2013-05-16 Vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Viskas, ką reikia žinoti 2013 m. vasarą

gegužės 16–22 d., 2013 m. Nr. 20 (1521)

išeina ketvirtadieniais UŽ KA DRO ŠEimyniŠ BTV S KAi p A E zOnA S

2 Lt

lyDim AS

šaKiai sai Zara

Nr. 20

TV HE ROJU S

anyK as Kaun ai

Biršto nas

D

dvaisdaieji rengi ros niai

drus KininK

priedas

traK ai

Vilniu s

2013 m.

igna lina

dŽIAU Gy­ve GS­MAS ­ ­ntI

ščiai

Šiandien su

te PR levizij

GeGu oGRAM os žės 1 os 8–24 d.

Tiraža s 34

Klaipė

da

pala nga

nering a

Gul­binų kvar­ta­lo mįslė

S

Į TV3UG­RĮ­ šou grįžta pŽI­MA „Mei S lės trasimatym ikam pis“ ų

Bend­ra­dar­bia­vi­mas su mi­ nist­re B.Vėsai­te ki­toks. Bu­vo ga­li­ma su­pras­ti, kad ji ma­nys, jog esu „Žy­liaus žmo­gus“.

490

„In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ va­dovė Mil­da Dar­gu­žaitė

8p.

miestas

2, 3p.

Vil­nius šį sa­vait­galį ūš Ši sa­vait­galį vil­n ie­č iams ir mies­ to sve­čiams liūdė­t i ne­teks: sos­t inę dre­bins Gatvės mu­z i­kos die­na, ki­ taip į maistą kvies pa­ž velg­t i ža­l ia­ val­g ystės fes­t i­va­l is, o mu­z ie­jai at­ vers du­ris lan­ky­to­jams visą naktį.

Miestas

5

2p.

Lu­kiš­kių aikštės int­ri­gos

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Ša­lia Vil­niaus esan­čio Gul­binų eže­ro pa­krantė­je jau keletą metų ne­ty­la sta­tybų triukš­ mas. Ne­ty­la ir kal­bos, kad ten bu­vu­sios vaikų sto­vyk­los te­ri­to­ri­jo­je dygs­ta ne nau­ja poil­sia­vietė, kaip nu­ma­ty­ta pa­gal įsta­ty­mus, o nau­ja tur­čių oazė, ku­ri ne­va net jau tu­ri pa­va­di­nimą – Her­mio kvar­ta­las. Kur tie­sa? Iš­siaiš­kin­ti su­dėtin­ga, nes kvar­ta­las ir in­ for­ma­ci­ja apie jį sau­go­ma, tar­si tai būtų CŽV kalė­ji­mas. diena.lt

Sportas

Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ tre­ ne­ris Ri­mas Kur­ti­nai­tis apie Lie­tu­vos krep­ši­nio lygą: „Tai kaž­ko­kia ne­sąmonė. Rei­kia keis­ti ab­so­liu­čiai visą da­bar­tinę va­do­vybę.“ 16p.

Sa­vait­ga­lis Ko­kios jos, tos „Si­dab­rinės gervės 2013“ lau­reatės? Išs­kir­ti­niai in­ter­ viu su re­ži­sie­re Kris­ti­na Buo­žy­ te ir jos ro­man­ tinė­je moks­ linės fan­tas­ti­kos dra­mo­je „Au­ ro­ra“ pa­grin­ dinį vaid­menį at­li­ku­sia ak­to­re Jur­ga Ju­tai­te.

17–19p.

Prenum e

Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

*Prenumeruojant 2014 m. už 84 Lt.

ratos

akcija

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

2014 m .

t L 7 k i t mėnesiui* Daugiau informacijos 32 p.

2

gegužės 16–22, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ža­lia­val­giai: vis­ką rei­kia da­ry­ti sai­kin­gai Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Pi­cos, su­muš­ti­niai, la­za­ni­jos, su­ šiai, tor­tai, šo­ko­la­dai – vi­sa tai val­ go ir ža­lia­val­giai? Tie, ku­rie tuo ne­ti­ki, kvie­čia­mi ap­si­lan­ky­ti šeš­ ta­die­nį Rūd­nin­kų skve­re vyk­sian­ čia­me ža­lia­val­gių fes­ti­va­ly­je.

Šeš­tus me­tus ža­lia­val­gys­tę pro­ pa­guo­jan­ti Gra­ži­na Gum tvir­ ti­no, kad ža­lią mais­tą val­gan­tis žmo­gus yra svei­kes­nis ir ener­ gin­ges­nis, tik svar­bu vi­sa tai da­ ry­ti be fa­na­tiz­mo.

– Ko­kia yra ža­lia­val­gys­tės es­ mė, kam ji rei­ka­lin­ga?

– Kai val­gai dau­giau ža­lio mais­ to, or­ga­niz­mas yra svei­kes­nis, tu­ri dau­giau ener­gi­jos, nes ma­žiau jos su­nau­do­ja sun­kiam mais­tui virš­ kin­ti. Žmo­gus tam­pa ener­gin­ges­ nis, žva­les­nis, tu­ri dau­giau op­ ti­miz­mo, ge­rai jau­čia­si, ma­žiau ser­ga, ne­šo­ki­nė­ja jo spau­di­mas.

Tai vi­sa­ver­tė mi­ty­ba, nes or­ga­ niz­mas gau­na pa­kan­ka­mai mais­ to me­džia­gų.

– Bet pa­grin­dą vis tiek tu­ri su­ da­ry­ti ža­lias mais­tas? Gal ga­ li­te pa­teik­ti jo pa­vyz­džių?

– La­bai re­ko­men­duo­ja­me į ra­cio­ną di­džią­ją da­lį įtrauk­ti ža­lio mais­to, sta­tis­tiš­kai žmo­nės la­bai ma­žai jo val­go. Mū­sų mi­ty­bos re­cep­tai ana­ lo­giš­ki tra­di­ci­niams. Pa­vyz­džiui, tu­ri­me ma­ka­ro­nus, bet jie ga­mi­ na­mi iš cu­ki­ni­jų ir yra ne­ver­da­ mi. La­za­ni­ja – jai pa­ga­min­ti nau­ do­ja­me dar­žo­ves, rie­šu­tus, sėk­las.

Tu­ri­me ir pi­cą, bet ne­nau­do­ja­me kep­tų pa­plo­čių, o juos da­ro­me iš dar­žo­vių bei sėk­lų ir džio­vi­na­me.

Už­de­da­me ko­kio sau­lėg­rą­žų ar­ba rie­šu­tų sū­rio. Da­ro­me po­mi­do­ rų sū­rį, dar vi­so­kių dar­žo­vių pri­ de­dam. La­bai so­tūs ir ska­nūs yra ža­lia­val­giš­ki su­muš­ti­niai, jų pa­ra­ ga­vę žmo­nės sa­ko, kad tik­rai ne­ ką pra­stes­ni už įpras­tus (šyp­so­si).

Mū­sų duo­na džio­vi­na­ma. Ga­min­ da­mi su­šius vie­toj ry­žių mai­šo­me sau­lėg­rą­žas su bal­taisiais ri­di­kais, de­da­me įvai­rių dar­žo­vių. Tik­rai la­bai ska­nu.

Teo­ri­jos čia daug, bet šios mi­ ty­bos es­mė – kai žmo­gus pa­val­go to­kio mais­to, la­bai greit įgau­na tą ge­rą sa­vi­jau­tą, ne­si­jau­čia mie­ guis­tas, ne­rei­kia ir ka­vos.

– O ža­lia­val­giai ka­vą var­to­ja?

Ar ir­gi ją kei­čia­te kuo nors ki­ tu?

– Nė­ra to­kio – var­to­ji ar ne­var­to­ji, kas kaip no­ri. Čia nė­ra jo­kių griež­ tų ri­bų. Vie­ni į sa­vo ra­cio­ną įtrau­ kia 20, ki­ti – 30 pro­c. vir­to mais­ to. Ki­ti ža­lia­val­giai pa­pil­do­mai dar val­go ža­lią žu­vį, ža­lius kiau­ ši­nius, ge­ria pie­ną. Svar­biau­sia – kad tas mais­tas ne­bū­tų įkai­tin­tas iki 42 laips­nių, nes ta­da žūs­ta gy­ vie­ji fer­men­tai ir vi­ta­mi­nai.

– Vie­ni val­go vie­nus pro­duk­ tus, ki­ti – ki­tus, į ko­kias rū­šis skirs­to­mi ža­lia­val­giai?

– Yra ve­ga­nai, ku­rie vi­siš­kai at­ si­sa­ko gy­vu­li­nės kil­mės pro­duk­ tų. To­kia mi­ty­ba la­bai tin­ka žmo­ nėms, gy­ve­nan­tiems Pie­tų ša­ly­se.

Jiems pa­pras­čiau jos lai­ky­tis, nes vi­sus me­tus tu­ri pri­no­ku­sių vai­ sių, dar­žo­vių.

Ve­ge­ta­rai į sa­vo mi­ty­bą įtrau­ kia pie­ną. Dau­giau mū­sų kli­ma­ to zo­nai, ypač žie­mą, tin­kan­ti ža­ lia­val­gys­tė, kai įtrau­kia­ma žu­vies, tik, aiš­ku, ji tu­ri bū­ti ne­kep­ta, val­ go­mi ir ža­li kiau­ši­niai.

– Pra­kal­bo­te apie žie­mą. Šį­ met vė­la­vo pa­va­sa­ris – kuo mai­ti­no­si ža­lia­val­giai?

– Oi, mes vis­ko esa­me pri­si­gal­vo­ję (šyp­so­si). Adap­tuo­ja­mės prie sa­vo kli­ma­to są­ly­gų. Tu­ri­me ūki­nin­kę, ku­ri au­gi­na sau­lėg­rą­žų dai­gus, vi­ są žie­mą juos de­da­me į kok­tei­lius, sa­lo­tas vie­toj olan­diš­kų špi­na­tų. Žie­mą dau­giau var­to­ja­me šak­nia­ vai­sių. Jų yra la­bai daug, tik esa­ me juos pa­mir­šę. Se­no­vė­je žmo­nės daug jų var­to­jo: griež­čių, ka­lia­ro­ pių, ro­pių, bu­ro­kų. Daug var­to­ja­ me ir fer­men­tuo­to mais­to – rau­ gin­tų ko­pūs­tų, rau­gin­tų bu­ro­kė­lių, da­ro­me sau­lėg­rą­žų sū­rius, sė­le­nų duo­ne­les. Tu­ri­me ir ža­lia­val­giš­kų tor­tų, jie la­bai ska­nūs. Tik ga­mi­ na­mi be mil­tų, kiau­ši­nių ir be cuk­ raus, ne­ke­pa­mi. Cuk­rų kei­čia­me, pa­vyz­džiui, da­tu­lė­mis.

– Ką bū­ti­na ži­no­ti žmo­gui, no­ rin­čiam tap­ti ža­lia­val­giu?

– Svarbiausia – nesiimti dras­tiš­ kų prie­mo­nių. Pe­rei­ti prie ža­lia­ val­gys­tės rei­kia pa­ma­žu. Blo­gai, kad žmo­nės daž­nai fa­na­tiš­kai į tai puo­la. Jie ne­ži­no nei re­cep­tų, nei pro­duk­tų, ko or­ga­niz­mui rei­kia, ko ne, bū­na ne­pa­val­gę, jun­ta al­kį.

Pa­ma­ty­ti: tech­ni­nę kon­kur­so spe­ci­fi­ka­ci­ją ati­tin­kan­tys pro­jek­tai eks­po­nuo­ja­mi Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Ko­le­gi­jų

Paminklo pro­jek­tas ke­lia Net pu­sė kon­kur­se dėl Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mo įam­ ži­ni­mo Lu­kiš­kių aikš­tė­je da­ly­va­vu­sių pro­jek­tų – at­mes­ti. Me­ni­nin­ kai kal­ti­na kon­kur­są ren­gu­sią Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ją ne­skaid­ru­ mu, o šios at­sto­vai tai nei­gia, bet vis dėl­to kon­kur­są su­stab­dė.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Že­ria ai­bę įta­ri­mų

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė, jog at­mes­ti 14 iš 28 pa­teik­tų pro­jek­tų.

Jie esą nea­ti­ti­ko kon­kur­so tech­ni­ nės spe­ci­fi­ka­ci­jos bei ki­tų są­ly­gų ir to­liau ne­bus svars­to­mi. Šis spren­di­mas su­kė­lė iš kon­kur­ so iš­kri­tu­sių me­ni­nin­kų pa­si­pik­ti­ ni­mą, įta­ri­mų ban­gą, kad me­ni­nės idė­jos pro­jek­tų ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ja vei­kė ne­skaid­riai.

Vie­no at­mes­tų pro­jek­tų au­to­ rius ži­no­mas skulp­to­rius Kęs­tu­tis La­naus­kas tvir­ti­na, kad jau pa­čio­ je kon­kur­so pra­džio­je jam ne vis­kas at­ro­dė skaid­ru. „Į ver­ti­ni­mo ko­mi­si­ją ne­priim­tas nė vie­nas skulp­to­rius. Ki­tas įdo­ mus fak­tas yra tai, kad, li­kus vos 24 va­lan­doms iki kon­kur­so pa­bai­ gos, ter­mi­nas bu­vo pa­keis­tas: ga­ lu­ti­nė da­ta iš ko­vo 8 d. per­kel­ta į ba­lan­džio 26 d.“, – tvir­ti­no K.La­ naus­kas.

Be to, dar­bai at­mes­ti esą dėl blo­ gai nu­ro­dy­tos da­tos ir pro­jek­tuo­se

miestas per savaitę

ne­nu­ro­dy­tų bū­si­mos skulp­tū­ros ap­švie­ti­mo de­ta­lių, o tai, me­ni­nin­ ko ma­ny­mu, nė­ra es­mi­niai me­ni­nio pro­jek­to kri­te­ri­jai.

Ga­liau­siai kū­rė­jų pa­si­pik­ti­ni­ mą su­kė­lė rei­ka­la­vi­mas da­ly­viams pa­teik­ti pa­žy­mą, kad ne­bend­ra­dar­ bia­vo su KGB.

Ne­ga­liu teig­ti, kad tai bu­vo pa­da­ry­ta ty­ čia, ta­čiau ap­lin­ky­ bės įtar­ti­nos.

ly­gos su­da­ry­tos taip, kad žmo­nės ver­čiau ap­si­spręs­tų ne­da­ly­vau­ti.

Blo­ga priė­mi­mo tvar­ka, nė­ra są­ ly­gų ša­lia pa­si­sta­ty­ti au­to­mo­bi­lį, eks­po­na­vi­mas nea­ti­tin­ka rei­ka­la­ vi­mų, o ap­žiū­rė­ti eks­po­zi­ci­ją ga­li­ ma tik mi­nis­te­ri­jos nu­ro­dy­tu lai­ku.

Ko­dėl eks­po­zi­ci­jai ne­su­ras­ta vie­ša erd­vė?“ – svars­to me­ni­nin­kas.

Pa­sak K.La­naus­ko, pa­si­gir­do ir gan­dų apie su­ga­din­tus ki­tų me­ni­ nin­kų dar­bus, ku­rie jau eks­po­nuo­ ja­mi mi­nis­te­ri­jos pa­si­rink­to­je sa­ lė­je. „Ne­ga­liu teig­ti, kad tai bu­vo pa­da­ry­ta ty­čia, ta­čiau ap­lin­ky­bės įtar­ti­nos“, – sa­kė K.La­naus­kas.

Neįž­vel­gia są­moks­lo

Ver­čia ne­da­ly­vau­ti?

Šiuo me­tu tech­ni­nę kon­kur­so spe­ ci­fik ­ a­ci­ją ati­tin­kan­tys dar­bai yra eks­po­nuo­ja­mi Kul­tū­ros mi­nis­ te­ri­jos Ko­le­gi­jų sa­lė­je. Bet ir toks spren­di­mas su­lau­kė K.La­naus­ ko kri­ti­kos, nes su­si­pa­žin­ti su jais ne­va ga­li tik ne­di­de­lė vi­suo­me­nės da­lis. „At­vy­kus į pa­čią Kul­tū­ros mi­ nis­te­ri­ją, te­ko pa­ste­bė­ti: vi­sos są­

Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos Pro­fe­sio­ na­laus me­no sky­riaus vy­riau­sio­ ji spe­cia­lis­tė Ja­ni­na Kru­šins­kai­tė tei­gė, kad pir­ma­sis kon­kur­so eta­ pas bu­vo vyk­do­mas ano­ni­miš­kai ir tik pa­tys me­ni­nin­kai kal­ti, kad ne­ pa­si­rū­pi­no įvyk­dy­ti vi­sų ke­lia­mų tech­ni­nių kon­kur­so rei­ka­la­vi­mų, „Kon­kur­so da­ly­viai tu­rė­jo pa­ teik­ti du aiš­kiai pa­žy­mė­tus vo­kus: pir­ma­ja­me iš jų tu­rė­jo bū­ti pri­sta­

2013 05 09 2013 05 15

Ket­vir­ta­die­nis

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius pra­dė­jo ak­ci­ją „Dau­giau erd­vės kie­muo­se“, per ku­rią kont­ro­liuos, ar kie­muo­se nė­ra pa­lik­ta ne­be­nau­do­ja­ mų trans­por­to prie­mo­nių. Gy­ven­to­jams, ku­rie ne­pa­si­rū­pi­nę ne­be­nau­do­ja­mo­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis, ga­li bū­ti skir­ ta bau­da nuo 250 iki 500 li­tų. Pa­kar­to­ ti­nai ga­li bū­ti skir­ta bau­da nuo 500 iki 1000 li­tų kon­fis­kuo­jant ar­ba ne trans­ por­to prie­mo­nę. Pra­neš­ti apie kie­muo­se pa­lik­tas neeksp­loa­tuo­ja­mas trans­por­to prie­mo­nes ga­li­ma e. pa­štu vie­so­ji.tvar­ ka@vilnius.lt ar­ba tel. 219 7948 ar 112.

Į Vil­niaus mo­ky­to­jų na­mų kie­me­lį vi­dur­ die­nį gau­siai pri­gu­žė­jo šei­mų. Maž­daug 70 šei­mų iš vi­sos Lie­tu­vos at­vy­ko į ket­ vir­tus me­tus ren­gia­mą „Me­tų gau­sios šei­mos“ šven­tę. Jo­je paaiš­kė­jo kon­kur­ so nu­ga­lė­to­jai. Šie­met sėk­mė šyp­so­jo­si plun­giš­kiams – ten gy­ve­nan­čios šei­mos užė­mė pir­mas dvi pri­zi­nes vie­tas. Me­tų gau­sios šei­mos ti­tu­las ati­te­ko Li­nos ir Vik­to­ro Jan­kaus­kų šei­mai, au­gi­nan­čiai pen­kis vai­kus. Ori­gi­na­liu pri­si­sta­ty­mu pa­si­žy­mė­ju­si šei­ma sa­kė mėgs­tan­ti vis­ ką da­ry­ti kar­tu – ke­liau­ti, tvar­ky­ti ap­lin­ ką ir ki­taip pra­mo­gau­ti.

Ka­ro­li­niš­kės ta­po šu­nų ir jų šei­mi­nin­kų su­si­bū­ ri­mo vie­ta. Čia tra­di­ciš­ kai suor­ga­ni­zuo­ta „TO­TO fies­ta“, ku­rio­je ke­tur­ko­ jai ga­lė­jo pa­de­monst­ ruo­ti sa­vo su­ge­bė­ji­mus ir pa­ko­vo­ti dėl ap­do­va­ no­ji­mų. Įdo­mių triu­kų mo­ kan­tys šu­nys ga­lė­jo da­ ly­vau­ti ta­len­tų šou „Šlo­ vės mi­nu­tė“, su ki­tais šu­ni­mis ir jų šei­mi­nin­

3

gegužės 16–22, 2013

miestas

7p.

Sereikiškių parko romantika.

Drau­giš­ka Gatvės mu­zi­kos die­na Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė Šeš­ta­die­nį Vil­nius pa­skęs mu­zi­ kos gar­suo­se. Dau­gy­bė mu­zi­kan­ tų, pa­siė­mę sa­vus inst­ru­men­tus, išeis gro­ti į gat­ves – juk tai Gat­vės mu­zi­kos die­na!

sa­lė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

ia aist­ras ty­tas es­mi­nis pa­siū­ly­mas, pro­jek­ to me­ni­nė idė­ja, de­vi­zas ir są­ma­ta, o ant­ra­ja­me – do­ku­men­tai ir įra­šai, ku­riais re­mian­tis ga­li­ma nu­sta­ty­ti, kas yra pro­jek­to au­to­riai. Bu­vo at­ ve­jų, kai me­ni­nin­kai su­mai­šė vo­kų žy­mė­ji­mą ir au­to­rys­tė paaiš­kė­jo iš­ kart“, – kal­bė­jo Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos at­sto­vė.

Pa­sak J.Kru­šins­kai­tės, pa­teik­ to­se kon­kur­so są­ly­go­se aiš­kiai nu­ ro­dy­ta, kad tuo at­ve­ju, kai pa­žei­ džia­mas ano­ni­miš­ku­mas, da­ly­vių ver­tin­ti ne­be­ga­li­ma. „Kai ku­rie me­ni­nin­kai neį­vyk­dė ir ki­tų rei­ka­lau­ja­mų są­ly­gų: ne­nu­ ro­dy­ti pro­jek­to skulp­tū­rų pa­va­di­ ni­mai, neap­tar­tos skulp­tū­rų ap­ švie­ti­mo są­ly­gos, neat­siž­velg­ta, ar to­je vie­to­je eg­zis­tuo­ja koks nors par­ti­za­no ka­pas“, – to­kius tech­ni­ nės spe­ci­fik ­ a­ci­jos pa­žei­di­mus var­ di­jo pa­šne­ko­vė.

O kon­kur­so ter­mi­nas bu­vo pra­ tęs­tas esą dėl vi­siš­kai ob­jek­ty­vių prie­žas­čių: kon­kur­sas pra­dė­tas dar spa­lio mė­ne­sį ir žmo­nės, ku­ rie da­ly­va­vo pir­mi­nia­me kon­kur­so or­ga­ni­za­vi­mo eta­pe, mi­nis­te­ri­jo­je jau ne­be­dir­ba, tad bū­ti ko­mi­si­jos na­riais tei­sės ne­tu­ri. To­dėl, pa­sak J.Kru­šins­kai­tės, mi­nis­te­ri­ja pri­va­ lė­jo iš nau­jo su­da­ry­ti ver­ti­ni­mo ko­ mi­si­ją.

Vis dėl­to Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja šiuo me­tu su­stab­dė kon­kur­są dėl gau­tų skun­dų. Kol šie ne­bus iš­nag­ ri­nė­ti, kon­kur­sas ne­bus tę­sia­mas.

kais su­si­rung­ti Pa­na­šiau­ sių­jų kon­kur­se. Di­zai­ne­rio gys­le­lę tu­rin­tys šu­nų šei­ mi­nin­kai ga­lė­jo iš anks­to pa­puoš­ti ke­tur­ko­jus sa­ vo siū­tais dra­bu­žiais ir su­da­ly­vau­ti ma­dų šou.

Grei­ti ir vik­rūs šu­ nys, mo­kan­tys at­ neš­ti ka­muo­liu­ ką, ga­lė­jo jė­gas i š ­m ė ­g i n t­ i „Čiupk ir bėk“ rung­ty­je.

Nuo 2007-ųjų ge­g u­ž ės pir­m ą, vė­liau – ir tre­čią sa­vait­ga­lį dai­ nų au­to­riaus, at­li­kė­jo And­riaus Ma­m on­to­vo kvie­t i­m u pro­fe­ sio­na­lūs mu­zi­kan­tai bei mė­gė­ jai plūs­te­l i į Vil­n iaus ir Lie­t u­ vos mies­tų bei mies­te­lių gat­ves, kie­mus, skve­rus ir aikš­tes. Ap­si­ gink­la­vę įvai­riais mu­zi­kos inst­ ru­men­tais jie gro­ja ro­ką, kla­si­ką, džia­zą, avan­gar­dą, folk­lo­rą, mu­ ša Af­ri­kos rit­mus. Šį­kart Vil­niu­je sos­ti­nės gy­ven­ to­jams ir sve­čiams gros net 223 mu­zi­kan­tai. Dau­ge­liui jų ši die­na yra šven­tė, o kuo ši die­na ypa­tin­ ga pa­čiam jos su­ma­ny­to­jui? „Tai tie­siog ge­ra die­na, pil­na mu­zi­kos ir drau­giš­kos at­mos­fe­ros.

Man pa­tin­ka, kad gat­vė­se at­si­ran­ da dau­giau be­si­šyp­san­čių žmo­nių ir po­zi­ty­vo, ku­rio mums kar­tais taip trūks­ta“, – li­kus ke­tu­rioms die­noms iki Gat­vės mu­zi­kos die­ nos sa­kė A.Ma­mon­to­vas.

Gat­vės mu­zi­kos die­na nė­ra vien gat­vės mu­zi­kan­tų die­na. Tą­dien gro­jan­čių gat­vė­je ar ku­ria­me nors

skve­re ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir gar­sių at­li­kė­jų. Ta­čiau šią die­ną sce­nos gat­vė­se ne­sta­to­mos, tiks­las – kad vi­si gro­tų ant grin­di­nio. „Tai yra ren­gi­nys, per ku­rį bet kas ga­li tap­ti gat­vės mu­zi­kan­tu.

Mes, kaip or­ga­ni­za­to­riai, kvie­ čia­me vi­sus tap­ti gat­vės mu­zi­ kan­tais – tiek mė­gė­jus, tiek pro­ fe­sio­na­lus. Dėl to kar­tais ten­ka gin­č y­t is su no­r in­č iais sta­ty­ ti sce­nas, nes kaip tik no­ri­si pa­ kvies­ti nu­lip­ti nuo sce­nos ir mu­ zi­kuo­ti ant grin­di­nio“, – aiš­ki­no A.Ma­mon­to­vas ir pri­dū­rė, kad da­ly­vau­jan­tys šia­me ren­gi­ny­je pui­kiai ži­no, kas yra Gat­vės mu­ zi­kos die­na, jei kam nors ne­tin­ ka, kad ne­bus sce­nos, tas ir ne­ da­ly­vau­ja. Šį­met Gat­vės mu­zi­kos die­na ge­gu­žės 18-ąją vyks ne tik Lie­tu­ vos sos­ti­nė­je, bet ir aš­tuo­nio­li­ko­ je ki­tų ša­lies mies­tų bei mies­te­lių: Kau­ne, Klai­pė­do­je, Šiau­liuo­se, Pa­ne­vė­žy­je, Tel­šiuo­se, Tau­ra­gė­ je, Ute­no­je, Jo­na­vo­je, Ši­lu­tė­je, Vil­ka­viš­ky­je, Vi­sa­gi­ne, Va­rė­no­ je, Tra­kuo­se, Ni­do­je, Pa­lan­go­je, Kur­šė­nuo­se, Ma­žei­kiuo­se ir Rad­ vi­liš­ky­je. Šeš­ta­die­nį mu­zi­kan­tus į gat­ves pa­kvies ir ki­tų ša­lių mies­tai: Ry­ga, Ta­li­nas, Sankt Pe­ter­bur­gas, Mins­ kas, praė­ju­siais me­tais pri­si­jun­gęs Tbi­li­sis.

223

mu­zi­kan­tai gros Vil­niaus gat­vė­se.

Įžy­my­bė: Gat­vės mu­zi­kos die­nos įkvė­pė­jas A.Ma­mon­to­vas šeš­ta­die­

nį tra­di­ciš­kai ne­pra­leis pro­gos tap­ti gat­vės mu­zi­kan­tu.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Savaitgalį mu­zie­jai vėl ne­mie­gos Vi­so­je Eu­ro­po­je mi­ni­ma „Mu­zie­ jų nak­tis“ Vil­niu­je vir­to mu­zie­jų sa­vait­ga­liu. Dau­giau­sia dė­me­sio mu­zie­jai šie­met skirs 1863 m. su­ ki­li­mui.

Pro­ga: įpras­tai po dar­bo va­lan­dų du­ris už­ve­rian­tys mu­zie­jai „Mu­zie­

jų nak­tį“ ga­lės bū­ti lan­ko­mi net ir po vi­dur­nak­čio.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ge­gu­žės 17-ąją „Mu­zie­jų nak­ties“ ren­gi­nius pra­dės Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­kos ir ki­no mu­zie­jus – čia nuo 19 val. lan­ky­to­jai kvie­čia­mi į kon­cer­tą „Šok fla­men­ko mu­zie­ jaus nak­tį“, po jo – pa­si­žval­gy­ti po mu­zie­jų. Ge­gu­žės 18 d. Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jus ir Tus­ku­lė­nų rim­ ties par­ko me­mo­ria­li­nis komp­ lek­sas ren­gia at­vi­rų du­rų die­ną – pa­ma­ty­si­te bu­vu­sį KGB vi­daus ka­lė­ji­mą, Tus­ku­lė­nų dva­rą, kop­ly­ čią-ko­lum­ba­riu­mą. Lie­tu­vos ak­lų­ jų is­to­ri­jos mu­zie­jus kvies su­si­pa­ žin­ti su ne­re­gių pa­sau­liu, pa­žin­ti Brai­lio raš­tą ir ne­tgi iš­ban­dy­ti dik­ to­riaus spe­cia­ly­bę. Lie­tu­vos ban­ko

Ant­ra­die­nis

Tre­čia­die­nis

„Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­lių“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius Sta­sys Dai­lyd­ka ir „Feg­dos“ va­do­vas Žyd­rius Baub­lys pa­si­ra­šė Vil­ niaus vie­šo­jo lo­gis­ti­kos cent­ro (VLC) in­ ter­mo­da­li­nio ter­mi­na­lo, ku­ris bus sta­to­ mas ša­lia Vai­do­tų ge­le­žin­ke­lio sto­ties, ran­gos dar­bų su­tar­tį. Pla­nuo­ja­ma ran­ gos dar­bų truk­mė – 17 mė­ne­sių, ver­tė – 104,8 mln. li­tų (be PVM). Tei­gia­ma, kad Vil­niaus VLC at­neš di­de­lę nau­dą re­gio­ nui, pa­ska­tins sos­ti­nės inf­rast­ruk­tū­ros ir smul­kio­jo bei vi­du­ti­nio vers­lo plėt­rą, su­kurs daug nau­jų dar­bo vie­tų, pa­ge­rins vers­lo są­ly­gas re­gio­ne.

Vil­niaus mies­to ta­ry­ba tre­čia­die­nį vy­ ku­sia­me po­sė­dy­je ir vėl ne­pri­ta­rė nau­ jai vie­šo­jo trans­por­to tvar­kai mies­te.

Spren­di­mas ne­priim­tas vos vie­no bal­ so per­sva­ra.

Už pro­jek­tą bal­sa­vo 19 ta­ry­bos na­rių, 12 bal­sa­vo prieš, 8 su­si­lai­kė.

Tai jau ant­ras kar­tas, kai mies­to ta­ry­ bai pa­tei­kia­mas svars­ty­ti pro­jek­tas dėl tvar­kos, pa­gal ku­rią reor­ga­ni­za­vus sos­ ti­nės vie­šą­jį trans­por­tą į nau­ją­ją sis­te­ mą tu­rė­tų bū­ti įjun­gia­mi ir pri­va­tūs ve­ žė­jai. Tai esą leis­tų su­tau­py­ti apie 10 mln. li­tų.

Pi­ni­gų mu­zie­jus rengs eks­kur­si­jas ir vik­to­ri­nas lan­ky­to­jams, pri­sta­ tys lie­tu­viš­kų pi­ni­gų kū­ri­mo ke­lią, ro­dys do­ku­men­ti­nius fil­mus. Baž­ ny­ti­nio pa­vel­do mu­zie­jus rengs pro­tų mū­šį baž­ny­ti­nio me­no, re­ li­gi­jo­ty­ros ir Baž­ny­čios ak­tua­li­jų te­mo­mis, Lie­tu­vos teat­ro, mu­zi­ kos ir ki­no mu­zie­jus rengs kon­cer­ tą „XIX a. ro­man­tiz­mo epo­chos vo­kie­čių kom­po­zi­to­rių še­dev­rai“.

Venc­lo­vų na­mai-mu­zie­jus pri­sta­ tys gar­so ins­ta­lia­ci­ją, va­ka­re pa­si­ ro­dy­mą rengs fa­ky­rai. B.Grin­ce­ vi­čiū­tės me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus kvies į kū­ry­bi­nį dai­lės už­siė­mi­ mą „Mū­sų no­rai – mū­sų pa­si­rin­ ki­mai“. Iš­mė­gin­ti orien­ta­vi­mo­ si įgū­džių klai­džio­jant pir­mo­sios cent­ri­nės Vil­niaus elekt­ri­nės la­bi­ rin­tais kvies Ener­ge­ti­kos ir tech­ ni­kos mu­zie­jus.

VD inf.

4

gegužės 16–22, 2013

miestas

Pa­ta­ri­mas: pro­ku­ro­rai ti­ria net ke­lis pa­reiš­ki­mus dėl pa­ra­šų klas­to­ji­mo su­da­rant jung­ti­nės veik­los su­tar­tis, o spe­cia­lis­tai dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams pa­ta­ria prieš jas pa­si­ra­šant stab­

te­lė­ti ir ap­gal­vo­ti, ar ne­liks ap­gau­ti.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Vi­lio­ti dau­gia­bu­čius pa­de­da ir mi­ru­sieji Ar ga­li­ma dau­gia­bu­tį na­mą pa­vers­ti auk­so gys­la? Ke­lių sos­ti­nės dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai įta­ria su­si­dū­rę bū­ tent su to­kius ke­ti­ni­mus puo­se­lė­jan­čia įmo­ne. Ar sie­kiant pe­rim­ti na­mus bu­vo ma­siš­kai klas­to­ja­mi pa­ra­šai, šiuo me­tu ti­ria ir pro­ku­ro­rai.

Vi­lius Nau­jo­kas

v.naujokas@diena.lt

Su­tar­tį pa­ki­šo klas­ta?

Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ra šiuo me­tu ti­ria gy­ven­to­jų pa­reiš­ki­ mus, ku­riuo­se vie­na sos­ti­nės įmo­ nė kal­ti­na­ma gy­ven­to­jų pa­ra­šų bei do­ku­men­tų klas­to­ji­mu ir su­kčia­vi­ mu sie­kiant nau­dos sau. Į pro­ku­ro­ rus krei­pė­si Tu­jų g. 7, Bui­vy­diš­kių g. 14, Ozo g.19, Šv.Ste­po­no g. 29, Vir­šu­liš­kių g. 29 ir 55 na­mų gy­ven­ to­jai. Vie­na iš be­si­krei­pu­sių, Bui­ vy­diš­kių gat­vė­je gy­ve­nan­ti Ni­jo­lė Grikš­tai­tė, sa­kė, kad jų na­mas dar praė­ju­siais me­tais nu­spren­dė iš­si­ rink­ti nau­ją na­mo įga­lio­ti­nį. Čia ir pra­si­dė­jo įdo­my­bės. „Vis­kas vy­ko taip – mū­sų na­mo va­dy­bi­nin­kas Ro­mual­das Dzen­go, tuo me­tu dir­bęs „Vir­šu­liš­kių būs­ te“, suor­ga­ni­za­vo, kad bū­tų ren­ ka­mas na­mo įga­lio­ti­nis. Jis tu­rė­jo pe­rei­ti su­si­rink­ti pa­ra­šų. Pas kai ku­ riuos žmo­nes ėjo ir pa­ts va­dy­bi­nin­ kas, sa­kė, kad pa­ra­šų rei­kia įga­lio­ti­ niui rink­ti. Bet tas la­pas su pa­ra­šais pa­skui bu­vo pri­seg­tas prie jung­ti­nės veik­los su­tar­ties – apie ją ne­bu­vo jo­ kios kal­bos. Kiek ži­nau, ši­taip jis su­ rin­ko pa­ra­šus gal še­šiuo­se na­muo­se, o kiek pa­ra­šų neuž­te­ko – su­klas­to­ jo pa­ts. Nes jis tu­ri są­ra­šą, kas na­me gy­ve­na, tu­ri ir pa­ra­šų pa­vyz­džius.

Ta­da stai­ga mes su­ži­no­me, kad na­ mo ad­mi­nist­ra­to­rius pa­keis­tas. Juo ta­po nau­jai įkur­ta įmo­nė „Na­mų va­dy­ba“. Įtar­ti­niau­sia, kad tas pa­ts R.Dzen­go taip pat pe­rė­jo dirb­ti ten“, – pa­sa­ko­jo N.Grikš­tai­tė.

Tie­sa, pir­mie­siems gy­ven­to­ jams krei­pu­sis į pro­ku­ro­rus, kai ku­rių dau­gia­bu­čių įga­lio­ti­niai na­ mus per­duo­ti „Na­mų va­dy­bai“ at­ si­sa­kė.

Nuo­mo­nę pa­reiš­kė net mi­rę

N.Grikš­tai­tė pa­tei­kė ir dau­giau įdo­ mių ap­lin­ky­bių – pa­sak jos, ne tik bu­vo su­klas­to­ta ket­vir­ta­da­lis na­mo gy­ven­to­jų pa­ra­šų, ta­čiau jung­ti­nės veik­los su­tar­čiai pri­ta­rė ir... prieš ke­le­rius me­tus mi­rę kai­my­nai. „Bu­vo toks fak­tas – žmo­gus be­ veik prieš ket­ve­rius me­tus at­gu­lė po ve­lė­na, bet pa­ra­šas yra. Tai jie pa­tys sa­vo ran­ka įra­šė rei­kia­mas pa­var­des, kai kur pri­ra­šė ir mi­ ru­sių žmo­nių. Bet Re­gist­rų cent­ rui tai ti­ko – per­nai gruo­dį su­tar­ tis įre­gist­ruo­ta“, – tę­sė pa­sa­ko­ji­mą vil­nie­tė.

Ozo g. 19 na­mo gy­ven­to­ja Lo­re­ta Nar­ke­vi­čie­nė tvir­ti­na, kad jos pa­ ra­šas bu­vo su­klas­to­tas. „Iš es­mės vi­sų na­mo gy­ven­to­jų pa­ra­šai bu­vo su­klas­to­ti. Dėl to tu­ rė­jo pa­si­keis­ti na­mo ad­mi­nist­ra­to­ rius, bet ka­dan­gi krei­pė­mės į pro­ ku­ra­tū­rą, vis­kas su­stab­dy­ta. Jau bu­vau liu­dy­ti dar kar­tą, kad tai – tik­rai ne ma­no pa­ra­šas. Nie­ka­da nie­kuo ne­si­skun­dė­me, tad net neį­ si­vaiz­duo­ju, ko­dėl tą ad­mi­nist­ra­to­ rių nu­spręs­ta keis­ti ir ko­dėl – to­ kiais bū­dais“, – ste­bė­jo­si mo­te­ris.

Pa­ra­šus rin­ko „šven­tie­ji“

Pa­ti „Na­mų va­dy­bos“ va­do­vė Lo­ re­ta Čer­bie­nė, vos iš­gir­du­si klau­ si­mą apie klas­to­tus pa­ra­šus, už­si­ puo­lė ir ėmė įžei­di­nė­ti žur­na­lis­tą bei gra­sin­ti teis­mais. Vė­liau mo­te­ ris nu­si­ra­mi­no ir tvir­ti­no, kad nei ji, nei jos at­sto­vai jo­kių pa­ra­šų ne­ rin­ko, – tai da­rė na­mų įga­lio­ti­niai. „Aaa, Grikš­tai­tė, o ko dar no­ri Grikš­tai­tė? O ko­dėl aš tu­riu sa­ky­ ti, ar do­ku­men­tai bu­vo klas­to­ja­mi?

Mes pa­ra­šų ne­rin­ko­me. Juos ta­me na­me rin­ko Jo­nas Sat­kaus­kas, įga­ lio­ti­nis, jį vi­si pa­žįs­ta ta­me na­me.

Jis šven­tas žmo­gus – užei­kit pas jį, pa­ma­ty­sit – pa­veiks­lai net šven­ti“, – tei­gė L.Čer­bie­nė.

Juozas An­ta­nai­tis:

To­kių at­ve­jų ne­va­ din­čiau ne­tei­sė­tais. Šie at­ve­jai – tie­siog nu­si­kal­ti­mas.

Anot jos, įga­lio­ti­niai „tik su­da­ rė jung­ti­nės veik­los su­tar­tį“ su jos val­do­ma įmo­ne, o pa­ra­šus „su­rin­ko pa­tys gy­ven­to­jai“. Esą iš­rink­tas įga­ lio­ti­nis, pri­klau­so­mai nuo to, ko­kia pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis, tu­ri tei­sę ir pa­ts sa­vo nuo­žiū­ra pa­si­rink­ti na­mą ad­mi­ nist­ruo­jan­čią įmo­nę. Ta­čiau L.Čer­ bie­nė sa­kė, kad su­tar­tis su Bui­vy­diš­ kių g. 14 na­mu yra nu­trauk­ta.

Ji tu­rė­jo pa­pras­tą paaiš­ki­ni­mą ir reiš­ki­nio, kai su­tar­tį pa­si­ra­šė mi­ rę žmo­nės. Esą mi­ru­sie­ji da­vė įga­ lio­ji­mą tvar­ky­ti būs­to rei­ka­lus sa­ vo ar­ti­mie­siems.

Tu­ri sa­vo ver­si­ją

L.Čer­bie­nė tvir­ti­no, kad kol kas pro­ku­ro­rai jos neapk­lau­sė, ir sa­kė ne­sup­ran­tan­ti, ko­dėl ji ga­lė­tų bū­ti

iš­kvies­ta liu­dy­ti. „O ką aš tu­riu liu­ dy­ti? Nie­kaip ne­sup­ran­tu – ma­ne žmo­nės pa­si­rin­ko kaip ad­mi­nist­ ra­to­rę. Vis­kas. Te­gul jie ir aiš­ki­na­ si su įga­lio­ti­niu, ar ji­sai klas­to­jo“, – pik­ti­no­si ji.

