TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Savaitraštis miestui
Gegužės 9–15 d., 2013 m. Nr. 19 (1520)
išeina ketvirtadieniais UŽ KA DRO
2013 gegužė #37
2 Lt Pava seria sario imi ta le „N amai, cijos kur ši rdis“
s.Jan tarp ušausK a dan Žemės ir itė: gau s Kū nų
ope operra čia, a ten
Kod ė Kaitr L gęsta Lemp inės utės ?
siau fiKs bingo ŽmouoJančsios dv gau ios a ynės s Ko , vossmeninė aKim s irKas
Dovana Šiandien su „Vilniaus diena“ –
žurnalas 370
Kaip juos sustabdyti? 37O .diena .lt
2013 m.
Lon garsdono sovie ai ir arch tmečio yvai
Tel PRo evizijo
gegu GRAMo s žės 1 1–17 s d. Nr. 19
Kur d poet aug ų ir Kačių
tv he roju s
lietu „eur vos ko oviz ziris ijoje “ ta
Tiraža s 34
Nau ikik istor jo LNK lyj ijųpro gyve e jekto nimo ved ėjas
Svarbiausia, kad jūsų šalis perduotų savo gerąją praktiką regione ir pasaulyje. 580
Į Lietuvą atvykstanti JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja Cihan Sultanoğlu
8p.
miestas
2p.
Talkos ir švenčių savaitgalis Šeštad ienį ryte pad irbėję „Darom“ talkoje, vilniečiai galės traukti į Ge dimino prospektą, kuris tradiciškai virs Europos šalių restoranų muge ir siūlys įvairiausių pramogų bei ren ginių Europos dienos proga.
Miestas
10 Nuotraukos iš parodos „Moterys prieš smurtą“; autorius: Visvaldas Morkevičius; idėjos autorė: Giedrė Balutytė
Pakelti ranką prieš mylimą moterį, savo vaikų mamą nesvetima nei verslininkams, nei politikams. Įvykiai Seimo nario Egidijaus Vareikio šeimoje Motinos dienos išvakarė se tėra dar vienas to įrodymas. Per mažiau nei dvejus metus užregistruota 24 383 smur to artimoje aplinkoje atvejai. Kodėl smurtaujama ir kaip sustabdyti smurtautojus? diena.lt
Savaitgalis Sakoma, kad nėra vyriškų ir moteriškų darbų. Kaip moteris ga li ruošti pietus, išmaudyti vai kus, taip tą pa tį darbą gali at likti ir vyras. O ar yra vyriškų ir moteriškų pro fesijų? „Vil niaus diena“ pabandė tai iš siaiškinti. 17p.
Savaitgalis
Dizainerei Eglei Ugintaitei mūsų šalies vadovai seniai dėkoja už Lie tuvos garsinimą, o ji pati žeriasi ap dovanojimus nuo Milano iki Tokijo. Japonai jos kūriniu – lazda su GPS navigatoriumi ir diagnostine įranga – jau džiaugiasi kasdien. 20p.
Meilė
Dideliam tėvų ir artimųjų džiaugs mui, po penkerių draugystės metų 29-erių Audrius ir 26-erių Rasa šeš tadienį susituokė. „Po dvidešimties metų mudu skrisime kosmine lėkšte su penkiais vaikais ir trimis katėmis“, – šmaikštavo jaunavedys. 24p.
6p.
„Vilniaus plane“ – rimtos permainos
2
gegužės 9–15, 2013
miestas
12p.
Darbo praktika – lyg apsiuostymas prieš vestuves.
Vėl kviečia „Darom“ Indrė Pepcevičiūtė Šeštus metus vykstančios akcijos „Darom“ organizatoriai vilniečius kviečia nelikti abejingus ir šešta dienį prisidėti prie miesto graži nimo. Šį kartą Vilniuje – 80 terito rijų tvarkymo taškų.
Pirmą kartą 2008 m. pavasa rį Lietuvoje suorganizuota am bicinga akcija „Darom“ siekta ne tik padaryti Lietuvą švares nę, bet ir pasiekti Guinnesso re kordą, konkuruojant su akcijos pradininkais estais, – kas su rinks daugiau atliekų. Nors re kordas ir nebuvo pasiektas, tiek pirma „Darom“ akcija, tiek vy kusios po jos per penkerius me tus sužadino pilietinę visuome nės atsakomybę. „Surenkamų šiukšlių kiekis mažėja, dalyvių – daugėja. Mies tų teritorijas tvarkėme penkerius metus, dabar jau šešti, pamatė me, kad tų teritorijų miestuose taip pat mažėja. Miesto komu nalininkai, atitinkamos tarny bos dabar jau gali patys palaikyti švarą mieste“, – akcijos rezulta tais džiaugėsi projekto vadovas Karolis Sargūnas. Nors miestai tvarkosi, K.Sargū no teigimu, iššūkis tebėra miškai. „Yra daug nelegalių sąvartynų, piktavaliams atsikratyti šiukšlių miške, kur niekas nemato, daug lengviau, negu tai padaryti mies te. Čia dar tikrai yra kur padirbė ti“, – sakė projekto vadovas. Dėl šios priežasties šiemet
ypatingas dėmesys skiriamas už miesto ribų esantiems nelega liems sąvartynams ir atliekomis užterštoms teritorijoms regist ruoti bei tvarkyti. Miškai buvo tvarkomi visą savaitę. Šeštadienį – akcijos „Darom“ baigiamoji diena. Praėjusiais me tais Vilniuje tvarkomų teritorijų skaičius viršijo šimtą, šįmet to kių taškų yra 80. Kiek žmonių susirinks į talką, kaip projekto vadovas sakė, sun ku prognozuoti. „Vertinant kelerius praėjusius metus, akcijos dalyvių kasmet daugėja po 50–60 tūkst. Na, op timistinėmis prognozėmis, nes optimistai ir esam, tikimės iki 10 proc. Lietuvos gyventojų“, – vy lėsi K.Sargūnas. Jo teigimu, kaip ir kasmet, taip ir šį šeštadienį akcijoje turėtų ne trūkti žinomų Lietuvos žmonių, tarp jų ir politikų. Šiemet pirmie ji dalyvauti akcijoje užsiregistra vo futbolo klubo „Prelegentai“ nariai. „Džiaugiamės, kad jie įsi traukė pirmieji. Beje, „Prelegen tai“ paskelbė konkursą, kuriame nuotaikingiausios nuotraukos laimėtojas su savo komanda ga lės su jais susitikti futbolo aikš telėje“, – sakė K.Sargūnas ir pri dūrė, kad akcijos organizatoriai neišskiria nė vieno žmogaus, nes kiekvieno dalyvavimas yra žings nis švaresnės aplinkos link. Talka Vilniaus miesto teritori jose prasidės šeštadienį, gegužės 11 d. 10 val. Platesnė informacija – www.mesdarom.lt.
Vietos: šiemet ypatingas dėmesys skiriamas už miesto ribų esan
tiems nelegaliems sąvartynams ir atliekomis užterštoms teritori joms tvarkyti. Gedimino Bartuškos nuotr.
Penktadienį–sekmadienį (gegužės 10–12 d.) sostinės Ge dimino prospektas vėl virs Europos ša lių restoranų muge, o vilniečiai ir mies to svečiai galės mė gautis Europos die nos renginiais bei atrakcijomis.
Tradicija: jau įprasta, kad per Europos dieną Gedimino prospektas virsta
Europos dienos skoniai ir spalvos Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Nuo 2005 m. gegužės pradžioje Europos dienos renginiais mini mos Lietuvos stojimo į ES metinės. Jau įprasta, kad per šį renginį Ge dimino prospektas virsta Europos šalių restoranų muge, kurioje pri statomi ES šalių patiekalai ir gėri mai. Taip pat kasmet organizuoja mos miesto gyventojus ir svečius įtraukiančios veiklos bei atrakci jos, skirtos konkrečių metų temai paminėti. 2013-ieji paskelbti Europos pi liečių metais, jų pagrindinis tiks las – sudaryti palankesnes sąlygas ES piliečiams naudotis teise laisvai judėti ir gyventi visoje ES, užtikri nant, kad jie lengvai galėtų gauti informaciją apie savo teises. Šiemet per šventę europiečiai bus kviečiami dalyvauti veiklose ir renginiuose, kuriuose sužinos daug naudingos informacijos apie teisę laisvai gyventi ES šalyse, bus in formuojami, kaip naudotis ES tei sėmis bei politika, vyks diskusijos apie laisvo judėjimo teisės poveikį ir teikiamas galimybes. Renginius,
miestas per savaitę
veiklas ves įdomūs Lietuvos ir kitų ES šalių šviesuoliai.
2013-ieji paskelbti Europos piliečių me tais, jų pagrindinis tikslas – sudaryti pa lankesnes sąlygas ES piliečiams nau dotis teise laisvai ju dėti ir gyventi viso je ES.
„Penktadienį 16 val. prie Vin co Kudirkos aikštės turėsime la bai įdomų pasirodymą – flashmo bą, deja, detalių negaliu atskleisti, nes tai – staigmena“, – į Europos dienos mugės atidarymo renginį intriguojančiai pakvietė įmonės „Concept events & media“ ge neralinis direktorius Tadas Rim džius. Kalbėdamas apie restoranų mu gę, T.Rimdžius pabrėžė, kad jau
treti metai iš eilės didesnis dėme sys kreipiamas ne į kiekybę, o į ko kybę, atstovaujamų šalių virtuvę ir aprangą. Šįkart mugėje, be Lie tuvos, dalyvaus Anglijos, Graiki jos, Vokietijos, Belgijos, Vengrijos, Rumunijos, Ispanijos, Kipro, Itali jos atstovai. „Pagaliau bus italai. Atrodo, tiek daug itališkų restoranų, bet prisi kalbinti juos lauko prekybai sunku. Šiemet pagaliau pavyko“, – džiau gėsi mugės organizatorius. Praėjusiais metais, pašnekovo tei gimu, labai pasiteisino „Bingo“ žai dimas. Šiemet mugėje vyks viktorina „Ar pažįsti Europą?“. Bus užduo dami klausimai, susiję su ES veikla, žmogaus laisve, šalių kultūra ir pan., teisingai į juos atsakę gaus prizų. „Piliečių tribūnoje“ bus kalbama apie ES, buvimo joje pranašumus, vyks informacinės diskusijos. Jose dalyvaus Ilona Kazlauskaitė, Ignas Krupavičius, Robertas Pogorelis. T.Rimdžius sakė, kad, kaip ir kasmet, taip ir šiemet laukiama muitininkų pasirodymo. Muitinės programą vainikuos kasmet pasi sekimo sulaukiantis konfiskuotų prekių aukcionas.
2013 05 02 2013 05 08
Šeštadienis
Sekmadienis
Saulėtą šeštadienį sostinės Vingio par ko ramybę sudrumstė baikeriai, tradi ciškai pirmąjį gegužės savaitgalį skel biantys sezono atidarymą. Pasibalnoję motociklus į šventę atlėkė apie tūkstan tį dalyvių. Susirinkę smalsuoliai galėjo įsitikinti, kad baikeris – ne tik tas, kuris vilki odinius drabužius, vairuoja išbliz gintą ir kaukolėmis puoštą „Harley-Da vidson“ ar skrieja galingu sportiniu mo tociklu. Į parką entuziastai atriedėjo ir triratėmis, ir keturratėmis, ir restauruo tomis senovinėmis, ir akį traukiančiomis retomis transporto priemonėmis. Ypa tingo dėmesio sulaukė kariniai ir lopši niai motociklai, kuriuos paprastai tik fil muose beišvysi.
Sostinėje pristatytas naujasis projektas „Sekmadienis – sporto diena“, kuris vil niečius ir miesto svečius iki pat rudens kvies nemokamai sportuoti pačiame miesto centre – Gedimino prospekte, nuo V.Kudirkos aikštės. Čia sufor muotos atskiros aktyvaus laisvalai
Pirmadienis kio zonos. Pirmą sveikatingumo sekma dienį visi galėjo išbandyti ir išsirinkti sau tinkamiausią sportą: tenisą, badmintoną, golfą, įvairias dvikovas, stalo tenisą ir sta lo futbolą, gimnastiką. Kiekvieną sekma dienį žadama pasiūlyti vis kitokių sporto pramogų.
Vilniaus meras Artūras Zuokas vie šai, feisbuko paskyroje, deklaravo sa vo pajamas: „Iki gegužės 1-osios turė jau deklaruoti 2012 m. gautas pajamas. 2012 m. mano asmeninės pajamos bu vo 223 240 litų, sumokėti mokesčiai 29 992 litai (be Vilniaus miesto savivaldy bės kaip darbdavio sumokėtų mokes čių). Pajamas sudarė: su darbo santy kiais susijusios pajamos – 63 215,11 lito; nekilnojamojo turto nuo mos bei kapitalo pajamos. Vi sos 2012 m. šeimos pajamos sudarė 339 083 litus.“ Praėjusiais metais skelb ta, kad A.Zuokas yra turtin giausias meras. Su žmona
3
gegužės 9–15, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Dar daugiau nemokamo interneto taškų Vilniuje Indrė Pepcevičiūtė Praėjusią vasarą pagrindinėse viešosiose Vilniaus erdvėse bu vo įdiegtas nemokamas belai dis internetas. Netrukus jis turė tų atsirasti ir centrinėje miesto dalyje, kai kuriuose muziejuose, turizmo informacijos centruose, poliklinikose.
a Europos šalių restoranų muge ir vyksta gausybė kitų renginių.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Renginių programa Gegužės 10 d., penktadienis 12–21.30 val. – restoranų mugė (Ge
dimino prospektas). 16–16.15 val. – šventės atidarymas
su visus piliečius vienijančiu kultūri niu akcentu (V.Kudirkos aikštė). 16–19 val. – viktorina „Ar pažįsti Eu
ropą?“, nugalėtojų laukia prizai (V.Ku dirkos aikštė). 16–20 val. – dėlionės atrakcija (Euro
pos žemėlapis) prie EPIB informacinio stendo, J.Paleckio paroda (V.Kudirkos aikštė). 16–20 val. – knygynas (Europos ša
lių kelionių gidai, Europos šalių vir tuvė, kultūra, žodynai, Europos tau tų dainuojamosios poezijos CD, ge riausi nuotraukų albumai) (V.Kudir kos aikštė). Gegužės 11 d., šeštadienis 10–21.30 val. – restoranų mugė (Ge
dimino prospektas). 10–19 val. – viktorina „Ar pažįsti Eu
ropą?“, nugalėtojų laukia prizai (Ku dirkos aikštė), taip pat „Europos pi liečių tribūnos“ diskusijos: 12–13 val. – galimybės studijuoti visose ES ša lyse ir Erasmus programa. Prista to I.Kazlauskaitė, ŠMPF Aukšto jo mokslo programų skyriaus vadovė; 14–15 val. – Europos piliečių iniciatyva – kiek vieno galimybė daryti įta ką ES teisės aktams. Prista to I.Krupavičius, LRT žurnalis tas, diskusija „Vanduo yra žmo
Agne Zuokiene jie deklara vo turto, verto 5,2 mln. litų, taip pat – per 450 tūkst. litų piniginių lė šų, yra suteikę dau giau nei milijoną li tų paskolų, o paėmę – 1,5 mln. litų.
gaus teisė“; 15–16 val. – Europos ke leivių teisės. Pristato R.Pogorelis, EP Informacijos biuro atstovas žiniask laidai. 10.30–17 val. – Lietuvos muitinės ki
nologų pasirodymai (V.Kudirkos aikš tė): 10.30–11 val. – muitinės mobiliųjų grupių pareigūnų ir muitinės kinolo gų parodomoji pažeidėjų sulaikymo programa; 11.30–12 val. – muitinės mo biliųjų grupių pareigūnų ir muitinės kinologų parodomoji pažeidėjų su laikymo programa; 13–14 val. – Lietu vos muitinės konfiskuotų prekių auk cionas; 16–16.30 val. – muitinės mobi liųjų grupių pareigūnų ir muitinės ki nologų parodomoji pažeidėjų sulai kymo programa; 17–17.30 val. – mui tinės mobiliųjų grupių pareigūnų ir muitinės kinologų parodomoji pažei dėjų sulaikymo programa; 18–19 val. – perkusijų šou (norintiems – perku sijų pamokėlė) (V.Kudirkos aikštė). 12–20 val. – dėlionės atrakcija (Euro pos žemėlapis) prie EPIB informacinio
stendo, J.Paleckio paroda (V.Kudirkos aikštė). 12–20 val. – knygynas (Europos ša
lių kelionių gidai, Europos šalių vir tuvė, kultūra, žodynai, Europos tau tų dainuojamosios poezijos CD, ge riausi nuotraukų albumai) (V.Kudir kos aikštė). 12–21 val. – fotografijų paroda „Jau
nimo veidas“, projekto kuratorė VDA UNESCO kultūros vadybos ir kultūros politikos katedros MA studentė Jogai lė Butrimaitė (Odminių skveras). Gegužės 12 d., sekmadienis 10–16 val. – restoranų mugė (Gedi mino prospektas). 10–16 val. – viktorina „Ar pažįsti Eu ropą?“, nugalėtojų laukia prizai (V.Ku dirkos aikštė). 10–16 val. – dėlionės atrakcija (Euro
pos žemėlapis) prie EPIB informacinio stendo, J.Paleckio paroda (V.Kudirkos aikštė). 9–21 val. – fotografijų paroda „Jau nim o veid as“, proj ekt o kur at or ė VDA UNESCO kultūros vady bos ir kultūros politikos katedros MA studentė J.Butrimaitė (Odminių skveras). 12–16 val. – knygynas (Europos šalių kelionių gidai, Eu ropos šalių virtuvė, kultūra, žodynai, Europos tautų dainuojamosios poe zijos CD, geriausi nuotraukų albumai) (V.Kudirkos aikštė).
Beveik prieš metus Vilniaus mies to savivaldybė su bendrove „Cga tes“ sudarė galimybę vilniečiams ir miesto svečiams naudotis ne mokamu internetu septyniose miesto erdvėse: Rotušės aikštėje, K.Sirvydo skvere, Vokiečių gat vėje, Mokytojų namų kiemelyje ir skvere šalia Šv. Kotrynos bažny čios, Neries pakrantėje prie Bal tojo tilto bei pačiame savivaldy bės pastate. Tada miesto vadovas Artūras Zuokas žadėjo: jei projektas pa siteisins ir bus sulaukta teigia mų vertinimų, tokių vietų atsi ras daugiau. „Turima patirtis rodo, kad miestiečiai noriai naudojasi pa slauga, – vidutiniškai 250 varto tojų prisijungia per dieną, šiltuo ju metų laiku – beveik dvigubai daugiau, – sakė miesto tarybos narė Indrė Jakaitytė. – Tad ir to liau stiprindami Vilniaus, kaip iš
maniojo miesto, vardą, artimiau siu metu nemokamo belaidžio interneto taškų skaičių planuo jame didinti.“ Pašnekovės teigimu, artimiau siu metu nemokamu belaidžiu in ternetu bus galima naudotis cent rinėje miesto dalyje, kai kuriuose muziejuose, turizmo informaci jos centruose, poliklinikose. „Norime, kad bendrauti ir pa siekti reikalingą informaciją būtų labai paprasta, tiek miesto gyven tojams, tiek svečiams“, – tvirtino miesto tarybos narė. Minėtose septyniose erdvėse prie nemokamo belaidžio interne to galima prisijungti nešiojamuo ju arba planšetiniu kompiuteriu, išmaniuoju telefonu. Interneto veikimo zonose kiekvienam pri sijungusiam užtikrinama ne ma žesnė nei 2 Mb/s sparta. Panaši sparta turėtų išlikti ir naujose erdvėse. „Planuojame, kad interne to greičio turėtų užtekti elektro niniam paštui patikrinti, naujie noms skaityti, miesto renginių paieškai. Didelės greitaveikos ne siūlysime, nes šio interneto pa skirtis ne tokia“, – sakė I.Jakai tytė. Kas bus interneto paslaugų tei kėjas, dar nežinoma, jį ketinama atrinkti per viešą konkursą.
Pristatys ES logotipą Indrė Pepcevičiūtė Penktadienį vilniečiai kviečiami rinktis prie Baltojo tilto ir atsineš ti aitvarus su palinkėjimais Lietu vai ir Europai. Vidurdienį sureng toje aitvarų šventėje „Europos vė jai“ į dangų kils ir aitvaras su vė liava, kurioje – Lietuvos pirminin kavimo ES Tarybai logotipas.
Lietuvos Respublikos Preziden tės Dalios Grybauskaitės iniciaty va pristatant logotipą penktadienį 11.30 val. pievoje prie Baltojo til to lietuviai kviečiami leisti aitva rus su linkėjimais Lietuvai ir Eu ropai. „Minėdami Europos piliečių metus, džiaugiamės, kad prie lo gotipo kūrimo prisidėjo ir Lietu
Antradienis
Trečiadienis
Nuo antradienio ryto pasikeitė eismo organizavimas M.K.Paco gatvės daly je tarp Mildos ir Saulės gatvių (Anta kalnio rajonas). Vienpusio eismo kryp tis bus nustatyta nuo Mildos gatvės, o M.K.Paco gatve ties M.K.Paco ir Saulės gatvių sankryža transporto eismas bus draudžiamas. Šie eismo organizavimo pakeitimai atlikti pasikeitus transpor to priemonių srautams. Iki tol per piko valandas dėl didelių transporto srau tų Mildos ir L.Sapiegos gatvėse susi darydavo didelės automobilių spūstys. Savivaldybė prašo eismo dalyvius bū ti atidžius, laikytis Kelių eismo taisyk lių ir vadovautis eismo reguliuotojų nu rodymais.
Ryte Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešta, kad įgriuvo Plačiojoje gatvėje esančio dviejų aukštų pastato stogas. Į įvykio vietą atvyko ugniagesiai, policijos pareigūnai, medikai, kinologai su šuni mis apžiūrėjo pastatą. Pastatas buvo negyvenamas, avarinės būklės. Todėl
vos visuomenė“, – sakė užsienio reikalų viceministras Vytautas Leškevičius. 2011 m. su portalu „Delfi“ or ganizuotas atviras logotipo idėjos konkursas sulaukė 600 pasiūly mų, už kuriuos atiduota daugiau kaip 34 tūkst. balsų, o 10 ge riausių vertino ekspertų komi sija. Pagal konkursą laimėjusios Simonos Mykolaitytės idėją – daugiasluoksnį apskritimą, sim bolizuojantį, kad ES saugo ir dir ba išvien su Lietuva, – Lietuvos grafinio dizaino asociacijos narė Kotryna Zilinskienė sukūrė Lie tuvos pirmininkavimo ES Tary bai logotipą. Renginyje prie Baltojo tilto da lyvaus ir šalies vadovė D.Gry bauskaitė.
pareigūnai tikrino, ar viduje nebuvo be namių. Įvykio vietoje susirinkę asocialūs asmenys teigė, kad minėtame pastate nuolat lankėsi jų pažįstami. Jų teigimu, benamiai į pastatą užsukdavo pernak voti. Ugniagesiams atkasus nuolaužas nukentėjusiųjų rasta nebuvo.
4
gegužės 9–15, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Pažiro lengvatos
Išlaikymas brangs
Trečiadienio savivaldybės tarybos posėdyje nuo nekilnojamojo turto mokesčio po triskart pakartoto bal savimo nuspręsta atleisti „Siemens“ arenos (180 tūkst. litų), taip pat Le do arenos (52 tūkst. litų), „Lietuvos ryto“ arenos (28,5 tūkst litų) ir „Žal girio“ sporto klubo patalpų Olim piečių gatvėje (41 tūkst. litų) valdy tojus.
Vilniaus taryba po svarstymo pri tarė nekilnojamojo turto (NT) mo kesčio tarifo nustatymui 2014 m. Siūloma taikyti 1 proc. standartinį NT mokesčio tarifą, 0,7 proc. tari fą kultūros, poilsio, viešbučių, mai tinimo paskirties patalpoms, išsky rus naktinius klubus, 2,5 proc. ta rifas būtų taikomas nebaigtiems statiniams.
Šiemet Per šiuos metus Vilniaus gatvėse planuojama pa keisti du šimtus 0 grupės (t. y. la bai mažų) neati tinkančių, nees tetiškų, sunioko tų, dingusių, apsi lupinėjusių kelio ženklų su stulpe liu bei be stulpelio ir tiek pat pastatyti naujų.
Sirenos kol Andrejus Žukovskis a.zukovski@diena.lt
Pagrindine gyventojų informa vimo pavojaus atveju priemo ne laikomos ne SMS žinutės, o sirenos. Tačiau sostinėje šia priemone rūpinamasi mažiau siai – nebeliko visą parą budin čių budėtojų, o ir sutartis su pri žiūrinčia įmone vis dar nepasi rašyta. Gauna, bet neprižiūri
Trumposios žinutės telefonu, televizijos ir radijo pranešimai, o ateityje – ir elektroniniai laiškai. Kilus pavojui gyventojai infor muojami įvairiais būdais, tačiau pagrindine pranešimo priemo ne laikomos tradicinės sirenos. Specialistai mano, kad būtent ši primityvi įspėjamoji priemo nė yra pati efektyviausia. Vien sostinėje gyventojų in formavimo pavojaus atveju sis temos priežiūrai kasmet ski riama 90 tūkst. litų. Už šiuos pinigus turėtų būti prižiūrimos ir 69 sirenos. Deja, tai nevyks ta. Sutartis, kurią su įstaiga „Te leradijo kompanija Hansa“ bu vo sudariusi savivaldybė, baigė galioti praėjusių metų gruo džio 22 d. ir iki šiol nėra su nie kuo sudaryta kita. Tad teoriškai, jeigu dabar įvyktų ekstremalusis
5
gegužės 9–15, 2013
miestas
Vilniuje atsiras 400 naujų kelio ženklų Gyventojų dėmesiui! Vilniaus miesto savivaldybė pra šo gyventojų, miesto svečių nelikti abejingų ir pamačius asmenis, nio kojančius technines eismo regu liavimo priemones (kelio ženklus, pėsčiųjų atitvarus, šviesoforus ir t. t.) ar kitą miesto ūkio turtą, nedel siant pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba policijos budėtojui tel. (8 5) 271 6007, (8 5) 271 6008.
I ir II grupės kelio ženklai
Atnaujinama: šiais metais Vilniaus senamiestyje, D kategorijos gatvėse su viena ar dviem eismo juostomis, bendro naudojimo aikštelėse bus
įrengta keturi šimtai 0 grupės kelio ženklų.
Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracija pagal Lietuvos Res publikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 3-83 patvirtintas Kelio ženklų įrengimo ir vertikaliojo ženklinimo taisykles Vilniaus miesto gatvėse per metus vidutiniškai numato įrengti keturis šimtus 0 grupės kelio ženklų ir at likti jų priežiūrą. Planuojama pakeisti 100 reikala vimų neatitinkančių, neestetiškų, suniokotų, dingusių, apsilupinė jusių 0 grupės šviesą atspindinčių kelio ženklų su stulpeliu ir tiek pat be stulpelio. Taip pat pastatyti 100 naujų 0 grupės šviesą atspindinčių
kelio ženklų su stulpeliu ir tiek pat be stulpelio.
Pasitaiko ir neįpras tų atvejų, kai ženklai skandinami, sušau domi arba pavagiami. Atsižvelgdama į minėtas taisyk les, Vilniaus miesto savivaldybė jau yra įrengusi 0 dydžio grupės kelio ženklus. Pagal techninių priemonių įrengimo principus 0 grupės kelio ženklai bus įrengiami Vilniaus se namiestyje, D kategorijos gatvėse su viena ar dviem eismo juostomis, bendro naudojimo aikštelėse.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Savivaldybės atstovų teigimu, dažniausiai kelio ženklai sugadi nami juos sulankstant, apipaišant, apklijuojant, išraunant. Bet pasi taiko ir neįprastų atvejų, kai ženk lai skandinami, sušaudomi arba pavagiami. Kelio ženklai sugadinami ir per eismo įvykius. Vilniaus miesto ke lių ženklų priežiūros įmonė infor mavo, kad 2013 m. pirmą ketvirtį buvo užfiksuota apie dešimt eismo įvykių, per kuriuos buvo sugadinti kelio ženklai, žala siekė apie 3 tūkst. litų. Vidutiniškai per metus užfik suojama 30 eismo įvykių ir patiria ma žala siekia apie 6 tūkst. litų. Didesnė problema, savivaldybės atstovų teigimu, kai žala padaro ma ir kaltininkas nenustatytas, –
tai vandalizmo, vagystės ir panašūs atvejai. Tada padaryta žala per me tus siekia apie 20 tūkst. litų. Tačiau nustačius kaltininką visais atvejais jis traukiamas atsakomybėn ir rei kalaujama atlyginti žalą. Vilniaus miesto savivaldybės ad ministracijos Miesto ūkio ir trans porto departamento balanse yra 1184,2 km gatvių, kuriose 2013 m. vasario 28 d. buvo sumontuota 26 136 kelio ženklai (su stulpeliu ir be stulpelio). Pakeisti vieną kelio ženklą su stul peliu, Eismo organizavimo skyriaus vedėjo pavaduotojo Eduardo Gar bovskio teigimu, kainuoja apie 160 litų, be stulpelio – apie 82 litus. Kelio ženklų priežiūra Vilniaus mieste per metus atsieina apie 550 tūkst. litų.
Remianti ilgalaikiais kelio ženklų eksploatavimo duomenimis per 12 mėnesių vidutiniškai pakeičiama I grupės (mažų) standarto neatitin kančių, neestetiškų, suniokotų, din gusių, apsilupinėjusių – 120, II grupės (normalaus dydžio) – 180 vienetų šviesą atspindinčių kelio ženklų su stulpeliu ir po tiek pat be stulpelio. Naujai pastatoma I grupės šviesą at spindinčių kelio ženklų su stulpeliu 120, II grupės – 120 vienetų; I grupės šviesą atspindinčių kelio ženklų be stulpelio – 200, II grupės – 200 vienetų.
550 tūkst. litų
per metus atsieina kelio ženklų priežiūra Vilniaus mieste.
kas suveikia, bet ar suveiks ateityje? įvykis, sirenos galėtų ir nesuveikti. „Sirenos kaip įspėjamoji priemonė yra būtinos. Jos turi didžiausią psi chologinį poveikį. Tik jas išgirdęs žmogus ieško informacijos kituo se šaltiniuose. Tačiau Vilniuje ne silaikoma sirenų tikrinimo tvarkos. Tad pasitikėti ta sistema, kuri ne prižiūrima, šimtu procentų negali ma“, – tvirtino Priešgaisrinės ap saugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos valdybos Pasi rengimo nelaimėms ir perspėjimo skyriaus vyriausiasis specialistas Algis Bolys.
leisti sistemą pirmiausia į tas pa talpas reikia patekti. Atsižvelgiant į vilniečių saugumą, įstaiga ne prieštarauja, kad sirenos būtų pa leidžiamos, tačiau sutarties nebu vimas saugumo neprideda.
Algis Bolys:
Vilniuje situacija ki tokia – budėtojų eta tai panaikinti, o su priežiūrą vykdančia įstaiga nėra sutarties.
