2013-05-15 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, GEGUŽĖS 15, 2013

www.kl.lt

110 (19 713)

10

A?2š6.162;6@ 424B Ÿ@ "

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

„Dizaino savaitė“: nuo

Ak­to­rė A.Jo­lie nu­ta­rė uŞ­bėg­ti mir­ti­nai li­gai uŞ akių.

Po gir­tų vai­ruo­to­jų vo­ja­Şo D.Ba­ra­kaus­kas ruo­ťia per­mai­nų VRM au­toō­ky­je.

„Di­zai­no sa­vai­tė­je“ – nau­jĹł idė­jĹł pliĹŤps­nis.

Ir Lietuvoje po truputÄŻ pradedama suvokti, kad be dizaino, ar tai bĹŤtĹł interjero, ar gaminio dizaino

sritis, ekonomika iki europietiĹĄko lygio nepakils.

ď Ž IdÄ—jos: =_N [\ 1\Z

NV Ă˜V\ TN YR _V W\ WR cf Xb `V\ WR ]N _\ Q\ WR WNb [VR WV XĂ­ _Ă› WNV ]_V `aN

aĂ› Vb\ YNV XV [Vb` ONY PirmÄ…kart ĹĄiais me QĂş `]_R[ QV Zb` tais KlaipÄ—doje su rengta „Dizaino sa riÄ… lydÄ—jo parodos, vaitė“, kuekspozicijos, paskai tos bei diskusijos, ÄŻvykiu ne tik besi tapo domintiesiems ĹĄia sritimi, bet ir sklei apie akademines dÄ— ĹžiniÄ… naujoves.

Pasaulis 14p.

l.bieliauskaite@kl.lt

tÄ—

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

„Tai – mō­sĹł ma­Şy­tÄ— pa­slap­tis.“ Xf a\ WĂş aRV` ZbV “ V_ ZN

VNb _N PV\ [N YV\` QV gNV [R _V X\` VQĂ› W\`

Pak­laus­tas, kaip pa­vy­ko į Klai­pė­dą pri­si­kvies­ti ťa­lies Pre­zi­den­tę, I.Si­mo­nai­ty­tės vie­ťo­sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Juo­zas Šikť­ne­lis kō­rė int­ri­gą.

3p.

Sken­duo­lis jau ne­ke­lia pa­vo­jaus As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

RYTOJ SU LAIKRAĹ ÄŒIAIS

Kol Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­ mi­nist­ra­ci­ja su­si­ra­ťi­nė­ja su Bal­ti­ jos jō­ro­je nu­sken­du­sio do­ko sa­vi­ nin­kais iť Ru­si­jos, kad ťie iť­si­kel­ tų sken­duo­lį, paaiť­kė­jo, kad do­ką, pus­me­tį pra­gu­lė­ju­sį jō­ros dug­ne, su­lau­Şė aud­ros.

Ne­lai­mė prie Bō­tin­gės ter­mi­na­lo

Sand­ra Lu­ko­ťiō­tė

Per­nai gruo­dĹžio 18 d. vi­sai ne­to­ li Bō­tin­gÄ—s naf­tos ter­mi­na­lo plō­ du­ro maŞ­daug 30 m gy­ly­je ÄŻ jō­ros dug­nÄ… nu­grimz­do 120 m il­gio, 28,5 m plo­Ä?io do­kas.

Lie­tu­vos te­ri­to­ri­niuo­se van­de­ny­se iť Ka­li­ning­ra­do į Ta­li­ną temp­tas do­ kas pa­ni­ro ťiau­riau lai­vy­bos ka­na­lo, tad lai­vams at­plauk­ti ir ťvar­tuo­tis prie ter­mi­na­lo ne­truk­dė. Iť­kart po įvy­kio ava­ri­jos vie­tą ap­Şiō­rė­ję sau­ gios lai­vy­bos spe­cia­lis­tai ti­ki­no, jog in­ci­den­to me­tu Şmo­nės ne­nu­ken­tė­ jo, ter­ťa­lų iť­si­lie­ji­mo taip pat neuŞ­fik­suo­ta. ŠAKIA I

s.lukosiute@kl.lt

AS

„„Nee­fek­ty­vu: to­kios rek­la­mos grie­bę­sis maťinų ťeimininkas guo­dė­si, kad nau­dos ji neat­ne­ťė.

ANYK Ĺ ÄŒIAI

IGNA LINA

ZARA

SAI

Siō­lo pa­si­per­ti pir­te­lė­je

KAUN

ONAS BIRĹ T KAI KININ

SuŞinokite daugiau 5 psl. DRUS

BIRĹ TO NKAI

GA

KLAIPÄ–

DA

PALA

NGA

NERING

A

DRUS KINI

NAS

TRAK AI

VILNIU S

KAUN AS

ANYK

Ĺ ÄŒIAI

TRAK

AI

IGNA

LINA

ZARA

SAI

VILNIU

S

Ĺ AKIAI

LAIKRAĹ ÄŒIAIS

NERIN

RYTOJ RYTOJ SU SU

zaino, be patrauk lios iĹĄvaizdos, be racionalaus projek tavimo rinkoje gaminys nekonku ruos“, – kalbÄ—jo paĹĄnekovas.

IĹĄaugo senus marĹĄ

Vie­ťo­sios tvar­kos spe­cia­lis­tams, tik­ ri­nan­tiems vers­lo rek­la­mÄ… Klai­pė­do­ je, pro akis ne­pras­ lys­ta net ma­Şiau­ sia smulk­me­na. Ta­ Ä?iau ant sto­gĹł su­ kel­ti dvi­ra­Ä?iai, ma­to­ mo­je vie­to­je pa­lik­ ti ap­triu­ťę au­to­mo­ bi­liai ar pa­ka­bin­ti ra­ tai su rek­la­mi­niais uŞ­ra­ťais ÄŻ tik­rin­to­jĹł aki­ra­tÄŻ ne­pa­ten­ka.

4

C1. ARY VĂş SN XbY a R a\ N_ PUf c\ [b\ a _

spaudimÄ…, nustaty ti Ĺžmogaus buvimo vietÄ… bei pa siĹžymintis kitomis moderniomis funkcijomis.

Daugiau nei dizai nas

Nuo grafikos iki

Rek­la­ma ar vi­zua­li­nė tar­ťa?

Ant par­duo­tu­vių vit­ri­nų, pa­sta­ tų pa­ka­bin­ti rek­la­mi­niai uŞ­ra­ ťai mies­te ga­li uŞ­­trauk­ti val­di­nin­ kų ne­ma­lo­nę. Bau­dą ga­li pri­ťauk­ti net smulk­me­na.

Tad nuo­sta­bÄ… ke­lia, jog uos­ta­ mies­Ä?io vie­ťo­sio­se vie­to­se ne­ trĹŤks­ta ÄŻvai­rias pa­slau­gas rek­la­ muo­jan­Ä?iĹł uŞ­ra­ťų ant au­to­mo­bi­liĹł.

VDA KlaipÄ—dos fakul Specialistas pripa teto dekano teiĹžino, jog galiausiai tai puiki ter gimu, iĹĄ esmÄ—s kiek pÄ— Lietuvos kĹŤvieno dizainerio baldĹł rÄ—jams garsinti ĹĄa tikslas – ne viene ÄŽvertinami ir sve PaĹĄnekovo paste lies vardÄ… ir kontiniai gaminiai, o tur bÄ—jimu, KlaipÄ—kuruoti tarptauti serijinÄ— produkcija, Parodos lankytojai doje vykusi „Dizai niu mas kuri garantuotĹł tarp eksponatĹł no savaitė“ viekinÄ—lius ĹžinomumÄ… ir atitin „Dizainerio produk tu. galÄ—jo iĹĄvysti bent naip ar kitaip buvo Vilniaus dailÄ—s aka kamÄ… keletÄ… funkciotas ateina ÄŻ susijusi su Daidemijos (VDA) gamybÄ…, iĹĄ gamy naliĹł, praktiĹĄkai A.Klimas pasidĹžiau uĹždarbÄŻ. lÄ—s akademijos veik KlaipÄ—dos fakulte bos – plaÄ?iai pabuity to dekanas prola. mĹł daiktĹł, kaip ori je pritaiko- Lietuvoje po trupu gÄ—, kad ir sklinda. Tad jei daik fesorius Alvydas Ir nors tai laikoma tÄŻ pradedama ginali komoda, tas bus paKlimas pripaĹžiprofesionalĹł krÄ—s Ĺženklintas uĹžraĹĄu suvokti, kad be di renginiu, jame ne no, jog Lietuvos las ar staliukas. ÄŽ „pagaminta Liezaino, ar tai bĹŤpaskutinÄŻ vaiddizaino forumo tuvoje“, tokÄŻ pro panaĹĄĹŤs dizaineriĹĄ klausimÄ…, ar tĹł interjero, ar gami menÄŻ vaidino aka organizatoriĹł dÄ—me duk nio ki de tÄ… projektai tu- tis, minÄ— jaunuodizaino sri- nau sÄŻ uostamiestyvalstybei ri galimybiĹł tapti dinga propaguoti. menÄ—. ekonomika iki eu je pirmiausiai ir pa kĹŤnu, pasak paropietiĹĄko ly- to Be dizaino traukÄ— aktualija, gio nepakils. kios propagandos ĹĄnekovo, vienareikĹĄ kad Ä?ia akademija Mokymo ÄŻstaigos padaryti nepamiĹĄkai atsakyatidaro keturias studentai, abvyks, ti sunku. „Ir VakarĹł Europo solventai plaÄ?iajai naujas programas, je, ir tam tik- nors nebent kalbÄ—tume apie kokiÄ… visuomenei prikurios turÄ—tĹł sta rose RytĹł valstybÄ— „Kiek jie bus reali tapti alternatyva technologijĹł paro tÄ— savo darbus – pra se dizainui skizuoti, susijÄ™ ir jau egzistuojandÄ…, kurioje vertinamas grynas riamas didĹžiulis ďŹ niu dizainu ir bai dedant gra- su pramone, ir su Ä?ioms Kaune bei dÄ— me me pa Vilniuje. chanizmas, giant interjero Ä?iĹł studentĹł su sys, nes Ä?ia o ne uĹžsispyrimu, kiek prantama, kad be elementais. galutinis vartoto Nuo naujĹłjĹł stu jie pasiryŞę ÄŻdÄ—ti kokybiĹĄko dijo produkdijĹł metĹł vietas“, – aiĹĄkino pa pastangĹł, kad suge toje vizualinio di Viena tokiĹł paro ĹĄnekovas. bÄ—tĹł prasimuĹĄzaino bus siĹŤlodĹł surengta ti, Prano DomĹĄaiÄ?io ÄŻsiĹŤlyti savo produk ma rinktis interje gale ro dizaino, gratą“, – aiĹĄkitik specialistai, bet rijoje, kur ne no paĹĄnekovas. ďŹ nio dizaino, ĹĄiuo ir paprasti lanlaiki Pasak A.Klimo, medijos bei urbanis nio meno ir kytojai galÄ—jo paga palankiĹł galinyti akis ÄŻ VDA tiniĹł komplekmybiĹł dizaineriĹł TelĹĄiĹł fakulteto bal sĹł architektĹŤros pro idÄ— dĹł dizaino, jugramas. zuoti suteikia ir tam joms realivelyri PaĹĄnekovas nenei tikrĹł gÄ—, jog ĹĄias mi kos, metalo plastikos ir ga- tojĹł naujoves lÄ—mÄ— nĹŤ nio dizaino specia rengiami konkursai. gamindienos aktualijos lybiĹł studentĹł darbus.

PaĹĄnekovas prisi ir poreikiai. minÄ— nesenÄ… pavyzdÄŻ, kai Lietu A.Klimas pripaĹži „Iki ĹĄiol KlaipÄ—doje vos no, jog jaunobĹŤ ÄŻvertinta „Fujitsu“ atstovÄ— buvo mi universalesni spe davo rengia- ji kĹŤrÄ—jĹł karta ne skelb sto cialistai, taÄ?iau idÄ—jĹł. „Tai baigia koja ÄŻdomiĹł dieniĹł daiktĹł konkur tame kasĹĄiandien iĹĄaugome mieji studeniĹĄ ĹĄiĹł marĹĄkinÄ—se, pasiĹŤliusi „iĹĄmaniÄ…ją“ lazdÄ… tĹł darbai, be abe liĹł. Galiausiai ir jo, jie gerai ÄŻverpagyvenusiems gyvenimas verÄ?ia ĹžmonÄ—ms. tinti ir kiekviename specializuotis – no rint nugalÄ—ti konjĹł galima rasti atskirĹł unikaliĹł, Re kurencinÄ—je kovoje zul ta tas – Ja po iĹĄskirtiniĹł detanijos kompareikia bĹŤti ne vinija Ä—mÄ—si gamin liĹłâ€œ, – pastebÄ—jo sĹł galĹł meistru, o ti tokÄŻ produkpaĹĄnekovas, takonkreÄ?ios srities tÄ… pagal lietuvÄ—s pa Ä?iau pripaĹžino, jog specialistu“, – pri siĹŤlytÄ… paĹžino A.Klimas. stebuklĹł ne- pa pamatÄ—. tobulinus, senjorams idÄ—jÄ…. JÄ… sukurtas prietaisas, galintis matuoti kraujo ď Ž Objektai: YN[ Lina Bieliauskai

Lietuva 7p.

Ĺžinios iki produk to

8

2

TREČIADIENIS, GEGUŽĖS 15, 2013

miestas

Klai­pė­do­je vi­lios me­no kū­ri­nių alė­ja Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­tis il­gai­niui tu­rė­tų pra­ tur­tė­ti dar vie­na mies­tie­čių ir tu­ris­ tų trau­kos vie­ta. Pla­nuo­ja­ma, kad dar šią va­sa­rą de­šim­tis M.Maž­vy­ do alė­jos suo­liu­kų pa­puoš me­no kū­ri­niai.

Idė­ją de­ko­ruo­ti ne­jau­kius ak­me­ nų lui­tus ma­žo­sios plas­ti­kos dar­ bais pri­sta­čiu­si Klai­pė­dos pra­mo­ ni­nin­kų aso­cia­ci­ja (KPA) su­lau­kė ne tik me­ni­nin­kų dė­me­sio.

Ne­ma­ža da­lis kū­rė­jų pa­teik­tų kon­kur­si­nių pro­jek­tų jau tu­ri sa­vo me­ce­na­tus – fi­nan­suo­ti skulp­tū­ ri­nes kom­po­zi­ci­jas pa­reiš­kė no­rą ir vie­tos, ir už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­nės.

KPA ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rė Jo­lan­ta Brau­ky­lie­nė pri­si­pa­ži­no, jog ne­si­ti­kė­jo to­kio vers­lo at­sto­vų ak­ty­vu­mo. „Jei pa­vyks taip, kaip vis­kas su­ pla­nuo­ta, šiais me­tais tu­rė­tų bū­ti pa­puoš­ti ma­žiau­siai 27 M.Maž­vy­ do alė­jos suo­liu­kai. Dėl šių pro­ jek­tų bu­vo ne­ma­žai dis­ku­tuo­ta, tur­būt ir vie­šu­mas pa­dė­jo“, – kal­ bė­da­ma apie idė­jos sėk­mę svars­tė pa­šne­ko­vė.

J.Brau­ky­lie­nė pa­si­džiau­gė, kad vie­na uos­ta­mies­čio bend­ro­vė ke­ ti­na pa­puoš­ti net 20 suo­liu­kų ir pa­si­rin­ko jau­nų­jų kū­rė­jų pri­sta­ty­ tą pro­jek­tą „Ban­ga“.

Ki­tai įmo­nei KPA „per­lei­do“ pla­ nuo­tą įgy­ven­din­ti kon­kur­so nu­ ga­lė­to­jo Gin­tau­to Jon­kaus dar­ bą „Sar­gas“, nes jis la­biau at­lie­pia jos veik­los po­bū­dį. Tad vie­to­je sti­

li­zuo­to šuns skulp­to­rius aso­cia­ci­ jai pa­siū­lė ki­tą pro­jek­tą – spe­cia­ lią kom­po­zi­ci­ją su šach­ma­tų len­ta ir dviem ka­ra­liš­kais krės­lais.

Ju­bi­lie­jų šven­čian­čios E.Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos bend­ruo­me­nė rug­sė­jį ke­ti­na ati­deng­ti skulp­tū­rą „Rak­tas“. Kaip ir pla­nuo­ta, lie­pos pra­džio­je alė­ją pa­puoš R.Mar­tin­ kaus di­zai­no cent­ro dar­bas „Gy­vas sau­lė­tas suo­liu­kas“, ku­rį me­ce­ nuo­ja Ri­man­to Ule­vi­čiaus lab­da­ ros ir pa­ra­mos fon­das.

Sa­vo me­ce­na­tą ra­do ir skulp­to­ riaus Klau­di­jaus Pū­dy­mo „Mer­gai­ tė“, o ka­dan­gi dėl jos var­žė­si net ke­li rė­mė­jai, anot J.Brau­ky­lie­nės, kū­rė­jas ža­da jai pa­siū­ly­ti „kom­pa­ nio­ną“ – sti­li­zuo­tą ber­niu­ką. „Kol kas vyks­ta de­ri­ni­mo pro­ce­ dū­ros, tad tu­ri­me in­ten­sy­vaus dar­ bo. Vis dėl­to tai yra vie­ša erd­vė, ku­ ri rei­ka­lau­ja at­sa­kin­go po­žiū­rio, bet ko ir bet kaip ne­pas­ta­ty­si. Ta­čiau ti­kiuo­si, kad jau bir­že­lio pa­bai­go­ je ati­deng­si­me pir­muo­sius suo­liu­ kus“, – vy­lė­si J.Brau­ky­lie­nė.

Pre­li­mi­na­riai skai­čiuo­ja­ma, kad į nu­ma­ty­tus dar­bus bus in­ves­tuo­ ta apie 150 tūkst. li­tų.

Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, įgy­ven­ di­nus pro­jek­tus liks tik pa­vie­niai ne­de­ko­ruo­ti suo­liu­kai, ta­čiau ir jie lauks sa­vo me­ce­na­tų. „Ma­nau, kad ki­tais ar dar ki­ tais me­tais bus pa­puoš­ti vi­si suo­ liu­kai. Ki­ta ver­tus, tur­būt ne­rei­kia sku­bin­ti pro­ce­so. Di­džio­ji pro­jek­ to ban­ga iš­ju­dės šią va­sa­rą, ir tai aki­vaiz­dus įro­dy­mas, kad žmo­nės my­li Klai­pė­dą“, – pri­pa­ži­no KPA at­sto­vė.

Tą­sa: ka­dan­gi K.Pū­dy­mo „Mer­gai­tė“ į akį kri­to ke­liems me­ce­na­ta­ms,

skulp­to­rius ke­ti­na jai į po­rą su­kur­ti „Ber­niu­ką“.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kliū­tys: va­kar dar­bi­nin­kai jau pa­sta­tė ke­lio ženk­lus, drau­džian­čius įva­žiuo­ti į Žve­jų gat­vę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Žvejų gatvė – užtverta Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je vai­ruo­to­jams teks pa­keis­ti sa­vo įpro­čius, nes nuo šian­ dien Žve­jų gat­vė­je bus ri­bo­ja­mas eis­mas.

Taip sie­kia­ma ją pa­vers­ti pės­čių­jų bul­ va­ru, ta­čiau vers­li­nin­kai to­kį su­ma­ny­mą kri­ti­kuo­ja.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Va­kar dar­bi­nin­kai jau pa­sta­tė ke­ lio ženk­lus, in­for­muo­jan­čius, kaip or­ga­ni­zuo­ja­mas eis­mas Žve­jų gat­ vė­je.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja maž­ daug prieš mė­ne­sį nu­spren­dė, kad į Žve­jų gat­vę au­to­mo­bi­liai ga­lės įva­ žiuo­ti tik iš Ve­žė­jų gat­vės ir ju­dė­ti vie­na kryp­ti­mi Teat­ro gat­vės link. Įva­žiuo­ti iš ki­tų gat­ve­lių draus ne tik ženk­lai, bet ir fi­zi­nės kliū­tys. Žve­jų gat­vė­je ne tik bus ri­bo­ja­ mas eis­mas, bet ir drau­džia­ma sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lius. Juos bus ga­li­ma pa­lik­ti tik gre­ta gat­vės esan­čio­se dvie­jo­se aikš­te­lė­se. Gy­ven­to­jai sa­vo au­to­mo­bi­lių taip pat ne­ga­lės sta­ty­ ti Žve­jų gat­vė­je. Jie pri­va­lės pa­si­ nau­do­ti tei­se au­to­mo­bi­lius sta­ty­ti

200 m spin­du­liu ap­link sa­vo na­mą.

Eis­mo ri­bo­ji­mai Žve­jų gat­vė­je bus pa­nai­kin­ti tik rug­sė­jo 30 d.

Spren­di­mą vie­ną jud­riau­sių se­ na­mies­čio gat­vių pa­vers­ti pa­na­šia į pės­čių­jų alė­ją jau įver­ti­no Klai­ pė­dos se­na­mies­čio vers­li­nin­kai. „Mū­sų są­jun­gos na­rių, ku­rie tu­ ri ka­vi­nes Žve­jų gat­vė­je, at­si­lie­ pi­mai ne­ko­kie. Jų nuo­mo­ne, gat­ vės už­da­ry­mas ne­duos nie­ko ge­ro, nes ant bru­ko lau­ko ka­vi­nių pa­ sta­ty­ti neį­ma­no­ma, tai yra uto­pi­ ja. Eis­mo ri­bo­ji­mas tik ap­sun­kins žmo­nėms pa­te­ki­mą į se­na­mies­ tį“, – tei­gė Klai­pė­dos vers­li­nin­kų se­na­mies­čio są­jun­gos pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, iš pra­džių bu­vo svars­ty­ta ant grin­di­nio klo­ti len­ tas, o ant jų sta­ty­ti lau­ko ka­vi­nių sta­liu­kus ir kė­des. Ta­čiau esą – tai

Lo­re­ta Ber­žins­kie­nė:

Su­ma­ny­mas Žve­ jų gat­vė­je ri­bo­ti eis­ mą yra nei šioks, nei toks. Da­ro­ma tai, ko ne­rei­kia da­ry­ti.

di­de­lė in­ves­ti­ci­ja, nes len­tos bū­tų nau­do­ja­mos tik ke­lis mė­ne­sius, o pa­skui vi­sus me­tus jas rei­kė­tų kaž­ kur san­dė­liuo­ti ir už tai mo­kė­ti. „To­dėl su­ma­ny­mas Žve­jų gat­ vė­je ri­bo­ti eis­mą yra nei šioks, nei toks. Da­ro­ma tai, ko ne­rei­kia da­ ry­ti, spren­džia­ma tai, ko ne­rei­kia spręs­ti. Ma­nau, kad pir­miau­sia šį klau­si­mą rei­kė­jo ge­rai iš­dis­ku­tuo­ ti su vers­li­nin­kais“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Ber­žins­kie­nė.

Pi­ni­gų sau­gyk­la lau­kia pir­kė­jų As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lie­tu­vos ban­ko pa­sta­tas kar­tu su ša­lia jo esan­čiais že­mės skly­pais Klai­pė­do­je ieš­ko nau­jo šei­mi­nin­ ko. Ban­ko fi­lia­las uos­ta­mies­ty­je bu­vo už­da­ry­tas per­nai gruo­dį, kai nu­spręs­ta ma­žin­ti pi­ni­gų sau­gyk­ lų tink­lą Lie­tu­vo­je.

Vals­ty­bės tur­to fon­do tink­la­la­py­ je skel­bia­ma, kad Nau­jo­jo­je Uos­ to gat­vė­je esan­čio pa­sta­to ir že­ mės skly­pų par­da­vi­mo auk­cio­nas nu­ma­to­mas ket­vir­ta­die­nį. Pra­di­nė pa­sta­to ir že­mės skly­pų par­da­vi­mo kai­na – 4,99 mln. li­tų.

Klai­pė­dos pa­da­li­nio pa­sta­tą per­ leis­ti Vals­ty­bės tur­to fon­dui nu­

spręs­ta op­ti­mi­zuo­jant geog­ra­fiš­kai pla­čiai iš­dės­ty­tą sau­gyk­lų tink­lą.

Uos­ta­mies­ty­je vei­kė vie­na iš aš­ tuo­nių Lie­tu­vos ban­ko sau­gyk­lų.

