2013-05-16 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 16, 2013

www.kl.lt

Suo­mi­jos pre­zi­den­tas S.Nii­nistĂś ir D.Gry­baus­kai­tÄ— ati­da­rÄ— nau­ją­jÄ… „For­tum“ ter­mo­fi­ka­ci­nÄ™ elekt­ri­nÄ™.

Miestas 2p.

Klai­pė­dos gat­vė­se vėl Şa­bo­ja­mas grei­tis.

Mask­vo­je suim­to ťni­po R.Fog­le’o me­to­dai pa­dvel­kė praė­ju­siu am­Şiu­mi.

UĹžribis 9p.

Pasaulis 11p.

Va­sa­ra – sto­vyk­lĹł me­tas Neiť­ven­gia­mai ar­tė­ jan­ti va­sa­ra Ĺža­di­na ne tik dĹžiu­gias emo­ ci­jas. Ne­ma­Şai tė­vĹł spren­dĹžia gal­vo­sō­ kÄŻ, ÄŻ ko­kias pra­mo­ gas ir veik­las ato­ sto­gĹł me­tu ÄŻtrauk­ ti sa­vo at­Şa­las. Iť­ra­ din­gu­mo ne­sto­ko­ jan­tys va­sa­ros sto­ vyk­lĹł or­ga­ni­za­to­ riai siō­lo ga­ly­bÄ™ bō­ dĹł, kaip vai­kĹł lais­ va­lai­kÄŻ nu­spal­vin­ti tu­ri­nin­gais uŞ­siė­mi­ mais ir ne­blÄ—s­tan­ Ä?iais ÄŻspō­dĹžiais.

v.spuryte@kl.lt

Ne­ma­Şai ťiau­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jų jau ťian­dien vėl ga­lės mė­gau­tis ci­vi­li­za­ci­jos pri­va­lu­mais – į bu­tus su­grįť karť­tas van­duo.

Vie­nos ke­lio­niĹł agen­tō­ros, uŞ­sii­ man­Ä?ios sto­vyk­lĹł ke­lia­la­piĹł pla­ ti­ni­mu, par­da­vi­mo va­dy­bi­nin­kas Au­ri­mas Vrub­liaus­kas pri­pa­Şi­ no, jog pa­sta­rai­siais me­tais va­sa­ ros sto­vyk­los tik po­pu­ lia­rė­ja.

„„Atos­to­gos: dau­ge­l io

tė­ve­lių sie­kis – kad vai­kai va­sa­rą leis­tų ne tik links­mai, bet ir pra­smin­gai.

4

Ĺ iandien su

NGA

NKAI DRUS KINI

NERING

A

BIRĹ TO NAS

TRAK AI

VILNIU S

KAUN AS

ANYK

Ĺ ÄŒIAI

IGNA

LINA

ZARA

SAI

Ĺ AKIAI

ÄŒIAIS

PALA

Po­li­ti­kas Vid­man­tas PleÄ?­kai­tis siō­lÄ— nuo kal­bĹł apie se­na­mies­Ä?io gai­vi­ni­mÄ… pe­rei­ti prie rea­liĹł dar­bĹł.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Nuo ĹĄim­tĹł iki tĹŤks­tan­Ä?iĹł

DA

„Rei­kia im­ti flo­mas­te­rÄŻ ir idė­jas ra­ťy­ti ant len­tos.“

Ď bu­tus grįŞ­ta ťil­tas van­duo

l.bieliauskaite@kl.lt

KLAIPÄ–

Kaina 1,30 Lt

3p.

Li­na Bie­liaus­kai­tė

111 (19 714)

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jo tie­ki­mas nuo pir­ma­die­nio bu­ vo nu­trauk­tas dÄ—l hid­rau­li­niĹł ban­ dy­mĹł. Ĺ i­lu­mos tink­lus, ar juo­se nė­ra de­fek­tĹł, pa­di­din­tu slė­giu tik­ri­nu­ sios bend­ro­vÄ—s „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ at­sto­vĹł tei­gi­mu, hid­rau­li­niai ban­dy­mai ĹĄiau­ri­nė­je mies­to da­ly­ je jau baig­ti. Ma­gist­ra­li­nė­se ĹĄi­lu­ mos tra­so­se pa­Şei­di­mĹł ne­ras­ta. JĹł ap­tik­ta tik vie­no­je at­ťa­ko­je, ku­riÄ… ĹĄiÄ… va­sa­rÄ… kaip tik ir nu­ma­ty­ta re­ konst­ruo­ti. „Kvar­ta­lĹł ĹĄi­lu­mos tra­so­se ne­di­ de­liĹł de­fek­tĹł ras­ta, ta­Ä?iau jĹł tik­rai nė­ra dau­giau nei per­nai ar anks­tes­niais me­tais.

3

2

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 16, 2013

miestas

Šilumos jė­gai­nę pa­lai­mi­no pre­zi­den­tai

Pa­ger­bė: Suo­mi­jos pre­zi­den­tas Sau­li Nii­nistö su Lie­tu­vos Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te, kompanijos „Fortum“

viceprezidentu Markusu Rauramo ir uostamiesčio meru V.Grubliausku perkirpo simbolinę juostelę.

Al­ter­na­ty­va: Klai­pė­dos lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je pa­sta­ty­ta jė­gai­

nė ši­lu­mą ga­mins de­gin­da­ma bio­ku­rą ir at­lie­kas.

Tre­čia­die­nį Klai­pė­do­je ofi­cia­liai pra­dė­jo veik­ti pir­mo­ji ša­ly­je ter­mo­fi­ka­ci­nė jė­gai­nė. Elekt­ri­nės ati­da­ry­me su­lauk­ta ypač gar­ bių sve­čių – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos ir Suo­mi­jos pre­zi­den­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

At­sa­kin­go vers­lo pa­vyz­dys

Va­kar ofi­cia­liai ati­da­ry­ta ly­giai prieš dve­jus me­tus pra­dė­ta sta­ty­ti bio­ku­ro ir at­lie­kų de­gi­ni­mo jė­gai­ nė „For­tum Klai­pė­da“. Į elekt­ri­nės ati­da­ry­mo ce­re­mo­ ni­ją at­vy­ku­si ša­lies Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė pa­si­džiau­gė, kad „For­tum Klai­pė­da“, per­dirb­da­ma ko­mu­na­li­nes at­lie­kas, pri­si­de­da prie ap­lin­kos sau­go­ji­mo ir pa­brė­ žė, kad ši ga­myk­la, tai – pi­ges­nė ši­ lu­ma Klai­pė­dos gy­ven­to­jams. „Tai iš tie­sų pa­vy­dė­ti­nas pa­vyz­ dys ki­tų mies­tų me­rams. Tai reiš­kia ne tik pi­ges­nę ši­lu­mą, bet ir daug ma­žes­nę pri­klau­so­my­bę nuo du­jų mo­no­po­lio ir svei­ką kon­ku­ren­ci­ ją tarp ši­lu­mos ga­min­to­jų, ko taip trūks­ta Lie­tu­vo­je“, – sa­kė ša­lies va­do­vė.

Klai­pė­dos me­ro Vy­tau­to Grub­ liaus­ko tei­gi­mu, šios jė­gai­nės dar­ bo pra­džia žy­mės ne tik nau­ją eta­pą ši­lu­mos ga­my­bos ir at­lie­kų tvar­ky­ mo sek­to­riu­je, bet ir pui­kiai iliust­ ruos Klai­pė­dos mies­to at­vi­ru­mą in­ves­ti­ci­joms ir ino­va­ci­joms. Už jas me­ras dė­ko­jo suo­mių in­ves­ tuo­to­jams.

Vi­sas pro­ce­sas esą pa­rei­ka­la­vo ypa­tin­gai di­de­lių ir su­telk­tų bend­ ro­vės „For­tum Klai­pė­da“, ša­lies Vy­riau­sy­bės, sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos pa­stan­gų.

Atei­ties neiš­ven­gia­my­bė

Vi­sa jė­gai­nė­je pa­ga­min­ta ši­lu­ ma yra tie­kia­ma į Klai­pė­dos mies­ to ši­lu­mos tink­lų sis­te­mą, elekt­ros ener­gi­ja – į bend­rą elekt­ros tink­lą. „No­riu pa­si­džiaug­ti, kad mū­ sų po­li­ti­nis ir eko­no­mi­nis bend­ ra­dar­bia­vi­mas su vie­na iš Šiau­rės ša­lių yra toks re­zul­ta­ty­vus. Lie­tu­ vai rei­kia nau­jų tech­no­lo­gi­jų, Lie­

tu­vai rei­kia šva­ros, Lie­tu­vos žmo­ nėms – pi­ges­nės ši­lu­mos, kaip tik ši įmo­nė tai ir su­teiks. 40 pro­cen­ tų ši­lu­mos bus ga­mi­na­ma iš at­lie­ kų“, – ga­myk­los ati­da­ry­mo pro­ga sa­kė D.Gry­baus­kai­tė.

Klai­pė­dos me­ras įsi­ti­ki­nęs, kad jė­gai­nės nau­dą pa­ju­si­me ne­tru­ kus. Esą tai – atei­ties neiš­ven­gia­ my­bė. Pa­sak V.Grub­liaus­ko, nau­ jo­ji ga­myk­la bus vie­nas iš tų ūkio ob­jek­tų, ku­riais uos­ta­mies­tis ga­ lės di­džiuo­tis.

Da­lia Gry­baus­kai­tė:

La­bai lin­kiu, ypač di­die­siems mies­ tams, pa­si­žiū­rė­ti į Klai­pė­dos pa­vyz­dį, į mies­tą, ku­ris ne­bi­jo ri­zi­kuo­ti, ne­bi­jo ino­ va­ci­jų, iš­drįs­ta bū­ti pir­mas.

„Tai – is­to­ri­nė die­na Klai­pė­dai.

Tai – svar­bi ir pra­smin­ga suo­mių ka­pi­ta­lo in­ves­ti­ci­ja. Ki­ta ver­tus, pa­ti ga­myk­la la­bai rim­ta pa­raiš­ka Klai­pė­dos atei­čiai, tap­ti eu­ro­pie­ tiš­kai at­lie­kas tvar­kan­čiu mies­tu.

Tai yra ge­ras pro­jek­tas“, – kal­bė­ da­mas apie ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­nės reikš­mę mies­tui tvir­ti­no V.Grub­ liaus­kas.

Seks Klai­pė­dos pa­vyz­džiu

Svei­ki­ni­mo kal­bo­je Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė iš­reiš­kė vil­tį, kad to­kios įmo­nės at­si­ras ir ki­tuo­se Lie­tu­vos mies­tuo­se. „La­bai lin­kiu, ypač di­die­siems mies­tams, pa­si­žiū­rė­ti į Klai­pė­dos

pa­vyz­dį, į mies­tą, ku­ris ne­bi­jo ri­ zi­kuo­ti, ne­bi­jo ino­va­ci­jų, iš­drįs­ta bū­ti pir­mas“, – sa­kė D.Gry­baus­ kai­tė. Į at­lie­kų de­gi­ni­mo ga­myk­los ati­da­ry­mą Klai­pė­do­je at­vy­ko ir Kau­no me­ras And­rius Kup­čins­ kas, ku­ris pa­tvir­ti­no, jog bend­ro­vė „For­tum Lie­tu­va“ yra iš­si­nuo­mo­ ju­si skly­pą Kau­no lais­vo­jo­je eko­ no­mi­nė­je zo­no­je pa­na­šios jė­gai­ nės sta­ty­bai. „Bend­ro­v ė „Kau­n o ener­g i­ ja“ jiems iš­da­vė pri­si­jun­gi­mo prie cent­ra­li­zuo­tų ši­lu­mos tie­ki­mo tink­lų są­ly­gas. Pa­na­šią ini­cia­ty­vą, kaip Klai­pė­do­je tik­rai svei­kin­tu­ me“, – sa­kė A.Kup­čins­kas.

Kau­ne esą ši­lu­mos ga­my­bos rin­ ko­je si­tua­ci­ja mo­no­po­li­zuo­ta ir rei­ kia di­de­lių pa­stan­gų va­duo­jan­tis iš to­kios pri­klau­so­my­bės. Į Kau­no ra­jo­no La­pių są­var­ty­ną per me­tus at­ve­ža­ma 200 tūkst. to­nų at­lie­kų. Esą jei ir to­liau taip bus, jo už­teks tik 5–6 me­tams.

A.Kup­čins­kas įsi­ti­ki­nęs, kad at­ lie­kų de­gi­ni­mas bū­tų la­bai ge­ras spren­di­mas Kau­nui dar ir šiuo at­ žvil­giu.

Simbolis: įsimintino įvykio proga naujos gamyklos teritorijoje svečiai

pasodino ąžuoliukų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Į ter­mo­fi­ka­ci­nės jė­gai­nės pro­ jek­tą pla­nuo­ta in­ves­tuo­ti apie 140 mln. eu­rų, bet naujausiais skai­čia­ vi­mais, ga­myk­la kai­na­vo 126 mln. eu­rų. „Per kiek lai­ko at­si­pirks ga­myk­ la, pa­sa­ky­ti sun­ku, nes įmo­nės pro­duk­tas bus ši­lu­ma ir elekt­ra, o jų įkai­nių pro­gno­zuo­ti neį­ma­no­ ma. Ne­ži­nia, kaip su­veiks tik­ro­ ji kon­ku­ren­ci­ja at­si­ra­dus to­kiam ši­lu­mos ga­min­to­jui kaip mes“, – svars­tė J.Do­nie­la.

šiuo­tos. To­dėl esą bai­min­tis, kad į kros­nį pa­teks ne­rū­šiuo­tų at­lie­kų, nė­ra pa­grin­do. Į at­mos­fe­rą iš­me­ta­mų ter­ša­ lų mo­ni­to­rin­gas vyk­do­mas pa­čia­ me ga­myk­los ka­mi­ne ir ša­lia jo. Yra di­džiu­lė da­vik­lių sis­te­ma ir toms tech­no­lo­gi­joms ga­myk­lo­je skir­tas vi­sas aukš­tas.

Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­ sau­gos de­par­ta­men­tas rea­liu lai­ku ga­li ste­bė­ti „For­tum Klai­pė­da“ ga­ myk­los iš­me­ti­mus į at­mos­fe­rą. „Žmo­nės klau­sė, o ko­dėl tik Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­ gos de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tai ga­ lės ma­ty­ti tuos duo­me­nis tie­sio­ giai, ko­dėl kiek­vie­nas pi­lie­tis, ku­ris tu­ri in­ter­ne­to priei­gą, ne­ga­lė­tų to pa­da­ry­ti. Ma­nau, kad tai bus įma­ no­ma atei­ty­je, kai vi­sos duo­me­nų pa­tei­ki­mo sis­te­mos bus su­sty­guo­ tos“, – ti­ki­no ga­myk­los at­sto­vas.

Pra­džio­je vie­šai pla­nuo­ja­ma skelb­ti ga­myk­los iš­me­ta­mų ter­ ša­lų pa­ros vi­dur­kį. Tei­gia­ma, kad ant­ra­sis žings­nis bus ga­li­my­bė vi­ siems ši­tą in­for­ma­ci­ją ste­bė­ti tie­ sio­giai sa­vo kom­piu­te­riuo­se. „For­tum Klai­pė­da“ at­sto­vai tei­ gia, jog pa­ren­kant ne­prik­lau­so­mą la­bo­ra­to­ri­ją ap­lin­kos ty­ri­mui, sieks įtrauk­ti ir vi­suo­me­nę.

Ban­do­mie­ji de­gi­ni­mai pa­si­tei­si­no

Klai­pė­die­čiams – pi­ges­nė ši­lu­ma

„Mes pa­di­di­na­me kon­ku­ren­ci­ją, o tai tu­rė­tų su­re­gu­liuo­ti ši­lu­mos kai­ nas. Ant­ras da­ly­kas – mū­sų įmo­nė yra la­bai svar­bi at­lie­kų tvar­ky­mui“, – tei­gė įmo­nės „For­tum Klai­pė­da“ di­rek­to­rius Juo­zas Do­nie­la.

Pa­sak di­rek­to­riaus, bend­ro­vė ši­ lu­mą par­duo­da ne var­to­to­jams, o „Klai­pė­dos ener­gi­jai“, jie for­muo­ ja kai­ną klai­pė­die­čiams.

Nau­jo­ji ga­myk­la per ge­gu­žę pa­ ga­min­tą ši­lu­mos ener­gi­ją „Klai­pė­ dos ener­gi­jai“ par­duo­da po 11 ct už ki­lo­vat­va­lan­dę. „Klai­pė­dos ener­ gi­ja“ sa­vo įren­gi­niuo­se šiuo me­ tu pa­ga­mi­na treč­da­liu bran­ges­nę ši­lu­mą.

Nuo sau­sio ga­myk­lo­je yra at­lie­ka­ mi ban­do­mie­ji de­gi­ni­mai. Pa­sak įmo­nės di­rek­to­riaus, ke­lių mė­ne­sių pra­kti­ka pa­ro­dė, kad įren­gi­mai pa­ rink­ti tei­sin­gai, dū­mų va­ly­mo įren­ gi­mai vei­kia pui­kiai. „Vi­sos tar­šos nor­mos yra že­mes­ nės nei leis­ti­nos nuo ke­lių iki ke­ lias­de­šimt kar­tų. Prieš ke­le­tą die­nų bu­vo at­lik­ti diok­si­nų ma­ta­vi­mai, nu­sta­ty­ta, kad nor­mos 100 kar­ tų ma­žes­nės nei leis­ti­nos, o ant­rą kar­tą diok­si­nų vi­sai neuž­fik­sa­vo­ me“, – pa­tvir­ti­no J.Do­nie­la.

Vi­sos klai­pė­die­čių at­lie­kos ve­ ža­mos į Dum­pių są­var­ty­ną, kur yra me­cha­ni­nio rū­šia­vi­mo li­ni­ja. Į jė­gai­nę šiukš­lės pa­kliū­va jau iš­rū­

3

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 16, 2013

miestas Jau bu­di gel­bė­to­jai

Mi­nės žy­gio ju­bi­lie­jų

At­leis 32 dar­buo­to­jus

Va­sa­rą pa­si­tin­kan­čios Pa­lan­gos pa­jū­ry­je nuo va­kar bu­di gel­bė­ to­jai. Iki bir­že­lio cent­ri­nė­je Pa­ lan­gos gel­bė­ji­mo sto­ty­je kas­ dien bu­dės trys gel­bė­to­jai. Va­ sa­rą šis skai­čius ge­ro­kai išaugs – gel­bė­to­jai dirbs Pa­lan­gos ir Šven­to­sios gel­bė­ji­mo sto­ty­se, po du kas­dien bu­dės ir kiek­vie­ na­me iš 11 gel­bė­ji­mo po­stų.

Ry­toj Klai­pė­do­je bus mi­ni­mas jach­tos „Lie­tu­va“ žy­gio ap­link pa­sau­lį 20-osios me­ti­nės. 18.45 val. jach­ta pri­si­švar­tuos Da­nė­ je prie Pi­lies til­to Šiau­rės ra­go pu­sė­je. Žy­gio ap­link pa­sau­lį įgu­ la kar­tu su Lie­tu­vos ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­kest­ru iš­kil­min­gai nu­ žy­giuos iki Bu­riuo­to­jų kran­ti­nės prie šiam žy­giui skir­to knech­to.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nė dar­bo bir­ža ga­vo pra­ne­ši­mą, kad dėl „Gu­bo­ jos“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los reor­ ga­ni­za­ci­jos iš dar­bo nuo rugp­jū­ čio 30 d. nu­ma­to­ma at­leis­ti 32 dar­buo­to­jus. Reor­ga­ni­zuo­ti mo­ kyk­lą, ku­rio­je mo­ko­si neį­ga­lūs vai­kai, nu­spren­dė mies­to ta­ry­ba. Įs­tai­ga bus pri­jung­ta prie „Me­ dei­nės“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los.

Tu­ris­tų vi­lio­nėms – tik kal­bos Klai­pė­da ir šie­met tu­ris­tams ga­lės pa­ siū­ly­ti tik tuš­čią, ne­pat­rauk­lų se­na­ mies­tį bei eks­kur­ si­jas į gre­ta uos­ta­ mies­čio esan­čius ku­ror­tus ir lan­ko­ mas vie­tas. v.spuryte@kl.lt

Išau­go 2 pro­c.

Si­tua­ci­ja: tu­ris­tų Klai­pė­do­je dau­gė­ja tik to­dėl, kad jų dau­giau at­vyks­ta krui­zi­niais lai­vais, ta­čiau jau ki­tą­met

pa­sta­rų­jų į uos­ta­mies­tį ga­li už­suk­ti ma­žiau nei šie­met.

mus švar­tuo­si ge­ro­kai ma­žiau“, – nuo­gąs­ta­vo R.Sa­vic­kie­nė.

Truk­do konf­lik­tai

To­dėl Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­ lo ta­ry­bos po­sė­dy­je ieš­ko­ta bū­dų, kaip se­na­mies­tį at­gai­vin­ti. Vi­si su­ ta­rė, jog iš­ju­din­ti se­na­mies­tį ga­li vers­li­nin­kai, ku­rie tu­rė­tų ati­da­ry­ti dau­giau lau­ko ka­vi­nių, ke­pyk­lė­lių, su­ve­ny­rų par­duo­tu­vių, ki­tų tu­ris­ tams pa­trauk­lių ob­jek­tų. „Šiuo­lai­ki­nis tu­ris­tas yra la­ bai iš­le­pęs, jis no­ri tu­rė­ti ga­li­my­ bę rink­tis, kur iš­leis­ti pi­ni­gus. Mes pa­siū­ly­ti nie­ko ne­ga­li­me. Pa­sau­ lis vys­to­si, o mes tik de­juo­ja­me.

Vers­li­nin­kai de­juo­ja, kad jiems dirb­ti neap­si­mo­ka, nes nė­ra žmo­ nių, mat val­džia ap­mo­kes­ti­no au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą se­na­mies­ty­ je. Vers­li­nin­kai de­juo­ja, kad nė­ra ren­gi­nių. Kai jų at­si­ran­da, pyks­ta se­na­mies­čio gy­ven­to­jai. Kur pa­ žvelg­si, vi­sur konf­lik­tai, o tu­riz­

mui rei­kia džiaugs­mo“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Rek­rea­ci­jos ir tu­riz­mo ka­ted­ros ve­dė­ja Auš­ri­nė Ar­mai­tie­nė.

Vi­si su­ta­rė, jog iš­ju­ din­ti se­na­mies­tį ga­ li vers­li­nin­kai, ku­rie tu­rė­tų ati­da­ry­ti dau­ giau lau­ko ka­vi­nių, ke­pyk­lė­lių, su­ve­ny­ rų par­duo­tu­vių.

Ji tei­gė, jog dau­gy­bė­je at­lik­tų ty­ri­mų kons­ta­tuo­ta, kad Klai­pė­da tu­ris­tams yra ne­pat­rauk­li, nes jo­je nė­ra nei į ką žiū­rė­ti, nei ką veik­ti.

Pre­kei­viai – į Šiau­rės ra­gą

Šiuo me­tu sa­vi­val­dy­bės spe­cia­lis­ tai ieš­ko ga­li­my­bių, kaip įgy­ven­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

din­ti va­sa­ros pre­ky­bos su­ma­ny­mą.

No­ri­ma, jog vie­no­je vie­to­je ke­lio­li­ ka pre­ky­bi­nin­kų pre­kiau­tų įvai­riais daik­tais, įdo­miais tu­ris­tams.

