2013-05-10 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

penktadienis, GEGUŽĖS 10, 2013

www.kl.lt

106 (19 709)

=2;8A.162;6@ 424 B Âź@

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

Po smurto kupinos kampanijos – Şodis Pakistano rinkėjams.

D.Grybauskaitei – politikos „Oskaru“ vadinamas apdovanojimas.

Lietuva 5p.

Pasaulis 9p.

IĹĄ menininkÄ—s iniciatyvos iĹĄaugo Baltijos ĹĄaliĹł mados festivalis.

pramogĹł

gidas

Žalia ťviesa – ma dos festivaliui

KitÄ… savaitÄ™, geguŞės 18-Ä…jÄ…, KlaipÄ—do je vyksianÄ?io Baltijos ĹĄaliĹł mados festivalio „IKRA mada“ sumanytoja Jurga SutkutÄ— ĹĄiomis dienomis skaiÄ?iuoja kiekvienÄ… valandÄ…: jauna mama neatsisakÄ— pernai pirmÄ…syk ÄŻgyvendintos iniciatyvos ir paĹžado paversti festivalÄŻ tarptautiniu.

ď Ž Impulsas: Â :N[ `b`VQN_Ă›

RamunÄ— PletkauskaitÄ—

Ă&#x;`]Ă­QV` XNQ Z\[VĂş [\_Ă– Xb Q\WR _R[TVN[aV aN_]aNbaV[Ă&#x; ZN _aV `Y\]V[N TNYVZfOVĂş ]_V`V`aN Q\` SR`aVcNYĂ&#x;

afaV cVR NV `a\XN• “ aRVTÛ \Q\ ` ZR[V[V[XÛ 7 @baXbaÛ 8YNV]

domÄ—jusiĹł drabuĹžiĹł bei aksesuarĹł draugus Ă› kĹŤrÄ—jĹł laiĹĄkai tebeplaukia.

Padeda Şaismingas iť namų CfaNba\ =Ra_VX\ [b\a_ poŞiōris „Kitą- miais drabuŞiais,atsineťtais įdo- tinumas

met“, – tenka atsakyti NesureikĹĄminti organizaciniĹł suvedÄ— su ĹžmonÄ—mis, sudarydavome tiems, kurie „kolekciją“ rĹŤ- nesuskubo liau tapusiais asociacijos vÄ—- nÄ—ra prioritetas. ÄŽ pesÄ?iĹł padeda Ĺžaismingas ir pristatydavom kreiptis anksÄ?iau IKRA Ĺžvelgiu plaÄ?iau, mados renginÄŻ poĹžiĹŤris. ne visai e per arba mokyklos „DrabuĹžiai ir mada atitiko ĹĄiĹłmeÄ?io koncertÄ…... Studijuoda- komanda. Ĺ itaip sumanymas mÄ—gindama nu– pa- matyti tendencijas, judÄ—jo ÄŻgyvendinimo mÄ—gstamas Ĺžaidimas“,mano seniai tvariosios mados tematikÄ….renginio ma menus Ĺ iauliĹł universitete, tiesiog ďŹ ksuolink. – ĹĄypsojoviti ÄŻdomius kĹŤrÄ—jĹł suomet dalyvaudavau si menininkÄ—.

Anot J.SutkutÄ—s, sprendimus. Ĺ iĹĄi sÄ…voka, itin taip gatvÄ—s mada meno festivalio „Virusâ€œĹĄiuolaikinio – Organizuoti tokÄŻ populiari Skandinavijoje Su klaipÄ—dieÄ?iu kĹŤrybos ir grynasis menas festivalÄŻ nuo nuolat alternaty- nulio , akcen- viosios ĹžokÄ—jumi Liudu Andrikiu procesĹł tuoja kitokÄŻ poĹžiĹŤrÄŻ maitina vienas kitÄ…. – sudÄ—tinga? mados ĹĄou „Virus ÄŻ aprangos tenStebÄ—ti Mada“. – Per septyneriĹł ĹĄÄŻ vyksmÄ… – ÄŻtraukiantis SusiklostÄ— taip, kad kĹŤrusi ir prieĹĄ pusantrĹł ĹĄeimÄ… su- dencijas nei esame metĹł patirtÄŻ ĹĄiopo studijĹł paÄŻpratÄ™. „TvarioĹžaidimas. metĹł uosĹ˝aidimas je ti pradÄ—jau dirbti srityje yra susiformavÄ™s ji mada – atsakas tamiestyje apsigyvenusi yra ir mados pristatymas vartotojiĹĄkumui, jÄŻ rengianÄ?iopaĹžinodininkÄ—, sezoniniam laukdamasi dukters rĹŤbĹł spintos atnauji- je Ĺ iauliĹł dailÄ—s galerijoje ir tapau Ä?iĹł tinklas. Jis labai pagelbÄ—ja kvie- – man labai patinka meno perforUrĹĄulÄ—s, nea- nimui, mansĹł elementai. Ä?iantis dalyvius, tidÄ—jo ketinimĹł uĹžsiimti kuris drabuĹžiĹł parduotuviĹł viena iĹĄ organizatoriĹł. buriant ÄŻvairiĹł mÄ—gstama sriÄ?iĹł profesionalus. tinklĹł reklaminiĹł veikla neapibrÄ—Ĺžtam akcijĹł Drauge ska- – „vÄ—liau“. tiname renginyje Ĺ iĹłmeÄ?io renginio tampa nuolatine bĹŤsena. triukĹĄme Jurga Jai ÄŻsitraukus ÄŻ KlaipÄ—dos dalyvauti SutkutÄ—: partneriu Tai branregio- dinamo pÄ—dieÄ?ius. Ne paslaptis, ir klai- tapÄ™s Ĺ iaurÄ—s ministrĹł no kĹŤrybiniĹł industrijĹł asmeninio stiliaus tarybos kad uos- biuras ir aukĹĄ- GatvÄ—s tamiestyje mados (IKRA) gretas, pernai asociacijos tos kokybÄ—s audiniĹł Lietuvoje paskatino mada ir grydizaino srityje ÄŻvykusio kĹŤ- prieĹĄ prioritetas tnerystÄ™ su Skandinavijo parpluĹĄa vienetai, tad rybiniĹł industrijĹł trumpai tarnaujanÄ?ius mÄ—giname aufestivalio „IKRA s ĹĄali„sku- nasis menas nuolat mis bei Kaliningrado gintis jaunimÄ…, durus“, – savaitė“ metu surengtas kuris J.SutkutÄ—s diuserÄ—. akcentuoja renginio pro- maitina sritimi. Man susidarÄ— domisi ĹĄia industrijĹł atstovais. kĹŤrybiniĹł sumanytas mados vienas kitÄ…. ÄŻspĹŤdis, kad mus Kuo ÄŻdoĹĄou, ĹžmoniĹł norÄ… kurti ĹĄis bendradarbia met taps savarankiĹĄku kuris ĹĄieStebÄ—ti ĹĄÄŻ vyksmÄ… slopina galimyvimas? – – Pirmiausia jis biĹł prisistatyti vieĹĄai pretenduoja ÄŻ ilgalaikÄ™ renginiu ir IĹĄmoko nebijoti iĹĄskirtinumo leido ÄŻgyvendinstoka. Taigi ti ÄŻtraukiantis Ĺžaidimas. KlaipÄ—doje Baltijos ĹĄaliĹł ypaÄ? aktuali VakarĹł tradicijÄ…. Ji mados festivalio Lietuvoje ku- – laukÄ— uĹžmojÄŻ. SukvietÄ™mados festivalio Ĺžalia ĹĄviesa. riantiems dizaineriams, Mados renginiai lietuvius – jĹŤsĹł gyveiki ĹĄiol tu- nimo Ä?ius ÄŻ bendras kĹŤrybines ir sverÄ—davusiems tik bĹŤdas? epizodiĹĄkas galidirbtuves, ne tik mokÄ—mÄ—s, Labiau menininkÄ— – Mama nuo vaikystÄ—s Taip pat kĹŤriau ir mybes pristatyti drÄ…sias nei dizainerÄ— pati: su kolekĹŤrybines vo ÄŻasmenintÄ… forma- ge atidarÄ—me biÄ?iuliavome. Man bet ir susiambicijas vieĹĄai. odos dizaino skonÄŻ, mokÄ— nebiatrodo, kad gyvenime viskas konceptualias kolekcijas studijÄ…, – Kokiais kriterijais joti iĹĄskirtinumo.

Jaunosios kartos vyksta vadovauja- dravimÄ…, Ji siĹŤdindavo per bendizaineriĹł iĹĄ mudviem prista- tÄ—s rinkdamiesi tÄ—me Kaune, Vilniuje, Lietuvos, Latvijos, per asmeniĹĄkumÄ… su seserimi kolekcijas?

Estijos, Ĺ vedi, kurÄŻ ir reikia skatinti. kokiĹł neturÄ—jo niekas drabuĹžius, Britanijoje. Asmenine DidĹžiojoje – Pati jauÄ?iuosi labiau jos, Kaliningrado DaĹžnai daug srities (Rusija) kulminaci- kÄ— kitas. Pir- ja tapo muosius mados nei dizainerÄ—, nors meninin- vaisingiau yra ne tos kolekcijos, iĹĄ viso dalyvavimas „Mados renginius orgapaÄ?ios sri– 15-a, atrinktos iĹĄ odos yra ties in- tekÄ™ kurti fekcijoje“ nizuodavau mokykloje specialistĹł jau seniai. TaÄ?iau renginiu susigimtajame KlaipÄ—doje,Vilniuje. Tad, ÄŻsikĹŤrus praktiĹĄkustiek meno objektus, tiek nam tikslui, susitelkimas vieJoniĹĄkyje – aprengdavau daiktus – avalynÄ™, o skirtingas patirilgai ak- tis turinÄ?iĹł klasÄ—s siimti, neteko. svarstyti, kuo uĹž- sesuarus.

Tikriausiai dÄ—l ĹĄio bendraminÄ?iĹł veikla, Laimingas atsitikdvi- ÄŻgaunanti lypumo daikto praktiĹĄkumas netikÄ—tÄ… man ginanti rezultatais.formÄ… ir dĹžiu

Ĺ iandien priedas

Fon­ta­nus dergia be­na­miai Klai­pė­die­Ä?ius dĹžiu­ gi­nan­tys fon­ta­nai tam­pa ne tik mies­ to puoť­me­na, bet ir vie­ťo­mis mau­dyk­ lo­mis, ku­rio­se aso­ cia­lĹŤs Ĺžmo­nÄ—s ne tik prau­sia­si, bet ir skal­bia dra­bu­Şius.

Kaina 1,30 Lt

„Jis ga­li uŞ­strig­ti ir jo ne­be­ nu­lei­si­me ar­ba nu­kris­ti ir jo ne­be­pa­kel­si­me.“ Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da paaiť­ki­no Pi­lies til­to bĹŤk­lÄ™.

2p.

Dėl til­to – ťven­tės korekcijos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

DÄ—l su­ke­Şu­sio Pi­lies til­to Lai­vĹł pa­ ra­do ĹĄven­tÄ—s or­ga­ni­za­to­riai pri­ vers­ti ko­re­guo­ti ren­gi­nio ce­re­mo­ ni­jÄ…. Da­nė­je prie sim­bo­li­nio knech­ to ne­ga­lÄ—s ĹĄvar­tuo­tis le­gen­di­nÄ— jach­ta „Lie­tu­va“, nes paaiĹĄkÄ—jo, jog ne­ga­li­ma kel­ti Pi­lies til­to. Tai – pa­ vo­jin­ga.

Eve­li­na Zen­ku­tė

eve­l i­na.zenkute@kl.lt

Var­ge­ta plo­vė ko­jas

Ĺ o­ki­ruo­jan­tÄŻ vaiz­dÄ… prie Karlsk­ ro­nos aikť­tė­je esan­Ä?iĹł fon­ta­nĹł ĹĄiÄ… sa­vai­tÄ™ ste­bė­ju­si klai­pė­die­tÄ— buvo su­krÄ—s­ta. Ne­va­ly­vas be­na­mis po vi­dur­die­nio, ne­si­bo­dė­da­mas ap­ link esan­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł, nu­sia­vÄ— ba­ tus, nu­si­mo­vÄ— ko­ji­nes ir pra­dė­jo praus­tis fon­ta­ne. „Bai­su pa­gal­vo­ti, ko­kio­mis li­ go­mis po aki­vaiz­dĹžiai li­go­to el­ge­ tos ĹĄva­ri­ni­mo­si ga­li uŞ­si­krÄ—s­ti poil­ siau­jan­tys Ĺžmo­nÄ—s. Blo­giau­sia tai, kad tė­vai ga­li ne­su­Şiō­rė­ti vai­kĹł, ku­rie Ĺžais­da­mi mÄ—gs­ta kiť­ti ran­kas ÄŻ fon­ta­nĹł van­de­nÄŻ ar net gurkť­te­lė­ti jo“, – sa­kÄ— uos­ta­mies­Ä?io gy­ven­to­ja.

4

Mi­nės Şy­gio 20-me­tį

„„Ďspėjimas: specialistai fon­ta­nais pataria gėrėtis iť tolo, mat juose esantis vanduo gali bōti uŞterťtas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ki­tÄ… ĹĄeť­ta­die­nÄŻ ren­gia­mo Lai­vĹł pa­ ra­do me­tu bu­vo nu­ma­ty­ta pa­kel­ti Pi­lies til­tÄ…, kad ÄŻ upÄ™ ga­lė­tĹł ÄŻplauk­ti ir prie is­to­ri­nio knech­to pri­si­ťvar­ tuo­ti le­gen­di­nÄ— jach­ta „Lie­tu­va“.

Bō­tent ťią die­ną bus mi­ni­mas jach­tos ke­lio­nės ap­link pa­sau­ lį 20-me­tis.

Ta­Ä?iau ti­ki­my­bÄ—s, kad jach­ta ga­ lÄ—s pri­si­ťvar­tuo­ti Bu­riuo­ to­jĹł kran­ti­nė­je, ne­bė­ra.

2

MiestieÄ?iai pra­dė­jo plia­Şo se­zo­nÄ… Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Pas­ta­ro­sios die­nos bu­vo karť­Ä?iau­ sios pa­jō­ry­je ĹĄÄŻ se­zo­nÄ…. Sau­lÄ—s iť­ siil­gÄ™ klai­pė­die­Ä?iai trau­kÄ— ÄŻ pa­plō­ di­mius. Jei ne tik mė­ga­vo­si spin­ du­liais, bet ir iť­ban­dÄ— ĹĄal­tÄ… Bal­ti­ jos jō­rÄ….

Pa­sak Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­ jos tar­ny­bos, aukť­Ä?iau­sia oro tem­ pe­ra­tō­ra ĹĄiais me­tais bu­vo fik­suo­ ta uŞ­va­kar. Apie 18 val. ter­mo­met­ro stul­pe­lis Klai­pė­do­je sie­kÄ— be­veik 28 laips­nius ĹĄi­lu­mos.

„Tai ĹĄio se­zo­no re­kor­das“, – tvir­ ti­no Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jō­ri­niĹł pro­gno­ziĹł sky­ riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakť­tys.

Va­kar uos­ta­mies­ty­je bu­vo vė­ siau. Pa­sak L.Pakť­Ä?io, di­dĹžiau­ sia oro tem­pe­ra­tō­ra va­kar sie­kÄ— 24 laips­nius ĹĄi­lu­mos.

Sau­lÄ—s ir ĹĄi­lu­mos iť­siil­gÄ™ klai­pė­ die­Ä?iai pra­dė­jo plia­Şo se­zo­nÄ….

L.Pakť­tys ÄŻspė­jo, kad Ĺže­mÄ— dar yra ga­na vė­si – ne­spė­jo ÄŻĹĄil­ti. Ta­ Ä?iau smė­lis su­ťy­la grei­Ä?iau. „Sau­ lė­kai­to­je smė­lis yra ga­na ĹĄil­tas. Nie­ko to­kio, kad Ĺžmo­nÄ—s pri­gu­ la pa­plō­di­my­je.

3

„„Pagaliau: klaipÄ—dieÄ?iai mÄ—gavosi il­gai lauk­ta ĹĄi­lu­ma.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

penktadienis, GEGUŽĖS 10, 2013

miestas

Klo­jo gė­les žu­vu­sie­siems Ket­vir­ta­die­nio vi­dur­die­nį S.Dau­kan­to gat­vė­je prie me­mo­ria­lo žu­vu­siems ta­ry­bi­ niams ka­riams, kaip ir kas­met, vy­ko Per­ga­lės die­nos mi­nė­ji­mas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Skam­bė­jo ka­ro me­tus bei per­ga­lę prieš fa­šiz­mą pri­me­nan­čios dai­ nos, bu­vo dek­la­muo­ja­mos ei­lės, kal­bė­ju­sie­ji ka­ro ve­te­ra­nams lin­kė­ jo stip­rios svei­ka­tos ir džiu­gių die­ nų. Se­no­liams su­si­rin­ku­sie­ji do­va­ no­jo gė­lių.

An­ti­hit­le­ri­nės koa­li­ci­jos Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro ve­te­ra­nų or­ga­ni­za­ ci­jos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­ kas Bro­nius Sat­kaus­kas svei­ki­no su­si­rin­ku­siuo­sius 68-ųjų per­ga­ lės ka­re me­ti­nių pro­ga. Kad mi­ tin­gas per­ne­lyg ne­nu­var­gin­tų se­

51

– tiek narių per metus neteko karo veteranų organizacija. no­lių, jiems bu­vo pa­sta­ty­ti suo­lai. Šie­met ži­la­gal­vių gre­tos bu­vo dar re­tes­nės. Per me­tus ši or­ga­ni­za­ci­ja ne­te­ko dar 51 na­rio.

Ta­čiau aikš­tė ša­lia me­mo­ria­lo bu­vo pil­na žmo­nių, o rau­do­ni žie­ dai nu­gu­lė prie pa­mink­lo ka­riams bei am­ži­no­sios ug­nies.

Su­ke­žo: pa­sku­ti­nis Pi­lies til­to pa­kė­li­mas per­nai ru­de­nį, kai re­mon­tui bu­vo iš­pluk­dy­tas bur­lai­vis „Me­ri­dia­

nas“, pa­ro­dė, jog jį ju­din­ti yra la­bai pa­vo­jin­ga.

Dėl til­to – šven­tės korekcijos Jach­tos „Lie­tu­va“ žy­gio 1 pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jos or­ga­ni­za­to­rius Gin­ta­ras Ben­džius

ma­no, kad grei­čiau­siai til­tas ne­bus ke­lia­mas, nes jo būk­lė nė­ra ge­ra. „Ren­gi­nys vis tiek vyks prie is­to­ ri­nio knech­to, bet lai­vo ten ne­bus. „Lie­tu­va“ pri­si­švar­tuos Se­no­jo­je prie­plau­ko­je ir su ka­ri­nio or­kest­ro pa­ly­da su­tar­to­je vie­to­je, Bu­riuo­to­ jų kran­ti­nė­je, su­si­tiks jach­tos įgu­lų na­riai“, – sa­kė G.Ben­džius.

Prie is­to­ri­nio knech­to su­si­rinks se­no­ji „Lie­tu­vos“ įgu­la, ku­ri prieš 20 me­tų api­plau­kė ap­link pa­sau­lį, ir vi­si tie, ku­rie šia le­gen­di­ne jach­ta plau­kio­jo iki šių die­nų. Iš vi­so skai­ čiuo­ja­ma apie 500 bu­riuo­to­jų.

Pla­nus te­ko keis­ti

Pa­dė­ka: mies­tie­čiai do­va­no­jo gė­lių ži­la­gal­viams ka­ro ve­te­ra­nams.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Į lai­vų pa­ra­do ren­gi­nio pla­nus or­ ga­ni­za­to­riai įra­šė pra­šy­mą pa­kel­ti Pi­lies til­tą. Do­ku­men­tas sa­vi­val­dy­

bei bu­vo pa­teik­tas prieš pu­sant­ro mė­ne­sio. Ta­da te­le­fo­nu sa­vi­val­dy­ bės at­sto­vai esą ti­ki­no, kad pro­ble­ mų ne­bus. Ta­čiau til­tą pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė at­siun­tė raš­tą, kad Pi­lies til­to pa­kel­ti ne­ga­li­ma. „Pla­na­vo­me, kad se­no­ji jach­tos įgu­la at­pluk­dys lai­vą ir jį per­duos da­bar­ti­nei įgu­lai, ku­ri po ce­re­mo­ ni­jos iš­plauks va­do­vau­ti lai­vų pa­ ra­dui. Pla­na­vo­me sim­bo­li­nį įgu­ lų pa­si­kei­ti­mą“, – ap­gai­les­ta­vo G.Ben­džius.

Kaip įplauks „Me­ri­dia­nas“?

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da pa­ti­ki­no, kad til­to pa­kė­li­mas iš tie­sų grės­min­gas. „Pi­lies til­tas nu­si­lei­džia la­bai pa­ vo­jin­gai. Pas­ku­ti­nis nu­lei­di­mas pa­ ro­dė, kad jis ga­li vie­ną die­ną nu­si­ leis­ti ir dau­giau ne­be­pa­kil­ti. Jis

lei­džia­si ne­to­ly­giai, trūk­čio­da­mas kren­ta po met­rą. Til­tas ga­li už­strig­ti ir jo ne­be­nu­lei­si­me, ar­ba nu­kris­ti ir ne­be­pa­kel­si­me“, – su­dė­tin­gą Pi­lies til­to pa­dė­tį aiš­ki­no L.Dū­da.

Jis ne­slė­pė, kad vie­nas lem­tin­ gas til­to pa­kė­li­mas tau­po­mas „Me­ ri­dia­no“ įplau­ki­mui į Da­nę. Tą­kart ban­dys ri­zi­kuo­ti, o Lai­vų pa­ra­dui til­to tik­rai ne­ju­dins.

L.Dū­dos tei­gi­mu, Pi­lies til­tą pla­ nuo­ja­ma re­mon­tuo­ti, jam nu­ma­ty­ ti pi­ni­gai, ruo­šia­mas vie­šų­jų pir­ ki­mų kon­kur­sas. Grei­čiau­siai po Jū­ros šven­tės Pi­lies til­tas bus už­ da­ry­tas re­mon­tui. „Jis nie­ka­da ne­bu­vo re­mon­tuo­ tas. Tik kos­me­tiš­kai pa­tai­so­mas.

