PIRMAS miesto dienraĹĄtis
www.kl.lt
penktadienis, GEGUŽĖS 3, 2013
100 (19 703)
=2;8A.162;6@ 424B Âź@
9 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›
pramogĹł
Vyks Baltijos ĹĄal iĹł
DÄ—l V.MaÂzuÂroÂnio – opoÂziÂciÂjos ÄŻsiĹŤÂtis.
BosÂtoÂno sprogÂdiÂniÂmĹł byÂloÂje – dar trys kalÂtiÂnaÂmieÂji.
Lietuva 5p.
Pasaulis 13p.
Pajōryje – pavasarinis festivalių lietus.
Gaivia uostamiesÄ?io tradicija tampantis Baltijos ĹĄaliĹł mados festiva-
gidas
mados festivalis
lis „IKRA mada“ geguŞę ÄŻ KlaipÄ—dÄ… grÄŻĹĄ su naujomis ambicijomis, idÄ—jomis ir naujais vardais. UĹžmojai – jau tarptautiniai
Pernai sumanytas kaip lies dizaineriĹł kolekcijĹł nauja ĹĄapristatymo bei ÄŻvairiĹł sriÄ?iĹł kĹŤrybininkĹł dradarbiavimo platforma, benĹĄiemet renginys ÄŻ KlaipÄ&#x2014;dÄ&#x2026; sukvies ambicingus dalyvius iĹĄ Lietuvos, Kaliningrado srities (Rusija), Estijos, Ĺ vedijos bei kitĹł Baltijos ĹĄaliĹł. â&#x20AC;&#x17E;IKRA madaâ&#x20AC;&#x153;, praÄ&#x2014;jusiais metais uĹžpildĹžiusi tuĹĄÄ?iÄ&#x2026; mados pristatymĹł uostamiestyje niĹĄÄ&#x2026;, ĹĄiemet matuojasi festivalio vardÄ&#x2026;, nio renginio statusÄ&#x2026; tarptautiPernai uĹžpildĹžiu bei aktualiÄ&#x2026; tvariosios mados temÄ&#x2026;. si tuĹĄÄ?iÄ&#x2026; mados KlaipÄ&#x2014;dos regiono prikĹŤrybiniĹł industrijĹł asociacijos statymĹł uostamie IKRA suviesnyti skirtingĹł kĹŤrybos tyje niĹĄÄ&#x2026;, ĹĄiemet draminÄ?iai iĹĄ Lietuvos: sriÄ?iĹł benprodiuserÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;IKRA madaâ&#x20AC;&#x153; maJurga SutkutÄ&#x2014;, choreografÄ&#x2014; iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos ĹĄiuolaikinio ir viena tuojasi festivalio ĹĄokio teatro â&#x20AC;&#x17E;Padi Dapi Fishâ&#x20AC;&#x153; ÄŻkĹŤrÄ&#x2014;jĹł Agnija vardÄ&#x2026;, tarptautinio Ĺ eiko, reĹžisierius Vaidas renginio statusÄ&#x2026; muzikos prodiuseris Kvedaras, bei LuÄ?inskas, VJ Simas Kristijonas aktualiÄ&#x2026; Gineika (Eatvariosios tyourwork), architektas Vitalijus mados temÄ&#x2026;. JankĹŤnas, ĹžurnalistÄ&#x2014; Valerija deva â&#x20AC;&#x201C; bei jiems talkinanti Lebekomanda ruoĹĄia antrÄ&#x2026;jÄ&#x2026; mados ĹĄventÄ&#x2122;. mĹł audiniĹł ilgaamĹžiĹĄkum bÄ&#x2014;s ir asmeninio stiliaus Ä&#x2026;, kokySuvienijo kitoks poĹžiĹŤris trumpalaikiĹł tendencijĹł prioritetÄ&#x2026; Renginio metu savo sukurtas dra- Tai atĹžvilgiu. buĹžiĹł kolekcijas pristatys â&#x20AC;&#x201C; kitoks poĹžiĹŤris Eva Baliul, AgnÄ&#x2014; DeveikytÄ&#x2014;,lietuviai esame ÄŻpratÄ&#x2122;, â&#x20AC;&#x201C; sakÄ&#x2014; ÄŻ madÄ&#x2026; nei J.SutkutÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x201C; Tomas Jo apraiĹĄkĹł Baranauskas, Kristina gausu ir dizaineriĹł paRaimundas Petreikis, ValanÄ?iĹŤtÄ&#x2014;, siĹŤlytose kolekcijose: kĹŤrÄ&#x2014;jai nauvieĹĄnios iĹĄ doja Ĺ vedijos â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;The twenty-eight natĹŤralius audinius, trikotaĹžÄ&#x2026;. da- Ĺ iemet planuojamĹł ys into septemberâ&#x20AC;&#x153; pristatyti koduetas Karina lekcijĹł ÄŻvairovÄ&#x2014;je GiljÄ&#x2014; ir Emma Pettersson, mane Ĺžavi ir disveÄ?iai zaineriĹł iĹĄ Rusijos Dmitrijus Kudriavce- poĹžiĹŤris ĹĄmaikĹĄtumas, Ĺžaismingas vas, Marija Suchomlina ÄŻ ÄŻvairias stiliaus kliĹĄes.â&#x20AC;&#x153; ir Jekaterina NiÄ?iporenko bei kiti. ď Ž Kolekcijos: ÄŽĹžanga â&#x20AC;&#x201C; kĹŤrybinÄ&#x2014;s RengÄ&#x2014;jĹł dĹžiaugsmui SR`aVcNYfWR  68 dirbtuvÄ&#x2014;s ÄŻ festivalÄŻ vis Festivalio â&#x20AC;&#x17E;IKRA 2 /NYVbY ORV XVaĂş /NYaVW\` N?. ZNQNÂ&#x2022; Ob` ]_V`aNafaV cVR [VĂş V cRQ aktyviau ÄŻsitraukia madaâ&#x20AC;&#x153; ÄŻĹžanga debiutuojanÄ?iĹł YVĂş WNb[ĂşWĂş QVgNV[R_VĂş acN_ VW\` 8 4VYWĂ&#x203A; V_ 2 =RaaR_``\[ tapo asociacijos kartu klaipÄ&#x2014;dieÄ?iĹł pajÄ&#x2014;gos V\`V\` ZNQ\` XĂ_V[VNV 8 CNYN[Ă&#x2DC;VĂaĂ&#x203A;` â&#x20AC;&#x201C; Marija Pakal Kaliningrado kultĹŤriniĹłsu partnere mimuose, gvildenusiuo niĹĄkytÄ&#x2014; bei Vilniuje <_TN[VgNa\_VĂş [b\a studijuojanÄ?ios se cross- voje, iniciatyvĹł media _ skatinimo agentĹŤra Ieva UĹžkurataitÄ&#x2014; ir renginiai. Projektu Asta LabĹžentytÄ&#x2014;. â&#x20AC;&#x17E;Tranzitâ&#x20AC;&#x153; ba- mados technologijos bei tvariosios iĹĄplÄ&#x2014;toti siekiama mos, landĹžio ir geguĹžÄ&#x2014;s kino, Anot festivalio temas. kaimyniniĹł ĹĄaliĹł mÄ&#x2014;nesiais uosâ&#x20AC;&#x17E;IKRA madaâ&#x20AC;&#x153; kĹŤrybi- nos menĹł medijĹł, muzikos, sceninkĹł bendradarbia tamiestyje Jauniems profesionala prodiuserÄ&#x2014;s Jurgos ir kitĹł kĹŤrybiniĹł bei vimÄ&#x2026; ir suteikSutkutÄ&#x2014;s, ĹĄis dirbtuvÄ&#x2014;s. surengtos kĹŤrybinÄ&#x2014;s tos ms skir- ti jam kultĹŤriniĹł industrijĹł renginys siekia plÄ&#x2014;toti kĹŤrybinÄ&#x2014;s dirbtuvÄ&#x2014;s aktualiÄ&#x2026; kryptÄŻ. sektoriĹł atstovus ir ďŹ naiĹĄskirtinÄ&#x2122; tografai, JĹł metu dizaineriai, fo- linis ĹĄou bei pajĹŤrio kĹŤrybines KlaipÄ&#x2014;dos regiono tradicijÄ&#x2026; ir turÄ&#x2014;ti â&#x20AC;&#x201C; asociacijos vykdomo audiovizualiniĹł menĹł ÄŻmones. kĹŤrybiniĹł insavitÄ&#x2026; veidÄ&#x2026;. ir projekto â&#x20AC;&#x17E;KĹŤrybinÄ&#x2014;s dustrijĹł asociacija Ĺ ios asociacijos rengiamas kitĹł kĹŤrybiniĹł profesijĹł â&#x20AC;&#x17E;Ĺ iĹł metĹł leitmotyvas IKRA (www. industrijos creativeklaip festiatstovai â&#x20AC;&#x201C; kaip rioji mada. Ji akcentuoja â&#x20AC;&#x201C; tva- iĹĄ KlaipÄ&#x2014;dos bei Kaliningrado inovacijĹł eda.lt) â&#x20AC;&#x201C; 2011 m. spa- valis â&#x20AC;&#x17E;IKRA madaâ&#x20AC;&#x153; vyks geguĹžÄ&#x2014;s naudoja- sija) dalyvavo 18 (Ru- gione veiksnysâ&#x20AC;&#x153;, Baltijos jĹŤros re- lÄŻ ÄŻkurta visuomeninÄ&#x2014; d. 19 val. KlaipÄ&#x2014;dos paskaitose ir uĹžsiÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x17E;Ĺ vyturio menĹł kurÄŻ organizacija, dokeâ&#x20AC;&#x153; rÄ&#x2014;s ministrĹł tarybos remia Ĺ iau- vienijanti dizaino, (Naujoji Uosto g. 3). architektĹŤros, biuras Lietu- informaciniĹł Bilietai â&#x20AC;&#x201C; technologijĹł, rekla- po 40 Lt, juos platina â&#x20AC;&#x17E;Tiketaâ&#x20AC;&#x153;.
Ĺ iandien priedas
BuÂtas â&#x20AC;&#x201C; kliĹŤÂtis lengÂvaÂtoms PaÂvelÂdÄ&#x2014;Âtas buÂtas garÂbaus amÂĹžiaus klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtei suÂjauÂkÄ&#x2014; gyÂveÂniÂmÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ji neÂbe gaÂli gauÂti lengÂvaÂtĹł. PenÂsiÂninÂkei dÄ&#x2014;l ĹĄio bĹŤsÂto, kuÂriaÂme net neÂgyÂveÂna, buÂvo pa naiÂkinÂtos komÂpen saÂciÂjos uĹž ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026; ir karĹĄÂtÄ&#x2026; vanÂdeÂnÄŻ.
Kaina 1,30 Lt
â&#x20AC;&#x17E;TauÂta toÂkia: jei gaÂliÂma ne moÂkÄ&#x2014;Âti, tai ir neÂmoÂkÄ&#x2014;s.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dosâ&#x20AC;&#x153; inf.
FiÂnanÂsĹł ir turÂto deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; AlÂdoÂna Ĺ puÂÄ?ieÂnÄ&#x2014; ÄŻsiÂtiÂkiÂnuÂsi, jog kai kuÂrie tÄ&#x2014;Âvai daĹžÂnai vaiÂkĹł ÄŻ darÂĹžeÂlius neÂveÂda tik toÂdÄ&#x2014;l, kad uĹž tÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; neÂreiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł moÂkÄ&#x2014;Âti.
2p.
Prie vairo â&#x20AC;&#x201C; iĹĄ uĹžÂstaÂlÄ&#x2014;s DaiÂva JaÂnausÂkaiÂtÄ&#x2014; d.janauskaite@kl.lt
KeÂliĹł poÂliÂciÂjos biuÂro paÂreiÂgĹŤÂnĹł suÂrengÂti reiÂdai akiÂvaizÂdĹžiai byÂlo ja, kad vaiÂruoÂtoÂjai girÂti sÄ&#x2014;Âda prie vaiÂro iĹĄ pat ryÂto, o paÂsiÂteiÂsiÂniÂmui suÂgalÂvoÂja paÂÄ?iĹł neÄŻÂtiÂkiÂmiauÂsiĹł is toÂriÂjĹł.
MilÂda SkiÂriuÂtÄ&#x2014; m.skiriute@kl.lt
BĹŤsÂtas â&#x20AC;&#x201C; dukÂters varÂdu
71 meÂtĹł Ona RĹŤÂta SaÂpieÂĹžinsÂkieÂnÄ&#x2014; gyÂveÂna KreÂtinÂgos gatÂvÄ&#x2014;s 73 naÂme. Ĺ is buÂtas reÂgistÂruoÂtas jos dukÂters varÂdu. MoÂteÂris Ä?ia yra dekÂlaÂraÂvu si ir saÂvo gyÂveÂnaÂmÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; vieÂtÄ&#x2026;. KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtÄ&#x2014; paÂsaÂkoÂjo, kad praÄ&#x2014; juÂsio ĹĄilÂdyÂmo seÂzoÂno meÂtu gau daÂvo komÂpenÂsaÂciÂjas uĹž ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026; ir karĹĄÂtÄ&#x2026; vanÂdeÂnÄŻ. TaÂÄ?iau kÄ&#x2026; tik paÂsi baiÂguÂsio seÂzoÂno meÂtu lengÂvaÂtos jai neÂbuÂvo skirÂtos. â&#x20AC;&#x17E;Man aiĹĄÂkiÂna, kad komÂpenÂsa ciÂjos uĹž ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026; neÂgaÂliu gauÂti, nes tuÂriu buÂtÄ&#x2026; LauÂkiÂninÂkĹł gatÂvÄ&#x2014;Âje. Tu riu ÄŻroÂdyÂti, kad neÂgauÂnu iĹĄ jo pa jaÂmĹł, o kaip tai paÂdaÂryÂti, neaiĹĄÂku. PraÂsiÂdÄ&#x2014;Âjo ilÂgiauÂsias suÂsiÂraÂĹĄiÂnÄ&#x2014;ÂjiÂmas su saÂviÂvalÂdyÂbeâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvir tiÂno penÂsiÂninÂkÄ&#x2014;.
4
Â&#x201E;Â&#x201E;KliĹŤÂtis: paÂvelÂdÄ&#x2014;Âtas buÂtas suÂtrukÂdÄ&#x2014; gauÂti taip geiÂdĹžiaÂmÄ&#x2026; komÂpenÂsaÂciÂjÄ&#x2026; uĹž ĹĄilÂdyÂmÄ&#x2026; ir karĹĄÂtÄ&#x2026; vanÂdeÂnÄŻ.
VaÂkar ÄŻ darÂbÄ&#x2026; KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje iĹĄ uŞ miesÂÄ?io skuÂbÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; ĹžmoÂnÄ&#x2014;s steÂbÄ&#x2014;Âjo si neÂmenÂkoÂmis spĹŤsÂtiÂmis paÂke liui ÄŻ uosÂtaÂmiesÂtÄŻ. ApÂriÂboÂjÄ&#x2122; leisÂtiÂnÄ&#x2026; greiÂtÄŻ paÂreiÂgĹŤÂnai nuo 6 iki 8.30 val. stabÂdÄ&#x2014; beÂveik viÂsus auÂtoÂmoÂbiÂlius. 15 paÂreiÂgĹŤÂnĹł tikÂriÂno vaiÂruoÂtoÂjĹł blaiÂvuÂmÄ&#x2026;. PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad po ĹĄvenÂtiÂnÄ&#x2014;s die nos ne vieÂnas vyÂriĹĄÂkis ryÂĹžoÂsi neiĹĄÂ sibÂlaiÂvÄ&#x2122;s sÄ&#x2014;sÂti prie vaiÂro. Tikrin tojai nuÂtvÄ&#x2014;ÂrÄ&#x2014; penÂkis neÂblaiÂvius vaiÂruoÂtoÂjus. Jie ÄŻ alÂkoÂhoÂlio ma tuokÂlÄŻ ÄŻpĹŤÂtÄ&#x2014; nuo 0,6 iki 1,76 pro miÂlÄ&#x2014;s. KiekÂvieÂnas paÂĹžeiÂdÄ&#x2014;Âjas ban dÄ&#x2014; saÂvo neÂtinÂkaÂmÄ&#x2026; elÂgeÂsÄŻ paÂteiÂsinÂti savaip.
7
2
PENKTADIENIS, GEGUĹ˝Ä&#x2013;S 3, 2013
miestas
Laukia moÂkesÂÄ?iĹł reÂforÂma ÄŽ uosÂtaÂmiesÂÄ?io darÂĹžeÂlius gaÂli bĹŤÂti suÂgrÄ&#x2026; ŞinÂti aboÂnenÂtiÂniai moÂkesÂÄ?iai. Tai esÄ&#x2026; bĹŤÂtĹł prieÂmoÂnÄ&#x2014; suÂtramÂdyÂti tÄ&#x2014;Âvus, kuÂrie vaiÂkĹł neÂveÂda ÄŻ ikiÂmoÂkykÂliÂnio ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgas, ir joÂse tik sauÂgo uĹžÂsiÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2122; vieÂtÄ&#x2026; atÂĹžaÂlai. VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014; v.spuryte@kl.lt
SuÂdaÂrÄ&#x2014; darÂbo gruÂpÄ&#x2122;
Â&#x201E;Â&#x201E;RĹŤÂpesÂÄ?iai: iĹĄÂkiÂlus renÂgiÂnio sunÂkuÂmams, fesÂtiÂvaÂlio â&#x20AC;&#x17E;RuÂsiÂjos banÂgaâ&#x20AC;&#x153; orÂ
gaÂniÂzaÂtoÂriai V.ZaÂchaÂroÂva ir DmitÂriÂjus SmaÂkoÂviÂÄ?ius uĹžÂtaÂriÂmo ieĹĄÂkoÂjo pas 17 meÂrÄ&#x2026; VyÂtauÂtÄ&#x2026; GrubÂliausÂkÄ&#x2026;. VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
PRAMOGOS
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje nuÂvilÂnys â&#x20AC;&#x17E;RuÂsiÂjos banÂgaâ&#x20AC;&#x153; AsÂta DyÂkoÂvieÂnÄ&#x2014; a.dykoviene@kl.lt
BirÂĹžeÂlio viÂduÂryÂje KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje vyks ruÂsiĹĄÂkos muÂziÂkos fesÂtiÂvaÂlis â&#x20AC;&#x17E;RuÂsi jos banÂgaâ&#x20AC;&#x153;. RenÂgiÂnys prieĹĄ tai tre jus meÂtus vykÂdaÂvo PaÂlanÂgoÂje, ta Ä?iau orÂgaÂniÂzaÂtoÂriams kuÂrorÂtas â&#x20AC;&#x201C; per branÂgus.
VieÂĹĄoÂsios ÄŻstaiÂgos â&#x20AC;&#x17E;RazÂdoÂliÂjaâ&#x20AC;&#x153; va doÂvÄ&#x2014; VeÂroÂniÂka ZaÂchaÂroÂva tiÂkÄ&#x2014;ÂjoÂsi, kad fesÂtiÂvaÂlÄŻ â&#x20AC;&#x17E;RuÂsiÂjos banÂgaâ&#x20AC;&#x153; fi nanÂsiĹĄÂkai paÂrems KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂvi valÂdyÂbÄ&#x2014;.
BirÂĹžeÂlio 15â&#x20AC;&#x201C;16 dieÂno mis ÄŻ uosÂtaÂmiesÂtÄŻ keÂtiÂna atÂvykÂti 20 ansambliĹł.
