel­ki­ niuo­se. Šią pa­pli­tu­sią nuo­mo­nę ji pri­sky­rė dar vie­nam mi­tui.

Gy­dy­mui skir­tos dė­lės au­gi­na­ mos spe­cia­liuo­se bio­fab­ri­kuo­se, kur lai­ko­ma­si griež­tų rei­ka­la­vi­ mų. Juos kont­ro­liuo­ja Vals­ty­bi­ nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ ba, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai, o dė­les nau­do­jan­tys me­di­kai tu­ri įsi­gi­ji­ mo do­ku­men­tus.

Bio­fab­r i­ke dė­l ės mai­t i­n a­m os ver­šiu­kų krau­ju. Ta­čiau te­ra­pi­jai jos pra­de­da­mos nau­do­ti tik tuo­ met, kai po pa­s ku­t i­n io mai­t i­n i­ mo praei­n a ne ma­ž iau nei 5–6 mė­ne­siai.

Per tą lai­ką krau­ja­siur­bės skran­ dy­je ne­be­lie­ka krau­jo li­ku­čių. Dė­ lė prie žmo­gaus kū­no ka­bi­na­si tik tuo­met, kai yra al­ka­na.

Pri­si­siur­bu­si dė­lė nu­krin­ta ar­ ba nui­ma­ma nuo pa­cien­to kū­ no. Tuo­met ji iš­kart su­nai­ki­na­ma – įme­ta­ma į spe­cia­lų de­zin­fe­kuo­ jan­tį skys­tį, ku­ria­me suy­ra per ke­ lias mi­nu­tes. „Jei­gu žmo­gui ky­la abe­jo­nių, ga­ li­ma pa­pra­šy­ti pa­ro­dy­ti, kur de­da­ mos pa­nau­do­tos dė­lės“, – pa­ta­rė hi­ru­do­te­ra­peu­tė.

Jaut­riai rea­guo­ja į kva­pus

Pa­sak gy­dy­to­jos, nor­ma­lu, jog po dė­lių įkan­di­mo nu­bė­ga šiek tiek

Įs­pū­dis: no­rin­čiuo­sius iš­ban­dy­ti dė­lių te­ra­pi­ją gąs­di­na ne­ma­lo­nus dė­lių vaiz­das.

krau­jo, o to­ji vie­ta pa­raus­ta, pa­ tins­ta ar niež­ti. To­kia bū­na at­sa­ ko­mo­ji or­ga­niz­mo reak­ci­ja.

Vie­nin­te­lė ri­zi­ka, jei­gu po pro­ce­ dū­ros pa­cien­tas na­muo­se žaiz­de­ lę ka­sys bei krapš­tys, taip su­kel­da­ mas ri­zi­ką įneš­ti in­fek­ci­ją iš išo­rės.

Tuo­met žaiz­de­lė ga­li su­pū­liuo­ti.

Po dė­lių te­ra­pi­jos žmo­gus ga­ li daž­niau šla­pin­tis ar­ba pa­si­reikš­ ti tam tik­ri virš­ki­ni­mo su­tri­ki­mai – taip esą nu­tin­ka dėl pra­si­dė­ju­sio or­ga­niz­mo va­ly­mo­si. Mat po pro­ ce­dū­rų suak­ty­vi­na­ma krau­jo­ta­ka.

Prieš pro­ce­dū­rą ne­pa­ta­ria­ma rū­ ky­ti ar iš­va­ka­rė­se var­to­ti al­ko­ho­lio.

Krau­ja­siur­biai ta­da tie­siog ne­si­ka­ bi­na. Dė­lės taip pat jaut­riai rea­ guo­ja į kva­pus, įvai­rius te­pa­lus.

pir­mo­jo kar­to praei­na bai­mė“, – ti­ki­no 13 me­tų pa­tir­tį tu­rin­ti hi­ru­ do­te­ra­peu­tė.

Be to, įsi­tem­pu­siam ir bi­jan­čiam žmo­gui pa­de­da ir pa­ti dė­lė, su­lei­ džian­ti spe­cia­lias at­pa­lai­duo­jan­ čias me­džia­gas. Pa­si­tai­ko, kad pa­ cien­tas per pro­ce­dū­rą net už­mie­ga ir at­si­bun­da tik šiai pa­bai­gus sa­vo dar­bą.