Kiek na­mų Vil­niu­je ad­mi­nist­ ruo­ja „Na­mų va­dy­ba“, įmo­nės va­ do­vė ne­su­ti­ko at­skleis­ti. „Daug.

Pas­lap­tis. Ko­dėl tu­rė­čiau jums at­ skleis­ti?“ – mes­te­lė­jo rep­li­ką ji.

Ji taip pat pra­džio­je ti­ki­no ne­tu­ rin­ti na­mo įga­lio­ti­nių kon­tak­ti­nių duo­me­nų, ta­čiau vė­liau pri­pa­ži­ no, kad bend­rau­ti ten­ka. Pa­ža­dė­ ju­si kon­tak­ti­nius duo­me­nis duo­ti, ji vė­liau tai da­ry­ti at­si­sa­kė. „O ko­dėl aš tu­rė­čiau jums duo­ti jų te­le­fo­no nu­me­rius? Aš tu­riu tuos nu­me­rius, mes pui­kiau­siai bend­ rau­ja­me. Bet jų duo­ti ne­pri­va­lau, kol neat­sik­lau­siau“, – aiš­ki­no ji.

Kaip redakcijai sakė gyventojai, pasitikėjimo jiems nekelia ir tai, kad L.Čerbienė tuo pačiu metu su­ geba dirbti dvejose įmonėse. Mote­ ris įsidarbinusi valymo organizavi­ mo skyriaus viršininke bendrovėje „Gelsauga“.

Rei­kia keis­ti tvar­ką

Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą pra­dė­jęs Vil­ niaus 5-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ty­rė­jas And­rius Se­liu­kas, taip pat vie­ną iš ty­ri­mų ku­ruo­jan­ti Vil­niaus apy­lin­kės pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rė Aud­ro­nė Nas­tu­le­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad dėl to­kios, kaip įta­ria­ma, nu­ si­kals­ta­mos veik­los vil­nie­čiai krei­ pia­si ne­be pir­mą kar­tą. „Bu­vo pa­na­šių at­ve­jų už­fik­suo­ta ir anks­čiau“, – tei­gė A.Se­liu­kas.

Tai pa­tvir­ti­no ir Vil­niaus dau­ gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­ jų aso­cia­ci­jos va­do­vas Juo­zas An­ ta­nai­tis.

„To­kių at­ve­jų ne­va­din­čiau ne­tei­ sė­tais. Šie at­ve­jai – tie­siog nu­si­kal­ ti­mas. Vis­kas pra­si­dė­jo prieš ke­le­tą me­tų, kai Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ja pa­ nai­ki­no ad­mi­nist­ruo­jan­čių įmo­nių li­cen­ci­ja­vi­mą. Anks­čiau no­rė­da­ mas pra­dė­ti pa­sta­tų ad­mi­nist­ra­vi­mo veik­lą tu­rė­jai įro­dy­ti, kad esi tam pa­ si­ren­gęs, kad tu­ri spe­cia­lis­tus, tech­ ni­nes, fi­nan­si­nes pa­jė­gas, esi pa­ti­ki­ mas, ne­si teis­tas. Bu­vo iš­duo­da­mas ates­ta­tas pen­ke­riems me­tams. Da­ bar vi­sa tai pa­nai­kin­ta, o prie bend­ ro tur­to iš prin­ci­po ga­li bū­ti pri­leis­ ta tri­jų ber­niu­kų or­ga­ni­zuo­ta UAB, – kal­bė­jo J.An­ta­nai­tis. – Su­da­ro­ma su­tar­tis neaiš­ku su kuo, ji pa­ra­šo­ma taip, kad neį­ma­no­ma jos nu­trauk­ti.

To­kių at­ve­jų Vil­niu­je yra.“ Vil­niaus dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­ nin­kų bend­ri­jų aso­cia­ci­ja rei­ka­la­vo, kad bū­tų grą­žin­ta anks­tes­nė tvar­ka ir bū­tų iš­veng­ta to­kių konf­lik­tų bei gy­ven­to­jų ap­gau­di­nė­ji­mo. „Kal­ba­me apie tai, kad ta bend­ ro­vė į sa­vo są­skai­tą ga­li pra­dė­ti rink­ti lė­šas ne tik už prie­žiū­rą, bet ir už mo­der­ni­za­vi­mą. O pi­ni­gus su­ rin­ku­si to­kia bend­ro­vė ga­li tie­siog ding­ti. Juk pa­bė­ga ir ban­kų va­do­ vai. Ki­tas da­ly­kas – toks ad­mi­nist­ ra­to­rius, pra­dė­jęs dar­bus ir ne­tu­rė­ da­mas nei pi­ni­gų, nei įran­gos, ga­li pa­da­ry­ti ža­los na­mui – juk sprogs­ ta vamz­džiai, įvyks­ta įvai­rių da­ly­kų dėl va­dy­bi­nin­kų neat­sar­gu­mo. Bet to­kio ad­mi­nist­ra­to­riaus tiks­las yra tik gau­ti pi­ni­gų. Tad veik­la tu­ri bū­ ti drau­džia­ma – įmo­nė tu­ri tu­rė­ti lė­šų drau­di­mui“, – tvir­ti­no J.An­ ta­nai­tis.

Jis pri­dū­rė, kad iki šiol apie tai dis­ku­tuo­ja­ma su Ap­lin­kos mi­nis­ te­ri­ja, ku­rios at­sto­vai lyg ir su­tin­ka su jų ar­gu­men­tais, bet rea­lių veiks­ mų ne­sii­ma.

5

gegužės 16–22, 2013

miestas

Tie­sa sly­pi ana­pus tvo­ros Ant Vil­niaus pa­kraš­ty­je esan­čio Gul­bi­nų eže­ro kran­to, bu­vu­sio­je vai­kų sto­vyk­los te­ri­to­ri­jo­je, pa­gal de­ta­liuo­sius pla­nus tu­ri bū­ti poil­sia­vie­tė. Ta­čiau ši vie­ta sau­go­ma, tar­si bū­tų koks CŽV ka­lė­ji­mas, o Vil­niu­je jau ne vie­nus me­tus sklan­do gan­dai, kad gru­pė tur­čių ten kuriasi sau ro­jų.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Aky­lai sau­go­ma

Pa­su­kus iš Mo­lė­tų plen­to Ka­li­no gy­ven­vie­tės link, ją pra­va­žia­vus ke­lio ga­le pa­sie­ki di­de­lė­mis rai­dė­ mis ir skai­čiais – Gul­bi­nų g. 75 – pa­žy­mė­tą tvo­rą. Aukš­ta tvo­ra nuo ap­lin­ki­nių akių sle­pia ir sau­go te­ri­ to­ri­jos vi­du­je vyks­tan­čias sta­ty­bas.

Vie­to­je, kur nuo 1948-ųjų va­sa­ ras leis­da­vo vai­kai, šiuo me­tu zu­ ja dar­bi­nin­kai ir trak­to­riai. Bu­vu­ sios sta­cio­na­rios pio­nie­rių, pa­skui – vai­kų, va­sa­ros sto­vyk­los „Gul­bi­ nų poil­sia­vie­tė“ te­ri­to­ri­jo­je sta­to­ ma iš­skir­ti­nė poil­sia­vie­tė.

Va­žiuo­jant ke­liu išil­gai tvo­ra ap­ juos­tos te­ri­to­ri­jos ma­ty­ti jau bai­ gia­mi sta­ty­ti ir dar te­be­dygs­tan­tys pra­ban­gūs na­mai.

Te­ri­to­ri­ja aky­lai ste­bi­ma dau­ gy­bės vaiz­do ka­me­rų ir ne itin drau­giš­kų ap­sau­gos dar­buo­to­jų. „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tėms pa­si­tei­ra­vus, kur yra bu­vu­si vai­kų sto­vyk­la­vie­tė, pa­si­gir­do sau­sas ir šiurkš­to­kas at­sa­ky­mas: „Čia nė­ ra jo­kios sto­vyk­los, čia pri­va­ti te­ ri­to­ri­ja.“ Pri­va­ti tai pri­va­ti, nie­kas ir ne­ ke­lia ko­jos į sve­ti­mas val­das. Kaip pa­siek­ti eže­rą? Ap­sau­gi­nin­kas mos­te­lė­jo ran­ka, kad štai ten per brūz­gy­nus ve­da ke­liu­kas, juo ga­li­ te ir pa­suk­ti. Ir griež­tai įspė­jo: „Fo­ tog­ra­fuo­ki­te kiek no­ri­te, bet tik į eže­ro pu­sę. Ki­taip teks pa­pra­šy­ti nuo­trau­kas iš­trin­ti.“ Vė­liau, vei­kiau­siai per ste­bė­ji­ mo ka­me­ras už­fik­sa­vę, kad te­ri­ to­ri­ja fo­tog­ra­fuo­ja­ma, jie su­stab­dė žur­na­lis­tų au­to­mo­bi­lį, rei­ka­la­vo do­ku­men­tų ir lei­di­mų fo­tog­ra­ fuo­ti pri­va­čią te­ri­to­ri­ją. Žur­na­lis­ tės at­kir­to, kad, sto­vė­da­mos ki­to­je gat­vės pu­sė­je, o ne pri­va­čios te­ri­ to­ri­jos ri­bo­se, jos tu­ri tei­sę fo­tog­ ra­fuo­ti ką tik no­ri.

Bu­vo gąs­di­na­ma po­li­ci­ja, ga­liau­ siai įteik­tas te­le­fo­no ra­ge­lis pa­ si­kal­bė­ti su ap­sau­gos vir­ši­nin­ku.

Ne­ra­dęs ki­še­nė­je at­sa­ky­mo, ku­rį vis dėl­to įsta­ty­mą pa­žei­džia žur­na­ lis­tės, vir­ši­nin­kas pa­pra­šė tie­siog pa­ro­dy­ti sa­vo pa­žy­mė­ji­mus ap­ sau­gos dar­buo­to­jams ir pa­si­sten­gė už­glais­ty­ti ki­lu­sį konf­lik­tą.

Dar vie­nas Lau­rų kvar­ta­las?

Dar 2001-ai­siais Vil­niaus mies­ to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no šios te­ri­to­ri­ jos de­ta­lų­jį pla­ną. Ja­me bu­vo nu­ sta­ty­ta, kad jo­kios ki­tos pa­skir­ties, iš­sky­rus rek­rea­ci­nę, pa­sta­tai šio­je vie­to­je ne­ga­li bū­ti sta­to­mi. „Gy­ve­nu ki­to­je eže­ro pu­sė­ je, bet čia vi­sad at­vyks­tu žve­jo­ti.

Anks­čiau tie ap­sau­gi­nin­kai la­bai mus vai­kė, nors ei­da­vo­me ke­liu­ ku, ku­ris to­li gra­žu ne­pak­liū­va į jų taip sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Ne­leis­da­

vo ša­lia įva­žia­vi­mo, kur sto­vi dar­ bi­nin­kų au­to­mo­bi­liai, sta­ty­ti sa­vų ma­ši­nų. Jie ir prie tvo­ros ar­tin­tis ne­lei­džia, tar­si ka­ži ką ten sta­ty­tų.

O sta­to juk poil­sia­vie­tę, – iro­niš­kai šyp­so­jo­si prie Gul­bi­nų eže­ro su­tik­ tas žve­jys ir pri­dū­rė: – Pas­ta­tys, o ta­da su pa­nau­dos su­tar­ti­mis šio­je rek­rea­ci­nė­je zo­no­je įsi­kurs nuo­la­ ti­niai gy­ven­to­jai.“ Žve­jo spė­lio­nės nė­ra iš pirš­to lauž­tos. Vil­niu­je jau se­niai sklan­ do gan­dai, kad bu­vu­si Gul­bi­nų vai­ kų sto­vyk­la – tai dar vie­nas Lau­rų kvar­ta­las. T. y. pra­ban­gos oa­zė, ku­ rio­je ku­ria­si tik iš­rink­tie­ji.

Kal­bos, kad prie Gul­bi­nų bus tik poil­sia­vie­tė, o ne nuo­sa­vų na­mų kvar­ta­las, ke­lia šyp­se­ną ir ten dir­ ban­tiems sta­ty­bi­nin­kams.

Pag­rin­di­nis klau­si­ mas, ta grės­mė, lie­ka ak­tua­lus – ar rek­rea­ ci­nės pa­skir­ties pa­ sta­tas toks liks ir sta­ ty­bų pa­bai­go­je.

Kei­tė­si sa­vi­nin­kai

De­ja, su­si­siek­ti su pa­čiu šio­je te­ri­ to­ri­jo­je sta­ty­bas vyk­dan­čios įmo­ nės „Gul­bi­nų tu­riz­mas“ va­do­vu Ti­tu Se­rei­ka ir iš­girs­ti at­sa­ky­mų ne­pa­vy­ko.

14,48 ha plo­to te­ri­to­ri­ja prie vaiz­din­go Gul­bi­nų eže­ro, už­da­ rius dau­giau kaip pus­šim­tį me­ tų vei­ku­sią vai­kų va­sa­ros sto­vyk­lą, 2004-ai­siais tuo­me­tės sa­vi­nin­ kės Lie­tu­vos že­mės ūkio dar­buo­ to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų (LŽŪDPS) fe­de­ra­ci­jos bu­vo par­duo­ta sta­ty­bų bend­ro­vei „Veik­mė“.

Tuo­met val­di­nin­kai kal­tin­ti, esą dėl pi­ni­gų paau­ko­jo vai­kų ge­ro­ vę. Siek­da­ma pa­neig­ti kal­ti­ni­mus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­brė­žė, kad sto­vyk­los pa­sta­tų pir­ki­mo ir par­ da­vi­mo san­do­ris vy­ko tarp dvie­jų ju­ri­di­nių as­me­nų – LŽŪDPS fe­de­ ra­ci­jos ir sta­ty­bų bend­ro­vės „Veik­ mė“. O LŽŪDPS fe­de­ra­ci­jos va­do­ vas Al­fon­sas Ged­gau­das aiš­ki­no, kad vai­kų sto­vyk­la­vie­tę te­ko par­ duo­ti, nes jai iš­lai­ky­ti rei­kė­jo in­ves­ ti­ci­jų, ku­rių fe­de­ra­ci­ja ne­tu­rė­jo.

Kei­čian­tis te­ri­to­ri­jos sa­vi­nin­ kams ne­ti­lo kal­bos, kad vie­ną die­ ną čia iš­dygs dar vie­nas pra­ban­gus sos­ti­nės prie­mies­čio kvar­ta­las. Tų kal­bų pa­dau­gė­jo, kai bu­vu­si vai­kų sto­vyk­la­vie­tė at­si­dū­rė da­bar jau ne­be­vei­kian­čios bend­ro­vės „Her­ mis Ca­pi­tal“ sa­vi­nin­kų ran­ko­se.

Nors įmo­nės sa­vi­nin­kai pa­su­ko skir­tin­gais ke­liais, skly­pas Gul­bi­ nų eže­ro pa­kran­tė­je ne­bu­vo par­ duo­tas. O mi­nė­tas čia sta­ty­bas vyk­dan­čios bend­ro­vės „Gul­bi­nų tu­riz­mas“ va­do­vas yra vie­nas bu­

Ver­si­ja: Vil­niu­je jau se­niai sklan­do gan­dai, kad bu­vu­si Gul­bi­nų vai­kų sto­vyk­la – tai dar vie­nas Lau­rų kvar­ta­

las. T. y. pra­ban­gos oa­zė, ku­rio­je ku­ria­si tik iš­rink­tie­ji.

vu­sios „Her­mis Ca­pi­tal“ įkū­rė­jų – T.Si­rei­ka.

Ne­pa­lei­džia iš akių

Ver­kių re­gio­ni­nio par­ko, ku­rio te­ri­ to­ri­jo­je ir yra bu­vu­si vai­kų sto­vyk­ la, di­rek­ci­jos va­do­vės Vi­dos Pe­ tiu­ko­nie­nės tei­gi­mu, šis pro­jek­tas daug rū­pes­čių ir ne­ri­mo kė­lė nuo pat pra­džių, ir nuo to lai­ko sta­ty­bos te­bė­ra nuo­sek­liai se­ka­mos. „Ste­bė­jo­me ir te­bes­te­bi­me šią te­ri­to­ri­ją kaip pro di­di­na­mą­jį stik­ lą, ar tik­rai vis­kas sta­to­ma pa­gal tech­ni­nį pro­jek­tą, kad tik­rai aiš­kiai bū­tų ma­ty­ti, jog tai vi­suo­me­ni­nės pa­skir­ties pa­sta­tai. La­bai aky­lai žiū­rė­jo­me ir sta­to­mų pa­sta­tų vi­ daus pla­na­vi­mą, nors mums kaip re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jai nag­ri­ nė­jant pro­jek­tą pri­klau­so žiū­rė­ti,

ar vis­kas ati­tin­ka įsta­ty­mus, kal­ bant apie kraš­to­vaiz­dį. Tar­ki­me, jei do­ku­men­te pa­ra­šy­ta, kad tai yra ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas lan­ky­to­ jams ap­tar­nau­ti, tik­ri­no­me, ar tik­ rai yra bend­ros pa­skir­ties pa­tal­pos, kur sė­dės re­gist­ra­to­riai ir pan.“, – tikino V.Pe­tiu­ko­nie­nė. „Šian­dien mes ne­ga­li­me nei teig­ ti, nei neig­ti. Vis­kas dar te­bes­ta­to­ ma, kol kas vis­kas vyk­do­ma pa­gal de­ta­lų­jį pla­ną“, – sa­kė di­rek­ci­jos va­do­vė.

Dve­jo­nės neišb­lė­so

Dar per praė­ju­sią ka­den­ci­ją Vil­ niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­ti­ki­ no, kad kol va­do­vaus mies­tui, „ta­ ry­bai net ne­bus tei­kia­mas svars­ty­ti klau­si­mas dėl šios te­ri­to­ri­jos de­ta­ lio­jo pla­no pa­skir­ties pa­kei­ti­mo“.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Pas­kir­tis ir ne­pa­ki­to, pa­gal de­ta­ lų­jį pla­ną tik ma­žes­nė­je nei treč­ da­lis te­ri­to­ri­jos da­ly­je ga­li at­si­ ras­ti nau­jų rek­rea­ci­nės pa­skir­ties sta­ti­nių.

Mies­to plėt­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Rai­mon­da Ru­du­kie­nė tei­gė, kad praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­go­je Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja iš­da­vė sta­ty­bą lei­džian­tį do­ku­men­tą poil­ sio na­mų sta­ty­bai ir pir­ties re­konst­ ruk­ci­jai ad­re­su Gul­bi­nų g. 75 – kur ir yra bu­vu­si sto­vyk­la­vie­tė. „Ži­no­ma, tas pa­grin­di­nis klau­ si­mas, ta grės­mė, lie­ka ak­tua­lus – ar rek­rea­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­ tas toks liks ir sta­ty­bų pa­bai­go­je, ar ku­riuo nors mo­men­tu kas nors ką nors ban­dys per­gud­rau­ti“, – dve­ jo­nių ne­slė­pė pa­šne­ko­vė.

6

gegužės 16–22, 2013

mokytis mieste

In­teg­ruo­tos pa­mo­kos – pe­da­go­gi­kos atei­tis?

Komentaras

Pa­mo­ka, per ku­rią de­ri­na­ma che­mi­ja ir šo­kiai ar­ba lie­tu­vių kal­ba ir bio­lo­gi­ja.

Kas tai – nau­ja ma­da, lai­ko švais­ty­mas žai­di­mams ar ori­gi­na­lus būdas su­val­dy­ti per daug ak­ty­vius mo­ki­nius, su­do­min­ti juos?

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Doc. dr. Auš­ra Žem­gu­lienė

Lie­tu­vos edu­ko­lo­g i­jos uni­ver­si­te­to Ug­dy­mo pa­g rindų ka­ted­ros vedė­ja

U

Įver­ti­nus re­zul­ta­tus, šie­met in­ teg­ruo­to­se pa­mo­ko­se da­ly­vau­ja dar dvi de­šim­tokų klasės.

Eks­pe­ri­mentą pra­tęsė

Vil­niaus ra­jo­no Pa­gi­rių gim­na­ zi­ja jau ant­rus me­tus da­ly­vau­ ja „Kūry­bi­nių par­tne­rys­čių“ pro­ jek­te. Mo­ky­to­jai ir moks­lei­viai bend­ra­dar­biau­da­mi su kūrėjais iš­ban­do nau­jas mo­ky­mo­si for­ mas ir ieš­ko ne­tikėtų tarp­dis­cip­ li­ni­nių sąsajų.

Atei­da­vai į mo­kyklą – tos pa­čios sie­nos, tie pa­tys žmonės.

O da­bar, kai vis­kas pra­dėjo keis­tis, tai net ir pa­tys moks­lei­ viai pa­si­keitė. Šio pro­jek­to ašis – in­teg­ruo­tos pa­mo­kos. „Praė­j u­s iais me­tais pro­j ek­ te da­ly­va­vo vie­na da­bar­ti­nių de­ šim­tokų klasė – pa­ti ak­ty­viau­sia, sun­kiai su­val­do­ma. Norė­jo­si ras­ti būdą, kaip tuos vai­kus pa­ža­bo­ti, šiek tiek su­val­dy­ti. Klasė­je daug ly­d e­r ių, ne­l eng­va dirb­t i. Nors pra­džia ir bu­vo sun­ki, pra­ėju­siais me­tais vy­ku­sios in­teg­ruo­tos pa­ mo­kos davė tei­giamų re­zul­tatų: ra­d o­m e bendrą kalbą, pa­gerė­jo jų pa­žy­miai“, – gyrė­si gimnazi­ jos direktoriaus pavaduoja ugdy­ mui, pro­jek­to gim­na­zi­jo­je koor­ di­na­torė Gražina Ru­dienė.

De­ri­na skir­tin­gus da­ly­kus

Kas yra tos in­teg­ruo­tos pa­mo­kos ir kaip ta in­teg­ra­ci­ja vyks­ta? Vil­niaus ra­jo­no Pa­gi­rių gim­na­zi­ja šį pa­va­ sarį turė­jo ke­tu­ris in­teg­ruotų pa­ mokų cik­lus, ku­rie vy­ko ke­tu­rias die­nas. Jos vyks­ta to­kiu pat lai­ku kaip ir įpras­tos, tik vie­toj pen­kių ar še­šių pa­mokų moks­lei­viai tą­ dien ei­na į tris. Tie­sa, in­teg­ruo­to­ se pa­mo­ko­se da­ly­vau­jan­čių ant­ rų gim­na­zi­jos kla­sių moks­lei­vių skam­bu­tis iš vie­tos ne­be­pa­ke­lia – jų pa­mo­ka trun­ka pu­sant­ros va­ lan­dos, o ne 45 mi­nu­tes.

Kiek­vie­na šių pa­mokų tu­ri sa­vo te­ma­tiką, jo­se de­ri­na­mi skir­tin­ gi da­ly­kai. Ką bend­ra tu­ri che­mi­ ja ir šo­kis ar mu­zi­ka, lie­tu­vių kal­ba ir kūno kultū­ra? Kaip su­sie­ti etiką, mu­ziką ir fo­tog­ra­fiją, lie­tu­vių kal­ bą ir bio­lo­giją?

To­kius gal­vosū­kius spręsti mo­ ky­to­jams pa­de­da žmonės iš išorės.

Ne­se­niai įvy­ku­sia­me in­teg­ruotų pa­mokų cik­le da­ly­va­vo kūry­bos agen­tas Do­mas Bur­kaus­kas, Vil­ niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­ si­te­to dėsty­to­jas fi­zi­kas Artū­ras Ki­li­ke­vi­čius, fo­tog­ra­fas Jo­nas Da­ nie­le­vi­čius ir di­zai­nerė Si­gi­ta Ja­ku­ baus­kaitė.

In­teg­ruotų pa­mokų dieną minė­ tų trijų kla­sių moks­lei­viai skirs­to­ mi į gru­pes, vi­du­ti­niš­kai – po dvy­ li­ka kiek­vie­no­je. Kiek­vie­na miš­ri gru­pelė, ku­ri kas­kart su­da­ro­ma vis iš kitų moks­lei­vių, da­ly­vau­ja tri­jo­

Iš­monė: per in­teg­ruo­tas pa­mo­kas jun­gia­mi skir­tin­gi ug­dy­mo da­ly­kai

pri­ver­čia mo­ki­nius dau­giau pamąs­ty­ti, pa­si­telk­ti vaiz­duotę, pri­tai­ky­ti tu­ri­mas ži­nias.

Pa­gi­rių gim­na­zi­jos archyvo nuo­tr.

se iš pen­kio­li­kos tądien vyks­tan­čių pa­mokų. „Da­bar kar­to­ja­me lie­tu­ vių kal­bos kursą, duo­da­me moks­ lei­viams įvai­rių už­duo­čių, vyks­ta ir vik­to­ri­nos. Šiuo me­tu, kaip ma­ to­te, vyks­ta kūno kultū­ros pra­ti­ mai, pa­skui bus es­ta­fetės, moks­ lei­viai bus su­skirs­ty­ti į dvi gru­pes.

Jiems bus pa­teik­tos už­duo­tys, ku­rias mo­ki­niai turės pri­sta­ty­ ti, sumąs­ty­ti, kaip tai pa­da­ry­ti“, – apie in­teg­ruotą lie­tu­vių kal­bos ir kūno kultū­ros pa­moką pa­sa­ko­ jo lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja Jo­lan­ ta Ba­ry­saitė.

Abi­pusė nau­da

Che­mi­jos mo­ky­to­ja Ire­na Ba­bins­ ka ne­slėpė, kad la­bai su­dėtin­ga su­jung­ti che­miją su šo­kio pa­mo­ ko­mis, todėl jie moks­lei­vius, tu­ rin­čius da­ly­vau­ti šio­je pa­mo­ko­je, išs­kirstė į dvi gru­pe­les: kol mer­gi­

nos ant sce­nos aktų salė­je mokė­si šo­kio ele­mentų, to­je pa­čio­je salė­je prie sta­lo sėdin­tys vai­ki­nai spren­ dė che­mi­jos už­da­vi­nius, ir at­virkš­ čiai. Pa­mo­kos ga­le vy­ko che­mi­jos už­duo­čių ap­ta­ri­mas ir visų moks­ lei­vių bend­ras šo­kis.

Per chemijos ir muzikos pamoką moksleiviams pa­vy­ko su­kur­ti re­po dainą apie ang­lia­van­de­ni­lius.

I.Ba­bins­kos tei­gi­mu, in­teg­ruo­ tos pa­mo­kos pa­keitė moks­lei­vių po­žiūrį į mo­kymą­si. Net jei iš šo­no ši veik­la ir pri­me­na žai­di­mo for­ma vyks­tan­čias pa­mo­kas, mo­ky­to­jos tvir­ti­ni­mu, per jas mo­ki­niai tik­rai daug iš­moks­ta.

Kalbė­da­ma apie in­teg­ruo­tas pa­ mo­kas, gim­na­zi­jos di­rek­torė Auš­ra Ma­žo­nienė sakė pa­ste­bin­ti bend­ rystę, ku­rios anks­čiau ne­bu­vo. „Čia ieš­ko­me trijų pro­blemų spren­ di­mo: pa­nai­kin­ti ta­kos­kyrą tarp

g­dy­mo in­teg­ra­vi­mas la­bai pa­gei­dau­t i­nas, ypač pra­ dinė­se mo­kyk­lo­se. Vai­kas su­si­da­ro bendrą pa­sau­lio vaizdą, ne­sus­kai­do į at­ski­rus da­ly­kus.

Spe­cia­l io­sios in­teg­r uo­tos pa­mo­kos yra kaip pa­pil­do­mos, su­jun­g ia skir­ tin­gus mo­ky­mo da­ly­kus – che­miją su dai­le, lie­tu­vių kalbą su mu­zi­ka ir pan.

In­teg­ruotos pro­gra­mos leid­žia mo­ky­ to­jui su­jung­ti sa­vo dėstomą da­lyką su ki­tais. Tai įdo­mu ir nau­din­ga vai­kams bei pa­tiems mo­ky­to­jams. To­kie da­ly­ kai yra svei­kin­ti­ni.

Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kad vi­sos to­k ios ug­ dy­mo pro­g ra­mos mo­k yk­loms – ma­ dos rei­ka­las. Tai did­ž iu­l is po­rei­k is.

Pa­ž iūrė­k i­te, koks da­bar in­teg­r uo­tas pa­s au­l is. Daug la­b ai skir­t in­gos in­ for­ma­ci­jos, ji jun­g ia­si, neuž­ten­ka iš­ ma­ny­t i vieną sritį, vieną siaurą da­ lyką, tie­sa ta, kad vis­kas yra su­si­ję.

Pa­v yzd­ž iui, kal­ba. Ją ga­l i­me ver­t in­t i kaip raš­t in­g umą ir kaip ko­mu­n i­ka­ci­ jos prie­monę. Da­bar­ti­nia­me pa­sau­ly­ je, ku­ria­me vis­kas glo­ba­lu, vis­kas jun­ gia­si, ži­n ių srau­tas did­ž iu­l is, to­k ios pro­g ra­mos yra šių laikų spe­ci­fi ­ka.

mo­ky­tojų ir mo­ki­nių, išspręs­ti pa­ talpų trūku­mo klau­simą, kūry­biš­ kai nau­do­jant mo­kyk­los erd­ves – kai išei­na­ma iš klasės į kitą erdvę.

Ir, tre­čia, – ras­ti būdą bend­rau­ti su vai­kais, ku­rie itin ak­tyvūs, su tais, ku­rie bu­vo at­si­ri­boję, ir su tais, ku­ rie jau­čia izo­lia­ciją dėl kal­bos“, – var­di­jo di­rek­torė.

Moks­lei­viai taip pat ti­ki­na, kad to­kios pa­mo­kos įtrau­kia. „Šis pro­ jek­tas daug kam pa­de­da at­si­skleis­ ti, kei­čiant erd­ves da­ly­vau­ti vi­sa­me pro­ce­se. Atei­da­vai į mo­kyklą – tos pa­čios sie­nos, tie pa­tys žmonės. O da­bar, kai vis­kas pra­dėjo keis­tis, tai net ir pa­tys moks­lei­viai pa­si­keitė“, – apie in­teg­ruo­tas pa­mo­kas ir su pra­kti­kais kur­tas ne­tra­di­ci­nes erd­ ves mo­kyk­lo­je sakė Mo­des­tas.

Mo­kyk­lo­se – sto­ji­mo pa­raiškų bu­mas Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Dau­gu­mo­je Vil­niaus mo­kyklų vyks­ta sto­ji­mo pa­raiškų re­gist­ra­ci­ja. Sto­jan­čių srau­tas pa­si­skirs­to pri­klau­so­mai nuo vie­tos ar mo­ky­ mo įstai­gos pres­ti­žo. Todėl kai ku­ rios jų jau su­laukė di­des­nio skai­ čiaus sto­ji­mo pa­raiškų nei praei­ tais me­tais.

Re­gist­ra­ci­ja dar vyks­ta

Vie­na ge­riau­sių Lie­tu­vo­je lai­ko­ mos Mi­ka­lo­jaus Dauk­šos vi­du­rinės mo­kyk­los di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Rūta Bei­no­ra­vi­čiūtė sakė, kad, pa­ ly­gin­ti su praei­tais me­tais, no­rin­čių sto­ti į gim­na­ziją mo­ki­nių skai­čiaus po­ky­čio nėra. „Mo­ki­nių skai­čius pa­na­šus kaip ir praei­tais me­tais.

Sun­ku pa­sa­ky­ti, nes šiuo me­tu re­ gist­ra­ci­ja dar vyks­ta. Aiš­ku, dau­ giau­sia mo­ki­nių, kaip ir kas­met, už­si­ra­šo į pirmąją gim­na­zi­jos kla­ sę“, – sakė R.Bei­no­ra­vi­čiūtė.

Vil­niu­je taip pat ge­rai ži­no­mos Sa­lomė­jos Nėries gim­na­zi­jos at­ sto­vai teigė, kad atei­nan­čiai rugsė­

jo 1-ajai į mo­kyklą už­si­re­gist­ra­vu­sių naujų mo­ki­nių skai­čius ne­ma­žas, nors tiks­lių duo­menų neatsk­leidė. Į pa­čia­me mies­to cent­re įsikū­ru­sią gim­na­ziją taip pat dau­giau­sia kan­ di­da­tuo­ja būsimų pirmų gim­na­zi­ jos kla­sių mo­ki­niai, vos vie­nas ki­ tas – į tre­čiąją. „Yra mo­ki­nių, ku­rie kei­čia vie­ ną gim­na­ziją ki­ta, ta­čiau dau­giau­ sia pa­raiškų su­lau­kia­me iš mo­ki­ nių, ku­rie bai­gia pro­gim­na­zi­jas ar vi­du­ri­nių mo­kyklų aš­tuntą klasę“, – teigė Sa­lomė­jos Nėries gim­na­zi­ jos dar­buo­to­ja.

Kas­dien – po 10 pra­šymų

Vy­tau­to Did­žio­jo gim­na­zi­jos Hu­ ma­ni­ta­ri­nių ir so­cia­li­nių moks­ lų sky­riaus vedė­ja Da­nutė Šu­kienė pa­tvir­ti­no, kad šie­met pra­šymų sto­ti į gim­na­ziją skai­čius di­des­nis nei pra­ėju­siais me­tais. „Šiais me­tais jau tu­ri­me 375 pa­ teik­tus pra­šy­mus, iš jų 51 – mūsų mik­ro­ra­jo­ne gy­ve­nan­čių mo­ki­nių pra­šy­mas (šie mo­ki­niai prii­ma­ mi be jo­kio kon­kur­so ar spe­cia­ laus ži­nių pa­tik­ri­ni­mo). Ki­ti 299

mo­ki­niai ruo­šia­si lai­ky­ti gebė­jimų pa­tik­ri­ni­mo testą“, – sakė D.Šu­ kienė. „Prieš me­tus iš vi­so ga­vo­me 330 pa­raiškų, o šiuo me­tu dar li­ko sa­vaitė iki pa­sku­tinės do­ku­mentų pa­tei­ki­mo die­nos ir jau­čia­mas di­ de­lis mo­ki­nių suak­tyvė­ji­mas: kas­ dien gau­na­me dar bent po 10 mo­ ki­nių pra­šymų“, – pri­dūrė ji.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas pa­si­tei­si­no

Si­mo­no Dau­kan­to, Užu­pio ir Vy­ tau­to Did­ž io­jo gim­n a­z i­jos nuo pra­ėju­sių metų yra pa­si­ra­šiu­sios bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tartį ir tu­ ri sa­vi­val­dybės lei­dimą ne ra­jo­ no mo­ki­niams or­ga­ni­zuo­ti ben­ drą gebė­jimų pa­tik­ri­nimą.

To­kia pri­ėmi­mo tvar­ka pa­si­tei­ si­no, todėl ji vyk­do­ma ir šie­met.

Minė­tie­ji 299 pre­ten­den­tai į gim­ na­zi­jas testą ga­li lai­ky­ti bet ku­ rio­je iš trijų bend­ra­dar­biau­jan­čių gim­na­zijų, o ki­tos dvi mo­kyk­los įskai­to re­zul­ta­tus, ku­riais mo­ki­ niai įver­ti­na­mi gim­na­zi­jo­je par­ tnerė­je. „Į še­šias gim­na­zi­jos pir­ mokų kla­ses prii­ma­me iš vi­so 180 mo­ki­nių. Jei skai­čiuo­si­me vi­sas

Neaiš­ku: tiks­lus naujų mo­ki­nių skai­čius gim­na­zi­jo­se bus ži­no­mas tik

rugsėjį.

375 pa­raiš­kas, tar­ki­me, jei vi­si no­ rin­tys stotų tik į mūsų gim­na­ziją, turė­tu­me be­veik po du mo­ki­nius į vieną vietą, ta­čiau dėl bend­ra­dar­ bia­vi­mo su­tar­ties niuansų tiks­laus skai­čiaus įvar­dy­ti ne­ga­liu“, – sakė D.Šu­kienė.

Aiš­ku bus tik rugsėjį

Mo­k yklų dar­b uo­tojų tei­g i­m u, konk­retų atei­nan­čių moks­lo metų mo­ki­nių skai­čių įma­no­ma nusta­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tyti tik rugsė­jo mėnesį, nes da­lis mo­ki­nių lai­ku ne­pa­tei­kia rei­ka­ lingų do­ku­mentų ir pra­ran­da vie­ tą tam tik­ro­je mo­kyk­lo­je.

Vy­res­niųjų gim­na­zi­jos kla­sių mo­ki­niai pra­šy­mus pa­keis­ti mo­ kyklą daž­nai tei­kia tik va­sa­ros pa­ bai­go­je. Būna ir ne­nu­ma­tytų at­vejų, ka­da gim­na­zi­jos su­ku­ria ke­lias pa­ pil­do­mas mo­ky­mo­si vie­tas tiems, ku­riems neat­si­ran­da vietų ki­to­se gim­na­zi­jo­se.

7

gegužės 16–22, 2013

miestiečiai diena.lt/naujienos/miestas

Sta­nis­lo­vą Duls­ ką, be abe­jo­nės, ga­ li­ma va­din­ti vil­nie­ čiu. Nors 86 me­tų Sta­nis­lo­vas gi­mė ne­ to­li Kau­no, sos­ti­nė­ je pra­bė­go 45-eri jo me­tai. Op­ti­mis­tiš­ kai į vis­ką žvel­gian­ tis sen­jo­ras neį­si­ vaiz­duo­ja sa­vęs gy­ ve­nan­čio ki­tur. Vy­ ro ma­ny­mu, Vil­nius yra pui­kus mies­tas gy­ven­ti: ne tik dėl gro­žio, bet ir dėl kul­ tū­ri­nės veik­los.

Pa­li­ki­mas: S.Duls­kas džiau­gia­si, kad Se­rei­kiš­kių par­ke – ir jo ran­ko­

mis so­din­ti me­džiai.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Se­rei­kiš­kių par­ko ir bly­nų ro­man­ti­ka Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

– Ko­kios gy­ve­ni­mo ap­lin­ky­bės pri­ver­tė įsi­kur­ti Vil­niu­je?

– Dar 1967 m., ka­da Vil­niaus mies­tą ėmė plės­ti, ma­ne pa­kvie­tė dirb­ti į Mais­to pra­mo­nės mi­nis­ te­ri­ją. Ži­no­ma, pir­mie­ji 2–3 me­tai bu­vo la­bai sun­kūs, at­siun­tė čia ne­ ti­kė­tai. Kau­ne gi­miau, mo­kiau­si, ten li­ko vi­si drau­gai ir pa­žįs­ta­mi.

Vė­liau, ži­no­ma, pri­pra­tau, at­si­ra­ do ir drau­gų, pra­dė­jau va­do­vau­ti Mais­to pra­mo­nės mi­nis­te­ri­jai – po tiek čia pra­leis­tų me­tų jau ne­no­rė­ čiau iš­va­žiuo­ti iš Vil­niaus.

Dar­bas bu­vo įdo­mus: mais­ to pra­mo­nė ta­da bu­vo la­bai įvai­ ri. Tai reiš­kė ne tik alų, duo­ną ar kon­di­te­ri­ją. Mais­to pra­mo­nės mi­ nis­te­ri­ja kont­ro­lia­vo ir to­kius da­ ly­kus kaip ta­ba­ko ga­mi­niai, mui­las ar įvai­rūs an­ti­bio­ti­kai – bu­vo apie 18 įvai­riau­sių ša­kų. Te­ko pa­sta­ty­ ti ir re­konst­ruo­ti ne­ma­žai fab­ri­kų, nes vis­ko la­bai trū­ko. Juk prieš ka­ rą apie 70 pro­c. gy­ven­to­jų gy­ve­no kai­me ir pa­tys mais­tą ga­min­da­ vo­si, o kai mies­tai pra­dė­jo plės­tis, juos rei­kė­jo kaip nors ap­rū­pin­ti.

– Kas mies­te jums pa­tin­ka?

– Čia daug gra­žiau­sių da­ly­kų yra: ir vi­si teat­rai, ir la­bai įdo­mus se­ na­mies­tis. Gy­ve­ni­me kar­tais bū­na la­bai įdo­mių su­ta­pi­mų, o Vil­niu­je jų pa­si­tai­kė ir man.

Bai­gęs gim­na­zi­ją, vi­sų pir­ma į uni­ver­si­te­tą įsto­jau Vil­niu­je. Ta­ da bu­vo praė­jęs tik de­šimt­me­tis po ka­ro, o Pi­lies gat­vė dar bu­vo vie­ni griu­vė­siai. Kaž­ka­da net tris die­nas po pa­skai­tų mums stu­den­ tams yra te­kę ei­ti tvar­ky­ti šios gat­ vės griu­vė­sių. Taip pat te­ko so­din­ ti me­džius Se­rei­kiš­kių par­ke – nors me­džių ten šiek tiek bu­vo, kai kur tie­siog žio­jė­jo duo­bės nuo ka­ri­nių svie­di­nių.

Vė­liau ma­no duk­ra ap­si­gy­ve­ no Pi­lies gat­vė­je, o aš sa­vo anū­ kes ve­ži­mė­liu vež­da­vau­si į ka­dai­ se sa­vo ran­ko­mis so­din­tą par­ką. Ir kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti? Man tai la­ bai ma­lo­nu.

Be­veik kas va­ka­ rą ga­li­ma kur nors nuei­ti, kad ir poe­zi­ jos pa­klau­sy­ti. Net baž­ny­čio­se nuo­sta­ bių kon­cer­tų bū­na, ne tik lai­do­tu­vės.

– O ku­rios Vil­niaus vie­tos la­ biau­siai trau­kia?

