PIRMAS miesto dienraštis
ketvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
www.kl.lt
Klaipėdiečius baugino virš miesto laigę naikintuvai.
Miestas 4p.
Pažeidėjus medžios nauji greičio matuokliai.
Užribis 8p.
Gegužės 1-osios eitynių banga nusirito per griežto taupymo išvargintą Europą.
Pasaulis 12p.
Vaikams – spąstai kieme Už kelis šimtus tūks tančių litų mies te pastatytos vaikų žaidimo aikštelės yra tokios nesau gios, kad jose bet kada gali įvykti ne laimė. Valdininkai atkerta, jog gyven tojai patys galėtų nusipirkti cemento ir įtvirtinti konstruk cijas, kad jos nenug riūtų.
„Niekas nesako, kad reikia pralenkti Rio de Žaneiro karnavalą, bet progresas turi būti.“
5p.
Pradedama terlionių paieška Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Teplionių nuo pastatų nenusiva liusių klaipėdiečių jau laukia bau dos. Nuo gegužės bus griežčiau pradėta kontroliuoti, kaip prižiū rimi namų fasadai.
v.spuryte@kl.lt
Galėjo sutraiškyti
4
Kaina 1,30 Lt
Architektas-dizaineris Saulius Jusionis norėtų, kad Jūros šventė taptų dar įspūdingesnė.
Virginija Spurytė
„Tai, ką padarė miesto valdžia, yra kriminalas. Ne tas žodis, kaip esu pašiurpusi ir galėčiau išsakyti daug lietuviškų ir rusiškų keiksmažo džių, tik jų juk nespausdinsite“, – emocijas liejo klaipėdietė mama. Tokį jos pyktį sukėlė pamatytas kraują stingdantis vaizdas – mo ters akyse nuo vėjo gūsio nugriuvo neseniai Sulupės gatvėje įrengto je vaikų žaidimo aikštelėje pasta tyta metalinė sūpynių konstrukcija.
99 (19 702)
Grėsmė: Sulupės gatvėje vėlų rudenį pastatyta sunki metalinė sūpynių konstrukcija pavasarį virsdama tik
per atsitiktinumą nesužalojo vaikų.
Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėja Kristina Vintilaitė teigė, kad pastatų savi ninkai turėjo pakankamai laiko nu sivalyti terliones. „Dar prieš pusmetį prašėme klaipėdiečių pasirūpinti, kad ant pastatų sienų neliktų teplionių. Informavome, kad nuo gegužės bus atliekama griežtesnė kontro lė ir gresia nuobaudos“, – tvirti no vedėja. Pasak K.Vintilaitės, situacija da bar yra pagerėjusi. „Anksčiau kas dien pamatydavai vis naują išter liotą pastatą. Dabar pastebime, kad vis daugiau fasadų yra nuvaloma.
2
2
ketvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
miestas
Į Klaipėdą atrieda nauji autobusai Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Šią savaitę Klaipėdą turėtų pasiek ti dvylika naujų autobusų, kurie kursuos miesto gatvėmis. Trans porto priemonės buvo gaminamos pagal užsakymą Čekijoje.
Pagal sutartį nauji autobusai uos tamiestį turėtų pasiekti iki sekma dienio. Tačiau kol kas klaipėdiečiai jais negalės naudotis. Pasak Klaipėdos autobusų par ko įmonės direktorės Jelizavetos Daugininkienės, transporto prie mones reikia įregistruoti, sutvar kyti jų dokumentus. Jose dar reikia sumontuoti ir elektroninio bilie to techniką. „Galvojame, kad šie darbai truks dar porą savaičių“, – tvirtino vadovė. Naujieji autobusai buvo gamina mi Čekijoje.
Transporto priemonės yra eko logiškos – varomos dujomis. Dvy lika transporto priemonių atsiėjo apie 10 mln. litų. Didžioji dalis lėšų skirta iš ES Sanglaudos fondo. Klaipėdos au tobusų parko įmonė turėjo prisi dėti 15 proc. sumos. Naujieji autobusai bus panašūs, kaip ir įsigyti užpernai. Transporto priemonių stogas bus žalias, šonai – pilki, o apačioje – oranžinė juos telė. Iš viso į gatves kasdien išvažiuo ja 53 Klaipėdos autobusų parko au tobusai. J.Daugininkienės teigimu, gavus naujas transporto priemo nes autobusų, vežinėjančių mies te, skaičius nesikeis. „Labai sudėtinga atrinkti, ku rias mašinas pakeisti naujomis. Jų techninė būklė panaši. Veikiausiai atrinksime pagal pagaminimo me tus“, – teigė J.Daugininkienė.
Hidronimas: vienas originaliausių apklausos klausimų – dėl per Klaipėdą tekančios upės pavadinimo.
Vytauto Petriko nuotr.
Startuoja referendumas Klaipėdoje – istorinis įvykis. Šiandien pra Apklausos sideda pirmoji visuotinė uostamiesčio gy klausimai ventojų apklausa. Tačiau klaipėdiečiai jau 1. Kaip, Jūsų manymu, turi vadin tis upė, tekanti per Klaipėdą? dabar abejoja, ar į jų nuomonę bus at Danė sižvelgta, nes apklausa – tik patariamojo Dangė Neturiu nuomonės pobūdžio. 2. Ar pritariate suskystintųjų gam tin ių duj ų term in alo įreng imui prie Kiaulės Nugaros?
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Taip Ne
Klausia to, ko nežino
Transportas: naujieji autobusai bus panašūs į tuos, kurie jau važinė
ja Klaipėdos gatvėmis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pradedama terlionių paieška 1
Tą daro ir asmenys, ku rie apipaišė fasadus, ir gyventojai,“ – teigė K.Vintilaitė. Pastatų savininkams už išter liotus fasadus gresia bauda iki 2 tūkst. litų. „Galėtume jas skirti iš karto. Kad reikia nusivalyti fasa dus, gyventojus jau įspėjome per žiniasklaidą. Laiko susitvarky ti buvo duota. Vis dėlto vertinsi
me konkrečius atvejus. Išklausy sime argumentus, kodėl fasadai nebuvo nuvalyti. Jei šie bus įtiki nami, skirsime dar laiko susitvar kyti. Šiaip jau turime teisę bausti iš karto“, – tvirtino vedėja. Iki gegužės 1 d. pastatus turėjo susitvarkyti ir savivaldybės įstai gos, įmonės, bendrovės, kitos įstaigos.
Gyventojams bus suteikta galimy bė savo nuomonę pareikšti šešiais klausimais. „Manome, kad visi jie yra aktualūs. Jie dažnai yra miesto tarybos darbotvarkėje, todėl svar bu žinoti, ką mano dauguma gy ventojų. Be to, sociologai mums yra įkalę į galvą, kad reikia klausti to, ko nežinome ir kad turime bū ti pasirengę priimti bet kokį atsa kymą. Klausimai ir yra tokie, į ku riuos išankstinių atsakymų tikrai nežinome“, – aiškino vienas ap klausos iniciatorių Klaipėdos me ro pavaduotojas Artūras Šulcas. Tačiau kai kurie apklausos klau simai gyventojams kelia abejonių dėl jų aktualumo. Pavyzdžiui, bus teiraujamasi klaipėdiečių nuomo nės, ar jie pritaria suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įrengi mui ties Kiaulės Nugara. Esą kam reikia to klausti, jei ir taip aišku, kad procesai jau vyksta. „Miesto taryboje turės būti tvir tinamas dar vienas dokumentas – terminalo specialusis planas. To dėl šis klausimas klaipėdiečiams užduodamas tikrai ne per vėlai“, – tvirtino vicemeras. Nuomonė – ne įsakymas
Sankcijos: klaipėdiečiams, kurie nenuvalė grafičių nuo fasadų, jau gre
sia baudos.
Vytauto Petriko nuotr.
Apklausa bus laikoma įvykusia, jei joje savo nuomonę pareikš dau giau nei 15 proc. balso teisę turin čių klaipėdiečių. „Jei apklausa formaliai įvyks, vi sus jos klausimus miesto tarybo je svarstyti bus privaloma. Tačiau tai nereiškia, kad sprendimai tu rės sutapti su gyventojų pareikšta nuomone, nes apklausa – pataria mojo pobūdžio. Pavyzdžiui, įvy ko patariamasis referendumas dėl
Neturiu nuomonės
3. Ar pritariate giliavandenio uos to statybai jūroje ties Melnrage? Taip Ne Neturiu nuomonės
Artūras Šulcas:
Reikia klausti to, ko nežinome ir tu rime būti pasirengę priimti bet kokį atsa kymą.
4. Ar pritariate Atgimimo aikštės teritorijos atnaujinimui įrengiant požeminę automobilių stovėjimo aikštelę? Taip Ne Neturiu nuomonės
5. Ar pritariate automobilių skai čiaus miesto centre ribojimui? Taip Ne Neturiu nuomonės
atominės elektrinės statybų Lietu voje. Žmonės pasisakė prieš jas, bet valdžioje netyla diskusijos, ar sta tyti tokią elektrinę, ar ne“, – paly ginimų ieškojo A.Šulcas. Vis dėlto jis buvo linkęs manyti, kad uostamiesčio politikai bus linkę susitaikyti su gyventojų nuomone, jei apklausa įvyks. „Pavyzdžiui, jei gyventojai pasisakys, jog Danė turi vadintis Dange, manau, miesto ta ryboje turėtume pradėti hidronimo keitimo procedūras“, – teigė Klai pėdos mero pavaduotojas. Jis įsitikinęs, jog pasisekimas jau bus ir tai, jei apklausoje daly vaus 5 ar 10 proc. balso teisę turin čių klaipėdiečių. Nors tuomet ap klausa ir nebus laikoma įvykusia, tačiau politikai vis tiek sužinos ak tyviausių uostamiesčio gyventojų nuomonę.Iniciatyvą surengti ap klausą pareiškė aštuoni miesto ta rybos nariai.
6. Ar pritariate aukštybinių pasta tų Melnragėje statybai? Taip Ne Neturiu nuomonės
Anketa – internete
Numatyta, jog apklausa vyks gegužės 2–24 dienomis. Apklausos anketą bus galima užpildyti Klaipėdos savivaldy bės interneto svetainėje, joje per in ternetinę bankininkystę prisijungus prie elektroninių valdžios vartų. Apklausos anketą raštu bus ga lima užpildyti savivaldybės Vieno langelio ir e-paslaugų poskyryje. Visuose Klaipėdos savivaldybės bibliotekos filialuose klaipėdiečiai taip pat galės nemokamai pasinau doti internetu ir atsakyti į apklau sos klausimus. Apklausai organizuoti iš miesto biudžeto neskirta nė lito.
3
ketvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
miestas Parodoje pristatė laivus
Kviečia į kursus
Klaipėdietis išrinktas vadovu
Klaipėdos mokslo ir technolo gijų parko ir Klaipėdos valsty binio jūrų uosto direkcijos at stovai dalyvavo didžiausioje pasaulyje suskystintųjų gamti nių dujų (LNG) parodoje Jung tinėse Amerikos Valstijose, Hjustone, kur pristatė kartu su partneriais statomus LNG du jomis varomus laivus.
Klaipėdos viešoji biblioteka tęsia nemokamus kompiuterinio raš tingumo ir interneto išteklių mo kymus suaugusiesiems. Kviečia ma registruotis gegužės–birže lio mėnesiams. Mokymai vyksta ir gyventojai registruojami Pem pininkų filiale (Taikos pr. 79/81A, tel. 346 301) ir Jaunimo skyriuje (Tilžės g. 9, tel. 314 728).
Briuselyje, Europarlamente vyko steigiamasis Europos totorių al janso suvažiavimas, kuriame da lyvavo ES šalių totorių bendruo menių atstovai. Šios organizaci jos valdybos pirmininku išrinktas klaipėdietis Fliuras Šaripovas – Klaipėdos totorių bendrijos NUR vadovas. Suvažiavime dalyvavo per 70 atstovų iš 17 ES šalių.
„Mano būstas“: daugiabučių renovacija turi rūpintis profesionalai Ryžtis daugiabu čio renovacijai gy ventojus neretai at baido ilgos projek to procedūros, ži nių ir patirties stoka. Tačiau daugiabu čius uostamiestyje administruojančias įmones vienijančios bendrovės „Mano būstas“ specialistai sako, kad renova cija yra ne baubas, o draugas, jei žinai, kaip tinkamai ją įgy vendinti.
Judėjo vėžlio greičiu
Klaipėdoje, kaip ir daugelyje ki tų šalies miestų, daugiabučių na mų renovacija iki šiol judėjo vėžlio greičiu. Skaičiuojama, kad per pa staruosius 10 metų uostamiesčio regione atnaujintas 51 daugiabutis, o pagal „Jessica“ programą – vos trys namai. Kitaip sakant, viduti niškai po penkis namus per metus. Specialistų nuomone, toks vangu mas iš dalies paaiškinamas tuo, jog gyventojai neturi pakankamai infor macijos apie daugiabučių moderni zavimą ir vis dar vadovaujasi per dešimtmetį susiformavusiais ste reotipais. Mat tarp klaipėdiečių ga jus mitas, esą namo renovaciją pa vyks įgyvendinti tik tuo atveju, jei gyventojai bus susibūrę į bendrijas. Papūtė permainų vėjai
Šešias daugiabučių namų admi nistravimo įmones uostamiesty je vienijančios bendrovės „Mano būstas“ Klaipėdos regiono vado vas Mindaugas Genys sakė, jog to kia žmonių nuomonė prasilenkia su tikrove ir iš dalies trukdo iš judinti buksuojantį renovacijos traukinį. Jo teigimu, norint pra dėti daugiabučio renovaciją, ne būtina, o kartais ir žalinga, burtis į bendrijas. Šį darbą geriau pati kėti patirtį daugiabučių renovaci jos projektuose turinčioms admi nistravimo įmonėms, nes bendrijų
Dienos telegrafas Konferencija. Antradien į Klaipėdos miesto pedagogų švietimo ir kultūros centre vyko konferencija apie švieti mo pagalbą specialiųjų ugdymosi po reikių turintiems vaikams. Renginyje dalyvavo per 80 Klaipėdos ikimokyk linių ugdymo įstaigų ir mokyklų logo pedų bei specialiųjų pedagogų. Reng inys. Klaip ėdos pag yvenusių žmonių asociacija nemokamu šven tiniu koncertu paminėjo Tarptautinę darbo dieną bei pradėjo renginių ciklą „Tarmės – Lietuvos turtas – saugokime jas žodyje, dainoje ir širdyje“. Gaisrai. Vakar gyventojai net du kar tus kvietė ugniagesius gesinti degan čios žolės. Apie 16 val. ugniagesiai sku bėjo į Tauralaukį, kur išdegė apie 2–3 ha žolės. Gesinti jiems padėjo ir keli vietos gyventojai. Po valandos ugnia gesiai jau važiavo į Kaštonų gatvę, kur degė apie 30 arų žolės. Benamis. Vakar 6.58 val. Klaipėdos nakv ynės namų padal inyje, Šilutės pl., laiptinėje aptiktas benamio vyro lavonas. Apie 60 metų vyro tapatybė kol kas nėra nustatyta.
Startas: šis daugiabutis namas Danės gatvėje – vienas iš daugelio, kuriuos dar šiemet pradės renovuoti
bendrovė „Mano būstas“.
pirmininkams stinga kompetenci jos, jie dažnai neturi nieko bendro su statybomis. „Kas geriau nuo A iki Ž atliks daugiabučio modernizaciją? Aišku, kad tik patirtį ir supratimą apie re novaciją turintys specialistai. Vien tai, kad per 10 metų Klaipėdoje bu vo atnaujinta vos pusšimtis namų
Gyventojus džiugi na kone tris kartus sumažėjusios są skaitos už šildymą.
rodo, kad iki šiol mieste labai trūko tokių specialistų. Todėl mes ir ryžo mės įnešti naujų vėjų – paprastais, bet ne prastais žingsniais paaiškin ti žmonėms renovacijos svarbą ir naudą bei padėti kokybiškai ją įgy vendinti“, – teigė M.Genys. Kiek daugiau nei per pusme tį bendrovė „Mano būstas“ Klai pėdoje jau pradėjo vystyti devynių daugiabučių renovacijos projektus, o per metus yra pasiryžusi moder nizuoti 20 namų. Bet svarbiausia, anot M.Genio, yra tai, jog atnau jinimo projekte dalyvaujančių na mų gyventojams faktiškai nereikia rūpintis nei techniniais, nei juri diniais klausimais. Šias užduotis sprendžia renovaciją įgyvendinan tys daugiabučių namų administra toriai.