TaÂÄ?iau saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s koÂmiÂsiÂja, kuÂri verÂtiÂno paÂteikÂtus proÂjekÂtus, fiÂnanÂsaÂviÂmo ĹĄiai proÂgraÂmai ne skyÂrÄ&#x2014;. Tad su fiÂnanÂsiÂniais sunÂku mais suÂsiÂdĹŤÂrÄ&#x2122; renÂgiÂnio orÂgaÂniÂza toÂriai nuÂsprenÂdÄ&#x2014; fesÂtiÂvaÂlÄŻ rengÂti ne gatÂvÄ&#x2014;Âje, bet po stoÂgu. BirÂĹžeÂlio 15â&#x20AC;&#x201C;16 dieÂnoÂmis ÄŻ uosÂta miesÂtÄŻ keÂtiÂna atÂvykÂti 20 ansambliĹł, konÂcerÂtai vyks dviem etaÂpais. PirÂmaÂsis â&#x20AC;&#x201C; vieĹĄÂbuÂtyÂje â&#x20AC;&#x17E;AmÂberÂ
ton KlaiÂpÄ&#x2014;Âdaâ&#x20AC;&#x153;, kuÂriaÂme keÂtiÂnaÂma suÂrengÂti ir suÂsiÂtiÂkiÂmÄ&#x2026; su akÂtoÂriu mi ReÂgiÂmanÂtu AdoÂmaiÂÄ?iu. OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriĹł teiÂgiÂmu, tÄ&#x2026; vaÂka rÄ&#x2026; bus perÂdaiÂnuoÂjaÂmos seÂnĹł kiÂno filÂmĹł daiÂnos. AntÂrÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; fesÂti vaÂlis perÂsiÂkels ÄŻ KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos konÂcer tĹł saÂlÄ&#x2122;. OrÂgaÂniÂzaÂtoÂriai, apÂsiÂlanÂkÄ&#x2122; pas miesÂto meÂrÄ&#x2026; VyÂtauÂtÄ&#x2026; GrubÂliausÂkÄ&#x2026;, tiÂkÄ&#x2014;ÂjoÂsi, kad jis paÂtarÂpiÂninÂkaus dÄ&#x2014;l maÂĹžesÂnio saÂlÄ&#x2014;s nuoÂmos moÂkesÂÄ?io bei gaÂliÂmyÂbÄ&#x2014;s greiÂÄ?iau suÂdeÂrinÂti viÂzas fesÂtiÂvaÂlio daÂlyÂviams. PlaÂnuoÂjaÂma, kad antÂrÄ&#x2026;ÂjÄ&#x2026; dieÂnÄ&#x2026; iĹĄ KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos konÂcerÂtĹł saÂlÄ&#x2014;s atÂliÂkÄ&#x2014;Âjai perÂsiÂkels ÄŻ greÂta esanÂtÄŻ skveÂrÄ&#x2026; ir ten konÂcerÂtuos neÂmoÂkaÂmai. FesÂtiÂvaÂlio orÂgaÂniÂzaÂtoÂriai tiÂkiÂsi, kad renÂgiÂnys suÂlauks klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł dÄ&#x2014;ÂmeÂsio. FesÂtiÂvaÂlis â&#x20AC;&#x17E;RuÂsiÂjos banÂgaâ&#x20AC;&#x153; ĹĄie met pirÂmÄ&#x2026;Âkart vyks KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje. TreÂjus meÂtus birÂĹžeÂlio viÂduÂryÂje ren giÂnys bĹŤÂdaÂvo orÂgaÂniÂzuoÂjaÂmas Pa lanÂgoÂje. FesÂtiÂvaÂlis priÂtraukÂdaÂvo iki 40 an sambliĹł iĹĄ RuÂsiÂjos, UkÂraiÂnos, Lat viÂjos. TaÂÄ?iau orÂgaÂniÂzaÂtoÂriams Pa lanÂga vis dÄ&#x2014;lÂto per branÂgi. Be to, ÄŻ PaÂlanÂgoÂje vyksÂtanÂÄ?ius konÂcer tus neatÂvykÂdaÂvo ruÂsaÂkalÂbiai klai pÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai, nes vieÂĹĄaÂsis transÂporÂtas vaÂĹžiuoÂja tik iki 22 val. ToÂdÄ&#x2014;l ĹĄiais meÂtais nuÂsprÄ&#x2122;sÂta fes tiÂvaÂlÄŻ perÂkelÂti ÄŻ uosÂtaÂmiesÂtÄŻ.
AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;? informacija apie hidraulinius bandymus Informuojame, kad pradeda-
rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Ĺ ilu2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 14â&#x20AC;&#x201C;15mas padidintu tÄ&#x2014;sdienomis pl. 26, KlaipÄ&#x2014;doje, detalusis planas. Planavimo miestikslas: slÄ&#x2014;giu (2 MPa) bus bandomi KlaipÄ&#x2014;dos nustatyti teritorijos tvarkymo to ĹĄilumos tinklai, esantys ÄŻ ĹĄiaurÄ&#x2122;reĹžimÄ&#x2026; nuostatiniĹł Kauir naudojimo : -#*1B&03 '/'2)*+#8 A.0/B3 ,0&#3 3,'-$*# /')7 statybos projektams rengti ir ĹžemÄ&#x2014;s sklypui naudoti. no gatvÄ&#x2014;s. 6'/#.@+@ 1#4#-1@ 6*';$5?*0 $'/&2#$5?*0 35 $'/&20+0 /#5&0+*.0 Planuojamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo bĹŤdas ir pobĹŤdis: inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros terito1#4#-10.*3 '3#/?*@ #&2'35 #*,03 aptarnavimo 12 -#*1B&# 1#2&#6*.> Vartotojai (ĹĄilumos ĹŤkio dienÄ&#x2026; privalo uĹžaklinti rijoseksploatuotojai) susisiekimo ir inĹžineriniĹł geguĹžÄ&#x2014;s komunikacijĹł13 objektĹł statybos. Numatoma KlaipÄ&#x2014;dos rajoninÄ&#x2014;s katilinÄ&#x2014;s ir kamino pastatĹł vidaus ĹĄildymo sistemas nuo termofikacinio vandens & ! ! ! ! rekonstrukcija,
pusÄ&#x2014;s.ÄŻrengiant naujÄ&#x2026; 16 MW biokuro katilÄ&#x2026; su kondensaciniu ekonomaizeriu, naujos biokuro sandÄ&#x2014;PastatĹł ĹĄilumos ĹŤkÄŻ eksploatuojanÄ?ios bendrovÄ&#x2014;s 16 dienÄ&#x2026; ĹĄilumos ! ! ! ! statyba.geguĹžÄ&#x2014;s ! ! " ! liavimo ir transportavimo ÄŻrangos dÄ&#x2014;l vandens teritorijĹł planavimo dokumento galima teikti raĹĄtu detaÄŻvaduose turi nuimti akles PasiĹŤlymus ir !/*,#-53 2
paruoĹĄti paĹĄildymo ÄŻrenginius. liojo #34#40 */&',3#3 1-#/' 1 plano organizatoriui AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;&#x153;, DanÄ&#x2014;s g. 8, 92109 KlaipÄ&#x2014;Po ĹĄilumos tinklĹł hidraulinio ir remonto darbĹł ĹĄilumos tiekimas da, tel. #4#-103 8-46bandymo 410859, klenergija@klenergija.lt, arba plano rengÄ&#x2014;jui 1#3,*24*3 el.paĹĄtas 9 6*';$5?*0 $'/ â&#x20AC;&#x17E;Archbaltâ&#x20AC;&#x153;, TurgausgeguĹžÄ&#x2014;s g. 22-5, 91249 KlaipÄ&#x2014;da, tel. 8-604 14733, el.paĹĄtas karĹĄto vandens ruoĹĄimui UAB bus atnaujintas 17â&#x20AC;&#x201C;18 dienomis. &2#$5?*0 uabarchbalt@yahoo.com. 4#47$03 .'4#*
Vartotojus, kuriĹł pastatams dÄ&#x2014;l defektĹł ĹĄilumos trasose ÄŻjungtas ĹĄiluProjekto rengimo terminas (preliminarus): 2013nebus m. II pusmetis. Planavimo #5,;40 1#4#-103 .
. proceso etapai keturi, tvarka bendroji. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas #5,;40 1#4#-103 mos tiekimas, informuosime papildomai.
.
. aplinkai vertinimo bus #5,;40 1#4#-103 atliekamas PlanĹł ir programĹł strateginio . pasekmiĹł . tvarHidrauliniĹł bandymĹłkos metu nebus ĹĄilumos energija apraĹĄevartotojams nustatyta tvarka. Apie vieĹĄo tiekiama svarstymo procedĹŤrĹł vietÄ&#x2026; ir laikÄ&#x2026; bus " #5,;40 1#4#-103 .
. plapraneĹĄta vietos spaudoje, savivaldybÄ&#x2014;s uĹžsukti interneto tinklalapyje, stende prie " #5,;40 1#4#-103 . . karĹĄtam vandeniui ruoĹĄti, todÄ&#x2014;l rekomenduojame buto ÄŻvadinÄŻ karĹĄto nuojamos teritorijos.
"*3#3 $'/&2#3 1-04#3 . . vandens ventilÄŻ, kad uĹž ĹĄaltÄ&#x2026;
vandenÄŻ nereikÄ&#x2014;tĹł mokÄ&#x2014;ti kaip uĹž karĹĄtÄ&#x2026;. Planavimo organizatorius #.#4#* $'40/0 $-0,@ 3*'/03 *2 AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;? 1'246#203 1-74@ .=2#3 bandymĹł &'/)*/73 ) $ eigÄ&#x2026; bus skelbiama Papildoma informacija apie hidrauliniĹł per ra1-0,;4B3 340)0 &#/)# 25-0/*/B -#/)#* dijo stotÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Lalunaâ&#x20AC;&#x153; (94,9 MHz). Informacija teikiama tel. (8 46) 410 869. 1-#34*,*/*#* #34#40 $=,-B )'2# AtsipraĹĄome dÄ&#x2014;l galimĹł & # ! #4#-103 &#-*.*3 /'1#2&50&#.03 nepatogumĹł. #2#*;,03 &#-76#54* 6*';#.' 2')*34250+#.03 ,0/,5230 &0,5 AB ,0/,523' â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;&#x153; *2 administracija .'/4#* *;&50&#.* *,*
*.4*/#* #/B3 ) -#*1B&# 6*';@ +@ 1*2,*.@ )251B # 1#4'*,53 $#/,0 A34#*)03 *;&504> &0,5.'/4> 1# 46*24*/#/4A +0) 1'26'34#3 4 2')*342#%*+03 .0,'34*3 *2 12#&*/B3 ,#* /03 12#&*/*3 A/#;#3 A : -#*1B&03 '/'2)*+#8 #43*3,#*40.>+> 3>3,#*4> #34#40 #1<*=2# A67,3 6#- 04'/%*#-*'.3 ,0/,5230 &#-76*#.3 2*/,4*3 #&2'35 #*,03 12 -#*1B&# % $ # #/B3 ) -#*1B&# "0,@ 35 1#3*=-7.#*3 #41-B;*.0 120%'&=2# A67,3 6#- : -#*1B&03
ProbÂleÂma, jog daÂlis vaiÂkĹł neÂlan ko darÂĹžeÂliĹł, tÄ&#x2014;Âvai uĹž tai neÂmoÂka moÂkesÂÄ?iĹł, toÂdÄ&#x2014;l ÄŻstaiÂgos neÂsuÂren ka paÂkanÂkaÂmai piÂniÂgĹł, iĹĄÂkiÂlo, kai buÂvo praÂdÄ&#x2014;Âta ruoĹĄÂtis saÂviÂvalÂdy bÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂtiÂniĹł ÄŻstaiÂgĹł buÂhalÂteÂri jĹł centÂraÂliÂzaÂviÂmui. â&#x20AC;&#x17E;PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, kad buÂhalÂteÂriai dar ŞeÂliuoÂse dauÂgiauÂsia laiÂko suÂgaiĹĄÂta, kol suÂskaiÂÄ?iuoÂja dieÂnas, kiek vai kas lanÂkÄ&#x2014; ÄŻstaiÂgÄ&#x2026; ir paÂgal tai apÂskai Ä?iuoÂja, kiek tÄ&#x2014;Âvai tuÂri per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ suÂmoÂkÄ&#x2014;Âti. MaÂno kaip ekoÂnoÂmisÂtÄ&#x2014;s nuoÂmoÂne, ĹĄiÄ&#x2026; proÂbleÂmÄ&#x2026; iĹĄÂsprÄ&#x2122;s tĹł aboÂnenÂtiÂnis moÂkesÂtisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s FiÂnanÂsĹł ir turÂto deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; Al doÂna Ĺ puÂÄ?ieÂnÄ&#x2014;. Ĺ iuo meÂtu saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;Âje yra su daÂryÂta speÂciaÂli darÂbo gruÂpÄ&#x2014;, kuÂri aiĹĄÂkiÂnaÂsi, kiek vaiÂkĹł dÄ&#x2014;l neÂpaÂteiÂsi naÂmĹł prieÂĹžasÂÄ?iĹł neÂlanÂko darÂĹžeÂliĹł.
â&#x20AC;&#x17E;Jei paÂsiÂtvirÂtinÂtĹł tai, kad da lis vaiÂkĹł darÂĹžeÂliĹł neÂlanÂko, o tik uĹžiÂma vieÂtÄ&#x2026;, galÂbĹŤt tikÂrai reiÂkÄ&#x2014;ÂtĹł svarsÂtyÂti apie gaÂliÂmyÂbÄ&#x2122; ÄŻvesÂti pa stoÂvĹł moÂkesÂtÄŻâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarsÂtÄ&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014; dos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014;s UgÂdyÂmo ir kulÂtĹŤÂ ros deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014; NiÂjoÂlÄ&#x2014; LauÂĹžiÂkieÂnÄ&#x2014;. PiÂniÂgai â&#x20AC;&#x201C; viÂrÄ&#x2014;ÂjĹł alÂgoms
Ĺ iuo meÂtu KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos darÂĹžeÂliuoÂse renÂkaÂmi triÂjĹł rĹŤÂĹĄiĹł moÂkesÂÄ?iai. TÄ&#x2014; vai tuÂri moÂkÄ&#x2014;Âti 13 liÂtĹł per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ dyÂdĹžio aboÂnenÂtiÂnÄŻ moÂkesÂtÄŻ uĹž ug dyÂmÄ&#x2026;, 1,6 liÂto per dieÂnÄ&#x2026; uĹž maisÂto gaÂmiÂniÂmÄ&#x2026; ir nuÂstaÂtyÂto dyÂdĹžio su mas uĹž maisÂto proÂdukÂtus. â&#x20AC;&#x17E;MoÂkesÂt is, kuÂr is suÂrenÂkaÂm as uĹž maisÂto gaÂm iÂn iÂm Ä&#x2026;, yra nau doÂjaÂmas moÂkÄ&#x2014;Âti atÂlyÂgiÂniÂmus vi rÄ&#x2014;Âjoms. EsÂmÄ&#x2014; ta, kad neÂsvarÂbu, ar ÄŻ darÂĹžeÂlÄŻ atÄ&#x2014;Âjo penÂki vaiÂkai, ar penÂkioÂliÂka, dirÂba tiek pat viÂrÄ&#x2014;ÂjĹł ir joms reiÂkia moÂkÄ&#x2014;Âti alÂgasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; abo nenÂtiÂnio moÂkesÂÄ?io nauÂdÄ&#x2026; aiĹĄÂkiÂno N.LauÂĹžiÂkieÂnÄ&#x2014;.
Ji paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad jei bĹŤÂtĹł nuÂsprÄ&#x2122;s ta uĹž maisÂto gaÂmiÂniÂmÄ&#x2026; ÄŻvesÂti fik suoÂtÄ&#x2026; moÂkesÂtÄŻ, o ne jÄŻ rinkÂti tik uĹž tas dieÂnas, kai vaiÂkas lanÂkÄ&#x2014; darÂĹžeÂlÄŻ, iĹĄÂlaiÂdos tÄ&#x2014;Âvams neÂpaÂdiÂdÄ&#x2014;ÂtĹł. â&#x20AC;&#x17E;Mo kesÂtis iĹĄaugÂtĹł neÂbent tiems klai pÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams, kuÂrie saÂvo atÂĹžaÂlĹł ne veÂda ÄŻ darÂĹžeÂlius, nors ir tuÂri juoÂse uĹžÂsiÄ&#x2014;ÂmÄ&#x2122; vieÂtÄ&#x2026;. Tiems tÄ&#x2014;Âvams, ku riĹł vaiÂkai kasÂdien lanÂko darÂĹžeÂlius, bendÂras moÂkesÂÄ?iĹł dyÂdis tikÂrai ne siÂkeisÂtĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno UgÂdyÂmo ir kulÂtĹŤÂros deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ&#x2014;. UĹžÂdaÂvÄ&#x2014; naÂmĹł darÂbĹł
N.LauÂĹžiÂkieÂnÄ&#x2014; tvirÂtiÂno, kad saÂviÂval dyÂbÄ&#x2122; paÂsieÂkia net toÂkia inÂforÂmaÂci ja, jog paÂsiÂtaiÂko, kad tÄ&#x2014;Âvai vaiÂkÄ&#x2026; ÄŻ darÂĹžeÂlÄŻ atÂveÂda tik tris karÂtus per meÂtus. ToÂkiems klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iams aboÂnenÂtiÂnis moÂkesÂtis esÄ&#x2026; ir paÂdÄ&#x2014; tĹł apÂsiÂsprÄ&#x2122;sÂti, ar jĹł atÂĹžaÂloms reiÂkia vieÂtos darÂĹžeÂlyÂje. â&#x20AC;&#x17E;SpeÂciaÂlisÂtams uĹžÂdaÂvÄ&#x2014;Âme naÂmĹł darÂbĹł suÂskaiÂÄ?iuoÂti, kiek vaiÂkĹł ne lanÂko darÂĹžeÂliĹł. Nuo ĹĄios staÂtisÂtiÂkos ir priÂklauÂsys darÂbo gruÂpÄ&#x2014;s iĹĄÂvaÂdos dÄ&#x2014;l paÂstoÂvaus moÂkesÂÄ?io dyÂdĹžio iki moÂkykÂliÂnio ugÂdyÂmo ÄŻstaiÂgoÂseâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; N.LauÂĹžiÂkieÂnÄ&#x2014;. Kai KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos miesÂto taÂryÂba nu sprenÂdÄ&#x2014;, jog uosÂtaÂmiesÂÄ?io darÂĹže liuoÂse tuÂri bĹŤÂti renÂkaÂmas moÂkesÂtis viÂrÄ&#x2014;ÂjĹł alÂgoms, buÂvo nuÂstaÂtyÂtas fik suoÂtas jo dyÂdis. TaÂÄ?iau tÄ&#x2014;Âvams paÂsi prieÂĹĄiÂnus, tvarÂka buÂvo liÂbeÂraÂliÂzuoÂta.
Â&#x201E;Â&#x201E;TvarÂka: tÄ&#x2014;Âvai tuÂri moÂkÄ&#x2014;Âti ir uĹž darÂĹžeÂliuoÂse vaiÂkĹł suÂvalÂgyÂtÄ&#x2026; maisÂtÄ&#x2026;, ir uĹž jo gaÂmiÂniÂmÄ&#x2026;.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
LiÂgoÂniÂnÄ&#x2014;s krauÂjo neÂpritÂrĹŤks SandÂra LuÂkoÂĹĄiĹŤÂtÄ&#x2014; s.lukosiute@kl.lt
LaiÂkiÂnai suÂstabÂdĹžius iĹĄ doÂnoÂrĹł krauÂjÄ&#x2026; priiÂmanÂÄ?ios ÄŻstaiÂgos veik lÄ&#x2026;, uosÂtaÂmiesÂÄ?io gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgos tiÂkiÂna jo neÂpritÂrĹŤkÂsianÂÄ?ios.
Nuo ĹĄios saÂvaiÂtÄ&#x2014;s praÂdĹžios trims mÄ&#x2014;ÂneÂsiams buÂvo suÂstabÂdyÂta â&#x20AC;&#x17E;Kau no krauÂjo centÂroâ&#x20AC;&#x153; veikÂla. Ĺ i ÄŻstaiÂga krauÂjo bei jo komÂpoÂnenÂtĹł teikÂdaÂvo ir kai kuÂrioms uosÂtaÂmiesÂÄ?io gyÂdy mo ÄŻstaiÂgoms. VieÂnos toÂkiĹł â&#x20AC;&#x201C; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos uni verÂsiÂteÂtiÂnÄ&#x2014;s liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;s vyÂriauÂsiaÂsis gyÂdyÂtoÂjas VinÂsas JaÂnuÂĹĄoÂnis paÂtiÂki no, kad proÂbleÂmĹł dÄ&#x2014;l krauÂjo bei jo
komÂpoÂnenÂtĹł tieÂkiÂmo neiĹĄÂkils. Li goÂniÂnÄ&#x2014; dÄ&#x2014;l ĹĄios paÂslauÂgos yra suÂda riuÂsi suÂtarÂtis su dviem doÂnoÂrysÂtÄ&#x2014;s ÄŻstaiÂgoÂmis â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;KauÂno krauÂjo cent ruâ&#x20AC;&#x153; ir NaÂcioÂnaÂliÂniu krauÂjo centÂru. DiÂdĹžioÂji daÂlis krauÂjo bei jo komÂpo nenÂtĹł imaÂmi bĹŤÂtent iĹĄ paÂstaÂroÂsios ÄŻstaiÂgos. Kiek anksÂÄ?iau KrauÂjo doÂnoÂrysÂtÄ&#x2014;s centÂrui buÂvo paÂskelbÂtas bankÂroÂtas dÄ&#x2014;l darÂbuoÂtoÂjams nuoÂlat vÄ&#x2014;ÂluoÂjan Ä?iĹł atÂlyÂgiÂniÂmĹł. TuoÂmet ÄŻstaiÂga saÂvo juÂriÂdi nes teiÂses perÂdaÂvÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;KauÂno krauÂjo centÂruiâ&#x20AC;&#x153;, kuÂris ÄŻsiÂpaÂreiÂgoÂjo apÂrĹŤÂ pinÂti krauÂjo komÂpoÂnenÂtais gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgas, su kuÂrioÂmis buÂvo suÂdaÂry tos suÂtarÂtys. â&#x20AC;&#x17E;KauÂno krauÂjo centÂ
roâ&#x20AC;&#x153; veikÂla suÂstabÂdyÂta, suaÂbeÂjoÂjus jos komÂpeÂtenÂciÂja â&#x20AC;&#x201C; ÄŻstaiÂga neÄŻÂroÂdÄ&#x2014; gaÂlinÂti iĹĄÂtirÂti krauÂjÄ&#x2026; taip, kaip nu maÂtyÂta teiÂsÄ&#x2014;s akÂtuoÂse. SveiÂkaÂtos apÂsauÂgos miÂnisÂteÂriÂja inÂforÂmaÂvo, kad suÂstabÂdĹžius â&#x20AC;&#x17E;Kau no krauÂjo centÂroâ&#x20AC;&#x153; veikÂlÄ&#x2026; neÂsutÂriks krauÂjo bei jo komÂpoÂnenÂtĹł tieÂkiÂmas ĹĄaÂlies gyÂdyÂmo ÄŻstaiÂgoms. Tuo ÄŻpa reiÂgoÂtas paÂsiÂrĹŤÂpinÂti NaÂcioÂnaÂliÂnis krauÂjo centÂras. Ĺ ios ÄŻstaiÂgos KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos fiÂlia lo vaÂdoÂvÄ&#x2014; RaÂsa OginsÂkieÂnÄ&#x2014; paÂti kiÂno, kad liÂgoÂniÂnÄ&#x2014;s krauÂju bei jo komÂpoÂnenÂtais bus apÂrĹŤÂpinÂtos. Ĺ i ÄŻstaiÂga suÂtarÂtis yra suÂdaÂriuÂsi su vi soÂmis keÂtuÂrioÂmis uosÂtaÂmiesÂÄ?io li goÂniÂnÄ&#x2014;Âmis.
