Ekonomika
Pasaulis
7p.
NeÂleÂgaÂliĹł paÂjaÂmĹł praÄ—ÂjuÂsiais meÂtais gaÂvo kas penkÂtas darÂbinÂgas ĹĄaÂlies gyÂvenÂtoÂjas.
8p.
Ar skurÂdĹžiauÂsiÄ…  ES naÂrÄ™  BulÂgaÂriÂjÄ…  iĹĄÂtiks  poÂliÂtiÂnis  paÂraÂlyÂĹžius?
Sportas
9p.
„SĹŤÂkuÂrio“ ĹĄoÂkÄ—Âjai E.DaÂniĹŤÂtÄ— ir  A.BiÂĹžoÂkas priÄ—ÂmÄ—  sveiÂkiÂniÂmus bei  sveiÂkiÂno  vieÂnas kiÂtÄ….
AKCIJA Kaina 208 Lt/m , su PVM *
KERAMINIAMS BLOKELIAMS 3
* Kaina pateikta pasiimant produkcijÄ… iĹĄ sandÄ—lio Technikos g. 7C, Kaunas. Akcija vyksta iki 2013 06 01. PrekiĹł kiekis ribotas.
Tel. 8 37 400225, 8 696 94538. www.serfas.lt
Antradienis geguŞės 14, 2013 Nr. 109 (19970) kaunodiena.lt 2 Lt
Blogiausias Europoje Zoologijos sodas
SlauÂgyÂtoÂjai dirbs vieÂtoj gyÂdyÂtoÂjĹł LieÂtuÂvoÂje slauÂgyÂtoÂjĹł, neÂreÂtai vis dar vaÂdiÂnaÂmĹł seÂseÂlÄ—Âmis, – per pus maÂĹžiau nei DaÂniÂjoÂje, BelÂgiÂjoÂje ar AiÂriÂjoÂje. NeÂpaiÂsant to, joms keÂti naÂma perÂduoÂti kai kuÂrias gyÂdyÂto jĹł funkÂciÂjas.
LiÂgoÂnius nuÂmaÂtoÂmos perÂmaiÂnos neaÂbeÂjoÂtiÂnai ĹĄoÂkiÂruos: juos pir miauÂsia apÂĹžiĹŤÂrÄ—s ne gyÂdyÂtoÂjai, o slauÂgyÂtoÂjai. Jie ÄŻverÂtins, koÂkios pa galÂbos reiÂkia, atÂliks tyÂriÂmus ultÂra garÂsu, nuÂstaÂtys, paÂvyzÂdĹžiui, ar nÄ—Â ra krauÂjo, skysÂÄ?iĹł krĹŤÂtiÂnÄ—s lÄ…sÂtoÂje ar pilÂve. Ar iĹĄÂminÂtinÂga, kad ir taip diÂde lÄŻ darÂbo krĹŤÂvÄŻ tuÂrinÂtys slauÂgyÂtoÂjai dirbs dar ir vieÂtoj gyÂdyÂtoÂjĹł?
Sveikata
11p.
Dienos citata „Gal noÂrinÂÄ?iĹłÂjĹł yra daug, bet tuÂriu atÂsaÂkyÂti atÂviÂrai: ji tikÂrai neÂbus tos insÂtiÂtu ciÂjos vaÂdoÂve“, – premÂjeÂras Algirdas ButÂkeÂviÂÄ?ius  neiÂgÄ— ganÂdus, kad buÂvuÂsio FNTT  vaÂdoÂvo ĹžmoÂna V.BoÂreiÂkieÂnÄ— bus  paÂskirÂta vaÂdoÂvauÂti „VersÂliai LieÂtuÂvai“. „„KliĹŤÂtys: ZooÂloÂgiÂjos soÂdo diÂrekÂtoÂrius A.DiÂdĹžioÂkas nauÂjus gyÂvĹŤÂnus daÂbar gaÂlÄ—s pirkÂti tik su asoÂciaÂciÂjos ĹžiÂnia.
PasÂkelÂbus, kad dÄ—l praÂstos LieÂtuÂvos zoo loÂgiÂjos soÂdo bĹŤkÂlÄ—s EuÂroÂpos zooÂloÂgiÂjos soÂdĹł ir akÂvaÂriuÂmĹł asoÂciaÂciÂja paÂnaiÂkiÂno jo, kaip viÂsaÂteiÂsio naÂrio, staÂtuÂsÄ…, paÂsiÂpyÂlÄ— svarsÂtyÂmĹł, ar vieÂninÂteÂliam ĹĄaÂlies ZooÂlo giÂjos soÂdui ne laiÂkas uĹžÂverÂti duÂris.
TRAK
AI
VILN
IUS
KAUN
AS
ANYK
Ĺ ÄŒIA
I
IGNAL INA
ZARA SAI
Ĺ AKI
AI
PÄ–DA
PALA N
GA
NER
INGA
DRUS
KININ
KAI
BIRĹ TO
NAS
KLAI
GEGUŽĖS 16 d. SU LAIKRAĹ ÄŒIAIS
ViÂliÂja Ĺ˝uÂkaiÂtyÂtÄ—
v.zukaityte@kaunodiena.lt
BalÂtos vÄ—ÂliaÂvos neÂkeÂlia
PrieĹĄ du mÄ—ÂneÂsius praÂdÄ—ÂjÄ™s dirb ti nauÂjaÂsis LieÂtuÂvos zooÂloÂgiÂjos so do diÂrekÂtoÂrius AuÂriÂmas DiÂdĹžioÂkas susidariusios siÂtuaÂciÂjos neÂdraÂma tiÂzuoÂja: esÄ… tai bĹŤÂsiÄ…s geÂras spyÂris ÄŻ uĹžÂpaÂkaÂlÄŻ.
AndÂriaus AlekÂsandÂraÂviÂÄ?iaus nuoÂtr.
„ZooÂloÂgiÂjos soÂdas nÄ—Âra paÂĹĄaÂlin tas iĹĄ tarpÂtauÂtiÂnÄ—s orÂgaÂniÂzaÂciÂjos, ji tik paÂĹžeÂmiÂno mĹŤÂsĹł staÂtuÂsÄ…: buÂvo me viÂsaÂteiÂsiai naÂriai, o daÂbar esa me kanÂdiÂdaÂtai“, – paÂdÄ—ÂtÄŻ paÂtiksÂli no A.DiÂdĹžioÂkas. PrieÂĹžasÂtys, koÂdÄ—l taip atÂsiÂtiÂko, esanÄ?ios paÂprasÂtos: Zoologijos so dÄ… reiÂkia iĹĄ esÂmÄ—s atÂnau jinÂti.
3
5p.
2
Antradienis, gegužės 14, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 0
19
50mg/m3
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,60
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0 22
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Įžuvinamos Kauno marios
Meilės laiškas miestui
Metų teisės žmogus
Šiandien Kauno mariose to liau vyks įžuvinimo darbai. Per dvi dienas į marias bus paleista apie 200 kg dvimečių plačiakakčių ir 300 kg dvime čių lynų. Atsižvelgus į moks lininkų rekomendacijas, van dens telkiniuose veisiami ne jaunesni kaip pusės metų žu vų jaunikliai.
Pradėti atnaujinti Nemuno krantinėje prie Vytauto Di džiojo tilto esantys užrašai „KarTU ♥ Kauną“ ir LIETU VA – tai aštuntus metus KTU studentų vykdoma socialinė akcija „Papuoškime Kauną“. Studentai ravi krantinės plyte lių tarpuose išdygusias žoles, paskui iš naujo dažys užrašus.
VDU Teisės fakulteto bend ruomenė pirmą kartą rinko Metų žmogų, kuriuo tapo ad vokatas, kontoros „NORDIA BAUBLYS & Partners“ part neris Evaldas Rapolas. Nomi nantai buvo vertinami už jų erudiciją, kolegialumą, atvi rumą naujovėms, etiškumą ir kūrybiškumą.
Valdiška tarnyba susimovė Vilija Žukaitytė
v.zukaityte@kaunodiena.lt
Kauno rajone aptiktas pavojin gos augalų ligos – bakterinės degligės – židinys sukėlė ant ko jų visas tarnybas. Ir – per dieną pavyko rasti sklypo savininką.
Valstybinė augalininkystės tar nyba pusmetį slėpė šią svarbią informaciją ir aiškino, kad per šešis mėnesius niekaip nepa vyksta surasti sklypo savininko. Į paiešką įsitraukus Kauno rajono savivaldybės valdžiai, paaiškėjo, kad sklypo savininkai yra tiesiog ranka pasiekiami – sklypo šeimi ninko mama yra Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Giedrė Rondamanskienė. Kuriozas, bet tarnautoja rū pinasi kovos su augalų ligomis programomis. Dienraštis „Kauno diena“ su sisiekė su specialiste, tačiau ji kategoriškai paneigė, kad skly pas priklauso jai. „Tai mano sūnaus sklypas, kurį jam pa dovanojo senelis“, – nukirto G.Rondamanskienė. Moteris teigė, kad apie šia me sklype atsiradusį bakteri nės degligės židinį sužinojo tik iš „Kauno dienos“. „Kol eg ė pers iunt ė man straipsniuką ir pasiteiravo, ar čia ne apie mano sūnaus sklypą ra šo“, – pasakojo specialistė. G.Rondamanskienė aiškino, kad jau ėmėsi veiksmų sunaikin ti ligos židinį. „Jau užsukau me chanizmą, kad prasidėtų nai kinimo darbai. Nors ir ne mano sklypas, bet reikia viskuo pasi rūpinti. Sunaikinsime visus už sikrėtusius augalus“, – žadėjo moteris. Grėsmingos bakterijos židinys aptiktas Stabaunyčiaus kaime, kuris yra įsikūręs prie Nevėžio, maždaug 3 km į pietus nuo Bab tų. 8 ha sklypas, kuriame ras tas degligės židinys, priklauso Kauno mieste gyvenamąją vietą deklaravusiam Algirdui Ronda manskiui. Menkai prižiūrimame sode auga sulaukėjusios kriau šės, gudobelės, šermukšniai. Bakterinė degligė ypač pavo jinga vaismedžiams ir dekora tyviniams augalams. Ligos su kėlėjui padeda plisti vėjas ir migruojantys paukščiai. Jos ne pajėgia sunaikinti jokios chemi nės medžiagos, todėl vienintelis kovos būdas – užkrėstus vais medžius kirsti ir deginti.
Kauno apygardos teisme nagrinėjama neeilinė by la. Viešumon iškilo nele galūs, tačiau tradiciniai santykiai Pravieniškių pa taisos namuose. Tarp nu žudymu pasibaigusių krikštynų organizatorių – kaunietis Audrius Paš kauskas, kalintis už savo tėvų nužudymą.
Atviras: už savo tėvų nužudymą nuteistas ir vėl už nužudymą teisiamas A.Paškauskas vienin
telis iš teisiamųjų neslėpė savo veido.
Tomo Raginos nuotr.
Mirtinos krikštynos zonoje Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Mirė užspringęs vandeniu
Teisiamiesiems skirtame stiklinia me aptvare – aštuoni kaltinamieji iš Pravieniškių pataisos namų. Dar vieną konvojavimo tarnybos parei gūnai atvesdino ir pasodino atski rai, nes jis jau buvo atlikęs bausmę ir išleistas į laisvę. Pataisos namuo se dienas leidžiantys vyrai kaltina mi nusikaltimais, kuriuose įvykdė bausmės atlikimo vietoje. Atliekant ikiteisminį tyrimą išaiškinta, o teisme tvirtinama tai, kad Pravieniškių pataisos na muose liepos 25-oji yra krikšty nų diena, vadinama jūros švente. Tai reiškia, kad tą dieną vandens voniomis, smūgiais šlapiu rankš luosčiu, samčiu sriubai krikštija mi naujokai. Per 2010 m. liepos 25-ąją vyku sią vadinamąją jūros šventę vienas pataisos namų naujokas neatlaikė. Radviliškio rajono gyventojas 50metis Rimantas Fialkauskas Pra vieniškių pataisos namuose mirė užspringęs vandeniu. Negyvas nu teistasis buvo rastas prie medžio. Vengė viešumo
Kaltinamųjų apklausa. „Duosiu parodymus tik tada, kai iš salės bus išprašyti žurnalistai“, – pareiškė vienas kaltinamųjų Aivaras Mika lauskas. Tokį jo prašymą entuzias tingai palaikė ir kiti kaltinamieji. A.Mikalauskas išdėstė prašy mo motyvus: „Žurnalistai mane priskyrė nuskriaustųjų kastai, o jai priskiriami homoseksualai. Aš turiu žmoną. Kaip man po to su ja bendrauti?“ Kiti nuteistieji su skubo pritarti, kad žurnalistai juos
šmeižia ir žemina. Advokatai pri tarė, kad šie kaltinamieji yra ypa tingesni žmonės. Pataisos namai šiuo metu yra jų gyvenamoji vieta ir spaudos rašiniai gali apsunkin ti jų gyvenimą. Priminęs, kad byloje nagrinėja mos nužudymo aplinkybės, teisė jas leido bylą nagrinėti viešai. Tradicija – smūgiai
Apie liepos 25-ąją – krikštynų dieną kolonijoje žino visi bausmę atliekantys vyrai. Vieni jau paty rė šią ceremoniją, kiti jos laukia su baime. Teisiamieji dėstė, kad apie tai žino ir pataisos namų ad ministracija. „Ats isak yt i dalyvaut i krikš tynose negalima“, – rėžė vienas teisiamųjų. „Negalima, ir tiek. Paaiškinsiu, kai nebus žurnalis tų“, – pareiškė A.Mikalauskas. Tą dieną į lokalinio sektoriaus kiemą buvo išnešta metalinė lova. Naujokai esą savo noru paeiliui gulė į krikštyti skirtą lovą. Cere monijos dalyviai atsigulusį pririš davo. Tada pasikeisdami daužyda vo jį metaliniu samčiu į krūtinę, pilvą, taip pat – šlapiais rankš luosčiais, kurių vienas galas buvo surištas mazgu. Tarp aktyviausių ceremonijos dalyvių buvo minimi keli pataisos namų gyventojai: A.Paškauskas, Laimutis Stasiulis, Dainius Trei nys, Valdemaras Ochrimenka. Kalėjo už pedofiliją
Krikštynų ceremonijos neatlaikęs R.Fialkauskas buvo vienas iš dau gelio tą dieną krikštijamų naujo kų. Jis buvo paskutinis. Dar vyks tant egzekucijai kai kurie dalyviai pastebėjo, kad vyresnis vyras bu
vo gerokai stipriau talžomas nei jo pirmtakai. R.Fialkauskas už grotų pateko už itin sunkius seksualinius nusikal timus prieš iš vaikų namų paimtą mergaitę. Pedofilas už grotų buvo pasiųstas devyneriems metams. Iš vaikų globos namų devynerių mergaitę R.Fialkauskas su žmona paėmė globoti dar 1998-aisiais. Neprabėgus nė metams, globėjas ėmė priekabiauti prie mažametės, ją prievartauti. Prievartą mergaitė kentė iki 2006-ųjų, kai neišken tusi kreipėsi pagalbos. Ji pareigūnams nurodė, kad su globėju turėjo lytinių santykių ne mažiau kaip 20 kartų per metus – namuose ir ūkiniuose pastatuose, kai namuose nebuvo globėjos.
Vyresnio amžiaus vyras buvo gerokai stipriau talžomas nei jo pirmtakai.
Pradėjo mėlynuoti
Nerašyta taisyklė, kad nuteistieji už seksualinius nusikaltimus, pedo filiją zonoje patenka į žemiausiąją kastą. Kiti nuteistieji jų negerbia. Ar tai turėjo įtakos, kad krikštija mam R.Fialkauskui kliuvo stipres ni smūgiai, nė vienas kaltinamasis neužsiminė. Tai, kad krikštijamas R.Fialkaus kas jautėsi blogai, ėmė mėlynuoti, liudijo net keli teisiamieji. „Jis ka silina (nuteistųjų žargonu – apsi metinėja – red. past)“, – tokią vie no iš egzekutorių D.Treinio frazę mini net keli dėl nužudymo kal
tinami nuteistieji. Vis dėlto, ku ris R.Fialkauskui užpylė ant gal vos lemtingą kibirą vandens, dar neatsakyta. R.Fialkausko egzeku cijos filmuota medžiaga yra tokios prastos kokybės, kad teisiamie ji vieni kitus identifikavo tik pagal tos dienos trumpikių ilgį ir apran gos spalvas. Bausmės padidės
Beveik visi kaltinamieji keitė savo anksčiau duotus parodymus. Teis mą jie tikino, kad anksčiau jų paro dymus surašinėję tyrėjai klaidingai juos suprato ir esą įtikino, kad teis me bus galima tiksliau paaiškinti nužudymo aplinkybes. Stiklinia me aptvare sėdintys vyrai negailė jo ir klausimų vienas kitam. A.Paškauskas beveik visų klau sė, ar jie atsimena, kaip jis buvo apsirengęs. Užduodant klausimus A.Paškausko balse nebuvo juntama jokių emocijų. Jo laisvės atėmimo laikas jau ėjo į pabaigą. 2003 m. jis buvo nuteistas 14 metų už savo tė vų nužudymą. Nijolė ir Algirdas Paškauskai bu vo nušauti savo automobilyje ke liais šūviais į galvą 1998 m. Jų kūnai rasti automobilyje kelyje Klaipė da–Kaunas, ties tiltu per Nerį. Ty rimas buvo atsidūręs aklavietėje ir sustabdytas. Po trejų metų atnau jintas, kai nužudytųjų duktė prisi pažino melavusi, nes bandė užtik rinti brolio A.Paškausko alibi. Jei teisme bus įrodyta krikštynų dalyvių kaltė, prie jiems jau skir tos bausmės bus pridėta bausmė už R.Fialkausko nužudymą. Už tai Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą nuo penkerių iki 20 metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos.
3
Antradienis, gegužės 14, 2013
miestas Rekonstruoti vėžę siūlo šeši
Nuskendo du šernai
naujos vasaros pramogos
„Rail Balticos“ geležinke lio ruožo Kazlų Rūda–Kau nas vėžės rekonstrukcijos ir tiesimo rangos darbų pirki mo konkurse gauti šešių da lyvių pasiūlymai. Juos pa teikė „Hidrostatyba“, „Euro via“, „Panevėžio keliai“, „Al kesta“, Geležinkelio tiesimo centras ir „Fegda“.
Prie vaizdingo Kauno marių skardžio rasti du negyvi šer nai. Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento Gy vosios gamtos apsaugos ins pekcijos viršininkas Alvy das Glinskis atmetė galimy bę, kad šernus pakirto kul kos. Manoma, kad šernai nu skendo.
Vėl pradedamos rengti pra moginės kelionės upėmis. Jau šį sekmadienį iš seno sios Kauno upių prieplaukos krantinėje prie Vytauto bažny čios į Kulautuvą pajudės lai vas „Tolstojus“, o nuo birže lio 1 d. plokščiadugniais laive liais bus galima paplaukioti ir Nevėžiu.
Blogiausias Europoje Zoologijos sodas Asoc iac ij os pateiktam e 1 rašte išvardyti keli punk tai, kurių Zoologijos sodas ne
Nuomonės žirafa
beat it inka: blogos gyv ūn ų lai kymo sąlygos, per mažas narvų plotas, pasenusi įranga. Tikrin tojams užliuvo babuinų būstas, meškų voljeras, kuriame negali gyventi ne tik meškos, bet ir joks gyv ūn as. Liūto voljero vid in ės patalpos – per mažos. „Čia ke lios konkrečios problemos, ku rias įvardijo Europos zoologijos sodų ir akvariumų asociacija“, – sakė A.Didžiokas.
Jį seniai laikas uždaryti dėl netinka mų gyvūnams laikyti sąlygų, o gy vūnus išdalyti geriems Vakarų Eu ropos zoologijos sodams. Užtenka juos čia kankinti.
Kaunietė Kažin kodėl tik dabar suskato imtis priemonių, ji mūsų Zoologijos sodas apgailėtinos būklės jau daug metų? Kaip visada: kol žaibas netrenks, mu žikas nepersižegnos...
Pasitaisyti – penkeri metai
Lietuvos zoologijos sodas į Euro pos zoologijos sodų ir akvariumų asociaciją (EAZA) priimtas 1992 m. Lemtingas patikrinimas, po kurio Zoologijos sodas neteko sa vo statuso, įvyko šių metų vasa rį – paskutinėmis buvusio direk toriaus Vaclovo Dumčiaus darbo dienomis. Asociacija Zoologijos sodą įpa reigojo per penkerius metus pa šalinti trūkumus, kitaip jis ne teks ir kandidato statuso. „Jeigu mums pavyks susitvarkyti anks čiau, galėsime juos pasikviesti, kad įvertintų, ar viskas yra ge rai. Tada anksčiau laiko vėl tap sime visateisiais asociacijos na riais“, – vilt ingai nus iteik ęs kalbėjo naujasis Zoologijos sodo direktorius. Labiausiai visus lietuvius gąs dina, kaip šio statuso netekimas paveiks Zool og ijos sod o darb ą, ar dėl to nebadaus gyvūnai. „Tai neužkirs kelio gauti europinių lė šų, tai nėra toks skausmingas da lykas, kaip daugelis mano, – tie siog tur ės im e pas itempt i, kad galėtume vėl pretenduoti į visa teisių narių statusą“, – aiškino A.Didžiokas. Esminis nepatogumas – Zoolo gijos sodas gyvūnų galės įsigyti tik su asociacijos leidimu. „Mums pri skirtas mentorius, konsultuosian tis visais klausimais, padėsiantis spręsti esamas problemas“, – už siminė direktorius.
Dienos klausimas Ar jus tenkina Lietuvos zoologijos sodo būklė? Sodui reikia pasitvarky ti, bet dide lių bėdų ne matau
2 37
%
Zoologijos sodas tinkamai sutvarkytas, nieko nereikia keisti
61
Ne, toks Zoologijos sodas – gyvūnų kankinimas
kaunodiena.lt
Ji
Kontrastai: beždžionių gyvenimo sąlygos Lietuvos ir Frankfurto (nuotr. viršuje) zoologijos soduose skiriasi
kaip diena ir naktis.
Nauja sodo vizija
Ne vienus metus kalbėta, kad Zoo logijos sodui reikia riebios finansi nės injekcijos, tik taip sodas taps šiuolaikiškas. Bet tik pernai Ap linkos ministerija, kuriai pavaldus Zoologijos sodas, tarsi praregėjo: pradėta rengti galimybių studija, atskleidžianti visus Zoologijos so do trūkumus, nubrėžianti kryptį, kur link plėtoti šį kauniečių vai kystėje pamėgtą objektą.
Tikrintojams užkliu vo babuinų būstas, meškų voljeras, ku riame negali gyventi ne tik meškos, bet ir joks gyvūnas. „Iki finišo liko du mėnesiai, tada jau turėsime galimybių studiją“, – žadėjo Zoologijos sodo direktorius A.Didžiokas. Be galimybių studijos, rengiamas ir Zoologijos sodo teritorijos deta lusis planas. Bet šis darbas užtruks ilgiau, nes reikia gauti visų kaimy ninių sklypų savininkų sutikimus, be to, derinimai su įvairiomis ins titucijomis trunka ne vieną mėne sį. Direktoriaus nuomone, iki Nau jųjų metų, t. y. 2014 m. sausio, jis turėtų būti patvirtintas. Tada jau bus galima pradėti rengti sodo re
Andriaus Aleksandravičiaus, Dalios Šalnienės nuotr.
konstrukcijos techninį projektą“, – darbų eilę vardijo A.Didžiokas. Tikisi ES pagalbos
Galimybių studija nubrėš gaires, kaip galėtų atrodyti rekonstruo tas Zoologijos sodas, tačiau įgy vendinti visiems sumanymams, be abejo, reikės pinigų. Ir gana ne mažos sumos. Direktorius įsitiki nęs, kad Lietuvos zoologijos sodas yra vertas vadintis turistų traukos centru, bet tam reikia ne vieno ir ne dešimties milijonų litų. „Tigro voljero remontas kainavo apie 1 mln. litų. Labai paprasta su skaičiuoti, kiek reikės pinigų, – so de – apie 60 statinių“, – skaičia vo A.Didžiokas, kuris žino, kad kai kurie užsienio zoologijos sodai vie no voljero rekonstrukcijai išleidžia ir iki 69 mln. eurų. Nei Zoologijos sodas, nei Aplin kos ministerija tokių lėšų tikrai ne turi, todėl tikimasi pagalbos iš ES fondų. „Iš bilietų pardavimo mes uždirbame tik 30 proc. savo me tinio biudžeto. Esame priklausomi nuo ministerijos ir jos skiriamų pi nigų“, – teigė sodo vadovas. Apie uždarymą negalvoja
Apie komplikuotą Lietuvos zoolo gijos sodo padėtį dienraštis „Kau no diena“ pasiteiravo ir aplinkos ministro Valentino Mazuronio. Užklausus, ar buvo svarstoma ga limybė iš viso uždaryti Zoologijos sodą, jis teigė, kad tikrai ne.
„Iš Europos zoologijos sodų ir ak variumų asociacijos tokių rekomen dacijų negavome. Mano nuomone, toks sprendimas būtų neteisingas ir netikslingas“, – savo nuomonę iš sakė ministras. Anot jo, spynos ant sodo vartų kabinti nereikia, atvirkš čiai – būtina siekti, kad greta Kau ną garsinančios „Žalgirio“ krepši nio komandos atsirastų dar vienas objektas, vertas pasididžiavimo“, – įsitikinęs V.Mazuronis.
Kauno zoologijos sodas yra apgailė tinos būklės. Kai lankėmes praėjusį rudenį, buvo baisu: gyvūnų tik kur ne kur, daug tuščių voljerų. Tarp tautinė organizacija priėmė teisin gą sprendimą: jei neįmanoma išlai kyti sodo ir užtikrinti gyvūnų gero vės, geriau iš viso tokio sodo nerei kia. Pasidairykite po Europos zoo logijos sodus, pvz., Švedijos ar Vo kietijos. Skirtumas akivaizdus. Kad ir kaip būtų gaila ir liūdna, geriau jo kio zoologijos sodo nei toks, koks yra dabar. Geriau jo vietoje įkurti kokią jaukią pramogų vieta „a la Bel montas“ – juk vieta pasakiškai graži, ąžuolynas.
alo Manau, Zoologijos sodo teritorija pa kankamai didelė, tik reikėtų rekonst ruoti ir renovuoti visus voljerus, re konstruoti patalpas, kuriose laiko mi gyvūnai. Keista, kad sodo admi nistracija nesugebėjo per tiek metų gauti paramos rekonstrukcijai ir re novacijai.
kaunodiena.lt
4
Antradienis, gegužės 14, 2013
Miestas
Ramybės parką pamiršo
Apleistas: žolė sunkiai kalasi per storą pernykščių lapų sluoksnį, o kai
kuriuose parko plotuose vargu ar išvis ji prasikals.
Diana Krapavickaitė
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Bene didžiausią istorinę praeitį iš visų Kauno parkų turintis Ramy bės parkas pamirštas. Tai nereiš kia, kad niekas jame nesilanko, tačiau pasivaikščiojus aptrupėju siais asfalto takeliais šiam parkui apibūdinti peršasi epitetas – ap leistas.
Prieš keletą metų Ramybės parkui Vytauto pr. suteiktas kapinių sta tusas. Tuomet valdininkai ir politi kai džiūgavo, kad atkurtas istorinis teisingumas, nes parkas yra seno sios, kadaise buvusios pagrindinės, Kauno kapinės. Grąžinus parkui kapinių statusą, rodėsi visai logiškas žingsnis jį per
Tomo Raginos nuotr.
duoti „Kapinių priežiūros“ žinion. Deja, tai padarius apgailėtina parko padėtis ėmė tik blogėti. Likusiose keliose šiukšliadėžėse ėmė nebe tilpti šiukšlės, jų kalnai kaupėsi po suoleliais.
Koks Ramybės par kas apleistas buvo pernai pavasarį, ly giai toks pat apleis tas jis yra ir šiemet.
