2013-05-17 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraštis

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 17, 2013

www.kl.lt

Sa­vait­ga­lį klai­pė­die­čių lau­kia dau­gy­bė ren­gi­nių.

Sei­mo na­rys P.Gy­lys no­ri spon­ta­niš­kų su­si­rin­ki­mų.

Miestas 5p.

112 (19 715)

Virš B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jos su­si­kau­pė juo­di de­be­sys.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Po 11 me­tų – ne­ti­kė­ta ži­nia Sun­kiai ap­sa­ko­mų emo­ci­jų su­maiš­tis blaš­ko tri­jų mer­gi­nų šir­dis, – jos stai­ga iš­ gir­do ka­dai­se mi­ ru­sia pri­pa­žin­tos ma­mos bal­są. Prieš vie­nuo­li­ka me­tų pa­ lik­tos duk­te­rys su­ži­ no­jo, kad jų mo­ti­na yra svei­ka ir gy­ve­na Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je.

Kaina 1,30 Lt

„Vel­tui nieks nie­ko ne­da­ro.“ Sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­ja Dai­va Be­ran­kie­nė paaiš­ki­no, ko­dėl dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jams rei­kia mo­kė­ti už ša­kų ge­nė­ji­mą.

2p.

Rink­lia­va vis dar tą­so ner­vus Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Rink­lia­vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą ne­su­mo­kė­ję ir dėl to bau­das tu­rin­ tys mo­kė­ti vai­ruo­to­jai skun­džia­ si, kad stin­ga in­for­ma­ci­jos, ko­kios zo­nos yra ap­mo­kes­tin­tos, ir pa­si­ gen­da dau­giau sto­vos skai­tik­lių.

Ta­čiau kont­ro­lie­riai įsi­ti­ki­nę – tas, kas ne­no­ri mo­kė­ti, vi­sa­da ras prie­ žas­tį to ne­da­ry­ti.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Išė­jo mo­kė­ti mo­kes­čių ir din­go

„Emo­ci­jos vi­rė. Il­gai ruo­šiau­ si po­kal­biui su ma­ma. Šir­dį dras­kė prieš­ta­rin­gi jaus­mai – nuo­skau­da, ne­ži­nia, kal­tė ir pyk­tis, ta­čiau la­ bai no­rė­jau iš­girs­ti ma­mos bal­są“, – apie šei­mos dra­mą pra­bi­lo vie­na duk­te­rų So­na­ta (tik­ra­sis var­das ir pa­var­dė re­dak­ci­jai ži­no­mi).

Mer­gi­na apie nau­jai at­si­vė­ru­sią šir­dies žaiz­dą su­ti­ko pa­pa­sa­ko­ti tik su są­ly­ga, kad jos ir se­se­rų var­dai ir pa­var­dės ne­bus vie­ši­ na­mos.

4

Ma­ši­ną sta­tė dve­jus me­tus

Šird­gė­la: kiek­vie­nam vai­kui mo­ti­nos ne­tek­tis su­ke­lia di­džiau­sią šird­gė­lą.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Klai­pė­die­tis Da­rius bu­vo šo­ki­ruo­ tas, kai už au­to­mo­bi­lio va­ly­tu­vo ra­do pra­ne­ši­mą, kad bus nu­baus­ tas, nes ne­su­mo­kė­jo už au­to­mo­bi­ lio sto­vė­ji­mą. „Dve­jus me­tus aikš­te­lė­je prie Tai­kos pr. 13 na­mo ko­ne kas­dien pa­lik­da­vau au­to­mo­bi­lį. Jį to­je vie­ to­je pa­sta­čiau ir aną­ dien.

3

Ug­nis su­nai­ki­no šei­mos būs­tą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Uos­ta­mies­čio pa­kraš­ty­je esan­čio­je Ari­mų gat­vė­je gy­ve­nan­ti šei­ma li­ ko be na­mų. Juos su­nai­ki­no per ke­ lias mi­nu­tes iš­pli­tęs gais­ras.

Klai­pė­dos ug­nia­ge­siams apie gais­ rą pra­neš­ta va­kar prieš 15 val.

Se­nas pu­siau iš ply­tų ir me­džio pa­sta­ty­tas na­mas vi­siš­kai su­pleš­ kė­jo, gy­ven­ti ja­me ne­beį­ma­no­ma.

Iki ne­lai­mės čia gy­ve­no jau­na šei­ ma bei mo­ters tė­vas.

Na­mo gy­ven­to­jų vai­kai pa­sa­ko­ jo bu­vę na­mie, kai at­bė­go se­ne­lis ir lie­pė grei­tai bėg­ti lauk, nes ki­ lo gais­ras.

Du ber­niu­kai, ku­riems ne dau­ giau kaip de­šimt me­tų, vos spė­ jo iš­bėg­ti, kai lieps­na ap­glė­bė vi­ są na­mą. Į pa­gal­bą puo­lė ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jai. Pa­vy­ko iš­gel­bė­ti tik ke­ lis bū­ti­niau­sius daik­tus ir rū­bus.

Vie­nas kai­my­nų at­ri­šo gran­di­ ne pri­ra­kin­tą jau­ną šei­mos šu­nį.

Ug­nis jau svi­li­no gy­vū­ no kai­lį.

8

Iš­gy­ve­ni­mai: pa­ma­čiu­si su­de­gu­sio būs­to lie­ka­nas, ja­me gy­ve­nu­si mo­te­ris ne­ga­lė­jo su­lai­ky­ti aša­rų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 17, 2013

miestas

Sos­ti­nė­priėmė klai­pė­die­čių de­san­tą Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­to­li šim­to žmo­nių de­le­ga­ci­ja va­ kar at­sto­va­vo uos­ta­mies­čiui Lie­ tu­vos moks­lų aka­de­mi­jo­je – čia su­reng­ta Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės die­na.

Su­ren­gė kon­fe­ren­ci­ją

Prieš me­tus šių įstai­gų at­sto­vai pa­si­ra­šė kul­tū­ri­nio ir moks­li­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo su­tar­tį, pa­gal ku­rią abi ša­lys įsi­pa­rei­go­jo or­ga­ni­ zuo­ti bend­rus ren­gi­nius. Vie­nas jų va­kar ir su­reng­tas sos­ti­nė­je.

Vie­na­me reikš­min­giau­sių moks­ li­nių kul­tū­ri­nių ren­gi­nių da­ly­va­vo ži­no­mi mies­to moks­li­nin­kai, uos­ to at­sto­vai bei sa­vi­val­dy­bės va­do­ vai, ke­lios de­šim­tys pa­žan­giau­ sių moks­lei­vių, ku­riems Lie­tu­vos moks­lų aka­de­mi­ja (LMA) su­tei­ kė ga­li­my­bę ap­si­lan­ky­ti Vil­niaus uni­ver­si­te­to la­ze­rių la­bo­ra­to­ri­jo­je, aka­de­mi­jos bib­lio­te­ko­je bei su­si­ pa­žin­ti su kom­pa­ni­jos „Bio­techp­ har­ma“ veik­la.

LMA taip pat ati­da­ry­ta ir pri­sta­ ty­ta pa­ro­da „Ko­va dėl Klai­pė­dos – įvy­kiai ir žmo­nės“, skir­ta Klai­ pė­dos kraš­to pri­jun­gi­mo prie Lie­ tu­vos 90-me­čiui, iš­ti­są die­ną vy­ko moks­li­nė kon­fe­ren­ci­ja, ku­rią vai­ni­ ka­vo ap­skri­to­jo sta­lo dis­ku­si­jos.

ble­mą. Tai la­bai įkve­pia su­vo­kiant, kad mū­sų vi­zi­tas tu­rė­jo ne tik man­ da­gu­mo ir dip­lo­ma­tiš­ku­mo skrais­ tę, bet ir konk­re­čią iš­lie­ka­mą­ją da­ ly­ki­nę ver­tę“, – įspū­džiais da­li­jo­si V.Grub­liaus­kas.

Po­ten­cia­las neiš­nau­do­ja­mas

Anot me­ro, kon­fe­ren­ci­jo­je vy­ra­vo jū­ri­nės te­ma­ti­kos pra­ne­ši­mai, su­ lau­kę rim­to su­si­do­mė­ji­mo ir kai ku­riais at­ve­jais įžie­bę ne­ti­kė­to ra­ kur­so dis­ku­si­jas.

V.Grub­liaus­kas nea­be­jo­ja, jog to­kio po­bū­džio ren­gi­niai tik la­biau priar­ti­na uos­ta­mies­tį, jo pro­ble­ mas prie sos­ti­nės. „Ir sa­vo pra­ne­ši­me ak­cen­ta­vau, kad bū­ti­na pa­dė­ti su­vok­ti Lie­tu­ vai Klai­pė­dos svar­bą ne tik eko­ no­mi­nio gy­ve­ni­mo, bet ir iden­ti­ te­to, kul­tū­ri­nės, so­cia­li­nės mies­to plėt­ros kon­teks­te. Ti­kiuo­si, kad tai bus iš­girs­ta. Juo la­biau, kaip ke­le­tą kar­tų pa­brė­žiau, Klai­pė­ dos po­ten­cia­las yra ge­ro­kai di­des­ nis, nei iš­nau­do­ja­mas šian­dien. Ir kad jis bū­tų mak­si­ma­liai op­ti­ma­ lus, ma­tyt, be moks­li­nin­kų pa­gal­ bos, įžval­gų neap­siei­si­me“, – ma­ no V.Grub­liaus­kas.

23 mln. li­tų.

Ap­leis­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kams siū­lo­ma tris kar­tus pa­di­din­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­ kes­tį ir to­kiu bū­du juos pri­vers­ti tvar­ky­tis.

Ki­tiems pa­sta­tų ar že­mės sa­vi­nin­kams mo­ kes­čiai ki­tais me­tais ne­tu­rė­tų keis­tis. v.spuryte@kl.lt

Svo­ris: V.Grub­liaus­kas įsi­ti­ki­nęs,

kad LMA vy­ku­si Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės die­na tu­rės iš­lie­ka­mą­ ją da­ly­ki­nę ver­tę.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mo­kes­čiais vers tvarkytis

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ne tik man­da­gu­mo vi­zi­tas

Mies­to va­do­vas Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas tei­gė nea­be­jo­jąs, jog tai bus įsi­min­ti­na die­na ir ypač bū­riui uos­ta­mies­čio moks­lei­vi­jos, ku­ riems bu­vo pa­reng­ta spe­cia­li pro­ gra­ma.

Me­ras pa­si­džiau­gė, jog ren­gi­ny­ je uos­ta­mies­čiui at­sto­vau­ta rim­tai ir so­li­džiai. „As­me­ni­nis įspū­dis – kad Moks­ lų aka­de­mi­ja la­bai at­sa­kin­gai pa­si­ ren­gė mū­sų vi­zi­tui ir pa­ro­dė iš­ skir­ti­nį dė­me­sį. Vi­si kon­fe­ren­ci­jos me­tu skam­bė­ję pra­ne­ši­mai, jų me­ tu iš­sa­ky­tos pa­sta­bos bu­vo skru­pu­ lin­gai fik­suo­ja­mos, įra­ši­nė­ja­mos ir po to jos bus įver­tin­tos spe­cia­lis­ tų. Kai ku­riais at­ve­jais Moks­lų aka­ de­mi­ja pa­teiks sa­vo nuo­mo­nę, kai ku­riais – re­ko­men­da­ci­jas, kai ku­ riais at­ve­jais siū­lys ga­li­mą sce­na­ ri­jų, kaip spręs­ti vie­ną ar ki­tą pro­

Su­ma: ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to uos­ta­mies­ty­je tu­rin­tys as­me­nys į Klai­pė­dos biu­dže­tą kas­met su­mo­ka apie

Siū­ly­mą di­din­ti ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to mo­kes­tį ap­leis­tų pa­sta­ tų sa­vi­nin­kams pa­tei­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė. Jam dar tu­ri pri­tar­ti mies­to ta­ry­ba. Šiuo me­tu ap­leis­tų pa­sta­tų sa­vi­ nin­kai už sa­vo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą per me­tus mo­ka 1 pro­c. mo­kes­ti­ nės jo ver­tės.

Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­ju­siuo­se tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ta, jog mak­ si­ma­lus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­ kes­čio ta­ri­fas ga­li bū­ti 3 pro­c. To­ kį ir siū­lo­ma nuo ki­tų me­tų tai­ky­ti ap­si­lei­dė­liams. „Ki­t iems ne­k il­n o­ja­m o­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fo ne­siū­lo­me keis­ ti. Ne­k il­n o­ja­m o­jo tur­to rin­ko­je neį­vy­ko jo­kių po­ky­čių – ne­si­kei­ tė tur­to mo­kes­ti­nė ver­tė, rin­kos kai­na“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­

dė­ja Jo­lan­ta Up­tie­nė. Da­bar ne­ kil­n o­ja­m a­jam tur­t ui Klai­p ė­d o­je tai­ko­m as 0,8 pro­c. mo­kes­t i­n ės ver­t ės ta­r i­fas, o 0,3 pro­c. ta­r i­ fas ga­l io­ja pa­s ta­ty­t ų dau­g ia­b u­ čių na­mų bu­tams, ku­rie dar nė­ ra par­duo­ti.

