2013-05-03 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

penktadienis, GEGUŽĖS 3, 2013

100 (19 703)

=2;8A.162;6@ 424B Âź@

9 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

pramogĹł

Vyks Baltijos ĹĄal iĹł

DÄ—l V.Ma­zu­ro­nio – opo­zi­ci­jos ÄŻsiō­tis.

Bos­to­no sprog­di­ni­mĹł by­lo­je – dar trys kal­ti­na­mie­ji.

Lietuva 5p.

Pasaulis 13p.

Pajōryje – pavasarinis festivalių lietus.

Gaivia uostamiesÄ?io tradicija tampantis Baltijos ĹĄaliĹł mados festiva-

gidas

mados festivalis

lis „IKRA mada“ geguŞę ÄŻ KlaipÄ—dÄ… grÄŻĹĄ su naujomis ambicijomis, idÄ—jomis ir naujais vardais. UĹžmojai – jau tarptautiniai

Pernai sumanytas kaip lies dizaineriĹł kolekcijĹł nauja ĹĄapristatymo bei ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł kĹŤrybininkĹł dradarbiavimo platforma, benĹĄiemet renginys ÄŻ KlaipÄ—dÄ… sukvies ambicingus dalyvius iĹĄ Lietuvos, Kaliningrado srities (Rusija), Estijos, Ĺ vedijos bei kitĹł Baltijos ĹĄaliĹł. „IKRA mada“, praÄ—jusiais metais uĹžpildĹžiusi tuĹĄÄ?iÄ… mados pristatymĹł uostamiestyje niĹĄÄ…, ĹĄiemet matuojasi festivalio vardÄ…, nio renginio statusÄ… tarptautiPernai uĹžpildĹžiu bei aktualiÄ… tvariosios mados temÄ…. si tuĹĄÄ?iÄ… mados KlaipÄ—dos regiono prikĹŤrybiniĹł industrijĹł asociacijos statymĹł uostamie IKRA suviesnyti skirtingĹł kĹŤrybos tyje niĹĄÄ…, ĹĄiemet draminÄ?iai iĹĄ Lietuvos: sriÄ?iĹł benprodiuserÄ— „IKRA mada“ maJurga SutkutÄ—, choreografÄ— iĹĄ KlaipÄ—dos ĹĄiuolaikinio ir viena tuojasi festivalio ĹĄokio teatro „Padi Dapi Fish“ ÄŻkĹŤrÄ—jĹł Agnija vardÄ…, tarptautinio Ĺ eiko, reĹžisierius Vaidas renginio statusÄ… muzikos prodiuseris Kvedaras, bei LuÄ?inskas, VJ Simas Kristijonas aktualiÄ… Gineika (Eatvariosios tyourwork), architektas Vitalijus mados temÄ…. JankĹŤnas, ĹžurnalistÄ— Valerija deva – bei jiems talkinanti Lebekomanda ruoĹĄia antrÄ…jÄ… mados ĹĄventÄ™. mĹł audiniĹł ilgaamĹžiĹĄkum bÄ—s ir asmeninio stiliaus Ä…, kokySuvienijo kitoks poĹžiĹŤris trumpalaikiĹł tendencijĹł prioritetÄ… Renginio metu savo sukurtas dra- Tai atĹžvilgiu. buĹžiĹł kolekcijas pristatys – kitoks poĹžiĹŤris Eva Baliul, AgnÄ— DeveikytÄ—,lietuviai esame ÄŻpratÄ™, – sakÄ— ÄŻ madÄ… nei J.SutkutÄ—. – Tomas Jo apraiĹĄkĹł Baranauskas, Kristina gausu ir dizaineriĹł paRaimundas Petreikis, ValanÄ?iĹŤtÄ—, siĹŤlytose kolekcijose: kĹŤrÄ—jai nauvieĹĄnios iĹĄ doja Ĺ vedijos – „The twenty-eight natĹŤralius audinius, trikotaŞą. da- Ĺ iemet planuojamĹł ys into september“ pristatyti koduetas Karina lekcijĹł ÄŻvairovÄ—je GiljÄ— ir Emma Pettersson, mane Ĺžavi ir disveÄ?iai zaineriĹł iĹĄ Rusijos Dmitrijus Kudriavce- poĹžiĹŤris ĹĄmaikĹĄtumas, Ĺžaismingas vas, Marija Suchomlina ÄŻ ÄŻvairias stiliaus kliĹĄes.“ ir Jekaterina NiÄ?iporenko bei kiti. ď Ž Kolekcijos: ÄŽĹžanga – kĹŤrybinÄ—s RengÄ—jĹł dĹžiaugsmui SR`aVcNYfWR  68 dirbtuvÄ—s ÄŻ festivalÄŻ vis Festivalio „IKRA 2 /NYVbY ORV XVaĂş /NYaVW\` N?. ZNQN• Ob` ]_V`aNafaV cVR [VĂş V cRQ aktyviau ÄŻsitraukia mada“ ÄŻĹžanga debiutuojanÄ?iĹł YVĂş WNb[ĂşWĂş QVgNV[R_VĂş acN_ VW\` 8 4VYWĂ› V_ 2 =RaaR_``\[ tapo asociacijos kartu klaipÄ—dieÄ?iĹł pajÄ—gos V\`V\` ZNQ\` XĂ­_V[VNV 8 CNYN[Ă˜VĂ­aĂ›` – Marija Pakal Kaliningrado kultĹŤriniĹłsu partnere mimuose, gvildenusiuo niĹĄkytÄ— bei Vilniuje <_TN[VgNa\_VĂş [b\a studijuojanÄ?ios se cross- voje, iniciatyvĹł media _ skatinimo agentĹŤra Ieva UĹžkurataitÄ— ir renginiai. Projektu Asta LabĹžentytÄ—. „Tranzit“ ba- mados technologijos bei tvariosios iĹĄplÄ—toti siekiama mos, landĹžio ir geguŞės kino, Anot festivalio temas. kaimyniniĹł ĹĄaliĹł mÄ—nesiais uos„IKRA mada“ kĹŤrybi- nos menĹł medijĹł, muzikos, sceninkĹł bendradarbia tamiestyje Jauniems profesionala prodiuserÄ—s Jurgos ir kitĹł kĹŤrybiniĹł bei vimÄ… ir suteikSutkutÄ—s, ĹĄis dirbtuvÄ—s. surengtos kĹŤrybinÄ—s tos ms skir- ti jam kultĹŤriniĹł industrijĹł renginys siekia plÄ—toti kĹŤrybinÄ—s dirbtuvÄ—s aktualiÄ… kryptÄŻ. sektoriĹł atstovus ir ďŹ naiĹĄskirtinÄ™ tografai, JĹł metu dizaineriai, fo- linis ĹĄou bei pajĹŤrio kĹŤrybines KlaipÄ—dos regiono tradicijÄ… ir turÄ—ti – asociacijos vykdomo audiovizualiniĹł menĹł ÄŻmones. kĹŤrybiniĹł insavitÄ… veidÄ…. ir projekto „KĹŤrybinÄ—s dustrijĹł asociacija Ĺ ios asociacijos rengiamas kitĹł kĹŤrybiniĹł profesijĹł „ŠiĹł metĹł leitmotyvas IKRA (www. industrijos creativeklaip festiatstovai – kaip rioji mada. Ji akcentuoja – tva- iĹĄ KlaipÄ—dos bei Kaliningrado inovacijĹł eda.lt) – 2011 m. spa- valis „IKRA mada“ vyks geguŞės naudoja- sija) dalyvavo 18 (Ru- gione veiksnys“, Baltijos jĹŤros re- lÄŻ ÄŻkurta visuomeninÄ— d. 19 val. KlaipÄ—dos paskaitose ir uĹžsiė„Švyturio menĹł kurÄŻ organizacija, doke“ rÄ—s ministrĹł tarybos remia Ĺ iau- vienijanti dizaino, (Naujoji Uosto g. 3). architektĹŤros, biuras Lietu- informaciniĹł Bilietai – technologijĹł, rekla- po 40 Lt, juos platina „Tiketa“.

Ĺ iandien priedas

Bu­tas – kliō­tis leng­va­toms Pa­vel­dÄ—­tas bu­tas gar­baus am­Şiaus klai­pÄ—­die­tei su­jau­kÄ— gy­ve­ni­mÄ… – ji ne­be­ ga­li gau­ti leng­va­tĹł. Pen­si­nin­kei dÄ—l ĹĄio bĹŤs­to, ku­ria­me net ne­gy­ve­na, bu­vo pa­ nai­kin­tos kom­pen­ sa­ci­jos uĹž ĹĄil­dy­mÄ… ir karť­tÄ… van­de­nÄŻ.

Kaina 1,30 Lt

„Tau­ta to­kia: jei ga­li­ma ne­ mo­kÄ—­ti, tai ir ne­mo­kÄ—s.“ „KlaipÄ—dos“ inf.

Fi­nan­sĹł ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Al­do­na Ĺ pu­Ä?ie­nÄ— ÄŻsi­ti­ki­nu­si, jog kai ku­rie tÄ—­vai daŞ­nai vai­kĹł ÄŻ dar­Şe­lius ne­ve­da tik to­dÄ—l, kad uĹž tÄ… die­nÄ… ne­rei­kÄ—­tĹł mo­kÄ—­ti.

2p.

Prie vairo – iĹĄ uŞ­sta­lÄ—s Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gō­nĹł su­reng­ti rei­dai aki­vaiz­dĹžiai by­lo­ ja, kad vai­ruo­to­jai gir­ti sÄ—­da prie vai­ro iĹĄ pat ry­to, o pa­si­tei­si­ni­mui su­gal­vo­ja pa­Ä?iĹł neį­ti­ki­miau­siĹł is­ to­ri­jĹł.

Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

BĹŤs­tas – duk­ters var­du

71 me­tĹł Ona Rō­ta Sa­pie­Şins­kie­nÄ— gy­ve­na Kre­tin­gos gat­vÄ—s 73 na­me. Ĺ is bu­tas re­gist­ruo­tas jos duk­ters var­du. Mo­te­ris Ä?ia yra dek­la­ra­vu­ si ir sa­vo gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ…. Klai­pÄ—­die­tÄ— pa­sa­ko­jo, kad praÄ—­ ju­sio ĹĄil­dy­mo se­zo­no me­tu gau­ da­vo kom­pen­sa­ci­jas uĹž ĹĄil­dy­mÄ… ir karť­tÄ… van­de­nÄŻ. Ta­Ä?iau kÄ… tik pa­si­ bai­gu­sio se­zo­no me­tu leng­va­tos jai ne­bu­vo skir­tos. „Man aiť­ki­na, kad kom­pen­sa­ ci­jos uĹž ĹĄil­dy­mÄ… ne­ga­liu gau­ti, nes tu­riu bu­tÄ… Lau­ki­nin­kĹł gat­vÄ—­je. Tu­ riu ÄŻro­dy­ti, kad ne­gau­nu iĹĄ jo pa­ ja­mĹł, o kaip tai pa­da­ry­ti, neaiť­ku. Pra­si­dÄ—­jo il­giau­sias su­si­ra­ťi­nÄ—­ji­mas su sa­vi­val­dy­be“, – tvir­ ti­no pen­si­nin­kÄ—.

4

„„Kliō­tis: pa­vel­dÄ—­tas bu­tas su­truk­dÄ— gau­ti taip gei­dĹžia­mÄ… kom­pen­sa­ci­jÄ… uĹž ĹĄil­dy­mÄ… ir karť­tÄ… van­de­nÄŻ.

Va­kar ÄŻ dar­bÄ… Klai­pÄ—­do­je iĹĄ uŞ­ mies­Ä?io sku­bÄ—­jÄ™ Ĺžmo­nÄ—s ste­bÄ—­jo­ si ne­men­ko­mis spĹŤs­ti­mis pa­ke­ liui ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ. Ap­ri­bo­jÄ™ leis­ti­nÄ… grei­tÄŻ pa­rei­gō­nai nuo 6 iki 8.30 val. stab­dÄ— be­veik vi­sus au­to­mo­bi­lius. 15 pa­rei­gō­nĹł tik­ri­no vai­ruo­to­jĹł blai­vu­mÄ…. Paaiť­kÄ—­jo, kad po ĹĄven­ti­nÄ—s die­ nos ne vie­nas vy­riť­kis ry­Şo­si neiť­ sib­lai­vÄ™s sÄ—s­ti prie vai­ro. Tikrin­ tojai nu­tvÄ—­rÄ— pen­kis ne­blai­vius vai­ruo­to­jus. Jie ÄŻ al­ko­ho­lio ma­ tuok­lÄŻ ÄŻpō­tÄ— nuo 0,6 iki 1,76 pro­ mi­lÄ—s. Kiek­vie­nas pa­Şei­dÄ—­jas ban­ dÄ— sa­vo ne­tin­ka­mÄ… el­ge­sÄŻ pa­tei­sin­ti savaip.

7

2

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 3, 2013

miestas

Laukia mo­kes­Ä?iĹł re­for­ma ÄŽ uos­ta­mies­Ä?io dar­Şe­lius ga­li bō­ti su­grÄ…­ Ĺžin­ti abo­nen­ti­niai mo­kes­Ä?iai. Tai esÄ… bō­tĹł prie­mo­nÄ— su­tram­dy­ti tÄ—­vus, ku­rie vai­kĹł ne­ve­da ÄŻ iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ÄŻstai­gas, ir jo­se tik sau­go uŞ­siÄ—­mÄ™ vie­tÄ… at­Şa­lai. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Su­da­rÄ— dar­bo gru­pÄ™

„„Rō­pes­Ä?iai: iť­ki­lus ren­gi­nio sun­ku­mams, fes­ti­va­lio „Ru­si­jos ban­ga“ or­

ga­ni­za­to­riai V.Za­cha­ro­va ir Dmit­ri­jus Sma­ko­vi­Ä?ius uŞ­ta­ri­mo ieť­ko­jo pas 17 me­rÄ… Vy­tau­tÄ… Grub­liaus­kÄ…. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

PRAMOGOS

Klai­pÄ—­do­je nu­vil­nys „Ru­si­jos ban­ga“ As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Bir­Şe­lio vi­du­ry­je Klai­pÄ—­do­je vyks ru­siť­kos mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Ru­si­ jos ban­ga“. Ren­gi­nys prieĹĄ tai tre­ jus me­tus vyk­da­vo Pa­lan­go­je, ta­ Ä?iau or­ga­ni­za­to­riams ku­ror­tas – per bran­gus.

Vie­ťo­sios ÄŻstai­gos „Raz­do­li­ja“ va­ do­vÄ— Ve­ro­ni­ka Za­cha­ro­va ti­kÄ—­jo­si, kad fes­ti­va­lÄŻ „Ru­si­jos ban­ga“ fi­ nan­siť­kai pa­rems Klai­pÄ—­dos sa­vi­ val­dy­bÄ—.

Bir­Şe­lio 15–16 die­no­ mis ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ ke­ti­na at­vyk­ti 20 ansambliĹł.

Ta­Ä?iau sa­vi­val­dy­bÄ—s ko­mi­si­ja, ku­ri ver­ti­no pa­teik­tus pro­jek­tus, fi­nan­sa­vi­mo ĹĄiai pro­gra­mai ne­ sky­rÄ—. Tad su fi­nan­si­niais sun­ku­ mais su­si­dō­rÄ™ ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­riai nu­spren­dÄ— fes­ti­va­lÄŻ reng­ti ne gat­vÄ—­je, bet po sto­gu. Bir­Şe­lio 15–16 die­no­mis ÄŻ uos­ta­ mies­tÄŻ ke­ti­na at­vyk­ti 20 ansambliĹł, kon­cer­tai vyks dviem eta­pais. Pir­ma­sis – vieť­bu­ty­je „Am­ber­

ton Klai­pÄ—­da“, ku­ria­me ke­ti­na­ma su­reng­ti ir su­si­ti­ki­mÄ… su ak­to­riu­ mi Re­gi­man­tu Ado­mai­Ä?iu. Or­ga­ni­za­to­riĹł tei­gi­mu, tÄ… va­ka­ rÄ… bus per­dai­nuo­ja­mos se­nĹł ki­no fil­mĹł dai­nos. Ant­rÄ…­jÄ… die­nÄ… fes­ti­ va­lis per­si­kels ÄŻ Klai­pÄ—­dos kon­cer­ tĹł sa­lÄ™. Or­ga­ni­za­to­riai, ap­si­lan­kÄ™ pas mies­to me­rÄ… Vy­tau­tÄ… Grub­liaus­kÄ…, ti­kÄ—­jo­si, kad jis pa­tar­pi­nin­kaus dÄ—l ma­Şes­nio sa­lÄ—s nuo­mos mo­kes­Ä?io bei ga­li­my­bÄ—s grei­Ä?iau su­de­rin­ti vi­zas fes­ti­va­lio da­ly­viams. Pla­nuo­ja­ma, kad ant­rÄ…­jÄ… die­nÄ… iĹĄ Klai­pÄ—­dos kon­cer­tĹł sa­lÄ—s at­li­kÄ—­jai per­si­kels ÄŻ gre­ta esan­tÄŻ skve­rÄ… ir ten kon­cer­tuos ne­mo­ka­mai. Fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si, kad ren­gi­nys su­lauks klai­pÄ—­die­Ä?iĹł dÄ—­me­sio. Fes­ti­va­lis „Ru­si­jos ban­ga“ ĹĄie­ met pir­mÄ…­kart vyks Klai­pÄ—­do­je. Tre­jus me­tus bir­Şe­lio vi­du­ry­je ren­ gi­nys bō­da­vo or­ga­ni­zuo­ja­mas Pa­ lan­go­je. Fes­ti­va­lis pri­trauk­da­vo iki 40 an­ sambliĹł iĹĄ Ru­si­jos, Uk­rai­nos, Lat­ vi­jos. Ta­Ä?iau or­ga­ni­za­to­riams Pa­ lan­ga vis dÄ—l­to per bran­gi. Be to, ÄŻ Pa­lan­go­je vyks­tan­Ä?ius kon­cer­ tus neat­vyk­da­vo ru­sa­kal­biai klai­ pÄ—­die­Ä?iai, nes vie­ťa­sis trans­por­tas va­Şiuo­ja tik iki 22 val. To­dÄ—l ĹĄiais me­tais nu­sprÄ™s­ta fes­ ti­va­lÄŻ per­kel­ti ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ.

AB „Klaipėdos energija� informacija apie hidraulinius bandymus Informuojame, kad pradeda-

rengti Şemės sklypo Šilu2013 m. geguŞės 14–15mas padidintu tėsdienomis pl. 26, Klaipėdoje, detalusis planas. Planavimo miestikslas: slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipėdos nustatyti teritorijos tvarkymo to ťilumos tinklai, esantys į ťiauręreŞimą nuostatinių Kauir naudojimo : -#*1B&03 '/'2)*+#8 A.0/B3 ,0&#3 3,'-$*# /')7 statybos projektams rengti ir Şemės sklypui naudoti. no gatvės. 6'/#.@+@ 1#4#-1@ 6*';$5?*0 $'/&2#$5?*0 35 $'/&20+0 /#5&0+*.0 Planuojamas Şemės sklypo bōdas ir pobōdis: inŞinerinės infrastruktōros terito1#4#-10.*3 '3#/?*@ #&2'35 #*,03 aptarnavimo 12 -#*1B&# 1#2&#6*.> Vartotojai (ťilumos ōkio dieną privalo uŞaklinti rijoseksploatuotojai) susisiekimo ir inŞinerinių geguŞės komunikacijų13 objektų statybos. Numatoma Klaipėdos rajoninės katilinės ir kamino pastatų vidaus ťildymo sistemas nuo termofikacinio vandens & ! ! ! ! rekonstrukcija,

pusÄ—s.ÄŻrengiant naujÄ… 16 MW biokuro katilÄ… su kondensaciniu ekonomaizeriu, naujos biokuro sandÄ—PastatĹł ĹĄilumos ĹŤkÄŻ eksploatuojanÄ?ios bendrovÄ—s 16 dienÄ… ĹĄilumos ! ! ! ! statyba.geguŞės ! ! " ! liavimo ir transportavimo ÄŻrangos dÄ—l vandens teritorijĹł planavimo dokumento galima teikti raĹĄtu detaÄŻvaduose turi nuimti akles PasiĹŤlymus ir !/*,#-53 2

paruoĹĄti paĹĄildymo ÄŻrenginius. liojo #34#40 */&',3#3 1-#/' 1 plano organizatoriui AB „KlaipÄ—dos energija“, DanÄ—s g. 8, 92109 KlaipÄ—Po ĹĄilumos tinklĹł hidraulinio ir remonto darbĹł ĹĄilumos tiekimas da, tel. #4#-103 8-46bandymo 410859, klenergija@klenergija.lt, arba plano rengÄ—jui 1#3,*24*3 el.paĹĄtas 9 6*';$5?*0 $'/ „Archbalt“, TurgausgeguŞės g. 22-5, 91249 KlaipÄ—da, tel. 8-604 14733, el.paĹĄtas karĹĄto vandens ruoĹĄimui UAB bus atnaujintas 17–18 dienomis. &2#$5?*0 uabarchbalt@yahoo.com. 4#47$03 .'4#*

Vartotojus, kuriĹł pastatams dÄ—l defektĹł ĹĄilumos trasose ÄŻjungtas ĹĄiluProjekto rengimo terminas (preliminarus): 2013nebus m. II pusmetis. Planavimo #5,;40 1#4#-103 .

. proceso etapai keturi, tvarka bendroji. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas #5,;40 1#4#-103 mos tiekimas, informuosime papildomai.

.

. aplinkai vertinimo bus #5,;40 1#4#-103 atliekamas PlanĹł ir programĹł strateginio . pasekmiĹł . tvarHidrauliniĹł bandymĹłkos metu nebus ĹĄilumos energija apraĹĄevartotojams nustatyta tvarka. Apie vieĹĄo tiekiama svarstymo procedĹŤrĹł vietÄ… ir laikÄ… bus " #5,;40 1#4#-103 .

. plapraneĹĄta vietos spaudoje, savivaldybÄ—s uĹžsukti interneto tinklalapyje, stende prie " #5,;40 1#4#-103 . . karĹĄtam vandeniui ruoĹĄti, todÄ—l rekomenduojame buto ÄŻvadinÄŻ karĹĄto nuojamos teritorijos.

"*3#3 $'/&2#3 1-04#3 . . vandens ventilÄŻ, kad uĹž ĹĄaltÄ…

vandenÄŻ nereikÄ—tĹł mokÄ—ti kaip uĹž karĹĄtÄ…. Planavimo organizatorius #.#4#* $'40/0 $-0,@ 3*'/03 *2 AB „KlaipÄ—dos energijaâ€? 1'246#203 1-74@ .=2#3 bandymĹł &'/)*/73 ) $ eigÄ… bus skelbiama Papildoma informacija apie hidrauliniĹł per ra1-0,;4B3 340)0 &#/)# 25-0/*/B -#/)#* dijo stotÄŻ „Laluna“ (94,9 MHz). Informacija teikiama tel. (8 46) 410 869. 1-#34*,*/*#* #34#40 $=,-B )'2# AtsipraĹĄome dÄ—l galimĹł & # ! #4#-103 &#-*.*3 /'1#2&50&#.03 nepatogumĹł. #2#*;,03 &#-76#54* 6*';#.' 2')*34250+#.03 ,0/,5230 &0,5 AB ,0/,523' „KlaipÄ—dos energija“ *2 administracija .'/4#* *;&50&#.* *,*

*.4*/#* #/B3 ) -#*1B&# 6*';@ +@ 1*2,*.@ )251B # 1#4'*,53 $#/,0 A34#*)03 *;&504> &0,5.'/4> 1# 46*24*/#/4A +0) 1'26'34#3 4 2')*342#%*+03 .0,'34*3 *2 12#&*/B3 ,#* /03 12#&*/*3 A/#;#3 A : -#*1B&03 '/'2)*+#8 #43*3,#*40.>+> 3>3,#*4> #34#40 #1<*=2# A67,3 6#- 04'/%*#-*'.3 ,0/,5230 &#-76*#.3 2*/,4*3 #&2'35 #*,03 12 -#*1B&# % $ # #/B3 ) -#*1B&# "0,@ 35 1#3*=-7.#*3 #41-B;*.0 120%'&=2# A67,3 6#- : -#*1B&03

Prob­le­ma, jog da­lis vai­kĹł ne­lan­ ko dar­Şe­liĹł, tÄ—­vai uĹž tai ne­mo­ka mo­kes­Ä?iĹł, to­dÄ—l ÄŻstai­gos ne­su­ren­ ka pa­kan­ka­mai pi­ni­gĹł, iť­ki­lo, kai bu­vo pra­dÄ—­ta ruoť­tis sa­vi­val­dy­ bÄ—s biu­dĹže­ti­niĹł ÄŻstai­gĹł bu­hal­te­ri­ jĹł cent­ra­li­za­vi­mui. „Paaiť­kÄ—­jo, kad bu­hal­te­riai dar­ Ĺže­liuo­se dau­giau­sia lai­ko su­gaiť­ta, kol su­skai­Ä?iuo­ja die­nas, kiek vai­ kas lan­kÄ— ÄŻstai­gÄ… ir pa­gal tai ap­skai­ Ä?iuo­ja, kiek tÄ—­vai tu­ri per mÄ—­ne­sÄŻ su­mo­kÄ—­ti. Ma­no kaip eko­no­mis­tÄ—s nuo­mo­ne, ĹĄiÄ… pro­ble­mÄ… iť­sprÄ™s­ tĹł abo­nen­ti­nis mo­kes­tis“, – tei­gÄ— Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Fi­nan­sĹł ir tur­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Al­ do­na Ĺ pu­Ä?ie­nÄ—. Ĺ iuo me­tu sa­vi­val­dy­bÄ—­je yra su­ da­ry­ta spe­cia­li dar­bo gru­pÄ—, ku­ri aiť­ki­na­si, kiek vai­kĹł dÄ—l ne­pa­tei­si­ na­mĹł prie­Şas­Ä?iĹł ne­lan­ko dar­Şe­liĹł.