– Vi­sa­da mėgs­tu vaikš­čio­ti pro­spek­tu, nes jau­ni su drau­gais čia vaikš­čio­da­vo­me: vi­si res­to­ra­nai ir ba­rai čia bu­vo. La­bai mėgs­tu Pi­lies gat­ve iki Ro­tu­šės nuei­ti.

Ka­dan­gi gy­ve­nu Žvė­ry­ne, sa­ vait­ga­liais ei­nu į Vin­gio par­ką.

– Mėgs­ta­te gam­tą?

– Bū­ti­nai. O kaip ki­taip gy­ven­ti?

Rei­kia vaikš­čio­ti ir gam­tą ne tik my­lė­ti, bet ir nau­do­tis ja. Mes su drau­gais kar­tais nuei­na­me ir ant Tri­jų Kry­žių kal­no – kaip ten nuo­ sta­biai at­ro­do par­kas... Vil­niu­ je kur nuei­si, pil­na ža­lu­mos: prie A.Puš­ki­no mu­zie­jaus – gra­žiau­ sias par­kas, eže­rai, ir į Va­la­kam­ pius nu­va­žiuo­ti sma­gu.

– Ko il­gi­tės gy­ven­da­mas Vil­ niu­je?

– Kad vis­kas čia ge­rai, nie­ko ne­ trūks­ta. Mies­tas la­bai pa­lan­kio­ je vie­to­je, la­bai gra­žus, o ir to­liau jį pa­ma­žu gra­ži­na. Po ka­ro la­bai liūd­nai at­ro­dė, o da­bar tik­rai ki­ toks, at­si­ga­vęs.

Pa­me­nu, kai pir­mą kar­tą, dar mo­kan­tis gim­na­zi­jo­je, at­ve­žė į Vil­ nių pa­žiū­rė­ti į Ge­di­mi­no pi­lį: pi­lis bu­vo maž­daug žmo­gaus ūgio – iš es­mės tik pa­ma­tai. O da­bar gra­ žiai at­sta­ty­ta. Mū­sų sos­ti­nė yra gra­žus se­nas mies­tas.

Tik Lu­kiš­kių aikš­tė tuš­čia sto­vi, ne­la­bai ten miela vaikš­čio­ti... To­ bu­lin­ti vi­sa­da vis­ką ga­li­ma, bet į šį mies­tą įdė­ta la­bai daug pa­stan­gų.

– Sos­ti­nės gy­ven­to­jai – po­zi­ ty­vūs žmo­nės?

– Kiek­vie­nam žmo­gui bū­din­ gas po­zi­ty­vu­mas ir ne­ga­ty­vu­mas.

Man at­ro­do, kad ne­ga­ty­vių žmo­nių yra dau­giau ma­žuo­se mies­tuo­se ir kai­muo­se. Aiš­ku, val­džios gin­čai nuo­lat yra ne­ga­ty­vūs, be­rei­ka­lin­ gi, bet val­džios ne­su­ta­ri­mai na­tū­ ra­lus da­ly­kas, dėl pa­na­šių da­ly­kų ko­vo­ja­ma vi­sa­me pa­sau­ly­je. Ma­no ap­lin­ko­je, ma­no drau­gų bū­ry­je nė­ ra to­kio da­ly­ko kaip ne­ga­ty­vu­mas.

Ir ma­no šei­ma pro­ble­mų ne­tu­ri.

Rei­kia bend­rau­ti, vaikš­čio­ti, ju­ dė­ti. Da­bar Vil­niu­je daug ren­gi­nių, kny­gų pri­sta­ty­mų. Be­veik kas va­ ka­rą ga­li­ma kur nors nuei­ti, kad ir poe­zi­jos pa­klau­sy­ti. Net baž­ny­čio­ se nuo­sta­bių kon­cer­tų bū­na, ne tik lai­do­tu­vės. Aš, ži­no­ma, kal­bu apie ne­mo­ka­mus ren­gi­nius. O kur dar teat­ras?

– Jū­sų anū­kai gy­ve­na čia?

– Ma­no anū­kės dvy­nu­kės lai­ki­nai gy­ve­na Olan­di­jo­je, nes stu­di­juo­ja.

At­ro­do, ne­bu­vo net kal­bų, kad jos ne­grįš. Ki­tas anū­kas ir­gi čia gy­ve­ na, tu­ri ge­rą dar­bą. O dar dvi anū­ kės: vie­na Vil­niu­je mo­ko­si, ki­ta – jau stu­di­juo­ja.

– Kur ska­niau­sias mais­tas?

– Na­muo­se (juo­kia­si)... Bet man la­ bai pa­tin­ka bly­ni­nės. La­bai mėgs­tu bly­nus. Aiš­ku, res­to­ra­nai pen­si­nin­ kams – per bran­gus ma­lo­nu­mas.

8

gegužės 16–22, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Savaitės interviu

M.Dar­gu­žai­tė la­ga­mi­nų dar ne­s Val­das Rum­ša v.rumsa@diena.lt

Dar kar­tą apie..

Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

Š

iau­rės kryp­tis – Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­kos ker­ti­nis prio­ri­te­tas. Taip dar kar­tą šią sa­vai­tę pa­reiš­kė Lie­ tu­vos Pre­z i­den­tė Da­l ia Gry­baus­

kai­tė.

Ta­čiau prio­r i­te­tų ga­li nu­sta­ty­ti la­bai daug.

Klau­si­mas – ko­k ia iš to nau­da? Ki­tas klau­ si­mas – ar rea­lūs tie prio­ri­te­tai?

Daug svar­bių po­l i­t i­n ių, so­c ia­l i­n ių, eko­ no­m i­n ių ir kul­t ū­r i­n ių po­ž y­m ių ro­do, kad Šiau­rės ša­lys ge­ro­kai ski­r ia­si nuo Bal­t i­jos ša­lių. Be to, šis re­gio­nas – ga­na už­da­ras. To­ dėl ky­la abe­jo­nė, kad Šiau­rės ša­lims Lie­tu­ vos no­rai įdo­mūs.

Ir štai Suo­mi­jos pre­zi­den­tas Sau­li Nii­nistö pa­mė­tė­jo ge­rą idė­ją: „Aš įsi­ti­k i­nęs, kad kuo dau­g iau ES ir Ru­si­ja dir­ba kar­tu, tuo dau­ giau nau­dos abi gau­na, bet gal­būt nau­din­ giau­si re­zul­ta­tai bū­na Bal­ti­jos ša­lims ir Suo­ mi­jai, esan­čioms tarp jų.“

Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja – ge­ro­kai svar­bes­nės Lie­tu­vai, kaip ES na­rei, jei jau už­sie­nio po­li­ti­ka sie­kia­me pra­kti­nės nau­dos ša­lies eko­no­mi­kai.

Lo­g iš­ka. Tie­sa, plė­to­t i Lie­tu­vos san­ty­k ius su Šiau­rės ša­li­mis – bū­ti­na, ta­čiau var­gu ar iš to daug ga­l i­ma lai­mė­ti. Šiau­rės ša­l ių eko­no­m i­kos nė­ra di­de­lės ir nors šios vals­t y­b ės ne­ma­ž ai in­ves­t uo­ja Lie­tu­vo­je, ko­ky­bi­nis po­stū­mis mū­sų kraš­ to eko­no­mi­ko­je ga­l i­mas tik pri­trau­kus ko­ ky­biš­kai di­des­nių in­ves­ti­ci­jų.

Iš kur? Iš ES, o tiks­liau, Vo­kie­ti­jos ir Ru­si­jos.

Gal­būt Bal­ta­ru­si­jos. Bū­tent dėl šios prie­žas­ ties Bal­ta­ru­si­ja ir Ru­si­ja – ge­ro­kai svar­bes­ nės Lie­tu­vai, kaip ES na­rei, jei jau už­sie­nio po­li­ti­ka sie­k ia­me pra­kti­nės nau­dos ša­lies eko­no­mi­kai, o ne tik tuš­čia­žo­d žiau­ja­me.

Ki­ta ver­tus, svei­k in­ti­na, jei Lie­tu­va ban­dy­ tų kur­t i skan­d i­na­v iš­ką­jį so­cioe­ko­no­m i­n į mo­de­l į, o ne va­do­vau­t ų­si ang­lo­sak­siš­k u neo­l i­be­ra­l iu po­ž iū­r iu.

Vis­g i tva­r ios ge­ro­vės kū­r i­mas – il­ga­lai­k is pro­ce­s as. Bet to­k io po­bū­d žio vals­t y­b ės rai­dos prio­r i­te­tas skam­bė­t ų ge­ro­kai so­l i­ džiau, nei da­bar skam­ba kal­bos apie kaž­ ko­k ius „ker­t i­n ius“ už­sie­n io po­l i­t i­kos prio­ ri­te­tus.

Svar­biau­sias da­ly­kas Lie­tu­vo­je – eko­no­mi­ kos kū­ri­mas. Re­mian­tis šiuo tiks­lu ir tu­rė­tų bū­t i konst­r uo­ja­ma už­sie­n io po­l i­t i­ka, o ne at­virkš­čiai. To­kiu at­ve­ju po­li­ti­ka bus iš­min­ tin­ga ir, svar­biau­sia, nau­din­ga.

Ga­l iau­siai de­rė­t ų skir­t i – kas yra tiks­lai (ge­ro­vė), o kas prie­mo­nės (už­sie­n io po­l i­ ti­ka). Jei nė­ra tiks­lo, ne­rei­ka­l in­gos ir prie­ mo­nės.

D

ė­me­sio cent­re at­si­dū­ru­sios „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“ va­do­vė Mil­da Dar­ gu­žai­tė ne­sle­pia, kad jos san­ty­kiai su ūkio mi­nist­re Bi­ru­te Vė­sai­te nei­ dea­lūs, nes mi­nist­rė ją lai­ko anks­tes­nės val­ džios žmo­gu­mi, o ofi­cia­lus „Vers­lios Lie­tu­ vos“ va­do­vo Pau­liaus Lu­kaus­ko at­lei­di­mo pa­grin­das, švel­niai ta­riant, abe­jo­ti­nas.

Sa­vai­tės in­ter­viu – su „In­ves­tuok Lie­tu­ vo­je“ va­do­ve M.Dar­gu­žai­te.

– Ko­kie jū­sų san­ty­kiai su ūkio mi­nist­ re B.Vė­sai­te? Kaip pa­si­kei­tė jū­sų veik­la ir įstai­gos „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ bend­ ra­dar­bia­vi­mas su mi­nis­te­ri­ja į val­džią atė­jus nau­jai Vy­riau­sy­bei?

– Prieš tai bu­vęs ūkio mi­nist­ras Ri­man­tas Žy­ lius pa­kvie­tė ma­ne dirb­ti Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je, kol aš dar dir­bau ir gy­ve­nau Niu­jor­ke. Su­ži­ no­jęs, kad ruo­šiuo­si keis­ti kar­je­rą ir man bū­tų įdo­mu dirb­ti pra­smin­gą bei įdo­mų dar­bą, jis nuo­šir­džiai įti­ki­nė­jo grįž­ti į Lie­tu­vą ir dirb­ti efek­ty­vi­nant vie­šo­jo sek­to­riaus val­dy­mą. Mi­ nist­ro vi­sai ne­pa­ži­no­jau, tuo me­tu net ne­ži­ no­jau, ko­kia par­ti­ja Lie­tu­vo­je val­do. Ži­no­jau tik tiek, kad Lie­tu­va iš­gy­ve­na sun­kų eko­no­mi­ nį lai­ko­tar­pį ir kad ma­no in­dė­lis grį­žus į Lie­ tu­vą po 17 me­tų ga­lė­tų bū­ti reikš­min­gas.

Ka­dan­gi tiek ma­no, tiek R.Žy­liaus tiks­las bu­vo efek­ty­vin­ti „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ veik­ lą, kad in­ves­ti­ci­jų srau­tas proak­ty­viai di­ dė­tų, mums pa­vy­ko kar­tu la­bai efek­ty­viai dirb­ti. Mi­nist­ras su­pra­to, kad aš tu­riu kom­ pe­ten­ci­jos šio­je sri­ty­je, ir mes dia­lo­go bū­du vi­sa­da ras­da­vo­me ge­riau­sius spren­di­mus.

Pa­vyz­džiui, bū­tent per vie­ną po­kal­bį abu su­ gal­vo­jo­me, kad reik­tų pa­ska­tin­ti in­ves­tuo­to­ jus da­ry­ti dar­nią­sias in­ves­ti­ci­jas ir taip pri­ si­dė­ti prie il­ga­lai­kio ša­lies vys­ty­mo­si.

Bend­ra­dar­bia­vi­mas su mi­nist­re B.Vė­sai­ te ki­toks. Bu­vo ga­li­ma su­pras­ti, jog ji ma­nys, kad esu „Žy­liaus žmo­gus“. Ta­čiau aš to ne­ bi­jo­jau, nes ma­niau, kad la­bai grei­tai nau­ja mi­nist­rė su­pras, jog ma­no pa­tir­tis ir prie­žas­ tis, dėl ko čia esu, ne­tu­ri nie­ko bend­ra su po­ li­ti­ka. Taip pat „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ re­zul­ ta­tai vis­ką parodo: nuo 2013 m. pra­džios iki da­bar mes jau tu­ri­me daug dau­giau pro­jek­tų ir pa­skelb­tų dar­bo vie­tų nei tuo pa­čiu lai­ko­ tar­piu 2012 m. ir 2011 m.

De­ja, vis dar neat­ro­do, kad bend­ra­dar­bia­ vi­mas pa­grįs­tas rei­ka­lin­gu pa­si­ti­kė­ji­mu ir dar­bu dėl bend­ro tiks­lo. Ki­ta ver­tus, mi­nist­rė mus pa­lai­kė ir la­bai pa­dė­jo įgy­ven­di­nant ke­ lis pro­jek­tus, to­dėl rei­kia ma­ny­ti, kad bend­ ra­dar­bia­vi­mas ga­li bū­ti sėk­min­gas atei­ty­je.

– Gal­būt nau­ja Vy­riau­sy­bė tu­ri vi­sai ki­ to­kius prio­ri­te­tus, pvz., in­ves­tuo­to­jų paieš­ka ne Va­ka­ruo­se, in­ves­ti­ci­jų pri­ trau­ki­mas į pro­vin­ci­ją ir pan.?

– Už­sie­nio in­ves­ti­ci­jų ska­ti­ni­mas iš­lie­ka vie­ nas svar­biau­sių šios Vy­riau­sy­bės prio­ri­te­tų.

Mes su­pran­ta­me, kad Vy­riau­sy­bei svar­bus nau­jų in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas ir nau­jai su­ku­ ria­mos dar­bo vie­tos. Nau­jos Vy­riau­sy­bės po­ zi­ci­ja – teik­ti pa­pil­do­mą dė­me­sį re­gio­nų plėt­ rai ir už­sie­nio in­ves­ti­ci­joms, skir­toms dar­niai ša­lies plėt­rai ska­tin­ti. Prio­ri­te­ti­nės ša­lys, kur ieš­ko­me in­ves­tuo­to­jų, ne­pa­si­kei­tė – tai Skan­ di­na­vi­ja, Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja, JAV ir Vo­kie­ti­ja.

Tuo la­biau kad vi­siems la­bai aiš­ku – pir­miau­ sia tu­ri­me lai­mė­ti ko­vą dėl pro­jek­tų, ku­rie su­ kur­tų nau­jų dar­bo vie­tų Lie­tu­vo­je.

– Ar tie­sa, kad jums bu­vo siū­ly­ta pa­lik­ ti „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­li­nio di­ rek­to­riaus po­stą pir­ma lai­ko? Jei taip, tuo­met ko­kiu pa­grin­du?

– Vi­sur Lie­tu­vo­je ci­tuo­ja­ma, kad per­nai mū­ sų ša­lis at­si­li­ko nuo Lat­vi­jos bei Es­ti­jos ir tuo me­tu užė­mė prieš­pas­ku­ti­nę vie­tą pa­gal už­ sie­nio in­ves­ti­ci­jas. Rem­da­ma­si šiais skai­čiais

San­ty­kiai: „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ ge­ne­ra­li­nė di­rek­to­rė M.Dar­gu­žai­tė pri­pa­žįs­ta vis dar ne­

jau­čian­ti, kad bend­ra­dar­bia­vi­mas su Ūkio mi­nis­te­ri­ja bū­tų pa­grįs­tas rei­ka­lin­gu pa­si­ti­kė­ ji­mu ir dar­bu dėl bend­ro tiks­lo.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

nau­ja val­džia ne­pa­ten­kin­ta dėl in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mo veik­los. Leng­va ro­dy­ti pirš­tais į mū­sų agen­tū­rą. Ta­čiau ver­tė­tų pa­si­do­mė­ ti, ką ši sta­tis­ti­ka reiš­kia, ir tik ta­da priim­ ti spren­di­mus. Su­kaup­tos už­sie­nio in­ves­ti­ ci­jos Lie­tu­vo­je sie­kia apie 41 mlrd. li­tų – tai per ke­lis de­šimt­me­čius su­kaup­tos in­ves­ti­ci­ jos, at­si­ra­du­sios dėl pri­va­ti­za­ci­jos, skan­di­ na­viš­kų ban­kų atė­ji­mo, už­sie­nie­čių įsi­gy­to ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to, už­sie­nio ka­pi­ta­lo įmo­ nių rein­ves­tuo­to pel­no ir pan. Kad su­kaup­tos in­ves­ti­ci­jos di­dė­tų, rei­kė­tų il­go ir nuo­la­ti­nio dar­bo skir­tin­go­mis kryp­ti­mis.

Su­si­da­ro įspū­dis, kad eks­ per­ti­nė nuo­mo­nė ar kom­ pe­ten­ci­jos yra ver­ti­na­mos pa­gal am­žių, pa­žįs­ta­mus ar net ly­tį.

„In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ veik­la yra tik vie­na tų kryp­čių, mes ne­ga­li­me pri­siim­ti at­sa­ko­my­ bės už in­ves­ti­ci­jų srau­tus ban­kų sek­to­riu­je, už pri­va­ti­za­vi­mą, di­vi­den­dų iš­mo­kė­ji­mą, už­sie­ nio ka­pi­ta­lo įmo­nių tur­to ver­ti­ni­mo po­ky­čius ar ap­skai­tos po­li­ti­kos po­ky­čius, kas at­si­spin­

di bend­ro­je sta­tis­ti­ko­je. Toks su­pap­ras­tin­tas sta­tis­ti­kos duo­me­nų su­vo­ki­mas ir lė­mė dis­ ku­si­jas dėl rei­ka­lin­gų po­ky­čių.

– Pa­sak Ūkio mi­nis­te­ri­jos, „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vas P.Lu­kaus­kas bu­ vo at­leis­tas dėl pa­pil­do­mo kon­sul­ta­ci­ nio vers­lo. Ar jūs už­sii­ma­te pa­pil­do­ma veik­la, be „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“?

– Jo­kia pa­pil­do­ma veik­la neuž­sii­mu. Ta­ čiau, ma­no nuo­mo­ne, pa­pil­do­ma kon­sul­ta­ ci­nė veik­la ne­bū­ti­nai truk­do siek­ti re­zul­ta­tų, jei tai ne­su­ke­lia in­te­re­sų konf­lik­to. Ir dir­ bant ma­žiau nei 40 va­lan­dų per sa­vai­tę ga­ li­ma pa­siek­ti pui­kių re­zul­ta­tų. Ka­dan­gi man rū­pi mū­sų įstai­gos veik­la ir re­zul­ta­tai, la­ bai daž­nai dir­bu daug dau­giau nei 8 va­lan­ das per die­ną.

Iš Pau­liaus la­bai daž­nai gau­da­vau elekt­ ro­ni­nių laiš­kų vė­lai va­ka­re, sa­vait­ga­liais, to­ dėl tik­rai ma­nau, kad Pau­lius dirb­da­vo dau­ giau va­lan­dų ir dė­jo dau­giau pa­stan­gų, nei bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti per li­mi­tuo­tas dar­bo va­lan­das. Šiais mo­der­nios eko­no­mi­kos lai­ kais, kai daug kas dir­ba iš na­mų, su klien­tais iš įvai­riau­sių ša­lių, kai dar­bas ne­prik­lau­so nuo sau­lės pa­te­kė­ji­mo ir nu­si­lei­di­mo lai­ko, dar­bo re­zul­ta­tai tik­rai tu­ri bū­ti ma­tuo­ja­mi pa­gal pa­sie­ki­mus, o ne pa­gal prie sta­lo pra­ sė­dė­tas dar­bo va­lan­das. To­dėl tik­rai ne­ma­

9

gegužės 16–22, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

­si­krau­na

nuomonės

ES dar daug neatrastų galimybių Tu­ri­me ži­no­ti ir nau­do­ tis sa­vo tei­sė­mis, ku­rias mums su­tei­kia Eu­ro­pos Są­jun­ga.

nau, kad Pau­liaus išė­ji­mo prie­žas­tis pa­ tei­si­na­ma.

– Ko­kia, jū­sų nuo­mo­ne, P.Lu­kaus­ ko at­lei­di­mo prie­žas­tis? Ar jūs pa­ ti ne­si­ruo­šia­te krau­tis la­ga­mi­nų at­ gal į JAV? – Ofi­cia­liai skelb­ta prie­žas­tis – per ma­ žai lai­ko sky­rė dar­bui. Ta­čiau, kaip jau mi­nė­jau, jo va­do­vau­ja­mos įstai­gos re­zul­ ta­tai bu­vo la­bai ge­ri. P.Lu­kaus­kas pa­ts yra įvar­di­jęs ga­li­mas prie­žas­tis. Neat­ro­ do, kad tai bu­vo ma­tuo­ja­ma pa­gal pa­siek­ tus re­zul­ta­tus.

Man ma­no dar­bas la­bai svar­bus – to ir grį­žau į Lie­tu­vą. Per praei­tus me­tus su­bū­ rė­me la­bai pui­kų ko­lek­ty­vą, dir­ba­me prie daug ir įdo­mių pro­jek­tų, to­dėl la­bai no­rė­ čiau ma­ty­ti sa­vo veik­los tęs­ti­nu­mą. Vi­są gy­ve­ni­mą va­do­vau­juo­si prin­ci­pu, kad dar­ bas tu­ri bū­ti įdo­mus ir įkve­pian­tis. To­dėl rei­ka­lin­gas efek­ty­vus bend­ra­dar­bia­vi­mas su vi­sais par­tne­riais, be ku­rių pa­lai­ky­mo ir abi­pu­sio pa­si­ti­kė­ji­mo ne­bus ga­li­ma pa­ siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų ar su­pras­ti, ku­riuos as­pek­tus reik­tų to­bu­lin­ti. Į JAV ga­liu grįž­ti bet ka­da, nes ten ma­no drau­gai, ko­le­gos ir ver­ti­na­ma pa­tir­tis. Ta­ čiau no­rė­tų­si ma­ny­ti, kad ma­no grį­ži­mas į Lie­tu­vą tu­ri pra­smę, no­rė­tų­si ti­kė­ti, kad ir čia ver­ti­na­ma pa­tir­tis, su­da­ro­mos są­ly­gos bei mo­ty­va­ci­ja dirb­ti Lie­tu­vos la­bui.

– Vie­šo­jo­je erd­vė­je teig­ta, kad no­ri­ma su­jung­ti „Vers­lią Lie­tu­vą“ ir „In­ves­ tuok Lie­tu­vo­je“, bet tam la­bai prie­ši­ na­si vers­las ir net no­ri, kad šios ins­ ti­tu­ci­jos bū­tų tie­sio­giai at­sa­kin­gos ne Ūkio mi­nis­te­ri­jai, o Vy­riau­sy­bei.

Koks jū­sų po­žiū­ris į tai?

– Bet ko­kie pa­kei­ti­mai tu­ri bū­ti da­ro­mi ne tik ver­ti­nant vi­daus eko­no­mi­kos per­spek­ ty­vas, bet ir at­si­žvel­giant į tarp­tau­ti­nę kon­ku­ren­ci­nę ap­lin­ką, tęs­ti­nu­mo už­tik­ri­ ni­mą, ar­dy­mo ar sta­ty­mo prie­žas­tis. Įmo­nių jun­gi­mas tu­rė­tų įta­kos or­ga­ni­za­ci­ jų val­dy­mo efek­ty­vu­mui – ma­žiau­siai me­ tus už­truk­tų su­jung­ti ko­lek­ty­vus, nu­sta­ty­ti struk­tū­rą bei at­sa­ko­my­bes ir įsi­dirb­ti, bet kar­tu bū­tų pra­ran­da­mas kon­ku­ren­ci­nis pra­na­šu­mas ir veik­los re­zul­ta­tai. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad kom­pe­ten­ci­jos, ku­rios rei­ ka­lin­gos in­ves­ti­ci­joms pri­trauk­ti, vi­siš­kai skir­tin­gos nei tos, ku­rios rei­ka­lin­gos dar­bui su vie­tos vers­lu. Aš as­me­niš­kai ne­ma­tau ir ne­su gir­dė­ju­si jo­kių ge­rų prie­žas­čių, dėl ku­ rių šios agen­tū­ros tu­rė­tų bū­ti su­jung­tos.

– Kaip ke­liais sa­ki­niais api­bū­din­tu­ mė­te sa­vo pa­tir­tį, įgy­tą grį­žus į Lie­tu­ vą? Ko la­biau­siai pa­si­ge­do­te Lie­tu­vos po­li­ti­ko­je ir vers­le? Ar ne­si­gai­li­te pa­ li­ku­si pui­kiai mo­ka­mą dar­bą Niu­jor­ ke? Tu­ri­te ga­li­my­bę ten su­grįž­ti?

– Tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ma­no iš­si­la­vi­ni­mas ir dar­bo pa­tir­tis Lie­tu­vo­je ne vi­sa­da įver­ ti­na­ma taip, kaip ji bu­vo ver­ti­na­ma JAV. Kar­tais su­si­da­ro įspū­dis, kad eks­per­ti­nė nuo­mo­nė ar kom­pe­ten­ci­jos yra ver­ti­na­mos pa­gal am­žių, pa­žįs­ta­mus ar net ly­tį. La­ biau­siai pa­si­gen­du rim­tes­nio įsi­gi­li­ni­mo į si­tua­ci­ją ir konst­ruk­ty­vaus spren­di­mų priė­mi­mo. Taip pat la­bai daž­nai nuo­mo­ nės ne­pag­rin­džia­mos fak­tais ar ana­li­ze.

Daug įta­kos da­ro šmeiž­tas, ap­kal­bos, gar­ sios nuo­mo­nės.

Ta­čiau ma­no pa­tir­tis Lie­tu­vo­je yra vi­ sa­pu­siš­kai įdo­mi. Į Lie­tu­vą ne­grį­žau dėl pi­ni­gų, to­dėl ne­si­gai­liu ir pa­lik­to ge­rai mo­ka­mo dar­bo. Ma­nau, iš kiek­vie­nos si­ tua­ci­jos ga­li­ma gau­ti la­bai daug nau­ dos. Daž­nai man ma­to­mas ma­no in­dė­lis Ūkio mi­nis­te­ri­jo­je ir „In­ves­tuok Lie­tu­vo­ je“ duo­da daug pa­si­ten­ki­ni­mo tuo, ką da­ rau. Ti­kiuo­si, kad ma­no įdir­bis bei veik­la ir to­liau bus rei­ka­lin­ga.

Op­ti­mis­tė: V.Blin­ke­vi­čiū­tė ti­ki, kad Lie­tu­vos gy­ven­to­jai, tap­da­mi vis są­mo­nin­ges­niais ES pi­lie­čiais, ak­ty­viau nau­do­sis

jiems su­teik­to­mis tei­sė­mis da­ry­ti įta­ką ES prii­ma­miems spren­di­mams.

V

i­li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė pui­kiai pa­žįs­ta­ma Lie­tu­vos žmo­nėms. Aš­tuo­ne­rius me­tus dir­bu­si so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­re, ši pa­ty­ru­si po­li­ ti­kė jau ket­ve­rius me­tus at­sto­vau­ja Lie­tu­vai Eu­ro­pos Par­la­men­te. V.Blin­ke­vi­čiū­tė ap­ gai­les­tau­ja, kad Lie­tu­vos žmo­nės per ma­žai nau­do­ja­si na­rys­tės ES pranašu­mais.

– Ar pa­kan­ka­mai Lie­tu­vos žmo­nės ži­no sa­vo kaip ES pi­lie­čių tei­ses?

– Lie­tu­viai yra vie­ni tų, ku­rie ma­žiau­siai ži­ no apie tai, ko­kias tei­ses jiems ga­ran­tuo­ja ES, net 70 pro­c. tau­tie­čių pri­pa­žįs­ta to­kios in­for­ ma­ci­jos sto­ką. Pa­na­ši si­tua­ci­ja yra ir ki­to­se ša­ly­se. Bū­tent to­dėl ES šiuos me­tus įvar­di­ jo Eu­ro­pos pi­lie­čių me­tais ir sie­kia, kad in­ for­muo­tu­mas apie tei­ses di­dė­tų. Be­je, kaip tik šie­met su­kan­ka dvi­de­šimt me­tų, kai bu­vo įtei­sin­ta ES pi­lie­ty­bė, ku­ri ne­pa­kei­čia vals­ty­ bės pi­lie­ty­bės, o ją pa­pil­do su­teik­da­ma nau­jų tei­sių ir ne­pri­dė­da­ma nau­jų pa­rei­gų.

– Ko­kios pa­grin­di­nės ES pi­lie­čio tei­ sės?

– Nea­b e­j o­t i­n ai la­b iau­s iai ži­n o­m e ir ver­ ti­na­me ga­li­my­bę lais­vai ke­liau­ti, ap­si­g y­ ven­t i, įsi­d ar­b in­t i ar mo­k y­t is bet ku­r io­j e Bend­ri­jos vals­ty­bė­je, ne­pra­ran­dant so­cia­ li­nių ga­ran­ti­jų. Lie­tu­viai šia tei­se nau­do­ ja­s i ypač ak­t y­v iai, tad pa­t i­r ia ne tik jos pranašumų, bet ir trū­k u­m ų. Be­j e, Eu­ro­ pos Ko­m i­s i­ja dau­g iau­s ia bend­r i­j os pi­l ie­ čių skun­dų ir gau­na bū­tent dėl ne­ga­lė­ji­mo pa­s i­n au­d o­t i lais­vo as­m e­n ų ju­d ė­j i­m o tei­ se. At­vy­kė­liams vis dar yra kliū­čių re­gist­ ruo­jant nau­ją gy­ve­na­mą­ją vie­tą, gau­nant so­cia­li­nes iš­mo­kas, per­ne­lyg di­de­li pa­teik­ ti­nų do­ku­men­tų rei­ka­la­vi­mai, su­dė­tin­gos ad­m i­n ist­ra­c i­n ės pro­c e­d ū­ros. Daž­n i at­ve­

jai, kai dėl kal­bos ne­mo­kė­ji­mo ir vie­ti­nių įsta­t y­m ų ne­pa­kan­ka­m o iš­m a­ny­m o at­v y­ kė­liai yra dar­ba­vių disk­ri­mi­nuo­ja­mi ir iš­ nau­do­ja­mi. Į šias ir ki­tas pro­ble­mas mes, Eu­ro­p os Par­l a­m en­t o na­r iai, nuo­l at at­ krei­pia­me ša­lių na­rių ir Eu­ro­pos Ko­mi­si­ jos dė­me­sį.

Kiek­vie­nas tu­ri­me ži­no­ti, kad jei su­ser­ga­me ar su­si­žei­džia­me ki­to­je ES vals­ty­bė­je na­rė­je, tu­ri­me to­kią pa­čią ga­li­my­bę nau­do­tis svei­ ka­tos prie­žiū­ros pa­slau­go­mis kaip tos vals­ ty­bės na­rės pi­lie­čiai. Tam pa­de­da Eu­ro­pos svei­ka­tos drau­di­mo kor­te­lė. Be to, re­mian­tis ES so­cia­li­nės ap­sau­gos de­ri­ni­mo tai­syk­lė­mis, ga­li­ma gau­ti ir iš anks­to pla­nuo­tas bei pa­ tvir­tin­tas gy­dy­mo pa­slau­gas už­sie­ny­je.

– Lie­tu­viai iš­ties da­ro­si mo­bi­les­ni – ke­ liau­ja ir vyks­ta dirb­ti ne tik į ES ša­lis. Ką da­ry­ti žmo­gui, susiduriančiam su pro­ ble­mo­mis ša­ly­je, ku­ri nė­ra ES na­rė ir jo­ je nė­ra Lie­tu­vos at­sto­vy­bės?

– Kas­met apie 90 mln. ES pi­lie­čių vyks­ta į tre­čią­sias ša­lis ir apie 30 mln. gy­ve­na jo­se nuo­lat. Ša­ly­se, ku­rio­se nė­ra jų vals­ty­bės na­ rės am­ba­sa­dos ar­ba kon­su­la­to, pi­lie­čiai tu­ ri tei­sę kreip­tis į bet ku­rios vals­ty­bės na­rės kon­su­li­nę ap­sau­gą. Lie­tu­vos ke­liau­to­jams tai la­bai ak­tua­lu, nes mū­sų vals­ty­bės dip­ lo­ma­ti­nių at­sto­vy­bių tink­las nė­ra la­bai iš­ plė­to­tas.

– Ko­kiais bū­dais ES pi­lie­čiai ga­li pa­ reikš­ti sa­vo po­zi­ci­ją?

– Tu­ri­me ži­no­ti, kad mes, ES pi­lie­čiai, ga­li­me pa­teik­ti Eu­ro­pos Par­la­men­tui pe­ti­ci­ją, kreip­ tis į om­buds­me­ną dėl ne­tin­ka­mos ES ins­ti­tu­ ci­jų ar­ba įstai­gų veik­los, ra­šy­ti bet ku­riai ES ins­ti­tu­ci­jai ar įstai­gai ir gau­ti at­sa­ky­mą gim­ tą­ja kal­ba, tu­ri­me tei­sę su­si­pa­žin­ti su Eu­ro­

pos Par­la­men­to, Ta­ry­bos ir Ko­mi­si­jos do­ ku­men­tais. Nuo praė­ju­sių me­tų mes tu­ri­me nau­ją ga­li­my­bę pa­si­nau­do­ti pi­lie­čių ini­cia­ ty­va teik­ti pa­siū­ly­mus Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai dėl tei­sės ak­tų pa­ren­gi­mo, ta­čiau ini­cia­to­riams rei­kia su­rink­ti ne ma­žiau kaip mi­li­jo­ną pa­ra­ šų bent sep­ty­nio­se ES vals­ty­bė­se. Šiuo me­tu jau ren­ka­mi pa­ra­šai ke­tu­rio­li­kai ini­cia­ty­vų.

– Vie­na pa­grin­di­nių mū­sų po­li­ti­nių tei­ sių yra ga­li­my­bė bal­suo­ti per rin­ki­mus į Eu­ro­pos Par­la­men­tą ir vie­tos sa­vi­val­dą.

Ar lie­tu­viai čia yra ak­ty­vūs?

– De­ja, ne. Ir la­bai gai­la. La­bai no­rė­tų­si, kad kuo dau­giau Lie­tu­vos gy­ven­to­jų pa­si­nau­do­tų šia tei­se ki­tą pa­va­sa­rį ren­kant Eu­ro­pos Par­ la­men­tą. Tik nuo mū­sų pa­čių pri­klau­so, ko­ kio­je Eu­ro­po­je mes gy­ven­si­me.

Per praė­ju­sius Europos Parlamento rin­ki­ mus lie­tu­viai bu­vo vie­ni pa­sy­viau­sių, ta­čiau aš esu op­ti­mis­tė ir ti­kiu, kad per pen­ke­rius me­tus si­tua­ci­ja pa­si­kei­tė. Juo­lab kad nau­ jau­si ty­ri­mai ro­do, jog ša­ly­je dau­gė­ja be­si­ do­min­čių ES rei­ka­lais, taip pat vis dau­giau žmo­nių pa­gei­dau­ja, kad Eu­ro­pos Par­la­men­ to vaid­muo bū­tų stip­res­nis. Vi­sa tai mū­sų pa­čių ran­ko­se, tu­ri­me bū­ti ak­ty­vūs ir są­mo­ nin­gi rin­kė­jai – tik taip ga­li­me ti­kė­tis kiek­ vie­nam iš mū­sų pa­lan­kių spren­di­mų.

Kalbėjosi Ve­ro­ni­ka Šu­mi­lai­tė

Užs. 1107192

Skaitytojų žvilgsnis Pa­va­sa­ri­nis ne­ri­mas

Daž­nai gir­džiu žmo­gų sa­kan­tį, kad jis gi­męs po ne­lai­min­ga žvaigž­de. Bū­tų gi­męs ki­tu lai­ ku, tai kas ta­da? Tas pa­ts!

Bū­tų ge­rai, kad pa­ts žmo­gus bū­tų sa­vo li­ ki­mo šei­mi­nin­kas. Bet žmo­gus ne trau­ki­nys ir joks ieš­mi­nin­kas ne­ga­li jo nu­kreip­ti ke­liu, ku­rio jis no­ri.

Juk gy­ve­ni­mas la­bai in­di­vi­dua­lus. Vie­ niems – vers­las, ki­tiems – kū­ry­ba, dar ki­ tiems – val­džia, o dau­gu­mai bė­džių – gal­vos

skaus­mas, kaip iš­gy­ven­ti. Žmo­gus ži­no, ko jis no­ri. Bet eg­zis­tuo­ja stab­džiai, truk­dan­tys įgy­ven­din­ti bent da­lį sa­vo sva­jo­nių. Kas tie stab­džiai? Ne­pa­si­ti­kė­ji­mas? Bai­mė?

Tuos stab­džius dik­tuo­ja pa­ts gy­ve­ni­mas.

Ra­min­ki­me sa­ve. Pa­guos­ki­me ar­ti­mą. Juk mei­lė gim­do mei­lę. Te­bū­nie tai mei­lė gim­ta­ jai že­mei, mei­lė ar­ti­mie­siems, mei­lė gro­žiui, mei­lė vir­šū­nei, į ku­rią neuž­kop­ta. Ne­ri­mas, il­ge­sys, vie­nat­vė... Kur tu da­bar? Vi­są lai­ką vy­res­nio­ji kar­ta sku­bė­jo į prie­kį, ar ne­pa­var­

go? Dau­gu­ma po­ka­rio jau­ni­mo tu­rė­jo tiks­lus ir jų at­kak­liai sie­kė. O gy­ve­ni­mas be tiks­lo nė­ra žmo­giš­kas, tai lyg vie­ni­ša gė­lė di­džiu­ lė­je pie­vo­je. Iš ku­rios pu­sės pūs vė­jas, ten ir nu­links, ir nie­kas ne­ži­no, kiek lai­ko jai skir­ ta žy­dė­ti.

Juk pro džiaugs­mą ir vil­tį, pro skaus­mą ir liū­de­sį, pro va­kar ir ry­toj te­ka žmo­gaus gy­ ve­ni­mas.

Re­gi­na Ka­ba­šins­kie­nė Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­mų ra­šy­to­jų są­jun­gos na­rė

11

gegužės 16–22, 2013

lietuva

R.Ačo bū­rys pra­šo­si at­gal Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Žlu­gus gar­sio­sioms dvie­jų par­ti­jų jung­tu­vėms, jas kri­ti­ka­vęs bei par­ ti­jos na­rys­tės ne­te­kęs bu­vęs Tvar­ kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas Re­mi­gi­jus Ačas pa­si­ju­to nu­ga­lė­to­ ju ir jau no­rė­tų su ke­liais šim­tais bend­ra­žy­gių grįž­ti pas bu­vu­sius ko­le­gas. Net par­ti­jos val­dy­ba neat­ me­ta, kad R.Ačo bus pa­si­gai­lė­ta. „Sug­rįž­čiau dėl ko­man­dos“

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja R.Ačo na­rys­tę su­stab­dė ko­vo pra­ džio­je, kai par­ti­jos draus­mės ko­mi­ si­ja, iš­nag­ri­nė­ju­si vie­šus Sei­mo na­ rio pa­reiš­ki­mus par­ti­jos at­žvil­giu, nu­spren­dė, kad jis pa­žei­dė par­ti­ jos įsta­tus. R.Ačas griež­tai ne­pri­ ta­rė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos jung­tu­vėms su Dar­bo par­ti­ja ir vie­ šai pa­reiš­kė, kad par­ti­jos jun­gia­si „iš rei­ka­lo“, o Tvar­kos ir tei­sin­gu­ mo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Ro­lan­das Pak­sas esą „priė­jo liep­to ga­lą“.

Pet­ras Gra­žu­lis:

Rei­kė­tų žiū­rė­ti at­lai­ džiau, gal kiek po­ nas Ačas pa­si­karš­čia­ vo, aš taip ir iš pra­džių ko­men­ta­vau.

Da­bar, par­ti­jų jung­tu­vėms rea­liai žlu­gus, R.Ačas su­švel­ni­no to­ną ir pa­pra­šė, kad Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja ap­si­spręs­tų – ar­ba pa­ša­lin­tų jį iš par­ti­jos vi­siš­kai, ar­ba grą­žin­tų na­rys­tę. Sei­mo na­rys sa­kė val­dy­bai įtei­kęs ne tik sa­vo, bet ir ki­tų na­rys­ tę su­stab­džiu­sių as­me­nų pra­šy­mus – to­kių yra maž­daug 200. „Prieš sa­vai­tę įtei­kiau frak­ci­jos se­niū­nui Pet­rui Gra­žu­liui 176 pa­ reiš­ki­mus. Ir dar dau­giau kaip 40 esu neį­tei­kęs. Pap­ra­šiau, kad bū­tų spren­džia­mas iš­sto­ju­sių žmo­nių, taip pat ir ma­no, klau­si­mas. Nes aš da­bar esu nei pa­kar­tas, nei pa­leis­ tas – na­rys­tė su­stab­dy­ta, iš sky­ riaus pir­mi­nin­kų esu nu­ša­lin­tas, ir rei­ka­las to­liau ne­spren­džia­mas“, – sa­kė R.Ačas. Šiuo me­tu R.Ačas pri­ klau­so Miš­riai Sei­mo na­rių gru­pei.

