2013-05-11 Klaipeda

gegužės 11, 2013

Nr. 107 (19 710)

J.Lis­to­pad – žur­na­lis­tė, paau­ko­ju­si džia­zo dai­ni­nin­kės „Me­ri­dia­ne“ kar­je­rą. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Ar įma­no­ma po de­šimt­me­čio ne­lais­vės nor­ma­liai gy­ven­ti?

Pasaulis 6p.

Sim­bo­liai ke­lia su­maiš­tį

Mies­to is­to­ri­ja be­ si­do­min­tys klai­pė­ die­čiai su­tri­ko prieš­ ka­rio kny­go­je at­ra­ dę, kad se­no­ji Klai­ pė­dos vė­lia­va ge­ ro­kai ski­ria­si nuo da­bar­ti­nės. Nau­jo­ sios vė­lia­vos au­to­ rius Kęs­tu­tis Mic­ke­ vi­čius ne­slė­pė, kad dau­giau nei prieš 20 me­tų mies­to sim­bo­lį pa­keis­ti nu­ spręs­ta są­mo­nin­gai.

Tris pu­mas na­muo­se užau­gi­nu­si Ra­sa Vė­liū­tė api­bū­di­no mei­lę gy­vū­nams.

Ma­ma – ne tik sa­viems vai­kams Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Dau­giau nei mė­ne­sį tru­kę „Šau­ niau­sios ma­mos“ rin­ki­mai jau tu­ ri lau­rea­tę. Ja, klai­pė­die­čių va­lia, ta­po dvie­jų duk­rų ma­ma ir dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė Rū­ta Žio­gie­nė.

a.dykoviene@kl.lt

Kas čia ap­si­ri­ko?

10

„Tai toks da­ly­kas, ku­rį api­ bū­din­ti sun­ku. Jis ar­ba yra, ar­ba nė­ra.“

12p.

As­ta Dy­ko­vie­nė

Klai­pė­die­tis Ti­mū­ras dir­ba gi­du.

Jis do­mi­si mies­to is­to­ri­ja, tad 1922 m. lai­vų flo­ti­lių ki­še­ni­nė­je kny­ge­ lė­je ap­ti­kęs Klai­pė­dos kraš­to vė­ lia­vą, la­bai nu­ste­bo, kad ji ski­ria­ si nuo da­bar­ti­nės. „Apa­čio­je – rau­do­na ho­ri­zon­ta­ li juos­ta, vir­šu­je – gel­to­na su mies­ to her­bu vir­šu­ti­nia­me kai­ria­ja­me kam­pe. Da­bar­ti­nės vė­lia­vos spal­ vos iš­dės­ty­tos ho­ ri­zon­ta­liai.

Kaina 1,60 Lt

Au­to­rius: klai­pė­die­tis di­zai­ne­ris K.Mic­ke­vi­čius, su­kū­ręs da­bar­ti­nę Klai­pė­dos mies­to vė­lia­vą, ti­ki­na, kad jo­

je są­mo­nin­gai pa­keis­tas spal­vų iš­dės­ty­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kon­kur­so lai­mė­to­ja bu­vo pa­gerb­ta pir­mą­kart uos­ta­mies­ty­je su­reng­tų „Šei­mos die­nų“ ati­da­ry­mo me­tu.

Po kny­gų pa­ro­dos „Šei­ma – tai do­ va­na“ pri­sta­ty­mo, ža­vaus „nėš­tu­ kių“ cho­ro „Big“ pa­si­ro­dy­mo gra­ žiau­si žo­džiai ir svei­ki­ni­mai bu­vo skir­ti „Šau­niau­sios ma­mos“ rin­ ki­mų nu­ga­lė­to­jai.

Kar­tu su „Šei­mos die­nų“ or­ga­ ni­za­to­riais šį kon­kur­są su­ren­gęs dien­raš­tis „Klai­pė­da“ nuo ba­lan­ džio 15-osios skai­ty­to­jus kvie­ tė pri­sta­ty­ti sa­vo ma­mas, pa­si­ džiaug­ti jų pra­smin­gais dar­bais, iš­reikš­ti joms sa­vo pa­ dė­ką ir mei­lę.

2

2

ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 11, 2013

miestas

Fon­ta­no prie­žiū­ra – pa­ti­ki­mo­se ran­ko­se Va­kar bu­vo įjung­tas ir Klai­pė­dos Da­nės skve­re­lio fon­ta­nas, ku­rį nuo 1998 me­ tų sa­vo lė­šo­mis ir pa­jė­go­mis pri­žiū­ri bei eksp­loa­tuo­ja Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja „Be­ga“.

Ju­ras Už­ku­ras

Tuo me­tu, kai po ne­prik­lau­so­my­ bės at­ga­vi­mo mies­te ne­vei­kė nė vie­nas fon­ta­nas, Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­ja „Be­ga“ pir­mo­ji pa­ro­dė ini­cia­ty­vą ir ėmė­si sa­vo lė­ šo­mis at­gai­vin­ti vie­ną di­džiau­sių ir gra­žiau­sių Klai­pė­dos fon­ta­nų Da­ nės skve­re. „No­rė­jo­me ne tik at­gai­vin­ti pa­tį fon­ta­ną, bet ir sa­vo pa­vyz­džiu pa­ ska­tin­ti ki­tus ko­le­gas pra­mo­ni­nin­ kus, vers­li­nin­kus, taip pat – mies­ to val­džią, koo­pe­ruo­tis ir drau­ge tvar­ky­ti bei gra­žin­ti Klai­pė­dą“, – pri­si­me­na Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jos „Be­ga“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Aloy­zas Kuz­mars­kis.

Lai­kas pa­ro­dė, kad „Be­gos“ ini­ cia­ty­va ne­nuė­jo vel­tui ir mies­te da­ bar vei­kia ne vie­nas fon­ta­nas.

Dėl fon­ta­no prie­žiū­ros kom­pa­ ni­ja „Be­ga“ dar 1998 me­tais pa­ si­ra­šė su­tar­tį su Klai­pė­dos mies­ to sa­vi­val­dy­be. Pa­gal ją, bend­ro­vė įsi­pa­rei­go­jo sa­vo lė­šo­mis pri­žiū­ rė­ti ir eksp­loa­tuo­ti fon­ta­ną, o sa­ vi­val­dy­bė – pa­lai­ky­ti tvar­ką Da­nės skve­re­ly­je. Šiuo me­tu Da­nės skve­re­lio dan­ goms, suo­le­liams jau rei­kia rim­tes­ nio re­mon­to. Kaip ir kas­met, taip ir šie­met, suo­le­lius, iš­si­klai­piu­sias

skve­ro dan­gų bei klom­bų ply­te­les ap­tvar­kė pa­tys „Be­gos“ dar­buo­to­ jai. Pa­sak Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, jau ke­lin­ti me­tai yra pla­nuo­ja­mas šios te­ri­to­ri­jos ka­pi­ta­li­nis re­mon­tas, to­ dėl sa­vi­val­dy­bė į ei­na­muo­sius re­ mon­tus daug nein­ves­tuo­ja. Tie­sa, sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius L.Dū­da ža­dė­jo,

Aloy­zas Kuz­mars­kis:

No­rė­jo­me ne tik at­ gai­vin­ti pa­tį fon­ta­ ną, bet ir sa­vo pa­vyz­ džiu pa­ska­tin­ti ki­tus ko­le­gas.

kad per ar­ti­miau­sias dvi sa­vai­tes skve­re­ly­je bus pa­so­din­tos va­sa­ri­ nės gė­lės, ap­tvar­ky­ta ap­lin­ka.

Kas­me­tei fon­ta­no eksp­loa­ta­ci­ jai, pri­klau­so­mai nuo to, kiek jos sis­te­mos da­lių prie se­zo­ną rei­ kia pa­keis­ti ar re­mon­tuo­ti, „Be­ ga“ iš­lei­džia apie 25–35 tūkst. li­tų. Vien už van­dens siurb­lių su­ var­to­ja­mą elekt­ros ener­gi­ją ten­ka

Se­zo­nas: fon­ta­no prie­žiū­rai kom­pa­ni­ja „Be­ga“ yra sky­ru­si pa­pil­do­mą eta­tą: A.Pal­da­vi­čius, bend­ro­vė­je dir­

ban­tis elekt­ri­ku, jau 12 me­tų nuo ge­gu­žės pra­džios iki rug­sė­jo pa­bai­gos dar­bo die­ną pra­de­da ir bai­gia prie fon­ta­no.

And­riaus Vra­šins­ko nuo­tr.

mo­kė­ti apie 2500 li­tų kas mė­ne­sį.

Prieš įjun­giant fon­ta­ną, į po­že­mi­ nį re­zer­vua­rą yra pri­lei­džia­mą 30 kub. m van­dens, ku­rį kas­dien rei­ kia pa­pil­dy­ti.

Prik­lau­so­mai nuo oro tem­pe­ ra­tū­ros ir vė­jo stip­ru­mo, kiek­vie­ ną die­ną pa­pil­do­mai į re­zer­vua­ rą rei­kia pri­leis­ti iki 0,8 kub. m van­dens, už ku­rį taip pat su­mo­ ka „Be­ga“.

Fon­ta­no prie­žiū­rai kom­pa­ni­ ja „Be­ga“ yra sky­ru­si pa­pil­do­mą eta­tą – ši mi­si­ja jau nuo 2001 me­ tų pa­ti­kė­ta kom­pa­ni­jos elekt­ri­kui Alek­sui Pal­da­vi­čiui.

Pa­sak jo, pa­si­ruo­ši­mas se­zo­ nui trun­ka apie 2 sa­vai­tes. Tuo­met fon­ta­nas ir jo sis­te­mos yra iš es­mės iš­va­lo­mos, pa­kli­juo­ja­mos gra­ni­ti­ nės fon­ta­no plokš­tės, nu­da­žo­mas dug­nas, su­mon­tuo­ja­mas ap­švie­ ti­mas, siurb­liai, au­to­ma­ti­nė pa­ lei­di­mo ir ki­tos sis­te­mos, pa­ruo­ šia­mi purkš­tu­kai, ku­rių iš vi­so yra be­veik tūks­tan­tis, ir kiek­vie­ną jų rei­kia pa­tik­rin­ti, iš­va­ly­ti, o rei­ka­ lui esant, – ir pa­keis­ti. Ru­de­nį vi­ sa įran­ga iš­mon­tuo­ja­ma ir sau­giai san­dė­liuo­ja­ma (o jei rei­kia – ir re­ mon­tuo­ja­ma) iki ki­to se­zo­no.

Se­zo­no me­tu A.Pal­da­vi­čius kiek­

vie­ną ry­tą 6.30 val. ir va­ka­rą po dar­bo va­lan­dų at­vyks­ta prie fon­ ta­no. Da­nės gat­vės gy­ven­to­jai ne­ tgi juo­kau­ja, kad pa­gal po­no Alek­ so at­vy­ki­mą ry­tais jie su­si­tik­ri­na laik­ro­džius. Jei rei­kia, – fon­ta­no pri­žiū­rė­to­jas pa­pil­do van­dens re­ zer­vua­rą, ap­tvar­ko ap­lin­ką, bū­na, kad iš van­dens ba­sei­no ten­ka rink­ti šiukš­les, kar­tais – net per nak­tį šė­ lu­sio jau­ni­mo dra­bu­žius.

Fon­ta­nas Da­nės skve­re veiks iki pat rug­sė­jo pa­bai­gos. Pap­ras­to­mis die­no­mis – nuo anks­ty­vo ry­to iki vė­ly­vo va­ka­ro, šven­čių me­tu – vi­ są pa­rą.

Ma­ma – ne tik sa­viems vai­kams Rin­ki­mams bu­vo pa­ 1 siū­ly­tos 26 ma­mos, už ku­rias skai­ty­to­jai ak­ty­viai bal­sa­

vo iki pat Mo­ti­nos die­nos, ge­gu­ žės 5-osios.

Kaip pri­pa­ži­no rin­ki­mų lau­rea­ tę pa­svei­ki­nu­si dien­raš­čio „Klai­pė­ da“ vy­riau­sio­jo re­dak­to­riaus pa­va­ duo­to­ja Jo­lan­ta Juš­ke­vi­čie­nė, tai, jog klai­pė­die­čiai R.Žio­gie­nę iš­rin­ko to­ kiu di­de­liu ato­trū­kiu nuo ki­tų pre­ ten­den­čių ir sky­rė jai net 680 bal­ sų, ne­ke­lia abe­jo­nių, kad šis žmo­gus ver­tas to­kio gar­baus ti­tu­lo. „Jos mei­lės už­ten­ka vi­siems – ir šei­mai, ir tiems, ku­riems ji tar­si ant­ro­ji ma­ma... Vi­są sa­vo gy­ve­ ni­mą au­ko­jus ypa­tin­giems vai­ku­ čiams, šis at­si­da­vi­mas jai at­si­per­ ka mū­sų vi­sų vai­kų šyp­se­no­mis, o jos ši­l u­m a, rū­p es­t in­g u­m as ir gė­ris nie­ka­da neiš­sen­ka... Ji pa­ ti pa­ti nuo­sta­biau­sia ir mū­sų vi­ sų my­li­miau­sia MA­MA“, – taip R.Žio­gie­nę kon­kur­se pri­sta­tė jos dvi duk­ros.

Sa­vo rū­pes­čiu, mei­le mo­te­ris da­li­ja­si ne tik su sa­vais vai­kais. Jau dau­giau nei 20 me­tų so­cia­li­nė pe­ da­go­gė dir­ba uos­ta­mies­čio spe­ cia­lių­jų po­rei­kių ug­dy­mo įstai­go­je „Svet­lia­čiok“, ku­rią lan­ko ypa­tin­gi vai­kai, tad su jais ga­li dirb­ti taip pat tik ypa­tin­gų ge­bė­ji­mų, su at­si­dė­ji­ mu dir­ban­tys žmo­nės. R.Žio­gie­nė pra­si­ta­rė, jog kon­kur­se ją pri­sta­

Idė­ja: dien­raš­čio „Klai­pė­da“ var­du R.Žio­gie­nę pa­svei­ki­nu­si J.Juš­ke­vi­

čie­nė pa­si­džiau­gė, jog „Šau­niau­sios ma­mos“ rin­ki­mai su­tei­kė pro­gą įver­tin­ti ma­mų kas­die­nį ne­ma­to­mą, bet to­kį svar­bų kiek­vie­no žmo­ gaus gy­ve­ni­me dar­bą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

čiu­sios duk­ros pa­do­va­no­jo di­de­lę ir ma­lo­nią staig­me­ną. Pa­ti 9 vai­ kų šei­mo­je užau­gu­si mo­te­ris pri­ si­pa­ži­no, jog jai svar­biau­sias ti­tu­ las – tie­siog bū­ti ma­ma. Pir­mą­kart vy­ku­sių rin­ki­mų nu­ga­lė­to­ją pra­

džiu­gi­no ne tik dė­me­sys, bet ir ver­ tin­ga do­va­na. 500 li­tų ver­tės če­kį pa­do­va­no­ju­si G.Ra­ma­naus­kie­nės gro­žio ir svei­ka­tin­gu­mo kli­ni­ka pa­ ma­lo­nins šau­niau­sią ma­mą gro­žio pro­ce­dū­ro­mis.

3

ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 11, 2013

miestas Bai­gė kar­je­rą

At­vyks Pre­zi­den­tė

Kvie­čia blu­sų tur­gus

Va­kar Klai­pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mo tei­sė­ja Ste­ fa Naš­čen­ko­vie­nė dir­bo pa­ sku­ti­nę die­ną. Šia­me teis­me ji įsi­dar­bi­no 1968 m. ir pra­dė­ jo kar­je­rą ma­ši­nin­kės-rašt­ve­ dės pa­rei­go­se. Ta­pu­si tei­sė­ja ji daug me­tų dir­bo jo pir­mi­nin­ ke. Ki­tos dar­bo­vie­tės per sa­vo dar­bo me­tus mo­te­ris ne­tu­rė­jo.

Ki­tą sa­vai­tę Klai­pė­do­je tu­rė­tų lan­ky­tis Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė. Pla­nuo­ja­ma, kad ša­ lies va­do­vė sa­kys kal­bą vie­nin­ te­lio pa­sau­ly­je pa­mink­lo kal­bai ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­jo­je. Jis bus ati­deng­tas I.Si­mo­nai­ty­tės bib­lio­te­kos Sau­lės laik­ro­džio kie­me­ly­je. Ren­gi­nys vyks tre­ čia­die­nį, ge­gu­žės 15 d., 10 val.

Sek­ma­die­nį Klai­pė­dos se­na­mies­ ty­je šur­mu­liuos pir­ma­sis šie­met blu­sų tur­gus. Jis veiks Aukš­to­ sios gat­vės ruo­že nuo Pa­ro­dų rū­ mų iki se­no­jo pa­što. Blu­sų tur­gu­ je lau­kia­me ke­lias­de­šim­ties pre­ kei­vių, or­ga­ni­za­to­riai ža­da pa­si­rū­ pin­ti, kad vi­siems ne­trūk­tų ge­ros nuo­tai­kos. Blu­sų tur­gus pra­dės veik­ti nuo vi­dur­die­nio.

Tau­py­mas: švie­siau, bet pi­giau Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai kvie­čia­ mi tau­py­ti elekt­ros ener­gi­ją. Tin­ka­mai at­nau­ji­nus ap­švie­ti­mo sis­te­mą laip­ti­nė­ se, są­skai­tos už šią pa­slau­gą ga­li su­ma­žė­ti dau­giau nei treč­da­liu.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įren­gė mo­der­nų ap­švie­ti­mą

Įmo­nė LES­TO kar­tu su par­tne­riais gy­ven­to­jus ska­ti­na ma­žin­ti elekt­ ros są­nau­das.

Dvie­juo­se Klai­pė­dos dau­gia­bu­ čiuo­se na­muo­se bu­vo įreng­ta pa­ vyz­di­nė sau­gi ir tau­pi laip­ti­nių ap­ švie­ti­mo sis­te­ma.

Tai­kos pro­spek­to 88 na­me bu­ vo at­nau­jin­ta ins­ta­lia­ci­ja, se­nie­ ji švies­tu­vai pa­keis­ti nau­jai­siais LED, įreng­ti ju­ti­mi­niai ir tū­ri­niai da­vik­liai.

Tai­kos pro­spek­to 88A na­mo dvie­jo­se laip­ti­nė­se ap­švie­ti­mo iš­ vis ne­bu­vo. Da­bar gy­ven­to­jai ga­ li džiaug­tis sau­gia ir tau­pia jo sis­ te­ma.

Laip­ti­nės pa­tal­po­se su­mon­tuo­ti da­vik­liai rea­guo­ja į žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­rą. Pa­tal­po­se jie la­biau tin­ka­mi nei ju­de­sio da­vik­liai. „Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se gy­ ve­na 60 pro­c. lie­tu­vių. No­ri­me at­ kreip­ti dė­me­sį, kad svar­bu ne tik bu­tas, bet ir erd­vė už jo – bend­ro­ jo nau­do­ji­mo pa­tal­pos. Sut­var­kius tin­ka­mai ap­švie­ti­mo sis­te­mą, ga­ li­ma su­tau­py­ti. Tam ne­rei­kia la­ bai di­de­lių in­ves­ti­ci­jų“, – tvir­ti­ no LES­TO Veik­los plėt­ros sky­riaus va­do­vas, ra­cio­na­laus elekt­ros ener­ gi­jos nau­do­ji­mo eks­per­tas Ma­rius Vas­ke­la.

Tal­ka. Šian­dien nuo 10 iki 13 val. Poil­ sio par­ke vyks tal­ka, ku­r io­je kvie­čia­ mi da­ly­vau­t i vi­si klai­pė­die­čiai. Or­ga­ ni­za­to­r iai ap­r ū­pins šiukš­l ių mai­š ais bei įran­k iais. Nuo­lat veiks par­ko ra­di­ jas, da­ly­vių lau­kia pa­dė­kos, nuo­tai­kin­ ga mu­zi­ka, karš­ta ar­ba­ta, vik­to­ri­nos.

Kry­ž ia­žo­džiai. Šian­d ien 12 val. Klai­ pė­dos ap­skri­ties vie­šo­sios I.Si­mo­nai­ ty­tės bib­lio­te­kos Vo­k ie­čių skai­tyk­lo­je vyks kry­ž ia­žo­d žių spren­di­mo tur­ny­ ras. Toks ren­g i­nys Klai­pė­do­je or­ga­ni­ zuo­ja­mas pir­mą kar­tą.

60

Gin­t a­rai. Šian­d ien at­v y­k u­s ie­ji į Lie­ tu­vos kul­t ū­ros sos­t i­nę Pa­l an­g ą pa­ klius į tik­rą gin­t a­r ų lie­t ų. Ak­t y­v iau­ sie­ji ga­lės su­s i­r ung­t i pir­ma­ja­me Lie­ tu­vos gin­t a­ro čem­pio­n a­te. Gin­t a­r i­ nio sa­vait­ga­l io ren­g i­n iai pra­s i­dės 12 val. J.Ba­s a­n a­v i­č iaus ir Vy­t au­to gat­ vių san­k ry­žo­je. 13 val. prie jū­ros til­to vyks pir­ma­sis Lie­t u­vos gin­ta­ro rin­k i­ mo čem­pio­n a­t as. 13.30 val. – Nep­t ū­ nas bars­t ys gin­t a­rą pa­plū­d i­my­j e. 14 val. bus ren­k a­mas gra­ž iau­s ias gin­t a­ ri­n is pa­puo­š a­l as.

– iki tiek pro­c. ga­li­ma su­tau­py­ti elekt­ros ener­gi­jos, at­nau­ji­nus ap­ švie­ti­mo sis­te­mą laip­ti­nė­je.

At­si­per­ka per ma­žiau nei me­tus

Tai­kos pro­spek­to 88 na­mas prieš laip­ti­nės ap­švie­ti­mo sis­te­mos at­ nau­ji­ni­mą bend­ro­jo nau­do­ji­mo pa­tal­po­se elekt­ros su­nau­do­da­vo be­veik 668 kWh. Po mo­der­ni­za­ci­ jos su­var­to­ji­mas su­ma­žė­jo iki 440 kWh. Per mė­ne­sį bu­vo su­tau­py­ ta 114 li­tų.

Anot M.Vas­ke­los, sau­gios ir tau­ pios ap­švie­ti­mo sis­te­mos įren­gi­ mas stan­dar­ti­nia­me pen­kiaaukš­ty­ je, ku­ria­me yra ke­tu­rios laip­ti­nės, at­siei­na 1 300 li­tų be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. „Tai nė­ra la­bai di­de­lė su­ma, o at­si­ pir­ki­mas grei­tas. At­nau­ji­nus laip­ti­ nės ap­švie­ti­mo sis­te­mą, ga­li­ma su­ tau­py­ti nuo 30 iki 60 pro­c. elekt­ros ener­gi­jos. In­ves­ti­ci­jos ga­li at­si­pirk­ ti ir per ma­žiau nei me­tus, o su­tau­ py­tas lė­šas žmo­nės ga­li skir­ti ki­toms reik­mėms“, – aiš­ki­no eks­per­tas.

Tau­py­mas: M.Vas­ke­la pa­brė­žė, kad, at­nau­ji­nus laip­ti­nės ap­švie­ti­mo sis­

te­mą, su­nau­do­ja­ma nuo 30 iki 60 pro­c. ma­žiau elekt­ros ener­gi­jos.

Laip­ti­nė­se – pra­sta būk­lė

Bend­ro­v ės „Ma­n o būs­tas LT“ Klai­pė­dos re­gio­no Eksp­loa­ta­ci­nio pa­da­li­nio va­do­vas Vi­das Bal­buc­ kis tvir­ti­no, jog dau­gu­mo­je laip­ ti­n ių yra su­m on­t uo­t i da­v ik­l iai, ta­č iau sky­d e­l ių, sky­d i­n ių būk­ lė pra­sta. „Gy­ven­to­jai ne­no­ri in­ves­tuo­ ti į jų at­nau­ji­ni­mą. Kol na­mie vei­ kia te­le­vi­zo­rius ir vir­du­lys, žmo­nės ma­no, kad in­ves­ti­ci­jų ne­rei­kia“, – pa­sa­ko­jo V.Bal­buc­kis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

M.Vas­ke­la pa­brė­žė, kad pa­kei­tus tik vie­ną ap­švie­ti­mo sis­te­mos da­lį gy­ven­to­jai di­de­lio su­tau­py­mo ne­ pa­jus. Pa­tys ge­riau­si re­zul­ta­tai, kai at­nau­ji­na­ma vi­sa sis­te­ma. Įmo­nė LES­TO pro­jek­tus, lei­ džian­čius tau­py­ti elekt­ros ener­gi­ją, pra­dė­jo įgy­ven­din­ti prieš ket­ve­rius me­tus. Anks­čiau dė­me­sys bu­vo skir­tas vers­li­nin­kams, mo­kyk­loms.

Pas­ta­ro­sio­se taip pat bu­vo įreng­ti pa­vyz­di­niai ka­bi­ne­tai. Vie­nas to­kių yra ir uos­ta­mies­ty­je.

Šiluma pabudino erkes Sand­ra Lu­ko­šiū­tė s.lukosiute@kl.lt

Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, kad prieš ke­ lias sa­vai­tes at­si­bu­du­sios er­kės kas­dien tam­pa vis ak­ty­ves­nės.

Ta­čiau klai­pė­die­čiai dar ne­sku­ba skie­py­tis.

Kaip in­for­ma­vo Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­ mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­ lės sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­nė, pir­mo­sios er­ kės ap­tik­tos ba­lan­džio 18 d. Gi­ru­ liuo­se.

Tuo­met vie­na­me miš­ko ki­lo­met­ re ras­ti trys suau­gę krau­ja­siur­biai ir ke­tu­rios nim­fos. Mė­ne­sio pa­bai­go­ je to­je pa­čio­je vie­to­je at­si­bu­du­sių er­kių jau su­skai­čiuo­ta dau­giau.

Per­nai pa­bu­du­si pir­mo­ji er­kė pa­ ste­bė­ta mė­ne­siu anks­čiau. Pa­sak V.Peč­kaus­kie­nės, po žie­mos al­ka­ nos er­kės iš tie­sų kas­dien tam­pa vis ak­ty­ves­nės, ypač šy­lant orams.

Spe­cia­lis­tės pa­ste­bė­ji­mu, vė­luo­ jan­tis pa­va­sa­ris išė­jo į nau­dą žmo­ nėms, ta­čiau ter­mo­met­ro stul­pe­liui ge­ro­kai šok­te­lė­jus į vir­šų, si­tua­ci­ja kei­sis krau­ja­siur­bių nau­dai.

Sku­ban­tys iš­si­reng­ti ir gam­to­je poil­siau­jan­tys žmo­nės ne­re­tai pa­ mirš­ta at­sar­gu­mą. Šie­met uos­ta­mies­ty­je kol kas nė­ ra už­re­gist­ruo­tas nė vie­nas er­ki­nio en­ce­fa­li­to ar Lai­mo li­gos at­ve­jis. Šiek tiek ki­to­kia si­tua­ci­ja yra Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je, kur per pir­muo­ sius ke­tu­ris šių me­tų mė­ne­sius nu­ sta­ty­ti 8 Lai­mo li­gos at­ve­jai.

Spe­cia­lis­tė pri­mi­nė, kad krau­ja­

Dienos telegrafas

siur­bių pla­ti­na­mo­mis li­go­mis ga­ li­ma už­si­krės­ti ne tik vaikš­čio­ jant gam­to­je ar par­ke mies­te. Er­kes per­ne­ša ir ke­tur­ko­jai au­gin­ti­niai, paukš­čiai.

Kaip pa­ste­bi Klai­pė­dos vi­suo­me­ nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­ riaus ve­dė­jos pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ ne­co­va, gy­ven­to­jai kol kas ne­sku­ba skie­py­tis nuo er­kių pla­ti­na­mos li­gos – er­ki­nio en­ce­fa­li­to. Šie­met per pir­muo­sius pa­va­sa­rio mė­ne­sius pa­si­skie­pi­jo vos 111 klai­ pė­die­čių, kai tuo tar­pu per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį to­kių bu­vo be­veik 600. Nuo Lai­mo li­gos skie­pų nė­ra.

Per­nai ši li­ga nu­sta­ty­ta 30 klai­pė­die­ čių: 14 vy­rų ir 16 mo­te­rų. Ja už­si­krė­ tė ir 3 vai­kai. Er­ki­niu en­ce­fa­li­tu uos­ ta­mies­ty­je per­nai su­si­rgo 3 vy­rai.

Krikš­tas. Klai­pė­do­je – dva­si­n io at­si­ nau­ji­n i­mo sa­vai­tė, šven­čiant Že­mai­ ti­jos krikš­to 600 me­t ų ju­bi­l ie­jų. Jos me­tu uos­ta­mies­čio baž­ny­čio­se vyks­ ta vi­suo­ti­nė Šven­čiau­sio­jo Sak­ra­men­ to ado­ra­ci­ja bei po jas ke­liau­ja Tra­k ų Švč. Mer­ge­lės Ma­r i­jos pa­veiks­las. Po va­ka­ri­nių Mi­šių pa­veiks­lą priė­mu­sio­ je baž­ny­čio­je vyks įvai­r ūs ren­g i­n iai. Šian­dien ir ry­toj Ma­ri­jos Tai­kos Ka­ra­ lie­nės baž­ny­čio­je.Va­ka­ri­niai ren­gi­niai pra­si­dės 18 val.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 10 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ona Po­v i­l ai­ tie­nė (g. 1915 m.), Ako­l i­n a Jer­m a­ko­ va (g. 1926 m.), An­to­n i­na Iva­no­va (g.

1930 m.), Sta­n is­l a­va Vai­č ie­nė (g. 1932 m.), Aloy­zas Vin­cas Al­g ir­das Ku­rai­t is (g. 1936 m.), Mi­c hail Va­s il­cov (g. 1941 m.), Vin­c as Po­c ius (g. 1941 m.), Al­g ir­ das Bau­ž ys (g. 1948 m.), Gy­t is Du­bins­ kas (g. 1958 m.), Vid­m an­t as Si­m ai­t is (g. 1960 m.).

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Sta­n is­la­va Vai­č ie­nė, Vid­man­t as Si­mai­tis.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Sta­n is­lo­vas Gai­l ius, ry­toj – Gy­t is Du­bins­kas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 8 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai (dvy­niai).

Įs­pė­ji­mas: apie poil­sį gam­to­je

ga­lin­tį ap­tem­dy­ti er­kių pa­vo­jų pri­me­na ir ženk­lai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kai su­lau­kė 40 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si pil­vo skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­ tri­k i­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

4

ŠeštADIENIS, gegužės 11, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Regioninis dujų terminalas – geriau Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Vil­niu­je šią sa­vaitę viešėjęs Eu­ ro­pos Ko­mi­si­jos ener­ge­ti­kos ko­ mi­sa­ras Günthe­ris Oet­tin­ge­ris (nuotr.) pri­pažįs­ta Vi­sa­gi­no ato­ minės elekt­rinės svarbą, o Klaipė­ dos su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­ lo ren­ta­bi­lu­mas ke­lia tam tikrų klau­simų.

– Vo­kie­ti­ja at­si­sa­ko ato­minės ener­ge­ti­kos, ki­tos ša­lys sta­to­ si nau­jas ato­mi­nes elekt­ri­nes, o Lie­tu­va, re­gis, dar tryp­čio­ ja vie­to­je. Jūsų nuo­mo­ne, ar Lie­tu­vai rei­ka­lin­ga ato­minė elekt­rinė? – dien­raš­tis pa­klausė eu­ro­ko­mi­sa­ro.

– Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja vi­suo­met pri­ pa­ži­no Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­ rinės svarbą Lie­tu­vai ir vi­sam Bal­ti­jos re­gio­nui. Šis pro­jek­tas pri­si­dėtų prie sau­gaus ener­gi­jos tie­ki­mo re­gio­ne ir vi­siš­kos Bal­ti­ jos ša­lių in­teg­ra­ci­jos į Eu­ro­pos vi­ daus ener­ge­ti­kos rinką.

Kad pro­jek­tas būtų eko­no­miš­ kai per­spek­ty­vus, kon­sor­ciu­mui svar­bu su­kur­ti pa­ti­kimą va­do­va­ vi­mo struktūrą ir už­tik­rin­ti adek­ vatų fi­nan­sa­vimą. In­ves­tuo­to­jo ir Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio re­gu­liuo­to­ jo pa­rei­ga yra už­tik­rin­ti, kad nau­ ja elekt­rinė ati­tiktų aukš­čiau­sius bran­duo­li­nio sau­gu­mo stan­dar­tus.

– Pa­na­šus klau­si­mas ir dėl Klaipė­dos su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­lo: ar pro­tin­ga Lie­tu­ vai pa­čiai sta­ty­tis tokį ter­mi­ nalą? Ar jis ne­prieš­ta­raus re­ gio­ni­nio su­skys­tintųjų dujų ter­mi­na­lo idė­jai?

– Mes vi­siš­kai pa­lai­ko­me Lie­tu­vos ir Bal­ti­jos re­gio­no siekį in­teg­ruo­ tis į ES rinką ir ener­ge­ti­kos inf­rast­ruktūrą. Ga­vu­si Bal­ti­jos vals­ ty­bių ener­gi­jos rin­kos ir jung­čių pla­no (BE­MIP) aukš­to ly­gio gru­ pės pra­šymą, Ko­mi­si­ja at­li­ko ty­ rimą, kad iš­siaiš­kintų op­ti­ma­lią vietą ir tech­ninį spren­dimą nu­ ma­to­mam re­gio­ni­niam su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­na­lui. Ty­ri­mas ro­do, jog ter­mi­na­las turėtų bū­ ti to­kio dyd­žio, kad galėtų pa­ten­ kin­ti trijų Bal­ti­jos ša­lių ir Suo­mi­ jos po­rei­kius, o ge­riau­sia vie­ta jam būtų ne­to­li Suo­mi­jos įlan­kos.

Re­gio­ni­nis su­skys­tintųjų du­ jų ter­mi­na­las būtų efek­ty­ves­nis ir ren­ta­bi­les­nis nei bet koks at­ski­ ras pro­jek­tas, toks kaip Klaipė­dos ter­mi­na­lo.

www.kl.lt

Ko­mi­si­ja ge­rai su­pran­ta ypa­ tingą Lie­tu­vos pa­dėtį, todėl galė­ tų pla­nuo­jamą Klaipė­dos su­skys­ tintųjų dujų ter­mi­nalą svars­ty­ti kaip su­de­ri­namą su bend­rais ES ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos tiks­lais. Bet ko­kiu at­ve­ju Klaipė­dos ter­mi­na­ las ir su juo su­si­ju­si re­gu­lia­vi­mo struktū­ra tu­ri ati­tik­ti ES tai­syk­les.

– Lie­tu­vos pa­šonė­je – Ka­ li­ning­ra­do sri­ty­je ir Bal­ta­ ru­si­jo­je – dygs­ta dvi nau­jos ato­minės elekt­rinės. Kokį po­ veikį jos turės Bal­ti­jos re­gio­ no ener­ge­ti­kos rin­kai?

– Elekt­ros rin­kos eko­no­mi­ka yra su­dėtin­gas da­ly­kas. Neį­ma­no­ma tiks­liai nu­ma­ty­ti, kaip pa­vie­niai pro­jek­tai, jei­gu bus pa­sta­ty­ti ir pri­ jung­ti prie tink­lo, pa­veiks elekt­ros rinką. Tai pri­klau­so nuo dau­ge­lio veiks­nių. Pa­vyzd­žiui, rei­kia at­si­ žvelg­ti į ati­tin­ka­mos rin­kos dydį.

Ma­žesnė­je rin­ko­je vie­na elekt­rinė tu­ri dau­giau svo­rio nei di­desnė­je rin­ko­je, kur di­desnė kon­ku­ren­ci­ja ir dau­giau tie­ki­mo šal­ti­nių.

Kon­ku­ren­cin­gos ir di­ver­si­fi­ kuo­tos ener­ge­ti­kos rin­kos be va­ di­namųjų ener­ge­ti­nių salų nau­ din­gos var­to­to­jams. Štai kodėl ES no­ri iki 2014 m. pa­bai­gos iki ga­ lo su­kur­ti vi­daus ener­ge­ti­kos rin­ ką. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties Lie­ tu­va, pa­de­da­ma ES, tie­sia jung­tis su Len­ki­ja ir Šve­di­ja. Ši­tos nau­jos jung­tys tik­riau­siai turės di­desnį po­veikį Bal­ti­jos re­gio­no elekt­ros rin­koms, nei pa­vie­nių elekt­ri­nių sta­ty­bos.

Taip pat ver­ta pa­minė­ti, kad jau šian­dien Lie­tu­va im­por­tuo­ja la­bai di­delį kiekį elekt­ros (2010 m. – maž­daug 6 te­ra­va­tus), dau­giau­sia iš Ru­si­jos. Kal­bant apie in­ves­ti­ci­ jas į bran­duo­linę ener­ge­tiką, taip pat derėtų pa­brėžti, kad ES la­bai rim­tai žiū­ri į bran­duo­li­nio sau­ gu­mo stan­dar­tus. Mez­ga­me dia­ logą su kai­my­nais, norė­da­mi ga­ ran­tuo­ti, kad aukš­ti bran­duo­li­nio sau­gu­mo stan­dar­tai būtų už­tik­ rin­ti ir pas juos.

Su­va­žia­vi­mo iš­va­ karė­se kon­ser­va­to­ rių gre­to­se aist­ros iš lėto rims­ta. Man­tas Adomė­nas vie­šai at­si­prašė Vy­tau­ to Lands­ber­gio, o par­ti­jos vyk­do­ma­sis sek­re­to­rius Rai­mun­ das Alek­na ti­ki­si, kad ne­su­ta­ri­mai ne­ tru­kus bus pa­mirš­ti.

Pa­si­davė: M.Adomė­nas (kairė­je) vie­šai at­si­prašė kon­ser­va­to­rių pa­

triar­cho V.Lands­ber­gio.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

M.Adomė­nas iškėlė baltą vėliavą Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ry­toj vyk­s ian­č ia­m e Tėvynės sąjun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ratų (TS-LKD) par­ti­jos su­va­ žia­vi­me bus tvir­ti­na­mi pir­mi­nin­ ko rin­kimų re­zul­ta­tai. Prieš pat jį par­ti­jos Vil­niaus suei­gos va­do­ vas M.Adomė­nas nu­sprendė vie­ šai at­si­pra­šy­ti eu­ro­par­la­men­ta­ro V.Lands­ber­gio. „Jo­kie ne­su­sip­ra­ti­mai ne­turėtų griau­ti mūsų po­li­tinės jėgos vie­ nybės ir truk­dy­ti siek­ti bendrų po­li­ti­nių tikslų. Todėl vie­šai at­ si­pra­šau pro­f. V.Lands­ber­gio, jei­ gu ko­kie nors ma­no iš­sa­ky­ti tei­ gi­niai jam pa­si­rodė įžeid­žian­tys.

Nie­ka­d a sąmo­n in­gai ne­s ie­k iau įskau­din­ti ar už­gau­ti šį gar­bingą ir didį žmogų, ku­ris man tebė­ra vie­nas svar­biau­sių po­li­tinės veik­ los au­to­ri­tetų ir kel­rod­žių“, – tei­ gia­ma M.Adomė­no pra­ne­ši­me.

Po­li­tikų ki­vir­čas į vie­šumą iš­ ki­lo pra­ėju­sia­me par­ti­jos ta­ry­bos po­sėdy­je, kai V.Lands­ber­gis sua­ be­jo­jo ko­le­gos „po­li­ti­ne kultū­ra“ ir užp­ro­tes­ta­vo jo kan­di­datūrą į šešė­li­nio kultū­ros mi­nist­ro po­stą.

Nau­jau­s iu po­l i­t ikų ne­s u­ta­r i­m u ta­po vie­na iš už­sie­nio po­rta­lo paim­ta rek­la­ma, ku­rio­je mi­ni­ma Lands­ber­gio pa­vardė. M.Adomė­ nas ją pa­vie­ši­no sa­vo feis­bu­ko pro­fi­ly­je, o V.Lands­ber­gis prie­ kaiš­ta­vo, kad ji ne­tin­ka­ma rin­kimų fo­n e. Pa­s i­p ik­t inęs M.Adomė­ nas ta­da kreipė­si į par­ti­jos Prie­ žiū­ros ko­mi­tetą, o V.Lands­ber­gis pa­reiškė, kad reikėtų svars­ty­ti pa­ tį M.Adomėną. „Vie­šai ir at­sa­kin­gai pa­reiš­ kiu, kad nie­ka­da ne­su nei pa­ts kū-

ręs, ga­minęs ar skleidęs jo­kių pro­f.

V.Lands­ber­gio at­žvil­giu nei­giamų rek­lamų, nei ki­tus ra­ginęs ar ska­ tinęs tai da­ry­ti“, – dar kartą pa­ tvir­ti­no M.Adomė­nas.

Rai­mun­das Alek­na:

Ti­kiuo­si, kad tai tie­ siog ne­su­sip­ra­ti­mas, ku­ris ar­ba lai­kui bė­ gant pa­si­mirš, ar­ba jie iš­siaiš­kins ir pa­ si­da­rys iš­va­das iš to.

Dar kon­ser­va­to­rius ra­šo, kad vi­sa­da gerbė V.Lands­bergį kaip „svar­biau­sią ir did­žiau­sią ne­prik­ lau­so­mos Lie­tu­vos po­li­tiką“, o pa­ ra­ma And­riui Ku­bi­liui par­ti­jos pir­ mi­nin­ko rin­ki­muo­se esą ne­reiš­kia ne­pa­gar­bos V.Lands­ber­giui.

TS-LKD vyk­do­ma­sis sek­re­to­rius R.Alek­na sa­ko bet ko­kius gin­čus par­ti­jo­je ver­ti­nan­tis nei­gia­mai. Ta­

čiau jis tei­gia nea­be­jo­jan­tis, kad šis konf­lik­tas – trum­pa­lai­kis ir ne­tru­ kus bus pa­mirš­tas. „Aš vi­suo­met sa­kau, kad ly­de­riai ne­tu­ri skal­dy­ti par­ti­jos. Bet ko­kie gin­čai, jei­gu jie ne dėl vei­ki­mo, stra­te­gi­jos, ar tak­ ti­kos, kai gin­či­ja­ma­si ir gi­na­ma sa­ vo po­zi­ci­ja, o pe­rei­na­ma į as­me­niš­ ku­mus, – dest­ruk­tyvūs ir nėra ge­ri. <...> Ti­kiuo­si, kad tai tie­siog ne­su­ sip­ra­ti­mas, ku­ris ar­ba lai­kui bėgant pa­si­mirš, ar­ba jie iš­siaiš­kins ir pa­si­da­rys iš­va­das iš to“, – sakė R.Alek­na.

Iš kar­to po kon­ser­va­to­rių par­ti­ jos pir­mi­nin­ko rin­kimų juos laimėjęs A.Ku­bi­lius už­si­minė ne­no­rin­tis ma­ty­ti par­ti­jos ski­li­mo į dvi frak­ci­ jas. R.Alek­na sa­ko esąs tik­ras, kad taip ne­bus. „Tik­rai ne­ma­nau. Esu par­ti­jo­ je nuo pat jos įstei­gi­mo, ma­čiau ne vieną ginčą, ne vieną nuo­mo­ nių iš­sis­ky­rimą, ir daug ašt­resnį nei šis. Tik­rai ne­ma­nau, kad galėtų kaip nors skil­ti ta par­ti­ja. Ji pa­ kan­ka­mai su­bren­du­si, vie­nin­ga, de­mok­ra­tiš­kai ren­ka­ma. Ne­ma­tau jo­kių ski­li­mo ženklų“, – įsi­ti­kinęs R.Alek­na.

Už­vertė skun­dais Ta­č iau kol vie­na šalis kal­ba apie tai­ ką, V.Lands­ber­g io šta­bas vis dar ne­ rims­t a dėl par­t i­j os pir­m i­n in­ko rin­ kimų re­z ul­t atų. 15min.lt ži­n io­m is, rin­k i­muo­s e A.Ku­bi­l iui pra­l aimėjęs V.Lands­b er­g is su tuo ne­s u­s i­t ai­ko ir skun­d ais už­vertė Prie­ž iū­ros ko­m i­ tetą. Jo šta­b as tei­g ia, kad per rin­k i­ mus bu­vo pa­ž eis­t i par­t i­j os įsta­t ai: esą kai ku­r iuo­s e sky­r iuo­s e bal­s a­

vi­m as bu­vo nu­t rauk­t as anks­č iau, nei pri­k lausė, rin­k imų biu­le­te­n ių bu­vo at­s paus­d in­t a ma­ž iau, nei par­ ti­j a tu­r i na­r ių, o rin­k imų re­z ul­t a­t ai bus tvir­t i­n a­m i ke­l io­m is die­no­m is anks­č iau, nei nu­ma­to įsta­t ai. Par­t i­ jos vyk­do­ma­s is sek­re­to­r ius R.Alek­ na šiuos kal­t i­n i­mus at­me­t a kaip ne­ pagrįs­t us ir sa­ko, kad to­k ie skun­dai – tik nuo­monė.

5

šeštadienis, gegužės 11, 2013

šeštadienio interviu

Džia­zo dai­ni­nin­kė, ta­pu­si žur­na­lis­te Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

I

š to­li­mo Ar­chan­gels­ko kraš­ to ki­lu­si Je­le­na Lis­to­pad, Klai­ pė­do­je su­ra­du­si sa­vo mei­lę, čia įsi­šak­ni­jo ir ta­po iš­ma­nan­ čia apie jū­rą ir jū­rei­vys­tę žur­na­lis­ te. Ap­si­gy­ve­nu­si Že­mai­ti­jos kai­me žur­na­lis­tė ge­gu­žės pra­džio­je į Klai­ pė­dą vi­sa­da iš­si­ruo­šia ke­lioms die­ noms: pa­mi­nė­ti Per­ga­lės die­ną ir at­švęs­ti pro­fe­si­nę šven­tę.

Tė­vai neiš­lei­do iš na­mų

– Klai­pė­die­čiai jus pa­žįs­ta kaip jū­ri­ne te­ma­ti­ka ra­šan­čią žur­na­ lis­tę. Ar dirb­ti to­kį dar­bą bu­vo jū­sų sva­jo­nė?

– Vi­sai ne­se­niai su­skai­čia­vau, kad bū­tent šie­met su­kan­ka 40 me­tų, kai dir­bu spau­do­je. 1973 m. mi­li­jo­ ni­nia­me mies­te prie Vol­gos upės – Sa­ma­ro­je vie­tos laik­raš­ty­je pra­dė­ jau dirb­ti ko­rek­to­re. Šia­me mies­te bai­giau pe­da­go­gi­nį ins­ti­tu­tą. Nuo ma­žu­mės sva­jo­jau tap­ti žur­na­lis­ te ir tu­rė­jau vi­sai rea­lią ga­li­my­bę stu­di­juo­ti žur­na­lis­ti­ką, nes mies­ to kon­kur­se lai­mė­jau pir­mą vie­tą ir ga­lė­jau gau­ti nu­krei­pi­mą. Prie­ žas­tis, ko­dėl taip neat­si­ti­ko, ba­ na­li – tė­vai neiš­lei­do. Tie­siog mo­ kyk­lą pra­dė­jau lan­ky­ti bū­da­ma še­še­rių, to­dėl ją bai­giau še­šio­li­kos.

Tė­vų aki­mis bu­vau per­ne­lyg jau­na pa­lik­ti na­mus. Bet mo­kyk­lo­je ne­ dir­bau nė die­nos. Pus­me­tį bu­vau ko­rek­to­rė, o po to ta­pau ko­res­pon­ den­te ži­ny­bi­nia­me laik­raš­ty­je la­bai juo­kin­gu pa­va­di­ni­mu „Už re­gu­lia­ rų rei­są“.

– Iš ko mo­kė­tės žur­na­lis­to dar­bo?

– Sa­vo žur­na­lis­ti­nio dar­bo pra­džio­ je iš­gy­ve­nau tik­rą šo­ką. Te­be­bu­vau vi­siš­ka nau­jo­kė, kai re­dak­to­rius iš­ va­žia­vo ato­sto­gau­ti. Sa­ko: „Jei ge­rai elg­sie­si, par­ve­šiu kriauk­lę iš Juo­do­ sios jū­ros“. Ma­ne pa­li­ko vi­sam mė­ ne­siui ir ra­šy­ti, ir re­dak­to­riau­ti, ir at­sa­kin­gą­ja sek­re­to­re dirb­ti. Mo­ kiau­si iš klai­dų. Pa­me­nu, re­dak­to­ rius iš­brau­kia ko­kį ga­ba­lą ar pa­ kei­čia žo­dį ki­tu, o aš bė­gu klaus­ti – ko­dėl. Tai, kaip ir ką jis man aiš­ ki­no, bu­vo pui­kiau­sia mo­kyk­la.

Prib­loš­kė apel­si­nai vit­ri­no­je

– Esa­te ki­lu­si iš to­kio to­li­mo kraš­to. Kaip li­ki­mas jus at­ve­dė į mūsų miestą?

– Tie­siog ma­no ir ma­no pir­mo­sios mei­lės Alek­se­jaus Lis­to­pad se­ne­ liai gy­ve­no to­je pa­čio­je vie­to­vė­je.

Taip va­sa­rą abu vie­šė­da­mi pas se­ ne­lius, bū­da­mi 15-kos, ir su­si­pa­ži­ no­me. Ke­le­rius me­tus su­si­ra­ši­nė­jo­ me. Pa­mi­lo­me vie­nas ki­tą. Kai man su­ka­ko 18-ka, jis pa­kvie­tė ma­ne pas sa­ve į sve­čius. O jis su tė­vais gy­ve­ no Klai­pė­do­je. Ma­ma ma­ne iš­lei­ do pas te­tą į Vil­nių. Bū­da­mas ža­ vin­gas jau­nuo­lis Alek­se­jus įkal­bė­jo te­tu­lę ma­ne iš­leis­ti į Klai­pė­dą. Ji, ži­no­ma, pri­sta­tė ma­nęs pri­žiū­rė­ ti drau­gę.

– Ar pa­ti­ko uostamiestis?

– Tai bu­vo neiš­dil­do­mas įspū­ dis. Kaip da­bar pa­me­nu, la­biau­ siai pri­bloš­kė du da­ly­kai. Ėjo­me su drau­ge iš sto­ties pa­grin­di­ne gat­ve ir dar­žo­vių par­duo­tu­vės vit­ri­no­

je pa­ma­tė­me apel­si­nus. Sus­to­jo­me ir ne­ga­lė­jo­me pa­ti­kė­ti, kad jie – ne mu­lia­žai. Įė­jo­me į vi­dų ir iš kva­po su­pra­to­me – tik­ri. Tai bu­vo neį­ti­ kė­ti­na. Ant­ras įspū­din­gas da­ly­kas bu­vo pa­si­vaikš­čio­ji­mas va­ka­rė­jan­ čiu mies­tu. Sni­go, ži­bin­tai K.Do­ ne­lai­čio aikš­tė­je, vi­sa tai bu­vo pa­ na­šu į pa­sa­ką. Tas vaiz­das pri­ver­tė pa­mil­ti mies­tą.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1950 m. gi­mė Ar­chan­gels­ke.

1966 m. bai­gė vi­du­ri­nę mo­kyk­lą

Pen­zo­je.

1971 m. bai­gė ins­ti­tu­tą Sa­ma­ro­je.

– O pa­skui jūs su­si­tuo­kė­te ir ap­si­gy­ve­no­te Klai­pė­do­je?

– Pa­na­šiai. Po po­ros me­tų su­si­ tuo­kė­me, mums gi­mė duk­ra Ania, bet ke­le­tą me­tų dar gy­ve­no­me pas ma­no tė­vus Sa­ma­ro­je. Any­ta pa­ kvie­tė mus į Klai­pė­dą, ir mes at­ va­žia­vo­me.

1975–1980 m. dir­bo „Ta­ry­bi­nė­je

Re­dak­ci­jo­je – kaip šei­mo­je

2007–2013 m. dir­bo sa­vait­raš­ty­je

Klai­pė­do­je“.

1980–1995 m. dir­bo sa­vait­raš­ty­je

„Lie­tu­vos žve­jys“.

1995–2007 m. dir­bo dien­raš­ty­je

„Klai­pė­da“.

„Li­tovs­kij kur­jer“.

– Ko­kio dar­bo ti­kė­jo­tės Klai­pė­ do­je?

– Ka­dan­gi aš dai­nuo­da­vau džia­zą, ma­niau, kad „Me­ri­dia­ne“ įsi­dar­ bin­siu dai­ni­nin­ke. Vie­nas pa­žįs­ta­ mas nu­ve­dė, mu­zi­kan­tai pa­klau­sė, kaip dai­nuo­ju ir jau bu­vo­me su­ta­ rę, kad jie ma­ne ima. Bet bū­tent tuo me­tu tuo­me­tė­je „Ta­ry­bi­nė­je Klai­ pė­do­je“ rei­kė­jo sti­lis­tės, to­dėl kaip mo­ky­to­ja, taip ir dai­ni­nin­ke ne­ta­ pau. Jau po sa­vai­tės dir­bau laik­ raš­ty­je.

Nuo 2013 m. dir­ba laik­raš­ty­je

„Ob­zor“.

ti už jū­ri­nin­kų tei­ses. Api­bend­rin­ tai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad žur­na­lis­ to dar­bas yra ne tik įdo­mus. Jis yra sun­kus, ali­nan­tis ir la­bai at­sa­kin­ gas. Be to, jis tei­kia di­džiu­lio ad­re­ na­li­no bei mo­ra­li­nio pa­si­ten­ki­ni­mo.

Da­bar šis dar­bas yra ge­ro­kai ki­toks nei bu­vo prieš po­rą de­šim­čių me­tų. Šian­dien – tai jau­nų pro­fe­si­ja, ta­ čiau jiems daž­nai trūks­ta iš­min­ties bei ži­nių, o tai yra pa­ty­ru­sių žmo­ nių stip­rio­ji pu­sė.

Je­le­na Lis­to­pad:

Žur­na­lis­to dar­bas yra ne tik įdo­mus. Jis yra sun­kus, ali­nan­tis ir la­bai at­sa­kin­gas.

– Ar spran­gi bu­vo žur­na­lis­to duo­na?

– Ma­no vy­ras bu­vo lais­vas me­ni­ nin­kas, to­dėl man te­ko ne tik iš­ lai­ky­ti šei­mą, bet ir už jo dirb­tu­ ves bei dar­bo prie­mo­nes mo­kė­ti.

Bū­da­vo gau­na al­gą, grą­ži­na sko­ las ir dar de­šimt rub­lių lie­ka nea­ ti­da­vęs. Sti­lis­te ne­dir­bau, rei­kė­jo ra­šan­čių žmo­nių. Pra­džio­je ma­ ne pa­sky­rė į par­ti­jos gy­ve­ni­mo, o ne­tru­kus – į sun­kio­sios pra­mo­nės sky­rių. Bu­vau jau­niau­sia re­dak­ci­jos dar­buo­to­ja. Žur­na­lis­tai ta­da sė­dė­jo to­kiuo­se su­tre­šu­siuo­se na­mu­kuo­se prie­šais da­bar­ti­nį apy­gar­dos teis­ mą. Jie bu­vo ap­kū­re­na­mi kros­ni­ mis, grin­dys – vi­siš­kai su­di­lu­sios.

Pas­kui per­si­kė­lė­me į su­re­mon­tuo­tą pa­sta­tą ša­lia tuo­me­tės spaus­tu­vės.

Gy­ve­no­me kaip vie­na šei­ma. Bu­vo di­džiu­lis džiaugs­mas dirb­ti įdo­mų, mėgs­ta­mą dar­bą ir bend­rau­ti su la­ bai įdo­miais žmo­nė­mis.

– Ko­kie ryš­kiau­si pri­si­mi­ni­mai iš ta­ry­bi­nio lai­ko­tar­pio dar­bo mies­to laik­raš­ty­je? Pa­ži­no­jo­te ne vie­ną to me­to žur­na­lis­ti­kos ko­ri­fė­jų.

– Vy­tau­tas Ba­jo­ras bu­vo ma­no ant­ra­sis žur­na­lis­ti­kos ir gy­ve­ni­mo mo­ky­to­jas. Su juo sė­dė­jo­me vie­na­ me ka­bi­ne­te. Mū­sų ka­bi­ne­tas bu­ vo lan­ko­miau­sias, nes tik pas mus bu­vo ga­li­ma rū­ky­ti. Jis ne tik mo­kė ma­ne ra­šy­ti, bet ir gy­ve­ni­mo iš­min­ ties su­tei­kė. Ma­no vy­ras bu­vo bo­he­ miš­ka as­me­ny­bė. Išė­jęs pirk­ti vai­ kui pie­no, ga­lė­da­vo grįž­ti na­mo po tri­jų pa­rų. Kar­tą dar­be rau­do­da­ma V.Ba­jo­rui pa­sa­kiau, kad skir­siuo­si.

Kai­me ra­do sa­vo ro­jų Pa­šau­ki­mas: J.Lis­to­pad yra su­pla­na­vu­si pa­kal­bin­ti ne vie­ną įdo­mią

as­me­ny­bę ir pa­ra­šy­ti įdo­mų straips­nį.

O jis pa­klau­sė, ar tu­rė­siu, kur išei­ti ir pa­mo­kė ken­tė­ti, nes sa­vo kam­po ta­da dar ne­tu­rė­jau. Jis bu­vo la­bai tė­viš­kas žmo­gus. La­bai my­lė­jo mū­ sų šei­mą, kvies­da­vo į sve­čius, va­ din­da­vo vai­kais.

Bend­ra­dar­biai – as­me­ny­bės

– Pa­ži­no­jo­te ir le­gen­di­nį fo­tog­ ra­fą Al­bi­ną Stub­rą.

– Be abe­jo. Pus­rū­sy­je jis bu­vo įsi­ ren­gęs sa­vo la­bo­ra­to­ri­ją, kur nuo­ lat rink­da­vo­mės pa­ple­pė­ti ir ne tik.

Ma­ne, kaip jau­niau­sią, daž­niau­ siai siųs­da­vo pirk­ti deg­ti­nės. La­ bai dro­vė­da­vau­si: kaip čia mer­gi­ na ir deg­ti­nę per­ka. Pa­me­nu, kaip su A.Stub­ra ren­gė­me re­por­ta­žą apie pir­mą­jį lėk­tu­vų rei­są iš Pa­lan­gos į tuo­me­tį Le­ning­ra­dą. Įsip­le­pė­jo­ me su pi­lo­tais ir jie pa­siū­lė drau­ ge skris­ti. Ma­ne taip pa­ga­vo azar­ tas, kad jau bu­vau be­li­pan­ti tra­pu.

At­si­pei­kė­jau tik, kai A.Stub­ra su­ grie­bė už ran­kos ir pa­klau­sė: „Gal iš­pro­tė­jai?“ Tu­riu uni­ka­lią nuo­ trau­ką, kur Al­bi­nas įsi­li­pęs į me­ dį kaž­ką fo­tog­ra­fuo­ja. Jo įkur­tu­vių me­tu pa­me­nu pir­mą kar­tą su­pra­ tau, ką reiš­kia ger­ti bū­riš­kai, kai ra­tu siun­čia­ma tau­re­lė.

– Ga­li­ma su­pras­ti, kad gy­ve­ni­ mas čia bu­vo įdo­mus, o žmo­nės – ryš­kios as­me­ny­bės.

– Net la­bai. Čia tiek iš­gy­ven­ta! Bu­ vau jau­na ir nors ir iš di­de­lio mies­ to, bet pro­vin­cia­lė, la­bai dro­vė­ da­vau­si, kai kas nors pa­sa­ky­da­vo ko­kį rie­bes­nį žo­dį. Pa­raus­da­vau, ap­sia­ša­ro­da­vau, iš­bėg­da­vau iš ka­ bi­ne­to. O vy­rai tai ži­no­jo ir ne­re­tai

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ty­čia er­zin­da­vo. Vė­liau „ap­si­šli­fa­ vau“. At­sa­kin­ga­sis sek­re­to­rius Ser­ ge­jus Ša­tai­la bu­vo pa­sa­ko­to­jas, vis pri­si­min­da­vo ka­rą, kaip jie va­da­vo Veng­ri­ją ir mies­tą Se­keš­fe­keš­fa­rą.

Vi­sa­da ma­niau, kad tai po­kštas, o vi­sai ne­se­niai per­skai­čiau, kad toks mies­tas tik­rai yra. Daž­nas bend­ra­ dar­bis tu­rė­jo pra­var­dę. Be­je, Ja­ni­ nai Zvon­ku­vie­nei pri­li­pu­sią „Zvon­ ku­tės“ pra­var­dę aš su­gal­vo­jau.

– Bū­ta, ko ge­ro, ir anek­do­ti­nių si­tua­ci­jų?

– Pri­si­pa­žin­siu, man bu­vo blo­gai dėl dar­bo draus­mės, vė­luo­da­vau.

Pa­me­nu, kar­tą atei­nu į dar­bą ge­ ro­kai vė­liau nei rei­kia, o vir­ši­nin­ kas ma­nęs jau gal de­šimt kar­tų ieš­ ko­jo. Vie­na bend­ra­dar­bė pa­mo­kė, kaip iš­si­suk­ti. Nuė­jau pas va­do­ vą ir pa­sa­ko­ju, kad la­bai aud­rin­gą mei­lės nak­tį su vy­ru tu­rė­jau, to­dėl pra­mi­gau ir jė­gų vi­sai ne­tu­riu. Di­ džiu­lei ma­no nuo­sta­bai, vir­ši­nin­ kas už­jau­tė, įpy­lė kon­ja­ko ir na­mo iš­lei­do. Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad pa­ na­šiai ne kar­tą pa­si­tei­sin­da­vo­me.

Bet vė­liau už draus­mės ne­si­lai­ky­mą bu­vau pa­že­min­ta iki sti­lis­tės. Ta­ da išė­jau iš „Ta­ry­bi­nės Klai­pė­dos“ į sa­vait­raš­tį „Lie­tu­vos žve­jys“. Ten pen­kio­li­ka me­tų dir­bau at­sa­kin­gą­ja sek­re­to­re, o vė­liau ir re­dak­to­re.

– Ta­čiau žur­na­lis­to dar­bas – ne tik links­my­bės ir po­kštai.

– Tik­rai ne. Ra­šė­me rim­to­mis te­ mo­mis. Ne­re­tai tek­da­vo įro­di­nė­ti, kad ne­pai­sant jau­no am­žiaus, ga­ liu ir ašt­riai ra­šy­ti. Kai grį­žau į re­ dak­ci­ją po pen­kio­li­kos me­tų dar­bo sa­vait­raš­ty­je, te­ko ne­ma­žai ko­vo­

– Ar jū­sų šei­mos na­riai pa­ju­to ma­mos ir žmo­nos trū­ku­mą na­ muo­se?