„Jei pa­si­tvir­tin­tĹł tai, kad da­ lis vai­kĹł dar­Şe­liĹł ne­lan­ko, o tik uĹži­ma vie­tÄ…, gal­bĹŤt tik­rai rei­kÄ—­tĹł svars­ty­ti apie ga­li­my­bÄ™ ÄŻves­ti pa­ sto­vĹł mo­kes­tÄŻâ€œ, – svars­tÄ— Klai­pÄ—­ dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Ug­dy­mo ir kul­tō­ ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ— Ni­jo­lÄ— Lau­Şi­kie­nÄ—. Pi­ni­gai – vi­rÄ—­jĹł al­goms

Ĺ iuo me­tu Klai­pÄ—­dos dar­Şe­liuo­se ren­ka­mi tri­jĹł rō­ťiĹł mo­kes­Ä?iai. TÄ—­ vai tu­ri mo­kÄ—­ti 13 li­tĹł per mÄ—­ne­sÄŻ dy­dĹžio abo­nen­ti­nÄŻ mo­kes­tÄŻ uĹž ug­ dy­mÄ…, 1,6 li­to per die­nÄ… uĹž mais­to ga­mi­ni­mÄ… ir nu­sta­ty­to dy­dĹžio su­ mas uĹž mais­to pro­duk­tus. „Mo­kes­t is, ku­r is su­ren­ka­m as uĹž mais­to ga­m i­n i­m Ä…, yra nau­ do­ja­mas mo­kÄ—­ti at­ly­gi­ni­mus vi­ rÄ—­joms. Es­mÄ— ta, kad ne­svar­bu, ar ÄŻ dar­Şe­lÄŻ atÄ—­jo pen­ki vai­kai, ar pen­kio­li­ka, dir­ba tiek pat vi­rÄ—­jĹł ir joms rei­kia mo­kÄ—­ti al­gas“, – abo­ nen­ti­nio mo­kes­Ä?io nau­dÄ… aiť­ki­no N.Lau­Şi­kie­nÄ—.

Ji pa­brÄ—­ŞÄ—, kad jei bō­tĹł nu­sprÄ™s­ ta uĹž mais­to ga­mi­ni­mÄ… ÄŻves­ti fik­ suo­tÄ… mo­kes­tÄŻ, o ne jÄŻ rink­ti tik uĹž tas die­nas, kai vai­kas lan­kÄ— dar­Şe­lÄŻ, iť­lai­dos tÄ—­vams ne­pa­di­dÄ—­tĹł. „Mo­ kes­tis iĹĄaug­tĹł ne­bent tiems klai­ pÄ—­die­Ä?iams, ku­rie sa­vo at­Şa­lĹł ne­ ve­da ÄŻ dar­Şe­lius, nors ir tu­ri juo­se uŞ­siÄ—­mÄ™ vie­tÄ…. Tiems tÄ—­vams, ku­ riĹł vai­kai kas­dien lan­ko dar­Şe­lius, bend­ras mo­kes­Ä?iĹł dy­dis tik­rai ne­ si­keis­tĹłâ€œ, – tvir­ti­no Ug­dy­mo ir kul­tō­ros de­par­ta­men­to di­rek­to­rÄ—. UŞ­da­vÄ— na­mĹł dar­bĹł

N.Lau­Şi­kie­nÄ— tvir­ti­no, kad sa­vi­val­ dy­bÄ™ pa­sie­kia net to­kia in­for­ma­ci­ ja, jog pa­si­tai­ko, kad tÄ—­vai vai­kÄ… ÄŻ dar­Şe­lÄŻ at­ve­da tik tris kar­tus per me­tus. To­kiems klai­pÄ—­die­Ä?iams abo­nen­ti­nis mo­kes­tis esÄ… ir pa­dÄ—­ tĹł ap­si­sprÄ™s­ti, ar jĹł at­Şa­loms rei­kia vie­tos dar­Şe­ly­je. „Spe­cia­lis­tams uŞ­da­vÄ—­me na­mĹł dar­bĹł su­skai­Ä?iuo­ti, kiek vai­kĹł ne­ lan­ko dar­Şe­liĹł. Nuo ĹĄios sta­tis­ti­kos ir pri­klau­sys dar­bo gru­pÄ—s iť­va­dos dÄ—l pa­sto­vaus mo­kes­Ä?io dy­dĹžio iki­ mo­kyk­li­nio ug­dy­mo ÄŻstai­go­se“, – tei­gÄ— N.Lau­Şi­kie­nÄ—. Kai Klai­pÄ—­dos mies­to ta­ry­ba nu­ spren­dÄ—, jog uos­ta­mies­Ä?io dar­Şe­ liuo­se tu­ri bō­ti ren­ka­mas mo­kes­tis vi­rÄ—­jĹł al­goms, bu­vo nu­sta­ty­tas fik­ suo­tas jo dy­dis. Ta­Ä?iau tÄ—­vams pa­si­ prie­ťi­nus, tvar­ka bu­vo li­be­ra­li­zuo­ta.

„„Tvar­ka: tÄ—­vai tu­ri mo­kÄ—­ti ir uĹž dar­Şe­liuo­se vai­kĹł su­val­gy­tÄ… mais­tÄ…, ir uĹž jo ga­mi­ni­mÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­go­ni­nÄ—s krau­jo ne­prit­rĹŤks Sand­ra Lu­ko­ťiō­tÄ— s.lukosiute@kl.lt

Lai­ki­nai su­stab­dĹžius iĹĄ do­no­rĹł krau­jÄ… prii­man­Ä?ios ÄŻstai­gos veik­ lÄ…, uos­ta­mies­Ä?io gy­dy­mo ÄŻstai­gos ti­ki­na jo ne­prit­rĹŤk­sian­Ä?ios.

Nuo ĹĄios sa­vai­tÄ—s pra­dĹžios trims mÄ—­ne­siams bu­vo su­stab­dy­ta „Kau­ no krau­jo cent­ro“ veik­la. Ĺ i ÄŻstai­ga krau­jo bei jo kom­po­nen­tĹł teik­da­vo ir kai ku­rioms uos­ta­mies­Ä?io gy­dy­ mo ÄŻstai­goms. Vie­nos to­kiĹł – Klai­pÄ—­dos uni­ ver­si­te­ti­nÄ—s li­go­ni­nÄ—s vy­riau­sia­sis gy­dy­to­jas Vin­sas Ja­nu­ťo­nis pa­ti­ki­ no, kad pro­ble­mĹł dÄ—l krau­jo bei jo

kom­po­nen­tĹł tie­ki­mo neiť­kils. Li­ go­ni­nÄ— dÄ—l ĹĄios pa­slau­gos yra su­da­ riu­si su­tar­tis su dviem do­no­rys­tÄ—s ÄŻstai­go­mis – „Kau­no krau­jo cent­ ru“ ir Na­cio­na­li­niu krau­jo cent­ru. Di­dĹžio­ji da­lis krau­jo bei jo kom­po­ nen­tĹł ima­mi bō­tent iĹĄ pa­sta­ro­sios ÄŻstai­gos. Kiek anks­Ä?iau Krau­jo do­no­rys­tÄ—s cent­rui bu­vo pa­skelb­tas bank­ro­tas dÄ—l dar­buo­to­jams nuo­lat vÄ—­luo­jan­ Ä?iĹł at­ly­gi­ni­mĹł. Tuo­met ÄŻstai­ga sa­vo ju­ri­di­ nes tei­ses per­da­vÄ— „Kau­no krau­jo cent­rui“, ku­ris ÄŻsi­pa­rei­go­jo ap­rō­ pin­ti krau­jo kom­po­nen­tais gy­dy­mo ÄŻstai­gas, su ku­rio­mis bu­vo su­da­ry­ tos su­tar­tys. „Kau­no krau­jo cent­

ro“ veik­la su­stab­dy­ta, sua­be­jo­jus jos kom­pe­ten­ci­ja – ÄŻstai­ga neį­ro­dÄ— ga­lin­ti iť­tir­ti krau­jÄ… taip, kaip nu­ ma­ty­ta tei­sÄ—s ak­tuo­se. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja in­for­ma­vo, kad su­stab­dĹžius „Kau­ no krau­jo cent­ro“ veik­lÄ… ne­sut­riks krau­jo bei jo kom­po­nen­tĹł tie­ki­mas ĹĄa­lies gy­dy­mo ÄŻstai­goms. Tuo ÄŻpa­ rei­go­tas pa­si­rō­pin­ti Na­cio­na­li­nis krau­jo cent­ras. Ĺ ios ÄŻstai­gos Klai­pÄ—­dos fi­lia­ lo va­do­vÄ— Ra­sa Ogins­kie­nÄ— pa­ti­ ki­no, kad li­go­ni­nÄ—s krau­ju bei jo kom­po­nen­tais bus ap­rō­pin­tos. Ĺ i ÄŻstai­ga su­tar­tis yra su­da­riu­si su vi­ so­mis ke­tu­rio­mis uos­ta­mies­Ä?io li­ go­ni­nÄ—­mis.

3

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 3, 2013

miestas Pra­si­dės se­zo­nas

Pa­jū­ry­je – rink­lia­va

Šven­čia ju­bi­lie­jų

Šių me­tų krui­zi­nis se­zo­nas pra­ si­dės sa­vai­te anks­čiau nei per­ nai, o jį ati­da­rys į Klai­pė­dą šeš­ ta­die­nio ry­tą at­plauk­sian­tis įspū­din­go dy­džio krui­zi­nis lai­ne­ ris „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“. Juo at­vyks ke­li tūks­tan­čiai tu­ris­tų. Šie­met į uos­ta­mies­tį at­plauks 44 krui­zi­ niai lai­ne­riai, iš ku­rių 7 di­die­ji lai­ ne­riai (il­ges­ni nei 200 m).

Nuo ge­gu­žės Klai­pė­do­je jau rei­ kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sta­ty­ mą ir ža­lio­jo­je zo­no­je – pa­jū­ry­ je. Nuo šių me­tų rink­lia­va už sto­ vė­ji­mą bus ren­ka­ma ne tik au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­se, bet ir Meln­ra­gės, Gi­ru­lių gat­vė­se. Rink­lia­va bus ren­ka­ma iki rug­ sė­jo 15 d. Per­nai bu­vo su­rink­ta dau­giau nei 200 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos Eduar­do Bal­sio me­ nų gim­na­zi­ja šven­čia 30 me­tų ju­ bi­lie­jų. Šia pro­ga va­kar Me­no kie­ me bu­vo ati­da­ry­ta spe­cia­li pa­ro­ da, moks­lei­viai su­ren­gė ma­dų šou „Bal­sin­ga ma­da“, kon­cer­ta­vo gim­ na­zi­jos mu­ša­mų­jų inst­ru­men­tų or­ kest­ras. Po ren­gi­nio baž­ny­čio­je bu­ vo au­ko­ja­mos mi­šios. Šven­ti­niai ren­gi­niai vyks vi­są ge­gu­žę.

Prie per­va­žos – iš­ban­dy­mas Vai­ruo­to­jų pra­ keiks­mu ta­pu­si Rim­kų per­va­ža vėl iš­krė­tė kiau­lys­tę – į dar­bą sku­bė­ję klai­ pė­die­čiai va­kar prie jos bu­vo pri­vers­ ti sto­vė­ti il­giau nei pus­va­lan­dį. s.lukosiute@kl.lt

Va­kar ry­te iš prie­mies­čių į Klai­ pė­dą va­žia­vę gy­ven­to­jai bu­vo pri­ vers­ti vė­luo­ti į dar­bą. Ne­pa­to­gu­mų su­kė­lė Rim­kų per­va­ža, prie ku­rios kai ku­rie klai­pė­die­čiai ei­lė­je pra­ lau­kė net 40 mi­nu­čių. Vai­ruo­to­jai pik­ti­no­si, kad į Rim­kus įva­žia­vę 7.30 val., ge­le­žin­ke­lio per­ va­žą kir­to tik po 8.10 val. – tiek il­gai jie bu­vo pri­vers­ti lauk­ti, kol pir­myn at­gal la­bai lė­tai va­ži­nė­jo­si trau­ki­nių są­sta­tai. Šio­je vie­to­je dėl už­da­ry­ tos per­va­žos su­si­da­rė to­kios spūs­ tys, kad lau­kian­tys au­to­mo­bi­liai bu­ vo ma­to­mi iki pat Šer­nų via­du­ko. Vai­ruo­to­jai pik­ti­no­si, kad nie­ kaip ne­si­bai­gian­tiems šio ge­le­ žin­ke­lio ruo­žo re­mon­to dar­bams pa­si­ren­ka­mas bū­tent toks ry­to lai­ kas, kai dau­gu­ma žmo­nių va­žiuo­ ja į dar­bus. Klai­pė­die­čiai taip pat pri­si­mi­nė ir ge­le­žin­ke­li­nin­kų pa­ža­dus, kad pa­va­sa­rį re­mon­tai bus baig­ti, tad vai­ruo­to­jams ne­be­kils pro­ble­mų.

Spūs­tys: vai­ruo­to­jai ne kar­tą bu­vo pri­vers­ti lauk­ti ei­lė­se prie Rim­kų per­va­ž os.

Sta­tys re­gu­liuo­to­ją

„Klai­pė­dos ge­le­žin­ke­lių inf­rast­ ruk­tū­ros“ fi­lia­lo di­rek­to­rius Ju­lius Mik­šys paaiš­ki­no, jog bū­tent tuo me­tu per­va­ža bu­vo užim­ta dėl re­ konst­ruk­ci­jos dar­bų ge­le­žin­ke­lio li­ni­jo­je Rimkai–Pagėgiai.

Nusp­ręs­ta, kad iš­ki­ lus pa­na­šiai si­tua­ci­ jai šio­je san­kry­žo­je bus sta­to­mas re­gu­ liuo­to­jas. Rim­kuo­se, su ku­riais pa­to­gus su­si­sie­ki­mas, yra daug re­mon­tui skir­tos įran­gos. Dėl spe­ci­fi­nių ma­ nev­ra­vi­mo dar­bų bei il­go są­sta­ to ge­ro­kai už­trun­ka, kol trau­ki­nys nu­va­žiuo­ja į rei­kia­mą vie­tą ir grįž­ ta at­gal.

Bū­tent dėl šios prie­žas­ties vai­ ruo­to­jai bu­vo pri­vers­ti il­gai lauk­ ti prie Rim­kų per­va­žos. Be to, taip su­ta­po, kad po šven­ti­nės die­nos pri­si­kau­pė tech­ni­kos ir pa­dau­gė­ jo pa­gal gra­fi­ką va­žiuo­jan­čių trau­ ki­nių. J.Mik­šys su­ti­ko, kad uos­ta­mies­ ty­je Rim­kų per­va­ža yra jaut­ri vie­ta. Tad po dien­raš­čio „Klai­pė­da“ žur­ na­lis­tų skam­bu­čio ši pro­ble­ma bu­ vo ap­tar­ta su at­sa­kin­gais dar­buo­ to­jais. Nusp­ręs­ta, kad iš­ki­lus pa­na­šiai si­tua­ci­jai šio­je san­kry­žo­je bus sta­ to­mas re­gu­liuo­to­jas. Ta­da vai­ruo­ to­jai ga­lės va­do­vau­tis ne švie­so­fo­ ro, o jo pa­ro­dy­mais. Taip ti­ki­ma­si ge­ro­kai su­trum­pin­ti au­to­mo­bi­lių ei­les. Ne­pa­to­gu­mų neiš­vengs

Ar ma­nev­ra­vi­mo dar­bų ne­ga­li­ ma ati­dė­ti ki­tam lai­kui? J.Mik­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

šys paaiš­ki­no, kad jie dir­ba pa­gal griež­tai reg­la­men­tuo­tus gra­fi­kus. Tad bet koks trau­ki­nių už­lai­ky­mas va­lan­dą ar il­giau nei­gia­mai at­si­ liep­tų įsi­pa­rei­go­ji­mams tie­kė­jams ir klien­tams. Be to, re­mon­to dar­bai at­lie­ka­mi trau­ki­nių eis­mo per­trau­kos me­tu. Pa­gal gra­fi­ką va­žiuo­jan­tys trau­ki­ niai iš vie­nos sto­ties į ki­tą tu­ri at­ va­žiuo­ti nu­sta­ty­tu lai­ku. „Su­sier­zi­nę vai­ruo­to­jai ma­to tik vie­ną me­da­lio pu­sę“, – pri­dū­rė va­ do­vas. J.Mik­šys ne­ga­lė­jo ga­ran­tuo­ti, kad atei­ty­je bus iš­veng­ta to­kių su­ta­pi­ mų, kai į dar­bą sku­ban­tys vai­ruo­ to­jai lauks prie už­da­ry­tos per­va­žos. Ta­čiau pa­ža­dė­ta pa­si­steng­ti, kad jų bū­tų kuo ma­žiau. Pla­n uo­ja­m a, kad ge­l e­ž in­ke­ lio li­ni­jos Rimkai– Pa­gė­giai re­ konst­ruk­ci­jos dar­bai už­truks iki bir­že­lio.

La­kū­nai tre­ni­ra­vo­si virš mies­to As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­die­čių pa­ni­ką su­kė­lę virš mies­to pra­skri­dę ka­ri­niai nai­kin­ tu­vai ge­gu­žės 1-ąją tik tre­ni­ra­vo­ si. Ka­ri­nių oro pa­jė­gų at­sto­vai ti­ki­ no, kad la­kū­nai skri­do leis­ti­na­me aukš­ty­je.

Tre­čia­die­nį 14.43 val. uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai iš­gir­do ka­ri­nių lėk­tu­vų gau­de­sį ir virš gal­vų pa­ste­bė­jo pra­ skren­dan­čius nai­kin­tu­vus. Pa­si­ro­ do, tai su­si­ję su pran­cū­zų pra­dė­ta NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ja Bal­ti­jos ša­ly­se. „Tai bu­vo pla­ni­niai tre­ni­ruo­čių skry­džiai. La­kū­nai ne­vir­ši­jo leis­ti­ nos 1000 pė­dų (300 m) apa­ti­nės ri­ bos. Tai yra pa­ts ma­žiau­sias aukš­

Ce­re­mo­n i­j a. Šian­d ien 10 val. Kraš­to ap­s au­gos sa­va­no­r ių pa­j ė­g ų Že­m ai­ čių apy­gar­dos 3-io­s ios rink­t i­nės šta­ be vyks Že­mai­čių apy­gar­dos 3-io­sios rink­t i­nės va­do sky­r i­mo į pa­rei­gas ir ko­v i­n ės vė­l ia­vos per­d a­v i­mo ce­re­ mo­n i­ja. Pas­k ai­t a. Šian­d ien 17 val. Klai­p ė­ dos uni­ver­si­te­to „Au­la Mag­na“ (Man­ to gat­vė 84) 2 au­d i­to­r i­jo­je įvyks ne­ mo­ka­ma pa­skai­ta „Svei­ka­tos at­sta­t y­ mas pa­gal Nor­be­ko­vo me­to­d i­ką“. Ją skai­t ys Mask­vos žmo­gaus svei­ka­tos at­s ta­t y­mo ins­t i­t u­to pa­gal Nor­b e­ko­ vo me­to­d i­ką at­sto­vas Lie­t u­vo­je lek­ to­r ius Arū­nas Ma­l iaus­kas. Ren­g i­nys ne­mo­ka­mas.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Ta­po kant­ry­bės iš­mėginimu

Dienos telegrafas

tis, ku­ria­me ga­li skris­ti lėk­tu­vai“, – tei­gė Ka­ri­nių oro pa­jė­gų vie­šų­jų ry­šių ka­ri­nin­kas And­rius Mi­ka. Tei­gia­ma, kad pran­cū­zai vi­sai ne­se­niai at­skri­dę į Lie­tu­vą tre­ ni­ruo­ja­si. Tos tre­ni­ruo­tės vyks­ta kas­dien, skrai­do­ma ne tik Lie­tu­ vos te­ri­to­ri­jo­je, bet taip pat ir Lat­ vi­jo­je bei Es­ti­jo­je. „Pa­si­tai­ko, kai ten­ka skris­ti į in­ ci­den­to vie­tą, ta­čiau ge­gu­žės 1-ąją bu­vo tre­ni­ruo­čių skry­džiai“, – pa­ brė­žė A.Mi­ka. Ba­lan­džio 30 d. per ofi­cia­lią ce­ re­mo­ni­ją Lie­tu­vos ka­ri­nių oro pa­ jė­gų Avia­ci­jos ba­zė­je Šiau­liuo­ se Pran­cū­zi­jos ka­ri­nių oro pa­jė­gų kon­tin­gen­tas iš Da­ni­jos ka­rių pe­rė­ mė NA­TO oro po­li­ci­jos mi­si­ją Bal­ ti­jos ša­ly­se. Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos oro erd­vė­je pa­tru­liuos ke­

tu­ri Pran­cū­zi­jos ka­ri­nių oro pa­jė­gų nai­kin­tu­vai „Mi­ra­ge F-1RC“, ku­rie Avia­ci­jos ba­zė­je nu­si­lei­do ba­lan­ džio 26 d. Ket­vir­tą kar­tą sa­vo ka­rius ir nai­ kin­tu­vus da­ly­vau­ti NA­TO oro po­ li­ci­jos mi­si­jo­je Bal­ti­jos ša­ly­se siun­ čian­ti Pran­cū­zi­ja pa­kei­tė nuo šių me­tų pra­džios Bal­ti­jos oro erd­vę sau­go­ju­sius Da­ni­jos ka­rius su nai­ kin­tu­vais F-16.

Par­kas. At­ši­lus orams, Pa­lan­go­je vėl ati­da­r y­tas ne­to­l i jū­ros, ša­l ia pu­šy­no įsi­k ū­ręs Vai­k ų par­kas. Ja­me ma­ž ie­ji ne­mo­ka­mai pra­mo­gau­t i ga­l i kas­d ien nuo 10 iki 20 val. Va­ka­re par­kas už­da­ ro­mas, įjun­g ia­ma sig­na­l i­za­ci­ja. Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­l i­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 13 klai­pė­d ie­ čių mir­tys. Mi­rė Sta­n is­la­va Bu­dzins­ kie­nė (g. 1925 m.), Al­fon­sas Jakš­tas (g. 1931 m.), Jad­vy­ga Tu­raus­kie­nė (g. 1932 m.), Ma­ri­ja Bo­ja­ro­va (g. 1933 m.), Ka­zys Ka­na­pec­kas (g. 1937 m.), Bi­ru­tė Sta­nis­ la­va Ur­bo­na­vi­čie­nė (g. 1938 m.), Ki­li­na Jer­ma­ko­va (g. 1939 m.), Al­fon­sas Ged­ mi­nas (g. 1946 m.), Va­len­ti­na Rez­vo­va (g. 1947 m.), Gin­tau­tas Jo­nas Raz­mus (g. 1950 m.), Ala Ser­ge­je­va (g. 1955 m.), Al­gi­man­tas Sto­nys (g. 1965 m.), And­rej Ka­ševs­kij (g. 1980 m.). Lė­b ar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Ra­sa Ra­kaus­k ie­nė, Ona Me­d i­k ie­ nė, Va­len­t i­na Rez­vo­va, Sta­nis­la­va Bu­ dzins­k ie­nė, Ki­l i­na Jer­ma­ko­va, Ma­r i­ja Bo­ja­ro­va, And­rej Ka­ševs­k ij. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Al­fon­s as Jakš­t as, Ala Ser­ge­je­va, Vla­d i­m ir Osad­čij.