Pa­sak jo, ka­dan­gi Tvar­kos ir tei­ sin­gu­mo par­ti­ja su­stab­dė de­ry­bas su Dar­bo par­ti­ja, da­bar pa­ts me­tas pri­pa­žin­ti, kad R.Ačo at­žvil­giu bu­ vo pa­da­ry­ta klai­da. „Val­dy­ba pri­pa­ži­no, kad jung­tu­ vės stab­do­mos, ir jos tur­būt ne­bus at­nau­jin­tos. Tad tu­rė­tų bū­ti pri­ pa­žin­ta, kad bu­vo pa­da­ry­ta klai­da.

Jei­gu bus pri­pa­žin­ta klai­da, tu­rė­tų ma­ne pa­skir­ti at­gal į Ra­sei­nių sky­ riaus pir­mi­nin­ko pa­rei­gas. Ar­ba tu­rė­čiau bū­ti iš­brauk­tas iš par­ti­jos są­ra­šų. Nes ne­ga­liu bū­ti nei čia, nei čia – nea­pib­rėž­tą lai­ką su­stab­dy­ta na­rys­tė“, – dės­tė Sei­mo na­rys.

Pak­laus­tas, ar no­rė­tų grįž­ti į Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos gre­ tas, R.Ačas sa­kė, kad ga­lė­tų tai pa­ da­ry­ti „dėl ko­man­dos“. „Sup­ran­tat, vis dėl­to ten yra ma­ no ko­man­da, mes tiek lai­ko dir­bom ir vi­sa ki­ta. <...> Jei­gu bū­tų pa­lan­

kus spren­di­mas, dėl ko­man­dos aš ga­lė­čiau ir grįž­ti. Bet jei­gu bus ki­ toks, tai bus ki­toks“, – at­sar­giai žo­džius rin­ko R.Ačas.

Ver­tins at­lai­džiai

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas ir frak­ ci­jos se­niū­nas P.Gra­žu­lis pa­tvir­ ti­no ga­vęs pra­šy­mą, ku­rį pa­si­ra­šė maž­daug 200 na­rys­tę su­stab­džiu­ sių žmo­nių. Kol kas par­ti­jos val­ dy­ba klau­si­mo ne­svars­tė, ta­čiau, pa­sak P.Gra­žu­lio, į dar­bot­var­kę jis pa­teks. Pats P.Gra­žu­lis sa­ko, kad R.Ačo pa­si­trau­ki­mą de­rė­tų ver­tin­ ti at­lai­džiai, ir pri­pa­žįs­ta, kad tie­ sos ko­le­gos žo­džiuo­se bū­ta. „Rei­kė­tų žiū­rė­ti at­lai­džiau, gal po­nas Ačas kiek pa­si­karš­čia­vo, aš taip ir iš pra­džių ko­men­ta­vau. Pas­ kui gal jam ne­bu­vo kaip at­si­trauk­ ti. Iš da­lies jo tuo­se pa­reiš­ki­muo­se, kaip da­bar ma­tom, jei­gu neat­si­nau­ jins vi­sos tos de­ry­bos, yra ir tie­sos.

Tai­gi ma­ny­čiau, kad rei­kė­tų rim­ tai svars­ty­ti tą klau­si­mą, reik­tų gal pa­si­kvies­ti pa­tį R.Ačą į po­sė­dį, iš­ klau­sy­ti ir priim­ti spren­di­mą“, – tei­gė frak­ci­jos se­niū­nas.

P.Gra­žu­lis sa­kė, kad pa­na­šios nuo­mo­nės lai­ko­si ir dau­giau par­ ti­jos val­dy­bos na­rių, tad R.Ačo su­ grį­ži­mas – vi­siš­kai rea­lus. „Te­ko kal­bė­tis su Sei­mo na­riais frak­ci­jo­je, su par­ti­jos, val­dy­bos na­ riais. Yra ga­na ne­ma­žai ver­ti­nan­čių at­lai­džiai. Bet ži­not, nuo­mo­nė to­ kia pa­vie­nė, o pre­zi­diu­me koks bus priim­tas spren­di­mas, ne­ga­lė­čiau ko­men­tuo­ti“, – sa­kė P.Gra­žu­lis.

Dve­jo­nės: R.Ačas bei dar per 200 bu­vu­sių Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vų lyg ir no­rė­tų vėl tap­ti vi­

sa­ver­čiais na­riais, val­dy­ba – juos priim­ti, ta­čiau kol kas spren­di­mų nė­ra.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

PRIEŠ TRAUKINĮ NELAIMĖSI

Li­be­ra­lai priim­ti ne­no­rė­jo

Kai R.Ačo na­rys­tė par­ti­jo­je bu­vo su­stab­dy­ta, skli­do kal­bos, kad par­ la­men­ta­ras no­rė­tų jung­tis prie Li­ be­ra­lų są­jū­džio. Tą pa­tį svars­tė ir ki­ti iš Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ ti­jos išė­ję na­riai. Li­be­ra­lų są­jū­dis bu­vo ne­tgi ofi­cia­liai pa­kvie­tęs juos sto­ti į Ra­sei­nių sky­rių. Ta­čiau, pa­ sak par­ti­jos va­do­vo Eli­gi­jaus Ma­ siu­lio, de­ry­bos re­zul­ta­tų ne­da­vė. „Ta vi­sa is­to­ri­ja kaip ir ne­si­bai­ gė nie­kaip. Ži­nau, kad yra ne­ma­žai iš­sto­ju­sių iš Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos Ra­sei­nių sky­riaus na­rių, bet ofi­cia­liai kol kas jo­kių pra­šy­mų ne­ sam su­lau­kę. Žmo­nės vis dar dis­ku­ tuo­ja, ar pa­si­rink­ti ko­kią ki­tą po­li­ti­nę par­ti­ją, ar iš vi­so ne­be­da­ly­vau­ti po­ li­ti­ko­je. Ma­nau, kad koks nors ap­si­ spren­di­mas dar iki va­sa­ros ato­sto­gų įvyks“, – sa­kė E.Ma­siu­lis. Ofi­cia­ liai R.Ačas pra­šy­mo įsi­lie­ti į li­be­ra­lų gre­tas neiš­reiš­kė, ta­čiau šie ir be to ne­slė­pė, kad to­kį pa­gei­da­vi­mą ver­ti­ na skep­tiš­kai. Dar kar­tą pa­klaus­tas, ar ma­ty­tų R.Ačą par­ti­jos gre­to­se, E.Ma­siu­lis nuo at­sa­ky­mo iš­si­su­ko. „Aš ne­ži­nau, su­dė­tin­ga kaip nors ver­tin­ti ko­le­gą Sei­mo na­rį. Vie­na ver­tus, aš gana daug me­tų pa­žįs­ tu R.Ačą. Bet šian­dien mums kur kas ak­tua­liau ne kal­bė­ti apie R.Ačą, bet Ra­sei­niuo­se tu­rė­ti tvir­tą, stip­rų Li­be­ra­lų są­jū­džio sky­rių“, – dės­tė E.Ma­siu­lis.

Ta­čiau jei Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­ja nu­spręs su­si­grą­žin­ti na­rys­ tę su­stab­džiu­sius ko­le­gas, at­ro­do, šiam E.Ma­siu­lio no­rui ne­bus lem­ ta iš­si­pil­dy­ti.

Bėgius saugiai kirsti galima tik tam skirtose vietose, laikantis saugos reikalavimų. Būkime saugūs, neerzinkime likimo.

12

gegužės 16–22, 2013

ekonomika

Pen­sijų sis­te­ma – re­formų liū­ne Komentarai

„Pen­si­jos“ ir „re­for­ma“ – du Lie­tu­vo­je neat­ sie­ja­mi žod­žiai. Nors pen­sijų sis­te­ma pa­ starąjį kartą bu­vo re­for­muo­ta vos prie­š pu­sant­ro mėne­sio, su­maiš­ties įnešė kal­ bos, kad ji po ku­rio lai­ko vėl ga­li būti iš esmės kei­čia­ma. At­ro­do, per­versmų šio­je sri­ty­je ne­trūks ir atei­ty­je.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Kaup­si­me „Sod­ro­je“?

Nuo ba­land­žio 1 d. gy­ven­to­jai tu­ri pa­si­rink­ti, kaip kaups lėšas se­nat­ vei – tik „Sod­ro­je“, taip, kaip bu­vo iki šiol, t. y. „Sod­ro­je“ ir pri­va­čiuo­ se pen­sijų fon­duo­se, ar pa­tys pri­ si­dės pa­pil­do­mai ir už tai gaus pa­ ska­ti­nimą iš vals­tybės.

Ta­čiau tik įsibėgė­jan­čios nau­jo­ sios sis­te­mos sta­bi­lu­mui koją jau ki­ ša prem­je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus su­da­ry­tos dar­bo grupės mo­kes­čių klau­si­mams nag­rinė­ti sam­pro­ta­ vi­mai, kad II pa­ko­pos pen­sijų fon­ dai atei­ty­je ga­li būti nai­ki­na­mi, o jų funk­ci­jas iš esmės pe­rimtų „Sod­ra“.

Kae­ta­na Leont­je­va:

Kaup­ti „Sod­ro­je“ ne­ įma­no­ma, nes ji nie­ ko ne­kau­pia, ji su­ ren­ka įmo­kas ir iš­kart jas iš­da­li­ja.

„Mes tokį siū­lymą galbūt su­for­ mu­luo­si­me, gal ne, bet dėl tos sri­ ties mes tik­rai svars­ty­sim“, – ne­ se­niai teigė minė­tos dar­bo grupės va­do­vas prem­je­ro pa­tarė­jas Sta­sys Ja­ke­liū­nas. Pa­sak jo, to­kiu at­ve­ju liktų tik III pen­sijų kau­pi­mo pa­ko­ pa, kai žmonės se­nat­vei kau­pia iš sa­vo lėšų.

Nors to­kiam S.Ja­ke­liū­no pa­si­ūly­mui grei­čiau­siai ne­būtų pri­tar­

Ro­lan­das Vil­kon­čius Te­le­v i­z i­jos dar­buo­to­jas

P

en­s i­jai pa­pil­do­mai kau­piu pen­sijų fon­de, kurį man leid­žia turė­ti vals­tybė. Pa­pil­do­ mai kaup­ti pra­dėjau ga­na se­ niai. Ži­no­ma, aš tu­r iu ir ki­to­k ių, kaip pa­sa­ky­ti, tau­py­mo pro­gramų. Ne vien tuo fon­du pa­si­kliau­ju. Yra ir kitų tau­py­ mo pro­gramų, to­kių kaip kau­pia­mie­ji indė­liai, in­ves­ti­ci­nis drau­di­mas. Ban­ dau ir vieną, ir kitą pa­si­žiūrė­ti. Na, o da­ bar ga­na rim­tai do­miuo­si ver­ty­bi­niais po­pie­riais. Ži­not, kaip sa­ko­ma, ge­riau ne­lai­k y­t i kiau­ši­n ių vie­na­me krep­šy­ je dėl to, kad jei jis išk­ris, jie su­duš. Čia nėra nei koks nors ne­pa­si­tikė­ji­mas, nei ban­dy­mas ap­si­draus­ti. Tie­siog yra tų įvai­rių formų ir, kol ga­li­mybės leid­žia, ga­li­ma jas iš­ban­dy­ti.

ta, o ir pa­ti jo va­do­vau­ja­ma dar­bo grupė šiuo me­tu yra lai­ki­nai su­ stabd­žiu­si veiklą, laik­raš­čio kal­ bin­ti eko­no­mi­kos eks­per­tai tei­gia, kad to­kie sam­pro­ta­vi­mai ne­pri­si­ de­da nei prie pa­čios pen­sijų sis­te­ mos sta­bi­lu­mo, nei prie gy­ven­tojų pa­si­tikė­ji­mo ja.

Al­gir­das Kaušpė­das Ar­chi­tek­tas, mu­z i­kan­tas

Kei­čia ir kei­čia

Tik pra­si­dėjus pa­sta­ra­jai pen­sijų sis­te­mos per­tvar­kai ban­ko „Nor­ dea Bank Lie­tu­va“ eko­no­mis­tas Žy­gi­man­tas Mau­ri­cas teigė, kad skep­tiš­kai ver­ti­na ga­li­mybę prie pen­sijų kau­pi­mo pri­si­dėti pa­pil­ do­mai ir gau­ti pa­ska­ti­nimą iš vals­ tybės, nes nėra tik­ras, jog vald­žia ne­su­gal­vos vėl ko nors keis­ti. Da­ bar jis laik­raš­čiui sakė, kad tai pro­gno­zuo­ti ne­bu­vo sun­ku. „Na, S.Ja­ke­liū­no sam­pro­ta­vi­mai gal ir liks tik sam­pro­ta­vi­mais, bet aš esu eko­no­mi­kos ana­li­ti­kas, ste­ biu, kas vyks­ta, ir da­rau iš­va­das.

O iš­va­dos yra to­kios: jei per pa­ sta­ruo­sius 10 metų pen­sijų sis­te­ ma bu­vo re­for­muo­ta 7 kar­tus, la­ bai tikė­ti­na, kad per atei­nan­čius 10 metų re­formų ne­bus ma­žiau“, – teigė Ž.Mau­ri­cas.

Pa­sak jo, įvai­rios spe­ku­lia­ci­jos pen­sijų sis­te­mos te­ma neat­ne­ša nie­ko ge­ra, o tik ke­lia dar di­desnę su­maištį, ku­rios ir taip ne­trūksta.

Eko­no­mis­to ma­ny­mu, nai­kin­ti II pen­sijų pa­kopą būtų ne­lo­giš­ka, nes ji bu­vo su­gal­vo­ta dėl po­ky­čių, ku­rie vis tiek neiš­ven­gia­mi. „II pa­ko­pos pen­sijų sis­te­ma at­ si­ra­do, nes de­mog­ra­fi­niai po­ky­ čiai neiš­ven­gia­mi. Atei­ty­je tie, ku­rie dir­ba, ne­su­gebės iš­lai­ky­ ti išau­gu­sio skai­čiaus pen­si­ninkų, todėl pa­pil­do­mas kau­pi­mas sa­vo se­nat­vei neiš­ven­gia­mas“, – sakė Ž.Mau­ri­cas.

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­ tu­to vy­res­nio­ji eks­pertė Kae­ta­na Leont­je­va tei­gia, kad pa­sa­ky­mas, jog „Sod­ra“ bus pa­vers­ta II pa­ko­ pa, skam­ba keis­tai. „Tei­gia­ma, kad II pa­ko­pa ga­li būti ne tik pri­va­ti, bet ir vals­ty­

N Neuž­tik­rin­tu­mas: dir­ban­tys Lie­tu­vos as­me­nys į ateitį ra­miai žvelg­ti

ne­ga­li ne tik dėl pra­stėjan­čių de­mog­ra­fi­nių ro­dik­lių, bet ir dėl nuo­la­ti­ nių pen­si­jos sis­te­mos re­formų.

Martyno Vidzbelio / BFL nuotr.

binė; ji ne­būti­nai tu­ri kaup­ti rea­ lias lėšas, o ga­li kaup­ti vir­tua­lius li­tus. Ta­čiau II pa­ko­pa nėra jo­kia sa­vai­minė ver­tybė – ji yra ver­tybė tiek, kiek tai yra nuo­sa­vybės tei­ se pa­grįstas žmo­nių ati­dėtų lėšų kau­pi­mas se­nat­vei. „Sod­ros“ sis­ te­mo­je įve­dus vir­tua­lias sąskai­tas ir pa­va­di­nus tai II pa­ko­pa, „Sod­ ra“ iš­liktų ne kau­pi­mu, o per­skirs­ ty­m u pa­g rįsta sis­te­m a. Kaup­ ti „Sod­ro­je“ ne­įma­no­ma, nes ji nie­ko ne­kau­pia, ji su­ren­ka įmo­ kas ir iš­kart jas iš­da­li­ja“, – teigė K.Leont­je­va.

Nes­ta­bi­lu­mas užp­rog­ra­muo­tas

So­cia­li­nių mokslų dak­ta­ras, pro­fe­ so­rius Ro­mas La­zut­ka laik­raš­čiui sakė nea­be­jo­jan­tis, kad ban­dymų vėl re­for­muo­ti pen­sijų sis­temą ne­trūks ir atei­ty­je. Pa­sak jo, da­ bar vei­kian­ti sis­te­ma dar prie­š 10 metų bu­vo užp­rog­ra­muo­ta būti ne­sta­bi­li, kai vals­tybė nu­sprendė pri­si­dėti prie pa­pil­do­mo gy­ven­ tojų pen­sijų kau­pi­mo.

„Ši­ta konst­ruk­ci­ja ra­mi ne­bus.

Kiek­vieną ru­denį, kai bus svars­to­ mas „Sod­ros“ biud­že­tas, – o mes ži­no­me, koks jis yra, – Sei­me bus ke­lia­mas klau­si­mas, kodėl vals­tybė per­ve­da pi­ni­gus į pri­va­čius pen­sijų fon­dus“, – tvir­ti­no R.La­zut­ka.

Anot jo, da­bar­tinė sis­te­ma ne­ sąži­nin­ga ir dir­ban­čių at­žvil­giu, nes jie tu­ri ir iš­lai­ky­ti da­bar­ti­nius pen­ si­nin­kus, ir dar pa­pil­do­mai kaup­ti sau. Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pa­pil­do­mas kau­pi­mas turėtų vyk­ti tik va­di­na­ mo­jo­je III pa­ko­po­je, iš sa­vo lėšų.

a, taip, kau­piu ir pa­pil­do­ mai. Bet kuo čia būt pa­ten­ kin­tam? Kiek­vieną mėnesį nu­ra­šo be­veik po tūkstantį litų nuo at­ly­gi­ni­mo. Ten, ma­tot, yra toks kom­bi­nuo­tas. Ten ir svei­ka­tos drau­d i­mas, ir drau­d i­mas mir­t ies at­ ve­ju, ir pen­si­jos kau­pi­mas, ten vis­ko la­bai daug. Svar­biau­sia, kad jei aš, pa­ vyzd­ž iui, žūčiau, ten la­bai di­delė su­ ma yra gy­v ybės drau­d i­mas. Tai vis tiek šei­mai yra šio­kia to­kia ga­ran­ti­ja.

Tu­riu ome­ny, kad aš taip gal­vo­ju apie mirtį, jog ji čia pat yra vi­sa­da. Ne­ma­ nau, kad ga­l i tuos da­ly­kus kaip nors su­pla­nuo­ti.

10,2

mlrd. litų šiuo metu sudaro „Sodros“ skola.

Vie­nas iš trijų Pa­gal šiuo me­tu ga­l io­jan­čią pen­sijų kau­pi­mo sis­temą gy­ven­to­jai nuo šių metų ba­land­ž io 1 d. iki rugpjū­čio 1 d. tu­ri pa­si­rink­ti vieną iš trijų pen­si­jos kau­pi­mo būdų, ku­r ie įsi­ga­l ios nuo 2014 m. pra­d žios.

Pen­si­jai kaup­ti tik „Sod­ro­je“. Pa­si­

rin­kus šį būdą II pa­ko­pos pen­sijų fon­ de iki šiol su­kaup­tos lėšos liks as­me­ ninė­je fon­do sąskai­to­je ir bus in­ves­ tuo­ja­mos, o nau­jos įmo­kos į II pa­ko­ pos fondą ne­be­bus per­ve­da­mos.

Skai­čiuo­ja­ma, kad rink­tis šį būdą ap­si­ mo­ka, jei iki pen­si­jos li­ko apie 10 metų ir ma­žiau, nes šiuo at­ve­ju „Sod­ra“ už li­kusį iki pen­si­jos lai­ko­tarpį ne­be­ ma­žins se­natvės pen­si­jos dėl to, kad pa­pil­do­mai kau­pia­te II pa­ko­pos pen­ sijų fon­de.

Nie­ko ne­da­ry­ti ir pen­si­jai kaup­

ti „Sod­ro­je“ bei II pa­ko­pos pen­sijų fon­de. Tai šiuo me­tu ga­lio­jan­ti sis­te­ ma, kai pa­si­rin­kus pen­si­jai pa­pil­do­ mai kaup­ti II pa­ko­pos pen­sijų fon­de į jį pa­pil­do­mai per­ve­da­ma 2,5 pro­c. as­mens draud­žiamųjų pa­jamų. Pag­

rin­di­niai šio būdo pra­na­šu­mai yra tai, kad tikė­ti­na, jog su­kaup­si­te kiek dau­giau nei kaup­da­mi tik „Sod­ro­je“.

Be to, pri­va­čia­me pen­sijų fon­de su­ kaup­ta su­ma yra pa­vel­di­ma. Pa­si­rin­ kus šį būdą mažė­ja „Sod­ros“ mo­ka­ma se­natvės pen­si­ja.

Tęsti kau­pimą II pa­ko­pos pen­

sijų fon­de, pri­si­de­dant pa­pil­do­mai ir gau­nant ska­ti­namąją pre­miją iš vals­tybės. Pa­si­rin­kus šį būdą jūsų at­ly­gi­ni­mas nuo 2014 m. su­mažėtų 1 pro­c., o nuo 2016 m. – 2 pro­c., nes ati­ tin­ka­ma su­ma būtų per­ve­da­ma į pri­ vatų pen­sijų fondą. Ta­čiau pa­si­rin­ kus šį būdą vals­tybė pri­si­dėtų pa­pil­ do­ma ska­ti­namą­ja įmo­ka, ku­ri nuo 2014 m. su­da­rys 1 pro­c., o nuo 2016 m. – 2 pro­c. vi­du­ti­nio ša­lies dar­bo už­ mo­kes­čio. Kaip ir ant­ruo­ju at­ve­ju, pa­ si­rin­kus šį būdą mažės „Sod­ros“ mo­ ka­ma se­natvės pen­si­ja, ta­čiau pri­va­ čia­me fon­de su­kaup­tos lėšos bus pa­ vel­di­mos. Lie­tu­vos ban­ko skai­čia­ vi­mais, pa­si­rinkę pa­pil­do­mai kaup­ ti gy­ven­to­jai galės tikė­tis 15–34 pro­c. di­desnės pen­si­jos.

14

gegužės 16–22, 2013

pAsaulis

Ba­sas mi­li­j Jis dir­ba už do­le­rį per me­tus, vaikš­to su san­da­lais ir kem­ša su­vož­ti­nius. Bet jis yra vie­nas jau­niau­sių pa­sau­ly­je mi­li­jar­die­ rių. Di­džiau­sio pa­sau­ly­je so­cia­li­nio tink­ lo kū­rė­jui Mar­kui Zuc­ker­ber­gui šią sa­vai­tę su­ka­ko 29-eri.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Mi­li­jar­die­riaus ato­sto­gos

Ne­pa­ži­no­da­mas jo iš vei­do net ne­ pa­sa­ky­tum, kad tai vie­nas tur­tin­ giau­sių pa­sau­lio žmo­nių. Jo­kių jach­tų, pra­ban­gių vieš­bu­čių ir res­ to­ra­nų, o tik kuk­lus pa­si­sė­dė­ji­mas Ha­va­jų už­kan­di­nė­je, kur su­vož­ti­ niai ir ga­zuo­tas van­duo pa­tie­kia­ mi plas­ti­ki­niuo­se in­duo­se. Pap­ ras­ti pil­ki marš­ki­nė­liai, lan­guo­ti šor­tai ir šle­pe­tės, van­dens pa­mo­ kos ir pa­šne­ke­siai su ki­tais pa­plū­ di­mio lan­ky­to­jais. Ši­taip at­ro­d ė M.Zuc­ker­b er­ go ato­sto­gos su žmo­na Pris­cil­ la Chan Ha­va­juo­se praė­ju­sį mė­ ne­sį. Sek­ma­die­nį su­kan­ka me­tai po jų kuk­lių ves­tu­vių Ka­li­for­ni­jo­ je, M.Zuc­ker­ber­go na­mų ga­li­nia­ me kie­me. Tuo­met po­ra ap­su­ko ne tik ži­niask­lai­dą, bet ir drau­gus, kvie­ti­muo­se pa­ra­šiu­si, kad va­ka­ rė­lis ren­gia­mas P.Chan uni­ver­si­ Pap­ras­tu­mas: M.Zuc­ker­ber­gas ne­mėgs­ta pui­kuo­tis ir tuo tik dar la­biau ža­vi mi­li­jo­nus sa­vo ger­bė­jų.

Komentaras

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė M.Zuc­ker­ber­gas gi­mė 1984 m. ge­gu­

žės 14 d. Vait Plein­se, Niu­jor­ko vals­ti­ jo­je. Jo tė­vas dir­bo sto­ma­to­lo­gu, mo­ti­ na – psi­chiat­re. Tu­ri tris se­se­ris – Ran­di, Don­ną ir Ariel­le.

Mo­kyk­lo­je M.Zuc­ker­be­ras su­si­do­

mė­jo kom­piu­te­ri­niu pro­gra­ma­vi­mu, kū­rė kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. Su­kū­ ręs pro­gra­mą „Sy­nap­se“, ku­ri at­pa­ žin­da­vo var­to­to­jų mu­zi­ki­nius po­mė­

gius, ga­vo dar­bo pa­siū­ly­mus iš kor­ po­ra­ci­jų AOL ir „Mic­ro­soft“, bet juos at­me­tė ir įsto­jo į Har­var­do uni­ver­si­ te­to Psi­cho­lo­gi­jos fa­kul­te­tą. Ten pa­ pil­do­mai lan­kė in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų kur­sus.

Uni­ver­si­te­te kar­tu su kam­ba­rio

tei­kė stu­den­tas bra­zi­las Eduar­do Sa­ ve­ri­nas.

Kar­tą M.Zuc­ker­ber­gas pri­si­pa­ži­no,

kad ser­ga dal­to­niz­mu, to­dėl kaip pa­ grin­di­nę sa­vo kū­ri­nio spal­vą pa­si­rin­ ko mė­ly­ną, ku­rią ge­riau­siai ma­to.

drau­gais Dus­ti­nu Mos­ko­vit­zu ir Chri­ M.Zuc­ker­ber­go au­gin­ti­nis veng­rų su Hug­he­su ėmė­si kur­ti so­cia­li­nį tink­ avi­ga­nis Beas­tas tu­ri sa­vo „Fa­ce­book“ lą „Fa­ce­book“. Fi­nan­si­nę pa­ra­mą jiems pus­la­pį, ku­ria­me yra 1,5 mln. ger­bė­jų.

pasaulis per savaitę

And­rius Šu­mi­nas

Vil­n iaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­n i­ka­ci­jos fa­k ul­te­to lek­to­r ius

J

ei­g u pa­si­ž iū­rė­t u­me skai­č ius, „Fa­ce­book“ yra ryš­k iai do­m i­ nuo­j an­t i so­c ia­l i­n ių me­d i­j ų prie­mo­nė be­veik vi­s o­s e pa­

te­to bai­gi­mo pro­ga. Ves­tu­vės nie­ kuo neiš­sis­ky­rė nei pro­gra­ma, nei val­gia­raš­čiu. Sve­čiai bu­vo vai­ši­na­ mi ant gro­te­lių kep­ta mė­sa ir dar­ žo­vė­mis, su­šiais bei pe­liu­kų for­ mos sal­du­my­nais – to­kiais, ko­kius po­ra val­gė per pa­tį pir­mą pa­si­ma­ ty­mą.

M.Zuc­ker­ber­gas ser­ ga dal­to­niz­mu, to­dėl kaip pa­grin­di­nę sa­vo kū­ri­nio spal­vą pa­si­ rin­ko mė­ly­ną, ku­rią ge­riau­siai ma­to.

Po­ves­tu­vi­nei ke­lio­nei jau­na­ve­ džiai ir­gi ne­si­švais­tė. Ita­li­jo­je jie ap­si­sto­jo eko­no­mi­nės kla­sės vieš­ bu­ty­je, o M.Zuc­ker­ber­gas, pa­sak vie­tos gy­ven­to­jų, net ne­pa­li­ko ar­ bat­pi­ni­gių pa­da­vė­jams. sau­l io vals­t y­b ė­s e. Kaip išim­t is ga­l i­ ma pa­m i­nė­t i Ru­s i­j ą, ki­t as Ry­t ų Eu­ ro­p os ša­l is, ku­r ios tu­r i spe­c ia­l ias so­cia­l i­n ių tink­lų sve­tai­nes, pri­tai­k y­ tas ki­r i­l i­c ai. Vi­s ur ki­t ur „Fa­ce­b ook“ uži­ma liū­to da­l į rin­kos. Lie­t u­vo­je šio so­c ia­l i­n io tink­lo var­to­to­j ų yra per mi­l i­jo­ną, ir jis vi­siš­kai ne­t u­r i kon­k u­ ren­ci­jos.

Bet, pa­žvel­gus iš ki­tos pu­sės, nau­jau­ si skai­čiai nė­ra pa­lan­k ūs „Fa­ce­boo­ kui“. Nors žmo­nės iš jo neat­sit­rau­kia, bet pra­de­da leis­ti ma­žiau lai­ko šia­me so­cia­li­nia­me tink­le. O jam svar­bu ne tik tu­rė­ti kuo dau­giau var­to­to­jų, bet ir kad tie var­to­to­jai tink­le pra­leis­tų kuo

2013 05 09 2013 05 15

Šeš­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Bu­vęs Egip­to pre­zi­den­ tas Hos­ni Mu­ba­ra­kas vėl sto­jo prieš teis­mą, ku­ris nag­ri­nė­ja by­lą dėl jo vaid­mens tram­dant pro­tes­tuo­to­jus per 2011 m. su­ki­li­mą. Mal­ ši­nant de­monst­ra­ci­jas žu­vo dau­giau nei 850 žmo­nių.

85-erių H.Mu­ba­ra­kas, tei­sia­mas kar­tu su sa­vo dviem sū­nu­mis, bu­vu­siu už­sie­ nio rei­ka­lų mi­nist­ru ir še­šiais sau­gu­mo va­dais, į teis­mą bu­vo at­vež­tas kė­dė­je su ra­tu­kais, vil­kė­jo bal­tus dra­bu­žius, bu­vo už­si­dė­jęs aki­nius nuo sau­lės.

Triukš­min­go­je ap­lin­ko­je prieš po­sė­džio pra­džią au­kų ar­ti­mų­jų ad­vo­ka­tai pro­vo­ ka­vo kal­ti­na­mų­jų zo­no­je sto­vin­čius H.Mu­ ba­ra­ko sū­nus Alaa ir Ga­ma­lį skan­duo­da­ mi: „Žmo­nės no­ri žu­di­ko eg­ze­ku­ci­jos!“ Buvęs p­re­zi­den­tas ir jo sū­nūs dar vie­no­ je by­lo­je yra kal­ti­na­mi dėl ko­rup­ci­jos.

Ma­žiau­siai 19 žmo­ nių, tarp jų – du de­ šimt­me­čiai, bu­vo su­- žeis­ti vie­nam ar ke­le­ tui už­puo­li­kų pra­dė­ jus šau­dy­ti per Mo­ti­nos die­nos pa­ra­dą Nau­ja­ja­me Or­lea­ne. Trys nu­ken­tė­ju­sie­ ji yra kri­ti­nės būk­lės. Vė­liau pa­skelb­ ta­me vaiz­do įra­še ma­to­ma ke­lių šim­tų žmo­nių mi­nia, su­si­rin­ku­si į triukš­min­gą ren­gi­nį, ku­rio da­ly­viai šo­ka gat­vė­je. Pa­

Pir­ma­die­nis si­gir­dus šū­viams, žmo­nės pra­dė­jo bėg­ ti įvai­rio­mis kryp­ti­mis, kai ku­rie griu­vo ant že­mės.

Po­li­ci­ja nu­sta­tė vie­no įta­ria­mo­jo ta­pa­ty­ bę – tai 19-me­tis Akei­nas Scot­tas.

In­ci­den­tas įvy­ko skur­džia­me Nau­jo­jo Or­lea­no ra­jo­ne, ku­ris iki šiol neat­si­ga­vo po pra­gaiš­tin­go Kat­ri­nos ura­ga­no 2005ai­siais. Mies­tas gar­sė­ja di­de­liu žmog­žu­ dys­čių skai­čiu­mi, o po­li­ci­jai trūks­ta maž­ daug penk­ta­da­lio pa­rei­gū­nų.

Ru­si­jos sau­gu­mo pa­ rei­gū­nai su­lai­kė Mask­ vo­je dir­bu­sį įta­ria­mą JAV cent­ri­nės žval­gy­ bos val­dy­bos (CŽV) agen­tą, pa­skel­bė jį per­so­na non gra­ta ir nu­ro­dė ne­del­siant pa­lik­ti ša­lį. Įta­ria­mas agen­tas Rya­nas C.Fogle’as, kaip pra­ne­ša­ma, dir­bo pri­si­deng­da­mas am­ba­sa­dos tre­čio­jo sek­re­to­riaus pa­rei­ go­mis. Ru­si­jos nau­jie­nų agen­tū­rų pra­ne­ ši­muo­se tei­gia­ma, kad įta­ria­mas agen­tas bu­vo su­čiup­tas su įkal­čiais, kai mė­gi­no ver­buo­ti vie­nos Ru­si­jos sau­gu­mo tar­ny­ bos dar­buo­to­ją. Šis in­ci­den­tas įvy­ko te­bet­vy­rant įtam­ pai tarp Ru­si­jos ir JAV dėl kri­zės Si­ri­jo­ je, taip pat Va­šing­to­nui ne­ri­mau­jant dėl Ru­si­jos pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no esą vyk­do­mų griež­tų prie­mo­nių prieš žmo­ gaus tei­sių ak­ty­vis­tus.

15

gegužės 16–22, 2013

pasaulis diena.lt/naujienos/pasaulis

i­jar­die­rius Pa­žin­tis ei­lė­je prie tua­le­to

Jųd­vie­jų mei­lės is­to­ri­ja pra­si­dė­jo 2003-iai­siais, kai „Fa­ce­book“ dar ne­bu­vo net M.Zuc­ker­ber­go min­ ty­se. Vie­na Har­var­do uni­ver­si­te­to bro­li­ja su­ren­gė va­ka­rė­lį nau­jiems na­riams, tarp jų bu­vo ir ant­ra­kur­ sis M.Zuc­ker­ber­gas. Į va­ka­rė­lį taip pat atė­jo ki­nų kil­mės ame­ri­kie­tė P.Chan. Bū­si­mie­ji su­tuok­ti­niai su­ si­pa­ži­no bend­ro­je ei­lė­je prie tua­le­ to, o su­si­ti­ki­nė­ti pra­dė­jo jau po ke­ lių mė­ne­sių.

Kai 2004 m. M.Zuc­ker­ber­gui ki­lo idė­ja su­kur­ti so­cia­li­nį tink­lą, P.Chan bu­vo vie­nas tų žmo­nių, ku­rie jį pa­ lai­kė. Kal­ba­ma, kad ji ne­tgi da­ly­va­ vo ku­riant pro­jek­tą ir ku­rį lai­ką dir­ bo bend­ro­vė­je. Kai M.Zuc­ker­ber­gas me­tė stu­di­jas ir iš­va­žia­vo į Si­li­cio slė­nį, P.Chan iš­vy­ko kar­tu su juo.

Tik, skir­tin­gai ne­gu drau­gas, ji 2007 m. bai­gė uni­ver­si­te­tą. Per­nai jie ap­ si­gy­ve­no kar­tu Si­li­cio slė­nio Pa­lo Al­ to mies­te­ly­je.

Su­si­ma­ži­no al­gą iki do­le­rio

P.Chan nė­ra itin ak­ty­vi „Fa­ce­ book“ var­to­to­ja, bet mi­li­jar­das ki­ tų šio so­cia­li­nio tink­lo na­rių pa­da­rė jį po­pu­lia­riau­sią vi­sa­me pa­sau­ly­je, o jo „tė­vą“ M.Zuc­ker­ber­gą – vie­ nu jau­niau­sių pla­ne­tos mi­li­jar­die­rių ir, anot JAV žur­na­lo „For­bes“, 25uo­ju įta­kin­giau­siu žmo­gu­mi pa­sau­ ly­je. JAV žur­na­las „Ti­me“ 2010-ai­ siais iš­rin­ko jį Me­tų žmo­gu­mi.

2012 m. ge­gu­žę per „Fa­ce­book“ pir­mi­nį vie­šą­jį siū­ly­mą bu­vo par­ dau­g iau lai­ko. Tai­g i ši­ta ten­den­ci­ja „Fa­ce­boo­kui“ pa­sta­ruo­ju me­tu nė­ra la­bai ge­ra.

Jei­g u kal­bė­t u­me apie „Fa­ce­boo­ko“ kon­k u­ren­t us, rei­kė­t ų pir­m iau­s ia kal­b ė­t i apie „Google+“. Jis tu­r i virš sa­vęs di­de­lę kor­po­ra­ci­ją, ku­r i in­teg­ ruo­ja šį so­cia­l i­n į tink­lą su ki­tais sa­ vo pro­duk­tais, to­dėl il­ga­lai­kė­je per­ spek­t y­vo­je „Google+“ svo­r is ga­l i ir tu­rė­tų aug­t i.

Prog­no­z uo­t i „Fa­ce­b oo­ko“ atei­t į su­ dė­t in­ga. Vis­g i ma­ny­č iau, kad tam tik­ru lai­ko­tar­piu at­si­ras kas nors kar­ di­na­l iai nau­jo. Ne dar vie­na so­cia­l i­ nių tink­lų sve­tai­nė, o vi­siš­kai ki­toks

duo­ta 420 mln. ak­ci­jų, ku­rių ver­tė – 16 mlrd. do­le­rių, o pa­ti bend­ro­ vė įver­tin­ta 104 mlrd. do­le­rių. Tie­ sa, jau ne­tru­kus in­ves­tuo­to­jai pa­ si­ge­do aiš­kios „Fa­ce­book“ atei­ties stra­te­gi­jos, dėl to bend­ro­vės ak­ci­ jos nu­ver­tė­jo maž­daug per­pus ir iki pir­mi­nio ly­gio jau ne­be­pa­ki­lo. „Fa­ce­book“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus M.Zuc­ker­ber­go pa­ja­mos per­ nai sie­kė 2 mln. do­le­rių. Iš jų 500 tūkst. do­le­rių su­da­rė at­ly­gi­ni­mas, 266 tūkst. – me­ti­nis prie­das, o dar 1,22 mln. do­le­rių pa­nau­do­ta lėk­tu­ vų skry­džiams ir ap­sau­gai. „Fa­ce­ book“ įkū­rė­jo tu­ri­ma 28 pro­c. ak­ci­ jų da­lis bend­ro­vė­je ver­ti­na­ma 16,4 mlrd. do­le­rių.

Nuo šių me­tų pra­džios M.Zuc­ ker­be­ras sa­vo ini­cia­ty­va su­si­ma­ ži­no me­ti­nį at­ly­gi­ni­mą iki vie­no do­le­rio. Tai­gi jo pa­ja­mos da­bar tie­ sio­giai pri­klau­sys nuo „Fa­ce­book“ fi­nan­si­nės sėk­mės.

Ar Bronius vėl taps NBA čempionu?

Geriausiu pasaulyje krepšininku tituluojamas LeBronas Jamesas šiemet bandys antrą kartą iš eilės NBA čempionų taurę parvežti į Majamį. Ar „Heat“ komandai pavyks tai padaryti?

Rekordų kupinas sezonas

Majamio „Heat“ šiemet tapo absoliučiu Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono nugalėtoju. Per sezoną klubas pasiekė 27 pergalių seriją – antrą ilgiausią per visą lygos istoriją. „Heat“ lyderis 28-erių L.Jamesas, Lietuvos krepšinio aistruolių vadinamas Broniumi, šiemet ketvirtą kartą tapo naudingiausiu reguliariojo sezono žaidėju. Keturis ir daugiau kartų tokį apdovanojimą yra gavę tik legendiniai Kareemas Abdulas Jabbaras, Michaelas Jordanas, Billas Russellas ir Wiltas Chamberlainas.

Sausį LeBronas peržengė 20 tūkst. per karjerą pelnytų taškų ribą ir tapo jauniausiu tiek taškų pelniusiu krepšininku NBA istorijoje.

Vėl bus lyginamas su M.Jordanu

Krepšinio ekspertai spėlioja, kokios L.Jameso galimybių ribos.

Naudingiausio žaidėjo prizo įteikimo spaudos konferencijoje pats krepšininkas ištarė: „Nežinau savo ribų.“ Visos lažybų kontoros prognozuoja, kad „Heat“ taps čempione, už ją galima statyti santykiu 1:1,5. Taip pat dauguma spėja, kad finale Majamio komanda susigrums su San Antonio „Spurs“, kurios galimybės tapti čempione vertinamos 1:4.

Neabejotina viena: jei geriausiu savo kartos žaidėju tapęs L.Jamesas taps čempionu, jis vėl bus lyginimas su M.Jordanu, kuris čempionu tapo net šešis kartus.

Tačiau LeBrono statistiniai rodikliai taps beverčiai, jeigu „Heat“ sezono nebaigs antrą kartą iš eilės kaip NBA čempionė.

Tiesioginės transliacijos

Kaip seksis L.Jamesui NBA finalinėse varžybose, krepšinio mėgėjai galės stebėti tiesiogiai.

16,4

Jis tapo pirmuoju Amerikos juo­

daodžiu, kurio nuotrauka buvo iš­ spausdinta ant moterų madų žur­ nalo „Vogue“ viršelio.

Jis į krepšį dažniausiai meta de­

šine ranka, bet valgo ir rašo kaire. pasirašė 90 mln. JAV dolerių re­ klamos sutartį su NIKE. Jo motina Gloria buvo 16 metų,

kai pagimdė būsimą krepšinio ta­ lentą.

Televizija GALA

ver­ti­na­ma M.Zuc­ker­ber­go tu­ri­ma „Fa­ce­book“ ak­ci­jų da­lis.