– Pa­ju­to ir net la­bai. Vai­kai daž­nai tu­rė­da­vo pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi. Ant­rą kar­tą iš­te­kė­jau prieš tris­de­šimt me­ tų už jū­ri­nin­ko, su­si­lau­kė­me sū­naus Ni­ki­tos. Ne kar­tą bu­vo, kad vai­kai pa­ruoš­da­vo na­mus tė­čio su­tik­tu­ vėms iš rei­so. Aš am­ži­nai pra­pul­ da­vau dar­be. Ma­nau, kad ir ge­ros įta­kos esu jiems pa­da­riu­si. Pa­vyz­ džiui, sko­nį ge­rai li­te­ra­tū­rai jie ga­vo iš ma­nęs. Džiau­giuo­si, kad užau­go pa­do­rūs ir pro­tin­gi žmo­nės.

– Ki­lu­si iš to­li­mo nuo Lie­tu­vos kraš­to, čia gy­ve­nu­si tik mies­ te, prieš ke­le­tą me­tų per­si­kė­lė­ te į ato­kų kai­mą. Kaip jums ten se­ka­si ir kaip vie­tos žmo­nės jus priė­mė?

– Ma­no vy­ras And­re­jus yra be ga­ lo darbš­tus. Grį­žęs iš jū­ros jis ne­ ga­li tie­siog gu­lė­ti ar švęs­ti su­grįž­ tu­vių. Kai ki­lo min­tis įsi­gy­ti sa­vo so­dy­bą, vy­ras tu­rė­jo ma­ne įkal­bi­ nė­ti, o ne prie­šin­gai. Jis vis­ką da­ro, meist­rau­ja, krapš­to­si, čia yra jo vi­ sas pa­sau­lis. Se­no­sios Įpil­ties kai­ me esa­me vie­nin­te­liai ru­sai. Kar­ tą iš­gir­do­me, kad apie ma­no vy­rą kai­my­nai sa­ko: „Nors ir ru­sas, bet toks darbš­tus“. Esu ki­lu­si iš kraš­to, ku­rio nie­kas ne­bu­vo oku­pa­vęs, to­ dėl žmo­nės ten ne­su­ga­din­ti, ne­pa­ veik­ti sve­ti­mų kul­tū­rų, o tai reiš­kia – la­bai pa­pras­ti, nuo­šir­dūs. Da­ bar gy­ve­na­me to­kio­je pat ap­lin­ko­ je. Įsi­vaiz­duo­ja­te, jei­gu ma­no kai­ my­nai po­rą die­nų ma­nęs ne­su­tin­ka, skam­bi­na ir klau­sia, ar vis­kas ge­ rai. Mal­kų sau­sų pa­siū­lo. Bu­vo kros­nis su­ge­du­si – kaip­mat su­lau­ kiau pa­gal­bos.

6

šeštadienis, gegužės 11, 2013

8p.

Bul­ga­riš­ka­sis vo­ter­gei­tas at­sklei­dė vi­są pur­vą.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Ar įma­no­ma po de­šimt­me­čio Trys mo­te­rys de­šimt­me­tį gy­ve­no vie­no re­ci­dy­vis­to na­muo­se. Už­ra­kin­tos, į lau­ką iš­ ve­da­mos tik su šuns pa­va­dė­liu ir mu­ša­mos, jei tik ką nors pa­da­ry­da­vo ne taip. Kaip gy­ven­ti to­liau – ge­ras klau­si­mas.

Lai­min­gas at­si­tik­ti­nu­mas

Aukš­tais veš­liais me­džiais apau­gęs Si­mu­ro ave­niu vie­na­me Kliv­lan­do mie­ga­ma­ja­me ra­jo­ne tur­būt ir bū­tų li­ku­si idi­liš­ka vie­te­lė, jei ne šios sa­ vai­tės ra­di­nys vie­na­me na­me. Šis iš pa­žiū­ros tra­di­ci­nis ame­ri­ kie­tiš­kas na­mas de­šimt me­tų bu­vo ka­lė­ji­mas trims pa­slap­tin­gai din­ gu­sioms mo­te­rims.

Vie­na ver­tus, šios dra­mos ato­ maz­ga lai­min­ga. Pag­rob­to­sios – svei­kos ir gy­vos. Ki­ta ver­tus, koks bus jų gy­ve­ni­mas po šio su­krė­ti­ mo, neaiš­ku. Aman­dai Ber­ry, Gi­nai De­Je­sus ir Michele’i Knight, at­ro­ do, il­gai teks kęs­ti ne­ma­lo­nius pri­ si­mi­ni­mus.

Jei ne A.Ber­ry, vei­kiau­siai vi­sos trys dar il­gai bū­tų tū­no­ju­sios ne­ lais­vė­je. Bū­tent A.Ber­ry ėmė šauk­tis pa­gal­bos pro du­rų ply­šį. Ją pa­ma­tė Char­le­sas Ram­sey – praei­vis.

Pa­sak A.Ber­ry, lem­tin­gą die­ną Arielis Cast­ro nuė­jo į ar­ti­miau­sią „McDonald’s“ res­to­ra­ną nu­pirk­ti pa­val­gy­ti, o lau­ko du­ris pa­li­ko pra­ vi­ras. Tie­sa, ant­ros du­rys bu­vo už­ da­ry­tos, bet jose bu­vo sky­lė.

Mo­te­ris iš pra­džių bai­mi­no­si jas lauž­ti, nes ma­nė, kad A.Cast­ro ją taip tik­ri­na. Šis daž­nai mė­go žais­ti žai­di­mus su sa­vo įkai­tė­mis.

Jei mo­te­rys ban­dy­da­vo bėg­ti, jis jas muš­da­vo. Pa­sak pa­rei­gū­nų, to­ kia bu­vo gro­bi­ko tak­ti­ka. Esą ži­no­ da­mos, kad bus skau­džiai bau­džia­ mos, mo­te­rys bi­jo­jo pa­lik­ti na­mus.

Ki­tas gro­bi­ko triu­kas – gra­si­ni­mai mir­ti­mi.

Ch.Ram­sey, pir­ma­sis at­si­lie­pęs į pa­gal­bos šauks­mą, pa­sa­ko­jo iš­gir­ dęs klyks­mą, ta­da pa­ma­tęs mer­gai­ tę, no­rin­čią iš­trūk­ti iš na­mo.

„Atė­jau į prie­bu­tį, o ji pa­sa­kė: „Pa­dėk man iš­trūk­ti. Aš čia esu il­ gą lai­ką“, – sa­kė Ch.Ram­sey. Vė­ liau A.Ber­ry pa­skam­bi­no pa­gal­bos te­le­fo­nu. „Aš esu A.Ber­ry. Aš bu­vau pa­ grob­ta. Bu­vau din­gu­si de­šimt me­ tų. Da­bar esu lais­va. Da­bar esu čia.

Grei­čiau at­vy­ki­te, kol jis ne­grį­žo“, – sa­kė A.Ber­ry. Ji nu­ro­dė, kad kar­ tu su ja bu­vo dar dvi mo­te­rys.

Jis nu­si­pel­nė bū­ ti už gro­tų vi­są li­ku­ sį gy­ve­ni­mą. Aš tik lai­min­gas, kad tos mo­te­rys svei­kos ir gy­vos.

Tė­vas nu­si­pel­no baus­mės

Po­li­ci­ja pa­tvir­ti­no, kad su­lai­kė tris is­pa­na­kal­bius bro­lius Cast­ro. Vy­ rai bu­vo su­lai­ky­ti, nes A.Cast­ro A.Ber­ry įvar­di­jo kaip sa­vo pa­gro­ bė­ją.

Kar­tu su Arie­liu bu­vo su­lai­ky­ti jo bro­liai – 54-erių Ped­ro ir 50-me­ tis Onei­las.

Bri­tų dien­raš­tis „Dai­ly Mail“ pa­ skel­bė fo­tog­ra­fi­jas iš A.Cast­ro na­ mų. Jo­se ma­ty­ti pa­slap­tin­gos už­ ra­ki­na­mos rū­sio du­rys. Pa­sak A.Cast­ro sū­naus Ant­ho­ny, tė­vas nie­kuo­met nie­kam ne­leis­da­vo pa­ tek­ti į rū­sį.

Ant­ho­ny, ku­riam 31-i, pri­si­mi­ nė, kaip tė­vas jo prieš ke­lias sa­vai­ tes pa­klau­sė, „ar jis ti­ki, kad A.Ber­ ry li­ki­mas ka­da nors išaiš­kės“. Jis tei­gė tė­vui at­sa­kęs, kad „tik­riau­siai

A.Ber­ry yra mi­ru­si“. Tė­vas pa­si­ tiks­li­no: „Tik­rai? Tu taip ma­nai?“ „Tai tie­sa, kad jis jas pa­gro­bė ir ver­tė ly­tiš­kai san­ty­kiau­ti su juo.

Ji net pa­gim­dė jo vai­ką, o šis slė­ pė ją nuo pa­sau­lio. Jis pa­gro­bė šių mer­gi­nų gy­ve­ni­mą, – pri­pa­ži­ no A.Cast­ro sū­nus. – Jis ne­ver­tas lais­vės. Jis nu­si­pel­nė bū­ti už gro­ tų vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą. Aš tik lai­ min­gas, kad tos mo­te­rys svei­kos ir gy­vos.“ Ant­ho­ny sa­kė, kad su tė­vu jis ma­ty­da­vo­si re­tai. Su mo­ti­na tė­vas iš­si­sky­rė praė­ju­sio am­žiaus pa­sku­ ti­nia­me de­šimt­me­ty­je. „Na­mas vi­suo­met bu­vo už­ra­kin­ tas. Ja­me bu­vo vie­tų, į ku­rias nie­ kuo­met ne­bu­vo lei­džia­ma pa­tek­ ti. Spy­nos ka­bė­jo ant rū­sio, ga­ra­žo du­rų“, – apie ap­si­lan­ky­mus tė­vo na­muo­se pa­sa­ko­jo Ant­ho­ny.

Jis api­bū­di­no A.Cast­ro kaip sie­ kian­tį kont­ro­liuo­ti ir smur­tau­ti as­ me­nį. Pa­sak jo, tė­vas nuo­lat muš­ da­vo jo ma­mą.

A.Cast­ro bu­vu­si žmo­na Gri­mil­ da Nil­da Fi­gue­roa, Ant­ho­ny mo­ti­ na, 1996 m. iš A.Cast­ro na­mų pa­ siė­mė Ant­ho­ny ir tris jo se­se­ris. Tai nu­ti­ko po įpras­to konf­lik­to šei­mo­ je. Ant­ho­ny sa­kė, kad ke­lis kar­tus per me­tus jis ap­lan­ky­da­vo sa­vo tė­ vą, ta­čiau il­gai neuž­si­bū­da­vo. „Ne­bū­da­vau jo na­muo­se il­giau nei 20 mi­nu­čių“, – sa­kė vy­ras. Tie­ sa, jis pri­dū­rė, kad ne­ga­li pa­sa­ky­ti, kaip su jo tė­vo nu­si­kal­ti­mu ga­li bū­ ti su­si­ję dė­dės, nors pa­reiš­kė ma­ nąs, jog šių au­sys ga­li ky­šo­ti.

Ant­ho­ny dė­dė Onei­las taip pat gy­ve­na vie­nas pri­va­čiuo­se na­muo­ se, be to, bro­liai vi­suo­met bu­vo la­ bai ar­ti­mi.

Ty­ri­mas: pa­rei­gū­nai su­lai­kė A.Cast­ro (kai­rė­je), ta­čiau jo bro­liams Oni­lui (vi­du­ry­je) ir Ped­rui konk­re­čių kal­

ti­ni­mų ne­pa­tei­kė.

„Ma­no tė­vo bro­liai bu­vo ar­ti­ miau­si jam žmo­nės. Tė­vas bu­vo už­da­ras žmo­gus. Jei kas ir ži­no, kas dė­jo­si jo na­muo­se, tai jo bro­liai“, – sa­kė Ant­ho­ny.

Pa­sak jo, Onei­las iš­gė­ri­nė­jo, o vy­riau­sia­sis bro­lis Ped­ro die­ nas lei­do su mo­ti­na jos na­muo­se ir mė­ga­vo­si tau­re­le daž­niau­siai iš vi­sų bro­lių. Kar­tais, pa­sak Ant­ho­ ny, su dė­de bū­da­vo sun­ku net su­ si­kal­bė­ti. „Kas kar­tą, kai nu­vyk­da­vau pas se­ne­lę, jis vi­suo­met gu­lė­da­vo sa­vo lo­vo­je ir spok­so­da­vo į te­le­vi­zo­rių.

Jis ten bū­da­vo vi­suo­met“, – pa­sa­ ko­jo vy­ras.

Kai­my­nas Char­lie Czor­bas sa­kė bu­vęs su­krės­tas, kai su­ži­no­jo, kad iš es­mės jo ga­li­nia­me kie­me bu­vo už­ra­kin­tos trys ka­dai­se pra­din­gu­ sios mo­te­rys. Įdo­mu, ta­čiau nė vie­nas kai­my­ nas ne­ga­lė­jo nie­ko pik­ta pa­sa­ky­ti apie A.Cast­ro. Esą šis bu­vęs drau­ giš­kas mo­kyk­li­nio au­to­bu­so vai­ ruo­to­jas, daž­nai mė­gęs klau­sy­ tis sal­sos mu­zi­kos, taip pat kimš­ti šon­kau­liu­kus. Jis mėgs­ta kal­bė­ ti apie au­to­mo­bi­lius, do­mi­si mo­ to­cik­lais.

Tie­sa, praė­ju­sių me­tų lapk­ri­ tį A.Cast­ro bu­vo at­leis­tas iš dar­ bo, nes vie­ną mo­ki­nį pa­li­ko tū­no­ ti au­to­bu­se.

Vis dėl­to nie­kam nie­kuo­met net ne­ki­lo min­tis, kad A.Cast­ro ga­lė­tų bū­ti toks žiau­rus re­ci­dy­vis­tas.

Pra­ga­ras na­muo­se

Pir­mo­ji iš tri­jų mo­te­rų din­go M.Knight. Jos pa­si­ges­ta 2002 m. rugp­jū­čio 23 d. Jai ta­da bu­vo 21-i.

Mer­gi­na din­go pa­ke­liui iš mo­kyk­ los.

A.Ber­ry pa­sta­rą­jį kar­tą ma­ty­ ta 2003 m. ba­lan­džio 21 d. Už ke­ lių kvar­ta­lų nuo sa­vo na­mų ji išė­jo iš grei­to­jo mais­to res­to­ra­no „Bur­ ger King“ ir din­go.

Vė­liau vy­ko in­ten­sy­vios paieš­kos, ta­čiau jo­kių ži­nių ne­bu­vo. Mo­ters mo­ti­na Lou­wan­na Mil­ler 2006 m. mi­rė taip ir ne­su­lau­ku­si is­to­ri­jos ato­ maz­gos. Po me­tų, kai din­go A.Ber­ry, pa­slap­tin­gai pra­ny­ko G.De­Je­sus. Jai bu­vo 14-iolika. Ji, kaip ir M.Knight, din­go ei­da­ma iš mo­kyk­los.

A.Cast­ro na­m ai pa­g rob­to­ sioms, at­ro­do, bu­vo tik­rų tik­riau­ sias pra­ga­ras. Pa­sak ži­niask­lai­dos, M.Knight iš­gel­bė­jo A.Ber­ry nau­ja­ gi­mę.

Bun­ke­ris: na­mas, ku­ria­me A.Cast­ro

Mer­gai­tė var­du Jo­ce­lyn, ku­riai da­bar še­še­ri, gi­mu­si ne­kvė­pa­vo, to­dėl A.Cast­ro pa­reiš­kė, kad jei mer­gai­tė mirs, jis nu­žu­dys jo mo­ ti­ną A.Ber­ry. M.Knight sa­kė, kad A.Cast­ro da­ly­va­vo gim­dy­me, ta­ čiau neaiš­ku, ar tuo me­tu bu­vo nau­do­ja­mos ko­kios nors me­di­ci­ ni­nės prie­mo­nės.

M.Knight var­gais ne­ga­lais pa­ vy­ko at­gai­vin­ti nau­ja­gi­mę, vė­liau A.Cast­ro lie­pė jai su­tvar­ky­ti ne­ tvar­ką rū­sy­je. „The New York Ti­mes“, rem­da­ ma­sis pa­grob­tų mo­te­rų pa­ro­dy­ mais, ra­šė, jog A.Cast­ro joms nu­ pirk­da­vo py­ra­gų, kad at­švęs­tų jų pa­gro­bi­mo me­ti­nes. Esą šis „ri­ tua­las“ pa­kei­tė mo­te­rų gim­ta­die­ nio šven­tes.

Iš pra­džių A.Cast­ro lai­kė mo­te­ ris rū­sy­je, vė­liau lei­do joms gy­ven­ ti ant­ra­me aukš­te su juo.

Kar­tais joms bu­vo lei­džia­ma pa­ lik­ti na­mus. Jos ga­lė­da­vo išei­ti pa­ si­vaikš­čio­ti į na­mo kie­mą, ta­čiau tik su aki­niais nuo sau­lės ir su pe­ ru­kais. Be to, gro­bi­kas jas kaip šu­ nis pri­riš­da­vo pa­va­dė­liais.

A.Cast­ro taip pat pa­si­rū­pi­no, kad jo ir A.Ber­ry at­ža­la ne­ži­no­tų, ko­

7

šeštadienis, gegužės 11, 2013

pasaulis Vi­ru­sas ­ plin­ta

Lai­mės ­ kū­di­kis

Nut­rau­kė paieš­kas

Pran­cū­zų svei­ka­tos ap­sau­ gos pa­rei­gū­nai va­kar pra­ne­šė įta­rian­tys, kad jau tre­čias as­ muo už­si­krė­tė nau­ju į SARS pa­na­šiu vi­ru­su po kon­tak­ to su vy­ru, ku­riam bu­vo pa­ tvir­tin­ta ši in­fek­ci­ja. Nau­ja­ sis vi­ru­sas jau pa­rei­ka­la­vo 18 gy­vy­bių ke­lio­se ša­ly­se, dau­ giau­sia – Sau­do Ara­bi­jo­je.

Bang­la­de­še gel­bė­to­jai va­kar iš­trau­kė mo­te­rį var­du Resh­ mi, ku­ri be­veik 17 pa­rų bu­vo įstri­gu­si po dra­bu­žių siu­vyk­lų komp­lek­so griu­vė­siais. Ba­lan­ džio 24 d. įvy­ku­sios de­vy­n-­ aukš­čio pa­sta­to griū­ties au­kų skai­čius jau per­ko­pė tūks­tan­ tį. Tai di­džiau­sia vi­sų lai­kų ne­ lai­mė ša­lies pra­mo­nė­je.

Aust­ra­li­jos po­li­ci­ja va­kar nu­ trau­kė iš krui­zi­nio lai­vo prieš dvi die­nas iš­kri­tu­sios įsi­my­ lė­jė­lių po­ros paieš­ką jū­ro­je.

Lėk­tu­vai ir lai­vai, ku­rie ieš­ko­ jo 30 me­tų grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­ko Pau­lo Ros­sing­ to­no ir jo 26 me­tų drau­gės Kris­ten Schro­der, ne­pas­te­bė­ jo jo­kių jų bu­vi­mo ženk­lų.

ne­lais­vės nor­ma­liai gy­ven­ti?

o lai­kė tris mo­te­ris, bu­vo kruopš­čiai šu­kuo­ja­mas FTB ir Kliv­lan­do po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų.

kios ki­tų pa­grob­tų mo­te­rų pa­var­ dės, esą kad vai­kas ne­pra­dė­tų apie jas kal­bė­ti vie­šu­mo­je.

Pa­ti M.Knight ty­rė­jams pa­sa­ko­ jo, kad bu­vo pa­sto­ju­si pen­kis kar­ tus, ta­čiau nė vie­nas vai­kas neiš­

gy­ve­no. La­vo­nų ty­rė­jai ėmė ieš­ko­ti na­mo kie­me. Daž­niau­siai mo­te­rys bu­vo lai­ko­mos at­ski­rai vie­na nuo ki­tos, jų kam­ba­rių du­ry­se bu­vo pa­ da­ry­tos spe­cia­lios sky­lės, pro ku­rias joms pa­duo­da­vo mais­to. Na­mo kie­

mas bu­vo ge­rai už­mas­kuo­tas, lan­gai vi­suo­met bu­vo už­deng­ti ža­liu­zė­mis.

Po­li­ci­ja dir­bo ap­lai­džiai?

Kliv­lan­dą ir JAV su­krė­tu­si tra­ge­ di­ja su­kė­lė vi­suo­me­nės pa­si­pik­

„Scan­pix“ nuo­tr.

ti­ni­mą po­li­ci­jos dar­bu. Dau­ge­lis klau­sė, kaip po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai ne­su­ge­bė­jo net de­šimt me­tų su­ ras­ti tri­jų din­gu­sių mo­te­rų?

Juo­lab kad po to, kai bu­vo pa­ grob­ta G.De­Je­sus, po­li­ci­jo­je bu­

vo su­da­ry­tas ga­na tiks­lus nu­si­kal­ tė­lio fo­to­ro­bo­tas, be to, G.De­Je­sus ar­ti­mai bend­ra­vo su A.Cast­ro duk­ te­ri­mi Ar­le­ne.

Vie­tos gy­ven­to­jai sa­kė ne sy­ kį pra­n e­š ę pa­rei­g ū­n ams, kad A.Cast­ro kie­me ma­tė tris jau­nas mo­te­ris, ku­rioms ant kak­lo pri­riš­ ti pa­va­dė­liai. Ta­čiau po­li­ci­ja, pa­ sak kai­my­nų, ne­rea­ga­vo į skam­ bu­čius.

Po­li­ci­ja tvir­ti­no, esą išaiš­kė­jus krau­piai is­to­ri­jai kiek­vie­nas ga­li pa­sa­ky­ti, kad ma­tė ką nors įtar­ti­ na, ta­čiau fak­tų apie įtar­ti­nus da­ly­ kus A.Cast­ro na­muo­se ne­bu­vo. „Tie­sa, da­bar dau­ge­lis sa­ko skam­bi­nęs po­li­ci­jai, ta­čiau mes iki šiol ne­tu­rė­jo­me nė vie­no fak­to, kad ta­me na­me bū­tų dė­ję­si blo­gi da­ly­ kai. No­riu pa­brėž­ti, kad mes vi­suo­ met la­bai rim­tai ver­ti­na­me pra­ ne­ši­mus apie din­gu­sius vai­kus“, – tei­si­no­si de­tek­ty­vas Jef­fas Foll­ me­ris.

Kai­my­nė Ni­na Sa­moy­licz pa­sa­ ko­jo ma­čiu­si A.Cast­ro na­mų kie­me nuo­gą mo­te­rį. „Iš pra­džių at­ro­dė juo­kin­ga, ta­ čiau ka­dan­gi kar­tu bu­vo šiek tiek keis­ta, iš­kvie­tė­me po­li­ci­ją. Ta­čiau pa­rei­gū­nai pa­ma­nė, kad mes juo­ kau­ja­me, ir ne­ti­kė­jo“, – sa­kė kai­ my­nė.

Ki­ta kai­my­nė, pri­si­sta­čiu­si Lu­ go, tei­gė ma­čiu­si kie­me tris nuo­gas jau­nas mo­te­ris ir tris vy­rus, ku­rie jas lai­kė už pa­va­dė­lių.

Mo­te­ris iš­kvie­tė po­li­ci­ją, ta­čiau reak­ci­jos į skam­bu­tį ne­bu­vo. Lu­ go prieš ku­rį lai­ką su­ti­ko A.Cast­ ro par­ke su, kaip ma­no­ma, jo ir A.Ber­ry duk­te­ri­mi Jo­ce­lyn.

Pak­laus­tas, kie­no tai vai­kas, A.Cast­ro, anot Lu­go, at­sa­kė, kad tai jo ge­ros drau­gės duk­tė.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Siau­bin­gi praei­ties ran­dai Kaip gy­ve­na tos, ku­rios pa­ty­rė tai, ką ir ras­tos trys mo­te­rys iš Kliv­lan­ do? Kai ku­rios bu­vu­sios pa­gro­bė­jų au­kos džiau­gia­si nau­ju gy­ve­ni­mu, ki­toms ne taip pa­si­se­kė.

Sa­dis­tas: J.Fritz­las na­mo rū­sy­

je 24 me­tus lai­kė sa­vo duk­te­rį ir su­si­lau­kė su ja sep­ty­nių vai­kų, vie­nas jų mi­rė.

AFP nuo­tr.

Skau­d žią gy­ve­n i­m o dra­m ą iš­ gy­ve­n u­s ios mo­te­rys: Eli­za­b eth Smart, Na­tascha Kam­pusch, Eli­ sa­b eth Fritzl ir Jay­cee Du­gard, var­gu ar pa­mirš joms pa­da­ry­tus nu­si­kal­ti­mus. Ta­čiau gy­ve­ni­mas tę­sia­si.

E.Smart bu­vo 14-os, kai 2002 m. bir­že­lį ji bu­vo pa­grob­ta iš sa­vo na­ mų mie­ga­mo­jo JAV Ju­tos vals­ti­jo­je.

De­vy­nis ne­lais­vės mė­ne­sius ji bu­ vo nuo­lat ža­gi­na­ma pra­na­šu pa­si­ skel­bu­sio pa­gro­bė­jo Bria­no Da­vi­ do Mit­chel­lo.

E.Smart bu­vo iš­gel­bė­ta 2003 m. ko­vą, ma­žiau nei už 30 km nuo sa­ vo na­mų. Jos pa­gro­bė­jas 2011 m. bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ti iki gy­vos gal­ vos. Da­bar E.Smart gy­ve­na nor­ma­ lų gy­ve­ni­mą – ji stu­di­juo­ja uni­ver­ si­te­te ir yra po­li­ti­nė ak­ty­vis­tė.

J.Fritz­las 2009 m. bu­vo nu­teis­tas ka­ lė­ti iki gy­vos gal­vos psi­chiat­ri­jos li­go­ni­ nė­je.

Aust­ri­jo­je 1998 m. 10-me­tę N.Kam­pusch pa­gro­bė Wolf­gan­gas Přik­lo­pi­las. Jis aš­tuo­ne­rius me­tus

lai­kė mer­gi­ną rū­sy­je, kol 2006 m. jai pa­vy­ko pa­bėg­ti. Tą va­ka­rą, kai ji iš­trū­ko, pa­gro­bė­jas puo­lė po trau­ ki­niu. W.Pr˘ik­lo­pi­las sa­vo au­ką sek­ sua­liai iš­nau­do­jo.

Aust­ri­ją 2008 m. su­krė­tė Fritz­lų šei­mos pa­slap­tis. Jo­si­fas Fritz­las 24 me­tus na­mo rū­sy­je lai­kė sa­vo duk­ te­rį Eli­za­beth, ją prie­var­ta­vo ir vi­ saip iš­nau­do­jo. Mo­te­ris su­si­lau­ kė sep­ty­nių tė­vo vai­kų. Nus­ta­ty­ta, kad ji bu­vo tūks­tan­čius kar­tų prie­ var­tau­ja­ma.

Ne­lais­vė­je kar­tu su mo­ti­na E.Fritzl bu­vo lai­ko­mi trys iš sep­ ty­nių vai­kų. Vie­nas jų mi­rė, kai J.Fritz­las at­si­sa­kė su­teik­ti rei­kia­ mą me­di­ci­nos pa­gal­bą. Li­kę vai­kai bu­vo au­gi­na­mi Jo­si­fo ir jo žmo­nos Ro­se­ma­rie na­mo vir­šu­je. J.Fritz­

las 2009 m. bu­vo nu­teis­tas ka­lė­ ti iki gy­vos gal­vos psi­chiat­ri­jos li­ go­ni­nė­je.

J.Du­gard sep­ty­ne­rius me­tus pra­ lei­do Phil­li­po Gar­ri­do na­muo­se, Ka­li­for­ni­jos vals­ti­jo­je. Ji pa­gim­ dė du pa­gro­bė­jo vai­kus. Krau­pi pa­ slap­tis išaiš­kė­jo ta­da, kai pa­gro­bė­ jas ir J.Du­gard kar­tu su sa­vo dviem duk­te­ri­mis pa­si­ro­dė vie­šu­mo­je. Ap­ kal­tin­tas prie­var­ta­vi­mu ir pa­gro­bi­ mu Ph.Gar­ri­do bu­vo nu­teis­tas 431 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me.

J.Du­gard, su­ži­no­ju­si apie įvy­kius Kliv­lan­de, sa­kė: „Ma­nau, nu­ti­ko dar vie­nas ste­buk­las. Trys mer­gi­nos – gy­vos. Mes iki šiol ge­di­me tų 18 me­ tų. Tai il­gas lai­ko tar­pas. Bet ge­ra ži­ nia ta, kad mes da­bar esa­me kar­tu.“ „Klai­pė­dos“ inf.

8

šeštadienis, gegužės 11, 2013

pasaulis

Bul­ga­riš­ka­sis vo­ter­gei­tas at­sklei­dė Ar­tė­jant pir­ma­lai­ kiams rin­ki­mams, Bul­ga­ri­jos po­li­ti­kai mur­do­si pur­ve ir ban­do su­telk­ti žmo­ nių pa­si­ti­kė­ji­mo li­ ku­čius.

23 proc.

Bulgarijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.

Nep­rik­lau­so­ma tei­sė­sau­ga – mi­tas?

Ba­lan­džio 15 d. bu­vu­sio Bul­ga­ri­jos prem­je­ro Boi­ko Bo­ri­so­vo na­muo­se įvy­ko pri­va­tus po­kal­bis, ku­ris bu­ vo įra­šy­tas, ta­čiau jis iš­lin­do į die­ nos švie­są ir su­kė­lė ša­ly­je di­de­ lę aud­rą.

Su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me da­ly­va­ vo bu­vęs prem­je­ras, už ko­rup­ ci­ją per­se­kio­ja­mas bu­vęs že­mės ūkio mi­nist­ras Mi­ros­la­vas Nai­de­ no­vas ir So­fi­jos pro­ku­ro­ras Ni­ko­ la­jus Ko­ki­no­vas, pri­mi­nė ma­fi­jos krikš­ta­tė­vių po­kal­bį prie ci­ga­rų ir su gau­sy­be žar­go­ni­nės lek­si­kos.

Vy­rai vul­ga­riai ir ci­niš­kai kal­bė­ jo apie sek­są bei ho­mo­sek­sua­lus, įga­lio­ji­mų vir­ši­ji­mą, įsta­ty­mų pa­ žei­di­mus, ES fon­dų lė­šų sa­vi­ni­mą­ si, san­ty­kius su ži­niask­lai­da ir ro­dė vi­siš­ką pa­nie­ką tei­sė­sau­gos bei de­ mok­ra­ti­jos ins­ti­tu­ci­joms.

N.Ko­ki­no­vas skun­dė­si, kad nau­ ja­sis ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras ne­ duo­da jam tir­ti de­li­ka­čių by­lų, to­ kių kaip M.Nai­de­no­vo. Va­din­da­mas bu­vu­sį prem­je­rą bo­su, N.Ko­ki­no­vas pra­šė pa­skir­ti jį pro­ku­ro­ru ape­lia­ci­

nė­se by­lo­se ir man­da­giai prie­kaiš­ ta­vo, kad ne­bu­vo pa­skir­tas ge­ne­ra­ li­niu pro­ku­ro­ru, nors B.Bo­ri­so­vas esą ža­dė­jo jam šias pa­rei­gas. „Tu jį pa­si­rin­kai, tad da­bar ne­si­ šyp­sok“, – ta­rė N.Ko­ki­no­vas bu­ vu­siam prem­je­rui, kal­bė­da­mas apie nau­ją­jį pro­ku­ra­tū­ros va­do­vą So­ti­rą Tsat­sa­ro­vą.