Kar­tais žmo­nės dar prieš pro­ce­ dū­rą tei­rau­ja­si, kiek dė­lių jiems bus už­dė­ta. V.Kra­ma­raus­kie­nė paaiš­ki­ no, kad šis skai­čius pri­klau­so nuo žmo­gaus ūgio, su­dė­ji­mo, var­to­ja­ mų vais­tų ir pro­ble­mos.

Tad vie­niems pa­kan­ka 3 ar 5 dė­ lių, o šią te­ra­pi­ją nau­do­jan­tiems ne pir­mą kar­tą ga­li­ma už­dė­ti dvi­gu­bai dau­giau krau­ja­siur­bių.

Pri­me­na uo­do įgė­li­mą

V.Kra­ma­raus­kie­nės ne­ste­bi­na, kad dė­lių te­ra­pi­ja žmo­nėms ke­lia bai­ mę ar net pa­si­šlykš­tė­ji­mą. Apie 80 pro­c. pa­cien­tų bi­jo pir­mo­sios pro­ ce­dū­ros.

To­kiais at­ve­jais žmo­gų sten­gia­ ma­si ati­tin­ka­mai nu­teik­ti ar­ba dė­ lės tie­siog ne­ro­do­mos. „Dė­lės dan­tu­kų su­lei­di­mas pri­ me­na uo­do įgė­li­mą, tad jau po

Ne­tu­ri ša­lu­ti­nio po­vei­kio

Gy­dy­to­ja dė­lių te­ra­pi­ją api­bū­di­ no kaip na­tū­ra­lios me­di­ci­nos sri­tį, nes krau­ja­siur­bys sa­vo įgė­li­mu pa­ ža­di­na or­ga­niz­mą ir taip su­stip­ri­na imu­ni­te­tą. Ši te­ra­pi­ja veiks­min­ga tu­rin­ tiems šir­dies ir krau­ja­gys­lių, stu­ bu­ro pro­ble­mų, tiems, ku­riuos var­gi­na he­ma­ro­jus, ate­rosk­le­ro­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

zė, drus­kos ar są­na­rių skaus­mai.

Pa­sak V.Kra­ma­raus­kie­nės, kai ku­ riems žmo­nėms po dė­lių te­ra­pi­jos net ne­bep­ri­rei­kia ope­ra­ci­jos dėl iš­ si­plė­tu­sių ve­nų. „Po­vei­kis iš tie­sų bū­na veiks­ min­gas, tad ver­ta nu­ga­lė­ti pir­mo­ jo kar­to bai­mę. Vais­tai tu­ri ša­lu­ti­nį po­vei­kį, o dė­lės juo ne­pa­si­žy­mi“, – pa­ly­gi­no pa­šne­ko­vė. Šios pro­ce­dū­ros ne­ga­li­mos tik tu­rin­tiems pro­ble­mų dėl krau­jo kre­šu­mo, ser­gan­tiems ma­žak­rau­ jys­te ar ūmiu li­gos pe­rio­du. Ne­ri­ zi­kuo­ja­ma ir su on­ko­lo­gi­niais li­ go­niais.

V.Kra­ma­raus­kie­nė pri­si­mi­nė, kad so­vie­ti­niais lai­kais dė­les nau­ do­da­vo ir li­go­ni­nė­se. At­kū­rus Lie­ tu­vos ne­prik­lau­so­my­bę ši te­ra­pi­ja li­ko už­ri­by­je.

Ta­čiau ti­ki­ma­si, kad jau grei­tu lai­ku po­žiū­ris į dė­lių te­ra­pi­ją pa­si­ keis ir ji bus pri­pa­žin­ta kaip na­tū­ ra­lus me­di­ci­nos gy­dy­mo bū­das.

Mat Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ ri­jo­je yra su­da­ry­ta ko­mi­si­ja na­tū­ra­ lios me­di­ci­nos klau­si­mais, taip pat gau­tas mi­nist­ro pri­ta­ri­mas, kad šią te­ra­pi­ją rei­kia reg­la­men­tuo­ti įsta­ ty­mo ak­tais.