„Kapinių priežiūrai“ labiau se kėsi tvarkyti veikiančias kapines, todėl buvo nutarta senąsias kapi nes susigrąžinti“, – aiškino Kau
no savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Remi gijus Skilandis. Vis dėlto iš esmės situacija nepa sikeitė. Koks Ramybės parkas ap leistas buvo pernai pavasarį, lygiai toks pat apleistas jis yra ir šiemet. Žolė sunkiai kalasi per storą per nykščių lapų sluoksnį, o kai ku riuose parko plotuose vargu ar iš vis ji prasikals. Mat Kauno politikai nutarė, kad nuo medžių nukritę la pai yra trąša, todėl jie nuo žaliųjų plotų nebus grėbiami. „Kauno švaroje“ užsakėme tik šiukšlių valymą iš šiukšliadėžių ir šiukšlių surinkimą nuo žaliųjų plo tų“, – trumpai parko priežiūros strategiją išdėstė Kauno savival dybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis. Net tai, kad Ramybės parkas įtrauktas į Nekilnojamojo turto kultūros vertybių registrą, nepadė jo, kad jam tvarkyti būtų numaty tos lėšos atskiroje miesto biudže to eilutėje. Valdininkas nesigynė: po Kauno tarybos narių sprendimo, kad se ni lapai yra trąša ir jų grėbti nerei kia, niekas ir neieškojo būdų, kaip geriau prižiūrėti žaliąją oazę mies to centre. Aplink Ramybės parką įsikūrusios trys mokyklos – Vin co Kudirkos progimnazija, Alek sandro Puškino vidurinė mokykla, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazija – irgi nebus raginamos švarinti parko.
Kauno termofikacijos elektrinė kritikuoja Kainų komisijos delsimą Kauno termofikacijos elektrinės (KTE) išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės ko misija (VKEK), pažeisdama savo nustatytą tvarką, ignoruoja prašy mus organizuoti „žaliosios“ elekt ros energijos gamybos kvotų auk cioną.
Pranešime aiškinama, kodėl Kauno termofikacijos elektrinė, pradėjusi perėjimo prie biokuro procedūras, yra atsidūrusi sudėtingoje situaci joje. Mat ji turi įsipareigojimų mies tui investuoti į biokuro įrenginius, bet VKEK delsia skelbti aukcioną, kuris būtinas tam, kad būtų pradėti KTE rekonstrukcijos darbai. „Susidaro paradoksali situacija. Kaip žinoma, visi šilumos gamin tojai, norintys įrengti didesnes kaip 20 megavatų galios biokuro katili nes, privalo statyti kogeneraci nes elektrines, kad būtų gamina ma ir šiluma, ir elektra. Tai visoje Europos Sąjungoje galiojanti tvar ka, kad biokuras nebūtų deginamas tik šilumai gaminti. Taip pat galioja ir tvarka, pagal kurią turi būti nu statyta, kiek valstybė nupirks „ža liosios“ elektros energijos. Tai yra mes, kaip gamintojai, einame į auk cioną su kitais gamintojais ir mė giname pasiūlyti mažiausią elekt ros kainą. Taip ėmėmės realizuoti mūsų įsipareigojimą Kauno mies tui į KTE rekonstrukciją investuoti šimtus milijonų litų. Tačiau staiga atsirado keistų trukdžių“, – teigė KTE generalinis direktorius Eval das Paulavičius.
Užmojai: KTE į rekonstrukciją ketina investuoti daugiau kaip 300
mln. litų.
Tomo Raginos nuotr.
Anot E.Paulavičiaus, viskas vy ko pagal nustatytą darbų grafi ką, kol VKEK, gavusi KTE prašy mą organizuoti aukcioną, „panėrė į tylą“. VKEK, gavusi prašymą or ganizuoti aukcioną, per 30 dienų privalo paskelbti aukciono aprašą. Jeigu to nepadaro, turi paskelbti priežastis, dėl ko atsisakoma or ganizuoti aukcioną. „Situacija gali tapti išties sudė tinga. KTE pirmąjį biokuro katilą planuoja paleisti 2015 m. rudenį, šildymo sezono pradžiai. Turime preliminarias sutartis su įrangos gamintojais, vykdomi kiti darbai, nes toks objektas kaip KTE – tai ne keliolikos megavatų galios katili nė, kurią galima įrengti per kelis mėnesius. Turime įsipareigojimų miestui dėl investicijų, dėl bioku ro ir taršos mažinimo. Esame di džiausi šilumos gamintojai Kaune. Perėjimas prie biokuro leistų mak simaliai sumažinti priklausomy bę nuo gamtinių dujų ir efektyviai
naudoti Lietuvoje gaminamą bio kurą. Todėl visiškai nesupranta me VKEK pozicijos – ji ignoruoja savo pačios prisiimtus įsipareigo jimus organizuoti skatinimo kvo tų paskirstymo racionus biokurą naudojantiems elektros gaminto jams“, – sako E.Paulavičius. KTE kreipėsi į VKEK prašyda ma paaiškinti, kodėl susidarė to kia situacija ir kokie galimi spren dimai. KTE į rekonstrukciją ketina in vestuoti daugiau kaip 300 mln. li tų. Planuojama dalį dujinių kati lų keisti į biokuro bei rekonstruoti vandens šildymo įrenginius, kad jie atitiktų 2016 m. įsigaliosian čius naujus ir kur kas griežtesnius taršos reikalavimus. Apskaičiuota, kad investicijos šilumos kainą su mažins mažiausiai 25 proc., o tai Kauno miesto gyventojams kiek vieną šildymo sezoną leistų sutau pyti apie 40 mln. litų. KD inf.
5
antradienis, gegužės 14, 2013
lietuva Nesutramdys perbėgėlių?
Pradėjo konsultacijas
V.Uspaskichas paliks Seimą?
Siūlymas iš Seimo šalinti per bėgėlius prieštarauja konstitu ciniams principams. Kaip teigia teisininkai, Konstitucijos pa taisos, nustatančios, kad man dato netektų daugiamandatė je apygardoje išrinkti iš partijos išstoję ar pašalinti parlamenta rai, prieštarauja laisvo mandato ir asmens laisvės principams.
Vyriausybei praėjusią savaitę įpareigojus energetikos mi nistrą Jaroslavą Neverovičių iki liepos 1 d. tartis su regio niniais partneriais latviais ir estais, ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas Visagi no atominės elektrinės (VAE) projektas, šalys pradėjo kon sultacijas.
Buvęs Darbo partijos pirmi ninkas Viktoras Uspaskichas teigia rudenį pasitrauksiantis iš Seimo, jeigu teismo spren dimas galimo sukčiavimo by loje jo atžvilgiu bus objekty vus. „Taip, planuoju. Dvylika metų politikoje, užtenka jau“, – vakar BNS sakė politikas. Jis teigė norįs grįžti į verslą.
Mūšis dėl „Verslios Lietuvos“ tęsiasi Iš pareigų pasitraukus viešosios įstaigos „Versli Lietuva“ vadovui Pauliui Lukauskui, šalies versli ninkai sunerimo – jie svarsto, ar tiesioginės užsienio investicijos ir eksportas nebėra Ūkio ministeri jos prioritetas. Valdžia tai neigia.
Planas: dalis numatytų grąžinti 128 mln. litų jau skirta holokaustą išgyvenusiems Lietuvos žydams, likusius
planuojama skirti religinėms bendruomenėms, kultūros renginiams.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Žydų turto grąžinimo nebekontroliuos? Valstybės auditoriai Vyriausybei pareiškė nebenorintys pri žiūrėti, kaip vykdomas karo metais nusavinto žydų tur to grąžinimas, ir siūlo, kad tai darytų bendruomenių atsto vų samdyti privatūs auditoriai. Pačios žydų bendruomenės sprendimui neprieštarauja. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Seimas šiandien turėtų apsispręsti, ar po pateikimo pritarti Vyriausybės siūlomam įstatymo projektui, ku riuo siekiama atsisakyti Geros va lios kompensacijos už žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą disponavimo fondo valstybinio au dito. Fondui kasmet dalimis per vedamus 128 mln. litų, kuriuos dar praėjusios kadencijos Seimas ap sisprendė skirti kaip kompensaciją žydų religinėms bendruomenėms už Antrojo pasaulinio karo metais nu savintą turtą, siūloma pavesti tik rinti privatiems auditoriams. Juos samdyti turėtų pats fondas. Kaip dienraščiui sakė įstatymą parengusios Ministro pirmininko tarnybos Teisės skyriaus vedėjas Rimvydas Pilibaitis, dar steigiant fondą įstatymu numatyta, kad tu ri būti atliekamas valstybinis au ditas. „Joks kitas auditas, išskyrus vykdomą Valstybės kontrolės, pa gal šią nuostatą būti negali. Bet jie mato, kad Viešųjų įstaigų įstatyme už buhalterinių ir finansinių duo menų teisingumą turi atsakyti pa ti įstaiga, taigi jos veiklą privalo tik rinti samdomas privatus auditorius.
Tad siekiama panaikinti tokį prieš taravimą“, – tvirtino R.Pilibaitis. Anot jo, iš numatytų 128 mln. li tų lėšos pervestos jau du kartus – 2012 m. (3 mln.) ir 2013 m. (12,5 mln.). Pernai metų pervedimus Valstybės kontrolė jau tikrino ir esą pamatė, kad patikrinti visas deta les – ne jos jėgoms.
Gercas Žakas:
Jei jau nuspręsta duo ti pinigų, tai kam tuo met kontroliuoti? Tai nesolidu.
„Valstybės kontrolė ir pasiū lė inicijuoti įstatymo pataisas. Pa žeidimų, kiek pamenu, nustaty ta nebuvo. Bet Valstybės kontrolė ir netikrino detalių, kaip tie pini gai judėjo, žiūrėjo tik faktą, kad pi nigai buvo pervesti. Juk valstybės kontrolieriai negali važinėti po vi są pasaulį paskui sąskaitas, ieškoti galų. Tad tai turėtų būti pačios vie šosios įstaigos atsakomybės klau simas“, – sakė jis. Ministro pirmi
ninko tarnybos atstovas pripažino, kad dėl tokio sprendimo gali kilti nepasitenkinimas, nes ir anksčiau žydų bendruomenės ne visada su tarė dėl restitucijos modelio. „Yra priešiškos jų pačių stovyk los, kartais jie vieni kitų veiksmuose įžvelgia piktų kėslų, tačiau tie sam protavimai, jei nepagrįsti faktais, negali būti avansu vertinami kaip neteisėta veikla“, – pareiškė R.Pi libaitis ir pridūrė, kad, privatiems auditoriams nustačius pažeidimų, Vyriausybė pasilieka teisę stabdyti kompensacijos mokėjimą. Kauno žydų bendruomenės pir mininkas, minėto fondo valdybos narys Gercas Žakas tvirtino nie kada nepritaręs nuostatai, kad au ditą turi vykdyti valstybė. „Jei jau nuspręsta duoti, tai kam tuomet kontroliuoti? Tai nesolidu. Fonde yra net dvi valdybos, aš vie nai jų priklausau. Kaune kas trečias pastatas žydų statytas, tai logiška, jei jau už tuos pastatus skiriama kompensacija, negali būti ir kont roliuojama, kaip tie pinigai skirsto mi. Todėl siūlomas sprendimas lo giškas. Nesakau, kad mes ko nors bijome, – auditas, nors ir privatus, aišku, vis tiek yra būtinas“, – sa kė G.Žakas.
„Kalbant apie Lietuvos įvaizdį, manau, kardinalus tokių įstai gų kaip „Versli Lietuva“, „Inves tuok Lietuvoje“ vadovų keitimas be pagrindo yra nesuprantamas dalykas“, – sakė buvęs „Verslios Lietuvos“ valdybos narys ir bend rovės „Intersurgical“ generalinis direktorius Sigitas Žvirblis. Pasak delfi .lt, iš Ūkio minis terijos pasiūlymo pasitraukti jau yra sulaukusi ir viešosios įstai gos „Investuok Lietuvoje“ vado vė Milda Dargužaitė, tačiau ji tai padaryti atsisakė. „Investuotojų forumo“ vyk domoji direktorė Rūta Skyrienė teigė nepritarianti planams vėl sujungti „Verslią Lietuvą“ ir „In vestuok Lietuvoje“ į vieną orga nizaciją. „Atskyrus organizacijas, veik los labai išsigrynino, nes jų klien tai yra visai skirtingų polinkių. „Investuok Lietuvoje“ dirba su investuotojais užsienyje ir bando padėti dėl plėtros, o „Versli Lie tuva“ dirba su įmonėmis, kurios nori investuoti, augina ateities Lietuvos eksporto potencialą“, – delfi .lt citavo R.Skyrienę. Pati ūkio ministrė Birutė Vė saitė delfi .lt sakė, jog P.Lukausko pagrįstai paprašyta palikti „Vers lią Lietuvą“, ir neigė, kad jo vie tą ruošiamasi atiduoti socialde
mokratei Violetai Boreikienei, kuri yra buvusio Finansinių nu sikaltimų tyrimo tarnybos vado vo žmona. Tą patį pakartojo ir premjeras Algirdas Butkevičius. „Gal norinčių yra daug, bet tu riu atsakyti atvirai, jinai tikrai nebus tos institucijos vadove“, – vakar spaudos konferencijoje teigė A.Butkevičius, paklaustas, ar V.Boreikienė bus paskirta va dovauti „Versliai Lietuvai“. Jis taip pat pridūrė, kad buvu sio „Verslios Lietuvos“ vadovo P.Lukausko paslaugų atsisaky ta, nes jis skyrė daugiau laiko ki tiems darbams. „Šiandien buvau susitikęs su ūkio ministre ir ji mane informa vo, kad vadovas ėjo kelerias pa reigas ir daug laiko skirdavo ki toms pareigoms. Aš tikrai apie šitą direktorių, poną Lukauską, esu teigiamos nuomonės. Ir pir miausia turėtų būti sprendžia mas klausimas, ar jis atsisakytų tų paslaugų, kurias teikdavo, be pagrindinių. Manau, toks turė tų būti susitarimas, o jei nesusi tariama, – tada atsisveikinama“, – teigė premjeras. Kartu A.Butkevičius paneigė, kad svarstoma iš pareigų atleisti ir „Investuok Lietuvoje“ vadovę M.Dargužaitę. „Dėl kitos institucijos vadovės tikrai nėra jokių pokalbių. Teko susitikti, kalbėtis, turi daug am bicingų planų ir tikrai nesiruo šiama keisti, tikimės, kad ji ši tuos planus įgyvendins“, – sakė A.Butkevičius. KD, BNS inf.
Krito: „Verslios Lietuvos“ vadovo P.Lukausko pasitraukimas iš pos-
to sukėlė audringą verslo reakciją.
Tomo Lukšio / BFL nuotr.
6
antradienis, gegužės 14, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Lietuva nori euro, ir taškas
Kauno gyventojai miesto savivaldybei – tik žaisliukai? Norvydas Skirgaila
S
avivaldybės vienašališkas sprendimas perduoti per 100 daugiabučių kitam būsto adm in istrator iui papiktino kauniečius. Anot pa starųjų, taip elgdamiesi valdžios atstovai savivaliauja ir nepaiso miestiečių interesų.
Julijanas Gališanskis
K
odėl Lietuva veržiasi 2015 m. sausio 1 d. įstoti į euro zoną, nors pastarąją krečia krizė? Nes tai ne euro zonos, o pavienių šalių skolų krizė. Ar Lietuva bent svarstė galimybę nestoti į eu ro zoną? Ne, jau esame susieti su euru, o vers las nor i atsik ratyti transakcijos išlaidų. Bet ar Lietuvos žmonės nori gelbėti prasisko linusias valstybes? Mūsų šalis nėra didelė, to dėl ir įmokos nebus labai didelės. Galbūt reikėtų bent palaukti, kol paaiškės eu ro ateitis? Nuo atsakymo į šį klausimą Lietu vos Prezidentė Dalia Grybauskaitė, duodama interviu Vok ietijos žurnalui „Der Spiegel“, iš sisuko. Paaišk in imai, šveln iai tar iant, nėra labai įti kinam i, tačiau labiausiai šiame interv iu nu stebino du dalykai: šal ies vadovės nenoras net kalbėt i apie alternat yvas ir lyg postula tas peršamas teig inys, kad Lietuva nori kuo greičiau įsivesti eurą.
Deja, diskusijoms nė ra nei laiko, nei noro iš aukščiau. Iš pradžių nu spręsime, o po to jau pa diskutuosime.
Pribloškiamas sprendimas
„Tokia savivaldybės savivalė jau peržengia visas ribas, esame pri blokšti tokių valdžios metodų“, – piktinosi Janina Žukauskienė, gyvenanti Kuršių gatvės 20-aja me name. Jos namas pateko tarp 111 daugiabučių, kurie skubos tvarka buvo perduoti būsto sa vivaldybės įsteigtai administra vimo įmonei „Kauno komunali nis ir butų ūkis“. Šiemet įsigaliojusiose įsta tymo pataisose numatyta, kad administratorius renkasi pa tys gyventojai, o savivaldybė tik patvirtina sutartis. Iki tol admi nistratoriai dalyvaudavo savi valdybių skelbiamuose konkur suose. Praėjusios savaitės Kauno ta rybos posėdyje būsto valdyto jai buvo paskirti netaikant jokių teisinių atrankos kriterijų. „Apie šį sprendimą sužinojome iš ži niasklaidos, niekas iš savival dybės nesiteikė paklausti mūsų nuomonės“, – stebėjosi J.Žu kauskienė.
Žaidimai: gyventojai pasipiktino, kad jų turtas lyg žaisliukai per vieną dieną perduodami kitai admi
Skundų neturėjo
O kas yra ta Lietuva, kuri taip dega noru? Ap link in iai, pak laust i, ar nor i euro, šauk ia „ne“ arba gūžčioja pečiais negalėdami pasirinkti, kas baisiau: valiutos keitimas ar didesnės kai nos. Anal it ik ų nuomonės irg i svyr uoja nuo „reik ia kuo greičiau“ iki „palauk ime ir paž iū rėkime, kas bus“. Viešosios nuomonių apklau sos rodo, kad euro priešinink ų Lietuvoje vis dar gerokai daug iau nei šalinink ų. Tai ar ne turėtų šal ies vadovai bent sušvelninti retori ką, tautos vardu kalbėdami šituo klausimu? Deja, diskusijoms, kaip visuomet, nėra nei lai ko, nei noro iš aukščiau. Iš prad žių nuspręsi me, o po to jau pad isk utuosime. Bet juk ne spjausi į tautos nuomonę? Apie tai irg i pagal vota. Tam yra sukurta Lietuvos visuomenės informav imo apie euro įved imą ir komun i kacijos strateg ija, kurios pag rindinis uždavi nys, cituojant pažodžiui, – padėti visuomenei pasirengti euro įvedimui. Perskaičiau net tris kartus: ar čia tikrai kalba apie visuomenę, o ne apie kok ius darželinukus? Tad gal ime būti ramūs, gerbiamieji. Kas neiš mano – bus pamokytas. Kas abejoja – bus įti kintas. Kas netik i – bus papirktas. Na, o norin tiesiems išgelbėt i Lietuvą nuo euro bel ieka tik sabotuoti Mastr ichto kriter ijus: praver ti skyles biud žete, praskol int i valstybę arba įsukti infl iacijos karuselę. informacija:
302 250
Kaunietė tikino, kad namo gy ventojams puikiai sekėsi bend radarbiauti su įmonės „Šilainių būstas“ vadybininku. „Kartu nusprendėme pakeisti langus laiptinėje, atnaujinti šilumos mazgą. Nebūdavo jokių nesu sipratimų ar nesuderintų darbų, kainų“, – tvirtino moteris. Gyventojai planavo apšiltin ti lifto įrangos patalpas, nes per kiaurus langus žiemą skverbiasi šaltis. „Dabar neaišku, kaip bus su šiais planais. Esame stum domi kaip kokie žaisliukai“, – skėstelėjo rankomis J.Žukaus kienė. Moteris sakė, kad namo gy ventojai lengvai savivaldybės žaidimams nepasiduos ir palai kys juos iki šiol administravusios įmonės ketinimus ginti savo bei žmonių interesus teisme. Patys savivaldybės tarnau tojai neneigia, kad sprendimas vienašališkai keisti administra torius prieštarauja įstatymams.
Po sprendimo projektu netgi buvo Kauno savivaldybės Teisės skyriaus pastaba, kad projektas prieštarauja įstatymams, tačiau politikai į tai numojo ranka. Kelia daug įtarimų
Pasak J.Žukauskienės, namo gy ventojai yra mokūs, gyvena be skolų, patys tvarko aplinką, pla nuoja darbus. „Gal todėl esame gardus kąsnelis įmonėms, ku rioms įtaką daro valdininkai“, – svarstė ji. Įtarimų kyla ir Taikos pr. 85ojo namo gyventojui Aurimui. „Turime pagrįstų įtarimų, kad kažkas valdžioje už mūsų nuga rų sukirto rankomis ir ketina da ryti nešvarius darbelius“, – kal bėjo vyras. Kaunietį nustebino žinia, kad įmonės „Dainavos būstas“ pa skelbtame liftų priežiūros kon kurse iki šiol monopoline pa dėtimi besimėgaujanti įmonė „Kaun o liftai“ net ik ėtai pa siūlė triskart mažesnę kėlimo įrenginių priežiūros kainą nei ligšiolinė. „Vadinasi, liftų priežiūros pa slaugos gali būti pigesnės, jei „Kauno liftai“ staiga pakeitė kai nas. Peršasi išvada, kad skubiai keisti administratorių be mūsų žinios reikėjo tam, kad savival dybės valdoma administravimo bendrovė „Kauno komunalinis ir
butų ūkis“ neskelbtų konkurso ir viskas liktų kaip buvę“, – mano Aurimas.
Gyventojai savi valdybės žaidi mams nepasiduos ir palaikys juos iki šiol administravu sios įmonės keti nimus ginti savo ir žmonių interesus.
Pasigenda skaidrumo
J.Žukauskienė irgi pastebi, kad liftų priežiūros ūkyje nėra skaid rumo. „Daug metų mokame ne mažus mokesčius, kaupiame lėšas lifto renovacijai, o kai pa sidomėjome, kada galime tikėtis naujo lifto, nes senasis jau visai nusidėvėjęs, sulaukėme atsaky mo, kad liftai atnaujinami eilės tvarka. Tačiau mes mokame už savo lifto atnaujinimą, o ne už kitų namų įrenginius“, – stebė josi gyventoja. Vėtrungės g. 3-iojo namo gy ventojas Mindaugas pasigenda aiškumo, kur panaudoti per re montą gyventojų pinigai. „Kai su administratoriais pabandė me gauti remonto darbų sąma
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
tas, kiek realiai mūsų pinigų iš leista, „Kauno liftai“ atsisakė pateikti bet kokią informaciją prisidengdami tuo, kad jie dir ba su gyvybei pavojingais įren giniais“, – teigė gyventojas. Pašnekovas taip pat stebi si, kad kas mėnesį mokėdami techninės priežiūros mokestį žmonės turi papildomai mokė ti už remonto paslaugas. „Dėl to palaikome administratorių idėją skelbti liftų priežiūros konkur sus“, – sakė Mindaugas. Tačiau Dainavos ir Šilainių mikrorajonuose dirbantys ad ministratoriai, vos paskelbę lif tų priežiūros konkursus, susi dūrė su aktyviu „Kauno liftų“ pasipriešinimu. Įtariama, kad skubus, įstatymams priešta raujantis sprendimas keisti ad ministratorius namų, kurie turi liftus, atsirado paisant „Kauno liftų“ interesų. Kauno valdžia nutarė nekreip ti dėmesio į tai, kad „Kauno ko munalinis ir butų ūkis“ kaip savivaldybės įmonė negali ad ministruoti daugiabučių, nes yra susijusi su „Kauno švara“ ir „Kauno energija“. O „Šilainių būstas“ ir „Dainavos būstas“, į kuriuos nusitaikė savivaldybė, nesusiję nei su Kaune veikian čiomis liftų įmonėmis, nei su at liekų ar šilumos tiekimo bendro vėmis.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“, Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė
„Kauno dienos“ redakcija, Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260 Jūratė Kuzmickaitė – 302 275
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė –
Vilniaus biuro vadovas Evaldas Labanauskas – (8 5) 219 1372
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
nistravimo įmonei, nepaisant nei žmonių nuomonės, nei įstatymų.
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
302 263
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
Ratai:
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
302 265
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Arūnas Andriuškevičius –
302 260
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114
302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228
7
antradienis, gegužės 14, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,04 %
50
+0,16 %
–0,21 %
Butų kainos didžiausios Taline Estijos sostinė Talinas pagal būsto kainas po šešerių metų pertraukos aplenkė iki šiol karaliavusį Vilnių. Taline balandį, kaip ir kovą, toliau išliko aukščiausia vidutinė buto 1 kv. metro kaina tarp trijų Baltijos šalių sostinių – beveik 4,2 tūkst. litų. Vil niuje ji siekė 4,13 tūkst. litų, kaip nurodo nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“. Rygoje buto 1 kv. metras vi dutiniškai kainavo 3,4 tūkst. litų.
mln. litų – tiek vidaus rinkoje pasiskolino Finansų ministerija.
kaunodiena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,0597 DB svaras sterlingų 1 4,0888 JAV doleris 1 2,6589 Kanados doleris 1 2,6292 Latvijos latas 1 4,9348 Lenkijos zlotas 10 8,3243 Norvegijos krona 10 4,5844 Rusijos rublis 100 8,4772 Šveicarijos frankas 1 2,7828
pokytis
+0,3872 % +0,0147 % +0,3851 % +0,1447 % +0,0507 % –0,3090 % +0,3832 % +0,1370 % –0,2008 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
4,74
4,48
2,35
„Vakoil“
4,79
4,52
2,34
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,04 dol. už 1 brl. 103,73 dol. už 1 brl.
Vokelius ima kas penktas Penktadalis šalies gyventojų pernai gavo nelegalių pajamų. Pastaraisiais metais šešėlinė darbo rinka mažėja, tačiau vis dar išlieka labai didelė, nors darbdaviams už tai ir gresia nemenkos baudos. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Nori gauti daugiau
Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) atliekamo tyrimo duomenimis, praėjusiais metais 22 proc. Lietuvos gyventojų gavo ne legalių darbo pajamų. Per pasta ruosius ketverius metus šešėlinė darbo rinka smuko du kartus, ta čiau, palyginti su 2007-aisiais, ji dukart išaugo. „Mūsų skaičiavimais, gana spar čiai ta dalis kilo krizės laikotarpiu ir paskui mažėjo. Dabar yra sumažė jęs šešėlis nuo krizės įkarščio, bet vis dar aukštesnis nei prieš krizę“, – vakar vykusiame tyrimo pristaty me sakė LLRI tyrimų vadovas Vy tautas Žukauskas. Jo teigimu, 2007 m. šešėlinė darbo rinka Lietuvoje, Europos Komisijos duomenimis, siekė apie 11 proc. LRRI duomeni mis, 2009-aisiais nelegalių pajamų gavo jau 44 proc. šalies gyventojų, 2011-aisiais – apie 25 proc. Per tyrimą 5 proc. apklaustų jų teigė, kad dirbo samdomą darbą neoficialiai, 8 proc. gavo dalį pajamų vokelyje, o 9 proc. naudojosi abiem nelegaliais pajamų šaltiniais. 62 proc. apklaustųjų teigė, kad į šešėlinę darbo rinką įsitraukia, nes nelegaliai gaunamos pajamos yra didesnės nei legalios, 52 proc. tiki no, kad legalų darbą sunkiau rasti. Iki vokiečių – toli
Anot V.Žukausko, šešėlinę darbo rinką skatina įvairūs veiksniai, pa
vyzdžiui, didelis darbo užmokesčio apmokestinimas ir nedidelės paja mos, todėl nepakanka vien didin ti baudas. „Yra labai daug kitų veiksnių, ku rie daro įtaką šešėlinei ekonomikai. Mes galime daug investuoti į gaudy mą, į baudimą, bet jei bus kiti veiks niai nepalankūs, šešėlinė ekonomika nemažės. Reikia turėti omenyje, kad nors Lietuvoje darbo apmokestini mas yra mažesnis nei Vokietijoje, jis slegia vartotojus labiau, nes pajamų lygis mažesnis. Lietuvoje darbo rin kos šešėlį sukuria ne tik tai, kad yra aukštas apmokestinimas, bet ir to dėl, kad yra mažesnės pajamos“, – sakė V.Žukauskas. Anot jo, įtaką šešėliui daro ir tai, kad žmonės nenori prarasti sociali nių pašalpų. Tyrimo duomenimis, 43 proc. gyventojų mano, kad ne legalias pajamas darbuotojai ren kasi, nes nenori prarasti socialinės paramos, kurios tektų atsisakyti gaunant legalų užmokestį. Augs ir toliau
LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas teigė, kad ateityje darbo rinkos še šėlis kils dėl padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). „Turime tam tikrų netiesiogi nių signalų, kad tai vyksta ir kad tai turėtų atsispindėti statistiko je, kai pereinama iš visos darbo dienos į ne visą darbo dieną. Bet dar nėra patikimos statistikos, nė ra pakankamai duomenų“, – va kar spaudos konferencijoje teigė Ž.Šilėnas.
Motyvai: nelegaliomis pajamomis susigundantys gyventojai teigia, kad taip elgiasi, nes nelegaliai gauna
mos pajamos didesnės nei legalios, o gauti legalų darbą sunkiau.