Klai­pė­dos sky­rius esą ap­do­ro­da­ vo ma­žiau­siai – 17 pro­c. – vi­so ša­ lies gry­nų­jų pi­ni­gų srau­to. Ana­li­ zė pa­ro­dė, kad tik pu­sę pa­jė­gu­mų pa­nau­do­jan­čiai Klai­pė­dos sau­gyk­ lai ten­kan­tį gry­nų­jų pi­ni­gų srau­tą nu­krei­pus ki­tiems Lie­tu­vos ban­ko pa­da­li­niams, šie tą pa­tį dar­bą at­ lik­tų ne­di­din­da­mi dar­buo­to­jų skai­ čiaus. To­dėl toks žings­nis esą leis su­tau­py­ti.

Klai­pė­dos sky­riaus bend­ros iš­ lai­dos kas­met su­da­rė be­veik 4 mln. li­tų. Iš 44 sky­riaus dar­buo­to­jų tik 11 dar­buo­to­jų at­li­ko pi­ni­gų tvar­ky­ mo dar­bus. Ki­ti vyk­dė ad­mi­nist­ra­

vi­mo, ap­sau­gos ir ūkio funk­ci­jas.

Ma­ny­ta, kad sky­riaus veik­los nu­ trau­ki­mas tu­rės įta­kos jo pa­slau­go­ mis be­si­nau­do­jan­tiems ko­mer­ci­ niams ban­kams ir jų sam­do­moms pi­ni­gų per­ve­ži­mo bend­ro­vėms.

Ta­čiau Lie­tu­vos ban­ko at­sto­vai ga­ran­ta­vo, kad už­da­rius sau­gyk­lą gry­nų­jų pi­ni­gų tvar­ky­mas Klai­pė­ dos re­gio­ne bus or­ga­ni­zuo­tas taip pat, kaip ir ki­tuo­se Lie­tu­vos ban­ ko sau­gyk­lų ne­tu­rin­čiuo­se mies­ tuo­se.

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai uos­ta­mies­čio vers­li­ nin­kų var­du krei­pė­si į Lie­tu­vos ban­ko va­do­vy­bę ir pra­šė neuž­da­ ry­ti Klai­pė­dos sky­riaus, pa­teik­da­ mi sva­rius ar­gu­men­tus, ta­čiau į tai at­si­žvelg­ta ne­bu­vo.

Auk­cio­nas: Lie­tu­vos ban­ko pa­sta­tą Klai­pė­do­je mė­gins par­duo­ti už 5

mln. li­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

TREČIADIENIS, GEGUŽĖS 15, 2013

miestas Pris­ta­tys kny­gą

Di­di­na ga­ran­ti­ją

Mu­zie­ju­je – var­dy­nos

Ket­vir­ta­die­nį 18 val. I.Si­mo­nai­ty­ tės bib­lio­te­ko­je vyks doc. dr. Vin­ co La­pins­ko kny­gos „100 vais­tų at­ra­di­mo is­to­ri­jų“ pri­sta­ty­mas.

Gy­dy­to­jo far­ma­ko­lo­go kny­go­ je pa­teik­tos, au­to­riaus nuo­mo­ ne, ne­ti­kė­čiau­sios ir pa­trauk­liau­ sios vais­tų at­si­ra­di­mo is­to­ri­jos. Šie lais­va­lai­kio skai­ti­niai skir­ti vi­ siems, ku­rie do­mi­si me­di­ci­na.

Sie­kiant su­da­ry­ti ga­li­my­bes leng­viau sko­lin­tis su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lą sta­tan­ čiai bend­ro­vei „Klai­pė­dos naf­ ta“, Vy­riau­sy­bė ke­ti­na su­teik­ ti įmo­nei 400 mln. li­tų ga­ran­ti­ją.

Spren­di­mui tu­rės pri­tar­ti ir Sei­ mas. Iki šiol skelb­ta, kad Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja su­teiks 200 mln. li­tų ver­tės ga­ran­ti­jas ban­kams.

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je penk­ ta­die­nį vyks Var­dy­nų šven­tė – sma­giau­sia me­tų die­na. Var­dą Bal­ti­jos pil­ka­jam ruo­niu­kui rin­ ko vi­sos Lie­tu­vos vai­kai. Ši die­ na pra­si­dės iš­kil­min­gai – pa­ tran­kos šū­viu ir Kop­ga­lio vė­lia­ vos iš­kė­li­mu. Ruo­niu­ko var­dy­nų šven­tės pra­džia 13 val. mu­zie­ jaus am­fi­teat­re.

Mi­ru­siems žo­džiams – Bo­sų glo­ba

Dienos telegrafas Turizmas. Šiandien, 15.30 val., Klaipėdos savivaldybėje vyks Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos posėdis, kurio darbotvarkėje numatyta aptarti uostamiestyje prasidedančio turizmo sezono aktualijas.

Konferencija. Šiandien, 12.30 val.

I.Simonaitytės pagrindinėje mokykloje (Naikupės g. 25) vyks Klaipėdos moksleivių konferencija „Tremtis jauno žmogaus akimis“, skirta paminėti Gedulo ir vilties dieną. Konferencijoje pranešimus skaitys 13-os uostamiesčio mokyklų ir gimnazijų 23 vyresniųjų klasių mokiniai.

Dar­bai: pa­mink­lo kal­bai au­to­rius Al­gir­das Bo­sas va­kar sa­vo kū­ri­nį dar ruo­šė iš­kil­min­gai ce­re­mo­ni­jai.

Klai­pė­dos vers­li­nin­ko An­ta­no Bo­so šei­ma ta­po tri­jų iš­ny­ku­sių lie­tu­vių kal­bos žo­džių, ku­rie įam­žin­ti vie­nin­te­lia­me pa­sau­ly­je pa­mink­le kal­bai, glo­bė­ja.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šis pa­mink­las Klai­pė­dos I.Si­mo­ nai­ty­tės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Sau­ lės laik­ro­džio kie­me­ly­je bus ati­ deng­tas šian­dien. Nu­ma­to­ma, kad ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­vaus ir kal­bą sa­ kys ša­lies Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­ baus­kai­tė.

Pa­mink­las kal­bai, ku­rio au­to­ rius – skulp­to­rius Al­gir­das Bo­sas, yra ne ver­ti­ka­lus, o ho­ri­zon­ta­lus – cent­ri­nia­me ta­ke bib­lio­te­kos link iš­dės­ty­tos gra­ni­to trin­ke­lės, ku­rio­ se iš­ki­lią­ją ka­ly­ba ir iš­kal­ta 40 iš­ny­

ku­sių lie­tu­vių kal­bos žo­džių. Juos su­rink­ti pa­dė­jo kal­bi­nin­kė pro­fe­ so­rė Dan­guo­lė Mi­ku­lė­nie­nė.

Vi­sus juos vie­ni­ja spe­cia­li ply­ ta, ku­rio­je įra­šy­ta: „Praei­vi, pen­ kios bal­tų šei­mos kal­bos jau mi­ rę, po ta­vo ko­jo­mis iš­ny­kę lie­tu­vių kal­bos žo­džiai. At­mink ir gerbk sa­ vo kal­bą“.

Pa­mink­lo kal­bai su­ma­ny­to­jai Klai­pė­dos I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­ sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Juo­ zas Šikš­ne­lis ir uos­ta­mies­čio me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­tau­tas Če­pas ke­lis mė­ne­sius mi­ru­siems lie­tu­vių kal­ bos žo­džiams ieš­ko­jo glo­bė­jų.

Bu­vo nu­spręs­ta, kad už 1 tūkst. li­tų bet ku­ris žmo­gus ar įmo­nė ga­li tap­ti iš­ ny­ku­sio lie­tu­vių kal­bos žo­džio glo­ bė­jais.

Pa­mink­lo idė­jai įgy­ven­din­ti rei­ kė­jo pi­ni­gų, nes pro­jek­to są­ma­ ti­nė ver­tė – 32 tūkst. li­tų. Bu­vo nu­spręs­ta, kad už 1 tūkst. li­tų bet

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ku­ris žmo­gus ar įmo­nė ga­li tap­ ti iš­ny­ku­sio lie­tu­vių kal­bos žo­džio glo­bė­jais. „Rė­mė­jų tik­rai pa­vy­ko ras­ti, ta­ čiau jie konk­re­čių žo­džių ne­pa­ si­rin­ko, o tie­siog sky­rė pi­ni­gų pa­mink­lui įreng­ti. Konk­re­čius glo­ bė­jus ra­do pen­ki mi­rę lie­tu­vių kal­ bos žo­džiai“, – tei­gė J.Šikš­ne­lis.

Tris iš tų pen­kių žo­džių glo­bos vers­li­nin­ko An­ta­no Bo­so šei­ma. Jis pa­ts pa­si­rin­ko bū­ti žo­džio „verkš­ nai­tis“ glo­bė­ju. Šis iš­ny­kęs žo­dis reiš­kia „el­ge­ta“.

Dai­na Bo­sas ta­po žo­džio „bukš­ ti­nas“ (avi­nas) glo­bė­ja, o jųd­vie­jų duk­ra Mag­da­le­na glo­bos žo­dį „dei­ vi­las“ (die­vai­tis). Įmo­nė „Klai­pė­dos van­duo“ už paau­ko­tą pi­ni­gų su­mą glo­bos žo­ dį „var­vas“, ku­ris reiš­kia „la­šas“, o Ro­ta­ry klu­bas „Adi­tė“ – žo­dį „au­ gy­vė“ (mo­ti­na).

Renginys. Rytoj Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje organizuojama Klaipėdos miesto savivaldybės diena. Renginio metu bus nagrinėjami įvairūs uostamiesčiui aktualūs klausimai. Plenariniame posėdyje dalyvaus ir mokslininkai, ir Klaipėdos savivaldybės specialistai.

Mirtys. Vakar Klaipėdos savivaldybės Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje užregistruotos 6 klaipėdiečių mirtys. Mirė Kazys Vytautas Ramonas (g. 1933 m.), Konstancija Grudikienė (g.

1939 m.), Oleg Lobanov (g. 1940 m.), Boris Olbert (g. 1946 m.), Michailas Titovas (g. 1949 m.), Regina Šikšninė (g. 1960 m.).

Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Jonas Ivanauskas, Algis Burneckis, Albina Gritėnienė, Aleksej Kudinov, Elena Goštautienė, Viktor Šarov, Bronislava Jakučiūnienė, Stasė Urniežienė, Oleg Lobanov.

Joniškės kapinės. Šiandien laidojamas Juozas Ivanauskas.

Naujagimiai. Per statistinę parą pagimdė 4 moterys. Gimė 4 mergaitės.

Minijos gatvė ruošiama platinti Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne, be­si­ren­ gian­tys Mi­ni­jos gat­vės pla­ti­ni­mui, dar­bi­nin­kai nu­pjo­vė ke­lio­li­ka me­ džių ir iš­ro­vė kel­mus.

Nors, kaip tei­gė sa­vi­val­dy­bės Sta­ ty­bos ir inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros sky­riaus ve­dė­ja Vio­le­ta Stas­ko­ nie­nė, de­ry­bos dėl tre­čio­jo Mi­ni­ jos gat­vės pla­ti­ni­mo eta­po fi­nan­ sa­vi­mo te­be­vyks­ta.

Ne­pai­sant to, šių dar­bų ran­go­vas – bend­ro­vė „Hid­ros­ta­ty­ba“ pa­ siun­tė dar­bi­nin­kus pa­ša­lin­ti me­ džius. Įsi­bė­gė­jus va­sa­rai juos pjau­

ti bū­tų per vė­lu. Va­kar ties Mi­ni­jos gat­vės 147 ir 149-uo­ju na­mais eis­ mas gat­ve bu­vo ap­ri­bo­tas, ta­čiau dar­bai vi­rė spar­čiai. Iki va­ka­ro 15os me­džių ne­li­ko nė žy­mės.

Ti­ki­ma­si, kad ar­ti­miau­siu me­tu bus iš­spręs­tas gat­vės pla­ti­ni­mo fi­ nan­sa­vi­mo klau­si­mas. Ta­da čia at­ rie­dės gat­vių klo­ji­mo tech­ni­ka.

15

– tiek medžių Minijos gatvėje iškirsta vakar.

Spar­ta: nors pi­ni­gai dar ne­pas­kir­ti, ta­čiau lai­kas ne­lau­kia, tad me­džius nu­spręs­ta pa­ša­lin­ti, kol jie ne­su­la­po­jo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

trečiadienis, gegužės 15, 2013

miestas

Rek­la­ma ar vi­zua­li­nė tar­ša?

1

Kai ku­rie jų net la­biau pa­na­šūs į me­ta­lo lau­žą nei į va­žiuo­jan­čią trans­por­to prie­ mo­nę.

Pa­va­ži­nė­jus po mies­tą ne vie­ no­je vie­to­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kaip ati­tar­na­vę au­to­mo­bi­liai ar net jų da­lys iš­ra­din­gai pa­nau­do­ja­mi rek­ la­mai.

Klai­pė­dos cent­ri­nė­je da­ly­je, to­ je pa­čio­je vie­to­je die­na iš die­nos riog­san­tis kro­vi­ni­nis au­to­mo­bi­ lis siū­lo per­kraus­ty­ti ar per­vež­ ti daik­tus. Šiek tiek nuo­ša­les­nė­je mies­to vie­to­je pa­slau­gas rek­la­muo­ja me­ ta­lo lau­žui pri­lygs­tan­tys tak­si, ne­ tu­rin­tys nei lan­gų, nei kai ku­rių de­ta­lių.

Greit­ke­ly­je, ne­to­li Klai­pė­dos, pa­ ke­lė­je pa­lik­tas tech­niš­kai ne­tvar­ kin­gas bei ap­leis­tas au­to­mo­bi­lis siū­lo pa­si­per­ti pir­te­lė­je.

Ta­čiau dau­gy­bei klai­pė­die­ čių toks vers­li­nin­kų „iš­ra­din­gu­ mas“ ba­do akis, ypač kai pa­slau­ gas rek­la­muo­jan­tys au­to­mo­bi­liai pa­lie­ka­mi mies­to cent­re, ne­to­ li ma­si­nių su­si­bū­ri­mo ar ren­gi­ nių vie­tų.

Nei­gė, kad siū­lo pa­slau­gas

Ap­leis­tų tak­si su už­ra­šy­tu trum­ puo­ju nu­me­riu šei­mi­nin­kas bei įmo­nės va­do­vas neįž­vel­gė nie­ko blo­go dėl vie­šo­je vie­to­je trū­ni­jan­ čių ma­ši­nų.

Jo ma­ny­mu, prie ap­leis­tų, me­ta­ lo lau­žui skir­tų au­to­mo­bi­lių, lai­ko­ mų nuo­mo­ja­mo­je aikš­te­lė­je ne­to­li di­džių­jų pre­ky­bos cent­rų, ka­bi­nė­ ja­si tik žur­na­lis­tai.

Prie pa­grin­di­nės uos­ta­mies­ čio gat­vės jau ne pir­mi me­tai sto­ vi kro­vi­ni­nis au­to­mo­bi­lis, ant ku­ rio pui­kuo­ja­si pa­siū­ly­mas ga­ben­ti kro­vi­nius.

Komentaras Min­dau­gas Pet­ru­lis

Klai­pė­dos mies­to vy­r iau­sia­sis dai­l i­n in­kas

K

Paaiš­ki­ni­mas: įmo­nės, ku­riai pri­klau­so ap­leis­ti au­to­mo­bi­liai, va­do­vas tei­gė, kad nu­ra­šy­mui skir­ti au­to­mo­

bi­liai sto­vi nuo­mo­ja­mo­je aikš­te­lė­je.

Ta­čiau pa­skam­bi­nus nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu vy­ras gy­nė­si, kad jis ne­ siū­lo jo­kių pa­slau­gų. Nors ne­slė­pė, jog prieš pus­me­tį taip ban­dęs ieš­ ko­ti klien­tų.

Bet to­kia rek­la­ma ant ra­tų ne­pa­ sit­vir­ti­nu­si, tad au­to­mo­bi­lis tie­siog pa­lik­tas li­ki­mo va­liai. Ne­bent kar­ tais pa­nau­do­ja­mas, kai pri­rei­kia ką nors per­vež­ti sta­ty­boms.

Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad pa­lik­tas gat­ve­lė­je, ve­dan­čio­je į pre­ky­bos cent­rą bei dau­gia­bu­čio na­mo kie­ mą, kro­vi­ni­nis au­to­mo­bi­lis nie­ kam ne­truk­do ir ne­pa­žei­džia jo­ kių ženk­lų.

Tie­sa, žmo­gus vis dėl­to pa­si­tiks­ li­no, ar tik­rai ne­rei­kia nie­ko per­ vež­ti.

Dar lau­kia sa­vo ei­lės

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos Vin­ti­lai­tės tei­gi­mu, pa­slau­gų siū­ ly­mas ant au­to­mo­bi­lių taip pat yra rek­la­ma.

Išo­ri­nė rek­la­ma tu­ri ati­tik­ti nu­ sta­ty­tas tai­syk­les, tu­ri bū­ti su­de­ rin­tas pro­jek­tas, taip pat bū­ti­na at­si­žvelg­ti, ar ne­pa­žei­džia­ma Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių. Tuo­met pa­ slau­gų siū­ly­to­jui rei­kia su­mo­kė­ ti rink­lia­vą, pa­reng­ti pro­jek­tą ir gau­ti lei­di­mą.

Ta­čiau K.Vin­ti­lai­tė pri­pa­ži­no, kad kol kas vi­sas sky­riaus spe­cia­ lis­tų dė­me­sys su­telk­tas į rek­la­mą ant ne­ju­dan­čių ob­jek­tų. Tad išo­ri­ nė rek­la­ma ant trans­por­to prie­mo­ nių dar tik lau­kia sa­vo ei­lės.

Mat ir da­bar tik­rin­to­jams so­čiai už­ten­ka dar­bo – pa­tik­ri­nus da­ lį mies­to, su­ra­šy­ta per 220 pro­to­ ko­lų už išo­ri­nės rek­la­mos tai­syk­lių pa­žei­di­mus.

Dar di­des­nei da­liai nu­sta­ty­tų pa­ žei­dė­jų kol kas nė­ra su­ra­šy­ti pro­to­ ko­lai. Jie dar lau­kia sa­vo ei­lės. „Pa­tik­ri­nus vos ke­lias gat­ves, bu­vo su­ra­šy­ta tiek pro­to­ko­lų! Ap­ leis­ta si­tua­ci­ja“, – pri­pa­ži­no ve­ dė­ja.

K.Vin­ti­lai­tė pa­ste­bi, kad vos pa­ skel­bus apie rek­la­mos tik­ri­ni­mą, pro­tin­ges­ni vers­li­nin­kai, ku­rie ne­ no­ri iš­si­su­ki­nė­ti, krei­pia­si į sa­vi­ val­dy­bę dėl rek­la­mos pro­jek­tų pa­ ren­gi­mo, rink­lia­vos su­mo­kė­ji­mo.

Taip esą nu­šau­na­mi du zui­kiai: vyk­do­ma pre­ven­ci­ja ir iš­tai­so­mos vals­ty­bi­nės kal­bos klai­dos, ku­rių už­fik­suo­ja­ma taip pat daug.

Ieš­ko šei­mi­nin­ko

Tad kol ge­ri­na­ma rek­la­mos ant pa­sta­tų si­tua­ci­ja, ant trans­por­to prie­mo­nių fik­suo­ja­mi tik pa­vie­niai pa­žei­di­mai. Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus spe­cia­lis­tai pa­mi­nė­jo vos du to­kius at­ve­jus.

Už pa­slau­gų rek­la­mą ant au­to­ mo­bi­lių taip pat nu­ma­ty­tos bau­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

dos. Ta­čiau tik ta­da, jei rek­la­mi­nis įren­gi­nys pri­tvir­tin­tas prie sto­go.

Už to­kius rek­la­mos pa­žei­di­mus nu­ma­to­ma bau­da nuo 500 iki 1 tūkst. li­tų. Įp­ras­tai pir­mą kar­ tą ski­ria­ma tik pu­sė mi­ni­ma­lios bau­dos.

Už ne­le­ga­lią rek­la­mą ant au­ to­mo­bi­lio nu­baus­tas vie­nin­te­ lis pa­žei­dė­jas, ant sto­go įsi­ren­ gęs rak­tą. Į tik­rin­to­jų aki­ra­tį bu­vo pa­ te­kęs ir Deb­re­ce­no gat­vė­je eks­ po­nuo­ja­mas au­to­mo­bi­lis, rek­ la­ma­vęs au­to­mo­bi­lių re­mon­to pa­slau­gas ir nu­ro­dęs kryp­tį į dirb­tu­ves.

Ap­leis­tų au­to­mo­bi­ lių Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­ tai ieš­ko va­ži­nė­da­mi po mies­tą ar­ba rea­ guo­da­mi į gy­ven­to­jų skam­bu­čius.

iek­v ie­n as daik­t as tu­ ri at­l ik­t i sa­vo nu­ma­t y­tą­ ją funk­ci­ją. Tad jei­g u yra au­to­mo­bi­l is ar dvi­ra­t is, jis tu­r i va­ž iuo­t i. Ko­k ia čia ga­l i bū­t i rek­la­ma ar es­te­t i­ka, jei­g u tie ob­jek­ tai nė­ra funk­cio­nuo­jan­tys? Prie­šin­ gu at­ve­ju jie vi­zua­liai ter­šia ap­lin­ką, ne­svar­bu, ar ji pri­va­t i ar pra­mo­n i­ nė. Gal taip klai­pė­die­čiai ro­do iš­ra­ din­g u­mą? Tai neiš­ma­ny­mas, o ne iš­ra­d in­g u­mas. No­r in­t iems rek­l a­ muo­t is yra nu­sta­t y­ta tvar­ka ir ga­ li­my­bės, su­k ur­ta vi­sa sis­te­ma, kad mies­tas bū­t ų pa­t rauk­lus sve­čiams ir pa­tiems gy­ven­to­jams. Pa­gal Klai­ pė­dos išo­r i­nės rek­la­mos tai­syk­les ant sto­go už­kel­ti ob­jek­tai, ku­rie pa­ tei­kia­mi kaip rek­la­ma, yra sa­va­va­liš­ ki. To­kiems ob­jek­tams lei­di­mų mes neiš­duo­da­me ir neiš­duo­si­me. Už to­ kius pa­žei­di­mus bau­džia Vie­šo­sios tvar­kos sky­r ius. Bu­vo pas mus no­ rin­čių­jų ką nors pa­si­ka­bin­ti ant au­ to­mo­bi­l io ar juo va­ž i­nė­t is ką nors rek­la­muo­jant. Bet mes to­kių lei­di­mų net neiš­duo­da­me, nes tai ne­kont­ro­ liuo­ja­ma sfe­ra. Į gat­vę iš­neš­tos pa­ dan­gos, ra­tai ar au­to­mo­bi­l io de­ta­ lės pri­lygs­ta vi­zua­li­nei tar­šai. To­kie daik­tai tu­ri bū­ti iš­mes­ti į kon­tei­ne­rį ar­ba uti­l i­zuo­t i, o ne rek­la­muo­t i pa­ slau­gas. Ne­jau XXI am­ž iu­je tu­r i­me rek­la­muo­t i at­l ie­kas? Jei­g u taip, va­ di­na­si, rek­la­muo­ja­me praei­t į. Šio­ je sri­ty­je pa­si­gen­du iš­pru­si­mo. Blo­ giau­sia, kad žmo­nės už­sii­ma veik­la, ku­rios neiš­ma­no. Kam da­ry­ti blo­gai, jei­gu taip už­prog­ra­muo­ji sau pro­ble­ mas atei­ty­je? Vers­li­nin­kas tu­rė­tų už­ siim­ti tuo, ką iš­ma­no, o rek­la­mą pa­ ti­kė­t i pro­jek­tuo­to­jui. Tam jis bai­gė spe­cia­lius moks­lus, gi­li­no­si į šią sri­ tį. Bet ko­kiu dar­bu tu­ri už­siim­ti sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­las. Prie­šin­gu at­ve­ ju, tai bū­tų tas pa­ts, jei­gu ve­te­ri­na­ras nu­spręs­t ų gy­dy­t i žmo­nes ar­ba gy­ dy­to­jas dirb­tų bar­me­nu.

Ap­ti­kus to­kią trans­por­to prie­ mo­nę pa­gal nu­me­rius ban­do­ma su­ras­ti sa­vi­nin­ką, nors tai ne vi­sa­ da bū­na leng­va. Mat ap­leis­ti au­to­ mo­bi­liai daž­nai bū­na be vals­ty­bi­ nių nu­me­rių. „Tuo­met ne vi­sai įga­lūs esa­me nu­sta­ty­ti, kie­no tas au­to­mo­bi­lis“, – ne­slė­pė po­sky­rio ve­dė­jas.