300

– tiek metrų aukštyje skrido naikintuvai.

Šven­tė. Ry­toj ug­n ia­ge­siai gel­b ė­to­jai mi­nės Šv. Flo­r i­jo­no – ug­n ia­ge­sių glo­ bė­jo die­ną. Klai­p ė­d ie­čiai tra­d i­ciš­kai kvie­čia­m i į šiai pro­gai skir­t ą šven­tę. Ji vyks pra­mo­g ų ir pre­k y­b os cent­ ro, esan­č io Tai­kos pr. 61, te­r i­to­r i­jo­je. Šven­tė pra­si­dės 12 val. Lie­t u­vos jau­ ni­mo ug­n ia­ge­sy­bos spor­to var­ž y­bo­ mis. 14.30 val. vyks ug­n ia­ge­sių glo­bė­ jo Šv. Flo­r i­jo­no die­nos mi­nė­ji­mas. 15 val. bus pri­sta­to­ma gais­ri­nė tech­ni­ka, gel­bė­ji­mo įran­ga, vyks įspū­d in­g i ug­ nia­ge­sių gel­bė­to­jų pa­si­ro­dy­mai.

Nau­ja­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 3 ber­n iu­kai.

Tre­ni­ruo­tė: ge­gu­žės 1-ąją NA­

TO oro po­li­ci­jos pran­cū­zų pi­lo­ tai nar­dė virš Klai­pė­dos.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 58 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si krau­jo­ ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo skaus­mais.

4

penktadienis, gegužės 3, 2013

miestas

Bu­tas – kliū­tis leng­va­toms

Komentarai

1

O.R.Sa­pie­žins­kie­nė pa­sa­ ko­jo, kad bu­tą, ku­ria­me ji gy­ve­na, per­ra­šė duk­rai, kai ši no­rė­jo įsi­gy­ti sa­vo būs­tą ir rei­kė­jo im­ti pa­ sko­lą iš ban­ko. Pa­sak jos, da­bar bu­to, ku­ria­me gy­ve­na, nuo­sa­vy­bės neį­si­tei­si­na, nes tai la­bai bran­gu.

Edi­ta Mil­da­žy­tė

TV lai­dos „Bė­dų tur­g us“ ve­dė­ja, lab­da­ros ir pa­ra­mos fon­do „Bė­dų tur­g us“ va­do­vė

N

Aud­ro­nė Lie­sy­tė:

Pa­gal įsta­ty­mą pa­ra­ mos pra­šan­tis žmo­ gus pir­miau­sia tu­ri iš­nau­do­ti vi­sas tei­ sė­tas prie­mo­nes pa­ ja­moms gau­ti.

Nuo­mi­nin­kė pa­li­ko sko­lų

Pa­sak pen­si­nin­kės, Lau­ki­nin­kų gat­ vė­je esan­tį dvie­jų kam­ba­rių su ho­lu bu­tą, dėl ku­rio da­bar ne­gau­na kom­ pen­sa­ci­jų už šil­dy­mą ir karš­tą van­ de­nį, ji pa­vel­dė­jo mi­rus uoš­vei, prieš dve­jus me­tus. O.R.Sa­pie­žins­kie­nės tei­gi­mu, šis bu­tas pra­stas, jis yra pir­ma­ja­me aukš­te, šal­tas ir ap­leis­tas. „Ten nie­ka­da ne­gy­ve­nau ir ne­gy­ ve­nu. Man pa­to­gu da­bar­ti­nia­me“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Klai­pė­die­tė tvir­ti­no, jog blo­giau­ sia, kad šio bu­to ne­ga­li par­duo­ti – nie­kas ne­per­ka. „Vie­ni pir­kė­jai bu­vo at­si­ra­dę, bet ap­si­gal­vo­jo“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Pen­si­nin­kė guo­dė­si, kad ne­pa­ vyks­ta ir iš­nuo­mo­ti bu­to. Nuo­mi­ nin­kų mo­te­ris ieš­ko­jo ir per skel­bi­ mus, ir per pa­žįs­ta­mus. Klai­pė­die­tė pa­sa­ko­jo, kad bu­vo priė­mu­si gy­ven­ti mer­gi­ną. Ji tik tu­rė­jo su­mo­kė­ti mo­

Pi­ni­gai: pa­šal­pų mo­kė­ji­mo die­no­mis prie pa­što nu­si­drie­kia ei­lė, ta­čiau abe­jo­ja­ma, ar vi­siems jo­je sto­vin­

tiems žmo­nėms pa­ra­ma tik­rai rei­ka­lin­ga.

kes­čius už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas, ta­čiau gy­ven­to­ja ap­ga­vo. Po ke­lių mė­ne­sių ji din­go pa­li­ku­si sko­las. „Ma­tyt, dar šil­dy­tu­vu nau­do­jo­si, kad už elekt­rą li­ko 200 li­tų sko­la“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris. Lei­do gy­ven­ti gi­mi­nai­čiams

Da­bar, pa­sak O.R.Sa­pie­žins­kie­nės, pa­vel­dė­ta­me bu­te Lau­ki­nin­kų gat­ vė­je gy­ve­na to­li­mi gi­mi­nai­čiai. Jie nuo­mos ne­mo­ka, o tik at­si­skai­to už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas. „Kai krei­piau­si dėl kom­pen­sa­ci­ jos, bu­vo paaiš­kin­ta, kad tu­riu tur­ to. Pa­siū­lė iš­nuo­mo­ti už 400 li­tų. Ta­čiau kaip iš­nuo­mo­ti, jei nie­kas ne­no­ri čia gy­ven­ti? Gal jie nuo­mi­

nin­kus man su­ras ar pa­tys iš­si­nuo­ mos?“ – klau­sė mo­te­ris. O.R.Sa­pie­žins­kie­nė tei­gė, kad taip pat jai bu­vo pa­siū­ly­ta dek­la­ ruo­ti gy­ve­na­mą­ją vie­tą pa­vel­dė­ta­ me bu­te, ten gy­ven­ti ir gau­ti kom­ pen­sa­ci­jas. Ta­čiau mo­te­ris ne­no­ri per­si­kraus­ty­ti. „Bu­te Lau­ki­nin­kų gat­vė­je ma­nęs ne­ten­ki­na są­ly­gos, o Kre­tin­gos gat­ vė­je pa­to­gu“, – pa­brė­žė mo­te­ris. Tur­to pirk­ti nie­kas ne­no­ri?

Klai­pė­die­tei keis­ta, kad praė­ju­sio šil­dy­mo se­zo­no me­tu kom­pen­sa­ci­ jas už šil­dy­mą ir van­de­nį ga­vo, nors bu­tą jau bu­vo pa­vel­dė­ju­si. „Ko­dėl ne­ga­liu gau­ti leng­va­tos, jei rea­liai aš tu­riu tik vie­ną bu­tą? Kiek yra žmo­nių, ku­rie va­ži­nė­ja ge­riau­ sio­mis ma­ši­no­mis ir gau­na kom­pen­ sa­ci­jas? Aš tu­riu bu­tą, ku­rio ne­ga­liu par­duo­ti, o leng­va­tos man ne­prik­ lau­so“, – guo­dė­si pen­si­nin­kė. O.R.Sa­pie­žins­kie­nė ne tik su­si­ra­ ši­nė­jo su sa­vi­val­dy­be dėl kom­pen­ sa­ci­jos, bet ir krei­pė­si pa­gal­bos į tei­ si­nin­kus. „Blo­giau­sia, kad ten vis kei­ čia­si dar­buo­to­jos. Vie­na pa­sa­kė, kad pri­sta­ty­čiau rei­kia­mus do­ku­ men­tus – esą kom­pen­sa­ci­ją tu­riu gau­ti. Tvir­ti­no, kad man pri­klau­ so ne­mo­ka­mas ad­vo­ka­tas ir siū­ lė kreip­tis į teis­mą. Ta­čiau atė­jus ki­tą kar­tą jau dir­bo ki­ta dar­buo­to­ ja. Ši tvir­ti­no, kad į teis­mą kreip­tis ne­ver­ta, o ad­vo­ka­tas ne­prik­lau­so“, – dės­tė mo­te­ris. Klai­pė­die­tė no­rė­jo su­si­tik­ti ir ap­ tar­ti sa­vo bė­dą su Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­re Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­te, ta­čiau to pa­ da­ry­ti ne­pa­vy­ko.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Pas ją su­dė­tin­ga pa­tek­ti. Kar­tą ma­čiau pre­ky­bos cent­re, kai ap­si­pir­ ki­nė­jau, ža­dė­jau pa­kal­bin­ti, bet ne­no­ rė­jau truk­dy­ti“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. Tvar­ka ta­po griež­tes­nė

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė paaiš­ki­no, kad kom­pen­sa­ ci­jos šį šil­dy­mo se­zo­ną ne­su­teik­tos, nes pa­si­kei­tė jų su­tei­ki­mo tvar­ka, ku­ri ta­po griež­tes­nė. „Pa­gal įsta­ty­mą pa­ra­mos pra­šan­ tis žmo­gus pir­miau­sia tu­ri iš­nau­do­ti vi­sas tei­sė­tas prie­mo­nes pa­ja­moms gau­ti. Mo­te­ris ne­pa­tei­kė do­ku­men­ tų, įro­dan­čių, kad bu­tą, ku­ria­me ne­ gy­ve­na, yra iš­nuo­mo­ju­si gi­mi­nai­tei. Šiaip bu­tai tu­rė­tų bū­ti nuo­mo­ja­mi už pi­ni­gus. Ne­ga­li­ma teik­ti pa­ra­mą gi­mi­nai­čiams ir pra­šy­ti pa­ra­mos iš vals­ty­bės“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. A.Lie­sy­tė tei­gė, kad anks­čiau klai­pė­die­tė kom­pen­sa­ci­jas gau­da­ vo, nors jau bu­vo pa­vel­dė­tas bu­tas, nes bu­vo ki­to­kia tvar­ka. „Pen­si­nio am­žiaus žmo­nėms kom­pen­sa­ci­jos ski­ria­mos vi­sam šil­dy­mo se­zo­nui. Nors nuo praė­ju­ sių me­tų sau­sio įsi­ga­lio­jo įsta­ty­mo pa­kei­ti­mas, kom­pen­sa­ci­jos ne­bu­vo per­žiū­ri­mos. Tad prieš pra­si­de­dant šiam leng­va­ta ne­bu­vo su­teik­ta, nes pa­si­kei­tė tvar­ka“, – aiš­ki­no ve­dė­ja. Pa­sak A.Lie­sy­tės, ši si­tua­ci­ja nė­ ra iš­skir­ti­nė. Pap­ras­tai kom­pen­sa­ci­ jos už šil­dy­mą su­tei­kia­mos pu­sei jų pra­šiu­sių as­me­nų. „Kreip­tis žmo­gui dėl kom­pen­ sa­ci­jos ne­ga­li­ma už­draus­ti, ta­čiau no­rint ją gau­ti, rei­kia ati­tik­ti įsta­ ty­me nu­ma­ty­tus nor­ma­ty­vus. Jis nu­ma­to, kam ski­ria­ma pa­ra­ma“, – pa­brė­žė ve­dė­ja.

Fak­tai ir skai­čiai 2011 10 01–2012 03 31 šil­dy­mo se­zo­no me­tu:

sa­vi­val­dy­bė ga­vo pra­šy­mų skir­ti kom­pen­sa­ci­ją šil­dy­mui – 21 785; kom­pen­sa­ci­jų šil­dy­mui skir­ta 13 109 be­si­krei­pu­sie­siems; kom­pen­sa­ci­joms iš­leis­ta 4 359 000 li­t ų. 2012 10 01–2013 03 31 šil­dy­mo se­zo­no me­tu:

sa­vi­val­dy­bė ga­vo pra­šy­mų skir­ti kom­pen­sa­ci­ją šil­dy­mui – 24 024; kom­pen­sa­ci­jų šil­dy­mui skir­ta 13 797 be­si­krei­pu­sie­siems; kom­pen­sa­ci­joms iš­leis­ta 6 277 000 li­t ų.

e­ga­l i­ma kal­bė­t i apie so­ cia­l i­nę pa­ra­m ą vie­na­ reikš­miš­kai. Yra žmo­nių, ku­riems kom­pen­sa­ci­jos tik­rai rei­ka­lin­gos, bet yra ir to­kių, ku­ riems – ne, o jos ski­ria­mos, va­do­vau­ jan­t is vie­na tvar­ka. Bū­na, kad žmo­ gus dir­ba, au­gi­na ke­lis vai­kus, o dėl dvie­jų li­tų jis ne­gau­na kom­pen­sa­ci­ jos, nors ši jam tik­rai rei­ka­lin­ga. Ki­tas ge­rai ver­čia­si, gau­na ne­le­ga­lių pa­ja­ mų, bet jų nie­kas ne­ma­to ir pa­ra­mą gau­na. Rei­kė­tų su­re­gu­liuo­ti kom­pen­ sa­ci­jų sky­ri­mą, bet tai su­dė­tin­ga. Si­ tua­ci­ja ga­li pa­si­keis­ti, kai vi­si žmo­nės dek­la­ruos sa­vo tur­tą, pa­ja­mas. Ar pa­ ra­ma žmo­gui tik­rai rei­ka­lin­ga, ga­lė­ tų pri­žiū­rė­ti ir se­niū­ni­jos, jei se­niū­nai bū­t ų ren­ka­mi, o ne ski­r ia­mi. Su­lau­ kia­me ir to­kių pra­šy­mų, kai žmo­nės krei­pia­s i, kad rei­k ia su­re­mon­t uo­ ti sto­gą, lan­gus, o na­mas sto­vi bran­ giau­sia­me Vil­n iaus ra­jo­ne – Sau­lės gat­vė­je. Tie žmo­nės – po­pie­ri­niai mi­ li­jo­nie­riai. Jei iš­ky­la to­kių pro­ble­mų, gal jiems rei­kė­tų par­duo­ti sa­vo būs­ tą ir įsi­gy­ti pa­pras­tes­nį ato­kes­nia­me ra­jo­ne? Yra ir to­k ių at­ve­jų, kai vie­ nas pen­si­nin­kas gy­ve­na 3–4 kam­ba­ rių bu­te. Ge­riau­sia bū­tų, kad žmo­nės gau­tų to­kias pen­si­jas ir at­ly­g į už dar­ bą, kad ne­rei­kė­tų jo­kių kom­pen­sa­ci­ jų. Vis­kas bū­tų aiš­ku ir tei­sin­ga. Ta­da žmo­gus pa­gal­vo­tų, ar jam ap­si­mo­ka tu­rė­ti to­kį tur­tą, ar šil­dy­ti di­džiau­sią bu­tą, ar per­si­kel­ti į ma­žes­nį ir tu­rė­ti dau­giau pi­ni­gų as­me­ni­nėms lė­šoms. Pa­šal­pų mo­kė­ji­mas ir kom­pen­sa­ci­jų sky­ri­mas vi­sa­da bū­na iš­kreip­tas. Jei žmo­nės gy­ve­na kai­me, tu­r i že­mės, ga­nyk­lų, bet ne­t u­r i jo­k io dar­žo ar neau­g i­na kar­vės ar ož­kos, pa­šal­pas rei­kė­tų su­ma­žin­ti per­pus. Tai jau tin­ gi­nys­tė.

Ju­lius Pan­ka

Lie­tu­v ių tau­t i­n io jau­n i­mo są­jun­gos va­do­vas

L

ie­tu­vo­je kom­pen­sa­ci­jų ir iš­ mo­k ų sis­te­ma yra pa­sta­ty­ ta ant me­di­nio pa­ma­to. Be to, kiek­vie­na val­džia pri­dė­ jo po sa­vo aukš­tą. Da­bar Lie­tu­vos so­ cia­li­nė sis­te­ma yra įvai­rių so­cia­li­nių sis­te­mų mi­ši­nys. Ją bū­t i­na per­tvar­ ky­t i. Pa­šal­poms ir kom­pen­sa­ci­joms ski­r ia­mi mi­l i­jo­nai, o vis tiek yra ba­ dau­jan­čių­jų. Va­d i­na­si, pi­n i­gai nuei­ na kaž­kur ne ten. Kom­pen­sa­ci­jos už šil­dy­mą ypač rei­ka­l in­gos pen­si­n in­ kams, ku­r ie gau­na ma­žas pa­ja­mas. Jei bū­tų at­lik­ta re­for­ma ir pen­si­jos bū­ tų pri­riš­tos bent prie vi­du­ti­nio at­ly­gi­ ni­mo, ta­da kom­pen­sa­ci­jų ne­rei­kė­tų. Kom­pen­sa­ci­jos, pa­šal­pos di­di­na so­ cia­li­nį pa­sy­vu­mą. Vy­ras, tu­rin­tis dau­ gia­vai­kę šei­mą, dir­ba už mi­ni­ma­lų at­ ly­gį ir gau­na pa­šal­pas. Jei vie­ną die­ną kas nors jas nu­brauk­tų, šei­ma pra­dė­ tų ba­dau­ti, gal ta­da ei­tų pas darb­da­ vį ir iš­si­rei­ka­lau­tų di­des­nės al­gos. Tai pa­ska­tin­tų kur­ti pro­fsą­jun­gas. Bū­ti­na per­tvar­ky­ti Lie­tu­vos kom­pen­sa­ci­jų ir iš­mo­kų sis­te­mą.

5

penktADIENIS, gegužės 3, 2013

lietuva

Ko­mi­si­ja kir­ši­na Seimą Eti­kos ir pro­cedūrų ko­mi­si­ja (EPK) ne­tirs Va­len­ti­no Ma­zu­ro­nio el­ge­sio, taip pat neieš­kos ir din­gu­sios Ne­rin­gos Venc­kienės. Vie­ni opo­zi­ci­jos at­sto­vai įsiu­to – jie tvir­ti­no, esą val­dan­tie­ji gi­na sa­vus, ki­ti pra­šėsi ko­man­di­ruo­ja­mi į JAV vyk­dy­ti N.Venc­kienės paieškų. Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Laimė­jo dau­gu­ma

Sei­mo EPK, va­kar spren­du­si klau­ si­mus dėl dviejų par­la­men­tarų – ko­le­gei bal­sa­vi­mo teisę per­lei­du­ sio Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vo V.Ma­zu­ro­nio ir jau dau­giau nei mėnesį Sei­me ne­si­ro­dan­čios N.Venc­kienės, nu­sprendė ne­siim­ ti jo­kių veiksmų. Ko­mi­si­jos dau­ gu­ma nu­sprendė ne­tir­ti epi­zo­do prii­mant Med­žioklės įsta­ty­mo pa­ tai­sas, kai vie­toj V.Ma­zu­ro­nio bal­ sa­vi­mo myg­tuką pa­spaudė jo frak­ ci­jos ko­legė Jo­li­ta Vaic­kienė. Tie­sa, vis dėlto EPK dau­gu­ma nu­ sprendė siū­ly­ti Sei­mui per­bal­suo­ ti dėl Med­žioklės įsta­ty­mo pa­taisų, už ku­rias V.Ma­zu­ro­nis pa­prašė bal­ suo­ti sa­vo ko­legės J.Vaic­kienės. Įsta­ tymą nu­spręsta grąžin­ti dar ir dėl to,

kad so­cial­de­mok­ra­tas Bro­nius Bra­ daus­kas, ku­ris yra ir Lie­tu­vos žvejų ir med­žio­tojų drau­gi­jos pir­mi­nin­kas, ne­paisė EPK re­ko­men­da­ci­jos nu­si­ ša­lin­ti nuo įsta­ty­mo pri­ėmi­mo. Spren­di­mas įsiu­ti­no

Į tokį spren­dimą aud­rin­gai su­rea­ ga­vo Sei­mo Li­be­ralų sąjūdžio frak­ ci­jos se­niū­no pa­va­duo­to­jas Gin­ta­ ras Ste­po­na­vi­čius. Jis pa­reiškė, kad EPK dau­gumą su­da­ran­tys val­dan­ tie­ji už­sii­ma sa­viš­kių pro­tek­ci­ja. „Dar su­ge­ba­ma už­kirs­ti ke­lią aki­ vaiz­diems įsta­tymų ir pro­cedūrų pa­žei­di­mams, ta­čiau, kal­bant apie etiką, ko­mi­si­ja tam­pa vis la­biau ne­įga­li. Turė­da­mi ryš­kią dau­gumą ko­mi­si­jo­je, val­dan­tie­ji va­do­vau­ja­si prin­ci­pu „ne­liesk savų“, to­kio­mis ap­lin­kybė­mis prin­ci­pin­gi ir etiš­ ki spren­di­mai yra ne­įma­no­mi“, – sakė G.Ste­po­na­vi­čius.

Pra­šo dėme­sio Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė pa­ ra­gi­no Vy­riau­sybę im­tis prie­mo­ nių, kad sa­vi­žu­dy­bių skai­čius Lie­ tu­vo­je mažėtų. Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius sa­ko, kad jų jau im­ta­si.

Va­kar po ša­lies va­dovės su­si­ti­ki­mo su psi­cho­lo­gais, vi­suo­me­ni­nin­kais ir moks­li­nin­kais, su ku­riais D.Gry­ baus­kaitė kalbė­jo apie sa­vi­žu­dy­bių pa­pli­ti­mo Lie­tu­vo­je spren­di­mus, jos pa­tarė­ja Dai­va Ul­bi­naitė teigė, kad prie­š še­še­rius me­tus pa­tvir­tin­ ta sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ci­jos stra­te­ gi­ja yra „po­pie­rinė ir ne­veiks­min­ ga“, o jai įgy­ven­din­ti ne­nu­ma­ty­ta nei rea­lių prie­mo­nių, nei tin­ka­mo fi­nan­sa­vi­mo. „Pre­zi­dentės tei­gi­mu, Vy­riau­ sybė tu­ri la­bai rim­tai stra­te­gi­niu lyg­me­niu im­tis šios pro­ble­mos spren­di­mo, tai ne­tu­ri lik­ti tik pa­ ža­du Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je“, – žur­na­lis­tams po su­si­ti­ki­mo sakė Pre­zi­dentės pa­tarė­ja. Pa­sak D.Gry­baus­kaitės, sa­vi­žu­ dy­bių pre­ven­ci­jos pro­ble­ma su­ pran­ta­ma pri­mi­ty­viai, ja dau­giau­sia už­sii­ma ne­vy­riau­sy­binės or­ga­ni­za­ ci­jos, o rim­to vals­tybės po­žiū­rio ir konk­re­čių veiksmų nėra. „Lie­tu­vai svar­bus kiek­vie­nas žmo­gus. Vy­riau­sybė tu­ri rim­ tai im­tis šios pro­ble­mos spren­di­ mo – tu­ri būti pa­reng­ta aiš­ki sa­vi­ žu­dy­bių pre­ven­ci­jos pro­gra­ma su konk­re­čio­mis prie­monė­mis ir fi­ nan­sa­vi­mu. Sa­vi­žu­dy­bių pre­ven­ ci­ja tu­ri būti kryp­tin­ga, il­ga­laikė ir priei­na­ma, o svar­biau­sia – veiks­ min­ga, žmonėms rei­kia rea­lios psi­cho­lo­ginės pa­gal­bos“, – pre­zi­ dentū­ros pra­ne­ši­me ci­tuo­ja­ma ša­ lies va­dovė. Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius per sa­ vo at­stovę tvir­ti­no, kad Vy­riau­sybė jau da­bar komp­lek­siš­kai sprend­žia šią bėdą, „pra­de­dant nuo pa­ty­čių mo­kyk­lo­je, bai­giant eko­no­minė­ mis pro­ble­mo­mis, di­de­le so­cia­li­ne

Pastaba: anot prezidentės, la­

biausiai gyvenimu nusivylusiems žmonėms padeda visuomeninės organizacijos. Tomo Raginos nuotr.

at­skir­ti­mi ar pri­klau­so­my­be nuo al­ko­ho­lio jau suau­gus“. A.But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, į dar­ bą prie­š sa­vi­žu­dy­bes yra įtrauk­tos įvai­rios mi­nis­te­ri­jos. „Tuo jau da­bar rūpi­na­si So­cia­ linės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ ja, ku­ri sie­kia įgy­ven­din­ti skur­do ir so­cia­linės at­skir­ties ma­ži­ni­mo prie­mo­nes. Švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­ja, ski­rian­ti dėmesį spe­cia­ lioms pro­gra­moms ir ini­cia­ty­voms tam, kad iš­gy­ven­din­tu­me smurtą bei pa­ty­čias mo­kyk­lo­se. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja at­nau­ji­na ir įgy­ven­di­na pro­gra­mas, ma­ži­nan­ čias sa­vi­žu­dy­bių, nu­lemtų be­sai­ kio al­ko­ho­lio ir nar­ko­ti­nių med­ žiagų var­to­ji­mo, at­vejų skai­čių“, – teigė prem­je­ras. Kas­met Lie­tu­vo­je nu­si­žu­do apie tūkstantį žmo­nių. „KIaipėdos“, BNS inf.