N.Ko­ki­no­vas iš­dės­tė pa­šne­ko­ vams, kaip vyks­ta M.Nai­de­no­ vo by­los ty­ri­mas, ką pa­pa­sa­ko­jo ir dar ža­da pa­pa­sa­ko­ti pa­grin­di­nis liu­dytojas. Pro­ku­ro­ras pa­žė­rė pa­ta­ ri­mų bu­vu­siam mi­nist­rui, kaip iš­ veng­ti at­sa­ko­my­bės.

Vals­ty­bė – kaip ma­fi­jos gau­ja

Po­kal­bio įra­šas at­si­dū­rė Bul­ga­ri­jos žur­na­lis­tų ran­ko­se. Nie­kas iš jo da­ ly­vių ne­gin­či­jo įra­šo au­ten­tiš­ku­mo.

Pro­ku­ro­ras N.Ko­ki­no­vas at­si­sta­ty­ di­no iš pa­rei­gų. „Tai ro­do, kad mū­sų ša­lis val­do­ ma ne kaip vals­ty­bė, o kaip ma­fi­jos gau­ja, va­do­vau­ja­ma krikš­ta­tė­vių ta­ry­bos“, – sa­kė Bul­ga­ri­jos tei­si­ nin­kas Mi­chai­las Je­kim­dži­je­vas.

ES sky­rė Bul­ga­ri­jai sie­nų sau­gu­mui stip­rin­ti.

Dar vie­nu smū­giu C.Cve­ta­no­ vui ta­po ko­vos su ma­fi­ja agen­tū­ros va­do­vo Sta­ni­mi­ro Flo­ro­vo triukš­ min­gas at­si­sta­ty­di­ni­mas. Pa­rei­ gū­nas ap­kal­tin­tas tuo, kad už ky­ šius už­merk­da­vo akis dėl nar­ko­ti­kų kont­ra­ban­dą Bul­ga­ri­jo­je vyk­dan­čių išei­vių iš Ar­ti­mų­jų Ry­tų.

Pir­mą kar­tą jau­čiu pa­si­šlykš­tė­ji­mą vi­ so­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis. Ne­no­riu ma­ty­ti nė vie­no pa­ žįs­ta­mo vei­do nei iš kai­rės, nei iš de­ši­ nės.

Nu­si­vy­lė vi­sais

Apž­val­gi­nin­kai šiuos įvy­kius įver­ti­no kaip il­go B.Bo­ri­so­vo vy­ riau­sy­bės de­mas­ka­vi­mo apo­gė­jų.

Ko­vo vi­du­ry­je so­cia­lis­tų ly­de­ ris Ser­ge­jus Sta­ni­še­vas pa­tei­kė pro­ku­ra­tū­rai sto­rą by­lą, ku­ri bu­ vo pra­min­ta bul­ga­riš­kuo­ju vo­ter­ gei­tu. Do­ku­men­tuo­se tei­gia­ma, kad bu­vęs vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Cve­ta­nas Cve­ta­no­vas or­ga­ni­za­vo opo­zi­ci­jos po­li­ti­kų, vers­li­nin­kų ir žur­na­lis­tų slap­tą klau­sy­mą­si. Tam esą bu­vo nau­do­ja­mi spe­cia­lūs au­ to­mo­bi­liai, įsi­gy­ti už lė­šas, ku­rias

Nuo ne­ti­kė­to B.Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­ bės at­si­sta­ty­di­ni­mo praė­jo dau­giau nei du mė­ne­siai, o ar­tė­jan­tį sek­ma­ die­nį vyks pir­ma­lai­kiai par­la­men­to rin­ki­mai. Ta­čiau, kad ir apim­ta gau­ sy­bės skan­da­lų, bu­vu­sio prem­je­ ro kon­ser­va­ty­vi par­ti­ja „Pi­lie­čiai už eu­ro­pie­tiš­ką Bul­ga­ri­jos vys­ty­mą­si“ (GERB) te­be­pir­mau­ja rei­tin­guo­se – ji tu­ri be­veik 25 pro­c. gy­ven­to­jų pa­ lai­ky­mą ir 5 pro­c. len­kia pa­grin­di­nę var­žo­vę So­cia­lis­tų par­ti­ją (BSP).

Po­li­to­lo­gai tei­gia, kad tiek bal­sų B.Bo­ri­so­vui ne­pa­kaks vy­riau­sy­ bei su­for­muo­ti ir jo lau­kia sun­kios de­ry­bos dėl koa­li­ci­jos. Ki­ta ver­tus,

Pietų srauto dujotiekis: So Ar Bul­ga­ri­ja taps rakš­ti­mi Krem­ liui, sie­kian­čiam kuo sku­biau įgy­ ven­din­ti va­di­na­mo­jo pie­ti­nio srau­ to („South Stream“) du­jo­tie­kį?

Abie­jų du­jo­tie­kių at­ve­jais Bul­ ga­ri­ja at­si­du­ria tran­zi­to taš­ke. Ta­ čiau bul­ga­rai iki šių me­tų ba­lan­džio bu­vo su­kir­tę ran­ko­mis dėl Ru­si­jos siū­lo­mo va­rian­to.

Pi­gios du­jos

Stab­dis: bul­ga­rų po­li­ti­kai sa­ko, kad „South Stream“ du­jo­tie­kio pro­jek­

tą jiems rei­kia iš nau­jo įver­tin­ti.

AFP nuo­tr.

Praė­ju­sių me­tų ru­de­nį Bul­ga­ri­ja pa­ ga­liau pa­si­ra­šė in­ves­ti­ci­jų su­si­ta­ri­ mą su Ru­si­jos du­jų mo­no­po­li­nin­ku dėl du­jo­tiekio „South Stream“ sta­ ty­bų ir ga­vo 20 pro­c. nuo­lai­dą du­ joms iki 2018 m. Bū­tent ta­da pla­ nuo­ja­ma baig­ti „South Stream“ pro­jek­tą. Du­jo­tie­kis iš Ru­si­jos bus tie­sia­mas Juo­do­sios jū­ros dug­nu.

Vė­liau jis eis per Bul­ga­ri­jos, Ser­bi­ jos, Veng­ri­jos, Slo­vė­ni­jos te­ri­to­ri­ jas į šiau­ri­nę Ita­li­jos da­lį.

Taip pat svars­to­ma apie at­ša­kas į Grai­ki­ją, Kroa­ti­ją, Juod­kal­ni­ją ir Ma­ke­do­ni­ją. „South Stream“ va­di­na­mas di­ džiau­siu kon­ku­ren­tu Briu­se­lio ir Va­šing­to­no stu­mia­mam du­jo­tie­ kiui „Na­buc­co“.

pasaulis per savaitę

Per­žiū­rės san­do­rį

Vis dėl­to, ro­dos, nau­ja šluo­ta nau­ jai šluo­ja. Lai­ki­na­sis Bul­ga­ri­jos prem­je­ras Ma­ri­nas Ray­ko­vas pa­ reiš­kė, kad su­tar­tis su Ru­si­jos du­jų gi­gan­tu ga­li bū­ti per­žiū­rė­ta.

Pa­sak jo, bū­ti­na įver­tin­ti, ar su­ si­ta­ri­mas su „Gazp­rom“, ku­rį pa­ sie­kė anks­tes­nė Boi­ko Bo­ri­so­vo vy­riau­sy­bė, su­de­ri­na­mas su va­di­ na­muo­ju tre­čiuo­ju ES ener­ge­ti­kos pa­ke­tu, nu­ma­tan­čiu du­jų ir elekt­ ros ener­gi­jos rin­kos li­be­ra­li­za­vi­mą Bend­ri­jos ša­ly­se. Pa­ke­to nuo­sta­tos drau­džia, kad du­jo­tie­kio sa­vi­nin­ kas bū­tų vie­na bend­ro­vė, šiuo at­ ve­ju „Gazp­rom“. Bet Ru­si­jos du­jų mil­ži­nas iki šiol ka­te­go­riš­kai prie­ ši­no­si to­kioms nuo­sta­toms.

Tie­sa, ne­pa­si­da­vė ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, ji pa­reiš­kė, kad „South Stream“ at­ve­ju tre­čio­jo ener­ge­ti­ kos pa­ke­to nuo­sta­tos tu­rės ga­lio­ti.

Vis dėl­to Bul­ga­ri­jos at­sto­vai ra­ mi­no, esą pro­jek­to per­svars­ty­mas ne­reiš­kia, kad ke­ti­na­ma iš jo pa­si­ trauk­ti. „Tai ap­si­drau­di­mo po­li­ti­ka, kad Bul­ga­ri­jos vė­liau ne­baus­tų Briu­ se­lis, – sa­kė Bul­ga­ri­jos vy­riau­sy­ bės va­do­vas. – Bū­ti­na at­lik­ti iš­sa­ mią ana­li­zę. Ma­nau, mes ži­no­me at­sa­ky­mus į vi­sus jaut­rius klau­ si­mus, ku­rie ky­la dėl šio pro­jek­ to. Vis dėl­to nor­ma­lu at­lik­ti ana­ li­zę, kaip plė­to­ja­si mū­sų san­ty­kiai su par­tne­riais.“ De­ry­bos dėl „South Stream“ tarp Bul­ga­ri­jos ir „Gazp­rom“ pra­dė­tos dar 2008 m., ta­čiau su­si­ta­ri­mas dėl in­ves­ti­ci­jų pa­si­ra­šy­tas tik praė­ju­sių me­tų ru­de­nį.

O tre­čio­jo ener­ge­ti­kos pa­ke­to nuo­sta­tos die­nos švie­są ES iš­vy­do

2013 05 04 2013 05 10

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

De­šim­tys tūks­tan­ čių pro­tes­tuo­to­jų pir­mų­jų so­cia­lis­tų pre­zi­den­to Fran­çois Hollande’o val­dy­mo me­ti­nių iš­va­ka­rė­se išė­jo į Pa­ry­žiaus gat­ves ap­kal­tin­ti jo at­su­kus nu­ga­rą kai­ rie­siems.

Daug žmo­nių su­si­rin­ko ir į ki­tas pro­ tes­to ak­ci­jas sos­ti­nė­je bei ki­tuo­se mies­tuo­se pa­reikš­ti ne­pri­ta­ri­mo vy­ riau­sy­bės pla­nams le­ga­li­zuo­ti tos pa­ čios ly­ties as­me­nų san­tuo­kas ir leis­ti įsi­vai­kin­ti.

Apk­lau­sos šiuo me­tu ro­do, kad F.Hollande’as yra ne­po­pu­lia­riau­sias pre­zi­den­tas per da­bar­ti­nę Pran­cū­zi­ jos is­to­ri­ją.

Dau­ge­lį rin­kė­jų ypač pik­ti­na ties re­ ce­si­jos ri­ba at­si­dū­ru­si eko­no­mi­ka ir di­ džiau­sias per 16 me­tų ne­dar­bas.

Vo ­k i e ­t i ­j o s t e i s ­m a s p r a ­d ė ­ jo nag­ r i ­n ė ­t i nu­žu­dy­mais kal­ti­na­mos neo­n a­c is­t ų kuo­p e­l ės įkū­rė­jos Bea­te Zschäpe by­lą, ku­ri su­krė­tė ša­lį ir pa­ska­ti­no per­žiū­rė­ti vi­ są ša­lies sau­gu­mo tar­ny­ bų sis­te­mą.

At­si­tik­ti­nis žmo­nes žu­džiu­ sios neo­na­cių gau­jos išaiš­ki­ ni­mas 2011 m. su­krė­tė ša­lies pa­ rei­gū­nus, pa­ro­dė di­džiu­lius sau­gu­mo sis­te­mos trū­ku­mus ir su­kė­lė ne­pa­to­gių klau­si­mų, kaip to­kia kuo­pe­lė ga­lė­jo net 13 me­tų gy­vuo­ti at­vi­rai sa­vo na­cis­ti­nę praei­tį pri­pa­ži­nu­sio­je ir dėl jos ap­gai­les­tau­jan­čio­ je ša­ly­je. Mo­te­ris kal­ti­na­ma pri­si­dė­ju­si prie­

Ant­ra­die­nis ­ ­ ­

­ ­ ­ ­ a š ­t u o ­ nių et­ni­nių tur­kų, vie­no grai­kų imig­ran­to ir vie­nos vo­kie­čių po­li­ci­nin­kės nu­žu­dy­mų nuo 2000 iki 2007 m., kaip „Na­cio­nal­so­cia­lis­ti­niu po­grin­džiu“ pa­si­ va­di­nu­sios kuo­pe­lės įkū­rė­ja.

Ru­si­ja ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos per aukš­čiau­ sio ly­gio de­ry­bas su­ si­ta­rė spaus­ti Si­ri­jos re­ži­mą bei su­ki­lė­lius ras­ti sa­vo konf­lik­to po­li­ti­nį spren­di­mą ir su­reng­ti tarp­tau­ti­nę tai­kos kon­fe­ren­ ci­ją.

Tai po Mask­vo­je įvy­ku­sių de­ry­bų su JAV dip­lo­ma­ti­jos va­do­vu Joh­nu Ker­ry (kai­rė­je) pra­ne­šė Ru­si­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas.

J.Ker­ry pir­mą­kart at­vy­ko į Ru­si­ją nuo pat jo pa­sky­ri­mo JAV dip­lo­ma­ti­jos va­ do­vu va­sa­rio mė­ne­sį. Ši mi­si­ja ga­li bū­ti vie­na su­dė­tin­giau­sių, ku­rias jam iki šiol te­ko vyk­dy­ti, nes Mask­vos ir Va­šing­to­ no san­ty­kių „tem­pe­ra­tū­ra“ praei­tais me­tais pa­sie­kė nau­jas že­mu­mas. Daug gin­čų ke­lia Ame­ri­kos ra­ke­ti­nė gy­ny­ba, Mask­vos drau­di­mas ame­ri­kie­čiams įsi­

9

šeštadienis, gegužės 11, 2013

pasaulis

vi­są pur­vą rin­ki­mų baig­tį nu­lems dar neap­ sisp­ren­dę rin­kė­jai, ku­rių, re­mian­ tis nau­jau­sio­mis ap­klau­so­mis, yra maž­daug penk­ta­da­lis.

Ne­ma­žai rin­kė­jų pra­ra­do pa­si­ti­ kė­ji­mą vi­sais po­li­ti­kais. Ko­men­ta­ to­rė, pa­si­va­di­nu­si Geor­gi­je­va, nau­ jie­nų po­rta­le e-vest­nik.bg ra­šė: „Pir­mą kar­tą jau­čiu pa­si­šlykš­tė­ji­ mą vi­so­mis po­li­ti­nė­mis par­ti­jo­mis.

Ne­no­riu ma­ty­ti nė vie­no pa­žįs­ta­mo vei­do nei iš kai­rės, nei iš de­ši­nės, nei iš ki­tų po­li­ti­nio spekt­ro taš­kų.“ Vargs­tan­čių bal­sas

Par­la­men­to rin­ki­mai Bul­ga­ri­jo­je tu­ rė­jo įvyk­ti lie­pą, bet bu­vo paanks­ tin­ti po to, kai va­sa­rio 20 d. B.Bo­ri­ so­vo vy­riau­sy­bė at­si­sta­ty­di­no ki­lus pro­tes­tams dėl aukš­tų elekt­ros kai­ nų, skur­do ir ko­rup­ci­jos. Še­ši žmo­ nės pro­tes­tuo­da­mi pa­si­de­gė.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­na­li­ nio trans­liuo­to­jo BBC ko­res­pon­ den­tas su­si­ti­ko su vie­nu gy­vu li­ ku­siu bul­ga­ru Di­mi­ta­ru Di­mit­ro­vu.

Ko­vo 13 d. šis 53-ejų be­dar­bis išė­ jo iš na­mų So­fi­jo­je ir pa­trau­kė prie

pre­zi­den­to rū­mų, ten ap­si­py­lė ben­ zi­nu ir pa­si­de­gė. Rū­mų sar­gy­ba su­ sku­bo nu­mal­šin­ti lieps­nas.

Po tri­jų sa­vai­čių li­go­ni­nė­je ir ke­ le­to vei­do bei ga­lū­nių ope­ra­ci­jų vy­ras grį­žo na­mo. Sa­vo poel­gį jis aiš­ki­no ne tuo, kad tie­siog no­rė­ jo mir­ti, o no­ru pa­siau­ko­ti dėl sa­vo ša­lies. Jis no­rė­jo, kad pa­sau­lis iš­ girs­tų, ko­kio­mis sun­kio­mis są­ly­go­ mis gy­ve­na žmo­nės vie­no­je skur­ džiau­sių ES vals­ty­bių. „Ma­nau, pa­sie­kiau tai, ko no­rė­ jau. Gal­būt bu­vau kvai­lys, bet vi­ liuo­si, kad rei­ka­lai pa­si­keis į ge­ra“, – BBC sa­kė D.Di­mit­ro­vas. „Nie­ka­da ne­si­ti­kė­jau, kad bus tiek ži­niask­lai­dos dė­me­sio, – pri­ si­pa­ži­no jis. – Da­bar ma­tau, kad iš­ gy­ve­nęs ga­liu tap­ti bal­su tų žmo­ nių, ku­rie iš­gy­ve­no tą pa­tį, ką ir aš. Ti­kiuo­si, kai pa­pa­sa­ko­siu sa­vo is­to­ri­ją, dau­giau žmo­nių su­ži­nos apie pa­dė­tį Bul­ga­ri­jo­je.“ Grį­žęs na­mo pas žmo­ną ir duk­ rą, D.Di­mit­ro­vas ti­ki­si vėl įsi­dar­ bin­ti kal­viu.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Ne­vil­tis: Bul­ga­ri­jos vi­suo­me­nė pa­var­go nuo skur­do, ko­rup­ci­jos ir po­li­ti­kų ci­niz­mo.

AFP nuo­tr.

ofija ruošia staigmeną „Gazprom“ ?

2009 m. Tie­sa, no­rint iš­veng­ti ES di­rek­ty­vų, „South Stream“ tu­rė­tų bū­ti pri­pa­žin­tas na­cio­na­li­nės svar­ bos pro­jek­tu to­se ša­ly­se, per ku­rių te­ri­to­ri­ją jis bus tie­sia­mas.

Ser­bi­ja, tie­sa, ne­prik­lau­san­ti ES, šių me­tų pra­džio­je pa­ža­dė­jo, kad na­cio­na­li­nės reikš­mės sta­tu­sas pro­jek­tui bus su­teik­tas. Ma­ža to, „Srbi­ja­gas“ va­do­vas Du­ša­nas Ba­ja­ to­vi­čius pa­reiš­kė, kad jau šiais me­ tais pra­si­dės du­jo­tie­kio ruo­žo Ser­ bi­jo­je sta­ty­bos.

Tai­gi, kaip ra­šo ser­bų spau­da, ne­pai­sant vi­sų spe­ku­lia­ci­jų, pro­ jek­tas vyk­do­mas pa­gal vi­sus nu­ ma­ty­tus ter­mi­nus.

Kroa­ti­ja taip pat da­vė su­ti­ki­mą dėl pro­jek­to 2013 m. sau­sį. Šio­ je ša­ly­je pa­gal su­si­ta­ri­mą „South Stream“ da­lis bus nu­ties­ta 2013– 2016 m. lai­ko­tar­piu.

Veng­ri­ja vie­na pir­mų­jų pa­tvir­ ti­no pro­jek­tą dar 2011 m. Be to, veng­rai ir­gi su­tei­kė pro­jek­tui na­

vai­kin­ti vai­kų iš Ru­si­jos, taip pat ne­vy­ riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų pul­di­nė­ji­mas Ru­si­jo­je.

cio­na­li­nės reikš­mės sta­tu­są. Slo­ vė­ni­ja 2012 m. taip pat su­ti­ko pri­ si­jung­ti prie pro­jek­to.

Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie rea­lias ga­li­my­ bes. „Na­buc­co“, ži­no­ ma, bū­tų la­bai ge­ra al­ter­na­ty­va, ta­čiau šis pro­jek­tas ne­pa­ ten­ki­na bū­ti­no du­jų kie­kio.

Po­li­ti­nis žai­di­mas?

ES šiuo me­tu iš Ru­si­jos im­por­tuo­ja apie ket­vir­ta­da­lį per me­tus su­nau­ do­ja­mų du­jų kie­kio.

Nors „South Stream“ bro­lis „Nord Stream“ jau vei­kia, pie­ti­nį srau­tą ES ver­ti­na ga­na skep­tiš­kai, nes, ti­kė­ti­na, šis du­jo­tie­kis ga­lė­

tų pa­lai­do­ti al­ter­na­ty­vų „Na­buc­ co“ pro­jek­tą. Šį la­bai stu­mia Jung­ti­nės Vals­ti­ jos, ta­čiau de­ry­bos iki šiol vyks­ta, o pa­žan­gos la­bai ma­žai. „Na­buc­co“ pro­jek­tas tė­ra po­pie­ ri­nis. Nors pla­nuo­ta, kad šį vamz­ dį gam­ti­nė­mis du­jo­mis ga­lė­tų už­ pil­dy­ti Azer­bai­dža­nas, o gal­būt net Cent­ri­nės Azi­jos vals­ty­bės, nie­ko do­ro iki šiol ne­pa­siek­ta.

Sas­ho Dont­che­vas, Bul­ga­ri­jos du­jų bend­ro­vės „Over­gas“ va­do­ vas, 2009 m. pri­pa­ži­no, kad „Na­ buc­co“ pro­jek­tą ver­tin­tų tei­gia­mai, jei jis bū­tų pa­jė­gus ga­ran­tuo­ti du­jų tie­ki­mą, ta­čiau to nė­ra. „Mes tu­ri­me kal­bė­ti apie rea­lias ga­li­my­bes. „Na­buc­co“, ži­no­ma, bū­tų la­bai ge­ra al­ter­na­ty­va, ta­čiau šis pro­jek­tas ne­tei­kia bū­ti­no du­ jų kie­kio. To­dėl, bent jau man as­ me­niš­kai, „South Stream“ at­ro­do ge­ro­kai so­li­džiau“, – sa­kė S.Dont­ che­vas.

Vis dėl­to pro­ble­mų tu­ri ir „South Stream“. Kai ku­rie ana­li­ti­kai abe­ jo­ja, kad Ru­si­jai nau­din­ga sta­ty­ti dar vie­ną du­jų at­ša­ką į Se­ną­jį že­ my­ną, nes „Gazp­rom“ Eu­ro­pos ša­lims par­duo­da­mų du­jų kie­kis menks­ta.

Be to, skep­ti­kai pa­brė­žia mil­ ži­niš­ką šio pro­jek­to kai­ną. Skai­ čiuo­ja­ma, kad du­jo­tie­kis Juo­do­ sios jū­ros dug­nu kai­nuo­tų nuo 20 iki 25 mlrd. JAV do­le­rių. Di­džio­ji da­lis šios su­mos tek­tų bū­tent Ru­ si­jos du­jų gi­gan­tui, nors Ser­bi­ja ir Bul­ga­ri­ja įsi­pa­rei­go­jo pa­deng­ti da­lį sta­ty­bos su­mos iš pi­ni­gų, gau­na­mų už du­jų tran­zi­tą. „Gazp­rom“ taip pat dar teks at­sei­kė­ti 16 mlrd. do­ le­rių inf­rast­ruk­tū­rai pie­ti­nė­je Ru­ si­jos da­ly­je, kad du­jo­tie­kis ga­lė­ tų veik­ti.

Tai­gi dau­ge­lis eks­per­tų lin­kę ma­ny­ti, kad „South Stream“ – po­ li­ti­nis pro­jek­tas, ku­riam Krem­lius ne­gai­li pi­ni­gų tik to­dėl, kad ga­lė­tų

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Gel­bė­to­jai Ge­nu­ jos uos­te ieš­ ko­jo žmo­ nių, ku­rie ga­lė­jo lik­ ti gy­vi po nak­tį įvy­ku­sios ne­lai­mės, kai kon­tei­ne­ri­nis lai­vas rė­žė­si į lai­vy­bos val­ dy­mo bokš­tą ir, jo da­liai nu­ griu­vus į van­de­nį, žu­vo trys žmo­nės.

Bokš­te bu­vo maž­daug 14 žmo­nių. Kai ku­rie jų įkri­to į šal­ tą van­de­nį, o ki­ti įstri­go lif­te, taip pat nu­kri­tu­sia­me į jū­rą.

Ava­ri­jos prie­žas­tys neaiš­kios: oro są­ ly­gos bu­vo pui­kios, ne­bu­vo vė­jo, ne­plau­ kė jo­kie ki­ti lai­vai. Ši tra­ge­di­ja iš­gąs­di­no ita­lus, dar neat­ si­ga­vu­sius po „Cos­ta Con­cor­dios“ tra­ ge­di­jos, kai tam krui­zi­niam lai­vui vie­ną­

Už­p uo­l i­k ai pa­g ro­ bė bu­vu­sio Pa­kis­ta­no prem­je­ro sū­nų Ali Hai­ de­rą Gil­la­ni (nuotr.), ku­ris tu­rė­jo da­ly­vau­ti šian­dien vyks­tan­čiuo­se rin­ki­muo­se. Bu­ vęs prem­je­ras You­su­fas Ra­za Gil­la­ni ir jo gi­mi­nai­čiai pri­klau­so vie­nai įta­kin­giau­sių to re­gio­no šei­mų. „Žmo­nės at­va­žia­vo mo­to­cik­lu. Jie taip pat tu­rė­jo au­to­mo­bi­lį, jie pra­dė­jo šau­dy­ti ir juo­da „Hon­da“ pa­gro­bė Y.R.Gil­la­ni sū­ nų Ali Hai­de­rą, – žur­na­lis­tams sa­kė po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nas Khur­ra­mas Sha­ku­ras.

– Už­da­rė­me įva­žia­vi­mus ir iš­va­žia­vi­mus, pra­dė­jo­me paieš­ką.“ In­ci­den­tas įvy­ko Ma­ti­ta­lo ra­jo­ne pa­ sku­t i­n ę ofi­c ia­l ią kam­pa­n i­j os die­n ą prieš šian­die­nos rin­ki­mus, ku­rie žy­mi is­to­ri­nį de­mok­ra­ti­nį val­džios per­da­vi­ mą ša­ly­je.

2012ųjų sau­ sio nak­tį ap­vir­ tus prie Džil­jo sa­los žu­vo 32 žmo­nės.

Ba­lan­džio 15-ąją ša­ly­je pra­si­dė­jo kal­ti­ni­ mų še­šiems šios ka­tast­ro­fos įta­ria­mie­ siems nag­ri­nė­ji­mas teis­me.

pa­ga­liau ap­lenk­ti Uk­rai­ną. Ki­je­vo ir Mask­vos du­jų ka­rai ne sy­kį bu­ vo su­trik­dę du­jų tie­ki­mą Eu­ro­pai.

Tie­sa, „Gazp­rom“ nei­gia, kad sta­ ty­ti pie­ti­nį srau­tą juos ska­ti­na po­ li­ti­niai su­me­ti­mai, nors pri­pa­ži­no, kad gin­čai su Uk­rai­na dėl tran­zi­to gi­gan­tui įgri­so.

Ki­ta ver­tus, ga­li bū­ti, kad „Gazp­rom“ ga­li pe­rim­ti Uk­rai­nos vamz­dy­nus. Ne­se­niai tarp Ki­je­vo ir Mask­vos pra­si­dė­jo de­ry­bos dėl bend­ro kon­sor­ciu­mo, ku­ris val­dy­ tų Uk­rai­nos du­jo­tie­kių sis­te­mą ir po­že­mi­nes du­jų sau­gyk­las, su­kū­ ri­mo, o tai reikš­tų, jog Ru­si­jos du­ jų mil­ži­nas įgy­tų šio tur­to kont­ro­ lę, ku­rios il­gai sie­kė.

Klau­si­mas, kam to­kiu at­ve­ ju „Gazp­rom“ bū­tų rei­ka­lin­gas „South Stream“, ku­rio pa­jė­gu­mas – 63 mlrd. ku­bi­nių met­rų du­jų per me­tus? Į šį klau­si­mą „Gazp­rom“ kol kas neat­sa­kė. „The So­fia Glo­be“, „New Eu­ro­pe“ inf.

A.H.Gil­la­ni yra pa­sau­lie­ti­nės Pa­kis­ta­no liau­dies par­ti­jos kan­di­da­tas į Pan­dža­bo pro­vin­ci­jos asamb­lė­ją.

10

ĹĄeĹĄtadienis, geguĹžÄ&#x2014;s 11, 2013

miestas

Sim­bo­liai ke­lia su­maiť­tį 1

Ko­dÄ&#x2014;l ta vÄ&#x2014;­lia­va ne to­kia, kas Ä?ia ap­si­ri­ko?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ste­ bÄ&#x2014;­jo­si klai­pÄ&#x2014;­die­tis. Pa­si­ro­do, se­no­ ji vÄ&#x2014;­lia­va nÄ&#x2014;­ra to­kia se­na, ji su­kur­ ta pran­cĹŤz­me­Ä?iu, tai yra 1920 m., ir daŞ­niau­siai bu­vo nau­do­ta lai­vuo­se, ta­Ä?iau trum­pai. â&#x20AC;&#x17E;Da­bar­ti­nÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; ir­gi nÄ&#x2014;­ra is­to­ri­nÄ&#x2014; mies­to vÄ&#x2014;­lia­va. Mes ne­tu­ri­me jo­ kios iko­nog­ra­fi­nÄ&#x2014;s me­dĹžia­gos, ko­ kia iĹĄ tik­rų­jĹł bu­vo ta Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­ lia­va. Nes pir­mo­sios Ĺži­nios apie jÄ&#x2026; sie­kia tik nuo XVIII a. Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­lia­vos is­to­ri­ja nÄ&#x2014;­ra pla­Ä?iau ty­ri­ nÄ&#x2014;­taâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; Ma­Şo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius Jo­ nas Ge­nys.

Krať­to vÄ&#x2014;­lia­vos is­to­ri­ja Â&#x201E;Â&#x201E;Klai­pÄ&#x2014;­dos krať­to vÄ&#x2014;­lia­va at­si­ra­do

1919 m. pa­bai­go­je Klai­pÄ&#x2014;­dos â&#x20AC;&#x17E;prieť­ par­la­men­Ä?ioâ&#x20AC;&#x153; su­kur­to­je Klai­pÄ&#x2014;­dos kons­ti­tu­ci­jo­je (sta­tu­te, nuo­sta­tuo­se). Â&#x201E;Â&#x201E;Krať­tui vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026; su­tei­kÄ&#x2014; ge­ne­ro­las

D.Od­ry. Jis dÄ&#x2014;l to Am­ba­sa­do­riĹł Kon­ fe­ren­ci­jai ra­ťÄ&#x2014; du laiť­kus. Â&#x201E;Â&#x201E;1920 m. ko­vo 11-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; Am­ba­sa­do­riĹł

Kon­fe­ren­ci­ja D.Od­ry su­teik­tÄ&#x2026; vÄ&#x2014;­lia­ vÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;ra­ti­fi­ka­voâ&#x20AC;&#x153;. Â&#x201E;Â&#x201E;D.Od­ry nu­ta­ri­mu ÄŻtei­si­na­ma Krať­

to vÄ&#x2014;­lia­va. Â&#x201E;Â&#x201E;1921 m. uŞ­drau­dĹžia­mos ki­tos vÄ&#x2014;­

17

lia­vos.

PRAMOGOS

Klai­pÄ&#x2014;­die­tis Ti­mō­ras:

Â&#x201E;Â&#x201E;1925 m. Jo­nas Bud­rys at­ťau­kÄ&#x2014;

Po­li­ti­kai var­to si­tua­ci­jÄ&#x2026;, kaip jiems rei­kia.