Tei­si­na­si ne­tu­rin­tys pi­ni­gų

Pak­laus­tas, ko­kiam pa­žei­di­mui pri­skir­tų tak­si su ant šo­nų nu­ro­ dy­tais įmo­nės te­le­fo­nais, Klai­pė­ dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­ kos po­sky­rio ve­dė­jas Vi­lius Va­lys tei­gė, kad bau­dą bū­tų ga­li­ma skir­ ti tik tuo at­ve­ju, jei­gu ant jų bū­tų pla­fo­nai.

Prie­šin­gu at­ve­ju, bū­tų ga­li­ma baus­ti tik kaip tech­niš­kai ne­tvar­ kin­gą au­to­mo­bi­lį. „Už to­kį nu­ma­ty­tos dar di­des­nės san­kci­jos“, – pri­dū­rė ve­dė­jas.

Ieš­ko sa­vi­nin­ko

Kaip paaiš­ki­no V.Va­lys, Mies­to tvar­ky­mo ir šva­ros tai­syk­lė­se už ne­nau­do­ja­mus, tech­niš­kai ne­tvar­ kin­gus au­to­mo­bi­lius, pa­lik­tus vie­ šo­sio­se vie­to­se, taip pat nu­ma­to­ mos nuo­bau­dos.

Už tech­niš­kai ne­tvar­kin­gą au­to­ mo­bi­lį jo sa­vi­nin­kui ga­li­ma skir­ ti įspė­ji­mą ar­ba bau­dą iki 2 tūkst. li­tų.

Net su­ra­dus šei­mi­nin­ką ne vi­sa­da pa­vyks­ta iš­si­rei­ka­lau­ti, kad ma­ši­ na bū­tų nu­temp­ta.

Jei­gu au­to­mo­bi­liui nu­leis­ tos pa­dan­gos, žmo­gus tei­si­na­si, jog yra iš­vy­kęs ar­ba ne­tu­ri pi­ni­ gų joms pa­keis­ti. To­kiais at­ve­ jais sa­vi­nin­kui duo­da­mas ke­lių mė­ne­sių ter­mi­nas pro­ble­mai iš­ spręs­ti.

Pa­sak V.Va­lio, šio­se si­tua­ci­jo­se ky­la ne­ma­žai keb­lu­mų, kar­tais net at­si­du­ria­ma teis­me, kur au­to­mo­bi­ lio šei­mi­nin­kas ban­do įro­di­nė­ti sa­ vo tie­są.

Jei­gu au­to­mo­bi­lis yra aki­vaiz­ džiai ap­leis­tas ir ne­pa­vyks­ta ras­ti sa­vi­nin­ko, ši me­džia­ga per­duo­da­ ma po­li­ci­jai. Ji pa­si­rū­pi­na ir to­kios tech­niš­kai ne­tvar­kin­gos ma­ši­nos nu­tem­pi­mu.

Ap­leis­tų au­to­mo­bi­lių Vie­šo­ sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai ieš­ko va­ži­nė­da­mi po mies­tą ar­ba rea­guo­da­mi į gy­ven­to­jų skam-­ bu­čius.

PENKTADIENIS, kovo 22, 2013

5

miestas

6

trečiadienis, gegužės 15, 2013

nuomonės

Tau­py­ti rei­kia pro­tin­gai

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ka­ras ke­liuo­se-2.

Nu­lio era

Violeta Juodelienė

P

raė­jo vos ke­li va­sa­riš­ki sa­vait­ ga­l iai, o Lie­tu­vos pa­ke­lės jau nu­sė­tos nau­jo­m is ava­r i­jų au­ kų ge­d in­čio­m is žva­ke­lė­m is.

Vi­suo­me­nei svars­tant, ar tai į ša­l į grįž­ tan­čio se­no pa­ž įs­ta­mo ka­ro ke­l iuo­se ženk­lai, Sei­me ver­da dis­ku­si­jos dėl ini­ cia­ty­vos griež­tin­ti baus­mes už vai­ra­vi­ mą ap­svai­gus – di­din­ti pi­ni­gi­nę bau­dą, il­ges­n iam lai­ko­tar­piui atim­t i tei­sę vai­ ruo­t i, nu­ma­t y­t i ga­l i­my­b ę kon­fi s­k uo­t i au­to­mo­bi­l į ir pan.

Pir­mo­ji ka­ro ke­liuo­se se­ri­ja at­slū­go iš­ties ėmus dras­tiš­kų prie­mo­nių, tarp jų – ir su­ griež­t i­nus Ke­l ių eis­mo tai­syk­les (KET), pa­d i­d i­nus baus­mes. Ar sėk­mės is­to­r i­ja pa­si­kar­tos? Dėl tei­g ia­mo at­sa­k y­mo šį­ kart ne­ga­lė­tu­me bū­ti to­kie tik­ri.

Išei­tis, jei nė­ra nei pa­ tru­lių, nei pi­ni­gų nau­ jiems sam­dy­ti, la­bai pa­pras­ta: su­ma­žin­ti lei­ džia­mą gir­tu­mo ly­gį iki ma­giš­ko 0.

Sta­t is­t i­ka tei­g ia, kad nu­si­žen­g i­mus, už ku­r iuos siū­lo­ma di­d in­t i baus­mes, daž­ niau­siai pa­da­ro itin men­kas ofi­cia­lias pa­ ja­mas gau­nan­tys vai­ruo­to­jai. Ko­kia pra­ smė skir­ti pen­kia­ženk­lę bau­dą žmo­gui, jei iš jo vals­ty­bė ne­ga­l i pri­si­teis­t i nė ke­ tur­ženk­lės? Jo­kios.

Tai, kad nuo pa­žei­di­mų ge­riau­siai su­lai­ ko ne tiek griež­tos baus­mės, kiek jų neiš­ ven­g ia­mu­mas. Bū­tent to – nu­l i­nės ga­l i­ my­bės iš­si­suk­ti nuo baus­mės – mū­sų ša­ ly­je la­biau­siai stin­ga kal­bant ir apie KET pa­žei­di­mus.

Apie tai, kad net ir akis­ta­ta su Lie­tu­vos po­ li­ci­ja ne vi­sa­da bai­gia­si tei­sin­gu­mo lai­mė­ ji­mu, ga­li pa­pa­sa­ko­ti ne vie­nas „ere­liš­kos“ pa­tir­ties tu­rin­tis po­li­ti­kas – te­rei­kia at­si­sa­ ky­ti pūs­ti į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį ir pa­reikš­ti pa­gei­da­vi­mą bū­ti pa­tik­rin­tam me­di­ci­nos įstai­go­je. Taip išau­ga ga­li­my­bė pra­blai­vė­ ti iki lei­džia­mos 0,4 pro­mi­lės ri­bos.

Nors po­l i­ci­ja ko­ne kiek­vie­ną sa­vait­ga­l į skel­bia­si ren­g ian­ti rei­dus, sta­tis­ti­ka by­ lo­ja, kad iš 1000 Lie­t u­vos žmo­n ių per me­t us vi­du­t i­n iš­kai pa­t ik­r i­na­mas tik maž­daug 40 blai­vu­mas. Pa­žan­ges­nė­se ES ša­ly­se šis ro­dik­lis dau­giau nei 10 kar­ tų di­des­n is – va­d i­na­si, ir ti­k i­my­bė, kad bent kar­tą per me­tus teks pūs­ti į al­ko­ho­ lio ma­tuok­l į, yra ly­gi 1:2.

Be­pi­g u jiems, suo­miams ar vo­k ie­čiams, ga­lin­tiems ant kiek­vie­no kam­po pri­sta­ty­ ti pa­tru­lių? Išei­tis, jei nė­ra nei pa­tru­lių, nei pi­ni­g ų nau­jiems sam­dy­ti, la­bai pa­pras­ta: su­ma­ž in­t i lei­d žia­mo al­ko­ho­l io krau­jy­je ly­g į iki ma­giš­ko nu­lio. Ir jo­kių iš­ly­g ų.

P

a­ju­tęs dū­mų kva­pą ap­si­ žval­giau, de­gė plas­ti­ki­nis šiukš­lių kon­tei­ne­ris, ša­lia su­ki­nė­jo­si du maž­daug 8 me­tų ber­niu­kai, vie­nas mė­tė į kon­ tei­ne­ri po­pie­rius, ki­tas ban­dė kon­ tei­ne­rį ap­vers­ti ant šo­no. Tik, ma­ tyt, įkai­tęs pa­vir­šius ne­lei­do jam to pa­da­ry­ti.

Nu­li­pau nuo dvi­ra­čio ir, ap­si­ mes­da­mas, kad jie ma­nęs vi­siš­kai ne­do­mi­na, su­rin­kau 112. At­si­lie­ pu­si ope­ra­to­rė paaiš­ki­no, kad ma­ no skam­bu­tis dėl de­gan­čio kon­tei­ ne­rio jau ne­be pir­mas, bet vis tiek pa­pra­šiau, kad pra­neš­tų ma­no te­ le­fo­no nu­me­rį po­li­ci­nin­kams, ku­ rie, ma­no su­pra­ti­mu, jau tu­rė­jo iš­va­žiuo­ti į įvy­kio vie­tą. No­rė­jau pa­ko­re­guo­ti jų marš­ru­tą, nes pa­ lik­ti dvi­ra­čio ir ei­ti su­draus­min­ti ne­klau­ža­dų, ne­ga­lė­jau.

Pa­de­gė­jai, pa­ma­tę į gais­ra­vie­tę at­va­žiuo­jan­čius gais­ri­nin­kus, ne­ sku­bė­da­mi pa­trau­kė krū­mų link.

Ne­su­lauk­da­mas skam­bu­čio iš po­ li­ci­nin­kų, stū­miau dvi­ra­tį ir se­kiau ber­niu­kams iš pa­skos. Ta­čiau ke­lią pa­sto­jo ge­le­žin­ke­lio bė­giai, ir per­ se­kio­ji­mą te­ko nu­trauk­ti. Grį­žau prie rūks­tan­čio kon­tei­ne­rio ir skun­ džiuo­si gais­ri­nin­kams, kad praė­jus pus­va­lan­džiui po ma­no skam­bu­čio, ne­pa­si­ro­dė po­li­ci­nin­kai.

Gais­ri­nin­kai juo­kė­si ir va­di­no ma­no pa­stan­gas bergž­džio­mis, nes po­li­ci­ja pa­gal to­kius iš­kvie­ti­mus ne­be­vyks­ta. Bū­na die­nų, kai ten­ka ge­sin­ti net po 15 kon­tei­ne­rių.

Po­li­ci­nin­kai dėl ma­žo fi­nan­sa­ vi­mo ne­be­nu­va­žiuo­ja net ten, kur žmo­gaus gy­vy­bei gre­sia pa­vo­jus.

Mąs­tau, kad kon­tei­ne­riai ne­pi­ giai kai­nuo­ja, kaž­kas už juos tu­ri mo­kė­ti, gal­vo­jau ir apie tai, ko­dėl ne­pil­na­me­čiai juos de­gi­na.

At­si­ver­tęs laik­raš­tį skai­tau: nu­ trauk­tas ar­ba su­ma­žin­tas fi­nan­ sa­vi­mas vai­kų spor­to bū­re­liams, va­sa­ros vai­kų spor­to ir poil­sio sto­ vyk­los dau­ge­liui tė­vų – bran­gios.

Kas ge­riau: ar pa­sau­ly­je Klai­pė­dą gar­si­nan­tys bran­gūs fes­ti­va­liai, ar ne ma­žiau Lie­tu­vą gar­si­nan­tys jau­ ni ban­di­tė­liai? Val­džia nu­spren­dė, jai ma­ty­ti ge­riau, mes ją iš­si­rin­ko­ me. Aiš­ki­na­ma, kad dėl vis­ko kal­ tas pi­ni­gų trū­ku­mas.

Samp­ro­tau­ju, ko­dėl ma­no tau­ tie­čiai gal­vo­ja, kad Pre­zi­den­tei rei­ kia bran­gaus lėk­tu­vo, ko­dėl žmo­ gus ver­ti­na­mas pa­gal ap­si­ren­gi­mą, pa­gal au­to­mo­bi­lio mar­kę?

Taip yra, nes pro­tas, su­ge­bė­ji­mas pra­ktiš­kai mąs­ty­ti nė­ra pa­grin­di­nis da­ly­kas iš­ke­liant žmo­gų į val­džią.

Te­ko klau­sy­tis po­kal­bio au­to­bu­ sų sto­te­lė­je. Jau­ni žmo­nės ste­bė­jo­ si, kaip uos­ta­mies­čio me­ras ga­li va­ žiuo­ti į dar­bą au­to­bu­su, tai juk „ne pres­ti­žas“, la­bai neįp­ras­ta. Švei­ca­ ri­jo­je sei­mo pir­mi­nin­kas ir kai ku­ rie par­la­men­to na­riai į po­sė­džius at­va­žiuo­ja dvi­ra­čiais, ir nie­kas tuo ne­si­ste­bi.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Uži­ma sė­di­mas vie­tas

Daž­nai va­ži­nė­ju mies­to au­to­bu­sais ir ne pir­mą kar­tą pa­ste­bė­jau, kad kai ku­rie ke­lei­viai uži­ma bent dvi sė­dy­nes. Ant vie­nos nu­tu­pia pa­tys, ant ki­tos – nu­dre­bia sa­vo man­tą.

Kai ku­rie net ne­pai­so, kad au­to­bu­ se sau­sa­kim­ša ir kas nors į tą ne­tei­ sė­tai užim­tą vie­tą no­rė­tų at­si­sės­ti.

Ten­ka įsi­pra­šy­ti vie­toj krep­šio. Ta­da žmo­ge­lis, aiš­ku, lie­ka ne­pa­ten­kin­ tas, kad kė­si­na­ma­si į „jo erd­vę“. Gal ši­to­kiems gud­ruo­liams to­kiu at­ve­ ju de­rė­tų pirk­ti du bi­lie­tus – vie­ną sau, ki­tą – sa­vo krep­šiui?

Re­gi­na

Kaip vi­du­ram­žių mies­te

Gy­ve­nu dau­gia­bu­ty­je. Tu­ri­me psi­ chiš­kai li­go­tą kai­my­nę, ji gy­ve­na pir­ma­ja­me aukš­te. Kaip su­pran­tu, vėl už­si­kim­šo jos ka­na­li­za­ci­ja, tai­gi mo­te­ris pa­pla­vas kau­pia ki­bi­re, ku­ rio tu­ri­nį iš­pi­la pro lan­gą. Ne­be­ži­ no­me, kas čia ga­lė­tų pa­dė­ti, su kai­ my­ne ne­su­siš­ne­ka­me, o ji juk ne tik ter­šia ap­lin­ką, bet ir gra­si­na li­go­ mis, nes vos at­ši­lus, pil­na laip­ti­nė pri­vi­so mu­sių, jau ne­kal­bant apie smar­vę. Jau­čia­mės tar­si gy­ven­da­ mi vi­du­ram­žių mies­te, kai žmo­nės vi­są sa­vo mėš­lą ir sru­tas vers­da­vo pro lan­gus į gat­vę. Pa­si­ro­do, pa­ sau­ly­je ma­žai kas kei­čia­si.

In­ga

Šyp­se­nų neuž­teks

Skai­čiau straips­nį, kad gy­dy­to­jams ne­siū­ly­tu­me ky­šių, ne­bruk­tu­me pi­ni­gų ar ki­tų gė­ry­bių, bet už­tek­tų jiems nu­si­šyp­so­ti, esą tai – jiems bus ge­riau­sia do­va­na. Man 80 me­ tų, gu­lė­jau li­go­ni­nė­se ne kar­tą, su­ si­dū­riau gal su 30 slau­gy­to­jų, iš jų tik vie­na at­si­sa­kė smul­kios do­va­ nė­lės. O taip – kam 10, kam 20 li­ tų, kam ko­kį šo­ko­la­dą, jos iš kar­to bū­da­vo pa­ten­kin­tos, ki­taip el­gė­si ir vais­tus lei­do ne kaip ko­kiam gy­vu­ liui. O kas yra gy­ve­ni­me bran­giau­ sia, juk – svei­ka­ta. Tai kaip ga­ li ne­duo­ti tų do­va­nų? Jei ne­duo­si, nie­kas ne­gy­dys žmo­niš­kai, apie ko­kias šyp­se­nas kal­ba­me, jei į li­ go­ni­nę įei­si tik šyp­so­da­ma­sis, tai iš jos išei­si verk­da­mas. Neį­si­vaiz­duo­ ju, ko­kias al­gas jie tu­ri gau­ti, kad iš žmo­gaus neim­tų do­va­nų.

Alf­re­das

Po­ka­rio Klai­pė­do­je pa­si­tai­kė vis­ko

Skai­čiau A.Dy­ko­vie­nės straips­nį („Per­ga­lės die­nos še­šė­liai“, „Klai­ pė­da“, 2013 05 08). Esu gi­mu­ si Klai­pė­do­je, grį­žo­me čia po ka­ ro su tė­vais. Mes vaikš­čio­jo­me tik to­mis gat­vė­mis, ku­rios bu­vo iš­mi­ nuo­tos. Iš gim­na­zi­jos na­mo į Žve­ jy­bos uos­tą ei­da­vo­me gru­pė­mis. Į griu­vė­sius mes ne­lin­do­me. Bu­vo tų plė­ši­ka­vi­mų, bet pas mus Žve­ jy­bos uos­te to ne­gir­dė­jo­me. To­kių bai­sy­bių, kaip tie liu­di­nin­kai pa­sa­ ko­jo, ne­pa­me­nu.

Rū­ta Ma­čiū­nie­nė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

nau­to­jui, ku­ris įei­da­mas neuž­da­rė du­rų. Šis įsi­žei­dęs at­sa­kė: „Ant deg­tu­kų ne­su­tau­py­si“.

Su­tau­py­ti ga­li­ma ir tau­pant deg­ tu­kus, tik rei­kia tai pro­tin­gai da­ ry­ti. Skai­tau val­džios vy­rų me­ti­nes ata­skai­tas apie nu­ veik­tus mū­sų la­bui dar­bus.

Tų dar­bų la­bai ne­daug ir jie ne­reikš­min­gi, dau­gu­ma vis kar­to­ja­si. Jau­čia­ma pa­tir­ ties sto­ka, ini­cia­ty­vos ne­ tu­rė­ji­mas, ne­su­ge­bė­ji­mas eko­no­miš­kai mąs­ty­ti.

Gal­vo­ju: ko verž­ta­si į val­džią, kam au­ko­ti di­ And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra de­li pi­ni­gai rin­ki­mams?

Ma­tyt, yra bū­dų, ku­riais Ne­te­ko su­tik­ti nė vie­no gy­ven­ paau­ko­ti pi­ni­gai su kau­pu su­si­grą­ to­jo, ku­ris ne­ma­ny­tų, kad Lie­tu­ ži­na­mi. Su vi­suo­me­ne Klai­pė­do­je vai 141 Sei­mo na­rys ir bū­rys pa­ ne­bū­ti­na dis­ku­tuo­ti, svar­bu tik įti­ dė­jė­jų yra per daug, ir vi­sa tai per kin­ti tam­sius ir neiš­si­la­vi­nu­sius.

Nusp­ręs­ta ma­žin­ti au­to­mo­bi­lių bran­gu. Ta­čiau ka­den­ci­jos kei­čia­ si, o šis di­džiu­lis iš­lai­dų ži­di­nys – skai­čių se­na­mies­ty­je. Praė­jus dau­ giau nei me­tams šiuo klau­si­mu ren­ ne­ju­di­na­mas.

Tas pa­ts ir dėl biu­rok­ra­tų ar­ gia­ma vi­suo­me­nės ap­klau­sa. Val­ mi­jos. Gy­ven­to­jų ša­ly­je ma­žė­ja, o dan­tie­ji bu­vo įsi­pa­rei­go­ję ne­to­li se­na­mies­čio įreng­ti aikš­te­les ne­mo­ biu­rok­ra­tų skai­čius di­dė­ja.

Skai­tau: Por­tu­ga­li­jo­je priim­ ka­mam au­to­mo­bi­lių sta­ty­mui, ta­ tas įsta­ty­mas su­ma­žin­ti 30 tūkst. čiau, pa­si­ro­do, nė­ra lais­vos že­mės.

Gy­ve­nu Til­žės gat­vė­je, ša­lia biu­rok­ra­tų. Kiek­vie­nas aukš­čiau sė­din­tis biu­rok­ra­tas su­ku­ria dar­bo ma­no na­mo yra di­de­lė as­fal­tuo­ta aikš­tė, prie ku­rios pa­sta­tė bi­lie­tų že­miau sė­din­čiam.

De­šimt­ba­lė­je sis­te­mo­je klai­pė­ apa­ra­tą. Ry­te prie šio apa­ra­to au­ die­čiai uos­ta­mies­ty­je iš­rink­tų Sei­ to­mo­bi­liu at­vyks­ta dar­buo­to­jas ir jį mo na­rių veik­lą ver­ti­na tik 5,44 ba­ įjun­gia, va­ka­re tai pa­si­kar­to­ja. Pak­ lo, mies­to ta­ry­bos – kiek dau­giau. lau­siau, kiek per pa­rą su­me­ta­ma li­ Ste­bi­na kan­di­da­tų į mies­to ta­ry­bą tų. At­sa­kė, kad tai ka­ti­no aša­ros. Ši di­džiu­lė aikš­tė bū­da­vo tuš­čia net ta­da, kai dar ne­rei­kė­jo mo­kė­ Pro­tas, su­ge­bė­ji­mas ti. Ap­mo­kes­ti­no kie­mus, gat­ves ir pra­ktiš­kai mąs­ty­ti net duo­bė­tus už­ka­bo­rius iki pat Tri­ny­čių tven­ki­nio, o nau­dos iš to nė­ra pa­grin­di­nis da­ tik­riau­siai nė­ra. ly­kas iš­ke­liant žmo­ Ne­rei­kia ieš­ko­ti nau­jų plo­tų ne­ gų į val­džią. mo­ka­mam au­to­mo­bi­lių sta­ty­mui, pa­nau­do­ki­me tam aikš­te­les, ku­rios eko­no­miš­kai nee­fek­ty­vios, ir ku­ rios yra ša­lia se­na­mies­čio. At­va­žia­ ar Sei­mą iš­lai­dų rin­ki­mų kam­pa­ vęs ne­mo­ka­mai pa­si­sta­ty­si au­to­mo­ ni­jai su­ves­ti­nė. Dau­giau­sia rin­ki­ bi­lį ir pės­tu­te nuei­si, kur rei­kia.

Dau­giau pa­mąs­čius at­ro­do, kad mų kam­pa­ni­jai iš­lei­dę kan­di­da­tai iš­ren­ka­mi. Taip taip, ne ga­biau­si, pa­grin­di­nis tiks­las ap­mo­kes­ti­nant ne pro­tin­giau­si, o dau­giau­sia iš­ au­to­mo­bi­lių sta­ty­mą se­na­mies­ty­je lei­dę pi­ni­gų rin­ki­mų kam­pa­ni­jai. yra ne pro­tin­gas au­to­mo­bi­lių skai­ Dau­gu­ma jų – jau­ni žmo­nės, biu­ čiaus ri­bo­ji­mas, o kuo di­des­nis pa­ dže­ti­nin­kai, tai yra tie, ku­rie su­tin­ si­pi­ni­ga­vi­mas.

Ei­nu se­na­mies­čio gat­ve­le, ma­tau ka, kad per me­tus bū­tų kuo dau­ giau šven­ti­nių lais­va­die­nių, nes tų gra­žiai ap­si­ren­gu­si po­nia sė­di ant žmo­nių at­ly­gi­ni­mas nuo įdė­to dar­ ša­li­gat­vio bor­te­lio ir lai­ko ran­ko­se ba­te­lį, vie­na ko­ja iš­ti­nu­si. Siū­lau­si bo ne­si­kei­čia.