Pa­si­rink­ta vie­ta pre­ky­bai – Šiau­ rės ra­gas – su­kė­lė dis­ku­si­ją. Esą krui­zi­nių lai­vų tu­ris­tams ta vie­ta bus la­bai ne­pa­to­gi. To­dėl nu­spręs­ta siū­ly­ti, kad na­me­liai, ku­riuo­se bū­ tų pre­kiau­ja­ma su­ve­ny­rais, ge­riau sto­vė­tų Žve­jų gat­vė­je nuo Pi­lies gat­vės pa­su­ka­mo­jo til­te­lio link. „Kal­ba­me, kal­ba­me ir nie­kas ne­ si­kei­čia. Rei­kia vie­ną kar­tą su­si­ra­ šy­ti vi­sas idė­jas ir pra­dė­ti jas įgy­ ven­din­ti“, – ra­gi­no Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos na­rys Vid­ man­tas Pleč­kai­tis Ki­ti ta­ry­bos na­riai pri­ta­rė idė­ jai su­reng­ti dis­ku­si­ją, ku­rio­je įvai­ rių sri­čių spe­cia­lis­tai iš­sa­ky­tų sa­ vo nuo­mo­nę, pa­teik­tų pa­siū­ly­mų, kaip Klai­pė­dą pa­da­ry­ti pa­trauk­les­ nę tu­ris­tams. To­kią dis­ku­si­ją su­ reng­ti nu­ma­to­ma dar šią va­sa­rą.

Į bu­tus grįž­ta šil­tas van­duo 1 Si­tua­ci­ja to­kia pa­ti, kaip ir kas­met. Aiš­ku, dau­giau de­fek­tų ga­li išaiš­kė­ti, kai ši­lu­mos tra­sos bus už­pil­dy­tos van­ de­niu“, – tei­gė „Klai­pė­dos ener­gi­ jos“ at­sto­vai.

Jie pa­ti­ki­no, kad ir da­liai šiau­ ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jų bu­ tų bus at­nau­jin­tas karš­to van­dens tie­ki­mas. „Pa­ža­dė­ti ne­ga­li­me, bet taip bu­ vo anks­tes­niais me­tais, to­dėl rei­ kia ti­kė­tis, kad taip bus ir da­bar“, – pa­brė­žė spe­cia­lis­tai.

Jų tei­gi­mu, tik nuo dau­gia­bu­čių na­mų šil­dy­mo sis­te­mų pri­žiū­rė­ to­jų pri­klau­sys, kaip grei­tai klai­

Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė­je 13.30 ir 15 val. po­sė­džiaus mies­to ta­r y­bos Fi­nan­sų ir eko­no­m i­ kos bei Mies­to ūkio ir ap­l in­ko­sau­gos ko­mi­te­tų na­riai.

Ren­gi­nys. Šian­dien Vil­niu­je, Lie­tu­vos moks­lų aka­de­m i­jo­je, or­ga­n i­z uo­ja­ma Klai­pė­dos mies­to sa­v i­val­dy­bės die­ na. Ren­g i­n io me­t u bus nag­r i­nė­ja­m i įvai­r ūs uos­ta­m ies­čiui ak­tua­lūs klau­ si­mai. Ple­na­r i­n ia­me po­sė­dy­je da­ly­ vaus ir moks­li­nin­kai, ir Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės spe­cia­lis­tai. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė ir Lie­tu­vos moks­lų aka­de­ mi­ja yra pa­si­ra­šiu­sios bend­ra­dar­bia­ vi­mo su­tar­t į.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Tai va­kar kons­ta­tuo­ta Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos po­sė­dy­je, ku­ria­me vers­li­nin­kai, po­li­ti­kai, tu­ riz­mo at­sto­vai ap­ta­rė, kaip uos­ta­ mies­ty­je pa­si­reng­ta šių­me­čiam tu­ riz­mo se­zo­nui. „Ga­liu pa­sa­ky­ti tik tiek, kad, pa­ ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, liū­ de­sio ap­raiš­kų yra dau­giau nei džiaugs­mo. Pag­rin­di­nė pro­ble­ma ta, kad mū­sų se­na­mies­tis yra nu­ mi­ręs ir tai rei­kia pri­pa­žin­ti“, – kons­ta­ta­vo Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­to­rė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė.

Ji pa­si­džiau­gė tik tuo, jog per­nai tu­ris­tų skai­čius Klai­pė­do­je išau­go 2 pro­c., pa­ly­gin­ti su 2011 m. Au­gi­mą lė­mė tai, kad dau­giau tu­ris­tų at­vy­ ko krui­zi­niais lai­vais.

Krui­zi­nių lai­vų šie­met į Klai­pė­ dą taip pat tu­rė­tų at­plauk­ti daug – 44. „Ta­čiau kai ku­rie rei­sai bus ins­pek­ci­niai. Tai reiš­kia, kad krui­ zi­nių lai­vų kom­pa­ni­jos ap­si­žiū­ rės, ar Klai­pė­do­je yra ką veik­ti, ar mies­tas pa­trauk­lus tu­ris­tams. Bi­ jau, kad nuo­mo­nė ga­li bū­ti ne­ko­kia ir ki­tais me­tais krui­zi­nių lai­vų pas

Dienos telegrafas

pė­die­čiai vėl ga­lės mė­gau­tis karš­ tu van­de­niu.

Pri­žiū­rė­to­jai tu­ri nuim­ti ak­les ir pa­ruoš­ti van­dens pa­šil­dy­mo įren­ gi­nius.

Pir­miau­sia karš­to van­dens su­ lauks Kau­no gat­vė­je esan­tys dau­ gia­bu­čiai, nes jie yra ar­čiau­siai „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ ka­ti­li­nės.

Gy­ven­to­jai, ku­rių na­mams dėl ras­tų de­fek­tų ne­bus ga­li­ma ope­ ra­ty­v iai at­n au­j in­t i karš­to van­ dens tie­ki­mo, bus in­for­muo­ti at­ ski­rai.

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je ši­lu­mos tra­sų hid­rau­li­niai ban­dy­mai bus at­lie­ka­mi nuo bir­že­lio 10 d.

Dvi­ra­čiai. Po­li­ci­jos pa­rei­g ū­nai Du­by­ sos g. ir Tai­kos pr. san­k ry­žo­je, au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je, šian­dien nuo 17 iki 19 val. vyk­dys dvi­ra­čių žy­ mė­ji­mo ak­ci­ją. Spe­cia­lūs ir pli­ka aki­ mi ne­ma­to­mi už­ra­šai ar­ba iš­gra­vi­ruo­ ti ko­dai yra efek­ty­vi prie­mo­nė, už­ker­ tan­ti ke­l ią dvi­ra­čių va­g ys­tėms. Be to, to­k ios žy­mos pa­de­da su­ras­t i jau pa­ vog­tus daik­tus. No­rin­tie­ji pa­si­ž y­mė­ti dvi­ra­čius pri­va­lo tu­rė­ti as­mens ta­pa­ ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ku­men­tą bei dvi­ ra­čio do­ku­men­tus.

Dis­ku­s i­ja. Penk­ta­d ie­n į 16 val. vieš­ bu­ty­je Šau­lių g. 28 ren­g ia­ma dis­ku­si­ ja „Ko­dėl ir ko­k ios nau­jos ener­ge­ti­kos stra­te­g i­jos rei­k ia Lie­t u­vai?“. Jo­je da­ ly­vaus bend­ro­vės „Vi­sa­g i­no ato­mi­nė elekt­r i­nė“ ge­ne­ra­l i­n is di­rek­to­r ius Ri­ man­tas Vait­kus.

Kla­sė. Penk­ta­die­n į, 10.30 val. Klai­pė­ dos Vy­dū­no vi­du­r i­nė­je mo­k yk­lo­je (Su­lu­pės g. 26) ati­da­ro­ma nau­ja in­te­ rak­ty­vi mo­ky­mo­si erd­vė.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­ pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Do­m i­ce­lė Kra­ kaus­k ie­nė (g. 1926 m.), Ka­zi­mi­ras Lav­ ru­v ia­ne­cas (g. 1928 m.), Leo­nas Jab­ lons­k is (g. 1937 m.), Va­le­r ij Sot­n i­kov (g. 1949 m.), Vla­di­mir Mas­lov (g. 1960 m.), Vik­to­ras Ru­dze­vi­čius (g. 1961 m.), Mar­ty­nas Ja­nu­lai­tis (g. 1980 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Mi­chai­las Ti­to­vas, Ka­zys Vy­tau­tas Ra­ mo­nas, Re­g i­na Šikš­n ie­nė, Ka­z i­m i­ras Lav­r u­v ia­ne­cas, Ire­na Eg­l i­n ie­nė, Vik­ to­ras Ru­dze­vi­čius.

Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Pet­ras Kaz­laus­kas.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 6 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Pa­to­gu­mai: karš­to van­dens tie­ki­mo at­nau­ji­ni­mo ypač lau­kė ma­žus

vai­kus au­gi­nan­tys klai­pė­die­čiai.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė apie 70 iš­kvie­ ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­ kos, šir­dies rit­mo su­tri­ki­mais, paū­mė­ ju­sio­mis psi­chi­kos li­go­mis.

4

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

miestas

Va­sa­ra – sto­vyk­lų me­tas 1

„Di­dė­jant pa­klau­sai, išau­ go ir pa­siū­la. Po­pu­lia­riau­ sios Lie­tu­vo­je – tra­di­ci­nės įvai­ria­ pu­siš­kos, tai yra įvai­rios te­ma­ti­kos – me­nas, teat­ras, mu­zi­ka, ang­lų kal­ba, spor­tas – sto­vyk­los pa­jū­ry­je.

Tarp ber­niu­kų itin po­pu­lia­rios krep­ ši­nio bei su­ka­rin­tos sto­vyk­los, ne­ re­tas ren­ka­si ir kai­mo tu­riz­mo so­ dy­bo­se įsi­kū­ru­sias sto­vyk­la­vie­tes“, – tei­gė pa­šne­ko­vas.

Ta­čiau, anot A.Vrub­liaus­ko, sta­ tis­ti­ka by­lo­ja, jog se­zo­no me­tu agen­ tū­ra par­duo­da dau­giau ke­lia­la­pių į sto­vyk­las už­sie­ny­je nei Lie­tu­vo­je. „Vai­kai, bend­rau­da­mi su bend­ raam­žiais iš ki­tų ša­lių, la­vi­na ang­ lų kal­bos ži­nias, ple­čia aki­ra­tį, su­ si­pa­žįs­ta su ki­to­mis kul­tū­ro­mis.

Ver­ta pa­žy­mė­ti, jog šias sto­vyk­las daž­niau­siai ren­ka­si vy­res­nio am­ žiaus – 12–17 me­tų vai­kai“, – pri­ dū­rė pa­šne­ko­vas.

Prik­lau­so­mai nuo truk­mės, te­ ma­ti­kos, pa­slau­gų, Lie­tu­vo­je or­ga­ ni­zuo­ja­mų sto­vyk­lų ke­lia­la­pių kai­ nos vi­du­ti­niš­kai svy­ruo­ja nuo 130 iki 2 tūkst. li­tų, už­sie­ny­je – maž­daug nuo tūks­tan­čio iki 3 tūkst. li­tų.

Va­sa­ros die­nos sto­vyk­lų kai­nos pra­si­de­da maž­daug nuo 20 li­tų už die­ną.

Vie­tų be­veik ne­li­ko

Jau ke­le­tą kar­tų „užau­gi­nu­si“ le­gen­ di­nė pa­jū­rio sto­vyk­la „Žil­vi­tis“ šie­ met mi­ni 45 me­tų veik­los ju­bi­lie­jų. Šie­met poil­sia­vie­tė pla­nuo­ja priim­ti apie pu­sant­ro tūks­tan­čio vai­kų. „Žil­vi­čio“ di­rek­to­rius Bro­nius Kal­vai­tis pa­ti­ki­no, jog lais­vos vie­tos čia tirps­ta kas­dien – iki šian­dien li­kę vos penk­ta­da­lis ke­lia­la­pių. „Tre­čio­ji pa­mai­na jau su­rink­ta vi­siš­kai, net su­lau­kia­me prie­kaiš­tų, kad ne­bė­ra vie­tų“, – šyp­so­jo­si pa­ šne­ko­vas. Švie­ti­mo mai­nų pa­ra­mos fon­do pro­gra­mo­je „Tapk“ („To­bu­lėk, auk, pa­žink, kurk“) da­ly­vau­jan­ti sto­vyk­la šie­met priims ir 368 so­cia­liai rem­ti­ nus vai­kus – 36 jų sto­vyk­lau­ti ga­lės

ne­mo­ka­mai, li­ku­sie­siems bus kom­ pen­suo­ta da­lis ke­lia­la­pio kai­nos.

Taip pat pa­jū­ry­je, Šven­to­jo­je, vai­ kai ga­li rink­tis įvai­rias te­mi­nes sto­ vyk­las. Štai bir­že­lio 23–30 die­no­ mis čia jau tre­čią va­sa­rą iš ei­lės vyks kou­čin­go (sa­viug­dos) sto­vyk­la „Ke­ lio­nė į sa­vo atei­tį“, ku­rio­je lau­kia­mi 14–18 m. jau­nuo­liai.

Do­vi­lė Ra­ba­šaus­kai­tė:

Sie­kia­me, kad vai­kai tu­rė­tų kuo dau­giau ga­li­my­bių pa­tir­ti kū­ ry­bi­nį džiaugs­mą, to­bu­lė­ti, aug­ti kaip as­me­ny­bės.

poil­sio na­muo­se „Auk­si­nės ko­pos“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas.

Tuo tar­pu Šven­to­jo­je or­ga­ni­zuo­ja­ mo­je su­ka­rin­to­je sto­vyk­lo­je 9–18 me­ tų vai­kai tu­ri ga­li­my­bę stip­rin­ti sa­vo iš­tver­mę įvai­rio­se spor­ti­nė­se tre­ni­ ruo­tė­se, ka­riš­kuo­se už­siė­mi­muo­se, žy­giuo­se, čia ren­gia­mi su­si­ti­ki­mai ir su po­li­ci­jos, prieš­gais­ri­nės tar­ny­bos at­sto­vais. Ta­čiau jau­nuo­liams ne­stin­ ga ir įvai­rių žai­di­mų, pra­mo­gų. Šią va­sa­rą ke­ti­na­ma „su­komp­lek­ tuo­ti“ 7 pa­mai­nas, truk­sian­čias po 7 die­nas. Kaip pa­ti­ki­no sto­vyk­los or­ ga­ni­za­to­rius Vir­gi­li­jus Va­lan­čiaus­ kas, spe­ci­fi­nė te­ma­ti­ka do­mi­na ne tik ber­niu­kus – esą apie pu­sę sto­ vyk­lau­to­jų su­da­ro mer­gai­tės.

Sto­vyk­la or­ga­ni­zuo­ja ir ne­mo­ka­ mą poil­sį vai­kams iš aso­cia­lių, dau­ gia­vai­kių, so­cia­liai rem­ti­nų šei­mų.

Poil­siau­ti – ir prie ma­rių

Pa­de­da­mi sa­viug­dos spe­cia­lis­to, jie kas­dien kurs aiš­kes­nį sa­vo atei­ ties pla­ną, bend­raus su kvies­ti­niais sto­vyk­los lek­to­riais, iš­moks lais­vai bend­rau­ti, su­ži­nos sa­vo sa­vy­bes, ku­ rios ga­li nu­lem­ti sėk­min­gą gy­ve­ni­mą.

Sto­vyk­la taip pat tu­ri sa­vo klu­bą, ku­ ria­me da­ly­viai ga­li mo­ky­tis ora­to­ri­ nio me­no, šo­kio, me­di­ta­ci­jų bei leis­ti va­ka­rus va­sa­ros ki­no teat­re.

Tu­ri iš­ti­ki­mų sto­vyk­lau­to­jų

Pa­sak šios sto­vyk­los or­ga­ni­za­to­riaus gy­dy­to­jo Kęs­tu­čio Skau­mi­no, šie­ met bus ir nau­jo­vių. „Sto­vyk­los da­ly­viai tu­rės daug bend­rų veik­lų su stu­den­tais, ku­ riems tuo pat me­tu or­ga­ni­zuo­ja­me sa­viug­dos ir svei­ka­tin­gu­mo sto­vyk­ lą. Pas­ta­rie­ji da­ly­sis sa­vo pa­tir­ti­mi, pa­sa­kos apie sa­vo pro­fe­si­jas, or­ga­ ni­zuos svei­ka­tin­gu­mui skir­tus ren­ gi­nius kar­tu su gim­na­zis­tais. Ypač džiau­gia­mės, jog jau treč­da­lis per­ nai su mu­mis sto­vyk­la­vu­sių­jų už­si­ re­gist­ra­vo į mū­sų sto­vyk­lą ir šie­met.

Be to, šį­kart gy­ven­si­me ne pa­la­pi­ nė­se, o vi­sai ša­lia jū­ros esan­čiuo­se

KLAIPĖDOS LICĖJUJE

Kretingos g. 44 tel.: (8 46) 351 286, 8 671 04 970

Visą birželio mėnesį organizuojama

ANGLŲ KALBOS STOVYKLA (anglų k. pamokos ir įdomi pažintinė-pramoginė programa 6–10 metų vaikams).

BŪSIMOJO PIRMOKO STOVYKLA (skaitymo, rašymo, skaičiavimo, anglų k. pamokėlės ir pažintinė-pramoginė programa 6–7 metų vaikams).

Jau sep­tin­tus me­tus Kin­tuo­se prie pat Kur­šių ma­rių, ša­lia Ven­tės ra­go, smal­siems ir veik­los trokš­tan­tiems 7–15 me­tų vai­kams or­ga­ni­zuo­ja­mos sto­vyk­los „Va­sa­rOK“.

Kaip pa­ti­ki­no jos sie­la Sau­lius Bar­ taš­ka, įkū­ni­jan­tis pa­mėg­tą­jį per­so­na­ žą ka­pi­to­ną Flin­tą, čia sto­vyk­lau­to­jai tu­ri pla­čias ga­li­my­bes at­skleis­ti sa­ vo ge­bė­ji­mus ir ta­len­tus, or­ga­ni­zuo­ ja­mi su­si­ti­ki­mai su įžy­miais Lie­tu­ vos žmo­nė­mis. Taip pat nuo­lat vyks­ta kū­ry­bi­nės dirb­tu­vės, vai­kai ak­ty­viai įsi­trau­kia į tra­di­ci­nius ren­gi­nius.

Be­je, šie­met sto­vyk­lau­to­jų lau­ kia nau­jo­vė – „Va­sa­rOK“ sto­vyk­ la Ja­da­go­ny­se. Pui­kiai su­tvar­ky­ ta poil­sia­vie­tė „Pu­šy­nas“ įsi­kū­ru­si vaiz­din­go­je vie­to­vė­je už Za­pyš­kio, nu­to­lu­sio­je nuo Kau­no apie 25 km.

Užim­ti vi­są die­ną

Po­pu­lia­ru­mo ne­pra­ran­da ir va­sa­ros die­nos sto­vyk­los. Į jas sa­vo at­ža­las lei­džian­tys tė­vai ga­li bū­ti ra­mūs, jog ma­žie­ji tu­ri­nin­gai leis lais­va­lai­kį iš­ ti­są die­ną.

Klai­pė­dos li­cė­jus jau dau­ge­lį me­ tų or­ga­ni­zuo­ja edu­ka­ci­nes ir pra­mo­ gi­nes va­sa­ros die­nos sto­vyk­las. Jo­ se vai­kai užim­ti nuo 8 iki 17 val., čia pa­si­rū­pi­na­ma ir jų mai­ti­ni­mu. Įs­tai­gos va­do­vės Re­gi­nos Kon­ tau­tie­nės tei­gi­mu, šie už­siė­mi­mai vai­kams la­bai nau­din­gi ir pra­smin­ gi, nes moks­lei­viai gi­li­na sa­vo ang­lų kal­bos ži­nias ir ypač kal­bė­ji­mo įgū­ džius ne­for­ma­lio­je ap­lin­ko­je, per

Nau­da: sto­vyk­lau­da­mi vai­kai su ma­lo­nu­mu ak­ty­viai lei­džia lai­ką gry­

na­me ore.

Eval­do But­ke­vi­čiaus nuo­tr.

įvai­rius žai­dy­bi­nius mo­men­tus ir kar­tu tu­ri ga­li­my­bę įdo­miai, tu­ri­ nin­gai leis­ti lai­ką. „Šie­met at­nau­ji­no­me pra­mo­gi­nę die­nos da­lį ir pa­siū­ly­si­me tur­tin­gą ne­ti­kė­tų veik­lų įvai­ro­vę“, – int­ri­ ga­vo R.Kon­tau­tie­nė.

Lais­va­lai­kio cent­ras „Sva­jo­nių mies­tas“ jau ne vie­ną se­zo­ną siū­lo die­nos sto­vyk­las 5–10 me­tų vai­kams.

Pa­ty­rę įstai­gos spe­cia­lis­tai vai­kų lau­ kia „Ak­ro­po­lio“ bei BIG2 cent­ruo­se.

Ma­žie­siems skir­ti už­siė­mi­mai die­nos sto­vyk­lė­lė­se trun­ka nuo 9 iki 18 val., čia jie tu­ri ga­li­my­bę pa­si­stip­rin­ti pie­ tu­mis ir pa­va­ka­riais. „Sva­jo­nių mies­te“ ma­žų­jų lau­kia ne tik pra­mo­gos, bet ir žais­min­gi edu­ka­ci­niai už­siė­mi­mai, ren­gia­mos jau pa­mėg­tos kū­ry­bos, spor­to, eks­ kur­si­jų ir ki­tų įvai­rių te­mų die­nos.

Do­vi­lė Ra­ba­šaus­kai­tė, for­ma­liai šie už­siė­mi­mai ma­žai kuo ski­ria­si nuo die­nos sto­vyk­lų siū­lo­mų pa­slau­gų. „Iš­ti­są va­sa­rą ke­ti­na­me dirb­ti vi­ su pa­jė­gu­mu, nes yra ne­ma­žai vai­ kų, ku­rie ir to­liau pa­gei­dau­ja lan­ky­ ti įvai­rias pa­mo­kė­les, tre­ni­ruo­tes.

Ti­ki­mės su­lauk­ti ir tų, ku­rie tie­ siog no­rės tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lai­ką ato­sto­gų me­tu, o gal­būt pa­si­bai­gus va­sa­rai jie nu­spręs ir to­liau lan­ky­ti mū­sų me­no ir spor­to aka­de­mi­ją“, – kal­bė­jo D.Ra­ba­šaus­kai­tė.

Vai­kų ir tė­ve­lių pa­to­gu­mui va­sa­ rą pla­nuo­ja­ma pa­ko­re­guo­ti įstai­gos dar­bo gra­fi­ką. „Sie­kia­me į si­tua­ci­ją rea­guo­ ti lanks­čiai ir de­ri­na­mės prie mū­sų lan­ky­to­jų. Tur­būt tiek vai­kams, tiek tė­ve­liams bū­tų pa­to­giau, jei už­siė­mi­ mai vyk­tų ry­tais, nors įpras­tai dir­ba­ me po pie­tų“, – aiš­ki­no pa­šne­ko­vė.

Siū­lo lanks­tes­nį gra­fi­ką

Uos­ta­mies­čio pre­ky­bos ir vers­lo cent­re „Her­kaus ga­le­ri­ja“ vei­kian­ ti me­no ir spor­to aka­de­mi­ja „Mis aka­de­mi­ja“ šie­met iš­ti­są va­sa­rą vai­kams ža­da įvai­riau­sių pra­mo­ gų ir įdo­mios veik­los. Kaip pa­ste­ bė­jo bend­ro­vės sa­vi­nin­kė ir va­do­vė

TEIKIAMOS ĮVAIRIŲ MOKOMŲJŲ DALYKŲ KONSULTACIJOS BEI ATLIEKAMAS MOKSLO ŽINIŲ PATIKRINIMAS (1–10 kl. mokiniams).

Stovyklų darbo laikas nuo 8.00 val. iki 17.00 val.

Kviečiame visus kam 14–18 m. į VAIKŲ KOUČINGO STOVYKLĄ „KELIONĖ Į SAVO ATEITĮ“!