Šiuo me­tu ap­leis­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kai už sa­vo ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą per me­tus mo­ka 1 pro­c. mo­kes­ti­nės jo ver­tės.

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­tį rei­ kia mo­kė­ti už ko­mer­ci­nės pa­skir­ ties pa­sta­tus, o ju­ri­di­niai as­me­nys mo­ka ir už gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ ties pa­tal­pas.

Kas­met į mies­to biu­dže­tą su­ren­ ka­ma apie 23 mln. li­tų ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to mo­kes­čio.

Mies­to ta­ry­ba ar­ti­miau­sia­me po­sė­dy­je tu­rės pa­tvir­tin­ti ir že­ mės mo­kes­čio ta­ri­fus, ku­rie įsi­ga­ lios nuo ki­tų me­tų. „Mes tik­rai ne­sie­kia­me iš že­mės mo­kes­čio gau­ti la­bai daug pa­ja­mų, to­dėl skai­čia­vo­me ir siū­lo­me tai­ky­ ti to­kius ta­ri­fus, kad mo­kes­čio dy­ dis bū­tų toks pat, kaip ir šie­met“, – tei­gė J.Up­tie­nė.

Gy­ve­na­mo­sios pa­skir­ties že­mei siū­lo­ma tai­ky­ti 0,24 pro­c. mo­ kes­ti­nės ver­tės ta­ri­fą, ko­mer­ci­nės pa­skir­ties – 0,36 pro­c., pra­mo­nės ir san­dė­lia­vi­mo ob­jek­tų, in­ži­ne­ ri­nės inf­rast­ruk­tū­ros, nau­din­gų­jų iš­ka­se­nų, rek­rea­ci­nėms te­ri­to­ri­ joms bei kon­ser­va­ci­nės pa­skir­ties že­mei – 0,46 pro­c. ta­ri­fus. Že­mės ūkio, van­dens, miš­kų ūkio pa­skir­ties skly­pams siū­lo­ma tai­ky­ ti 0,16 pro­c., o že­mės ūkio pa­skir­ ties mė­gė­jų so­dų že­mės skly­pams ir so­di­nin­kų bend­ri­jų bend­ro­jo nau­do­ji­mo že­mės skly­pams – 0,05 pro­c. ta­ri­fus. Že­mės mo­kes­tį pri­va­lo mo­kė­ ti vi­si, ku­rie tu­ri jiems pri­klau­san­ čius skly­pus. Į mies­to biu­dže­tą kas­met su­ren­ ka­ma apie 1 mln. li­tų že­mės mo­ kes­čio.

Veltui šakų niekas nepjauna As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Jei gy­ven­ti truk­do me­džių ša­kos, ko­vai su jo­mis teks pla­čiai at­ver­ti pi­ni­gi­nes. Jau me­tus be­si­rū­pi­nan­ tys, kad bū­tų ap­ge­nė­ti lan­gus brai­ žan­tys me­džiai, žmo­nės su­lau­kė ne­ti­kė­to at­sa­ky­mo: už dar­bus tu­ rės su­si­mo­kė­ti pa­tys.

„Tie me­džiai jau se­niai ne­ge­nė­ ti, ne­pri­žiū­ri­mi. Per aud­ras nu­lū­ žu­sios ša­kos dau­žo­si į lan­gus. Bi­ jo­me, kad jie ne­su­virs­tų į bu­tus.

Ma­no bal­ko­nas ne­se­niai įstik­lin­ tas. Dar­bai kai­na­vo 3 tūkst. li­tų.

Jei tie me­džiai iš­dau­žys lan­gus, kas ta­da at­sa­kys?“ – klau­sė Sau­sio 15-osios gat­vė­je esan­čio 10 na­mo

gy­ven­to­ja. Pe­rau­gę me­džiai kliu­do ke­lio­li­kai kai­my­nų. Žmo­nės krei­ pė­si į sa­vi­val­dy­bę, jog ši pa­si­rū­ pin­tų, kad pa­vo­jų ke­lian­čios ša­kos bū­tų nu­ge­nė­tos. Ta­čiau su­lau­kė jie ne meist­rų su pjūk­lais, o at­sa­ky­ mo, kad to­kius dar­bus tu­ri at­lik­ti na­mų val­dos. „Skam­bi­nau į val­das. Pa­ža­dė­ jo, kad dar­bo jė­gos su­ras, bet už dar­bą tu­rė­si­me su­si­mo­kė­ti pa­tys.

Juk mes – vi­si pen­si­nin­kai, mums vais­tams neuž­ten­ka“, – ai­ma­na­vo mo­te­ris. Žmo­nės ste­bi­si, kad per dau­gy­ bę me­tų jiems dar nė kar­to ne­te­ ko mo­kė­ti už ša­lia na­mo au­gan­čių me­džių ge­nė­ji­mą. Ta­čiau, pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ap­lin­kos ko­ky­bės sky­riaus ve­dė­jos Dai­vos

Be­ran­kie­nės, to­kia tvar­ka bu­vo vi­ suo­met. „Vel­tui nie­kas nie­ko ne­da­ro. Iš biu­d že­to anks­č iau ne­b u­vo ski­ ria­ma pi­ni­gų net ava­ri­nės būk­lės me­džiams dau­gia­bu­čių kie­muo­ se nu­pjau­ti. Už vis­ką mo­kė­da­vo gy­ven­to­jai“, – ti­k i­n o D.Be­ran­ kie­nė.

Na­mų val­dų at­sto­vai pa­tvir­ti­ no, kad Klai­pė­do­je ava­ri­nės būk­lės me­džių kir­ti­mu ir ge­nė­ji­mu rū­pi­ na­si mies­to sa­vi­val­dy­bė.

Na­mo ad­mi­nist­ra­to­rius kirs­ti ar­ ba ge­nė­ti ne ava­ri­nės būk­lės me­ džius, ku­rie truk­do gy­ven­to­jams, ga­li tik tuo at­ve­ju, jei gau­na raš­ tiš­ką dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų pra­šy­mą. Už šiuos dar­bus gy­ven­ to­jai tu­ri mo­kė­ti pa­pil­do­mai.

Nus­te­bo: klai­pė­die­čiai tvir­ti­na, kad už ša­lia na­mo au­gan­čių me­džių

ge­nė­ji­mą iš jų iki šiol nie­kas nie­ka­da pi­ni­gų ne­rin­ko.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 17, 2013

miestas Kvies su­si­pa­žin­ti su uos­tu

Lai­vas lau­kia tal­ki­nin­kų

Da­nės šva­ri­ni­mo ak­ci­ja

Šian­dien star­tuo­ja tra­di­ci­nė Uos­to di­rek­ci­jos or­ga­ni­zuo­ja­ ma ak­ci­ja „Su­si­pa­žin­ki­me su Klai­pė­dos uos­tu“. Iki rug­sė­ jo 20-osios vi­si no­rin­tie­ji ga­lės da­ly­vau­ti apie 1 val. truk­mės ne­mo­ka­mo­se uos­to ap­žval­ go­se lai­vu. Iš vi­so pla­nuo­ja­ma su­reng­ti 30 eks­kur­si­jų, ku­rios vyks penk­ta­die­niais.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to mo­ko­ ma­sis bur­lai­vis „Bra­ban­der“ nu­lei­džia­mas į van­de­nį, to­dėl pra­šo­ma pa­dė­ti pa­ruoš­ti jį bu­ ria­vi­mo se­zo­nui. Tal­ki­nin­kai Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le lau­ kia­mi jau nuo ry­to­jaus bet ku­ riuo me­tu 8–21 val. Rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ti dar­bui tin­ka­mais dra­bu­žiais.

Šeš­ta­die­nį 10–12 val. vyks Da­ nės šva­ri­ni­mo ak­ci­ja. Pro­jek­to ini­cia­to­riai į to­kią tal­ką kvie­čia jau trę­čia­kart. No­rin­tie­ji pri­si­ jung­ti prie tal­ki­nin­kų lau­kia­mi prie bu­vu­sios Se­no­sios per­kė­ los. Da­ly­viai kvie­čia­mi at­vyk­ ti su ryš­kias­pal­vė­mis lie­me­nė­ mis, o dar­bo pirš­ti­nė­mis bus pa­si­rū­pin­ta.

Pa­maz­gų ki­bi­ras – per lan­gą

Dienos telegrafas Pra­ty­bos. „Smil­ty­nės per­kė­la“ šian­ dien or­ga­ni­zuo­ja pra­ty­bas „Gel­bė­ji­ mo veiks­mai ekst­re­ma­lių­jų si­tua­ci­ jų me­tu kel­te“. Jų me­tu bus imi­tuo­ ja­mas gais­ras kel­to ma­ši­nų sky­riu­je ir ke­lei­vių sa­lo­ne, žmo­gaus už bor­ to gel­bė­ji­mas, de­gan­čio au­to­mo­bi­ lio ge­si­ni­mas bei ke­lei­vių eva­ka­vi­ mas. Į pa­gal­bą bus kvie­čia­mos spe­ cia­lio­sios gel­bė­ji­mo tar­ny­bos, pa­si­ telk­ti Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vas „Ša­kiai“ bei VSAT Pak­ran­čių ap­sau­gos rink­ti­nės paieš­ kos ir gel­bė­ji­mo ka­te­ris.

Vie­no Klai­pė­dos dau­gia­bu­čio pa­ma­ tus bai­gia pa­plau­ ti pa­maz­gos. Jas pro lan­gą ne­si­var­žy­da­ ma jau ku­rį lai­ką pi­la pu­sam­žė mo­te­riš­kė.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Kai­my­nams į prie­kaiš­tus ji at­ker­ta taip be­siel­gian­ti dėl jos bu­te už­si­ ki­šu­sios ka­na­li­za­ci­jos. „Ar taip ga­li elg­tis psi­chiš­kai svei­kas žmo­gus?“ – pik­ti­no­si kai­ my­nai, ken­čian­tys dėl na­mo ap­lin­ ką ter­šian­čios kai­my­nės.

Nuo pa­pla­vų ir rie­ba­lų py­li­mo pro lan­gą pa­tam­sė­jo na­mo sie­na, o ant že­mės prie dau­gia­bu­čio pa­ ma­tų iš­muš­ta duo­bė. Apie kva­pus ir hi­gie­ną – at­ski­ra šne­ka. „Vis dėl­to rei­kė­tų kreip­tis į sa­ vi­val­dy­bę ir vis­ką iš­dės­ty­ti raš­tu.

Mes ta­da ga­lė­si­me pra­šy­ti ki­tų ins­ ti­tu­ci­jų pa­gal­bos, kad su­ži­no­tu­me mo­ters pri­chi­kos būk­lę. Gal tam žmo­gui iš­ties rei­kia spe­cia­lis­tų pa­ gal­bos“, – iš­gir­du­si apie si­tua­ci­ją sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Svei­ ka­tos ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Sa­lo­mė­ja Ra­zu­tie­nė.

Esą to­kie at­ve­jai – di­de­lė vi­suo­ me­nės pro­ble­ma. Ta­čiau tei­gia­ma, kad kar­tais už­ten­ka pa­ra­šy­ti raš­tą ir žmo­nių poel­giai pa­si­kei­čia.

Kai­my­nų tei­gi­mu, vie­na gy­ve­ nan­ti mo­te­riš­kė per lan­gą ar bal­ko­ ną ne tik pi­la sru­tas, bet ir mai­šais me­ta su­si­kau­pu­sias bui­ti­nes at­lie­ kas. At­lie­kos po lan­gais pūp­so, kol jų neiš­va­lo kiem­sar­giai. Pro lan­gą skren­da ir bul­vių lu­pe­nos, kiau­ši­ nių lukš­tai, o van­de­ny­je iš­mir­ky­ta duo­na tru­pi­na­ma ba­lan­džiams.

Pa­sak kai­my­nų, mo­te­ris į jo­kias pa­sta­bas ne­rea­guo­ja ir jo­kios pa­ gal­bos ne­prii­ma. „Pro dau­gia­bu­čio lan­gą ne­ga­li­ ma nie­ko mes­ti ar pil­ti. Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sių pa­žei­di­mų ko­dek­sas už ap­lin­kos ter­ši­mą nuo­te­ko­mis nu­ma­to pi­ni­gi­nes bau­das“, – pa­ brė­žė Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Klai­pė­dos mies­to agen­tū­ros ve­dė­jas Ro­mual­ das Du­ži­nas.