Ma­žu­mą mies­to ta­ry­bo­je su­da­ro pa­dė­ti. Pa­si­ro­do, lau­kia grei­to­sios – žmo­nės, ku­rie sa­vo kai­liu yra pa­ iš­si­na­ri­no ko­ją. Gal­vo­ju, pa­vel­di­nis ju­tę vers­lo da­ry­mo „ma­lo­nu­mus“, grin­di­nys gra­žus, bet juo ei­nant rei­ ku­rie ži­no kas yra tau­py­mas. To­ kia žiū­rė­ti sau po ko­jo­mis ir neat­si­ dėl ir stūk­so cent­ri­nė­je gat­vė­je po pa­lai­duo­ti. Net va­žiuo­da­mas au­to­ 1,5 tūkst. li­tų kai­na­vu­sios šiukš­lia­ mo­bi­liu ak­me­ni­mis grįs­ta gat­ve ga­li dė­žės, ku­rių frag­men­tai dar džiu­ nu­si­kąs­ti lie­žu­vį, pa­dan­gos su­ke­ gi­na mies­tie­čių akis. Stūk­so ir dar lia di­de­lį triukš­mą. Mū­sų pro­tė­viai bran­ges­nės lie­pai­tės, ku­rių pir­ki­ vaikš­čio­jo ap­sia­vę klum­pes, jų ko­jos mas pa­ge­ri­no kaž­ku­rios už­sie­nio bu­vo tvir­tes­nės, jie ne­tu­rė­jo ki­to pa­ si­rin­ki­mo. Mes tu­ri­me dau­gy­bę ga­ ša­lies biu­dže­to įplau­kas.

Kaž­ka­da su­ge­dus sa­vi­val­dy­ li­my­bių pa­si­rink­ti ki­tą dan­gą, tad ar bės lau­ku­jų du­rų pri­trau­ki­mo me­ ver­ta dėl gro­žio au­ko­ti svei­ka­tą?

Pet­ras Var­nec­kis cha­niz­mui, pa­da­riau pa­sta­bą tar­

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiADIENIS, gegužės 15, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pa­nai­ki­no ­ rink­lia­vas

Kvai­šalų ­ lo­bis

Kur din­go vai­kai?

Sei­mas pa­nai­ki­no rink­lia­vas už ne­įga­liųjų au­to­mo­bi­lių sta­tymą miestų aikš­telė­se.

Ati­tin­ka­mos Rink­liavų įsta­ ty­mo pa­tai­sos leis ne­be­rink­ ti vie­tinės rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių, pa­žymėtų ne­įga­lio­jo as­mens kor­te­le, sta­tymą sa­ vi­val­dy­bių ta­rybų nu­sta­ty­to­ se vie­to­se.

Lie­tu­vos mui­ti­nin­kai iš Lie­ tu­vos į Bal­ta­ru­siją grei­tai gen­dan­čius pro­duk­tus ve­ žančiame vil­ki­ke sek­ma­dienį ap­ti­ko ypač įmant­rią, pneu­ ma­ti­niais įren­gi­niais val­ domą slėptuvę, jo­je pa­reigū­ nai ra­do 768 kg ha­ši­šo. Apy­ tikslė nar­ko­tikų vertė juo­do­ jo­je rin­ko­je – 23,5 mln. litų.

Pen­ki vai­kai ke­lia trintį tarp Len­ ki­jos ir Lie­tu­vos. Vil­niaus apy­gar­ dos pro­ku­ratū­ra pra­dėjo aiš­kin­ tis į Lie­tuvą ne­grįžtan­čių vaikų iš­ vy­kos į Len­kiją ap­lin­ky­bes. Len­ ki­ja įžvel­gia po­li­tiką.

VRM au­toū­kio lau­kia per­mai­nos Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos (VRM) au­toū­ky­je ar­ti­miau­siu me­tu ža­da­ma per­mainų.

Mi­nis­te­ri­jos at­stovų tei­gi­mu, da­bar autoū­kio veik­la ne­pa­kan­ka­mai efek­ty­vi, tad ren­gia­mas pla­nas, kaip ją pa­ge­rin­ti.

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Su­sig­riebė po in­ci­den­to

Per­mai­nos VRM au­toū­ky­je pra­si­ dėjo dar ba­land­žio pra­džio­je, kai mi­nist­rui Dai­liui Ba­ra­kaus­kui sa­ vait­ga­lio naktį pa­no­rus nu­vyk­ ti į Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sienį paaiškė­jo, kad dar­bo vie­to­je bu­din­ tys įstai­gos me­cha­ni­kas ir vai­ruo­ to­jas ne­blaivūs. Ma­ža to, pa­ke­liui į mi­nist­ro na­mus tas pa­ts ne­blai­ vus vai­ruo­to­jas kir­to san­kryžą de­ gant rau­do­nam švie­so­fo­ro sig­na­ lui ir bu­vo su­stab­dy­tas po­li­ci­jos.

Jam nu­sta­ty­tas 1,96 pro­milės gir­ tu­mas. Iš kar­to po įvy­kio abu nu­si­ žengę dar­buo­to­jai at­leis­ti iš dar­bo.

Dar dviem jų vir­ši­nin­kams skir­ti pa­pei­ki­mai, o D.Ba­ra­kaus­kas ini­ ci­ja­vo tar­ny­binį pa­tik­ri­nimą.

VRM in­for­ma­vo, kad po pa­tik­ri­ni­ mo nu­spręsta su­griež­tin­ti au­toū­kio dar­buo­tojų kont­rolę: įves­ti pa­tik­ri­ ni­mai per šven­tes ir naktį, re­gu­lia­ riai tik­ri­na­mas dar­buo­tojų blai­vu­ mas. Taip pat esą au­toū­kio sky­rių va­do­vams nu­ro­dy­ta su­stip­rin­ti dar­ bo pro­ce­so ir dar­bo drausmės kont­ rolę. Dar vie­nas po­ky­tis – au­toū­kio žemės bei pa­statų val­dy­mas bu­ vo per­duo­tas Tur­to val­dy­mo ir ūkio de­par­ta­men­tui prie VRM.

Pak­laus­tas, ar au­toū­ky­je būta ir dau­giau drausmės pa­žei­dimų, A.Juo­ce­vi­čius at­sakė nei­gia­mai, ta­čiau teigė ma­nan­tis, kad „prie­ žiū­ros trūksta, jei­gu ga­li vyk­ti to­ kie da­ly­kai“.

A.Juo­ce­vi­čiaus tei­gi­mu, prie­ mo­nių pla­nas jau ren­gia­mas, o re­ zul­tatų ga­li­ma tikė­tis po ke­le­to sa­ vai­čių. Ta­čiau konk­re­čių veiksmų au­toū­kio dar­bui re­gu­liuo­ti vi­ce­mi­ nist­ras neatsk­leidė – esą pir­miau­ sia rei­kia at­lik­ti ana­lizę ir pa­reng­ ti planą.

Vi­daus rei­kalų mi­nist­ras D.Ba­ ra­kaus­kas taip pat sakė ma­nan­tis, kad po­ky­čiai au­toū­ky­je būti­ni. „Tas in­ci­den­tas yra tik si­tua­ci­ jos, ku­ri yra au­toū­ky­je, pa­da­ri­nys.

Trūkumų ten tik­rai yra, ir tas in­ci­ den­tas tai pa­tvir­ti­na. <...> To­liau žiū­riu, kad tie da­ly­kai ne­pa­si­kar­ totų. Jei va­do­vai ne­su­sit­var­ko, tu­ ri būti priim­ti po­li­ti­niai spren­di­ mai, ku­riuos aš tu­riu teisę priim­ti ir pri­ėmiau. Au­toū­kis per­duo­tas tie­sio­giai Tur­to val­dy­mo ir ūkio de­par­ta­men­tui. Ati­tin­ka­mai pa­ keis­ta pa­val­du­mo po­li­tinė sri­tis – Tur­to val­dy­mo de­par­ta­men­tas ir au­toū­kis yra per­duo­da­mas ku­ruo­ ti vie­nam vi­ce­mi­nistrų, ku­ris tu­ ri la­bai di­delę pa­tirtį, – de­vy­ne­

rius me­tus dir­bo Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­riu­mi. Ki­taip sa­kant, per­da­ ry­ta val­dy­mo pi­ra­midė“, – aiš­ki­no D.Ba­ra­kaus­kas. Ža­da reor­ga­ni­za­ciją

Prieš ke­letą metų VRM au­toū­ kiu bu­vo su­si­domė­ju­si Vals­tybės kont­rolė. Au­di­to­riai ta­da kons­ta­ ta­vo, kad au­toū­kis galėtų būti ma­ žes­nis, o mi­nis­te­ri­ja ir jos įstai­gos val­do dau­giau pa­talpų bei trans­ por­to prie­mo­nių, nei rei­ka­lin­ga jų funk­ci­joms at­lik­ti. Be to, Vals­tybės kont­rolė ydin­ga pa­va­di­no pra­ktiką pri­žiūrė­ti ir Po­li­ci­jos de­par­ta­men­to bei Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų ty­ri­mo tar­ny­bos (FNTT) au­to­mo­bi­lius.

Pak­laus­tas, ar mi­nis­te­ri­ja ke­ti­na svars­ty­ti tokį klau­simą, D.Ba­ra­kaus­ kas sakė, kad iš prin­ci­po da­bar­tinė sis­te­ma tin­ka­ma, ta­čiau už­si­minė apie ga­limą reor­ga­ni­za­ciją. „Da­ry­si­me ir reor­ga­ni­za­ciją, spręsi­me būtiną funk­cijų at­li­kimą, žmo­nių skai­čių ir visą va­dy­bos pi­ ra­midę“, – teigė mi­nist­ras.

D.Ba­ra­kaus­ko tei­gi­mu, au­toū­kio ma­ži­ni­mo klau­si­mas yra svars­ty­ti­ nas, bet rea­liai jį su­ma­žin­ti sun­kiai pa­vyktų. „VRM yra at­sa­kin­ga, kad vi­sos jai pa­vald­žios tar­ny­bos vyk­ dytų sa­vo funk­ci­jas. Tai ne­pap­ras­ tas klau­si­mas, juk ne­da­ry­si­me taip, kad FNTT turėtų sa­vo ne­di­delį au­ toūkį. Prob­le­mos yra daug gi­lesnės, pa­vyzd­žiui, da­lis FNTT ope­ra­cijų yra ne­vie­šos. Tai daug su­dėtin­giau, ne­gu at­ro­do iš pir­mo žvilgs­nio“, – sakė D.Ba­ra­kaus­kas.

Ar per reor­ga­ni­za­ciją ke­ti­na­ma at­leis­ti dar­buo­tojų, mi­nist­ras at­ sa­ky­ti ne­galė­jo.

Trūku­mai aki­vaizdūs

Vis dėlto mi­nis­te­ri­jos va­do­vybė nu­sprendė im­tis ir di­des­nių per­ tvarkų. Praei­to mėne­sio pa­bai­ go­je mi­nist­ras D.Ba­ra­kaus­kas iš­ lei­do įsa­kymą, ku­riuo au­toū­kio ku­ra­vimą iš mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rio Eval­do Gus­to per­davė vi­ce­mi­nist­ rui Al­gi­man­tui Juo­ce­vi­čiui. Mi­ nis­te­ri­ja nu­ro­do, kad šiuo veiks­mu sie­kia­ma už­tik­rin­ti efek­ty­vesnį au­ toū­kio veik­los or­ga­ni­za­vimą. Pats A.Juo­ce­vi­čius sa­ko ma­tan­tis au­ toū­kio val­dy­mo trūkumų, tad po­ ky­čiai neiš­ven­gia­mi. „Mes ma­no­me, kad ta veik­ la, ku­ri vyk­do­ma, yra ne­pa­kan­ka­ mai efek­ty­vi. Ad­mi­nist­ra­ci­ja mums duo­da pre­ten­zijų dėl val­dy­mo da­ lykų, būna ir dar­bo drausmės nu­si­ žen­gimų. Ma­tyt, reikės per­žiūrė­ti vi­sus tuos da­ly­kus“, – sakė vi­ce­ mi­nist­ras.

„Tai­gi, ma­nau, šis rei­ka­las tu­ri po­li­tinį mat­menį. Kai prie­š dve­jus me­tus pa­blogė­jo Len­ki­jos ir Lie­tu­ vos san­ty­kiai, iš Lie­tu­vos at­si­ra­do sig­nalų dėl mūsų veik­los. Sup­ran­ ti, kad nau­do­da­ma­si pro­ga Lie­tu­ va no­ri įbes­ti Len­ki­jai dar vieną dyglį“, – sam­pro­ta­vo mo­te­ris.

Pa­sak Len­ki­jos nau­jienų po­rta­ lo wprost.pl, Vil­niaus pro­ku­ratū­ ra tik­ri­na, ar Len­ki­jo­je ne­bu­vo ne­ teisė­tai įvai­kin­ti vai­kai iš Lie­tu­vos.

Gdynės uos­ta­mies­ty­je įsikū­ ru­sio pa­gal­bos vai­kams fon­do „Šir­dys vai­kams“ va­dovė Syl­wia Kar­łows­ka sa­ko, kad per 20 šios ins­ti­tu­ci­jos veik­los metų į Len­ kiją iš Lie­tu­vos bu­vo at­va­žiavę dau­giau nei 5 tūkst. vaikų ir kad or­ga­ni­zuo­ti to­kias vieš­na­ges bu­ vo gau­tas Lie­tu­vos švie­ti­mo mi­ nis­te­ri­jos lei­di­mas. „Bio­lo­gi­niai tėvai su­si­tarė su ke­ liais globė­jais len­kais, kad jie pa­gei­ dau­ja, jog vai­kai mo­kytų­si Len­ki­ jo­je. Ati­tin­ka­mi do­ku­men­tai bu­vo pa­reng­ti pas no­tarą Lie­tu­vo­je, – kalbė­jo S.Kar­łows­ka. – Ne­sup­ ran­tu, kodėl šis rei­ka­las da­bar taip trik­do Vil­niaus pa­reigū­nus? Juk tie vai­kai – aštuoniolikos, še­še­rių, de­ vy­ne­rių ir du – vie­nuo­li­kos metų – Len­ki­jo­je yra jau 2–9 me­tus.“ Ji ti­ki­no, kad vaikų bend­ra­vi­ mas su sa­vo šei­mo­mis Lie­tu­vo­je nėra nu­trūkęs.

Len­kai ne­be­leid­žia vai­kams su­si­tik­ti su tėvais ir bend­ rau­ti te­le­fo­nu.

Anks­čiau pra­neš­ta, kad pen­ki vai­kai Vil­nios pa­grin­dinė­je mo­ kyk­lo­je šiais moks­lo me­tais taip ir ne­pa­si­rodė. Vil­niaus sa­vi­val­ dybės at­stovė Li­na Juš­ke­vi­čienė sakė, kad len­kai ne­be­leid­žia vai­ kams su­si­tik­ti su tėvais ir bend­ rau­ti te­le­fo­nu.

Vie­na ma­ma, len­kams ati­da­vu­si sūnų ir dukrą, pa­de­da­ma so­cia­li­nių dar­buo­tojų Len­ki­jo­je teis­muo­se pra­dėjo kovą dėl vaikų su­si­grąži­ ni­mo. Kitų vaikų tėvams Lie­tu­vos teis­muo­se ren­gia­ma­si vi­siš­kai ap­ ri­bo­ti tei­ses į at­ža­las, ta­da len­kams at­si­vertų ke­lias tap­ti ofi­cia­liais įtė­ viais ar globė­jais. „Klaipė­dos“, BNS inf.

Dva­si­niai ly­de­riai par­ėmė len­kus Pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad žmo­ gaus gy­vybės ap­sau­ga tam tik­rais at­ve­jais ga­li kel­ti ne­leng­vai išsp­rend­žiamų di­lemų, ta­čiau „tai nėra prie­žas­tis pra­ras­ti ryžtą la­ biau gin­ti gy­vybę, kaip ir sunkūs pa­si­rin­ki­mai ki­to­se gy­ve­ni­mo sri­ ty­se ne­ga­li mo­ty­vuo­ti at­si­sa­ky­mo siek­ti gėrio.“ Ba­landį LLRA at­sto­vai Sei­me, Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) na­rys Kęstu­tis Dauk­šys ir „Drąsos ke­ lio“ par­ti­jos frak­ci­jos at­sto­vas Al­ gir­das Pa­tac­kas par­la­men­te įre­ gist­ra­vo Gy­vybės pre­na­ta­linė­je fazė­je įsta­ty­mo pro­jektą, ku­riuo būtų draud­žia­ma at­lik­ti abor­tus.

Pro­jektą ver­tinę Sei­mo tei­si­ nin­kai nu­rodė, kad ky­la klau­ si­mas dėl jo ati­tik­ties tarp­tau­ tinėms kon­ven­ci­joms, taip pat ke­lia­ma abe­jonė ir dėl jo ati­tik­ ties Lie­tu­vos Kons­ti­tu­ci­jai.

Pa­gal pro­jektą nėštumą gy­dy­ to­jas galėtų nu­trauk­ti tik tuo at­ ve­ju, jei nėštu­mas grėstų nėš­ čios mo­ters gy­vy­bei ar svei­ka­tai ar­ba būtų pa­grįstų įta­rimų, kad nėštu­mas at­si­ra­do dėl nu­si­kals­ tamų veikų. Nut­rauk­ti nėštumą esant minė­toms sąly­goms būtų leid­žia­ma, jei nuo nėštu­mo pra­ džios būtų pra­ėję ne dau­giau kaip 12 sa­vai­čių.

Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos (LLRA) sie­kis draus­ti abor­tus Lie­ tu­vo­je su­laukė trijų baž­ny­čių va­ dovų pa­lai­ky­mo. Lie­tu­vos re­li­gi­ nių bend­ruo­me­nių va­dovų va­kar išp­la­tin­ta­me pa­reiš­ki­me tei­gia­ ma, kad nėštu­mo nu­trau­ki­mas vi­suo­met yra gy­vybės at­ėmi­mas konk­re­čiam žmo­gui.

„Už­si­mez­gu­si gy­vybė yra ne mo­ ters or­ga­nas, bet ge­ne­tiš­kai uni­ka­ lus žmo­gaus emb­rio­nas, ku­ris, kai jam ne­sut­ruk­do­ma aug­ti ir vys­ ty­tis, tam­pa sa­va­ran­kiš­ku as­me­ niu. Todėl nėštu­mo nu­trau­ki­mas vi­suo­met yra gy­vybės at­ėmi­mas konk­re­čiam žmo­gui“, – tei­gia­ma Lie­tu­vos vys­kupų kon­fe­ren­ci­jos pir­mi­nin­ko ar­ki­vys­ku­po Si­gi­to Tam­ke­vi­čiaus, Lie­tu­vos evan­ge­ likų liu­te­ronų baž­ny­čios vys­ku­ po Min­dau­go Sa­bu­čio ir Lie­tu­vos sta­čia­ti­kių ar­ki­vys­ku­po Ino­ken­ti­ jaus pa­reiš­ki­me.

Jų tei­gi­mu, teisė į pri­va­tumą nėra pa­kan­ka­ma ir mo­ra­li­niu po­ žiū­riu pa­tei­si­na­ma prie­žas­tis atim­ti žmo­gui gy­vybę. „Le­mia­mu ar­gu­men­tu ap­si­ sprend­žiant dėl ne­gi­mu­sios gy­ vybės ne­ga­li būti lai­ko­mas ir tei­ gi­nys, kad jos ap­sau­ga pa­žeid­žia teisę į as­mens fi­zi­nio vien­ti­su­mo ger­bimą“, – tvir­ti­na dva­si­nin­kai.

„Klaipė­dos“, BNS inf.

Len­ki­jos pa­vyz­dys?

Prie­žas­tis: per­mai­nos VRM au­toū­ky­je pra­si­dėjo, kai mi­nist­rui D.Ba­ra­

kaus­kui sa­vait­ga­lio naktį pa­no­rus nu­vyk­ti į Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­ sienį paaiškė­jo, kad dar­bo vie­to­je bu­din­tys įstai­gos me­cha­ni­kas ir vai­ ruo­to­jas ne­blaivūs.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Lie­t u­vos svei­k a­tos in­for­m a­c i­jos cent­ro duo­me­n i­m is, 2004 m. at­ lik­ta 10,644 tūkst. dirb­t i­nių abortų, 2011 m. – 6205.

Lie­t u­vo­je nu­t rauk­t i nėštumą šiuo me­tu leid­ž ia­ma iki 12 nėštu­mo sa­ vaitės be pa­pil­domų sąlygų.

ES abor­t ai draud­ž ia­m i Mal­t o­ je, Ai­r i­j o­j e ir Len­k i­j o­j e. Li­k u­s ios vals­t ybės, tarp jų ir Lie­t u­va, abor­ tų ne­d raud­ž ia, tik nu­s ta­to ribą, iki ku­r ios jis leid­ž ia­m as. Šis ter­ mi­n as svy­r uo­j a nuo 10 iki 18 sa­ vai­č ių.

8

trečiadienis, gegužės 15, 2013

užribis Ieš­ko din­gu­sio su­tuok­ti­nio

Va­gies gro­bis – ly­gin­tu­vas

Ne­su­mo­kė­jo už de­ga­lus

Ge­gu­žės 6 d. iš na­mų Reik­ja­ vi­ko gat­vė­je išė­jo ir iki šiol ne­ grį­žo 29 m. Min­dau­gas Lio­ti­ sas. Jis yra 182 cm ūgio, žals­vų akių, tie­sių, ru­dų plau­kų, virš kai­rio­jo klu­bo yra iš­si­ta­tui­ra­ vęs tig­rą. Vil­kė­jo juo­da spor­ti­ ne ap­ran­ga. Ži­nan­čius, kur yra šis vy­ras, pra­šo­ma pa­skam­bin­ ti tel. 354 164 ar­ba 354 161.

Pir­ma­die­nį Her­kaus Man­ to gat­vė­je iš bui­ti­ne tech­ni­ ka pre­kiau­jan­čios par­duo­tu­ vės pa­vog­tas ly­gin­tu­vas, kai­na­ vęs 280 li­tų. Ap­sau­gi­nin­kai su­ lai­kė 1978 m. gi­mu­sį įta­ria­mą­ jį Alek­se­jų. Pre­kė grą­žin­ta par­ duo­tu­vei. Va­gis ap­klaus­tas po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Vil­niaus plen­to pra­džio­je esan­ čio­je de­ga­li­nė­je sek­ma­die­nį dvie­jų au­to­mo­bi­lių vai­ruo­to­ jai įsi­py­lė de­ga­lų ir už juos ne­ su­mo­kė­jo. Iš ry­to ne­ži­no­mos mar­kės ma­ši­na už­deng­tais vals­ty­bi­niais nu­me­riais iš­va­žia­ vo su 44 lit­rais ben­zi­no, o vė­lai va­ka­re – „Volks­wa­gen Trans­ por­ter“ – su 67 lit­rais dy­ze­li­no.

Sken­duo­lis jau ne­ke­lia pa­vo­jaus 1

Pri­pa­žin­ta, jog šis di­džiu­ lis ob­jek­tas nu­sken­do ne pa­čio­je ge­riau­sio­je vie­to­je. Svars­ ty­ta, kad jį iš­kel­ti ne­bus pa­pras­ta.

Do­ko iš­kė­li­mo dar­bus esą tu­rė­jo ini­ci­juo­ti ob­jek­to sa­vi­nin­kas – Ru­ si­jo­je re­gist­ruo­ta kom­pa­ni­ja. Do­ką tem­pu­si es­tų bend­ro­vė pla­na­vo jį iš­kel­ti.

Do­ką „iš­mon­ta­vo“ jū­ra

Do­kas nu­sken­do 10 jūr­my­lių nuo Šven­to­sios į va­ka­rus ir 1 jūr­my­lė iki Lat­vi­jos sie­nos. Prie jo pa­nė­rę nar­ dy­to­jai pa­ste­bė­jo, kad do­kas at­si­rė­ mė ki­liu į dug­ną. Po ava­ri­jos kra­no strė­lė, ku­ri bu­vo iš­ki­lu­si virš van­ dens, nu­lū­žo ir nu­grimz­do į dug­ną.

Ku­rį lai­ką tai bu­vo šio­kia to­kia kliū­tis lai­vy­bai.

In­ter­ne­to ko­men­ta­to­riai ne­tgi kė­lė įvai­rias są­moks­lo teo­ri­jas, esą do­kas nu­skan­din­tas spe­cia­liai, kad už­kirs­tų lai­vams ke­lią į Bū­tin­gę.

Ta­čiau in­ci­den­to vie­ta – pa­kan­ka­ mai to­li nuo plū­du­ro, kad truk­dy­ tų lai­vy­bai.

Bet ku­rį lai­ką kra­nas bu­vo iš­ki­lęs virš van­dens ir tai bu­vo ga­na rim­ tas kliu­vi­nys lai­vams, to­dėl šią vie­ tą rei­kė­jo ženk­lin­ti.

