2013-05-07 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2013

www.kl.lt

103 (19 706)

.;A?.162 ;6@ 424B Âź@ $

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcV Ă˜VR[Ă›

RUBRIKA11

sveikata

KĹŤno ku ltĹŤra

E.Va­rei­kio bė­dos dėl smur­to ne­si­bai­gia.

Nu­si­vy­lę slo­vė­nai nos­tal­giť­kai Şvelg­ia į Ju­go­sla­vi­jos lai­kus.

Nut­rau­kus die­tą, ty­ko per­si­val­gy­mo grės­mė.

ď Ž Klausim

– Ĺžala auga nÄ?iai kar tai?

as: XĂ­[\ Xb

YaĂ­_\` ]NZ\X\`

NY\WN N

Pusplikiai a\ [\_` VRX aVRX vaikai vÄ— ]_VcR_Ă˜VN ]NWbQ juotu oru Ă›aV [b\ X turiavusi \Z]VbaR ir apsimu_V\ `b[XVNV Na`V] kĹŤ kalendori YĂ› VN[Ă˜Vb` ZĂ­`Ăş vaizdÄ… ste no kultĹŤros moky nÄŻ cNVXb`, kybes. Jis laikÄ…, o faktines ap toja bÄ— ÄŻsi lin- ma Ĺžai pusÄ— ĹĄios tikinÄ™s, kad kitÄ… die gydytojas jÄ™s buvÄ™s sporto me – tokÄŻ klasÄ—s penk nÄ… tarpu laiko praleidĹžia lau mano, kad tokĹł susi di V.AnuĹžio ke. Tuo realybÄ— kiek rgo. kai kultĹŤros kitokia – dabartinÄ—m cinos mieliau ren tik spin manymu, ĹĄis pavyz vaidi mokyk dys lau pamokom s kĹŤno kĹŤnoatkul kÄ… kartais kasi kompiuterÄŻ, o lo tĹŤros spra je dÄ—stomos mi ÄŻ tÄ— s reikÄ—tĹł gas, kai saugumo vĹł net neiĹĄleidĹžialabiau naujĹł vÄ— sumetimais. nei ďŹ ziĹĄkai vaikai jĹł. mi. TadĹžareilokÄ—jami lavinaSandra Lu tĹł keis _ cV` QĂ›Y

Lietuva 5p.

 @UbaaR_`a\

PX• [b\a_

Mat po in vio daugu tensyvaus ďŹ zinio krĹŤmos kuria po dvie ĹĄirdies ritmas at sijĹł ar ketu priklauso mai nuo or riĹł valandĹł, tyviai pa ganizmo. ti poĹžiĹŤrÄŻ pamokas, sportavu DabartinÄ— ÄŻ ĹĄias jeigu nori siam mo Akkitoje pa sveikÄ… jau me uĹžaugin kiniui mo se kĹŤno vaikus. nÄ…jÄ… kartÄ…. ti susikaupti. koje jau bĹŤna sun kultĹŤros ku KartÄ… taip pamoko Kaip ydin vaikĹĄtinÄ— vai Tik se siĹŤlomi Ĺžiui teko BuvÄ™s ilga kĹł apranga stebÄ—ti vaiz jant V.Anu- Pa ĹĄvaistomos lÄ—ĹĄos nurodÄ— ir gÄ… dalykÄ… paĹĄneko pra metis spor sak ver vas juotÄ… delÄŻ, kaip ir profesio to gydyto sporto ĹĄa timai ir kĹŤno kultĹŤ tinimÄ… paĹžymiu vÄ—- akty paĹĄnekovo, mity nalus spor jas sidÄ— dienÄ… ĹĄiltai apsiren kos per ros ba, vu mas demaras ďŹ ju ti labiau gu zi si gobtu Jo manymu, pamokas. yra skirti AnuĹžis kas ninkas Val- as vÄ… moky si, uĹž- grindiniai ir ĹĄvari galva – trys nis faltuoto dien pertraukÄ… toja ant pabanginiai, vi bĹŤti darbas svarbiausias tu tako nueina 5 tĹŤkst. per pietĹł pusp ant kuriĹł rÄ— siĹĄkai tre sapu– rekomen likiams vai liepÄ— sportuoti kosi sveikata. laiĹžingsniĹł rezultatas. ir lankomumas, tĹł ni duojamÄ… kams. ruo Ta o Ä?iau ne tam TÄ… die ďŹ ziniam ak dien ter nors vaikui, ku nos normÄ… momet tyvumui maĹžas lÄ—ĹĄas valstybÄ— skiria rodÄ— vos ris pagerinti.

Kasdienia neďŹ zi KrepĹĄinÄŻ 3 laipsnius ro stulpelis gra sportuoja. daug ir fut moms mo nio lavinimo proĹĄiau ĹĄilumos, marĹĄrute me pasivaikĹĄÄ?io „Dauguma bolÄ… – iĹĄbraukti pĹŤtÄ— kyk jimĹł kian rÄ—s vakarĹł vÄ—jas, pasitaiko gĹŤsiais sie- mo rezultato neatlose – jos norimokyklos jĹł aikĹĄty tis iki 17 m/s. yra Ĺžalojan sporto ĹĄakĹł ir Ĺžaidi nai, bei neĹĄa, nes sveikata kas mĹł tys Nuo tokio bÄ—ti stadio kur jam tenka vaikĹł kios naudos. ir neatneĹĄantys grĹŤdi stenuose spor nÄ—se kĹŤno met prastÄ—ja. Dabar joPavyzdĹžiui, tuojanÄ?ius gydytojas mano, nimo pakraupÄ™s kultĹŤros pa tifutbolas. krepĹĄi V.AnuĹžis kad spor lomi pra moko Ĺ ios spor mokiniĹł ap sutinka, to ĹĄakos neanis, tinka ranga turÄ— tuojanÄ?iĹł yra skir timai ir sporto ĹĄa se siĹŤ- suteikia kad Ĺžaidi tikos labiau daug emo tĹł atitikti mai tomi Ĺžmogaus ďŹ ziologi cijĹł, ne vaikui, ti visapusiĹĄkai tre jos ir anariausia bĹŤ niruo tĹł Ĺžaisti po bet juos ge- stab jos, nes kietas grun kuris daug tas, staigĹŤs dymai neiĹĄ pamo sportuoja tam no kultĹŤrÄ… jis ir ne- ry vengiamai taip pat siĹŤ kĹł. KĹŤ- muoja ti paskuti ne pamoka. lytĹł pada- dÄ—stÄ— sÄ…narius“, – savo traubuvÄ™s poĹžiĹŤrÄŻ sporto gy ilgametis dytojas.

Ĺ iandien priedas

Pasaulis 9p.

koĹĄiĹŤtÄ— s.lukosiut e@kl.lt

Ĺ okiravo

Na­mo rō­sys vir­to de­ga­li­ne Dau­gia­bu­Ä?io rō­sy­ je – de­ga­lĹł sau­gyk­ la. To­kia ne vie­no uos­ta­mies­Ä?io gy­ve­ na­mo­jo na­mo rea­ ly­bÄ—. Nors ten ne­ga­ li­ma lai­ky­ti nei de­ ga­lĹł, nei spro­gių­jĹł me­dĹžia­gĹł, nei se­nĹł pa­dan­gĹł, gy­ven­to­ jai to­kiĹł drau­di­mĹł ne­pai­so, nes jiems gre­sia tik ke­lio­li­kos li­tĹł bau­dos.

Kaina 1,30 Lt

12

„Di­dĹžiu­liai pi­ni­gai iť­me­ta­mi tam, kad vie­nas spor­tuo­tĹł, o mi­li­jo­nai Ĺžiō­rė­tĹł. Tai kli­ni­ki­nis idio­tiz­mas.“ Bu­vÄ™s spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas Val­de­ma­ras Anu­Şis api­bō­di­no ĹĄiuo­lai­ki­nÄŻ spor­tÄ….

12p.

Tikrintojai jau purto miestą Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pas­ta­tĹł, ant ku­riĹł fa­sa­dĹł te­bė­ra gra­fi­ti­nin­kĹł ter­lio­nÄ—s, savininkĹł jau lau­kia bau­dos. Pir­mo­jo pa­tik­ ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­ta pen­kio­li­ka pa­Şei­di­mĹł. Rei­dai bus or­ga­ni­zuo­ ja­mi kiek­vie­nÄ… sa­vai­tÄ™ vis ki­ta­me uos­ta­mies­Ä?io ra­jo­ne.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

De­ga­lai ir se­nos pa­dan­gos

Var­pĹł gat­vÄ—s gy­ven­to­ja Dia­na ste­ bė­jo­si, ko­dÄ—l jos kai­my­nai dau­gia­ bu­Ä?io rō­sy­je bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se lai­ko au­to­mo­bi­liĹł pa­ dan­gas, se­nus ĹĄal­dy­tu­vus, skal­ byk­les, ne­rei­ka­lin­gas kam­ba­riĹł du­ris. „Ne­sup­ran­tu, ko­dÄ—l Ĺžmo­nÄ—s tai kau­pia ir neiť­me­ta? Gal dar ti­ki­si kur nors pa­nau­do­ti, bet jei jĹł ne­pri­ rei­kÄ— per pa­sta­ruo­sius 3–4 me­tus, tik­rai nie­kur ne­be­pa­ nau­dos“, – tei­gÄ— Dia­na.

4

„„Pa­vo­jus: uos­ta­mies­Ä?io dau­gia­bu­Ä?iĹł na­mĹł rō­sius kai ku­rie gy­ven­to­jai ne­si­bai­mi­na pa­vers­ti de­ga­li­nė­mis, iĹĄ

ku­rių ir į ku­rias ne­var­Şo­mai neťioja ben­zi­no tal­pyk­les.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai pa­ sta­tĹł, nuo ku­riĹł fa­sa­dĹł nė­ra nu­va­ ly­tas gra­fi­ti­nin­kĹł „me­nas“, pra­dė­ jo ieť­ko­ti va­kar.

Pa­tik­ri­ni­mas vy­ko ťiau­ri­nė­ je mies­to da­ly­je, cent­re. Tik­rin­to­ jai ap­Şiō­rė­jo ne tik iť gat­vės pu­sės ma­to­mus fa­sa­dus, bet ir ėjo į na­ mų kie­mus.

Pir­mo­jo pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­ sta­ty­ta 15 pa­Şei­di­mĹł. Ant pa­sta­tĹł esan­Ä?ios ter­lio­nÄ—s bu­vo fo­tog­ra­fuo­ja­mos.

4

Gel­bė­to­jai rinks ťiukť­les Mil­da Ski­riu­tė

Sau­gu­mÄ… pa­plō­di­miuo­se uŞ­tik­ri­ nan­ti gel­bė­ji­mo tar­ny­ba ĹĄÄŻ se­zo­ nÄ… rō­pin­sis ir jĹł tvar­ka. Ĺ iukť­les iĹĄ plia­Şų ke­ti­na­ma veŞ­ti ke­tur­ra­Ä?iais mo­to­cik­lais.

Pri­Şiō­rės tik Smil­ty­nę

Klai­pė­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bė­ji­mo tar­ny­bai rō­pin­tis tvar­ka Smil­ty­ nÄ—s pa­plō­di­miuo­se ir jĹł priei­go­ se pa­ves­ta ba­l an­d Ĺžio vi­d u­ry­je.

Uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­ to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da tvir­ti­no, kad to­

kiĹł veiks­m Ĺł im­t is pri­rei­k Ä—, nes ĹĄiĹł plia­Ş Ĺł prie­Ş iō­ros kon­k ur­sas bu­vo ap­skĹłs­tas. „Ne­Şi­nia, kiek truks gin­Ä?as. Ga­ li uŞ­si­tÄ™s­ti ir ke­le­rius me­tus. DÄ—l to pa­ve­dė­me Smil­ty­nÄ—s pa­plō­di­mius pri­Şiō­rė­ti gel­bė­to­jams. Jau anks­ Ä?iau ieť­ko­jo­me ĹĄiai tar­ny­bai pa­pil­ do­mĹł funk­ci­jĹł. Tu­ri­me tei­sÄ™ sa­vo ÄŻmo­nei pa­ves­ti at­lik­ti dar­bus“, – ti­ki­no di­rek­to­rius.

Gel­bė­to­jai rō­pin­sis, kad Smil­ ty­nės pa­plō­di­miuo­se ir jų priei­ go­se bō­tų tvar­ka: jie tu­rės rink­ti ťiukť­les, jas iť­veŞ­ti, pri­rei­kus im­ tis me­cha­ni­zuo­to va­ly­mo, at­nau­

jin­ti in­ven­to­rių. Meln­ra­gės ir Gi­ ru­lių plia­Şus pri­Şiō­rės kon­kur­są tre­jiems me­tams lai­mė­ju­si pri­va­ ti įmo­nė.

Pa­sak L.Dō­dos, kol kas ne­gal­vo­ ja­ma ir ĹĄiĹł pa­plō­di­miĹł prie­Şiō­ros pa­ves­ti gel­bė­to­jams. „Da­bar pa­ slau­ga yra nu­pirk­ta tre­jiems me­ tams“, – tei­gÄ— di­rek­to­rius.

Pra­dės įren­gi­nė­ti ta­kus

Klai­pė­dos pa­plō­di­mių prie­Şiō­rai tre­jiems me­tams skir­ta 415 tōkst. li­tų. Iť jų Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių plia­ Şams – 220 tōkst., Smil­ ty­nės – 195 tōkst. li­tų.

3

„„Pa­rei­gos: Klai­pė­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bė­ji­mo tar­ny­ba tu­rÄ—s rō­pin­tis ne tik poil­

siau­to­jų sau­gu­mu pa­plō­di­my­je, bet ir tvar­ka ja­me.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

antrADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2013

miestas

Be dienraščio „Klai­pė­da“ – nė die­nos

Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ nos iš­va­ka­rė­se dien­raš­tis „Klai­pė­da“ pa­ ger­bė iš­ti­ki­miau­sius sa­vo skai­ty­to­jus.

Kai ku­riuos jų laik­raš­tis kas­dien ly­di net ke­lias­de­šimt me­tų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Svar­bus die­nos ri­tua­las

Dau­giau nei 65 me­tus svar­biau­ sius mies­to, ša­lies ir pa­sau­lio įvy­ kius nu­švie­čian­ti „Klai­pė­da“, net ir įsi­ga­lint pa­žan­gioms in­for­ma­ci­ nėms tech­no­lo­gi­joms, ne­pa­liau­ja bū­ti reikš­min­ga klai­pė­die­čių kas­ die­ny­bės da­li­mi.

Kas­ryt su ne­kant­ru­mu nau­jo nu­ me­rio lau­kian­tys mies­tie­čiai pri­si­ pa­žįs­ta, kad paim­ti į ran­kas laik­raš­ tį, skai­ty­ti ant po­pie­riaus su­gu­lu­sį teks­tą – vie­nas sma­giau­sių ir ma­ lo­niau­sių die­nos ri­tua­lų. Ki­ta ver­ tus, ir pa­ties dien­raš­čio gy­va­vi­mas bū­tų neį­si­vaiz­duo­ja­mas be au­di­to­ ri­jos, iš­ti­ki­mų jo skai­ty­to­jų.

Tad pro­fe­si­nės ži­niask­lai­dos at­ sto­vų die­nos pro­ga pen­ki il­ga­me­ čiai „Klai­pė­dos“ pre­nu­me­ra­to­riai – Ele­na Pie­niu­tie­nė, Ste­fa­ni­ja Bru­ so­kie­nė, Bro­nė Vi­li­mie­nė, Bi­ru­ tė Žu­tau­tie­nė bei Vla­das Žvink­lys – bu­vo pa­ma­lo­nin­ti ver­tin­go­mis do­va­no­mis: Jo­vi­tos Sau­lė­nie­nės ir Ra­sos Ta­rik is­to­ri­ne kny­ga „Nug­ rimz­du­si Klai­pė­da. Der Ver­sun­ke­ne Me­mel“. Į re­dak­ci­ją už­su­kę gar­būs sve­čiai ne tik pa­si­džiau­gė dien­raš­ čiu, bet ir pa­si­da­li­jo sa­vo nuo­mo­ nė­mis, pa­gei­da­vi­mais.

Kar­tais ir pa­si­gin­či­ja

Nuo ta­ry­bi­nių lai­kų „Klai­pė­dą“ skai­tan­ti B.Vi­li­mie­nė laik­raš­čio pus­ la­piuo­se pa­gei­dau­tų dau­giau in­for­ ma­ci­jos apie so­di­nin­kys­tę ir dar­ži­ nin­kys­tę. Pa­vy­dė­ti­nai ak­ty­vi 83-ejų mo­te­ris su ma­lo­nu­mu lei­džia lai­ką

so­de. „Čia – vi­sas ma­no gy­ve­ni­mas.

Pa­ti ir ka­su, ir ra­viu, ir so­di­nu“, – šyp­so­jo­si B.Vi­li­mie­nė, net ir di­ džiau­sių dar­bų įkarš­ty­je at­ran­dan­ti lai­ko mėgs­ta­mam laik­raš­čiui.

E.Pie­niu­tie­nė kuk­li­no­si, jog sa­ve ga­lė­tų va­din­ti ne­se­na klai­pė­die­te.

Ta­čiau prieš aš­tuo­ne­rius me­tus į uos­ta­mies­tį at­vy­ku­si mo­te­ris vi­sus šiuos me­tus yra ir iš­ti­ki­ma „Klai­ pė­dos“ skai­ty­to­ja. „La­bai mėgs­tu vi­sus „pliat­kus“, kas tik į laik­raš­tį pa­puo­la. Bet tai ne­reiš­kia, kad su vis­kuo su­tin­ku.

Bū­na, kad ir pa­keiks­no­ju, ir pa­si­ gin­či­ju. Bet la­bai my­liu šį laik­raš­tį – tur­būt kol gy­ven­siu, tol jį ir skai­ ty­siu“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Do­va­nos: ver­tin­gos in­for­ma­ci­jos iš­ti­ki­mie­ji skai­ty­to­jai nuo šiol ga­lės ras­ti ne tik „Klai­pė­doje“, bet ir kny­go­

je „Nug­rimz­du­si Klai­pė­da“, kurias įteikė vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Klai­pė­die­tis V.Žvink­lys „Klai­pė­ dą“ taip pat pre­nu­me­ruo­ja nuo neat­me­na­mų lai­kų. Kas ry­tą vy­ras

už­su­ka į re­dak­ci­jos sky­rių, kad ga­ lė­tų pa­ts pa­siim­ti dar spaus­tu­vės da­žais kve­pian­tį laik­raš­tį. Paš­ne­ ko­vas šyp­so­jo­si, esą ta­da ga­li bū­ti vi­sa­da ga­ran­tuo­tas, kad pa­šti­nin­ kas neuž­mirš at­neš­ti lei­di­nio. „La­ bai do­mi­na spor­tas, bet per­skai­tau be­veik vis­ką“, – tei­gė V.Žvink­lys.

B.Bru­so­kie­nei at­sto­va­vęs jos anū­kas To­mas Jo­cys pri­si­pa­ži­no,

jog, kaip ir dau­ge­lis jau­nuo­lių, ak­ tua­lios in­for­ma­ci­jos daž­niau ieš­ ko in­ter­ne­te. Ta­čiau už­su­kęs pas mo­čiu­tę į ran­kas pai­ma ir po­pie­ ri­nį laik­raš­tį. 83 me­tų mo­te­ris, anot vai­ki­no, „Klai­pė­dą“ skai­to vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą, tad ir jis pa­ts jau­čia­si užau­gęs su šiuo dien­raš­ čiu. Anot To­mo, jis iki šiol pri­si­ me­na int­ri­guo­ja­mus šeš­ta­die­ni­

nio prie­do „Gaub­lys“ straips­nius.

Skai­ty­to­jai pri­si­pa­ži­no, jog ir da­ bar džiau­gia­si tu­ri­nin­gu šeš­ta­die­ nio dien­raš­čiu su te­le­vi­zi­jos pro­ gra­ma, nau­din­gos in­for­ma­ci­jos su­ran­da „Svei­ka­tos“ bei ki­tuo­se te­mi­niuo­se prie­duo­se bei nie­ka­da ne­pra­lei­džia „Klai­pė­dos“ „de­ser­ to“ – šmaikš­čiai pla­ka­mo Čes­kos kok­tei­lio.

Ele­na Pie­niu­tie­nė

To­mas Jo­cys

Bro­nė Vi­li­mie­nė

Vla­das Žvink­lys

Laik­raš­tį pa­sii­ma pa­ts

Dien­raš­t į „Klai­p ė­ dą“ skai­t ys, kol bus gy­va.

Jau­č ia­s i užau­ gęs su dien­raš­č iu „Klai­p ė­d a“.

Laik­raš­čiui at­ran­da lai­ko ir di­džiau­sių dar­bų įkarš­ty­je.

„Klai­p ė­d ą“ pre­nu­ me­r uo­j a nuo neat­ me­n a­mų lai­k ų.

Džia­zo fes­ti­va­lis pa­žers daug nau­jo­vių Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą iš­si­ke­ lian­tis XIX Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis mu­zi­kan­tų skai­čiu­mi ža­da bū­ti gau­siau­sias per vi­są šven­tės is­ to­ri­ją. Pu­sę mi­li­jo­no li­tų kai­nuo­sian­ tis ren­gi­nys taps rim­ta ge­ne­ra­li­ne re­ pe­ti­ci­ja prieš ki­tais me­tais įvyk­sian­tį ju­bi­lie­ji­nį – dvi­de­šim­tą­jį – fes­ti­va­lį.

Per va­ka­rą – 100 mu­zi­kan­tų

Kon­cep­ci­ja: nau­ju Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio sim­bo­liu ta­po di­zai­ne­rio

G.Berg­ma­no ir dai­li­nin­ko E.Žvaigž­di­no spe­cia­liai šven­tei su­kur­tas pa­ veiks­las.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Or­ga­ni­za­to­riai in­for­ma­vo, kad ant­ rą­ją fes­ti­va­lio die­ną, bir­že­lio 1-ąją, sce­no­je pa­si­ro­dys re­kor­di­nis at­li­ kė­jų skai­čius – apie 100 mu­zi­kan­ tų, tarp ku­rių net 3 or­kest­rai iš Ru­ si­jos, Es­ti­jos ir Lie­tu­vos.

Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­ lio va­do­vė In­ga Grub­liaus­kie­nė sa­ kė, kad ge­gu­žės 31 – bir­že­lio 2 die­ no­mis vyk­sian­čios šven­tės me­tu nu­ma­to­ma įgy­ven­din­ti nau­jus su­ ma­ny­mus. Anot jos, šiais me­tais dau­giau dė­me­sio bu­vo skir­ta fes­ ti­va­lio įvaiz­džio for­ma­vi­mui. „Ga­li­me pa­si­džiaug­ti, jog nau­ juo­ju Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio vei­du ta­po dai­li­nin­ko Er­nes­to Žvaigž­di­

no ir di­zai­ne­rio Gor­ge’o Berg­ma­ no spe­cia­liai šven­tei su­kur­tas pa­ veiks­las, ku­ris įvai­rio­mis rek­la­mos for­mo­mis rep­re­zen­tuos fes­ti­va­lį“, – pa­sa­ko­jo I.Grub­liaus­kie­nė.

Lie­tu­vo­je, bet ir už jos ri­bų. Ke­ti­na­ me pa­si­ro­dy­mą fil­muo­ti ir iš­pla­tin­ ti už­sie­nio in­for­ma­ci­nėms agen­tū­ roms“, – ti­ki­no or­ga­ni­za­to­riai.

Fi­ni­šuos ra­lis

Kon­cer­tuos po­li­ci­nin­kai

Į fes­ti­va­lio pro­gra­mą su­grįž­ta vai­ kų ir jau­ni­mo džia­zo dai­nų šven­tė „Jau­no­ji džia­zo ban­ga“. Ji šie­met nu­vil­nys bir­že­lio 2 d. Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le. Pra­ne­ša­ma, kad jau už­si­re­gist­ra­vo 98 ko­lek­ty­vai iš vi­ sos Lie­tu­vos. Ti­ki­ma­si, kad šven­tės me­tu džia­zo kū­ri­nius at­liks dau­ giau nei 2,2 tūkst. da­ly­vių. Jau­nie­ ji šven­tės da­ly­viai bus nu­džiu­gin­ti ga­li­my­be ke­le­tą kū­ri­nių pa­dai­nuo­ti su pa­grin­di­ne fes­ti­va­lio žvaigž­de – Sheila Raye Charles. Or­ga­ni­za­to­riai iš­da­vė ir dar ne­skelb­tą fak­tą, ku­ ris tu­rė­tų tap­ti įspū­din­gu fes­ti­va­ lio ak­cen­tu.