Pasak jo, padidinus MMA da lis įmonių trumpina oficialų darbo laiką ir dalį atlyginimo moka voke lyje. Ž.Šilėnas tvirtino, kad MMA įtaką šešėlinės darbo rinkos augi mui galėtų sumažinti tik spartus ekonomikos augimas. „Šešėlinė ekonomika augs vie nareikšmiškai. Nebent turėtume dabar labai spartų ekonomikos au gimą, tai sumažintų minimalios al gos didinimo padarinius. Jeigu pa žiūrėtume į situaciją, kai anksčiau buvo keliama minimali alga, tai bu vo spartaus augimo laikotarpis“, – tvirtino LLRI vadovas. Tyrimą LLRI atliko 2013 m. pra džioje, jame dalyvavo per 1 tūkst. Lietuvos gyventojų. Grynųjų pinigų nemažėja
Tai, kad šešėlinių pajamų dalis ma žėja vangiai, rodo ir apyvartoje cirku liuojančių grynųjų pinigų statistika. Lietuvos banko duomenimis, ša lies apyvartoje grynųjų pinigų per kovą padaugėjo 155,6 mln. litų ir mėnesio pabaigoje jų buvo 11,508 mlrd. litų. Tendencija, kai apyvartoje dau gėja grynųjų pinigų, iš esmės pa stebima visus pastaruosius me
tus. Didžiausias grynųjų pinigų apyvartoje šuolis buvo užfiksuo tas praėjusių metų gruodį, tuomet apyvartoje cirkuliuojančių grynų jų pinigų suma padidėjo net 309,4 mln. litų ir siekė 11,4 mlrd. litų.
Žilvinas Šilėnas:
Šešėlinė ekonomika augs vienareikšmiš kai. Nebent turėtume dabar labai spartų ekonomikos augimą. „Nors grynųjų pinigų apyvarto je pastaruoju metu nuolat daugėja, tikrai negalima sakyti, kad tai ro do, jog lietuviai pradeda geriau gy venti. Tai toks lietuviškas paradok sas. Juk oficiali statistika rodo, kad pusė dirbančių žmonių gauna ma žesnį nei vidutinis atlyginimą. Tad statistika ryškaus pagerėjimo tikrai nerodo. Vadinasi, dalis į apyvartą patenkančių pinigų yra neoficialios žmonių pajamos“, – dienraščiui yra sakiusi DNB banko vyriausioji eko nomistė Jekaterina Rojaka.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Šešėlis nesitraukia
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šešėlinės eko nomikos dalis gana ryškiai suma žėjo po 2010 m., tačiau dabar išlie ka maždaug pastovi. Per 2010 m. VMI atliko daugiau kaip 29 tūkst. kontrolės procedūrų, per kurias nustatyta daugiau kaip 311 mln. litų papildomai mokėti nų sumų. 2011-aisiais buvo atlikta daugiau kaip 24 tūkst. kontrolės procedūrų, per kurias nustatyta daugiau kaip 203 mln. litų papildomai mokėti nų sumų. Pernai VMI atliko daugiau kaip 50 tūkst. kontrol ės proc ed ū rų ir nus tat ė daug iau kaip 260 mln. lit ų pap ild om ai mok ėt in ų sumų. Anot VMI, siekiant užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą, di džiausias dėmesys skiriamas mo kestinių prievolių vykdymo ste bėsenai, o kontrolės priemonės – mokestiniai tyrimai ir patikri nimai – taikomos tik mokesčių vengimo požiūriu rizikingiau sių mokesčių mokėtojų atžvilgiu, todėl yra šių veiksmų mažėjimo tendencija.
Pigesnė šiluma gali atsieiti net 1–1,5 mlrd. litų Lietuvos šilumos ūkio pertvarka, kuria siekiama atpiginti šilumą gyventojams, gali kainuoti iki pu santro milijardo litų.
„Mes pagal dabar turimus duome nis preliminariai vertiname, kad tie tikslai gali kainuoti apie 1–1,5 mlrd. litų“, – vakar spaudos konferenci joje po Vyriausybės strateginio ko miteto posėdžio sakė energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius. Pasak premjero Algirdo Butke
vičiaus, siekiant surinkti reikia mą sumą, ketinama atsisakyti per viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) remti tas koge neracines elektrines, kurių staty bai buvo panaudota ES parama. „Kogeneracijos įrenginiuose, ku riems buvo skirta ES parama, pa gaminta elektros energija bus rea lizuojama rinkos sąlygomis. Bus atsisakoma rėmimo per VIAP ir taip bus sutaupoma iki 300 mln. litų per metus“, – teigė A.Butke
vičius. Premjeras sakė, kad savi valdybės kogeneracinių elektrinių plėtrai gaus 50 proc. ES paramos, o likusią dalį galės finansuoti sa vais pinigais arba pritraukti priva čių investuotojų. „Pačios galės kofinansuoti li kusią dalį, skelbti konkursą ir pri traukti privatų kapitalą arba jos gaus valstybės paskirtą vystytoją, jei pačios negalės užtikrinti kofi nansavimo ir neįvyks konkursas“, – sakė A.Butkevičius. Anot jo, savi
valdybės parengs planus, kaip per tvarkyti šilumos ūkį. „Visose savivaldybėse bus nu matytos aiškios plėtros kryptys, tai yra įvertintas kogeneracijos ir bio kuro vystymo potencialas, pasta tų renovacijos apimtis ir nustaty ti konkretūs tikslai bei sprendiniai. Programų sprendiniai taps savi valdybių šilumos ūkio pertvarkos planais, kuriems įgyvendinti bus panaudota 2014–2020 m. ES pa rama“, – tikino premjeras.
Vyriausybės vadovas žadėjo, kad šilumos kaina, atlikus pertvarką, turėtų sumažėti ketvirtadaliu. „Viena iš Vyriausybės prioriteti nių krypčių – kad artimiausiu me tu būtų galima pertvarkyti šilumos ūkį, mažinant kainą iki 25 proc., o gal ir truputį daugiau“, – sakė mi nistras pirmininkas. Jis tikino, kad šilumos ūkio pertvarkos teisinė ba zė bus paruošta šiemet, o šiluma turėtų pradėti pigti 2015 m. BNS inf.
8
AntrADIENIS, gegužės 14, 2013
pasaulis „Pavyzdinis“ sūnus
Sekso skandalas
Siūlo Du etapus
Kinijoje suimtas vienas moks leivis, kurio pasamdyti žudi kai nužudė jo tėvą Gago Tian fengą, aukštą vietos valdžios pareigūną, ir vyresnę seserį už tai, kad vertė jį mokytis. Paaug lys suimtas centrinėje Henano provincijoje esančiame Džou kou mieste. Kinija garsėja griež tu tėvų požiūriu į mokslą.
Gruzijos vidaus reikalų minist ro pirmasis pavaduotojas Gela Chvedelidzė buvo suimtas dėl gėjų sekso vaizdo įrašo, kuria me matyti valdžią kritikuojantis žurnalistas Georgijus Paresaš vilis, nutekinimo. G.Paresašvilis savo straipsniuose dažnai kal tino valdžios pareigūnus užgro biant verslo įmones.
Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schäuble pasisakė už „dviejų etapų sprendinį“, kuriant bendrą Europos ban kų pertvarkymo mechanizmą. Pernai birželį Bendrijos lyderiai susitarė įkurti bankų sąjungą, tačiau nuo to laiko išryškėjo di deli nesutarimai, kaip tokia sis tema turėtų atrodyti.
Peštynės dėl ministrų kabineto
Žmonės Bulgarijoje įsiutę. Ir ne be reikalo. Kyšiai, žemas gyvenimo lygis, infliacija, nedarbas – problemų apstu. Maža to, politinis elitas čia dažniau sprendžia ne šalies, o savo problemas. Korupcijos šleifas
Prieš kurį laiką Bulgarijoje kilo pro testo judėjimas. Tiesa, paženklin tas septynių aktyvistų mirtimi. Praėjus šešeriems metams nuo įstojimo į ES, daugelis bulgarų, ku rių yra 7,3 mln., nusivylę padėti mi savo šalyje. Būtent pastarosios susideginimo akcijos privertė iš valdžios prieš kurį laiką pasitraukti dešiniuosius. Tačiau jie grįžo. Dabar žada re formas ir kovą su korupcija. Bet vargu ar kas tuo tiki. Korupcija – kaip prakeiksmas. Nepaisant to, kad net Briuselis grūmoja kumš čiu, situacija nesikeičia. Antai netoli sostinės Sofij os poli cijos pareigūnai rinkimų išvakarė se konfiskavo 350 tūkst. padirbtų balsalapių. Kažkas, atrodo, ruošėsi klastoti balsus. Bet tai jau nieko ne stebina. Mūšį dešinioji GERB par tija laimėjo. Tačiau ne karą. Socia listai žada, kad jei GERB susimaus formuojant koaliciją, jie imsis šio darbo. Socialistų BSP gavo 24,7 proc. rinkėjų balsų, o GERB – 31,4 proc. Taigi, persvara nedidelė. GERB vadas Boiko Borisovas iš premjero posto atsistatydino va sarį, vykstant protestams dėl že mo gyvenimo lygio ir korupcijos, kai šalyje susidegino septyni žmo nės. GERB – „mafija“
Tačiau suformuoti koaliciją – iššū kis. Jau kalbama, kad šalyje teks šaukti naujus rinkimus, nes niekas su GERB nenori kalbėtis.
Rinkėjų aktyvumas siekė 50 proc. Visgi daugelis jų reiškė savo nusivylimą politiniu elitu. Nedar bas Bulgarijoje siekia 12 proc., ta čiau tai – oficiali statistika. Neo ficialiai kalbama, kad darbo neturi apie 18 proc. bulgarų. Po rinkimų sostinėje Sofijoje vy ko protesto akcija prieš GERB. Kai kurie protestuotojai laikė pla katus su užrašais „Mafij a“. „Šis bal savimas žada ankstesnio oligarchų ir mafijos parlamento, kurį mes nu vertėme, atsikartojimą. Šįkart bus barikados, ne vien protestai“, – žadėjo Angelas Slavčevas, vienas demonstracijos organizatorių. Tačiau ne visi bulgarai nusiteikę prieš dešiniuosius. „Manau, GERB reikia dar ketverių metų, kad jie už baigtų ką pradėję, – po balsavimo sakė mokytoja Snežana Georgijeva. – Aiškiai matyti, ką ši partija nu veikė ankstesniais metais, – pa statė daug vaikų darželių, žaidimų aikštelių vaikams ir, aišku, nutiesė puikių kelių.“ Palaikantys kairiuosius tvirtino, kad tik BSP sugebės ištraukti šalį iš krizės. „Dabar Bulgarijai žūtbūt rei kia permainų, – pabrėžė verslininkas Marinas Bojanovas. – Kaip ir dauge liui žmonių, man įgriso tie, kurie bu vo valdžioje pastaruosius trejus su puse metų. Balsavau už BSP, nes ji turi tikrą programą, kuria siekiama pagerinti žmonių gyvenimą.“ Politinis neapibrėžtumas
Vadovaujant GERB, Bulgarija išli ko viena mažiausiai įsiskolinusių
Nusivylimas: kairieji pralaimėjo rinkimus, o dešinieji, atrodo, gali neturėti paramos parlamente, kad formuotų
koaliciją.
Bendrijos narių. Tačiau šiais me tais prognozuojamas tik apie 1 proc. ekonomikos augimas, o vidutinis mėnesio atlyginimas yra apie 400 eurų (1381 litas).
Šis balsavimas ža da ankstesnio oli garchų ir mafijos parlamento, kurį mes nuvertėme, atsikartojimą. Visgi dešiniųjų munduras bu vo gerokai suteptas kilus neteisė to klausymosi skandalui. Šį į die nos šviesą išvilko socialistai. Tačiau ir BSP turi juodų dėmių. Šiems valdant Bulgarija išgyve no paskolų burbulą, jo sprogimą ir didelę recesiją. Norėdamas suformuoti koaliciją GERB lyderis B.Borisovas neabejoti nai turės kreiptis pagalbos į kitas po
„Reuters“ nuotr.
litines jėgas, o daugelis jų pareiškė, kad su jo vadovaujama administra cija nenori turėti nieko bendro. Turkų partija „Teisių ir laisvės judėjimas“ (MRF), kuris gavo 9,2 proc. balsų, bei ultranacionalistų „Ataka“, susižėrusi 7,6 proc. balsų, neketina padėti GERB. „Ataka“ se niau rėmė B.Borisovą, tačiau prieš rinkimus pasakė „ne“. O MRF palaiko socialistus. Taigi, dešinieji lieka izoliuoti. Iš esmės GERB lieka vienintelė galimybė – koalicija su verslui pa lankiu judėjimu „Bulgarija pilie čiams“, vadovaujamu buvusios ES komisarės Meglenos Kunevos. Bet ir socialistai pareiškė, kad sieks po litikę prisivilioti į savo pusę. Pasak BSP, partija turi planą suda ryti krizinį ministrų kabinetą. Jame dominuotų technokratai, kuriems galbūt vadovautų buvęs finansų mi nistras Plamenas Orešarskis. Ekspertų vertinimai
„Tai GERB atsisveikinimas. Jie ne vadovaus šaliai“, – prognozavo
„Gallup“ analitikas Kančo Stoji čevas. Jis pridūrė, kad GERB nu keliavo į „visišką izoliaciją“. Kiti analitikai akcentavo, kad lemiamą vaidmenį gali suvaidinti mažosios partijos, nuo kurių pa sirinkimo priklausys vyriausybės sudėtis. Ekspertas Ognianas Minčevas pabrėžė, jog tikėtinas ir „kyban čio“ parlamento scenarijus, kai niekas neturės reikiamos daugu mos, – sudaryti koaliciją sudėtin ga tiek dešiniesiems, tiek kairie siems. Konsultacijų centro „Eurasia“ analitikė Otilia Simkova teigė, kad iki šiol daugelis rinkėjų reikalavimų nebuvo įgyvendinti. „Giluminis nepasitenkinimas iš lieka. Pagrindiniai protestuotojų reikalavimai – dėl mažesnių ener gijos kainų – kol kas nebuvo visiškai patenkinti, o nedarbas, mažos paja mos ir politikų korupcija taip pat bu vo pabrėžiami“, – kalbėjo ekspertė. BBC, „Deutsche Welle“, „The Independent“ inf.
Kodėl bulgarai protestuoja su benzinu ir degtuku? Protestuodami prieš valdžią susi degino keli bulgarai. Kodėl žmonės pasirinko tokią protesto formą?
Protest as: D.Dimitrovas sakė,
kad susideginti siekė protestuo damas, o ne bandydamas nusi žudyti. AFP nuotr.
Bedarbis Dimitaras Dimitrovas bandė susideginti prieš prezi dentūros pastatą sostinės centre. Vyras išgyveno, tačiau patyrė sun kių nudegimų. „Tai buvo nepake liama. Žmonės, kada nors nudegę, žino, ką tai reiškia“, – apie išgyve nimą pasakojo 53 metų vyras. Jis kartu su tūkstančiais bulgarų pik tinosi buvusio premjero Boiko Bo risovo politika ir, atrodo, padėjo šio
politiko atsikratyti. „Aš tikiu, jog pasiekiau tai, ko norėjau. Galbūt esu kvailys, tačiau tikiu, kad ga liu kai ką pakeisti į gera“, – sakė D.Dimitrovas. Už pusantros valandos kelio nuo Sofijos stūkso Radnevo kaimas. At rodo, kad šiame mieste niekas nuo pat tarybinių laikų nepasikeitė. Tiesa, darbo vietą dabar čia turi ne kiekvienas. Mieste susidegino Večiaslavas Arsenovas, kuriam buvo 53 metai. Prieš akciją vyras bandė susitikti su miestelio meru, kad šis padėtų
dėl darbo. Tačiau meras su juo ne susitiko, todėl vyras ryžosi mirčiai. Dabar apie jį gali papasakoti tik jo sūnus. „Mūsų padėtis buvo despera tiška. Mano tėvas neteko darbo. Negalėjome apmokėti sąskaitų, padengti skolų, net maisto nusi pirkti“, – sakė Večiaslavo sūnus Tichomiras. Jis taip pat neturi darbo, ban do sudurti galą su galu dirbdamas darbininku žemės ūkyje. Anksčiau jaunuolis pyko ant tėvo dėl jo poel gio, tačiau dabar laiko jį didvyriu.
Ar politikams tai rūpi? Buvęs ministrų kabineto vadovas B.Bo risovas BBC žurnalistams pripaži no, jog didžiuojasi tuo, ką nuveikė būdamas vyriausybės vadovu. Ir, pasak jo, pokyčiai, kurių prašo žmonės, iš dangaus nenukris. „Mes užjaučiame aukas, tačiau pokyčiams nepakanka kelių savai čių. Mes sėkmingai baigėme kelis svarbius infrastruktūros projek tus. Manau, kad sugebėjome stabi lizuoti ekonomiką“, – vardijo dar bus B.Borisovas. BBC inf.
9
antrADIENIS, gegužės 14, 2013
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt
Legendos: tituluočiausi „Sūkurio“ šokėjai A.Bižokas (kairėje) ir E.Daniūtė (dešinėje) – su
treneriais J. ir Č.Norvaišomis.
sportas
Galimybė: „Gintarinė pora“ – ypatingas meistriškumo laiptelis ir jauniausiems šokė
jams.
Tomo Raginos nuotr.
„Gintarinė pora“ atspari kartų kaitai Lietuviškoje sportinių šokių „Oskarų“ galerijoje – pirmasis įrašas: 50-metį švenčiančio Kauno „Sūkurio“ klubo įsteigti naujieji prizai įteikti 11 kartų šalies čempionams Arūnui Bižokui ir Editai Daniūtei. Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Padėkojo treneriams
A.Bižokas ir E.Daniūtė, pastaruoju metu su naujais partneriais tęsian tys profesionalų karjeras, pagerbti per Kaune įvykusias 48-ąsias tarp tautines sportinių šokių varžybas „Gintarinė pora“. Į jas A.Bižokas atvyko specia liai iš JAV, tačiau be savo dabarti nės kolegės rusės Katiušos Demi dovos, o E.Daniūtė su italu Mirko Gozzoli dalyvavo „Gintarinės po ros“ šou programoje. Tituluočiausi „Sūkurio“ šokėjai, padėkoję treneriams Jūratei ir Čes lovui Norvaišoms, šiltai pasveikino ir vienas kitą. „Didžiuojuosi, kad esu sūkurie tis. Labai malonu po kelerių me tų pertraukos vėl žengti ant Kau no sporto halės parketo, susitikti
su senais bičiuliais. „Gintarinė po ra“ kaip ir anksčiau – aukščiau sio lygio“, – teigė „Kauno dienai“ penkiskart Pasaulio šokių tarybos (WDC) profesionalų standartinių šokių čempionas A.Bižokas.
Andrius Ivašauskas:
„Sūkuryje“ įsitikinau: ko nors pasiekti spor te ir gyvenime galima tik daug ir sunkiai dirbant. „Ačiū, kad dirbate Lietuvai“, – į ilgamečius „Sūkurio“ vadovus kreipėsi Pasaulio sportinių šokių federacijos (WDSF) profesionalų lygos ir Europos standartinių šo kių čempionė E.Daniūtė.
Kita šokių era
„Prisiminimai iš „Sūkurio“ – neiš dildomi. Treneriai Jūratė ir Česlo vas mane išmokė užsispyrimo, kad bet kokie sunkumai bus įveikiami, jeigu tikėsime savo jėgomis“, – kalbėjo 1997-ųjų pasaulio jaunių čempione su Andriumi Ivašausku tapusi Karolina Skorupskaitė. „Sūkuryje“ įsitikinau: ko nors pasiekti sporte ir gyvenime galima tik daug ir sunkiai dirbant“, – pri dūrė A.Ivašauskas. „Gintarinė pora“ ir jos keliamos emocijos nesikeičia, tik šokių ko kybė – kitokia: jie dinamiškesni, modernesni. Netgi vaikų varžybų lygis atima amą. Tiesiog – kita era, jeigu palygintume su mano kar tos laikais. „Sūkurio“ vadovų idė ja įsteigti „Oskarus“ labiausiai nu sipelniusiems šokėjams – puikus sumanymas ir motyvacija jauni mui“, – pasidalijo mintimis buvu
si sūkurietė, dabar žinoma versli ninkė, „EM salono“ savininkė Eglė Modzeliauskienė. „Kiekvieną kartą atvykęs į „Gin tarinę porą“ įsitikinu, kad šio pui kaus konkurso organizatoriai ne nuleis reikalavimų kartelės ir ateityje. Žaviuosi „Sūkurio“ va dovų energija“, – sakė WDSF gar bės narys, buvęs šios organizacijos sporto direktorius, tarptautinės kategorijos teisėjas vokietis Hein zas Spaekeris. Kauniečių sėkmė
Pagrindinius 48-osios „Gintari nės poros“ trofėjus iškovojo Kau no sportinių šokių klubo „Kaspi nas“ pora Evaldas Sodeika ir Ieva Žukauskaitė bei Ispanijos atstovai Guillemas Pascualis ir Rosa Carne. Kauniečiai laimėjo WDSF stan dartinių, o ispanai – Lotynų Ame rikos šokių pasaulio reitingo var žybas. E.Sodeika ir I.Žukauskaitė (WDSF reitingas – 11) nukonkuravo pajė gias Rusijos poras Andrejų Sergu niną ir Aliną Glazkovą (WDSF – 31) bei Artiomą Terechovą ir Olgą Mo rozovą (WDSF – 17), Rumunijos at stovus Cojocą Raresą ir Haną Zu dziewicz (21).
Dublis: E.Sodeika ir I.Žukauskai
tė antrą kartą laimėjo „Gintari nės poros“ ir WDSF pasaulio rei tingo varžybas.
Nugalėtojai Vaikai: grupė E2.1 – V.Žilinskas ir
D.Bajarūnaitė (Kauno „Kaspinas“), T.Gerbutavičius ir S.Slavinskaitė (Vil niaus „Alemanda“), E3.1 – K.Storpirš tis ir E.Miežlaiškytė („Kaspinas“), E4.2 – R.Skersis ir E.Bulkevičiūtė (Kauno „Rolo“). Jaunučiai: grupė I+II E4 – M.Mačiu
Repeticija: „Žuvėdros“ ansambliui pasirodymas Kaune buvo paskutinis jėgų patikrinimas prieš gegužės 18-
ąją Vilniuje vyksiantį Europos čempionatą.
šauskas ir R.Zakaraitė (Gargždų „Roli na“), grupė II – K.M.Tomeckis ir A.Bliu jūtė (Kauno „Sūkurys“). Jauniai, Lotynų Amerikos šokiai:
grupė I.D – J.Gedgaudas ir K.Bulotai tė („Sūkurys“), grupė I – I.Judovinas ir A.Gorčakova (Baltarusija), grupė II.D – B.Gudzevičius ir J.Povilaitytė (Elekt rėnų „Reveransas“), grupė II – K.M.To meckis ir A.Bliujūtė („Sūkurys“).
laitis ir G.Kablytė (Panevėžio „Rum ba“), I+II E6 – B.Mačiulskis ir A.Gau dėšiūtė (Klaipėdos „Žuvėdra“), I+II standartiniai šokiai – O.Vainovskis ir L.Darzniece (Latvija), I+II Lotynų Amerikos šokiai – R.Veidemanas ir E.Zohova (Estija).
D.Granskas ir K.Petrošiūtė, Lotynų Amerikos šokiai – S.Skripčenka ir M.Kožuhar (abi poros – Vilniaus „Di leksa“).
Jauniai, standartiniai šokiai: grupė
Suaugusieji: standartiniai šokiai
I.D – S.Keliuotis ir A.Kalibataitė (Kau no „Tvistas“), grupė I – K.Burneika ir I.Šekaitė („Tvistas“), grupė II.D – I.Jen
– E.Sodeika ir I.Žukauskaitė („Kas pinas“), Lotynų Amerikos šokiai – G.Pascualis ir R.Carne (Ispanija).
Jaunimas: standartiniai šokiai –
10
antrADIENIS, gegužės 14, 2013
sportas
M.Gecevičius – čempionas be kovos Kantriai ant atsar ginių suolelio 160 minučių prasėdė jęs Martynas Ge cevičius du kartus paeiliui tapo Euro lygos čempionu, o jo atstovaujama Pi rėjo „Olympiacos“ ekipa antrus metus iš eilės sukūrė ste buklą.
Rezultatai Finalas. „Olympiacos“–„Real“
100:88 (10:27, 27:14, 24:20, 39:27). V.Spanoulis 22 taškai (5/9 tritaškių), A.Law 20, K.Hinesas 12/R.Fernande zas 21, S.Rodriguezas 17, S.Llullas 14. Dėl 3-iosios vietos. „Barcelo
na Regal“–CSKA 73:74 (12:15, 23:20, 19:24, 19:15). J.C.Navarro 17, M.Todo rovičius 11, A.Abrinesas ir A.Tomi čius po 10/V.Chriapa 16, S.Weem sas 14, A.Jacksonas 13.
mes buvome didelė šeima ir paro dėme puikų charakterį“, – džiau gėsi V.Spanoulis. Patyrė ir „Žalgirio“ jėgą
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Krizė nepalaužė
Keturių komandų turnyro autsai deriais laikyti graikai Eurolygos finalo ketverto turnyre Londone buvo neatpažįstami – pusfinaly je 69:52 nušlavė Maskvos CSKA, o lemiame mače 100:88 nokautavo Madrido „Real“ krepšininkus. Po 2012-ųjų triumfo „Olympia cos“ ekipą paliko legendinis stra tegas Duško Ivanovičius, o į jo vie tą stojo kuklų Atėnų „Panionios“ klubą iki tol treniravęs Georgias Bartzokas. Pirėjo klubą globojan čių brolių verslininkų Giorgo ir Pa nagiočio Angelopoulų verslo impe rija neišvengė Graikijos finansinės krizės smūgių. Vis dėlto šiemet „Olympiacos“ vėl pakilo į lemiamą šturmą būtent tada, kai to labiausiai reikėjo. „Gyvenimas kuria nuostabias is torijas. Sezonas buvo sunkus, ta
Kolekcija: M.Gecevičius (kairėje) – dukart Eurolygos čempionas.
Buvo daugybė rung tynių, kai mes atsi tiesdavome ir pasi vydavome varžovus, turėjusius didžiulį pranašumą.
čiau mes vėl pasiekėme viršūnę. Mūsų komandą sudaro žaidėjai, kurie niekada nepasiduoda. Bu
vome vieningi ir esame puikus pa vyzdys visai Graikijai, kad galime daryti stebuklus“, – po pergalių Londone kalbėjo G.Bartzokas. Tai – trečiasis „Olympiacos“ iškovotas Eurolygos čemp ion ų titulas. Graikas – naudingiausias
Pirėjo ekipos lyderis Vassilis Spa noulis išrinktas naudingiausiuoju 2013-ųjų Eurolygos finalo ketver to žaidėju. 30 metų 193 cm ūgio graikas svarbiausiame sezono mače per
gettyimages.com nuotr.
32 minutes pelnė 22 taškus, vi sus – per antrąją lemiamų rung tynių dalį. Šis įvertinimas jau trečiasis per krepšininko karjerą – naudingiau siuoju jis buvo pripažintas 2009 ir 2012 m. „Į Londoną atvykome kaip čem pionai ir kaip autsaideriai. Įveikė me daug kliūčių, tačiau jos mus padarė tik stipresnius. Pelnyti 100 taškų Eurolygos finale – taip pat didžiulis pasiekimas. Sezono pra džioje naujasis treneris buvo pa tekęs į sudėtingą situaciją, tačiau
Nuo 2011-ųjų „Olympiacos“ marš kinėlius vilkintis gynėjas M.Ge cevičius ir vėl per finalo ketvertą nežaidė nė sekundės – atsargi nio vaidmeniu lietuvis tenkinosi ir pernai Stambule. „Laimėti Eurolygą – neeilinis pasiekimas, o mes tai padarėme dvejus metus iš eilės. Buvo dau gybė rungtynių, kai mes atsities davome ir pasivydavome varžo vus, turėjusius didžiulį pranašumą. Taip nutiko ir šiemet finale. Ma nau, kad svarbiausią sezono mačą sužaidėme čempioniškai“, – kal bėjo M.Gecevičius. Martynas pagal iškovotus Euro lygos čempiono titulus susilygino su Ramūnu Šiškausku. Absoliučiu rekordininku tarp lietuvių yra Ša rūnas Jasikevičius, per savo karjerą Eurolygą laimėjęs keturis kartus. Su „Olympiacos“ šį sezoną du kartus ietis buvo sukryžiavęs ir Kauno „Žalgiris“. Reguliariame sezone kauniečiai su Pirėjo eki pa pasidalijo po pergalę: svečiuo se laimėjo 79:61, bet Kaune suklu po 63:77.