Da­bar rei­kia daug ką keis­ti – pa­ kė­li­mo va­rik­lius, tro­sus, per­vi­rin­ ti su­rū­di­ju­sias konst­ruk­ci­jas, rei­kia pa­keis­ti ir vir­šu­ti­nę dan­gą. To­kie dar­bai lau­kia“, – var­di­jo L.Dū­da.

10 būdų šį savaitgalį laimėti buitinės technikos prietaisų „Technoramoje“ Taikos pr. 39 jau dvylika metų veikiantis buities technikos ir kompiuterinės įrangos prekybos centras lieka ištikimas savo klientams ir Klaipėdos krašto gyventojams.

Savo 12-ojo gimtadienio proga viena ilgiausiai Klaipėdoje veikiančių parduotuvių „Technorama“ dovanoja prizus, „technolitus“, įvairius žaidimus ir kviečia dalyvauti konkursuose.

Pirmąkart Lietuvoje bus surengtos ir netradicinės atrakcijos – šaudy­ mas į televizorių iš lanko ir skalby­ klės mėtymas iš 3 aukšto. „Technoramos“ gimtadienis pra­ sidės penktadienį ir truks visą sa­ vaitgalį. Kiekvieną dieną klien­ tų laukia vienas už kitą smagesni konkursai ir gausybė nuolaidų: 1. „Laimingosios svarstyklės“. Šiame konkurse nugalės tas pirkė­ jas, kuris svers lygiai tiek pat, kiek 147,5 cm aukščio A+ klasės šaldy­ tuvas „Samsung“. Paprastai daž­ niausiai šaldytuvo svorį pavyks­ ta „įveikti“ moterims, nes, kaip juokauja „Technoramos“ rinkoda­ ros vadovas Morkus Matkevičius,

šiuolaikiniai prietaisai pasižymi ne tik savo funkcionalumu, bet ir nedideliu svoriu.

2. Tradiciniame „Galiūnų kon­ kurse“ šeštadienį 14 val. kviečiami susirungti stipriausi vyrai. Toliau­ siai nunešęs skalbyklę „Whirpool“, ją ir laimės.

3. Pirmąkart Lietuvoje „Techno­ rama“ kviečia išbandyti savo laimę netradicinėse rungtyse. Pirmoji – „Šaudymas į televizorių iš arbaleto“.

Kiekvienam panorusiam dalyvau­ ti bus suteikta galimybė laimėti arba televizorių, arba paguodos prizą.

4. Dar viena nauja ir netradici­ nė rungtis, ko gero, sukviesianti tik pačius azartiškiausius ir neti­ kėtų potyrių ištroškusius klaipė­ diečius, tai – šaldytuvo mėtymas nuo pastato stogo.

5. Naujas prekės ženklas „Haier“ savo pirkėjams surengs ir naują žaidimą.

6. „Laimingojo pirkėjo“ žai­ dimas, kurio itin laukia ištikimi „Technoramos“ pirkėjai – puiki galimybė loetrijoje laimėti „Sam­ sung“ televizorių, „Beko“ sulčias­ paudę, „Beurer“ masažuoklį, „Ca­

non“ spausdintuvą, „Logitech“ kolonėles ir dar gerą dešimtį ki­ tų prizų. Jei laimingųjų čekių savi­ ninkai nesulauks loterijos pradžios šeštadienį 17 val., prekės bus par­ duodamos aukcione. Startinė visų prekių kaina aukcione – 1 Lt. 7. „Technoramos“ partneris – viena didžiausių buitinės technikos gamintojų pasaulyje „Samsung“ visus savo pirkėjus kviečia daly­ vauti loterijoje, kurios pagrindinis prizas – dar vienas „Samsung“ te­ levizorius.

8. Garantuotas nuolaidas „Tech­ norama“ dovanoja pirkėjams sa­ vaitgalį net avansu. Visi turintys ar atsispausdinę prekybos centro lankstuką iš www.technorama.lt ir atsinešę specialų kuponą, iškart gaus 1000 technolitų ateities pirkiniams.

9. Visiems perkantiems lizingu „Ūkio banko lizingas“ taip pat turi pasiūlymą – 0% palūkanų, perkant išsimokėtinai iki 12 mėn.

10. Vienas svarbiausių 12-ojo „Technoramos“ gimtadienio Klai­ pėdoje akcentų – nuolaidos pre­ kėms nuo 5 iki 99 proc. Vertin­ dama savo klientus ir jų ilgalaikį

Savaitgalį visų „Technoramos“ klientų laukia siurprizai, dovanos, lote­

rijos ir smagūs konkursai.

pasitikėjimą šias nuolaidas „Tech­ norama“ dovanos visas 3 gimta­ dienio dienas: nuo penktadienio iki sekmadienio.

Ir tai tik nedidelė dalis visų nuolaidų, kurios laukia miestie­ čių „Technoramoje“. Daugiau kaip 30 proc. nuolaidos laukia „Acme“, „Logitech“, „Prestigio“, „Steba“ gaminių pirkėjų, taip pat tų, ku­

rie pirks „Samsung“ techniką tie­ siai iš vilkiko.

O tų, kurie nori tik gerai praleis­ ti savaitgalį ir neketina pirkti tech­ nikos ypatingai geromis kainomis, laukia naujienų mugė ir neįtikėti­ nus potyrius leidžiantis patirti uni­ kalus įrenginys Lietuvoje –lenkty­ nių simuliatorius.

Užs.1110442

3

penktadienis, GEGUŽĖS 10, 2013

miestas Rinks gin­ta­rą

Par­ke vyks tal­ka

Va­žia­vo dau­giau ke­lei­vių

Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė Pa­lan­ ga kvie­čia ne­kas­die­niš­kai pra­leis­ ti sa­vait­ga­lį – ge­gu­žės 11-ąją at­ vy­ku­sie­ji į ku­ror­tą pa­klius į tik­rą gin­ta­ro lie­tų, o ak­ty­viau­sie­ji ne­tgi ga­lės su­si­rung­ti pir­ma­ja­me Lie­ tu­vos gin­ta­ro rin­ki­mo čem­pio­na­ te. Gin­ta­ri­nis sa­vait­ga­lis – mies­to gy­ven­to­jų ir sve­čių pa­mėg­ta at­ rak­ci­ja. Pra­džia – 12 val.

Šeš­ta­die­nį nuo 10 iki 13 val. Jū­ ros par­ke (bu­vęs Klai­pė­dos poil­ sio par­kas) vyks va­ly­mo tal­ka, ku­rio­je kvie­čia­mi da­ly­vau­ti vi­si klai­pė­die­čiai. Or­ga­ni­za­to­riai ap­ rū­pins šiukš­lių mai­šais bei įran­ kiais. Nuo­lat veiks par­ko ra­di­jas, da­ly­vių lau­kia pa­dė­kos, nuo­tai­ kin­ga mu­zi­ka, karš­ta ar­ba­ta, vik­ to­ri­nos ir siurp­ri­zai.

Mies­to au­to­bu­sais va­žiuo­ja vis dau­giau ke­lei­vių. Ba­lan­dį jais ke­ lia­vo per 890 tūkst. Pa­ly­gin­ti su ko­vu, per 25 tūkst. dau­giau. Po­ pu­lia­riau­sios sto­te­lės ba­lan­dį bu­vo „Bib­lio­te­kos“, „At­gi­mi­mo“, va­žiuo­jant iš šiau­ri­nės į pie­ti­ nę mies­to pu­sę, „Smil­te­lės“, va­ žiuo­jant iš pie­ti­nės į šiau­ri­nę mies­to pu­sę.

Miestiečiai pra­dė­jo plia­žo se­zo­ną

Dienos telegrafas Ren­gi­niai. Šian­dien Klai­pė­dos ap­skri­ ties I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­ko­je tę­sis „Šei­mų die­nų“ bib­l io­te­ko­je ren­g i­n iai.

17 val. Ger­la­cho pa­lė­pė­je vyks pa­skai­ ta „Apie šei­mos džiaugs­mus ir rū­pes­ čius“. 19 val. bib­lio­te­kos In­ka­ro kie­me­ ly­je vyks šven­tės už­da­ry­mas. Jo me­tu bus pa­ro­dy­tas šo­kio spek­tak­lis „Ap­ka­ bin­siu ta­ve“.

Kry­ž ia­žo­d žiai. Ry­toj 12 val. Klai­pė­ dos ap­skri­t ies vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­ tės bib­l io­te­kos Vo­k ie­č ių skai­t yk­lo­je vyks kry­ž ia­žo­d žių spren­di­mo tur­ny­ ras. Toks ren­g i­nys Klai­pė­do­je or­ga­ni­ zuo­ja­mas pir­mą kar­tą.

Poil­sis: ir vyresnio amžiaus žmonės, ir jaunimas va­kar pa­plū­di­miuo­se mė­ga­vo­si sau­lės spin­du­liais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Žmo­nės pa­tys jau­čia, 1 ko­kia že­mė, ir ži­no, kaip ga­li į tai rea­guo­ti jų kū­nas“, – tei­

gė ve­dė­jas. Į pa­plū­di­mius at­sku­bė­ję klai­pė­ die­čiai ne tik mė­ga­vo­si sau­lės vo­ nio­mis, bet ir brai­dė po jū­rą. Bu­vo ir to­kių, ku­rie iš­drį­so iš­si­mau­dy­ ti. Ta­čiau Bal­ti­jos jū­ros van­duo dar šal­tas. Ties Klai­pė­da jo tem­pe­ra­tū­ ra va­kar sie­kė 12, ties Pa­lan­ga ir Ni­ da – 9 laips­nius ši­lu­mos.

Smiltynės paplūdimiuose jau sta­ tomos persirengimo kabinos, šiukš­ liadėžės, suolai. Įrengus jie bus dažomi. Melnragės ir Girulių pa­ plūdimiuose inventorius dar nėra statomas. Tai bus daroma arimiau­ siu metu. Gel­bė­to­jai pra­dės bu­dė­ ti tuo­met, kai Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius pa­skelbs va­sa­ros se­zo­no pra­džią.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Al­fon­sas Bud­rys (g. 1935 m.), Ani­ce­ta Da­nu­tė Jo­nu­šie­nė (g. 1939 m.), Sta­nis­lo­vas Gai­lius (g. 1953 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­g is Zak­rec­kas, Ja­n i­na Ele­na Jo­cie­ nė, Vy­tau­tas Ja­cy­nas, Gu­rij Ša­bar­šov, An­ta­nas Šmai­ž ys, Pran­ciš­k us Švei­ kaus­kas, Al­fon­sas Bud­rys.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 15 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 7 ber­niu­kai (dvy­niai).

In­ven­to­rius: pa­plū­di­mių priei­go­se jau su­dė­tos per­si­ren­gi­mo ka­bi­nos, suo­lai ir šiukš­lia­dė­žės.

Drau­gys­tei puoselėti trūks­ta pinigų Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Vo­kie­ti­jo­je vie­šė­jęs Klai­pė­dos me­ ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas va­kar pa­si­ra­šė bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį su mies­tu par­tne­riu Zas­ni­cu. Jis ta­po jau 20 uos­ta­mies­čio par­tne­riu, ku­rių nau­da nea­be­jo­ja­ma, o siek­ti dar di­ des­nės esą truk­do lė­šų sty­gius.

Su­tar­ties su Zas­ni­cu pir­ma­sis eg­ zemp­lio­rius bu­vo pa­si­ra­šy­tas praė­ ju­sią va­sa­rą uos­ta­mies­čiui mi­nint 760 me­tų su­kak­tį. Tuo­met Klai­pė­ do­je vie­šė­jęs Zas­ni­co me­ras Dy­te­ris Hol­cas pa­siū­lė ant­rą­jį eg­zemp­lio­ rių iš­kil­min­gai pa­si­ra­šy­ti at­sa­ko­ mo­jo mies­to va­do­vo vi­zi­to me­tu.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės In­ ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­kos de­par­ta­ men­to di­rek­to­riaus Ri­čar­do Zul­co, pa­grin­di­nė nau­da iš šios par­tne­ry­

Pi­lie­tis. Šie­met bus mi­n i­mos Gargž­ dų įkū­ri­mo 760-osios me­ti­nės. Šven­ tės me­tu bus įteik­tos Gargž­dų mies­to gar­bės pi­l ie­čio re­ga­l i­jos ir at­m i­n i­mo ženk­l ai nu­s i­p el­n iu­s iems gargž­d iš­ kiams bei Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­ jams. Kan­di­da­tus ga­li­ma siū­ly­ti iki pir­ ma­die­nio.

tės yra nuo­la­ti­nė kel­tų li­ni­ja tarp Klai­pė­dos ir Zas­ni­co.

Be Zas­ni­co, Klai­pė­da tu­ri dar 19 mies­tų par­tne­rių ir, anot val­di­nin­ ko, nau­da iš drau­gys­tės su jais yra la­bai skir­tin­ga, nes ski­ria­si bend­ra­ dar­bia­vi­mo užuo­maz­gos. „Pa­vyz­džiui, kai mez­gė­si ry­šiai su Kliv­lan­du, la­bai daug įta­kos tam tu­rė­jo ta­me mies­te įsi­kū­ru­si lie­tu­ vių bend­ruo­me­nė, dau­giau­sia kon­ tak­tų bu­vo tarp li­go­ni­nių. Su ki­tais mies­tais, pa­vyz­džiui, Lie­po­ja, Deb­ re­ce­nu, Mo­gi­lio­vu, Klai­pė­da bend­ ra­dar­biau­ja dar nuo so­viet­me­čio, o drau­gys­tės su­tar­tys bu­vo at­nau­jin­ tos, kai Lie­tu­va at­ga­vo ne­prik­lau­ so­my­bę“, – tei­gė R.Zul­cas.

Dau­giau­sia par­tne­rys­tės su­tar­čių su įvai­riais mies­tais Klai­pė­da pa­ si­ra­šė po 1990 m. „Tie­siog už­da­ ras mies­tas no­rė­jo at­si­ver­ti pa­sau­ liui, pa­si­sem­ti pa­tir­ties iš ki­tų, kaip

val­dy­ti ūkį, sa­vi­val­dy­bės įmo­nes.

La­bai daug bu­vo mo­ko­ma­si iš Liu­ be­ko. Iki šiol eg­zis­tuo­ja Liu­be­ko ir Klai­pė­dos ska­ti­ni­mo bend­ri­ja, ku­ri

Ri­čar­das Zul­cas:

Už­da­ras mies­tas no­ rė­jo at­si­ver­ti pa­sau­ liui, pa­si­sem­ti pa­tir­ ties iš ki­tų.

pa­de­da jau­niems žmo­nėms at­lik­ ti pra­kti­ką Vo­kie­ti­jo­je“, – pa­vyz­ džiais mies­tų par­tne­rys­tės nau­dą iliust­ra­vo In­ves­ti­ci­jų ir eko­no­mi­ kos de­par­ta­men­to di­rek­to­rius.

Jo tei­gi­mu, įvai­riais ka­na­lais la­bai daž­nai iš įvai­rių mies­tų su­lau­kia­

ma pa­siū­ly­mų drau­gau­ti, pa­si­ra­šy­ ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, ta­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė ne­sku­ba į juos at­sa­ky­ti tei­gia­mai. „Mū­sų po­ zi­ci­ja to­kia, jog pir­miau­sia rei­kia kar­tu pa­dir­bė­ti pro­jek­tų plot­mė­je, kaž­ką kar­tu nu­veik­ti, o tik ta­da pa­ si­ra­šy­ti bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį.

Ne­no­ri­me, kad ji bū­tų tik for­ma­lu­ mas“, – dės­tė R.Zul­cas.

Jis pa­ti­ki­no, kad vi­sos pa­si­ra­šy­tos par­tne­rys­tės su­tar­tys yra nau­din­gos ir jos bū­tų dar efek­ty­ves­nės, jei ne lė­šų sty­gius. „Pa­vyz­džiui, ku­rių nors Klai­pė­dos mo­kyk­lų at­sto­vai pa­gei­ dau­ja drau­gau­ti su ku­ria nors ug­dy­ mo įstai­ga iš mies­tų par­tne­rių, pra­šo pi­ni­gų vyk­ti į ke­lio­nę, bet to­kių lė­šų mies­to biu­dže­te ne­nu­ma­ty­ta. Mū­ sų ko­lek­ty­vai kvie­čia­mi į teat­rų, mu­ zi­kos fes­ti­va­lius mies­tuo­se par­tne­ riuo­se, ta­čiau taip pat nė­ra lė­šų juos iš­siųs­ti“, – ap­gai­les­ta­vo R.Zul­cas.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų.

Klai­pė­dos mies­tai par­tne­riai Če­re­po­ve­cas Čing­dao Deb­re­ce­nas Gdy­nė Ka­li­ning­ra­das Karlsk­ro­na Kio­gė Kliv­lan­das Kot­ka Ku­dži Leip­ci­gas Lie­po­ja Liu­be­kas Man­hei­mas Mo­gi­lio­vas Ode­sa Zas­ni­cas Šče­ci­nas Šiau­rės Tain­sai­das

4

PENKtadienis, gegužės 10, 2013

miestas

Fon­ta­nus dergia be­na­miai 1

Klai­p ė­d ie­tei ne­ra­m u, kad, šil­tė­jant orams, aso­ cia­lių žmo­nių mau­dy­nės daž­nės ir kels di­des­nę grės­mę lais­va­lai­kį prie fon­ta­nų lei­džian­tiems mies­ tie­čiams ar tu­ris­tams.

Kas­me­tė pro­ble­ma

Karlsk­ro­nos aikš­tė­je esan­tys fon­ ta­nai – vie­ni gra­žiau­sių Klai­pė­do­ je, ta­čiau, kaip tei­gia juos pri­žiū­ rin­ti įmo­nė „Klai­pė­dos van­duo“, pro­ble­mi­nė si­tua­ci­ja dėl be­si­šva­ ri­nan­čių aso­cia­lių as­me­nų kar­to­ ja­si kiek­vie­ną šil­tą­jį se­zo­ną.

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos van­duo“ Van­dens de­par­ta­men­to va­do­vas Ai­das Bir­gė­la sa­kė ne­ži­nan­tis, kaip spręs­ti šią pro­ble­mą.

Pa­sak jo, žmo­nės mėgs­ta mes­ti šiukš­les į fon­ta­nus, yra bu­vę at­ve­ jų, kai įren­gi­niai dėl to vi­siš­kai už­ si­kimš­da­vo. Ta­čiau prie­žiū­ra už­sii­ man­tys dar­buo­to­jai šias pro­ble­mas iš­spren­džia. „Be­na­mių pro­ble­ma ge­ro­kai keb­ les­nė ir jos iš­spręs­ti tur­būt neį­ma­ no­ma. Bet koks pa­pil­do­mas fon­ta­nų ste­bė­ji­mas ar spe­cia­lus pa­tru­lia­vi­ mas neį­ma­no­mas, nes tam reikia lė­ šų. Sup­ran­tu ir be­na­mių pa­dė­tį. Ar­ti esan­čių gė­lo van­dens tel­ki­nių ne­tu­ ri­me, tai­gi to­kios vie­tos aso­cia­liems as­me­nims pa­to­gios. Juo­kau­da­mi sa­ ko­me, kad gal uos­ta­mies­čio el­ge­tos dėl vie­šų­jų fon­ta­nų taps šva­res­ni ir ge­riau at­ro­dys“, – kal­bė­jo A.Bir­gė­la.

Mau­dy­nės ste­bi­na

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja Ire­na Nach­čiu­no­va, iš­gir­du­si pa­sa­ko­ji­mą apie fon­ta­ nuo­se be­si­šva­ri­nan­čius be­na­mius, li­ko nu­ste­bin­ta.

Spe­cia­lis­tė ti­ki­no, kad nei praė­ ju­siais, nei šiais me­tais iš mies­tie­

Pa­vo­jus: vaikai, gurkš­te­lė­ję van­dens iš fon­ta­no, ku­ria­me prau­sė­si be­na­miai, ga­li­ už­si­krės­ti ūmio­mis žar­ny­

no li­go­mis.

čių ar ži­niask­lai­dos at­sto­vų pa­na­ šių pa­sta­bų dėl aso­cia­lių žmo­nių prau­syk­lo­mis pa­vers­tų fon­ta­nų nė­ra gir­dė­ju­si.

A.Nach­čiu­no­va ste­bė­jo­si to­kiais fak­tais, nes van­duo mies­to fon­ta­ nuo­se esąs šal­tas, o šva­rin­tis juo­ se nė­ra pa­to­gu.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, sa­vo ir vai­kų svei­ka­ta tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti pa­tys žmo­nės, nes prie kiek­vie­no fon­ta­ no ap­sau­gos pa­sta­ty­ti ne­ga­li­ma. „Tė­ve­liai ne­tu­rė­tų leis­ti ma­žie­ siems lip­ti į van­de­nį, juo la­biau ger­ ti jo. Fon­ta­nų prie­žiū­ra ir va­ly­mas vyks­ta nuo­lat, di­džiau­sia pro­ble­ma kol kas lie­ka į juos me­ta­mos šiukš­lės.

Fon­ta­nus pri­žiū­rin­čios įmo­nės iš­ kuo­pia į van­de­nį su­mes­tas at­lie­kas, ste­bi van­dens cir­ku­lia­ci­ją, rei­ka­lui esant, pra­va­lo purkš­tu­kus, švei­čia sie­ne­les“, – sa­kė I.Nach­čiu­no­va.

Van­duo ne­kei­čia­mas

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Mies­to prie­žiū­ros po­sky­rio vy­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Mil­da En­ciu­tė in­for­ma­vo, kad mies­to sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čius fon­ta­nus tvar­ ko ran­go­vas „Ma­no būs­tas“. Sa­ vi­val­dy­bei pri­klau­so du fon­ta­nai – Teat­ro aikš­tė­je Ani­kės ir „Lai­ ve­lis“ aikš­tė­je prie kran­ti­nės, kur sto­vė­jo bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“.

Pa­sak spe­cia­lis­tės, šiukš­les iš fon­ta­no dar­buo­to­jai su­ren­ka ir iš­ ve­ža kiek­vie­ną die­ną. Ap­na­šos fon­ta­nuo­se esą va­lo­mos vie­ną kar­ tą per sa­vai­tę. „Iki šiol di­des­nių pro­ble­mų nė­ra ki­lę, o fon­ta­nuo­se be­si­prau­sian­tys be­na­miai man taip pat nau­jie­na.