Su ko­le­gos nuo­mo­ne iš da­lies su­ ti­ko ir ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas, Tė­ vynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­ nių de­mok­ratų at­sto­vas Va­len­ti­nas Stun­dys. Anot jo, už V.Ma­zu­ro­nio at­ve­jo nag­rinė­jimą pa­si­sakė tik 4 ar 5 na­riai, 9, t. y. vi­si val­dan­čio­ sioms par­ti­joms pri­klau­san­tys, bu­ vo prie­š. „Taip, tai am­ž i­n a pro­b le­m a, nes pa­gal Sei­mo sta­tutą ši ko­ mi­s i­ja su­d a­ro­m a sie­k iant pro­ por­cin­go visų frak­cijų at­sto­va­ vi­mo. Vi­siš­kai su­pran­ta­ma, kad val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­ti­jos tu­ri dau­gumą ir tu­ri ga­lią priim­ ti spren­di­mus ar jų ne­priim­ti“, – paaiš­ki­no V.Stun­dys. P.Gra­žu­lis no­ri į JAV

Dar vie­nas EPK žings­nis, su­kėlęs dau­gybę įvai­rių reak­cijų, – spren­ di­mas ne­si­kiš­ti į N.Venc­kienės

Sa­vi­gy­na: eti­kos ko­mi­si­ja dėl te­le­fo­nu kalbė­ju­sio ir bal­suo­ti už jį ko­le­

gei lie­pu­sio V.Ma­zu­ro­nio (de­šinė­je), taip pat dėl ne­nu­si­ša­li­nu­sio nuo bal­sa­vi­mo B.Bra­daus­ko pa­si­ūlė Sei­mui įsta­tymą priim­ti iš nau­jo, bet pa­čių par­la­men­tarų ne­baus. Mindaugo Ažušilio nuotr.

paieš­kas. Kaip dien­raš­čiui aiš­ki­no V.Stun­dys, nu­spręsta, kad tai – ne EPK kom­pe­ten­ci­ja. EPK na­rys Pet­ras Gra­žu­lis pa­ si­šovė pa­ts vyk­ti ieš­ko­ti N.Venc­ kienės. Jis ne­tgi kreipė­si į Sei­mo pir­mi­ninką Vydą Ged­vilą ir pra­ šė jį ko­man­di­ruo­ti į JAV. „Dėl ne­ sup­ran­tamų prie­žas­čių Ge­ne­ra­linė

pro­ku­ratū­ra ne­pas­kelbė N.Venc­ kienės tarp­tau­tinės paieš­kos, o ma­ no tu­ri­mais duo­me­ni­mis, N.Venc­ kienė ga­li būti Jung­tinė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se. Pra­šau Sei­mo pir­mi­ nin­ko ma­ne ko­man­di­ruo­ti į Ame­ riką ir pa­dėti nu­sta­ty­ti Sei­mo narės N.Venc­kienės bu­vi­mo vietą“, – tei­ gė Sei­mo na­rys P.Gra­žu­lis.

6

penktadienis, gegužės 3, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pa­ty­čios – mū­sų vi­sų vė­žys

Sau­lius Tvir­bu­tas

P

a­t y­č ios mo­k yk­lo­se, smur­tas prieš vai­kus – vie­nas di­džiau­ sių vi­suo­me­nės skau­du­lių. Tai tar­si vi­suo­me­nės vė­ž ys, ku­ris be­ne kas­met ne vie­ną paaug­l į pri­ve­ da prie sa­vi­ž u­dy­bės. Vi­so­je ša­ly­je skel­ bia­mos ak­ci­jos, kvie­čian­čios at­si­sa­ky­ti smur­to, yra ge­ros bent jau tuo, kad apie šią pro­ble­mą pra­dė­jo­me kal­bė­ti. Bet tai – tik pir­mas žings­nis. Pir­miau­sia tą pro­ ble­mą tu­r i pri­pa­ž in­t i pa­čios mo­k yk­los ir, svar­biau­sia, tė­vai. Tik daž­n iau mo­k yk­los pres­t i­žas, ge­ras įvaiz­dis bū­na aukš­čiau vis­ko. Taip pat ne pa­sku­ti­nį vaid­me­nį at­lie­ka ir moks­lei­vių krep­še­lių sis­te­ma – kad ir koks pa­dau­ža, ken­kė­jas bū­tų sun­kiai auk­lė­ja­mas vai­kas,

Tai la­bai simp­to­miš­ka mū­sų vi­suo­me­nei: kol vil­kas ne ma­no avi­dė­ je, nie­ko ne­no­riu ma­ ty­ti ar gir­dė­ti, o ką jau kal­bė­ti apie pa­gal­bą. jis at­ne­ša pi­ni­g ų ug­dy­mo įstai­gai. Ne­ga­l i­ma kal­t in­t i vien mo­k yk­lų va­do­ vų. Pap­ras­tai pa­t y­čios, že­m i­n i­mas ne­ bū­na pa­v ie­n is įvy­k is, o il­gai trun­kan­ tis reiš­ki­nys. Apie tai anks­čiau ar vė­liau su­ž i­no vi­si kla­sės vai­k ų tė­vai, bent kiek bend­rau­jan­tys va­ka­rais su sa­vo at­ža­lo­ mis. Bet vi­si lin­kę ty­lė­ti, jei au­ka yra ne jų vai­kas. O skriau­džia­mo­jo ar­ti­mie­ji kaip tik vė­liau­siai su­ž i­no apie vai­ko kan­čias, nes šis bū­na įbau­gin­tas ar­ba ne­tu­ri pa­ ti­ki­mo ry­šio su šei­ma ir ver­čiau ren­ka­si ty­lią kan­čią ar net sa­vi­ž u­dy­bę. Sos­ti­nė­je nu­skam­bė­jo at­ve­jis, kai ir mo­ kyk­los va­do­vy­bė, ir tė­vų ta­ry­ba vie­nin­ gai nu­ta­rė už­glais­ty­ti smur­to at­ve­jį, kai bu­vo sun­k iai su­ža­lo­tas vai­kas. Ga­l iau­ siai ne smur­tau­to­jas, o au­ka tu­rė­jo išei­ti iš šios mo­kyk­los. Tai la­bai simp­to­miš­ka mū­sų vi­suo­me­nei: kol vil­kas ne ma­no avi­dė­je, nie­ko ne­no­riu ma­ty­ti ar gir­dė­ti, o ką jau kal­bė­ti apie pa­gal­bą. Pa­ga­liau ko­k į pa­vyz­dį vai­kams ro­do­me mes, suau­gu­sie­ji, kas­die­nė­se si­tua­ci­jo­se? Pa­lik­ti au­to­mo­bi­lį neį­ga­lių­jų vie­to­se prie par­duo­tu­v ių, iš­mes­t i pa­dan­gas pa­ke­lė­ je, pa­vo­jin­gai ma­nev­r uo­t i yra vy­r iš­k u­ mo, aukš­tes­n io sta­tu­so ženk­las, o man­ da­g us el­ge­sys, to­le­ran­ci­ja, at­lai­du­mas – skys­tab­lauz­džių var­guo­lių bruo­žas. Nor­ma­lu yra ko­ne­veik­t i ir sek­sua­l i­nes ma­ž u­mas, ki­ta­tau­čius, ap­skri­tai ki­taip mąs­tan­čiuo­sius ar be­si­ren­gian­čiuo­sius. Ne­bū­ti­na vis­kam pri­tar­ti, bet ar bū­ti­na plūs­tis? Ma­ty­da­mi nuo­la­ti­nį mū­sų pyk­tį ap­lin­kai to­kie au­ga ir mū­sų vai­kai.

Val­džia – ki­ta ir ta pa­ti

Per­se­kio­ja N.Venc­kie­nę?

Pas­ta­ruo­ju me­tu laik­raš­čiuo­se, te­ le­vi­zi­jo­je be­veik nie­ko nė­ra, tik vi­ so­kios kal­bos apie Sei­mo na­rę Ne­ rin­gą Venc­kie­nę. Da­bar dar ir jos vy­rą pra­dė­jo kal­tin­ti, kad vai­ko ne­ pri­žiū­ri, nes šis esą ne­lan­ko mo­ kyk­los. Ta­čiau kiek Lie­tu­vo­je yra mo­kyk­los ne­lan­kan­čių, al­ka­nų vai­ kų. Ko­dėl jais nie­kas ne­si­rū­pi­na? O taip, kaip per­se­kio­ja­ma N.Venc­kie­ nė, net ka­ro nu­si­kal­tė­liai ne­bu­vo per­se­kio­ja­mi. Kiek­vie­ną die­ną, va­ lan­dą, mi­nu­tę apie ją kal­ba­ma, jos ieš­ko­ma. Mo­te­ris juk nie­ko blo­go ne­pa­da­rė, nė­ra jo­kia žmog­žu­dė ar te­ro­ris­tė. Lie­tu­vo­je ir net val­džio­ je yra dau­gy­bė nu­si­kal­tė­lių, nu­teis­ tų as­me­nų. Ko­dėl apie juos nie­kas ne­kal­ba, jų ne­per­se­kio­ja? Kaž­koks siau­bas. Ma­nau, kad Lie­tu­vo­je tik­ rai yra la­bai stip­rus pe­do­fi­lų kla­ nas, ku­ris vi­sus taip ir spau­džia, kad per­se­kio­tų N.Venc­kie­nę. tai tik­rai ne pa­ska­los. Juk dau­gu­ma gan­dų pa­si­tvir­ti­na. Bet šio­je vie­to­je įdo­mu ne tiek tai, kaip pi­ni­gai bu­vo „pum­puo­ja­ mi“, o tas fak­tas, jog atė­jęs nau­ja­sis mi­nist­ras, re­gis, nie­ko ne­da­ro, kad at­skleis­tų sa­vo pirm­ta­ko „žyg­dar­ bius“. Tar­si nie­ko ir ne­bu­vo. Ko­dėl taip yra? Gal žmo­nės bi­ jo­si kerš­to? Vei­kiau­siai čia yra ki­tos prie­žas­ tys, ne bai­mė. Juk da­bar­ti­nio mi­ nis­te­ri­jos va­do­vo ka­den­ci­ja ir­gi ka­da nors baig­sis, o tuo­met vėl at­ eis va­do­vau­ti nau­jas žmo­gus, vei­ kiau­siai iš da­bar­ti­nės opo­zi­ci­jos, tai yra iš tų pa­čių anks­čiau bu­vu­

sių­jų. Kam su jais pyk­tis, kai gal ir pa­ts ne­si vi­siš­kai šven­tas? Štai ir tarps­ta to­kia val­džia, ku­ ri to­le­ruo­ja juo­dus dar­be­lius, da­ ro­mus, kaip sa­ko­ma, su­si­ta­ri­mų po ki­li­mu pa­grin­du. Tad kad ir be­ si­keis­tų val­džia ir opo­zi­ci­ja, kad ir kas į ją bea­tei­tų, nė vie­nas ne­sės į tei­sia­mų­jų suo­lą. Ar bu­vo pas mus nu­baus­tas nors vie­nas mi­nist­ras ar­ba ko­kio di­de­lio de­par­ta­men­to, skirs­tan­čio pi­ni­gus, va­do­vas? Ne! Nes Lie­tu­vo­je va­gių ir nu­si­kal­tė­lių bal­to­mis ran­ko­vė­mis ir juo­dais kos­tiu­mais iš­vis nė­ra. Yra tik tie, ku­rie va­gia viš­tas. Re­gi­man­tas Alio­nis

Mi­šios baž­ny­čio­je – di­džiau­sia šven­tė

M

Sup­ran­ta­ma, ne pa­žo­džiui pa­ ci­ta­vau, bet es­mė to­kia, kad mes, žmo­nės, ir ren­ka­mės, ti­kė­ti ar ne. Aš, pa­vyz­džiui, esu la­bai dė­kin­ga sa­vo ma­mai, kad ma­ne nuo ma­žens iš­mo­kė ti­kė­ji­mo tie­sų, kiek­vie­ ną sek­ma­die­nį ves­da­vo­si į baž­ny­ čią, su­da­rė ga­li­my­bę priim­ti vi­sus sak­ra­men­tus. To­dėl ir per vi­sus 40 sa­vo dar­bo me­tų, o dir­bau mo­ky­to­ja, baž­ny­čią lan­kiau. Ta­čiau tai rei­kė­jo da­ry­ti slap­tai, nes mo­kyk­la nuo baž­ny­čios bu­vo at­skir­ta, o į mi­šias ei­nan­tys mo­ky­to­jai – per­se­kio­ja­mi. Ir da­bar kiek­vie­ną sek­ma­die­nį lan­kau­si baž­ny­čio­je. Man jau 80 me­tų, to­dėl kas­kart lau­kiu duk­rų, kad jos nu­vež­tų ma­ne į mal­dos na­ mus. Kiek­vie­nas sek­ma­die­nis man – di­džiau­sia šven­tė. Baž­ny­čio­je aš jau­čiuo­si lai­min­giau­sias žmo­gus pa­sau­ly­je. Čia ga­liu pa­si­guos­ti, pa­ si­tar­ti su Jė­zu­mi, jo mo­ti­na Ma­ri­ja,

pa­pra­šy­ti pa­gal­bos ir, ži­nau, kad jie ma­ne iš­klau­so. Nors man jau tik­rai la­bai daug me­tų, ta­čiau dar ju­du, kru­tu. O tai ir yra Die­vo ma­lo­nė. Jei sė­dė­čiau ir tik gal­vo­čiau apie rū­pes­čius, tų po­ ros va­lan­dų ne­pra­leis­čiau kal­bė­da­ ma­si su Die­vu, neį­si­vaiz­duo­ju, koks bū­tų ma­no gy­ve­ni­mas. Tai­gi, lais­va va­lia – no­ri ti­kėk, no­ri ne. Ir tik­rai nie­kas ne­ver­čia žmo­nių ei­ti į baž­ny­čią, bet tie­siog to­kia tvar­ka: jei vai­kas no­ri priim­ ti Pir­mą­ją Ko­mu­ni­ją, tai bent tu­ri bū­ti su­si­pa­ži­nęs su Šven­to­jo Raš­ to tie­so­mis. Ma­no abi duk­ros yra ti­kin­čios, ir tuo la­bai džiau­giuo­si ir di­džiuo­juo­ si, nes jos mo­ka ver­tin­ti do­ry­bes, tai, kas ge­ra. Ti­kė­ji­mas pa­de­da, o ne žlug­do žmo­gų, jo ne­nai­ki­na, o pa­ky­lė­ja dva­sią. O mums da­bar rei­ kia bū­ti ypač stip­rios dva­sios, nes pa­sau­lis toks pa­dri­kas. Bi­ru­tė G.

Kaip Šiau­rės Ko­rė­jo­je

Po­nas Sta­nis­lo­vas „Karš­ta­me te­le­ fo­ne“ ko­ne­vei­kia vi­sus „am­ži­nai ne­ pa­ten­kin­tus“ žmo­nes. Jam už­kliū­va, kad mies­te yra per daug kri­ti­kuo­jan­ čių­jų. Tas Sta­nis­lo­vas tur­būt no­rė­tų, kad bū­tų kaip Šiau­rės Ko­rė­jo­je – vi­ si pa­gal ko­man­dą pa­ten­kin­ti šyp­so­ tų­si ir džiu­giai svei­kin­tų kiek­vie­ną, kad ir pa­tį ab­sur­diš­kiau­sią val­džios spren­di­mą. Ir vis­kas ta­da bū­tų gra­ žu mies­te ir vals­ty­bė­je. Vy­gan­tas

Vai­kams tik­rai ne­sau­gu

Pers­kai­čiau straips­nį „Vai­kams – spąs­tai kie­me“ („Klai­pė­da“, 2013 05 02) ir su­tin­ku su ja­me iš­dės­ty­tais vie­nos ma­mos prie­kaiš­tais val­džiai, kad už mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gus dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se įreng­ tos vai­kų žai­di­mų aikš­te­lės yra la­bai ne­sau­gios. Žai­di­mų aikš­te­lių įren­gė ir Alks­ny­nės gat­vė­je. Ži­no­ki­te, tik­ rai bai­su, nes sū­py­nės pa­ju­di­nus kli­ ba, o ką jau be­kal­bė­ti apie si­tua­ci­ ją, kai vai­kai su­pa­si. Be to, jos to­kios aukš­tos, kad vai­kui iki pen­ke­rių me­ tų be­veik neį­ma­no­ma pa­čiam at­si­ sės­ti. La­bai gai­la, kad žai­di­mų aikš­ te­lės įren­gia­mos taip at­mes­ti­nai ir, tai svar­biau­sia, ne­sau­giai. Mo­ni­ka

Iš­lin­do el­ge­tos

Tik at­ši­lo oras ir į vie­šu­mą kaip ta­ ra­ko­nai iš­lin­do „bom­žai“. Pil­nas se­ na­mies­tis šlykš­čių, pa­mė­ly­na­vu­sių vei­dų. O dar bai­siau, kad ant kiek­ vie­no kam­po jie sė­di kaip el­ge­tos ir pra­šo iš­mal­dos, už ku­rią, ma­tyt, iš­ kart sku­ba pirk­ti pi­gaus vy­no. Ma­ nau, jog Klai­pė­dos se­na­mies­tis yra rep­re­zen­ta­ci­nė mies­to vie­ta, tuoj pra­si­dės tu­riz­mo se­zo­nas. To­dėl esu įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­ts lai­kas vėl spręs­ ti el­ge­tų se­na­mies­ty­je pro­ble­mą, nes jie tik­rai ne­puo­šia mū­sų mies­to. Ane­lė Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Sta­sys

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Atgarsiai

an la­bai pa­ti­ko dien­ raš­t y­j e „Klai­p ė­d a“ pub­li­kuo­tas Vir­gi­ni­ jos Spu­ry­tės straips­nis „Į mi­šias – tar­si į dar­bą“ („Klai­pė­ da“, 2013 04 27). Ra­ši­ny­je pa­si­sa­ko po­nia Ne­rin­ ga, ku­ri tar­si prie­kaiš­tau­ja, kad jai sun­ku kiek­vie­ną sek­ma­die­nį su duk­re­le lan­ky­tis mi­šio­se, o tai da­ ry­ti rei­kia tam, kad vai­kas ga­lė­tų gau­ti Pir­mą­ją Ko­mu­ni­ją. No­riu po­niai Ne­rin­gai pa­sa­ky­ti, kad mū­sų nie­kas ne­ver­čia, mes tik pa­tys ren­ka­mės, ar lan­ky­tis sek­ ma­die­niais baž­ny­čio­se, klau­sy­tis mi­šių. Ka­ta­li­kų ti­kė­ji­me iš­vis prie­ var­tos nė­ra. Šven­ta­ja­me raš­te sa­ko­ma, kad kai Die­vas siun­tė mo­ki­nius skelb­ ti jo žo­dį, pa­sa­kė jiems, kad jie ei­ tų vi­sur, – kas priims, te­gul skel­bia Die­vo žo­dį, o jei ne­priims, tai rei­ kia išei­ti ir nu­si­va­ly­ti dul­kes nuo ko­jų.

397 728

telefonas@kl.lt

P

as mus jau taip yra, kad Sei­ me vi­sa­da yra val­dan­tie­ji ir opo­zi­ci­ja. Da­bar val­dan­tie­ ji yra kai­rio­sios po­li­ti­nės jė­ gos, o opo­zi­ci­ja – de­ši­nie­ji. Ir tie, ir anie vi­sa­da vie­ni ki­tus kri­ti­kuo­ja, ta­čiau atė­jus tam tik­ram me­tui, jie su­si­kei­čia vie­to­mis, ir plokš­te­lė ap­ ver­čia­ma ki­ta pu­se. Lie­ka tik lau­ki­ nis val­dy­mas, at­ne­šan­tis žmo­nėms so­cia­li­nius ne­ma­lo­nu­mus. Tik į akis kren­ta vie­nas per­ne­lyg aki­vaiz­dus da­ly­kas. Net pa­si­kei­tus val­džiai ir opo­zi­ci­jai vie­to­mis, nie­ ka­da ne­bū­na pra­de­da­mi iki­teis­mi­ niai ty­ri­mai dėl iki tol bu­vu­sių­jų val­džio­je juo­dų dar­be­lių. Gal tų nu­si­kal­ti­mų nie­kas ne­da­ ro, gal nie­kas ne­ken­kia vals­ty­bei ir vi­si yra šva­rūs kaip kriš­to­las? Tik­rai taip nė­ra. Kal­ba­ma, kad vie­no bu­vu­sio mi­nis­te­ri­jos va­do­vo pa­ran­ki­niai pri­kū­rė įmo­nių, o joms – dar ir ant­ri­nių įmo­nė­lių, į ku­rias anks­tes­nės ka­den­ci­jos me­tu bu­vo pum­puo­ja­mi mi­nis­te­ri­jai pa­val­džių įstai­gų pi­ni­gai. Iš išo­rės vis­kas tar­si šva­ru – bu­ vo pa­skelb­ti kon­kur­sai, ku­riuos lai­ mė­jo ma­žiau­sias su­mas pa­siū­liu­sios įmo­nės, ir taip to­liau. Bet rea­liai tai bu­vo kri­mi­na­las, nes vi­si tie da­ly­kai bu­vo spe­cia­liai suor­ga­ni­zuo­ti, vi­si ži­no­jo, kas tu­ri lai­mė­ti kon­kur­sus, kai kas net ži­no­jo, kam tos ant­ri­nės įmo­nės pri­klau­so ir kam jos at­sto­ vau­ja. Kas pa­si­prie­šin­tų mi­nist­ro va­liai? Kad ir ne­le­ga­liai va­liai? Sa­ky­si­te tai yra „ple­kai“, pa­ska­ los ar­ba net šmeiž­tas. Ga­li bū­ti. Ta­ čiau ne­bū­na dū­mų be ug­nies. O gal jei tam tik­ros tar­ny­bos iš­drįs­tų at­ skleis­ti tai, ką ži­no, paaiš­kė­tų, jog

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, gegužės 3, 2013

užribis

Prie vairo – iš už­sta­lės 1

Vienas jų aiš­ki­no gė­ręs tik vais­tų, al­ko­ho­lio or­ ga­niz­me už­si­li­kę po va­ka­rykš­čių vai­šių, o kitas vy­ras ti­ki­no pa­si­gė­ ręs to­dėl, kad žmo­na iš­va­rė iš na­ mų. Dar še­ši vai­ruo­to­jai ne­bu­vo blai­vūs, ta­čiau ma­tuok­lis pa­ro­dė, kad jie ne­vir­ši­jo leis­ti­nos ri­bos. Nors rei­do me­tu ak­cen­tuo­tas vai­ ruo­to­jų blai­vu­mas, nu­sta­ty­ta ne­ma­ žai ki­tų eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mų. Ke­tu­ri vai­ruo­to­jai ne­bu­vo at­li­kę au­ to­mo­bi­lio tech­ni­nės ap­žiū­ros, vie­ nas ne­se­gė­jo sau­gos dir­žo. Vie­nas jau­nuo­lis va­kar ypač nu­ ste­bi­no po­li­ci­nin­kus, nes va­žia­vo ma­ši­na, ant ku­rios bu­vo pri­tvir­ tin­tas ran­ka už­ra­šy­tas vals­ty­bi­nis nu­me­ris. Žmo­gus aiš­ki­no, kad tik­ rą­jį nu­me­rį kaž­kas pa­vo­gė.