Jū­ri­nin­kams bu­vo pa­skelb­ta, kad nu­ro­dy­to­mis koor­di­na­tė­mis yra nu­sken­dęs do­kas ir trys my­ lios ap­lin­kui – ypa­tin­go pa­vo­jin­ gu­mo zo­na. „Mes la­bai lau­kė­me ga­li­my­bės prie jo pa­ner­ti, nes vi­sa tai įvy­ ko gruo­džio mė­ne­sį. Tad su­lau­ kę pa­lan­kaus oro, iš­si­ruo­šė­me prie sken­duo­lio. Ten pa­ste­bė­jo­me, kad kra­no virš van­dens ne­be­ma­ty­ti, pra­džio­je gal­vo­jo­me, kad jį iš­mon­ ta­vo“, – pa­sa­ko­jo nar­dy­mo klu­bo va­do­vas Arū­nas Vai­no­ra.

Ne­bė­ra pra­smės iš­kel­ti

Pa­nė­rę į dug­ną, nar­dy­to­jai pa­ma­ tė, kad ir pa­ties do­ko be­veik ne­be­

li­ko. Jis van­de­ny­je bu­vo U for­mos, jo šo­ni­nės sie­nos nu­lū­žo, kra­nas nu­vir­to. „Pra­džio­je gal­vo­jo­me, gal ka­riš­ kiai jį su­sprog­di­no, kad jis ne­truk­ dy­tų lai­vy­bai. Ta­čiau, kai pa­nė­rė­ me, pa­ma­tė­me, jog lai­vą su­lau­žė aud­ros ir van­dens slė­gis. Tad šian­ dien jis ne­be­ke­lia jo­kių grės­mių lai­ vams“, – įsi­ti­ki­nęs A.Vai­no­ra.

Nar­dy­to­jai dar per­nai pra­šė, jog jū­ro­je nu­skan­din­tų bur­lai­vį „Me­ri­ dia­nas“, kad bū­tų, kur nar­dy­ti. Ta­ čiau jų pra­šy­mas neiš­girs­tas. „Ta­po­me sa­vo­tiš­kais to lai­vo my­lė­to­jų prie­šais. Bet pa­ts li­ki­ mas mums at­siun­tė do­ką. Ge­res­nio nar­dy­mo ob­jek­to Bal­ti­jo­je nė ne­su­ gal­vo­si: van­duo – skaid­rus, ma­to­ mu­mas – ge­ras, ob­jek­tas – pui­ kus“, – džiau­gė­si nar­dy­to­jas.

Tik­rins in­for­ma­ci­ją

Lie­tu­vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­ nist­ra­ci­ja vi­są pus­me­tį ra­šė dau­ gy­bę pre­ten­zi­jų ir įspė­ji­mų Ru­si­jos bend­ro­vei, ku­riai pri­klau­so nu­ sken­dęs do­kas, kad iš­si­kel­tų sken­ duo­lį. „Jie at­sa­ki­nė­jo, kad da­bar aiš­ ki­na­si ga­li­my­bes, ar ga­lės jį iš­kel­ ti. Jei­gu paaiš­kės, kad šiuo me­ tu do­kas lai­vy­bai ne­kliu­do, ne­bė­ra pra­smės jo kel­ti“, – ma­no Lie­tu­ vos sau­gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ ci­jos di­rek­to­rius Eval­das Za­cha­re­ vi­čius.

Pa­si­tei­ra­vus, ką to­liau da­rys sau­ gios lai­vy­bos ad­mi­nist­ra­ci­ja, E.Za­ cha­re­vi­čius at­sa­kė: „Mes pa­tys plauk­si­me ir žiū­rė­si­me, ar iš tik­rų­ jų do­kas su­griu­vo. Mū­sų hid­rog­ra­ fai tik­rins tą in­for­ma­ci­ją“.

Do­kas gu­li 30 m gy­ly­je, ne­to­lie­ se plau­kio­jan­čių tank­lai­vių grimz­lė bū­na iki 15 m. Šią sa­vai­tę ruoš­ta­si kel­ti plū­du­rus ir žy­mė­ti do­ko sken­ di­mo vie­tą, bet jei do­kas su­by­rė­jo, esą ne­bė­ra pra­smės jų sta­ty­ti.

Su­by­rė­jo: po pus­me­čio pa­nė­rę prie per­nai gruo­dį Bal­ti­jos jū­ro­je nu­

sken­du­sio do­ko nar­dy­to­jai pa­ma­tė, jog jį ge­ro­kai ap­ga­di­no sti­chi­ja.

Klu­bo „Ok­to­pus“ ar­chy­vi­nė nuo­tr.

Tai­ki­nys: va­gys nu­si­žiū­rė­jo ga­ra­že lai­ko­mą ne­va­žiuo­jan­tį au­to­mo­bi­lį.

Sve­ti­mą ži­gu­liu­ką ve­žė par­duo­ti kaip me­ta­lą Ga­ra­žo var­tus iš­lau­žę va­gys iš­si­tem­pė ne­vei­kian­tį ži­gu­liu­ką ir ke­ti­no jį par­duo­ ti me­ta­lo lau­žo su­pirk­tu­vė­je.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pir­ma­die­nį va­ka­re po­li­ci­jos bu­dė­ to­jai su­lau­kė pra­ne­ši­mo, kad se­ nu „VW Golf“ tem­pia­mas dar se­ nes­nis ži­gu­liu­kas. Pra­ne­šęs apie tai žmo­gus spė­jo, kad ru­siš­kas au­to­ mo­bi­lis ga­li bū­ti pa­vog­tas.

Po­li­ci­jos pa­tru­liai įta­ria­muo­sius už­ti­ko prie de­ga­li­nės, ša­lia ke­lio į Di­tu­vą. Čia pa­rei­gū­nai su­stab­dė 1983 m. pa­ga­m in­t ą „Volks­wa­gen Golf“, ku­ris tem­pė sa­va­ran­kiš­ kai ne­be­va­žiuo­jan­tį VAZ 2106, pa­ga­min­tą 1979 m. Paaiš­kė­jo, kad pir­mą­ją ma­ši­ną vai­ra­vo jos

sa­vi­nin­ko sū­nus. Pre­li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, jis net ne­tu­ri tei­ sės vai­ruo­ti. Ži­gu­liu­ką trys vai­ki­nai bu­vo pa­ vo­gę iš ga­ra­žo Šiau­rės pro­spek­te.

Var­tus jie iš­lau­žė.

Tiks­las bu­vo vie­nas – se­ną, sve­ ti­mą au­to­mo­bi­lį par­duo­ti me­ta­lo lau­žo su­pirk­tu­vė­je.

26 me­tų Alek­sand­ras ir To­mas bei 29 me­tų Ai­ri­das po ap­klau­ sos už­da­ry­ti į areš­ti­nę. Jie įta­ria­ mi trans­por­to prie­mo­nės va­gys­ te. Vie­nas įta­ria­mų­jų pa­rei­gū­nams ne­blo­gai ži­no­mas. Ži­gu­liu­kas sau­go­mas Gargž­duo­se su­lai­ky­tų au­to­mo­bi­lių aikš­te­lė­je.

Po vai­šių – pra­ra­di­mas Dai­va Ja­naus­kai­tė Sa­vai­tės pra­džio­je į uos­ta­mies­ čio po­li­ci­ją krei­pė­si neį­ga­li klai­ pė­die­tė, ku­ri ti­ki­no, kad ne­pa­žįs­ ta­mi žmo­nės ją už­vai­ši­no kaž­ ko­kiu mig­dan­čiu gė­ri­mu bei ap­vo­gė.

Deb­re­ce­no gat­vė­je gy­ve­nan­ti 50me­tė pa­si­guo­dė, kad dar šeš­ta­die­ nį po vi­dur­die­nio vaikš­ti­nė­da­ma par­ku ties Deb­re­ce­no gat­ve pri­sė­ do ant suo­liu­ko.

Gre­ta sė­dė­jo ne­pa­žįs­ta­mi vy­ras ir mo­te­ris. Šie ją už­kal­bi­no ir pa­siū­lė drau­ge iš­ger­ti vy­no.

Nau­ji pa­žįs­ta­mie­ji pa­si­ro­dė mo­ te­riai jos bend­raam­žiai, gal to­dėl ji su­ti­ko pa­si­vai­šin­ti.

Klai­pė­die­tė sa­kė iš­gė­ru­si tik apie 100 gra­mų, bet to už­te­ko, kad ne­ tru­kus ji pra­ras­tų są­mo­nę.

Pa­rei­gū­nams mo­te­ris pa­sa­ko­jo at­si­pei­kė­ju­si maž­daug po pus­va­ lan­džio ir su­pra­tu­si, kad su­gė­ro­

Pa­sek­mės: pa­žin­tis ant suo­le­lio klai­pė­die­tei bai­gė­si bran­ges­nių daik­

tų pra­ra­di­mu.

vai pa­gro­bė vis­ką, ką ji tu­rė­jo ver­ tin­go.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­si­ge­do ant kak­lo ka­bo­ju­sio te­le­fo­no, gin­ta­ri­ nių aus­ka­rų, ves­tu­vi­nio žie­do, rak­ tų ry­šu­lio, ran­ki­nės, ku­rio­je bu­vo 300 li­tų bei neį­ga­lio­sios pa­žy­mė­ ji­mas.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji tei­gė, kad abu įta­ria­mie­ji ga­lė­jo bū­ti apie 50 me­ tų, kal­bė­jo ru­sų kal­ba. Vy­ras yra smul­kaus kū­no su­dė­ji­mo, o mo­te­ ris – prie­šin­gai – stam­bi. Šį klai­pė­die­tės pa­reiš­ki­mą apie nu­si­kal­ti­mą ti­rian­tys pa­rei­gū­nai ieš­ko įvy­kio liu­dy­to­jų.

9

trečiADIENIS, gegužės 15, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,19 %

–0,03 %

7,8 mln. litų

– tiek už pikt­naud­žia­ vimą do­mi­nuo­ja­ma pa­dėti­mi į biud­žetą su­ mokė­jo „Or­len Lie­tu­va“.

–0,80 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

In­ter­ne­to sau­gu­mas Lie­tu­vo­je ma­žiau­sias

€

Lie­tu­vai ky­la did­žiau­sia elekt­ro­ni­nių nu­si­ kal­timų grėsmė Bal­ti­jos ša­ly­se. Tai tei­gia pa­sau­linės an­ti­vi­ru­sinės pro­gra­minės įran­ gos ga­min­to­ja „Kas­pers­ky Lab“. Apkrės­ti kom­piu­terį vi­ru­sais nar­šant in­ter­ne­te Lie­ tu­vo­je ky­la 26,48 pro­c. ri­zi­ka, Lat­vi­jos ri­ ziką eks­per­tai įver­ti­no 24,98 pro­c., o Es­ti­ jos – 24,46 pro­c. Po­pu­lia­riau­si užk­ratų pla­ ti­ni­mo ka­na­lai Bal­ti­jos re­gio­ne yra užkrės­ tos ir pa­vo­jin­gos in­ter­ne­to sve­tainės.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0545 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0656 JAV do­le­ris 1 2,6544 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6273 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9328 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2972 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5861 Ru­si­jos rub­lis 100 8,4858 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7808

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

–0,1700 % –0,5674 % –0,1692 % –0,0723 % –0,0405 % –0,3256 % +0,0371 % +0,1014 % –0,0719 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,74

4,48

2,35

„Apoil“

4,69

4,43

2,29

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

94,99 dol. už 1 brl.

102,82 dol. už 1 brl.

For­suos ri­bo­ji­mus rūka­lams

Su Suo­mi­jos va­do­vu Sau­ li Nii­nistö va­ kar su­si­ti­ku­ si Pre­zi­dentė Da­lia Gry­ baus­kaitė ne­gailė­jo pa­gyrų Suo­ mi­jai ir vi­ soms Skan­ di­na­vi­jos vals­tybėms.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis tei­gia, kad pir­mi­nin­kau­da­ma ES Ta­ry­bai Lie­tu­va sieks už­kirs­ti ke­lią vil­kin­ti spren­dimą dėl ta­ ba­ko pro­duktų pla­ti­nimą griež­ ti­nan­čios di­rek­ty­vos.

ne dar ke­li ter­mi­na­lai galėtų būti pa­sta­ty­ti. Ita­li­jo­je ar ki­to­se ša­ly­se, pa­vyzd­žiui, vos ne kas pen­kias­de­ šimt ki­lo­metrų sta­to­mi to­kie ter­ mi­na­lai. Kon­ku­ren­ci­jos čia jo­kios ne­bus, at­virkš­čiai – mes vie­ni ki­ tiems galė­si­me pa­dėti. Taip pat kon­ku­ren­ci­ja galbūt bus su vamz­ dynų tiekė­jais. Turė­da­mi net du ter­mi­na­lus re­gio­ne galė­si­me da­ ry­ti di­delę įtaką ir di­delį spau­dimą, kad vamzd­žiuo­se esan­čių dujų kai­ na būtų ge­ro­kai ma­žesnė“, – sakė D.Gry­baus­kaitė.

Eu­ro­p os Ko­m i­s i­jos už­sa­k y­ mu kon­sul­ta­cijų įmonės „Booz & Com­pa­ny“ at­lik­ta stu­di­ja dėl re­ gio­ni­nio SGD ter­mi­na­lo pa­rodė, jog tin­ka­miau­sia vie­ta re­gio­ni­niam SGD ter­mi­na­lui yra Suo­mi­jos įlan­ ko­je, prie Es­ti­jos ir Suo­mi­jos.

Lie­tu­vos vald­žia ne kartą yra pa­reiš­ku­si, kad SGD ter­mi­na­las Klaipė­do­je galės tap­ti re­gio­ni­nis ir du­jo­mis ap­rūpin­ti Bal­ti­jos ša­ lis kai­my­nes. Lie­tu­va iki 2014 m. pa­bai­gos ke­ti­na pa­sta­ty­ti nuo­savą SGD ter­mi­nalą, ku­rio pa­jėgu­mas būtų 2–3 mlrd. ku­bi­nių metrų per me­tus.

Re­gio­ni­nis ter­mi­na­las ap­rūpintų du­jo­mis Bal­ti­jos vals­ty­bes ir Suo­ miją, ku­rios da­bar yra vi­siš­kai pri­ klau­so­mos nuo Rytų tiekė­jo. Ter­ mi­na­lui būtų su­teik­ta ES fi­nan­sinė pa­ra­ma.

„Jei­gu Ai­ri­jai pir­mi­nin­kau­jant pa­vyktų pa­siek­ti pa­grin­dinį su­si­ta­rimą, tai būtų did­žiu­ lis laimė­ji­mas ir ta­da Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo me­tu tik­rai būtų tikė­ti­na, kad būtų ga­li­ma atei­ti iki bal­sa­vi­mo. Šiuo at­ve­ju mūsų pir­mi­nin­ka­vi­mo už­duo­ tys iš­kils daug aiš­kiau, kai lie­ pą turė­si­me pa­žan­gos re­zul­tatą iš Ai­ri­jos pir­mi­nin­ka­vi­mo. Mes bent jau ti­kimės pa­siek­ti pirmą bendrą pa­grin­dinį su­si­ta­rimą, kad, tar­ki­me, ša­lys narės vi­sos su­tin­ka ir yra jau su­ta­ria­ma su Eu­ro­pos Par­la­men­tu dėl bend­ ros spren­di­mo pro­cedū­ros. Jei­ gu tai mums pa­vyktų, tai būtų tik­rai laimė­ji­mas – tuo­met bal­ sa­vi­mas liktų tik­tai jau Grai­ki­jai pir­mi­nin­kau­jant. Op­ti­ma­liu at­ ve­ju galėtų būti taip, kad ir bal­ sa­vi­mas galėtų baig­tis, tar­ki­me, šių metų gruodį“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je va­kar sakė mi­ nist­ras.

Di­rek­tyvą Lie­tu­vos pa­reigū­ nai va­kar ap­tarė su tarp­tau­ti­ nių ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­za­ cijų at­sto­vais.

Pa­sak Na­cio­na­linės ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio kont­rolės koa­li­ci­jos pre­zi­den­to Au­re­li­jaus Ve­ry­gos, sie­kiant su­stab­dy­ti di­rek­ty­vos pri­ėmimą pro­pa­gan­da skleid­žia­ma ir Lie­tu­vo­je. „Turbūt ei­li­niam gy­ven­to­jui la­bai sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ko­kios jėgos su­telk­tos, kad ši­ta di­rek­ ty­va ne­būtų priim­ta. Ir, kaip jau bu­vo pa­minė­ta šian­dien su­si­ti­ ki­me, ta­ba­ko bend­rovės per me­ tus Eu­ro­po­je iš­leid­žia apie 5 mln. eurų vien tik lo­biz­mui sam­dy­da­ mos apie šimtą visą dar­bo laiką dir­ban­čių žmo­nių, kad su­stab­ dytų šitą pro­cesą. Jau Lie­tu­vo­je skleid­žia­ma la­bai daug ten­den­ cin­gos, me­la­gin­gos in­for­ma­ci­ jos, pa­vyzd­žiui, tei­gia­ma, kad bus at­leis­ta apie 1300 žmo­nių, jei­gu ši­ta di­rek­ty­va bus priim­ta, o mes pui­kiai ži­no­me, jog tiek nė ne­dir­ba vi­so­je pra­monė­je“, – pa­sa­ko­jo jis.

Nau­jo­ji ta­ba­ko ga­mi­nių di­ rek­ty­va įsi­ga­lios, jeigu jai pri­ tars vi­sos 27 vals­tybės narės ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas.

„Klaipė­dos“, BNS inf.

„Klaipė­dos“, BNS inf.

Re­zul­ta­tas: po su­si­ti­ki­mo su Suo­mi­jos va­do­vu S.Nii­nistö Pre­zi­dentė D.Gry­baus­kaitė ne­dvip­ras­miš­kai pa­si­sakė tiek už

skan­di­na­viš­kas in­ves­ti­ci­jas, tiek už ato­minės ener­ge­ti­kos plėtrą Lie­tu­vo­je.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Suo­miją nu­rodė kaip pa­vyzdį At­ne­ša vers­lo kultūrą

Pa­sak Pre­zi­dentės, skan­di­na­viš­kos in­ves­ti­ci­jos at­ne­ša ne tik fi­nan­sinę ar ino­va­ty­vių tech­no­lo­gijų naudą, bet kar­tu – naują, skaid­rią vers­ lo kultūrą. „Vyksime į Klaipėdą, kur kar­tu ati­da­ry­si­me la­bai mums nau­dingą, įdo­mią tech­no­lo­giš­kai „For­tum“ įmonę, ku­ri nau­dos bei de­gins Klaipė­dos re­gio­no at­lie­kas, šiukš­ les ir taip ga­mins tiek ši­lumą, tiek elekt­ros ener­giją. Norė­čiau pa­ brėžti, kad to­kia kom­bi­na­ci­ja su­ tei­kia ga­li­mybę Suo­mi­jos žmonėms mokė­ti už ši­lumą be­veik du ar tris kar­tus ma­žiau, nei mo­ka Lie­tu­vos žmonės. Tai­gi Skan­di­na­vi­jos, Suo­ mi­jos in­ves­ti­ci­jos atei­na ne tik su nau­jo­mis tech­no­lo­gi­jo­mis, bet taip pat su nau­ja, skaid­ria, ne­ko­rum­ puo­ta vers­lo kultū­ra. O tai Lie­tu­vai la­bai svar­bu, nes mo­ky­tis ge­riau iš to­kios vers­lo kultū­ros, nei iš ki­to­ kios, ku­rią at­si­nešė­me iš praei­ties“, – bend­ro­je Lie­tu­vos ir Suo­mi­jos pre­zi­dentų spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je vakar sakė D.Gry­baus­kaitė.

Parėmė ato­minę elekt­rinę

Be to, Pre­zi­dentė ak­cen­ta­vo, kad ma­žoms vals­tybėms ap­si­mo­ka turė­ti ato­minę ener­ge­tiką. „Ma­žoms vals­tybėms, <...> ku­ rios ne­tu­ri ki­to­kių šal­ti­nių, iki šiol ap­si­mokė­jo turė­ti ato­minę ener­ ge­tiką sa­vo ener­ge­tikos sis­te­mo­je,

no­rint už­tik­rin­ti sau­gumą ir tech­ no­lo­gijų ko­kybę“, – žur­na­lis­tams sakė D.Gry­baus­kaitė.

D.Gry­baus­kaitė pa­brėžė, jog ato­ minė ener­ge­ti­ka pa­trauk­li tuo, kad ji ma­žai ter­šia ap­linką. Pre­zi­dentė taip pat pa­reiškė, kad pa­si­kliau­ ti vien bio­ku­ru reikštų sa­vo miš­ kų de­gi­nimą.

Da­lia Gry­baus­kaitė:

Skan­di­na­vi­jos, Suo­ mi­jos, in­ves­ti­ci­jos atei­na ne tik su nau­jo­ mis tech­no­lo­gi­jo­mis, bet taip pat su nau­ja, skaid­ria, ne­ko­rum­ puo­ta vers­lo kultū­ra. „Vis­kas pri­klau­so nuo to, ką mes ma­no­me ge­riau pa­nau­do­ti ir ko­kia pro­por­ci­ja, ar tik­tai bio­kurą (o tai reiš­kia ga­liau­siai de­gin­ti sa­vo miš­ kus), ar vis dėlto turė­ti tokį san­tykį tarp ener­gijos re­sursų, ku­rie būtų ne­nai­ki­nan­tys ir mūsų gam­tos, ir mūsų ša­lies, o kar­tu už­tik­rintų pa­ kan­ka­mai pi­gią ener­giją“, – kalbė­ jo Pre­zi­dentė.

Suo­mi­jos va­do­vas S.Nii­nistö pa­brėžė, kad jo ša­lis tvir­tai re­mia bran­duo­linę ener­ge­tiką, ku­ri su­

da­ro apie 40 pro­c. vi­sos elekt­ ros ener­ge­ti­kos. Šio­je ša­ly­je da­ bar sta­to­mas penk­tas reak­to­rius, o par­la­men­tas yra iš­davęs lei­dimą dar dviem. „Sup­ran­tu, kad Lie­tu­vo­je vyks­ ta la­bai in­ten­sy­vios dis­ku­si­jos dėl ato­minės elekt­rinės pro­jek­to. No­ riu tie­siog pa­sa­ky­ti, kad Suo­mi­jo­je sta­to­me penktą reak­to­rių“, – sakė Suo­mi­jos va­do­vas.

Dujų ter­mi­na­lai ne­kon­ku­ruos?

S.Nii­nistö taip pat pa­brėžė, kad Klaipė­do­je sta­to­mas su­skys­tintųjų gam­ti­nių dujų (SGD) ter­mi­na­las ne­kon­ku­ruos su Suo­mi­jos įlan­ko­je pla­nuo­ja­mu sta­ty­ti re­gio­ni­niu ter­ mi­na­lu. „Aš su­pra­tau, kad ne­bus kon­ku­ ren­ci­jos tarp šių pro­jektų ar­ba jo­ kios ža­los, nes Lie­tu­vos pro­jek­tas yra vie­ti­nis. Be to, mes ne­ži­no­me, ko­kia vie­ta bus pa­rink­ta re­gio­ni­ niam ter­mi­na­lui. Aš ne­ma­tau jo­kių pro­blemų dėl to“, – kalbė­jo Suo­ mi­jos va­do­vas.

Lie­tu­vos Pre­zi­dentė pri­dūrė, jog Lie­tu­va SGD ter­mi­nalą sta­to sa­vo reikmėms. „Mūsų ter­mi­na­las sta­to­mas dau­ giau­sia Lie­tu­vos reikmėms, be to, jis bus pa­sta­ty­tas ge­ro­kai grei­čiau nei re­gio­ni­nis ter­mi­na­las. Re­gio­ni­ niu ter­mi­na­lu va­di­na­mas tik dėl to, kad galbūt su­gebės ap­tar­nau­ti ke­ lias ša­lis. Bet Bal­ti­jos ša­lių re­gio­

10

TREČIADIENIS, GEGUŽĖS 15, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

„Di­zai­no sa­vai­tė“: nuo ži­nios iki pro­duk­to

Ir Lie­tu­vo­ je po tru­pu­ tį pra­de­da­ma su­vok­ti, kad be di­zai­no, ar tai bū­tų in­ter­ je­ro, ar ga­mi­ nio di­zai­no sri­tis, eko­no­ mi­ka iki eu­ro­ pie­tiš­ko ly­gio ne­pa­kils.