Kanalą „NBA TV“ rodo televizija GALA. „Interaktyviosios GALA“, ku­ ri namus pasiekia internetu, varto­ tojai „NBA TV HD“ kanalą gali ma­ tyti ir raiškiuoju (HD) formatu. „In­ teraktyvioji GALA“ laisvalaikį pra­ turtina karaoke, vaizdo įrašų nuo­ mos filmais, žiūrovai gali naršyti in­ ternete televizoriaus ekrane, skai­ tyti naujienų portalų žinutes, įrašy­ ti ir norimu laiku peržiūrėti laidas.

Tikslas: L.Jamesas sieks antro NBA čempionų titulo su Majamio

„Heat“ komanda.

Ant­ra­die­nis Ho­li­vu­do su­perž­ vaigž­dė An­ge­li­na Jo­lie at­sklei­dė, kad jai bu­vo at­lik­ta pre­ ven­ci­nė abie­jų krū­tų pa­ša­li­ni­ mo ope­ra­ci­ja, sie­kiant su­ma­ žin­ti vė­žio ri­zi­ką.

37 me­tų ak­to­rė straips­ny­je „Ma­no me­di­ci­ni­nis pa­si­rin­ ki­mas“, ku­rį pa­skel­bė dien­ raš­tis „The New York Ti­ mes“, ra­šo, kad pa­si­rin­ko at­lik­ti šią pro­ce­dū­rą, nes tu­ri ge­ną, di­di­nan­tį krū­ ties ir kiau­ši­džių vė­žio ri­zi­ką.

A.Jo­lie, ku­ri yra vie­na la­biau­siai ži­no­mų Ho­li­vu­ do vei­dų ir ak­to­riaus Bra­do Pit­to par­tne­rė, nu­ro­dė, jog dėl

Įdomūs faktai apie L.Jamesą

Dar prieš patekdamas į NBA jis

mlrd. do­le­rių

pro­duk­t as. Nes ma­to­me aki­vaiz­ džią ten­den­c i­j ą, kad, pa­v yz­d žiui, Jung­t i­nė­se Vals­t i­jo­se jau­n i žmo­nės vis ma­ž iau nau­do­ja­si „Fa­ce­b oo­k u“ ir pra­de­da ieš­ko­t i jam al­ter­na­t y­v ų.

Jau­n i­mas su­pran­ta, kad jų tė­vai ir­g i nau­do­ja­si „Fa­ce­boo­k u“ ir juos se­ka.

Tai su­vok­da­mi, žmo­nės pra­de­da ieš­ ko­t i ko nors ki­to. Dar vie­na aki­vaiz­ di ten­den­ci­ja yra ta, kad po­pu­l ia­rė­ ja įvai­r ios mo­bi­l io­sios pro­g ra­mė­lės, ku­r ios iš prin­ci­po at­sto­ja tam tik­ras „Fa­ce­b oo­ko“ funk­c i­jas. To­k ios yra nau­jau­sios ten­den­ci­jos Jung­t i­nė­se Vals­t i­jo­se, ir, ko ge­ro, šios ten­den­ci­ jos eis per vi­są pa­sau­l į.

Tokią galimybę turi televizijų „Skaitmeninė GALA“ ir „Interaktyvioji GALA“ klientai. NBA Vakarų konferencijos finalai bus transliuojami nuo gegužės 22 d., o Rytų konferencijos finalai – nuo gegužės 23 d.

Daugelis svarbiausių NBA rungtynių vyksta naktį, tačiau sirgaliai jas gali įsirašyti ir peržiūrėti patogiu laiku. Norintys stebėti tiesioginę varžybų transliaciją, bet įsijungę televizorių varžyboms jau prasidėjus jas galės atsukti nuo pradžių, o tada pasukti į priekį ar sustabdyti vaizdą pačiomis įdoPR miausiomis akimirkomis.

Getty Images via NBA nuotr.

Televizijos „Skaitmeninė GALA“ signalas transliuojamas oru, to­ dėl pasiekia ir atokiausius šalies kampelius. Šiai televizijai žiūrė­ ti reikia tik priedėlio, kanalų at­ kodavimo kortelės ir antenos.

Skaitmeninis signalas užtikrina puikų vaizdą bei garsą, leidžia žiūrėti daug kanalų ir suteikia papildomų galimybių.

Tre­čia­die­nis ge­no BRCA1 jos gy­dy­to­jai pro­ gno­za­vo 87 pro­c. krū­ties vė­žio ir 50 pro­c. kiau­ši­džių vė­ žio ri­zi­ką. Ak­to­rė pri­dū­ rė, kad jos mo­ti­na mi­ rė nuo vė­žio, bū­da­ma 56 me­tų.

A.Jo­lie pa­brė­žė, jog da­bar ri­zi­ka, kad jai iš­ si­vys­tys krū­ties vė­žys, su­ma­žė­jo iki 5 pro­c.

A.Jo­lie ir B.Pit­tas au­ gi­na tris įsi­vai­kin­tus ir tris sa­vo bio­lo­gi­nius vai­kus. „Ga­l iu pa­sa­ky­t i sa­vo vai­kams, kad jiems ne­rei­kia bi­jo­ti, jog pra­ras ma­ne dėl krū­ties vė­žio“, – kal­ bė­jo ak­to­rė.

Pas­kelb­ti sta­ tis­ti­niai duo­ me­nys pa­ro­dė, kad Pran­cū­ zi­jos eko­no­ mi­ką jau ant­rą kar­tą per ket­ve­ rius me­tus iš­ti­ko re­ce­si­ja. Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį ša­lies eko­no­mi­ka su­si­trau­kė 0,2 pro­c., tiek pat su­ma­žė­ jo ir anks­tes­nį ket­vir­tį.

Pras­tos nau­jie­nos su­ta­po su Fran­çois Hollande’o pir­mo­sio­mis pre­zi­den­ta­vi­mo me­ti­nė­mis. Ša­lies va­do­vo rei­tin­gai pa­sie­

kė re­kor­di­nes že­mu­mas, vos 24 pro­c. gy­ven­ to­jų ti­ki, kad jis yra pa­jė­gus iš­ spręs­ti vals­ ty­bės pro­ ble­mas.

Ne­dar­bas Pran­c ū­z i­ jo­je sie­kia 10,6 pro­c. ir to­liau di­ dė­ja, vers­lo ir var­to­to­jų pa­ si­ti­kė­ji­mas la­bai su­men­kęs.

Di­džiau­sią eko­no­mi­ ką ES tu­rin­čios Vo­kie­ti­jos pir­ mo ket­vir­čio re­zul­ta­tai ir­gi ne­džiu­gi­na: bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas ūg­te­lė­jo vos 0,1 pro­c.

16

gegužės 16–22, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

SPO­RO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? „Sie­mens“ are­no­je. Bi­lie­tai 20–30 li­tų.

KA­DA? Ge­gu­žės 18 d. (šeš­ta­die­nį) 13.30 val.

Karš­ti ir aist­rin­gi šo­kiai Aist­rin­gi šo­kiai grįž­ta į Vil­nių. Šeš­ta­die­nį ant „Sie­mens“ are­nos par­ke­to su­ksis ge­ riau­si Eu­ro­poje Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių an­samb­liai. 20 pre­ten­den­tų iš 15 vals­ ty­bių var­žy­sis dėl aukš­čiau­sių ap­do­va­no­ja­mų. Tarp jų – daug­kar­ti­nė Eu­ro­pos čem­pio­nė „Žu­vėd­ra“. Žiū­ro­vai taip pat iš­vys pro­fe­sio­na­lų „Stan­dar­ti­nių šo­kių šou pa­sau­lio tau­rės“ fi­na­li­nes var­žy­bas, ku­rio­se pa­si­ro­dys ge­riau­sios pa­sau­ lio po­ros.

Mask­vos sri­ties „Chim­ki“ tre­ne­ris Ri­mas Kur­ti­nai­tis neieš­ko dip­lo­ma­tiš­ kų pa­sa­ky­mų kal­ bė­da­mas apie Lie­tu­ vos krep­ši­nio ly­gą (LKL). Taip pat tu­ ri griež­tą nuo­mo­ nę apie anks­čiau sa­ vo tre­ni­ruo­tą ir į be­ dug­nę įkri­tu­sią Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­ to“ ko­man­dą.

Re­cep­tas: pa­sak R.Kur­ti­nai­čio, rei­kia įtvir­tin­ti to­kią tvar­ką, kad klu­

bai ne­ga­lė­tų lanks­ty­ti LKL va­do­vų stu­bu­rų ka­da pa­no­rė­ję.

Aliaus Ko­ro­lio­vo / BFL nuo­tr.

R.Kur­ti­nai­tis: „LKL – tai kaž­ko­kia ne­są­mo­nė“ Ba­lys Šmi­gels­kas KUR? Kau­ne ar­ba in­ter­ne­te fut­bo­lo.tv ir aly­ga.lt.

KA­DA? Ge­gu­žės 19 d. (sek­ma­die­nį) 13.30 val.

Vil­niaus „Žal­gi­ri“, pir­myn!

Po van­go­kos se­zo­no pra­džios Vil­niaus „Žal­gi­ris“ įsi­bė­gė­jo kaip rei­kiant: šiuo me­tu sos­ti­nės klu­bas yra vien­val­dis A ly­gos ly­de­ris, o jau sek­ma­die­nį ga­li tap­ ti Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės sa­vi­nin­ku. Ko­vo­je dėl auk­so me­da­lių vil­nie­čiai stos į ko­vą su Šiau­lių „Šiau­liais“, su ku­riais praė­ju­sią sa­vai­tę su­žai­ dė ly­gio­sio­mis. Praė­ju­sių me­tų tau­rės lai­mė­to­jas ku­pi­nas ryž­to šį ti­tu­lą iš­sau­ go­ti ir šie­met.

b.smigelskas@diena.lt

O apie sa­ve ir sa­vo pa­sie­ki­mus va­ kar gim­ta­die­nį at­šven­tęs le­gen­ di­nis Lie­tu­vos krep­ši­nin­kas kal­ba pa­pras­tai: „Man pa­tin­ka į vir­šū­nę kop­ti žings­nis po žings­nio.“ – Neat­ro­do, kad LKL se­zo­nas bai­gia­si per anks­ti?

– Tai kaž­ko­kia ne­są­mo­nė. Rei­ kia keis­ti ab­so­liu­čiai vi­są da­ bar­ti­nę va­do­vy­bę. Nau­jo­vių tu­ri bū­ti ieš­ko­ma kas­met. Pri­va­lu su­ do­min­ti žiū­ro­vą. Ga­liau­siai tu­ri­ me nu­spręs­ti – vyk­do­me Lie­tu­vos pir­me­ny­bes ar ne. Ką da­ry­ti vai­ kams, ku­rie iš es­mės ne­ma­to „Žal­ gi­rio“ ir „Lie­tu­vos ry­to“ akis­ta­tų? Šie­met gran­dai tar­pu­sa­vy­je ko­vė­si še­šis kar­tus. Anks­tes­niais me­tais to­kių rung­ty­nių bū­da­vo 11 ar 12.

To­kie ma­čai yra bū­ti­ni ir nau­din­ gi vi­soms pu­sėms. Tai ro­do pil­nos „Sie­mens“ ir „Žal­gi­rio“ are­nos.

– Ko­kią išei­tį siū­ly­tu­mė­te?

– Tai rim­tas dar­bas, ne­ga­li­ma vis­ ko nu­spręs­ti per 5 mi­nu­tes, o pa­skui vi­sus me­tus ato­sto­gau­ti, ką da­ bar da­ro ly­gos va­do­vai. Šiuo me­tu į or­ga­ni­za­ci­nį dar­bą ne­si­ki­šu, vi­ są sa­vo ener­gi­ją ati­duo­du tre­ne­rio dar­bui. Pa­žiū­rė­ki­me į Is­pa­ni­jos čem­pio­na­tą. Ten jo­kie ly­de­riai ne­ nu­ro­di­nė­ja, kas ir ką tu­ri da­ry­ti, – jo­kių tai­syk­lių pa­kei­ti­mų žai­di­mo vi­du­ry­je, tvar­ka­raš­čių kai­ta­lio­ji­ mo. Rei­kia priim­ti to­kius įsta­tus, kad klu­bai ne­ga­lė­tų lanks­ty­ti va­ do­vų stu­bu­rų ka­da pa­no­rė­ję.

Ge­ro­sios pa­tir­ties ga­li­ma pa­si­ sem­ti iš ka­dai­se eg­zis­ta­vu­sios Šiau­ rės Eu­ro­pos krep­ši­nio ly­gos. Tuo­met Ša­rū­nas Mar­čiu­lio­nis kvie­tė­si rin­ ko­da­ros spe­cia­lis­tus iš NBA – nuo­ dug­niai ana­li­za­vo ša­lių rin­kas ir tik tu­rė­da­mas aiš­kų vaiz­dą im­da­vo­ si konk­re­čių veiks­mų. Tai da­vė vai­ sių – ly­ga sėk­min­gai eg­zis­ta­vo iki tol, kol tam tik­ri FIBA spren­di­mai ją su­grio­vė. Paž­vel­ki­te į vi­siš­kai be­ reikš­mę Bal­ti­jos krep­ši­nio ly­gą. Jo­je

žai­džia ant­raei­lės ko­man­dos. Pra­ džio­je ly­go­je rung­ty­nia­vo tik­ras Bal­ ti­jos ša­lių eli­tas, ir vi­sos ko­vos bu­vo tik­rai įdo­mios. Jei­gu nie­kas ne­si­keis, ši ly­ga ne­tu­ri jo­kios atei­ties.

– Dar vie­na pro­ble­ma – jau­ nie­ji ta­len­tai. Spor­to mo­kyk­ los kas­met išau­gi­na ne vie­ną per­spek­ty­viu va­di­na­mą krep­ ši­nin­ką. Ta­čiau LKL gau­su vi­ du­ti­ny­bių iš už­sie­nio?

– Klu­bų krep­ši­ny­je kiek­vie­na ko­ man­dos va­do­vy­bė tu­ri sa­vo stra­ te­gi­ją ir ja va­do­vau­ja­si. Man bū­tų ge­riau tre­ni­ruo­ti lie­tu­vius. Tar­ki­ me, Pa­lan­gos klu­bas per pa­sta­rą­jį se­zo­ną pa­kei­tė 12 le­gio­nie­rių. Jiems su­mo­kė­jo už pra­gy­ve­ni­mą, bi­lie­ tus, mais­tą. Kam? Kad pra­lai­mė­ tų vi­sas 20 rung­ty­nių? Pra­lai­mė­ti vis­ką daug ta­len­to ne­rei­kia.

– „Lie­tu­vos ry­to“ se­zo­nas bu­ vo la­bai pra­stas...

– Šiuo­lai­ki­nia­me krep­ši­ny­je 50 pro­c. sėk­mės le­mia ko­man­dos komp­lek­ta­vi­mas. Ne­no­riu lįs­ti į sve­ti­mą dar­žą, ta­čiau su le­gio­ nie­riais bu­vo smar­kiai pra­šau­ ta. Iš kur va­do­vy­bė iš­ka­sė Mil­to­ ną Pa­la­cio ir Pat­ric­ką O’Bryantą?

Jie ap­skri­tai neeg­zis­tuo­ja Eu­ro­ pos krep­ši­nio že­mė­la­py­je. Gir­di­me pa­si­tei­si­ni­mus apie kuk­lų vil­nie­čių biu­dže­tą. Esu įsi­ti­ki­nęs – už tuos pa­čius pi­ni­gus bu­vo ga­li­ma su­ komp­lek­tuo­ti daug kon­ku­ren­cin­ ges­nę su­dė­tį. Ma­nau, su bu­vu­sia ko­man­da joks tre­ne­ris ne­bū­tų su­ ge­bė­jęs pa­siek­ti ge­res­nių re­zul­ta­ tų. Žai­dė­jai tie­siog ne­bu­vo pa­jė­gūs įvyk­dy­ti tre­ne­rio nu­ro­dy­mų.

– Ko­kį ke­lią reik­tų pa­si­rink­ti for­muo­jant ki­to se­zo­no „Lie­ tu­vos ry­to“ vei­dą?

– Reik­tų orien­tuo­tis į Lie­tu­vos krep­ši­nin­kus. Pui­kiai ži­nau da­bar be rei­ka­lo nu­ver­tin­tų Ar­tū­ro Jo­ man­to ir Ste­po­no Bab­raus­ko ga­ li­my­bes. Man va­do­vau­jant, Si­mas Bu­ter­le­vi­čius vi­sus nu­ro­dy­mus idea­liai vyk­dy­da­vo net ir Eu­ro­ly­gos

var­žy­bo­se. Dir­kas Bauer­man­nas at­si­kra­ty­da­mas to­kių žai­dė­jų kaip De­ja­nas Iva­no­vas ir P.O’Bryantas pa­siel­gė la­bai tin­ka­mai.

Jei­gu at­vi­rai, su di­džiau­siu ma­ lo­nu­mu po se­zo­no at­leis­čiau ir ke­ lis da­bar­ti­nius sa­vo auk­lė­ti­nius.

Tre­ne­ris iš Vo­kie­ti­jos tik­rai iš­ma­ no sa­vo dar­bą. Jei­gu jam bus leis­ ta pa­si­rink­ti žai­dė­jus va­di­na­ma­ ja­me va­sa­ros tur­gu­je, ki­tą se­zo­ną „Lie­tu­vos ry­tas“ ga­li at­ro­dy­ti vi­ siš­kai ki­taip.

– Prieš de­šimt­me­tį Azer­bai­ dža­ne pra­dė­jo­te tre­ne­rio kar­ je­rą. Per šį lai­ko­tar­pį iš­ko­vo­ ti ti­tu­lai daug ką įro­do. Bu­vo­te iš­si­kė­lęs konk­re­čių tiks­lų ar vis­kas klos­tė­si na­tū­ra­liai?

– Vi­si gy­ve­ni­me sau ke­lia­me tiks­ lus, ku­riuos no­ri­me įgy­ven­din­ti.

Aš tai da­rau ty­liai. Iš es­mės esu pa­ten­kin­tas pa­siek­tais re­zul­ta­ tais ir esa­ma si­tua­ci­ja. Ži­no­ma, ap­mau­du, kad šie­met su „Chim­ ki“ Eu­ro­ly­go­je ne­su­ge­bė­jo­me nu­ ke­liau­ti to­liau. Tu­rė­jo­me ne­blo­gą šan­są nu­veik­ti šį tą ypa­tin­ga. Pla­ nų atei­čiai tik­rai tu­riu už­tek­ti­nai.

Vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną.

Man pa­tin­ka į vir­šū­nę kop­ ti žings­nis po žings­nio. Dirb­da­mas Lie­tu­vos jau­ni­mo rink­ti­nė­je ga­lu­ti­ nai su­pra­tau, kad ma­no idė­jos įdo­ mios ki­tiems. Su „Lie­tu­vos ry­tu“ lai­mė­jo­me „Eu­ro­pos tau­rę“, du se­ zo­nus iš ei­lės nu­ko­vė­me „Žal­gi­rį“.

Tai kol kas bu­vo pa­sku­ti­nis kar­tas, kai Vil­nius trium­fa­vo prieš Kau­ną.

– Ge­gu­žės 15 d. jums suė­jo 53eji, ta­čiau lai­ko švęs­ti grei­ čiau­siai nė­ra?

– Tik­rai taip. Ma­no gim­ta­die­nis dub­liuo­ja­si su le­mia­mais se­zo­no mū­šiais. Po se­zo­no tu­riu gra­žią tra­di­ci­ją – su­kvies­ti vi­sus drau­ gus ir pa­mi­nė­ti šią pro­gą. Gal­būt tai pa­si­kar­tos ir šio bir­že­lio pra­ džio­je. Ki­ta ver­tus, tai jau ne jau­ nys­tės ti­po ba­liu­kai. Juk vi­si mes gi­mė­me, vi­si kaž­kur išei­si­me, gi­ mi­mo die­nos ypač ne­su­reikš­mi­nu.

17

gegužės 16–22, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

26p.

prasideda su „Vilniaus diena“

K.Buo­žytė jau­čia­si tėvy­nei ne­rei­ka­lin­ga

Prieš sep­ty­ne­rius me­tus, dar būda­ma Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jos ma­gist­rantė, re­ži­sierė Kris­ti­na Buo­žytė sa­ve api­būdi­no kaip vi­sa­da ieš­kan­čią ir kar­tais ran­dan­čią per­fek­cio­nistę. Da­ bar ma­ty­ti, kad to­kia pa­saulė­žiū­ra pa­si­ tei­si­no su kau­pu.

Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se su fil­ mu „Au­ro­ra“ did­žiulės sėkmės su­ lau­ku­si re­ži­sierė šeš­ta­dienį trium­ fa­vo ir sa­vo ša­ly­je. Tądien Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­jos ki­no ap­do­va­no­ ji­muo­se „Si­dab­rinė gervė 2013“ K.Buo­žytė pri­pa­žin­ta ge­riau­sia re­ ži­sie­re, kar­tu su Bru­no Sam­pe­ru bu­vo įver­tin­ti sta­tulė­le už ge­riau­ sią sce­na­rijų, o „Au­ro­ra“ pa­skelb­ ta ge­riau­siu fil­mu. Juos­to­je vai­dinę Ma­rius Jam­pols­kis ir Jur­ga Ju­taitė iš­rink­ti ge­riau­siais ak­to­riais, ge­ riau­siais pri­pa­žin­ti ir fil­mo ope­ ra­to­rius Fe­lik­sas Ab­ru­kaus­ kas bei kom­po­zi­to­rius Pe­te­ris von Poeh­lis.

Vis dėlto re­ži­sierė sa­vo per­ spek­ty­vas Lie­tu­vo­je ver­ti­na ga­na pe­si­mis­tiš­kai ir už­si­me­na, kad mūsų ša­liai jos kūry­bos ne­rei­ kia. Apie liū­desį ir džiaugs­ mus, tikė­jimą ir kūry­bi­nes sva­jo­nes su ja kalbė­jo „Vil­ niaus die­na“.

Fil­mas ar­ba pa­gau­ na žiū­rovą ir šis tampa did­žiau­siu gerbė­ju, ar­ba su­pyk­ do. Abe­jingų nėra, o tai svar­biau­sia.

– Vos pa­si­rod­žiu­si „Au­ro­ ra“ ski­na ki­no fes­ti­va­lių ap­do­va­no­ji­mus. Kas, jū­ sų, kūrėjos, nuo­mo­ne, le­ mia to­kią sėkmę?

– Šitą klau­simą, ma­tyt, rei­kia skirti kri­ti­kams. Mes siekė­ me su­kur­ti filmą, ku­ria­ me susi­pintų moks­linė fan­tas­ti­ka su ro­man­ti­ ne is­to­ri­ja. To­kio ti­po fil­

mų ki­ne­ma­tog­ra­fe nėra la­bai daug.

Ta­čiau taip pa­si­rinkdami mes taip pat ri­zi­ka­vo­me. Šiais lai­kais vi­ siems svar­bu rin­ko­da­ros pa­pras­ tu­mas, knie­ti viską su­dėlio­ti į len­ tynė­les, turė­ti aiškų ir pa­prastą skirs­tymą. Kiek­vie­nas bent kiek su­ dėtin­ges­nis pro­duk­tas ke­lia baimę ir ga­li būti at­stum­tas. Ta­čiau „Au­ ro­ra“ (angl. – „Va­nis­hing Wa­ves“) bu­vo pa­stebė­ta. Fil­mas taip pat iš­ sis­ki­ria sa­vo vi­zua­li­ka, dau­gias­ luoks­niu pa­sa­ko­ji­mu. Ma­no sie­kis bu­vo ne tik pa­pa­sa­ko­ti is­to­riją, bet ir su­kur­ti iš­gy­ve­nimą, ku­ris veik­ tų tiek emo­ciš­kai, tiek fi­ziš­kai. La­ bai džiau­giuo­si, kad mūsų už­mo­jai bu­vo pa­stebė­ti ir įver­tin­ti.

– Ar dėl fil­mo sėkmės su­si­ dūrėte su tau­tie­čių kūrėjų pa­vy­du, ko­jos ki­ši­mu?

– Fil­mas la­bai nu­kentė­jo, kai pa­grin­di­nis ki­no teatrų tink­ las, ku­ris Lie­tu­vo­je tu­ri 90 pro­c. sa­lių, at­si­sakė ro­dy­ti „Au­rorą“, teig­da­mas, kad fil­mas ne­su­do­mins jo žiū­rovų. Taip fil­mas ta­po ne­pa­ sie­kia­mas dau­ge­liui žmo­nių – jo pa­pras­čiau­siai nėra kur ro­dy­ ti. Tai la­bai skau­dus pra­ra­di­ mas ne tik fi­nan­siš­kai, bet ir sklai­dos po­žiū­riu.

Da­bar ki­no ap­lin­ko­je ke­ lia­ma ko­mer­ci­nio ir au­ to­ri­nio ki­no prie­šprie­ ša, kai pa­pras­to žiū­ro­vo sąmonė­je sie­kia­ma su­ for­m uo­t i mintį, kad Lie­tu­vai rei­ka­lin­gas tik ko­mer­ci­nis ki­nas (dar va­di­na­mas žiū­ro­viš­ ku). Ma­nau, vi­si fil­mai skir­ti žiū­ro­vui, tik dia­lo­gai ski­ria­si. Aš esu už gerą, pa­ veikų ir ko­ky­bišką kiną, o jį pa­da­ry­ti su­dėtin­ga, kad ir ku­rio­je ba­ri­kadų p u s ė ­j e būtum.

18

Pe­si­miz­mas: re­ži­sierė K.Buo­žytė at­vi­ra: „Gal ir per skam­biai pa­sa­ky­siu, bet ma­no kūry­bos Lie­tu­vai ne­rei­kia.“

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

18

gegužės 16–22, 2013

savaitgalis

K.Buo­žytė jau­čia­si tėvy­nei ne­rei­ka­lin­ga – Kaip ski­ria­si 17 pub­li­kos reak­ci­ jos į „Au­rorą“ įvai­rio­se ša­ly­se?

Ir kuo jos pa­na­šios?

– Sun­ku reak­ci­jas išs­kirs­ty­ti pa­gal ša­lis. Šis fil­mas ar­ba pa­gau­na žiū­ rovą ir šis tam­pa did­žiau­siu gerbė­ju, ar­ba su­pyk­do. Abe­jingų nėra, o tai svar­biau­sia. Taip pat daž­nai su­lau­ kiu ko­men­tarų iš žmo­nių, pa­žiūrė­ju­ sių filmą ke­lis kar­tus, kad jie kas­kart at­ran­da naujų da­lykų ir fil­mas kiek­ vieną kartą su­pran­ta­mas skir­tin­gai.

Ma­ne tai be ga­lo džiu­gi­na, nes, va­ di­na­si, pa­siekė­me sa­vo tikslą.

– Jūsų filmų sėkme žiū­ro­ vai džiau­gia­si, bet su kiek­vie­ nu nau­ju ap­do­va­no­ji­mu pa­si­ šnabž­da­ma, ar ne­pa­vi­lios kas jūsų iš Lie­tu­vos. Ne­ky­la min­ čių kur­ti ten, kur yra dau­giau ga­li­my­bių at­si­skleis­ti?

– Gal ir per skam­biai pa­sa­ky­siu, bet ma­no kūry­bos Lie­tu­vai ne­rei­kia. Nau­ jam pro­jek­tui ne­ga­vo­me fi­nan­sa­vi­ mo, o Ki­no cent­ro ko­mi­si­ja tei­gia, kad „K.Buo­žytės ant­ras ban­dy­mas gi­lin­ tis į moks­linę fan­tas­tiką ke­lia abe­jo­ nių...“. Ne­ži­nau, kaip tai trak­tuo­ ti. Pradė­ti kur­ti so­cia­li­nes dra­mas?

Po „Ko­lek­cio­nierės“ ma­no ga­bu­mais ne­bu­vo abe­jo­ja­ma, o su­kūrus „Au­ rorą“, ku­ri pelnė daug ap­do­va­no­ jamų įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se ir gar­ si­na Lie­tuvą, to­les­nis gi­li­ni­ma­sis į šio žan­ro spe­ci­fiką ne­pa­gei­dau­ja­mas.

Tai la­bai skau­dus smūgis. Kar­ tais pa­gal­vo­ju, kad už sėkmę esu pri­vers­ta su­si­mokė­ti. Da­bar bent me­tams esu pa­so­din­ta ant at­sar­ gi­nių žaidėjų suo­le­lio.

– Lie­tu­vos ki­ne išs­ty­po­te jau stu­dijų lai­kais ir to­liau ky­la­te į aukš­tu­mas. Kaip pa­ti ver­ti­na­ te jau­no­sios kar­tos lie­tu­vių ki­ no per­spek­ty­vas?

– Jei kūrėjai bus am­bi­cin­gi ir kels ko­kybės kar­telę, vis­kas bus ge­rai.

– Ką lai­ko­te au­to­ri­te­tais lie­tu­ vių ki­ne?

– Au­to­ri­te­tai man yra as­me­nybės, ku­rios sa­vo dar­bams su­tei­kia išs­kir­tinį tik jiems būdingą braižą.

– Ką jau­čiatės au­ko­jan­ti dėl džiaugs­mo kur­ti?

– Už kiek­vieną gy­ve­ni­mo pa­si­rin­ kimą yra mo­ka­ma.

– Ko­kie už­sie­nio kūrėjai, mu­zi­ ka jus įkve­pia?

– La­bai pla­tus klau­si­mas. Prik­ lau­so nuo nuo­tai­kos ir nuo ruo­šia­

mo pro­jek­to. Vis­kas, kas tu­ri sa­vitą braižą, vaiz­duotės po­lėkį ir pro­fe­ sio­nalų įgy­ven­di­nimą.

– Esa­te at­spa­ri kri­ti­kai?

– Taip.

– Ko­kios fan­tas­tinės kny­gos ir fil­mai pa­trauklūs jums?

– Mėgstu fan­tas­ti­nius kūri­nius, ku­riuo­se yra psi­cho­lo­gi­nis bei fi­lo­ so­fi­nis sluoks­niai. Esu di­delė Da­no Sim­mon­so gerbė­ja. Vis pa­var­tau Ja­me­so Gra­ha­mo Bal­lar­do, Gre­ go Ega­no, Gre­go Bea­ro kny­gas. Be­ je, G.Bea­ro kny­ga „Blood Mu­sic“ tu­ri po­ten­cialą tap­ti pui­kiu fil­mu, jau sva­jo­jau apie adap­ta­ciją, ta­čiau paaiškė­jo, kad teisės nu­pirk­tos.

Kar­tais pa­gal­vo­ju, kad už sėkmę esu pri­vers­ta su­si­mokė­ ti. Da­bar bent me­ tams esu pa­so­din­ta ant at­sar­gi­nių žaidė­ jų suo­le­lio.

– Esa­te pra­si­ta­ru­si, kad norė­ tumė­te iš­ban­dy­ti siau­bo fil­mo žanrą. Kuo jis trau­kia? Gal ki­ tas jūsų fil­mas ir bus siau­bo?

– Pa­da­ry­ti gerą ir pa­veikų siau­bo filmą la­bai sun­ku. Šis žan­ras taip smar­kiai iš­nau­do­tas, kad su­kur­ti ką nors nau­ja yra be ga­lo sun­ku. Links­ ma būtų pa­dirbė­ti prie slas­he­rio, kur krau­jas lie­ja­si lais­vai, ta­čiau psi­cho­ lo­gi­nis siau­bas man efek­ty­ves­nis.

– Įpras­ta ma­ny­ti, kad fan­tas­ti­ kos mėgėjai ti­ki atei­vių, an­gelų, vil­ko­la­kių eg­zis­ta­vi­mu. Ko­kio­ mis ne­že­miš­ko­mis būtybė­mis ti­ki­te jūs?

– Aš ti­kiu va­lia, už­sis­py­ri­mu ir nuo­šird­žiu dar­bu.

– O sap­nais, rein­kar­na­ci­ja, déjà vu?

– Kar­tais.

mų sferą. Ta­čiau įsi­gy­ti šios kny­gos tei­ses yra ne­žmo­niš­kai bran­gu. Tad ku­ria­me sa­vo is­to­ri­jas, ku­rios ga­ lėtų įtrauk­ti žiū­rovą į siur­rea­lis­tinę erdvę. Šiaip vi­sos ma­ne do­mi­nan­ čios is­to­ri­jos yra la­bai am­bi­cin­gi pro­jek­tai ir vien Lie­tu­vos sąly­go­mis jų ne­įma­no­ma įgy­ven­din­ti. No­rint juos įgy­ven­din­ti rei­kia jung­tis ke­ lioms ša­lims. Bet pir­miau­sia tam rei­ka­lin­gas Lie­tu­vos pa­lai­ky­mas.

O Ki­no cent­ras aiš­kiai pa­rodė, kad ma­no kūry­ba jų ne­do­mi­na.

– Kaip pa­bėga­te nuo rea­lybės, kas­die­nybės, kaip ati­duo­da­te duoklę sau, sie­lai?

– Fil­mai jau se­niai ta­po dar­bo prie­ mo­ne, tad, jei no­riu at­si­pa­lai­duo­ ti, sten­giuo­si jų veng­ti. Did­žiau­sia duoklė sau yra bu­vi­mas gam­to­ je, taip pat skai­ty­mas, kar­tais val­ gio ga­mi­ni­mas. Ma­nau, kiek­vie­na veik­la, ku­ria už­siim­da­mas su­si­ kon­cent­ruo­ji į sa­ve – kūną, min­tis, la­bai tei­gia­mai vei­kia žmogų.

– Atsk­leidė­te, kad nuo vai­kystės jus trau­kia me­di­ci­na, žmo­gaus min­čių, elg­se­nos ana­li­za­vi­mas.

Ne­turė­jo­te min­čių tap­ti psi­ chiat­re, psi­cho­lo­ge?

– Turė­jau. Jei būčiau ne­įsto­ju­si į re­ žisūrą, būčiau bai­gu­si psi­chiat­ri­jos stu­di­jas.

– Fe­de­ri­co Fel­li­ni yra pa­sakęs, kad žo­dis „rea­liz­mas“ nie­ko ne­reiš­kia, nes, pri­klau­so­mai nuo ver­ti­ni­mo, vis­kas yra rea­ lu, – tai­gi sie­nos tarp rea­lybės ir to, ką įsi­vaiz­duo­ja­me, nėra.

Ką apie rea­laus ir fan­ta­zijų pa­ sau­lių skirtį ma­no­te jūs?

– Su­tin­ku su F.Fel­li­ni. Ma­nau, kiek­vie­nas žmo­gus, kaip An­toi­ne’o de Saint-Exupé­ry ro­ma­ne „Ma­ža­ sis prin­cas“, gy­ve­na sa­vo pla­ne­to­ je ir įsi­vaiz­duo­ja, kad tai vie­nin­telė ne­pa­mai­no­ma rea­lybė.

– Jau ne­bes­te­bi­na po­ros, šei­mos, ku­rias ski­ria tūkstan­čiai ki­lo­ metrų, ku­rios „gy­ve­na“ in­ter­ne­ te, skai­pe. Jums būti­na my­li­mus žmo­nes turė­ti ša­lia ar at­stu­mas nėra kliū­tis puo­selė­ti san­ty­kius?

– Žmo­gaus pro­tas yra uni­ka­lus ir su­ge­ba pri­si­tai­ky­ti prie bet ko­kių sąlygų. Ta­čiau fi­zi­nis ir dva­si­nis kūnai yra glaud­žiai su­si­ję.

Per­galė: tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se su fil­mu „Au­ro­ra“ did­žiulės sėk-

mės su­lau­ku­si re­ži­sierė K.Buo­žytė šeš­ta­dienį trium­fa­vo ir sa­vo ša­ly­je.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Vi­zi­tinė kor­telė Gimė 1982 m. spa­lio 9 d. Klaipė­do­je.

riau­sias metų fil­mas, taip pat bu­vo ap­do­va­no­tas už ge­riau­sią re­žisūrą mi­jo­je įgi­jo ki­no ir te­le­vi­zi­jos re­žisū­ros fes­ti­va­ly­je „Ki­nos­hock“ Ru­si­jo­je. Iš vi­so juos­ta bu­vo pa­ro­dy­ta 30-yje ba­ka­lau­ro bei ma­gist­ro dip­lo­mus. fes­ ti­va­lių.

Ki­ne­ma­tog­ra­fi­ninkės kar­jerą nuo pra­džių ly­di ap­do­va­no­ji­mai. Už tre­ Fil­mas „Au­ro­ra“ pelnė ke­lio­li­ka čia­m e kur­s e su­k urtą trum­p a­m et­ tarp­tau­ti­nių ki­no fes­ti­va­lių ap­do­va­ ražę juostą „23 pa­l a­t a“ bei va­s a­ no­jimų, tarp jų – Kar­lo­vi Varų (Če­ki­ ros stu­d i­j o­j e ME­D IA Juodk­r antė­ ja), NIFFF (Švei­ca­ri­jo­je vyks­tan­tis fan­ je su­kur­tus dar­bus „Fa­ta mor­ga­na“ tas­ti­nių filmų fes­ti­va­lis) pri­zas už ori­ ir „Pa­keisk plokš­telę“ pelnė ge­riau­ gi­na­lumą ir Eu­ro­pos filmų fes­ti­va­ sios sce­n a­r i­j aus au­t orės bei re­ž i­ lio Pa­li­čiu­je (Ser­bi­ja) kri­tikų ko­mi­si­ sierės ap­do­va­no­ji­mus. jos pri­zas. 47-aja­me SIT­GES fan­tas­ti­ De­biu­ti­nis il­ga­met­ra­žis fil­mas „Ko­ nių filmų fes­ti­va­ly­je Is­pa­ni­jo­je fil­mas lek­cio­nierė“ (2008 m.) pelnė „Si­dab­ „Au­ro­ra“ iš­rink­tas ge­riau­siu 2012-ųjų rinės gervės“ ap­do­va­no­jimą kaip ge­ Eu­ro­pos fan­tas­ti­niu fil­mu.

Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­

– Jei jūsų ne­ri­botų fi­nan­sinės ir tech­ninės ga­li­mybės, ko­kio po­ būdžio idė­jas norė­tumė­te įgy­ ven­din­ti?

– No­riu adap­tuo­ti J.G.Bal­lar­ do „Crys­tal World“. Šiuo me­tu tai ma­no sva­jo­nių pro­jek­tas. Jis būtų ne tik vi­zua­liai įspūdin­gas, bet ir įneš­ tų naują po­žiūrį į apo­ka­lip­ti­nių fil­

– Ko jums šian­dien la­biau­siai trūksta?

– Daug ko ar­ba nie­ko. Prik­lau­so nuo po­žiū­rio.

mus. Pra­s idė­jus eks­p e­r i­men­t ui, Lu­ kas pa­k liū­va į vi­l io­jantį Au­ro­ros pa­ saulį, ku­r ia­me ši pa­t rauk­l i, aist­r in­ga mo­te­r is net ne­ž i­no, kad yra iš­t ik­t a ko­mos. Tarp Lu­ko ir Au­ro­ros už­s i­ mez­ga ypa­t in­gas ry­š ys. He­ro­jai, iš­ gy­ven­d a­m i abi­pu­s ius jaus­mus pa­ ra­le­l i­n ia­me gy­ve­n i­me, pro­vo­k uo­ ja žiū­rovą su­s i­m ąsty­t i apie kūno ir min­č ių ga­l ią, apie my­l i­mo žmo­gaus pa­jautą ir jo įsi­vaiz­da­v i­mus, apie tai, kas tik­ra, o kas ne.

Smūgis: pa­grin­di­nis ki­no teatrų tink­las, ku­ris Lie­tu­vo­je tu­ri 90 pro­c. sa­lių, at­si­sakė ro­dy­ti „Au­rorą“, teig­da­

Apie „Au­rorą“ Fan­t as­t i­n is ro­man­t i­n is tri­le­r is „Au­ ro­ra“ at­skleid­ž ia be­s ąly­g iš­kos mei­ lės ir aist­ros is­to­r iją. Pag­r in­d i­n iai veikė­jai – Lu­kas ir Au­ro­ra – da­ly­vau­ ja tarp­tau­t inės moks­l i­n inkų ko­man­ dos vyk­do­ma­me eks­pe­r i­men­te. Lu­ kas – jau­nas neu­ronų in­for­ma­t i­k as, pa­k vies­t as da­ly­vau­t i moks­l i­n iuo­se ban­dy­muo­s e ir tap­t i jų pa­g rin­d i­n iu ste­bi­mu su­bjek­t u. Au­ro­ra – po au­to­ mo­bi­l io ava­r i­jos ko­mos iš­t ik­t a mo­ te­r is, ku­r i taip pat įtrauk­t a į ban­dy­

mas, kad fil­mas ne­su­do­mins jo žiū­rovų.

Kad­ras iš fil­mo

19

gegužės 16–22, 2013

savaitgalis

J.Ju­taitė – ri­zi­kuo­jan­ti dėl sva­jo­nių Ero­tinės sce­nos, pli­kai nu­skus­ta gal­va, gy­ ve­ni­mas ro­man­tiš­ka­me fan­tas­ti­kos pa-­ sau­ly­je – į to­kią fil­mo „Au­ro­ra“ būtį ne­pabū­ go ner­ti 27-erių ak­torė Jur­ga Ju­taitė, už ge­ riau­sią metų mo­ters vaid­menį pel­niu­si „Si­dab­rinės gervės“ sta­tulėlę.

Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Re­ži­sierės Kris­ti­nos Buo­žytės ro­ man­tinė moks­linės fan­tas­ti­kos dra­ma „Au­ro­ra“ Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­nio ki­no ap­do­va­no­jimų „Si­ dab­rinė gervė 2013“ šventė­je, vy­ ku­sio­je pra­ėjusį šeš­ta­dienį Vil­niu­je, su­si­žėrė net sep­ty­nias sta­tulė­les!