11
antradienis, gegužės 14, 2013
14p.
Prieš eidami į paplūdimį venkite kai kurių prieskoninių daržovių.
sveikata@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė
sveikata
Slaugytojų gelbėjimo planas Lietuvoje slaugy tojų, neretai vis dar vadinamų seselė mis, yra perpus mažiau nei Danijo je, Belgijoje ar Airi joje. Nepaisant to, joms ketinama per duoti kai kurias gy dytojų funkcijas. Gerai tai ar blogai?
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Dirbs pagal kompetenciją
Ligonius, besipiktinančius, kad Skubios pagalbos skyriuje konsul tacijos tenka laukti, neabejotinai šokiruos numatoma nauja prakti ka: atvykusius sergančius ar su sižalojusius žmones pirmiausia apžiūrės, jų būklę įvertins ne gy dytojai, o slaugytojai. „Kai mūsų ligoninėje bus baig tas statyti ir pradės veikti Skubios pagalbos centras, ligonius pasitiks slaugytojos. Jos įvertins, kokios pa galbos reikia, atliks tyrimus ultra garsu, nustatys, pavyzdžiui, ar nė ra kraujo, skysčių krūtinės ląstoje ar pilve. Esame tikri, kad slaugyto jos galės tai padaryti, ir taip bus“, – užtikrino Kauno klinikų genera linis direktorius profesorius Juozas Pundzius. Lietuvoje dirba šiek tiek daugiau nei 20 tūkst. slaugytojų. Joms ten ka po 20–30 ligonių. Ar išmintin ga, kad jos dirbs dar ir už gydyto jus? „Turime didžiuotis, kad slaugy tojos yra pati didžiausia medici nos darbuotojų grupė, kuri yra ar čiausiai žmogaus ir daugiausia jam duoda“, – Tarptautinės slaugytojų dienos išvakarėse kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto pro fesorė Nijolė Misevičienė. Įvertinti ne tik gražiais žodžiais, bet ir suteikti galimybę dirbti pagal kompetenciją – tokių ketinimų turi slaugytojus rengiančių institucijų pedagogai, gydymo įstaigų vadovai ir pažangūs gydytojai.
Ateitis: kai Kauno klinikose bus atidarytas Skubios pagalbos centras, slaugytojos ir konsultuos, ir diagnozuos.
Nenori būti sekretorė
„Mums nusibodo būti gydyto jų sekretorėmis“, – sako vienoje Kauno poliklinikų dirbanti slau gytoja, nenorėjusi skelbti savo pa vardės. Ji yra baigusi Medicinos kolegiją, turi 20 metų darbo patirtį. Puikiai išmano kardiologiją ir neurologiją, nes dirba su šios srities gydytojais, teikia daug naudingų sveikatos pa tarimų artimiesiems, giminėms ir pažįstamiems. Vis dėlto poliklini koje jos darbas – atnešti iš regist ratūros ligonių dokumentus, su dėlioti juos pagal registracijos eilę gydytojui, pakviesti pacientą gy dytojo konsultacijai ir pan. Ligoniai piktinasi, kad pas gy dytojus tenka laukti mėnesį ar du, nuėjus į polikliniką paskirtu laiku – dar pusvalandį ar net valandą. Gy dytojas pacientui turi 15 minučių ir 10 iš jų skiria dokumentams pildy ti. Ligonis daug ko norėtų paklaus ti, bet nedrįsta, mato, kad gydyto jas laiko pokalbiui tikrai neturi. „Argi medicinos sesutė negalėtų pamatuoti kraujospūdžio, surašyti vaistų receptus, atsakyti į klausi mus apie mitybą, vaistus ir pan.?“ – klausia kaunietė Viktorija Pet rulienė.
Liudvika Starkienė:
Reikia saugoti slau gytojus, vertin ti juos. Kol to nėra, ne tik prarandame daug slaugos specia listų, bet ir rengiame juos veltui. Atstoti šeimos gydytoją
„Slaugytojos turi būti pripažin tos lygiavertėmis komandos narė mis, joms gali būti suteikta daugiau funkcijų: slauga namuose, nėščių jų, bendruomenės priežiūra, diag nostinių procedūrų atlikimas. Deja, pas mus į komandinį darbą žiūrima skeptiškai, dauguma gydytojų yra individualistai“, – kolegiškai slau gytojas vertina Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Šeimos medi cinos klinikos profesorė Lina Jaru ševičienė. Ji pripažįsta, kad slaugytojos, be joms priskiriamų medicinos funkci jų, verčiamos būti labiau administra torėmis, gydytojų sekretorėmis, tar
pininkėmis tarp gydytojo ir paciento, sugeriančiomis pastarųjų nepasiten kinimą, nepelnytus priekaištus. Negana to, tvirtina profesorė, yra gydytojų, kurie nesako, ko tikisi iš slaugytojos. Šios skundžiasi žemi namos, skaudinamos gydytojų. Tokiu atveju belieka tik pasvajoti apie slaugytojų kompetencijai pri skiriamą pacientų mokymą, sava rankišką konsultavimą, socialinės pagalbos organizavimą. Tai kal bėdama profesorė L.Jaruševičie nė džiaugiasi, kad vis dėlto slauga evoliucionuoja nuo procedūrinio kabineto sesutės iki savarankiško slaugos specialisto. „Vis dėlto kokia mūsų slaugy tojos darbo vieta? Ar turi kėdę ir stalą? Daugiau kaip pusė bend ruomenės slaugytojų dirba su gy dytoju viename kabinete. Ar taip gali dirbti du savarankiški konsul tantai?“ – retoriškai klausia profe sorė L.Jaruševičienė. Pažangi slaugos praktika
„Sudaryti sąlygas slaugytojoms dirbti pagal jų kompetenciją ir iš plėsti kompetentingų slaugyto jų funkcijas – tai užduotis, kurią atėjo laikas vykdyti“, – sako Lie tuvos sveikatos mokslų universite
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
to Slaugos fakulteto dekanė profe sorė Jūratė Macijauskienė. Pasaulyje populiarėja terminas – pažangi slaugos praktika. Tai reiš kia, kad kompetentingi slaugos darbuotojai atlieka funkcijas, ati tinkančius šiuolaikinės medicinos reikalavimus, ir tai daro savarankiš kai, prisiimdami visą atsakomybę. „Tokie slaugytojai dalyvau ja aukštosiomis technologijomis grindžiamuose diagnostikos pro cesuose ir slaugą kilstelėja į aukš tesnį lygį, nes taiko mokslo įrody mais pagrįstą slaugą kasdienėje veikloje, geba taikyti naujas tech nologijas teikiant sveikatos prie žiūros paslaugas, identifikuoti skirtumus tarp slaugos ir medi cininės priežiūros“, – profesorė J.Macijauskienė pagrindžia, kodėl daug svarbių funkcijų turi atitekti slaugytojams. Jau pristatė koncepciją
„Pažangios slaugos praktikos slau gytojas gali atstoti šeimos gydytoją ir nukreipti pacientą pas specialis tą. Teikdami antrinio lygio paslau gas šie slaugytojai vieni gali budėti kai kuriuose skyriuose, koordinuo jami gydytojo“, – tiki na J.Macijauskienė.
12
12
antradienis, gegužės 14, 2013
sveikata Milijoninio projekto startas
Gripu vis dar sergame
Pradedamas vykdyti Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių svei katos priežiūros gerinimo Lietuvoje projektas, kuriam skir ta 84,5 mln. litų. Šveicarijos neonatologijos asociacijos pre zidento, Ženevos universitetinės ligoninės profesoriaus Ric cardo Pfisterio vizitu Kauno klinikose, kurios atsakingos už šio projekto įgyvendinimą, pradėti mokymai akušerinės ir neonatologinės pagalbos specialistams. Už numatytas lė šas taip pat planuojama įsigyti įrangos, dalytis patirtimi su Šveicarijos universitetinių ligoninių specialistais, parengti 70 mokslo įrodymais pagrįstų diagnostikos ir gydymo metodi nių rekomendacijų. Projektas bus baigtas 2016 m. rugpjūtį.
Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų in fekcijomis, kelias pastarąsias savaites Lietuvoje mažėjęs, pra ėjusią savaitę šiek tiek išaugo ir siekė 37,6 atvejo iš 10 tūkst. gyventojų. Dar savaitę anksčiau šis rodiklis buvo 36,3 atve jo. Mažiausiai sergama Tauragės administracinėje teritorijo je, o daugiausia – Vilniaus. Sergamumas mažėja Kauno, Šiau lių, Telšių, Utenos ir Vilniaus administracinėse teritorijose. Ne paisant sergamumo padidėjimo šalies mastu, gripu sergama mažiau. Į gydymo įstaigas dėl šios ligos praėjusią savaitę krei pėsi 21 pacientas (prieš savaitę – 43), hospitalizuoti 11 (prieš savaitę – 35), iš jų 3 – iki 18 metų (prieš savaitę – 29).
Slaugytojų gelbėjimo planas Jungtinėje Karalystė 11 je pažangios prakti kos slaugytojai jau seniai dirba
nedidelių traumų, diagnostikos skyriuose naktinėse pamainose, vyksta pagal iškvietimus į namus. Estijoje slaugytojos savarankiškai konsultuoja pacientus po tris va landas per darbo dieną. Lietuvoje slaugytojos taip pat atlieka kai kurias funkcijas, kurios įrašytos gydytojo medicinos nor mose, bet tik todėl, kad tos funk cijos dubliuojasi. Lietuvos sveikatos mokslų uni versiteto pedagogai kelia inicia tyvą lygiuotis į Jungtines Ameri kos Valstijas, pažangios slaugos praktikos pradininkes, kur tokių slaugytojų yra 10 proc. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ab solventai yra pretendentai dirbti pažangios slaugos praktikos me todais, tereikia, anot Slaugos fa kulteto dekanės M.Macijauskie nės, parengti teisės aktus, juos įteisinti, kad būtų užtikrintas to kių specialistų įdarbinimas ir kar jeros galimybės. To siekdama uni versiteto darbo grupė parengė ir atsakingoms institucijoms pri statė Pažangios slaugos praktikos koncepciją. „Iki šių metų rugsėjo 30 d. tu ri būti parengtos medicinos nor mos ir darbo veiklos modelis, kaip tai realiai veiks. Pagal opti mistinį scenarijų nuo kitų moks lo metų galėtume rengti šiuos specialistus“, – viliasi profesorė J.Macijauskienė. Diplomą – į šiukšliadėžę
Mūsų šaliai pažangios slaugos praktikos specialistų reikia ir dėl didėjančios sveikatos priežiūros specialistų stokos.
„Per dešimtmetį nuo 2000 m. visoje ES gyventojų aprūpinimas slaugytojomis gerėjo, o Lietuvo je prastėjo. Jei nebūtų taip spar čiai mažėjęs mūsų šalies gyven tojų skaičius, šis skirtumas būtų dar didesnis“, – apnuogino pro blemą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Profilaktinės medi cinos katedros docentė Liudvika Starkienė.
įstojusiųjų nubyra per mokymo procesą. Iš baigusiųjų slaugyto jo licencijos neįgyja dar 8,8 proc. – jie žino, kad neis dirbti pagal įgytą profesiją ar išvyks į užsie nį. Net ir iš gavusiųjų licenciją dar 15 proc. slaugytojais nedir ba, renkasi kitas sritis. Vadinasi, iš 100 studentų lieka 57 dirbantys slaugos specialistai“, – skaičiuo ja L.Starkienė.
Pažangios slaugos praktikos slaugyto jas gali atstoti šei mos gydytoją ir nu kreipti pacientą pas specialistą.
Pensininkams dirbti neapsimoka
Remiantis universiteto atlikto tyrimo duomenimis, slaugytojų pas mus yra perpus mažiau nei Belgijoje ar Danijoje, į kurią vis dar masiškai emigruoja šios sri ties specialistės iš Lietuvos. Pavyzdžiui, Danijoje vienam tūkstančiui gyventojų tenka 15,4 slaugytojo, o Lietuvoje – tik sep tyni. Itin mažėja slaugytojų rajonų gydymo įstaigose, kur jų paslaugų poreikis itin didelis: kaimo gyven tojai sensta, gydymo įstaigų ma žėja. Vis dėlto, tvirt in a docen tė L.Starkienė, didžiausia kaltė dėl to tenka ne emigracijai. Juo lab realybė yra kitokia, nei dek laruojama. „Lietuvoje 900 slaugytojų kas met tikrai nebaigia studijų, nors manipuliuojama tokia statisti ka. Priėmimas į šią studijų pro gramą sumažėjo, apie 20 proc.
Slaugytojų Lietuvoje trūksta ir dėl to, kad sulaukę senatvės pensijos dauguma jų išeina iš darbo, kai gydytojai vidutiniškai dirba dar 10–12 metų. Slaugytojams dirbti neverta, nes jų atlyginimas daug mažesnis nei gydytojų ir beveik nesiskiria nuo gaunamos pensijos. „Sveikatos apsaugos ministeri ja, nuolatiniam ar laikinam dar bui, stažuotėms užsienyje išduo danti pažymas, nuo 2004 iki 2010 m. jų išdavė 1011. Tačiau beveik 70 proc. šių pažymų gavėjų slau gytojais Lietuvoje nedirbo“, – šiais skaičiais docentė L.Starkienė švel nina emigracijos padarinius, bet prognozuoja, kad iki 2025 m. slau gytojų sumažės dar 28 proc., todėl būtina rengti naujus specialistus. Deja, ir čia, anot sveikatos specialistų, slypi pavojus: šie met vidurines mokyklas baigia 35 tūkst. abiturientų, o 2025-ai siais, prognozuojama, jų bus tik 23 tūkst. „Reikia saugoti slaugytojus, vertinti juos, skatinti finansiš kai, motyvuoti. Kol to nėra, ne tik prarandame daug slaugos specia listų, bet ir rengiame juos veltui“, – apgailestauja docentė L.Star kienė.
Slaugytojų skaičius 1 tūkst. gyventojų ES šalyse
Šaltinis: Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
„Nekvalifik uotas darbininkas gauna 1 000, o universite tą baigęs slaugyto jas – 1 050 litų. Į ką tai panašu?“ – Slau gos specialistų orga nizacijos preziden tė Danutė Margelie nė išgyvena ne tik dėl mažų slaugyto jų atlyginimų, bet ir didžiulio darbo krū vio, emigracijos.
Keičiasi: laikai, kai slaugytojai ligoniam
Reikalingiausio atstovai jaučias Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
– Jau senokai viena pagrindinių slaugytojų problemų įvardija mi didžiuliai darbo krūviai. Ar bandoma ją spręsti? – Dideli darbo krūviai pirmiau sia kenkia slaugytojų sveikatai ir pacientų saugumui. Mes negali me sau leisti suklysti, nes dirbame su žmonėmis ir pacientų sveika ta yra svarbiausia. Mūsų organi zacija kelia reikalavimus, kad bū tų reglamentuotas darbo krūvis. Teisiniai dokumentai yra priim ti (prieš metus priimtas rekomen dacinio pobūdžio Slaugytojų darbo krūvio nustatymo tvarkos aprašas – red. past.), bet ar įstaigos sten giasi tai įgyvendinti praktiškai? Jeigu mažinsime krūvį, reikės di dinti slaugytojų skaičių, vadinasi, reikės papildomų pinigų. Jei nori me, kad būtų kuo mažiau skundų, slaugytojai galėtų atlikti savo tik rąjį darbą, o ne tik vykdyti gydyto jų nurodymus, reikia ieškoti proble mos sprendimo būdų. – Kiek pacientų tenka vienam slaugytojui? – Būna, kad dieną slaugytojui ten ka 15–20 pacientų, o naktį, rajonų ligoninėse – ir 30–40. Ar galima tai
pavadinti priežiūra, slauga? Tai tik skubiosios pagalbos teikimas. Kaip jaučiasi žmogus, dirbdamas to kį darbą? Jis tiesiog stresuoja. Juk naktinis budėjimas nereiškia, kad visi pacientai miega. Ligoninė turi savo specifiką, kiekvienas pacien tas – labai svarbių poreikių. Juos tenkinti reikia labai didelės atsa komybės. – Juolab disonuoja dideli krū viai ir maži atlyginimai? – Visame pasaulyje slaugytojai yra komandos nariai, o pas mus jiems nurodinėjama: eik, atnešk, paduok. Mes norime, kad į slaugytoją nebū tų žiūrima kaip į gydytojo padėjė ją. Jie yra savarankiški specialistai. Turime ir slaugos mokslininkų – magistrantų, doktorantų, bet jiems net nėra darbo vietų. Niekas neno ri pripažinti, kad slaugytojas paki lęs iki gydytojo lygio, bet jį norima paversti dar mažesniu. Tokį leng viau nustumti, o tada jam ir duo ti mažiau reikės. Rajono ligoninėse nekvalifikuotas darbininkas gauna minimumą – tūkstantį litų, o slau gytojas – 1 050 litų. Į ką tai pana šu? Gydytojas gauna 7 tūkst. litų. Pirminės sveikatos priežiūros centrų finansavimas vienodas, o slaugytojų atlyginimai skirtingi. Taip yra todėl, kad vienos įstaigos
13
antradienis, gegužės 14, 2013
sveikata Lietuvoje plinta tymai
brangsta net 17 vaistų
Pirmasis tymų atvejis šiemet mūsų šalyje, kai susirgo vai kas, užregistruotas gegužės 7 d. Netrukus liga buvo diagno zuota dar dviem šios šeimos nariams iki 18 metų. Visi trys susirgę vaikai nebuvo skiepyti tymų vakcina. Nuo balandžio 29 d. ši sunki liga diagnozuota dar septyniems mūsų šalies gyventojams nuo 25 iki 61 metų. Visi jie nebuvo skiepyti ar ba skiepyti tik viena vakcina. Tymų simptomai – odos bėri mai, karščiavimas. Sveikatos specialistai primena, kad viru so plitimą ir protrūkius sustabdyti galima tik vykdant siste mingą vakcinaciją. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirties priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Šiandien įsigalioja naujas Kompensuojamųjų vaistinių pre paratų kainynas. Net 17 vaistų kaina bus didesnė nei pernai. „Į kainyną įrašyti 103 nauji, pigesni generiniai vaistai (naujais prekiniais pavadinimais), 288 vaistams sumažėjo gaminto jo deklaruotos kainos, 1 025 vaistams sumažėjo bazinės kai nos“, – teigiama Valstybinės ligonių kasos pranešime. Vais tų, skirtų tuberkuliozei, vaikų alerginiam rinitui, pneumoni jai, epilepsijai gydyti kaina padidėjo dėl to, kad Lietuvos vais tų rinka maža, todėl kartais gamintojai pradeda netiekti kai kurių registruotų vaistų. Siekiant užtikrinti gydymo būtinais vaistais tęstinumą nuspręsta padidinti jų kainas.
Visame pasauly je slaugy tojai yra koman dos nariai, o pas mus jiems nu rodinėja ma: eik, at nešk, pa duok.
ms teikdavo vien tik slaugos funkcijas, tampa praeitimi. Vytauto Liaudanskio nuotr.
os profesijos s i nuvertinti turi sukaupusios pelną ir žada di dinti užmokesčius, o kitos vos te sugeba skirti darbuotojams 1 050– 1 200 litų popieriuje. Tai kur tos kitos lėšos panaudojamos, kur jos plaukia? Mūsų profsąjunga kelia tuos klausimus, bet labai svarbu ir politikų įsikišimas. Dabartinio sveikatos apsaugos ministro Vyte nio Andriukaičio pozicija teisinga, jis ima spręsti slaugos problemas. Gerai, kad sukurta darbo grupė pa žangios slaugos plėtros koncepcijai sukurti. – Kokių pokyčių norėtumėte konkrečiai savo srityje? – Reikia peržiūrėti patį finansavi mą, lėšų paskirstymą, vadybą, ad ministravimą, kompetencijų ribas. Labiausiai norėtume, kad slaugy tojų darbo aplinka taptų saugesnė, kad profesija būtų vertinama ir ga lų gale apmokama. Kad dirbdamas slaugytoju gautum ne pašalpą iš įstaigos, o darbo užmokestį. Jis yra mūsų socialinio gyvenimo pagrin das: visi norime valgyti – ir slaugy tojai taip pat, ir jų šeimos nariai. – Gal Lietuvoje parengiama per daug slaugos specialistų? – Ne, Lietuvoje slaugytojų trūksta, tik tos problemos nenorima pripa žinti. O kai ją pripažins, bus per
vėlu, nes slaugytojų amžiaus vi durkis yra maždaug 55 metai. Jau ni žmonės, baigę universitetus ar kolegijas, pamato, kokios sunkios pas mus darbo sąlygos, maži at lyginimai, pavargsta kokius mete lius arba išmoksta užsienio kalbą ir sėkmingai emigruoja į ES ar Skan dinavijos šalis. – Emigracija vis dar tęsiasi? – Ji nėra masinė, bet tebesitęsia. Pavyzdžiui, iš vieno rajono per pir mą ketvirtį išvyko po septynis, aš tuonis, devynis įvairaus amžiaus slaugos specialistus. Jie nederina savo išvykimo su Sveikatos apsau gos ministerija, nieko nedeklaruoja, bet ima ir išvažiuoja slaugyti ligo nių namuose, privačiame sektoriu je. Ir negrįžta.
40
– tiek pacientų vienam slaugytojui naktį tenka kai kuriose rajonų ligoninėse.
Komisaras pykčio netoleruoja „Niekada nepyk ir stenkis daryti gera kitam“, – gyvenime vado vaudamasis šiais savo tėvo priesakais legendinis komisaras Gediminas Žemaitis po jam atliktos sudėtingos operacijos iškart grįžo į darbą ir žada gyventi 106 metus. Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
Ilgiau gydytis nenorėjo
G.Žemaitis, visoje Lietuvoje ži nomas kaip buvęs pats humaniš kiausias Kauno kelių policijos ko misaras, praėjus vos mėnesiui po puspenktos valandos trukusios operacijos, kasdien jau darbe. Nuo ankstaus ryto. Dabar jis – Kauno miesto senjo rų tarybos pirmininkas, Savivaldy bės tarybos komisijų narys, Šilai nių seniūnijos seniūnaitis, Kauno samariečių bendrijos juristas. Ko dėl tiek daug pareigų? Kaip ir visi šiais laikais, negali sau leisti sirg ti, neturi tam laiko? „O kam man sirgti? Pažiūrėkit į mane – ar aš panašus į ligonį? – klausia žvalus, šviesų švar ką dėvintis vyras ir priduria: – Juk ne ruduo, nereikia tamsių spalvų.“ Dėl darbų krūvio pako mentuoja, kad visus juos reikia atlikti ne turint laiko, o laiku. Jis turi ne tik daug darbo, bet ir daug laiko, nes jį planuoja. Užuot gydęsis sanatori joje, kas po jam atliktos ne lengvos operacijos priklauso pagal įstatymus, G.Žemaitis labai greitai net ir iš ligoni nės išsiveržė namo. Reabilita cinio gydymo atsisakė būdamas tikras, kad yra už jį sunkesnių ligo nių – tegul jie sanatorijomis naudo jasi. Buvusiam komisarui geriausia reabilitacija – namuose. Tai pasi teisino, vyras jaučiasi puikiai, tik pusryčiams dar nevalgo lašinukų su svogūnais ar česnakais, ką mė go anksčiau. Pensijos tikrai nebijojo
mą trauktis – juk buvau užsitar navęs visus apdovanojimus, kiek Lietuvoje policininkai gali gau ti. Net vardinį ginklą“, – neslepia pasididžiavimo G.Žemaitis. Gal dėl to jis nebijojo į pensiją išeiti, kad žinojo, jog ji bus didelė? „Aš nė vienos dienos nebuvau pensijoje, iškart buvau išrinktas į
„Aš esu sveikas iš prigimties. Ma no tėvai buvo ilgaamžiai, mano paties sveikatą, dirbant policijo je, kasmet profil aktiškai tikrin davo. Taip tikrina visų pareigū nų, o kadangi aš šiose struktūrose jau nebedirbu, nueinu į poliklini ką išsitirti savanoriškai“, – pasa koja 36 metus policijoje tarnavęs G.Žemaitis. Jau dešimt metų, kai jis nusivil ko uniformą. Tai vyrui jokio šoko Savybė: G.Žemaitis pavasarį ir va sarą rengiasi šviesios spalvos dra nesukėlė, atsisveikinti su mėgsta bužiais, nes tai neatsiejama nuo mu darbu buvo pasirengęs. geros nuotaikos ir savijautos. „Atėjo laikas išeiti, jaunimui vie Andriaus Aleksandravičiaus nuotr. tą užleisti. Pats priėmiau sprendi
Kauno miesto tarybą, o ir dabar darbo netrūksta“, – pabrėžia bu vęs komisaras ir politikas. Į pensiją jis galėjo išeiti turėdamas 20 metų darbo stažą, bet to nepada rė – policijoje dirbo dar 16 metų. „Visą gyvenimą dirbau pra ktiškai be atostogų. Juk policijo je tave pašauks bet kada, dieną ar naktį, jei kur koks susišaudymas ar kas kyšį paėmė, ar koks rezo nansinis įvykis. Visą laiką budi“, – prisimena buvęs Kelių polici jos komisaras, Kauno vyriausio jo policijos komisariato komisa ro pavaduotojas.
Rytą medicinos se sutės klausiu, ar bent kiek naktį pa miegojo. O ji sako: šiąnakt atvežė še šis naujus ligo nius, dar 19 jau gu lėjo po operacijos.
Apgailestauja tik dėl politikos
Vadinasi, sveikatai labiau pakenkė darbas nei išėjimas iš jo, kas dau geliui, sulaukus pensinio amžiaus, prilygsta mirčiai? „Nesąmonė, man niekas ne pakenkė. Tik tas sensta ir grei tai miršta, kuris nieko nedaro. Aš buvau įsipareigojęs gyventi šim tą metų, bet dabar, kai mane išo peravo, gyvensiu kokius 106“, – skaičiuoja G.Žemaitis ir tikina, kad kalba labai rimtai. Ir vis dėlto kodėl sušlubavo bu vusio komisaro sveikata? „Kai Šilainių poliklinikoje pasi tikrinau, rado bėdą žarnyne. Pa sakė – reikia operuoti. Išpjovė apendicitą, sutrumpino žarnyną 53 cm“, – konstatuoja vyras, ne mėgstantis kalbėti apie negalavi mus ar jų pojūčius. Tik priduria, kad gerokai anks čiau jį buvo užklupusi tulžies pūs lės akmenligė. Tada Kauno klini kose gydytojas Evaldas Torrau išoperavo tulžies pūslę. Joje buvo net 92 akmenukai. „Iš jų namą pasistačiau Sar gėnuose, įmūrijau tarp sienų“, – kvatoja G.Žemaitis ir surimtėjęs priduria, kad tuos ak menukus tebesaugo.
14
14
antradienis, gegužės 14, 2013
sveikata Gyvenimas sulaukus 50-ies
Kodėl senstame greičiau
Amerikiečių mokslininkai teigia, kad pats laimingiausias lai kotarpis žmogaus gyvenime prasideda sulaukus 50-ies. Prie tokios išvados prieita atlikus tyrimą, į kurio klausimus, susi jusius su nuotaikomis, gyvenimo kokybe, atsakė 50 tūkst. respondentų. Žmonės, kuriems yra 50 ir daugiau metų, jau čiasi daug laimingesni nei tie, kuriems yra 20 metų. Paaiš kėjo, kad nuo 20-ies iki 50-ies metų žmogus jaučiasi vis ne laimingesnis, o sulaukęs 50-ies patiria laimę ir gyvenimo pil natvę. Mokslininkai mano, kad šiam reiškiniui įtaką daro mo kėjimas kontroliuoti emocijas. Tyrimas taip pat atskleidė, kad moterys rečiau save laiko laimingomis nei vyrai.
Šiuolaikiniai žmonės dažniau kenčia nuo pernelyg aukšto kraujospūdžio, diabeto ir antsvorio nei anksčiau gyvenusios kartos, skelbia „European Journal of Preventive Cardiolo gy“. Anot mokslininkų, nuo savo protėvių skiriamės silpnes ne sveikata ir didesniu svoriu. Ištyrus 6 000 suaugusių 20, 30, 40 ir 50 metų žmonių sveikatą paaiškėjo, kad jauniau sios grupės atstovų medžiagų apykaita yra pati lėčiausia, jų organizmai prasčiausiai įsisavina maisto produktus, vitami nus. Jaunoji karta už savo senelius ir tėvus sensta 15-a me tų greičiau, 40-mečiai vyrai ir moterys yra labiau linkę pil nėti nei 55-erių žmonės. Tai lemia žalingas gyvenimo būdas.