Gal Karlsk­ro­nos aikš­tė­je esan­ tis fon­ta­nas iš tie­sų pa­to­gus el­ge­ toms, ta­čiau ki­tuo­se šva­rin­tis, ma­ nau, ge­ro­kai su­dė­tin­giau“, – tei­gė spe­cia­lis­tė.

M.En­ciu­tė pra­ne­šė, kad fon­ta­ nuo­se esan­tis van­duo nė­ra nei kei­ čia­mas, nei de­zin­fe­kuo­ja­mas.

Paš­ne­ko­vė aiš­ki­no, kad van­duo fon­ta­nuo­se ne­pris­ki­ria­mas ge­ria­

mo­jo ka­te­go­ri­jai, tad jam nė­ra tai­ ko­mos ir hi­gie­nos nor­mos – įsta­ty­ miš­kai nė­ra nu­sta­ty­ta, jog jį rei­kė­tų va­ly­ti spa­cia­liai.

Ire­na Nach­čiu­no­va:

Tė­ve­liai ne­tu­rė­tų leis­ti ma­žie­siems lip­ti į van­de­nį, juo la­biau ger­ti jo. Fon­ ta­nų prie­žiū­ra ir va­ ly­mas vyks­ta nuo­lat, di­džiau­sia pro­ble­ma kol kas lie­ka į juos me­ta­mos šiukš­lės. mi ir aler­gi­niai su­si­rgi­mai“, – sa­ kė V.Peč­kaus­kie­nė.

Spe­cia­lis­tė abe­jo­ja, ar fon­ta­ nų van­dens va­ly­mas bū­tų tiks­ lin­gas, ka­dan­gi van­duo juo­se nė­ ra ge­ria­mas. „Jei ir bū­tų at­lie­ka­mos va­ly­mo pro­ce­dū­ros, ky­la klau­si­mas, ar ne­pa­da­ry­tu­me dau­giau ža­los, kai į ap­lin­ką ga­rų pa­vi­da­lu iš­si­skir­ tų nu­kenks­mi­ni­mo me­džia­gos.

Jos ga­li dir­gin­ti vai­kų odą ar kvė­ pa­vi­mo ta­kus“, – kal­bė­joV.Peč­ kaus­kie­nė.

Už­sik­rės­ti įma­no­ma

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­ nė ne­slė­pė, kad van­duo fon­ta­nuo­se ga­li bū­ti kai ku­rių in­fek­ci­nių li­gų prie­žas­tis.

At­si­gė­rus to­kio van­dens, ky­ lan­ti reak­ci­ja pri­klau­so nuo in­ di­vi­dua­laus žmo­gaus or­ga­niz­mo ir imu­ni­te­to būk­lės. Ti­ki­my­ bė, kad bus už­si­krės­ta tam tik­ ro­mis li­go­mis, nė­ra di­de­lė, bet įma­no­ma. „Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, jog žmo­gus są­mo­nin­gai var­to­tų to­kį van­de­nį, ta­čiau jei ne­ty­čia taip at­si­tik­tų, į or­ga­niz­mą pa­te­ku­sios bak­te­ri­jos ga­li su­kel­ti ūmias žar­ny­no li­gas – vi­du­rių šil­ti­nę ar ši­ge­lio­zę. Ga­li­

Lau­kia pri­žiū­rė­to­jų

Uos­ta­mies­ty­je va­sa­ros se­zo­no me­ tu gy­ven­to­jus džiu­gi­na pen­ki fon­ ta­nai. Karlsk­ro­nos skve­re esan­tis fon­ta­nas van­de­niu pri­si­pil­dė dar ba­lan­džio 26 d. Fon­ta­nai, įreng­ ti Teat­ro aikš­tė­je ir aikš­tė­je prie kran­ti­nės, kur sto­vė­jo bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“, vei­kia nuo ge­gu­žės pra­džios.

Prie „Žve­jo“ skulp­tū­ros esan­čio fon­ta­no ka­na­li­za­ci­jos sis­te­ma jau su­tvar­ky­ta ir dar­bą pra­dė­jo prieš po­rą die­nų. Da­nės skve­re­lio fon­ta­ nas bus pa­leis­tas šian­dien – penk­ ta­die­nį.

Poil­sio par­ke pra­dės veik­ti ir trys ge­ria­mo­jo van­dens čiau­pe­liai, pa­ dė­sian­tys at­si­gai­vin­ti klai­pė­die­ čiams ir mies­to sve­čiams.

Da­nės dug­ne – lo­by­nai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Ge­gu­žės vi­du­ry­je bus ti­ria­mas ir va­lo­mas Da­nės dug­nas ties Bir­ žos til­tu. Ma­no­ma, kad upė­je gu­li ne tik ko­mu­na­li­nės šiukš­lės, bet ir suo­liu­kai, šiukš­lia­dė­žės, dvi­ra­čiai ir net vai­kų ve­ži­mė­liai.

Moks­li­nin­kai Da­nės dug­ną ty­ri­ nės ge­gu­žės 17-ąją. Bus ap­žiū­rė­ tas 300 m ruo­žas gre­ta Bir­žos til­to.

Di­džiau­sias dė­me­sys bus ski­ria­mas vie­tai, kur sto­vė­jo bur­lai­vis „Me­ri­ dia­nas“.

Nu­ma­to­ma, kad na­rai Da­nės dug­ną ap­žiū­ri­nės ke­tu­rias va­lan­ das – nuo 16 iki 20 val. „Maž­daug prieš 30 me­tų bu­vo at­lik­tas pa­na­šus ty­ri­mas. Tuo­ met tik­rin­ta, kiek už­terš­ta Da­nė nuo Ma­žo­jo Kai­me­lio pa­plū­di­ mio iki bur­lai­vio „Me­ri­dia­nas“.

Dug­nas bu­vo ti­ria­mas tik tam tik­ro­se vie­to­se. Šie­met nu­spren­ dė­me vėl at­lik­ti ty­ri­mą. No­ri­me pa­si­tik­rin­ti, kaip pa­si­kei­tė Da­ nės dug­nas“, – pa­sa­ko­jo Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to Bal­ti­jos re­ gio­no is­to­ri­jos ir ar­cheo­lo­gi­jos ins­ti­tu­to Po­van­de­ni­nių ty­ri­mų cent­ro na­ras inst­ruk­to­rius Va­ le­ri­jus Kri­si­kai­tis.

Ra­di­nys: per­nai Da­nės va­ly­mo ak­ci­ją or­ga­ni­za­vę na­rai iš dug­no trau­

kė ir pa­dan­gas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­sak jo, prieš maž­daug 30 me­ tų at­lik­to ty­ri­mo me­tu paaiš­kė­jo, kad dau­giau­sia šiukš­lių yra bur­lai­ vio „Me­ri­dia­nas“ sto­vė­ji­mo vie­to­je. „Bar­ken­ti­na ant tos šiukš­lių krū­vos ir lai­kė­si“, – tei­gė V.Kri­siu­kai­tis.

Na­rai ne tik ap­žiū­rės upės dug­ną, bet ir jį ap­kuops, iš van­dens trauks bui­ti­nes at­lie­kas. „Trauk­si­me tiek, kiek pa­jėg­si­me ran­ko­mis“, – pa­sa­ko­jo na­ras inst­ ruk­to­rius.

Ta­čiau, anot V.Kri­si­kai­čio, Da­ nės dug­ne gu­li ir sun­kiai pa­ke­lia­

mi daik­tai – ke­taus šiukš­lia­dė­žės, suo­liu­kai. „1960–1980 m. tarp jau­ni­mo bu­vo to­kia pa­si­links­mi­ni­mo ma­da – kas to­liau nu­mes suo­lą ar šiukš­ lia­dė­žę į upę. Dug­ne ga­li bū­ti li­kę jų lie­ka­nų“, – spė­jo pa­šne­ko­vas.

V.Kri­si­kai­tis pa­sa­ko­jo, kad Da­nės dug­ne pa­ts yra ma­tęs gu­lin­čių se­nų dvi­ra­čių, vai­kų ve­ži­mė­lių. „Se­niai tai bu­vo. Pas­ku­ti­nį kar­ tą prie Bir­žos til­to į Da­nę nė­riau prieš de­šimt me­tų“, – pa­sa­ko­jo vy­riš­kis.

5

penktadienis, gegužės 10, 2013

lietuva

Pre­zi­den­tei Vo­kie­ti­jo­je lie­jo­si pa­gy­ros Vo­kie­ti­jo­je Ka­ro­lio Di­džio­jo ap­do­va­no­ji­ mu pa­gerb­ta Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­ tė su­lau­kė pa­gy­rų už per kri­zę priim­tus spren­di­mus ir nuo­pel­nus ES. Pa­ti ša­lies va­do­vė sa­kė pri­zą ski­rian­ti vi­siems tau­tie­ čiams ir pa­brė­žė po­li­ti­nės va­lios svar­bą.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Pa­vyz­dys Eu­ro­pai

Ket­vir­ta­die­nį Vo­kie­ti­jos Ache­ no mies­te Lie­tu­vos Pre­zi­den­tei D.Gry­baus­kai­tei įteik­tas pres­ti­ži­ nis Ka­ro­lio Di­džio­jo ap­do­va­no­ji­ mas. Jis ša­lies va­do­vei skir­tas už „iš­skir­ti­nes pa­stan­gas siek­ti di­des­ nės in­teg­ra­ci­jos ES ir ras­ti spren­di­ mus, pa­de­dan­čius įveik­ti da­bar­ti­nę kri­zę“. D.Gry­baus­kai­tė ta­po 55-ąja po­li­ti­kos „Os­ka­ru“ va­di­na­mo ap­ do­va­no­ji­mo lau­rea­te.

Svei­kin­da­mas D.Gry­baus­kai­tę Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) va­do­vas Mar­ti­nas Schul­zas tei­gė, kad šiuo ap­do­va­no­ji­mu pa­ger­bia­mi vi­si Lie­ tu­vos pi­lie­čiai. „Pa­ger­bia­me lie­tu­vius – tau­tą, ku­ri per sa­vo is­to­ri­ją daug iš­ken­tė­jo ir tu­rė­jo sun­kiai ko­vo­ti, kad ga­lė­tų užim­ti tei­sė­tą vie­tą Eu­ro­pos tau­ tų šei­mo­je. Pa­ger­bia­me tau­tą, ku­ ri iš­kel­ta gal­va ir daug ko at­si­sa­ky­ da­ma įvei­kė kri­zę ir dėl sa­vo tvir­to ti­kė­ji­mo ES bei ryž­tin­go so­li­da­rios Eu­ro­pos pa­lai­ky­mo vi­siems mums yra ir ga­li bū­ti pa­vyz­dys. Man di­de­ lį įspū­dį pa­da­rė tai, kaip iš­di­džiai, ra­miai ir ryž­tin­gai žmo­nės sten­gė­ si įveik­ti eko­no­mi­kos kri­zę“, – sa­ kė M.Schul­zas.

Jis pri­mi­nė, kad 2009 m. ša­lies eko­no­mi­ka smu­ko be­veik 15 pro­c., to­dėl bu­vo su­ma­žin­tos vie­šo­sios iš­lai­dos, pen­si­jos.

M.Schul­zas ne­gai­lė­jo komp­li­ men­tų D.Gry­baus­kai­tei ir pa­brė­ žė, kad Lie­tu­vos va­do­vė sa­ko tai, ką gal­vo­ja, nie­ko ne­gra­ži­na, va­di­ na daik­tus tik­rai­siais var­dais, ne­ to­le­ruo­ja biu­rok­ra­ti­jos ir yra pui­ki de­ry­bi­nin­kė.

„Su ju­mis, ger­bia­ma Pre­zi­den­ te, man vi­sų pir­ma aso­ci­juo­ja­si šios trys sa­vy­bės: ener­gi­ja, veiks­ min­gu­mas ir pa­ti­ki­mu­mas“, – sa­ kė M.Schul­zas.

Po­li­ti­kas ak­cen­ta­vo ir D.Gry­ baus­kai­tės vaid­me­nį sie­kiant prie ES priar­tin­ti po­so­vie­ti­nes Ry­tų kai­my­nes. Taip pat jis tei­gė, kad dar bū­da­ma eu­ro­ko­mi­sa­rė Pre­zi­den­ tė re­for­ma­vo ES biu­dže­tą ir daug pri­si­dė­jo per de­ry­bas dėl 2007– 2013 m. ES biu­dže­to. Pa­sak jo, tai bū­tų svar­bu ir de­ran­tis dėl 2014– 2020 m. ES biu­dže­to, ku­rį dar tu­ri pa­tvir­tin­ti EP.

Mar­ti­nas Schul­zas:

Man pa­da­rė di­de­lį įspū­dį tai, kaip iš­di­ džiai, ra­miai ir ryž­tin­ gai lie­tu­viai sten­gė­ si įveik­ti eko­no­mi­kos kri­zę.

Svar­biau­sia – va­lia

D.Gry­baus­kai­tė sa­kė ap­do­va­no­ji­ mą prii­man­ti ne as­me­niš­kai, bet ski­rian­ti jį vi­sai Lie­tu­vai. Ji pa­brė­ žė, kad per kri­zę, kai im­ta­si griež­ tų tau­py­mo prie­mo­nių, „lie­tu­viai pa­ro­dė su­pra­ti­mą ir kant­ry­bę“.

Taip pat ji sa­kė, kad ko­vo­jant su kri­ze svar­biau­sia yra po­li­ti­nė va­ lia priim­ti at­sa­kin­gus spren­di­mus, o šian­dien Eu­ro­pai esą rei­kia at­sa­ kin­gos fis­ka­li­nės po­li­ti­kos, ku­rios es­mė – gy­ven­ti pa­gal iš­ga­les.

Pre­zi­den­tės tei­gi­mu, nors biu­ dže­to ba­lan­sa­vi­mas, sko­los ir inf­ lia­ci­jos val­dy­mas skam­ba la­bai

Pa­gy­ros: EP va­do­vas M.Schul­zas Lie­tu­vos va­do­vę sa­ko ger­bian­tis už tvir­tą nuo­mo­nę ir su­ge­bė­ji­mus de­rė­tis.

tech­niš­kai, „be šių prie­mo­nių įgy­ ven­di­ni­mo mes ir to­liau sa­ve ap­ gau­di­nė­si­me, kad gy­ve­na­me ge­rai, nors ge­ra bus tik sta­tis­ti­ka“.

D.Gry­baus­kai­tė lei­do su­pras­ ti, kad griež­tos tau­py­mo prie­mo­ nės vi­sa­da dau­giau pa­gy­rų su­lau­ kia sve­tur, o ne pa­čio­je vals­ty­bė­je, ku­rio­je yra tai­ko­mos. Ta­čiau svar­ biau­sia esą – re­zul­ta­tas. „Ži­no­ma, toks at­sa­kin­gas el­ge­sys tik­riau­siai

„Scan­pix“ nuo­tr.

ne­pa­dės lai­mė­ti rin­ki­mų, bet tai už­tik­rins tva­rų au­gi­mą“, – sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Kalbėjo apie jaunimą

Pre­zi­den­tė taip pat sa­kė, kad Eu­ro­ pa da­bar pri­va­lo in­ves­tuo­ti į prie­ mo­nes ko­vo­ti su jau­ni­mo ne­dar­bu, „kad nu­si­vy­li­mas ne­tap­tų pa­grin­ di­niu Eu­ro­pos kū­ri­mo prin­ci­pu“.

D.Gry­baus­kai­tė pa­gy­rė ir ap­do­va­

no­ji­mą jai sky­ru­sios ša­lies – Vo­kie­ ti­jos – vaid­me­nį bei in­dė­lį iman­ tis ly­de­rys­tės ieš­kant bū­ti­niau­sių spren­di­mų eu­ro­pi­niu ly­giu. „Vo­kie­ti­ja šiuo me­tu at­lie­ka pa­ grin­di­nį vaid­me­nį už­tik­ri­nant Eu­ ro­pos sta­bi­lu­mą, ne­lei­džia mums iš­klys­ti iš pa­si­ti­kė­ji­mo Eu­ro­pa ke­ lio. To­dėl jai – Vo­kie­ti­jai – ten­ka ir di­džiau­sia kri­ti­ka, ir di­džiau­sia mū­ sų pa­gar­ba“, – kal­bė­jo Pre­zi­den­tė.

Pa­ger­bė įra­šu lie­tu­vių kal­ba Ren­gi­ny­je taip pat da­ly­va­vo Eu­ro­pos Va­do­vų Ta­ry­bos pir­mi­nin­kas Her­ma­ nas Van Rom­puy, Vo­kie­ti­jos fi­nan­sų mi­nist­ras Wolf­gan­gas Schäub­le, eu­ro­ ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta.

Eu­ro­pos Va­do­v ų Ta­r y­bos pir­m i­n in­ kas H.Van Rom­puy D.Gry­baus­kai­tę pa­svei­k i­no įra­šu lie­t u­v ių kal­ba so­ cia­l i­n ia­me tink­le „Twit­ter“. Svei­k i­n i­ mo laiš­k ą Lie­t u­vos Pre­z i­den­tei at­ Ap­do­va­no­ji­mo ce­re­mo­ni­ją ste­bė­jo ir siun­tė ir Lat­vi­jos pre­zi­den­tas And­ris eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ Bėr­zi­nis. ber­gis, bu­vę prem­je­rai And­rius Ku­bi­ Tarp­tau­ti­niu Ka­ro­lio Di­džio­jo ap­do­va­ lius bei Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, so­cial­de­ no­ji­mu anks­čiau bu­vo pa­gerb­ti po­pie­ mok­ra­tas Čes­lo­vas Jur­šė­nas. žius Jo­nas Pau­lius II, ES įkū­rė­jai – Jea­

nas Mon­net, Kon­ra­das Ade­naue­r is, Ro­ber­tas Schu­ma­nas, Di­džio­sios Bri­ ta­ni­jos prem­je­ras Wins­to­nas S.Chur­ chil­lis, JAV pre­zi­den­tas Bil­las Clin­to­ nas, Če­ki­jos hu­ma­nis­tas ir šios ša­lies va­do­vas Václa­vas Ha­ve­las, Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, Ny­der­lan­dų ka­ra­lie­nė Beat­ri­čė, Liuk­sem­bur­go mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas Jea­nas Claude’as Junc­ke­ris.

N.Venc­kie­nės ieš­kos po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ra ket­vir­ta­die­nį nu­spren­dė pa­skelb­ ti „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos Sei­me se­niū­nės Ne­rin­gos Venc­kie­ nės paieš­ką.

Pra­ša­po: N.Venc­kie­nė din­go po to, kai par­la­men­tas pa­nai­ki­no jos tei­

si­nę ne­lie­čia­my­bę.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

„Iš­nau­do­jus vi­sas ga­li­my­bes nu­ sta­ty­ti įta­ria­mo­sios N.Venc­kie­ nės da­bar­ti­nę gy­ve­na­mą­ją vie­tą ir įteik­ti jai šau­ki­mą at­vyk­ti į ap­klau­ są, Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ro­ je priim­tas spren­di­mas pa­skelb­ti jos paieš­ką“, – ra­šo­ma pro­ku­ra­tū­ ros pra­ne­ši­me.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams pa­ves­ta nu­sta­ty­ti tiks­lią Sei­mo na­rės gy­ ve­na­mą­ją vie­tą. Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ro­rė bu­ vo pa­ve­du­si po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams įteik­ti N.Venc­kie­nei šau­ki­mą at­ vyk­ti į ap­klau­sas Šiau­lių apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ro­je, ta­čiau pa­rei­ gū­nai po­li­ti­kės ne­ra­do.

N.Venc­kie­nės pa­si­gen­da­ma nuo ba­lan­džio 9 d., kai par­la­men­tas pa­ nai­ki­no jos tei­si­nę ne­lie­čia­my­bę.

Nuo to lai­ko par­la­men­ta­rė ne­be­si­ ro­dė Sei­me, jos ne­ran­da ir šau­ki­ mą į ap­klau­są no­rin­tys įteik­ti pa­ rei­gū­nai.

Sa­vo va­do­vės bu­vi­mo vie­tos tvir­ti­na ne­ži­nan­tys ir „Drą­sos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vai. Šios frak­ci­jos na­rys Val­das Va­si­ liaus­kas už­si­mi­nė, kad N.Venc­ kie­nė yra JAV ir ga­li pra­šy­ti po­li­ ti­nio prie­globs­čio.

Pro­ku­ro­rai per­nai spa­lį N.Venc­ kie­nei pa­tei­kė įta­ri­mus pa­gal še­šis Bau­džia­mo­jo ko­dek­so straips­nius. Įta­ria­ma, kad ji prieš dve­jus me­tus Pa­ne­vė­žio mies­to apy­lin­kės teis­mo pa­tal­po­se vie­šai už­gau­liai pa­že­mi­ no teis­mą, ne­vyk­dė 2011 m. gruo­dį priim­to Kė­dai­nių teis­mo spren­di­ mo sku­biai per­duo­ti mer­gai­tę mo­ ti­nai Lai­mu­tei Stan­kū­nai­tei, praė­ ju­sių me­tų ge­gu­žę truk­dė ant­sto­lei vyk­dy­ti teis­mo spren­di­mą, pikt­ nau­džia­vo vai­ko at­sto­vo tei­sė­mis psi­chiš­kai gniuž­dy­da­ma vai­ką ir pa­nau­do­da­ma fi­zi­nį smur­tą pa­

si­prie­ši­no po­li­ci­jos pa­rei­gū­nui, o per­duo­dant vai­ką jo mo­ti­nai su­kė­lė ne­žy­mų svei­ka­tos su­trik­dy­mą.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl šių vei­kų at­lie­ka Šiau­lių apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ra. Ta­čiau per­nai lapk­ri­čio vi­du­ ry­je Sei­mo na­rio prie­sai­ką da­vu­si N.Venc­kie­nė įgi­jo tei­si­nį imu­ni­te­ tą, to­dėl jo­kių iki­teis­mi­nio ty­ri­mo veiks­mų, su­si­ju­sių su ja, ne­bu­vo ga­li­ma at­lik­ti.

Nuo 2009 m. spa­lio iki 2012 m. ge­gu­žės N.Venc­kie­nė bu­vo mi­ru­ sio bro­lio Drą­siaus Ke­džio ir bu­ vu­sios jo su­gy­ven­ti­nės L.Stan­kū­ nai­tės ma­ža­me­tės duk­ters glo­bė­ja.

Mer­gai­tė iš jos paim­ta ir per­duo­ta mo­ti­nai per­nai ge­gu­žės 17 d. pa­si­ tel­kus di­de­les po­li­ci­jos pa­jė­gas.