D.Od­ry nu­ta­ri­mÄ&#x2026;. Lie­tu­vos tris­pal­ vÄ&#x2014; pri­va­lo­ma. (Krať­to vÄ&#x2014;­lia­va ne­te­ ko sta­tu­so). Â&#x201E;Â&#x201E;1923â&#x20AC;&#x201C;1939 m. mies­to bur­mist­ras ÄŻvai­ Â&#x201E;Â&#x201E;Iť­lai­kÄ&#x2014;: Ma­Şo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus di­rek­to­rius J.Ge­nys pa­brÄ&#x2014;­ŞÄ&#x2014;, kad da­bar­ti­nÄ&#x2014;­je Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­

lia­vo­je iť­lai­ky­tos is­to­ri­nÄ&#x2014;s mies­to sim­bo­lio spal­vos.

rio­mis pro­go­mis kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; krať­to vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026;.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

J.Ge­nio tei­gi­mu, da­bar­ti­nÄ&#x2014;­je mies­to vÄ&#x2014;­lia­vo­je pa­nau­do­tos is­to­ri­ nÄ&#x2014;s mies­to her­bo spal­vos â&#x20AC;&#x201C; rau­do­ na ir gel­to­na. He­ral­di­ko­je gel­to­na ar­ba auk­so spal­va reiť­kia kil­min­ gu­mÄ&#x2026;, pro­tin­gu­mÄ&#x2026;, do­ru­mÄ&#x2026;, rau­ do­na â&#x20AC;&#x201C; drÄ&#x2026;­sÄ&#x2026; ir mei­lÄ&#x2122;. Ĺ˝enk­lĹł pri­rei­kÄ&#x2014; lai­vams

VÄ&#x2014;­lia­va, ku­riÄ&#x2026; prieť­ka­rio kny­ge­lÄ&#x2014;­ je ap­ti­ko klai­pÄ&#x2014;­die­tis Ti­mō­ras, bu­ vo ÄŻtei­sin­ta 1920 m. pran­cō­zĹł val­ dy­mo me­tu. TĹł pa­Ä?iĹł me­tĹł ko­vo 11 d. ĹĄis klau­si­mas svars­ty­tas net Am­ ba­sa­do­riĹł Kon­fe­ren­ci­jo­je.

Tai liu­di­jan­tÄŻ do­ku­men­tÄ&#x2026; iĹĄ Lon­ do­no ar­chy­vo vi­sai ne­se­niai ga­vo nau­jo­sios Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­lia­vos au­ to­rius K.Mic­ke­vi­Ä?ius.

Paaiť­kÄ&#x2014;­jo, ÄŻ Am­ba­sa­do­riĹł Kon­fe­ ren­ci­jos ge­ne­ra­li­nÄŻ sek­re­to­riĹł laiť­ ku krei­pÄ&#x2014;­si Me­me­lio te­ri­to­ri­jos ad­ mi­nist­ra­to­rius pran­cō­zĹł ge­ne­ro­las Do­mi­ni­queâ&#x20AC;&#x2122;as Od­ry. â&#x20AC;&#x17E;Tu­riu gar­bÄ&#x2014;s per­duo­ti jums spal­ vo­tÄ&#x2026; vÄ&#x2014;­lia­vos es­ki­zÄ&#x2026; Me­me­lio te­ri­ to­ri­jai. VÄ&#x2014;­lia­va yra bō­ti­nai rei­ka­lin­ ga, sie­kiant uŞ­tik­rin­ti vi­daus, taip pat ir jō­ri­nÄ&#x2122; Me­me­lio uos­tui pri­ klau­san­Ä?iĹł lai­vĹł na­vi­ga­ci­jÄ&#x2026;. Ĺ ie lai­ vai, plau­kio­jÄ&#x2122; su Vo­kie­ti­jos vÄ&#x2014;­lia­va, ĹĄiuo me­tu dÄ&#x2014;l Me­me­lio te­ri­to­ri­jos at­sky­ri­mo nuo Vo­kie­ti­jos yra be vÄ&#x2014;­

Â&#x201E;Â&#x201E;Nea­ti­ti­ki­mai: prieť­ka­ry­je leis­to­je kny­ge­lÄ&#x2014;­je â&#x20AC;&#x201C; Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­lia­vos spal­vos

iť­dÄ&#x2014;s­ty­tos ho­ri­zon­ta­liai, vi­siť­kai ki­taip nei da­bar­ti­nÄ&#x2014;­je mies­to vÄ&#x2014;­lia­vo­je.

lia­vosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ra­ťÄ&#x2014; D.Od­ry. Laiť­ke tei­ gia­ma, kad vi­daus lai­vy­ba Me­me­ly­ je ir Ne­mu­ne â&#x20AC;&#x201C; ne­ma­Şa. PrieĹĄ ka­rÄ&#x2026; jō­ro­je plau­kio­jo 12 Me­me­lio lai­vĹł, o 1920 m. jĹł li­ko tik 4. â&#x20AC;&#x17E;Bet koks lai­vy­bos su­stab­dy­mas Me­me­ly­je su­kel­tĹł rim­tÄ&#x2026; Ĺža­lÄ&#x2026; krať­ tui. Ĺ ie pa­svars­ty­mai pa­ska­ti­no ma­ ne lai­ki­nai ap­rō­pin­ti Me­me­lio te­ri­ to­ri­jÄ&#x2026; vÄ&#x2014;­lia­va pa­gal vie­ti­nÄ&#x2014;s val­dĹžios pa­gei­da­vi­musâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ra­ťÄ&#x2014; ge­ne­ro­las.

Prie ĹĄio pra­ne­ťi­mo pri­dÄ&#x2014;­tas vÄ&#x2014;­ lia­vos pro­jek­tas: dvi ho­ri­zon­ta­lios juos­tos â&#x20AC;&#x201C; gel­to­na vir­ťu­je ir rau­do­ na apa­Ä?io­je, vir­ťu­ti­nia­me lau­ke ĹĄa­ lia stie­bo â&#x20AC;&#x201C; Me­me­lio mies­to her­ bas: ĹĄvy­tu­rys tarp dvie­jĹł ba­ke­nĹł, Ĺže­miau â&#x20AC;&#x201C; plau­kian­tis lai­ve­lis.

AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;? informacija apie hidraulinius bandymus Informuojame, kad pradedamas rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Ĺ ilu-

2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 14â&#x20AC;&#x201C;15tÄ&#x2014;sdienomis padidintu pl. 26, KlaipÄ&#x2014;doje, detalusis planas.

Planavimo miestikslas: slÄ&#x2014;giu (2 MPa) bus bandomi KlaipÄ&#x2014;dos nustatyti teritorijos tvarkymo to ĹĄilumos tinklai, esantys ÄŻ ĹĄiaurÄ&#x2122;reĹžimÄ&#x2026; nuostatiniĹł Kauir naudojimo : -#*1B&03 '/'2)*+#8 A.0/B3 ,0&#3 3,'-$*# /')7 statybos projektams rengti ir ĹžemÄ&#x2014;s sklypui naudoti. no gatvÄ&#x2014;s.

6'/#.@+@ 1#4#-1@ 6*';$5?*0 $'/&2#$5?*0 35 $'/&20+0 /#5&0+*.0 Planuojamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo bĹŤdas ir pobĹŤdis: inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros terito1#4#-10.*3 '3#/?*@ #&2'35 #*,03 aptarnavimo 12 -#*1B&# 1#2&#6*.> Vartotojai (ĹĄilumos ĹŤkio dienÄ&#x2026; privalo uĹžaklinti rijoseksploatuotojai) susisiekimo ir inĹžineriniĹł geguĹžÄ&#x2014;s komunikacijĹł13 objektĹł statybos.

Numatoma KlaipÄ&#x2014;dos rajoninÄ&#x2014;s katilinÄ&#x2014;s ir kamino pastatĹł vidaus ĹĄildymo sistemas nuo termofikacinio vandens & ! ! ! ! rekonstrukcija,

pusÄ&#x2014;s.ÄŻrengiant naujÄ&#x2026; 16 MW biokuro katilÄ&#x2026; su kondensaciniu ekonomaizeriu, naujos biokuro sandÄ&#x2014;PastatĹł ĹĄilumos ĹŤkÄŻ eksploatuojanÄ?ios bendrovÄ&#x2014;s 16 dienÄ&#x2026; ĹĄilumos ! ! ! ! statyba.geguĹžÄ&#x2014;s ! ! " ! liavimo ir transportavimo ÄŻrangos dÄ&#x2014;l vandens teritorijĹł planavimo dokumento galima teikti raĹĄtu detaÄŻvaduose turi nuimti akles PasiĹŤlymus ir !/*,#-53 2

paruoĹĄti paĹĄildymo ÄŻrenginius. liojo #34#40 */&',3#3 1-#/' 1 plano organizatoriui AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;&#x153;, DanÄ&#x2014;s g. 8, 92109 KlaipÄ&#x2014;Po ĹĄilumos tinklĹł hidraulinio ir remonto darbĹł ĹĄilumos tiekimas da,

tel. #4#-103 8-46bandymo 410859, klenergija@klenergija.lt, arba plano rengÄ&#x2014;jui 1#3,*24*3 el.paĹĄtas 9 6*';$5?*0 $'/ â&#x20AC;&#x17E;Archbaltâ&#x20AC;&#x153;, TurgausgeguĹžÄ&#x2014;s g. 22-5, 91249 KlaipÄ&#x2014;da, tel. 8-604 14733, el.paĹĄtas &2#$5?*0 karĹĄto vandens ruoĹĄimui UAB bus atnaujintas 17â&#x20AC;&#x201C;18 dienomis. uabarchbalt@yahoo.com.

4#47$03 .'4#*

Vartotojus, kuriĹł pastatams dÄ&#x2014;l defektĹł ĹĄilumos trasose ÄŻjungtas ĹĄiluProjekto rengimo terminas (preliminarus): 2013nebus m. II pusmetis.

Planavimo

#5,;40 1#4#-103 .

. proceso etapai keturi, tvarka bendroji. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas

#5,;40 1#4#-103

.

. mos tiekimas, informuosime papildomai. aplinkai vertinimo bus #5,;40 1#4#-103 atliekamas PlanĹł ir programĹł strateginio . pasekmiĹł . tvarHidrauliniĹł bandymĹłkos metu nebus ĹĄilumos energija

apraĹĄevartotojams nustatyta tvarka. Apie vieĹĄo tiekiama svarstymo procedĹŤrĹł vietÄ&#x2026; ir laikÄ&#x2026; bus " #5,;40 1#4#-103 .

.

plapraneĹĄta vietos spaudoje, savivaldybÄ&#x2014;s uĹžsukti interneto tinklalapyje, stende prie " #5,;40 1#4#-103 . . karĹĄtam vandeniui ruoĹĄti, todÄ&#x2014;l rekomenduojame buto ÄŻvadinÄŻ karĹĄto

nuojamos teritorijos.

"*3#3 $'/&2#3 1-04#3 .

. vandens ventilÄŻ, kad uĹž ĹĄaltÄ&#x2026;

vandenÄŻ nereikÄ&#x2014;tĹł mokÄ&#x2014;ti kaip uĹž karĹĄtÄ&#x2026;.

Planavimo organizatorius #.#4#* $'40/0 $-0,@ 3*'/03 *2 AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;?

1'246#203 1-74@ .=2#3 bandymĹł &'/)*/73 ) $ eigÄ&#x2026; bus skelbiama Papildoma informacija apie hidrauliniĹł per ra1-0,;4B3 340)0 &#/)# 25-0/*/B -#/)#* dijo stotÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Lalunaâ&#x20AC;&#x153; (94,9 MHz).

Informacija teikiama tel. (8 46) 410 869.

1-#34*,*/*#* #34#40 $=,-B )'2# AtsipraĹĄome dÄ&#x2014;l galimĹł & # ! #4#-103 &#-*.*3 /'1#2&50&#.03 nepatogumĹł. #2#*;,03 &#-76#54* 6*';#.'

2')*34250+#.03 ,0/,5230 &0,5 AB ,0/,523' â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;&#x153; *2 administracija .'/4#* *;&50&#.* *,*

*.4*/#* #/B3 ) -#*1B&# 6*';@ +@ 1*2,*.@ )251B # 1#4'*,53 $#/,0 A34#*)03 *;&504> &0,5.'/4> 1# 46*24*/#/4A +0) 1'26'34#3 4 2')*342#%*+03 .0,'34*3 *2 12#&*/B3 ,#* /03 12#&*/*3 A/#;#3 A : -#*1B&03 '/'2)*+#8 #43*3,#*40.>+> 3>3,#*4> #34#40 #1<*=2# A67,3

6#- 04'/%*#-*'.3 ,0/,5230 &#-76*#.3 2*/,4*3 #&2'35 #*,03 12 -#*1B&# % $ # #/B3 ) -#*1B&# "0,@ 35 1#3*=-7.#*3 #41-B;*.0 120%'&=2# A67,3

6#- : -#*1B&03

Am­b a­s a­d o­r iĹł Kon­fe­ren­c i­ ja pri­pa­Şi­no ĹĄiÄ&#x2026; vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026; Me­me­lio te­ri­to­ri­jai, skir­tÄ&#x2026;, anot ge­ne­ro­ lo D.Od­ry, pa­leng­vin­ti Me­me­lio uos­tui pri­klau­san­Ä?iĹł lai­vĹł lai­ vy­bÄ&#x2026; jō­ro­je ir upÄ&#x2014;­se. Juo­lab ĹĄios vÄ&#x2014;­lia­vos su­tei­ki­mas esÄ&#x2026; ne­reiť­kia jo­kio pa­si­kei­ti­mo esan­Ä?io­je tei­si­ nÄ&#x2014;­je sis­te­mo­je.

Be­je, Dan­ci­go mies­tas (da­bar Gdans­kas, Len­ki­ja) sa­vo vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026; tuo pat lai­ko­tar­piu su­si­kō­rÄ&#x2014; ne­si­ kon­sul­tuo­da­mas su nie­kuo.

Su­kō­rÄ&#x2014; nau­jÄ&#x2026; sim­bo­lÄŻ

Tei­gia­ma, kad at­ku­riant da­bar­ti­ nÄ&#x2122; mies­to vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026;, ne­no­rÄ&#x2014;­ta kar­to­ti Pran­cō­zi­jos val­dy­mo lai­kĹł sim­bo­lio ir pa­si­rink­tas ver­ti­ka­lus gel­to­nos ir rau­do­nos spal­vĹł iť­dÄ&#x2014;s­ty­mas.

Lie­tu­vai at­ga­vus ne­prik­lau­so­ my­bÄ&#x2122; 1990-ai­siais, her­bÄ&#x2026; ir vÄ&#x2014;­ lia­vÄ&#x2026; kō­rÄ&#x2014; klai­pÄ&#x2014;­die­tis di­zai­ne­ ris K.Mic­ke­vi­Ä?ius. Pa­sak J.Ge­nio, nau­jo­ji Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­lia­va yra tam tik­rĹł sim­bo­liĹł su­ma. â&#x20AC;&#x17E;Ar­tÄ&#x2014;­jo 1992-ie­ji, mies­to ju­bi­ lie­jus, rei­kÄ&#x2014;­jo at­gai­vin­ti Klai­pÄ&#x2014;­dos vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026;. Uos­ta­mies­Ä?io val­dĹžiai ta­ da at­siun­tÄ&#x2014; laiť­kÄ&#x2026; me­me­len­de­riai, anks­tes­nie­ji krať­to gy­ven­to­jai, kad ga­li­ma bō­tĹł pa­nau­do­ti pran­cĹŤz­ me­Ä?io lai­kĹł vÄ&#x2014;­lia­vÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pri­si­mi­nÄ&#x2014; K.Mic­ke­vi­Ä?ius.

Kō­rÄ&#x2014;­jas pa­kal­bÄ&#x2014;­jo su tuo­me­Ä?iu mies­to va­do­vu Vy­tau­tu Ä&#x152;e­pu. â&#x20AC;&#x17E;Bu­vo la­bai svar­bu ne­pa­da­ry­ ti klai­dos, â&#x20AC;&#x201C; tvir­ti­no da­bar­ti­nÄ&#x2014;s Klai­pÄ&#x2014;­dos mies­to vÄ&#x2014;­lia­vos au­to­ rius. â&#x20AC;&#x201C; Juk 1920 m. vÄ&#x2014;­lia­va â&#x20AC;&#x201C; ne is­ to­ri­nÄ&#x2014;, ji bu­vo su­kur­taâ&#x20AC;&#x153;. To­dÄ&#x2014;l esÄ&#x2026; sÄ&#x2026;­mo­nin­gai pa­si­rink­tas ver­ti­ka­lus spal­vĹł iť­dÄ&#x2014;s­ty­mas, kad da­bar­ti­nÄ&#x2014; mies­to vÄ&#x2014;­lia­va skir­tų­si nuo pran­

Â&#x201E;Â&#x201E;Stul­bi­na: uŞ­ra­ťas ant pa­mink­lo â&#x20AC;&#x17E;Ar­kaâ&#x20AC;&#x153; vo­kie­Ä?iĹł tu­ris­tams pri­me­na

liĹŤd­nai pa­gar­sÄ&#x2014;­ju­sio dik­ta­to­riaus A.Hit­le­rio mÄ&#x2014;g­tÄ&#x2026; ťō­kÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Vie­na tau­ta, vie­na vals­ty­bÄ&#x2014;, vie­nas va­dasâ&#x20AC;&#x153;.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

cĹŤz­me­Ä?io vÄ&#x2014;­lia­vos. Nes to lai­ko­tar­ pio vÄ&#x2014;­lia­va aso­ci­ja­vo­si, kad krať­tas yra ne Lie­tu­vos, o sa­va­ran­kiť­kas, to­dÄ&#x2014;l ji ne­ti­ko.

Ta­Ä?iau spal­vos iť­lai­ky­tos is­to­ ri­nÄ&#x2014;s, nau­jam mies­to vÄ&#x2014;­lia­vos va­ rian­tui pri­ta­rÄ&#x2014; ir iĹĄei­viai. â&#x20AC;&#x17E;Spren­di­mas keis­ti mies­to vÄ&#x2014;­lia­ vos spal­vĹł iť­dÄ&#x2014;s­ty­mÄ&#x2026; bu­vo po­li­ti­ nisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pri­pa­Şi­no K.Mic­ke­vi­Ä?ius. Šō­kis kve­pia na­ciz­mu?

Ne tik mies­to vÄ&#x2014;­lia­va, ki­to­kia nei prieť­ka­ry­je, is­to­ri­jos en­tu­zias­ tams su­ke­lia keis­tĹł min­Ä?iĹł. Kai ves­da­mas eks­kur­si­jÄ&#x2026; vo­kie­Ä?iĹł tu­ ris­tams Ti­mō­ras pa­Şo­dĹžiui iť­ver­ tÄ&#x2014; uŞ­ra­ťÄ&#x2026; ant pa­mink­lo â&#x20AC;&#x17E;Ar­kaâ&#x20AC;&#x153;, kur ci­tuo­ja­ma ra­ťy­to­ja Ie­va Si­mo­ nai­ty­tÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;Esa­me vie­na tau­ta, vie­na Ĺže­mÄ&#x2014;, vie­na Lie­tu­vaâ&#x20AC;&#x153;, sve­Ä?iams iĹĄ kar­to ki­lo aso­cia­ci­ja su na­cis­ti­ne Vo­kie­ti­ja.

Nors dar Ot­to von Bis­marc­ko, XIX a. Vo­kie­ti­jos vie­ny­to­jo lai­ kais bu­vo la­bai po­pu­lia­rus ťō­kis â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Vie­na tau­ta, vie­na Ĺže­mÄ&#x2014;, vie­ na vals­ty­bÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;.

JÄŻ per­fra­za­vo na­cis­tai. Vie­nas gar­siau­siĹł hit­le­ri­nÄ&#x2014;s Vo­kie­ti­jos na­ciĹł par­ti­jos ťō­kiĹł bu­vo: â&#x20AC;&#x17E;Vie­ na tau­ta, vie­na vals­ty­bÄ&#x2014;, vie­nas va­dasâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Ein Volk, ein Reich, ein FĂźhrerâ&#x20AC;&#x153;). â&#x20AC;&#x17E;Vo­kie­Ä?iai tÄ&#x2026; ťō­kÄŻ la­bai ge­rai pri­ si­me­na, tik jis tru­pu­tÄŻ trans­for­ muo­tas. I.Si­mo­nai­ty­tei jis bu­vo ge­rai Ĺži­no­mas. Ji tik­rai ne­si­Şa­vÄ&#x2014;­ jo na­ciĹł ideo­lo­gi­ja, bet yra ir pa­sÄ&#x2026;­ mo­ni­niĹł da­ly­kĹł. Ka­dan­gi to laik­ me­Ä?io Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms ĹĄi­tas ťō­kis bu­vo ÄŻkal­tas ÄŻ gal­vÄ&#x2026;, tad ku­riant ra­ťy­to­ jai ta min­tis vei­kiau­siai ir iť­ki­loâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svars­tÄ&#x2014; is­to­ri­kas Dai­nius Eler­tas.

Pa­va­di­ni­mai ke­lia abe­jo­nių

Kai ku­rie klai­pÄ&#x2014;­die­Ä?iai ap­gai­les­ tau­ja, ko­dÄ&#x2014;l gat­vÄ&#x2014; pa­lei upÄ&#x2122; pa­ va­din­ta Da­nÄ&#x2014;s, o ne Lui­zÄ&#x2014;s var­du, nes toks is­to­ri­nis gat­vÄ&#x2014;s pa­va­di­ni­ mas bu­vo. â&#x20AC;&#x17E;Ba­rel­je­fÄ&#x2026; ant ro­tu­ťÄ&#x2014;s pa­sta­to pa­ ka­bi­no, ko­dÄ&#x2014;l ne­sug­rÄ&#x2026;­Şi­na se­no­jo is­ to­ri­nÄ&#x2014;s Lui­zÄ&#x2014;s gat­vÄ&#x2014;s pa­va­di­ni­mo?

Juk Prō­si­jos ka­ra­lie­nÄ&#x2014; daug pa­da­ rÄ&#x2014; mies­tui, kol Ä?ia gy­ve­no ir gat­ves nu­tie­sÄ&#x2014;, ap­ťvie­tÄ&#x2014;, mo­kyk­las stei­gÄ&#x2014;. Ji nu­si­pel­nÄ&#x2014; dau­giau pa­gar­bos ir at­mi­ ni­mo â&#x20AC;&#x17E;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s Ti­mō­ras. â&#x20AC;&#x17E;Dar vie­na klas­to­tÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; Her­kaus Man­to gat­vÄ&#x2014;, juk ne­bu­vo to­kio Ĺžmo­gaus. Bu­vo Mon­tÄ&#x2014;, ko­dÄ&#x2014;l yra iť­krai­po­ma, kam ne­pa­tin­ka prō­siť­ ki var­dai?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; klau­sÄ&#x2014; klai­pÄ&#x2014;­die­tis.

La­bai ÄŻdo­mus at­ve­jis, pa­sak is­to­ ri­ko D.Eler­to, Pa­ry­Şiaus Ko­mu­nos gat­vÄ&#x2014; ir ĹĄa­lia esan­ti ne­di­de­lÄ&#x2014; Ko­ mu­na­rĹł gat­ve­lÄ&#x2014; Klai­pÄ&#x2014;­do­je.

Kaip tai su­si­jÄ&#x2122; su Klai­pÄ&#x2014;­da ir ko­ dÄ&#x2014;l Ä?ia ta gat­vÄ&#x2014; at­si­ra­do? â&#x20AC;&#x17E;Vie­nin­te­lis ry­ťys tarp Klai­pÄ&#x2014;­ dos, Pa­ry­Şiaus ko­mu­nos ir ko­ mu­na­rĹł yra la­bai sim­bo­li­nis. Pa­ va­di­nant gat­vÄ&#x2122; ĹĄiais var­dais, bu­vo pri­si­min­ta Pran­cō­zi­ja. Bet pa­ra­ dok­sas tai, kad Prō­si­jos ka­ri­niai da­li­niai mal­ťi­no Pa­ry­Şiaus ko­mu­ nÄ&#x2026;. Gal­bĹŤt ten da­ly­va­vo ir klai­pÄ&#x2014;­ diť­kiai. Tai toks keis­tas ry­ťys. Gal taip pa­gerb­ta mō­sĹł per­ga­lÄ&#x2014; ir ne tik ta­ry­bi­nÄ&#x2014;?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; svars­tÄ&#x2014; D.Eler­tas. â&#x20AC;&#x17E;Bu­vo rek­la­mi­niai pla­ka­tai, skir­ ti Klai­pÄ&#x2014;­dos krať­to pri­jun­gi­mo prie Lie­tu­vos 90-me­Ä?iui. Ar at­krei­pÄ&#x2014;­te dÄ&#x2014;­me­sÄŻ, kad ten bu­vo pa­vaiz­duo­ti vo­kiť­ki Ĺže­mÄ&#x2014;­la­piai, juk ne­bu­vo Ä?ia jo­kios Lie­tu­vos. Va­di­na­si, po­li­ti­kai var­to si­tua­ci­jÄ&#x2026;, kaip jiems rei­kiaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsi­ti­ki­nÄ&#x2122;s klai­pÄ&#x2014;­die­tis Ti­mō­ras.

11

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Iš­gel­bė­jo: pir­mo­sio­mis sa­vai­tė­mis tri­jų pu­mų prie­žiū­ra R.Vė­liū­tei pri­mi­nė rū­pi­ni­mą­si kū­di­kiu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pu­mos sa­vo glo­bė­ją at­pa­žįs­ta iš bal­so Su­si­do­mė­ji­mo ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir pa­sau­ly­je su­lau­ku­si is­to­ ri­ja apie na­muo­se Ra­sos Vė­liū­tės užau­gin­tus tris pu­mos ma­ žy­lius pa­sie­kė ato­maz­gą – su­stip­rė­ję ir sa­va­ran­kiš­kam gy­ve­ni­ mui pa­si­ruo­šę gy­vū­nai gry­nu oru ir sau­le jau mė­gau­ja­si gam­ti­ nin­kų cent­re Klai­pė­dos ra­jo­ne.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Sun­ki pra­džia

„Gy­vū­nai jau­čia ry­šį su žmo­gu­ mi ir vi­sa­da bus dė­kin­gi už rū­ pes­tį bei dė­me­sį. Ta­da, kai sku­ biai rei­kė­jo priim­ti spren­di­mą, ką da­ry­ti su ke­lių sa­vai­čių jau­ nik­liais, klau­si­mų, ar pa­siim­ti juos pri­žiū­rė­ti, ne­ki­lo“, – ti­ki­no R.Vė­liū­tė.

Trys pu­mos – Kin­dė, Gip­sė ir Kip­šas – su Ra­sa, ku­ri lai­ki­nai ta­

po jų ma­ma, už­mez­gė ypa­tin­gą kon­tak­tą.

Uni­ka­li is­to­ri­ja pra­si­dė­jo ta­da, kai tri­jų jau­nik­lių su­si­lau­ku­si pu­ma at­ si­sa­kė pri­žiū­rė­ti sa­vo ma­žy­lius.

Gam­ti­nin­kų cent­ro dar­buo­to­jai pa­ ste­bė­jo, kad pa­te­lė at­si­sa­ko au­gin­ti vos ke­lių sa­vai­čių ma­žy­lius.

No­rė­da­mi iš­sau­go­ti ta­da dar be­ jė­gius gy­vū­nus, cent­ro at­sto­vai nu­spren­dė, kad juos bū­ti­na at­skir­ti nuo ma­mos ir pra­dė­ti rū­pin­tis pa­ tiems. Taip trys ma­žos pu­mos at­ si­dū­rė Ra­sos na­muo­se.

R.Vė­liū­tė pri­pa­žįs­ta, kad pir­ mo­sios dvi sa­vai­tės bu­vo įtemp­ tos ir kai­na­vo ne­ma­žai jė­gų. Mer­ gi­ną nuo­lat ka­ma­vo ne­ri­mas, ar pa­vyks su­si­tvar­ky­ti ir užau­gin­ ti ma­žy­lius.

Paš­ne­ko­vė pri­si­mi­nė, kad iš pra­ džių gy­vū­nus kas po­rą va­lan­dų mai­ti­no pie­no mi­ši­nu­kais. „Ke­lias sa­vai­tes te­ko at­si­sa­ky­ ti mie­go ir lais­va­lai­kio, nes dė­me­ sio ir prie­žiū­ros Kin­dei, Gip­sei ir Kip­šui rei­kė­jo vi­są pa­rą. Ta­čiau mums pa­vy­ko. Kiek­vie­ną die­ną

jau­nik­liai au­go ir stip­rė­jo. Mie­gą pa­kei­tė žai­di­mai, o pie­no mi­ši­nį – mė­sa. Dar po ke­lių sa­vai­čių tri­ju­ lė su­ge­bė­da­vo suės­ti vie­ną ar net dvi viš­tas per die­ną“, – pri­si­mi­ nė Ra­sa.

Ra­sa Vė­liū­tė:

Į šne­kas ar ko­men­ ta­rus sten­giuo­si ne­ kreip­ti dė­me­sio. Tie, ku­rie ma­ne pa­žįs­ta, pui­kiai ži­no, kad gy­ vū­nai – vi­sas ma­no gy­ve­ni­mas.

Pa­dė­jo ir šuo

Paš­ne­ko­vė pa­sa­ko­jo, kad au­gin­ti tris pu­mos jau­nik­lius ne­bu­vo pa­ pras­ta, nes šie gy­vū­nai la­bai ak­ ty­vūs.

„Pu­mos la­bai jud­rios, smal­sios ir mėgs­ta žais­ti. Gy­vū­nams paū­ gė­jus, te­ko im­tis at­sar­gu­mo prie­ mo­nių – pa­slėp­ti lai­dus, per­sta­ty­ti bal­dus, daik­tus kam­ba­ry­je pa­dė­ ti taip, kad ne­truk­dy­tų gy­vū­nams. Ži­no­ma, nu­drėks­tų ta­pe­tų ir ap­ grauž­tų bal­dų iš­veng­ti ne­pa­vy­ko, ta­čiau tai menk­nie­kis“, – sa­kė pa­ šne­ko­vė.

Ra­sa džiau­gė­si, kad jos pa­gal­ bi­nin­ke ne­ti­kė­tai ta­po Ry­tų Eu­ro­ pos avi­ga­nė Fu­ga, ku­ri ne tik grei­ tai su­si­drau­ga­vo su jau­nik­liais, bet ir pa­dė­da­vo pri­žiū­rė­ti dė­me­ sio rei­ka­lau­jan­čius gy­vū­nus.

Fu­ga lai­žy­da­vo pu­mos jau­nik­lių pil­vu­kus, kai skau­dė­da­vo, žais­da­ vo ir mie­go­da­vo su jais, o Ra­sai ke­ lioms va­lan­doms pa­li­kus na­mus, tap­da­vo auk­le.

Pu­mos – ne vie­nin­te­liai gy­ vū­nai, ku­rių gy­vy­bes iš­sau­go­ jo mer­gi­na. Klai­pė­die­tei te­ko rū­ pin­tis ir po­ra ma­žų liū­tu­kų.

16

12

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakarė

R.Zem­kaus­kas: gy­ve­ni­mas – tra­gi Žur­na­lis­to, lai­dų ve­dė­jo ir pro­diu­se­rio, fil­ mų gar­sin­to­jo, ra­šy­to­jo Ry­čio Zem­kaus­ko pa­va­din­ti žvaigž­de nie­kas ne­drįs­ta. „Ir ačiū Die­vui“, – pri­du­ria jis pa­ts.

Ag­nė Klim­čiaus­kai­tė

lau­kė­te. Bet tai vis tiek neiš­ven­ gia­mai bus ver­tas žmo­gus.

