gegužės 11, 2013
Nr. 107 (19 710)
J.Listopad – žurnalistė, paaukojusi džiazo dainininkės „Meridiane“ karjerą. Šeštadienio interviu 5p.
www.kl.lt
Ar įmanoma po dešimtmečio nelaisvės normaliai gyventi? Pasaulis 6p.
Simboliai kelia sumaištį
Miesto istorija be sidomintys klaipė diečiai sutriko prieš kario knygoje atra dę, kad senoji Klai pėdos vėliava ge rokai skiriasi nuo dabartinės. Naujo sios vėliavos auto rius Kęstutis Micke vičius neslėpė, kad daugiau nei prieš 20 metų miesto simbolį pakeisti nu spręsta sąmoningai.
Tris pumas namuose užauginusi Rasa Vėliūtė apibūdino meilę gyvūnams.
Mama – ne tik saviems vaikams Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Daugiau nei mėnesį trukę „Šau niausios mamos“ rinkimai jau tu ri laureatę. Ja, klaipėdiečių valia, tapo dviejų dukrų mama ir dviejų anūkų močiutė Rūta Žiogienė.
a.dykoviene@kl.lt
Kas čia apsiriko?
10
„Tai toks dalykas, kurį api būdinti sunku. Jis arba yra, arba nėra.“
12p.
Asta Dykovienė
Klaipėdietis Timūras dirba gidu. Jis domisi miesto istorija, tad 1922 m. laivų flotilių kišeninėje knyge lėje aptikęs Klaipėdos krašto vė liavą, labai nustebo, kad ji skiria si nuo dabartinės. „Apačioje – raudona horizonta li juosta, viršuje – geltona su mies to herbu viršutiniame kairiajame kampe. Dabartinės vėliavos spal vos išdėstytos ho rizontaliai.
Kaina 1,60 Lt
Autorius: klaipėdietis dizaineris K.Mickevičius, sukūręs dabartinę Klaipėdos miesto vėliavą, tikina, kad jo
je sąmoningai pakeistas spalvų išdėstymas.
Vytauto Petriko nuotr.
Konkurso laimėtoja buvo pagerbta pirmąkart uostamiestyje surengtų „Šeimos dienų“ atidarymo metu. Po knygų parodos „Šeima – tai do vana“ pristatymo, žavaus „nėštu kių“ choro „Big“ pasirodymo gra žiausi žodžiai ir sveikinimai buvo skirti „Šauniausios mamos“ rin kimų nugalėtojai. Kartu su „Šeimos dienų“ orga nizatoriais šį konkursą surengęs dienraštis „Klaipėda“ nuo balan džio 15-osios skaitytojus kvie tė pristatyti savo mamas, pasi džiaugti jų prasmingais darbais, išreikšti joms savo pa dėką ir meilę.
2
2
ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 11, 2013
miestas
Fontano priežiūra – patikimose rankose Vakar buvo įjungtas ir Klaipėdos Danės skverelio fontanas, kurį nuo 1998 me tų savo lėšomis ir pajėgomis prižiūri bei eksploatuoja Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“.
Juras Užkuras
Tuo metu, kai po nepriklausomy bės atgavimo mieste neveikė nė vienas fontanas, Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „Bega“ pirmoji parodė iniciatyvą ir ėmėsi savo lė šomis atgaivinti vieną didžiausių ir gražiausių Klaipėdos fontanų Da nės skvere. „Norėjome ne tik atgaivinti patį fontaną, bet ir savo pavyzdžiu pa skatinti kitus kolegas pramoninin kus, verslininkus, taip pat – mies to valdžią, kooperuotis ir drauge tvarkyti bei gražinti Klaipėdą“, – prisimena Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos „Bega“ generalinis di rektorius Aloyzas Kuzmarskis. Laikas parodė, kad „Begos“ ini ciatyva nenuėjo veltui ir mieste da bar veikia ne vienas fontanas. Dėl fontano priežiūros kompa nija „Bega“ dar 1998 metais pa sirašė sutartį su Klaipėdos mies to savivaldybe. Pagal ją, bendrovė įsipareigojo savo lėšomis prižiū rėti ir eksploatuoti fontaną, o sa vivaldybė – palaikyti tvarką Danės skverelyje. Šiuo metu Danės skverelio dan goms, suoleliams jau reikia rimtes nio remonto. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, suolelius, išsiklaipiusias
skvero dangų bei klombų plyteles aptvarkė patys „Begos“ darbuoto jai. Pasak Klaipėdos miesto savi valdybės Miesto ūkio departamen to direktoriaus Liudviko Dūdos, jau kelinti metai yra planuojamas šios teritorijos kapitalinis remontas, to dėl savivaldybė į einamuosius re montus daug neinvestuoja. Tiesa, savivaldybės Miesto ūkio departa mento direktorius L.Dūda žadėjo,
Aloyzas Kuzmarskis:
Norėjome ne tik at gaivinti patį fonta ną, bet ir savo pavyz džiu paskatinti kitus kolegas.
kad per artimiausias dvi savaites skverelyje bus pasodintos vasari nės gėlės, aptvarkyta aplinka. Kasmetei fontano eksploataci jai, priklausomai nuo to, kiek jos sistemos dalių prie sezoną rei kia pakeisti ar remontuoti, „Be ga“ išleidžia apie 25–35 tūkst. litų. Vien už vandens siurblių su vartojamą elektros energiją tenka
Sezonas: fontano priežiūrai kompanija „Bega“ yra skyrusi papildomą etatą: A.Paldavičius, bendrovėje dir
bantis elektriku, jau 12 metų nuo gegužės pradžios iki rugsėjo pabaigos darbo dieną pradeda ir baigia prie fontano. Andriaus Vrašinsko nuotr.
mokėti apie 2500 litų kas mėnesį. Prieš įjungiant fontaną, į požemi nį rezervuarą yra prileidžiamą 30 kub. m vandens, kurį kasdien rei kia papildyti. Priklausomai nuo oro tempe ratūros ir vėjo stiprumo, kiekvie ną dieną papildomai į rezervua rą reikia prileisti iki 0,8 kub. m vandens, už kurį taip pat sumo ka „Bega“. Fontano priežiūrai kompani ja „Bega“ yra skyrusi papildomą etatą – ši misija jau nuo 2001 me tų patikėta kompanijos elektrikui Aleksui Paldavičiui.
Pasak jo, pasiruošimas sezo nui trunka apie 2 savaites. Tuomet fontanas ir jo sistemos yra iš esmės išvalomos, paklijuojamos graniti nės fontano plokštės, nudažomas dugnas, sumontuojamas apšvie timas, siurbliai, automatinė pa leidimo ir kitos sistemos, paruo šiami purkštukai, kurių iš viso yra beveik tūkstantis, ir kiekvieną jų reikia patikrinti, išvalyti, o reika lui esant, – ir pakeisti. Rudenį vi sa įranga išmontuojama ir saugiai sandėliuojama (o jei reikia – ir re montuojama) iki kito sezono. Sezono metu A.Paldavičius kiek
vieną rytą 6.30 val. ir vakarą po darbo valandų atvyksta prie fon tano. Danės gatvės gyventojai ne tgi juokauja, kad pagal pono Alek so atvykimą rytais jie susitikrina laikrodžius. Jei reikia, – fontano prižiūrėtojas papildo vandens re zervuarą, aptvarko aplinką, būna, kad iš vandens baseino tenka rinkti šiukšles, kartais – net per naktį šė lusio jaunimo drabužius. Fontanas Danės skvere veiks iki pat rugsėjo pabaigos. Paprastomis dienomis – nuo ankstyvo ryto iki vėlyvo vakaro, švenčių metu – vi są parą.
Mama – ne tik saviems vaikams Rinkimams buvo pa 1 siūlytos 26 mamos, už kurias skaitytojai aktyviai balsa
vo iki pat Motinos dienos, gegu žės 5-osios. Kaip pripažino rinkimų laurea tę pasveikinusi dienraščio „Klaipė da“ vyriausiojo redaktoriaus pava duotoja Jolanta Juškevičienė, tai, jog klaipėdiečiai R.Žiogienę išrinko to kiu dideliu atotrūkiu nuo kitų pre tendenčių ir skyrė jai net 680 bal sų, nekelia abejonių, kad šis žmogus vertas tokio garbaus titulo. „Jos meilės užtenka visiems – ir šeimai, ir tiems, kuriems ji tarsi antroji mama... Visą savo gyve nimą aukojus ypatingiems vaiku čiams, šis atsidavimas jai atsiper ka mūsų visų vaikų šypsenomis, o jos šil um a, rūp est ing um as ir gėris niekada neišsenka... Ji pa ti pati nuostabiausia ir mūsų vi sų mylimiausia MAMA“, – taip R.Žiogienę konkurse pristatė jos dvi dukros. Savo rūpesčiu, meile moteris dalijasi ne tik su savais vaikais. Jau daugiau nei 20 metų socialinė pe dagogė dirba uostamiesčio spe cialiųjų poreikių ugdymo įstaigoje „Svetliačiok“, kurią lanko ypatingi vaikai, tad su jais gali dirbti taip pat tik ypatingų gebėjimų, su atsidėji mu dirbantys žmonės. R.Žiogienė prasitarė, jog konkurse ją prista
Idėja: dienraščio „Klaipėda“ vardu R.Žiogienę pasveikinusi J.Juškevi
čienė pasidžiaugė, jog „Šauniausios mamos“ rinkimai suteikė progą įvertinti mamų kasdienį nematomą, bet tokį svarbų kiekvieno žmo gaus gyvenime darbą. Vytauto Petriko nuotr.
čiusios dukros padovanojo didelę ir malonią staigmeną. Pati 9 vai kų šeimoje užaugusi moteris pri sipažino, jog jai svarbiausias titu las – tiesiog būti mama. Pirmąkart vykusių rinkimų nugalėtoją pra
džiugino ne tik dėmesys, bet ir ver tinga dovana. 500 litų vertės čekį padovanojusi G.Ramanauskienės grožio ir sveikatingumo klinika pa malonins šauniausią mamą grožio procedūromis.
3
ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 11, 2013
miestas Baigė karjerą
Atvyks Prezidentė
Kviečia blusų turgus
Vakar Klaipėdos miesto apy linkės teismo teisėja Ste fa Naščenkovienė dirbo pa skutinę dieną. Šiame teisme ji įsidarbino 1968 m. ir pradė jo karjerą mašininkės-raštve dės pareigose. Tapusi teisėja ji daug metų dirbo jo pirminin ke. Kitos darbovietės per savo darbo metus moteris neturėjo.
Kitą savaitę Klaipėdoje turėtų lankytis Prezidentė Dalia Gry bauskaitė. Planuojama, kad ša lies vadovė sakys kalbą vienin telio pasaulyje paminklo kalbai atidengimo ceremonijoje. Jis bus atidengtas I.Simonaitytės bibliotekos Saulės laikrodžio kiemelyje. Renginys vyks tre čiadienį, gegužės 15 d., 10 val.
Sekmadienį Klaipėdos senamies tyje šurmuliuos pirmasis šiemet blusų turgus. Jis veiks Aukšto sios gatvės ruože nuo Parodų rū mų iki senojo pašto. Blusų turgu je laukiame keliasdešimties pre keivių, organizatoriai žada pasirū pinti, kad visiems netrūktų geros nuotaikos. Blusų turgus pradės veikti nuo vidurdienio.
Taupymas: šviesiau, bet pigiau Daugiabučių namų gyventojai kviečia mi taupyti elektros energiją. Tinkamai atnaujinus apšvietimo sistemą laiptinė se, sąskaitos už šią paslaugą gali sumažėti daugiau nei trečdaliu. Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Įrengė modernų apšvietimą
Įmonė LESTO kartu su partneriais gyventojus skatina mažinti elekt ros sąnaudas. Dviejuose Klaipėdos daugiabu čiuose namuose buvo įrengta pa vyzdinė saugi ir taupi laiptinių ap švietimo sistema. Taikos prospekto 88 name bu vo atnaujinta instaliacija, senie ji šviestuvai pakeisti naujaisiais LED, įrengti jutiminiai ir tūriniai davikliai. Taikos prospekto 88A namo dviejose laiptinėse apšvietimo iš vis nebuvo. Dabar gyventojai ga li džiaugtis saugia ir taupia jo sis tema. Laiptinės patalpose sumontuoti davikliai reaguoja į žmogaus kūno temperatūrą. Patalpose jie labiau tinkami nei judesio davikliai. „Daugiabučiuose namuose gy vena 60 proc. lietuvių. Norime at kreipti dėmesį, kad svarbu ne tik butas, bet ir erdvė už jo – bendro jo naudojimo patalpos. Sutvarkius tinkamai apšvietimo sistemą, ga lima sutaupyti. Tam nereikia la bai didelių investicijų“, – tvirti no LESTO Veiklos plėtros skyriaus vadovas, racionalaus elektros ener gijos naudojimo ekspertas Marius Vaskela.
Talka. Šiandien nuo 10 iki 13 val. Poil sio parke vyks talka, kur ioje kviečia mi dalyvaut i visi klaipėdiečiai. Orga nizator iai apr ūpins šiukšl ių maiš ais bei įrank iais. Nuolat veiks parko radi jas, dalyvių laukia padėkos, nuotaikin ga muzika, karšta arbata, viktorinos. Kryž iažodžiai. Šiand ien 12 val. Klai pėdos apskrities viešosios I.Simonai tytės bibliotekos Vok iečių skaitykloje vyks kryž iažod žių sprendimo turny ras. Toks reng inys Klaipėdoje organi zuojamas pirmą kartą.
60
Gint arai. Šiand ien atv yk us ieji į Lie tuvos kult ūros sost inę Pal ang ą pa klius į tikrą gint ar ų liet ų. Akt yv iau sieji galės sus ir ungt i pirmajame Lie tuvos gint aro čempion ate. Gint ar i nio savaitgal io reng in iai pras idės 12 val. J.Bas an av ič iaus ir Vyt auto gat vių sank ryžoje. 13 val. prie jūros tilto vyks pirmasis Liet uvos gintaro rink i mo čempion at as. 13.30 val. – Nept ū nas barst ys gint arą paplūd imyj e. 14 val. bus renk amas graž iaus ias gint a rin is papuoš al as.
– iki tiek proc. galima sutaupyti elektros energijos, atnaujinus ap švietimo sistemą laiptinėje. Atsiperka per mažiau nei metus
Taikos prospekto 88 namas prieš laiptinės apšvietimo sistemos at naujinimą bendrojo naudojimo patalpose elektros sunaudodavo beveik 668 kWh. Po modernizaci jos suvartojimas sumažėjo iki 440 kWh. Per mėnesį buvo sutaupy ta 114 litų. Anot M.Vaskelos, saugios ir tau pios apšvietimo sistemos įrengi mas standartiniame penkiaaukšty je, kuriame yra keturios laiptinės, atsieina 1 300 litų be pridėtinės vertės mokesčio. „Tai nėra labai didelė suma, o atsi pirkimas greitas. Atnaujinus laipti nės apšvietimo sistemą, galima su taupyti nuo 30 iki 60 proc. elektros energijos. Investicijos gali atsipirk ti ir per mažiau nei metus, o sutau pytas lėšas žmonės gali skirti kitoms reikmėms“, – aiškino ekspertas.
Taupymas: M.Vaskela pabrėžė, kad, atnaujinus laiptinės apšvietimo sis
temą, sunaudojama nuo 30 iki 60 proc. mažiau elektros energijos.
Laiptinėse – prasta būklė
Bendrov ės „Man o būstas LT“ Klaipėdos regiono Eksploatacinio padalinio vadovas Vidas Balbuc kis tvirtino, jog daugumoje laip tin ių yra sum ont uot i dav ikl iai, tač iau skyd el ių, skyd in ių būk lė prasta. „Gyventojai nenori investuo ti į jų atnaujinimą. Kol namie vei kia televizorius ir virdulys, žmonės mano, kad investicijų nereikia“, – pasakojo V.Balbuckis.
Vytauto Petriko nuotr.
M.Vaskela pabrėžė, kad pakeitus tik vieną apšvietimo sistemos dalį gyventojai didelio sutaupymo ne pajus. Patys geriausi rezultatai, kai atnaujinama visa sistema. Įmonė LESTO projektus, lei džiančius taupyti elektros energiją, pradėjo įgyvendinti prieš ketverius metus. Anksčiau dėmesys buvo skirtas verslininkams, mokykloms. Pastarosiose taip pat buvo įrengti pavyzdiniai kabinetai. Vienas tokių yra ir uostamiestyje.
Šiluma pabudino erkes Sandra Lukošiūtė s.lukosiute@kl.lt
Specialistai pastebi, kad prieš ke lias savaites atsibudusios erkės kasdien tampa vis aktyvesnės. Tačiau klaipėdiečiai dar neskuba skiepytis.
Kaip informavo Klaipėdos visuo menės sveikatos centro Užkrečia mųjų ligų profilaktikos ir kontro lės skyriaus vyriausioji specialistė Vilija Pečkauskienė, pirmosios er kės aptiktos balandžio 18 d. Giru liuose. Tuomet viename miško kilomet re rasti trys suaugę kraujasiurbiai ir keturios nimfos. Mėnesio pabaigo je toje pačioje vietoje atsibudusių erkių jau suskaičiuota daugiau.
Pernai pabudusi pirmoji erkė pa stebėta mėnesiu anksčiau. Pasak V.Pečkauskienės, po žiemos alka nos erkės iš tiesų kasdien tampa vis aktyvesnės, ypač šylant orams. Specialistės pastebėjimu, vėluo jantis pavasaris išėjo į naudą žmo nėms, tačiau termometro stulpeliui gerokai šoktelėjus į viršų, situacija keisis kraujasiurbių naudai. Skubantys išsirengti ir gamtoje poilsiaujantys žmonės neretai pa miršta atsargumą. Šiemet uostamiestyje kol kas nė ra užregistruotas nė vienas erkinio encefalito ar Laimo ligos atvejis. Šiek tiek kitokia situacija yra Klai pėdos apskrityje, kur per pirmuo sius keturis šių metų mėnesius nu statyti 8 Laimo ligos atvejai. Specialistė priminė, kad krauja
Dienos telegrafas
siurbių platinamomis ligomis ga lima užsikrėsti ne tik vaikščio jant gamtoje ar parke mieste. Erkes perneša ir keturkojai augintiniai, paukščiai. Kaip pastebi Klaipėdos visuome nės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės sky riaus vedėjos pavaduotoja Ina Kuz necova, gyventojai kol kas neskuba skiepytis nuo erkių platinamos ligos – erkinio encefalito. Šiemet per pirmuosius pavasario mėnesius pasiskiepijo vos 111 klai pėdiečių, kai tuo tarpu pernai per tą patį laikotarpį tokių buvo beveik 600. Nuo Laimo ligos skiepų nėra. Pernai ši liga nustatyta 30 klaipėdie čių: 14 vyrų ir 16 moterų. Ja užsikrė tė ir 3 vaikai. Erkiniu encefalitu uos tamiestyje pernai susirgo 3 vyrai.
Krikštas. Klaipėdoje – dvasin io atsi naujin imo savaitė, švenčiant Žemai tijos krikšto 600 met ų jubil iejų. Jos metu uostamiesčio bažnyčiose vyks ta visuotinė Švenčiausiojo Sakramen to adoracija bei po jas keliauja Trak ų Švč. Mergelės Mar ijos paveikslas. Po vakarinių Mišių paveikslą priėmusio je bažnyčioje vyks įvair ūs reng in iai. Šiandien ir rytoj Marijos Taikos Kara lienės bažnyčioje.Vakariniai renginiai prasidės 18 val. Mirt ys. Vak ar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyr iuje užreg istr uotos 10 klai pėd ieč ių mirt ys. Mirė Ona Pov il ai tienė (g. 1915 m.), Akol in a Jerm ako va (g. 1926 m.), Anton ina Ivanova (g. 1930 m.), Stan isl ava Vaič ienė (g. 1932 m.), Aloyzas Vincas Alg irdas Kurait is (g. 1936 m.), Mic hail Vas ilcov (g. 1941 m.), Vinc as Poc ius (g. 1941 m.), Alg ir das Bauž ys (g. 1948 m.), Gyt is Dubins kas (g. 1958 m.), Vidm ant as Sim ait is (g. 1960 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mi Stan islava Vaič ienė, Vidmant as Simaitis. Joniškės kapinės. Šiand ien laidoja mas Stan islovas Gail ius, rytoj – Gyt is Dubinskas. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 5 mergaitės ir 4 berniukai (dvyniai).
Įspėjimas: apie poilsį gamtoje
galintį aptemdyti erkių pavojų primena ir ženklai.
Greitoj i. Vakar iki 16 val. greitosios pagalbos medikai sulaukė 40 iškvie timų. Klaipėd iečiai daug iausia skun dėsi pilvo skausmais, kraujotakos su trik imais, aukštu kraujospūd žiu.
4
ŠeštADIENIS, gegužės 11, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
Regioninis dujų terminalas – geriau Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Vilniuje šią savaitę viešėjęs Eu ropos Komisijos energetikos ko misaras Güntheris Oettingeris (nuotr.) pripažįsta Visagino ato minės elektrinės svarbą, o Klaipė dos suskystintųjų dujų termina lo rentabilumas kelia tam tikrų klausimų.