Idė­jos: Pra­no Dom­šai­čio ga­le­ri­jo­je vy­ku­sio­je pa­ro­do­je jau­nie­ji kū­rė­jai pri­sta­tė šiuo­lai­ki­nius bal­dų spren­di­mus.

Pir­mą­kart šiais me­tais Klai­pė­do­je su­reng­ta „Di­zai­no sa­vai­tė“, ku­ rią ly­dė­jo pa­ro­dos, eks­po­zi­ci­jos, pa­skai­tos bei dis­ku­si­jos, ta­po įvy­kiu ne tik be­si­do­min­tie­siems šia sri­ti­mi, bet ir sklei­dė ži­nią apie aka­de­mi­nes nau­jo­ves.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Išau­go se­nus marš­ki­nė­lius

Vil­niaus dai­lės aka­de­mi­jos (VDA) Klai­pė­dos fa­kul­te­to de­ka­nas pro­ fe­so­rius Al­vy­das Kli­mas pri­pa­ži­ no, jog Lie­tu­vos di­zai­no fo­ru­mo or­ga­ni­za­to­rių dė­me­sį uos­ta­mies­ty­ je pir­miau­sia ir pa­trau­kė ak­tua­li­ja, kad čia aka­de­mi­ja ati­da­ro ke­tu­rias nau­jas pro­gra­mas, ku­rios tu­rė­tų tap­ti al­ter­na­ty­va jau eg­zis­tuo­jan­ čioms Kau­ne bei Vil­niu­je.

Nuo nau­jų­jų stu­di­jų me­tų vie­ to­je vi­zua­li­nio di­zai­no bus siū­lo­ ma rink­tis in­ter­je­ro di­zai­no, gra­ fi­nio di­zai­no, šiuo­lai­ki­nio me­no ir me­di­jos bei ur­ba­nis­ti­nių komp­lek­ sų ar­chi­tek­tū­ros pro­gra­mas.

Paš­ne­ko­vas ne­nei­gė, jog šias nau­jo­ves lė­mė nū­die­nos ak­tua­li­jos ir po­rei­kiai. „Iki šiol Klai­pė­do­je bū­da­vo ren­gia­ mi uni­ver­sa­les­ni spe­cia­lis­tai, ta­čiau šian­dien išau­go­me iš šių marš­ki­nė­ lių. Ga­liau­siai ir gy­ve­ni­mas ver­čia spe­cia­li­zuo­tis – no­rint nu­ga­lė­ti kon­ ku­ren­ci­nė­je ko­vo­je rei­kia bū­ti ne vi­ sų ga­lų meist­ru, o konk­re­čios sri­ties spe­cia­lis­tu“, – pri­pa­ži­no A.Kli­mas.

Nuo gra­fik ­ os iki bal­dų

Paš­ne­ko­vo pa­ste­bė­ji­mu, Klai­pė­ do­je vy­ku­si „Di­zai­no sa­vai­tė“ vie­ naip ar ki­taip bu­vo su­si­ju­si su Dai­ lės aka­de­mi­jos veik­la.

Ir nors tai lai­ko­ma pro­fe­sio­na­lų ren­gi­niu, ja­me ne pa­sku­ti­nį vaid­ me­nį vai­di­no aka­de­mi­nė jau­nuo­ me­nė.

Mo­ky­mo įstai­gos stu­den­tai, ab­ sol­ven­tai pla­čia­jai vi­suo­me­nei pri­ sta­tė sa­vo dar­bus – pra­de­dant gra­ fi­niu di­zai­nu ir bai­giant in­ter­je­ro ele­men­tais.

Vie­na to­kių pa­ro­dų su­reng­ta Pra­no Dom­šai­čio ga­le­ri­jo­je, kur ne tik spe­cia­lis­tai, bet ir pa­pras­ti lan­ ky­to­jai ga­lė­jo pa­ga­ny­ti akis į VDA Tel­šių fa­kul­te­to bal­dų di­zai­no, ju­ ve­ly­ri­kos, me­ta­lo plas­ti­kos ir ga­ mi­nio di­zai­no spe­cia­ly­bių stu­den­ tų dar­bus.

A.Kli­mas pri­pa­ži­no, jog jau­no­ ji kū­rė­jų kar­ta ne­sto­ko­ja įdo­mių idė­jų. „Tai bai­gia­mie­ji stu­den­ tų dar­bai, be abe­jo, jie ge­rai įver­ tin­ti ir kiek­vie­na­me jų ga­li­ma ras­ti at­ski­rų uni­ka­lių, iš­skir­ti­nių de­ta­ lių“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas, ta­ čiau pri­pa­ži­no, jog ste­buk­lų ne­ pa­ma­tė.

Įver­ti­na­mi ir sve­tur

Pa­ro­dos lan­ky­to­jai tarp eks­po­na­tų ga­lė­jo iš­vys­ti bent ke­le­tą funk­cio­ na­lių, pra­ktiš­kai bui­ty­je pri­tai­ko­ mų daik­tų, kaip ori­gi­na­li ko­mo­da, krės­las ar sta­liu­kas. Į klau­si­mą, ar pa­na­šūs di­zai­ne­riš­ki pro­jek­tai tu­ ri ga­li­my­bių tap­ti kū­nu, pa­sak pa­ šne­ko­vo, vie­na­reikš­miš­kai at­sa­ky­ ti sun­ku. „Kiek jie bus rea­li­zuo­ti, su­si­ję ir su pra­mo­ne, ir su pa­čių stu­den­tų už­si­spy­ri­mu, kiek jie pa­si­ry­žę įdė­ti pa­stan­gų, kad su­ge­bė­tų pra­si­muš­ ti, įsiū­ly­ti sa­vo pro­duk­tą“, – aiš­ki­ no pa­šne­ko­vas.

Pa­sak A.Kli­mo, pa­lan­kių ga­li­ my­bių di­zai­ne­rių idė­joms rea­li­ zuo­ti su­tei­kia ir tam tik­rų ga­min­ to­jų ren­gia­mi kon­kur­sai.

Paš­ne­ko­vas pri­si­mi­nė ne­se­ną pa­vyz­dį, kai Lie­tu­vos at­sto­vė bu­vo įver­tin­ta „Fu­jit­su“ skelb­ta­me kas­ die­nių daik­tų kon­kur­se, pa­siū­liu­si „iš­ma­nią­ją“ laz­dą pa­gy­ve­nu­siems žmo­nėms.

Re­zul­ta­tas – Ja­po­ni­jos kom­pa­ ni­ja ėmė­si ga­min­ti to­kį pro­duk­ tą pa­gal lie­tu­vės pa­siū­ly­tą idė­ją. Ją pa­to­bu­li­nus, sen­jo­rams su­kur­tas prie­tai­sas, ga­lin­tis ma­tuo­ti krau­jo

VDA Tel­šių fa­kul­te­to ar­chy­vo nuo­tr.

spau­di­mą, nu­sta­ty­ti žmo­gaus bu­ vi­mo vie­tą bei pa­si­žy­min­tis ki­to­ mis mo­der­nio­mis funk­ci­jo­mis.

Dau­giau nei di­zai­nas

VDA Klai­pė­dos fa­kul­te­to de­ka­no tei­ gi­mu, iš es­mės kiek­vie­no di­zai­ne­rio tiks­las – ne vie­ne­ti­niai ga­mi­niai, o se­ri­ji­nė pro­duk­ci­ja, ku­ri ga­ran­tuo­tų ži­no­mu­mą ir ati­tin­ka­mą už­dar­bį.

A.Kli­mas pa­si­džiau­gė, kad ir Lie­tu­vo­je po tru­pu­tį pra­de­da­ma su­vok­ti, kad be di­zai­no, ar tai bū­ tų in­ter­je­ro, ar ga­mi­nio di­zai­no sri­ tis, eko­no­mi­ka iki eu­ro­pie­tiš­ko ly­ gio ne­pa­kils. „Ir Va­ka­rų Eu­ro­po­je, ir tam tik­ ro­se Ry­tų vals­ty­bė­se di­zai­nui ski­ ria­mas di­džiu­lis dė­me­sys, nes čia su­pran­ta­ma, kad be ko­ky­biš­ko di­

zai­no, be pa­trauk­lios iš­vaiz­dos, be ra­cio­na­laus pro­jek­ta­vi­mo rin­ko­je ga­mi­nys ne­kon­ku­ruos“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vas.

Spe­cia­lis­tas pri­pa­ži­no, jog ga­ liau­siai tai pui­ki ter­pė Lie­tu­vos kū­ rė­jams gar­sin­ti ša­lies var­dą ir kon­ ku­ruo­ti tarp­tau­ti­niu mas­tu. „Di­zai­ne­rio pro­duk­tas atei­na į ga­my­bą, iš ga­my­bos – pla­čiai pa­ sklin­da. Tad jei daik­tas bus pa­ ženk­lin­tas už­ra­šu „pa­ga­min­ta Lie­ tu­vo­je“, to­kį pro­duk­tą vals­ty­bei nau­din­ga pro­pa­guo­ti. Be di­zai­no to­kios pro­pa­gan­dos pa­da­ry­ti ne­pa­ vyks, ne­bent kal­bė­tu­me apie ko­kią nors tech­no­lo­gi­jų pa­ro­dą, ku­rio­je ver­ti­na­mas gry­nas me­cha­niz­mas, o ne ga­lu­ti­nis var­to­to­jo pro­duk­ tas“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vas.

Ob­jek­tai: lan­ky­to­jų teis­mui – ir ma­žiau ra­cio­na­lios di­zai­ne­riš­kos idė­jos.

11

TREČIADIENIS, GEGUŽĖS 15, 2013

namai

Kai ner­vus ga­di­na ko­le­gos

Dėl sko­lų – už­bur­tas ra­tas

Dar­be sė­di­me ke­tu­rie­se nuo ry­ to iki va­ka­ro. Kar­tu dir­ba­me apie sep­ty­ne­rius me­tus. Vie­na bend­ra­dar­bė tie­siog „už­kni­sa“ – er­zi­na sa­vo kal­bo­mis, pri­mi­ ty­viais smulk­me­niš­kais pa­sa­ ko­ji­mais apie sa­vo bu­tą, ka­ti­ną, vai­ką, bu­vu­sius vy­rus, jų šei­ mas. Tie­siog įky­riai rei­ka­lau­ja dė­me­sio (ji vie­ni­ša au­gi­na vai­ką ). Šiaip ge­ras žmo­gus, bet įky­rus ir vis­ko pra­ši­nė­jan­tis. Kaip rei­ kia elg­tis, kad pa­tau­so­čiau sa­ vo ner­vus?

Esu sko­lin­ga na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui už ko­mu­na­li­nius mo­kes­čius, ke­le­tą teis­mo spren­di­mų vyk­do ant­sto­lis. So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­ rius tei­kia pa­ra­mą ir su­mo­ka man už bu­tą, lė­šas per­ves­da­mas tie­ siai na­mo ad­mi­nist­ra­to­riui. Šis gau­tus pi­ni­gus pa­skirs­to tik anks­ tes­nėms sko­loms ir nė kiek neužs­kai­to už praė­ju­sį (ei­na­mą­jį) mė­ne­sį ir taip su­da­ro vis nau­jas sko­las, ku­rios vėl per­duo­da­mos ant­sto­ liams. Taip aš bū­siu sko­lin­ga vi­są gy­ve­ni­mą. La­pe­ly­je už pa­slau­gas nu­ro­do, kad bu­vo su­mo­kė­ta, ir ko­kia su­ma, o pro­ce­si­niuo­se do­ku­ men­tuo­se teis­mui – kad su­mo­kė­ta nu­lis. Teis­mas, rem­da­ma­sis tuo, kad vi­siš­kai ne­bu­vo mo­kė­ta, pri­tei­sia man sko­lą. Ar tei­sin­gai ma­no su­mo­ka­mus pi­ni­gus skirs­to na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius, kai vi­sos su­ mos yra pa­ski­ria­mos tik anks­tes­nėms sko­loms mo­kė­ti, ir taip ne­pa­ lie­ka­ma man ga­li­my­bių iš­bris­ti iš sko­lų?

Jur­ga

Ma­rius

Dia­na Bū­tie­nė

Psi­cho­lo­gė-psi­cho­te­ra­peu­tė

D

Kar­tu: sklan­dus dar­bas ko­man­do­je ga­li pa­rei­ka­lau­ti

až­n ai pa­s a­k y­m as „ner­ vai ne­l ai­ko“ reiš­k ia ne ką ki­t a, kaip „aš pyks­t u“.

Ta­d a rei­kė­t ų spręs­t i pro­ ble­m ą, kaip su­v al­dy­t i sa­vo pyk­t į, o ne bū­t i jo val­do­m am. Val­dy­t i pyk­t į nė­r a tas pa­t s, kas jį slo­p in­t i. Pas­t a­ ruo­j u at­ve­j u neiš­ven­g ia­m ai gre­s ia san­t y­k ių at­š a­l i­m as, ima­m a veng­ ti bend­r a­v i­m o. Val­dy­t i sa­vo jaus­ mus – tai su­g e­b ė­t i bū­t i at­v i­r am

ne­ma­žai ko­le­gų pa­stan­gų.

ne­p ra­r an­d ant ry­š io su ki­t u žmo­ gu­m i. Tai­g i pir­mu­t i­n is žings­n is – pri­s iim­t i at­s a­ko­my­b ę už sa­vo jaus­ mus, tai yra su­pras­t i, kad ne ko­le­g ė „už­k ni­s a“, bet aš „kim­bu ant kab­l iu­ ko“. Ki­t as žings­n is – tie­s iai pa­s a­k y­ ti bend­r a­d ar­b ei, kaip jos el­g e­s ys jus vei­k ia, kas ta­me el­g e­s y­j e ne­p a­ tin­k a ir ko­d ėl. Jei tai bus sa­ko­m a

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

nuo­š ir­d žiai ir su pa­g ar­b a, di­d e­l ė ti­ ki­my­b ė, jog ko­l e­g ė iš­g irs. Tai ne­reiš­k ia, kad jai bus ma­l o­ nu klau­s y­t is to­k io ver­t i­n i­m o, ta­č iau tik­r ai pri­vers su­ si­m ąs­t y­t i, o gal net ir su­p ras­t i.

Kaip tu­ri bū­ti pa­skirs­ty­ta iš vals­ty­bės nuo­mo­ja­ma že­mė?

Ko­kiu prin­ci­pu tu­ri bū­ti pa­skirs­ty­ta li­ku­si neiš­pirk­ta, iš vals­ty­bės nuo­mo­ja­ma že­mė po na­mu tarp bu­tų gy­ven­to­jų ir ko­mer­ci­nių pa­tal­ pų sa­vi­nin­kų (jų nuo­mo­to­jų), jei šio na­mo gy­ven­to­jai jau tu­ri iš­si­ pir­kę pa­grin­di­nį skly­po plo­tą bu­tui. Ar tu­riu pe­rim­ti to ne­pri­va­ti­ zuo­to že­mės plo­to nuo­mą iš nuo­mo­to­jo?

Ol­ga

Rai­mon­da Gru­ž ie­nė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Že­mėt­var­kos sky­r iaus ve­dė­ja

K

lau­s i­m as su­f or­m u­l uo­ tas la­b ai įdo­m iai. Bend­ rą ­j a tvar­k a vals­t y­b i­n ės že­m ės skly­p o da­l ys pa­ skirs­t o­m os pro­p or­c in­g ai pa­t al­p ų

plo­t ui, ne­p rik­l au­s o­m ai nuo pa­ tal­p ų pa­s kir­t ies. Į pri­skir­t ą že­mės skly­p o da­l į įei­n a tiek že­mė, esan­t i po pa­s ta­t u, tiek ir neužs­t a­t y­t a skly­ po da­l is. Pas­t a­to pa­t al­pų sa­v i­n in­kai ga­l i iš­s i­pirk­t i ar­b a iš­s i­nuo­mo­t i tik pri­skir­t as skly­p o da­l is. Tuo at­ve­ju, jei yra neiš­pirk­tos ar neiš­nuo­mo­tos da­lys, jos vis tiek pri­skir­tos konk­re­

čių pa­tal­pų sa­v i­n in­k ui ir į tą da­l į nie­ kas ki­t as pre­ten­duo­t i ne­g a­l i. Jei­g u pa­t al­pų sa­v i­n in­k as pa­tei­k ia pra­š y­ mą iš­s i­pirk­t i ar iš­s i­nuo­mo­t i skly­p o da­l į, pro­p or­c in­g ą jo pa­t al­pų plo­t ui, par­duo­d a­m as ar­b a iš­nuo­mo­j a­m as vi­s as jam pri­skir­t as plo­t as, o ne tik plo­t as po na­mu. Neįp­ras­t ai skam­b a skai­t y­to­jos pa­s a­k y­mas, kad pa­g rin­ di­nę skly­po da­l į po na­mu jau iš­si­pir­ ko. Taip ne­ga­l i bū­t i, to­dėl pa­t ar­č iau su tu­r i­mais do­k u­men­t ais kreip­t is į Na­c io­n a­l i­nės že­mės tar­ny­b os prie Že­mės ūkio mi­n is­te­r i­j os Klai­p ė­d os mies­t o ir Ne­r in­g os sky­r iaus spe­ cia­l is­t us (tel. 41 27 35).

Ši­lu­mos ap­skai­tos me­to­dą ga­li­ma pa­si­rink­ti Ko­dėl už pa­teik­tą ši­lu­mą pa­gal įva­di­nį skai­tik­lį mo­ka­mas dar gy­va­tu­ko ir karš­to van­dens mo­ kes­tis, nors tam nau­do­ja­ma ta pa­ti ši­lu­ma, už ku­rią esa­me už­ mo­kė­ję?

Sta­sys

Š

i­lu­mos pa­s kirs­t y­mo var­to­ to­j ams me­to­dų ren­g i­mo ir tai­ky­mo tai­syk­lės tei­g ia, kad „kai pa­sta­te yra dau­g iau nei vie­nas ši­lu­mos ir (ar) karš­to van­dens var­to­to­jas, vi­sas pa­sta­te su­var­to­tas ši­lu­mos kie­k is, nu­sta­t y­tas pa­gal at­ si­skai­to­mų­jų ši­lu­mos prie­tai­sų rod­ me­n is, pa­skirs­to­m as (iš­d a­l i­ja­m as) var­to­to­jams, o kiek­v ie­nas var­to­to­ jas mo­ka už jam pri­skir­t ą ši­lu­mos kie­k į, iš­m a­t a­v us, įver­t i­nus ar ki­t aip pa­g al Vals­t y­b i­n ės kai­nų ir ener­g e­ ti­kos kont­ro­lės ko­m i­s i­j os (VKEKK) re­ko­men­duo­ja­mus ar su ja su­de­r in­

tus Pas­k irs­ty­mo me­to­dus nu­sta­čius, ko­k ia vi­sų var­to­to­jų bend­rai su­var­ to­to ši­lu­mos kie­k io da­l is ten­ka tam ši­lu­mos var­to­to­jui“. Ka­dan­g i yra vi­ so­k ių na­mų – su ši­lu­mos da­v ik­l iais bu­t uo­s e, su nuo cent­ra­l i­z uo­to šil­ dy­mo at­s i­jun­g u­s iais bu­t ais, su ko­ mer­ci­nė­m is pa­tal­po­m is na­me ir pa­ na­š iai, vie­nuo­s e jų ši­lu­mos kie­k is da­l i­ja­mas pa­gal bu­t ų plo­t ą, ki­t uo­se – pa­gal būs­t uo­se esan­čius ap­skai­tos prie­t ai­s ų rod­me­n is, dar ki­t uo­se iš­ ski­ria­mos gy­va­tu­ko, karš­to van­dens pa­ruo­ši­mo bei šil­dy­mo pa­slau­g ų da­ lys. Kiek­v ie­no na­mo sa­v i­n in­kai yra lais­v i ap­s i­s pręs­t i, ko­k į ši­lu­mos ap­ skai­tos ir pa­skirs­t y­mo me­to­dą pa­si­ rink­t i. VKEKK yra pa­t vir­t i­nu­si 10 ši­ lu­mos pa­skirs­ty­mo me­to­dų, iš ku­r ių na­mo gy­ven­to­jai tu­r i iš­si­r ink­t i vie­ ną vi­sam pa­sta­t ui ar­ba pa­siū­ly­t i sa­ vo me­to­dą ir jį pa­si­t vir­t in­t i VKEKK. Ad­mi­nist­ra­to­rius ar bend­ri­jos pir­mi­ nin­kas ap­skai­čiuo­ja ši­lu­mos pa­skirs­

Jo­lan­ta Lau­ž i­kai­tė

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Tei­sės sky­r iaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja

ty­m ą bu­t ų sa­v i­n in­k ams ir tu­rė­t ų paaiš­k in­t i gy­ven­to­jams, pa­g al ko­k į me­to­d ą ap­s kai­č iuo­j a­m a ši­lu­m a jų na­me. Jei gy­ven­to­j ai ne­p a­ten­k in­t i ap­s kai­tos me­to­du, na­mo ad­m i­n ist­ ra­to­r ius tu­rė­t ų ini­c i­j uo­t i sa­v i­n in­ kų su­s i­r in­k i­m ą ir ja­me dau­g u­mos spren­d i­mu gy­ven­to­j ai ga­l i me­to­d ą pa­s i­keis­t i. Ta­č iau bet ku­r iuo at­ve­ju į na­m ą pa­t iek­t a ši­lu­m a yra fik­s uo­ ja­m a įva­d i­n iu skai­t ik­l iu, ir vi­s ą ją tu­r i ap­m o­kė­t i na­m o pa­t al­p ų sa­v i­ nin­k ai. Vi­s ą pa­s kirs­t y­m o me­to­dų teks­t ą ga­l i­m a ras­t i VKEKK ži­n ia­ tink­l y­j e re­g u­l a.lt/lt/teisine-in­for­ ma­c i­ja. Ko­m i­s i­jos re­ko­men­duo­ja­m i pa­s kirs­t y­mo me­to­d ai ga­l io­j a vi­s o­ je ša­ly­j e. Jie reg­l a­men­t uo­ja ši­lu­mos pa­s kirs­t y­m ą ti­p i­n ė­s e ši­lu­m os bei karš­to van­d ens tie­k i­m o sis­te­m o­ se, kai tie­k i­m o-var­to­j i­m o ri­b a bei ši­lu­m os ap­s kai­t a yra pa­s ta­to įva­ de ar bu­t uo­s e. „Klai­pė­dos“ inf.

P

a ­g a l C i­v i ­l i ­n io ko ­d ek­ so 6. 38 straips­n io 1 da­l į prie­v o­l ės tu­r i bū­t i vyk­ do­m os są­ž i­n in­g ai, tin­k a­ mai bei nu­s ta­t y­t ais ter­m i­ nais pa­g al įsta­t y­m ų ar su­t ar­t ies nu­r o­d y­m us, o kai to­k ių nu­ro­d y­m ų nė­r a, – va­d o­v au­j an­ tis pro­t in­g u­m o kri­ te­r i­j ais. Prie­v o­l ės neį­v yk­d y­m as a r ne­t in­k a­m as įvyk­

dy­m as su­k e­l ia tei­s ės ak­t uo­s e ar su­t ar­t y­j e nu­s ta­t y­t as tei­s i­ nes pa­s ek­m es. Šių pa­s ek­ mių iš­veng­t i ga­l i­m a tik tin­k a­m ai ir lai­k u su­ mo­k ant ko­m u­n a­l i­ nius mo­k es­č ius. Įmo­k ų pa­s kirs­ t y ­m o ta i ­s yk­ les , ka i y ra ke­l ios sko­l os, reg­l a­m en­t uo ­ j a C i­v i ­l i ­n io ko­d ek­s o 6. 55 s t r a i p s ­n i s . Šio straips­n io 1 da­l y­j e įtvir­ tin­t a ga­l i­m y­b ė sko­l i­n in­k ui pa­ s i ­r i n k ­t i , k u ­r i ą sko­l ą mo­k ė­t i, kai ke­l ių sko­l ų grą­ž i­ ni­m as tam pa­č iam kre­d i­t o­r iui su­t am­p a.