Birželio 23–30 d. Šventojoje.

Pasinaudok koučingo galia – Pakeisk savo požiūrį ir atrask kelią į savo Tikruosius tikslus!

Registruokis el. p. saviugdosakademija@gmail.com Tel. 8 636 39359 www.vaikukoucingostovykla.lt

Stovykla „Žilvitis“ kviečia moksleivius poilsiauti prie Baltijos jūros 2013 m. vasarą!!!

I pamaina 06 29 – 07 08 II pamaina 07 11 – 07 20 III pamaina 07 23 – 08 01 IV pamaina 08 04 – 08 13

Pir­mą­kart – ne­mo­ka­mai

„Mis aka­de­mi­jo­je“ siū­lo­ma be­ga­lė įvai­riau­sių veik­lų – pra­de­dant ak­to­ ri­niu meist­riš­ku­mu, me­no te­ra­pi­ja, ba­le­tu, šiuo­lai­ki­niu šo­kiu, vo­ka­lo, dai­lės, lie­tu­vių kal­bos pa­mo­kė­lė­mis ir bai­giant mankš­ta, me­ni­nės gim­ nas­ti­kos ar ka­ra­tė tre­ni­ruo­tė­mis. Šo­kius čia ga­li lan­ky­ti ma­žy­liai jau nuo 2, o ba­le­tą – nuo 3 me­tu­kų. Kaip pri­si­pa­ži­no me­no ir spor­to aka­de­ mi­jos va­do­vė, jai nė­ra te­kę gir­dė­ti, jog to­kias ga­li­my­bes siū­lo ki­tos pa­ na­šia veik­la už­sii­man­čios įstai­gos. O ne­tu­rin­tiems kur pa­lik­ti sa­vo ma­žy­ lių tė­vams „Mis aka­de­mi­jo­je“ kaip al­ter­na­ty­va dar­že­liui siū­lo­ma anks­ ty­vo­jo ug­dy­mo gru­pė. „Vai­kai pas mus tik­rai ras už­siė­ mi­mų pa­gal sa­vo po­mė­gius ir ge­bė­ ji­mus. O ka­dan­gi va­sa­rą jie tu­ri daug dau­giau lais­vo lai­ko, su tuo pa­čiu abo­ne­men­tu ga­li pa­si­rink­ti ne vie­ ną, o ke­le­tą įvai­rių už­siė­mi­mų, jei tik tu­ri no­ro. Sie­kia­me, kad vai­kai tu­rė­tų kuo dau­giau ga­li­my­bių pa­ tir­ti kū­ry­bi­nį džiaugs­mą, to­bu­lė­ti, aug­ti kaip as­me­ny­bės. Net­gi pir­mą kar­tą, kad ir vi­suo­se už­siė­mi­muo­ se, ma­žie­ji pas mus ga­li ap­si­lan­ky­ti ne­mo­ka­mai. Taip jiems su­tei­kia­me ga­li­my­bę iš­ban­dy­ti vi­sas siū­lo­mas veik­las ir pa­si­rink­ti la­biau­siai tin­ ka­mą“, – aiš­ki­no D.Ra­ba­šaus­kai­tė.

5

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

miestas

Rūpinasi kurčiais bendraamžiais

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė va­kar uos­ta­mies­ty­je ati­ den­gė pir­mą­jį pa­ sau­ly­je pa­mink­lą kal­bai. Jos glo­bai bu­ vo pa­ti­kė­tas jau iš­ ny­kęs lie­tu­vių kal­ bos žo­dis „brąs­vus“, ku­rio reikš­mė – der­ lin­gas ir na­šus.

Eve­li­na Zen­ku­tė

eve­l i­na.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio jau­ni­mo klu­bo „Į žvaigž­des“ ini­cia­ty­va ki­tais moks­ lo me­tais Klai­pė­dos kur­čių­jų ir ne­ pri­gir­din­čių­jų mo­kyk­los auk­lė­ti­ nius pa­sieks spe­cia­lus apa­ra­tas, pa­dė­sian­tis aiš­kiau gir­dė­ti.

Po­zi­ci­ja: Pre­zi­den­tė D.Gry­baus­kai­tė ra­gi­no tau­so­ti kal­bą ir žo­dį.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kal­bai – uni­ka­lus pa­mink­las Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

„Praei­vi, pen­kios bal­tų šei­mos kal­bos jau mi­rė, po ta­vo ko­jo­mis iš­ny­kę lie­tu­vių kal­bos žo­džiai.

At­mink ir gerbk sa­vo kal­bą“, – tai skel­bia skulp­to­riaus Al­gir­ do Bo­so su­kur­to pa­mink­lo cent­re įmon­tuo­ta gra­ni­to plokš­tė, ku­ rią va­kar ir ati­den­gė Pre­zi­den­tė.

D.Gry­baus­kai­tė džiau­gė­si Klai­pė­dą ap­lan­kiu­si to­kia gra­žia ir įsi­min­ti­na pro­ga. Ša­lies va­do­vę džiu­gi­no fak­ tas, kad uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jai su­vo­kia bal­tiš­ko žo­džio reikš­mę. „Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti mū­sų kal­ bos. Tau­ta iš­liks tol, kol bus iš­sau­ go­tas žo­dis“, – sa­kė Pre­zi­den­tė.

Pa­sak D.Gry­baus­kai­tės, fak­tas, jog iš sep­ty­nių eg­zis­ta­vu­sių bal­tų kal­bų li­ko tik dvi, kiek­vie­ną lie­tu­

vį tu­rė­tų pri­vers­ti su­si­mąs­ty­ti, jog mū­sų kal­bą bū­ti­na iš­sau­go­ti.

Klai­pė­dos I.Si­mo­nai­ty­tės vie­šo­ sios bib­lio­te­kos di­rek­to­rius Juo­zas Šikš­ne­lis vy­lė­si, jog da­bar kiek­vie­ nas, ke­liau­jan­tis į bib­lio­te­ką, nuo­lat ma­tys iš­ny­ku­sius žo­džius ir jais ga­lės džiaug­tis kas­die­nia­me gy­ve­ni­me.

Pa­sak jo, šiuo pa­mink­lu no­ri­ma pri­min­ti, ką tu­rė­jo­me ir at­kreip­ti dė­me­sį į tai, ką ga­li­me pra­ras­ti.

Pa­ra­mos pro­jek­tas „Per kur­čias akis“, be­si­tę­sian­tis jau ke­le­tą mė­ ne­sių, fi­ni­šuos ge­gu­žės 17 d. Klai­ pė­dos kon­cer­tų sa­lė­je, kur įvyks lab­da­ros kon­cer­tas su įžy­miais Lie­ tu­vos at­li­kė­jais. Jo me­tu tu­rė­tų bū­ti su­rink­ti li­kę pi­ni­gai, klau­są pa­ge­ri­ nan­čiai sis­te­mai nu­pirk­ti. Šia ak­ci­ja Klai­pė­dos mies­to In­ te­ract klu­bas „Į žvaigž­des“ (ADAST­RA) ti­ki­si su­ma­žin­ti kur­čių­jų ir ne­pri­gir­din­čių­jų so­cia­li­nę at­ skir­tį, pa­leng­vin­ti ne­ga­lią tu­rin­ čių vai­kų in­teg­ra­ci­ją į vi­suo­me­nę.

Klu­bo „Į žvaigž­des“ pre­zi­den­ tė Do­mi­ny­ka Stir­by­tė in­for­ma­ vo, kad spe­cia­lus apa­ra­tas, skir­tas ne­pri­gir­din­tiems mo­ki­niams, kai­ nuo­ja 18 tūkst. li­tų. „Nusp­ren­dė­me mo­ki­niams do­ va­no­ti da­niš­ką FM sis­te­mą, su­ si­de­dan­čią iš vie­no siųs­tu­vo ir

aš­tuo­nių im­tu­vų, ku­ri pa­de­da aiš­ kiau gir­dė­ti žmo­gaus bal­są ir slo­ pi­na ki­tus truk­džius bei triukš­mus.

Be­lai­dė sis­te­ma ga­li bū­ti nau­do­ja­ ma kar­tu su klau­sos apa­ra­tais, dir­ bant mo­ky­to­jui ir aš­tuo­niems mo­ ki­niams“, – sa­kė pre­zi­den­tė.

Pa­sak jos, klau­sos apa­ra­tai iš­si­ ne­ša­mi bai­gus mo­kyk­lą, o ši sis­te­ ma liks ke­lioms mo­ki­nių kar­toms.

Vi­so pro­jek­to me­tu jau­nie­ji klu­bo „Į žvaigž­des“ na­riai or­ga­ni­za­vo įvai­ rius ren­gi­nius, ak­ci­jas, ku­rių me­tu pra­dė­ta pi­ni­gų rin­ki­mo kam­pa­ni­ja.

Jau­ni­mas, pra­šy­da­mas pa­ra­mos, krei­pė­si į įvai­rias įmo­nes. Klu­bas vy­ko ir į ka­lė­di­nę pre­zi­den­tū­ros mu­gę, ku­rio­je jau­nie­ji „Į žvaigž­des“ na­riai par­da­vi­nė­jo Klai­pė­dos mies­to mo­ki­nių kū­ry­bi­nius dar­bus ir kep­ tus py­ra­gus. „Jei­gu ne­su­rink­si­me vi­sų rei­ka­ lin­gų pi­ni­gų, ne­nu­lei­si­me ran­kų ir steng­si­mės to­liau. Apa­ra­tą pla­nuo­ ja­me pa­do­va­no­ti ki­tais moks­lo me­ tais“, – sa­kė pre­zi­den­tė.

Klu­bo „Į žvaigž­des“ na­riai pa­ brė­žė, kad bi­lie­tais į or­ga­ni­zuo­ja­ mą kon­cer­tą ne­pre­kiau­ja, ta­čiau tu­ri kvie­ti­mus, už ku­riuos žmo­nės ga­lės paau­ko­ti tam tik­rą pi­ni­gų su­ mą. Au­ka – 20 li­tų.

Sendvario pagrindinei mokyklai – 50 metų Šie mokslo metai Klaipėdos Sendvario pagrindinei mokyklai ypatingi – mokykla švenčia 50-ies metų jubiliejų. Per tiek metų mokykla į gyvenimą išleido daugybę mokinių, pasikeitė ne viena mokytojų karta, tad ta proga norisi nors trumpam praskleisti mokyklos istorijos puslapį.

Sendvario mokykla, iškilusi 1962 metais tuščiame plote, turi seną ir prasmingą vardą. Vardo kilmės ištakos siekia 1376 m. pilies inventoriuje minimą galvijų kiemąViehhof. Žemėlapiuose randame Sendvario vokiškus pavadinimus: Althof, Ritergutt Althof. Išvertus iš vokiečių kalbos, tai reiškia Seną dvarą arba Sendvarį. Šiandien Seno dvaro kieme krykštauja linksmi vaikų balsai, užsimezga vaikiškos draugystės, o svarbiausia – čia visus vienija bendras tikslas – mokslo žinių siekimas, mokymasis gyventi ir kurti kartu.

Mokyklos istorija reikšmingai susijusi su jai vadovavusių žmonių vardais, kurie kūrė savitas mokyklos tradicijas, formavo kolektyvą. Pirmasis mokyklos direktorius – Vytautas Mažeiva. Vėliau mokyklai vadovavo Pranas Radavičius, Stefanija Petrauskienė, Eugenijus Vilūnas, Manfredas Stalgys. Net devyniolika rugsėjų mokinius pasitikdavo direktorius Antanas Kavaliauskas. Jam teko atlaikyti nemažai sudėtingų išbandymų – dvi mokyklos renovacijas, vadovavimą Nepriklausomos Lietuvos mokyklai, išgyventi džiugias akimirkas, kai mokykloje vos tilpo visi, norintys mokytis, ir stebėti, kaip, keičiantis demografinei padėčiai, vaikų mažėja... Šiuo metu mokykla laukia naujo vadovo, kuris pradės rašyti naują mokyklos gyvenimo puslapį.

Nuo pat mokyklos įkūrimo pradžios mokykloje dirbo daug kū-

rybingų ir įdomių pedagogų. Kai kurie jų jau išėję Nebūtin… Daug metų mokykloje kūrybiškai dirbo Nijolė Puzonienė, Joana Kaktavičienė, Birutė Stulgienė, Leokadija Garadauskienė, Konstantina Jurkštienė, Janė Praninskienė, Angelė Vaičekauskaitė, Irena Gustaitienė, Pranutė Kaminskienė, Aniceta Genevičienė, Teresė Rauktienė, Stasė Pakalnienė, Almonė Mališauskienė, Eugenija Žąsytienė, Marija Narmontienė, Bronius Katinas, Nijolė Vaičkienė, Johana Kiseliovienė, Ona Navarackienė, Danutė Šaulienė ir kt.

Per penkiasdešimt metų mokyklą baigė daug mokinių, kurie tapo politikais, visuomenės veikėjais, mokslininkais, gydytojais, verslininkais, kunigais, mokytojais, žurnalistais, sportininkais. Daug mo-

kyklą baigusių mokinių pasiliko gyventi Klaipėdoje, dirba gimtojo miesto naudai, kai kurie į savo mokyklą grįžo dirbti mokytojais.

Ilgą laiką teikusi vidurinį išsilavinimą, vykstant švietimo reformai, mokykla tapo pagrindine, o nuo šių metų rugsėjo taps progimnazija.

Sunkūs mokyklai buvo 2012 metai. Sunkūs, bet džiaugsmingi, nes sulaukta renovacijos. Tikriausiai tai pati didžiausia mokyklos gauta dovana, už kurią nepaprastai esame dėkingi Klaipėdos miesto savivaldybei. Šiandien nuolat tobulėjanti ir atsinaujinanti, tęsianti senąsias ir kurianti naujas tradicijas Sendvario mokykla skendi senų parko medžių paunksmėje ir laukia netrukus į pirmąją klasę ateisiančių mokinių.

Medžių ir žalių vejų atskirti nuo

Klaipėdos senamiesčio, esame visai arti jo širdies – Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus, Etnokultūros centro, Kalvystės muziejaus, o kitapus tyliai ir ramiai tekančios Danės – Prano Domšaičio galerija, Laikrodžių muziejus – viskas ne tik ranka pasiekiama, bet ir vis dažniau integruojama į ugdymo procesą.

Džiaugiamės, kad mokykloje dirba kompetentinga, darbšti, draugiška, iniciatyvi ir nepaprastai kūrybinga bei atvira kaitai komanda, suvokianti, kad pagrindinis mūsų tikslas – kokybiškas ugdymas kiekvienam vaikui. Gražiausių pagyrų ir nuoširdžiausių padėkos žodžių nusipelnė ir vaikų tėveliai – su jais dirbame ranka rankon – jie ir talkininkai, ir patarėjai, ir rėmėjai.

Penktadienį, gegužės 17 dieną, 11 val. Švč. Mergelės Marijos Taikos

Karalienės bažnyčioje bus aukojamos šventos mišios už mokyklos bendruomenę. Laukiame visų, kam brangi ir miela Sendvario mokykla. 15 valandą ir buvę, ir esami pedagogai, mokiniai, visa Sendvario mokyklos bendruomenė, prisimindami mokyklos praeitį, vers mokyklinio albumo puslapius. Koncerte, kurį dovanos dabartiniai ir buvę mokyklos auklėtiniai, prisiminimais dalinsis buvę mokiniai ir mokytojai. Maloniai kviečiame visus nors trumpam sugrįžti į jubiliejų švenčiančią mokyklą, į atminties erdvę, kur atgis veidai, vardai, balsai ir pavasario saulės šviesoje sulapos ir sužydės ilgesio rankomis glostomas prisiminimų medis.

Lina Logvinovienė Direktoriaus pavaduotoja ugdymui, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas Užs. 1113100

6

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

nuomonės

Be­na­miai bren­da į fon­ta­nus

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Dar kar­tą apie...

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

Š

iau­rės kryp­t is – Lie­tu­vos už­ sie­nio po­l i­ti­kos ker­ti­nis prio­ ri­te­tas. Taip dar kar­tą šią sa­ vai­tę pa­reiš­kė Pre­zi­den­tė Da­ lia Gry­baus­kai­tė.

Ta­č iau prio­r i­te­t ų ga­l i nu­sta­t y­t i la­bai daug. Klau­si­mas – ko­kia iš to nau­da? Ki­ tas klau­si­mas – ar rea­lūs tie prio­ri­te­tai?

Daug svar­bių po­li­ti­nių, so­cia­li­nių, eko­ no­mi­nių ir kul­tū­ri­nių po­ž y­mių ro­do, kad Šiau­rės ša­lys ge­ro­kai ski­ria­si nuo Bal­ti­jos ša­lių. Be to, šis re­g io­nas – ga­na už­da­ras. To­dėl ky­la abe­jo­nė, kad Šiau­ rės ša­l ims Lie­tu­vos no­rai įdo­mūs.

Svei­kin­ti­na, jei Lie­tu­va ban­dy­tų kur­ti skan­di­ na­viš­ką­jį so­cioe­ko­no­ mi­nį mo­de­lį, o ne va­do­ vau­tų­si ang­lo­sak­siš­ku neo­li­be­ra­liu po­žiū­riu.

Ir štai Suo­mi­jos pre­zi­den­tas Sau­li Nii­ nistö pa­mė­tė­jo ge­rą idė­ją: „Aš įsi­t i­k i­ nęs, kad kuo dau­g iau ES ir Ru­si­ja dir­ ba kar­tu, tuo dau­g iau nau­dos abi gau­ na, bet gal­būt nau­din­g iau­si re­zul­ta­tai bū­na Bal­ti­jos ša­l ims ir Suo­mi­jai, esan­ čioms tarp jų.“ Lo­g iš­ka. Tie­sa, plė­to­t i Lie­tu­vos san­ty­k ius su Šiau­rės ša­li­mis – bū­ti­na, ta­čiau var­gu ar iš to daug ga­li­ ma lai­mė­ti. Šiau­rės ša­lių eko­no­mi­kos nė­ra di­de­lės ir nors šios vals­ty­bės ne­ ma­ž ai in­ves­t uo­ja Lie­t u­vo­je, ko­k y­bi­ nis po­stū­m is mū­sų kraš­to eko­no­m i­ ko­je ga­l i­mas tik pri­t rau­k us ko­k y­biš­ kai di­des­nių in­ves­ti­ci­jų.

Iš kur? Iš ES, o tiks­liau, Vo­kie­ti­jos ir Ru­ si­jos. Gal­būt Bal­ta­r u­si­jos. Bū­tent dėl šios prie­žas­t ies Bal­ta­r u­si­ja ir Ru­si­ja – ge­ro­kai svar­bes­nės Lie­tu­vai, kaip ES na­rei, jei jau už­sie­n io po­l i­t i­ka sie­k ia­ me pra­k ti­nės nau­dos ša­lies eko­no­mi­ kai, o ne tik tuš­čia­žo­d žiau­ja­me.

Ki­ta ver­t us, svei­k in­t i­na, jei Lie­t u­va ban­dy­tų kur­ti skan­di­na­viš­ką­jį so­cioe­ ko­no­m i­n į mo­de­l į, o ne va­do­vau­t ų­si ang­lo­sak­siš­ku neo­l i­be­ra­liu po­ž iū­riu.

Vis dėl­to tva­r ios ge­ro­vės kū­ri­mas – il­ ga­lai­k is pro­ce­sas. Bet to­k io po­bū­d žio vals­ty­bės rai­dos prio­r i­te­tas skam­bė­ tų ge­ro­kai so­l i­d žiau, nei da­bar skam­ ba kal­bos apie kaž­ko­k ius „ker­t i­n ius“ už­sie­nio po­l i­ti­kos prio­ri­te­tus.

Svar­biau­sia da­ly­kas Lie­t u­vo­je – eko­ no­m i­kos kū­r i­m as. Re­m ian­t is šiuo tiks­lu ir tu­rė­tų bū­ti konst­ruo­ja­ma už­ sie­nio po­li­ti­ka, o ne at­virkš­čiai. To­k iu at­ve­ju po­l i­ti­ka bus iš­min­tin­ga ir svar­ biau­sia – nau­din­ga. Ga­liau­siai de­rė­tų skir­t i – kas yra tiks­lai (ge­ro­vė), o kas prie­mo­nės (už­sie­nio po­l i­t i­ka). Jei nė­ ra tiks­lo, ne­rei­ka­l in­gos ir prie­mo­nės.

T

ik­rą tie­są ra­šė aną­dien „Klai­pė­da“ – mies­to fon­ ta­nai ta­po val­ka­tų mau­dy­ nių vie­ta.

Ant­ra­die­nį per pa­čią die­nos kait­ rą Karlsk­ro­nos aikš­tė­je (ša­lia Dra­ mos teat­ro ir Pi­lies til­to) tas bai­sus žmo­gus, ku­ris ser­ga ne­su­vo­kia­ma li­ga ir šiur­pi­na ap­lin­ki­nius neį­si­ vaiz­duo­ja­mai su­ti­nu­siais paa­kiais, ne­si­dro­vė­da­mas nu­si­mo­vė kel­nes ir pa­mer­kė sa­vo ge­ni­ta­li­jas į fon­ ta­ną. Krau­pus vaiz­das! Ša­lia tuo me­tu fo­tog­ra­fa­vo­si jau­ na šei­ma iš Sankt Peterburgo.

Vi­sa tai vy­ko mies­to šir­dy­je, se­ na­mies­ty­je, ku­ris rep­re­zen­tuo­ ja uos­ta­mies­tį. Ga­li­ma tik įsi­vaiz­ duo­ti, ką sve­čiai grį­žę pa­sa­kos apie Klai­pė­dą.

Vai­kai kly­kia pa­ma­tę šį žmo­ gų, suau­gu­sie­ji už­spau­džia no­sį ir su­ka ša­lin akis. Kai ku­rie jau­nuo­ liai to­kius mu­ša, bet tai yra nu­si­ kal­ti­mas.

Po­li­ci­nin­kai ši­to be­na­mio nu­ro­ dy­to­je vie­to­je ne­ra­do.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ne­by­liams – at­ski­ra te­le­fo­no li­ni­ja

Per te­le­vi­zi­ją ma­čiau re­por­ta­žą apie kurč­ne­by­lių šei­mą, ku­rios na­mai su­de­gė, nes jie ne­ga­lė­jo iš­si­kvies­ ti ug­nia­ge­sių. No­rė­čiau pa­siū­ly­ti nau­jo­vę. Ga­li­ma bū­tų įves­ti su­tar­ ti­nį ko­dą iš ko­kių še­šių skai­čių, ku­rį ži­no­tų tik ne­gir­din­tie­ji. Ga­lė­tų spe­ cia­lio­sios tar­ny­bos tu­rė­ti net ad­re­ sus neį­ga­lių žmo­nių. Ga­vę pra­ne­ši­ mą su tam tik­ru ko­du, jau ži­no­tų, į ku­rią vie­tą rei­kia sku­bė­ti. Ta­da gal ne­be­nu­tik­tų to­kių ne­lai­mių, kaip ši, kai jau­na šei­ma su tri­mis ma­žais vai­kais li­ko be sto­go virš gal­vos.

Ire­na

Ma­ši­ną sta­to sve­ti­ma­me kie­me

Šiur­pu: įsi­min­ti­nos iš­vaiz­dos be­na­mis se­na­mies­ty­je prau­sė­si ne­si­gė­

din­da­mas praei­vių.

Pa­si­ro­do, tą­dien klai­pė­die­čiai pra­ne­šė ma­tę pa­na­šių vaiz­dų ir prie Tri­ny­čių tven­ki­nio. Ne­ga­li bū­ ti, kad tai neišsp­ren­džia­ma pro­ble­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ma. Ma­no gal­va, rei­kia tik no­rė­ti, o pa­da­ry­ti, kad pa­na­šių vaiz­dų ne­be­ bū­tų, tik­rai įma­no­ma.

