TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Savaitraštis miestui
Viskas, ką reikia žinoti 2013 m. vasarą
gegužės 16–22 d., 2013 m. Nr. 20 (1521)
išeina ketvirtadieniais UŽ KA DRO ŠEimyniŠ BTV S KAi p A E zOnA S
2 Lt
lyDim AS
šaKiai sai Zara
Nr. 20
TV HE ROJU S
anyK as Kaun ai
Biršto nas
D
dvaisdaieji rengi ros niai
drus KininK
priedas
traK ai
Vilniu s
2013 m.
igna lina
dŽIAU Gyve GSMAS ntI
ščiai
Šiandien su
te PR levizij
GeGu oGRAM os žės 1 os 8–24 d.
Tiraža s 34
Klaipė
da
pala nga
nering a
Gulbinų kvartalo mįslė
S
Į TV3UGRĮ šou grįžta pŽIMA „Mei S lės trasimatym ikam pis“ ų
Bendradarbiavimas su mi nistre B.Vėsaite kitoks. Buvo galima suprasti, kad ji manys, jog esu „Žyliaus žmogus“. 490
„Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė
8p.
miestas
2, 3p.
Vilnius šį savaitgalį ūš Ši savaitgalį viln ieč iams ir mies to svečiams liūdėt i neteks: sost inę drebins Gatvės muz ikos diena, ki taip į maistą kvies paž velgt i žal ia valg ystės fest ival is, o muz iejai at vers duris lankytojams visą naktį.
Miestas
5
2p.
Lukiškių aikštės intrigos
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Šalia Vilniaus esančio Gulbinų ežero pakrantėje jau keletą metų netyla statybų triukš mas. Netyla ir kalbos, kad ten buvusios vaikų stovyklos teritorijoje dygsta ne nauja poilsiavietė, kaip numatyta pagal įstatymus, o nauja turčių oazė, kuri neva net jau turi pavadinimą – Hermio kvartalas. Kur tiesa? Išsiaiškinti sudėtinga, nes kvartalas ir in formacija apie jį saugoma, tarsi tai būtų CŽV kalėjimas. diena.lt
Sportas
Maskvos srities „Chimki“ tre neris Rimas Kurtinaitis apie Lietuvos krepšinio lygą: „Tai kažkokia nesąmonė. Reikia keisti absoliučiai visą dabartinę vadovybę.“ 16p.
Savaitgalis Kokios jos, tos „Sidabrinės gervės 2013“ laureatės? Išskirtiniai inter viu su režisiere Kristina Buožy te ir jos roman tinėje moks linės fantastikos dramoje „Au rora“ pagrin dinį vaidmenį atlikusia aktore Jurga Jutaite. 17–19p.
Prenum e
Dovanos prenumeratoriams! Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės
*Prenumeruojant 2014 m. už 84 Lt.
ratos
akcija
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
2014 m .
t L 7 k i t mėnesiui* Daugiau informacijos 32 p.
2
gegužės 16–22, 2013
miestas diena.lt/naujienos/miestas
Žaliavalgiai: viską reikia daryti saikingai Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Picos, sumuštiniai, lazanijos, su šiai, tortai, šokoladai – visa tai val go ir žaliavalgiai? Tie, kurie tuo netiki, kviečiami apsilankyti šeš tadienį Rūdninkų skvere vyksian čiame žaliavalgių festivalyje.
Šeštus metus žaliavalgystę pro paguojanti Gražina Gum tvir tino, kad žalią maistą valgantis žmogus yra sveikesnis ir ener gingesnis, tik svarbu visa tai da ryti be fanatizmo. – Kokia yra žaliavalgystės es mė, kam ji reikalinga? – Kai valgai daugiau žalio mais to, organizmas yra sveikesnis, turi daugiau energijos, nes mažiau jos sunaudoja sunkiam maistui virš kinti. Žmogus tampa energinges nis, žvalesnis, turi daugiau op timizmo, gerai jaučiasi, mažiau serga, nešokinėja jo spaudimas. Tai visavertė mityba, nes orga nizmas gauna pakankamai mais to medžiagų. – Bet pagrindą vis tiek turi su daryti žalias maistas? Gal ga lite pateikti jo pavyzdžių? – Labai rekomenduojame į racioną didžiąją dalį įtraukti žalio maisto, statistiškai žmonės labai mažai jo valgo. Mūsų mitybos receptai ana logiški tradiciniams. Pavyzdžiui, turime makaronus, bet jie gami nami iš cukinijų ir yra neverda mi. Lazanija – jai pagaminti nau dojame daržoves, riešutus, sėklas. Turime ir picą, bet nenaudojame keptų papločių, o juos darome iš daržovių bei sėklų ir džioviname. Uždedame kokio saulėgrąžų arba riešutų sūrio. Darome pomido rų sūrį, dar visokių daržovių pri dedam. Labai sotūs ir skanūs yra žaliavalgiški sumuštiniai, jų para gavę žmonės sako, kad tikrai ne ką prastesni už įprastus (šypsosi). Mūsų duona džiovinama. Gamin dami sušius vietoj ryžių maišome saulėgrąžas su baltaisiais ridikais, dedame įvairių daržovių. Tikrai labai skanu. Teorijos čia daug, bet šios mi tybos esmė – kai žmogus pavalgo tokio maisto, labai greit įgauna tą gerą savijautą, nesijaučia mie guistas, nereikia ir kavos.
– O žaliavalgiai kavą vartoja? Ar irgi ją keičiate kuo nors ki tu? – Nėra tokio – vartoji ar nevartoji, kas kaip nori. Čia nėra jokių griež tų ribų. Vieni į savo racioną įtrau kia 20, kiti – 30 proc. virto mais to. Kiti žaliavalgiai papildomai dar valgo žalią žuvį, žalius kiau šinius, geria pieną. Svarbiausia – kad tas maistas nebūtų įkaitintas iki 42 laipsnių, nes tada žūsta gy vieji fermentai ir vitaminai. – Vieni valgo vienus produk tus, kiti – kitus, į kokias rūšis skirstomi žaliavalgiai? – Yra veganai, kurie visiškai at sisako gyvulinės kilmės produk tų. Tokia mityba labai tinka žmo nėms, gyvenantiems Pietų šalyse. Jiems paprasčiau jos laikytis, nes visus metus turi prinokusių vai sių, daržovių. Vegetarai į savo mitybą įtrau kia pieną. Daugiau mūsų klima to zonai, ypač žiemą, tinkanti ža liavalgystė, kai įtraukiama žuvies, tik, aišku, ji turi būti nekepta, val gomi ir žali kiaušiniai. – Prakalbote apie žiemą. Šį met vėlavo pavasaris – kuo maitinosi žaliavalgiai? – Oi, mes visko esame prisigalvoję (šypsosi). Adaptuojamės prie savo klimato sąlygų. Turime ūkininkę, kuri augina saulėgrąžų daigus, vi są žiemą juos dedame į kokteilius, salotas vietoj olandiškų špinatų. Žiemą daugiau vartojame šaknia vaisių. Jų yra labai daug, tik esa me juos pamiršę. Senovėje žmonės daug jų vartojo: griežčių, kaliaro pių, ropių, burokų. Daug vartoja me ir fermentuoto maisto – rau gintų kopūstų, raugintų burokėlių, darome saulėgrąžų sūrius, sėlenų duoneles. Turime ir žaliavalgiškų tortų, jie labai skanūs. Tik gami nami be miltų, kiaušinių ir be cuk raus, nekepami. Cukrų keičiame, pavyzdžiui, datulėmis. – Ką būtina žinoti žmogui, no rinčiam tapti žaliavalgiu? – Svarbiausia – nesiimti drastiš kų priemonių. Pereiti prie žalia valgystės reikia pamažu. Blogai, kad žmonės dažnai fanatiškai į tai puola. Jie nežino nei receptų, nei produktų, ko organizmui reikia, ko ne, būna nepavalgę, junta alkį.
Pamatyti: techninę konkurso specifikaciją atitinkantys projektai eksponuojami Kultūros ministerijos Kolegijų
Paminklo projektas kelia Net pusė konkurse dėl Lietuvos laisvės kovotojų atminimo įam žinimo Lukiškių aikštėje dalyvavusių projektų – atmesti. Meninin kai kaltina konkursą rengusią Kultūros ministeriją neskaidru mu, o šios atstovai tai neigia, bet vis dėlto konkursą sustabdė. Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt
Žeria aibę įtarimų
Kultūros ministerija paskelbė, jog atmesti 14 iš 28 pateiktų projektų. Jie esą neatitiko konkurso techni nės specifikacijos bei kitų sąlygų ir toliau nebus svarstomi. Šis sprendimas sukėlė iš konkur so iškritusių menininkų pasipikti nimą, įtarimų bangą, kad meninės idėjos projektų vertinimo komisija veikė neskaidriai. Vieno atmestų projektų auto rius žinomas skulptorius Kęstutis Lanauskas tvirtina, kad jau pačio je konkurso pradžioje jam ne viskas atrodė skaidru. „Į vertinimo komisiją nepriimtas nė vienas skulptorius. Kitas įdo mus faktas yra tai, kad, likus vos 24 valandoms iki konkurso pabai gos, terminas buvo pakeistas: ga lutinė data iš kovo 8 d. perkelta į balandžio 26 d.“, – tvirtino K.La nauskas. Be to, darbai atmesti esą dėl blo gai nurodytos datos ir projektuose
miestas per savaitę
nenurodytų būsimos skulptūros apšvietimo detalių, o tai, meninin ko manymu, nėra esminiai meninio projekto kriterijai. Galiausiai kūrėjų pasipiktini mą sukėlė reikalavimas dalyviams pateikti pažymą, kad nebendradar biavo su KGB.
Negaliu teigti, kad tai buvo padaryta ty čia, tačiau aplinky bės įtartinos.
lygos sudarytos taip, kad žmonės verčiau apsispręstų nedalyvauti. Bloga priėmimo tvarka, nėra są lygų šalia pasistatyti automobilį, eksponavimas neatitinka reikala vimų, o apžiūrėti ekspoziciją gali ma tik ministerijos nurodytu laiku. Kodėl ekspozicijai nesurasta vieša erdvė?“ – svarsto menininkas. Pasak K.Lanausko, pasigirdo ir gandų apie sugadintus kitų meni ninkų darbus, kurie jau eksponuo jami ministerijos pasirinktoje sa lėje. „Negaliu teigti, kad tai buvo padaryta tyčia, tačiau aplinkybės įtartinos“, – sakė K.Lanauskas. Neįžvelgia sąmokslo
Verčia nedalyvauti?
Šiuo metu techninę konkurso spe cifik aciją atitinkantys darbai yra eksponuojami Kultūros minis terijos Kolegijų salėje. Bet ir toks sprendimas sulaukė K.Lanaus ko kritikos, nes susipažinti su jais neva gali tik nedidelė visuomenės dalis. „Atvykus į pačią Kultūros mi nisteriją, teko pastebėti: visos są
Kultūros ministerijos Profesio nalaus meno skyriaus vyriausio ji specialistė Janina Krušinskaitė teigė, kad pirmasis konkurso eta pas buvo vykdomas anonimiškai ir tik patys menininkai kalti, kad ne pasirūpino įvykdyti visų keliamų techninių konkurso reikalavimų, „Konkurso dalyviai turėjo pa teikti du aiškiai pažymėtus vokus: pirmajame iš jų turėjo būti prista
2013 05 09 2013 05 15
Ketvirtadienis
Šeštadienis
Sekmadienis
Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius pradėjo akciją „Daugiau erdvės kiemuose“, per kurią kontroliuos, ar kiemuose nėra palikta nebenaudoja mų transporto priemonių. Gyventojams, kurie nepasirūpinę nebenaudojamomis transporto priemonėmis, gali būti skir ta bauda nuo 250 iki 500 litų. Pakarto tinai gali būti skirta bauda nuo 500 iki 1000 litų konfiskuojant arba ne trans porto priemonę. Pranešti apie kiemuose paliktas neeksploatuojamas transporto priemones galima e. paštu viesoji.tvar ka@vilnius.lt arba tel. 219 7948 ar 112.
Į Vilniaus mokytojų namų kiemelį vidur dienį gausiai prigužėjo šeimų. Maždaug 70 šeimų iš visos Lietuvos atvyko į ket virtus metus rengiamą „Metų gausios šeimos“ šventę. Joje paaiškėjo konkur so nugalėtojai. Šiemet sėkmė šypsojosi plungiškiams – ten gyvenančios šeimos užėmė pirmas dvi prizines vietas. Metų gausios šeimos titulas atiteko Linos ir Viktoro Jankauskų šeimai, auginančiai penkis vaikus. Originaliu prisistatymu pasižymėjusi šeima sakė mėgstanti vis ką daryti kartu – keliauti, tvarkyti aplin ką ir kitaip pramogauti.
Karoliniškės tapo šunų ir jų šeimininkų susibū rimo vieta. Čia tradiciš kai suorganizuota „TOTO fiesta“, kurioje keturko jai galėjo pademonst ruoti savo sugebėjimus ir pakovoti dėl apdova nojimų. Įdomių triukų mo kantys šunys galėjo da lyvauti talentų šou „Šlo vės minutė“, su kitais šunimis ir jų šeiminin
3
gegužės 16–22, 2013
miestas
7p.
Sereikiškių parko romantika.
Draugiška Gatvės muzikos diena Indrė Pepcevičiūtė Šeštadienį Vilnius paskęs muzi kos garsuose. Daugybė muzikan tų, pasiėmę savus instrumentus, išeis groti į gatves – juk tai Gatvės muzikos diena!
salėje.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
ia aistras tytas esminis pasiūlymas, projek to meninė idėja, devizas ir sąmata, o antrajame – dokumentai ir įrašai, kuriais remiantis galima nustatyti, kas yra projekto autoriai. Buvo at vejų, kai menininkai sumaišė vokų žymėjimą ir autorystė paaiškėjo iš kart“, – kalbėjo Kultūros ministe rijos atstovė. Pasak J.Krušinskaitės, pateik tose konkurso sąlygose aiškiai nu rodyta, kad tuo atveju, kai pažei džiamas anonimiškumas, dalyvių vertinti nebegalima. „Kai kurie menininkai neįvykdė ir kitų reikalaujamų sąlygų: nenu rodyti projekto skulptūrų pavadi nimai, neaptartos skulptūrų ap švietimo sąlygos, neatsižvelgta, ar toje vietoje egzistuoja koks nors partizano kapas“, – tokius techni nės specifik acijos pažeidimus var dijo pašnekovė. O konkurso terminas buvo pra tęstas esą dėl visiškai objektyvių priežasčių: konkursas pradėtas dar spalio mėnesį ir žmonės, ku rie dalyvavo pirminiame konkurso organizavimo etape, ministerijoje jau nebedirba, tad būti komisijos nariais teisės neturi. Todėl, pasak J.Krušinskaitės, ministerija priva lėjo iš naujo sudaryti vertinimo ko misiją. Vis dėlto Kultūros ministerija šiuo metu sustabdė konkursą dėl gautų skundų. Kol šie nebus išnag rinėti, konkursas nebus tęsiamas.
kais susirungti Panašiau siųjų konkurse. Dizainerio gyslelę turintys šunų šei mininkai galėjo iš anksto papuošti keturkojus sa vo siūtais drabužiais ir sudalyvauti madų šou. Greiti ir vikrūs šu nys, mokantys at nešti kamuoliu ką, galėjo jėgas i š m ė g i n t i „Čiupk ir bėk“ rungtyje.
Nuo 2007-ųjų geg už ės pirm ą, vėliau – ir trečią savaitgalį dai nų autoriaus, atlikėjo Andriaus Mam ontovo kviet im u profe sionalūs muzikantai bei mėgė jai plūstel i į Viln iaus ir Liet u vos miestų bei miestelių gatves, kiemus, skverus ir aikštes. Apsi ginklavę įvairiais muzikos inst rumentais jie groja roką, klasiką, džiazą, avangardą, folklorą, mu ša Afrikos ritmus. Šįkart Vilniuje sostinės gyven tojams ir svečiams gros net 223 muzikantai. Daugeliui jų ši diena yra šventė, o kuo ši diena ypatin ga pačiam jos sumanytojui? „Tai tiesiog gera diena, pilna muzikos ir draugiškos atmosferos. Man patinka, kad gatvėse atsiran da daugiau besišypsančių žmonių ir pozityvo, kurio mums kartais taip trūksta“, – likus keturioms dienoms iki Gatvės muzikos die nos sakė A.Mamontovas. Gatvės muzikos diena nėra vien gatvės muzikantų diena. Tądien grojančių gatvėje ar kuriame nors
skvere galima pamatyti ir garsių atlikėjų. Tačiau šią dieną scenos gatvėse nestatomos, tikslas – kad visi grotų ant grindinio. „Tai yra renginys, per kurį bet kas gali tapti gatvės muzikantu. Mes, kaip organizatoriai, kvie čiame visus tapti gatvės muzi kantais – tiek mėgėjus, tiek pro fesionalus. Dėl to kartais tenka ginč yt is su nor inč iais staty ti scenas, nes kaip tik norisi pa kviesti nulipti nuo scenos ir mu zikuoti ant grindinio“, – aiškino A.Mamontovas ir pridūrė, kad dalyvaujantys šiame renginyje puikiai žino, kas yra Gatvės mu zikos diena, jei kam nors netin ka, kad nebus scenos, tas ir ne dalyvauja. Šįmet Gatvės muzikos diena gegužės 18-ąją vyks ne tik Lietu vos sostinėje, bet ir aštuonioliko je kitų šalies miestų bei miestelių: Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Telšiuose, Tauragė je, Utenoje, Jonavoje, Šilutėje, Vilkaviškyje, Visagine, Varėno je, Trakuose, Nidoje, Palangoje, Kuršėnuose, Mažeikiuose ir Rad viliškyje. Šeštadienį muzikantus į gatves pakvies ir kitų šalių miestai: Ryga, Talinas, Sankt Peterburgas, Mins kas, praėjusiais metais prisijungęs Tbilisis.
223
muzikantai gros Vilniaus gatvėse.
Įžymybė: Gatvės muzikos dienos įkvėpėjas A.Mamontovas šeštadie
nį tradiciškai nepraleis progos tapti gatvės muzikantu.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Savaitgalį muziejai vėl nemiegos Visoje Europoje minima „Muzie jų naktis“ Vilniuje virto muziejų savaitgaliu. Daugiausia dėmesio muziejai šiemet skirs 1863 m. su kilimui.
Proga: įprastai po darbo valandų duris užveriantys muziejai „Muzie
jų naktį“ galės būti lankomi net ir po vidurnakčio.
Artūro Morozovo nuotr.
Gegužės 17-ąją „Muziejų nakties“ renginius pradės Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus – čia nuo 19 val. lankytojai kviečiami į koncertą „Šok flamenko muzie jaus naktį“, po jo – pasižvalgyti po muziejų. Gegužės 18 d. Genocido aukų muziejus ir Tuskulėnų rim ties parko memorialinis komp leksas rengia atvirų durų dieną – pamatysite buvusį KGB vidaus kalėjimą, Tuskulėnų dvarą, koply čią-kolumbariumą. Lietuvos aklų jų istorijos muziejus kvies susipa žinti su neregių pasauliu, pažinti Brailio raštą ir netgi išbandyti dik toriaus specialybę. Lietuvos banko
Antradienis
Trečiadienis
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis di rektorius Stasys Dailydka ir „Fegdos“ vadovas Žydrius Baublys pasirašė Vil niaus viešojo logistikos centro (VLC) in termodalinio terminalo, kuris bus stato mas šalia Vaidotų geležinkelio stoties, rangos darbų sutartį. Planuojama ran gos darbų trukmė – 17 mėnesių, vertė – 104,8 mln. litų (be PVM). Teigiama, kad Vilniaus VLC atneš didelę naudą regio nui, paskatins sostinės infrastruktūros ir smulkiojo bei vidutinio verslo plėtrą, sukurs daug naujų darbo vietų, pagerins verslo sąlygas regione.
Vilniaus miesto taryba trečiadienį vy kusiame posėdyje ir vėl nepritarė nau jai viešojo transporto tvarkai mieste. Sprendimas nepriimtas vos vieno bal so persvara. Už projektą balsavo 19 tarybos narių, 12 balsavo prieš, 8 susilaikė. Tai jau antras kartas, kai miesto tary bai pateikiamas svarstyti projektas dėl tvarkos, pagal kurią reorganizavus sos tinės viešąjį transportą į naująją siste mą turėtų būti įjungiami ir privatūs ve žėjai. Tai esą leistų sutaupyti apie 10 mln. litų.
Pinigų muziejus rengs ekskursijas ir viktorinas lankytojams, prista tys lietuviškų pinigų kūrimo kelią, rodys dokumentinius filmus. Baž nytinio paveldo muziejus rengs protų mūšį bažnytinio meno, re ligijotyros ir Bažnyčios aktualijų temomis, Lietuvos teatro, muzi kos ir kino muziejus rengs koncer tą „XIX a. romantizmo epochos vokiečių kompozitorių šedevrai“. Venclovų namai-muziejus prista tys garso instaliaciją, vakare pasi rodymą rengs fakyrai. B.Grince vičiūtės memorialinis muziejus kvies į kūrybinį dailės užsiėmi mą „Mūsų norai – mūsų pasirin kimai“. Išmėginti orientavimo si įgūdžių klaidžiojant pirmosios centrinės Vilniaus elektrinės labi rintais kvies Energetikos ir tech nikos muziejus. VD inf.
4
gegužės 16–22, 2013
miestas
Patarimas: prokurorai tiria net kelis pareiškimus dėl parašų klastojimo sudarant jungtinės veiklos sutartis, o specialistai daugiabučių gyventojams pataria prieš jas pasirašant stab
telėti ir apgalvoti, ar neliks apgauti.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Vilioti daugiabučius padeda ir mirusieji Ar galima daugiabutį namą paversti aukso gysla? Kelių sostinės daugiabučių gyventojai įtaria susidūrę bū tent su tokius ketinimus puoselėjančia įmone. Ar siekiant perimti namus buvo masiškai klastojami parašai, šiuo metu tiria ir prokurorai. Vilius Naujokas
v.naujokas@diena.lt
Sutartį pakišo klasta?
Vilniaus apylinkės prokuratūra šiuo metu tiria gyventojų pareiški mus, kuriuose viena sostinės įmo nė kaltinama gyventojų parašų bei dokumentų klastojimu ir sukčiavi mu siekiant naudos sau. Į prokuro rus kreipėsi Tujų g. 7, Buivydiškių g. 14, Ozo g.19, Šv.Stepono g. 29, Viršuliškių g. 29 ir 55 namų gyven tojai. Viena iš besikreipusių, Bui vydiškių gatvėje gyvenanti Nijolė Grikštaitė, sakė, kad jų namas dar praėjusiais metais nusprendė išsi rinkti naują namo įgaliotinį. Čia ir prasidėjo įdomybės. „Viskas vyko taip – mūsų namo vadybininkas Romualdas Dzengo, tuo metu dirbęs „Viršuliškių būs te“, suorganizavo, kad būtų ren kamas namo įgaliotinis. Jis turėjo pereiti susirinkti parašų. Pas kai ku riuos žmones ėjo ir pats vadybinin kas, sakė, kad parašų reikia įgalioti niui rinkti. Bet tas lapas su parašais paskui buvo prisegtas prie jungtinės veiklos sutarties – apie ją nebuvo jo kios kalbos. Kiek žinau, šitaip jis su rinko parašus gal šešiuose namuose, o kiek parašų neužteko – suklasto jo pats. Nes jis turi sąrašą, kas name gyvena, turi ir parašų pavyzdžius. Tada staiga mes sužinome, kad na mo administratorius pakeistas. Juo tapo naujai įkurta įmonė „Namų vadyba“. Įtartiniausia, kad tas pats R.Dzengo taip pat perėjo dirbti ten“, – pasakojo N.Grikštaitė. Tiesa, pirmiesiems gyvento jams kreipusis į prokurorus, kai kurių daugiabučių įgaliotiniai na mus perduoti „Namų vadybai“ at sisakė.
Nuomonę pareiškė net mirę
N.Grikštaitė pateikė ir daugiau įdo mių aplinkybių – pasak jos, ne tik buvo suklastota ketvirtadalis namo gyventojų parašų, tačiau jungtinės veiklos sutarčiai pritarė ir... prieš kelerius metus mirę kaimynai. „Buvo toks faktas – žmogus be veik prieš ketverius metus atgulė po velėna, bet parašas yra. Tai jie patys savo ranka įrašė reikiamas pavardes, kai kur prirašė ir mi rusių žmonių. Bet Registrų cent rui tai tiko – pernai gruodį sutar tis įregistruota“, – tęsė pasakojimą vilnietė. Ozo g. 19 namo gyventoja Loreta Narkevičienė tvirtina, kad jos pa rašas buvo suklastotas. „Iš esmės visų namo gyventojų parašai buvo suklastoti. Dėl to tu rėjo pasikeisti namo administrato rius, bet kadangi kreipėmės į pro kuratūrą, viskas sustabdyta. Jau buvau liudyti dar kartą, kad tai – tikrai ne mano parašas. Niekada niekuo nesiskundėme, tad net neį sivaizduoju, kodėl tą administrato rių nuspręsta keisti ir kodėl – to kiais būdais“, – stebėjosi moteris. Parašus rinko „šventieji“
Pati „Namų vadybos“ vadovė Lo reta Čerbienė, vos išgirdusi klau simą apie klastotus parašus, užsi puolė ir ėmė įžeidinėti žurnalistą bei grasinti teismais. Vėliau mote ris nusiramino ir tvirtino, kad nei ji, nei jos atstovai jokių parašų ne rinko, – tai darė namų įgaliotiniai. „Aaa, Grikštaitė, o ko dar nori Grikštaitė? O kodėl aš turiu saky ti, ar dokumentai buvo klastojami? Mes parašų nerinkome. Juos tame name rinko Jonas Satkauskas, įga liotinis, jį visi pažįsta tame name.
Jis šventas žmogus – užeikit pas jį, pamatysit – paveikslai net šventi“, – teigė L.Čerbienė.
Juozas Antanaitis:
Tokių atvejų neva dinčiau neteisėtais. Šie atvejai – tiesiog nusikaltimas. Anot jos, įgaliotiniai „tik suda rė jungtinės veiklos sutartį“ su jos valdoma įmone, o parašus „surinko patys gyventojai“. Esą išrinktas įga liotinis, priklausomai nuo to, kokia pasirašyta sutartis, turi teisę ir pats savo nuožiūra pasirinkti namą admi nistruojančią įmonę. Tačiau L.Čer bienė sakė, kad sutartis su Buivydiš kių g. 14 namu yra nutraukta. Ji turėjo paprastą paaiškinimą ir reiškinio, kai sutartį pasirašė mi rę žmonės. Esą mirusieji davė įga liojimą tvarkyti būsto reikalus sa vo artimiesiems. Turi savo versiją
L.Čerbienė tvirtino, kad kol kas prokurorai jos neapklausė, ir sakė nesuprantanti, kodėl ji galėtų būti
iškviesta liudyti. „O ką aš turiu liu dyti? Niekaip nesuprantu – mane žmonės pasirinko kaip administ ratorę. Viskas. Tegul jie ir aiškina si su įgaliotiniu, ar jisai klastojo“, – piktinosi ji. Kiek namų Vilniuje administ ruoja „Namų vadyba“, įmonės va dovė nesutiko atskleisti. „Daug. Paslaptis. Kodėl turėčiau jums at skleisti?“ – mestelėjo repliką ji. Ji taip pat pradžioje tikino netu rinti namo įgaliotinių kontaktinių duomenų, tačiau vėliau pripaži no, kad bendrauti tenka. Pažadė jusi kontaktinius duomenis duoti, ji vėliau tai daryti atsisakė. „O kodėl aš turėčiau jums duoti jų telefono numerius? Aš turiu tuos numerius, mes puikiausiai bend raujame. Bet jų duoti neprivalau, kol neatsiklausiau“, – aiškino ji. Kaip redakcijai sakė gyventojai, pasitikėjimo jiems nekelia ir tai, kad L.Čerbienė tuo pačiu metu su geba dirbti dvejose įmonėse. Mote ris įsidarbinusi valymo organizavi mo skyriaus viršininke bendrovėje „Gelsauga“. Reikia keisti tvarką
Ikiteisminį tyrimą pradėjęs Vil niaus 5-ojo policijos komisariato tyrėjas Andrius Seliukas, taip pat vieną iš tyrimų kuruojanti Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė Audronė Nastulevičienė tvirtino, kad dėl tokios, kaip įtariama, nu sikalstamos veiklos vilniečiai krei piasi nebe pirmą kartą. „Buvo panašių atvejų užfiksuota ir anksčiau“, – teigė A.Seliukas. Tai patvirtino ir Vilniaus dau giabučių namų savininkų bendri jų asociacijos vadovas Juozas An tanaitis.