Apgama
Komisaras pykčio netoleruoja 13
Dabar, sako, rytais su anūku Karoliu vietoj mankštos apie namą kelis kartus apibėga. Viena, dėl ko gyvenime gailisi, – žingsnio į politiką. „Įtraukė mane į politiką, apgai lestauju, kad ten ėjau, kad susi dėjau su jais“, – sako G.Žemaitis, septynerius metus buvęs Kauno miesto tarybos nariu.
jį operavusiam profesoriui nebru ko, net nesiūlė, nors žino, ką žmo nės kalba: neturėsi pinigų – nie kas tavęs negydys. Nejaugi nejautė dėkingumo? „Esu labai dėkingas. Pasakiau, kad pakviesiu į medžioklę ar žve jybą. Profesorius nusišypsojo, bet neprieštaravo“, – atvirai žvelgda mas į akis pasakoja G.Žemaitis.
Chirurgui kyšio nedavė
Išsaugoti lengviau, nei sugrąžinti
G.Žemaitis turi tvirtą nuomonę apie sveikatos politiką. „Gulėjau ligoninėje, mačiau, kaip medikai dirba. Rytą medici nos sesutės klausiu, ar bent kiek naktį pamiegojo. O ji sako: šiąnakt atvežė šešis naujus ligonius, dar 19 jau gulėjo po operacijos. Vie nam skauda, kitam – vaistus su leisti. Kur ji tau pamiegos, kažin ar prisėsti turėjo kada, – su atjauta kalba G.Žemaitis, giria sesutes, kad jos mandagios, dėmesingos, ir stebisi: – Iš kur tiek kantrybės?“ Gal tik su žinomu žmogumi taip maloniai medikai elgiasi? Šiuo klausimu komisaras G.Žemaitis pasipiktina. „Jokio Žemaičio medikai, juo lab jauni, nežino, vyresni tokį už miršę“, – įsitikinęs buvęs polici jos komisaras, garsėjęs tolerancija, gerumu, paslaugumu. Jis tvirtina nežinojęs, kas jį ope ruos. Nuėjo pas tą gydytoją, pas kurį paskyrė registratūroje. Paaiš kėjo, kad tai profesorius Almantas Maleckas. Jis išklausė, apžiūrėjo, išstudijavo tyrimų duomenis, pa skyrė operacijos datą. Ir jokių vo kų nei butelių, tikina G.Žemaitis,
Buvęs komisaras apie gydytojų ir jų pacientų santykius kalba iš sa vo pozicijų. „Ar mes klausome gydytojų, kai jie pataria riebiai nevalgyti, negir tuokliauti? – retoriškai klausia. – Lietuvoje pusė žmonių turi antsvo rio ir eina pas gydytojus pagalbos, o valgo viską, svorio nenumeta. Šve dijoje turintiems 20 kg antsvorio pirmiausia tenka jį sumažinti, to nepadarius – mokėti už gydymą.“
Vedi į darželį – aiš kink: būk atsargus. Išleidi į mokyklą – perspėk: būk atsargus.
Mūsų sveikatos politiką bu vęs politikas kritikuoja visų pir ma todėl, kad sprendimus priima nieko bendra su medicina netu rintys žmonės, neprofesionalai. Atėjusieji į Seimą, anot G.Žemai čio, jaučiasi tampantys visų sričių specialistais.
Baikeris: sėsti ant motociklo ir skrieti su vėjeliu 67-erių vyrui – nė
motais.
„Esu buvęs politikoje septyne rius metus. Išėjau, nes ten nieko neįmanoma padaryti, tik liežuviu malama. Dabartinis sveikatos mi nistras Vytenis Andriukaitis imasi daryti tvarką, gal kas gero bus. Bet vienas lauke – ne karys“, – dės to medikų pacientu buvęs G.Že maitis. Jis nerimauja, kad pas mus vi suomenė dar nesuvokia organų donorystės svarbos ir neaukoja mirusiųjų organų gyvybei išgelbė ti. Ignoruojama psichologų pagal ba, todėl, įsitikinęs buvęs polici jos komisaras, per metus nusižudo daugiau kaip tūkstantis mūsų ša lies gyventojų. Šis skaičius su mažėtų, jei šeimos gydytojai ir jų pacientai būtų draugai. Jais bū ti geriau, kaip geriau užbėgti ne laimingiems įvykiams už akių, į kuriuos per metus būna beveik 4 mln. iškvietimų ir į juos dažnai važiuoja medikai. G.Žemaičiui širdį skauda dėl traumų, patiriamų keliuose. Jis labai išgyveno, kai buvo panai kinta Kelių policija. Iš jos išėjęs ir būdamas vidaus reikalų mi nistro Rimanto Čiupailos pata rėju siekė, kad ši institucija bū tų sugrąžinta. Ne dėl ambicijų, bet dėl eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės. „Pagrindinis Kelių policijos principas – auklėti, o ne skubė ti bausti. Tik taip galima išmo kyti saugaus eismo. Vaikus rei kia mokyti nuo mažų dienų. Vedi į darželį – aiškink: būk atsargus. Išleidi į mokyklą – perspėk: būk atsargus“, – moko buvęs Kelių policijos komisaras ir džiaugiasi, kad eismo kultūra mūsų šalyje da bar daug aukštesnio lygio, nei bu vo pirmaisiais atkurtosios neprik lausomybės metais.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Pagaliau atėjo die nos, kai saulė že me ritinėjasi. Bėgte į lauką: kiemą, gam tą, paplūdimį! Dai navos poliklinikos gydytoja dermato venerologė Jolan ta Urbštienė drau džia tai daryti vi dudienį ir perspė ja, kad degindamie si saulėje galime prisišaukti vėžį.
Lemtingi įvykiai vaikystėje
Kaip G.Žemaitis saugo sveikatą, jei per savo gyvenimą gydėsi vos du kartus? Rytoj jam sukaks 67eri, o vyras dar neretai sėda ant žento motociklo ir apsuka nema žą ratą. Kaune yra 85 tūkst. senjorų. Dauguma jų skundžiasi sveikata. Ir medikais. „Jei jūs per dieną nenusišypso te, nepadarote ko nors gero, nepa sakote niekam ačiū – jūs sergate, baigiatės, nykstate. Kaune gyvena daug daugiau šimtamečių nei Vil niuje, vadinasi, tai gydytojų nuo pelnas ir teisingas pačių kauniečių požiūris į gyvenimą“, – susifor mavusią nuostatą, kad senatvė ir ligos yra sinonimas, paneigia Kau no miesto senjorų tarybos pirmi ninkas G.Žemaitis. Ligas skatina pyktis
„Sveikata priklauso nuo maisto. Svarbu, kad jis būtų sveikas ir va karienei neprivalgyti daug. Svarbu susilaikyti ir nuo pykčio. Tas, kuris pyksta, pats sau ir aplinkiniams ligą prisišaukia. Reikia mąstyti, būti to lerantiškiems, duoti, o ne imti, pa čiam daryti, o ne reikalauti iš kitų“, – sveikatos receptus vardija Kauno senjorų tarybos pirmininkas. Jis cituoja savo tėčio žodžius, ku riais vadovaudamasis augo: laimin gas, kuris gali kitam gero padaryti. Argi gėris gali būti suderinamas su darbu policijoje? „Nemaišo. Rusai buvo atvažiavę žiūrėti, koks tas policininkas Žemai tis, kurį žmonės gerbia, o ne bijo jo“, – prisimena buvęs komisaras G.Že maitis, niekada nepykstantis ant sa vo žmonos, nesiginčijantis su ja. Vyras įsitikinęs: jei žmogus šau kia, rėkia – jis neteisus. Pykčiu problemos neišspręsi.
Marijana Jasaitienė
m.jasaitiene@kaunodiena.lt
– Taip ilgai laukėme pavasario ir saulės, vos masiškai nesusir gome depresija, o dabar degin tis – tabu? Juk saulė žmogaus organizmui labai reikalinga? – Saulės spinduliai žmogų veikia ir teigiamai, ir neigiamai. Teigiamas poveikis – kad saulė suteikia ener gijos, gerina nuotaiką, yra vitami nų C ir D šaltinis. Ultravioletiniai saulės spinduliai veikia ir bakteri cidiškai: tarsi dezinfekuoja odą ir užkerta kelią pūlingam odos užde gimui arba jį slopina, jei jau yra iš sivystęs, padeda gyti žaizdoms. Vis dėlto saulės spinduliai da ro ir neigiamą poveikį, jei jais pikt naudžiaujama. Pavojingiausia, kad saulė skatina odos vėžinių susirgi mų atsiradimą ir vystymąsi. Kuo jaunesnio amžiaus žmogus nudega saulėje, juolab iki ryškaus odos pa raudimo, skausmo, netgi pūslių, tuo nudegimas pavojingesnis, sukelian tis didesnę vėžinių susirgimų riziką. Sergamumui įtakos turi ir genetiniai veiksniai, tai yra paveldėjimas. – Apie odos vėžį kalbama vis dažniau ir daugiau. Sergančių jų šia liga daugėja. Kodėl? – Sergamumas odos vėžiu, ypač pikta jo forma – melanoma, išties turi tendenciją didėti. Tai gyvense nos, kai buvo madinga degintis iki šokoladinio rudumo, padarinys. Juk buvo tiesiog gėda grįžti iš Palangos baltam, neįdegusiam. Niekas ne kalbėjo apie žalingą saulės spin dulių poveikį, nenaudojo apsaugi nių kremų. Atsiradus soliariumams jaunimas puolė į juos nesusimąs
15
antradienis, gegužės 14, 2013
sveikata moteris ir vyro sveikata
Idealus gėrimas pusryčiams
Švedijos mokslininkai paskelbė: vyrų sveikata priklauso nuo jų žmonų intelekto koeficiento. Turinčios universitetinį išsi lavinimą moterys geriau rūpinosi vyrais, daugiau žinojo apie sveikatą, sveiką mitybą. Jų vyrų sveikata buvo geresnė, jie jautėsi energingesni už vyrus moterų, kurių išsilavinimas bu vo žemesnis. Vyrų intelektas niekaip neveikia moterų sveika tos, nes, mokslininkų nuomone, būtent žmona priima svar biausius sprendimus, susijusius su šeimos sveikata, mitybos įpročiais. Moterys taip pat gamina ir ruošia maistą, o mityba daro didelę įtaką sveikatai. Protingos moterys priima protin gus ir racionalius sprendimus, o nuo to priklauso labai daug.
Pusryčiaujant idealiausia gerti šviežiai spaustas apelsinų sultis, skelbia segodnya.ua. Tai nustatyta, išanalizavus 20– 40 metų žmonių pusryčių meniu: bulvės ir saldintas van duo, omletas ir paprastas vanduo bei sumuštinis su kum piu ir šviežios apelsinų sultys. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad pastarasis gėrimas yra sveikiausias. Jį vartojusių pus ryčiautojų kraujyje buvo aptiktas pats žemiausias gliukozės kiekis, taip pat ir daugiau maistingųjų medžiagų. Medikai apelsinų sultis pataria gerti per šiaudelį, nes jos gali pažeis ti dantų emalį. Naudingu ir sveiku pusryčių gėrimu taip pat yra laikoma žalioji arbata, kava ir natūralus vanduo.
ai, vaistai, petražolės ir saulė nedera Pavojų keliantys apgamai Asimetriški, netaisyklingo kontūro, įvairių spalvų, didesnio nei 6 mm diametro, greitai didėjantys.
Kiekvienas apgamo dydžio, formos ar spalvos pasikeit imas, bet koks naujas požymis, pavyzdžiui, krau javimas, niežulys ar apsitraukimas apnašu yra įspėjamasis ženklas: tai gali būti melanoma. Pastebėję ap gamų pakitimų, nedelsdami kreip kitės į dermatologą.
Nemelanominio odos vėžio simptomai Jei odos darinys pakeitė dydį,
Vasara: į paplūdimį – tik pavakary, saulėkaitoje – po skėčiu ir skrybėle. Taip elgtis liepia gydytojai.
tydamas apie galimą žalą. Galbūt ir dėl to odos vėžys diagnozuoja mas vis jaunesniems žmonėms, oda sensta ne pagal amžių, kūną nusėja pigmentinės dėmės. Dar viena odos vėžio plitimo priežastis – žmonės vaikšto vis mažiau apsirengę. Pri sideda turizmas į šiltuosius saulė tus kraštus. Visa tai didina serga mumo odos vėžiu statistiką. – Melanoma piktesnė už odos vėžį? Kuo skiriasi šios ligos? – Melanoma – piktybinis odos ap gamas, pats piktybiškiausias, pa kitęs dėl melanocitų, turi tendenci ją labai greitai plėstis ir daugintis. Melanocitai yra specializuotos ląs telės, sintetinančios odos, plaukų ir ragenos pigmentus. Vienas jų, me laninas, yra tamsios spalvos pig mentas, randamas plaukuose, odo je, akies tinklainėje. Jo susidarymą stimuliuoja ultravioletiniai spin duliai, kai kurios cheminės me džiagos. Dėl melaniną gaminančių ląstelių sutrikimo, kurį gali sukelti nudegimas, traumos, išsivysto pik tybinis navikas – melanoma. Vystantis odos vėžiui, melano citai nefunkcionuoja. Liga išsivysto iš epitelinių ląstelių arba epidermio plokščiųjų epitelio ląstelių. – Ar melanoma visuomet išsi vysto iš apgamų? – Ne visada. Po nudegimų ir trau mų gali susidaryti pakitusių pig mentinių ląstelių sankaupų. Tai gali būti tamsios pigmentinės dėmės ar mazgelis. Melanoma gali atsirasti ir buvusio apgamo vietoje. – Vadinasi, nauja ruda dėmė gali būti melanoma?
– Nebūtinai, bet gali būti ir taip. Dėmė arba pakitęs senas apgamas yra pagrindinis odos vėžio, taip pat ir melanomos, požymis, todėl būti na atkreipti dėmesį į save, kartą du per mėnesį įdėmiai apžiūrėti savo kūną veidrodyje. Pakėlus rankas, atsukus nugarą, praskleidus plau kus. Melanoma gali vystytis įvai riose kūno vietose.
Jolanta Urbštienė:
Nudegus ir dabar tin ka grietinė, rūgpienis, kompresai. Netinka riebūs kremai. – Melanomos negalima pajaus ti – nei skauda, nei niežti? – Jokių požymių, išskyrus dėmę ar pakitusią apgamo formą, nebū na, taigi liga labai klastinga. Esant vėlesnėms ligos stadijoms dėmė ar apgamas pradeda šlapiuoti, gali patamsėti itin ryškiai, bet tada jau būna per vėlu. Štai neseniai atė jo konsultuotis ligonis dėl pakitu sių nagų. Pastebėjau veide dėmelę. Klausiu, kas čia? Sako, ji atsirado rudenį. Dėmelė buvo nedidelė, vos kelių milimetrų. Ją išoperavus ir iš tyrus rasta melanomos ląstelių.
– Jūs, ko gero, diagnozuojate akimis, jei teiraujatės apie to kias mažas dėmeles. Ar ir šiuo atveju galioja taisyklė, kad liga, pastebėta pirmos stadijos, gali būti išgydoma? – Prisiminiau dar vieną pacien tę. Tai buvo bendrosios medicinos praktikos gydytoja rezidentė, jau na mama, prieš kelis mėnesius pa gimdžiusi. Ji pas mus atliko prakti ką. Paprašė pažiūrėti apgamą, sakė, kad jis atsirado esant nėščiai. Man tas apgamas pasirodė įtartinas. Iš tyrus paaiškėjo, kad tai – melano ma. Laimė, moteris greitai pastebė jo tą apgamą, todėl viskas baigėsi laimingai. Nėščios moters orga nizme vyksta hormonų kaita, jie ima kitaip funkcionuoti ir gali su sidaryti terpė melanomai išsivysty ti. Kalbu apie tai norėdama perspė ti nėščiąsias būti budrias. Melanomą ir kitokį odos vėžį išo peravus ankstyvos stadijos, 95–97 proc. ligonių pasveiksta. – Ir vis dėlto mums labai reikia saulės. Kur ta riba, kai iš nau dingos ji tampa žalinga? – Saulės poveikis visų pirma pri klauso nuo odos tipo. Mūsų klima to juostoje dominuoja trečiasis odos tipas: žalios arba pilkos akys, tam sesni plaukai, oda į saulę reaguoja nelabai jautriai, greitai paruduo ja. Šio tipo žmonės saulėje gali bū ti ilgiau, bet vidudienį, nuo 12 iki 16 valandos, to daryti nerekomen duojama niekam. Blogai elgiasi tie žmonės, kurie apsauginiu kremu nuo saulės tepasi tik nuėję į paplū dimį. Tai daryti reikia pusvalan dį prieš deginimąsi, nes tik per tiek laiko kremas įsigeria į odą ir tam
spalvą ir/ar formą.
pa veiksmingas. Yra kremų, atspa rių vandeniui, – išsimaudžius ne reikia teptis iš naujo. Vis dėlto, jei maudaisi 2–3 kartus per valandą, ir šis kremas gali nusiplauti, todėl pa sitepti reikėtų papildomai. – Ar jūs pati naudojate kremus? Ar tikite teigiamu jų poveikiu? – Mes neturime kito pasirinkimo: arba nesideginti, arba saugotis nuo jos apsauginiais kremais. Aš kremus naudoju. Jų yra dvejopų: su chemi niais filtrais, kurie sugeria ultra violetinius spindulius, ir su mine raliniais, spindulius atspindinčiais. Jų sudėtyje yra geležies oksido, ti tano dioksido. Šie kremai itin tinka vaikams, jautrios odos žmonėms. – Vadinasi, reikia domėtis kre mų sudėtimi? O ką patartumėte vis dėlto nudegus saulės? Taip norėtųsi natūralių medžiagų, nors dabar juoką kelia anksčiau naudoti pieno produktai. – Nudegus ir dabar tinka ir grietinė, rūgpienis, kompresai su ramunėlė mis, laukinėmis našlaitėmis, ąžuo lo žieve. Netinka riebūs kremai, nes per juos odai sunku kvėpuoti ir taip galima sukelti dvigubą organizmo reakciją, dermatitą. Nudegus odą negerai lįsti po šaltu dušu, maudy tis itin šaltame vandenyje. – Ar tiesa, kad negalima bū ti saulėje vartojant kai kuriuos vaistus? – Tiesa. Reikia būti atsargiems, jei vartojate nesteroidinius vais tus nuo uždegimų, pavyzdžiui, ni mesilį, diklaką, ibumetiną. Taip pat vartojant vaistus nuo vėžio, aspi riną, kai kuriuos vaistus nuo krau
Skiriasi nuo kitų odos darinių. Grublėto, nelygaus paviršiaus, tar
si padengtas žvyneliais. Yra paraudęs ar blizgus. Atrodo kaip žaizdelė, tačiau ne
gyja. Kraujuoja, niežti, šlapiuoja.
Pastebėję nors vieną iš šių simpto mų, nedelsdami kreipkitės į derma tologą.
jospūdžio ir širdies ligų, nes sustip rėja saulės spindulių poveikis. – O kaip dėl vitaminų C ir D? – Būtina pasirinkti saugias valan das. Saulės užteks pabuvus balko ne ir einant į parduotuvę, stotelėje laukiant autobuso. Užteks ir vita minų, be to, jų galima gauti geriant medikamentine forma. – Ir, deginantis saulėje, reikė tų nevalgyti kai kurių priesko ninių daržovių? – Taip, neprisivalg yti špinatų, krapų, pasternokų, petražolių, sa lierų. Jie taip pat didina saulės po veikį ir galima nudegti. Yra žmo nių, kurie to nežino, minta vien daržovėmis, net paplūdimyje jas kramsnoja. Man pačiai panašiai buvo: gėriau nuo stuburo skaus mų vaistus, slopinančius uždegi mą, ir nudegiau. Nesupratau ko dėl. Taip gali atsitikti ir valgant minėtas daržoves.
17
antradienis, gegužės 14, 2013
menas ir pramogos
Kviečia šypsenų ir pasakų šventė Šią savaitę Kauno valstybinis lėlių teatras primins dūzgiančių bičių avilį – ketvirtadienį kauniečius ir miesto svečius pakvies tradicinis lėlių teatrų festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“. Jubiliejinė sukaktis
Šiais metais festivalio data sutam pa su teatro jubiliejumi – 55 metų sukaktimi. Ta proga teatras pakvies žiūrovus į seniausią repertuarinį spektaklį – Albino Stankevičiaus režisuotą „Princesės gimtadienį“ ir dvi sezono premjeras – „Skrudžas, arba Diena, kai galima atverti sa vo širdį“ (rež. Arvydas Lebeliūnas) bei „Snieguolė ir septyni nykštu kai“ (rež. Olegas Žiugžda). Jau 20-ąjį kartą vykstantis lė lių teatrų festivalis „Šypsos lėlės ir vaikai“, rengiamas su tarptauti nės lėlininkų organizacijos UNIMA Lietuvos centru, prasidės Kauno miesto mokyklų ir ikimokyklinių įstaigų vaikų kūrybos lėlių paro dos atidarymu. Pirmoji renginio diena tradiciškai skiriama vaikų teatrų pasirodymams – šį kartą pasirodys jaunieji aktoriai iš Kauno, Širvintų rajonų ir šeimos teatro iš Gruzdžių (Šiaulių r.). Per kitas tris festivalio dienas džiugins Lietuvos ir trys užsienio profesiona lių lėlių teatrų trupės. Svečiuosis „Pikų dama“
Ryškiausias festivalio spektaklis – trupės iš Gardino vaidinimas suau gusiesiems pagal Aleksandro Puš kino apsakymą ir Piotro Čaikovskio operą „Pikų dama“. Interpretuodamas gerai žinomą kūrinį apie jauną karininką, trokš tantį sužinoti trijų laimingų kor tų paslaptį, režisierius O.Žiugž da neapsiriboja šmaikščia kūrinio inscenizacija, gvildenančia kaltės ir bausmės temas, bet, subtiliai jungdamas lėlių, dramos ir operos teatro elementus, atveria žiūrovui daugiabriaunį prasmių lauką. Įdomu tai, kad A.Puškinas ir P.Čaikovskis patys tampa spektak lio, kuris plėtojamas tarsi savotiš ka jų kūrybinė dvikova, veikėjais. Remdamasis kūrėjų laiškais, reži sierius atskleidžia autorių mintis ir jausmus, atranda mistinį biografijų ir kūrinių tarpusavio ryšį. Kitokios pasakos
Klaipėdos lėlių teatro trupės spek taklis „Stebuklingas Pelenės lai kas“ (rež. Giedra Radvilavičiūtė) pakvies visą šeimą išgirsti istorijos apie mažą stebuklą, nutinkantį pa prastai šių dienų mergaitei. Stebuk lai vyksta visur ir visada, tik budri erelio akis, karšta liūtės širdis, lab radoro nuoširdumas gali tai paste bėti, sako spektaklio kūrėjai. Kvapų spektakliu „Vėjų Motė“ ketina nustebinti „Stalo“ teatras iš Vilniaus. Pasitelkdama taupias estetines priemones – objektus, kvapus ir muziką, autorė ir aktorė Saulė Degutytė kiekvienam žiūro vui leidžia pasijusti Herojumi, ke liaujančiu pas didžiąją Svajonę. Latvijos valstybinis lėlių teat ras žada pristatyti subtilių regi nių vaidinimą „Smėlio pasakos“. Trumputės istorijos apie drąsą, draugystę ir ištiestą pagalbos ran ką kuriamos naudojant vieną poe tiškiausių, elegantiškiausių ir kar
tu trapiausių vaizdo kūrimo būdų – smėlio animacijos technika. Priešingai, nei siūlo šiuolaikinės technologijos, spektaklis leidžia žiūrovui patirti kitokių emocijų – švelnumą, ramybę. Kartu išlaiko mas aukso vidurys – piešimo smė liu procesas nesukelia nuobodulio, bet žavi sparčia vaizdų kaita. Pabaigos akordai
Festivalį užbaigs Vilniaus „Lėlės“ teatro spektaklis „Aukso obelė lė, vyno šulinėlis“, 2012 m. apdo vanotas Auksiniu scenos kryžiumi bei Kultūros ministerijos premi ja už geriausią 2011 m. lėlių spek taklį. Nors pasakoje nemažai liau dies dainų ir eiliavimo, spektaklyje
pasakojamas kuriamas labiau vaiz dais. Žiūrovai regės dar nuo anti kinės Graikijos laikų populiarias vaizdinio teatro priemones, šešėlių teatro elementus ir žavias dailinin ko Mariaus Jonučio dekoracijas. Šventėje nebus pamiršti teatro įkūrėjai ir jo puoselėtojai – Vale rija ir Stasys Ratkevičiai, vaidinę ir tebevaidinantys aktoriai. Festivalio dalyviai turės galimybę susitikti su režisieriumi, dailininku, Naciona linės premijos laureatu Vitalijumi Mazūru, o glėbį įspūdingų reginių ir plačių šypsenų padovanos gegu žės 18 d. (šeštadienį) 12 val. Lais vės alėja pražygiuosiantis tradici nis Lėlių ir Kaukių paradas. KD inf.
Pasiekimai: Gardino lėlininkų „Pikų dama“ pelnė daugybę apdovano
jimų Baltarusijoje ir tarptautiniuose festivaliuose Europoje.
kryžiažodis Praėjusios savaitės nugalėtoja Nijolė ZARAUSKIENĖ. Teisingi atsakymai: KELININKAI (pirm.), KIDNEPINGAS (antr.), LAUKINUKAS (treč.), MUZIKANTAS (ketv.).
Šią savaitę laimėkite vitaminus ir Gedimino Stanišausko psichologinį trilerį „Laikrodininkas“. Laikraščio žurnalistas gauna paslaptingą laišką, kuriame užduodamas vienintelis klausimas. Siekdamas sužinoti atsakymą, jis virtualioje erdvėje užmezga pažintį su charizmatiškąja Berta. Juk santykiai namuose vis vien pašliję. Veiksmas įgyja pagreitį, kai žurnalistas tampa sąmokslo Europoje liudininku. Vidinių prieštaravimų kamuojamas pagrindinis herojus mėgina nuslopinti jausmus Bertai, bet ar jam pavyks? Ką jis pasirinks: aistringąją Bertą ar laiko išbandytą sielą, kantriai jo laukiančią namuose. Galiausiai darosi neaišku, kokias paslaptis slepia laikrodininkas. Japonijos konsulo dukterėčią jis sutiko prieš pat Antrąjį pasaulinį karą. Skaitytojas virtuoziškai perkeliamas tai į tarpukario Kauną, tai sugrąžinamas atgal į šiuos laikus...
Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 18 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite: DIENA (tarpas) KD (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz.: DIENA KD KAUNAS (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba, iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu, atneškite į „Kauno dienos“ redakciją, Kęstučio g. 86, Kaunas. Šios savaitės nugalėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 21 d.
18 2
Antradienis, gegužės 14, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai ������������������������������������������������������������������������������������������� 18 Paslaugos ���������������������������������������������������������������������������������������������������� 18, 19
skelbimai
Parduoda � ��������������������������������������������������������������������������������������������������� 19, 20 Perka � �������������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 20 Įvairūs � ���������������������������������������������������������������������������������������������������������� 20, 21 Kviečia � ������������������������������������������������������������������������������������������������� 20, 21, 22 Pamesta � ��������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 21 Kviečia mokytis ��������������������������������������������������������������������������������������������� 21 Karščiausi kelionių pasiūlymai � ������������������������������������������������������� 21 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������������������� 21
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Reikalingas tarptautinių reisų vairuotojas dirbti vilkiku. Maršrutas LT–NL–LT. Laiku mokamas atlyginimas. Teirautis tel. 8 680 98 660; vinata@zebra.lt
DARBo skelbimai
1112488
Siūlo darbą AB AKSA ieško: šaltkalvio (betono mazgo priežiūra), suvirintojo (detalių gamyba), gelžbetonio gaminių formuotojo. Tel. 8 656 42 450. 1111247
Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909. 1105066
Dirbti nedidelėje siuvykloje reikalinga siuvėja (-as). Tel. 8 687 92 212.
1112496
Dirbti privačiame prekybos versle reikalingi žmonės, mokantys lietuvių ir rusų kalbas. Tel. 8 601 75 025.
1095039
Gamybos įmonei reikalingi: dažytojas poliuretaniniais dažais (turintis patirties) ir Mdf šveitėjas-paruošėjas. Tel. 8 699 65 740. 1099140
Graikijoje, Kipre – vasaros darbai studentams: barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje – automobilių dažytojui, motelių valytojoms, paukštienos pakuotojams; Olandijoje – jaunimui mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1112064
Reikalingas žolės pjovėjas dirbti traktoriuku, trimeriu. Tel. 8 612 69 176. 1112326
Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820.