Klai­pė­die­tė Dai­va

V

Klai­pė­da, gar­sė­jan­ti džia­zo mu­zi­kos pro­ fe­sio­na­lais, teat­ra­ lais, šo­kė­jais, tam­ pa kul­tū­ri­nės erd­vės va­kuu­mu.

rū­mų ko­ri­do­riais, Klai­pė­dos vals­ ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro pa­sta­tas by­ra ga­ba­lais ir ieš­ko nau­jų erd­vių, „Švy­tu­rio me­nų do­ko“ eg­zis­ta­vi­ mas – lai­ki­nas, Kul­tū­ros fab­ri­ko pro­jek­tas dar ne­baig­tas įgy­ven­din­ ti, ne­tu­ri­me nė vie­no ne­ko­mer­ci­ nio ki­no teat­ro, o „Švy­tu­rio are­no­ je“ ve­ši po­pkul­tū­ra.

Tuo me­tu vers­li­nin­kų ta­py­ti na­ tiur­mor­tai par­duo­tu­vių len­ty­no­se, daž­nam at­sto­jan­tys bet ko­kį kul­tū­ri­ nį pro­duk­tą, – ve­ši vi­suo­se Klai­pė­dos kam­puo­se. Kiek nost­ra­da­mų tu­rė­tų pri­si­kel­ti, kad uos­ta­mies­čio val­džia su­vok­tų si­tua­ci­jos rim­tu­mą?

Klai­pė­da, gar­sė­jan­ti džia­zo mu­ zi­kos pro­fe­sio­na­lais, teat­ra­lais, šo­kė­jais, tam­pa kul­tū­ri­nės erd­

vės va­kuu­mu, švie­žią ir gai­vų orą pum­puo­jan­ti į pre­ky­bos cent­rų pa­ tal­pas.

Rei­kė­tų at­lik­ti ant­ro­po­lo­gi­nį eks­pe­ri­men­tą ir pa­si­žiū­rė­ti, ku­ rios sri­ties kri­mi­na­li­niu nu­si­kal­ tė­liu taps žmo­gus, ku­ris dar bū­da­ mas vai­kas, užuo­t pa­žin­di­nę­sis su kul­tū­ra ir me­nu ar spor­ta­vęs, lais­ va­lai­kį lei­džia su plas­ti­ki­niu mai­ še­liu ran­ko­se. Įpu­sė­jus ka­den­ci­jai, Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­ kas pa­ti­ki­no, kad per ar­ti­miau­sius dve­jus me­tus ža­da kon­cent­ruo­tis į kul­tū­ros pro­ble­mas. No­rė­tų­si ti­ kė­ti, kad kon­cent­ruo­tis tik­rai dar bus į ką.

E.Z.

– in­ter­ne­tu, Klai­pė­do­je sėk­min­ gai svars­to­ma dar vie­no pre­ky­ bos cent­ro vi­zi­ja.

Ro­dos, il­ga kaip šimt­me­ čiai die­na stra­te­giš­kai nuo­ sta­bio­je uos­ta­mies­čio vie­to­je mer­dė­ju­siam bu­vu­siam ki­no teat­rui „Vai­va“ bai­gė­si. Pre­ ky­vie­te tap­sian­tis is­to­ri­nis uos­ta­mies­čio pa­sta­tas de­da rie­bų taš­ką pra­lai­mi­mo­je ko­ vo­je tarp aukš­tes­nės kul­tū­ ros puo­se­lė­ji­mo ir ko­mer­ ci­jos bei vi­suo­me­nės bu­ki­ni­mo pro­ce­sų.

Be­na­miu vir­tęs Klai­p ė­d os dra­ mos teat­ras lyg vai­duok­lis klai­ džio­ja so­v ie­ ti­n iais Žve­j ų

Dvi­ra­čiai ke­lia pa­vo­jų

Bal­ti­jos bei Tai­kos pro­spek­tuo­se yra pės­čių­jų ta­kai, ku­riais žmo­nės va­ži­nė­ja dvi­ra­čiais. Rei­kė­tų la­bai ryš­kiai pa­da­ly­ti tuos ta­kus dvi­ra­ti­ nin­kams ir pės­tie­siems. Nes pa­si­ vaikš­čio­ti išė­ję se­nu­kai ir vai­kai nė­ ra sau­gūs. Ma­no pa­čios pa­gy­ve­nu­si drau­gė bu­vo su­ža­lo­ta dvi­ra­ti­nin­ko.

Nors ir ne ma­ši­na, bet nuo ko­jų nu­ ver­čia. O se­ny­vam žmo­gui tai la­bai pa­vo­jin­ga, nes kau­lai tra­pūs, kiek­ vie­nas nu­griu­vi­mas ga­li baig­tis lū­ žiais. Dar vie­na blo­gy­bė – šu­nis ve­džio­ja be jo­kių pa­va­džių. Dvi­ra­ ti­nin­kai šu­nis ap­len­kia, nes ga­li ra­ tą per­kąs­ti. O se­nu­kų – ne. Kai yra pa­žy­mė­ta, ta­da ga­li­ma pa­rei­ka­lau­ti, kad bū­tų lai­ko­ma­si tvar­kos.

An­ta­ni­na

Dėl su­kčių pra­ra­si­me žmo­niš­ku­mą

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Kar­tą į du­ris pa­skam­bi­no ne­pa­žįs­ ta­ma mo­te­ris. Bran­daus am­žiaus, klau­sė kaž­ko­kio žmo­gaus, mi­nė­ jo bu­to nu­me­rį. Ji bu­vo la­bai pa­ var­gu­si, pra­šė leis­ti at­si­kvėp­ti ir at­si­ger­ti. Įsi­lei­dau, pa­kvie­čiau į vir­tu­vę. Tru­pu­tį suė­mė siau­bas, at­si­mi­nus ki­tus at­ve­jus, kai ne­ pa­žįs­ta­mos atė­jū­nės api­plėš­da­vo pen­si­nin­kus. Bet ji ne­bu­vo ap­si­me­ tė­lė. Pa­gal­vo­jau, ko­kia­me iš­kreip­ ta­me pa­sau­ly­je gy­ve­na­me – juk ga­li žmo­gų tik­rai iš­tik­ti bė­da ir vien to­ dėl, kad ap­lin­kui dau­gy­bė su­kčių ir plė­ši­kų, pa­do­rus žmo­gus ga­li ne­ su­lauk­ti pa­gal­bos. Na­miš­kiai ma­ne ba­rė, bet aš lai­kiau­si sa­vo nuo­mo­ nės. Ka­čiu­kus, šu­niu­kus še­ria­me, o žmo­gui ne­be­pa­de­da­me.

Ge­no­vai­tė Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Gy­ve­nu Var­pų gat­vės 17 na­me, o vie­nas kai­my­nas iš 27 na­mo nuo­lat sta­to tris au­to­mo­bi­lius mū­sų kie­ me. Kol bu­vo tik dvi, ne­si­pik­ti­no­ me taip la­bai. Da­bar jis jau per­žen­ gė vi­sas pa­do­ru­mo ri­bas. Ban­dė­me su juo kal­bė­ti. Jis at­rė­žė, kad tai ne mū­sų rei­ka­las, kur yra vie­tos, ten ir sta­to. Mes už šią že­mę mo­ka­me. Jei jis ne­su­sip­ras, mes pa­si­steng­si­me, kad jo lan­gai bū­tų ne­skaid­rūs ar­ba ra­tai ne­rie­dė­tų. Man­da­gių žo­džių jis ne­sup­ran­ta.

Gy­ven­to­ja

a­ka­rų fron­te nie­ko nau­jo, – kai paaug­liams pir­mą kar­tą ap­si­lan­kius teat­re, iš ran­kų iš­kren­ta traš­ku­ čiai, ne­ži­nant, kaip rea­guo­ti į tai, kas vyks­ta sce­no­je, pa­ro­dos lan­ko­ mos tik par­duo­tu­vė­se, o kon­cer­tai

750

397 728

telefonas@kl.lt

Pre­ky­ba – kul­tū­ros są­skai­ta

Informacija: 397

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

PENKTADIENIS, kovo 22, 2013

5

miestas

8

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Pre­mi­jų dau­gė­ja Pir­mą me­tų ket­vir­tį vals­ty­bės tar­nau­to­jams iš­mo­kė­ta 1,1 mln. li­ tų pre­mi­jų – ši su­ma, pa­ly­gin­ti su per­nai me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu, išau­go dau­giau nei dvi­gu­bai.

Kaip ro­do Sei­mo Au­di­to ko­mi­ te­to pa­reng­ta me­džia­ga, 2012 m. pir­mą ket­vir­tį pre­mi­joms iš­leis­ ta 481,2 tūkst. li­tų, tad šie­met iš­ lai­dos pre­mi­joms pa­di­dė­jo 630 tūkst. li­tų, ar­ba 131 pro­c.

Au­di­to ko­mi­te­to duo­me­ni­mis, šių me­tų pir­mą ket­vir­tį dau­giau­ sia (0,4 mln. li­tų) iš­mo­kė­ta pa­rei­ gi­nės al­gos dy­džio vien­kar­ti­nių prie­dų ir prie­dų už ne­prie­kaiš­ tin­gą tar­ny­bi­nių pa­rei­gų at­li­ki­mą (0,3 mln. li­tų). Po 0,1 mln. li­tų te­ ko dar­buo­to­jams išei­nant į pen­si­ ją ir dar­bo bei gy­ve­ni­mo me­tų ju­ bi­lie­ji­nių su­kak­čių pro­go­mis.

Dau­giau­sia – 141,7 tūkst. li­tų (vien­kar­ti­niai prie­dai) – pre­mi­ jų 2013 m. pir­mą ket­vir­tį iš­mo­

kė­jo Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja, Ap­lin­ kos mi­nis­te­ri­ja – 137,6 tūkst. li­tų (vien­kar­ti­niai prie­dai), Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja – 129,5 tūkst. li­tų (di­džiau­sia da­lis – vien­kar­ti­niai prie­dai), Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja – 121 tūkst. li­tų (iš jų 99,4 tūkst. – dar­buo­to­jams išei­nant į pen­si­ją). „Klai­pė­dos“ inf.

Dve­jo­nės: R.Ačas bei dar 200 bu­vu­sių Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vų lyg ir no­rė­tų vėl tap­ti vi­sa­ver­

čiais na­riais, val­dy­ba – juos priim­ti, ta­čiau kol kas spren­di­mų nė­ra.

Že­mės dar ne­par­duos Par­la­men­ti­nis Kai­mo rei­ka­lų ko­ mi­te­tas su­tin­ka, kad Lie­tu­va siek­ tų pra­tęs­ti drau­di­mą par­duo­ti že­mės už­sie­nie­čiams. Da­bar nu­ ma­ty­ta, kad drau­di­mas baig­sis 2014 m. ge­gu­žę.

To­kį spren­di­mą ko­mi­te­tas priė­mė va­kar ap­svars­tęs bu­vu­sio že­mės ūkio mi­nist­ro kon­ser­va­to­riaus Ka­zi­mie­ro Star­ke­vi­čiaus pa­reng­ tą Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą.

Ko­mi­te­tas siū­lo Sei­mui įpa­rei­ go­ti Vy­riau­sy­bę siek­ti, kad bū­ tų pa­keis­ta Lie­tu­vos sto­ji­mo į ES su­tar­tis, ar­ba ieš­ko­ti bū­dų, kad drau­di­mas par­duo­ti že­mės už­sie­ nie­čiams ne­bū­tų lai­ko­mas lais­vo ka­pi­ta­lo ju­dė­ji­mo pa­žei­di­mu. Že­ mės ūkio mi­nist­ras Vi­gi­li­jus Juk­ na yra pa­reiš­kęs, kad Lie­tu­va ieš­ ko ga­li­my­bės dar kar­tą pra­tęs­ti drau­di­mą par­duo­ti že­mės už­sie­ nie­čiams, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad ša­liai tai ga­li ne­pa­vyk­ti, to­dėl jis siū­lo įsta­ty­muo­se nu­ma­ty­ti dau­

giau sau­gik­lių, ga­lin­čių ap­sau­go­ ti nuo že­mės iš­par­da­vi­mo už­sie­ nie­čiams. Ūki­nin­kų bend­ruo­me­nė taip pat pra­šo val­džios pra­tęs­ti drau­ di­mą par­duo­ti že­mės už­sie­nie­ čiams, kol tie­sio­gi­nės iš­mo­kos Lie­tu­vos žem­dir­biams pa­sieks ES vi­dur­kį.

Lie­tu­vos švie­ti­mo ir moks­lo mi­ nis­te­ri­jos kanc­le­ris Dai­nius Num­ gau­dis pra­ne­šė, kad vals­čiu­je ga­ li bū­ti už­da­ry­ta vie­na lie­tu­viš­ka mo­kyk­la ar­ba pa­lik­tos tik pra­di­ nės mo­kyk­los.

Penk­ta­die­nį Len­ki­jos Puns­ko sa­ vi­val­dy­bės ta­ry­ba pla­nuo­ja grįž­ ti prie tri­jų lie­tu­viš­kų mo­kyk­lų, ku­rioms gre­sia bū­ti už­da­ry­toms, klau­si­mo. „Iki šios aki­mir­kos Puns­ko sa­ vi­val­dy­bė dar neap­sisp­ren­du­si, ko­kį nu­ta­ri­mo pro­jek­tą teiks ta­ry­ bos na­riams. Kiek ga­li­me su­pras­ti iš in­for­ma­ci­jos, bus tei­kia­ma ke­ le­tas va­rian­tų. Vie­nas iš va­rian­tų yra at­si­sa­ky­ti ma­žiau­sios mo­kyk­ los, iš­lai­kant ki­tas dvi mo­kyk­las.

Ki­tas va­rian­tas – mo­kyk­las iš pa­ grin­di­nių pa­da­ry­ti pra­di­nes, kad kaip kul­tū­ros ži­di­niai iš­lik­tų“, – vakar Sei­mo Švie­ti­mo, moks­lo ir kul­tū­ros ko­mi­te­to na­rius in­for­ ma­vo D.Num­gau­dis.

Jo duo­me­ni­mis, svars­to­ma ga­ li­my­bė už­da­ry­ti Pris­ta­vo­nių mo­

R.Ačas pra­šo­si at­gal

Žlu­gus gar­sio­sioms dvie­jų par­ti­jų jung­tu­vėms, jas kri­ti­ka­vęs bei par­ti­jos na­rys­tės ne­te­kęs bu­vęs Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas Re­mi­gi­jus Ačas pa­si­ju­to nu­ga­lė­to­ju ir jau no­rė­tų su ke­liais šim­tais bend­ra­žy­gių grįž­ti pas bu­vu­sius ko­le­gas.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

„Klai­pė­dos“ inf.

„Sug­rįž­čiau dėl ko­man­dos“

Už­da­rys mo­kyk­las kyk­lą, ku­rią te­lan­ko še­ši vai­kai.

Dėl lė­šų ir mo­ki­nių sty­giaus už­da­ry­mas gre­sia ir lie­tu­viš­koms Na­vi­ny­kų bei Vi­du­gi­rių pa­grin­di­ nėms mo­kyk­loms.

Vy­riau­sy­bė lie­tu­viš­koms mo­ kyk­loms Len­ki­jo­je fi­nan­suo­ti šie­ met yra nu­ta­ru­si pa­pil­do­mai skir­ti 400 tūkst. li­tų. Pi­ni­gai kol kas ne­ per­ves­ti, nes ne­priim­tas spren­di­ mas dėl mi­nė­tų mo­kyk­lų li­ki­mo. „Klai­pė­dos“ inf.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja R.Ačo na­rys­tę su­stab­dė ko­vo pra­ džio­je, kai par­ti­jos draus­mės ko­mi­ si­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si vie­šus Sei­mo na­ rio pa­reiš­ki­mus par­ti­jos at­žvil­giu, nu­spren­dė, kad jis pa­žei­dė par­ti­ jos įsta­tus. R.Ačas griež­tai ne­pri­ ta­rė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos jung­tu­vėms su Dar­bo par­ti­ja ir vie­ šai pa­reiš­kė, kad par­ti­jos jun­gia­si „iš rei­ka­lo“, o Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pak­sas esą „priė­jo liep­to ga­lą“.

Da­bar, par­ti­jų jung­tu­vėms rea­liai žlu­gus, R.Ačas su­švel­ni­no to­ną ir pa­pra­šė, kad Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja ap­si­spręs­tų – ar­ba pa­ša­lin­tų jį iš par­ti­jos vi­siš­kai, ar­ba grą­žin­tų na­rys­tę. Sei­mo na­rys sa­kė val­dy­bai įtei­kęs ne tik sa­vo, bet ir ki­tų na­rys­ tę su­stab­džiu­sių as­me­nų pra­šy­mus – to­kių yra maž­daug 200. „Prieš sa­vai­tę įtei­kiau frak­ci­jos se­niū­nui Pet­rui Gra­žu­liui 176 pa­ reiš­ki­mus. Ir dar dau­giau kaip 40 esu neį­tei­kęs. Pap­ra­šiau, kad bū­tų spren­džia­mas iš­sto­ju­sių žmo­nių, taip pat ir ma­no, klau­si­mas. Nes aš da­bar esu nei pa­kar­tas, nei pa­leis­ tas – na­rys­tė su­stab­dy­ta, iš sky­ riaus pir­mi­nin­kų esu nu­ša­lin­tas, ir rei­ka­las to­liau ne­spren­džia­mas“, – sa­kė R.Ačas. Šiuo me­tu R.Ačas pri­ klau­so Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei.

Pa­sak jo, ka­dan­gi Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­ja su­stab­dė de­ry­bas su Dar­bo par­ti­ja, da­bar pa­ts me­tas pri­pa­žin­ti, kad R.Ačo at­žvil­giu bu­ vo pa­da­ry­ta klai­da. „Val­dy­ba pri­pa­ži­no, kad jung­tu­ vės stab­do­mos, ir jos tur­būt ne­bus at­nau­jin­tos. Tad tu­rė­tų bū­ti pri­ pa­žin­ta, kad bu­vo pa­da­ry­ta klai­da.

Jei­gu bus pri­pa­žin­ta klai­da, tu­rė­tų ma­ne pa­skir­ti at­gal į Ra­sei­nių sky­ riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Ar­ba tu­rė­čiau bū­ti iš­brauk­tas iš par­ti­jos są­ra­šų. Nes ne­ga­liu bū­ti nei čia, nei

čia – nea­pib­rėž­tą lai­ką su­stab­dy­ta na­rys­tė“, – dės­tė Sei­mo na­rys.

Pak­laus­tas, ar no­rė­tų grįž­ti į Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos gre­ tas, R.Ačas sa­kė, kad ga­lė­tų tai pa­ da­ry­ti „dėl ko­man­dos“. „Sup­ran­tat, vis dėl­to ten yra ma­ no ko­man­da, mes tiek lai­ko dir­bom ir vi­sa ki­ta. <...> Jei­gu bū­tų pa­lan­ kus spren­di­mas, dėl ko­man­dos aš ga­lė­čiau ir grįž­ti. Bet jei­gu bus ki­ toks, tai bus ki­toks“, – at­sar­giai žo­džius rin­ko R.Ačas.

Pet­ras Gra­žu­lis:

Rei­kė­tų žiū­rė­ti at­lai­ džiau, gal kiek po­nas Ačas pa­si­karš­čia­vo, aš taip ir iš pra­džių ko­men­ta­vau.

Ver­tins at­lai­džiai

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ir frak­ ci­jos se­niū­nas P.Gra­žu­lis pa­tvir­ ti­no ga­vęs pra­šy­mą, ku­rį pa­si­ra­šė maž­daug 200 na­rys­tę su­stab­džiu­ sių žmo­nių. Kol kas par­ti­jos val­ dy­ba klau­si­mo ne­svars­tė, ta­čiau, pa­sak P.Gra­žu­lio, į dar­bot­var­kę jis pa­teks. Pats P.Gra­žu­lis sa­ko, kad R.Ačo pa­si­trau­ki­mą de­rė­tų ver­tin­ ti at­lai­džiai, ir pri­pa­žįs­ta, kad tie­ sos ko­le­gos žo­džiuo­se bū­ta. „Rei­kė­tų žiū­rė­ti at­lai­džiau, gal po­nas Ačas kiek pa­si­karš­čia­vo, aš taip ir iš pra­džių ko­men­ta­vau.

Pas­kui gal jam ne­bu­vo kaip at­si­ trauk­ti. Iš da­lies jo tuo­se pa­reiš­ ki­muo­se, kaip da­bar ma­tom, jei­gu neat­si­nau­jins vi­sos tos de­ry­bos, yra ir tie­sos. Tai­gi ma­ny­čiau, kad rei­ kė­tų rim­tai svars­ty­ti tą klau­si­mą, reik­tų gal pa­si­kvies­ti pa­tį R.Ačą į po­sė­dį, iš­klau­sy­ti ir priim­ti spren­ di­mą“, – tei­gė frak­ci­jos se­niū­nas.

P.Gra­žu­lis sa­kė, kad pa­na­šios nuo­

mo­nės lai­ko­si ir dau­giau par­ti­jos val­dy­bos na­rių, tad R.Ačo su­grį­ži­ mas – vi­siš­kai rea­lus. „Te­ko kal­bė­tis su Sei­mo na­riais frak­ci­jo­je, su par­ti­jos, val­dy­bos na­ riais. Yra ga­na ne­ma­žai ver­ti­nan­čių at­lai­džiai. Bet ži­not, nuo­mo­nė to­ kia pa­vie­nė, o pre­zi­diu­me koks bus priim­tas spren­di­mas, ne­ga­lė­čiau ko­men­tuo­ti“, – sa­kė P.Gra­žu­lis.

Li­be­ra­lai priim­ti ne­no­rė­jo

Kai R.Ačo na­rys­tė par­ti­jo­je bu­vo su­stab­dy­ta, skli­do kal­bos, kad par­ la­men­ta­ras no­rė­tų jung­tis prie Li­ be­ra­lų są­jū­džio. Tą pa­tį svars­tė ir ki­ti iš Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos išė­ję na­riai. Li­be­ra­lų są­jū­dis bu­vo ne­tgi ofi­cia­liai pa­kvie­tęs juos sto­ti į Ra­sei­nių sky­rių. Ta­čiau, pa­ sak par­ti­jos va­do­vo Eli­gi­jaus Ma­ siu­lio, de­ry­bos re­zul­ta­tų ne­da­vė. „Ta vi­sa is­to­ri­ja kaip ir ne­si­bai­ gė nie­kaip. Ži­nau, kad yra ne­ma­žai iš­sto­ju­sių iš Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos Ra­sei­nių sky­riaus na­rių, bet ofi­cia­liai kol kas jo­kių pra­šy­mų ne­ sam su­lau­kę. Žmo­nės vis dar dis­ku­ tuo­ja, ar pa­si­rink­ti ko­kią ki­tą po­li­ti­nę par­ti­ją, ar iš vi­so ne­be­da­ly­vau­ti po­ li­ti­ko­je. Ma­nau, kad koks nors ap­si­ spren­di­mas dar iki va­sa­ros ato­sto­gų įvyks“, – sa­kė E.Ma­siu­lis. Ofi­cia­ liai R.Ačas pra­šy­mo įsi­lie­ti į li­be­ra­lų gre­tas neiš­reiš­kė, ta­čiau šie ir be to ne­slė­pė, kad to­kį pa­gei­da­vi­mą ver­ti­ na skep­tiš­kai. Dar kar­tą pa­klaus­tas, ar ma­ty­tų R.Ačą par­ti­jos gre­to­se, E.Ma­siu­lis nuo at­sa­ky­mo iš­si­su­ko. „Aš ne­ži­nau, su­dė­tin­ga kaip nors ver­tin­ti ko­le­gą Sei­mo na­rį. Vie­na ver­tus, aš gana daug me­tų pa­žįs­ tu R.Ačą. Bet šian­dien mums kur kas ak­tua­liau ne kal­bė­ti apie R.Ačą, bet Ra­sei­niuo­se tu­rė­ti tvir­tą, stip­rų Li­be­ra­lų są­jū­džio sky­rių“, – dės­tė E.Ma­siu­lis.