Tikrina kas mėnesį
Visoje Lietuvoje įvairiuose mies tuose ir miesteliuose sumontuo ta per tūkstantį sirenų. Visos jos kas mėnesį profilaktiškai patikri namos, esant reikalui tvarkomos. Ataskaitos iš savivaldybių siun čiamos į Civilinės saugos valdybą, tačiau vilniečių pranešimai, anot A.Bolio, priminė formalumą. „Iš Vilniaus, kaip ir iš kitų mies tų, mes kas mėnesį gaudavom ata skaitas. Tačiau sostinės savivaldy bės ataskaitoje nebuvo nurodyta nei kas tikrinta, nei kas padaryta. Tiesiog pranešama, kad sistemos būklė yra patenkinama“, – dėstė pašnekovas. Be to, sostinės sirenų paleidimo pultas yra sistemą prižiūrėjusios įstaigos patalpose. Tad norint pa
„Tradiciškai per patikrinimus nesuveikia 4 proc. sirenų. Kiek šis skaičius gali išaugti, kai kas mėne sį neatliekama profilaktika, niekas tiksliai pasakyti negali“, – pabrė žė Civilinės saugos valdybos spe cialistas. Atleido budėtojus
Dar vienas smūgis gyventojų įspė jimo pavojaus atveju sistemai – nuo Naujųjų metų panaikinti visos paros budėtojų etatai. Tad jei ne laimė įvyktų savaitgalį ar ne darbo valandomis, vilniečiai galėtų lik ti neįspėti. „Sirenas administracijos direk toriaus įsakymu įjungia arba Ci
vilinės saugos valdybos specialis tai, arba sirenų priežiūrą vykdanti įmonė. Taip yra visoje Lietuvoje. Vilniuje situacija kitokia – budė tojų etatai panaikinti, o su priežiū rą vykdančia įstaiga nėra sutarties. Aišku, ekstremaliųjų situacijų daž niausiai staiga nebūna“, – svarstė A.Bolys. Pasidalijo plėtros planais
Vilniaus savivaldybė negalėjo tiks liai atsakyti, kada pagaliau bus pa sirašyta sutartis dėl sirenų prie žiūros. „Šiuo metu vyksta viešojo konkurso procedūros“, – teigiama savivaldybės atsakyme. Pasak savivaldybės atstovų, kilus pavojui vilniečiai būtų informuoja mi per radiją, televiziją, trumpai siais pranešimais tiesiogiai į mo biliuosius telefonus, sirenomis. Ateityje sistema bus atnaujinama, o pranešimai siunčiami ne tik lie tuvių, bet ir kitomis kalbomis. „Atsižvelgdama į finansines gali mybes, savivaldybė planuoja atei tyje perspėjimo ir informavimo sistemą atnaujinti, įrengti šiuolai kišką, kad sistema ne tik perspėtų garsiniu signalu, bet apie įvykį bū tų galimybė pranešti ne tik lietu vių, tačiau ir kitomis užsienio kal bomis. Vilniaus miesto savivaldybė domėjosi Rygos, Prahos, Gdansko, Stokholmo patirtimi“, – rašoma atsakyme.
Rizika: ištikus nelaimei vilniečiai gali likti neįspėti, nes Vilniuje nėra
kam rūpintis 69 sirenų priežiūra.
Tomo Mozūros montažas
6
Gegužės 9–15, 2013
miestas
11p.
Slaugytojų raudų niekas negirdi.
Architektai bėga iš savivaldybės Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ – permainų vėjai: nese niai iš vadovo posto pasitraukus Justinui Kulakauskui, darbą pa lieka ir ilgus metus įmonės vy riausiuoju architektu dirbęs Min daugas Pakalnis (nuotr.). Atleista dar 13 darbuotojų.
Po savivaldybės auditorių ata skaitos, kad savivaldybės įmonėje „Vilniaus planas“ buvo neleisti nai išsimokėti 94 tūkst. litų prie dai, dar sausį „Vilniaus plano“ direktorius J.Kulakauskas pasi prašė atleidžiamas. Tačiau tuo permainos įmonėje nesibaigė – traukiasi ir 15 metų „Vilniaus plano“ vyriausiuoju architektu dirbęs M.Pakalnis, atleista dar 13 darbuotojų. „Vilniaus dienai“ jis patvirtino paliekantis postą, tačiau dėl ko kių priežasčių ir ką planuoja veik ti, atskleisti nenorėjo. „Taip, išeinu, bet nenorėčiau tų dalykų komentuoti. Ne, priežas tys ne tos pačios, asmeninės“, – atsakė paklaustas, ar darbą sa vivaldybėje palieka dėl to paties kaip ir J.Kulakauskas. Savivaldybė nuo platesnių ko mentarų taip pat susilaiko – atsiųstame atsakyme irgi nurodoma, jog tai – paties M.Pakalnio apsi sprendimas. „Po 15 metų darbo savivaldybės įstaigoje „Vilniaus planas“ M.Pa kalnis išeina savo noru, dėl asme ninių priežasčių, planuodamas dirbti privačiai. Jis taip pat dirbs
pagal sutartį kaip „Vilniaus pla no“ konsultantas“, – tvirtino sa vivaldybės atstovai. Kas bus naujasis vyriausiasis architektas, kol kas neaišku – pa gal savivaldybės įmonių įstatymą turi būti rengiamas direktoriaus pavaduotojo konkursas, kuris turėtų būti paskelbtas netrukus po to, kai baigsis darbo sutartis su M.Pakalniu. Šiuo metu jis dirba dar ir Vilniaus Gedimino techni kos universiteto Urbanistikos ka tedros dėstytoju. Savivaldybės atstovai patvir tino, kad per pastaruosius du mėnesius atleista 13 darbuotojų. Tai esą buvo padaryta „optimi zuojant įstaigos darbą“.
Darbai: įgyvendinus numatytus projektus gyventojai galės mėgautis puikiu vandeniu ir nebereiks sukti gal-
vos dėl nuotekų.
Vilniaus miesto gyventojai mėgausis tyru vandeniu Įvykdžius vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovaciją bei plėtrą, kitąmet 100 tūkst. žmonių pasieks geresnės kokybės vanduo, 58 tūkst. žmonių turės galimybę prisijungti prie centralizuoto vandentiekio ir nuotekų tvarkymo sistemos.
Dirbti verčia nepriteklius Ignas Jačauskas Vilniaus politikai ketina dirbti be atokvėpio – trečiadienį pasibai gus tarybos posėdžiui, kitą keti nama rengti jau po savaitės. Poli tikai tvirtina, kad skubėti verčia dar nepatvirtinti nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai.
„Iki gegužės pabaigos privalome patvirtinti tiek žemės mokestį 2014-iesiems, tiek nekilnojamo jo turto mokesčio tarifus. Trečia dienį projektai pateikti, tad į juos įsigilinti ir jiems apsvarstyti per savaitę komitetai ir tarybos na riai turės pakankamai laiko – ge gužės 15 d., per ateinantį posėdį, planuojame tarifus patvirtinti“, – skubėjimo priežastį paaiški no Vilniaus miesto tarybos sek retorius Miroslavas Monkevičius (nuotr.). Anot jo, žemės mokesčio tari fai beveik nesikeičia, didinami tik nekilnojamojo turto mokesčiai. „Tarifai didinami dėl to, kas jau skelbta, – miestas praėjusiais metais nesurinko nekilnojamo jo turto mokesčio. Planuojame kiekvienoje iš esamų katego rijų tarifus padidinti. Nesitiki ma, jog jo surinkimas didės, bet viliamės, kad jis bent jau nekris. Vilnius nėra išimtis, tarifus per žiūri ir kiti didieji Lietuvos mies tai“, – sakė M.Monkevičius. Dar prieš gegužės 8 d. tary
UAB „Vilniaus vandenys“ archyvo nuotr.
bos posėdį M.Monkevičius sakė, kad tolesnė darbotvarkė priklau sys nuo to, ar taryba pritars ir ki tiems teikiamiems projektams, pavyzdžiui, ar bus pritarta spren dimui skelbti naujus mikroauto busų maršrutų nuo liepos 1-osios konkursus. „Jei socialdemokratų iniciaty va parengtam naujo projekto pa teikimui bus pritarta, žiūrėsime, ar šis klausimas bus spėtas pa rengti svarstyti, tuomet jis galėtų būti taip pat sprendžiamas jau kitos savaitės tarybos posėdy je“, – trečiadienį sakė M.Mon kevičius.
Karolina Vaitkevičiūtė Gaus kokybiškesnį vandenį
Įgyvendinus numatytus „Vilniaus vandenų“ artimiausius veiklos ir plėtros planus, Karoliniškių, Lazdynų, Pilaitės ir Lazdynėlių gyventojus pasieks dar geresnės kokybės vanduo. Vandens gerinimo įrenginių statyba Bukčiuose numatyta dar šiais metais. „Bukčiuose yra mūsų vandentiekio stotis, bet ten esantys įrenginiai pasenę. Dabar vykdomas projektas tam, kad būtų galima juos rekonstruoti ir pastatyti naujus vandens gerinimo įrenginius. Šiandien Karoliniškių, Viršuliškių ir Lazdynų gyventojams tiekiamas vanduo yra saugus ir tinkamas vartoti, tačiau norisi, kad jis būtų dar kokybiškesnis“, – teigė bendrovės „Vilniaus vandenys“ plėtros ir pardavimo direktoriaus pavaduotojas Linas Didrikas. Centralizuotos sistemos nauda
Naudojantis 2007–2013 m. ES struktūrine parama Vilniaus mieste vykdomi vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovavimo bei plėtros projektai. Jų tikslas – didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, užtikrinti paslaugų kokybę Vilniaus miesto gyventojams. „Visų pirma, įgyvendinus projektus, gyventojai turės geros kokybės vandenį. Tai vienas pagrindinių akcentų, dėl ko žmones
raginame jungtis prie naujai nutiestų tinklų. Kol kas centralizuotai tiekiamo vandens neturintys žmonės juo apsirūpina įvairiais kitais būdais – kas turi gręžinį, kas šulinį ir panašiai“, – teigė L.Didrikas. Pasak jo, neliks ir nuotekų šalinimo rūpesčių. Dabar šią problemą žmonės sprendžia kitais būdais, pavyzdžiui, leidžia nuotekas į duobę ar specialias talpas ir pasirūpina jų periodišku išvežimu. Tik derėtų nepamiršti, kad visas nuotekų tvarkymas turi atitikti keliamus aplinkosaugos reikalavimus.
Projektų tikslas – didinti centralizuoto geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą miesto gyventojams.
Tikisi žmonių supratingumo
Dalis minėtų projektų jau įgyvendinti arba šiuo metu tebevykdomi Vilniaus mieste, Grigiškėse, Salininkuose, Kairėnuose ir Galgiuose, Buivydiškėse, Avižieniuose, Naujojoje Vilnioje ir Kairėnuose, Antaviliuose, Daniliškėse, Šeškinės sodų bendrijoje, „Jurgino“ sodų bendrijoje, Gineitiškėse, Trakų Vokėje ir Pavilnyje.
„Labai džiaugiamės, kad šie projektai vykdomi, jų nauda visapusiška. Pirmiausia – finansinė. Pavilnio gyventojai turėjo nuotekų surinkimo šulinius, iš kurių nuotekas reikia išvežti kas mėnesį. Mokestis už 10 kub. metrų – apie 250 litų kiekvieną mėnesį. O prisijungusiems prie centrinės nuotekų sistemos apskaita vykdoma nuo sunaudoto vandens kiekio, mano manymu, šeimai tai kainuotų daugiausia apie 60 litų. Tai reiškia, kad pagerės ir žmonių gyvenimo kokybė“, – apie Pavilnyje praėjusiais metais vykdytą ir šiemet tęsiamą projektą kalbėjo Pavilnio bendruomenės pirmininkė Snieguolė Bezarienė. Taip pat svarbus ir aplinkosaugos aspektas. Nuo senų laikų žmonės įpratę nuotekas pilti už tvoros, nesvarbu, kad ten kaimyno sklypas ar greta yra geriamojo vandens gręžinys, kaip sakė S.Bezarienė. „Tikiuosi, žmonės ir patys geranoriškai jungsis prie centralizuotos sistemos, pastebės bei supras jos pranašumus“, – vylėsi Pavilnio bendruomenės pirmininkė. Panašius akcentus įvardijo ir Balsių bendruomenės pirmininkas Rimantas Micka. Kalbėdamas apie prieš porą metų Balsiuose įgyvendinto projekto naudą, R.Micka teigė, kad sumažėjo tarša, vandentiekis išsprendė didelį kiekį geležies turinčio vandens problemą. „Nebereikia sukti galvos ir dėl nuotekų – kviesti nemalonius kvapus skleidžiančių siurblinių, kurios kainuoja gerokai brangiau“, – sakė R.Micka. Jau įgyvendintų projektų patirtis rodo, kad vykdoma vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros renovacija bei plėtra išsprendžia dvi svarbias žmonių gyvenimo problemas – pagerina geriamojo vandens kokybę ir panaikina nuotekų šalinimo rūpesčius. To rezultatas – geresnė gyvenimo kokybė, švaresnė gamta ir PR mus supanti aplinka.
7
gegužės 9–15, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Bandymas: D.Meškauskas, kaip ir tūkstančiai kitų tautiečių, periodiškai emigruoja iš miesto į provinci
ją, tačiau grįžta.
Domo Rūko nuotr.
Gyvenimą įsimylėjęs vilnietis Gimęs ir augęs Vilniuje, vieną dieną jis nusprendė susikrauti daiktus į kuprinę ir išvykti pagyventi toliau nuo miesto šur mulio – vienkiemyje Ukmergės rajone. Vėliau išaušo diena ir jis grįžo atgal į sostinę. Andžejus Žukovskis
– Esu gyvenimą įsimylėjęs vaikas. Stebiu, žaviuosi ir žaidžiu.
Šiandienos mūsų pašnekovas – neformalaus meno kūrėjų bend ruomenės narys, menininkas ir tiesiog vilnietis Dainius Meš kauskas. Vilniečiams Dainius žinomas kaip prieš ketverius metus susi kūrusios „Commune Art“ bend ruomenės narys. Tuomet dabar jau nugriautas „Vilniaus duonos“ pastatas Saltoniškių gatvėje be maž porai metų buvo paverstas kūrybinėmis dirbtuvėmis. Vėliau menininkai persikraustė į Paribio gatvėje esančias spaustuvės „Gra fobal“ patalpas. Daugiau nei prieš metus inter viu „Vilniaus dienai“ D.Meškaus kas svarstė, kad tiems, kurie ku ria, priklauso ateitis, – jie moka svajoti ir mato visai kitokį mies tą. Išauš diena ir Vilniaus ritmą diktuos ne politikai, ne kiču al suojantys renginiai ir net ne te levizijos šou, o tiesiog kūrybinės dirbtuvės: „Vidury miesto įsikur ti lyg vienkiemyje ir tuo pat metu užsiimti savo mėgstama veikla – kūryba. Daugelis bijo apie tai net svajoti, o pas mus toks gyvenimas – realybė“, – yra sakęs Dainius. Šį kartą pokalbį nusprendėme pradėti nuo klausimo, kas pasi keitė Dainiaus gyvenime per pa staruosius metus ir kaip meninin ką įkvėpė, kad ir neilga emigracija į provinciją.
– Kodėl išvažiavai iš Vilniaus ir kodėl į jį grįžai? – Tyloje ramiau nutilti, sūkury linksmiau sūpuotis. Išvykau pa saulio be žmonių pažiūrėti, grį žau pasižmonėti (šypsosi).
a.zukovski@diena.lt
– Papasakok trumpai apie sa ve: kas esi, kuo buvai ir kuo bū si? – paklausėme D.Meškausko.
Vilnius yra vienas, kitų tokių nebus. – Kokia vietą šitas miestas užima tavo gyvenime? – Šiame mieste gimiau ir augau, jo erdvėse prisiminimų užtektinai prisipyniau, man jis patinka, toks ne per didelis, labai jaukus. Pės čias apeinu ir kalnus, ir laukus. – Ar nereiktų Vilniaus pavers ti kaimu? – Ojoj, ne! Nieko nereikia versti būti kuo nors kitu, vystymasis jau turi kryptį, turime tai įžvelgti. Vilnius yra Vilnius, geriausia, ką galima padaryti, padėti jam būti geresniam Vilniui. Kas jums Vilniuje geriausia? Puoselėkite tai, auginkite (šyp sosi). – Ar galima iš kaimo padary ti Vilnių? – O tai ar ne iš kaimo Vilnius pa darytas? Vilnius yra vienas, kitų tokių nebus. Tegul kiekvienas kai mas vystosi jame gyvenantiems žmonėms priimtiniausion pusėn, atskleidžia savo stiprybes ir puo selėja savo vertybes, bet tegul teka
visumon, kaip upės suteka į jūras. Taip ir atsiranda tikrovės įvairo vės grožis: kiekvienam būnant ge riausiu savimi. – Ko trūksta vilniečiams? O kas provincijos žmonėse mies tietiška, vilnietiška? – Nežinau, o vilniečiams ko nors trūksta? Manau, tai labiau siai požiūrio klausimas. Visokių tų vilniečių yra: vieniems trūks ta pinigų, kitiems fantazijos, kur juos leisti, kam nors trūksta veik los, o kam nors valandų, kad spėtų viską nuveikti. Manau, nuo žmo gaus būdo priklauso. Jei nieko ne sukuri nei sau, nei kitiems, ko nors vis trūksta. Jei džiaugiesi akimirkomis, pro gomis, nuotykiais, tuo, ką darai, ir tuo, ką gauni, dėmesys trūkumams nutrūksta. Atsiranda pilnatvė. Bet argi tai nuo vietos priklau so, kurioje susikuriame savo gy venimą? Miestas – didelio tankio socialinių žaidimų platforma, gan griežtomis elgesio joje taisyklėmis ir begale krypčių. Kaime mažiau žmonių, taigi ir šurmulio, ir formalumo, ir kryp čių. Ir jos čia daug ryškesnės ro dosi, neįsipynusios tarp kitokių. Vienkiemyje – vienatvė, ramu ma, skaidrumas, tyla. Prisipra tinęs prie tuštumos, gali pamaty ti, kaip viskas randasi iš jos. Čia lengviausia susitikt save, pažinti savo kryptį. Erdvė, kurioje renkamės būti, yra įrankis, kurį naudojame savo gy venimo kūrybai. Kiekvienas įran kis turi savo paskirtį, naudokimės tausodami, tobulinkime save.
8
gegužės 9–15, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Niekas nenorėjo.. Evaldas Labanauskas
N
ors Barackas Obama, išrink tas antrai kadencijai JAV pre zident u prisiekė tik prieš ke lis mėnesius, jau netyla kalbos apie galimą jo pamainą po ketverių metų – Jebą Bushą, Hillary Clinton ir t. t. Lietuvoje iki prez idento rink imų liko me tai, tačiau ned rįstama net vieš ai prabilt i apie gal imus kand idat us. Pat i Prez identė Dal ia Grybauskaitė irg i tyli apie savo pasi rinkimą siekti ar ne antros kadencijos. Taip ir nor isi sur ikti mūsų politikams: „Drąsiau, drambl iai, drąsiau!“ Tačiau sakoma, kad drambliai – labai pro ting i gyv ūnai ir be reikalo į spąstus nelen da. Reg is, panašiai elg iasi ir Lietuvos poli tikos drambl iai.
Apie prezidento rinkimus vie šai kalba tik tie, kas nebeturi ko prarasti. Ar verta rizikuoti ir tikėtis stebuklo? Paskelbimas apie dalyvav imą lenkt ynė se dėl prez ideno kėdės smark iai apr ibo tų veiksmų laisvę vien jau tuo, kad visi to lesni žingsniai būtų įvardyti kaip rink imų kampanija. Skirtingai nei JAV, Lietuvoje žo džių jung inys „rink imų kampanija“ reišk ia popul izmą, melą – visa tai, kas pol it ikoje blog iausia. Be to, ar partijos turi rimtų kandidatų, ku rie norėtų užsimesti kandidato naštą ir tu rėtų nors kok į šansą laimėti prieš dabarti nę, nors ir esą neapsisprendusią, favor itę D.Grybauskaitę? Galiausiai juk niekas nenori pyktis su šiek tiek apsilpusia, bet vis dar labai stipria Pre zidente ir suardyt i trapios pusiausv yros vald žios viršūnėse. Tad apie prez idento rink imus viešai kalba tik tie, kas nebeturi ko prarasti. Ar verta ri zikuoti ir tikėtis stebuklo? Vis dėlto nereik ia nusim int i – prez idento rink imai įvyks. Ties a, kampan ija turėt ų prasidėti dar neg reitai – kai D.Grybauskai tė praneš apie savo sprendimą. Žinant jos gebėjimą išlaukti, anksčiau negu kitų metų prad žioje to tikėt is neverta. Tuomet tik iš noro parodyti, jog dar turi savigarbos, par tijos iškels ir savo kandidatus, kurie bus su sitaikę su mintimi, kad jų CV papuoš užra šas „sutriušk inti per prezidento rink imus“. Trad iciškai išv ysime ir pol it ikos klounų, kur ių diskusijos ir bandymai įkąsti D.Gry bauskaitei suteiks šiek tiek pramogos. Žinoma, visada išlieka tikimybė, jog D.Gry bauskaitė suklups ar tiesiog sulauks geres nio pasiūlymo, nei siekti dar vienos kaden cijos. Tuomet prez idento rink imų intr iga bus didesnė. Bet ar išvysime kokių nors naujų veidų šio se lenktynėse? Abejotina, nes į rinką įves ti naują kandidatą reikėjo jau vakar. Tačiau protingieji Lietuvos politikos drambliai ne mėgsta riz ikuoti.
Nuomones, komentarus, diskusijų temų pasiūlymus siųskite e. paštu nuomones@diena.lt
Savaitės interviu
„Lietuva – labai geras pavyzdys Valdas Rumšas v.rumsas@diena.lt
L
ietuvoje kitą savaitę besisvečiuo sianti Jungtinių Tautų (JT) generali nio sekretoriaus pavaduotoja Cihan Sultanog˘ lu Lietuvą vadina sėkmės pavyzdžiu. Daugiau nei tris dešimtmečius JT diplomatijai atidavusi ir anksčiau Lietu voje dirbusi viena aukščiausių JT pareigūnių interviu „Vilniaus dienai“ teigė tikinti, kad Lietuva ir toliau aktyviai prisidės prie tarp tautinės vystymosi politikos, turint omeny ir Vilniaus įdirbį Rytų kryptimi. – Po daugiau nei dviejų dešimtmečių Jungtinių Tautų vystymo programa (JTVP) baigia veiklą Lietuvoje. Kas per šiuos metus padaryta? Kokie, jūsų nuo mone, didžiausi pasiekimai? – JTVP džiaugiasi, kad buvo Lietuvos par tnerė nuo pat 1992 m. Su vietos ir regiono partneriais džiaugiamės, kad galėjome pri sidėti prie daugelio svarbių pasiekimų, kurie šiandien plika akimi matomi Lietuvoje. Pa vyzdžiui, svarbu pabrėžti, kokią vietą Lietuva dabar užima Žmogaus socialinės raidos in dekso, nurodančio šalies išsivystymą pagal tokius kriterijus kaip gyvenimo trukmė, išsi lavinimas bei pajamos, lentelėje. 1998 m. Lie tuva buvo 79-oje vietoje pasaulyje, o 2012 m. pašoko iki 41-os vietos. Tai ne tik skaičius – tai rodo, kad Lietuva sparčiai žengė žingsnius išsivystymo link. Tiesa, būtų sudėtinga išskirti kokį konk retų pasiekimą ar rezultatą, prie kurio pri sidėjo JTVP. Tačiau pažvelkime, kokius svarbius darbus Lietuva nudirbo stodama į ES. JTVP džiau giasi galėjusi prisidėti prie šio tikslo įgyven dinimo. Taip pat kartu su regiono partneriais nemažai prisidėjome gerinant jaunimo, seny vo amžiaus žmonių, moterų, etninių mažu mų, taip pat kaimo vietovių gyventojų socia linę gerovę. Tai tik maža dalis pavyzdžių – per šiuos du bendradarbiavimo dešimtmečius sukū rėme vertingą patirčių, pasiekimų ir pamo kų komplektą, kuriuo dabar galime remtis. – Kokios priežastys lėmė, kad JTVP nutarė baigti darbą Lietuvoje? Galbūt JTVP uždarė savo biurus ir kitose pa saulio šalyse? – JTVP iš viso dirba 177 šalyse visame pa saulyje. Mes dirbame su visais žmonėmis, nepaisydami jų socialinio statuso. Siekiame padėti kurti valstybes, kurios būtų atsparios krizėms, taip pat galėtų kurti gerovę kiekvie nam savo piliečiui. Kaip JT agentūra, mes esame pavaldūs vi soms organizacijos valstybėms narėms. De ja, oficiali parama vystymuisi (ODA) mažėja, todėl šalys narės mus skatina daugiau dėme sio skirti toms valstybėms, kurios turi ma žiau išteklių, kad susitvarkytų su joms kylan čiais iššūkiais. Lietuva yra ES narė. Be to, pajamos šaly je viršija vidutines, kalbant apie pasaulinį mastą, tad Lietuvos padėtis yra geresnė, nes turi išteklių, kompetencijos ir patirties tęs ti socialinės ir ekonominės gerovės augimo politiką. Dėl šios priežasties JTVP daugiau ne beremia programų ir iniciatyvų Lietuvo je. 2006 m. mes uždarėme savo oficialią at stovybę Lietuvoje ir savo veiklą sutelkėme į konkrečių projektų konkrečiai pasirinktuose sektoriuose vystymą. Nors nutrauksime sa vo darbą, mes toliau palaikysime dialogą su Lietuva. Svarbiausia, kad jūsų šalis perduotų savo gerąją praktiką regione ir pasaulyje. Beje, JTVP panašią pažangą regi ne tik Lie tuvoje, tačiau ir kitose 2004 m. prie ES pri sijungusiose Europos valstybėse. Taigi, kaip minėjau, nors mes fiziškai nutrauksime veiklą
˘lu 2000–2005 m. vadova Tramplinas: JT generalinio sekretoriaus pavaduotoja C.Sultanog
jo neįkainojamos patirties, dar ir dėl to, kad tuomet mūsų šalis siekė narystės ES.
ir šiose valstybėse, ryšius sieksime palaikyti. – Kelerius metus vadovavote JTVP biu rui Lietuvoje. Kokie jūsų prisiminimai apie darbą mūsų šalyje? – Metai, praleisti Lietuvoje, man asmeniš kai buvo labai svarbūs. Manau, kad Lietuva – nuostabi šalis. Tikrai džiaugiausi galėda ma praleisti čia nemažai laiko. Laikotarpis, kai dirbau Lietuvoje, buvo labai svarbus jūsų šaliai. Atvykau čia, kai Lietuva dar tik siekė tapti ES nare, todėl ir man teko prisidėti prie šio tikslo įgyvendinimo. Darbas nebuvo leng vas, tačiau labai įdomus. Ir galiausiai tikslas buvo pasiektas. Viskas, ką anuo metu išmokau, dabar man labai praverčia darbuose. Dabar kur kas daugiau žinau apie integracijos į ES procesą ir suvokiu, kokias reikia įdėti pastangas sie kiant narystės. Kadangi šiuo metu vadovau ju regioniniam biurui, atsakingam už Euro pos ir Nepriklausomų valstybių sandraugos šalis, man ši patirtis labai praverčia. Beje, prieš kitos savaitės apsilankymą Lie tuvoje dar viešėsiu Juodkalnijoje. Ten disku tuosiu apie galimybę šiai šaliai vieną dieną prisijungti prie ES. Manau, kad Lietuvos pa tirtis šiuo atveju būtų neįkainojama. – O koks vizito Lietuvoje tikslas? Ar ketinama aptarti tolesnį Lietuvos ir JT bendradarbiavimą? – Tai bus pirmas mano, kaip JT generalinio sekretoriaus pavaduotojos, vizitas. Man bus garbė susitikti su aukščiausiais šalies parei gūnais ir padėkoti jiems už ilgus glaudaus bendradarbiavimo metus. Be to, aš pranešiu žinią, kad nuo 2013 m. birželio JTVP nebe tęs savo darbo Lietuvoje, tačiau taip pat ak centuosiu tolesnio bendradarbiavimo svarbą. Manau, kad šis vizitas – puiki proga pasi keisti nuomonėmis dėl tolesnio bendradar biavimo. – Taip pat ketinate dalyvauti mūsų šaly je vyksiančioje baigiamojoje JTVP Lie tuvoje veiklos konferencijoje „Sociali nės inovacijos per naujas partnerystes“. Kokie šios konferencijos tikslai? – Labai džiaugiamės, kad ši konferencija įvyks. Tai gera galimybė pasidalyti patirtimi
ir pamokomis, kurių išmokome bendradar biaudami su Lietuva iki 2006 m. Konferen cijoje daugiausia dėmesio bus skiriama trims pagrindiniams klausimams: socialinei integ racijai ir pažeidžiamoms grupėms; jaunimo užimtumui; socialinei atsakomybei ir regio niniam bendradarbiavimui. Pristatysime savo patirtį, o vėliau kon ferencijos pagrindu bus išleista publikaci ja. Taip pat džiaugiuosi, kad konferencijoje ketina dalyvauti atstovų iš ES Rytų partne rystės programos šalių. Manau, labai svar bu, kad žinios ir geroji praktika sklistų į ki tas valstybes. Daugelis iššūkių, su kuriais kažkada susidūrė Lietuva, aktualūs daugy bei šalių.
Svarbiausia, kad jūsų šalis perduotų savo gerąją pra ktiką regione ir pasaulyje. – Lietuva nėra didelė ir galinga šalis. Tad kuo Lietuva gali prisidėti prie tarp tautinės vystymosi politikos? – JTVP dirba su visomis JT narėmis. Svar biausia, kad būtų tarpusavio sąveika. Nes varbu, maža šalis ar didelė, patirtis ir žinios, kurias yra sukaupusi valstybė, gali pagelbėti padedant kitoms valstybėms. Lietuva – labai geras pavyzdys kitiems. Nesvarbu, ar para ma yra finansinė, kalbu apie ODA, ar pagal ba suteikiama dalijantis patirtimi. Tai – di džiulė paskata kitoms valstybėms mokytis, kaip plėtoti vystymąsi. Manau, kai kurie Lietuvos pasiekimai tu rėtų tapti labai geru pavyzdžiu kitoms vals tybėms. Ypač kalbant apie narystę ES. Šalys, kurios siekia patekti į Bendriją, iš Lietuvos galėtų gauti neįkainojamų pamokų. Žinau, kad Rytų kaimynystėje esančios valstybės – vienas Lietuvos užsienio politikos priorite tų. Kitaip sakant, matau didžiulių bendra darbiavimo galimybių ateityje. – Skyrėte daugiau nei 30 metų savo gy venimo JTVP. Dirbote įvairiose pozici jose ir skirtingose šalyse. Kaip vertina te JTVP veiklą ir ateitį?
9
gegužės 9–15, 2013
Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI
Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
Ringas
s kitiems“
nuomonės Klausk specialisto
Ar įteisinti naminę? Dar kartą pasiūlius legalizuoti naminę degtinę užvi rė diskusijos, kas svarbiau – ekonomika ar sveika ta? Apie tai – Seimo Ekonomikos komiteto pirminin kas Remigijus Žemaitaitis ir Sveikatos reikalų komite to pirmininko pavaduotojas Antanas Matulas.