Paprastai ir be rūpesčių
Tai, jog gyventojams nereikia rū pintis sprendžiant sudėtingus būs to modernizavimo klausimus, pa tvirtino ir bendrovės „Mano būstas“ Renovacijos projektų vadovas Julius Paulauskas. Jo teigimu, administ ratorius organizuoja susirinkimus, energetinio naudingumo sertifika tų, investicijų plano, statinio tech ninio projekto, techninės priežiūros, rangos darbų pirkimo konkursus. „Administratorius taip pat rūpi nasi konkursinės medžiagos derini mu su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, sutarčių derinimu ir pa sirašymu su paslaugų teikėjais, or ganizuoja lėšų grąžinimą gyven tojams, turintiems teisę į šildymo ir karšto vandens kompensavimą, tvarko įvairius dokumentus, tiesio giai bendrauja su bankais, rūpinasi statybos rangos ir kitais darbais, ku rie būtini sėkmingam projekto įgy vendinimui. Žodžiu, gyventojams, nutarusiems renovuoti savo dau giabutį, nereikia klaidžioti painiais teisiniais ir biurokratiniais labirin tais“, – akcentavo J.Paulauskas.
kone tris kartus sumažėjusios są skaitos už šildymą. „Mano būs tas“ šį daugiabutį namą renovavo vos per penkis mėnesius. Per mažiau nei pusmetį buvo apšiltintos fasadinės namo sienos, cokolis, stogas, pakeisti butų, rūsio langai, atliktas šildymo ir karšto vandens sistemų remontas. Kiek viename bute sumontuota indivi duali apskaitos sistema – įrengti davikliai bei termoreguliatoriai. „Iki renovacijos mūsų namas bu vo kiauras kaip rėtis, todėl nutarę imtis veiksmų iš anksto žinojome, ko norime: mažų sąskaitų už šildy mą, individualaus reguliavimo gali mybės ir geresnio estetinio vaizdo. Po renovacijos visa tai gavome su kaupu“, – sakė Keramikų g. 12 na me gyvenantis Laimonas Bernotas. Vyro teigimu, už praėjusių me tų lapkričio mėnesį už šildymą jis gavo vos 86 litų sąskaitą, kai me tais anksčiau už tą patį laikotarpį suplojo 225 litus. Gerokai mažes nes sąskaitas gavo ir kitų butų gy ventojai. „Skaičiai kalba patys už save“, – šyptelėjo L.Bernotas. Užs. 1106044
Sąskaitos – triskart mažesnės
„Mano būstas“ Klaipėdoje dar tik ketina imtis renovacijos darbų, o štai Vilniuje bendrovės pastango mis atnaujinto daugiabučio gy ventojai praėjusį šildymo sezoną išgyveno lengvai ir su šypseno mis. Beveik 30 metų senumo na mas šiandien atrodo lyg pastaty tas vakar, o jo gyventojus džiugina
Skaičiai
Kyšis. Perkėlos g., Tarptautinės jūrų perkėlos teritorijoje, 1964 metais gimęs vairuotojas, siekdamas išvengti admi nistracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, policijos pareigū nams pasiūlė 100 eurų kyšį. Krovini nio automobilio vairuotojui iš Kelmės nustatytas 0,33 prom. girtumas. Pradė tas ikiteisminis tyrimas. Parama. Pernai Lietuvos gyventojai „Vaikų linijai“ skyrė apie 10 tūkst. litų paramos, pervesdami dalį savo paja mų mokesčio. Daugiau nei pusė skirtos paramos panaudota Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos savanorių kvalifikacijos kė limo seminarui iš dalies apmokėti. Talka. Šeštadienį 10 val. organizuoja ma gyventojų talka. Jos metu planuoja ma tvarkyti apleistą teritoriją šalia Bal tijos pr., už Nidos g. 38 namo. Gyven tojai kviečiami rinktis šalia „Registrų centro“ (Baltijos pr. 123). Mirtys. Antrad ien į Klaipėdos civil i nės metrikacijos skyriuje užregistruo tos 6 klaipėdiečių mirtys. Mirė Euge nija Eimutienė (g. 1924 m.), Stanislava Kloviškienė (g.1932 m.), Ona Medikie nė (g.1940 m.), Romas Butkus (g.1947 m.), Feliksas Savickas (g.1949 m.), And rius Šamonskis (g.1977 m.). Naujagimiai. Per statistinę parą pa gimdė 7 moterys. Gimė 4 berniukai ir 3 mergaitės.
Vidutiniškai renovuota daugiabu
čių per metus (nuo 2005 m.) – 5 „Mano būstas“ ketina renovuoti per
metus – 20
Greitoji. Vakar iki 17 val. greitosios pa galbos medikai sulaukė 50 iškviet i mų. Klaipėdiečiai skundėsi padidėju siu kraujospūdžiu, pagalbos kvietėsi ir gatvėje gulėję benamiai.
4
ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
miestas
Vaikams – spąstai kieme
Komentaras
1
„Gerai, kad tuo metu ša lia nebuvo vaikų. Bijau ir pagalvoti, kas būtų nutikę priešin gu atveju. Nelaimė garantuota. Ir kas tuomet atsakytų, jei vaikas bū tų sužalotas? Ta konstrukcija tikrai sveria kelis šimtus kilogramų, todėl griūdama galėjo sutraiškyti neto li buvusį mažylį“, – baisėjosi pa šnekovė. Ši vaikų žaidimų aikštelė, kaip ir dar keliasdešimt mieste, įrengtos už Socialinės reikalų ir darbo mi nisterijos skirtus pinigus bendruo meniškumui skatinti. Jų pernai Klaipėda gavo 500 tūkst. litų. Pinigai buvo išdaly ti keturioms vietos bendruome nių taryboms, kurios ir turėjo pa gal iš gyventojų gautas paraiškas nuspręsti, kam litus išleisti. Apsispręsta, kad už didžiąją da lį sumos įvairiose miesto vietose, daugiabučių namų kiemuose būtų įrengtos vaikų žaidimų aikštelės. „Valdžia už mūsų pinigus tiesiog pasityčiojo iš žmonių. Geriau jau iš viso nieko nebūtų darę. Dabar juk
Ligita Girskienė:
Pinigai išleisti nei šiaip, nei taip. Juk vi si matome, kad vai kų žaidimo aikštelės tikrai yra nekoky biškos, nesutvarky ta ir jų aplinka.
visi matėme, kad tas aikšteles sta tė žiemą. Jos net normaliai nebuvo pritvirtintos prie žemės. Ar reikia, kad tose aikštelėse vaikas susižeis tų ir tik tada kas nors bus daroma? Būtinai reikia kraujo?“ – retoriškai klausė mama. Kur išlaidų ataskaitos?
Vaikų žaidimo aikštelės vėlų rude nį buvo pradėtos įrenginėti todėl, kad pinigai bendruomeniškumui skatinti pernai buvo skirti vasarą, o juos reikėjo panaudoti iki metų pabaigos. Todėl skubiai buvo suformuotos vietos bendruomenių tarybos, ku rios pateikė paraiškas, kur išleis ti pinigus. Savivaldybė skelbė viešuosius pirkimus, procedūros užsitęsė, to dėl rangovai, įrenginėję aikšteles, pradėjo dirbti vėlų rudenį. Darbai
Alina Velykienė
Klaipėdos sav ivaldybės adm in istracijos direktor iaus pavaduotoja
S
Nuniokojo: prieš kelias dienas pastatytas name
lis-čiuožykla buvo padegta, nes darbininkai „pa miršo“ nuimti apsauginį popierių ir polietileną.
buvo sustabdyti tik tada, kai smar kiai prisnigo. Tačiau savivaldybė džiaugėsi, jog dėl tokios spartos pinigus spė ta panaudoti ir jų nereikėjo grąžin ti į valstybės biudžetą. „Jei savivaldybė būtų nuspren dusi viešuosius pirkimus susmul kinti, darbai tikrai būtų padaryti ir greičiau, ir kokybiškiau, ir pi giau. Dabar buvo apsispręsta pirk ti paslaugą – išrinkti vieną rango vą, kuris vaikų žaidimų aikšteles įrengtų visame mieste. Manau, kad tai ir buvo klaida, kurios neberei kėtų kartoti“, – konstatavo Klai pėdos seniūnaičių sueigos pirmi ninkė Regina Rozenblat. Ji pabrėžė ir tai, kad savivaldybė vis nepateikia ataskaitos, kur buvo išleisti bendruomenėms skirti pi nigai. „Mes net nežinome, kiek tos aikštelės kainavo, ar jos tikrai yra saugios, sertifikuotos. Negi taip sudėtinga pateikti informaciją?“ – stebėjosi R.Rozenblat. Klaipėdos savivaldybės Sociali nių paslaugų poskyrio vyriausioji specialistė Diana Pilelienė paaiški no, jog ataskaita vis dar nepateikta, nes kol kas nebaigti visi darbai. „Kai viskas bus pabaigta, pasi rašyti darbų perdavimo ir priėmi mo aktai, tuomet visuomenei ir pa teiksime ataskaitą, kas padaryta už bendruomeniškumui skatinti skirtus pinigus. Manau, kad tai bus po dvie jų savaičių“, – teigė D.Pilelienė.
Neatitikimas: klaipėdiečiai tėvai kraipo galvas, ar ma
žyliams bus saugu suptis ant tokių aukštų sūpuoklių.
Padegė čiuožyklą
Tačiau didžioji dalis darbų jau yra baigta ir jų kokybe bendruomenių atstovai nėra patenkinti. „Aišku, labai gerai, jog valstybė skyrė tuos 500 tūkst. litų. Tačiau tikrai negaliu pasakyti, kad jie buvo panaudoti efektyviai. Pinigai išleis ti nei šiaip, nei taip. Juk visi mato me, kad vaikų žaidimo aikštelės tik rai yra nekokybiškos, nesutvarkyta ir jų aplinka“, – teigė Marių vietos bendruomenės tarybos pirmininko pavaduotoja Ligita Girskienė. Jos nuomone, problema ta, jog dar bininkams trūko kontrolės – jų ne prižiūrėjo savivaldybės specialistai. „Tai, kad darbininkai dirbo tikrai aplaidžiai, įrodo vos prieš kelias die nas įvykęs incidentas. Jie daugiabu čių namų kieme pastatė vaikų žai dimo aikštelės įrenginius, bet nuo jų nenuėmė popieriaus ir polietile no. Matyt, pro šalį ėjo vaikai, kurie tą popierių padegė. Ir dabar turime išdegusį namuką-čiuožyklą, nors jis dar net nėra priduotas“, – pasako jo L.Girskienė.
Vytauto Petriko nuotr.
kai permontuos dvivietes sūpynes. Jos buvo pastatytos taip, kad vai kams suptis buvo beveik neįmano ma, nes sūpuoklės buvo per žemai“, – teigė pašnekovas. Jis sakė girdėjęs apie incidentą, jog Sulupės gatvėje nugriuvo sūpynių konstrukcija. „Jos griuvo jau ne vienoje vieto je. Kone kasdien su rangovais dis kutuojame, ką dar reikia sutvarky ti. Kartais jie geranoriškai sutinka dirbti, o neretai aiškina, kad įren giniai išklero ne dėl jų kaltės, o dėl vandalų“, – atsikalbinėjimo pavyz džius nupasakojo S.Liekis. Jis svarstė, jog darbų kokybei įta kos tai, kad jie buvo pradėti vėlų ru denį, tikrai neturėjo. Esą viską lėmė viešieji pirkimai, o nupirkta pigiausia paslauga nebūtinai yra geriausia. „Todėl viešųjų pirkimų komisijo je turėtų dalyvauti ir bendruomenių atstovai. Jie padėtų parengti viešų jų pirkimų konkursų sąlygas, aiškiau aprašyti tai, ko gyventojams reikia. Tuomet pavyktų tiksliau nupirkti įrenginius“, – įsitikinęs pašnekovas. Vėl skyrė pinigų
Paprašė permontuoti
Pajūrio vietos bendruomenės ta rybos pirmininkas Saulius Liekis vaikų žaidimo aikšteles įrenginė jusiems darbininkams taip pat ne gailėjo kritikos. „Pastatytų įrenginių ir atliktų dar bų perdavimo ir priėmimo aktą pa sirašiau tik su sąlyga, jog darbinin
Socialinės apsaugos ir darbo mi nisterija Klaipėdai ir šiemet skyrė 500 tūkst. litų bendruomenišku mui skatinti. Gyventojai šiuo me tu gali teikti paraiškas, kur pinigus būtų geriausia panaudoti. Paraiškų laukiama iki gegužės vidurio. Vėliau naujos vietos bendruo menių tarybos spręs, kurios pa
av ivaldyb ės adm in istrac ij ai pernai buvo tikrai didelis iššū kis sudėl iot i, kad būt ų tinka mai panaudoti bendruomeniš kumui skatinti skirti pinigai. Lėšos buvo neplanuotos, nukrito tarsi iš dangaus, to dėl ir reikėjo skubiai suktis. Be to, viešie ji pirkimai buvo du kartus nutraukti, nes pasiūlytos kainos buvo per didelės. Gir dėjau, kad kai kurie žmonės, seniūnai čiai piktinasi dėl atliktų darbų kokybės. Tačiau pasigendu ir jų atsakomybės. Jei gyventojams kuriama gerovė, galė tų ir jie prisidėti. Pavyzdžiui, jei pati pa matyčiau nuvirtusią konstrukciją vaikų žaidimų aikštelėje, nusipirkčiau cemen to maišelį ir tą konstrukciją įtvirtinčiau. Jei esame savo miesto šeimininkai, tai bent kažkiek prisidėkime, kad jais tikrai ir būtume. Reikia kartu stengtis, o ne ba dyti pirštais, kad kažkas kažką blogai pa darė. Be to, žmonės turi suprasti, kad lė šos yra skiriamos valstybės, už jas reikia atsiskaityti, todėl privalome viską pirkti per viešuosius pirkimus. Ir tikrai nebus taip, kad nuėjau į parduotuvę, nupirkau ir jau kitą dieną kieme pastačiau.
Bendruomenėms pernai skirti pinigai Danės – 148 tūkst. Lt; Marių – 140 tūkst. 917 Lt; Baltijos – 141 tūkst. 280 Lt; Pajūrio – 84 tūkst. 623 Lt.
raiškos tenkintinos, o kurias rei kėtų atmesti. „Panašu, kad ir šiemet bus tas pats, kas ir pernai, kai procedūros užsitęs, o darbai prasidės lapkritį. Manyčiau, jog savivaldybei reikė tų derėtis su ministerija, jog pinigų panaudojimo terminas būtų ne šių metų pabaiga, o kitų metų gegužė“, – svarstė L.Girskienė. Danės vietos bendruomenės tary bos pirmininkė Jurgita ČinauskaitėCetiner teigė, jog svarbiausia orga nizuojant viešuosius pirkimus labai smulkiai numatyti norimų įsigyti įrenginių techninius parametrus. „Šiemet to nebuvo padaryta, todėl vaikų žaidimo aikštelėse galės suptis tik 3–4 metų vaikai, nes vyresni į kė dutes tiesiog netilps. Be to, labai svar bu griežtai kontroliuoti rangovus“, – pabrėžė J.Činauskaitė-Cetiner.
Klaipėdiečius baugino naikintuvai Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Gegužės 1-ąją virš miesto praskridę naikintuvai nustebino ir įbaugino kai kuriuos klaipėdiečius. Šių kari nių lėktuvų skrydį stebėjo ir Klai pėdos rajono gyventojai.
Vakar dieną šiaurinės uostamiesčio dalies gyventojai virš galvų pama tė praskrendančius naikintuvus. Nustebinti netikėto reginio klaipė diečiai šmaikštavo, kad gal prasi
dėjo karas, jeigu virš miesto skrai do kariniai lėktuvai. Gyventojai net užfiksavo tikslų skrydžio laiką – 14.43 val. Kiek anksčiau tokį pat reginį danguje išvydo ir Klaipėdos rajono gyventojai. Jie stebėjo, kaip naikin tuvai nuskrido Kaliningrado link. Gyventojai spėjo, kad galbūt te ritoriją apžiūri prieš kelias dienas Baltijos oro erdvę pradėję saugoti prancūzai. Karinių oro pajėgų atstovas dienraščiui vakar aiškino, jog tai
veikiausiai buvo vienkartinis nai kintuvų praskridimas. Tačiau jis negalėjo pasakyti, ar tai susiję su pratybomis, ar su prancūzų pradė ta NATO oro policijos misija Balti jos šalyse. Suteikti tikslesnę informaciją pažadėta ketvirtadienį. Balandžio 30 d. per oficialią ceremoniją Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiau liuose Prancūzijos karinių oro pajėgų kontingentas iš Danijos karių perėmė NATO oro polici
jos misiją Baltijos šalyse. Lietu vos, Latvijos ir Estijos oro erdvė je patruliuos keturi Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintu vai „Mirage F-1RC“, kurie mū sų aviacijos bazėje nusileido ba landžio 26 d. Ketvirtą kartą savo karius ir nai kintuvus dalyvauti NATO oro po licijos misijoje Baltijos šalyse siun čianti Prancūzija pakeitė nuo šių metų pradžios Baltijos oro erdvę naikintuvais F-16 saugojusius Da nijos karius.
Netikėtumas: naikintuvų skry
dis virš miesto nustebino ne vie ną klaipėdietį.
5
ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
miestas
Gyvenimo esmės paieškos – scenoje Aktorius ir režisierius Kęstutis Marčiuly nas arba Bo Haeng Sunimas, toks jo dvasi nis vardas, jau 15 metų – dzenbudizmo or dino Chogye vienuolis, gyvenantis Pietų Korėjoje. Dviem mėnesiams grįžęs į Lietu vą, Kęstutis Vilniuje ir Kaune jau parodė savo monospektaklį, kurį šį savaitgalį turės galimybę išvysti ir klaipėdiečiai. Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Įkvėpė tikra istorija
Tai – vienas pastarųjų K.Marčiu lyno spektaklių Lietuvoje. Kaune ir Vilniuje renginys sukėlė labai dide lį susidomėjimą. Tai yra monospektaklis. Jį 2011 m. vyras pastatė režisieriaus Os karo Koršunovo studijoje. „O.Koršunovas leido man pasi naudoti jo teatro studija, jis ma tė mano spektaklį, pateikė tech nines pastabas ir gerai įvertino mano darbą“, – džiaugėsi K.Mar čiulynas. K.Marčiulyną įkvėpė Yukio Mis hima (tikrasis vardas – Kimita ke Hirakoa) knyga „Auksinė šven tykla“ („The Temple of the Golden Pavilion“), kurią jis perskaitė jau pasirinkęs budistų vienuolio kelią Pietų Korėjoje. Romanas parašytas, remiantis tik ra istorija. 1950 m. Japonijoje vienas budistų vienuolis, negalėjęs išspręs ti mokytojo paskirto koano (užduo ties), sudegino vieną gražiausių bu distų šventyklų Kioto mieste.