Ta­čiau žmo­nės pra­ra­do vil­tį, kad ter­šė­ją pa­vyks su­tram­dy­ti įsta­ty­ mais ar tai­syk­lė­mis.

In­for­ma­ci­ja: prie įva­žų į mies­to cent­rą ir se­na­mies­tį jau pa­ka­bin­ti in­for­ma­ci­niai sten­dai, pra­ne­šan­tys, jog

rei­kės mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rink­lia­va vis dar tą­so ner­vus Kai po dar­bo grį­žau prie 1 ma­ši­nos, ma­ne nu­ste­bi­ no ras­tas pra­ne­ši­mas, jog ne­su­si­

mo­kė­jau rink­lia­vos. Ap­si­dai­riau ap­link, bet jo­kių ženk­lų, kad rei­ kia mo­kė­ti rink­lia­vą ir šio­je vie­ to­je, ne­bu­vo. Ne­pa­ma­čiau ir nau­jo apa­ra­to, kur bū­tų ga­li­ma įmes­ti pi­ ni­gų. Gal sa­vi­val­dy­bė pri­trū­ko pi­ ni­gų va­sa­ros ren­gi­niams, kad taip dras­tiš­kai bau­džia­mi vai­ruo­to­jai?“ – iro­ni­za­vo pa­šne­ko­vas.

Skam­bi­no te­le­fo­nu

Vy­ro pa­žįs­ta­mas pa­skam­bi­no pra­ ne­ši­me nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu nu­me­riu pa­si­tei­rau­ti, kur rei­kė­jo su­si­mo­kė­ti rink­lia­vą, jei ne­to­lie­se ne­bu­vo bi­ lie­tų au­to­ma­to. Žmo­gus iš­gir­do at­sa­ky­mą, jog su­si­mo­kė­ti ga­li­ma ir mo­bi­liuo­ju te­le­fo­nu trum­pą­ja ži­nu­te ar­ba rei­ kė­jo pri­va­žiuo­ti prie ar­ti­miau­sio sto­vos skai­tik­lio, į jį įmes­ti pi­ni­gų, o jau ta­da ieš­ko­ti vie­tos, kur pa­sta­ ty­ti au­to­mo­bi­lį. „Gal val­di­nin­kai nu­spren­dė, kad mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą rei­kia vi­so­se aikš­te­lė­se ki­lo­met­ro spin­du­liu nuo ar­ti­miau­sio „par­ko­ ma­to“?“ – svars­tė klai­pė­die­tis.

Kont­ro­lie­riai tik­ri­na uo­liai

Klai­pė­do­je nuo me­tų pra­džios se­ na­mies­ty­je ir mies­to cent­re rei­kia mo­kė­ti ne tik už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą gat­vė­se ir aikš­te­lė­se, bet ir kie­muo­se, jei jie ne­pris­kir­ti dau­ gia­bu­čiams na­mams.

Ke­lis mė­ne­sius vai­ruo­to­jai, ku­ rie pa­sta­tę au­to­mo­bi­lį kie­muo­

mies­to cent­ro ri­bų“, – va­rian­tus siū­lė vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis. Ženk­lų prie kie­mų ne­sta­tys

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Jei žmo­gus ne­no­ri mo­kė­ti rink­lia­vos, vi­ sa­da ras prie­žas­čių ir pa­si­tei­si­ni­mų, ko­dėl ne­su­si­mo­kė­jo, kal­ tins ki­tus. se ne­su­si­mo­kė­da­vo, dar ne­bu­vo bau­džia­mi. Ta­čiau jau ge­rą mė­ne­sį kont­ro­lie­riai kiek­vie­ną die­ną tik­ri­ na, ar klai­pė­die­čiai vyk­do prie­vo­lę su­si­mo­kė­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą ir kie­muo­se. „Jei žmo­gus au­to­mo­bi­liu at­va­ žia­vo į ap­mo­kes­tin­tą zo­ną, tai tik­ rai jį tu­rė­tų sta­ty­ti ne kie­me, ku­ ris skir­tas gy­ven­to­jų ma­ši­noms, o aikš­te­lė­se ar gat­vė­se, kur lei­džia­ ma. Jei vai­ruo­to­jas no­ri mo­kė­ ti ma­žes­nę rink­lia­vą, au­to­mo­bi­ lį rei­kia sta­ty­ti Mė­ly­no­jo­je zo­no­je, kur už ke­tu­rias va­lan­das rei­kia su­ mo­kė­ti du li­tus. O jei žmo­gus vi­sai ne­no­ri mo­kė­ti, tuo­met au­to­mo­bi­ lį tu­rė­tų pa­lik­ti už se­na­mies­čio ir

Di­rek­to­rių vis dar ste­bi­na vai­ruo­ to­jų skun­dai dėl rink­lia­vos už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. „Tai lyg nor­ma­li Lie­tu­vos pra­kti­ ka, kai mėgs­ta­ma ne­si­lai­ky­ti val­ džios priim­tų spren­di­mų. O šiuo at­ ve­ju jis toks, kad vi­suo­se kie­muo­se, ku­rie ne­pris­kir­ti dau­gia­bu­čiams, rei­ kia mo­kė­ti. Jei žmo­gus ne­no­ri mo­kė­ti rink­lia­vos, vi­sa­da ras prie­žas­čių ir pa­ si­tei­si­ni­mų, ko­dėl ne­su­si­mo­kė­jo, kal­ tins ki­tus“, – įsi­ti­ki­nęs G.Ne­niš­kis.

Be ki­ta ko di­rek­to­rius pri­mi­nė, kad už sto­vė­ji­mą aikš­te­lė­je ša­lia Tai­kos pr. 13 na­mo su­mo­kė­ti ne­ su­dė­tin­ga, – bi­lie­tų au­to­ma­tas yra ki­to­je gat­vės pu­sė­je.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus pa­ti­ki­no, kad vai­ruo­to­jams jau tu­rė­tų bū­ti kur kas aiš­kiau, kur ir kaip rei­kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą. Ne­se­niai de­šim­ty­je mies­to vie­tų pa­sta­ty­ti di­de­li in­for­ ma­ci­niai sten­dai, ku­riuo­se pa­tei­ kia­ma in­for­ma­ci­ja, ko­kios mies­to zo­nos yra ap­mo­kes­tin­tos. „Prie kiek­vie­no kie­mo ne­pas­ta­ty­si­ me ženk­lų, kad ja­me rei­kia mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą, o ir ne­rei­kia, nes ženk­las tu­ri bū­ti tik prie įva­žia­vi­mo į ap­mo­ kes­tin­tą zo­ną. Sto­vos skai­tik­lių šie­met taip pat dau­giau ne­pas­ta­ty­si­me, nes jie kai­nuo­ja pi­ni­gų, o jų mies­to biu­dže­te ne­nu­ma­ty­ta“, – tei­gė R.Moc­kus.

Ur­ba­nis­ti­ka. Vieš­bu­ty­je „Old Port Ho­tel“ šian­dien 9.30–15.30 val. vyks vie­ša kon­fe­ren­ci­ja „Kū­ry­biš­ka ur­ba­ nis­ti­nė plėt­ra Klai­pė­do­je“. Pro­jek­to par­tne­riai su­si­tiks su vie­tos kū­ry­bi­ nio vers­lo bend­ruo­me­ne ir tais, ku­ rie no­r i su­ž i­no­t i dau­g iau apie kū­ ry­bi­nes inf­rast­ruk­tū­ros ga­l i­my­bes vi­du­ti­nio dy­džio mies­tuo­se. 16 val. pla­nuo­ja­ma eks­kur­si­ja su ar­chi­tek­ tais į dar iš­l i­ku­sius Klai­pė­dos ki­no teat­r us ir dis­k u­si­ja apie jų pri­kė­l i­ mą ant­ram gy­ve­ni­mui.

Kon­kur­s as. Vi­sų Lie­t u­vos mies­t ų gy­ven­to­jai vėl kvie­č ia­m i var­ž y­t is dėl gra­ž iau­s io dau­g ia­bu­č io gė­ly­ no ti­t u­lo. Or­ga­n i­za­to­r iai kvie­čia fo­ tog­ra­fuo­ti tiek sa­vo, tiek pa­ste­bė­tus ap­l in­k i­n iuo­se kie­muo­se gė­ly­nus ir vie­šin­t i nuo­t rau­kas feis­bu­ke, „Mū­ sų kie­mo“ pus­la­py­je. Bū­t i­na nu­ro­ dy­t i var­dą, pa­var­dę, gė­ly­no ad­re­są.

Nuot­rau­kas taip pat ga­l i­ma siųs­t i e. pa­š tu info@musu-kie­m as.lt. Gra­ žiau­s ius gė­ly­nus rinks vi­s i Lie­t u­ vos gy­ven­to­jai. Bus ren­ka­mas gra­ žiau­s ias Vil­n iaus, Kau­no, Klai­p ė­ dos, Šiau­l ių ir vi­sos Lie­t u­vos gė­ly­ nas. Nu­ga­lė­to­jų lau­k ia ver­t in­g i ap­ do­va­no­ji­m ai. Pa­m irš­t i ne­l iks nei gė­ly­nus įren­gę, nei juos pa­ma­tę ir nu­fo­tog­ra­fa­vę žmo­nės. Per­nai gra­ žiau­siais Klai­pė­do­je pri­pa­ž in­t i Liu­ be­ko gat­vės 13 ir Alks­ny­nės gat­vės 21 gė­ly­nai.

Mir­tys. Va­kar Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­ jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos dvie­jų klai­pė­d ie­čių mir­tys. Mi­rė Pe­la­gė­ja Gu­tians­ka­ja (g. 1928 m.) ir Gus­ta­vas Adol­fas Jo­nai­tis (g.1935 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ mi Vla­di­mir Mas­lov ir Pe­la­gė­ja Gu­ tians­ka­ja.

Nau­ja­gi­miai. Per dvi sta­tis­ti­nes pa­ ras pa­gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 ber­ niu­kai ir 4 mer­gai­tės.

Grei­to­ji. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos per­so­na­las su­lau­kė apie 50 iš­kvie­ti­mų. Į me­di­kus klai­ pė­d ie­čiai dau­g iau­sia krei­pė­si dėl pa­di­dė­ju­sio spau­di­mo, trau­mų, pa­ ki­lu­sios tem­pe­ra­tū­ros, taip pat – pil­ vo skaus­mų.

4

penktadienis, gegužės 17, 2013

miestas

Po 11 me­tų – ne­ti­kė­ta ži­nia

Komentaras

1

„Aš ga­liu kal­bė­ti tik už sa­ve, ne­ži­nau, ko­kia yra se­se­rų nuo­mo­nė. Juk tai lie­čia ir mū­sų šei­mas, vai­kus. Ir ne­no­riu, kad kas pul­tų kal­tin­ti ma­mą dėl jos poel­gio, nie­kas ne­ži­no, kas tą aki­ mir­ką dė­jo­si jos gal­vo­je. Ta­čiau iki šiol mes nė vie­na ne­tu­ri­me at­sa­ky­ mo į vie­nin­te­lį klau­si­mą – ko­dėl?“ – kal­bė­jo mer­gi­na.

Suk­re­čian­ti is­to­ri­ja nu­ti­ko 2001 m. sau­sio mė­ne­sį Ši­lu­tės ra­jo­ no Usė­nų kai­me. Dau­gia­bu­ty­je tris duk­ras au­gi­nu­si Lo­re­ta, pa­sa­kiu­si, kad ei­na su­mo­kė­ti mo­kes­čių už ko­ mu­na­li­nes pa­slau­gas, pra­din­go tar­ si vi­siems lai­kams. Tuo me­tu mo­ te­ris bu­vo 42 me­tų, na­muo­se au­go vie­na ne­pil­na­me­tė, ki­tos dvi duk­ros jau bu­vo su­lau­ku­sios pil­na­me­tys­tės ir stu­di­ja­vo. Ta­čiau mer­gai­tės ne­be­ tu­rė­jo tė­vo. Tei­gia­ma, kad tri­jų duk­ rų ma­ma gy­ve­no su su­gy­ven­ti­niu.

Dau­gia­bu­ty­je tris duk­ras au­gi­nu­si Lo­ re­ta, pa­sa­kiu­si, kad ei­na su­mo­kė­ti mo­ kes­čių už ko­mu­na­li­ nes pa­slau­gas, pra­ din­go tar­si vi­siems lai­kams.