D.Ke­dys kal­ti­no L.Stan­kū­nai­tę par­da­vi­nė­jus jų duk­rą pe­do­fi­lams.

Ta­čiau L.Stan­kū­nai­tei ne­bu­vo pa­ teik­ti įta­ri­mai dėl nu­si­kals­ta­mos vei­kos, o vie­nin­te­lį įta­ria­mą­jį And­ rių Ūsą teis­mas iš­tei­si­no. „Klaipėdos“, BNS inf.

6

PENKtadienis, gegužės 10, 2013

nuomonės

Kur dings še­šė­lio pi­ni­gai?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Val­diš­ka tin­gi­nys­tė

Nep­ra­dan­gin­kim Dan­gės upės Eks­per­tai vie­ną gra­žią die­ną Iš Dan­gės upės kon­fis­ka­vo rai­dę vie­ną.

Jie iš­va­di­no Dan­gę ne­gra­žiai, Da­ne per­krikš­ti­jo, užants­pau­da­vo pa­ra­šais.

Rai­dė tvar­kin­gai sa­vo vie­toj pa­dė­ta, Die­nos me­tu ken­kė­jų bu­vo pa­grob­ta!

Kuo virs­tų „Min­gė“, „Plun­gė“, „Pa­lan­ga“?

Be „g“ rai­dės – švep­luo­da­ma ki­ken­tų Lie­tu­va!

Sau­lius Tvir­bu­tas

K

o­kias min­tis jums su­ke­lia fra­ zės „val­d iš­k a at­s a­ko­my­b ė“, „val­d iš­k as po­ž iū­r is“? Tai­g i, tai­g i. Jos jau se­n iai ta­po abe­ jin­g u­mo ir tin­g u­mo si­no­n i­mais. Taip pat jau ven­g ia­me va­d in­t i ge­rai dir­ban­č ius spe­cia­l is­tus val­d i­n in­kais. Šis žo­d is ne­t gi tam­pa įžei­džian­čiu. Pa­tys val­di­nin­kai ir­gi daug mie­liau sa­ve įvar­di­ja tar­nau­to­jais. Tik ar šis žo­dis taip pat ne­deg­ra­duos iki keiks­ ma­žo­džio? Žur­na­lis­tai, ap­ra­šy­da­mi žmo­nių rū­pes­čius, la­bai daž­nai iš val­džios at­sto­vų iš­girs­ta ge­ rai nu­šli­fuo­tus at­sa­ky­mus: sprę­si­me, lau­ kia­me įsta­ty­mų pa­tai­sų, trūks­ta lė­šų ir pa­ na­šiai. Nors daž­niau­siai už­tek­tų bent kiek ini­cia­ty­vos ir tru­pu­čio en­tu­ziaz­mo.

Tar­nau­to­jų at­sa­ko­my­ bė iš­si­bars­to pai­niuo­se ko­ri­do­riuo­se, ka­bi­ne­ tuo­se, o kont­ro­liuo­jan­ čių­jų jų dar­bą nė­ra.

An­tai gy­ven­to­jai se­niai mal­dau­ja su­tram­ dy­ti so­cia­li­nio būs­to nuo­mi­nin­kus, ku­rie nuo­lat šiukš­l i­na ar triukš­mau­ja. Tar­nau­ to­jai skės­čio­ja ran­ko­mis: esą šiukš­lės ver­ čia­mos ne­ži­nia kam pri­klau­san­čiam skly­ pe, to­dėl nė­ra ką įpa­rei­go­ti pa­lai­ky­ti tvar­ ką, o dėl triukš­mo rei­kia kvies­tis po­li­ci­ją. O iš tik­rų­jų už­tek­tų griež­tes­nio po­kal­bio su šiukš­lin­to­jais, ku­rie leng­va­ti­nė­mis są­ly­go­ mis nuo­mo­ja­si so­cia­li­nius būs­tus.

Iš­si­su­ki­nė­da­mi nuo at­sa­ko­my­bės ir dangs­ ty­da­mi ne­veik­lu­mą val­di­nin­kai fan­tas­tiš­kai iš­to­bu­li­no tuš­čia­žo­džia­vi­mo me­ną. An­tai vie­no mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je vie­nas po­li­ ti­kas spe­cia­liai per­skai­tė gau­tą val­di­nin­ko at­sa­ky­mą apie vie­šo­jo kon­kur­so ei­gą. Tri­ jų la­pų do­ku­men­te mir­gė­jo da­tos, pa­rei­gy­ bės, do­ku­men­tų nu­me­riai, o vie­nas sa­ki­nys nu­si­drie­kė net per 17 ei­lu­čių. Ta­čiau teks­to es­mės ne­sup­ra­to nė vie­nas iš ke­lių de­šim­ čių sa­lė­je bu­vu­sių po­li­ti­kų. Pa­si­pik­ti­nę ta­ry­ bos na­riai pa­rei­ka­la­vo to­kio ra­šei­vos gal­vos.

Mie­lie­ji, at­si­kvo­šė­ki­te, tai jo­kia sen­sa­ci­ja – gy­ ven­to­jams gau­ti to­kias raš­lia­vas įpras­ta.

Apie abe­jin­g u­mą ir ne­veik­lu­mą vi­so­se val­džios ins­ti­tu­ci­jo­se ir or­ga­ni­za­ci­jo­se ga­ li­ma kal­bė­ti ir kal­bė­ti. Bė­da ta, kad tar­nau­ to­jų at­sa­ko­my­bė iš­si­bars­to pai­niuo­se ko­ri­ do­riuo­se, ka­bi­ne­tuo­se, o kont­ro­liuo­jan­čių­ jų jų dar­bą nė­ra. Daug gir­di­me apie pri­teis­ tas bau­das, kom­pen­sa­ci­jas iš vals­ty­bės ins­ ti­tu­ci­jų, bet la­bai re­tai iš val­di­nin­kų, jų va­ do­vų. To­dėl be­pi­gu gau­ti ge­rą al­gą, prie­dus už ne­va di­de­lį dar­bo krū­vį ir be bai­mės pri­ dirb­ti ne­są­mo­nių, iš­vis nie­ko ne­veik­ti ar­ba at­sai­niai elg­tis su in­te­re­san­tais.

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

T

ar­ki­me, po pu­sant­rų me­tų Lie­tu­vo­je iš tie­sų bus įve­ da­mas eu­ras. Še­šė­li­nė­je ša­lies eko­no­ mi­ko­je, kaip nuo­lat kal­ba­ma, su­ka­ si dar iki biu­dže­to dy­džio lė­šų. Na, gal ma­žiau, te­gul ta su­ma bus 3–5 mlrd. li­tų. Pag­rin­di­nė ma­sė pi­ni­gų bū­tų kei­čia­ma Lie­tu­vo­je vei­kian­

ni­gai? Jų gi yra ši­tiek neap­sa­ko­ mai daug.

Sup­ran­ta­ma, ga­li­ma pirk­ti bu­ tus, že­mės, na­mus, bet ir tuo at­ ve­ju juos vis tiek teks le­ga­li­zuo­ti, tai yra vis tiek pa­si­keis­ti į tuos eu­ rus. Vi­si pi­ni­gai stai­ga ne­pa­virs do­ le­riais ir eu­rais – bus ir li­tų.

Va­lius V.

Pa­sik­ly­dę inst­ruk­ci­jų ver­ti­me

E

su uo­li pir­kė­ja – prieš dė­da­ ma į krep­šį pir­ki­nį, kruopš­ čiai jį iš­stu­di­juo­ju. Ypač kai pir­ki­nys yra man nau­jas.

Nors ne­su po­lig­lo­tė, vie­ną ki­ tą už­sie­nio kal­bą mo­ku, to­dėl daž­ niau­siai pa­si­nag­ri­nė­ju ori­gi­na­ lų pir­ki­nio ap­ra­šy­mą (juo­lab kad lie­tu­viš­kas la­bai daž­nai bū­na at­ spaus­tas la­bai smul­kio­mis rai­de­ lė­mis ir dar ne­ryš­kiai).

No­riu pa­si­da­ly­ti vie­nu at­ra­di­mu: iš už­sie­nio im­por­tuo­ja­mų pre­kių ap­ra­šy­mai ne­re­tai ski­ria­si nuo lie­ tu­viš­ko ver­ti­mo!

Gal ir ga­li­ma bū­tų nu­mo­ti ran­ka, bet ne­re­tai tie skir­tu­mai yra la­bai svar­būs. Pa­vyz­džiui, spe­cia­lūs ry­ žiai pa­ga­min­ti taip, kad iš jų bū­ tų ga­li­ma grei­tai iš­si­vir­ti pie­niš­ką ko­šę. Ant ga­min­to­jo pa­kuo­tės pa­ ra­šy­ta, kad juos vir­ti rei­kia x mi­ nu­čių, lie­tu­viš­ka­me ver­ti­me – z mi­nu­čių. (Ne­pa­me­nu tiks­lių skai­ čių, ta­čiau jie ge­ro­kai sky­rė­si.)

Vir­da­ma pa­gal lie­tu­viš­ką inst­ ruk­ci­ją gau­si tik­rai ki­to­kią ko­šę, nei ga­ran­tuo­ja ga­min­to­jas, nei skel­ bia rek­la­ma. Ir jei ne­mo­ki vo­kie­čių kal­bos, nu­si­spjau­si į tuos bran­gius ry­žius ir nie­ka­da dau­giau ne­pirk­si – ti­kė­ti­na, ne tik jų, bet ir ki­tos to ga­min­to­jo pro­duk­ci­jos.

Iš už­sie­nio im­por­ tuo­ja­mų pre­kių ap­ ra­šy­mai ne­re­tai ski­ ria­si nuo lie­tu­viš­ko ver­ti­mo!

Ar­ba štai oro gai­vik­lis. Gar­si fir­ ma, siū­lan­ti ne pa­čius pi­giau­sius ga­mi­nius. Ap­ta­ria­ma­sis – su pre­ ten­zi­ja į eko­lo­giš­kus.

Na, ir ką mes ma­to­me pa­skai­ tę inst­ruk­ci­ją? Ogi įpras­ta pai­

nia­va: vo­kiš­kai pa­ra­šy­ta, kad nau­do­da­mi šį gai­vik­lį kve­pian­ čiu kam­ba­riu džiaug­si­mės 4–6 sa­vai­tes, lie­tu­viš­ka­me ap­ra­šy­ me šis lai­kas pail­gė­jęs – 10–12 sa­vai­čių.

Iš­ties, kaip ne­pirk­si to­kio ste­ buk­lo, ke­lis kar­tus pra­na­šes­nio už kon­ku­ren­tus? Nu­si­pir­kęs, ma­tyt, spjau­dy­sies jau po mė­ne­sio, keik­ si ga­min­to­ją, kad me­luo­ja, nė ne­ pa­gal­vo­da­mas, kad kri­ti­ka – ne tuo ad­re­su.

Emig­ra­ci­ja, į Lie­tu­vą at­vyks­ tan­tys už­sie­nio tu­ris­tai, nuo­lat gy­ve­nan­tiems ir lie­tu­viš­kai dar ne­mo­kan­tiems už­sie­nie­čiams su­tei­kia­mos pa­slau­gos – vi­sa tai pri­ver­čia net ir ne­ga­biau­sius lie­tu­vius iš­mok­ti sve­ti­mų kal­ bų. At­ro­do, kad mo­kė­ti už­sie­ nio kal­bą ne­tru­kus rei­kės net ir tiems, ku­rie ne­bend­rau­ja su už­ sie­nie­čiais.

Auš­ra Alek­sai­tie­nė

Vai­kai – it nyks­tan­tis pa­vel­das

K

ą tik at­šven­tė­me Mo­ti­ nos die­ną. Ta pro­ga, kaip ir kas­met, pre­zi­den­tū­ro­je pa­svei­kin­tos mo­ti­nos, pa­ gim­džiu­sios ir išau­gi­nu­sios po pul­ ke­lį vai­kų. Žiū­rė­jau į rū­pes­čių iš­var­gin­tus jų vei­dus ir gal­vo­jau: ar bus ką svei­ kin­ti to­kia pro­ga po 20 me­tų?

Dau­ge­ly­je šiuo­lai­ki­nių šei­mų au­ ga po vie­ną du vai­kus, jei kas ryž­ta­ si ir tre­čiai at­ža­lai, li­ku­sių­jų aky­se at­ro­do tik­ri did­vy­riai.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

čiuo­se ban­kuo­se per žmo­nėms ir įmo­nėms pri­klau­san­čias są­skai­tas.

Gry­nai­siais tik­riau­siai ša­lies pi­lie­čiams keis­tų gal 10 tūkst. li­ tų, ki­tus na­mie ar kur nors ki­tur tu­ri­mus vis tiek pri­va­lė­tum įneš­ ti į ban­ko są­skai­tą ir jau ten juos pa­keis­tų į eu­rus. Tad kur dings da­bar še­šė­ly­je be­si­su­kan­tys pi­

Vie­nos rai­de­lės ne­tek­tis, O skaus­mas ve­ria jaut­rią šir­dį.

Rein­kar­nuo­kim upę, kvies­da­mi Į re­fe­ren­du­mą – rai­dė ne­tu­ri mir­ti!

Pet­ras Stir­bys

Pik­ty­biš­kai ne­ro­do sig­na­lų

Ne­ga­liu pa­kęs­ti ne­draus­min­gų vai­ ruo­to­jų. Pas­ta­ruo­ju me­tu at­krei­piau dė­me­sį, kad yra ne­ma­žai „mand­ ruo­lių“, ma­nan­čių, kad da­rant ma­ nev­rą, su­kant iš vie­nos gat­vės į ki­ tą ne­rei­kia įjung­ti po­sū­kio sig­na­lų – mirk­sin­čių lem­pų. Gir­dė­jau, kad eis­mo tai­syk­lė­se nė­ra pa­ra­šy­ta, kad tai pri­va­lo­ma. Va­di­na­si, ga­li­me ma­ nev­ruo­ti, kaip no­ri­me. Ne­pers­pė­ da­mi ki­tų eis­mo da­ly­vių ir net pės­ čių­jų. O jei po­sū­kių sig­na­lus ro­dy­ti pri­va­lu, tai te­gul ke­lių po­li­ci­nin­kai ak­ty­viau ko­vo­ja su šia li­ga ir iš­ra­šo „kar­tes­nių“ vais­tų-bau­dų to­kiems vai­ruo­to­jams-li­go­niams.

Pran­ciš­kus

Var­gas Til­tų gat­vė­je

Am­ži­na te­ma – dvi­ra­ti­nin­kų eis­mas Til­tų gat­ve. Pa­gal kaž­ko­kias di­rek­ ty­vas, dvi­ra­ti­nin­kai nuo Mu­zi­ki­nio teat­ro iki Se­no­jo tur­gaus ne­ga­li va­ žiuo­ti ša­li­gat­viais, o pri­va­lo ju­dė­ti gat­ve. Vis­kas su­pran­ta­ma: ša­li­gat­ viai – siau­ri, vaikš­čio­jan­čių žmo­ nių – daug, to­dėl čia dvi­ra­čiams per ankš­ta. Jie tu­ri va­žiuo­ti gat­ ve. Bet to­ji Til­tų gat­vė-grin­di­nys – bai­su­ma. Tarp ak­me­nų žio­ji ne­ma­ ži tar­pai, kai pa­ly­ja, grin­di­nys tam­pa sli­dus. Ir nie­ko keis­ta, kad dvi­ra­ti­ nin­kai mie­liau ren­ka­si ša­li­gat­vį nei ri­zi­kuo­ja dar­dė­ti ak­me­ni­mis.

Ar­tū­ras

Pir­ma į sa­ve pa­si­žiū­rė­ki­me

tik­rai ne­gal­vo­ja. Juk kur kas svar­ biau de­šimt­me­čius dė­vė­ti to pa­ties dy­džio kel­nes, o kiek­vie­nas vai­kas juk daž­niau­siai pa­lie­ka vie­ną ki­tą ki­log­ra­mą ant ma­my­tės klu­bų.

Ne­ga­li sa­ky­ti, kad šiuo­lai­ki­nėms ma­my­tėms ir tė­ve­liams ne­rū­pi ma­ žy­lių svei­ka­ta, bet at­ro­do, kad dau­ gu­mai jų vai­kai rei­ka­lin­gi tik dėl sa­ vo­tiš­ko pliu­so – kad tė­vui bū­tų su kuo ei­ti į krep­ši­nio var­žy­bas, o ma­ ma pui­kuo­tų­si iš­da­bin­ta duk­ry­te.

Ra­sa Va­ka­rie­nė

Pri­si­pa­žin­siu, man as­me­niš­kai la­ bai ne­pa­tin­ka, kai vos tik at­si­ti­kus ko­kiam nors menk­nie­kiui, žmo­nės ima bur­no­ti: „Kur žiū­ri val­džia?“ „Ko­dėl neiš­va­lė kie­mo?“ „Čia dėl blo­gos val­džios to­kia ne­tvar­ka“...

Po­nai mie­li, kad ir ko­kia bū­tų ta val­džia, pir­miau­sia į sa­ve pa­si­žiū­ rė­ki­me, juk mes pa­tys tą ne­tvar­ką pa­da­rė­me, o pa­skui kaž­ko­dėl no­ri­ me, kad „val­džia“ su­tvar­ky­tų. Val­ džia ne­sut­var­kys, tai tu­ri­me mes pa­tys pa­da­ry­ti. Tik skys­tos sme­ ge­nys ne­lei­džia to su­vok­ti.

Li­nas Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Tie­sa, to­kių pa­sta­rai­siais me­tais iš­ties už­de­rė­jo – ypač tarp gar­se­ ny­bių, ta­čiau daug dau­giau – po vie­ną vai­ką au­gi­nan­čių šei­mų ar at­ža­lų iš­vis ne­tu­rin­čių. Apsk­ri­tai mes kra­to­mės vai­kų.

Pak­lau­sai, apie ką šne­ka jau­nos ma­my­tės, pa­skai­tai gar­se­ny­bių in­ ter­viu, – vi­sos tik ir po­strin­gau­ja apie tai, kaip ne­priaug­ti pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų per nėš­tu­mą, kaip pa­ gim­džius kuo grei­čiau at­gau­ti se­ ną­ją for­mą. Apie daug vai­kų to­kios

Ra­my­bę drums­čia pra­kti­nė – ta­ri­mo pu­sė, Lie­žu­viui no­ri­si sa­ky­ti – Dan­gė, Dan­gės upė.

Anie lai­kai ra­šy­bą su­vul­ga­ri­no tru­pu­tį, O gar­sas „g“ te­lie­ka, na, tie­siog, jis tu­ri bū­ti!

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PENKTadienis, gegužės 10, 2013

užribis Su­mu­šė gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­me

Ban­do at­pa­žin­ti mi­ru­sį­jį

Uoš­vis su­žei­dė žen­tą

Uos­ta­mies­čio 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai su­ lau­kė Lie­po­jos gat­vė­je gy­ve­ nan­čio 36 me­tų vy­ro skun­do.

Jis tei­gė, kad na­mo gy­ven­to­ jų su­si­rin­ki­mo, vy­ku­sio laip­ti­ nė­je, me­tu 59 me­tų kai­my­nas jo at­žvil­giu el­gė­si ne­tak­tiš­ kai ir su­mu­šė. Pa­rei­gū­nai ieš­ ko šio vy­ro.

Ge­gu­žės 1-ąją Ši­lu­tės pl. 8 na­ mo laip­ti­nė­je ap­tik­tas ne­gy­vas apie 60 me­tų, 180 cm ūgio vy­ ras. Jis ga­lė­jo rai­šuo­ti, nes tu­rė­ jo me­di­nę laz­dą, vie­na akis bu­ vo ne­svei­ka, ant kai­rės plaš­ta­ kos iš­ta­tui­ruo­ta „LIU­DA“. Ga­lin­ čius pa­žin­ti šį as­me­nį, pra­šo­ma pa­skam­bin­ti po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nams tel. 354 163 ar­ba 354 161.

Tre­čia­die­nį va­ka­re Klai­pė­dos ra­jo­ne, Gra­bių kai­me, 33 me­tų Ma­riaus D. na­muo­se jo ne­blai­ vus uoš­vis švais­tė­si pei­liu. Na­ mo šei­mi­nin­kas bu­vo su­žeis­tas į krū­ti­nę, bet iš li­go­ni­nės pa­si­ ša­li­no. Įta­ria­ma­sis įpū­tė į ma­ tuok­lį 2,18 pro­mi­lės ir bu­vo už­ da­ry­tas į areš­ti­nę. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si konf­lik­to es­mę.

Mir­ti­nus nar­ko­ti­kus pla­ti­no jų var­to­to­jai Uos­ta­mies­čio teis­mą šio­mis die­ no­mis pa­sieks ke­lios bau­džia­mo­ sios by­los, ku­rio­se kvai­ša­lų pre­ ky­ba kal­ti­na­mi klai­pė­die­čiai, tu­ rė­ję nuo­la­ti­nes nar­ko­ti­kų pla­ti­ni­ mo vie­tas.

Įta­ri­mai: vai­ruo­to­jo mes­tus pa­rei­gū­nams įta­ri­mus aiš­ki­na­si ko­le­gos iš Imu­ni­te­to tar­ny­bos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Aps­kun­dė rei­ka­la­vus ky­šio Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jos Imu­ni­te­to tar­ny­ bos pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, kiek pa­grįs­tas yra skun­das apie tai, kad du pa­tru­liai rei­ ka­la­vo iš vai­ruo­to­jo ky­šio.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Apie tai po­li­ci­jos bu­dė­to­jams bu­ vo pra­neš­ta vė­lų ge­gu­žės 5-osios va­ka­rą. Šie in­for­ma­ci­ją dar tą pa­tį va­ka­rą per­da­vė Imu­ni­te­to tar­ny­bos vir­ši­nin­kui And­riui Bal­siui.

30-me­tis au­to­mo­bi­lio „Ro­ver“ vai­ruo­to­jas ti­ki­no, kad bu­vo ne­ pag­rįs­tai su­stab­dy­tas, o pa­rei­gū­nai aiš­ki­no, kad jis pa­žei­dė eis­mo tai­

syk­les. Jie rei­ka­la­vo 400 li­tų ir už šią su­mą ža­dė­jo neį­re­gist­ruo­ti pa­ žei­di­mo. Vy­ras sa­kė da­vęs tiek pi­ ni­gų, kiek po­li­ci­nin­kai rei­ka­la­vo.

Vai­ruo­to­jas ti­ki­no iš tie­sų ne­nu­ si­žen­gęs tai­syk­lėms.