Pas­ku­ti­nę ba­lan­džio die­ną ke­lių po­li­ci­nin­kai tik­ri­no ir iš­va­žiuo­jan­ čių­jų iš tarp­tau­ti­nių kel­tų blai­vu­mą. Tą­dien pa­rei­gū­nai bend­ra­vo su iš tri­ jų kel­tų iš­va­žiuo­jan­čiais vai­ruo­to­jais. Rei­do me­tu nu­sta­ty­ti pen­ki ne­blai­ vūs vil­ki­kų vai­ruo­to­jai. Vie­nas jų – 49 me­tų Kel­mės gy­ven­to­jas, įpū­tęs į ma­tuok­lį 0,33 pro­mi­lės, pa­ban­dė pa­pirk­ti po­li­ci­nin­kus, pa­siū­lęs jiems 100 eu­rų ky­šį. Sun­kias­vo­rių au­to­mo­ bi­lių vai­ruo­to­jams tai­ko­mi griež­tes­ni rei­ka­la­vi­mai, jiems leis­ti­na al­ko­ho­lio or­ga­niz­me nor­ma – 0,2 pro­mi­lės. Klai­pė­dos ap­skri­ties ke­lių po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nus per šių me­tų ke­ tu­ris mė­ne­sius ban­dy­ta pa­pirk­ti 25 kar­tus, kai per 2012 m. tą pa­tį lai­ ko­tar­pį bu­vo už­fik­suo­ti 3 pa­pir­ki­ mo at­ve­jai.

Mįs­lė: ne kar­tą ap­žiū­ri­nė­ję su­mai­to­tą au­to­mo­bi­lį pa­rei­gū­nai ieš­ko­jo at­sa­ky­mo į pa­grin­di­nį klau­si­mą – ar juo

va­žia­vęs vai­ki­nas nu­si­žu­dė, ar bu­vo nu­žu­dy­tas?

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po žū­ties – eks­pe­ri­men­tas Keis­ta 23 me­tų vai­ki­no žū­tis šių me­tų ba­lan­džio vi­du­ry­je, kai au­to­mo­bi­liu įsi­rė­žu­sio į tur­ga­vie­tės pa­sta­tą vai­ruo­to­jo krū­ti­nė bu­vo per­ver­ta pei­liu, ver­čia pa­rei­gū­nus ieš­ko­ti liu­di­nin­kų bei pla­nuo­ti dar ne­re­gė­tą ty­ri­mo eks­pe­ri­men­tą. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Bu­vo ar ne­bu­vo žu­di­kas?

Pre­ven­ci­ja: iš kel­tų iš­va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius pa­si­ti­ko vi­sas bū­rys

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nų.

KPB nuo­tr.

Vy­ro gy­vy­bę gel­bė­jo sraig­tas­par­nis Dai­va Ja­naus­kai­tė Iš Ky­lio į Klai­pė­dą plau­ku­sia­me kel­ te in­sul­tas pa­kir­to lai­vo įgu­los na­rį. Li­go­nio gy­vy­bė gel­bė­ta sraig­tas­par­ niu jį ga­be­nant į uos­ta­mies­tį.

Ket­vir­ta­die­nio ry­tą Klai­pė­do­ je gau­ta ži­nia apie kel­te „Kau­nas“ stai­ga su­ne­ga­la­vu­sį 1956 me­tais gi­ mu­sį vy­rą. Spren­džiant iš jo būk­ lės spė­lio­ta, kad jį ga­lė­jo iš­tik­ti in­ sul­tas. Kel­tas plau­kė į Klai­pė­dą, pra­ne­ši­mo apie ne­lai­mę me­tu nuo uos­to var­tų jis bu­vo nu­to­lęs apie 27 jūr­my­les.

Gaiš­ti ke­lias va­lan­das, kol lai­vas pa­sieks kran­tą, reiš­kė pa­vo­jų žmo­ gaus gy­vy­bei. Ka­ri­nių oro pa­jė­gų paieš­kos ir gel­bė­ji­mo sraig­tas­par­nis pa­ki­ lo 10.10 val. Jo įgu­la ga­vo už­duo­tį paim­ti li­go­nį iš lai­vo ir nu­skrai­din­ti į Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nę. 11.23 val. sraig­tas­par­nis sėk­min­ gai nu­si­lei­do li­go­ni­nės kie­me. Vy­ ras sku­biai nu­ga­ben­tas į Rea­ni­ ma­ci­jos sky­rių. Jo būk­lę me­di­kai api­bū­di­no kaip sta­bi­lią. Kas­met sraig­tas­par­niai iš lai­vų į li­go­ni­nę at­ga­be­na nuo vie­no iki tri­ jų stai­ga su­ne­ga­la­vu­sių žmo­nių.

Nors nuo Man­to Ka­si­liaus­kio žū­ ties praė­jo pu­sė mė­ne­sio, ta­čiau ka­te­go­riš­ko at­sa­ky­mo į pa­grin­di­ nį klau­si­mą dar ne­ras­ta. Pa­rei­gū­nai dė­lio­ja po kruo­pe­ lę pa­sku­ti­nių­jų vai­ki­no gy­ve­ni­mo die­nų de­ta­les ir ban­do jo­se įžvelg­ti at­sa­ky­mą, ar jis pa­ts su­pla­na­vo sa­ vo žū­tį, ar ta­po nu­si­kal­ti­mo au­ka. Ba­lan­džio 17-osios anks­tų ry­tą, dar ne­pra­dė­jus auš­ti, M.Ka­si­liaus­ kio vai­ruo­ja­mas au­to­mo­bi­lis vi­su grei­čiu rė­žė­si į Nau­jo­sios tur­ga­ vie­tės pa­sta­to sie­ną. Nuo stip­raus smū­gio iš­šo­vė oro pa­gal­vė. Ta­čiau vai­ki­nas žu­vo ne nuo smū­gio, o nuo jo krū­ti­nę per­vė­ru­sio pei­lio. Vis dar aiš­ki­na­ma­si, kas jį įsmei­gė. At­sis­vei­ki­ni­mo laiš­ko ne­ra­do

„Leng­viau­sia bū­tų pa­ti­kė­ti, kad vai­ki­nas nu­si­žu­dė, bet ta­da nu­leis­ tu­me ran­kas ir ne­be­tu­rė­tu­me sti­ mu­lo ieš­ko­ti tik­ro­sios tie­sos. Esa­

Gar­siau­siu Klai­pė­dos gra­fi­ti­nin­ku ta­pęs 24 me­tų stu­den­tas Gin­ta­ras Gen­čas su­lau­kė dar vie­no – jau šeš­ to­jo nuo­spren­džio už mies­to pa­sta­ tų ter­lio­ji­mą.

nę at­ga­be­no per va­lan­dą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ieš­ko įvy­kio liu­di­nin­kų

Esa­ma liu­di­ji­mų, kad M.Ka­si­liaus­ kis po­rą pa­sku­ti­nių nak­tų lei­do sė­ dė­da­mas au­to­mo­bi­ly­je aikš­te­lė­je ša­lia Nau­jo­sios tur­ga­vie­tės. Maž­ daug prieš pus­va­lan­dį iki ne­lai­ mės liu­di­nin­kas ma­tė vai­ki­ną vie­ ną ma­ši­no­je. Kol kas ne­pa­vy­ko ras­ti žmo­nių, ku­rie ma­tė, kaip M.Ka­si­liaus­kis įjun­gė va­rik­lį ir di­de­liu grei­čiu rė­ žė­si į sie­ną. Svars­ty­da­mas ga­li­mas įvy­kio ver­si­jas pro­ku­ro­ras A.Sau­no­rius pri­si­mi­nė be­ne prieš po­rą de­šimt­ me­čių įvyk­dy­tą nu­si­kal­ti­mą Skulp­ tū­rų par­ke. Ta­da dėl jū­ri­nin­ko, ras­ to su pei­liu krū­ti­nė­je, taip pat bu­vo ki­lę ne­ma­žai klau­si­mų. At­sa­ky­mai į juos pa­si­ro­dė ba­na­lūs – ne­se­niai iš įka­li­ni­mo pa­leis­tas nu­si­kal­tė­lis į sto­tį sku­bė­ju­siam jū­ri­nin­kui pa­ sto­jo ke­lią ir pa­pra­šė rū­ka­lų. Vy­ ro iš­ties­tos ci­ga­re­tės jam pa­si­ro­dė per­ne­lyg pra­stos. Nu­si­kal­tė­lis įsi­ žei­dė ir žmo­gų nu­dū­rė. Įvy­kio liu­ di­nin­kus pra­šo­ma pa­skam­bin­ti tel. 354 040 ar­ba 8 698 26 710.

Gra­fi­ti­nin­kui – šeš­tas nuo­spren­dis Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pa­gal­ba: sraig­tas­par­nis stai­ga li­gos užkluptą lai­vo įgu­los na­rį į li­go­ni­

me lin­kę apie šį įvy­kį gal­vo­ti kaip apie nu­žu­dy­mą, ren­ka­me vi­sus įma­no­mus įro­dy­mus, ku­rie leis­ tų pa­tvir­tin­ti bent vie­ną ver­si­ją. Įvy­kis yra toks keis­tas, kad sun­ ku pa­ti­kė­ti, jog jau­nas žmo­gus bū­ tų jį su­pla­na­vęs“, – tei­gė iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą ku­ruo­jan­tis Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­ ras Arū­nas Sau­no­rius. Ati­džiai ap­žiū­rė­ję au­to­mo­bi­lį pa­rei­gū­nai ne­ra­do at­si­svei­ki­ni­mo laiš­ko. Jo­kios užuo­mi­nos apie sa­ vi­žu­dy­bę neap­tik­ta ir vai­ki­no kom­ piu­te­ry­je. Ras­ti du žu­vu­sio­jo te­le­ fo­nai, bet juo­se esan­ti in­for­ma­ci­ja ne­lei­džia įtar­ti, kad vai­ki­ną slė­gė min­tys apie sa­vi­žu­dy­bę. Iš eks­per­tų lau­kia­ma tiks­lių iš­ va­dų apie dū­rio tra­jek­to­ri­ją, kam­ pą oro pa­gal­vės at­žvil­giu bei ki­tus reikš­min­gus da­ly­kus. Svars­ty­da­mi, ar ga­lė­jo ran­ko­je lai­ky­tą ir į krū­ti­nę nu­kreip­tą pei­lį iš­si­sklei­du­si pa­gal­vė įsmeig­ti į kū­ ną, pa­rei­gū­nai sam­pro­tau­ja, ar rei­ kė­tų at­lik­ti ty­ri­mo eks­pe­ri­men­tą pa­nau­do­jant ma­ne­ke­ną.

Va­kar pa­skelb­tas spren­di­mas ne­ pa­kei­tė vai­ki­no li­ki­mo – me­tus jis tu­rės dirb­ti vie­šuo­sius dar­bus, taip iš­pirk­da­mas kal­tę. Šį­kart stu­den­tas bu­vo tei­sia­mas už tai, kad 2011 m. ru­de­nį jis gel­ to­nais ir juo­dais purš­kia­mais da­ žais api­purš­kė vie­nos bend­ro­vės Di­džio­jo­je Van­dens gat­vė­je pa­sta­ to sie­ną bei ža­liu­zes. Šį­kart vai­ki­nas teis­me paaiš­ki­no, ką reiš­kia jo vi­zi­ti­ne kor­te­le ta­pęs už­ra­šas „GIN OV“. Vi­siš­kai pri­pa­ ži­nęs kal­tę G.Gen­čas aiš­ki­no, kad

pir­mos trys šio už­ra­šo rai­dės yra var­do pra­džia, o „OV“ – trum­pi­ nys iš fra­zės ang­lų kal­ba „one van­ dal“ – vie­nas van­da­las. Vai­ki­nas tei­si­no­si taip ban­dęs iš­ reikš­ti sa­ve. Gra­fi­ti­nin­kas pen­kis kar­tus bu­ vo nu­baus­tas už ana­lo­giš­kus veiks­ mus, jam skir­tos mak­si­ma­lios vie­ šų­jų dar­bų baus­mės, tad skir­ti jų dau­giau ne­lei­džia įsta­ty­mas. To­dėl va­kar jam pa­skir­ta baus­ mė su­bend­rin­ta su anks­čiau pa­ skelb­to­mis. G.Gen­čas tu­rės 12 mė­ne­sių neat­ly­gin­ti­nai dirb­ti po 40 va­ lan­dų per mė­ne­sį vi­suo­me­nės la­bui. Be to, jam skir­ta 390 li­tų bau­da. Bend­ro­vei, ku­rios pa­sta­tą iš­te­pė, kal­ti­nin­kas tu­rės at­ly­gin­ti 583 li­tų ci­vi­li­nį ieš­ki­nį.

Pa­si­tei­si­ni­mas: G.Gen­čas pa­sa­

ko­jo, kad ter­lio­da­mas ant pa­sta­tų sa­vo už­ra­šą no­rė­jo iš­reikš­ti sa­ve.

8

penktADIENIS, gegužės 3, 2013

ekonomika

OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0349 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0818 JAV do­le­ris 1 2,6252 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6046 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9309 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3005 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5415 Ru­si­jos rub­lis 100 8,3725 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8242

–0,13 %

–0,6547 % –0,1028 % –0,5418 % –0,1840 % –0,0345 % –0,4175 % +0,3048 % –1,4420 % +0,3126 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,88

4,60

2,38

„Apoil“

4,85

4,53

2,29

„Brent“ naf­ta

–0,90 %

Did­žio­ji Lie­tu­vos namų ūkių da­lis ati­de­da dalį pi­nigų san­tau­poms. Tai ro­do Lie­tu­vos ban­ko už­sa­ky­mu at­lik­ta namų ūkių fi­nan­ sinės elg­se­nos ap­klau­sa. Re­mian­tis ap­ klau­sa, be­veik pusė šeimų per mėnesį su­ tau­po iki 500 litų, 6,4 pro­c. res­pon­dentų ati­de­da nuo 500 iki 1000 litų, o dau­giau kaip 1000 litų per mėnesį su­tau­po 2,3 pro­c. šeimų. Treč­da­lis res­pon­dentų teigė, kad per mėnesį nie­ko ne­su­tau­po.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

–1,97 %

OMX Tallinn

2

Dau­gu­mai lie­tu­vių ­ pa­vyks­ta su­tau­py­ti

De­ga­lų kai­nos pokytis

OMX Riga

91,00 dol. už 1 brl. 99,95 dol. už 1 brl.

kar­tus

per­nai pa­didė­jo Sei­mo lei­dyk­los leid­žiamų „Vals­tybės ži­nių“ pel­nas.

Lie­tu­vio au­to­mo­bi­lis – se­nas ir dy­ze­li­nis

Lie­tu­vos ke­liais va­žinė­ja ge­ro­kai dau­giau au­to­mo­bi­lių nei Lat­vi­jos ir Es­ti­jos. Ta­čiau kai­my­nus len­kia­me tik kie­ky­be, o au­to­ mo­bi­lių ko­ky­be ir nau­ju­mu pa­si­gir­ti ne­ga­li­me. Did­žiau­sias par­kas

Re­mian­tis vals­tybės įmonės „Re­ git­ra“ duo­me­ni­mis, Lie­tu­vo­je va­ žinė­ja tris kar­tus dau­giau au­to­ mo­bi­lių nei Lat­vi­jo­je ar Es­ti­jo­je. Mūsų ša­ly­je šių metų pra­džio­je bu­ vo 1,87 mln., Lat­vi­jo­je – 0,66 mln., o Es­ti­jo­je – 0,656 mln. re­gist­ruotų trans­por­to prie­mo­nių. Ta­čiau trans­por­to skel­bimų po­rta­lo au­top­lius.lt plėtros va­do­vas Vik­to­ras Dauk­šas tei­gia, kad taip smar­kiai au­to­mo­bi­lių skai­čiu­mi Lie­tu­va pir­mau­ja tik for­ma­liai. „Tei­sin­giau būtų rem­tis „Tran­ seks­tos“ duo­me­ni­mis, pa­sak jų, Lie­tu­vo­je yra 1,2 mln. tech­ninės ap­žiū­ros ta­lo­nus tu­rin­čių au­to­ mo­bi­lių. Tai­gi Lie­tu­vos au­to­mo­ bi­lių par­kas yra maž­daug dvi­gu­bai di­des­nis už Es­ti­jos ar Lat­vi­jos. Pa­ gal au­to­mo­bilių, ten­kančių vie­nam ša­lies gy­ven­to­jui, skaičių pir­mau­ ja es­tai – 0,51, mūsų san­ty­kis – 0,4, lat­vių – 0,33 au­to­mo­bi­lio“, – teigė V.Dauk­šas. Lie­t u­va smar­k iai pir­m au­ja ir pa­gal im­por­tuo­tus nau­do­tus au­ to­mo­bi­lius – per pirmą šių me­ tų ket­virtį į mūsų šalį jų įvež­ta 3,5 kar­to dau­giau nei į Lat­viją ir be­ veik pen­kis kar­tus dau­giau nei į Es­tiją. Au­top­lius.lt, „Re­git­ros“ ir au­ to­mo­bi­lių rin­kos ty­rimų įmo­ nės „Au­to­ty­ri­mai“ duo­me­ni­mis, šie­met į Lie­tuvą bu­vo įvež­ta 32,5 tūkst., į Lat­viją – 9,1 tūkst., į Es­ tiją – 6,5 tūkst. au­to­mo­bi­lių.

Naujų įve­ža­ma ma­žiau

Lie­tu­vo­je va­žinė­ja se­niau­si au­to­ mo­bi­liai Bal­ti­jos ša­ly­se. Mūsų ša­ lies au­to­mo­bi­lių par­ko am­žiaus vi­dur­kis yra 15 metų ir tru­putį at­ si­lie­ka nuo estų – 13,3 metų bei lat­ vių – 13,5 metų. Per pa­sta­ruo­sius tre­jus me­tus vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se au­to­mo­bi­lių par­kas senė­jo. „De­ja, mes ne­ga­li­me pa­si­gir­ ti itin nau­jais au­to­mo­bi­liais. Į Lie­ tuvą daž­niau­siai įve­ža­mi 11–15 metų, o į Es­tiją ir Lat­viją naujes­ni – 6–10 metų – au­to­mo­bi­liai. Į Es­ tiją įve­ža­ma tris kar­tus dau­giau 1–5 metų au­to­mo­bi­lių nei pas mus“, – sakė V.Dauk­šas.

Vik­to­ras Dauk­šas:

De­ja, mes ne­ga­li­me pa­si­gir­ti itin nau­jais au­to­mo­bi­liais. Per pirmą ket­virtį į Lie­tuvą įvež­ ta ma­žiau nau­jes­nių au­to­mo­bi­ lių nei per­nai. Lie­tu­viai im­por­ta­vo 452 vie­ne­tais ma­žiau 1–5 metų au­ to­mo­bi­lių ir 344 ma­žiau 6–10 me­ tų trans­por­to prie­mo­nių. Skir­tin­ga si­tua­ci­ja Lat­vi­jo­je, ku­rios ke­liuo­ se – net 43,1 pro­c., t. y. 1,1 tūkst., pa­daugė­jo prie­š 6–10 metų pa­ga­ mintų au­to­mo­bi­lių. Pir­mas šių metų ket­vir­tis ne­bu­ vo itin ak­ty­vus Lie­tu­vos au­to­mo­

Skir­tu­mas: į Lie­tuvą daž­niau­siai įve­ža­mi 11–15 metų, o į Es­tiją ir Lat­viją naujesni – 6–10 metų – au­to­mo­bi­liai.­

bi­lių rin­ko­je. Už­fik­suo­ta 85,8 tūkst. naujų ir nau­dotų au­to­mo­bi­lių san­ do­rių, t. y. 0,3 pro­c., ar­ba 240, ma­ žiau nei per­nai. V.Dauk­šas tei­gia, kad pirmą ket­ virtį tre­jus me­tus au­gu­si nau­dotų au­to­mo­bi­lių rin­ka stab­telė­jo. Šie­ met san­do­rių įvy­ko 82,7 tūkst., o per­nai – vos 165 dau­giau. Ben­zi­nas ne­po­pu­lia­rus

At­siž­vel­giant į de­galų tipą, Lie­tu­ va – vie­nin­telė iš trijų Bal­ti­jos ša­ lių, ku­r dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­lių (48,7 pro­c.) dau­giau nei va­romų ben­zi­ nu (39,9 pro­c.). Did­žiau­sia ben­zi­ ni­nių au­to­mo­bi­lių da­lis yra Es­ti­jo­je – net 66,3 pro­c. Lat­vi­jo­je ben­zi­ni­ nių au­to­mo­bi­lių taip pat dau­giau (51,1 pro­c.) nei dy­ze­li­nių. „Es­ti­jo­je dy­ze­li­nių au­to­mo­bi­ lių da­lis au­ga jau tre­jus me­tus iš eilės. To­kia ten­den­ci­ja pa­ste­bi­ma

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ir Lat­vi­jo­je. Ki­ta si­tua­ci­ja Lie­tu­ vo­je, kur įve­žamų dy­ze­li­nių au­ to­mo­bi­lių pro­cen­tinė da­lis per me­tus su­mažė­jo nuo 77,7 iki 73,6 pro­c. Ta­čiau dy­ze­li­nu va­ro­mi au­ to­mo­bi­liai iš­lie­ka ge­ro­kai po­pu­ lia­res­ni už ben­zi­ni­nius“, – kalbė­ jo V.Dauk­šas. Au­top­lius.lt duo­me­ni­mis, po­pu­ lia­riau­sia au­to­mo­bi­lių mar­ke Bal­ ti­jos ša­ly­se iš­lie­ka „Volks­wa­gen“. Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je minėtų au­to­ mo­bi­lių per me­tus pa­daugė­jo ati­ tin­ka­mai 10,5 tūkst. ir 4,4 tūkst., o Es­ti­jo­je – 5 tūkst. Tiek Lie­tu­vo­je, tiek Lat­vi­jo­je po­ pu­lia­riau­sių tre­je­tu­ke to­liau ri­ kiuo­ja­si „Au­di“ ir „Opel“, o es­ tų – „Ford“ ir „Au­di“ au­to­mo­bi­liai. Pabrėž­ti­na, kad vie­nin­telė­je Lat­vi­ jo­je į po­pu­lia­riau­sių pen­ke­tuką pa­ ten­ka BMW, Es­ti­jo­je – „Toyo­ta“, o Lie­tu­vo­je – „Re­nault“ au­to­mo­bi­liai.

Au­go tik Es­ti­jos rin­ka

Par­duotų naujų au­to­mo­bi­lių skai­ čiu­mi Lie­tu­va at­si­lie­ka nuo Es­ti­jos, bet len­kia Lat­viją. Per tris mėne­ sius mūsų ša­ly­je įsi­gy­ta 3,15 tūkst. naujų au­to­mo­bi­lių, tai 75 vie­ne­tais ma­žiau nei prie­š me­tus. Es­tai naujų au­to­mo­bi­lių įsi­gi­jo 5,4 tūkst., o tai yra be­veik pusė vi­so­se tri­jo­se Bal­ti­ jos ša­ly­se įsi­gytų au­to­mo­bi­lių. Lat­ vi­jo­je bu­vo nu­pirk­ta 2,8 tūkst. au­ to­mo­bi­lių, be­veik 200 ma­žiau nei prie­š me­tus. „Iš Bal­ti­jos ša­lių vie­nin­telė­je Es­ti­ jo­je naujų au­to­mo­bi­lių par­da­vi­mas au­go. Ten, skir­tin­gai nei Lat­vi­jo­je ar Lie­tu­vo­je, itin daug naujų au­to­mo­bi­ lių nu­per­ka pri­vatūs as­me­nys. Mūsų ša­lies pirkė­jus es­tai len­kia tris kar­ tus. Be­ne did­žiau­sią įtaką tam tu­ri aukš­tas estų gy­ve­ni­mo ly­gis“, – tei­gė au­top­lius.lt plėtros va­do­vas. „Klaipėdos“ inf.

Kon­kur­so re­zul­ta­tus ir vėl ap­skundė Bend­rovės „Klaipė­dos naf­ta“ skelb­ tą su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­na­lo du­jo­tie­kių ran­go­ vo kon­kursą pra­laimė­ju­si įmonė „Kau­no du­jo­tie­kio sta­ty­ba“ to­liau skund­žia kon­kursą teis­muo­se.