Pi­ni­gus iš­gry­ni­no Ka­li­ning­ra­de

Kaip į van­de­nį din­gu­sios mo­ters ieš­ko­jo vi­sas kai­mas, Ši­lu­tės ra­jo­ no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to kri­mi­na­ lis­tai kė­lė įvai­riau­sias ver­si­jas.

Gal mo­te­ris bu­vo pa­grob­ta ir slap­čia iš­ga­ben­ta į už­sie­nį? Tir­ta ir nu­žu­dy­mo ver­si­ja, aiš­kin­ta­si, kur ir ką vei­kė din­gu­sio­ji pa­sku­ti­nė­mis va­lan­do­mis ir mi­nu­tė­mis. „Jos ieš­ko­jo vi­si, po­li­ci­ja šu­ka­vo net pa­ke­les. Ieš­ko­ta vi­sur, kur tik įma­no­ma. Sa­vais ka­na­lais jos ieš­ ko­jo­me ir už­sie­ny­je“, – dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį nu­ti­ku­sią is­to­ri­ ją pri­si­mi­nė Usė­nų se­niū­nas Al­gir­ das Rauk­tys.

Din­gu­sių as­me­nų paieš­kos sky­ rius iki šių die­nų vi­sų ša­ly­je ras­tų neat­pa­žin­tų mi­ru­sių mo­te­rų pa­ lai­kų DNR ly­gin­da­vo su šios din­ gu­sios mo­ters DNR. „Ši is­to­ri­ja bu­vo tik­rai re­zo­nan­ si­nė, per pen­kio­li­ka me­tų, kiek aš dir­bu po­li­ci­jo­je, neat­si­me­nu nie­ko pa­na­šaus. Ne­bu­vo to­kios is­to­ri­jos, kad pui­ki, vai­kus my­lin­ti mo­ti­na mes­tų duk­ras, na­mus ir pra­ding­ tų“, – pri­si­mi­nė Ši­lu­tės po­li­ci­jos vy­res­nio­ji ty­rė­ja Vai­da Vi­šins­kai­

Ai­va­ras Ve­lu­tis

Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ra­t ū­ros pro­k u­ro­ras

S Smū­gis: se­sers duk­ras ir dar tris sa­vo vai­kus užau­gi­nu­sį Usė­nų Die­du­ku va­din­tą Pet­rą Rim­kų iš­ti­ko skau­di

lem­tis – žmo­gus žu­vo ava­ri­jo­je.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

tė, ku­ri tuo me­tu vyk­dė din­gu­sio­ sios paieš­ką. Pa­rei­gū­nai pri­si­me­na, kad vie­na de­ta­lė gal ir lei­do nu­spė­ti, kur ga­lė­tų bū­ti tri­jų vai­kų ma­ma. „Lyg ir bu­vo už­fik­suo­ta, jog ji kir­ to sie­ną su Ru­si­ja. Vė­liau bū­ta duo­ me­nų, kad ji pa­si­nau­do­jo ban­ko­ma­ tu Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je ir iš są­skai­tos pa­siė­mė vi­sas sa­vo san­tau­pas“, – ti­ ki­no A.Rauk­tys.

„Mes vi­si ne­tu­ri­me at­sa­ky­mo, kas pa­stū­mė­jo Lo­re­tą to­kiam žings­niui.

Ji bu­vo tik­ra šau­nuo­lė, nors ir sun­ kus jos gy­ve­ni­mas bu­vo, bet ji sten­ gė­si. Ap­lin­ki­niai kė­lė ver­si­ją, kad kant­ry­bė trū­ko dėl nuo­lat iš­gė­ri­nė­ jan­čio su­gy­ven­ti­nio. Ji jį vi­jo ne vie­ ną kar­tą, ta­čiau to­kiais kaip jis leng­ vai neat­sik­ra­ty­si“, – nuo­mo­nę dės­tė A.Rauk­tys.

Duk­ras my­lė­jo ir rū­pi­no­si

Krei­pė­si į kon­su­lą

Kol pa­rei­gū­nai su­ko gal­vas, kur pra­ din­go al­ko­ho­lio ne­var­to­ju­si, ypač sa­vo tris duk­ras my­lė­ju­si mo­ti­na, Usė­nų dau­gia­bu­ty­je tri­jų mer­gai­ čių šir­dy­se dar vis ru­se­no vil­tis, kad ma­ma at­si­ras. „Aš vil­ties nie­ka­da ne­pra­ra­dau.

Ne­ži­nau, ko­dėl, lyg nuo­jau­ta šir­dy­ je bū­tų“, – pri­si­pa­ži­no din­gu­sio­sios duk­ra So­na­ta.

Pra­din­gus Lo­re­tai, jos tris duk­ras ėmė­si glo­bo­ti mo­ters bro­lis, Usė­ nuo­se dos­nia šir­di­mi gar­sė­jęs Pet­ ras Rim­kus. „Jis užau­gi­no sa­vo tris vai­kus, jo na­muo­se užau­go ir vie­na anū­kių.

Pet­ras užau­gi­no ir tris se­sers duk­ te­ris. Tai bu­vo neei­li­nis žmo­gus.

Vi­sa­me ra­jo­ne jis gar­sė­jo sa­vo ge­ ra šir­di­mi, rė­mė krep­ši­nio ir fut­bo­ lo ko­man­das, įvai­rius ren­gi­nius“, – ti­ki­no Usė­nų se­niū­nas A.Rauk­tys.

P.Rim­kus ra­jo­ne bu­vo ži­no­mas Die­du­ko pra­var­de. Dau­gy­bės žmo­ nių ge­ru žo­džiu mi­ni­mą vy­rą iš­ti­ko tra­giš­ka lem­tis – prieš dve­jus me­ tus P.Rim­kus žu­vo ava­ri­jo­je. Ši­ lu­tės ra­jo­no Juk­nai­čių se­niū­ni­jo­je ke­ly­je Klaipėda–Jurbarkas–Kau­ nas P.Rim­kaus vai­ruo­ja­mas „Mer­ ce­des“ kak­to­mu­ša tren­kė­si į prieš­ prie­šais va­žia­vu­sį vil­ki­ką.

Vie­nuo­li­ka me­tų mo­ti­nos pa­lik­tos duk­ros su jas glo­bo­ju­sia šei­ma su­ko gal­vas, kas pa­stū­mė­jo mo­ti­ną pa­lik­ ti sa­vo vai­kus.

2005 m. Ši­lu­tės teis­mas Lo­re­tą pri­pa­ži­no mi­ru­sia.

Ta­čiau praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­ je svei­ka ir gy­va mo­te­ris Ka­li­ning­ ra­de krei­pė­si į kon­su­lą, pra­šy­da­ma iš­duo­ti jai as­mens do­ku­men­tą, nes tu­rė­tą Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pa­są ji pra­ra­do.

Ne­va mo­ters do­ku­men­tai su­de­gė per ki­lu­sį gais­rą. „Ži­no­me tik tiek, kad ji ne­va sve­ ti­ma pa­var­de dir­ba vie­no­je li­go­ni­ nė­je. O gy­ve­na kaž­ko­kio­je so­dų bend­ri­jo­je. Ne­ma­nau, kad ją to­ kiam žings­niui pa­stū­mė­jo stai­ga už­gi­mu­si mei­lė. Ne­tu­ri­me ži­nių, kad ji bū­tų ant­rą kar­tą te­kė­ju­si.

Nors nie­kas ne­ži­no, kaip klos­tė­si jos gy­ve­ni­mas“, – spė­lio­jo Usė­nų se­niū­nas A.Rauk­tys.

Aiš­kin­da­mie­si mo­ters ta­pa­ty­bę, Ru­si­jos pa­rei­gū­nai krei­pė­si į Lie­tu­ vos tei­sė­sau­gą. Lo­re­ta pri­si­pa­ži­no, kad Ši­lu­tės ra­jo­ne prieš vie­nuo­li­ka me­tų ji pa­li­ko tris duk­ras.

Vie­nai duk­rų te­ko iš nuo­trau­ kos at­pa­žin­ti ka­dai­se pra­din­gu­ sią ma­mą.

„Mus vi­sus iš­ti­ko šo­kas, kai ji at­si­ra­do. Nie­kas ne­ga­li pa­sa­ky­ ti, ką vi­są tą lai­ką jau­tė pa­ti Lo­re­ta.

Kaip ga­li­ma lyg ge­gu­tei pa­mes­ti sa­ vo vai­kus? Ne­jau jai bu­vo neį­do­mu, kaip jos duk­roms se­ka­si?“ – svars­ tė A.Rauk­tys.

No­rė­jo iš­girs­ti bal­są

Vie­na Lo­re­tos duk­rų dien­raš­čiui pri­si­pa­ži­no, kad dar neap­sisp­ren­ dė, ar va­žiuos ap­lan­ky­ti pra­žu­vė­ lės ma­mos, nes mo­te­ris ne­ro­do jo­ kio no­ro su­grįž­ti į Lie­tu­vą. „Pa­mė­gi­nau tik su­si­siek­ti su ja te­le­fo­nu. Kol kas nė­ra ži­no­ma, kaip vys­ty­sis tei­si­niai da­ly­kai, ar jos ne­de­por­tuos. Ta­da ir paaiš­kės, ar bus no­ras pa­si­ma­ty­ti“, – tvir­ti­ no So­na­ta.

Mer­gi­na ti­ki­no, kad ruo­šė­si ir ge­ rai ap­gal­vo­jo, ko­kius žo­džius rei­kės pa­sa­ky­ti ma­mai. „Ži­no­ma, kad dre­bė­jo šir­dis. Rei­ kė­jo drą­sos ir ryž­to. Emo­ci­jų ne­trū­ ko, nes juk tai bu­vo po­kal­bis su ar­ ti­miau­siu ta­vo žmo­gu­mi – ma­ma“, – pa­sa­ko­jo So­na­ta.

Nors mer­gi­na neiš­gir­do at­sa­ky­ mo, ko­kios prie­žas­tys pa­stū­mė­jo ma­mą to­kiam žings­niui, bet džiau­ gė­si gir­dė­da­ma jos bal­są. „Te­le­fo­nu ne vis­ką ga­li pa­sa­ky­ti.

Bū­ti­na ma­ty­ti akis, o nuo­šir­du­mui rei­kia dau­giau lai­ko“, – tei­gė duk­ ra. Duk­ros ne­ga­li pa­tvir­tin­ti, kad jos spren­di­mą lė­mė tuo­me­čio ma­ mos su­gy­ven­ti­nio el­ge­sys. „Iš tie­sų vis­kas at­ro­do, lyg ste­bė­ tum ki­no fil­mą. Ta­čiau tai yra mū­sų gy­ve­ni­mas. Mes vi­suo­met tu­rė­jo­me vil­tį, nes nie­ka­da ne­ma­tė­me kū­no.

Ma­nau, kad mus vi­sas tris pa­lai­kė di­džiu­lė vil­tis“, – at­vi­ra­vo duk­ra.

u­dė­tin­ga is­to­ri­ja, sun­ku pa­sa­ ky­t i, ko­k ios prie­žas­tys lė­mė to­k į žings­n į. By­los duo­me­n i­ mis, tuo me­tu su mo­t i­na gy­ ve­no jau­niau­sia duk­ra, nes dvi vy­res­ nės jau stu­di­ja­vo. Mo­te­ris, pa­sa­k iu­si, kad išei­na su­mo­kė­t i mo­kes­čių, din­ go. Kiek ži­no­ma, ji duk­ras my­lė­jo, bu­ vo nor­ma­lūs san­ty­kiai, ta­čiau kaž­kas, ma­tyt, su­si­kau­pė vi­du­je, kad žmo­gus nu­spren­dė vis­ką mes­t i ir pa­si­slėp­t i.

Kur ji gy­ve­no, paaiš­kė­jo tik tuo­met, kai pa­no­ro tap­ti Ru­si­jos pi­lie­te ir krei­pė­si dėl as­mens ta­pa­ty­bės do­ku­men­tų. Įs­ ta­ty­mas nu­ma­to, kad tam tik­rais at­ve­ jais ap­lin­ky­bės, ku­rio­mis rė­mė­si teis­ mas priim­da­mas spren­di­mą pa­skelb­ti as­me­n į mi­ru­siu, ga­li pa­si­keis­ti, o mi­ ru­siu pa­skelb­tas as­muo ga­li at­si­ras­ti, kaip at­si­ti­ko ir šiuo at­ve­ju. Kai įsi­tei­sės teis­mo spren­di­mas, at­si­ras pa­grin­das nai­k in­t i įra­šus ci­vi­l i­nės met­ri­ka­ci­jos biu­re ir, šiurkš­čiai ta­riant, ji taps gy­va.