Pa­ž y­m ė­t i­n a, kad sko­l i­n in­k as ne­ tu­r i tei­s ės be kre­d i­t o­r iaus su­t i­k i­ mo skir­t i įmo­k as prie­vo­l ei, ku­r ios įvyk­d y­m o ter­m i­n as dar ne­s uė­j ęs, vie­t oj įmo­k os pa­g al prie­v o­l ę, ku­ rios įvyk­d y­m o ter­m i­n as suė­j ęs (Ci­v i­l i­n io ko­d ek­s o 6. 55 str. 1 d.), to­d ėl mo­k ė­t i ei­n a­m uo­s ius mo­k ė­ ji­m us už su­t eik­t as pa­s lau­g as sko­ li­n in­k as ga­l ė­t ų tik kre­d i­t o­r iaus su­t i­k i­m u. Jei­g u sko­l i­n in­k as ne­p a­ reiš­k ia, ko­k iai prie­v o­l ei įvyk­d y­t i ski­r ia įmo­k ą ir nė­r a ki­t o­k io ša­l ių su­s i­t a­r i­m o, lai­k o­m a, kad grą­ž in­t a sko­l a, ku­r ios grą­ž i­n i­m o ter­m i­n as suė­j ęs. Kai yra ke­l ios sko­l os, ku­ rių grą­ž i­n i­m o ter­m i­n ai suė­j ę, ir nė vie­n a jų nė­r a už­t ik­r in­t a, lai­k o­m a, kad grą­ž in­t a se­n iau­s ia sko­l a (Ci­v i­ li­n io ko­d ek­s o 6.55 str. 2 d.). Pa­g al klau­s i­m e nu­r o­d y­t us fak­t us da­r y­ ti­n a iš­v a­d a, kad ad­m i­n ist­r a­t o­r ius tei­s ė­t ai va­d o­v au­d a­m a­s is Ci­v i­l i­ nio ko­d ek­s o 6.55 straips­n io 2 da­ li­m i gau­t as įmo­k as ski­r ia se­n iau­ sioms sko­l oms mo­kė­t i, ta­č iau šiuo at­v e­j u siū­l y­t i­n a sko­l i­n in­k ui pa­s i­n au­d o­t i ga­l i­m y­b e pa­ si­r ink­t i, ku­r ią sko­l ą mo­ kė­t i, ir taip iš­v eng­t i pa­p il­d o­m ų iš­l ai­d ų, su­s i­j u­s ių su sko­l os, dėl ku­r ios dar nė­ ra kreip­t a­s i į teis­ mą, išieš­k o­j i­m u.

Naš­ta: įklim­pus į sko­las, lau­kia daug ne­ma­lo­nu­mų.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

12

trečiadienis, gegužės 15, 2013

sportas

Istoriniai „Neptūno“ medaliai Nuo 1964-ųjų metraštį rašantys Klaipėdos „Neptūno“ krepšininkai po pergalės Prienuose pasipuošė marškinėliais su užrašu „Bronza pagaliau mūsų!“. Kone pusę amžiaus šalies pirmenybėse žaidžiančiai uostamiesčio ekipai tik po šio Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezono pavyko nudžiuginti aistruolius trečiosios vietos medaliais.

Prizininkai: Klaipėdos krepšininkai klubo trofėjų salę papildė pirmaisiais šalies pirmenybių medaliais ir taure.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Trečias kartas nemelavo

Du kartus Klaipėdos penketukas buvo arti bronzos medalių, tačiau abu sykius – 2007-aisiais ir 2009aisiais – jam nepavyko įveikti „Šiaulių“ ekipos.

2007 metais „Neptūnas“ pralaimėjo sausu rezultatu 0:3. Po dviejų metų uostamiesčio vyrai, atsilikdami 0:2, sugebėjo išlyginti rezultatą 2:2, tačiau lemiamą penktą mačą, surengtą Šiauliuose, laimėjo varžovai.

Panaši drama vyko ir šiame čempionate, kai dėl bronzos medalių klaipėdiečiams teko susiremti su pastaruosius dvejus metus jų nie-

kam neatiduodančia „Prienų“ komanda.

Po ketvirtosios akistatos, kurią namie pralaimėjęs „Neptūnas“ leido varžovams išlyginti bendrą rezultatą, didžioji dalis sporto mėgėjų ir specialistų kalbėjo, kad ir šįmet pajūrio krepšininkai liks prie suskilusios geldos, mat penktoji kova laukė Prienuose.

Prienų arena – svetinga

Lemiamo mačo pradžia nieko gero klaipėdiečiams nežadėjo, šeimininkai buvo išsiveržę į priekį 14:8.

Tačiau Kazio Maksvyčio auklėtiniams pavyko sustabdyti „Prienų“ ekipos siautėjimą – 23:23.

Antrasis kėlinys prasidėjo taikliomis klaipėdiečių atakomis –

31:23. Šeimininkai keletą kartų pavojingai priartėjo, tačiau uostamiesčio krepšininkai, atsakę rezultatyviomis atakomis, ne tik susigrąžindavo turėtą pranašumą, bet ir padidino skirtumą iki 52:42.

Po pertraukos „Neptūno“ persvara šoktelėjo iki 58:42, 62:45. Buvo akivaizdu, jog Klaipėdos žaidėjai nieku gyvu neleis prieniškiams išlyginti rezultato.

Uostamiesčio ekipai svečiuose pavyko laimėti antrą kartą per trejas mažojo finalo rungtynes.

Nors savo arenos faktorius turi nemažos reikšmės kovojant, tačiau šį kartą „Neptūno“ žaidėjai įrodė, kad žaisti išvykoje jiems sekasi geriau.

Rungtynių statistika „Prienai“ – „Neptūnas“ 72:86 (23:23, 19:29, 19:19, 11:15). G.Orelikas 15, A.Valeika, G.Kadžiulis po 12, P.Ivanauskas, S.S.Vene po 10, A.Milaknis 7, A.Labuckas 6/D.Gailius 18, R.Broadusas 17, M.Runkauskas 12, D.McClure 11, M.Mažeika 7, A.Butkevičius, V.Šarakauskas po 6, L.Mikalauskas 4, V.Vasylius 3, G.Gustas 2.

LKL mažasis finalas

Pradžia: vyriausiajam treneriui K.Maksvyčiui sėkmė su „Neptūnu“ –

pirmoji vyrų krepšinyje.

Vytauto Petriko nuotr.

„Prienai“ – „Neptūnas“

78:67

„Neptūnas“ – „Prienai“

84:82

„Prienai“ – „Neptūnas“

83:85

„Neptūnas“ – „Prienai“

90:81

„Prienai“ – „Neptūnas“

72:86

Skirtingos trenerių nuotaikos

„Po pralaimėjimo savo aikštėje mes „Prienams“ suteikėme viltį, tačiau ją ir atėmėme, – po rungtynių džiaugėsi klaipėdiečių vyriausiasis treneris K.Maksvytis. – Prieniškiai mums sugadino šventę Klaipėdoje, mes, kaip tikri lietuviai, sugadinome šventę Prienuose. Prieš ketvirtąsias rungtynes per anksti patikėjome, kad laimėjome medalius. O Prienuose susikoncentravome. Vyrai sužaidė geras rungtynes. Daugelis buvo įsitikinę, kad „Neptūnui“ nepavyks laimėti varžovų arenoje.

Gal tai buvo tos rungtynės, kai Prienų žaidėjai pajautė nuovargį.

Prieš penktąsias rungtynes gerinome puolimą, numatėme išnaudoti gerąsias puses. Laimė, mes neiššvaistėme įgytos persvaros, kaip nutikdavo anksčiau. Tai mano pirmasis titulas tarp vyrų. Labai brangus man.“ „Prienų“ ekipos vyriausiasis treneris Virginijus Šeškus neslėpė apmaudo: „Jau geriau būtume pralaimėję Klaipėdoje. Tai, ką padarėme uostamiestyje, varžovai atliko Prienuose. „Neptūnas“ pirmoje pusėje žaidė fantastiškai – pataikė 9 iš 12 tritaškių. Sunku kovoti, kai varžovai taip pataiko. Jau Klaipėdoje mes rungtyniavome iš paskutinių jėgų.

Kai Prienuose varžovai pabėgo, vytis jėgų nebebuvo. Pradėjome vaikiškai klysti.“ Begalinė direktoriaus laimė

LKL mažajame finale rezultatyviai rungtyniavęs „Neptūno“ puolėjas Deividas Gailius pasidžiaugė, kad į penktąją pergalę visi komandos žaidėjai įnešė savo indėlį. „Todėl ir buvo lengva“, – pastebėjo jis.

Tomo Raginos nuotr.

Klubo direktorius Osvaldas Kurauskas prisipažino, kad tokio džiaugsmo nebuvo patyręs net tais laikais, kai pats žaidė. „Tik kai laimėjome supratau, koks tai begalinis džiaugsmas, – tryško džiaugsmu vadovas. – Norėjosi atvesti Klaipėdą į prizinę vietą. Ir tai pavyko. Neįsivaizdavau, kad bus toks sunkus sezonas. Įsirašėme į istoriją didžiulėmis raidėmis. Pagaliau nutrauksime kalbas, klausimus, kaip gali būti, kad trečio pagal dydį miesto Lietuvoje komanda negali užimti trečiosios vietos“. „Neptūnas“ pradėjo švęsti net nesibaigus rungtynėms. Likus iki susitikimo pabaigos 20 sek. abi ekipos nustojo rungtyniauti. Kol tiksėjo paskutinės sekundės, klaipėdiečiai jau glėbesčiavosi, o po finalinės sirenos, vilkėdami specialiai pagamintus marškinėlius, šoko, skandavo ir džiaugėsi su būriu aistruoliu. Šampano purslai liejosi ir aikštėje, ir drabužinėje. Kartu su krepšininkais sėkme džiaugėsi ir klubo valdybos pirmininkas Eugenijus Gentvilas.

Pergalės šventimas buvo pratęstas autobuse, o grįžus į Klaipėdą, iki gilios nakties dirbusiame naktiniame klube.

Vakar Kaune jau buvo surengtos LKL čempionato pabaigtuvių iškilmės. 15-ąjį kartą čempionais buvo vainikuoti Kauno „Žalgirio“ krepšininkai. Sidabro medaliai atiteko Vilniaus „Lietuvos rytui“, bronzos – „Neptūnui“. Į laikinąją sostinę išvyko beveik visi klaipėdiečiai. Dėl suplanuotų atostogų Anglijoje, medalį vėliau atsiims uostamiesčio klubo puolėjas Vytautas Šarakauskas.

13

trečiadienis, gegužės 15, 2013

sportas Palangoje surengtame Lietuvos pavasario kroso čempionate Klaipėdos lengvaatlečiai šventė įspūdingą pergalę. Uostamiesčio bėgikai, pelnę 307 taškus, artimiausius varžovus – šiauliečius aplenkė net 123 taškais.

Pranašumas: Klaipėdos lengvaatlečiai, ugdomi trenerio M.Krakio (stovi kairėje) akivaizdžiai aplenkė kitų miestų bėgikus.

Kroso pirmenybėse – klaipėdiečių triumfas Į šešetukus patekę miesto sportininkai Vieta, sportininkas Moterys (5000 m)

4. N.Balnaitė Jaunuoliai (7000 m)

1. D.Butkevičius 4. L.Jasinskas Jaunuolės (5000 m)

4. E.Puidokaitė Jauniai (4000 m)

1. B.Mickus 4. M.Astrauskas Jaunės (3000 m)

1. E.Morenaitė 3. E.Saudargaitė 4. D.Curikova Jaunučiai (2000 m)

2. D.Matias 3. M.Kabelis Jaunutės (2000 m)

2. A.Butkevičiūtė Mergaitės (1000 m)

1. U.Žvinklytė

Startai: vyrų grupėje rungtyniavusiems klaipėdiečiams I.Liutkui (Nr.

53) ir M.Kuliauskui (Nr. 46) pavyko patekti į dešimtuką.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Tokios komandos nugalėtojos persvaros neatsimena net krosų varžybų senbuviai.

Klaipėdiečiai pasiekė efektingą revanšą už apmaudžią nesėkmę praėjusiais metais, kai gimtajame mieste jie, pelnę 210 taškų, vienu tašku pralaimėjo Šiaulių ekipai.

Ir tarp klubų pirmavo Klaipėdos komanda „Nikė“. Septintus metus paeiliui pergalę šventę jos nariai pelnė 197 taškus. Pagrindiniai konkurentai – Šiaulių „Stadijos“ lengvaatlečiai – 123 taškus. Šalies čempionais tapo keturi uostamiesčio bėgikai – Dominykas Butkevičius, laimėjęs jaunuolių 7000 m varžybas (21 min.

Sąlygos: greitakojams teko klampoti ir per pajūrio smėlį.

Rūtos Baranauskaitės nuotr.

34 sek.), Benediktas Mickus, buvęs greičiausias tarp jaunių (4000 m – 12 min. 20 sek.), Eglė Morenaitė, triumfavusi tarp jaunių merginų (3000 m – 11 min. 33 sek.), ir Ugnė Žvinklytė, neturėjusi sau lygių tarp mergaičių (1000 m – 3 min. 23 sek.).

Sidabro medalius iškovojo du greitakojai – Danielius Matias (2000 m – 6 min. 28 sek.) ir Aušra

Butkevičiūtė (2000 m – 7 min. 25 sek.), užėmę antrąsias vietas tarp jaunučių.

Kopti ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio iškovojo teisę trys uostamiesčio sportininkai – Emilija Saudargaitė (jaunės, 3000 m – 11 min. 43 sek.), Mantas Kabelis (jaunučiai, 2000 m – 6 min. 31 sek.) ir Žilvinas Songaila (berniukai, 1000 m – 3 min. 19 sek.).

Berniukai (1000 m)

3. Ž.Sungaila

Visus prizininkus išugdęs jaunas treneris Mindaugas Krakys neslėpė džiaugsmo: „Tai – įspūdinga pergalė. Tokio rezultato net negalėjau susapnuoti. Malonu, kad tai – realybė. Pastaruoju metu Klaipėdoje auga didelė banga perspektyvių lengvaatlečių, kurie jau šiandien sudaro stiprią konkurenciją suaugusiems“.

Pergalės Šveicarijoje Česlovas Kavarza Šveicarijos atvirame kiokušin karatė čempionate puikiai pasirodę Klaipėdos „Okinavos“ klubo atstovai iškovojo penkis medalius.

Kata (technikos demonstravimo) rungtyje sėkmingai rungtyniavo Ričardas Bytautas ir Artūras Zavalnyj. Pirmą kartą tokio lygio varžybose dalyvavęs R.Bytautas jaunučių grupėje pranoko visus 14 varžovų ir iškovojo čempiono vardą.

Lietuvos čempionui A.Zavalnyj buvo puiki proga surengti generalinę repeticiją prieš artėjančias Europos jaunių pirmenybes. Dėl ligos ilgai nesitreniravęs klaipėdie-

tis pelnė bronzos medalį. Nugalėjo šios rungties favoritas – sportininkas iš Ukrainos.

Klaipėdiečiai būtų daugiau laimėję titulų kata varžybose, tačiau dėl nesusipratimo varžybų organizatoriai dalyvauti leido ne septyniems, kaip buvo numatyta, o tik dviem „Okinavos“ sportininkams.

Kumitė (kovų) rungtyje triumfavo Arnas Balčinas, įtikinamai laimėjęs tris kovas.

Jaunių grupėje pajėgius varžovus įveikęs A.Zavalnyj, iškovojo sidabro medalį. Jis tik finale nusileido Ukrainos sportininkui.

Bronzos žetoną pelnė Justas Troiničius, turėjęs pripažinti net 20 kg sunkesnio varžovo prana-

šumą. Apmaudžiausiai varžybos susiklostė praėjusių metų Šveicarijos čempionui Dominykui Mockui, pirmoje kovoje susitikusiam su pajėgiu varžovu iš Kazachstano. Klaipėdietis nokautavo jį kojos smūgiu, tačiau teisėjai vietoje pergalės skyrė pražangą ir pašalino D.Mockų iš čempionato.

Anot „Okinavos“ atstovės Jurgitos Činauskaitės-Četiner, Šveicarijos čempionatas sulaukia stipriausių sportininkų iš daugelio šalių, kurie ruošiasi dalyvauti birželio mėnesį šioje valstybėje vyksiančiame Europos čempionate, todėl laimėti šioje Senojo žemyno šalyje nėra lengva.

Trofėjai: mūsų miesto karatė kovotojai su laimėtomis taurėmis, me-

daliais ir diplomais.

14

trečiADIENIS, gegužės 15, 2013

pasaulis „Ne“ gėjams

Su­laikė agentą

Su­kilė­lių žiau­ru­mas

Mask­vos me­ri­ja pa­skelbė ne­ ke­ti­nan­ti pa­ten­kin­ti les­bie­čių, gėjų, bi­sek­sua­lių ir lytį pa­kei­ tu­sių as­menų bend­ruo­menės pra­šy­mo leis­ti su­reng­ti sos­ tinė­je ei­ty­nes ge­gužės 25 d.

Iki šiol vi­si sek­sua­li­nių ma­ žumų mėgi­ni­mai gau­ti lei­dimą reng­ti ak­ci­jas ne­su­lauk­da­vo Mask­vos vald­žios pa­lai­ky­mo.

Ru­si­jos pa­reigū­nai su­laikė Mask­vo­je dir­busį įta­riamą JAV cent­rinės žval­gy­bos val­dy­bos agentą, o vėliau per­davė jį at­gal JAV am­ba­sa­dai. Apie tai pra­ nešė Ru­si­jos fe­de­ra­linė sau­gu­ mo tar­ny­ba. Įta­ria­mas agen­tas Rya­nas C.Fogle’as dir­bo pri­si­ deng­da­mas am­ba­sa­dos tre­čio­ jo sek­re­to­riaus pa­rei­go­mis.

„Hu­man Rights Watch“ ir Si­ri­ jos opo­zi­cinė Na­cio­na­linė koa­ li­ci­ja pa­smerkė šiurpų vaiz­do ­ įrašą, ku­ria­me ma­ty­ti, kaip vie­nas su­kilė­lis ko­vo­to­jas išp­jau­na Si­ri­jos ka­riui širdį ir ją val­go. Ta­da jis prie la­vo­no pa­ reiškė: „Pri­sie­kia­me Die­vui, kad su­val­gy­si­me jūsų šir­dis ir ke­pe­nis, jūs, Bas­ha­ro šu­nys.“

Trečias Te­midės kir­tis Buvęs Ita­li­jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni kaip rei­kiant įsiu­ti­ no teisė­saugą. Tre­čio­ji by­la prie­š mag­natą taip pat ga­li baig­tis kalė­ji­mo nuo­sprend­žiu, jei teis­ mas pa­ten­kins pro­ku­rorų pra­ šymą pa­tup­dy­ti S.Ber­lus­co­ni į be­langę.

To­kią bausmę pro­ku­ro­rai siū­lo už tai, kad S.Ber­lus­co­ni ly­tiš­kai san­ ty­kia­vo su ne­pil­na­me­te Ka­ri­ma El Mah­roug, o pa­skui pa­si­nau­do­jo tar­ny­bi­ne pa­dėti­mi ir ją išt­raukė iš areš­tinės. Mo­te­ris bu­vo su­lai­ ky­ta va­gi­liau­jan­ti.

Ma­ža to, teis­mui kal­tin­to­jai pa­ si­ūlė užd­raus­ti po­li­ti­kui iki gy­ve­ ni­mo ga­lo dirb­ti vals­tybės tar­ny­ bo­je.

Kal­tin­to­jai siūlė užd­raus­ti po­li­ti­kui iki gy­ve­ni­mo ga­lo dirb­ti vals­tybės tar­ny­bo­je.

Tai jau tre­čio­ji by­la, ku­rio­ je tei­sia­mas S.Ber­lus­co­ni. Anks­ čiau dėl vie­na­me jo ži­niask­lai­dos im­pe­ri­jos laik­raš­čių „Il Gior­na­ le“ išs­paus­dintų nu­te­kintų slap­to po­li­ci­jos klau­sy­mo­si ste­nog­ramų teis­mas S.Ber­lus­co­ni skyrė metų laisvės at­ėmi­mo bausmę.

Nu­te­kin­to­se skam­bu­čio ste­ nog­ra­mo­se bu­vo kal­ba­ma apie drau­di­mo gi­gantės „Uni­pol“ ban­dymą pe­rim­ti banką BNL. Straips­niu siek­ta prie­š 2006 m. rin­ki­mus disk­re­di­tuo­ti vieną De­ mok­ratų par­ti­jos aukš­to ran­go

narį. S.Ber­lus­co­ni bro­lis Pao­lo, „Il Gior­na­le“ re­dak­to­rius, bu­vo nu­ teis­tas kalė­ti dve­jus me­tus ir tris mėne­sius.

O Mi­la­no ape­lia­ci­nis teis­ mas prie­š sa­vaitę pa­li­ko ga­lio­ ti že­mesnės ins­tan­ci­jos teis­mo spren­dimą skir­ti ket­ve­rių metų kalė­ji­mo bausmę dėl mo­kes­čių klas­to­ji­mo, jo bend­ro­vei „Me­ dia­set“ įsi­gy­jant filmų ro­dy­mo tei­ses. Be to, teis­mas pen­ke­riems me­tams užd­raudė S.Ber­lus­co­ni ei­ti vals­ty­bi­nes pa­rei­gas.

Tie­sa, šį spren­dimą dar tu­ri pa­ tvir­tin­ti ka­sa­ci­nis teis­mas, į kurį kreipė­si mag­na­to ad­vo­ka­tai. Ta­ čiau tai jau pa­sku­tinė ins­tan­ci­ja, ku­riai ga­li­ma skųstis.

Tie­sa, ma­žai kas ti­ki, kad S.Ber­ lus­co­ni ra­gaus kalė­ji­mo duo­nos.

Jam yra 76 me­tai, o pa­gal Ita­li­ jos įsta­ty­mus vy­res­ni nei 75 me­ tų žmonės, nu­teis­ti kalė­ti ma­žiau nei dve­jus me­tus, rea­liai į kalė­ jimą ne­siun­čia­mi. Daž­niau­siai at­ si­per­ka­ma vie­šai­siais dar­bais.

Be to, S.Ber­lus­co­ni ad­vo­ka­tai nea­be­jo­ti­nai ban­dys vil­kin­ti vi­ sas by­las, kad joms sueitų se­na­ ties terminas.

Mag­na­tas il­gai neigė kal­ti­ni­ mus, kad ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su K.El Mah­roug per vieną iš va­di­ namųjų bun­ga bun­ga va­karė­lių sa­vo vi­lo­je ne­to­li Mi­la­no. Kal­ti­ ni­mus, esą dir­bo pro­sti­tu­te, neigė ir pa­ti K.El Mah­roug. Ji pra­ėjusį mėnesį net su­rengė pro­testą prie Mi­la­no teis­mo ir reiškė pa­si­pik­ti­ nimą, kad ją kal­ti­na san­ty­kia­vus su bu­vu­siu Ita­li­jos prem­je­ru.

Pats S.Ber­lus­co­ni taip pat pik­ ti­no­si teisė­sau­ga sa­ky­da­mas, kad teisė­jai nu­si­statę prie­š jį.

AFP, „Eu­ro­news“, BNS inf.

Krūties vėžys – daž­niau­sia mo­ terų on­ko­lo­ ginė li­ga pa­sau­ ly­je. Norė­da­ma jos iš­veng­ti Ho­li­vu­do su­perž­vaigždė An­ge­ li­na Jo­lie ry­žo­si, kad jai būtų at­ lik­ta pre­ven­cinė abiejų krūtų pa­ša­li­ni­mo ope­ra­ci­ja.

Ži­nia: A.Jo­lie norėtų, kad vi­sos mo­te­rys su­si­rūpintų sa­vo svei­ka­ta. „Reu­ters“ nuo­tr.

A.Jolie: „Sprendimas nesumenkina moteriškumo“ Daž­niau­sia vėžio for­ma

Kiek­vie­nais me­tais krūties vėžys diag­no­zuo­ja­mas dau­giau nei mi­li­ jo­nui mo­terų vi­sa­me pa­sau­ly­je. Iš jų kas­met net 600 tūkst. mirš­ta.

ES ša­ly­se šio ti­po vėžys pa­ts daž­ niau­sias. Lie­tu­vo­je mir­čių nuo krū­ ties vėžio kas­met daugė­ja. Be to, kas­met pa­cientės vis jau­nesnės.

Daž­niau­siai ši li­ga būdin­ga 55–65 metų mo­te­rims, ta­čiau vis daž­niau pa­si­tai­ko at­vejų, kai vėžys diag­no­ zuo­ja­mas 45–49 metų mo­te­rims.