Bir­že­lio 1 d. uni­ka­lų švie­sų, gar­so ir mu­zi­kos šou su­rengs Es­ti­jos po­ li­ci­jos ir pa­sie­nio ap­sau­gos or­kest­ ras kar­tu su Klai­pė­dos ke­lių po­li­ ci­nin­kais. „Ži­nia apie šį me­ni­nį-edu­ka­ci­nį pro­jek­tą tu­rė­tų nu­skam­bė­ti ne tik

Skam­biu šven­tės ak­cen­tu taps ir bir­že­lio 1-ąją prieš di­dį­jį va­ka­ri­nį kon­cer­tą uos­ta­mies­ty­je fi­ni­šuo­ sian­tis tarp­tau­ti­nis žur­na­lis­tų ra­lis „Press“. Ry­go­je pra­si­dė­sian­čios ir Klai­pė­do­je pa­si­baig­sian­čios lenk­ ty­nės į mies­tą su­trauks Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos ži­niask­lai­dos at­ sto­vus, o džia­zo fes­ti­va­lio vė­lia­vą neš lenk­ty­nė­se da­ly­vau­sian­tis žur­ na­lis­tas Gin­ta­ras Vai­če­kaus­kas. Šiais me­tais di­džiau­sia fes­ti­va­lio žvaigž­de taps at­li­kė­jo R.Charleso duk­ra S.R.Charles, ku­ri įspū­din­gą pro­gra­mą at­liks kar­tu su pia­nis­tu ir dai­ni­nin­ku Uro­šu Pe­ri­cu iš Slo­ vė­ni­jos bei Vil­niaus džia­zo or­kest­ ru. Klau­sy­to­jus džiu­gins mul­tiinst­ ru­men­ta­lis­tas Jim­my Z, sak­so­fo­no vir­tuo­zas Igo­ris But­ma­nas su džia­ zo or­kest­ru bei at­li­kė­ja iš Aust­ra­li­jos, „Lu­ca Ciar­la Quar­tet“ iš Ita­li­jos, is­ pa­nai „Ting­lao Fu­sion band“, „Na­bil Khe­mi­re­xo­tic band“ iš Tu­ni­so.

3

antrADIENIS, GEGUŽĖS 7, 2013

miestas Tak­si – neį­ga­lie­siems

Pa­si­ra­šė su­tar­tį

Klai­pė­do­je neį­ga­lie­siems pra­dė­ ta teik­ti nau­ja pa­slau­ga – so­cia­ li­nis tak­si. Tai pir­mo­ji tak­si pa­ slau­ga Bal­ti­jos ša­ly­se, pri­tai­ky­ta žmo­nėms, ju­dan­tiems ve­ži­mė­ liu. Pas­lau­ga tei­kia­ma kas­dien vi­są pa­rą už sim­bo­li­nį vien­kar­ti­ nį 3 li­tų mo­kes­tį. Ke­lio­nės me­tu neį­ga­lie­siems pa­dės as­me­ni­nis asis­ten­tas, sa­va­no­riai.

„Klai­pė­dos naf­ta“ va­kar su­da­ rė gam­ti­nių du­jų du­jo­tie­kio sis­ te­mos pro­jek­ta­vi­mo, pir­ki­mo ir sta­ty­bos dar­bų su­tar­tį su kon­ kur­so lai­mė­to­ju Vo­kie­ti­jos kon­ cer­nu „PPS Pi­pe­li­ne Sys­tems GmbH“. Su­tar­ties ver­tė sie­kia 94,84 mln. li­tų, vi­sus dar­bus at­ lik­ti Vo­kie­ti­jos bend­ro­vė įsi­pa­ rei­go­jo iki 2014 m. rugp­jū­čio 1 d.

Ke­lei­viams – pa­pil­do­mi kel­tai Sau­lė­ti orai pa­di­di­ no kel­tų, ke­lian­čių į Smil­ty­nę, ke­lei­vių skai­čių. Praė­ju­sį sa­ vait­ga­lį jų bu­vo per­ kel­ta dau­giau­sia per šį pa­va­sa­rį.

Pa­ro­da. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos vie­šo­ sios bib­l io­te­kos Me­no sky­r iu­je (J.Ja­ no­n io g. 9) ati­da­ro­ma Klai­p ė­dos jau­ ni­mo cent­ro dai­lės stu­d i­j os „Var­s a“ jau­no­sios me­n i­n in­kės Pat­r i­ci­jos Dau­ gė­lai­tės pa­ro­da „Apie vis­k ą“. Pa­ro­da veiks iki ge­g u­žės 31 d.

m.skiriute@kl.lt

Išau­go: į Smil­ty­nę praė­ju­sį sa­vait­ga­lį per­kel­ta dau­giau­sia ke­lei­vių šį pa­va­sa­rį.

me­tų lai­ku au­to­mo­bi­lių per­ke­lia­ me dvi­gu­bai dau­giau. Orai ke­lei­vių skai­čiui įta­kos tu­ri. Žie­mą – stin­tos, va­sa­rą – sau­lė“, – tvir­ti­no Smil­ty­ nės per­kė­los bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Da­rius But­vy­das.

Va­do­vas pa­brė­žė, kad įmo­nė va­ sa­ros se­zo­nui pa­si­ruo­šu­si. Jo me­ tu iš Klai­pė­dos į Smil­ty­nę ir at­gal kur­suos tas pa­ts kel­tų skai­čius – trys nau­jo­jo­je per­kė­lo­je ir vie­nas se­no­jo­je. Pri­rei­kus į pa­sta­rą­ją bus

siun­čia­mas ant­ras kel­tas, ta­čiau to­kių die­nų per se­zo­ną bū­na vie­ na ar dvi. „Nie­kas ne­si­keis. Kol kas pro­ ble­mų tu­ri­me dėl kel­to „Ni­da“. Jis yra su­ge­dęs. Kel­to re­mon­tas il­gai ne­truks, bet lau­kia­me rei­kia­mos de­ta­lės. Da­bar vie­to­je šio kel­to dir­ ba „Kin­tai“. Ti­ki­mės, kad bir­že­lio pa­bai­go­je kel­tas „Ni­da“ jau ga­ lės dirb­ti“, – ko­men­ta­vo D.But­ vy­das.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Da­rius But­vy­das:

Pa­gy­vė­ji­mas jau­čia­ mas, bet tai dar ne va­ sa­ros skai­čiai. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku au­to­mo­bi­ lių per­ke­lia­me dvi­gu­ bai dau­giau Orai ke­lei­ vių skai­čiui įta­kos tu­ri.

Gel­bė­to­jai rinks šiukš­les Pa­sak L.Dū­dos, šią sa­ 1 vai­tę Meln­ra­gės ir Gi­ ru­lių pa­plū­di­miuo­se bus pra­dė­ti

mon­tuo­ti ta­kai, at­ka­si­nė­ti tie, ku­ rie bu­vo įreng­ti. Iš vi­so čia dir­ba 8 žmo­nės. Sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai penk­ta­die­nį pla­nuo­ja vyk­ti tik­rin­ ti, kiek pa­si­stū­mė­jo į prie­kį pa­plū­ di­mių pri­žiū­rė­to­jai. „Šie­met pir­mo­sios ap­žiū­ros me­ tu pa­plū­di­mių būk­lė bu­vo ge­res­nė nei per­nai. Prieš praė­ju­sį se­zo­ną už­pus­ty­tų ta­kų bū­ta kur kas dau­ giau. Bu­vo dau­giau aud­rų. Šie­ met si­tua­ci­ja ge­res­nė“, – tvir­ti­no L.Dū­da.

Da­žo suo­lus ir šiukš­lia­dė­žes

Pa­si­ruo­ši­mas va­sa­rai vyks­ta ir Smil­ty­nė­je. Jau su­rink­tos šiukš­ lės, bai­gia­ma da­žy­ti suo­lus, šiukš­ lia­dė­žes. „Dir­ba­me. Tu­ri­me pri­žiū­rė­ti ne tik pa­plū­di­mius, bet ir jų priei­ gas, ta­kus. Vaiz­das jau pa­ge­rė­jo“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos skęs­tan­čių­ jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vir­ši­nin­kas

Po­s ė­d is. Šian­d ien 15.30 val. ro­t u­š ė­ je po­s ė­d žiaus mies­to ta­r y­b os Sa­v i­ val­dy­b ės tur­to ko­m i­te­tas. Jo dar­bot­ var­kė­je nu­ma­t y­ta svars­t y­t i 3 klau­si­ mus.

Tre­n i­r uo­tės. Klai­p ė­d ie­tės kvie­č ia­ mos į ne­mo­ka­mas ka­la­ne­t i­kos tre­n i­ ruo­tes. Jos vyks­t a du kar­t us per sa­ vai­tę Klai­p ė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos biu­re (Tai­kos pr. 76). Tre­n i­r uo­tės vyks ge­g u­žės 7, 10, 13, 15, 22, 28, 30 die­ no­m is 10 val. – 11 val., ge­g u­žės 20 die­ ną – 11 val. – 12 val. Re­g ist­ra­ci­ja vyks­ ta tel. (8 46) 234 796, mob. tel. (8 612) 30 179, el. pa­š tu marius@sveikatos­ biuras.lt.

Mil­da Ski­riu­tė

Iš nau­jo­sios per­kė­los penk­ta­die­nį į Smil­ty­nę bu­vo per­kel­ti 1,5 tūkst. au­to­mo­bi­lių, šeš­ta­die­nį – 1,1 tūkst.

Ba­lan­dį per­kel­tų ma­ši­nų skai­čius sa­vait­ga­lių die­no­mis svy­ra­vo nuo 500 iki 800.

Sa­vait­ga­lį pri­rei­kė or­ga­ni­zuo­ti ir pa­pil­do­mus kel­tų rei­sus.

Penk­ta­die­nį jų bu­vo 15, šeš­ta­die­ nį – 12.

Dau­giau šį sa­vait­ga­lį bu­vo per­ kel­ta ir ke­lei­vių. Per abi per­kė­las į abi pu­ses penk­ta­die­nį – 4,8 tūkst., šeš­ta­die­nį – 6,2 tūkst. žmo­nių.

Ba­lan­dį per­kel­tų ke­lei­vių skai­ čius mi­nė­to­mis die­no­mis svy­ra­vo nuo 1,5 tūkst. iki 2,5 tūkst. „Pa­gy­vė­ji­mas jau­čia­mas, bet tai dar ne va­sa­ros skai­čiai. Šil­tuo­ju

Dienos telegrafas

Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas. Pa­sak va­do­vo, tar­ny­bai pri­sky­rus nau­ją funk­ci­ ją, bu­vo priim­ta dau­giau dar­buo­ to­jų.

Ma­no­ma, kad va­sa­ros se­zo­no me­tu pa­plū­di­mių, jų priei­gų ir ta­ kų prie­žiū­rai už­teks še­šių. V.Ur­bo­ no tei­gi­mu, kol kas šiukš­lių ve­ži­mui tech­ni­kos ne­ža­da­ma nuo­mo­tis.

At­lie­kos iš­ve­ža­mos ke­tur­ra­čiu mo­to­cik­lu, kro­vi­ni­niu mik­ro­sunk­ ve­ži­miu.„Ke­tur­ra­čiams prie­ka­bas pa­tys pa­si­ga­mi­no­me“, – tei­gė vir­ ši­nin­kas.

Fes­t i­va­l is. Ket­v ir­t a­d ie­n į 11 val. kul­ tū­ros cent­re Žve­jų rū­mai vyks Res­ pub­l i­k i­n is vai­k ų ir jau­n i­mo neį­ga­l ių­ jų mu­z i­k i­nės sa­v i­raiš­kos fes­t i­va­l is.

Ren­g i­n io tiks­las – su­teik­t i ga­l i­my­b ę vai­k ams ir jau­n i­mui, tu­r in­t iems ne­ ga­l ią, reikš­t is vie­š o­jo­je erd­vė­je, ska­ tin­t i at­skleis­t i sa­vo kū­r y­bi­n ius mu­z i­ ki­n ius ge­b ė­ji­mus.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­pė­ die­č ių mir­t ys. Mi­rė Eu­ge­n i­ja Damb­ raus­k ie­nė (g. 1925 m.), Al­fon­sas Kviet­ kus (g. 1934 m.), Ra­do­mes Alach­ver­ dov (g. 1937 m.), Ro­lan­das Mar­t in­k us (g. 1966 m.), Au­re­l i­jus Ko­že­m ia­k i­nas (g. 1967 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­mi Al­do­na Po­c ie­nė, Ma­rat Že­reb­ko, Eu­ ge­n i­ja Damb­raus­k ie­nė.

Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma El­v y­ra Ko­va­l io­va.

415 – tiek tūkst. li­tų skir­ta Klai­pė­dos pa­plū­di­mių prie­žiū­rai tre­jiems me­tams.

Eks­k ur­s i­j a. Bai­g ian­t is šių me­t ų pa­ skai­tų cik­lo „Va­ka­rai su se­ną­ja Klai­pė­ da“ penk­ta­jam se­zo­nui, mies­to praei­ ti­mi be­si­do­min­tys žmo­nės kvie­čia­mi į eks­k ur­s i­ją. Vi­s i no­r in­t ys kvie­č ia­m i pa­s i­vaikš­č io­t i su is­to­r i­k u Dai­n iu­m i Eler­t u Puo­d žių gat­ve. Eks­k ur­si­ja pra­ si­dės ry­toj 18 val. Puo­d žių gat­vės pra­ džio­je prie bu­v u­s ios Lui­zės mo­k yk­ los, da­bar­t i­n io Jau­n i­mo cent­ro.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­n iu­kai.

Dar­bai: Smil­ty­nė­je jau per­da­žy­ta ne­ma­ža da­lis suo­liu­kų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 70 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­sia skun­ dė­si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, šir­d ies pro­ble­mo­m is, pil­vo ir gal­vos skaus­ mais, žmo­nes ka­ma­vo trau­k u­l iai.

4

antradienis, gegužės 7, 2013

miestas

Na­mo rū­sys vir­to de­ga­li­ne

Komentaras

1

Klai­pė­die­tė An­ge­lė pa­sa­ ko­jo pa­šiur­pu­si, kai vie­ ną ry­tą pa­ma­tė kai­my­nus, ku­rie iš rū­sio tem­pė ka­nist­rus, iš jų skli­do ben­zi­no kva­pas. Įta­ri­mai pa­si­tvir­ ti­no, kai jie tal­pyk­lių tu­ri­nį ėmė pil­ ti į sa­vo au­to­mo­bi­lio de­ga­lų ba­ką. „Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet gy­ve­na­me kaip ant pa­ra­ko sta­ti­nės. Juk jie pui­ kiai ži­no, kad de­ga­lų lai­ky­ti dau­gia­ bu­ty­je ne­ga­li­ma, ta­čiau net ne­si­sle­ pia. Tai ko­kių dar siurp­ri­zų ga­li­ma ras­ti rū­siuo­se?“ – klau­sė An­ge­lė.

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

R

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ū­siuo­se vie­n i lai­ko uo­g ie­ nes, ki­t i – dvi­ra­čius, tre­t i – ka­n ist­rą de­ga­lų, dar ki­t i – šiukš­les. Pa­tik­rin­ti rū­sį ga­ li­ma tik ta­da, kai yra sig­na­las iš pa­čių gy­ven­to­jų. Ta­da rea­guo­ja ati­tin­ka­mos tar­ny­bos. Ta­čiau ge­riau­siai gy­ven­to­jų veiks­mus ir elg­se­ną ap­ri­bo­tų bend­ro­ sios na­mo vi­daus tai­syk­lės. Dau­giau­ sia gau­na­me pra­šy­mų ar prie­kaiš­tų dėl to, kad ne­pa­si­da­li­ja­ma san­dė­liu­ kais. Paaiš­kė­ja, kad kaž­kas juo ne­si­ nau­do­jo, kaž­kas už­siė­mė ke­l is. Bū­ na si­t ua­ci­jų, kai tų san­dė­l iu­k ų ne vi­siems gy­ven­to­jams už­ten­ka, ta­da uži­ma­ma da­lis bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų. Paprastai gy­ven­to­jų skun­dų su­lau­k ia­ma dėl tur­to ne­pa­si­da­l i­ji­mo ar glo­bo­ja­mų ka­čių. Dėl šiukš­lių ar­ba pa­vo­jin­g ų me­d žia­g ų sau­go­ji­mo rū­ siuo­se žmo­nės be­veik ne­si­krei­pia.

at­lie­kos ten, kur ne­rei­kia“, – tvir­ti­no dau­gia­bu­čių na­mų bend­ri­jos „Smil­ te­lė“ pir­mi­nin­kas Ži­man­tas Poš­kus.

Pa­sak jo, vi­są lai­ką per su­si­rin­ ki­mus ka­la­ma į gal­vas, kad de­gių­ jų me­džia­gų rū­siuo­se lai­ky­ti ne­ga­ li­ma. „Nors dar prieš ke­le­tą me­tų skųs­da­vo­si, kad vie­nas ar ki­tas kai­ my­nas tu­ri pa­si­dė­jęs ba­ke­lį ben­zi­no.

Ta­čiau šiukš­les sten­gia­mės iš­si­va­ly­ ti“, – ti­ki­no Ž.Poš­kus. „Jei gy­ven­to­jai ne­pa­ten­kin­ti dėl ne­šva­ros rū­siuo­se, dėl ten at­si­ra­du­ sių pa­ra­zi­tų ar ka­čių, jie tu­ri kreip­tis į na­mų ad­mi­nist­ra­to­rių. Jei tai ne­ pa­de­da, ta­da pa­gal­bos tu­rė­tų ieš­ko­ ti sa­vi­val­dy­bė­je“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos

sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ro­ žė Per­mi­nie­nė.

Tei­gia­ma, kad to­kių an­ti­sa­ni­ta­ ri­nių rū­sių, ku­rie už­kra­tu gra­sin­tų pa­tiems gy­ven­to­jams, kart­kar­tė­mis uos­ta­mies­ty­je dar pa­si­tai­ko.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai an­ti­sa­ni­ta­ri­niais dau­gia­bu­čių rū­siais su­si­do­mi tik tuo at­ve­ju, jei dau­gia­bu­ty­je yra įreng­tas gy­dy­mo ka­bi­ne­tas, kir­pyk­la ar pri­ va­tus vai­kų dar­že­lis. „Ka­dan­gi ten ne­tu­ri bū­ti nei grau­ ži­kų, nei pa­ra­zi­tų, mes tu­ri­me tei­sę pa­rei­ka­lau­ti, kad rū­siai bū­tų su­tvar­ ky­ti“, – pa­brė­žė Vi­suo­me­nės svei­ ka­tos sau­gos kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­ja As­ta Šle­pe­tie­nė.

Bau­da – 16 li­tų

Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos vir­ši­nin­kas Ge­ de­mi­nas Ka­ra­lius pa­brė­žė, kad de­ ga­lus ir bet ko­kius naf­tos pro­duk­tus dau­gia­bu­čiuo­se sau­go­ti ka­te­go­riš­kai drau­džia­ma. „Ap­ti­kus to­kius da­ly­kus, gy­ven­ to­jai tu­rė­tų bū­ti bau­džia­mi pa­ gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­ di­mų ko­dek­są, bau­dos už tai sie­kia nuo 16 li­tų“, – tvir­ti­no G.Ka­ra­lius.

Vals­ty­bi­nės prieš­gais­ri­nės prie­žiū­

Klai­pė­die­tė An­ge­lė:

Sun­ku pa­ti­kė­ti, bet gy­ve­na­me kaip ant pa­ra­ko sta­ti­nės.

ros sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Dai­va Gor­pin­ko pa­brė­žė, jog dau­ gia­bu­čių rū­siuo­se yra drau­džia­ ma lai­ky­ti su­slėg­tų du­jų ba­lio­nus, ypač de­gią­sias, sprogs­ta­mą­sias bei ki­tas pa­vo­jin­gas me­džia­gas, ku­rios sprogs­ta ir de­ga są­vei­kau­da­mos su van­de­niu, de­guo­ni­mi ar­ba vie­na su ki­ta ir deg­da­mos iš­ski­ria pa­vo­jin­gus pro­duk­tus.

Daž­niau­siai prieš­gais­ri­nės prie­žiū­ ros spe­cia­lis­tai į to­kius sig­na­lus rea­ guo­ja tik ga­vę skun­dus. Šiais me­tais jau pla­nuo­ja­mas vi­sų uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čių na­mų rū­sių, bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pų pa­tik­ri­ni­mas. „Į san­dė­liu­kus mes ne­ga­li­me pa­ tek­ti, nes tai pri­va­ti nuo­sa­vy­bė, bet jei­gu jau gau­na­me skun­dą, tai, aiš­ ku, rei­ka­lau­ja­me, kad sa­vi­nin­kas jį at­ra­kin­tų“, – ti­ki­no D.Gor­pin­ko.

Spe­cia­lis­tės tei­gi­mu, per dau­giau nei 20 me­tų, kiek ji dir­ba šio­se pa­ rei­go­se, rū­siuo­se dėl lai­ko­mų de­ gių­jų me­džia­gų gais­rų ne­bu­vo ki­lę.

Ta­čiau, pa­sak D.Gor­pin­ko, tai ne­ reiš­kia, kad to­kių ne­lai­mių ne­ga­ li nu­tik­ti. Bend­ro­se pa­tal­po­se taip

Įna­miai: dau­gia­bu­čių rū­siuo­se tarps­ta ir pa­ra­zi­tai, nes bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pas oku­pa­vo ka­tės.

pat drau­džia­ma lai­ky­ti ir au­to­mo­ bi­lių pa­dan­gas, nes jos deg­da­mos ne tik su­ke­lia la­bai di­de­lę kait­rą, bet ir iš­ski­ria nuo­din­gas me­džia­gas. „Pro­tin­gi žmo­nės rea­guo­ja į pa­ sta­bas ir su­pran­ta, kad to­kiems daik­tams dau­gia­bu­čio na­mo rū­sys – ne vie­ta. Ta­čiau yra to­kių, ku­riems nie­ko nei­šaiš­kin­si. Vis dėl­to anks­ čiau rū­sių sau­gu­mas bu­vo di­des­nė bė­da, da­bar žmo­nės tru­pu­tį tvar­ kin­ges­ni“, – pa­brė­žė D.Gor­pin­ko.

Ga­li su­kel­ti epi­de­mi­ją

Vis dėl­to tvar­kin­ges­ni jie ne vi­sur.

Tai­kos pro­spek­to de­vy­naukš­ty­ je gy­ve­nan­tis Au­re­li­jus į rū­sį nei­na jau dau­gy­bę me­tų, nes ten tarp se­ nų bui­ties daik­tų įsi­kū­ru­sios lau­ki­ nės ka­tės. „Smar­vė ir ne­tvar­ka ten tvy­ro jau daug me­tų, įei­ti neį­ma­no­ma, jau ne­ kal­bant, kad ten ga­lė­tu­me pa­si­dė­ti ko­kius nors bui­ties daik­tus. San­dė­ liu­kų du­rys iš­lau­žy­tos. Da­bar ten ka­ ra­liau­ja ka­tės“, – pa­sa­ko­jo Au­re­li­jus.

Klai­pė­die­čio tei­gi­mu, tai ne rū­sys, o ka­ti­nų vei­syk­la, ten joms esą vi­sos są­ly­gos veis­tis ir skleis­ti už­kra­tus.

Gy­ven­to­jai ti­ki­na ne­su­lau­kian­tys jo­ kios pa­gal­bos, kur be­si­kreip­tų. „Pra­šė­me, kad su­gau­dy­tų ir iš­ vež­tų tuos ka­ti­nus, nes nuo jų pa­pli­ to blu­sos, o smar­vė iš rū­sio vis in­ ten­sy­vė­ja, grei­tai bus ne­beį­ma­no­ma įei­ti ir į laip­ti­nę“, – tvir­ti­no klai­pė­ die­tis. Blo­giau nei ka­tės ir jų ne­šio­ ja­mos blu­sos tur­būt yra tik žiur­kės.

Ry­ši­nin­kų gat­vės gy­ven­to­jas Dai­ nius pa­sa­ko­jo, kad prieš po­rą me­ tų rū­sy­je ap­si­gy­ve­no šie grau­ži­kai.

Jų bu­vo tiek daug, kad gy­ven­to­jams da­rė­si ne­sma­gu. „Įei­da­vau į rū­sio pa­tal­pas, o jos žiū­rė­da­vo snu­kius iš­ki­šu­sios. Kai­ my­nai pa­sa­ko­jo, kad net iš ran­kos ės­da­vo, ži­no­ma šė­rė už­nuo­dy­tu ma­ sa­lu“, – pri­si­mi­nė Dai­nius. Žiur­kės dau­gia­bu­ty­je ap­si­gy­ve­no, nes ja­me gy­ven­to­jai šiukš­les py­lė į at­lie­kų šach­tas. Ma­ža to, bu­vo at­ lik­ta da­li­nė na­mo re­no­va­ci­ja – ap­ šil­tin­tos rū­sio lu­bos. „Ko dau­giau be­rei­kė­jo? Šil­ta, yra mais­to, taip mū­sų na­mo rū­sys ta­po pui­kiau­sia žiur­kių prie­glau­da. Ir kol ne­pa­ra­šė­me skun­do į sa­vi­val­dy­bės Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­rių, tol bend­ ri­jos pir­mi­nin­kui ne­ga­lė­jo­me įro­dy­ti, kad rei­kia už­vi­rin­ti šiukš­lių šach­tas na­me ir im­ti nau­do­tis at­lie­kų kon­tei­ ne­riais“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis.

Tvar­kin­giau nei so­viet­me­čiu

Na­mų bend­ri­ja „Smil­te­lė“ vie­ni­ja 29 uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čius, ne­ ma­žai jų – nau­jes­nės sta­ty­bos. To­ kiuo­se na­muo­se rū­sių ar san­dė­liu­ kų nė­ra, tik tech­ni­niai ko­ri­do­riai.

Kai ku­rie žmo­nės san­dė­liu­kus įsi­ ren­gė sa­va­va­liš­kai. „Pas mus bend­ri­jo­je nie­kam ofi­ cia­liai ne­prik­lau­so san­dė­liu­kai rū­ siuo­se. Yra tech­ni­niai ko­ri­do­riai, ku­rie gy­ven­to­jams tu­rė­tų bū­ti ne­ priei­na­mi, kad ne­si­kaup­tų bui­ti­nės

Išt­rau­ka iš stan­dar­ti­nių na­mo vi­daus tai­syk­lių - Pa­tal­pų sa­vi­nin­kai ir nuo­mi­nin­kai, ka­tai pa­vo­jin­gas sprogs­ta­mą­sias,

nau­do­da­mie­si gy­ve­na­mo­sio­mis ir ki­ to­mis pa­tal­po­mis, taip pat na­mo bend­ ro­jo nau­do­ji­mo ob­jek­tais, tu­ri ne­pa­ žeis­ti ki­tų pa­tal­pų sa­vi­nin­kų ir nuo­mi­ nin­kų tei­sių ir tei­sė­tų in­te­re­sų.