„Oficiali versija buvo ta, kad vie nuolis išprotėjo. Perskaitęs kūrinį, supratau, kad kažkas jame ne taip. Aš tą kūrinį skaičiau daug kartų ir suvokiau, kas jam nutiko ir kodėl kilo noras sudeginti šventyklą, primušti mokytoją, kai jis pajuto aplink tvy rantį melą“, – pasakojo Kęstutis.
Kęstutis Marčiulynas:
Mano budistinė pra ktika ir teatras suta po su tuo, ką aprašė Y.Mishima. Agresija – ne sprendimas
Pasiekus tokią būseną, labai svarbu turėti gerą mokytoją. Ir tai aktua lu ne tik budistams, bet ir visiems žmonėms, atsidūrusiems panašio se situacijose. Tada esą bet kokie veiksmai dėl iškilusių gyvenimo sunkumų, iš davystės ar skriaudos, žmogų iš muša iš vėžių ir jis gali padaryti la bai blogų dalykų.
Įkūnija: K.Marčiulynas savo spektaklyje „Auksinė šventykla“ vaidina net tris personažus.
„Buvo atvejis Pietų Korėjoje, kai iš žmogaus valdžia nupirko že mę už labai mažą kainą, nes norė jo tiesti greitkelį. Žmogus buvo nu skriaustas finansiškai, nes neturėjo užtarimo. Tada jis sudegino Šiauri nius Seulo vartus, jų sostinės sim bolį“, – teigė K.Marčiulynas. Žmogus, patyręs neteisybę, el giasi neadekvačiai. Tačiau, anot K.Marčiulyno, tai nėra teisinga. Atsakymas slypi spektaklyje
„Savo spektaklyje perteiksiu mū sų išgyvenimus, net lietuvišką si tuaciją. Vaidinsiu ten ne vieną
personažą – save ir tą vienuolį. O spektaklį pradėsiu Y.Mishimos įsi kūnijimu, to žmogaus, kuris parašė „Auksinę šventyklą“, – dėstė ak torius. Pats kūrinio autorius – labai dra matiška asmenybė, gyvenimą bai gęs ritualine savižudybe – sepuku. Savo monospektakliu K.Mar čiulynas mano atradęs tos už duoties-koano sprendimą, tai yra atsakymą, kurio nerado liūdnai pa garsėjęs šventyklą Japonijoje sude ginęs vienuolis. „Mano mokytojas pripažino šitą sprendimą. Galiu sakyti, kad
Artūro Staponkaus nuotr.
aš išsprendžiau tą koaną. Tačiau jei mano gyvenimas nebūtų su sijęs su teatru, pantomima, šitas spektaklis „Auksinė šventykla“ nebūtų atsiradęs. Šitas sprendi mas tarsi materializavosi. Mano budistinė praktika ir teatras su tapo su tuo, ką aprašė Y.Mishi ma“, – tvirtino K.Marčiulynas. Monospektalis bus rodomas gegužės 4 d. 18 val. Žvejų rū muose, Klaipėdoje. Tai vienas pa skutinių pasirodymų, nes aktorius ir režisierius po 2 mėnesių viešna gės Lietuvoje ilgam laikui vėl iš vyks į Pietų Korėją.
Įšalo Jūros šventės idėjos Asta Dykovienė
Dydis: kol kas rykliukas nėra didelis – vos 35 cm.
Sauliaus Karaliaus nuotr.
Jūrų muziejuje delfinus pakeis rykliai Nuo gegužės pradžios vasaros ritmu pradėjusiame dirbti Klaipėdos jūrų muziejuje – naujas gyventojas.
Įsibėgėjant pavasariui Jūrų muzie jus keičia darbo ritmą. Pasak mu ziejaus direktorės Olgos Žalienės, 34-asis sezonas lankytojams ža da naujovių – šią vasarą ketinama pabaigti delfinariumo pasirodymų salės rekonstrukciją. Kol kas neaišku, ar žiūrovai galės pamatyti delfinus, nes dar nebus baigta viso pastato rekonstrukcija. Tačiau Kalifornijos jūrų liūtai savo pasirodymais muziejaus amfiteatre džiugins jau nuo gegužės pradžios. Staigmena lankytojų laukia akva riume – čia apsigyveno rudadryžis katryklis. Šį rykliuką iš ikrų išaugi
no patys muziejaus biologai labora torijoje. Pasak Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, ryklio ikriukai visai nepriminė įprastų žuvų kiaušinėlių. „Tai buvo apie 10 cm ilgio ketur kampiai, dėžutės formos ikrai su siūliukais, – pasakojo biologas. – Tomis ataugėlėmis jie prisitvirtina prie povandeninio substrato ir mai tinasi juo“. Kol kas rykliukas nėra didelis – 35 cm, tačiau šie katrykliai, gyvenantys Pietryčių Azijos jūrose, užauga iki 1 metro. Minta jie dugno bestuburiais, smulkiomis žuvimis. Išskirtina tai, kad be vandens jie gali išbūti net iki pusės paros. Mat ato slūgio metu katrykliai įpratę pratū noti mangrovių dumble. „Klaipėdos” inf.
Jaunųjų Klaipėdos kūrėjų pasiū lymai, kaip papuošti miestą Jūros šventei, atguls stalčiuose. Viešo sios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovai šiemet nemato galimy bių įgyvendinti jaunųjų meninin kų puošybos idėjų. Pasišovė puošti miestą
Balandžio pradžioje, likus beveik 5 mėnesiams iki Jūros šventės, savo idėjas, kaip papuošti uostamiestį tradicinei Jūros šventei, pateikė 25 klaipėdiečiai. Kūrybinėms dirbtuvėms vado vavo architektas-dizaineris Lie tuvos dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros dėsty tojas Saulius Jusionis. Kūrybinių dirbtuvių tikslas – ras ti naujų vizualių Jūros šventės įvaiz džio formų, sukurti saviraiškos erd vę visų kartų menininkams. Žmonės dažniausiai siūlė instaliacijas, konst rukcijas, žaidimus, poilsio zonas. Viena idėjų buvo išnaudoti ir senąją P.Lindenau jachtų statyklą. Kadan gi ji – uždara zona, specialiuose ek ranuose galima būtų rodyti filmus ar skaidres arba rengti koncertus. Į parodą neatėjo
„Keista pasirodė tai, kad į tą paro dą „Klaipėdos šventės“ direkto
rius net neatėjo, vadinasi, toks ir susidomėjimas. Klausimas, ar ver ta iš viso tai buvo daryti? Norėjau, kad visi dalyvautų puošiant miestą šventei, bet tai – nukirstos galvos svajonė“, – svarstė S.Jusionis. „Klaipėdos šventės“ direktorių pavaduojanti Dalia Grikšaitė pa tvirtino, kad jaunųjų kūrėjų idė jos šiais metais turbūt nebus įgy vendintos. „Šiemet mes tų idėjų veikiausiai nepanaudosime. Nes tai buvo idėjų bankas, prašėme, kad pateiktų savo sumanymus, bet tai dar ne projek tai. Tai buvo tik pristatymas visuo menei. Pakalbėjome su organiza toriais, kad jie ruoštų kompleksinį puošybos projektą kitų metų Jūros šventei“, – teigė D.Grikšaitė. Naujovių nereikia?
S.Jusionis apgailestavo, kad atlik tas didžiulis darbas, kurį teks įsi dėti į stalčių. „Iš tiesų buvo išsakyta min tis, kad kai kurios idėjos gali bū ti pavogtos. Mes siūlėme pagalvoti apie mechanizmus, kad ir jie jaus tųsi saugiai dėl savo darbų, ir mes jaustumėmės gerai, kad vėliau ne būtų kokių nors interpretacijų“, – pabrėžė D.Grikšaitė. Ji pripažino, kad buvo pasiūly ta įdomių dalykų, tačiau bendras vaizdas, kurį pamatė, – tik analo
Nepanaudos: jaunųjų uostamies
čio menininkų idėjos naujam Jū ros šventės veidui šiais metais greičiausiai liks neįgyvendintos.
gų paieška pasaulyje. Todėl teigia ma, kad ir šiemet šventės rengėjai ketina dirbti su dailininku Anatoli jumi Klemencovu, „žmogumi, tu rinčiu įdirbį Jūros šventėse“. „Niekas nesako, kad reikia pra lenkti Rio de Žaneiro karnavalą, bet progresas turi būti. O gal čia ir nereikia jokių progresyvių dalykų, gal tegul tai ir bus skirta atvyks tantiesiems iš aplinkinių kaimų“, – svarstė S.Jusionis.
6
ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
nuomonės
Redakcijos skiltis
Šildymą išjungė per anksti
Darbas be taisyklių
K
Žvilgsnis
Ignas Jačauskas
G
amtos dėsn iai sako, kad iš chaos o ats irand a tvark a. Kai į šią amž iną kovą įsik i ša pol it ikas, taisyklės tam pa sudėt ingesnės. Tuomet fragmen tišk i bandymai įvest i tvarką papras tai nesibaig ia niek uo. Pav yzd žiui, yra toks Seimo narių veiklos garantijų įsta tymas. Tiksl iau, buvo: 2012-aisiais ka denciją baigęs Seimas nuėjo kryž iaus kel ius iki pat įstatymo priėm imo ir tik paskut inę akimirką nusprendė, kad jų įpėd in iams nereik ia nus tat yt i griež tesn ių taisykl ių, numatančių konkre čias atostogas, bausmes už pravaikš tas. Dažniausiai pasikartojantis pasitei sinimas – sau taisykles įvesti galime, bet nemoralu nustatyti jas būsimos kaden cijos Seimui. Tačiau nereikia būti prana šu, kad nuspėtum, jog bent pusė parla mento senbuv ių persik raustys į naują politinį Seimo sezoną. Taip ir įvyko. Da bar iš trupinėlių bandoma surankioti tą taisyklių mozaiką – pavyzdžiui, vėl pa
Kvailas ne paradoksas, o tai, jog Seimas ir to liau sėkmingai menki na savo reputaciją. sig irdo nuomon ių, kad gal negerai, jog į darbą nevaikštant is (-i) parlamenta ras (-ė) vis tiek gauna du trečdal ius at lyg inimo. Kvailas yra ne pats paradok sas, kad atlyginimas gaunamas už nie ką, o tai, jog Seimas ir toliau sėkmingai menkina savo reputaciją bei stiprina ar gumentą, kad valdžia Lietuvoje tolygu privilegijoms. Rezultatas – rinkėjų nea pykanta politikams stiprėja. Tai, kad privilegija išlikti politinėje are noje svarbesnė už atstovav imą rinkė jams, įrodo dar vienas faktas. Kel iuo se Seimuose kalbėta ir apie Konst it u cijos pataisas, kur ios apr ibot ų gal imy bę sėdėti dviejose kėdėse – Seimo nario ir ministro. Nes, sutikite, ir šiaip jau juo kingai atrodo, kai į Seimą įžengęs prem jeras tampa parlamentaru, bet balsuo ja tik tuomet, kai nori (t. y. kada naudin ga). Eina į savo antrąjį darbą taip pat ka da nori, ar, tiksliau sakant, kada reikia. Pasiteisinimas – bet juk už tai minist rai pinig ų negauna. Tik gyvenime nutinka visok ių nema lonių dalykų, ministrai susikompromi tuoja, įvyksta interesų konfl iktai, poli tikai keičiami kitais. Tačiau jie visada turės saug ią priebėgą Seime ir galės perž iemoti dar bent kelerius metus.
laipėdoje užbaigus šild y mo se zoną, vienas val dininkas nežinau, ar džiaugėsi, ar tik faktą konsta tavo, kad skundų dėl šilumos išjun gimo nėra. Tač iau, ma no nuomone, šil dym o sez on as baigtas tikrai per anksti. Pritariu Klai pėdoje gerai ži nomam meteo rologui Lionginui Pakščiui. Pasak jo, išjungti šildy mą buvo nusikal timas žmonijai. Esu gydytoja. Lankau ligonius namuose. Nuei ni ir matai, kaip neįgalus žmogus, kuris anksčiau dar kelis žingsnius paeidavo, guli lovoje apkaišytas karšto vandens pripildytais plasti kiniais buteliais, kad jam būtų šil čiau. Jis net atsikelti negali. Suprantama, jog žmogus nuo to šalčio kambaryje nemirs, bet jis prarado džiaugsmo kibirkštėlę
Vis pastebiu, kad miesto spau doje periodiškai atsiranda žmo nių, bambančių, kad viskas nege rai, kad autobusų vairuotojai blogi, kad pardavėjos sukčiauja, o valdi ninkai jiems tai išvis baisūs erodai. Žodžiu, kur pirštu dursi, ten baisu ir vis negerai, ir negerai. Tik nori si tokių veikėjų paklausti: iš kur ju myse tiek nihilizmo ir blogos nuo taikos? Kas buvo jūsų tėvai, kurie jus tokius piktus ir pagiežingus pa gimdė? Ir gal reikėtų pirmiausia į save pažiūrėti, kokie jūs patys esa te. Nes, kaip byloja patirtis, tokie visąlaik bumbantys ir viskuo ne patenkinti žmonės patys nė piršto nepajudins, jokio darbo nepadarys, kad ir jam pačiam, ir kitiems būtų geriau gyventi. Jie tik mėgsta ro dyti į kitus, bet patys nieko neda ro, tik pyksta ir dejuoja. Stanislovas Andriaus Deltuvos karikatūra
– paėjėti nors kelis žingsnius per dieną. Tos judėjimo minutės buvo jo visas gyvenimas. Panašiai jaučiasi ir seni žmonės, kurie vos juda. Miesto valdžia pamiršo, kad mes gyvename Klaipėdoje, o ne Vilniuje ar Kaune. Negi mums
reikia elgtis taip, kaip kiti mies tai? Miesto valdžia mus turi glo boti, o ne vykdyti savotišką ge nocidą. Kitaip negaliu pavadinti šildymo sezono užbaigimo, kai vidutinė paros temperatūra vos 5 laipsniai šilumos. Gydytoja
Sudėtinga mūsų senamiestyje ir dėl aptarnavimo. Pati buvau pakliu vusi į nelabai malonias situacijas. Esu pensininkė. Man 70 metų. Kiekvieną sekmadienį po bažny čios su drauge užsukame į kavinu kę atsigerti kavos. Nuėjome kartą į vieną tokią įstaigą, o ten man pateikė supeli jusią bandelę su varške. Suprantu, kad esu senas žmogus, bet ar galima taip tyčiotis? Reikia juk stengtis išsaugoti ir išlaikyti kiekvieną atėjusį klientą.
Teko lankytis ir viename gerai ži nomame restorane. Užsisakiau viš tienos kepsnį su ryžiais. Pastarieji buvo labai skanūs. Tačiau kepsnys visiškai nuvylė. Jis buvo toks kie tas, kad pradėjau galvoti, kiek kar tų jis buvo pašildytas. Parsinešiau net namo tą kepsnį, kad namiškiams parodyčiau, kokį maistą savo klientams siūlo restoranas. Vienoje kavinėje mums su drauge labai patinka, bet gaila, kad ji žada užsidaryti. Išvis neliks kur nueiti. Genė
Džiazą – atgal į Teatro aikštę
J
eigu jau ir džiazo festivalis išguitas iš miesto centro, tai ką jau čia ir besakyti (A.Dy kovienė, M.Skiriutė „Sena miestį tąso agonija“, „Klaipėda“, 2013 04 29). Norėčiau kreiptis į Klaipėdos senamiesčio gyventojus ir visų jų paklausti: ar jums ne gėda? Juk Klaipėdos Pilies džiazo festiva lis yra puošmena, išskirtinis ren ginys, kuris mūsų miestą garsina visame pasaulyje. Tačiau jūs sa vo interesus ir ramybę iškeliate aukščiau viso uostamiesčio inte
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Pakaks dejuoti ir bambėti!