Vis dėl­to te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vų pa­ gar­ba ir su­si­ža­vė­ji­mas ly­di vi­sas R.Zem­kaus­ko ku­ria­mas kul­tū­ros lai­das – „Pa­si­vaikš­čio­ji­mus“, „Al­ che­mi­ją“ ir į TV1 ete­rį po pen­ke­rių me­tų su­grį­žu­sį „Sno­bo ki­ną“.

– Sten­gia­tės iš­sau­go­ti as­me­ ny­bių po­rtre­tus atei­ties kar­ toms?

– Ar atei­ties kar­toms, ne­ži­nau, bet ži­nau, kad stu­den­tai lai­do­ mis nau­do­ja­si. Mū­sų pa­šne­ko­vų spekt­ras la­bai pla­tus. To­kie po­ rtre­tai – ne blo­giau­sias da­ly­kas, ku­rį gy­ve­ni­me ga­li pa­da­ry­ti. Jei tik tiek nu­veik­siu, tai, Vieš­pa­tie, bū­ siu la­bai daug nu­vei­kęs.

a.klimciauskaite@diena.lt

– „Sno­bo ki­no“ ger­bė­jai juo­ kau­ja, kad po jū­sų pri­sta­ty­mo žiū­rė­tum bet ko­kį fil­mą. Kaip jums tai pa­vyks­ta?

– Tu­rė­čiau at­sa­ky­ti pa­pras­tai: tai – ne ma­no nuo­pel­nas, o Die­vo do­ va­na. Tai bū­tų są­ži­nin­gas at­sa­ ky­mas. O sa­ve glos­tan­tis at­sa­ky­ mas bū­tų toks: man be ga­lo įdo­mūs žmo­giš­kie­ji san­ty­kiai, man įdo­mu, kas vyks­ta fil­me, aš vi­sas bū­nu ja­ me vi­są lai­ką, ban­dau su­si­ta­pa­tin­ti su tuo, kas vyks­ta, ir sten­giuo­si tai ko­men­tuo­ti žiū­ro­vui.

– O pa­glos­to sa­vi­mei­lę, kad daž­nai esa­te lai­ko­mas eta­lo­nu, kaip rei­kia kur­ti lai­das?

– Pag­los­to, nors tai nė­ra tik sa­ vi­mei­lės glos­ty­mas, tai yra ma­ no dau­ge­lio dau­ge­lio me­tų, die­nų ir nak­tų re­zul­ta­tas. To­kį įver­ti­ ni­m ą prii­m u ra­m iai, nes la­bai sten­giuo­si, da­rau vis­ką, kad lai­ dos bū­tų ge­ros, įdo­mios. Vi­są sa­ ve įde­du.

– Jau­čia­te vy­rų pa­vy­dą dėl sa­vo iš­kal­bos, cha­riz­mos?

– Ne, ne­su­si­dū­riau nie­ka­da. Kaip tik daug komp­li­men­tų iš vy­rų su­ lau­kiu. Jie daž­nai gi­ria, sa­ko: „Ge­rai pa­va­rei, šau­nuo­lis, vi­sus keiks­ma­žo­džius su­dė­jai – taip ir rei­kia, pa­ga­liau, kiek ga­li­ma kast­ ruo­ti fil­mus?“ – Koks bu­vo­te vai­kas?

– Sva­jo­to­jas vai­kas. Man bu­vo la­ bai nuo­bo­du. Išei­da­vau į lau­ką, o ten cheb­ry­tė sprog­di­na žiur­kes su kar­bi­du, mė­to į sie­ną die­nos švie­ sos lem­pas, kad sprog­tų, ar pa­de­ ga pa­dan­gą ir pa­lei­džia nuo kal­ no. Man bū­da­vo liūd­na. O na­mie – kny­gos. Aiš­ku, jei cheb­ry­tė ma­ ne, tą aki­niuo­tą pa­si­šiau­šu­sį ber­ niu­ką, bū­tų la­biau priė­mu­si, nei priė­mė, gal ki­taip kal­bė­čiau. Vis­ kas re­lia­ty­vu.

– Kaip pa­si­ren­ka­te pa­šne­ko­vus sa­vo lai­doms?

– Tai ma­no su­bjek­ty­vus pa­si­rin­ ki­mas. Ga­li­me ap­si­mes­ti, kad ži­ no­me de­šimt žy­miau­sių lie­tu­vių, bet ar tik­rai vi­si tuos pa­čius? Dir­ bant daug me­tų žiū­ro­vai tam tik­ra pra­sme iš­da­vė man li­cen­ci­ją šiek tiek spręs­ti pa­čiam, o aš ja la­bai są­mo­nin­gai ir at­sa­kin­gai nau­do­ juo­si. Dar ma­no tiks­las yra ste­ bin­ti žiū­ro­vus. Kai tik pa­jun­tu, kad jie ma­no, jog da­bar bus ple­ ja­da vie­no­kių ar ki­to­kių žmo­nių, pra­šom – žmo­gus, ku­rio jūs ne­

– Ar kar­tais api­ma jaus­mas, kad pa­vė­la­vo­te ką nors pa­kvies­ti pa­si­vaikš­čio­ti, pa­kal­bin­ti?

– Taip. Žmo­gus bu­vo dar gy­vas, bet jau ne­be tas. Kai kū­riau „Lan­ kas“, gai­lė­jau­si, kad to ar ano ne­ nu­fi l­ma­vo­me, pa­skui bu­vo per­ trau­ka, kai ne­da­rė­me kul­tū­ri­nių lai­dų, o per tą lai­ką išė­jo ne­ma­žai žmo­nių. Gal­vo­jau, ko­dėl ta­da ne­ nu­fil­ma­vo­me Gin­ta­ro Be­res­ne­vi­ čiaus, ko­dėl Ga­ve­lį – tiek ma­žai, ko­dėl vie­no ar ki­to ne­sus­pė­jo­me.

Aiš­ku, gai­lie­si.

Aš vi­są lai­ką dar­ be ir tuo džiau­giuo­ si. Die­vo do­va­na yra da­ry­ti, ką la­biau­siai mėgs­ti, ir iš to dar pra­gy­ven­ti.

– Pap­ras­tai sten­gia­ma­si su­ skub­ti įam­žin­ti vy­res­nio­sios kar­tos at­sto­vus, o jau­nes­nie­ji tu­ri lauk­ti sa­vo lai­ko...

– Ir pa­skui stai­ga tam­pa per vė­lu. Bū­ ti­nai rei­kia ir jau­ni­mo – jis va­ro pa­ sau­lį į prie­kį.

– Ar yra žmo­nių, ku­rie at­si­sa­kė pa­si­vaikš­čio­ti su ju­mis?

– Taip. Man di­džiu­lė gar­bė, kad su­ tin­ka kar­tu pa­si­vaikš­čio­ti. Jei ne­su­ tin­ka, toks yra jų pa­si­rin­ki­mas, o aš pa­si­lie­ku sau tei­sę vėl pa­siū­ly­ti po me­tų.

– At­kak­lu­mas nu­ga­li?

– Kar­tais nu­ga­li. Yra nu­ti­kę taip, kad at­va­žia­vo­me fil­muo­ti, o pa­šne­ ko­vas nea­tė­jo. Po pus­me­čio ban­dė­ me dar kar­tą. Ne­pa­vy­ko. O tre­čias kar­tas ne­me­la­vo. Bet vi­siš­kai su­ pran­tu žmo­nes, ku­rie to ne­no­ri ir nie­ka­da ne­no­rės. Ko­dėl tu­rė­tų? Te­ le­vi­zi­ja nė­ra pri­va­lo­mas da­ly­kas, aš su sa­vo lai­do­mis – taip pat.

– Ne­ma­no­te, kad jū­sų pa­šne­ko­ vai pri­si­bi­jo, – ne­ri­mau­ja, jog ne­ži­nos, ką at­sa­ky­ti į klau­si­ mą, ar at­sa­kys ne taip įdo­miai, kaip ga­lė­tų?

– Ne­ma­nau. Vi­sa­da sa­kau, kad pa­žiū­rė­tų lai­dų in­ter­ne­te, ir ži­

Sie­kis: R.Zem­kaus­kas už­si­brė­žęs ug­dy­ti žiū­ro­vą, ska­tin­ti jį to­bu­lė­ti ir sa­ko ne­ke­ti­nąs nu­leis­ti sa­vo lai­dų kar­te­lės

nos, kur no­riu juos įvi­lio­ti. Tai, ką da­rau, ma­nau, yra ko­rek­tiš­ kas da­ly­kas. Sten­giuo­si pro­pa­ guo­ti ko­rek­tiš­ką žur­na­lis­ti­ką. Jei žmo­gus tau at­sa­kė, tu­ri pa­si­ten­ kin­ti to­kiu at­sa­ky­mu, ko­kį ga­vai, o ne ban­dy­ti pirš­ti sa­vo su­for­ muo­tus vaiz­dus. O kiek daug ga­li iš­girs­ti pau­zė­se...

– Šiuo­lai­ki­niai ku­ni­gai pa­si­ vaikš­čio­ji­mą vis daž­niau pra­ kti­kuo­ja kaip iš­pa­žin­ties bū­dą.

Pats „Pa­si­vaikš­čio­ji­muo­se“ ne­ si­jau­čia­te kaip at­si­ver­ti kvie­ čian­tis dva­si­nin­kas?

– O, ma­tyt, jie pa­si­žiū­rė­jo ma­no lai­dų! Jei rim­tai, ne­si­jau­čiu kaip ku­ ni­gas, la­biau kaip bi­čiu­lis, žmo­gus, ku­ris išei­na kar­tu pa­si­vaikš­čio­ ti. Pa­si­vaikš­čio­ji­mas – nuo­sta­bus da­ly­kas, drau­giš­kas, ne­lei­džian­tis sku­bė­ti, tai na­tū­ra­lus bū­das pa­ gal­vo­ti. Sok­ra­tas su mo­ki­niais ir­gi vaikš­čio­da­vo. Si­gi­tas Ge­da yra sa­ kęs, kad sa­vo ge­riau­sią kny­gą „Ba­ bi­lo­no at­sta­ty­mas“ pa­ra­šė ei­da­mas pa­si­vaikš­čio­ti.

– Ar ran­da­te lai­ko pa­si­vaikš­ čio­ti?

– Kar­tais taip. Va­ži­nė­ju dvi­ra­čiu, vaikš­tau iki uni­ver­si­te­to ir at­gal. O vaikš­čio­ti man ge­riau­sia vie­nam.

– Kas jums yra lai­kas sau?

– Pa­vog­tas lai­kas – kai nie­kas ne­ ži­no, kur aš. Už­sie­ny­je kur nors.

Ten tik­rai pa­si­vaikš­tai – sve­ti­ma kal­ba, sve­ti­ma vie­ta, šva­rus ete­ris, nie­kas ta­vęs ne­pa­žįs­ta. Ne­se­niai vaikš­čio­jau vie­nas po Ge­te­bur­ gą. Kaip ge­rai bu­vo: jū­ra, uos­tas, oras, gro­žis, ko­kie vė­jai, koks ope­ ros teat­ras.

– O ką lai­ko­te lai­ko švais­ty­mu?

– Tuš­čius po­kal­bius apie tai, kur au­to­mo­bi­lį nu­si­pirk­ti, ko­kia spal­va sie­nas nu­da­žy­ti ir pan. Kaip bri­tai sa­ko „small talk“ – nuo­bo­džiau­sia, kai žmo­nės nie­kus šne­ka.

– Ko­kio sti­liaus fil­mus ren­ka­ si sno­bas?

– Sno­bas yra vie­noks, aš – ki­toks žiū­ro­vas. O kal­bant apie ma­no vi­ di­nį sno­bą, pa­sta­ruo­ju me­tu už­ ki­bau už be­siu­že­čio ki­no, vi­siš­ ko avan­gar­do, to­kio kaip Matt­hew Bar­ney. Esa­me tiek pri­pil­dy­ti is­to­ ri­jų, tiek siu­že­tų siū­lo­ma, ži­nio­se –

dra­mos, ap­link kaž­koks pri­va­lo­mas dra­mos pa­sau­lis: pavyks–nepa­ vyks, pri­plauks prie kranto–nepri­ plauks, priims įstatymą–nepriims, sutrukdys–nesutrukdys. Nie­kai.

To­dėl ir no­ri­si ne­siu­že­ti­nio bu­vi­ mo. Di­džio­ji da­lis gy­ve­ni­mo ir yra ne­siu­že­ti­nė, nors jei no­ri, ga­li ja­ me įžiū­rė­ti ko­kius nors prin­ci­pus.

Gal toks pa­si­rin­ki­mas yra nuo­var­ gio pa­si­reiš­ki­mas, bet kar­tais ža­vu žiū­rė­ti tai, kas skir­ta aso­cia­ci­joms, o ne kon­ven­ci­niam su­vo­ki­mui. Gal net ne su­vo­ki­mui – iš kur ži­no­ti, ką su­vo­ki, ką re­ži­sie­rius įdė­jo. Bet ir ne­rei­kia.

– Kaip pa­si­ren­ka­te fil­mus?

– Kas nors už­ka­bi­na, vy­res­nio­ji duk­ra pa­ro­do, bū­na, kad „You­Tu­ be“ at­si­tik­ti­nai ran­di, į fes­ti­va­lį esi pa­kvie­čia­mas.

– Ne­gai­la lai­ko, jei fil­mas pa­ si­ro­do ne toks ge­ras, kaip ti­ kė­jo­tės?

– La­bai gai­la. Vie­ną sy­kį tris va­ lan­das sė­dė­jau – koks var­gas. Jei ga­liu, ne­sė­džiu, o daž­niau­siai žiū­ riu DVD. Bet ką da­ry­ti, jei fil­mas man ne­pa­tin­ka? Jis ga­li bū­ti ge­ras,

13

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakarė

i­ko­me­di­ja su vie­no­du fi­na­lu R.Zemkausko dosjė Gimė 1972 m. spalio 28 d.

1993 m. baigė Vilniaus univer-

sitetą.

Nuo 1994 m. pradėjo dirbti tele-

vizijoje.

Kurtos ir kuriamos TV laidos:

Lietuvos televizijoje – „Septintasis kontinentas“ (1994 m.), „Atsargiai – reklama!“ ir „Septynios Kauno dienos“ (1995 m.), LNK televizijoje – nuo 1997 m., kūrė ir vedė „Ryto ratą“, „Lankas“, kūrė scenarijus įvairiems projektams, dabar TV1 kanale kuria „Snobo kiną“, „Pasivaikščiojimus“, „Alchemiją“.

Radijo laidos: stotyje „Ultra vires“

vedė laidas „Vidudienis su LNK“ (1996–1997 m.), „Dovanų karalius“ (1997 m.).

Nuo 1990 m. verčia ir įgarsina fil-

mus, rašo į spaudą ir interneto tinklalapius.

Dokumentiniai filmai: parašė

scenarijų Gražinos Sviderskytės režisuotam dokumentiniam filmui „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“. 2001 m. – „Džiazas žmonėms“ (autorius, prodiuseris), 2002 m. – „Muzika, žingsnis, mintis, jausmas“ (autorius, prodiuseris), 2002 m. – „Sigitas Geda. Žiema Stokholme“ (autorius, prodiuseris), 2003 m. – „Džiazo dvasia“ (scenarijaus autorius, prodiuseris), 2005 m. – „Stichijos“ (autorius, režisierius), 2007 m. – „El Festival“ (autorius, režisierius), 2009 m. – „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“ (scenarijaus autorius).

Kūryba: 1996 m. – poezijos knyga

s, jei kas nors jų ne­sup­ran­ta.

bet tie­siog ne ta die­na, ne ta nuo­ tai­ka. Tai kam žiū­rė­ti iki ga­lo?

– Esa­te ma­tęs iš­ties dau­gy­bę fil­mų. Ar žiū­rint vis nau­jus fil­ mus neap­nin­ka déjà vu?

– Vi­sa­da. Jau ži­nai, kas bus. Ho­ li­vu­das juk kiau­rai ma­ty­ti – sep­ tin­tą mi­nu­tę bus tas, pen­kio­lik­tą – tas, da­bar pa­si­ro­dys toks per­ so­na­žas. Jei ge­ra nuo­tai­ka ir sma­ giai vai­di­na, ko­dėl ne­pa­žiū­rė­ti, kaip fil­mas pa­da­ry­tas, kaip vai­di­ na­ma. Juk iš prin­ci­po siu­že­tų nė­ ra daug, Bib­li­jo­je vi­si su­ra­šy­ti. Ir žmo­gaus gy­ve­ni­mo siu­že­tas ba­ na­lus – tra­gi­ko­me­di­ja, ku­ri vi­sa­ da bai­gia­si vie­no­dai. Dar nė vie­ nas ne­bai­gė ki­taip.

– Ko­kie pa­sta­rie­ji ma­ty­ti fil­mai jums su­kė­lė ma­lo­nų šiur­pu­lį?

– Sun­kus klau­si­mas. Nau­jau­sių fil­mų aš ne­ma­tau. Žo­dis „nau­ jas“ man nie­ko ne­reiš­kia – Ing­ ma­ro Berg­ma­no fil­mas nau­jas, jei aš jo ne­ma­čiau. Tas pa­ts su vi­sais ki­tais pa­sau­lio fil­mais. Tie­są sa­ kant, ma­ne ki­nas re­tai taip vei­ kia, la­biau mu­zi­ka, pa­vyz­džiui, Keit­has Jar­ret­tas, Hi­ro­mi. Apsk­

internete www.silkverpis.lt. Yra parašęs eilėraščių ir prozos knygelių vaikams, tarp kurių: 1993 m. – „Begemotija“ (proza), 1995 m. – „Ežys ir echidna“, 1996 m. – „Iš seno lagamino“, 1997 m. – „Apie orus“, 1997 m. „Rastinukai“, 1997 m. – „Sesutės sagutės“.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ri­tai mu­zi­ka, ne­svar­bu, pia­ni­no ar smui­ko, nes esu vi­saė­dis, kaip ir ki­ne, ge­ras kū­ri­nys – ir vi­siš­kai iš­skren­di.

– Ku­rio­mis ak­to­rė­mis ža­vi­tės kaip mo­te­ri­mis?

– Man vy­rai ak­to­riai daug ge­res­ ni, ge­riau juos įsi­dė­miu. Sa­vo gė­ dai tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad daž­ nai ne­ski­riu tų nuo­sta­bių ak­to­rių žvaigž­džių. Ski­riu Sand­rą Bul­lock, Chris­ti­ną Ric­ci ar Jo­die Fos­ter, bet ir tai klau­si­mas, ar iš­kart pa­sa­ky­ čiau. Man Mi­chae­las Caine’as yra vis­kas. Ma­ty­ti, kaip ek­ra­ne ju­da jis ar­ba Ri­char­das E.Gran­tas, Fo­res­tas Whi­ta­ke­ris, yra di­džiu­lis ma­lo­nu­ mas. O Kea­nu Ree­ve­sas „Mat­ri­co­ je“ – ne­nu­ga­li­mas.

– Ar do­mi­tės ne tik nau­jais ak­ to­rių vaid­me­ni­mis, bet ir jų as­ me­ni­nio gy­ve­ni­mo po­ky­čiais?

– Ma­ne ma­žai do­mi­na tiek ak­to­rių, tiek ma­no pa­šne­ko­vų as­me­ni­nis gy­ve­ni­mas. La­biau rū­pi, ką žmo­ nės gal­vo­ja, kaip jie ma­to pa­sau­ lį, kaip jau­čia. Tas įpras­tas klau­ si­mas „Kaip tu jau­tie­si?“ yra la­bai pro­duk­ty­vus ir ne sy­kį da­vė re­zul­

ta­tų – žmo­nės į jį at­sa­ko skir­tin­gai.

Esa­me fun­da­men­ta­liai sve­ti­mi, ne­ ga­li­me į pa­sau­lį pa­žiū­rė­ti ki­to aki­ mis, o lai­do­se sten­giuo­si tai da­ry­ti.

La­bai re­tai skai­tau biog­ra­fi­jas, bet vi­si ži­no, kad jei pra­de­du kal­bė­ti apie ak­to­riaus biog­ra­fi­ją, va­di­na­ si, liūd­nas rei­ka­las – fil­mas pra­stas ir nė­ra, ką sa­ky­ti.

– Kai gy­ve­ni­me nu­tin­ka kas nors ypa­tin­ga, ne­rea­laus, sa­ ko­ma „kaip ki­ne“. Sakote šią fra­zę?

– Įsi­vaiz­duo­ja­te, kur nu­si­ri­to­me, – sa­ko­me „kaip ki­ne“. Ką sa­ky­da­vo XVI a., ką bū­tų sa­kęs Leo­nar­do da Vin­ci, ką vė­liau bū­tų sa­kęs Wil­lia­ mas Bla­ke’as, o kaip sa­ko­me mes?

Keis­tas man šis po­sa­kis „kaip ki­ ne“. Nie­ka­da jo ne­sa­kau. Ki­nas yra ki­nas, o gy­ve­ni­mas yra gy­ve­ni­mas.

Bū­tų ge­rai skir­ti ši­tas di­men­si­jas, ki­taip jau ima da­ry­tis pa­vo­jin­ga.

– Ko­kia veik­la, be dar­bo, jus da­ro lai­min­gą?

– Iš tik­rų­jų ta pa­ti ma­no veik­la. Aš vi­są lai­ką dar­be ir tuo džiau­giuo­si.

Die­vo do­va­na yra da­ry­ti, ką la­biau­ siai mėgs­ti, ir iš to dar pra­gy­ven­

ti. Ne­sup­ran­tu žmo­nių, ku­rie skun­ džia­si dėl dar­bo krū­vio, fil­ma­vi­mų die­ną ir nak­tį, po­pu­lia­ru­mo. Neik, ne­da­ryk, jei taip blo­gai. O aš no­riu to­liau cyp­da­mas tai da­ry­ti. Kad ir kaip per­vargs­tu, kad ir kaip bū­ na blo­ga nuo vis­ko, kad ir kas ne­ pa­vyks­ta, bet at­si­ke­li ir pa­gau­ni, kad min­ty­se jau klau­si­nė­ji žmo­gų, įsi­vaiz­duo­ji jį, jau pro­jek­tuo­ji „Al­ che­mi­ją“, kaip ir ką fil­muo­ti, ant­ ras pla­nas, tre­čias pla­nas, pa­tei­ki­ mas ir t. t. Tai – aist­ra.

– Kau­pia­te na­mie fil­mus?

– Ne. Tik kar­tais par­duo­tu­vė­se, kai bū­na fil­mai at­pi­gin­ti iki 3–4 li­ tų, nu­per­ku ir pa­de­du. Kaip ne­pirk­ ti, jei bū­na to­kių pui­kių fil­mų kaip „Bū­ti Džo­nu Mal­ko­vi­čiu­mi“ ar koks Mi­chae­lo Haneke’s siau­bas. Gal­vo­ ju, vai­kai pa­si­žiū­rės.

– Ar te­le­vi­zi­jo­je tu­ri­te, ką žiū­ rė­ti?

– La­bai ma­žai. Ma­nau, kad te­le­ vi­zi­ja tu­rė­tų grįž­ti prie pro­tin­ges­ nio žiū­ro­vo, ne tik to­dėl, kad aš tai da­rau. Tie­siog tai tu­ri įvyk­ti. Kai bend­rau­ji, su­sė­di pa­si­šne­kė­ti, pa­ ma­tai, kad ši­to­je ša­ly­je gy­ve­na švie­sūs žmo­nės. Tai kur kam­pas?

La­bai ge­ra vie­no ru­so žur­na­lis­to ci­ta­ta bus šio sa­vait­ga­lio „Al­che­ mi­jo­je“, jis sa­ko: „Dvi­de­šimt me­ tų siū­lau pro­jek­tus te­le­vi­zi­joms ir vi­sa­da gir­džiu tą pa­tį – rei­kia pa­ pras­čiau.“ Aš ir­gi gir­džiu tą pa­tį.

Rei­kia pa­pras­čiau, nes ba­by­tė Iva­ naus­kie­nė ne­sup­ras. Tik per tuos 20–30 me­tų ba­by­tė Iva­naus­kie­nė nie­kaip ne­pa­si­kei­tė. Gal­vo­ju, kad tai jai rei­kė­tų to­bu­lė­ti. O ką mums da­ry­ti? Ko­dėl pa­gal ją tu­ri­me kur­ ti te­le­vi­zi­ją? Aš esu te­le­vi­zi­jos ra­di­ ka­las ir kar­te­lės nie­ka­da ne­nu­lei­ siu. Jei ma­no pa­šne­ko­vas, fi­lo­so­fi­jos pro­fe­so­rius, kal­ba su­dė­tin­gai, o jūs, mie­lie­ji, jo ne­sup­ran­ta­te, tai – jū­ sų, ne ma­no, pro­ble­ma. Skai­ty­ki­te kny­gas. Aš jį vis tiek ro­dy­siu ir nie­ ko ne­pap­ras­tin­siu. Ei­siu šia kryp­ ti­mi, kiek tik ga­lė­siu, nes kiek ga­ li­ma kvai­lin­ti žmo­nes. Links­min­ti, džiu­gin­ti žmo­nes rei­kia ir bū­ti­na, bet kvai­lin­ti ne­ga­li­ma.

– Ki­no ir te­le­vi­zi­jos ko­ky­bės skir­tu­mui iliust­ruo­ti yra po­ sa­kis, kad ei­da­mas į ki­ną pa­ke­ li gal­vą, o žiū­rė­da­mas te­le­vi­zi­ ją ją nu­lei­di...

– Gra­žiai pa­sa­ky­ta, bet svar­bu, ką pa­ma­tai, – ar žiū­rė­da­mas aukš­tyn, ar nu­lei­dęs gal­vą. Sa­vai­me tai nė­ ra nei ge­rai, nei blo­gai, ir tik tu­ri­nys tu­ri reikš­mę. Kad tik ne­bū­tų kaip pa­sa­ko­je, ku­rio­je vi­si vaikš­čio­jo su­ si­grie­bę no­sis, žiū­rė­jo į la­bai gra­žius na­mų sto­gus ir fa­sa­dus, bet po ko­jo­ mis bu­vo mėš­las. Ir at­virkš­čiai.

– Bū­na, kad pa­žiū­rė­jęs fil­mą sa­ ko­te, jog nie­ko ne­sup­ra­to­te?

– Daž­nai. Jei ge­ras fil­mas, tai – kaip tai­syk­lė. Bet ne­tu­ri vi­sa­da vis­ ko su­pras­ti. Ma­no nuo­mo­ne, vien žo­dis „su­pras­ti“ yra bai­sus rim­ bas ir kū­rė­jams, ir au­di­to­ri­jai. Šio žo­džio te­ri­to­ri­jo­je tarps­ta vi­so­kie šar­la­ta­nai, ku­rie ban­do įkiš­ti sa­vo nuo­mo­nę ir iš to gy­ven­ti. Ką reiš­ kia su­pras­ti? Ar mes tik­rai taip pat su­pran­ta­me Wil­lia­mą Sha­kes­pea­ re’ą? Tik gau­na­me ko­dą, ku­rį kiek­ vie­nas iš­si­šif­ruo­ja pa­ts pa­gal sa­vo

gy­ve­ni­mą, sa­vo nuo­jau­tą, su­pra­ti­ mą ir ga­liau­siai nuo­tai­ką.

– Sa­ko­ma, sun­kiau­sia su­pras­ti ki­tų ša­lių hu­mo­rą.

– Aiš­ku, kas juo­kin­ga Ki­ni­jo­je, ne­ bus juo­kin­ga Lie­tu­vo­je, ir at­virkš­ čiai. Bet pub­li­ka žiū­ri Ab­ba­so Kia­ ros­ta­mi ar Emi­ro Kus­tu­ri­cos fil­mą ir juo­kia­si – skir­tin­gi kū­rė­jai, skir­ tin­gos kul­tū­ros, bet yra uni­ver­sa­lių da­ly­kų. Šiuo po­žiū­riu Ho­li­vu­das yra ge­riau­sia, ką ga­li­ma pa­ma­ty­ti. Ga­ min­ti fil­mus pa­gal tas pa­čias tai­ syk­les yra su­ge­bė­ji­mas. Kri­ti­kuo­ ti grei­ti, bet pa­ban­dy­kite su­kur­ti tą pa­tį – nei­šei­na.

– Kas ki­ne jus er­zi­na?

– Pri­mi­ty­vu­mas, kai at­ro­do, kad koks nors pro­diu­se­ris už­li­pęs pa­ sa­kė: „Pjau­nam čia, nes nie­kas ne­ sup­ras.“ Ir nu­pjo­vė taip bu­kai, tie­ siai į tar­pu­ra­gį, nors bu­vo ga­li­ma gra­žiau. Bet pri­pa­žįs­tu, kad esu iš­ ran­kus. Net lei­dau sau pa­reikš­ti Pe­ te­riui Gree­na­way’ui, kad vie­no jo fil­mo fi­na­las man yra per šiurkš­tus ir per pri­mi­ty­vus, kad bu­vo ga­li­ma su­bti­liau su­kur­ti. La­biau­siai ner­vi­ na že­mos lu­bos ir bu­kas kar­to­ji­mas to, kas jau dvi­de­šimt kar­tų ro­dy­ ta. Paieš­ko­kim, pa­si­sten­kim. Bri­ tai tu­ri la­bai ge­rą po­sa­kį, ku­rį va­ di­nu sa­vo gy­ve­ni­mo cre­do: „Nuei­ti pa­pil­do­mą my­lią“ (angl. – go the ext­ra mi­le).

– Ko­kį re­gi­te lie­tu­vių ki­ną šian­ dien, ko­kios jo per­spek­ty­vos?

– Jis yra ir siū­ly­čiau mo­ra­to­riu­mą – po­rą me­tų ne­kri­ti­kuo­ti. Te­gul au­ga, ne­rei­kia dai­ge­lių min­džio­ ti. Kri­ti­kuo­ti vi­sa­da yra ką ir dėl ko, bet duo­ki­me žmo­nėms užaug­ti, leis­ki­me už­si­veis­ti tam lie­tu­viš­kam ki­nui. Man pa­tin­ka nau­jo­sios lie­ tu­vių kar­tos, nep­rik­lau­so­mos Lie­ tu­vos žmo­nių be praei­ties ba­ga­žo, ku­ria­mas ki­nas. Jie tu­ri tiek daug ne­su­me­luo­to en­tu­ziaz­mo, ti­kė­ji­mo, ku­rio mums vi­siems rei­kia ši­to­je ša­ ly­je. Jie kar­tais per daug pa­si­kliau­ ja au­to­ri­te­tais, bet te­gu ban­do, juk ir pieš­ti iš­moks­ta­ma ko­pi­juo­jant.

Lin­kė­ki­me ieš­ko­ti sa­vo kal­bos ir aug­ti. O žiū­ro­vai ei­na žiū­rė­ti lie­tu­ viš­kų fil­mų. Tai ža­vu.

– Ar ki­no kri­ti­kams ne­su­tei­kia­ mas per­ne­lyg svar­bus vaid­muo – tei­sė ne tik liaup­sin­ti, bet ir su­tryp­ti kū­rė­ją?

– Iš pyk­čio kū­rė­jui rei­kia dirb­ti to­liau. O jei taip leng­va pa­spir­ti ir par­griau­ti, tai silp­nai lai­kė­si. Kri­ ti­kos rei­kia, tik, ži­no­ma, ana­li­zuo­ jan­čios. Ki­no ir te­le­vi­zi­jos kri­ti­kų, ku­rių nuo­mo­nė svar­bi, ir­gi tu­ri at­ si­ras­ti. Yra dar vie­nas niuan­sas – kai kri­ti­kas jau­čia­si sau­giai, nes yra įver­tin­tas pa­ts, nes juo pa­si­ ti­ki­ma, ta­da ir pro­duk­ci­ja ge­res­ nė. Tu­ri­me pa­si­rū­pin­ti, kad ge­ rai jaus­tu­mės vie­ni su ki­tais. To trūks­ta – su­tei­kia­mos tei­sės bū­ ti ge­res­niam. Sus­ting­ti nuo­la­ti­nės pri­mi­ty­vios ko­vos bū­se­nos ne­pers­ pek­ty­vu. Rei­kia ban­dy­ti gir­ti vie­ niems ki­tus.