Ta­čiau jei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja nu­spręs su­si­grą­žin­ti na­rys­ tę su­stab­džiu­sius ko­le­gas, at­ro­do, šiam E.Ma­siu­lio no­rui ne­bus lem­ ta iš­si­pil­dy­ti.

9

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

užribis Pra­ne­šė apie šau­tu­vo va­gys­tę

Mo­čiu­tė ieš­ko anū­ko

Pen­si­nin­kių plė­ši­kas siau­tė­ja

Ant­ra­die­nį 70-me­tis klai­pė­die­ tis pra­ne­šė, kad va­gys, ap­šva­ ri­nę jo bu­tą, iš­ne­šė te­le­vi­zo­rių ir me­džiok­li­nį šau­tu­vą. Ti­ria­ ma, ar vy­ras pa­sa­kė tie­są, aiš­ ki­na­ma­si, ar šau­tu­vas lai­ky­tas sei­fe. Ne kar­tą yra bu­vę, kai pra­ra­dę ki­to­mis ap­lin­ky­bė­mis gink­lus me­džio­to­jai vė­liau pra­ ne­šė apie va­gys­tę iš bu­to.

Ge­gu­žės 9-ąją iš na­mų dar­že­ lio gat­vė­je išė­jo ir iki šiol ne­ grį­žo 21 m. To­mas Vis­kon­tas.

Jis yra apie 186 cm ūgio, pil­ kų akių, juo­dų, trum­pų plau­ kų, vil­kė­jo mė­ly­no­mis džin­si­ nė­mis kel­nė­mis, pil­ku bliu­zo­nu su gob­tu­vu. Ži­nan­čius, kur yra T.Vis­kon­tas, pra­šo­ma pa­skam­ bin­ti tel. 354 164 ar­ba 354 161.

Pie­ti­nė­je Klai­pė­dos da­ly­je ant­ ra­die­nio ry­tą api­plėš­ta dar vie­ na mo­te­ris. 70-me­tė I.Si­mo­ nai­ty­tės g. gy­ven­to­ja už­pul­ta prie sa­vo laip­ti­nės. Jau­nuo­lis iš­plė­šė jai iš ran­kų ran­ki­nę, ku­ rio­je bu­vo rak­tai, aki­niai, do­ku­ men­tas bei pi­ni­gi­nė su 18 li­tų.

Plė­ši­kas vil­kė­jo tam­sų bliu­zo­ ną bei švie­sias kel­nes.

Te­le­fo­ne – dar viena vi­ru­so at­mai­na?

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Vos prieš mė­ne­sį ša­ly­je mo­bi­ liuosiuose te­le­fo­nuose siau­tęs SMS vi­ru­sas at­gi­jo vėl. Šį kar­tą mo­bi­lio­ jo ry­šio var­to­to­jus pa­sie­kia tik šiek tiek pa­keis­tas pro­gra­mi­šių teks­tas, ta­čiau vi­ru­sas vei­kia iden­tiš­kai, kaip ir ba­lan­dį pli­tęs už­kra­tas.

Šį kar­tą klai­pė­die­čiai su­ne­ri­mo, kai ga­vo ži­nu­tes su teks­tu –“Pri­ vet po­mnish eti fot­ki“ ir nuo­ro­ dą http://********/5wr“ (pa­keis­ ta – A.A). „Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad pa­na­šus vi­ru­sas vie­nai klai­pė­die­tei su­jau­kė gy­ve­ni­mą. Ga­vu­si už­krės­tą ži­nu­tę, mo­te­ris ją per­skai­tė, ta­čiau te­le­fo­ ną tie­siog įsi­dė­jo į krep­šį. Ak­ty­ vuo­tas vi­ru­sas ko­ne 300 mo­bi­lia­ ja­me te­le­fo­ne bu­vu­siais nu­me­riais iš­siun­tė nuo 5 iki 20 ži­nu­čių ir pli­to to­liau. Ba­lan­dį vi­ru­sas pli­to su to­ kio tu­ri­nio ži­nu­te – „Pri­vet tut fot­ ki http://bit.ly/YJ_DjG kak te­be?“ Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­ba įspė­ ji­mą apie nau­ją vi­ru­są iš­pla­ti­no tik ga­vu­si in­for­ma­ci­ją iš „Klai­pė­

dos“ žur­na­lis­tų. Šios tar­ny­bos at­ sto­vė Vai­da Bar­kaus­kie­nė aiš­ki­no, kad tre­čia­die­nį Na­cio­na­li­nis elekt­ ro­ni­nių ry­šių tink­lų ir in­for­ma­ci­jos sau­gu­mo in­ci­den­tų ty­ri­mo pa­da­li­ nys CERT-LT įspė­jo iš­ma­nių­jų mo­ bi­lių­jų te­le­fo­nų nau­do­to­jus, kad šio­ mis die­no­mis įren­gi­niais vėl ak­ty­viai plin­ta vi­ru­sas. „Jei­gu ga­vo­te SMS ži­nu­tę su to­kiu ar­ba pa­na­šiu teks­tu, re­ko­men­duo­ ja­ma neak­ty­vin­ti ži­nu­tė­se esan­ čių nuo­ro­dų, nes ri­zi­kuo­ja­te sa­vo mo­bi­lų­jį įren­gi­nį ap­krės­ti vi­ru­su.

Pas­pau­dus nuo­ro­dą, iš­ma­nia­ja­me te­le­fo­ne ga­li bū­ti įdie­gia­mas ken­ kė­jiš­kas kom­piu­te­ri­nis kir­mi­nas“, – pa­ste­bė­jo V.Bar­kaus­kie­nė. Paš­ ne­ko­vė per­spė­jo, kad var­to­to­jai ne­ tu­rė­tų dieg­ti pro­gra­mų ar at­nau­ji­ ni­mų iš ne­pa­ti­ki­mų šal­ti­nių. „Re­ko­men­duo­ja­me dieg­ti tik ga­ min­to­jo pro­gra­mas ir at­nau­ji­ni­mus.

Jei įta­ria­te, kad vi­ru­sas bu­vo suak­ ty­vin­tas, te­le­fo­ne su „And­roid“ ope­ra­ci­ne sis­te­ma pa­da­ry­ki­te jums rei­ka­lin­gų duo­me­nų, ad­re­sų kny­ gos, ži­nu­čių at­sar­gi­nes ko­pi­jas ir at­ sta­ty­ki­te ga­myk­li­nius pa­ra­met­rus“, – aiš­ki­no V.Bar­kaus­kie­nė.

Po­ky­čiai: Lie­pų gat­vė­je vai­ruo­to­jai tu­rė­tų bū­ti ati­des­ni, dvie­jų šim­tų met­rų ruo­že grei­tis ri­bo­ja­mas iki 40 km/val.

Lie­pų gat­vė­je ri­bo­ja grei­tį Lie­pų gat­ve į mies­to cent­rą va­žiuo­jan­ tys vai­ruo­to­jai jau ku­rį lai­ką ke­liu švil­ pia bent de­šim­čia ki­lo­met­rų vir­šy­da­mi leis­ti­ną grei­tį.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Grės­mė: iš­ma­niuo­sius te­le­fo­nus vėl ata­kuo­ja vi­ru­sas, šį­syk – su pa­si­

kei­tu­siu SMS teks­tu.

Mir­ti­nos ava­ri­jos kal­ti­nin­kas – blai­vus Paaiš­kė­jo, kad du drau­gus ava­ri­jos me­tu pra­žu­dęs 21 me­tų klai­pė­die­ tis Vi­lius Cem­no­lons­kis prie sko­ lin­to au­to­mo­bi­lio vai­ro ge­gu­žės 2-osios va­ka­re sė­do blai­vus.

Tą­dien prieš vi­dur­nak­tį jis vai­ ra­vo BMW 528 ir, pa­gau­tas lenk­ ty­nių azar­to, be­pro­tiš­kai spau­dė grei­čio pe­da­lą va­žiuo­da­mas Pi­ lies til­tu.

Ne­su­val­dy­tas au­to­mo­bi­lis iš­lė­kė į prie­šin­gą gat­vės pu­sę, tren­kė­si į

me­dį bei na­mo sie­ną. Du ke­lei­viai žu­vo įvy­kio vie­to­je. Vai­ruo­to­jas su­ si­žei­dė ne­smar­kiai.

Vai­ruo­to­jo krau­jo ty­ri­mo, at­lik­ to Vil­niu­je, re­zul­ta­tai ta­po ži­no­mi šią sa­vai­tę. Ty­ri­mai pa­ro­dė, kad V.Cem­no­lons­kis ava­ri­jos me­tu bu­ vo blai­vus.

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą at­lie­kan­tys pa­rei­gū­nai dar lau­kia šla­pi­mo bei ap­svai­gi­mo nuo ki­to­kių me­džia­gų ty­ri­mų iš­va­dų. „Klai­pė­dos“ inf.

Net vis­ką tu­rin­tys ži­no­ti sa­vi­val­dy­ bės dar­buo­to­jai ma­ši­nų stab­džius ėmė mai­gy­ti tik tuo­met, kai iš­vy­do ant va­žiuo­ja­mo­sios ke­lio da­lies iš­ pieš­tą 40 km/val. grei­čio ženk­lą.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus vy­riau­siais spe­cia­ lis­tas Vy­tau­tas Paukš­tė pri­si­pa­ži­ no, kad tik va­kar ry­tą iš­vy­do apie ri­bo­ja­mą grei­tį pra­ne­šan­tį ho­ri­ zon­ta­lų ke­lio ženk­lą. „Ta­čiau ar yra sta­cio­na­rus ke­ lio ženk­las, ne­ma­čiau. Mū­sų sky­ rius nie­ko ne­ži­no apie tai. Kar­tais mū­sų net ir ne­pa­sie­kia ži­nios apie įvai­rius pro­jek­tus“, – aiš­ki­no val­ di­nin­kas.

Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Ad­mi­nist­ ra­ci­nės veik­los po­sky­rio spe­cia­lis­ tas Gin­ta­ras Ku­čins­kas ti­ki­no, kad

jo ne­ste­bi­na uos­ta­mies­čio vai­ruo­ to­jų nea­ti­du­mas. „O ar pa­ste­bi­ma, kad va­žiuo­ jant per Pi­lies til­tą, grei­tis ri­bo­ja­ mas iki 30 km/val.? Kol ne­nu­pie­

Kol ne­nu­pie­ši­me ženk­lo ant grin­di­ nio, vi­si ir va­žiuos 50 km/val. grei­čiu. ši­me ženk­lo ant grin­di­nio, vi­si ir va­žiuos 50 km/val. grei­čiu. Lie­ pų gat­vė­je ženk­lai, įspė­jan­tys apie grei­čio ri­bo­ji­mą, jau yra se­no­kai.

Sto­vi ir sta­cio­na­rus ženk­las. Ko­dėl jo nie­kas ne­ma­to?“ – ste­bė­jo­si pa­ rei­gū­nas. Pa­sak G.Ku­čins­ko, grei­ tis ri­bo­ja­mas tik po­ros šim­tų met­rų ruo­že, iki pir­mos san­kry­žos.

Spren­di­mas ri­bo­ti Lie­pų gat­vė­ je grei­tį bu­vo priim­tas dėl per­tvar­ ko­mos įva­žos iš šios gat­vės į vie­ną pre­ky­bos cent­rą. „Yra pa­ruoš­tas pro­jek­tas, ir Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­ja lei­do iš­ va­žiuo­jan­tiems iš šio pre­ky­bos cent­ro su­kti į kai­rę. Šio­je vie­to­ je Lie­pų gat­vė­je yra pa­nai­kin­ta dvi­gu­ba iš­ti­si­nė li­ni­ja“, – aiš­ki­no G.Ku­čins­kas.

Ta­čiau šio­je vie­to­je su­kan­čių iš ša­lu­ti­nio ke­lio į pa­grin­di­nį vai­ ruo­to­jų ma­to­mu­mui truk­do gat­ vės lin­kis. „To­dėl rei­kia per­tvar­ky­ti ša­li­ gat­vius, pa­pla­tin­ti va­žiuo­ja­mą­ ją da­lį, kad eis­mo da­ly­viams bū­ tų sau­gu pa­suk­ti į kai­rę“, – ti­ki­no pa­rei­gū­nas.

G.Ku­čins­kas pri­mi­nė, kad Mi­ ni­jos gat­vė­je vai­ruo­to­jų lau­kia po­ ky­čiai. „Nuo Kal­nu­pės gat­vės iki Jū­ri­ nin­kų pro­spek­to mak­si­ma­lus leis­ ti­nas grei­tis yra 70 km/val. Prie pės­čių­jų pe­rė­jų, pa­vyz­džiui, ties Nend­rių gat­ve, grei­tis ri­bo­ja­mas iki 50 km/val. Ten jau yra įreng­ ti sta­cio­na­rūs ženk­lai“, – pa­sa­ko­ jo G.Ku­čins­kas.

Grei­čio ri­bo­ji­mas kei­čia­mas ir Mo­kyk­los gat­vė­je, per til­tą bus ga­ li­ma va­žiuo­ti 70 km/val. grei­čiu.

Mer­gi­nų su­muš­ta mo­te­ris – li­go­ni­nė­je Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pa­žįs­ta­mai mer­gi­nai du­ris ati­da­ riu­si klai­pė­die­tė bu­vo taip smar­ kiai su­muš­ta dvie­jų atė­jū­nių, kad pa­te­ko į li­go­ni­nę.

Pir­ma­die­nį apie 14 val. į Su­lu­pės gat­vė­je gy­ve­nan­čios 41 me­tų mo­

ters du­ris pa­skam­bi­no pa­žįs­ta­mo­ ji, var­du Ole­sia. Šei­mi­nin­kė ati­da­ rė du­ris ir įsi­lei­do mer­gi­ną bei kar­tu su ja atė­ju­sią ne­ma­ty­tą apie 23 me­tų šios drau­gę. Abi mer­gi­nos įsi­ver­žė į vi­dų ir su­kė­lė konf­lik­tą. Bar­nio me­tu atė­jū­nės čiu­po šei­mi­nin­kės ran­ki­nę, ta­čiau sa­vi­nin­kė jos ne­pa­lei­do.

Už­puo­li­kės puo­lė muš­ti mo­te­rį.

Par­ver­tu­sios ją spar­dė, ga­liau­siai

iš­plė­šė ran­ki­nę ir pa­bė­go, iš­si­neš­ da­mos kar­tu pi­ni­gi­nę su 350 li­tų, te­le­fo­ną bei do­ku­men­tus.

Nu­ken­tė­ju­sio­ji dėl pa­tir­tų su­ ža­lo­ji­mų pa­te­ko į li­go­ni­nę. Me­di­ kai apie smur­to pro­ver­žio me­tu su­ ža­lo­tą mo­te­rį po­li­ci­jai pra­ne­šė tik anks­tų ki­tos die­nos ry­tą.

Pa­rei­gū­nai ti­ki­si jau šian­dien su­ lai­ky­ti įta­ria­mą­sias.

10

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 16, 2013

klaipėdos verslas Pa­kir­to bank­ro­tas

Pa­rė­mė vers­lą

Ruo­šia­si pa­ro­dai

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­ mo nu­tar­ti­mis iš­kel­tos dar dvi bank­ro­to by­los. Bend­ro­vė­je „Tik gė­lės ir Ko“, ku­ri už­siė­mė gė­ lių ir so­di­nu­kų did­me­ni­ne pre­ ky­ba, dir­bo 2 dar­buo­to­jai. Bank­ ro­tas pa­skelb­tas įmo­nei „Edal­ tex“, ku­rios veik­la – spe­cia­li­zuo­ ti sta­ty­bos dar­bai. Įmo­nė­je dir­ bo 1 žmo­gus.

Vy­riau­sy­bės duo­me­ni­mis, 2012 m. ša­ly­je pa­rem­ta be­veik 6,5 tūkst. smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo (SVV) pro­jek­tų už dau­ giau nei 1 mlrd. Lt. Vien už SVV pa­sko­las kre­di­to įstai­goms su­ teik­tos 544 ga­ran­ti­jos, ku­rių su­ ma sie­kė 126 mln. Lt. Tai lei­do vers­lo plėt­rai pa­si­sko­lin­ti 189 mln. Lt.

Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mai ge­gu­žės 30 d.

– bir­že­lio 1 d. ant­rą kar­tą or­ga­ ni­zuo­ja tarp­tau­ti­nę Va­ka­rų Lie­ tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­dą.

Jos me­tu vyks tarp­tau­ti­nė vers­ lo kon­tak­tų mu­gė bei tarp­tau­ti­ nis trans­por­to ir lo­gis­ti­kos fo­ru­ mas. Pa­ro­do­je da­ly­vau­ti už­si­re­ gist­ra­vo 130 bend­ro­vių.

Pra­mo­gi­nė žūklė – tik se­zo­nui

Ekspertas pataria

Van­dens filt­rai pa­dės tau­py­ti

Pra­mo­gi­nės žūk­ lės Bal­ti­jos jū­ro­je vers­las Klai­pė­do­je kles­ti. Ta­čiau žve­ jus mė­gė­jus žve­jo­ ti pluk­dan­tys klai­ pė­die­čiai ti­ki­no, kad dėl va­di­na­mų­jų ne­ le­ga­lų kon­ku­ren­ci­ja pa­sta­rai­siais me­tais la­bai išau­go.

Lu­ka Leo­nai­ty­tė Van­dens minkš­ti­ni­mo filt­rai – pui­ kus spren­di­mas žmo­nėms, sau­ gan­tiems sa­vo svei­ka­tą bei ap­lin­ ką, taip pat sie­kian­tiems su­tau­py­ ti. Ko­men­tuo­ja bend­ro­vės „Eko­ van­de­nys“ va­do­vas Ju­lius Smil­ ge­vi­čius.

– Kuo už­sii­ma jū­sų kom­pa­ni­ ja?

– Mes jau 10 me­tų pre­kiau­ja­me bui­ti­niais ir pra­mo­ni­niais van­dens filt­rais. Tai yra van­dens minkš­ti­ni­ mo įren­gi­mais, ge­ria­mo­jo van­dens sis­te­mo­mis. Šie įren­gi­niai skir­ti žmo­nių kom­for­tui ir bui­ti­nei tech­ ni­kai sau­go­ti.

– Ko­dėl rei­kia filt­ruo­ti van­den­ tie­kio van­de­nį, te­kan­tį iš čiau­ po?

– Jis yra sau­gus. Ta­čiau daž­nuo­se na­muo­se il­gai­niui kal­kės nu­sė­da vir­du­ly­je, pa­ru­duo­ja du­šo ka­bi­ na, tua­le­to klo­ze­tas. Mes pa­ste­bi­ me, kad ne vi­si žmo­nės pa­ten­kin­ti van­dens ko­ky­be. Pa­ro­do­se su­lau­ kia­me ypač daug klau­si­mų, kaip bū­t ų ga­l i­m a pa­ge­r in­t i van­d ens ko­ky­bę. Prob­le­ma – kie­tas van­ duo, nes nė vie­nas van­dens tie­ kė­jas ne­minkš­ti­na van­dens. To­dėl su kal­kė­mis su­si­du­ria kiek­vie­nas var­to­to­jas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kon­sul­ta­vo čem­pio­nas

Pro­fe­sio­na­lai: bend­ro­vės „Eko­

van­de­nys“ at­sto­vas Ma­tas Ali­ šaus­kas pa­dės pa­rink­ti jū­sų na­ muo­se tin­ka­miau­sią van­dens minkš­ti­ni­mo įren­gi­mą.

– Kur yra įren­gia­mi van­dens filt­rai?

– Van­d ens minkš­t i­n i­m o įren­g i­ mai sta­t o­m i prie pri­va­t aus na­ mo ar­b a ko­t e­d žo van­d ens įva­ do. Van­dens minkš­ti­ni­mo filt­ras jun­gia­mas tik prie šal­to van­dens vamz­dy­nų.

– Ar minkš­tas van­duo iš­ties prail­gi­na bui­ti­nių prie­tai­sų vei­ ki­mo lai­ką ir pa­de­da tau­py­ti?

– Aps­kai­č iuo­t a, kad nau­d o­jant minkš­tą van­de­nį, per mė­ne­sį iš­ lai­dos bui­ti­nei che­mi­jai su­ma­žė­ja iki 300 li­tų. Prau­sian­tis minkš­tu van­de­niu, ge­riau pu­to­ja mui­las, šam­pū­nas – ak­ty­vio­sios me­džia­ gos ne­su­kim­ba su kie­tai­siais mi­ ne­ra­lais.

Minkš­tas van­duo tei­gia­mai vei­ kia odą – ne­pa­žei­džia na­tū­ra­laus ap­sau­gi­nio odos sluoks­nio. Be to, nau­do­jant minkš­tą van­de­nį, ne­ kal­k ė­ja du­š o ka­b i­n a, skal­byk­ lė, in­d ap­l o­v ė, ne­b e­rei­k ia kal­k ių šveis­t i nuo vo­n ios ar praus­t u­ vės, taip pat daž­nai keis­ti čiau­pų

Bend­ro­vės „Eko­van­de­nys“ ar­chy­vo nuo­tr.

ir vamz­dy­nų. Jei­gu na­me įreng­tas du­ji­nis šil­dy­mas, van­dens pa­ruo­ ši­mui nau­do­jant minkš­tą van­de­ nį, su­tau­po­ma net iki 30 pro­c. vi­ sų ener­gi­jos iš­lai­dų.

Tai įro­dy­ta ty­ri­mais. Gy­ven­to­ jai, įsi­ren­gę van­dens filt­rus, la­bai ženk­liai pa­jun­ta, kad iš­lai­dos šil­ dy­mui su­ma­žė­ja.

– Per kiek lai­ko tas filt­ras at­si­ per­ka?

– Įren­gi­nys kai­nuo­ja nuo dvie­jų su pu­se iki pen­kių tūks­tan­čių li­tų, pri­klau­so­mai nuo van­dens ko­ky­bės ir su­var­to­ji­mo. Aps­kai­čiuo­ta, kad 4 as­me­nų šei­mai toks filt­ras at­ si­per­ka per pu­sant­rų me­tų. Be­je, van­dens filt­rai ne tik pa­de­da tau­ py­ti, bet ir pa­ge­ri­na gy­ve­ni­mo ko­ ky­bę.

Tie įren­gi­mai iš­si­va­lo au­to­ma­ tiš­kai, jų ne­rei­kia va­ly­ti me­cha­ niš­kai. www.eko­van­de­nys.lt; info@eko­ vandenys.lt; tel. 8 600 01122.

Užs.1104515

„Tai ne vers­las, tai – la­biau ho­bis.

Jau šeš­tą se­zo­ną or­ga­ni­zuo­ju žmo­ nes, kad iš­plauk­tu­me į jū­rą žve­jo­ ti la­ši­šų“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis Rai­mon­das.

Tei­gia­ma, kad to­kios pra­mo­gos po­pu­lia­rios Šve­di­jo­je, Nor­ve­gi­jo­ je, Ka­na­do­je. Esą daug me­tų už­sie­ nie­čiai tą la­ši­šų žve­jy­bą po­pu­lia­ri­ na, tik Lie­tu­vo­je dar ne­la­bai ti­ki­ma, kad Bal­ti­jo­je ga­li­ma pa­gau­ti šių tau­ rių žu­vų. Rai­mon­das pa­sa­ko­jo, kad tuo do­mė­tis ėmė prieš daug me­tų.