1104299
Siuvyklai, siuvančiai moteriškas kelnes ir sijonus, reikalingos (-i) siuvėjos (-ai), turinčios patirties. Darbas viena pamaina 7–16 val. Puikios darbo sąlygos. Vidutinis atlyginimas 1300 Lt, mokamas du kartus per mėnesį. Galima uždirbti 2000 Lt ir daugiau, reikia tik noro. Tel. 362 909, 8 685 11 951. 1110426
Skubiai reikalingi darbininkai dirbti aplinkos tvarkymo, juodžemio lyginimo darbus. Teirautis tel. 8 610 40 356.
1111986
Statybos bendrovei reikalingi: sąmatininkas, dirbantis SES programa, tel. 8 656 87 554; atestuotas santechnikos darbų vadovas, skardininkai, fasadų apdailininkai, tinkuotojai, tel. (8 37) 732 362, 8 650 58 743. 1111991
Statybos įmonei Kaune reikalingas mini krautuvo BOBCAT operatorius, turintis C kategoriją. Tel. 8 698 07 749. 1108387
Statybos įmonei reikalingas inžinierius-sąmatininkas. Darbo vieta – Kaunas. Darbo pobūdis: sąmatų, aktų rengimas, konkursinių dokumentų ruošimas. CV siųsti info@ vbite.lt. 1101428
Ieškome vairuotojų-ekspeditorių Kaune (šaldytų maisto produktų pervežimas Lietuvoje į prekybos vietas). Reikalinga: C ir/ar CE vairuotojo kategorijos pažymėjimas, panašaus darbo patirtis. Dėl darbo vietos teirautis tel. 8 612 14 978 arba siųsti gyvenimo aprašymą cv@nnl.lt. 1110691
Įmonei reikalingas medienos formatinių pjovimo staklių operatorius. Tel. 8 687 70 570, e. paštas gintautas@ plastena.lt.
1110697
Maisto prekių parduotuvei reikalinga pardavėja (-as)-kasininkė (-as), darbas Garliavoje. Tel. 8 610 64 752. 1110017
Metalo apdirbimo įmonė ieško tekintojo. Tel. 8 686 46 626, e. paštas kadis@ kadis.lt. 1111252
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas suvirintojas-šaltkalvis dirbti visą darbo dieną. Tel. 261 213, 8 698 03 279. 1102158
Minkštųjų baldų gamybos įmonė dirbti Kaune ieško siuvėjų, baldų apmušėjų. Tel. 8 686 40 085. 1111955
Moteriškų pėdkelnių įmonė ieško rūšiuotojų ir siuvėjų. Darbas viena pamaina. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 672 79 121. 1099999
Naujai atidaromam autoservisui Šilainiuose reikalingi patyrę automobilių mechanikai, automobilių elektrikai, automobilių diagnostikai. Tel. 8 600 21 771. 1110952
Padangų restauravimo įmonei reikalingi darbuotojai. Turintiesiems patirties siūlome gerą atlyginimą. Nemokančius apmokome. Tel. 8 656 30 300. 1112415
Reikalinga (-as) pardavėja (-as) parduotuvėje-bare. Patirtis būtų privalumas. Tel. 8 695 14 714, 8 650 16 564. 1110779
Reikalinga buhalterė (-is). Pirminių dokumentų suvedimas. Programa BUHA sandėlio ir kuro apskaita, kasos vedimas, faktūrų rašymas (maisto prekės). Tel. 8 678 16 777. 1110413
Reikalingas (-a) valymo mašinos operatorius (-ė), apmokome, darbas PC „Akropolis“. Tel. 8 656 20 016. 1111943
Statybos įmonei reikalingas statybos darbų vadovas (inžinierius statybininkas), gali būti be praktikos, turintis atitinkamą išsilavinimą. Skambinti darbo valandomis tel. 375 331. CV siųsti info@agentus.lt.
Ozonoterapija – tai sveikata, energija ir darbingumas!
Kaip Jums padės ozonoterapija: normalizuos širdies ir kraujagyslių funkcijas; užkirs kelią kraujo krešulių ir trombų susidarymui kraujagyslėse; padės greičiau pašalinti iš kraujagyslių užkalkėjimus, esamus trombus; padės nuormalizuoti kraujospūdį; tai puiki pagalbinė priemonė po angiochirurginių operacijų, o laiku panaudojus padeda išvengti kraujagyslių operacijų; pagerės miego kokybė, sąnąrių būklė, bendra savijauta ir net išvaizda. visas ozonoterapijos efektas išliks ilgam!
SPECIALUS PASIŪLYMAS Iki gegužės 31 d. užsiregistravę 6 ozonoterapijos procedurų kursui, mokėkite tik už 5.
Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 60 Lt.
REGISTRUOKIS
ozonoterapijos kursui jau dabar:
Tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91120. Vytauto pr. 23, Kaunas Daugiau informacijos www.mirameda.lt
Statybos įmonei reikalingi: dažytojai, tinkuotojai, mūrininkai, betonuotojai, staliai bendrastatybiniams darbams, fasado sienų šiltintojai. Darbuotojai reikalingi dirbti Lietuvoje ir užsienyje. Skambinti darbo valandomis tel. (8 37) 375 331. 1104664
Tarptautinių pervežimų vairuotojams dirbti Europoje, taip pat LT–EU, RU. Galimybė įgyti kategorijas, pasirašant trišales sutartis. Tel. 8 698 25 709, remigijus@ rvtransport.lt. 1093308
UAB „Heliopolis“ dirbti Kaune ieško sandėlio darbuotojo. Reikalavimai: darbo sandėlyje patirtis, el. krautuvo vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti info@heliopolis.lt, tel. (8 5) 263 7002.
Akcija – iki gegužės 31 d. 20 % pavasario nuolaida. Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirties Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, Baltų pr. 7, 351 kab., Kaunas. Registracija tel. 8 662 25 881. 1110451
UAB „Tebesa“ priima į darbą meistrędarbo užleidėją, siuvėjas, lygintojas, lygintoją-pakuotoją. Darbo patirtis būtina. Atlyginimai mokami laiku, visos socialinės garantijos. Darbas Neries kr. 16 Teirautis 8–16 val. tel. 265 821. Valymo kompanijai reikalingas vairuotojastraktorininkas, dirbti PC „Akropolis“ (lauko teritorijos priežiūrai), nakties metu (22–6 val.). Tel. 8 656 20 015.
Ginekologo konsultacijos, smulkios operacijos. Lytiniu keliu plintančių ligų gydymas. Anonimiškumas garantuojamas. Č.Sasnausko g. 56, tel. 731 692.
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Gyd. D.Bielskienė, J.Urbštienė konsultuoja ir gydo vaikus, suaugusiuosius, sergančius odos, alerginėmis, nagų ir plaukų ligomis. Šalina karpas, papilomas. Apgamai tiriami dermatoskopu. Konsultuoja dėl lytiškai plintančių ligų. Gedimino klinika, Gedimino g. 34. Tel. 207 396.
1112391
1108906
1094990
Vasaros sezono laikotarpiui reikalingos pardavėjos dirbti kurortiniame mieste. Privalumas: užsienio k., komunikabilumas. Apgyvendiname. Tel. 8 699 84 849. 1112243
Viešbučiui-restoranui reikalingi darbuotojai ūkio darbams. Tel. 8 685 67 777. 1112133
Paslaugos
1112316
1107252
1108275
Medicinos centre „Neuromeda“ aukščiausios kvalifikacijos gydytojai konsultuoja esant nugaros, galvos skausmams, kraujotakos sutrikimams. Atliekama manualinė terapija, akupunktūra, elektrostimuliacija, masažai. Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511. www.neuromeda.lt. 1104059
Medikų IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1104707
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.
SKUBIAI IR NEMOKAMAI išveža nenaudojamą buitinę techniką: šaldytuvus, skalbykles, virykles, kompiuterinę techniką ir kitus elektronikos prietaisus. Tel. 8 641 99 000; www.kaunakiemis.lt.
1098614
1107043
Pacientų gydymas jų namuose po ilgalaikio ALKOHOLIO vartojimo ir esant sunkiam PAGIRIŲ sindromui. Pagalba visą parą. www. isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128. 1101891
Psichiatro konsultacija, alkoholizmo gydymas, kodavimas, psichoterapija, medikamentai, hipnozė. Blaivinimas. Priklausomybės azartiniams žaidimams gydymas. Č.Sasnausko g. 56. Tel. 731 692. 1107268
1109062
Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose. Tel. 230 762, 8 699 20 896. 1105208
1108523
SNAIGĖS servisas (M.K.Čiurlionio g. 5). Visų šaldytuvų, skalbyklių remontas. Prekyba SNAIGĖS šaldytuvais, atsarginėmis dalimis. Tel. 341 876, 8 652 44 908. 1110554
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176. 1111786
Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Suteikiama garantija. Tel. 715 991, 8 671 55 064. 1111845
Tik gegužės mėnesį specialus pasiūlymas Jums – 360 Lt už 700 Lt vertės kompleksą, padėsiantį pasirūpinti Jūsų sveikata, dailia figūra ir gera savijauta! Jums priklausys: maisto netoleravimo testas su mitybos rekomendacijomis, detoksikacijos bei prieškirmėlinių preparatų testavimas ir gydytojo konsultacija! BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1112317
TELEVIZORIŲ remontas – kliento namuose, tel. 8 634 69 625. Taisykla – P.Lukšio g. 66, tel. 8 676 92 322. 1112367
Kompiuterininkų Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731. 1106931
Automobilininkams
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705. 1096825
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917. 1107227
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1101630
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1106848
Statybos, remonto
1109323
ECHOSKOPINIAI TYRIMAI, atliekami išskirtinės kokybės 2D/3D vaizdą atkuriančiu ultragarsiniu aparatu SIEMENS ACUSON 3D! Pritaikius pažangią vokišką technologiją Jums bus atlikti itin tikslūs pilvo ir dubens organų, skydliaukės, krūtų, prostatos, sąnarių, minkštųjų audinių ultragarsiniai tyrimai. Taip pat ypač efektyviai ištiriami kūdikių klubų sąnariai. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt.
1112300
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales. Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402
1111291
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Odontologijos centras ODONTEX (Gedimino g. 17, šalia PPC „AKROPOLIS“) teikia visas odontologijos paslaugas. Nemokamas protezavimas ligonių kasų pacientams. Pensininkams – NUOLAIDOS! Dantų implantai – tik 1000 Lt. Registruotis tel. (8 37) 228 265.
Odontologijos paslaugos su nuolaidomis. Keramikai – 40 % nuolaida. Tik gegužės mėn. konsultacija – nemokama. Registruotis tel. 203 101, 8 672 44 348. Maironio g. 26A, Kaunas. 1109045
Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių pildymas ir remontas. Tel. 332 520, 8 699 55 568. 1110184
Dujų įranga automobiliams. Kompiuterinė diagnostika. Riešutų g. 30, tel. 8 600 24 966, dirbame I–VI. 1095083
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842. 1109963
Buitinės technikos remonto
AKCIJA! „ALUPLAST“ profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Ritininės užuolaidos. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@ arventa.lt. 1111585
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751. 1106905
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
Akcija! Gaminame stogelius su permatoma danga virš durų, stogines, verandas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 686 81 398, 533 223. 1109417
AKCIJA! Plastikiniai langai. Balkonų įstiklinimas. Šarvuotos durys. Visų rūšių žaliuzės. Išsimokėjimas iki 2 metų. Ilgalaikė garantija. Tel. 313 549, 8 685 23 836. www.glorijoslangai.lt. 1104950
1109711
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100. 1107833
Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės. Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443. 1110875
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441; www.aliuminiaibalkonai.lt. 1101101
Atliekame fasadų šiltinimo darbus, dažome struktūriniais dažais. Tel. 8 638 99 645.
1101701
Nukelta į 19 p.
19 3
Antradienis, geguŞės 14, 2013
klasifikuoti skelbimai Klijuoju glazōruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uŞdengimus, atlieku santechnikos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635.
Paslaugos Statybos, remonto
1111638
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Meistro pagalba! Visi staliaus, daŞymo, tinkavimo darbai. Garantija. Tel. 8 605 28 527.
Kokybiťkas laiptinių daŞymas, remontas, apdaila uŞ visiems prieinamą kainą. Atliktiems darbams suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 249 178, 8 640 25 072.
Atliekame drenaŞo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.
Kokybiťkos ŠARVUOTOS DURYS į butus, namus, laiptines (sandarumas 42dB, papildoma tarpinė, stakta 80 x 40 mm). PLASTIKINIAI ir MEDINIAI LANGAI, BALKONŲ stiklinimas. Tel. (8 37) 331 015, 8 656 66 641, UAB Runesa.
1111629
1109935
Atliekame fasadų ťiltinimo darbus. Klijuojame fasadus klinkerio plytelėmis. Turime pastolius. Pasirōpiname medŞaigomis. Tel. 8 671 49 270. 1112463
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio lauŞo iťveŞimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162. 1111139
Atliekame kokybiťkai parketo, grindų ťlifavimą, lakavimą, poliravimą, dedame parketą. Tel. 8 698 87 702, 264 557 (namų). 1111717
Atliekame kokybiťkai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410. 1112016
Atliekame parketo ir grindų ťlifavimo be dulkių bei lakavimo darbus. Tel. 8 679 13 494, 8 645 06 250. 1111732
Atliekame vidaus ir lauko apdailą. Tel. 8 611 40 315. 1110934
Atlieku įvairius vidaus ir lauko smulkius darbus. Mōras, dailylentės, plytelės. Tel. 8 608 75 885. 1112294
Atlieku namų fasadų struktōrinį daŞymą, tinkavimą, restauravimą. Turiu pastolius. Tel. 8 628 24 758.
1110739
AtveŞame Şvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodŞemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 624 02 954. 1110889
Automobilinio bokĹĄtelio nuoma (15 m aukĹĄÄ?io). Ĺ laitiniĹł stogĹł dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845. 1096712
Be dulkių kokybiťkai ťlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info. 1105525
DaŞymas, tapetavimas, laminato, grindų dėjimas. Elektros darbai. MedŞiagų pristatymas. Tel. 8 606 04 513. 1111669
Dengiame stogus įvairia danga. Tel. 8 698 39 862. 1103077
Dengiame, skardiname, apĹĄiltiname plokĹĄÄ?ius ir ĹĄlaitinius stogus. AUTOKRANO NUOMA. Tel. 362 127, 8 687 39 361. 1107747
Durys – Jōsų, darbas – mōsų. Kokybiťkai statome duris, lankstus, spynas, prikalame apvadus. Tel. 8 699 39 451. 1112132
Glaistome, daĹžome, tapetuojame, montuojame gipskartonÄŻ, klojame laminatÄ…, kalame dailylentes, langokraĹĄÄ?iĹł taisymas. Tel. 8 607 66 993. 1105983
Greitai dengiame stogus įvairia danga. Nestandartiniai skardos lankstymo ir montavimo darbai. Pigiau sukomplektuojame medŞiagas. Garantija. Nuolaidos! Tel. 8 682 47 001.
1103328
Langai ALUPLAST profilio, 6 kamerĹł – uĹž 5 kamerĹł kainÄ…. Ĺ arvuotos durys. BalkonĹł stiklinimas. RitininÄ—s uĹžuolaidos. Atliekame vidaus apdailÄ…. Nuolaidos iki 30 %. PramonÄ—s pr. 16, Kaunas. UAB „Arventa“, tel. (8 37) 321 033, 8 670 04 759. 1111596
Langų ir ťarvuotų durų apdaila. Tel. 8 621 13 074.
1111960
1097414
1108444
1108146
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mōrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1107077
Kasame, valome, giliname ťulinius, tranťėjas, kanalizacijos ir drenaŞo sistemas. Tel. 8 647 58 375. 1100414
1107675
Šiltiname sienas, stogus ir grindis, uŞpildant oro tarpus ekovata ir termoputa. 1 kv. m kaina 7–10 Lt. Tel. 8 698 47 767. 1105435
1109526
1110567
1108458
Stogų dengimas. Pastatų ťiltinimas, statyba, renovacija. Automobilinio bokťtelio nuoma (aukťtis 23 metrai). Tel. 8 681 79 195.
Mōrininkų brigada stato individualius namus. Mōrijame blokeliais, apdailinėmis plytomis. Atliekame betonavimo darbus. Tel. 8 673 50 825, 8 633 95 604.
Tarpblokinių siōlių sienų remontas, daŞymas. Automobilinio bokťtelio nuoma (aukťtis 24 m). Tel. 8 601 37 177.
1100620
1102427
1100645
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius ir traktorius su hidrauliniu plaktuku (su vairuotoju). VeĹžame savivarÄ?iu ĹžvyrÄ…, skaldÄ…, juodĹžemÄŻ. ÄŽrengiame ÄŻvaĹžas. Tel. 8 699 77 162.
TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiťkai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalōs, tinka mōro ir kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 1108263
Pamatai. Ďrengiame visų tipų pamatus. Betonuojame perdangas, grindis, tvoras. GręŞiame gruntą poliams iki 7 m. Tel. 8 611 05 656. www.statybugama.lt. 1109084
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2 000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34. 1104220
1103452
UAB „Lietukas“ priima uĹžsakymus bituminiĹł stogĹł remonto darbams atlikti. Atliekame ir stogĹł renovacijos darbus. Tel. 8 685 73 608. 1110759
UAB atlieka stogų dengimo ir remonto darbus bitumine prilydomąja danga. Skardinimo darbai. Suteikiama garantija. Kaunas, tel. 8 688 30 990. 1111890
VANDENS GRÄ˜Ĺ˝INIAI, GEOTERMINIS Ĺ ILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje iĹĄtisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093237
PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiťka kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.
Vokiťki plastikiniai langai, ťarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
Plastikiniai langai, balkonų stiklinimas, durys. Gaminiams ir darbams – garantija. Senus langus iťveŞame. Galima iťsimokėtinai. www.languera.lt. Tel. 8 609 77 366.
Vonių restauravimo patirtis 17 m. Sustiprinta GREEN-EKO2 danga su marmuru, akmeniu, keramika. www.restauruok.lt. Tel. 440 201, 8 671 88 575.
1108435
1105421
1112187
1093720
PlokĹĄÄ?iĹłjĹł stogĹł dengimas, ĹĄiltinimas ir renovacija. IlgametÄ— patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 1108250
Santechnikas keiÄ?ia WC, gyvatukus, maiĹĄytuvus, vonias, duĹĄo kabinas, kanalizacijos, vandentiekio vamzdynus. Padeda nupirkti, atveĹžti. Dirba be poilsio dienĹł. Garantija. Tel. 8 646 03 025.
Kaminų įdėklai, dōmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.
Sienų, grindų apťiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Konsultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.
Mōrijame pertvaras, kaminus. Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas. Klojame kiliminę dangą. Betonuojame laiptus, terasas. Tel. 8 680 50 069.
1111166
Ĺ˝emÄ—s kasimo, pamatĹł, drenaĹžo, tranĹĄÄ—jĹł bei gręŞimo darbai (20, 30, 40 cm skersmens) mini ekskavatoriumi „Kubota“. Tel. 8 685 43 966. 1107650
Vidaus ÄŻrangos
1111072
Ĺ ventÄ—ms
1095676
Finansų, audito UAB tvarko maŞų ir vidutinių įmonių apskaitą nuo pirminių dokumentų iki balanso, įmonių steigimas. Tai pigiau, saugiau ir patikimiau. Tel. (8 37) 704 930, 8 603 26 118. 1104092
Kitos „AUJAMA“ VERTÄ–JŲ PASLAUGOS
t 1 -VLĂ?JP H (prie KalnieÄ?iĹł PC), tel.
„ABDONO“ kilimĹł ir ĹžaliuziĹł valykla valo kilimus (kliento patalpose arba iĹĄsiveĹžame), minkĹĄtuosius baldus, Ä?iuĹžinius, „Bauer“ ir kt. patalynÄ™ sausu ir ĹĄlapiu giluminiu bĹŤdu amerikietiĹĄka ÄŻranga. LangĹł valymas, grindĹł dangos atnaujinimas, patalpĹł tvarkymas po remonto ir visos kitos ĹĄvaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Ĺ˝emaiÄ?iĹł g. 31, www.abdonas.lt. 1106636
MedŞių ťalinimo darbai, genėjimas, gyvatvorių karpymas, vejų įrengimas ir aeravimas. Tel. 8 611 45 542. 1111229
NEMOKAMAI iťveŞame bet kokį nereikalingą metalo lauŞą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, ťiukťles ir visa kt. Pjauname medŞius. Tel. 8 601 99 230, 799 681. 1110266
Pjaunu ir sÄ—ju vejÄ…, karpau gyvatvores, iĹĄpjaunu krĹŤmus ir medĹžius, tvarkau sodybas, ÄŻmoniĹł teritorijas, daugiabuÄ?iĹł aplinkÄ…. Tel. 8 698 25 582. 1110044
UAB „Santermita“ atlieka ĹĄilumos punktĹł, sistemĹł prieĹžiĹŤros ir paruoĹĄimo ĹĄildymo sezonui darbus. Taip pat ÄŻmonÄ— teikia daugiabuÄ?iĹł namĹł administravimo, eksploatavimo, konsultavimo jungtinÄ—s veiklos ir bendrijos steigimo klausimais paslaugas. Tel. (8 37) 222 999, 8 655 95 253; www.santermita.lt. 1104934
Visi apŞeldinimo darbai. Ďrengiame vejas, dekoratyvinius baseinus, krioklius, akmens takelius. Kultivatoriaus paslaugos. Tel. 8 672 44 785, 8 600 88 285. 1105364
Visos apŞeldinimo paslaugos: vejos aeravimas, įrengimas, prieŞiōra. Alpinariumai, akmeniniai takeliai. 1 kv. m vejos įrengimo kaina 4,50 Lt. Tel. 8 643 37 567.
1 kambario butą Taikos pr. 9/8 a. mōriniame name. B. pl. 30 kv. m, kambarys 19,5, virtuvė – 4,5 kv. m. WC ir pusvonė – kartu. Remontas senas. Didelis įstiklintas balkonas. Kaina 44 000 Lt. Tel. 220 455, 8 686 38 448. www.agmindis.lt. 1108003
Kokybiťkos puťies, uosio DURYS. Ďstatome. Garantija. Kaina nuo 280 Lt. UŞsakymai tel. 773 368, 8 615 81 530, 8 687 15 254 10– 21 val.
2 a. mĹŤrinÄŻ namÄ… su rĹŤsiu SB „BiruliĹĄkÄ—s“, Kauno r., iki PartizanĹł g. 350 m (b. pl. 80 kv. m, gyv. pl. 48 kv. m, plastikiniai langai, tvarkingas remontas, 6 a ĹžemÄ—s). Kaina 120 000 Lt. Tel. 220 455, 8 686 38 448. www.agmindis.lt.
PLISUOTOS Ĺ˝ALIUZÄ–S, RITININÄ–S UĹ˝UOLAIDOS, ROMANETÄ–S – UAB „Eurivila“. K.DonelaiÄ?io g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.
2 a. rÄ…stinÄŻ aptinkuotÄ… namÄ… Ĺ˝. Ĺ anÄ?iuose, Kranto 17-oji g. (bendr. pl. 113 kv. m, renovuotinas, 13,5 a ĹžemÄ—s). Kaina 155 000 Lt. Tel. 8 699 83 228.
1105246
1104343
1112054
20 arų Şemės sklypą (paskirtis – kita) prie kelio Kaunas–Garliava, RaŞiťkių k. (60 m ribojasi su keliu, gera strateginė vieta). Kaina 25 000 Lt. Tel. 8 686 38 448. www.agmindis.lt. 1107990
6 a sklypÄ… su vasarnamiu (20 kv. m) Rokuose, SB „Jiesia“. Aptvertas ir apsodintas. Kaina 37 000 Lt. Tel. 8 620 39 018.
6 a sodÄ… SB „Kolegos“, arti Kauno (3 km nuo RokĹł), su 23 kv. m ploto mediniu nameliu. Tel. 267 097 arba 8 610 24 786. 1111864
9–12 a gyvenamosios paskirties sklypus Kauno r., 2-uose JonuÄ?iuose, Elnio g. (visos miesto komunikacijos). 1 aro kaina 6700 Lt. GEPARD, tel. 8 641 89 509. 1108407
Aleksote mōrinį, renovuotą, ekonomiťką 2 aukťtų namą su mansarda. Gali gyventi 2 ťeimos. Sutvarkyta aplinka, puiki vieta. Tel. 8 687 64 771. 1110904
DnB bōstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar iťnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paťtas darius. daugela@dnbbustas.lt. 1058110
Dviejų aukťtų namą Žeimenos g., labai geroje vietoje (b. pl. 140 kv. m, tvarkingas, 6 a sklypas). 115 000 eurų. Tel. 8 670 37 794 13–18 val. 1111646
GyvenamÄ…jÄŻ rÄ…stĹł namÄ… AukĹĄtaiÄ?iĹł g., Kaune (b. pl. 86 kv. m, tvarkingas, autonominis ĹĄildymas dujomis, miesto komunikacijos). Be tarpininkĹł. Tel. 8 630 82 878. 1110764
GraŞią sodybą (rami vieta) vienkiemyje, 35 km uŞ Kauno, Klaipėdos link, kaina sutartinė, ir 4 kambarių butą Taikos pr. (79 kv. m, mōrinis, II a.). Tel. 8 615 42 622. 1111686
Karkasinį 150 kv. m namą Kaune, Sargėnuose. 15 arų sklypas. Kaina 400 000 Lt. Tel. 8 604 99 918.
1111270
NT unija padÄ—s Jums greitai parduoti, pirkti ar iĹĄnuomoti nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…. Turime daug pirkÄ—jĹł, ieĹĄkanÄ?iĹł butĹł, namĹł, sklypĹł, sodĹł, sodybĹł. Tel. 8 678 00 678. 1100781
Padedame parduoti JĹŤsĹł butÄ…, namÄ…, sodÄ…, ĹžemÄ—s sklypÄ… ir sutvarkyti visus dokumentus. Firma „Aujama“, P.LukĹĄio g. 34, tel. 412 960 (d. d. 9–18 val.).
1103996
Parduodamas 2 aukĹĄtĹł pastatas (605,52 kv. m) Baltijos g. 106/PrĹŤsĹł g. 1, Kaune, su 26 arĹł ĹžemÄ—s sklypu. Pastatas ramioje vietoje, tinka gydymo ÄŻstaigai, vaikĹł darĹželiui, vieĹĄbuÄ?iui ir kt. (reikalingas remontas). Tel. 8 698 22 457, e. paĹĄtas administracija@ statybukryptis.lt. 1110153
Parduodamas 3 kambarių butas su garaŞu Žaliakalnyje (autonominis ťildymas). Tel. 8 610 61 919. 1109807
Parduodamas medinis namas Aleksote (bendr. pl. 66 kv. m, nebaigtas renovuoti, sklypas 10,5 a). Tel. 8 600 01 397, 8 699 35 343. 1111981
Parduodamas suremontuotas 1,5 kambario butas GeleĹžinio Vilko g., KalnieÄ?iuose (5/5 a., b. pl. 37 kv. m). Tel. 8 699 83 228. 1109119
Paskola be uĹžstato per 10 min. iki 2 000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.LukĹĄio g. 34. 1104227
1111445
1102139
1111999
2 kambarių butą Eigulių mikrorajone, 5/5 a. B. pl. 50 kv. m. Tvarkingas. Kaina 88 000 Lt. Tel. 8 657 71 433.
Skubiai ir nebrangiai parduodamas 2 kambarių butas Šilainiuose, Baltų pr. (tarpiniame aukťte). Tel. 8 610 61 919.
1 kambario butÄ… „Urmo“ bazÄ—s teritorijoje (5/4 a., b. pl. 23,54 kv. m, su baldais, tinka biurui). Kaina 38 500 Lt. Tel. 8 677 17 382.
Gaminame lauko, vidaus, ťarvuotas (ťarvuotų durų spynų keitimas) duris, taip pat gaminame stogelius, terasas. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
2 a. mĹŤrinÄŻ namÄ…-kotedŞą Ĺ˝aliakalnyje (naudingas plotas 119,78 kv. m, 4 a ĹžemÄ—s, miesto komunikacijos, du garaĹžai – 46 kv. m, yra energetinis namo paskaiÄ?iavimas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 685 47 914.
1103547
KavinÄ— UAB „Partizanai“ kvieÄ?ia ĹĄauniai praleisti laikÄ…, atĹĄvÄ™sti ĹĄeimos ĹĄventes (iki 100 asmenĹł). Tel. 8 612 65 960. www.kavinepartizanai.lt.