Per me­tus Lie­tu­vo­je iš vi­so diag­ no­zuo­ja­ma apie 1,2 tūkst. naujų krūties vėžio at­vejų. Pa­ly­gin­ki­me: JAV ati­tin­ka­mai diag­no­zuo­ja­ma apie 180 tūkst. at­vejų.

Ryž­tin­gas spren­di­mas

Smūgis: pro­tes­tuo­to­jai nu­švilpė S.Ber­lus­co­ni ša­li­ninkų mi­tingą prie­š

teisė­saugą.

„Reu­ters“ nuo­tr.

37-erių A.Jo­lie vi­sai ne­tikė­tai pra­ bi­lo apie tai, kad bi­jo­da­ma su­si­rgti krūtų vėžiu nu­sprendė at­lik­ti dvi­ gubą mas­tek­to­miją.

Ak­torė pa­skelbė apie tai straips­ ny­je „Ma­no me­di­ci­ni­nis pa­si­rin­ki­ mas“ („My Me­di­cal Choi­ce“), kurį pa­skelbė JAV dien­raš­tis „The New York Ti­mes“. A.Jo­lie rašė, kad pa­ si­rin­ko at­lik­ti pro­cedūrą, nes tu­ri geną, di­di­nantį krūties ir kiau­šid­žių vėžio ri­ziką.

Pa­sak jos, gy­dy­to­jai nu­statė, kad dėl ge­no BRCA1 jai yra net 87 pro­c. krūties vėžio ir 50 pro­c. kiau­šid­žių vėžio ti­ki­mybė. Ak­torė, be to, pri­ dūrė, kad jos mo­ti­na mirė nuo vė­ žio būda­ma 56-erių.

„Kai su­ži­no­jau, kad to­kia ma­no tik­rovė, nu­sprend­žiau būti ak­ty­ vi ir su­ma­žin­ti tą ri­ziką, kiek ga­liu.

Priė­miau spren­dimą at­lik­ti pre­ ven­cinę dvi­gubą mas­tek­to­miją, – pa­brėžė A.Jo­lie. – Pradė­jau nuo krūtų, nes man krūties vėžio ri­ zi­ka di­desnė ne­gu kiau­šid­žių, ir ta ope­ra­ci­ja su­dėtin­gesnė.“ Li­go­ninė­je A.Jo­lie pra­lei­do iš vi­ so tris mėne­sius ir da­bar, kaip ji ra­ šė, vėžio ri­zi­ka su­men­ko iki 5 pro­c.

Ak­torė džiaugė­si, kad jos vai­kams da­bar ne­reikės bai­min­tis, jog pra­ ras mo­tiną.

Kai su­ži­no­jau, kad to­kia yra ma­no tik­ rovė, nu­sprend­žiau būti ak­ty­vi ir su­ma­ žin­ti ri­ziką.

Kar­tu ak­torė pa­ra­gi­no vi­sas mo­ te­ris pa­si­rūpin­ti sa­vo svei­ka­ta. Taip pat ji pa­dėko­jo sa­vo vy­rui Ho­li­vu­ do žvaigž­dei Bra­dui Pit­tui, kad šis ją pa­laikė. „Nusp­rend­žiau pa­sa­ky­ti vie­šai, nes yra dau­gybė mo­terų, ku­ rios ne­ži­no, kad gy­ve­na vėžio šešė­ ly­je, – pa­brėžė straips­ny­je A.Jo­lie.

– Man pa­si­sekė, kad tu­riu gy­ve­ni­ mo par­tnerį B.Pittą. Jis ma­ne la­bai pa­lai­ko ir ap­gau­bia mei­le. Kiek­vie­ nam, ku­rio mer­gi­nos ar žmo­nos lau­ kia toks iš­ban­dy­mas, ga­liu pa­sa­ky­

ti, kad tu esi la­bai svar­bi šio pro­ce­so da­lis.“ A.Jo­lie pri­dūrė: „Spren­di­mas ne­su­men­ki­na mo­te­riš­ku­mo.“ „Gy­vybė svar­biau už grožį“

Dvi­gu­ba mas­tek­to­mi­ja yra at­lik­ta tūkstan­čiams mo­terų. Per­nai to­kiai ope­ra­ci­jai ry­žo­si ro­ke­rio Oz­zy Os­ bour­ne’o žmo­na Sha­ron, su­ži­no­ju­ si apie ga­limą grėsmę. Be­je, Sh.Os­ bour­ne jau sir­go gaub­tinės žar­nos vėžiu ir jį iš­si­gydė. „Kai su­ži­no­jau, kad tu­riu krūties vėžio geną, pa­ gal­vo­jau: „Pers­va­ra ne ma­no pusė­ je.“ Jau bu­vau sir­gu­si vėžiu, ne­ norė­jau gy­ven­ti sle­gia­ma ne­ri­mo.

Nusp­rend­žiau viską pa­ša­lin­ti ir at­li­kau dvi­gubą mas­tek­to­miją“, – pra­ėju­sių metų lapk­ritį pa­sa­ko­jo gar­saus ro­ke­rio žmo­na.

Sausį apie tai, kad at­li­ko ma­stek­ to­mi­jos pro­cedūrą, pra­nešė kon­ kur­so „Mis Ame­ri­ka“ da­lyvė Al­lyn Ro­se. Mo­te­ris sakė, kad jai me­di­kai ne­nus­tatė BRCA1 ir BRCA2 genų, ta­čiau ap­ti­ko kitą pa­vo­jingą geną, ga­lintį kel­ti grėsmę. Krūties vėžys pa­kir­to jos mo­tiną, mo­čiutę ir tetą, todėl A.Ro­se pa­reiškė, kad jai „gy­ vybė svar­biau už grožį“.

Taip pat krūtų ša­li­ni­mo ope­ra­ciją yra at­li­ku­si bu­vu­si mu­zi­kos grupės „Li­ber­ty X“ narė Mi­chel­le Hea­ton.

Mo­te­ris ry­žo­si ope­ra­ci­jai po to, kai su­ži­no­jo, kad tu­ri BRCA2 geną. Tai reiš­kia, kad krūties vėžio ri­zi­ka bu­ vo 80 pro­c.

BBC, „Dai­ly Mail“, „NBC News.com“, BNS inf.

19

trečiadienis, gegužės 15, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Manto Dubausko knygą „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“.

Mantas Dubauskas. „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“. Daugelis „Snoro“ istorijos epizodų verti atskiros knygos. Galima būtų rašyti apie ilgametį banko vadovą Raimondą Baranauską ir statytą valdžios piramidę arba apie pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą ir jo puoselėtą viziją Europoje sukurti finansinę ir automobilių verslo imperiją. Detektyvo plunksnos verta istorija, kaip Lietuvos bankas rengėsi perimti „Snorą“, kaip paskleista žinia apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko komandiruotę ir atostogas, nors jis nė neplanavo keliauti... Ši knyga nepretenduoja pateikti absoliučios tiesos. „Snoro“ istorijoje slypi tiek paslėptų galų, kad būtų neįmanoma per porą mėnesių visų jų išraizgyti ir sudėti į vieną knygą, bet pateikiami faktai ir nuomonės padės atskleisti, kas per 19 metų nutiko „Snore“, kokie žmonės vadovavo bankui ir kada įvyko didysis lūžis, po kurio Lietuvos bankas nusprendė nacionalizuoti ketvirtą pagal dydį šalies komercinį banką.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 21 d.

Avinas (03 21–04.20). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks aplinkinių ir artimųjų pritarimo bei meilės. Galite susipykti su jaunais žmonėmis, todėl patirsite stresą.

Jautis (04 21–05 21). Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars.

Dvyniai (05 22–06.21). Suvoksite savo vidinius ir psichologinius procesus. Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena atlikti įvairius darbus. Esate kupinas energijos ir emocijų, bet nepraraskite savitvardos. Todėl nesiimkite nieko nauja. Tiesiog dirbkite savo darbą.

Liūtas (07 23–08 23). Labai sėkminga diena. Iš naujo įvertinsite tai, kas gera, pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Tik nepasiduokite euforijai.

Mergelė (08 24–09 23). Pajusite stiprų poreikį bendrauti. Norėsite prieštarauti kitų žmonių vertybėms, plaukti prieš srovę. Nieko svarbaus nespręskite, ypač jeigu jaučiate, kad ne iki galo supratote situaciją.

Svarstyklės (09 24–10 23). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis.

Skorpionas (10 24–11.22). Galbūt su kuo nors konfliktuosite. Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Būtent šitas bruožas padės jums išvengti nemalonumų. Šaulys (11 23–12.21). Aptarinėdami vertybes nesutiksite su artimais žmonėmis arba autoritetingais asmenimis. Iš jūsų niekas neatima teisės išsakyti savo nuomonę, bet pasistenkite ją aplinkiniams pateikti tinkamai ir suprantamai.

Ožiaragis (12 22–01 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti tai, kas nemalonu, todėl pravers ir gebėjimas susitarti.

Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko nors neįprasta, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Patirsite malonių įspūdžių bendraudamas su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus ir sugebėsite išspręsti svarbias problemas.

Orai

Hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šiandien dieną šils iki 20 laipsnių, bus debesuota su pragiedruliais. Ke­ tvirtadienio naktį bus apie 12 laipsnių šilumos. Dieną oro temperatūra pakils iki 22 laipsnių, nedidelis lietus numatomas daugelyje šalies rajonų.

Šiandien, gegužės 15 d.

+19

+15

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+18

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+20

5.24 21.41 16.17

136-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 230 dienų.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +23 Brazilija +24 Briuselis +16 Dublinas +10 Kairas +29 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18

kokteilis Du­ris iš­te­pė alie­ju­mi Il­gai gal­vo­ju­si Al­do­na su­mąs­tė bū­dą, kaip ko­vo­t i su ant du­r ų kli­juo­ja­mais skel­bi­mais. „Sy­kį net te­ko nu­skus­ti pri­ kli­juo­tą raš­te­lį, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris. – Po to kar­to du­ris iš­te­piau pa­pras­tu au­ga­ li­niu alie­ju­mi. Dau­giau ne­rei­kia varg­ti – nie­kas nie­ko ne­bek­li­juo­ja.“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+13 +13 +27 +25 +19 +10 +16 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+22 +14 +20 +20 +12 +23 +24 +21

Vėjas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+15

+15

+12

4

+14

+17

+18

+14

1

rytoj

penktadienį

+22

Vilnius

+21

Alytus

Vardai Algedas, Izidorius, Jaunutė, Sofija.

gegužės 15-ąją

Rytas

+16

Marijampolė

2–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+20

+19

+16

4

1859 m. Pa­r y­ž iu­je gi­mė pran­c ū­z ų moks­l i­n in­k as Pier­re’as Cu­r ie. 1903 m. kar­tu su sa­vo žmo­na Ma­rie Cu­rie ga­vo No­be­lio pre­mi­ ją už pa­sie­ki­mus fi­zi­ko­je.

1891 m. Ki­je­ve, Uk­rai­nos sos­ti­nė­je, gi­mė ru­sų ra­šy­to­ jas Mi­chai­las Bul­ga­ko­vas, ži­ no­mas kaip ro­ma­no „Meist­ ras ir Mar­ga­ri­ta“ au­to­rius.

1920 m. su­si­r in­kęs 112 at­sto­vų Lie­tu­vos Stei­gia­ ma­sis Sei­mas, iš­rink­tas 1920 m. ba­lan­džio 14–16 d., pa­skel­bė Lie­tu­vą de­ mok­ra­ti­ne res­pub­li­ka.

1977 m. gi­mė daug­kar­ ti­nė Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių Lie­tu­vos čem­pio­ nė Eg­lė Vi­soc­kai­tė.

1989 m. SSRS pre­zi­den­ tas Mi­c hai­l as Gor­b a­ čio­vas Pe­k i­ne pa­reiš­kė apie ki­nų-so­vie­tų prieš­ prie­šos baig­tį.

1990 m. so­v ie­t ų ka­rei­ viai mė­g i­no įsi­verž­t i į ne­prik­lau­so­my­bės at­kū­ ri­mą pa­skel­bu­sios Lat­vi­ jos par­la­men­tą.

2012 m. 35 ka­ra­tų dei­man­ tas, kuriuo 1610 m. ­puo­šė­si Ma­rie de Me­di­ci, auk­ cio­ne Že­ne­vo­je bu­vo nu­ pirk­tas už 9 mln. Švei­ca­ri­ jos fran­kų (25,9 mln. li­tų). .

Sap­ni­nin­kas

Rei­ka­la­vi­mai: kai ku­rie skel­bi­mai

sa­vo tu­ri­niu pra­skaid­ri­na nuo­tai­ką.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Ki­tur – sa­va tvar­ka Sin­ga­pū­re įsta­ty­mas nu­ro­do, kad kiek­ vie­nas, pa­si­nau­do­jęs tua­le­tu, pri­va­lo nu­leis­ti van­de­nį. „Kok­tei­lio“ ma­ny­mu, klu­bų, ba­rų ir ki­tų įstai­gų sa­vi­nin­kams ne­be­rei­kia tua­le­tuo­se kli­juo­ti vie­no už ki­tą kvai­les­nių skel­bi­mų – pra­šy­mų, rei­ ka­la­vi­mų, nu­ro­dy­mų ar inst­ruk­ci­jų.

Iš bo­bu­lės die­no­raš­čio „Bu­vau šian­dien baž­ny­čio­je, – sa­vo už­ra­ šuo­se brūkš­te­lė­jo Mag­da­le­na. – Nuė­jau iš­pa­žin­ties. Ku­ni­gė­liui (o jau­nas, dai­lus, net man sei­lė nu­tį­so) sa­kau: „Kle­bo­nė­li, nu­si­dė­jau su sve­ti­mu“. Anas, pa­žvel­gęs į ma­ne kaip į ko­kią ar­cheo­lo­gi­nę iš­ka­se­ ną, sa­ko: „Tai, ba­by­te, jums tiek me­tų, o man apie tai kal­ba­te. Ar ga­li taip bū­ti?“.

Sa­kau – ga­li. Tuo­met ku­ni­gė­lis pa­klau­ sė: „Ka­da čia taip bu­vo?“ Aš jam sa­kau – prieš 50 me­tų. Kle­bo­nė­lis net pyk­te­lė­jo: „Ko gi tu man gal­vą kvar­ši­ni su tuo, kas bu­vo prieš 50 me­tų“. O aš jam ir sa­kau: „Na, kad ma­lo­nu pri­si­min­ti!“

Neb­lo­ga sta­tis­ti­ka Praė­ju­siais me­tais Klai­pė­do­je gi­mė 2 tūkst. nau­ja­gi­mių. Kar­tu su Vil­niu­mi tai vie­nin­te­liai di­die­ji Lie­tu­vos mies­tai, ku­ riuo­se dau­giau žmo­nių gi­mė nei mi­rė.

Links­mie­ji tirš­čiai Vy­ras ir žmo­na lo­vo­je nak­tį. Žmo­na: – Mie­la­sis, vi­sa­da bu­vau įsi­ti­ki­nu­si, bet da­bar tie­siog no­riu iš­girs­ti dar kar­tą: ar tu ma­ne my­li?

Vy­ras, kiek pa­mąs­tęs, klau­sia: – Kiek?

– 3600 li­tų, mie­la­sis. Tai ran­ki­nu­kas, pa­ga­min­tas iš tik­ros kro­ko­di­lo odos, la­bai pa­tin­ka.

– Ge­rai.

Po ke­le­to mi­nu­čių vy­ras sa­ko: – My­li­mo­ji ma­no! Sa­kiau, kad aš my­liu ta­ve, kad tu gra­žiau­sia, pa­ti pro­tin­giau­ sia ir vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je? Žmo­na, kiek pa­mąs­čiu­si: – Kiek?

– Dvi die­nos, my­l i­mo­ji. Paž­ve­jo­siu ir grį­šiu. Čes­ka (397 719; vy­rai, ar tie­sa, kad mo­te­rys – lyg la­ga­mi­nai: ir ne­šti sun­ku, ir iš­mes­ti gai­la?)

At­jau­ta: on­ko­lo­gi­niams li­go­niams svar­bi ne tik fi­nan­si­nė, bet ir emo­ci­nė pa­ra­ma.

Į „Vil­ties bė­gi­mą“ – ir dviračiais Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Šeš­ta­sis „Vil­ties bė­gi­mas“, star­tuo­ sian­tis dvi­ra­ti­nin­kų de­san­tu, Klai­ pė­dos va­sa­ros kon­cer­tų est­ra­do­ je fi­ni­šuos dva­sin­gu ir įspū­din­gu kon­cer­tu, ku­rio tiks­las on­ko­lo­gi­ niams li­go­niams su­teik­ti taip rei­ kia­mą psi­cho­lo­gi­nę pa­ra­mą.

Ge­gu­žės 19 d. vyk­sian­čio „Vil­ ties bė­gi­mo“ or­ga­ni­za­to­riai dė­ko­ja tūks­tan­čiams da­ly­vių, ku­rių sie­los per­nai ban­ga­vo Klai­pė­dos gat­vė­se.

Ak­ci­jos va­do­vas bro­lis Be­ne­dik­ tas Jur­čys vy­lė­si, kad jau šių me­tų ren­gi­nys taps dar įspū­din­ges­nis nei bū­ta iki šiol. „Vi­s iems, be­s i­r uo­š ian­t iems šven­tei, no­ri­me primin­ti, jog klai­ pė­die­čiai ypa­tin­gą dė­me­sį tu­rė­tų at­kreip­ti į ak­ci­jos star­tą ir fi­ni­šą“, – kal­bė­jo B.Jur­čys. Šį kar­tą „Vil­ties bė­gi­mas“ pra­si­ dės 13.45 val. dvi­ra­ti­nin­kų pa­jė­go­ mis prie pre­ky­bos cent­ro BIG.

B.Jur­čys ti­ki­no, kad į pra­smin­gą ren­gi­nį įtrauk­ti dvi­ra­ti­nin­kus, pa­ si­rink­ta neat­si­tik­ti­nai. „No­rė­jo­me, kad „Vil­ties bė­gi­ mas“ pra­si­dė­tų ne lenk­ty­nė­mis, o nuo­tai­kin­ga ir vi­sus uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jus ga­lin­čia įtrauk­ti on­ko­ lo­gi­nių li­go­nių mo­ra­li­nio pa­lai­ky­ mo ak­ci­ja. Dvi­ra­ti­nin­kai ne­sieks re­zul­ta­tų, o jų in­dė­lis į šių me­tų ren­gi­nį la­biau psi­cho­lo­gi­nis. No­ ri­me, kad kiek­vie­nas klai­pė­die­tis ga­lė­tų pri­si­dė­ti ir jaus­tų­si svar­bus.

Bėg­ti ga­li ne vi­si, o sės­ti ant dvi­ra­ čio pa­jė­gūs net ir fi­ziš­kai silp­nes­ ni“, – sa­kė B.Jur­čys.

Dar di­des­nio mies­tie­čių pa­lai­ky­ mo „Vil­ties bė­gi­mo“ or­ga­ni­za­to­riai ti­ki­si bai­gia­mo­jo­je ren­gi­nio da­ly­je.

Fi­ni­šuo­jan­čius bė­gi­kus ir dvi­ra­ ti­nin­kus Va­sa­ros kon­cer­tų est­ra­ do­je 14.30 val. pa­si­tiks gau­sus bū­ rys gos­pe­lo mu­zi­kos at­li­kė­jų.

Kon­cer­te, va­do­vau­ja­ma­me Kris­ ti­nos Žal­do­kai­tės, da­ly­vaus maž­ daug 100 jau­nų įspū­din­gų bal­sų, at­lik­sian­čių spe­cia­lią pro­gra­mą,

ku­rios me­tu skam­bės to­kie kū­ri­ niai kaip „Ama­zing gra­ce“ ar „Oh hap­py day“. „Kon­cer­tas Va­sa­ros est­ra­do­je taps skam­biu bai­gia­muo­ju akor­du šeš­to­jo­je „Vil­ties bė­gi­mo“ ak­ci­jo­je.

No­ri­me pa­ska­tin­ti vi­sus klai­pė­die­ čius pa­si­tik­ti bė­gi­kus ir dvi­ra­ti­nin­ kus, o kar­tu sa­vo bu­vi­mu, min­ti­mis ir pa­ra­ma pa­lai­ky­ti on­ko­lo­gi­nius li­ go­nius. Jiems to la­bai rei­kia“, – ti­ ki­no ak­ci­jos va­do­vas.

Pa­si­ro­dy­mo me­tu su­si­rin­ku­siuo­ sius sa­vo bal­sais džiu­gins Klai­pė­ dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ro su­ di­ja „Vo­ca­lis“, Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro džia­zo stu­di­ja „Ju­nior Ci­ ty Jazz“ ir dai­nos stu­di­ja „Ke­be­ riokšt“, uos­ta­mies­čio „Var­po“ gim­na­zi­jos miš­rus cho­ras, Gargž­ dų mu­zi­kos mo­kyk­los dai­nos stu­ di­ja „Svirp­lys“ bei Gargž­dų „Vai­ vo­rykš­tės“ gim­na­zi­jos cho­ras.

So­lo par­ti­jas gos­pe­lo dai­nų re­ per­tua­re at­liks Rai­mon­da Vai­čiū­ tė, K.Žal­do­kai­tė, Ag­nė Bu­bi­lai­tė, Ie­va Ab­ro­si­mo­va.

Sap­ne ma­ty­ti de­gan­čią žva­kę reiš­kia, jog lau­kia pra­mo­ga. Jei žva­kę de­ga­te, ra­ si­te drau­g ų, jei ge­si­na­te – vil­tys neiš­si­ pil­dys, ne­šti de­gan­čią žva­kę – lai­min­gos per­mai­nos. Jei sap­nuo­ja­te žva­kes prie kars­to – gre­sia ne­lai­mė ar net mir­tis. Sap­nuo­ti plau­kus ar ka­są reiš­kia, kad iš ta­vęs kaž­kas juo­kia­si. Pin­ti ka­są – ne­ rim­tas po­žiū­ris į rim­tą da­ly­ką. Sap­nuo­se re­gė­tas ak­la­gat­vis daž­niau­ siai ro­do, kad ne tuo ke­liu gy­ve­ni­me ei­ na­te – rei­kė­tų per­mai­nų. Ak­la­gat­vis ga­li per­spė­ti, kad kaž­ką ne taip da­ro­te ir tai, ką da­bar da­ro­te, tie­siog ne­si­se­ka, pa­ta­ria, kad gal to pro­jek­to ar su­ma­ny­mo ver­tė­ tų vi­sai at­si­sa­ky­ti. Jei ak­la­gat­vį sap­nuo­ ja li­go­nis, tai per­spė­ji­mas, kad ne­rei­kia keis­ti vais­tų ir gy­dy­to­jų – ne­svei­kuo­jan­ tiems tai ap­skri­tai ge­ras sap­nas.  Sap­nuo­ti mė­nu­lio pil­na­tį – lai­min­ ga mei­lė. No­ta­ras sap­ne – rū­pes­čiai, su­si­ję su vy­res­nio am­žiaus na­miš­kių ar įta­kin­ gų žmo­nių ne­pa­si­ti­kė­ji­mu. Jei sap­nuo­ ja­te, kad esa­te no­ta­ras, dar tą pa­tį mė­ ne­sį teks il­gai lauk­ta at­sa­kin­ga už­duo­ tis, ku­ri nu­lems atei­tį. Jei no­ta­ras tvar­ ko jū­sų do­ku­men­tus, šei­mos rei­ka­lai ati­trauks nuo įpras­to dar­bo, teks nu­si­ leis­ti, pri­pa­žin­ti sa­vo klai­das, kai tik­rai no­rė­si­te, jog baig­tų­si ne­san­tai­ka. Kon­ sul­tuo­t is su no­ta­ru – at­kak­laus žmo­ gaus pa­v yz­dys, pa­t ir­t is taps pa­v yz­ džiu. Mo­te­riai šis sap­nas ga­li reikš­ti ir no­rą gy­ven­ti sa­va­ran­kiš­kai, pa­si­nau­ do­ti pa­lan­kia pro­ga at­skleis­ti ori­gi­na­ lius su­ge­bė­ji­mus, nors tam ir ne­pri­tars ki­ti šei­mos na­riai. Sap­ne su­kur­ti par­ti­ją – lyg at­vi­ras pa­ ta­ri­mas da­ly­vau­ti rin­ki­mų kam­pa­ni­jo­ je. Bū­ti iš­mes­tam iš par­ti­jos reiš­kia, kad lau­kia blo­gas gy­ve­ni­mas.