Vais­tai parduotuvėse: grės­mė ar nau­da? Žmo­nės daž­nai ge­ 11 ria vais­tus, ku­rie jiems ne­tin­ka, ne pa­gal pa­skir­tį, ne­si­va­

do­vau­ja re­ko­men­da­ci­jo­mis do­zuo­ da­mi. Net ir pa­pras­tas ne­re­cep­ti­ nis vais­tas iš tik­rų­jų nė­ra jau toks ne­kal­tas. Juo ga­li­ma ap­si­nuo­dy­ti, per­do­zuo­ti, var­to­ti ne pa­gal pa­skir­ tį. Jei­gu prii­ma­mi to­kie įsta­ty­mai, va­di­na­si, kaž­kam jie pa­ran­kūs“, – kal­bė­jo me­di­kas.

Bū­tų nau­din­ga

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­ dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė vie­na­ reikš­miš­kos nuo­mo­nės šiuo klau­ si­mu ne­tu­ri. „Pliu­sų ma­tau tiek vie­no­je, tiek ki­to­je pu­sė­je. Kaip žmo­gus, ma­ny­ čiau, kad to­kiai įsta­ty­mo pa­tai­sai ga­li­ma pri­tar­ti, ta­čiau, pro­gno­zuo­ ju, atė­jus lai­kui rea­li­zuo­ti šią idė­ ją, su­si­dur­si­me su di­de­liu vais­ti­nių pa­si­prie­ši­ni­mu“, – svars­tė J.Asa­ daus­kie­nė.

Pa­sak jos, di­des­nis vais­tų priei­ na­mu­mas ne­bū­tų blo­gas da­ly­kas

Janina Asa­daus­kie­nė:

Di­des­nis vais­tų priei­na­mu­mas pa­ leng­vin­tų žmo­nėms gy­ve­ni­mą.

–patiems žmo­nėms bū­tų pa­to­giau ir leng­viau.

Paš­ne­ko­vė ti­ki­na, kad vais­ti­nių dar­bo lai­kas nė­ra la­bai il­gas, o bu­ din­čios far­ma­ci­nės įstai­gos Klai­

pė­do­je ne­tu­ri­me, to­dėl di­des­nis ne­re­cep­ti­nių me­di­ka­men­tų priei­ na­mu­mas pa­leng­vin­tų žmo­nių gy­ ve­ni­mą. „Ži­no­ma, rei­kė­tų la­bai aiš­kiai api­brėž­ti me­di­ka­men­tų są­ra­šą, ku­ rie bū­tų par­da­vi­nė­ja­mi pre­ky­bos cent­ruo­se ar de­ga­li­nė­se“, – sa­kė J.Asa­dau­sie­nė.

Anot spe­cia­lis­tės, vi­si pa­vo­jin­ ges­ni vais­tai yra re­cep­ti­niai, to­dėl lais­vai pre­kiau­ja­mi gy­ven­to­jams ne­tu­rė­tų pa­kenk­ti vien dėl to fak­ to, kad at­si­ras­tų dau­giau pla­ti­ni­ mo vie­tų.

Ki­tas klau­si­mas, pa­sak J.Asa­ daus­kie­nės, ap­skri­tai per di­de­lis lie­tu­vių vais­tų var­to­ji­mas. „Ta­čiau ši pro­ble­ma lie­čia ir re­ cep­ti­nius, ir ne­re­cep­ti­nius vais­tus.

Ma­nau, jog pa­čius pa­pras­čiau­sius me­di­ka­men­tus, to­kius, kaip vais­tus nuo skaus­mo, per­ša­li­mo, gy­ven­to­ jų pa­to­gu­mui ga­li­ma bū­tų įsi­gy­ti ir vais­ti­nė­se. Vis dėl­to ne­ga­liu tvir­ tin­ti, kad vi­siš­kai pa­lai­kau ir Li­be­ ra­lų są­jū­džio no­ri­mas tai­ky­ti pa­tai­ sas“, – ti­ki­no spe­cia­lis­tė.