Iš verslininkų – tik pasiteisinimai
P
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
resų. Tai yra nusikaltimas. Į Teatro aikštę bent kartą per metus sugu žėdavo ne tik daugybė klaipėdie čių, bet ir kitų miestų ir net kitų šalių gyventojų. Tuomet centras tikrai atgydavo, galima buvo su prasti, kad Klaipėda – ne kokia nusmurgusi Europos pakraščio gyvenvietė, o gyvas ir sėkmę le miantis miestas. Tačiau kai kam, matyt, tai – nė motais. Toks trumparegiškas po žiūris tiesiog žudo Klaipėdą kaip europietišką miestą, nes kai ku riems senamiesčio gyventojams
nusispjauti į svarbiausius rengi nius, kurie reikalingi kaip oras. Jie siekia viską žlugdyti. Nesibaigian tis bumbėjimas apie mirusį sena miestį ir pagieža – tai užvaldė kai kuriuos negeraširdžius žmones, kurie savo buitį iškelia aukščiau visų klaipėdiečių interesų. Reikalaukime, kad festivalis ir šiemet vyktų Teatro aikštėje. Juk keli gėdą darantys skundų rašyto jai ir bambekliai negali būti iške liami aukščiau už viso miesto in teresus. Gediminas Pavalkis
Reikėtų išmokti bendrauti
Nuolat važinėju 9 maršrutiniu tak si. Paprastai jo vairuotojai yra labai mandagūs, net palaukia, jei tolėliau esi. Tačiau vienas savo elgesiu šo kiravo. Padaviau vairuotojui 3 litus. Jis man padavė bilietą, o grąžos – ne. Paklausiau vairuotojo, kodėl šis man nedavė 50 centų. Vyras ilgais plaukais pareiškė, kad davė. Aš dar kartą mandagiai pasakiau, kad grą žos negavau. Tada vairuotojas įtūžęs pareiškė, kad jis man 50 centų mo netą davė suvyniotą į bilietą ir man reikia mokėti grąžą pasiimti. Ką to liau jis burbuliavo – nelabai supra tau. Tik po dar vienos mano pasta bos jis pasakė, kad pinigėlis nukrito ant sėdynės prie jo. Nuėjau ir pasiė miau savo pinigus. Negi vairuotojui buvo taip sunku pasakyti, kad pini gai iškrito ant sėdynės? Būtinai rei kia rėkti ir burbuliuoti. Gerai, kad tokių piktų žmonių nėra daug. Viktorija
Parke erzina varnos
Skulptūrų parke bėgiojantys žmo nės turi saugotis ne tik šunų pa liktų krūvelių, bet ir varnų. Vi si takai jų nudergti. O dar baisu, kad bėgant kokia ant galvos savo „bombelės“ nepaleistų. Gal mies to tvarkdariai galėtų kaip nors iš vaikyti tas varnas? Jos grožio tik rai neprideda. Kotryna
Ant smegduobės – fanera
Kada pagaliau bus užtaisyta Manto gatvėje, šalia naujai pastatyto pa stato atsivėrusi smegduobė? Pas tato savininkai, užuot ją užtaisę, uždengė kažkokiu faneros lapu. O jei kas nors tamsiu paros metu už lips ant jo ir įkris? Kas tada atsa kys? Pastato valdytojams turė tų būti gėda, kad tik taip užtaisė smegduobę. Raimundas Parengė Milda Skiriutė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
397 728
telefonas@kl.lt
Atgarsiai
erskaičiau A.Dykovienės ir M.Skiriutės publikaciją „Senamiestį tąso agonija“ („Klaipėda“, 2013 04 29). Verslininkai tvirtina, jog turistai per senamiestį eina tik žiūrėdami į grindinį, kad kojos neišsisuktų. Tačiau tai tikrai netiesa. Turistai atvažiuoja apsirengę patogiais rūbais, avi patogią ava lynę, o ne aukštakulnius. Tokie žodžiai – tik verslininkų pasitei sinimas. Matyt, jie nebeturi, ką daugiau pasakyti.
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
Ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
lietuva Atvyks Izraelio prezidentas
Milijonai – krepšiniui
Gresia apkalta
Šią vasarą į Lietuvą turėtų atvykti Izraelio prezidentas Shimonas Peresas. „Tai bus aukščiausias oficialus vizitas, svarbus abiem šalims, nes Iz raelis džiaugiasi labai gerais dvišaliais santykiais“, – infor mavo Izraelio ambasada. BNS žiniomis, planuojama, kad vi zitas įvyks liepos mėnesį.
Vyriausybė ketina skirti nuo milijono iki dviejų milijonų li tų Kauno „Žalgirio“ ir Vil niaus „Lietuvos ryto“ krep šinio klubams paremti. „Su ma galėtų būti nuo milijo no iki dviejų milijonų“, – LNK „Žinioms“ sakė Ministrų ka bineto vadovas Algirdas But kevičius.
Neliečiamybės netekusi Ne ringa Venckienė jau pralei do 12 Seimo posėdžių ir pra lenkė už posėdžių nelanky mą Seimo nario mandato ne tekusį Liną Karalių. „Delfi“ teigimu, Seime prabilta, kad atėjo laikas šią procedūrą ini cijuoti ir N.Venckienei, kuri neva išvyko į Čikagą (JAV).
Konservatorių pavyzdys užkrečiamas? Daug dėmesio sau per partijos pirmininko rinkimus pritraukę konservatoriai, atrodo, savo pavyzdžiu įkvėpė ir politinius prie šininkus – socialdemokratai jau prabilo taip pat galvojantys įsivesti tiesioginius pirmininko rinkimus. Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Šiemet nesuspėjo
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikš čionys demokratai (TS-LKD) – vienintelė partija šalyje, kurios pirmininką gali tiesiogiai rinkti vi si jos nariai. Kitose partijose lyde rį renka deleguoti jų nariai, kaip ir, pavyzdžiui, valdžioje esantys so cialdemokratai. Jie partijos pirmi ninką rinks gegužės 4 d. Partijos pirmininko pavaduo tojas Algirdas Sysas sako intrigos rinkimuose nesitikintis – esą nie kas neabejoja, kad politiniu ved liu bus perrinktas aukštus reitin gus visuomenėje turintis premjeras Algirdas Butkevičius. A.Syso teigi mu, socialdemokratai jau svarstė, ar nevertėtų partijoje įvesti tiesio ginių pirmininko rinkimų, tačiau šiemet tai padaryti jau vėlu. „Aš būčiau šalininkas įtrauk ti kuo daugiau partijos narių, ki taip jie tampa tarsi atitolę. Įstoja, tada rinkimai praeina, vėl pauzė. Visada gerai kertiniais klausimais atsiklausti partijos narių nuomo nės, todėl vakar turėjom prezidiu mo posėdį, diskutavome apie tai. Bet jau per mažai laiko, todėl sta tuto nekeičiam, bet kas gali žinot, kas bus po dvejų metų, gal įvesim tokią nuostatą. Aš būčiau už“, – antradienį kalbėjo A.Sysas. Įžvelgia ir trūkumų
Kad į pirmininko rinkimus vertėtų įtraukti kuo daugiau partijos narių, pritaria ir kitų politinių jėgų atsto vai, pavyzdžiui, neseniai į naują darinį susijungusios Darbo parti jos (leiboristų) pirmininkas Vytau tas Gapšys. Tačiau jis mato ir to kios sistemos trūkumų. „Kol kas statutas toks, koks yra priimtas. Jei partijos nariai tokį klausimą kels, mes jį svarstysim, bet, žiūrėdamas į jų rinkimų sis temą, aš matyčiau ir daug pato bulinimų. Ji galėtų būti aiškesnė, žmonėms suprantamesnė ir tikrai geresnė. Principas, kad daugiau žmonių aktyviau dalyvauja, gal ir neblogas, bet yra ir kur jį patobu linti“, – teigė V.Gapšys. Liberalų sąjūdžio pirmininko pavaduotojo Gintaro Steponavi
čiaus požiūriu, ši permaina svars tytina, tačiau pirmiausia esą reikia nuspręsti, ar partijai ji duos nau dos. „Pirmiausia reikėtų kalbėti apie tai, ką iš to partijos laimi arba ne. Nes, be to demokratinio proce so, buvo tam tikro susipriešinimo (TS-LKD partijoje – red. past.). Užuot susitelkus į pozityvius daly kus, kelis mėnesius partijoje vyko gana aštri diskusija. Gerai pasvėrę mes irgi svarstome, kaip daugiau narių įtraukti į sprendimų priėmi mą, ir vienas tokių būdų – tiesio giai renkant partijos lyderius“, – sakė G.Steponavičius.
Ar nekyla klausimų, kodėl atsisakė kan didatuoti I.Degutie nė? Mano žiniomis, ją įkalbėjo tai padaryti.
Sveikina, bet peikia
Apskritai TS-LKD pirmininko rin kimus kitų partijų atstovai įvardi ja kaip sėkmingus, tačiau negaili ir priekaištų. A.Sysas per dantį pa traukė didelį rinkimams skirtą ži niasklaidos dėmesį, dėl kurio kon servatoriai esą tikrai neliūdėjo. „Tegul pasidžiaugia, jeigu nėra dėl ko daugiau džiaugtis konser vatoriams, tegul pasidžiaugia sa vo rinkimais“, – juokėsi socialde mokratas. V.Gapšio nuomone, konserva torių partijos nariai neturėjo dera mo pasirinkimo – esą nei rinkimus laimėjęs Andrius Kubilius, nei ne daug atsilikęs profesorius Vytautas Landsbergis nėra tie, kurie galėtų vesti partiją į ateitį. „Reikėtų pasveikinti A.Kubilių, jis dar sykį išrinktas partijos pir mininku. Bet, žiūrint į bendrą re zultatą, pasirinkimas buvo iš dvie jų kandidatų, kurie yra praeities politikai. Nebuvo kandidatų, ku rie galėtų kurti ateitį. Vienas jau garbingo amžiaus, istorinė asme nybė, o kitas taip pat su praėjusios Vyriausybės darbais tampa istori niu žmogumi. Tam, kuris išaugi no valstybės skolą ir šiuo metu yra
Konkurentai: A.Kubiliaus (dešinėje) pavyzdys įkvėpė ir socialdemokratus, bet šiemet to pakartoti nepa
vyks ir jų vedliu netiesiogiai gegužės 4 d. turėtų būti perrinktas A.Butkevičius.
opozicijoje, sveikinimai. Bet, ma nau, konservatoriai buvo atsidū rę kampe ir turėjo pasirinkimą iš dviejų politikų, apie kuriuos ga lime kalbėti kaip apie praeitį“, – dėstė Darbo partijos narys. Praeitoje Seimo kadencijoje su konservatoriais valstybės vairą su kiojusio Liberalų sąjūdžio atsto vas G.Steponavičius neslėpė, kad A.Kubilius liberalams – parankes nis politinis partneris, tačiau ap skritai konservatoriams teks pa sistengti, kad užsitikrintų didesnį visuomenės palaikymą. „Viena vertus, mums, kaip li beralams, iš to paties centro deši nės sparno yra pozityvus dalykas, kad aiškus lyderis – A.Kubilius. Su juo esame darbavęsi Vyriausy bėje, esame bendražygiai. Kita ver tus, žiūrint į gana trapią persvarą rinkimuose, būtų galima pasaky ti, kad konservatoriams bus ne lengvas laikotarpis siekiant įveikti požiūrių skirtumą, gebėti atrodyti patrauklesniems visuomenėje, vi sų pirma, jaunesnei jos daliai“, – svarstė G.Steponavičius. Surežisuoti rinkimai?
Politologo Vytauto Dumbliausko nuomone, konservatorių pirmi ninko rinkimai nebuvo tokie ne kalti, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Esą nuo pat pradžių ne
buvo minties, kad laimėti gali ne A.Kubilius, o V.Landsbergio kan didatavimas – tik simbolinis ges tas gelbstint padėtį. „Manau, tai buvo A.Kubiliaus kom and os sum anym as lengvai laimėti. Ar nekyla klausimų, kodėl atsisakė kandidatuoti Irena Degu tienė? Mano žiniomis, ją įkalbėjo tai padaryti. Nesvarbu dėl ko, bet ji atsisakė. Ir tada V.Landsber gis pareiškė, kad būtų buvę rin kimai be pasirinkimo, kaip senais gerais laikais, – cituoju V.Lands bergio žodžius. Būtų rinkimai be konkurentų, nes Valentinas Stun dys tikrai toks nėra. V.Landsber gis išėjo į rinkimus, matyt, siek damas, kad būtų tikri rinkimai. Toks gestas, mano galva, simbo linis. Ir pirmame ture A.Kubilius nesurinko nė pusės balsų. Mano galva, tai rodo lyderystės krizę. O antrame ture visi rinkosi iš dvie jų blogybių. V.Landsbergio per galė būtų grįžimas į praeitį, tad dauguma nusprendė, kad geriau yra jaunesnis lyderis, ir pasirin ko Kubilių“, – samprotavo poli tologas. V.Dumbliauskas teigė, kad iš da lies šie rinkimai – ir viešųjų ryšių akcija, tačiau ji nesvetima visoms politinėms partijoms, o rengtis pe rimti valdžią – kiekvienos politinės jėgos tikslas.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
„Viena vertus, V.Landsbergis kal bėjo apie negerus dalykus partijoje. Tačiau tai galėjo būti daroma ir są moningai – esą žiūrėkit, mes šva rinamės. Bet tai visiškai normalu, kiekvienam politikui smagu, kai yra tokia vakaro žinia. Jų tokia profesi ja, jie turi laimėti rinkimus. Vis dėl to procesai partijoje vyksta, ir rinki mai parodė, kad yra kelios grupuotės partijoje. Jos konkuruoja, bet vis tiek partija viena, ji neskyla ir neskils“, – sakė V.Dumbliauskas.
A.Kubilius laimėjo provincijoje Antrajame TS-LKD partijos pirmi ninko rinkimų ture už A.Kubilių bal savo 5166 partijos nariai, V.Landsber gio kandidatūrą palaikė 4501 konser vatorius. Kaip ir pirmajame rinkimų ture, daugelyje didžiųjų miestų – Vil niuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžy je – V.Landsbergis surinko kiek dau giau balsų nei A.Kubilius, tačiau ant rajame ture didmiesčiuose šis ato trūkis tarp abiejų kandidatų kiek su menko, palyginti su skirtumu per pir mąjį rinkimų turą. A.Kubilius partijai vadovauja nuo 2003 m., V.Landsbergis jos politiniu vedliu buvo dešimtmetį iki tol. Rinki mų rezultatus tvirtins gegužės 12 d. planuojamas partijos suvažiavimas.
8
ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
užribis
Pažeidėjams – nauji greičio matuokliai Kovai su greičio mėgėjais ketinama pasitelkti naujus daugia funkcius greičio matuoklius, kurie matuos, kokiu vidutiniu greičiu automobilis nuvažiavo tam tikrą kelio ruožą. Nebekreipia dėmesio
Šiuo metu pastebima, kad vairuo tojai tiesiog sumažina greitį prieš stacionarų matuoklį, tačiau jį pra važiavę vėl spusteli greičio peda lą. Naujoji sistema nebeleistų taip gudrauti, nes duomenys būtų gau nami iš dviejų matuoklių. Pravažiavus pirmąjį būtų nu skaitomas automobilio numeris ir užfiksuojamas pravažiavimo lai kas, o pavyzdžiui, po 20 km kitas matuoklis vėl nuskaitytų automo bilio numerį ir apskaičiuotų, kokiu vidutiniu greičiu jis nuvažiavo vi są atstumą. „Pravažiavus pro matuoklį, jis fik suoja palydovinį laiką minutėmis ir automobilio numerį, pravažiuojant pro kitą matuoklį po 10 km, 15 km ar 50 km vėl fiksuojamas laikas ir auto mobilio numeris, tuomet atstumas padalijamas iš laiko ir apskaičiuoja mas vidutinis greitis tame ruože. Ži noma, atsiranda daug interpretaci jų, kad vis tiek bus galima lėkti, o po to aikštelėje pastovėti“, – portalui „Delfi“ sakė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktoriaus pavaduotojas Egidijus Skrodenis. Suveiks baudos baimė
Šie matuokliai vienas nuo kito ga li būti statomi įvairiais atstumais – tai priklauso nuo to, kokio ilgio ke lio ruožas yra be įvažų į kitą kelią.
Nei kelionės, nei pinigų Daiva Janauskaitė Pigiau nei įprasta už kelionę į sau lėtą kraštą sumokėjusi klaipėdie tė pasijuto apgauta. Panorusi at siimti pinigus moteris nesulaukė iš kelionių agentūros nei pinigų, nei atsako.
Antradienį pietinėje Klaipėdos da lyje gyvenanti uostamiesčio gy ventoja pranešė policijai, kad ba landžio 11 d. pasinaudojo vieno internetinio tinklalapio akcija ir sumokėjo 749 litus už poilsį Te nerifėje. Moteris pervedė pinigus pasi naudodama elektronine bankinin kyste ir sulaukė patvirtinimo, kad pinigai gauti. Netrukus klaipėdietė perskaitė žinią apie tai, kad ši kelionių agen tūra sukčiauja ir tą pačią dieną te lefonu bei elektroniniu laišku pa prašė pinigus grąžinti. Klientė sulaukė patikinimo, kad artimiau siu metu pinigai jai bus grąžinti. Tačiau praėjo kur kas daugiau laiko, nei žadėta, o kelionių agen tūra litų neatidavė. Pastaruoju me tu prisiskambinti nurodytu telefo nu nebeįmanoma, nebesulaukiama atsakymo ir elektroniniu paštu. Nukentėjusioji paprašė policijos pagalbos atgaunant savo pinigus.