Tik tuo­met, jei ji pa­gei­daus su­grįž­ti, jai bus ga­l i­ma iš­duo­t i lai­k i­nus ke­l io­nės do­ku­men­tus. Ta­čiau ga­li­ma ir de­por­ ta­ci­ja, nes nė­ra taip pa­pras­ta gau­ti Ru­ si­jos Fe­de­ra­ci­jos pi­lie­ty­bę.

Sie­kia Ru­si­jos pi­lie­ty­bės

Vi­sų tri­jų duk­rų li­ki­mai dė­lio­jo­ si sklan­džiai, mer­gi­nos ku­ria sa­vo šei­mas, sie­kia aukš­to­jo moks­lo.

Vie­na se­se­rų stu­di­juo­ja uos­ta­ mies­ty­je, ki­ta šei­mą su­kū­rė už­ sie­ny­je, tre­čio­ji taip pat ku­ria sa­ vo gy­ve­ni­mą. „Mes užau­go­me stip­rios. Bet tu­ rė­jo­me la­bai stip­rų rams­tį – Die­ du­ką ir jo šei­mą“, – apie glo­bė­ją kal­bė­jo So­na­ta. Mer­gi­na pri­si­pa­ ži­no, kad ma­mos pa­lik­tos duk­ros vis dėl­to at­lei­do jai, nors ap­lin­ ki­niai pikt­džiu­giš­kai sam­pro­ta­ vo, kad bu­vu­sios šei­mos jau nie­ kas ne­su­lip­dys. „Aš ne­smer­kiu jos. Nes ne­ži­nau prie­žas­čių. Ir pa­šau ap­lin­ki­nių jos ne­smerk­ti. Bu­vo įžei­džian­čių kal­ bų, kad vi­są tą lai­ką mes ži­no­jo­me, kur yra ma­ma, ne­va net bend­ra­vo­ me. Nie­kas ne­ži­no, ko­kį skaus­mą mums te­ko iš­gy­ven­ti ir kas dė­jo­si mū­sų šir­dy­se“, – pra­si­ta­rė So­na­ta.

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­nai­ki­no Ši­lu­tės ra­jo­no teis­mo nu­tar­tį, ku­ria Lo­re­ta bu­vo pri­pa­ žin­ta mi­ru­sia. Kol kas mo­te­ris li­ ki­mą spren­džia Ru­si­jos tei­sė­sau­ga.

Lie­tu­vė pa­reiš­kė no­rin­ti tap­ti Ru­si­ jos pi­lie­te.

5

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 17, 2013

miestas

Re­kor­das: va­sa­rą Klai­pė­da pa­si­tiks su griaus­mu – to­kio tu­ri­nin­go sa­vait­ga­lio uos­ta­mies­tis dar ne­bus ma­tęs.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vait­ga­lį – ren­gi­nių gausa Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ren­gi­nių gau­sa uos­ta­mies­ty­je šį sa­vait­ga­lį nu­ste­bins net įno­rin­ giau­sius klai­pė­die­čius. Iš na­mų no­sis iš­kiš­ti kvies Lai­vų pa­ra­das, mu­zi­ka gat­vė­se, me­ni­nės ak­ci­jos ir ka­riuo­me­nė. Sek­ma­die­nį vi­sus kil­niai idė­jai su­vie­nys tra­di­ci­nis „Vil­ties bė­gi­mas“.

Ak­cen­tuo­ja jū­rą

Lai­vų pa­ra­dą or­ga­ni­zuo­jan­čios įmo­nės „Klai­pė­dos šven­tės“ di­rek­ to­rius Ro­man­das Žiub­rys tei­gė, kad vi­si šį sa­vait­ga­lį vyk­sian­tys ren­gi­ niai – sa­vaip svar­būs ir įdo­mūs. „Ma­nau, kad kiek­vie­nas šeš­ta­ die­nį pri­va­lo pa­ma­ty­ti Lai­vų pa­ra­ dą, ku­ris bus vai­ni­kuo­tas įspū­din­gu fe­jer­ver­ku. Taip pat iš­skir­čiau le­ gen­di­nės jach­tos „Lie­tu­va“ bei jos įgu­los su­ti­ki­mo ir pa­ger­bi­mo ce­re­ mo­ni­ją Bu­riuo­to­jų kran­ti­nė­je, prie is­to­ri­nio knech­to“, – sa­kė įmo­nės „Klai­pė­dos šven­tės“ di­rek­to­rius.

R.Žiub­rys pa­ta­rė švie­čian­čio­mis gir­lian­do­mis pa­puoš­tą nak­ti­nį lai­ vų pa­ra­dą bei fe­jer­ver­ką ste­bė­ti ne kran­te, bet pa­si­steng­ti iš­plauk­ti į Kur­šių ma­rias. Įleis į lai­vus

Šeš­ta­die­nį Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le vyk­sian­tis di­džiau­sias me­tų ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės ren­gi­ nys bus kaip nie­kad jū­ri­nis – šven­ tės lan­ky­to­jai ga­lės pa­tek­ti ir iš vi­ daus ap­žiū­rė­ti net pen­kis Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų lai­vus, su­si­pa­žin­ti su po­van­de­ni­nio iš­mi­na­vi­mo ypa­tu­ mais.

Pir­mą kar­tą ren­gi­nio sve­čiai tu­ rės ga­li­my­bę iš­vys­ti Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gų ko­vi­nius štur­mo veiks­mus van­de­ny­je – Ka­ri­nių oro pa­jė­gų sraig­tas­par­nio re­mia­mi Lie­tu­vos spe­cu­kai uos­to ka­na­le at­liks už­ grob­to lai­vo štur­mą. Šū­viai nu­griau­dės ir sau­su­mo­ je – Pi­lies gat­vė­je įvyks Kraš­to ap­ sau­gos sa­va­no­rių pa­jė­gų ka­ri­nė pa­ ro­do­mo­ji pro­gra­ma, ku­rios me­tu nau­do­da­mi imi­ta­ci­nius šaud­me­nis ir pi­ro­tech­ni­ką ka­riai de­monst­ruos pės­ti­nin­kų ko­vi­nę pro­gra­mą.

Tur­gu­je – Č.Čap­li­nas

Su vi­sais ren­gi­niais su­ta­po ir Gat­ vės mu­zi­kos die­na. Šie­met mu­zi­

ki­nis šven­tės že­mė­la­pis iš­si­dės­tęs nuo Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tės iki Tur­ gaus g. pa­bai­gos. Mu­zi­kan­tai šeš­ ta­die­nį pa­si­ro­dys nuo 12 iki 22 val. Šia­me ren­gi­ny­je da­ly­vau­ti pa­si­ruo­ šę dau­giau nei 100 žmo­nių. Šeš­ta­die­nį šven­čia­mos Se­na­ mies­čio die­nos me­tu vėl bus gai­vi­ na­mas Se­na­sis tur­gus, kur šur­mu­ liuos ant­ro­ji me­ni­nė pro­vo­ka­ci­ja „Tur­gaus nak­tis“. Pa­si­se­ki­mo spa­ lį su­lau­ku­si ak­ci­ja mies­to cent­re esan­čią tur­ga­vie­tę ban­dys pa­vers­ti kul­tū­ri­niu mies­to cent­ru. Šios ak­ci­jos šū­kis – „Nuo Čar­ lio Čap­li­no iki hou­te cou­tu­re“. Šį­kart tur­gaus erd­vę dre­bins ne tik mu­zi­ka ir rit­mai, bet ir ki­nas su ma­da. Ren­gi­nio veiks­mu rū­ pin­sis Va­len­ti­nas Ma­sals­kis kar­tu su va­do­vau­ja­mu Klai­pė­dos jau­ni­ mo teat­ru, pa­si­ro­dys įvai­rių žan­ rų mu­zi­ki­nės gru­pės, bus ro­do­ ma Vi­ta­l i­j us Čep­kaus­ko ma­d os ko­lek­ci­ja. Kon­cer­tuos pia­nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas ir an­samb­lis „Ne­ pak­lus­nie­ji“. Į „Tur­gaus nak­tį“ įsi­lie­ti kvie­ čia­mi ir vi­si vers­li­nin­kai bei me­ni­ nin­kai.

Bėgs ir žvaigž­dės

Sek­ma­die­nį vyk­sian­čio Vil­ties bė­ gi­mo“ or­ga­ni­za­to­rius Be­ne­dik­tas Jur­čys pa­brė­žė, kad klai­pė­die­čiai di­džiau­sią dė­me­sį tu­rė­tų at­kreip­ ti į 13.45 val. pra­si­dė­sian­tį dvi­ra­ ti­nin­kų va­žia­vi­mą prie pre­ky­bos cent­ro BIG ir fi­na­li­nį ren­gi­nio ak­ cen­tą 14.30 val. – gos­pe­lo at­li­kė­ jų kon­cer­tą Klai­pė­dos va­sa­ros est­ ra­do­je.

B.Jur­čys džiau­gė­si, kad prie bė­ gi­mo pri­si­jungs ir ži­no­mi spor­ti­ nin­kai. Da­ly­va­vi­mą jau pa­tvir­ti­no 2012 m. Lon­do­no olim­pi­nių žai­ dy­nių da­ly­vės: Re­mal­da Ker­gy­tė ir Dia­na Lo­ba­čevs­kė, ku­ri šiais me­ tais lai­mė­jo tarp­tau­ti­nį Ham­bur­go ma­ra­to­ną. Prie bė­gi­kų pri­si­jungs šių me­tų Lie­tu­vos kro­so bė­gi­mo čem­pio­nė ir praė­ju­sių me­tų „Vil­ties bė­gi­mo“ nu­ga­lė­to­ja Mil­da Vil­čins­ kai­tė ir jos se­suo Mo­ni­ka bei klai­ pė­die­tė Gy­tė Nor­gi­lie­nė.

Vy­riš­kai pu­sei at­sto­vaus praė­ ju­sių me­tų bė­gi­mo nu­ga­lė­to­jas ir tra­sos re­kor­di­nin­kas pa­kruo­jie­tis Ma­rius Di­liū­nas, šiau­lie­tis Jus­ti­ nas Ber­žans­kis, ku­ris šiais me­tais ta­po Lie­tu­vos kro­so čem­pio­nu, ir kau­nie­tis Re­mi­gi­jus Kan­čys.

Lai­vų pa­ra­das 9 val. – Lie­tu­vos Res­pub­li­kos vė­lia­

vos iš­kė­li­mo ce­re­mo­ni­ja.

10 val. – re­ga­tos „Ge­ro vė­jo!“ star­tas.

12 val. – Gė­lių lai­ve­lio pa­puo­ši­mas sig­na­li­nė­mis vė­lia­vė­lė­mis At­gi­mi­mo a.

17 val. – Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­

tės mo­kyk­los stu­den­tų prie­sai­ka jū­rai prie pa­mink­lo „Al­bat­ro­sas“ Smil­ty­nė­je.

19 val. – jach­tos „Lie­tu­va“ bei jos įgu­ los su­ti­ki­mo ir pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ ja Bu­riuo­to­jų kran­ti­nė­je, prie is­to­ri­nio knech­to.

21.30 val. – vil­ki­ko TAK-6 šo­kis ak­va­

to­ri­jo­je ties Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lu.

22 val. – nak­ti­nis Klai­pė­dos lai­vų pa­

ra­das Kur­šių ma­rio­se.

23 val. – šven­ti­nis fe­jer­ver­kas iš Smil­

ty­nės.

Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­nės vie­ny­bės die­na 10–16 val. – Ka­riuo­me­nės mies­te­ly­

je Kruiznių laivų terminale vi­sų ka­ri­ nių pa­jė­gų ir pa­da­li­nių eks­po­zi­ci­jos, gink­luo­tė ir tech­ni­ka, ka­ri­niai pa­žin­ ti­niai žai­di­mai ir iš­ban­dy­mai, tarp­ tau­ti­nių ope­ra­ci­jų sto­vyk­la, ka­ro is­ to­ri­ja, ka­rei­viš­ka ko­šė. Sve­čiai – NA­ TO oro po­li­ci­jos mi­si­jos da­ly­viai, JAV ka­riū­nai.

11.40–11.55 val. – Lie­tu­vos ka­riuo­

me­nės Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės or­kest­ro žy­ gia­vi­mas iš Teat­ro aikš­tės į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lą.

12 val. – Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­me­

nės vie­ny­bės die­nos ati­da­ry­mas šū­ vis iš is­to­ri­nės pa­tran­kos, Ka­ri­nių jū­ rų pa­jė­gų ka­te­rio su Lie­tu­vos Res­ pub­li­kos, NA­TO ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų vė­lia­vo­mis plau­ki­mas uos­to ka­na­ lu, šven­tės pa­lai­mi­ni­mas ir Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės Gar­bės sar­gy­bos kuo­ pos sti­li­zuo­tos sal­vės.