Vie­na laimė­tojų – pa­grin­di­nio vaid­mens „Au­ro­ro­je“ at­likė­ja J.Ju­ taitė – sa­ko darbą ki­no aikš­telė­ je be­veik pa­mir­šu­si, nes pa­si­nėrė į kitą – ki­no pro­diu­se­rio – veiklą.

– Jur­ga, kaip pa­minė­jo­te „Si­ dab­ri­nių ger­vių“ lietų, te­kusį fil­mui „Au­ro­ra“? Jūs – vie­nin­ telė lie­tu­vių ak­torė, su­vai­di­nu­ si gau­sybę ap­do­va­no­jimų ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je pel­ niu­sia­me fil­me.

– Ma­lo­nu, kad ši­tas fil­mas bu­vo įver­tin­tas Lie­tu­vo­je, ir tai yra svar­ biau­sia. Po ke­lių dienų tu­riu ati­duo­ti ba­ka­lau­ro darbą, tad šven­ti­mas bu­ vo kuk­lus. Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je šie­met bai­giu ki­no va­ dy­bos ba­ka­lau­ro stu­di­jas – būsiu dip­lo­muo­ta ki­no pro­diu­serė. Bet šį darbą dir­bu jau ket­ve­rius me­tus.

Esu taip įsi­su­ku­si į dar­bus ir man tas fil­mas – jau praei­tis. Jis pa­te­ko į ek­ra­nus pra­ėjus ge­riems dve­jiems me­tams. O pir­mie­ji fil­ma­vi­mo dar­ bai bu­vo pra­dėti dau­giau kaip prie­š tre­jus me­tus. Dau­giau­sia, ką iš aikš­telės iš­si­ne­šiau, – tai pa­tir­tis, įgy­ta vyks­tant pa­čiam fil­ma­vi­mo pro­ce­sui. Da­bar „Au­ro­ra“ ir aš jau gy­ve­na­me at­ski­rus gy­ve­ni­mus.

– Ban­do­te nu­si­gręžti nuo ak­to­ rystės, kai ap­lankė to­kia sėkmė?

Ar žiūrė­jo­te fil­mo prem­jerą ku­ ria­me nors ki­no fes­ti­va­ly­je?

Ko­kia žiū­rovų reak­ci­ja bu­vo už­ sie­ny­je ir ko­kia – Lie­tu­vo­je?

– Pirmą kartą filmą pa­ma­čiau ki­no fes­ti­va­ly­je Kar­lo­vi Va­ruo­se, Če­ki­jo­ je, kur įvy­ko tarp­tau­tinė jo prem­ je­ra. Žiū­ro­vai jį su­pra­to, mėga­vo­si skir­tin­gais da­ly­kais: vie­ni ope­ra­ to­riaus dar­bu, ki­ti – re­žisū­ra, tre­ti – ak­to­rių vai­dy­ba. Iš­gir­do­me daug gerų at­si­lie­pimų, bu­vo daug ge­ros ener­gi­jos. Praė­jusį ru­denį fil­mas bu­vo pa­ro­dy­tas Jung­tinė­se Vals­ti­ jo­se – tarp­tau­ti­nia­me ki­no fes­ti­va­ ly­je „Fan­tas­tic Fest“ Niu­jor­ke, ki­ tuo­se ki­no fes­ti­va­liuo­se. Fil­mas jau tu­ri apie 20 ap­do­va­no­jimų.

Lie­tu­vo­je, tikė­jau­si, žiū­ro­vai bus kon­ser­va­ty­ves­ni. Bet at­si­lie­pi­mai bu­vo tei­gia­mi. Man as­me­niš­kai bu­vo ypač svar­bi ke­lių kri­tikų nuo­ monė. Ga­lu­ti­nai ap­si­ra­mi­nau, kai per­skai­čiau am­ži­na­tilsį Val­do Ged­ gau­do re­cen­ziją.

– Fil­mo idė­ja – išs­kir­tinė, žan­ras – moks­linė fan­tas­ti­ka. Vis­kas

ap­gaub­ta ro­man­ti­kos, ne­ma­žai ero­ti­nių scenų. Gal ir jums, kaip par­tne­riui Ma­riui Jam­pols­kiui, te­ko lan­ky­tis moks­linė­se kon­ fe­ren­ci­jo­se, kad ge­riau „įsi­kirs­ tumė­te“ į re­ži­sierės idėją? Kaip ruošėtės Au­ro­ros vaid­me­niui?

Kas jums pa­dėjo?

– Ne, į moks­li­nes kon­fe­ren­ci­jas man ne­te­ko va­žinė­ti. Mo­te­ris, Au­ ro­ra, ku­rią vai­di­nu, yra vi­siš­kai at­si­ri­bo­ju­si nuo ap­lin­kos, už­si­da­ riu­si sa­vo sąmonė­je. Todėl ruoš­tis fil­ma­vi­mui pra­dėjau nuo at­si­ri­bo­ ji­mo. Vi­sa „med­žia­ga“, ku­ri rei­ka­ lin­ga vaid­me­niui, bu­vau aš pa­ti.

Knai­sio­jau­si po sa­vo praeitį, pa­ tirtį – kad pri­kel­čiau, at­ga­min­čiau įspūdžius, emo­ci­jas ir juos „pri­tai­ ky­čiau“ fil­me. Bu­vo įdo­mu. Sudė­ tin­ga yra įdo­mu.

– Ar daug ak­to­rių bu­vo pa­kvies­ ta į Au­ro­ros vaid­mens at­ranką?

– Kiek ži­nau, pa­grin­di­nio vaid­ mens ak­torės paieš­kos tru­ko dau­ giau kaip pusę metų. Ma­tyt, ne dėl to, kad re­ži­sierė ne­galė­jo ak­torės iš­si­rink­ti. Ko ge­ro, dėl to, kad ak­ torės, ku­rias Kris­ti­na pa­si­rink­da­ vo, at­si­sa­ky­da­vo vaid­mens, su­ži­ no­ju­sios vi­sas jo su­bti­ly­bes.

Reg­la­men­tas: „Si­dab­rinės gervės“ sta­tulėlę lau­rea­tei įtei­ku­sio ki­no ir teat­ro gran­do Vla­do Bag­do­no bu­či­

nys užt­ru­ko kiek il­giau, nei įpras­ta.

– At­si­sa­ky­da­vo dėl ero­ti­nių sce­ nų?

– Ma­nau, ir dėl to. Tik­rai il­gai užt­ru­ko tos paieš­kos.

– O kaip jūs išdrį­so­te ap­si­nuo­ gin­ti? Šiurkš­čiai ta­riant, ne tik prie­š M.Jam­polskį – ki­no aikš­telė­je dir­ba apie 40 žmo­ nių. Pa­ti pa­si­ry­žo­te ar kas nors įkalbė­jo?

Kai at­va­ žia­vau į fil­ ma­vi­mo aikš­telę ir pa­ma­ čiau, kaip 50 suau­gu­ sių žmo­nių ku­ria vi­siš­ kai neeg­zis­ tuo­jan­čią rea­lybę, tuo la­bai su­si­ žavė­jau.

– Hmmm... To­kia fil­mo idė­ja. Bu­ vau ma­čiu­si Kris­ti­nos filmą „Ko­ lek­cio­nierė“. La­bai ap­si­džiau­giau, kad Lie­tu­vo­je at­si­ra­do nau­ja re­ži­ sierė. Man la­bai pa­ti­ko tas jos dar­ bas, tie­siog pra­dėjau ją gerb­ti. O kai su­ži­no­jau, kad ji ku­ria naują filmą, įsi­vaiz­da­vau, kad tai bus rim­tas kūri­nys. Su­ti­kau, pa­si­tikė­da­ma jos ta­len­tu. Tiesą sa­kant, ir ope­ra­to­ riaus Fe­lik­so Ab­ru­kaus­ko. Ma­nau, kad juo­du – ge­ras due­tas.

– Ko­kių ne­tikė­čiau­sių at­si­lie­ pimų iš­gir­do­te apie filmą – iš ar­timųjų, draugų, ki­no žmo­ nių? Gal koks ar­šus do­rovės sergė­to­jas jus įžeidė?

– Tėtė, kai su­si­ti­ko­me, pa­sakė: „Džiau­giuo­si ma­ty­da­mas ta­ve gy­ vą.“ Tai bu­vo gra­žus komp­li­men­ tas. O įžeidė... Tiesą sa­kant, į akis kri­ti­kos nie­kas taip ir neiš­sakė.

Nus­te­bau, nes tik­rai jai bu­vau pa­ si­ruo­šu­si.

Kar­je­ra: pro­fe­sio­na­lių ak­to­rystės stu­dijų ne­bai­

gu­si J.Ju­taitė nu­si­fil­ma­vo tri­jo­se ki­no juos­to­se.

To­mo Mas ir Liu­dos Dir­žytės nuo­tr.

– Su­vai­di­no­te tri­juo­se pui­kiuo­se fil­muo­se – Kris­ti­jo­no Vild­žiū­ no „Aš esi tu“ ir „Kai ap­ka­bin­ siu ta­ve“, taip pat „Au­ro­ro­je“. Ir stai­ga nu­tarė­te tūno­ti už kad­ro – tap­ti ki­no pro­diu­se­re. Kodėl?

– Su ki­nu ir su­si­pa­ži­nau per K.Vildžiūną. Min­tis im­tis ki­no pro­ diu­sa­vi­mo ki­lo būtent po pir­mo­sios ma­no gy­ve­ni­me fil­ma­vi­mo die­nos Kris­ti­jo­no juos­to­je „Aš esi tu“. Kai at­va­žia­vau į fil­ma­vi­mo aikš­telę ir pa­ma­čiau, kaip 50 suau­gu­sių žmo­ nių ku­ria vi­siš­kai neeg­zis­tuo­jan­čią rea­lybę, tuo la­bai su­si­žavė­jau.

Ap­siž­val­giu­si aikš­telė­je ir pa­ma­ čiu­si, kas ką vei­kia, pa­ma­niau, kad pro­diu­sa­vi­mas yra tai, ką galė­čiau da­ry­ti. Ma­tyt, bu­vau įkvėpta pro­ diu­serės Ul­ja­nos Kim, K.Vild­žiū­no žmo­nos, dar­bo. Iš tikrųjų nie­ka­da ne­turė­jau po­trau­kio vai­dy­bai. Bet no­ras dirb­ti ki­no sri­ty­je at­si­ra­do po pir­mo­sios dar­bo die­nos.

Neat­si­sa­kau fil­muo­tis. Bet šiuo me­tu did­žiau­sios ma­no am­bi­ci­jos

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

– ne vai­dy­ba. Aš ne­ga­liu at­si­sa­ky­ti iššū­kių – tu­riu to­kią pro­blemą. Už­ tat jei pa­klius į ran­kas kas nors su­ dėtin­go, tu­riu nuo­jautą, kad ga­liu norė­ti tai įveik­ti.

– Įdo­mu. Ku­rie išs­kir­ti­nio tu­ri­ nio, išs­kir­tinės idė­jos fil­mai pa­ li­ko did­žiau­sią įspūdį?

– Vie­nas di­des­nių at­ra­dimų pa­ sta­ruo­ju me­tu bu­vo Alek­sand­ro So­ku­ro­vo „Faus­tas“, kurį pa­ma­ čiau Kar­lo­vi Va­ruo­se ir la­bai ap­ si­džiau­giau, taip pat „Šven­tie­ ji mo­to­rai“.

– Ku­ri ki­no ak­torė, vai­di­nan­ ti ne­įpras­tuo­se, keis­tuo­se fil­ muo­se, yra jums pa­vyz­dys, idea­las?

– Man pa­tin­ka, ko­kius vaid­me­nis ren­ka­si Nao­mi Watts, Char­lot­te Gains­bourg, Til­da Swin­ton.

– Sakė­te, kad jūsų ba­ka­lau­ro fil­mas su­ka­mas Vil­niaus ge­le­ žin­ke­lio sto­ty­je.

– Taip. Prak­ti­nis ma­no dar­bas – trum­pa­met­ra­žis fil­mas „Ang­li­jos ka­ra­lienė pa­grobė ma­no tėvus“. Esa­ me įpusėję fil­ma­vi­mo dar­bus, baig­ ti pla­nuo­ja­me ru­denį. Tai – ne ma­no vie­nos dar­bas, jį pro­diu­suo­ja­me tri­ se. Aš at­sa­kin­ga už ak­to­rių at­ranką, kos­tiu­mus, gri­muo­to­jus. Rūpi­nuo­si jų dar­bo ei­ga, sten­giuo­si, kad jie tu­ rėtų viską, ko pri­reiks dar­be.

La­bai ver­ti­nu „Au­ro­ros“ pro­diu­ serės Ie­vos Nor­vi­lienės darbą. Ji įvei­ kė di­delį aukštą kalną – taip pla­čiai pa­sau­ly­je pa­sta­ruo­ju me­tu ne­bu­vo pa­ro­dy­tas joks lie­tu­vių fil­mas.

– Ko­kių pa­grin­di­nių prin­cipų lai­kotės: dar­be, meilė­je, san­ ty­kiuo­se su ar­ti­mai­siais, ke­ lionė­je?

– Priė­mus spren­dimą – ne­dve­ jo­ti. Ri­zi­kuo­ti dėl sa­vo sva­jo­nių.

Būti sąmo­nin­gai ir sun­kias pa­tir­ tis priim­ti kaip natū­ralų au­gi­mo pro­cesą.

20

gegužės 16–22, 2013

savaitgalis

Ne­pa­gy­do­ma pri­klau­so­mybė nuo 49-uo­sius me­tus šven­čian­tis vie­nas se­niau­sių Eu­ro­po­je „Poe­zi­ jos pa­va­sa­ris“ ne­tru­kus vėl ateis ir į ato­kiau­sius Lie­tu­vos kam­pe­ lius. Fes­ti­va­lio sen­bu­vis Vla­das Bra­ziū­nas sa­ko, jog ten­ka skai­ty­ ti ir kai­mo žmonėms po obe­li­mi, dėl poe­zi­jos bu­vo stab­do­mos ir ga­myk­los.

Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Ne­pa­valdūs cenzū­rai

Sa­ko­ma, kad did­žiau­sias įver­ti­ni­ mas poe­tui Lie­tu­vo­je – kai jis yra skai­to­mas. Ta­čiau jei įver­ti­ni­mas tu­ri ap­do­va­no­jimų formą, dau­ ge­lis ra­šan­čių su­ta­ria – mie­liau­ sia jų yra ne Na­cio­na­linė kultū­ros ir me­no ar ki­tos so­lid­žios pi­ni­ginės pre­mi­jos, ta­čiau garbė pa­si­puoš­ ti „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ ąžuo­lo la­ pų vai­ni­ku. Nea­be­jo­ti­nai jo vertų, ta­čiau dar ne­ga­vu­sių li­ko ne taip ir daug. Vie­nas jų – ne­pa­tai­so­mas pa­sva­lie­tis, poe­tas, vertė­jas, fo­tog­ ra­fas V.Bra­ziū­nas, ku­riam ap­do­va­ no­ji­mas Ra­šy­tojų sąjun­gos ko­legų vis ruo­šia­mas, ta­čiau pa­sku­tinė­ mis mi­nutė­mis dėl Vil­niaus ir Kau­ no ne­su­si­ta­rimų kaž­kaip ne­tikė­tai nu­si­su­kan­tis.

Pats poe­tas juo­kau­ja, kad grei­ čiau gaus No­be­lio pre­miją. Ta­čiau ne jo­mis poe­tai gy­vi. O štai kaip dar, be „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“, ga­ li­ma pri­sta­ty­ti eli­tinę kūrybą ko­ ne vi­sai Lie­tu­vai, būtų sun­ku įsi­ vaiz­duo­ti.

Se­nes­nis už „Poe­zi­jos pa­va­sarį“ Eu­ro­po­je – ne­bent Sa­ra­je­vo poe­ zi­jos fes­ti­va­lis, ku­riam šie­met su­ kan­ka 52-eji. O pra­si­dėjo „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“ nuo skai­tymų Kau­ne, Lakš­tin­galų slėny­je, prie Sa­lomė­ jos Nėries mu­zie­jaus. Tie­sa, kaip sa­ko poe­tas, iš to uo­laus pa­trio­ tiz­mo vie­nu me­tu bu­vo at­si­sa­ky­ta net Sa­lomė­jos Nėries pre­mi­jos pa­ va­di­ni­mo, vėliau prie jos su­grįžta.

Pats V.Bra­ziū­nas tvir­ti­na ne­bep­ri­ si­me­nan­tis pir­mo­jo sa­vo „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ – grei­čiau­siai tai bu­vo 9-ojo pra­ėju­sio am­žiaus de­šimt­ me­čio pra­džia. Gra­žiau­sias tų lai­ kų pri­si­mi­ni­mas – lau­ki­mas, kas ką pa­sa­kys tarp ei­lu­čių. „Ka­dan­gi išanks­tinės cenzū­ros ne­galė­jo būti, o au­di­to­ri­ja – ga­na pla­ti, ge­rai pri­ si­me­nu tą vir­pulį“, – ti­ki­no V.Bra­ ziū­nas. Ta­čiau būtent dėl drąsos prie­š cen­zo­rius vi­siš­kai ki­taip su­ si­klostė poe­to kūry­bos pra­džia – pir­mo­sios jo kny­gos te­ko lauk­ti net sep­ty­ne­rius me­tus.

Nuosp­ren­dis už ra­šymą – 7 me­tai

„Kny­ga visą šį laiką iš­gulė­jo lei­dyk­ lo­je – vis gau­da­vau tra­fa­re­ti­nius at­ sa­ky­mus, kad kny­ga „idė­jiš­kai ir me­niš­kai ne­bran­di“. Tau­to­sa­ki­ nius da­ly­kus gal dar bu­vo ga­li­ma pa­kęsti, bet bu­vo ne­ma­žai ne­to­ le­ruo­tinų is­to­ri­nių da­lykų – kliu­ vo ko­kie nors vy­rai žvy­ro duobė­se, ku­rie at­ne­ša per­galę, ir pa­na­šiai.

Sma­gu, kad Si­gi­tas Ge­da ge­rai iš­ šovė su pir­mo­mis sa­vo kny­go­ mis – net jei vėliau, po „26 ru­ dens ir va­sa­ros gies­mių“, ir bu­vo pri­til­dy­tas, jis neišk­ri­to. O kai užs­paud­žia, nu­til­do vi­siš­kai jauną...

Po septynerių metų išė­jus kny­gai jis jau šne­ka kaip koks sa­vo kar­ tos epi­go­nas – jau kas nors, žiūrėk,

kar­to­ja­si, neaiš­ki jo vie­ta pa­si­da­ro.

Jei Ra­šy­tojų sąjun­gos su­va­žia­vi­me sek­re­to­rius pa­sa­ko, kad „Bra­ziū­ nas ir Bložė ra­šo ne­sup­ran­ta­mai“, tai būda­vo tar­si vie­šas įskun­di­mas, kad jo ne­rei­kia spaus­dint. Kaip li­te­ ratū­ra turė­jo ezo­pinę kalbą, taip ir kri­ti­ka“, – pa­sa­ko­jo V.Bra­ziū­nas.

Iš dau­gybės ke­lio­nių po Lie­tuvą su „Poe­zi­jos pa­va­sa­riu“ ra­šy­to­jui įsi­minė gra­žios aki­mir­kos, kai, pa­ vyzd­žiui, kai­mo bend­ruo­menė pa­ ti kas­met kvie­čia poe­tus skai­ty­ti po žy­din­čio­mis obe­li­mis, – yra ir ki­ tų vietų, į ku­rias klau­sy­tis poe­zi­jos trau­kia­ma kaip į at­lai­dus. Ir nie­kas ten ne­si­jau­čia ne­jau­kiai. Nors ne­ ma­ža da­lis atei­nan­čių į ren­gi­nius poe­zi­jos kny­gos galbūt į ran­kas gy­ ve­ni­me neims. „Juk nie­kas čia žmo­nių ne­su­va­ro, – sakė V.Bra­ziū­nas, – ne so­viet­me­ tis juk, jie ten ne iš man­da­gu­mo ei­ na. Tie­sa, bu­vo ku­riozų – kartą per „Poe­zi­jos pa­va­sarį“ Kau­ne vie­no­je ga­myk­lo­je iš­jungė vi­sus įren­gi­nius, vi­sas ce­chas su­ėjo ir klausė­si – da­ bar tai at­ro­do la­bai ko­miš­kai.

V.Bra­ziūną ap­lenkė Vil­niaus uni­ ver­si­te­to Ra­šy­tojų būre­lis, ku­riam va­do­va­vo li­te­ratū­ro­logė Ele­na Bu­ ke­lienė, vėliau, pa­krikš­ti­jus būre­ lį „Poetų kal­ve“, – ir Mar­ce­li­jus Mar­ti­nai­tis. Nors pra­dėjo ra­šy­ti dar stu­dijų me­tais, pirmųjų eilė­ raš­čių ne­drįso pla­čiau ro­dy­ti. Pir­ mie­ji rin­ki­niai pa­si­rodė tik 9-aja­me de­šimt­me­ty­je. Be­je, tarp jų ir vie­ nas uni­ka­lus vi­so­je lie­tu­vių poe­zi­ jo­je – prie­š pen­ke­rius me­tus išėjęs „Sau­la prė lai­dos“, pa­ra­šy­tas pa­ sva­lie­tiš­kai.

Kartą per „Poe­zi­jos pa­va­sarį“ Kau­ne vie­ no­je ga­myk­lo­je iš­ jungė vi­sus įren­gi­ nius, vi­sas ce­chas su­ėjo ir klausė­si.

Tarmės neiš­si­ža­da ir poe­zi­jo­je

„Ši­tuo­se na­muo­se vals­ty­binė kal­ba yra pa­sva­lie­čių tarmė. Ir vai­kai tar­ miš­kai šne­ka, net ir šuo, ir tas su­ pra­to tar­miš­kai, kol bu­vo. Tad su kny­ga čia di­de­lio ra­di­ka­lu­mo nėra – kai ką pa­ts sau pa­si­ra­šiau, ne­ty­ čia pra­si­ta­riau Kal­bos ins­ti­tu­to di­ rek­to­rei Jo­lan­tai Za­bars­kai­tei, kad gal leid­žiam knygą. Gal būtų taip ir už­simėtę, bet vie­šint Vents­pi­lio ra­šy­tojų ir vertėjų na­muo­se sulū­žo kom­piu­te­ris. O ten li­ko vi­sas ma­no pro­tas. Kol jį kėlė iš nu­mi­ru­siųjų, iki ne­migų, nak­tinė­da­mas, pa­niręs į tai per ko­kią sa­vaitę ją pa­ra­šiau.

Tai – be­ne vie­nin­telė ma­no spe­ cia­liai ra­šy­ta kny­ga“, – pri­si­pa­ži­ no poe­tas.

Be­je, per ke­lias kar­tas Pas­va­lio kraš­tas do­va­no­jo dau­gybę ra­šy­tojų, jau­niau­sie­ji jų – To­mas Taš­kaus­

kas, Agnė Žag­ra­ka­lytė, vy­res­nie­ji – Hen­ri­kas Al­gis Čig­rie­jus, My­ko­ las Kar­čiaus­kas, Jo­nas Mi­ke­lins­ kas, bu­vo Eu­ge­ni­jus Ma­tu­ze­vi­čius ir dau­ge­lis kitų, ką jau kalbė­ti apie vieną stip­riau­sių poe­zi­jos mo­kyklų su­kūrusį Ber­nardą Brazd­žionį. „Iš kur tai? Įsi­vaiz­duo­ki­te, pei­ za­žas – mo­lis, rei­kia dirvą sun­kiai dirb­ti, vi­sur smeg­duobės. Net upės te­ka ne į tą pusę – į Lat­viją, Lie­ lupėn. Tai su­tar­ti­nių, alaus kraš­ tas. Gal čia kaž­kas yra“, – svarstė V.Bra­ziū­nas.

Tie­sa, tik­ro pa­sva­lie­tiš­ko alaus V.Bra­ziū­nas sa­ko se­niai ra­gavęs – jo vis mažė­ja. Ta­čiau pri­si­mi­ni­mai lie­ka – ne­būti­nai sko­nio, bet vi­so alaus gy­ve­ni­mo: nuo pat sa­lyk­lo dai­gi­ni­mo iki koš­tu­vių, o vėliau – vai­šin­gu­mo, ra­ga­vi­mo pa­pro­čių. „Tai nėra gėri­mas, tai būtent – ra­ga­vi­mas: ge­ria­ma iš stik­li­nių, daug pa­lie­kant, aukš­tai ke­liant.

Taip, jis stip­rus, tad jei žmo­gaus nie­kas ne­perspė­ja, net ir bo­ka­las ga­li būti „mir­ti­na“ dozė“, – šyp­ so­jo­si jis.

Pri­si­mi­ni­muo­se lie­ka ir ar­ timųjų žmo­nių pa­veiks­lai, bal­ sai, gam­ta. Būtent su ja, o konk­re­ čiai – su paukš­čiais – V.Bra­ziū­nas dar paaug­lystė­je ir sie­jo sa­vo atei­ tį. Paukš­čiams jis dėkin­gas ir už tai, kad iš­mo­ko fo­tog­ra­fuo­ti. „Man anks­ti bu­vo aiš­ku, kad bū­ siu or­ni­to­lo­gas – che­mi­jos, bio­lo­ gi­jos būre­lius lan­kiau. Aiš­ku, gam­ ta pa­ska­ti­no skai­ty­ti ir kny­gas, o kny­gos – vėl grįžti į gamtą. Pa­ran­ kinė kny­ga bu­vo Ta­do Iva­naus­ko „Lie­tu­vos paukš­čių“ tri­to­mis, la­ bai įdo­mia kal­ba, – viską vos ne at­ min­ti­nai mokė­jau. Aiš­ku, ir kny­gos apie indė­nus – vaiz­duotė juk ban­do įkur­din­ti, lo­ka­li­zuo­ti vi­sa tai vie­to­ se, ku­rias pa­žįsti. Spe­cia­liai dėl to mo­kiau­si fo­tog­ra­fuo­ti“, – pa­sa­ko­ jo poe­tas.

Kūry­bos de­biu­tas – fo­tog­ra­fi­ja

Be­je, pir­mo­ji V.Bra­ziū­no nuo­ trau­ka spau­do­je at­si­ra­do ko­ne de­ šimt­me­čiu anks­čiau nei pir­ma­sis eilė­raš­tis – vos bai­gus mo­kyklą, 1969-ai­siais, ji at­si­dūrė žur­na­ lo „Moks­lei­vis“ vir­še­ly­je. Pir­mie­ji eilė­raš­čiai, kaip sa­ko pa­ts ra­šy­to­jas, spaus­din­ti tik 1979-ai­siais. „Sa­vo vi­zi­tinė­je kor­telė­je ne­ra­šau nie­ko: kam rei­kia manęs ra­šan­čio, kam rei­kia ver­čian­čio, o kam fo­tog­ ra­fuo­jan­čio – jie at­si­ren­ka. Žmo­gus yra vie­nas su sa­vo mąsty­mu, jaus­ mais, pa­saulė­žiū­ra – ne­ga­li per­ si­plėšti: ga­liu ra­šy­ti, fo­tog­ra­fuo­ ti, dai­nuo­ti. Aiš­ku, prin­ci­pai šio­se sri­ty­se pa­našūs. Bet kai fo­tog­ra­fuo­ ju, ne­ži­nau, ar čia vei­kia poe­ti­nis prin­ci­pas, grei­čiau ge­ne­tiš­kai ar­ti­ mesnė mu­zi­ka. Kal­bant apie fo­tog­ ra­fiją, esu lai­min­gas dėl to, kad ma­ nęs nie­kas ne­ver­čia fo­tog­ra­fuo­ti: kad ir per ren­gi­nius, tą pa­tį „Poe­ zi­jos pa­va­sarį“, ga­liu tai da­ry­ti mi­ nio­je, nei­nu spe­cia­liai į prie­kį. Kaip

Ne­da­li­ja­mas: V.Bra­ziū­nas sa­ko ne­skirs­tan­tis savęs į fo­tog­rafą, poetą ir

pa­čiais prin­ci­pais pa­rem­ta, ta­čiau skir­tin­ga raiš­ka rea­li­zuo­ta kūry­ba.

jau vi­si Pas­va­ly­je pri­pra­to prie ma­ no tarmės ir ži­no, kad jis jau ki­taip ne­praš­neks, taip ir prie fo­toa­pa­ra­to ran­ko­se“, – pri­si­pa­ži­no jis.

Ant ra­šy­to­jo dar­bo sta­lo gu­li skait­me­ni­nis „Ni­kon“. Bet skait­ me­ninės fo­tog­ra­fi­jos mi­nu­sai – at­si­tik­ti­nio kad­ro, tar­si lo­te­ri­jo­je, gau­dy­mas, re­tu­ša­vi­mo ga­li­mybės – esą jo su­ga­din­ti jau ne­ga­li. Kaip ir dau­ge­lio ikis­kait­me­ninės eros fo­ tog­rafų, ku­rių dar­bais V.Bra­ziū­nas pri­si­pa­ži­no be­si­ža­vin­tis. „Ma­nau, esu ne­be­su­ga­di­na­mas, nes pra­dėjau fo­tog­ra­fuo­ti ne nuo skait­me­ni­nio. Ir ne­ga­liu gal­vo­ti – išeis, nei­šeis, ga­li­ma bus išt­rin­ ti. Li­ko įpra­ti­mas, tik tos se­kundės da­lies nuo­jau­ta, kai vi­sos de­talės – mi­mi­ka, ap­švie­ti­mas, nuo­tai­ka – su­siei­na į vieną. Ar tu­riu au­to­ri­ tetų? Man su jais sun­ku – tiek fo­

tog­ra­fi­jo­je, tiek li­te­ratū­ro­je, ne­la­bai jų turė­jau. Jei klau­sia­te, kas pa­ti­ ko, – vis­kas nuo Al­gi­man­to Kun­ čiaus iki Alek­sand­ro Ma­ci­jaus­ko.

Pats taip nie­ka­da ne­fo­tog­ra­fuo­ čiau – tie­siog yra ki­toks jų žvilgs­ nis, meist­rystė, ku­ria ne­ga­liu ne­si­ žavė­ti. Pa­tin­ka vis­kas ir nuo Ro­mo Ra­kaus­ko be­ga­li­nio ro­man­tiš­ku­mo iki Al­gio Alek­sand­ra­vi­čiaus gry­no­ sios faktū­ros“, – var­di­jo jis.

Ar poe­tas fo­tog­ra­fuo­ja ki­taip nei fo­tog­ra­fas? V.Bra­ziū­nas sa­ko, kad Si­gi­tas Ge­da lyg ir yra pa­jutęs tą skir­tumą: „Jis yra rašęs, jog kai ra­ šy­to­jai pra­dėjo pa­tys fo­tog­ra­fuo­ ti, nuo­trau­ko­se at­si­ra­do dau­giau žmo­giš­ku­mo. Kažką to­kio jis, va­ di­na­si, bu­vo už­čiuopęs. Ki­tas da­ly­ kas – leng­viau fo­tog­ra­fuo­ti sa­vus, poe­tus. Ne­be­rei­kia to pri­si­jau­ki­ ni­mo, ku­ris ne vi­sa­da ir pa­vyks­

21

gegužės 16–22, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

žod­žių

„Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ sa­vaitės (ge­gužės 16–22 d.) ren­gi­niai Vil­niu­je Ge­gužės 19 d.

17 val. tarp­tau­ti­nio poe­zi­jos fes­ti­

va­lio „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“ ati­da­ry­mas Na­cio­na­linė­je dailės ga­le­ri­jo­je (Kons­ ti­tu­ci­jos pr. 22).

Ge­gužės 20 d.

12 val. „De­di­ka­ci­ja An­ta­nui Jo­ny­ nui“ Li­te­ratų gatvė­je.

18 val. Poe­zi­jos ir pub­li­cis­ti­kos va­ ka­ras prie Kons­tan­ti­no Bal­mon­to pa­ mink­lo Žvėry­ne (Lat­vių g. 53).

vertėją – vi­sa tai, ką jis da­ro, yra tais Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

ta, kai mo­čiutę rei­kia kal­bin­ti pu­ sę die­nos.“ Žings­nis iki be­pro­tybės

Ra­šy­mas, tiks­liau, poe­zi­ja, kar­tais ga­li nu­ves­ti iki be­pro­tybės. Būtent S.Ge­da be­ne pir­ma­sis apie tai at­ vi­rai yra už­si­minęs po to, kai bu­ vo iš­leis­ta kny­ga „Ba­bi­lo­no at­sta­ ty­mas“. „Nuo kiek­vie­no in­ten­sy­vaus dar­bo ga­li­ma neaiš­ku kur at­si­dur­ti.

Poe­tai čia ne ma­žiau ri­zi­kuo­ja, nei ki­ti me­ni­nin­kai. Nors gal pa­vo­jin­ gesnė pro­fe­si­ja psi­chiatrų? Pa­me­ nu Si­gi­to eilė­raštį, kurį, pa­gau­tas akus­ti­kos vib­ra­cijų, Jonų baž­ny­ čio­je jis ėmė skai­ty­ti at­ski­rais skie­ me­ni­mis. Tad kaip tai pa­va­din­si – aukš­čiau­siu įkvėpi­mu, be­pro­tys­te?

Bet taip, iki to­kios aki­mir­kos priei­ na­ma“, – su­ti­ko pa­šne­ko­vas.

Ge­gužės 21 d.

18 val. ei­lių ir dainų va­ka­ras „Ant marš­ki­nių bal­tos die­nos“ (pa­gal Mar­ ce­li­jaus Mar­ti­nai­čio ir Jo­no Strielkū­ no ei­les) Vil­niaus ap­skri­ties Ado­mo Mic­ke­vi­čiaus vie­šo­jo­je bib­lio­te­ko­je (Trakų g. 10).

19.30 val. jaunųjų poetų kūry­bos ir dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos va­ka­ras „Suei­liuo­tas pa­va­sa­ris“ Ra­šy­tojų klu­ be (K.Sir­vy­do g. 6).

ko­le­gi­jos Menų fa­kul­te­te (Did­žio­ji g. 38).

18 val. „Poe­zi­jos pa­va­sa­rio“ lau­rea­ to au­to­ri­nis kūry­bos va­ka­ras Ra­šy­ tojų klu­be (K.Sir­vy­do g. 6).

13 val. moks­lei­vių poe­zi­jos skai­ty­

20 val. ero­tinės poe­zi­jos prie­šnak­

Ge­gužės 22 d.

12 val. „Poe­zi­jos pa­va­sa­ris“ Vil­niaus

mai „Au­ga­me kar­tu su eilė­raš­čiu“ Ra­ šy­tojų klu­be (K.Sir­vy­do g. 6).

14 val. „Li­te­ratū­ri­nis pa­va­sa­ris“ Lie­tu­vos edu­ko­lo­gi­jos uni­ver­si­te­te (T.Šev­čen­kos g. 31).

15 val. Poe­zi­jos va­lan­da My­ko­lo Ro­ me­rio uni­ver­si­te­te (Atei­ties g. 20).

tis „Nie­ka­da ne vėlu...“ Si­gi­to Ge­dos 70-osioms gi­mi­mo me­tinėms Vil­niaus mo­ky­tojų namų sve­tainė­je (Vil­niaus g. 39).

20 val. Pa­mirštų eilė­raš­čių va­ka­ ras kny­gy­ne „Mint Vi­ne­tu“ (Šv.Ig­no­ to g. 16/10).

22

Gegužės 16–22, 2013

savaitgalis

Mo­te­rys: Lao­se ga­li­ma iš­vys­ti ir po­li­ci­nin­kių.

Eg­zo­ti­ka: Lao­se yra daug uni­ka­lių šven­tyklų, ku­rios įtrauk­tos į UNES­CO

Mi­li­jo­no Dramb­lių ša­ly­je neiš­vy­do Ka­dai­se Mi­li­jo­no Dramb­lių ša­li­mi va­din­ tas Lao­sas da­bar tuo pa­si­gir­ti ne­ga­li. Ta­ čiau ši Piet­ry­čių Azi­jos vals­tybė ža­vi gau­ sy­be senų šven­tyklų ir drau­giš­kais, be­si­ šyp­san­čiais žmonė­mis.

Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

„Budų kal­nas“

Lao­so sos­tinė­je Vien­tia­ne – la­bai daug gra­žių, spin­din­čių šven­tyklų, nors jų vie­nuo­liai gy­ve­na ne­to­li itin kuk­lio­se lūšno­se. Į akis kren­ta tai, kad be­veik nėra aukštų pa­statų, – dau­gu­ma dvie­ jų trijų aukštų. Gatvė­se la­bai ma­ žai au­to­mo­bi­lių, šiek tiek tri­ra­čių, ku­riais ne tik va­žinė­ja ke­lei­viai, bet ir ve­ža­mi kro­vi­niai, o did­žio­ji da­lis trans­por­to – mo­to­ro­le­riai. „Yra ke­ li švie­so­fo­rai, ta­čiau ge­riau­sia gat­ ve ei­ti taip – ne­būti­na lauk­ti ža­ lios švie­sos“, – šyp­telė­jo ne­se­niai Lao­se ap­si­lankęs lie­tu­vis ke­liau­to­ jas Juo­zas Pėkis.

Išs­kir­ti­nai at­ro­do ir Lao­so au­to­ bu­sai: dau­gu­mos jų sa­lo­nai la­bai tvar­kin­gi, su daug de­ta­lių, užuo­ laidų, išg­ra­žin­ti ryš­kių spalvų or­ na­men­tais, o prie vai­ruo­tojų ka­bo įvai­riau­si ta­lis­ma­nai, Bu­dos pa­ veikslė­liai ar sta­tulėlės.

Tie­sa, Lao­se, kur apie 70 pro­c. gy­ven­tojų – bu­dis­tai, yra ne­ma­žai vis dar ti­kin­čių se­nuo­sius kul­tus, gam­tos jėgas.

Ne­to­li sos­tinės įdo­mus trau­kos ob­jek­tas – Budų ir in­duis­ti­nių die­ vų par­kas prie Me­kon­go upės. Tai įspūdin­gas ur­vas, ku­ria­me – šim­tai chao­tiš­kai it Lie­tu­vos Kry­žių kal­ne pa­sta­tytų Bu­dos sta­tulų.

bar šiems yra neat­ras­ta eg­zo­ti­ka. „Gy­ven­to­jai – la­bai drau­giš­ki, be­ si­šyp­san­tys ir ne­jau­čian­tys nea­py­ kan­tos bal­tie­siems. Tie­sa, dau­gu­ ma jų ne­kal­ba už­sie­nio kal­bo­mis.

Prancū­ziš­kai mokėję dau­gu­ma gy­ ven­tojų jau mirę ir tik ne­dau­ge­lis, daž­niau­siai jau­ni­mas, kal­ba ang­liš­ kai“, – pa­sa­ko­jo J.Pėkis.

Dau­giau­sia tu­ristų į Laosą at­ vyks­ta iš ap­lin­ki­nių ša­lių, ypač Tai­ lan­do, Ma­lai­zi­jos, taip pat Korė­jos, Ja­po­ni­jos, Prancū­zi­jos, Aust­ra­li­jos.

Lao­so kovą dėl ne­prik­lau­so­ mybės pri­me­na ir į gar­siąją Pa­ry­ žiaus Trium­fo arką pa­na­šus sta­ ti­nys. Neat­si­tik­ti­nai ori­gi­nalą Prancū­zi­jo­je jis pra­noks­ta maž­ daug tri­mis met­rais.

Nuos­tabūs saulė­lyd­žiai

Luangp­ra­ban­gas įsikūręs nuo­sta­ bio­je vie­to­je prie dviejų upių, ap­ gaub­tas kalnų. O nuo jų at­si­ve­ria fan­tas­tiš­ki vaiz­dai. Į vieną kalną, kur pa­sta­ty­ta ne­di­ delė šven­tyk­la, va­ka­rais ko­pia mi­ nios tu­ristų. „Kopęs 20 mi­nu­čių vir­šu­je jau­tie­si tar­si per­pil­dy­ta­me

Sa­va Trium­fo ar­ka

Panorama: Laoso gamta ir kraštovaizdis stulbina.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„La­bai daug gra­žių šven­tyklų, se­ nųjų prancūzų ko­lo­ni­ji­nių pa­statų, siau­ros gat­velės, dėl drėgno kli­ma­ to – daug ža­lu­mos, – be­ne įspūdin­ giau­sią Lao­so miestą Luangp­ra­ bangą gyrė J.Pėkis ir pa­juo­ka­vo, – pra­ban­gos, tie­sa, ten nėra. Nors prancū­zai, ku­rie bu­vo ko­lo­ni­zavę Laosą, ten mėgda­vo ilsė­tis.“ 1975 m. ne­prik­lau­so­mybę at­ga­ vu­si ir il­gai ko­mu­nis­ti­nio „Pat­het Lao“ judė­ji­mo val­do­ma ša­lis bu­vo už­si­da­riu­si nuo tu­ristų, todėl da­

Iš­mal­da: anks­ti ry­tais vie­nuo­liai pra

23

Gegužės 16–22, 2013

savaitgalis

sąrašą.

nė vie­no dramb­lio au­to­bu­se, nes vi­si lau­kia nuo­sta­ baus saulė­lyd­žio, kur ma­ty­ti upė, kal­vos, mies­to pa­no­ra­ma“, – įspū­ džius pa­sa­ko­jo J.Pėkis.

Vėliau kal­no pa­pėdėje pra­si­de­da nak­ti­nis tur­gus, kles­ti pre­ky­ba, at­ gy­ja lau­ko ka­vi­nukės, žmonės šo­ka net ae­ro­bi­kos šo­kius, links­mi­na­si. „Lao­sie­čiai juo­kau­ja, kad jie tu­ri nuo­sta­bius saulė­lyd­žius, ku­rių nie­ kas nea­tims“, – šyp­telė­jo J.Pėkis.