Tam rei­kė­jo lai­vo, žūk­lės įran­gos. „Nie­kas ma­no su­ma­ny­mu ne­ti­ kė­jo, ma­nė, kad Bal­ti­jos jū­ro­je la­ ši­šos ne­kim­ba. Praė­jo po­ra me­tų, pra­dė­jau pa­gau­ti, ir nie­kas ne­be­ si­juo­kė“, – vers­lo pra­džią pri­si­mi­ nė Rai­mon­das.

Iš JAV ir Ka­na­dos vy­ras įsi­gi­jo spe­cia­lią žūk­lės įran­gą, ku­ri nė­ra pi­gi. Rei­kė­jo leng­vų bliz­gių, nes la­ ši­šos plau­kio­ja pa­vir­šiu­je, jos nuo­ lat mig­ruo­ja, kuo to­liau į jū­rą, tuo sun­kiau ga­li­ma at­ras­ti mig­ra­ci­jos ke­lius. Men­kes žve­jo­ti – pa­pras­ čiau. Jos lė­tes­nės, o la­ši­šos ga­li per die­ną nu­plauk­ti po 10 km. „Rei­kė­jo la­bai daug ži­nių, no­ rint su­gau­ti la­ši­šų. Pra­džio­je žve­ jo­ti ne­si­se­kė. Nu­va­žia­vau pa­si­ tre­ni­ruo­ti pas pa­sau­lio ir Eu­ro­pos la­ši­šų gau­dy­mo čem­pio­ną Kons­ tan­ti­ną Le­vi­ki­ną, už kon­sul­ta­ci­ jas su­mo­kė­jau ko­mer­ci­nę kai­ną“, – pa­sa­ko­jo klai­pė­die­tis.

Pa­sak Rai­mon­do, tik ta­da jis su­ vo­kė, kaip gau­dy­ti tas žu­vis. Pra­ dė­jo kib­ti 8–12 ki­log­ra­mų la­ši­šos.

Po­mė­giai kai­nuo­ja ne­pi­giai

„Žmo­nės la­bai do­mi­si šia pra­mo­ ga ir lai­ko pra­lei­di­mu. Ta­čiau pa­ gal mė­gė­jiš­kos žūk­lės įsta­ty­mus be li­cen­ci­jos ga­li­ma pa­gau­ti tik vie­ną žu­vį. Pa­si­tai­ko, kad vie­nas žmo­gus pa­gau­na 10 la­ši­šų, ta­čiau pa­si­lie­ka tik vie­ną, ki­tas pa­lei­džia, nes to­kia

Pamėgo: pa­sta­rai­siais me­tais la­bai iš­po­pu­lia­rė­jo pra­mo­gi­nė la­ši­šų žve­

jy­ba Bal­ti­jos jū­ro­je.

tvar­ka“, – tei­gė Rai­mon­das. Ži­no­vai ti­ki­no, kad vi­so­se Skan­ di­na­vi­jos ša­ly­se, taip pat Vo­kie­ti­jo­ je vie­nam žmo­gui jū­ro­je be li­cen­ ci­jos lei­džia­ma pa­gau­ti 2 la­ši­šas, Lie­tu­vo­je – tik vie­ną.

Rai­mon­do lai­ve­lis ne­di­de­lis, ja­ me tel­pa 4 žmo­nės, jie gau­na vi­są žūk­lės įran­gą. Žve­jai mė­gė­jai nu­ pluk­do­mi 32–35 km į jū­rą. 8 va­lan­ dų la­ši­šų žve­jy­ba žmo­gui kai­nuo­ja 1 tūkst. li­tų. Tai nė­ra pi­gu. Skan­di­ na­vi­jo­je to­kioms pra­mo­goms lai­vo

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Jis ti­ki­no, kad ne­ma­žai šiuo vers­ lu už­sii­man­čių as­me­nų net ne­tu­ ri pa­ten­to ar vers­lo liu­di­ji­mo. Esą jie yra kon­ku­ren­tai, ku­rie „vei­kia lais­vai“. „Da­bar vi­si mė­gė­jai, ku­rie tik tu­ ri įsi­gi­ję ka­te­rius, pluk­do žmo­nes į jū­rą žve­jo­ti, daž­niau­siai už pi­ni­ gus. Jo­kių ap­ri­bo­ji­mų nė­ra, aiš­ku, čia tik mo­kes­čių klau­si­mas. To­dėl mū­sų le­ga­lus vers­las la­bai su­men­ ko“, – įsi­ti­ki­nęs A.Va­len­ti­nas.

Jū­ro­je se­zo­nas trum­pas

Žmo­nės, su­si­ruo­šę į jū­rą žve­jo­ti, mėgs­ta plauk­ti ma­žes­niais grei­taei­giais ka­te­riais.

nuo­mos kai­na die­nai yra 300 eu­rų, taip pat dar ten­ka pa­deng­ti ir de­ga­ lų iš­lai­das. „Lai­ve­lis la­bai daug de­ga­lų eik­ vo­ja, 60 km rei­kia 60 lit­rų. Iš ši­ to vers­lo daug neuž­si­dir­bu, įran­ga ir ben­zi­nas bran­gus“, – tei­gė Rai­ mon­das.

Kon­ku­ruo­ja su „ne­le­ga­lais“

Men­kių žūk­lė – pi­ges­nė nei la­ši­šų. Į men­kių žve­jy­bą ga­be­na ir di­de­li lai­vai, di­de­lė­mis gru­pė­mis. Kai­na die­nai yra ir po 100 li­tų žmo­gui. „Jei iš to vers­lo iš­gy­ve­na­ma, va­ di­na­si, mū­sų pa­slau­ga rei­ka­lin­ga.

Dar prieš po­rą me­tų pra­mo­gi­nę žūk­lę jū­ro­je or­ga­ni­zuo­da­vo mū­ sų aso­cia­ci­jos na­riai, tu­rė­ję 15 lai­ ve­lių, o da­bar kas no­ri, tas ir pluk­ do į jū­rą“, – pa­sa­ko­jo jau 15 me­tų pra­mo­gi­nę žve­jy­bą or­ga­ni­zuo­jan­ tis Al­gir­das Va­len­ti­nas.

Klai­pė­dos ma­žų­jų lai­vų sa­vi­nin­kų aso­cia­ci­ja tu­ri di­des­nius lai­ve­lius. Žmo­nės, su­si­ruo­šę į jū­rą žve­jo­ti, mėgs­ta plauk­ti ma­žes­niais grei­ taei­giais ka­te­riais. Ta­čiau tuo­met iš­ky­la sau­gu­mo klau­si­mas. „Pas mus lai­vo nuo­ma vie­nai žve­jy­bai kai­nuo­ja iki 1,2 tūkst. li­tų, į jį tel­pa 12 žmo­nių. Tai ne­di­de­li pi­ ni­gai, jei į žve­jy­bą tie žmo­nės vyk­ tų au­to­mo­bi­liu, iš­lai­dos bū­tų ne ką ma­žes­nės“, – ma­no A.Va­len­ti­nas.

Men­kes žve­jo­jan­čiam žmo­gui lei­džia­ma su­gau­ti dau­giau­sia 15 kg.

Ta­čiau Bal­ti­jos jū­ra nė­ra pa­lan­ki ko­mer­ci­nei žūk­lei. Tin­ka­mų die­nų iš­plauk­ti nė­ra daug, pa­si­tai­ko, kad pa­va­sa­rį bū­na 5–6 die­nos, ru­de­nį – 10 die­nų. „La­bai ma­žai nau­din­gų die­nų šiam vers­lui per me­tus, pa­vyz­džiui, aš per­nai bu­vau iš­plau­kęs tik 6 kar­ tus“, – pa­sa­ko­jo A.Va­len­ti­nas.

Kur­šių ma­rio­se ir­gi or­ga­ni­zuo­ja­ ma ko­mer­ci­nė ster­kų žūk­lė. Ją la­ bai mėgs­ta į Pa­lan­gą pail­sė­ti at­vy­ kę poil­siau­to­jai iš Ru­si­jos, Lat­vi­jos, Bal­ta­ru­si­jos, Len­ki­jos. Ta­čiau va­ sa­ri­nė žūk­lė ma­rio­se – ne­po­pu­ lia­ri, ko­mer­ci­nę žūk­lę or­ga­ni­zuo­ jan­tys klai­pė­die­čiai ma­no, kad ją rei­kia po­pu­lia­rin­ti.

11

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

pasaulis Pri­vers ­ ato­sto­gau­ti

Su­mu­šė ­ ža­gin­to­ją

Vėl iš­ti­ko ­ re­ce­si­ja

Dau­gu­ma iš 800 tūkst. JAV gy­ny­bos de­par­ta­men­to ci­vi­ lių dar­buo­to­jų bus pri­vers­ti 11 die­nų išei­ti ne­mo­ka­mų ato­sto­ gų, ka­riuo­me­nei sten­gian­tis iki rug­sė­jo pa­bai­gos įvyk­dy­ti biu­ dže­to iš­lai­dų ma­ži­ni­mo už­da­ vi­nius. To­kį spren­di­mą ant­ra­ die­nį pa­skel­bė gy­ny­bos sek­re­ to­rius Chuc­kas Ha­ge­lis.

Kal­ti­na­ma­sis by­lo­je dėl mir­ ti­mi pa­si­bai­gu­sio gru­pi­nio iš­ ža­gi­ni­mo, įvyk­dy­to per­nai gruo­dį vie­na­me De­lio au­to­ bu­se, bu­vo už­pul­tas ki­tų ka­li­ nių ir šiuo me­tu kri­ti­nės būk­ lės yra gy­do­mas li­go­ni­nė­je.

20-me­tis Vi­nay Shar­ma bu­ vo sku­biai iš­vež­tas į li­go­ni­nę, nes pra­dė­jo vem­ti krau­ju.

Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį Pran­ cū­zi­jos eko­no­mi­ka su­si­trau­ kė 0,2 pro­c., tiek pat su­ma­ žė­jo ir anks­tes­nį ket­vir­tį. Tai reiš­kia, kad ša­lį jau ant­rą kar­ tą per ket­ve­rius me­tus iš­ ti­ko re­ce­si­ja. Pras­tos nau­ jie­nos su­ta­po su Fran­çois Hollande’o pir­mo­sio­mis pre­ zi­den­ta­vi­mo me­ti­nė­mis.

Įta­ria­mo ame­ri­kie­ čių šni­po su­lai­ ky­mas Mask­vo­je dau­ge­liui su­kė­lė juo­ką dėl Šal­tuo­ju ka­ru kve­pian­čių se­ nų me­to­dų.

Amu­ni­ci­ja: R.C.Fogle’as Mask­vos par­ke nak­tį į ant­ra­die­nį bu­vo su­lai­ky­tas su dviem pe­ru­kais, aki­niais nuo sau­lės, kom­pa­su, Mask­vos že­mė­la­piu,

švei­ca­riš­ku pei­liu, se­nu mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu ir ki­tais įkal­čiais.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Šni­pi­nė­ji­mas, pri­me­nan­tis XX am­žių Pe­ru­kai, aki­niai ir kom­pa­sas

Rin­ki­nu­kas bu­vo vi­sai pa­pras­tas – du pe­ru­kai, švie­sus ir tam­siai ru­ das, aki­niai nuo sau­lės ir kom­pa­sas.

Jis pri­klau­sė Rya­nui C.Fogle’ui. Tai tei­gia Ru­si­jos fe­de­ra­li­nė sau­gu­mo tar­ny­ba (FST), ku­ri kal­ti­na šį ame­ ri­kie­tį šni­pi­nė­jant JAV cent­ri­nei žval­gy­bos val­dy­bai (CŽV). Tre­čio­ jo sek­re­to­riaus pa­rei­gas JAV am­ ba­sa­do­je Mask­vo­je ei­nan­tis vy­ras bu­vo pa­skelb­tas per­so­na non gra­ ta, jam nu­ro­dy­ta ne­del­siant iš­vyk­ ti iš Ru­si­jos.

Pe­ru­kai, aki­niai ir ki­ti įkal­čiai – Mask­vos že­mė­la­pis, švei­ca­riš­kas pei­lis, prieš ge­rą de­šimt­me­tį pa­ ga­min­tas mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas ir ki­ti – bu­vo su­dė­ti ant sta­lo nuo­trau­ko­ je, ku­rią iš­pla­ti­no Ru­si­jos vals­ty­bi­ nė ang­lų kal­ba trans­liuo­ja­ma te­le­ vi­zi­ja „Rus­sia To­day“. „Tai at­ro­dė šiek tiek juo­kin­ga, – sa­kė JAV Džordž­tau­no uni­ver­si­te­ to Ru­si­jos stu­di­jų eks­per­tė An­ge­la Stent. – Pe­ru­kas – tai at­ro­do įdo­ mu. Ma­ny­čiau, XXI a. jie jau tu­rė­ tų nau­do­ti ką nors ki­ta.“ Se­ni, bet pa­ti­ki­mi me­to­dai

Bu­vę žval­gy­bos pa­rei­gū­nai vis dėl­to sa­ko, kad toks šni­po rin­ki­nys yra nor­ ma­lus ir ne­tu­rė­tų kel­ti juo­ko. Anot jų, se­na­ma­diš­ki įran­kiai ga­li bū­ti veiks­ min­ges­ni už įmant­riuo­sius. „Pa­sa­ky­siu jums, kad vyk­dy­ti ope­ra­ci­ją Mask­vo­je la­bai su­dė­tin­ ga“, – sa­kė bu­vęs CŽV pa­rei­gū­nas Pau­las Red­mon­das, ku­ris bu­vo pa­ grin­di­nis šni­pų me­džio­to­jas. „Ta­ve ste­bi 24 va­lan­das per pa­rą, to­dėl no­rė­da­mas ati­trūk­ti tu­ri im­tis įvai­riau­sių prie­mo­nių – mas­ka­vi­

mo­si ir vi­so­kiau­sių ki­tų“, – aiš­ki­no jis. Anot P.Red­mon­do, pa­pras­tus įran­kius leng­viau nu­slėp­ti. „Žmo­nės ga­li sa­ky­ti, kad tai kve­pia Šal­to­jo ka­ro lai­kais. Bet tai ne­reiš­kia, kad tu­ri­me at­si­sa­ky­ ti tra­di­ci­nių prie­mo­nių, ypač jei to rei­ka­lau­ja ap­lin­ky­bės“, – tei­gė bu­ vęs žval­gy­bi­nin­kas.

Dip­lo­ma­tams – pa­pil­do­mi rū­pes­čiai

Nau­ja šni­pi­nė­ji­mo is­to­ri­ja su­kė­lė daug rū­pes­čių dip­lo­ma­tams. Ar­ tė­jan­čiais mė­ne­siais su­pla­nuo­ti JAV ir Ru­si­jos pre­zi­den­tų su­si­ti­ki­ mai Šiau­rės Ai­ri­jo­je bei Mask­vo­je.

Nors R.C.Fogle’o areš­tas šių pla­nų ne­tu­rė­tų su­griau­ti, jis tik­rai pa­di­ dins įtam­pą tarp abiejų ša­lių.

Is­to­ri­kams JAV pa­rei­gū­no areš­tas nė­ra nie­ko nau­ja. Iš­va­ry­ti už­sie­nio šni­pą ir su­kel­ti dip­lo­ma­ti­nį gin­čą – ši tak­ti­ka nau­do­ja­ma dar nuo Šal­ to­jo ka­ro lai­kų. „Jie iš­siun­čia ke­le­tą žmo­nių, pa­skui mes iš­siun­čia­me ke­le­tą žmo­ nių, – sa­kė Džordž­tau­no uni­ver­si­ te­to eks­per­tė A.Stent. – Nors nuo Šal­to­jo ka­ro pa­bai­gos praė­jo jau 20 me­tų, mes iki šiol da­ro­me tai vie­ ni ki­tiems.“ Kol kas jo­kio at­sa­ko Va­šing­to­ nas ne­siė­mė, bet anks­tes­ni pa­vyz­ džiai ne­sto­ko­ja de­por­ta­ci­jų „akis už akį“.

Pa­vyz­džiui, 2010-ai­siais Mask­ va ir Va­šing­to­nas su­si­ta­rė ap­si­keis­ ti šni­pais. De­šimt Ru­si­jos agen­tų, įskai­tant gar­sią­ją ža­vią rau­donp­lau­kę An­ną Chap­man, bu­vo de­ por­tuo­ti iš JAV, o Ru­si­ja mai­nais lei­do iš­vyk­ti ke­tu­riems už šni­pi­ nė­ji­mą nu­teis­tiems as­me­nims.

Ši is­to­ri­ja įkvė­pė te­le­vi­zi­jos pro­ diu­se­rį Joe Weis­ber­gą su­kur­ti se­ ria­lą „Ame­ri­kie­čiai“, pa­sa­ko­jan­tį apie KGB agen­tų po­rą, ku­ri dir­bo JAV ap­si­mes­da­ma ei­li­niais ame­ri­ kie­čiais praė­ju­sio am­žiaus de­vin­ ta­ja­me de­šimt­me­ty­je.

Vyk­dy­ti ope­ra­ci­ją Mask­vo­je la­bai su­dė­ tin­ga. Ta­ve ste­bi 24 va­lan­das per pa­rą, to­dėl no­rė­da­mas ati­ trūk­ti tu­ri im­tis įvai­ riau­sių prie­mo­nių.

Ža­dė­jo dos­nų at­ly­gi­ni­mą

R.C.Fogle’o areš­tas at­ro­dė taip, lyg ir­gi bu­vo su­reng­tas spe­cia­liai te­le­ vi­zi­jai. „Rus­sia To­day“ pa­ro­dė jo areš­to ir ap­klau­sos vaiz­dus, ir ne­tgi Ru­si­jos pa­rei­gū­no pa­moks­lą suim­ ta­jam bei iš­kvies­tiems ame­ri­kie­čių dip­lo­ma­tams.

R.C.Fogle’as bu­vo ap­kal­tin­tas pa­ siū­lęs 100 tūkst. do­le­rių vie­nam Ru­ si­jos sau­gu­mo tar­ny­bos agen­tui, dir­ ban­čiam kontrž­val­gy­bos ope­ra­ci­jo­se ne­ra­mia­me Šiau­rės Kau­ka­zo re­gio­ ne, kad jis šni­pi­nė­tų JAV nau­dai. „Iš pra­džių tuo ne­pa­ti­kė­jo­me, nes, kaip ži­no­te, FST ak­ty­viai pa­ dė­jo ty­ri­mui dėl sprog­di­ni­mų Bos­to­ne“, – sa­kė pa­rei­gū­nas, kai R.C.Fogle’as ir trys ki­ti vy­rai ty­lė­ da­mi klau­sė­si su­kry­žia­vę ran­kas.

Te­le­vi­zi­jos „Rus­sia To­day“ pa­ skelb­to­se nuo­trau­ko­se taip pat

ma­to­mas do­ku­men­tas, pa­va­din­tas „ra­šy­ti­nė­mis inst­ruk­ci­jo­mis dėl Ru­si­jos pi­lie­čio ver­ba­vi­mo“.

Išt­rau­ko­je iš to do­ku­men­to, esą ras­to pas R.C.Fogle’ą, sa­ko­ma: „Mie­las drau­ge, tai avan­sas iš as­ mens, ku­riam pa­da­rė įspū­dį jū­sų pro­fe­sio­na­lu­mas ir ku­ris la­bai ver­ tin­tų jū­sų to­les­nį bend­ra­dar­bia­vi­ mą su mu­mis.“ „Mes siū­lo­me iki 1 mln. do­le­rių per me­tus už il­ga­lai­kį bend­ra­dar­ bia­vi­mą su pa­pil­do­mais prie­dais už in­for­ma­ci­ją, ku­ri mums pa­dė­tų“, – to­liau tei­gia­ma do­ku­men­te.

ni­nius kon­tak­tus su ko­vos prieš te­ro­riz­mą agen­tais, at­si­žvelg­da­ mi į tai, kad kei­ti­ma­sis in­for­ma­ci­ ja tarp spe­cia­lių­jų tar­ny­bų klau­si­ mų ir at­sa­ky­mų for­ma ne vi­suo­met bū­na grei­tas bei sklan­dus“, – ra­šė laik­raš­tis.

Per ba­lan­džio 15 d. spro­gi­mus prie Bos­to­no ma­ra­to­no fi­ni­šo li­ni­ jos žu­vo trys žmo­nės, o dar per 260 bu­vo su­žeis­ta. T.Car­na­je­vas žu­ vo per įta­ria­mų­jų gau­dy­nes, bet jo jau­nes­ny­sis bro­lis Džo­cha­ras bu­vo su­lai­ky­tas ir ap­kal­tin­tas.

BNS, BBC inf.

Ieš­ko­jo te­ro­ris­tų pėd­sa­kų?

Ru­si­jos laik­raš­tis „Ko­mer­sant“ ra­ šė, kad įta­ria­mas šni­pas tik­riau­siai sie­kė gau­ti in­for­ma­ci­jos apie Bos­ to­ne praei­tą mė­ne­sį įvyk­dy­to iš­ puo­lio įta­ria­muo­sius, ki­lu­sius iš Šiau­rės Kau­ka­zo.

Agen­to su­lai­ky­mą lei­di­nys sie­ja su praei­tą mė­ne­sį įvy­ku­sia JAV de­ le­ga­ci­jos ke­lio­ne į Da­ges­ta­ną vyk­ dant Bos­to­no iš­puo­lio ty­ri­mą. Ta ke­lio­nė bu­vo koor­di­nuo­ja­ma su Ru­si­jos pa­rei­gū­nais.

Vie­nas iš įta­ria­mų sprog­din­to­jų, Ta­mer­la­nas Car­na­je­vas, 2012 m. lan­kė­si Da­ges­ta­ne, o JAV pa­rei­gū­ nai la­bai no­ri iš­siaiš­kin­ti, ar jis ten už­mez­gė ko­kių nors ry­šių su vie­tos is­la­mis­tų po­grin­džiu. „At­ro­do, kad per tą ke­lio­nę ba­ lan­džio mė­ne­sį ame­ri­kie­čiai ga­vo FST agen­tų te­le­fo­no nu­me­rius“, – ra­šė „Ko­mer­sant“, ku­ris gar­sė­ja glau­džiais kon­tak­tais su FST ir Už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja. „Ta­da jie aiš­kiai nu­spren­dė pa­ si­nau­do­ti jais ir už­megz­ti as­me­

Šni­pė: A.Chap­man bu­vo de­mas­

kuo­ta ir iš­siųs­ta iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų 2010-ai­siais.

12

KetvirtADIENIS, gegužės 16, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Komentaras Ro­lan­das Vil­kon­čius Te­le­v i­z i­jos dar­buo­to­jas

P

en­s i­jai pa­pil­do­mai kau­piu pen­sijų fon­de, kurį man leid­ž ia turė­t i vals­t ybė. Pa­pil­ do­mai kaup­t i pra­dėjau ga­ na se­n iai. Ži­no­ma, aš tu­r iu ir ki­to­k ių, kaip pa­s a­k y­t i, tau­py­mo pro­g ramų.

Ne vien tuo fon­du pa­s i­k liau­ju. Yra ir kitų tau­py­mo pro­g ramų, to­k ių

kaip kau­pia­m ie­j i indė­l iai, in­ves­t i­ ci­n is drau­d i­m as. Ban­d au ir vieną, ir kitą pa­s i­ž iūrė­t i. Na, o da­b ar ga­na rim­tai do­m iuo­si ver­t y­bi­n iais po­pie­ riais. Ži­not, kaip sa­ko­ma, ge­r iau ne­ lai­k y­t i kiau­š i­n ių vie­na­me krep­š y­je dėl to, kad jei jis išk­r is, jie su­duš. Čia nėra nei koks nors ne­pa­si­t ikė­ji­mas, nei ban­dy­mas ap­s i­d raus­t i. Tie­s iog yra tų įvai­r ių formų ir, kol ga­l i­mybės leid­ž ia, ga­l i­ma jas iš­ban­dy­t i.