3
PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 3, 2013
miestas Prasidės sezonas
Pajūryje – rinkliava
Švenčia jubiliejų
Šių metų kruizinis sezonas pra sidės savaite anksčiau nei per nai, o jį atidarys į Klaipėdą šeš tadienio rytą atplauksiantis įspūdingo dydžio kruizinis laine ris „Costa Pacifica“. Juo atvyks keli tūkstančiai turistų. Šiemet į uostamiestį atplauks 44 kruizi niai laineriai, iš kurių 7 didieji lai neriai (ilgesni nei 200 m).
Nuo gegužės Klaipėdoje jau rei kia mokėti už automobilių staty mą ir žaliojoje zonoje – pajūry je. Nuo šių metų rinkliava už sto vėjimą bus renkama ne tik au tomobilių stovėjimo aikštelėse, bet ir Melnragės, Girulių gatvėse. Rinkliava bus renkama iki rug sėjo 15 d. Pernai buvo surinkta daugiau nei 200 tūkst. litų.
Klaipėdos Eduardo Balsio me nų gimnazija švenčia 30 metų ju biliejų. Šia proga vakar Meno kie me buvo atidaryta speciali paro da, moksleiviai surengė madų šou „Balsinga mada“, koncertavo gim nazijos mušamųjų instrumentų or kestras. Po renginio bažnyčioje bu vo aukojamos mišios. Šventiniai renginiai vyks visą gegužę.
Prie pervažos – išbandymas Vairuotojų pra keiksmu tapusi Rimkų pervaža vėl iškrėtė kiaulystę – į darbą skubėję klai pėdiečiai vakar prie jos buvo privers ti stovėti ilgiau nei pusvalandį. s.lukosiute@kl.lt
Vakar ryte iš priemiesčių į Klai pėdą važiavę gyventojai buvo pri versti vėluoti į darbą. Nepatogumų sukėlė Rimkų pervaža, prie kurios kai kurie klaipėdiečiai eilėje pra laukė net 40 minučių. Vairuotojai piktinosi, kad į Rimkus įvažiavę 7.30 val., geležinkelio per važą kirto tik po 8.10 val. – tiek ilgai jie buvo priversti laukti, kol pirmyn atgal labai lėtai važinėjosi traukinių sąstatai. Šioje vietoje dėl uždary tos pervažos susidarė tokios spūs tys, kad laukiantys automobiliai bu vo matomi iki pat Šernų viaduko. Vairuotojai piktinosi, kad nie kaip nesibaigiantiems šio gele žinkelio ruožo remonto darbams pasirenkamas būtent toks ryto lai kas, kai dauguma žmonių važiuo ja į darbus. Klaipėdiečiai taip pat prisiminė ir geležinkelininkų pažadus, kad pavasarį remontai bus baigti, tad vairuotojams nebekils problemų.
Spūstys: vairuotojai ne kartą buvo priversti laukti eilėse prie Rimkų pervaž os.
Statys reguliuotoją
„Klaipėdos geležinkelių infrast ruktūros“ filialo direktorius Julius Mikšys paaiškino, jog būtent tuo metu pervaža buvo užimta dėl re konstrukcijos darbų geležinkelio linijoje Rimkai–Pagėgiai.
Nuspręsta, kad iški lus panašiai situaci jai šioje sankryžoje bus statomas regu liuotojas. Rimkuose, su kuriais patogus susisiekimas, yra daug remontui skirtos įrangos. Dėl specifinių ma nevravimo darbų bei ilgo sąsta to gerokai užtrunka, kol traukinys nuvažiuoja į reikiamą vietą ir grįž ta atgal.
Būtent dėl šios priežasties vai ruotojai buvo priversti ilgai lauk ti prie Rimkų pervažos. Be to, taip sutapo, kad po šventinės dienos prisikaupė technikos ir padaugė jo pagal grafiką važiuojančių trau kinių. J.Mikšys sutiko, kad uostamies tyje Rimkų pervaža yra jautri vieta. Tad po dienraščio „Klaipėda“ žur nalistų skambučio ši problema bu vo aptarta su atsakingais darbuo tojais. Nuspręsta, kad iškilus panašiai situacijai šioje sankryžoje bus sta tomas reguliuotojas. Tada vairuo tojai galės vadovautis ne šviesofo ro, o jo parodymais. Taip tikimasi gerokai sutrumpinti automobilių eiles. Nepatogumų neišvengs
Ar manevravimo darbų negali ma atidėti kitam laikui? J.Mik
Vytauto Liaudanskio nuotr.
šys paaiškino, kad jie dirba pagal griežtai reglamentuotus grafikus. Tad bet koks traukinių užlaikymas valandą ar ilgiau neigiamai atsi lieptų įsipareigojimams tiekėjams ir klientams. Be to, remonto darbai atliekami traukinių eismo pertraukos metu. Pagal grafiką važiuojantys trauki niai iš vienos stoties į kitą turi at važiuoti nustatytu laiku. „Susierzinę vairuotojai mato tik vieną medalio pusę“, – pridūrė va dovas. J.Mikšys negalėjo garantuoti, kad ateityje bus išvengta tokių sutapi mų, kai į darbą skubantys vairuo tojai lauks prie uždarytos pervažos. Tačiau pažadėta pasistengti, kad jų būtų kuo mažiau. Plan uojam a, kad gel ež inke lio linijos Rimkai– Pagėgiai re konstrukcijos darbai užtruks iki birželio.
Lakūnai treniravosi virš miesto Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdiečių paniką sukėlę virš miesto praskridę kariniai naikin tuvai gegužės 1-ąją tik treniravo si. Karinių oro pajėgų atstovai tiki no, kad lakūnai skrido leistiname aukštyje.
Trečiadienį 14.43 val. uostamiesčio gyventojai išgirdo karinių lėktuvų gaudesį ir virš galvų pastebėjo pra skrendančius naikintuvus. Pasiro do, tai susiję su prancūzų pradėta NATO oro policijos misija Baltijos šalyse. „Tai buvo planiniai treniruočių skrydžiai. Lakūnai neviršijo leisti nos 1000 pėdų (300 m) apatinės ri bos. Tai yra pats mažiausias aukš
Ceremon ij a. Šiand ien 10 val. Krašto aps augos savanor ių paj ėg ų Žem ai čių apygardos 3-ios ios rinkt inės šta be vyks Žemaičių apygardos 3-iosios rinkt inės vado skyr imo į pareigas ir kov in ės vėl iavos perd av imo cere mon ija. Pask ait a. Šiand ien 17 val. Klaip ė dos universiteto „Aula Magna“ (Man to gatvė 84) 2 aud itor ijoje įvyks ne mokama paskaita „Sveikatos atstat y mas pagal Norbekovo metod iką“. Ją skait ys Maskvos žmogaus sveikatos ats tat ymo inst it uto pagal Norb eko vo metod iką atstovas Liet uvoje lek tor ius Arūnas Mal iauskas. Reng inys nemokamas.
Sandra Lukošiūtė
Tapo kantrybės išmėginimu
Dienos telegrafas
tis, kuriame gali skristi lėktuvai“, – teigė Karinių oro pajėgų viešųjų ryšių karininkas Andrius Mika. Teigiama, kad prancūzai visai neseniai atskridę į Lietuvą tre niruojasi. Tos treniruotės vyksta kasdien, skraidoma ne tik Lietu vos teritorijoje, bet taip pat ir Lat vijoje bei Estijoje. „Pasitaiko, kai tenka skristi į in cidento vietą, tačiau gegužės 1-ąją buvo treniruočių skrydžiai“, – pa brėžė A.Mika. Balandžio 30 d. per oficialią ce remoniją Lietuvos karinių oro pa jėgų Aviacijos bazėje Šiauliuo se Prancūzijos karinių oro pajėgų kontingentas iš Danijos karių perė mė NATO oro policijos misiją Bal tijos šalyse. Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvėje patruliuos ke
turi Prancūzijos karinių oro pajėgų naikintuvai „Mirage F-1RC“, kurie Aviacijos bazėje nusileido balan džio 26 d. Ketvirtą kartą savo karius ir nai kintuvus dalyvauti NATO oro po licijos misijoje Baltijos šalyse siun čianti Prancūzija pakeitė nuo šių metų pradžios Baltijos oro erdvę saugojusius Danijos karius su nai kintuvais F-16.
Parkas. Atšilus orams, Palangoje vėl atidar ytas netol i jūros, šal ia pušyno įsik ūręs Vaik ų parkas. Jame maž ieji nemokamai pramogaut i gal i kasd ien nuo 10 iki 20 val. Vakare parkas užda romas, įjung iama signal izacija. Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civil inės metrikacijos ir reg istracijos skyr iuje užreg istruotos 13 klaipėd ie čių mirtys. Mirė Stan islava Budzins kienė (g. 1925 m.), Alfonsas Jakštas (g. 1931 m.), Jadvyga Turauskienė (g. 1932 m.), Marija Bojarova (g. 1933 m.), Kazys Kanapeckas (g. 1937 m.), Birutė Stanis lava Urbonavičienė (g. 1938 m.), Kilina Jermakova (g. 1939 m.), Alfonsas Ged minas (g. 1946 m.), Valentina Rezvova (g. 1947 m.), Gintautas Jonas Razmus (g. 1950 m.), Ala Sergejeva (g. 1955 m.), Algimantas Stonys (g. 1965 m.), Andrej Kaševskij (g. 1980 m.). Lėb art ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Rasa Rakausk ienė, Ona Med ik ie nė, Valent ina Rezvova, Stanislava Bu dzinsk ienė, Kil ina Jermakova, Mar ija Bojarova, Andrej Kaševsk ij. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mi Alfons as Jakšt as, Ala Sergejeva, Vlad im ir Osadčij.
300
– tiek metrų aukštyje skrido naikintuvai.
Šventė. Rytoj ugn iagesiai gelb ėtojai minės Šv. Flor ijono – ugn iagesių glo bėjo dieną. Klaip ėd iečiai trad iciškai kviečiam i į šiai progai skirt ą šventę. Ji vyks pramog ų ir prek yb os cent ro, esanč io Taikos pr. 61, ter itor ijoje. Šventė prasidės 12 val. Liet uvos jau nimo ugn iagesybos sporto varž ybo mis. 14.30 val. vyks ugn iagesių globė jo Šv. Flor ijono dienos minėjimas. 15 val. bus pristatoma gaisrinė technika, gelbėjimo įranga, vyks įspūd ing i ug niagesių gelbėtojų pasirodymai.
Naujag im iai. Per stat ist inę parą pa gimdė 11 moter ų. Gimė 8 mergaitės ir 3 bern iukai.
Treniruotė: gegužės 1-ąją NA
TO oro policijos prancūzų pilo tai nardė virš Klaipėdos.
Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitos ios pagalbos med ikai sulaukė 58 išk vie timų. Klaipėd iečiai skundėsi kraujo takos sut rik imais, pilvo skausmais.
4
penktadienis, gegužės 3, 2013
miestas
Butas – kliūtis lengvatoms
Komentarai
1
O.R.Sapiežinskienė pasa kojo, kad butą, kuriame ji gyvena, perrašė dukrai, kai ši norėjo įsigyti savo būstą ir reikėjo imti pa skolą iš banko. Pasak jos, dabar buto, kuriame gyvena, nuosavybės neįsiteisina, nes tai labai brangu.
Edita Mildažytė
TV laidos „Bėdų turg us“ vedėja, labdaros ir paramos fondo „Bėdų turg us“ vadovė
N
Audronė Liesytė:
Pagal įstatymą para mos prašantis žmo gus pirmiausia turi išnaudoti visas tei sėtas priemones pa jamoms gauti.
Nuomininkė paliko skolų
Pasak pensininkės, Laukininkų gat vėje esantį dviejų kambarių su holu butą, dėl kurio dabar negauna kom pensacijų už šildymą ir karštą van denį, ji paveldėjo mirus uošvei, prieš dvejus metus. O.R.Sapiežinskienės teigimu, šis butas prastas, jis yra pirmajame aukšte, šaltas ir apleistas. „Ten niekada negyvenau ir negy venu. Man patogu dabartiniame“, – pasakojo moteris. Klaipėdietė tvirtino, jog blogiau sia, kad šio buto negali parduoti – niekas neperka. „Vieni pirkėjai buvo atsiradę, bet apsigalvojo“, – pasakojo moteris. Pensininkė guodėsi, kad nepa vyksta ir išnuomoti buto. Nuomi ninkų moteris ieškojo ir per skelbi mus, ir per pažįstamus. Klaipėdietė pasakojo, kad buvo priėmusi gyventi merginą. Ji tik turėjo sumokėti mo
Pinigai: pašalpų mokėjimo dienomis prie pašto nusidriekia eilė, tačiau abejojama, ar visiems joje stovin
tiems žmonėms parama tikrai reikalinga.
kesčius už komunalines paslaugas, tačiau gyventoja apgavo. Po kelių mėnesių ji dingo palikusi skolas. „Matyt, dar šildytuvu naudojosi, kad už elektrą liko 200 litų skola“, – prisiminė moteris. Leido gyventi giminaičiams
Dabar, pasak O.R.Sapiežinskienės, paveldėtame bute Laukininkų gat vėje gyvena tolimi giminaičiai. Jie nuomos nemoka, o tik atsiskaito už komunalines paslaugas. „Kai kreipiausi dėl kompensaci jos, buvo paaiškinta, kad turiu tur to. Pasiūlė išnuomoti už 400 litų. Tačiau kaip išnuomoti, jei niekas nenori čia gyventi? Gal jie nuomi
ninkus man suras ar patys išsinuo mos?“ – klausė moteris. O.R.Sapiežinskienė teigė, kad taip pat jai buvo pasiūlyta dekla ruoti gyvenamąją vietą paveldėta me bute, ten gyventi ir gauti kom pensacijas. Tačiau moteris nenori persikraustyti. „Bute Laukininkų gatvėje manęs netenkina sąlygos, o Kretingos gat vėje patogu“, – pabrėžė moteris. Turto pirkti niekas nenori?
Klaipėdietei keista, kad praėjusio šildymo sezono metu kompensaci jas už šildymą ir vandenį gavo, nors butą jau buvo paveldėjusi. „Kodėl negaliu gauti lengvatos, jei realiai aš turiu tik vieną butą? Kiek yra žmonių, kurie važinėja geriau siomis mašinomis ir gauna kompen sacijas? Aš turiu butą, kurio negaliu parduoti, o lengvatos man neprik lauso“, – guodėsi pensininkė. O.R.Sapiežinskienė ne tik susira šinėjo su savivaldybe dėl kompen sacijos, bet ir kreipėsi pagalbos į tei sininkus. „Blogiausia, kad ten vis kei čiasi darbuotojos. Viena pasakė, kad pristatyčiau reikiamus doku mentus – esą kompensaciją turiu gauti. Tvirtino, kad man priklau so nemokamas advokatas ir siū lė kreiptis į teismą. Tačiau atėjus kitą kartą jau dirbo kita darbuoto ja. Ši tvirtino, kad į teismą kreiptis neverta, o advokatas nepriklauso“, – dėstė moteris. Klaipėdietė norėjo susitikti ir ap tarti savo bėdą su Klaipėdos savi valdybės administracijos direktore Judita Simonavičiūte, tačiau to pa daryti nepavyko.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Pas ją sudėtinga patekti. Kartą mačiau prekybos centre, kai apsipir kinėjau, žadėjau pakalbinti, bet neno rėjau trukdyti“, – pasakojo moteris. Tvarka tapo griežtesnė
Klaipėdos savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Audronė Liesytė paaiškino, kad kompensa cijos šį šildymo sezoną nesuteiktos, nes pasikeitė jų suteikimo tvarka, kuri tapo griežtesnė. „Pagal įstatymą paramos prašan tis žmogus pirmiausia turi išnaudoti visas teisėtas priemones pajamoms gauti. Moteris nepateikė dokumen tų, įrodančių, kad butą, kuriame ne gyvena, yra išnuomojusi giminaitei. Šiaip butai turėtų būti nuomojami už pinigus. Negalima teikti paramą giminaičiams ir prašyti paramos iš valstybės“, – tvirtino vedėja. A.Liesytė teigė, kad anksčiau klaipėdietė kompensacijas gauda vo, nors jau buvo paveldėtas butas, nes buvo kitokia tvarka. „Pensinio amžiaus žmonėms kompensacijos skiriamos visam šildymo sezonui. Nors nuo praėju sių metų sausio įsigaliojo įstatymo pakeitimas, kompensacijos nebuvo peržiūrimos. Tad prieš prasidedant šiam lengvata nebuvo suteikta, nes pasikeitė tvarka“, – aiškino vedėja. Pasak A.Liesytės, ši situacija nė ra išskirtinė. Paprastai kompensaci jos už šildymą suteikiamos pusei jų prašiusių asmenų. „Kreiptis žmogui dėl kompen sacijos negalima uždrausti, tačiau norint ją gauti, reikia atitikti įsta tyme numatytus normatyvus. Jis numato, kam skiriama parama“, – pabrėžė vedėja.
Faktai ir skaičiai 2011 10 01–2012 03 31 šildymo sezono metu:
savivaldybė gavo prašymų skirti kompensaciją šildymui – 21 785; kompensacijų šildymui skirta 13 109 besikreipusiesiems; kompensacijoms išleista 4 359 000 lit ų. 2012 10 01–2013 03 31 šildymo sezono metu:
savivaldybė gavo prašymų skirti kompensaciją šildymui – 24 024; kompensacijų šildymui skirta 13 797 besikreipusiesiems; kompensacijoms išleista 6 277 000 lit ų.
egal ima kalbėt i apie so cial inę param ą viena reikšmiškai. Yra žmonių, kuriems kompensacijos tikrai reikalingos, bet yra ir tokių, ku riems – ne, o jos skiriamos, vadovau jant is viena tvarka. Būna, kad žmo gus dirba, augina kelis vaikus, o dėl dviejų litų jis negauna kompensaci jos, nors ši jam tikrai reikalinga. Kitas gerai verčiasi, gauna nelegalių paja mų, bet jų niekas nemato ir paramą gauna. Reikėtų sureguliuoti kompen sacijų skyrimą, bet tai sudėtinga. Si tuacija gali pasikeisti, kai visi žmonės deklaruos savo turtą, pajamas. Ar pa rama žmogui tikrai reikalinga, galė tų prižiūrėti ir seniūnijos, jei seniūnai būt ų renkami, o ne skir iami. Sulau kiame ir tokių prašymų, kai žmonės kreipias i, kad reik ia suremont uo ti stogą, langus, o namas stovi bran giausiame Viln iaus rajone – Saulės gatvėje. Tie žmonės – popieriniai mi lijonieriai. Jei iškyla tokių problemų, gal jiems reikėtų parduoti savo būs tą ir įsigyti paprastesnį atokesniame rajone? Yra ir tok ių atvejų, kai vie nas pensininkas gyvena 3–4 kamba rių bute. Geriausia būtų, kad žmonės gautų tokias pensijas ir atlyg į už dar bą, kad nereikėtų jokių kompensaci jų. Viskas būtų aišku ir teisinga. Tada žmogus pagalvotų, ar jam apsimoka turėti tokį turtą, ar šildyti didžiausią butą, ar persikelti į mažesnį ir turėti daugiau pinigų asmeninėms lėšoms. Pašalpų mokėjimas ir kompensacijų skyrimas visada būna iškreiptas. Jei žmonės gyvena kaime, tur i žemės, ganyklų, bet net ur i jok io daržo ar neaug ina karvės ar ožkos, pašalpas reikėtų sumažinti perpus. Tai jau tin ginystė.