Pi­ni­gų pas ap­skųs­tus 35 ir 40 me­tų pa­rei­gū­nus ne­ras­ta.

Pat­ru­lių veik­los inst­ruk­ci­ja lei­ džia pa­tru­liuo­jan­tiems pa­rei­gū­ nams dar­bo me­tu tu­rė­ti ne dau­ giau kaip 130 li­tų.

Pra­dė­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­ mas, aiš­ki­na­ma­si, ar vai­ruo­to­jas pa­da­rė pa­žei­di­mą.

Kol kas ap­skųs­ti pa­rei­gū­nai nuo tar­ny­bos ne­nu­ša­lin­ti.

Pat­ru­lių veik­los inst­ruk­ci­ja lei­džia pa­tru­liuo­jan­tiems pa­rei­gū­nams dar­bo me­tu tu­rė­ti ne dau­ giau kaip 130 li­tų.

Imu­ni­te­to tar­ny­bos dar­buo­to­jai ban­do su­rink­ti pa­kan­ka­mai me­ džia­gos, ku­ri leis­tų ap­si­spręs­ti, ar nu­ša­li­ni­mas bū­ti­nas.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Or­ga­ni­zuo­ to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro (ONTB) pa­rei­gū­nai ak­ty­viai su­rea­ ga­vo į Klai­pė­dos mies­te pa­daž­nė­ ju­sius mir­ti­nus ap­si­nuo­di­ji­mų nar­ ko­ti­nė­mis me­džia­go­mis at­ve­jus.

Po­li­ci­jos ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ra­tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­ mų ir ko­rup­ci­jos ty­ri­mo sky­riaus pa­ rei­gū­nai bai­gė du iki­teis­mi­nius ty­ri­ mus dėl šių me­džia­gų pla­ti­ni­mo.

Nus­ta­ty­ta, kad he­roi­no ir ki­tų me­džia­gų mi­ši­niu bu­vo pre­kiau­ta ke­liuo­se uos­ta­mies­ty­je vei­ku­siuo­ se nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­nių me­ džia­gų pla­ti­ni­mo „taš­kuo­se“.

Pa­rei­gū­nai su­lai­kė aš­tuo­nis su ne­tei­sė­ta nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­ pi­nių me­džia­gų apy­var­ta su­si­ju­ sius as­me­nis. Vi­si įta­ria­mie­ji nie­ kur ne­dir­ba.

Kal­ti­ni­mai pla­ti­nus nar­ko­ti­ kus pa­reikš­ti še­šiems uos­ta­mies­ čio gy­ven­to­jams. Dar du as­me­nys

kal­ti­na­mi įsi­gi­ję nar­ko­ti­nių ir psi­ chot­ro­pi­nių me­džia­gų, ku­rias ke­ ti­no pa­tys var­to­ti.

Kal­ti­na­mie­siems ink­ri­mi­nuo­ja­ ma 18 nu­si­kals­ta­mų vei­kų.

Vi­si įta­ria­mie­ji, iš­sky­rus 1976 m. gi­mu­sią klai­pė­die­tę Ma­ri­ją, anks­ čiau teis­ti. 1981 m. gi­mu­si Iri­na teis­ta net 16 kar­tų už va­gys­tes bei nar­ko­ti­kų lai­ky­mą.

Nut­rauk­ta tri­jų nar­ko­ti­nių ir psi­ chot­ro­pi­nių me­džia­gų „taš­kų“ veik­ la bu­tuo­se Švy­tu­rio, Koo­pe­ra­ci­jos gat­vė­se bei Tur­gaus aikš­tė­je. Kvai­ ša­lų ap­tik­ta ir nak­vy­nės na­muo­se. Čia gy­ve­no vie­nas nar­ko­ti­kų pla­tin­ to­jas – kal­ti­na­mo­jo kam­ba­ry­je.

Pa­rei­gū­nai iš ne­tei­sė­tos apy­var­ tos paė­mė he­roi­no, me­tam­fe­ta­mi­ no bei nar­ko­ti­nių ir psi­chot­ro­pi­ nių vais­tų.

Ke­tu­ri kal­ti­na­mie­ji suim­ti, ki­ tiems pa­skir­tos švel­nes­nės kar­do­ mo­sios prie­mo­nės.

Kvai­ša­lų pla­tin­to­jams gre­sia lais­ vės atė­mi­mas nuo 2 iki 8 me­tų.

Pa­rei­gū­nai tei­gė, kad daž­niau­ siai in­for­ma­ci­jos apie kvai­ša­lų par­da­vė­jus su­lau­kia iš jų kai­my­ nų ir ra­gi­na bū­ti nea­be­jin­gus šiai blo­gy­bei. „Klai­pė­dos“ inf.

Ka­riui tren­kė per ke­pu­rę Dai­va Ja­naus­kai­tė Ap­gir­tęs praei­vis Lie­tu­vos ka­riui, vil­kė­ju­siam lau­ko ka­riuo­me­nės uni­for­mą, tren­kė per ke­pu­rę ir už­ si­trau­kė ne­ma­lo­nu­mų.

Tre­čia­die­nio vi­dur­die­nį J.Ja­no­ nio gat­vė­je ap­svai­gęs 34 me­tų Ko­ pų gat­vės gy­ven­to­jas pa­ma­tė uni­

for­muo­tą ka­rį. Nors ir ne­pa­ži­no­jo me­tais jau­nes­nio ka­riš­kio, vy­ras pa­kė­lė prieš jį ran­ką ir tren­kė per ke­pu­rę. To­kio poel­gio mo­ty­vai neaiš­kūs.

Chu­li­ga­nas bu­vo su­lai­ky­tas įvy­ kio vie­to­je. Jam nu­sta­ty­tas 1,29 pro­m. gir­tu­mas.

Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl vie­šo­sios tvar­kos su­trik­dy­mo.

Ci­ga­re­tes pa­slė­pė po ap­dai­la Va­kar nak­tį mui­ti­nės pa­rei­gū­nai Pa­ ne­mu­nės ke­lio po­ste leng­va­ja­me au­to­mo­bi­ly­je ap­ti­ko slėp­tu­vę, pri­ kimš­tą kont­ra­ban­di­nių ci­ga­re­čių.

Apie 1.30 val. Mui­ti­nės mo­bi­lių­jų gru­pių sky­riaus ir Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai de­ ta­liai pa­tik­ri­no iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ jos į Pa­ne­mu­nės ke­lio po­stą at­vy­ ku­sį au­to­mo­bi­lį „Ford Pro­be“.

28 m. vai­ruo­to­jas I.T. pa­rei­gū­ nus ban­dė įti­kin­ti ne­tu­rin­tis dek­ la­ruo­ja­mų daik­tų ir pre­kių. Ta­čiau tik­rin­da­mi au­to­mo­bi­lį fib­ros­ko­ pu už šo­ni­nės au­to­mo­bi­lio plas­ ti­ki­nės ap­dai­los pa­rei­gū­nai ap­ti­ko 253 pa­ke­lius ne­dek­la­ruo­tų ci­ga­re­ čių „Al­lu­re Su­per Slims“ ir „Wins­

ton“, pa­ženk­lin­tų ru­siš­ko pa­vyz­ džio ban­de­ro­lė­mis.

Kont­ra­ban­di­niai rū­ka­lai ver­ti­na­ mi dau­giau nei 6 tūkst. li­tų.

Pa­na­šų at­ve­jį Mui­ti­nės mo­bi­ lių­jų gru­pių sky­riaus pa­rei­gū­nai išaiš­ki­no ir ki­ta­me pa­sie­nio su Ru­ si­ja po­ste.

Iš Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos Ka­li­ning­ ra­do sri­ties 41 m. Lie­tu­vos pi­lie­čio A.J. vai­ruo­ja­mas leng­va­sis au­to­mo­ bi­lis „VW Pas­sat“ į Ni­dos ke­lio po­ stą at­vy­ko ge­gu­žės 7 d. apie 17 val.

Vai­ruo­to­jas mui­ti­nės pa­rei­gū­ nams dek­la­ra­vo, kad ga­be­na tik du pa­ke­lius ru­siš­kų ta­ba­ko ga­mi­nių.

Ta­čiau de­ta­laus trans­por­to prie­ mo­nės tik­ri­ni­mo me­tu paaiš­kė­ jo, kad Ne­rin­gos mies­to gy­ven­to­jas

pa­rei­gū­nams taip pat sa­kė ne­tie­są.

Au­to­mo­bi­lio slenks­čiuo­se spe­cia­ liai įreng­to­se slėp­tu­vė­se vai­ruo­to­ jas ga­be­no 560 pa­ke­lių ci­ga­re­čių „Comp­li­ment Su­per Slims“, pa­ ženk­lin­tų ru­siš­ko pa­vyz­džio ban­ de­ro­lė­mis.

Au­to­mo­bi­liai ir ne­tei­sė­tai ga­ben­ ti ta­ba­ko ga­mi­niai su­lai­ky­ti.

Pa­žei­dė­jams su­ra­šy­ti ad­mi­nist­ra­ ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­lai.

Kaip pra­ne­šė Klai­pė­dos te­ri­to­ ri­nės mui­ti­nės Kont­ro­lės or­ga­ni­ za­vi­mo sky­riaus vir­ši­nin­kė Ra­sa Ren­taus­kie­nė, abiem gre­sia bau­ da nuo 5 iki 10 tūkst. li­tų, ci­ga­re­ tės bei trans­por­to prie­mo­nės bus kon­fis­kuo­tos. „Klai­pė­dos“ inf.

Slėptuvė: kontrabandos gabentojai randa mašinose ertmių, kuriose

paslepia rūkalus.

8

penktadienis, gegužės 10, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0228 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0832 JAV do­le­ris 1 2,6268 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6203 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9320 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,3701 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5698 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4361 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8072

Lie­ka ga­lio­ti ­ se­na­sis įsta­ty­mas

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,2343 % +0,1496 % –0,2355 % –0,0038 % +0,0061 % +0,4742 % +1,1712 % –0,4026 % +0,0214 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,75

4,48

2,36

„Apoil“

4,71

4,44

2,29

Sei­mui ket­vir­ta­die­nį neuž­te­ko bal­sų nei pa­tvir­tin­ti ne­se­niai priim­tų Me­džiok­lės įsta­ty­mo pa­tai­sų, nei priim­ti Pre­zi­den­ tės ve­to. To­dėl lie­ka ga­lio­ti da­bar­ti­nis Me­ džiok­lės įsta­ty­mas. Pre­zi­den­tės ve­tuo­tos Me­džiok­lės įsta­ty­mo pa­tai­sos be ap­ri­bo­ ji­mų lei­do me­džio­to­jų bū­re­lių na­riais tap­ti pri­va­čios že­mės skly­po sa­vi­nin­kams, ku­ rie me­džiok­lės plo­te tu­ri dau­giau nei 100 hek­ta­rų miš­ko ar­ba dir­ba­mos že­mės.

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

96,56 dol. už 1 brl.

104,34 dol. už 1 brl.

4,5 proc.

šie­met išau­go „Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ per­vež­tų ke­lei­vių skai­čius.

Inf­lia­ci­jos ten­den­ci­ jos pa­lan­kios, Lie­ tu­vai sie­kiant įsi­ ves­ti eu­rą 2015-ai­ siais, ta­čiau kai ku­ rie ana­li­ti­kai sa­ko, jog ma­ža inf­lia­ci­ja dar ne­bū­ti­nai reiš­ kia, kad mū­sų ša­ lis ati­tiks Mast­rich­to kri­te­ri­jus.

Pa­ta­ri­mas: eko­no­mis­tų tei­gi­mu, daug vi­di­nių prie­mo­nių, kaip dar la­biau su­ma­žin­ti inf­lia­ci­ją, Lie­tu­va ne­tu­ri, ta­čiau tu­ri steng­tis bent ne­pa­di­din­ti

kai­nų.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Inf­lia­ci­jos kryp­tis – eu­ro zonos link Tei­gia­ma nau­jie­na

Pa­sak „Dans­ke Bank“ vy­res­nio­sios ana­li­ti­kės Bal­ti­jos ša­lims Vio­le­tos Kly­vie­nės, 1,2 pro­c. ba­lan­dį sie­ku­si me­ti­nė inf­lia­ci­ja yra tei­gia­ma nau­ jie­na ša­liai. „Mū­sų pro­gno­zė bu­vo šiek tiek di­des­nė, kad me­ti­nis kai­nų po­ky­ tis sieks apie 1,3 pro­c. Pag­rin­di­niai veiks­niai bu­vo ži­no­mi – aiš­ku, kad dėl se­zo­ni­nio po­ky­čio brangs dra­ bu­žiai, ava­ly­nė, švie­žios dar­žo­vės.

Dėl tei­gia­mų pa­sau­li­nių ža­lia­vų ten­den­ci­jų var­to­ji­mo kai­nų po­ky­ tis ir au­gi­mas yra ma­žes­nis. Tai tei­gia­ma nau­jie­na, ypač ver­ti­nant tai, kad tu­ri­me sie­kį įsi­ves­ti eu­rą“, – BNS sa­kė V.Kly­vie­nė.

Pa­sak jos, pa­sau­li­nės ten­den­ci­jos yra pa­lan­kios Lie­tu­vai, nes di­dė­ja ga­li­my­bė ati­tik­ti Mast­rich­to kri­te­ ri­jus, ta­čiau ana­li­ti­kė at­krei­pė dė­ me­sį, kad inf­lia­ci­jos ma­žė­ji­mo ten­ den­ci­jos iš­lie­ka vi­so­je Eu­ro­po­je. „Mū­sų pro­gno­zė­mis, 2013 m. vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja pro­gno­ zuo­ta apie 1,8–1,9 pro­c., ta­čiau jei

www.kl.lt

to­kios ten­den­ci­jos ir to­liau lai­ky­sis, vi­du­ti­nė inf­lia­ci­ja vei­kiau­siai bus dar ma­žes­nė. Na, ir tai ro­do, kad yra daug šan­sų ne­vir­šy­ti Mast­rich­ to kri­te­ri­jaus, ta­čiau tos že­mė­ji­mo ten­den­ci­jos yra ir Eu­ro­po­je, to­dėl ri­zi­ka vir­šy­ti vis dėl­to iš­lie­ka“, – tei­gė V.Kly­vie­nė.

Pa­sak jos, daug vi­di­nių prie­mo­ nių, kaip su­ma­žin­ti inf­lia­ci­ją, Lie­ tu­va ne­tu­ri, ta­čiau tu­ri steng­tis bent ne­pa­di­din­ti kai­nų. „Di­de­lių ga­li­my­bių, kaip pa­veik­ ti inf­lia­ci­ją ir kaip vi­di­nė­mis prie­ mo­nė­mis su­kur­ti pa­lan­kią ap­lin­ką, nė­ra. Ta­čiau tik­rai ne­ga­li­ma ju­din­ ti vi­sų ne­tie­sio­gi­nių mo­kes­čių: ak­ ci­zų ir PVM. Jei sie­kia­me eu­ro 2015 m., ne­ga­li­ma ju­din­ti, pa­vyz­džiui, PVM leng­va­tos šil­dy­mui“, – sa­kė „Dans­ke Bank“ ana­li­ti­kė.

Rei­kia elg­tis at­sar­giai

Pa­sak „Swed­bank“ vy­riau­sio­ jo eko­no­mis­to Ne­ri­jaus Ma­čiu­ lio, me­ti­nė inf­lia­ci­ja kri­to ypač že­ mai, ta­čiau ne­reik­tų ti­kė­tis, kad dėl

to bū­ti­nai ša­lis ati­tiks Mast­rich­to kri­te­ri­jus. „Me­ti­nė inf­lia­ci­ja nu­kri­to iki la­bai že­mo ly­gio – 1,2 pro­c., kar­tu ma­žė­ jo ir vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja – ro­ dik­lis, ku­rį jau grei­čiau nei po me­tų ver­tins Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, tik­rin­ da­ma, ar Lie­tu­va pa­si­ruo­šu­si pri­ si­jung­ti prie eu­ro zo­nos. Žiū­rint į atei­tį, reik­tų neuž­mig­ti ant lau­rų su to­kiu nuo­sai­kiu pa­si­ten­ki­ni­mu dėl ma­žė­jan­čios inf­lia­ci­jos, ti­kin­tis, kad tas ap­do­va­no­ji­mas – eu­ras – jau yra ran­ko­se“, – sa­kė N.Ma­čiu­lis.

Anot jo, grei­čiau­siai ati­ti­ki­mą Mast­rich­to kri­te­ri­jams Lie­tu­vo­je lems de­šim­to­sios pro­cen­to da­lys. „Me­ti­nė inf­lia­ci­ja tur­būt že­miau nei 1 pro­c. ne­su­ma­žės, esant pa­ lan­kioms ten­den­ci­joms, ki­tų me­tų pra­džio­je vi­du­ti­nė Lie­tu­vos me­ti­nė inf­lia­ci­ja bus la­bai ar­ti Mast­rich­to kri­te­ri­jaus ir mū­sų ten­ki­ni­mą ar­ba ne­ten­ki­ni­mą kri­te­ri­jaus lems vie­na de­šim­to­ji pro­cen­ti­nio punk­to. Tai reiš­kia, kad Vy­riau­sy­bė to­liau for­ muo­da­ma sa­vo po­li­ti­ką tu­ri la­bai

at­sar­giai ver­tin­ti kiek­vie­ną spren­di­ mą, ga­lin­tį lem­ti kai­nų di­dė­ji­mą“, – ti­ki­no „Swed­bank“ eko­no­mis­tas.

Ne­ri­jus Ma­čiu­lis:

Žiū­rint į atei­tį, reik­tų neuž­mig­ti ant lau­rų su to­kiu nuo­sai­kiu pa­ si­ten­ki­ni­mu dėl ma­ žė­jan­čios inf­lia­ci­jos.

Ma­žės ir to­liau

DNB ban­ko vy­res­nio­ji ana­li­ti­kė Ind­rė Ge­ny­tė-Pik­čie­nė tei­gė, kad šie­met ti­ki­ma­si to­les­nio inf­lia­ci­jos ma­žė­ji­mo. „Ver­ti­ndami vi­sų me­tų per­spek­ ty­vą, ti­ki­mės to­les­nio inf­lia­ci­jos ma­žė­ji­mo. Prog­no­zuo­ja­mas itin sėk­min­gas pa­sau­li­nis žem­dir­bys­tės pro­duk­tų der­lius lems pa­sau­li­nių mais­to kai­nų kri­ti­mą, ku­ris ant­ ro­je me­tų pu­sė­je tu­rė­tų pa­siek­ti ir

Lie­tu­vą. Be to, ar­ti­miau­sią pus­me­ tį ti­ki­ma­si ir že­mes­nių ener­ge­ti­kos iš­tek­lių kai­nų“, – ban­ko iš­pla­tin­ta­ me ko­men­ta­re tei­gė I.Ge­ny­tė-Pik­ čie­nė.

Lie­tu­vos sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas pra­ne­šė, kad me­ti­nė (ba­ lan­dį, pa­ly­gin­ti su 2012 m. ba­ lan­džiu) inf­lia­ci­ja sie­kė 1,2 pro­c., o vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja bu­vo 2,6 pro­c. Mė­ne­si­nė inf­lia­ci­ja sie­ kė 0,3 pro­c.

Ba­lan­dį už­fik­suo­ta mė­ne­sio inf­ lia­ci­ja bu­vo to­kia pat, kaip ir ko­vą.

Me­ti­nė inf­lia­ci­ja šie­met ba­lan­dį bu­vo 2 pro­cen­ti­niais punk­tais ma­ žes­nė nei tą pa­tį 2012 m. mė­ne­sį, o vi­du­ti­nė me­ti­nė inf­lia­ci­ja – 1,5 pro­cen­ti­nio punk­to ma­žes­nė.

Anks­čiau Sta­tis­ti­kos de­par­ta­ men­tas pro­gno­za­vo, kad ba­lan­dį Lie­tu­vo­je bus už­fik­suo­ta 0,1 pro­c. su­de­rin­ta mė­ne­sio inf­lia­ci­ja, 1,1 pro­c. su­de­rin­ta me­ti­nė inf­lia­ci­ja ir 2,6 pro­c. su­de­rin­ta vi­du­ti­nė me­ti­ nė inf­lia­ci­ja. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

PenktADIENIS, gegužės 10, 2013

pasaulis Vil­tys ­ žlun­ga?

Ant­ra ­ au­ka

Skun­das ­ at­mes­tas

Ži­nia, jog Ka­na­dos bend­rovė „Ta­lis­man Ener­gy Inc.“ trau­ kia­si iš skalūnų dujų tel­ki­nių žval­gy­bos pro­jek­to Len­ki­jo­ je, ta­po smūgiu šios ša­lies vil­ tims, kad jos tu­ri­mi ang­lia­van­ de­ni­lių iš­tek­liai grei­tai su­ma­ žins pri­klau­so­mybę nuo Ru­ si­jos ir taps pa­spir­ti­mi silpnė­ jan­čiai eko­no­mi­kai.

Gelbė­to­jai su spe­cia­liai dre­ suo­tais šu­ni­mis va­kar išt­raukė ant­ros au­kos kūną iš po sta­ to­mo via­du­ko griuvė­sių vi­du­ rio Nor­ve­gi­jo­je po dieną prie­š tai įvy­ku­sios griū­ties. Ki­ta au­ ka ta­po vy­ras, va­žiuo­jan­tis au­ to­mo­bi­liu po sta­to­mu via­du­ ku. Dar pen­ki su­žeis­tie­ji bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ninę.

Mi­la­no ape­lia­ci­nis teis­mas tre­čia­dienį pa­li­ko ga­lio­ti ket­ve­ rių metų kalė­ji­mo nuo­sprendį bu­vu­siam prem­je­rui ir cent­ ro de­ši­niųjų ly­de­riui Sil­vio Ber­ lus­co­ni už su­kčia­vimą mo­kant mo­kes­čius ir taip dar la­biau su­komp­li­ka­vo ką tik su­da­ry­ tos Ita­li­jos koa­li­cinės vy­riau­ sybės pa­dėtį.

Po smur­to ku­pi­nos kam­pa­ni­jos – žo­dis tau­tai Pa­kis­ta­nie­čiai ry­to­jaus rin­ki­muo­se turės nu­spręsti, kas val­dys be­ne ne­sta­bi­liau­sią pa­sau­ly­je ir bran­duo­linį ginklą tu­rin­čią šalį.