„Paprasti stacionarūs greičio matuokliai veikia nedideliu spin duliu. Kartais juokaujama, kad jie veikia 90/60/90 principu. Prie matuoklio žmogus pristabdo, bet po to ir vėl viršija greitį. Sumon tavus naujuosius matuoklius, il gesniuose ruožuose būtų galima
Dabar naudojami greičio matuokliai fiksuoja automobi lio greitį, o naujieji fiksuotų automobi lio numerį. išlaikyti saugų leistiną greitį. Da bar visam srautui važiuojant 90 km/val., būtinai atsiranda norinčių važiuoti 120 km/val. ir jie pradeda lenkti. Jeigu toks vairuotojas žino tų, kad gaus baudą, jis važiuotų su srautu“, – apie naujųjų matuoklių naudą kalbėjo pašnekovas. Jo teigimu, šiuo metu reikia nau jų priemonių eismo saugumui ge rinti, nes žmonės jau priprato prie prieš kelerius metus įgyvendintų sugriežtinimų. „Dabar jau reikalingos papildo mos priemonės, mažinančios žu vusiųjų skaičių keliuose. Nuo 2007
m., kai buvo pritaikyta daug inži nerinių priemonių ir sugriežtin tos baudos, praėjo nemažai laiko ir žmonės prie jų priprato. Gal to dėl nebepastebima, kad žuvusiųjų skaičius mažėtų. Remiantis užsie nio šalių patirtimi, reikia žengti ki tą žingsnį ir ieškoti kitų priemonių. Viena jų galėtų būti šie matuok liai“, – tvirtino E.Skrodenis. Direktoriaus pavaduotojo ver tinimu, šie matuokliai Lietuvoje galėtų atsirasti po maždaug dvejų trejų metų. Tikrins ne tik greitį
E.Skrodenis svarstė, kad pirmiau sia tokie matuokliai galėtų atsiras ti greitkelyje Vilnius–Kaunas ar ba „Via Baltica“ magistralėje tarp Mauručių ir Puskelnių. „Dar reikia atlikti nemažai pa rengiamųjų darbų, pakeisti nema žai teisės aktų, kad atsirastų vidu tinio greičio sąvoka, taip pat atlikti metrologines patikras, kalibravi mus“, – tvirtino jis. Dabar naudo jami greičio matuokliai fiksuoja au tomobilio greitį, o naujieji fiksuotų automobilio numerį. Šią sistemą galima būtų naudoti ir plačiau, pa vyzdžiui, patikrinti, ar automobilis yra perėjęs techninę apžiūrą, ar turi civilinės atsakomybės draudimą. Tokie matuokliai naudojami Če kijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Di
Gudrybė: prieš senuosius greičio matuoklius vairuotojai tik pristab
dydavo, o vėliau vėl spausdavo akceleratorių. Dabar situacija keisis.
džiojoje Britanijoje. Čekijoje aplink Prahą yra 30–40 tokių ruožų. Pa sak jo, Prahos savivaldybė džiau giasi, kad eismo saugumo situaci ja itin pagerėjo. „Ši technologija dažnai naudoja ma tuneliuose, kur svarbus viduti nis greitis, kad automobiliai neva žiuotų pernelyg lėtai ar per greitai. Taip pat ir greitkeliuose“, – sakė
Vytauto Petriko nuotr.
LAKD direktoriaus pavaduotojas. Jau šių metų pabaigoje arba ki tų metų pradžioje Lietuvoje turė tų pradėti veikti penki automobilių tikrinimo vartai, kurie nuskaitys automobilių numerius ir tikrins, ar jie drausti, techniškai tvarkingi, kiek sveria, kokiu greičiu važiuoja ir kitus parametrus. „Klaipėdos“ ir „Delfi“ inf.
Kredito unijos veikėjai susitiks teisme Netrukus Palangos miesto apy linkės teismas imsis nagrinėti ne mažos apimties baudžiamąją by lą, kurioje kaltinamieji – su Palan gos kredito unijos valdymu susiję asmenys.
Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir ko rupcijos tyrimo skyriuje (ONKTS) baigtas ikiteisminis tyrimas dėl su Palangos kredito unijos valdy mu susijusių aštuonių asmenų, kaip įtariama, padarytų nusikals tamų veikų. Jie įtariami sukčia vimu, piktnaudžiavimu tarnyba, dokumentų klastojimu ir neteisė tu praturtėjimu. Klaipėdos apygardos prokuratū ros prokuroras Ruslanas Ušinskas,
surašęs kaltinamąjį aktą, 26 tomų baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti Palangos miesto apylinkės teismui. Surinkti ikiteisminio tyrimo duo menys leidžia įtarti, jog nuo 2010 metų rugsėjo iki 2012-ųjų pradžios Palangos kredito unijoje, klasto jant valdybos posėdžių protoko lus, įvairiems fiziniams asmenims būdavo suteikiamos didžiulės ilga laikės (nuo 5 iki 40 metų) fiktyvios piniginės paskolos, kurių grąžini mas būdavo užtikrinamas, įkeičiant mažavertį nekilnojamąjį turtą. Jo vertė būdavo keliasdešimt kartų padidinta ir dažnu atveju jis paskolų gavėjams nepriklausė. Paskolų gavėjai pinigų negauda vo. Litai atitekdavo tikrajam Palan gos kredito unijos vadovui 45 metų
E.P., kuris save vadina unijos admi nistracijos vadovo pavaduotoju. Šiam asmeniui pareikšti kaltini mai dėl septynių šios nusikalsta mos veikos epizodų. Jis įtariamas apgaule savo naudai įgijęs didelės vertės svetimą turtą. Manoma, kad minėtu laikotar piu Palangos kredito unijoje fik tyvių paskolų buvo išduota už be veik 6 mln. litų. Byloje pareikštas 5 mln. 809 tūkst. 535 litų civilinis ieškinys. Šių fiktyvių paskolų nebūtų bu vę įmanoma apiforminti be Kre ditų unijos administracijos vado vo 42 m. A.R. bei 26 m. valdybos pirmininkės A.P., unijos vado vo dukterėčios, pagalbos. Jiems pareikšti kaltinimai dėl piktnau
džiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo. Du kredito unijos valdybos na riai bei du paskolų komiteto na riai įtariami savo parašais klastoję dokumentus, o 25 metų pajininkas – padėjęs sukčiauti bei neteisėtai praturtėjęs. Šis žmogus negalėjo pagrįsti, iš kokių pajamų turi tur to, vertinamo per 2 mln. litų. „Minėtam pajininkui bei uni jos vadovui ir valdybos pirminin kei laikinai apribotos nuosavybės teisės į jų turtą. Dar trys asmenys pagal laidavimą nuo baudžiamo sios atsakomybės atleisti“, – tei gė valstybinį kaltinimą teisme pa laikysiantis Klaipėdos apygardos ONKTS prokuroras R.Ušinskas. „Klaipėdos“ inf.
Baimė dėl žmogžudystės buvo nepagrįsta Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Grėsmingas pranešimas apie gali mą žmogžudystę baigėsi kuriozu. Kol pareigūnai bandė susivokti, kur dingo sugyventiniai, šie girtutėliai grįžo į namus.
Savaitės pradžioje Klaipėdoje gyve nantis 23 metų vaikinas pranešė bi jantis dėl savo motinos likimo. Jis
pasakojo policininkams, kad prieš savaitę Dituvos sodų bendrijoje gy venanti jo motina pranešė apie aud ringą konfliktą su sugyventiniu. Sūnus tikino, kad po šio inciden to namuose jo mama dingo. Vaikinas įtarė, kad ji gali būti nužudyta. Patikrinti šio pranešimo į įvykio vietą pirmadienį važiavo keli parei gūnai. Dingusios moters artimie ji pasakojo matę namuose kraujo ir tikino, kad sugyventiniai dažnai
konfliktuoja. Tuo metu, kai parei gūnai galvojo, kur ieškoti pražuvė lės bei jos draugo, privažiavo taksi automobilis, o iš jo išlipo smarkiai apgirtę sugyventiniai. Antradienį su jais norėjo susitikti apylinkės inspektorius Artūras De gutis. Jis ketino pasikalbėti apie tai, kodėl balandžio 23-iosios rytą, apie 9 val. moteris kvietė policiją. Kai atskubėjo patruliai, rado mo terį neblaivią, į alkoholio matuoklį ji
tą rytą įpūtė 3,4 promilės. Jokie po žymiai nerodė, kad šeimininkė buvo skriaudžiama. Pareigūnui nepavyko pasikalbėti su namo gyventojais, po kiemą bėgiojo tik didžiulis jų šuo. A.Degutis tikino, kad iki šio pa vasario apie šiuos sugyventinius nebuvo girdėjęs. Dituvoje yra ne daugiau kaip dešimt nuolat gir taujančių bei smurtaujančių porų, kurias pareigūnas puikiai pažįsta ir nuolat lanko.
9
ketvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
klaipėdos verslas
„Smiltynės perkėla“: 1,3 mln. litų grąža mokesčių mokėtojams
Profsąjungų atsto vai tikina, kad darb daviai norėtų grįžti atgal į tolimą praei tį, kai dar nebuvo iš kovota 8 valandų darbo diena. Esą jau kurį laiką verslinin kai siekia įteisin ti 12 valandų dar bo dieną. Teigiama, kad būtent todėl nereikėtų pamirš ti Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos.
Šių metų balandžio 30 d. vykusia me AB „Smiltynės perkėla“ akci ninkų susirinkime patvirtinti au dituoti 2012 m. įmonės veiklos re zultatai.
Siekiai: darbdaviai, anot profsąjungų atstovų, vis dažniau prabyla apie
60 valandų darbo savaitę.
„Shutterstock“ nuotr.
Kova už teises darbe Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
ną. Tokie yra verslo pasiūlymai“, – sakė R.Tamošauskas.
Šleifas nuo tarybinių laikų
Išgelbės vidutinioji klasė?
Profsąjungų atstovų teigimu, dar buotojas šiandien yra nuvertin tas, tai esą nėra prioritetas Lietu voje. Primenama, kad būtent todėl nederėtų pamiršti, jog daugiau nei prieš 100 metų buvo iškovota 8 va landų darbo diena. „Gegužės 1-osios, Tarptautinės darbo dienos, nereikėtų ignoruoti, nors šleifas driekiasi dar nuo tary binių laikų, bet mums verta prisi minti tą dieną, kuri buvo skirta pa minėti žmonių kovai už geresnes darbo sąlygas“, – tvirtino Lietu vos maistininkų profesinės sąjun gos Klaipėdos regiono koordinato rius Raimondas Tamošauskas. Tačiau realybė šiandien kitokia, nors daugeliui dirbančiųjų santy kiai su darbdaviais nesusiklosto ir neretai tenka kęsti neteisybę, žmo nės nebeskuba solidarizuotis kovai už palankesnes darbo sąlygas. „Tarptautinės darbo šventės Klaipėdoje kaip ir nėra. Kelis kar tus bandėme organizuoti solidaru mo akcijas, bet vieni lekia į sodus, o kiti dirba, nes šventinę dieną mo ka dvigubai“, – teigė profsąjungos „Uostininkas“ pirmininkas Anta nas Barusevičius. Sunkiausias laikas darbuotojams Lietuvoje atkūrus nepriklausomy bę, buvo 1993-ieji, kai žmonės bu vo įmesti į visiškai naują situaci ją rinkoje, kur jiems buvo taikoma „šoko doktrina“. Tada esą atsirado ryškus visuomenės susisluoksnia vimas, kai valstybė niekur nesikišo ir buvo bejėgė prieš verslo savivalę. „Seni laikai labai realiai gali grįž ti, nes dabar prabylama apie tai, kad žmonės turėtų dirbti po 60 ir daugiau valandų per savaitę, tai yra 12 ir daugiau valandų per die
Klaipėdoje yra keliasdešimt pro fesinių sąjungų. Jos veikia beveik kiekvienoje didesnėje įmonėje. Tačiau jai priklausančių narių nė ra labai daug. Skandinavijos šaly se 80 proc. dirbančiųjų priklauso profesinėms sąjungoms, Lietuvoje
Antanas Barusevičius:
„Klaipėdos Smeltė“ giriasi, kad jie dirba europietiškai, tačiau iki šiol jie neturi ko lektyvinės sutarties.
– tik 10–15 proc. 8 kartus esą ski riasi priklausančiųjų profesinei są jungai skaičius, tiek pat skiriasi ir atlyginimų dydis. Teigiama, kad tai visų posovietinių šalių problema. „Tie darbdaviai, kurie pas mus at vyko iš užsienio, buvo pripratę dirbti su stipriomis profsąjungomis. Ir pas mus, kai nebuvo supratimo, kaip jas organizuoti, jiems buvo labai lengva susitvarkyti, kad jų čia visai neatsi rastų“, – tikina A.Barusevičius. „Daugeliu atveju darbdavys no ri gauti daugiau, ir tai lengviau sia pasiekti darbuotojų sąskaita. O profesinė sąjunga yra lyg sulaikan tis veiksnys, kad jis pagalvotų prieš ką nors darydamas“, – mano R.Ta mošauskas. Pačios nepalankiausios darbuo tojams esą yra mažos įmonės, ku riose profsąjungai įsikurti nėra gali mybių, ten žmonės įsidarbinę pagal pažintis, jie nenori konfliktų.
Esą kol gerai, tai gerai, o kai kas nors nutinka, ieškoma pagalbos. Darbo ginčų komisijose daugiau sia irgi sprendžiami mažų įmonių darbuotojų reikalai. „Visame pasaulyje nieko geriau neišrasta, kaip reguliuoti santykius tarp darbuotojų ir darbdavių. Bet kadangi mūsų valdžia atstovau ja darbdavių interesams, tai visas šitas reikalas nustumtas ir palik tas savieigai. Kol neatsiras viduti niosios socialinės klasės, tol taip ir bus“, – įsitikinęs A.Barusevičius.
Sėkmingai praėjusius metus už baigusi bendrovė perkėlė rekor dinį automobilių skaičių, sutaupė daugiau nei 0,5 mln. valstybės biu džeto lėšų ir, nepaisant to, šiemet moka didžiausius perkėlos istori joje dividendus. Sugriežtinus važiavimo kontrolę Naujojoje perkėloje 2012 m. neat lygintinai besikeliančių transporto priemonių skaičius sumažėjo net 26 tūkst., keleivių – 3 tūkst. Dėl to bendrovė negavo apie 560 tūkst. litų kompensuojamų lėšų, o valstybė sutaupė. Primename, kad pagal LR Vy riausybės 2002 m. vasario 20 d. nutarimą Nr. 258 Neringos gyven tojo statusą įgijusiems asmenims suteikta teisė naudotis AB „Smil tynės perkėla“ teikiamomis leng vatomis. Lėšas už neatlygintiną keleivių ir transporto priemonių perkėlimą keltais per Kuršių marias bendrovei kompensuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija, t.y. valstybė. Nepaisant to, kad bendrovės pa jamos iš perkėlimo sąnaudų kom pensavimo sumažėjo apie 12 proc.,
AB „Smiltynės perkėla“ šiemet ak cininkams išmokės 1 297 tūkst. litų dividendų, iš kurių 1 284 tūkst. litų – atiteks valstybei. Nuo 2010 m. bendrovė valstybei kasmet sumoka per 1 mln. litų di videndų. Beveik 616 tūkst. automobilių bei apie 1 925 tūkst. keleivių ir dvi ratininkų praėjusiais metais perkė lusiai bendrovei pavyko 3 proc. su mažinti sąnaudas. Optimizavus laivyno darbuotojų darbo grafik us bei sumažinus kel tų kuro sunaudojimą, jos sumažė jo 395 tūkst. litų, palyginti su 2011 m. Iš viso bendrovės sąnaudos su darė 12 365 tūkst. litų. Didžioji da lis uždirbtų lėšų investuota į naujo keleivių terminalo statybas Šiau rės rage. Šių metų II ketv. keltų keleiviams duris atvers šiuolaikiškai įreng tas pastatas. Be to, bus sutvarkyta apie 3 000 kv. m perkėlos teritori jos: paklota nauja granitinė šali gatvių danga, įrengtas gatvės ap švietimas, praplėsta ir išasfaltuota aikštelė automobiliams apsisukti, pastatyta informacinė švieslentė, įrengtos automatinės bilietų kasos ir nauja praėjimo kontrolės siste ma, pastatyta moderni nuotekų siurblinė, pakloti vandens, lietaus nuotekų tinklai. Užs. 1107038
Svarbūs faktai 2012 m. AB „Smiltynės perkėla“ sėkmingai sertifikuota integruota kokybės
(LST EN ISO 9001:2008), aplinkos apsaugos (LST EN ISO 14001:2004) ir darbuo tojų saugos ir sveikatos (BS OHSAS 18001:2007) vadybos sistema.
Rodiklis – kolektyvinė sutartis
Pasak profesinių sąjungų atstovų, didžiausias darbuotojų ir darbda vių socialinio dialogo rodiklis yra kolektyvinė sutartis. „Pavyzdžiui, „Klaipėdos Smeltė“ giriasi, kad jie dirba europietiškai, tačiau iki šiol jie neturi kolektyvinės sutarties, aš pats atstovauju dokininkams ir apie tą sutartį kalbu jau 10 metų, bet iki šiol viskas taip ir kabo“, – teigė A.Barusevičius. „Istoriškai susiklostė, kad jos mūsų įmonėje nebuvo, o su pro fesine sąjunga jau kokius 7 me tus bandėme sukurti kolektyvi nę sutartį, bet nepavyko susitarti dėl esminių klausimų. Negalėjome rasti kompromisų, kurie tenkintų abi puses, bet šis klausimas šian dien yra atviras“, – teigė bendro vės „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška. „Didžiulis pasiekimas, prieš pat Tarptautinę darbo šventę pasira šėme kolektyvinę sutartį uosta miesčio bendrovėje „Bell Glass“. Džiaugiamės, kad vyksta sociali nis dialogas, tačiau yra nemažai bendrovių, kuriose nėra tokių su tarčių daugybę metų“, – apgailes tavo Klaipėdos miesto ir apskrities profesinės sąjungos pirmininkas Edvardas Šalkauskis.