- Dau­gia­bu­čia­me na­me drau­džia­ma

nuo­din­gas ar leng­vai už­si­de­gan­čias me­džia­gas.

- Drau­džia­ma už­grioz­din­ti bend­ro­jo

nau­do­ji­mo pa­tal­pas, taip pat priei­gas prie bu­tuo­se ir ki­to­se pa­tal­po­se esan­ čios bend­ro­sios in­ži­ne­ri­nės įran­gos val­dy­mo vie­tų, sa­va­va­liš­kai per­tvar­ ky­ti bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­pas ir in­ži­ne­ri­nę įran­gą.

or­ga­ni­zuo­ti ga­my­bi­nę ar ki­to­kią veik­ lą, dėl ku­rios ter­šia­ma gy­ve­na­mo­ji ap­ lin­ka ar­ba ku­ri dėl triukš­mo, vib­ra­ci­ jos, jo­ni­zuo­jan­čio ir elekt­ro­mag­ne­ti­ - Drau­džia­ma ap­si­gy­ven­ti bend­ro­ nio spin­du­lia­vi­mo ar elekt­ros­ta­ti­nio jo nau­do­ji­mo ar ki­to­se tam ne­skir­to­se lau­ko ken­kia gy­ven­to­jams. pa­tal­po­se. Tech­ni­niuo­se rū­siuo­se, pa­ - Pa­tal­po­se drau­džia­ma lai­ky­ti lė­pė­se įren­gi­nė­ti san­dė­liu­kus ar ki­tas prieš­gais­ri­nei sau­gai ir žmo­nių svei­ pa­tal­pas, ne­nu­ma­ty­tas pro­jek­tuo­se.

Tik­rin­to­jai jau pur­to mies­tą 1

Pla­nai: pa­tik­ri­ni­mai, ar gra­fi­čiai nu­va­ly­ti nuo pa­sta­tų fa­sa­dų, vyks kiek­

vie­ną sa­vai­tę vis ki­ta­me ra­jo­ne.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Šio­je mies­to da­ly­je si­ tua­ci­ja ne­bu­vo to­kia tra­ giš­ka, kaip gal­vo­jo­me. Da­bar ieš­ko­si­me pa­sta­tų sa­vi­nin­kų, ad­ mi­nist­ra­to­rių ir su­ra­šy­si­me pro­to­ ko­lus“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys.

Pa­sak jo, pir­miau­sia pa­žei­dė­jams bus ski­ria­ma 10 li­tų bau­da – ad­mi­ nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas. Bus duo­ta lai­ko nu­si­va­ly­ti tep­lio­nes.

Jei pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­to­riai ar sa­vi­nin­kai to ne­pa­da­rys, vė­liau bau­da di­dės. Už ne­pri­žiū­rė­tą fa­

sa­dą gre­sia iki 2 tūkst. li­tų nuo­ bau­da.

V.Va­lys pa­brė­žė, kad išim­čių vyk­ dant kont­ro­lę ne­bus, – bus bau­ džia­ma ir už ant sa­vi­val­dy­bės pa­ sta­tų li­ku­sias ter­lio­nes. „Sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė dar ko­vą bu­vo pa­ra­šiu­si nu­ro­dy­mą ati­tin­ka­mų sky­rių dar­ buo­to­jams pa­si­rū­pin­ti gra­fi­čių nuo pa­sta­tų nu­va­ly­mu. Tai tu­rė­jo bū­ti pa­da­ry­ta“, – tei­gė ve­dė­jas.

Ki­tą sa­vai­tę vėl bus vyk­do­mas pa­tik­ri­ni­mas, kaip klai­pė­die­čiai pri­žiū­ri sa­vo na­mų fa­sa­dus. Kiek­

vie­ną kar­tą bus pa­si­rink­tas vis ki­ tas mies­to ra­jo­nas.

Anot V.Va­lio, pa­tik­ri­ni­mų me­tu dė­me­sys krei­pia­mas ir į ki­tus pa­ žei­di­mus.

Pa­gal są­ra­šą ap­žiū­ri­mi ap­leis­ ti pa­sta­tai, ku­rie ke­lia grės­mę. To­ kių yra per šim­tą. Jų sa­vi­nin­kams taip pat gre­sia bau­dos. Va­kar vy­ku­ sio pa­tik­ri­ni­mo me­tu dė­me­sys at­ kreip­tas į ap­leis­tą kios­ką P.Li­dei­ kio gat­vė­je.

Bu­vo už­fik­suo­ti ir ne vie­to­je pa­ lik­ti au­to­mo­bi­liai, ne­leis­ti­no­je vie­ to­je rū­kan­tys moks­lei­viai.

5

antradienis, gegužės 7, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pra­dė­jo ty­ri­mą dėl E.Va­rei­kio Dėl smur­to opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­jos na­rio Egi­ di­jaus Va­rei­kio na­muo­se sa­vait­ ga­lį pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas. Par­ti­ja taip pat ga­li im­tis san­kci­jų.

Per­mai­nos: po va­ka­rykš­čio su­si­ti­ki­mo su teis­mų va­do­vais Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė ruo­šia dar vie­ną

nau­jo­vę – ža­da ma­žin­ti rei­ka­lau­ja­mą tei­sė­jo dar­bo sta­žą pre­ten­den­tams į aukš­tes­nius teis­mus.

Vy­gyn­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Re­for­ma bė­dų neišsp­ren­dė Praė­jus ke­tu­riems mė­ne­siams nuo teis­mų re­for­mos pra­džios tei­sė­jai sa­ko jau ma­tan­tys tei­gia­mų po­ky­čių, ta­čiau per­tvar­ka įne­šė ir ne­ma­žai pai­nia­vos. Pa­vyz­džiui, in­for­ma­ci­nė teis­mų sis­te­ma vis dar ne­funk­cio­nuo­ja taip, kaip tu­rė­tų.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

bar pir­mi­nin­ko vie­ta tė­ra vie­na. Ta­ čiau dar­bo vie­tų esą neiš­sau­go­jo tik itin ma­ža da­lis žmo­nių.

Pra­džia jau pa­da­ry­ta

Kai ku­rie apy­lin­kių teis­mai pra­dė­ ti jung­ti nuo šių me­tų sau­sio. Ta­ da į vie­ną su­si­jun­gė ke­tu­ri Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mai, taip pat su­jung­ti Kau­ne ir Šiau­liuo­se vei­ kian­tys mies­to ir ra­jo­no teis­mai. Iki 2015 m. re­for­ma tu­rė­tų bū­ti baig­ta – tuo­met Lie­tu­vo­je vie­toj 49 apy­ lin­kių teis­mų at­si­ras 12.

Nuo pat pra­džių kaip pa­grin­di­ nį tei­gia­mą re­for­mos as­pek­tą Tei­ sė­jų ta­ry­ba įvar­di­jo su­pap­ras­tin­ tą krei­pi­mo­si į teis­mus pro­ce­dū­rą – po per­tvar­kos do­ku­men­tai prii­ ma­mi bet ku­ria­me ati­tin­ka­mo apy­ lin­kės teis­mo pa­da­li­ny­je.

Taip pat re­for­ma esą tu­rė­tų su­ vie­no­din­ti tei­sė­jų dar­bo krū­vį, nes jų įga­lio­ji­mai veik­tų vi­so­je teis­ mo veik­los te­ri­to­ri­jo­je, tad rei­ka­lui esant tei­sė­jai ga­lė­tų per­si­kel­ti į ki­ tus teis­mo pa­da­li­nius.

Pap­ras­čiau be­si­krei­pian­tiems

Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­mo pir­mi­nin­kės Lo­re­tos Braž­die­nės tei­gi­mu, praė­jus ke­tu­riems mė­ne­ siams nuo teis­mų su­jun­gi­mo, re­ zul­ta­tai jau ma­ty­ti. Esą svar­biau­ sia – kad žmo­nės ne­be­siun­ti­nė­ja­mi į ke­tu­ris at­ski­rus teis­mus. „Re­zul­ta­tai tik­rai ma­to­mi. Iki su­jun­gi­mo vie­na­me pa­sta­te bu­vo trys teis­mai ir žmo­nės kreip­da­mie­ si į teis­mą ne­re­tai su­klys­da­vo. Ta­da ieš­ki­nius at­si­sa­ko­ma nag­ri­nė­ti, jie trak­tuo­ja­mi kaip ne­tin­ka­mi. Tai­gi to­kios si­tua­ci­jos iš­veng­ta, aiš­ku, iš­ven­gia­ma ir žmo­nių ne­pa­si­ten­ ki­ni­mo“, – sa­kė L.Braž­die­nė.

Po per­tvar­kos, pir­mi­nin­kės tei­ gi­mu, tei­sė­jams at­si­ra­do ga­li­my­bė spe­cia­li­zuo­tis ir gi­lin­tis į tam tik­ros spe­cia­li­za­ci­jos by­las. Vil­niaus mies­ to apy­lin­kės teis­me to­kių spe­cia­li­ za­ci­jų yra 12. Taip pat teis­me su­ma­ žė­jo po­stų – pa­vyz­džiui, anks­čiau vi­suo­se ke­tu­riuo­se Vil­niaus teis­ muo­se bū­da­vo po pir­mi­nin­ką, da­

Ne­bū­ti­nai žmo­nėms va­ži­nė­ti, tei­sė­jas at­va­žiuos ir ne­bus pro­ble­mos.

Nesk­lan­du­mai ir ma­žos al­gos

L.Braž­die­nė ti­ki­no, kad re­for­ma tu­ ri vie­na­reikš­miš­kai dau­giau pra­na­ šu­mų nei trū­ku­mų. Ta­čiau šių ir­ gi yra, tei­sė­jų ir teis­mo dar­buo­to­jų ner­vus ypač tam­po tech­ni­niai ne­ sklan­du­mai. „Es­mi­nis da­ly­kas yra teis­mų in­ for­ma­ci­nės sis­te­mos LI­TE­KO, ku­ ri skirs­to by­las, ne­pa­si­ren­gi­mas dirb­ti su to­kio dy­džio teis­mu. Sis­ te­ma „ne­sup­ran­ta“, ser­ve­riai yra per silp­ni dirb­ti su to­kiu skai­čiu­ mi by­lų. Per die­ną gau­na­me 600 by­lų, dir­ba 108 tei­sė­jai, tai di­džiu­ liai tech­ni­niai trū­ku­mai. Aiš­ku, jie menks­ta, bet tos pro­ble­mos iš­lie­ ka“, – sa­kė teis­mo pir­mi­nin­kė.

Taip pat šie­met, pa­sak L.Braž­ die­nės, pra­dė­tas jus­ti pro­ce­sas, ku­ rio esą ne­bu­vo ga­li­ma pro­gno­zuo­ ti, – pa­di­dė­jo dar­buo­to­jų kai­ta. Tai esą lė­mė neaiš­ku­mas dėl per­tvar­ kos, di­de­lis dar­bo krū­vis ir ne­di­ de­lės al­gos – pa­gal dar­bo su­tar­tis dir­ban­čių spe­cia­lis­tų iki­mo­kes­ti­ niai at­ly­gi­ni­mai per mė­ne­sį ne­sie­ kia 1,5 tūkst. li­tų.

Re­zul­ta­tus pa­ro­dys atei­tis

Tei­sė­jos tei­gi­mu, kol kas sun­ku pa­ sa­ky­ti, ar re­for­ma pa­dės su­ma­žin­ti dar­bo krū­vį, nes šie­met pa­dau­gė­ jo pa­čių gau­na­mų by­lų. Per­nai per tris mė­ne­sius gau­ta 9000 ci­vi­li­nių by­lų, o šie­met per tą pa­tį lai­ko­tar­ pį – 11 000.

Pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir Tei­sė­jų ta­ry­bos sek­re­to­rė, Lie­tu­ vos ape­lia­ci­nio teis­mo Bau­džia­ mų­jų by­lų sky­riaus tei­sė­ja Lai­ma

Gar­ne­lie­nė. Jos įsi­ti­ki­ni­mu, re­for­ ma Vil­niaus mies­te pa­si­tei­si­no, tad tei­gia­mų po­ky­čių tu­rė­tų at­neš­ti ir ta­da, kai bus įgy­ven­din­ta vals­ty­ bės mas­tu. „Nė vie­no teis­mo iš jo vei­ki­mo zo­nos ne­ke­liam, jie ir liks te­nai.

Tik, ku­ria­me nors teis­me at­si­ra­dus dau­giau by­lų, pa­pras­čiau­siai tei­sė­ jas nu­va­žiuos iš Kre­tin­gos į Plun­ gę ar pa­na­šiai. Ne­bū­ti­nai žmo­nėms va­ži­nė­ti, tei­sė­jas at­va­žiuos ir ne­bus pro­ble­mos“, – sa­kė L.Gar­ne­lie­nė.

Jos tei­gi­mu, re­for­ma pa­gel­bės ir spren­džiant ki­tus ak­tua­lius tei­sė­jų dar­bo tvar­kos klau­si­mus. „Jau anks­ čiau bu­vo pa­keis­tas teis­mų įsta­ty­ mas, kad bū­tų ga­li­ma bent lai­ki­nai tei­sė­ją per­kel­ti sie­kiant lik­vi­duo­ti tam tik­ras dar­bo krū­vio pro­ble­mas.

Tar­kim, tei­sė­ja mo­te­ris išė­jo gim­ dy­mo ato­sto­gų – jau kau­pia­si by­los.

Da­bar to­kios pro­ble­mos at­kris, nes net ne­rei­kės spręs­ti klau­si­mo dėl per­kė­li­mo, bus vie­nas teis­mas“, – aiš­ki­no Tei­sė­jų ta­ry­bos sek­re­to­rė.

Op­ti­miz­mu ne­trykš­ta

Ta­čiau Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tei­sės fa­kul­te­to dės­ty­to­jas pro­f. ha­bil. dr.

Vy­tau­tas Nek­ro­šius lai­ko­si ne to­ kios op­ti­mis­tiš­kos nuo­mo­nės. Pa­ sak jo, Vil­niu­je įvy­kęs teis­mų su­ jun­gi­mas bu­vo lo­giš­kas, ta­čiau ar re­for­ma at­neš re­zul­ta­tų Lie­tu­vos mas­tu, neaiš­ku. „Vil­niu­je vis­kas ge­rai, lo­giš­ki su­ jun­gi­mai, čia bu­vo trys teis­mai po vie­nu sto­gu, tai aiš­ku, kad ga­li­ma pa­da­ry­ti vie­ną teis­mą. Tai nor­ma­ lus op­ti­mi­za­vi­mas, net ne re­for­ma. <...> Ta­čiau Lie­tu­vos mas­tu, ma­no po­žiū­riu, nie­ko mes čia ne­su­tau­ py­sim. Ir ti­kiuo­si, jog tai bus pa­da­ ry­ta to­kiu bū­du, kad teis­mų vei­ki­ mas ne­nu­tols nuo žmo­gaus. Vie­nas iš svar­bių teis­mi­nės sis­te­mos da­ly­ kų – kad žmo­gui, be­si­krei­pian­čiam į pir­mos ins­tan­ci­jos teis­mą, ne­rei­ kė­tų va­žiuo­ti per pu­sę Lie­tu­vos iki to teis­mo. Vis dėl­to ra­jo­no cent­ re tei­sė­jas tu­rė­tų bū­ti, čia svar­bus klau­si­mas“, – sa­kė V.Nek­ro­šius.

„Ty­ri­mas pra­dė­tas dėl fak­to pa­ gal Bau­džia­mo­jo ko­dek­so 140 straips­nio pir­mą da­lį. Ka­dan­ gi par­la­men­ta­ras tu­ri imu­ni­te­tą, to­dėl jo­kie ap­ri­bo­ji­mai ne­ga­lė­jo bū­ti pri­tai­ky­ti, kaip ir pa­reikš­ti įta­ri­mai. To­liau ty­ri­mas per­duo­ da­mas pro­ku­ro­rams, jie spręs, kaip to­liau elg­tis“, – sa­kė Vil­ niaus ap­skri­ties vy­riau­sia­sis po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šų­jų ry­ šių po­sky­rio spe­cia­lis­tas Pau­lius Rad­vi­la­vi­čius.

Straips­nis dėl fi­zi­nio skaus­mo su­kė­li­mo ar ne­žy­maus svei­ka­tos su­trik­dy­mo nu­ma­to, kad tas, kas muš­da­mas ar ki­taip smur­tau­da­ mas su­kė­lė žmo­gui fi­zi­nį skaus­ mą ar­ba ne­žy­miai jį su­ža­lo­jo, ar trum­pam su­sarg­di­no, bau­džia­

mas vie­š ai­s iais dar­bais ar­ba lais­vės ap­ri­bo­ji­mu, ar­ba areš­tu, ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki vie­nų me­tų.

Sei­mo na­rys be Sei­mo su­ti­ ki­m o ne­ga­l i bū­t i trau­k ia­m as bau­d žia­m o­j on at­s a­ko­m y­b ėn, sui­ma­mas, ne­ga­li bū­ti ki­taip su­ var­žo­ma jo lais­vė. Kreip­tis į Sei­ mą dėl par­la­men­ta­ro imu­ni­te­ to pa­nai­ki­ni­mo tu­ri ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras.

Pa­sak po­li­ci­jos, šeš­ta­die­nio va­ ka­rą Sei­mo na­rys E.Va­rei­kis sa­vo na­muo­se smur­ta­vo prieš žmo­ ną. Po­li­ti­kas esą du kar­tus ran­ka žmo­nai su­da­vė per vei­dą. E.Va­ rei­kis pri­pa­ži­no tai ir kal­ti­no al­ ko­ho­lį.

Ko­le­gos el­ge­sį pla­nuo­ja svars­ ty­t i frak­c i­jos Eti­kos ko­m i­s i­ ja. „Sank­ci­jos ga­li bū­ti įvai­rios – nuo įspė­ji­mo iki lai­ki­no nu­ ša­li­ni­mo nuo veik­los ar net pa­ ša­li­ni­mo iš par­ti­jos“, – pa­dė­tį ver­ti­no kon­ser­va­to­rius Va­len­ti­ nas Stun­dys. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Pir­mas po­sė­dis trum­pas Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui pir­ ma­die­nį ne­pa­vy­ko pra­dė­ti nag­ri­ nė­ti Drą­siaus Ke­džio drau­go Rai­ mun­do Iva­naus­ko ir jo gy­ve­ni­mo drau­gės Eg­lės Ba­raus­kai­tės by­los, ku­rio­je jie kal­ti­na­mi gal­būt kurs­ tę ir pa­dė­ję nu­žu­dy­ti tei­sė­ją Jo­ną Fur­ma­na­vi­čių bei Vio­le­tą Na­ru­ še­vi­čie­nę.

Į teis­mo po­sė­dį su­si­rin­ko apie 30 pro­ce­so da­ly­vių – at­vy­ko abu lais­vė­je esan­tys kal­ti­na­mie­ji, E.Ba­raus­kai­tės ad­vo­ka­tė, bū­rys nu­ken­tė­ju­sių­jų ir jų ad­vo­ka­tų. Į po­sė­dį bu­vo at­vež­ta ir vals­ty­bės sau­go­ma nu­ken­tė­ju­sio­ji Lai­mu­tė Stan­kū­nai­tė. Ją at­ly­dė­jo kau­kė­ ti ap­sau­gi­nin­kai. Į teis­mą taip pat at­vy­ko ve­lio­nio And­riaus Ūso tė­ vai ir naš­lė.

Pra­si­dė­jus po­sė­džiui paaiš­kė­jo, kad neat­vy­ko kal­ti­na­mo­jo R.Iva­ naus­ko gy­nė­jas Ar­tū­ras Pau­ža.

Pa­gal įsta­ty­mus ne­sant gy­nė­jo teis­mas ne­ga­li pra­dė­ti nag­ri­nė­ ti by­los. „Ka­dan­gi ne­da­ly­va­vo po­sė­dy­ je, kur bu­vo sten­gia­ma­si su­de­ rin­ti po­sė­džių da­tas, da­ry­ti ke­lių mė­ne­sių per­trau­ką nuo ge­gu­

žės iki rugp­jū­čio yra di­de­lė pra­ ban­ga. By­la tu­ri di­de­lį at­gar­sį vi­ suo­me­nė­je. Šian­dien at­vy­ko apie 30 žmo­nių. Ka­dan­gi ad­vo­ka­ tas A.Pau­ža neat­vy­ko du kar­tus, R.Iva­naus­kui bus ski­ria­mas vals­ ty­bės ad­vo­ka­tas“, – pa­reiš­kė tei­ sė­ja Dai­va Kaz­laus­kie­nė.

Ar­ti­miau­sias po­sė­dis vyks ge­ gu­žės 31 d. Pas­kir­ti ir ki­ti po­sė­ džiai iki ru­dens – iki pat spa­lio mė­ne­sio.

Pa­sak pro­ku­ra­tū­ros, kau­nie­ čiai R.Iva­naus­kas ir E.Ba­raus­kai­ tė kal­ti­na­mi ir tuo, kad pla­nuo­jant nu­žu­dy­mų de­ta­les da­vė pa­ta­ri­mų dėl nu­žu­dy­mų ei­gos, ra­do ga­li­mą bend­ri­nin­ką, kar­tu su D.Ke­džiu ap­ta­ri­nė­jo slaps­ty­mo­si vie­tas ir at­si­trau­ki­mo ke­lius iš įvy­kių vie­ tų, po­li­ci­jos dar­buo­to­jų su­klai­di­ ni­mo tak­ti­ką, da­ly­va­vo už­tik­ri­ nant D.Ke­džio slaps­ty­mą­si po jo pla­nuo­tų nu­žu­dy­mų.

Anot pro­ku­ra­tū­ros, R.Iva­naus­ kas ir E.Ba­raus­kai­tė da­ly­va­vo iš­ ban­dant nu­žu­dy­muo­se nu­ma­ty­tą nau­do­ti pis­to­le­tą su gar­so slo­pin­ tu­vu bei ne­per­šau­na­mas lie­me­ nes. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Nuosp­ren­dis – ge­gu­žės 30 d.

Te­ro­riz­mu kal­ti­na­mai Eg­lei Ku­ sai­tei Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas nuo­spren­dį skelbs ge­gu­žės 30 d.

Pir­ma­die­nį teis­mas kal­ti­na­ma­jai bu­vo su­tei­kęs pa­sku­ti­nio žo­džio tei­sę – mer­gi­na dvi va­lan­das kar­ to­jo, kad ne­va bu­vo ta­pu­si sau­gu­ mo pro­vo­ka­ci­jos au­ka, ir pra­šė­si bū­ti iš­tei­sin­ta.

„Te­ro­riz­mo ne­pa­tei­si­nu, to­kių veiks­mų ne­pla­na­vau, nors pro­ ku­ro­rai ma­ne sie­kia pa­da­ry­ti pa­ sau­li­nio ly­gio te­ro­ris­te. Į Mask­ vą va­žia­vau tik pa­si­sve­čiuo­ti“, – teis­mui sa­kė kal­ti­na­mo­ji.

24-erių klai­pė­die­tė tei­gė, kad bū­da­ma dar paaug­lė pa­te­ko į Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to (VSD) pro­vo­ka­ci­jos tink­lą, ji bu­vo pa­si­rink­ta dėl sa­vo pa­žei­džia­mu­ mo. Sa­vo kal­bo­je ji mi­nė­jo Vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­ven­ci­ją ir Neį­

ga­lių­jų tei­sių kon­ven­ci­ją. Mer­gi­na kar­to­jo anks­čiau iš­sa­ky­tas min­tis dėl VSD pro­vo­ka­ci­jos ir nau­do­tos prie­var­tos. „Sa­ve lai­kau VSD int­ri­gų au­ka“, – sa­kė kal­ti­na­mo­ji.

Sto­vė­da­ma prieš tei­sė­jus E.Ku­ sai­tė skai­tė iš anks­to pa­si­ra­šy­ tą kal­bą. „Teis­mas ver­tins, aš nie­ko nau­jo šian­dien neiš­gir­dau“, – žur­na­lis­ tams sa­kė pro­ku­ro­ras Min­dau­gas Dū­da. Jis pri­dū­rė, kad E.Ku­sai­ tė nu­si­kals­ta­mas vei­kas įta­ria­ma pa­da­riu­si bū­da­ma pil­na­me­tė.

Ge­ne­ra­li­nė pro­ku­ra­tū­ra siū­ lo teis­mui klai­pė­die­tę E.Ku­sai­ tę pri­pa­žin­ti kal­ta dėl ren­gi­mo­ si įvyk­dy­ti te­ro­ro ak­tą ir skir­ti jai 10 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

Po E.Ku­sai­tės pa­sku­ti­nio žo­džio teis­mas ra­šys nuo­spren­dį. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

6

antradienis, gegužės 7, 2013

nuomonės

Ko­va su vė­jo ma­lū­nais

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žo­dis prieš kumš­tį

Ignas Jačauskas

A

pie sa­v i­ž u­dy­bes pra­de­da­ ma kal­bė­ti, kai iš gy­ve­ni­mo pa­si­trau­kia gar­se­ny­bė, apie al­ko­ho­lį prie vai­ro – kai „ere­ lio“ pa­si­va­ž i­nė­ji­mas tam­pa ke­lių mir­čių prie­žas­ti­mi. Bet kai kam vi­si šie įvy­kiai – tai tik im­pul­sas kal­boms apie bū­t i­ny­ bę ką nors keis­t i, apie bau­das, ka­lė­ji­ mus, griež­tes­n ius įsta­ty­mus. Neat­si­l ie­ kant nuo šios keis­tos ma­dos, rei­k ia pa­ kal­bė­ti ir apie smur­tą šei­mo­je.