Nuos­kau­da: kon­kursą pra­laimė­

ju­si įmonė teis­mui tei­gia, kad „Klaipė­dos naf­ta“ ne­teisė­tai pa­ nai­ki­no anks­tes­nius pir­ki­mo re­ zul­ta­tus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Kau­no du­jo­tie­kio sta­ty­ba“ ant­ra­ dienį Lie­tu­vos ape­lia­ci­niam teis­mui ap­skundė jai ne­pa­lan­kią Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mo nu­tartį, ku­ria ba­land­žio vi­du­ry­je teis­mas at­metė bend­rovės ieš­kinį dėl kon­kur­so re­ zul­tatų pa­nai­ki­ni­mo. „Kau­no du­jo­tie­kio sta­ty­ba“ pa­ teikė teis­mui ape­lia­cinį skundą ir teis­mas va­kar jį pri­ėmė. Ape­lia­cinį skundą dėl šio Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mo spren­di­mo to­liau nag­rinės

Lie­tu­vos ape­lia­ci­nis teis­mas“, – BNS sakė Klaipė­dos apy­gar­dos teis­ mo at­stovė Gin­tarė Daugė­laitė. „Kau­no du­jo­tie­kio sta­ty­ba“ teis­ mui tei­gia, kad „Klaipė­dos naf­ta“ ne­teisė­tai pa­nai­ki­no anks­tes­nius pir­ki­mo re­zul­ta­tus ir su­darė sąly­ gas jos kon­ku­ren­tei – Vo­kie­ti­jos bend­ro­vei „PPS Pi­pe­li­ne Sys­tems“ – iš nau­jo teik­ti ga­lu­tinį pa­si­ūlymą pa­kar­to­ti­niam kon­kur­sui. „Kau­no du­jo­tie­kio sta­ty­bos“ va­do­vas Hen­ ri­kas Bar­tu­se­vi­čius BNS yra sakęs, kad kon­kur­sas bu­vo ne­tei­sin­gai or­ ga­ni­zuo­tas, ir bend­rovė esą yra nu­ kentė­ju­si pusė. „Klaipė­dos naf­ta“ ba­land­žio 18 d. pra­nešė, jog SGD du­jo­tie­kio sta­ty­bos kon­kur­so nu­galė­to­ju pa­

skelb­tas Vo­kie­ti­jos kon­cer­nas „PPS Pi­pe­li­ne Sys­tems“, pa­si­ūlęs dar­bus at­lik­ti už 94,84 mln. litų (su PVM – 114,756 mln. litų). Šių metų va­sarį pa­skelb­to pa­kar­ to­ti­nio kon­kur­so nu­galė­to­jas pra­ neš­tas po to, kai Lie­tu­vos ape­lia­ ci­nis teis­mas pa­nai­ki­no Klaipė­dos apy­gar­dos teis­mo pri­tai­ky­tas lai­ kiną­sias ap­sau­gos prie­mo­nes ir lei­ do at­nau­jin­ti kon­kur­so pro­cedū­ras. Su­tar­tis su „PPS Pi­pe­li­ne Sys­tems“ turėtų būti pa­si­ra­šy­ta ne­tru­kus. „Klaipė­dos naf­tos“ va­do­vas Ro­ kas Ma­siu­lis BNS sakė, kad pa­si­ ra­šius su­tartį ran­go­vai spėtų vi­sus dar­bus at­lik­ti lai­ku – iki kitų me­ tų rugpjū­čio 1-osios, kaip nu­ma­ty­ ta kon­kur­so sąly­go­se.

Ant­ra­s kon­kur­se li­ko „Kau­no du­ jo­tie­kio sta­ty­bos“ ir „Šiau­lių du­jo­ tie­kio sta­ty­bos“ kon­sor­ciu­mas, ku­ ris pa­si­ūlė 113,481 mln. litų kainą (su PVM – 137,312 mln. litų). H.Bar­tu­se­vi­čius yra pa­reiškęs, kad jei pra­laimėtų Lie­tu­vo­je, bend­ rovė ža­da kreip­tis į Eu­ro­pos Tei­sin­ gu­mo Teismą. Per­nai gruod­žio 20 d. kon­kur­so laimė­to­ju bu­vo pri­pa­žin­tas lie­tu­vių kon­sor­ciu­mas, siūlęs 166,979 mln. litų (su PVM) kainą, o Vo­kie­ti­jos bend­rovė, ku­rios siū­ly­ta kai­na bu­ vo 192,182 mln. litų, li­ko ant­ra. Ta­ čiau Viešųjų pir­kimų tar­ny­ba įpa­ rei­go­jo „Klaipė­dos naftą“ iš nau­jo nag­rinė­ti bend­ro­vių pa­si­ūly­mus. „Klaipė­dos“, BNS inf.

9

penktadienis, gegužės 3, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Vyks Baltijos šalių mados festivalis Gaivia uostamiesčio tradicija tampantis Baltijos šalių mados festivalis „IKRA mada“ gegužę į Klaipėdą grįš su naujomis ambicijomis, idėjomis ir naujais vardais.

Užmojai – jau tarptautiniai

Pernai sumanytas kaip nauja šalies dizainerių kolekcijų pristatymo bei įvairių sričių kūrybininkų bendradarbiavimo platforma, šiemet renginys į Klaipėdą sukvies ambicingus dalyvius iš Lietuvos, Kaliningrado srities (Rusija), Estijos, Švedijos bei kitų Baltijos šalių. „IKRA mada“, praėjusiais metais užpildžiusi tuščią mados pristatymų uostamiestyje nišą, šiemet matuojasi festivalio vardą, tarptautinio renginio statusą bei aktualią tvariosios mados temą. Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos IKRA suvienyti skirtingų kūrybos sričių bendraminčiai iš Lietuvos: prodiuserė Jurga Sutkutė, choreografė ir viena iš Klaipėdos šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ įkūrėjų Agnija Šeiko, režisierius Vaidas Kvedaras, muzikos prodiuseris Kristijonas Lučinskas, VJ Simas Gineika (Eatyourwork), architektas Vitalijus Jankūnas, žurnalistė Valerija Lebedeva – bei jiems talkinanti komanda ruošia antrąją mados šventę. Suvienijo kitoks požiūris

Renginio metu savo sukurtas drabužių kolekcijas pristatys lietuviai Eva Baliul, Agnė Deveikytė, Tomas Baranauskas, Kristina Valančiūtė, Raimundas Petreikis, viešnios iš Švedijos – „The twenty-eight days into september“ duetas Karina Giljė ir Emma Pettersson, svečiai iš Rusijos Dmitrijus Kudriavcevas, Marija Suchomlina ir Jekaterina Ničiporenko bei kiti. Rengėjų džiaugsmui į festivalį vis aktyviau įsitraukia debiutuojančių klaipėdiečių pajėgos – Marija Pakalniškytė bei Vilniuje studijuojančios Ieva Užkurataitė ir Asta Labžentytė. Anot festivalio „IKRA mada“ prodiuserės Jurgos Sutkutės, šis renginys siekia plėtoti išskirtinę tradiciją ir turėti savitą veidą. „Šių metų leitmotyvas – tvarioji mada. Ji akcentuoja naudoja-

Pernai užpildžiusi tuščią mados pristatymų uostamiestyje nišą, šiemet „IKRA mada“ matuojasi festivalio vardą, tarptautinio renginio statusą bei aktualią tvariosios mados temą. mų audinių ilgaamžiškumą, kokybės ir asmeninio stiliaus prioritetą trumpalaikių tendencijų atžvilgiu. Tai – kitoks požiūris į madą nei esame įpratę, – sakė J.Sutkutė. – Jo apraiškų gausu ir dizainerių pasiūlytose kolekcijose: kūrėjai naudoja natūralius audinius, trikotažą. Šiemet planuojamų pristatyti kolekcijų įvairovėje mane žavi ir dizainerių šmaikštumas, žaismingas požiūris į įvairias stiliaus klišes.“ Įžanga – kūrybinės dirbtuvės

Festivalio „IKRA mada“ įžanga tapo asociacijos kartu su partnere Kaliningrado kultūrinių iniciatyvų skatinimo agentūra „Tranzit“ balandžio ir gegužės mėnesiais uostamiestyje surengtos kūrybinės dirbtuvės. Jų metu dizaineriai, fotografai, audiovizualinių menų ir kitų kūrybinių profesijų atstovai iš Klaipėdos bei Kaliningrado (Rusija) dalyvavo paskaitose ir užsiė-

Kolekcijos: festivalyje „IKRA mada“ bus pristatyti viešnių iš Švedijos K.Giljė ir E.Pettersson, K.Valančiūtės,

E.Baliul bei kitų Baltijos šalių jaunųjų dizainerių tvariosios mados kūriniai.

mimuose, gvildenusiuose crossmedia technologijos bei tvariosios mados temas. Jauniems profesionalams skirtos kūrybinės dirbtuvės ir finalinis šou – asociacijos vykdomo projekto „Kūrybinės industrijos – kaip inovacijų Baltijos jūros regione veiksnys“, kurį remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietu-

voje, renginiai. Projektu siekiama išplėtoti kaimyninių šalių kūrybininkų bendradarbiavimą ir suteikti jam aktualią kryptį. Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija IKRA (www. creativeklaipeda.lt) – 2011 m. spalį įkurta visuomeninė organizacija, vienijanti dizaino, architektūros, informacinių technologijų, rekla-

Organizatorių nuotr.

mos, kino, medijų, muzikos, scenos menų ir kitų kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorių atstovus bei pajūrio kūrybines įmones. Šios asociacijos rengiamas festivalis „IKRA mada“ vyks gegužės 18 d. 19 val. Klaipėdos „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). Bilietai – po 40 Lt, juos platina „Tiketa“. „Klaipėdos“ inf.

10

penktadienis, gegužės 3, 2013

pramogų gidas Knyga ir spektaklis – apie emigraciją

Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje šiandien vyks Aldonos Grupas knygos „Anglijos vidurio vakarų (West Midlands) lietuvių bendruomenė po Antrojo pasaulinio karo (1947– 2012)“ pristatymas ir bus rodomas klaipėdiečio aktoriaus Igorio Reklaičio režisuotas spektaklis „Emigrantai“ pagal S.Mrožeko pjesę, kurioje vaidina pats režisierius su aktoriumi Gintaru Čajausku. Jų spektaklis jau rodytas emigrantams Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje; šį kartą į jį kūrėjai kviečia potencialius ateities emigrantus, vis dar gyvenančius čia, Lietuvoje. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Gegužės 3 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.

Ves pasaulio muzikos keliais

Balandžio 3 – gegužės 15 dienomis Klaipėdos rajone vykstantis VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis trečiadienį kviečia į koncertą visai šeimai „Pasaulio muzika iš kelionių dienoraščio“. Jame muzikuos multiinstrumentalistas Saulius Petreikis ir gitaristas Chrisas Ruebensas (Belgija). Jiedu publiką supažindins su įvairiausiais instrumentais ir įvairių šalių muzika. Tai viena iš Gargždų muzikos festivalio naujienų – šiemet sumanytos edukacinės programos renginys. Abu atlikėjai tą pačią dieną koncertuos ir Klaipėdos rajono Lapių pagrindinėje mokykloje. KUR? Gargždų kultūros centre (Klaipėdos g. 15). KADA? Gegužės 8 d. 13 val. KAINA? 4, 2 Lt.

Finalas: šveicarų dirigento K.Zehnderio diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras baigiamajame festivalio koncerte atliks kūrinius miesto ir jūros tema.

Organizatorių nuotr.

Festivalis baigsis „Simfonija miestui ir jūrai“ Griežiant Kauno miesto simfoniniam orkestrui, kuriam vadovaus šveicarų dirigentas Kasparas Zehnderis, šįvakar Klaipėdos koncertų salėje skambės simfoniniai kūriniai miesto ir jūros tema.

Tai vyks Klaipėdoje, mieste prie jūros, iš urbanistinių garsų, žuvėdrų klyksmo ir bangų mūšos kasdien audžiančiame savo būties simfoniją. „Simfonija miestui ir jūrai“ užbaigs XXXVIII festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Inspiruoja fantaziją

Prancūzų impresionisto Claude’o Debussy simfoninis kūrinys „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ buvo sukurti XX a. pradžioje. C.Debussy kūrinį „Jūra“ (1903– 1905) sudaro trys eskizai, atliekami be pertraukų. Kūrinio premjera nebuvo sėkminga. Viena vertus, trūko repeticijų, kita vertus, Paryžiaus visuomenė buvo neigiamai nusistačiusi prieš autorių, kuris paliko žmoną dėl kitos moters. Tačiau neilgai trukus šis kūrinys tapo vienu populiariausių ir

dažniausiai atliekamų kompozitoriaus simfoninių opusų. C.Debussy „Jūra“ yra nepaprastai turtinga savo vaizdiniais, žavinti įtaiga ir subtilumu, neįprastos orkestruotės ir impresionistinės harmonijos spalvomis. Kūrinyje naudojamus orkestruotės metodus vėliau perėmė filmų muzikos kūrėjai. Absoliučios muzikos idėja, perteikianti gamtos vaizdus, nenaudojat jokių literatūrinių ar mitologinių elementų, tuo metu buvo neįprasta. Iki dabar ji inspiruoja tiek atlikėjų, tiek klausytojų fantaziją. Su vaizdo projekcijomis

Jūra – vienas esminių, vyraujančių M.K.Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo poemą palydės Arthuro Spirko (Šveicarija) vaizdo projekcijos kompozitoriaus

ir dailininko kūrinių motyvais. M.K.Čiurlionio „Jūra“ ne tik buvo ilgai (net 4 metus, 1903–1907) kuriama, bet ir turėjo ilgai laukti savo premjeros 1936-aisiais, kai ji pirmąkart nuskambėjo 25ųjų autoriaus mirties metinių proga. Tąkart buvo atlikta redaguota jos versija; vėliau ilgai skambėdavo paredaguotas Eduardo Balsio, ir tik praėjusio amžiaus pabaigoje išgirdome originalųjį M.K.Čiurlionio variantą. Poema parašyta dideliam simfoniniam orkestrui su padidinta varinių pučiamųjų instrumentų grupe, mušamaisiais, arfa ir vargonais. Jos pradžioje pasigirsta aukštyn kylantis arfos pasažas ir šviesus trigarsių motyvas – tarsi regimai atskleista uždanga, už kurios mirga saulėti jūros toliai, scenos erdvė būsimam dramos vyksmui. Kulminacijoje pasiekiama didžiausia įtampa, „siautėja“ įsiūbuota garsų masė, kurioje nebegirdėti nei temų, nei tonacijos. Ir štai ateina repriza – šviesios išminties pergalė, išsilaisvinimo džiaugsmas. „Šviesa prieš audrą, audra ir po audros šviesa – taip nuo pasaulio pradžios“, – rašė M.K.Čiurlionis, vaizdingai apmąstydamas savo – šviesos nešėjo – pašaukimą. Poemoje jis pratęsė romantinę išraiškos liniją ir kaip tapytojas ieškojo ypatingų tembrinių spalvų. Jis buvo pilnas kūrybinės fantazijos ir nepaprasto orkestrinio išradingumo.

Įdomu, kad „Jūrai“ pats M.K.Čiurlionis sukūrė poetinį tekstą – savotišką kūrinio programą: „Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, di-

Tai vyks Klaipėdoje, mieste prie jūros, iš urbanistinių garsų, žuvėdrų klyksmo ir bangų mūšos kasdien audžiančiame savo būties simfoniją.

dybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra!“. Šis menininkas bene pirmasis Lietuvoje tapybos ar muzikos kalba interpretavo ne tik jūros, bet ir miesto idėją. Atskleidžia autorės meilę

Koncertas „Simfonija miestui ir jūrai“ prasidės 18 val. klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės kompozicija „Atviras miestas“. Net pavadinimu deklaruojama urbanistinė jos tema atskleidžia autorės meilę šiuolaikiniam miestui, jo svaiginančiam gyve-

nimo tempui ir išoriniam margumui. Kompozicijoje panaudota M.K.Čiurlionio preliudo (op. 7 Nr. 4) tema, kurios segmentais grindžiami įvairaus intensyvumo orkestro spalvų blokai. Jų nuolatinis kartojimas kuria vaizdžiai „architektūrišką“ formą, kryptingai kylančią emocinės kulminacijos link. Tarsi būtų iš M.K.Čiurlionio pasakiškų miestų vizijos – bokštų ir žiburių akcentų link. „Simfoniją miestui ir jūrai“ diriguosiantis K.Zehnderis šiuo metu užima kelias svarbias pozicijas Šveicarijos muzikiniame gyvenime: jis yra Murteno klasikos vasaros festivalio meno vadovas, Paulo Klee centro Berne muzikos vadovas ir P.Klee ansamblio vadovas, vadovauja Bielo simfoniniam orkestrui. K.Zehnderis nuolat pasirodo svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose. Jis dirigavo ir kelių sceninių kūrinių pastatymams, tarp jų – W.A.Mozarto operai „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Taip pat parengė keletą programų su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas Imantas Resnis), dirigavo A.Dvořáko „Stabat Mater“ Pažaislio festivalyje Kaune, o pernai Klaipėdos muzikos pavasaryje pristatė programą su Klaipėdos kameriniu orkestru, kurioje ne tik dirigavo, bet ir grojo fleita. „Klaipėdos“ inf.

11

penktadienis, gegužės 3, 2013

pramogų gidas Norvegiška pavasario serenada

Kitą savaitę Klaipėdos kamerinis orkestras pristatys naują programą „Pavasario serenada“, parengtą su svečiu iš Norvegijos – žymiu klarnetininku Rogeriu Arve Vigulfu. Koncerto pirmojoje dalyje skambės Norvegijos kompozitorių muzika – B.Brustado Koncerto klarnetui ir styginiams, taip pat B.Kasbergo Evenseno „Elegijos“ klarnetui ir styginiams Baltijos premjeros bei paties R.A.Vigulfo kūrinio „Herdis Maria“ klarnetui ir styginiams naujos versijos pasaulinė premjera. Koncertą užbaigs styginių orkestro aukso fondo kūrinys – P.Čaikovskio Serenada. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gegužės 9 d. 18 val. KAINA? 20, 30 Lt.

Parodų rūmuose – du vernisažai

Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse lankytojams duris atvers išsyk dvi naujos jungtinės parodos: „Made in Kaliningrad“ ir „Postidėja II. Atstatomieji darbai“. Pastarąja grupė lietuvių menininkių siekia atkurti idėjų ir galios pusiausvyrą ir kviečia tyrinėti ištrintą atmintį bei užmirštas istorijas. Kaliningrado (Rusijos Federacija) kuratoriaus Eugenijaus Umanskio parengta paroda „Made in Kaliningrad“ pristatys plačią šiuolaikinio Kaliningrado meno retrospektyvą, skirtą eksportui į kaimynines šalis. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g 2). KADA? Atidarymai – gegužės 3 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.

Akordeono dieną – koncertas

Operos solistė A.Širvinskaitė: „Sveikas, Paryžiau!“

Gegužės 6-ąją švenčiama Pasaulinė akordeono diena. Šią dieną ir Klaipėdoje vyks akordeono muzikos koncertas, kuriame pasirodys jauni ir gabūs uostamiesčio muzikantai.

Levandų kvapas, neaprėpiami vynuogynai ir svaigi muzika – visa tai bus galima kone užuosti, pajusti koncerte „Sveikas, Paryžiau!“, kurį kitą savaitę Klaipėdoje surengs operos dainininkė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė.

Tarptautinė akordeonistų konfederacija (TAK), kuriai priklauso ir Lietuvos akordeonistų asociacija, gegužės 6-ąją džiugiai skelbia ir mini kaip Pasaulinę akordeono dieną. Šią dieną 1829 m. Cyrillas Demianas Vienoje užpatentavo naują instrumentą – akordeoną. TAK koordinuoja kasmetę pasaulinę šventę, kuria siekiama parodyti akordeono instrumento įvairiapusiškumą ir populiarinti žymius juo grojančius atlikėjus. Anot klaipėdiečio akordeonisto ir muzikos pedagogo Roberto Užgalio, Pasaulinė akordeono diena yra unikali galimybė skatinti instrumento, neturinčio ribų, apimančio visas kultūras, žanrus, stilius ir manieras, visuotinį pripažinimą. Iš tiesų ribų, kur ir kokį galime išvysti akordeoną, nėra. Jį galima išgirsti visur: nuo solisto pasirodymo iki koncerto su 100 atlikėjų simfoniniu orkestru, nuo dueto ar trio iki 40 akordeonistų orkestro, nuo rankų darbo akustinių registrų skambesio iki šiuolaikinių skaitmeninių technologijų, nuo naujų originalių darbų užsakymų iki žavių klasikos transkripcijų, nuo klasikos iki džiazo, nuo tautinės iki popmuzikos, nuo pasirodymo su orkestru Brodvėjaus šou iki foninės muzikos TV reklamoje, nuo P.Čaikovskio iki S.Gubaidulinos kūrinių, nuo mažyčių diatoninių instrumentų iki daugiaoktavinių koncertinių modelių, nuo muziejaus lentynų iki centrinės scenos Carnegie salėje, nuo privačių muzikos

studijų iki labiausiai gerbiamų pasaulinio lygio konservatorijų... Pirmąjį renginį Pasaulinei akordeono dienai, minint 180-ąsias akordeono „gimimo“ metines, TAK suorganizavo 2009-aisiais. Nuo tol kasmet viso pasaulio akordeonistai kviečiami tądien koncertuoti ir taip pagerbti instrumentą. Toks kasmetis renginys sujungia visų pastangas, siekiant kelti publikos susižavėjimą akordeonu ir plačiomis šio instrumento galimybėmis. Ta proga į koncertą kviečia ir klaipėdiečiai. Jį surengs Juozo Karoso muzikos mokyklos Akordeono skyriaus mokytojo eksperto R.Užgalio baigiamųjų klasių mokiniai. Jame publika galės pasveikinti ir jaunuosius uostamiesčio muzikantus – pianistę E.Šukytę (mokytoja V.Purlytė) ir akordeonistą V.Dobrovolskį (mokytojas R.Užgalis) su ką tik laimėta pirmąja vieta tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2013“. Koncerte taip pat muzikuos G.Tamašauskis, R.Malakauskas, P.Nasvytis, A.Danilevičius, A.Šliburytė ir kiti jaunieji atlikėjai. Skambės pati įvairiausia muzika – nuo J.S.Bacho iki A.Piazzolla’os. Koncertą ves R.Užgalis. Šventinis renginys vyks gegužės 6 d. 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.

Studijavo ir dailę

Koncerte skambės įvairiu laikotarpiu kūrusių prancūzų ir kitų šalių kompozitorių vokalinė muzika bei instrumentiniai kūriniai. Kaip sakė pati koncerto sumanytoja A.Širvinskaitė, tai graži, jausminga muzika, dovanojanti klausytojams poilsio minutes bei leidžianti mintimis pakeliauti po Paryžiaus bohemos kavinukes, saulės nušviestus Prancūzijos vynuogynus, pajausti levandų laukų kvapus ir išeiti su pakilia nuotaika. Mintis surengti prancūziškos muzikos vakarą solistei kilo po kelionės į Paryžių. „Turbūt didžiausią įspūdį paliko Paryžiaus Luvras ir Orsė muziejus. Impresionistų meną – muziką ir dailę – tiesiog dievinu. Tai mane paskatino plačiau pasidomėti prancūzų kompozitorių C.Debussy, F.Poulenco ir kitų kūryba. Štai taip gimė programa, kurios pagrindinė misija – supažindinti klausytojus su nuostabia muzika“, – sakė operos solistė, studijavusi ir dailę.

Impulsas: A.Širvinskaitę-Ruškienę naujai koncertinei programai įkvė-

pė kelionė į Paryžių.

Asmeninio albumo nuotr.

F.Poulencas muzika yra kartu ir elegantiška, ir moderni. Be to, ji pasižymi netradiciniais sąskambiais. Klausytojai ją priėmė puikiai, todėl nusprendėme koncertą surengti ir Klaipėdoje“, – pasakojo dainininkė.

gilijaus Noreikos vadovaujamoje Operos studijoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur atliko Dalios vaidmenį B.Dvariono operoje „Dalia“. Taip pat ji dainavo Tatjaną P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Gran Sacerdotessą G.Verdi „Aidoje“, Zigrunę R.Wagnerio „Valkirijoje“. Koncertinę veiklą A.Širvinskaitė pradėjo dar būdama studentė, dainavo Lietuvos ir Šv. Kristoforo kamerinių orkestrų, Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ programose. Dainininkė dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose ir festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, su kameriniu ansambliu „Musica Humana“ koncertavo „Kuršių nerijos“ bei Pažaislio muzikos festivaliuose. Koncertas „Sveikas, Paryžiau!“ – gegužės 9 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikinio teatro kolonų salėje. Bilietai – po 22 Lt.