Julius Panka
Lietuv ių taut in io jaun imo sąjungos vadovas
L
ietuvoje kompensacijų ir iš mok ų sistema yra pastaty ta ant medinio pamato. Be to, kiekviena valdžia pridė jo po savo aukštą. Dabar Lietuvos so cialinė sistema yra įvairių socialinių sistemų mišinys. Ją būt ina pertvar kyt i. Pašalpoms ir kompensacijoms skir iami mil ijonai, o vis tiek yra ba daujančiųjų. Vad inasi, pin igai nuei na kažkur ne ten. Kompensacijos už šildymą ypač reikal ingos pensin in kams, kur ie gauna mažas pajamas. Jei būtų atlikta reforma ir pensijos bū tų pririštos bent prie vidutinio atlygi nimo, tada kompensacijų nereikėtų. Kompensacijos, pašalpos didina so cialinį pasyvumą. Vyras, turintis dau giavaikę šeimą, dirba už minimalų at lygį ir gauna pašalpas. Jei vieną dieną kas nors jas nubrauktų, šeima pradė tų badauti, gal tada eitų pas darbda vį ir išsireikalautų didesnės algos. Tai paskatintų kurti profsąjungas. Būtina pertvarkyti Lietuvos kompensacijų ir išmokų sistemą.
5
penktADIENIS, gegužės 3, 2013
lietuva
Komisija kiršina Seimą Etikos ir procedūrų komisija (EPK) netirs Valentino Mazuronio elgesio, taip pat neieškos ir dingusios Neringos Venckienės. Vieni opozicijos atstovai įsiuto – jie tvirtino, esą valdantieji gina savus, kiti prašėsi komandiruojami į JAV vykdyti N.Venckienės paieškų. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Laimėjo dauguma
Seimo EPK, vakar sprendusi klau simus dėl dviejų parlamentarų – kolegei balsavimo teisę perleidu sio Tvarkos ir teisingumo partijos atstovo V.Mazuronio ir jau daugiau nei mėnesį Seime nesirodančios N.Venckienės, nusprendė nesiim ti jokių veiksmų. Komisijos dau guma nusprendė netirti epizodo priimant Medžioklės įstatymo pa taisas, kai vietoj V.Mazuronio bal savimo mygtuką paspaudė jo frak cijos kolegė Jolita Vaickienė. Tiesa, vis dėlto EPK dauguma nu sprendė siūlyti Seimui perbalsuo ti dėl Medžioklės įstatymo pataisų, už kurias V.Mazuronis paprašė bal suoti savo kolegės J.Vaickienės. Įsta tymą nuspręsta grąžinti dar ir dėl to,
kad socialdemokratas Bronius Bra dauskas, kuris yra ir Lietuvos žvejų ir medžiotojų draugijos pirmininkas, nepaisė EPK rekomendacijos nusi šalinti nuo įstatymo priėmimo. Sprendimas įsiutino
Į tokį sprendimą audringai surea gavo Seimo Liberalų sąjūdžio frak cijos seniūno pavaduotojas Ginta ras Steponavičius. Jis pareiškė, kad EPK daugumą sudarantys valdan tieji užsiima saviškių protekcija. „Dar sugebama užkirsti kelią aki vaizdiems įstatymų ir procedūrų pažeidimams, tačiau, kalbant apie etiką, komisija tampa vis labiau neįgali. Turėdami ryškią daugumą komisijoje, valdantieji vadovaujasi principu „neliesk savų“, tokiomis aplinkybėmis principingi ir etiš ki sprendimai yra neįmanomi“, – sakė G.Steponavičius.
Prašo dėmesio Prezidentė Dalia Grybauskaitė pa ragino Vyriausybę imtis priemo nių, kad savižudybių skaičius Lie tuvoje mažėtų. Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad jų jau imtasi.
Vakar po šalies vadovės susitikimo su psichologais, visuomenininkais ir mokslininkais, su kuriais D.Gry bauskaitė kalbėjo apie savižudybių paplitimo Lietuvoje sprendimus, jos patarėja Daiva Ulbinaitė teigė, kad prieš šešerius metus patvirtin ta savižudybių prevencijos strate gija yra „popierinė ir neveiksmin ga“, o jai įgyvendinti nenumatyta nei realių priemonių, nei tinkamo finansavimo. „Prezidentės teigimu, Vyriau sybė turi labai rimtai strateginiu lygmeniu imtis šios problemos sprendimo, tai neturi likti tik pa žadu Vyriausybės programoje“, – žurnalistams po susitikimo sakė Prezidentės patarėja. Pasak D.Grybauskaitės, savižu dybių prevencijos problema su prantama primityviai, ja daugiausia užsiima nevyriausybinės organiza cijos, o rimto valstybės požiūrio ir konkrečių veiksmų nėra. „Lietuvai svarbus kiekvienas žmogus. Vyriausybė turi rim tai imtis šios problemos sprendi mo – turi būti parengta aiški savi žudybių prevencijos programa su konkrečiomis priemonėmis ir fi nansavimu. Savižudybių preven cija turi būti kryptinga, ilgalaikė ir prieinama, o svarbiausia – veiks minga, žmonėms reikia realios psichologinės pagalbos“, – prezi dentūros pranešime cituojama ša lies vadovė. Premjeras A.Butkevičius per sa vo atstovę tvirtino, kad Vyriausybė jau dabar kompleksiškai sprendžia šią bėdą, „pradedant nuo patyčių mokykloje, baigiant ekonominė mis problemomis, didele socialine
Pastaba: anot prezidentės, la
biausiai gyvenimu nusivylusiems žmonėms padeda visuomeninės organizacijos. Tomo Raginos nuotr.
atskirtimi ar priklausomybe nuo alkoholio jau suaugus“. A.Butkevičiaus teigimu, į dar bą prieš savižudybes yra įtrauktos įvairios ministerijos. „Tuo jau dabar rūpinasi Socia linės apsaugos ir darbo ministeri ja, kuri siekia įgyvendinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones. Švietimo ir mokslo mi nisterija, skirianti dėmesį specia lioms programoms ir iniciatyvoms tam, kad išgyvendintume smurtą bei patyčias mokyklose. Sveikatos apsaugos ministerija atnaujina ir įgyvendina programas, mažinan čias savižudybių, nulemtų besai kio alkoholio ir narkotinių med žiagų vartojimo, atvejų skaičių“, – teigė premjeras. Kasmet Lietuvoje nusižudo apie tūkstantį žmonių. „KIaipėdos“, BNS inf.
Su kolegos nuomone iš dalies su tiko ir komisijos pirmininkas, Tė vynės sąjungos-Lietuvos krikščio nių demokratų atstovas Valentinas Stundys. Anot jo, už V.Mazuronio atvejo nagrinėjimą pasisakė tik 4 ar 5 nariai, 9, t. y. visi valdančio sioms partijoms priklausantys, bu vo prieš. „Taip, tai amž in a prob lem a, nes pagal Seimo statutą ši ko mis ija sud arom a siek iant pro porcingo visų frakcijų atstova vimo. Visiškai suprantama, kad valdančiosios koalicijos partijos turi daugumą ir turi galią priim ti sprendimus ar jų nepriimti“, – paaiškino V.Stundys. P.Gražulis nori į JAV
Dar vienas EPK žingsnis, sukėlęs daugybę įvairių reakcijų, – spren dimas nesikišti į N.Venckienės
Savigyna: etikos komisija dėl telefonu kalbėjusio ir balsuoti už jį kole
gei liepusio V.Mazuronio (dešinėje), taip pat dėl nenusišalinusio nuo balsavimo B.Bradausko pasiūlė Seimui įstatymą priimti iš naujo, bet pačių parlamentarų nebaus. Mindaugo Ažušilio nuotr.
paieškas. Kaip dienraščiui aiškino V.Stundys, nuspręsta, kad tai – ne EPK kompetencija. EPK narys Petras Gražulis pa sišovė pats vykti ieškoti N.Venc kienės. Jis netgi kreipėsi į Seimo pirmininką Vydą Gedvilą ir pra šė jį komandiruoti į JAV. „Dėl ne suprantamų priežasčių Generalinė
prokuratūra nepaskelbė N.Venc kienės tarptautinės paieškos, o ma no turimais duomenimis, N.Venc kienė gali būti Jungtinėse Amerikos Valstijose. Prašau Seimo pirmi ninko mane komandiruoti į Ame riką ir padėti nustatyti Seimo narės N.Venckienės buvimo vietą“, – tei gė Seimo narys P.Gražulis.
6
penktadienis, gegužės 3, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Patyčios – mūsų visų vėžys
Saulius Tvirbutas
P
at yč ios mok yklose, smurtas prieš vaikus – vienas didžiau sių visuomenės skaudulių. Tai tarsi visuomenės vėž ys, kuris bene kasmet ne vieną paaugl į prive da prie saviž udybės. Visoje šalyje skel biamos akcijos, kviečiančios atsisakyti smurto, yra geros bent jau tuo, kad apie šią problemą pradėjome kalbėti. Bet tai – tik pirmas žingsnis. Pirmiausia tą pro blemą tur i pripaž int i pačios mok yklos ir, svarbiausia, tėvai. Tik dažn iau mok yklos prest ižas, geras įvaizdis būna aukščiau visko. Taip pat ne paskutinį vaidmenį atlieka ir moksleivių krepšelių sistema – kad ir koks padauža, kenkėjas būtų sunkiai auklėjamas vaikas,
Tai labai simptomiška mūsų visuomenei: kol vilkas ne mano avidė je, nieko nenoriu ma tyti ar girdėti, o ką jau kalbėti apie pagalbą. jis atneša pinig ų ugdymo įstaigai. Negal ima kalt int i vien mok yklų vado vų. Paprastai pat yčios, žem in imas ne būna pav ien is įvyk is, o ilgai trunkan tis reiškinys. Apie tai anksčiau ar vėliau suž ino visi klasės vaik ų tėvai, bent kiek bendraujantys vakarais su savo atžalo mis. Bet visi linkę tylėti, jei auka yra ne jų vaikas. O skriaudžiamojo artimieji kaip tik vėliausiai suž ino apie vaiko kančias, nes šis būna įbaugintas arba neturi pa tikimo ryšio su šeima ir verčiau renkasi tylią kančią ar net saviž udybę. Sostinėje nuskambėjo atvejis, kai ir mo kyklos vadovybė, ir tėvų taryba vienin gai nutarė užglaistyti smurto atvejį, kai buvo sunk iai sužalotas vaikas. Gal iau siai ne smurtautojas, o auka turėjo išeiti iš šios mokyklos. Tai labai simptomiška mūsų visuomenei: kol vilkas ne mano avidėje, nieko nenoriu matyti ar girdėti, o ką jau kalbėti apie pagalbą. Pagaliau kok į pavyzdį vaikams rodome mes, suaugusieji, kasdienėse situacijose? Palikti automobilį neįgaliųjų vietose prie parduotuv ių, išmest i padangas pakelė je, pavojingai manevr uot i yra vyr išk u mo, aukštesn io statuso ženklas, o man dag us elgesys, tolerancija, atlaidumas – skystablauzdžių varguolių bruožas. Normalu yra koneveikt i ir seksual ines maž umas, kitataučius, apskritai kitaip mąstančiuosius ar besirengiančiuosius. Nebūtina viskam pritarti, bet ar būtina plūstis? Matydami nuolatinį mūsų pyktį aplinkai tokie auga ir mūsų vaikai.
Valdžia – kita ir ta pati
Persekioja N.Venckienę?
Pastaruoju metu laikraščiuose, te levizijoje beveik nieko nėra, tik vi sokios kalbos apie Seimo narę Ne ringą Venckienę. Dabar dar ir jos vyrą pradėjo kaltinti, kad vaiko ne prižiūri, nes šis esą nelanko mo kyklos. Tačiau kiek Lietuvoje yra mokyklos nelankančių, alkanų vai kų. Kodėl jais niekas nesirūpina? O taip, kaip persekiojama N.Venckie nė, net karo nusikaltėliai nebuvo persekiojami. Kiekvieną dieną, va landą, minutę apie ją kalbama, jos ieškoma. Moteris juk nieko blogo nepadarė, nėra jokia žmogžudė ar teroristė. Lietuvoje ir net valdžio je yra daugybė nusikaltėlių, nuteis tų asmenų. Kodėl apie juos niekas nekalba, jų nepersekioja? Kažkoks siaubas. Manau, kad Lietuvoje tik rai yra labai stiprus pedofilų kla nas, kuris visus taip ir spaudžia, kad persekiotų N.Venckienę. tai tikrai ne paskalos. Juk dauguma gandų pasitvirtina. Bet šioje vietoje įdomu ne tiek tai, kaip pinigai buvo „pumpuoja mi“, o tas faktas, jog atėjęs naujasis ministras, regis, nieko nedaro, kad atskleistų savo pirmtako „žygdar bius“. Tarsi nieko ir nebuvo. Kodėl taip yra? Gal žmonės bi josi keršto? Veikiausiai čia yra kitos priežas tys, ne baimė. Juk dabartinio mi nisterijos vadovo kadencija irgi kada nors baigsis, o tuomet vėl at eis vadovauti naujas žmogus, vei kiausiai iš dabartinės opozicijos, tai yra iš tų pačių anksčiau buvu
siųjų. Kam su jais pyktis, kai gal ir pats nesi visiškai šventas? Štai ir tarpsta tokia valdžia, ku ri toleruoja juodus darbelius, da romus, kaip sakoma, susitarimų po kilimu pagrindu. Tad kad ir be sikeistų valdžia ir opozicija, kad ir kas į ją beateitų, nė vienas nesės į teisiamųjų suolą. Ar buvo pas mus nubaustas nors vienas ministras arba kokio didelio departamento, skirstančio pinigus, vadovas? Ne! Nes Lietuvoje vagių ir nusikaltėlių baltomis rankovėmis ir juodais kostiumais išvis nėra. Yra tik tie, kurie vagia vištas. Regimantas Alionis
Mišios bažnyčioje – didžiausia šventė
M
Suprantama, ne pažodžiui pa citavau, bet esmė tokia, kad mes, žmonės, ir renkamės, tikėti ar ne. Aš, pavyzdžiui, esu labai dėkinga savo mamai, kad mane nuo mažens išmokė tikėjimo tiesų, kiekvie ną sekmadienį vesdavosi į bažny čią, sudarė galimybę priimti visus sakramentus. Todėl ir per visus 40 savo darbo metų, o dirbau mokytoja, bažnyčią lankiau. Tačiau tai reikėjo daryti slaptai, nes mokykla nuo bažnyčios buvo atskirta, o į mišias einantys mokytojai – persekiojami. Ir dabar kiekvieną sekmadienį lankausi bažnyčioje. Man jau 80 metų, todėl kaskart laukiu dukrų, kad jos nuvežtų mane į maldos na mus. Kiekvienas sekmadienis man – didžiausia šventė. Bažnyčioje aš jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje. Čia galiu pasiguosti, pa sitarti su Jėzumi, jo motina Marija,
paprašyti pagalbos ir, žinau, kad jie mane išklauso. Nors man jau tikrai labai daug metų, tačiau dar judu, krutu. O tai ir yra Dievo malonė. Jei sėdėčiau ir tik galvočiau apie rūpesčius, tų po ros valandų nepraleisčiau kalbėda masi su Dievu, neįsivaizduoju, koks būtų mano gyvenimas. Taigi, laisva valia – nori tikėk, nori ne. Ir tikrai niekas neverčia žmonių eiti į bažnyčią, bet tiesiog tokia tvarka: jei vaikas nori priim ti Pirmąją Komuniją, tai bent turi būti susipažinęs su Šventojo Raš to tiesomis. Mano abi dukros yra tikinčios, ir tuo labai džiaugiuosi ir didžiuojuo si, nes jos moka vertinti dorybes, tai, kas gera. Tikėjimas padeda, o ne žlugdo žmogų, jo nenaikina, o pakylėja dvasią. O mums dabar rei kia būti ypač stiprios dvasios, nes pasaulis toks padrikas. Birutė G.
Kaip Šiaurės Korėjoje
Ponas Stanislovas „Karštame tele fone“ koneveikia visus „amžinai ne patenkintus“ žmones. Jam užkliūva, kad mieste yra per daug kritikuojan čiųjų. Tas Stanislovas turbūt norėtų, kad būtų kaip Šiaurės Korėjoje – vi si pagal komandą patenkinti šypso tųsi ir džiugiai sveikintų kiekvieną, kad ir patį absurdiškiausią valdžios sprendimą. Ir viskas tada būtų gra žu mieste ir valstybėje. Vygantas
Vaikams tikrai nesaugu
Perskaičiau straipsnį „Vaikams – spąstai kieme“ („Klaipėda“, 2013 05 02) ir sutinku su jame išdėstytais vienos mamos priekaištais valdžiai, kad už mokesčių mokėtojų pinigus daugiabučių namų kiemuose įreng tos vaikų žaidimų aikštelės yra labai nesaugios. Žaidimų aikštelių įrengė ir Alksnynės gatvėje. Žinokite, tik rai baisu, nes sūpynės pajudinus kli ba, o ką jau bekalbėti apie situaci ją, kai vaikai supasi. Be to, jos tokios aukštos, kad vaikui iki penkerių me tų beveik neįmanoma pačiam atsi sėsti. Labai gaila, kad žaidimų aikš telės įrengiamos taip atmestinai ir, tai svarbiausia, nesaugiai. Monika
Išlindo elgetos
Tik atšilo oras ir į viešumą kaip ta rakonai išlindo „bomžai“. Pilnas se namiestis šlykščių, pamėlynavusių veidų. O dar baisiau, kad ant kiek vieno kampo jie sėdi kaip elgetos ir prašo išmaldos, už kurią, matyt, iš kart skuba pirkti pigaus vyno. Ma nau, jog Klaipėdos senamiestis yra reprezentacinė miesto vieta, tuoj prasidės turizmo sezonas. Todėl esu įsitikinusi, kad pats laikas vėl spręs ti elgetų senamiestyje problemą, nes jie tikrai nepuošia mūsų miesto. Anelė Parengė Virginija Spurytė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Stasys
Andriaus Deltuvos karikatūra
Atgarsiai
an labai patiko dien rašt yj e „Klaip ėd a“ publikuotas Virgini jos Spurytės straipsnis „Į mišias – tarsi į darbą“ („Klaipė da“, 2013 04 27). Rašinyje pasisako ponia Nerin ga, kuri tarsi priekaištauja, kad jai sunku kiekvieną sekmadienį su dukrele lankytis mišiose, o tai da ryti reikia tam, kad vaikas galėtų gauti Pirmąją Komuniją. Noriu poniai Neringai pasakyti, kad mūsų niekas neverčia, mes tik patys renkamės, ar lankytis sek madieniais bažnyčiose, klausytis mišių. Katalikų tikėjime išvis prie vartos nėra. Šventajame rašte sakoma, kad kai Dievas siuntė mokinius skelb ti jo žodį, pasakė jiems, kad jie ei tų visur, – kas priims, tegul skelbia Dievo žodį, o jei nepriims, tai rei kia išeiti ir nusivalyti dulkes nuo kojų.
397 728
telefonas@kl.lt
P
as mus jau taip yra, kad Sei me visada yra valdantieji ir opozicija. Dabar valdantie ji yra kairiosios politinės jė gos, o opozicija – dešinieji. Ir tie, ir anie visada vieni kitus kritikuoja, tačiau atėjus tam tikram metui, jie susikeičia vietomis, ir plokštelė ap verčiama kita puse. Lieka tik lauki nis valdymas, atnešantis žmonėms socialinius nemalonumus. Tik į akis krenta vienas pernelyg akivaizdus dalykas. Net pasikeitus valdžiai ir opozicijai vietomis, nie kada nebūna pradedami ikiteismi niai tyrimai dėl iki tol buvusiųjų valdžioje juodų darbelių. Gal tų nusikaltimų niekas neda ro, gal niekas nekenkia valstybei ir visi yra švarūs kaip krištolas? Tikrai taip nėra. Kalbama, kad vieno buvusio ministerijos vadovo parankiniai prikūrė įmonių, o joms – dar ir antrinių įmonėlių, į kurias ankstesnės kadencijos metu buvo pumpuojami ministerijai pavaldžių įstaigų pinigai. Iš išorės viskas tarsi švaru – bu vo paskelbti konkursai, kuriuos lai mėjo mažiausias sumas pasiūliusios įmonės, ir taip toliau. Bet realiai tai buvo kriminalas, nes visi tie dalykai buvo specialiai suorganizuoti, visi žinojo, kas turi laimėti konkursus, kai kas net žinojo, kam tos antrinės įmonės priklauso ir kam jos atsto vauja. Kas pasipriešintų ministro valiai? Kad ir nelegaliai valiai? Sakysite tai yra „plekai“, paska los arba net šmeižtas. Gali būti. Ta čiau nebūna dūmų be ugnies. O gal jei tam tikros tarnybos išdrįstų at skleisti tai, ką žino, paaiškėtų, jog
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
karštas telefonas
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
penktadienis, gegužės 3, 2013
užribis
Prie vairo – iš užstalės 1
Vienas jų aiškino gėręs tik vaistų, alkoholio or ganizme užsilikę po vakarykščių vaišių, o kitas vyras tikino pasigė ręs todėl, kad žmona išvarė iš na mų. Dar šeši vairuotojai nebuvo blaivūs, tačiau matuoklis parodė, kad jie neviršijo leistinos ribos. Nors reido metu akcentuotas vai ruotojų blaivumas, nustatyta nema žai kitų eismo taisyklių pažeidimų. Keturi vairuotojai nebuvo atlikę au tomobilio techninės apžiūros, vie nas nesegėjo saugos diržo. Vienas jaunuolis vakar ypač nu stebino policininkus, nes važiavo mašina, ant kurios buvo pritvir tintas ranka užrašytas valstybinis numeris. Žmogus aiškino, kad tik rąjį numerį kažkas pavogė.