– Vokietija atsisako atominės energetikos, kitos šalys stato si naujas atomines elektrines, o Lietuva, regis, dar trypčio ja vietoje. Jūsų nuomone, ar Lietuvai reikalinga atominė elektrinė? – dienraštis paklausė eurokomisaro. – Europos Komisija visuomet pri pažino Visagino atominės elekt rinės svarbą Lietuvai ir visam Baltijos regionui. Šis projektas prisidėtų prie saugaus energijos tiekimo regione ir visiškos Balti jos šalių integracijos į Europos vi daus energetikos rinką. Kad projektas būtų ekonomiš kai perspektyvus, konsorciumui svarbu sukurti patikimą vadova vimo struktūrą ir užtikrinti adek vatų finansavimą. Investuotojo ir Lietuvos nacionalinio reguliuoto jo pareiga yra užtikrinti, kad nau ja elektrinė atitiktų aukščiausius branduolinio saugumo standartus. – Panašus klausimas ir dėl Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo: ar protinga Lietu vai pačiai statytis tokį termi nalą? Ar jis neprieštaraus re gioninio suskystintųjų dujų terminalo idėjai? – Mes visiškai palaikome Lietuvos ir Baltijos regiono siekį integruo tis į ES rinką ir energetikos infrastruktūrą. Gavusi Baltijos vals tybių energijos rinkos ir jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio gru pės prašymą, Komisija atliko ty rimą, kad išsiaiškintų optimalią vietą ir techninį sprendimą nu matomam regioniniam suskys tintųjų dujų terminalui. Tyrimas rodo, jog terminalas turėtų bū ti tokio dydžio, kad galėtų paten kinti trijų Baltijos šalių ir Suomi jos poreikius, o geriausia vieta jam būtų netoli Suomijos įlankos. Regioninis suskystintųjų du jų terminalas būtų efektyvesnis ir rentabilesnis nei bet koks atski ras projektas, toks kaip Klaipėdos terminalo.
www.kl.lt
Komisija gerai supranta ypa tingą Lietuvos padėtį, todėl galė tų planuojamą Klaipėdos suskys tintųjų dujų terminalą svarstyti kaip suderinamą su bendrais ES energetikos politikos tikslais. Bet kokiu atveju Klaipėdos termina las ir su juo susijusi reguliavimo struktūra turi atitikti ES taisykles. – Lietuvos pašonėje – Ka liningrado srityje ir Balta rusijoje – dygsta dvi naujos atominės elektrinės. Kokį po veikį jos turės Baltijos regio no energetikos rinkai? – Elektros rinkos ekonomika yra sudėtingas dalykas. Neįmanoma tiksliai numatyti, kaip pavieniai projektai, jeigu bus pastatyti ir pri jungti prie tinklo, paveiks elektros rinką. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, reikia atsi žvelgti į atitinkamos rinkos dydį. Mažesnėje rinkoje viena elektrinė turi daugiau svorio nei didesnėje rinkoje, kur didesnė konkurencija ir daugiau tiekimo šaltinių. Konkurencingos ir diversifi kuotos energetikos rinkos be va dinamųjų energetinių salų nau dingos vartotojams. Štai kodėl ES nori iki 2014 m. pabaigos iki ga lo sukurti vidaus energetikos rin ką. Dėl tos pačios priežasties Lie tuva, padedama ES, tiesia jungtis su Lenkija ir Švedija. Šitos naujos jungtys tikriausiai turės didesnį poveikį Baltijos regiono elektros rinkoms, nei pavienių elektrinių statybos. Taip pat verta paminėti, kad jau šiandien Lietuva importuoja labai didelį kiekį elektros (2010 m. – maždaug 6 teravatus), daugiausia iš Rusijos. Kalbant apie investici jas į branduolinę energetiką, taip pat derėtų pabrėžti, kad ES labai rimtai žiūri į branduolinio sau gumo standartus. Mezgame dia logą su kaimynais, norėdami ga rantuoti, kad aukšti branduolinio saugumo standartai būtų užtik rinti ir pas juos.
Suvažiavimo išva karėse konservato rių gretose aistros iš lėto rimsta. Mantas Adomėnas viešai atsiprašė Vytau to Landsbergio, o partijos vykdomasis sekretorius Raimun das Alekna tikisi, kad nesutarimai ne trukus bus pamiršti. Pasidavė: M.Adomėnas (kairėje) viešai atsiprašė konservatorių pa
triarcho V.Landsbergio.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
M.Adomėnas iškėlė baltą vėliavą Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Rytoj vyks ianč iam e Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių de mokratų (TS-LKD) partijos suva žiavime bus tvirtinami pirminin ko rinkimų rezultatai. Prieš pat jį partijos Vilniaus sueigos vado vas M.Adomėnas nusprendė vie šai atsiprašyti europarlamentaro V.Landsbergio. „Jokie nesusipratimai neturėtų griauti mūsų politinės jėgos vie nybės ir trukdyti siekti bendrų politinių tikslų. Todėl viešai at siprašau prof. V.Landsbergio, jei gu kokie nors mano išsakyti tei giniai jam pasirodė įžeidžiantys. Niekad a sąmon ingai nes iek iau įskaudinti ar užgauti šį garbingą ir didį žmogų, kuris man tebėra vienas svarbiausių politinės veik los autoritetų ir kelrodžių“, – tei giama M.Adomėno pranešime. Politikų kivirčas į viešumą iš kilo praėjusiame partijos tarybos posėdyje, kai V.Landsbergis sua bejojo kolegos „politine kultūra“ ir užprotestavo jo kandidatūrą į šešėlinio kultūros ministro postą. Naujaus iu pol it ikų nes utar im u tapo viena iš užsienio portalo paimta reklama, kurioje minima Landsbergio pavardė. M.Adomė nas ją paviešino savo feisbuko profilyje, o V.Landsbergis prie kaištavo, kad ji netinkama rinkimų fon e. Pas ip ikt inęs M.Adomė nas tada kreipėsi į partijos Prie žiūros komitetą, o V.Landsbergis pareiškė, kad reikėtų svarstyti pa tį M.Adomėną. „Viešai ir atsakingai pareiš kiu, kad niekada nesu nei pats kū-
ręs, gaminęs ar skleidęs jokių prof. V.Landsbergio atžvilgiu neigiamų reklamų, nei kitus raginęs ar ska tinęs tai daryti“, – dar kartą pa tvirtino M.Adomėnas.
Raimundas Alekna:
Tikiuosi, kad tai tie siog nesusipratimas, kuris arba laikui bė gant pasimirš, arba jie išsiaiškins ir pa sidarys išvadas iš to.
Dar konservatorius rašo, kad visada gerbė V.Landsbergį kaip „svarbiausią ir didžiausią neprik lausomos Lietuvos politiką“, o pa rama Andriui Kubiliui partijos pir mininko rinkimuose esą nereiškia nepagarbos V.Landsbergiui. TS-LKD vykdomasis sekretorius R.Alekna sako bet kokius ginčus partijoje vertinantis neigiamai. Ta
čiau jis teigia neabejojantis, kad šis konfliktas – trumpalaikis ir netru kus bus pamirštas. „Aš visuomet sakau, kad lyderiai neturi skaldyti partijos. Bet kokie ginčai, jeigu jie ne dėl veikimo, strategijos, ar tak tikos, kai ginčijamasi ir ginama sa vo pozicija, o pereinama į asmeniš kumus, – destruktyvūs ir nėra geri. <...> Tikiuosi, kad tai tiesiog nesu sipratimas, kuris arba laikui bėgant pasimirš, arba jie išsiaiškins ir pasidarys išvadas iš to“, – sakė R.Alekna. Iš karto po konservatorių parti jos pirmininko rinkimų juos laimėjęs A.Kubilius užsiminė nenorintis matyti partijos skilimo į dvi frakci jas. R.Alekna sako esąs tikras, kad taip nebus. „Tikrai nemanau. Esu partijo je nuo pat jos įsteigimo, mačiau ne vieną ginčą, ne vieną nuomo nių išsiskyrimą, ir daug aštresnį nei šis. Tikrai nemanau, kad galėtų kaip nors skilti ta partija. Ji pa kankamai subrendusi, vieninga, demokratiškai renkama. Nematau jokių skilimo ženklų“, – įsitikinęs R.Alekna.
Užvertė skundais Tač iau kol viena šalis kalba apie tai ką, V.Landsberg io štabas vis dar ne rimst a dėl part ij os pirm in inko rin kimų rez ult atų. 15min.lt žin iom is, rink imuos e A.Kubil iui pral aimėjęs V.Landsb erg is su tuo nes us it aiko ir skund ais užvertė Priež iūros kom i tetą. Jo štab as teig ia, kad per rink i mus buvo paž eist i part ij os įstat ai: esą kai kur iuos e skyr iuos e bals a
vim as buvo nut raukt as anksč iau, nei prik lausė, rink imų biuleten ių buvo ats pausd int a maž iau, nei par tij a tur i nar ių, o rink imų rez ult at ai bus tvirt in am i kel iom is dienom is anksč iau, nei numato įstat ai. Part i jos vykdomas is sekretor ius R.Alek na šiuos kalt in imus atmet a kaip ne pagrįst us ir sako, kad tok ie skundai – tik nuomonė.
5
šeštadienis, gegužės 11, 2013
šeštadienio interviu
Džiazo dainininkė, tapusi žurnaliste Daiva Janauskaitė d.janauskaite@kl.lt
I
š tolimo Archangelsko kraš to kilusi Jelena Listopad, Klai pėdoje suradusi savo meilę, čia įsišaknijo ir tapo išmanan čia apie jūrą ir jūreivystę žurnalis te. Apsigyvenusi Žemaitijos kaime žurnalistė gegužės pradžioje į Klai pėdą visada išsiruošia kelioms die noms: paminėti Pergalės dieną ir atšvęsti profesinę šventę. Tėvai neišleido iš namų
– Klaipėdiečiai jus pažįsta kaip jūrine tematika rašančią žurna listę. Ar dirbti tokį darbą buvo jūsų svajonė? – Visai neseniai suskaičiavau, kad būtent šiemet sukanka 40 metų, kai dirbu spaudoje. 1973 m. milijo niniame mieste prie Volgos upės – Samaroje vietos laikraštyje pradė jau dirbti korektore. Šiame mieste baigiau pedagoginį institutą. Nuo mažumės svajojau tapti žurnalis te ir turėjau visai realią galimybę studijuoti žurnalistiką, nes mies to konkurse laimėjau pirmą vietą ir galėjau gauti nukreipimą. Prie žastis, kodėl taip neatsitiko, ba nali – tėvai neišleido. Tiesiog mo kyklą pradėjau lankyti būdama šešerių, todėl ją baigiau šešiolikos. Tėvų akimis buvau pernelyg jauna palikti namus. Bet mokykloje ne dirbau nė dienos. Pusmetį buvau korektorė, o po to tapau korespon dente žinybiniame laikraštyje labai juokingu pavadinimu „Už regulia rų reisą“. – Iš ko mokėtės žurnalisto darbo? – Savo žurnalistinio darbo pradžio je išgyvenau tikrą šoką. Tebebuvau visiška naujokė, kai redaktorius iš važiavo atostogauti. Sako: „Jei gerai elgsiesi, parvešiu kriauklę iš Juodo sios jūros“. Mane paliko visam mė nesiui ir rašyti, ir redaktoriauti, ir atsakingąja sekretore dirbti. Mo kiausi iš klaidų. Pamenu, redakto rius išbraukia kokį gabalą ar pa keičia žodį kitu, o aš bėgu klausti – kodėl. Tai, kaip ir ką jis man aiš kino, buvo puikiausia mokykla. Pribloškė apelsinai vitrinoje
– Esate kilusi iš tokio tolimo krašto. Kaip likimas jus atvedė į mūsų miestą? – Tiesiog mano ir mano pirmosios meilės Aleksejaus Listopad sene liai gyveno toje pačioje vietovėje. Taip vasarą abu viešėdami pas se nelius, būdami 15-kos, ir susipaži nome. Kelerius metus susirašinėjo me. Pamilome vienas kitą. Kai man sukako 18-ka, jis pakvietė mane pas save į svečius. O jis su tėvais gyve no Klaipėdoje. Mama mane išlei do pas tetą į Vilnių. Būdamas ža vingas jaunuolis Aleksejus įkalbėjo tetulę mane išleisti į Klaipėdą. Ji, žinoma, pristatė manęs prižiūrė ti draugę. – Ar patiko uostamiestis? – Tai buvo neišdildomas įspū dis. Kaip dabar pamenu, labiau siai pribloškė du dalykai. Ėjome su drauge iš stoties pagrindine gatve ir daržovių parduotuvės vitrino
je pamatėme apelsinus. Sustojome ir negalėjome patikėti, kad jie – ne muliažai. Įėjome į vidų ir iš kvapo supratome – tikri. Tai buvo neįti kėtina. Antras įspūdingas dalykas buvo pasivaikščiojimas vakarėjan čiu miestu. Snigo, žibintai K.Do nelaičio aikštėje, visa tai buvo pa našu į pasaką. Tas vaizdas privertė pamilti miestą.
Vizitinė kortelė 1950 m. gimė Archangelske. 1966 m. baigė vidurinę mokyklą
Penzoje. 1971 m. baigė institutą Samaroje.
– O paskui jūs susituokėte ir apsigyvenote Klaipėdoje? – Panašiai. Po poros metų susi tuokėme, mums gimė dukra Ania, bet keletą metų dar gyvenome pas mano tėvus Samaroje. Anyta pa kvietė mus į Klaipėdą, ir mes at važiavome.
1975–1980 m. dirbo „Tarybinėje
Redakcijoje – kaip šeimoje
2007–2013 m. dirbo savaitraštyje
Klaipėdoje“. 1980–1995 m. dirbo savaitraštyje
„Lietuvos žvejys“. 1995–2007 m. dirbo dienraštyje
„Klaipėda“.
„Litovskij kurjer“.
– Kokio darbo tikėjotės Klaipė doje? – Kadangi aš dainuodavau džiazą, maniau, kad „Meridiane“ įsidar binsiu dainininke. Vienas pažįsta mas nuvedė, muzikantai paklausė, kaip dainuoju ir jau buvome suta rę, kad jie mane ima. Bet būtent tuo metu tuometėje „Tarybinėje Klai pėdoje“ reikėjo stilistės, todėl kaip mokytoja, taip ir dainininke neta pau. Jau po savaitės dirbau laik raštyje.
Nuo 2013 m. dirba laikraštyje
„Obzor“.
ti už jūrininkų teises. Apibendrin tai galiu pasakyti, kad žurnalis to darbas yra ne tik įdomus. Jis yra sunkus, alinantis ir labai atsakin gas. Be to, jis teikia didžiulio adre nalino bei moralinio pasitenkinimo. Dabar šis darbas yra gerokai kitoks nei buvo prieš porą dešimčių metų. Šiandien – tai jaunų profesija, ta čiau jiems dažnai trūksta išminties bei žinių, o tai yra patyrusių žmo nių stiprioji pusė.
Jelena Listopad:
Žurnalisto darbas yra ne tik įdomus. Jis yra sunkus, alinantis ir labai atsakingas. – Ar sprangi buvo žurnalisto duona? – Mano vyras buvo laisvas meni ninkas, todėl man teko ne tik iš laikyti šeimą, bet ir už jo dirbtu ves bei darbo priemones mokėti. Būdavo gauna algą, grąžina sko las ir dar dešimt rublių lieka nea tidavęs. Stiliste nedirbau, reikėjo rašančių žmonių. Pradžioje ma ne paskyrė į partijos gyvenimo, o netrukus – į sunkiosios pramonės skyrių. Buvau jauniausia redakcijos darbuotoja. Žurnalistai tada sėdėjo tokiuose sutrešusiuose namukuose priešais dabartinį apygardos teis mą. Jie buvo apkūrenami krosni mis, grindys – visiškai sudilusios. Paskui persikėlėme į suremontuotą pastatą šalia tuometės spaustuvės. Gyvenome kaip viena šeima. Buvo didžiulis džiaugsmas dirbti įdomų, mėgstamą darbą ir bendrauti su la bai įdomiais žmonėmis. – Kokie ryškiausi prisiminimai iš tarybinio laikotarpio darbo miesto laikraštyje? Pažinojote ne vieną to meto žurnalistikos korifėjų. – Vytautas Bajoras buvo mano antrasis žurnalistikos ir gyvenimo mokytojas. Su juo sėdėjome viena me kabinete. Mūsų kabinetas bu vo lankomiausias, nes tik pas mus buvo galima rūkyti. Jis ne tik mokė mane rašyti, bet ir gyvenimo išmin ties suteikė. Mano vyras buvo bohe miška asmenybė. Išėjęs pirkti vai kui pieno, galėdavo grįžti namo po trijų parų. Kartą darbe raudodama V.Bajorui pasakiau, kad skirsiuosi.
Kaime rado savo rojų Pašaukimas: J.Listopad yra suplanavusi pakalbinti ne vieną įdomią
asmenybę ir parašyti įdomų straipsnį.
O jis paklausė, ar turėsiu, kur išeiti ir pamokė kentėti, nes savo kampo tada dar neturėjau. Jis buvo labai tėviškas žmogus. Labai mylėjo mū sų šeimą, kviesdavo į svečius, va dindavo vaikais. Bendradarbiai – asmenybės
– Pažinojote ir legendinį fotog rafą Albiną Stubrą. – Be abejo. Pusrūsyje jis buvo įsi rengęs savo laboratoriją, kur nuo lat rinkdavomės paplepėti ir ne tik. Mane, kaip jauniausią, dažniau siai siųsdavo pirkti degtinės. La bai drovėdavausi: kaip čia mergi na ir degtinę perka. Pamenu, kaip su A.Stubra rengėme reportažą apie pirmąjį lėktuvų reisą iš Palangos į tuometį Leningradą. Įsiplepėjo me su pilotais ir jie pasiūlė drau ge skristi. Mane taip pagavo azar tas, kad jau buvau belipanti trapu. Atsipeikėjau tik, kai A.Stubra su griebė už rankos ir paklausė: „Gal išprotėjai?“ Turiu unikalią nuo trauką, kur Albinas įsilipęs į me dį kažką fotografuoja. Jo įkurtuvių metu pamenu pirmą kartą supra tau, ką reiškia gerti būriškai, kai ratu siunčiama taurelė. – Galima suprasti, kad gyveni mas čia buvo įdomus, o žmonės – ryškios asmenybės. – Net labai. Čia tiek išgyventa! Bu vau jauna ir nors ir iš didelio mies to, bet provincialė, labai drovė davausi, kai kas nors pasakydavo kokį riebesnį žodį. Parausdavau, apsiašarodavau, išbėgdavau iš ka bineto. O vyrai tai žinojo ir neretai
Vytauto Liaudanskio nuotr.
tyčia erzindavo. Vėliau „apsišlifa vau“. Atsakingasis sekretorius Ser gejus Šataila buvo pasakotojas, vis prisimindavo karą, kaip jie vadavo Vengriją ir miestą Sekešfekešfarą. Visada maniau, kad tai pokštas, o visai neseniai perskaičiau, kad toks miestas tikrai yra. Dažnas bendra darbis turėjo pravardę. Beje, Jani nai Zvonkuvienei prilipusią „Zvon kutės“ pravardę aš sugalvojau. – Būta, ko gero, ir anekdotinių situacijų? – Prisipažinsiu, man buvo blogai dėl darbo drausmės, vėluodavau. Pamenu, kartą ateinu į darbą ge rokai vėliau nei reikia, o viršinin kas manęs jau gal dešimt kartų ieš kojo. Viena bendradarbė pamokė, kaip išsisukti. Nuėjau pas vado vą ir pasakoju, kad labai audringą meilės naktį su vyru turėjau, todėl pramigau ir jėgų visai neturiu. Di džiulei mano nuostabai, viršinin kas užjautė, įpylė konjako ir namo išleido. Turiu prisipažinti, kad pa našiai ne kartą pasiteisindavome. Bet vėliau už drausmės nesilaikymą buvau pažeminta iki stilistės. Ta da išėjau iš „Tarybinės Klaipėdos“ į savaitraštį „Lietuvos žvejys“. Ten penkiolika metų dirbau atsakingąja sekretore, o vėliau ir redaktore. – Tačiau žurnalisto darbas – ne tik linksmybės ir pokštai. – Tikrai ne. Rašėme rimtomis te momis. Neretai tekdavo įrodinėti, kad nepaisant jauno amžiaus, ga liu ir aštriai rašyti. Kai grįžau į re dakciją po penkiolikos metų darbo savaitraštyje, teko nemažai kovo
– Ar jūsų šeimos nariai pajuto mamos ir žmonos trūkumą na muose? – Pajuto ir net labai. Vaikai dažnai turėdavo pasirūpinti savimi. Antrą kartą ištekėjau prieš trisdešimt me tų už jūrininko, susilaukėme sūnaus Nikitos. Ne kartą buvo, kad vaikai paruošdavo namus tėčio sutiktu vėms iš reiso. Aš amžinai prapul davau darbe. Manau, kad ir geros įtakos esu jiems padariusi. Pavyz džiui, skonį gerai literatūrai jie gavo iš manęs. Džiaugiuosi, kad užaugo padorūs ir protingi žmonės. – Kilusi iš tolimo nuo Lietuvos krašto, čia gyvenusi tik mies te, prieš keletą metų persikėlė te į atokų kaimą. Kaip jums ten sekasi ir kaip vietos žmonės jus priėmė? – Mano vyras Andrejus yra be ga lo darbštus. Grįžęs iš jūros jis ne gali tiesiog gulėti ar švęsti sugrįž tuvių. Kai kilo mintis įsigyti savo sodybą, vyras turėjo mane įkalbi nėti, o ne priešingai. Jis viską daro, meistrauja, krapštosi, čia yra jo vi sas pasaulis. Senosios Įpilties kai me esame vieninteliai rusai. Kar tą išgirdome, kad apie mano vyrą kaimynai sako: „Nors ir rusas, bet toks darbštus“. Esu kilusi iš krašto, kurio niekas nebuvo okupavęs, to dėl žmonės ten nesugadinti, nepa veikti svetimų kultūrų, o tai reiškia – labai paprasti, nuoširdūs. Da bar gyvename tokioje pat aplinko je. Įsivaizduojate, jeigu mano kai mynai porą dienų manęs nesutinka, skambina ir klausia, ar viskas ge rai. Malkų sausų pasiūlo. Buvo krosnis sugedusi – kaipmat sulau kiau pagalbos.
6
šeštadienis, gegužės 11, 2013
8p.
Bulgariškasis votergeitas atskleidė visą purvą.
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
pasaulis
Ar įmanoma po dešimtmečio Trys moterys dešimtmetį gyveno vieno recidyvisto namuose. Užrakintos, į lauką iš vedamos tik su šuns pavadėliu ir mušamos, jei tik ką nors padarydavo ne taip. Kaip gyventi toliau – geras klausimas.
Laimingas atsitiktinumas
Aukštais vešliais medžiais apaugęs Simuro aveniu viename Klivlando miegamajame rajone turbūt ir būtų likusi idiliška vietelė, jei ne šios sa vaitės radinys viename name. Šis iš pažiūros tradicinis ameri kietiškas namas dešimt metų buvo kalėjimas trims paslaptingai din gusioms moterims. Viena vertus, šios dramos ato mazga laiminga. Pagrobtosios – sveikos ir gyvos. Kita vertus, koks bus jų gyvenimas po šio sukrėti mo, neaišku. Amandai Berry, Ginai DeJesus ir Michele’i Knight, atro do, ilgai teks kęsti nemalonius pri siminimus. Jei ne A.Berry, veikiausiai visos trys dar ilgai būtų tūnojusios ne laisvėje. Būtent A.Berry ėmė šauktis pagalbos pro durų plyšį. Ją pamatė Charlesas Ramsey – praeivis. Pasak A.Berry, lemtingą dieną Arielis Castro nuėjo į artimiausią „McDonald’s“ restoraną nupirkti pavalgyti, o lauko duris paliko pra viras. Tiesa, antros durys buvo už darytos, bet jose buvo skylė. Moteris iš pradžių baiminosi jas laužti, nes manė, kad A.Castro ją taip tikrina. Šis dažnai mėgo žaisti žaidimus su savo įkaitėmis. Jei moterys bandydavo bėgti, jis jas mušdavo. Pasak pareigūnų, to kia buvo grobiko taktika. Esą žino damos, kad bus skaudžiai baudžia mos, moterys bijojo palikti namus. Kitas grobiko triukas – grasinimai mirtimi. Ch.Ramsey, pirmasis atsiliepęs į pagalbos šauksmą, pasakojo išgir dęs klyksmą, tada pamatęs mergai tę, norinčią ištrūkti iš namo.