Gir­t am Sei­mo na­r iui pa­s i­š vais­č ius kumš­č iais prieš su­t uok­t i­nę, vėl im­ta gė­din­ti jį, kal­bin­ti psi­cho­lo­gus, aiš­kin­tis, ko­dėl čia taip pra­trūks­ta po­li­ti­kai, ar al­ ko­ho­liz­mas pa­gy­do­mas. Taip, vis­kas tei­

Įdo­mu, kaip tar­ny­bos rea­guo­tų į skun­dą „Pa­ dė­kit, ma­no žmo­na ma­ne žu­do... žo­džiais“? sin­ga, smur­tas ne­pa­tei­si­na­mas, o kumš­ čių ar­g u­men­tus nau­do­jan­tys as­me­nys tu­rė­t ų bū­t i bau­d žia­m i ir net gal­būt lai­ ki­nai izo­liuo­ja­mi nuo sa­vo šei­mos (įdo­ mu, ar ši ne­se­n iai įsi­ga­l io­ju­si nau­jo­vė bus pri­tai­k y­ta ir pa­sku­t i­n ia­jam pa­gar­ sė­ju­siam su­tuok­ti­nės auk­lė­to­jui?).

Ki­tas da­ly­kas, apie ku­r į sie­los ana­l i­t i­ kai, kal­bė­da­m i apie fi­z i­n į smur­tą, daž­ niau­siai pa­mirš­ta už­si­min­ti – psi­cho­lo­ gi­n is te­ro­ras, už ku­r į kar­tais tu­rė­t ų bū­ ti bau­džia­ma ne ma­ž iau nei už dū­r į pei­ liu į nu­ga­rą. Yra net toks ne­gra­žiai skam­ ban­tis Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nis „Pri­ve­di­mas iki sa­vi­ž u­dy­bės“. Ma­tyt, tu­ rė­tos ome­ny­je pa­ty­čios, dėl ku­r ių ken­ čia ir ieš­ko išei­čių daž­niau­siai paaug­liai.

Bet ar ga­li­ma tvir­tin­ti, kad tik jie?

Gal pa­tys psi­cho­lo­gai ir nuo­lat su­si­du­ria su psi­cho­lo­gi­nio smur­to šei­mo­je reiš­ki­ niu, tik bė­da, kad ki­taip nei krau­jos­ru­vos paa­kiuo­se tai yra sun­kiai išaiš­ki­na­mas da­ly­kas. Ne­si­no­ri vis­ko su­pap­ras­tin­ti iki ab­sur­d iš­kos min­t ies, kad varg­šus fi­z i­ nių ar­gu­men­tų ša­li­nin­kus iš­pro­vo­kuo­ ja nuo­lat juos en­g ian­čios žmo­nos. Be­ je, yra juk ir ki­tų pa­vyz­džių, dau­giau­sia pro­vin­ci­jo­je, kai vy­rus pa­ga­liais auk­lė­ja „silp­no­sios ly­ties“ at­sto­vės (są­vo­ka tam­ pa są­ly­giš­ka). Šiuo at­ve­ju tei­sė­sau­ga, ne­ pai­sant re­tų ir skaus­min­g ų išim­čių, rea­ guo­ja ope­ra­ty­viai. Įdo­mu, kaip tar­ny­bos rea­guo­tų į skun­dą „Pa­dė­kit, ma­no žmo­ na (vy­ras) ma­ne žu­do... žo­džiais“?

Gal­būt ir to­k ius smur­tau­to­jus de­rė­t ų izo­l iuo­t i nuo šei­mos? Bet tam vei­k iau­ siai rei­kė­t ų su­bur­t i spe­cia­lų po­l i­ci­jos psi­cho­lo­g ų da­li­n į.

V

ie­no­je Klai­pė­dos mies­to li­go­ni­nių akis už­kliu­vo už keis­to skel­bi­mo. Gir­ di, jei su­si­du­ria­te su ko­ rup­ci­jos ap­raiš­ko­mis, skam­bin­ki­te nu­ro­dy­tu te­le­fo­no nu­me­riu.

Pak­lau­siau pa­žįs­ta­mų, dir­ban­ čių to­je gy­dy­mo įstai­go­je, ar jie skai­tė tą skel­bi­mą? Taip links­mai be­si­juo­kian­čių žmo­nių se­niai ne­ bu­vau ma­čiu­si...

Tik­riau­siai šian­dien ne­rei­kė­tų kal­bė­ti apie ko­rup­ci­jos ap­raiš­kas, jei su ta blo­gy­be ko­vo­tu­me rea­ liais dar­bais. Nei li­go­nių neo­fi­cia­ liai mo­ka­mi pi­ni­gai me­di­kams, nei lip­du­kai, ra­gi­nan­tys ko­vo­ti su ko­ rup­ci­ja, nei ne­va li­go­nių at­si­dė­ko­ ji­mo ženk­las – bran­gios do­va­nos nė­ra išim­tys šio­je ne­ly­gia­ver­tė­ je ko­vo­je.

Kai kal­ba­me apie sa­vo pi­lie­ čių oru­mą, vei­kiau­siai pir­miau­sia reik­tų kal­bė­ti apie nor­ma­lų dar­ bo už­mo­kes­tį, ku­ris ne­leis­tų sa­ve men­kin­ti pi­ni­gais vo­ke­liuo­se.

Bet kas ir kur žmo­nes mo­ko ši­ tų da­ly­kų? Vis­kas pa­lik­ta sa­viei­ gai. To­dėl, ko ge­ro, ir tu­ri­me ap­ verk­ti­ną re­zul­ta­tą. Man at­ro­do, kad nei vie­šai ren­gia­mos dis­ku­ si­jos, nei kli­juo­ja­mi lip­du­kai šios pro­ble­mos neišsp­ręs.

Vo­kie­ti­jo­je me­di­kai gal ir ne­ ga­li skųs­tis ma­žais at­ly­gi­ni­mais.

Da­bar, kai ša­ly­je dir­ba vis dau­ giau me­di­kų iš už­sie­nio, pa­gun­ dų, re­gis, vi­sa­da at­si­ran­da. Tad vi­sai neat­si­tik­ti­nai prieš mė­ne­sį Vo­kie­ti­jo­je bu­vo pa­gar­sin­tas siū­ ly­mas, drau­džian­tis gy­dy­to­jams iš far­ma­ci­jos įstai­gų priim­ti do­ va­nas, im­ti at­ly­gį bran­gio­mis do­ va­no­mis ir pi­ni­gais.

Da­bar tas siū­ly­mas yra svars­ to­mas par­la­men­te. Nuo va­sa­ros jis tu­rė­tų pra­dė­ti ga­lio­ti.

Kaip ir kiek­vie­nas klai­pė­die­ tis, su­si­du­riu su svei­ka­tos ap­sau­ ga, svei­ka­tos drau­di­mu. Ne­ga­liu sa­ky­ti, kad čia vis­kas blo­gai, bet tai­sy­ti­nų da­ly­kų – per akis.

Pa­vyz­džiui, rei­ka­lui esant, pa­ ban­dy­ki­te pa­tek­ti pas šei­mos gy­dy­to­ją. Iš anks­to neuž­si­ra­šę, ne­pa­tek­si­te. Pa­si­seks, jei pas šei­ mos gy­dy­to­ją ga­lė­si­te ap­si­lan­ky­ ti po sa­vai­tės ar dvie­jų.

Ko­dėl pri­va­lu už­si­ra­šy­ti iš anks­to? Ko­dėl žmo­gus, jei­gu jam pri­rei­kia šei­mos gy­dy­to­jo kon­ sul­ta­ci­jos ar pa­gal­bos, yra pri­ vers­tas lauk­ti ke­lias die­nas, sa­ vai­tes ar tie­siog yra pri­vers­tas ieš­ko­ti pa­žįs­ta­mų?

Tai ne­tei­sin­ga. Man at­ro­do, kad taip ne­ga­li bū­ti. Ma­nęs, kaip ir ki­tų pi­lie­čių ne­guo­džia min­tis, jog pas tą ar ki­tą šei­mos gy­dy­to­ ją yra pri­si­ra­šę daug pa­cien­tų.

Stir­tos li­go­nių kor­te­lių ant šei­ mos gy­dy­to­jo sta­lo nė­ra ge­riau­ sias dar­bo įro­dy­mas. Gal ver­čiau ma­žiau pa­cien­tų, bet spar­tes­nio ir ko­ky­biš­kes­nio dar­bo?

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ži­nau, kaip dėl pa­cien­tų kau­ na­si šei­mos gy­dy­to­jai. Bet nuo to jų al­ga ma­žė­ja? Gy­dy­to­jai sa­ko, kad jie yra per­var­gę nuo gau­sy­ bės pa­cien­tų, be­ga­lės do­ku­men­ tų pil­dy­mo. Na, ir kas, kad jie tu­ ri kom­piu­te­rius, bet pa­žiū­rė­ki­te, kiek jais dir­ba.

Bū­da­ma Vo­kie­ti­jo­je, kai ka­ da neiš­si­ver­čiu be šei­mos gy­dy­ to­jo. Jo­kios re­gist­ra­ci­jos. Atė­jai, nors li­kus pen­kioms mi­nu­tėms iki dar­bo lai­ko pa­bai­gos, bet esi tik­ras, kad vi­sa­da šei­mos gy­ dy­to­jas priims, bū­si ap­žiū­rė­tas, pa­kon­sul­tuo­tas, o jei­gu rei­kia re­cep­to, taip pat iš­ra­šys. Rei­kia spe­cia­lis­to kon­sul­ta­ci­jos, gau­si ir siun­ti­mą. No­rint pa­tek­ti pas spe­cia­lis­tą, bū­ti­nai rei­kia už­si­ re­gist­ruo­ti ir ga­li tek­ti pa­lauk­ ti. Tu­ri tu­rė­ti ar­ba li­go­nių ka­sų, ar­ba pri­va­taus drau­di­mo svei­ka­ tos kor­te­lę. Vis­kas. Pas sa­vo šei­ mos gy­dy­to­ją Vo­kie­ti­jo­je nie­ka­da ne­ma­čiau krū­vos li­go­nių kor­te­ lių ant sta­lo.

Ne­sa­kau, kad ten idea­lu. Klai­ dų vi­sur pa­si­tai­ko. Bet pa­cien­tas vi­sur yra ger­bia­mas, pa­ga­liau juk pa­skui jį atei­na pi­ni­gai. Man ne­ te­ko iš­girs­ti nei iš šei­mos gy­dy­ to­jo, nei iš kon­sul­ta­vu­sių spe­cia­ lis­tų, kad jų ma­žos al­gos. Ne­te­ko pa­tir­ti, kad be­si­gy­dant li­go­ni­nė­ je, rei­kė­tų pirk­ti vais­tus, tvars­ lia­vą ar­ba ope­ruo­jan­čiam gy­dy­ to­jui dra­bu­žius.

Lie­tu­vo­je tai, re­gis, yra kas­die­ ny­bė. Ne­ži­nau, kas tai yra, gal sa­ vi­va­lė, gal di­de­lis skur­das li­go­ni­ nė­se, ir vis­ką ka­rū­nuo­ja ne­di­de­li me­di­kų at­ly­gi­ni­mai?

Jei­gu li­go­ni­nė­je yra vais­ti­nė, ko­dėl tu­rin­tys svei­ka­tos drau­di­ mą be­si­gy­dan­tys pa­cien­tai tu­ri bū­tent jo­je pirk­ti vais­tus? Kaip čia yra da­bar, kad praė­jus dau­ giau nei dviem de­šim­tims me­tų po Nep­rik­lau­so­my­bės at­kū­ri­mo, rei­kia kal­bė­ti apie tai, kas nor­ ma­lio­se Va­ka­rų vals­ty­bė­se ne­ sup­ran­ta­ma.

Man at­ro­do, kad bū­ti­niau­si me­di­ka­men­tai tie­siog tu­ri bū­ti li­go­ni­nė­je. Ne­ma­nau, kad gy­dy­ to­jai tu­rė­tų blaš­ky­tis, ieš­ko­da­mi vais­tų. Ne gy­dy­to­jas, o įstai­ga tu­ri ne­pa­to­giai jaus­tis, kai li­go­ niai per­ka me­di­ka­men­tus su pa­ pras­ta­me la­pe­ly­je už­ra­šy­tu vais­ to pa­va­di­ni­mu.

Tie­siog kiek­vie­nas tu­ri dirb­ ti sa­vo dar­bą. Ne­jau­gi tie, ku­rie su­si­ruo­šė ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, to ne­ma­to?

Ar svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui yra nor­ma­lu, jei li­go­nis pas šei­mos gy­dy­to­ją pa­ten­ka per sa­vai­tę ar dvi?

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Kur lie­tu­viš­ka inst­ruk­ci­ja?

In­ter­ne­tu pir­kau šilt­na­mį. Su­mo­ kė­jau be­veik 3 tūkst. li­tų. Pra­dė­jau jį rink­ti, žiū­riu, inst­ruk­ci­ja – tik ru­siš­ka, vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ba – jo­kių įra­šų. Pas­kam­bi­nau į fir­ mą, ji vei­kia Lie­tu­vo­je. Tie man – pur­vu į vei­dą, sa­ko, jau 7 me­ tus pre­kiau­ja­me, tai tu pir­mas, bu­kas že­mai­tis, ru­siš­kai ne­mo­ki.

Krei­piau­si į Vals­ty­bi­nę ne mais­to pro­duk­tų ins­pek­ci­ją, ten pa­reiš­ kė, kad jei per 10 die­nų man neat­ siųs lie­tu­viš­kos inst­ruk­ci­jos, ta­da im­sis veiks­mų. Dėl tos ru­sų kal­ bos, aš, aiš­ku, pa­juo­ka­vau, bet jei inst­ruk­ci­ja bū­tų pa­ra­šy­ta ser­biš­kai ar tur­kiš­kai, ką ta­da tu­rė­tų da­ry­ ti „bu­kas že­mai­tis“? Tai – prin­ci­ po rei­ka­las.

Ka­zi­mie­ras

Vie­ta auk­so ieš­ko­to­jams

J.Ja­no­nio gat­vės pra­džia, ne­to­li san­kry­žos, bū­tų pui­ki vie­ta auk­so ieš­ko­to­jams. Čia kas trys sa­vai­tės dar­bi­nin­kai iš­ka­sa duo­bę ir po to vėl už­ka­sa. Ne­sup­ran­tu, ko ten tiek rei­kia ieš­ko­ti? Vie­ną die­ną ste­bė­ jau, kaip prie duo­bės sto­vė­jo sep­ ty­ni dar­bi­nin­kai ir eks­ka­va­to­rius.

Kai pa­si­tei­ra­vau, ko jie ten nuo­lat ieš­ko, man at­šo­vė, jog tai ne ma­no rei­ka­las. O juk pi­ni­gai už to­kį „dar­ bą“ kap­si.

Al­gir­das

ri­ja pri­va­lo ži­no­ti, kad bū­ti­niau­ sių me­di­ka­men­tų tu­ri pa­kak­ti li­ go­ni­nė­je, o jei­gu jų stin­ga, ko­dėl taip yra?

Tas ky­ši­nin­ka­vi­mas nė­ra iš dan­gaus nu­kri­tęs. Vi­si tai ži­no.

Ir apie neo­fi­cia­liai mo­ka­mus at­ly­gius, ir li­go­ni­nės vais­ti­ nių dar­bą, ap­rū­pi­nant me­di­ka­ men­tais pa­cien­tus. Man ne­te­ ko to pa­tir­ti Vo­kie­ti­jos gy­dy­mo įstai­go­se. Bet apie ko­vą su ko­ rup­ci­ja ten nie­kas ne­dis­ku­tuo­ja spau­do­je. Tai yra tas pa­ts, kaip ko­vo­ti su vė­jo ma­lū­nais. Ne­ti­ kiu, kad gy­dy­mo įstai­gų va­do­ vai to ne­ma­to. Gal kai ka­da pa­ to­gu ne­ma­ty­ti?

Kaip pa­to­gu ne­ma­tyti, pa­vyz­ džiui, ap­sau­gi­nin­kų prie įė­ji­mo į li­go­ni­nę. Ne­ži­nau, gal tai su­tei­kia sau­gos jaus­mą per­so­na­lui? Ne­si­ bai­gian­tys re­mon­tai ir sta­ty­bos li­go­ni­nė­se yra nor­ma­lu, kai dir­ ba vi­si sky­riai? Man at­ro­do, kad į hi­gie­nos ir sa­ni­ta­ri­jos rei­ka­lus ta­da žiū­ri­ma pro pirš­tus.

Ne pa­cien­tų rei­ka­las ko­vo­ti su įsi­šak­ni­ju­sio­mis blo­gy­bė­mis.

Tie­siog pa­ts lai­kas ap­si­spręs­ti, ko­kią tu­ri­me svei­ka­tos ap­sau­gą ir ar tai mus, pi­lie­čius, ten­ki­na.

Ko­vo­ti su vė­jo ma­lū­nais yra ma­žų ma­žiau­sia ne­pro­tin­ga. Ir bū­tent Gar­bės su­vo­ki­mas tu­rė­tų bū­ti at­ spa­ros taš­kas šio­je ko­vo­je.

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 728

telefonas@kl.lt

Grą­žin­ki­te se­ną­jį pa­va­di­ni­mą

Į Klai­pė­dą at­va­žia­vau gy­ven­ti 1946 me­tais. Tuo­met upė bu­vo va­di­na­ ma Dan­ge. Nie­kas ki­taip jos ir ne­ va­di­no. Ka­dan­gi šis pa­va­di­ni­mas bu­vo už­fik­suo­tas se­niau, tai to­ kį da­bar ir rei­kė­tų grą­žin­ti. Se­nie­ ji klai­pė­die­čiai ir da­bar upę va­di­ na Dan­ge.

Ali­na

Bai­su dėl pe­lė­sio

Ko­dėl val­di­nin­kai ne­si­rū­pi­na sa­ vo žmo­nė­mis? Anks­ti iš­jun­gė šil­ dy­mą, nors si­nop­ti­kas ir gy­dy­to­ jai kal­ba, jog tai pa­da­ry­ta per­ne­lyg anks­ti. Bu­tuo­se – vos 15 laips­nių ši­lu­mos. Ką rei­kia da­ry­ti pa­gy­ve­ nu­siems žmo­nėms ar­ba šei­moms su vai­kais? Nuo šal­čio ir drėg­mės bu­tuo­se at­si­ran­da pe­lė­sis. Nak­tį šal­ta, o ir die­ną tem­pe­ra­tū­ra ne­ pa­ky­la aukš­čiau nei 10 laips­nių.

Tad vi­du­ti­nė pa­ros tem­pe­ra­tū­ ra bū­na apie plius 8. Va­di­na­si, dar ne­bu­vo ga­li­ma at­jung­ti šil­dy­mo.

Ona

Už­sie­nie­čių pa­var­des – ir lie­tu­viš­kai

Da­bar dau­ge­ly­je teks­tų už­sie­nie­ čių pa­var­dės ra­šo­mos ori­gi­na­lo kal­ba. Vo­kiš­ką pa­var­dę dar ga­liu per­skai­ty­ti, o su ki­tų ša­lių at­sto­ vais kur kas su­dė­tin­giau. Tad gal bū­tų ga­li­ma ra­šy­ti už­sie­nie­čių pa­var­des ir lie­tu­viš­kai, ir ori­gi­ na­lo kal­ba?

Ju­li­ja Pa­ren­gė Sand­ra Lu­ko­šiū­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

O gal ne­ma­to to­dėl, kad tos li­go­ni­nės pa­ma­žu tam­pa pri­ va­čio­mis. Ma­ne pa­tai­so Li­go­ nių ka­so­je ir sa­ko, jog tai – vie­ šo­sios įstai­gos. Ne­ži­nau, kas tai yra. Kaip ne­ži­nau, ko­dėl, tu­rint svei­ka­tos drau­di­mą, rei­kia mo­ kė­ti, pa­vyz­džiui, už rent­ge­no nuo­trau­ką?

Ne­ži­nau, kur čia yra, kaip sa­ ko­ma, šuo pa­kas­tas. Ne­ma­nau, kad šio­je ne­ly­gio­je ko­vo­je su ko­ rup­ci­ja rei­ka­lin­gos dis­ku­si­jos.

Pa­si­gen­du vals­ty­bės po­žiū­rio.

Ne­ži­nau, ar svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui yra nor­ma­lu, jei li­go­ nis pas šei­mos gy­dy­to­ją pa­ten­ ka per sa­vai­tę ar dvi, tai, ma­tyt, tuo­met li­go­nis ga­li vi­sai ap­siei­ ti be to­kio gy­dy­to­jo. Bet ar tai išei­tis? Kol to­ji re­gist­ra­ci­jos sis­ te­ma bus ne vi­sai skaid­ri, be­vil­ tiš­ka ti­kė­tis per­mai­nų. Kas, jei ne Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­

karštas telefonas

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, gegužės 7, 2013

užribis Tei­sės sar­gai va­lė pa­jū­rį

Klien­tas ap­vo­gė kir­pė­ją

Tur­gu­je pa­vo­gė pi­ni­gi­nę

Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos pro­ku­ra­ tū­ros ir teis­mų dar­buo­to­jai su šei­mų na­riais tvar­kė Pa­jū­rio re­ gio­ni­nio par­ko Pla­zės re­zer­va­ to te­ri­to­ri­ją. Ka­dan­gi te­ri­to­ri­jo­ je drau­džia­ma lan­ky­tis pa­vie­ niams žmo­nėms, miš­kas čia ga­na šva­rus, ta­čiau prie jū­ros šiukš­lių ne­trū­ko, tad dar­bo čia už­te­ko vi­siems.

I.Si­mo­nai­ty­tės g. esan­čio­je kir­ pyk­lo­je ap­si­lan­kęs jau­nas klien­ tas ap­šva­ri­no jam plau­kus kir­ pu­sią kir­pė­ją. Kai apie 17 m., apie 180 cm ūgio vai­ki­nas išė­jo, meist­rė pa­si­ge­do stal­čiu­je lai­ ky­to te­le­fo­no „No­kia 300“. Kir­ pė­ja din­gu­sį te­le­fo­ną įver­ti­no 400 li­tų. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas, va­gies ieš­ko­ma.

Sek­ma­die­nį prieš vi­dur­die­ nį Rie­ta­vo tur­gu­je ši­lu­tiš­kė pa­ si­ge­do ran­ki­nė­je lai­ky­tos pi­ni­ gi­nės. 38 m. mo­te­ris pri­si­mi­ nė, kad ran­ki­nės bu­vo neuž­si­ se­gu­si. Pi­ni­gi­nė­je ji lai­kė 40 li­tų, 50 eu­rų, ban­ko kor­te­lę bei as­ mens do­ku­men­tus. Mo­te­ris pa­ skai­čia­vo, kad din­gę daik­tai bu­ vo ver­ti 243 li­tus.

Po­li­ci­nin­kams – pa­pil­do­mas už­dar­bis Pra­si­dė­jus krui­zi­nių lai­vų vieš­na­gių me­ tui bei poil­sia­vi­mo pa­jū­ry­je se­zo­nui, uos­ta­ mies­čio po­li­ci­jos pa­tru­liams vėl pa­dau­ gė­jo dar­bo, nes jau dau­gė­ja se­zo­ni­nių nu­si­ kal­ti­mų, o pa­pil­do­mų pa­jė­gų po­li­ci­ja ne­tu­ri.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ra­gins dirb­ti pa­pil­do­mai

Va­sa­rą su­lauk­da­vę pa­gal­bos iš ki­ tų po­li­ci­jos pa­da­li­nių, šie­met Klai­ pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos va­do­vai tu­ri su­kti gal­vas, kaip va­sa­rą iš­si­ vers­ti be jų. Šią va­sa­rą vi­sos įma­no­mos pa­ rei­gū­nų pa­jė­gos bus nu­kreip­tos į sos­ti­nę, kur vyks ne­ma­žai Eu­ro­pos Są­jun­gos pir­mi­nin­ka­vi­mo ren­gi­ nių. Ne­tu­rė­da­mi ki­tos išei­ties ap­ skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to va­ do­vai pa­kvie­tė sa­vo dar­buo­to­jus pa­dir­bė­ti po sa­vo tie­sio­gi­nio dar­ bo už pa­pil­do­mą at­ly­gį. „Su­d a­r ė­m e są­ra­š ą pa­rei­g ū­ nų, ku­rie no­rė­tų pa­dir­bė­ti po sa­ vo dar­bo va­lan­dų. Paaiš­kė­jo, kad to­kių yra ne­ma­žai. Ma­no­me, kad su­ge­bė­si­me at­lik­ti mums pa­ves­tas funk­ci­jas. Be to, pla­nuo­ja­me da­lį ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­ gū­nų pa­si­telk­ti dar­bui Klai­pė­do­je ir ku­ror­to zo­no­je“, – ti­ki­no Klai­pė­ dos ap­skri­ties po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas.

Nu­ken­tė­jo krui­zo ke­lei­vis

Kad pa­pil­do­mų pa­jė­gų po­rei­kis yra ne­ma­žas, bu­vo aki­vaiz­du jau šį sa­ vait­ga­lį.