Paskutinę balandžio dieną kelių policininkai tikrino ir išvažiuojan čiųjų iš tarptautinių keltų blaivumą. Tądien pareigūnai bendravo su iš tri jų keltų išvažiuojančiais vairuotojais. Reido metu nustatyti penki neblai vūs vilkikų vairuotojai. Vienas jų – 49 metų Kelmės gyventojas, įpūtęs į matuoklį 0,33 promilės, pabandė papirkti policininkus, pasiūlęs jiems 100 eurų kyšį. Sunkiasvorių automo bilių vairuotojams taikomi griežtesni reikalavimai, jiems leistina alkoholio organizme norma – 0,2 promilės. Klaipėdos apskrities kelių poli cijos pareigūnus per šių metų ke turis mėnesius bandyta papirkti 25 kartus, kai per 2012 m. tą patį lai kotarpį buvo užfiksuoti 3 papirki mo atvejai.
Mįslė: ne kartą apžiūrinėję sumaitotą automobilį pareigūnai ieškojo atsakymo į pagrindinį klausimą – ar juo
važiavęs vaikinas nusižudė, ar buvo nužudytas?
Vytauto Petriko nuotr.
Po žūties – eksperimentas Keista 23 metų vaikino žūtis šių metų balandžio viduryje, kai automobiliu įsirėžusio į turgavietės pastatą vairuotojo krūtinė buvo perverta peiliu, verčia pareigūnus ieškoti liudininkų bei planuoti dar neregėtą tyrimo eksperimentą. Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
Buvo ar nebuvo žudikas?
Prevencija: iš keltų išvažiuojančius automobilius pasitiko visas būrys
Kelių policijos biuro pareigūnų.
KPB nuotr.
Vyro gyvybę gelbėjo sraigtasparnis Daiva Janauskaitė Iš Kylio į Klaipėdą plaukusiame kel te insultas pakirto laivo įgulos narį. Ligonio gyvybė gelbėta sraigtaspar niu jį gabenant į uostamiestį.
Ketvirtadienio rytą Klaipėdo je gauta žinia apie kelte „Kaunas“ staiga sunegalavusį 1956 metais gi musį vyrą. Sprendžiant iš jo būk lės spėliota, kad jį galėjo ištikti in sultas. Keltas plaukė į Klaipėdą, pranešimo apie nelaimę metu nuo uosto vartų jis buvo nutolęs apie 27 jūrmyles.
Gaišti kelias valandas, kol laivas pasieks krantą, reiškė pavojų žmo gaus gyvybei. Karinių oro pajėgų paieškos ir gelbėjimo sraigtasparnis paki lo 10.10 val. Jo įgula gavo užduotį paimti ligonį iš laivo ir nuskraidinti į Klaipėdos jūrininkų ligoninę. 11.23 val. sraigtasparnis sėkmin gai nusileido ligoninės kieme. Vy ras skubiai nugabentas į Reani macijos skyrių. Jo būklę medikai apibūdino kaip stabilią. Kasmet sraigtasparniai iš laivų į ligoninę atgabena nuo vieno iki tri jų staiga sunegalavusių žmonių.
Nors nuo Manto Kasiliauskio žū ties praėjo pusė mėnesio, tačiau kategoriško atsakymo į pagrindi nį klausimą dar nerasta. Pareigūnai dėlioja po kruope lę paskutiniųjų vaikino gyvenimo dienų detales ir bando jose įžvelgti atsakymą, ar jis pats suplanavo sa vo žūtį, ar tapo nusikaltimo auka. Balandžio 17-osios ankstų rytą, dar nepradėjus aušti, M.Kasiliaus kio vairuojamas automobilis visu greičiu rėžėsi į Naujosios turga vietės pastato sieną. Nuo stipraus smūgio iššovė oro pagalvė. Tačiau vaikinas žuvo ne nuo smūgio, o nuo jo krūtinę pervėrusio peilio. Vis dar aiškinamasi, kas jį įsmeigė. Atsisveikinimo laiško nerado
„Lengviausia būtų patikėti, kad vaikinas nusižudė, bet tada nuleis tume rankas ir nebeturėtume sti mulo ieškoti tikrosios tiesos. Esa
Garsiausiu Klaipėdos grafitininku tapęs 24 metų studentas Gintaras Genčas sulaukė dar vieno – jau šeš tojo nuosprendžio už miesto pasta tų terliojimą.
nę atgabeno per valandą.
Vytauto Petriko nuotr.
Ieško įvykio liudininkų
Esama liudijimų, kad M.Kasiliaus kis porą paskutinių naktų leido sė dėdamas automobilyje aikštelėje šalia Naujosios turgavietės. Maž daug prieš pusvalandį iki nelai mės liudininkas matė vaikiną vie ną mašinoje. Kol kas nepavyko rasti žmonių, kurie matė, kaip M.Kasiliauskis įjungė variklį ir dideliu greičiu rė žėsi į sieną. Svarstydamas galimas įvykio versijas prokuroras A.Saunorius prisiminė bene prieš porą dešimt mečių įvykdytą nusikaltimą Skulp tūrų parke. Tada dėl jūrininko, ras to su peiliu krūtinėje, taip pat buvo kilę nemažai klausimų. Atsakymai į juos pasirodė banalūs – neseniai iš įkalinimo paleistas nusikaltėlis į stotį skubėjusiam jūrininkui pa stojo kelią ir paprašė rūkalų. Vy ro ištiestos cigaretės jam pasirodė pernelyg prastos. Nusikaltėlis įsi žeidė ir žmogų nudūrė. Įvykio liu dininkus prašoma paskambinti tel. 354 040 arba 8 698 26 710.
Grafitininkui – šeštas nuosprendis Daiva Janauskaitė
Pagalba: sraigtasparnis staiga ligos užkluptą laivo įgulos narį į ligoni
me linkę apie šį įvykį galvoti kaip apie nužudymą, renkame visus įmanomus įrodymus, kurie leis tų patvirtinti bent vieną versiją. Įvykis yra toks keistas, kad sun ku patikėti, jog jaunas žmogus bū tų jį suplanavęs“, – teigė ikiteis minį tyrimą kuruojantis Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuro ras Arūnas Saunorius. Atidžiai apžiūrėję automobilį pareigūnai nerado atsisveikinimo laiško. Jokios užuominos apie sa vižudybę neaptikta ir vaikino kom piuteryje. Rasti du žuvusiojo tele fonai, bet juose esanti informacija neleidžia įtarti, kad vaikiną slėgė mintys apie savižudybę. Iš ekspertų laukiama tikslių iš vadų apie dūrio trajektoriją, kam pą oro pagalvės atžvilgiu bei kitus reikšmingus dalykus. Svarstydami, ar galėjo rankoje laikytą ir į krūtinę nukreiptą peilį išsiskleidusi pagalvė įsmeigti į kū ną, pareigūnai samprotauja, ar rei kėtų atlikti tyrimo eksperimentą panaudojant manekeną.
Vakar paskelbtas sprendimas ne pakeitė vaikino likimo – metus jis turės dirbti viešuosius darbus, taip išpirkdamas kaltę. Šįkart studentas buvo teisiamas už tai, kad 2011 m. rudenį jis gel tonais ir juodais purškiamais da žais apipurškė vienos bendrovės Didžiojoje Vandens gatvėje pasta to sieną bei žaliuzes. Šįkart vaikinas teisme paaiškino, ką reiškia jo vizitine kortele tapęs užrašas „GIN OV“. Visiškai pripa žinęs kaltę G.Genčas aiškino, kad
pirmos trys šio užrašo raidės yra vardo pradžia, o „OV“ – trumpi nys iš frazės anglų kalba „one van dal“ – vienas vandalas. Vaikinas teisinosi taip bandęs iš reikšti save. Grafitininkas penkis kartus bu vo nubaustas už analogiškus veiks mus, jam skirtos maksimalios vie šųjų darbų bausmės, tad skirti jų daugiau neleidžia įstatymas. Todėl vakar jam paskirta baus mė subendrinta su anksčiau pa skelbtomis. G.Genčas turės 12 mėnesių neatlygintinai dirbti po 40 va landų per mėnesį visuomenės labui. Be to, jam skirta 390 litų bauda. Bendrovei, kurios pastatą ištepė, kaltininkas turės atlyginti 583 litų civilinį ieškinį.
Pasiteisinimas: G.Genčas pasa
kojo, kad terliodamas ant pastatų savo užrašą norėjo išreikšti save.
8
penktADIENIS, gegužės 3, 2013
ekonomika
OMX Vilnius kl.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0349 DB svaras sterlingų 1 4,0818 JAV doleris 1 2,6252 Kanados doleris 1 2,6046 Latvijos latas 1 4,9309 Lenkijos zlotas 10 8,3005 Norvegijos krona 10 4,5415 Rusijos rublis 100 8,3725 Šveicarijos frankas 1 2,8242
–0,13 %
–0,6547 % –0,1028 % –0,5418 % –0,1840 % –0,0345 % –0,4175 % +0,3048 % –1,4420 % +0,3126 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,88
4,60
2,38
„Apoil“
4,85
4,53
2,29
„Brent“ nafta
–0,90 %
Didžioji Lietuvos namų ūkių dalis atideda dalį pinigų santaupoms. Tai rodo Lietuvos banko užsakymu atlikta namų ūkių finan sinės elgsenos apklausa. Remiantis ap klausa, beveik pusė šeimų per mėnesį su taupo iki 500 litų, 6,4 proc. respondentų atideda nuo 500 iki 1000 litų, o daugiau kaip 1000 litų per mėnesį sutaupo 2,3 proc. šeimų. Trečdalis respondentų teigė, kad per mėnesį nieko nesutaupo.
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
–1,97 %
OMX Tallinn
2
Daugumai lietuvių pavyksta sutaupyti
Degalų kainos pokytis
OMX Riga
91,00 dol. už 1 brl. 99,95 dol. už 1 brl.
kartus
pernai padidėjo Seimo leidyklos leidžiamų „Valstybės žinių“ pelnas.
Lietuvio automobilis – senas ir dyzelinis
Lietuvos keliais važinėja gerokai daugiau automobilių nei Latvijos ir Estijos. Tačiau kaimynus lenkiame tik kiekybe, o auto mobilių kokybe ir naujumu pasigirti negalime. Didžiausias parkas
Remiantis valstybės įmonės „Re gitra“ duomenimis, Lietuvoje va žinėja tris kartus daugiau auto mobilių nei Latvijoje ar Estijoje. Mūsų šalyje šių metų pradžioje bu vo 1,87 mln., Latvijoje – 0,66 mln., o Estijoje – 0,656 mln. registruotų transporto priemonių. Tačiau transporto skelbimų portalo autoplius.lt plėtros vadovas Viktoras Daukšas teigia, kad taip smarkiai automobilių skaičiumi Lietuva pirmauja tik formaliai. „Teisingiau būtų remtis „Tran sekstos“ duomenimis, pasak jų, Lietuvoje yra 1,2 mln. techninės apžiūros talonus turinčių auto mobilių. Taigi Lietuvos automo bilių parkas yra maždaug dvigubai didesnis už Estijos ar Latvijos. Pa gal automobilių, tenkančių vienam šalies gyventojui, skaičių pirmau ja estai – 0,51, mūsų santykis – 0,4, latvių – 0,33 automobilio“, – teigė V.Daukšas. Liet uva smark iai pirm auja ir pagal importuotus naudotus au tomobilius – per pirmą šių me tų ketvirtį į mūsų šalį jų įvežta 3,5 karto daugiau nei į Latviją ir be veik penkis kartus daugiau nei į Estiją. Autoplius.lt, „Regitros“ ir au tomobilių rinkos tyrimų įmo nės „Autotyrimai“ duomenimis, šiemet į Lietuvą buvo įvežta 32,5 tūkst., į Latviją – 9,1 tūkst., į Es tiją – 6,5 tūkst. automobilių.
Naujų įvežama mažiau
Lietuvoje važinėja seniausi auto mobiliai Baltijos šalyse. Mūsų ša lies automobilių parko amžiaus vidurkis yra 15 metų ir truputį at silieka nuo estų – 13,3 metų bei lat vių – 13,5 metų. Per pastaruosius trejus metus visose Baltijos šalyse automobilių parkas senėjo. „Deja, mes negalime pasigir ti itin naujais automobiliais. Į Lie tuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų, o į Estiją ir Latviją naujesni – 6–10 metų – automobiliai. Į Es tiją įvežama tris kartus daugiau 1–5 metų automobilių nei pas mus“, – sakė V.Daukšas.
Viktoras Daukšas:
Deja, mes negalime pasigirti itin naujais automobiliais. Per pirmą ketvirtį į Lietuvą įvež ta mažiau naujesnių automobi lių nei pernai. Lietuviai importavo 452 vienetais mažiau 1–5 metų au tomobilių ir 344 mažiau 6–10 me tų transporto priemonių. Skirtinga situacija Latvijoje, kurios keliuo se – net 43,1 proc., t. y. 1,1 tūkst., padaugėjo prieš 6–10 metų paga mintų automobilių. Pirmas šių metų ketvirtis nebu vo itin aktyvus Lietuvos automo
Skirtumas: į Lietuvą dažniausiai įvežami 11–15 metų, o į Estiją ir Latviją naujesni – 6–10 metų – automobiliai.
bilių rinkoje. Užfiksuota 85,8 tūkst. naujų ir naudotų automobilių san dorių, t. y. 0,3 proc., arba 240, ma žiau nei pernai. V.Daukšas teigia, kad pirmą ket virtį trejus metus augusi naudotų automobilių rinka stabtelėjo. Šie met sandorių įvyko 82,7 tūkst., o pernai – vos 165 daugiau. Benzinas nepopuliarus
Atsižvelgiant į degalų tipą, Lietu va – vienintelė iš trijų Baltijos ša lių, kur dyzelinių automobilių (48,7 proc.) daugiau nei varomų benzi nu (39,9 proc.). Didžiausia benzi ninių automobilių dalis yra Estijoje – net 66,3 proc. Latvijoje benzini nių automobilių taip pat daugiau (51,1 proc.) nei dyzelinių. „Estijoje dyzelinių automobi lių dalis auga jau trejus metus iš eilės. Tokia tendencija pastebima
Vytauto Petriko nuotr.
ir Latvijoje. Kita situacija Lietu voje, kur įvežamų dyzelinių au tomobilių procentinė dalis per metus sumažėjo nuo 77,7 iki 73,6 proc. Tačiau dyzelinu varomi au tomobiliai išlieka gerokai popu liaresni už benzininius“, – kalbė jo V.Daukšas. Autoplius.lt duomenimis, popu liariausia automobilių marke Bal tijos šalyse išlieka „Volkswagen“. Lietuvoje ir Latvijoje minėtų auto mobilių per metus padaugėjo ati tinkamai 10,5 tūkst. ir 4,4 tūkst., o Estijoje – 5 tūkst. Tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje po puliariausių trejetuke toliau ri kiuojasi „Audi“ ir „Opel“, o es tų – „Ford“ ir „Audi“ automobiliai. Pabrėžtina, kad vienintelėje Latvi joje į populiariausių penketuką pa tenka BMW, Estijoje – „Toyota“, o Lietuvoje – „Renault“ automobiliai.
Augo tik Estijos rinka
Parduotų naujų automobilių skai čiumi Lietuva atsilieka nuo Estijos, bet lenkia Latviją. Per tris mėne sius mūsų šalyje įsigyta 3,15 tūkst. naujų automobilių, tai 75 vienetais mažiau nei prieš metus. Estai naujų automobilių įsigijo 5,4 tūkst., o tai yra beveik pusė visose trijose Balti jos šalyse įsigytų automobilių. Lat vijoje buvo nupirkta 2,8 tūkst. au tomobilių, beveik 200 mažiau nei prieš metus. „Iš Baltijos šalių vienintelėje Esti joje naujų automobilių pardavimas augo. Ten, skirtingai nei Latvijoje ar Lietuvoje, itin daug naujų automobi lių nuperka privatūs asmenys. Mūsų šalies pirkėjus estai lenkia tris kar tus. Bene didžiausią įtaką tam turi aukštas estų gyvenimo lygis“, – teigė autoplius.lt plėtros vadovas. „Klaipėdos“ inf.
Konkurso rezultatus ir vėl apskundė Bendrovės „Klaipėdos nafta“ skelb tą suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo dujotiekių rango vo konkursą pralaimėjusi įmonė „Kauno dujotiekio statyba“ toliau skundžia konkursą teismuose.
Nuoskauda: konkursą pralaimė
jusi įmonė teismui teigia, kad „Klaipėdos nafta“ neteisėtai pa naikino ankstesnius pirkimo re zultatus. Vytauto Petriko nuotr.
„Kauno dujotiekio statyba“ antra dienį Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė jai nepalankią Klaipėdos apygardos teismo nutartį, kuria balandžio viduryje teismas atmetė bendrovės ieškinį dėl konkurso re zultatų panaikinimo. „Kauno dujotiekio statyba“ pa teikė teismui apeliacinį skundą ir teismas vakar jį priėmė. Apeliacinį skundą dėl šio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo toliau nagrinės
Lietuvos apeliacinis teismas“, – BNS sakė Klaipėdos apygardos teis mo atstovė Gintarė Daugėlaitė. „Kauno dujotiekio statyba“ teis mui teigia, kad „Klaipėdos nafta“ neteisėtai panaikino ankstesnius pirkimo rezultatus ir sudarė sąly gas jos konkurentei – Vokietijos bendrovei „PPS Pipeline Systems“ – iš naujo teikti galutinį pasiūlymą pakartotiniam konkursui. „Kauno dujotiekio statybos“ vadovas Hen rikas Bartusevičius BNS yra sakęs, kad konkursas buvo neteisingai or ganizuotas, ir bendrovė esą yra nu kentėjusi pusė. „Klaipėdos nafta“ balandžio 18 d. pranešė, jog SGD dujotiekio statybos konkurso nugalėtoju pa
skelbtas Vokietijos koncernas „PPS Pipeline Systems“, pasiūlęs darbus atlikti už 94,84 mln. litų (su PVM – 114,756 mln. litų). Šių metų vasarį paskelbto pakar totinio konkurso nugalėtojas pra neštas po to, kai Lietuvos apelia cinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo pritaikytas lai kinąsias apsaugos priemones ir lei do atnaujinti konkurso procedūras. Sutartis su „PPS Pipeline Systems“ turėtų būti pasirašyta netrukus. „Klaipėdos naftos“ vadovas Ro kas Masiulis BNS sakė, kad pasi rašius sutartį rangovai spėtų visus darbus atlikti laiku – iki kitų me tų rugpjūčio 1-osios, kaip numaty ta konkurso sąlygose.
Antras konkurse liko „Kauno du jotiekio statybos“ ir „Šiaulių dujo tiekio statybos“ konsorciumas, ku ris pasiūlė 113,481 mln. litų kainą (su PVM – 137,312 mln. litų). H.Bartusevičius yra pareiškęs, kad jei pralaimėtų Lietuvoje, bend rovė žada kreiptis į Europos Teisin gumo Teismą. Pernai gruodžio 20 d. konkurso laimėtoju buvo pripažintas lietuvių konsorciumas, siūlęs 166,979 mln. litų (su PVM) kainą, o Vokietijos bendrovė, kurios siūlyta kaina bu vo 192,182 mln. litų, liko antra. Ta čiau Viešųjų pirkimų tarnyba įpa reigojo „Klaipėdos naftą“ iš naujo nagrinėti bendrovių pasiūlymus. „Klaipėdos“, BNS inf.
9
penktadienis, gegužės 3, 2013
pramogų
Redaktorė Rita Bočiulytė
gidas
Vyks Baltijos šalių mados festivalis Gaivia uostamiesčio tradicija tampantis Baltijos šalių mados festivalis „IKRA mada“ gegužę į Klaipėdą grįš su naujomis ambicijomis, idėjomis ir naujais vardais.