Esame vilniečiai, turime kolektyvinį sodą Trakų rajone. Šiais metais gavome raštą iš UAB Komunalinių įmonių kombinato dėl ko munalinių (buitinių) atliekų tvarkymo. Raš te nurodoma, kad privalome sudaryti sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo paslaugų teikimo. Jei sutarties nesudarysime, būsime patraukti administracinėn atsakomybėn. Tad nežinome, ar pasirašyti sutartis, ar jas ignoruoti. Beje, sodo kaimynai, kurie nuolat gyvena Trakų rajone, tokio rašto šiemet ne gavo, gavo tik Vilniaus miesto gyventojai. Sutinkame, jog šiukšlių tvarkymo pro blemą reikia spręsti, kad nebūtų apšnerkš tos pakelės ir miškai. Bet ar tikrai soduose, kur visos buitinės atliekos dažniausiai yra kompostuojamos, kiekviename sklype rei kalingas buitinių atliekų konteineris? Vilnietis
Specialistas atsako Robertas Ščerbavičius Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos valdybos narys
Mindaugo Ažušilio nuotr.
avo JTVP biurui Lietuvoje ir, kaip pati tikina, įgi
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
– Taip, JTVP atidaviau 30 metų. Kaip turbūt suprantate, per tą laiką daug visko mačiau. Šiandien pasaulis atrodo visai kitoks, beje, teigiamu aspektu. Iki 2015 m. pasieksime, kad būtų įgyvendinti bent jau du trečdaliai Tūks tantmečio vystymosi tikslų. Pasaulyje suma žėjo skurdo, be to, šiuo metu net 75 proc. pa saulio žmonių gyvena vidutinio išsivystymo šalyse, o ne vargingose. Sugebėjome pristab dyti ŽIV ir tuberkuliozės plitimą. Moterys da bar turi gerokai daugiau teisių nei anksčiau, taip pat nemažai nuveikta švietimo srityje. Tiesa, mes neketiname miegoti ant lau rų. Taip, gerovės augimas padėjo sumažin ti skurdą, tačiau daug skurdo „kišenių“, jei taip galima sakyti, egzistuoja iki šiol. Nema žai etninių grupių tebėra diskriminuojamos. Pavyzdžiui, Europoje diskriminaciją dažnai patiria romų tautybės asmenys. Taip pat pa galbos reikia senyvo amžiaus žmonėms, jau nimui, kuris nesugeba rasti darbo, ir kt. Maža to, mes susiduriame su fundamenta liais aplinkos apsaugos iššūkiais. Tai ir pla netos išteklių eikvojimas, ir klimato kaita. Daug žmonių iki šiol gyvena nelaisvėje. Ge ros ir atsakingos vyriausybės toli gražu dir ba ne visose pasaulio šalyse. Milijonai žmo nių kenčia dėl karų ir ginkluotų konfliktų. Dėl šių priežasčių ir daugelio kitų JTVP darbas dar nebaigtas. – Koks jausmas dirbti tarptautinėje or ganizacijoje, juk turi nuolat keisti šalis, o galbūt ir draugus? Ar nesigailite, kad ėmėtės darbo JTVP? – Asmeniškai man šis darbas – jaudinantis. Viskas labai greitai keičiasi, daug dinamikos. Taip pat man teko aplankyti daug nuostabių šalių: Tailandą, Malavį, Maroką, Lietuvą ir Baltarusiją. Iš viso per savo karjerą lankiausi daugiau nei 100 pasaulio šalių. Tikiu savo atstovau jamos organizacijos vertybėmis. Galbūt atro do, kad mano karjera reikalauja didelio pa siaukojimo, tačiau sunku būtų suskaičiuoti, kiek visko per šiuos metus patyriau ir kokių savybių įgijau. Manau, kiekvienas JT dar buotojas pasakytų jums tą patį, kad ši or ganizacija – tarsi antra šeima. Džiaugiuosi, kad atidaviau savo gyvenimą siekti tų tiks lų, kuriais iš tikrųjų tikiu.
Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.
Remigijus Žemaitaitis
Antanas Matulas
Seimo Ekonom ikos kom iteto pirm in inkas
Seimo Sveikatos reikalų kom iteto vicepirm in inkas
I
P
nicijavome siūlymą pakeisti Alkoholio kontrolės įstatymą, kad būtų leidžiama gaminti naminę degtinę. Įstatymas iš brauktas iš darbotvarkės – pagal Seimo statutą reikia surinkti 25 Seimo narių para šus jį registruojant, nes nepraėjo 6 mėnesiai nuo įstatymo pataisų. Tad bandysime jį vėl teikti po kelių savaičių. O įstatymu būtų nustatomas leidžiamas gaminti kiekis, t. y. tūris. Taip pat nusta toma, kad gaminti būtų leidžiama tik ser tifik uotiems gamintojams. Tai būtų viena iš galimybių pareklamuoti kaimo turizmo sodybas, pritraukti daugiau turistų, kaip jau padarė Pasvalys ir Biržai, pristatydami šį Alaus kelią. Latviai ir estai jau yra legali zavę naminės degtinės gamybą, tas dalykas yra paplitęs, matoma nauda – ten išnyko nelegalios prekybos taškai, ypač mažuo se miesteliuose. Kitas dalykas – būtų nu matyta atsakomybė asmenims, kurie vir šytų tą nustatytą kiekį ar kitaip nesilaikys įstatymo. Padidės alkoholio suvartojimas? Tokius argumentus atmetu – priėmus įstatymą to niekaip negalėtų būti, nes kaimo turizmo sodybose dažniausiai švenčiami gimtadie niai, kitos šventės, alkoholio neretai atsive žama kontrabanda iš Baltarusijos, Rusijos – tam poreikio nebebus, nes savo produkciją galės pasiūlyti pats sodybos šeimininkas. O tiems, kurie kalba priešingai, siūlyčiau su sirūpinti narkotikais, nes kažkodėl jų var tojimas per ketverius metus padidėjo nuo 28 iki 32 proc. Taigi tie, kurie priešinasi na minės legalizavimui, daugiausia yra lobis tų, tam tikrų alkoholio įmonių atstovai Sei me – įsivaizduokite, atsiranda naujas rinkos dalyvis, dėl kurio gali sumažėti tų gaminto jų pajamos. Akcentuokime, kad gaminti negalės bet kas, o tik sertifikuoti gamintojai kaimo tu rizmo sodybose. Prieš dvejus metus lega lizavus naminio vyno gamybą, butelis kai nuoja 45 litus. Tai kaimas nenusigėrė, vis dėlto jie neprisiperka to vyno. Statistiš kai žiūrint, problema didesnė miestuose – pažiūrėkite į kioskelius, kiek perkama kos metinio spirito, burnos skalavimo skysčio. Kritikai bando ne atsižvelgti į faktus, o va dovautis jausmais.
arlamento istorijoje tai jau ne pirmas bandymas registruoti tokį įstatymą – šią kadenciją, tiesa, tai daroma pirmą kartą. Jei būtų priimtas toks įstaty mas, jis prieštarautų ne tik dabartinės Vy riausybės programai, ypač Sveikatos apsaugos ministerijos numatytam priemonių planui, bet ir bendrai logikai. Jis atneštų didelės ža los Lietuvai, nes siūloma legalizuoti naminės degtinės gamybą nesukūrus jokio kontro lės mechanizmo. Be to, prisidengiant pavel du (apskritai klausimas, kaip gali būti įtrauk tas į paveldą produktas, kuris niekada nebuvo legalus) siūloma apskritai 50 proc. sumažin ti akcizą visiems stipriesiems alkoholiniams gėrimams, taip pat ir naminei, jei pagamina ma ne daugiau kaip 10 hektolitrų (1000 litrų) per metus. Jei toks įstatymas būtų priimtas, Lietuvos ateitis, ypač kaime gyvenančių žmo nių, būtų pasmerkta. Būtų pašalinta visa ad ministracinė atsakomybė už naminės gamybą, gabenimą, laikymą – sustabdžius automobi lį, kuriame būtų vežamas naminis alkoholis, išsiaiškinti jo kilmės – jis legalus ar ne – būtų neįmanoma. Be to, dar sumažinus akcizą 50 proc., tokio alkoholio savikaina, taip pat galu tinė kaina, bus maža. Kai tvirtinama priešin gai, tai tėra teoriniai pamąstymai žmonių, ne jaučiančių jokios atsakomybės savo valstybei. Belieka tikėtis, kad sveikas protas nugalės. Taip, Latvijoje ir Estijoje išties tai leidžia ma, bet ten pirmiausia sukurtas kontrolės mechanizmas, leista gaminti tik tam tikrose vietose, yra kitų apribojimų. O kas vyksta į kaimo turizmo sodybas – daugiausia jauni mas. Tai jūs įsivaizduojate, kas bus? Aš buvau ne kartą įvardytas ir alaus, ir stipriųjų gėrimų gamintojų proteguotoju, tad čia nieko naujo. Jei įstatymo siūlytojai paskaitytų Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) naujausius dokumentus, kur pateikia ma statistika ir siūloma kovoti su alkoholiz mu, gal tokių naivių argumentų nebūtų. Aiškinamajame rašte įrašyta, kad leidus naminės gamybą padaugėtų darbo vietų. Tai – ciniški argumentai: surenkamas akci zas, PSO duomenimis, apie 10 kartų mažes nis nei žala visuomenei, padaroma dėl al koholio vartojimo, – reikia investuoti į ligų gydymą, prevenciją ir panašiai. Parengė Ignas Jačauskas
Dienos klausimas. Ar pritariate naminės degtinės le galizavimui? (proc.) 66 6 28 Taip Nežino Ne Šaltinis: diena.lt
M
ūsų sodų bendrija yra sudariu si kolektyvinę sutartį, turime ir rūšiav imo, ir komunal in ių at liekų konteinerius bei tvora ap tvertą vadinamąją kompostinę. Žmonės rū šiuoja, na, būna retų išimčių. Tiesa, aš ir pats anksčiau versdavau sodinin kus pasirašyt i individual ias sutart is, bet tai nepasiteisino – ir šiukšles veždavo retai, nes keliai prasti, ir kaina buvo labai didelė. Žinau problemas, kai Vilniaus rajono soduose prie vartaujami net pensininkai pasirašyti sutar tis, kai mokest is imamas nuo namel io plo to. Tai yra absurdas. Tad Vilniaus rajono so dams patarimas būtų vienas – rasti vietą atlie kų aikštelėms, statyti rūšiavimo konteinerius, kaip yra pas mus. Principas paprastas: mokes tis padalytas į tris dalis – vieną dalį moka gy venantys tik vasarą, o du trečdalius mokesčio – gyvenantis visus metus. Toks sprendimas priimtas visuotiniame sodų bendrijos narių susir ink ime ir jis privalomas visiems. O jei bendrija nesugeba susiorganizuoti ir nuspręs ti šiukšles kaupti centralizuotai, tegu tuomet pasirašo tas individualias sutartis ir moka di delius pinigus. Aišku, problema yra aikštelė, nes jei visi sklypai užimti, vietos nėra, proble ma bus didelė. Kiekviena sodų bendrija priva lo bent kartą per metus sušaukti visuotinį su sirinkimą. Tad jei soduose vietos bendrai at liekų aikštelei yra – valdyba turi susirinkti ir nutarti taip, kaip gyventojams naudingiau.
Skaitytojų žvilgsnis Didėjanti žmogžudysčių protrūkio prie žastis – ne dėl policininkų mažų atlygini mų, o dėl to, kad daug kur, ypač kaimuose, tarp žmonių paplitęs girtuokliavimas. Daugiausia girtuokliauja asocialūs žmo nės. Dauguma jų gauna pašalpą už „tingi nystę“. Teisti žmonės už žmogžudystes ir už kitus sunkius nusikaltimus yra poten cialūs nusikaltėliai. Jie turi būti nuolatinės priežiūros įskaitose. Jie turi būti priversti nai įdarbinti ir prižiūrimi, kaip dirba. Reikia nustoti maitinti tinginius, alko holikus. Pašalpas reikia mokėti padoriems žmonėms, kurie geriausiu atveju netu ri galimybės dirbti, o kam ir kiek mokėti, vietos valdžia su bendruomenių vadovais turi nuspręsti patys. Jie privalėtų kontro liuoti, kaip išleidžiamos pašalpos. Negali ma mokėti aklai, todėl valstybės centrinis aparatas turėtų nustatyti savivaldybėms galimas pinigų sumas, o vietos valdžios, žinodamos gaunamas sumas, skirti ir kontroliuoti jų panaudojimą. Tam Seimas turi nedelsdamas priimti atitinkamus įstatymus. Kartu numatyti bendruomenių atsakomybę, suteikti joms atitinkamas teises. Pastatyti po policinin ką prie nusikaltėlio neįmanoma. K.A.Andriūnas
10
gegužės 9–15, 2013
tema
„Ir baisu buvo, ir skaudu, bet išgyvenau“ Smurto šeimoje griebiasi ne tik asocialūs asmenys. Kumščius į darbą paleidžia ir įžymybės, ir verslo ar politikos atstovai. Ką tik tai priminė žmoną Rozvitą „paauklėjęs“ Seimo narys Egi dijus Vareikis. Smurto, kaip ir alkoholio, problema Lietuvoje bu vo ir lieka aktuali.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Tai – ne realybės šou
Praėjusį šeštadienį, Motinos die nos išvakarėse, išvydusi, kad tė vas muša mamą, pareigūnus į na mus Bendorėlių gyvenvietėje šalia Vilniaus iškvietė politiko duktė Aistė. Seimo narys buvo išvežtas į Vilniaus psichikos sveikatos cent rą. Problemų dėl alkoholio politi kas turėjo ir anksčiau – prieš kele rius metus jis buvo sulaikytas prie vairo neblaivus Radviliškyje. Dėl šeštadieninio protrūkio Sei mo narys viešai apkaltino alkoho lį. Paskambinus kelios dienos po skandalingo įvykio, politikas tei gė, kad jo šeimoje jau viskas gerai ir šia tema jis nekalbės. Apie smurtą šeimoje nepano ro prabilti ir politiko žmona R.Va reikienė. „Čia – ne realybės šou, žmogui padėti reikia ne per laikraščius“, – rėžė ji, tikriausiai turėdama ome nyje vyro problemas dėl alkoholio vartojimo. Drąsiai pakilo į kovą
Ne visos smurtą patyrusios moterys užsisklendžia savyje ir verkia vienu moje. Judėjimo prieš smurtą prieš moteris įkūrėja Giedrė Balutytė ne slepia kažkada patyrusi sutuoktinio smurtą. Namus ji paliko vidury žie mos su dviem dukterimis, mažo ji buvo tik dviejų savaičių. Ryžtinga moteris nusprendė netylėti – apie tai ji prabilo viešai ir puolė į pagalbą panašaus likimo moterims. Vilniuje, Mokytojų namų kie melyje, G.Balutytė surengė akcijąkoncertą „Mes galim!“, raginančią moteris kovoti su smurtautojais. Ne kartą su savo motina – Seimo nare, praeityje populiaria estrados daini ninke Ona Valiukevičiūte – važinė jo po Lietuvą ir Suvalkijoje esančią šios gimtinę, kalbėjosi su moterimis, jas drąsino. Savo griežtu charakte riu ne vieną pastatė ant kojų. Iki šiol Giedrė sulaukia telefono skambu čių, į feisbuko paskyrą gauna mote rų laiškų su pagalbos šauksmu.
Taip pat G.Balutytė bendradar biauja su moterų krizių centrais. „Buvo padaryta pradžia ir manau, kad ji buvo labai sėkminga, atvėrė ne vienai moteriai akis. Toks ir buvo mano tikslas“, – sakė G.Balutytė.
Smurto prieš moterį ratas gali užsidaryti tiktai aukai susigriebus. Smurtautojas niekada nesustos.
Gėda pasakyti, kad muša
Kaimuose, miesteliuose į Giedrę kreipiasi ypač daug moterų. „Kiek galiu, tiek gelbėju, palaikau mora liškai. Nuvežame vaikų drabužėlių, reikalingų daiktų. Kartais moteriai ir dėl prastos finansinės padėties sunku išeiti. Žinoma, kad man, tu rinčiai tėvus šalia, buvo lengviau“, – neslėpė pašnekovė. Ir Vilniuje, ir mažuose mieste liuose ji išgirdo daugybę moterų is torijų. Jos visos panašiai vienodos ir kartu – labai skirtingos. „Smurto prieš moterį ratas gali užsidaryti tiktai aukai susigriebus. Smurtautojas niekada nesustos. Ne veltui juos vadinu ligoniais. Vienas – agresyvus, kitas – turintis psi chikos sutrikimų, bet jis nesus tos. Tiktai auka gali padėti tašką, – įsitikinusi G.Balutytė. – Ir svar biausia, ką visoms kalu į galvą, – tu neprivalai jaustis kalta. Kaltas tas, kuris muša, o ne tu. Tačiau moterys, dažnu atve ju bijodamos padėti tą tašką, jau čiasi kaltos, jaučia gėdą prieš savo kaimą. Ypač provincijoje mote rims gėda pasakyti, kad jas muša. Ne joms turi būti gėda – baisi gėda tam vaikinui ar vyrui, kuris drįsta prieš savo žmoną, vaikus ar mamą pakelti ranką.“ Išeiti reikia ir dėl vaikų
Giedrė džiaugėsi, kad dabar jos gy venime viskas gerai. Todėl prisi minti praeities košmarą nemalonu.
„Ko gero, mano būdas toks, kad su krokodilo oda esu gimusi, esu stipri, į mamą. Mano didžiausias atspirties taškas – vaikai, dėl ku rių negalima pasiduoti. Man gai la ir netgi keista, kad moterys, tu rinčios vaikų, leidžia save mušti ir tam vaikeliui leidžia visa tai ma tyti. Kad muša – baisu, žiauru, bet man baisiau, kad protinga mote ris nuleidžia rankas – neturi jėgų išeiti. Jeigu jai negaila, kai jos sep tynerių metų vaikas mato, kaip ją ligonis tranko kiekvieną vakarą, o ji neturi jėgų išeiti, – atsiprašau. Tada ji negerbia savęs ir nemyli to vaiko. Taip, aš esu kategoriška, bet nepiktai“, – sakė G.Balutytė. Paabejojus, gal ta moteris netu ri kur išeiti, Giedrė atrėžė: „Nesą monė.“ Esą ar geriau, kad ją vieną vakarą užmuštų ir vaikus paimtų į vaikų namus? Anot Giedrės, jei neturi mamos, eik pas kunigą. Jei nėra gero ku nigo miestelyje, eik pas socialinę darbuotoją. Pašnekovė netiki, kad pasakius „Mane muša. Aš neturiu kur su vaiku prisiglaust“ neatsiras nė vieno žmogaus, net bobutės, kuri tai moteriai pagelbėtų. Pati Giedrė turėjo kur išeiti. „Mano mama gyveno šalia, man pasisekė. Ji tiesiog mane su vaikais „susirinko“ ir išsivežė. Bet aš nebi jojau apie tai kalbėti. Kai būdama nėščia pirmą kartą gavau į galvą, pradėjau apie tai kalbėti saviems, nors nebuvau tokia tvirta. Neno rėjau, kad mano duktė iš pirmo sios santuokos matytų tokius da lykus. Susigriebau, kai mano kūdikiui – antrajai dukteriai – buvo dvi savai tės. Ir baisu buvo, ir skaudu, bet iš gyvenau. Aš turiu puikių draugių, kurios man padėdavo, turiu mamą superinę, turiu vyresniąją dukte rį – tada jai buvo aštuoneri, dabar – 13-a, tai mano draugė ir palaiky toja. Kai baigėsi skyrybų procesas ir to ligonio daugiau nebemačiau, la bai atsitiesiau, tapau tuo, kuo esu dabar, – tiesiog laiminga“, – pasa kojo G.Balutytė.
Pavyzdys: dainininkė G.Balutytė neslepia kažkada patyrusi sutuok
tinio smurtą, bet ji sugebėjo palikti jį, prabilo viešai ir puolė į pagalbą panašaus likimo moterims. Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Iš Seimo nesitrauks Šeimoje neblaivus smurtavęs parla mentaras Egidijus Vareikis sustabdė narystę konservatorių partijoje vie niems metams. „Man labai negera, pamyniau tam tik ras esmines vertybes, jaučiuosi pra sikaltęs, todėl nusprendėm, kad me tams sustabdau narystę partijoje“, – BNS sakė E.Vareikis. Tačiau klausiamas, ar po savaitgalio įvykių, kai dėl smurto šeimoje į namus
iškviesta policija, nesvarstęs atsisaky ti Seimo nario mandato, E.Vareikis at sakė neigiamai. Dėl smurto E.Vareikio namuose pra dėtas ikiteisminis tyrimas pagal Bau džiamojo kodekso 140 straipsnio pir mą dalį. Politikui gali grėsti viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vie nų metų. BNS inf.
Smurto formulė: asmenybės sutrikimas plius alkoholis Gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius išskiria tris priežastis, kodėl moterys linkusios kęsti su tuoktinio smurtą ir nedažnai krei piasi pagalbos.
– Kodėl vyrai muša savo žmo nas, vaikus, motinas? – Su psichikos liga smurtas susijęs apie 10–20 proc. Tai – asmenybės su trikimas, kai žmogus sunkai kontro liuoja savo impulsus – tiek teigiamus, tiek neigiamus. Taigi smurtas būdin gas asmenims, kurių prasta impulsų kontrolė, kurių kaltės ir atsakomybės
jausmas neišvystytas. Taip pat jie ne labai galvoja, kokie bus padariniai – kaip kitas žmogus jausis patyręs jo agresiją. Visus šiuos bruožus sustip rina alkoholis, todėl dažnai smurtau ja išgėrę žmonės. Susidaro toks deri nys: minėti asmenybės bruožai plius alkoholis lygu smurtas. – O kodėl moterys, kurias tva tija sutuoktiniai, niekaip nesi ryžta jų palikti? Joms gėda kam nors pasakyti, kad jas muša? – Nepasakyčiau, kad tai būtų psi chikos sutrikimas. Yra moterys gel bėtojos, kurios tiki, kad savo geru
mu, kokiais nors savais metodais joms pavyks pakeisti, „perdaryti“ tą vyrą. Kita priežastis – ekonominė, ypač jei moteris finansiškai priklau so nuo vyro, gyvena jo būste. Ji bi jo, kad po skyrybų nesugebės gyventi viena, – ją valdo baimė ir nepasiti kėjimas savim. Principas paprastas: geriau toks ryšys, toks vyras, negu jokio. Trečia priežastis gali būti že mas moters intelektas. Gal ji užau gusi asocialioje šeimoje ir tai jai at rodo kaip norma? Ji nelabai žino, kad šeimoje gali būti kitokie santy kiai, kad gali būti kitaip. Kalbėjosi Laima Žemulienė
Smurto aukų – tūkstančiai Nuo 2011 12 15 iki 2013 05 08 registruoti smurto artimoje aplinkoje at vejai (iš viso 24 383) ir pradėti ikiteisminiai tyrimai (iš viso 11 962). Pristatyti teisėsaugai Moterys (pilnametės) Vyrai (pilnamečiai) Nepilnamečiai
Pradėtas ikiteisminis tyrimas
Nukentėjo
756
548
10 144
11 383
10 681
1222
44
26
924
Policijos departamento inf.
11
gegužės 9–15, 2013
lietuva
Slaugytojų raudų niekas negirdi „Nekvalifikuotas darbininkas gauna 1000, o aukštąjį mokslą baigęs slaugytojas – 1050 litų. Į ką tai panašu?“ – artėjant Tarp tautinei slaugytojų dienai retoriškai klau sė Lietuvos slaugos specialistų organiza cijos prezidentė Danutė Margelienė. Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Pernai Lietuvoje dirbo 22 tūkst. slaugytojų. Dalis jų turi magistro laipsnį ar yra slaugos mokslo dak tarai, tačiau juos vis dar linkstama tituluoti „sesutėmis“, kaip teigė D.Margelienė. Bet tai tik nedide lė bėda, o didžiausios – maži at lyginimai, didžiulis darbo krūvis, neadekvatus visuomenės požiū ris ir specialistų gretas retinanti emigracija.
Lietuvoje slaugytojų trūksta, tik tos pro blemos nenorima pripažinti. Slaugyto jų amžiaus vidurkis – maždaug 55 metai. – Jau senokai viena pagrindinių slaugytojų problemų įvardija mas didžiulis darbo krūvis. Ar juda į priekį problemos spren dimas? – Didelis darbo krūvis pirmiau sia kenkia slaugytojų sveikatai ir pacientų saugumui. Didelis darbo krūvis yra rizika suklysti, padary ti profesinę klaidą. Kiekvienas žmo gus, nebūtinai slaugytojas, skubė damas padaro vieną ar kitą klaidą. O mes negalime sau leisti tokių da lykų, nes dirbame su žmonėmis ir pacientų sveikata svarbiausia. To dėl mūsų organizacija ir kelia reika lavimus, kad gydymo įstaigose būtų reglamentuotas darbo krūvis. Teisi niai dokumentai yra priimti (prieš metus priimtas rekomendacinio pobūdžio Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas – red. past.), puikus dokumentas, gal jis šiek tiek koreguotinas, taisytinas... Bet kita problema – ar įstaigos sten giasi tai įgyvendinti praktikoje? Su siduriame su teisės aktų neveikimo problema įstaigose. Jeigu mažinsi me krūvį, reikės didinti slaugytojų skaičių, vadinasi, reikės papildomų pinigų. Bet dėl to nukenčia pacien tai. Jeigu norime, kad būtų kuo ma žiau skundų, kuo didesnis pasiten kinimas mūsų sveikatos priežiūra ir kad slaugytojai galėtų atlikti sa vo tikrąjį slaugytojo darbą, o ne tik vykdyti gydytojų nurodymus, tikrai reikia tuos krūvius reglamentuoti. – Kiek pacientų tenka vienam slaugytojui? – Įvairiai, priklauso nuo administ racijos geranoriškumo. Būna, kad dieną slaugytojui tenka 15–20 pa cientų, o naktį rajonuose – ir 30– 40 pacientų. Ar galima tai pava
dinti priežiūra, slauga? Tai tiesiog skubiosios pagalbos teikimas. Kaip jaučiasi žmogus, įmestas į tokį dar bą? Jis tiesiog stresuoja. Juk nakti nis budėjimas nereiškia, kad vi si pacientai miega ir viskas ramu. Ligoninė turi savo specifiką, kiek vienas pacientas su savo skausmu, negalia, poreikiais ir sutrikusiomis gyvybinėmis funkcijomis. Tai rei kalauja labai didelės atsakomybės. – Kita problema – maži atlygi nimai? – Taip, ir mes norime, kad į tai būtų pažiūrėta plačiau. Slaugytojai, kaip ir gydytojai, siekia mokslo aukštu mų, visame pasaulyje jie yra ko mandos nariai ir derina savo veiks mus paciento atžvilgiu. Pas mus iki šiol stengiamasi slaugytojui iš vir šaus parodyti – eik, atnešk tą, pa duok aną ir patarnauk man, aš čia ponas. Norime, kad į slaugytoją ne būtų žiūrima kaip į gydytojo padė jėją, kaip anksčiau sakydavo, sese lę. Nieko panašaus, slaugytojai yra savarankiški specialistai, turime Slaugos praktikos įstatymą, aukš tąjį mokslą, yra ir slaugos moksli ninkų – magistrantų, doktorantų, o jiems net nėra sukurtų darbo vie tų, kad jie tas žinias galėtų pritai kyti. Niekas nenori pripažinti, kad slaugytojas jau yra pakilęs iki gy dytojo lygio, jį vis dar norima lai kyti mažesniu. O mažesnį lengviau nustumti, tada jam mažiau ir duo ti reikės. Darbo užmokestis pikti na. Rajono ligoninėse nekvalifikuo tas darbininkas gauna minimumą, tūkstantį litų, o slaugytojas gauna 1050 litų. Į ką tai panašu? O gydy tojas gauna 7 tūkst. litų. Kyla ir kitas klausimas. Tarkime, pirminės sveikatos priežiūros cent rai – visų jų finansavimas vieno das. Tačiau vieni turi sukaupę pel no ir žada didinti užmokestį, o kiti vos tesugeba skirti darbuotojams 1050–1200 litų popieriuje. Tai kur tos kitos lėšos panaudojamos, kur jos plaukia? Jos netikslingai panau dojamos įstaigos viduje. Mūsų profsąjunga kelia tuos klausimus, bet labai svarbu ir politikų įsikišimas. Dabartinio sveikatos apsaugos mi nistro pozicija gana teisinga, ma nau, jis labai gerai supranta slau gos problemas ir ims jas spręsti. Gerai jau vien tai, kad sukurta dar bo grupė pažangios slaugos plėtros koncepcijai sukurti. – Tai gal Lietuvoje parengiama per daug slaugos specialistų? – Ne, Lietuvoje slaugytojų trūksta, tik tos problemos nenorima pripa žinti. O kai ją pripažins, bus per vė lu, nes slaugytojų amžiaus vidurkis – maždaug 55 metai. Jauni žmonės nesidarbina – ateina baigę univer
Krūvis: dieną slaugytojui tenka vidutiniškai 15–20 pacientų, o naktį rajonuose – ir 30–40 pacientų.
Vytauto Petriko nuotr.
sitetus ar kolegijas, pažiūri, kad sunkios darbo sąlygos, maži atly ginimai, pravargsta kokius mete lius arba išmoksta užsienio kalbą ir sėkmingai dirba ES ar Skandi navijos šalyse. – Kiek yra tokių emigruojan čių?
– Emigracija nėra masinė, bet ji nuolat vyksta. Sunku pasakyti tiks liai, bet yra nuolatinis nutekėjimas į Skandinavijos šalis, Vokietiją. Kar tais žmonės palieka slaugytojo pro fesiją, eina kitur dirbti. Ypač jauni žmonės nori greičiau susikurti sau materialinį pagrindą. Štai kalbė jom, kad iš vieno rajono per pirmą
ketvirtį išvyko po septynis, aštuo nis, devynis žmones. Jie nederina savo išvykimų su ministerija, ne deklaruoja, bet ima ir išvažiuo ja. Ir negrįžta. Išvažiuoja įvairaus amžiaus specialistai, slaugyti na muose, privačiajame sektoriuje. Už tūkstantį litų tikrai nebeįmanoma gyventi.
PRIEŠ TRAUKINĮ NELAIMĖSI
Bėgius saugiai kirsti galima tik tam skirtose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Būkime saugūs, neerzinkime likimo.
12
gegužės 9–15, 2012
ekonomika
Darbo praktika –
lyg apsiuostymas prieš vestuves Jaunuoliai, besiskundžiantys, kad negauna darbo, patys turė tų būti aktyvesni, užuot laukę, kol viskas bus paduota ant lėkštutės. Galimybių atlikti įvairias praktikas ir sėkmės atveju gauti darbą išties nemažai, tik retas jomis pasinaudoja.