Se­na­mies­ty­je šeš­ta­die­nį nuo įžū­ laus va­gies nu­ken­tė­jo krui­zi­nio lai­ vo ke­lei­vis.

Lai­vu „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ į Klai­pė­dą at­plau­kęs Viet­na­mo pi­lie­tis Tur­ gaus gat­vė­je apie 16 val. bu­vo už­ pul­tas ne­pa­žįs­ta­mo­jo.

24 me­tų viet­na­mie­tį už­kal­bi­ no apie 185 cm ūgio švie­siap­lau­

kis vai­ki­nas. Sve­čias ne­sup­ra­to, ką šis jam sa­ko. Ta­da ne­pa­žįs­ta­ ma­sis iš­grie­bė at­vy­kė­liui iš ran­ kų plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį „App­ le“ ir pa­bė­go.

Nu­ken­tė­ju­sy­sis pra­ne­šė apie įvy­ kį po­li­ci­jai ir nu­ro­dė, kad kom­piu­ te­ris kai­na­vo 450 JAV do­le­rių. Api­ bū­di­nęs už­puo­li­ką sve­čias iš­plau­kė lai­vu. Nu­si­kal­tė­lis ga­li bū­ti 20 ar 23 me­tų, vil­kė­jo juo­du švar­ku ir mė­ly­ no­mis džin­si­nė­mis kel­nė­mis.

Pat­ru­liai sau­gos tu­ris­tus

Prieš ke­le­tą me­tų, kai val­ka­tos api­ plė­šė tu­ris­tą iš Is­pa­ni­jos, Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­tru­liams bu­vo duo­tas nu­ro­dy­mas daž­niau vaikš­čio­ti se­ na­mies­ty­je.

Nuo ta­da kiek­vie­no krui­zi­nio lai­vo vi­zi­to die­ną vie­nas ar net du pa­tru­lių eki­pa­žai siun­čia­mi dirb­ ti ten, kur eks­kur­si­jų va­do­vai ve­ da tu­ris­tus. „Mes gau­na­me krui­zi­nių lai­vų at­vy­ki­mo gra­fi­ką ir siun­čia­me to­ mis die­no­mis tu­ris­tų lan­ko­mo­se vie­to­se dirb­ti vie­ną ar net du eki­ pa­žus. Ir šį sa­vait­ga­lį vie­nas pa­rei­ gū­nų eki­pa­žas se­na­mies­ty­je dir­bo, bet gal­būt apie nu­si­kal­ti­mą pra­ neš­ta ne iš­kart“, – kal­bė­jo uos­ta­ mies­čio pa­tru­lių rink­ti­nės va­das Igo­ris La­pin­šas.

Pa­rei­gū­nams duo­tas nu­ro­dy­mas ne­blai­vius, prie­ka­biau­jan­čius prie ap­lin­ki­nių, el­ge­tau­jan­čius, pro­vo­ kuo­ja­mai be­siel­gian­čius be­na­mius vež­ti į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. „Bū­tų ge­rai, kad gi­dai ar praei­viai pra­neš­tų te­le­fo­nu apie ne­tin­ka­ mą val­ka­tau­jan­čių as­me­nų el­ge­sį.

Ta­čiau pra­šy­tu­me, kad to­kie pra­

Me­to­dai: pa­rei­gū­nai tu­ri nu­ro­dy­mą ne­tin­ka­mai be­siel­gian­čius įtar­ti­nus žmo­nes iš se­na­mies­čio iš­ga­ben­ti.

ne­ši­mai bū­tų kuo in­for­ma­ty­ves­ni: koks as­muo, ką ir ka­da, ku­rio­je vie­ to­je ne­tin­ka­mo da­rė. Kad tu­rė­tu­me pa­kan­ka­mai pa­grin­do juos baus­ti“, – pra­šė I.La­pin­šas.

Prie sau­lė­je be­si­ kai­ti­nančios mo­ters pri­bė­go ne­pa­žįs­ta­ ma paaug­lė, stvė­ rė ša­lia gu­lė­ju­sią jos ran­ki­nę ir pa­spru­ko.

Tai­ki­nys – mo­te­rys plia­že

Dar vie­nas va­sa­ros se­zo­nui bū­din­ gas nu­si­kal­ti­mas sa­vait­ga­lį pa­da­ ry­tas Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je. Čia prie sau­lė­je be­si­kai­ti­nan­čios 58 me­tų mo­ters pri­bė­go ne­pa­žįs­ta­ma paaug­lė, stvė­rė ša­lia gu­lė­ju­sią jos ran­ki­nę ir pa­spru­ko.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­gi­lė yra apie 15 me­tų, 170 cm ūgio, smul­kaus kū­no su­dė­ji­mo, vil­kė­jo bal­ta striu­ke su gob­tu­vu ir mė­ly­no­mis spor­ti­nė­mis kel­nė­mis.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji vė­liau po­li­ci­ jo­je var­di­jo, kad kar­tu su ran­ki­ne din­go jos pi­ni­gi­nė, do­ku­men­tai, du laik­ro­džiai, rū­bai, kos­me­ti­kos reik­me­nys. Vi­si šie daik­tai įver­ tin­ti 700 li­tų.

Pa­jū­rio zo­no­je po­li­ci­jos pa­tru­ liai dar ne­dir­ba, bet ne­tru­kus jiems teks dirb­ti ir čia.

Ka­me­ros li­ko be dė­me­sio

Sek­ma­die­nio ry­tą M.Maž­vy­do alė­ ja at­ro­dė pa­na­ši į vie­su­lą iš­gy­ve­ nu­sią dyk­rą. Chu­li­ga­niš­kai nu­si­ tei­ku­sių as­me­nų čia bu­vo iš­mė­ty­ta dau­gy­bė šiukš­lių.

Prieš ke­le­tą me­tų di­džia­vę­si, kad mies­te tvar­kos žiū­ri­ma vaiz­do ste­ bė­ji­mo ka­me­ro­mis, šian­dien Klai­ pė­dos po­li­ti­kai ne­be­ga­li pa­si­gir­ti to­kiais pa­sie­ki­mais. Nors ka­me­ros

dar neiš­mon­tuo­tos, dėl pi­ni­gų sto­ kos pir­mą­jį me­tų ket­vir­tį jų tie­kia­ mo vaiz­do nie­kas ne­ste­bė­jo. Į Jo­no kal­ne­lį, Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą, se­na­mies­čio bei mies­ to cent­ro aikš­tes nu­kreip­tų ka­ me­rų ro­do­mas vaiz­das bu­vo ypač aky­lai ste­bi­mas. Pa­rei­gū­nai ti­kin­ da­vo, kad jos pa­dė­jo ne tik už­kirs­ ti ke­lią chu­li­ga­nų veiks­mams, bet ir ap­sau­go­ti žmo­nes nuo va­gių bei plė­ši­kų.

Da­bar įmo­nė, ku­rio­je įdar­bin­ ti neį­ga­lie­ji, pa­jė­gi prie mo­ni­to­rių pa­so­din­ti tik du žmo­nes per die­ną.

Jie dir­ba nuo 8 iki 20 val. dviem pa­ mai­no­mis, tad vie­nu me­tu ka­me­rų fik­suo­ja­mus vaiz­dus ste­bi tik vie­ nas žmo­gus.

Va­ka­re ir nak­tį mo­ni­to­rius tu­rė­ tų ste­bė­ti po­li­ci­jos pa­tru­lių bu­dė­ to­jai. Ta­čiau pa­tru­liams va­do­vau­ jan­tis I.La­pin­šas at­vi­ra­vo, kad šiai už­duo­čiai at­lik­ti jiems lai­ko be­veik ne­lie­ka.

Be­na­mių ka­re – pa­de­gi­mas Dai­va Ja­naus­kai­tė Sa­vait­ga­lį be­na­mių konf­lik­tas vos ne­si­bai­gė vie­no jų žū­ti­mi. Me­ ta­li­nį ga­ra­žą, ku­rį val­ka­tos pa­ver­ tė sa­vo būs­tu, vie­nas jų pa­de­gė ir taip vos ne­sup­leš­ki­no sa­vo prie­ ši­nin­ko.

Pa­vo­jus: kerš­tau­da­mi vie­ni ki­tiems be­na­miai ne­si­bo­di prieš li­ki­mo bro­

lius ko­vo­ti ug­ni­mi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šeš­ta­die­nį pa­ry­čiais, apie pu­sę šeš­tos, ug­nia­ge­siai sku­bė­jo į Ši­lu­ tės plen­tą – prie 81 na­mo lieps­no­jo

me­ta­li­nis ga­ra­žas. Grei­to­ji pa­gal­ba sku­biai į li­go­ni­nę iš­ve­žė 41 me­tų vy­rą, ap­de­gu­sį ko­jas.

Jis šia­me ga­ra­že bu­vo įsi­ren­gęs sau būs­tą.

Ug­nis nu­siau­bė me­ta­li­nio ga­ra­žo vi­dų, su­de­gė ke­lios spin­te­lės, so­falo­va, na­mų apy­vo­kos daik­tai.

Ki­tas 36 me­tų be­na­mis, gy­ve­nęs drau­ge su nu­ken­tė­ju­siuo­ju, pa­rei­ gū­nams pa­sa­ko­jo ma­tęs, kaip kaž­ koks Gin­tas pri­sė­li­no ir į vi­dų įme­

tė in­dą su de­giuo­ju skys­čiu bei jį pa­de­gė. Įvyk­dęs žiau­rią eg­ze­ku­ci­ ją pa­de­gė­jas pa­spru­ko.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl tur­to su­nai­ki­ni­mo vi­suo­ti­nai pa­vo­ jin­gu bū­du.

Net­ru­kus šie įta­ri­mai ga­li bū­ti per­kva­li­fik ­ uo­ti į sun­kes­nius, su­si­ ju­sius su žmo­gaus su­ža­lo­ji­mu.

Pa­rei­gū­nai tei­gia ži­nan­tys, kas yra pa­de­gė­jas ir ne­tru­kus jį ke­ti­ na su­čiup­ti.

8

antradienis, gegužės 7, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0403 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,1011 JAV do­le­ris 1 2,6344 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6138 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9324 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3266 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5349 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4766 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8100

0,00 %

pokytis

–0,1084 % +0,1514 % +0,0076 % +0,4960 % +0,0264 % –0,0648 % –0,2200 % +0,2578 % –0,4993 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,76

4,49

2,27

„Apoil“

4,71

4,44

2,29

Vers­li­nin­kui Lai­mu­čiui Pin­ke­vi­čiui ne­pa­ vy­ko at­gai­vin­ti by­los dėl jo tur­to areš­ to, ku­rį pa­sie­kė SEB ban­kas, vers­li­nin­ kui su­tei­kęs 1,176 mln. eu­rų (4,06 mln. li­ tų) pa­sko­lą ir jos neat­ga­vęs. By­los duo­ me­ni­mis, 2007 m. SEB ban­kas L.Pin­ke­ vi­čiui su­tei­kė 4 mln. li­tų pa­sko­lą be­veik 2 tūkst. kvad­ra­ti­nių met­rų plo­to ad­mi­nist­ ra­ci­niam pa­sta­tui įsi­gy­ti. Sta­ti­nys bu­vo įver­tin­tas 4,4 mln. li­tų.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

+0,35 %

L.Pin­ke­vi­čius ­ pra­lai­mė­jo ban­kui

De­ga­lų kai­nos

Šiandien Valiuta

+0,22 %

95,61 dol. už 1 brl.

104,01 dol. už 1 brl.

60

mln. li­tų vi­daus rin­ko­je va­kar pa­si­sko­li­no Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja.

Vers­las – už eu­rą Dau­gu­ma Lie­tu­vos bend­ro­vių pri­ta­ria, kad bū­tų įves­tas eu­ras, – 84 pro­c. di­džių­jų įmo­nių va­do­ vų ma­no, jog tai bū­tų nau­din­ga, o 13 pro­c. bend­ros Eu­ro­pos va­liu­ tos ne­no­ri.

51 pro­c. ap­klaus­tų­jų bend­rą ES va­liu­tą įsi­ves­ti no­rė­tų ar­ti­miau­siu me­tu, 45 pro­c. – su­lauk­ti tin­ka­ mo lai­ko. Tai ro­do Lie­tu­vos pra­ mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos (LPK) at­lik­tas ty­ri­mas. „Ga­li­ma sa­ky­ti, kad di­džio­ji ga­ min­to­jų da­lis pa­lai­ko eu­ro įve­di­ mą, tik klau­si­mas na­tū­ra­liai ky­ la, ka­da tą eu­rą įsi­ves­ti, ir čia nuo­mo­nės ne­bu­vo to­kios vie­no­ dos. Mū­sų ap­klau­so­s at­spin­dė­ jo, jog 45 pro­c. ap­klaus­tų įmo­ nių nu­ro­dė, kad ge­riau įsi­ves­ti eu­rą, kai bus pa­ža­bo­ta eu­ro kri­ zė“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je va­ kar tei­gė LPK pre­zi­den­tas Ro­ber­ tas Dar­gis.

Trys ket­vir­ta­da­liai ap­klaus­tų įmo­nių va­do­vų ma­no, kad eu­ro įve­di­mas pro­duk­ci­jos kai­nų ne­ pa­keis. „Trys ket­vir­ta­da­liai va­do­vų ma­no, kad kai­nos ne­si­keis, ir tai ga­li­ma su­pras­ti, nes li­tas yra su­ sietas su eu­ru“, – sa­kė R.Dar­gis.

Anot jo, at­ly­gi­ni­mai dėl eu­ro ne­di­dės, ta­čiau di­dės dėl ga­my­ bos au­gi­mo ir ki­tų prie­žas­čių.

Re­mian­tis ap­klau­sa, vers­las op­ti­mis­tiš­kai nu­si­tei­kęs dėl eu­ ro nau­dos il­ga­lai­kiu lai­ko­tar­piu – 79 pro­c. res­pon­den­tų ma­no, kad nau­ja va­liu­ta at­neš vals­ty­bei dau­ giau nau­dos nei ža­los. „Eu­ro įve­di­mas tu­rės du aki­ vaiz­džius pra­na­šu­mus. Pir­mas pra­na­šu­mas – tran­sak­ci­jų iš­lai­ dų su­ma­ži­ni­mas. Kaip ro­do Lie­ tu­vos ban­ko duo­me­nys, kas­ met iš­lei­džia­ma iki 100 mln. li­tų tran­sak­ci­joms. Ant­ra­sis – ga­li­

ma gau­ti pa­sko­las leng­va­ti­nė­ mis pa­lū­ka­no­mis“, – pir­ma­die­ nį spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je tei­gė LPK ana­li­ti­kas Alek­sand­ras Iz­ go­ro­di­nas.

Ta­čiau jis sa­kė, kad eu­ras nė­ra ste­buk­lin­gas daik­tas, ku­ris iš kar­ to at­pi­gins ša­lies sko­li­ni­mo­si kai­ nas, – tam rei­kės ir val­džios pa­ stan­gų, ir re­for­mų.

DNB ban­ko vy­riau­sio­ji eko­no­ mis­tė Bal­ti­jos ša­lims Je­ka­te­ri­ na Ro­ja­ka tvir­ti­no, kad 70 pro­c. pri­va­čio­jo sek­to­riaus pa­sko­lų yra paim­ta eu­rais.

Trys ket­vir­ta­da­liai ap­klaus­tų įmo­nių va­do­vų ma­no, kad eu­ro įve­di­mas pro­ duk­ci­jos kai­nų ne­ pa­keis. „Apie 70 pro­c. vi­so pri­va­čio­ jo sek­to­riaus pa­sko­lų yra paim­ta eu­rais. Tai reiš­kia, kad mes su­si­ ža­dė­jom su eu­ru ne tik įsto­da­mi į ES, bet ir da­ry­da­mi fi­nan­si­nius spren­di­mus“, – tei­gė J.Ro­ja­ka.

Pa­sak jos, eu­ro įve­di­mas ne vi­ sa­da su­ke­lia inf­lia­ci­ją. „Pa­vyz­džiui, 2008 m., kai eu­rą įsi­ve­dė Slo­vė­ni­ja, eu­ro zo­nos ir ne eu­ro zo­nos vals­ty­bės pa­ty­rė di­ des­nę inf­lia­ci­ją. Bet 2009 m., kai eu­rą įsi­ve­dė Mal­ta, eu­ro po­vei­kio inf­lia­ci­jai be­veik ne­bu­vo. Per­nai Es­ti­jo­je kai­nų šok­te­lė­ji­mas dau­ ge­liu at­ve­jų bu­vo la­biau su­si­jęs su ža­lia­vų kai­nų au­gi­mu ne­gu su eu­ ro įve­di­mu“, – sa­kė DNB ban­ko eko­no­mis­tė.

Apk­lau­so­je da­ly­va­vo 130 di­ džių­jų ša­lies įmo­nių va­do­vų.

Ap­mau­das: lei­dė­jai tei­gia, kad ke­le­to die­nų vi­suo­ti­nis dė­me­sys Vil­niaus kny­gų mu­gei ne­kei­čia nuo­lat pra­s-

tė­jan­čios kny­gų lei­dy­bos si­tua­ci­jos.

Kri­zės galo ne­ma­to Spau­dos at­ga­vi­mo, kal­bos ir kny­gos die­ną su­tin­kan­tys Lie­tu­vos lei­dė­jai skun­džia­si, kad šia­me sek­to­riu­je kri­zė ne tik ne­si­bai­gė, bet vis dar gi­lė­ja, o ten­den­ci­jos ne­ža­da nie­ko ge­ra. Jų tei­gi­mu, iš­ties­ti pa­gal­bos ran­ką tu­rė­tų vals­ty­bė.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Iš­gel­bė­tų ir pu­sė kny­gos

„Po 2008 m. kri­zės dug­ne at­si­ dū­ru­si ir iki šiol neiš­si­ka­pa­no­jan­ti kny­gų lei­dy­ba ir to­liau smuks, jei­gu nie­ko ne­bus da­ro­ma vals­ty­bės ly­ giu“, – tei­gia Lie­tu­vos lei­dė­jų aso­ cia­ci­ja (LLA).

Kaip ro­do įmo­nių mo­ku­mo ri­zi­ ką ver­ti­nan­čios bend­ro­vės „Cre­ dit­re­form Lie­tu­va“ ana­li­zė, gro­ži­ nės li­te­ra­tū­ros kny­gų (skai­čiuo­jant pa­va­di­ni­mais) iš­leis­ta 25 pro­c., po­ pu­lia­rio­sios li­te­ra­tū­ros – 13 pro­c., o mo­ko­mo­sios li­te­ra­tū­ros – net 41 pro­c. ma­žiau ne­gu 2008 m. Ti­ra­ žų vi­dur­kis su­men­ko iki 1200 eg­ zemp­lio­rių.

„Klai­pė­dos“, BNS inf.

Sau­lius Ži­lins­kas:

Nors vi­si sa­ko­me, kad kri­zė pa­si­bai­gė, de­ja, yra liūd­na lei­ dy­bos sri­tis, kur kri­ zė tę­sia­si ak­ty­viai.

Pri­ta­ri­mas: ty­ri­mas at­sklei­dė, kad di­džių­jų įmo­nių va­do­vai ke­lia tik klau­

si­mą, ka­da Lie­tu­vai rei­kė­tų įsi­ves­ti eu­rą, o ne ar ap­skri­tai rei­kė­tų.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Lie­t u­vos bib­l io­te­ko­se spar­ čiai ma­žė­ja re­gist­ruo­tų skai­ty­to­ jų. Nuo 2007 m. mies­tų bib­lio­te­ kų lan­ky­to­jų su­ma­žė­jo 4 pro­c., o mies­te­lių ir kai­mų bib­lio­te­kų – net 8 pro­c. Vie­na prie­žas­čių – spar­ čiai menks­tan­tys bib­lio­te­kų kny­ gų fon­dai. Ta­čiau esa­mi lan­ky­to­jai nuo 2009-ųjų bib­lio­te­ko­se lan­ko­ si daž­niau. Ka­dan­gi kny­gų ma­žė­ ja, jos grei­čiau su­si­dė­vi. Jų pa­siū­la bib­lio­te­ko­se ne­pa­ten­ki­na­ma.

„Lie­tu­vo­je yra apie 2000 bib­lio­te­ kų. Tai reiš­kia, kad jei kiek­vie­na bib­ lio­te­ka nu­pirk­tų bent po pu­sę kiek­ vie­nos iš­lei­džia­mos kny­gos, mes, lei­dė­jai, apie to­kias pro­ble­mas ne­ kal­bė­tu­me. De­ja, bib­lio­te­kos kny­ goms pirk­ti ne­tu­ri pi­ni­gų, nes fi­nan­ sa­vi­mas yra su­ma­žė­jęs 67 pro­c.“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė LLA pre­zi­den­tas Re­mi­gi­jus Jo­ku­baus­kas.

De­mog­ra­fi­jos pei­lis

Pa­sak „Cre­dit­re­form Lie­tu­vos“ di­ rek­to­riaus Sau­liaus Ži­lins­ko, tra­di­ ci­nių kny­gų lei­dy­bai ko­ją ki­ša ne tik pra­stas bib­lio­te­kų fi­nan­sa­vi­mas, bet ir ma­žė­jan­tis skai­ty­to­jų skai­ čius. Be­ne pa­grin­di­nė ši­to prie­ žas­tis yra ma­žas gims­ta­mu­mas ir di­de­lė emig­ra­ci­ja. Po 2011 m. gy­ ven­to­jų su­ra­šy­mo paaiš­kė­jo, kad žmo­nių, gi­mu­sių per ant­rą­jį po­ ka­rio gims­ta­mu­mo pi­ką (1987 m.), per de­šimt­me­tį su­ma­žė­jo net 25 pro­c. Be to, gi­mę po 1990–1995 m. kny­gas ir pe­rio­di­nę spau­dą kei­čia te­le­vi­zi­ja ir in­ter­ne­tu.

2013 m. ty­ri­mų bend­ro­vės „Vil­ mo­rus“ at­lik­tas Lie­tu­vos pi­lie­čių skai­ty­mo įpro­čių ty­ri­mas at­sklei­ dė, kad vi­siš­kai ne­skai­to dau­giau kaip pu­sė suau­gu­sių­jų ir dau­giau ne­gu ket­vir­ta­da­lis vai­kų iki de­ šim­ties me­tų. Skai­ty­mui suau­gu­ sie­ji ski­ria vi­du­ti­niš­kai 23 mi­nu­tes, o vai­kai – 31 mi­nu­tę per die­ną. Įvai­ria lei­dy­ba šiuo me­tu už­sii­ ma 588 įmo­nės, iš jų kny­gas lei­džia 170 lei­dyk­lų. Nors lei­dė­jų skai­čius iš­lie­ka pa­ly­gin­ti sta­bi­lus, sek­to­rius ne­ten­ka dar­buo­to­jų. Spar­čiau­siai jų ma­žė­ja laik­raš­čių ir kny­gų, lė­ čiau – žur­na­lų lei­dy­bo­je. „Nors lei­dyk­lų skai­čius ne­ma­ žė­ja, svar­bu at­kreip­ti dė­me­sį, kad

lei­dyk­la ga­li bū­ti ir vie­nas žmo­gus, ku­ris pa­ts yra ir au­to­rius, ir lei­dė­ jas“, – tei­gė S.Ži­lins­kas.

Svar­bu ne­dels­ti

Tik kiek dau­giau ne­gu pu­sė lei­dy­ bos įmo­nių yra pel­nin­gos, dau­ge­lio jų apy­var­ta ma­žė­ja. 2012 m. par­ da­vi­mo apim­tį se­kė­si iš­lai­ky­ti tik vi­du­ti­nio dy­džio lei­dyk­loms. Dar vie­na par­da­vi­mo ma­žė­ji­mo prie­ žas­čių – kny­gų pi­ra­ta­vi­mas in­ter­ ne­te. Ne­pai­sant lei­dė­jų pa­stan­ gų tai su­stab­dy­ti, be­veik kiek­vie­na iš­leis­ta po­pie­ri­nė kny­ga per tris die­nas yra nu­ske­nuo­ja­ma ir ne­le­ ga­liai pla­ti­na­ma in­ter­ne­to tink­la­ la­piuo­se. „Nors vi­si sa­ko­me, kad kri­zė pa­ si­bai­gė, de­ja, yra liūd­na lei­dy­bos sri­tis, kur kri­zė ak­ty­viai tę­sia­si. Įmo­nės dar su­ka­si iš sa­vo vi­di­nių lė­šų, bet fak­tas yra tas, kad neuž­ dir­bant pel­no re­zul­ta­tą ar­ti­miau­siu me­tu ga­li­ma pro­gno­zuo­ti. Au­to­riai ne­ra­šo to­dėl, kad nė­ra pre­mi­jų, lei­ dė­jai ne­lei­džia dėl to, kad nė­ra ti­ra­ žo. Pa­ra­dok­sas yra tas, kad ne­lie­ka ką skai­ty­ti skai­ty­to­jams“, – dės­tė S.Ži­lins­kas. „Cre­dit­re­form Lie­tu­vos“ ver­ti­ ni­mu, tik ar­ti­miau­sius ket­ve­rius pen­ke­rius me­tus yra de­mog­ra­fi­ nių ir eko­no­mi­nių prie­lai­dų sta­ bi­li­zuo­ti pa­dė­tį kny­gų lei­dy­bo­je.