„Atėjau į priebutį, o ji pasakė: „Padėk man ištrūkti. Aš čia esu il gą laiką“, – sakė Ch.Ramsey. Vė liau A.Berry paskambino pagalbos telefonu. „Aš esu A.Berry. Aš buvau pa grobta. Buvau dingusi dešimt me tų. Dabar esu laisva. Dabar esu čia. Greičiau atvykite, kol jis negrįžo“, – sakė A.Berry. Ji nurodė, kad kar tu su ja buvo dar dvi moterys.
Jis nusipelnė bū ti už grotų visą liku sį gyvenimą. Aš tik laimingas, kad tos moterys sveikos ir gyvos. Tėvas nusipelno bausmės
Policija patvirtino, kad sulaikė tris ispanakalbius brolius Castro. Vy rai buvo sulaikyti, nes A.Castro A.Berry įvardijo kaip savo pagro bėją. Kartu su Arieliu buvo sulaikyti jo broliai – 54-erių Pedro ir 50-me tis Oneilas. Britų dienraštis „Daily Mail“ pa skelbė fotografijas iš A.Castro na mų. Jose matyti paslaptingos už rakinamos rūsio durys. Pasak A.Castro sūnaus Anthony, tėvas niekuomet niekam neleisdavo pa tekti į rūsį. Anthony, kuriam 31-i, prisimi nė, kaip tėvas jo prieš kelias savai tes paklausė, „ar jis tiki, kad A.Ber ry likimas kada nors išaiškės“. Jis teigė tėvui atsakęs, kad „tikriausiai
A.Berry yra mirusi“. Tėvas pasi tikslino: „Tikrai? Tu taip manai?“ „Tai tiesa, kad jis jas pagrobė ir vertė lytiškai santykiauti su juo. Ji net pagimdė jo vaiką, o šis slė pė ją nuo pasaulio. Jis pagrobė šių merginų gyvenimą, – pripaži no A.Castro sūnus. – Jis nevertas laisvės. Jis nusipelnė būti už gro tų visą likusį gyvenimą. Aš tik lai mingas, kad tos moterys sveikos ir gyvos.“ Anthony sakė, kad su tėvu jis matydavosi retai. Su motina tėvas išsiskyrė praėjusio amžiaus pasku tiniame dešimtmetyje. „Namas visuomet buvo užrakin tas. Jame buvo vietų, į kurias nie kuomet nebuvo leidžiama patek ti. Spynos kabėjo ant rūsio, garažo durų“, – apie apsilankymus tėvo namuose pasakojo Anthony. Jis apibūdino A.Castro kaip sie kiantį kontroliuoti ir smurtauti as menį. Pasak jo, tėvas nuolat muš davo jo mamą. A.Castro buvusi žmona Grimil da Nilda Figueroa, Anthony moti na, 1996 m. iš A.Castro namų pa siėmė Anthony ir tris jo seseris. Tai nutiko po įprasto konflikto šeimo je. Anthony sakė, kad kelis kartus per metus jis aplankydavo savo tė vą, tačiau ilgai neužsibūdavo. „Nebūdavau jo namuose ilgiau nei 20 minučių“, – sakė vyras. Tie sa, jis pridūrė, kad negali pasakyti, kaip su jo tėvo nusikaltimu gali bū ti susiję dėdės, nors pareiškė ma nąs, jog šių ausys gali kyšoti. Anthony dėdė Oneilas taip pat gyvena vienas privačiuose namuo se, be to, broliai visuomet buvo la bai artimi.
Tyrimas: pareigūnai sulaikė A.Castro (kairėje), tačiau jo broliams Onilui (viduryje) ir Pedrui konkrečių kal
tinimų nepateikė.
„Mano tėvo broliai buvo arti miausi jam žmonės. Tėvas buvo uždaras žmogus. Jei kas ir žino, kas dėjosi jo namuose, tai jo broliai“, – sakė Anthony. Pasak jo, Oneilas išgėrinėjo, o vyriausiasis brolis Pedro die nas leido su motina jos namuose ir mėgavosi taurele dažniausiai iš visų brolių. Kartais, pasak Antho ny, su dėde būdavo sunku net su sikalbėti. „Kas kartą, kai nuvykdavau pas senelę, jis visuomet gulėdavo savo lovoje ir spoksodavo į televizorių. Jis ten būdavo visuomet“, – pasa kojo vyras. Kaimynas Charlie Czorbas sakė buvęs sukrėstas, kai sužinojo, kad iš esmės jo galiniame kieme buvo užrakintos trys kadaise pradingu sios moterys. Įdomu, tačiau nė vienas kaimy nas negalėjo nieko pikta pasakyti apie A.Castro. Esą šis buvęs drau giškas mokyklinio autobuso vai ruotojas, dažnai mėgęs klausy tis salsos muzikos, taip pat kimšti šonkauliukus. Jis mėgsta kalbė ti apie automobilius, domisi mo tociklais. Tiesa, praėjusių metų lapkri tį A.Castro buvo atleistas iš dar bo, nes vieną mokinį paliko tūno ti autobuse. Vis dėlto niekam niekuomet net nekilo mintis, kad A.Castro galėtų būti toks žiaurus recidyvistas. Pragaras namuose
Pirmoji iš trijų moterų dingo M.Knight. Jos pasigesta 2002 m. rugpjūčio 23 d. Jai tada buvo 21-i. Mergina dingo pakeliui iš mokyk los. A.Berry pastarąjį kartą maty ta 2003 m. balandžio 21 d. Už ke lių kvartalų nuo savo namų ji išėjo iš greitojo maisto restorano „Bur ger King“ ir dingo. Vėliau vyko intensyvios paieškos, tačiau jokių žinių nebuvo. Moters motina Louwanna Miller 2006 m. mirė taip ir nesulaukusi istorijos ato mazgos. Po metų, kai dingo A.Berry, paslaptingai pranyko G.DeJesus. Jai buvo 14-iolika. Ji, kaip ir M.Knight, dingo eidama iš mokyklos. A.Castro nam ai pag robto sioms, atrodo, buvo tikrų tikriau sias pragaras. Pasak žiniasklaidos, M.Knight išgelbėjo A.Berry nauja gimę.
Bunkeris: namas, kuriame A.Castro
Mergaitė vardu Jocelyn, kuriai dabar šešeri, gimusi nekvėpavo, todėl A.Castro pareiškė, kad jei mergaitė mirs, jis nužudys jo mo tiną A.Berry. M.Knight sakė, kad A.Castro dalyvavo gimdyme, ta čiau neaišku, ar tuo metu buvo naudojamos kokios nors medici ninės priemonės. M.Knight vargais negalais pa vyko atgaivinti naujagimę, vėliau A.Castro liepė jai sutvarkyti ne tvarką rūsyje. „The New York Times“, remda masis pagrobtų moterų parody mais, rašė, jog A.Castro joms nu pirkdavo pyragų, kad atšvęstų jų pagrobimo metines. Esą šis „ri tualas“ pakeitė moterų gimtadie nio šventes. Iš pradžių A.Castro laikė mote ris rūsyje, vėliau leido joms gyven ti antrame aukšte su juo. Kartais joms buvo leidžiama pa likti namus. Jos galėdavo išeiti pa sivaikščioti į namo kiemą, tačiau tik su akiniais nuo saulės ir su pe rukais. Be to, grobikas jas kaip šu nis pririšdavo pavadėliais. A.Castro taip pat pasirūpino, kad jo ir A.Berry atžala nežinotų, ko
7
šeštadienis, gegužės 11, 2013
pasaulis Virusas plinta
Laimės kūdikis
Nutraukė paieškas
Prancūzų sveikatos apsau gos pareigūnai vakar pranešė įtariantys, kad jau trečias as muo užsikrėtė nauju į SARS panašiu virusu po kontak to su vyru, kuriam buvo pa tvirtinta ši infekcija. Nauja sis virusas jau pareikalavo 18 gyvybių keliose šalyse, dau giausia – Saudo Arabijoje.
Bangladeše gelbėtojai vakar ištraukė moterį vardu Resh mi, kuri beveik 17 parų buvo įstrigusi po drabužių siuvyklų komplekso griuvėsiais. Balan džio 24 d. įvykusios devyn- aukščio pastato griūties aukų skaičius jau perkopė tūkstan tį. Tai didžiausia visų laikų ne laimė šalies pramonėje.
Australijos policija vakar nu traukė iš kruizinio laivo prieš dvi dienas iškritusios įsimy lėjėlių poros paiešką jūroje. Lėktuvai ir laivai, kurie ieško jo 30 metų greitosios pagal bos mediko Paulo Rossing tono ir jo 26 metų draugės Kristen Schroder, nepastebė jo jokių jų buvimo ženklų.
nelaisvės normaliai gyventi?
o laikė tris moteris, buvo kruopščiai šukuojamas FTB ir Klivlando policijos pareigūnų.
kios kitų pagrobtų moterų pavar dės, esą kad vaikas nepradėtų apie jas kalbėti viešumoje. Pati M.Knight tyrėjams pasako jo, kad buvo pastojusi penkis kar tus, tačiau nė vienas vaikas neiš
gyveno. Lavonų tyrėjai ėmė ieškoti namo kieme. Dažniausiai moterys buvo laikomos atskirai viena nuo kitos, jų kambarių duryse buvo pa darytos specialios skylės, pro kurias joms paduodavo maisto. Namo kie
mas buvo gerai užmaskuotas, langai visuomet buvo uždengti žaliuzėmis. Policija dirbo aplaidžiai?
Klivlandą ir JAV sukrėtusi trage dija sukėlė visuomenės pasipik
„Scanpix“ nuotr.
tinimą policijos darbu. Daugelis klausė, kaip policijos pareigūnai nesugebėjo net dešimt metų su rasti trijų dingusių moterų? Juolab kad po to, kai buvo pa grobta G.DeJesus, policijoje bu
vo sudarytas gana tikslus nusikal tėlio fotorobotas, be to, G.DeJesus artimai bendravo su A.Castro duk terimi Arlene. Vietos gyventojai sakė ne sy kį pran eš ę pareig ūn ams, kad A.Castro kieme matė tris jaunas moteris, kurioms ant kaklo pririš ti pavadėliai. Tačiau policija, pa sak kaimynų, nereagavo į skam bučius. Policija tvirtino, esą išaiškėjus kraupiai istorijai kiekvienas gali pasakyti, kad matė ką nors įtarti na, tačiau faktų apie įtartinus daly kus A.Castro namuose nebuvo. „Tiesa, dabar daugelis sako skambinęs policijai, tačiau mes iki šiol neturėjome nė vieno fakto, kad tame name būtų dėjęsi blogi daly kai. Noriu pabrėžti, kad mes visuo met labai rimtai vertiname pra nešimus apie dingusius vaikus“, – teisinosi detektyvas Jeffas Foll meris. Kaimynė Nina Samoylicz pasa kojo mačiusi A.Castro namų kieme nuogą moterį. „Iš pradžių atrodė juokinga, ta čiau kadangi kartu buvo šiek tiek keista, iškvietėme policiją. Tačiau pareigūnai pamanė, kad mes juo kaujame, ir netikėjo“, – sakė kai mynė. Kita kaimynė, prisistačiusi Lu go, teigė mačiusi kieme tris nuogas jaunas moteris ir tris vyrus, kurie jas laikė už pavadėlių. Moteris iškvietė policiją, tačiau reakcijos į skambutį nebuvo. Lu go prieš kurį laiką sutiko A.Cast ro parke su, kaip manoma, jo ir A.Berry dukterimi Jocelyn. Paklaustas, kieno tai vaikas, A.Castro, anot Lugo, atsakė, kad tai jo geros draugės duktė. Parengė Valentinas Beržiūnas
Siaubingi praeities randai Kaip gyvena tos, kurios patyrė tai, ką ir rastos trys moterys iš Klivlan do? Kai kurios buvusios pagrobėjų aukos džiaugiasi nauju gyvenimu, kitoms ne taip pasisekė.
Sadistas: J.Fritzlas namo rūsy
je 24 metus laikė savo dukterį ir susilaukė su ja septynių vaikų, vienas jų mirė. AFP nuotr.
Skaud žią gyven im o dram ą iš gyven us ios moterys: Elizab eth Smart, Natascha Kampusch, Eli sab eth Fritzl ir Jaycee Dugard, vargu ar pamirš joms padarytus nusikaltimus. Tačiau gyvenimas tęsiasi. E.Smart buvo 14-os, kai 2002 m. birželį ji buvo pagrobta iš savo na mų miegamojo JAV Jutos valstijoje. Devynis nelaisvės mėnesius ji bu vo nuolat žaginama pranašu pasi skelbusio pagrobėjo Briano Davi do Mitchello.
E.Smart buvo išgelbėta 2003 m. kovą, mažiau nei už 30 km nuo sa vo namų. Jos pagrobėjas 2011 m. buvo nuteistas kalėti iki gyvos gal vos. Dabar E.Smart gyvena norma lų gyvenimą – ji studijuoja univer sitete ir yra politinė aktyvistė.
J.Fritzlas 2009 m. buvo nuteistas ka lėti iki gyvos galvos psichiatrijos ligoni nėje. Austrijoje 1998 m. 10-metę N.Kampusch pagrobė Wolfgangas Přiklopilas. Jis aštuonerius metus
laikė merginą rūsyje, kol 2006 m. jai pavyko pabėgti. Tą vakarą, kai ji ištrūko, pagrobėjas puolė po trau kiniu. W.Pr˘iklopilas savo auką sek sualiai išnaudojo. Austriją 2008 m. sukrėtė Fritzlų šeimos paslaptis. Josifas Fritzlas 24 metus namo rūsyje laikė savo duk terį Elizabeth, ją prievartavo ir vi saip išnaudojo. Moteris susilau kė septynių tėvo vaikų. Nustatyta, kad ji buvo tūkstančius kartų prie vartaujama. Nelaisvėje kartu su motina E.Fritzl buvo laikomi trys iš sep tynių vaikų. Vienas jų mirė, kai J.Fritzlas atsisakė suteikti reikia mą medicinos pagalbą. Likę vaikai buvo auginami Josifo ir jo žmonos Rosemarie namo viršuje. J.Fritz
las 2009 m. buvo nuteistas kalė ti iki gyvos galvos psichiatrijos li goninėje. J.Dugard septynerius metus pra leido Phillipo Garrido namuose, Kalifornijos valstijoje. Ji pagim dė du pagrobėjo vaikus. Kraupi pa slaptis išaiškėjo tada, kai pagrobė jas ir J.Dugard kartu su savo dviem dukterimis pasirodė viešumoje. Ap kaltintas prievartavimu ir pagrobi mu Ph.Garrido buvo nuteistas 431 metų laisvės atėmimo bausme. J.Dugard, sužinojusi apie įvykius Klivlande, sakė: „Manau, nutiko dar vienas stebuklas. Trys merginos – gyvos. Mes iki šiol gedime tų 18 me tų. Tai ilgas laiko tarpas. Bet gera ži nia ta, kad mes dabar esame kartu.“ „Klaipėdos“ inf.
8
šeštadienis, gegužės 11, 2013
pasaulis
Bulgariškasis votergeitas atskleidė Artėjant pirmalai kiams rinkimams, Bulgarijos politikai murdosi purve ir bando sutelkti žmo nių pasitikėjimo li kučius.
23 proc.
Bulgarijos gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos.
Nepriklausoma teisėsauga – mitas?
Balandžio 15 d. buvusio Bulgarijos premjero Boiko Borisovo namuose įvyko privatus pokalbis, kuris bu vo įrašytas, tačiau jis išlindo į die nos šviesą ir sukėlė šalyje dide lę audrą. Susitikimas, kuriame dalyva vo buvęs premjeras, už korup ciją persekiojamas buvęs žemės ūkio ministras Miroslavas Naide novas ir Sofijos prokuroras Niko lajus Kokinovas, priminė mafijos krikštatėvių pokalbį prie cigarų ir su gausybe žargoninės leksikos. Vyrai vulgariai ir ciniškai kalbė jo apie seksą bei homoseksualus, įgaliojimų viršijimą, įstatymų pa žeidimus, ES fondų lėšų savinimą si, santykius su žiniasklaida ir rodė visišką panieką teisėsaugos bei de mokratijos institucijoms. N.Kokinovas skundėsi, kad nau jasis generalinis prokuroras ne duoda jam tirti delikačių bylų, to kių kaip M.Naidenovo. Vadindamas buvusį premjerą bosu, N.Kokinovas prašė paskirti jį prokuroru apeliaci
nėse bylose ir mandagiai priekaiš tavo, kad nebuvo paskirtas genera liniu prokuroru, nors B.Borisovas esą žadėjo jam šias pareigas. „Tu jį pasirinkai, tad dabar nesi šypsok“, – tarė N.Kokinovas bu vusiam premjerui, kalbėdamas apie naująjį prokuratūros vadovą Sotirą Tsatsarovą. N.Kokinovas išdėstė pašneko vams, kaip vyksta M.Naideno vo bylos tyrimas, ką papasakojo ir dar žada papasakoti pagrindinis liudytojas. Prokuroras pažėrė pata rimų buvusiam ministrui, kaip iš vengti atsakomybės. Valstybė – kaip mafijos gauja
Pokalbio įrašas atsidūrė Bulgarijos žurnalistų rankose. Niekas iš jo da lyvių neginčijo įrašo autentiškumo. Prokuroras N.Kokinovas atsistaty dino iš pareigų. „Tai rodo, kad mūsų šalis valdo ma ne kaip valstybė, o kaip mafijos gauja, vadovaujama krikštatėvių tarybos“, – sakė Bulgarijos teisi ninkas Michailas Jekimdžijevas.
ES skyrė Bulgarijai sienų saugumui stiprinti. Dar vienu smūgiu C.Cvetano vui tapo kovos su mafija agentūros vadovo Stanimiro Florovo triukš mingas atsistatydinimas. Parei gūnas apkaltintas tuo, kad už ky šius užmerkdavo akis dėl narkotikų kontrabandą Bulgarijoje vykdančių išeivių iš Artimųjų Rytų.
Pirmą kartą jaučiu pasišlykštėjimą vi somis politinėmis partijomis. Nenoriu matyti nė vieno pa žįstamo veido nei iš kairės, nei iš deši nės.
Nusivylė visais
Apžvalgininkai šiuos įvykius įvertino kaip ilgo B.Borisovo vy riausybės demaskavimo apogėjų. Kovo viduryje socialistų lyde ris Sergejus Staniševas pateikė prokuratūrai storą bylą, kuri bu vo praminta bulgariškuoju voter geitu. Dokumentuose teigiama, kad buvęs vidaus reikalų ministras Cvetanas Cvetanovas organizavo opozicijos politikų, verslininkų ir žurnalistų slaptą klausymąsi. Tam esą buvo naudojami specialūs au tomobiliai, įsigyti už lėšas, kurias
Nuo netikėto B.Borisovo vyriausy bės atsistatydinimo praėjo daugiau nei du mėnesiai, o artėjantį sekma dienį vyks pirmalaikiai parlamento rinkimai. Tačiau, kad ir apimta gau sybės skandalų, buvusio premje ro konservatyvi partija „Piliečiai už europietišką Bulgarijos vystymąsi“ (GERB) tebepirmauja reitinguose – ji turi beveik 25 proc. gyventojų pa laikymą ir 5 proc. lenkia pagrindinę varžovę Socialistų partiją (BSP). Politologai teigia, kad tiek balsų B.Borisovui nepakaks vyriausy bei suformuoti ir jo laukia sunkios derybos dėl koalicijos. Kita vertus,
Pietų srauto dujotiekis: So Ar Bulgarija taps rakštimi Krem liui, siekiančiam kuo skubiau įgy vendinti vadinamojo pietinio srau to („South Stream“) dujotiekį?
Abiejų dujotiekių atvejais Bul garija atsiduria tranzito taške. Ta čiau bulgarai iki šių metų balandžio buvo sukirtę rankomis dėl Rusijos siūlomo varianto.
Pigios dujos
Stabdis: bulgarų politikai sako, kad „South Stream“ dujotiekio projek
tą jiems reikia iš naujo įvertinti.
AFP nuotr.
Praėjusių metų rudenį Bulgarija pa galiau pasirašė investicijų susitari mą su Rusijos dujų monopolininku dėl dujotiekio „South Stream“ sta tybų ir gavo 20 proc. nuolaidą du joms iki 2018 m. Būtent tada pla nuojama baigti „South Stream“ projektą. Dujotiekis iš Rusijos bus tiesiamas Juodosios jūros dugnu. Vėliau jis eis per Bulgarijos, Serbi jos, Vengrijos, Slovėnijos teritori jas į šiaurinę Italijos dalį. Taip pat svarstoma apie atšakas į Graikiją, Kroatiją, Juodkalniją ir Makedoniją. „South Stream“ vadinamas di džiausiu konkurentu Briuselio ir Vašingtono stumiamam dujotie kiui „Nabucco“.
pasaulis per savaitę
Peržiūrės sandorį
Vis dėlto, rodos, nauja šluota nau jai šluoja. Laikinasis Bulgarijos premjeras Marinas Raykovas pa reiškė, kad sutartis su Rusijos dujų gigantu gali būti peržiūrėta. Pasak jo, būtina įvertinti, ar su sitarimas su „Gazprom“, kurį pa siekė ankstesnė Boiko Borisovo vyriausybė, suderinamas su vadi namuoju trečiuoju ES energetikos paketu, numatančiu dujų ir elekt ros energijos rinkos liberalizavimą Bendrijos šalyse. Paketo nuostatos draudžia, kad dujotiekio savinin kas būtų viena bendrovė, šiuo at veju „Gazprom“. Bet Rusijos dujų milžinas iki šiol kategoriškai prie šinosi tokioms nuostatoms.
Tiesa, nepasidavė ir Europos Komisija, ji pareiškė, kad „South Stream“ atveju trečiojo energeti kos paketo nuostatos turės galioti. Vis dėlto Bulgarijos atstovai ra mino, esą projekto persvarstymas nereiškia, kad ketinama iš jo pasi traukti. „Tai apsidraudimo politika, kad Bulgarijos vėliau nebaustų Briu selis, – sakė Bulgarijos vyriausy bės vadovas. – Būtina atlikti išsa mią analizę. Manau, mes žinome atsakymus į visus jautrius klau simus, kurie kyla dėl šio projek to. Vis dėlto normalu atlikti ana lizę, kaip plėtojasi mūsų santykiai su partneriais.“ Derybos dėl „South Stream“ tarp Bulgarijos ir „Gazprom“ pradėtos dar 2008 m., tačiau susitarimas dėl investicijų pasirašytas tik praėjusių metų rudenį. O trečiojo energetikos paketo nuostatos dienos šviesą ES išvydo
2013 05 04 2013 05 10
Sekmadienis
Pirmadienis
Dešimtys tūkstan čių protestuotojų pirmųjų socialistų prezidento François Hollande’o valdymo metinių išvakarėse išėjo į Paryžiaus gatves apkaltinti jo atsukus nugarą kai riesiems. Daug žmonių susirinko ir į kitas pro testo akcijas sostinėje bei kituose miestuose pareikšti nepritarimo vy riausybės planams legalizuoti tos pa čios lyties asmenų santuokas ir leisti įsivaikinti. Apklausos šiuo metu rodo, kad F.Hollande’as yra nepopuliariausias prezidentas per dabartinę Prancūzi jos istoriją. Daugelį rinkėjų ypač piktina ties re cesijos riba atsidūrusi ekonomika ir di džiausias per 16 metų nedarbas.