13 val. – Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų prieš­

mi­ni­nių lai­vų M 53 „Skal­vis“ ir M 54 „Kur­šis“ inau­gu­ra­ci­jos ir var­dų su­tei­ ki­mo ce­re­mo­ni­ja.

14 val. – jung­ti­nė Ka­ri­nių oro, Ka­ri­ nių jū­rų ir Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­ gų pa­ro­do­mo­ji ka­ri­nė ope­ra­ci­ja „Įkai­ tų iš­va­da­vi­mas“ uos­to ka­na­le.

15 val. – Sau­su­mos pa­jė­gų pa­ro­do­

mo­ji ka­ri­nė ope­ra­ci­ja Pi­lies gat­vė­je.

Akcija

132Lt 204 Lt

6

penktadienis, gegužės 17, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Kald­ry­tės“ me­to­dai

Violeta Juodelienė

Š

į­ryt suė­jo ly­giai me­tai nuo aki­ mir­kos, kai mo­t i­nai bu­vo grą­ žin­ta Drą­siaus Ke­d žio duk­ra. Žy­miai da­liai Lie­tu­vos po­li­ti­kų ir jų rin­kė­jų „sto­vint po me­d žiu“, da­l iai – Klo­nio gat­vė­je rau­dant „Tau­tiš­ką gies­ mę“ ar tie­siog rau­dant, ši die­na ta­po at­ skai­tos taš­ku. Ri­ba, kai bai­gė­si, kal­bant anuo­met vie­šo­je erd­vė­je var­to­tais žo­ džiais, „vio­le­t i­n ių pa­t vo­r i­n ių ne­są­mo­ nė“ – ar pra­si­dė­jo tra­ge­d i­ja, ku­r ios la­ biau­siai bi­jo­jo įti­kė­ju­sie­ji D.Ke­d žio tie­ sa. Per šiuos me­tus įvy­ko daug kas. Bu­

Val­džios te­tos ir dė­dės mus ti­ki­no: teis­mo žo­ dis yra svar­bes­nis nei vai­ko nuo­mo­nė.

Plia­že – vis dau­giau šu­nų

K

ai per­skai­čiau „Klai­pė­do­ je“ straips­nį „Mies­tie­čiai pra­dė­jo plia­žų se­zo­ną“, ta­po įdo­mu, ar da­bar šu­ nys ir­gi yra pa­plū­di­mių lan­ky­to­jai.

Nes laik­raš­ty­je iš­spaus­din­ta nuo­ trau­ka su šu­ni­mi – tai lyg pro­pa­ ga­vi­mas, kad vi­si prie jū­ros ei­tų su gy­vū­nais.

To­kius žmo­nes, ku­rie ne­si­lai­ko tai­syk­lių, rei­kia griež­tai baus­ti.

O da­bar nuei­ni į pa­jū­rį – dau­ giau šu­nų nei žmo­nių. Tai yra bai­su. Ir ne­ga­li­ma to­kių nuo­trau­ kų dė­ti į laik­raš­tį.

O jei jau jos de­da­mos, rei­ kė­tų pa­ra­šy­ti ko­kį nors prie­ ra­šą – pa­vyz­džiui, žmo­nės, pa­žiū­rė­ki­te, kas de­da­si!

Dar no­riu pa­si­sa­ky­ ti ir dėl ki­to da­ly­ko, dėl ku­rio man la­bai skau­ da šir­dį. Puo­džių gat­vė­je bu­vo „Ca­ri­to“ būs­ti­nė, kur be­na­ miai ga­lė­jo ir nu­si­praus­ti, ir gau­ti šva­rių dra­bu­žių ar ko­kios ki­tos pa­ ra­mos.

Vien dėl to, kad kiau­rai bė­go sto­ gas, ki­lo kaž­ko­kia pai­nia­va dėl re­ mon­to.

Ž

i­nau, kad šį sa­vait­ga­lį Klai­ pė­do­je ren­gi­nių bus dau­ giau nei per Jū­ros šven­tę. Ir tai ži­nau tik to­dėl, kad spe­ cia­liai tuo do­miuo­si. Ta­čiau apie šiuos ren­gi­nius uos­ta­mies­ty­je in­ for­ma­ci­jos aki­vaiz­džiai trūks­ta.

Jei ne dien­raš­tis „Klai­pė­da“, var­ giai kas nors apie tai iš vi­so iš­girs­tų.

Ačiū jam. Aki­vaiz­du, sklai­dą be­veik ig­no­ruo­ja sa­vi­val­dy­bės vie­šų­jų ry­ šių „eks­per­tai“.

Ga­li­ma net su­pras­ti, kad tai ne jų rei­ka­las, tai yra į jų dar­be­lių ap­ra­šą neįt­rauk­ta, kad jie nuo­lat bent sa­ vi­val­dy­bės in­ter­ne­to pus­la­py­je pri­ min­tų apie ar­tė­jan­čią šven­tę mies­ te: kur, kas ir ka­da bus, ko­dėl ten tu­rė­tų atei­ti mies­tie­čiai. Jei Klai­ pė­dos vie­šų­jų ry­šių spe­cia­lis­tai to­ kios prie­vo­lės ne­tu­ri, tai aukš­čiau sto­vin­tie­ji te­su­tei­kia jiems to­kias ga­lias.

Spe­cia­liai at­si­ver­čiau Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės tink­la­la­pį. Pas­ku­ti­nė

N

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Keis­ta ak­ci­ja

Nuei­nu aną­dien į vie­ną pre­ky­bos cent­ rą – no­rė­jau nu­si­pirk­ti sū­rio. Žiū­riu, ir sū­ris toks ne­blo­gas, ir dar pa­ra­šy­ ta – 20 pro­c. nuo­lai­da. Bet per­skai­čius už­ra­šą smul­kio­mis rai­dė­mis paaiš­kė­ jo, kad ta ak­ci­ja – tik nuo 8 iki 10 va­ lan­dos. O jau bu­vo 7 mi­nu­tės vie­nuo­ lik­tos. Tai man pa­sa­kė, kad atei­čiau va­ka­re – at­seit nuo 8 iki 10 va­lan­dos va­ka­ro vėl bus ak­ci­ja. Tai ar ne anek­ do­tas? Pir­mą kar­tą to­kį da­ly­ką ma­ čiau, ka­žin ar dar kur nors taip yra.

Pra­nas

Pa­var­des ra­šy­ki­me dviem kal­bo­mis

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

„Ca­ri­tas“ iš čia iš­si­kė­lė, o da­bar tas na­mas sto­vi tuš­čias, nes ne­lei­ džia­ma ja­me at­lik­ti re­mon­to – aiš­ ki­na­ma, kad taip pa­vel­das sau­go­ mas. O varg­šai be­na­miai mau­do­si

mies­to fon­ta­nuo­se. Man dėl to rei­ ka­lo se­niai skau­du – daž­nai praei­ nu pro tą na­mą, sto­vi da­bar toks tuš­čias, var­ga­nas.

An­ta­nas

ži­nia apie ge­gu­žės 18 d. mies­te vyk­ sian­čią šven­tę bu­vo pa­skelb­ta prieš sa­vai­tę, tai yra ge­gu­žės 10 d. Rei­kia su­pras­ti, kad sklai­dos ne­šė­jai sa­vo dar­bą at­li­ko. Ta­čiau ar tik­rai?

Vi­si ži­no: val­diš­ka­me dar­be svar­bu „ne­per­si­dirb­ti“, nes al­ga ir taip by­ra. Ir re­zul­ta­tas, ku­rio sie­kia šven­tės ren­gė­jai, bent ši­tai – skel­ bian­čių­jų gran­džiai ne­la­bai ir rū­pi.

Gal to­dėl Lie­tu­vo­je vi­si ir te­kal­ba, ko­kia re­kor­di­nė ir pui­ki bus šven­tė šį sa­vait­ga­lį Pa­lan­go­je, vi­siš­kai ig­ no­ruo­da­mi Klai­pė­dą, tar­si ji to­liau ap­kiau­tu­si ry­mo­tų kar­tu su pra­mi­ gu­siu pa­va­sa­riu.

O štai apie va­sa­ros se­zo­no pra­ džios ati­da­ry­mą Pa­lan­go­je rė­kia­ ma vi­suo­se in­ter­ne­to tink­la­la­ piuo­se, ati­da­rius ku­ror­to pus­la­pį pir­miau­sia į akis krin­ta sa­vait­ga­lio šven­tės rek­la­ma, smul­kiau­si ren­gi­ nių ap­ra­šy­mai.

Aki­vaiz­du, jog Pa­lan­gos vie­šų­jų ry­šių at­sto­vams la­bai svar­bu, kad

Onu­tė

Ne­rei­kia an­ti­de­mok­ra­ti­jos

Ma­nau, jog pa­var­des vi­si tu­rė­tų ra­ šy­ti taip, kaip no­ri, kad ir žy­dų kal­ ba. Ver­ti­mas ra­šy­ti lie­tu­viš­kai yra an­ti­de­mok­ra­ti­nis. Iš­vis yra kvai­lys­ tė es­ka­luo­ti ši­tą pro­ble­mą.

į ku­ror­to šven­tę at­vyk­tų kuo dau­ giau žmo­nių. Štai ko­kie skir­tu­mai tarp Klai­ pė­dos ir Pa­lan­gos, ku­ri ak­ty­viai skleis­da­ma ži­nią apie sa­ve neil­ gai tru­kus tu­rė­tų nu­rung­ti uos­ ta­mies­tį. Ir vi­si šven­tes švęs­ ti va­žiuos bū­tent ten. Ir ne dėl to, kad pas mus Klai­pė­do­je nė­ra kas veik­ti. Tie­siog tie, ku­rie pri­va­ lė­tų steng­tis pri­trauk­ti kuo dau­ giau sve­čių, sa­vo dar­bą at­lie­ka at­ ža­ga­riai ir tik tai, kas nu­ro­dy­ta jų funk­ci­jų ap­ra­še.

Ki­taip ta­riant, nė žings­nio į šo­ną, nė vie­no pa­pil­do­mo ju­de­sio „var­ dan tos Lie­tu­vos“. Per to­kius vei­ kė­jus ken­čia mies­to įvaiz­dis, vers­ las pa­ti­ria nuo­sto­lių, nes kaž­kam trūks­ta su­pra­ti­mo, jog bent jau sa­ vi­val­dy­bės tink­la­la­py­je sa­vai­tę iki šven­tės kas­dien bū­tų pri­me­na­ma apie ren­gi­nius ir vi­lio­ja­ma į juos kuo dau­giau mies­tie­čių.

Pi­lie­tiš­ka klai­pė­die­tė

nių lai­vų tu­ris­tams gra­žiai at­ro­do?

Ar tai ap­skri­tai ir yra pa­gar­ba Lie­tu­vos vė­lia­vai?

Jei­gu mies­te nė­ra pi­ni­gų, kam ją pri­žiū­rė­ti, tai ge­riau iš­vis jos ir ne­ rei­kia. Nes da­bar tas daik­tas ka­bo kaip pa­si­ty­čio­ji­mas pa­čia­me mies­ to vi­du­ry­je.

Klai­pė­die­tė

Mies­te džiu­gi­na tvar­ka

At­ši­lus orams ne kar­tą te­ko ma­ty­ ti, kad tai vie­nur, tai ki­tur va­lo­mos uos­ta­mies­čio gat­vės. Iš­ties džiu­gu, kad Klai­pė­da šva­ri­na­ma ir gra­ži­na­ ma, bent jau cent­re akį džiu­gi­na gė­ lių mar­gu­my­nas. Lie­ka ti­kė­tis, kad ir įsi­lin­ga­vus tu­ris­ti­niam se­zo­nui val­ džia ne­pris­tigs ūpo ir pi­ni­gų tvar­kai bei šva­rai pa­lai­ky­ti. Kaž­kaip ne­si­no­ri pri­si­min­ti tų lai­kų, kai mies­te ne­šie­ nau­ja­mos ve­jos sie­kė ko­ne juos­me­nį.

Sup­ran­ta­ma, no­rė­tų­si, kad ir mies­tie­ čiai bū­tų są­mo­nin­ges­ni, tvar­kin­ges­ni – juk šiukš­lės neu­žau­ga pa­čios.