Komentaras Ele­na Kve­da­rie­nė

Vais­t i­n ių aso­cia­ci­jos pir­m i­n in­kė

Į

s­t a­t y­mo pa­t ai­s a, kaip tei­g ia jos ini­c ia­to­r iai, ne­p a­g e­r ins kai­m o gy­ven­to­j ų ap­r ū­pi­n i­mo me­d i­k a­ men­t ais, nes Lie­t u­vo­j e vais­t i­n ių tink­l as ir taip yra vie­n as di­d žiau­s ių Eu­ro­p o­j e. Vie­n ai vais­t i­n ei ten­k a 2 200 gy­ven­to­j ų.

Ma­ž iau gy­ven­to­jų ten­ka tik Is­pa­ni­jo­ je, Bel­gi­jo­je, Mal­to­je, Kip­re, Bul­ga­ri­jo­je ir Grai­ki­jo­je. Be to, be­veik vi­suo­se pre­ ky­bos cent­ruo­se vei­kia ir vais­ti­nės, o jų dar­bo lai­kas toks pat.

Ki­to­se ES vals­ty­bė­se vais­ti­nių pre­ky­ bos cent­r uo­se iš­v is nė­ra. Kai­mo gy­ ven­to­jai vi­sais vais­tais, kar­tu ir kom­ pen­suo­ja­mai­siais, ap­rū­pi­na­mi per 746 pir­mi­nes svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gas.

Lie­ka tik kai­mo vie­to­vės, ku­rio­se di­ des­nių pre­k y­bos cent­r ų ir de­ga­l i­nių iš­vis nė­ra.

Ma­nau, kad ši įsta­t y­mo pa­tai­sa ap­ sun­k ins vais­tų pre­k y­bos vie­tų kont­ ro­lę, bus par­da­v i­nė­ja­m i fal­si­f i­k uo­t i

me­d i­ka­men­tai. Jau da­bar ne­ga­l i­ma su­kont­ro­l iuo­t i tur­ga­v ie­tė­se par­duo­ da­mų vais­tų.

Dar vie­nas mi­nu­s as – ne­t in­ka­mos vais­tų lai­ky­mo są­ly­gos ga­li da­ry­ti įta­ ką che­mi­niam jų po­vei­kiui. Ne­ra­mi­na ir tai, jog įtei­si­nus me­di­ka­men­tų par­ da­vi­mą pre­ky­bos cent­ruo­se ne­bus su­ tei­kia­ma far­ma­ci­nin­ko pa­gal­ba.

Tai­g i, gy­ven­to­jai ga­l i ap­si­nuo­dy­t i ar net mir­ti per­do­za­vę. Pa­vyz­džiui, žmo­ gus ne­ži­no­da­mas ga­li pa­nau­do­ti pa­ra­ ce­ta­mo­lį skir­tin­gais fir­mi­niais pa­va­di­ ni­mais.

Jau da­bar tos vals­ty­bės, ku­rio­se vais­ tai par­duo­da­mi ne vais­ti­nė­se, griež­ti­ na par­da­vi­mo ir lai­ky­mo są­ly­gas, ma­ ži­na me­di­ka­men­tų asor­ti­men­tą.

Po­li­ti­kai klai­di­na vi­suo­me­nę teig­da­mi, jog vais­tų kai­nos su­ma­žės.

Taip neat­si­t iks, nes Lie­tu­vo­je mak­si­ ma­lūs vais­t i­n ių ant­kai­n iai yra vie­n i ma­žiau­sių Eu­ro­po­je. No­rint pre­kiau­ti vais­tais ne vais­ti­nė­se rei­kė­tų lai­ky­tis tam tik­rų rei­ka­la­vi­mų, o tai at­si­liep­tų kaš­tams.

19

antradienis, balandžio 30, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos.

Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų.

Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Užpraėjusios savaitės laimėtojas – Vilius Kuprys.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Šeimininkas antradienis – šaunuolis trečiadienis – Reporteris ketvirtadienis – Kalbėjimo menas penktadienis – Vilko apetitas Praėjusios savaitės laimėtoja – Marytė Skorikienė.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai, o svarbiausia – nedalykite pažadų, kurių nesiruošiate vykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Galite sulaukti intriguojančio darbo pasiūlymo. Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite.