2012 m. bendrovė buvo įvertinta Lietuvos pramonininkų konfederacijos
rengtame konkurse „Sėkmingai dirbanti įmonė 2012“.
10
ketvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
turtas
turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius
Interneto lenktynėse Raidžių derinys už šimtus tūkstančių litų. Tokios sumos sklando prekybos lietuviš kais interneto adresais rinkoje. Vieni iš šio verslo kraunasi turtus, kiti griežia danti mis, kai paaiškėja, kad norimas interneto adresas jau užimtas. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Tikslas – uždirbti
Jeigu suklysite interneto naršyklėje rinkdami adresą, dar nereiškia, kad kompiuterio ekrane išvysite pra nešimą apie klaidą, nors, remian tis šmaikščia statistika, puslapis su šia žinute ir yra lankomiausias pa saulyje. Šiuo metu registruota beveik 157 tūkst. interneto vardų su lietuviška galūne .lt, tad net ir padarius klai dą renkant adresą kur nors patai kyti tikimybė ne tokia ir maža. Be to, lietuviškame internete netrūks ta vardų, kurie labai panašūs į ge rai žinomų puslapių vardus, tik, pavyzdžiui, vietomis sukeistos dvi raidės ar viena raidė praleista. Su originalais tokie interneto pusla piai, žinoma, neturi nieko bendra. Nieko bendra su jais neturi ir interneto puslapiai, kurių adre sai sudaryti labai paprastu prin cipu – imant gerai žinomą tarp tautinį vardą ir prie jo pridedant galūnę .lt. Visų tokių adresų savininkų tiks las yra tik vienas – uždirbti. Tai pa daryti galima adresus pardavus ar ba išnuomojus tiems verslininkams, kurių veiklai atitinkamas interneto adresas gali būti reikalingas. Kitas būdas įdarbinti interneto adresus – juos surinkusius interne to vartotojus nukreipti į kitas sve
Praėjusių metų lyderiai Praėj us iais met ais daug iaus ia buvo sum okėt a už intern eto ad res us giftc ard.com ir invest ing. com . Giftc ard.com už 4 mln. JAV dol er ių įsig ij o bendrovė „Card Lab“. Giftc ard.com spec ial iz ac ija – do vanojamos kred ito kortelės. Inves ting.com už 2,75 mln. doler ių nu sipirko anal it inę informaciją skel biant i svetainė forexpros.com, pla nuojant i pasaulinį fin ans inės in form ac ijos por tal ą, kur iame lan kytojai rast ų akcijų kainų, naujie nų, anal it inės med žiagos, inves tuotojams skirt ų duomenų ir kt. Po šių sandor ių giftcard.com pate ko į 20 brang iausių visoje interne to istor ijoje adresų sąraš ą, o inves ting.com – į trisdešimt uką.
taines ir taip didinti jų lankomumą. Beje, šiuo būdu nevengia naudo tis net gerai žinomos bendrovės, o iš klaidinančių tinklalapių sugene ruojami lankytojų srautai gali siekti ir keliolika tūkstančių per mėnesį. Tiesa, ne visos įmonės apsi džiaugia internete aptikusios, kad kas nors jų vardą naudoja interne to adresui. Tačiau dažniausiai su tokių adresų savininkais linksta ma tartis taikiai, nes bylinėjimasis kainuoja brangiai ir trunka ilgai. Ginčai verda nuolat
Interneto adresus su galūne .lt re gistruojančio Kauno technologijos universiteto (KTU) Interneto pa slaugų centro Klientų aptarnavi mo skyriaus vadovas Tomas Mac kus sako, kad ginčai dėl interneto adresų vyksta nuolat, tačiau ne vi si jie perkeliami į teismus. „Konkrečios statistikos netu rime, tačiau visada kas nors gin čijasi. Dažniausiai ginčų kyla dėl to, kad koks nors interneto adre sas sutampa su įmonės ar prekės ženklo pavadinimu. Tokiais atve jais išeitys yra dvi – taikos sutar tis, kai už adresą sumokama tam tikra suma, arba teismai. Juos dažniausiai laimi prekės ženklo savininkai, jei interneto adresas nesutampa su kokiu nors bend riniu žodžiu, į kurį niekas kėsin tis negali“, – laikraščiui pasako jo T.Mackus.
Pasak jo, KTU Interneto paslau gų centras nekaupia statistikos, ke lių interneto adresų savininkai pa sikeičia, tačiau tai suskaičiavus vis tiek nebūtų galima pasakyti, kurį adresą pardavė interneto speku liantai, o kurio savininkas pasikei tė dėl visai kitų priežasčių.
Tomas Mackus:
Dažniausiai ginčų kyla dėl to, kad koks nors interneto adre sas sutampa su įmo nės ar prekės ženklo pavadinimu. „Mes tame nedalyvaujame, vi si adresų nuosavybės perleidimai vyksta elektroniniu būdu. Žinoma, galėtume suskaičiuoti, kelių inter neto adresų savininkai pasikeitė, tačiau gal įmonė buvo reorganizuo ta, prijungta prie kitos bendrovės, parduota. Tad savininko pasikeiti mas nebūtinai reiškia, kad kas nors uždirbo įregistravęs ir pardavęs in terneto adresą“, – teigė informaci nių technologijų specialistas. Aktyvesni – gyventojai
T.Mackaus teigimu, sunku pasa kyti, kada interneto adresas regist
20 brangiausių visų laikų interneto adresų Adresas insure.com sex.com fund.com porn.com fb.com business.com diamond.com beer.com israel.com casino.com toys.com asseenontv.com icloud.com giftcard.com altavista.com candy.com wine.com creditcards.com autos.com casino.tt
Kaina 16 mln. JAV dolerių 14 mln. JAV dolerių 9,99 mln. svar ų sterling ų 9,5 mln. JAV dolerių 8,5 mln. JAV dolerių 7,5 mln. JAV dolerių 7,5 mln. JAV dolerių 7 mln. JAV dolerių 5,88 mln. JAV dolerių 5,5 mln. JAV dolerių 5,1 mln. JAV dolerių 5,1 mln. JAV dolerių 4,5 mln. JAV dolerių 4 mln. JAV dolerių 3,3 mln. JAV dolerių 3 mln. JAV dolerių 2,9 mln. JAV dolerių 2,75 mln. JAV dolerių 2,2 mln. JAV dolerių 2 mln. JAV dolerių
Pardavimo metai 2009 2010 2008 2007 2010 1999 2006 2004 2004 2003 2009 2000 2011 2012 1998 2009 1999 2004 1999 2011 Šaltinis: venturebeat.com
ruojamas tik siekiant jį parduoti, o kada jo savininkai ketina vykdyti realią veiklą. Be to, nelabai kas tai ir kontroliuoja. „Mes tik registruojame vardus ir žiūrime, kad jie atitiktų mora lės normas, nebūtų įžeidžiantys. O norint patikrinti, kokiais tiks lais registruojamas interneto ad resas, reikia žiūrėti kiekvieną at vejį atskirai – ar puslapyje kas nors daroma, ar tik skelbiama, kad jis parduodamas“, – tvirtino T.Mackus. Anot jo, interneto adresų, kurie sutampa su garsių tarptautinių pre kės ženklų pavadinimais, registra vimo bumas prasidėjo po 2007 m., kai buvo liberalizuotos adresų re gistravimo taisyklės. Tiesa, tarp tautinės įmonės, kurios į mūsų rin ką atėjo iki 2007-ųjų, apsisaugojo pačios įregistruodamos interneto adresus, o kai kurioms veiklą Lie tuvoje vėliau pradėjusioms bend rovėms dabar tenka derėtis su in terneto adresų pardavėjais. „Dažni ir tokie atvejai, kai ko kia nors lietuvių įmonė prekiavo tam tikru prekės ženklu pažymė ta produkcija ir tam buvo įregist ravusi atitinkamą interneto adresą. Dabar tos produkcijos gaminto jai patys nori prekiauti Lietuvoje, o dėl adreso kyla ginčų“, – kalbė jo T.Mackus. Paklaustas, ar egzistuoja teorinė lietuviškų interneto adresų skai čiaus riba, pašnekovas teigė, kad tokia riba tikrai egzistuoja ir gali būti, kad prie jos jau artėjama. „Pernai buvo registruota 9 proc. daugiau interneto adresų nei 2011aisiais, tačiau anksčiau augimas buvo gerokai didesnis, dabar jis
157 tūkst.
– beveik tiek interneto adresų su galūne .lt registruota šiuo metu.
Investicija: už laiku užregistruotą in
tuviškų interneto adresų skaičius nu
lėtėja. Taip pat pastebima tenden cija, kad prieš keletą metų abso liučią daugumą interneto adresų buvo registravę juridiniai asme nys, o dabar fiziniai asmenys pagal šį rodiklį įmones baigia pasivyti“, – pabrėžė T.Mackus. Tiesa, jis pri dūrė, kad mažėjantį registruotų in terneto adresų augimą galėjo lemti
Faktai apie lietuvišką internetą Šiuo metu r egistruota 156,612 tūkst.
interneto adresų su galūne .lt.
sų prasideda skaičiais ir raidėmis „q“ bei „y“.
Daugiausia registruota lietuviškų
88,8 proc. interneto adresų su galū
interneto adresų, kuriuos sudaro sep tyni arba aštuoni simboliai. Tokių yra po 10,8 proc. Pagal taisykles trumpiau sias interneto adresas gali būti iš dvie jų simbolių. Tokie adresai sudaro 0,7 proc. visų adresų su galūne .lt. Ilgiau sią lietuvišką interneto adresą sudaro 27 simboliai.
ne .lt yra registravę Lietuvos piliečiai ir įmonės. Kitų šalių užsakovams šio je rinkoje tenka vos dešimtosios pro cento dalys, tik vokiečiams priklauso 2,1 proc., amerikiečiams – 1,3 proc. ir britams – 1,1 proc. lietuviškų interne to adresų.
10,4 proc. lietuviškų interneto ad
1992 m. įkurtą domeną .lt administ
ruoja KTU Informacinių technologi resų prasideda raide „s“, 8,3 proc. – jų departamento Interneto paslaugų raide „a“. Mažiausiai interneto adre centras.
11
ketvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
turtas Viešieji pirkimai bus paprastesni
Lietuvos BVP ūgtelėjo 3,4 proc.
Vyriausybė inicijuoja paprastesnius vie šuosius pirkimus. Tikimasi, kad tai su trumpins procedūras ir palengvins per kančiųjų organizacijų naštą. Ūkio minist rė Birutė Vėsaitė, pristatydama pakeiti mus, pripažino, kad Viešųjų pirkimų tar nybos (VPT) vaidmuo mažės, – ši institu cija nebeprivalės tikrinti tiek viešųjų pirki mų, kiek dabar. Be to, anot ministrės, VPT turi būti patariamoji institucija.
Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) pirmą šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu 2012-ųjų laikotarpiu, padidėjo 3,4 proc. Kaip pranešė Statistikos depar tamentas, BVP metinį augimą lėmė tei giamas apdirbamosios gamybos bei ga mybinių paslaugų (transporto ir saugo jimo, didmeninės prekybos) produkcijos apimties pokytis, o statybos veiklos įmo nėse vis dar stebimas nuosmukis.
1,3
mln. litų skirta padidėjusioms šildymo išlaidoms Visagine kompensuoti.
moka pralaimėję interneto vartotojų, kurie rinkda mi interneto adresą paprasčiausiai suklysta. Tad vietoj delfi.lt surinkę defli.lt arba vietoj zebra.lt – zerba. lt pateksite į alkoholio matuokliais prekiaujančios bendrovės „Alko testeris.lt“ interneto svetainę. Kainos tik kyla
Patys prekiautojai interneto adre sais nėra linkę viešai kalbėti apie savo veiklą ir uždarbį. Tačiau neo ficialiai kai kurie pripažįsta, kad sėkmingai investavus grąža iš vie no lietuviško interneto adreso ga li siekti ir dešimtis, ir šimtus tūks tančių litų.
Interneto adresų prekybininkai teigia, kad bendra šalies ekonominė situacija jų verslui didelės įta kos neturi.
nterneto adresą, kurio kam nors gali prireikti, vėliau galima gauti krūvas pinigų. Juolab kad patrauklių laisvų lie uolat mažėja. „Shutterstock“ nuotr.
ir apskritai suprastėjusi šalies eko nominė situacija. Sandorių netrūksta
Istorijų, kaip mūsų tautiečiai pasi pelnė įregistravę su garsių tarptau tinių bendrovių pavadinimais su tampančius lietuviškus interneto adresus, netrūksta. Bene labiausiai pagarsėjęs pre kiautojas interneto adresais Lietu voje yra verslininkas Marius Pareš čius. Pavyzdžiui, buvo pranešama, kad JAV registruota korporaci ja „Ebay Inc.“, valdanti vieną di džiausių interneto aukcionų ebay. com, iš jo už neskelbiamą sumą 2009-aisiais įsigijo interneto ad resą ebay.lt. Tais pačiais metais šis verslininkas Latvijoje registruo tai įmonei už 10 tūkst. litų parda vė su kitu pasauliniu prekės ženklu sutampantį lietuvišką interneto ad resą webmoney.lt. Užpernai taip pat už neskelbia mą sumą tarptautiniam žiniask laidos koncernui „Modern Times
Group“ priklausanti bendrovė „Te le3“ iš M.Pareščiaus įsigijo inter neto adresus tv6.lt ir tv8.lt. Tas pats M.Pareščius ilgai ko vojo ir su komunikacijų bendrove „Skype“ dėl interneto adreso sky pe.lt, tačiau vėliau jį tiesiog pado vanojo, nors anksčiau už šį adresą reikalavo iki 20 tūkst. litų. Beje, pernai atliktas tyrimas pa rodė, kad daugiau nei trečdalis lan komiausių Lietuvos interneto sve tainių savininkų nėra registravę to paties pavadinimo prekės ženklo. Teisininkai teigia, kad tai gali lem ti ne tik subjektyvios, bet ir objek tyvios priežastys: prekės ženklui, priešingai nei interneto adresui, taikomas išskirtinumo ir skiria mojo požymio reikalavimas, todėl dažnai svetainės vardui tapatus prekės ženklas tiesiog negali būti registruojamas. Gaudo paklydėlius
Lietuviškų interneto vardų, kurie nuo tarptautinių skiriasi tik galū
ne .lt, tačiau neveda į originalius puslapius, netrūksta ir dabar. Pa vyzdžiui, surinkę adresą facebook. lt pateksite ne į didžiausią pasaulio socialinį tinklą, o į grupinio apsi pirkimo portalą kuponai.lt. Kartais tokius triukus naudo ja ir gerai žinomos bendrovės. Štai populiarios elektroninio pašto sistemos gmail.com lietuviškas atitikmuo gmail.lt atveda į tele komunikacijų bendrovės „Omni tel“ puslapį. „Omnitel“ atstovai yra teigę, kad „Gmail“ paslaugą teikianti bendrovė „Google“ apie tai žino ir tik džiaugiasi, kad taip reklamuojama ši elektroninio pašto sistema. „Omnitel“ neslepia, kad interne to adresą gmail.lt įsigijo iš anksčiau už „Google“ jį užregistruoti suspė jusių perpardavinėtojų. Kitos bendrovės, siekdamos padi dinti savo interneto puslapių lanko mumą, naudojasi ne tarptautiniais, o lietuviškais vardais, juos šiek tiek pakeitusios. Taip jos sulaukia tų
Interneto adresų prekybininkai teigia, kad bendra šalies ekonomi nė situacija jų verslui didelės įtakos neturi, nes realūs ir virtualūs vers lai – visai kas kita. Pastaruoju me tu daugybė verslininkų nuspren džia prekybą perkelti į elektroninę erdvę, tačiau tuomet paaiškėja, kad tinkamą interneto adresą kas nors jau užregistravęs. Dažniausiai be lieka mokėti, nes su kokia nors veikla susijusių interneto adresų variantų beveik nebėra laisvų. „Interneto adresų kainos kyla, nes pasiūla mažėja, o paklausa au ga“, – laikraščiui teigė jau minėtas M.Pareščius. Jis sakė negalintis kalbėti apie konkrečius sandorius, tačiau tiki no, kad mažiau kaip už 10 tūkst. li tų jam priklausančių interneto ad resų nepardavinėja. „Tačiau kartais prie šios sumos būna prirašomas dar vienas nulis“, – teigė M.Pareščius. „Pav yzd žiui, dabar pard uo du adresus nuoma.lt ir renta.lt. Už juos abu prašau 100 tūkst. li tų. Pas mane ateina pirkėjai ir pra šo parduoti pigiau – už 30 tūkst. ar 50 tūkst. litų. Tačiau aš mąs tau kitaip: jei tu perki tokius in terneto adresus, vadinasi, tu no ri konkuruoti su tokiais portalais kaip domoplius.lt ar aruodas.lt. O tai reiškia milijonines investici jas. Ir jei tu investuodamas mili joną ieškai pigaus interneto adreso už 5 tūkst. litų, tai toks tu ir inves tuotojas“, – ranka numojo M.Pa reščius. Jis teigė, kad interneto adresų, kurie gali kainuoti šimtus tūkstan
čių litų, Lietuvos rinkoje yra „dau giau nei dešimt“. Užsiprašė milijono
Tiesa, tokiu uždarbiu dažniausiai giriasi tik tie prekiautojai interne to adresais, kurie šioje rinkoje vei kia jau apie dešimtmetį ir besivys tant lietuviškam internetui spėjo įžvalgiai investuoti. Tokie versli ninkai neretai turi įregistravę ar įsigiję iš kitų pardavėjų šimtus ar net apie tūkstantį pačių įvairiau sių interneto adresų. Smulkieji ir pradedantys pre kiautojai interneto adresais ten kinasi kur kas mažesniu uždarbiu. Panaršius po prekiautojų adresais interneto forumus galima pastebė ti, kad vidutinė už interneto adresą prašoma suma paprastai svyruoja apie 1000–2000 litų. Tačiau ne trūksta ir skelbimų, kuriuose siū loma interneto adresų vos už ke lias dešimtis litų. Kiek pavyko aptikti, daugiausia interneto erdvėje prašoma už ad resą fishki.lt, kuris sutampa su Ru sijoje populiaraus pramoginio tink lalapio fishki.net pavadinimu. Už šį interneto adresą su galūne .lt par davėjas prašo net milijono litų. Tiesa, neaišku, ar ši suma įvardy ta juokais, ar rimtai.