Vo k i e t i j o s t e i s m a s p r a d ė jo nag r i n ė t i nužudymais kaltinamos neon ac ist ų kuop el ės įkūrėjos Beate Zschäpe bylą, kuri sukrėtė šalį ir paskatino peržiūrėti vi są šalies saugumo tarny bų sistemą. Atsitiktinis žmones žudžiu sios neonacių gaujos išaiški nimas 2011 m. sukrėtė šalies pa reigūnus, parodė didžiulius saugumo sistemos trūkumus ir sukėlė nepatogių klausimų, kaip tokia kuopelė galėjo net 13 metų gyvuoti atvirai savo nacistinę praeitį pripažinusioje ir dėl jos apgailestaujančio je šalyje. Moteris kaltinama prisidėjusi prie
Antradienis
a š t u o nių etninių turkų, vieno graikų imigranto ir vienos vokiečių policininkės nužudymų nuo 2000 iki 2007 m., kaip „Nacionalsocialistiniu pogrindžiu“ pasi vadinusios kuopelės įkūrėja.
Rusija ir Jungtinės Valstijos per aukščiau sio lygio derybas su sitarė spausti Sirijos režimą bei sukilėlius rasti savo konflikto politinį sprendimą ir surengti tarptautinę taikos konferen ciją. Tai po Maskvoje įvykusių derybų su JAV diplomatijos vadovu Johnu Kerry (kairėje) pranešė Rusijos užsienio rei kalų ministras Sergejus Lavrovas. J.Kerry pirmąkart atvyko į Rusiją nuo pat jo paskyrimo JAV diplomatijos va dovu vasario mėnesį. Ši misija gali būti viena sudėtingiausių, kurias jam iki šiol teko vykdyti, nes Maskvos ir Vašingto no santykių „temperatūra“ praeitais metais pasiekė naujas žemumas. Daug ginčų kelia Amerikos raketinė gynyba, Maskvos draudimas amerikiečiams įsi
9
šeštadienis, gegužės 11, 2013
pasaulis
visą purvą rinkimų baigtį nulems dar neap sisprendę rinkėjai, kurių, remian tis naujausiomis apklausomis, yra maždaug penktadalis. Nemažai rinkėjų prarado pasiti kėjimą visais politikais. Komenta torė, pasivadinusi Georgijeva, nau jienų portale e-vestnik.bg rašė: „Pirmą kartą jaučiu pasišlykštėji mą visomis politinėmis partijomis. Nenoriu matyti nė vieno pažįstamo veido nei iš kairės, nei iš dešinės, nei iš kitų politinio spektro taškų.“ Vargstančių balsas
Parlamento rinkimai Bulgarijoje tu rėjo įvykti liepą, bet buvo paanks tinti po to, kai vasario 20 d. B.Bori sovo vyriausybė atsistatydino kilus protestams dėl aukštų elektros kai nų, skurdo ir korupcijos. Šeši žmo nės protestuodami pasidegė. Didžiosios Britanijos nacionali nio transliuotojo BBC korespon dentas susitiko su vienu gyvu li kusiu bulgaru Dimitaru Dimitrovu. Kovo 13 d. šis 53-ejų bedarbis išė jo iš namų Sofijoje ir patraukė prie
prezidento rūmų, ten apsipylė ben zinu ir pasidegė. Rūmų sargyba su skubo numalšinti liepsnas. Po trijų savaičių ligoninėje ir ke leto veido bei galūnių operacijų vyras grįžo namo. Savo poelgį jis aiškino ne tuo, kad tiesiog norė jo mirti, o noru pasiaukoti dėl savo šalies. Jis norėjo, kad pasaulis iš girstų, kokiomis sunkiomis sąlygo mis gyvena žmonės vienoje skur džiausių ES valstybių. „Manau, pasiekiau tai, ko norė jau. Galbūt buvau kvailys, bet vi liuosi, kad reikalai pasikeis į gera“, – BBC sakė D.Dimitrovas. „Niekada nesitikėjau, kad bus tiek žiniasklaidos dėmesio, – pri sipažino jis. – Dabar matau, kad iš gyvenęs galiu tapti balsu tų žmo nių, kurie išgyveno tą patį, ką ir aš. Tikiuosi, kai papasakosiu savo istoriją, daugiau žmonių sužinos apie padėtį Bulgarijoje.“ Grįžęs namo pas žmoną ir duk rą, D.Dimitrovas tikisi vėl įsidar binti kalviu. Parengė Julijanas Gališanskis
Neviltis: Bulgarijos visuomenė pavargo nuo skurdo, korupcijos ir politikų cinizmo.
AFP nuotr.
ofija ruošia staigmeną „Gazprom“ ? 2009 m. Tiesa, norint išvengti ES direktyvų, „South Stream“ turėtų būti pripažintas nacionalinės svar bos projektu tose šalyse, per kurių teritoriją jis bus tiesiamas. Serbija, tiesa, nepriklausanti ES, šių metų pradžioje pažadėjo, kad nacionalinės reikšmės statusas projektui bus suteiktas. Maža to, „Srbijagas“ vadovas Dušanas Baja tovičius pareiškė, kad jau šiais me tais prasidės dujotiekio ruožo Ser bijoje statybos. Taigi, kaip rašo serbų spauda, nepaisant visų spekuliacijų, pro jektas vykdomas pagal visus nu matytus terminus. Kroatija taip pat davė sutikimą dėl projekto 2013 m. sausį. Šio je šalyje pagal susitarimą „South Stream“ dalis bus nutiesta 2013– 2016 m. laikotarpiu. Vengrija viena pirmųjų patvir tino projektą dar 2011 m. Be to, vengrai irgi suteikė projektui na
vaikinti vaikų iš Rusijos, taip pat nevy riausybinių organizacijų puldinėjimas Rusijoje.
cionalinės reikšmės statusą. Slo vėnija 2012 m. taip pat sutiko pri sijungti prie projekto.
Mes turime kalbėti apie realias galimy bes. „Nabucco“, žino ma, būtų labai gera alternatyva, tačiau šis projektas nepa tenkina būtino dujų kiekio. Politinis žaidimas?
ES šiuo metu iš Rusijos importuoja apie ketvirtadalį per metus sunau dojamų dujų kiekio. Nors „South Stream“ brolis „Nord Stream“ jau veikia, pietinį srautą ES vertina gana skeptiškai, nes, tikėtina, šis dujotiekis galė
tų palaidoti alternatyvų „Nabuc co“ projektą. Šį labai stumia Jungtinės Valsti jos, tačiau derybos iki šiol vyksta, o pažangos labai mažai. „Nabucco“ projektas tėra popie rinis. Nors planuota, kad šį vamz dį gamtinėmis dujomis galėtų už pildyti Azerbaidžanas, o galbūt net Centrinės Azijos valstybės, nieko doro iki šiol nepasiekta. Sasho Dontchevas, Bulgarijos dujų bendrovės „Overgas“ vado vas, 2009 m. pripažino, kad „Na bucco“ projektą vertintų teigiamai, jei jis būtų pajėgus garantuoti dujų tiekimą, tačiau to nėra. „Mes turime kalbėti apie realias galimybes. „Nabucco“, žinoma, būtų labai gera alternatyva, tačiau šis projektas neteikia būtino du jų kiekio. Todėl, bent jau man as meniškai, „South Stream“ atrodo gerokai solidžiau“, – sakė S.Dont chevas.
Vis dėlto problemų turi ir „South Stream“. Kai kurie analitikai abe joja, kad Rusijai naudinga statyti dar vieną dujų atšaką į Senąjį že myną, nes „Gazprom“ Europos šalims parduodamų dujų kiekis menksta. Be to, skeptikai pabrėžia mil žinišką šio projekto kainą. Skai čiuojama, kad dujotiekis Juodo sios jūros dugnu kainuotų nuo 20 iki 25 mlrd. JAV dolerių. Didžioji dalis šios sumos tektų būtent Ru sijos dujų gigantui, nors Serbija ir Bulgarija įsipareigojo padengti dalį statybos sumos iš pinigų, gaunamų už dujų tranzitą. „Gazprom“ taip pat dar teks atseikėti 16 mlrd. do lerių infrastruktūrai pietinėje Ru sijos dalyje, kad dujotiekis galė tų veikti. Taigi daugelis ekspertų linkę manyti, kad „South Stream“ – po litinis projektas, kuriam Kremlius negaili pinigų tik todėl, kad galėtų
Trečiadienis
Ketvirtadienis
Gelbėtojai Genu jos uoste ieš kojo žmo nių, kurie galėjo lik ti gyvi po naktį įvykusios nelaimės, kai konteinerinis laivas rėžėsi į laivybos val dymo bokštą ir, jo daliai nu griuvus į vandenį, žuvo trys žmonės. Bokšte buvo maždaug 14 žmonių. Kai kurie jų įkrito į šal tą vandenį, o kiti įstrigo lifte, taip pat nukritusiame į jūrą. Avarijos priežastys neaiškios: oro są lygos buvo puikios, nebuvo vėjo, neplau kė jokie kiti laivai. Ši tragedija išgąsdino italus, dar neat sigavusius po „Costa Concordios“ tra gedijos, kai tam kruiziniam laivui vieną
Užp uol ik ai pag ro bė buvusio Pakistano premjero sūnų Ali Hai derą Gillani (nuotr.), kuris turėjo dalyvauti šiandien vykstančiuose rinkimuose. Bu vęs premjeras Yousufas Raza Gillani ir jo giminaičiai priklauso vienai įtakingiausių to regiono šeimų. „Žmonės atvažiavo motociklu. Jie taip pat turėjo automobilį, jie pradėjo šaudyti ir juoda „Honda“ pagrobė Y.R.Gillani sū nų Ali Haiderą, – žurnalistams sakė po licijos pareigūnas Khurramas Shakuras. – Uždarėme įvažiavimus ir išvažiavimus, pradėjome paiešką.“ Incidentas įvyko Matitalo rajone pa skut in ę ofic ial ią kampan ij os dien ą prieš šiandienos rinkimus, kurie žymi istorinį demokratinį valdžios perdavi mą šalyje.
2012ųjų sau sio naktį apvir tus prie Džiljo salos žuvo 32 žmonės. Balandžio 15-ąją šalyje prasidėjo kaltini mų šešiems šios katastrofos įtariamie siems nagrinėjimas teisme.
pagaliau aplenkti Ukrainą. Kijevo ir Maskvos dujų karai ne sykį bu vo sutrikdę dujų tiekimą Europai. Tiesa, „Gazprom“ neigia, kad sta tyti pietinį srautą juos skatina po litiniai sumetimai, nors pripažino, kad ginčai su Ukraina dėl tranzito gigantui įgriso. Kita vertus, gali būti, kad „Gazprom“ gali perimti Ukrainos vamzdynus. Neseniai tarp Kijevo ir Maskvos prasidėjo derybos dėl bendro konsorciumo, kuris valdy tų Ukrainos dujotiekių sistemą ir požemines dujų saugyklas, sukū rimo, o tai reikštų, jog Rusijos du jų milžinas įgytų šio turto kontro lę, kurios ilgai siekė. Klausimas, kam tokiu atve ju „Gazprom“ būtų reikalingas „South Stream“, kurio pajėgumas – 63 mlrd. kubinių metrų dujų per metus? Į šį klausimą „Gazprom“ kol kas neatsakė. „The Sofia Globe“, „New Europe“ inf.
A.H.Gillani yra pasaulietinės Pakistano liaudies partijos kandidatas į Pandžabo provincijos asamblėją.
10
ĹĄeĹĄtadienis, geguĹžÄ&#x2014;s 11, 2013
miestas
SimÂboÂliai keÂlia suÂmaiĹĄÂtÄŻ 1
KoÂdÄ&#x2014;l ta vÄ&#x2014;ÂliaÂva ne toÂkia, kas Ä?ia apÂsiÂriÂko?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; ste bÄ&#x2014;ÂjoÂsi klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis. PaÂsiÂroÂdo, seÂno ji vÄ&#x2014;ÂliaÂva nÄ&#x2014;Âra toÂkia seÂna, ji suÂkur ta pranÂcĹŤzÂmeÂÄ?iu, tai yra 1920 m., ir daĹžÂniauÂsiai buÂvo nauÂdoÂta laiÂvuoÂse, taÂÄ?iau trumÂpai. â&#x20AC;&#x17E;DaÂbarÂtiÂnÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; irÂgi nÄ&#x2014;Âra isÂtoÂriÂnÄ&#x2014; miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂva. Mes neÂtuÂriÂme jo kios ikoÂnogÂraÂfiÂnÄ&#x2014;s meÂdĹžiaÂgos, ko kia iĹĄ tikÂrĹłÂjĹł buÂvo ta KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014; liaÂva. Nes pirÂmoÂsios ĹžiÂnios apie jÄ&#x2026; sieÂkia tik nuo XVIII a. KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014;ÂliaÂvos isÂtoÂriÂja nÄ&#x2014;Âra plaÂÄ?iau tyÂri nÄ&#x2014;Âtaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teiÂgÄ&#x2014; MaÂĹžoÂsios LieÂtuÂvos isÂtoÂriÂjos muÂzieÂjaus diÂrekÂtoÂrius Jo nas GeÂnys.
KraĹĄÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvos isÂtoÂriÂja Â&#x201E;Â&#x201E;KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos kraĹĄÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂva atÂsiÂraÂdo
1919 m. paÂbaiÂgoÂje KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos â&#x20AC;&#x17E;prieĹĄÂ parÂlaÂmenÂÄ?ioâ&#x20AC;&#x153; suÂkurÂtoÂje KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos konsÂtiÂtuÂciÂjoÂje (staÂtuÂte, nuoÂstaÂtuoÂse). Â&#x201E;Â&#x201E;KraĹĄÂtui vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026; suÂteiÂkÄ&#x2014; geÂneÂroÂlas
D.OdÂry. Jis dÄ&#x2014;l to AmÂbaÂsaÂdoÂriĹł Kon feÂrenÂciÂjai raÂĹĄÄ&#x2014; du laiĹĄÂkus. Â&#x201E;Â&#x201E;1920 m. koÂvo 11-Ä&#x2026;jÄ&#x2026; AmÂbaÂsaÂdoÂriĹł
KonÂfeÂrenÂciÂja D.OdÂry suÂteikÂtÄ&#x2026; vÄ&#x2014;Âlia vÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;raÂtiÂfiÂkaÂvoâ&#x20AC;&#x153;. Â&#x201E;Â&#x201E;D.OdÂry nuÂtaÂriÂmu ÄŻteiÂsiÂnaÂma KraĹĄÂ
to vÄ&#x2014;ÂliaÂva. Â&#x201E;Â&#x201E;1921 m. uĹžÂdrauÂdĹžiaÂmos kiÂtos vÄ&#x2014;Â
17
liaÂvos.
PRAMOGOS
KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis TiÂmĹŤÂras:
Â&#x201E;Â&#x201E;1925 m. JoÂnas BudÂrys atÂĹĄauÂkÄ&#x2014;
PoÂliÂtiÂkai varÂto siÂtuaÂciÂjÄ&#x2026;, kaip jiems reiÂkia.
D.OdÂry nuÂtaÂriÂmÄ&#x2026;. LieÂtuÂvos trisÂpal vÄ&#x2014; priÂvaÂloÂma. (KraĹĄÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂva neÂte ko staÂtuÂso). Â&#x201E;Â&#x201E;1923â&#x20AC;&#x201C;1939 m. miesÂto burÂmistÂras ÄŻvai Â&#x201E;Â&#x201E;IĹĄÂlaiÂkÄ&#x2014;: MaÂĹžoÂsios LieÂtuÂvos isÂtoÂriÂjos muÂzieÂjaus diÂrekÂtoÂrius J.GeÂnys paÂbrÄ&#x2014;ÂĹžÄ&#x2014;, kad daÂbarÂtiÂnÄ&#x2014;Âje KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014;Â
liaÂvoÂje iĹĄÂlaiÂkyÂtos isÂtoÂriÂnÄ&#x2014;s miesÂto simÂboÂlio spalÂvos.
rioÂmis proÂgoÂmis kÄ&#x2014;ÂlÄ&#x2014; kraĹĄÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026;.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
J.GeÂnio teiÂgiÂmu, daÂbarÂtiÂnÄ&#x2014;Âje miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvoÂje paÂnauÂdoÂtos isÂtoÂri nÄ&#x2014;s miesÂto herÂbo spalÂvos â&#x20AC;&#x201C; rauÂdo na ir gelÂtoÂna. HeÂralÂdiÂkoÂje gelÂtoÂna arÂba aukÂso spalÂva reiĹĄÂkia kilÂmin guÂmÄ&#x2026;, proÂtinÂguÂmÄ&#x2026;, doÂruÂmÄ&#x2026;, rau doÂna â&#x20AC;&#x201C; drÄ&#x2026;ÂsÄ&#x2026; ir meiÂlÄ&#x2122;. Ĺ˝enkÂlĹł priÂreiÂkÄ&#x2014; laiÂvams
VÄ&#x2014;ÂliaÂva, kuÂriÄ&#x2026; prieĹĄÂkaÂrio knyÂgeÂlÄ&#x2014; je apÂtiÂko klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis TiÂmĹŤÂras, bu vo ÄŻteiÂsinÂta 1920 m. pranÂcĹŤÂzĹł val dyÂmo meÂtu. TĹł paÂÄ?iĹł meÂtĹł koÂvo 11 d. ĹĄis klauÂsiÂmas svarsÂtyÂtas net Am baÂsaÂdoÂriĹł KonÂfeÂrenÂciÂjoÂje. Tai liuÂdiÂjanÂtÄŻ doÂkuÂmenÂtÄ&#x2026; iĹĄ Lon doÂno arÂchyÂvo viÂsai neÂseÂniai gaÂvo nauÂjoÂsios KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014;ÂliaÂvos au toÂrius K.MicÂkeÂviÂÄ?ius. PaaiĹĄÂkÄ&#x2014;Âjo, ÄŻ AmÂbaÂsaÂdoÂriĹł KonÂfe renÂciÂjos geÂneÂraÂliÂnÄŻ sekÂreÂtoÂriĹł laiĹĄÂ ku kreiÂpÄ&#x2014;Âsi MeÂmeÂlio teÂriÂtoÂriÂjos ad miÂnistÂraÂtoÂrius pranÂcĹŤÂzĹł geÂneÂroÂlas DoÂmiÂniÂqueâ&#x20AC;&#x2122;as OdÂry. â&#x20AC;&#x17E;TuÂriu garÂbÄ&#x2014;s perÂduoÂti jums spal voÂtÄ&#x2026; vÄ&#x2014;ÂliaÂvos esÂkiÂzÄ&#x2026; MeÂmeÂlio teÂri toÂriÂjai. VÄ&#x2014;ÂliaÂva yra bĹŤÂtiÂnai reiÂkaÂlin ga, sieÂkiant uĹžÂtikÂrinÂti viÂdaus, taip pat ir jĹŤÂriÂnÄ&#x2122; MeÂmeÂlio uosÂtui pri klauÂsanÂÄ?iĹł laiÂvĹł naÂviÂgaÂciÂjÄ&#x2026;. Ĺ ie lai vai, plauÂkioÂjÄ&#x2122; su VoÂkieÂtiÂjos vÄ&#x2014;ÂliaÂva, ĹĄiuo meÂtu dÄ&#x2014;l MeÂmeÂlio teÂriÂtoÂriÂjos atÂskyÂriÂmo nuo VoÂkieÂtiÂjos yra be vÄ&#x2014;Â
Â&#x201E;Â&#x201E;NeaÂtiÂtiÂkiÂmai: prieĹĄÂkaÂryÂje leisÂtoÂje knyÂgeÂlÄ&#x2014;Âje â&#x20AC;&#x201C; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014;ÂliaÂvos spalÂvos
iĹĄÂdÄ&#x2014;sÂtyÂtos hoÂriÂzonÂtaÂliai, viÂsiĹĄÂkai kiÂtaip nei daÂbarÂtiÂnÄ&#x2014;Âje miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvoÂje.
liaÂvosâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; raÂĹĄÄ&#x2014; D.OdÂry. LaiĹĄÂke tei giaÂma, kad viÂdaus laiÂvyÂba MeÂmeÂly je ir NeÂmuÂne â&#x20AC;&#x201C; neÂmaÂĹža. PrieĹĄ kaÂrÄ&#x2026; jĹŤÂroÂje plauÂkioÂjo 12 MeÂmeÂlio laiÂvĹł, o 1920 m. jĹł liÂko tik 4. â&#x20AC;&#x17E;Bet koks laiÂvyÂbos suÂstabÂdyÂmas MeÂmeÂlyÂje suÂkelÂtĹł rimÂtÄ&#x2026; ĹžaÂlÄ&#x2026; kraĹĄÂ tui. Ĺ ie paÂsvarsÂtyÂmai paÂskaÂtiÂno ma ne laiÂkiÂnai apÂrĹŤÂpinÂti MeÂmeÂlio teÂri toÂriÂjÄ&#x2026; vÄ&#x2014;ÂliaÂva paÂgal vieÂtiÂnÄ&#x2014;s valÂdĹžios paÂgeiÂdaÂviÂmusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; raÂĹĄÄ&#x2014; geÂneÂroÂlas. Prie ĹĄio praÂneÂĹĄiÂmo priÂdÄ&#x2014;Âtas vÄ&#x2014; liaÂvos proÂjekÂtas: dvi hoÂriÂzonÂtaÂlios juosÂtos â&#x20AC;&#x201C; gelÂtoÂna virÂĹĄuÂje ir rauÂdo na apaÂÄ?ioÂje, virÂĹĄuÂtiÂniaÂme lauÂke ĹĄa lia stieÂbo â&#x20AC;&#x201C; MeÂmeÂlio miesÂto her bas: ĹĄvyÂtuÂrys tarp dvieÂjĹł baÂkeÂnĹł, ĹžeÂmiau â&#x20AC;&#x201C; plauÂkianÂtis laiÂveÂlis.
AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;? informacija apie hidraulinius bandymus Informuojame, kad pradedamas rengti ĹžemÄ&#x2014;s sklypo Ĺ ilu-
2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 14â&#x20AC;&#x201C;15tÄ&#x2014;sdienomis padidintu pl. 26, KlaipÄ&#x2014;doje, detalusis planas. Planavimo miestikslas: slÄ&#x2014;giu (2 MPa) bus bandomi KlaipÄ&#x2014;dos nustatyti teritorijos tvarkymo to ĹĄilumos tinklai, esantys ÄŻ ĹĄiaurÄ&#x2122;reĹžimÄ&#x2026; nuostatiniĹł Kauir naudojimo : -#*1B&03 '/'2)*+#8 A.0/B3 ,0&#3 3,'-$*# /')7 statybos projektams rengti ir ĹžemÄ&#x2014;s sklypui naudoti. no gatvÄ&#x2014;s. 6'/#.@+@ 1#4#-1@ 6*';$5?*0 $'/&2#$5?*0 35 $'/&20+0 /#5&0+*.0 Planuojamas ĹžemÄ&#x2014;s sklypo bĹŤdas ir pobĹŤdis: inĹžinerinÄ&#x2014;s infrastruktĹŤros terito1#4#-10.*3 '3#/?*@ #&2'35 #*,03 aptarnavimo 12 -#*1B&# 1#2&#6*.> Vartotojai (ĹĄilumos ĹŤkio dienÄ&#x2026; privalo uĹžaklinti rijoseksploatuotojai) susisiekimo ir inĹžineriniĹł geguĹžÄ&#x2014;s komunikacijĹł13 objektĹł statybos. Numatoma KlaipÄ&#x2014;dos rajoninÄ&#x2014;s katilinÄ&#x2014;s ir kamino pastatĹł vidaus ĹĄildymo sistemas nuo termofikacinio vandens & ! ! ! ! rekonstrukcija,
pusÄ&#x2014;s.ÄŻrengiant naujÄ&#x2026; 16 MW biokuro katilÄ&#x2026; su kondensaciniu ekonomaizeriu, naujos biokuro sandÄ&#x2014;PastatĹł ĹĄilumos ĹŤkÄŻ eksploatuojanÄ?ios bendrovÄ&#x2014;s 16 dienÄ&#x2026; ĹĄilumos ! ! ! ! statyba.geguĹžÄ&#x2014;s ! ! " ! liavimo ir transportavimo ÄŻrangos dÄ&#x2014;l vandens teritorijĹł planavimo dokumento galima teikti raĹĄtu detaÄŻvaduose turi nuimti akles PasiĹŤlymus ir !/*,#-53 2
paruoĹĄti paĹĄildymo ÄŻrenginius. liojo #34#40 */&',3#3 1-#/' 1 plano organizatoriui AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;&#x153;, DanÄ&#x2014;s g. 8, 92109 KlaipÄ&#x2014;Po ĹĄilumos tinklĹł hidraulinio ir remonto darbĹł ĹĄilumos tiekimas da, tel. #4#-103 8-46bandymo 410859, klenergija@klenergija.lt, arba plano rengÄ&#x2014;jui 1#3,*24*3 el.paĹĄtas 9 6*';$5?*0 $'/ â&#x20AC;&#x17E;Archbaltâ&#x20AC;&#x153;, TurgausgeguĹžÄ&#x2014;s g. 22-5, 91249 KlaipÄ&#x2014;da, tel. 8-604 14733, el.paĹĄtas &2#$5?*0 karĹĄto vandens ruoĹĄimui UAB bus atnaujintas 17â&#x20AC;&#x201C;18 dienomis. uabarchbalt@yahoo.com. 4#47$03 .'4#*
Vartotojus, kuriĹł pastatams dÄ&#x2014;l defektĹł ĹĄilumos trasose ÄŻjungtas ĹĄiluProjekto rengimo terminas (preliminarus): 2013nebus m. II pusmetis. Planavimo #5,;40 1#4#-103 .
. proceso etapai keturi, tvarka bendroji. Strateginis pasekmiĹł aplinkai vertinimas #5,;40 1#4#-103
.
. mos tiekimas, informuosime papildomai. aplinkai vertinimo bus #5,;40 1#4#-103 atliekamas PlanĹł ir programĹł strateginio . pasekmiĹł . tvarHidrauliniĹł bandymĹłkos metu nebus ĹĄilumos energija apraĹĄevartotojams nustatyta tvarka. Apie vieĹĄo tiekiama svarstymo procedĹŤrĹł vietÄ&#x2026; ir laikÄ&#x2026; bus " #5,;40 1#4#-103 .
. plapraneĹĄta vietos spaudoje, savivaldybÄ&#x2014;s uĹžsukti interneto tinklalapyje, stende prie " #5,;40 1#4#-103 . . karĹĄtam vandeniui ruoĹĄti, todÄ&#x2014;l rekomenduojame buto ÄŻvadinÄŻ karĹĄto nuojamos teritorijos.
"*3#3 $'/&2#3 1-04#3 . . vandens ventilÄŻ, kad uĹž ĹĄaltÄ&#x2026;
vandenÄŻ nereikÄ&#x2014;tĹł mokÄ&#x2014;ti kaip uĹž karĹĄtÄ&#x2026;. Planavimo organizatorius #.#4#* $'40/0 $-0,@ 3*'/03 *2 AB â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;? 1'246#203 1-74@ .=2#3 bandymĹł &'/)*/73 ) $ eigÄ&#x2026; bus skelbiama Papildoma informacija apie hidrauliniĹł per ra1-0,;4B3 340)0 &#/)# 25-0/*/B -#/)#* dijo stotÄŻ â&#x20AC;&#x17E;Lalunaâ&#x20AC;&#x153; (94,9 MHz). Informacija teikiama tel. (8 46) 410 869. 1-#34*,*/*#* #34#40 $=,-B )'2# AtsipraĹĄome dÄ&#x2014;l galimĹł & # ! #4#-103 &#-*.*3 /'1#2&50&#.03 nepatogumĹł. #2#*;,03 &#-76#54* 6*';#.' 2')*34250+#.03 ,0/,5230 &0,5 AB ,0/,523' â&#x20AC;&#x17E;KlaipÄ&#x2014;dos energijaâ&#x20AC;&#x153; *2 administracija .'/4#* *;&50&#.* *,*
*.4*/#* #/B3 ) -#*1B&# 6*';@ +@ 1*2,*.@ )251B # 1#4'*,53 $#/,0 A34#*)03 *;&504> &0,5.'/4> 1# 46*24*/#/4A +0) 1'26'34#3 4 2')*342#%*+03 .0,'34*3 *2 12#&*/B3 ,#* /03 12#&*/*3 A/#;#3 A : -#*1B&03 '/'2)*+#8 #43*3,#*40.>+> 3>3,#*4> #34#40 #1<*=2# A67,3 6#- 04'/%*#-*'.3 ,0/,5230 &#-76*#.3 2*/,4*3 #&2'35 #*,03 12 -#*1B&# % $ # #/B3 ) -#*1B&# "0,@ 35 1#3*=-7.#*3 #41-B;*.0 120%'&=2# A67,3 6#- : -#*1B&03
AmÂb aÂs aÂd oÂr iĹł KonÂfeÂrenÂc i ja priÂpaÂĹžiÂno ĹĄiÄ&#x2026; vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026; MeÂmeÂlio teÂriÂtoÂriÂjai, skirÂtÄ&#x2026;, anot geÂneÂro lo D.OdÂry, paÂlengÂvinÂti MeÂmeÂlio uosÂtui priÂklauÂsanÂÄ?iĹł laiÂvĹł lai vyÂbÄ&#x2026; jĹŤÂroÂje ir upÄ&#x2014;Âse. JuoÂlab ĹĄios vÄ&#x2014;ÂliaÂvos suÂteiÂkiÂmas esÄ&#x2026; neÂreiĹĄÂkia joÂkio paÂsiÂkeiÂtiÂmo esanÂÄ?ioÂje teiÂsi nÄ&#x2014;Âje sisÂteÂmoÂje. BeÂje, DanÂciÂgo miesÂtas (daÂbar GdansÂkas, LenÂkiÂja) saÂvo vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026; tuo pat laiÂkoÂtarÂpiu suÂsiÂkĹŤÂrÄ&#x2014; neÂsi konÂsulÂtuoÂdaÂmas su nieÂkuo. SuÂkĹŤÂrÄ&#x2014; nauÂjÄ&#x2026; simÂboÂlÄŻ
TeiÂgiaÂma, kad atÂkuÂriant daÂbarÂti nÄ&#x2122; miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026;, neÂnoÂrÄ&#x2014;Âta karÂtoÂti PranÂcĹŤÂziÂjos valÂdyÂmo laiÂkĹł simÂboÂlio ir paÂsiÂrinkÂtas verÂtiÂkaÂlus gelÂtoÂnos ir rauÂdoÂnos spalÂvĹł iĹĄÂdÄ&#x2014;sÂtyÂmas. LieÂtuÂvai atÂgaÂvus neÂprikÂlauÂso myÂbÄ&#x2122; 1990-aiÂsiais, herÂbÄ&#x2026; ir vÄ&#x2014; liaÂvÄ&#x2026; kĹŤÂrÄ&#x2014; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis diÂzaiÂne ris K.MicÂkeÂviÂÄ?ius. PaÂsak J.GeÂnio, nauÂjoÂji KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014;ÂliaÂva yra tam tikÂrĹł simÂboÂliĹł suÂma. â&#x20AC;&#x17E;ArÂtÄ&#x2014;Âjo 1992-ieÂji, miesÂto juÂbi lieÂjus, reiÂkÄ&#x2014;Âjo atÂgaiÂvinÂti KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026;. UosÂtaÂmiesÂÄ?io valÂdĹžiai ta da atÂsiunÂtÄ&#x2014; laiĹĄÂkÄ&#x2026; meÂmeÂlenÂdeÂriai, anksÂtesÂnieÂji kraĹĄÂto gyÂvenÂtoÂjai, kad gaÂliÂma bĹŤÂtĹł paÂnauÂdoÂti pranÂcĹŤz meÂÄ?io laiÂkĹł vÄ&#x2014;ÂliaÂvÄ&#x2026;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂsiÂmiÂnÄ&#x2014; K.MicÂkeÂviÂÄ?ius. KĹŤÂrÄ&#x2014;Âjas paÂkalÂbÄ&#x2014;Âjo su tuoÂmeÂÄ?iu miesÂto vaÂdoÂvu VyÂtauÂtu Ä&#x152;eÂpu. â&#x20AC;&#x17E;BuÂvo laÂbai svarÂbu neÂpaÂdaÂry ti klaiÂdos, â&#x20AC;&#x201C; tvirÂtiÂno daÂbarÂtiÂnÄ&#x2014;s KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvos auÂto rius. â&#x20AC;&#x201C; Juk 1920 m. vÄ&#x2014;ÂliaÂva â&#x20AC;&#x201C; ne is toÂriÂnÄ&#x2014;, ji buÂvo suÂkurÂtaâ&#x20AC;&#x153;. ToÂdÄ&#x2014;l esÄ&#x2026; sÄ&#x2026;ÂmoÂninÂgai paÂsiÂrinkÂtas verÂtiÂkaÂlus spalÂvĹł iĹĄÂdÄ&#x2014;sÂtyÂmas, kad daÂbarÂtiÂnÄ&#x2014; miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂva skirÂtĹłÂsi nuo pranÂ
Â&#x201E;Â&#x201E;StulÂbiÂna: uĹžÂraÂĹĄas ant paÂminkÂlo â&#x20AC;&#x17E;ArÂkaâ&#x20AC;&#x153; voÂkieÂÄ?iĹł tuÂrisÂtams priÂmeÂna
liĹŤdÂnai paÂgarÂsÄ&#x2014;ÂjuÂsio dikÂtaÂtoÂriaus A.HitÂleÂrio mÄ&#x2014;gÂtÄ&#x2026; ĹĄĹŤÂkÄŻ â&#x20AC;&#x17E;VieÂna tauÂta, vieÂna valsÂtyÂbÄ&#x2014;, vieÂnas vaÂdasâ&#x20AC;&#x153;. VyÂtauÂto LiauÂdansÂkio nuoÂtr.
cĹŤzÂmeÂÄ?io vÄ&#x2014;ÂliaÂvos. Nes to laiÂkoÂtar pio vÄ&#x2014;ÂliaÂva asoÂciÂjaÂvoÂsi, kad kraĹĄÂtas yra ne LieÂtuÂvos, o saÂvaÂranÂkiĹĄÂkas, toÂdÄ&#x2014;l ji neÂtiÂko. TaÂÄ?iau spalÂvos iĹĄÂlaiÂkyÂtos isÂto riÂnÄ&#x2014;s, nauÂjam miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂvos va rianÂtui priÂtaÂrÄ&#x2014; ir iĹĄeiÂviai. â&#x20AC;&#x17E;SprenÂdiÂmas keisÂti miesÂto vÄ&#x2014;Âlia vos spalÂvĹł iĹĄÂdÄ&#x2014;sÂtyÂmÄ&#x2026; buÂvo poÂliÂti nisâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; priÂpaÂĹžiÂno K.MicÂkeÂviÂÄ?ius. Ĺ ĹŤÂkis kveÂpia naÂcizÂmu?
Ne tik miesÂto vÄ&#x2014;ÂliaÂva, kiÂtoÂkia nei prieĹĄÂkaÂryÂje, isÂtoÂriÂjos enÂtuÂzias tams suÂkeÂlia keisÂtĹł minÂÄ?iĹł. Kai vesÂdaÂmas eksÂkurÂsiÂjÄ&#x2026; voÂkieÂÄ?iĹł tu risÂtams TiÂmĹŤÂras paÂĹžoÂdĹžiui iĹĄÂver tÄ&#x2014; uĹžÂraÂĹĄÄ&#x2026; ant paÂminkÂlo â&#x20AC;&#x17E;ArÂkaâ&#x20AC;&#x153;, kur ciÂtuoÂjaÂma raÂĹĄyÂtoÂja IeÂva SiÂmo naiÂtyÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;EsaÂme vieÂna tauÂta, vieÂna ĹžeÂmÄ&#x2014;, vieÂna LieÂtuÂvaâ&#x20AC;&#x153;, sveÂÄ?iams iĹĄ karÂto kiÂlo asoÂciaÂciÂja su naÂcisÂtiÂne VoÂkieÂtiÂja. Nors dar OtÂto von BisÂmarcÂko, XIX a. VoÂkieÂtiÂjos vieÂnyÂtoÂjo lai kais buÂvo laÂbai poÂpuÂliaÂrus ĹĄĹŤÂkis â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;VieÂna tauÂta, vieÂna ĹžeÂmÄ&#x2014;, vie na valsÂtyÂbÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153;. JÄŻ perÂfraÂzaÂvo naÂcisÂtai. VieÂnas garÂsiauÂsiĹł hitÂleÂriÂnÄ&#x2014;s VoÂkieÂtiÂjos naÂciĹł parÂtiÂjos ĹĄĹŤÂkiĹł buÂvo: â&#x20AC;&#x17E;Vie na tauÂta, vieÂna valsÂtyÂbÄ&#x2014;, vieÂnas vaÂdasâ&#x20AC;&#x153; (â&#x20AC;&#x17E;Ein Volk, ein Reich, ein FĂźhrerâ&#x20AC;&#x153;). â&#x20AC;&#x17E;VoÂkieÂÄ?iai tÄ&#x2026; ĹĄĹŤÂkÄŻ laÂbai geÂrai pri siÂmeÂna, tik jis truÂpuÂtÄŻ transÂfor muoÂtas. I.SiÂmoÂnaiÂtyÂtei jis buÂvo geÂrai ĹžiÂnoÂmas. Ji tikÂrai neÂsiÂĹžaÂvÄ&#x2014; jo naÂciĹł ideoÂloÂgiÂja, bet yra ir paÂsÄ&#x2026; moÂniÂniĹł daÂlyÂkĹł. KaÂdanÂgi to laik meÂÄ?io ĹžmoÂnÄ&#x2014;ms ĹĄiÂtas ĹĄĹŤÂkis buÂvo ÄŻkalÂtas ÄŻ galÂvÄ&#x2026;, tad kuÂriant raÂĹĄyÂto jai ta minÂtis veiÂkiauÂsiai ir iĹĄÂkiÂloâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; svarsÂtÄ&#x2014; isÂtoÂriÂkas DaiÂnius ElerÂtas.
PaÂvaÂdiÂniÂmai keÂlia abeÂjoÂniĹł
Kai kuÂrie klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai apÂgaiÂles tauÂja, koÂdÄ&#x2014;l gatÂvÄ&#x2014; paÂlei upÄ&#x2122; pa vaÂdinÂta DaÂnÄ&#x2014;s, o ne LuiÂzÄ&#x2014;s varÂdu, nes toks isÂtoÂriÂnis gatÂvÄ&#x2014;s paÂvaÂdiÂni mas buÂvo. â&#x20AC;&#x17E;BaÂrelÂjeÂfÄ&#x2026; ant roÂtuÂĹĄÄ&#x2014;s paÂstaÂto pa kaÂbiÂno, koÂdÄ&#x2014;l neÂsugÂrÄ&#x2026;ÂĹžiÂna seÂnoÂjo is toÂriÂnÄ&#x2014;s LuiÂzÄ&#x2014;s gatÂvÄ&#x2014;s paÂvaÂdiÂniÂmo? Juk PrĹŤÂsiÂjos kaÂraÂlieÂnÄ&#x2014; daug paÂda rÄ&#x2014; miesÂtui, kol Ä?ia gyÂveÂno ir gatÂves nuÂtieÂsÄ&#x2014;, apÂĹĄvieÂtÄ&#x2014;, moÂkykÂlas steiÂgÄ&#x2014;. Ji nuÂsiÂpelÂnÄ&#x2014; dauÂgiau paÂgarÂbos ir atÂmi niÂmo â&#x20AC;&#x17E;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s TiÂmĹŤÂras. â&#x20AC;&#x17E;Dar vieÂna klasÂtoÂtÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; HerÂkaus ManÂto gatÂvÄ&#x2014;, juk neÂbuÂvo toÂkio ĹžmoÂgaus. BuÂvo MonÂtÄ&#x2014;, koÂdÄ&#x2014;l yra iĹĄÂkraiÂpoÂma, kam neÂpaÂtinÂka prĹŤÂsiĹĄÂ ki varÂdai?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; klauÂsÄ&#x2014; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis. LaÂbai ÄŻdoÂmus atÂveÂjis, paÂsak isÂto riÂko D.ElerÂto, PaÂryÂĹžiaus KoÂmuÂnos gatÂvÄ&#x2014; ir ĹĄaÂlia esanÂti neÂdiÂdeÂlÄ&#x2014; Ko muÂnaÂrĹł gatÂveÂlÄ&#x2014; KlaiÂpÄ&#x2014;ÂdoÂje. Kaip tai suÂsiÂjÄ&#x2122; su KlaiÂpÄ&#x2014;Âda ir ko dÄ&#x2014;l Ä?ia ta gatÂvÄ&#x2014; atÂsiÂraÂdo? â&#x20AC;&#x17E;VieÂninÂteÂlis ryÂĹĄys tarp KlaiÂpÄ&#x2014; dos, PaÂryÂĹžiaus koÂmuÂnos ir ko muÂnaÂrĹł yra laÂbai simÂboÂliÂnis. Pa vaÂdiÂnant gatÂvÄ&#x2122; ĹĄiais varÂdais, buÂvo priÂsiÂminÂta PranÂcĹŤÂziÂja. Bet paÂra dokÂsas tai, kad PrĹŤÂsiÂjos kaÂriÂniai daÂliÂniai malÂĹĄiÂno PaÂryÂĹžiaus koÂmu nÄ&#x2026;. GalÂbĹŤt ten daÂlyÂvaÂvo ir klaiÂpÄ&#x2014; diĹĄÂkiai. Tai toks keisÂtas ryÂĹĄys. Gal taip paÂgerbÂta mĹŤÂsĹł perÂgaÂlÄ&#x2014; ir ne tik taÂryÂbiÂnÄ&#x2014;?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; svarsÂtÄ&#x2014; D.ElerÂtas. â&#x20AC;&#x17E;BuÂvo rekÂlaÂmiÂniai plaÂkaÂtai, skir ti KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos kraĹĄÂto priÂjunÂgiÂmo prie LieÂtuÂvos 90-meÂÄ?iui. Ar atÂkreiÂpÄ&#x2014;Âte dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ, kad ten buÂvo paÂvaizÂduoÂti voÂkiĹĄÂki ĹžeÂmÄ&#x2014;ÂlaÂpiai, juk neÂbuÂvo Ä?ia joÂkios LieÂtuÂvos. VaÂdiÂnaÂsi, poÂliÂtiÂkai varÂto siÂtuaÂciÂjÄ&#x2026;, kaip jiems reiÂkiaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsiÂtiÂkiÂnÄ&#x2122;s klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂtis TiÂmĹŤÂras.
11
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
vakarė
Išgelbėjo: pirmosiomis savaitėmis trijų pumų priežiūra R.Vėliūtei priminė rūpinimąsi kūdikiu.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Pumos savo globėją atpažįsta iš balso Susidomėjimo ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje sulaukusi isto rija apie namuose Rasos Vėliūtės užaugintus tris pumos ma žylius pasiekė atomazgą – sustiprėję ir savarankiškam gyveni mui pasiruošę gyvūnai grynu oru ir saule jau mėgaujasi gamti ninkų centre Klaipėdos rajone.
Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
Sunki pradžia
„Gyvūnai jaučia ryšį su žmogu mi ir visada bus dėkingi už rū pestį bei dėmesį. Tada, kai sku biai reikėjo priimti sprendimą, ką daryti su kelių savaičių jau nikliais, klausimų, ar pasiimti juos prižiūrėti, nekilo“, – tikino R.Vėliūtė. Trys pumos – Kindė, Gipsė ir Kipšas – su Rasa, kuri laikinai ta
po jų mama, užmezgė ypatingą kontaktą. Unikali istorija prasidėjo tada, kai trijų jauniklių susilaukusi puma at sisakė prižiūrėti savo mažylius. Gamtininkų centro darbuotojai pa stebėjo, kad patelė atsisako auginti vos kelių savaičių mažylius. Norėdami išsaugoti tada dar be jėgius gyvūnus, centro atstovai nusprendė, kad juos būtina atskirti nuo mamos ir pradėti rūpintis pa tiems. Taip trys mažos pumos at sidūrė Rasos namuose.
R.Vėliūtė pripažįsta, kad pir mosios dvi savaitės buvo įtemp tos ir kainavo nemažai jėgų. Mer giną nuolat kamavo nerimas, ar pavyks susitvarkyti ir užaugin ti mažylius. Pašnekovė prisiminė, kad iš pra džių gyvūnus kas porą valandų maitino pieno mišinukais. „Kelias savaites teko atsisaky ti miego ir laisvalaikio, nes dėme sio ir priežiūros Kindei, Gipsei ir Kipšui reikėjo visą parą. Tačiau mums pavyko. Kiekvieną dieną
jaunikliai augo ir stiprėjo. Miegą pakeitė žaidimai, o pieno mišinį – mėsa. Dar po kelių savaičių triju lė sugebėdavo suėsti vieną ar net dvi vištas per dieną“, – prisimi nė Rasa.
Rasa Vėliūtė:
Į šnekas ar komen tarus stengiuosi ne kreipti dėmesio. Tie, kurie mane pažįsta, puikiai žino, kad gy vūnai – visas mano gyvenimas. Padėjo ir šuo
Pašnekovė pasakojo, kad auginti tris pumos jauniklius nebuvo pa prasta, nes šie gyvūnai labai ak tyvūs.