– Ar daž­nai gi­ria­te ki­tus?

– Vi­sa­da sten­giuo­si pa­sa­ky­ti, jei man kas nors pa­ti­ko. Pas­kam­bi­nu, nu­stem­ba žmo­gus. Ma­nau, vi­siems rei­kia pa­drą­si­ni­mo.

14

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakarė

Mi­li­jo­no dramb­lių ša­ly­je neiš

Saugoma: Lao­se yra daug uni­ka­lių šven­tyk­lų, ku­rios įtrauk­tos į UNES­CO są­ra­šą.

Ke­liau­to­jas: J.Pė­kis (dešinėje) re­ko­men­duo­ja Lao­są ap­lan­ky­ti, kol ši ša­lis

Ka­dai­se mi­li­jo­nų dramb­lių ša­li­mi va­din­tas Lao­sas da­bar tuo pa­si­gir­ti ne­ga­li. Vis dėl­to Piet­ry­čių Azi­jos vals­ty­bė­je dar li­ko daug se­nų šven­tyk­lų, čia drau­giš­ki, be­si­šyp­san­tys žmo­nės. Šia­ me kraš­te ga­li­ma ste­bė­ti fan­tas­tiš­kus sau­lė­ly­džius.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Ža­lios švie­sos ne­su­lauk­si

Žmo­nės: vie­tos gy­ven­to­jai la­bai drau­giš­ki ir be­si­šyp­san­tys.

Lao­so sos­ti­nė­je Vien­tia­ne – la­bai daug gra­žių, spin­din­čių šven­tyk­lų, nors jų vie­nuo­liai gy­ve­na ne­to­lie­se itin kuk­lio­se lūš­no­se. Į akis kren­ta tai, kad be­veik nė­ ra dau­giaaukš­čių pa­sta­tų – dau­ gu­ma dvie­jų tri­jų aukš­tų. Gat­vė­ se la­bai ma­žai au­to­mo­bi­lių, šiek tiek tri­ra­čių, ku­riais va­ži­nė­ja ne tik ke­lei­viai, bet ir ve­ža­mi kro­vi­ niai, o di­džio­ji da­lis trans­por­to – mo­to­ro­le­riai. „Yra ke­li švie­so­fo­rai, ta­čiau ge­ riau­sia gat­ve ei­ti taip ir ne­su­lau­ kus už­si­de­gant ža­lios švie­sos“, – šyp­te­lė­jo ne­se­niai Lao­se ap­si­lan­kęs lie­tu­vis ke­liau­to­jas Juo­zas Pė­kis.

Mat ke­lis kar­tus jis taip ir ne­su­ lau­kė ža­lios švie­sos, o ke­lis kar­ tus ji už­si­de­gė ma­žiau­siai po pen­ kių mi­nu­čių.

Išs­kir­ti­nai at­ro­do ir Lao­so au­ to­bu­sai: dau­gu­ma jų vi­du­je la­ bai tvar­kin­gi, iš­gra­žin­ti, su daug de­ta­lių, užuo­lai­dų, ryš­kių spal­ vų sa­lo­nais, o šalia vai­ruo­to­jų ka­ bo įvai­riau­si ta­lis­ma­nai, Bu­dos pa­ veiks­lė­liai ar sta­tu­lė­lės.

Tie­sa, Lao­se, kur apie 70 pro­c. gy­ven­to­jų bu­dis­tai, yra ne­ma­žai vis dar ti­kin­čių­jų se­nosiomis reli­ gijomis, gam­tos jė­go­mis.

Ne­to­li sos­ti­nės įdo­mus trau­kos ob­jek­tas – Bu­dų ir in­duis­ti­nių die­ vų par­kas prie Me­kon­go upės, kal­ nuo­se, – įspū­din­gas ur­vas, ku­ria­me šim­tai chao­tiš­kai it Lie­tu­vos kry­žių kal­ne pa­sta­ty­tų Bu­dos sta­tu­lų.

Sa­va Trium­fo ar­ka

„La­bai daug gra­žių šven­tyk­lų, se­ nų­jų pran­cū­zų ko­lo­ni­ji­nių pa­sta­ tų, siau­ros gat­ve­lės, dėl drėg­no kli­ma­to – daug ža­lu­mos, – be­ ne įspū­din­giau­sią Lao­so mies­tą Luangp­ra­ban­gą gy­rė J.Pė­kis ir pa­ juo­ka­vo: – Pra­ban­gos, tie­sa, nė­ra.

Nors pran­cū­zai, ku­rie bu­vo ko­lo­ni­ za­vę Lao­są, ten mėg­da­vo il­sė­tis.“ 1975 m. ne­prik­lau­so­my­bę at­ga­ vu­si ir il­gai ko­mu­nis­ti­nio Pa­tet Lao ju­dė­ji­mo val­do­ma ša­lis bu­vo il­gai už­si­da­riu­si nuo tu­ris­tų, to­dėl da­ bar jiems yra neat­ras­ta eg­zo­ti­ka. „Gy­ven­to­jai – la­bai drau­giš­ki, be­si­šyp­san­tys ir ne­jau­čian­tys nea­ py­kan­tos bal­tie­siems. Tie­sa, dau­ gu­ma jų ne­kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis.

Pran­cū­ziš­kai mo­kė­ję dau­gu­ma gy­ ven­to­jų jau mi­rę ir tik ne­dau­ge­lis,

daž­niau­sia jau­ni­mas, kal­ba ang­liš­ kai“, – pa­sa­ko­jo J.Pė­kis.

Dau­giau­sia tu­ris­tų į Lao­są at­ vyks­ta iš ap­lin­ki­nių ša­lių, ypač Tai­lan­do, Ma­lai­zi­jos, taip pat Ko­ rė­jos, Ja­po­ni­jos, Pran­cū­zi­jos, Aust­ ra­li­jos.

Lao­so ne­prik­lau­so­my­bę nuo Pran­cū­zi­jos pri­me­na ir gar­sią­ją Trium­fo ar­ką pri­me­nan­tis sta­ti­nys. Įdo­mu tai, kad ori­gi­na­lą Pa­ry­žiu­je, ži­no­ma, neat­si­tik­ti­nai, jis pra­noks­ ta maž­daug tri­mis met­rais.

Nuos­ta­būs sau­lė­ly­džiai

Luangp­ra­ban­gas įsi­kū­ręs nuo­sta­ bio­je vie­to­je prie dvie­jų upių, ap­ gaub­tas kal­nų. O nuo jų at­si­ve­ria fan­tas­tiš­ki vaiz­dai. Į vie­ną kal­ną, kur pa­sta­ty­ta ne­ di­de­lė šven­tyk­la, va­ka­rais ko­pia mi­nios tu­ris­tų. „Po 20 mi­nu­čių ko­pi­mo vir­šu­je jau­tie­si tar­si per­ pil­dy­ta­me au­to­bu­se, nes vi­si lau­ kia nuo­sta­baus sau­lė­ly­džio, kur ma­to­si upė, kal­vos, mies­to pa­ no­ra­ma“, – įspū­džius pa­sa­ko­jo J.Pė­kis.

Po to kal­no pa­pė­dė­je pra­si­de­da nak­ti­nis tur­gus, kles­ti pre­ky­ba, at­ gy­ja lau­ko ka­vi­nu­kės, žmo­nės šo­ka net ae­ro­bi­kos šo­kius, links­mi­na­si.

15

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakarė

š­vy­do nė vie­no dramb­lio Tur­gu­je ga­li­ ma nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti deg­ tu­kų dė­žu­tės dy­džio ta­ra­ko­ nų, ku­rie gy­ vi lai­pio­ja po puo­dą.

Architektūra: pastatai, juos juosiančios tvorelės išdabinti tipiškais Azijos raštais.

dar ne­su­ga­din­ta tu­riz­mo.

Juo­ zo Pė­kio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Lao­sie­čiai juo­kau­ja, kad jie tu­ri nuo­sta­bius sau­lė­ly­džius, ku­rių nie­kas nea­tims“, – šyp­te­lė­jo J.Pė­kis.

Jie gau­da­vo ne tik ry­žių, bet ir šo­ ko­la­du­kų, pieš­tu­kų.“ Gat­vės ka­vi­nė­se – pi­gu

Li­ko 1 800 dramb­lių

De­ja, mi­li­jo­nų ar de­šimt tūks­tan­ čių dramb­lių (taip bu­vo ver­čia­mas is­to­ri­nės lao­sie­čių et­ni­nės gru­pės Lan­san­go ka­ra­lys­tės var­das) ša­li­mi va­di­na­mas Lao­sas tuo da­bar pa­si­ gir­ti ne­ga­li. „Ne­ma­čiau nė vie­no dramb­lio, – pri­si­pa­ži­no J.Pė­kis, ku­riam gi­ das paaiš­ki­no, kad da­bar ša­ly­je li­ ko tik apie 1 800 dramb­lių, ku­rių pu­sė lau­ki­niai. – Per ka­rus jie bu­ vo pa­grin­di­nė trans­por­to prie­ mo­nė džiung­lė­se, to­dėl pran­cū­zai dramb­lius bom­bar­duo­da­vo ma­ny­ da­mi, kad gre­ta kaž­kur sle­pia­si ir su­ki­lė­liai. Daug dramb­lių žu­vo už­ li­pę ant mi­nų.“

Skur­džio­je ša­ly­je iš­si­ski­ria ir šiuo­ lai­kė vo­kie­čių sta­ty­ta alaus da­ ryk­la. Alų „Lao“, ku­rio bu­te­lis kai­nuo­ja apie pu­sant­ro li­to, gi­ria dau­gu­ma tu­ris­tų, o jis eks­por­tuo­ ja­mas ne tik į ap­lin­ki­nes ša­lis, bet ir Ja­po­ni­ją, JAV. „Tur­gu­je ma­tė­me ne tik įvai­ riau­sių au­ga­lų, vai­sių, bet ir ma­ siš­kai par­duo­da­mų keis­čiau­sių

Mo­te­rys: Lao­se ga­li­ma iš­vys­ti ir po­li­ci­nin­kių.

gry­bų, – nei su ba­ra­vy­kais, nei vo­ ve­rai­tė­mis ar ki­tais ma­ty­tais gry­ bais ne­ra­do pa­ly­gi­ni­mų mėgs­ tan­tis gry­bau­ti J.Pė­kis. – Tur­gu­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti deg­tu­ kų dė­žu­tės dy­džio ta­ra­ko­nų, ku­rie gy­vi lai­pio­ja po puo­dą.“ Mais­tas Lao­so gat­vė­se – la­bai ska­nus, na­tū­ra­lus, pri­me­nan­tis ne ki­nų, bet ta­jų vir­tu­vę. Čia pat ga­ li­ma pa­si­mė­gau­ti ir na­tū­ra­lio­mis įvai­riau­sių vai­sių sul­ti­mis. Gat­vės ka­vi­nė­se – dvi­gu­bai pi­giau nei Lie­ tu­vo­je, o pra­ban­gių vieš­bu­čių res­

to­ra­nuo­se, kur lan­ko­si ir tur­tin­gi lao­sie­čiai, kai­nos – kaip Eu­ro­po­je. „Lao­se, kad ir kaip bū­tų keis­ ta, yra ir daug ge­rų vieš­bu­čių, o in­ter­ne­tas, ko Eu­ro­po­je jau be­ veik nė­ra, pa­pil­do­mai neap­mo­ kes­ti­na­mas“, – gy­rė Lao­są lie­tu­ vis ke­liau­to­jas.

Sau­gu­mo agen­tų ne­ma­tė

Di­de­lė eg­zo­ti­ka tu­ris­tams ir tai, kad iki lėk­tu­vų oro uos­te rei­kia ei­ti pės­čio­mis. Pak­lau­sus apie nar­ko­ti­kais gar­sė­jan­tį Auk­si­

Da­li­jo mais­tą vie­nuo­liams

Dau­gu­ma vie­tos gi­dų – bu­vę vie­ nuo­liai, nes vie­nuo­ly­nuo­se ga­li­ma gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą, iš­mok­ti kal­bų.

Be­je, bu­dis­tų vie­nuo­liai tu­ris­tams la­bai įdo­mūs, ypač di­de­lį su­si­do­ mė­ji­mą ke­lia, kai anks­ti ry­te su me­ta­li­niais in­dais šim­tai vie­nuo­ lių ei­na gat­vė­mis ir ren­ka au­ko­ja­ mą mais­tą. „Kai ku­rie lao­sie­čiai įsi­gud­ri­no tu­ris­tams par­duo­ti mais­to, ku­rį at­vy­kė­liai jiems do­va­no­ja, – pa­sa­ ko­jo J.Pė­kis. – Be­je, mo­te­rys vie­ nuo­liams tu­ri tei­sę mais­to įteik­ti tik klū­pė­da­mos. Ne­bu­vo­me pa­ ty­rę, to­dėl mais­tą ati­da­vė­me la­ bai grei­tai, o gru­pė ko­rė­jie­čių da­ li­jo po la­bai ma­žai, nes vie­nuo­lių vilks­ti­nei, at­ro­dė, ne­bus pa­bai­gos.

Ritualas: anks­ti ry­te su me­ta­li­niais in­dais šim­tai vie­nuo­lių ei­na gat­vė­mis ir ren­ka au­ko­ja­mą mais­tą.

nį tri­kam­pį, ku­riam su Tai­lan­du ir Mian­ma­ru pri­klau­so Lao­sas, J.Pė­kis sa­kė, kad, jo ma­ny­mu, nar­ko­ti­kais Lao­se nė ne­kve­pia. „Tuo gar­ses­nis Tai­lan­das“, – sa­ kė lie­tu­vis ke­liau­to­jas. Jo ži­nio­ mis, Lao­sas vi­sa­da bu­vo tik nar­ ko­ti­kų tran­zi­to ša­lis.

O sau­gu­mo agen­tai, ku­rie dar ne­ se­niai, kaip pa­sa­ko­da­vo tu­ris­tai, sek­ da­vo kiek­vie­ną eu­ro­pie­čių žings­nį? „Ne, ne­ma­tė­me ir ne­ju­to­me, – nu­si­juo­kė J.Pė­kis. – Bet gal jie ge­ rai slaps­tė­si?“

16

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakarė

Pu­mos sa­vo glo­bė­ją at­pa­žįs­ta iš bal­so 11

„Sa­vo bū­du pu­mos ir liū­tai ski­ria­si kaip die­na nuo nak­ties. Liū­tai – tik­ri tin­gi­niai, di­džią­ją lai­ko da­lį tie­ siog pra­mie­ga. Pu­mos – vi­siš­ka prie­šin­gy­bė. Ener­gi­ja ir smal­su­ mas ver­žia­si per kraš­tus. Be to, cha­rak­te­riu pu­mos pa­na­šios į ka­ tes – la­bai sa­va­ran­kiš­kos ir nie­ kam ne­lei­džian­čios va­do­vau­ti“, – ti­ki­no R.Vė­liū­tė. Ėmė trūk­ti erd­vės

Vie­šo­jo­je erd­vė­je pa­si­py­lu­sios kal­bos, kad tri­jų pu­mų prie­žiū­ra ga­li bū­ti pa­vo­jin­ga, mer­gi­nos ne­ jau­di­no. „Į šne­kas ar ko­men­ta­rus sten­ giuo­si ne­kreip­ti dė­me­sio, o drau­gų ir kai­my­nų jau ne­bes­te­bi­na nie­kas.

Tie, ku­rie ma­ne pa­žįs­ta, pui­kiai ži­ no, kad gy­vū­nai – vi­sas ma­no gy­ ve­ni­mas. Tie­siog ne­ga­liu lik­ti abe­ jin­ga ir jei tik yra pro­ga pa­si­rū­pin­ti tuo, kam la­bai rei­kia pa­gal­bos, vi­ sa­da pa­dė­siu“, – sa­kė pa­šne­ko­vė.

Anot jos, bū­da­mos ak­ty­vios ir žais­min­gos, pu­mos ga­li kąs­ti ar įbrėž­ti, ta­čiau jų veiks­mai jo­kiu bū­ du ne­bus ag­re­sy­vūs ar pik­ty­bi­niai. „Įsi­siau­tė­ju­sios jos ga­li ir neaps­ kai­čiuo­ti sa­vo jė­gų, bet spe­cia­liai su­žeis­ti ne­ban­dė nie­ka­da. Gy­ven­ da­ma su ma­žy­liais ste­bė­jau jų cha­ rak­te­rį, nuo­tai­kas ir ži­no­jau, kad,

sa­ky­ki­me, ju­di­na­ma uo­de­ga ar į prie­kį tie­sia­mos le­te­nos reiš­kia, jog jie ne­no­ri bend­rau­ti“, – ti­ki­no Ra­ sa. Jau dau­giau kaip sa­vai­tė pu­mos gy­ve­na tik­ruo­siuo­se sa­vo na­muo­ se gam­ti­nin­kų cent­re. Au­gan­tiems gy­vū­nams bu­te pra­dė­jo trūk­ti erd­ vės ir gry­no oro.

At­sis­vei­kin­ti su jau­nik­liais jų glo­bė­jai ne­bu­vo leng­va. Mer­gi­na pri­pa­žįs­ta, kad da­bar ir na­mai su­ grį­žus at­ro­do tuš­ti.

Ta­čiau klai­pė­die­tė bu­vu­sius au­ gin­ti­nius nuo­lat ma­to gam­ti­nin­kų cent­re, ste­bi, kaip jie au­ga ir stip­rė­ ja, o tai kom­pen­suo­ja iš­si­sky­ri­mą.

Mer­gi­na ti­ki­na, kad da­bar trys pu­mos sa­vo pir­mą­ją glo­bė­ją at­pa­ žįs­ta iš bal­so ir su ja bend­rau­ja la­ bai drau­giš­kai.

Klai­pė­ die­tės žo­ džiais, rū­ pi­ni­ma­sis gy­vū­nais nė­ra nei au­ka, nei did­vy­riš­ ku­mas.

Pa­gal­ba silp­nes­niems

R.Vė­liū­tė pri­si­pa­žįs­ta, kad mei­lė gy­vū­nams ją ly­di vi­są gy­ve­ni­mą. „Ka­da ir kaip pra­dė­jau jaus­ ti ypa­tin­gą sim­pa­ti­ją gy­vū­nams, pa­sa­ky­ti ne­ga­liu. Tai toks da­ly­kas, ku­rį api­bū­din­ti sun­ku. Jis ar­ba yra, ar­ba jo nė­ra. Nuo vai­kys­tės no­rė­ jau rū­pin­tis silp­nes­niais už sa­ve.

Pa­me­nu, jog na­mo ne­šda­vau su­ žeis­tus gy­vū­nė­lius ir steng­da­vau­si jiems pa­dė­ti“, – pri­si­mi­nė Ra­sa.

23-ejų mer­gi­na jau de­šimt me­tų yra gam­ti­nin­kų cent­ro sa­va­no­rė,

Cha­rak­te­ris: pu­mos – sa­va­ran­kiš­ki gy­vū­nai, cha­rak­te­riu pu­mos pa­na­šios į ka­tes.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ta­čiau pa­šne­ko­vė ti­ki­no, kad vie­ no mie­lo šir­džiai gy­vū­no ne­tu­ri – jai įdo­mūs vi­si.

Klai­pė­die­tės žo­džiais, rū­pi­ni­ma­ sis gy­vū­nais nė­ra nei au­ka, nei did­ vy­riš­ku­mas. „Tie­siog sa­vo gy­ve­ni­mo jau neį­si­vaiz­duo­ju ki­taip. Ži­no­ma, kar­tais ten­ka at­si­sa­ky­ti pa­bu­vi­mo su drau­gais ar ki­taip pra­lei­džia­mo

lais­vo lai­ko, ta­čiau aš ne­si­jau­čiu da­ran­ti kaž­ką ypa­tin­ga. Ga­li­my­ bė bū­ti su gy­vū­nais, juos pa­žin­ti ir jiems pa­dė­ti at­per­ka vis­ką“, – kal­bė­jo Ra­sa.

Paš­ne­ko­vė ti­ki­no, kad sa­vo atei­ tį no­ri su­sie­ti su gy­vū­nais, ta­čiau pa­ti įkur­ti glo­bos na­mų nu­skriaus­ tiems au­gin­ti­niams ne­no­rė­tų. „Esu per daug glo­bė­jiš­ka. No­rė­

čiau pa­gel­bė­ti vi­siems, to­dėl ži­ nau, kad emo­ciš­kai ne­su­sit­var­ky­ čiau su to­kia at­sa­ko­my­be. Gąs­di­na ir fak­tas, kad gy­vū­nai ken­čia, jiems skau­da. Man sun­ku su­si­tai­ky­ti su pra­ra­di­mais. Šiuo me­tu tie­siog džiau­giuo­si ga­li­my­be bū­ti sa­va­no­ re gam­ti­nin­kų cent­re ir bend­rau­ti su ten gy­ve­nan­čiais gy­vū­nais“, – sa­kė klai­pė­die­tė.

„Švyturio arena“ jau ruošiasi naujam pramogų sezonui

Kasmet žiūrovus stebina įspūdingi ledo šou.

„Švyturio arena“ – vienintelė arena Vakarų Lietuvoje jau antrus metus klaipėdiečius kviečia stebėti įspūdingus koncertus, ledo šou, cirko pasirodymus bei azartiškas sporto rungtynes.

2011 m. liepos 28 d. įspūdingu „Smokie“ koncertu duris atvėru­ si arena jau nuo pirmosios dienos pranoko visus lūkesčius. Per pir­ mąjį sezoną arenoje įvyko net 75 renginiai, o pačioje arenoje apsi­ lankė per 200 tūkst. klaipėdiečių ir miesto svečių. Antrasis sezonas, kuris jau įpusėjo, taip pat nenuvy­ lė: „Švyturio“ arenoje koncertavo tokios pasaulinės muzikos legen­ dos kaip „Sweet“ ir „Slade“, Tho­ mas Andersonas iš „Modern Tal­ king“, Lietuvos muzikos grandai – nuostabusis maestro Virgilijus Noreika, Stasys Povilaitis, jauni­ mo mėgstamas Mantas Jankavi­ čius, SEL, vaikus džiugino liūtų, krokodilų ir kitų egzotiškų gyvū­ nų cirko pasirodymai. Artėjančią

vasarą klaipėdiečiai ir poilsiautojai taip pat galės džiaugtis ne tik jūra, bet ir renginiais arenoje. Žiūrovų laukia įspūdingas Joninių koncer­ tas, 2013 FIBA U19 Pasaulio mergi­ nų čempionatas, draugiška Lietu­ vos ir Belgijos rinktinių kova.

CSC Telecom Klubo narystė – išskirtinė erdvė mėgautis renginiais

Renginius mėgstantys klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau žino, jog „Švy­ turio arena“ turi išskirtinę erdvę stebėti renginius. Vertinančius as­ meninį dėmesį bei patogumą are­ na jau kviečia tapti CSC Telecom Klubo nariais. Arenoje įsikūręs CSC Telecom Klubas – tai atski­ ra erdvė, įrengta stebėti arenoje vykstančius renginius patogiau bei išskirtiniau. Klubo nariai turi as­ menines kėdes, naudojasi atskiru įėjimu į areną, automobilių stovė­ jimo aikštele bei kitais klubo priva­ lumais – atskira rūbine, klubo ba­ ru, pigiausiais bilietais į renginius.

Klubo nariai nuolat asmeniškai iš

Kitą sezoną laukiami įspūdingi cirko pasirodymai.

Klasikos gerbėjus džiugina pa-

saulinio lygio trupės.

anksto elektroniniu paštu gauna informaciją apie arenoje vykstan­ čius renginius. „Klube yra tik 360 vietų, todėl norintiems visus me­ tus renginius stebėti patogiai ir iš­ skirtinai, reikėtų suskubti, nes šiuo metu galima rinktis iš pačių pato­ giausių vietų ir narystę įsigyti pa­ lankiausiomis sąlygomis,“ – sakė „Švyturio arenos“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilma Vainorė. Įspūdingas artėjantis sezonas

Rugsėjo mėnesį startuos nau­ jas, jau trečiasis, „Švyturio are­ nos“ sezonas. „Sieksime nenu­ leisti kartelės renginių kiekiui ir įvairovei, todėl ir 2013–2014 m. sezoną pasiūlysime renginių įvai­ riausiems skoniams“, – garantavo „Švyturio arenos“ direktorė Joli­ ta Krickė. Arenoje jau suplanuoti tiek žymiausių Lietuvos muzikos atlikėjų, tokių kaip Andrius Ma­ montovas, „Studija“, Marijonas Mikutavičius, koncertai, tiek vaikų ir tėvelių mylimų „Tele Bim Bam“

Scenos grandui S.Povilaičiui publika negailėjo aplodismentų.

ir Afrikos cirko pasirodymai, tiek kasmet laukiami ir vis kitokie le­ do ir „Žuvėdros“ pasirodymai bei užsienio atlikėjų koncertai. Nau­ jojo sezono renginius „Švyturio arena“ kviečia stebėti iš CSC Te­ lecom Klubo taip patogiau, ekono­

miškiau ir garantuoja dar daugiau gerų įspūdžių.

Daugiau informacijos galite ras­ ti www.svyturioarena.lt, el.paštu vipklientai@svyturioarena.lt arba mob. telefonu 865658573.

Užs. 1110441

17

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ge­gu­žės 11–17 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Sa­vait­ga­lį ne­nuo­bo­džiau­ si­te, nes gi­mi­nai­čiai, kai­ my­nai ar­ba na­miš­kiai ne­duos jums ra­my­bės, ata­kuos skam­bu­ čiais, rep­li­ko­mis ar pan. Rei­kė­tų pa­si­sau­go­ti va­gys­čių, ap­gau­lių, ne­skleis­ti gan­dų. Nuo pir­ma­die­ nio iki ket­vir­ta­die­nio dau­giau­sia lai­ko skir­si­te šei­mai, bui­čiai, nuo­ sa­vy­bės rei­ka­lams. Dėl to ga­li nu­ ken­tė­ti dar­bo ko­ky­bė. Įma­no­mas re­pu­ta­ci­jos su­svy­ra­vi­mas dėl ar­ ti­mų žmo­nių pro­te­ga­vi­mo, pikt­ nau­džia­vi­mo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ar pan.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lį mie­lai lei­si­te su drau­gais, da­ly­vau­da­mi vi­ suo­me­ni­niuo­se ren­gi­niuo­se. Jums no­rė­sis pa­si­žmo­nė­ti ir sa­ve pa­ro­ dy­ti. Ga­li­ma int­ri­guo­ja­ma pa­žin­ tis. Ki­tos sa­vai­tės pir­ma pu­sė ne­ džiu­gins, nes ne­la­bai sek­sis veik­ti pa­gal nu­ma­ty­tą pla­ną. Gal­būt ne­ su­sip­ra­ti­mų kels do­mi­nan­tis as­ muo, jo ne­konk­re­tu­mas. Ant­ra pe­rio­do pu­sė ža­da dau­giau tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo ir bend­rų in­te­re­ sų. Ven­ki­te abe­jo­ti­nų avan­tiū­rų.

Nep­rog­no­zuo­ja­mos reak­ci­jos ga­ li­mos ir per vai­kus.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lio die­nos ne­ža­da ra­maus at­si­pa­lai­da­vi­mo.

Ar­ba pa­tys tu­rė­si­te daug dar­bo, ar­ba tal­kin­si­te ki­tiems. Nuo pir­ ma­die­nio ke­lias die­nas jums la­bai no­rė­sis drau­gi­jos, ap­lin­ki­nių dė­ me­sio. Vis dėl­to, jei kaž­kuo pa­si­ žy­mė­si­te, ki­ti tai ne­bū­ti­nai įver­ tins po­zi­ty­viai. Apsk­ri­tai, ga­li­te pa­jus­ti veid­mai­nia­vi­mą. Part­ne­ ris jus ar­ba jūs jį tar­si ve­džio­si­ te už no­sies. Ga­li bū­ti, kad kaž­kas mė­gins jus įtrauk­ti į mei­lės int­ri­ gas ar afe­rą dar­be. Jei mo­ka­te la­vi­ ruo­ti, vis­kas baig­sis ne­blo­gai.

Įspūdžiai: „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ turėjo kuo nustebinti laidos vedėjus Hen­

ri­ką ir Gied­rę.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

Klai­pė­dos ba­lan­džių lau­kia tra­giš­ka lem­tis?

Jau ket­vir­tą kar­tą šį se­zo­ną prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų žiū­ro­vus vėl kvie­čia in­for­ma­ty­vi ir ma­lo­niai ste­bi­nan­ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“.

Šį kar­tą lai­dos ka­pi­to­no Hen­ri­ko Vai­tie­kū­no ir ža­vio­sios jo par­tne­ rės Gied­rės nuo­ty­kiai pra­si­de­da di­ džiau­sio­je Lie­tu­vo­je Klai­pė­dos jū­rų kro­vi­nių kom­pa­ni­jo­je „Klas­co“.

Lai­dos ved­lių smal­su­mas žiū­ro­ vus su­pa­žin­dins su ter­mi­na­luo­se pūp­san­čiais „snie­go“ kal­nais, ku­ rie net sau­lei švie­čiant ne­tirps­ta.

Gied­r ė iš­ban­dys nau­jau­s ias bend­ra­vi­mo tech­no­lo­gi­jas, o Hen­ ri­ko smal­su­mas at­skleis di­džiu­lę pa­slap­tį, ko­dėl Klai­pė­do­je ap­si­lan­ kiu­sių ba­lan­džių lem­tis tra­giš­ka.

Pa­si­ro­do – juos už­ka­po­ja var­nos.

Hen­ri­kas, ne­pails­ta­mai ieš­kan­tis

at­sa­ky­mų į bū­ties klau­si­mus, ban­ dys at­sa­ky­ti į vie­ną su­dė­tin­giau­sių – ar Lie­tu­va yra drau­giš­ka ša­lis?

Sa­vo pa­tir­ti­mi da­ly­sis lai­dos ka­pi­ to­no pa­kal­bin­ti iš įvai­riau­sių pa­ sau­lio ša­lių į Klai­pė­do­je įsi­kū­ru­sį LCC tarp­tau­ti­nį uni­ver­si­te­tą su­ gu­žė­ję stu­den­tai ir dės­ty­to­jai.

Taip pat ant­ras pa­gal dy­dį pa­sau­ ly­je bu­ri­nis lai­vas „Kru­zenš­ter­nas“ kvies at­si­liep­ti ja­me tar­na­vu­sius lie­tu­vius, o Klai­pė­dą ap­lan­kiu­sio krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Pa­ci­fi­ca“ ka­pi­to­nas net pa­čius lai­dos ved­ lius nu­ste­bins su­pa­žin­di­nęs juos su įspū­din­go dy­džio pra­mo­gų ir poil­ sio oa­ze – mies­tu ant van­dens.

Neį­ti­kė­ti­nai in­for­ma­ty­vi lai­ da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ma­die­nį, ge­gu­žės 12-ąją, 16.45 val. per LTV.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Stiuar­de­sės galės da­žy­tis lū­pas raudonai DVY­NIAI (05 21–06 21)

stiuardesių makiažui.