Buvo radę būdą sukčiauti Iki šių metų kovo interneto adresai su galūne .lt neturėjo tam tikrų sau gumo papildinių, todėl egzistavo teorinė galimybė interneto vartoto ją nukreipti į suklastotą tinklalapį. Jei tinklalapis nenaudoja papildo mų saugumo priemonių, interneto vartotojas gali būti lengvai suklai dintas ir jo pateikti asmeniniai ar prisijungimo duomenys gali patek ti klastotojams. Siek iant aps is augot i nuo gal imo tok io pobūd žio piktnaud žiav imo, buvo suk urt i domenų sistemos saug umo plėt in iai, kur iuos nau dod am i komp iuter iai sut ikr in a skaitmen in ius paraš us ir iš kar to būn a žinoma, ar nuk reipimas į tinklalapį yra teisingas. Dabar ši sistema pritaik yta ir adres ams su galūne . lt . Kol šių saugumo papildinių nebu vo, sukčiai galėjo sukurti interneto svetainių, kurios ir išvaizda, ir adre su labai panašios į realiai veikian čias ekektronines parduotuves ar elektron inės bank in ink ystės sis temas, ir jomis pasinaudodami iš vilioti iš žmonių asmeninius duo menis.
12
KetvirtADIENIS, gegužės 2, 2013
pasaulis Atsiims kūną
Kas kaltas?
Sprogimų serija
Nukauto įtariamo Bostono maratono sprogdintojo Ta merlano Carnajevo artimieji atsiims kūną, nes jo našlė su tiko jį atiduoti. Kūnas buvo lai komas medicinos tyrėjų biu re Masačusetse nuo tada, kai šis 26 metų įtariamasis buvo nukautas per susišaudymą su policija.
Afganistanui, kuriame augina ma daugiausia pasaulyje opiji nių aguonų, neturėtų būti ver čiama visa kaltė dėl šių narko tikų antplūdžio. „Ne vien Afga nistanas, bet ir pasaulinė kvai šalų paklausa turėtų būti kal tinama“, – sakė Afganistano užsienio reikalų ministras Zal mai Rassoulas.
Irake per sprogimus įvairio se vietose vakar žuvo ma žiausiai 15 žmonių. Smurto didėjimas gali būti perspėji mas apie gresiantį didelį et ninį konfliktą. Kaimynėje Si rijoje kilus pilietiniam ka rui, smurto Irake padaugėjo, dar labiau padidėjo įtampa tarp sunitų ir šiitų.
Deputatų muštynės Venesuelos parlamente antra dienį kilo muštynės, per kurias buvo sužeisti keli įstatymų leidė jai, prasiveržus aistroms per aud ringą sesiją, susijusią su įnirtingu ginču dėl prezidento rinkimų.
Opozicija nurodė, kad buvo už pulti ir sužeisti septyni jos de putatai, kai jie protestavo prieš sprendimą neleisti jiems pasisa kyti Asamblėjoje, nes jie atsisa ko pripažinti prezidento Nicolo Maduro pergalę balandžio 14ąją vykusiuose rinkimuose. Vyriausybę palaikantys įsta tymų leidėjai kaltina savo opo nent us „faš ist us“ prad ėjus smurtą, kuris atspindi didelę įtampą šalies, priklausančios naftą eksportuojančių šalių or ganizacijai OPEC, politikoje po socialisto lyderio Hugo Cháve zo mirties šiemet kovą. 50-metis N.Maduro, kuris bu vo H.Chávezo pasirinktas įpėdi niu, rinkimuose įveikė opozici jos kandidatą Henrique Caprilesą 1,5 proc. skirtumu. 40-metis H.Caprilesas atsisakė pripažinti jo pergalę ir tvirtino, kad per rin kimus įvykdyta tūkstančiai pa žeidimų bei balsai buvę pavogti. Tie rinkimai parodė, kad ša lis yra apylygiai pasidalijusi po 14 metų trukusio H.Chávezo griež tos linijos socialistinio režimo. „Jie gali mus mušti, kalinti, žudy ti, tačiau mes neišsižadėsime savo principų“, – opozicijos parlamen taras Julio Borgesas sakė vietos te levizijai, rodydamas mėlynėmis išmargintą kruviną veidą. „Tie smūgiai suteikia mums daugiau jėgų“, – pridūrė jis. Per muštynes buvo svaido mi nešiojamieji kompiuteriai ir stalai, o vienam deputatui į gal vą pataikė kėdė. Grumtynės įsiplieskė po to, kai vyriausybės kontroliuoja ma Asamblėja priėmė nutarimą, atimantį teisę tarti žodį opozici jos nariams, nepripažįstantiems N.Maduro prezidentu. BNS inf.
Graikija Tarptau tinę darbo dieną pa sitiko 24 valandų streiku. Protestai ir demonst racijos nu vilnijo per visą pa saulį.
Protestai: eitynių banga nusirito per griežto taupymo priemonių išvargintą Europą ir kitus žemynus.
Triukšminga Gegužės 1-oji Kovos diena
Graikijoje dėl streiko vakar buvo sustabdyti keltų reisai į salas ir su triko viešasis susisiekimas sostinė je Atėnuose. Šalyje vyko protes to akcijos dėl užsitęsusios griežto taupymo politikos ekonomikoje. „Gegužės 1-oji – atminimo, gar bės ir kovos diena“, – paskelbė pa grindinė privačiojo sektoriaus profsąjunga GSEE, kuri organizavo protestus kartu su viešojo sekto riaus profsąjunga ADEDY. Su komunistais susijęs judėjimas „Pame“ taip pat planavo surengti atskiras eitynes Atėnų centre. Tačiau daugelis parduotuvių liko atidarytos, vyriausybei nusprendus ne darbo dieną iš gegužės 1-osios perkelti į gegužės 7-ąją dėl orto doksų Velykų, šiemet švenčiamų ge gužės 5-ąją. Šis vyriausybės sprendimas laiko mas mėginimu padėti prekybinin kams padidinti pardavimo apimtį per ortodoksų Didžiąją savaitę. Rekordinis nedarbas
Tvirtybė: nukentėjęs opozi
cijos parlamentaras J.Borge sas teigia neišsižadėsiantis savo principų. „Reuters“ nuotr.
„Scanpix“ nuotr.
Vyriausybė bando raminti visuo menę tikindama, kad jos politika veikia ir kad Graikijos ekonomi kos smukimas baigsis jau kitąmet. Tačiau profesinės sąjungos kaltina valdžią, kad jos įvestos taupymo priemonės privedė prie rekordinio nedarbo, šiuo metu siekiančio 27 proc. Jaunimo amžiaus grupėje šis rodiklis siekia net 60 proc. Sekmadienį vyriausybė nubalsa vo už įstatymą, leisiantį atleisti 15
tūkst. viešojo sektoriaus darbuo tojų, vykdant susitarimo su ES ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) sąlygas. Nuo 2010 m. ES ir TVF Graikijai skyrė iš viso 240 mlrd. eurų pagal finansinio gelbėjimo programą. Šią savaitę kreditoriai sutiko suteik ti Atėnams 3 mlrd. eurų paskolą, o gegužės 13 d. turėtų būti pritarta dar vienai 6 mlrd. eurų išmokai. Malšino ašarinėmis dujomis
Turkijos riaušių policija vakar pa naudojo vandens patranką ir ašari nes dujas, vaikydama šimtus pro testuotojų, kurie nepaisė draudimo ir Tarptautinę darbo dieną surengė demonstraciją Stambulo centre. Šis draudimas buvo paskelbtas siekiant išvengti trikdžių renova cijos darbuose, vykstančiuose sim bolinėje Taksimo aikštėje, kuri yra tradicinė mitingų vieta. Protestuotojai svaidė akmenis į policiją, mėginančią užkirsti ke lią protestams Bešiktašo rajone, esančiame maždaug už dviejų ki lometrų nuo Taksimo aikštės. „Mirtis fašizmui! Tegyvuo ja Gegužės 1-oji!“, – skanda vo protestuotojai, susirinkę pa kvietus kairiosioms partijoms ir profsąjungoms. Bešiktašo rajone esantis premje ro Recepo Tayyipo Erdoğano biu ras buvo aptvertas ir saugomas de šimčių policininkų, kuriuos palaikė riaušių policijos šarvuotieji auto mobiliai.
„Pakarti žudikus!“
Bangladeše protestuotojai, įtū žę dėl šimtus gyvybių nusinešusio pramoninio pastato griūties, vakar vieni pirmųjų pradėjo demonstra cijas Azijoje, reikšdami nepasiten kinimą mažais atlyginimais ir pra stomis darbo sąlygomis.
Keli tūkstančiai dar bininkų Dakoje nešė raudonus plakatus ir vėliavas, skanduo dami „Pakarti žudi kus! Pakarti fabrikų savininkus!“.
minimalus mėnesinis atlyginimas drabužių siuvyklose, aprūpinan čiose prekėmis daugelį Vakarų ša lių aprangos prekybos tinklų, bū tų padidintas iki 150 JAV dolerių (396 litų). Kaip pranešė Indonezijos polici ja, apie 55 tūkst. darbininkų išėjo į gatves Džakartoje, todėl ši Gegužės 1-osios demonstracija tapo viena didžiausių šalies sostinėje per ke lerius pastaruosius metus. Šalyje, kurios ekonomika didžiausia Pietryčių Azijoje, stiprėja pro testai dėl darbo sąlygų, kylant pra gyvenimo išlaidoms. Darbininkai taip pat reikalauja skirti jiems di desnę dalį pajamų, lemiamų šalies ekonomikos sėkmės. Kinai nusprendė pailsėti
Pyktį Bangladeše labiausiai kurs tė didžiausia kada nors šios šalies pramonėje įvykusi nelaimė, kai praeitą savaitę sugriuvus drabužių siuvyklų pastatui žuvo daugiau nei 400 darbininkų, o įtūžę protestuo tojai reikalavo egzekucijos tų fab rikų vadovams. Kel i tūkstanč iai darb in inkų nešė raudonus plakatus ir vėlia vas, žygiuodami Dakos gatvėmis ir skanduodami „Pakarti žudi kus! Pakarti fabrikų savininkus!“, prasidedant demonstracijų bangai visoje šalyje. Kambodžoje įpykę darbininkai nužygiavo prie parlamento įteikti peticijos, kurioje reikalaujama, kad
Honkongo, kuris yra vienas Azi jos kapitalizmo švyturių, profsąjungos prognozavo, kad apie 5 tūkst. žmonių dalyvaus eitynėse prie turtingiausio Azijoje žmo gaus Li Ka-shingo biuro, palaiky dami streikuojančius uostų dar bininkus. Tačiau daugelis šioje Kinijos teri torijoje pasinaudojo galimybe neiti į darbą – kaip ir milijonai žmonių žemyninėje Kinijoje, kur minint Tarptautinę darbo dieną paskelb tos trys ne darbo dienos. Japonijoje Gegužės 1-oji sutapo su vadinamuoju Auksinės savaitės laikotarpiu, kai daugelis žmonių išvyksta į keliones. BNS, BBC inf.
13
ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
sportas
KLASCO komanda – spartakiados čempionė Tradicinėje Klaipėdos uosto įmo nių spartakiadoje šiemet nugalėtojų taurę atkaklioje kovoje iškovojo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) komanda, vienu žingsniu aplenkusi pagrindinius konkuren tus dėl nugalėtojų titulo – Vakarų laivų gamyklos kolektyvą.
Jau dvyliktą kartą surengtoje spar takiadoje 2012–2013 metais varžė si aštuonios skirtingų uosto įmonių komandos, kurioms atstovavo apie tris šimtus sportą mylinčių darbuo tojų. Visą pusmetį vykusioje spar takiadoje komandos varžėsi septy nių sporto šakų rungtyse. Trečią komandinę vietą užėmė „Begos“ kolektyvas, toliau išsiri kiavo „Klaipėdos Smeltė“, Uos to direkcija, Klaipėdos konteinerių terminalas, KLASCO trąšų termi nalas ir „DFDS Seaways“. Atskirose rungtyse daugiausia pirmųjų vietų užėmė Vakarų lai vų gamyklos kolektyvas, laimėjęs tinklinio, smiginio ir lengvosios at letikos varžybas. KLASCO koman da buvo pirma mini futbolo ir stalo teniso varžybose, tačiau bendrą ko mandinę pirmąją vietą lėmė tai, kad visose septyniose rungtyse KLAS
CO buvo tarp prizininkų. Antrosios vietos laimėtos tinklinio, smigi nio, lengvosios atletikos ir krepši nio rungtyse, o prie boulingo take lių jiems teko bronza. Per visą dvylikos metų sparta kiados istoriją KLASCO komanda čempione tapo jau septintą kartą, o per pastaruosius ketverius metus KLASCO kolektyvo varžovams vis nepavyksta įveikti. Pasak spartakiadą organizuojan čio sporto klubo „Audra“ vadovės Birutės Gapšienės, labai džiugu, kad KLASCO iniciatyva dar 2001 metais pradėtos žaidynės toliau sėkmingai gyvuoja. Po trejų metų pertraukos šiemet į varžybas vėl sugrįžo Klai pėdos konteinerių terminalo ko manda, kuri šį kartą tapo krepšinio turnyro nugalėtoja. „Pergalė turnyro lentelėje labai svarbi, tačiau kiekvienos varžybos yra principinė kova, nes aikštelėje kovoja ne tik atskiri sportininkai, o konkre čios įmonės, kaip „Klaipėdos Smel tė“ ar „Bega“, – sakė B.Gapšienė. Pasak jos, prieš čempionatą ko mandų kapitonai ir vadovai tradiciš kai spėja prizininkų trejetą. Šiemet net trečdalis dalyvavusiųjų spėjime tiksliai numatė prizininkus.
Pasak turnyro organizatorių ir da lyvių, ši spartakiada yra ne tik kova sporto aikštelėse, bet ir puiki proga pabendrauti su kolegomis ne darbo metu. Spartakiadoje pamėgtos to kios sporto šakos kaip boulingas ir smiginis, kurios kartu yra ir sportas, ir laisvalaikio praleidimo forma. Be to, ir traumų tikimybė tokiose var žybose minimali. Žinoma, daugiausia aistrų suke lia futbolas ir krepšinis. Komandos kategoriškai atmeta siūlymus žaisti mažiau rungtynių pogrupių sistema, nes siekiama išbandyti jėgas su visais, kad nugalėtų stipriausi, o atsitiktinu mams vietos būtų kuo mažiau. Praėjusį penktadienį koncertų salėje „Vakaris“ vykusioje sparta kiados uždarymo šventėje vos tilpo visi dalyviai. Nors aukščiausiai ap dovanojimų taures kėlė nugalėtojai, gera nuotaika lydėjo visus. „Labai svarbu, jog žmonių norą ir entuziazmą sportuoti palaiko įmonių vadovai, kurie supranta, kad darbuo tojai yra pagrindinis jų turtas, o in vesticija į sveikatą ir geras emocijas visada atsiperka“, – pabrėžė B.Gap šienė, kuri vienoms žaidynėms pasi baigus jau galvoja apie kitas. Užs. 1103634
Lyderiai: KLASCO komanda jau ketvirtus metus iš eilės kelia į viršų uosto įmonių spartakiados čempionų taurę.
„Žalgiris“ buvo stipresnis Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate prasidėjo lemiamos kovos dėl medalių.
Pirmosiose finalo, vyksiančio iki vienos iš komandų pasieks ketu rias pergales, rungtynėse Kau no „Žalgiris“ 88:73 (32:18, 24:16, 13:19, 19:20) įveikė Vilniaus „Lie tuvos ryto“ krepšininkus ir išsiver žė į priekį 1:0. Kauniečiai pirmavo nuo pat rungtynių pradžios, o vienu metu jų pranašumas siekė net 24 taškus. Po didžiosios pertraukos šeiminin kai atsidūrė duobėje. Tuo pasinau doję vilniečiai sumažino skirtumą
iki 9 taškų. Tačiau vėliau „Žalgi rio“ krepšininkai atkuto ir išsau gojo pergalę. Tarp nugalėtojų rezultatyviau siai rungtyniavo Mindaugas Kuz minskas, surinkęs 22 taškus. 20 taškų pelnė Oliveris Lafayette’as, 11 – Darjušas Lavrinovičius, 10 – Robertas Javtokas. Sostinės ekipoje Tomislavas Zubčičius surinko 14 taškų, Min daugas Katelynas – 12, Nemanja Nedovičius – 11. Anot Joano Plazos, „Žalgirio“ vyriausiojo trenerio, po pirmo jo mačo tapo akivaizdu, kad nebus lengva laimėti finalą.