„Pumos labai judrios, smalsios ir mėgsta žaisti. Gyvūnams paū gėjus, teko imtis atsargumo prie monių – paslėpti laidus, perstatyti baldus, daiktus kambaryje padė ti taip, kad netrukdytų gyvūnams. Žinoma, nudrėkstų tapetų ir ap graužtų baldų išvengti nepavyko, tačiau tai menkniekis“, – sakė pa šnekovė. Rasa džiaugėsi, kad jos pagal bininke netikėtai tapo Rytų Euro pos aviganė Fuga, kuri ne tik grei tai susidraugavo su jaunikliais, bet ir padėdavo prižiūrėti dėme sio reikalaujančius gyvūnus. Fuga laižydavo pumos jauniklių pilvukus, kai skaudėdavo, žaisda vo ir miegodavo su jais, o Rasai ke lioms valandoms palikus namus, tapdavo aukle. Pumos – ne vieninteliai gy vūnai, kurių gyvybes išsaugo jo mergina. Klaipėdietei teko rū pintis ir pora mažų liūtukų.
16
12
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakarė
R.Zemkauskas: gyvenimas – tragi Žurnalisto, laidų vedėjo ir prodiuserio, fil mų garsintojo, rašytojo Ryčio Zemkausko pavadinti žvaigžde niekas nedrįsta. „Ir ačiū Dievui“, – priduria jis pats. Agnė Klimčiauskaitė
laukėte. Bet tai vis tiek neišven giamai bus vertas žmogus.
Vis dėlto televizijos žiūrovų pa garba ir susižavėjimas lydi visas R.Zemkausko kuriamas kultūros laidas – „Pasivaikščiojimus“, „Al chemiją“ ir į TV1 eterį po penkerių metų sugrįžusį „Snobo kiną“.
– Stengiatės išsaugoti asme nybių portretus ateities kar toms? – Ar ateities kartoms, nežinau, bet žinau, kad studentai laido mis naudojasi. Mūsų pašnekovų spektras labai platus. Tokie po rtretai – ne blogiausias dalykas, kurį gyvenime gali padaryti. Jei tik tiek nuveiksiu, tai, Viešpatie, bū siu labai daug nuveikęs.
a.klimciauskaite@diena.lt
– „Snobo kino“ gerbėjai juo kauja, kad po jūsų pristatymo žiūrėtum bet kokį filmą. Kaip jums tai pavyksta? – Turėčiau atsakyti paprastai: tai – ne mano nuopelnas, o Dievo do vana. Tai būtų sąžiningas atsa kymas. O save glostantis atsaky mas būtų toks: man be galo įdomūs žmogiškieji santykiai, man įdomu, kas vyksta filme, aš visas būnu ja me visą laiką, bandau susitapatinti su tuo, kas vyksta, ir stengiuosi tai komentuoti žiūrovui. – O paglosto savimeilę, kad dažnai esate laikomas etalonu, kaip reikia kurti laidas? – Paglosto, nors tai nėra tik sa vimeilės glostymas, tai yra ma no daugelio daugelio metų, dienų ir naktų rezultatas. Tokį įverti nim ą priim u ram iai, nes labai stengiuosi, darau viską, kad lai dos būtų geros, įdomios. Visą sa ve įdedu. – Jaučiate vyrų pavydą dėl savo iškalbos, charizmos? – Ne, nesusidūriau niekada. Kaip tik daug komplimentų iš vyrų su laukiu. Jie dažnai giria, sako: „Gerai pavarei, šaunuolis, visus keiksmažodžius sudėjai – taip ir reikia, pagaliau, kiek galima kast ruoti filmus?“ – Koks buvote vaikas? – Svajotojas vaikas. Man buvo la bai nuobodu. Išeidavau į lauką, o ten chebrytė sprogdina žiurkes su karbidu, mėto į sieną dienos švie sos lempas, kad sprogtų, ar pade ga padangą ir paleidžia nuo kal no. Man būdavo liūdna. O namie – knygos. Aišku, jei chebrytė ma ne, tą akiniuotą pasišiaušusį ber niuką, būtų labiau priėmusi, nei priėmė, gal kitaip kalbėčiau. Vis kas reliatyvu. – Kaip pasirenkate pašnekovus savo laidoms? – Tai mano subjektyvus pasirin kimas. Galime apsimesti, kad ži nome dešimt žymiausių lietuvių, bet ar tikrai visi tuos pačius? Dir bant daug metų žiūrovai tam tikra prasme išdavė man licenciją šiek tiek spręsti pačiam, o aš ja labai sąmoningai ir atsakingai naudo juosi. Dar mano tikslas yra ste binti žiūrovus. Kai tik pajuntu, kad jie mano, jog dabar bus ple jada vienokių ar kitokių žmonių, prašom – žmogus, kurio jūs ne
– Ar kartais apima jausmas, kad pavėlavote ką nors pakviesti pasivaikščioti, pakalbinti? – Taip. Žmogus buvo dar gyvas, bet jau nebe tas. Kai kūriau „Lan kas“, gailėjausi, kad to ar ano ne nufi lmavome, paskui buvo per trauka, kai nedarėme kultūrinių laidų, o per tą laiką išėjo nemažai žmonių. Galvojau, kodėl tada ne nufilmavome Gintaro Beresnevi čiaus, kodėl Gavelį – tiek mažai, kodėl vieno ar kito nesuspėjome. Aišku, gailiesi.
Aš visą laiką dar be ir tuo džiaugiuo si. Dievo dovana yra daryti, ką labiausiai mėgsti, ir iš to dar pragyventi.
– Paprastai stengiamasi su skubti įamžinti vyresniosios kartos atstovus, o jaunesnieji turi laukti savo laiko... – Ir paskui staiga tampa per vėlu. Bū tinai reikia ir jaunimo – jis varo pa saulį į priekį. – Ar yra žmonių, kurie atsisakė pasivaikščioti su jumis? – Taip. Man didžiulė garbė, kad su tinka kartu pasivaikščioti. Jei nesu tinka, toks yra jų pasirinkimas, o aš pasilieku sau teisę vėl pasiūlyti po metų. – Atkaklumas nugali? – Kartais nugali. Yra nutikę taip, kad atvažiavome filmuoti, o pašne kovas neatėjo. Po pusmečio bandė me dar kartą. Nepavyko. O trečias kartas nemelavo. Bet visiškai su prantu žmones, kurie to nenori ir niekada nenorės. Kodėl turėtų? Te levizija nėra privalomas dalykas, aš su savo laidomis – taip pat. – Nemanote, kad jūsų pašneko vai prisibijo, – nerimauja, jog nežinos, ką atsakyti į klausi mą, ar atsakys ne taip įdomiai, kaip galėtų? – Nemanau. Visada sakau, kad pažiūrėtų laidų internete, ir ži
Siekis: R.Zemkauskas užsibrėžęs ugdyti žiūrovą, skatinti jį tobulėti ir sako neketinąs nuleisti savo laidų kartelės
nos, kur noriu juos įvilioti. Tai, ką darau, manau, yra korektiš kas dalykas. Stengiuosi propa guoti korektišką žurnalistiką. Jei žmogus tau atsakė, turi pasiten kinti tokiu atsakymu, kokį gavai, o ne bandyti piršti savo sufor muotus vaizdus. O kiek daug gali išgirsti pauzėse... – Šiuolaikiniai kunigai pasi vaikščiojimą vis dažniau pra ktikuoja kaip išpažinties būdą. Pats „Pasivaikščiojimuose“ ne sijaučiate kaip atsiverti kvie čiantis dvasininkas? – O, matyt, jie pasižiūrėjo mano laidų! Jei rimtai, nesijaučiu kaip ku nigas, labiau kaip bičiulis, žmogus, kuris išeina kartu pasivaikščio ti. Pasivaikščiojimas – nuostabus dalykas, draugiškas, neleidžiantis skubėti, tai natūralus būdas pa galvoti. Sokratas su mokiniais irgi vaikščiodavo. Sigitas Geda yra sa kęs, kad savo geriausią knygą „Ba bilono atstatymas“ parašė eidamas pasivaikščioti. – Ar randate laiko pasivaikš čioti?
– Kartais taip. Važinėju dviračiu, vaikštau iki universiteto ir atgal. O vaikščioti man geriausia vienam. – Kas jums yra laikas sau? – Pavogtas laikas – kai niekas ne žino, kur aš. Užsienyje kur nors. Ten tikrai pasivaikštai – svetima kalba, svetima vieta, švarus eteris, niekas tavęs nepažįsta. Neseniai vaikščiojau vienas po Getebur gą. Kaip gerai buvo: jūra, uostas, oras, grožis, kokie vėjai, koks ope ros teatras. – O ką laikote laiko švaistymu? – Tuščius pokalbius apie tai, kur automobilį nusipirkti, kokia spalva sienas nudažyti ir pan. Kaip britai sako „small talk“ – nuobodžiausia, kai žmonės niekus šneka. – Kokio stiliaus filmus renka si snobas? – Snobas yra vienoks, aš – kitoks žiūrovas. O kalbant apie mano vi dinį snobą, pastaruoju metu už kibau už besiužečio kino, visiš ko avangardo, tokio kaip Matthew Barney. Esame tiek pripildyti isto rijų, tiek siužetų siūloma, žiniose –
dramos, aplink kažkoks privalomas dramos pasaulis: pavyks–nepa vyks, priplauks prie kranto–nepri plauks, priims įstatymą–nepriims, sutrukdys–nesutrukdys. Niekai. Todėl ir norisi nesiužetinio buvi mo. Didžioji dalis gyvenimo ir yra nesiužetinė, nors jei nori, gali ja me įžiūrėti kokius nors principus. Gal toks pasirinkimas yra nuovar gio pasireiškimas, bet kartais žavu žiūrėti tai, kas skirta asociacijoms, o ne konvenciniam suvokimui. Gal net ne suvokimui – iš kur žinoti, ką suvoki, ką režisierius įdėjo. Bet ir nereikia. – Kaip pasirenkate filmus? – Kas nors užkabina, vyresnioji dukra parodo, būna, kad „YouTu be“ atsitiktinai randi, į festivalį esi pakviečiamas. – Negaila laiko, jei filmas pa sirodo ne toks geras, kaip ti kėjotės? – Labai gaila. Vieną sykį tris va landas sėdėjau – koks vargas. Jei galiu, nesėdžiu, o dažniausiai žiū riu DVD. Bet ką daryti, jei filmas man nepatinka? Jis gali būti geras,
13
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakarė
ikomedija su vienodu finalu R.Zemkausko dosjė Gimė 1972 m. spalio 28 d. 1993 m. baigė Vilniaus univer-
sitetą. Nuo 1994 m. pradėjo dirbti tele-
vizijoje. Kurtos ir kuriamos TV laidos:
Lietuvos televizijoje – „Septintasis kontinentas“ (1994 m.), „Atsargiai – reklama!“ ir „Septynios Kauno dienos“ (1995 m.), LNK televizijoje – nuo 1997 m., kūrė ir vedė „Ryto ratą“, „Lankas“, kūrė scenarijus įvairiems projektams, dabar TV1 kanale kuria „Snobo kiną“, „Pasivaikščiojimus“, „Alchemiją“. Radijo laidos: stotyje „Ultra vires“
vedė laidas „Vidudienis su LNK“ (1996–1997 m.), „Dovanų karalius“ (1997 m.). Nuo 1990 m. verčia ir įgarsina fil-
mus, rašo į spaudą ir interneto tinklalapius. Dokumentiniai filmai: parašė
scenarijų Gražinos Sviderskytės režisuotam dokumentiniam filmui „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“. 2001 m. – „Džiazas žmonėms“ (autorius, prodiuseris), 2002 m. – „Muzika, žingsnis, mintis, jausmas“ (autorius, prodiuseris), 2002 m. – „Sigitas Geda. Žiema Stokholme“ (autorius, prodiuseris), 2003 m. – „Džiazo dvasia“ (scenarijaus autorius, prodiuseris), 2005 m. – „Stichijos“ (autorius, režisierius), 2007 m. – „El Festival“ (autorius, režisierius), 2009 m. – „Pačios keisčiausios sąjungos istorija“ (scenarijaus autorius). Kūryba: 1996 m. – poezijos knyga
s, jei kas nors jų nesupranta.
bet tiesiog ne ta diena, ne ta nuo taika. Tai kam žiūrėti iki galo? – Esate matęs išties daugybę filmų. Ar žiūrint vis naujus fil mus neapninka déjà vu? – Visada. Jau žinai, kas bus. Ho livudas juk kiaurai matyti – sep tintą minutę bus tas, penkioliktą – tas, dabar pasirodys toks per sonažas. Jei gera nuotaika ir sma giai vaidina, kodėl nepažiūrėti, kaip filmas padarytas, kaip vaidi nama. Juk iš principo siužetų nė ra daug, Biblijoje visi surašyti. Ir žmogaus gyvenimo siužetas ba nalus – tragikomedija, kuri visa da baigiasi vienodai. Dar nė vie nas nebaigė kitaip. – Kokie pastarieji matyti filmai jums sukėlė malonų šiurpulį? – Sunkus klausimas. Naujausių filmų aš nematau. Žodis „nau jas“ man nieko nereiškia – Ing maro Bergmano filmas naujas, jei aš jo nemačiau. Tas pats su visais kitais pasaulio filmais. Tiesą sa kant, mane kinas retai taip vei kia, labiau muzika, pavyzdžiui, Keithas Jarrettas, Hiromi. Apsk
internete www.silkverpis.lt. Yra parašęs eilėraščių ir prozos knygelių vaikams, tarp kurių: 1993 m. – „Begemotija“ (proza), 1995 m. – „Ežys ir echidna“, 1996 m. – „Iš seno lagamino“, 1997 m. – „Apie orus“, 1997 m. „Rastinukai“, 1997 m. – „Sesutės sagutės“. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
ritai muzika, nesvarbu, pianino ar smuiko, nes esu visaėdis, kaip ir kine, geras kūrinys – ir visiškai išskrendi. – Kuriomis aktorėmis žavitės kaip moterimis? – Man vyrai aktoriai daug geres ni, geriau juos įsidėmiu. Savo gė dai turiu prisipažinti, kad daž nai neskiriu tų nuostabių aktorių žvaigždžių. Skiriu Sandrą Bullock, Christiną Ricci ar Jodie Foster, bet ir tai klausimas, ar iškart pasaky čiau. Man Michaelas Caine’as yra viskas. Matyti, kaip ekrane juda jis arba Richardas E.Grantas, Forestas Whitakeris, yra didžiulis malonu mas. O Keanu Reevesas „Matrico je“ – nenugalimas. – Ar domitės ne tik naujais ak torių vaidmenimis, bet ir jų as meninio gyvenimo pokyčiais? – Mane mažai domina tiek aktorių, tiek mano pašnekovų asmeninis gyvenimas. Labiau rūpi, ką žmo nės galvoja, kaip jie mato pasau lį, kaip jaučia. Tas įprastas klau simas „Kaip tu jautiesi?“ yra labai produktyvus ir ne sykį davė rezul
tatų – žmonės į jį atsako skirtingai. Esame fundamentaliai svetimi, ne galime į pasaulį pažiūrėti kito aki mis, o laidose stengiuosi tai daryti. Labai retai skaitau biografijas, bet visi žino, kad jei pradedu kalbėti apie aktoriaus biografiją, vadina si, liūdnas reikalas – filmas prastas ir nėra, ką sakyti. – Kai gyvenime nutinka kas nors ypatinga, nerealaus, sa koma „kaip kine“. Sakote šią frazę? – Įsivaizduojate, kur nusiritome, – sakome „kaip kine“. Ką sakydavo XVI a., ką būtų sakęs Leonardo da Vinci, ką vėliau būtų sakęs Willia mas Blake’as, o kaip sakome mes? Keistas man šis posakis „kaip ki ne“. Niekada jo nesakau. Kinas yra kinas, o gyvenimas yra gyvenimas. Būtų gerai skirti šitas dimensijas, kitaip jau ima darytis pavojinga. – Kokia veikla, be darbo, jus daro laimingą? – Iš tikrųjų ta pati mano veikla. Aš visą laiką darbe ir tuo džiaugiuosi. Dievo dovana yra daryti, ką labiau siai mėgsti, ir iš to dar pragyven
ti. Nesuprantu žmonių, kurie skun džiasi dėl darbo krūvio, filmavimų dieną ir naktį, populiarumo. Neik, nedaryk, jei taip blogai. O aš noriu toliau cypdamas tai daryti. Kad ir kaip pervargstu, kad ir kaip bū na bloga nuo visko, kad ir kas ne pavyksta, bet atsikeli ir pagauni, kad mintyse jau klausinėji žmogų, įsivaizduoji jį, jau projektuoji „Al chemiją“, kaip ir ką filmuoti, ant ras planas, trečias planas, pateiki mas ir t. t. Tai – aistra. – Kaupiate namie filmus? – Ne. Tik kartais parduotuvėse, kai būna filmai atpiginti iki 3–4 li tų, nuperku ir padedu. Kaip nepirk ti, jei būna tokių puikių filmų kaip „Būti Džonu Malkovičiumi“ ar koks Michaelo Haneke’s siaubas. Galvo ju, vaikai pasižiūrės. – Ar televizijoje turite, ką žiū rėti? – Labai mažai. Manau, kad tele vizija turėtų grįžti prie protinges nio žiūrovo, ne tik todėl, kad aš tai darau. Tiesiog tai turi įvykti. Kai bendrauji, susėdi pasišnekėti, pa matai, kad šitoje šalyje gyvena šviesūs žmonės. Tai kur kampas? Labai gera vieno ruso žurnalisto citata bus šio savaitgalio „Alche mijoje“, jis sako: „Dvidešimt me tų siūlau projektus televizijoms ir visada girdžiu tą patį – reikia pa prasčiau.“ Aš irgi girdžiu tą patį. Reikia paprasčiau, nes babytė Iva nauskienė nesupras. Tik per tuos 20–30 metų babytė Ivanauskienė niekaip nepasikeitė. Galvoju, kad tai jai reikėtų tobulėti. O ką mums daryti? Kodėl pagal ją turime kur ti televiziją? Aš esu televizijos radi kalas ir kartelės niekada nenulei siu. Jei mano pašnekovas, filosofijos profesorius, kalba sudėtingai, o jūs, mielieji, jo nesuprantate, tai – jū sų, ne mano, problema. Skaitykite knygas. Aš jį vis tiek rodysiu ir nie ko nepaprastinsiu. Eisiu šia kryp timi, kiek tik galėsiu, nes kiek ga lima kvailinti žmones. Linksminti, džiuginti žmones reikia ir būtina, bet kvailinti negalima. – Kino ir televizijos kokybės skirtumui iliustruoti yra po sakis, kad eidamas į kiną pake li galvą, o žiūrėdamas televizi ją ją nuleidi... – Gražiai pasakyta, bet svarbu, ką pamatai, – ar žiūrėdamas aukštyn, ar nuleidęs galvą. Savaime tai nė ra nei gerai, nei blogai, ir tik turinys turi reikšmę. Kad tik nebūtų kaip pasakoje, kurioje visi vaikščiojo su sigriebę nosis, žiūrėjo į labai gražius namų stogus ir fasadus, bet po kojo mis buvo mėšlas. Ir atvirkščiai. – Būna, kad pažiūrėjęs filmą sa kote, jog nieko nesupratote? – Dažnai. Jei geras filmas, tai – kaip taisyklė. Bet neturi visada vis ko suprasti. Mano nuomone, vien žodis „suprasti“ yra baisus rim bas ir kūrėjams, ir auditorijai. Šio žodžio teritorijoje tarpsta visokie šarlatanai, kurie bando įkišti savo nuomonę ir iš to gyventi. Ką reiš kia suprasti? Ar mes tikrai taip pat suprantame Williamą Shakespea re’ą? Tik gauname kodą, kurį kiek vienas išsišifruoja pats pagal savo
gyvenimą, savo nuojautą, suprati mą ir galiausiai nuotaiką. – Sakoma, sunkiausia suprasti kitų šalių humorą. – Aišku, kas juokinga Kinijoje, ne bus juokinga Lietuvoje, ir atvirkš čiai. Bet publika žiūri Abbaso Kia rostami ar Emiro Kusturicos filmą ir juokiasi – skirtingi kūrėjai, skir tingos kultūros, bet yra universalių dalykų. Šiuo požiūriu Holivudas yra geriausia, ką galima pamatyti. Ga minti filmus pagal tas pačias tai sykles yra sugebėjimas. Kritikuo ti greiti, bet pabandykite sukurti tą patį – neišeina. – Kas kine jus erzina? – Primityvumas, kai atrodo, kad koks nors prodiuseris užlipęs pa sakė: „Pjaunam čia, nes niekas ne supras.“ Ir nupjovė taip bukai, tie siai į tarpuragį, nors buvo galima gražiau. Bet pripažįstu, kad esu iš rankus. Net leidau sau pareikšti Pe teriui Greenaway’ui, kad vieno jo filmo finalas man yra per šiurkštus ir per primityvus, kad buvo galima subtiliau sukurti. Labiausiai nervi na žemos lubos ir bukas kartojimas to, kas jau dvidešimt kartų rody ta. Paieškokim, pasistenkim. Bri tai turi labai gerą posakį, kurį va dinu savo gyvenimo credo: „Nueiti papildomą mylią“ (angl. – go the extra mile). – Kokį regite lietuvių kiną šian dien, kokios jo perspektyvos? – Jis yra ir siūlyčiau moratoriumą – porą metų nekritikuoti. Tegul auga, nereikia daigelių mindžio ti. Kritikuoti visada yra ką ir dėl ko, bet duokime žmonėms užaugti, leiskime užsiveisti tam lietuviškam kinui. Man patinka naujosios lie tuvių kartos, nepriklausomos Lie tuvos žmonių be praeities bagažo, kuriamas kinas. Jie turi tiek daug nesumeluoto entuziazmo, tikėjimo, kurio mums visiems reikia šitoje ša lyje. Jie kartais per daug pasikliau ja autoritetais, bet tegu bando, juk ir piešti išmokstama kopijuojant. Linkėkime ieškoti savo kalbos ir augti. O žiūrovai eina žiūrėti lietu viškų filmų. Tai žavu. – Ar kino kritikams nesuteikia mas pernelyg svarbus vaidmuo – teisė ne tik liaupsinti, bet ir sutrypti kūrėją? – Iš pykčio kūrėjui reikia dirbti toliau. O jei taip lengva paspirti ir pargriauti, tai silpnai laikėsi. Kri tikos reikia, tik, žinoma, analizuo jančios. Kino ir televizijos kritikų, kurių nuomonė svarbi, irgi turi at sirasti. Yra dar vienas niuansas – kai kritikas jaučiasi saugiai, nes yra įvertintas pats, nes juo pasi tikima, tada ir produkcija geres nė. Turime pasirūpinti, kad ge rai jaustumės vieni su kitais. To trūksta – suteikiamos teisės bū ti geresniam. Sustingti nuolatinės primityvios kovos būsenos nepers pektyvu. Reikia bandyti girti vie niems kitus. – Ar dažnai giriate kitus? – Visada stengiuosi pasakyti, jei man kas nors patiko. Paskambinu, nustemba žmogus. Manau, visiems reikia padrąsinimo.
14
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakarė
Milijono dramblių šalyje neiš
Saugoma: Laose yra daug unikalių šventyklų, kurios įtrauktos į UNESCO sąrašą.