Dvyniai (05 21–06 21). Palanki diena priimti svarbius sprendimus. Sugebėsite įveikti beveik visas kliūtis ir lengvai kontroliuosite situaciją. Išmušė realių veiksmų valanda, nepraleiskite pasitaikiusios progos.

Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyks sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Viskas, ką šiandien numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite jėgas ir užsiimsite veikla, kuri bus sunkiai įveikiama. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu, bet seniai atidėliotu reikalu.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes, ypač socialinėje srityje. Kai kas nesupras ir nepalaikys jūsų sumanymų, bet įvertins jūsų originalumą.

Skorpionas (10 24–11 22). Dėl skirtingo vertybių suvokimo įsivelsite į konfliktą, kuris vers ieškoti kompromiso. Neverta apie tai per daug kalbėti ar pabrėžti savo nepasitenkinimo. Susitvardymas – pagrindinis šios dienos bruožas. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis.

Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas nepadės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Patyrinėkite savo vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tačiau tai nesuteikia teisės kištis į kitų žmonių gyvenimą, venkite neapgalvotų žodžių ir vertinimų.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų perdėtas optimizmas turės neigiamos įtakos karjerai. Būkite atsargus, nes pernelyg laki vaizduotė gali išmušti iš vėžių. Būkite sąžiningas bei darbštus ir viskas seksis puikiai. Žuvys (02 20–03 20). Galite tikėtis aplinkinių paramos. Tik nereikia piktnaudžiauti svetima pagalba, pirmiausia pasikliaukite savo jėgomis.

Orai

Šiandien mažai debesuota, temperatūra bus 10–15 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį temperatūra vietomis nukris iki 2–3 laipsnių šilumos, išliks mažai debesuota. Dieną bus saulėta, sušils iki 13–15 laipsnių šilumos. Ketvirtadienio naktį gali šalti – vietomis prognozuojama iki 2 laipsnių šalčio, o dieną orai turėtų šilti iki 17 laipsnių šilumos.

Šiandien, balandžio 30 d.

+11

+9

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+12

Šiauliai

Klaipėda

+13

Panevėžys

+13

Utena

+12

5.55 21.12 15.07

120-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 245 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+13

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +14 Dublinas +11 Kairas +33 Keiptaunas +26 Kopenhaga +13

kokteilis Pa­mink­lą su­pa duo­bės Ar­tė­ja va­sa­ra, mi­nios tu­ris­tų iš to­li­mo ir ar­ti­mo už­sie­nio pa­birs po Klai­pė­dos gat­ves – gir­dė­sis vo­kie­čių, ang­lų, ki­nų, ja­po­nų, ru­sų, pran­cū­z ų ir ki­to­kia, ku­ rios „Kok­tei­lis“ neat­pa­žins, kal­ba.

Daž­n iau­siai iš sal­daus mie­go anks­ ti pa­ža­d in­t i tu­r is­tai ap­si­m ie­go­ju­siais vei­dais gi­dų ve­džio­ja­mi klai­džio­ja se­ na­mies­čio gat­ve­lė­mis. Ko­ne pir­ma­sis ob­jek­tas, ku­rį pri­va­lo ap­žiū­rė­ti at­vy­kė­ liai, – va­di­na­mo­sios kar­tu­vės skve­re­ly­ je tarp Da­nės upės ir Mu­zi­ki­nio teat­ro. „What is it?“ – aną­met, žiū­rė­da­mas į re­to gro­žio pa­mink­lą, klau­sė Džo­nas iš Man­ čes­te­rio. Han­sui iš Ham­bur­go ir­g i bu­vo smal­su su­ži­no­ti, ką tai sim­bo­li­zuo­ja: „Was ist das?“ Net ge­ras Ma­riaus drau­gas Zbig­ ne­vas iš Gdy­nės su­si­do­mė­jo: „Co to jest?“ Klai­pė­dos gi­dai vi­siems, net Fran­cui iš Nan­to, pa­klau­su­siam: „Qu’est-ce que c’est?“, pa­pras­ta žmo­giš­ka kal­ba paaiš­ ki­no, kad šis ob­jek­tas ver­čia bū­ti už­tik­ rin­t iems dėl Lie­t u­vos vien­t i­su­mo. Ir kad tai vi­sai ne „kar­tu­vės“, o „Ar­kos“ pa­ mink­las, pa­sta­ty­tas 2003 me­tais, mi­ nint Til­žės ak­to 85-ąsias ir Klai­pė­dos kraš­to su­si­jun­gi­mo su Lie­tu­va 80-ąsias me­ti­nes, kad jis sve­ria nei daug, nei ma­ žai – 150 to­nų ir yra 8,5 met­ro aukš­čio.