Užmojai – jau tarptautiniai
Pernai sumanytas kaip nauja šalies dizainerių kolekcijų pristatymo bei įvairių sričių kūrybininkų bendradarbiavimo platforma, šiemet renginys į Klaipėdą sukvies ambicingus dalyvius iš Lietuvos, Kaliningrado srities (Rusija), Estijos, Švedijos bei kitų Baltijos šalių. „IKRA mada“, praėjusiais metais užpildžiusi tuščią mados pristatymų uostamiestyje nišą, šiemet matuojasi festivalio vardą, tarptautinio renginio statusą bei aktualią tvariosios mados temą. Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos IKRA suvienyti skirtingų kūrybos sričių bendraminčiai iš Lietuvos: prodiuserė Jurga Sutkutė, choreografė ir viena iš Klaipėdos šiuolaikinio šokio teatro „Padi Dapi Fish“ įkūrėjų Agnija Šeiko, režisierius Vaidas Kvedaras, muzikos prodiuseris Kristijonas Lučinskas, VJ Simas Gineika (Eatyourwork), architektas Vitalijus Jankūnas, žurnalistė Valerija Lebedeva – bei jiems talkinanti komanda ruošia antrąją mados šventę. Suvienijo kitoks požiūris
Renginio metu savo sukurtas drabužių kolekcijas pristatys lietuviai Eva Baliul, Agnė Deveikytė, Tomas Baranauskas, Kristina Valančiūtė, Raimundas Petreikis, viešnios iš Švedijos – „The twenty-eight days into september“ duetas Karina Giljė ir Emma Pettersson, svečiai iš Rusijos Dmitrijus Kudriavcevas, Marija Suchomlina ir Jekaterina Ničiporenko bei kiti. Rengėjų džiaugsmui į festivalį vis aktyviau įsitraukia debiutuojančių klaipėdiečių pajėgos – Marija Pakalniškytė bei Vilniuje studijuojančios Ieva Užkurataitė ir Asta Labžentytė. Anot festivalio „IKRA mada“ prodiuserės Jurgos Sutkutės, šis renginys siekia plėtoti išskirtinę tradiciją ir turėti savitą veidą. „Šių metų leitmotyvas – tvarioji mada. Ji akcentuoja naudoja-
Pernai užpildžiusi tuščią mados pristatymų uostamiestyje nišą, šiemet „IKRA mada“ matuojasi festivalio vardą, tarptautinio renginio statusą bei aktualią tvariosios mados temą. mų audinių ilgaamžiškumą, kokybės ir asmeninio stiliaus prioritetą trumpalaikių tendencijų atžvilgiu. Tai – kitoks požiūris į madą nei esame įpratę, – sakė J.Sutkutė. – Jo apraiškų gausu ir dizainerių pasiūlytose kolekcijose: kūrėjai naudoja natūralius audinius, trikotažą. Šiemet planuojamų pristatyti kolekcijų įvairovėje mane žavi ir dizainerių šmaikštumas, žaismingas požiūris į įvairias stiliaus klišes.“ Įžanga – kūrybinės dirbtuvės
Festivalio „IKRA mada“ įžanga tapo asociacijos kartu su partnere Kaliningrado kultūrinių iniciatyvų skatinimo agentūra „Tranzit“ balandžio ir gegužės mėnesiais uostamiestyje surengtos kūrybinės dirbtuvės. Jų metu dizaineriai, fotografai, audiovizualinių menų ir kitų kūrybinių profesijų atstovai iš Klaipėdos bei Kaliningrado (Rusija) dalyvavo paskaitose ir užsiė-
Kolekcijos: festivalyje „IKRA mada“ bus pristatyti viešnių iš Švedijos K.Giljė ir E.Pettersson, K.Valančiūtės,
E.Baliul bei kitų Baltijos šalių jaunųjų dizainerių tvariosios mados kūriniai.
mimuose, gvildenusiuose crossmedia technologijos bei tvariosios mados temas. Jauniems profesionalams skirtos kūrybinės dirbtuvės ir finalinis šou – asociacijos vykdomo projekto „Kūrybinės industrijos – kaip inovacijų Baltijos jūros regione veiksnys“, kurį remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietu-
voje, renginiai. Projektu siekiama išplėtoti kaimyninių šalių kūrybininkų bendradarbiavimą ir suteikti jam aktualią kryptį. Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacija IKRA (www. creativeklaipeda.lt) – 2011 m. spalį įkurta visuomeninė organizacija, vienijanti dizaino, architektūros, informacinių technologijų, rekla-
Organizatorių nuotr.
mos, kino, medijų, muzikos, scenos menų ir kitų kūrybinių bei kultūrinių industrijų sektorių atstovus bei pajūrio kūrybines įmones. Šios asociacijos rengiamas festivalis „IKRA mada“ vyks gegužės 18 d. 19 val. Klaipėdos „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3). Bilietai – po 40 Lt, juos platina „Tiketa“. „Klaipėdos“ inf.
10
penktadienis, gegužės 3, 2013
pramogų gidas Knyga ir spektaklis – apie emigraciją
Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje šiandien vyks Aldonos Grupas knygos „Anglijos vidurio vakarų (West Midlands) lietuvių bendruomenė po Antrojo pasaulinio karo (1947– 2012)“ pristatymas ir bus rodomas klaipėdiečio aktoriaus Igorio Reklaičio režisuotas spektaklis „Emigrantai“ pagal S.Mrožeko pjesę, kurioje vaidina pats režisierius su aktoriumi Gintaru Čajausku. Jų spektaklis jau rodytas emigrantams Didžiojoje Britanijoje ir Norvegijoje; šį kartą į jį kūrėjai kviečia potencialius ateities emigrantus, vis dar gyvenančius čia, Lietuvoje. KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25). KADA? Gegužės 3 d. 17 val. KAINA? Nemokamai.
Ves pasaulio muzikos keliais
Balandžio 3 – gegužės 15 dienomis Klaipėdos rajone vykstantis VIII tarptautinis Gargždų muzikos festivalis trečiadienį kviečia į koncertą visai šeimai „Pasaulio muzika iš kelionių dienoraščio“. Jame muzikuos multiinstrumentalistas Saulius Petreikis ir gitaristas Chrisas Ruebensas (Belgija). Jiedu publiką supažindins su įvairiausiais instrumentais ir įvairių šalių muzika. Tai viena iš Gargždų muzikos festivalio naujienų – šiemet sumanytos edukacinės programos renginys. Abu atlikėjai tą pačią dieną koncertuos ir Klaipėdos rajono Lapių pagrindinėje mokykloje. KUR? Gargždų kultūros centre (Klaipėdos g. 15). KADA? Gegužės 8 d. 13 val. KAINA? 4, 2 Lt.
Finalas: šveicarų dirigento K.Zehnderio diriguojamas Kauno miesto simfoninis orkestras baigiamajame festivalio koncerte atliks kūrinius miesto ir jūros tema.
Organizatorių nuotr.
Festivalis baigsis „Simfonija miestui ir jūrai“ Griežiant Kauno miesto simfoniniam orkestrui, kuriam vadovaus šveicarų dirigentas Kasparas Zehnderis, šįvakar Klaipėdos koncertų salėje skambės simfoniniai kūriniai miesto ir jūros tema.
Tai vyks Klaipėdoje, mieste prie jūros, iš urbanistinių garsų, žuvėdrų klyksmo ir bangų mūšos kasdien audžiančiame savo būties simfoniją. „Simfonija miestui ir jūrai“ užbaigs XXXVIII festivalį „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Inspiruoja fantaziją
Prancūzų impresionisto Claude’o Debussy simfoninis kūrinys „Jūra“ ir lietuvių romantiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ buvo sukurti XX a. pradžioje. C.Debussy kūrinį „Jūra“ (1903– 1905) sudaro trys eskizai, atliekami be pertraukų. Kūrinio premjera nebuvo sėkminga. Viena vertus, trūko repeticijų, kita vertus, Paryžiaus visuomenė buvo neigiamai nusistačiusi prieš autorių, kuris paliko žmoną dėl kitos moters. Tačiau neilgai trukus šis kūrinys tapo vienu populiariausių ir
dažniausiai atliekamų kompozitoriaus simfoninių opusų. C.Debussy „Jūra“ yra nepaprastai turtinga savo vaizdiniais, žavinti įtaiga ir subtilumu, neįprastos orkestruotės ir impresionistinės harmonijos spalvomis. Kūrinyje naudojamus orkestruotės metodus vėliau perėmė filmų muzikos kūrėjai. Absoliučios muzikos idėja, perteikianti gamtos vaizdus, nenaudojat jokių literatūrinių ar mitologinių elementų, tuo metu buvo neįprasta. Iki dabar ji inspiruoja tiek atlikėjų, tiek klausytojų fantaziją. Su vaizdo projekcijomis
Jūra – vienas esminių, vyraujančių M.K.Čiurlionio kūrybos motyvų – amžinybės, laisvės, gyvenimo, net viso pasaulio metafora. Koncerte atliekamą jo poemą palydės Arthuro Spirko (Šveicarija) vaizdo projekcijos kompozitoriaus
ir dailininko kūrinių motyvais. M.K.Čiurlionio „Jūra“ ne tik buvo ilgai (net 4 metus, 1903–1907) kuriama, bet ir turėjo ilgai laukti savo premjeros 1936-aisiais, kai ji pirmąkart nuskambėjo 25ųjų autoriaus mirties metinių proga. Tąkart buvo atlikta redaguota jos versija; vėliau ilgai skambėdavo paredaguotas Eduardo Balsio, ir tik praėjusio amžiaus pabaigoje išgirdome originalųjį M.K.Čiurlionio variantą. Poema parašyta dideliam simfoniniam orkestrui su padidinta varinių pučiamųjų instrumentų grupe, mušamaisiais, arfa ir vargonais. Jos pradžioje pasigirsta aukštyn kylantis arfos pasažas ir šviesus trigarsių motyvas – tarsi regimai atskleista uždanga, už kurios mirga saulėti jūros toliai, scenos erdvė būsimam dramos vyksmui. Kulminacijoje pasiekiama didžiausia įtampa, „siautėja“ įsiūbuota garsų masė, kurioje nebegirdėti nei temų, nei tonacijos. Ir štai ateina repriza – šviesios išminties pergalė, išsilaisvinimo džiaugsmas. „Šviesa prieš audrą, audra ir po audros šviesa – taip nuo pasaulio pradžios“, – rašė M.K.Čiurlionis, vaizdingai apmąstydamas savo – šviesos nešėjo – pašaukimą. Poemoje jis pratęsė romantinę išraiškos liniją ir kaip tapytojas ieškojo ypatingų tembrinių spalvų. Jis buvo pilnas kūrybinės fantazijos ir nepaprasto orkestrinio išradingumo.
Įdomu, kad „Jūrai“ pats M.K.Čiurlionis sukūrė poetinį tekstą – savotišką kūrinio programą: „Galinga jūra. Didi, beribė, neišmatuota. Visas dangus apgaubia savo mėlyne tavo bangas, o tu, di-
Tai vyks Klaipėdoje, mieste prie jūros, iš urbanistinių garsų, žuvėdrų klyksmo ir bangų mūšos kasdien audžiančiame savo būties simfoniją.
dybės pilna, alsuoji tyliai ir ramiai, nes žinai, kad nėra ribų tavo galiai, tavo didybei, tavo būtis begalinė. Didi, galinga, puiki jūra!“. Šis menininkas bene pirmasis Lietuvoje tapybos ar muzikos kalba interpretavo ne tik jūros, bet ir miesto idėją. Atskleidžia autorės meilę
Koncertas „Simfonija miestui ir jūrai“ prasidės 18 val. klaipėdietės kompozitorės Loretos Narvilaitės kompozicija „Atviras miestas“. Net pavadinimu deklaruojama urbanistinė jos tema atskleidžia autorės meilę šiuolaikiniam miestui, jo svaiginančiam gyve-
nimo tempui ir išoriniam margumui. Kompozicijoje panaudota M.K.Čiurlionio preliudo (op. 7 Nr. 4) tema, kurios segmentais grindžiami įvairaus intensyvumo orkestro spalvų blokai. Jų nuolatinis kartojimas kuria vaizdžiai „architektūrišką“ formą, kryptingai kylančią emocinės kulminacijos link. Tarsi būtų iš M.K.Čiurlionio pasakiškų miestų vizijos – bokštų ir žiburių akcentų link. „Simfoniją miestui ir jūrai“ diriguosiantis K.Zehnderis šiuo metu užima kelias svarbias pozicijas Šveicarijos muzikiniame gyvenime: jis yra Murteno klasikos vasaros festivalio meno vadovas, Paulo Klee centro Berne muzikos vadovas ir P.Klee ansamblio vadovas, vadovauja Bielo simfoniniam orkestrui. K.Zehnderis nuolat pasirodo svarbiausiose Europos koncertų salėse ir festivaliuose. Jis dirigavo ir kelių sceninių kūrinių pastatymams, tarp jų – W.A.Mozarto operai „Figaro vedybos“ Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Taip pat parengė keletą programų su Kauno miesto simfoniniu orkestru (vyr. dirigentas Imantas Resnis), dirigavo A.Dvořáko „Stabat Mater“ Pažaislio festivalyje Kaune, o pernai Klaipėdos muzikos pavasaryje pristatė programą su Klaipėdos kameriniu orkestru, kurioje ne tik dirigavo, bet ir grojo fleita. „Klaipėdos“ inf.
11
penktadienis, gegužės 3, 2013
pramogų gidas Norvegiška pavasario serenada
Kitą savaitę Klaipėdos kamerinis orkestras pristatys naują programą „Pavasario serenada“, parengtą su svečiu iš Norvegijos – žymiu klarnetininku Rogeriu Arve Vigulfu. Koncerto pirmojoje dalyje skambės Norvegijos kompozitorių muzika – B.Brustado Koncerto klarnetui ir styginiams, taip pat B.Kasbergo Evenseno „Elegijos“ klarnetui ir styginiams Baltijos premjeros bei paties R.A.Vigulfo kūrinio „Herdis Maria“ klarnetui ir styginiams naujos versijos pasaulinė premjera. Koncertą užbaigs styginių orkestro aukso fondo kūrinys – P.Čaikovskio Serenada. KUR? Klaipėdos koncertų salėje (Šaulių g. 36). KADA? Gegužės 9 d. 18 val. KAINA? 20, 30 Lt.
Parodų rūmuose – du vernisažai
Šiandien Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) parodinėse erdvėse lankytojams duris atvers išsyk dvi naujos jungtinės parodos: „Made in Kaliningrad“ ir „Postidėja II. Atstatomieji darbai“. Pastarąja grupė lietuvių menininkių siekia atkurti idėjų ir galios pusiausvyrą ir kviečia tyrinėti ištrintą atmintį bei užmirštas istorijas. Kaliningrado (Rusijos Federacija) kuratoriaus Eugenijaus Umanskio parengta paroda „Made in Kaliningrad“ pristatys plačią šiuolaikinio Kaliningrado meno retrospektyvą, skirtą eksportui į kaimynines šalis. KUR? KKKC Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g 2). KADA? Atidarymai – gegužės 3 d. 18 val. KAINA? Nemokamai.
Akordeono dieną – koncertas
Operos solistė A.Širvinskaitė: „Sveikas, Paryžiau!“
Gegužės 6-ąją švenčiama Pasaulinė akordeono diena. Šią dieną ir Klaipėdoje vyks akordeono muzikos koncertas, kuriame pasirodys jauni ir gabūs uostamiesčio muzikantai.
Levandų kvapas, neaprėpiami vynuogynai ir svaigi muzika – visa tai bus galima kone užuosti, pajusti koncerte „Sveikas, Paryžiau!“, kurį kitą savaitę Klaipėdoje surengs operos dainininkė Aistė Širvinskaitė-Ruškienė.
Tarptautinė akordeonistų konfederacija (TAK), kuriai priklauso ir Lietuvos akordeonistų asociacija, gegužės 6-ąją džiugiai skelbia ir mini kaip Pasaulinę akordeono dieną. Šią dieną 1829 m. Cyrillas Demianas Vienoje užpatentavo naują instrumentą – akordeoną. TAK koordinuoja kasmetę pasaulinę šventę, kuria siekiama parodyti akordeono instrumento įvairiapusiškumą ir populiarinti žymius juo grojančius atlikėjus. Anot klaipėdiečio akordeonisto ir muzikos pedagogo Roberto Užgalio, Pasaulinė akordeono diena yra unikali galimybė skatinti instrumento, neturinčio ribų, apimančio visas kultūras, žanrus, stilius ir manieras, visuotinį pripažinimą. Iš tiesų ribų, kur ir kokį galime išvysti akordeoną, nėra. Jį galima išgirsti visur: nuo solisto pasirodymo iki koncerto su 100 atlikėjų simfoniniu orkestru, nuo dueto ar trio iki 40 akordeonistų orkestro, nuo rankų darbo akustinių registrų skambesio iki šiuolaikinių skaitmeninių technologijų, nuo naujų originalių darbų užsakymų iki žavių klasikos transkripcijų, nuo klasikos iki džiazo, nuo tautinės iki popmuzikos, nuo pasirodymo su orkestru Brodvėjaus šou iki foninės muzikos TV reklamoje, nuo P.Čaikovskio iki S.Gubaidulinos kūrinių, nuo mažyčių diatoninių instrumentų iki daugiaoktavinių koncertinių modelių, nuo muziejaus lentynų iki centrinės scenos Carnegie salėje, nuo privačių muzikos
studijų iki labiausiai gerbiamų pasaulinio lygio konservatorijų... Pirmąjį renginį Pasaulinei akordeono dienai, minint 180-ąsias akordeono „gimimo“ metines, TAK suorganizavo 2009-aisiais. Nuo tol kasmet viso pasaulio akordeonistai kviečiami tądien koncertuoti ir taip pagerbti instrumentą. Toks kasmetis renginys sujungia visų pastangas, siekiant kelti publikos susižavėjimą akordeonu ir plačiomis šio instrumento galimybėmis. Ta proga į koncertą kviečia ir klaipėdiečiai. Jį surengs Juozo Karoso muzikos mokyklos Akordeono skyriaus mokytojo eksperto R.Užgalio baigiamųjų klasių mokiniai. Jame publika galės pasveikinti ir jaunuosius uostamiesčio muzikantus – pianistę E.Šukytę (mokytoja V.Purlytė) ir akordeonistą V.Dobrovolskį (mokytojas R.Užgalis) su ką tik laimėta pirmąja vieta tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2013“. Koncerte taip pat muzikuos G.Tamašauskis, R.Malakauskas, P.Nasvytis, A.Danilevičius, A.Šliburytė ir kiti jaunieji atlikėjai. Skambės pati įvairiausia muzika – nuo J.S.Bacho iki A.Piazzolla’os. Koncertą ves R.Užgalis. Šventinis renginys vyks gegužės 6 d. 17 val. Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešosios bibliotekos Gerlacho palėpėje. Įėjimas – laisvas. „Klaipėdos“ inf.
Studijavo ir dailę
Koncerte skambės įvairiu laikotarpiu kūrusių prancūzų ir kitų šalių kompozitorių vokalinė muzika bei instrumentiniai kūriniai. Kaip sakė pati koncerto sumanytoja A.Širvinskaitė, tai graži, jausminga muzika, dovanojanti klausytojams poilsio minutes bei leidžianti mintimis pakeliauti po Paryžiaus bohemos kavinukes, saulės nušviestus Prancūzijos vynuogynus, pajausti levandų laukų kvapus ir išeiti su pakilia nuotaika. Mintis surengti prancūziškos muzikos vakarą solistei kilo po kelionės į Paryžių. „Turbūt didžiausią įspūdį paliko Paryžiaus Luvras ir Orsė muziejus. Impresionistų meną – muziką ir dailę – tiesiog dievinu. Tai mane paskatino plačiau pasidomėti prancūzų kompozitorių C.Debussy, F.Poulenco ir kitų kūryba. Štai taip gimė programa, kurios pagrindinė misija – supažindinti klausytojus su nuostabia muzika“, – sakė operos solistė, studijavusi ir dailę.
Impulsas: A.Širvinskaitę-Ruškienę naujai koncertinei programai įkvė-
pė kelionė į Paryžių.
Asmeninio albumo nuotr.
F.Poulencas muzika yra kartu ir elegantiška, ir moderni. Be to, ji pasižymi netradiciniais sąskambiais. Klausytojai ją priėmė puikiai, todėl nusprendėme koncertą surengti ir Klaipėdoje“, – pasakojo dainininkė.
gilijaus Noreikos vadovaujamoje Operos studijoje Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, kur atliko Dalios vaidmenį B.Dvariono operoje „Dalia“. Taip pat ji dainavo Tatjaną P.Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Gran Sacerdotessą G.Verdi „Aidoje“, Zigrunę R.Wagnerio „Valkirijoje“. Koncertinę veiklą A.Širvinskaitė pradėjo dar būdama studentė, dainavo Lietuvos ir Šv. Kristoforo kamerinių orkestrų, Šiaulių kamerinio choro „Polifonija“ programose. Dainininkė dalyvavo tarptautiniuose meistriškumo kursuose ir festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, su kameriniu ansambliu „Musica Humana“ koncertavo „Kuršių nerijos“ bei Pažaislio muzikos festivaliuose. Koncertas „Sveikas, Paryžiau!“ – gegužės 9 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikinio teatro kolonų salėje. Bilietai – po 22 Lt.
Atlaikė išbandymą Palangoje
Laimėjimas: jaunieji muzikantai E.Šukytė ir V.Dobrovolskis su savo
mokytoju R.Užgaliu džiaugiasi pelnyta pirmąja vieta tarptautiniame akordeonistų konkurse „Vilnius 2013”.