„Tokių atvejų nevadinčiau netei sėtais. Šie atvejai – tiesiog nusikal timas. Viskas prasidėjo prieš keletą metų, kai Aplinkos ministerija pa naikino administruojančių įmonių licencijavimą. Anksčiau norėda mas pradėti pastatų administravimo veiklą turėjai įrodyti, kad esi tam pa sirengęs, kad turi specialistus, tech nines, finansines pajėgas, esi patiki mas, nesi teistas. Buvo išduodamas atestatas penkeriems metams. Da bar visa tai panaikinta, o prie bend ro turto iš principo gali būti prileis ta trijų berniukų organizuota UAB, – kalbėjo J.Antanaitis. – Sudaroma sutartis neaišku su kuo, ji parašoma taip, kad neįmanoma jos nutraukti. Tokių atvejų Vilniuje yra.“ Vilniaus daugiabučių namų savi ninkų bendrijų asociacija reikalavo, kad būtų grąžinta ankstesnė tvarka ir būtų išvengta tokių konfliktų bei gyventojų apgaudinėjimo. „Kalbame apie tai, kad ta bend rovė į savo sąskaitą gali pradėti rinkti lėšas ne tik už priežiūrą, bet ir už modernizavimą. O pinigus su rinkusi tokia bendrovė gali tiesiog dingti. Juk pabėga ir bankų vado vai. Kitas dalykas – toks administ ratorius, pradėjęs darbus ir neturė damas nei pinigų, nei įrangos, gali padaryti žalos namui – juk sprogs ta vamzdžiai, įvyksta įvairių dalykų dėl vadybininkų neatsargumo. Bet tokio administratoriaus tikslas yra tik gauti pinigų. Tad veikla turi bū ti draudžiama – įmonė turi turėti lėšų draudimui“, – tvirtino J.An tanaitis. Jis pridūrė, kad iki šiol apie tai diskutuojama su Aplinkos minis terija, kurios atstovai lyg ir sutinka su jų argumentais, bet realių veiks mų nesiima.
5
gegužės 16–22, 2013
miestas
Tiesa slypi anapus tvoros Ant Vilniaus pakraštyje esančio Gulbinų ežero kranto, buvusioje vaikų stovyklos teritorijoje, pagal detaliuosius planus turi būti poilsiavietė. Tačiau ši vieta saugoma, tarsi būtų koks CŽV kalėjimas, o Vilniuje jau ne vienus metus sklando gandai, kad grupė turčių ten kuriasi sau rojų. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Akylai saugoma
Pasukus iš Molėtų plento Kalino gyvenvietės link, ją pravažiavus kelio gale pasieki didelėmis raidė mis ir skaičiais – Gulbinų g. 75 – pažymėtą tvorą. Aukšta tvora nuo aplinkinių akių slepia ir saugo teri torijos viduje vykstančias statybas. Vietoje, kur nuo 1948-ųjų vasa ras leisdavo vaikai, šiuo metu zu ja darbininkai ir traktoriai. Buvu sios stacionarios pionierių, paskui – vaikų, vasaros stovyklos „Gulbi nų poilsiavietė“ teritorijoje stato ma išskirtinė poilsiavietė. Važiuojant keliu išilgai tvora ap juostos teritorijos matyti jau bai giami statyti ir dar tebedygstantys prabangūs namai. Teritorija akylai stebima dau gybės vaizdo kamerų ir ne itin draugiškų apsaugos darbuotojų. „Vilniaus dienos“ žurnalistėms pasiteiravus, kur yra buvusi vaikų stovyklavietė, pasigirdo sausas ir šiurkštokas atsakymas: „Čia nė ra jokios stovyklos, čia privati te ritorija.“ Privati tai privati, niekas ir ne kelia kojos į svetimas valdas. Kaip pasiekti ežerą? Apsaugininkas mostelėjo ranka, kad štai ten per brūzgynus veda keliukas, juo gali te ir pasukti. Ir griežtai įspėjo: „Fo tografuokite kiek norite, bet tik į ežero pusę. Kitaip teks paprašyti nuotraukas ištrinti.“ Vėliau, veikiausiai per stebėji mo kameras užfiksavę, kad teri torija fotografuojama, jie sustabdė žurnalistų automobilį, reikalavo dokumentų ir leidimų fotogra fuoti privačią teritoriją. Žurnalis tės atkirto, kad, stovėdamos kitoje gatvės pusėje, o ne privačios teri torijos ribose, jos turi teisę fotog rafuoti ką tik nori. Buvo gąsdinama policija, galiau siai įteiktas telefono ragelis pa sikalbėti su apsaugos viršininku. Neradęs kišenėje atsakymo, kurį vis dėlto įstatymą pažeidžia žurna listės, viršininkas paprašė tiesiog parodyti savo pažymėjimus ap saugos darbuotojams ir pasistengė užglaistyti kilusį konfliktą. Dar vienas Laurų kvartalas?
Dar 2001-aisiais Vilniaus mies to taryba patvirtino šios teritori jos detalųjį planą. Jame buvo nu statyta, kad jokios kitos paskirties, išskyrus rekreacinę, pastatai šioje vietoje negali būti statomi. „Gyvenu kitoje ežero pusė je, bet čia visad atvykstu žvejoti. Anksčiau tie apsaugininkai labai mus vaikė, nors eidavome keliu ku, kuris toli gražu nepakliūva į jų taip saugomą teritoriją. Neleisda
vo šalia įvažiavimo, kur stovi dar bininkų automobiliai, statyti savų mašinų. Jie ir prie tvoros artintis neleidžia, tarsi kaži ką ten statytų. O stato juk poilsiavietę, – ironiškai šypsojosi prie Gulbinų ežero sutik tas žvejys ir pridūrė: – Pastatys, o tada su panaudos sutartimis šioje rekreacinėje zonoje įsikurs nuola tiniai gyventojai.“ Žvejo spėlionės nėra iš piršto laužtos. Vilniuje jau seniai sklan do gandai, kad buvusi Gulbinų vai kų stovykla – tai dar vienas Laurų kvartalas. T. y. prabangos oazė, ku rioje kuriasi tik išrinktieji. Kalbos, kad prie Gulbinų bus tik poilsiavietė, o ne nuosavų namų kvartalas, kelia šypseną ir ten dir bantiems statybininkams.
Pagrindinis klausi mas, ta grėsmė, lieka aktualus – ar rekrea cinės paskirties pa statas toks liks ir sta tybų pabaigoje. Keitėsi savininkai
Deja, susisiekti su pačiu šioje teri torijoje statybas vykdančios įmo nės „Gulbinų turizmas“ vadovu Titu Sereika ir išgirsti atsakymų nepavyko. 14,48 ha ploto teritorija prie vaizdingo Gulbinų ežero, užda rius daugiau kaip pusšimtį me tų veikusią vaikų vasaros stovyklą, 2004-aisiais tuometės savinin kės Lietuvos žemės ūkio darbuo tojų profesinių sąjungų (LŽŪDPS) federacijos buvo parduota statybų bendrovei „Veikmė“. Tuomet valdininkai kaltinti, esą dėl pinigų paaukojo vaikų gero vę. Siekdama paneigti kaltinimus miesto savivaldybė pabrėžė, kad stovyklos pastatų pirkimo ir par davimo sandoris vyko tarp dviejų juridinių asmenų – LŽŪDPS fede racijos ir statybų bendrovės „Veik mė“. O LŽŪDPS federacijos vado vas Alfonsas Gedgaudas aiškino, kad vaikų stovyklavietę teko par duoti, nes jai išlaikyti reikėjo inves ticijų, kurių federacija neturėjo. Keičiantis teritorijos savinin kams netilo kalbos, kad vieną die ną čia išdygs dar vienas prabangus sostinės priemiesčio kvartalas. Tų kalbų padaugėjo, kai buvusi vaikų stovyklavietė atsidūrė dabar jau nebeveikiančios bendrovės „Her mis Capital“ savininkų rankose. Nors įmonės savininkai pasuko skirtingais keliais, sklypas Gulbi nų ežero pakrantėje nebuvo par duotas. O minėtas čia statybas vykdančios bendrovės „Gulbinų turizmas“ vadovas yra vienas bu
Versija: Vilniuje jau seniai sklando gandai, kad buvusi Gulbinų vaikų stovykla – tai dar vienas Laurų kvarta
las. T. y. prabangos oazė, kurioje kuriasi tik išrinktieji.
vusios „Hermis Capital“ įkūrėjų – T.Sireika. Nepaleidžia iš akių
Verkių regioninio parko, kurio teri torijoje ir yra buvusi vaikų stovyk la, direkcijos vadovės Vidos Pe tiukonienės teigimu, šis projektas daug rūpesčių ir nerimo kėlė nuo pat pradžių, ir nuo to laiko statybos tebėra nuosekliai sekamos. „Stebėjome ir tebestebime šią teritoriją kaip pro didinamąjį stik lą, ar tikrai viskas statoma pagal techninį projektą, kad tikrai aiškiai būtų matyti, jog tai visuomeninės paskirties pastatai. Labai akylai žiūrėjome ir statomų pastatų vi daus planavimą, nors mums kaip regioninio parko direkcijai nagri nėjant projektą priklauso žiūrėti,
ar viskas atitinka įstatymus, kal bant apie kraštovaizdį. Tarkime, jei dokumente parašyta, kad tai yra administracinis pastatas lankyto jams aptarnauti, tikrinome, ar tik rai yra bendros paskirties patalpos, kur sėdės registratoriai ir pan.“, – tikino V.Petiukonienė. „Šiandien mes negalime nei teig ti, nei neigti. Viskas dar tebestato ma, kol kas viskas vykdoma pagal detalųjį planą“, – sakė direkcijos vadovė. Dvejonės neišblėso
Dar per praėjusią kadenciją Vil niaus meras Artūras Zuokas patiki no, kad kol vadovaus miestui, „ta rybai net nebus teikiamas svarstyti klausimas dėl šios teritorijos deta liojo plano paskirties pakeitimo“.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Paskirtis ir nepakito, pagal deta lųjį planą tik mažesnėje nei treč dalis teritorijos dalyje gali atsi rasti naujų rekreacinės paskirties statinių. Miesto plėtros departamento di rektoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė teigė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą poil sio namų statybai ir pirties rekonst rukcijai adresu Gulbinų g. 75 – kur ir yra buvusi stovyklavietė. „Žinoma, tas pagrindinis klau simas, ta grėsmė, lieka aktualus – ar rekreacinės paskirties pasta tas toks liks ir statybų pabaigoje, ar kuriuo nors momentu kas nors ką nors bandys pergudrauti“, – dve jonių neslėpė pašnekovė.
6
gegužės 16–22, 2013
mokytis mieste
Integruotos pamokos – pedagogikos ateitis? Komentaras
Pamoka, per kurią derinama chemija ir šokiai arba lietuvių kalba ir biologija. Kas tai – nauja mada, laiko švaistymas žaidimams ar originalus būdas suvaldyti per daug aktyvius mokinius, sudominti juos? Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Doc. dr. Aušra Žemgulienė
Lietuvos edukolog ijos universiteto Ugdymo pag rindų katedros vedėja
U
Įvertinus rezultatus, šiemet in tegruotose pamokose dalyvauja dar dvi dešimtokų klasės.
Eksperimentą pratęsė
Vilniaus rajono Pagirių gimna zija jau antrus metus dalyvau ja „Kūrybinių partnerysčių“ pro jekte. Mokytojai ir moksleiviai bendradarbiaudami su kūrėjais išbando naujas mokymosi for mas ir ieško netikėtų tarpdiscip lininių sąsajų.
Ateidavai į mokyklą – tos pačios sienos, tie patys žmonės. O dabar, kai viskas pradėjo keistis, tai net ir patys mokslei viai pasikeitė. Šio projekto ašis – integruotos pamokos. „Praėj us iais metais proj ek te dalyvavo viena dabartinių de šimtokų klasė – pati aktyviausia, sunkiai suvaldoma. Norėjosi rasti būdą, kaip tuos vaikus pažaboti, šiek tiek suvaldyti. Klasėje daug lyd er ių, nel engva dirbt i. Nors pradžia ir buvo sunki, praėjusiais metais vykusios integruotos pa mokos davė teigiamų rezultatų: rad om e bendrą kalbą, pagerėjo jų pažymiai“, – gyrėsi gimnazi jos direktoriaus pavaduoja ugdy mui, projekto gimnazijoje koor dinatorė Gražina Rudienė.
Derina skirtingus dalykus
Kas yra tos integruotos pamokos ir kaip ta integracija vyksta? Vilniaus rajono Pagirių gimnazija šį pava sarį turėjo keturis integruotų pa mokų ciklus, kurie vyko keturias dienas. Jos vyksta tokiu pat laiku kaip ir įprastos, tik vietoj penkių ar šešių pamokų moksleiviai tą dien eina į tris. Tiesa, integruoto se pamokose dalyvaujančių ant rų gimnazijos klasių moksleivių skambutis iš vietos nebepakelia – jų pamoka trunka pusantros va landos, o ne 45 minutes. Kiekviena šių pamokų turi savo tematiką, jose derinami skirtin gi dalykai. Ką bendra turi chemi ja ir šokis ar muzika, lietuvių kalba ir kūno kultūra? Kaip susieti etiką, muziką ir fotografiją, lietuvių kal bą ir biologiją? Tokius galvosūkius spręsti mo kytojams padeda žmonės iš išorės. Neseniai įvykusiame integruotų pamokų cikle dalyvavo kūrybos agentas Domas Burkauskas, Vil niaus Gedimino technikos univer siteto dėstytojas fizikas Artūras Kilikevičius, fotografas Jonas Da nielevičius ir dizainerė Sigita Jaku bauskaitė. Integruotų pamokų dieną minė tų trijų klasių moksleiviai skirsto mi į grupes, vidutiniškai – po dvy lika kiekvienoje. Kiekviena mišri grupelė, kuri kaskart sudaroma vis iš kitų moksleivių, dalyvauja trijo
Išmonė: per integruotas pamokas jungiami skirtingi ugdymo dalykai
priverčia mokinius daugiau pamąstyti, pasitelkti vaizduotę, pritaikyti turimas žinias. Pagirių gimnazijos archyvo nuotr.
se iš penkiolikos tądien vykstančių pamokų. „Dabar kartojame lietu vių kalbos kursą, duodame moks leiviams įvairių užduočių, vyksta ir viktorinos. Šiuo metu, kaip ma tote, vyksta kūno kultūros prati mai, paskui bus estafetės, moks leiviai bus suskirstyti į dvi grupes. Jiems bus pateiktos užduotys, kurias mokiniai turės pristaty ti, sumąstyti, kaip tai padaryti“, – apie integruotą lietuvių kalbos ir kūno kultūros pamoką pasako jo lietuvių kalbos mokytoja Jolan ta Barysaitė. Abipusė nauda
Chemijos mokytoja Irena Babins ka neslėpė, kad labai sudėtinga sujungti chemiją su šokio pamo komis, todėl jie moksleivius, tu rinčius dalyvauti šioje pamokoje, išskirstė į dvi grupeles: kol mergi
nos ant scenos aktų salėje mokėsi šokio elementų, toje pačioje salėje prie stalo sėdintys vaikinai spren dė chemijos uždavinius, ir atvirkš čiai. Pamokos gale vyko chemijos užduočių aptarimas ir visų moks leivių bendras šokis. Per chemijos ir muzikos pamoką moksleiviams pavyko sukurti repo dainą apie angliavandenilius. I.Babinskos teigimu, integruo tos pamokos pakeitė moksleivių požiūrį į mokymąsi. Net jei iš šono ši veikla ir primena žaidimo forma vykstančias pamokas, mokytojos tvirtinimu, per jas mokiniai tikrai daug išmoksta. Kalbėdama apie integruotas pa mokas, gimnazijos direktorė Aušra Mažonienė sakė pastebinti bend rystę, kurios anksčiau nebuvo. „Čia ieškome trijų problemų spren dimo: panaikinti takoskyrą tarp
gdymo integravimas labai pageidaut inas, ypač pra dinėse mokyklose. Vaikas susidaro bendrą pasaulio vaizdą, nesuskaido į atskirus dalykus. Special iosios integr uotos pamokos yra kaip papildomos, sujung ia skir tingus mokymo dalykus – chemiją su daile, lietuvių kalbą su muzika ir pan. Integruotos programos leidžia moky tojui sujungti savo dėstomą dalyką su kitais. Tai įdomu ir naudinga vaikams bei patiems mokytojams. Tokie daly kai yra sveikintini. Negaliu pasakyti, kad visos tok ios ug dymo prog ramos mok ykloms – ma dos reikalas. Tai didž iul is poreik is. Paž iūrėk ite, koks dabar integr uotas pas aul is. Daug lab ai skirt ingos in formacijos, ji jung iasi, neužtenka iš manyt i vieną sritį, vieną siaurą da lyką, tiesa ta, kad viskas yra susiję. Pav yzdž iui, kalba. Ją gal ime vert int i kaip rašt ing umą ir kaip komun ikaci jos priemonę. Dabartiniame pasauly je, kuriame viskas globalu, viskas jun giasi, žin ių srautas didž iul is, tok ios prog ramos yra šių laikų specifi ka.
mokytojų ir mokinių, išspręsti pa talpų trūkumo klausimą, kūrybiš kai naudojant mokyklos erdves – kai išeinama iš klasės į kitą erdvę. Ir, trečia, – rasti būdą bendrauti su vaikais, kurie itin aktyvūs, su tais, kurie buvo atsiriboję, ir su tais, ku rie jaučia izoliaciją dėl kalbos“, – vardijo direktorė. Moksleiviai taip pat tikina, kad tokios pamokos įtraukia. „Šis pro jektas daug kam padeda atsiskleis ti, keičiant erdves dalyvauti visame procese. Ateidavai į mokyklą – tos pačios sienos, tie patys žmonės. O dabar, kai viskas pradėjo keistis, tai net ir patys moksleiviai pasikeitė“, – apie integruotas pamokas ir su praktikais kurtas netradicines erd ves mokykloje sakė Modestas.
Mokyklose – stojimo paraiškų bumas Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt
Daugumoje Vilniaus mokyklų vyksta stojimo paraiškų registracija. Stojančių srautas pasiskirsto priklausomai nuo vietos ar moky mo įstaigos prestižo. Todėl kai ku rios jų jau sulaukė didesnio skai čiaus stojimo paraiškų nei praei tais metais. Registracija dar vyksta
Viena geriausių Lietuvoje laiko mos Mikalojaus Daukšos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Rūta Beinoravičiūtė sakė, kad, pa lyginti su praeitais metais, norinčių stoti į gimnaziją mokinių skaičiaus pokyčio nėra. „Mokinių skaičius panašus kaip ir praeitais metais. Sunku pasakyti, nes šiuo metu re gistracija dar vyksta. Aišku, dau giausia mokinių, kaip ir kasmet, užsirašo į pirmąją gimnazijos kla sę“, – sakė R.Beinoravičiūtė. Vilniuje taip pat gerai žinomos Salomėjos Nėries gimnazijos at stovai teigė, kad ateinančiai rugsė
jo 1-ajai į mokyklą užsiregistravusių naujų mokinių skaičius nemažas, nors tikslių duomenų neatskleidė. Į pačiame miesto centre įsikūrusią gimnaziją taip pat daugiausia kan didatuoja būsimų pirmų gimnazi jos klasių mokiniai, vos vienas ki tas – į trečiąją. „Yra mokinių, kurie keičia vie ną gimnaziją kita, tačiau daugiau sia paraiškų sulaukiame iš moki nių, kurie baigia progimnazijas ar vidurinių mokyklų aštuntą klasę“, – teigė Salomėjos Nėries gimnazi jos darbuotoja. Kasdien – po 10 prašymų
Vytauto Didžiojo gimnazijos Hu manitarinių ir socialinių moks lų skyriaus vedėja Danutė Šukienė patvirtino, kad šiemet prašymų stoti į gimnaziją skaičius didesnis nei praėjusiais metais. „Šiais metais jau turime 375 pa teiktus prašymus, iš jų 51 – mūsų mikrorajone gyvenančių mokinių prašymas (šie mokiniai priima mi be jokio konkurso ar specia laus žinių patikrinimo). Kiti 299
mokiniai ruošiasi laikyti gebėjimų patikrinimo testą“, – sakė D.Šu kienė. „Prieš metus iš viso gavome 330 paraiškų, o šiuo metu dar liko savaitė iki paskutinės dokumentų pateikimo dienos ir jaučiamas di delis mokinių suaktyvėjimas: kas dien gauname dar bent po 10 mo kinių prašymų“, – pridūrė ji. Bendradarbiavimas pasiteisino
Simono Daukanto, Užupio ir Vy tauto Didž iojo gimn az ijos nuo praėjusių metų yra pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį ir tu ri savivaldybės leidimą ne rajo no mokiniams organizuoti ben drą gebėjimų patikrinimą. Tokia priėmimo tvarka pasitei sino, todėl ji vykdoma ir šiemet. Minėtieji 299 pretendentai į gim nazijas testą gali laikyti bet ku rioje iš trijų bendradarbiaujančių gimnazijų, o kitos dvi mokyklos įskaito rezultatus, kuriais moki niai įvertinami gimnazijoje par tnerėje. „Į šešias gimnazijos pir mokų klases priimame iš viso 180 mokinių. Jei skaičiuosime visas
Neaišku: tikslus naujų mokinių skaičius gimnazijose bus žinomas tik
rugsėjį.
375 paraiškas, tarkime, jei visi no rintys stotų tik į mūsų gimnaziją, turėtume beveik po du mokinius į vieną vietą, tačiau dėl bendradar biavimo sutarties niuansų tikslaus skaičiaus įvardyti negaliu“, – sakė D.Šukienė. Aišku bus tik rugsėjį
Mok yklų darb uotojų teig im u, konkretų ateinančių mokslo metų mokinių skaičių įmanoma nusta
Vytauto Petriko nuotr.
tyti tik rugsėjo mėnesį, nes dalis mokinių laiku nepateikia reika lingų dokumentų ir praranda vie tą tam tikroje mokykloje. Vyresniųjų gimnazijos klasių mokiniai prašymus pakeisti mo kyklą dažnai teikia tik vasaros pa baigoje. Būna ir nenumatytų atvejų, kada gimnazijos sukuria kelias pa pildomas mokymosi vietas tiems, kuriems neatsiranda vietų kitose gimnazijose.
7
gegužės 16–22, 2013
miestiečiai diena.lt/naujienos/miestas
Stanislovą Duls ką, be abejonės, ga lima vadinti vilnie čiu. Nors 86 metų Stanislovas gimė ne toli Kauno, sostinė je prabėgo 45-eri jo metai. Optimistiš kai į viską žvelgian tis senjoras neįsi vaizduoja savęs gy venančio kitur. Vy ro manymu, Vilnius yra puikus miestas gyventi: ne tik dėl grožio, bet ir dėl kul tūrinės veiklos. Palikimas: S.Dulskas džiaugiasi, kad Sereikiškių parke – ir jo ranko
mis sodinti medžiai.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Sereikiškių parko ir blynų romantika Rugilė Ereminaitė r.ereminaite@diena.lt
– Kokios gyvenimo aplinkybės privertė įsikurti Vilniuje? – Dar 1967 m., kada Vilniaus miestą ėmė plėsti, mane pakvietė dirbti į Maisto pramonės minis teriją. Žinoma, pirmieji 2–3 metai buvo labai sunkūs, atsiuntė čia ne tikėtai. Kaune gimiau, mokiausi, ten liko visi draugai ir pažįstami. Vėliau, žinoma, pripratau, atsira do ir draugų, pradėjau vadovauti Maisto pramonės ministerijai – po tiek čia praleistų metų jau nenorė čiau išvažiuoti iš Vilniaus. Darbas buvo įdomus: mais to pramonė tada buvo labai įvai ri. Tai reiškė ne tik alų, duoną ar konditeriją. Maisto pramonės mi nisterija kontroliavo ir tokius da lykus kaip tabako gaminiai, muilas ar įvairūs antibiotikai – buvo apie 18 įvairiausių šakų. Teko pastaty ti ir rekonstruoti nemažai fabrikų, nes visko labai trūko. Juk prieš ka rą apie 70 proc. gyventojų gyveno kaime ir patys maistą gaminda vosi, o kai miestai pradėjo plėstis, juos reikėjo kaip nors aprūpinti. – Kas mieste jums patinka? – Čia daug gražiausių dalykų yra: ir visi teatrai, ir labai įdomus se namiestis. Gyvenime kartais būna labai įdomių sutapimų, o Vilniuje jų pasitaikė ir man. Baigęs gimnaziją, visų pirma į universitetą įstojau Vilniuje. Ta da buvo praėjęs tik dešimtmetis po karo, o Pilies gatvė dar buvo vieni griuvėsiai. Kažkada net tris dienas po paskaitų mums studen tams yra tekę eiti tvarkyti šios gat vės griuvėsių. Taip pat teko sodin ti medžius Sereikiškių parke – nors medžių ten šiek tiek buvo, kai kur tiesiog žiojėjo duobės nuo karinių sviedinių.
Vėliau mano dukra apsigyve no Pilies gatvėje, o aš savo anū kes vežimėliu veždavausi į kadai se savo rankomis sodintą parką. Ir kas galėjo pagalvoti? Man tai la bai malonu.
Beveik kas vaka rą galima kur nors nueiti, kad ir poezi jos paklausyti. Net bažnyčiose nuosta bių koncertų būna, ne tik laidotuvės. – O kurios Vilniaus vietos la biausiai traukia? – Visada mėgstu vaikščioti prospektu, nes jauni su draugais čia vaikščiodavome: visi restoranai ir barai čia buvo. Labai mėgstu Pilies gatve iki Rotušės nueiti. Kadangi gyvenu Žvėryne, sa vaitgaliais einu į Vingio parką. – Mėgstate gamtą? – Būtinai. O kaip kitaip gyventi? Reikia vaikščioti ir gamtą ne tik mylėti, bet ir naudotis ja. Mes su draugais kartais nueiname ir ant Trijų Kryžių kalno – kaip ten nuo stabiai atrodo parkas... Vilniu je kur nueisi, pilna žalumos: prie A.Puškino muziejaus – gražiau sias parkas, ežerai, ir į Valakam pius nuvažiuoti smagu. – Ko ilgitės gyvendamas Vil niuje? – Kad viskas čia gerai, nieko ne trūksta. Miestas labai palankio je vietoje, labai gražus, o ir toliau jį pamažu gražina. Po karo labai liūdnai atrodė, o dabar tikrai ki toks, atsigavęs.
Pamenu, kai pirmą kartą, dar mokantis gimnazijoje, atvežė į Vil nių pažiūrėti į Gedimino pilį: pilis buvo maždaug žmogaus ūgio – iš esmės tik pamatai. O dabar gra žiai atstatyta. Mūsų sostinė yra gražus senas miestas. Tik Lukiškių aikštė tuščia stovi, nelabai ten miela vaikščioti... To bulinti visada viską galima, bet į šį miestą įdėta labai daug pastangų. – Sostinės gyventojai – pozi tyvūs žmonės? – Kiekvienam žmogui būdin gas pozityvumas ir negatyvumas. Man atrodo, kad negatyvių žmonių yra daugiau mažuose miestuose ir kaimuose. Aišku, valdžios ginčai nuolat yra negatyvūs, bereikalin gi, bet valdžios nesutarimai natū ralus dalykas, dėl panašių dalykų kovojama visame pasaulyje. Mano aplinkoje, mano draugų būryje nė ra tokio dalyko kaip negatyvumas. Ir mano šeima problemų neturi. Reikia bendrauti, vaikščioti, ju dėti. Dabar Vilniuje daug renginių, knygų pristatymų. Beveik kas va karą galima kur nors nueiti, kad ir poezijos paklausyti. Net bažnyčio se nuostabių koncertų būna, ne tik laidotuvės. Aš, žinoma, kalbu apie nemokamus renginius. O kur dar teatras? – Jūsų anūkai gyvena čia? – Mano anūkės dvynukės laikinai gyvena Olandijoje, nes studijuoja. Atrodo, nebuvo net kalbų, kad jos negrįš. Kitas anūkas irgi čia gyve na, turi gerą darbą. O dar dvi anū kės: viena Vilniuje mokosi, kita – jau studijuoja. – Kur skaniausias maistas? – Namuose (juokiasi)... Bet man la bai patinka blyninės. Labai mėgstu blynus. Aišku, restoranai pensinin kams – per brangus malonumas.