Ag­nė

Ra­di­jo lai­do­je – ne­var­to­ti­ni žo­džiai

Ket­vir­ta­die­nį per pie­tus te­ko klau­ sy­ti vie­no mies­to ra­di­jo, ku­rio dar­ buo­to­jai la­bai mėgs­ta trans­liuo­ti ži­nias, pa­vog­tas iš dien­raš­čio „Klai­ pė­da“. Tie­siog straips­nius per­skai­ to, tik „pa­mirš­ta“ pa­sa­ky­ti, iš ko­kio lei­di­nio jie in­for­ma­ci­ją pa­tei­kė. Ta­ čiau šį­syk suer­zi­no ne tai. To­kia ve­ dė­ja, jau daug me­tų ner­vi­nan­ti klau­ sy­to­jus įky­rios tur­gaus bo­bos bal­su, šį­syk ėmė aiš­kin­ti, esą me­džiai va­lo orą! Rei­kia pri­min­ti: me­džiai oro ne­ va­lo. Jie tik var­to­ja ang­lies dvi­de­gi­ nį ir į ap­lin­ką sklei­džia de­guo­nį. Tai­ gi me­džiai – ne dul­kių siurb­liai, kaip kai kas vai­kiš­kai gal­vo­ja. Be to, lai­kas bū­tų ger­bia­mai lai­dų ve­dė­jai lai­ky­tis Vals­ty­bi­nės kal­bos įsta­ty­mo ir per ra­ di­ją kal­bė­ti tai­syk­lin­gai. Pa­vyz­džiui, at­si­sa­ky­ti ne­tai­syk­lin­go žo­džio „par­ kuo­ti“, nes jis ne­var­to­ti­nas.

Jus­ti­nas Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

kad vė­jy­je ji ne­plaz­da, au­di­nys iki ga­lo neiš­sisk­lei­džia, nes ties rau­ do­na spal­va ji pa­smu­ku­si.

O gal tai ap­skri­tai vė­lia­vai ne­tin­ ka­mas au­di­nys?

Ir šiaip įdo­mu, ar sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jams pa­no­sė­je ple­vė­suo­ jan­ti vė­lia­va akių ne­ba­do? O gal ji tik­rai la­bai taip lau­kia­miems krui­zi­

Dėl pa­var­džių ra­šy­mo len­kų kal­ ba esu nu­si­tei­ku­si prie­šiš­kai. Kai aš au­gau, už­sie­nio li­te­ra­tū­ros au­to­rių pa­var­des mo­kė­mės ori­gi­na­lo kal­ba.

Vė­liau stu­di­juo­jant tai la­bai pra­ver­ tė. Da­bar bū­tų ge­rai, kad už­sie­nie­tiš­ kos pa­var­dės spau­do­je bū­tų ra­šo­mos ir už­sie­nio, ir lie­tu­vių kal­ba, kad ži­ no­tu­me, koks žmo­gus mi­ni­mas.

Ri­čar­das

Vė­lia­va ple­vė­suo­ja lyg maz­go­tė

o­riu iš­reikš­ti sa­vo pa­si­ pik­ti­ni­mą dėl, ko ge­ro, pa­grin­di­nės mies­to vė­lia­ vos – esan­čios ant Mu­zi­ ki­nio teat­ro bokš­to sto­go.

Kas­dien ei­da­ma vis ma­tau ka­ ban­čią, at­leis­ki­te, maz­go­tę, ki­taip ne­pa­va­din­si. Ne­jau­gi už šią vė­lia­ vą at­sa­kin­gos tar­ny­bos to ne­ma­to,

397 728

telefonas@kl.lt

Ren­gi­niuo­se sve­čių ne­rei­kia?

vo pa­v ie­šin­ta fil­muo­ta me­d žia­ga apie D.Ke­džio duk­rą, dvip­ras­miš­k ų be­ne la­ biau­siai sau­go­mo Lie­tu­vos vai­ko pa­si­ ro­dy­mų vie­šu­mo­je, ša­liš­kos ži­niask­lai­ dos re­por­ta­ž ų iš mer­gai­tės na­mų. Bū­ta ir Sei­mo rin­ki­mų, įro­džiu­sių, kad „iš apa­ čios“ su­kur­tai par­ti­jai, ne­tu­rin­čiai įspū­ din­gos po­li­ti­nės pro­gra­mos, įma­no­ma pa­tek­ti į Sei­mą. Bū­ta – ir vis dar yra – pir­ mo­sios Sei­mo na­rės, pa­bė­gu­sios į už­sie­ nį. Nuo 2012-ųjų ge­gu­žės bu­vo daug įvy­ kių, pro­k u­ra­t ū­ros, teis­mų spren­d i­mų.

Tie­sa, nė vie­no, ku­r is į dvip­ras­m iš­k us su šia is­to­ri­ja su­si­ju­sius klau­si­mus at­sa­ ky­tų to­kiu ar­gu­men­tų no­kau­tu, kad ne­ be­lik­tų nė men­kos abe­jo­nės. Per vi­sus šiuos me­tus įvy­ko ir dar šis tas. Lai­mė, įvy­ko dar ne iki ga­lo – tik pra­dė­jo megz­ tis. Šioks toks vi­sai ne­d i­de­l is per­vers­ mas, val­d žios ko­r i­do­r iuo­se trak­t uo­ja­ mas kaip vai­ko po­l i­t i­kos re­for­ma, gi iš tik­rų­jų gre­sian­tis su­pur­ty­ti di­džią­ją Lie­ tu­vos ver­ty­bę – šei­mą, ku­r iai suar­dy­t i ne­rei­kės net teis­mo spren­d i­mo. Prieš me­tus val­džios te­tos ir dė­dės mus ti­ki­ no: teis­mo žo­dis yra svar­bes­nis nei vai­ ko nuo­mo­nė. Mer­gai­tė pri­va­lo bū­t i su ma­ma – te­gu ir ne­ga­lin­čia lais­vai dirb­ ti, ke­l iau­t i kur ir ka­da pa­no­rė­ju­si, sa­kė mums. Jųd­vie­jų fi­zi­nis ry­šys esąs svar­ bes­nis nei pa­vo­jus, ku­ris šian­dien gre­ sia jau ne vien ma­mai, bet ir duk­rai. Grą­ žin­ti duk­rą mo­ti­nai rei­ka­las bu­vęs svar­ bes­nis nei svei­kas pro­tas, sa­kan­tis, kad „kald­ry­tės“ me­to­dus ga­l i­ma tai­ky­t i ko­ vo­jant su te­ro­ris­tais, o ne su ma­ža mer­ gai­te. Šian­d ien val­d žios žmo­nės kal­ba prie­šin­gus da­ly­kus ir „kald­ry­tę“ ban­do už­mes­t i jau ant vi­sų ša­l ies šei­mų. Tik ar tik­ras tas no­ras įti­kin­ti mus, kad val­ džios ins­ti­tu­ci­jos ži­no ge­riau­siai, ko rei­ kia mū­sų vai­kams?

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktADIENIS, gegužės 17, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Už­čiuopė kont­ra­bandą

Ūkio mi­nist­rei Bi­ru­tei Vėsai­tei so­cia­li­nių tinklų lan­ky­to­jai vėl kre­čia po­kštus – „įkur­ta“ įmonė „Vėsi Lie­tu­va“.

Ne­ga­na to, va­kar prie Ūkio mi­nis­ te­ri­jos vy­ko ir tik­ri pro­tes­tai dėl at­leis­to mi­ nis­te­ri­jos įstai­ gos „Vers­li Lie­tu­ va“ va­do­vo.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius (nuotr.) tei­gia, kad Lie­tu­vo­je ap­ tik­ta tarp­tau­ti­nio mas­to kont­ra­ ban­dos sis­te­ma, su ku­ria su­si­ję ir tre­čia­dienį su­lai­ky­ti ne­teisė­tai naf­ta pre­kiau­jan­tys as­me­nys.

Prie­kaiš­tai: pro­tes­tuo­to­jai, prie Ūkio mi­nis­te­ri­jos įėji­mo išdė­lioję 635

po­pie­ri­nius ba­land­žius, vylė­si, kad „Vers­liai Lie­tu­vai“ va­do­vau­ti bus pa­skir­ti ne par­ti­niai, o sa­vo darbą iš­ma­nan­tys žmonės.

Ru­gilės Ere­mi­naitės nuo­tr.

Ministrei B.Vėsai­tei – nau­ja ata­kų la­vi­na Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Pri­minė pa­sie­ki­mus

Grupė žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­nimą dėl spren­di­mo pa­keis­ti įmonės „Vers­ li Lie­tu­va“ va­dovą Pau­lių Lu­kauską va­kar iš­reiškė vie­šu pi­ke­tu. Gau­sus būrys pi­ke­tuo­tojų per­piet su­si­rin­ ko prie Ūkio mi­nis­te­ri­jos, kur viltį dėl skaid­rios or­ga­ni­za­ci­jos atei­ties iš­reiškė ant laiptų išdė­lio­da­mi 635 sim­bo­li­nius ba­land­žius su už­ra­šu: „Ša­lin ran­kas nuo vers­lios Lie­tu­ vos.“ Pi­lie­tinę po­zi­ciją iš­reiš­ku­si pi­lie­čių, ne­vy­riau­sy­bi­nių or­ga­ni­ za­cijų, jaunųjų vers­li­ninkų ir išei­ vi­jos lie­tu­vių grupė pik­ti­no­si ne tik spren­di­mu at­leis­ti bu­vusį įmonės va­dovą, bet ir mi­nistrės B.Vėsaitės ban­dy­mu į šias pa­rei­gas pa­skir­ ti sa­vo par­ti­jos ko­legę Vio­letą Bo­ rei­kienę.

Pa­sak ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­rių, 635 ba­land­žiai sim­bo­li­zuo­ja tokį pat skai­čių sėkmin­gai sa­vo veiklą „Vers­ lios Lie­tu­vos“ pa­gal­ba pra­dėju­sių įmo­nių, ku­rios į mūsų šalį pa­kvietė su­grįžti daug ga­bių spe­cia­listų. Įžvel­gia ko­rup­ciją

„Vers­lo bend­ruo­menė ma­no, kad po­no Lu­kaus­ko at­lei­di­mas iš „Vers­ lios Lie­tu­vos“ va­do­vo pa­reigų vi­siš­

kai ne­pagrįs­tas ir už to ga­li slypė­ti vi­siš­kai ki­ti tiks­lai. Vi­si ži­no­me, kad įmonė­je yra ne­pa­nau­do­ta 55 mln. litų ES pa­ra­mos lėšų. Vi­suo­menė bi­jo, kad gvie­šia­ma­si pa­nau­do­ti šiuos pi­ni­gus ki­tais tiks­lais“, – sakė vie­nas ini­cia­ty­vinės grupės „Ša­lin ran­kas nuo vers­lios Lie­tu­vos“ or­ga­ ni­za­to­rių Ta­das Lan­gai­tis.

Įmonė­je yra ne­pa­ nau­do­ta 55 mln. litų ES pa­ra­mos lėšų.

Vi­suo­menė bi­jo, kad gvie­šia­ma­si pa­nau­ do­ti šiuos pi­ni­gus ki­tais tiks­lais.

Jau­nie­ji vers­li­nin­kai sakė ti­kin­ tys, kad P.Lu­kaus­kas veikė skaid­ riai, ir vylė­si, kad įma­no­ma suor­ ga­ni­zuo­ti naują kon­kursą, kurį įgy­ven­dintų pro­fe­sio­na­li va­dovų at­ran­kos įmonė. Pi­ke­tuo­to­jai de­da vil­tis, kad nau­juo­ju va­do­vu bus iš­ rink­tas toks pat po­li­ti­kos pro­fe­sio­ na­las, koks bu­vo ir P.Lu­kaus­kas. „Ma­no­me, kad mi­nistrė ga­li tai įgy­ven­din­ti ir pa­ro­dy­ti gerą pa­ vyzdį. Pa­ro­dy­ta ne­pa­gar­ba vers­

„Vėsios“ Lie­tu­vos sind­ro­mas Jau kurį laiką in­ter­ne­to so­cia­li­niuo­se tink­luo­se įvai­r io­m is for­mo­mis plin­ ta pa­š ai­pos apie ūkio mi­n istrės Bi­ rutės Vėsaitės spren­dimą iš va­do­vo pa­reigų at­leis­t i Pau­l ių Lu­kauską ir į jo vietą pa­skir­ti kitą kan­di­datą.

li­tiš­kai pri­klau­so­mu ly­de­riu... Mėgsta­ miau­sia spal­va turėtų būti rau­do­na“, – to­kiu teks­tu kvie­čia­mas nau­ja­sis va­ do­vas ei­ti „Vėsios Lie­tu­vos“ pa­rei­gas.

Pa­na­šio­mis frazė­mis iš­mar­gin­tas vi­ sas skel­bi­mo tu­ri­nys.