Koncerte skambės prancūzų kompozitorių J.Massenet, C.Debussy, F.Poulenco, H.Giraud, W.Jehno, amerikiečių S.Sondheimo, R.Rodgerso ir kitų autorių vokaliniai kūriniai, instrumentiniai duetai akordeonui. Prancūzišką atmosferą vakaro metu solistei padės kurti akordeonistas Žygimantas Laurinavičius bei jo mokinys Donatas Butkus, smuikininkė Asta Šidlauskaitė, koncertmeisterė Loreta Piaseckienė. Koncertinė programa „Sveikas, Paryžiau!” neseniai buvo atlikta Palangoje, A.Mončio namuose-muziejuje. „Mums visiems buvo labai smalsu pamatyti, kaip į ją reaguos publika. Tokių kompozitorių kaip
Sugrįš į Muzikinį teatrą
Klaipėdos muzikiniame teatre A.Širvinskaitė šiemet sukūrė pagrindinį Rozalindos vaidmenį J.Strausso operetėje „Šikšnosparnis“, praėjusių metų rugsėjį atliko Andželikos vaidmenį G.Puccini’o vienaveiksmės operos „Sesuo Andželika“ pastatyme. Pernai solistė Klaipėdos muzikinio teatro kolonų salėje debiutavo ir su soline klasikinės vokalinės muzikos programa „Iš mano svajonių“. A.Širvinskaitė įgijo solinio dainavimo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Irenos Milkevičiūtės klasėje. Dainininkė stažavosi ir profesoriaus Vir-
„Klaipėdos“ inf.
12
penktadienis, gegužės 3, 2013
pramogų gidas
Dizaino savaitė Šiandien sostinėje prasideda jau aštuntoji Dizaino savaitė. Jos renginių geografija plečiasi – gegužės 4–12 dienomis jie vyks jau keturiuose miestuose: prie kasmečių dalyvių Vilniaus, Kauno ir Telšių šiemet jungiasi ir Klaipėda.
Uostamiestyje Dizaino savaitės įžanga tapo Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) antradienį atidaryta ir iki gegužės 12 d. veiksianti Vilniaus dailės akademijos (VDA) Telšių fakulteto studentų darbų paroda „Dizaino objektai“. Parodoje pristatomi baldų dizaino, juvelyrikos, metalo plastikos ir gaminio dizaino specialybių studentų darbai. Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyrius (J.Janonio g. 9) Dizaino savaitei parengė dizaino ir architektūros knygų parodą. Visi besidomintys architektūra ir dizainu kviečiami susipažinti su Meno skyriaus knygų, žurnalų, katalogų kolekcija. Parodos metu taip pat vyks pažintis su dizaino ir architektūros leidinių duomenų bazėmis. VDA Klaipėdos fakulteto Vizualinio dizaino katedros studentų sukurtų plakatų ekspozicija pasipuoš Klaipėdos apygardos teismo (Herkaus Manto g. 26) vitrina. Gegužės 9 d. 17–20 val. VDA Klaipėdos fakultetas visuomenei pristatys atviras kaligrafijos dirbtuves, veiksiančias uostamiesčio Meno kiemo (Bažnyčių g. 4) dirbtuvėse. Atvirų pamokų metu, kurias ves žinomi Lietuvos kaligrafai Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė ir Mindaugas Petrulis, atėjusieji galės išbandyti įvairias kaligrafijos technikas ir priemones, susipažinti su komponavimo principais, skirtingomis rašto meno išraiškomis. Užsiėmimai bus nemokami. Kūrybines priemones suteiks organizatoriai. Gegužės 10 d. 18–20 val. VDA Klaipėdos fakultetas pristatys VDA absolventų parodą buvusios Vydūno vidurinės mokyklos, o dabar jau šiai mokslo įstaigai skirtose patalpose (Daržų g. 18). Ten bus galima pamatyti VDA absolventų – šiuo metu aktyviai kuriančių įvairių sričių dizainerių – darbus. Kristina Diglė pateiks autorinių šviestuvų ekspoziciją, Lina Jaruševičiūtė pristatys kolekciją „Tekstilė namams 2013 m.“, Gražina Grei – savo grafinio dizaino darbus. Parodoje taip pat dalyvaus Agnė Matulionytė ir kiti jaunieji dizaineriai. Tą pačią dieną 17–19 val. vyks Architektų klubo renginys – paskaita Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos būstinėje (Bažnyčių g. 4). Renginio metu bus galima susipažinti su VDA Urbanistikos ir dizaino instituto veikla bei urbanistinio projektavimo studijų programa. „Klaipėdos“ inf.
Po savaitės Klaipėdos „Švyturio“ arenoje susitiks Prancūzijos, Rusijos, Ukrainos, Vokietijos, Latvijos, Švedijos cirko žvaigždės, sujungusios savo pajėgas grandiozinėje programoje „Cirkas ir magija“ .
Triukas: J.Volodčenkovo repertuare – ir unikali atrakcija „Raitelio ir žirgo šuolis per šokdynę“.
Karaliaus cirkas ir magija
Artistai: 18-metė tigrė Kala – iliuzionistės J.Christiie pasirodymų žvaigždė, o paukščių dresuotojo A.Maičiuko klauso net juodasis grifas.
Pasaulio magų penketuke
Neginčijama naujosios programos puošmena – vienos garsiausiųjų pasaulio iliuzionisčių Julia Christiie, pelnytai vadinamos antruoju Davidu Copperfieldu, atrakcionas. Ji savo artistės karjerą pradėjo prieš 28 metus Norvegijoje. Nuo 1993-iųjų parengusi devynias didžiules programas, Julia su pasisekimu gastroliavo Danijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Italijoje, Monte Karle, Vokietijoje, Kinijoje, Singapūre, Honkonge, Afrikos ir Šiaurės Amerikos šalyse. Ji taip pat yra dalyvavusi daugiau nei 70yje didelių televizijos šou. J.Christiie iliuzijos atrakcionas išsiskiria iš kitų pirmiausia tuo, kad jame, be asistentų žmonių, dalyvauja ir daug gyvūnų. Tuščiose, permatomose dėžėse akimirksniu atsiranda ir dingsta reto grožio įvairių veislių šunys, katės, vilkai, smaugliai ir net 18-metė tigrė Kala. Stebuklų papasakoti neįmanoma – juos reikia matyti savo akimis. Nors vis tiek tuo, ką matai, patikėti sunku. Kaip tikino šou organizatoriai, J.Christiie gyvūnai laikomi gerokai erdvesniuose, nei reikalauja taisyklės, aptvaruose, todėl nei užkulisiuose, nei pasirodymų metu nepatiria jokio streso. Jie žvalūs, maitinami aukščiausios kokybės maistu bei girdomi specialiu mineraliniu vandeniu.
J.Christiie į Lietuvą atvyks iš Ispanijos, tačiau nuolatos gyvena Paryžiaus priemiestyje. Ji – penkių pasaulinių cirko festivalių aukso ir dviejų sidabro medalių laimėtoja. 2000-aisiais artistė Meksikos vyriausybės kvietimu savo didžiąją tūkstantmečio programą rodė garsiajame Tabasko mieste. Ten jos novatoriško „Fantastinio magijos šou“ 35 spektaklius matė daugiau nei 250
Klaipėdos publika išvys garsiausią pasaulio moterį iliuzionistę, esančią geriausių pasaulio magų penketuke. tūkst. žiūrovų. Dabar ir Klaipėdos publika išvys garsiausią pasaulio moterį iliuzionistę, esančią geriausių pasaulio magų penketuke. Scenoje – retasis juodasis grifas
„Paukščių fejerija“ – dar vienas išskirtinis numeris, papuošiantis naująją cirko programą. Jos metu Ukrainos cirko artistai Jelena ir Aleksandras Maičiukai į maniežą išveda daugiau nei 70 įvairiausių paukščių. Tai ne tik jau vos ne tradiciniais cirke tapę balandžiai, bet ir šilkinės kiniš-
kos vištos, gandrai, kormoranai, išminties simboliu laikomos pelėdos, apuokai, antys, baltagalvis erelis ir tikra retenybė – juodasis grifas, kurio išskleisti sparnai siekia net tris metrus. Stebint, kaip manieže su savo augintiniais bendrauja J.Maičiuk, susidaro įspūdis, jog ji, tiesiogine prasme, supranta paukščių kalbą, nes plunksnuotieji partneriai klusniai vykdo visus jos nurodymus.
sišypsoti didžiausius pesimistus. Nuotaikingi, nors ir labai sudėtingi triukai keičia vienas kitą, o salėje neslūgsta juoko bangos. Intelektualesnei publikos daliai ryškų įspūdį turėtų palikti Didžiojo Maskvos cirko oro gimnastės kube Zojos Barkovos mini spektaklis „Zouey“, sukurtas JAV rašytojo R.Bacho alegorinės apysakos „Džonatanas Livingstonas Žuvėdra“ motyvais.
Kvapą gniauš akrobatų šuoliai
Ne tik klounas...
Naujojoje tarptautinėje įvairių žanrų cirko programoje taip pat dalyvaus ir daugiau originalių cirko meistrų. „Žavus, elegantiškas, nepakartojamas“ – tai tik maža dalis komplimentų, kurie įvairiose Europos šalyse lydi raitelį Jurijų Volodčenkovą. Jau keletą metų jis gyvena Vokietijoje ir dirba legendinio klouno Olego Popovo trupėje. Artisto repertuare – ir unikalus triukas „Raitelio ir žirgo šuolis per šokdynę“. Daugelio tarptautinių cirko festivalių nugalėtojai – M.Dobrovitskio vadovaujamas akrobatų ansamblis „Arkada“ iš Rusijos – demonstruos labai seniai Lietuvoje regėtą parterio skrydį. Neseniai grupė laimėjo tarptautinio festivalio Italijoje „City of Latina“ pagrindinį prizą. Linksmų jūreivių – akrobatų grupė iš Ukrainos priverčia nu-
O Latvijos cirko žvaigždės Ina Sopova ir Kristaps Pavlovs suteiks progą stebėti pavojingą, šiandien jau retą cirke pasirodymą su botagais. Artistai virtuoziškai valdo šį įrankį ir sugeba juo atkimšti net šampano butelį... Tikrasis cirkas neįsivaizduojamas be gero, linksmo klouno. Šį kartą tai bus Švedijos cirko meistras Misteris Pilosyanas. Jis ne tik klounas, bet ir puikus žonglierius, iliuzionistas, neįtikėtinas muzikantas, kurio trimitas tarsi groja pats. Daugelyje šalių, kuriose gastroliuoja šis artistas, profesionalūs muzikantai ateina specialiai pasižiūrėti šio stebuklo. Dabar tai galės pamatyti ir Klaipėdos publika. Programa „Cirkas ir magija“ „Švyturio“ arenoje – gegužės 10 d. 18 val. Bilietai – po 49,5–79,5 Lt, juos platina „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.
13
penktADIENIS, gegužės 3, 2013
pasaulis Apetitas auga
Seksualumo viršūnė
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lu kašenka antradienį pareiškė, kad esant galimybei jo šalyje reikėtų pastatyti ant rą atominę elektrinę. Apie Astravo elekt rinę jis sakė: „Mūsų elektrinė ir elektrinė Kaliningrade – ašaka gerklėje ES ir Balti jos šalims. Jie pavėlavo, jiems jau neišeis pastatyti savo elektrinės – jie mums nebe konkurentai ir jiems teks pirkti mūsų bei Rusijos elektros energiją.“
Populiarus vyrų žurnalas FHM, atnaujinęs seksualiausių pasaulio moterų sąrašą, šiemet pirmą vietą skyrė Holivudo akto rei Milai Kunis (nuotr.). Ukrainos žydų šei moje gimusi 29-erių moteris jau ne pirmą kartą įvertinama įvairiuose grožio reitin guose, o pernai ją seksualiausia pasaulyje pripažino žurnalas „Esquire“. FHM sąraše jai ant kulnų mina dainininkė Rihanna bei britų aktorė Helen Flanagan.
27
žmonės
– tiek aukų Kinijoje jau pasiglemžė naujos atmainos paukščių gripo virusas H7N9.
Trys gyvo li kusio Bostono sprogdintojo bičiuliai atsi dūrė už gro tų, nes mėgi no nuslėpti jo nusikaltimo pėdsakus.
Nepavyko: daiktinius įrodymus, kuriuos D.Kadyrbajevas ir A.Tažajakovas išmetė į šiukšlių konteinerį, teisėsaugos pareigūnai rado sąvartyne.
„Reuters“ nuotr.
Prieš teismą stos teroristo bendramoksliai Trukdė tyrimui
JAV teisėsauga mano, kad jie bu vo Džocharo Carnajevo artimiau si bendramoksliai: amerikietis Ro belis Philliposas ir du rusakalbiai studentai iš Kazachstano Diasas Kadyrbajevas bei Azamatas Taža jakovas. Šiuodu nestokojo pinigų ir vairavo prabangius automobi lius. Jie pramogaudavo su Dž.Car najevu Bostone ir Niujorke. Vienas jų buvo paskolinęs Dž.Carnajevui
juodą BMW, kai jis per avariją su daužė savo „Hondą Civic“. Po dviejų sprogimų, kurie nu griaudėjo per Bostono maratoną praėjusį mėnesį, kazachai, anot prokurorų, parodė, kokia glaudi draugystė juos siejo su Dž.Carna jevu: jie išnešė iš čečėno kambario nešiojamąjį kompiuterį bei fejer verkų prikimštą kuprinę ir išmetė šiuos daiktinius įrodymus į šiukš lių konteinerį. Prokurorai teigia,
Bičiuliai: pernai lapkritį Dž.Carnajevas (dešinėje) fotografavosi su
draugais kazachais Niujorko Taimso aikštėje.
Bostono sprogdintojai Per du sprogimus, kurie nugriaudėjo per Bostono maratoną praėjusį mė nesį, žuvo trys žmonės ir daugiau nei 260 buvo sužeista. Dž.Carnajev ui (nuot r. dešinėje) pa teikti kaltinimai panaudojus masinio naikinimo ginklą. Jam gali būti skiria ma mirties bausmė. cinos centre į vakarus nuo Bostono. Per sulaik ymo operaciją 19-met is Jo vyresnysis brolis, 26-erių Tamer Dž.Carnajevas buvo sunk iai sužeis lanas Carnajevas, žuvo per susišau tas ir dabar gydomas kalėjimo medi dymą su policija.
kad amerikietis R.Philliposas vė liau melavo tyrėjams apie šį įvykį. Trijulei trečiadienį buvo pateikti kaltinimai dėl trukdymo tyrimui. Jiems skirtas areštas. R.Phillipo sas turės stoti prieš teismą gegužės 6-ąją, o D.Kadyrbajevas ir A.Taža jakovas – gegužės 14-ąją.
„Geriau man nerašyk“
Praėjus trims dienoms po spro gimų, kai žiniasklaida paviešino įta riamų teroristų nuotraukas, D.Ka dyrbajevas išsiuntė Dž.Carnajevui SMS žinutę ir pranešė, kad vieno je nuotraukoje yra asmuo, panašus į jį. „LOL, – atrašė Dž.Carnajevas. – Geriau man nerašyk.“ „Užeik į mano kambarį ir pasiimk ką tik nori“, – pridūrė jis. D.Kadyrbajevas sakė tyrėjams tik vėliau supratęs, kad šis prašy mas buvo užmaskuotas bandymas nuslėpti įkalčius. Jeigu bus pripažinti kaltais, trims jaunuoliams grės griežtos baus mės: iki penkerių metų kalėjimo kazachams, iki aštuonerių metų R.Philliposui ir po 250 tūkst. do lerių baudos kiekvienam.
Bet 2011 m. pradėję kartu studi juoti keturi jaunuoliai greitai su sibičiuliavo. Čečėną ir kazachus suartino tai, kad jie visi puikiai kalbėjo rusiškai. Vienoje nuotrau koje Dž.Carnajevas matomas ap kabinęs D.Kadyrbajevą virtuvėje prie pietų stalo. R.Philliposas irgi susibičiuliavo su kazachais ir dažnai lankydavosi jų namuose Niubedforde, už pen kių kilometrų nuo Dartmuto stu dentų miestelio. D.Kadyrbajevas ir A.Tažajakovas dažnai susitikdavo su Dž.Carnaje vu ir pernai jau buvo nuolatiniai draugai. 2012 m. lapkričio nuo traukoje visi trys pozuoja Niujor ko Taimso aikštėje.
Laukdami jo sugrįžtančio draugai pastebėjo kuprinę su pirotechnikos užtai sais, iš kurių buvo išimtas parakas. Apie sąmokslą nežinojo
Greitai susibičiuliavo
Viena vertus, 19-metis D.Kadyr bajevas ir 20-metis A.Tažajakovas neatrodė tinkami bičiuliai Dž.Car najevui ir R.Philliposui. Kazachai atvyko studijuoti į JAV iš naftos turtingos tėvynės ir yra kilę iš pa siturinčių šeimų. D.Kadyrbajevo feisbuko puslapyje yra nuotraukų iš jo atostogų Floridoje ir Dubajuje. A.Tažajakovo puslapyje nurodoma, kad jis atvyko iš Kazachstano naf tos centro Atyrau, įsikūrusio Ura lo upės žiotyse. Dž.Carnajevas ir R.Philliposas, kitaip nei kazachai, gyveno kukliai.
Prokurorai nepasakojo kaltinamųjų reakcijos į sprogdinimus, bet vie nas iš advokatų sakė, kad jaunuo liai jaučiasi šokiruoti ir išsigandę. Prokurorai mano, kad jie nieko nenutuokė apie Dž.Carnajevo są mokslą. D.Kadyrbajevas pasakojo tyrė jams, kad dvi dienos po sprogimų atvyko pas Dž.Carnajevą ir kalbė josi, kol šis surūkė cigaretę. Vėliau čečėnas atvyko pas draugus kaza chus ir svečiavosi jų namuose iki vidurnakčio. Viskas vyko kaip įprasta, išs kyrus vieną dalyką: Dž.Carnaje
vas, nešiojęs ilgus plaukus, staiga nusikirpo trumpai. Kitą dieną po paskaitų, apie 16 val., Dž.Carna jevas parvežė A.Tažajakovą namo. Maždaug po valandos D.Kadyr bajevas jau skamb in o R.Phill i posui, kad šis įsijungtų televizo rių, kai grįš namo. Žiniasklaida paviešino įtariamų sprogdintojų nuotraukas.
Namie neužtiko
Maždaug 19 val. trys draugai at vyko į Dž.Carnajevo bendrabutį, bet kambario draugas pasakė, kad čečėnas išvyko prieš keletą va landų. Žiūrėdami filmą ir laukda mi jo grįžtančio draugai pastebėjo kuprinę, kurioje buvo sudėti piro technikos užtaisai, iš kurių buvo išimtas parakas. Anot prokurorų, tą akimirką draugai kazachai suprato, kad Dž.Carnajevas yra susijęs su sprog dinimais. Gavę SMS žinutę ir lei dimą pasiimti viską, ką nori, jie suvokė, kad daugiau draugo nebe pamatys. Vėliau tą patį vakarą trys drau gai grįžo į Dž.Carnajevo kambarį ir pasiėmė kuprinę, fejerverkus, stik lainį vazelino ir nešiojamąjį kom piuterį. Visi šie daiktai dabar yra teisėsaugos rankose. R.Philliposas iš pradžių painio josi duodamas parodymus, bet ga liausiai prisipažino, kad jie paėmė daiktus ir kurį laiką jaudindamie si bei bijodami svarstė, ką su jais daryti. Galiausiai amerikietis pa sakė kazachams: „Darykite, kaip išmanote.“ Netrukus kuprinė su fejerver kais atsidūrė šiukšlių konteinery je, o kitą rytą A.Tažajakovas stebė jo, kaip jį ištuštino šiukšliavežis. „The New York Times“ inf.
14
penktadienis, gegužės 3, 2013
sportas Sporto telegrafas
Lygiosios. Prasidėjo Lietuvos 2-osios lygos Vakarų zonos futbolo čempionatas, kuriame tarp 11 komandų – vos dvi Klaipėdos apskrities vienuolikės – Kretingos „Minija“ ir Klaipėdos „Atlantas-3“. Jos jau turėjo susitikti pirmajame ture. Gargžduose vykusiose varžybose nebuvo pasiekta įvarčių – 0:0. Taurė. Šiauliuose buvo sužaistos Lietuvos futbolo taurės antrojo pusfinalio atsakomosios rungtynės tarp „Šiaulių“ ir Panevėžio „Ekrano“. Kaip ir susitikimą Panevėžyje, 2:1 laimėjo šiauliečiai. Jie finale varžysis su Vilniaus „Žalgiriu“. NBA. Penktosiose NBA čempionato Vakarų konferencijos ketvirtfinalio rungtynėse Donato Motiejūno Hjustono „Rockets“ klubas svečiuose 107:100 (30:26, 20:17, 37:32, 25:20) įveikė Oklahomos „Thunder“ krepšininkus ir su-
švelnino varžybų iki keturių pergalių rezultatą iki 2:3. Lietuvis buvo registruotas, tačiau nerungtyniavo. Šeštasis ekipų susitikimas vyks penktadienį Hjustone. Futbolas. Gegužės 25 d. „Vemblio“ stadione Londone (Anglija) Čempionų lygos futbolo turnyro finale žais du Vokietijos klubai – Miuncheno „Bayern“ ir Dortmundo „Borussia“. Tai paaiškėjo po trečiadienį Barselonoje pasibaigusių atsakomųjų pusfinalio rungtynių, kuriose Vokietijos čempionai „Bayern“ futbolininkai 3:0 (0:0) sutriuškino Ispanijos pirmenybių lyderę „Barcelona“ ir mačą laimėjo bendru rezultatu net 7:0. Po įvartį į šeimininkų vartus įmušė Arjenas Robbenas (49 min.), Gerardas Pique (72 min. į savo vartus) ir Thomas Muelleris (76 min.). Tai bus dešimtasis „Bayern“ klubo prestižiškiausio Senajame žemyne futbolo turnyro finalas.