8
gegužės 16–22, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI
Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt
Savaitės interviu
M.Dargužaitė lagaminų dar nes Valdas Rumša v.rumsa@diena.lt
Dar kartą apie.. Valentinas Beržiūnas
Š
iaurės kryptis – Lietuvos užsienio politikos kertinis prioritetas. Taip dar kartą šią savaitę pareiškė Lie tuvos Prez identė Dal ia Grybaus
kaitė. Tačiau prior itetų gali nustatyti labai daug. Klausimas – kok ia iš to nauda? Kitas klau simas – ar realūs tie prioritetai? Daug svarbių pol it in ių, soc ial in ių, eko nom in ių ir kult ūr in ių pož ym ių rodo, kad Šiaurės šalys gerokai skir iasi nuo Balt ijos šalių. Be to, šis regionas – gana uždaras. To dėl kyla abejonė, kad Šiaurės šalims Lietu vos norai įdomūs. Ir štai Suomijos prezidentas Sauli Niinistö pamėtėjo gerą idėją: „Aš įsitik inęs, kad kuo daug iau ES ir Rusija dirba kartu, tuo dau giau naudos abi gauna, bet galbūt naudin giausi rezultatai būna Baltijos šalims ir Suo mijai, esančioms tarp jų.“
Baltarusija ir Rusija – gerokai svarbesnės Lietuvai, kaip ES narei, jei jau užsienio politika siekiame praktinės naudos šalies ekonomikai. Log iška. Tiesa, plėtot i Lietuvos santyk ius su Šiaurės šalimis – būtina, tačiau vargu ar iš to daug gal ima laimėti. Šiaurės šal ių ekonom ikos nėra didelės ir nors šios valst yb ės nemaž ai invest uoja Lietuvoje, kokybinis postūmis mūsų kraš to ekonomikoje gal imas tik pritraukus ko kybiškai didesnių investicijų. Iš kur? Iš ES, o tiksliau, Vokietijos ir Rusijos. Galbūt Baltarusijos. Būtent dėl šios priežas ties Baltarusija ir Rusija – gerokai svarbes nės Lietuvai, kaip ES narei, jei jau užsienio politika siek iame praktinės naudos šalies ekonomikai, o ne tik tuščiažod žiaujame. Kita vertus, sveik intina, jei Lietuva bandy tų kurt i skand inav iškąjį socioekonom in į model į, o ne vadovaut ųsi anglosaksišk u neol iberal iu pož iūr iu. Visg i tvar ios gerovės kūr imas – ilgalaik is proces as. Bet tok io pobūd žio valst yb ės raidos prior itetas skambėt ų gerokai sol i džiau, nei dabar skamba kalbos apie kaž kok ius „kert in ius“ užsien io pol it ikos prio ritetus. Svarbiausias dalykas Lietuvoje – ekonomi kos kūrimas. Remiantis šiuo tikslu ir turėtų būt i konstr uojama užsien io pol it ika, o ne atvirkščiai. Tokiu atveju politika bus išmin tinga ir, svarbiausia, naudinga. Gal iausiai derėt ų skirt i – kas yra tikslai (gerovė), o kas priemonės (užsien io pol i tika). Jei nėra tikslo, nereikal ingos ir prie monės.
D
ėmesio centre atsidūrusios „Inves tuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dar gužaitė neslepia, kad jos santykiai su ūkio ministre Birute Vėsaite nei dealūs, nes ministrė ją laiko ankstesnės val džios žmogumi, o oficialus „Verslios Lietu vos“ vadovo Pauliaus Lukausko atleidimo pagrindas, švelniai tariant, abejotinas. Savaitės interviu – su „Investuok Lietu voje“ vadove M.Dargužaite. – Kokie jūsų santykiai su ūkio minist re B.Vėsaite? Kaip pasikeitė jūsų veikla ir įstaigos „Investuok Lietuvoje“ bend radarbiavimas su ministerija į valdžią atėjus naujai Vyriausybei? – Prieš tai buvęs ūkio ministras Rimantas Žy lius pakvietė mane dirbti Ūkio ministerijoje, kol aš dar dirbau ir gyvenau Niujorke. Suži nojęs, kad ruošiuosi keisti karjerą ir man būtų įdomu dirbti prasmingą bei įdomų darbą, jis nuoširdžiai įtikinėjo grįžti į Lietuvą ir dirbti efektyvinant viešojo sektoriaus valdymą. Mi nistro visai nepažinojau, tuo metu net neži nojau, kokia partija Lietuvoje valdo. Žinojau tik tiek, kad Lietuva išgyvena sunkų ekonomi nį laikotarpį ir kad mano indėlis grįžus į Lie tuvą po 17 metų galėtų būti reikšmingas. Kadangi tiek mano, tiek R.Žyliaus tikslas buvo efektyvinti „Investuok Lietuvoje“ veik lą, kad investicijų srautas proaktyviai di dėtų, mums pavyko kartu labai efektyviai dirbti. Ministras suprato, kad aš turiu kom petencijos šioje srityje, ir mes dialogo būdu visada rasdavome geriausius sprendimus. Pavyzdžiui, būtent per vieną pokalbį abu su galvojome, kad reiktų paskatinti investuoto jus daryti darniąsias investicijas ir taip pri sidėti prie ilgalaikio šalies vystymosi. Bendradarbiavimas su ministre B.Vėsai te kitoks. Buvo galima suprasti, jog ji manys, kad esu „Žyliaus žmogus“. Tačiau aš to ne bijojau, nes maniau, kad labai greitai nauja ministrė supras, jog mano patirtis ir priežas tis, dėl ko čia esu, neturi nieko bendra su po litika. Taip pat „Investuok Lietuvoje“ rezul tatai viską parodo: nuo 2013 m. pradžios iki dabar mes jau turime daug daugiau projektų ir paskelbtų darbo vietų nei tuo pačiu laiko tarpiu 2012 m. ir 2011 m. Deja, vis dar neatrodo, kad bendradarbia vimas pagrįstas reikalingu pasitikėjimu ir darbu dėl bendro tikslo. Kita vertus, ministrė mus palaikė ir labai padėjo įgyvendinant ke lis projektus, todėl reikia manyti, kad bend radarbiavimas gali būti sėkmingas ateityje. – Galbūt nauja Vyriausybė turi visai ki tokius prioritetus, pvz., investuotojų paieška ne Vakaruose, investicijų pri traukimas į provinciją ir pan.? – Užsienio investicijų skatinimas išlieka vie nas svarbiausių šios Vyriausybės prioritetų. Mes suprantame, kad Vyriausybei svarbus naujų investicijų pritraukimas ir naujai suku riamos darbo vietos. Naujos Vyriausybės po zicija – teikti papildomą dėmesį regionų plėt rai ir užsienio investicijoms, skirtoms darniai šalies plėtrai skatinti. Prioritetinės šalys, kur ieškome investuotojų, nepasikeitė – tai Skan dinavija, Didžioji Britanija, JAV ir Vokietija. Tuo labiau kad visiems labai aišku – pirmiau sia turime laimėti kovą dėl projektų, kurie su kurtų naujų darbo vietų Lietuvoje. – Ar tiesa, kad jums buvo siūlyta palik ti „Investuok Lietuvoje“ generalinio di rektoriaus postą pirma laiko? Jei taip, tuomet kokiu pagrindu? – Visur Lietuvoje cituojama, kad pernai mū sų šalis atsiliko nuo Latvijos bei Estijos ir tuo metu užėmė priešpaskutinę vietą pagal už sienio investicijas. Remdamasi šiais skaičiais
Santykiai: „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė M.Dargužaitė pripažįsta vis dar ne
jaučianti, kad bendradarbiavimas su Ūkio ministerija būtų pagrįstas reikalingu pasitikė jimu ir darbu dėl bendro tikslo. Gedimino Bartuškos nuotr.
nauja valdžia nepatenkinta dėl investicijų pritraukimo veiklos. Lengva rodyti pirštais į mūsų agentūrą. Tačiau vertėtų pasidomė ti, ką ši statistika reiškia, ir tik tada priim ti sprendimus. Sukauptos užsienio investi cijos Lietuvoje siekia apie 41 mlrd. litų – tai per kelis dešimtmečius sukauptos investici jos, atsiradusios dėl privatizacijos, skandi naviškų bankų atėjimo, užsieniečių įsigyto nekilnojamojo turto, užsienio kapitalo įmo nių reinvestuoto pelno ir pan. Kad sukauptos investicijos didėtų, reikėtų ilgo ir nuolatinio darbo skirtingomis kryptimis.
Susidaro įspūdis, kad eks pertinė nuomonė ar kom petencijos yra vertinamos pagal amžių, pažįstamus ar net lytį.
„Investuok Lietuvoje“ veikla yra tik viena tų krypčių, mes negalime prisiimti atsakomy bės už investicijų srautus bankų sektoriuje, už privatizavimą, dividendų išmokėjimą, užsie nio kapitalo įmonių turto vertinimo pokyčius ar apskaitos politikos pokyčius, kas atsispin
di bendroje statistikoje. Toks supaprastintas statistikos duomenų suvokimas ir lėmė dis kusijas dėl reikalingų pokyčių. – Pasak Ūkio ministerijos, „Verslios Lietuvos“ vadovas P.Lukauskas bu vo atleistas dėl papildomo konsultaci nio verslo. Ar jūs užsiimate papildoma veikla, be „Investuok Lietuvoje“? – Jokia papildoma veikla neužsiimu. Ta čiau, mano nuomone, papildoma konsulta cinė veikla nebūtinai trukdo siekti rezultatų, jei tai nesukelia interesų konflikto. Ir dir bant mažiau nei 40 valandų per savaitę ga lima pasiekti puikių rezultatų. Kadangi man rūpi mūsų įstaigos veikla ir rezultatai, la bai dažnai dirbu daug daugiau nei 8 valan das per dieną. Iš Pauliaus labai dažnai gaudavau elekt roninių laiškų vėlai vakare, savaitgaliais, to dėl tikrai manau, kad Paulius dirbdavo dau giau valandų ir dėjo daugiau pastangų, nei būtų galima padaryti per limituotas darbo valandas. Šiais modernios ekonomikos lai kais, kai daug kas dirba iš namų, su klientais iš įvairiausių šalių, kai darbas nepriklauso nuo saulės patekėjimo ir nusileidimo laiko, darbo rezultatai tikrai turi būti matuojami pagal pasiekimus, o ne pagal prie stalo pra sėdėtas darbo valandas. Todėl tikrai nema
9
gegužės 16–22, 2013
Nuomones, komentarus, diskusijų temų pasiūlymus siųskite e. paštu nuomone@diena.lt
sikrauna
nuomonės
ES dar daug neatrastų galimybių Turime žinoti ir naudo tis savo teisėmis, kurias mums suteikia Europos Sąjunga.
nau, kad Pauliaus išėjimo priežastis pa teisinama. – Kokia, jūsų nuomone, P.Lukaus ko atleidimo priežastis? Ar jūs pa ti nesiruošiate krautis lagaminų at gal į JAV? – Oficialiai skelbta priežastis – per ma žai laiko skyrė darbui. Tačiau, kaip jau minėjau, jo vadovaujamos įstaigos rezul tatai buvo labai geri. P.Lukauskas pats yra įvardijęs galimas priežastis. Neatro do, kad tai buvo matuojama pagal pasiek tus rezultatus. Man mano darbas labai svarbus – to ir grįžau į Lietuvą. Per praeitus metus subū rėme labai puikų kolektyvą, dirbame prie daug ir įdomių projektų, todėl labai norė čiau matyti savo veiklos tęstinumą. Visą gyvenimą vadovaujuosi principu, kad dar bas turi būti įdomus ir įkvepiantis. Todėl reikalingas efektyvus bendradarbiavimas su visais partneriais, be kurių palaikymo ir abipusio pasitikėjimo nebus galima pa siekti gerų rezultatų ar suprasti, kuriuos aspektus reiktų tobulinti. Į JAV galiu grįžti bet kada, nes ten mano draugai, kolegos ir vertinama patirtis. Ta čiau norėtųsi manyti, kad mano grįžimas į Lietuvą turi prasmę, norėtųsi tikėti, kad ir čia vertinama patirtis, sudaromos sąlygos bei motyvacija dirbti Lietuvos labui. – Viešojoje erdvėje teigta, kad norima sujungti „Verslią Lietuvą“ ir „Inves tuok Lietuvoje“, bet tam labai prieši nasi verslas ir net nori, kad šios ins titucijos būtų tiesiogiai atsakingos ne Ūkio ministerijai, o Vyriausybei. Koks jūsų požiūris į tai? – Bet kokie pakeitimai turi būti daromi ne tik vertinant vidaus ekonomikos perspek tyvas, bet ir atsižvelgiant į tarptautinę konkurencinę aplinką, tęstinumo užtikri nimą, ardymo ar statymo priežastis. Įmonių jungimas turėtų įtakos organizaci jų valdymo efektyvumui – mažiausiai me tus užtruktų sujungti kolektyvus, nustatyti struktūrą bei atsakomybes ir įsidirbti, bet kartu būtų prarandamas konkurencinis pranašumas ir veiklos rezultatai. Nereikia pamiršti, kad kompetencijos, kurios rei kalingos investicijoms pritraukti, visiškai skirtingos nei tos, kurios reikalingos darbui su vietos verslu. Aš asmeniškai nematau ir nesu girdėjusi jokių gerų priežasčių, dėl ku rių šios agentūros turėtų būti sujungtos. – Kaip keliais sakiniais apibūdintu mėte savo patirtį, įgytą grįžus į Lietu vą? Ko labiausiai pasigedote Lietuvos politikoje ir versle? Ar nesigailite pa likusi puikiai mokamą darbą Niujor ke? Turite galimybę ten sugrįžti? – Turiu pasakyti, kad mano išsilavinimas ir darbo patirtis Lietuvoje ne visada įver tinama taip, kaip ji buvo vertinama JAV. Kartais susidaro įspūdis, kad ekspertinė nuomonė ar kompetencijos yra vertinamos pagal amžių, pažįstamus ar net lytį. La biausiai pasigendu rimtesnio įsigilinimo į situaciją ir konstruktyvaus sprendimų priėmimo. Taip pat labai dažnai nuomo nės nepagrindžiamos faktais ar analize. Daug įtakos daro šmeižtas, apkalbos, gar sios nuomonės. Tačiau mano patirtis Lietuvoje yra vi sapusiškai įdomi. Į Lietuvą negrįžau dėl pinigų, todėl nesigailiu ir palikto gerai mokamo darbo. Manau, iš kiekvienos si tuacijos galima gauti labai daug nau dos. Dažnai man matomas mano indėlis Ūkio ministerijoje ir „Investuok Lietuvo je“ duoda daug pasitenkinimo tuo, ką da rau. Tikiuosi, kad mano įdirbis bei veikla ir toliau bus reikalinga.
Optimistė: V.Blinkevičiūtė tiki, kad Lietuvos gyventojai, tapdami vis sąmoningesniais ES piliečiais, aktyviau naudosis
jiems suteiktomis teisėmis daryti įtaką ES priimamiems sprendimams.
V
ilija Blinkevičiūtė puikiai pažįstama Lietuvos žmonėms. Aštuonerius metus dirbusi socialinės apsaugos ir darbo ministre, ši patyrusi poli tikė jau ketverius metus atstovauja Lietuvai Europos Parlamente. V.Blinkevičiūtė ap gailestauja, kad Lietuvos žmonės per mažai naudojasi narystės ES pranašumais. – Ar pakankamai Lietuvos žmonės žino savo kaip ES piliečių teises? – Lietuviai yra vieni tų, kurie mažiausiai ži no apie tai, kokias teises jiems garantuoja ES, net 70 proc. tautiečių pripažįsta tokios infor macijos stoką. Panaši situacija yra ir kitose šalyse. Būtent todėl ES šiuos metus įvardi jo Europos piliečių metais ir siekia, kad in formuotumas apie teises didėtų. Beje, kaip tik šiemet sukanka dvidešimt metų, kai buvo įteisinta ES pilietybė, kuri nepakeičia valsty bės pilietybės, o ją papildo suteikdama naujų teisių ir nepridėdama naujų pareigų. – Kokios pagrindinės ES piliečio tei sės? – Neab ej ot in ai lab iaus iai žin om e ir ver tiname galimybę laisvai keliauti, apsig y vent i, įsid arb int i ar mok yt is bet kur ioj e Bendrijos valstybėje, neprarandant socia linių garantijų. Lietuviai šia teise naudo jas i ypač akt yv iai, tad pat ir ia ne tik jos pranašumų, bet ir trūk um ų. Bej e, Euro pos Kom is ija daug iaus ia bendr ij os pil ie čių skundų ir gauna būtent dėl negalėjimo pas in aud ot i laisvo asm en ų jud ėj im o tei se. Atvykėliams vis dar yra kliūčių regist ruojant naują gyvenamąją vietą, gaunant socialines išmokas, pernelyg dideli pateik tinų dokumentų reikalavimai, sudėtingos adm in istrac in ės proc ed ūros. Dažn i atve
jai, kai dėl kalbos nemokėjimo ir vietinių įstat ym ų nepakankam o išm anym o atv y kėliai yra darbavių diskriminuojami ir iš naudojami. Į šias ir kitas problemas mes, Europ os Parl am ent o nar iai, nuol at at kreipiame šalių narių ir Europos Komisi jos dėmesį. Kiekvienas turime žinoti, kad jei susergame ar susižeidžiame kitoje ES valstybėje narėje, turime tokią pačią galimybę naudotis svei katos priežiūros paslaugomis kaip tos vals tybės narės piliečiai. Tam padeda Europos sveikatos draudimo kortelė. Be to, remiantis ES socialinės apsaugos derinimo taisyklėmis, galima gauti ir iš anksto planuotas bei pa tvirtintas gydymo paslaugas užsienyje. – Lietuviai išties darosi mobilesni – ke liauja ir vyksta dirbti ne tik į ES šalis. Ką daryti žmogui, susiduriančiam su pro blemomis šalyje, kuri nėra ES narė ir jo je nėra Lietuvos atstovybės? – Kasmet apie 90 mln. ES piliečių vyksta į trečiąsias šalis ir apie 30 mln. gyvena jose nuolat. Šalyse, kuriose nėra jų valstybės na rės ambasados arba konsulato, piliečiai tu ri teisę kreiptis į bet kurios valstybės narės konsulinę apsaugą. Lietuvos keliautojams tai labai aktualu, nes mūsų valstybės dip lomatinių atstovybių tinklas nėra labai iš plėtotas. – Kokiais būdais ES piliečiai gali pa reikšti savo poziciją? – Turime žinoti, kad mes, ES piliečiai, galime pateikti Europos Parlamentui peticiją, kreip tis į ombudsmeną dėl netinkamos ES institu cijų arba įstaigų veiklos, rašyti bet kuriai ES institucijai ar įstaigai ir gauti atsakymą gim tąja kalba, turime teisę susipažinti su Euro
pos Parlamento, Tarybos ir Komisijos do kumentais. Nuo praėjusių metų mes turime naują galimybę pasinaudoti piliečių inicia tyva teikti pasiūlymus Europos Komisijai dėl teisės aktų parengimo, tačiau iniciatoriams reikia surinkti ne mažiau kaip milijoną para šų bent septyniose ES valstybėse. Šiuo metu jau renkami parašai keturiolikai iniciatyvų. – Viena pagrindinių mūsų politinių tei sių yra galimybė balsuoti per rinkimus į Europos Parlamentą ir vietos savivaldą. Ar lietuviai čia yra aktyvūs? – Deja, ne. Ir labai gaila. Labai norėtųsi, kad kuo daugiau Lietuvos gyventojų pasinaudotų šia teise kitą pavasarį renkant Europos Par lamentą. Tik nuo mūsų pačių priklauso, ko kioje Europoje mes gyvensime. Per praėjusius Europos Parlamento rinki mus lietuviai buvo vieni pasyviausių, tačiau aš esu optimistė ir tikiu, kad per penkerius metus situacija pasikeitė. Juolab kad nau jausi tyrimai rodo, jog šalyje daugėja besi dominčių ES reikalais, taip pat vis daugiau žmonių pageidauja, kad Europos Parlamen to vaidmuo būtų stipresnis. Visa tai mūsų pačių rankose, turime būti aktyvūs ir sąmo ningi rinkėjai – tik taip galime tikėtis kiek vienam iš mūsų palankių sprendimų. Kalbėjosi Veronika Šumilaitė
Užs. 1107192
Skaitytojų žvilgsnis Pavasarinis nerimas
Dažnai girdžiu žmogų sakantį, kad jis gimęs po nelaiminga žvaigžde. Būtų gimęs kitu lai ku, tai kas tada? Tas pats! Būtų gerai, kad pats žmogus būtų savo li kimo šeimininkas. Bet žmogus ne traukinys ir joks iešmininkas negali jo nukreipti keliu, kurio jis nori. Juk gyvenimas labai individualus. Vie niems – verslas, kitiems – kūryba, dar ki tiems – valdžia, o daugumai bėdžių – galvos
skausmas, kaip išgyventi. Žmogus žino, ko jis nori. Bet egzistuoja stabdžiai, trukdantys įgyvendinti bent dalį savo svajonių. Kas tie stabdžiai? Nepasitikėjimas? Baimė? Tuos stabdžius diktuoja pats gyvenimas. Raminkime save. Paguoskime artimą. Juk meilė gimdo meilę. Tebūnie tai meilė gimta jai žemei, meilė artimiesiems, meilė grožiui, meilė viršūnei, į kurią neužkopta. Nerimas, ilgesys, vienatvė... Kur tu dabar? Visą laiką vyresnioji karta skubėjo į priekį, ar nepavar
go? Dauguma pokario jaunimo turėjo tikslus ir jų atkakliai siekė. O gyvenimas be tikslo nėra žmogiškas, tai lyg vieniša gėlė didžiu lėje pievoje. Iš kurios pusės pūs vėjas, ten ir nulinks, ir niekas nežino, kiek laiko jai skir ta žydėti. Juk pro džiaugsmą ir viltį, pro skausmą ir liūdesį, pro vakar ir rytoj teka žmogaus gy venimas. Regina Kabašinskienė Lietuvos nepriklausomų rašytojų sąjungos narė
11
gegužės 16–22, 2013
lietuva
R.Ačo būrys prašosi atgal Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Žlugus garsiosioms dviejų partijų jungtuvėms, jas kritikavęs bei par tijos narystės netekęs buvęs Tvar kos ir teisingumo partijos atstovas Remigijus Ačas pasijuto nugalėto ju ir jau norėtų su keliais šimtais bendražygių grįžti pas buvusius kolegas. Net partijos valdyba neat meta, kad R.Ačo bus pasigailėta. „Sugrįžčiau dėl komandos“
Tvarkos ir teisingumo partija R.Ačo narystę sustabdė kovo pra džioje, kai partijos drausmės komi sija, išnagrinėjusi viešus Seimo na rio pareiškimus partijos atžvilgiu, nusprendė, kad jis pažeidė parti jos įstatus. R.Ačas griežtai nepri tarė Tvarkos ir teisingumo partijos jungtuvėms su Darbo partija ir vie šai pareiškė, kad partijos jungiasi „iš reikalo“, o Tvarkos ir teisingu mo partijos pirmininkas Rolandas Paksas esą „priėjo liepto galą“.
Petras Gražulis:
Reikėtų žiūrėti atlai džiau, gal kiek po nas Ačas pasikarščia vo, aš taip ir iš pradžių komentavau. Dabar, partijų jungtuvėms realiai žlugus, R.Ačas sušvelnino toną ir paprašė, kad Tvarkos ir teisingumo partija apsispręstų – arba pašalintų jį iš partijos visiškai, arba grąžintų narystę. Seimo narys sakė valdybai įteikęs ne tik savo, bet ir kitų narys tę sustabdžiusių asmenų prašymus – tokių yra maždaug 200. „Prieš savaitę įteikiau frakcijos seniūnui Petrui Gražuliui 176 pa reiškimus. Ir dar daugiau kaip 40 esu neįteikęs. Paprašiau, kad būtų sprendžiamas išstojusių žmonių, taip pat ir mano, klausimas. Nes aš dabar esu nei pakartas, nei paleis tas – narystė sustabdyta, iš sky riaus pirmininkų esu nušalintas, ir reikalas toliau nesprendžiamas“, – sakė R.Ačas. Šiuo metu R.Ačas pri klauso Mišriai Seimo narių grupei. Pasak jo, kadangi Tvarkos ir tei singumo partija sustabdė derybas su Darbo partija, dabar pats metas pripažinti, kad R.Ačo atžvilgiu bu vo padaryta klaida. „Valdyba pripažino, kad jungtu vės stabdomos, ir jos turbūt nebus atnaujintos. Tad turėtų būti pri pažinta, kad buvo padaryta klaida. Jeigu bus pripažinta klaida, turėtų mane paskirti atgal į Raseinių sky riaus pirmininko pareigas. Arba turėčiau būti išbrauktas iš partijos sąrašų. Nes negaliu būti nei čia, nei čia – neapibrėžtą laiką sustabdyta narystė“, – dėstė Seimo narys. Paklaustas, ar norėtų grįžti į Tvarkos ir teisingumo partijos gre tas, R.Ačas sakė, kad galėtų tai pa daryti „dėl komandos“. „Suprantat, vis dėlto ten yra ma no komanda, mes tiek laiko dirbom ir visa kita. <...> Jeigu būtų palan
kus sprendimas, dėl komandos aš galėčiau ir grįžti. Bet jeigu bus ki toks, tai bus kitoks“, – atsargiai žodžius rinko R.Ačas. Vertins atlaidžiai
Tvarkos ir teisingumo partijos pirmininko pavaduotojas ir frak cijos seniūnas P.Gražulis patvir tino gavęs prašymą, kurį pasirašė maždaug 200 narystę sustabdžiu sių žmonių. Kol kas partijos val dyba klausimo nesvarstė, tačiau, pasak P.Gražulio, į darbotvarkę jis pateks. Pats P.Gražulis sako, kad R.Ačo pasitraukimą derėtų vertin ti atlaidžiai, ir pripažįsta, kad tie sos kolegos žodžiuose būta. „Reikėtų žiūrėti atlaidžiau, gal ponas Ačas kiek pasikarščiavo, aš taip ir iš pradžių komentavau. Pas kui gal jam nebuvo kaip atsitrauk ti. Iš dalies jo tuose pareiškimuose, kaip dabar matom, jeigu neatsinau jins visos tos derybos, yra ir tiesos. Taigi manyčiau, kad reikėtų rim tai svarstyti tą klausimą, reiktų gal pasikviesti patį R.Ačą į posėdį, iš klausyti ir priimti sprendimą“, – teigė frakcijos seniūnas. P.Gražulis sakė, kad panašios nuomonės laikosi ir daugiau par tijos valdybos narių, tad R.Ačo su grįžimas – visiškai realus. „Teko kalbėtis su Seimo nariais frakcijoje, su partijos, valdybos na riais. Yra gana nemažai vertinančių atlaidžiai. Bet žinot, nuomonė to kia pavienė, o prezidiume koks bus priimtas sprendimas, negalėčiau komentuoti“, – sakė P.Gražulis.
Dvejonės: R.Ačas bei dar per 200 buvusių Tvarkos ir teisingumo partijos atstovų lyg ir norėtų vėl tapti vi
saverčiais nariais, valdyba – juos priimti, tačiau kol kas sprendimų nėra.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
PRIEŠ TRAUKINĮ NELAIMĖSI
Liberalai priimti nenorėjo
Kai R.Ačo narystė partijoje buvo sustabdyta, sklido kalbos, kad par lamentaras norėtų jungtis prie Li beralų sąjūdžio. Tą patį svarstė ir kiti iš Tvarkos ir teisingumo par tijos išėję nariai. Liberalų sąjūdis buvo netgi oficialiai pakvietęs juos stoti į Raseinių skyrių. Tačiau, pa sak partijos vadovo Eligijaus Ma siulio, derybos rezultatų nedavė. „Ta visa istorija kaip ir nesibai gė niekaip. Žinau, kad yra nemažai išstojusių iš Tvarkos ir teisingumo partijos Raseinių skyriaus narių, bet oficialiai kol kas jokių prašymų ne sam sulaukę. Žmonės vis dar disku tuoja, ar pasirinkti kokią kitą politinę partiją, ar iš viso nebedalyvauti po litikoje. Manau, kad koks nors apsi sprendimas dar iki vasaros atostogų įvyks“, – sakė E.Masiulis. Oficia liai R.Ačas prašymo įsilieti į liberalų gretas neišreiškė, tačiau šie ir be to neslėpė, kad tokį pageidavimą verti na skeptiškai. Dar kartą paklaustas, ar matytų R.Ačą partijos gretose, E.Masiulis nuo atsakymo išsisuko. „Aš nežinau, sudėtinga kaip nors vertinti kolegą Seimo narį. Viena vertus, aš gana daug metų pažįs tu R.Ačą. Bet šiandien mums kur kas aktualiau ne kalbėti apie R.Ačą, bet Raseiniuose turėti tvirtą, stiprų Liberalų sąjūdžio skyrių“, – dėstė E.Masiulis. Tačiau jei Tvarkos ir teisingumo partija nuspręs susigrąžinti narys tę sustabdžiusius kolegas, atrodo, šiam E.Masiulio norui nebus lem ta išsipildyti.
Bėgius saugiai kirsti galima tik tam skirtose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Būkime saugūs, neerzinkime likimo.