1108411
1109394
Santechnikas-suvirintojas kvalifikuotai mon tuoja vandentiekio, ĹĄildymo, kanalizacijos sistemas. KeiÄ?iame WC, duĹĄo kabinas. Atliktiems darbams suteikiame garantijÄ…. Tel. 8 675 55 026.
1105223
Greitai, kokybiĹĄkai remontuojame minkĹĄtuosius baldus. KeiÄ?iame dizainÄ…. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienĹł. Transportas nemokamas. Tel. 440 774.
1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 37 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, tvarkingas, rakinama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.
1110229
1111873
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame spyruokles, vatinÄ…, porolonÄ… – dirbtuvÄ—se ir pas klientÄ…. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.
Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, ťildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938.
1108424
1109823
parduoda
1112075
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, ťildymą, vandentiekį, kanalizaciją. Dirbame be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 604 31 597.
Aptraukiame baldus gobelenu. KeiÄ?iame medĹžiagas. Dirbame dirbtuvÄ—je ir kliento namuose. AukĹĄta kokybÄ—. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
1111678
1103299
Santechnikas nebrangiai atlieka visus smulkius santechnikos darbus. Pjaustau ir virinu dujomis. Atvykstame greitai ir Jums patogiu laiku. Tel. 8 680 50 069.
BaldĹžiĹł
1110746
Statybos ir remonto darbai: glaistymas, daŞymas, tapetavimas, gipskartonis, grindų, plytelių klojimas, santechnika. Smulkōs elektros darbai. Tel. 8 616 23 924.
1088325
GRINDŲ BETONAVIMAS – Kaune ir Kauno apylinkėse. Organizuojame medŞiagų tiekimą, iťraťome sąskaitas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899.
1111473
1108169
Metalo gaminiai iĹĄ juodojo ir nerĹŤdijanÄ?io plieno. Laiptai, turÄ—klai, stogeliai, vartai, tvoros, grotos, plastikiniai ĹĄiltnamiai. Tel. 8 643 11 116; www.garsvine.lt.
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, ťildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus. Tel. 8 605 85 205, 389 258.
Griovimo, rekonstrukcijos darbai: montuojame sąramas, mōrijame, betonuojame, iťveŞame statybinį lauŞą. Nemokamai atvykstame, konsultuojame. Tel. 8 677 76 588.
Sienų ťiltinimas, uŞpildant oro tarpą termoputomis. 1 kv. m kaina nuo 5 Lt. Tel. 8 674 44 496.
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Iťsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
1092276
GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jōsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 618 20 971.
1101362
Šlaitinių stogų konstrukcijos, dengimas, renovavimas, ťiltinimas, daŞymas. Skardinimo darbai. Karkasinė statyba. Tel. 8 688 31 941.
Greitai ir kokybiťkai atliekame vidaus tinkavimo darbus profesionalia KNAUF įranga, kalkių ir gipso miťiniais. Tel. 8 672 80 397
1104445
1108451
Santechnikos darbai. MedŞiagas perkame su didele nuolaida. Darbams suteikiama garantija. UAB Ekstra projektai, Savanorių pr. 287–316, tel. 8 607 84 480, 332 247.
1098123
Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Padeda nupirkti, atveŞti medŞiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.
1109766
Santechnikas-suvirintojas nebrangiai ir jums patogiu laiku pakeis, suremontuos vamzdyną, klozetus, sumontuos atbulinį voŞtuvą ar ťildymo sistemą. Tel. 8 677 76 588.
1107994
1109122
1111996
Kitose vietose 2 a. mĹŤrinÄŻ namÄ… VilkaviĹĄkyje (netoli eĹžero) arba keiÄ?iu ÄŻ 2 kambariĹł butÄ… Kaune (mĹŤriniame name, 2 arba 3 a.). Tel. 8 601 75 763. 1112146
KolektyvinÄŻ sodÄ… Jonavoje, SB „Draugystė“ (7 a ĹžemÄ—s, vasarnamis, elektra, geri vaismedĹžiai). Tel. 8 600 89 019, 8 612 96 117. 1112128
Namą Batėgaloje, Jonavos r. (vieno aukťto, alytnamis, b. pl. 140 kv. m, 4 kambariai, patogumai, ōkinis pastatas, 33 a Şemės). Kaina 159 000 Lt. Tel. 8 698 03 317.
1110910
Buitinė technika Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1096444
Nukelta ÄŻ 20 p.
20 2
Antradienis, gegužės 14, 2013
klasifikuoti skelbimai Parduoda Buitinė technika
Naudotas skalbykles, šaldytuvus, virykles. Naujus šaldytuvus „Snaigė“, skalbykles. Naujas atsargines detales. Veiverių g. 61B, tel. 295 804. 1110676
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1071771
Statybinės medžiagos
„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 682 55 681; www.metrampa.lt. 1096736
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1107098
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
UAB „Skreperis“ brangiai ir greitai nupirks nenaudojamą transporto priemonę. Atsiskaitome iš karto. Atvykstame savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymą. Tel. 8 610 38 888. 1090056
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1094401
Vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose, Šilainiuose arba Žaliakalnyje (gali būti bendrabutyje). Tel. 8 600 40 550, 8 600 41 775. Nebrangiai pirksiu sodą arba sodo sklypą Kaune ar Kauno r. Gražioje vietoje. Tel. 395 097, 8 614 23 030.
Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, žemės, asfalto drožlių. Išvežame statybines atliekas, baldus. Tel. 8 676 75 341. 1108365
Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį iki 5 kub. m Kaune arba Kauno r. Tel. 8 631 33 736. 1111853
Atvežu pigiai GAZ-53 (1–5 kub. m) juodžemio, mėšlo, durpių, durpių briketų, žvyro, skaldos, smėlio, atsijų. Ekskavatoriaus nuoma. Tel. 8 606 11 127. 1097368
Baldų, pianinų perkraustymo (krauname, montuojame), krovinių gabenimo paslaugos. Tel. 8 650 12 579, 740 666. 1108103
1107110
Aliuminio, vario, bronzos, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, lydmetalį, babitą, akumuliatorius, elektros variklius. Elektrėnų g. 8, tel. 8 686 83 409.
Tvarkingą trijų arba keturių kambarių butą Kaune. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 614 21 015, 8 676 22 955. 1111816
1074521
Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1101899
Parduodame nekondicinę statybinę medieną (matmenys 25x120x2450 mm). Kaina 360 Lt už kub. m. Tel. 8 687 31 071, Virgis. 1111076
Kitos prekės
Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208. 1107708
Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.
AKMENS ANGLYS
Nuomoja Privačioje valdoje Aleksote išnuomojamas kambarys. Tel. 8 687 64 771.
1110906
Paskolos
1107539
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752. 1108315
PAVASARIO AKCIJA!
Įvairūs
Automobilius, mikroautobusus, sunkvežimius – geromis kainomis. Išsivežame. Tvarkome dokumentus. Tel. 8 604 27 116, 8 643 06 597. 1109840
UAB „Vilža“, Kražantės g. 36, Palemonas, tel. 8 686 12 019, 8 686 40 260, 373 558.
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553.
Aleksote, Kalvarijų g. 7, prekiaujame ąžuolo, juodalksnio ir mišrių pjuvenų briketais. Taip pat durpių briketais. Atvežame. Tel. 8 683 54 559.
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Beržines, juodalksnio, alksnio, uosio, ąžuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.
Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl. 106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.
1095970
Paskola be užstato per 10 min. iki 2 000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1104186
Paskolos nuo 3000 Lt, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599.
1104113
Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960. 1104136
1094350
1107889
1107394
Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.
1110479
Malkas – lapuočių, supjautas ir suskaldytas. Sausos. Turime ir atraižų. Atvežame nemokamai. Tel. 8 621 44 130. 1102342
Malkas (beržas, 3 m), kaina sutartinė. Atvežimas, iškrovimas nemokamai. Tel. 8 611 38 939. 1105678
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1091575
Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. 1108024
Pigiai parduodu „trailerį“ su visais patogumais, gintaro ir plastmasinius gaminius, enciklopediją, knygas, testamentus. Tel. 8 650 53 943. 1110438
Pigiausios malkos – nuo 450 Lt (7 m): sausas ąžuolas, uosis, beržas, juodalksnis. Pjuvenų briketai. Atraižos maišuose. Tel. 8 610 67 001, 8 698 37 233. 1097206
Sausos pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1112001
Supjautos atraižos: pušies – 300 Lt, beržo, ąžuolo, juodalksnio – 380 Lt. Atraižos maišuose – 1 vnt. kaina 7 Lt; pjuvenos maišuose – 4 Lt. Tel. 8 670 32 999. 1107523
Perka
Skubi paskola nuo 5 000 Lt už mažiausias palūkanas. Užstatas – automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691. 1104074
1105123
Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g. 19, Garliava, tel. 8 611 39 500. 1105101
Brangiai perkame juodųjų metalų laužą, mokame iš karto. Išsivežame savo transportu. Tel. 8 606 27 717. 1101081
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1091557
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1108820
Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1094456
Suteikiame ilgalaikes ir trumpalaikes paskolas nuo 1 %, greitas dokumentų tvarkymas. Refinansuojame. Tel. 8 600 06 886, e. paštas tavopasirinkimas@gmail.com. 1110636
Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas. 1103492
Kelionės Saugus ir greitas keleivių, siuntinių pervežimas maršrutu Lietuva–Anglija–Lietuva. Nuo durų iki durų. Tel. 8 643 50 666, 8 699 99 341, +447 523 833 083. 1091919
Gabenimai „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374. 1111240
Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
0–24 val. atvežame iki 9 kub. m žvyro, smėlio, juodžemio, mėšlo, atsijų, asfalto skaldos. Savikroviu išvežame žemes, statybinį laužą. Tel. 8 686 92 900.
1107594
1105585
Perku butą, namą, sodą, žemės sklypą, gali būti įkeistas, apleistas, su skolomis. Siūlyti įvairius variantus. „Aujama“, tel. 311 208 (d. d. 9–18 val.).
0–24 val. atvežame juodžemio, žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, durpių. Savikroviu išvežame gruntą, statybinį laužą, šakas. Rašome sąskaitas. Tel. 8 640 10 444.
1104024
1108782
Pirksiu vieno kambario butą. Pageidauju Jonavos r. Tel. 8 610 79 835.
Atvešiu nuo 1 iki 4 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio ir kt. Tel. 8 653 02 322.
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1065609
1111273
Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681, 441 088. 1112084
Superkame visų markių automobilius. Išrašome išregistravimo pažymas. Mokame visą sumą iš karto. Tel. 8 674 87 259, e. paštas jusuautosupirkimas@ gmail.com. 1112067
UAB „Alternate heat’’ perka žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 673 19 696. 1107564
1110322
Atvežame GAZ-53 savivarčiu: juodžemio, smėlio, žvyro, atsijų, skaldos, kompostinių, gabalinių durpių. Išvežame šiukšles. Tel. 343 278, 8 699 83 319. 1109055
Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio. BOBCAT paslaugos. Išvežame (atvežame) statybinį laužą. Tel. 8 698 07 749. 1106014
Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, betono nuo 1 iki 5 kub. m. BOBCAT paslaugos. IŠRAŠOME SĄSKAITAS. Tel. 8 699 30 078. 1105653
Kviečia
VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m). Tel. 8 618 20 971. 1111452
Pigiai pervežame buitinę techniką, baldus ir kitus krovinius. Vežame visoje Lietuvoje. Tel. 8 614 43 798. 1112306
Savivarčiu su hidromanipuliatoriumi vežame žvyrą, smėlį, skaldą, žemes ir kt. Atvežame, iškrauname, pakrauname. Tel. 8 656 21 251. 1104616
Keičia Keičiu 4 kambarių butą Panevėžyje (miesto centre) į butą Kaune. Tel. 8 699 88 350, e. paštas gint.kv@gmail.com. 1111979
Nukelta į 21 p.
21 3
Antradienis, gegužės 14, 2013
klasifikuoti skelbimai „Kauno dienos“ skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202.
Kiti
2013 05 20 10 val. Savanorių pr. 262–105, Kaune, vyks BUAB „Bajorkiemis“ kreditorių susirinkimas. Susirinkimui neįvykus, pakartotinis susirinkimas vyks 2013 05 22 10 val. ten pat. Su darbotvarke galima susipažinti Savanorių pr. 262–105, Kaune, iš anksto susitarus. Informacija teikiama tel. 8 686 83 541. 1112343
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Povilaitis, pavaduojantis Administracijos direktorių, gegužės 10 d. pasirašė įsakymus: Nr. ĮS-804 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Poderiškių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0019:63, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-805 – „Dėl Kauno r. sav. Čekiškės sen. Čekiškės mstl. Lauko g. žemės sklypo suformavimo detaliojo plano patvirtinimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS806 – „Dėl Kauno r. sav. Raudondvario sen. Raudondvario k. Nevėžio g. 19 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5270/0013:421, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-807 – „Dėl Kauno r. sav. Alšėnų sen. Kampiškių k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5247/0007:679, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS809 – „Dėl Kauno r. sav. Lapių sen. Lapių mstl. A.Merkio g. 40 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5240/0011:106, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-810 – „Dėl Kauno r. sav. Vilkijos sen. Vilkijos m. Putinų g. 2 žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5290/0001:132, detaliojo plano patvirtinimo, padidinimo ir padalijimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-811 – „Dėl Kauno r. sav. Užliedžių sen. Giraitės k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5283/0006:171, detaliojo plano patvirtinimo, padalijimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo bei statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-812 – „Dėl Kauno rajono savivaldybės tarybos 2011 05 05 sprendimu Nr. TS-51 patvirtinto Kauno r. sav., Užliedžių sen., Giraitės k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5283/0006:673, detaliojo plano dalies keitimo žemės sklype, kadastrinis Nr. 5283/0006:1044, patvirtinimo, sklypo padalijimo, teritorijos tvarkymo, naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“; Nr. ĮS-813 – „Dėl Kauno r. sav. Samylų sen. Šlienavos k. žemės sklypo, kadastrinis Nr. 5280/0005:445, detaliojo plano patvirtinimo, pagrindinės žemės naudojimo paskirties keitimo, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo, statybos reglamento ir specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo“. Šie įsakymai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. PASTABA. Visus įsakymų tekstus ir įsakymų priedus galite rasti Kauno rajono savivaldybės svetainėje adresu http://www.krs.lt -> Teritorijų planavimas -> Viešinami teritorijų planavimo dokumentai.
Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt „Keliauti drauge linksmiau!” Keliaujant trise – vienas keliauja nemokamai! AKCIJA PAŽINTINĖMS KELIONĖMS Į BELGIJĄ, GRAIKIJĄ, ISPANIJĄ, ITALIJĄ, KROATIJĄ, PORTUGALIJĄ, PRANCŪZIJĄ, TURKIJĄ, VOKIETIJĄ!
Akcijos sąlygos: 1. Galioja užsakymams, priimtiems iki 2013 05 19 (imtinai). 2. Kelionė užsakoma visiems vienu metu, keliaujančiųjų maršrutas ir kelionės data sutampa. 3. Apgyvendinimas triviečiuose kambariuose. 4. Kelionės išvykimo data iki 2013 05 31. 5. Kelionės kaina užsakymui skaičiuojama nuo katalogo kainos. 6. Kuro mokestis skaičiuojamas tik 2 keliautojams. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Kelionių AgentūrA „RM Travel“ Rodas – 945 Lt (asm.), Maljorka – 1046 Lt (asm.).
Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt Poilsinės kelionės. 7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – 881 Lt (asm.), Kosas – 896 Lt (asm.),
Aviabilietai mažiausia kaina: Stokholmas – 106 Lt (asm.), Oslas – 120 Lt (asm.), Paryžius – 187 Lt (asm.), Frankfurtas – 187 Lt (asm.), Roma – 218 Lt (asm.). Pažintinės kelionės: Tailandas – 3757 Lt (asm.), Indija – 3957 Lt (asm.). Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
Kviečia Baltosios naktys! Autobusu į Sankt Peterburgą birželio 20–24 d., 499 Lt (ekskursijos, nakvynė, pusryčiai, muziejų bilietai). Tel. 8 686 82 818, 222 936, 8 652 81 888.
1112166
Globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) tęsia senjorų priėmimą į naują korpusą ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo sąlygos: vienviečiai, dviviečiai kambariai, lauko terasa, yra kur pasivaikščioti. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1110057
1112495
UAB „Minetė“ (įmonės kodas 135558496, buveinė Draugystės g. 15B, LT-51228 Kaunas, Lietuvos Respublika) praneša: bendrovės akcininkų 2013 04 22 sprendimu bendrovės pavadinimas keičiamas į UAB „Kloteksa“. 1112325
Pamesta Pamestą UAB „INIJA“ apvalų įmonės antspaudą laikyti negaliojančiu. 1111939
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt
Kviečia mokytis Kursai: masažo, kosmetikų-vizažistų, kirpėjų, manikiūro-pedikiūro, floristikos, buhalterių, darbo kompiuteriu. www.kursaikaune.lt, tel. 8 652 09 313, Gedimino g. 33–4. 1105237
Nukelta į 22 p.
22
Antradienis, Gegužės 14, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Laimį NEMICKĄ skaudžią netekties valandą, mirus mylimai mamai, nuoširdžiai užjaučia ir kartu liūdi UAB „Kauno vandenys” kolektyvas. lgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau gos. Laidojimo paslaugų biuras ANAPILIS teikia visas laidojimo, kremavimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salių nuoma. Kapų priežiūros paslau gos. Pensininkus ir neįgaliuosius laidojame valstybės lėšomis. PIGUS KREMAVIMAS. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.anapilis.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS. 1104405
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų per dirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129. 1103614
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslau gos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 1105861
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pa matus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki birželio 1 d. taikoma 10 % nuolaida darbams. 1104595
Informuoja Renginys R.Kalantai paminėti Gegužės 14 dieną sukanka 41 metai po R.Kalantos žūties. Jaunųjų konservatorių ly gos Kauno skyriaus ir Vilijampolės bendruo menės centro „Veršva“ jaunimas ta proga kviečia visus dalyvauti simboliniame bėgi me „Laisvės keliu“. Gegužės 14 d. 18 val. dalyviai renkasi prie R.Kalantos namo, Panerių g. 34. Bėgimo galutinis taškas – Laisvės al., R.Kalantos su sideginimo vieta. MINĖSIME TARPTAUTINĘ AUGALŲ DIENĄ Gegužės 17 d. Vytauto Didžiojo universite to Kauno botanikos sode (Ž.E.Žilibero g. 6) vyks renginiai, skirti Tarptautinei žavėjimosi augalais dienai – Augalų Žavadieniui – pa minėti. Šventė Kauno botanikos sode prasidės 11 val. Po atidarymo savo meninę programą ir parengtus vaidinimus scenoje pateiks ma žiausi renginio dalyviai – dešimties vaikų lopšelių-darželių auklėtiniai. Jiems taip pat bus skirtas orientacinis žaidimas „Pažink
Kviečia
augalus botanikos sode“, žadamos įvairios staigmenos. Nuo 12 iki 15 val. didžiojoje pievoje veiks programa moksleiviams: interaktyvių mokslo bandymų programa palapinių-la boratorijų miestelyje, orientacinis žaidi mas moksleiviams „Rask ir pažink augalus sode“, Septynių Baltijos sodų spalvų alche mijos laboratorija, ebru meno demonstra cijos, gyvų gėlių paveikslų paroda „Tarp gė lių“, Kauno J.Grušo meno mokyklos atviros dirbtuvės „Pasveikinkime vieni kitus“. Nuo 15 iki 18 val. vyks programa, skirta „vi siems, kas netingi“. Jos metu bus organi zuojamos teminės ekskursijos botanikos sode, pristatomi senojo botanikos sodo muziejaus ir herbariumo lobiai, vyks egzo tiški drugelių šou oranžerijoje, augalų arba tų degustacija, įvairūs koncertai. 21 val. Botanikos sode prasidės spalvų nak tis oranžerijoje, arbatų degustacija ir egzo tiškų drugelių šou. Visa renginio programa http://botanika. vdu.lt/?page_id=5292.
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Gegužės 14 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė. 19 val. – Danielis Danis. GELBĖKIME MEILĘ. Manifestacija. Rež. Agnius Jankevičius. Rū tos salė. Gegužės 15 d. 18.30 val. – Eugene Scribe. PRIEŽASTYS IR PASEKMĖS. Istorinė kome dija. Rež. Raimundas Banionis. Didžioji scena. Gegužės 16 d. 18.30 val. – pagal Jez But terworth. JERUZALĖ. Ekscentriška tragiko medija. Rež. Rolandas Atkočiūnas. Didžioji scena. Gegužės 17 d. 18 val. – Editta Braun com pany. ŠIUO METU GYVENU... Šokio spek taklis. Choreogr. Editta Braun, Juan Dante Murillo Bobadila. Rūtos salė. 19 val. – Marius von Mayenburgas. BJAURUSIS Skalpelio pjūvis. Rež. Vilius Ma linauskas. Mažoji scena. Gegužės 18 d. 18 val. – Editta Braun com pany. ŠIUO METU GYVENU... Šokio spek taklis. Choreogr. Editta Braun, Juan Dante Murillo Bobadila. Rūtos salė. 19 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrė deris. Mažoji scena. Gegužės 19 d. 12 val. – Inesa Paliulytė. ANDERSENO GATVĖ. Vienos dalies spektak lis H.Ch.Anderseno biografijos ir pasakų motyvais. Rež. Inesa Paliulytė. Ilgoji salė. 18 val. – Timothee de Fombelle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospektaklis. Rež. Ginta ras Varnas. Rūtos salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Gegužės 15 d. 17 val. – Genadijus Glad kovas. BRĖMENO MUZIKANTAI.2 veiksmų miuziklas vaikams ir tėveliams. Režisierius Dmitrijus Harchenko (Estija), dirigentas Julius Vilnonis, dailininkė Anne-Mai Hei mola (Estija). SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Gegužės 16 d. 17 val. – Richardas Rodger sas. MUZIKOS GARSAI. 2 veiksmų miuziklas visai šeimai. Režisierius Nerijus Petrokas, dirigentas Julius Vilnonis, dailininkė Virgi nija Idzelytė. SKIRTA VYRESNIŲJŲ KLASIŲ MOKSLEIVIAMS. Gegužės 17 d. 18 val. – Imrė Kalmanas. MONMARTRO ŽIBUOKLĖ. 3 veiksmų ope retė. Režisierius Kęstutis Jakštas, dirigen tas Virgilijus Visockis, dailininkė Marija Rubavičiūtė, choreografas Agris Danilevičs (Latvija). Gegužės 18 d. 18 val. – Imrė Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Alexey Stepaniuk (Rusija), dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Frieder Klein (Austrija), kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografas Davidas Avdyshas (Rusija). Gegužės 19 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice. AIDA. 2 dalių miuziklas. Re žisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas XX lėlių teatrų festivalis ŠYPSOS LĖLĖS IR VAIKAI-2013, skirtas KVLT 55-mečiui Gegužės 16 d. MOKSLEIVIŠKO LĖLIŲ TEATRO DIENA 10.30 val. Lėlių teatro I aukšto fojė – vaikų kūrybos lėlių parodos atidarymas. 11 val. Lėlių teatro didžiojoje salėje – Kauno valstybinis lėlių teatras. PRINCESĖS GIMTA DIENIS (rež. Algimantas Stankevičius). 12 val. Lėlių teatro mažojoje salėje – Šiau
„Palata“ nacionalinis KAuno dramos TEATRAS 14 d. 18 val.
lių r. Gruzdžių šeimos lėlių teatras „Ab ra-Kadabra”. PIENĖS SUKNELĖ (rež. Jurgita Jasiškytė). 14 val. Kauno kamerinio teatro salėje (Kęs tučio g. 74A) – Kauno r. Garliavos Jonučių vidurinės mokyklos vaikų lėlių teatras. PASAKA APIE SAGĄ (rež. Zilvija Sylienė). 15 val. Lėlių teatro mažojoje salėje – Širvin tų r. savivaldybės kultūros centro Družų vai kų lėlių teatras „Skudurinė Onutė”. PASAKA APIE NARSIĄ MOČIUTĘ, JOS DRAUGUS IR DRAKONĄ (rež. Meilė Morkūnienė). Gegužės 17 d. 12 val. Lėlių teatro didžiojoje salėje – Kau no valstybinis lėlių teatras. SKRUDŽAS, ARBA DIENA, KAI GALIMA ATVERTI SAVO ŠIRDĮ (rež. Arvydas Lebeliūnas). 15 val. Kauno kamerinio teatro salėje (Kęs tučio g. 74A) – Alytaus lėlių teatras „Aitva ras”. COLIUKĖ (rež. Loreta Skruibienė). 16 val. Lėlių teatro mažojoje salėje – Mask vos lėlių teatras „Trilika” (Rusija). MUSĖS VESTUVĖS (rusų k., rež. Dina Petuchova). 18 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – susitikimas su režisieriumi, dai lininku, Nacionalinės premijos laureatu Vitalijumi Mazūru (vedėjas – Vilniaus „Lėlės” teatro meno vadovas Vilmantas Juškėnas). Gegužės 18 d. 12 val. Laisvės alėjoje – LĖLIŲ IR KAUKIŲ PARADAS. 13 val. Lėlių teatro didžiojoje salėje – Kau no valstybinis lėlių teatras. SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI (rež. Olegas Žiugžda). 14 val. (žiūrovams), 15.15 val. (dalyviams) Lėlių teatro mažojoje salėje – Klaipėdos lė lių teatras. STEBUKLINGAS PELENĖS LAIKAS (rež. Gintarė Radvilavičiūtė). 16 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – renginys, skirtas KVLT 55-me čiui, PASAKA NESENSTA NIEKADA. 17.30 val. (žiūrovams), 19.30 val. (da lyviams) Kauno kamerinio teatro salėje (Kęstučio g. 74A) – Gardino srities lėlių teatras (Baltarusija).PIKŲ DAMA (rusų k., suaugusiesiems, rež. Olegas Žiugžda). Gegužės 19 d. 11 val. Kauno kamerinio teatro salė je (Kęstučio g. 74A) – Vilniaus „Stalo” teatras. VĖJŲ MOTĖ (rež. Saulė Degutytė). 12 val. Lėlių teatro didžiojoje salėje – Latvi jos valstybinis lėlių teatras (Ryga). SMĖLIO PASAKA (rež. Vija Bluzma). 14 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro mažojoje salėje (Laisvės al. 71) – Vilniaus „Lėlės” teatras. AUKSO OBELĖLĖ, VYNO ŠULINĖLIS (rež. Rimas Driežis).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
DOMINO TEATRAS Gegužės 14 d. 18 val. – PRIMADONOS. Režisierius O.Šapošnikovas. Gegužės 17 d. 18 val. – ŽIRKLĖS. Režisierius M.Slawinskis. GYČIO IVANAUSKO TEATRAS Gegužės 15 d. 19 val. – TANGO SALON. Režisierius G.Ivanauskas. KITOKS TEATRAS Gegužės 16 d. 18 val. – PRANAŠAS. Kartoki te: MYLIU! Režisierius R.Vitkaitis. LAIMINGI ŽMONĖS Gegužės 18 d. 18 val. – KITAIS METAIS TUO PAČIU LAIKU. Režisierius A.Lebeliūnas.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. 313 712 vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Gegužės 15 d. 16 val., 19 d. 12 val. – S.Iva nauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neiš galvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Gegužės 19 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai. Teatro kasoje bilietai parduodami 2 val. prieš spektaklį (kasos tel. 220 586).
„Grafaitė Marica“ KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS
18 d. 18 val.
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.mazasisteatras.lt
Gegužės 19 d. 12 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė.
renginiai KAUNO „ŽALGIRIO“ ARENOS AMFITEATRAS Karaliaus Mindaugo pr. 50
Gegužės 14 d. 19 val. – grupės DEBA DEMBA koncertas (Malis/Burkina Fasas/ Prancūzija). Gegužės 16 d. 19 val. – ARINA su koncerti ne programa „Trio”.
V.KUDIRKOS VIEŠOJI BIBLIOTEKA Laisvės al. 57
Gegužės 14 d. 10 val. – seminaras-susitiki mas su Ingrida Ilgauskiene, tarnybos „Jūsų Europos patarėjas” teisės eksperte Lietu vai. Viešnia kalbės tema „Ar pakankamai žinome apie savo pilietines teises ES?“ VITEBSKO PADALINYS P.Lukšio g. 11
Veikia Vladimiro Beresniovo (Vlaber) piešinių paroda LINKSMAI APIE ES. Paroda skiriama Europos piliečių metams ir artė jančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos tarybai. JAUNIMO, MENO IR MUZIKOS SKYRIUS Savanorių pr. 377
Gegužės 16 d. 15 val. – edukacinė valandėlė SKIAUTINIO GIMIMAS. Užsiėmimą ves Kau no klubo „Skiaučių menas“ narės. Pasitei rauti tel. 411 185. Užsiėmimas nemokamas.