Tu­r iz­mo se­zo­nas – ant no­sies, ta­čiau dar va­kar „Kok­tei­lio“ agen­tai pa­ste­bė­jo, jog pa­mink­lo vie­no­je pu­sė­je tarp iš­klo­ tų ak­me­nu­kų žio­jė­ja ke­le­tas duo­bių, ku­ rios už­sie­nie­čiams pa­liks gi­lų įspū­dį.

Ne­ži­nia: ar tai va­gių dar­bas, ar

tu­ris­tų iš­dai­gos?

Gro­žis: gi­lios min­ties pa­mink­las

– įspū­din­giau­sias Klai­pė­do­je.

Čes­ka (397 719; dar be­trūks­ta, kad prie pa­ mink­lo koks nors už­sie­nie­tis ko­ją iš­si­na­rin­tų.

Tarp­tau­ti­nis skan­da­las – ga­ran­tuo­tas)

Londonas +15 Madridas +12 Maskva +15 Minskas +16 Niujorkas +16 Oslas +14 Paryžius +15 Pekinas +26

Praha +12 Ryga +13 Roma +26 Sidnėjus +21 Talinas +10 Tel Avivas +32 Tokijas +19 Varšuva +13

Vėjas

6–16 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+13

+14

Marijampolė

Vilnius

+14

Alytus

Vardai Kotryna, Marijonas, Pijus, Sofija, Venta, Virgautas.

balandžio 30-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+6

+9

+6

+5

16

+6

+9

+5

+4

4

+5

+14

+7

+1

5

rytoj

ketvirtadienį

1632 m. mi­rė Len­k i­jos ka­ra­l ius ir Lie­t u­vos di­ dy­sis ku­n i­gaikš­t is, taip pat Šve­di­jos ka­ra­lius Zig­ man­tas (Žy­gi­man­tas) Va­ za (gi­mė 1566 m.).

1789 m. George‘as Was­ hing­to­nas ta­po pir­muo­ ju JAV pre­zi­den­tu.

1883 m. mi­rė pran­cū­ zų dai­l i­n in­kas, imp­re­ sio­n iz­mo pra­d i­n in­k as Edouar­das Ma­net.

1945 m. nu­si­žu­dė Adol­ fas Hit­le­ris bei jo žmo­na Eva Braun.

1949 m. gi­mė Lie­tu­vos po­ li­ti­kas Kęs­tu­tis Gla­vec­kas.

1956 m. gi­mė Lar­sas von Trie­ras, da­nų ki­no re­ž i­ sie­rius, vie­nas iš ju­dė­ji­mo „Dog­ma 95“ pra­di­nin­kų.

1957 m. Vil­niu­je pra­dė­ tos trans­l iuo­t i Lie­tu­vos te­le­vi­zi­jos pro­gra­mos.

1964 m. gi­mė Ne­rin­gos po­li­ti­nė bei vi­suo­me­nės vei­kė­ja Auš­ra Fe­ser.

1966 m. gi­mė Lie­tu­vos ki­ no re­ž i­sie­r ius, sce­na­r is­ tas, ak­to­rius, pro­diu­se­ris Ar­tū­ras Jev­do­ki­mo­vas.

Už­bū­rė ka­ra­liš­kais žie­dais

1982 m. Niu­d žer­sy­je gi­mė ame­r i­k ie­čių ak­ to­rė Kirs­ten Dunst.

Sap­ni­nin­kas

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čių po­rą nu­ste­bi­no ne­ ti­kė­tai pra­žy­dęs kak­tu­sas. Pen­ke­ rius me­tus at­kak­liai „ty­lė­ju­si“ gė­ lė su­kro­vė ne tik įspū­din­gus, bet ir ma­lo­niai kva­pius žie­dus.