12
gegužės 16–22, 2013
ekonomika
Pensijų sistema – reformų liūne Komentarai
„Pensijos“ ir „reforma“ – du Lietuvoje neat siejami žodžiai. Nors pensijų sistema pa starąjį kartą buvo reformuota vos prieš pusantro mėnesio, sumaišties įnešė kal bos, kad ji po kurio laiko vėl gali būti iš esmės keičiama. Atrodo, perversmų šioje srityje netrūks ir ateityje.
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Kaupsime „Sodroje“?
Nuo balandžio 1 d. gyventojai turi pasirinkti, kaip kaups lėšas senat vei – tik „Sodroje“, taip, kaip buvo iki šiol, t. y. „Sodroje“ ir privačiuo se pensijų fonduose, ar patys pri sidės papildomai ir už tai gaus pa skatinimą iš valstybės. Tačiau tik įsibėgėjančios naujo sios sistemos stabilumui koją jau ki ša premjero Algirdo Butkevičiaus sudarytos darbo grupės mokesčių klausimams nagrinėti samprota vimai, kad II pakopos pensijų fon dai ateityje gali būti naikinami, o jų funkcijas iš esmės perimtų „Sodra“.
Kaetana Leontjeva:
Kaupti „Sodroje“ ne įmanoma, nes ji nie ko nekaupia, ji su renka įmokas ir iškart jas išdalija.
„Mes tokį siūlymą galbūt sufor muluosime, gal ne, bet dėl tos sri ties mes tikrai svarstysim“, – ne seniai teigė minėtos darbo grupės vadovas premjero patarėjas Stasys Jakeliūnas. Pasak jo, tokiu atveju liktų tik III pensijų kaupimo pako pa, kai žmonės senatvei kaupia iš savo lėšų. Nors tokiam S.Jakeliūno pasiūlymui greičiausiai nebūtų pritar
Rolandas Vilkončius Telev iz ijos darbuotojas
P
ens ijai papildomai kaupiu pensijų fonde, kurį man leidžia turėti valstybė. Papildo mai kaupti pradėjau gana se niai. Žinoma, aš tur iu ir kitok ių, kaip pasakyti, taupymo programų. Ne vien tuo fondu pasikliauju. Yra ir kitų taupy mo programų, tokių kaip kaupiamieji indėliai, investicinis draudimas. Ban dau ir vieną, ir kitą pasižiūrėti. Na, o da bar gana rimtai domiuosi vertybiniais popieriais. Žinot, kaip sakoma, geriau nelaik yt i kiaušin ių viename krepšy je dėl to, kad jei jis iškris, jie suduš. Čia nėra nei koks nors nepasitikėjimas, nei bandymas apsidrausti. Tiesiog yra tų įvairių formų ir, kol galimybės leidžia, galima jas išbandyti.
ta, o ir pati jo vadovaujama darbo grupė šiuo metu yra laikinai su stabdžiusi veiklą, laikraščio kal binti ekonomikos ekspertai teigia, kad tokie samprotavimai neprisi deda nei prie pačios pensijų siste mos stabilumo, nei prie gyventojų pasitikėjimo ja.
Algirdas Kaušpėdas Architektas, muz ikantas
Keičia ir keičia
Tik prasidėjus pastarajai pensijų sistemos pertvarkai banko „Nor dea Bank Lietuva“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad skeptiškai vertina galimybę prie pensijų kaupimo prisidėti papil domai ir gauti paskatinimą iš vals tybės, nes nėra tikras, jog valdžia nesugalvos vėl ko nors keisti. Da bar jis laikraščiui sakė, kad tai prognozuoti nebuvo sunku. „Na, S.Jakeliūno samprotavimai gal ir liks tik samprotavimais, bet aš esu ekonomikos analitikas, ste biu, kas vyksta, ir darau išvadas. O išvados yra tokios: jei per pa staruosius 10 metų pensijų siste ma buvo reformuota 7 kartus, la bai tikėtina, kad per ateinančius 10 metų reformų nebus mažiau“, – teigė Ž.Mauricas. Pasak jo, įvairios spekuliacijos pensijų sistemos tema neatneša nieko gera, o tik kelia dar didesnę sumaištį, kurios ir taip netrūksta. Ekonomisto manymu, naikinti II pensijų pakopą būtų nelogiška, nes ji buvo sugalvota dėl pokyčių, kurie vis tiek neišvengiami. „II pakopos pensijų sistema at sirado, nes demografiniai poky čiai neišvengiami. Ateityje tie, kurie dirba, nesugebės išlaiky ti išaugusio skaičiaus pensininkų, todėl papildomas kaupimas savo senatvei neišvengiamas“, – sakė Ž.Mauricas. Lietuvos laisvosios rinkos insti tuto vyresnioji ekspertė Kaetana Leontjeva teigia, kad pasakymas, jog „Sodra“ bus paversta II pako pa, skamba keistai. „Teigiama, kad II pakopa gali būti ne tik privati, bet ir valsty
N Neužtikrintumas: dirbantys Lietuvos asmenys į ateitį ramiai žvelgti
negali ne tik dėl prastėjančių demografinių rodiklių, bet ir dėl nuolati nių pensijos sistemos reformų. Martyno Vidzbelio / BFL nuotr.
binė; ji nebūtinai turi kaupti rea lias lėšas, o gali kaupti virtualius litus. Tačiau II pakopa nėra jokia savaiminė vertybė – ji yra vertybė tiek, kiek tai yra nuosavybės tei se pagrįstas žmonių atidėtų lėšų kaupimas senatvei. „Sodros“ sis temoje įvedus virtualias sąskaitas ir pavadinus tai II pakopa, „Sod ra“ išliktų ne kaupimu, o perskirs tym u pag rįsta sistem a. Kaup ti „Sodroje“ neįmanoma, nes ji nieko nekaupia, ji surenka įmo kas ir iškart jas išdalija“, – teigė K.Leontjeva. Nestabilumas užprogramuotas
Socialinių mokslų daktaras, profe sorius Romas Lazutka laikraščiui sakė neabejojantis, kad bandymų vėl reformuoti pensijų sistemą netrūks ir ateityje. Pasak jo, da bar veikianti sistema dar prieš 10 metų buvo užprogramuota būti nestabili, kai valstybė nusprendė prisidėti prie papildomo gyven tojų pensijų kaupimo.
„Šita konstrukcija rami nebus. Kiekvieną rudenį, kai bus svarsto mas „Sodros“ biudžetas, – o mes žinome, koks jis yra, – Seime bus keliamas klausimas, kodėl valstybė perveda pinigus į privačius pensijų fondus“, – tvirtino R.Lazutka. Anot jo, dabartinė sistema ne sąžininga ir dirbančių atžvilgiu, nes jie turi ir išlaikyti dabartinius pen sininkus, ir dar papildomai kaupti sau. Pašnekovo teigimu, papildomas kaupimas turėtų vykti tik vadina mojoje III pakopoje, iš savo lėšų.
a, taip, kaupiu ir papildo mai. Bet kuo čia būt paten kintam? Kiekvieną mėnesį nurašo beveik po tūkstantį litų nuo atlyginimo. Ten, matot, yra toks kombinuotas. Ten ir sveikatos draud imas, ir draud imas mirt ies at veju, ir pensijos kaupimas, ten visko labai daug. Svarbiausia, kad jei aš, pa vyzdž iui, žūčiau, ten labai didelė su ma yra gyv ybės draud imas. Tai vis tiek šeimai yra šiokia tokia garantija. Turiu omeny, kad aš taip galvoju apie mirtį, jog ji čia pat yra visada. Nema nau, kad gal i tuos dalykus kaip nors suplanuoti.
10,2
mlrd. litų šiuo metu sudaro „Sodros“ skola.
Vienas iš trijų Pagal šiuo metu gal iojančią pensijų kaupimo sistemą gyventojai nuo šių metų balandž io 1 d. iki rugpjūčio 1 d. turi pasirinkti vieną iš trijų pensijos kaupimo būdų, kur ie įsigal ios nuo 2014 m. prad žios. Pensijai kaupti tik „Sodroje“. Pasi
rinkus šį būdą II pakopos pensijų fon de iki šiol sukauptos lėšos liks asme ninėje fondo sąskaitoje ir bus inves tuojamos, o naujos įmokos į II pako pos fondą nebebus pervedamos. Skaičiuojama, kad rinktis šį būdą apsi moka, jei iki pensijos liko apie 10 metų ir mažiau, nes šiuo atveju „Sodra“ už likusį iki pensijos laikotarpį nebe mažins senatvės pensijos dėl to, kad papildomai kaupiate II pakopos pen sijų fonde. Nieko nedaryti ir pensijai kaup
ti „Sodroje“ bei II pakopos pensijų fonde. Tai šiuo metu galiojanti siste ma, kai pasirinkus pensijai papildo mai kaupti II pakopos pensijų fonde į jį papildomai pervedama 2,5 proc. asmens draudžiamųjų pajamų. Pag
rindiniai šio būdo pranašumai yra tai, kad tikėtina, jog sukaupsite kiek daugiau nei kaupdami tik „Sodroje“. Be to, privačiame pensijų fonde su kaupta suma yra paveldima. Pasirin kus šį būdą mažėja „Sodros“ mokama senatvės pensija. Tęsti kaupimą II pakopos pen
sijų fonde, prisidedant papildomai ir gaunant skatinamąją premiją iš valstybės. Pasirinkus šį būdą jūsų atlyginimas nuo 2014 m. sumažėtų 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc., nes ati tinkama suma būtų pervedama į pri vatų pensijų fondą. Tačiau pasirin kus šį būdą valstybė prisidėtų papil doma skatinamąja įmoka, kuri nuo 2014 m. sudarys 1 proc., o nuo 2016 m. – 2 proc. vidutinio šalies darbo už mokesčio. Kaip ir antruoju atveju, pa sirinkus šį būdą mažės „Sodros“ mo kama senatvės pensija, tačiau priva čiame fonde sukauptos lėšos bus pa veldimos. Lietuvos banko skaičia vimais, pasirinkę papildomai kaup ti gyventojai galės tikėtis 15–34 proc. didesnės pensijos.
14
gegužės 16–22, 2013
pAsaulis
Basas milij Jis dirba už dolerį per metus, vaikšto su sandalais ir kemša suvožtinius. Bet jis yra vienas jauniausių pasaulyje milijardie rių. Didžiausio pasaulyje socialinio tink lo kūrėjui Markui Zuckerbergui šią savaitę sukako 29-eri. Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Milijardieriaus atostogos
Nepažinodamas jo iš veido net ne pasakytum, kad tai vienas turtin giausių pasaulio žmonių. Jokių jachtų, prabangių viešbučių ir res toranų, o tik kuklus pasisėdėjimas Havajų užkandinėje, kur suvožti niai ir gazuotas vanduo patiekia mi plastikiniuose induose. Pap rasti pilki marškinėliai, languoti šortai ir šlepetės, vandens pamo kos ir pašnekesiai su kitais paplū dimio lankytojais. Šitaip atrod ė M.Zuckerb er go atostogos su žmona Priscil la Chan Havajuose praėjusį mė nesį. Sekmadienį sukanka metai po jų kuklių vestuvių Kalifornijo je, M.Zuckerbergo namų galinia me kieme. Tuomet pora apsuko ne tik žiniasklaidą, bet ir draugus, kvietimuose parašiusi, kad vaka rėlis rengiamas P.Chan universi Paprastumas: M.Zuckerbergas nemėgsta puikuotis ir tuo tik dar labiau žavi milijonus savo gerbėjų.
Komentaras
„Reuters“ nuotr.
Vizitinė kortelė M.Zuckerbergas gimė 1984 m. gegu
žės 14 d. Vait Pleinse, Niujorko valsti joje. Jo tėvas dirbo stomatologu, moti na – psichiatre. Turi tris seseris – Randi, Donną ir Arielle. Mokykloje M.Zuckerberas susido
mėjo kompiuteriniu programavimu, kūrė kompiuterinius žaidimus. Sukū ręs programą „Synapse“, kuri atpa žindavo vartotojų muzikinius pomė
gius, gavo darbo pasiūlymus iš kor poracijų AOL ir „Microsoft“, bet juos atmetė ir įstojo į Harvardo universi teto Psichologijos fakultetą. Ten pa pildomai lankė informacinių techno logijų kursus. Universitete kartu su kambario
teikė studentas brazilas Eduardo Sa verinas. Kartą M.Zuckerbergas prisipažino,
kad serga daltonizmu, todėl kaip pa grindinę savo kūrinio spalvą pasirin ko mėlyną, kurią geriausiai mato.
draugais Dustinu Moskovitzu ir Chri M.Zuckerbergo augintinis vengrų su Hughesu ėmėsi kurti socialinį tink aviganis Beastas turi savo „Facebook“ lą „Facebook“. Finansinę paramą jiems puslapį, kuriame yra 1,5 mln. gerbėjų.
pasaulis per savaitę
Andrius Šuminas
Viln iaus universiteto Komun ikacijos fak ulteto lektor ius
J
eig u pasiž iūrėt ume skaič ius, „Facebook“ yra ryšk iai dom i nuoj ant i soc ial in ių med ij ų priemonė beveik vis os e pa
teto baigimo proga. Vestuvės nie kuo neišsiskyrė nei programa, nei valgiaraščiu. Svečiai buvo vaišina mi ant grotelių kepta mėsa ir dar žovėmis, sušiais bei peliukų for mos saldumynais – tokiais, kokius pora valgė per patį pirmą pasima tymą.
M.Zuckerbergas ser ga daltonizmu, todėl kaip pagrindinę savo kūrinio spalvą pasi rinko mėlyną, kurią geriausiai mato. Povestuvinei kelionei jaunave džiai irgi nesišvaistė. Italijoje jie apsistojo ekonominės klasės vieš butyje, o M.Zuckerbergas, pasak vietos gyventojų, net nepaliko ar batpinigių padavėjams. saul io valst yb ės e. Kaip išimt is gal i ma pam inėt i Rus ij ą, kit as Ryt ų Eu rop os šal is, kur ios tur i spec ial ias social in ių tinklų svetaines, pritaik y tas kir il ic ai. Vis ur kit ur „Faceb ook“ užima liūto dal į rinkos. Liet uvoje šio soc ial in io tinklo vartotoj ų yra per mil ijoną, ir jis visiškai net ur i konk u rencijos. Bet, pažvelgus iš kitos pusės, naujau si skaičiai nėra palank ūs „Faceboo kui“. Nors žmonės iš jo neatsitraukia, bet pradeda leisti mažiau laiko šiame socialiniame tinkle. O jam svarbu ne tik turėti kuo daugiau vartotojų, bet ir kad tie vartotojai tinkle praleistų kuo
2013 05 09 2013 05 15
Šeštadienis
Sekmadienis
Buvęs Egipto preziden tas Hosni Mubarakas vėl stojo prieš teismą, kuris nagrinėja bylą dėl jo vaidmens tramdant protestuotojus per 2011 m. sukilimą. Mal šinant demonstracijas žuvo daugiau nei 850 žmonių. 85-erių H.Mubarakas, teisiamas kartu su savo dviem sūnumis, buvusiu užsie nio reikalų ministru ir šešiais saugumo vadais, į teismą buvo atvežtas kėdėje su ratukais, vilkėjo baltus drabužius, buvo užsidėjęs akinius nuo saulės. Triukšmingoje aplinkoje prieš posėdžio pradžią aukų artimųjų advokatai provo kavo kaltinamųjų zonoje stovinčius H.Mu barako sūnus Alaa ir Gamalį skanduoda mi: „Žmonės nori žudiko egzekucijos!“ Buvęs prezidentas ir jo sūnūs dar vieno je byloje yra kaltinami dėl korupcijos.
Mažiausiai 19 žmo nių, tarp jų – du de šimtmečiai, buvo su- žeisti vienam ar kele tui užpuolikų pradė jus šaudyti per Motinos dienos paradą Naujajame Orleane. Trys nukentėjusie ji yra kritinės būklės. Vėliau paskelb tame vaizdo įraše matoma kelių šimtų žmonių minia, susirinkusi į triukšmingą renginį, kurio dalyviai šoka gatvėje. Pa
Pirmadienis sigirdus šūviams, žmonės pradėjo bėg ti įvairiomis kryptimis, kai kurie griuvo ant žemės. Policija nustatė vieno įtariamojo tapaty bę – tai 19-metis Akeinas Scottas. Incidentas įvyko skurdžiame Naujojo Orleano rajone, kuris iki šiol neatsigavo po pragaištingo Katrinos uragano 2005aisiais. Miestas garsėja dideliu žmogžu dysčių skaičiumi, o policijai trūksta maž daug penktadalio pareigūnų.
Rusijos saugumo pa reigūnai sulaikė Mask voje dirbusį įtariamą JAV centrinės žvalgy bos valdybos (CŽV) agentą, paskelbė jį persona non grata ir nurodė nedelsiant palikti šalį. Įtariamas agentas Ryanas C.Fogle’as, kaip pranešama, dirbo prisidengdamas ambasados trečiojo sekretoriaus parei gomis. Rusijos naujienų agentūrų prane šimuose teigiama, kad įtariamas agentas buvo sučiuptas su įkalčiais, kai mėgino verbuoti vienos Rusijos saugumo tarny bos darbuotoją. Šis incidentas įvyko tebetvyrant įtam pai tarp Rusijos ir JAV dėl krizės Sirijo je, taip pat Vašingtonui nerimaujant dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino esą vykdomų griežtų priemonių prieš žmo gaus teisių aktyvistus.
15
gegužės 16–22, 2013
pasaulis diena.lt/naujienos/pasaulis
ijardierius Pažintis eilėje prie tualeto
Jųdviejų meilės istorija prasidėjo 2003-iaisiais, kai „Facebook“ dar nebuvo net M.Zuckerbergo min tyse. Viena Harvardo universiteto brolija surengė vakarėlį naujiems nariams, tarp jų buvo ir antrakur sis M.Zuckerbergas. Į vakarėlį taip pat atėjo kinų kilmės amerikietė P.Chan. Būsimieji sutuoktiniai su sipažino bendroje eilėje prie tuale to, o susitikinėti pradėjo jau po ke lių mėnesių. Kai 2004 m. M.Zuckerbergui kilo idėja sukurti socialinį tinklą, P.Chan buvo vienas tų žmonių, kurie jį pa laikė. Kalbama, kad ji netgi dalyva vo kuriant projektą ir kurį laiką dir bo bendrovėje. Kai M.Zuckerbergas metė studijas ir išvažiavo į Silicio slėnį, P.Chan išvyko kartu su juo. Tik, skirtingai negu draugas, ji 2007 m. baigė universitetą. Pernai jie ap sigyveno kartu Silicio slėnio Palo Al to miestelyje. Susimažino algą iki dolerio
P.Chan nėra itin aktyvi „Face book“ vartotoja, bet milijardas ki tų šio socialinio tinklo narių padarė jį populiariausią visame pasaulyje, o jo „tėvą“ M.Zuckerbergą – vie nu jauniausių planetos milijardierių ir, anot JAV žurnalo „Forbes“, 25uoju įtakingiausiu žmogumi pasau lyje. JAV žurnalas „Time“ 2010-ai siais išrinko jį Metų žmogumi. 2012 m. gegužę per „Facebook“ pirminį viešąjį siūlymą buvo par daug iau laiko. Taig i šita tendencija „Facebookui“ pastaruoju metu nėra labai gera. Jeig u kalbėt ume apie „Facebooko“ konk urent us, reikėt ų pirm iaus ia kalb ėt i apie „Google+“. Jis tur i virš savęs didelę korporaciją, kur i integ ruoja šį social in į tinklą su kitais sa vo produktais, todėl ilgalaikėje per spekt yvoje „Google+“ svor is gal i ir turėtų augt i. Prognoz uot i „Faceb ooko“ ateit į su dėt inga. Visg i manyč iau, kad tam tikru laikotarpiu atsiras kas nors kar dinal iai naujo. Ne dar viena social i nių tinklų svetainė, o visiškai kitoks
duota 420 mln. akcijų, kurių vertė – 16 mlrd. dolerių, o pati bendro vė įvertinta 104 mlrd. dolerių. Tie sa, jau netrukus investuotojai pa sigedo aiškios „Facebook“ ateities strategijos, dėl to bendrovės akci jos nuvertėjo maždaug perpus ir iki pirminio lygio jau nebepakilo. „Facebook“ generalinio direkto riaus M.Zuckerbergo pajamos per nai siekė 2 mln. dolerių. Iš jų 500 tūkst. dolerių sudarė atlyginimas, 266 tūkst. – metinis priedas, o dar 1,22 mln. dolerių panaudota lėktu vų skrydžiams ir apsaugai. „Face book“ įkūrėjo turima 28 proc. akci jų dalis bendrovėje vertinama 16,4 mlrd. dolerių. Nuo šių metų pradžios M.Zuc kerberas savo iniciatyva susima žino metinį atlyginimą iki vieno dolerio. Taigi jo pajamos dabar tie siogiai priklausys nuo „Facebook“ finansinės sėkmės.
Ar Bronius vėl taps NBA čempionu? Geriausiu pasaulyje krepšininku tituluojamas LeBronas Jamesas šiemet bandys antrą kartą iš eilės NBA čempionų taurę parvežti į Majamį. Ar „Heat“ komandai pavyks tai padaryti? Rekordų kupinas sezonas
Majamio „Heat“ šiemet tapo absoliučiu Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono nugalėtoju. Per sezoną klubas pasiekė 27 pergalių seriją – antrą ilgiausią per visą lygos istoriją. „Heat“ lyderis 28-erių L.Jamesas, Lietuvos krepšinio aistruolių vadinamas Broniumi, šiemet ketvirtą kartą tapo naudingiausiu reguliariojo sezono žaidėju. Keturis ir daugiau kartų tokį apdovanojimą yra gavę tik legendiniai Kareemas Abdulas Jabbaras, Michaelas Jordanas, Billas Russellas ir Wiltas Chamberlainas. Sausį LeBronas peržengė 20 tūkst. per karjerą pelnytų taškų ribą ir tapo jauniausiu tiek taškų pelniusiu krepšininku NBA istorijoje.
Vėl bus lyginamas su M.Jordanu
Krepšinio ekspertai spėlioja, kokios L.Jameso galimybių ribos. Naudingiausio žaidėjo prizo įteikimo spaudos konferencijoje pats krepšininkas ištarė: „Nežinau savo ribų.“ Visos lažybų kontoros prognozuoja, kad „Heat“ taps čempione, už ją galima statyti santykiu 1:1,5. Taip pat dauguma spėja, kad finale Majamio komanda susigrums su San Antonio „Spurs“, kurios galimybės tapti čempione vertinamos 1:4. Neabejotina viena: jei geriausiu savo kartos žaidėju tapęs L.Jamesas taps čempionu, jis vėl bus lyginimas su M.Jordanu, kuris čempionu tapo net šešis kartus. Tačiau LeBrono statistiniai rodikliai taps beverčiai, jeigu „Heat“ sezono nebaigs antrą kartą iš eilės kaip NBA čempionė. Tiesioginės transliacijos
Kaip seksis L.Jamesui NBA finalinėse varžybose, krepšinio mėgėjai galės stebėti tiesiogiai.
16,4
Jis tapo pirmuoju Amerikos juo
daodžiu, kurio nuotrauka buvo iš spausdinta ant moterų madų žur nalo „Vogue“ viršelio. Jis į krepšį dažniausiai meta de
šine ranka, bet valgo ir rašo kaire. pasirašė 90 mln. JAV dolerių re klamos sutartį su NIKE. Jo motina Gloria buvo 16 metų,
kai pagimdė būsimą krepšinio ta lentą.
Televizija GALA
vertinama M.Zuckerbergo turima „Facebook“ akcijų dalis.
Kanalą „NBA TV“ rodo televizija GALA. „Interaktyviosios GALA“, ku ri namus pasiekia internetu, varto tojai „NBA TV HD“ kanalą gali ma tyti ir raiškiuoju (HD) formatu. „In teraktyvioji GALA“ laisvalaikį pra turtina karaoke, vaizdo įrašų nuo mos filmais, žiūrovai gali naršyti in ternete televizoriaus ekrane, skai tyti naujienų portalų žinutes, įrašy ti ir norimu laiku peržiūrėti laidas.
Tikslas: L.Jamesas sieks antro NBA čempionų titulo su Majamio
„Heat“ komanda.
Antradienis Holivudo superž vaigždė Angelina Jolie atskleidė, kad jai buvo atlikta pre vencinė abiejų krūtų pašalini mo operacija, siekiant suma žinti vėžio riziką. 37 metų aktorė straipsnyje „Mano medicininis pasirin kimas“, kurį paskelbė dien raštis „The New York Ti mes“, rašo, kad pasirinko atlikti šią procedūrą, nes turi geną, didinantį krū ties ir kiaušidžių vėžio riziką. A.Jolie, kuri yra viena labiausiai žinomų Holivu do veidų ir aktoriaus Brado Pitto partnerė, nurodė, jog dėl
Įdomūs faktai apie L.Jamesą
Dar prieš patekdamas į NBA jis
mlrd. dolerių
produkt as. Nes matome akivaiz džią tendenc ij ą, kad, pav yzd žiui, Jungt inėse Valst ijose jaun i žmonės vis maž iau naudojasi „Faceb ook u“ ir pradeda ieškot i jam alternat yv ų. Jaun imas supranta, kad jų tėvai irg i naudojasi „Facebook u“ ir juos seka. Tai suvokdami, žmonės pradeda ieš kot i ko nors kito. Dar viena akivaiz di tendencija yra ta, kad popul iarė ja įvair ios mobil iosios prog ramėlės, kur ios iš principo atstoja tam tikras „Faceb ooko“ funkc ijas. Tok ios yra naujausios tendencijos Jungt inėse Valst ijose, ir, ko gero, šios tendenci jos eis per visą pasaul į.
Tokią galimybę turi televizijų „Skaitmeninė GALA“ ir „Interaktyvioji GALA“ klientai. NBA Vakarų konferencijos finalai bus transliuojami nuo gegužės 22 d., o Rytų konferencijos finalai – nuo gegužės 23 d. Daugelis svarbiausių NBA rungtynių vyksta naktį, tačiau sirgaliai jas gali įsirašyti ir peržiūrėti patogiu laiku. Norintys stebėti tiesioginę varžybų transliaciją, bet įsijungę televizorių varžyboms jau prasidėjus jas galės atsukti nuo pradžių, o tada pasukti į priekį ar sustabdyti vaizdą pačiomis įdoPR miausiomis akimirkomis.
Getty Images via NBA nuotr.
Televizijos „Skaitmeninė GALA“ signalas transliuojamas oru, to dėl pasiekia ir atokiausius šalies kampelius. Šiai televizijai žiūrė ti reikia tik priedėlio, kanalų at kodavimo kortelės ir antenos. Skaitmeninis signalas užtikrina puikų vaizdą bei garsą, leidžia žiūrėti daug kanalų ir suteikia papildomų galimybių.
Trečiadienis geno BRCA1 jos gydytojai pro gnozavo 87 proc. krūties vėžio ir 50 proc. kiaušidžių vė žio riziką. Aktorė pridū rė, kad jos motina mi rė nuo vėžio, būdama 56 metų. A.Jolie pabrėžė, jog dabar rizika, kad jai iš sivystys krūties vėžys, sumažėjo iki 5 proc. A.Jolie ir B.Pittas au gina tris įsivaikintus ir tris savo biologinius vaikus. „Gal iu pasakyt i savo vaikams, kad jiems nereikia bijoti, jog praras mane dėl krūties vėžio“, – kal bėjo aktorė.
Paskelbti sta tistiniai duo menys parodė, kad Prancū zijos ekono miką jau antrą kartą per ketve rius metus ištiko recesija. Pirmą šių metų ketvirtį šalies ekonomika susitraukė 0,2 proc., tiek pat sumažė jo ir ankstesnį ketvirtį. Prastos naujienos sutapo su François Hollande’o pirmosiomis prezidentavimo metinėmis. Šalies vadovo reitingai pasie
kė rekordines žemumas, vos 24 proc. gyven tojų tiki, kad jis yra pajėgus iš spręsti vals tybės pro blemas. Nedarbas Pranc ūz i joje siekia 10,6 proc. ir toliau di dėja, verslo ir vartotojų pa sitikėjimas labai sumenkęs. Didžiausią ekonomi ką ES turinčios Vokietijos pir mo ketvirčio rezultatai irgi nedžiugina: bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo vos 0,1 proc.
16
gegužės 16–22, 2013
sportas diena.lt/naujienos/sportas
SPORO AISTRUOLIO SAVAITĖ
KUR? „Siemens“ arenoje. Bilietai 20–30 litų. KADA? Gegužės 18 d. (šeštadienį) 13.30 val.