Li­ko 1800 dramb­lių

De­ja, Mi­li­jo­no Dramb­lių ša­li­mi (taip bu­vo ver­čia­mas is­to­rinės lao­ sie­čių et­ninės grupės Lan­san­go ka­ ra­lystės var­das) va­di­na­mas Lao­sas da­bar šių gyvūnų skai­čiu­mi pa­si­ gir­ti ne­ga­li. „Ne­ma­čiau nė vie­no dramb­lio, – pri­si­pa­ži­no J.Pėkis, ku­riam gi­ das paaiš­ki­no, kad da­bar ša­ly­je li­ ko tik apie 1800 dramb­lių, iš ku­ rių pusė lau­ki­niai. – Per ka­rus jie bu­vo pa­grin­dinė trans­por­to prie­ monė džiunglė­se, todėl prancū­zai dramb­lius bom­bar­duo­da­vo ma­ny­ da­mi, kad kur nors gre­ta sle­pia­si ir su­kilė­liai. Daug dramb­lių žu­vo už­ lipę ant minų.“

Mais­tas: šių „skanėstų“ ga­li­ma nu­si­pirk­ti tur­gu­je.

„Be­je, mo­te­rys vie­nuo­liams tu­ri teisę maistą įteik­ti tik klūpėda­mos, – pa­sa­ko­jo J.Pėkis. – Ne­bu­vo­me pa­tyrę, todėl maistą ati­davė­me la­ bai grei­tai, o grupė korė­jie­čių da­ li­jo po la­bai ma­žai, nes vie­nuo­lių vilks­ti­nei, at­rodė, ne­bus pa­bai­gos.

Jie gau­da­vo ne tik ry­žių, bet ir šo­ ko­la­dukų, pieš­tukų.“

Da­li­jo maistą vie­nuo­liams

Dau­gu­ma vie­tos gidų – buvę vie­ nuo­liai, nes vie­nuo­ly­nuo­se ga­li­ma gau­ti iš­si­la­vi­nimą, iš­mok­ti kal­ bų. Be­je, bu­distų vie­nuo­liai tu­ris­ tams la­bai įdomūs, ypač di­delį su­ si­domė­jimą ke­lia, kai anks­ti ry­te su me­ta­li­niais in­dais šim­tai vie­ nuo­lių ei­na gatvė­mis ir ren­ka au­ ko­jamą maistą.

a­šo mais­to.

Gatvės ka­vinė­se – pi­gu

Skurd­žio­je ša­ly­je iš­sis­ki­ria ir šiuo­ lai­kinė vo­kie­čių sta­ty­ta alaus da­ ryk­la. Alų „Lao“, ku­rio bu­te­lis kai­nuo­ja apie pu­sant­ro li­to, gi­ria dau­gu­ma tu­ristų, o jis eks­por­tuo­ ja­mas ne tik į ap­lin­ki­nes ša­lis, bet ir į Ja­po­niją, JAV. „Tur­gu­je matė­ me ne tik įvai­riau­sių au­galų, vai­sių,

bet ir ma­siš­kai par­duo­damų keis­ čiau­sių grybų, – nei su ba­ra­vy­kais, nei vo­ve­raitė­mis ar ki­tais ma­ty­tais gry­bais pa­ly­gi­nimų ne­ra­do Lie­tu­ vo­je mėgstan­tis gry­bau­ti J.Pėkis. – Tur­gu­je ga­li­ma nu­si­pirk­ti pa­val­gy­ti deg­tukų dėžutės dyd­žio ta­ra­konų, ku­rie gy­vi lai­pio­ja po puodą.“ Mais­tas Lao­so gatvė­se – la­bai ska­nus, natū­ra­lus, pri­me­nan­tis ne kinų, bet tajų vir­tuvę. Čia pat ga­ li­ma pa­si­mėgau­ti ir natū­ra­lio­mis įvai­riau­sių vai­sių sul­ti­mis. Gatvės ka­vinė­se – dvi­gu­bai pi­giau nei Lie­ tu­vo­je, o pra­ban­gių vieš­bu­čių res­ to­ra­nuo­se, kur lan­ko­si ir tur­tin­gi lao­sie­čiai, kai­nos – kaip Eu­ro­po­je. „Lao­se, kad ir kaip būtų keis­ta, yra ir daug gerų vieš­bu­čių, o in­ter­ ne­tas pa­pil­do­mai neap­mo­kes­ti­na­ mas, ko Eu­ro­po­je jau be­veik nėra“, – gyrė lao­sie­čius lie­tu­vis ke­liau­to­jas.

At­mi­ni­mui: Lao­so ar­ka pa­ry­žie­tiškąją Trium­fo arką

pra­noks­ta dyd­žiu.

Lao­sie­ čiai juo­ kau­ja, kad jie tu­ri nuo­sta­bius saulė­ lyd­žius, ku­rių nie­kas nea­tims.

Ke­liau­to­jas: J.Pėkis re­ko­men­duo­ja Laosą ap­lan­ky­ti,

kol ši ša­lis dar ne­su­ga­din­ta tu­riz­mo.

Sau­gu­mo agentų ne­matė

Di­delė eg­zo­ti­ka tu­ris­tams ir tai, kad iki lėktuvų oro uos­te rei­kia ei­ ti pėsčio­mis.

Pak­l aus­tas apie nar­ko­t i­kais garsė­jantį Auk­sinį tri­kampį, ku­ riam su Tai­lan­du ir Mian­ma­ru pri­ klau­so Lao­sas, J.Pėkis sakė, kad, jo ma­ny­mu, nar­ko­ti­kais Lao­se nė ne­ kve­pia. „Tuo gar­ses­nis Tai­lan­das“, – sakė lie­tu­vis ke­liau­to­jas. Jo ži­nio­ mis, Lao­sas vi­sa­da bu­vo tik nar­ko­ tikų tran­zi­to ša­lis.

O sau­gu­mo agen­tai, ku­rie dar ne­se­niai, kaip pa­sa­ko­da­vo tu­ris­ tai, sek­da­vo kiek­vieną eu­ro­pie­čių žingsnį? „Ne, ne­matė­me ir ne­ju­ to­me, – nu­si­juokė J.Pėkis. – Bet gal jie ge­rai slapstė­si?“

Žmonės: vie­tos gy­ven­to­jai la­bai drau­giš­ki ir be­si­šyp­

san­tys.

24

gegužės 16–22, 2013

meilė

Įdo­miau­si pasaulio tuoktuvių papročiai Ves­tuvės su­si­de­da ne tik iš prie­ saikų ir vai­šių sta­lo, ves­tuvės – tai dar dau­gybė tra­di­cijų ir pa­pro­čių,.

Apie tai ra­šo čekų lei­di­nys „Ref­ lex“ ir pa­tei­kia įdo­miau­sius jų.

Ru­si­jo­je nuo­ta­kos me­ta puokštę, ke­pa py­ra­gus, jau­nie­ji kar­tu val­go sriubą iš vie­nos lėkštės ir pan.

Di­delė da­lis čekų ves­tu­vių tra­ di­cijų iš­li­ku­sios dar iš pa­go­nybės laikų. Kai ku­rie pa­pro­čiai, be to, yra puikūs pra­kti­niai tes­tai sa­vo būsi­mo par­tne­rio cha­rak­te­riui pa­ tik­rin­ti. Vy­ro pa­ti­ki­mu­mo klau­si­ mas būda­vo išsp­rend­žia­mas taip: nuo­ta­ka prie na­mo slenks­čio pa­ lik­da­vo pliauską su kir­viu ir bu­telį vy­no. Jei­gu vy­ras pir­ma paim­da­vo į ranką bu­telį su al­ko­ho­li­niu gėri­ mu, va­di­na­si, atei­ty­je jis taps gir­ tuok­liu. Mer­gi­na būda­vo iš­ban­ do­ma ki­to­se gy­ve­ni­mo sfe­ro­se: iš­rink­to­jo kam­ba­ry­je jai būda­vo pa­ruo­šia­ma šluo­ta. Jei­gu mer­gi­ na viską gu­viai su­šluos ir pa­dės šluotą į vietą, tai reiš­kia, kad ji bus rūpes­tin­ga ir ge­ra šei­mi­ninkė.

Mau­ri­ta­ni­jo­je, is­lamą iš­pažįs­ tan­čio­je šiaurės va­karų Af­ri­kos res­pub­li­ko­je, vy­rai mėgsta minkš­ tas, ge­rai pa­mai­tin­tas mo­te­ris. Vi­ sa­me pa­sau­ly­je dau­ge­lis nuo­takų prie­š ves­tu­ves ima­si dietų tam, kad ves­tu­vių dieną at­ro­dytų kaip šiau­ de­liai. O Mau­ri­ta­ni­jo­je vy­rai sa­vo iš­rinktą­sias iš­siun­čia į „riebė­ji­mo sto­vyk­las“. Ten mo­te­rys storė­ja ir gražė­ja. Tai­gi tik su meilės ženk­ lais ant klubų ir pil­vo Mau­ri­ta­ni­jos mo­te­rys yra pa­si­ruo­šu­sios tekė­ti.

Ke­ni­jo­je lai­ko­ma pa­lai­mi­ni­mu tai, kas mums ga­li at­ro­dy­ti žmo­ gaus įžei­di­mas ir cha­miš­kas el­ge­ sys. Kai ką tik iš­tekė­ju­si mo­te­ris kar­tu su vy­ru ruo­šia­si pa­lik­ti sa­ vo gimtąjį kaimą, jau­no­sios tėvas at­si­svei­kin­da­mas spjau­na jai ant gal­vos ir ant krūtinės.

In­d i­jo­je ma­n o­m a, kad mo­ te­rys, gi­mu­sios po va­di­namą­ ja mang­lik ast­ro­lo­gi­ne kom­bi­ na­ci­ja, yra pra­keik­tos. Nuo senų se­novės bu­vo ti­ki­ma, jog to­kios da­mos ga­li tap­ti sa­vo būsimų vyrų anks­ty­vos mir­ties prie­žas­ ti­mi. Dėl to šios mo­te­rys galė­ jo tuok­tis tik po med­žiais. Tam, kad pra­kei­ki­mas iš­nyktų, po ves­ tu­vių ce­re­mo­ni­jos me­dis būda­ vo tuoj pat nu­ker­ta­mas ir su­de­ gi­na­mas. Ir tik tuo­met, kai nie­ko iš med­žio ne­be­lik­da­vo, būda­vo pra­de­da­ma švęsti. Ško­ti­jo­je nuo­ta­ka su­ri­ši­ma ir pri­ri­ša­ma prie med­žio. Ir tai nėra pir­mo­sios ves­tu­vių nak­ ties meilės žai­di­mai, bet būdas įro­dy­ti sa­vo būsi­mo vy­ro šei­mai, kad mo­ te­ris yra pa­si­ruo­šu­ si šei­my­ni­niam gy­ve­ni­mui. O tam, kad ši pra­mo­ga nuo­ ta­kai ne­pa­si­ ro­dytų per daug ma­lo­ni ir leng­va,

!

žmonės at­ėję mėto į ją šiukš­les ir su­ge­du­sius kiau­ši­nius.

Ma­lai­zi­jos Tin­don­go bend­ruo­ menė­je jau­na­ved­žiams draud­žia­ ma ei­ti į tua­letą ir nu­si­praus­ti po du­šu iš­ti­sas tris die­nas ir nak­tis po ves­tu­vių. Ti­ki­ma, kad jei­gu jau­ nie­ji nu­spręs at­lik­ti gam­ti­nius rei­ ka­lus, mo­te­ris ga­li tap­ti ne­vai­sin­ ga ar­ba vai­kas ga­li mir­ti. Tam, kad jau­nie­ji su­si­lai­kytų ne­nuėję į tua­ letą, juos visą minėtą lai­ką ste­bi ir sau­go, duo­da tik la­bai ma­žai mais­ to, o iš­ger­ti jiems leid­žia­ma tik po­ rą gurkš­nių van­dens.

Ja­vos sa­lo­je nie­ko ne­gau­si už dy­ ką, tad ir už ves­tu­ves rei­kia mokė­ ti. Už ves­tu­vių puotą jau­na­ved­žiai tu­ri su­mokė­ti dvi­de­šimt pen­kias žiur­kių uo­de­gy­tes. Na, o jei­gu san­tuo­ki­nis gy­ve­ni­mas ne­su­sik­ los­to, už sky­ry­bas mokė­ti ten­ka jau pen­kias­de­šimt uo­degė­lių.

Daž­nai nu­tin­ka ir taip, kad su jau­ na­ved­žiais kar­tu nuei­na mie­go­ti ir jau­no­sios mo­ti­na.

Ki­ni­jos tu-dzia et­ninės ma­žu­ mos nor­mos to­kios: vie­tinė nuo­ ta­ka visą mėnesį iki ves­tu­vių tu­ ri kiek­vieną dieną verk­ti bent va­landą. Vi­sos mo­te­rys iš nuo­ta­ kos šei­mos taip pat tu­ri pri­si­dėti prie jau­no­sios ir už­siim­ti ver­ki­ mu kar­tu. Būsimoji šei­mos ži­di­nio sau­go­toja taip ruo­šia­ma tam, kad ne­si­tikėtų, jog būsi­mas šei­my­ni­nis gy­ve­ni­mas bus sal­dus kaip me­dus.

Prancū­zi­jos Po­li­ne­zi­jo­je nuo­ta­ kos šei­ma turbūt ne­la­bai džiau­ gia­si artė­jan­čia šven­te – jau­no­ sios gi­minės ves­tu­vių dieną tu­ri iš sa­vo kūnų su­kur­ti gyvą ki­limą, ku­riuo žengs jau­ni­kis įei­da­mas į jau­no­sios na­mus. Šiaurės Korė­jo­je po ves­tu­vių jau­ni­kiui draud­žia­ma nu­si­plau­ti ko­jas. Prieš ei­nant gul­ti jam 10– 20 mi­nu­čių ko­jos pla­ka­mos su­ pu­vu­sia žu­vi­mi. Tik ši­taip pui­ kiai „kvepė­da­mas“ jau­na­sis ei­na tie­siai į šei­my­ninę lovą.

Af­ri­ko­je yra ke­le­tas gen­čių, ku­ rių ves­tu­vių pa­pro­čiai iš­ties ste­bi­ nan­tys. Pirmąją san­tuo­kos naktį po­rą ly­di pa­gy­ve­nu­si mo­te­ris, kad pa­mo­kytų jaunąją nuo­taką. Daž­nai nu­tin­ka ir taip, kad su jau­na­ ved­žiais kar­tu nuei­ na mie­go­ti ir jau­ no­sios mo­ti­na.

VD inf.

„Shutterstock“ nuo­tr.

Nau­ja „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Mei­lė“. Jo­je kvie­čia­ me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­ jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­ niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

Šeš­ta­die­nio po­pietę išė­ jęs pa­si­vaikš­ čio­ti po Vil­ niaus se­na­ miestį re­tai ka­da ne­su­tik­ si lai­me švy­ tin­čių jau­na­ ved­žių, ly­ dimų fo­tog­ rafų. Ski­ria­ si tik pa­ly­dos dy­dis – pa­ skui vie­nus iš­si­ri­kiuo­ ja de­šim­tys sve­čių, ki­ti lai­me džiau­ gia­si dvie­se.

Kai­na: jau­na­ved­žiai ne­slėpė, kad su­si­sais­ty­ti san­tuo­kos sai­tais kai­nuo­ja ne­ma­

žai. Bet ka­dan­gi pro­ga neei­linė, san­taupų tam ne­gai­la.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Vis­kas tra­di­ciš­ka, tik ne ves­tuvės Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Ro­man­tiš­ka po­ra

To­kią, tik ves­tu­vių fo­tog­rafės ly­ dimą, po­rą šeš­ta­dienį su­ti­ko­me žings­niuo­jan­čią Vo­kie­čių gat­ve.

Su­si­kaupę, ta­čiau lai­min­gi jau­na­ ved­žiai skai­čia­vo pa­sku­ti­nes vien­ gun­giš­kas mi­nu­tes – iki san­tuo­kos ce­re­mo­ni­jos bu­vo likę tik pusė va­ lan­dos. „Po pus­va­land­žio tu­ri­me būti baž­ny­čio­je“, – išbėrė jau­ni­kis, ta­ čiau po­ra stab­telė­jo trum­pam pa­ šnekė­ti.

Iki ves­tu­vių dve­jus su pu­se me­ tų drau­ga­vu­sius 25-erių Gin­tarę ir 32-ejų An­taną būtų ga­li­ma pa­va­ din­ti tra­di­ci­ne ro­man­tiš­ka po­ra – tiek su­žadė­tuvės, tiek po­ves­tu­vinė ke­lionė su­pla­nuo­ta kaip ro­man­ti­ nio fil­mo sce­na­ri­ju­je. „Pa­si­pir­šau prie jūros. Nor­ma­ liai, ant ke­lio pri­klaupęs, su žie­ du“, – juokė­si An­ta­nas.

Pak­laus­tas, ar il­gai pla­na­vo pirš­ ly­bas ir ieš­ko­jo žie­do iš­rink­ta­jai, jau­ni­kis sakė il­giau mintį bran­ dinęs gal­vo­je, o su or­ga­ni­za­ci­niais rei­ka­lais su­si­sukęs grei­tai. „Mėne­siuką kitą. Aiš­ku, ap­gal­ vo­ti viską tru­ko il­giau“, – la­ko­ niš­kai pa­sa­ko­jo ne­tru­kus prie al­ to­riaus tu­rin­tis ženg­ti vy­ras.

Medų ko­pinė­ja Pa­ry­žiu­je

Me­daus mėnesį jau­na­ved­žiai žadė­ jo tuoj po san­tuo­kos leis­ti meilės sos­ti­ne ti­tu­luo­ja­ma­me Pa­ry­žiu­je.

Pak­laus­ti, kodėl po­ves­tu­vi­nei ke­ lio­nei pa­si­rin­ko būtent šią kryptį, vil­nie­čiai tik gūžtelė­jo pe­čiais. „Tra­di­ciš­kai turbūt“, – ir pri­ dūrė, kad per dvi sa­vai­tes dar spės ap­lan­ky­ti ir ki­tus Prancū­zi­jos mies­tus bei Is­pa­niją.

Jau­no­sios tei­gi­mu, suor­ga­ni­zuo­ti ves­tu­vių šventę il­gai ne­tru­ko, tam po­ra skyrė apie ke­tu­ris mėne­sius. Šei­ma, pa­sak jau­na­ved­žių, į or­ga­ ni­za­ci­nius rei­ka­lus ne­si­ki­šo – vis­ ką ap­gal­vo­ti ry­žo­si pa­tys šventės kal­ti­nin­kai.

Pa­si­pir­šau prie jūros.

Nor­ma­liai, ant ke­lio pri­klaupęs, su žie­du.

Padė­jo draugės

Dau­ge­lis nuo­takų ne­sle­pia, kad prie­š ves­tu­ves ten­ka pa­plušė­ti ren­ kan­tis su­knelę, ta­čiau Gin­ta­rei tai ne­bu­vo pro­ble­ma. Be to, pa­gelbė­ jo ir kom­pe­ten­tingą žodį ta­ru­sios draugės. „La­bai grei­tai iš­si­rin­kau su­knelę.

Rin­kau­si vie­na, bet pa­ta­rimų su­

lau­kiau ir iš drau­gių. Reikė­jo pa­ tvir­ti­ni­mo, kad tai – to­ji su­knelė“, – šyp­so­jo­si nuo­ta­ka.

Pa­si­tei­ra­vus apie ves­tu­vių biud­žetą jau­na­ved­žiai ne­slėpė, kad su­ si­sais­ty­ti san­tuo­kos sai­tais kai­nuo­ ja ne­ma­žai. Bet ka­dan­gi pro­ga neei­ linė, san­taupų tam esą ne­gai­la. „Ne­gailė­jom to­kiai pro­gai, norė­ jom, kad šventė būtų ir mums, ir ki­tiems“, – tvir­tai sakė An­ta­nas. Į ves­tu­vių iš­kil­mes po­ra pa­kvietė pus­šimtį sve­čių.

Vie­nin­te­lis da­ly­kas, dėl ku­rio Gin­tarės ir An­ta­no ne­ga­li­ma pa­ va­din­ti vi­siš­kai tra­di­cijų be­si­lai­ kan­čia po­ra, – jie tuokė­si tik baž­ ny­čio­je. Did­žio­ji da­lis jau­na­ved­žių šei­mos sta­tusą įtei­si­na ir baž­ny­ čio­je, ir San­tuokų rūmuo­se. Taip pat ne­ma­žai žmo­nių ren­ka­si san­ tuoką įtei­sin­ti tik Ci­vi­linės met­ ri­ka­ci­jos sky­riu­je. Be­si­tuo­kian­čių tik baž­ny­čio­je, kaip Gin­tarė ir An­ ta­nas, ma­žu­ma – tik 10 pro­c.

Taip pat jau­nie­ji nu­sprendė at­si­ sa­ky­ti tra­di­ci­nių ves­tu­vių pa­pro­čių. Šventė­je jau­no­sios nie­kas ne­grobė, o ir pirš­lio kar­ti ne­pri­si­reikė – jo tie­siog ne­bu­vo. „Taip ir išė­jo, kad vis­kas tra­di­ciš­ka, tik ne pa­čios ves­ tuvės, – nėra jo­kių pirš­lių, su­si­rin­ ko tik drau­gai“, – už­baigė po­kalbį lai­min­gi jau­na­ved­žiai ir nu­skubė­jo Ber­nar­dinų baž­ny­čios link.

25

gegužės 16–22, 2013

kinas Visos savaitės TV programos – priede

Spal­vin­ga puo­ta tra­giš­kos nuo­jau­tos fo­ne Tre­čia­dienį tarp­tau­ tinį Kanų ki­no fes­ ti­valį pra­dėjo il­gai lauk­tas re­ži­sie­riaus Ba­zo Luhr­man­no fil­mas „Di­dy­sis Gets­bis“, su­kur­tas pa­gal Fran­cio Scot­to Fitz­ge­ral­do ro­maną. Jį jau ga­li­ me įver­tin­ti ir mes.

kinomanams

N-7

KUR? Kino teatruose „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ge­gu­žės 17 d.

Žvaigž­džių ke­liais Filme „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ į na­mus su­grį­žu­si ko­man­da „En­terp­ ri­se“ su­vo­kia, kad ne­sus­tab­do­ma jė­ga iš vi­daus su­nai­ki­no ko­man­dai va­do­va­ vu­sią or­ga­ni­za­ci­ją. Tai, dėl ko „En­terp­ri­se“ ko­vo­jo, da­bar su­griu­vo, o pa­sau­lis pa­si­nė­rė į su­maiš­tį ir kri­zę. Ne­paaiš­ki­na­mo siau­bo kaus­to­ma ko­man­da ky­la į pa­sku­ti­nę ko­vą ir ban­dys įveik­ti pa­sau­lį kre­čian­tį chao­są.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Vėluo­ja pus­metį

Juos­ta „Di­dy­sis Gets­bis“ ak­ty­viai rek­la­muo­ja­ma jau nuo pra­ėju­sios va­sa­ros, ir jos prem­je­ra bu­vo nu­ ma­ty­ta dar prie­š Nau­juo­sius me­ tus. Taip el­gia­si vi­si pro­diu­se­riai, ku­rie no­ri, kad jų fil­mai pa­kliūtų į „Os­karų“ no­mi­na­ci­jas. Šį spren­ dimą, ma­tyt, nu­rungė per­spek­ty­ va ati­da­ry­ti gar­siau­sią pa­sau­ly­je ki­no fes­ti­valį – idea­lus fil­mo rek­ la­mos va­rian­tas.

Ro­maną F.S.Fitz­ge­ral­das pra­ dėjo ra­šy­ti 1923-iai­siais Ame­ri­ko­ je, o baigė Pa­ry­žiu­je. Da­bar šį kū­ rinį JAV lei­dyk­la „Mo­dern Lib­ra­ry“ va­di­na ant­rąja ge­riau­sia XX a. kny­ ga (po Ja­me­so Joyce’o „Uli­so“), pa­ ra­šy­ta anglų kal­ba.

Bet pa­ts ra­šy­to­jas sa­vo ro­ma­no šlovės taip ir ne­su­laukė. Pir­ma­ sis „Did­žio­jo Gets­bio“ ti­ra­žas bu­ vo ne­di­de­lis, par­duo­ta tik 24 tūkst. eg­zemp­lio­rių, o per Did­žiąją dep­ re­siją ir Antrąjį pa­sau­linį karą ši kny­ga bu­vo vi­sai už­mirš­ta.

Ret­ro nuo­tai­kos

Nau­jam gy­ve­ni­mui ro­ma­nas bu­ vo pri­kel­tas jau po ka­ro, kai pa­si­ rodė jo ek­ra­ni­za­ci­ja (1949 m., rež.

El­liot­tas Nu­gen­tas). Ta­da ame­ri­ kie­čius jau bu­vo ap­ėmu­si nos­tal­ gi­ja „džia­zo am­žiui“ (šiuo ter­mi­ nu F.S.Fitz­ge­ral­das bu­vo taik­liai api­būdinęs vi­suo­tinį JAV pa­ki­limą tre­čia­ja­me de­šimt­me­ty­je).

Ir vėliau, kai tik ame­ri­kie­čius apim­da­vo pa­na­šios ret­ro nuo­tai­ kos, ki­ne­ma­tog­ra­fi­ninkų žvilgs­niai vis nu­kryp­da­vo į knygą apie sau­so įsta­ty­mo me­tu pa­sa­kiš­kus tur­tus su­si­kro­vusį ro­man­tišką mi­li­jo­nie­ rių, pa­si­ry­žusį viską pa­klo­ti my­li­ mai mo­teriai po ko­jo­mis.

N-13

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

KA­DA? 17 d. 20 val., 19 d. 20.30 val., 21 d. 21 val.

„Aš­tuo­ni pa­si­ma­ty­mai“ Kadrai iš filmo

Din­gu­si meilė skrai­dy­ti „La­bai tur­t in­g i žmonės ne­pa­našūs į mus vi­sus“, – to­k iais žod­ž iais F.S.Fitz­ ge­ral­das pra­de­da sa­vo anks­tyvą ap­ sa­kymą „Jau­nas tur­tuo­lis“. „Ži­no­ma, juk jie tu­ri dau­g iau pi­nigų“, – tuoj pat ko­le­gai rep­l i­ka­vo Er­nes­tas He­ming­ way, ap­sa­ky­me „Ki­li­mand­ža­ro snie­ gy­nai“ pa­si­šaipęs iš varg­šo Fitz­ge­ral­ do ir jo su­si­žavė­ji­mo tur­tuo­liais.

Ra­šy­to­jas šio po­kšto ne­įver­ti­no, nes nai­viai tikė­jo, kad tur­tuo­lius iš tikrų­ jų gau­bia pa­pras­tiems žmonėms ne­

Li­ki­mo ne­per­gud­rau­si

„Did­žio­jo Gets­bio“ is­to­ri­ja ru­tu­lio­ja­ si 1927-ai­siais, kai Ame­ri­ko­je siautė džia­zas, o per sausą įsta­tymą stai­ga pra­lobę avan­tiū­ris­tai ta­po ryš­kiau­ siais eli­to at­sto­vais. Ta­da nie­kas ne­ su­ko gal­vos dėl jau ryškė­jan­čių žen­ klų, liu­di­jan­čių, kad „riau­mo­jan­tis tre­čia­sis de­šimt­me­tis“ su pa­grei­čiu ju­da eko­no­mi­nio ko­lap­so link.

Olim­pinę ra­mybę šio­mis ap­lin­ kybė­mis iš­lai­kan­tis mi­li­jo­nie­rius Džėjus Gets­bis (akt. Leo­nar­do Di­ Cap­rio) su iro­ni­ja ir iš­min­tin­go žmo­gaus at­lai­du­mu žvel­gia į ap­lin­ kinį šur­mulį, ku­ris daž­nai pri­me­ na puotą artė­jan­čio ma­ro me­tu. Jo vi­lo­je daž­nai vyks­tan­tys pra­bangūs va­karė­liai šei­mi­nin­kui tėra būdas at­kreip­ti Deizės Bju­ke­nen dėmesį.

su­vo­k ia­ma pa­slap­t in­g u­mo mig­l a.

Vėliau ši mig­la, ži­no­ma, iš­sisk­laidė, o ar­ti­miau su F.S.Fitz­ge­ral­du su­si­pa­ žinęs E.He­ming­way ko­legą api­būdi­ no la­bai su­bti­l iai: „Jo ta­len­tas bu­vo toks pat natū­ra­lus, kaip žie­da­dul­k ių raš­tas ant dru­ge­lio sparnų... Vėliau jis su­pra­to, kad jo spar­nai su­žeis­ti. Jis iš­ mo­ko gal­vo­t i, bet skrai­dy­t i dau­g iau ne­galė­jo, nes din­go meilė skrai­dy­ti, o at­min­tis iš­sau­go­jo tik po­jūtį, kad kaž­ ka­da skrai­dy­ti bu­vo taip leng­va.“

Kaž­ka­da juo­du mylė­jo vie­nas kitą.

Bet su­grįžęs iš ka­ro nė ska­ti­ko ki­ šenė­je ne­tu­rin­tis vai­ki­nas su­ži­no­ jo, kad jo my­li­mo­ji iš­tekė­jo už ki­to, nes pa­var­go lauk­ti, o ir iš ap­lin­ki­ nių nuo­lat girdė­jo, jog tur­tin­gos mer­gi­nos ne­te­ka už skurd­žių.

Ban­dy­mas pa­keis­ti šią ba­na­ lią gy­ve­ni­mo lo­giką bai­gia­si tra­ giš­kai. Bet ne todėl, kad ne­lai­mių gran­d inę išp­ro­vo­ka­vo lem­t in­ gas at­si­tik­ti­nu­mas. Prie­žas­tis ki­ ta – tik­ro­ji Deizė nea­ti­ti­ko Gets­bio sva­jo­nių Deizės. Nes „to­bu­liau­sias rea­lus gro­žis ir rea­lus ža­vu­mas ne­ ga­li var­žy­tis su tuo, ką su­ge­ba su­ kur­ti žmo­gaus fan­ta­zi­ja“.

Fil­me vaiz­duo­ja­mi vi­si ro­man­tiškų san­ty­kių eta­pai nuo... iki. Fil­mo kūrėjų aki­mis, meilė yra štai to­kia: ji iš­dygs­ta prie ta­vo durų be per­spėji­mo, su­ga­di­ na tau ner­vus, gy­ve­nimą pa­da­li­ja į „prie­š“ ir „po“. Ma­ža to, po ku­rio lai­ko ji pa­ si­da­ro mo­no­to­niš­ka, galų ga­le pa­si­bai­gia ir be ga­lo įskau­di­na, o kar­tais... vėl at­ve­da ta­ve prie to žmo­gaus, kurį ma­nei pa­miršęs prie­š dau­gelį metų.

N-13

KUR? Kino teatruose „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo ge­gu­žės 17 d.

Lobių paieškos Kaž­ka­da se­niai se­niai, maž­daug prieš 500 me­tų, Iva­nas Rūs­tu­sis su sa­vo ar­mi­ja lai­kė ap­siau­tęs Ka­za­nę – anuo­met ga­lin­gą, iš­di­dų ir tur­tais per­te­ ku­sio cha­no val­dy­tą mies­tą. Filme „Lobiai O. K.“ Cha­no žmo­na Siu­jum­bi­ kė, ma­ty­da­ma ar­tė­jan­čią Ka­za­nės griū­tį ir ne­no­rė­da­ma, kad tur­tai ati­tek­ tų už­ka­riau­to­jui, įsa­ko juos nu­skan­din­ti Ka­ba­no eže­re.

N-13 „Di­dy­sis Gets­bis“ Nuo 2013 05 17 Trukmė 130 min.

„Di­dy­sis Gets­bis“ („The Great Gats­by“) Dra­ma. JAV, Aust­ra­li­ja, 2012 m.

Rež. B.Luhr­man­nas.

Vai­di­na L.Di­Cap­rio, Ca­rey Mul­li­gan, To­bey Maguire’as, Is­la Fis­her.

veiksmas

••• humoras

•••

N-13

įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

4

KUR? Ki­no teat­re „Skal­vi­ja“.

KA­DA? Ge­gu­žės 17 d. 21 val.

karališkos intrigos Filme „Karališkas romanas“ XVII a. Da­ni­ja, ka­ra­liaus Kris­ti­ja­no VII re­zi­den­ ci­ja. Jau­nu­tė ka­ra­liaus žmo­na Ka­ro­li­na Ma­til­da ti­kė­jo­si mei­lės, ta­čiau jos vy­ras ma­žai ja do­mi­si. Jau­no­ji ka­ra­lie­nė mėgs­ta skai­ty­ti, ta­čiau rū­mų cen­ zū­ra drau­džia lai­ky­ti kny­gas. Vie­nin­te­lė al­ter­na­ty­va – nau­jo­jo ka­ra­liaus gy­ dy­to­jo Strun­zės bib­lio­te­ka.

26

gegužės 16–22, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Vil­nius v Ig­nas Ja­čaus­kas i.jacauskas@diena.lt

Nors mū­sų dvi­ra­čių ta­kuo­se pri­dy­ gę stul­pų ir pri­sta­ty­ta au­to­mo­bi­lių, leng­vaat­le­tė Ai­ri­nė Pal­šy­tė sa­ko, kad Vil­nius – spor­tiš­kas, o vil­nie­ čiai – ku­pi­ni en­tu­ziaz­mo.

Vil­tis: Vil­niu­je leng­vaat­le­čių tre­ni­ruo­tėms dau­giau vie­tų pa­si­gen­

dan­ti A.Pal­šy­tė džiau­gia­si, kad pa­pras­tiems vil­nie­čiams ga­li­my­bių spor­tuo­ti – vis dau­giau.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Šuo­li­nin­kė į aukš­tį A.Pal­šy­tė bran­ gi­na Vil­niu­je pra­leis­tą lai­ką. Ne­ nuos­ta­bu, juk tre­ni­ruo­tės vyks­ ta ne čia, o už­sie­ny­je. Ta­čiau net pa­sta­ruo­ju me­tu var­žy­boms be­ si­ruoš­da­ma Is­pa­ni­jo­je ji sa­ko, kad Lie­tu­vos sos­ti­nė spor­tuo­ti no­rin­ tiems žmo­nėms – pui­ki vie­ta. Juo­ lab kad ir pa­tys vil­nie­čiai spor­to vi­ru­są pla­ti­na su vis di­des­niu už­ si­spy­ri­mu. „Į Vil­nių tarp tre­ni­ruo­čių grįž­tu gal po­rai sa­vai­čių – aiš­ku, ne­sė­džiu tuo­met už­si­da­riu­si.

Orui ge­rė­jant Vil­niu­je dau­gė­ja ren­gi­nių. Ne­ma­žai ir ma­no drau­ gų or­ga­ni­zuo­ja spor­ti­nius ren­gi­ nius, pa­vyz­džiui, du drau­gai en­tu­ zias­tai or­ga­ni­zuo­ja orien­tavimosi žy­gius dvi­ra­čiais ar pės­čio­mis.

Teatro mėgėjams

KUR? Vilniaus „Lėlės“ teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Gegužės 18 d. 18.30 val. KIEK? 18 litų.

KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Gegužės 19 d. 16 val. KIEK? 30–35 litai.

Spektaklis apie skulptorių

Laiškų romanas

„Vilis“ – dramos spektaklis apie Žemaitijos skulptorių, mistiką Vilių Orvidą, apie tai, kaip buvo kuriama Orvidų sodyba, ir apie kelionę ieškant Dievo, savęs ir ryšio su kitu. Spektaklis sukurtas iš paties V.Orvido autobiografinių tekstų, interviu fragmentų, eilėraščių, jį pažinojusių ir mylėjusių žmonių prisiminimų, taip pat iš archyvinių kino kadrų.

Spektaklį „Laiškai į niekur“ įkvėpė Rainerio Marios Rilke’s, Marinos Cvetajevos ir Boriso Pasternako 1922–1927 m. laiškai. Tuo metu M.Cvetajeva gyveno Paryžiuje, B.Pasternakas – Maskvoje, R.M.Rilke – Šveicarijoje. Šiame tūkstančius kilometrų nusidriekusiame trikampyje trys literatūros genijai išgyveno didžiulę dvasinę įtampą ir romantinį ilgesį, nepasotintos meilės alkį.

KUR? Menų spaustuvėje, Šiltadaržio g. 6.

KA­DA? Gegužės 18 d. 19 val. KIEK? 13–23 litai.

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Gegužės 22 d. 18 val. KIEK? 30–40 litų.

Maištas prieš visuomenę ir save

Pasiklydusi moteris

„Jaunas vynas“ – ne švelni išpažintis. Jis šokiruoja aštrumu. Į mažą miestelį atvyksta naujokas.

Ištvėręs patyčias ir žiaurų krikštą, jis pamažu įsilieja į uždarą bendraamžių bendruomenę, kurioje kiekvienas bando atrasti ir subrandinti savo individualumą.

Jie laužo taisykles ir kuria savo laisvės ir sąžinės kodeksą, kol nelaimė priverčia juos stoti į akistatą su savimi.

„Gupelė“ – istorija apie vienišą moterį, pasiklydusią prieraišumo, beviltiškos meilės ir nuolankumo labirinte. Tamara laiko save niekam tikusia. Tokį įsivaizdavimą pakursto ir jos vyras, vadindamas ją Gupele, žuvyte, kuri nereikalauja ypatingos priežiūros.

Intriga prasideda tuomet, kai moteris namuose priima kitą vyriškį, visišką savo vyro priešingybę.

27

gegužės 16–22, 2013

idėjos laisvalaikiui

ve­ja­si Ko­pen­ha­gą Jei tik ga­liu – vi­sa­da prie jų pri­ si­jun­giu ar pa­dė­da­ma or­ga­ni­zuo­ ti, ar da­ly­vau­da­ma. Pui­ki ir Vla­ dos Mus­vy­dai­tės sek­ma­die­ni­nių tre­ni­ruo­čių Ge­di­mi­no pro­spek­ te ini­cia­ty­va. Tad veik­ti ak­ty­viam žmo­gui tik­rai yra ką“, – sa­kė ji.

Pa­ti Ai­ri­nė ke­lio­nes pa­grei­tin­ti mėgs­ta dvi­ra­čiu. Tie­sa, ne Vil­niu­ je, o Da­ni­jos sos­ti­nė­je Ko­pen­ha­go­ je, ku­rio­je gy­ve­na jos drau­gas. „Na, Vil­nius su Ko­pen­ha­ga kol kas šiuo at­ve­ju yra ne­pa­ly­gi­na­mi mies­tai. Ten dvi­ra­čių trans­por­tas iš­plė­to­tas, dvi­ra­čiui – vi­sa­da pir­ me­ny­bė. O Lie­tu­vo­je tu žiū­rėk, kad tik ta­vęs kas nors ne­part­renk­tų su­kda­mas. Be­je, ne­se­niai Ko­pen­ ha­go­je te­ko da­ly­vau­ti vie­na­me ren­ gi­ny­je, kur vers­lo at­sto­vai pri­sta­tė sa­vo idė­jas. Vie­nas jų kal­bė­jo apie nau­jų dvi­ra­čių ta­kų Lie­tu­vo­je tie­ si­mą, tie­sa, jis mi­nė­jo Klai­pė­dą.

Ne­ži­nau, gal­būt tai bus da­ro­ma ir Vil­niu­je, ta­čiau kol kas jo­kių idė­ jų ne­ma­tė­me. Bet tik­rai jau­čia­me, jog dvi­ra­čių po­pu­lia­ri­ni­mo ini­cia­ ty­vų yra, – no­rė­čiau, kad atei­ty­je Vil­nius tap­tų pa­na­šus į Ko­pen­ha­

gą, kad dvi­ra­čių ta­kuo­se neat­si­ras­ tų elekt­ros stul­pų, kad čia ne­bū­ tų sta­to­mi au­to­mo­bi­liai“, – vy­lė­si spor­ti­nin­kė.

Di­des­nės bė­dos Vil­niu­je pro­fe­ sio­na­liems spor­ti­nin­kams, to­kiems kaip pa­ti Ai­ri­nė. Grį­žu­si iš Is­pa­ni­ jos ji sa­ko ne­ži­nan­ti, kur rei­kės tre­ ni­ruo­tis, nes iki šiol tai da­ry­da­vo Vin­gio par­ko sta­dio­ne, ku­ris da­bar tvar­ko­mas. „Pa­gal pla­ną jis tu­rė­tų bū­ti su­ tvar­ky­tas iki bir­že­lio pra­džios, bet mes be­veik nea­be­jo­ja­me, kad tai neį­vyks. Ga­li bū­ti taip, kad sta­dio­ no ne­tu­rė­si­me vi­są va­sa­rą. Prob­le­ mų yra – no­rė­tų­si tų ba­zių dau­giau.

Kal­nų par­ke? Na, fut­bo­li­nin­kams gal ten ir ne­blo­gai. Ten vy­ko ma­no pir­mo­sios tre­ni­ruo­tės, prieš ko­kį de­šimt­me­tį. Tuo­met gal ten ir bu­ vo įma­no­ma ką nors nu­veik­ti, bet per tą lai­ką vis­kas iš­si­klai­pė, iš­lū­ žo“, – ap­gai­les­ta­vo leng­vaat­le­tė.

Vil­nie­čiams ji pa­ta­rė bū­ti dar ak­ ty­ves­niems ir spor­tuo­ti ne tik sa­ vait­ga­liais – juk, pa­vyz­džiui, į dar­ bą vyk­ti dvi­ra­čiu di­de­lių pa­stan­gų ne­rei­kia.

PRivalai dalyvauti!

At­sar­giai – hi­piai!

Mu­zi­kan­tai, poe­tai ar šiaip maiš­ tau­to­jai, įsi­sprau­dę į klio­ši­nes kel­nes, šį penk­ta­die­nį ir šeš­ta­die­ nį su­grą­žins Ge­di­mi­no pro­spek­ tą į 7-ojo ir 8-ojo de­šimt­me­čių lai­ kus, kai jis dar bu­vo pa­pras­čiau­ sias Bro­das.