Da­ly­vau­ja dau­giau mo­terų

193 mln. gy­ven­tojų tu­rin­čią ir 66 me­tus gy­vuo­jan­čią vals­tybę did­ žiąją jos is­to­ri­jos dalį valdė ka­rinės vy­riau­sybės. Bet šių metų rin­ki­ mai svei­ki­na­mi kaip de­mok­ra­tiš­ kiau­si li­gi šiol.

Anot Pa­kis­ta­no rin­kimų ko­mi­si­ jos, rin­kimų teisę ga­vo dar 36 mln. žmo­nių, todėl rinkėjų skai­čius išau­go iki 86 mln. Dau­giau nei dvi­ gu­bai – nuo 64 iki 161 – pa­daugė­jo kan­di­da­tuo­jan­čių mo­terų. „Tai nau­ja vil­tis mūsų ša­liai, ir aš ti­kiuo­si, kad tai pa­keis pa­dėtį Pa­kis­ta­ne. Šį kartą bal­sa­vi­mas bus reikš­min­gas“, – JAV te­le­vi­zi­ jai CNN sakė pa­kis­ta­nietė Sai­ma Moh­sin.

Val­dan­čiųjų ko­zi­ris

Da­bar­tinė val­dan­čio­ji Pa­kis­ta­no liau­dies par­ti­ja (PPP) ta­po pirmą­ja ci­vi­li­ne vy­riau­sy­be, iš­dir­bu­sia vi­ są pen­ke­rių metų ka­den­ciją. Trys pa­sta­ro­sios vy­riau­sybės, dir­bu­sios po dik­ta­to­riš­ko ka­ri­nio val­dy­to­jo Zia ul Ha­qo mir­ties 1988 m., bu­vo nu­vers­tos ka­riuo­menės. Šios per­ tur­ba­ci­jos su­skaldė šalį ir pa­ra­ly­ žia­vo eko­no­miką.

Smur­tas gen­čių re­gio­nuo­se tebė­ ra gi­liau­sia Pa­kis­ta­no žaiz­da. Nuo ba­land­žio Ta­li­ba­nas nu­žudė de­ šim­tis žmo­nių per ata­kas prie­š tris pa­grin­di­nes par­ti­jas.

Ir vis dėlto PPP ti­ki­si laimė­ ti, va­do­vau­ja­ma Bi­la­wa­lo Bhut­toZar­da­ri, nu­žu­dy­tos bu­vu­sios mi­ nistrės pir­mi­ninkės Be­na­zir Bhut­to sūnaus.

Nors būda­mas 24-erių jis yra per jau­nas užim­ti prem­je­ro po­stą, Bhut­to po­li­tinės di­nas­ti­jos at­sto­vas lai­ko­mas pa­grin­di­niu PPP ko­zi­riu.

Var­žo­vai mi­na ant kulnų

Pag­rin­dinė PPP var­žovė yra Pa­kis­ ta­no mu­sul­monų ly­ga, va­do­vau­ja­ ma vie­no pa­grin­di­nių ša­lies pra­ mo­ni­ninkų ir tur­tin­giau­sių žmo­nių Na­wa­zo Sha­ri­fo. Jis du kar­tus bu­ vo mi­nist­ras pir­mi­nin­kas, bet bu­vo nu­vers­tas ir iš­vy­ko iš ša­lies 1999 m., kai vald­žią užėmė ge­ne­ro­las Per­ve­ zas Mus­har­ra­fas. Ši kon­ser­va­ty­vi po­li­tinė jė­ ga, ant­ra did­žiau­sia Pa­kis­ta­ne, ti­ ki, kad būtų laimė­ju­si rin­ki­mus 2008-ai­siais, jei­gu B.Bhut­to nu­ žu­dy­mas ne­būtų pa­ska­tinęs ma­si­ nio PPP pa­lai­ky­mo.

Nuo Pa­kis­ta­no mu­sul­monų ly­ gos ne­daug at­si­lie­ka Im­ra­nas Kha­ nas, buvęs kri­ke­to žaidė­jas ir tau­tos nu­mylė­ti­nis, ku­ris da­bar va­do­vau­ ja Judė­ji­mui už tei­sin­gumą.

Nors jam ne­pa­vy­ko pa­vers­ti sa­ vo žvaigždės sta­tu­so bal­sais, šį po­ li­tiką, anot ana­li­tikų, pa­lai­ko vi­du­ rinė mies­tie­čių klasė, ku­ri pri­ta­ria jo ra­gi­ni­mams nu­trauk­ti be­pi­lo­čių lėktuvų ata­kas gen­čių re­gio­nuo­se ir tarp­tau­tinę pa­galbą, ku­ri tik ska­ti­ na ko­rup­ciją.

I.Kha­no par­ti­ja boi­ko­ta­vo 2008 m. rin­ki­mus, iš­va­di­nu­si P.Mus­har­rafą dik­ta­to­riu­mi. Šis tuo­met pri­pa­ži­ no pra­laimė­jimą, ir vald­žią per­ėmė PPP ly­de­ris, B.Bhut­to naš­lys Asi­ fas Zar­da­ri. Da­bar, kai PPP sie­kia laimė­ti ant­rą ka­den­ciją, šie rin­ki­

Pa­žan­ga: ne­pai­sant smur­to, šių metų rin­ki­mai Pa­kis­ta­ne svei­ki­na­mi kaip de­mok­ra­tiš­kiau­si li­gi šiol.

mai taps pir­mu tik­ru iš­ban­dy­mu I.Kha­no judė­ji­mui, tu­rin­čiam ne­ mažą mi­li­jonų naujų Pa­kis­ta­no rinkėjų pa­lai­kymą.

I.Kha­nas šią sa­vaitę bu­vo nu­vež­ tas į li­go­ninę, kai su­si­žeidė stu­burą nu­kritęs nuo plat­for­mos per rin­ kimų ren­ginį. Ana­li­ti­kai pro­gno­ zuo­ja, kad tai ga­li tei­gia­mai at­si­ liep­ti jo rei­tin­gams, bet abe­jo­ja, ar jo par­ti­ja for­muos vy­riau­sybę.

Už­kir­to ke­lią į po­li­tiką

Kad ir ne­da­ly­vau­ja rin­ki­muo­se, vie­na ryš­kiau­sių figūrų juo­se yra P.Mus­har­ra­fas. Ket­ve­rius me­tus iš­

gy­venęs už­sie­ny­je jis ne­se­niai grį­ žo į tėvynę da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, bet teis­mas už­kir­to jam ke­lią į po­ li­tiką. Jo par­ti­ja – Vi­so Pa­kis­ta­no mu­sul­monų ly­ga – pa­skelbė rin­ kimų boi­kotą.

Se­ku­lia­rios ir li­be­ra­lios Pa­kis­ta­ no par­ti­jos prie­š rin­ki­mus pa­tyrė ne­menką smūgį. Ta­li­ba­nas de­gi­no jų biu­rus, žudė jų po­li­ti­kus ir taip ne­lei­do vyk­dy­ti rin­kimų kam­pa­ ni­jos.

Pa­kis­ta­no ži­niask­lai­da pra­ne­ ša, kad dėl sau­gu­mo su­me­timų B.Bhut­to-Zar­da­ri pa­ts rin­ki­muo­ se šeš­ta­dienį ne­da­ly­vaus.

AFP nuo­tr.

Mat Ta­li­ba­nas per šią rin­kimų kam­pa­niją ata­ka­vo ne tik se­ku­lia­ rias bei li­be­ra­lias par­ti­jas, bet ir de­ ši­niuo­sius, ku­rie ko­vo­to­jams rodė to­le­ran­ciją. Pir­ma­dienį 18 žmo­nių žu­vo per mi­tingą, ku­rį or­ga­ni­za­vo par­ti­ja „Ja­miat Ule­ma-E-Is­lam“.

Ta­li­ba­nas pri­si­ėmė at­sa­ko­mybę už šį iš­puolį ir pa­reiškė, kad vie­nas šios par­ti­jos kan­di­da­tas per­davė mod­ža­he­dus Jung­tinėms Vals­ti­joms.

Kaip ir dau­ge­lis pa­kis­ta­nie­čių, iš­gy­ve­nu­sių il­gus me­tus smur­ to, par­ti­ja nu­sprendė tęsti po­li­tinę kam­pa­niją.

CNN inf.

Rinkimų kan­di­da­tas tapo įkai­tu Už­puo­li­kai va­kar pa­grobė Pa­kis­ ta­no bu­vu­sio prem­je­ro sūnų, ku­ ris da­ly­vau­ja ša­lies rin­ki­muo­se.

Po­li­ti­kas: Ali Hai­de­ris Gil­la­ni kan­di­da­ta­vo į Pand­ža­bo pro­vin­ci­jos

asamblėją.

AFP nuo­tr.

A.H.Gil­la­ni bu­vo pa­grob­tas ša­ lies cent­ri­nia­me re­gio­ne esan­čio Mul­ta­no mies­to pa­kraš­ty­je. Buvęs prem­je­ras You­su­fas Ra­za Gil­la­ni ir jo gi­mi­nai­čiai pri­klau­so vie­nai įta­ kin­giau­sių to re­gio­no šeimų. „Žmonės at­va­žia­vo mo­to­cik­ lu. Jie taip pat turė­jo au­to­mo­bilį, jie pra­dėjo šau­dy­ti ir juo­da „Hon­ da“ pa­grobė Y.R.Gil­la­ni sūnų Ali Hai­d erį“, – žur­n a­l is­tams sakė po­li­ci­jos pa­reigū­nas Khur­ra­mas Sha­ku­ras. – Už­darė­me įva­žia­vi­ mus ir iš­va­žia­vi­mus, pra­dėjo­me paiešką.“

Ki­tas po­li­ci­jos pa­reigū­nas, Ghu­ la­mas Mo­ham­ma­das Do­ga­ras, pa­ tvir­ti­no pa­gro­bi­mo faktą ir pri­dūrė: „Tai tik­rai te­ro­ristų veiks­mas.“ In­ci­den­tas įvy­ko Ma­ti­ta­lo ra­jo­ ne pa­sku­tinę ofi­cia­lią kam­pa­ni­jos dieną prie­š šeš­ta­die­nio rin­ki­mus, ku­rie žymės is­to­rinį de­mok­ra­tinį vald­žios per­da­vimą ša­ly­je.

Taip pat vyks pro­vin­cijų rin­ki­mai, ku­riuo­se Ali Hai­de­ris yra pa­sau­lie­ tinės Pa­kis­ta­no liau­dies par­ti­jos kan­di­da­tas į Pand­ža­bo pro­vin­ci­jos asamblėją. Du jo bro­liai yra kan­di­ da­tai į na­cio­na­linį par­la­mentą.

Vy­res­ny­sis Gil­la­ni bu­vo pa­ša­lin­ tas iš rinkimų, nes per­nai bu­vo at­ leis­tas ir Aukš­čiau­sio­jo teis­mo ap­ kal­tin­tas dėl at­si­sa­ky­mo at­nau­jin­ti

ko­rup­ci­jos by­las pre­zi­den­tui. Pa­ kis­ta­no ka­riš­kiai va­kar pa­skelbė, jog prie rin­kimų apy­lin­kių ir bal­ sų skai­čia­vi­mo centrų su­telks de­ šim­tis tūkstan­čių ka­rių, kad Ta­ li­ba­nas ne­suž­lug­dytų šeš­ta­die­nio rin­kimų.

Ta­li­ba­nas pla­nuo­ja per šeš­ta­die­ nio rin­ki­mus vyk­dy­ti mir­ti­ninkų iš­puo­lius, kad pa­kirstų bal­sa­vimą, kaip sa­ko­ma šios su­ki­limą tęsian­ čios gru­puotės ly­de­rio laiš­ke.

Ta­me laiš­ke Ta­li­ba­no at­sto­vui, ku­rio tekstą ga­vo nau­jienų agentū­ ra „Reu­ters“, ra­gi­na­ma ke­lio­se ša­ lies da­ly­se vyk­dy­ti iš­puo­lius ir su­ žlug­dy­ti „šią ne­tikė­lių sis­temą, ku­ri va­di­na­ma de­mok­ra­ti­ja“.

BNS inf.

10

PENKTadienis, gegužės 10, 2013

sportas

Antroji pergalė Klaipėdos „Dragūno“ komanda arti ketvirtojo paeiliui Lietuvos rankinio lygos čempionų titulo. Pajūrio atstovai, Alytuje 30:27 (15:12) nugalėję „Almeidos-Stronglaso“ rankininkus, ir finale iki trijų pergalių pirmauja 2:0.

Rungtynes geriau pradėjo šeimininkai – 7:5, tačiau po klaipėdiečio Beno Petreikio rezultatyvių atakų daugkartiniai čempionai išsiveržė į priekį – 15:11.

43-iąją min. Artūro Juškėno auklėtiniai buvo priekyje – 23:17.

Dzūkai, laimėję tarpsnį 7:3, sugrąžino intrigą – 24:26.

Tačiau uostamiesčio vyrai sugebėjo išsaugoti pergalingą rezultatą ir švęsti antrąją pergalę. „Varžovai šįkart mums užkūrė tikrą pirtį. Antrajame kėlinyje, kai alytiškiai priartėjo iki 2 įvarčių, buvo labai sunku. Mūsų džiaugsmui, atsilaikėme. Šios rungtynės tikrai vertos finalo vardo“, –po dvikovos sakė „Dragūno“ treneris A.Juškėnas.

Anot jo, tokią įtampą lėmė tai, kad šįkart „Dragūno“ komandai mažai gelbėjo vartininkai ir didelį darbą atliko alytiškių sirgaliai, kurių palaikymas buvo įspūdingas. „Norėtųsi, kad Klaipėdoje susirinktų kuo daugiau žiūrovų.

Tikime, kad auksą galime laimėti šeštadienį namuose. Viską darysime, kad taip ir įvyktų. Kviečiu visus klaipėdiečius ir kitus rankinio mėgėjus tapti šio įvykio liudininkais“, – paragino strategas.

„Almeidos-Stronglaso“ treneris Eugenijus Gimbutas sakė, kad jo žaidėjai, siekdami pergalės, atidavė visas jėgas. „Rungtynės buvo įtemptos nuo pirmos iki paskutinės minutės.

Noriu pasveikinti varžovus, kurie atlaikė ne tik mūsų komandos atakas, bet ir stiprių žiūrovų spaudimą. Klaipėdoje kovosime dėl pergalės, nes dar ne viskas prarasta“, – pažadėjo dzūkų ekipos treneris.

Pirmosios finalo rungtynės, vykusios gegužės 4 d. Klaipėdoje, baigėsi klaipėdiečių pergale 24:17 (11:6).

Trečiosios rungtynės vyks šeštadienį 14 val. Klaipėdoje.

Bronzos medalius antrus metus iš eilės iškovojo Kauno „LSU-Lūšies“ rankininkai, mažajame finale įveikę „Vilniaus“ komandą 2:0.

Trečiadienį Vilniuje kauniečiai laimėjo 25:20 (13:11), o praėjusią savaitę namie dar didesniu skirtumu 33:25 (18:11). „Klaipėdos“ inf.

Rungtynių statistika „Almeida-Stronglasas“ – „Dragūnas“ 27:30 (12:15). J.Šilalė 9, Ž.Micevičius 8, G.Adamkevičius 4, A.Sabonis 2, I.Asakavičius, R.Lastauskas, M.Visalga, L.Paliušis – po 1/B.Petreikis 11, G.Juška 7, K.Stropus 4, D.Jasinskas 3, T.Stankevičius 2, E.Vorobjovas, G.Vaitkus, M.Dumčius po 1.

Ketvirtosios – pralaimėtos

Kurorte: pirmosios pratybos krepšininkėms nėra sunkios.

Palangoje – rinktinės stovykla Kada Lietuvos moterų krepšinio rinktinė Europos pirmenybėse pakartos 1997-ųjų sėkmę? Palangoje stovyklaujančių krepšininkių vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas juokavo: „Jau ruošiamės. Birželio 13-ąją tam ir išvykstame į Prancūziją.“ Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Po dviejų dienų lietuvės Trelazės mieste, D grupėje dėl trijų antrojo etapo bilietų pradės kovą su kroatėmis, čekėmis ir baltarusėmis.

Nebuvo atsisakiusiųjų

Į dešimties dienų stovyklą prie jūros atvyko beveik visos pajėgiausios Lietuvos žaidėjos. Iki gegužės 14 dienos Palangoje plušės 16 kandidačių į rinktinę. „Pajėgiausias žaidėjas, kurios gali rungtyniauti, pavyko visas surinkti, – pasidžiaugė A.Paulauskas.

– Dar laukiame Aušros Bimbaitės atsakymo. O daugiau nėra ko laukti. Būtų gerai, jei galėtų padėti Eglė Šulčiūtė, tačiau ji gydosi nugarą ir nori pasveikti per vasarą.“ Į rinktinę sieks patekti trys Klaipėdos „Fortūnos“ krepšininkės – Gabrielė Gutkauskaitė, Monika Grigalauskytė ir Eglė Šikšniūtė.

Be to, tarp pretendenčių yra daugiau klaipėdiečių, žaidžiančių kitose komandose – Inesa Visgaudaitė, šį sezoną rungtyniavusi Prancūzijoje, Marina Solopova, kovojusi Turkijoje, ir su Vilniaus „Kibirkštimi-Viči-Iki“ Lietuvos čempione tapusi Lina Pikčiutė.

Per daug vidurio puolėjų

Nesėkmė: klaipėdiečiams (mėlyna apranga) nepavyko savo arenoje

iškovoti bronzos medalių.

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai, vakar 81:90 pralaimėjo „Prienų“ krepšininkams. Varžovai išlygino mažojo finalą rezultatą – 2:2. Lemiamos penktosios rungtynės vyks gegužės 13 d. Prienuose. „Klaipėdos“ inf.

Vytauto Petriko nuotr.

Anot trenerio, pirmoji stovykla skirta darbui ir poilsiui – žaidėjų reabilitacijai po įtempto sezono. „Iš Palangos tiesiai važiuosime į Lenkijoje vyksiantį turnyrą, o gegužės 22-ąją į Druskininkus susirinkę gerinsime taktiką, daug žaisime, – pasirengimo planų neslėpė Rusijoje ir kitą sezoną dirbsiantis A.Paulauskas. – Pernai, ruošiantis atrankos varžyboms, buvo visai kitokia pasirengimo sistema.

Prancūzijoje teks žaisti ne kas antrą dieną, o tris dienas paeiliui.“

Pasirengimą rinktinė baigs Panevėžyje. Nuo birželio 5-osios iki 11-osios lietuvės treniruosis mieste prie Nevėžio ir dalyvaus tarptautiniame turnyre, kuriame išmėgins jėgas su kinėmis, švedėmis ir japonėmis.

Specialistui didžiausias galvos skausmas – vidurio puolėjos. Jų yra per daug. „Reikia dviejų „centrų“, o turime daugiau. Neturime pajėgių lengvųjų krašto puolėjų. Nenoriu akcentuoti konkrečių pozicijų, manau, kad žaidėjos turi būti visapusiškos, pavyzdžiui, abiejų pozicijų gynėjos turi ir atakuoti, ir atakoms diriguoti. Tas pats ir su puolėjomis.

Jos turi ne tik po krepšiais užpakaliais stumdytis, bet ir esant situacijai mesti iš toliau“, – žodžių nerankiojo A.Paulauskas.

Strategas neslėpė, kad jam nepatinka, kai klausiama apie kandidačių atranką. „Kviečiu merginas į stovyklą ne atsijoti, o kad žaistų rinktinėje, – sakė ilgametis rinktinės vairininkas.

– Žinau trenerių, kurie po pirmųjų

dviejų krosų jau sako: tas ar anas nepateks į rinktinę. Aš taip nemoku.“ A.Paulauskas prasitarė, kad į Lenkiją neveš pagrindinių žaidėjų, šios šalies turnyre tikrins kandidates. „Birželio 1-ąja komandoje turi likti 14 krepšininkių, o rinktinę iki 12 žaidėjų išgrynins per paskutiniąsias dienas prieš kelionę į čempionatą.“ Apie varžoves – maža žinių

Paklaustas, kokios lietuvių viltys iškopti į kitą etapą, treneris sakė, kad viskas priklausys nuo to, kaip pasiruoš jo rinktinė ir varžovės. „Nacionalinės komandos akivaizdžiai didesnį dėmesį skiria Europos pirmenybėms, kuriose dalijami kelialapiai į olimpines žaidynes. Šitame čempionate bilietų į Rio de Žaneirą nebus, todėl rinktinės stengsis ieškoti naujų talentų, tobulinti tas žaidėjas, kurias turi, – dėstė A.Paulauskas.

– Girdėjau, kad Baltarusijai atstovaus tos pačios krepšininkės, kurios 2007 metais pasaulio pirmenybėse iškovojo bronzos medalius.

Daugeliui iš jų per 30 metų, tačiau turi ir keletą perspektyvių žaidėjų. Tokia rinktinė – labai pavojinga. Kroatijos komanda praėjusiame Senojo žemyno čempionate užėmė penktąją vietą. Ilgą laiką buvo cementuojama, todėl Prancūzijoje gali būti galinga jėga. Čekės išgyvena kartų kaitą, rinktinė jaunėja, išėjo žvaigždės, švytėjusios prieš trejus metus.“

Kandidatės į rinktinę Žaidėja

Inesa Visgaudaitė Rasa Žemantauskaitė-Matlašaitienė Gabrielė Gutkauskaitė Aušra Bimbaitė Greta Šniokaitė Marina Solopova Mantė Kvederavičiūtė Kamilė Nacickaitė Kristina Vingrytė Monika Grigalauskytė Laura Svarytė Giedrė Paugaitė Gintarė Petronytė Iveta Šalkauskė Lina Pikčiutė Eglė Šikšniūtė Kristina Alminaitė

Gimimo metai 1991 1981 1990 1982 1991 1990 1990 1989 1981 1992 1992 1990 1989 1982 1990 1991 1990

Klubas Tulūzos „Metropole“ (Prancūzija) Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“ Klaipėdos „Fortūna“ Kursko „Dinamo“ (Rusija) Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“ „Edremit Belediyesi“ (Turkija) Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“ Kječio CUS (Italija) Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“ Klaipėdos „Fortūna“ Kauno „Aistės-LSU“ „USO Mondeville“ (Prancūzija) Taranto „Cras Basket“ (Italija) Kauno r. „Hoptrans-Sirenos“ Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“ Klaipėdos „Fortūna“ Vilniaus „Kibirkštis-Viči-Iki“

11

penktadienis, gegužės 10, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas Žalia šviesa – mados festivaliui Kitą savaitę, gegužės 18-ąją, Klaipėdoje vyksiančio Baltijos šalių mados festivalio „IKRA mada“ sumanytoja Jurga Sutkutė šiomis dienomis skaičiuoja kiekvieną valandą: jauna mama neatsisakė pernai pirmąsyk įgyvendintos iniciatyvos ir pažado paversti festivalį tarptautiniu.