Karšti ir aistringi šokiai Aistringi šokiai grįžta į Vilnių. Šeštadienį ant „Siemens“ arenos parketo suksis ge riausi Europoje Lotynų Amerikos šokių ansambliai. 20 pretendentų iš 15 vals tybių varžysis dėl aukščiausių apdovanojamų. Tarp jų – daugkartinė Europos čempionė „Žuvėdra“. Žiūrovai taip pat išvys profesionalų „Standartinių šokių šou pasaulio taurės“ finalines varžybas, kuriose pasirodys geriausios pasau lio poros.
Maskvos srities „Chimki“ treneris Rimas Kurtinaitis neieško diplomatiš kų pasakymų kal bėdamas apie Lietu vos krepšinio lygą (LKL). Taip pat tu ri griežtą nuomo nę apie anksčiau sa vo treniruotą ir į be dugnę įkritusią Vil niaus „Lietuvos ry to“ komandą. Receptas: pasak R.Kurtinaičio, reikia įtvirtinti tokią tvarką, kad klu
bai negalėtų lankstyti LKL vadovų stuburų kada panorėję.
Aliaus Koroliovo / BFL nuotr.
R.Kurtinaitis: „LKL – tai kažkokia nesąmonė“ Balys Šmigelskas KUR? Kaune arba internete futbolo.tv ir alyga.lt. KADA? Gegužės 19 d. (sekmadienį) 13.30 val.
Vilniaus „Žalgiri“, pirmyn! Po vangokos sezono pradžios Vilniaus „Žalgiris“ įsibėgėjo kaip reikiant: šiuo metu sostinės klubas yra vienvaldis A lygos lyderis, o jau sekmadienį gali tap ti Lietuvos futbolo federacijos taurės savininku. Kovoje dėl aukso medalių vilniečiai stos į kovą su Šiaulių „Šiauliais“, su kuriais praėjusią savaitę sužai dė lygiosiomis. Praėjusių metų taurės laimėtojas kupinas ryžto šį titulą išsau goti ir šiemet.
b.smigelskas@diena.lt
O apie save ir savo pasiekimus va kar gimtadienį atšventęs legen dinis Lietuvos krepšininkas kalba paprastai: „Man patinka į viršūnę kopti žingsnis po žingsnio.“ – Neatrodo, kad LKL sezonas baigiasi per anksti? – Tai kažkokia nesąmonė. Rei kia keisti absoliučiai visą da bartinę vadovybę. Naujovių turi būti ieškoma kasmet. Privalu su dominti žiūrovą. Galiausiai turi me nuspręsti – vykdome Lietuvos pirmenybes ar ne. Ką daryti vai kams, kurie iš esmės nemato „Žal girio“ ir „Lietuvos ryto“ akistatų? Šiemet grandai tarpusavyje kovėsi šešis kartus. Ankstesniais metais tokių rungtynių būdavo 11 ar 12. Tokie mačai yra būtini ir naudin gi visoms pusėms. Tai rodo pilnos „Siemens“ ir „Žalgirio“ arenos. – Kokią išeitį siūlytumėte? – Tai rimtas darbas, negalima vis ko nuspręsti per 5 minutes, o paskui visus metus atostogauti, ką da bar daro lygos vadovai. Šiuo metu į organizacinį darbą nesikišu, vi są savo energiją atiduodu trenerio darbui. Pažiūrėkime į Ispanijos čempionatą. Ten jokie lyderiai ne nurodinėja, kas ir ką turi daryti, – jokių taisyklių pakeitimų žaidimo viduryje, tvarkaraščių kaitalioji mo. Reikia priimti tokius įstatus, kad klubai negalėtų lankstyti va dovų stuburų kada panorėję. Gerosios patirties galima pasi semti iš kadaise egzistavusios Šiau rės Europos krepšinio lygos. Tuomet Šarūnas Marčiulionis kvietėsi rin kodaros specialistus iš NBA – nuo dugniai analizavo šalių rinkas ir tik turėdamas aiškų vaizdą imdavo si konkrečių veiksmų. Tai davė vai sių – lyga sėkmingai egzistavo iki tol, kol tam tikri FIBA sprendimai ją sugriovė. Pažvelkite į visiškai be reikšmę Baltijos krepšinio lygą. Joje
žaidžia antraeilės komandos. Pra džioje lygoje rungtyniavo tikras Bal tijos šalių elitas, ir visos kovos buvo tikrai įdomios. Jeigu niekas nesikeis, ši lyga neturi jokios ateities. – Dar viena problema – jau nieji talentai. Sporto mokyk los kasmet išaugina ne vieną perspektyviu vadinamą krep šininką. Tačiau LKL gausu vi dutinybių iš užsienio? – Klubų krepšinyje kiekviena ko mandos vadovybė turi savo stra tegiją ir ja vadovaujasi. Man būtų geriau treniruoti lietuvius. Tarki me, Palangos klubas per pastarąjį sezoną pakeitė 12 legionierių. Jiems sumokėjo už pragyvenimą, bilie tus, maistą. Kam? Kad pralaimė tų visas 20 rungtynių? Pralaimėti viską daug talento nereikia. – „Lietuvos ryto“ sezonas bu vo labai prastas... – Šiuolaikiniame krepšinyje 50 proc. sėkmės lemia komandos komplektavimas. Nenoriu lįsti į svetimą daržą, tačiau su legio nieriais buvo smarkiai prašau ta. Iš kur vadovybė iškasė Milto ną Palacio ir Patricką O’Bryantą? Jie apskritai neegzistuoja Euro pos krepšinio žemėlapyje. Girdime pasiteisinimus apie kuklų vilniečių biudžetą. Esu įsitikinęs – už tuos pačius pinigus buvo galima su komplektuoti daug konkurencin gesnę sudėtį. Manau, su buvusia komanda joks treneris nebūtų su gebėjęs pasiekti geresnių rezulta tų. Žaidėjai tiesiog nebuvo pajėgūs įvykdyti trenerio nurodymų. – Kokį kelią reiktų pasirinkti formuojant kito sezono „Lie tuvos ryto“ veidą? – Reiktų orientuotis į Lietuvos krepšininkus. Puikiai žinau dabar be reikalo nuvertintų Artūro Jo manto ir Stepono Babrausko ga limybes. Man vadovaujant, Simas Buterlevičius visus nurodymus idealiai vykdydavo net ir Eurolygos
varžybose. Dirkas Bauermannas atsikratydamas tokių žaidėjų kaip Dejanas Ivanovas ir P.O’Bryantas pasielgė labai tinkamai. Jeigu atvirai, su didžiausiu ma lonumu po sezono atleisčiau ir ke lis dabartinius savo auklėtinius. Treneris iš Vokietijos tikrai išma no savo darbą. Jeigu jam bus leis ta pasirinkti žaidėjus vadinama jame vasaros turguje, kitą sezoną „Lietuvos rytas“ gali atrodyti vi siškai kitaip. – Prieš dešimtmetį Azerbai džane pradėjote trenerio kar jerą. Per šį laikotarpį iškovo ti titulai daug ką įrodo. Buvote išsikėlęs konkrečių tikslų ar viskas klostėsi natūraliai? – Visi gyvenime sau keliame tiks lus, kuriuos norime įgyvendinti. Aš tai darau tyliai. Iš esmės esu patenkintas pasiektais rezulta tais ir esama situacija. Žinoma, apmaudu, kad šiemet su „Chim ki“ Eurolygoje nesugebėjome nu keliauti toliau. Turėjome neblogą šansą nuveikti šį tą ypatinga. Pla nų ateičiai tikrai turiu užtektinai. Viskas vyksta pagal planą. Man patinka į viršūnę kop ti žingsnis po žingsnio. Dirbdamas Lietuvos jaunimo rinktinėje galuti nai supratau, kad mano idėjos įdo mios kitiems. Su „Lietuvos rytu“ laimėjome „Europos taurę“, du se zonus iš eilės nukovėme „Žalgirį“. Tai kol kas buvo paskutinis kartas, kai Vilnius triumfavo prieš Kauną. – Gegužės 15 d. jums suėjo 53eji, tačiau laiko švęsti grei čiausiai nėra? – Tikrai taip. Mano gimtadienis dubliuojasi su lemiamais sezono mūšiais. Po sezono turiu gražią tradiciją – sukviesti visus drau gus ir paminėti šią progą. Galbūt tai pasikartos ir šio birželio pra džioje. Kita vertus, tai jau ne jau nystės tipo baliukai. Juk visi mes gimėme, visi kažkur išeisime, gi mimo dienos ypač nesureikšminu.
17
gegužės 16–22, 2013
Vilniečio savaitės renginių gidas.
savaitgalis
26p.
prasideda su „Vilniaus diena“
K.Buožytė jaučiasi tėvynei nereikalinga
Prieš septynerius metus, dar būdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė, režisierė Kristina Buožytė save apibūdino kaip visada ieškančią ir kartais randančią perfekcionistę. Da bar matyti, kad tokia pasaulėžiūra pasi teisino su kaupu. Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Tarptautiniuose festivaliuose su fil mu „Aurora“ didžiulės sėkmės su laukusi režisierė šeštadienį trium favo ir savo šalyje. Tądien Lietuvos kino ir televizijos kino apdovano jimuose „Sidabrinė gervė 2013“ K.Buožytė pripažinta geriausia re žisiere, kartu su Bruno Samperu buvo įvertinti statulėle už geriau sią scenarijų, o „Aurora“ paskelb ta geriausiu filmu. Juostoje vaidinę Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė išrinkti geriausiais aktoriais, ge riausiais pripažinti ir filmo ope ratorius Feliksas Abrukaus kas bei kompozitorius Peteris von Poehlis. Vis dėlto režisierė savo per spektyvas Lietuvoje vertina gana pesimistiškai ir užsimena, kad mūsų šaliai jos kūrybos nerei kia. Apie liūdesį ir džiaugs mus, tikėjimą ir kūrybines svajones su ja kalbėjo „Vil niaus diena“.
Filmas arba pagau na žiūrovą ir šis tampa didžiausiu gerbėju, arba supyk do. Abejingų nėra, o tai svarbiausia. – Vos pasirodžiusi „Auro ra“ skina kino festivalių apdovanojimus. Kas, jū sų, kūrėjos, nuomone, le mia tokią sėkmę? – Šitą klausimą, matyt, reikia skirti kritikams. Mes siekė me sukurti filmą, kuria me susipintų mokslinė fantastika su romanti ne istorija. Tokio tipo fil
mų kinematografe nėra labai daug. Tačiau taip pasirinkdami mes taip pat rizikavome. Šiais laikais vi siems svarbu rinkodaros papras tumas, knieti viską sudėlioti į len tynėles, turėti aiškų ir paprastą skirstymą. Kiekvienas bent kiek su dėtingesnis produktas kelia baimę ir gali būti atstumtas. Tačiau „Au rora“ (angl. – „Vanishing Waves“) buvo pastebėta. Filmas taip pat iš siskiria savo vizualika, daugias luoksniu pasakojimu. Mano siekis buvo ne tik papasakoti istoriją, bet ir sukurti išgyvenimą, kuris veik tų tiek emociškai, tiek fiziškai. La bai džiaugiuosi, kad mūsų užmojai buvo pastebėti ir įvertinti. – Ar dėl filmo sėkmės susi dūrėte su tautiečių kūrėjų pavydu, kojos kišimu? – Filmas labai nukentėjo, kai pagrindinis kino teatrų tink las, kuris Lietuvoje turi 90 proc. salių, atsisakė rodyti „Aurorą“, teigdamas, kad filmas nesudomins jo žiūrovų. Taip filmas tapo nepa siekiamas daugeliui žmonių – jo paprasčiausiai nėra kur rody ti. Tai labai skaudus praradi mas ne tik finansiškai, bet ir sklaidos požiūriu. Dabar kino aplinkoje ke liama komercinio ir au torinio kino priešprie ša, kai paprasto žiūrovo sąmonėje siekiama su form uot i mintį, kad Lietuvai reikalingas tik komercinis kinas (dar vadinamas žiūroviš ku). Manau, visi filmai skirti žiūrovui, tik dialogai skiriasi. Aš esu už gerą, pa veikų ir kokybišką kiną, o jį padaryti sudėtinga, kad ir kurioje barikadų p u s ė j e būtum.
18
Pesimizmas: režisierė K.Buožytė atvira: „Gal ir per skambiai pasakysiu, bet mano kūrybos Lietuvai nereikia.“
Vytauto Petriko nuotr.
18
gegužės 16–22, 2013
savaitgalis
K.Buožytė jaučiasi tėvynei nereikalinga – Kaip skiriasi 17 publikos reakci jos į „Aurorą“ įvairiose šalyse?
Ir kuo jos panašios? – Sunku reakcijas išskirstyti pagal šalis. Šis filmas arba pagauna žiū rovą ir šis tampa didžiausiu gerbėju, arba supykdo. Abejingų nėra, o tai svarbiausia. Taip pat dažnai sulau kiu komentarų iš žmonių, pažiūrėju sių filmą kelis kartus, kad jie kaskart atranda naujų dalykų ir filmas kiek vieną kartą suprantamas skirtingai. Mane tai be galo džiugina, nes, va dinasi, pasiekėme savo tikslą. – Jūsų filmų sėkme žiūro vai džiaugiasi, bet su kiekvie nu nauju apdovanojimu pasi šnabždama, ar nepavilios kas jūsų iš Lietuvos. Nekyla min čių kurti ten, kur yra daugiau galimybių atsiskleisti? – Gal ir per skambiai pasakysiu, bet mano kūrybos Lietuvai nereikia. Nau jam projektui negavome finansavi mo, o Kino centro komisija teigia, kad „K.Buožytės antras bandymas gilin tis į mokslinę fantastiką kelia abejo nių...“. Nežinau, kaip tai traktuo ti. Pradėti kurti socialines dramas? Po „Kolekcionierės“ mano gabumais nebuvo abejojama, o sukūrus „Au rorą“, kuri pelnė daug apdovano jamų įvairiose pasaulio šalyse ir gar sina Lietuvą, tolesnis gilinimasis į šio žanro specifiką nepageidaujamas. Tai labai skaudus smūgis. Kar tais pagalvoju, kad už sėkmę esu priversta susimokėti. Dabar bent metams esu pasodinta ant atsar ginių žaidėjų suolelio. – Lietuvos kine išstypote jau studijų laikais ir toliau kylate į aukštumas. Kaip pati vertina te jaunosios kartos lietuvių ki no perspektyvas? – Jei kūrėjai bus ambicingi ir kels kokybės kartelę, viskas bus gerai. – Ką laikote autoritetais lietu vių kine? – Autoritetai man yra asmenybės, kurios savo darbams suteikia išskirtinį tik jiems būdingą braižą. – Ką jaučiatės aukojanti dėl džiaugsmo kurti? – Už kiekvieną gyvenimo pasirin kimą yra mokama. – Kokie užsienio kūrėjai, muzi ka jus įkvepia? – Labai platus klausimas. Prik lauso nuo nuotaikos ir nuo ruošia
mo projekto. Viskas, kas turi savitą braižą, vaizduotės polėkį ir profe sionalų įgyvendinimą. – Esate atspari kritikai? – Taip. – Kokios fantastinės knygos ir filmai patrauklūs jums? – Mėgstu fantastinius kūrinius, kuriuose yra psichologinis bei filo sofinis sluoksniai. Esu didelė Dano Simmonso gerbėja. Vis pavartau Jameso Grahamo Ballardo, Gre go Egano, Grego Bearo knygas. Be je, G.Bearo knyga „Blood Music“ turi potencialą tapti puikiu filmu, jau svajojau apie adaptaciją, tačiau paaiškėjo, kad teisės nupirktos.
Kartais pagalvoju, kad už sėkmę esu priversta susimokė ti. Dabar bent me tams esu pasodinta ant atsarginių žaidė jų suolelio. – Esate prasitarusi, kad norė tumėte išbandyti siaubo filmo žanrą. Kuo jis traukia? Gal ki tas jūsų filmas ir bus siaubo? – Padaryti gerą ir paveikų siaubo filmą labai sunku. Šis žanras taip smarkiai išnaudotas, kad sukurti ką nors nauja yra be galo sunku. Links ma būtų padirbėti prie slasherio, kur kraujas liejasi laisvai, tačiau psicho loginis siaubas man efektyvesnis. – Įprasta manyti, kad fantasti kos mėgėjai tiki ateivių, angelų, vilkolakių egzistavimu. Kokio mis nežemiškomis būtybėmis tikite jūs? – Aš tikiu valia, užsispyrimu ir nuoširdžiu darbu. – O sapnais, reinkarnacija, déjà vu? – Kartais.
mų sferą. Tačiau įsigyti šios knygos teises yra nežmoniškai brangu. Tad kuriame savo istorijas, kurios ga lėtų įtraukti žiūrovą į siurrealistinę erdvę. Šiaip visos mane dominan čios istorijos yra labai ambicingi projektai ir vien Lietuvos sąlygomis jų neįmanoma įgyvendinti. Norint juos įgyvendinti reikia jungtis ke lioms šalims. Bet pirmiausia tam reikalingas Lietuvos palaikymas. O Kino centras aiškiai parodė, kad mano kūryba jų nedomina. – Kaip pabėgate nuo realybės, kasdienybės, kaip atiduodate duoklę sau, sielai? – Filmai jau seniai tapo darbo prie mone, tad, jei noriu atsipalaiduo ti, stengiuosi jų vengti. Didžiausia duoklė sau yra buvimas gamto je, taip pat skaitymas, kartais val gio gaminimas. Manau, kiekviena veikla, kuria užsiimdamas susi koncentruoji į save – kūną, mintis, labai teigiamai veikia žmogų. – Atskleidėte, kad nuo vaikystės jus traukia medicina, žmogaus minčių, elgsenos analizavimas. Neturėjote minčių tapti psi chiatre, psichologe? – Turėjau. Jei būčiau neįstojusi į re žisūrą, būčiau baigusi psichiatrijos studijas. – Federico Fellini yra pasakęs, kad žodis „realizmas“ nieko nereiškia, nes, priklausomai nuo vertinimo, viskas yra rea lu, – taigi sienos tarp realybės ir to, ką įsivaizduojame, nėra. Ką apie realaus ir fantazijų pa saulių skirtį manote jūs? – Sutinku su F.Fellini. Manau, kiekvienas žmogus, kaip Antoine’o de Saint-Exupéry romane „Maža sis princas“, gyvena savo planeto je ir įsivaizduoja, kad tai vienintelė nepamainoma realybė. – Jau nebestebina poros, šeimos, kurias skiria tūkstančiai kilo metrų, kurios „gyvena“ interne te, skaipe. Jums būtina mylimus žmones turėti šalia ar atstumas nėra kliūtis puoselėti santykius? – Žmogaus protas yra unikalus ir sugeba prisitaikyti prie bet kokių sąlygų. Tačiau fizinis ir dvasinis kūnai yra glaudžiai susiję.
Pergalė: tarptautiniuose festivaliuose su filmu „Aurora“ didžiulės sėk-
mės sulaukusi režisierė K.Buožytė šeštadienį triumfavo ir savo šalyje.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Vizitinė kortelė Gimė 1982 m. spalio 9 d. Klaipėdoje.
riausias metų filmas, taip pat buvo apdovanotas už geriausią režisūrą mijoje įgijo kino ir televizijos režisūros festivalyje „Kinoshock“ Rusijoje. Iš viso juosta buvo parodyta 30-yje bakalauro bei magistro diplomus. fes tivalių. Kinematografininkės karjerą nuo pradžių lydi apdovanojimai. Už tre Filmas „Aurora“ pelnė keliolika čiam e kurs e suk urtą trump am et tarptautinių kino festivalių apdova ražę juostą „23 pal at a“ bei vas a nojimų, tarp jų – Karlovi Varų (Čeki ros stud ij oj e MED IA Juodkr antė ja), NIFFF (Šveicarijoje vykstantis fan je sukurtus darbus „Fata morgana“ tastinių filmų festivalis) prizas už ori ir „Pakeisk plokštelę“ pelnė geriau ginalumą ir Europos filmų festiva sios scen ar ij aus aut orės bei rež i lio Paličiuje (Serbija) kritikų komisi sierės apdovanojimus. jos prizas. 47-ajame SITGES fantasti Debiutinis ilgametražis filmas „Ko nių filmų festivalyje Ispanijoje filmas lekcionierė“ (2008 m.) pelnė „Sidab „Aurora“ išrinktas geriausiu 2012-ųjų rinės gervės“ apdovanojimą kaip ge Europos fantastiniu filmu. Lietuvos muzikos ir teatro akade
– Jei jūsų neribotų finansinės ir techninės galimybės, kokio po būdžio idėjas norėtumėte įgy vendinti? – Noriu adaptuoti J.G.Ballar do „Crystal World“. Šiuo metu tai mano svajonių projektas. Jis būtų ne tik vizualiai įspūdingas, bet ir įneš tų naują požiūrį į apokaliptinių fil
– Ko jums šiandien labiausiai trūksta? – Daug ko arba nieko. Priklauso nuo požiūrio.
mus. Pras idėjus eksp er iment ui, Lu kas pak liūva į vil iojantį Auroros pa saulį, kur iame ši pat raukl i, aistr inga moter is net než ino, kad yra išt ikt a komos. Tarp Luko ir Auroros užs i mezga ypat ingas ryš ys. Herojai, iš gyvend am i abipus ius jausmus pa ralel in iame gyven ime, provok uo ja žiūrovą sus im ąstyt i apie kūno ir minč ių gal ią, apie myl imo žmogaus pajautą ir jo įsivaizdav imus, apie tai, kas tikra, o kas ne.
Smūgis: pagrindinis kino teatrų tinklas, kuris Lietuvoje turi 90 proc. salių, atsisakė rodyti „Aurorą“, teigda
Apie „Aurorą“ Fant ast in is romant in is triler is „Au rora“ atskleidž ia bes ąlyg iškos mei lės ir aistros istor iją. Pagr ind in iai veikėjai – Lukas ir Aurora – dalyvau ja tarptaut inės moksl in inkų koman dos vykdomame eksper imente. Lu kas – jaunas neuronų informat ik as, pak viest as dalyvaut i moksl in iuose bandymuos e ir tapt i jų pag rind in iu stebimu subjekt u. Aurora – po auto mobil io avar ijos komos išt ikt a mo ter is, kur i taip pat įtraukt a į bandy
mas, kad filmas nesudomins jo žiūrovų.
Kadras iš filmo
19
gegužės 16–22, 2013
savaitgalis
J.Jutaitė – rizikuojanti dėl svajonių Erotinės scenos, plikai nuskusta galva, gy venimas romantiškame fantastikos pa- saulyje – į tokią filmo „Aurora“ būtį nepabū go nerti 27-erių aktorė Jurga Jutaitė, už ge riausią metų moters vaidmenį pelniusi „Sidabrinės gervės“ statulėlę.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Režisierės Kristinos Buožytės ro mantinė mokslinės fantastikos drama „Aurora“ Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Si dabrinė gervė 2013“ šventėje, vy kusioje praėjusį šeštadienį Vilniuje, susižėrė net septynias statulėles! Viena laimėtojų – pagrindinio vaidmens „Auroroje“ atlikėja J.Ju taitė – sako darbą kino aikštelė je beveik pamiršusi, nes pasinėrė į kitą – kino prodiuserio – veiklą. – Jurga, kaip paminėjote „Si dabrinių gervių“ lietų, tekusį filmui „Aurora“? Jūs – vienin telė lietuvių aktorė, suvaidinu si gausybę apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pel niusiame filme. – Malonu, kad šitas filmas buvo įvertintas Lietuvoje, ir tai yra svar biausia. Po kelių dienų turiu atiduoti bakalauro darbą, tad šventimas bu vo kuklus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigiu kino va dybos bakalauro studijas – būsiu diplomuota kino prodiuserė. Bet šį darbą dirbu jau ketverius metus. Esu taip įsisukusi į darbus ir man tas filmas – jau praeitis. Jis pateko į ekranus praėjus geriems dvejiems metams. O pirmieji filmavimo dar bai buvo pradėti daugiau kaip prieš trejus metus. Daugiausia, ką iš aikštelės išsinešiau, – tai patirtis, įgyta vykstant pačiam filmavimo procesui. Dabar „Aurora“ ir aš jau gyvename atskirus gyvenimus. – Bandote nusigręžti nuo akto rystės, kai aplankė tokia sėkmė? Ar žiūrėjote filmo premjerą ku riame nors kino festivalyje? Kokia žiūrovų reakcija buvo už sienyje ir kokia – Lietuvoje? – Pirmą kartą filmą pamačiau kino festivalyje Karlovi Varuose, Čekijo je, kur įvyko tarptautinė jo prem jera. Žiūrovai jį suprato, mėgavosi skirtingais dalykais: vieni opera toriaus darbu, kiti – režisūra, treti – aktorių vaidyba. Išgirdome daug gerų atsiliepimų, buvo daug geros energijos. Praėjusį rudenį filmas buvo parodytas Jungtinėse Valsti jose – tarptautiniame kino festiva lyje „Fantastic Fest“ Niujorke, ki tuose kino festivaliuose. Filmas jau turi apie 20 apdovanojimų. Lietuvoje, tikėjausi, žiūrovai bus konservatyvesni. Bet atsiliepimai buvo teigiami. Man asmeniškai buvo ypač svarbi kelių kritikų nuo monė. Galutinai apsiraminau, kai perskaičiau amžinatilsį Valdo Ged gaudo recenziją. – Filmo idėja – išskirtinė, žanras – mokslinė fantastika. Viskas
apgaubta romantikos, nemažai erotinių scenų. Gal ir jums, kaip partneriui Mariui Jampolskiui, teko lankytis mokslinėse kon ferencijose, kad geriau „įsikirs tumėte“ į režisierės idėją? Kaip ruošėtės Auroros vaidmeniui? Kas jums padėjo? – Ne, į mokslines konferencijas man neteko važinėti. Moteris, Au rora, kurią vaidinu, yra visiškai atsiribojusi nuo aplinkos, užsida riusi savo sąmonėje. Todėl ruoštis filmavimui pradėjau nuo atsiribo jimo. Visa „medžiaga“, kuri reika linga vaidmeniui, buvau aš pati. Knaisiojausi po savo praeitį, pa tirtį – kad prikelčiau, atgaminčiau įspūdžius, emocijas ir juos „pritai kyčiau“ filme. Buvo įdomu. Sudė tinga yra įdomu. – Ar daug aktorių buvo pakvies ta į Auroros vaidmens atranką? – Kiek žinau, pagrindinio vaid mens aktorės paieškos truko dau giau kaip pusę metų. Matyt, ne dėl to, kad režisierė negalėjo aktorės išsirinkti. Ko gero, dėl to, kad ak torės, kurias Kristina pasirinkda vo, atsisakydavo vaidmens, suži nojusios visas jo subtilybes.
Reglamentas: „Sidabrinės gervės“ statulėlę laureatei įteikusio kino ir teatro grando Vlado Bagdono buči
nys užtruko kiek ilgiau, nei įprasta.
– Atsisakydavo dėl erotinių sce nų? – Manau, ir dėl to. Tikrai ilgai užtruko tos paieškos. – O kaip jūs išdrįsote apsinuo ginti? Šiurkščiai tariant, ne tik prieš M.Jampolskį – kino aikštelėje dirba apie 40 žmo nių. Pati pasiryžote ar kas nors įkalbėjo?
Kai atva žiavau į fil mavimo aikštelę ir pama čiau, kaip 50 suaugu sių žmonių kuria visiš kai neegzis tuojančią realybę, tuo labai susi žavėjau.
– Hmmm... Tokia filmo idėja. Bu vau mačiusi Kristinos filmą „Ko lekcionierė“. Labai apsidžiaugiau, kad Lietuvoje atsirado nauja reži sierė. Man labai patiko tas jos dar bas, tiesiog pradėjau ją gerbti. O kai sužinojau, kad ji kuria naują filmą, įsivaizdavau, kad tai bus rimtas kūrinys. Sutikau, pasitikėdama jos talentu. Tiesą sakant, ir operato riaus Felikso Abrukausko. Manau, kad juodu – geras duetas. – Kokių netikėčiausių atsilie pimų išgirdote apie filmą – iš artimųjų, draugų, kino žmo nių? Gal koks aršus dorovės sergėtojas jus įžeidė? – Tėtė, kai susitikome, pasakė: „Džiaugiuosi matydamas tave gy vą.“ Tai buvo gražus komplimen tas. O įžeidė... Tiesą sakant, į akis kritikos niekas taip ir neišsakė. Nustebau, nes tikrai jai buvau pa siruošusi.
Karjera: profesionalių aktorystės studijų nebai
gusi J.Jutaitė nusifilmavo trijose kino juostose.
Tomo Mas ir Liudos Diržytės nuotr.