Jei rei­kė­tų įvar­dy­ti maest­ro Vy­ tau­to Ker­na­gio kar­tos „šven­čiau­ sią­ją tre­jy­bę“, tai bū­tų mu­zi­ka, klio­ši­nės kel­nės ir Bro­das – tuo­ me­tis Le­ni­no, da­bar – Ge­di­mi­ no pro­spek­tas. Praei­to šimt­me­čio 8-aja­me ir 9-aja­me de­šimt­me­ čiuo­se čia su­si­rin­kę lais­vos sie­los žmonės mu­zi­kuo­da­vo ar tie­siog klau­sy­da­vo­si „The Beat­les“, „The Rol­ling Sto­nes“ mu­zi­kos, da­ly­da­ vo­si kul­tū­ri­nė­mis nau­jie­no­mis, keis­da­vo­si vi­ni­li­nė­mis plokš­te­lė­ mis ar tie­siog „šli­fuo­da­vo“ nuo vie­no iki ki­to pro­spek­to ga­lo.

Tre­čius me­tus Vil­niaus mo­ky­ to­jų na­mų ini­cia­ty­va vyks­tan­tis

muzikos mėgėjams

KUR? Kongresų rūmuose, Vilniaus g. 6 / 16.

KA­DA? Gegužės 17 d. 19 val. KIEK? 32–52 litai.

Le­gen­dos: ant V.Ker­na­gio suo­liu­ko prie­šais Mu­zi­kos ir teatro aka­de­

mi­ją ir šie­met pa­gro­ti pri­sės jo bi­čiu­liai – A.Ku­li­kaus­kas ir ki­ti hi­pių kar­tos at­sto­vai.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

pro­jek­tas „Vil­niaus Bro­das gy­vas“ ir šie­met kvie­čia pri­si­min­ti lai­ko­ tar­pį, da­vu­sį Lie­tu­vai dau­gy­bę iš­ ki­lių mu­zi­kos, ki­no ir li­te­ra­tū­ros as­me­ny­bių.

Ge­gu­žės 17 d. 15–16.45 val. vyks hi­pių ei­ty­nės Vil­niaus Bro­du nuo Ka­ted­ros iki Lu­kiš­kių aikš­ tės, nuo 17 val. žy­miau­sius XX a. pa­sku­ti­nių de­šimt­me­čių pa­sau­ lio hi­tus at­liks jau­nie­ji ir vy­res­ nie­ji hi­piai.

aktyviems ir smalsiems

KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Kėdainių g. 1.

KA­DA? Gegužės 18 d. 19 val. KIEK? 102–203 litai.

KUR? Kernavės kultūriniame rezervate, Kerniaus g.

4A. KA­DA? Gegužės 17 d. 21 val. KIEK? Nemokamai.

Ge­gu­žės 18 d. 12–20 val. vyks mu­zi­ki­niai su­si­ti­ki­mai ant V.Ker­ na­gio suo­le­lio, prieš­pie­čiai su hi­ piais Bro­do bu­fe­te, kon­cer­tai, spek­ tak­liai, bus skai­to­ma hi­pių lai­kų poe­zi­ja, kon­cer­tuos And­riaus Ku­ li­kaus­ko gru­pė, Ai­nis ir Ge­di­mi­nas Stor­pirš­čiai, Ai­das Gi­nio­tis, Ind­ rė Dir­gė­lai­tė, Juo­za­pas Liau­gau­das, Mar­ty­nas En­čius.Veiks skai­tyk­la,bu­ fe­tas, plokš­te­li­nė ir ne­tgi fo­toa­tel­jė.

VD inf.

ne tik vaikams

KUR? Kino teatre „Pasaka“, Šv. Ignoto g. 4 / 3.

KA­DA? Gegužės 19 d. 14 val. KIEK? 10–15 litų.

C.Orffo triumfai

Prancūzų šansonos princesė

Kelionė į legendinę Mozaikos Kernavę dirbtuvės

Nepakartojamas renginys, skirtas Lietuvos valstybinį simfoninio orkestro (LVSO) sezono pabaigai, suburs garsiausius atlikėjus ir kolektyvus – L.Bendžiūnaitę (sopranas), A.Janutą (tenoras), R.Urbietį (baritonas), L.Mikalauską (bosas), M.Bargailą (tenoras), Kauno valstybinį chorą ir. LVSO Koncerto programa grandiozinė – Carlo Orffo sceninių kantatų trilogija „Triumfai“.

Tų, kam patinka prancūzų šansonos ir bliuzo aistra, nuoširdumas ir subtilus erotizmas, laukia susitikimas su kylančia žvaigžde Emma Hamilton.

Amelijos iš Monmartro išvaizdos, Édith Piaf ir Patricios Kaas talento dainininkė padovanos nuostabių dainų ir šiltą bendravimą.

Kernavės archeologinės vietovės muziejus pirmą kartą atvers duris „Muziejų nakčiai“ ir jos lankytojams.

Paslaptingose muziejaus salėse plevens tolimos praeities dvasia, su jumis bendraus senieji „kernaviškiai“. Atvers duris ir edukacinė klasė, bus rodomi filmai, vyks žaidimai, viktorinos.

KUR? Klube „Gluck“, Upės g. 6.

KA­DA? Gegužės 17 d. 20 val. KIEK? 34 litai.

KUR? Koncertų salėje „Piano.lt“, Kėdainių g. 1.

KA­DA? Gegužės 20 d. 19 val. KIEK? 44 litai.

KUR? Rotušės aikštėje. KA­DA? Gegužės 18 d.

13 val. KIEK? Nemokamai.

„Savaitgalis su pasaka“ – įvairaus amžiaus vaikams ir jų tėveliams skirtos kūrybinės dirbtuvės. Šio sekmadienio svečias – „Rasos mozaika“. Mažieji ne tik susipažins su mozaikos kūrimo paslaptimis, bet ir patys sukurs savo darbelį. O po dirbtuvėlių visų laukia animacinis filmas „Rifo pasaka 2“.

KUR? Žaislų muziejuje, B.Radvilaitės g. 7.

KA­DA? Gegužės 21 d. 18 val. KIEK? 15 litų.

Balkaniška diskoteka

D.Geringo sugrįžimas namo

Prisijunk prie flashmobo

Etnokultūriniai žaidimai

Shantel pirmajam kilo idėja derinti elektroninės muzikos garsus su Balkanų pučiamųjų muzika. „Kas Balkanų muzikos gyvam atlikimui yra Goranas Bregovičius, tas balkaniškai diskotekai yra Shantel.

G.Bregovičius balkanišką folklorą perkėlė į koncertų sales, Shantel pirmasis jį perkėlė į diskotekas“, – sako geriausiais alternatyviaisiais Lietuvos didžėjais pripažinti „Baltic Balkan“.

Violončelininko Davido Geringo sugrįžimas į Lietuvą – ypatinga šventė tiek jam pačiam, tiek klausytojams, tiek kolegoms muzikantams. Šį kartą D.Geringas pasirodys su savo draugais – pianistais Jascha Nemtsovu ir Petru Geniušu, klarnetininku Algirdu Budriu ir styginių kvartetu „Art vio“.

Prisijunkite prie „Soros International House“ organizuojamos akcijosflashmobo „Choras“. Muzika – puikus būdas vienyti žmones, skatinti jų bendravimą ir draugystę. Tereikia išmokti dainuoti „We are the world“ dainą ar tiesiog atsispausdinti žodžius.

Pakvieskite draugų ir smagiai praleiskite laiką.

Etnomuzikologai grupės „Klingė“ nariai propaguoja senąsias liaudies tradicijas. Kartu su jais susipažinsime su tradiciniais lietuvių instrumentais, sužinosime, kaip kiekvienas instrumentas groja, kokį garsą skleidžia, pamuzikuosime, žaisime tradicinius žaidimus, pasimokysime dainelių bei šokių.

28

gegužės 16–22, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Konkursai

Patikslinimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija viešo konkurso būdu nuomoja negyvenamąsias patalpas Plotas kv. m

Pradinė 1 kv. m nuomos kaina per mėnesį Lt

L. Asanavičiūtės g. 27A

49,38

15

1 aukštas

Antakalnio g. 97

125,06

10

Pusrūsis

Prekybai optikos priemonėmis ir kitai susijusiai veiklai Komercinei ir prekybinei veiklai

12 372,35

1

Aikštelė

Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai

Aikštelė Šeimyniškių g. 23

1445

1

Aikštelė

Automobilių stovėjimo aikštelių veiklai

J. Basanavičiaus g. 22

30,75

5

1 aukštas

Administracinei, paslaugų veiklai

Geležinio Vilko g. 5

128,75

1

Rūsys

Sandėliavimo veiklai

A. Goštauto g. 2

30

17

1 aukštas

Administracinei, komercinei veiklai

Švitrigailos g. 7

222,90

19

Administracinei, komercinei veiklai

Statybininkų g. 18, Molėtai

1390,27

1

Vilniaus g. 22

288,84

40

1 aukštas Sandėlis – 1368,27 kv. m, siurblinė – 22,0 kv. m, kiemo statiniai 1 aukštas ir rūsys

Maitinimo ir paslaugų veiklai

T. Vrublevskio g. 4

83,69

19

1 aukštas

Administracinei veiklai

Žalioji a. 3

20,48

2,45

2 aukštas

Administracinei veiklai

Žalioji a. 3

43,71

2,45

2 aukštas

Administracinei veiklai

Žirmūnų g. 143

91,20

1,4

Rūsys

Komercinei ir sandėliavimo veiklai

Adresas

Aikštelė prie Sausupio g. 19 namo

Konkurso dalyviai registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3, 2 aukšte 214 kab., nuo 2013-05-20 iki 2013-05-28 9–11 val.

Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti 211 2441, 211 2251, 211 2257, 211 2206.

Konkurso dalyviai pateikia užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašytas turto (patalpų) adresas ir nuoroda „Turto nuomos konkursui“.

Voke turi būti nurodyta: a) siūloma konkreti 1 kv. m patalpų nuomos kaina;

Karjera Siūlo darbą Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas.

Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra).

1099290

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia konkursą Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pareigoms eiti. Pretendentų atrankos posėdis vyks 2013 m. birželio 27 d. Išsami informacija apie konkursą paskelbta Švietimo ir mokslo ministerijos interneto svetainėje, svetainės nuoroda http://www.smm.lt/konkursai/vad_p.htm.

Trumpa patalpų charakteristika

b) konkurso dalyvis (asmens vardas ir pavardė bei asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams asmenims), adresas, telefono numeris, banko pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas); c) veiklos, atitinkančios nuomos sąlygas, aprašymas; d) juridinio asmens registravimo pažymėjimo ir juridinio asmens įstatų kopija, patvirtinta antspaudu ir įgalioto atstovo parašu; e) dalyvio įsipareigojimas pasirašyti Vilniaus miesto tarybos 2004-07-14 sprendiSienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m - nuo 7 Lt. Garantuojame. Konsultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1107665

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.

Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093198

Pradinis įnašas Lt

Patalpų paskirtis pagal veiklos pobūdį

1112244

Sandėliavimo veiklai

mu Nr. 1-467 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto nuomos bei panaudos“ patvirtintą pavyzdinę patalpų nuomos sutartį; f) dalyvio sutikimas su skelbiamomis nuomos konkurso sąlygomis.

Patalpos išnuomojamos 5 metams, bet ne ilgiau kaip iki patalpų įtraukimo į privatizavimo programą.

Konkursas įvyks 2013 m. gegužės 29 d., 10 val., Konstitucijos pr. 3 (2 a., 215 kab.).

Konkurso dalyviai pateikia banko išduotą kvitą, kuriame pažymėta, kad kon-

Sveikatos ir grožio Norite sužinoti savo ateitį? Permainas gyvenime ar verslo sėkmę? Jaučiatės blogai, nerandate ligos? Kreipkitės į EKSTRASENSŲ MŪŠIO NUGALĖTOJĄ VANDĄ DARJINĄ, kuri gegužės 18 d. atvyksta į Vilnių. Ji ne tik nuspės Jūsų ateitį, bet ir diagnozuos ligas, rekomenduos gydymą.

Tel. 8 687 86 047.

1112319

paskolos

Parduoda Nekilnojamąjį turtą Buitinės technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076329

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

1102211

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1109813

Perka

8 641 99 000

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

www.kaunakiemis.lt

1108332

Technikos remonto Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Paslaugos

1098172

Statybos ir remonto

Kelionių

Dažome namus (medinius, tinkuotus) ir stogus. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 691 42 513.

1111615

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

Pirksiu 3 kambarių butą (vidurinis - vidinis, virtuvė izoliuota, be lifto, pageidautina su autonominiu šildymu). Tel. 8 647 13 040.

1106427

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068520

Registracija dėl apžiūros telefonu

205 5039 8 618 01 612 211 2251 211 2251 211 2251 211 2251 211 2441 211 2206 211 2206 211 2251 211 2206 211 2441 211 2441 211 2441 211 2251

kurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT27 4010 0424 0397 3788 AB DNB banke (kodas 40100) Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui (įmonės kodas 188708377) sumokėjo pradinį įnašą, lygų paskelbtos pradinės patalpų nuomos 3 mėnesių kainai.

Konkurso dalyviai (išskyrus įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus) privalo su savimi turėti įgaliojimą atstovauti konkurse.

Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pradinis įnašas yra grąžinamas.

Įvairūs INFORMACIJA apie „Ateities rajoninės katilinės (RK-8, Ateities g. 12, Vilnius) įrengimų rekonstrukcija, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)“ - azoto oksidų mažinimo priemonių įrengimas“ atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo.

1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, tel.

(8 5) 266 7199, faksas (8 5) 266 7339. 2.

Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas Ateities rajoninės katilinės (RK-8, Ateities g. 12, Vilnius) įrengimų rekonstrukcija, įgyvendinant 2010 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ ES „Dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės)“ azoto oksidų mažinimo priemonių įrengimas. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ateities g. 12, Vilniaus miestas, Vilniaus apskritis. 4. Atsakingos institucijos priimta atrankos išvada, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai – Ateities rajoninės katilinės (RK-8, Ateities g. 12, Vilnius) įrengimų rekonstrukcijai – azoto oksidų mažinimo priemonių įrengimui poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 05 10 raštas Nr. (38-4)-VR-1.7.-2398). 5. Kur, kada ir iki kada galima išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą – UAB „Vilniaus energija“, Jočionių g. 13, Vilnius, tel. (8 5) 266 7378. 6. Kam ir iki kada teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą – Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536.

Pasiūlymus galima teikti 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Kur galima išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel.

(8 5) 272 8536, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1112539

1058707

1108797

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

2013-05-27 10.00–10.30 val.

3752 2013-05-24 9.00–9.30 val.

37 118 2013-05-23 10.30–11.00 val.

4335 2013-05-23 10.30–11.00 val.

462 2013-05-21 11.00–11.30 val.

387 2013-05-23 10.00–10.30 val.

1530 2013-05-24 11.00–11.30 val.

12 706 2013-05-27 10.00–10.30 val.

4171 2013-05-23 9.30–10.00 val.

11 554 2013-05-24 12.00–12.30 4771 2013-05-22 10.30–11.00 2013-05-23 151 11.00–11.30 val.

322 2013-05-23 10.00–10.30 val.

2013-05-22 384 9.00–9.30 val.

2222

1112790

Vasaros sezono laikotarpiui reikalingos pardavėjos dirbti kurortiniame mieste. Privalumas: užsienio k., komunikabilumas. Apgyvendiname. Tel. 8 699 84 849.

Patalpų apžiūros laikas

Kita 2013 m. gegužės 16 d. 20 val. kviečiamas visuotinis DNSB S.Konarskio g. 8, Vilnius, narių susirinkimas, kuris vyks namo automobilių aikštelėje.

1106205

DĖL DVIEJŲ KONKURSŲ SKELBIMŲ „INFORMACINIUOSE PRANEŠIMUOSE“ ATITAISYMO Vilniaus miesto savivaldybės administracija atitaiso valstybinės įmonės Seimo leidyklos „Valstybės žinių“ „Informaciniuose pranešimuose“ Nr. 37 2013 m. gegužės 8 d. paskelbtų konkursų biudžetinės įstaigos Vilniaus priklausomybės ligų centro direktoriaus ir viešosios įstaigos Grigiškių sveikatos priežiūros centro direktoriaus pareigoms eiti skelbimus: pirmojo skelbimo 2 pastraipoje įrašyti vietoj žodžių „Viešoji įstaiga Naujininkų poliklinika“ žodžius „Biudžetinė įstaiga Vilniaus priklausomybės ligų centras“.

Pastraipos „Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui“ 3 punktą išdėstyti taip: „3. Turėti ne mažesnę kaip 3 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse“.

Antrojo skelbimo 2 pastraipoje įrašyti vietoj žodžių „Viešoji įstaiga Šeškinės poliklinika“ žodžius „Viešoji įstaiga Grigiškių sveikatos priežiūros centras“.

Pastraipos „Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui“ 3 punktą išdėstyti taip: „3. Turėti ne mažesnę kaip 1 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse“.

Rengiamas žemės sklypo Polocko g. 6 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2012-10-12 įsakymas Nr. A30-3142. Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis adresu Vilnius Konstitucijos pr. 3 SĮ „VILNIAUS PLANAS“ 527 kab. tel.8 698 81 851 matininkas A.Kunigėlis.

Informacija apie galutinę atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas - logistikos centro praplėtimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Sausupio g. 15, Vilniaus m. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas — UAB ,,Sausupio projektai‘‘, Dvaro g. 43, Šiauliai, tel. 8 616 99 000. Galutinė atrankos išvada - atsakinga institucija, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, priėmė galutinę išvadą Nr.(38-4)-VR-1.7-2054, kad logistikos centro Sausupio g. 15, Vilniuje, plėtrai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas.

Pagrindiniai motyvai peržiūrėti atrankos išvadą - Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 02 05 raštu Nr. (12-37)-2-601 kreipėsi į Vilniaus RAAD persvarstyti atrankos išvadą, motyvuodamas tuo, kad neįvertinta, kad PŪV turi būti nustatyta sanitarinė apsaugos zona 100 m techninio aptarnavimo įmonėms; neįvertintas su PŪV susijęs triukšmo ir oro taršos poveikis gretimoms gyvenamosioms teritorijoms; galimas neigiamas psichosocialinis poveikis ir aplinkinių rajonų gyventojų nepasitenkinimas planuojama ūkine veikla. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą – persvarstymo metu buvo argumentuotai atsakyta į Vilniaus VSC prašyme persvarstyti atrankos išvadą išdėstytus motyvus. Informacijoje atrankai yra įvertinti visi aspektai, PAV subjektai planuojamai ūkinei veiklai pritarė; PŪV numatoma veikiančio logistikos centro sklype, naujų teritorijų įsisavinimas nenumatomas; visos, tiek logistikos centro plėtros, tiek eksploatacijos metu susidarysiančios atliekos bus rūšiuojamos ir netinkamos antriniam pa-

29

gegužės 16–22, 2013

skelbimai naudojimui perduodamos atliekų tvarkytojams; nuotekos bus tvarkomos centralizuotai; paviršinės nuotekos nuo kietosios dangos prieš išleidžiant į centralizuotus tinklus bus valomos vietiniuose valymo įrenginiuose; planuojama ne mažiau kaip 10 % sklypo ploto skirti priklausomųjų želdinių formavimui; Vilniaus VSC 2013 04 16 raštu Nr. (12-37)-2-1794 pritaria, kad PŪV PAV neprivalomas.

1113177

INFORMACIJA apie parengtą strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atrankos dokumentą ir priimtą sprendimą. 1. Plano rengimo organizatorius: UAB „Šiaulių banko turto fondas“ ir UAB „Baltijos akmuo“ 2. Plano pavadinimas: Sklypų prie Pilaitės pr., Vilniuje (kad. Nr.0101/0167:1967, 0101/0030:58, 0101/0167:1757) detalusis planas. 3. Detalaus plano tikslas – sujungti sklypus, nekeičiant sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeisti sklypų naudojimo ir tvarkymo režimą, suformuoti sklypus infrastruktūrai. 4. Priimta SPAV atrankos išvada: išnagrinėjus vertinimo subjektų išvadas priimtas sprendimas – neatlikti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo.

5. Susipažinti su SPAV atrankos dokumentacija, motyvais, dėl kurių buvo priimtas atrankos sprendimas ir raštu pateikti pasiūlymus galima UAB “Aplinkos projektai”, Smėlio g.

10, LT-10324 Vilnius, tel. 275 7900, darbo dienomis nuo 9 val. iki 12 val., 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1113263

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Parengtas žemės sklypo, kadastrinis Nr. 0101/0031:352, Saltoniškių g. 2, Vilniuje, planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. A30-3727 dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo Saltoniškių g. 2 planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Planavimo tikslai: padidinti ne daugiau kaip 6 (šešiais) arais laisvoje valstybinėje žemėje esamą žemės sklypą, kai nėra galimybės suformuoti atskirų žemės sklypų. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius. Informaciją teikia: UAB „archiDELTA“, tel. 8 626 25 447, e. p. biuras@archidelta.lt. Su parengtu žemės sklypo planu galima susipažinti iki 2013 m. gegužės 31 d. plano rengėjo UAB „archiDELTA“ patalpose, Tilto g. 15, Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, galima teikti raštu planavimo organizatoriui (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui) iki 2013 m. gegužės 31 d.

1113101

Informuojame apie bendrąja tvarka pradėtą rengti sklypo Vytauto g. 57 (kad. Nr. 0101/0039:1389), ter. plotas – 0.0804 ha, Žvėryno sen., Vilniuje, detalųjį planą. Rengimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 30-546; 2013 m. vasario 5 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, reg. Nr. A615-05-(2.15.1.7-AD4), ir 2013 04 26 planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-149(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių, keičiamas žemės naudojimo pobūdis iš vienbučių ir dvibučių namų statybos (G1) į gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos (G2). Planavimo organizatorius: UAB „RE Projektai“, Traidenio g. 38, Vilnius, tel. (8 5) 232 1691, e. paštas info@reprojektai.lt. Detaliojo plano rengėjas: UAB „RV Grupė“, Kalvarijų g. 3, 415 kab., LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 275 4411, e. paštas romas@parkas.lt. Projekto rengimo terminas: iki 2014 m. III ketvirčio. Pastabas ir pasiūlymus teikti planavimo organizatoriui arba projekto rengėjui raštu per visą plano rengimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu. Informacija apie parengtą detalųjį planą ir viešojo svarstymo procedūras bus paskelbta vėliau vietinėje spaudoje ir savivaldybės interneto tinklapyje.

1112322

Informuojame, kad 2013 05 28 d. nuo 10 val. bus atliekami žemės sklypo esančio Vilniaus m. sav. SB „Šilas“ F-4 skl., kad. Nr. 0101/0084:708 kadastriniai matavimai.

Gretimo sklypo kad. Nr. 0101/0084:278, kviečiami suinteresuoti asmenys. Darbus atliks UAB G.M. & Co, Verkių 29, Vilnius, gm@geodeziniaimatavimai.lt Tel. (8 5) 260 1455.

1113262

Lietuvos metrologijos inspekcija skelbia viešąjį aukcioną parduoti ilgalaikį turtą, pripažintą nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti: automobilis „Renault Kangoo“ 1.2 (pagamintas 1998 m.), kaina 1000 Lt, pasiteirauti tel. 8 687 19 949. Aukcionas vyks 2013 m. gegužės 31 d. 10 val.

Lietuvos metrologijos inspekcijos salėje (Tilto g. 17/Radvilų g. 4, Vilniuje). Neįvykus šiam aukcionui, pakartotinis vyks nurodytu adresu 2013 m. birželio 5 d. 10 val. Apžiūrėti parduodamą turtą galima 2013 m. gegužės 21, 23, 27 d. nuo 8 iki 17 val. susitarus nurodytu kontaktiniu telefonu Tilto g. 17/Radvi-

lų g. 4, Vilniuje. Už aukcione nupirktą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 3 darbo dienas. Aukcionas dalyviams ir žiūrovams nemokamas. Už aukciono organizavimą atsakingas LMI Informacinių technologijų skyriaus viršininkas Andrius Sankauskas, tel. (8 5) 212 2236.

1111976

Parengtas 0,67 ha žemės sklypo (kad. Nr. 0101/052:398) Geležinio Vilko g. 9A detalusis planas. Planavimo organizavimo pagrindas – 2013 01 18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1572013-02-04 ir trišalė tyrinėjimo ir projektavimo darbų sutartis Nr. A70-4 (3.1.36-MP). Planavimo organizatoriai: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, miesto plėtros departamentas. Planavimo iniciatorius: UAB „Vandens Oazė“. Planavimo tikslas: patikslinti sklypo ribas prijungiant laisvos valstybinės žemės, nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, nustatyti sklypo komercinės paskirties objektų naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1), leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus. Detaliojo plano rengėjas – UAB „Skliauto Pėda“, Vokiečių g. 28-29, Vilnius, tel. (8 5) 231 4269, e. paštas gintaras.sernius@takas.lt. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 05 10 iki 2013 06 14 Vilniaus miesto Vilkpėdės seniūnijos patalpose (Savanorių pr. 49, Vilnius).

Detaliojo plano pakartotinis viešas aptarimas vyks birželio 14 d. 15 val. Vilniaus miesto savivaldybės, Konstitucijos pr. 3, Vilnius, patalpose, antrajame aukšte, 215 salėje.

Pasiūlymus ir pastabas dėl detaliojo plano sprendinių teikti planavimo organizatoriui ir rengėjui iki viešo susirinkimo ir jo metu.

Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius ar viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui teisės aktų nustatyta tvarka. Detaliojo plano rengimo terminas 2013 01 02-2013 12 24.

1111968

Pradedamas rengti apie 1 ha ploto teritorijos tarp Ukmergės ir S.Nėries gatvių (žemės sklypai, kadastro Nr. 0101/0008:57 ir 0101/0100:2005, bei greta sklypų esanti valstybinė žemė), Vilniuje, detalusis planas. Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 02 21 įsakymas Nr. 30-433 ir 2013 04 15 planavimo sąlygų sąvadas detaliojo planavimo dokumentui rengti Nr. A620-133(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslai: pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, prijungti valstybinės žemės dalį, vadovaujantis Vilniaus m. savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendiniais, pakeisti sklypo (kadastro Nr. 0101/0100:2005) žemės naudojimo paskirtį (iš žemės ūkio į kita), nustatyti planuojamos teritorijos komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą [K], prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį [K1], naudojimo ir tvarkymo režimą. Detaliuoju planu bus keičiami sklypo (kadastro Nr. 0101/0008:57) detaliojo plano sprendiniai, patvirtinti Vilniaus m. savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. 1-771 (keičiamos sklypo ribos, teritorijos tvarkymo reglamentas). Bus atliekama atranka strateginiam pasekmių aplinkai vertinimui (SPAV) atlikti. Apie priimtą sprendimą vertinimo subjektai ir visuomenė bus informuoti teisės aktų nustatyta tvarka.

Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, 09601 Vilnius, tel.

(8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2033, tinklapis www.vilnius.lt. Plano rengėjas: UAB archiDELTA, Tilto g. 15, III a., 01101 Vilnius. Informaciją teikia: detaliojo plano rengėjo atstovas Arūnas Kinderevičius, tel. 8 615 54 776, e. paštas biuras@archidelta.lt. Su parengtu detaliojo plano projektu bus galima susipažinti nuo 2013 05 22 iki 2013 06 18 plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 05 iki 2013 06 18 plano rengėjo patalpose Tilto g.

15, III a., Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2013 06 19 16 val. plano rengėjo patalpose, Tilto g. 15, III a., Vilniuje. Pasiūlymų pateikimo ir apskundimo tvarka: pasiūlymus dėl teritorijų planavimo dokumento galima teikti planavimo organizatoriui arba plano rengėjui iki viešo susirinkimo pabaigos. Asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teri-

torijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, A.Juozapavičiaus g. 9, 09311 Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

1112833

Pranešame, kad 2013 m. gegužės 22 d. 10 val. Murlinės kaime, Nemėžio seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2008 05 09 įsakymu Nr. 2.3-5309-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Teresai Ulevič žemės sklypui Nr. 1064, rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0100:0406, savininkės Marijos Macevič paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo arba kreiptis į ind. įmonę ‘’Matininkas’’, Rinktinės g. 5518, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1111309

Pranešame, kad UAB „MJR“ 2013 gegužės 27 d. 10.00 val. atliks sklypo kad.Nr. 4103/0200:497, esančio Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus raj. sav. 17 sklypų nuo proj. nr. 1 iki proj. nr. 17 kadastrinius matavimus, po detalaus plano patvirtinimo. Kviečiame gretimų sklypų kad. nr. 4103/0200:511 ir kad. nr. 4103/0200:654 savininkus dalyvauti suderinant bendrą ribą. UAB „MJR“ adresas, Lvovo g. 89, LT-08104 Vilnius Tel. 8 652 25 061, e. paštas info@mjrgroup.lt.

1113251

Sodininkų bendrijos „Vokė“ vandenvietėje (Papiškių k., Pagirių sen., Vilniaus r.) 2013 05 31 18 val. vyks bendrijos narių susirinkimas. Darbotvarkė: 1. Valdybos pirmininko ataskaita ir jos tvirtinimas. 2. Bendrijos revizijos komisijos ataskaita ir jos tvirtinimas. 3. Bendrijos finansinė ataskaita ir jos tvirtinimas. 4. Bendrijos įstatų keitimas ir jų tvirtinimas. 5. Bendrijos valdybos ir jos pirmininko rinkimai. 6. Bendrijos revizijos komisijos ir jos pirmininko rinkimai. 7. 2013 05 01-2014 04 30 bendrijos pajamų ir išlaidų sąmatos aptarimas ir jos tvirtinimas. 8. Dėl bendrijos lėšų panaudojimo. 9. Dėl įvažiavimo ties pirmąja gatve įteisinimo ir galimo vartų pastatymo. 10. Dėl bendrijos bendro turto - dviejų vandens talpyklų panaudojimo. 11. Dėl vasaros šventės organizavimo.

12. Einamieji klausimai. Neįvykus susirinkimui, kitas susirinkimas ta pačia darbotvarke ir tuo pačiu adresu vyks 2013 06 15 11 val.

SB „Vokė“ valdyba.

1112819

UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad bus atliekami kadastriniai matavimai piliečiams Aleksandrai Slonim, Eglei Minginaitei, Natalijai Pčelinsevai ir Leonidui Pčelincevui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4117/0100:0813, po detalaus skl. Nr. 20, 28, 21, 22, 23, 24, 39 (Pamiškės g. 59, 61, 82, 84, 86), Užugriovio k., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskrityje, ribos bus ženklinamos vietovėje š.m. gegužės 23 d. 9 val. Žemės sklypų ženklinimą ir kadastrinius matavimus atliks UAB ”Geodeziniai matavimai”, Vytauto g. 19, Trakai, tel. (8 5) 285 1183, geod. matininkas L.Karvelis, tel. 8 671 96 775.

1112413

Vadovaujantis 2012 11 23 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 90712, reg. Nr. AD-980-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypų, kad. Nr. 4103/0100:1802, plotas 1,6300 ha, ir kad.

Nr. 4103/0100:1084, plotas 0,3600 ha, esančių Švedų k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Michail Lipnevič, Renata Jurevičienė, Miroslavas Lipnevičius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, į. k. 300655884, adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: sujungti žemės sklypus. Keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios paskirties teritorijas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1), bendro naudojimo teritoriją (B3) ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją (I2). Padalyti sklypą. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 18 iki 2013 07 18 Avižienių seniūnijos patalpose (Sudervės g. 9, Avižienių k., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 18 10 val. Avižienių seniūnijos patalpose.

1112953

30

gegužės 16–22, 2013

skelbimai

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai

Informuojame,

kad dėl planinio elektros įrenginių remonto elektros energija bus išjungta šiems vartotojams: Adresas

Vilniaus miestas

Vilnius: Žemaitijos g. 9 Informacija elektros tiekimo ir vartojimo klausimais

tel.

1802

arba internete

www.lesto.lt

KELIONIŲ ORGANIZATORIUS Data

Laikas

gegužės 22 d.

09-15 val.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

„Keliauti drauge linksmiau!” Keliaujant trise – vienas keliauja nemokamai!

AKCIJA PAŽINTINĖMS KELIONĖMS Į BELGIJĄ, GRAIKIJĄ, ISPANIJĄ, ITALIJĄ, KROATIJĄ, PORTUGALIJĄ, PRANCŪZIJĄ, TURKIJĄ, VOKIETIJĄ!

4. Kelionės išvykimo data iki 2013.05.31.

Akcijos sąlygos: 5. Kelionės kaina užsakymui skaičiuojama 1. Galioja užsakymams, padarytiems nuo katalogo kainos. iki 2013 05 19 (imtinai).

6. Kuro mokestis skaičiuojamas 2. Kelionė užsakoma visiems vienu tik 2 keliautojams. metu, keliaujančiųjų maršrutas ir kelionės data sutampa.

3. Apgyvendinimas triviečiuose kambariuose. Daugiau informacijos www.krantas.lt

Orai

Vėjas 6–11 m/s

penktadienį +21

Artimiausiomis dienomis vietomis numatoma perkūnija, šils iki 28 laipsnių. Šiandien sušils iki 25 laipsnių šilumos. Bus debesuota su pragiedruliais, vietomis palis, kai kur numatoma ir perkūnija. Penktadienio naktį bus apie 15 laipsnių šilumos. Dieną oro temperatūra svyruos tarp 25 ir 28 laipsnių šilumos.

Numatomas nedidelis lietus, o šiauriniuose šalies rajonuose ir perkūnija.

20-oji metų savaitė.

Saulė Jaučio ženkle.

Savaitgalio orai

+24

+23

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+25

Klaipėda

+15

Panevėžys

+27

6

+22

+26

Šeštadienį

Tauragė

Naktis

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +23 Berlynas +23 Brazilija +27 Briuselis +10 Dublinas +11 Kairas +30 Keiptaunas +16 Kopenhaga +19

Vėjas (m/s)

Utena

+24

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+15 +13 +28 +24 +24 +17 +14 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+17

+25

Vėjas (m/s)

+28

8

Vilnius

+26

+25 +19 +21 +20 +18 +25 +24 +24

Diena

Marijampolė

+23

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+17

Vėjas (m/s)

+28

8

Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 16 d.

penktadienis, gegužės 17 d.

šeštadienis, gegužės 18 d.

sekmadienis, gegužės 19 d.

pirmadienis, gegužės 20 d.

antradienis, gegužės 21 d.

trečiadienis, gegužės 22 d.

Teka 5.11 Leidžiasi 21.20

Teka 5.09 Leidžiasi 21.22

Teka 5.08 Leidžiasi 21.24

Teka 5.06 Leidžiasi 21.26

Teka 5.05 Leidžiasi 21.27

Teka 5.03 Leidžiasi 21.29

Teka 5.01 Leidžiasi 21.30

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Andrius, Bitė, Melita, Vaidmantas, Vaidmantė

VARDAI: Bazilė, Gailė, Paskalis, Virkantas

VARDAI: Erdvilas, Rytė, Julita, Venantas

VARDAI: Celestina, Dangė, Dangis, Jovaišas, Jovaldas

VARDAI: Akvilė, Bernardinas, Eidvilė, Eidvinas, Eidvydas

VARDAI: Aldas, Teobaldas, Vaidevutis, Valentas

VARDAI: Aldona, Aldonas, Elena, Ilona, Julė, Julija, Rita

Tarptautinė jūros kiaulės (delfino) diena 1898 m. gimė lenkų kilmės art deco stiliaus dailininkė Tamara de Lempicka.

1905 m. gimė amerikiečių aktorius Henry Fonda.

1946 m. gimė kino režisierius Gytis Lukšas.

1953 m. gimė airių aktorius Pierce’as Brosnanas.

1956 m. gimė kompozitorius, kultūros veikėjas Faustas Latėnas.

1966 m. gimė JAV dainininkė Janet Jackson.

1983 m. gimė krepšininkas Mindaugas Katelynas.

1986 m. gimė amerikiečių aktorė Megan Fox. 1988 m. gimė krepšininkas Martynas Gecevičius.

Pasaulinė informacinės visuomenės diena Tarptautinė kovos su homofobija diena 1875 m. mirė žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius.

1880 m. gimė profesorius, Vytauto Didžiojo universiteto rektorius, Lietuvos konstitucinės teisės mokslo kūrėjas Mykolas Romeris.

1904 m. gimė prancūzų aktorius Jeanas Gabinas.

1950 m. gimė kompozitorius Algirdas Martinaitis.

1959 m. gimė Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.

1961 m. gimė airių dainininkė ir kompozitorė Enya.

1982 m. gimė prancūzų krepšininkas Tony Parkeris.

Tarptautinė muziejų diena Tarptautinė žavėjimosi augalais diena 1799 m. mirė prancūzų dramaturgas Pierre’as Augustinas Caronas de Beaumarchais, komedijų „Figaro vedybos“ ir „Sevilijos kirpėjas“ autorius.

1911 m. mirė austrų kompozitorius Gustavas Mahleris.

1920 m. Lenkijoje gimė Karolis Wojtyła, 1978 m. jis tapo 264-uoju Romos popiežiumi Jonu Pauliumi II. 1927 m. gimė aktorė Regina Varnaitė.

1938 m. gimė politikas Česlovas Juršėnas.

1939 m. gimė pianistė ir pedagogė Aldona Dvarionaitė.

Sekminės Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena Pasaulinė Hepatito diena 1922 m. gimė dailininkė, scenografė Juzefa Čeičytė.

1946 m. gimė italų aktorius, serialo „Aštuonkojis“ pagrindinio vaidmens atlikėjas Michele Placido.

1949 m. gimė grupės „ZZ Top“ bosistas ir vokalistas Dusty Hillas.

1951 m. gimė dainininkas, dainų autorius, televizijos laidų vedėjas Vytautas Kernagis.

1959 m. gimė pianistė, muzikos pedagogė Mūza Rubackytė.

Kauno diena Pasaulinė metrologų diena 1506 m. mirė italų keliautojas Kristupas Kolumbas.

1648 m. mirė Lenkijos ir Lietuvos karalius Vladislovas Vaza.

1799 m. gimė prancūzų rašytojas Honoré de Balzacas.

1938 m. gimė aktorė Agnė Gregorauskaitė.

1944 m. gimė anglų dainininkas Joe Cockeris.

1944 m. gimė teatro režisierius Jonas Vaitkus.

1946 m. gimė JAV dainininkė ir aktorė Cher.

1980 m. gimė dainininkas Mantas Jankavičius.

1981 m. gimė Ispanijos futbolo rinktinės vartininkas Ikeras Casillasas.

Pasaulinė kultūrų puoselėjimo diena 1471 m. gimė vokiečių tapytojas, grafikas ir matematikas Albrechtas Düreris.

1563 m. mirė Martynas Mažvydas, pirmosios lietuviškos knygos autorius, lietuvių raštijos pradininkas.

1904 m. Paryžiuje įsteigta Tarptautinė futbolo federacija (FIFA).

1921 m. gimė rusų mokslininkas, Nobelio taikos premijos laureatas Andrejus Sacharovas.

1932 m. amerikiečių pilotė Amelia Earhart tapo pirmąja moterimi lakūne, savarankiškai perskridusia Atlanto vandenyną.

1980 m. gimė australų dainininkas Gotye.

Tarptautinė biologinės įvairovės diena 1813 m. gimė vokiečių kompozitorius Richardas Vagneris.

1859 m. gimė anglų rašytojas seras Arthuras Conanas-Doyle’is.

1885 m. mirė prancūzų rašytojas Victoras Hugo.

1951 m. gimė Kovo 11-osios Akto signataras Mečys Laurinkus.

1959 m. gimė JAV krepšinio treneris Davidas Blattas.

1964 m. gimė krepšinio treneris Ramūnas Butautas.

1970 m. gimė anglų modelis Naomi Campbell.

1987 m. gimė serbų tenisininkas, pirmoji pasaulio raketė Novakas Džokovičius.

2 9 3

8

3

4

6

6

9

1

2

6

2 6

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1

9

8

5

7

8

5

3

5

7

1

9

7

2 6

7

5 2 1

8

5 2

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

9

1 karštOJI linija: 212

7

3 2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

3

9 sunkus sudoku

lengvas sudoku

4 1

reklamos skyrius: 261

9

2

4

2

3

9

5

8

7

8

6

4

2

7

9

5

3

1

3

2

5

7

4

9

1

6

7

3

9

1

8

5

2

6

4

5

7

9

1

8

6

4

3

2

1

5

2

4

3

6

7

9

8

6

8

3

7

9

2

1

4

5

4

1

3

8

6

7

9

5

2

4

1

7

3

6

5

8

2

9

5

8

6

9

2

4

3

1

7

4

9

2

5

4

1

8

7

6

3

2

9

7

5

1

3

8

4

6

2

5

7

9

7

3 5

6

2 9

8

1 8

9

3

9

8

6

4

7

2

5

1

9

4

8

7

5

1

6

2

3

2

4

6

9

5

1

3

7

8

3

7

5

6

4

2

1

8

9

7

5

1

8

2

3

6

9

4

6

2

1

3

9

8

4

7

5

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

6 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Prenum e

ratos

akcija

2014 m .

t L 0 12

t L 4 8 tik Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

Akcija vyksta iki birželio 26 d.

Prenumeruoti galima redakcijoje A.Smetonos g. 5, Vilnius, (įėjimas iš dešinės pastato pusės, darbo laikas: darbo dienomis 8–17 val.), internetu www.diena.lt/savaitrastis arba www.prenumerata.lt Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726, e. paštu prenumerata@vilniausdiena.lt.

AB Lietuvos pašto skyriuose prenumeruoti akcijos kaina nebus galima.