Vė­liau gre­sia ne­grįž­ta­mi nei­gia­mi pro­ce­sai. LLA at­krei­pia dė­me­sį, kad jei­gu Lie­tu­vo­je ne­bus at­nau­ jin­ta Na­cio­na­li­nė skai­ty­mo ska­ti­ ni­mo pro­gra­ma ir ug­do­mi skai­ty­mo įgū­džiai, to­liau ma­žės mėgs­tan­čių ir ge­ban­čių skai­ty­ti, menks Lie­tu­ vos pi­lie­čių raš­tin­gu­mo įgū­džiai, ati­tin­ka­mai ma­žės kny­gų po­rei­kis ir jų priei­na­mu­mas.

9

antradienis, gegužės 7, 2013

pasaulis Ne­tek­tis­ Ita­li­jo­je

Neo­na­cės ­ teis­mas

Mask­vos ­ rū­pes­tis

Mi­rė bu­vęs Ita­li­jos prem­je­ras Giu­lio And­reot­ti. Jis net sep­ty­ nis kar­tus va­do­va­vo vy­riau­sy­ bei ir de­šimt­me­čius do­mi­na­vo po­ka­rio po­li­ti­kos sce­no­je. Jam bu­vo 94-eri. G.And­reot­ti pa­ sta­rai­siais me­tais bu­vo tra­pios svei­ka­tos, o per­nai rugp­jū­tį bu­ vo pa­gul­dy­tas į li­go­ni­nę dėl šir­ dies veik­los su­tri­ki­mo.

Vo­kie­tė Bea­te Zschae­pe Vo­ kie­ti­jo­je va­di­na­ma pa­vo­jin­ giau­sia ša­lies neo­na­ce. Va­kar ji sto­jo prieš teis­mą dėl de­ šim­ties žmo­nių nu­žu­dy­mo.

Tarp au­kų dau­giau­sia bu­vo tur­kai. Mo­te­ris nu­si­kal­ti­mus įvyk­dė 2000–2007 m. Tie­sa, po­li­ci­ja ke­le­tą me­tų kal­tę dėl nu­žu­dy­mų ver­tė tur­kų ma­fi­jai.

Si­ri­ja ir Ira­nas pa­ža­dė­jo Iz­rae­ liui griež­tą at­sa­ką už įvyk­dy­ tus oro smū­gius prieš ka­ri­nius ob­jek­tus, o Ru­si­ja iš­reiš­kė su­ si­rū­pi­ni­mą. Mask­va pa­brė­žė, kad pra­ne­ši­mai apie Iz­rae­lio avia­ci­jos smū­gius Si­ri­jos te­ ri­to­ri­jo­je di­di­na ti­ki­my­bę, jog šio­je ša­ly­je bus su­reng­ta už­ sie­nio ka­ri­nė in­ter­ven­ci­ja.

Per plau­ką nuo Kip­ro li­ki­mo?

Kaž­ka­da eu­ro zo­nos pir­mū­ne va­din­ta Slo­ vė­ni­ja, re­gis, ga­li tap­ti klu­bo, į ku­rį ne­no­rė­ tų pa­tek­ti nė vie­na ki­ta eu­ro zo­nos ša­lis, na­re. Šis klu­bas – pra­šan­čių tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­gal­bos.

Po­li­ti­kai ne­su­si­ta­ria

Slo­vė­ni­ja tvir­ti­na, kad į sko­li­nin­ kų klu­bą ne­si­pra­šo ir ne­si­pra­šys.

Ta­čiau tiek po­li­ti­nė si­tua­ci­ja ša­ ly­je, švel­niai pa­sa­kius, ne­ko­kia, tiek eko­no­mi­nė ir fi­nan­si­nė – ša­ lies ban­kai sken­di sko­lo­se, o eko­ no­mi­ka – re­ce­si­jo­je.

Tie­sa, ge­ra ži­nia ta, jog po­li­ti­kai su­tin­ka, kad re­for­mų rei­kia. Ir kuo sku­biau, tuo ge­riau.

Bet Slo­vė­ni­jos kai­rie­ji, va­do­vau­ jan­tys vy­riau­sy­bei, ir de­ši­nie­ji gin­ či­ja­si dėl fi­nan­sų bei eko­no­mi­kos re­for­mos ei­gos ir spar­tos.

Vy­riau­sy­bė no­rė­tų, kad Slo­vė­ni­ ja biu­dže­tą su­ba­lan­suo­tų iki 2017 m., o opo­zi­ci­ja pa­žan­gą šiuo klau­ si­mu no­rė­tų ma­ty­ti anks­čiau – jau 2015 m.

Ke­lias į pra­žū­tį?

Kri­zę, be­je, vie­ną rim­čiau­sių eu­ ro zo­no­je, Slo­vė­ni­jo­je su­kė­lė ne tik spro­gęs ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bur­ bu­las.

An­tai Bi­ne Kor­de­žas ka­dai­se bu­ vo lai­ko­mas vie­nu Slo­vė­ni­jos vers­ li­nin­kų, su­lau­ku­sių di­džiau­sios sėk­mės. Jo vers­lo im­pe­ri­ja pa­va­ di­ni­mu „Mer­kur“ vos per ke­le­rius me­tus ta­po vie­na di­džiau­sių re­ gio­ni­nių pa­sta­tų re­konst­ruk­ci­jos ir įren­gi­mo įmo­nių.

Kaip? Sėk­mės pa­slap­tis – kre­ di­tai iš vals­ty­bės val­do­mų Slo­vė­ ni­jos ban­kų. Jie, at­ro­do, dos­niai fi­nan­sa­vo vis­ką, ką bu­vo ga­li­ma fi­ nan­suo­ti.

B.Kor­de­žo is­to­ri­ja – Slo­vė­ni­jos kri­zės, ku­rią su­kė­lė neat­sa­kin­gas sko­li­ni­mas ir ne­tin­ka­mas įmo­nių val­dy­mas, sim­bo­lis.

Da­bar bu­vęs tur­tuo­lis tei­sia­mas dėl do­ku­men­tų klas­to­ji­mo ir įvai­ rių ap­gau­lių. Pats jis sa­ko, kad neį­ ver­ti­no ri­zi­kos. „Ma­no ir ma­ne fi­nan­sa­vu­sių ban­kų klai­da bu­vo ta, kad mes neį­ ver­ti­no­me ri­zi­kos“, – vie­na­me in­ ter­viu pri­pa­ži­no 56 me­tų vy­ras. Šiuo me­tu B.Kor­de­žas lau­kia ape­lia­ci­nio teis­mo spren­di­mo. Jam že­mes­nės ins­tan­ci­jos teis­mas sky­rė 5 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę.

To­kių kaip B.Kor­de­žas Slo­vė­ni­ jo­je tik­rai bu­vo ne vie­nas. Dviem di­džiau­sioms ša­lies ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to bend­ro­vėms „Veg­rad“ ir

SCT taip pat iš­kel­tos bank­ro­to by­ los. Rest­ruk­tū­ri­za­ci­jos pro­ce­dū­ros vyk­do­mos ir „Ist­ra­benz“ kont­ro­ liuo­jan­čio­jo­je bend­ro­vė­je, ku­ri už­ siė­mė mais­to pra­mo­ne, tu­riz­mu ir ener­ge­ti­ka.

Igo­ris Bav­ča­ras, bu­vęs „Ist­ra­ benz“ vyk­do­ma­sis di­rek­to­rius, ap­ kal­tin­tas mo­kes­čių ma­chi­na­ci­jo­mis, to­kius pat kal­ti­ni­mus pro­ku­ro­ rai pa­tei­kė Boš­ko Šro­tui, bu­vu­siam įmo­nės „Pi­vo­var­na Laš­ko“ – di­de­ lės alaus da­ryk­los – va­do­vui.

I.Bav­ča­ras kal­ti­na­mas ban­dy­ mu pa­si­nau­do­jant ap­gau­lin­go­mis sche­mo­mis nu­si­pirk­ti bend­ro­vę „Pi­vo­var­na Laš­ko“ iš B.Šro­to.

Taip pat kal­ti­ni­mai su­kčia­vi­ mu ir ap­lai­džiu val­dy­mu bu­vo pa­ reikš­ti di­džiau­siam vals­ty­bės val­ do­mam ban­kui „No­va Ljubl­jans­ka Ban­ka“.

Ma­no ir ma­ne fi­nan­ sa­vu­sių ban­kų klai­ da bu­vo ta, kad mes neį­ver­ti­no­me ri­zi­ kos.

Praė­ju­siais me­tais vy­riau­sy­ bė pa­sky­rė nau­jus va­do­vus ban­ kui val­dy­ti, nes di­de­lė da­lis ban­ko pa­sko­lų po­rtfe­lio pa­si­ro­dė esan­ ti blo­ga.

Bu­vęs „Mer­kur“ va­do­vas B.Kor­ de­žas in­ter­viu pa­pa­sa­ko­jo, kaip jam pa­vy­ko įti­kin­ti ke­lias fi­nan­sų ins­ti­ tu­ci­jas, tarp jų ban­ką „No­va Ljubl­ jans­ka Ban­ka“, fi­nan­suo­ti jo vers­lą. „Ne­tu­rė­jau jo­kio tur­to, ku­rį bū­ čiau ga­lė­jęs įkeis­ti. Tik sa­vo na­ mus, ke­lis tūks­tan­čius eu­rų, ma­žą vers­lo pla­ną ir, ži­no­ma, sa­vo re­pu­ ta­ci­ją“, – aiš­ki­no vers­li­nin­kas.

Juo­kin­giau­sia, kad jis ban­kams įkei­tė „Mer­kur“ bend­ro­vės, ku­ri tuo me­tu jam net ne­prik­lau­sė, ak­ ci­jas ir to pa­ka­ko pa­sko­lai gau­ti.

2009 m. įmo­nė su­si­dū­rė su pro­ ble­mo­mis. Spro­go ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to bur­bu­las. Sus­to­jus sta­ty­ boms būs­tų įren­gi­mu už­sii­man­ti „Mer­kur“ ne­ga­lė­jo to­liau plė­to­ti veik­los. Tais me­tais įmo­nės par­da­ vi­mas smu­ko 20 pro­c. Ta­da B.Kor­ de­žas ėmė nau­jo­mis pa­sko­lo­mis

Klau­si­mas: Slo­vė­ni­jos prem­je­rė A.Bra­tu­šek kol kas tvir­ti­na, kad tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­gal­bos ša­liai ne­

rei­kės, bet ar il­gai?

deng­ti se­nas, ki­taip sa­kant, kur­ti fi­nan­si­nę pi­ra­mi­dę. „Ki­to­se ša­ly­se tai va­di­na­ma pi­ ra­mi­dės sche­ma, – pa­tiks­li­no Pri­ mo­žas Cir­ma­nas, Slo­vė­ni­jos dien­ raš­čio „Dnev­nik“ ap­žval­gi­nin­kas.

– Slo­vė­ni­jo­je tai va­di­na­ma fi­nan­ si­ne in­ži­ne­ri­ja.“ Tie­sa, 2010 m. ban­kai ne­te­ko kant­ry­bės ir ne­bes­ko­li­no B.Kor­ de­žui.

Po me­tų jo vers­lu ėmė do­mė­ tis pro­ku­ro­rai. Jie nag­ri­nė­jo, kaip B.Kor­de­žas iš „Mer­kur“ iš­plo­vė 9 mln. eu­rų, ku­rie at­si­dū­rė ki­to­je jo įmo­nė­je „Mer­fin“.

Pa­sak tei­sė­sau­gos, „Mer­fin“ ga­ vo 10 mln. eu­rų pa­sko­lą iš „Mer­ kur“ vie­nam pre­ky­bos cent­rui pirk­ti. Vė­liau „Mer­fin“ par­da­vė šį pre­ky­bos cent­rą tai pa­čiai „Mer­ kur“ už 21 mln. eu­rų.

B.Kor­de­žas aiš­ki­no, kad ne­da­rė nie­ko ne­tei­sė­ta, esą tik ban­dė gel­ bė­ti bend­ro­vę. „Šiukš­li­nis“ rei­tin­gas

Ma­žo­je Bal­ka­nų ša­ly­je vis gar­ siau kal­ba­ma apie tai, kad jai gre­ sia Kip­ro li­ki­mas, kur ša­lies ban­kai taip pat pri­vi­rė ne­ma­žai ko­šės.

Kip­rui tarp­tau­ti­niai kre­di­to­riai at­sei­kė­jo nuo 10 iki 13 mlrd. eu­rų, Slo­vė­ni­jos ban­kams, at­ro­do, rei­kė­ tų apie 6,8 mlrd. eu­rų. Tiek ša­lies ban­kai tu­ri su­kau­pę va­di­na­mų­ jų blo­gų­jų pa­sko­lų. Ši su­ma su­da­ ro maž­daug penk­ta­da­lį ša­lies eko­ no­mi­kos dy­džio, de­ja, eko­no­mi­ka ne­ro­do jo­kių ženk­lų, kad bris­tų iš re­ce­si­jos.

Tie­sa, praė­ju­sią sa­vai­tę Slo­vė­ni­ ja iš tarp­tau­ti­nių rin­kų pa­si­sko­li­no 3,5 mlrd. eu­rų. Tai šiek tiek su­ma­ ži­no nuo­gąs­ta­vi­mus, kad Liub­lia­na sku­biai kreip­sis pa­gal­bos į kre­di­

to­rių tre­je­tą. Vis­gi po dvie­jų die­nų tarp­tau­ti­nė kre­di­tų rei­tin­gų agen­ tū­ra „Moody’s“ tėš­kė šla­piu sku­ du­ru slo­vė­nams į vei­dą nu­sta­ty­ da­ma ša­liai va­di­na­mą­jį šlamš­to kre­di­to rei­tin­gą, tad ana­li­ti­kams ne­li­ko nie­ko ki­ta, kaip pro­gno­zuo­ti ga­li­mą da­bar­ti­nės vy­riau­sy­bės žlu­ gi­mą, – jei ne da­bar, tai bent jau iki me­tų pa­bai­gos.

Ne­bent Liub­lia­nos po­zi­ci­ja dėl tarp­tau­ti­nių kre­di­to­rių pa­ra­mos pa­si­keis? Ta­čiau kol kas Slo­vė­ni­jos po­li­ti­kai lai­ko­si sa­vo – pa­gal­bos iš ES, Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do ir Eu­ro­pos cent­ri­nio ban­ko ša­liai ne­ rei­kia. „Šiuo me­tu mie­gu ra­miai“, – la­ ko­niš­kai at­kir­to Slo­vė­ni­jos prem­je­ rė Alen­ka Bra­tu­šek.

Ji pa­reiš­kė, kad šiuo me­tu svar­ biau­sias prio­ri­te­tas – pri­va­ti­zuo­ti ša­lies ban­kus ir su­kur­ti va­di­na­mą­ jį blo­gą­jį ban­ką, į ku­rį bus nu­ra­šo­ mos ban­kų sko­los.

Pir­miau­sia, pa­sak prem­je­rės, vy­ riau­sy­bė ke­ti­na par­duo­ti ant­rą pa­ gal dy­dį ša­lies ban­ką „No­va Kre­dit­ na Ban­ka Ma­ri­bor“.

Taip pat pri­va­ti­zuo­ja­mos bus dvi vals­ty­bės bend­ro­vės, tie­sa, jų pa­va­di­ni­mų po­li­ti­kė neatsk­lei­dė.

A.Bra­tu­šek pa­brė­žė, jog vy­riau­sy­ bė ti­ki­si gau­ti bent 2 mlrd. eu­rų.

Ge­ra ži­nia slo­vė­nams ta, kad vy­ riau­sy­bės sko­la, šiuo me­tu sie­kian­ ti apie 64 pro­c. vals­ty­bės bend­ro­jo vi­daus pro­duk­to, yra vie­na že­mes­ nių eu­ro zo­no­je. Ta­čiau dėl pro­ble­ mų ban­kų sis­te­mo­je pa­lū­ka­nų nor­ ma Slo­vė­ni­jai sie­kia apie 6 pro­c.

Pa­ly­gin­ki­me: Vo­kie­ti­jos pa­lū­ka­nų nor­ma – 1,2 pro­c. „Ne­ma­nau, jog nau­jau­sias ob­ li­ga­ci­jų emi­si­jos par­da­vi­mas bu­ vo su­si­jęs su rin­kų pa­si­ti­kė­ji­mu

„Reu­ters“ nuo­tr.

Slo­vė­ni­jos eko­no­mi­ka ir fi­nan­ sais, vei­kiau su tuo, kad in­ves­tuo­ to­jus trau­kia ob­li­ga­ci­jų pa­lū­ka­nų pel­nin­gu­mas, – praė­ju­sią sa­vai­tę Slo­vė­ni­jos iš­pla­tin­tą emi­si­ją ko­ men­ta­vo eko­no­mis­tas Muj­ta­ba Rah­ma­nas. – De­ja, ver­ti­nant šiuo me­tu esan­čias ap­lin­ky­bes, gel­bė­ji­ mo pa­ke­to Slo­vė­ni­jai ga­li ir ne­pa­ vyk­ti iš­veng­ti.“ „The New York Ti­mes“ inf.

Komentaras

Rai­mon­das Kuo­dis Lie­tu­vos ban­ko val­dy­bos pir­m i­n in­ko pa­va­duo­to­jas

N

e­n o­rė­č iau spe­k u­l iuo­t i, kreip­s is Slo­vė­n i­ja pa­gal­ bos ar ne. Šiaip jau vi­sos ša­lys, ku­rios iš pra­d žių sa­ ky­da­vo, kad tik­rai ne­si­k reips, vė­l iau vis­g i krei­pė­si. Tai, ma­ny­čiau, toks ko­ mu­n i­ka­ci­n is žai­d i­mas. Ta­čiau fi­nan­ sų rin­kos į Slo­vė­ni­ją žiū­ri ne­la­bai pa­ lan­k iai. Viena vertus, kreip­da­ma­sis į kre­di­to­rius tu pa­ro­dai sa­vo silp­nu­mą, kita vertus, gau­ni pi­ni­g ų tam tik­roms pro­ble­moms spręs­ti. Ką pa­si­ren­ka ša­ lis – tai jau po­l i­t i­n is klau­si­mas. Kaž­ ka­da Lie­t u­va pa­si­r in­ko ne­si­k reip­t i į Tarp­tau­t i­n į va­l iu­tos fon­dą, nors bū­ tų ga­vu­si pi­ges­nę pa­sko­lą. Lat­viai pa­ si­r in­ko pra­g ma­t iš­kes­n į ke­l ią ir ga­vo pi­ges­nių pi­ni­g ų. Ar dėl to „įsi­žei­dė“ fi­ nan­sų rin­kos – abe­jo­t i­na, jos la­biau ne­ri­mau­ja dėl to, kad vals­ty­bės la­bai bran­g iai sko­li­na­si.

10

antradienis, gegužės 7, 2013

sportas

Krepšininkėms – miesto vadovų gėlės Neseniai pasibaigusio Lietuvos moterų krepšinio lygos čempionato bronzos medalininkės Klaipėdos „Fortūnos“ merginos sulaukė uostamiesčio mero Vytauto Grubliausko dėmesio.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Rotušėje krepšininkes taip pat pasveikino vicemeras Vytautas Čepas, Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjas Mantas Bagočius.

Tiesa, Klaipėdos vadovų rožės, padėkos raštai ir bučiniai teko tik daliai žaidėjų, nes kone pusės jų nebuvo uostamiestyje. Visos trys legionierės – amerikietė Garkeiva Council, baltarusė Tatjana Lichtarovič ir serbė Ana Radovič išvyko namo, o trys „Fortūnos“ žaidėjos – Gabrielė Gutkauskaitė, Moni-

Medalininkės: „Fortūnos“ klubo krepšininkės ir treneriai sulaukė mero dėmesio.

ka Grigalauskytė ir Eglė Šikšniūtė pluša Lietuvos nacionalinės rinktinės kandidačių treniruočių stovykloje. „Jūsų rezultatai pranoko lūkesčius, – sveikindamas žaidėjas džiaugėsi meras. – O pergalės nušluostė nosį didžiausiems skeptikams.“ Prieš pirmenybes be rėmėjų likusios Klaipėdos krepšininkės sulaukė miesto pagalbos ir galė-

jo dalyvauti šalies čempionate.

Ramunė Kumpienė, „Fortūnos“ klubo trenerė ir prezidentė, gyrė auklėtines: „Merginos kovojo, stengėsi, ir laimėjo. Užėmėme trečiąją vietą ne tik šalies pirmenybėse, bet ir Lietuvos moterų krepšinio taurės turnyre“.

R.Kumpienė neslėpė, jog prieš sezoną ekipos likimas kybojo ant plauko.

„Atėjau pas miesto vadovus ir pasakiau, kad jūs spręskite, ar reikia Klaipėdai moterų komandos, – praėjusių metų rudenį prisiminė klubo steigėja. – Komanda buvo buriama dešimt metų ir labai gaila jei jos nebebūtų. Šiandien malonu, kad miestas neatsuko nugaros.“ Ekipos vyriausiasis treneris Dalius Ubartas atviravo, kad pasi-

Vytauto Petriko nuotr.

baigęs sezonas jam – vienas sunkiausių. „Prieš čempionatą netikėjome, kad laimėsime medalius, – sakė strategas. – Noras laimėti medalius tapo realesnis, kai ekipą sustiprino keletas legionierių.“ Po sveikinimų maratono krepšininkės atostogaus, o naujajam sezonui pradės ruoštis vasarai baigiantis.

„Baltijos“ komandai atiteko bronzos medaliai Česlovas Kavarza Uostamiesčio „Baltijos“ ekipa užėmė trečiąją vietą Nacionalinės ledo ritulio lygos 1-ojo diviziono pirmenybėse.

Kaune vykusiose finalinėse varžybose klaipėdiečiai pusfinalyje 6:8 nusileido būsimiems čempionams Elektrėnų „Lokių–Poseidono“ ledo ritulininkams, o varžybose dėl 3-iosios vietos įtikinamu rezultatu 8:4 nugalėjo Kauno „Bizonus“.

Dvikovoje su Elektrėnų komanda uostamiesčio žaidėjams nuo pirmųjų minučių teko gintis. Var-

žovai nuolat grasino klaipėdiečių vartininkui atakuodami iš įvairių distancijų. „Lokiai“ tris kartus pirmavo, tačiau „Baltijos“ žaidėjai rasdavo būdų išlyginti rezultatą.

Antrajame kėlinyje klaipėdiečiai išsiveržė į priekį, tačiau tuo supykdė varžovus. Elektrėnų komanda į tai atsakė trimis įvarčiais.

Rungtynėms baigiantis, kai ekipas skyrė vos vienas taškas, „Baltija“ bandė gelbėtis. Keisdama vartininką, uostamiesčio komanda šiurkščiai pažeidė nuostatus. Varžovams buvo suteikta teisė realizuoti baudinį. V.Škadauskas buvo taiklus – 8:6.

Geriausiu žaidėju tarp elektrėniškių pripažintas legionierius Nickas Aubinas, „Baltijos“ komandoje – Andrejus Konovalovas.

Kitą dieną Klaipėdos ledo ritulininkai stojo į kovą dėl bronzos medalių. Pirmasis kėlinys nieko gero nežadėjo. Pasiekę tris įvarčius, „Bizonai“ laimėjo pirmąsias 20 minučių – 3:0. Situacija pagerėjo po pertraukos. Du sykius taikliai atakavę, uostamiesčio vyrai sugrąžino intrigą – 2:3. „Baltijos“ šturmas nenurimo ir paskutinįjį kėlinį. Varžovai niekaip negalėjo sustabdyti įsisiautėjusių pajūrio atstovų. Klaipėdiečiai, laimėję

Įtampa: varžybų dėl medalių pirmąjį kėlinį karščiau buvo prie klaipėdiečių (tamsi apranga) vartų.

hockey.lt nuotr.

Rungtynių statistika „Lokiai–Poseidonas“ – „Baltija“ 8:6 (3:3, 3:2, 2:1). V.Škadauskas 3, D.Škadauskas, N.Aubinas po 2, A.Poškus 1/V.Strazdas, A.Konovalovas po 2, V.Gailius, M.Cvetkovas po 1. „Bizonai“ – „Baltija“ 4:8 (3:0, 0:2, 1:6). V.Sajus 3, V.Petraitis 1/K.Nazarovas, A.Konovalovas, V.Vaičiulionis po 2, A.Krasauskas, J.Merkutovas po 1.

kėlinį 6:1, šventė akivaizdžią pergalę 8:4.

Trečiąją vietą užėmusiems „Baltijos“ žaidėjams iškovoti medaliai buvo antrieji šį sezoną. Kiek anksčiau jie laimėjo 1-ojo diviziono Vakarų konferencijos pirmenybes.

Čempionais tapę Elektrėnų ledo ritulininkai finale po atkaklios kovos 10:6 (4:2, 1:2, 5:2) įveikė Šiaulių „Ledo linijos“ žaidėjus.

Geriausio finalinio turnyro gynėjo prizas atiteko klaipėdiečiui Viktorui Vaičiulioniui.

11

ANTRADIENIS, gegužės 7, 2013

rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Kū­no kul­tū­ra – ža­la au­gan­čiai kar­tai?

Aktyvumas: mokytojų nuomone, kūno kultūros pamokos nors šiek tiek priverčia pajudėti nuo kompiuterio sunkiai atsiplėšiančius mūsų vaikus.

Pusp­li­kiai vai­kai vė­juo­tu oru ir ap­si­mu­ tu­ria­vu­si kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ja – to­kį vaiz­dą ste­bė­jęs bu­vęs spor­to me­di­ci­nos gy­dy­to­jas ma­no, kad da­bar­ti­nėms kū­no kul­tū­ros pa­mo­koms rei­kė­tų nau­jų vė­jų.

Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Šo­ki­ra­vo vai­kų ap­ran­ga

Bu­vęs il­ga­me­tis spor­to gy­dy­to­jas ir pro­fe­sio­na­lus spor­ti­nin­kas Val­ de­ma­ras Anu­žis kas­dien per pie­tų per­trau­ką nuei­na 5 tūkst. žings­nių – re­ko­men­duo­ja­mą die­nos nor­mą fi­zi­niam ak­ty­vu­mui pa­ge­rin­ti.

Kas­die­nia­me pa­si­vaikš­čio­ji­mų marš­ru­te pa­si­tai­ko mo­kyk­los bei jų aikš­ty­nai, kur jam ten­ka ste­ bė­ti sta­dio­nuo­se spor­tuo­jan­čius

vai­kus. Kar­tą taip vaikš­ti­nė­jant V.Anu­žiui te­ko ste­bė­ti vaiz­de­lį, kaip vė­juo­tą die­ną šil­tai ap­si­ren­ gu­si, už­si­dė­ju­si gob­tu­vą mo­ky­to­ja ant as­fal­tuo­to ta­ko lie­pė spor­tuo­ti pusp­li­kiams vai­kams.

Tą­dien ter­mo­met­ro stul­pe­lis ro­dė vos 3 laips­nius ši­lu­mos, pū­tė šiau­rės va­ka­rų vė­jas, gū­siais sie­ kian­tis iki 17 m/s.

Nuo to­kio grū­di­ni­mo pa­krau­pęs gy­dy­to­jas ma­no, kad spor­tuo­jan­čių mo­ki­nių ap­ran­ga tu­rė­tų ati­tik­ti ne ka­len­do­ri­nį lai­ką, o fak­ti­nes ap­lin­

ky­bes. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad ki­tą die­ną pu­sė šios kla­sės penk­to­kų su­si­rgo.

V.Anu­žio ma­ny­mu, šis pa­vyz­dys tik at­spin­di mo­kyk­lo­je dės­to­mos kū­no kul­tū­ros spra­gas, kai vai­kai la­biau ža­lo­ja­mi nei fi­ziš­kai la­vi­na­ mi. Tad rei­kė­tų keis­ti po­žiū­rį į šias pa­mo­kas, jei­gu no­ri­me užau­gin­ti svei­ką jau­ną­ją kar­tą.

Tik švais­to­mos lė­šos

Pa­sak pa­šne­ko­vo, mi­ty­ba, fi­zi­nis ak­ty­vu­mas ir šva­ri gal­va – trys pa­ grin­di­niai ban­gi­niai, ant ku­rių lai­ ko­si svei­ka­ta.

Ta­čiau nors vals­ty­bė ski­ria ne­ ma­žas lė­šas fi­zi­nio la­vi­ni­mo pro­ gra­moms mo­kyk­lo­se – jos no­ri­mo re­zul­ta­to neat­ne­ša, nes vai­kų svei­ ka­ta kas­met pra­stė­ja.

Da­bar­ti­nė­se kū­no kul­tū­ros pa­ mo­ko­se siū­lo­mi pra­ti­mai ir spor­to ša­kos la­biau yra skir­ti vi­sa­pu­siš­ kai tre­ni­ruo­tam vai­kui, ku­ris daug spor­tuo­ja ir ne­ma­žai lai­ko pra­lei­

džia lau­ke. Tuo tar­pu rea­ly­bė kiek ki­to­kia – vai­kai mie­liau ren­ka­ si kom­piu­te­rį, o į lau­ką kar­tais tė­ vų net neiš­lei­džia­mi sau­gu­mo su­ me­ti­mais.

Da­bar­ti­nė­se kū­no kul­tū­ros pa­mo­ko­se siū­lo­mi pra­ti­mai ir spor­to ša­kos la­biau yra skir­ti vi­sa­pu­ siš­kai tre­ni­ruo­tam vai­kui, ku­ris daug spor­tuo­ja.

V.Anu­žis su­tin­ka, kad žai­di­mai su­tei­kia daug emo­ci­jų, bet juos ge­ riau­sia bū­tų žais­ti po pa­mo­kų. Kū­ no kul­tū­rą jis taip pat siū­ly­tų pa­da­ ry­ti pa­sku­ti­ne pa­mo­ka.

„Shutterstock“ nuotr.

Mat po in­ten­sy­vaus fi­zi­nio krū­ vio dau­gu­mos šir­dies rit­mas at­si­ ku­ria po dvie­jų ar ke­tu­rių va­lan­dų, pri­klau­so­mai nuo or­ga­niz­mo. Ak­ ty­viai pa­spor­ta­vu­siam mo­ki­niui ki­to­je pa­mo­ko­je jau bū­na sun­ku su­si­kaup­ti.

Kaip ydin­gą da­ly­ką pa­šne­ko­vas nu­ro­dė ir ver­ti­ni­mą pa­žy­miu per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas.

Jo ma­ny­mu, svar­biau­sias tu­rė­tų bū­ti dar­bas ir lan­ko­mu­mas, o ne re­zul­ta­tas.

Krep­ši­nį ir fut­bo­lą – iš­brauk­ti

„Dau­gu­ma spor­to ša­kų ir žai­di­mų yra ža­lo­jan­tys ir neat­ne­šan­tys jo­ kios nau­dos. Pa­vyz­džiui, krep­ši­nis, fut­bo­las. Šios spor­to ša­kos nea­ti­ tin­ka žmo­gaus fi­zio­lo­gi­jos ir ana­ to­mi­jos, nes kie­tas grun­tas, stai­gūs stab­dy­mai neiš­ven­gia­mai trau­ muo­ja są­na­rius“, – sa­vo po­žiū­rį dės­tė bu­vęs il­ga­me­tis spor­to gy­dy­to­jas.

12

12

ANTRADIENIS, gegužės 7, 2013

rubrika sveikata

Kū­no kul­tū­ra – ža­la au­gan­čiai kar­tai?

V.Anu­ž io ma­ny­m u, 11 kū­no kul­tū­ros pa­mo­ kos tu­rė­tų bū­ti nu­kreip­tos į ba­

zi­nių, vi­są gy­ve­ni­mą rei­ka­lin­gų sa­vy­bių ug­dy­mą. Tad jau nuo dar­ že­lio vai­kus rei­kė­tų mo­ky­ti kvė­pa­ vi­mo, rau­me­nų tem­pi­mo, są­na­rius at­pa­lai­duo­jan­čių bei jų lanks­tu­mą iš­sau­gan­čių pra­ti­mų.

Tai esą ga­ran­tuo­ja 90 pro­c. svei­ ka­tos, o ir di­de­lių in­ves­ti­ci­jų tam ne­rei­kia – tik ki­li­mė­lio ir laz­dos.

Gy­dy­to­jas at­krei­pė dė­me­sį, kad ne­lanks­tūs są­na­riai atei­ty­je pri­šau­ kia stu­bu­ro, klu­bo są­na­rių ir vi­so or­ga­niz­mo pro­ble­mas. O štai ry­tie­ tiš­kos pra­kti­kos yra vie­nin­te­lės, ge­ riau­siai ati­tin­kan­čios mū­sų fi­zio­lo­ gi­nius ir ana­to­mi­nius po­rei­kius.

lau­ke kar­tais pa­ste­bi at­virkš­ti­nę si­ tua­ci­ją – mo­ky­to­jai mie­liau ren­ka­si pa­mo­kas spor­to sa­lė­je nei lau­ke.

Ji pa­ti mo­ki­nius ves­tis į lau­ką pra­dė­jo dar ko­vo mė­ne­sį, pri­klau­ so­mai nuo oro tem­pe­ra­tū­ros. Kaip bu­vu­si pro­fe­sio­na­li bė­gi­kė I.Ma­la­ kaus­kie­nė ži­no, kad bė­gio­ti ga­li­ma bet ko­kiu oru, tik rei­kia tin­ka­mos ap­ran­gos. Tad prieš ga­li­mas pa­mo­ kas lau­ke mo­ki­niai įspė­ja­mi pa­si­ rū­pin­ti tin­ka­ma ap­ran­ga. Ta­čiau mo­ky­to­ja pa­ste­bi, jog pa­si­tai­ko no­ rin­čių­jų tuo pikt­nau­džiau­ti. „Kar­tais taip nu­tin­ka, kad pa­ ti lau­ke sto­viu pusp­li­kė, nes sa­vo dra­bu­žius iš­da­li­ju per plo­nai ap­si­ ren­gu­siems vai­kams“, – šyp­te­li ji.

Orien­tuo­ja­si tik į re­zul­ta­tą

Pats pro­fe­sio­na­liai už­sii­mi­nė­ jęs dau­ge­liu spor­to ša­kų, V.Anu­ žis pri­si­pa­žįs­ta: jei­gu bū­tų su­teik­ ta ga­li­my­bė vis­ką pra­dė­ti iš nau­jo, nė vie­nai jų ne­skir­tų dė­me­sio. „Tai vien­pu­siš­kas ug­dy­mas, su­ ke­lian­tis ne­ma­žai svei­ka­tos pro­ ble­mų“, – pri­dū­rė jis.

Pa­vyz­džiui, dvi­ra­ti­nin­kui nuo in­ten­sy­vaus krū­vio pa­si­kei­čia lai­ ky­se­na, iš­tem­pia­mi kak­lo rau­me­ nys, pra­si­de­da įvai­rios stu­bu­ro ir ke­lio są­na­rių pro­ble­mos.

Tad gy­dy­to­jo ne­ste­bi­na, kad da­lis vai­kų, ku­rį lai­ką lan­kę spor­to bū­ re­lius, vė­liau pri­vers­ti jų at­si­sa­ky­ ti dėl su­šlu­ba­vu­sios svei­ka­tos. Tam įta­kos esą tu­ri ir keis­tas mū­sų kul­ tū­ros fe­no­me­nas. „Vie­nas no­ri nu­ga­lė­ti, o ki­tas – pa­ruoš­ti nu­ga­lė­to­ją, o kai­na vi­sa­da ta pa­ti – svei­ka­ta. Vi­sas šiuo­lai­ki­ nis spor­tas orien­tuo­ja­si į re­zul­ta­tą, šlo­vę. Di­džiu­liai pi­ni­gai iš­me­ta­mi tam, kad vie­nas spor­tuo­tų, o mi­ li­jo­nai žiū­rė­tų – tai kli­ni­ki­nis idio­ tiz­mas“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak V.Anu­žio, ki­ta bė­da, kad ne­ma­žai tre­ne­rių pa­tys yra bu­vę spor­ti­nin­kai, nie­kur ne­si­mo­kę. Tad jie vai­kus mo­ko klai­din­gų da­ly­kų, ką ir pa­tys da­rė ne­tei­sin­gai.

Ap­ran­gą „pa­mirš­ta“

Klai­pė­dos kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ jų me­to­di­nio bū­re­lio pir­mi­nin­kė ir Klai­pė­dos „Vers­mės“ pro­gim­na­ zi­jos kū­no kul­tū­ros mo­ky­to­ja Ilo­ na Ma­la­kaus­kie­nė dėl spor­ta­vi­mo

kas at­neš­tų trokš­ta­mą nau­dą. Mat vie­no­je spor­to sa­lė­je daž­niau­siai spor­tuo­ja dvi kla­sės. Jei­gu vie­na jų mo­ky­tų­si tai­syk­lin­go kvė­pa­vi­mo, o ki­ta mė­ty­tų ka­muo­lius, vai­kai pri­ si­kvė­puo­tų tik aler­ge­nų.

Be to, vie­nas mo­ky­to­jas ne­pa­ jėg­tų su­žiū­rė­ti 30 mo­ki­nių, kad šie pra­ti­mus at­lik­tų ko­ky­biš­kai.

Pa­sak I.Ma­la­kaus­kie­nės, jau da­ bar su­dė­tin­ga tai­syk­lin­gai iš­mo­ky­ ti tam tik­roms rau­me­nų gru­pėms skir­tų pra­ti­mų, nes mo­ki­niams daž­nai pri­trūks­ta mo­ty­va­ci­jos juos at­lik­ti tei­sin­gai.

Paš­ne­ko­vė pa­ste­bi, kad vai­ko po­žiū­ris į kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas pri­klau­so nuo tė­vų. Jei­gu jie skie­ pi­ja nuo­mo­nę, kad šis da­ly­kas nė­ra svar­bus, ati­tin­ka­mos po­zi­ci­jos lai­ ko­si ir mo­ki­nys.

Tad, I.Ma­la­kaus­kie­nės ma­ny­mu, pir­miau­sia pa­ti vi­suo­me­nė tu­rė­ tų keis­ti po­žiū­rį į fi­zi­nį ak­ty­vu­mą ir kū­no kul­tū­ros dės­ty­mą mo­kyk­lo­je.

Ri­bo­ja fi­nan­si­nės ga­li­my­bės

Valdemaras Anu­žis:

Dau­gu­ma spor­to ša­ kų ir žai­di­mų yra ža­lo­jan­tys ir neat­ ne­šan­tys jo­kios nau­ dos. Pa­vyz­džiui, krep­ši­nis, fut­bo­las.

I.Ma­la­kaus­kie­nė ne­ven­gia bė­ gio­ti kar­tu su mo­ki­niais, taip juos įkvėp­da­ma sa­vo as­me­ni­niu pa­ vyz­džiu. Nors pri­pa­žįs­ta, kad taip spor­tuo­ti sep­ty­nias pa­mo­kas per die­ną – ga­na su­dė­tin­ga, nes į dar­ bą rei­kė­tų at­si­vež­ti krū­vą dra­bu­ žių per­si­reng­ti. Prie­šin­gu at­ve­ju, jai pa­čiai grės­tų per­šal­ti.

Prik­lau­so nuo tė­vų po­žiū­rio

Mo­ky­to­ja sua­be­jo­jo, ar kvė­pa­vi­mo pra­ti­mai per kū­no kul­tū­ros pa­mo­

Mo­ky­to­ja at­krei­pė dė­me­sį, kad mo­ki­niai da­bar ver­ti­na­mi už dar­ bą ir pa­stan­gas pa­mo­kų me­tu, o ne įvyk­do­mas rung­čių nor­mas ar re­ zul­ta­tus.

I.Ma­la­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad anks­čiau įgy­ven­din­tas eks­pe­ri­ men­tas at­si­sa­ky­ti ver­ti­ni­mo pa­ žy­miais ne­pa­sit­vir­ti­no. Pa­tys mo­ ki­niai no­rė­jo, kad bū­tų ra­šo­mas pa­žy­mys – taip jie esą la­biau mo­ ty­vuo­ja­mi.

Me­to­di­nio bū­re­lio pir­mi­nin­kė pa­ti da­ly­va­vo ren­giant nau­jas kū­ no kul­tū­ros pa­mo­kas. Ji at­krei­ pė dė­me­sį, kad ne vi­sa­da mo­kyk­la pa­jė­gi pri­tai­ky­ti kai ku­riuos pa­ siū­ly­mus vien dėl ri­bo­tų fi­nan­si­ nių ga­li­my­bių.

Da­bar­ti­nės pro­gra­mos mo­ky­to­jui per pa­mo­kas su­tei­kia pa­kan­ka­mai lais­vės, tik nu­ro­do­mi tam tik­ros am­žiaus gru­pės mo­ki­nių ge­bė­ji­ mai. Tad ar vai­kas no­riai lan­ko kū­ no kul­tū­ros pa­mo­kas, I.Ma­la­kaus­ kie­nės įsi­ti­ki­ni­mu, pri­klau­so ir nuo pa­ties mo­ky­to­jo.

Su­lau­kia tė­vų prie­kaiš­tų

Pa­sak pe­da­go­gės, da­bar daug me­tų ber­niu­kai ir mer­gai­tės dir­ba kar­tu, nors jų fi­zi­nis iš­si­vys­ty­mas, in­te­re­ sai, po­mė­giai yra skir­tin­gi. Ta­čiau

Ri­bos: pa­sak I.Ma­la­kaus­kie­nės, mo­ky­to­jų ga­li­my­bes per pa­mo­kas ne­

re­tai ri­bo­ja ir fi­nan­sai.

pe­da­go­gas nė­ra pa­jė­gus vie­nu me­tu su jais dirb­ti at­ski­rai. Mo­ky­to­ja pa­ ste­bi, kad kvė­pa­vi­mo pra­ti­mai nė­ra to­ji veik­la, ku­ri bū­tų įdo­mi vai­ki­ nams. To­kie už­siė­mi­mai pa­trauk­ lūs bū­tų ne­bent mer­gi­noms. „Vai­kai mėgs­ta žai­di­mus. Jie taip at­si­pa­lai­duo­ja, tad ne­la­bai įsi­vaiz­ duo­ju, kaip ga­lė­čiau per pa­mo­ką at­si­sa­ky­ti žai­di­mų“, – sua­be­jo­jo pa­šne­ko­vė.

Po pa­mo­kos moks­lei­viai iš­ lei­džia­mi pen­kio­mis mi­nu­tė­mis anks­čiau, kad spė­tų per­si­reng­ti ir at­si­kvėp­ti. Pa­sak I.Ma­la­kaus­kie­ nės, per tą lai­ką pul­sas tik­rai at­si­ ku­ria.

Nors kar­tais mo­ky­to­ja iš tė­vų su­lau­kia prie­kaiš­tų, kad per kū­no kul­tū­ros pa­mo­kas krū­vis yra per di­de­lis net vai­kui, ku­ris lan­ko šo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

kius ar krep­ši­nį. Ta­čiau ji pa­ti ma­ no, kad per šias pa­mo­kas veik­la nė­ ra to­kia in­ten­sy­vi – ji la­biau skir­ta rau­me­nų to­nu­sui pa­lai­ky­ti.

Pa­dau­gė­jo li­go­tų

I.Ma­la­kaus­kie­nė pri­si­mi­nė, jog anks­čiau vos vie­nas ki­tas mo­ki­nys dėl svei­ka­tos bė­dų ne­ga­lė­da­vo lan­ ky­ti kū­no kul­tū­ros pa­mo­kų, o da­ bar to­kių su­si­da­ro ne­ma­ža da­lis. „Ne­sup­ran­tu, ar gy­dy­to­jai taip no­ri ap­si­sau­go­ti, ar da­bar­ti­niai vai­kai yra to­kie silp­ni“, – svars­tė pa­šne­ko­vė.

Mo­ky­to­ja at­krei­pia dė­me­sį, kad kū­no kul­tū­ros pa­mo­kos skir­tos ne tik fi­zi­nei pa­reng­čiai ge­rin­ti, bet ir ska­tin­ti vai­ko pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi, pa­de­da­mos įveik­ti tam tik­ros bai­ mės ir mo­ko­ma ne­bi­jo­ti iš­šū­kių.

Ligoninės kasdienybę praskaidrina pamokėlės Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Lab­da­ra vai­kams ga­li tap­ti ne tik do­va­no­ti daik­tai, bet ir su­teik­tas džiaugs­mas bei dė­me­sys. Li­go­ni­ nė­je gy­do­mų ma­žų­jų pa­cien­tų kas­ die­ny­bę pra­skaid­ri­no edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai.

Pro­ga: per už­siė­mi­mus vai­kai ga­lė­jo pa­si­ga­min­ti do­va­ną ma­mai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Praė­ju­sią sa­vai­tę Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nė­je vie­na­me iš aukš­tų su­si­ rin­ko ne­ma­žas bū­rys įvai­raus am­ žiaus pa­cien­tų.

Pra­no Dom­šai­čio ga­le­ri­jos at­sto­ vė jiems su­ren­gė už­siė­mi­mą, per ku­rį vai­kai ga­mi­no do­va­nė­les ma­ moms.

Pa­si­ga­min­ti rank­dar­bius ga­lė­ jo pa­cien­tai nuo dve­jų me­tų iki paaug­lys­tės.

Ma­žie­siems su­si­tvar­ky­ti su už­ duo­ti­mi pa­dė­jo ma­mos.

Į ant­rą kar­tą su­reng­tą edu­ka­ci­ nį už­siė­mi­mą bu­vo pa­kvies­ti vi­si, ku­rie tuo me­tu ne­karš­čia­vo, ga­lė­ jo vaikš­čio­ti ar­ba ne­tu­rė­jo nea­ti­dė­ lio­ti­nų pro­ce­dū­rų.

Kaip sa­kė Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­ nės vy­riau­sio­sios gy­dy­to­jos pa­va­ duo­to­ja slau­gai Dai­na Šut­ra­ja­vie­nė, pa­tys me­di­kai vai­kams ga­li pa­siū­ ly­ti tik pro­ce­dū­ras, bet ne pra­mo­ gas. Tad no­rin­tie­ji pra­skaid­rin­ti ma­žų­jų pa­cien­tų kas­die­ny­bę li­go­ ni­nė­je vi­sa­da no­riai lau­kia­mi.

Mat vai­kai net ir tarp li­go­ni­nės sie­nų ne­pa­mirš­ta sa­vo am­žiaus ir pa­gei­dau­ja pra­mo­gų, links­mų už­ siė­mi­mų.

Tad ir šį­kart apie po­rą va­lan­dų tru­ku­si rank­dar­bių dirb­tu­vė­lė ne­ prail­go.

Pir­mą kar­tą P.Dom­šai­čio ga­le­ ri­jos mo­te­rys li­go­ni­nė­je ap­si­lan­kė prieš Ka­lė­das.

Tuo­met vai­kams jos pa­dė­jo pa­ ga­min­ti do­va­nė­les tė­vams.

Ga­le­ri­jos dai­li­nin­kė mu­zie­ji­nin­ kė Ri­ta Leng­ve­ny­tė pa­ste­bi, kad li­ go­ni­nė­je be­si­gy­dan­čių vai­kų ga­li­ my­bės pra­džiu­gin­ti ar­ti­muo­sius šven­čių pro­ga yra la­biau ri­bo­tos.

Tad ma­žie­siems pa­cien­tams nu­ spręs­ta pa­dė­ti ir ga­le­ri­jo­je or­ga­ni­ zuo­ja­mus už­siė­mi­mus per­kel­ti į li­ go­ni­nę. „Sten­gia­mės vai­kams su­teik­ ti džiaugs­mo, kad jų die­na praei­tų įdo­miau bei įvai­riau. Per šiuos už­ siė­mi­mus jie taip pat ga­li pa­si­jaus­ti nau­din­gi“, – sa­kė R.Leng­ve­ny­tė.

Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad bet ko­ kio am­žiaus vai­kai su ma­lo­nu­mu už­sii­ma rank­dar­biais. Už­siė­mi­mų li­go­ni­nė­je pri­va­lu­mas tai, kad čia su­si­ren­ka skir­tin­go am­žiaus vai­ kai. Tad vy­res­nie­ji pri­rei­kus pa­de­ da ma­žes­niems.

13

ANTRADIENIS, gegužės 7, 2013

sveikata Gim­do vis vė­liau

Aki­na­mos šyp­se­nos prie­šai

Pra­si­de­da aler­gi­jų se­zo­nas

Pas­ta­rai­siais me­tais mo­te­rys Lie­ tu­vo­je gim­do vis vė­liau, per­nai vi­ du­ti­nis pir­mą kar­tą pa­gim­džiu­ sių mo­te­rų am­žiaus vi­dur­kis bu­ vo 27 me­tai. Daž­niau­siai mo­te­rys pir­mą kar­tą gim­dė 20–24 me­tų.

Kas ket­vir­ta pir­mą kar­tą pa­gim­ džiu­si mo­te­ris bu­vo 25–29 me­tų.

Kas de­vin­ta mo­te­ris, pa­gim­džiu­si pir­mą kar­tą, bu­vo 30–39 me­tų.

Aki­na­mu bal­tu­mu spin­din­ ti šyp­se­na jos sa­vi­nin­kui su­tei­ kia dau­giau ža­ve­sio, pa­trauk­ lu­mo ir ap­lin­ki­nių pa­lan­ku­mo.

Kas ken­kia aki­na­mai šyp­se­nai?

Bal­tos šyp­se­nos prie­šai yra ka­ va, juo­do­ji ar­ba­ta, ta­ba­kas, rau­ do­na­sis vy­nas, ge­le­žies pre­pa­ ra­tai, per di­de­lis fluo­ro kie­kis van­de­ny­je.

Su me­džių žy­dė­ji­mu Lie­tu­vo­ je pra­si­de­da nau­jas aler­gi­jų se­ zo­nas. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, no­ sį už­gu­lan­ti, mie­gą trum­pi­nan­ ti ir dar­bin­gu­mą ma­ži­nan­ti aler­ gi­nė slo­ga ka­muo­ja vis dau­giau žmo­nių, ku­rių imu­ni­te­tas nu­si­ lpęs dėl stre­so bei ki­tų ap­lin­kos dir­gik­lių. Stip­riau­sią aler­gi­ją ke­ lia laz­dy­nai, alks­niai ir ber­žai.

Die­ta – iš­min­tin­gų žmo­nių už­siė­mi­mas Bent pu­sė žmo­nių, ku­rie lai­ko­si die­tų, jas nu­trau­kę, per­si­val­go. Tai le­mia ne „at­si­ pa­lai­da­vi­mas“ ar va­lios trū­ku­mas, o fi­zio­ lo­gi­niai ypa­tu­mai.

Ka­lo­ri­jos su­grįž­ta

Grai­kų kal­bos žo­dis „dia­ta“ reiš­ kia gy­ve­ni­mo ke­lias ar­ba gy­ve­ni­mo bū­das. Die­ta taip pat api­bū­di­na­ma kaip svei­ko ar ser­gan­čio žmo­gaus mi­ty­bos re­ži­mas.

Kai ku­rie mū­sų die­tą su­pran­ta­ me per­ne­lyg siau­rai: kaip mais­to ri­bo­ji­mą ar jo sto­ką, kaip pro­gra­ mą, ku­rios rei­kia, kad ati­tik­tu­me „stan­dar­tus“, iš­veng­tu­me užuo­ mi­nų, jog „rei­kė­tų su­blog­ti“.