Atlaikė išbandymą Palangoje

Laimėjimas: jaunieji muzikantai E.Šukytė ir V.Dobrovolskis su savo

mokytoju R.Užgaliu džiaugiasi pelnyta pirmąja vieta tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2013”.

Koncerte skambės prancūzų kompozitorių J.Massenet, C.Debussy, F.Poulenco, H.Giraud, W.Jehno, amerikiečių S.Sondheimo, R.Rodgerso ir kitų autorių vokaliniai kūriniai, instrumentiniai duetai akordeonui. Prancūzišką atmosferą vakaro metu solistei padės kurti akordeonistas Žygimantas Laurinavičius bei jo mokinys Donatas Butkus, smuikininkė Asta Šidlauskaitė, koncertmeisterė Loreta Piaseckienė. Koncertinė programa „Sveikas, Paryžiau!” neseniai buvo atlikta Palangoje, A.Mončio namuose-muziejuje. „Mums visiems buvo labai smalsu pamatyti, kaip į ją reaguos publika. Tokių kompozitorių kaip

Sugrįš į Muzikinį teatrą

Klaipėdos muzikiniame teatre A.Širvinskaitė šiemet sukūrė pagrindinį Rozalindos vaidmenį J.Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, praėjusių metų rugsėjį atliko Andželikos vaidmenį G.Puccini’o vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ pastatyme. Pernai solistė Klaipėdos muzikinio teatro kolonų salėje debiutavo ir su soline klasikinės vokalinės muzikos programa „Iš mano svajonių“. A.Širvinskaitė įgijo solinio dainavimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Irenos Milkevičiūtės klasėje. Dainininkė stažavosi ir profesoriaus Vir-

„Klaipėdos“ inf.

12

penktadienis, gegužės 3, 2013

pramogų gidas

Dizaino savaitė Šiandien sostinėje prasideda jau aštuntoji Dizaino savaitė. Jos renginių geografija plečiasi – gegužės 4–12 dienomis jie vyks jau keturiuose miestuose: prie kasmečių dalyvių Vilniaus, Kauno ir Telšių šiemet jungiasi ir Klaipėda.

Uostamiestyje Dizaino savaitės įžanga tapo Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) antradienį atidaryta ir iki gegužės 12 d. veiksianti Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų darbų paroda „Dizaino objektai“. Parodoje pristatomi baldų dizaino, juvelyrikos, metalo plastikos ir gaminio dizaino specialybių studentų darbai. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius (J.Janonio g. 9) Dizaino savaitei parengė dizaino ir architektūros knygų parodą. Visi besidomintys architektūra ir dizainu kviečiami susipažinti su Meno skyriaus knygų, žurnalų, katalogų kolekcija. Parodos metu taip pat vyks pažintis su dizaino ir architektūros leidinių duomenų bazėmis. VDA Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedros studentų sukurtų plakatų ekspozicija pasipuoš Klaipėdos apygardos teismo (Herkaus Manto g. 26) vitrina. Gegužės 9 d. 17–20 val. VDA Klaipėdos fakultetas visuomenei pristatys atviras kaligrafijos dirbtuves, veiksiančias uostamiesčio Meno kiemo (Bažnyčių g. 4) dirbtuvėse. Atvirų pamokų metu, kurias ves žinomi Lietuvos kaligrafai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis, atėjusieji galės išbandyti įvairias kaligrafijos technikas ir priemones, susipažinti su komponavimo principais, skirtingomis rašto meno išraiškomis. Užsiėmimai bus nemokami. Kūrybines priemones suteiks organizatoriai. Gegužės 10 d. 18–20 val. VDA Klaipėdos fakultetas pristatys VDA absolventų parodą buvusios Vydūno vidurinės mokyklos, o dabar jau šiai mokslo įstaigai skirtose patalpose (Daržų g. 18). Ten bus galima pamatyti VDA absolventų – šiuo metu aktyviai kuriančių įvairių sričių dizainerių – darbus. Kristina Diglė pateiks autorinių šviestuvų ekspoziciją, Lina Jaruševičiūtė pristatys kolekciją „Tekstilė namams 2013 m.“, Gražina Grei – savo grafinio dizaino darbus. Parodoje taip pat dalyvaus Agnė Matulionytė ir kiti jaunieji dizaineriai. Tą pačią dieną 17–19 val. vyks Architektų klubo renginys – paskaita Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos būstinėje (Bažnyčių g. 4). Renginio metu bus galima susipažinti su VDA Urbanistikos ir dizaino instituto veikla bei urbanistinio projektavimo studijų programa. „Klaipėdos“ inf.

Po savaitės Klaipėdos „Švyturio“ arenoje susitiks Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos cirko žvaigždės, sujungusios savo pajėgas grandiozinėje programoje „Cirkas ir magija“ .

Triukas: J.Volodčenkovo repertuare – ir unikali atrakcija „Raitelio ir žirgo šuolis per šokdynę“.

Karaliaus cirkas ir magija

Artistai: 18-metė tigrė Kala – iliuzionistės J.Christiie pasirodymų žvaigždė, o paukščių dresuotojo A.Maičiuko klauso net juodasis grifas.

Pasaulio magų penketuke

Neginčijama naujosios programos puošmena – vienos garsiausiųjų pasaulio iliuzionisčių Julia Christiie, pelnytai vadinamos antruoju Davidu Copperfieldu, atrakcionas. Ji savo artistės karjerą pradėjo prieš 28 metus Norvegijoje. Nuo 1993-iųjų parengusi devynias didžiules programas, Julia su pasisekimu gastroliavo Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Monte Karle, Vokietijoje, Kinijoje, Singapūre, Honkonge, Afrikos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Ji taip pat yra dalyvavusi daugiau nei 70yje didelių televizijos šou. J.Christiie iliuzijos atrakcionas išsiskiria iš kitų pirmiausia tuo, kad jame, be asistentų žmonių, dalyvauja ir daug gyvūnų. Tuščiose, permatomose dėžėse akimirksniu atsiranda ir dingsta reto grožio įvairių veislių šunys, katės, vilkai, smaugliai ir net 18-metė tigrė Kala. Stebuklų papasakoti neįmanoma – juos reikia matyti savo akimis. Nors vis tiek tuo, ką matai, patikėti sunku. Kaip tikino šou organizatoriai, J.Christiie gyvūnai laikomi gerokai erdvesniuose, nei reikalauja taisyklės, aptvaruose, todėl nei užkulisiuose, nei pasirodymų metu nepatiria jokio streso. Jie žvalūs, maitinami aukščiausios kokybės maistu bei girdomi specialiu mineraliniu vandeniu.

J.Christiie į Lietuvą atvyks iš Ispanijos, tačiau nuolatos gyvena Paryžiaus priemiestyje. Ji – penkių pasaulinių cirko festivalių aukso ir dviejų sidabro medalių laimėtoja. 2000-aisiais artistė Meksikos vyriausybės kvietimu savo didžiąją tūkstantmečio programą rodė garsiajame Tabasko mieste. Ten jos novatoriško „Fantastinio magijos šou“ 35 spektaklius matė daugiau nei 250

Klaipėdos publika išvys garsiausią pasaulio moterį iliuzionistę, esančią geriausių pasaulio magų penketuke. tūkst. žiūrovų. Dabar ir Klaipėdos publika išvys garsiausią pasaulio moterį iliuzionistę, esančią geriausių pasaulio magų penketuke. Scenoje – retasis juodasis grifas

„Paukščių fejerija“ – dar vienas išskirtinis numeris, papuošiantis naująją cirko programą. Jos metu Ukrainos cirko artistai Jelena ir Aleksandras Maičiukai į maniežą išveda daugiau nei 70 įvairiausių paukščių. Tai ne tik jau vos ne tradiciniais cirke tapę balandžiai, bet ir šilkinės kiniš-

kos vištos, gandrai, kormoranai, išminties simboliu laikomos pelėdos, apuokai, antys, baltagalvis erelis ir tikra retenybė – juodasis grifas, kurio išskleisti sparnai siekia net tris metrus. Stebint, kaip manieže su savo augintiniais bendrauja J.Maičiuk, susidaro įspūdis, jog ji, tiesiogine prasme, supranta paukščių kalbą, nes plunksnuotieji partneriai klusniai vykdo visus jos nurodymus.

sišypsoti didžiausius pesimistus. Nuotaikingi, nors ir labai sudėtingi triukai keičia vienas kitą, o salėje neslūgsta juoko bangos. Intelektualesnei publikos daliai ryškų įspūdį turėtų palikti Didžiojo Maskvos cirko oro gimnastės kube Zojos Barkovos mini spektaklis „Zouey“, sukurtas JAV rašytojo R.Bacho alegorinės apysakos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ motyvais.

Kvapą gniauš akrobatų šuoliai

Ne tik klounas...

Naujojoje tarptautinėje įvairių žanrų cirko programoje taip pat dalyvaus ir daugiau originalių cirko meistrų. „Žavus, elegantiškas, nepakartojamas“ – tai tik maža dalis komplimentų, kurie įvairiose Europos šalyse lydi raitelį Jurijų Volodčenkovą. Jau keletą metų jis gyvena Vokietijoje ir dirba legendinio klouno Olego Popovo trupėje. Artisto repertuare – ir unikalus triukas „Raitelio ir žirgo šuolis per šokdynę“. Daugelio tarptautinių cirko festivalių nugalėtojai – M.Dobrovitskio vadovaujamas akrobatų ansamblis „Arkada“ iš Rusijos – demonstruos labai seniai Lietuvoje regėtą parterio skrydį. Neseniai grupė laimėjo tarptautinio festivalio Italijoje „City of Latina“ pagrindinį prizą. Linksmų jūreivių – akrobatų grupė iš Ukrainos priverčia nu-

O Latvijos cirko žvaigždės Ina Sopova ir Kristaps Pavlovs suteiks progą stebėti pavojingą, šiandien jau retą cirke pasirodymą su botagais. Artistai virtuoziškai valdo šį įrankį ir sugeba juo atkimšti net šampano butelį... Tikrasis cirkas neįsivaizduojamas be gero, linksmo klouno. Šį kartą tai bus Švedijos cirko meistras Misteris Pilosyanas. Jis ne tik klounas, bet ir puikus žonglierius, iliuzionistas, neįtikėtinas muzikantas, kurio trimitas tarsi groja pats. Daugelyje šalių, kuriose gastroliuoja šis artistas, profesionalūs muzikantai ateina specialiai pasižiūrėti šio stebuklo. Dabar tai galės pamatyti ir Klaipėdos publika. Programa „Cirkas ir magija“ „Švyturio“ arenoje – gegužės 10 d. 18 val. Bilietai – po 49,5–79,5 Lt, juos platina „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.

13

penktADIENIS, gegužės 3, 2013

pasaulis Ape­ti­tas ­ au­ga

Sek­sua­lu­mo viršūnė

Bal­ta­ru­si­jos pre­zi­den­tas Aliak­sand­ras Lu­ ka­šen­ka ant­ra­dienį pa­reiškė, kad esant ga­li­my­bei jo ša­ly­je reikėtų pa­sta­ty­ti ant­ rą ato­minę elekt­rinę. Apie Ast­ra­vo elekt­ rinę jis sakė: „Mūsų elekt­rinė ir elekt­rinė Ka­li­ning­ra­de – aša­ka gerklė­je ES ir Bal­ti­ jos ša­lims. Jie pa­vėla­vo, jiems jau nei­šeis pa­sta­ty­ti sa­vo elekt­rinės – jie mums ne­be kon­ku­ren­tai ir jiems teks pirk­ti mūsų bei Ru­si­jos elekt­ros ener­giją.“

Po­pu­lia­rus vyrų žur­na­las FHM, at­nau­jinęs sek­sua­liau­sių pa­sau­lio mo­terų sąrašą, šie­met pirmą vietą skyrė Ho­li­vu­do ak­to­ rei Mi­lai Ku­nis (nuo­tr.). Uk­rai­nos žydų šei­ mo­je gi­mu­si 29-erių mo­te­ris jau ne pirmą kartą įver­ti­na­ma įvai­riuo­se gro­žio rei­tin­ guo­se, o per­nai ją sek­sua­liau­sia pa­sau­ly­je pri­pa­ži­no žur­na­las „Es­qui­re“. FHM sąra­še jai ant kulnų mi­na dai­ni­ninkė Ri­han­na bei britų ak­torė He­len Fla­na­gan.

27

žmonės

– tiek aukų Ki­ni­jo­je jau pa­si­glemžė nau­jos at­mai­nos paukš­čių gri­po vi­ru­sas H7N9.

Trys gy­vo li­ ku­sio Bos­to­no sprog­din­to­jo bi­čiu­liai at­si­ dūrė už gro­ tų, nes mėgi­ no nu­slėpti jo nu­si­kal­ti­mo pėdsa­kus.

Ne­pa­vy­ko: daik­ti­nius įro­dy­mus, ku­riuos D.Ka­dyr­ba­je­vas ir A.Ta­ža­ja­ko­vas iš­metė į šiukš­lių kon­tei­nerį, teisė­sau­gos pa­reigū­nai ra­do sąvar­ty­ne.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Prieš teismą stos teroristo bend­ra­moks­liai Trukdė ty­ri­mui

JAV teisė­sau­ga ma­no, kad jie bu­ vo Džo­cha­ro Car­na­je­vo ar­ti­miau­ si bend­ra­moks­liai: ame­ri­kie­tis Ro­ be­lis Phil­li­po­sas ir du ru­sa­kal­biai stu­den­tai iš Ka­zachs­ta­no Dia­sas Ka­dyr­ba­je­vas bei Aza­ma­tas Ta­ža­ ja­ko­vas. Šiuo­du ne­sto­ko­jo pi­nigų ir vai­ra­vo pra­ban­gius au­to­mo­bi­ lius. Jie pra­mo­gau­da­vo su Dž.Car­ na­je­vu Bos­to­ne ir Niu­jor­ke. Vie­nas jų bu­vo pa­sko­linęs Dž.Car­na­je­vui

juodą BMW, kai jis per ava­riją su­ daužė sa­vo „Hondą Ci­vic“. Po dviejų spro­gimų, ku­rie nu­ griaudė­jo per Bos­to­no ma­ra­toną pra­ėjusį mėnesį, ka­za­chai, anot pro­ku­rorų, pa­rodė, ko­kia glau­di drau­gystė juos sie­jo su Dž.Car­na­ je­vu: jie iš­nešė iš čečė­no kam­ba­rio ne­šio­jamąjį kom­piu­terį bei fe­jer­ verkų pri­kimštą kup­rinę ir iš­metė šiuos daik­ti­nius įro­dy­mus į šiukš­ lių kon­tei­nerį. Pro­ku­ro­rai tei­gia,

Bi­čiu­liai: per­nai lapk­ritį Dž.Car­na­je­vas (de­šinė­je) fo­tog­ra­fa­vo­si su

drau­gais ka­za­chais Niu­jor­ko Taim­so aikštė­je.

Bos­to­no sprog­din­to­jai Per du spro­gi­mus, ku­rie nu­griaudė­jo per Bos­to­no ma­ra­toną pra­ėjusį mė­ nesį, žu­vo trys žmonės ir dau­giau nei 260 bu­vo su­žeis­ta. Dž.Car­na­je­v ui (nuo­t r. de­šinė­je) pa­ teik­ti kal­ti­ni­mai pa­nau­do­jus ma­si­nio nai­ki­ni­mo ginklą. Jam ga­li būti ski­ria­ ma mir­ties bausmė. ci­nos cent­re į va­ka­rus nuo Bos­to­no. Per su­lai­k y­mo ope­ra­ciją 19-me­t is Jo vy­res­ny­sis bro­lis, 26-erių Ta­mer­ Dž.Car­na­je­vas bu­vo sun­k iai su­žeis­ la­nas Car­na­je­vas, žu­vo per su­si­šau­ tas ir da­bar gy­do­mas kalė­ji­mo me­di­ dymą su po­li­ci­ja.

kad ame­ri­kie­tis R.Phil­li­po­sas vė­ liau me­la­vo tyrė­jams apie šį įvykį. Tri­ju­lei tre­čia­dienį bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl truk­dy­mo ty­ri­mui. Jiems skir­tas areš­tas. R.Phil­li­po­ sas turės sto­ti prie­š teismą ge­gužės 6-ąją, o D.Ka­dyr­ba­je­vas ir A.Ta­ža­ ja­ko­vas – ge­gužės 14-ąją.

„Ge­riau man ne­ra­šyk“

Praė­jus trims die­noms po spro­ gimų, kai ži­niask­lai­da pa­vie­ši­no įta­ riamų te­ro­ristų nuo­trau­kas, D.Ka­ dyr­ba­je­vas iš­siuntė Dž.Car­na­je­vui SMS ži­nutę ir pra­nešė, kad vie­no­ je nuo­trau­ko­je yra as­muo, pa­na­šus į jį. „LOL, – at­rašė Dž.Car­na­je­vas. – Ge­riau man ne­ra­šyk.“ „Užeik į ma­no kam­barį ir pa­siimk ką tik no­ri“, – pri­dūrė jis. D.Ka­dyr­ba­je­vas sakė tyrė­jams tik vėliau su­pratęs, kad šis pra­šy­ mas bu­vo už­mas­kuo­tas ban­dy­mas nu­slėpti įkal­čius. Jei­gu bus pri­pa­žin­ti kal­tais, trims jau­nuo­liams grės griež­tos baus­ mės: iki pen­ke­rių metų kalė­ji­mo ka­za­chams, iki aš­tuo­ne­rių metų R.Phil­li­po­sui ir po 250 tūkst. do­ le­rių bau­dos kiek­vie­nam.

Bet 2011 m. pra­dėję kar­tu stu­di­ juo­ti ke­tu­ri jau­nuo­liai grei­tai su­ si­bi­čiu­lia­vo. Čečėną ir ka­za­chus suar­ti­no tai, kad jie vi­si pui­kiai kalbė­jo ru­siš­kai. Vie­no­je nuo­trau­ ko­je Dž.Car­na­je­vas ma­to­mas ap­ ka­binęs D.Ka­dyr­ba­jevą vir­tuvė­je prie pietų sta­lo. R.Phil­li­po­sas ir­gi su­si­bi­čiu­lia­vo su ka­za­chais ir daž­nai lan­ky­da­vo­si jų na­muo­se Niu­bed­for­de, už pen­ kių ki­lo­metrų nuo Dart­mu­to stu­ dentų mies­te­lio. D.Ka­dyr­ba­je­vas ir A.Ta­ža­ja­ko­vas daž­nai su­si­tik­da­vo su Dž.Car­na­je­ vu ir per­nai jau bu­vo nuo­la­ti­niai drau­gai. 2012 m. lapk­ri­čio nuo­ trau­ko­je vi­si trys po­zuo­ja Niu­jor­ ko Taim­so aikštė­je.

Lauk­da­mi jo su­grįžtan­čio drau­gai pa­stebė­jo kup­rinę su pi­ro­tech­ni­kos už­tai­ sais, iš ku­rių bu­vo išim­tas pa­ra­kas. Apie sąmokslą ne­ži­no­jo

Grei­tai su­si­bi­čiu­lia­vo

Vie­na ver­tus, 19-me­tis D.Ka­dyr­ ba­je­vas ir 20-me­tis A.Ta­ža­ja­ko­vas neat­rodė tin­ka­mi bi­čiu­liai Dž.Car­ na­je­vui ir R.Phil­li­po­sui. Ka­za­chai at­vy­ko stu­di­juo­ti į JAV iš naf­tos tur­tin­gos tėvynės ir yra kilę iš pa­ si­tu­rin­čių šeimų. D.Ka­dyr­ba­je­vo feis­bu­ko pus­la­py­je yra nuo­traukų iš jo ato­stogų Flo­ri­do­je ir Du­ba­ju­je. A.Ta­ža­ja­ko­vo pus­la­py­je nu­ro­do­ma, kad jis at­vy­ko iš Ka­zachs­ta­no naf­ tos cent­ro Aty­rau, įsikū­ru­sio Ura­ lo upės žio­ty­se. Dž.Car­na­je­vas ir R.Phil­li­po­sas, ki­taip nei ka­za­chai, gy­ve­no kuk­liai.

Pro­ku­ro­rai ne­pa­sa­ko­jo kal­ti­namųjų reak­ci­jos į sprog­di­ni­mus, bet vie­ nas iš ad­vo­katų sakė, kad jau­nuo­ liai jau­čia­si šo­ki­ruo­ti ir iš­si­gandę. Pro­ku­ro­rai ma­no, kad jie nie­ko ne­nu­tuokė apie Dž.Car­na­je­vo są­ mokslą. D.Ka­dyr­ba­je­vas pa­sa­ko­jo tyrė­ jams, kad dvi die­nos po spro­gimų at­vy­ko pas Dž.Car­na­jevą ir kalbė­ jo­si, kol šis surūkė ci­ga­retę. Vėliau čečė­nas at­vy­ko pas drau­gus ka­za­ chus ir sve­čia­vo­si jų na­muo­se iki vi­dur­nak­čio. Vis­kas vy­ko kaip įpras­ta, išs­ ky­rus vieną da­lyką: Dž.Car­na­je­

vas, ne­šiojęs il­gus plau­kus, stai­ga nu­si­kir­po trum­pai. Kitą dieną po pa­skaitų, apie 16 val., Dž.Car­na­ je­vas par­vežė A.Ta­ža­ja­kovą na­mo. Maž­daug po va­lan­dos D.Ka­dyr­ ba­je­vas jau skam­b i­n o R.Phil­l i­ po­sui, kad šis įsi­jungtų te­le­vi­zo­ rių, kai grįš na­mo. Ži­niask­lai­da pa­vie­ši­no įta­riamų sprog­din­tojų nuo­trau­kas.

Na­mie neuž­ti­ko

Maž­daug 19 val. trys drau­gai at­ vy­ko į Dž.Car­na­je­vo bend­ra­butį, bet kam­ba­rio drau­gas pa­sakė, kad čečė­nas iš­vy­ko prie­š ke­letą va­ landų. Žiūrė­da­mi filmą ir lauk­da­ mi jo grįžtan­čio drau­gai pa­stebė­jo kup­rinę, ku­rio­je bu­vo su­dėti pi­ro­ tech­ni­kos už­tai­sai, iš ku­rių bu­vo išim­tas pa­ra­kas. Anot pro­ku­rorų, tą aki­mirką drau­gai ka­za­chai su­pra­to, kad Dž.Car­na­je­vas yra su­si­jęs su sprog­ di­ni­mais. Gavę SMS ži­nutę ir lei­ dimą pa­siim­ti viską, ką no­ri, jie su­vokė, kad dau­giau drau­go ne­be­ pa­ma­tys. Vėliau tą pa­tį va­karą trys drau­ gai grįžo į Dž.Car­na­je­vo kam­barį ir pa­si­ėmė kup­rinę, fe­jer­ver­kus, stik­ lainį va­ze­li­no ir ne­šio­jamąjį kom­ piu­terį. Vi­si šie daik­tai da­bar yra teisė­sau­gos ran­ko­se. R.Phil­li­po­sas iš pra­džių pai­nio­ jo­si duo­da­mas pa­ro­dy­mus, bet ga­ liau­siai pri­si­pa­ži­no, kad jie pa­ėmė daik­tus ir kurį laiką jau­din­da­mie­ si bei bi­jo­da­mi svarstė, ką su jais da­ry­ti. Ga­liau­siai ame­ri­kie­tis pa­ sakė ka­za­chams: „Da­ry­ki­te, kaip iš­ma­no­te.“ Net­ru­kus kup­rinė su fe­jer­ver­ kais at­si­dūrė šiukš­lių kon­tei­ne­ry­ je, o kitą rytą A.Ta­ža­ja­ko­vas stebė­ jo, kaip jį iš­tuš­ti­no šiukš­lia­ve­žis. „The New York Ti­mes“ inf.