Pen­sijų sis­te­ma – re­formų liū­ne

„Pen­si­jos“ ir „re­for­ma“ – du Lie­tu­vo­je neat­ sie­ja­mi žod­žiai. Nors pen­sijų sis­te­ma pa­ starąjį kartą bu­vo re­for­muo­ta vos prie­š pu­sant­ro mėne­sio, su­maiš­ties įnešė kal­ bos, kad ji po ku­rio lai­ko vėl ga­li būti iš esmės kei­čia­ma.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

ATSARGIAI – DUJOTIEKIO APSAUGOS ZONA!!!

AB „Lietuvos dujos“ praneša, kad planuojant žemės kasimo darbus visais atvejais būtina pasitikslinti, ar darbų vietoje ir šalia jos nėra inžinerinių tinklų, kuriems nustatyti žemės naudojimo apribojimai. Dažniausiai pasitaikančios požeminių skirstomųjų dujotiekių eksploatavimo sutrikimų priežastys – pažeidimai, padaryti žemės darbus vykdant be AB ,,Lietuvos dujos” atstovų žinios, nesilaikant jų nurodytų saugos priemonių, neturint informacijos apie esamus dujotiekius. Šių sutrikimų pasekmės – nutrauktas dujų tiekimas, pavojus žmonių gyvybei ir turtui, atsakomybė pažeidimų kaltininkams už padarytą žalą (dujotiekio pažeidimą, dujų nuostolius, kt.). Panašių atvejų pasitaiko atliekant savavališkų statybų darbus.

Polietileniniai dujotiekių vamzdžiai ypač lengvai pažeidžiami netgi laužtuvu ar kastuvu. Net nežymus tokio vamzdžio sienelės įbrėžimas yra pavojingas, nes dujotiekis įbrėžimo vietoje gali trūkti.

Norėdami išvengti tokių pažeidimų ir užtikrinti Jūsų saugumą informuojame, kad skirstomųjų dujotiekių apsaugos zona yra po 2 m abipus vamzdyno ašies.

Dujotiekių apsaugos zonoje DRAUDŽIAMA: • sodinti medžius ir krūmus; • sandėliuoti statybines ir kt. medžiagas; • atlikti bet kokius veiksmus, kurie gali pažeisti dujotiekius.

Dujotiekių apsaugos zonoje be AB „Lietuvos dujos“ raštiško sutikimo DRAUDŽIAMA: • atlikti bet kokius statybos ir griovimo darbus; • kasti žemę giliau nei 0,3 m; • dirbti smūginiais ir gręžimo mechanizmais.

Ruošiantis atlikti žemės darbus BŪTINA: • gauti statybą leidžiančius dokumentus, kai šie dokumentai yra privalomi; • suderinti žemės darbų atlikimo aprašą ir schemą, kai statinio projektas nereikalingas; • prieš darbų vykdymo pradžią iškviesti AB ,,Lietuvos dujos” atstovą (apie numatomus vykdyti darbus, laiką ir vietą informuoti prieš 5 darbo dienas). Taip pat būtina iškviesti AB ,,Lietuvos dujos” atstovą, jei kasant gruntą aptinkama brėžiniuose nenurodytų vamzdynų.

Norėdami suderinti žemės darbų atlikimo aprašus ir schemas, gauti raštiškus sutikimus vykdyti žemės darbus dujotiekio apsaugos zonoje ar iškviesti AB „Lietuvos dujos“ atstovą kreipkitės į AB „Lietuvos dujos“ artimiausią padalinį (tel. nr. skelbiami www.dujos.lt).

Jei pažeidėte dujotiekį, pastebėjote dujų nutekėjimą, pajutote dujų kvapą, skubiai kreipkitės į visą parą dirbančią Avarinę tarnybą telefonais:

04 – „Teo LT“ tinkle (nemokamai); 1804 – „Bitė Lietuva“ tinkle (mokestis pagal turimą mokėjimo planą); Iš visų tinklų (mokestis pagal patvirtintus tarifus): Vilniaus regione (8 5) 236 0407; Kauno regione (8 37) 40 12 04; Klaipėdos regione (8 46) 48 45 04; Šiaulių regione (8 41) 59 11 72; Panevėžio regione (8 45) 50 09 04.

Pastebėję neteisėtus kitų asmenų veiksmus dujų tinkluose, praneškite

pasitikėjimo linija tel. 8 800 40 001 (nemokamai).

Taip pat galite susisiekti bendruoju informacijos telefonu 1894 (mokestis pagal tarpmiestinį tarifą/turimą mokėjimo planą).

Nuo ba­land­žio 1 d. gy­ven­to­jai tu­ri pa­si­rink­ti, kaip kaups lėšas se­nat­ vei – tik „Sod­ro­je“, taip, kaip bu­vo iki šiol, t. y. „Sod­ro­je“ ir pri­va­čiuo­ se pen­sijų fon­duo­se, ar pa­tys pri­ si­dės pa­pil­do­mai ir už tai gaus pa­ ska­ti­nimą iš vals­tybės.

Ta­čiau tik įsibėgė­jan­čios nau­jo­ sios sis­te­mos sta­bi­lu­mui koją jau ki­ ša prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus su­da­ry­tos dar­bo grupės mo­kes­čių klau­si­mams nag­rinė­ti sam­pro­ta­ vi­mai, kad II pa­ko­pos pen­sijų fon­ dai atei­ty­je ga­li būti nai­ki­na­mi, o jų funk­ci­jas iš esmės pe­rimtų „Sod­ra“. „Mes tokį siū­lymą galbūt su­for­ mu­luo­si­me, gal ne, bet dėl tos sri­ ties mes tik­rai svars­ty­sim“, – ne­ se­niai teigė minė­tos dar­bo grupės va­do­vas prem­je­ro pa­tarė­jas Sta­sys Ja­ke­liū­nas. Pa­sak jo, to­kiu at­ve­ju liktų tik III pen­sijų kau­pi­mo pa­ko­ pa, kai žmonės se­nat­vei kau­pia iš sa­vo lėšų.

Nors to­kiam S.Ja­ke­liū­no pa­si­ūly­mui grei­čiau­siai ne­būtų pri­tar­ ta, o ir pa­ti jo va­do­vau­ja­ma dar­bo grupė šiuo me­tu yra lai­ki­nai su­ stabd­žiu­si veiklą, laik­raš­čio kal­ bin­ti eko­no­mi­kos eks­per­tai tei­gia, kad to­kie sam­pro­ta­vi­mai ne­pri­si­ de­da nei prie pa­čios pen­sijų sis­te­ mos sta­bi­lu­mo, nei prie gy­ven­tojų pa­si­tikė­ji­mo ja.

Tik pra­si­dėjus pa­sta­ra­jai pen­sijų sis­te­mos per­tvar­kai ban­ko „Nor­ dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­mis­tas

Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas teigė, kad skep­tiš­kai ver­ti­na ga­li­mybę prie pen­sijų kau­pi­mo pri­si­dėti pa­pil­ do­mai ir gau­ti pa­ska­ti­nimą iš vals­ tybės, nes nėra tik­ras, jog vald­žia ne­su­gal­vos vėl ko nors keis­ti. Da­ bar jis laik­raš­čiui sakė, kad tai pro­ gno­zuo­ti ne­bu­vo sun­ku.

Kae­ta­na Leont­je­va:

Kaup­ti „Sod­ro­je“ ne­ įma­no­ma, nes ji nie­ ko ne­kau­pia, ji su­ ren­ka įmo­kas ir iš­kart jas iš­da­li­ja. „Na, S.Ja­ke­liū­no sam­pro­ta­vi­mai gal ir liks tik sam­pro­ta­vi­mais, bet aš esu eko­no­mi­kos ana­li­ti­kas, ste­biu, kas vyks­ta, ir da­rau iš­va­das. O iš­va­ dos yra to­kios: jei per pa­sta­ruo­sius 10 metų pen­sijų sis­te­ma bu­vo re­ for­muo­ta 7 kar­tus, la­bai tikė­ti­na, kad per atei­nan­čius 10 metų re­formų ne­ bus ma­žiau“, – teigė Ž.Mau­ri­cas.

Pa­sak jo, įvai­rios spe­ku­lia­ci­jos pen­sijų sis­te­mos te­ma neat­ne­ša nie­ko ge­ra, o tik ke­lia dar di­desnę su­maištį, ku­rios ir taip ne­trūksta.

Eko­no­mis­to ma­ny­mu, nai­kin­ti II pen­sijų pa­kopą būtų ne­lo­giš­ka, nes ji bu­vo su­gal­vo­ta dėl po­ky­čių, ku­rie vis tiek neiš­ven­gia­mi. „II pa­ko­pos pen­sijų sis­te­ma at­ si­ra­do, nes de­mog­ra­fi­niai po­ky­

čiai neiš­ven­gia­mi. Atei­ty­je tie, ku­rie dir­ba, ne­su­gebės iš­lai­ky­ ti išau­gu­sio skai­čiaus pen­si­ninkų, todėl pa­pil­do­mas kau­pi­mas sa­vo se­nat­vei neiš­ven­gia­mas“, – sakė Ž.Mau­ri­cas.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­ tu­to vy­res­nio­ji eks­pertė Kae­ta­na Leont­je­va tei­gia, kad pa­sa­ky­mas, jog „Sod­ra“ bus pa­vers­ta II pa­ko­ pa, skam­ba keis­tai. „Tei­gia­ma, kad II pa­ko­pa ga­li būti ne tik pri­va­ti, bet ir vals­ty­ binė; ji ne­būti­nai tu­ri kaup­ti rea­ lias lėšas, o ga­li kaup­ti vir­tua­lius li­tus. Ta­čiau II pa­ko­pa nėra jo­kia sa­vai­minė ver­tybė – ji yra ver­tybė tiek, kiek tai yra nuo­sa­vybės tei­ se pa­grįstas žmo­nių ati­dėtų lėšų kau­pi­mas se­nat­vei. „Sod­ros“ sis­ te­mo­je įve­dus vir­tua­lias sąskai­tas ir pa­va­di­nus tai II pa­ko­pa, „Sod­ ra“ iš­liktų ne kau­pi­mu, o per­skirs­ ty­m u pa­g rįsta sis­te­m a. Kaup­ ti „Sod­ro­je“ ne­įma­no­ma, nes ji nie­ko ne­kau­pia, ji su­ren­ka įmo­ kas ir iš­kart jas iš­da­li­ja“, – teigė K.Leont­je­va.

So­c ia­l i­n ių mokslų dak­ta­ras, pro­fe­so­rius Ro­mas La­zut­ka laik­ raš­čiui sakė nea­be­jo­jan­tis, kad ban­dymų vėl re­for­muo­ti pen­sijų sis­temą ne­trūks ir atei­ty­je. Pa­ sak jo, da­bar vei­kian­ti sis­te­ma dar prie­š 10 metų bu­vo užp­rog­ra­muo­ ta būti ne­sta­bi­li, kai vals­tybė nu­ sprendė pri­si­dėti prie pa­pil­do­mo gy­ven­tojų pen­sijų kau­pi­mo. „Ši­ta konst­ruk­ci­ja ra­mi ne­bus.

Kiek­vieną ru­denį, kai bus svars­to­ mas „Sod­ros“ biud­že­tas, – o mes ži­no­me, koks jis yra, – Sei­me bus ke­lia­mas klau­si­mas, kodėl vals­tybė per­ve­da pi­ni­gus į pri­va­čius pen­sijų fon­dus“, – tvir­ti­no R.La­zut­ka.

Anot jo, da­bar­tinė sis­te­ma ne­ sąži­nin­ga ir dir­ban­čių at­žvil­giu, nes jie tu­ri ir iš­lai­ky­ti da­bar­ti­ nius pen­si­nin­kus, ir dar pa­pil­do­ mai kaup­ti sau. Paš­ne­ko­vo tei­gi­ mu, pa­pil­do­mas kau­pi­mas turėtų vyk­ti tik va­di­na­mo­jo­je III pa­ko­po­ je, iš sa­vo lėšų.

Vie­nas iš trijų Pa­gal šiuo me­t u ga­l io­jan­čią pen­sijų natvės pen­si­jos dėl to, kad pa­pil­do­ kau­pi­mo sis­temą gy­ven­to­jai nuo šių mai kau­pia­te II pa­ko­pos pen­sijų fon­de. metų ba­land­ž io 1 d. iki rugpjū­čio 1 d. Nie­ko ne­da­ry­ti ir pen­si­jai kaup­ti tu­r i pa­si­r ink­t i vieną iš trijų pen­si­jos „Sod­ro­je“ bei II pa­ko­pos pen­sijų fon­ kau­pi­mo būdų, ku­r ie įsi­ga­l ios nuo de. Tai šiuo me­tu ga­lio­jan­ti sis­te­ma, kai pa­si­rin­kus pen­si­jai pa­pil­do­mai 2014 m. pra­d žios. kaup­ti II pa­ko­pos pen­sijų fon­de į jį pa­ Pen­si­jai kaup­ti tik „Sod­ro­je“. Pa­si­ pil­do­mai per­ve­da­ma 2,5 pro­c. as­mens rin­kus šį būdą II pa­ko­pos pen­sijų fon­ draud­žiamųjų pa­jamų. Pag­rin­di­niai de iki šiol su­kaup­tos lėšos liks as­me­ šio būdo pra­na­šu­mai yra tai, kad tikė­ ninė­je fon­do sąskai­to­je ir bus in­ves­ ti­na, jog su­kaup­si­te kiek dau­giau nei tuo­ja­mos, o nau­jos įmo­kos į II pa­ko­ kaup­da­mi tik „Sod­ro­je“. Be to, pri­va­čia­ pos fondą ne­be­bus per­ve­da­mos. Skai­ me pen­sijų fon­de su­kaup­ta su­ma yra čiuo­ja­ma, kad rink­tis šį būdą ap­si­mo­ka, pa­vel­di­ma. Pa­si­rin­kus šį būdą mažė­ja jei iki pen­si­jos li­ko apie 10 metų ir ma­ „Sod­ros“ mo­ka­ma se­natvės pen­si­ja. žiau, nes šiuo at­ve­ju „Sod­ra“ už li­kusį Tęsti kau­pimą II pa­ko­pos pen­ iki pen­si­jos lai­ko­tarpį ne­be­ma­žins se­ sijų fon­de, pri­si­de­dant pa­pil­do­mai

ir gau­nant ska­ti­namąją pre­miją iš vals­tybės. Pa­si­rin­kus šį būdą jūsų at­ly­gi­ni­mas nuo 2014 m. su­mažėtų 1 pro­c., o nuo 2016 m. – 2 pro­c., nes ati­ tin­ka­ma su­ma būtų per­ve­da­ma į pri­ vatų pen­sijų fondą. Ta­čiau pa­si­rin­ kus šį būdą vals­tybė pri­si­dėtų pa­pil­ do­ma ska­ti­namą­ja įmo­ka, ku­ri nuo 2014 m. su­da­rys 1 pro­c., o nuo 2016 m. – 2 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies dar­bo už­ mo­kes­čio. Kaip ir ant­ruo­ju at­ve­ju, pa­ si­rin­kus šį būdą mažės „Sod­ros“ mo­ ka­ma se­natvės pen­si­ja, ta­čiau pri­va­ čia­me fon­de su­kaup­tos lėšos bus pa­ vel­di­mos. Lie­tu­vos ban­ko skai­čia­vi­ mais, pa­si­rinkę pa­pil­do­mai kaup­ti gy­ven­to­jai galės tikė­tis 15–34 pro­c. di­ desnės pen­si­jos.

14

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

sportas

Sporto telegrafas Orientavimosi sportas. Šiandien Klaipėdos miške, prie Dragūnų kvartalo vyks tradicinės varžybos „Orientavimosi sporto ketvirtadienis“. Kviečiami dalyvauti visi aktyvaus laisvalaikio mėgėjai, norintys šiek tiek pajudėti, pabėgioti miške. Varžybos vyks nuo 16 iki 18.30 val.

Taikliarankiams. Gegužės 21 d. 17.30 val. sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) bus surengtas 19-ojo tolimų metimų konkurso „Klaipėdos snaiperis-2013“ atrankos varžybos. Konkurso finalas vyks per K.Budrio taurės šeimų krepšinio turnyrą – gegužės 26 d. 13 val. Registruotis galima internetu: info@kkrc.lt, sporto.r@balticum-tv.lt arba tel. 315093 ir (8-698) 39846 (iki 17 val.).

Dviračių sportas. Italijoje vykstančiose prestižinėse daugiadienėse „Giro d‘Italia“ dviračių lenktynėse vakar triumfavo lietuvis Ramūnas Navardauskas. „Garmin-Sharp“ komandai atstovaujantis dviratininkas 11-ajame 182 km etape iš Tarvisio į Vajontą užtruko 4 val. 23 min. 14 sek. Antrą vietą užėmęs italas Danielis Ossas („BMC Racing Team“) nuo lietuvio atsiliko 1 min.

9 sek. Trečias finišavo dar vienas italas Stefano Pirazzi („Bardiani Valvole-CSF Inox“), pralaimėjęs iš Kvėdarnos kilusiam dviratininkui beveik 3 min.

Atsisveikino. Keturiolika metų Brėmeno „Werder“ klubą treniravęs Thomas Schaafas vakar atsisveikino su komanda. Teigiama, jog sutartis su ilgiausiai Vokietijos čempionate dirbusiu ir 644-iuose mačuose komandai vadovavusiu specialistu nutraukta abipusiu susitarimu. 52-ejų Th.Schaafo auklėtiniai 2004 metais laimėjo šalies pirmenybes ir iškovojo Vokietijos taurę, kurios savininkais iš viso buvo trissyk (1999 bei 2009). Likus turui iki čempionato pabaigos, „Werder“ su 34 taškais tarp aštuoniolikos komandų užima keturioliktąją vietą.

Latvijoje. Pirmąjį pralaimėjimą Latvijos futbolo pirmenybėse patyrė ir lyderės poziciją prarado Virginijaus Liubšio bei Tomo Ražanausko treniruojama Rygos „Daugavos“ vienuolikė, antradienį namuose 0:1 (0:1) nusileidusi naujuoju lyderiu tapusiam „Ventspils“ klubui. Visas rungtynes aikštės šeimininkų gretose žaidė Linas Klimavičius, Valdemaras Borovskis bei Tomas Tamošauskas. Dominyką Galkevičių 84-ą min. pakeitė Georgijus Diakvnišvilis, o nuo pradžių žaidęs komandos kapitonas Mantas Savėnas 62-ą min. buvo pašalintas iš aikštės.

„Žuvėdra“ vėl skleis sparnus Šeštadienį Vilniuje vyksiančiame Lotynų Amerikos šokių komandų Europos čempionate nugalėtojų titulą sieks apginti Klaipėdos „Žuvėdros“ ekipos šokėjai, vadovaujami Romaldo ir Skaistutės Idzelevičių.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Dėl Senojo žemyno pirmenybių laurų kovos 16 komandų iš 8 valstybių.

Europos varžybos Lietuvoje vyks trečiąjį kartą. Prieš tai 2006-aisiais ir 2009-aisias sostinėje vykę čempionatai „Žuvėdrai“ buvo itin sėkmingi – abu sykius klaipėdiečiai iškovojo aukso medalius.

Klaipėdos sportininkai pirmą kartą Lietuvoje ir antrą sykį oficialiose pirmenybėse pergalės sieks šokdami „Rio“ kompoziciją. „Su „Rio“ mes pasirodėme tik praėjusių metų gruodį Vokietijoje vykusiame planetos čempionate. Tad šokis – naujas, nuolat šlifuojamas, – sakė R.Idzelevičius.

– Pernai mums nepavyko Brėmene aplenkti šeimininkų – užėmėme antrąją vietą. Retai pavyksta laimėti Vokietijoje. Jei nesi visa galva geresnis, arbitrai dažniausiai savo simpatijas skiria organizatoriams.“ Anot vadovo, po žiemos pokyčiai pagrindinėje komandoje minimalūs. Justiną Maliauską pakeitė iš dublerių komandos pervestas Tomas Skurvydas. Tad Rūtai Jonaitytei teko priprasti prie naujo partnerio.

R.Idzelevičius apgailestavo, kad dažnai treniruotėse nebūdavo visų šokėjų. Dėl darbų ar kitų reikalų šokėjų grandyse likdavo tuštumos.

Garsus specialistas pripažino, kad tai įprasta. Negana to, kai kurie šokėjai yra persišaldę.

Repeticija: S.Idzelevičienei ir jos auklėtiniams paskutiniosios dienos prieš čempionatus būna karštos.

„Po treniruočių vakare išeina į lauką įkaitę. Tiek tereikia. Šaltokas vėjelis perpučia, ir pradeda kosėti, karščiuoti šokėjai. Arba kai salėje šilta, prakaituotus šokėjus perpučia skersvėjis, susidarantis dėl atdarų durų ir langų“, – guodėsi R.Idzelevičius.

Pastarosiomis dienomis stipriai kosi Milda Meškytė, karščiuoja T.Skurvydas. Specialistas įsitikinęs, kad iki šeštadienio jie pasveiks. Į sostinę abi Klaipėdos komandos išvyks penktadienį. 17 val. „Siemens“ arenoje surengs treniruotes. „Komanda pagal nuostatus varžybų arenoje gali surengti vos vieną 20 minučių treniruotę, – varžybų užkulisius atskleidė R.Idzelevičius.

– Prieš atvykstant į čempionatą, komandų atstovai traukia burtus, kokia eilės tvarka ekipos treniruosis.“ Klaipėdos šokėjai pirmieji išbandys parketą, vėliau ant jo treniruosis visos kitos komandos. Kitų klubų atstovams neleidžiama būti – arenoje per pratybas gali būti tik pirmenybių vyriausiasis teisėjas.

Paklaustas, ar „Žuvėdra“ pasirengusi auksiniam skrydžiui, R.Idzelevičius buvo atsargus: „Bus matyti Vilniuje. Atsakymą sužinosime tik po arbitrų verdikto“.

Vytauto Petriko nuotr.

Klaipėdietis pajuokavo, kad jam smalsu yra sužinoti, kas teisėjaus. „Per tiek metų jau žinau, kuris teisėjas kuriai šaliai simpatizuoja.

Pasižiūrėjęs į juos, galiu prognozuoti, kas bus pirmi“, – ironizavo šokių specialistas. Šeštadienį praleisti arenoje pasirinkusieji bus pamaloninti dar

„Žuvėdros“ komanda

viena naujove – Lietuvoje pirmą kartą vyks WDSF Profesionalų lygos klasikinių šokių šou pasaulio taurės varžybos. Mūsų šaliai atstovaus 2012 metų WDSF profesionalų lygos Europos klasikinių šokių čempionato bronzos medalių laimėtojai Donatas Vėželis ir Lina Chatkevičiūtė.

Klaipėdiečių pergalės Europos čempionatuose

Vilius Ignatavičius ir Sigita Mačėnaitė Justas Bareišis ir Audronė Bastytė Mantas Miškauskas ir Viktorija Šutko Donatas Blusis ir Viktorija Dubrovskaja Dmitrijus Popovas ir Milda Meškytė

1999 m. Gomelis (Baltarusija) 2001 m. Bekesčaba (Vengrija) 2003 m. Ustis prie Labės (Čekija) 2004 m. Brėmenas (Vokietija) 2005 m. Brėmenas (Vokietija)

Marijus Skupeika ir Lina Diktanaitė-Blusienė

2006 m. Vilnius

Tomas Skurvydas ir Rūta Jonaitytė

2009 m. Vilnius

Ernestas Monginas ir Kristina Timofejeva

2012 m. Viena (Austrija)

Varžybų laikas Pirmenybių pradžia – 13.30 val. Čempionato atidarymas – 19 val.

Finalas, kuriame varžysis šešios geriausios komandos – 22 val.

Dar vyks profesionalų klasikinių šokių šou taurės varžybos. Pusfinalis – 15.30 val., finalas – 21 val.