„Neptūno“ penketukas nesėkmingai pradėjo kovą dėl Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionato bronzos medalių. Klaipėdos ekipa pirmosiose mažojo finalo rungtynėse Prienuose 67:78 pralaimėjo „Prienų“ komandai. Lyderis: D.Gailiaus, vedusio komandos draugus į priekį, pastangų bu-
vo per maža, kad „Neptūnas“ grįžtų su pergale.
Bėdos Prienuose Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
„Viena bėda – ne bėda“, – sako žmonės. Ir jie dažniausiai būna teisūs. Po varžybų uostamiesčio komandos nariai pasuko ne jūros link, o į Kauno klinikas. „Neptūno“ puolėjui Simui Galdikui teko gultis ant operacinės stalo, – medikai jam diagnozavo viršutinio žandikaulio ir skruostikaulio lūžius. Klaipėdietis buvo sužalotas trečiajame kėlinyje, kai „Prienų“ žaidėjas Artūras Valeika pasišvaistė alkūnėmis. Po varžovo smūgio apimtas įkarščio S.Galdikas tęsė kovą. Vėliau, kai už antrą nesportinę pražangą jam pirma laiko baigėsi rungtynės, pajuto skausmą. Ketvirtadienio rytą krepšininkui atlikta operacija. Anot medikų, šį sezoną, kuriame „Neptūnui“ liko žaisti daugiausia ketverios rungtynės, S.Galdikas aikštelėje nebepasirodys. Susitikimo pradžia Klaipėdos komandos aistruolius nuteikė optimistiškai – „Neptūnas“ išsiveržė į priekį, o 9-ąją min. pirmavo 20:10. Tačiau per paskutiniąją kėlinio minutę šeimininkai sugebėjo pelnyti aštuonis taškus ir priartėti prie svečių. Antrajame ketvirtyje Kazio Maksvyčio auklėtiniai pirmavo 3-5 taškais. Kai atrodė, kad „Neptūnas“ pirmaudamas pasitiks didžiąją pertrauką, „Prienų“ žaidėjas Gintaras Kadžiulis taikliai švystelėjo iš tritaškio zonos – 37:37. Trečiąjį kėlinį šeimininkai pradėjo demonstruodami pavyzdinę gynybą. Uoliai dengiamų klaipėdiečių mesti kamuoliai skriejo pro šalį. Laimėję tarpsnį net 14:0, prieniškiai išsiveržė į priekį 52:40. Per paskutiniąsias dešimt minučių uostamiesčio krepšininkai siekė žūtbūt išsigelbėti. Po Deivydo Gailiaus taiklių šūvių buvo pavykę sumažinti skirtumą iki 5 taškų – 50:55. Tačiau „Prienų“ žaidėjai, taikliai atakavę iš tritaškio zonos, pavertė perniek svečių pastangas laimėti. „Neptūno“ strategas K. Maksvytis stebino žiniasklaidininkus taktinėmis „gudrybėmis“, kuriomis jis vylėsi laimėti.
„Tikėjomės, kad po pertraukos varžovai pavargs, – po rungtynių prisipažino vyriausiasis treneris. – Vienas prieš rungtynes auklėtiniams keltų tikslų buvo žaisti greičiau nei įprastai ir nuvarginti varžovus, tačiau atsitiko taip, kad patys atrodėme tarsi pavargę ir priėmėme prastus sprendimus, keletą kartų suklydome, nesilaikėme drausmės. Tikimės, kad varžovai nuovargį pajus antrajame, trečiajame ir kituose serijos mačuose. Rungtynių tvarkaraštis labai įtemptas, tačiau mes tikrai nepasiduosime. Neleisime varžovams laimėti Klaipėdoje, o norėdami nugalėti privalome bent kartą laimėti Prienuose.“ Šiandien 19.15 val. Klaipėdos arenoje komandos susitiks antrą kartą. Bronzos medaliais pasidabins komanda, laimėjusi tris
pergales. Po nesėkmės Prienuose „Neptūnas“ neturi kur trauktis. 1990 metais įkurtoje Lietuvos krepšinio lygoje Klaipėdos komanda nėra laimėjusi medalių. Dėl trečiosios vietos uostamiesčio klubas kovojo vos dukart. Abu sykius – 2007 ir 2009 m. „Neptūnui“ koją pakišdavo „Šiaulių“ penketukas.
Rungtynių statistika „Prienai“ – „Neptūnas“ 78:67 (18:20, 19:17, 18:10, 23:20). S.-S. Vene 21, G.Orelikas, G.Kadžiulis, A.Valeika po 15, A.Labuckas 9/D.Gailius 17, V.Šarakauskas 13, V.Vasylius 12, M.Runkauskas 8, M.Mažeika 5, S.Galdikas, A.Butkevičius po 4, R.Broadusas 2.
Ištvermingumas: pasiaukojamai žaidęs S.Galdikas ne iš karto pajau-
tė, jog yra lūžę žandikaulis ir skruostikaulis.
Vytauto Petriko nuotr.
19
penktadienis, gegužės 3, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.
C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
bibliotekos Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešoji biblioteka (Herkaus Manto g. 25, tel. 412 529) I a. hole – gegužės 3 d. 16 val. Algirdo Darongausko ir Ritos Rudvytytės fotografijų parodos „Vilties bėgimas 2012“ atidarymas. Muzikos skyriuje (Herkaus Manto g. 9A) – gegužės 3 d. 16.30 val. Kretingos rajono Salantų meno mokyklos vaikų paroda-koncertas „Menas ir muzika – kūrybos grožis“. Gerlacho galerijoje – gegužės 3 d. 17 val. Aldonos Grupas knygos „Anglijos vidurio vakarų (West Mi-
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę
dlands) lietuvių bendruomenės po II pasaulinio karo“ (1947-2012) pristatymas ir Igorio Reklaičio spektaklis „Emigrantai“ pagal S.Mrožeko pjesę. Gegužės 6 d. 17 val. Juozo Karoso muzikos mokyklos akordeono skyriaus mokytojo eksperto Roberto Užgalio baigiamųjų klasių mokinių koncertas, skirtas pasaulinei akordeono dienai paminėti. PARODOS III a. holas – iki birželio 3 d. spaudinių paroda „Žmonės, palikę pėdsaką Klaipėdoje“. Vaikų skyrius – iki gegužės 10 d. „Gedminų“ pagrindinės mokyklos vaikų darbų paroda „Tau, mano mamyte, pirmieji žiedai…“.. Muzikos skyrius – iki birželio 13 d. Petro Šmito fotografijų paroda „Metų akimirką“.
rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 7 d.
Klaipėdos miesto savivaldybės tautinių kultūrų centras (K.Donelaičio g. 6B, tel. 210 283) Skaitykloje kviečiame skaityti periodiką ir susipažinti su tautinių mažumų literatūra: I 14–18 val., IV 14–18 val., V 10–14 val. Lietuvių k. kursai tautinių mažumų bendruomenių atstovams 1 grupė II – 17.30–19 val., 2 grupė V – 10–11.45 val., 3 grupė V – 12–13.45 val. Gegužės 8 d. 15 val. – Klaipėdos savarankiška rusų kultūros draugija „Otečestvo“. Visuomeninis kino lektoriumas. Filmas „Kietas riešutėlis“. Nemokamai. Gegužės 8 d. 18 val. – Klaipėdos koncertų salėje renginys „Jaunimas prieš karą“. Nemokamai.
Gegužės 11 d. 14 val. – ukrainiečių kultūrinis-švietėjiškas centras „Rodyna“. Stačiatikių Velykų tradicijos. Nacionalinių kepinių ir margučių paroda. Nemokamai. Gegužės 16 d. 16 val. – Pabaltijo ukrainiečių asociacija. Literatūrinis vakaras „Pabaltijo ukrainiečių kalendorius“. Nemokamai. Gegužės 22 d. 17.30 val. – baltarusių sąjunga „Krynica“. Baltarusių kultūros dienos. V.Bykovo filmas „Migloje“. Nemokamai. Gegužės 25 d. 15 val. – baltarusių sąjunga „Krynica“. Renginys „Večiaryna su „Kupalnika“. Nemokamai. Gegužės 27 d. 18 val. – tapybos darbų parodos „Rusų Vernisažas“ atidarymas. Įėjimas su kvietimais (galima gauti Tautinių kultūrų centre, tel. 210 283). Veiks iki birželio 7 d.
Avinas (03 21–04 20). Palanki diena užsiimti kūryba, nes užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija. Išeikite pasivaikščioti. Jautis (04 21–05 20). Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, galite atsirasti norinčių padėti jas išspręsti. Dvyniai (05 21–06 21). Malonūs įspūdžiai, geri santykiai su artimaisiais ir jų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, tiesiog džiaukitės šia diena. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Liūtas (07 23–08 23). Mėgausitės gyvenimu, vertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs gerą jūsų skonį. Galite rinktis naujus daiktus. Mergelė (08 24–09 23). Keisis jūsų požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu, bet nepamirškite, kad vidinis tobulėjimas taip pat svarbus. Svarstyklės (09 24–10 23). Sunkumai darbe gali turėti neigiamos įtakos jūsų ateities planams. Dėl iškilusių problemų dabar nespręskite svarbių klausimų. Tvarkykite tik būtiniausius reikalus, susikoncentruokite į reikšmingiausius dalykus. Skorpionas (10 24–11 22). Savo elgesiu galite pakenkti aplinkiniams. Kiti žmonės gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nesiginčykite ir nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Šaulys (11 23–12 21). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, būsite ypač aktyvus. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes jei būsite nedėmesingas, kils pavojus įžeisti kitus žmones. Ožiaragis (12 22–01 20). Galimi konfliktai ir skaudūs įžeidimai. Realybė neatitiks jūsų emocinių poreikių. Tačiau nevarginkite galvos sudėtingomis mintimis, imkitės įprastų reikalų ar tiesiog pasivaikščiokite. Vandenis (01 21–02 19). Būsite linkęs analizuoti savo gyvenimą ir supantį pasaulį. Jus įkvėps bendravimas su jaunesniais žmonėmis. Kils noras imtis ko nors naujo, įdomaus ir šį užsidegimą įgyvendinkite. Žuvys (02 20–03 20). Šią dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nepaisant to, kad esate patenkinti savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.
kinas Forum cinemas „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (N7, lietuvių k.) – 10.15, 12.30 (3D), 14.45 (3D) val. „Geležinis žmogus“ (N13) – 11 (3D), 14.15 (3D), 17.45 (3D), 19, 21 (3D) val. „Užmirštieji“ (N13) – 11.45, 15, 18, 20.45 val. „Mergvakaris Maljorkoje“ (N13, rusų k.) – 10.45, 13, 15, 17.15, 19.30, 21.45 val. „Olimpo apgultis“ (N13) – 11.15, 16.15, 21.15 val. „Krudžiai“ (V, lietuvių k.) – 13.15, 15.45, 18.15 val. „Dykvietė“ (N16) – 16.55 val. „Valentinas vienas. 1 versija“ (N16, lietuvių k.) – 20.30 val. „Milijardierius ir blondinė“ (N13) – 14, 18.50 val. „Pats baisiausias filmas 5“ (N13) – 21.50 val.
Orai
Lietuvoje artimiausiomis dienomis vyraus šilti, tačiau lietingi orai, pro gnozuoja sinoptikai. Šiandien sušils iki 13–15 laipsnių, daug kur palis. Šeštadienio naktį šils iki 9 laipsnių, kri tuliai numatomi visoje šalyje. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 13–17 laipsnių šilumos, vietomis palis.
Šiandien, gegužės 3 d.
+15
+13
Telšiai
+13
Šiauliai
Klaipėda
+14
Panevėžys
+15
Utena
+15
Saulė teka 5.48 Saulė leidžiasi 21.18 Dienos ilgumas 16.10 Mėnulis (delčia) 123-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 242 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+14
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +18 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +13 Kairas +33 Keiptaunas +19 Kopenhaga +13
kokteilis
Londonas +18 Madridas +20 Maskva +19 Minskas +11 Niujorkas +18 Oslas +8 Paryžius +18 Pekinas +26
Praha +16 Ryga +14 Roma +24 Sidnėjus +22 Talinas +11 Tel Avivas +29 Tokijas +17 Varšuva +13
Vėjas
3–5 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+7
+13
+10
+2
4
+10
+13
+9
+5
3
Originalumas: Rusijoje vieni tė
sekmadienį
+9
Tėvams – apynasris
+12
Marijampolė
Vilnius
+15
Alytus
+7
+6
5
Ar verta kūdikiui suteikti keistą ar juo kingą vardą? Daugel is psicholog ų pa tvirt int ų, kad tok ia tėv ų sav ivalė vė liau itin pakenk ia vaiko psichikai. Gana netol i nuo Liet uvos esančioje Naujosios Zeland ijos valst yb ėje nu spręsta netraumuoti atžalų, – paskelb ti 77 keisti vardai, kuriais tėvai negali pak rikštyti savo vaik ų. Į „juodąjį sąraš ą“ pateko tok ie vardai kaip V8 (V formos ašt uon ių cil ind rų var iklio ženklas), 4Real, Liuciferis, Analas ir net Prez identas. Taip pat šios šalies gyventojai negalės kūdikių pakrikštyti „Pirmasis“, „Trečia sis“ ar „Penktasis“. Naujosios Zelandijos specialistai „Koktei liui“ prisipažino, kad jie žengė tok į žings nį todėl, jog vis daug iau tėv ų sugalvoja radikaliai ekstravagantiškus vardus.
1469 m. gimė italų poli tikas ir filosofas Niccolo Machiavelli. 1494 m. keliautojas Cris topheris Columbus atra do salą, kuri vėliau buvo pavadinta Jamaika. 1791 m. Lietuvos ir Len kijos – Žečpospolitos Sei mas priėmė pirmąją Eu rop oje bei antrąją pa saulyje (po JAV) konsti tuciją. 1829 m. užpatentuotas kavos malūnėlis. 1830 m. Did žiojoje Bri
Linksmieji tirščiai Vyras iškart po vestuvių prisipaž įsta žmonai: – Mieloji, atleisk, bet aš prieš vestuves tau nepasak iau, kad moku alimentus dviem vaikams. – Nes ijaud ink, brang us is, tai tikrai neišt ušt ins mūsų šeimos biud žeto – aš tau nepasak iau, kad kaip tik už du vaikus alimentus gaunu. Česka (397 719; o mūsų mokytoja sakydavo: „Imkite rašiklius ir garsiai užsirašykite“)
Aleksandras, Jaunius, Jokūbas, Juvenalis, Kantvydė, Pilypas
tanijoje, Kento grafystė je, ėmė reg ul iar iai kur suot i pirmasis pasauly je keleiv in is trauk inys (1,6 km ruože). 1902 m. George‘as Parke ris užpatentavo plunks nakotį. 1933 m. gimė amerikie čių bliuzo legenda Ja mesas Brownas. 1937 m. amerikiečių ra šytoja Margaret Mitchell gavo Pul itzer io prem i ją už romaną „Vėjo nu blokšti“.
1987 m. mirė dain i ninkė Dal ida-Yolanda Cristina Gigliotti (gimė 1933 m.).
Sapnininkas
Ką šiąnakt sapnavote?
Sapne ką nors statyti reiškia sunkų,
Iš atžalų rašinėlių O tie V8, Liuciferiai ar Prezidentai sa vo mint is plačiai išl ieja mok ydam ie si mokyklose. „Kokteil is“ gavo kai ku riuos jų rašinėl ių perl iukus. „Šienapjūtės dainose apdainuojam i mergelės ir grėbl io santyk iai“. „Jeig u Veroniką perkeltume į dabarti nes sąlygas, jai nebūtų reikėję žudytis ir ji dar gautų pašalpą“. „Kovos lauke girdėj os i num irėl ių šauksmai ir dejonės“. „Ant savo galo vabalas tur i švieselę, kur ia ir vil ioja pateles“. „Rašytoja buvo jautr i daugelyje savo vietų“. „Tarasas Bulba turėjo du sūnus: Osta pą ir Benderą“. „Žemaitė su baud žiaun ink ų vaikais santyk iaudavo per tvorą“. „Pačios gražiausios rajono karvės prizą išlošė mūsų gerbiamoji mero žmona“. „Ir tada kun igaikšt is Ged im inas pa siuntė kryž iuočiams telegramą“. „Visi poeto eilėraščiai buvo rimuot i, kas kit iems poetams retai pasitaiko“. „Ji buvo labai išsilavinusi, todėl kvėpi nosi kvepalais“.
Vardai
gegužės 3-iąją
rytoj
veliai dukrą pakrikštijo Privatiza cijos vardu.
+14
+15
Įvykis: dešimtmetį Ninos ir Kazimiero Gimbučių namuose auganti palmė pražydo antrą kartą. Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdiečių namuose – reti žiedai Klaipėdiečių namus papuošė neįprasti žie dai – poros oranžerijoje pražydo palmė. Specialistų teigimu, tai išties retas reiškinys.
Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Liepojos gatvėje gyvenantys Ni na ir Kazimieras Gimbučiai pal mę į namus parsivežė prieš dešimt metų. Augalas buvo nedidelis, au go vazonėlyje. Dabar jo aukštis sie kia apie tris metrus. Klaipėdiečiai pasakojo, kad per visą šį laiką palmė sužydo antrą kartą. Pirmą kartą žiedais ji nu stebino pernai.
„Palmė išleido kažką panašaus į kukurūzų burbuoles. Svarstėme, kas gi čia išlindo. O po kiek laiko augalas pražydo“, – pasakojo su tuoktiniai. Klaipėdiečiai tvirtino, kad vi si užsukę į svečius stebisi palmės žiedais ir tvirtina, jog niekur to nė ra matę. „Palmė žydi jau savaitę ir dar sa vaitę žydės“, – pasakojo K.Gimbu tis. Pasak pašnekovo, augalui daug priežiūros nereikia. Žiemą jai sau
sasis sezonas – laistyti nereikia. Tačiau vasarą prireikia nemažai vandens. „Palmės juk auga Afrikoje, ir niekas jų nelaisto“, – šypsojo si vyras. Klaipėdiečių oranžerijoje auga ir kitų egzotiškų augalų: kitų rūšių palmių, lauramedis. „Gal ir kitos palmės pražys“, – svarstė klaipėdiečiai. Klaipėdos universiteto Botanikos sodo direktorė Ona Rūta Žadeikie nė pripažino, jog pražydusi palmė Lietuvoje – retas reiškinys. „Nesu girdėjusi, kad toks atve jis būtų Klaipėdoje. Matyt, augalui sudarytos geros sąlygos, pakanka drėgmės. Palmėms patinka tropi nis klimatas. Šiaip jos žydi ir su brandina kokoso riešutus“, – pa sakojo O.R.Žadeikienė.
bet gerai apmokamą darbą. Jei sapna vote statybos aikštelę, kurioje vyks ta darbai, vadinasi, laukia pasiseki mas profesinėje veikloje bei asmeni niame gyvenime. Sapne regėti arti mąjį statant naują namą reiškia, kad to žmogaus gyvenime įvyks esminių pakitimų, galimas materialinės padė ties pagerėjimas. Jei moteris stato na mą, vadinasi, gerėja jos sveikata. Pa čiam statyti naują namą arba persta tyti seną reiškia gerą ženklą. Sapnuoti mokyklą, būti joje – laukia nemalonumai. Jei joje pilna vaikų – bus daug rūpesčių. Jeigu sapne regėjote, kad važiuojate autostrada arba žiūrite į ją, vadinasi, išvyksite į ilgą ir malonią kelionę, ku ri duos daug naudos. Jauniems žmo nėms toks sapnas žada stiprius ir kilnius norus. Jeigu sapnuojate autostradą, ku rioje daug mašinų, galite tikėtis svarbių naujienų. Greitkelyje išvysti avariją reiš kia, kad atsikratysite įkyrių žmonių. Sapnuoti sūrio trupinius – užgrius ne tikėti svečiai. Slėgti sūrį reiškia naudin gą darbą, kurio vaisiais pasinaudos ki ti. Pjaustyti sūrį – nevykusios dalybos, taip pat gali reikšti grožio operaciją. Sa pne regėti labai kietą sūrį – laukia užtva ra, kurios vienas neįveiksite, šviežią – nauda ir ramybė. Sapnuoti, kad valgote sūrį reiškia didelį nusivylimą ir liūdesį, kurį laiką nepradėkite naujų darbų. Jei sapnuojate savo brolius sveikus, energingus, vadinasi, džiaugsitės liki mu, jei regite juos skurde ir varge bei prašančius pagalbos, netrukus laukia nemalonūs įvykiai. Bartis su broliu sa pne reiškia nemalonumus. Sapne išsi skirti su broliu – laimingi nuotykiai, ne tekti jo – nerami ateitis.