– Suvaidinote trijuose puikiuose filmuose – Kristijono Vildžiū no „Aš esi tu“ ir „Kai apkabin siu tave“, taip pat „Auroroje“. Ir staiga nutarėte tūnoti už kadro – tapti kino prodiusere. Kodėl? – Su kinu ir susipažinau per K.Vildžiūną. Mintis imtis kino pro diusavimo kilo būtent po pirmosios mano gyvenime filmavimo dienos Kristijono juostoje „Aš esi tu“. Kai atvažiavau į filmavimo aikštelę ir pamačiau, kaip 50 suaugusių žmo nių kuria visiškai neegzistuojančią realybę, tuo labai susižavėjau. Apsižvalgiusi aikštelėje ir pama čiusi, kas ką veikia, pamaniau, kad prodiusavimas yra tai, ką galėčiau daryti. Matyt, buvau įkvėpta pro diuserės Uljanos Kim, K.Vildžiūno žmonos, darbo. Iš tikrųjų niekada neturėjau potraukio vaidybai. Bet noras dirbti kino srityje atsirado po pirmosios darbo dienos. Neatsisakau filmuotis. Bet šiuo metu didžiausios mano ambicijos
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
– ne vaidyba. Aš negaliu atsisakyti iššūkių – turiu tokią problemą. Už tat jei paklius į rankas kas nors su dėtingo, turiu nuojautą, kad galiu norėti tai įveikti. – Įdomu. Kurie išskirtinio turi nio, išskirtinės idėjos filmai pa liko didžiausią įspūdį? – Vienas didesnių atradimų pa staruoju metu buvo Aleksandro Sokurovo „Faustas“, kurį pama čiau Karlovi Varuose ir labai ap sidžiaugiau, taip pat „Šventie ji motorai“. – Kuri kino aktorė, vaidinan ti neįprastuose, keistuose fil muose, yra jums pavyzdys, idealas? – Man patinka, kokius vaidmenis renkasi Naomi Watts, Charlotte Gainsbourg, Tilda Swinton. – Sakėte, kad jūsų bakalauro filmas sukamas Vilniaus gele žinkelio stotyje. – Taip. Praktinis mano darbas – trumpametražis filmas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“. Esa me įpusėję filmavimo darbus, baig ti planuojame rudenį. Tai – ne mano vienos darbas, jį prodiusuojame tri se. Aš atsakinga už aktorių atranką, kostiumus, grimuotojus. Rūpinuosi jų darbo eiga, stengiuosi, kad jie tu rėtų viską, ko prireiks darbe. Labai vertinu „Auroros“ prodiu serės Ievos Norvilienės darbą. Ji įvei kė didelį aukštą kalną – taip plačiai pasaulyje pastaruoju metu nebuvo parodytas joks lietuvių filmas. – Kokių pagrindinių principų laikotės: darbe, meilėje, san tykiuose su artimaisiais, ke lionėje? – Priėmus sprendimą – nedve joti. Rizikuoti dėl savo svajonių. Būti sąmoningai ir sunkias patir tis priimti kaip natūralų augimo procesą.
20
gegužės 16–22, 2013
savaitgalis
Nepagydoma priklausomybė nuo 49-uosius metus švenčiantis vienas seniausių Europoje „Poezi jos pavasaris“ netrukus vėl ateis ir į atokiausius Lietuvos kampe lius. Festivalio senbuvis Vladas Braziūnas sako, jog tenka skaity ti ir kaimo žmonėms po obelimi, dėl poezijos buvo stabdomos ir gamyklos. Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Nepavaldūs cenzūrai
Sakoma, kad didžiausias įvertini mas poetui Lietuvoje – kai jis yra skaitomas. Tačiau jei įvertinimas turi apdovanojimų formą, dau gelis rašančių sutaria – mieliau sia jų yra ne Nacionalinė kultūros ir meno ar kitos solidžios piniginės premijos, tačiau garbė pasipuoš ti „Poezijos pavasario“ ąžuolo la pų vainiku. Neabejotinai jo vertų, tačiau dar negavusių liko ne taip ir daug. Vienas jų – nepataisomas pasvalietis, poetas, vertėjas, fotog rafas V.Braziūnas, kuriam apdova nojimas Rašytojų sąjungos kolegų vis ruošiamas, tačiau paskutinė mis minutėmis dėl Vilniaus ir Kau no nesusitarimų kažkaip netikėtai nusisukantis. Pats poetas juokauja, kad grei čiau gaus Nobelio premiją. Tačiau ne jomis poetai gyvi. O štai kaip dar, be „Poezijos pavasario“, ga lima pristatyti elitinę kūrybą ko ne visai Lietuvai, būtų sunku įsi vaizduoti. Senesnis už „Poezijos pavasarį“ Europoje – nebent Sarajevo poe zijos festivalis, kuriam šiemet su kanka 52-eji. O prasidėjo „Poezijos pavasaris“ nuo skaitymų Kaune, Lakštingalų slėnyje, prie Salomė jos Nėries muziejaus. Tiesa, kaip sako poetas, iš to uolaus patrio tizmo vienu metu buvo atsisakyta net Salomėjos Nėries premijos pa vadinimo, vėliau prie jos sugrįžta. Pats V.Braziūnas tvirtina nebepri simenantis pirmojo savo „Poezijos pavasario“ – greičiausiai tai buvo 9-ojo praėjusio amžiaus dešimt mečio pradžia. Gražiausias tų lai kų prisiminimas – laukimas, kas ką pasakys tarp eilučių. „Kadangi išankstinės cenzūros negalėjo būti, o auditorija – gana plati, gerai pri simenu tą virpulį“, – tikino V.Bra ziūnas. Tačiau būtent dėl drąsos prieš cenzorius visiškai kitaip su siklostė poeto kūrybos pradžia – pirmosios jo knygos teko laukti net septynerius metus. Nuosprendis už rašymą – 7 metai
„Knyga visą šį laiką išgulėjo leidyk loje – vis gaudavau trafaretinius at sakymus, kad knyga „idėjiškai ir meniškai nebrandi“. Tautosaki nius dalykus gal dar buvo galima pakęsti, bet buvo nemažai neto leruotinų istorinių dalykų – kliu vo kokie nors vyrai žvyro duobėse, kurie atneša pergalę, ir panašiai. Smagu, kad Sigitas Geda gerai iš šovė su pirmomis savo knygo mis – net jei vėliau, po „26 ru dens ir vasaros giesmių“, ir buvo pritildytas, jis neiškrito. O kai užspaudžia, nutildo visiškai jauną... Po septynerių metų išėjus knygai jis jau šneka kaip koks savo kar tos epigonas – jau kas nors, žiūrėk,
kartojasi, neaiški jo vieta pasidaro. Jei Rašytojų sąjungos suvažiavime sekretorius pasako, kad „Braziū nas ir Bložė rašo nesuprantamai“, tai būdavo tarsi viešas įskundimas, kad jo nereikia spausdint. Kaip lite ratūra turėjo ezopinę kalbą, taip ir kritika“, – pasakojo V.Braziūnas. Iš daugybės kelionių po Lietuvą su „Poezijos pavasariu“ rašytojui įsiminė gražios akimirkos, kai, pa vyzdžiui, kaimo bendruomenė pa ti kasmet kviečia poetus skaityti po žydinčiomis obelimis, – yra ir ki tų vietų, į kurias klausytis poezijos traukiama kaip į atlaidus. Ir niekas ten nesijaučia nejaukiai. Nors ne maža dalis ateinančių į renginius poezijos knygos galbūt į rankas gy venime neims. „Juk niekas čia žmonių nesuvaro, – sakė V.Braziūnas, – ne sovietme tis juk, jie ten ne iš mandagumo ei na. Tiesa, buvo kuriozų – kartą per „Poezijos pavasarį“ Kaune vienoje gamykloje išjungė visus įrenginius, visas cechas suėjo ir klausėsi – da bar tai atrodo labai komiškai. V.Braziūną aplenkė Vilniaus uni versiteto Rašytojų būrelis, kuriam vadovavo literatūrologė Elena Bu kelienė, vėliau, pakrikštijus būre lį „Poetų kalve“, – ir Marcelijus Martinaitis. Nors pradėjo rašyti dar studijų metais, pirmųjų eilė raščių nedrįso plačiau rodyti. Pir mieji rinkiniai pasirodė tik 9-ajame dešimtmetyje. Beje, tarp jų ir vie nas unikalus visoje lietuvių poezi joje – prieš penkerius metus išėjęs „Saula prė laidos“, parašytas pa svalietiškai.
Kartą per „Poezijos pavasarį“ Kaune vie noje gamykloje iš jungė visus įrengi nius, visas cechas suėjo ir klausėsi.
Tarmės neišsižada ir poezijoje
„Šituose namuose valstybinė kalba yra pasvaliečių tarmė. Ir vaikai tar miškai šneka, net ir šuo, ir tas su prato tarmiškai, kol buvo. Tad su knyga čia didelio radikalumo nėra – kai ką pats sau pasirašiau, nety čia prasitariau Kalbos instituto di rektorei Jolantai Zabarskaitei, kad gal leidžiam knygą. Gal būtų taip ir užsimėtę, bet viešint Ventspilio rašytojų ir vertėjų namuose sulūžo kompiuteris. O ten liko visas mano protas. Kol jį kėlė iš numirusiųjų, iki nemigų, naktinėdamas, paniręs į tai per kokią savaitę ją parašiau. Tai – bene vienintelė mano spe cialiai rašyta knyga“, – prisipaži no poetas. Beje, per kelias kartas Pasvalio kraštas dovanojo daugybę rašytojų, jauniausieji jų – Tomas Taškaus
kas, Agnė Žagrakalytė, vyresnieji – Henrikas Algis Čigriejus, Myko las Karčiauskas, Jonas Mikelins kas, buvo Eugenijus Matuzevičius ir daugelis kitų, ką jau kalbėti apie vieną stipriausių poezijos mokyklų sukūrusį Bernardą Brazdžionį. „Iš kur tai? Įsivaizduokite, pei zažas – molis, reikia dirvą sunkiai dirbti, visur smegduobės. Net upės teka ne į tą pusę – į Latviją, Lie lupėn. Tai sutartinių, alaus kraš tas. Gal čia kažkas yra“, – svarstė V.Braziūnas. Tiesa, tikro pasvalietiško alaus V.Braziūnas sako seniai ragavęs – jo vis mažėja. Tačiau prisiminimai lieka – nebūtinai skonio, bet viso alaus gyvenimo: nuo pat salyklo daiginimo iki koštuvių, o vėliau – vaišingumo, ragavimo papročių. „Tai nėra gėrimas, tai būtent – ragavimas: geriama iš stiklinių, daug paliekant, aukštai keliant. Taip, jis stiprus, tad jei žmogaus niekas neperspėja, net ir bokalas gali būti „mirtina“ dozė“, – šyp sojosi jis. Prisiminimuose lieka ir ar timųjų žmonių paveikslai, bal sai, gamta. Būtent su ja, o konkre čiai – su paukščiais – V.Braziūnas dar paauglystėje ir siejo savo atei tį. Paukščiams jis dėkingas ir už tai, kad išmoko fotografuoti. „Man anksti buvo aišku, kad bū siu ornitologas – chemijos, biolo gijos būrelius lankiau. Aišku, gam ta paskatino skaityti ir knygas, o knygos – vėl grįžti į gamtą. Paran kinė knyga buvo Tado Ivanausko „Lietuvos paukščių“ tritomis, la bai įdomia kalba, – viską vos ne at mintinai mokėjau. Aišku, ir knygos apie indėnus – vaizduotė juk bando įkurdinti, lokalizuoti visa tai vieto se, kurias pažįsti. Specialiai dėl to mokiausi fotografuoti“, – pasako jo poetas. Kūrybos debiutas – fotografija
Beje, pirmoji V.Braziūno nuo trauka spaudoje atsirado kone de šimtmečiu anksčiau nei pirmasis eilėraštis – vos baigus mokyklą, 1969-aisiais, ji atsidūrė žurna lo „Moksleivis“ viršelyje. Pirmieji eilėraščiai, kaip sako pats rašytojas, spausdinti tik 1979-aisiais. „Savo vizitinėje kortelėje nerašau nieko: kam reikia manęs rašančio, kam reikia verčiančio, o kam fotog rafuojančio – jie atsirenka. Žmogus yra vienas su savo mąstymu, jaus mais, pasaulėžiūra – negali per siplėšti: galiu rašyti, fotografuo ti, dainuoti. Aišku, principai šiose srityse panašūs. Bet kai fotografuo ju, nežinau, ar čia veikia poetinis principas, greičiau genetiškai arti mesnė muzika. Kalbant apie fotog rafiją, esu laimingas dėl to, kad ma nęs niekas neverčia fotografuoti: kad ir per renginius, tą patį „Poe zijos pavasarį“, galiu tai daryti mi nioje, neinu specialiai į priekį. Kaip
Nedalijamas: V.Braziūnas sako neskirstantis savęs į fotografą, poetą ir
pačiais principais paremta, tačiau skirtinga raiška realizuota kūryba.
jau visi Pasvalyje priprato prie ma no tarmės ir žino, kad jis jau kitaip neprašneks, taip ir prie fotoaparato rankose“, – prisipažino jis. Ant rašytojo darbo stalo guli skaitmeninis „Nikon“. Bet skait meninės fotografijos minusai – atsitiktinio kadro, tarsi loterijoje, gaudymas, retušavimo galimybės – esą jo sugadinti jau negali. Kaip ir daugelio ikiskaitmeninės eros fo tografų, kurių darbais V.Braziūnas prisipažino besižavintis. „Manau, esu nebesugadinamas, nes pradėjau fotografuoti ne nuo skaitmeninio. Ir negaliu galvoti – išeis, neišeis, galima bus ištrin ti. Liko įpratimas, tik tos sekundės dalies nuojauta, kai visos detalės – mimika, apšvietimas, nuotaika – susieina į vieną. Ar turiu autori tetų? Man su jais sunku – tiek fo
tografijoje, tiek literatūroje, nelabai jų turėjau. Jei klausiate, kas pati ko, – viskas nuo Algimanto Kun čiaus iki Aleksandro Macijausko. Pats taip niekada nefotografuo čiau – tiesiog yra kitoks jų žvilgs nis, meistrystė, kuria negaliu nesi žavėti. Patinka viskas ir nuo Romo Rakausko begalinio romantiškumo iki Algio Aleksandravičiaus gryno sios faktūros“, – vardijo jis. Ar poetas fotografuoja kitaip nei fotografas? V.Braziūnas sako, kad Sigitas Geda lyg ir yra pajutęs tą skirtumą: „Jis yra rašęs, jog kai ra šytojai pradėjo patys fotografuo ti, nuotraukose atsirado daugiau žmogiškumo. Kažką tokio jis, va dinasi, buvo užčiuopęs. Kitas daly kas – lengviau fotografuoti savus, poetus. Nebereikia to prisijauki nimo, kuris ne visada ir pavyks
21
gegužės 16–22, 2013
savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis
žodžių
„Poezijos pavasario“ savaitės (gegužės 16–22 d.) renginiai Vilniuje Gegužės 19 d. 17 val. tarptautinio poezijos festi
valio „Poezijos pavasaris“ atidarymas Nacionalinėje dailės galerijoje (Kons titucijos pr. 22). Gegužės 20 d. 12 val. „Dedikacija Antanui Jony nui“ Literatų gatvėje. 18 val. Poezijos ir publicistikos va karas prie Konstantino Balmonto pa minklo Žvėryne (Latvių g. 53).
vertėją – visa tai, ką jis daro, yra tais Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
ta, kai močiutę reikia kalbinti pu sę dienos.“ Žingsnis iki beprotybės
Rašymas, tiksliau, poezija, kartais gali nuvesti iki beprotybės. Būtent S.Geda bene pirmasis apie tai at virai yra užsiminęs po to, kai bu vo išleista knyga „Babilono atsta tymas“. „Nuo kiekvieno intensyvaus darbo galima neaišku kur atsidurti. Poetai čia ne mažiau rizikuoja, nei kiti menininkai. Nors gal pavojin gesnė profesija psichiatrų? Pame nu Sigito eilėraštį, kurį, pagautas akustikos vibracijų, Jonų bažny čioje jis ėmė skaityti atskirais skie menimis. Tad kaip tai pavadinsi – aukščiausiu įkvėpimu, beprotyste? Bet taip, iki tokios akimirkos priei nama“, – sutiko pašnekovas.
Gegužės 21 d. 18 val. eilių ir dainų vakaras „Ant marškinių baltos dienos“ (pagal Mar celijaus Martinaičio ir Jono Strielkū no eiles) Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešojoje bibliotekoje (Trakų g. 10). 19.30 val. jaunųjų poetų kūrybos ir dainuojamosios poezijos vakaras „Sueiliuotas pavasaris“ Rašytojų klu be (K.Sirvydo g. 6).
kolegijos Menų fakultete (Didžioji g. 38).
18 val. „Poezijos pavasario“ laurea to autorinis kūrybos vakaras Rašy tojų klube (K.Sirvydo g. 6).
13 val. moksleivių poezijos skaity
20 val. erotinės poezijos priešnak
Gegužės 22 d. 12 val. „Poezijos pavasaris“ Vilniaus
mai „Augame kartu su eilėraščiu“ Ra šytojų klube (K.Sirvydo g. 6). 14 val. „Literatūrinis pavasaris“ Lietuvos edukologijos universitete (T.Ševčenkos g. 31). 15 val. Poezijos valanda Mykolo Ro merio universitete (Ateities g. 20).
tis „Niekada ne vėlu...“ Sigito Gedos 70-osioms gimimo metinėms Vilniaus mokytojų namų svetainėje (Vilniaus g. 39). 20 val. Pamirštų eilėraščių vaka ras knygyne „Mint Vinetu“ (Šv.Igno to g. 16/10).
22
Gegužės 16–22, 2013
savaitgalis
Moterys: Laose galima išvysti ir policininkių.
Egzotika: Laose yra daug unikalių šventyklų, kurios įtrauktos į UNESCO
Milijono Dramblių šalyje neišvydo Kadaise Milijono Dramblių šalimi vadin tas Laosas dabar tuo pasigirti negali. Ta čiau ši Pietryčių Azijos valstybė žavi gau sybe senų šventyklų ir draugiškais, besi šypsančiais žmonėmis. Darius Sėlenis
d.selenis@diena.lt
„Budų kalnas“
Laoso sostinėje Vientiane – labai daug gražių, spindinčių šventyklų, nors jų vienuoliai gyvena netoli itin kukliose lūšnose. Į akis krenta tai, kad beveik nėra aukštų pastatų, – dauguma dvie jų trijų aukštų. Gatvėse labai ma žai automobilių, šiek tiek triračių, kuriais ne tik važinėja keleiviai, bet ir vežami kroviniai, o didžioji dalis transporto – motoroleriai. „Yra ke li šviesoforai, tačiau geriausia gat ve eiti taip – nebūtina laukti ža lios šviesos“, – šyptelėjo neseniai Laose apsilankęs lietuvis keliauto jas Juozas Pėkis. Išskirtinai atrodo ir Laoso auto busai: daugumos jų salonai labai tvarkingi, su daug detalių, užuo laidų, išgražinti ryškių spalvų or namentais, o prie vairuotojų kabo įvairiausi talismanai, Budos pa veikslėliai ar statulėlės. Tiesa, Laose, kur apie 70 proc. gyventojų – budistai, yra nemažai vis dar tikinčių senuosius kultus, gamtos jėgas. Netoli sostinės įdomus traukos objektas – Budų ir induistinių die vų parkas prie Mekongo upės. Tai įspūdingas urvas, kuriame – šimtai chaotiškai it Lietuvos Kryžių kalne pastatytų Budos statulų.
bar šiems yra neatrasta egzotika. „Gyventojai – labai draugiški, be sišypsantys ir nejaučiantys neapy kantos baltiesiems. Tiesa, daugu ma jų nekalba užsienio kalbomis. Prancūziškai mokėję dauguma gy ventojų jau mirę ir tik nedaugelis, dažniausiai jaunimas, kalba angliš kai“, – pasakojo J.Pėkis. Daugiausia turistų į Laosą at vyksta iš aplinkinių šalių, ypač Tai lando, Malaizijos, taip pat Korėjos, Japonijos, Prancūzijos, Australijos. Laoso kovą dėl nepriklauso mybės primena ir į garsiąją Pary žiaus Triumfo arką panašus sta tinys. Neatsitiktinai originalą Prancūzijoje jis pranoksta maž daug trimis metrais. Nuostabūs saulėlydžiai
Luangprabangas įsikūręs nuosta bioje vietoje prie dviejų upių, ap gaubtas kalnų. O nuo jų atsiveria fantastiški vaizdai. Į vieną kalną, kur pastatyta nedi delė šventykla, vakarais kopia mi nios turistų. „Kopęs 20 minučių viršuje jautiesi tarsi perpildytame
Sava Triumfo arka
Panorama: Laoso gamta ir kraštovaizdis stulbina.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Labai daug gražių šventyklų, se nųjų prancūzų kolonijinių pastatų, siauros gatvelės, dėl drėgno klima to – daug žalumos, – bene įspūdin giausią Laoso miestą Luangpra bangą gyrė J.Pėkis ir pajuokavo, – prabangos, tiesa, ten nėra. Nors prancūzai, kurie buvo kolonizavę Laosą, ten mėgdavo ilsėtis.“ 1975 m. nepriklausomybę atga vusi ir ilgai komunistinio „Pathet Lao“ judėjimo valdoma šalis buvo užsidariusi nuo turistų, todėl da
Išmalda: anksti rytais vienuoliai pra
23
Gegužės 16–22, 2013
savaitgalis
sąrašą.
nė vieno dramblio autobuse, nes visi laukia nuosta baus saulėlydžio, kur matyti upė, kalvos, miesto panorama“, – įspū džius pasakojo J.Pėkis. Vėliau kalno papėdėje prasideda naktinis turgus, klesti prekyba, at gyja lauko kavinukės, žmonės šoka net aerobikos šokius, linksminasi. „Laosiečiai juokauja, kad jie turi nuostabius saulėlydžius, kurių nie kas neatims“, – šyptelėjo J.Pėkis. Liko 1800 dramblių
Deja, Milijono Dramblių šalimi (taip buvo verčiamas istorinės lao siečių etninės grupės Lansango ka ralystės vardas) vadinamas Laosas dabar šių gyvūnų skaičiumi pasi girti negali. „Nemačiau nė vieno dramblio, – prisipažino J.Pėkis, kuriam gi das paaiškino, kad dabar šalyje li ko tik apie 1800 dramblių, iš ku rių pusė laukiniai. – Per karus jie buvo pagrindinė transporto prie monė džiunglėse, todėl prancūzai dramblius bombarduodavo many dami, kad kur nors greta slepiasi ir sukilėliai. Daug dramblių žuvo už lipę ant minų.“
Maistas: šių „skanėstų“ galima nusipirkti turguje.
„Beje, moterys vienuoliams turi teisę maistą įteikti tik klūpėdamos, – pasakojo J.Pėkis. – Nebuvome patyrę, todėl maistą atidavėme la bai greitai, o grupė korėjiečių da lijo po labai mažai, nes vienuolių vilkstinei, atrodė, nebus pabaigos. Jie gaudavo ne tik ryžių, bet ir šo koladukų, pieštukų.“
Dalijo maistą vienuoliams
Dauguma vietos gidų – buvę vie nuoliai, nes vienuolynuose galima gauti išsilavinimą, išmokti kal bų. Beje, budistų vienuoliai turis tams labai įdomūs, ypač didelį su sidomėjimą kelia, kai anksti ryte su metaliniais indais šimtai vie nuolių eina gatvėmis ir renka au kojamą maistą.
ašo maisto.
Gatvės kavinėse – pigu
Skurdžioje šalyje išsiskiria ir šiuo laikinė vokiečių statyta alaus da rykla. Alų „Lao“, kurio butelis kainuoja apie pusantro lito, giria dauguma turistų, o jis eksportuo jamas ne tik į aplinkines šalis, bet ir į Japoniją, JAV. „Turguje matė me ne tik įvairiausių augalų, vaisių,
bet ir masiškai parduodamų keis čiausių grybų, – nei su baravykais, nei voveraitėmis ar kitais matytais grybais palyginimų nerado Lietu voje mėgstantis grybauti J.Pėkis. – Turguje galima nusipirkti pavalgyti degtukų dėžutės dydžio tarakonų, kurie gyvi laipioja po puodą.“ Maistas Laoso gatvėse – labai skanus, natūralus, primenantis ne kinų, bet tajų virtuvę. Čia pat ga lima pasimėgauti ir natūraliomis įvairiausių vaisių sultimis. Gatvės kavinėse – dvigubai pigiau nei Lie tuvoje, o prabangių viešbučių res toranuose, kur lankosi ir turtingi laosiečiai, kainos – kaip Europoje. „Laose, kad ir kaip būtų keista, yra ir daug gerų viešbučių, o inter netas papildomai neapmokestina mas, ko Europoje jau beveik nėra“, – gyrė laosiečius lietuvis keliautojas.
Atminimui: Laoso arka paryžietiškąją Triumfo arką
pranoksta dydžiu.
Laosie čiai juo kauja, kad jie turi nuostabius saulė lydžius, kurių niekas neatims. Keliautojas: J.Pėkis rekomenduoja Laosą aplankyti,
kol ši šalis dar nesugadinta turizmo.
Saugumo agentų nematė
Didelė egzotika turistams ir tai, kad iki lėktuvų oro uoste reikia ei ti pėsčiomis. Pakl austas apie narkot ikais garsėjantį Auksinį trikampį, ku riam su Tailandu ir Mianmaru pri klauso Laosas, J.Pėkis sakė, kad, jo manymu, narkotikais Laose nė ne kvepia. „Tuo garsesnis Tailandas“, – sakė lietuvis keliautojas. Jo žinio mis, Laosas visada buvo tik narko tikų tranzito šalis. O saugumo agentai, kurie dar neseniai, kaip pasakodavo turis tai, sekdavo kiekvieną europiečių žingsnį? „Ne, nematėme ir neju tome, – nusijuokė J.Pėkis. – Bet gal jie gerai slapstėsi?“
Žmonės: vietos gyventojai labai draugiški ir besišyp
santys.
24
gegužės 16–22, 2013
meilė
Įdomiausi pasaulio tuoktuvių papročiai Vestuvės susideda ne tik iš prie saikų ir vaišių stalo, vestuvės – tai dar daugybė tradicijų ir papročių,. Apie tai rašo čekų leidinys „Ref lex“ ir pateikia įdomiausius jų.
Rusijoje nuotakos meta puokštę, kepa pyragus, jaunieji kartu valgo sriubą iš vienos lėkštės ir pan. Didelė dalis čekų vestuvių tra dicijų išlikusios dar iš pagonybės laikų. Kai kurie papročiai, be to, yra puikūs praktiniai testai savo būsimo partnerio charakteriui pa tikrinti. Vyro patikimumo klausi mas būdavo išsprendžiamas taip: nuotaka prie namo slenksčio pa likdavo pliauską su kirviu ir butelį vyno. Jeigu vyras pirma paimdavo į ranką butelį su alkoholiniu gėri mu, vadinasi, ateityje jis taps gir tuokliu. Mergina būdavo išban doma kitose gyvenimo sferose: išrinktojo kambaryje jai būdavo paruošiama šluota. Jeigu mergi na viską guviai sušluos ir padės šluotą į vietą, tai reiškia, kad ji bus rūpestinga ir gera šeimininkė. Mauritanijoje, islamą išpažįs tančioje šiaurės vakarų Afrikos respublikoje, vyrai mėgsta minkš tas, gerai pamaitintas moteris. Vi same pasaulyje daugelis nuotakų prieš vestuves imasi dietų tam, kad vestuvių dieną atrodytų kaip šiau deliai. O Mauritanijoje vyrai savo išrinktąsias išsiunčia į „riebėjimo stovyklas“. Ten moterys storėja ir gražėja. Taigi tik su meilės ženk lais ant klubų ir pilvo Mauritanijos moterys yra pasiruošusios tekėti. Kenijoje laikoma palaiminimu tai, kas mums gali atrodyti žmo gaus įžeidimas ir chamiškas elge sys. Kai ką tik ištekėjusi moteris kartu su vyru ruošiasi palikti sa vo gimtąjį kaimą, jaunosios tėvas atsisveikindamas spjauna jai ant galvos ir ant krūtinės. Ind ijoje man om a, kad mo terys, gimusios po vadinamą ja manglik astrologine kombi nacija, yra prakeiktos. Nuo senų senovės buvo tikima, jog tokios damos gali tapti savo būsimų vyrų ankstyvos mirties priežas timi. Dėl to šios moterys galė jo tuoktis tik po medžiais. Tam, kad prakeikimas išnyktų, po ves tuvių ceremonijos medis būda vo tuoj pat nukertamas ir sude ginamas. Ir tik tuomet, kai nieko iš medžio nebelikdavo, būdavo pradedama švęsti. Škotijoje nuotaka surišima ir pririšama prie medžio. Ir tai nėra pirmosios vestuvių nak ties meilės žaidimai, bet būdas įrodyti savo būsimo vyro šeimai, kad mo teris yra pasiruošu si šeimyniniam gyvenimui. O tam, kad ši pramoga nuo takai nepasi rodytų per daug maloni ir lengva,
!