Keliautojas: J.Pėkis (dešinėje) rekomenduoja Laosą aplankyti, kol ši šalis
Kadaise milijonų dramblių šalimi vadintas Laosas dabar tuo pasigirti negali. Vis dėlto Pietryčių Azijos valstybėje dar liko daug senų šventyklų, čia draugiški, besišypsantys žmonės. Šia me krašte galima stebėti fantastiškus saulėlydžius.
Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
Žalios šviesos nesulauksi
Žmonės: vietos gyventojai labai draugiški ir besišypsantys.
Laoso sostinėje Vientiane – labai daug gražių, spindinčių šventyklų, nors jų vienuoliai gyvena netoliese itin kukliose lūšnose. Į akis krenta tai, kad beveik nė ra daugiaaukščių pastatų – dau guma dviejų trijų aukštų. Gatvė se labai mažai automobilių, šiek tiek triračių, kuriais važinėja ne tik keleiviai, bet ir vežami krovi niai, o didžioji dalis transporto – motoroleriai. „Yra keli šviesoforai, tačiau ge riausia gatve eiti taip ir nesulau kus užsidegant žalios šviesos“, – šyptelėjo neseniai Laose apsilankęs lietuvis keliautojas Juozas Pėkis. Mat kelis kartus jis taip ir nesu laukė žalios šviesos, o kelis kar tus ji užsidegė mažiausiai po pen kių minučių. Išskirtinai atrodo ir Laoso au tobusai: dauguma jų viduje la bai tvarkingi, išgražinti, su daug detalių, užuolaidų, ryškių spal vų salonais, o šalia vairuotojų ka bo įvairiausi talismanai, Budos pa veikslėliai ar statulėlės.
Tiesa, Laose, kur apie 70 proc. gyventojų budistai, yra nemažai vis dar tikinčiųjų senosiomis reli gijomis, gamtos jėgomis. Netoli sostinės įdomus traukos objektas – Budų ir induistinių die vų parkas prie Mekongo upės, kal nuose, – įspūdingas urvas, kuriame šimtai chaotiškai it Lietuvos kryžių kalne pastatytų Budos statulų. Sava Triumfo arka
„Labai daug gražių šventyklų, se nųjų prancūzų kolonijinių pasta tų, siauros gatvelės, dėl drėgno klimato – daug žalumos, – be ne įspūdingiausią Laoso miestą Luangprabangą gyrė J.Pėkis ir pa juokavo: – Prabangos, tiesa, nėra. Nors prancūzai, kurie buvo koloni zavę Laosą, ten mėgdavo ilsėtis.“ 1975 m. nepriklausomybę atga vusi ir ilgai komunistinio Patet Lao judėjimo valdoma šalis buvo ilgai užsidariusi nuo turistų, todėl da bar jiems yra neatrasta egzotika. „Gyventojai – labai draugiški, besišypsantys ir nejaučiantys nea pykantos baltiesiems. Tiesa, dau guma jų nekalba užsienio kalbomis. Prancūziškai mokėję dauguma gy ventojų jau mirę ir tik nedaugelis,
dažniausia jaunimas, kalba angliš kai“, – pasakojo J.Pėkis. Daugiausia turistų į Laosą at vyksta iš aplinkinių šalių, ypač Tailando, Malaizijos, taip pat Ko rėjos, Japonijos, Prancūzijos, Aust ralijos. Laoso nepriklausomybę nuo Prancūzijos primena ir garsiąją Triumfo arką primenantis statinys. Įdomu tai, kad originalą Paryžiuje, žinoma, neatsitiktinai, jis pranoks ta maždaug trimis metrais. Nuostabūs saulėlydžiai
Luangprabangas įsikūręs nuosta bioje vietoje prie dviejų upių, ap gaubtas kalnų. O nuo jų atsiveria fantastiški vaizdai. Į vieną kalną, kur pastatyta ne didelė šventykla, vakarais kopia minios turistų. „Po 20 minučių kopimo viršuje jautiesi tarsi per pildytame autobuse, nes visi lau kia nuostabaus saulėlydžio, kur matosi upė, kalvos, miesto pa norama“, – įspūdžius pasakojo J.Pėkis. Po to kalno papėdėje prasideda naktinis turgus, klesti prekyba, at gyja lauko kavinukės, žmonės šoka net aerobikos šokius, linksminasi.
15
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakarė
švydo nė vieno dramblio Turguje gali ma nusipirkti pavalgyti deg tukų dėžutės dydžio tarako nų, kurie gy vi laipioja po puodą.
Architektūra: pastatai, juos juosiančios tvorelės išdabinti tipiškais Azijos raštais.
dar nesugadinta turizmo.
Juo zo Pėkio asmeninio archyvo nuotr.
„Laosiečiai juokauja, kad jie turi nuostabius saulėlydžius, kurių niekas neatims“, – šyptelėjo J.Pėkis.
Jie gaudavo ne tik ryžių, bet ir šo koladukų, pieštukų.“ Gatvės kavinėse – pigu
Liko 1 800 dramblių
Deja, milijonų ar dešimt tūkstan čių dramblių (taip buvo verčiamas istorinės laosiečių etninės grupės Lansango karalystės vardas) šalimi vadinamas Laosas tuo dabar pasi girti negali. „Nemačiau nė vieno dramblio, – prisipažino J.Pėkis, kuriam gi das paaiškino, kad dabar šalyje li ko tik apie 1 800 dramblių, kurių pusė laukiniai. – Per karus jie bu vo pagrindinė transporto prie monė džiunglėse, todėl prancūzai dramblius bombarduodavo many dami, kad greta kažkur slepiasi ir sukilėliai. Daug dramblių žuvo už lipę ant minų.“
Skurdžioje šalyje išsiskiria ir šiuo laikė vokiečių statyta alaus da rykla. Alų „Lao“, kurio butelis kainuoja apie pusantro lito, giria dauguma turistų, o jis eksportuo jamas ne tik į aplinkines šalis, bet ir Japoniją, JAV. „Turguje matėme ne tik įvai riausių augalų, vaisių, bet ir ma siškai parduodamų keisčiausių
Moterys: Laose galima išvysti ir policininkių.
grybų, – nei su baravykais, nei vo veraitėmis ar kitais matytais gry bais nerado palyginimų mėgs tantis grybauti J.Pėkis. – Turguje galima nusipirkti pavalgyti degtu kų dėžutės dydžio tarakonų, kurie gyvi laipioja po puodą.“ Maistas Laoso gatvėse – labai skanus, natūralus, primenantis ne kinų, bet tajų virtuvę. Čia pat ga lima pasimėgauti ir natūraliomis įvairiausių vaisių sultimis. Gatvės kavinėse – dvigubai pigiau nei Lie tuvoje, o prabangių viešbučių res
toranuose, kur lankosi ir turtingi laosiečiai, kainos – kaip Europoje. „Laose, kad ir kaip būtų keis ta, yra ir daug gerų viešbučių, o internetas, ko Europoje jau be veik nėra, papildomai neapmo kestinamas“, – gyrė Laosą lietu vis keliautojas. Saugumo agentų nematė
Didelė egzotika turistams ir tai, kad iki lėktuvų oro uoste reikia eiti pėsčiomis. Paklausus apie narkotikais garsėjantį Auksi
Dalijo maistą vienuoliams
Dauguma vietos gidų – buvę vie nuoliai, nes vienuolynuose galima gauti išsilavinimą, išmokti kalbų. Beje, budistų vienuoliai turistams labai įdomūs, ypač didelį susido mėjimą kelia, kai anksti ryte su metaliniais indais šimtai vienuo lių eina gatvėmis ir renka aukoja mą maistą. „Kai kurie laosiečiai įsigudrino turistams parduoti maisto, kurį atvykėliai jiems dovanoja, – pasa kojo J.Pėkis. – Beje, moterys vie nuoliams turi teisę maisto įteikti tik klūpėdamos. Nebuvome pa tyrę, todėl maistą atidavėme la bai greitai, o grupė korėjiečių da lijo po labai mažai, nes vienuolių vilkstinei, atrodė, nebus pabaigos.
Ritualas: anksti ryte su metaliniais indais šimtai vienuolių eina gatvėmis ir renka aukojamą maistą.
nį trikampį, kuriam su Tailandu ir Mianmaru priklauso Laosas, J.Pėkis sakė, kad, jo manymu, narkotikais Laose nė nekvepia. „Tuo garsesnis Tailandas“, – sa kė lietuvis keliautojas. Jo žinio mis, Laosas visada buvo tik nar kotikų tranzito šalis. O saugumo agentai, kurie dar ne seniai, kaip pasakodavo turistai, sek davo kiekvieną europiečių žingsnį? „Ne, nematėme ir nejutome, – nusijuokė J.Pėkis. – Bet gal jie ge rai slapstėsi?“
16
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakarė
Pumos savo globėją atpažįsta iš balso 11
„Savo būdu pumos ir liūtai skiriasi kaip diena nuo nakties. Liūtai – tikri tinginiai, didžiąją laiko dalį tie siog pramiega. Pumos – visiška priešingybė. Energija ir smalsu mas veržiasi per kraštus. Be to, charakteriu pumos panašios į ka tes – labai savarankiškos ir nie kam neleidžiančios vadovauti“, – tikino R.Vėliūtė. Ėmė trūkti erdvės
Viešojoje erdvėje pasipylusios kalbos, kad trijų pumų priežiūra gali būti pavojinga, merginos ne jaudino. „Į šnekas ar komentarus sten giuosi nekreipti dėmesio, o draugų ir kaimynų jau nebestebina niekas. Tie, kurie mane pažįsta, puikiai ži no, kad gyvūnai – visas mano gy venimas. Tiesiog negaliu likti abe jinga ir jei tik yra proga pasirūpinti tuo, kam labai reikia pagalbos, vi sada padėsiu“, – sakė pašnekovė. Anot jos, būdamos aktyvios ir žaismingos, pumos gali kąsti ar įbrėžti, tačiau jų veiksmai jokiu bū du nebus agresyvūs ar piktybiniai. „Įsisiautėjusios jos gali ir neaps kaičiuoti savo jėgų, bet specialiai sužeisti nebandė niekada. Gyven dama su mažyliais stebėjau jų cha rakterį, nuotaikas ir žinojau, kad,
sakykime, judinama uodega ar į priekį tiesiamos letenos reiškia, jog jie nenori bendrauti“, – tikino Ra sa. Jau daugiau kaip savaitė pumos gyvena tikruosiuose savo namuo se gamtininkų centre. Augantiems gyvūnams bute pradėjo trūkti erd vės ir gryno oro. Atsisveikinti su jaunikliais jų globėjai nebuvo lengva. Mergina pripažįsta, kad dabar ir namai su grįžus atrodo tušti. Tačiau klaipėdietė buvusius au gintinius nuolat mato gamtininkų centre, stebi, kaip jie auga ir stiprė ja, o tai kompensuoja išsiskyrimą. Mergina tikina, kad dabar trys pumos savo pirmąją globėją atpa žįsta iš balso ir su ja bendrauja la bai draugiškai.
Klaipė dietės žo džiais, rū pinimasis gyvūnais nėra nei auka, nei didvyriš kumas.
Pagalba silpnesniems
R.Vėliūtė prisipažįsta, kad meilė gyvūnams ją lydi visą gyvenimą. „Kada ir kaip pradėjau jaus ti ypatingą simpatiją gyvūnams, pasakyti negaliu. Tai toks dalykas, kurį apibūdinti sunku. Jis arba yra, arba jo nėra. Nuo vaikystės norė jau rūpintis silpnesniais už save. Pamenu, jog namo nešdavau su žeistus gyvūnėlius ir stengdavausi jiems padėti“, – prisiminė Rasa. 23-ejų mergina jau dešimt metų yra gamtininkų centro savanorė,
Charakteris: pumos – savarankiški gyvūnai, charakteriu pumos panašios į kates. Vytauto Liaudanskio nuotr.
tačiau pašnekovė tikino, kad vie no mielo širdžiai gyvūno neturi – jai įdomūs visi. Klaipėdietės žodžiais, rūpinima sis gyvūnais nėra nei auka, nei did vyriškumas. „Tiesiog savo gyvenimo jau neįsivaizduoju kitaip. Žinoma, kartais tenka atsisakyti pabuvimo su draugais ar kitaip praleidžiamo
laisvo laiko, tačiau aš nesijaučiu daranti kažką ypatinga. Galimy bė būti su gyvūnais, juos pažinti ir jiems padėti atperka viską“, – kalbėjo Rasa. Pašnekovė tikino, kad savo atei tį nori susieti su gyvūnais, tačiau pati įkurti globos namų nuskriaus tiems augintiniams nenorėtų. „Esu per daug globėjiška. Norė
čiau pagelbėti visiems, todėl ži nau, kad emociškai nesusitvarky čiau su tokia atsakomybe. Gąsdina ir faktas, kad gyvūnai kenčia, jiems skauda. Man sunku susitaikyti su praradimais. Šiuo metu tiesiog džiaugiuosi galimybe būti savano re gamtininkų centre ir bendrauti su ten gyvenančiais gyvūnais“, – sakė klaipėdietė.
„Švyturio arena“ jau ruošiasi naujam pramogų sezonui
Kasmet žiūrovus stebina įspūdingi ledo šou.
„Švyturio arena“ – vienintelė arena Vakarų Lietuvoje jau antrus metus klaipėdiečius kviečia stebėti įspūdingus koncertus, ledo šou, cirko pasirodymus bei azartiškas sporto rungtynes.
2011 m. liepos 28 d. įspūdingu „Smokie“ koncertu duris atvėru si arena jau nuo pirmosios dienos pranoko visus lūkesčius. Per pir mąjį sezoną arenoje įvyko net 75 renginiai, o pačioje arenoje apsi lankė per 200 tūkst. klaipėdiečių ir miesto svečių. Antrasis sezonas, kuris jau įpusėjo, taip pat nenuvy lė: „Švyturio“ arenoje koncertavo tokios pasaulinės muzikos legen dos kaip „Sweet“ ir „Slade“, Tho mas Andersonas iš „Modern Tal king“, Lietuvos muzikos grandai – nuostabusis maestro Virgilijus Noreika, Stasys Povilaitis, jauni mo mėgstamas Mantas Jankavi čius, SEL, vaikus džiugino liūtų, krokodilų ir kitų egzotiškų gyvū nų cirko pasirodymai. Artėjančią
vasarą klaipėdiečiai ir poilsiautojai taip pat galės džiaugtis ne tik jūra, bet ir renginiais arenoje. Žiūrovų laukia įspūdingas Joninių koncer tas, 2013 FIBA U19 Pasaulio mergi nų čempionatas, draugiška Lietu vos ir Belgijos rinktinių kova. CSC Telecom Klubo narystė – išskirtinė erdvė mėgautis renginiais
Renginius mėgstantys klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau žino, jog „Švy turio arena“ turi išskirtinę erdvę stebėti renginius. Vertinančius as meninį dėmesį bei patogumą are na jau kviečia tapti CSC Telecom Klubo nariais. Arenoje įsikūręs CSC Telecom Klubas – tai atski ra erdvė, įrengta stebėti arenoje vykstančius renginius patogiau bei išskirtiniau. Klubo nariai turi as menines kėdes, naudojasi atskiru įėjimu į areną, automobilių stovė jimo aikštele bei kitais klubo priva lumais – atskira rūbine, klubo ba ru, pigiausiais bilietais į renginius. Klubo nariai nuolat asmeniškai iš
Kitą sezoną laukiami įspūdingi cirko pasirodymai.
Klasikos gerbėjus džiugina pa-
saulinio lygio trupės.
anksto elektroniniu paštu gauna informaciją apie arenoje vykstan čius renginius. „Klube yra tik 360 vietų, todėl norintiems visus me tus renginius stebėti patogiai ir iš skirtinai, reikėtų suskubti, nes šiuo metu galima rinktis iš pačių pato giausių vietų ir narystę įsigyti pa lankiausiomis sąlygomis,“ – sakė „Švyturio arenos“ pardavimų ir rinkodaros vadovė Vilma Vainorė. Įspūdingas artėjantis sezonas
Rugsėjo mėnesį startuos nau jas, jau trečiasis, „Švyturio are nos“ sezonas. „Sieksime nenu leisti kartelės renginių kiekiui ir įvairovei, todėl ir 2013–2014 m. sezoną pasiūlysime renginių įvai riausiems skoniams“, – garantavo „Švyturio arenos“ direktorė Joli ta Krickė. Arenoje jau suplanuoti tiek žymiausių Lietuvos muzikos atlikėjų, tokių kaip Andrius Ma montovas, „Studija“, Marijonas Mikutavičius, koncertai, tiek vaikų ir tėvelių mylimų „Tele Bim Bam“
Scenos grandui S.Povilaičiui publika negailėjo aplodismentų.
ir Afrikos cirko pasirodymai, tiek kasmet laukiami ir vis kitokie le do ir „Žuvėdros“ pasirodymai bei užsienio atlikėjų koncertai. Nau jojo sezono renginius „Švyturio arena“ kviečia stebėti iš CSC Te lecom Klubo taip patogiau, ekono
miškiau ir garantuoja dar daugiau gerų įspūdžių. Daugiau informacijos galite ras ti www.svyturioarena.lt, el.paštu vipklientai@svyturioarena.lt arba mob. telefonu 865658573. Užs. 1110441
17
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vakarė horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė gegužės 11–17 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Savaitgalį nenuobodžiau site, nes giminaičiai, kai mynai arba namiškiai neduos jums ramybės, atakuos skambu čiais, replikomis ar pan. Reikėtų pasisaugoti vagysčių, apgaulių, neskleisti gandų. Nuo pirmadie nio iki ketvirtadienio daugiausia laiko skirsite šeimai, buičiai, nuo savybės reikalams. Dėl to gali nu kentėti darbo kokybė. Įmanomas reputacijos susvyravimas dėl ar timų žmonių protegavimo, pikt naudžiavimo tarnybine padėtimi ar pan.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalį mielai leisite su draugais, dalyvaudami vi suomeniniuose renginiuose. Jums norėsis pasižmonėti ir save paro dyti. Galima intriguojama pažin tis. Kitos savaitės pirma pusė ne džiugins, nes nelabai seksis veikti pagal numatytą planą. Galbūt ne susipratimų kels dominantis as muo, jo nekonkretumas. Antra periodo pusė žada daugiau tarpu savio supratimo ir bendrų intere sų. Venkite abejotinų avantiūrų. Neprognozuojamos reakcijos ga limos ir per vaikus. MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalio dienos nežada ramaus atsipalaidavimo. Arba patys turėsite daug darbo, arba talkinsite kitiems. Nuo pir madienio kelias dienas jums labai norėsis draugijos, aplinkinių dė mesio. Vis dėlto, jei kažkuo pasi žymėsite, kiti tai nebūtinai įver tins pozityviai. Apskritai, galite pajusti veidmainiavimą. Partne ris jus arba jūs jį tarsi vedžiosi te už nosies. Gali būti, kad kažkas mėgins jus įtraukti į meilės intri gas ar aferą darbe. Jei mokate lavi ruoti, viskas baigsis neblogai.
Įspūdžiai: „Costa Pacifica“ turėjo kuo nustebinti laidos vedėjus Hen
riką ir Giedrę.
Roberto Razmos nuotr.
Klaipėdos balandžių laukia tragiška lemtis? Jau ketvirtą kartą šį sezoną prie televizijos ekranų žiūrovus vėl kviečia informatyvi ir maloniai stebinanti laida „Lietuva – jūrinė valstybė“.
Šį kartą laidos kapitono Henriko Vaitiekūno ir žaviosios jo partne rės Giedrės nuotykiai prasideda di džiausioje Lietuvoje Klaipėdos jūrų krovinių kompanijoje „Klasco“. Laidos vedlių smalsumas žiūro vus supažindins su terminaluose pūpsančiais „sniego“ kalnais, ku rie net saulei šviečiant netirpsta. Giedr ė išbandys naujaus ias bendravimo technologijas, o Hen riko smalsumas atskleis didžiulę paslaptį, kodėl Klaipėdoje apsilan kiusių balandžių lemtis tragiška. Pasirodo – juos užkapoja varnos. Henrikas, nepailstamai ieškantis
atsakymų į būties klausimus, ban dys atsakyti į vieną sudėtingiausių – ar Lietuva yra draugiška šalis? Savo patirtimi dalysis laidos kapi tono pakalbinti iš įvairiausių pa saulio šalių į Klaipėdoje įsikūrusį LCC tarptautinį universitetą su gužėję studentai ir dėstytojai. Taip pat antras pagal dydį pasau lyje burinis laivas „Kruzenšternas“ kvies atsiliepti jame tarnavusius lietuvius, o Klaipėdą aplankiusio kruizinio laivo „Costa Pacifica“ kapitonas net pačius laidos ved lius nustebins supažindinęs juos su įspūdingo dydžio pramogų ir poil sio oaze – miestu ant vandens. Neįtikėtinai informatyvi lai da „Lietuva – jūrinė valstybė“ – jau šį sekmadienį, gegužės 12-ąją, 16.45 val. per LTV.
JAUTIS (04 21–05 20)
Stiuardesės galės dažytis lūpas raudonai DVYNIAI (05 21–06 21)
stiuardesių makiažui.
Turkijos oro bendrovė „Turkish Air lines“ atšaukė draudimą skrydžių palydovėms ryškiai dažytis lūpas, nes jos vadovybė sulaukė kaltinimų, kad pasiduoda vyriausybės įtakai ir bando islamizuoti kompaniją.
Vadovas Temelis Kotilas apie drau dimo panaikinimą paskelbė Turki jos spaudoje, o dėl jo įvedimo kal tino pernelyg uolius kompanijos žemesnio rango vadovus. Anksčiau šį mėnesį oro bendro vė teisino draudimą ir pareiškime tvirtino, kad „paprastam, tvarkin gam, pastelinių spalvų makiažui
teikiama pirmenybė. Daugybė mo terų, protestuodamos prieš lūp dažių draudimą, socialinės ži niasklaidos tinkluose įdėjo savo nuotraukas, kurioms pozavo ryš kiai raudonai pasidažiusios lūpas. Liberalioji žiniasklaida kaltino oro bendrovę siekiant islamizuoti kompaniją ir pasiduodant konser vatyvios vyriausybės įtakai. Pastaraisiais mėnesiais ši kles tinti kompanija, kurios 49 proc. akcijų priklauso valstybei, liovėsi siūlyti alkoholį per skrydžius ša lies viduje. „Klaipėdos“, BNS inf.
OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalio dienos ne itin palankios sveikatai, nes skatins alergijas, bus lengvai pa žeidžiami plaučiai. Nestiprios bus ir rankos, tad nepersidirbkite. Regis, nusipirksite naują drabužį arba priemonę sportuoti, sveika tai atkurti. Kitą savaitę neblogai seksis tarpininkauti, partneriau ti, aiškintis juridinius reikalus. Tik nekritikuokite aplinkinių įvaizdžio ir skonio. Į periodo pa baigą vis labiau rūpės nesutvar kyti finansiniai reikalai, mokes čiai, draudimas.