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Stabdo baimė
Baigiantis mokslo metams dažnas studentas ieško galimybės atlik ti darbo praktiką. Tačiau tikrai ne kiekvienas susimąsto, kad tai gali ma padaryti užsienyje ir įgyti kur kas daugiau patirties, kuri vėliau gali atverti ne vienos geidžiamos darbovietės duris. Į įvairias ES institucijas Lietuvo je, Briuselyje, Liuksemburge ir ki tuose miestuose kasmet skelbia mos stažuotojų atrankos. Jauniems žmonėms tai galimybė susipažinti su konkrečios insti tucijos veikimo principais, įgyti praktinių įgūdžių, praplėsti akiratį. Be to, už dalį stažuočių yra mo kama – stažuotojai gali gauti apie 1000 eurų per mėnesį. Tačiau, pa sak Europos Parlamento Informa cijos biuro vadovės Daivos Jakaitės, kandidatų iš Lietuvos nėra daug. „Kai gauname pareiškėjų į sta žuotes sąrašus, pirmiausia ieško me lietuviškų pavardžių. Dirbame komunikacijos srityje, tad mums svarbu, kad žmonės mokėtų lie tuviškai. Tačiau pareiškėjų sąra šuose lietuviškų pavardžių la bai mažai. Tad mūsų tautiečiams norėčiau palinkėti drąsos“, – tei gė D.Jakaitė. Pašnekovė svarstė, kad lietu vius nuo stažuočių ES institucijo se greičiausiai atbaido baimė, nors jai nėra jokio pagrindo. „Žmonės tikriausiai mano, kad ten reikia tik politologų ir IT spe cialistų, todėl net nebando siūlytis. Bet taip tikrai nėra. ES institucijo se rengiami pačių įvairiausių sričių teisės aktai, tad darbo čia gali gauti visokie specialistai – ir žemės ūkio
srities studentai, ir aplinkosaugi ninkai, ir socialinių mokslų atsto vai, ir apskritai bet kas“, – laikraš čiui sakė D.Jakaitė. Anot jos, kita priežastis, kodėl ES institucijose nėra daug besista žuojančių lietuvių, – bendra šalies ekonominė padėtis.
Daiva Jakaitė:
ES institucijose ruo šiami pačių įvairiau sių sričių teisės aktai, tad darbo čia gali gau ti visokie specialistai.
„Jei kalb am e apie staž uotes be stip end ij os, Liet uvoj e tur būt nėra daug šeimų, kurios gali sau leisti vieną narį išlaikyti, kol jis neatlygintinai stažuos užsie nyje. Tač iau jei staž uotė yra su stip end ija, kur i kartais siek ia ir daugiau nei 1000 eurų per mėne sį, manau, gyventi galima. Žino ma, negyvensite kaip tikrieji ES institucijų darbuotojai, bet taip pat apm okam os kel ionės išl ai dos, suteikiamas sveikatos drau dimas, kitos socialinės garanti jos“, – teigė pašnekovė.
Būti įvykių sūkuryje
Europos personalo atrankos tar nybos (EPSO) direktoriaus patarė ja Agnė Martikonienė juokaudama stažuotes palygino su gyvenimu kartu prieš susituokiant. „Atliekant stažuotę galima pasi tikrinti savo suderinamumą su ES institucijomis. Tai leidžia susida ryti nuomonę, ar darbas ES insti tucijose yra tas būdas, kaip žmogus norėtų keisti pasaulį, ar tai ta vie ta, kur jis norėtų dirbti“, – pasako jo A.Martikonienė. Jos teigimu, atlikta stažuotė ne bus papildomas pranašumas sie kiant įsidarbinti ES institucijose, tačiau patirtis dar niekam nesuk liudė. „Stažuotė ES institucijo se išties yra vienas paprasčiausių būdų pajusti europinės karjeros skonį. Formaliai ji nesuteikia jokio konkurencinio pranašumo EPSO konkursuose, bet buvimas įvy kių sūkuryje gali padėti“, – sakė A.Martikonienė. Pasak jos, per stažuotę siekiama abipusės naudos. „Nesu girdėjusi baisių istorijų apie stažuotoją, kuris pastatomas prie kopijavimo apara to. Iš tikrųjų visi stengiasi stažuo tojui duoti konkretų projektą, kad žmonės ir atneštų naudos organi zacijai, ir gautų konkrečios patir ties“, – pridūrė A.Martikonienė. Tai patvirtina ir Europos Ko misijos atstovybėje Lietuvoje sta žuotę atliekanti Laura Valauskaitė. „Džiaugiuosi, kad darbuotojai įtrau kia mane į visas veiklas ir projektus, kurie vykdomi, – pasakojo ji. – Aka deminis išsilavinimas gana abstrak tus, todėl galimybė žinias pritaiky ti praktiškai yra labai vertinga.“ Atrankos į finansuojamas sta žuotes ES institucijose paprastai vyksta du kartus per metus. Pag
Atsilieka: Lietuvos jaunuoliai dėl įvairių priežasčių kur kas mažiau už sav
įgyti stažuodami užsienyje.
rindiniai reikalavimai norintiems stažuoti – įgytas bakalauro laips nis ir dviejų oficialiųjų ES kalbų mokėjimas, viena jų turi būti an glų, prancūzų arba vokiečių. Kliudo dėstytojai
Lietuvoje veikia ir nacionalinė tarptautinės praktikos programa „Patirties partneriai“, kuri yra fi nansuojama ES struktūrinės para mos lėšomis. Šios programos tikslas – sudary ti galimybę socialinių ir humanita rinių studijų programų studentams įgyti tarptautinės patirties tarpvy riausybinėse ir tarptautinėse nevy riausybinėse organizacijose, pra monės ir verslo įmonėse užsienyje. Šia programa pasinaudoję stu dentai ne tik įgyja patirties tarp tautinėse bendrovėse, bet ir gau na stipendiją. Ji, priklausomai nuo šalies, kurioje atliekama praktika, siekia 400–600 eurų per mėnesį. Tačiau šia programa pasinaudo jusių lietuvių taip pat nedaug. Pasak Jungtinių Tautų vystymo progra mos (JTVP) projektų koordinatorės Rūtos Svarinskaitės, dėl to iš da
lies kaltos ir aukštosios mokyklos. Šiuo metu prie programos „Patir ties partneriai“ yra prisijungę Vil niaus, Vilniaus Gedimino techni kos, Mykolo Romerio universitetai ir Kauno bei Vilniaus kolegijos. „Kadangi tarptautinė praktika beveik visose aukštosiose mokyk lose, kurios dalyvauja projekte, nė ra integruota į studijų procesą arba praktikos trukmė yra tik 4–6 sa vaitės, kai kurių projekto partnerių aukštųjų mokyklų studentai ga li išvykti į 3 mėnesių tarptautinę praktiką tik labai ribotais laiko tarpiais. Tai mažina išvykimų in tensyvumą, galimybę patenkin ti tarptautinių partnerių poreikį ir panaudoti parterių siūlomas vie tas konkrečiu laikotarpiu“, – tei gė R.Svarinskaitė. Pasak jos, JTVP neišsiuntus praktikanto į tarptautinio partne rio siūlomą vietą konkrečiu laiko tarpiu, tos vietos siūlomos kitų ša lių studentams, o sutarta praktikos vieta neretai prarandama. „Tais atvejais, kai tarptautinė praktika yra integruota į studijų procesą ir studentams yra galimybė
Darbdaviai pasilieka tik labiausiai motyvuotus Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Lietuvoje įmonėms prisikviesti norinčių atlikti praktiką studentų dažnai padeda bendradarbiavi mas su universitetais. Nauda bū na abipusė: įmonės sulaukia ga bių studentų, o universitetai gau na progą pasireklamuoti savo stu dentų sėkme. Susitarė su įmonėmis
Kvietimas: tokiais reklaminiais
stendais studentai viliojami atlik ti praktiką didžiosiose šalies įmonėse. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Pavyzdžiui, šiuo metu ISM Va dybos ir ekonomikos universite tas Vilniuje yra iškabinęs sten dus, kuriuose pabrėžiama, kad ISM studentus praktikuotis kvie čia universiteto partneriai – garsių įmonių atstovai. Universitetas dėl galimybės studentams praktikuo tis yra sudaręs sutartis su tokio mis įmonėmis kaip „Bitė Lietuva“,
„Hanner“, DNB bankas, „Nestle Baltics“, „Omnitel“ ir kitos. DNB banko ats tovo spaud ai Andriaus Vilkanco teigimu, ban ko padaliniai atviri visų aukštųjų mokyklų ir kolegijų studentams. Tačiau dvišalis bendradarbiavi mas su konkrečia mokymo įstai ga abiem pusėms esą suteikia pri dėtinės vertės, nes apsikeičiama žiniomis ir patirtimi. „ISM Vadyb os ir ekon om i kos universitetas ir DNB bankas glaudž iai bendrad arb iauja nuo 2007 m. Esame labai patenkinti su šia aukštąja mokykla mus sie jančia partneryste. Bendradarbia vimo modelis paremtas aktyviais teorinių ir praktinių žinių mai nais, taip priartinant mokslą prie verslo“, – sakė A.Vilkancas. Pasak DNB banko atstovo, pa sirašyta bendradarbiavimo su
tartis numato, kad ISM studen tams suteikiama galimybė banke vykdyti tyrimus, nagrinėti realias verslo situacijas ir teikti savo siū lymus. O banko specialistai kvie čiami skaityti paskaitų universi teto studentams. „Suprantama, kad bendradarbiavimas vyksta ir tarp ISM Karjeros centro bei ban ko personalo skyriaus, – studentai kviečiami atlikti praktikos ir mes esame labai patenkinti banke at liekančiais praktiką studentais, jų žiniomis, noru išnaudoti prakti kos teikiamas galimybes ir jų po žiūriu į studijas bei darbą“, – tei gė A.Vilkancas. Įdarbina kas penktą
A.Vilkancas skaičiuoja, kad per nai praktiką DNB banke atliko per 100 studentų iš daugiau kaip dvi dešimties Lietuvos aukštųjų mo
kyklų ir kolegijų. Paprastai maž daug penktadaliui jų po praktikos pasiseka įsidarbinti. „Apie 20–30 proc. studentų, kurie savo darbu ir iniciatyva puikiai užsirekomenduo ja per praktikos laikotarpį, papras tai lieka dirbti mūsų banke. Tai pui ki galimybė abiem pusėms geriau pažinti vienai kitą, studentui – su prasti, ar toks darbas jam patrauk lus, o darbdaviui – rasti ir išsiug dyti gerus darbuotojus“, – banko poziciją dėstė atstovas spaudai. Mokymo įstaigų ir verslo įmo nių pajėgų sutelkimas tampa daž nu reiškiniu – tarpusavio bendra darbiavimo sutartis su įmonėmis pasirašo tiek universitetai, tiek ir kolegijos. Viskas praktikanto rankose
Darbdaviai teigia, kad praktikanto gal imybės likt i dirbt i įmonė
13
gegužės 9–15, 2012
ekonomika diena.lt/naujienos/ekonomika
Ribos žemės įsigijimą Vyriausybė pritarė įstatymo pakei timams, kurie turėtų užkirsti gali mybes verslininkams įsigyti ir val dyti didesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą, nei leidžia įstatymai.
vo bendraamžius iš kitų ES šalių naudojasi galimybėmis darbo patirties „Shutterstock“ nuotr.
susiderinti individualų moky mosi planą bei išvykti į 3 mėne sių tarptautinę praktiką, de facto pasitaiko atvejų, jog fakultetų vadovybė ar atskiri dėstytojai vis tiek nesudaro sąlygų studentui iš vykti motyvuodami, kad gali nu kentėti studijų rezultatai, o stu dentui tai gali turėti finansinių padarinių, tekti mokėti už moks lą“, – akmenį į aukštųjų mokyklų daržą metė R.Svarinskaitė. Įtinka ne visi
Be to, pavyzdžiui, kolegijų stu dentai tarptautinę praktiką gali atlikti tik antrame kurse ar trečio kurso pradžioje griežtai nustatytu laiku, todėl šis nelankstumas ap riboja jų išsiuntimo į tarptautinę praktiką galimybes. R.Svarinskaitės teigimu, stu dentų pritraukimas, motyvavi mas išvykti į tarptautinę praktiką, konsultavimas dėl asmeninės karjeros valdymo ir tarptautinės praktikos vietos reikalauja papil domų kvalifikuotų žmogiškųjų iš teklių paskyrimo šiai veiklai vyk dyti bei jų individualių pastangų,
tačiau ne visos projekte dalyvau jančios aukštosios mokyklos dėl įvairių priežasčių gali užtikrin ti realų poreikio patenkinimą šiuo požiūriu. „Tarptaut inė prak tika nė ra aukštųjų mokyklų prioritetas. Be to, prisideda kadrų kaita, di delė kitų darbų apimtis, patir ties bendraujant su tarptautiniais partneriais ir jų reikalavimų su pratimo trūkumas, darbuotojų užimtumas einant pagrindines pareigas ir t. t.“, – trūkumus var dijo pašnekovė. R.Svarinskaitė pasakojo, kad yra pasitaikę atvejų, kai tarptau tiniai partneriai, su kuriais suda ryti susitarimai dėl tarptautinės praktikos vietų, yra itin solid žios tarptautinės ar užsienio or ganizacijos, neatsirenka nė vieno pasiūlyto kandidato, nes stu dentų užsienio kalbos žinios nė ra pakankamos arba kandidatams trūksta dar studijų metais įgy tos praktinės patirties, kuri gali apimti ir savanorystę, praktikas Lietuvoje, nevyriausybinių orga nizacijų veiklą ir panašiai.
studentus je prik laus o tik nuo jo pat ies. Stud entams, kur ie darb ov ietė je tik krapšto nosį ir nerod o jo kios inic iat yvos, pas ib aig us prak tikai įmonės dur ys užs i ver ia. „Bene labiausiai įmonių vadovai vertina praktiką atlie kanč io stud ento motyvac iją. Motyvac ija – kert in is reikal a vimas, kurio pasigenda didžio ji dal is įmon ių vad ovų. Žmo gus, atein ant is dirbt i į įmonę, tur i žin ot i, kok ių naujų idė jų ir pas iū lymų gal i pateikt i. Tik aišk i stud ento motyvac i ja ir atsakomybė gali sudomin ti darbdavį,“ – sakė ISM Vady bos ir ekonomikos universiteto Karjeros centro vadovė Gintarė Aldonytė. Telekomunikacijų bendrovės „Bitė Lietuva“ generalinis di rektor ius Chris as Robb ins as
teig ia, kad stud entų techn i nis pasirengimas taip pat svar bus, tačiau nelemia sprendimo priimt i juos į prak tiką – rei kiamų žinių jaunuoliai gali įgyti ir ją atlikdami. „Nesitikime, kad praktikan tai jau nuo pirmosios dienos ga lės dirbti lyg patyrę profesionalai. Daug svarbiau, kad jie mėgautų si savo darbu ir supančia koman da, juk būtent tai per praktiką jie ir turi galimybę atrasti“, – sakė Ch.Robbinsas. „Swedbank“ personalo vady bininkė Monika Vaitiekutė sakė, kad vertindami kandidatus at likti praktiką „Swedbank“ dar buotojai atkreipia dėmesį į jų ro domą motyvaciją, iniciatyvumą, atsakingumą ir asmenines savy bes, kurios turi atitikti vidinę or ganizacijos kultūrą.
Žemės ūkio paskirties žemės įsi gijimo laikinojo įstatymo pataisos bus teikiamos Seimui. Žemės ūkio ministras Vigili jus Jukna per Vyriausybės posėdį sakė, jog dabar žemei įsigyti ga li būti naudojamas užsienio ka pitalas ir realiai žemės įsigyja už sieniečiai. „Pagal šiandien galiojantį teisinį reglamentavimą vienas asmuo ga li įsigyti iki 500 ha ūkio paskirties žemės, tačiau niekas nedraudžia tam pačiam asmeniui steigti įmo nių ir per kiekvieną iš jų įsigyti po 500 ha. Taip vienose rankose su kaupiamas didesnis žemės plotas, nei leidžiama. Problema yra ir ta, kad tokiems pirkimams gali bū ti panaudojamas ir užsienio kapi talas, todėl būtų galima teigti, jog šiuo atveju galimybė įsigyti žemės atsiranda ir užsieniečiams“, – sa kė žemės ūkio ministras.
Pataisos numato, kad daugiau, nei leidžiama, žemės negalės įsigy ti tarpusavyje susiję asmenys, taip pat jos nebus galima konsoliduo ti pasitelkiant trečiuosius asmenis. Be kita ko, siekdamas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, potencialus pirkėjas privalės užpildyti specialią deklaraciją ir patvirtinti, kad jo tu rimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys maksimalaus. Taip pat jis privalės atskleisti, už kokius pinigus žemė bus perkama. Siūloma nustatyti, kad asmuo yra susijęs su įmone, kai jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi balsų dau gumą įmonėje, gali turėti įtakos jos valdymui. Tikimasi, jog, deklaruo jant sandoriui reikalingų lėšų kil mę, bus išvengta piktnaudžiavimo ir apsimestinių sandorių, kai jau valdantis 500 ha žemės asmuo sko lina lėšas neva nesusijusiam pirkė jui, o vėliau tokios įmonės reorga nizuojamos jas sujungiant. Pasak žemės ūkio ministro, su sijusiais asmenimis bus laikomi tėvai, įtėviai, nepilnamečiai vai kai bei įvaikiai, tiesiogiai ar ne tiesiogiai turintys balsų daugumą
Užtvara: pataisos numato, kad
daugiau žemės, nei leidžiama, ne- galės įsigyti tarpusavyje susiję asmenys. Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
įmonėje, darantys lemiamą įta ką įmonei, to paties asmens ar as menų įsteigti juridiniai asmenys. Ministerijos duomenimis, šaly je yra daugiau nei 30 įmonių gru pių, kurios valdo vidutiniškai dau giau kaip po 1,5 tūkst. ha žemės, o viena iš grupių yra privatizavusi 13 tūkst. ha žemės. BNS inf.
14
gegužės 9–15, 2013
pAsaulis
Bulgariškasis votergeitas atskleidė Artėjant pirmalai kiams rinkimams, Bulgarijos politikai murdosi purve ir bando sutelkti žmo nių pasitikėjimo li kučius.
23 proc.
Bulgarijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Nepriklausoma teisėsauga – mitas?
Balandžio 15 d. buvusio Bulgarijos premjero Boiko Borisovo namuose įvyko privatus pokalbis, kuris bu vo įrašytas, tačiau jis išlindo į die nos šviesą ir sukėlė šalyje dide lę audrą. Susitikimas, kuriame dalyva vo buvęs premjeras, už korup ciją persekiojamas buvęs žemės ūkio ministras Miroslavas Naide novas ir Sofijos prokuroras Niko lajus Kokinovas, priminė mafijos krikštatėvių pokalbį prie cigarų ir su gausybe žargoninės leksikos. Vyrai vulgariai ir ciniškai kalbė jo apie seksą bei homoseksualus, įgaliojimų viršijimą, įstatymų pa žeidimus, ES fondų lėšų savinimą si, santykius su žiniasklaida ir rodė visišką panieką teisėsaugos bei de mokratijos institucijoms. N.Kokinovas skundėsi, kad nau jasis generalinis prokuroras ne duoda jam tirti delikačių bylų, to kių kaip M.Naidenovo. Vadindamas buvusį premjerą bosu, N.Kokinovas prašė paskirti jį prokuroru apeliaci
nėse bylose ir mandagiai priekaiš tavo, kad nebuvo paskirtas genera liniu prokuroru, nors B.Borisovas esą žadėjo jam šias pareigas. „Tu jį pasirinkai, tad dabar nesi šypsok“, – tarė N.Kokinovas bu vusiam premjerui, kalbėdamas apie naująjį prokuratūros vadovą Sotirą Tsatsarovą. N.Kokinovas išdėstė pašneko vams, kaip vyksta M.Naideno vo bylos tyrimas, ką papasakojo ir dar žada papasakoti pagrindinis liudytojas. Prokuroras pažėrė pata rimų buvusiam ministrui, kaip iš vengti atsakomybės. Valstybė – kaip mafijos gauja
Pokalbio įrašas atsidūrė Bulgarijos žurnalistų rankose. Niekas iš jo da lyvių neginčijo įrašo autentiškumo. Prokuroras N.Kokinovas atsistaty dino iš pareigų. „Tai rodo, kad mūsų šalis valdo ma ne kaip valstybė, o kaip mafijos gauja, vadovaujama krikštatėvių tarybos“, – sakė Bulgarijos teisi ninkas Michailas Jekimdžijevas.
Pirmą kartą jaučiu pasišlykštėjimą vi somis politinėmis partijomis. Nenoriu matyti nė vieno pa žįstamo veido nei iš kairės, nei iš deši nės. Apžvalgininkai šiuos įvykius įvertino kaip ilgo B.Borisovo vy riausybės demaskavimo apogėjų. Kovo viduryje socialistų lyde ris Sergejus Staniševas pateikė prokuratūrai storą bylą, kuri bu vo praminta bulgariškuoju voter geitu. Dokumentuose teigiama, kad buvęs vidaus reikalų ministras Cvetanas Cvetanovas organizavo opozicijos politikų, verslininkų ir žurnalistų slaptą klausymąsi. Tam esą buvo naudojami specialūs au tomobiliai, įsigyti už lėšas, kurias
ES skyrė Bulgarijai sienų saugumui stiprinti. Dar vienu smūgiu C.Cvetano vui tapo kovos su mafija agentūros vadovo Stanimiro Florovo triukš mingas atsistatydinimas. Parei gūnas apkaltintas tuo, kad už ky šius užmerkdavo akis dėl narkotikų kontrabandą Bulgarijoje vykdančių išeivių iš Artimųjų Rytų. Nusivylė visais
Nuo netikėto B.Borisovo vyriausy bės atsistatydinimo praėjo daugiau nei du mėnesiai, o artėjantį sekma dienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai. Tačiau, kad ir apimta gau sybės skandalų, buvusio premje ro konservatyvi partija „Piliečiai už europietišką Bulgarijos vystymąsi“ (GERB) tebepirmauja reitinguose – ji turi beveik 25 proc. gyventojų pa laikymą ir 5 proc. lenkia pagrindinę varžovę Socialistų partiją (BSP). Politologai teigia, kad tiek balsų B.Borisovui nepakaks vyriausy bei suformuoti ir jo laukia sunkios derybos dėl koalicijos. Kita vertus,
Pietų srauto dujotiekis: So Ar Bulgarija taps rakštimi Krem liui, siekiančiam kuo skubiau įgy vendinti vadinamojo pietinio srau to („South Stream“) dujotiekį?
Abiejų dujotiekių atvejais Bul garija atsiduria tranzito taške. Ta čiau bulgarai iki šių metų balandžio buvo sukirtę rankomis dėl Rusijos siūlomo varianto.
Pigios dujos
Stabdis: bulgarų politikai sako, kad „South Stream“ dujotiekio projek
tą jiems reikia iš naujo įvertinti.
AFP nuotr.
Praėjusių metų rudenį Bulgarija pa galiau pasirašė investicijų susitari mą su Rusijos dujų monopolininku dėl dujotiekio „South Stream“ sta tybų ir gavo 20 proc. nuolaidą du joms iki 2018 m. Būtent tada pla nuojama baigti „South Stream“ projektą. Dujotiekis iš Rusijos bus tiesiamas Juodosios jūros dugnu. Vėliau jis eis per Bulgarijos, Serbi jos, Vengrijos, Slovėnijos teritori jas į šiaurinę Italijos dalį. Taip pat svarstoma apie atšakas į Graikiją, Kroatiją, Juodkalniją ir Makedoniją. „South Stream“ vadinamas di džiausiu konkurentu Briuselio ir Vašingtono stumiamam dujotie kiui „Nabucco“.
pasaulis per savaitę
Peržiūrės sandorį
Vis dėlto, rodos, nauja šluota nau jai šluoja. Laikinasis Bulgarijos premjeras Marinas Raykovas pa reiškė, kad sutartis su Rusijos dujų gigantu gali būti peržiūrėta. Pasak jo, būtina įvertinti, ar su sitarimas su „Gazprom“, kurį pa siekė ankstesnė Boiko Borisovo vyriausybė, suderinamas su vadi namuoju trečiuoju ES energetikos paketu, numatančiu dujų ir elekt ros energijos rinkos liberalizavimą Bendrijos šalyse. Paketo nuostatos draudžia, kad dujotiekio savinin kas būtų viena bendrovė, šiuo at veju „Gazprom“. Bet Rusijos dujų milžinas iki šiol kategoriškai prie šinosi tokioms nuostatoms.
Tiesa, nepasidavė ir Europos Komisija, ji pareiškė, kad „South Stream“ atveju trečiojo energeti kos paketo nuostatos turės galioti. Vis dėlto Bulgarijos atstovai ra mino, esą projekto persvarstymas nereiškia, kad ketinama iš jo pasi traukti. „Tai apsidraudimo politika, kad Bulgarijos vėliau nebaustų Briu selis, – sakė Bulgarijos vyriausy bės vadovas. – Būtina atlikti išsa mią analizę. Manau, mes žinome atsakymus į visus jautrius klau simus, kurie kyla dėl šio projek to. Vis dėlto normalu atlikti ana lizę, kaip plėtojasi mūsų santykiai su partneriais.“ Derybos dėl „South Stream“ tarp Bulgarijos ir „Gazprom“ pradėtos dar 2008 m., tačiau susitarimas dėl investicijų pasirašytas tik praėjusių metų rudenį. O trečiojo energetikos paketo nuostatos dienos šviesą ES išvydo
2013 05 02 2013 05 08
Penktadienis
Sekmadienis
Pirmadienis
Pakistane nu šautas pro kur or as, t y r ę s b u v u sios premjerės Benazir Bhutto nužudymo bylą, dėl kurios buvusiam ka riniam lyderiui Pervezui Musharrafui skirtas na mų areštas. Chaudhry Zulfiqaras buvo garsus prokuroras, jis vadovavo tiriant daugelį itin didelį atgarsį sukėlusių by lų, įskaitant dėl B.Bhutto nužudy mo 2007 m., prie kurio, kaip įtariama, prisidėjo P.Musharrafas. Ch.Zulfiqaro pa stangomis taip pat buvo teisiami kovoto jai, siejami su 2008 m. surengta teroro ataka Indijos Mumbajaus mieste.
Dešimtys tūkstan čių protestuotojų pirmųjų socialistų prezidento François Hollande’o valdymo metinių išvakarėse išėjo į Paryžiaus gatves apkaltinti jo atsukus nugarą kai riesiems. Daug žmonių susirinko ir į kitas pro testo akcijas sostinėje bei kituose miestuose pareikšti nepritarimo vy riausybės planams legalizuoti tos pa čios lyties asmenų santuokas ir leisti įsivaikinti. Apklausos šiuo metu rodo, kad F.Hollande’as yra nepopuliariausias prezidentas per dabartinę Prancūzi jos istoriją. Daugelį rinkėjų ypač piktina ties re cesijos riba atsidūrusi ekonomika ir di džiausias per 16 metų nedarbas.
JAV Klivl and o mieste teisėsau ga rado tris mo ter is, kur ios maždaug de šimtmetį buvo laikomos pagro bėjų namuose. Į policiją paskam bino viena iš jų – Amanda Berry (nuotr. viduryje), pastarąjį kartą matyta Klivlando greitojo maisto restorane „Burger King“ 2003 m., savo septynioliktojo gimtadienio iš vakarėse. „Padėkite, aš esu A.Berry! – kaimynų namuose surinkusi pagalbos numerį su šuko moteris. – Buvau pagrobta ir din gusi dešimt metų! Dabar esu čia, dabar esu laisva!“ Policija greitai atskubėjo į vietą ir netru kus suėmė 52 metų lotynų amerikietį, bu vusį mokyklinio autobuso vairuotoją. Po
Ch.Zul fiqaras va žiavo į teismo rūmus Islamabade, kai užpuolikai jį apšaudė iš taksi automobilio vienoje judrioje gatvėje. Bent 13 kulkų pa taikė prokurorui į galvą, petį ir krūtinę.
15
gegužės 9–15, 2013
pasaulis
visą purvą rinkimų baigtį nulems dar neap sisprendę rinkėjai, kurių, remian tis naujausiomis apklausomis, yra maždaug penktadalis. Nemažai rinkėjų prarado pasiti kėjimą visais politikais. Komenta torė, pasivadinusi Georgijeva, nau jienų portale e-vestnik.bg rašė: „Pirmą kartą jaučiu pasišlykštėji mą visomis politinėmis partijomis. Nenoriu matyti nė vieno pažįstamo veido nei iš kairės, nei iš dešinės, nei iš kitų politinio spektro taškų.“ Vargstančių balsas
Parlamento rinkimai Bulgarijoje tu rėjo įvykti liepą, bet buvo paanks tinti po to, kai vasario 20 d. B.Bori sovo vyriausybė atsistatydino kilus protestams dėl aukštų elektros kai nų, skurdo ir korupcijos. Šeši žmo nės protestuodami pasidegė. Didžiosios Britanijos nacionali nio transliuotojo BBC korespon dentas susitiko su vienu gyvu li kusiu bulgaru Dimitaru Dimitrovu. Kovo 13 d. šis 53-ejų bedarbis išė jo iš namų Sofijoje ir patraukė prie
prezidento rūmų, ten apsipylė ben zinu ir pasidegė. Rūmų sargyba su skubo numalšinti liepsnas. Po trijų savaičių ligoninėje ir ke leto veido bei galūnių operacijų vyras grįžo namo. Savo poelgį jis aiškino ne tuo, kad tiesiog norė jo mirti, o noru pasiaukoti dėl savo šalies. Jis norėjo, kad pasaulis iš girstų, kokiomis sunkiomis sąlygo mis gyvena žmonės vienoje skur džiausių ES valstybių. „Manau, pasiekiau tai, ko norė jau. Galbūt buvau kvailys, bet vi liuosi, kad reikalai pasikeis į gera“, – BBC sakė D.Dimitrovas. „Niekada nesitikėjau, kad bus tiek žiniasklaidos dėmesio, – pri sipažino jis. – Dabar matau, kad iš gyvenęs galiu tapti balsu tų žmo nių, kurie išgyveno tą patį, ką ir aš. Tikiuosi, kai papasakosiu savo istoriją, daugiau žmonių sužinos apie padėtį Bulgarijoje.“ Grįžęs namo pas žmoną ir duk rą, D.Dimitrovas tikisi vėl įsidar binti kalviu. Parengė Julijanas Gališanskis
Neviltis: Bulgarijos visuomenė pavargo nuo skurdo, korupcijos ir politikų cinizmo.