Impulsas: „Man susidarė įspūdis, kad žmonių norą kurti slopina galimybių prisistatyti viešai stoka“, – teigė odos menininkė J.Sutkutė, Klaipė-

doje rengianti tarptautinį mados festivalį.

Ramunė Pletkauskaitė Padeda žaismingas požiūris

Nesureikšminti organizacinių rūpesčių padeda žaismingas požiūris. „Drabužiai ir mada – mano seniai mėgstamas žaidimas“, – šypsojosi menininkė.

Su klaipėdiečiu kūrybos procesų žokėjumi Liudu Andrikiu šeimą sukūrusi ir prieš pusantrų metų uostamiestyje apsigyvenusi odininkė, laukdamasi dukters Uršulės, neatidėjo ketinimų užsiimti mėgstama veikla neapibrėžtam „vėliau“.

Jai įsitraukus į Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) gretas, pernai įvykusio kūrybinių industrijų festivalio „IKRA savaitė“ metu surengtas J.Sutkutės sumanytas mados šou, kuris šiemet taps savarankišku renginiu ir pretenduoja į ilgalaikę tradiciją. Ji ypač aktuali Vakarų Lietuvoje kuriantiems dizaineriams, iki šiol turėdavusiems tik epizodiškas galimybes pristatyti drąsias kūrybines ambicijas viešai.

Jaunosios kartos dizainerių iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusija) kolekcijos, iš viso – 15-a, atrinktos jau seniai. Tačiau renginiu susi-

domėjusių drabužių bei aksesuarų kūrėjų laiškai tebeplaukia. „Kitąmet“, – tenka atsakyti tiems, kurie nesuskubo kreiptis anksčiau arba ne visai atitiko šiųmečio renginio tvariosios mados tematiką.

Anot J.Sutkutės, ši sąvoka, itin populiari Skandinavijoje, akcentuoja kitokį požiūrį į aprangos tendencijas nei esame įpratę. „Tvarioji mada – atsakas vartotojiškumui, sezoniniam rūbų spintos atnaujinimui, kuris drabužių parduotuvių tinklų reklaminių akcijų triukšme tampa nuolatine būsena. Tai brandinamo asmeninio stiliaus ir aukštos kokybės audinių prioritetas prieš trumpai tarnaujančius „skudurus“, – akcentuoja renginio prodiuserė.

draugus iš namų atsineštais įdomiais drabužiais, sudarydavome „kolekciją“ ir pristatydavome per mokyklos koncertą... Studijuodama menus Šiaulių universitete, visuomet dalyvaudavau šiuolaikinio meno festivalio „Virus“ alternatyviosios mados šou „Virus Mada“.

Susiklostė taip, kad po studijų pati pradėjau dirbti jį rengiančioje Šiaulių dailės galerijoje ir tapau viena iš organizatorių.

Jurga Sutkutė:

Išmoko nebijoti išskirtinumo

Gatvės mada ir grynasis menas nuolat maitina vienas kitą.

Stebėti šį vyksmą – įtraukiantis žaidimas.

– Mados renginiai – jūsų gyvenimo būdas?

– Mama nuo vaikystės formavo įasmenintą skonį, mokė nebijoti išskirtinumo. Ji siūdindavo mudviem su seserimi drabužius, kokių neturėjo niekas kitas. Pirmuosius mados renginius organizuodavau mokykloje gimtajame Joniškyje – aprengdavau klasės

Taip pat kūriau ir pati: su kolege atidarėme odos dizaino studiją, konceptualias kolekcijas pristatėme Kaune, Vilniuje, Didžiojoje Britanijoje. Asmenine kulminacija tapo dalyvavimas „Mados infekcijoje“ Vilniuje. Tad, įsikūrus Klaipėdoje, ilgai svarstyti, kuo užsiimti, neteko. Laimingas atsitik-

Vytauto Petriko nuotr.

tinumas suvedė su žmonėmis, vėliau tapusiais asociacijos IKRA komanda. Šitaip sumanymas pajudėjo įgyvendinimo link.

– Organizuoti tokį festivalį nuo nulio – sudėtinga?

– Per septynerių metų patirtį šioje srityje yra susiformavęs pažinčių tinklas. Jis labai pagelbėja kviečiantis dalyvius, buriant įvairių sričių profesionalus. Drauge skatiname renginyje dalyvauti ir klaipėdiečius. Ne paslaptis, kad uostamiestyje mados dizaino srityje pluša vienetai, tad mėginame augintis jaunimą, kuris domisi šia sritimi. Man susidarė įspūdis, kad žmonių norą kurti slopina galimybių prisistatyti viešai stoka. Taigi Klaipėdoje mados festivalio laukė žalia šviesa.

Labiau menininkė nei dizainerė

– Kokiais kriterijais vadovaujatės rinkdamiesi kolekcijas?

– Pati jaučiuosi labiau menininkė nei dizainerė, nors iš odos yra tekę kurti tiek meno objektus, tiek praktiškus daiktus – avalynę, aksesuarus. Tikriausiai dėl šio dvilypumo daikto praktiškumas man

nėra prioritetas. Į mados renginį žvelgiu plačiau, mėgindama numatyti tendencijas, tiesiog fiksuoti įdomius kūrėjų sprendimus. Šitaip gatvės mada ir grynasis menas nuolat maitina vienas kitą. Stebėti šį vyksmą – įtraukiantis žaidimas. Žaidimas yra ir mados pristatymas – man labai patinka meno performansų elementai.

– Šiųmečio renginio partneriu tapęs Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje paskatino partnerystę su Skandinavijos šalimis bei Kaliningrado kūrybinių industrijų atstovais. Kuo įdomus šis bendradarbiavimas?

– Pirmiausia jis leido įgyvendinti Baltijos šalių mados festivalio užmojį. Sukvietę lietuvius ir svečius į bendras kūrybines dirbtuves, ne tik mokėmės, bet ir susibičiuliavome. Man atrodo, kad gyvenime viskas vyksta per bendravimą, per asmeniškumą, kurį ir reikia skatinti. Dažnai daug vaisingiau yra ne tos pačios srities specialistų susitelkimas vienam tikslui, o skirtingas patirtis turinčių bendraminčių veikla, įgaunanti netikėtą formą ir džiuginanti rezultatais.

12

penktadienis, gegužės 10, 2013

pramogų gidas Knyga apie baltų istorinę kelionę

Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos Gerlacho palėpėje antradienį rengiamos Editos Barauskienės knygos „Karūna žalčių karaliui” sutiktuvės. Dalyvaus autorė, Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos redaktorė Janina Riškutė, Klaipėdos universiteto prof. Helmutas Arnašius, muzikuos „Vorusnėlės” ansamblis, vadovaujamas Dalios Kisieliūnaitės. „Karūna žalčių karaliui“ – naujoji priekuliškės rašytojos, pedagogės ir kraštotyrininkės E.Barauskienės istorinių beletristinių pasakojimų knyga apie Lietuvą nuo seniausių laikų iki žemaičių krikšto 1413 m.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Gegužės 14 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Žemaičių ir dzūkų folkloro vakaras

Kūrybinės veiklos 20-metį švenčiantis folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“ šįvakar klaipėdiečius buria į Tarmių metams skirtą renginį – žemaičių ir dzūkų folkloro vakarą „Kur namai, ten gyvenimas“. Jame viešės, smagiomis istorijomis, išmintimi ir patyrimais dalysis žemaitės Liuda Paulienė ir Kazimiera Martinkienė iš Kretingos rajono Šukės kaimo, taip pat „graži ir raudona kaip Čepkelių raisto uogelė” Dalia Blažulionytė ir „cikrinis dzūkas“ iš Marcinkonių Jonas Bajoriūnas. Tai bus gyvo žodžio vakaras su grybų kvapu, su varvančiu medučiu...

KUR? Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10).

KADA? Gegužės 10 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Senajame turguje – retro stiliaus naktis Kitą šeštadienį, gegužės 18-ąją, 21 val. Klaipėdos senajame turguje šurmuliuos antroji meninė provokacija „Turgaus naktis“.

skrybėlėmis turgaus erdvę puoš Eduardo Balsio gimnazijos mokiniai bei Simono Dacho gimnazijos mokiniai.

Prekystalių užteks visiems

Su Ch.Chaplino filmu

Didelio pasisekimo praėjusį spalį sulaukusi akcija kviečia į pavasarinę versiją – su jau išmėgintais koziriais ir naujosiomis atrakcijomis, skirtomis paversti miesto viduryje esančią turgavietę kultūriniu miesto centru. Kol kas – bent vienai nakčiai.

Antrosios provokacijos šūkis – „Nuo Charlie’o Chaplino iki haute couture“ – sufleruoja, kad prie muzikos ir ritmų, jau rudenį drebinusių turgaus erdvę, šiuosyk jungiamas kinas bei mada. Tiesa, tik nesenstantys. Kaip tai įmanoma? „Nebyliojo kino simbolis Ch.Chaplinas savo unikaliu žavesiu ir stiliumi iki šiol pataiko tiesiai į kiekvieno žiūrovo širdį“, – ilgai atsakymo neieškojo vienas renginio organizatorių, Klaipėdos jaunimo teatro vadovas Valentinas Masalskis. „Turgaus naktį“ legendinis Charlie’s atgis ir turės deramą draugiją: nebyliojo kino šedevrą „Mažylis“, kuris bus rodomas dideliame ekrane, įgarsins šiuolaikinis taperis – pianistas Rokas Zubovas ir ansamblis „Nepaklusnieji“, kurio pavadinimas atspindi narių pasiryžimą nesivadovauti stilistinėmis ir kūrybinėmis klišėmis.

Prisijungs vintažinė mada

Stilingo šurmulio mėgėjų laukia lietuviško vintažo pristatymas: menininko Vitalijaus Čepkausko

sukurtos kolekcijos „Siluetai“ drabužiai, vilkimi Klaipėdos jaunimo teatro aktorių, pavirs savarankiškais personažais su savo gyvenimo istorijomis. „Šie drabužiai įkūnija mintį ir yra atsparūs trumpalaikėms tendencijoms, komerciniams kūrėjo interesams bei pirkėjo tuštybei,

Anot vienos iš renginio organizatorių Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorės Raimondos Laužikienės, skatinant žinių ekonomiką, nevalia užmiršti viešųjų miesto erdvių kultūros. „Kviečiame verslininkus bei menininkus, kurie turi ką parodyti ir ką parduoti, įsilieti į „Turgaus nakties“ žaismą: laukiami visų sričių dizai-

neriai su savo gaminiais, vintažinių drabužių pardavėjai, kolekcininkai, blusturgių fanai ir jiems prijaučiantieji, – kalbėjo R.Laužikienė. – Į turgų žadėjo atvykti būrelis švedų ir vokiečių dizainerių su savo gaminiais, kolegos iš Vilniaus, bet prekystalių užteks visiems.“ Išliks daugelį pernai nustebinusi dalijimosi tradicija: vos už kelis centus bus galima paskanauti neįprastos sriubos bei arbatos, bet kokią kulinarinę konkurenciją atlaikančių studentiškų blynų.

Klaipėdiečiai galės ne tik mėgautis organizatorių paruošta pro-

grama, bet ir išbandyti savo jėgas Klaipėdos universiteto Dailės katedros studentų rengiamose kūrybinėse dirbtuvėse. Šis nemokamas renginys – Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos vykdomo projekto „Kūrybinės industrijos kaip inovacijų Baltijos jūros regione veiksnys“, kurį remia Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, bei Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros ilgalaikio projekto, skirto kūrybinių industrijų plėtotei, dalis. „Klaipėdos“ inf.

Vitalijus Čepkauskas:

Tarnystės verta ne gerovė, o žmogiškumas. Šiuo požiūriu „Turgaus nakties“ iniciatyva labai aktuali.

– šypsojosi V.Čepkauskas. – Esu įsitikinęs, jog tarnystės verta ne gerovė, o žmogiškumas. Ir šiuo požiūriu „Turgaus nakties“ iniciatyva man atrodo labai aktuali.“ Nemokamus pasirodymus miestiečiams taip pat dovanos Klaipėdos kamerinio orkestro vadovas Mindaugas Bačkus su mokiniais, menininkų grupė „Žuvies akis“, gatvės cirko trupė „Le Artist“, gatvės šokių klubas „Ufas“, S.Šimkaus konservatorijos jaunųjų atlikėjų kolektyvas ir muzikos grupės „Funk in“ bei „Hit Kick“. Žaismingomis

Sugrįš: pernai „Turgaus naktyje“ muzikavęs su Klaipėdos kameriniu orkestru jo meno vadovas M.Bačkus

(priekyje) šiemet renginyje pasirodys su savo mokiniais.

Vytauto Petriko nuotr.

Šokio spektaklis keliaus Prikaustanti judesių harmonija ir stebinanti aistra šokiui – tai bus galima išvysti rytoj Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre. Šį sezoną vienintelį kartą žiūrovams parodytas uostamiestyje, šokio spektaklis pagal Astoro Piazzollos muziką „Kruvinos vestuvės“ jau po poros savaičių iškeliaus į tarptautines gastroles Minske (Baltarusija) ir Chersone (Ukraina).

Visi gyvenimo personažai

Geriausi: „Kruvinose vestuvėse“ šoka visas būrys Klaipėdos muziki-

nio teatro šokėjų profesionalų.

Klaipėdos muzikinio teatro archyvo nuotr.

Choreografiniais piešiniais šokio spektaklyje „Kruvinos vestuvės“ vaizduojama garsaus ispanų poeto ir dramaturgo, aktoriaus ir režisieriaus, dailininko ir muzikanto Frederico Garcia Lorcos sukurta meilės istorija. Jo efektinga kūry-

ba, kurioje tradicija dera su modernumu, tikrovė susipina su mitais, yra plačiai pripažinta visame pasaulyje.

Poeto pirmoji tragedijų trilogijos dalis atkeliavo ir iki Klaipėdos muzikinio teatro scenos. 2008-aisiais čia gimė dviejų dalių pusantros valandos trukmės „Kruvinų vestuvių“ versija pagal tango ritmą. Jos choreografas – Jurijus Smoriginas, dailininkė – Iveta Ciparytė. „Spektaklio dvasia tampa visi šiuolaikinio gyvenimo personažai: neapykanta, kerštas, pavydas ir, kaip svarbiausias vizualinio meno variklis, mirtis. Mirtis, kuri padeda visus taškus, net jei jų ten ir nereikėtų. Gyvenimas – tai mūsų bendros kūrybos šokio spektaklis,

o jei skamba A.Piazzollos muzika, tai sėkmė garantuota“, – tuomet ruošdamasis spektaklio premjerai sakė choreografas J.Smoriginas.

Vieną pagrindinių vaidmenų spektaklyje sukūrusio baleto šokėjo Ričardo Jankevičiaus manymu, tiek choreografijos, tiek aktoriniu požiūriu „Kruvinos vestuvės“ – ypatingos. „A.Piazzollos muzika gana sudėtinga. Šiame spektaklyje labai svarbios masinės šokėjų scenos, kurioms būdingi smulkūs judesiai, sinchronas, labai tiksli ritmika. Ne mažiau svarbi ir vaidyba.

Apskritai spektaklyje stipriai juntamas J.Smorigino braižas – daug mistikos, užuominų ir visai „nepopuliari“ įvykių atomazga“, – pasakojo šokėjas.

13

penktadienis, gegužės 10, 2013

pramogų gidas Dizaino savaitę vainikuos paroda

8-oji Dizaino savaitė artėja prie kulminacijos. Šiandien Vilniaus dailės akademijos (VDA) Klaipėdos fakultetas kviečia susipažinti su VDA absolventų paroda. Joje bus pristatomi šiuo metu aktyviai veikiančių įvairių sričių dizainerių darbai. Dalyvaus Kristina Diglė su autorinių šviestuvų ekspozicija, Lina Jaruševičiūtė pristatys kolekciją „Tekstilė namams 2013 m.“, Gražina Grei parodys savo grafinio dizaino darbus, Neringa Poškutė – juvelyriką. Taip pat vyks naujų VDA Klaipėdos fakulteto studijų programų pristatymas. Renginiui muzikinį akompanimentą suteiks DJ Martin Zoo. KUR? Meno kiemo dirbtuvėse (Bažnyčių g. 4).

KADA? Gegužės 10 d. 18–20 val.

KAINA? Nemokamai.

Kaimynystė: naująjį tarptautinį meno projektą Klaipėdoje pradėjo kaliningradiečių reprezentacinė paroda

„Made in Kaliningrad“.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Deramas kalibras Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidarytos dvi parodos, iliustruojančios įstaigos siekį stiprinti savo pozicijas europiniu lygiu.

Naująjį dvejų metų trukmės tarptautinį meno projektą, įgyvendinamą pagal Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos kaimynystės programą, pristatė Kaliningrado meno pajėgų reprezentacinė paroda „Made in Kaliningrad“ ir Lietuvos menininkių „Postidėja II. Atstatomieji darbai“.

Menas iš Kaliningrado

Paroda „Made in Kaliningrad“, kurioje dalyvauja 18 menininkų bei jų grupių iš Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) – pirmasis toks didelis šio regiono šiuolaikinio meno pristatymas Lietuvoje. Rinkdamasis

darbus parodai, kuratorius Jevgenijus Umanskis užtruko apie penkis mėnesius. Jos aprėptas laikotarpis – 14 pastarųjų metų. Kuratoriaus teigimu, jis siekęs pristatyti kuo daugiau skirtingų refleksijų ir autorinių strategijų. Šiame projekte, anot J.Umanskio, yra išminties, šiuolaikinio feminizmo, filosofinių įžvalgų mirties tema, politikos, socialinės problematikos, asmeninių tragedijų ir buitinių detalių. Žanrų spektras – videomeno bei garso instaliacijos, objektai, fotografija ir t. t. Tradicinės akademinės mokyklos atgarsių beveik nėra, ir tai – Kaliningrado ypatybė, mat

šiame mieste nėra meno krypties aukštosios ar aukštesniosios mokyklos, o dauguma kūrėjų į šią sritį ateina iš kitų profesijų. Tačiau mieste veikiantis Nacionalinio šiuolaikinio meno centro filialas, kartu su KKKC organizavęs šią parodą, veikia labai aktyviai. Anot jo direktorės Jelenos Cvetajevos, šis įvykis vadintinas 15 metų įstaigos vykdomos veiklos rezultatu. „1997-aisiais visas Kaliningrado šiuolaikinis menas prasidėjo tarsi plyname lauke – nuo penkių menininkų, kurie patys ėmėsi organizuoti parodas, plėtoti veiklą“, – prisiminė viešnia.

Baroti galerijoje – R.Čeponio tapyba

Klaipėdoje šiandien atidaroma Ramūno Čeponio tapybos paroda „Įvadas“, veiksianti iki gegužės 28-osios. Jos autorius gimė 1958 m. Vilniuje, 1982 m. ten baigė Dailės institutą, nuo 1983 m. aktyviai kuria tapybos, grafikos ir knygų apipavidalinimo srityse. Nuo 1988 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. Šalyje ir užsienyje surengė per 20 personalinių parodų. R.Čeponio tapyba remiasi sunkių, išlauktų, išnešiotų vidinių praregėjimų jėga, veikiančia per gryną spalvą ir abstrakčią formą. Jo tapybos laukas – lakoniškas, bežadis, kviečiantis įtempti vidinę klausą ir regą.

KUR? Klaipėdos Baroti galerijoje (Aukštoji g. 1).

KADA? Vernisažas – gegužės 10 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Užmojis: Lietuvos menininkių kūrinių ekspozicija „Postidėja II. Atstatomieji

darbai“ svarsto idėjų ir lyčių galios pusiausvyros atkūrimo galimybes.

Vienija humoro jausmas

Didžiulė ekspozicija pasklido Parodų rūmų fojė bei per visą antrąjį aukštą. Pirmojo aukšto salėje įsikūrė kuratorės Laimos Kreivytės ir gausaus būrio Lietuvos menininkių antruosius metus iš eilės rengiamas projektas „Postidėja“. Laisvydė Šalčiūtė, Beatričė Vanagaitė, Laura Zala, Eglė Ridikaitė, Giedrė Lilienė, Laura Garbštienė, Paulina Eglė Pukytė, Aistė Kisarauskaitė, Marta Vosyliūtė ir kitos pristato skirtingų laikotarpių ir skirtingų žanrų darbus, vienijamus geros technikos, gyvo požiūrio ir puikaus humoro jausmo.

Metodiškai organizuoti išimtinai dailiosios lyties kūrėjų darbų parodas paskatino objektyvi situacija – anot L.Kreivytės, nors menininkių Lietuvoje daug, stokojama jų reprezentacijos aukščiausiu lygiu. „Nėra buvę taip, kad Venecijos bienalėje visos mūsų šalies menui atstovautų viena moteris, nors duetų, tarp jų – ir šeimyninių, čia yra buvę daug“, – sakė kuratorė.

Atvers kūrybines galimybes

Dalis moterų kūrėjų, pristatančių savo „atstatomuosius darbus“, taip pat dalyvauja minėtajame tarptautiniame projekte „Pažink svetimšalį: tarpusavio supratimo tarp Gdansko, Kaliningrado ir Klaipėdos gyventojų ugdymas, skatinant mainus šiuolaikinio meno ir kultūros srityje“.

KKKC direktoriaus Igno Kazakevičiaus teigimu, šis seniai brandintas tarptautinis projektas, finansuojamas iš Europos Sąjungos ir Rusijos Federacijos lėšų, savo užmoju artimas praėjusių metų bendradarbiavimui su garsiuoju prancūzų meno kuratoriumi Nicolas Bourriaud. I.Kazakevičius intrigavo, jog šis kokybinis šuolis, jungiantis su panašaus kalibro ir panašios problematikos miestais Kaliningradu ir Gdansku, šiemet atvers daug kūrybinių galimybių menininkams ir pažers įdomių įspūdžių miestiečiams – taip pat ir tiems, kurie nėra dažni parodų lankytojai.