žmonės atėję mėto į ją šiukšles ir sugedusius kiaušinius. Malaizijos Tindongo bendruo menėje jaunavedžiams draudžia ma eiti į tualetą ir nusiprausti po dušu ištisas tris dienas ir naktis po vestuvių. Tikima, kad jeigu jau nieji nuspręs atlikti gamtinius rei kalus, moteris gali tapti nevaisin ga arba vaikas gali mirti. Tam, kad jaunieji susilaikytų nenuėję į tua letą, juos visą minėtą laiką stebi ir saugo, duoda tik labai mažai mais to, o išgerti jiems leidžiama tik po rą gurkšnių vandens. Javos saloje nieko negausi už dy ką, tad ir už vestuves reikia mokė ti. Už vestuvių puotą jaunavedžiai turi sumokėti dvidešimt penkias žiurkių uodegytes. Na, o jeigu santuokinis gyvenimas nesusik losto, už skyrybas mokėti tenka jau penkiasdešimt uodegėlių.
Dažnai nutinka ir taip, kad su jau navedžiais kartu nueina miegoti ir jaunosios motina. Kinijos tu-dzia etninės mažu mos normos tokios: vietinė nuo taka visą mėnesį iki vestuvių tu ri kiekvieną dieną verkti bent valandą. Visos moterys iš nuota kos šeimos taip pat turi prisidėti prie jaunosios ir užsiimti verki mu kartu. Būsimoji šeimos židinio saugotoja taip ruošiama tam, kad nesitikėtų, jog būsimas šeimyninis gyvenimas bus saldus kaip medus. Prancūzijos Polinezijoje nuota kos šeima turbūt nelabai džiau giasi artėjančia švente – jauno sios giminės vestuvių dieną turi iš savo kūnų sukurti gyvą kilimą, kuriuo žengs jaunikis įeidamas į jaunosios namus. Šiaurės Korėjoje po vestuvių jaunikiui draudžiama nusiplauti kojas. Prieš einant gulti jam 10– 20 minučių kojos plakamos su puvusia žuvimi. Tik šitaip pui kiai „kvepėdamas“ jaunasis eina tiesiai į šeimyninę lovą. Afrikoje yra keletas genčių, ku rių vestuvių papročiai išties stebi nantys. Pirmąją santuokos naktį porą lydi pagyvenusi moteris, kad pamokytų jaunąją nuotaką. Dažnai nutinka ir taip, kad su jauna vedžiais kartu nuei na miegoti ir jau nosios motina. VD inf.
„Shutterstock“ nuotr.
Nauja „Vilniaus dienos“ rubrika „Meilė“. Joje kviečia me jaunavedžius papasakoti apie save, savo meilę, pasidalyti įspūdžiais iš vestuvių. Gali kreiptis ir jaunų jų artimieji ar draugai ir pasveikinti jaunavedžius „Vil niaus dienoje“. Daugiau informacijos teirautis e. paštu redakcija@diena.lt arba tel. 219 1372.
Šeštadienio popietę išė jęs pasivaikš čioti po Vil niaus sena miestį retai kada nesutik si laime švy tinčių jauna vedžių, ly dimų fotog rafų. Skiria si tik palydos dydis – pa skui vienus išsirikiuo ja dešimtys svečių, kiti laime džiau giasi dviese.
Kaina: jaunavedžiai neslėpė, kad susisaistyti santuokos saitais kainuoja nema
žai. Bet kadangi proga neeilinė, santaupų tam negaila.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Viskas tradiciška, tik ne vestuvės Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
Romantiška pora
Tokią, tik vestuvių fotografės ly dimą, porą šeštadienį sutikome žingsniuojančią Vokiečių gatve. Susikaupę, tačiau laimingi jauna vedžiai skaičiavo paskutines vien gungiškas minutes – iki santuokos ceremonijos buvo likę tik pusė va landos. „Po pusvalandžio turime būti bažnyčioje“, – išbėrė jaunikis, ta čiau pora stabtelėjo trumpam pa šnekėti. Iki vestuvių dvejus su puse me tų draugavusius 25-erių Gintarę ir 32-ejų Antaną būtų galima pava dinti tradicine romantiška pora – tiek sužadėtuvės, tiek povestuvinė kelionė suplanuota kaip romanti nio filmo scenarijuje. „Pasipiršau prie jūros. Norma liai, ant kelio priklaupęs, su žie du“, – juokėsi Antanas. Paklaustas, ar ilgai planavo pirš lybas ir ieškojo žiedo išrinktajai, jaunikis sakė ilgiau mintį bran dinęs galvoje, o su organizaciniais reikalais susisukęs greitai. „Mėnesiuką kitą. Aišku, apgal voti viską truko ilgiau“, – lako niškai pasakojo netrukus prie al toriaus turintis žengti vyras.
Medų kopinėja Paryžiuje
Medaus mėnesį jaunavedžiai žadė jo tuoj po santuokos leisti meilės sostine tituluojamame Paryžiuje. Paklausti, kodėl povestuvinei ke lionei pasirinko būtent šią kryptį, vilniečiai tik gūžtelėjo pečiais. „Tradiciškai turbūt“, – ir pri dūrė, kad per dvi savaites dar spės aplankyti ir kitus Prancūzijos miestus bei Ispaniją. Jaunosios teigimu, suorganizuoti vestuvių šventę ilgai netruko, tam pora skyrė apie keturis mėnesius. Šeima, pasak jaunavedžių, į orga nizacinius reikalus nesikišo – vis ką apgalvoti ryžosi patys šventės kaltininkai.
Pasipiršau prie jūros. Normaliai, ant kelio priklaupęs, su žiedu.
Padėjo draugės
Daugelis nuotakų neslepia, kad prieš vestuves tenka paplušėti ren kantis suknelę, tačiau Gintarei tai nebuvo problema. Be to, pagelbė jo ir kompetentingą žodį tarusios draugės. „Labai greitai išsirinkau suknelę. Rinkausi viena, bet patarimų su
laukiau ir iš draugių. Reikėjo pa tvirtinimo, kad tai – toji suknelė“, – šypsojosi nuotaka. Pasiteiravus apie vestuvių biudžetą jaunavedžiai neslėpė, kad su sisaistyti santuokos saitais kainuo ja nemažai. Bet kadangi proga neei linė, santaupų tam esą negaila. „Negailėjom tokiai progai, norė jom, kad šventė būtų ir mums, ir kitiems“, – tvirtai sakė Antanas. Į vestuvių iškilmes pora pakvietė pusšimtį svečių. Vienintelis dalykas, dėl kurio Gintarės ir Antano negalima pa vadinti visiškai tradicijų besilai kančia pora, – jie tuokėsi tik baž nyčioje. Didžioji dalis jaunavedžių šeimos statusą įteisina ir bažny čioje, ir Santuokų rūmuose. Taip pat nemažai žmonių renkasi san tuoką įteisinti tik Civilinės met rikacijos skyriuje. Besituokiančių tik bažnyčioje, kaip Gintarė ir An tanas, mažuma – tik 10 proc. Taip pat jaunieji nusprendė atsi sakyti tradicinių vestuvių papročių. Šventėje jaunosios niekas negrobė, o ir piršlio karti neprisireikė – jo tiesiog nebuvo. „Taip ir išėjo, kad viskas tradiciška, tik ne pačios ves tuvės, – nėra jokių piršlių, susirin ko tik draugai“, – užbaigė pokalbį laimingi jaunavedžiai ir nuskubėjo Bernardinų bažnyčios link.
25
gegužės 16–22, 2013
kinas Visos savaitės TV programos – priede
Spalvinga puota tragiškos nuojautos fone Trečiadienį tarptau tinį Kanų kino fes tivalį pradėjo ilgai lauktas režisieriaus Bazo Luhrmanno filmas „Didysis Getsbis“, sukurtas pagal Francio Scotto Fitzgeraldo romaną. Jį jau gali me įvertinti ir mes.
kinomanams
N-7
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KADA? Nuo gegužės 17 d.
Žvaigždžių keliais Filme „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ į namus sugrįžusi komanda „Enterp rise“ suvokia, kad nesustabdoma jėga iš vidaus sunaikino komandai vadova vusią organizaciją. Tai, dėl ko „Enterprise“ kovojo, dabar sugriuvo, o pasaulis pasinėrė į sumaištį ir krizę. Nepaaiškinamo siaubo kaustoma komanda kyla į paskutinę kovą ir bandys įveikti pasaulį krečiantį chaosą.
Gediminas Jankauskas Vėluoja pusmetį
Juosta „Didysis Getsbis“ aktyviai reklamuojama jau nuo praėjusios vasaros, ir jos premjera buvo nu matyta dar prieš Naujuosius me tus. Taip elgiasi visi prodiuseriai, kurie nori, kad jų filmai pakliūtų į „Oskarų“ nominacijas. Šį spren dimą, matyt, nurungė perspekty va atidaryti garsiausią pasaulyje kino festivalį – idealus filmo rek lamos variantas. Romaną F.S.Fitzgeraldas pra dėjo rašyti 1923-iaisiais Ameriko je, o baigė Paryžiuje. Dabar šį kū rinį JAV leidykla „Modern Library“ vadina antrąja geriausia XX a. kny ga (po Jameso Joyce’o „Uliso“), pa rašyta anglų kalba. Bet pats rašytojas savo romano šlovės taip ir nesulaukė. Pirma sis „Didžiojo Getsbio“ tiražas bu vo nedidelis, parduota tik 24 tūkst. egzempliorių, o per Didžiąją dep resiją ir Antrąjį pasaulinį karą ši knyga buvo visai užmiršta. Retro nuotaikos
Naujam gyvenimui romanas bu vo prikeltas jau po karo, kai pasi rodė jo ekranizacija (1949 m., rež. Elliottas Nugentas). Tada ameri kiečius jau buvo apėmusi nostal gija „džiazo amžiui“ (šiuo termi nu F.S.Fitzgeraldas buvo taikliai apibūdinęs visuotinį JAV pakilimą trečiajame dešimtmetyje). Ir vėliau, kai tik amerikiečius apimdavo panašios retro nuotai kos, kinematografininkų žvilgsniai vis nukrypdavo į knygą apie sauso įstatymo metu pasakiškus turtus susikrovusį romantišką milijonie rių, pasiryžusį viską pakloti myli mai moteriai po kojomis.
N-13
KUR? Kino teatre „Pasaka“. KADA? 17 d. 20 val., 19 d. 20.30 val., 21 d. 21 val.
„Aštuoni pasimatymai“ Kadrai iš filmo
Dingusi meilė skraidyti „Labai turt ing i žmonės nepanašūs į mus visus“, – tok iais žodž iais F.S.Fitz geraldas pradeda savo ankstyvą ap sakymą „Jaunas turtuolis“. „Žinoma, juk jie turi daug iau pinigų“, – tuoj pat kolegai repl ikavo Ernestas Heming way, apsakyme „Kilimandžaro snie gynai“ pasišaipęs iš vargšo Fitzgeral do ir jo susižavėjimo turtuoliais. Rašytojas šio pokšto neįvertino, nes naiviai tikėjo, kad turtuolius iš tikrų jų gaubia paprastiems žmonėms ne
Likimo nepergudrausi
„Didžiojo Getsbio“ istorija rutulioja si 1927-aisiais, kai Amerikoje siautė džiazas, o per sausą įstatymą staiga pralobę avantiūristai tapo ryškiau siais elito atstovais. Tada niekas ne suko galvos dėl jau ryškėjančių žen klų, liudijančių, kad „riaumojantis trečiasis dešimtmetis“ su pagreičiu juda ekonominio kolapso link. Olimpinę ramybę šiomis aplin kybėmis išlaikantis milijonierius Džėjus Getsbis (akt. Leonardo Di Caprio) su ironija ir išmintingo žmogaus atlaidumu žvelgia į aplin kinį šurmulį, kuris dažnai prime na puotą artėjančio maro metu. Jo viloje dažnai vykstantys prabangūs vakarėliai šeimininkui tėra būdas atkreipti Deizės Bjukenen dėmesį.
suvok iama paslapt ing umo migl a. Vėliau ši migla, žinoma, išsisklaidė, o artimiau su F.S.Fitzgeraldu susipa žinęs E.Hemingway kolegą apibūdi no labai subtil iai: „Jo talentas buvo toks pat natūralus, kaip žiedadulk ių raštas ant drugelio sparnų... Vėliau jis suprato, kad jo sparnai sužeisti. Jis iš moko galvot i, bet skraidyt i daug iau negalėjo, nes dingo meilė skraidyti, o atmintis išsaugojo tik pojūtį, kad kaž kada skraidyti buvo taip lengva.“
Kažkada juodu mylėjo vienas kitą. Bet sugrįžęs iš karo nė skatiko ki šenėje neturintis vaikinas sužino jo, kad jo mylimoji ištekėjo už kito, nes pavargo laukti, o ir iš aplinki nių nuolat girdėjo, jog turtingos merginos neteka už skurdžių. Bandymas pakeisti šią bana lią gyvenimo logiką baigiasi tra giškai. Bet ne todėl, kad nelaimių grand inę išprovokavo lemt in gas atsitiktinumas. Priežastis ki ta – tikroji Deizė neatitiko Getsbio svajonių Deizės. Nes „tobuliausias realus grožis ir realus žavumas ne gali varžytis su tuo, ką sugeba su kurti žmogaus fantazija“.
Filme vaizduojami visi romantiškų santykių etapai nuo... iki. Filmo kūrėjų akimis, meilė yra štai tokia: ji išdygsta prie tavo durų be perspėjimo, sugadi na tau nervus, gyvenimą padalija į „prieš“ ir „po“. Maža to, po kurio laiko ji pa sidaro monotoniška, galų gale pasibaigia ir be galo įskaudina, o kartais... vėl atveda tave prie to žmogaus, kurį manei pamiršęs prieš daugelį metų.
N-13
KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KADA? Nuo gegužės 17 d.
Lobių paieškos Kažkada seniai seniai, maždaug prieš 500 metų, Ivanas Rūstusis su savo armija laikė apsiautęs Kazanę – anuomet galingą, išdidų ir turtais perte kusio chano valdytą miestą. Filme „Lobiai O. K.“ Chano žmona Siujumbi kė, matydama artėjančią Kazanės griūtį ir nenorėdama, kad turtai atitek tų užkariautojui, įsako juos nuskandinti Kabano ežere.
N-13 „Didysis Getsbis“ Nuo 2013 05 17 Trukmė 130 min.
„Didysis Getsbis“ („The Great Gatsby“) Drama. JAV, Australija, 2012 m. Rež. B.Luhrmannas. Vaidina L.DiCaprio, Carey Mulligan, Tobey Maguire’as, Isla Fisher.
veiksmas
••• humoras
•••
N-13
įtampa
••• erotika
••• siaubas
•••
4
KUR? Kino teatre „Skalvija“. KADA? Gegužės 17 d. 21 val.
karališkos intrigos Filme „Karališkas romanas“ XVII a. Danija, karaliaus Kristijano VII reziden cija. Jaunutė karaliaus žmona Karolina Matilda tikėjosi meilės, tačiau jos vyras mažai ja domisi. Jaunoji karalienė mėgsta skaityti, tačiau rūmų cen zūra draudžia laikyti knygas. Vienintelė alternatyva – naujojo karaliaus gy dytojo Strunzės biblioteka.
26
gegužės 16–22, 2013
idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis
Vilnius v Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Nors mūsų dviračių takuose pridy gę stulpų ir pristatyta automobilių, lengvaatletė Airinė Palšytė sako, kad Vilnius – sportiškas, o vilnie čiai – kupini entuziazmo.
Viltis: Vilniuje lengvaatlečių treniruotėms daugiau vietų pasigen
danti A.Palšytė džiaugiasi, kad paprastiems vilniečiams galimybių sportuoti – vis daugiau. Gedimino Bartuškos nuotr.
Šuolininkė į aukštį A.Palšytė bran gina Vilniuje praleistą laiką. Ne nuostabu, juk treniruotės vyks ta ne čia, o užsienyje. Tačiau net pastaruoju metu varžyboms be siruošdama Ispanijoje ji sako, kad Lietuvos sostinė sportuoti norin tiems žmonėms – puiki vieta. Juo lab kad ir patys vilniečiai sporto virusą platina su vis didesniu už sispyrimu. „Į Vilnių tarp treniruočių grįžtu gal porai savaičių – aišku, nesėdžiu tuomet užsidariusi. Orui gerėjant Vilniuje daugėja renginių. Nemažai ir mano drau gų organizuoja sportinius rengi nius, pavyzdžiui, du draugai entu ziastai organizuoja orientavimosi žygius dviračiais ar pėsčiomis.
Teatro mėgėjams
KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5. KADA? Gegužės 18 d. 18.30 val. KIEK? 18 litų.
KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KADA? Gegužės 19 d. 16 val. KIEK? 30–35 litai.
Spektaklis apie skulptorių
Laiškų romanas
„Vilis“ – dramos spektaklis apie Žemaitijos skulptorių, mistiką Vilių Orvidą, apie tai, kaip buvo kuriama Orvidų sodyba, ir apie kelionę ieškant Dievo, savęs ir ryšio su kitu. Spektaklis sukurtas iš paties V.Orvido autobiografinių tekstų, interviu fragmentų, eilėraščių, jį pažinojusių ir mylėjusių žmonių prisiminimų, taip pat iš archyvinių kino kadrų.
Spektaklį „Laiškai į niekur“ įkvėpė Rainerio Marios Rilke’s, Marinos Cvetajevos ir Boriso Pasternako 1922–1927 m. laiškai. Tuo metu M.Cvetajeva gyveno Paryžiuje, B.Pasternakas – Maskvoje, R.M.Rilke – Šveicarijoje. Šiame tūkstančius kilometrų nusidriekusiame trikampyje trys literatūros genijai išgyveno didžiulę dvasinę įtampą ir romantinį ilgesį, nepasotintos meilės alkį.
KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6. KADA? Gegužės 18 d. 19 val. KIEK? 13–23 litai.
KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5. KADA? Gegužės 22 d. 18 val. KIEK? 30–40 litų.
Maištas prieš visuomenę ir save
Pasiklydusi moteris
„Jaunas vynas“ – ne švelni išpažintis. Jis šokiruoja aštrumu. Į mažą miestelį atvyksta naujokas. Ištvėręs patyčias ir žiaurų krikštą, jis pamažu įsilieja į uždarą bendraamžių bendruomenę, kurioje kiekvienas bando atrasti ir subrandinti savo individualumą. Jie laužo taisykles ir kuria savo laisvės ir sąžinės kodeksą, kol nelaimė priverčia juos stoti į akistatą su savimi.
„Gupelė“ – istorija apie vienišą moterį, pasiklydusią prieraišumo, beviltiškos meilės ir nuolankumo labirinte. Tamara laiko save niekam tikusia. Tokį įsivaizdavimą pakursto ir jos vyras, vadindamas ją Gupele, žuvyte, kuri nereikalauja ypatingos priežiūros. Intriga prasideda tuomet, kai moteris namuose priima kitą vyriškį, visišką savo vyro priešingybę.
27
gegužės 16–22, 2013
idėjos laisvalaikiui
vejasi Kopenhagą Jei tik galiu – visada prie jų pri sijungiu ar padėdama organizuo ti, ar dalyvaudama. Puiki ir Vla dos Musvydaitės sekmadieninių treniruočių Gedimino prospek te iniciatyva. Tad veikti aktyviam žmogui tikrai yra ką“, – sakė ji. Pati Airinė keliones pagreitinti mėgsta dviračiu. Tiesa, ne Vilniu je, o Danijos sostinėje Kopenhago je, kurioje gyvena jos draugas. „Na, Vilnius su Kopenhaga kol kas šiuo atveju yra nepalyginami miestai. Ten dviračių transportas išplėtotas, dviračiui – visada pir menybė. O Lietuvoje tu žiūrėk, kad tik tavęs kas nors nepartrenktų sukdamas. Beje, neseniai Kopen hagoje teko dalyvauti viename ren ginyje, kur verslo atstovai pristatė savo idėjas. Vienas jų kalbėjo apie naujų dviračių takų Lietuvoje tie simą, tiesa, jis minėjo Klaipėdą. Nežinau, galbūt tai bus daroma ir Vilniuje, tačiau kol kas jokių idė jų nematėme. Bet tikrai jaučiame, jog dviračių populiarinimo inicia tyvų yra, – norėčiau, kad ateityje Vilnius taptų panašus į Kopenha
gą, kad dviračių takuose neatsiras tų elektros stulpų, kad čia nebū tų statomi automobiliai“, – vylėsi sportininkė. Didesnės bėdos Vilniuje profe sionaliems sportininkams, tokiems kaip pati Airinė. Grįžusi iš Ispani jos ji sako nežinanti, kur reikės tre niruotis, nes iki šiol tai darydavo Vingio parko stadione, kuris dabar tvarkomas. „Pagal planą jis turėtų būti su tvarkytas iki birželio pradžios, bet mes beveik neabejojame, kad tai neįvyks. Gali būti taip, kad stadio no neturėsime visą vasarą. Proble mų yra – norėtųsi tų bazių daugiau. Kalnų parke? Na, futbolininkams gal ten ir neblogai. Ten vyko mano pirmosios treniruotės, prieš kokį dešimtmetį. Tuomet gal ten ir bu vo įmanoma ką nors nuveikti, bet per tą laiką viskas išsiklaipė, išlū žo“, – apgailestavo lengvaatletė. Vilniečiams ji patarė būti dar ak tyvesniems ir sportuoti ne tik sa vaitgaliais – juk, pavyzdžiui, į dar bą vykti dviračiu didelių pastangų nereikia.
PRivalai dalyvauti!
Atsargiai – hipiai! Muzikantai, poetai ar šiaip maiš tautojai, įsispraudę į kliošines kelnes, šį penktadienį ir šeštadie nį sugrąžins Gedimino prospek tą į 7-ojo ir 8-ojo dešimtmečių lai kus, kai jis dar buvo paprasčiau sias Brodas.
Jei reikėtų įvardyti maestro Vy tauto Kernagio kartos „švenčiau siąją trejybę“, tai būtų muzika, kliošinės kelnės ir Brodas – tuo metis Lenino, dabar – Gedimi no prospektas. Praeito šimtmečio 8-ajame ir 9-ajame dešimtme čiuose čia susirinkę laisvos sielos žmonės muzikuodavo ar tiesiog klausydavosi „The Beatles“, „The Rolling Stones“ muzikos, dalyda vosi kultūrinėmis naujienomis, keisdavosi vinilinėmis plokštelė mis ar tiesiog „šlifuodavo“ nuo vieno iki kito prospekto galo. Trečius metus Vilniaus moky tojų namų iniciatyva vykstantis
muzikos mėgėjams
KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16. KADA? Gegužės 17 d. 19 val. KIEK? 32–52 litai.
Legendos: ant V.Kernagio suoliuko priešais Muzikos ir teatro akade
miją ir šiemet pagroti prisės jo bičiuliai – A.Kulikauskas ir kiti hipių kartos atstovai. Tomo Lukšio / BFL nuotr.
projektas „Vilniaus Brodas gyvas“ ir šiemet kviečia prisiminti laiko tarpį, davusį Lietuvai daugybę iš kilių muzikos, kino ir literatūros asmenybių. Gegužės 17 d. 15–16.45 val. vyks hipių eitynės Vilniaus Brodu nuo Katedros iki Lukiškių aikš tės, nuo 17 val. žymiausius XX a. paskutinių dešimtmečių pasau lio hitus atliks jaunieji ir vyres nieji hipiai.
aktyviems ir smalsiems
KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Kėdainių g. 1. KADA? Gegužės 18 d. 19 val. KIEK? 102–203 litai.
KUR? Kernavės kultūriniame rezervate, Kerniaus g. 4A. KADA? Gegužės 17 d. 21 val. KIEK? Nemokamai.
Gegužės 18 d. 12–20 val. vyks muzikiniai susitikimai ant V.Ker nagio suolelio, priešpiečiai su hi piais Brodo bufete, koncertai, spek takliai, bus skaitoma hipių laikų poezija, koncertuos Andriaus Ku likausko grupė, Ainis ir Gediminas Storpirščiai, Aidas Giniotis, Ind rė Dirgėlaitė, Juozapas Liaugaudas, Martynas Enčius.Veiks skaitykla,bu fetas, plokštelinė ir netgi fotoateljė. VD inf.
ne tik vaikams
KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3. KADA? Gegužės 19 d. 14 val. KIEK? 10–15 litų.
C.Orffo triumfai
Prancūzų šansonos princesė
Kelionė į legendinę Mozaikos Kernavę dirbtuvės
Nepakartojamas renginys, skirtas Lietuvos valstybinį simfoninio orkestro (LVSO) sezono pabaigai, suburs garsiausius atlikėjus ir kolektyvus – L.Bendžiūnaitę (sopranas), A.Janutą (tenoras), R.Urbietį (baritonas), L.Mikalauską (bosas), M.Bargailą (tenoras), Kauno valstybinį chorą ir. LVSO Koncerto programa grandiozinė – Carlo Orffo sceninių kantatų trilogija „Triumfai“.
Tų, kam patinka prancūzų šansonos ir bliuzo aistra, nuoširdumas ir subtilus erotizmas, laukia susitikimas su kylančia žvaigžde Emma Hamilton. Amelijos iš Monmartro išvaizdos, Édith Piaf ir Patricios Kaas talento dainininkė padovanos nuostabių dainų ir šiltą bendravimą.
Kernavės archeologinės vietovės muziejus pirmą kartą atvers duris „Muziejų nakčiai“ ir jos lankytojams. Paslaptingose muziejaus salėse plevens tolimos praeities dvasia, su jumis bendraus senieji „kernaviškiai“. Atvers duris ir edukacinė klasė, bus rodomi filmai, vyks žaidimai, viktorinos.
KUR? Klube „Gluck“, Upės g. 6. KADA? Gegužės 17 d. 20 val. KIEK? 34 litai.
KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Kėdainių g. 1. KADA? Gegužės 20 d. 19 val. KIEK? 44 litai.
KUR? Rotušės aikštėje. KADA? Gegužės 18 d. 13 val. KIEK? Nemokamai.
„Savaitgalis su pasaka“ – įvairaus amžiaus vaikams ir jų tėveliams skirtos kūrybinės dirbtuvės. Šio sekmadienio svečias – „Rasos mozaika“. Mažieji ne tik susipažins su mozaikos kūrimo paslaptimis, bet ir patys sukurs savo darbelį. O po dirbtuvėlių visų laukia animacinis filmas „Rifo pasaka 2“.
KUR? Žaislų muziejuje, B.Radvilaitės g. 7. KADA? Gegužės 21 d. 18 val. KIEK? 15 litų.
Balkaniška diskoteka
D.Geringo sugrįžimas namo
Prisijunk prie flashmobo
Etnokultūriniai žaidimai
Shantel pirmajam kilo idėja derinti elektroninės muzikos garsus su Balkanų pučiamųjų muzika. „Kas Balkanų muzikos gyvam atlikimui yra Goranas Bregovičius, tas balkaniškai diskotekai yra Shantel. G.Bregovičius balkanišką folklorą perkėlė į koncertų sales, Shantel pirmasis jį perkėlė į diskotekas“, – sako geriausiais alternatyviaisiais Lietuvos didžėjais pripažinti „Baltic Balkan“.
Violončelininko Davido Geringo sugrįžimas į Lietuvą – ypatinga šventė tiek jam pačiam, tiek klausytojams, tiek kolegoms muzikantams. Šį kartą D.Geringas pasirodys su savo draugais – pianistais Jascha Nemtsovu ir Petru Geniušu, klarnetininku Algirdu Budriu ir styginių kvartetu „Art vio“.
Prisijunkite prie „Soros International House“ organizuojamos akcijosflashmobo „Choras“. Muzika – puikus būdas vienyti žmones, skatinti jų bendravimą ir draugystę. Tereikia išmokti dainuoti „We are the world“ dainą ar tiesiog atsispausdinti žodžius. Pakvieskite draugų ir smagiai praleiskite laiką.
Etnomuzikologai grupės „Klingė“ nariai propaguoja senąsias liaudies tradicijas. Kartu su jais susipažinsime su tradiciniais lietuvių instrumentais, sužinosime, kaip kiekvienas instrumentas groja, kokį garsą skleidžia, pamuzikuosime, žaisime tradicinius žaidimus, pasimokysime dainelių bei šokių.
28
gegužės 16–22, 2013
skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS
Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.