AFP nuotr.
ofija ruošia staigmeną „Gazprom“ ? 2009 m. Tiesa, norint išvengti ES direktyvų, „South Stream“ turėtų būti pripažintas nacionalinės svar bos projektu tose šalyse, per kurių teritoriją jis bus tiesiamas. Serbija, tiesa, nepriklausanti ES, šių metų pradžioje pažadėjo, kad nacionalinės reikšmės statusas projektui bus suteiktas. Maža to, „Srbijagas“ vadovas Dušanas Baja tovičius pareiškė, kad jau šiais me tais prasidės dujotiekio ruožo Ser bijoje statybos. Taigi, kaip rašo serbų spauda, nepaisant visų spekuliacijų, pro jektas vykdomas pagal visus nu matytus terminus. Kroatija taip pat davė sutikimą dėl projekto 2013 m. sausį. Šio je šalyje pagal susitarimą „South Stream“ dalis bus nutiesta 2013– 2016 m. laikotarpiu. Vengrija viena pirmųjų patvir tino projektą dar 2011 m. Be to, vengrai irgi suteikė projektui na
k u r i o laiko buvo suimti du 50-ies ir 54-erių jo broliai. A.Berry ir kitos dvi merginos Georgina DeJesus bei Michele Knight yra sveikos. Kitą dieną jos buvo išleistos iš ligoninės ir grįžo pas artimuosius.
cionalinės reikšmės statusą. Slo vėnija 2012 m. taip pat sutiko pri sijungti prie projekto.
Mes turime kalbėti apie realias galimy bes. „Nabucco“, žino ma, būtų labai gera alternatyva, tačiau šis projektas nepa tenkina būtino dujų kiekio. Politinis žaidimas?
ES šiuo metu iš Rusijos importuoja apie ketvirtadalį per metus sunau dojamų dujų kiekio. Nors „South Stream“ brolis „Nord Stream“ jau veikia, pietinį srautą ES vertina gana skeptiškai, nes, tikėtina, šis dujotiekis galė
tų palaidoti alternatyvų „Nabuc co“ projektą. Šį labai stumia Jungtinės Valsti jos, tačiau derybos iki šiol vyksta, o pažangos labai mažai. „Nabucco“ projektas tėra popie rinis. Nors planuota, kad šį vamz dį gamtinėmis dujomis galėtų už pildyti Azerbaidžanas, o galbūt net Centrinės Azijos valstybės, nieko doro iki šiol nepasiekta. Sasho Dontchevas, Bulgarijos dujų bendrovės „Overgas“ vado vas, 2009 m. pripažino, kad „Na bucco“ projektą vertintų teigiamai, jei jis būtų pajėgus garantuoti dujų tiekimą, tačiau to nėra. „Mes turime kalbėti apie realias galimybes. „Nabucco“, žinoma, būtų labai gera alternatyva, tačiau šis projektas neteikia būtino du jų kiekio. Todėl, bent jau man as meniškai, „South Stream“ atrodo gerokai solidžiau“, – sakė S.Dont chevas.
Vis dėlto problemų turi ir „South Stream“. Kai kurie analitikai abe joja, kad Rusijai naudinga statyti dar vieną dujų atšaką į Senąjį že myną, nes „Gazprom“ Europos šalims parduodamų dujų kiekis menksta. Be to, skeptikai pabrėžia mil žinišką šio projekto kainą. Skai čiuojama, kad dujotiekis Juodo sios jūros dugnu kainuotų nuo 20 iki 25 mlrd. JAV dolerių. Didžioji dalis šios sumos tektų būtent Ru sijos dujų gigantui, nors Serbija ir Bulgarija įsipareigojo padengti dalį statybos sumos iš pinigų, gaunamų už dujų tranzitą. „Gazprom“ taip pat dar teks atseikėti 16 mlrd. do lerių infrastruktūrai pietinėje Ru sijos dalyje, kad dujotiekis galė tų veikti. Taigi daugelis ekspertų linkę manyti, kad „South Stream“ – po litinis projektas, kuriam Kremlius negaili pinigų tik todėl, kad galėtų
Antradienis
Trečiadienis
Rusija ir Jungtinės Valstijos per aukš čiausio lygio derybas susitarė spausti Siri jos režimą bei sukilė lius rasti savo konflikto politinį spren dimą ir surengti tarptautinę taikos konferenciją. Tai po Maskvoje įvykusių derybų su JAV diplomatijos vadovu Johnu Kerry (kairėje) pranešė Rusijos užsienio rei kalų ministras Sergejus Lavrovas. J.Kerry pirmąkart atvyko į Rusiją nuo pat jo paskyrimo JAV diplomatijos va dovu vasario mėnesį. Ši misija gali būti viena sudėtingiausių, kurias jam iki šiol teko vykdyti, nes Maskvos ir Vašingto no santykių „temperatūra“ praeitais metais pasiekė naujas žemumas. Daug ginčų kelia Amerikos raketinė gynyba, Maskvos draudimas amerikiečiams įsi
Gelbėtojai Genu jos uoste ieš kojo žmo nių, kurie galėjo lik ti gyvi po naktį įvykusios nelaimės, kai konteinerinis laivas rėžėsi į laivybos val dymo bokštą ir, jo daliai nu griuvus į vandenį, žuvo trys žmonės. Bokšte buvo maždaug 14 žmonių. Kai kurie jų įkrito į šal tą vandenį, o kiti įstrigo lifte, taip pat nukritusiame į jūrą. Avarijos priežastys neaiškios: oro są lygos buvo puikios, nebuvo vėjo, neplau kė jokie kiti laivai. Ši tragedija išgąsdino italus, dar neat sigavusius po „Costa Concordios“ tra gedijos, kai tam kruiziniam laivui vieną
vaikinti vaikų iš Rusijos, taip pat nevy riausybinių organizacijų puldinėjimas Rusijoje.
pagaliau aplenkti Ukrainą. Kijevo ir Maskvos dujų karai ne sykį bu vo sutrikdę dujų tiekimą Europai. Tiesa, „Gazprom“ neigia, kad sta tyti pietinį srautą juos skatina po litiniai sumetimai, nors pripažino, kad ginčai su Ukraina dėl tranzito gigantui įgriso. Kita vertus, gali būti, kad „Gazprom“ gali perimti Ukrainos vamzdynus. Neseniai tarp Kijevo ir Maskvos prasidėjo derybos dėl bendro konsorciumo, kuris valdy tų Ukrainos dujotiekių sistemą ir požemines dujų saugyklas, sukū rimo, o tai reikštų, jog Rusijos du jų milžinas įgytų šio turto kontro lę, kurios ilgai siekė. Klausimas, kam tokiu atve ju „Gazprom“ būtų reikalingas „South Stream“, kurio pajėgumas – 63 mlrd. kubinių metrų dujų per metus? Į šį klausimą „Gazprom“ kol kas neatsakė. „The Sofia Globe“, „New Europe“ inf.
2012ųjų sau sio naktį apvir tus prie Džiljo salos žuvo 32 žmonės. Balandžio 15-ąją šalyje prasidėjo kaltini mų šešiems šios katastrofos įtariamie siems nagrinėjimas teisme.
16
gegužės 9–15, 2013
sportas diena.lt/naujienos/sportas
Sporto aistruolio tvarkaraštis
KUR? Londone arba per „Viasat Sport Baltic“, internetu sportlive.lt. KADA? Gegužės 10 d. 19 val., 12 d. 22 val.
Eurolygos finalo ketvertas Stipriausi Europos klubai savaitgalį susikaus dėl prestižinio trofėjaus. Keturiose komandose – ir lietuviški akcentai. Pirmajame pusfinalyje susitiks Maskvos CSKA ir Pirėjo „Olympiakos“, kurioje rungtyniauja Martynas Gecevičius. Kitoje dvikovo je prieš dešimtmetį su „Barcelona“ ant aukščiausio laiptelio kopęs Šarūnas Jasi kevičius pasiryžęs tai pakartoti. „Barcelonos“ kelyje – Madrido „Real“. Ant atsargi nių žaidėjų suolelio išvysime dėl traumos žaisti negalintį gynėją Martyną Pocių.
„Dabar esu dar la biau užimtas nei anksčiau“, – prisi pažįsta buvęs il gametis Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentas Artū ras Poviliūnas, ką tik paskirtas vie nu iš netradicinio sporto renginio – Europos olimpi nių žaidynių – or ganizatorių. Viltys: A.Poviliūnas tikisi, kad artėjančiose Europos olimpinėse žaidy
nėse sėkmingai pasirodys Lietuvos krepšinio trejetai, lengvaatlečiai ir imtynininkai. Tomo Lukšio / BFL nuotr.
A.Poviliūnas pensijai laiko neturi KUR? Šiauliuose arba internetu alyga.lt ir futbolotv.lt. KADA? Gegužės 12 d. 18 val.
Vilniaus „Žalgirio“ kovos Įžengęs į Lietuvos futbolo federacijos taurės finalą sostinės klubas nemažina apsukų ir jau lipa ant kulnų A lygos sezono lyderiui Klaipėdos „Atlantui“. Antro jo rato varžybose žalgiriečiai Saulės mieste stoja į mūšį su lygos vidutiniokais „Šiauliais“. Pirmajame rate prieš porą mėnesių A lygos vicečempionai šiaulie čius įveikė minimaliu rezultatu 1:0, tačiau nuolat gerėjanti vilniečių sportinė forma leidžia manyti, kad šįkart pergalė bus įtikinamesnė.
Balys Šmigelskas
b.smigelskas@diena.lt
Neseniai iš Baku grįžęs A.Povi liūnas interviu „Vilniaus dienai“ sakėsi, kad buvo sužavėtas Azer baidžano ambicijų ir mestų pajėgų surengti pirmąsias Europos olim pines žaidynes kitų metų birželio 12–28 d. – Neseniai grįžote iš Azerbai džano sostinės Baku, kur su sitikote su šalies prezidentu Ilhamu Alijevu ir aptarėte pa sirengimą artėjančioms Euro pos olimpinėms žaidynėms. Kaip vertinate šį vizitą? – Visi žemynai jau anksčiau turėjo savo olimpines žaidynes. Europo je iki šiol buvo tik Viduržemio jū ros, mažųjų šalių žaidynės ir olim piniai festivaliai. O surengti Europos žaidynes nė ra paprasta. Sportininkų tvarka raščiai labai suspausti. Tarkime, lengvaatlečiai dalyvauja Auksinės lygos etapuose, komandinėse var žybose ir t. t. Tačiau Azerbaidža no valdžia rodo didžiulį entuziaz mą. Valstybės prezidentas kartu vadovauja ir olimpiniam komite tui. Iki žaidynių liko vos metai. Tai labai mažas laiko tarpas, kol kas yra nemažai klaustukų, tačiau tai normalu. Viskas turėtų išsispręs ti, nes ten finansai – ne problema. Organizaciniam komitetui vado vauja I.Alijevo žmona Mehriban, kuri yra ir gimnastikos federacijos prezidentė. Azerbaidžanas į pa galbą pasitelkė Atlantos žaidynių organizatorius. Tai rodo jų rimtą požiūrį. – Koks žaidynėse bus jūsų vaidmuo? – Labai džiaugiuosi, kad esu įtrauktas į 16 asmenų žaidynių or ganizacinę grupę, kuri atliks savo tišką revizorių vaidmenį. Balandžio 28 ir 29 d. savo re zidencijoje mus priėmė I.Alijevas.
Taip pat aplankėme sporto bazes, olimpinį kaimelį. Dar nemačiau tokio lygio apartamentų jokio se žaidynėse. Kambariai bent pu santro karto didesni, nei įprasta. Tai bus problema prieš 2016 m. Rio De Žaneiro žaidynes, nes ten sąly gos bus prastesnės. Kartelė iškelta labai aukštai. Visus objektus nuo olimpinio kaimelio galima pasiek ti per 15–20 minučių. Aptarėme žaidynių atidarymo ir uždarymo scenarijų variantus. Kaip juokavo prezidentas, pagaliau visi supras, kad Azerbaidžanas yra Europo je. Vis dėlto tai yra musulmoniška šalis, todėl kultūrų įvairovė turėtų atsispindėti ir renginiuose. – Kokio tai masto renginys ir kokios sporto šakos bus kulti vuojamos? – Žaidynėse dalyvaus 6500 at letų. Tai labai daug, nes įpras tose olimpiadose dalyvauja apie 10 000 sportininkų. Bus propaguo jama 19 sporto šakų – šaudymas iš lanko, vandens sportas, lengvo ji atletika, badmintonas, krepšinis 3 prieš 3, boksas, kanojų sportas, dviračiai, fechtavimasis, paplū dimio futbolas, sportinė ir me ninė gimnastika, dziudo, karatė, šaudymas, stalo tenisas, tekvon do, biatlonas, paplūdimio ir salės tinklinis, imtynės. Tiesa, sąrašas galutinai bus patvirtintas mėne sio pabaigoje. Atrankos kriterijai artimiausi metu bus sprendžiami per šalių sporto federacijas. – Kokio galime tikėtis Lietu vos sportininkų desanto? – Kai kurių sporto šakų nekulti vuojame. Nežinau, ar galėtume turėti paplūdimio futbolo ar kalnų dviračių sporto atstovų. Nemenki tradicinės karatė sportininkų šan sai. Neabejoju, kad krepšinio triju lių varžybose turėsime savo atstovų ir sieksime aukštų tikslų. Tas pats pasakytina apie lengvąją atletiką, imtynes. Bus įdomu stebėti, nes kai
kur šios žaidynės taps pagrindine atranka į 2016-ųjų olimpiadą. – Praėjusių metų spalį tapote LTOK garbės prezidentu. Kaip jaučiatės šiame poste? – Žinote, kai 24 metus be per traukų vadovauji Olimpiniam są jūdžiui, nelengva nuo to atitrūkti. Nebegaliu tiesiogiai padėti prii mant sprendimus. Vis dar negaliu apsiprasti, tačiau laikausi nuo monės, kad kištis į naujos vadovy bės veiklą ir sprendimus nereikėtų. Juk jie patys gerai dirba, yra akty vūs, supranta reikalų esmę. Dabar veiklos man yra netgi daugiau. Reguliariai rengiu teks tus „Olimpinės panoramos“ žur nalui, esu kultūros ir istorijos ko misijos pirmininkas. Buvo netikėta, kai mane pakvie tė į tarptautinę sporto kino ir te levizijos federaciją. Lapkričio mė nesį Milane vyks meninių sporto filmų peržiūra. Taip pat esu Lie tuvos edukologijos universiteto docentas, vesti paskaitas taip pat kviečia Lietuvos sporto universite tas. Labai malonu, kad galiu bend rauti su jaunimu, tuomet tarsi pats tampu jaunesnis. Dirbame prie knygos projekto „Lietuvos olim piečiai“. Tai enciklopedinis dar bas, reikalaujantis didelės atsako mybės. Iš esmės jau parengta kita knyga – „Kita olimpinio medalio pusė“. Ją rašėme su artimu bičiuliu Aloyzu Urbonu. Deja, jis netikėtai mirė. Niekaip negaliu apsispręsti dėl galutinio knygos varianto.
6500 atletų
dalyvaus Europos olimpinėse žaidynėse.
17
gegužės 9–15, 2013
26p.
Vilniečio savaitės renginių gidas.
savaitgalis
prasideda su „Vilniaus diena“
Profesija nesirenka žmogaus lyties Sakoma, kad nėra vyriškų ir moteriškų darbų. Kaip moteris gali ruošti pietus, iš maudyti vaikus, taip tą patį darbą gali atlikti ir vyras. O ar yra vyriškų ir mote riškų profesijų? „Vilniaus diena“ pabandė tai išsiaiškinti. 18 Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Požiūris: „Kol nebuvo rezultatų, niekas nekreipė dėmesio. Kai pasiekėme rezultatų, tapau vyrų konkurente. Tada jie pradėjo į mane žiūrėti kaip į partnerę, nepaisydavo, kad aš – mo
teris“, – savo karjeros pradžią prisiminė kiokušin karatė trenerė V.Korsakovienė.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
18
gegužės 9–15, 2013
savaitgalis
Profesija nesirenka žmogaus lyties Kai neseniai Orestas 17 Procas tapo kiokušin karatė pasaulio čempionu ir pel
nė aukso medalį, o salė griaudėjo nuo ovacijų, ne visi jam plojantys žinojo, kad jo trenerė nuo aštuone rių metų buvo moteris – Vilija Kor sakovienė. Tą dieną 53-ejų trenerė jautėsi lyg devintame danguje. „Orestas jau užaugo. Iškėlęs gal vą jis drąsiai gali sakyti, kad yra tikras pasaulio čempionas. Turbūt jis vienintelis iš Lietuvos rinktinės narių kovojo su japonais – stip riausiais kiokušin karatė meist rais. Vyriausiasis teisėjas taip pat buvo japonas“, – kalbėjo kaunie tė V.Korsakovienė apie savo auk lėtinio pergalę Vilniuje vykusiose varžybose. Kai tėvai pagal skelbimus ieš ko auklės, suradę vyro kontaktus tiesiog nustėrsta: „Čia kas nors ne taip...“ Bet kai tokia auklė suval do namus siaubiantį paauglį ir su juo suranda bendrą kalbą, gimdy tojai į jį pažvelgia jau kitaip. Dirb ti aukle nepabūgęs 19-metis Aiva ras Juocevičius patyrė, kad vaikų būna įvairiausių. „Dažnai paper ki juos saldainiu, ir viskas gerai“, – sakė vilnietis. Ne darbas, o pašaukimas
Kiokušin karatė trenere V.Korsako vienė dirbo daugiau kaip 20 metų ir buvo vienintelė šios sporto šakos trenerė Kaune. Vilija neslepia, kad į ją skersakiuodavo treneriai vyrai ir ilgai jos nepripažino sava. Moters nuopelnus jie įvertino tik tada, kai jos auklėtiniai pradėjo skinti laurus Europos čempionatuose. Šį „vyrišką“ darbą ji pasirin ko neatsitiktinai. Nuo pat mažens Vilija – sportininkė, yra baidarių ir kanojų irklavimo sporto meistrė. Tačiau savo veiklos darbu V.Kor sakovienė nevadina. Esą jei tai būtų buvęs darbas, daugiau kaip 20 me tų vienintelė tarp vyrų nebūtų iš tvėrusi. Ji net nejautė, kad dirbo. Ko gera, tai – pašaukimas. Ji visą gyvenimą mokėsi. Ir dabar nema no, kad viską moka ir žino. Viliją pirmiausia užkabino pats sportas. Tada kilo noras būti dar ir trenere. „Anais laikais kiek varžybų žiū rėdavau, vis pagalvodavau: „Kaip norėčiau būti kiokušin karatė tre nerė. Trenerių moterų tada nebu vo“, – pasakojo Vilija. Ištvermė išlavinama
Iš pradžių V.Korsakovienė pradėjo treniruoti merginas. Vaikinų spor to salėje atsirado vėliau. Ir kartą ji pajuto, kad jai tiesiog sekasi. No rinčių sportuoti daugėjo ir, svar biausia, jie likdavo – neišsilaksty davo. „Vienas kitas atkrisdavo – per griežta būdavau. Tai tokia spor to šaka. Turi būti tvarka“, – mano V.Korsakovienė. 1991 m. Kaune ji įkūrė kiokušin karatė klubą. „Net sunku išvardyti, kiek išug džiau Europos čempionų jaunių – merginų ir vaikinų. Šviežiausias laureatas – O.Procas, kurį trenira vau nuo pirmų žingsnių. Jei visus Europos prizininkus, čempionus suskaičiuočiau, būtų turbūt apie 15 žmonių. Mano klube jie užaugo nuo pat mažens, jame pasiekė pui kių rezultatų“, – neslėpė pasidi
Įtarimai: „Yra ir tokių, kurie labai įtartinai į mane žiūri, pirmą kartą apsilankę mano interneto svetainėje, – neslėpė aukle dirbantis A.Juocevičius.
– Tada puola kitų klausinėti, kas aš toks.“
džiavimo savo auklėtiniais V.Kor sakovienė. Anot jos, svarbiausia yra tai, kad vaikas pats norėtų užsiim ti tuo sportu. Yra buvę, kad tėvai atveda savo atžalą į klubą ir sako, jog norėtų, kad jis užsiimtų kioku šin karatė. Trenerė pažiūri į vai ką ir klausia: „Ar nori sportuo ti?“ „Ne-e-e“, – numykia vaikas. Vadinasi, patys tėvai turėtų spor tuoti. „Vaikai maži, jie dar nežino, ko nori. Tėvai bando juos užvesti ant kelio. Atveda – patinka, pasilieka. Nepatinka – nelanko, gal kitoje srityje tas vaikas daugiau pasieks. Jeigu šiai sporto šakai nebūčiau atidavusi širdies, ar būčiau galė jusi ko nors pati pasiekti ir kitiems duoti? – klausė trenerė. – Vėliau, pradėjus sportuoti, reikia ištver mės. Bet ištvermė išlavinama. Tai – charakteris. Jei žmogus yra ko vingas, jis visą laiką norės būti pirmas.“ Tapo vyrų konkurente
„Pagalvojome, kad jūsų profesija vyriška, – sakiau trenerei. – Negi niekas jums to nepasakė?“ „Įsivaizduoju, kad daug kas pa galvodavo. Pažiūrėdavo, pagalvo davo. O mano vyriškas charak teris, – žodžio kišenėje neieškojo V.Korsakovienė. – Kol nebuvo re zultatų, niekas nekreipė dėmesio. Kai pasiekėme rezultatų, tapau konkurente vyrams. Tada jie pra dėjo į mane žiūrėti kaip į partnerę, nepaisydavo, kad aš – moteris. Ži not, karatė sporte nėra vyrų, mote rų, nėra vaikų – mergaičių, berniu kų. Pas mus visi – kiokušin karatė kovotojai. Viskas. Visiems vieno dos sąlygos ir taisyklės.“
Trenerės dukra kiokušin kara tė pradėjo užsiiminėti vaikystėje, nuo 5-erių, sūnus – nuo 7-erių. Tačiau vėliau abu pasirinko kitas sporto šakas. Vilijos vyras Vladas Korsakovas – tarptautinės katego rijos kiokušin karatė teisėjas.
Ir kai vaikinas ją pa maitino mėsa, tėvai labai supyko. Pasiro do, trejų metų mer gaitė jau pratinama būti vegetare. Su kiekvienu – kitokia kalba
Kai A.Juocevičius pranešė tėvams, kad planuoja užsidirbti pinigų pri žiūrėdamas vaikus, mama labai juokėsi, o tėvas jį negražiai pava dino. „Jo, jo, galima taip sakyti. Ka dangi mano draugė Lina dirba to kį pat darbą, nieko tokio nėra. Bet aš dirbu ir dėl malonumo, – man patinka vaikai. Gerąja prasme“, – šypsojosi Aivaras. V.A.Graičiū no aukštojoje vadybos mokykloje jis mokosi verslo vadybos, o auk le dirba nuo 16-os. Aišku, ne visi vaikai šilkiniai, ne visi sėdi ramūs kaip pabučiuo ti. Ir neklauso, ir kaprizus rodo, ir užsispiria. Bet būna ir labai ra mių vaikų, kurie net neverkia, labai smalsūs, viskuo domisi, tik jiems aiškink, pasakok. Tačiau būna ir tokių, kad, o siaube, prieiti nega lima – iš karto pradeda verkti, juk ne mama, ne tėtis – bijo. Aivaras žino, kad yra įvairių bū dų, kaip su jais susitvarkyti. Tačiau
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
vienas – labai paprastas. „Tiesiog paperki saldainiu, ir viskas gerai“ – nesutarimų gesinimo priemonę įvardijo A.Juocevičius. – Bet bū na tokių momentų, kad nežinai, ką daryti. Tenka improvizuoti.“ Improvizuoja jis įvairiai. Pavyz džiui, įjungia televizorių, o šis rodo kokį filmuką. „Ir vaikas pamiršta, dėl ko pykomės. Staiga susidomi tuo filmuku“, – sakė Aivaras. Tenka vykti ir į keliones
Vaikino darbo grafikas įvairus. Ne seniai dirbo vienoje šeimoje, kur reikėjo prižiūrėti tris vaikus vi są savaitę nuo ryto iki vakaro, ko ne gyventi su jais. Būna, kad vai ką tenka prižiūrėti vieną dieną nuo 9 iki 18 val., kartais – tik porą va landų. O kartais drauge su visa šei ma tenka vykti į kelionę. „Kol tė vai pramogauja, aš turiu prižiūrėti vaikus, – paaiškino auklė. – Teko vykti į Klaipėdą, Uteną.“ A.Juocevičių dažniausiai samdo kelios šeimos. Dažnai jį rekomen duoja, o ieškantys auklės pasitiki tais, kurie rekomenduoja. „Yra ir tokių, kurie labai įtarti nai į mane žiūri pirmą kartą apsi lankę mano interneto svetainėje, – neslėpė Aivaras. – Tada puola kitų klausinėti, kas aš toks.“ Savo darbo valandos kainą A.Juocevičius įvertino 10 litų. Jei per dieną reikia vaiką prižiūrė ti 5–6 valandas, tada ir būna toks atlygis. Jei šeimoje dirba savaitę, atlygis mažesnis. Jei su šeima kar tu vyksta į kelionę – didesnis. Be to, tėvai apmoka visas kelionės iš laidas. Vaikinas dažniausiai dirba kiek vieną dieną. Kaip tokiu atveju lan kyti paskaitas?
„Kaip išeina“, – skėstelėjo ran komis Aivaras. Tramdė 13-metį paauglį
Vaikai, kuriuos jis prižiūri, – įvai raus amžiaus: metukų, dvejų, pasi taiko net 12–14 metų paauglių. „Kūdikius atsisakau prižiūrėti – nenoriu rizikuoti. Neduok Dieve, dar atsitiks kas nors. Stengiuosi, kad vaikas būtų bent vienų metukų. Bet teko prižiūrėti ir labai kaprizin gą 13-metį paauglį. Chuliganas, žo džiu. Tėvai pasakė jį tramdyti, kad nedaužytų visko iš eilės, nesiautė tų po namus“, – pasakojo Aivaras. Vaikinui nieko kita neliko, kaip su paaugliu ieškoti ryšio. „Pradėjau aiškintis, kuo jis do misi. Bendravom, bendravom, ir paaiškėjo, kad jis domisi kompiu teriniais žaidimais, futbolu. Te ko pačiam pasiskaityti. Kitą die ną atėjau – ir bendra kalba yra“, – džiaugėsi Aivaras. Didesniems vaikams jis turi ir valgyti paruošti. Aišku, tėvai pa sako, ką jie mėgsta, tada auklė pa siraito rankoves. Tačiau kartą dėl maisto teko su sibarti su vienos mergaitės tėvais. Šie netiksliai paaiškino, ką jai gali ma duoti ir ko ne. Ir kai vaikinas ją pamaitino mėsa, tėvai labai supy ko. Pasirodo, trejų metų mergaitė jau pratinama būti vegetare. „Aišku, likau kaltas. O iš kur šal dytuve ta mėsa? Atrodo, tėvas bu vo ne vegetaras. Visokių būna tėvų, visokių įdomių įvykių“, – neslėpė vaikinas. Ar pašnekovui patinka toks dar bas? „Žinoma, – tvirtino jis. – Links ma. Vis šiokia tokia gyvenimo įvai rovė.“
19
gegužės 9–15, 2013
savaitgalis Viena talentingiau sių Lietuvos džiazo atlikėjų Laura Bud reckytė ką tik iš Ry gos parsivežė dar vieną svarbų įver tinimą – konkurso „Riga Jazz Stage“ pirmos vietos ap dovanojimą – ir jau ruošiasi naujiems iššūkiams – festi valiams „Pori Jazz“ (Suomija) ir „Rigas Ritmi 2013“ (Latvija).
Sėkmė pri klauso ne tik nuo muzi kanto talen to, bet ir nuo jo koncent racijos, nusi teikimo, cha rizmos tam tikru mo mentu.
Virsmas: L.Budreckytei ne vienas yra sakęs, kad gyvenime ji kultūringa ir rami, tačiau scenoje išryškėja visai kitoks jos būdas ir charizma.
Asmeninio archyvo nuotr.
Kokia yra sėkmės ne tik džiaze paslaptis Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt
Dainuoja nuo darželio
Prieš metus Klaipėdoje vykusiame tarptautiniame festivalyje „Jazz voices 2012“ taip pat iškovoju si pirmą vietą L.Budreckytė pui kiai žino, ką reiškia dainuoti čia ir dabar, piešia savo ateities džia zo viziją ir šiek tiek praskleidžia užuolaidas į savo, kaip muzikan tės, gyvenimą, kuriuo susidomi vis daugiau ne tik džiazo mėgėjų. Iš Birštono kilusi mergina, kaip tikriausiai ir dauguma, dainuoti pradėjo darželyje. Tiesa, ji prisime na ir kartą kilusį nedidelį inciden tą: per darželinukų koncertą Lau ra užsispyrė ir nedainavo, tačiau kai kurį laiką padelsusi ji prasižio jo, natos pratrūko ir nebesustojo. Tai, matyt, ir buvo tas momentas, kai mokytojai įžvelgė šią mergaitę turint perspektyvų. Vėliau, be abejo, buvo „Dainų dainelės“ konkursai, folkloro an samblis, stojamieji į Lietuvos mu zikos ir teatro akademiją (LMTA), meilė džiazui. Mokosi ir moko
„Man įdomu, kiek galiu rasti vidi nės stiprybės savyje, įkvėpti mu zikai“, – dalijosi Laura ne tik savo, kaip džiazo atlikėjos, patirtimi, bet ir įspūdžiais apie savo mokinius. 23-ejų atlikėja skina apdovanoji mus vieną po kito, tęsia magistro studijas LMTA, bendradarbiauja džiazo muzikos projektuose ir dar moko įvairiausio amžiaus žmones dainavimo subtilybių. Nuo mažumės dainuojanti Lau ra – džiazą atlieka jau ne vienus metus – griežtų ribų muzikoje nei sau, nei kitiems nebrėžia. „Džiazas yra toks dalykas, kuriam neįmano ma nubrėžti griežtų ribų. Man la bai patinka tradicinis gipsy džiazas,
kurį dainuoju bendradarbiaudama su grupe „The Schwings“. Bet kar tu man patinka ir vadinamasis free džiazas, laisvos improvizacijos, tuo ir pasinaudojau dalyvaudama kon kurse „Riga Jazz Stage“, – čia kūrė me laisvą solo pasirodymą su būg nininku. Tikrai konkrečiai negaliu įvardyti to, kas muzikoje man la biausiai patinka, nes atlieku ir aka deminę, ir folkloro muziką. O šiais laikais itin sunku išlaikyti vieną dainavimo kryptį, nes reikia būti universaliam, kad išgyventum“, – kalbėjo atlikėja. Laurai ir yra įdomiausias įvairių džiazo stilių sąlytis ir lydinys. Ry goje vykusiame konkurse atlikėjos sudainuotas Jameso Browno kūri nys „This is a man’s man’s world“ dėl visai kitokios, bliuzo, spalvos ir tradicinis Spencerio Williamso kū rinys „Basin street blues“, atliktas free soul stiliumi, tapo jos sėkmės raktu. „Man pačiai buvo netikėta, kad visa tai išsivystė net į repo stiliaus muziką: repuoji, o tada grįžti prie tradicinių skambesių. Labai svar bi yra bendra kūrinio koncepcija ir rezultatas, įdomu, ką galima atras ti su vienu ar kitu kūriniu“, – pa sakojo Laura. Scenoje – visai kitokia
Ji prisipažįsta, kad kūryboje yra vi siškai kitokia nei kasdieniame gy venime. Laurai ne vienas yra sakęs, kad gyvenime ji kultūringa ir rami, tačiau scenoje išryškėja visai kitoks jos būdas ir charizma. Tiesa, nemažai įtakos tam turi bendra muzikantų kompanija, kuri sukuria bendrą muzikinio gyveni mo atmosferą ir ritmą. Kita vertus, muzikos studijos šiek tiek verčia jausti atsakomybę kaip akademi nio dainavimo atstovui ir ne visada pavyksta išvengti pasąmonėje įsi tvirtinusių ribų. „Pastebėjau, kad
žmonės, kurie niekada nesimokė muzikos, yra laisvesni, sugeba or ganiškai prisiliesti prie to, ką dai nuoja“, – sakė ji. Vis dėlto daugiausia tenka iš mokti iš atlikėjų bendrystės, mu zikantų, kurie nuolat sukasi aplink. Pasak Lauros, akademinis mokslas padėjo atrasti savo kelią muzikoje, o dėstytojai yra lyg dirigentai, kurie padeda iš to kelio neišklysti. Tačiau dainavimo vizija išryškėja grojant koncertuose ir dalyvaujant muzi kiniuose projektuose – iš ten atke liauja svarbus grįžtamasis ryšys.