Abi parodos veiks iki birželio 2-osios. „Klaipėdos“ inf.

maršrutu Klaipėda–Minskas–Chersonas Kovos dėl tikrosios meilės

Spektaklio centre – kovos dėl tikros meilės. Pirmosios meilės aukas išskiria pareigos. Nepaisydamas jausmų Leonardas veda kitą, su kuria net susilaukia vaiko. Tačiau negalėdamas suvaldyti savo emocijų, jis ryžtasi su Bride bėgti jau po jos vestuvių. Dingusieji sukelia nemenka sąmyšį, todėl netrukus būna užtinkami atsidavę aistrai, miške, šviečiant mėnulio pilnačiai. Kova tarp garbės ir aistros neleidžia istorijai baigtis teigiamai...

Ispaniška tango aistra alsuojančiame spektaklyje skamba argentiniečių kompozitoriaus A.Piazzollos muzika. Jo tango nuevo – tai savitas tango stilius, kuriame klasika

derinama su argentiniečių muzika, nuolat girdimas neįprastas ritmas.

Tango nuevo – tai temperamentinga, energinga, persmelkta nuojautų ir širdį verianti muzika.

Šį sezoną „Kruvinos vestuvės“ publikai Klaipėdoje bus parodytos vienintelį kartą.

Spektaklis publiką traukia įdomia ir išraiškinga choreografija, masinėmis choreografinėmis tango kompozicijomis, soliniais numeriais – aistringais tango

duetais. „Kruvinose vestuvėse“ šoka visas būrys Klaipėdos muzikinio teatro šokėjų profesionalų: Inga Briazkalovaitė, Aušra Krasauskaitė, Beata Molytė-Kulikauskienė, Kristina Gudelytė, R.Jankevičius, Valdemaras Marcinkus, Aurelijus Liškauskas ir kiti trupės nariai. „Kruvinos vestuvės“ – lyg krikštas

Klaipėdos muzikiniame teatre jau penktus metus šokančiai baleto artistei A.Krasauskaitei „Kruvinos vestuvės“ buvo savotiškas „krikštas“: „Tai pirmasis mano spektaklis šiame teatre. Tuo metu šokau masinėse scenose, kuriose turėjome labai svarbių šokio ir ritmikos užduočių. Darbas to-

kiame pastatyme ir su tokiu choreografu privertė mobilizuoti visas jėgas“. „Unikalu, jog J.Smoriginas visus savo sumanymus pats iliustruodavo. Tačiau tik vieną kartą. Mintį turėdavome „pagauti“ iškart“, – prisiminė R.Jankevičius.

2011 m. atnaujinus spektaklį, A.Krasauskaitė drauge su I.Briazkalovaite ir B.Molyte-Kulikauskiene tapo pagrindinio – nuotakos – vaidmens atlikėja. „Bridė yra trapi, lyriška, labai moteriška, bet ne gležna. Man šis vaidmuo labai patinka, nes jis apima nepaprastai platų jausmų spektrą – nuo svajingumo iki aistros, neapykantos, kančios, keršto.

Kartu savyje teko ieškoti brandos

– tiek jausmų, tiek ir kūno plastikos“, – vaidmens subtilybėmis dalijosi A.Krasauskaitė.

Gegužės 27-ąją Klaipėdos muzikinio teatro baleto trupė „Kruvinas vestuvės“ išveš į 3 tūkst. km kelionę Juodosios jūros link. Pakeliui į savo galutinį tikslą – tarptautinį teatrų festivalį „Tavrijos Melpomenė“ Chersone (Ukraina) – trupė pasirodys Minsko muzikiniame teatre bei „Lietuvos dienų“ Baltarusijoje renginiuose. Grįžtant derinamos gastrolės Gomelyje (Baltarusija).

Klaipėdoje šokio spektaklis „Kruvinos vestuvės“ žiūrovų lauks šį šeštadienį 18.30 val. Bilietai – po 23 Lt. „Klaipėdos“ inf.

19

penktadienis, gegužės 10, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame K.Almeno knygą „Lietingos dienos“.

K.Almenas. „Lietingos dienos“. Žinomo rašytojo knyga apie sovietmečio Lietuvą aštuntojo dešimtmečio pradžioje: šalia istorinių ir politinių įvykių, sąlygojusių sovietinių piliečių gyvenimą, vyksta detektyvinės įtampos kupinas veiksmas vienoje Palangos viloje, kurioje atsidūręs milicijos leitenantas Donatas Vėbra žmogžudystės byloje tampa ir kaltinamuoju, ir kaltintoju.

Veiksmas trunka nuo sekmadienio popietės iki ketvirtadienio. Be paliovos lyja, išskyrus trečiadienį. Lietus – kaip fonas jau primirštai sovietinei tikrovei, kuri knygoje atkurta itin vaizdingai ir tiksliai, gyvais nepakartojamų charakterio tipų paveikslais, buities detalėmis ir leksika, paryškinta žemaitiškos šnektos, tarnybinio žargono, nevengiant ir šiurkščių rusiškų keiksmažodžių.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 14 d.

Avinas (03 21–04 20). Nauji bendravimo būdai padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi.

Sekite savo mintis.

Jautis (04 21–05 20). Naujo ciklo pradžia. Leiskite sau šiek tiek papramogauti, pasimėgauti gyvenimu. Gal atsiras laisvo laiko savo dvasiniam pasauliui pažinti.

Dvyniai (05 21–06 21). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais, ypač su jaunais žmonėmis. Sugebėsite lengvai apmąstyti praeities įvykius ir padaryti teisingas išvadas.

Vėžys (06 22–07 22). Sugebėsite įžvelgti ir įvertinti vienišiaus gyvenimo grožį, kitaip vertinsite gyvenimo situacijas. Pasistenkite neišlaidauti ir nešvaistyti laiko poilsiui.

Liūtas (07 23–08 23). Pastebėsite, kad esate vertinamas dėl savo gebėjimo susitvarkyti su duotomis užduotimis. Žmonės supras jūsų problemas ir palaikys jus. Tačiau nereikia pernelyg atvirauti.

Mergelė (08 24–09 23). Emociškai esate pasiruošęs spręsti problemas. Tačiau tikėtina, kad priimtus sprendimus rytoj teks svarstyti iš naujo. Venkite kategoriškumo.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas.

Skorpionas (10 24–11 22). Ginčysitės su aplinkiniams. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus. Šaulys (11 23–12 21). Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Ožiaragis (12 22–01 20). Būkite atsargus siekdamas įgyvendinti savo svajones, nes galite nukrypti nuo teisingo kelio. Jausmai neatitiks jūsų fantazijų, o norus bus nelengva patenkinti. Bet pasvajoti galima.

Vandenis (01 21–02 19). Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis.

Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga prisiminti seniai atidėliotus reikalus ir sėkmingai juos užbaigti. Žuvys (02 20–03 20). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi.

Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų.

Ambasadorius savo knygą pristatys uostamiestyje Pirmadienį 17 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje vyks Lietuvos Respublikos ambasadoriaus Kanadoje, istoriko dr.

Vytauto Žalio knygos „Lietuvos diplomatijos istorija 1925–1940 m.“ antrojo tomo pristatymas.

Jame dalyvaus autorius, visuomet su džiaugsmu grįžtantis į savo vaikystės ir paauglystės miestą Klaipėdą, taip pat atvyks Lietuvos istorijos instituto atstovas dr. Česlovas Laurinavičius. Renginį ves Klaipėdos universiteto Istorijos katedros vedėjas istorikas prof. dr. Vygantas Vareikis.

„Lietuvos diplomatijos istorijos“ antrąjį tomą sudaro dvi dalys, išleistos atskiromis knygomis.

Jose autorius iš pradžių aptaria Lietuvos diplomatinės tarnybos struktūrą bei organizaciją trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių sandūroje. Jis vaizdingai pristato ir aprašo užsienio diplomatus ir jų gyvenimą Kaune, pateikia diplomatų įspūdžių apie tuometės Lietuvos miestus, tarp jų – ir Klaipėdą. V.Žalys tikisi, kad leidinys ypač sudomins klaipėdiečius ir besidominčius regiono istorija, nes antrajame tome dominuoja Klaipėdos krašto problema labai nedideliu, tačiau svarbiu Klaipė-

dos bylos laikotarpiu – nuo 1929 m. vasaros iki 1931 m. pabaigos.

Autorius į Klaipėdos reikalus nebijo pažvelgti ne tik lietuvio, bet ir brito ar vokiečio akimis. Daugelis su Klaipėdos krašto istorija susijusių klausimų nagrinėjami pirmą kartą istoriografijoje, į apyvartą įvedami iki šiol ne tik Lietuvos, bet ir užsienio istorikams nežinomi dokumentai.

Taip pat skaitytojas čia atras daug politinių veikėjų portretų ar jų eskizų, tačiau daugiausia dėmesio skirta 1929–1934 m. Lietuvos užsienio reikalų ministrui Dovui Zauniui, kuris yra vienintelis iš Mažosios Lietuvos kilęs lietu-

vininkas, tapęs Lietuvos Vyriausybės nariu, ministru. Nepalikta nuošalėje ir Klaipėdos krašto gubernatoriaus Antano Merkio, tuomet buvusio vieno ryškiausių ir stipriausių asmenybių Lietuvoje, veikla. Intriguojamai išryškinti skirtingi A.Merkio ir D.Zauniaus požiūriai į Klaipėdos reikalus, jų kova dėl įtakos sprendžiant Klaipėdos krašto problemą ir tos kovos pasekmės.

V.Žalio „Lietuvos diplomatijos istorijos“ antrąjį tomą pernai išleido Lietuvos istorijos institutas leidykloje „Edukologija“. Pirmasis tomas pasirodė 2006-aisiais. „Klaipėdos“ inf.

Pirmąsyk: daugelis su Klaipėdos

krašto istorija susijusių klausimų knygoje nagrinėjami pirmą kartą.

Orai

Šiandien daug kur numatomas trumpas lietus. Temperatūra sieks 20– 24 laipsnius, tik pajūryje bus vėsiau – sušils tik iki 12 laipsnių. Šeštadienį lietus numatomas visoje Lietuvoje, sekmadienį palis tik vietomis. Naktimis didžiojoje šalies dalyje bus 12–13 laipsnių šilumos, pajūryje bus keliais laipsniais vėsiau, dienomis temperatūra sieks 16–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 10 d.

+22

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+24

Utena

+23

5.34 21.31 15.57

130-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 235 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +22 Berlynas +20 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +13 Kairas +31 Keiptaunas +20 Kopenhaga +16

kokteilis Net gul­bėms ne­pa­ti­ko Kai tik bu­vo už­si­min­ta apie „Drau­gys­ tės“ par­ke praė­ju­siais me­tais pra­dė­ tus, ta­čiau dėl šal­čių ne­baig­tus tvar­ ky­t i tven­k i­n ius, skai­ty­to­jai „Kok­tei­l į“ už­g u­lė skam­bu­čiais, SMS ži­nu­tė­mis, elekt­ro­ni­niais laiš­kais.

Pa­si­ro­do, ne­sut­var­ky­ti tven­ki­niai – tai tik šia­me par­ke ty­kan­čių pa­vo­jų ir ver­ dan­čio gy­ve­ni­mo led­kal­nio vir­šū­nė. „Prie van­dens su­si­ren­ka ne­ma­žai klai­ pė­die­čių iš­lenk­ti tau­re­lės, – pa­sa­ko­jo gre­ta gy­ve­nan­ti Ma­til­da. – Bū­na, kad vie­nas ar ki­tas sun­kiai beat­si­ke­lia. Jei­ gu tven­ki­niai ir to­liau liks neapt­ver­ti, ga­l i­me su­lauk­t i ne­lai­mės. Koks nors ant ko­jų ne­pas­to­vin­tis niurk­te­lės į van­ de­nį ir iš­trauk­ti ne­spė­si­me.“ Anot Ma­t il­dos, jei par­ke ap­si­lan­k y­ tų po­l i­ci­nin­kai, jie tik­rai čia ras­tų ką veik­ti.

Sand­ra dėl to, kad gul­bės iš „Drau­gys­ tės“ tven­ki­nio iš­skri­do į Žar­dės „prū­dą“, kal­ti­na ne ką ki­tą, o dar­bi­nin­kus. „Ar tie gra­žūs paukš­čiai ga­li čia va­sa­ ro­ti, kai van­dens tel­ki­niai ne­sut­var­ky­ ti? – klau­sė mo­te­ris. – Sup­ran­ta­ma, kad jie ieš­ko­jo ir su­si­ra­do gra­žes­nę vie­tą. O tven­ki­ny­je li­ko ke­lios žvai­ros an­tys ir ke­li nu­kva­kę gai­ga­lai.“

Nusivylimas: gulbės džiugino

prie tvenkinių laiką leidusius klaipėdiečius.

Ma­ry­tė bai­mi­na­si dėl vai­kų, ku­rie no­ ri pa­šer­ti an­tis. „Vai­k u­čiai ga­l i įkris­t i į van­de­n į, kai vaikš­to ant pa­lik­tų že­mių san­kau­pų, – nir­šo ne­to­lie­se pen­kiaaukš­čia­me na­ me gy­ve­nan­t i skai­ty­to­ja. – Ne­ž i­no­si, kas ga­li nu­tik­ti.“

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Dar­bi­n in­kai, gal jūs už­ly­g in­k i­te tuos van­dens tel­k i­n ius. Ne­be­bus dėl ko jau­din­tis.

Paukš­čiai – mū­sų drau­gai Šian­d ien paukš­t is žmo­g ui – jau dau­ giau nei džiaugs­mo šal­ti­nis, mei­lės ir iš­ti­k i­my­bės pa­vyz­dys. Paukš­tis šian­ dien lai­ko­mas svar­biau­siu ap­l in­kos šva­ros in­di­ka­to­riu­mi.

Lie­tu­vių gy­ve­ni­me paukš­čiai, kaip ir ki­ tuo­se kraš­tuo­se, nuo se­no uži­ma reikš­ min­gą vie­tą – su jais su­si­ję įvai­rūs mi­to­ lo­gi­niai vaiz­di­niai, apei­gos, šven­tės.

Links­mie­ji tirš­čiai At­bė­ga kai­my­nas: – Ta­vo uoš­v ie­nė pas ma­no kro­ko­d i­ lus įkri­to.

– Ta­vo kro­ko­di­lai, tu ir gel­bėk juos. Čes­ka (397 719; sau­go­ki­me ir glo­bo­ki­me spar­nuo­čius, nes jie su­le­sa daug ne­ge­rų ir pik­tų kir­mi­nų)

Londonas +16 Madridas +24 Maskva +27 Minskas +23 Niujorkas +25 Oslas +14 Paryžius +16 Pekinas +30

Praha +16 Ryga +21 Roma +22 Sidnėjus +22 Talinas +12 Tel Avivas +27 Tokijas +25 Varšuva +24

Vėjas

2–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+18

+15

+14

2

+14

+15

+14

+13

3

rytoj

sekmadienį

+15

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

+15

+14

3

1861 m. vie­šai nau­do­t i bu­vo pra­dė­tas Kauno– Virbalio ge­l e­ž in­ke­l io ruo­žas – pir­ma­sis ge­le­ žin­ke­lis Lie­tu­vo­je.

1940 m. at­si­sta­ty­di­no Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos prem­ je­ras Ne­vil­le’is Cham­ber­ lai­nas; Wins­to­nas Chur­ chil­lis pra­dė­jo for­muo­ti nau­ją vy­riau­sy­bę.

1957 m. SSRS krei­pė­si į JAV ir Di­d žią­ją Bri­ta­ni­ ją, ra­gin­da­ma su­stab­dy­ ti bran­duo­li­nius ban­dy­ mus.

Antoninas, Bertoldas, Gordijonas, Kernius, Putinas, Viktorina.

1960 m. gi­mė ai­rių gru­ pės U2 ly­de­r is Bo­no (tik­ra­sis var­das Pau­las Da­vi­das Hew­so­nas).

Lietuviai A.Pojavio sėkme netiki Malmės arenoje „Eurovizijos“ dainų konkurso pusfinalyje Lietuvai atstovausiantis Andrius Pojavis ant scenos lips dešimtas. Jeigu lietuvis sugebės įtikinti Europą savo pasirodymu ir įveikti bent 6 kitus pirmojo pusfinalio dalyvius, jis pateks į finalą.

Vis dėlto, remiantis lažybų bendrovių koeficientais, Lietuvos atlikėjas turėtų likti per plauką nuo „Eurovizijos“ finalo ir užimti 11– 13 vietą.

Pasak lažybininkų, tikimybė, kad A.Pojavis ne tik pateks į finalinį etapą, bet ir laimės pirmajame pusfinalyje, yra labai maža – vos 2 proc.

Geriausiai pirmajame pusfinalyje vertinamos Danijos, Ukrainos, Rusijos, Olandijos ir Serbijos galimybės laimėti ir patekti į gegužės 18-ąją vyksiantį „Eurovizijos“ konkurso finalą. Prognozuojama, kad Estijai atstovaujanti dainininkė Birgit Õigemeel, kuri atliks kūrinį „Et uus saaks alguse“, turėtų pasiekti finalinį konkurso etapą.

Antrajame pusfinalyje, kuris įvyks ketvirtadienio vakarą, lyde-

Vardai

gegužės 10-ąją

Rytas

+14

+24

+24

1965 m. gi­mė ka­na­d ie­ čių su­per­mo­de­lis Lin­da Evan­ge­lis­ta.

1981 m. so­cia­lis­tas Fran­ cois Mit­ter­rand’as lai­mė­ jo pre­z i­den­to rin­k i­mus Pran­cū­zi­jo­je: pir­mą kar­tą per tris pa­sta­ruo­sius de­ šimt­me­čius į val­džią atė­ jo kai­rių­jų vy­riau­sy­bė.

1992 m. Lie­tu­vos tris­pal­vė su­ple­vė­sa­vo aukš­čiau­sio­ je pa­sau­l io vir­šu­kal­nė­je Eve­res­te. Į 8848 m aukš­tį ją iš­kė­lė ke­liau­to­jas ir al­pi­ nis­tas Vla­das Vit­kaus­kas.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne re­gė­ti gi­mi­nai­čius ga­li reikš­

Prognozės: šiemet dauguma lietuvių iš anksto linkę susitaikyti, kad

A.Pojavis „Eurovizijos“ laimėtojo laurais nepasipuoš. Vyginto Skaraičio/BFL nuotr.

riais laikomi Norvegijos, Gruzijos, Azerbaidžano, Graikijos ir San Marino atstovai. Prasčiausiai tądien vertinamos kaimynės Latvijos atstovų – grupės „PeR“ ir jų dai-

nos „Here We Go“ galimybės. Tikimybė, kad latviai laimės antrajame pusfinalyje ir pateks į finalą, tesiekia 1 proc. „Klaipėdos“ inf.

Me­džio­ja tig­rą žu­di­ką Ne­pa­lo po­li­ci­ja ir lau­ki­nės gy­vū­ni­jos ap­sau­gos pa­rei­g ū­nai me­d žio­ja tig­rą, ku­r is va­kar mir­t i­ nai su­dras­kė du žmo­nes. Tig­ras pir­miau­sia nu­ žu­dė 75 me­tų vy­rą ir iš­tem­pė jo kū­ną iš tro­be­ lės ša­lies cent­ri­nė­je da­ly­je esan­čio Čit­va­no na­ cio­na­li­nio par­ko pa­kraš­ty­je. Po­li­ci­jos vy­res­ny­ sis ins­pek­to­rius Dee­pa­kas Ku­ma­ras Tha­pa sa­ kė, kad vė­liau tas pa­ts tig­ras su­dras­kė 31 me­tų vy­rą, ku­ris bu­vo vie­nas iš gru­pės kai­mo gy­ven­ to­jų, mė­gi­nu­sių su­sek­ti tą žvė­rį. De­šim­tys po­li­ ci­nin­k ų ir miš­k ų tar­ny­bų pa­rei­g ū­nų bu­vo pa­ siųs­t i į tą vie­tą su nar­vu, ku­riuo tig­rą ti­k i­ma­si su­gau­ti gy­vą. Ne­pa­le lais­vė­je gy­ve­na apie 150 tig­rų – dau­giau­sia sau­go­mo­se te­ri­to­ri­jo­se pie­ti­ nė­se ly­gu­mo­se.

BNS inf., AFP nuo­tr.

ti ir ge­ra, ir blo­ga. Jei sap­na­vo­te vy­res­ nio am­žiaus gi­mi­nai­čius – teks su­grįž­ ti prie ne­baig­tų dar­bų. Sap­nuo­se bar­tis su gi­mi­nai­čiais reiš­kia da­ly­bas, ku­rios nu­skur­dins jū­sų šei­mą. Sap­nuo­ti sma­ gias gi­mi­nai­čių vai­šes – pri­mi­ni­mas, kad esa­te sko­lin­gas, bet ta sko­la ne fi­ nan­si­nė. Jei sap­ne lan­ko­te gi­mi­nai­tį – reiš­kia tu­rė­si­te iš­lai­dų, o jei sap­na­vo­te ne­gy­vus – ga­li grės­ti mir­tis. Jei sap­na­vo­te laip­tus, va­di­na­si, lau­ kia kar­je­ra. Jei sap­ne li­po­te laip­tais aukš­tyn – teks dirb­ti, jei li­po­te že­myn – pa­leng­va nu­smuk­ti. Nuk­ris­ti nuo laip­ tų – pa­tir­ti nuo­sto­lių. Sap­ne re­gė­ti stik­lai­nius reiš­kia var­gą ir skur­dą, ta­čiau jei stik­lai­niai pil­ni, lau­ kia sėk­mė ir ge­ra svei­ka­ta. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad per­ka­te stik­lai­nius, va­di­ na­si, sėk­mė bus trum­pa, o nu­si­v y­l i­ mas la­bai di­de­lis. Įs­kel­ti stik­lai­nį ir ma­ ty­ti ja­me sky­lę – bė­da. Sap­ne re­gė­ti su­ du­žu­sį stik­lai­nį reiš­kia sun­kią li­gą ar­ ba nu­si­vy­li­mą.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1052

2013 05 08 AUKSO PUODAS – 50 787 776 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 569 687 06 08 15 16 32 46 Auksinis skaičius 23 Papildomi skaičiai 20 23 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 389 639 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 10 126 Lt (3 priz.)

4 skaičiai 168 Lt (248 priz.)

3 skaičiai 12 Lt (4638 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (6435 priz.)

Džokeris - bil. nr. 090 248 961 (150 000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 52 mln. Lt Didysis prizas – 2,5 mln. Lt Džokeris – 150 000 Lt