„Turime pagerinti gynybą, kovą po krepšiais, – sakė jis. – Metėme kur kas daugiau baudų, nes mėgino me žaisti per aukštaūgius. O, „Lie tuvos rytas“ žaidė keturiais perime tro žaidėjais. Turime pamiršti šią pergalę, pailsinti galvą ir gerai pasi rengti kitoms rungtynėms, kuriose varžovai bus agresyvesni“. Vakar Prienuose prasidėjo kova dėl bronzos medalių tarp „Prie nų“ ir Klaipėdos „Neptūno“ ko mandų. Rytoj 19.15 val. Klaipėdoje ko mandos susitiks antrą kartą. Pen ketukai kovos iki trijų pergalių. „Klaipėdos“ inf.
Nesėkmė: rezultatyviausias „Atlanto“ žaidėjas E.Razulis vos neįmušė
pergalingo įvarčio.
Vytauto Petriko nuotr.
Finalas – be „Atlanto“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Neišsipildė Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkų noras laimėti Lietu vos futbolo taurę ir žaisti Europos lygos turnyre.
Atsakomąsias pusfinalio rung tynes uostamiesčio futbolinin kai sostinėje Vilniaus „Žalgiriui“ apmaudžiai pralaimėjo 0:1. Šeimi ninkai įvartį įmušė per pridėtą lai ką – 93-iąją min. Kai visi žiūrovai manė, jog rungtynes teks pratęsti, vilniečių puolėjas kroatas Vedra nas Gercas taikliu galvos smūgiu nuginklavo „Atlanto“ vartininką Mantą Galdiką. Pirmosios varžybos klaipėdie čių aikštėje, vykusios Gargžduo se, baigėsi 0:0. Vilniečiams paka ko vienintelio įvarčio, įmušto savo stadione, jog tęstų kovą dėl taurės. Daugiau progų pasižymėti tu rėjo „Žalgirio“ futbolininkai, ta čiau jų smūgiuoti kamuoliai skrie
jo pro šalį arba juos atmušdavo M.Galdikas. O kartą uostamiesčio ekipą išgelbėjo skersinis. Baigiantis susitikimui išplėšti pergalę galėjo klaipėdiečių puolė jas Evaldas Razulis. Vilniečių varti ninkas neįtikėtinai pasiekė kamuo lį, skriejantį į patį vartų kampą. Po rungtynių piktas buvo „Atlan to“ vyriausiasis treneris Konstan tinas Sarsanija: „Žaidėjai – pa vargę. Tik Lietuvoje gali būti toks tvarkaraštis, kad per mėnesį reikia žaisti dešimt, per dešimt dienų – ketverias rungtynes“. Vėliau strategas prižadėjo: „Pa darysiu viską, kad mes taptume čempionais“. Specialistas iš Rusijos leido su prasti, kad „Atlantas“ jau turi tikslą pirmenybėse, o „Žalgiriui“ aukso medalių teks palaukti. Vakar Šiauliuose žaidė antro sios poros ekipos – „Šiauliai“ ir Panevėžio „Ekranas“. Pirmąsias rungtynes Panevėžyje laimėjo šiauliečiai 2:1.
19
ketvirtadienis, gegužės 2, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.
C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 7 d.
Avinas (03 21–04 20). Būsite pernelyg įsiaudrinęs, permainingos nuotaikos. Gali nuvilti žmogus, kuriuo iki šiol labai pasitikėjote. Susilaikykite nuo iniciatyvos, naujų idėjų ir pasiūlymų. Jautis (04 21–05 21). Šiandien Jaučiams gali tekti spręsti su karjera susijusius klausimus. Jei įmanoma, atidėkite galutinį sprendimą ateičiai, jei neįmanoma – vadovaukitės sava intuicija, nesikliaukite kitų patarimais. Dvyniai (05 22–06 21). Pats laikas imtis realizuoti savo profesines idėjas, įgyvendinti seniai puoselėtus planus. Tik nesistenkite iššokti aukščiau bambos, tada nereikės skaudžiai kristi. Vėžys (06 22–07 22). Neskubėkite klausyti patarimų – gerai pagalvojęs ir pats galite rasti optimalų veikimo būdą ar ištaisyti anksčiau pridarytas klaidas. Liūtas (07 23–08 23). Savaitė gali prasidėti neplanuotomis išlaidomis. Šiandien daug kas gali klotis visai ne taip, kaip jūs tikėjotės. Nesinervinkite dėl to, tiesiog lėčiau veikdamas ir klaidų mažiau pridarysite. Mergelė (08 24–09 23). Tikėtina tėvų ar vyresnių giminaičių finansinė parama, sėkminga bendro projekto pradžia. Asmeninio gyvenimo „dramas“ verčiau meskite iš galvos – iš tiesų tos problemos tėra iš piršto laužtos. Svarstyklės (09 24–10 23). Darbe atmosfera ganėtinai įtempta, jums gali daryti spaudimą. Nesiblaškykite, nedarykite skubotų sprendimų. Emocijos šiandien – blogas patarėjas. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia nuolatinė kova tiek darbe, tiek namuose. Pasistenkite blaiviai įvertinti savo jėgas ir neapžiokite daugiau, nei pajėgsite atkąsti. Šaulys (11 23–12 21). Darbe galimi nemalonumai, ypač pirmoje dienos pusėje. Vakarop gali sušlubuoti šeimos narių sveikata. Turėsite perimti ant savo pečių didesnę buities rūpesčių dalį. Ožiaragis (12 22–01 20). Dieną visą laiką ir dėmesį teks skirti darbui, o vakare – šeimai ar mylimam žmogui. Emociškai nebūsite itin stabilus, tad jei teks tvarkyti biurokratinius reikalus valdiškose įstaigose – suimkite save į rankas. Vandenis (01 21–02 19). Bus aktualus papildomo uždarbio klausimas, ypač jaunoms merginoms. Gali tekti peržiūrėti kai kuriuos savo principus, gyvenimo vertybių sistemą. Vyrai taip pat turėtų rimtai apsvarstyti gautą dalykinį pasiūlymą. Žuvys (02 20–03 20). Jei netramdysite savęs, rizikuosite įsivelti į rimtą konfliktą su artimaisiais ar pavaldiniais. Skirkite daugiau dėmesio šeimai. Galimos nedidelės finansinės problemos.
Orai
Šiandien išsilaikys sausi bei ramūs orai. Naktį daugelyje vietovių laukus nubalins šalnos iki 0–5 laipsnių šalčio, dieną temperatūra kils iki 14–19 laipsnių, pajūryje bus vėsiau. Penktadienio naktį pradės lyti pietiniuose rajonuose, dieną lietaus zona apims didžiąją šalies dalį, vakare kai kur lis smarkiai, galima perkūnija. Naktį bus tarp 1–6 laipsnių šilumos, šiauriniuose rajonuose vietomis šalnos iki 0–2 laipsnių šalčio, dieną bus truputį vėsiau nei rytoj.
Šiandien, gegužės 2 d.
+15
+12
Telšiai
Šiauliai
Klaipėda
kokteilis Paskutinis pavasario mėnuo Šalome žiemą, šalome kovą ir balan dį. Gal paskutinis pavasario mėnuo – gegužė mus nudžiugins šiluma? Tikė kimės. Anokia naujiena, kad viltis – tik kvail ių motina. Ar reikės ir tol iau laukt i vasaros ma lonės, o gal gamta šliūkštelės šilumos jau šiomis dienomis? „Kokteilis“ žino: kad ir kaip būt ų, med žiai, gėlės, žolė šį mėnes į tikrai suž al iuos, suž ydės. Jei išsilaik yt ų šalt i orai, o termomet ro stulpel is nek ilt ų daug iau deš im ties laipsnių, vis tiek nesustabdys šio gamtos grož io užg imimo.
Gegužės ženklai Apie geg užę senol iai sak ydavo: šalta ir vėjuota gegužė – derl iui į naudą. Jei lakštingala vidury gegužės sučiul bėjo ar spiečia bitės – bus karšta, sau sa vasara. Geg utės kukav imas kregždei nepar lėkus, graž iai žydėję, bet mažai vaisių užmezgę kaštonai bur ia vėsią, liet in gą vasarą. Gerą derl ių žada skruzd žių, varl ių gausa, pavasar į pievoje vaikštinėjan tys balt i, švar ūs gandrai.
+16
Utena
+16
Praha +20 Ryga +12 Roma +23 Sidnėjus +21 Talinas +10 Tel Avivas +33 Tokijas +13 Varšuva +15
+17
+17
Vėjas
4–6 m/s
Vilnius
Marijampolė
+17
Alytus
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+5
+12
+6
+4
6
+6
+10
+7
+5
4
+7
+13
+11
+9
4
rytoj
šeštadienį
1519 m. mirė italų skulp tor ius, dal in ink as ir mokslininkas Leonardo da Vinci (gimė 1452 m.). 1636 m. JAV įsteigtas ko led žas, pavad intas Har vardo vardu. 1780 m. jis perorgan iz uotas į uni versitetą. 1729 m. gimė Jekaterina II, Rusijos imperatorienė (mirė 1796 m.). 1803 m. Prancūzija ame rikiečiams pardavė Lui zianą už 15 mln. dolerių. 1903 m. gimė amerikie tis Benjaminas Spockas
tamos tulpės – jų apstu visur.
Linksmieji tirščiai Stov i diedukas su senute prie daržo. Abiem po 70 metų. Diedukas: – Aš, senute, sukasiu šitą darž ą per septynias dienas. – O aš – per šešias. – Tada ir kask. Česka (397 719; buvau pasirengęs vakar žygiuoti Gegužės 1-osios parade, o jo kažkodėl nebuvo)
Atanazas, Eidmantas, Eidmantė, Eidmina, Meilė, Meilutė, Sigismundas, Sigizmunda, Sigizmundas.
– vienas žym iausių šio amžiaus vaikų pediatrų pasaulyje. 1931 m. įsteigta Lietuvos kinematografininkų mė gėjų sąjunga – pirmoji ki no organizacija šalyje. 1947 m. mirė lietuvių ra šytojas Petras Cvirka (gi mė 1909 m.). 1955 m. gimė italų dizai nerė Donatella Versace. 1965 m. pradėjo veikt i pirmasis televizijos vaiz dus perduodantis komu nikacijų palydovas „Ear ly Bird“.
Vasara ateis po Joninių?
1975 m. Anglijoje gimė žymus futb ol in inkas Davidas Beckhamas.
Sapnininkas
Ką šiąnakt sapnavote?
Perspektyva: norintieji pasideginti šiltame paplūdimyje turės dar kurį laiką luktelėti.
Iškentus užsitęsusią žiemą, kyla nerimas, kad ir pavasaris bei vasara nepateiktų tiek daug nemalonių siurprizų. Jurgita Šakienė
Populiarumas: Olandijoje itin mėgs
Vardai
gegužės 2-ąją
Tulpių šventė Kasmet praž ydus tulpėms, Burbišk io dvare (Radviliškio raj.) žmones iš visur kviečia Tulpių žydėjimo šventė. Šįmet gėlių mėgėjai lauk iami gegužės 11 d. Peiz až in io tip o dvaro park as, ku ris istor in iuose šalt in iuose min imas nuo XVII a., užimant is 28 ha, pasiž y mi įspūd ingais tvenk in iais, kur iuose yra 15 salų. Dvaro pastatai suformuoti taip, kad sudaro didel į uždarą kiemą, todėl primena tvirtovę. Parke gausu skulptor iaus Kaz imiero Uliansko dar bų: poeto Adomo Mickevičiaus (pasta tytas 1911 m.), Lietuvos Did žiojo kuni gaikščio Vytauto paminklai (1912 m.), Šv. Mergelės Mar ijos skulptūra, didin gi parko vartai, liūtų tiltas. Čia bus galima apžiūrėti daugybę skir ting ų rūšių tulpių, skambės muz ika, vyks mugė, bus renkamos graž iau sios metų tulpės.
122-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 243 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
+14
Kaunas Londonas +16 Madridas +18 Maskva +16 Minskas +17 Niujorkas +20 Oslas +11 Paryžius +18 Pekinas +21
Iki kalendorinės vasaros pradžios likus vos mėnesiui, kai kur nakti mis atšąla net iki nulio. O kada bus galima paltus palikti namie? Ko ga lime tikėtis iš šių metų vasaros? Išgirdusi šiuos klausimus, Lie tuvos hidrometeorologijos tarny bos Klimatologijos skyriaus vedė ja Audronė Galvonaitė nusijuokė: „Galėtumėte paklausti ko nors lengvesnio.“ „Sunku prognozuoti, nes la bai išbalansuoti visi cirkuliaciniai procesai. Gamta su mumis dabar tiesiog žaidžia“, – kalbėjo klima tologė.
5.51 21.16 16.05
Tauragė
orai klaipėdoje Šiandien
+15
Panevėžys
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +17 Brazilija +28 Briuselis +19 Dublinas +12 Kairas +34 Keiptaunas +26 Kopenhaga +12
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)
+16
Vis dėlto, anot jos, pavasaris pa prastai pasibaigia maždaug iki Jo ninių. „Tuomet mūsų klimato zo noje ir prasideda tikroji vasara. Kaip ir pavasaris vidutiniškai pra sideda ne pagal kalendorių – kovo 1 dieną, o nuo kovo 22–23 dienos“, – aiškino A.Galvonaitė. Pasak vedėjos, buvo manoma, jog pavasaris turėjo įsisiūbuoti jau šią savaitę. „Oras turėjo labai sušilti, o tai ne tik mes žadėjome. Ir beveik visi prognozių centrai, tarp jų ir Skan dinavijos, ir Vokietijos, ir Rusi jos stebisi, kodėl tai neįvyko. Pa gal ankstesnes prognozes, ryt poryt turėtų būti labai šilta, tem
Vytauto Liaudanskio nuotr.
peratūra turėtų šoktelėti net iki 25 laipsnių, bet jau dabar aišku, kad taip nebus“, – dar antradienį tei gė A.Galvonaitė. Ji pridūrė, kad vis dėlto Lietuvo je pavasaris lengviau prognozuo jamas, nei, pavyzdžiui, atsitiko Is panijoje. „Kai pas mus daugiau atšilo, Is panijoje nelauktai ant žydinčių au galų užvertė apie 18 cm sniego“, – pasakojo A.Galvonaitė. Klimatologės nuomone, iš vasa ros bus galima laukti visko. „Pasauliniai centrai, sudarantys ilgalaikes prognozes, tarpusavy je nesutaria, kokia bus vasara. Pa vyzdžiui, vieni aiškina, kad birželis bus kiek šiltesnis nei įprastai, liepa sausa, o rugpjūtis – artimas nor mai. Visi sutaria tik dėl vieno: lie pa bus karšta ir sausa. Kiek čia yra tiesos, nežinau. Manau, kad vasara bus pilna kontrastų, kaip ir pavasa ris bei žiema: bus tai šilta, tai at vės“, – prognozavo A.Galvonaitė.
Sapne matyti akmenis reiškia ligą, šird ies skausmą. Tai byloja, kad jums trūksta kantr yb ės ir geranor išk umo. Jeigu susapnavote, kad akmuo didėja, reikėt ų saugot is gresiančio pavojaus. Jeig u sapne metėte akmen į, vad inasi, sulauksite arba pats siųsite žinią. Jeigu akmuo atsimušė ar atšoko – žin ia ne bus priimta, o jeigu akmen į pametėte – susidursite su neištik imybe. Jeigu sap ne matote akmen į prie kelio arba už jo užk liuvote, saugok itės artėjančios ne laimės. Mėt ymas akmen im is reišk ia, jog teks ką nors saugoti. Jeigu į jus me ta akmen į, vadinasi, įgysite priešų. Sapne regėtas vanduo pranašauja sėkmę, viliojant į pasiūlymą, gerą svei katą. Jeigu sapnavote, kad jums ant gal vos krito vandens purslai, jūsų lauk ia aistringa meilė ir laimingos naujos pa žintys. Tekantis vanduo pranašauja ge ras naujienas, ilgalaikę laimę, o štai sto vint is vanduo, atv irkščiai, įspėja apie nelaimę, vargą, o kartais ir mirt į. Sap ne matytas fontanas žada džiaugsmą ir pelną, o šalt in is – pastangas vain i kuojančią sėkmę. Sapne matyti dailūs ir švarūs drabu žiai pranaš auja pagarbą, įvert in imą. Jeigu jie buvo purvini ir suplyšę, jūsų lauk ia netektys, barniai ir nesutarimai su art imaisiais. Sapne skalbt i drabu žius reišk ia apkalbas. Sapnuoti vaik iš kus drabuž ius – jūsų lauk ia šeimos pa gausėjimas, ypač vyresniame amžiuje. Bet tai gali reikšti ir naujas skolas, bar nius dėl vaik ų. Sapne matyti nauji dra buž iai pranašauja pykt į ir blogas nau jienas. Jei sapnavote, kad atsisakote senų, nemad ing ų drabuž ių, vad inasi, greitai pakeisite aplinką, sutiksite myli mą žmog ų ar pradėsite naują veiklą.