KAUNO AKLŲJŲ IR SILPNAREGIŲ CENTRAS Savanorių pr. 206, salėje
Gegužės 14 d. 14.30 val. – poezijos ir mu zikos popietė IŠ SAULĖS TAS MEILĖS LAIKAS, skirta meilės deivės Mildos ir Šeimos die noms. Popietę dovanoja literatas Rimantas Klibavičius, pianistė Loreta Haidari ir dainininkas Anvar Haidari (tenoras).
J.GRUODžIO MEMORIALINIS MUZIEJUS Salako g. 18, tel. 732 498
Gegužės 14 d. 16 val. – Kauno 1-osios mu zikos mokyklos fortepijono klasės mokinių koncertas.
ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA KAUNE Vilniaus g. 33, tel. 201 778
Gegužės 14 d. 17 val. – fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knygos „Antalis Rohr bachas. 1861 m. fotografijos” pristatymas. Renginyje dalyvaus knygos autorius Dainius Junevičius, prof. dr. Jonas Vaičenonis, meno tyrininkė dr. Vaida Almonaitytė-Navickienė. Knygoje pirmą kartą ištisai publikuojamos unikalios daugiau kaip prieš 150 metų darytos vengrų fotografo A.Rohrbacho nuotraukos, kurių atradimas yra Lietuvos fotografijos istorijos sensacija. Ypatingo dėmesio ši knyga turėtų susilaukti iš buvusių, esamų ir būsimų kauniečių, – knygoje publikuojami patys pirmieji Kauno vaizdai, iš kurių vienas gražiausių puošia knygos viršelį. Knygoje bus galima susi pažinti su anksčiau nematytais Vilniaus, Daugpilio, Gardino bei kitų vietovių vaiz dais, jau nebestovinčių tiltų nuotraukomis. Knygą išleido leidykla „Versus aureus”.
KAUNO MENININKŲ NAMAI V.Putvinskio g. 56, tel. 223 144, www.kmn.lt
Iki rugpjūčio 30 d. Parodų salėje – Mildos Kiaušaitės fotografijų paroda ODĖ ŽMOGIŠ KUMUI. Parodos atidarymas gegužės 14 d. 17 val. Parodos atidarymo metu fortepijonu improvizuos Adas DIRŽYS. Įėjimas nemo kamas. Kviečiame apsilankyti pirmadie
„Klounų šou“ KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS 19 d. 12 val.
23
Antradienis, Gegužės 14, 2013
kas, kur, kada nį–ketvirtadienį 10–18 val., penktadienį 10–16.30 val.
NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS V.Putvinskio g. 55
Gegužės 15 d. 16 val. – Aldonos Keturakie nės parengtos monografijos „Porcelianas Lietuvoje” pristatymas. 17 val. – Aldonos Keturakienės parodos KONTRASTAI atidarymas. A.Keturakienės personalinėje parodoje pristatomi neįpras to – kaulinio porceliano dirbiniai. Kiekvie nas jos kūrinys turi savo istoriją. Galima justi menininkės prisiminimus ir patirtis, kurios kartu su porceliano mase virsta meno kūriniais. Menininkė gali papasakoti visų salėje eksponuojamų kūrinių atsiradi mo aplinkybes, tačiau žiūrovui užtenka tik matyti kūrinį – savąją istoriją jis kuria pats.
kinas „CINAMON“ PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Didysis Getsbis” 3D (išankstinė OMNI ID premjera!) – 16 d. 21.20 val. „Rifo pasaka 2” 3D – iki 16 d. 11.45*, 13.45 val. (*išsk. 15 d.). „Rifo pasaka 2” – iki 16 d. 13, 15, 17 val. „Operacija: Zodiakas” – iki 16 d. 14, 18.20, 21.30 val. „Geležinis žmogus 3” 3D – iki 16 d. 15.45, 18.30, 21.20* val. (*išsk. 16 d.). „Mergvakaris Maljorkoje” – iki 16 d. 12.15, 16.15, 18.15 val. „Dykvietė” – iki 16 d. 20.45 val. „Pats baisiausias filmas 5” – iki 16 d. 20.15, 22.15 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė” (liet. k.) – iki 16 d. 12, 14.15, 16.25 val. „Užmirštieji” – iki 16 d. 21.45 val. „Krudžiai” 3D (liet. k.) – 15 d. 11.30 val. „Krudžiai” (liet. k.) – iki 16 d. 12.30, 14.45, 17.15, 19.30 val. „Valentinas vienas” – iki 16 d. 19 val.
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Agentų žaidimai“ (premjera, N-13) – iki 16 d. 11.15, 13.45, 16, 18.15, 21.15 val. „Operacija: Zodiakas“ 3D (premjera, N-13) – iki 16 d. 19.20 val. „Operacija: Zodiakas“ (premjera, N-13) – iki 16 d. 15 val. „Rifo pasaka 2“ (premjera, liet. k., N-7) – iki 16 d. 10.15, 14.30 val. „Rifo pasaka 2“ 3D (premjera, liet. k., N-7) – iki 16 d. 12.30, 16.30 val. COSMO VIP SEANSAS. „Didysis Getsbis“ 3D (N-13) – 16 d. 20.30 val. „Užmirštieji“ (N-13) – iki 16 d. 12, 14.45, 18, 20.45 val. „Geležinis žmogus 3“ 3D (N-13) – iki 16 d. 11, 14.15, 17.15, 20.30 (seansas nevyks 16 d.) val.; 16 d. 21.30 val. „Geležinis žmogus 3“ (N-13) – iki 16 d. 18.30, 21.30 (seansas nevyks 16 d.) val. „Krudžiai“ (liet. k., V) – iki 16 d. 12.45, 15.15, 17.45 (seansas nevyks 14 d.) val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 16 d. 11.45, 16.15, 21 val. „Laukinės atostogos“ (N-16) – iki 16 d. 14, 18.45 val. „Dykvietė“ (N-16) – iki 16 d. 20.15 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (liet. k., N-7) – iki 16 d. 10.45 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ 3D (liet. k., N-7) – iki 16 d. 13 val. „Mergvakaris Maljorkoje“ (N-13) – iki 16 d. 17.30 val. „Pats baisiausias filmas 5“ (N-13) – iki 16 d. 21.50 val. KITOKIO KINO KLUBAS. „7 dienos ir naktys su Marilyn“ (T) – 14 d. 18.10 val. Renginio vedėjas G.Jankauskas.
KINO TEATRAS „ROMUVA“
TV programa 6.00 Labas rytas, Lietuva. 9.00 „Kobra 11“ (N-7) (k). 10.00 Vieša paslaptis (k). 10.40 Mokslo ekspresas (k). 11.00 LRT aktualijų studija. Tiesioginė laida. 12.00 Laba diena, Lietuva. 12.20 Žinios. Sportas, orai. 12.30 Laba diena, Lietuva. 13.00 LRT radijo žinios. 13.05 Laba diena, Lietuva. 14.00 LRT radijo žinios. 14.05 Laba diena, Lietuva. 14.40 Žinios. Sportas, orai. 15.00 „Namelis prerijose“. 15.45 Klausimėlis.lt. 16.00 „Kobra 11“ (N-7). 17.00 „Senis“ (N-7). 18.15 Šiandien (su vertimu į gestų k.). 18.35 Sportas. Orai. 18.45 „Emdeno“ vyrai (2) (N-7). 19.40 Nacionalinė paieškų tarnyba. 20.25 Loterija „Perlas“. 20.30 Panorama. Verslas. Kultūra. Sportas. Orai. 21.00 Emigrantai. 21.55 Loterija „Perlas“. 22.00 „Eurovizijos“ dainų konkursas, 2013 m. Pirmas pusfinalis. 0.15 Vakaro žinios. 0.20 Sportas. Orai. 0.35 „Emdeno“ vyrai (2) (N-7) (k).
6.20 „Nickelodeon“ pristato. „Smalsutė Dora“. 6.50 „Tomas ir Džeris“. 7.20 „Vėžliukai nindzės“ (5) (k). 7.50 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7) (k). 8.50 24 valandos (N-7) (k). 9.45 „Kriminalistai“ (N-7) (k). 10.40 Melodrama „Gatvės tango“ (JAV, 2006 m.) (N-7) (k). 12.55 „Nickelodeon“ valanda. „Didžioji sėkmė“ (6). 13.25 „Vėžliukai nindzės“ (6). 13.55 „Volkeris, Teksaso reindžeris“ (N-7). 15.00 „Tūkstantis ir viena naktis“ (N-7). 17.00 Labas vakaras, Lietuva. 17.45 24 valandos (N-7). 18.45 Žinios. Kriminalai. Sportas. Orai. 19.30 KK2 (N-7). 20.15 „Ponas Bynas“ (3, 4) (N-7). 21.30 Dviračio šou. 22.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 22.25 Kriminalinė Lietuva (N-7). 22.35 Veiksmo f. „Gatvių kovotojas“ (Japonija, JAV, 1994 m.) (N-7). 0.40 „Havajai 5.0“ (5) (N-7). 1.35 „Vampyro dienoraščiai“ (4) (N-14).
6.45 Teleparduotuvė. 7.00 „Simpsonai“. 7.30 „Smurfai“. 8.00 „Detektyvas Monkas“. 9.00 „Meilės sūkuryje“. 10.05 „Be namų“. 11.00 Gyvenimo kryžkelės. 12.00 Gyvenimas yra gražus. 12.30 „Didvyrių draugužiai“. 13.00 „Ponas Jangas“. 13.30 „Smurfai“. 14.00 „Meškiukai Gamiai“ (3). 14.30 „Simpsonai“. 15.00 „Natalija“. 16.00 „Ašarų karalienė“. 17.00 Diena. Tiesioginė transliacija. 17.40 Gyvenimo kryžkelės. 18.45 TV3 žinios. TV3 sportas. TV3 orai. 19.20 „Pamiršk mane“. 19.50 Paslapčių namai. 20.30 Prieš srovę. 21.00 „Moterys meluoja geriau“. 21.35 TV3 vakaro žinios. TV3 sportas. TV3 orai. 22.00 „Tikrasis teisingumas“. 23.00 „Pelkė“. 0.00 „Daktaras Hausas“. 1.00 „Eureka“. 1.55 „Įstatymas ir tvarka. Operatyvinių tyrimų skyrius“.
DATOS (gegužės 14 d.) 20.00 Žinios. Verslas. Sportas. Orai. 20.25 Pliusai minusai (N-7). 20.30 Juoko kovos (N-7). 21.30 Veiksmo trileris „Kontraktas“ (JAV, Vokietija, 2006 m.) (N-14). 23.20 Ekstrasensų mūšis (N-7). 0.20 „Brolis už brolį“ (N-7) (k). 1.20 Bamba (S).
8.00 Tele bim-bam. 8.30 Septynios Kauno dienos. 9.00 Labas rytas, Lietuva (k). 11.30 Muzika gyvai. Fortepijono rečitalis. Jevgenijus Božanovas (k). 13.15 „Gyvenimas pagal uošvius“ (3). 14.10 Mūsų miesteliai. Vištytis (1) (2003 m.) (k). 15.00 Dok. f. „Diasporos. Lietuvos totoriai“ (Rusija, 2011 m.) (k). 15.30 Laba diena, Lietuva (k). 17.40 Žinios (k). 18.00 Kultūrų kryžkelė. Vilniaus albumas (lenkų k.). 18.15 Gimtoji žemė. 18.45 Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklai baigus leisti knygų seriją „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“. Pokalbis Rašytojų klube apie nacionalinės literatūros paveldą. 20.15 „Šnipai“ (N-7). 21.10 Lietuvių dokumentika. „Pamoka už Atlanto“ (2012 m.). 22.00 Dok. s. „Apie teisę“ (1, 2) (2012 m.). 22.20 Kasdienybės aitvarai. Lietuvos pirtis (2008 m.). 23.00 Pasaulio dokumentika. „Išsiskyrę!“ (3, 4). 0.00 Panorama (k). Verslas (k). 0.15 Kultūra (k). Sportas (k). Orai (k). 0.30 Daugkartinio Europos čempiono trenerio Algirdo Šociko 85-osioms gimimo metinėms. Dok. f. „Gyvenimas ringe“ (1962 m.). 0.50 Mokslo ekspresas. 1.05 Muzikos pasaulio žvaigždės. Šoka Paryžiaus operos baleto žvaigždė Marie Claude Petragalla, baleto trupė „Alois“.
6.00 Paslapčių namai. Tiesioginė transliacija. 9.15 Teleparduotuvė. 9.30 Tavo augintinis. 10.00 „Gelbėtojai Havajuose“. 11.00 „Mastrichto policija“. 12.00 „Kaulai“. 13.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 14.00 Nenugalimas banzuke. 14.30 Teleparduotuvė. 15.00 „Išlikimas“. 16.00 „Gelbėtojai Havajuose“. 17.00 „Mastrichto policija“. 19.00 „CSI Majamis“. 20.00 „Kaip aš susipažinau su jūsų mama“. 21.00 „Tikri bičai“. 21.30 Kriminalinė drama „Laisvės puslapiai“ (JAV, Vokietija, 2007 m.). 0.05 „6 kadrai“. 0.35 „CSI Majamis“. 1.35 IIHF pasaulio ledo ritulio čempionatas. Slovakija–JAV. Vaizdo įrašas. 3.20 Paslapčių namai. Tiesioginė transliacija.
9.35 „Pokojus“. 10.05 Senoji animacija. 10.35 Drama „Nelengvas sprendimas“ (JAV, 2002 m.). 12.35 Pasaulis tavo lėkštėje. 13.35 „Marija Mersedes“. 14.30 „Naisių vasara“. 15.00 „Žavūs ir drąsūs“. 16.00 Marthos Stewart šou. 17.00 Pasaulis tavo lėkštėje. 18.00 „Mano likimo šeimininkė“. 19.00 „Marija Mersedes“. 20.00 Labanakt, vaikučiai. 20.35 „Naisių vasara“. 21.05 Gyvenimo kryžkelės. 22.00 Vesternas „Meilė ateina tyliai“ (JAV, 2003 m.). 23.35 Paslapčių namai.
Laisvės al. 54
Gegužės 15 d. 17 val. – „Sapnuoju, kad einu” (dokumentinis, Lietuva, 2012 m.). 19 val. – specialus renginys Šeimos dienai. Nemokamas!
„Primadonos” DOMINO TEATRAS
14 d. 18 val.
6.30 Televitrina. 7.00 Nacionalinė loterija. 7.05 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 8.00 Tauro ragas (N-7). 8.30 Cukrus (N-7). 9.00 Mistinės istorijos (N-7) (k). 10.00 Juoko kovos (N-7). 11.00 Kalbame ir rodome (N-7). 12.00 „Pasiklydusi širdis“ (N-7). 13.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 14.00 „Brolis už brolį“ (N-7) (k). 15.00 Žvaigždutės (N-7). 16.00 Ekstrasensų mūšis (N-7). 17.00 „Muchtaro sugrįžimas“ (N-7). 18.00 Žinios. Sportas. Orai. 18.25 „Brolis už brolį“ (N-7). 19.25 „Pagal įstatymą“.
6.44 TV parduotuvė. 7.00 Reporteris. 7.45 Lietuva tiesiogiai. 8.20 Super L.T. (N-7). 9.20 Padėkime augti. 9.50 „MAD MEN. Reklamos vilkai“ (N-7). 10.55 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 12.05 Reporteris. 12.50 „Pažabok stresą!“ (N-7). 13.25 TV parduotuvė. 13.55 Kitaip. Su Nomeda. 15.00 Žinios. Orai. 15.15 „TV pokštai“ (N-7). 15.45, 16.10 Dok. f. „K-19. Nepagražinta versija“. 16.00, 17.00 Žinios. Orai. 17.20 Lietuva tiesiogiai.
18.00 Žinios. 18.32 Orai. Numatoma: 18.35 „TV pokštai“ (N-7). 19.00 LKL čempionato finalinės rungtynės. Kauno „Žalgiris“–Vilniaus „Lietuvos rytas“. Tiesioginė transliacija iš Kauno. Arba: 18.35 „Įspūdingiausi gamtos reiškiniai“ (5) (N-7). 19.45 Žinios. 20.17 Orai. 20.20 Lietuva tiesiogiai. 21.00 Reporteris. 21.42 Orai. 21.45 Nuoga tiesa. 23.30 „Merdoko paslaptys“ (N-7). 0.40 Reporteris. 1.22 Orai.
9.00 Žinios (k). 9.20 Drama „Taip pat, bet kitaip“ (N-7). 11.05 Istorinė laida „Mūsų praeities beieškant“ (k). 11.35 Drama „Viršūnė“ (N-7). 13.25 Telelaikraštis. 15.30 Komiška drama „Vėjavaikė“ (N-7). 17.30 Mūzos (k). 18.00 Žinios. 18.20 Tarp mūzos ir cenzūros. 19.00 Pokalbių laida „Susitikimai“. 20.00 Misijos Baltijos jūros regione. 20.30 Automoto. 21.00 Žinios. 21.19 Orai. 21.20 Trileris „Bepročiai“ (N-14). 23.05 Žinios (k). 23.25 Nuotykių drama „Laisvė bet kokia kaina!“ (1) (N-7). 1.00 Veiksmo komedija „Įžūlios dienos“ (N-7).
7.00 Žinios. 7.20 Kauniečių akimis (k). 7.30 Spaudos apžvalga. 7.50 Muzika. 9.00 Kitokia Lietuva. 10.00 Spaudos apžvalga (k). 10.15 OTV muzika. 18.00 Žinios. Orai. 18.20 Kauniečių akimis. 18.30 Muzika. 19.00 Kitokia Lietuva (k). 20.00 Žinios. Orai (k). 20.20 Kauniečių akimis (k). 20.30 Muzika. 21.00 OTV muzika.
6.00 Agnės debiutinio albumo „Ne viską pasakiau“ pristatymas. 7.40 A.Rimiškio albumo „Mano kelias“ pristatymo koncertas. 8.30 „Liuks!“ muzika. 10.00 Koncertas „Pavasariniai žiedai“. 12.00 Agnės debiutinio albumo „Ne viską pasakiau“ pristatymas (k). 13.40 A.Rimiškio albumo „Mano kelias“ pristatymo koncertas (k). 14.30 „Liuks!“ muzika. 16.00 Koncertas „Pavasariniai žiedai“ (k). 18.00 Agnės debiutinio albumo „Ne viską pasakiau“ pristatymas (k). 19.40 A.Rimiškio albumo „Mano kelias“ pristatymo koncertas (k). 20.30 „Liuks!“ muzika. 22.00 Koncertas „Pavasariniai žiedai“ (k). 0.00 Agnės debiutinio albumo „Ne viską pasakiau“ pristatymas (k). 1.40 A.Rimiškio albumo „Mano kelias“ pristatymo koncertas (k). 2.30 „Liuks!“ muzika. 4.00 Koncertas „Pavasariniai žiedai“ (k).
12.00 Televitrina. 13.00 Žinios +. 13.15 Lietuvos krepšinio lyga. „Prienai“–Klaipėdos „Neptūnas“. 15.00 Lietuvos krepšinio lyga. Vilniaus „Lietuvos rytas“–Kauno „Žalgiris“. 16.50 Lietuvos krepšinio lyga. Klaipėdos „Neptūnas“–„Prienai“. 18.40 Speciali laida „LKL finalai“. Interviu su krepšininkais ir treneriais. 18.55 Lietuvos krepšinio lyga. Kauno „Žalgiris“– Vilniaus „Lietuvos rytas“. 21.00 Tiesioginė rungtynių spaudos konferencija. 21.15 Žinios +. 21.30 VTB vieningoji krepšinio lyga. Rygos VEF –„Astana“. 23.00 Žinios +. 23.15 Didžiosios Britanijos žiedinės lenktynės „Renault Clio Cup 2013“ („Brands Hatch“).
Pilietinio pasipriešinimo diena 1610 m. nužudytas Prancūzijos karalius Henrikas IV. 1686 m. gimė vokiečių mokslininkas Gabrielis Fahrenheitas. 1796 m. anglų chirurgas Edwardas Jenneris pirmą kartą suleido vakciną nuo raupų. 1806 m. gimė Eduardas Jonas Remeris, tapytojas, visuomenės veikėjas, 1831 m. sukilimo dalyvis. Mirė 1878 m. 1896 m. gimė Antanina VainiūnaitėKubertavičienė, lietuvių aktorė. Mirė 1973 m. 1932 m. gimė rašytoja Danutė BrazytėBindokienė. 1952 m. gimė lietuvių kilmės kino režisierius Robertas Zemeckis, laimėjęs „Oskarą“ už filmą „Forestas Gampas“. 1961 m. gimė aktorius Timas Rothas. 1972 m. protestuodamas prieš sovietinę okupaciją, Kaune susidegino Romas Kalanta. Kauno muzikinio teatro sodelyje jis apsipylė benzinu ir, sušukęs „Laisvę Lietuvai!“, susidegino.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pasinerkite į ramybę, neleiskite užvaldyti negatyvioms mintims. Jautis (04 21–05 20). Seksis bendrauti su vaikais. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant svarbi ne mažiau negu darbe. Dvyniai (05 21–06 21). Susiklosčiusi padėtis paskatins nuoširdžiai susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Vėžys (06 22–07 22). Ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Bendraujant su vyresniais, įtakingais žmonėmis, gali išsirutulioti naujų idėjų. Liūtas (07 23–08 23). Esate nusivylę savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti savo veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Būsite nepatenkinti dabartiniu gyvenimu. Svarstyklės (09 24–10 23). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų ir pajusite nesutarimų kartėlį. Skorpionas (10 24–11 22). Tikėtinos įtemptos situacijos, todėl teks ieškoti kompromiso. Atsiras galimybių tobulėti. Viskas jūsų rankose. Šaulys (11 23–12 21). Susidursite su žmogumi, kurio planai nesiderins su jūsų mintimis ir idėjomis. Stengsitės kovoti su jo elgesiu ir veiksmais. Stabtelėkite ir apgalvokite savo elgesį. Ožiaragis (12 22–01 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, rinktis spalvas, nes daugelis nesupras jūsų skonio ir vertybių. Nesijaudinkite, nieko baisaus neatsitiko. Vandenis (01 21–02 19). Stiprės jūsų meninis skonis. Galbūt pats laikas rinktis baldus, spalvas ir t. t. Pasikeis požiūris į vertybes. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kažkieno nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.
Orai
Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien šils iki 21 laipsnio šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis. Trečiadienio naktį bus apie 11 laipsnių šilumos, nelis. Dieną oro temperatūra svyruos nuo 17 iki 21 laipsnio šilumos. Kritulių nenumatoma.
Šiandien, gegužės 14 d.
+16
+16
Telšiai
+18
Šiauliai
Klaipėda
+19
Panevėžys
+18
Utena
+19
Tauragė
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis) teka Mėnulis leidžiasi
5.15 21.17 16.02 8.36 0.13
134-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 231 diena. Saulė Jaučio ženkle.
+20
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +20 Berlynas +15 Brazilija +25 Briuselis +11 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +18 Kopenhaga +11
Londonas +11 Madridas +21 Maskva +29 Minskas +23 Niujorkas +17 Oslas +10 Paryžius +15 Pekinas +31
orai kaune šiandien
Praha +18 Ryga +17 Roma +20 Sidnėjus +20 Talinas +13 Tel Avivas +24 Tokijas +26 Varšuva +17
+20
+19
Marijampolė
Vėjas
Vilnius
+21
Alytus
4–9 m/s
Vardai Bonifacas, Gintaras, Gintarė, Motiejus, Teisutis, Vilda.
Gegužės anomalijos
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+13
+20
+15
+12
4
+16
+21
+19
+11
4
+18
+22
+20
+16
3
rytoj
poryt
Specifinė atmosferos cirkuliacija gegu žę Šiaurės pusrutulyje lėmė tam tikras anomalijas. Į Vakarų Europą grįžo vė sūs orai, lydimi lietaus ir gūsingo vėjo iš Šiaurės Rytų Atlanto. Londone ir Pa ryžiuje termometro stulpelis nepakyla aukščiau 16-os laipsnių, o artimiausiu metu gali nusileisti iki 10-ies. Rytų Eu ropoje, priešingai, jaučiama tikra vasa ra. Minske savaitgalį užfiksuoti tempe ratūros rekordai. Šeštadienį oras įšilo iki 27,1, o sekmadienį – iki 27,4 laipsnio. Bene šilčiausia Europos sostine netikė tai tapo Maskva. Čia vakar termometro stulpelis turėjo pasiekti 29 laipsnius. gismeteo.ru nf., AFP nuotr.
įvairenybės
Abiturientų ąžuolas Ąžuolų giraitėje Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Nuoširdžiai: V.Markevičiui, va
dinamam Ąžuoliniu, buvo nuo širdžiai padėkota.
„Ąžuolo“ vidurinės mokyklos nuotr.
Besibaigiant ąžuolų sodinimo lai kui, į „Ąžuolo“ katalikišką vidurinę mokyklą užsuko kiekvieną pavasa rį čia laukiamas svečias Vidman tas Markevičius, kasmet dovano jantis šiai mokyklai po ąžuoliuką nuo pat „Ąžuolo“ mokyklos įkū rimo dienos. Anot šios mokyklos direktoriaus pavaduotojos Ritos Gecevičie nės, kiekvienais metais abiturien tai pasodina savo laidos ąžuoliu ką. „Smagu, kad šalia mokyklos
jau veši keliasdešimties ąžuoliu kų giraitė. Mes nuoširdžiai dėkin gi sodinukus mums dovanojan čiam Vidmantui Markevičiui, kurį vadiname Ąžuolinio vardu“, – sa kė R.Gecevičienė. Šį pavasar į savo ąžuol iuk ą, brandos ir stiprybės simbolį, so dino XX laidos abiturientai. „Tiki me, kad mūsų pasodintas ąžuoliu kas kiekvienais metais vis labiau stiprės, ir mes dar ne kartą su grįšime į mokyklą, atsikvėpsime jo vešlios lapijos pavėsyje“, – sa kė 12D klasės mokinys Vilius Gal vydis.
Įsiamžino: šis ąžuolas žaliuos ir ateities kartoms.
Veterinarijai skirta šventė išsiskleidė Vilijampolėje Virginija Skučaitė
Netikėta: Ieva neslėpė dėkingu
mo už tokią gydytojo Tado dova ną Veterinarijos dienos proga.
Parėmė: vienas „Penktos kojos“ vadovų Paulius Boreika (centre) su
bendraminčiais džiaugėsi – per šventę į šios gyvūnų globos tarnybos aukų dėžutę įkrito daugiau kaip 200 litų. Jono Ivaškevičiaus nuotr.
Pasaulinė veterinarijos diena Vili jampolėje virto prasminga švente. Ją suorganizavo veterinarijos kli nikos vadovas Tadas Charževskis, garsėjantis kaip širdingas profesio nalus gydytojas. Vos prasidėjus šventei, į kurią sugužėjo rajono gyventojai su savo šunimis, gydytojas atkreipė dėme sį į mergaitę, kuri ant rankų laikė viena akimi ašarojantį šunelį. Ve terinarijos gydytojas pasisiūlė Ie vai jį apžiūrėti. „Žydintis konjunktyvitas“, – diagnozavo gydytojas ir suleido či chuachua veislės šuneliui vaistų, o jo šeimininkei įdavė į rankas pen kių dienų vaistų dozę akims. „Svei kite ir daugiau nesirkite“, – paly dėdamas Ievą pasakė gydytojas. Prie veterinarijos klinikų žaliuojan čioje pievelėje į šventę atsivesti ketur kojai mezgė naujas pažintis. Keli iš jų, atvežti iš „Penktos kojos“, baugščiai dairėsi. Šventės organizatoriaus ini
ciatyva į permatomą dėžutę krito au kos, skirtos „Penktai kojai“. Aukotojų laukė prizai. Juos bei sauso pašaro ir maisto papildų prieglaudos gyvūnams ir geriau siai šventėje pasirodžiusiems Egi dijaus Brazio dresūros mokyklos „Reksas“ keturkojams padovanojo bendrovės „Jorildė“ ir „Royal Ca nin Lithuania“. Tarp šventės dalyvių buvo gali ma pamatyti žinomus veterinari jos specialistus Vytautą Siauruse vičių, Rasą Kurakinaitę ir kitus. O štai ponia Izabelė, atėjusi į šven tę su ši-cu veislės kalytėmis Mere ir Salsa, buvo patenkinta čia gauta informacija apie pavasarį tykančias itin pavojingas šunų ligas. Anot Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausio sios gydytojos inspektorės Mari jos Bižokienės, atvykusios į šventę su savo kolega Arnu Jautaku, gra žu, kad Pasaulinė veterinarijos die na pažymėta tokiomis labdaringo mis ir švietėjiškomis akcijomis.