Lie­tu­vos gy­ven­to­jų fak­tiš­kos mi­ ty­bos ty­ri­mas pa­ro­dė, kad pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį vy­ra­vo nu­tu­ki­mo ma­ žė­ji­mo ten­den­ci­ja.

Vis dėl­to ant­svo­rio tu­rin­čių žmo­nių ne­ma­žė­ja, nu­tu­ku­sių lie­ tu­vių daug: 11,3 pro­c. vy­rų ir 15,2 pro­c. mo­te­rų.

80 pro­c. mo­te­rų nors kar­tą gy­ ve­ni­me iš­ban­dė ko­kią nors die­ tą. Apie 85 pro­c. žmo­nių, lai­kę­si griež­tos die­tos ir ją nu­trau­kę, nu­ si­vi­lia, ka­dan­gi jų kū­no ma­sė ne­ tru­kus pa­si­da­ro ko­kia bu­vu­si ar net di­des­nė – kū­nas, pa­ty­ręs ka­lo­ri­jų sto­ką, kiek­vie­ną jų ima sau­go­ti.

Dėl griež­tos die­tos su­lė­tė­ja me­ džia­gų apy­kai­ta, ga­li pa­dau­gė­ti al­ kio hor­mo­no gre­li­no ir su­ma­žė­ti va­di­na­mų­jų so­tu­mo hor­mo­nų. Šie pa­ki­ti­mai iš­lie­ka ne­tgi praė­jus me­ tams po die­tos.

Ko­ją pa­ki­ša klai­dos

Lie­tu­vos funk­ci­nės ir se­nė­ji­mo pre­ven­ci­jos me­di­ci­nos drau­gi­jos

pre­zi­den­tas gy­dy­to­jas neu­ro­lo­gas, psi­cho­te­ra­peu­tas Ju­lius Ne­ve­raus­ kas žo­dį „die­ta“ sie­ja su api­bū­di­ ni­mu tin­ka­ma: „Die­ta – tam tik­ras mai­ti­ni­mo­si bū­das ir mais­to pro­ duk­tų pa­si­rin­ki­mas, o ne ka­lo­ri­ jų ar mais­to pro­duk­tų ri­bo­ji­mas.

Tin­ka­ma die­ta su­tei­kia ge­res­nę sa­ vi­jau­tą, nes ge­ri­na svei­ka­tą ir tei­kia ener­gi­jos“.

80

– tiek pro­c. mo­te­rų bent kar­tą gy­ve­ni­me iš­ban­dė ko­kią nors die­tą.

Tin­ka­ma die­ta tu­ri ati­tik­ti šiuos kri­te­ri­jus: ap­rū­pin­ti or­ga­niz­mą vi­ so­mis rei­ka­lin­go­mis me­džia­go­mis, už­tik­rin­ti op­ti­ma­lią me­džia­gų apy­ kai­tą ir or­ga­niz­mo funk­cio­na­vi­mą, ge­rą sa­vi­jau­tą, ne­pro­vo­kuo­ti svei­ ka­tos su­tri­ki­mų.

At­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ko­ dėl tik apie 15 pro­c. be­si­lai­kan­čių­ jų die­tos ge­ba iš­sau­go­ti op­ti­ma­lią kū­no ma­sę, J.Ne­ve­raus­kas nu­ro­dė ne­re­tą klai­dą: iš pra­džių no­rin­ty­ sis nu­mes­ti svo­rio lai­ko­si per daug griež­tų die­tų, o pa­skui grįž­ta prie sa­vo ydin­gų mai­ti­ni­mo­si įpro­čių.

Ma­din­ga: pa­va­sa­rį ne­ma­žai žmo­nių su­krun­ta lai­ky­tis die­tų, taip no­rė­da­mi pa­dai­lin­ti kū­no li­ni­jas.

Esant nu­tu­ki­mui, tin­ka­mo mi­ty­ bos bū­do rei­kia lai­ky­tis vi­są gy­ve­ ni­mą, jei­gu no­ri­ma, kad kū­no ma­sė bū­tų nor­ma­li. Lai­kan­tis die­tos rei­ kia su­si­kau­pi­mo ir iš­min­ties.

Pri­šau­kia li­gas

La­bai stip­riai ka­lo­ri­jas ri­bo­jan­čios die­tos, per­ne­lyg griež­tos die­tos (pvz., bal­ty­mi­nė die­ta, kai griež­tai ri­bo­ja­mi ang­lia­van­de­niai) ga­li da­ ry­ti di­de­lį ne­ga­ty­vų po­vei­kį or­ga­ niz­mui – nuo me­džia­gų apy­kai­tos su­tri­ki­mo, pa­si­reiš­kian­čio nu­trau­ kus die­tą, iki on­ko­lo­gi­nių li­gų ri­zi­ kos pa­di­dė­ji­mo. „Be to, lai­kan­tis griež­to mi­ty­ bos ri­b o­j i­m o, – ak­cen­t uo­ja gy­ dy­to­jas, – tam­pa dirg­les­nė ner­vų

Svei­ka­tos mo­ky­mo ir li­gų pre­ven­ci­jos cent­ro spe­cia­lis­tų re­ko­men­da­ci­jos, kad mi­ty­ba teik­tų svei­ka­tą: val­gy­ti mais­tin­gą, įvai­rų, daž­niau

mi, paukš­tie­na ar lie­sa mė­sa

val­gy­ti re­gu­lia­riai

var­to­ti lie­są pie­ną, lie­sus ir ne­sū­

ger­ti pa­kan­ka­mai skys­čių, ypač

rius pie­no pro­duk­tus (rūg­pie­nį, ke­fy­ rą, jo­gur­tą, varš­ kę, sū­rį)

van­dens

au­ga­li­nį nei gy­vu­li­nės kil­mės mais­tą ke­le­tą kar­tų per die­ną val­gy­ti grū­di­

nių pro­duk­tų ar bul­vių ke­lis kar­tus per die­ną val­gy­ti įvai­rių,

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sis­te­ma. Dirg­lu­mas dar pa­di­dė­ja ir be­vil­tiš­ku­mo jaus­mas su­stip­ rė­ja, kai, nu­trau­kus die­tą, re­zul­ ta­tai tam­pa prie­šin­gi, nei ti­kė­ta­ si. Tai­g i die­ta bend­r ą­ja pra­s me yra svei­ka mi­ty­ba bei iš­min­tin­gų žmo­nių, no­rin­čių iš­sau­go­ti sa­vo svei­ka­t ą ir dar­b in­g u­m ą, už­s iė­ mi­mas.“ Pa­sak J.Ne­ve­raus­ko, rei­kia ir val­ gy­mo kul­tū­ros, tin­ka­mo mais­to ir val­gy­mo tem­po pa­si­rin­ki­mo.

Nes­ku­bė­ji­mas val­gant tu­ri le­ mia­mos reikš­mės so­tu­mo jaus­ mui at­si­ras­ti: per grei­tai val­gant jo ne­pa­ti­ria­ma ir su­val­go­ma per daug.

Val­gant lė­tai ir są­mo­nin­gai, mė­ gau­jan­tis pa­tie­ka­lo vaiz­du, kva­ pais ir sko­niu, su­val­go­ma ma­žiau, o mais­to me­džia­gos pa­si­sa­vi­na­ mos ge­riau.

Daž­nai svar­biau ne tai, ką val­go­ me, o kaip val­go­me. Ar ra­mūs? Ar tin­ka­mai pa­si­rin­kę mais­tą? Gal­ būt val­go­me ir kar­tu aki­mis „ry­ja­ me“ laik­raš­tį ar rek­la­mi­nį pra­ne­ši­ mą, ap­ta­ri­nė­ja­me pro­ble­mas ar net ba­ra­mės? Esant ra­my­bės bū­se­nos, leng­viau priim­ti tin­ka­mus spren­ di­mus.

švie­žių vie­ti­nių dar­žo­vių ir vai­sių r i n k ­t i s iš­lai­ky­ti nor­ma­lų kū­no svo­rį ma­žin­ti rie­ba­lų var­to­ji­mą: gy­vu­li­

nius rie­ba­lus, ku­riuo­se yra daug so­ čių­jų rie­ba­lų rūgš­čių, keis­ti au­ga­li­ niais alie­jais, tu­rin­čiais ne­so­čių­jų rie­ ba­lų rūgš­čių

mais­to pro­ duk­t us, tu­ rin­čius ma­ žai cuk­raus, re­ čiau var­to­ti ra­ fi­n uo­t ą cuk­r ų, sal­džius gė­ri­mus, sal­du­my­nus

rie­bią mė­są ir mė­sos pro­duk­tus pa­

keis­ti ankš­ti­nė­mis dar­žo­vė­mis, žu­vi­

val­gy­ti ne­sū­rų mais­tą

Gre­sia nau­ja sa­vig­rau­ža

Ko­dėl su­val­go­me dau­giau nei rei­ kia? Gy­dy­to­jos psi­chiat­rės psi­cho­ te­ra­peu­tės Zi­tos Al­sei­kie­nės nuo­ mo­ne, val­gy­mas be sai­ko ga­li bū­ti su­si­jęs su pre­ten­zin­gais pla­nais ir per­dė­tais rei­ka­la­vi­mais sau.

Po žie­mos no­ri­si kuo grei­čiau iš­si­va­duo­ti iš ant­svo­rio, ku­ris yra pa­di­dė­ju­sio ape­ti­to žie­mą ir no­ro val­gy­ti sal­du­my­nus, il­ges­nio pa­ ros mie­go po­rei­kio pa­da­ri­nys. Bet

pa­va­sa­ris nė­ra įpa­rei­go­ji­mas vis­ką ir iš­kart keis­ti.

Prieš iman­tis pre­ten­zin­gų pla­ nų ar sie­kiant sku­bių per­mai­ nų, Z.Al­sei­kie­nė pa­ta­ria sa­vęs pa­ klaus­ti: „Ar šiuo me­tu ga­liu im­tis nau­jų pla­nų ir dar­bų?“ Žmo­gus tu­ ri nu­ma­ty­ti, kaip elg­sis, jei­gu nau­ jas pro­jek­tas ne­pa­vyk­tų, jei­gu ne­ pa­kak­tų jė­gų jį baig­ti.

Mat be to­kios sa­vi­sau­gos nau­jas pla­nas ga­li tap­ti tik nau­ja sa­vig­rau­ ža, pre­teks­tu pa­guos­ti sa­ve po­rci­ja le­dų ar py­ra­go.

Pa­de­da op­ti­miz­mas

Pa­sak gy­dy­to­jos, dep­re­si­nę žie­mos nuo­tai­ką ga­li­ma pa­vers­ti op­ti­mis­ tiš­ku po­žiū­riu į gy­ve­ni­mą su­val­ gant šiek tiek šo­ko­la­do, me­daus ar rie­šu­tų.

Bet, jei­gu yra ri­zi­kos priaug­ ti ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ra­mų ir dėl to krims­tis, teks sau pa­sa­ky­ti „ne!“ ir išei­ti pa­si­vaikš­čio­ti, at­lik­ti kvė­ pa­vi­mo pra­ti­mus ar už­siim­ti ma­ lo­nia veik­la.

Blo­gą sa­vi­jau­tą daž­nai su­ke­lia mū­sų pa­čių blo­gos min­tys.

Tad spe­cia­lis­tė siū­lo pa­si­mo­ ky­ti po­zi­ty­vaus mąs­ty­mo, kal­bė­ti apie ge­rus da­ly­kus, ne­su­si­ta­pa­ti­ nant su nei­gia­mo­mis min­ti­mis ar vaiz­di­niais. „Blo­gai jau­si­mės, jei­gu ne­si­rū­ pin­si­me sa­vo ar­ti­mai­siais. Su­vo­ki­ mas, kad pa­gal­ba ar­ti­miems žmo­ nėms ir mū­sų as­me­ni­nė lai­mė yra su­si­ję da­ly­kai, la­bai svar­bus. Bend­ rau­ki­me su drau­gais ir ko­le­go­mis, ne­pa­mirš­da­mi, kad ar­ti­mie­ji mums – pa­tys svar­biau­si“, – pa­ta­rė Z.Al­ sei­kie­nė. „Klai­pė­dos“ inf.

19

antradienis, gegužės 7, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame K.Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju.

Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterio tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiurkščių rusiškų keiksmažodžių.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Neapykanta antradienis – Taksistas ketvirtadienis – Leidimas penktadienis – KelionĖs

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Patartina daugiau laiko praleisti su mylimu žmogumi. Galimas emocijų antplūdis. Nepaisant to, kad esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių.

Jautis (04 21–05 20). Palanki diena kurti planus ir priimti sprendimus. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai jums patars. Verčiau paklausykite jo patarimų, kad vėliau netektų gailėtis.

Dvyniai (05 21–06 21). Esate kupinas iniciatyvos, energijos ir emocijų, tik nepraraskite savitvardos.

Daugiau dėmesio skirkite savo tiesioginėms pareigoms.

Vėžys (06 22–07 22). Viskas vyksta sklandžiai. Bendraujant su kitais žmonėmis gali kilti originalių idėjų.

Pats laikas pagalvoti apie tobulinimosi ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Liūtas (07 23–08 23). Klaidingai įvertinsite jėgas, užsiimsite veikla, kuri bus jums neįveikiama. Visa tai gali sugadinti nuotaiką. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip norisi, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkintas dabartiniu gyvenimu.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus.

Niekas negali jūsų priversti daryti to, ko jūs nenorite, todėl pravers jūsų gebėjimas susitarti.

Skorpionas (10 24–11 22). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes daugelis nesupras jūsų skonio. Nesijaudinkite: šis sudėtingas laikotarpis baigsis, tik reikia palūkėti, o dabar geriausia pabūti vienumoje. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis.

Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelkite ir apgalvokite savo elgesį, nes spaudimas tikrai nepadės.

Ožiaragis (12 22–01 20). Emocingumas ir jautrumas turės neigiamos įtakos jūsų interesams ir tolesnei veiklai. Galite neteisingai apsispręsti, būti pernelyg dosnus ir iššvaistyti per daug pinigų.

Vandenis (01 21–02 19). Jūsų svajonės ir idealai gali turėti neigiamos įtakos vidiniam tobulėjimui, darbui. Jeigu svajodamas užsimiršite, asmeninės problemos privers grįžti į realų pasaulį. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Sugebėsite išspręsti svarbias problemas. Labiau pasikliaukite savimi.

Orai

Pirmoji savaitės pusė Lietuvoje bus gana šilta. Šiandien žymesnio lietaus nenumatoma. Temperatūra bus 17– 19 laipsnių šilumos. Trečiadienio naktį temperatūra sieks 8–11, dieną 19–21 laipsnį, kai kur palis.

Šiandien, gegužės 7 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+19

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+19

Utena

+19

5.40 21.25 15.45

127-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 238 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+18

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +20 Dublinas +13 Kairas +33 Keiptaunas +24 Kopenhaga +19

kokteilis Šne­ka­mės su sa­vi­mi vi­si?

Va­kar Au­gus­ti­nas klau­sė skai­ty­to­jų, ar nie­ko to­k io, jei jis kal­ba­si su sa­vi­mi. „Gal tai ko­kios nors li­gos po­ž y­mis, o gal tai – nor­ma­lu. Ar ir ki­ti žmo­nės taip šne­ ka­si su sa­vi­mi?“ – tei­ra­vo­si vy­riš­kis.

Anot Pro­t in­go Žmo­gaus, kal­bė­ji­mas su sa­v i­m i to­l i gra­ž u ne­reiš­k ia pa­m i­ ši­mo. Prie­šin­gai – toks įpro­tis ga­li bū­ti nau­din­gas mąs­ty­mui ir nuo­vo­kai. „Žmo­nės su sa­v i­m i šne­ka­si ga­na daž­ nai. Kaip tvir­ti­na moks­li­nin­kai, taip el­ gia­ma­si bent kas ke­le­tą die­nų, o kai ku­ rie su sa­vi­mi pa­si­šne­ka ir dar daž­niau“, – sa­kė ge­rai nu­si­tei­kęs skai­ty­to­jas.

O ki­tas „Kok­tei­l io“ ger­bė­jas net pa­g y­ rė vy­r iš­k į. „Tei­sin­gai el­g ia­si Au­g us­t i­nas. Kar­tais ir aš, kai no­r iu pa­si­tar­t i su pro­t in­g u žmo­g u­mi, pa­si­šne­ku su sa­vi­mi“, – juo­ ka­vo skai­ty­to­jas.

Londonas +21 Madridas +23 Maskva +18 Minskas +21 Niujorkas +19 Oslas +20 Paryžius +21 Pekinas +29

Praha +20 Ryga +20 Roma +18 Sidnėjus +20 Talinas +16 Tel Avivas +26 Tokijas +20 Varšuva +24

Vėjas

3–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Marijampolė

Vilnius

+18

Alytus

Vardai Butautas, Danutė, Domicelė, Domicijonas, Rimtė, Stanislovas (Stasys)

gegužės 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+19

+12

+5

3

+14

+20

+17

+9

8

rytoj

ketvirtadienį

+17

+18

+18

+20

+16

+13

8

1904 m. pa­nai­kin­tas lie­ tu­viš­kos spau­dos drau­ di­mas, tru­kęs 40 me­tų.

1833 m. gi­mė vo­k ie­čių kom­p o­z i­to­r ius Jo­h an­ nes Brahm­sas.

1840 m. gi­mė žy­mus ru­ sų kom­po­z i­to­r ius Piot­ ras Čai­kovs­kis.

1919 m. gi­mė Evi­ta Pe­ron, Ar­gen­t i­nos pre­z i­den­to Jua­no Pe­ro­no žmo­na, vals­ty­bės vei­kė­ja.

1945 m. ofi­cia­l iai ka­pi­ tu­lia­vo Vo­kie­ti­ja – bai­gė­ si Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ ras Eu­ro­po­je.

1953 m. gi­mė Vla­das Vit­k aus­k as, pir­m a­s is Lie­tu­vos al­pi­n is­tas, iš­ kė­lęs Lie­tu­vos vė­l ia­vą vi­sų že­my­nų aukš­čiau­ sių kal­nų vir­šū­nė­se.

1957 m. gi­mė lie­t u­v ių sce­nog­r a­f as, dai­l i­n in­ kas ke­ra­mi­kas Jo­nas Ar­ či­kaus­kas.

1960 m. SSRS va­do­vu ta­ po Leo­ni­das Brež­ne­vas.

1975 m. gi­mė Lie­t u­vos irk­luo­to­jas, bai­da­r i­n in­ kas Egi­di­jus Bal­čiū­nas.

1991 m. mi­rė Ge­d i­m i­ nas Kar­ka, Lie­tu­vos ak­ to­rius, teat­ro re­ž i­sie­rius (gi­mė 1922 m.).

1995 m. Pa­r y­ž iaus me­ ras Jacque‘as Chi­ra­cas lai­mė­jo Pran­cū­zi­jos pre­ zi­den­to rin­ki­mus.

Sap­ni­nin­kas

Ne pa­mi­ši­mas – o nor­ma Anot Eg­lės, ne vie­ną de­šimt­me­t į me­ di­kai tvir­ti­no, kad kal­bė­ji­ma­sis su sa­ vi­m i – pir­ma­sis pa­m i­ši­mo po­ž y­m is.

Ta­č iau jie ap­si­gal­vo­jo. Pa­si­ro­do, tai svei­ka.

Mo­te­r is sa­kė, moks­l i­n in­kai nu­sta­tė, kad tie žmo­nės, ku­rie su sa­vi­mi kal­ba­ si, ge­riau tvar­do­si ir la­biau kont­ro­liuo­ ja sa­vo el­ge­sį. Ka­na­dos psi­cho­lo­gai ty­ rė sa­va­no­rius, ku­rie tes­tų me­tu kal­bė­ jo­si su sa­vi­mi. Žmo­nės el­gė­si im­pul­sy­ viau, kai jie ne­ga­lė­da­vo pa­nau­do­ti sa­ vo vi­di­nio bal­so ir kal­bė­tis su sa­vi­mi.

Jie taip pat iš­moks­ta švel­niau gin­čy­tis ir ge­r iau prii­ma spren­di­mus.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sapne verkti – dažniausiai reiškia džiu­

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai vie­nas žmo­gus kal­ba­si su sa­vi­mi, tai – ši­zof­re­ni­ja, o kai du mi­li­jar­dai, tai – re­l i­g i­ja.

Par­ke poil­sia­vo brie­dis Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Poil­sio par­ke klai­pė­die­čiai ga­li iš­ vys­ti ne­ti­kė­tą lan­ky­to­ją. Prieš ke­ lias die­nas čia sau­lės spin­du­liais mė­ga­vo­si brie­dis, pri­gu­lęs ant vie­ no pa­grin­di­nių par­ko ta­kų.

Op­ti­miz­mas: nė­ra gi blo­gai, kad

pa­si­šne­ki min­ty­se.

Nu­girs­ta pre­ten­zi­ja – Nu­si­pir­kau pas jus ener­g i­ją tau­pan­ čią lem­pu­tę. Par­ne­šiau na­mo, įsu­kau, o ji ne­švie­čia!

– Tei­sin­gai. Ji tau­po elekt­rą.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ačiū, te­ta, už do­va­ną, – dė­ko­ja Pet­ riu­kas.

– Ne­ver­ta dė­ko­ti, ma­no mie­la­sis, – šyp­ so­si te­ta.

– Ir aš taip ma­nau, bet ma­ma lie­pė. Čes­ka (397 719; šian­dien ži­niask­lai­di­nin­ kų šven­tė. Skam­bin­ki­te, o jei tu­ri­te do­va­ną – atei­ki­te)

Tuo me­tu ne­to­lie­se bu­vę klai­pė­ die­čiai ap­su­po gy­vū­ną. Ta­čiau žvė­ ris žmo­nių neiš­si­gan­do.

Ap­lin­ki­niai ste­bė­jo­si, kad brie­ dis už­kly­do į vie­tą, kur nuo­lat bū­ na žmo­nių, ma­ža to, nė kiek ne­si­ bai­min­da­mas ro­miai gu­li. Kai ku­rie par­ko lan­ky­to­jai bu­vo ypač at­sar­ gūs ir sten­gė­si nei­ti ar­ti gy­vū­no. „Ne­ži­nai, kas jam ga­li šau­ti į gal­ vą. Bai­su ei­ti per ar­ti“, – pri­si­pa­ži­ no po par­ką su sū­nu­mi vaikš­čio­ju­ si Ne­rin­ga. Kre­tin­gos miš­kų urė­das An­ta­nas Ba­ra­naus­kas pa­sa­ko­jo, kad brie­džiai, kaip ir ki­ti žvė­rys, mėgs­ ta ra­my­bę, ta­čiau žmo­nių itin ne­ si­bai­mi­na.

El­ge­sys: brie­džiai ne­re­tai at­klys­ta į mies­to par­kus ir miš­kus.

„Gy­ven­to­jai daž­nai ma­to brie­ džius Klai­pė­dos te­ri­to­ri­jo­je. Šie ne­re­tai at­klys­ta net į gat­ves. Ma­ tyt, gy­vū­nų po­pu­lia­ci­ja yra išau­gu­ si, – svars­tė pa­šne­ko­vas. – Žmo­ nių brie­džiai ne­bi­jo. Pir­miau­sia

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

to­dėl, kad tai di­de­li gy­vū­nai, be to, žmo­nės jiems nie­ko pik­ta ne­da­ro. Žvė­rys pri­pran­ta prie žmo­nių, ir jų gy­ve­ni­mo bū­das tam­pa ne­ti­pi­nis.

No­rė­da­mi ra­my­bės, brie­džiai pa­si­ trau­kia į tank­mę.“

gias naujienas, tačiau gali artėti nelaimė ar nedarna tarp artimiausių žmonių. Jei verkiate iš džiaugsmo – reikėtų būti atsar­ gesniems, tai perspėjantis sapnas apie gresiančią nelaimę. Sapnuoti, kaip ver­ kia kiti, vadinasi, po liūdnų nesusiprati­ mų bus geros permainos, tačiau įsimylė­ jusiems žmonėms šis sapnas žada bar­ nius. Taip pat šis sapnas gali reikšti, kad pridarysite nemalonumų artimam as­ meniui, o verslininkams – kad laukia lai­ kinas reikalų pablogėjimas bei smulkios išlaidos. Verkšlenti sapne – pasigailėjimo ženklas, o sapnuoti verksmą – liūdesys, nusivylimas. Verkti dėl draugo mirties reiškia džiaugsmą ir malonumą. Sapnuoti, kad pas jus apsilankė pareigūnas, reiškia finansines problemas ir grėsmę reputacijai.  Sapne regėti saldainius reiškia pa­ kvietimą į iškilmes, kad juos valgote – laukia meilė. Sapnuoti laivą ant vandens – reiškia laimę, be stiebų ir burių – vargą, iš ku­ rio galima išbristi. Sapne regėti skęstan­ tį laivą, vadinasi, laukia liūdnos žinios.

Sapne matyti save skęstančiame laive – reikia saugotis, kad kas nors neįtrauk­ tų į nemalonią situaciją, dėl kurios gali­ te nukentėti. Jei sapnuojate liepsnojan­ tį laivą, gresia dideli nuostoliai, o sudu­ žusį – naudingą nuotykį.  Regėti sapne žolę reiškia įspėjimą saugotis apgavikų, pjauti ją – gyveni­ mo pagerėjimą. Jei sapnuojate, jog gu­ lite vešlioje žolėje, vadinasi, laukia mei­ lių santykių pradžia.