Savaitgalį mielai už siimsite amatais, žemės ūkiu, komercija. Seksis pirkti ar parduoti, išnuomoti ar išsi nuomoti. Džiugins tai, ką įgy jate. Vis dėlto kitą savaitę ga lite nusivilti kai kurių asmenų įpirštomis gėrybėmis, pažadais padėti, paremti. Regis, jums patiems teks nemažai sumokėti ar prisižadėti už norimą kom fortą ar net draugystę. Tai, kas yra toli nuo jūsų, kels neramias, slegiančias mintis. Kita vertus, jeigu jausitės atsipalaidavę, ap gaubti meilės, tas pojūtis gali būti labai trapus, iliuzinis.
„Klaipėdos“ inf.
Ribojo: iki šiol Turkijos avialinijos teikė pirmenybę pastelinių spalvų
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį pravartu leis ti laiką su partneriu, nes vienišumas itin slėgtų. Jeigu par tnerio šalia nėra, galima susiras ti kompaniją, pašnekovą, linkusį bendrauti, diskutuoti. Neužsisk lęskite tarp keturių sienų. Nuo pirmadienio pasinersite į įpras tus darbus. Ir vis dėlto jums vis kas kris iš rankų, jeigu santykiai su meilės partneriu kelia abejo nių, įtarimų, neatrodo nuoširdūs. Nemanykite, kad juos sutvirtin site lengvabūdišku meilės nuo tykiu.
Per išeigines būsite emo cionalūs ir linkę išpūsti tiek smulkias nesėkmes, tiek nuo pelnus. Regis, nelabai objektyviai vertinsite save esamoje situacijo je, o gal klysite ir dėl meilės santy kių, kurie gali būti nenuoširdūs, su paslaptimis ir keistais žaidimais. Nuo pirmadienio galimų apgaulių metas tęsis. Veidmainystė, neiš tikimybė, negautas kreditas ar ba gauta bauda – štai kas gali jūsų tykoti iki pat šio periodo galo. Pa sistenkite nesukčiauti ir neskleis ti dezinformacijos, nes melo vėžė mis toli nenuvažiuosite. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalio dienos netinka mos įtemptam ir fiziniam darbui bei intensyviam bendravi mui, nes tai labai vargins ir sekins jėgas. Tiktų užsiimti menu, medi tuoti. Kitą savaitę atsigausite, ta čiau tebekamuos aibė abejonių, susijusių su etinėmis vertybėmis, teisingumo samprata, meile. Jūsų įtarimai dėl kažkokio žmogaus ga li pasitvirtinti. Galbūt nutrauksi te su juo ryšius. Jeigu nepasitikite dalykiniais partneriais, santykiai su jais gali dar labiau pašlyti.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalis skatins plėsti akiratį, keliauti, mokytis, naršyti po internetą, pažindin tis su užsieniečiais ir t. t. Gali te dalyvauti neeiliniame rengi nyje, lankyti parodas, viešėti pas toli gyvenančius pažįstamus. Ki tą savaitę mėginsite reikštis dar be, politikoje arba viešumoje, ta čiau bus nelengva kitus įtikinti, kad kalbate nuoširdžiai, o jūsų vertybės moralios. Dėl flirtavimo darbe galimi nesusipratimai. Ki ta vertus, galite sulaukti įtakingo asmens dėmesio, įsitaisyti įdomų gerbėją. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Periodo pradžia žada išlaidų ir įvairių pagundų. Meilės troškulys vis labiau stiprės, tačiau jums nebūtinai pavyks realizuo ti savo aistras. Kitą savaitę meilės pagundos niekur nedings, kažkas jums labai rūpės arba jūs rūpėsite, tačiau abipusiškumo sunku tikėtis. Aktualūs gali būti teisiniai klausi mai, susiję su aferomis, įsiskolini mais. Nuo ketvirtadienio gali bū ti uoliai sprendžiamos problemos darbe, susijusios su padarytomis klaidomis, lėšų išeikvojimais.
VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgal į tur ėt ų būt i smagu. Galimos pramo gos, pasimatymai. Regis, noriai skirsite dėmesį vaikams. Būsi te kūrybingi, šmaikštūs, sek sis reikštis scenoje. Kitą savaitę teks surimtėti ir iš peties paplu šėti. Darbuotis seksis geriau, jei gu meilės sferoje nėra tuštumos lopų, o dalykinėje veikloje – afe rų. Deja, veikiausiai bus ir viena, ir kita. Tai reiškia, kad nerimau site dėl galimų praradimų arba paslapčių atskleidimo. Į perio do pabaigą bus daugiau sėkmės meilėje, o gal ir loterijoje. ŽUVYS (02 20–03 20)
Periodo pradžioje būsi te buitiškai nusiteikę. Na muose ir aplinkui namus, ūkį, so dybą mielai tvarkysitės, pasitelkę į pagalbą šeimos narius. Regis, ne trokšite jokių ypatingų užsiėmi mų ar pramogų. Galbūt lankysi tės vaikystės vietose, pas gimines kaime ar pan. Kitą savaitę pradė site kūrybingai nusiteikę. Min tys suksis apie romantiką, vaikus, konkursus. Tiesa, šioje srityje bus daug miglos ir nerealių iliuzijų. Sidonija
18
šeštADIENIS, gegužės 11, 2013
vaikų alėja 7–12 m.
Balandžio 27 d. skelbtą kryžiažodį „Krėsti pokštus mums smagu...“ pirmieji išsprendė ir teisingus atsakymus atsiuntė Emilis Bekeris (7 m) ir Otilija Bardauskaitė (11 m). Sveikiname! „Vaikų alėją“ rengianti leidykla „Jūsų flintas“ jiems dovanoja po naujausią žurnaliuką „Musė Pusė“. Kviečiame nugalėtojus atvykti jų pasiimti į „Klaipėdos“ redakciją adresu Naujojo Sodo g. 1A.
„Klaipėdos“ spalvos Kiekvieną savaitę, nuo pirmadienio iki šeštadienio, laikraštyje „Klaipėda“ pasirodo 7 teminiai priedai. Jų pavadinimai – spalvotame fone. Surašykite šių priedų pavadinimus ir jų fono spalvas ir siųskite e. paštu konkursas@kl.lt
19
šeštadienis, gegužės 11, 2013
sportas
Žiūrovams tvota mazgote
Sporto telegrafas Rankinis. Šiandien 14 val. sporto arenoje (Taikos pr. 61A) vyks Lietuvos rankinio lygos čempionato finalo iki trijų pergalių trečiosios rungtynės tarp Klaipėdos „Dragūno“ ir Alytaus „AlmeidosStronglaso“ komandų. Po dviejų susitikimų uostamiesčio rankininkai pirmauja 2:0.
Istorinės pergalės laukę 4 tūkst. uostamiesčio sporto aistruolių, po „Neptūno“ ir „Prienų“ komandų rungtynių iš arenos, skirstėsi rūškanais veidais. Klaipėdos ekipa, pralaimėjusi 81:90, leido varžovams išlyginti mažojo finalo rezultatą – 2:2.
Imtynės. Šiandien 12 val. Melnragės sporto salėje (Burių g. 19) vyks tarptautinis laisvųjų imtynių turnyras dėl Ričardo Pauliukonio taurės. Dalyvaus jaunučiai iš šešių valstybių – Lietuvos, Latvijos, Estijos, Baltarusijos, Lenkijos ir Vengrijos. Futbolas. Rytoj Klaipėdos futbolo mokyklos dirbtinės dangos aikštyne vyks dvejos Sekmadienio futbolo lygos čempionato rungtynės. 12 val. susitiks „Klarksono-Plikių“ ir „Saremos“ komandos, 18 val. – susirems „Herkaus galerijos-Sendvario“ ir Plungės „Žiogų“ vienuolikės.
Gynyba: darniai kovoję svečiai (balti apranga) sugebėjo atremti klaipėdiečių atakas.
Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Pirmųjų „Neptūno“ medalių Lietuvos krepšinio lygos čempionate laukę žiūrovai, skirstydamiesi nevengė kandžių replikų, keiksmažodžių juos nuvylusiems krepšininkams. Gerbėjai pyko ne vien dėl to, kad pagal visas grandis subalansuotas uostamiesčio klubas pralaimėjo vos septyniems prieniškiams, bet ir dėl to „Neptūno“ krepšininkų apatiško rungtyniavimo. Svečiai, nuo 7-osios min. į priekį išsiveržę – 20:17, daugiau nė karto neleido šeimininkams bent išlyginti rezultato. Pergale tikėję žiūrovai vylėsi, kad po pralaimėto pirmojo kėlinio 21:29, jų numylėtiniai ras jėgų pavyti svečius ir išplėšti pergalę. Tačiau laikas bėgo, o skirtumas netirpo. Kuo arčiau buvo rungtynių pabaiga, tuo akivaizdžiau buvo matyti, kad „Prienų“ ekipa laimės ir išlygins bendrą rezultatą. „Treneris per visą sezoną taip ir neišmokė „Neptūno“ gintis. Keturi žaidėjai pelnė „Prienų“ komandai beveik visus taškus“, – socialiniame Klaipėdos krepšinio klubo tinklalapyje širdgėlą liejo aistruoliai. – Ketverios rungtynės, o problemos – tos pačios. Kiek dar laiko juokins K.Maskvytis? „Prienai“ žaidžia banalų krepšinį. Nejaugi priešnuodžių nėra. Suraskite normalų trenerį.“ Kazys Maksvytis, „Neptūno“ vyriausiasis treneris, po rungtynių dievagojosi, kad jo auklėtiniai perdegė. „Prasčiau pradėjome dvikovą, antrajame kėlinyje bandėme vytis varžovus, tačiau neišvengėme
klaidų, ėmėme panikuoti, nesilaikėme drausmės ir išsimušėme iš vėžių. Reikia pripažinti, kad „Prienai“ šįkart buvo stipresni, – sakė strategas. – Galbūt tas pralaimėjimas padės komandai mobilizuotis ir kilti į žūtbūtinę kovą visai kitaip nusiteikus. Dar ne viskas prarasta. Čia buvo vienokios rungtynės, Prienuose, tikiu, kad turėtų būti kitokios. Darysime viską, kausimės iš paskutiniųjų. Pirmose rungtynėse Prienuose dėl skruostikaulio lūžio praradome Simą Galdiką, o šįkart netekome ir Evaldo Dainio.“ „Prienų“ vairininkas Virginijus Šeškus atviravo, kad dar vykstant į Klaipėdą jis savo krepšininkų veiduose matė ryžtą, siekį laimėti: „Pagrindinė pergalės priežastis – noras laimėti. Į Klaipėdą vykome tik pergalės. Kovėmės iš paskutiniųjų ir tai davė vaisių. Tikiu ir visada tikėjau savo komanda, nors dauguma ir kalbėjo, kad šįkart laimės klaipėdiečiai. Mes nieko nejautėme, o ėjome kautis. Dar laukia mūšis Prienuose. „Neptūnas“ – stipri komanda, viskas priklausys nuo to, kaip jiems seksis atakuoti krepšį. Svarbu neleisti įsimėtyti jų snaiperiams.“ Kad „Neptūno“ komandoje atmosfera nėra ideali, atsiskleidė per minutės pertraukėlę. Anot žiniasklaidos priemonių, „Neptūno“ legionierius Davidas McClure per pauzę buvo nepatenkintas ekipos draugų pastabomis ir susistumdė su pretenzijas reiškusiais žaidėjais. Incidente dalyvavo Marius Runkauskas ir Raimundas Danys. Neoficialiai teigiama, kad 17 min. žaidusiam D.McClure ki-
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
Vytauto Petriko nuotr.
Paskyrimas. Naujame Europos jaunimo futbolo čempionato atrankos cikle Lietuvos jaunimo iki 21 metų rinktinę į priekį ves naujas strategas. Vyriausiuoju treneriu oficialiai paskirtas praeityje vienas žinomiausių šalies futbolininkų, olimpinis čempionas Arminas Narbekovas. Jau patvirtinta, kad kartu su A.Narbekovu jaunimo rinktinėje toliau dirbs kelerius metus vienu komandos trenerių buvęs Mindaugas Neoras. Dar vieno trenerio asistento kandidatūra šiuo metu svarstoma. Olandijoje. Ketvirtą kartą klubo istorijoje Olandijos futbolo taurę iškovojo bei teisę dalyvauti Europos lygos turnyre pelnė dešimtąją vietą pirmenybėse užimanti „AZ Alkmaar“ komanda, finale 2:1 (2:1) nugalėjusi antrojoje pozicijoje čempionate esančius „PSV Eindhoven“ futbolininkus. Ledo ritulys. Suomijos bei Švedijos sostinėse vyksta 77-asis pasaulio ledo ritulio čempionatas, kuriame dėl medalių kovoja 16 pajėgiausių planetos komandų. Ketvirtadienį didžiausia pirmenybių staigmena užfiksuota H grupėje. Po trijų pergalių iš eilės pirmą pralaimėjimą patyrė čempionės titulą ginanti Rusijos rinktinė, 1:2 pralaimėjusi antrą pergalę iškovojusiems Prancūzijos ledo ritulininkams. Iki šiol prancūzai čempionatuose rusams buvo pralaimėję visus šešis mačus. Paskutinį kartą – 2:7 – 2009 metais.
Konfliktas: kol treneris dėstė tolesnį žaidimo planą, kai kurie krepši-
ninkai susistumdė.
ti žaidėjai priekaištavo, kad amerikietis nepasirengęs kovai ir „pjauna grybą“. Per šį laiką krepšininkas taškų nepelnė: neįmetė dvitaškio, dviejų tritaškių, tris kartus suklydo. Lemiamas mažojo finalo mačas Prienuose vyks pirmadienį. Jei „Neptūnas“ ir laimės, tai pergalės džiaugsmas nė iš tolo neprilygs tai, šventei, kokia būtų buvusi ketvirtadienį Klaipėdoje.
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Rungtynių statistika „Neptūnas“ – „Prienai“ 81:90 (21:29, 20:22, 22:22, 18:17). D.Gailius 28, R.Broadusas 17, V.Šarakauskas 11, A.Butkevičius 9, M.Mažeika, G.Gustas po 6, L.Mikalauskas 4/A. Milaknis 23, G.Orelikas 22, A.Valeika 21, G.Kadžiulis 11, S.S.Vene 9, P.Ivanauskas 4.
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
Nesėkmė. Pirmąsias Estijos krepšinio čempionato finalo iki keturių pergalių rungtynes antrąją vietą reguliariajame sezone užėmęs Egidijaus Dimšos atstovaujamas Tartu „Rock“ klubas svečiuose 69:83 pralaimėjo Talino „Kalev-Cramo“ krepšininkams. Lietuvis pelnė 4 taškus. Pralaimėjo. Lietuvos 17-mečių merginų (gimusių 1996 metais ir vėliau) rinktinė Vilniuje apmaudžiai 0:1 (0:0) pralaimėjo pirmąsias UEFA „Development“ turnyro rungtynes su Velso futbolininkėmis. Lietuvės įvartį praleido trečiąją (80+3 min.) teisėjos kompensuoto laiko minutę.
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
Orai
Savaitgalį numatomi lietingi, su perkūnija orai. Šiandien lis, vietomis griaudės perkūnija, šils iki 19–22 laipsnių, pajūryje bus apie 15 laipsnių šilumos. Sekmadienio naktį bus apie 12 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 22 laipsnių. Lietūs numatomi visoje šalyje.
Šiandien, gegužės 11 d.
+16
+15
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+18
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+22
Utena
+16
5.32 21.33 16.01
132-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 234 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+21
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +14 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +21 Kopenhaga +16
kokteilis Aviacijos užkulisiai
Londonas +15 Madridas +24 Maskva +28 Minskas +28 Niujorkas +22 Oslas +14 Paryžius +15 Pekinas +33
Praha +17 Ryga +17 Roma +21 Sidnėjus +22 Talinas +17 Tel Avivas +27 Tokijas +20 Varšuva +19
Vėjas
Marijampolė
Vilnius
+22
Alytus
4–9 m/s
orai klaipėdoje Šiandien
+22
+19
Problema: neveik ia radiolokacinė sis tema. Sprend imas: rad iolokacinė sis tema niekada neveik ia „off“ padėtyje. Problema: trūkst a treč iojo var ikl io. Sprendimas: po neilgų paieškų trečias var ikl is rastas po dešiniuoju sparnu. Problem a: lėkt uvas keist ai elg ias i. Sprend imas: lėktuvas perspėtas, kad reik ia būti pak lusniam, skristi norma liai ir neišdykauti. Problema: kabinoje pelė. Sprendimas: į kabiną įleista katė. Problema: negyvi vabzd žiai ant prie kin io stiklo. Sprend imas: mes jau už sakėme gyv ų vabzd žių. Problema: ausinėse neįt ik im i garsai. Sprend imas: gars ai sureg ul iuot i iki įtik imo lyg io. Problema: kabinoje dunksėjimas, tar si nykštukas belstų plaktuku. Sprendi mas: iš nykštuko atimtas plaktukas. Problema: salone daug musių. Sprend imas: musės perskaičiuotos – jų kiek is atitinka leistiną normą. Problema: kabina purv ina – net inka net kiaulėms. Sprend imas: kabina iš plauta – kiaulėms tinka. Problema: prietaisų skydelyje paste bėt i trys tarakonai. Sprend imas: vie nas užmuštas, vienas sužeistas, tre čiam pavyko pasprukti. Česka (ei, mieli skaitytojai, šįmet Stepono Da riaus ir Stasio Girėno skrydžiui per Atlantą – 80 metų)
Dalius, Jokūbas, Mamertas, Miglė, Pilypas, Skirgaudas
gegužės 11-ąją
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+14
+15
+14
+13
4
+15
+17
+16
+15
3
+15
+15
+14
+12
6
rytoj
Po kiekvieno skrydžio vienos Australi jos aviakompanijos pilotai užpildo spe cialų blanką, kur iame aprašo proble mas, kilusias kelionės metu. Kompani jos inžinieriai, pašalinę trūkumus, lapo apačioje parašo, kok ių veiksmų buvo imtasi. Štai keletas realiai užreg istruo tų skundų ir atsakymų. Problema: pag rindin į vidin į kair įjį ra tą beveik reikia keisti. Sprendimas: pa grindinis vidinis kairysis ratas beveik pakeistas. Problema: kažkas kabinoje ats ilais vino ir skleid žia garsus. Sprend imas: kažkas kabinoje priveržta. Problema: frikcinės kaladėlės stabdo greičio rankenos judėjimą. Sprend i mas: būtent tam jos ten ir įrengtos. Problema: įtar iame, kad lango stikle ats irado įskil imas. Sprend imas: įta riame, kad jūs teisus.
Vardai
pirmadienį 1904 m. gimė ispanų dail in ink as Salvado ras Dali.
1916 m. gimė ispanų ra šytojas, Nobel io prem i jos laureatas Camilo Jo se Cela. Mirė 2002 m. 1943 m. Antrojo pasauli nio karo metais JAV da lin iai išs ilaipino Aleu tų salose – tai buvo pir moji teritorija, kurią JAV šiame kare susig rąž ino iš Japonijos. 1949 m. Izrael is tap o JTO nariu. 1973 m. Vakar ų Vok ie tijos žemesn ieji parla mento rūmai patvirtino
Pamažu ateina vasara
sutartį, kuria atkurti for malūs padalytų Vokieti jų santykiai. 1993 m. Lietuva tapo Eu ropos Tarybos nare. 1997 m. IBM kompiute ris „The Deep Blue“ Niu jorke laimėjo šešių parti jų šachmatų mačą prieš pasaulio čempioną Garį Kasparovą. 2003 m. vyko referen dumas dėl stojimo į Eu ropos Sąjungą. Daug u ma pasisakė teigiamai.
Sapnininkas
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Po vasariškai šiltos bangos pajūrio laukia kiek vėsesnės dienos. Ta čiau sinoptikai teikia vilčių, kad ki tą savaitę šiluma termometro stul pelį vėl kilstelės į viršų.
Šį savaitgalį, prognozuojama, dar išsilaikys debesuoti orai be perkū nijų, protarpiais gali pakrapnoti. Dienomis oro temperatūra pasieks 12–15, naktimis – 5–8 laipsnius ši lumos, pūs šiaurės, šiaurės vakarų 4–9 m/s vėjas. Kaip teigė Lietuvos hidrome teorologijos tarnybos Jūrinių pro gnozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys, panašūs orai turėtų išlikti ir kitos savaitės pradžioje. Specialistas prognozavo, kad pirmadienį dar protarpiais palis, antradienį kai kur vietomis gali trumpai palynoti, pūs šiaurės va karų, šiaurės 4–9 m/s vėjas. Oro temperatūra dienomis kils iki 13– 16, naktimis bus 4–7 laipsniai ši lumos.
Ką šiąnakt sapnavote?
Sapne matuotis keliaraištį, ypač rau
Laikas: vaismedžiai jau apsipylė žiedais.
„Antroje savaitės pusėje debesys pradės sklaidytis, lietaus nenuma toma, turėtų atšilti“, – komentavo L.Pakštys. Oro temperatūra dieno
Vytauto Liaudanskio nuotr.
mis kils iki 18–21, vietomis – ir iki 25 laipsnių šilumos, naktimis laukiama 12–15 laipsnių šilumos. Vyraus piet ryčių krypties 5–10 m/s vėjas.
doną, merginai reiškia, jog dar tą patį pusmetį ras progą keršyti už išdavys tę, o moteriai – slaptas nuotykis atvers ir akis, ir širdį, ir piniginę. Vyras, sapna vęs keliaraištį, gali tapti apkalbų objek tu. Du keliaraiščiai ant vienos kojos – praž ūt ingas neapsisprend imas. Šis sapnas gal i perspėt i: iš didel io debe sies, deja, tik mažas lietus. Jei sapne keliaraištį gavote dovanų – įžeis įtari mas, jog sparčiai ritatės bankroto link. Šis sapnas gali reikšti ir padrąsinimą, į kurį verta reaguoti teigiamai, ypač jei sapnuojama, kad kel iaraišt į dovano ja vyras, patinkantis ir kitoms. Skolin tis keliaraištį – gėda, kurią būtina kuo greičiau pamiršt i, kad ji nekamuot ų, nesusargdintų. Sapne regėtas žydras keliaraištis reiškia vestuves. Regėti sapne žmogaus nugarą reiš kia nemalonų gyven imą. Jei sužeis ta jūsų nugara, reikėtų saugotis savo priešų. Jei nugara juoda ir purvina – žadamas sunkus ir vargingas darbas. Jei nugarą kuo nors trinate – laukia ne tikėtas džiaugsmas. Jei sapne keikiatės, pasirinksite abe jotiną gyvenimo būdą, suklaidins kitų pavyzdys. Girdėti kitus keikiantis, reiš kia, kad jūsų akiratyje atsiranda klas tingas žmogus. Paraginimas nesikeik ti, tai ir raginimas mažiau domėtis kitų reikalais, ypač asmeniniu gyvenimu. Tai gali reikšti ir įkyrų žmogų, kuris ne sirenka priemonių tikslui pasiekti.