Pastebėjau, kad žmonės, kurie nie kada nesimokė mu zikos, yra laisvesni, sugeba organiškai prisiliesti prie to, ką dainuoja.
Ne vien talentas
„Konkursuose svarbiausias yra momentas. Pavyzdžiui, ir Rygoje buvo daugybė talentingų muzikan tų, kurie neužėmė prizinių vietų. Sėkmė priklauso ne tik nuo mu zikanto talento, bet ir nuo jo kon centracijos, nusiteikimo, chariz mos tam tikru momentu. Ne visada pavyksta per 15 minučių keletą dai nų atlikti maksimaliai gerai: viskas vyksta čia ir dabar. Man šį kartą pa sisekė susitarti su savimi ir pasiek ti tam tikrą vidinę būseną. Jei labai gerai pasirodai koncerte, konkurse gali nutikti priešingai“, – atlikimo subtilybes atskleidė Laura. Pasiro do, muzikantai apie būseną „čia ir dabar“ diskutuoja daug. Mergina taip pat pabrėžė, kad muzikanto sėkmė priklauso ne tik
nuo gerai atlikto darbo, bet ir nuo reklamos ar kitų niuansų. „Aiš ku, yra ir toks dalykas kaip posakis „iš lūpų į lūpas“, o sutarti su kitais muzikantais verta vien dėl malo nios darbo atmosferos, bet kažin ar tai suteikia daugiau galimybių da lyvauti įvairiuose pasirodymuose. Dažnai muzikinį įdirbį įvertina pa tys renginių organizatoriai, konkre tūs asmenys“, – įsitikinusi Laura. Ji teigė, kad kartais koncertuose atsiranda ir rėmėjų, kurie gali sau leisti malonumą remti atlikėjus, juos reklamuoti, tačiau tai nelabai dažnas reiškinys. Dainininkės ma nymu, lietuviai nėra atlapaširdžiai, ir jei pasisekė kokiame nors kon kurse, nebūtinai būsi kviečiamas dalyvauti įvairiuose projektuose – patys lietuviai muzikantai labiau bendrauja mažuose būreliuose, ta čiau vienos stiprios bendruomenės aplink save Laura nejaučianti. Folkloras džiaze
Laura pastebi, kad bėgant metams atsiranda profesinis komfortas, nes įgyjama vis daugiau profesinio sta bilumo, laisvėja ir pati muzika, ir naujos atlikėjų kartos. „Džiaugiuosi, kad Lietuvoje po truputį atsiranda ir vietų, kur gro jama džiazo muzika. Atrodo, kei čiasi mąstymas, yra šioks toks ma žytis pokytis, bet vis dar sunku kad ir, pavyzdžiui, gauti koncertui erd vę. Kad džiazas įsitvirtintų, reika lingi profesionalūs vadybininkai, o Lietuvoje gerų džiazo vadybininkų aš nežinau. Džiazas yra intelektua li muzika, skirta ne masėms, tad reikia mokėti jį pateikti“, – svars tė Laura. „Seniai nusistovėjusi nuosta ta, kad džiazas yra saloninė muzi ka, atmosferinis fonas. Tačiau mes, jauni muzikantai, norime griauti šį mitą, norime, kad mus įsileistų į koncertų sales. Bendra muzikan
tų bendruomenės nuostata yra to kia: ugdyti džiazo muzikos kultūrą – tai nėra tiesiog fono muzika, ku rią groja valgant, tai ne šaukštų ir šakučių muzika. Norisi, kad žmo nės pamatytų kuo daugiau skirtin gų džiazo muzikos perspektyvų“, – tokių nuostatų tvirtai laikosi Laura. Atlikėja įsitikinusi, kad nors džiazo stilių samplaika gyva kiek vienoje šalyje, lietuvių džiazas sa votiškas: esą mūsų muzika, kaip ir kitų tautų, atspindi tai, ką turime gražiausia. Lietuvių džiaze labai daug folkloro elementų, į jį įsiter pia sutartinės. Kita vertus, daini ninkės žodžiais, džiazas yra vis kas, kas yra džiazas, – svarbiausia pajusti muzikanto vidinę vibraciją, kuri ir įtraukia klausytoją. Vyrai ir kiti reikalai
Praeitų metų rudenį Laura prisi jungė prie tradicinio gipsy džia zo atlikėjų trio „The Schwings“. Kompanijai, kurią iki tol suda rė tik vyrai, vadovauja idėjos au torius ir lyderis Remigijus Rančys. Dainininkė juokauja, kad džiaze būti vienai merginai tarp vyrų yra tik pranašumas. Realiame gyveni me Laura taip pat gyvena su mu zikantu. Visai neseniai ji kartu su atli kėju Adu Gecevičiumi įrašė naują kūrinį „Soul kitchen“, kurį netru kus bus galima išgirsti radijuje. O per konkursą Rygoje susipažino su pačiu garsios džiazo atlikėjos Car men Souzos prodiuseriu – šis pa rodė nemažą susidomėjimą jauną ja dainininke. Dar Laura prisideda prie vieno muzikinio spektaklio vaikams ir suaugusiesiems kūrimo, domisi gy vūnų teisių reikalais, užsiima joga ir neslepia, kad galvoja apie savo mu zikinės plokštelės, kurios koncepci ją gvildena, pasirodymą ateityje.
20
gegužės 9–15, 2013
savaitgalis
Lietuvės išradimai pribloškė Daiktų dizainerei Eglei Ugintaitei mūsų šalies vadovai jau seniai dėkoja už Lietuvos garsinimą, o ji pati žeria si apdovanojimus – nuo Milano iki Tokijo. Japonai jos kūriniu – lazda su GPS navigatoriumi bei diagnosti ne įranga – jau džiaugiasi kasdieniame gyvenime. Mergina tikisi, kad jos darbai kada nors pasieks ir mus. Margarita Vorobjovaitė m.vorobjovaite@diena.lt
Kad ir koks banalus posakis „sa vame krašte pranašu nebūsi“, 25erių E.Ugintaitė jį puikiai iliust ruoja – laimėjusi prestižinį infor macinių technologijų bendrovės „Fujitsu“ bei elektroninio dizai no žurnalo „Designboom“ įsteigtą apdovanojimą ji netrukus sulaukė ir „Fujitsu“ pasiūlymo gaminti sa vo išradimą „The Aid“, padėsiantį tiek ligotiems žmonėms, tiek me dikams. Kas tai – aksesuaras neį galiesiems, moderni lazda, kelio nės vedlys, asmeninis gydytojas ar viskas kartu, klausiame pačios dizainerės, sutikusios papasakoti apie savo kelią į sėkmę. – Dizaineris – tai išradėjas ar gražių daiktų kūrėjas? – Manau, dizainas turėtų šiuos abu dalykus sujungti. Bet iš tiesų viskas priklauso nuo konkrečios situacijos, nuo sau išsikeltos užduoties, na ir, žinoma, nuo ambicijų. Vienas iš dalykų, kodėl dizainas yra tokia įdomi profesija, – tai, kad jis api ma didžiulį kūrybinį spektrą. Vienas pavyzdžių: neseniai teko itin sėkmingai darbuotis su viena didžiule prancūzų bendrove. Kaip sužinojau vėliau, dėl darbo varžėsi keletas gana gerai žinomų ir nemen ką patirtį, darbų bagažą sukaupu sių prancūzų bei britų dizainerių. Aš įmonės dėmesį patraukiau pir miausia kūrybos estetika, tačiau lemiamą tašką padėjo mano vizija ir filosofij a. Estetinė pusė yra dizaino dalis. Tačiau man – tik viena dalių. Daug įdomiau, kai tų dalių ne viena. Taip pat dizaine egzistuoja tam tikra at sakomybė, kuri neturėtų būti „pra žiūrėta“. Kalbant apie „The Aid“ atvejį – tai įvairialypis dalykas. Produk
te naudojamos technologijos, kaip GPS navigatorius ar termomet ras, yra ne mano išradimas, tačiau jos yra dalis naujo, niekad prieš tai neegzistavusio produkto, kurio au torė esu aš. „The Aid“ taip pat remiasi ir tam tikrais per amžius egzistavu siais sprendimais, bet iš esmės tai daiktas, kuris dar neturi bendri nio pavadinimo. Nes perkurti lazdą niekada nebuvo mano tikslas – pro duktas gimė iš tiesioginių pokalbių su galimais vartotojais ir situacijos analizės. Tai – personalinio mobi lumo priemonė, kaip kad automo bilis ar dviratis. Žinoma, ji visai ki tokia, nes šiame skubėjimo amžiuje ji skirta judėti kaip tik lėtai, žings nis po žingsnio, savo kojomis, at rasti ir pažinti savo aplinkai, užtik rinant saugią bei ramią kelionę. Mano išradimas – ir tai, kaip produktas naudojamas, tai yra kar tu su juo veikiantis „paslaugos di zainas“, kuris yra labai svarbi pro dukto dalis. – Ar tiki, kad kada pamatysi sa vo išradimą realiai veikiantį ir prigijusį Lietuvoje? – Žinoma, kodėl gi ne? Juk 1990aisiais mintis, kad po gero dešimt mečio Lietuvoje nuo pirmoko iki pensininko kišenėje nešiosis mo bilųjį telefoną (o neretas – dar ir galintį fotografuoti), atrodė ma žų mažiausiai futuristinė, nereali. Dabar tai kasdienybė. Viskas pri klauso nuo poreikio ir požiūrio. Jei jie bus palankūs – taip ir bus. – Kaip į tave žiūri tavo dabar tiniai kurso draugai, dėstyto jai, ar pati jautiesi esanti auto ritetas? – Įvertinimas, pasiekimai – labai malonūs, tačiau stengiuosi visa tai palikti už mokyklos ribų. Mokyk la, mano nuomone, yra ta vieta, kur
reikia „baksnoti ten, kur skauda“, ir tobulinti silpnesnes vietas, o ne lauk ti aplodismentų. Iš dabartinių kurso draugų jaučiu pagarbą ir draugišku mą, tačiau, ko gero, tai labiau susi ję su mokyklos aktualijomis. Mano prioritetas – gerai padarytas, aukš to lygio darbas, kurio šaknis bandau kruopščiai laistyti, kad toliau mano karjeroje nepritrūktų vaisių.
Perkurti lazdą ne buvo mano tikslas – tai priemonė, šiame skubėjimo amžiuje skirta judėti lėtai, sa vo aplinkai atrasti ir pažinti.
sai, – tai mane pasirinko profesi ja, viduje buvo kažkas, kas labai stipriai stūmė šios srities link. Tė vams iš pradžių galbūt buvo trupu tį keista, tačiau, manau, ilgainiui jie buvo jau šiek tiek apsipratę, nes turėjau šiokią tokią įvairių apdova nojimų iš vaikų piešinių konkursų ir t. t. kolekciją, taip pat stiprų, nors ir nepaaiškinimą potraukį sričiai, kuri, kaip vėliau paaiškėjo, vadino si dizainas. Todėl tiesiog susėdome, pasikalbėjome ir protingai susita rėme, kad tai bus mano proga pa bandyti, bet jei nepavyks – neturė siu jokių priekaištų tolesnei kločiai. Iki šiol esu labai dėkinga tėvams už suteiktas galimybes, palaikymą ir pagalbą.
– Bakalauro studijas baigei Lie tuvoje, tačiau magistrantūrai pasirinkai Nyderlandus. Kodėl būtent ši šalis ir kokie skirtu mai tarp studijų čia ir ten? – Eindhoveno dizaino akademi ja iš kitų mokyklų išsiskiria savita struktūra, požiūriu. Taip pat Ny derlandai yra šalis, kurioje vyksta intensyvus veiksmas dizaino srity je, susitinka įvairios dizaino kryp tys, kultūros, žmonės. Mano kurse mokosi 70 studentų iš įvairių pa saulio kampelių: nuo Prancūzijos, Italijos, Vokietijos iki Libano, Iz raelio, Pietų Korėjos, Australijos. Šiuo metu mokykla išgyvena tam tikras reformas ir pokyčius, kuriuos geriau apžvelgti būtų galima praė jus šiek tiek laiko.
– Prieš kurį laiką kalbinta tavo kurso draugė Jevgenija Sidore vič, taip pat sėkmingai prista tanti savo kūrybą užsienyje, prisipažino, kad imtis medici nos dizaino ją paskatino asme ninė sergančio senelio patirtis. Kokios patirtys inspiravo tave imtis būtent tokio projekto? – Na, jei labai atvirai, pati pirmo ji priežastis buvo iš dalies asmeni nė. Šios krypties pasirinkimas bu vo tarsi tyli dedikacija dviem labai svarbiems žmonėms – mamai, ku ri yra gydytoja, ir močiutei. Kal bant apie inspiracijas apskritai – tai iš tiesų gali būti bet kas: gy venimas, pokalbis, mintis, teorija, sapnas, spektaklis, paveikslas, fil mas, objektas, problema. Dizaine ris apskritai yra žmogus, kuris ieš ko problemų (šypsosi). Bet tam, kad išspręstų. Ar bent pabandytų, iš keltų aktualų klausimą.
– Tavo tėvai nėra menininkai – kaip jie reagavo, kai pasirinkai meninę studijų kryptį? – Nežinau, kartais atsigręžiant at gal atrodo, kad aš nesirinkau vi
– Ar prisimeni pirmas penkias minutes po žinios, kad prestiži niame dizaino konkurse laimė jai pirmą vietą? – Lengvas šokas. Mintyse tyrinėjau
Stilius: modernaus dizaino lazda – ne tik vaikščiojimo priemonė. Joje sumontuotas GPS navigatorius, širdies ritmo matuoklis, temperatūros ju
tikliai – tai leidžia medikams gauti informaciją apie pacientą ir sudaryti jam tinkamus kelionės maršrutus.
Asmeninio archyvo nuotr.
scenarijus, kaip jie galėjo supainio ti pavardę ar projektą. – Ar turi svajonę? – Taip. Tiesą sakant, visą būre lį svajonių. Viena didesnių – dirbti mėgstamą darbą ir būti naudingai. Idealiausia – Vilniuje, kuris (čia kita svajonė) būtų vienas dizaino ir kultūros centrų – nors ir ne dydžiu, bet kokybe ir naujais, šviežiais, įdo miais dalykais. – Jei nebūtum tapusi dizaine re, kokį kelią dar būtumei rin kusis? – Et, sunku būtų iškeisti tokią įdo mią specialybę, kurioje telpa tiek daug... Ko gero, tuomet būčiau re žisiere. Arba filosofe. – Minėjai, kas tave įkvepia, o dėl ko svyra rankos? – Rankos nusileidžia susidūrus su įsišaknijusiu įsitikinimu, kad „na, nieko mes vis vien nepadarysim, ir net bandyt neverta“ ir „kam kur ti, geriau nukopijuoti“. Taip pat nuo savęs ir kitų nevertinimo, ne pagarbos, visa užgožiančio pavy do, įvairių, kartais tiesiog stulbi nančios kvailybės formų. – Kaip tapti geru dizaineriu? – Mylėti tai, ką darai. Jausti atsa komybę už tai, ką darai. Tikėti tuo, ką darai. – Ar esi perfekcionistė? – Reikia prisipažinti – taip. Tai di džiulis variklis ir didžiulis stabdis tuo pačiu metu. – Esi patriotė ir ketini atsto vauti savo šaliai ar greičiau kosmopolitė, kuriai svarbiau kūrybai palanki vieta? – Esu kosmopolitiška patriotė. Vi sur visuomet prisistatau ir esu pri statoma kaip lietuvių dizainerė, tačiau neužsidarau, neapsiriboju teritorijomis. Man svarbu, ką aš ga liu duoti, kaip tai padaryti geriau siai ir ar yra kas nors, kas to lau kia. Esu lietuvė, man mano tautybė yra svarbi ir brangi, tačiau pažiū ros iš serijos „Lietuva – lietuviams“ man labai tolimos ir nesuvokiamos. Dėl paties patriotiškumo: man ar timesnė didžiojo kunigaikščio Ge dimino laiškuose išsakyta pozicija, kad Lietuvos žemėje laukiami visi, kurie yra pasiryžę gerbti jos įsta tymus ir kurti, stengtis dėl jos ge rovės. Esu aukštaitės ir žemaičio dukra, tačiau manau, kad tikras lietuvis visų pirma apibrėžiamas ne kokiu „kraujo grynumu“ ir net ne užrašu pase ar teritorija. Pagal kraują aš – žmogus. Žmogus, kuris gyvena pasaulyje, o Lietuva yra ne paraleli visata, bet pasaulio dalis. Taigi, ir kuriu žmonėms. Žmonėms, gyvenantiems Lietuvoje, Japonijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Pran cūzijoje ir t. t. Žodžiu, pasauly je. Šiuo metu studijuoju Nyderlan duose, tačiau nesijaučiu kaip nors
21
gegužės 9–15, 2013
savaitgalis
net visko mačiusius japonus Esu kosmo politiška patriotė. Vi sur visuo met prisi statau ir esu pristatoma kaip lietu vių dizai nerė, tačiau neapsiribo ju teritorijo mis.
Idealizmas: jaunoji dizainerė tvirtina, kad kūryba jai – ne tik atsirandantys daiktai, bet ir pažinimo procesas.
ypač atitrūkusi nuo Lietuvos. Juo labiau dabar, kai Europa – lyg vie nas kiemas. Su savotiškais, uni kaliais, įdomiais savo kampeliais, bet iš esmės – kaip vienas kiemas. Ir nuo Vilniaus mane skiria dvi va landos lėktuvu. – Ką darei su laimėtais pini gais? – Skyriau kitiems projektams vys tyti ir jiems reikalingiems ekspe rimentams, prototipams, taip pat studijoms Eindhovene. – Esi kukli ir darbšti, kaip rea gavai į tave užgriuvusį dėme sį laimėjus, Lietuvos premje ro apdovanojimus, svarią vietą dizaino pasiekimų parodoje? – Teigiamai (šypsosi). Labai ma lonu, kai nuoširdus darbas įverti namas. Džiugu jaustis reikalingam, pastebėtam. Be to, užgriuvusį dė mesį galima išnaudoti kaip progą pakalbėti apie svarbius, įdomius dalykus, na, pavyzdžiui, apie di zainą, kuris neretai ir visai nepel nytai primirštamas, ir kt.
– Savo gyvenimą šiuo metu sieji tik su dizainu ar esi iš tų žmonių, kurie stengiasi atskirti profesinę sferą nuo asmeninio gyvenimo? Kuo dar užsiimi, be kūrybos? – Būna, kad ribos tarp gyvenimo ir profesijos apsitrina, bet ne taip pa prasta tiesiog uždaryti duris ir pa
miršti. Sakoma, kad dizainas – ne tik profesija, bet ir gyvenimo bū das. Tačiau gyvenimas vien dizai nu neapsiriboja, nes, savo laimei ar nelaimei, esu smalsus žmogus, to dėl dominančių sričių – ne viena. Gaila tik, kad laikas, deja, negai lestingai ribotas.
– Ko palinkėtum būsimiems studentams? – Nuoširdžiai gilintis į savo spe cialybę, atkakliai dirbti ir pasi tik ėt i savo inst inkt ais. Taip pat tikr um o. Mok yt is iš ger iaus ių, bet eiti savo keliu. Nes nei viena dien iai „rec ept ai“, nei pop ul ia
rios tendencijos, nei pažintys nė ra tok ie efekt yv ūs kaip žmog us, tvirtai einantis savo keliu, žinan tis ir mylintis tai, ką daro. Jei tai, ką darai, – tikra, sėkmė anksčiau ar vėliau aplankys, galbūt net la bai netikėtais ir neįtikimais bū dais.
Pasiekimai 2011 m. laimėta 1-oji vieta „Fujitsu“
2012 m. gavo „Gero dizaino“ apdo
ir „Designboom“ skelbtame konkur se, Tokijuje įteiktas Tarptautinės di zaino įžymybių komisijos bei Japo nijos dizaino asociacijos „Fujitsu De sign Award 2011“ pagrindinis prizas. Projektas atrinktas iš 3354 dizainerių iš 99 pasaulio šalių.
vanojimą, Lietuvos nacionalinį dizai no prizas. 2012 m. dalyvavo Berlyno dizaino
savaitėje. Darbai eksponuoti įvairiose pa
rodose Tokijuje, Milane, Barselono je, Toronte, Helsinkyje, Taline, Kije 2011 m. Lietuvos Vyriausybės rū ve, Rygoje, apie juos publikacijų pa muose pagerbta už dizaino pasieki sirodė įvairių šalių leidiniuose, tarp mus ir Lietuvos vardo garsinimą. jų – „The Forbes“, „The Aid“, kūriniai 2012 m. Italijoje, Milane, nominuo įtraukti į porą netrukus pasirodysian ta „Well-Tech Award“ apdovanoji čių knygų. muose. Pasiekimai: vos 25-erių dizainerė jau laimėjo prestižinį Japonijos vers
lininkų įsteigtą apdovanojimą – 30 tūkst. eurų, o jos išradimas pradė tas gaminti.
2012 m. „The Aid“ eksponuotas rink
Šiuo metu stud ijuoja mag istrantūrą tinėje kolekcijoje Milano dizaino sa Oland ijos Eindhoveno dizaino aka vaitėje. demijoje.
22
gegužės 9–15, 2013
savaitgalis
Rytas: saulėtekis Himalajuose vertas nuovargio kopiant į kalnus.
Pro kambario už tris doleri
Nepale su vyru ji būtinai apsilankys dar kartą. Ir pagyvens su vietiniais kokiame nors mažame kaimelyje. Po viešnagės ją su žavėjusioje šalyje Aziją įsimylėjusi Kotryna Stankutė-Jaščems kienė nepaliauja švytėti. Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
„Apima neapsakomas jausmas“
Kelionę į Nepalą Kotryna, jos vy ras ir sesuo su mylimuoju susior ganizavo patys. Sostinėje Katmandu ketvertukas susitvarkė ir visus oficialius leidi mus. „Įsigyjant leidimą kopti į kalnus, perkant bilietą į nacionalinį parką
reikia pateikti po dvi nuotraukas, – Kotryna patarė į Nepalą atsivežti daugiau savo nuotraukų, nes vieto je už dvi teko mokėti po 7 dolerius. – Pasirinkome 3200 metrų aukščio kalną, nes į jį galėjome kopti be gi dų. Į aukštesnius, pavojingesnius, jų paslaugos privalomos.“ Vis dėlto net ir sportiškiems, dvi račiais važinėjantiems lietuviams nelengva priprasti prie aukštumų sąlygų ir reto oro.
Viršūnė: Kotryna su mylimuoju ant Puno kalno.
„Kalnuose patartina ne tik ne vartoti alkoholio, bet ir nerūkyti, – perspėjo Kotryna. – Pakilti į kal nus privaloma, Himalajuose matant tekančią saulę apima neapsakomas jausmas. O dar nuostabiosios ryžių terasos, žaluma, maži kaimeliai, asiliukai, šlaitai ir kalnų upeliai...“ Mirusieji deginami
Nepalas Kotrynai patiko labiau nei Indija. Moterį šioje šalyje sužavė
jo gamta ir itin draugiški žmonės. „Nepale mažiau šiukšlių, nors ir čia matėme šiukšlynuose skendin čią upę. Gamtą teršia net ir Vaka rų turistai. Labiausiai prižiūrimas Tamelio rajonas, kuriame gyvena daugiausia svetimšalių, – pastebė jo Kotryna. – Nepale didesnė bu dizmo įtaka, turbūt todėl ir žmo nės kitokie. Tiesa, čia taip pat daug hinduistų, jų šventyklų ir indiškais drabužiais vilkinčių žmonių.“ Lietuvė džiaugėsi, kad Nepale niekas negraibsto už rankų, pre kybininkai neįkyrūs, o vyrai, ki taip nei Indijoje, seksualiai neprie kabiauja ir nefotografuoja prikišę mobiliojo telefono prie veido. „Indijoje juntama demografi nio sprogimo ir edukacinio auk
lėjimo problema“, – padarė išva dą Kotryna. Katmandu, kaip ir garsiajame Indijos Varanasyje, prie hinduis tų šventyklų komplekso Pashu patinath taip pat vyksta tradicinės ceremonijos, deginami žmonės, o kaulų likučiai ir pelenai išbarstomi į vandenį. „Kai kuriuos šokiruoja deginami ir apanglėję žmonių kūnai“, – Kot ryna su kompanija hinduistų tradi ciją prie šešių aukurų stebėjo iš ki to upės kranto. Į mokyklą – dvi valandas
Taupydami lietuviai rinkosi ne 100 dolerių kainuojančius skrydžius mažais lėktuvais, o keliones paly ginti lėtai važiuojančiais bei daž
Egzotika: Durbaro aikštė įtraukta į UNESCO sąrašą.
23
gegužės 9–15, 2013
savaitgalis Dar nebrangu Nakvynė dviem žmonėms kuklia me kambarėlyje, kur patalynė ga li būti jau naudota, kainuoja 5 dole rius. Taupant ir miegant miegmaišy je, tai nelabai svarbu. Keliautojai rado minimalistinį, tačiau švarų dvivietį kambarį už 7 dolerius per parą. Kalnuose galima apsistoti ir už 3 dolerius per parą, tačiau dažniau siai šeimininkai pageidauja, kad pas juos turistai maitintųsi. Tuomet nak vynė su pusryčiais ir vakariene kai nuoja apie 10–12 dolerių. Apie 100–200 km kelionė mikroau tobusu ar autobusu kainuoja apie 7–10 dolerių, taksi – 20 dolerių.
200
km
kalnų keliais keliautojai nuvažiuodavo per 5–6 valandas. Asmeninio archyvo nuotr.
ius langą – Himalajų vaizdai nai stojančiais turistiniais ir net ne vietos bendrovių autobusais. „Važiavome pigiausiu būdu, kur į septynių vietų mikroautobusą su lipdavo 10–12 žmonių“, – šyptelė jo vilnietė. Ji džiaugėsi, kad autobuse skam bėdavo vietos muzika. 200 km at stumą kalnų keliais, kur ratai daž nai vos ne kybodavo ties praraja, nuvažiuodavo per 5–6 valandas. „Šis būdas pats pavojingiausias ir apie tai mus iš anksto perspėjo. Iš pradžių kūnas šiurpdavo nuo įtam pos, vėliau atsipalaidavome. Bet iš vydę didelę avariją supratome, kad šiais mikroautobusais važiuoti išties pavojinga“, – pasakojo turistė. Kaln uose liet uv iai keld avo si penktą valandą ryto, guldavosi
septintą vakare. Vietos gyvento jai nuoširdžiai patardavo ir padė davo. Egzotiškai atrodė su didelėmis kuprinėmis ant pečių dvi valan das kalnų keliais į mokyklą einan tys 5–7 metų pypliai. Lietuvius sužavėjo vietos mais tas, ypač tradicinis patiekalas mo mo – nedideli koldūnai su aviena, veršiena, daržovėmis, taip pat ti betietiška kukurūzų duona. „Skanus, – gyrė apie dolerį kai nuojantį vietos alų Kotryna, dar jai ypač patiko arbata. – Išbandėme įvairiausių. Ir iš gydomųjų žolelių, ir tibetietišką sviestinę arbatą.“ Maistas brangesnis aukštai kal nuose, kur pavalgyti kainuos jau ne tris, o mažiausiai septynis do
lerius. Už vištienos patiekalą – di delę prabangą aukštybėse – tenka mokėti ir 20 dolerių.
Pakilti į kalnus pri valoma, Himalajuo se matant tekančią saulę apima neapsa komas jausmas.
Išgąsdino beždžionės
Keliautojai adrenalino patyrė ne tik važiuodami, bet ir eidami pėsčio mis. Katmandu, po stebėtos mi rusiųjų laidojimo ceremonijos ei
dami kalnų keliu, pateko į senas kapines. „Daug antkapių ir beždžionių. Ne tik patelių su vaikais, bet ir di delių, grėsmingai atrodančių beždžionių patinų, – įtampos minutes prisiminė Kotryna. – Su kiekvie nu žingsniu jų daugėjo, jos artė jo, jų buvo koks šimtas. Lengviau atsikvėpėme tik išėję pro kapinių vartus.“ Kraują stingdė ir beždžionių tiltai, kai po kojomis tarp įlūžu sių lentų žiojėjo skylės ir šniokš tė sraunių kalnų upių vanduo. Vis dėlto įtampą nuslopindavo fantas tiški gamtos vaizdai. Kotryną liūdino kai kurie išpai kinti jauni vakariečiai. Jie vaikščio jo nešini nedideliais krepšiais, o už
kelis dolerius per dieną pasamdyti nešikai tampė jų milžiniškas kup rines. „Kai keliauji į kalnus keliems mėnesiams, pagalbos reikia, bet neretai turistai prisikrauna daug nereikalingų daiktų“, – pasakojo turistė iš Lietuvos. Ji ir jos artimieji apsiribojo svar biausiais reikmenimis. Katmandu nusipirko po šiltą 15 dolerių kaina vusį megztinį iš jako vilnos. „Į kalnus nepaliečiai neša ne tik maistą, bet ir visus reikalingus daiktus, dujų balionus ir net senus žmones“, – pasakojo Kotryna. Vis dėlto net ir apsipratę su to kiais vaizdais lietuviai apstulbo, kai 3 km aukštyje išvydo amerikietiš kojo biliardo stalą.
Mažiai: kelionė į mokyklą trunka 2 valandas.
Nepalietis: vietos prekiautojai nėra įkyrūs.
Ramybė: maži kaimeliai išsiskiria savitumu.