Konkursai
Patikslinimas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija viešo konkurso būdu nuomoja negyvenamąsias patalpas Plotas kv. m
Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį Lt
L. Asanavičiūtės g. 27A
49,38
15
1 aukštas
Antakalnio g. 97
125,06
10
Pusrūsis
Prekybai optikos priemonėmis ir kitai susijusiai veiklai Komercinei ir prekybinei veiklai
12 372,35
1
Aikštelė
Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai
Aikštelė Šeimyniškių g. 23
1445
1
Aikštelė
Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai
J. Basanavičiaus g. 22
30,75
5
1 aukštas
Administracinei, paslaugų veiklai
Geležinio Vilko g. 5
128,75
1
Rūsys
Sandėliavimo veiklai
A. Goštauto g. 2
30
17
1 aukštas
Administracinei, komercinei veiklai
Švitrigailos g. 7
222,90
19
Administracinei, komercinei veiklai
Statybininkų g. 18, Molėtai
1390,27
1
Vilniaus g. 22
288,84
40
1 aukštas Sandėlis – 1368,27 kv. m, siurblinė – 22,0 kv. m, kiemo statiniai 1 aukštas ir rūsys
Maitinimo ir paslaugų veiklai
T. Vrublevskio g. 4
83,69
19
1 aukštas
Administracinei veiklai
Žalioji a. 3
20,48
2,45
2 aukštas
Administracinei veiklai
Žalioji a. 3
43,71
2,45
2 aukštas
Administracinei veiklai
Žirmūnų g. 143
91,20
1,4
Rūsys
Komercinei ir sandėliavimo veiklai
Adresas
Aikštelė prie Sausupio g. 19 namo
Konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3, 2 aukšte 214 kab., nuo 2013-05-20 iki 2013-05-28 9–11 val. Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2441, 211 2251, 211 2257, 211 2206. Konkurso dalyviai pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašytas turto (patalpų) adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“. Voke turi būti nurodyta: a) siūloma konkreti 1 kv. m patalpų nuomos kaina;
Karjera Siūlo darbą Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas. Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra). 1099290
Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentų atrankos posėdis vyks 2013 m. birželio 27 d. Išsami informacija apie konkursą paskelbta Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, svetainės nuoroda http://www.smm.lt/konkursai/vad_p.htm.
Trumpa patalpų charakteristika
b) konkurso dalyvis (asmens vardas ir pavardė bei asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas, telefono numeris, banko pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas); c) veiklos, atitinkančios nuomos sąlygas, aprašymas; d) juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir juridinio asmens įstatų kopija, patvirtinta antspaudu ir įgalioto atstovo parašu; e) dalyvio įsipareigojimas pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004-07-14 sprendiSienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus. Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m - nuo 7 Lt. Garantuojame. Konsultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt. 1107665
VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www. Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093198
Pradinis įnašas Lt
Patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį
1112244
Sandėliavimo veiklai
mu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį; f) dalyvio sutikimas su skelbiamomis nuomos konkurso sąlygomis. Patalpos išnuomojamos 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą. Konkursas įvyks 2013 m. gegužės 29 d., 10 val., Konstitucijos pr. 3 (2 a., 215 kab.). Konkurso dalyviai pateikia banko išduotą kvitą, kuriame pažymėta, kad kon-
Sveikatos ir grožio Norite sužinoti savo ateitį? Permainas gyvenime ar verslo sėkmę? Jaučiatės blogai, nerandate ligos? Kreipkitės į EKSTRASENSŲ MŪŠIO NUGALĖTOJĄ VANDĄ DARJINĄ, kuri gegužės 18 d. atvyksta į Vilnių. Ji ne tik nuspės Jūsų ateitį, bet ir diagnozuos ligas, rekomenduos gydymą. Tel. 8 687 86 047. 1112319
paskolos
Parduoda Nekilnojamąjį turtą Buitinės technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741. 1076329
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186. 1102211
Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1109813
Perka
8 641 99 000
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.
www.kaunakiemis.lt
1108332
Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.
Paslaugos
1098172
Statybos ir remonto
Kelionių
Dažome namus (medinius, tinkuotus) ir stogus. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 691 42 513. 1111615
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. Pirksiu 3 kambarių butą (vidurinis - vidinis, virtuvė izoliuota, be lifto, pageidautina su autonominiu šildymu). Tel. 8 647 13 040.
1106427
Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1068520
Registracija dėl apžiūros telefonu
205 5039 8 618 01 612 211 2251 211 2251 211 2251 211 2251 211 2441 211 2206 211 2206 211 2251 211 2206 211 2441 211 2441 211 2441 211 2251
kurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT27 4010 0424 0397 3788 AB DNB banke (kodas 40100) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui (įmonės kodas 188708377) sumokėjo pradinį įnašą, lygų paskelbtos pradinės patalpų nuomos 3 mėnesių kainai. Konkurso dalyviai (išskyrus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus) privalo su savimi turėti įgaliojimą atstovauti konkurse. Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pradinis įnašas yra grąžinamas.
Įvairūs INFORMACIJA apie „Ateities rajoninės katilinės (RK-8, Ateities g. 12, Vilnius) įrengimų rekonstrukcija, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)“ - azoto oksidų mažinimo priemonių įrengimas“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel. (8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas Ateities rajoninės katilinės (RK-8, Ateities g. 12, Vilnius) įrengimų rekonstrukcija, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ ES „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)“ azoto oksidų mažinimo priemonių įrengimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ateities g. 12, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Ateities rajoninės katilinės (RK-8, Ateities g. 12, Vilnius) įrengimų rekonstrukcijai – azoto oksidų mažinimo priemonių įrengimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 05 10 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7.-2398). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7378. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536. Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1112539
1058707
1108797
Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.
2013-05-27 10.00–10.30 val. 3752 2013-05-24 9.00–9.30 val. 37 118 2013-05-23 10.30–11.00 val. 4335 2013-05-23 10.30–11.00 val. 462 2013-05-21 11.00–11.30 val. 387 2013-05-23 10.00–10.30 val. 1530 2013-05-24 11.00–11.30 val. 12 706 2013-05-27 10.00–10.30 val. 4171 2013-05-23 9.30–10.00 val. 11 554 2013-05-24 12.00–12.30 4771 2013-05-22 10.30–11.00 2013-05-23 151 11.00–11.30 val. 322 2013-05-23 10.00–10.30 val. 2013-05-22 384 9.00–9.30 val. 2222
1112790
Vasaros sezono laikotarpiui reikalingos pardavėjos dirbti kurortiniame mieste. Privalumas: užsienio k., komunikabilumas. Apgyvendiname. Tel. 8 699 84 849.
Patalpų apžiūros laikas
Kita 2013 m. gegužės 16 d. 20 val. kviečiamas visuotinis DNSB S.Konarskio g. 8, Vilnius, narių susirinkimas, kuris vyks namo automobilių aikštelėje. 1106205
DĖL DVIEJŲ KONKURSŲ SKELBIMŲ „INFORMACINIUOSE PRANEŠIMUOSE“ ATITAISYMO Vilniaus miesto savivaldybės administracija atitaiso valstybinės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinių“ „Informaciniuose pranešimuose“ Nr. 37 2013 m. gegužės 8 d. paskelbtų konkursų biudžetinės įstaigos Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus ir viešosios įstaigos Grigiškių sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms eiti skelbimus: pirmojo skelbimo 2 pastraipoje įrašyti vietoj žodžių „Viešoji įstaiga Naujininkų poliklinika“ žodžius „Biudžetinė įstaiga Vilniaus priklausomybės ligų centras“. Pastraipos „Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui“ 3 punktą išdėstyti taip: „3. Turėti ne mažesnę kaip 3 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse“. Antrojo skelbimo 2 pastraipoje įrašyti vietoj žodžių „Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika“ žodžius „Viešoji įstaiga Grigiškių sveikatos priežiūros centras“. Pastraipos „Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui“ 3 punktą išdėstyti taip: „3. Turėti ne mažesnę kaip 1 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse“.
Rengiamas žemės sklypo Polocko g. 6 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2012-10-12 įsakymas Nr. A30-3142. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis adresu Vilnius Konstitucijos pr. 3 SĮ „VILNIAUS PLANAS“ 527 kab. tel.8 698 81 851 matininkas A.Kunigėlis. Informacija apie galutinę atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - logistikos centro praplėtimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Sausupio g. 15, Vilniaus m. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas — UAB ,,Sausupio projektai‘‘, Dvaro g. 43, Šiauliai, tel. 8 616 99 000. Galutinė atrankos išvada - atsakinga institucija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, priėmė galutinę išvadą Nr.(38-4)-VR-1.7-2054, kad logistikos centro Sausupio g. 15, Vilniuje, plėtrai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas. Pagrindiniai motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 02 05 raštu Nr. (12-37)-2-601 kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad neįvertinta, kad PŪV turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona 100 m techninio aptarnavimo įmonėms; neįvertintas su PŪV susijęs triukšmo ir oro taršos poveikis gretimoms gyvenamosioms teritorijoms; galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą – persvarstymo metu buvo argumentuotai atsakyta į Vilniaus VSC prašyme persvarstyti atrankos išvadą išdėstytus motyvus. Informacijoje atrankai yra įvertinti visi aspektai, PAV subjektai planuojamai ūkinei veiklai pritarė; PŪV numatoma veikiančio logistikos centro sklype, naujų teritorijų įsisavinimas nenumatomas; visos, tiek logistikos centro plėtros, tiek eksploatacijos metu susidarysiančios atliekos bus rūšiuojamos ir netinkamos antriniam pa-
29
gegužės 16–22, 2013
skelbimai naudojimui perduodamos atliekų tvarkytojams; nuotekos bus tvarkomos centralizuotai; paviršinės nuotekos nuo kietosios dangos prieš išleidžiant į centralizuotus tinklus bus valomos vietiniuose valymo įrenginiuose; planuojama ne mažiau kaip 10 % sklypo ploto skirti priklausomųjų želdinių formavimui; Vilniaus VSC 2013 04 16 raštu Nr. (12-37)-2-1794 pritaria, kad PŪV PAV neprivalomas. 1113177
INFORMACIJA apie parengtą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentą ir priimtą sprendimą. 1. Plano rengimo organizatorius: UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Baltijos akmuo“ 2. Plano pavadinimas: Sklypų prie Pilaitės pr., Vilniuje (kad. Nr.0101/0167:1967, 0101/0030:58, 0101/0167:1757) detalusis planas. 3. Detalaus plano tikslas – sujungti sklypus, nekeičiant sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeisti sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą, suformuoti sklypus infrastruktūrai. 4. Priimta SPAV atrankos išvada: išnagrinėjus vertinimo subjektų išvadas priimtas sprendimas – neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo. 5. Susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas ir raštu pateikti pasiūlymus galima UAB “Aplinkos projektai”, Smėlio g. 10, LT-10324 Vilnius, tel. 275 7900, darbo dienomis nuo 9 val. iki 12 val., 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 1113263
INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0031:352, Saltoniškių g. 2, Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A30-3727 dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Saltoniškių g. 2 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslai: padidinti ne daugiau kaip 6 (šešiais) arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius. Informaciją teikia: UAB „archiDELTA“, tel. 8 626 25 447, e. p. biuras@archidelta.lt. Su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti iki 2013 m. gegužės 31 d. plano rengėjo UAB „archiDELTA“ patalpose, Tilto g. 15, Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, galima teikti raštu planavimo organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui) iki 2013 m. gegužės 31 d. 1113101
Informuojame apie bendrąja tvarka pradėtą rengti sklypo Vytauto g. 57 (kad. Nr. 0101/0039:1389), ter. plotas – 0.0804 ha, Žvėryno sen., Vilniuje, detalųjį planą. Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 30-546; 2013 m. vasario 5 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, reg. Nr. A615-05-(2.15.1.7-AD4), ir 2013 04 26 planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-149(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, keičiamas žemės naudojimo pobūdis iš vienbučių ir dvibučių namų statybos (G1) į gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2). Planavimo organizatorius: UAB „RE Projektai“, Traidenio g. 38, Vilnius, tel. (8 5) 232 1691, e. paštas info@reprojektai.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „RV Grupė“, Kalvarijų g. 3, 415 kab., LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 275 4411, e. paštas romas@parkas.lt. Projekto rengimo terminas: iki 2014 m. III ketvirčio. Pastabas ir pasiūlymus teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui raštu per visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Informacija apie parengtą detalųjį planą ir viešojo svarstymo procedūras bus paskelbta vėliau vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklapyje. 1112322
Informuojame, kad 2013 05 28 d. nuo 10 val. bus atliekami žemės sklypo esančio Vilniaus m. sav. SB „Šilas“ F-4 skl., kad. Nr. 0101/0084:708 kadastriniai matavimai. Gretimo sklypo kad. Nr. 0101/0084:278, kviečiami suinteresuoti asmenys. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių 29, Vilnius, gm@geodeziniaimatavimai.lt Tel. (8 5) 260 1455. 1113262
Lietuvos metrologijos inspekcija skelbia viešąjį aukcioną parduoti ilgalaikį turtą, pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti: automobilis „Renault Kangoo“ 1.2 (pagamintas 1998 m.), kaina 1000 Lt, pasiteirauti tel. 8 687 19 949. Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 31 d. 10 val. Lietuvos metrologijos inspekcijos salėje (Tilto g. 17/Radvilų g. 4, Vilniuje). Neįvykus šiam aukcionui, pakartotinis vyks nurodytu adresu 2013 m. birželio 5 d. 10 val. Apžiūrėti parduodamą turtą galima 2013 m. gegužės 21, 23, 27 d. nuo 8 iki 17 val. susitarus nurodytu kontaktiniu telefonu Tilto g. 17/Radvi-
lų g. 4, Vilniuje. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 3 darbo dienas. Aukcionas dalyviams ir žiūrovams nemokamas. Už aukciono organizavimą atsakingas LMI Informacinių technologijų skyriaus viršininkas Andrius Sankauskas, tel. (8 5) 212 2236. 1111976
Parengtas 0,67 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/052:398) Geležinio Vilko g. 9A detalusis planas. Planavimo organizavimo pagrindas – 2013 01 18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1572013-02-04 ir trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-4 (3.1.36-MP). Planavimo organizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, miesto plėtros departamentas. Planavimo iniciatorius: UAB „Vandens Oazė“. Planavimo tikslas: patikslinti sklypo ribas prijungiant laisvos valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Skliauto Pėda“, Vokiečių g. 28-29, Vilnius, tel. (8 5) 231 4269, e. paštas gintaras.sernius@takas.lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 10 iki 2013 06 14 Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos patalpose (Savanorių pr. 49, Vilnius). Detaliojo plano pakartotinis viešas aptarimas vyks birželio 14 d. 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, patalpose, antrajame aukšte, 215 salėje. Pasiūlymus ir pastabas dėl detaliojo plano sprendinių teikti planavimo organizatoriui ir rengėjui iki viešo susirinkimo ir jo metu. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliojo plano rengimo terminas 2013 01 02-2013 12 24. 1111968
Pradedamas rengti apie 1 ha ploto teritorijos tarp Ukmergės ir S.Nėries gatvių (žemės sklypai, kadastro Nr. 0101/0008:57 ir 0101/0100:2005, bei greta sklypų esanti valstybinė žemė), Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 02 21 įsakymas Nr. 30-433 ir 2013 04 15 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-133(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, prijungti valstybinės žemės dalį, vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, pakeisti sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:2005) žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į kita), nustatyti planuojamos teritorijos komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą [K], prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį [K1], naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliuoju planu bus keičiami sklypo (kadastro Nr. 0101/0008:57) detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-771 (keičiamos sklypo ribos, teritorijos tvarkymo reglamentas). Bus atliekama atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui (SPAV) atlikti. Apie priimtą sprendimą vertinimo subjektai ir visuomenė bus informuoti teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB archiDELTA, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius. Informaciją teikia: detaliojo plano rengėjo atstovas Arūnas Kinderevičius, tel. 8 615 54 776, e. paštas biuras@archidelta.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipažinti nuo 2013 05 22 iki 2013 06 18 plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 05 iki 2013 06 18 plano rengėjo patalpose Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 19 16 val. plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teri-
torijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos. 1112833
Pranešame, kad 2013 m. gegužės 22 d. 10 val. Murlinės kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2008 05 09 įsakymu Nr. 2.3-5309-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Teresai Ulevič žemės sklypui Nr. 1064, rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0100:0406, savininkės Marijos Macevič paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę ‘’Matininkas’’, Rinktinės g. 5518, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt. 1111309
Pranešame, kad UAB „MJR“ 2013 gegužės 27 d. 10.00 val. atliks sklypo kad.Nr. 4103/0200:497, esančio Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus raj. sav. 17 sklypų nuo proj. nr. 1 iki proj. nr. 17 kadastrinius matavimus, po detalaus plano patvirtinimo. Kviečiame gretimų sklypų kad. nr. 4103/0200:511 ir kad. nr. 4103/0200:654 savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR“ adresas, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt. 1113251
Sodininkų bendrijos „Vokė“ vandenvietėje (Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r.) 2013 05 31 18 val. vyks bendrijos narių susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita ir jos tvirtinimas. 2. Bendrijos revizijos komisijos ataskaita ir jos tvirtinimas. 3. Bendrijos finansinė ataskaita ir jos tvirtinimas. 4. Bendrijos įstatų keitimas ir jų tvirtinimas. 5. Bendrijos valdybos ir jos pirmininko rinkimai. 6. Bendrijos revizijos komisijos ir jos pirmininko rinkimai. 7. 2013 05 01-2014 04 30 bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos aptarimas ir jos tvirtinimas. 8. Dėl bendrijos lėšų panaudojimo. 9. Dėl įvažiavimo ties pirmąja gatve įteisinimo ir galimo vartų pastatymo. 10. Dėl bendrijos bendro turto - dviejų vandens talpyklų panaudojimo. 11. Dėl vasaros šventės organizavimo. 12. Einamieji klausimai. Neįvykus susirinkimui, kitas susirinkimas ta pačia darbotvarke ir tuo pačiu adresu vyks 2013 06 15 11 val. SB „Vokė“ valdyba. 1112819
UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad bus atliekami kadastriniai matavimai piliečiams Aleksandrai Slonim, Eglei Minginaitei, Natalijai Pčelinsevai ir Leonidui Pčelincevui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4117/0100:0813, po detalaus skl. Nr. 20, 28, 21, 22, 23, 24, 39 (Pamiškės g. 59, 61, 82, 84, 86), Užugriovio k., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskrityje, ribos bus ženklinamos vietovėje š.m. gegužės 23 d. 9 val. Žemės sklypų ženklinimą ir kadastrinius matavimus atliks UAB ”Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai, tel. (8 5) 285 1183, geod. matininkas L.Karvelis, tel. 8 671 96 775. 1112413
Vadovaujantis 2012 11 23 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 90712, reg. Nr. AD-980-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kad. Nr. 4103/0100:1802, plotas 1,6300 ha, ir kad. Nr. 4103/0100:1084, plotas 0,3600 ha, esančių Švedų k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Michail Lipnevič, Renata Jurevičienė, Miroslavas Lipnevičius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, į. k. 300655884, adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: sujungti žemės sklypus. Keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios paskirties teritorijas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), bendro naudojimo teritoriją (B3) ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją (I2). Padalyti sklypą. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 18 iki 2013 07 18 Avižienių seniūnijos patalpose (Sudervės g. 9, Avižienių k., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 18 10 val. Avižienių seniūnijos patalpose. 1112953
30
gegužės 16–22, 2013
skelbimai
Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Informuojame,
kad dėl planinio elektros įrenginių remonto elektros energija bus išjungta šiems vartotojams: Adresas
Vilniaus miestas
Vilnius: Žemaitijos g. 9 Informacija elektros tiekimo ir vartojimo klausimais
tel.
1802
arba internete
www.lesto.lt
KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Data
Laikas
gegužės 22 d.
09-15 val.
A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt
„Keliauti drauge linksmiau!” Keliaujant trise – vienas keliauja nemokamai! AKCIJA PAŽINTINĖMS KELIONĖMS Į BELGIJĄ, GRAIKIJĄ, ISPANIJĄ, ITALIJĄ, KROATIJĄ, PORTUGALIJĄ, PRANCŪZIJĄ, TURKIJĄ, VOKIETIJĄ! 4. Kelionės išvykimo data iki 2013.05.31. Akcijos sąlygos: 5. Kelionės kaina užsakymui skaičiuojama 1. Galioja užsakymams, padarytiems nuo katalogo kainos. iki 2013 05 19 (imtinai). 6. Kuro mokestis skaičiuojamas 2. Kelionė užsakoma visiems vienu tik 2 keliautojams. metu, keliaujančiųjų maršrutas ir kelionės data sutampa. 3. Apgyvendinimas triviečiuose kambariuose. Daugiau informacijos www.krantas.lt
Orai
Vėjas 6–11 m/s
penktadienį +21
Artimiausiomis dienomis vietomis numatoma perkūnija, šils iki 28 laipsnių. Šiandien sušils iki 25 laipsnių šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis, kai kur numatoma ir perkūnija. Penktadienio naktį bus apie 15 laipsnių šilumos. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 25 ir 28 laipsnių šilumos. Numatomas nedidelis lietus, o šiauriniuose šalies rajonuose ir perkūnija.
20-oji metų savaitė. Saulė Jaučio ženkle.
Savaitgalio orai
+24
+23
Telšiai
Naktis
Šiauliai
+25
Klaipėda
+15
Panevėžys
+27
6
+22
+26
Šeštadienį
Tauragė
Naktis
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19
Vėjas (m/s)
Utena
+24
Diena
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+15 +13 +28 +24 +24 +17 +14 +27
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+17
+25
Vėjas (m/s)
+28
8
Vilnius
+26
+25 +19 +21 +20 +18 +25 +24 +24
Diena
Marijampolė
+23
SEkmadienį
Alytus
Naktis
Diena
+17
Vėjas (m/s)
+28
8
Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 16 d.
penktadienis, gegužės 17 d.
šeštadienis, gegužės 18 d.
sekmadienis, gegužės 19 d.
pirmadienis, gegužės 20 d.
antradienis, gegužės 21 d.
trečiadienis, gegužės 22 d.
Teka 5.11 Leidžiasi 21.20
Teka 5.09 Leidžiasi 21.22
Teka 5.08 Leidžiasi 21.24
Teka 5.06 Leidžiasi 21.26
Teka 5.05 Leidžiasi 21.27
Teka 5.03 Leidžiasi 21.29
Teka 5.01 Leidžiasi 21.30
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Jaunatis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
Mėnulis Priešpilnis
VARDAI: Andrius, Bitė, Melita, Vaidmantas, Vaidmantė
VARDAI: Bazilė, Gailė, Paskalis, Virkantas
VARDAI: Erdvilas, Rytė, Julita, Venantas
VARDAI: Celestina, Dangė, Dangis, Jovaišas, Jovaldas
VARDAI: Akvilė, Bernardinas, Eidvilė, Eidvinas, Eidvydas
VARDAI: Aldas, Teobaldas, Vaidevutis, Valentas
VARDAI: Aldona, Aldonas, Elena, Ilona, Julė, Julija, Rita
Tarptautinė jūros kiaulės (delfino) diena 1898 m. gimė lenkų kilmės art deco stiliaus dailininkė Tamara de Lempicka. 1905 m. gimė amerikiečių aktorius Henry Fonda. 1946 m. gimė kino režisierius Gytis Lukšas. 1953 m. gimė airių aktorius Pierce’as Brosnanas. 1956 m. gimė kompozitorius, kultūros veikėjas Faustas Latėnas. 1966 m. gimė JAV dainininkė Janet Jackson. 1983 m. gimė krepšininkas Mindaugas Katelynas. 1986 m. gimė amerikiečių aktorė Megan Fox. 1988 m. gimė krepšininkas Martynas Gecevičius.
Pasaulinė informacinės visuomenės diena Tarptautinė kovos su homofobija diena 1875 m. mirė žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius. 1880 m. gimė profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas Mykolas Romeris. 1904 m. gimė prancūzų aktorius Jeanas Gabinas. 1950 m. gimė kompozitorius Algirdas Martinaitis. 1959 m. gimė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas. 1961 m. gimė airių dainininkė ir kompozitorė Enya. 1982 m. gimė prancūzų krepšininkas Tony Parkeris.
Tarptautinė muziejų diena Tarptautinė žavėjimosi augalais diena 1799 m. mirė prancūzų dramaturgas Pierre’as Augustinas Caronas de Beaumarchais, komedijų „Figaro vedybos“ ir „Sevilijos kirpėjas“ autorius. 1911 m. mirė austrų kompozitorius Gustavas Mahleris. 1920 m. Lenkijoje gimė Karolis Wojtyła, 1978 m. jis tapo 264-uoju Romos popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1927 m. gimė aktorė Regina Varnaitė. 1938 m. gimė politikas Česlovas Juršėnas. 1939 m. gimė pianistė ir pedagogė Aldona Dvarionaitė.
Sekminės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena Pasaulinė Hepatito diena 1922 m. gimė dailininkė, scenografė Juzefa Čeičytė. 1946 m. gimė italų aktorius, serialo „Aštuonkojis“ pagrindinio vaidmens atlikėjas Michele Placido. 1949 m. gimė grupės „ZZ Top“ bosistas ir vokalistas Dusty Hillas. 1951 m. gimė dainininkas, dainų autorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis. 1959 m. gimė pianistė, muzikos pedagogė Mūza Rubackytė.
Kauno diena Pasaulinė metrologų diena 1506 m. mirė italų keliautojas Kristupas Kolumbas. 1648 m. mirė Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas Vaza. 1799 m. gimė prancūzų rašytojas Honoré de Balzacas. 1938 m. gimė aktorė Agnė Gregorauskaitė. 1944 m. gimė anglų dainininkas Joe Cockeris. 1944 m. gimė teatro režisierius Jonas Vaitkus. 1946 m. gimė JAV dainininkė ir aktorė Cher. 1980 m. gimė dainininkas Mantas Jankavičius. 1981 m. gimė Ispanijos futbolo rinktinės vartininkas Ikeras Casillasas.
Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena 1471 m. gimė vokiečių tapytojas, grafikas ir matematikas Albrechtas Düreris. 1563 m. mirė Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, lietuvių raštijos pradininkas. 1904 m. Paryžiuje įsteigta Tarptautinė futbolo federacija (FIFA). 1921 m. gimė rusų mokslininkas, Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas. 1932 m. amerikiečių pilotė Amelia Earhart tapo pirmąja moterimi lakūne, savarankiškai perskridusia Atlanto vandenyną. 1980 m. gimė australų dainininkas Gotye.
Tarptautinė biologinės įvairovės diena 1813 m. gimė vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris. 1859 m. gimė anglų rašytojas seras Arthuras Conanas-Doyle’is. 1885 m. mirė prancūzų rašytojas Victoras Hugo. 1951 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras Mečys Laurinkus. 1959 m. gimė JAV krepšinio treneris Davidas Blattas. 1964 m. gimė krepšinio treneris Ramūnas Butautas. 1970 m. gimė anglų modelis Naomi Campbell. 1987 m. gimė serbų tenisininkas, pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius.
2 9 3
8
3
4
6
6
9
1
2
6
2 6
Praėjusios savaitės sudoku atsakymai
1
9
8
5
7
8
5
3
5
7
1
9
7
2 6
7
5 2 1
8
5 2
ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
9
1 karštOJI linija: 212
7
3 2022
„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372
3
9 sunkus sudoku
lengvas sudoku
4 1
reklamos skyrius: 261
9
2
4
2
3
9
5
8
7
8
6
4
2
7
9
5
3
1
3
2
5
7
4
9
1
6
7
3
9
1
8
5
2
6
4
5
7
9
1
8
6
4
3
2
1
5
2
4
3
6
7
9
8
6
8
3
7
9
2
1
4
5
4
1
3
8
6
7
9
5
2
4
1
7
3
6
5
8
2
9
5
8
6
9
2
4
3
1
7
4
9
2
5
4
1
8
7
6
3
2
9
7
5
1
3
8
4
6
2
5
7
9
7
3 5
6
2 9
8
1 8
9
3
9
8
6
4
7
2
5
1
9
4
8
7
5
1
6
2
3
2
4
6
9
5
1
3
7
8
3
7
5
6
4
2
1
8
9
7
5
1
8
2
3
6
9
4
6
2
1
3
9
8
4
7
5
Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.
6 3654
MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372
Platinimo tarnyba: 261
1688
PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374
Prenumeratos skyrius: 261
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384
Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu
PR
1688
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.
Buhalterija: (8
46) 397 767
rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653
TODĖL, KAD ESU VILNIETIS
Savaitraštis miestui
Prenum e
ratos
akcija
2014 m .
t L 0 12
t L 4 8 tik Dovanos prenumeratoriams! Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės
Akcija vyksta iki birželio 26 d.
Prenumeruoti galima redakcijoje A.Smetonos g. 5, Vilnius, (įėjimas iš dešinės pastato pusės, darbo laikas: darbo dienomis 8–17 val.), internetu www.diena.lt/savaitrastis arba www.prenumerata.lt Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726, e. paštu prenumerata@vilniausdiena.lt.
AB Lietuvos pašto skyriuose prenumeruoti akcijos kaina nebus galima.