Prizas – V.Laurinaičiui Česlovas Kavarza Uostamiestyje vykusiame tarptautiniame graikų ir romėnų imtynių turnyre, kuriame varžėsi daugiau nei 130 įvairaus amžiaus dalyvių iš Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos ir Lenkijos, puikiai sekėsi klaipėdiečiams, iškovojusiems 7 aukso, 3 sidabro ir 9 bronzos medalius.

Geriausieji: vyrų turnyro prizininkai su prizo steigėju M.Mizgaičiu (kairėje)

ir Londono olimpinių žaidynių medalininku A.Kazakevičiumi (dešinėje).

Vaikų grupėje pirmąsias vietas užėmė Robertas Ruinas ir Karolis Petrauskas, antrąsias Donatas Rindeikis ir Rokas Radzevičius. Ant trečiojo prizininkų pakylos laiptelio kopė Edvinas

Stanišauskas, Mantas Vaičiakas, Karolis Ipodnikovas ir Jokūbas Šimkus.

Jaunučių grupėje sau lygių neturėjo Deividas Jokšas. Mindaugas Perminas tenkinosi bronza.

Jaunių grupėje triumfavo Andrius Kirjanovas, Justas ir Paulius Galkinai bei Valentas Rudys.

Trečiąsias vietas užėmė Karolis Lukomskis, Rokas Šarpnickas ir Marius Knystautas.

Atkaklios kovos vyko vyrų absoliutaus svorio grupėje, kurioje dalyviai varžėsi dėl Pekino olimpinių žaidynių prizininko Mindaugo Mizgaičio įsteigto prizo.

Kovoti dėl jo susirinko daug tituluotų imtynininkų: 2012 m. pasaulio jaunimo čempionas vilnietis Vilius Laurinaitis, 2008 m. pasaulio jaunimo vicečempionas kaunietis Aldas Lukošaitis, 2011 m. Europos jaunių vicečempionas klaipėdietis Mantas Knystautas, 2008 m. Europos jaunimo vicečempionas klaipėdietis Artūras Jankauskas, 2009 m. pasaulio jaunimo čempionate penktąją vietą užėmęs vilnietis Marius Grygelis.

Po nuožmių kovų triumfavo V.Laurinaitis. Antrąją vietą užėmė M.Knystautas, trečiąją – A.Lukošaitis.

19

ketvirtadienis, gegužės 16, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Manto Dubausko knygą „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“.

Mantas Dubauskas. „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“. Daugelis „Snoro“ istorijos epizodų verti atskiros knygos. Galima būtų rašyti apie ilgametį banko vadovą Raimondą Baranauską ir statytą valdžios piramidę arba apie pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą ir jo puoselėtą viziją Europoje sukurti finansinę ir automobilių verslo imperiją. Detektyvo plunksnos verta istorija, kaip Lietuvos bankas rengėsi perimti „Snorą“, kaip paskleista žinia apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko komandiruotę ir atostogas, nors jis nė neplanavo keliauti... Ši knyga nepretenduoja pateikti absoliučios tiesos. „Snoro“ istorijoje slypi tiek paslėptų galų, kad būtų neįmanoma per porą mėnesių visų jų išraizgyti ir sudėti į vieną knygą, bet pateikiami faktai ir nuomonės padės atskleisti, kas per 19 metų nutiko „Snore“, kokie žmonės vadovavo bankui ir kada įvyko didysis lūžis, po kurio Lietuvos bankas nusprendė nacionalizuoti ketvirtą pagal dydį šalies komercinį banką.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 21 d.

Avinas Palanki diena atlikti įvairius darbus. Tiesiog dirbkite, nepraleiskite galimybės šiandien padaryti dvigubai daugiau nei įprasta, juk bus ir ne tokių palankių dienų.

Jautis Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai su kitais ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų.

Dvyniai Pavyks mėgautis gyvenimu ir įvertinti savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui. Kas nors pagirs jūsų ypatingą skonį. Galite rinktis naujus baldus, tekstilės gaminius.

Vėžys Niekuo neišsiskirianti diena, ji gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet jūs žinote, kad ateis kiti laikai, o kol kas teks panuobodžiauti.

Liūtas Patyrinėkite savo emocijas, vertybes, veiksmus ir apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik savo nuomones ir spėliones pasilikite sau, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.

Mergelė Nepatartina įsigyti naujų daiktų. Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų.

Jūsų prioritetai gali įžeisti vyresnį už jus žmogų arba kitą įtakingą asmenį.

Svarstyklės Jūsų vertybės prieštarauja jūsų pačių interesams. Galbūt neigiamai vertinsite tradicijas ar nesutiksite su vyresniais arba autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite nesusikivirčyti su aplinkiniais.

Skorpionas Ginčysitės su aplinkiniais. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali mesti jums iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Šaulys Seksis ieškant savo idealo ir siekiant svajonės. Nebijokite skraidyti padangėmis ir įgyvendinti savo svajų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai.

Ožiaragis Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms ar mintims. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų idėjoms.

Vandenis Lengvai bendrausite su aplinkiniais. Netyčia neįskaudinkite pačių artimiausių draugų, kuriems ši diena galbūt ne tokia puiki. Žuvys Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais.

Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų.

Kūrybines pajėgas sujungs du valstybiniai chorai Šiandien 18 val. Klaipėdos koncertų salės rengiamame koncerte „Šventoji liturgija“ kūrybines pajėgas sujungs du valstybiniai chorai – „Vilnius“ ir „Polifonija“. Šios koncertinės programos akcentas – Sergejaus Rachmaninovo „Šv. Jono Auksaburnio Liturgija“.

Valstybinis choras „Vilnius“ gyvuoja daugiau kaip keturias dešimtis metų. Jis koncertuoja su žymiausiais šalies bei užsienio orkestrais ir solistais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Kolektyvo repertuarą sudaro įvairių epochų ir stilių kūriniai, tačiau didžiausią dalį užima lietuvių kompozitorių chorinė

muzika bei lietuvių liaudies dainų aranžuotės.

Choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas profesorius Povilas Gylys – įvairių choro festivalių, konkursų Lietuvoje ir užsienyje laureatas, pasaulio lietuvių dainų švenčių, Baltijos šalių studentų švenčių „Gaudeamus“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas bei tarptautinių chorų konkursų žiuri pirmininkas.

Greitai savo veiklos 40-metį švęsiantis Šiaulių valstybinis kamerinis choras „Polifonija“ yra vienas ilgiausiai gyvuojančių profesionalių Lietuvos chorų. Jis išaugo iš dirigento Sigito Vaičiulionio įkurto vo-

kalinio senosios muzikos ansamblio. Dabar platus profesionalaus choro repertuaras apima kūrinius nuo Renesanso epochos iki šiuolaikinės muzikos.

Nuo 2011-ųjų šiam kolektyvui vadovauja Tomas Ambrozaitis.

Dirigentas gimė ir muzikos mokslus pradėjo eiti Klaipėdoje, vėliau juos tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur baigė aspirantūros studijas. Visai nesenai T.Ambrozaitis pradėjo vadovauti ir Klaipėdos berniukų chorui „Gintarėlis“, tad šiuo metu jam tenka gyventi tai Klaipėdoje, tai Šiauliuose, nes abiejuose miestuose turi darbo įsipareigojimų.

Pirmojoje koncerto „Šventoji liturgija“ dalyje choras „Polifonija“ atliks lietuvių kompozitorių kūrinius: Vaclovo Augustino „Jerusalem, surge“, Mindaugo Urbaičio „Domine Jesu“, Giedriaus Svilainio „Sodai sodai, leliumoi“ bei Laimio Vilkončiaus „Šlapią dainą“. Choras „Polifonija“ pagiedos Juozo Naujalio motetus „In Monte Oliveti“ ir „Tristis Est Anima Mea“, Antono Brucknerio „Os justi“, Arvo Pärto „Da pacem“ ir S.Rachmaninovo „Bogorodice Devo“.

Antrojoje koncerto dalyje abu chorai kartu, diriguojami Tomo Ambrozaičio, atliks rusų kompozitoriaus S.Rachmaninovo „Šv. Jono Auksaburnio Liturgiją” – vieną nuosta-

biausių autoriaus chorinių kompozicijų. Nepaprastai gilaus dvasinio ir muzikinio turinio kūrinio atlikimą choristai skiria S.Rachmaninovo 140-osioms gimimo metinėms.

S.Rachmaninovo kūryboje muzika chorui užima ypač svarbią vietą. „Šv. Jono Auksaburnio Liturgija“ buvo sukurta vos per du mėnesius senovinio rusų cerkvinio giedojimo kanonų principu. Liturgija yra didelės apimties, ją sudaro 20 dalių.

Chorinės muzikos gerbėjai Klaipėdoje turi nedažną galimybę pasiklausyti nuostabaus S.Rachmaninovo šedevro ir kartu tai – graži proga prisiminti jo autorių. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Šiandien naktį bus mažai debesuota ir sausa. Vėjas aprims. Temperatūra kris iki 6 –11 laipsnių šilumos. Dieną vietomis, vakare daug kur trumpai palis, gali pasigirsti perkūnija. Temperatūra kils iki 22–27 laipsnių šilumos. Penktadienio orai numatomi neramūs su lietumi. Naktį palis tik vietomis, dieną trumpas lietus su perkūnija numatomas daugelyje rajonų. Pūs pietryčių vėjas. Nakties metu oras atvės tik iki 12– 17 laipsnių, dieną įkais iki 24–28 laipsnių.

Šiandien, gegužės 16 d.

+19

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Ypač ­su­dė­tin­ga ap­klau­sa

+22

„Kaž­k u­r ią die­ną vi­ce­me­ras Ar­t ū­ras Šul­cas tryš­ko džiaugs­mu, kad klai­pė­ die­čiai la­bai pa­si­ti­k i mies­to val­d žia, – pa­skam­bi­nęs dės­tė min­tis Vy­tau­tas. – Jis tik­r iau­siai tu­rė­jo ome­ny­je tai, kad gy­ven­to­jai pa­sy­viai da­ly­vau­ja vi­suo­ti­ nė­je klai­pė­die­čių ap­klau­so­je dėl upės pa­va­di­ni­mo ir ki­tų svar­bių klau­si­mų, ku­r ių yra, at­ro­do, še­ši.“ „Kok­tei­l io“ ger­b ė­j as įsi­t i­k i­nęs, kad A.Šul­cas – ne­tei­sus, o klai­pė­die­čiai ak­ ty­viau da­ly­vau­tų ap­k lau­so­je, jei ji ne­ bū­tų itin su­dė­tin­ga. „Tai ne sto­ji­mo į Eu­ro­pos Są­jun­gą ar skri­d i­mo į Mar­s ą klau­si­mai, – iro­n i­ za­vo vy­r iš­k is. – Apk­lau­sa ga­lė­jo bū­t i li­be­ra­les­nė. Nuo­mo­nę pa­reikš­t i ga­l i­ ma bū­t ų pa­skam­bi­nus ar­ba ele­men­ ta­r io­se in­ter­ne­t i­nė­se ap­k lau­so­se, kai daž­nai už­duo­da­mi įvai­r ūs klau­si­mė­ liai. Kad ga­lė­t um at­sa­k y­t i, tu­r i pri­si­ jung­t i per in­ter­ne­ti­nę ban­k i­nin­kys­tę ar­ba riog­lin­ti į sa­vi­val­dy­bę, bib­lio­te­ką.

Ne­są­mo­nė. Te­gu dar ap­k lau­sos or­ga­ ni­za­to­riai no­rin­tiems pa­si­sa­ky­ti pi­lie­ čiams iš­ke­lia są­ly­gą, kad iš Mig­ra­ci­jos tar­ny­bos pri­va­lo pri­sta­t y­t i pa­ž y­mą, jog tik­rai nuo tų ar ki­tų me­tų gy­ve­na Klai­pė­do­je. Ta­da tai bent bū­tų ap­klau­ sa! Iš dy­ko bu­vi­mo tie biu­rok­ra­tai neiš­ ma­no, ką dar su­si­gal­vo­ti. Lie­ka net ste­ bė­t is, iš kur jų to­k ia fan­ta­zi­ja.“

+16 +15 +29 +25 +27 +13 +15 +26

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+26 +20 +23 +24 +18 +25 +25 +25

Vėjas

2–4 m/s

Marijampolė

Vilnius

+22

Alytus

Vardai Andriejus, Andrius, Ubaldas, Vaidmantas, Bitė.

gegužės 16-ąją

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+20

+18

+15

3

+17

+20

+19

+17

4

rytoj

Šeštadienį

+19

+21

+22

Rytas

+18

137-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 229 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+21

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+21

Utena

5.22 21.42 16.20

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

+21

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +16 Dublinas +12 Kairas +29 Keiptaunas +18 Kopenhaga +19

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

+18

+15

4

1903 m. Geor­ge’as Wy­ ma­nas suor­ga­ni­za­vo pir­ mą­ją ke­lio­nę mo­to­cik­lais per Jung­ti­nes Vals­ti­jas.

1920 m. Pran­cū­zi­jos did­ vy­rę Jean­ne d’A rc, dar va­di­na­mą Or­lea­no mer­ ge­le, po­pie­žius Be­ne­dik­ tas XV pa­skel­bė šven­tą­ ja. Ji ta­po Pran­cū­z i­jos liau­dies vie­ny­bės ir ko­ vos už ne­prik­lau­so­my­ bę sim­bo­liu.

1922 m. gi­mė ra­š y­to­ jas Jo­nas Avy­ž ius. Mi­rė 1999 m.

1953 m. gi­mė ai­rių kil­ mės ak­to­rius ir pro­diu­ se­ris Pier­ce’as Bros­na­ nas, ži­no­mas kaip Ja­ me­so Bon­do vaid­mens at­li­kė­jas.

A.Po­ja­viui – kolegų svei­ki­ni­mai

1963 m. nu­t rauk­tos In­ di­jos ir Pa­kis­ta­no tai­kos de­r y­b os dėl Kaš­my­ro pro­vin­ci­jos.

1970 m. Ar­gen­t i­no­je gi­ mė pro­fe­sio­na­l i te­n i­si­ nin­kė (1988 m. lai­mė­jo olim­pi­n į si­dab­ro me­da­ lį) ir par­fu­me­r i­jos kom­ pa­n i­jos sa­v i­n in­kė Gab­ rie­la Sa­ba­ti­ni.

1994 m. išim­t ies at­ve­ju Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je po­ li­ci­nin­kams leis­ta vie­šai ne­šio­ti gink­lą.

Sap­ni­nin­kas

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Kaip mo­ko Ka­ma­sut­ra – nė­ra pa­dė­ties be išei­t ies.

Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jus ap­gau­di­nė­ja,

Per­ga­lė: įvei­kęs at­ran­kos pus­fi­na­lį A.Po­ja­vis (ketvirtas iš dešinės) kar­tu su ki­tais 9 at­li­kė­jais pa­si­ro­dys „Eu­ Keb­lu­mai: kad ga­lė­tu­me pa­sa­ky­

ti, jog no­ri­me ne Da­nės, o Dan­gės upės, mū­sų lau­kia daug var­gų.

Sun­ku pa­ti­kė­ti Ša­mai tu­r i dau­g iau nei 27 tūkst. sko­ nio re­cep­to­r ių. O dru­ge­l ių sko­n io re­ cep­to­r iai iš­dės­t y­t i ant ko­jų. Ta­ra­ko­ nas be gal­vos ga­l i iš­gy­ven­ti 9 die­nas.

Po to nu­dvės nuo al­k io.

Links­mie­ji tirš­čiai Kai­mas. At­va­ž ia­vu­si pail­sė­ti mer­g i­na ei­na prie Da­nės mau­dy­t is. Ją su­stab­ do se­nu­tė: – Gra­ž i tu mer­gai­tė.

– Tik­rai? Ačiū.

– Ir jau­na. Vai­k i­nai pa­skui ta­ve, ma­tyt, tik ir laks­to...

– Na, taip.

– Ir nė vie­nam neat­si­duo­di, ar ne?

– Neat­si­duo­du.

– Oi, kaip vė­l iau pa­si­gai­lė­si… Čes­ka (397 719; no­rė­čiau įsi­ti­kin­ti, kad tik­rai ne pi­ni­guo­se lai­mė)

ro­vi­zi­jos“ fi­na­le.

Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė

v.zukaityte@diena.lt

Lie­tu­vos at­sto­vas And­rius Po­ja­ vis „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­se Šve­di­ jos mies­te Mal­mė­je nu­til­dė vi­sus skep­ti­kus, ku­rie nie­ko ge­ro jam ne­ža­dė­jo. Įvei­kęs at­ran­kos pus­fi­ na­lį jis pa­te­ko į fi­na­lą.

A.Po­ja­vis su dai­na „So­met­hing“ pa­si­ro­dė de­šim­tas. Ita­li­jo­je gy­ve­ nan­tis iš Jur­bar­ko ki­lęs at­li­kė­jas šią dai­ną su­kū­rė pa­ts. „Bu­vo daug skep­ti­kų, ku­rie sa­kė, kad jo pa­si­ro­dy­mas nie­ko ge­ro, bet jam pa­si­se­kė“, – „Klaipėdai“ kal­ bė­jo Vik­to­ras Dia­wa­ra, ku­ris „Eu­ ro­vi­zi­jo­je“ da­ly­va­vo du kar­tus: vie­ ną­kart su gru­pe „Skamp“ ir ant­rą kar­tą su „LT Uni­ted“.

V.Dia­wa­ros įsi­ti­ki­ni­mu, prieš fi­ na­lą A. Po­ja­viui rei­kia tie­siog ne­ kreip­ti dė­me­sio į vi­są šur­mu­lį.

eu­ro­vi­sion.tv nuo­tr.

„And­rius Ma­mon­to­vas 2006 m. prieš fi­na­lą ta­da mums bu­vo už­ drau­dęs žiū­rė­ti ki­tų da­ly­vių pa­si­ ro­dy­mus – „LT Uni­ted“ tai tik­rai pa­dė­jo“, – pri­si­mi­nė at­li­kė­jas.

Per­nai į „Eu­ro­vi­zi­jos“ fi­na­lą pa­ te­kęs Do­na­tas Mont­vy­das kon­kur­ so trans­lia­ci­jos klau­sė­si per ra­di­jo im­tu­vą. „Gar­so pra­sme pa­si­ro­dy­ mas bu­vo la­bai šva­rus. Dai­nos for­ ma bu­vo la­bai aiš­ki, ne­gir­dė­jau jau­ du­lio. Jis ma­ne įti­ki­no, aš pa­ti­kė­jau jo kū­ri­niu“, – tei­gė D.Mont­vy­das.

Mu­zi­ko­lo­gės Zi­tos Kel­mic­kai­tės nuo­mo­ne, lie­tu­vio pa­si­ro­dy­mas bu­vo la­bai nuo­šir­dus, šil­tas. „Ne­ su­vai­din­tas tik­ru­mas yra ver­ty­bė, to­dėl la­bai tei­gia­mai ver­ti­no jo at­ li­ki­mą. Kiek tu­rė­jo­me pi­ni­gų, taip ir at­ro­dė­me. Mes tik­rai pa­si­ro­dė­me gar­bin­gai“, – kal­bė­jo mu­zi­ko­lo­gė. „Šve­dų spau­da pa­ra­šė, kad mū­sų pa­si­ro­dy­mas bu­vo ava­ri­ja. Ma­tyt, jie ne­si­ti­kė­jo, kad lie­tu­vis pa­teks

į fi­na­lą. Man Bal­ta­ru­si­jos pa­si­ro­ dy­mas – tik­rai ava­ri­ja“, – kal­bė­ jo Z.Kel­mic­kai­tė. Sau­lius Ur­bo­na­ vi­čius-Sa­mas, ku­ris „Eu­ro­vi­zi­jos“ dai­nų kon­kur­se su gru­pe „LT Uni­ ted“ 2006 m. užė­mė šeš­tą vie­tą, pa­žė­rė A.Po­ja­viui ir kri­ti­kos. „No­rė­čiau, kad jis bū­tų ge­riau at­li­kęs dai­ną. Man pri­trū­ko jo in­ dė­lio. Trū­ko spin­du­lia­vi­mo, jė­ gos, sto­vė­jo įkal­tas kaip vi­nis sce­ no­je, – ko­men­ta­vo Sa­mas. – Vis dėl­to ne­bu­vo gė­da.“ Lie­tu­vos at­li­ kė­jai ne­drį­so pro­gno­zuo­ti, kaip fi­ na­le sek­sis lie­tu­viui. Anot Z.Kel­ mic­kai­tės, lie­tu­viams ne­rei­kė­tų puo­se­lė­ti di­de­lių vil­čių. „Ži­no­ma, džiaug­čiau­si, jei­gu jis pa­tek­tų į de­ šim­tu­ką, bet ma­nau, kad taip ne­ nu­tiks“, – ne­slė­pė skep­ti­ciz­mo ji. „Ma­nau, kad bū­si­me kaž­kur apie ga­lą, gal vi­du­ry­je, o jei­gu tiks­liau – nuo vi­du­rio į ga­lą“, – tei­gė S.Ur­ bo­na­vi­čius.

va­di­na­si, su­tik­si­te žmo­nių, ku­rie no­rės pa­kenk­ti, ar­ba pa­tir­si­te nuo­sto­lių. Jei­gu jau­ni žmo­nės sap­ne re­gi, kaip juos ap­ gau­na su­kčiai, ga­li dėl ne­su­sip­ra­ti­mo iš­ si­skir­ti su my­li­muo­ju. Jei­gu sap­ne jau­ čia­te kar­tė­lį dėl ap­gau­lės, va­di­na­si, prie­ ši­nin­kai prieš jus bus be­jė­giai. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad jus ap­ga­vo drau­gai – atei­ty­ je jie jus gerbs, ap­skri­tai daž­niau­siai toks sap­nas reiš­kia pa­gar­bą. Įsi­my­lė­ju­siems sap­nuo­ti ap­gau­lę reiš­kia lai­min­gą mei­ lės ro­ma­no ato­maz­gą. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad pa­tys ką nors ap­gau­di­nė­ja­te, klas­ tin­gi sie­kiai ir ne­gar­bin­gi, leng­va­bū­diš­ ki poel­giai už­trauks ne­gar­bę. Sie­na – kliū­tys ke­ly­je į tiks­lą. Tai ga­li reikš­ti ir ne­su­ta­ri­mus su kai­my­nais, ku­ rie per­ne­lyg smal­sūs. Da­žy­ti sie­ną – no­ ras at­si­ri­bo­ti ga­li bū­ti ne­tei­sin­gai su­pras­ tas. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­li­pa­te sie­ną, nie­kas ne­sut­ruk­dys nu­tol­ti nuo krau­pių pri­si­mi­ni­mų. Ply­šys ar tik įski­li­mas sie­ no­je reiš­kia, kad abe­jo­nės bend­ro gy­ve­ ni­mo pra­džio­je taps rim­tu iš­ban­dy­mu. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir per­spė­ji­mą, kad kė­si­na­ma­si jus iš­skir­ti su žmo­gu­mi, ku­ rio prie­rai­šu­mu nea­be­jo­ja­te. Jei sap­nuo­ ja­te su­g riau­tą sie­ną, reiš­k ia, jog lau­k ia per­ga­lė. Ei­ti pa­lei ne­si­bai­g ian­čią sie­ną – iš­ti­ki­my­bės ar kant­ry­bės iš­ban­dy­mas.

Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad vaikš­to­te rem­da­ mie­si į sie­ną, va­di­na­si, rei­kia su­si­rū­pin­ti sa­vo iš­vaiz­da. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad li­pa­ te, bet nie­kaip ne­ga­li­te per­lip­ti sie­nos, va­ di­na­si, lai­kas at­si­kra­ty­ti pa­vy­džių var­žo­ vų, ku­rie jus ap­ga­vo ir pa­nie­ki­no.