24
gegužės 9–15, 2013
meilė
Svajonė: į kosmosą su vaikais ir katėm Savaitgalį Vingio parke tėvai, nesusituokusios poros ir kiti pla tesnei šeimos sampratai pritariantys žmonės kvietė švęsti Vi sų šeimų dieną. O netoliese, Vilniaus miesto santuokų rūmuose, būriai jaunavedžių tryško laime oficialiai vadintis šeimomis. Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Sugyventinė ir pusžentis
Diskusijos, kas yra šeima – jaus mas, susitarimas ar antspaudas, kada ji prasideda, šeimos sąvokos apibrėžties variacijos šeštadienį santuoką įregistravusiems 29-erių Audriui ir 26-erių Rasai tolimos. Iki santykių įteisinimo penkerius su puse metų draugavusi pora tikino, kad ir anksčiau jautėsi šeima. Anksčiau santuokai juodu nesi ryžo ne todėl, kad baiminosi san tuokos pančių ar anekdotuose vaizdingai piešiamo posantuokinio gyvenimo ypatumų, – tiesiog atė jo momentas, kai norisi antspaudą turėti ne tik širdyje, bet ir pase. Be to, ilgainiui ėmė erzinti draugystės pradžioje, rodos, tokia nereikšmin ga buvusi detalė – kaip pristatyti antrąją pusę. „Iš tiesų labai sudėtinga visiems sakyti, kad mano mylima moteris – „sugyventinė“. O žmona – visiems viskas aišku“, – sakė jaunavedys. Jam pritarė išrinktoji: „Vadina pus ženčiu – vėl negerai. Dabar bus pa prasčiau.“ Šeimų išlaukta šventė
Audrius ir Rasa prisipažino, kad tuoktis vis ragino abiejų šeimos, progai pasitaikius vis laidydavo užuominas apie vestuves. Dide liam tėvų ir artimųjų džiaugsmui, po penkerių draugystės metų po ra nutarė iškelti vestuves.
Sužadėtinių statusas truko tik pusmetį. „Sužadėtuvių galiojimas – me tai, jų tikrai užtenka susiruošti ves tuvėms, o apsisprendus nėra reika lo delsti“, – sakė jaunavedys. „Be to, pavasaris – pats gražiau sias metas tuoktis: saulutė išlindo, medžiai išsprogo“, – besidžiaug dama šilta diena pridūrė Rasa.
Sako, per medaus mėnesį krizė ištinka ir dauguma santykių išyra, tai kad nebūtų tokių problemų, mes iš anksto apsidrau dėme.
Medaus mėnuo avansu
Klausimas, ar ką nors keičia ir ką keičia santuokos įregistravimas bei antspaudas pase, matyt, – am žinas. „Kas pasikeitė su antspau du? Viskas visiškai pasikeitė. Kas konkrečiai? Ogi niekas. Tik kili mas raudonas buvo. Jau buvome šeima ir santuokos įregistravimas šio jausmo nekeičia“, – vienas per kitą kalbėjo jaunavedžiai. Santuo kos pranašumais jie laiko papras tesnį formalumų tvarkymą ir faktą, kad susituokę žmonės labiau sau gomi įstatymų.
Trijų dienų vestuvių puota su pulku svečių, „čigonų“, piršlio ko rimo ceremonija, iškilmės bažny čioje, limuzinas, balti balandžiai – toks scenarijus visiškai neatitinka Audriaus ir Rasos šventės vizijų. Pora svarbią dieną nutarė paminė ti vieno klubo restorane, kur pasi džiaugti savo laime pakvietė 30 ar timiausių žmonių. Įdomu tai, kad medaus mėne sį jaunuoliai išvyko prieš vestuves. „Sako, per medaus mėnesį krizė ištinka ir dauguma santykių išy ra, tai kad nebūtų tokių problemų, mes iš anksto apsidraudėme“, – tokį sprendimą juokaudamas aiš kino Audrius. Tai kiek vaikų ir kačių?
Jaunavedžių laukia viena rimta dis kusija – bažnytinė santuoka. Paklausus, ar ketina žengti prie alto riaus ir duoti amžinus įžadus Dievo namuose, jųdviejų nuomonė išsi skyrė: Audrius tvirtai sakė „ne“, o jo jaunoji žmona ištarė „galbūt“. „Na... Gal kada nors, bet tikrai ne šiandien“, – nusileido vyras. Vis dėlto į ateitį pora žvelgia bendra kryptimi. „Po dvidešim ties metų mudu skrisime kosmi ne lėkšte su penkiais vaikais ir tri mis katėmis“, – įsivaizduodamas šeimos ateitį šmaikštavo jaunave dys. Tokia netradicinė svajonė jo iš rinktajai patiko – tik juokdamasi jauna moteris ją kiek pakoregavo: „Su trim vaikais ir viena kate.“
Dešimt būdų, kaip iškelti svajonių vestuves be nereikalingų išlaidų Kuri nuotaka atsisakytų savo vestu vėms turėti visiškai neribotą biudže tą? Deja, daugel is jaunaved žių pri versti laikytis ribų ir labai griežtai nu spręsti, ką jie gali sau leisti tą ypatingą ją dieną. Jeigu šiuo metu planuojate savo vestu ves ir jūsų pasakiškų jungtuvių svajo nė, prislėgta vis augančių išlaidų, pra dėjo blėsti, – nenusiminkite. „U.S. News“ pateikia kelis efektyvius būdus, kaip sumažinti vestuvių suknelės, gėlių, puošimo reikmenų ir kitokias išlaidas. 1. Leiskite sau puoselėti tik realius
3. Nereikia visko daryti „pagal iš
skirtinį užsakymą“. Tarkime, servetė lės ant stalo nebūtinai turi būti su iš siuvinėtais jaunosios ir jaunojo inicia lais. Juk visi svečiai ir taip žinos, kieno vestuvės (o jeigu nežinos, tai ir serve tėlės čia nebepadės).
kad galite išleisti daugiau, nei planavo te. Todėl kyla pavojus, kad jeigu taip save raminsite kiekvieną kartą, kai reikės pirkti naują daiktą ar paslaugą, tuomet viskas gali baigtis dideliu būsi mos šeimos biudžeto deficitu. 8. Pažvelkite į vestuvinio torto klau
4. Kartais geriau nuomoti, nei pirk
simą kūrybiškai. Ar reikia pirkti milži nišką ir labai labai brangų tortą iš ži nomiausios vestuvinių tortų kepyk los, jei galima užsakyti ne tokį dide lį, bet taip pat profesionaliai padary tą vestuvinį tortą iš mažesnės kepyk los? Be to, gali pagelbėti gabūs draugai 5. Kreipkitės į tiesioginius tiekė ir giminės. jus. Tikrai nebūtina kreiptis į speciali 9. Būkite išranki gėlių pirkėja. Be zuotas vestuvių parduotuves ar pla abejo, nuotakos puokštė turi būti gra nuotojus dėl tokių detalių kaip kvie ži, bet neleiskite gėlininkams tuo nau timai. Sutaupykite kreipdamiesi į vie dotis ir išpūsti gėlių kainos. Nueikite tos spaustuvę arba užsisakydami ori į kelias gėlių parduotuves, išsiaiškin ginalius kvietimus internetu. kite, kokios kainos, ir leiskite gėlinin 6. Vestuvinė suknelė nebūtinai turi kams suprasti, kad žinote, kiek turėtu būti nauja. Kiekviena nuotaka be išim mėte mokėti už puokštę. ti. Žinoma, visuomet būna išimčių, ta čiau nereikia pirkti daiktų vestuvėms, kurių paskui visiškai neketinate nau doti. Tokius daiktus, kaip, tarkim, mil žiniškas punšo dubuo, vargu ar dar kada panaudosite.
lūkesčius, nes „tobulų vestuvių“ sind romu labai lengva ir pavojinga susi rgti. Juk ne kiekviena detalė, kurią ruošiatės pirkti vestuvėms, neišven giamai turi būti tobula. Pavyzdžiui, stalo puošyba nebūtinai turi būti uni kali ir nepakartojama. Šioms dekora cijoms reikalavimai turi būti paprasti, bet pagrįsti: turėtų tikti prie bendro de ties nori atrodyti nuostabiai savo ves koro ir būti adekvačios kainos. tuvių dieną – ir ji tai, be abejonės, ga 2. Leiskite savo draugams ir šeimos li padaryti! Bet jeigu suknelę nuomo nariams prisidėti prie vestuvinių dar tumėtės arba rastumėte gerą variantą bų. Reikia fotografo, siuvėjos, gėlinin dėvėtų drabužių parduotuvėje, atro ko, maisto ir gėrimų tiekėjo, didžėjaus? dytumėte nuostabiai už mažiau! Galbūt kas nors iš jūsų draugų ar arti mųjų gali kuo puikiausiai atlikti kurią 7. Kontroliuokite savo impulsyvu nors užduotį? Apsvarstykite galimy mą. Suprantama, kad labai norisi, jog bę paprašyti jų pagalbos vietoj vestu toji diena išties būtų įsimintina ir įspū dinga, tad labai lengva save įtikinti, vinės dovanos.
10. Ar būtinai reikia limuzino? Labai
tikėtina, kad po kurio laiko prisimini muose apie vestuves ir puotą limuzi nas ne tik neužims svarbios vietos, bet ir išvis išnyks. Tad, kad išvengtumėte išties nebūtinų išlaidų, susiraskite pi gesnį transporto variantą. O gal jūsų draugas turi gražų arba egzotišką au tomobilį ir sutiktų jus pavėžėti? VD inf.
Statusas: šeštadienį sostinėje susituokę Audrius ir Rasa juokavo pa
galiau atsikratę sugyventinės ir pusženčio titulų – prisistatyti vyru ir žmona maloniau. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
!
Nauja „Vilniaus dienos“ rubrika „Meilė“. Joje kviečiame jau navedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspū džiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunųjų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vilniaus dienoje“. Daugiau informacijos teirautis e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.
25
Gegužės 9–15, 2013
kinas Visos savaitės TV programos – priede
kinomanams
N-13
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“. KADA? Nuo gegužės 10 d.
Paskutinis J.Chano filmas?
Stebuklingame kostiume slypinti galia Vis dažniau iš knygų į ekranus pergalin gai žengia leidyklos „Marvel“ komiksų per sonažai. Populiarųjį Geležinį Žmogų pasi tinkame jau trečią kartą. Gediminas Jankauskas Kova su terorizmu
„Geležinio Žmogaus“ herojus gimė Vietnamo karo išvakarėse. Pirmi jo priešai buvo vietnamiečiai, rusai ir kinai. Ir tai suprantama – Šaltasis karas klasinį priešą buvo įvardijęs be jokių dviprasmybių.
Patys komiksai tik iš pirmo žvilgsnio at rodo esą vien skur džios fantazijos pagimdytas „bulva rinis skaitalas“. Šiais laikais pasauliui kur kas di desnių rūpesčių kelia įvairių formų terorizmas. Todėl ir neįveikiamus šarvus išradęs milijardierius fi lantropas Tonis Starkas negali likti nuošaly nuo didžiausios mūsų lai kų grėsmės žmonijai ir civilizacijai. Bet, kaip ir būdavo anksčiau, ne mažai Tonio jėgų pareikalaus ko va ne tik su išorės priešu, bet ir su pačiu savimi. Akyse liūdesys
Trečiojoje „Geležinio Žmogaus“ dalyje bus visko, dėl ko žiūrovai mėgsta komiksus: ir kompiuterinių efektų, ir svaiginančių kameros ra kursų, ir netikėtų siužeto posūkių,
ir charizmatiškų herojų, ir efektin gų piktadarių, ir, žinoma, įspūdin ga gėrio kova su blogiu. Tačiau negalima nepastebėti, kad pagrindinio aktoriaus akyse kaskart vis daugiau liūdesio, kurį, ko gera, provokuoja troškimas fan tastiškam siužetui suteikti beveik filosofinę dimensiją. Žinome, kad kiekvienas komikso herojus pri valo dėvėti tik jam vienam būdin gą ypatingą kostiumą. Bet, ko gera, tik Tonis Starkas jam skiria specifi nį dėmesį, norėdamas suprasti, ar jis pats be savo stebuklingo apdaro turi kokią nors vertę. Rengiasi lemiamam mūšiui
Tonis Starkas (jį trečią kartą vaidi na Robertas Downey jaunesnysis) jau ankstesniuose filmuose ne sy kį buvo atsidūręs už tos ribos, kai pasitikėti galima tik pačiu savimi. Naujajame filme situacija vėl kar tojasi. Šį kartą išradingam supermenui ramiai gyventi neleidžia teroristas vardu Mandarinas (jį vaidinantis aktorius Benas Kingsley taip pat stengiasi, kad šis personažas ne būtų primityvus, kaip būdinga ko miksams). Likęs ir be savo namų, ir be stebuklingo šarvuoto kostiumo, Tonis Starkas kurį laiką priverstas slapstytis Tenesio valstijoje. Čia jis kaupia jėgas lemiamam mūšiui su visais priešais, kad pasauliui iški lusi milžiniškos katastrofos grės mė būtų sustabdyta.
Naujausias Jackie Chano veiksmo filmas „Operacija „Zodiakas“ vadinamas geriausiu aktoriaus filmu per pastarąjį dešimtmetį. Komiškai besikaunantis herojus leidžiasi į paslaptingų trofėjų paiešką aplink pasaulį. J.Chanas teigia, šio filmo pasirodymo laukęs su nekantrumu ir pats mano, kad tai paskuti nis filmas, kurį režisavo ir kuriame vaidino jis pats.
Komiksai ir visuo menės problemos Amer ik iet išk ų kom iks ų mėgėjai kasmet gauna ne tik kalnus tok ios literatūros, bet ir kelis vaidybinius filmus, kur ių herojai iš nupiešto plokščio pasaulio lengvai persike lia į erdvin į. Toks kinas visada bu vo popul iar us. O pat ys kom iksai tik iš pirmo žvilgsn io atrodo esą vien skurd žios fantaz ijos pag im dytas „bulvarinis skaitalas“. Patys garsiausi piešti komiksai (da bar tokie kūriniai vis dažniau vadi nam i grafi n iais romanais) savaip atskleisdavo labai rimtas proble mas. Did žiosios ekonom inės dep resijos metais Amer ikoje nusiv y lusiems žmonėms vilt ies nugalėt i sunk umus įkvėpdavo Betmenas ir Supermenas. Antrojo pasaulinio karo metais gimęs Kapitonas Ame rika kovojo su Hitler iu. Kai prasi dėjo kosmoso užkariavimas, gimė „Fantast iškas ketvertas“. Į ginčus apie toleranciją maž umoms ame rik iečiai atsakė „Iksmenais“. Gene tinių eksperimentų baimė pag im dė Žmog ų Vorą ir Halką.
„Geležinis Žmogus 3“ („Iron Man 3“) Fantastinis veiksmo filmas. JAV, 2012 m. Rež. Shane’as Blackas. Vaidina R.Downey jau nesnysis, B.Kingsley, Guy Pearce’as, Gwyneth Paltrow.
veiksmas
••• humoras
••• įtampa
••• erotika
•••
V
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“, „Pasaka“. KADA? Nuo gegužės 10 d.
„Rifo pasaka 2“ Žuviukas Pajus kartu su draugais gyvena koraliniame rife visai greta pikčiau sių vandenyno plėšrūnų – ryklių. Jis stengiasi įtikinti rifo gyventojus, kad vi siems reikia sukurti planą, kaip apsisaugoti nuo ryklių atakų. Deja, niekas jo nesiklauso. Drąsusis Pajus organizuoja savigynos pamokas kaimynams, ta čiau į jas niekas neina.
N-13
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“, „Pasaka“. KADA? Nuo gegužės 10 d.
Dar vienas filmas apie agentus Įtempto siužeto trileris „Agentų žaidimai“ praskleis paslapties uždangą ir parodys, ką reiškia būti tikru agentu. Paslaptingą žvalgybos karininką, pui kiai kalbantį rusiškai, angliškai bei prancūziškai, vaidina Prancūzijos sek so simbolis ir šių laikų vienas geriausių aktorių Jeanas Dujardinas. Jam talkina tarptautinė aukščiausios klasės aktorių komanda.
siaubas
•••
3 N-13 „Geležinis Žmogus 3“ Nuo 2013 05 03 Trukmė 129 min.
N-13
KUR? Kino teatre „Pasaka“. KADA? Gegužės 9, 12 d. 17 val., 11 d. 16.15 val., 13 d. 19.15 val., 14 d. 17.30 val.
Istorija apie siaubo kino meistrą
Kadrai iš filmo
Didžiojo kino debiutanto Sachos Gervasi filmas pristato vieno įtakingiausių praeito amžiaus režisieriaus Alfredo Hitchcocko ir jo žmonos Almos Revil le santykių istoriją, pasakojamą siaubo filmo „Psichopatas“ filmavimo fone. Būdamas pasaulinio garso režisierius A.Hitchcockas nusprendžia išbandyti naujus vandenis ir sukurti ką nors nauja, netikėta ir stulbinama.
26
gegužės 9–15, 2013
idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Vilnius – Europos au
Lietuvos sostinę turistai turėtų mėgti ir dėl to, kad čia net siauriausioje gatvelėje gali prasilenkti su praeiviais. Bent jau taip mano muzikantė Giedrė Kilčiauskienė, vertinanti ne tik Vilniaus muzikinę kul tūrą, bet ir jaukias atviras sostinės sena miesčio erdves. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Klubai „Soul box“, „Tamsta“, „Gedimino 9“, Mokytojų namų kiemelis – jei lankotės šiose vie tose, būtinai bent kartą turėjo te susitikti ir su G.Kilčiauskiene. Pati Giedrė sako, kad dažniausiai stengiasi nepraleisti bet kokių gy vos muzikos koncertų, kurių ne skirsto, ar tai popsas, rokas, ar al ternatyvioji muzika.
„O kas yra alternatyvioji muzi ka? Turbūt viskas, nes popmuzi kos Vilniuje ir negroja. Bent jau aš nežinau. O visose minėtose vieto se lankausi, nes ten dažniausiai ir koncertuoja visi mano kolegos. Na dar, aišku, Kotrynos bažnyčioje, kur vyksta kameriniai koncertai. Išskirti nė vienos vietos negalėčiau, nes kiekviena jų savaip patraukli, turi savų pranašumų“, – sakė ji. Klube „Soul box“ ją žavi tradi ciniai džiazo vakarai, „Tamsto
je“ – kartą per mėnesį vykstantys užsienio muzikantų koncertai. Jei muzikantė nusprendžia pasėdė ti vakare, ji renkasi arba vieną iš senamiesčio vyninių, arba klubą „Cosy“. Į miestą išlįsti esą norisi visais metų laikais, išskyrus žie mą, – greičiausiai dėl to, kad į pa vasarį įsibrovę žiemiški orai šie met spėjo visiems taip įkyrėti. „Šiaip man miela visame Vil niuje – nors užaugau Justiniškėse, dar būdama paauglė, vos grįžusi iš mokyklos, pasidėdavau kuprinę ir keliaudavau į miestą. Palikdavau tik mamai raštelį ant šaldytuvo. O keliaudavau nebūtinai į senamies tį. Aišku, yra nuostabių vietų, pa vyzdžiui, Užupis – visiškai atskira respublika tikrąja to žodžio prasme. Jį galima palyginti nebent su Kristianija Danijoje. Tiesa, tame rajone nesu daug vaikščiojusi, todėl bent vienos dienos eks kursija nepakenktų“, – prisi pažino G.Kilčiauskienė. Dainininkė sako niekada, net iš vykusi į užsienį, neimanti žemėla
Teatro mėgėjams
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Gegužės 10 d. 18 val. KIEK? 20 litų.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Gegužės 14 d. 19 val. KIEK? 20–40 litų.
H.Ibseno šmėklos
Terapijos seansas
„Šmėklos“ – viena žymiausių Henriko Ibseno pjesių. Pasak režisierius Agniaus Jankevičiaus, pagrindinė pjesės tema – buržuazinės šeimos išorinio blizgesio neatitiktis vidinei tragedijai. Tragedija slypi vadinamajame šventame mele, kadi dėl išorinės visuomeninės bendruomeninės ramybės, autoriteto ir gero vardo aukojami asmeniniai interesai bei poreikiai.
Režisierius Cezaris Graužinis spektakliu „Viskas arba nieko“ išsiruošia į kelionę po sielos labirintus. Spektaklis, kuriame susipina realybė ir pasaka, primena grupinės terapijos seansą – aktoriai atvirai kalba apie mūsų visų baimes, džiaugsmus, santykius su priešingos lyties asmenimi, apatiją ir nerimą. Netradicinė pjesė leidžia neįsprausti veiksmo į laiko ir erdvės rėmus.
KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4. KADA? Gegužės 11 d. 18.30 val. KIEK? 24–64 litai.
KUR? Lietuvos nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KADA? Gegužės 15 d. 14 val. KIEK? 12 litų.
Ir šokis, ir džiazas
Beviltiškas noras būti pastebėtam
Danijos šokio teatras kviečia žiūrovus į sėkmingą derinį, kuris nėra nei šokio spektaklis, nei džiazo koncertas. Savo spektakliu „Meilės dainos“ choreografas Timas Rushtonas sukūrė intymų meilės džiazuojančiame pasaulyje paveikslą. Pastatyme skamba džiazo klasikos kūrinių popuri, kuriuos interpretuoja Danijos džiazo muzikantė Caroline Henderson.
„Kontrabosas“ – groteskiška pjesė apie paranojišką muzikantą, kurio beviltiškas poreikis būti pripažintam virsta agresyviomis antivisuomeninėmis fantazijomis. Savo gremėzdišką instrumentą jis įsivaizduoja kaip savo paties metaforą – kaip ir instrumentas, kuris niekada nėra gavęs solo partijos, jis nuolat lieka nepastebėtas ir niekaip negali rasti sau tinkamos vietos.
27
gegužės 9–15, 2013
idėjos laisvalaikiui
ukso vidurys pio – eina ten, kur mato akys. Todėl ir Vilniu je svečių nevedžiotų turistiniais marš rutais. Nors, aiš ku, senamiesčio aplenkti tikrai ne planuotų. Vilnius jai – idealiausias miestas norintiems pabėgti nuo europietiš kų didmiesčių komerci jos, tačiau kartu ir gražus, jaukus bei civilizuotas. „Man atrodo, kad tai labai neblogas
aukso viduriukas. Nes, tarkime, Briuselyje man per daug kavi nių, parduotuvių. Tikrai ne norėčiau, kad jų tiek būtų Vilniuje. Jei perkeltume Pi lies gatvę į kokį nors vokiš ką miestelį, jis būtų nušlifuotas, nu popsin
tas iki b e p r o tybės, – kur pas mus telpa viena kavinė, ten tilptų trys. Neno rėčiau ir kad Rotu šės aikštė būtų už pildyta staliukais. Įspūdis toks, kad Vilnius yra kur kas Vietos: Justiniškėse užaugusi G.Kilčiauskienė sa erdvesnis už kitas ko, kad geriausia Vilniuje ten, kur skamba gyva sostines. Čia jau muzika. Nebūtinai jos pačios. Tomo Lukšio / BFL nuotr. ku“, – pripažino ji.
PRivalai dalyvauti!
Ateina jaunieji teatro kūrėjai Gegužės 14–19 d. Vilniaus maža sis teatras kartu su Lietuvos mu zikos ir teatro akademija (LMTA) sostinės publikai pristato penktą jį tarptautinį teatro debiutų festi valį „Tylos!“. Pristatydami jį orga nizatoriai ir dalyviai nori garsiai paskelbti: „Tylos! ateina jaunieji teatro kūrėjai.“
2008 m. pirmą kartą įvykęs Ri mo Tumino režisierių kurso reng tas festivalis „Tylos!“ kasmet kin ta. Šiemet pristatomi keturi LMTA vaidybos kursai, prie jų prisijungė ir Klaipėdos jaunimo teatras, Mask vos teatrinio meno universitetas GITIS bei J.Vachtangovo antro ji studija. Iš viso per šešias festiva lio dienas bus parodyti net devyni spektakliai, du jaunų grupių kon certai, vyks diskusijos aktualiomis šiuolaikiniam teatrui temomis, bus atidaryta Vilniaus dailės akademi joje scenografiją studijuojančių studentų darbų paroda. Pirmąjį festivalį „Tylos!“ orga
muzikos mėgėjams
KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KADA? Gegužės 9 d. 19 val. KIEK? 22–52 litai.
nizavo didelė entuziastų komanda, teko nuo pradžių sugalvoti strate giją, kaip ir kam Lietuvai pristatyti dešimt debiutuojančių jaunų teat ro režisierių. Penkerius metus gy vuojantis festivalis plečiasi, stiprė ja, tampa ypač svarbus ir Vilniaus mažajam teatrui, ir LMTA. „Fes tivalis „Tylos!“ turi asocijuotis su šviežumu. Tas siekis ir inspiruoja sudaryti galimybę jauniems žmo nėms prisistatyti, nebijoti savo pir mojo žingsnio profesijoje. Tai kaip nerti į prarają ir žiūrėti, ką ten atra si. Nes gauni sceną, gauni didžiulį dėmesį, tave vertins ne tik dėsty tojai ar artimi žmonės, bet jau lyg nusirengi ir nuogas prisistatai vi siems žmonėms – tu jau tampi vie šas. Toks žinojimas turėtų išpro vokuoti jaunus žmones pasiduoti azartui, siekti netikėtų rezultatų, o to labiausiai ir laukiama festivalyje „Tylos!“ iš debiutantų“, – sakė nuo pradžių festivalį organizuojanti re žisierė Gabrielė Tuminaitė.
aktyviems
KUR? Šokio teatre, T.Kosciuškos g. 11. KADA? Gegužės 10, 11 d. 19 val. KIEK? 107–350 litų.
KUR? Neries regioniniame parke, Dūkštose KADA? Gegužės 11 d. 15 val. KIEK? Nemokamai.
VD inf.
Kur? Valstybiniame Vilniaus ma žajame teatre, Gedimino pr. 22. Kada? Gegužės 14–19 d. Kiek? 10 litų.
ne tik vaikams
KUR? „Skalvijoje“, A.Goštauto g. 2 / 15. KADA? Gegužės 11, 12 d. 15 val. KIEK? 9 litai.
Muzikinė kelionė į XVI–XVII a. Italiją
Į svečius pas B.Grebenščikovą
Mildos šventė
Latvių lėlinė animacija
Vilniuje vieši svečiai iš Italijos – „Lost Sounds Orchestra“. Tai ne tik orkestras, tai – savotiška muzikos laboratorija, kurioje suvieniję savo patirtį mokslininkai, restauratoriai, muzikologai, atlikėjai prikelia nebeegzistuojančių instrumentų garsus, pamirštas melodijas. Programoje – populiarios XVI ir XVII a. Apulijos ir Neapolio dainos.
Tradiciškai kiekvieną pavasarį Vilnius laukia rusų rokenrolo guru Boriso Grebenščikovo. Šį kartą jis su grupe „Akvarium“ surengs „naminius“ koncertus. Šokio teatro salė taps jaukia svetaine, o „Akvarium“ – svetingais šeimininkais. Visos dainos bus atliktos taip, kaip jos buvo sukurtos.
Neries regioniniame parke, Stirnių piliakalnio papėdėje, vyks lietuviška meilės, laisvės ir draugystės – deivės Mildos – šventė. Sakoma, kad deivės Mildos šventė – pati geriausia diena susipažinti ir susidraugauti, o tą dieną švenčiančius ši deivė globos ir lydės visus metus.
Rinktinė lėlinės animacijos programa pradžiugins „Karlsono kino“ bičiulius. Ją sudarys trumpi filmukai iš serijos „Gelbėtojų komanda“ bei „Miško žvėrys“. Tai linksma ir fantazijos kupina animacija, kuri paskatins vaikus į pasaulį pažiūrėti su humoru ir atlaidžiai pasijuokti iš savęs.
KUR? Planetariume, Konstitucijos pr. 12A. KADA? Gegužės 10 d. 19 val. KIEK? 33 litai.
KUR? Nacionalinėje filharmonijoje, Aušros Vartų g. 5. KADA? Gegužės 11 d. 19 val. KIEK? 20–70 litų.
KUR? Trakuose. KADA? Gegužės 12 d. 10 val. KIEK? Nemokamai.
KUR? Keistuolių teatre, Laisvės pr. 60. KADA? Gegužės 12 d. 12 val. KIEK? 15–20 litų.
Pasiilgusiems bardų muzikos
Sezono uždarymas
Trakų pusmaratonis
Keista draugystė
Į autorinį koncertą kviečia du bardai, teatro ir kino aktoriai, scenos bičiuliai ir partneriai – Gediminas ir Ainis Storpirščiai. Tėvo ir sūnaus duetas grįžta į sceną su koncertais „Vėl kartu po 15-os metų“. Koncerte skambės rinktinės, pačios geriausios dainos. Tačiau naujovių taip pat teks išgirsti – tėvo ir sūnaus duetas ruošia kelias visiškai negirdėtas dainas.
72-asis filharmonijos renginių sezonas baigiamas įspūdingu vakaru su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, maestro Juozu Domarku ir pianiste Yeol Eum Son iš Pietų Korėjos. Programoje – P.Čaikovskio Pirmasis koncertas fortepijonui bei D.Šostakovičiaus Dešimtoji simfonija.
Pusmaratonio bėgimo startas ir finišas įvyks pačiame Trakų miesto centre – Trakų ir Karaimų gatvių sankirtoje. Toliau trasa drieksis Trakų miestu bei Totoriškių, Lukos ir Galvės ežerų pakrantėmis. Norintiems įveikti pusmaratonio rungtį reiks įveikti 4 ratus po 5 km.
„Mamulė Mū“ – tai pasakojimas apie labai skirtingų būtybių – romantikės bei avantiūristės karvės Mamulės Mū ir aikštingos, ištikimos, tvirtai tupinčios ant žemės Varnos – draugystę. Kaip kurti ir išsaugoti draugystę, kaip siekti svajonės – į šiuos klausimus atsakys dvi draugės.
28
gegužės 9–15, 2013
skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.
Konkursai Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia vadovo konkursą eiti biudžetinės įstaigos Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus pareigas. Viešoji įstaiga Naujininkų poliklinika (toliau – įstaiga) – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, buveinės adresas – Gerosios Vilties g. 3, LT-03147 Vilnius, įmonės kodas – 190999616. Darbo pobūdis: direktorius organizuoja ir valdo įstaigos darbą taip, kad būtų kokybiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, gerinama Vilniaus miesto gyventojų sveikata, mažinamas jų sergamumas ir mirtingumas. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui: 1. Direktoriaus pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei mokantis valstybinę kalbą pa-
gal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. 2. Direktoriaus pareigas gali eiti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį). 3. Turėti ne mažesnę kaip 1 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse. 4. Šias pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: 4.1. išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą; 4.2. išmanyti sveikatos politikos, ekono-
mikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus organizuojant ir planuojant sveikatinimo veiklą; 4.3. mokėti naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis, mokėti dirbti ir naudotis šiomis programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „Internet Explorer“. Pretendentų atrankos būdas: testas (raštu ir žodžiu). Pretendentas privalo pateikti: 1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse (gali būti pildoma vietoje). 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas. 3. Gyvenimo aprašymą. 4. Užpildytą pretendento anketą (gali būti pildoma vietoje). 5. Savo pranašumų sąrašą, nurodyti dalykines savybes.
6. Savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą. 7. Dokumentų, įrodančių pretendento papildomas kompetencijas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų Kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams IV dalį, kopijas. Pretendentas dokumentus pateikia tiesiogiai arba registruotu laišku per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 13 langelio (Konstitucijos pr. 3, Vilnius). Informacija apie skelbiamą konkursą teikiama tel. (8 5) 211 2089, 211 2032; e. p. laura.kriauciunaite@vilnius.lt arba egle. mikaliuniene@vilnius.lt, http://www.vilnius.lt/index.php?2841301387.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia vadovo konkursą eiti viešosios įstaigos Grigiškių sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigas. Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika (toliau – įstaiga) – pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, buveinės adresas – Mokyklos g. 10, LT-27105 Vilnius, įmonės kodas – 181384061. Darbo pobūdis: direktorius organizuoja ir valdo įstaigos darbą taip, kad būtų kokybiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, gerinama Vilniaus miesto gyventojų sveikata, mažinamas jų sergamumas ir mirtingumas. Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui: 1. Direktoriaus pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei mokantis valstybinę kalbą pa-
gal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją. 2. Direktoriaus pareigas gali eiti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį). 3. Turėti ne mažesnę kaip 3 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse. 4. Šias pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: 4.1. išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą; 4.2. išmanyti sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo
valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus organizuojant ir planuojant sveikatinimo veiklą; 4.3. mokėti naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis, mokėti dirbti ir naudotis šiomis programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „Internet Explorer“. Pretendentų atrankos būdas: testas (raštu ir žodžiu). Pretendentas privalo pateikti: 1. Prašymą leisti dalyvauti konkurse (gali būti pildoma vietoje). 2. Asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumentą ir šių dokumentų kopijas. 3. Gyvenimo aprašymą. 4. Užpildytą pretendento anketą (gali būti pildoma vietoje). 5. Savo pranašumų sąrašą, nurodyti dalykines savybes.
6. Savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą. 7. Dokumentų, įrodančių pretendento papildomas kompetencijas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų Kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams IV dalį, kopijas. Pretendentas dokumentus pateikia tiesiogiai arba registruotu laišku per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo prie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 13 langelio (Konstitucijos pr. 3, Vilnius). Informacija apie skelbiamą konkursą teikiama tel. (8 5) 211 2089, 211 2032; e. p. laura.kriauciunaite@vilnius.lt arba egle. mikaliuniene@vilnius.lt, http://www.vilnius.lt/index.php?2841301387.
„Silverpoint Resorts“ (www.silverpoint. com) skelbia naujo pardavimo skyriaus atidarymą Vilniuje! Būdami viena didžiausių ir sėkmingiausiai išvystytų viešbučių bei kortų grupių Europoje, ieškome narių į naujai formuojamą pardavimo komandą. Kviečiame prie mūsų prisijungti motyvuotus, galinčius laisvai bendrauti keliomis užsienio kalbomis pardavimo profesionalus. Jums galime pasiūlyti puikų bazinį (fiksuotą) atlyginimą ir solidžius komisinius, kitus privalumus. Kandidatai į nurodytą poziciją turi pasižymėti puikiomis lietuvių, rusų, anglų kalbų žiniomis (žodžiu ir raštu), reprezentatyvia išvaizda, komunikabilumu ir išskirtine motyvacija. Jei pageidaujate parduoti aukščiausios klasės atostogas Vilniuje ir paplūdimių kurortuose, visus metus lydimuose saulės šviesos, siųskite savo gyvenimo aprašymą (CV) anglų kalba adresu Dean.Parker@Silverpoint.com.
sultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.
Karjera Siūlo darbą Viešoji įstaiga Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos skelbia konkursą šioms pareigoms užimti: 1. Akušerijos ir ginekologijos centre gydytojo akušerio–ginekologo 10,5 etato darbo krūviu; 2. Naujagimių skyriuje gydytojo neonatologo 1,0 etato darbo krūviu; 3. Perinatologijos koordinavimo centre gydytojo akušerio ginekologo 1,0 etato darbo krūviu; 4. Ginekologo konsultacijų kabinete gydytojo akušerio–ginekologo 0,75 etato darbo krūviu;
1107966
Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra). 1099289 Reikalinga valytoja dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone, Vilniuje. Ne visai darbo dienai. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460. 1106780
VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www. Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.
Parduoda Kleboniškyje, Kaune, prabangų namą (2006 m. statybos, 200 kv. m, 9 a žemės, su baldais). Labai puiki vieta. Tel. 8 657 71 433. 1110445
Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186. 1102210
Sodybą Alytaus r., Butrimonių sen., 1,28 ha (elektra, šulinys, tvenkinys, sodas). Iki Kauno ir Vilniaus 70 km. Kaina 58 000 Lt. Tel. 8 673 30 955. 1108567
Technikos remonto
1076328
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt. 1098171
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
8 641 99 000
www.kaunakiemis.lt
Paskolos UAB ieško darbuotojų žemės kasimo darbams atlikti. Darbo pobūdis: tranšėjų kasimas, kabelių klojimas, šulinių statymas, aplinkos tvarkymas. Darbas nuolatinis. Tel. 8 672 72 427, e. paštas personalo.valdymas@yahoo.com. 1110023
Vieno kambario butą Palangoje, Sodų g. Didelė virtuvė, holas, vonia ir tualetas atskirai, yra balkonas. Trečias aukštas. Kaina sutartinė, galima derėtis. Tel. 8 684 72 529.
1107698
Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1109812
Kitas prekes
Statybos ir remonto Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Kon-
Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas. com. 1106426
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. balandžio 30 d. pasirašė įsakymą Nr. 30-1036 „Dėl likviduojamų juridinių asmenų veiklos dokumentų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tvarkos aprašo tvirtinimo“. Įsakymu nustatyta likviduojamų juridinių asmenų, kurie buvo registruoti Vilniaus mieste, dokumentų perdavimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijai tvarka. Su įsakymu galite susipažinti http://10.13.3.181/aktai2011/Default. aspx?Id=3&DocId=30223394.
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663. 1108331
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058706
Pirksiu 3 kambarių butą (vidurinis – vidinis, virtuvė izoliuota, be lifto, pageidautina su autonominiu šildymu). Tel. 8 647 13 040. 1108796
Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068519
Įvairūs Pamesta (laikyti negaliojančiu) Pamestą 2010 12 13 UAB „Dussmann Service“ leidimą laikyti ginklus Nr. 9102 laikyti negaliojančiu. 1109783
2013 m. gegužės 16 d. 20 val. kviečiamas visuotinis DNSB S.Konarskio g. 8, Vilnius, narių susirinkimas, kuris vyks namo automobilių aikštelėje. 1106204
Parduodamas BUAB „RUKESA IR KO“ priklausantis ilgalaikis turtas, inventorius ir įrengimai, transporto priemonės: krovininis automobilis MERCEDES BENZ, 811, valst. Nr. EGA143, gamybos metai 1988; krovininis automobilis MERCEDES BENZ, 1120, valst. Nr. OVV737, gamybos metai 1986; krovininis automobilis FORD TRANSIT, valst. Nr. UVT306, gamybos metai 1991; priekaba arba puspriekabė nuo 3,5 iki 10 t ALKA, H13, valst. Nr. VC909, gamybos metai 1984. Pasiūlymus dėl turto pardavimo priima, su parduodamo turto sarašu ir kainomis supažindina bankroto administratorius UAB „Būrai“ paštu adresu Laisvės pr. 78-4, LT-05263 Vilnius, arba e. paštu uabburai@ gmail.com. 1108506
Paslaugos
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr.30-1047 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 4,75 ha sklypo T.Kosciuškos g. 9B (kadastro Nr. 0101/0042:115) ir teritorijos prie pastatų Olandų g. 21A detaliojo plano rengimą. Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, nustatyti (pakeisti) sklypų ribas ir plotus, naudojimo ir tvarkymo režimą, visuomeninės paskirties teritorijos (V) naudojimo būdą, administracinės paskirties pastatų statybos (V1) ir mokslo, kultūros, sporto ir gydymo paskirties pastatų bei statinių statybos (V3) naudojimo pobūdžius, statybos reglamentus ir kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti. Informacija tel. (8 5) 211 2518.
Perka
Nekilnojamąjį turtą
1093197
Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.
Reikalavimai: 1. Gydytojo specialisto licencija. 2. Darbo patirtis (privalumas). 3. Darbas kompiuteriu, užsienio kalbų mokėjimas (privalumas). Pretendentai turi pristatyti jų specialybę, kvalifikaciją įrodančius dokumentus iki 2013 05 15 į Personalo skyriaus 203 kabinetą (Konsultacijų poliklinikoje). Informacija telefonu 236 5009. UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys praktinio darbo patirties grindų plytelių klojėjai, tinkuotojai, mūrininkai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai. Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel. 8 620 77 510. 1110661
1107664
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ
Pamestas medžiotojo bilietas Nr.056176 išduotas Tomui Simučiui. Laikyti negaliojančiu Tel. 8 671 75 554. 1110686
Kita INFORMACIJA apie mazuto ūkio rekonstrukciją Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pramonės g. 95, Vilnius, atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Mazuto ūkio rekonstrukcija Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2), Pra-
29
gegužės 9–15, 2013
skelbimai monės g. 95, Vilnius. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Pramonės g. 95, Naujoji Vilnia, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – mazuto ūkio rekonstrukcijai Naujosios Vilnios rajoninėje katilinėje Nr. 2 (RK-2) Pramonės g. 95, Vilnius, poveikio aplinkai vertinimas privalomas (2013 04 24 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7.-2075). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7378. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1109993
2013 03 21 tarp Aleksandro Molodycho, gimimo data 1980 03 31 (Kreditorius), ir UAB „REALM JURIDICAL“, įm. k. 302046565, adresas Laisvės pr. 123, Vilnius (Reikalavimo įgijėjas), sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. 333, kurios pagrindu Kreditorius perleido Reikalavimo įgijėjui 68 347,80 Lt skolos ir kitų su skola susijusių mokėjimų reikalavimo teisę išieškoti iš Povilo Veličkos, gimimo data 1980 07 07. 1107527
INFORMACIJA APIE PRADEDAMĄ RENGTI DETALŲJĮ PLANĄ. Pradedamas rengti vietovės lygmens žemės sklypo (kad. Nr. 4162/0400:1579), esančio Skaidiškių k., Nemėžio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Detalusis planas rengiamas bendrąja tvarka. Planavimo tikslas: žemės ūkio paskirties sklypo paskirties pakeitimas į kitos paskirties žemę, žemės sklypo naudojimo būdo, pobūdžio (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos), teritorijos tvarkymo režimo ir statybos reglamento nustatymas. Teritoriją, patenkančią į Statybininkų g. raudonąsias linijas, numatyti kaip susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją ir ją suformuoti atskiru sklypu. Planavimo organizatorė: Renata Kulikovska, gyv. Vieversių g. 13, Skaidiškių k., Vilniaus r. sav. Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas valtraks@gmail.com. Viešas svarstymas: su parengtu detaliuoju planu galima susipažinti nuo 2013 05 24 iki 2013 06 20 darbo valandomis pas plano rengėją. Detaliojo plano vieša ekspozicija vyks nuo 2013 06 07 iki 2013 06 20 Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Nemėžio seniūnijos patalpose, V.Sirokomlės g. 8, Nemėžio k., Vilniaus r. sav., darbo valandomis. Viešas susirinkimas vyks 2013
06 21 10 val. Nemėžio seniūnijos patalpose. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos dėl detaliojo plano sprendinių teikiama raštu planavimo organizatoriui iki viešo susirinkimo pabaigos. Planavimo dokumento sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilniaus m., per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1107728
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Rengiamas apie 4 ha ploto teritorijos tarp Savanorių prospekto ir Vaduvos gatvės, Vilkpėdės seniūnijoje, Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 10 31 įsakymas Nr. 30-2180, 2013 04 04 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-125-(2.15.1.21MP2). Planavimo tikslai: nekeičiant Vilniaus m. savivaldybės bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių nustatyti ir tikslinti žemės sklypus prie esamų gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių, aikštelėms, želdynams bei esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais, nustatyti žemės tvarkymo ir naudojimo režimą ir statybos reglamentus. Prijungti laisvos valstybinės žemės prie sklypo Vaduvos g. 4A (kadastro Nr. 0101/0077:135). Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV) nebus atliekamas. Informaciją, kodėl neatliekamas SPAV, teikia plano rengėjas. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www. vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius. Informaciją teikia: detaliojo plano rengėjo atstovė Regina Savičienė, tel. 8 686 25 447, e. paštas biuras@archidelta.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipažinti nuo 2013 05 10 iki 2013 06 06 plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 23 iki 2013 06 06 plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 07 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, II a., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavi-
mo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.
1109453
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento teisės medžioti suteikimo ir panaikinimo komisija (toliau – Komisija) 2013 m. birželio 4, 6, 11 d. organizuoja asmenų, norinčių tapti medžiotojais, egzaminus. Teorijos egzaminas 2013 06 04, šaudymo egzaminas 2013 06 06, pakartotinis egzaminas 2013 06 11. 2013 m. birželio 12 d. medžiotojų organizacijoms nepriklausančių medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas. Medžioklės egzamino teorijos egzaminas ir saugaus elgesio medžioklėje žinių patikrinimas vyks Vilniuje, Stiklių g. 6/8. Medžioklės egzamino šaudymo egzaminas vyks Vilniaus rajone, Sužonių seniūnijoje, Daukšių kaime esančioje šaudykloje. Egzaminų pradžia 9 val. Asmenys, pageidaujantys įgyti teisę medžioti, Komisijai iki 2013 m. gegužės 27 d. pateikia šiuos dokumentus ir jų kopijas (dokumentų originalai, įsitikinus kopijų tikrumu, grąžinami juos pateikusiam asmeniui): 1. Asmens dokumentą su fotonuotrauka, kuriame būtų nurodyta gimimo data arba asmens kodas; 2. Pažymėjimą apie baigtus medžiotojų kursus ir atliktą stažuotę arba aukštojo ar aukštesniojo mokslo diplomą, liudijantį įgytą aukštąjį ar aukštesnįjį biomedicinos mokslų studijų srities išsilavinimą, ir šio diplomo priedą apie
studijų metu išklausytą specialų medžioklės kursą ir išlaikytą atitinkamą egzaminą; 3. Prašymą Komisijai leisti laikyti medžioklės egzaminą; 4. Pažymą iš sveikatos priežiūros įstaigos, forma 049/a; 5. Pažymą apie nuolatinę (deklaruotą) gyvenamąją vietą; 6. Pažymą, ar asmuo nėra teistas už tyčinius nusikaltimus; 7. Pažymas apie tai, ar asmuo nėra padaręs administracinių teisės pažeidimų, susijusių su medžioklę ar žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę ar viešąją tvarką; 8. Dvi amžių atitinkančias fotonuotraukas, skirtas dokumentams įforminti. Asmenys, kuriems bus atliekamas medžiotojų saugaus elgesio medžioklėje žinių ir praktinių medžiojimo įgūdžių patikrinimas, pateikia Komisijai tik prašymą. Dokumentai priimami Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijoje, Algirdo g. 31–418, Vilniuje, iki 2013 05 27, pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais nuo 8 iki 12 val. Išsamesnė informacija teikiama Algirdo g. 31–418, Vilniuje, tel. (8 5) 210 2567, 8 686 49 176. 1109478
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjos 2013 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2)-600 patvirtintas žemės sklypo, kad. Nr. 0101/0075:1249, esančio SB „Švietimas“, skl. Nr. 34, Pavilnio Sodų 15-oji g. 4, Vilniaus mieste, žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. 1110099
PRANEŠIMAS. 2013 m. gegužės 25 d., šeštadienį, 13 val. rengiamas sodininkų bendrijos „Banga“ narių susirinkimas. Renkamės sodo aikštelėje. SUSIRINKIMO DARBOTVARKĖ. 1. Bendrijos ataskaita už 2012 m. ūkinę-finansinę veiklą. 2. Revizijos komisijos išvada dėl bendrijos finansinės veiklos. 3. Bendrijos valdybos rinkimai. 4. Bendrijos valdybos pirmininko ir jo pavaduotojo rinkimai. 5. Bendrijos revizijos komisijos rinkimai. 6. Revizijos komisijos pirmininko rinkimai. 7. Bendrijos nario mokesčio, tikslinių įmokų dydžio ir bendrijos pajamų-išlaidų sąmatos 2013 metams tvirtinimas. 8. Būtinų darbų plano 2013 metams tvirtinimas. Bus priimami nario mokesčiai ir tikslinės įmokos. Bendrijos valdyba. 1107505
Renkami pasiūlymai dėl BUAB „RUKESA IR KO“ priklausančio nekilnojamojo turto - gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus Nr. 4197-5028-5038:0002, bendras plotas 1037,69 kv. m, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus r., gyvulių skerdyklos ir mėsos cecho, unikalus Nr. 4197-5028-5038:0001, bendras plotas 1009,38 kv. m, esančio Švenčionių g. 114, Nemenčinėje, Vilniaus r., nuomos. Nekilnojamasis turtas nuomojamas kartu su jame esančiu kilnojamuoju turtu (su sąrašu galima susipažinti). Pasiūlymai dėl nuomos priimami iki 2013 m. birželio 1 d. paštu adresu bankroto administratorius UAB „Būrai“, Laisvės pr. 78-4, LT-05263 Vilnius, arba e. paštu uabburai@gmail.com. 1108504
30
skelbimai
gegužės 9–15, 2013
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt Parengtas apie 5,3 ha teritorijos šalia Didlaukio g. 45, Verkių sen., detalusis planas. Planavimo tikslas: vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais (teritorijoje esančio sklypo žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – visuomeninės paskirties objektų teritorijos, pobūdis – mokslo ir mokymo, kultūros ir sporto, sveikatos apsaugos pastatų bei statinių statybos), pakeisti sklypo ribas ir plotą prijungiant dalį laisvos valstybinės žemės, numatyti susisiekimo komunikacijas (viaduką) virš Geležinio Vilko gatvės, nustatyti statybos reglamentus. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, tel. 219 1600. Detaliojo plano rengėjas: UAB ,,Regroup projektavimas“, Lukiškių g. 5-306, Vilnius. Informacija teikiama tel. (8 5) 262 0353, e. paštas algirdas@regroup.lt. Parengto detaliojo plano ekspozicija: nuo 2013 m. gegužės 20 d. iki 2013 m. birželio 10 d. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių viešas aptarimas vyks 2013 m. birželio 10 d. 11 val. Lukiškių g. 5, 306 kab. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1110418
Pranešame, kad 2013 m. gegužės 20 d. 10 val. Bruškiškių kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, žemės sklypui, kad. Nr. 4182/0500:60, rengiami kadastriniai matavimai, organizatoriai Henrikas Aškelovičius, Leokadija Razmienė. Prašom gretimų žemės sklypų, kad. Nr. 4182/0500:0237, savininkės Jelenos Tomaševič paveldėtojus ir žemės sklypo, kad. Nr. 4182/0500:0033, savininkę Veroniką Paplinskają atvykti nurodytu laiku prie žemės sklypų dėl bendrų žemės sklypų ribų suderinimo arba kreiptis į individualią S.Bumblausko įmonę „Matininkas“, Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@ konsolidacija.lt. 1109820
PRANEŠIMAS APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus m. skyriaus vedėjo 2013 04 02 įsakymu Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-467 patvirtintas žemės sklypo, esančio Rudausių Sodų 13-oji g. 24, Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas, kadastrinis Nr. 0101/0007:5843. 1108755
SODININKŲ BENDRIJOS „BERŽELIS“ NARIAMS! Kelmijos sodų 34-oji g. PRANEŠIMAS apie š.m. gegužės 25 d., šeštadienį, 15 val. susirinkimų vedimo vietoje šaukiamą ataskaitinį rinkiminį sodininkų bendrijos susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Bendrijos valdybos pirmininkės ataskaita. 2. Bendrijos revizoriaus ataskaita. 3. Naujos redakcijos įstatų tvirtinimas. 4.
Naujų bendrijos vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas. 5. Bendrijos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. 6. Bendrijos revizoriaus rinkimai. 7. Pajamų-išlaidų sąmatos 2013 m. tvirtinimas. 8. Kiti klausimai (naujų narių priėmimas, skolininkai, diskusijos). Susirinkus mažiau nei pusei sodininkų bendrijos narių, susirinkimą laikyti neįvykusiu. Pakartotinį sodininkų bendrijos narių susirinkimą šaukti po 14 kalendorinių dienų, š.m. birželio 8 d., tą pačią valandą, ta pačia darbotvarke, toje pačioje vietoje. Su sodininkų bendrijos valdybos pirmininko ataskaita, revizoriaus ataskaita, naujos redakcijos įstatų projektu, bendrijos vidaus tvarkos taisyklių projektu, 2013 m. pajamųišlaidų sąmatos projektu galima susipažinti bendrijos skelbimų lentoje ar suderinus telefonu 8 683 49 067 su bendrijos valdybos pirmininke (bendrijos buveinėje ar kitoje vietoje). Susirinkimą šaukia bendrijos valdyba. 1107638
Vilniaus apygardos teisme (Gedimino pr. 40/1, Vilnius) 2013 m.gegužės 21 d. 16 val. rašytinio proceso tvarka bus nagrinėjama BUAB „Interadis“ (įm. k. 225838910 , adresas Vilniaus m. sav., Vilniaus m., H.Manto g. 3) civ. byla Nr. B2-2699-104/2013 dėl bendrovės pabaigos. Tel. 8 688 43 809, e. p. budryskazimieras@gmail.com. 1109718
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki birželio 13 d. Vilniaus miesto skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius) vyks Vilniaus miesto kadastro vietovės Kryžiokų, Krakiškių, Naujanerių, Birelės, Pagubės, Sakališkių, Ustronės kaimų teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Piliečiai savo pastabas ir pageidavimus Vilniaus miesto skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius) gali pateikti raštu iki 2013 m. birželio 13 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Vilniaus miesto skyrius informuoja, kad nuo 2013 m. gegužės 16 d. iki birželio 13 d. Vilniaus miesto skyriuje (Kalvarijų g. 147, Vilnius) vyks Vilniaus miesto kadastro vietovės Didžiųjų Gulbinų kaimo dalies teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996 04 24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto viešas svarstymas. Piliečiai savo pastabas ir pageidavimus Vilniaus miesto skyriui (Kalvarijų g. 147, Vilnius) gali pateikti raštu iki 2013 m. birželio 13 d.
Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
PASKUTINĖS MINUTĖS PASIŪLYMAI 7 NAKTŲ KRUIZAMS
Išvykimas iš Romos (Civitavecchia) 2013 05 26 Kaina – nuo 1226 Lt
ITALIJA–PRANCŪZIJA–ISPANIJA Genuja, Marselis, Barselona, Palma de Maljorka, Valencija, Roma Išvykimas iš Genujos 2013 05 26 Kaina – nuo 1192 Lt
ITALIJA–TUNISAS–ISPANIJA–PRANCŪZIJA Roma, Palermo, Tunisas, Ibiza, Genuja Išvykimas iš Romos (Civitavecchia) 2013 05 25 Kaina nuo 1432 Lt
ITALIJA–GRAIKIJA–TURKIJA Roma, Sicilija, Atėnai, Kušadasis, Chania, Kreta
Kaina pateikta asmeniui dvivietėje kajutėje iš išvykimo uosto. Daugiau kruizų rasite www.krantas.lt
Orai
Vėjas 6–11 m/s
penktadienį +25
Artimiausiomis dienomis prognozuojami šilti orai, bet numatomas nedidelis lietus. Šiandien bus debesuota su pragiedruliais, vietomis lietus, šils iki 23–26 laipsnių. Penktadienio naktį bus apie 12 laipsnių šilumos, vietomis palis. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 16–25 laipsnių šilumos. Nedidelis lietus galimas visoje šalyje. Savaitgalį visoje Lietuvoje numatomas lietus, bus šiek tiek vėsiau – naktimis bus 9–13, dienomis 16–19 laipsnių šilumos.
19-oji metų savaitė. Saulė Jaučio ženkle.
Savaitgalio orai
+24
+25
Telšiai
Naktis
Šiauliai
+26
Klaipėda
+14
Panevėžys
+22 +23 +27 +16 +12 +31 +20 +18
+24
7
+25
+26
Šeštadienį
Tauragė
+26
Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga
Vėjas (m/s)
Utena
Naktis
Kaunas
Diena
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+17 +23 +23 +24 +21 +14 +17 +22
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+13
+26
Vėjas (m/s)
+19
7
Vilnius
+26
+23 +23 +22 +18 +15 +25 +26 +27
Diena
Marijampolė
+26
SEkmadienį
Alytus
Naktis
Diena
+12
Vėjas (m/s)
+18
6
Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 9 d.
penktadienis, gegužės 10 d.
šeštadienis, gegužės 11 d.
sekmadienis, gegužės 12 d.
pirmadienis, gegužės 13 d.
antradienis, gegužės 14 d.
trečiadienis, gegužės 15 d.
Teka 5.24 Leidžiasi 21.08
Teka 5.22 Leidžiasi 21.10
Teka 5.20 Leidžiasi 21.12
Teka 5.18 Leidžiasi 21.13
Teka 5.16 Leidžiasi 21.15
Teka 5.15 Leidžiasi 21.17
Teka 5.13 Leidžiasi 21.19
Mėnulis Delčia
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
VARDAI: Austė, Austėja, Edita, Mingailas
VARDAI: Antoninas, Putinas, Sangailė, Viktorina
VARDAI: Miglė, Skirgaudas, Vaitnoras, Vaitnorė
VARDAI: Nerijus, Nerys, Vaidutis, Vilgailė
VARDAI: Milda, Ofelija, Tautminas, Tautminė
VARDAI: Bona, Bonifacijus, Gintaras, Gintarė, Teisutė
Europos diena 1805 m. mirė vokiečių poetas, filosofas, istorikas, dramaturgas Friedrichas Schilleris. 1860 m. Škotijoje gimė rašytojas, Piterio Peno kūrėjas seras Jamesas Matthew Barrie. 1912 m. gimė dailininkė, grafikė, knygų iliustratorė, fotomenininkė Domicelė Tarabildienė. 1949 m. gimė amerikiečių dainininkas Billy Joelas. 1962 m. gimė britų grupės „Depeche Mode“ lyderis Dave’as Gahanas. 2010 m. mirė poetas Jonas Strielkūnas. 2011 m. mirė aktorė, Nacionalinės premijos laureatė Rūta Staliliūnaitė.
Buhalterių ir auditorių diena 1941 m. gimė lietuvių kilmės antropologė, gamtosaugininkė, orangutanų tyrinėtoja Birutė Galdikas. 1948 m. gimė dainininkė Janina Miščiukaitė. 1956 m. gimė teatro ir kino aktorius Vytautas Anužis. 1960 m. gimė airių grupės U2 lyderis Bono (tikrasis vardas Paulas Davidas Hewsonas). 1965 m. gimė kanadiečių supermodelis Linda Evangelista. 1992 m. Lietuvos trispalvė suplevėsavo aukščiausioje pasaulio viršukalnėje Evereste. 8848 m aukštyje ją iškėlė keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas.
1904 m. gimė ispanų dailininkas Salvadoras Dalí. 1956 m. gimė krepšinio treneris Antanas Sireika. 1969 m. gimė aktorius, režisierius Rolandas Kazlas. 1978 m. gimė prancūzų modelis ir aktorė Laetitia Casta. 1978 m. gimė krepšininkas Vidas Ginevičius. 1981 m. mirė Jamaikos dainininkas, regio muzikos karalius Bob Marley. 1984 m. gimė ispanų futbolininkas Andrésas Iniesta. 1989 m. gimė aktorė Agnija Ditkovskytė. 1997 m. IBM kompiuteris „Deep Blue“ laimėjo šachmatų partiją prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą.
Tarptautinė slaugytojų diena 1820 m. gimė anglė Florence Nightingale, pirmoji pasaulyje profesionali slaugos seselė. 1842 m. gimė prancūzų kompozitorius Jules’is Massenet. 1907 m. gimė JAV aktorė Katharine Hepburn. 1919 m. gimė dailininkas Augustinas Savickas. 1935 m. mirė Lenkijos revoliucinis veikėjas, maršalas Józefas Piłsudskis. 1973 m. gimė futbolininkas Aurelijus Skarbalius. 1975 m. gimė futbolininkas Edgaras Jankauskas. 1981 m. gimė operos dainininkė (sopranas) Asmik Grigorian.
Meilės diena, deivės Mildos šventė Pasaulinė kokteilių diena 1909 m. Milane (Italija) prasidėjo pirmosios „Giro d’Italia“ dviračių lenktynės. 1939 m. gimė amerikiečių aktorius Harvey Keitelis. 1950 m. gimė JAV dainininkas Stevie Wonder. 1957 m. gimė kino režisierius Raimundas Banionis. 1986 m. gimė norvegų dainininkas, „Eurovizijos“ laimėtojas Alexanderis Rybakas. 1986 m. gimė britų aktorius Robertas Pattinsonas. 2010 m. mirė žurnalistas, vienas laidos „Humoro klubas“ vedėjų Modestas Vaišnoras.
Pilietinio pasipriešinimo diena 1928 m. gimė boksininkas, bokso treneris Algirdas Šocikas. 1944 m. gimė amerikiečių režisierius George’as Lucas. 1952 m. gimė amerikiečių režisierius Robertas Zemeckis. 1961 m. gimė anglų aktorius Timas Rothas. 1969 m. gimė Australijos aktorė Cate Blanchett. 1971 m. gimė amerikiečių režisierė Sofia Coppola. 1972 m. protestuodamas prieš sovietinę okupaciją susidegino Romas Kalanta. 1972 m. gimė krepšininkė Jurgita Štreimikytė-Virbickienė.
6
8 5
7
lengvas sudoku
6
9 8
8
3
7
3
5
4
8
6
6
4
2
1
5
8
2
4
4
5 3
5
9 karštOJI linija: 212
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
2022
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372
6
6
9
2
1
3
8 4 3
4
3 8
6 1
3
2
7
7 5
2
reklamos skyrius: 261
6
5
3
4
1
Tarptautinė šeimos diena Steigiamojo Seimo diena Šv. Izidorius, Sėjos pabaiga 1567 m. gimė italų kompozitorius Claudio Monteverdi. 1859 m. gimė Prancūzijos fizikas, Nobelio premijos laureatas Pierre’as Curie. 1886 m. mirė amerikiečių poetė Emily Dickinson. 1891 m. gimė rusų rašytojas Michailas Bulgakovas. 1920 m. pradėjo darbą Lietuvos Steigiamasis Seimas. Seimo pirmininku ir Lietuvos Respublikos prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis. 1960 m. gimė krepšinio treneris Rimas Kurtinaitis.
Praėjusios savaitės sudoku atsakymai
3 8
1
sunkus sudoku
2
2
VARDAI: Sofija, Zofija, Zosė, Žygvilas
6
1
3
7
5
9
8
4
2
4
5
2
6
1
8
9
7
8
7
4
2
6
1
5
3
9
6
9
8
7
3
4
1
2
3 5
5
9
2
8
3
4
6
7
1
7
1
3
5
2
9
4
8
6
4
2
1
3
9
8
7
6
5
5
3
9
4
7
6
2
1
8
3
8
7
5
2
6
9
1
4
1
7
4
8
5
2
3
6
9
9
6
5
4
1
7
2
8
3
2
8
6
1
9
3
5
4
7
1
4
6
9
8
5
3
2
7
3
2
7
9
8
1
6
5
4
2
5
8
1
7
3
4
9
6
8
6
1
3
4
5
7
9
2
7
3
9
6
4
2
1
5
8
9
4
5
2
6
7
8
3
1
Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.
8 3654
MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372
Platinimo tarnyba: 261
1688
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374
Prenumeratos skyrius: 261
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu
PR
1688
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
Buhalterija: (8
46) 397 767
rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653