Tur­ki­jos oro bend­ro­vė „Tur­kish Air­ li­nes“ at­šau­kė drau­di­mą skry­džių pa­ly­do­vėms ryš­kiai da­žy­tis lū­pas, nes jos va­do­vy­bė su­lau­kė kal­ti­ni­mų, kad pa­si­duo­da vy­riau­sy­bės įta­kai ir ban­do is­la­mi­zuo­ti kom­pa­ni­ją.

Va­do­vas Te­me­lis Ko­ti­las apie drau­ di­mo pa­nai­ki­ni­mą pa­skel­bė Tur­ki­ jos spau­do­je, o dėl jo įve­di­mo kal­ ti­no per­ne­lyg uo­lius kom­pa­ni­jos že­mes­nio ran­go va­do­vus.

Anks­čiau šį mė­ne­sį oro bend­ro­ vė tei­si­no drau­di­mą ir pa­reiš­ki­me tvir­ti­no, kad „pa­pras­tam, tvar­kin­ gam, pa­ste­li­nių spal­vų ma­kia­žui

tei­kia­ma pir­me­ny­bė. Dau­gy­bė mo­ te­rų, pro­tes­tuo­da­mos prieš lūp­ da­žių drau­di­mą, so­cia­li­nės ži­ niask­lai­dos tink­luo­se įdė­jo sa­vo nuo­trau­kas, ku­rioms po­za­vo ryš­ kiai rau­do­nai pa­si­da­žiu­sios lū­pas.

Li­be­ra­lio­ji ži­niask­lai­da kal­ti­no oro bend­ro­vę sie­kiant is­la­mi­zuo­ti kom­pa­ni­ją ir pa­si­duo­dant kon­ser­ va­ty­vios vy­riau­sy­bės įta­kai.

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais ši kles­ tin­ti kom­pa­ni­ja, ku­rios 49 pro­c. ak­ci­jų pri­klau­so vals­ty­bei, lio­vė­si siū­ly­ti al­ko­ho­lį per skry­džius ša­ lies vi­du­je. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lio die­nos ne itin pa­lan­kios svei­ka­tai, nes ska­tins aler­gi­jas, bus leng­vai pa­ žei­džia­mi plau­čiai. Nes­tip­rios bus ir ran­kos, tad ne­per­si­dirb­ki­te.

Re­gis, nu­si­pirk­si­te nau­ją dra­bu­žį ar­ba prie­mo­nę spor­tuo­ti, svei­ka­ tai at­kur­ti. Ki­tą sa­vai­tę ne­blo­gai sek­sis tar­pi­nin­kau­ti, par­tne­riau­ ti, aiš­kin­tis ju­ri­di­nius rei­ka­lus.

Tik ne­kri­ti­kuo­ki­te ap­lin­ki­nių įvaiz­džio ir sko­nio. Į pe­rio­do pa­ bai­gą vis la­biau rū­pės ne­sut­var­ ky­ti fi­nan­si­niai rei­ka­lai, mo­kes­ čiai, drau­di­mas.

Sa­vait­ga­lį mie­lai už­ siim­si­te ama­tais, že­mės ūkiu, ko­mer­ci­ja. Sek­sis pirk­ti ar par­duo­ti, iš­nuo­mo­ti ar iš­si­ nuo­mo­ti. Džiu­gins tai, ką įgy­ ja­te. Vis dėl­to ki­tą sa­vai­tę ga­ li­te nu­si­vil­ti kai ku­rių as­me­nų įpirš­to­mis gė­ry­bė­mis, pa­ža­dais pa­dė­ti, pa­rem­ti. Re­gis, jums pa­tiems teks ne­ma­žai su­mo­kė­ti ar pri­si­ža­dė­ti už no­ri­mą kom­ for­tą ar net drau­gys­tę. Tai, kas yra to­li nuo jū­sų, kels ne­ra­mias, sle­gian­čias min­tis. Ki­ta ver­tus, jei­gu jau­si­tės at­si­pa­lai­da­vę, ap­ gaub­ti mei­lės, tas po­jū­tis ga­li bū­ti la­bai tra­pus, iliu­zi­nis.

„Klai­pė­dos“ inf.

Ribojo: iki šiol Turkijos avialinijos teikė pirmenybę pastelinių spalvų

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį pra­var­tu leis­ ti lai­ką su par­tne­riu, nes vie­ni­šu­mas itin slėg­tų. Jei­gu par­ tne­rio ša­lia nė­ra, ga­li­ma su­si­ras­ ti kom­pa­ni­ją, pa­šne­ko­vą, lin­ku­sį bend­rau­ti, dis­ku­tuo­ti. Neuž­sisk­ lęs­ki­te tarp ke­tu­rių sie­nų. Nuo pir­ma­die­nio pa­si­ner­si­te į įpras­ tus dar­bus. Ir vis dėl­to jums vis­ kas kris iš ran­kų, jei­gu sa­nty­kiai su mei­lės par­tne­riu ke­lia abe­jo­ nių, įta­ri­mų, neat­ro­do nuo­šir­dūs.

Ne­ma­ny­ki­te, kad juos su­tvir­tin­ si­te leng­va­bū­diš­ku mei­lės nuo­ ty­kiu.

Per išei­gi­nes bū­si­te emo­ cio­na­lūs ir lin­kę iš­pūs­ti tiek smul­kias ne­sėk­mes, tiek nuo­ pel­nus. Re­gis, ne­la­bai ob­jek­ty­viai ver­tin­si­te sa­ve esa­mo­je si­tua­ci­jo­ je, o gal kly­si­te ir dėl mei­lės san­ty­ kių, ku­rie ga­li bū­ti ne­nuo­šir­dūs, su pa­slap­ti­mis ir keis­tais žai­di­mais.

Nuo pir­ma­die­nio ga­li­mų ap­gau­lių me­tas tę­sis. Veid­mai­nys­tė, neiš­ ti­ki­my­bė, ne­gau­tas kre­di­tas ar­ ba gau­ta bau­da – štai kas ga­li jū­sų ty­ko­ti iki pat šio pe­rio­do ga­lo. Pa­ sis­ten­ki­te ne­suk­čiau­ti ir ne­skleis­ ti de­zin­for­ma­ci­jos, nes me­lo vė­žė­ mis to­li ne­nu­va­žiuo­si­te.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lio die­nos ne­tin­ka­ mos įtemp­tam ir fi­zi­niam dar­bui bei in­ten­sy­viam bend­ra­vi­ mui, nes tai la­bai var­gins ir se­kins jė­gas. Tik­tų už­siim­ti me­nu, me­di­ tuo­ti. Ki­tą sa­vai­tę at­si­gau­si­te, ta­ čiau te­be­ka­muos ai­bė abe­jo­nių, su­si­ju­sių su eti­nė­mis ver­ty­bė­mis, tei­sin­gu­mo sam­pra­ta, mei­le. Jū­sų įta­ri­mai dėl kaž­ko­kio žmo­gaus ga­ li pa­si­tvir­tin­ti. Gal­būt nu­trauk­si­ te su juo ry­šius. Jei­gu ne­pa­si­ti­ki­te da­ly­ki­niais par­tne­riais, san­ty­kiai su jais ga­li dar la­biau pa­šly­ti.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lis ska­tins plės­ti aki­ra­tį, ke­liau­ti, mo­ky­tis, nar­šy­ti po in­ter­ne­tą, pa­žin­din­ tis su už­sie­nie­čiais ir t. t. Ga­li­ te ­da­ly­vau­ti neei­li­nia­me ren­gi­ ny­je, lan­ky­ti pa­ro­das, vie­šė­ti pas to­li gy­ve­nan­čius pa­žįs­ta­mus. Ki­ tą sa­vai­tę mė­gin­si­te reikš­tis dar­ be, po­li­ti­ko­je ar­ba vie­šu­mo­je, ta­ čiau bus ne­leng­va ki­tus įti­kin­ti, kad kal­ba­te nuo­šir­džiai, o jū­sų ver­ty­bės mo­ra­lios. Dėl flir­ta­vi­mo dar­be ga­li­mi ne­su­sip­ra­ti­mai. Ki­ ta ver­tus, ga­li­te su­lauk­ti įta­kin­go as­mens dė­me­sio, įsi­tai­sy­ti įdo­mų ger­bė­ją.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Pe­rio­do pra­džia ža­da iš­lai­dų ir įvai­rių pa­gun­dų. Mei­lės troš­ku­lys vis la­biau stip­rės, ta­čiau jums ne­bū­ti­nai pa­vyks rea­li­zuo­ ti sa­vo aist­ras. Ki­tą sa­vai­tę mei­lės pa­gun­dos nie­kur ne­dings, kaž­kas jums la­bai rū­pės ar­ba jūs rū­pė­si­te, ta­čiau abi­pu­siš­ku­mo sun­ku ti­kė­tis.

Ak­tua­lūs ga­li bū­ti tei­si­niai klau­si­ mai, su­si­ję su afe­ro­mis, įsi­sko­li­ni­ mais. Nuo ket­vir­ta­die­nio ga­li bū­ ti uo­liai spren­džia­mos pro­ble­mos dar­be, su­si­ju­sios su pa­da­ry­to­mis klai­do­mis, lė­šų išeik­vo­ji­mais.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Sa­vait­ga­l į tu­r ė­t ų bū­t i sma­gu. Ga­li­mos pra­mo­ gos, pa­si­ma­ty­mai. Re­gis, no­riai skir­si­te dė­me­sį vai­kams. Bū­si­ te kū­ry­bin­gi, šmaikš­tūs, sek­ sis reikš­tis sce­no­je. Ki­tą sa­vai­tę teks su­rim­tė­ti ir iš pe­ties pa­plu­ šė­ti. Dar­buo­tis sek­sis ge­riau, jei­ gu mei­lės sfe­ro­je nė­ra tuš­tu­mos lo­pų, o da­ly­ki­nė­je veik­lo­je – afe­ rų. De­ja, vei­kiau­siai bus ir vie­na, ir ki­ta. Tai reiš­kia, kad ne­ri­mau­ si­te dėl ga­li­mų pra­ra­di­mų ar­ba pa­slap­čių at­sklei­di­mo. Į pe­rio­ do pa­bai­gą bus dau­giau sėk­mės mei­lė­je, o gal ir lo­te­ri­jo­je. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Pe­rio­do pra­džio­je bū­si­ te bui­tiš­kai nu­si­tei­kę. Na­ muo­se ir ap­lin­kui na­mus, ūkį, so­ dy­bą mie­lai tvar­ky­si­tės, pa­si­tel­kę į pa­gal­bą šei­mos na­rius. Re­gis, ne­ trok­ši­te jo­kių ypa­tin­gų už­siė­mi­ mų ar pra­mo­gų. Gal­būt lan­ky­si­ tės vai­kys­tės vie­to­se, pas gi­mi­nes kai­me ar pan. Ki­tą sa­vai­tę pra­dė­ si­te kū­ry­bin­gai nu­si­tei­kę. Min­ tys su­ksis apie ro­man­ti­ką, vai­kus, kon­kur­sus. Tie­sa, šio­je sri­ty­je bus daug mig­los ir ne­rea­lių iliu­zi­jų.

Si­do­ni­ja

18

šeštADIENIS, gegužės 11, 2013

vaikų alėja 7–12 m.

Balandžio 27 d. skelbtą kryžiažodį „Krėsti pokštus mums smagu...“ pirmieji išsprendė ir teisingus atsakymus atsiuntė Emilis Bekeris (7 m) ir Otilija Bardauskaitė (11 m). Sveikiname! „Vaikų alėją“ rengianti leidykla „Jūsų flintas“ jiems dovanoja po naujausią žurnaliuką „Musė Pusė“. Kviečiame nugalėtojus atvykti jų pasiimti į „Klaipėdos“ redakciją adresu Naujojo Sodo g. 1A.

„Klaipėdos“ spalvos Kiekvieną savaitę, nuo pirmadienio iki šeštadienio, laikraštyje „Klaipėda“ pasirodo 7 teminiai priedai. Jų pavadinimai – spalvotame fone. Surašykite šių priedų pavadinimus ir jų fono spalvas ir siųskite e. paštu konkursas@kl.lt

19

šeštadienis, gegužės 11, 2013

sportas

Žiūrovams tvota mazgote

Sporto telegrafas Rankinis. Šiandien 14 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos rankinio lygos čempionato finalo iki trijų pergalių trečiosios rungtynės tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Alytaus „AlmeidosStronglaso“ komandų. Po dviejų susitikimų uostamiesčio rankininkai pirmauja 2:0.

Istorinės pergalės laukę 4 tūkst. uostamiesčio sporto aistruolių, po „Neptūno“ ir „Prienų“ komandų rungtynių iš arenos, skirstėsi rūškanais veidais.

Klaipėdos ekipa, pralaimėjusi 81:90, leido varžovams išlyginti mažojo finalo rezultatą – 2:2.

Imtynės. Šiandien 12 val. Melnragės sporto salėje (Burių g. 19) vyks tarptautinis laisvųjų imtynių turnyras dėl Ričardo Pauliukonio taurės. Dalyvaus jaunučiai iš šešių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Vengrijos.

Futbolas. Rytoj Klaipėdos futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne vyks dvejos Sekmadienio futbolo lygos čempionato rungtynės. 12 val. susitiks „Klarksono-Plikių“ ir „Saremos“ komandos, 18 val. – susirems „Herkaus galerijos-Sendvario“ ir Plungės „Žiogų“ vienuolikės.

Gynyba: darniai kovoję svečiai (balti apranga) sugebėjo atremti klaipėdiečių atakas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmųjų „Neptūno“ medalių Lietuvos krepšinio lygos čempionate laukę žiūrovai, skirstydamiesi nevengė kandžių replikų, keiksmažodžių juos nuvylusiems krepšininkams. Gerbėjai pyko ne vien dėl to, kad pagal visas grandis subalansuotas uostamiesčio klubas pralaimėjo vos septyniems prieniškiams, bet ir dėl to „Neptūno“ krepšininkų apatiško rungtyniavimo.

Svečiai, nuo 7-osios min. į priekį išsiveržę – 20:17, daugiau nė karto neleido šeimininkams bent išlyginti rezultato.

Pergale tikėję žiūrovai vylėsi, kad po pralaimėto pirmojo kėlinio 21:29, jų numylėtiniai ras jėgų pavyti svečius ir išplėšti pergalę. Tačiau laikas bėgo, o skirtumas netirpo. Kuo arčiau buvo rungtynių pabaiga, tuo akivaizdžiau buvo matyti, kad „Prienų“ ekipa laimės ir išlygins bendrą rezultatą. „Treneris per visą sezoną taip ir neišmokė „Neptūno“ gintis. Keturi žaidėjai pelnė „Prienų“ komandai beveik visus taškus“, – socialiniame Klaipėdos krepšinio klubo tinklalapyje širdgėlą liejo aistruoliai. – Ketverios rungtynės, o problemos – tos pačios. Kiek dar laiko juokins K.Maskvytis? „Prienai“ žaidžia banalų krepšinį. Nejaugi priešnuodžių nėra. Suraskite normalų trenerį.“ Kazys Maksvytis, „Neptūno“ vyriausiasis treneris, po rungtynių dievagojosi, kad jo auklėtiniai perdegė. „Prasčiau pradėjome dvikovą, antrajame kėlinyje bandėme vytis varžovus, tačiau neišvengėme

klaidų, ėmėme panikuoti, nesilaikėme drausmės ir išsimušėme iš vėžių. Reikia pripažinti, kad „Prienai“ šįkart buvo stipresni, – sakė strategas. – Galbūt tas pralaimėjimas padės komandai mobilizuotis ir kilti į žūtbūtinę kovą visai kitaip nusiteikus. Dar ne viskas prarasta. Čia buvo vienokios rungtynės, Prienuose, tikiu, kad turėtų būti kitokios. Darysime viską, kausimės iš paskutiniųjų.

Pirmose rungtynėse Prienuose dėl skruostikaulio lūžio praradome Simą Galdiką, o šįkart netekome ir Evaldo Dainio.“ „Prienų“ vairininkas Virginijus Šeškus atviravo, kad dar vykstant į Klaipėdą jis savo krepšininkų veiduose matė ryžtą, siekį laimėti: „Pagrindinė pergalės priežastis – noras laimėti. Į Klaipėdą vykome tik pergalės. Kovėmės iš paskutiniųjų ir tai davė vaisių. Tikiu ir visada tikėjau savo komanda, nors dauguma ir kalbėjo, kad šįkart laimės klaipėdiečiai. Mes nieko nejautėme, o ėjome kautis. Dar laukia mūšis Prienuose. „Neptūnas“ – stipri komanda, viskas priklausys nuo to, kaip jiems seksis atakuoti krepšį. Svarbu neleisti įsimėtyti jų snaiperiams.“ Kad „Neptūno“ komandoje atmosfera nėra ideali, atsiskleidė per minutės pertraukėlę.

Anot žiniasklaidos priemonių, „Neptūno“ legionierius Davidas McClure per pauzę buvo nepatenkintas ekipos draugų pastabomis ir susistumdė su pretenzijas reiškusiais žaidėjais. Incidente dalyvavo Marius Runkauskas ir Raimundas Danys.

Neoficialiai teigiama, kad 17 min. žaidusiam D.McClure ki-

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Vytauto Petriko nuotr.

Paskyrimas. Naujame Europos jaunimo futbolo čempionato atrankos cikle Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinę į priekį ves naujas strategas. Vyriausiuoju treneriu oficialiai paskirtas praeityje vienas žinomiausių šalies futbolininkų, olimpinis čempionas Arminas Narbekovas. Jau patvirtinta, kad kartu su A.Narbekovu jaunimo rinktinėje toliau dirbs kelerius metus vienu komandos trenerių buvęs Mindaugas Neoras.

Dar vieno trenerio asistento kandidatūra šiuo metu svarstoma.

Olandijoje. Ketvirtą kartą klubo istorijoje Olandijos futbolo taurę iškovojo bei teisę dalyvauti Europos lygos turnyre pelnė dešimtąją vietą pirmenybėse užimanti „AZ Alkmaar“ komanda, finale 2:1 (2:1) nugalėjusi antrojoje pozicijoje čempionate esančius „PSV Eindhoven“ futbolininkus.

Ledo ritulys. Suomijos bei Švedijos sostinėse vyksta 77-asis pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuriame dėl medalių kovoja 16 pajėgiausių planetos komandų. Ketvirtadienį didžiausia pirmenybių staigmena užfiksuota H grupėje. Po trijų pergalių iš eilės pirmą pralaimėjimą patyrė čempionės titulą ginanti Rusijos rinktinė, 1:2 pralaimėjusi antrą pergalę iškovojusiems Prancūzijos ledo ritulininkams. Iki šiol prancūzai čempionatuose rusams buvo pralaimėję visus šešis mačus. Paskutinį kartą – 2:7 – 2009 metais.

Konfliktas: kol treneris dėstė tolesnį žaidimo planą, kai kurie krepši-

ninkai susistumdė.

ti žaidėjai priekaištavo, kad amerikietis nepasirengęs kovai ir „pjauna grybą“. Per šį laiką krepšininkas taškų nepelnė: neįmetė dvitaškio, dviejų tritaškių, tris kartus suklydo.

Lemiamas mažojo finalo mačas Prienuose vyks pirmadienį. Jei „Neptūnas“ ir laimės, tai pergalės džiaugsmas nė iš tolo neprilygs tai, šventei, kokia būtų buvusi ketvirtadienį Klaipėdoje.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Prienai“ 81:90 (21:29, 20:22, 22:22, 18:17). D.Gailius 28, R.Broadusas 17, V.Šarakauskas 11, A.Butkevičius 9, M.Mažeika, G.Gustas po 6, L.Mikalauskas 4/A. Milaknis 23, G.Orelikas 22, A.Valeika 21, G.Kadžiulis 11, S.S.Vene 9, P.Ivanauskas 4.

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Nesėkmė. Pirmąsias Estijos krepšinio čempionato finalo iki keturių pergalių rungtynes antrąją vietą reguliariajame sezone užėmęs Egidijaus Dimšos atstovaujamas Tartu „Rock“ klubas svečiuose 69:83 pralaimėjo Talino „Kalev-Cramo“ krepšininkams. Lietuvis pelnė 4 taškus.

Pralaimėjo. Lietuvos 17-mečių merginų (gimusių 1996 metais ir vėliau) rinktinė Vilniuje apmaudžiai 0:1 (0:0) pralaimėjo pirmąsias UEFA „Development“ turnyro rungtynes su Velso futbolininkėmis. Lietuvės įvartį praleido trečiąją (80+3 min.) teisėjos kompensuoto laiko minutę.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį numatomi lietingi, su perkūnija orai. Šiandien lis, vietomis griaudės perkūnija, šils iki 19–22 laipsnių, pajūryje bus apie 15 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį bus apie 12 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 22 laipsnių. Lietūs numatomi visoje šalyje.

Šiandien, gegužės 11 d.

+16

+15

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+22

Utena

+16

5.32 21.33 16.01

132-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 234 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +21 Kopenhaga +16

kokteilis Avia­ci­jos už­ku­li­siai

Londonas +15 Madridas +24 Maskva +28 Minskas +28 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +15 Pekinas +33

Praha +17 Ryga +17 Roma +21 Sidnėjus +22 Talinas +17 Tel Avivas +27 Tokijas +20 Varšuva +19

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+19

Prob­le­ma: ne­vei­k ia ra­dio­lo­ka­ci­nė sis­ te­ma. Spren­d i­mas: ra­d io­lo­ka­ci­nė sis­ te­ma nie­ka­da ne­vei­k ia „off“ pa­dė­ty­je.

Prob­le­ma: trūks­t a tre­č io­jo va­r ik­l io.

Spren­di­mas: po neil­gų paieš­kų tre­čias va­r ik­l is ras­tas po de­ši­niuo­ju spar­nu.

Prob­le­m a: lėk­t u­vas keis­t ai el­g ia­s i.

Spren­d i­mas: lėk­tu­vas per­spė­tas, kad rei­k ia bū­ti pa­k lus­niam, skris­ti nor­ma­ liai ir neiš­dy­kau­ti.

Prob­le­ma: ka­bi­no­je pe­lė. Spren­di­mas: į ka­bi­ną įleis­ta ka­tė.

Prob­le­ma: ne­gy­vi vabz­d žiai ant prie­ ki­n io stik­lo. Spren­d i­mas: mes jau už­ sa­kė­me gy­v ų vabz­d žių.

Prob­le­ma: au­si­nė­se neį­t i­k i­m i gar­sai.

Spren­d i­mas: gar­s ai su­re­g u­l iuo­t i iki įti­k i­mo ly­g io.

Prob­le­ma: ka­bi­no­je dunk­sė­ji­mas, tar­ si nykš­tu­kas bels­tų plak­tu­ku. Spren­di­ mas: iš nykš­tu­ko atim­tas plak­tu­kas.

Prob­le­ma: sa­lo­ne daug mu­sių.

Spren­d i­mas: mu­sės per­skai­čiuo­tos – jų kie­k is ati­tin­ka leis­ti­ną nor­mą.

Prob­le­ma: ka­bi­na pur­v i­na – ne­t in­ka net kiau­lėms. Spren­d i­mas: ka­bi­na iš­ plau­ta – kiau­lėms tin­ka.

Prob­le­ma: prie­tai­sų sky­de­ly­je pa­ste­ bė­t i trys ta­ra­ko­nai. Spren­d i­mas: vie­ nas už­muš­tas, vie­nas su­žeis­tas, tre­ čiam pa­vy­ko pa­spruk­ti. Čes­ka (ei, mie­li skai­ty­to­jai, šį­met Ste­po­no Da­ riaus ir Sta­sio Gi­rė­no skry­džiui per At­lan­tą – 80 me­tų)

Dalius, Jokūbas, Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas

gegužės 11-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+15

+14

+13

4

+15

+17

+16

+15

3

+15

+15

+14

+12

6

rytoj

Po kiek­vie­no skry­džio vie­nos Aust­ra­li­ jos avia­kom­pa­ni­jos pi­lo­tai už­pil­do spe­ cia­lų blan­ką, ku­r ia­me ap­ra­šo pro­ble­ mas, ki­lu­sias ke­lio­nės me­tu. Kom­pa­ni­ jos in­ži­nie­riai, pa­ša­li­nę trū­ku­mus, la­po apa­čio­je pa­ra­šo, ko­k ių veiks­mų bu­vo im­ta­si. Štai ke­le­tas rea­liai už­re­g ist­ruo­ tų skun­dų ir at­sa­ky­mų.

Prob­le­ma: pa­g rin­di­n į vi­di­n į kai­r į­jį ra­ tą be­veik rei­kia keis­ti. Spren­di­mas: pa­ grin­di­nis vi­di­nis kai­ry­sis ra­tas be­veik pa­keis­tas.

Prob­le­ma: kaž­kas ka­bi­no­je at­s i­lais­ vi­no ir sklei­d žia gar­sus. Spren­d i­mas: kaž­kas ka­bi­no­je pri­verž­ta.

Prob­le­ma: frik­ci­nės ka­la­dė­lės stab­do grei­čio ran­ke­nos ju­dė­ji­mą. Spren­d i­ mas: bū­tent tam jos ten ir įreng­tos.

Prob­le­ma: įta­r ia­me, kad lan­go stik­le at­s i­ra­do įski­l i­mas. Spren­d i­mas: įta­ ria­me, kad jūs tei­sus.

Vardai

pirmadienį 1904 m. gi­mė is­pa­nų dai­l i­n in­k as Sal­va­do­ ras Da­li.

1916 m. gi­mė is­pa­nų ra­ šy­to­jas, No­be­l io pre­m i­ jos lau­rea­tas Ca­mi­lo Jo­ se Ce­la. Mi­rė 2002 m.

1943 m. Ant­ro­jo pa­sau­li­ nio ka­ro me­tais JAV da­ li­n iai iš­s i­lai­pi­no Aleu­ tų sa­lo­se – tai bu­vo pir­ mo­ji te­ri­to­ri­ja, ku­rią JAV šia­me ka­re su­si­g rą­ž i­no iš Ja­po­ni­jos.

1949 m. Iz­rae­l is ta­p o JTO na­riu.

1973 m. Va­ka­r ų Vo­k ie­ ti­jos že­mes­n ie­ji par­la­ men­to rū­mai pa­tvir­ti­no

Pa­ma­žu atei­na va­sa­ra

su­tar­tį, ku­ria at­kur­ti for­ ma­lūs pa­da­ly­tų Vo­kie­ti­ jų san­ty­kiai.

1993 m. Lie­tu­va ta­po Eu­ ro­pos Ta­ry­bos na­re.

1997 m. IBM kom­piu­te­ ris „The Deep Blue“ Niu­ jor­ke lai­mė­jo še­šių par­ti­ jų šach­ma­tų ma­čą prieš pa­sau­lio čem­pio­ną Ga­rį Kas­pa­ro­vą.

2003 m. vy­ko re­fe­ren­ du­mas dėl sto­ji­mo į Eu­ ro­pos Są­jun­gą. Dau­g u­ ma pa­si­sa­kė tei­gia­mai.

Sap­ni­nin­kas

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Po va­sa­riš­kai šil­tos ban­gos pa­jū­rio lau­kia kiek vė­ses­nės die­nos. Ta­ čiau si­nop­ti­kai tei­kia vil­čių, kad ki­ tą sa­vai­tę ši­lu­ma ter­mo­met­ro stul­ pe­lį vėl kils­te­lės į vir­šų.

Šį sa­vait­ga­lį, pro­gno­zuo­ja­ma, dar iš­si­lai­kys de­be­suo­ti orai be per­kū­ ni­jų, pro­tar­piais ga­li pa­krap­no­ti.

Die­no­mis oro tem­pe­ra­tū­ra pa­sieks 12–15, nak­ti­mis – 5–8 laips­nius ši­ lu­mos, pūs šiau­rės, šiau­rės va­ka­rų 4–9 m/s vė­jas.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­ teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­ gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­tys, pa­na­šūs orai tu­rė­tų iš­lik­ti ir ki­tos sa­vai­tės pra­džio­je.

Spe­cia­lis­tas pro­gno­za­vo, kad pir­ma­die­nį dar pro­tar­piais pa­lis, ant­ra­die­nį kai kur vie­to­mis ga­li trum­pai pa­ly­no­ti, pūs šiau­rės va­ ka­rų, šiau­rės 4–9 m/s vė­jas. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­mis kils iki 13– 16, nak­ti­mis bus 4–7 laips­niai ši­ lu­mos.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne ma­tuo­tis ke­lia­raiš­tį, ypač rau­

Lai­kas: vais­me­džiai jau ap­si­py­lė žie­dais.

„Ant­ro­je sa­vai­tės pu­sė­je de­be­sys pra­dės sklai­dy­tis, lie­taus ne­nu­ma­ to­ma, tu­rė­tų at­šil­ti“, – ko­men­ta­vo L.Pakš­tys. Oro tem­pe­ra­tū­ra die­no­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mis kils iki 18–21, vie­to­mis – ir iki 25 laips­nių ši­lu­mos, nak­ti­mis lau­kia­ma 12–15 laips­nių ši­lu­mos. Vy­raus piet­ ry­čių kryp­ties 5–10 m/s vė­jas.

do­ną, mer­gi­nai reiš­kia, jog dar tą pa­tį pus­me­tį ras pro­gą ker­šy­ti už iš­da­vys­ tę, o mo­te­riai – slap­tas nuo­ty­kis at­vers ir akis, ir šir­dį, ir pi­ni­gi­nę. Vy­ras, sap­na­ vęs ke­lia­raiš­tį, ga­li tap­ti ap­kal­bų ob­jek­ tu. Du ke­lia­raiš­čiai ant vie­nos ko­jos – pra­ž ū­t in­gas neap­sisp­ren­d i­mas. Šis sap­nas ga­l i per­spė­t i: iš di­de­l io de­be­ sies, de­ja, tik ma­žas lie­tus. Jei sap­ne ke­lia­raiš­tį ga­vo­te do­va­nų – įžeis įta­ri­ mas, jog spar­čiai ri­ta­tės bank­ro­to link. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­drą­si­ni­mą, į ku­rį ver­ta rea­guo­ti tei­gia­mai, ypač jei sap­nuo­ja­ma, kad ke­l ia­raiš­t į do­va­no­ ja vy­ras, pa­tin­kan­tis ir ki­toms. Sko­lin­ tis ke­lia­raiš­tį – gė­da, ku­rią bū­ti­na kuo grei­čiau pa­mirš­t i, kad ji ne­ka­muo­t ų, ne­su­sarg­din­tų. Sap­ne re­gė­tas žyd­ras ke­lia­raiš­tis reiš­kia ves­tu­ves. Re­gė­ti sap­ne žmo­gaus nu­ga­rą reiš­ kia ne­ma­lo­nų gy­ve­n i­mą. Jei su­žeis­ ta jū­sų nu­ga­ra, rei­kė­tų sau­go­tis sa­vo prie­šų. Jei nu­ga­ra juo­da ir pur­vi­na – ža­da­mas sun­kus ir var­gin­gas dar­bas.

Jei nu­ga­rą kuo nors tri­na­te – lau­kia ne­ ti­kė­tas džiaugs­mas. Jei sap­ne kei­kia­tės, pa­si­rink­si­te abe­ jo­ti­ną gy­ve­ni­mo bū­dą, su­klai­dins ki­tų pa­vyz­dys. Gir­dė­ti ki­tus kei­kian­tis, reiš­ kia, kad jū­sų aki­ra­ty­je at­si­ran­da klas­ tin­gas žmo­gus. Pa­ra­gi­ni­mas ne­si­keik­ ti, tai ir ra­gi­ni­mas ma­žiau do­mė­tis ki­tų rei­ka­lais, ypač as­me­ni­niu gy­ve­ni­mu.

Tai ga­li reikš­ti ir įky­rų žmo­gų, ku­ris ne­ si­ren­ka prie­mo­nių tiks­lui pa­siek­ti.