Au­ga­lo šei­mi­nin­kė Edi­ta Va­lin­čie­ nė pri­si­pa­ži­no, jog šiuo gro­žiu no­ ri­si pa­si­džiaug­ti ir su ki­tais, nes kak­tu­sai žy­di ne itin daž­nai. „Mes jau jį iš­vis bu­vo­me „nu­ra­ šę“, bu­vo toks ne­gra­žus, nu­lū­žęs. Ir štai su­kro­vė tris di­džiu­lius žie­dus.

Ir dar taip kve­pian­čius, lyg na­muo­ se bū­tų oro gai­vik­lis“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vė.

Ke­le­tą or­chi­dė­jų, va­di­na­mą­jį pi­ ni­gų me­dį, dar vie­ną kak­tu­są au­ gi­nan­ti Edi­ta pri­si­pa­ži­no, jog neį­ si­vaiz­duo­ja na­mų be kam­ba­ri­nių gė­lių. Sa­vait­ga­lį pra­žy­du­sį dyg­ liuo­tą­jį „au­gin­ti­nį“ mo­te­ris bu­vo pa­do­va­no­ju­si su­tuok­ti­niui jo ju­bi­ lie­jaus pro­ga.

Paš­ne­ko­vė pri­si­pa­ži­no ne­ži­nan­ ti, ko­kios tai rū­šies kak­tu­sas. Esą tik iš any­tos iš­gir­du­si, kad au­ga­las žy­di la­bai trum­pai, vos 12 va­lan­dų.

Ta­čiau, kaip tei­gė klai­pė­die­tė, gė­

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

 Sapne regėtas radinys reiškia didelį

To­bu­la: ne­di­du­kas kak­tu­sas ap­si­py­lė bal­tais pil­na­vi­du­riais žie­dais.

Edi­tos Va­lin­čie­nės nuo­tr.

lė žie­dais džiu­gi­no ge­ro­kai il­giau.

Edi­ta ti­ki­si, kad dar tris pum­pu­rus su­kro­vęs au­ga­las neil­gai tru­kus ap­ lips nau­jais žie­dais.

Sun­kiai kuo nors nu­ste­bi­na­mi spe­cia­lis­tai la­bai grei­tai iden­ti­fi­ka­ vo, kad klai­pė­die­čių na­muo­se pra­ žy­do Nak­ties ka­ra­lie­ne va­di­na­mas kak­tu­sas. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to

Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ ta Ža­dei­kie­nė tei­gė, jog jis žy­din­tis nė­ra di­de­lė re­te­ny­bė. „Vie­nam au­ga­lui su­žy­dė­ti ga­li pri­reik­ti 5, ki­tam – 10 me­tų. Kak­ tu­sai yra iš tų gė­lių, ku­rios tu­ri bū­ ti ku­rį lai­ką „kan­ki­na­mos“, o po to pa­tręš­tos, ge­rai pri­žiū­ri­mos pui­kiai su­žy­di“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tė.

pasisekimą gyvenime. Jei susapnavo­ te, kad rastą daiktą vėl pametėte, reikė­ tų saugotis, kad ko nors nepamestumė­ te. Sapne rasti auksinį daiktą reiškia lau­ kiantį didelį džiaugsmą.  Sapne matyti kokį nors augalą daž­ niausiai reiškia malonius rūpesčius. Ta­ čiau jei sapnuojate nuodinguosius au­ galus – galima klasta, apkalbos, pinklės.

Sapnuoti naudinguosius augalus reiš­ kia, kad džiaugsitės gerais santykiais su draugais ir namų šiluma bei jauku­ mu. Jeigu sapnuojate prie namo augan­ čius visžalius augalus – jūsų laukia gero­ vė arba kad įgysite žinių. Jei sapnavote, kad turite išvykti į kelionę, vadinasi, asmeniniame gyvenime ly­ dės sėkmė, gerai klostysis reikalai. Sapne netikėtai grįžti iš kelionės reiškia sėkmin­ gą darbų baigtį. Jei sapnuojate, kad keliau­ jate į šventąsias vietas, vadinasi, stovite lemtingoje gyvenimo kryžkelėje.