14

penktadienis, gegužės 3, 2013

sportas Sporto telegrafas

Lygiosios. Prasidėjo Lietuvos 2-osios lygos Vakarų zonos futbolo čempionatas, kuriame tarp 11 komandų – vos dvi Klaipėdos apskrities vienuolikės – Kretingos „Minija“ ir Klaipėdos „Atlantas-3“. Jos jau turėjo susitikti pirmajame ture. Gargžduose vykusiose varžybose nebuvo pasiekta įvarčių – 0:0. Taurė. Šiauliuose buvo sužaistos Lietuvos futbolo taurės antrojo pusfinalio atsakomosios rungtynės tarp „Šiaulių“ ir Panevėžio „Ekrano“. Kaip ir susitikimą Panevėžyje, 2:1 laimėjo šiauliečiai. Jie finale varžysis su Vilniaus „Žalgiriu“. NBA. Penktosiose NBA čempionato Vakarų konferencijos ketvirtfinalio rungtynėse Donato Motiejūno Hjustono „Rockets“ klubas svečiuose 107:100 (30:26, 20:17, 37:32, 25:20) įveikė Oklahomos „Thunder“ krepšininkus ir su-

švelnino varžybų iki keturių pergalių rezultatą iki 2:3. Lietuvis buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo. Šeštasis ekipų susitikimas vyks penktadienį Hjustone. Futbolas. Gegužės 25 d. „Vemblio“ stadione Londone (Anglija) Čempionų lygos futbolo turnyro finale žais du Vokietijos klubai – Miuncheno „Bayern“ ir Dortmundo „Borussia“. Tai paaiškėjo po trečiadienį Barselonoje pasibaigusių atsakomųjų pusfinalio rungtynių, kuriose Vokietijos čempionai „Bayern“ futbolininkai 3:0 (0:0) sutriuškino Ispanijos pirmenybių lyderę „Barcelona“ ir mačą laimėjo bendru rezultatu net 7:0. Po įvartį į šeimininkų vartus įmušė Arjenas Robbenas (49 min.), Gerardas Pique (72 min. į savo vartus) ir Thomas Muelleris (76 min.). Tai bus dešimtasis „Bayern“ klubo prestižiškiausio Senajame žemyne futbolo turnyro finalas.

„Neptūno“ penketukas nesėkmingai pradėjo kovą dėl Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato bronzos medalių. Klaipėdos ekipa pirmosiose mažojo finalo rungtynėse Prienuose 67:78 pralaimėjo „Prienų“ komandai. Lyderis: D.Gailiaus, vedusio komandos draugus į priekį, pastangų bu-

vo per maža, kad „Neptūnas“ grįžtų su pergale.

Bėdos Prienuose Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Viena bėda – ne bėda“, – sako žmonės. Ir jie dažniausiai būna teisūs. Po varžybų uostamiesčio komandos nariai pasuko ne jūros link, o į Kauno klinikas. „Neptūno“ puolėjui Simui Galdikui teko gultis ant operacinės stalo, – medikai jam diagnozavo viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžius. Klaipėdietis buvo sužalotas trečiajame kėlinyje, kai „Prienų“ žaidėjas Artūras Valeika pasišvaistė alkūnėmis. Po varžovo smūgio apimtas įkarščio S.Galdikas tęsė kovą. Vėliau, kai už antrą nesportinę pražangą jam pirma laiko baigėsi rungtynės, pajuto skausmą. Ketvirtadienio rytą krepšininkui atlikta operacija. Anot medikų, šį sezoną, kuriame „Neptūnui“ liko žaisti daugiausia ketverios rungtynės, S.Galdikas aikštelėje nebepasirodys. Susitikimo pradžia Klaipėdos komandos aistruolius nuteikė optimistiškai – „Neptūnas“ išsiveržė į priekį, o 9-ąją min. pirmavo 20:10. Tačiau per paskutiniąją kėlinio minutę šeimininkai sugebėjo pelnyti aštuonis taškus ir priartėti prie svečių. Antrajame ketvirtyje Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmavo 3-5 taškais. Kai atrodė, kad „Neptūnas“ pirmaudamas pasitiks didžiąją pertrauką, „Prienų“ žaidėjas Gintaras Kadžiulis taikliai švystelėjo iš tritaškio zonos – 37:37. Trečiąjį kėlinį šeimininkai pradėjo demonstruodami pavyzdinę gynybą. Uoliai dengiamų klaipėdiečių mesti kamuoliai skriejo pro šalį. Laimėję tarpsnį net 14:0, prieniškiai išsiveržė į priekį 52:40. Per paskutiniąsias dešimt minučių uostamiesčio krepšininkai siekė žūtbūt išsigelbėti. Po Deivydo Gailiaus taiklių šūvių buvo pavykę sumažinti skirtumą iki 5 taškų – 50:55. Tačiau „Prienų“ žaidėjai, taikliai atakavę iš tritaškio zonos, pavertė perniek svečių pastangas laimėti. „Neptūno“ strategas K. Maksvytis stebino žiniasklaidininkus taktinėmis „gudrybėmis“, kuriomis jis vylėsi laimėti.

„Tikėjomės, kad po pertraukos varžovai pavargs, – po rungtynių prisipažino vyriausiasis treneris. – Vienas prieš rungtynes auklėtiniams keltų tikslų buvo žaisti greičiau nei įprastai ir nuvarginti varžovus, tačiau atsitiko taip, kad patys atrodėme tarsi pavargę ir priėmėme prastus sprendimus, keletą kartų suklydome, nesilaikėme drausmės. Tikimės, kad varžovai nuovargį pajus antrajame, trečiajame ir kituose serijos mačuose. Rungtynių tvarkaraštis labai įtemptas, tačiau mes tikrai nepasiduosime. Neleisime varžovams laimėti Klaipėdoje, o norėdami nugalėti privalome bent kartą laimėti Prienuose.“ Šiandien 19.15 val. Klaipėdos arenoje komandos susitiks antrą kartą. Bronzos medaliais pasidabins komanda, laimėjusi tris

pergales. Po nesėkmės Prienuose „Neptūnas“ neturi kur trauktis. 1990 metais įkurtoje Lietuvos krepšinio lygoje Klaipėdos komanda nėra laimėjusi medalių. Dėl trečiosios vietos uostamiesčio klubas kovojo vos dukart. Abu sykius – 2007 ir 2009 m. „Neptūnui“ koją pakišdavo „Šiaulių“ penketukas.

Rungtynių statistika „Prienai“ – „Neptūnas“ 78:67 (18:20, 19:17, 18:10, 23:20). S.-S. Vene 21, G.Orelikas, G.Kadžiulis, A.Valeika po 15, A.Labuckas 9/D.Gailius 17, V.Šarakauskas 13, V.Vasylius 12, M.Runkauskas 8, M.Mažeika 5, S.Galdikas, A.Butkevičius po 4, R.Broadusas 2.

Ištvermingumas: pasiaukojamai žaidęs S.Galdikas ne iš karto pajau-

tė, jog yra lūžę žandikaulis ir skruostikaulis.

Vytauto Petriko nuotr.

19

penktadienis, gegužės 3, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.

C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

bibliotekos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. hole – gegužės 3 d. 16 val. Algirdo Darongausko ir Ritos Rudvytytės fotografijų parodos „Vilties bėgimas 2012“ atidarymas. Muzikos skyriuje (Herkaus Manto g. 9A) – gegužės 3 d. 16.30 val. Kretingos rajono Salantų meno mokyklos vaikų paroda-koncertas „Menas ir muzika – kūrybos grožis“. Gerlacho galerijoje – gegužės 3 d. 17 val. Aldonos Grupas knygos „Anglijos vidurio vakarų (West Mi-

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

dlands) lietuvių bendruomenės po II pasaulinio karo“ (1947-2012) pristatymas ir Igorio Reklaičio spektaklis „Emigrantai“ pagal S.Mrožeko pjesę. Gegužės 6 d. 17 val. Juozo Karoso muzikos mokyklos akordeono skyriaus mokytojo eksperto Roberto Užgalio baigiamųjų klasių mokinių koncertas, skirtas pasaulinei akordeono dienai paminėti. PARODOS III a. holas – iki birželio 3 d. spaudinių paroda „Žmonės, palikę pėdsaką Klaipėdoje“. Vaikų skyrius – iki gegužės 10 d. „Gedminų“ pagrindinės mokyklos vaikų darbų paroda „Tau, mano mamyte, pirmieji žiedai…“.. Muzikos skyrius – iki birželio 13 d. Petro Šmito fotografijų paroda „Metų akimirką“.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 7 d.

Klaipėdos miesto savivaldybės tautinių kultūrų centras (K.Donelaičio g. 6B, tel. 210 283) Skaitykloje kviečiame skaityti periodiką ir susipažinti su tautinių mažumų literatūra: I 14–18 val., IV 14–18 val., V 10–14 val. Lietuvių k. kursai tautinių mažumų bendruomenių atstovams 1 grupė II – 17.30–19 val., 2 grupė V – 10–11.45 val., 3 grupė V – 12–13.45 val. Gegužės 8 d. 15 val. – Klaipėdos savarankiška rusų kultūros draugija „Otečestvo“. Visuomeninis kino lektoriumas. Filmas „Kietas riešutėlis“. Nemokamai. Gegužės 8 d. 18 val. – Klaipėdos koncertų salėje renginys „Jaunimas prieš karą“. Nemokamai.

Gegužės 11 d. 14 val. – ukrainiečių kultūrinis-švietėjiškas centras „Rodyna“. Stačiatikių Velykų tradicijos. Nacionalinių kepinių ir margučių paroda. Nemokamai. Gegužės 16 d. 16 val. – Pabaltijo ukrainiečių asociacija. Literatūrinis vakaras „Pabaltijo ukrainiečių kalendorius“. Nemokamai. Gegužės 22 d. 17.30 val. – baltarusių sąjunga „Krynica“. Baltarusių kultūros dienos. V.Bykovo filmas „Migloje“. Nemokamai. Gegužės 25 d. 15 val. – baltarusių sąjunga „Krynica“. Renginys „Večiaryna su „Kupalnika“. Nemokamai. Gegužės 27 d. 18 val. – tapybos darbų parodos „Rusų Vernisažas“ atidarymas. Įėjimas su kvietimais (galima gauti Tautinių kultūrų centre, tel. 210 283). Veiks iki birželio 7 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena užsiimti kūryba, nes užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Išeikite pasivaikščioti. Jautis (04 21–05 20). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, galite atsirasti norinčių padėti jas išspręsti. Dvyniai (05 21–06 21). Malonūs įspūdžiai, geri santykiai su artimaisiais ir jų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Liūtas (07 23–08 23). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį. Galite rinktis naujus daiktus. Mergelė (08 24–09 23). Keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Svarstyklės (09 24–10 23). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Skorpionas (10 24–11 22). Savo elgesiu galite pakenkti aplinkiniams. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes jei būsite nedėmesingas, kils pavojus įžeisti kitus žmones. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Realybė neatitiks jūsų emocinių poreikių. Tačiau nevarginkite galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų ar tiesiog pasivaikščiokite. Vandenis (01 21–02 19). Būsite linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Žuvys (02 20–03 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nepaisant to, kad esate patenkinti savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

kinas Forum cinemas „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (N7, lietuvių k.) – 10.15, 12.30 (3D), 14.45 (3D) val. „Geležinis žmogus“ (N13) – 11 (3D), 14.15 (3D), 17.45 (3D), 19, 21 (3D) val. „Užmirštieji“ (N13) – 11.45, 15, 18, 20.45 val. „Mergvakaris Maljorkoje“ (N13, rusų k.) – 10.45, 13, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. „Olimpo apgultis“ (N13) – 11.15, 16.15, 21.15 val. „Krudžiai“ (V, lietuvių k.) – 13.15, 15.45, 18.15 val. „Dykvietė“ (N16) – 16.55 val. „Valentinas vienas. 1 versija“ (N16, lietuvių k.) – 20.30 val. „Milijardierius ir blondinė“ (N13) – 14, 18.50 val. „Pats baisiausias filmas 5“ (N13) – 21.50 val.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis vyraus šilti, tačiau lietingi orai, pro­ gnozuoja sinoptikai. Šiandien sušils iki 13–15 laipsnių, daug kur palis. Šeštadienio naktį šils iki 9 laipsnių, kri­ tuliai numatomi visoje šalyje. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 13–17 laipsnių šilumos, vietomis palis.

Šiandien, gegužės 3 d.

+15

+13

Telšiai

+13

Šiauliai

Klaipėda

+14

Panevėžys

+15

Utena

+15

Saulė teka 5.48 Saulė leidžiasi 21.18 Dienos ilgumas 16.10 Mėnulis (delčia) 123-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 242 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+14

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +18 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +13 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +13

kokteilis

Londonas +18 Madridas +20 Maskva +19 Minskas +11 Niujorkas +18 Oslas +8 Paryžius +18 Pekinas +26

Praha +16 Ryga +14 Roma +24 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +29 Tokijas +17 Varšuva +13

Vėjas

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+7

+13

+10

+2

4

+10

+13

+9

+5

3

Ori­gi­na­lu­mas: Ru­si­jo­je vie­ni tė­

sekmadienį

+9

Tė­vams – apy­nas­ris

+12

Marijampolė

Vilnius

+15

Alytus

+7

+6

5

Ar ver­ta kū­di­kiui su­teik­ti keis­tą ar juo­ kin­gą var­dą? Dau­ge­l is psi­cho­lo­g ų pa­ tvir­t in­t ų, kad to­k ia tė­v ų sa­v i­va­lė vė­ liau itin pa­ken­k ia vai­ko psi­chi­kai. Ga­na ne­to­l i nuo Lie­t u­vos esan­čio­je Nau­jo­sios Ze­lan­d i­jos vals­t y­b ė­je nu­ spręs­ta ne­trau­muo­ti at­ža­lų, – pa­skelb­ ti 77 keis­ti var­dai, ku­riais tė­vai ne­ga­li pa­k rikš­ty­ti sa­vo vai­k ų. Į „juo­dą­jį są­ra­š ą“ pa­te­ko to­k ie var­dai kaip V8 (V for­mos aš­t uo­n ių ci­l ind­ rų va­r ik­lio ženk­las), 4Real, Liu­ci­fe­ris, Ana­las ir net Pre­z i­den­tas. Taip pat šios ša­lies gy­ven­to­jai ne­ga­lės kū­di­kių pa­krikš­ty­ti „Pir­ma­sis“, „Tre­čia­ sis“ ar „Penk­ta­sis“. Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos spe­cia­lis­tai „Kok­tei­ liui“ pri­si­pa­ži­no, kad jie žen­gė to­k į žings­ nį to­dėl, jog vis dau­g iau tė­v ų su­gal­vo­ja ra­di­ka­liai ekst­ra­va­gan­tiš­kus var­dus.

1469 m. gi­mė ita­lų po­li­ ti­kas ir fi­lo­so­fas Nic­co­lo Ma­chia­vel­li. 1494 m. ke­liau­to­jas Cris­ top­he­ris Co­lum­bus at­ra­ do sa­lą, ku­ri vė­liau bu­vo pa­va­din­ta Ja­mai­ka. 1791 m. Lie­tu­vos ir Len­ ki­jos – Žeč­pos­po­li­tos Sei­ mas priė­mė pir­mą­ją Eu­ ro­p o­je bei ant­rą­ją pa­ sau­ly­je (po JAV) kons­ti­ tu­ci­ją. 1829 m. už­pa­ten­tuo­tas ka­vos ma­lū­nė­lis. 1830 m. Di­d žio­jo­je Bri­

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras iš­kart po ves­tu­vių pri­si­pa­ž įs­ta žmo­nai: – Mie­lo­ji, at­leisk, bet aš prieš ves­tu­ves tau ne­pa­sa­k iau, kad mo­ku ali­men­tus dviem vai­kams. – Ne­s i­jau­d ink, bran­g u­s is, tai tik­rai neiš­t uš­t ins mū­sų šei­mos biu­d že­to – aš tau ne­pa­sa­k iau, kad kaip tik už du vai­kus ali­men­tus gau­nu. Čes­ka (397 719; o mū­sų mo­ky­to­ja sa­ky­da­vo: „Im­ki­te ra­šik­lius ir gar­siai už­si­ra­šy­ki­te“)

Aleksandras, Jaunius, Jokūbas, Juvenalis, Kantvydė, Pilypas

ta­ni­jo­je, Ken­to gra­fys­tė­ je, ėmė re­g u­l ia­r iai kur­ suo­t i pir­ma­sis pa­sau­ly­ je ke­lei­v i­n is trau­k i­nys (1,6 km ruo­že). 1902 m. George‘as Par­ke­ ris už­pa­ten­ta­vo plunks­ na­ko­tį. 1933 m. gi­mė ame­ri­kie­ čių bliu­zo le­gen­da Ja­ me­sas Brow­nas. 1937 m. ame­ri­kie­čių ra­ šy­to­ja Mar­ga­ret Mit­chell ga­vo Pu­l it­ze­r io pre­m i­ ją už ro­ma­ną „Vė­jo nu­ blokš­ti“.

1987 m. mi­rė dai­n i­ nin­kė Da­l i­da-Yo­lan­da Cris­ti­na Gig­liot­ti (gi­mė 1933 m.).

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapne ką nors statyti reiškia sunkų,

Iš at­ža­lų ra­ši­nė­lių O tie V8, Liu­ci­fe­riai ar Pre­zi­den­tai sa­ vo min­t is pla­čiai iš­l ie­ja mo­k y­da­m ie­ si mo­kyk­lo­se. „Kok­tei­l is“ ga­vo kai ku­ riuos jų ra­ši­nė­l ių per­l iu­kus. „Šie­nap­jū­tės dai­no­se ap­dai­nuo­ja­m i mer­ge­lės ir grėb­l io san­ty­k iai“. „Jei­g u Ve­ro­ni­ką per­kel­tu­me į da­bar­ti­ nes są­ly­gas, jai ne­bū­tų rei­kė­ję žu­dy­tis ir ji dar gau­tų pa­šal­pą“. „Ko­vos lau­ke gir­dė­j o­s i nu­m i­rė­l ių šauks­mai ir de­jo­nės“. „Ant sa­vo ga­lo va­ba­las tu­r i švie­se­lę, ku­r ia ir vi­l io­ja pa­te­les“. „Ra­šy­to­ja bu­vo jaut­r i dau­ge­ly­je sa­vo vie­tų“. „Ta­ra­sas Bul­ba tu­rė­jo du sū­nus: Os­ta­ pą ir Ben­de­rą“. „Že­mai­tė su bau­d žiau­n in­k ų vai­kais san­ty­k iau­da­vo per tvo­rą“. „Pa­čios gra­žiau­sios ra­jo­no kar­vės pri­zą iš­lo­šė mū­sų ger­bia­mo­ji me­ro žmo­na“. „Ir ta­da ku­n i­gaikš­t is Ge­d i­m i­nas pa­ siun­tė kry­ž iuo­čiams te­leg­ra­mą“. „Vi­si poe­to ei­lė­raš­čiai bu­vo ri­muo­t i, kas ki­t iems poe­tams re­tai pa­si­tai­ko“. „Ji bu­vo la­bai iš­si­la­vi­nu­si, to­dėl kvė­pi­ no­si kve­pa­lais“.

Vardai

gegužės 3-iąją

rytoj

ve­liai duk­rą pa­krikš­ti­jo Pri­va­ti­za­ ci­jos var­du.

+14

+15

Įvy­kis: de­šimt­me­tį Ni­nos ir Ka­zi­mie­ro Gim­bu­čių na­muo­se au­gan­ti pal­mė pra­žy­do ant­rą kar­tą. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­čių na­muo­se – re­ti žie­dai Klai­pė­die­čių na­mus pa­puo­šė neįp­ras­ti žie­ dai – po­ros oran­že­ri­jo­je pra­žy­do pal­mė. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, tai iš­ties re­tas reiš­ki­nys.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Lie­po­jos gat­vė­je gy­ve­nan­tys Ni­ na ir Ka­zi­mie­ras Gim­bu­čiai pal­ mę į na­mus par­si­ve­žė prieš de­šimt me­tų. Au­ga­las bu­vo ne­di­de­lis, au­ go va­zo­nė­ly­je. Da­bar jo aukš­tis sie­ kia apie tris met­rus. Klai­pė­die­čiai pa­sa­ko­jo, kad per vi­są šį lai­ką pal­mė su­žy­do ant­rą kar­tą. Pir­mą kar­tą žie­dais ji nu­ ste­bi­no per­nai.

„Pal­mė iš­lei­do kaž­ką pa­na­šaus į ku­ku­rū­zų bur­buo­les. Svars­tė­me, kas gi čia iš­lin­do. O po kiek lai­ko au­ga­las pra­žy­do“, – pa­sa­ko­jo su­ tuok­ti­niai. Klai­pė­die­čiai tvir­ti­no, kad vi­ si už­su­kę į sve­čius ste­bi­si pal­mės žie­dais ir tvir­ti­na, jog nie­kur to nė­ ra ma­tę. „Pal­mė žy­di jau sa­vai­tę ir dar sa­ vai­tę žy­dės“, – pa­sa­ko­jo K.Gim­bu­ tis. Pa­sak pa­šne­ko­vo, au­ga­lui daug prie­žiū­ros ne­rei­kia. Žie­mą jai sau­

sa­sis se­zo­nas – lais­ty­ti ne­rei­kia. Ta­čiau va­sa­rą pri­rei­kia ne­ma­žai van­dens. „Pal­mės juk au­ga Af­ri­ko­je, ir nie­kas jų ne­lais­to“, – šyp­so­jo­ si vy­ras. Klai­pė­die­čių oran­že­ri­jo­je au­ga ir ki­tų eg­zo­tiš­kų au­ga­lų: ki­tų rū­šių pal­mių, lau­ra­me­dis. „Gal ir ki­tos pal­mės pra­žys“, – svars­tė klai­pė­die­čiai. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­dei­kie­ nė pri­pa­ži­no, jog pra­žy­du­si pal­mė Lie­tu­vo­je – re­tas reiš­ki­nys. „Ne­su gir­dė­ju­si, kad toks at­ve­ jis bū­tų Klai­pė­do­je. Ma­tyt, au­ga­lui su­da­ry­tos ge­ros są­ly­gos, pa­kan­ka drėg­mės. Pal­mėms pa­tin­ka tro­pi­ nis kli­ma­tas. Šiaip jos žy­di ir su­ bran­di­na ko­ko­so rie­šu­tus“, – pa­ sa­ko­jo O.R.Ža­dei­kie­nė.

bet gerai apmokamą darbą. Jei sapna­ vote statybos aikštelę, kurioje vyks­ ta darbai, vadinasi, laukia pasiseki­ mas profesinėje veikloje bei asmeni­ niame gyvenime. Sapne regėti arti­ mąjį statant naują namą reiškia, kad to žmogaus gyvenime įvyks esminių pakitimų, galimas materialinės padė­ ties pagerėjimas. Jei moteris stato na­ mą, vadinasi, gerėja jos sveikata. Pa­ čiam statyti naują namą arba persta­ tyti seną reiškia gerą ženklą. Sapnuoti mokyklą, būti joje – laukia nemalonumai. Jei joje pilna vaikų – bus daug rūpesčių.  Jeigu sapne regėjote, kad važiuojate autostrada arba žiūrite į ją, vadinasi, išvyksite į ilgą ir malonią kelionę, ku­ ri duos daug naudos. Jauniems žmo­ nėms toks sapnas žada stiprius ir kilnius norus. Jeigu sapnuojate autostradą, ku­ rioje daug mašinų, galite tikėtis svarbių naujienų. Greitkelyje išvysti avariją reiš­ kia, kad atsikratysite įkyrių žmonių. Sapnuoti sūrio trupinius – užgrius ne­ tikėti svečiai. Slėgti sūrį reiškia naudin­ gą darbą, kurio vaisiais pasinaudos ki­ ti. Pjaustyti sūrį – nevykusios dalybos, taip pat gali reikšti grožio operaciją. Sa­ pne regėti labai kietą sūrį – laukia užtva­ ra, kurios vienas neįveiksite, šviežią – nauda ir ramybė. Sapnuoti, kad valgote sūrį reiškia didelį nusivylimą ir liūdesį, kurį laiką nepradėkite naujų darbų. Jei sapnuojate savo brolius sveikus, energingus, vadinasi, džiaugsitės liki­ mu, jei regite juos skurde ir varge bei prašančius pagalbos, netrukus laukia nemalonūs įvykiai. Bartis su broliu sa­ pne reiškia nemalonumus. Sapne išsi­ skirti su broliu – laimingi nuotykiai, ne­ tekti jo – nerami ateitis.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.