Va­kar vie­no­je in­ter­ne­to dar­bo skel­ Kūrėjai, be­je, su­k ūrę ori­g i­nalų „Vė­ bimų sve­tai­n ių at­si­ra­do ir Ūkio mi­ sios Lie­t u­vos“ lo­go­t ipą, ty­č io­ja­s i iš nis­te­ri­jos spren­dimą iš­juo­kian­tis dar­ B.Vėsaitės ke­t i­n imų or­g a­n i­z a­c i­j os bo skel­bi­mas. Jo kūrėjai iro­niš­kai api­ va­do­v u pa­skirtį sa­vo par­t i­jos narį. būdi­na reikalavimus ieš­ko­mam nau­ „Mes siū­lo­me drau­g išką ko­lek­t yvą, jam įmonės „Vėsi Lie­tu­va“ va­do­vui ir ku­r ia­me vi­si sa­v i (grei­tai bus), ir tvir­ šio dar­bo su­bti­ly­bes. „Dar­bo po­būdis: tą už­nu­garį, kaip mi­n i­mum iki 2016“, dirb­ti dėl par­ti­jos. Būti nuo­sai­kiu, po­ – iro­n i­z uo­ja­ma teks­te.

lo bend­ruo­me­nei yra lūžio taš­kas.

Siū­ly­mai ir kal­bos apie nau­jus lai­ kus dau­ge­liui skaid­riai vei­kian­čių vers­li­ninkų, ku­rie ku­ria nau­jas, ino­va­ty­vias ir į eks­portą orien­tuo­ tas įmo­nes, yra ne­sup­ran­ta­mos“, – teigė T.Lan­gai­tis. „Nu­kentė­jusįjį“ gyrė vers­li­nin­kai

Prie mi­nis­te­ri­jos laiptų šian­ dien pa­si­rodė ir ne vie­nas pa­ramą iš „Vers­lios Lie­tu­vos“ gavęs bei sėkmin­gai verslą plėto­jan­tis vers­ li­nin­kas. Vie­nas to­kių, įmonės „Trans­fer Go“ įkūrėjas ir va­do­vas Dau­man­tas Dvi­lin­kas, taip pat gy­ nė bu­vusį pa­vyz­dinės įmonės va­ dovą. „Mes ga­vo­me la­bai ne­ma­ žai pa­ra­mos iš „Vers­lios Lie­tu­vos“.

Ta pa­ra­ma, ku­rią mes gau­na­me jau dve­jus me­tus, dau­giau­sia yra ne­ ma­te­ria­linė, nes la­bai svar­bu ge­ ri pa­ta­ri­mai, pa­žin­tys ir už­ta­ri­mas pra­de­dant naują verslą. P.Lu­kaus­ kas su­teikė mums ga­li­mybę kur­ ti Lie­tu­vo­je – vie­na jo did­žiau­sių ver­ty­bių ir yra tai, kad jis ti­ki jau­ nais žmonė­mis“, – bu­vusį „Vers­ lios Lie­tu­vos“ va­dovą gynė jis.

Jau­na­sis vers­li­nin­kas ma­no, kad žings­nis at­leis­ti P.Lu­kauską ne­bu­vo tei­sin­gas. „Tai gry­nai par­ti­nis spren­ di­mas. Tai, kad P.Lu­kaus­kas ne­skyrė sa­vo pa­rei­goms vi­so lai­ko, pui­kiai ži­no­me, nes toks su­si­ta­ri­mas bu­ vo priim­tas dar prie­š jam pra­de­dant ei­ti pa­rei­gas“, – sakė D.Dvi­lin­kas.

Per­mainų ne­ža­da

B.Vėsaitė va­kar ži­niask­lai­dai dar kartą pa­reiškė, kad pi­ke­to ak­ci­jos nie­ko ne­pa­keis. „Žmo­gus ir vėl pa­prašė ne­mo­ kamų ato­stogų. Mes jų ne­su­teikė­ me. Jis sėdo ir pa­rašė pa­reiš­kimą.

Tai apie kokį dar grąži­nimą į darbą ga­li­me kalbė­ti?“ – re­to­riš­kai klausė mi­nistrė. Ji taip pat pri­dūrė, kad ki­ tos įmonės – „In­ves­tuok Lie­tu­vo­je“ – va­do­vei Mil­dai Dar­gu­žai­tei iš­kel­ti aiškūs tiks­lai, ku­riuos pa­vy­kus įgy­ ven­din­ti ji bus pa­lik­ta po­ste.

„Tai tik­rai did­žiu­liai po­ky­čiai, ko­ vo­jant su kont­ra­ban­da. Aiš­ku, šian­dien dar ne­ga­liu at­skleis­ti kai ku­rios in­for­ma­ci­jos. Tu­riu pa­sa­ky­ ti, kad iš­tir­ta did­žiu­lio mas­to kont­ ra­ban­da ir to­liau vyks ty­ri­mas. Tai api­ma ne vien Lie­tuvą, bet ir ša­lis kai­my­nes, ki­tas ES ša­lis“, – va­kar žur­na­lis­tams sakė A.But­ke­vi­čius.

BNS duo­m e­n i­m is, Lie­t u­ vos teisė­sau­gi­ninkų at­skleis­to­ je tarp­tau­tinė­je Lie­tu­vos, Lat­vi­ jos ir Len­ki­jos pi­lie­čių su­bur­to­je gru­puotė­je da­ly­va­vo trys Vil­niaus bend­rovės – „Er­vin“, „Vi­ner“ ir „Tran­soil“.

Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­ja pra­ nešė, kad Fi­nan­si­nių nu­si­kal­timų

ty­ri­mo tar­ny­ba at­skleidė 11 as­ menų or­ga­ni­zuotą grupę, ku­ri iš ne­teisė­tos pre­ky­bos naf­tos pro­ duk­tais nu­si­kals­ta­mu būdu įgi­jo ir le­ga­li­za­vo dau­giau nei 160 mln. litų, o ne­teisė­tai veik­lai nu­slėpti nau­do­jo 47 bend­ro­ves, re­gist­ruo­ tas Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je, Len­ki­jo­je, Es­ti­jo­je, Če­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Slo­ va­ki­jo­je ir Kip­re. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pi­ke­tuos be lei­dimų?

Ne­rin­gos Venc­kienės bend­ra­žy­ gis, „Drąsos ke­lio“ frak­ci­jos at­sto­ vas Po­vi­las Gy­lys siū­lo keis­ti Su­si­ rin­kimų įsta­tymą ir leis­ti „spon­ta­ niš­kus su­si­rin­ki­mus“.

Par­la­men­ta­ras siū­lo, kad šio įsta­ ty­mo rei­ka­la­vi­mai ne­būtų tai­ko­ mi, kai „įvyks­ta spon­ta­niš­kas, ne­tu­rin­tis or­ga­ni­za­ci­nio pra­do fi­zi­nių as­menų su­si­būri­mas, tu­ rin­tis tikslą gin­ti vie­šuo­sius in­ te­re­sus ir ne­ke­lian­tis grėsmės vie­ša­jai tvar­kai“. Taip pat P.Gy­ lys siū­lo nu­sta­ty­ti, kad pra­šy­da­mi lei­di­mo mi­tin­go or­ga­ni­za­to­riai ne­ bep­ri­valėtų nu­ro­dy­ti da­ly­vių skai­ čiaus, nes šiuo me­tu tu­ri būti pra­ neš­ta su­si­rin­ki­mo for­ma, tu­ri­nys, su­si­rin­ki­mo da­ta, pra­džios ir pa­ bai­gos lai­kas, su­si­rin­ki­mo vie­ ta, marš­ru­tai, nu­ma­to­mas da­ly­vių skai­čius, or­ga­ni­za­to­riaus pa­vardė ir dek­la­ruo­ta gy­ve­na­mo­ji vie­ta.

Taip pat siū­lo­ma sa­vi­val­dybėms leis­ti nu­sta­ty­ti vie­tas, ku­rio­se no­

rint or­ga­ni­zuo­ti su­si­rin­ki­mus ne­ reikėtų iš anks­to in­for­muo­ti sa­vi­ val­dybės va­dovų, o su­si­rin­ki­mo or­ga­ni­za­to­riams ne­tai­ky­ti jo­kios at­sa­ko­mybės „už su­si­rin­ki­mo da­ ly­vių ar tre­čiųjų as­menų veiks­ mus (įskai­tant pro­vo­ka­ci­nius) ar už ne­teisėtą el­gesį, ku­rio or­ga­ ni­za­to­riai ne­nu­matė, ne­galė­jo jo pa­veik­ti ar tie­sio­giai ja­me ne­da­ ly­va­vo“. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ža­da­mi ne­ra­mu­mai Pa­reigūnų pro­fe­si­nių sąjungų at­sto­vai ti­ki­na, kad Sei­mui ne­si­ ėmus spręsti teisė­sau­gos pro­blemų bus ren­gia­mos pro­tes­to ak­ ci­jos per Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES Ta­ry­bai ren­gi­nius.

Na­cio­na­li­nio pa­reigūnų pro­fe­ si­nių sąjungų su­si­vie­ni­ji­mo at­ sto­vai va­kar Sei­mo pir­mi­nin­kui Vy­dui Ged­vi­lui pa­tvir­ti­no, kad jei vald­žia ne­siims spręsti teisė­ sau­gos sis­te­mos pro­blemų, po­ li­ci­nin­kai, ug­nia­ge­siai, pa­sie­nie­ čiai ir ki­ti sta­tu­ti­niai pa­reigū­nai rengs vi­suo­ti­nes pro­tes­to ak­ci­jas per Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ren­gi­nius.

Pa­reigūnų pro­fe­sinės sąjun­gos at­sto­vai tre­čia­dienį par­la­men­to va­do­vui įteikė Lie­tu­vos po­li­ci­jos bend­ruo­menės fo­ru­mo re­zo­liu­ ciją, ku­rio­je išdės­ty­tos svar­biau­ sios teisė­sau­gos pro­ble­mos ir siū­ ly­mai re­for­muo­ti sis­temą.

Tarp svar­biau­sių pa­reigūnų rei­ ka­la­vimų – ga­ran­tuo­ti tei­sinės sis­te­mos po­ky­čius ir skir­ti rei­kia­

mus iš­tek­lius gy­ven­tojų sau­gu­ mui už­tik­rin­ti, pa­reng­ti ir priim­ ti to­lesnę teisė­sau­gos ins­ti­tu­cijų pa­žangą už­tik­ri­nan­čius teisės ak­tus bei stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo do­ku­men­tus, pa­reng­ti ir priim­ ti būti­nus Po­li­ci­jos veik­los įsta­ ty­mo, Vi­daus tar­ny­bos sta­tu­to, Baud­žia­mo­jo ko­dek­so ir Baud­ žia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so, Ad­mi­ nist­ra­ci­nių teisės pa­žei­dimų ko­ dek­so pa­kei­ti­mus. „Klaipėdos“ inf.

8

penktadienis, gegužės 17, 2013

užribis Tei­sė­jos pa­kei­tė dar­bo vie­tą

Su­mu­šė neį­ga­lų vy­rą

Dvi­ra­čiu įpuo­lė į ma­ši­ną

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Bau­džia­mų­jų by­lų sky­riu­je pra­ dė­jo dirb­ti tei­sė­ja Re­gi­na Ber­ta­ šie­nė. Iki šiol ji dir­bo Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­me, o dar anks­čiau il­gą lai­ką bu­vo pro­ku­ ro­re. Ne­se­niai į Lie­tu­vos ape­lia­ ci­nį teis­mą dirb­ti iš­va­žia­vo bu­ vu­si apy­gar­dos teis­mo tei­sė­ja Dan­guo­lė Mar­ti­na­vi­čie­nė.

Ban­du­žių g. gy­ven­to­ja pa­si­ skun­dė po­li­ci­jai, kad dar pir­ma­ die­nį va­ka­re na­mo laip­ti­nės ket­ vir­to­jo aukš­to laip­tų aikš­te­lė­je ra­do su­muš­tą neį­ga­lų sa­vo 42 m. sū­nų. Ša­lia jo sto­vė­jo to pa­ ties na­mo gy­ven­to­jas, to­dėl mo­ te­ris spė­ja, kad sū­nų mu­šė ne kas ki­tas, o šis kai­my­nas. Pa­rei­ gū­nai aiš­ki­na­si ap­lin­ky­bes.

Tre­čia­die­nį va­ka­re Deb­re­ce­no g. vie­na­me kie­mų iš už sto­vin­ čio au­to­mo­bi­lio dvi­ra­čiu iš­va­ žia­vu­si 11-me­tė mer­gai­tė tren­ kė­si į „Volks­wa­gen Trans­por­ ter“ prie­kį. Mer­gai­tei diag­no­ zuo­ti čiur­nos raiš­čių pa­tem­pi­ mas ir nu­broz­di­ni­mai. Nu­ken­ tė­ju­sio­ji po ap­žiū­ros iš­leis­ta gy­dy­tis am­bu­la­to­riš­kai.

Dėl per­va­žiuo­tos ko­jos – šū­viai Pra­ra­d i­m as: pi­ni­gi­nė­je lai­kęs

ne­ma­žai pi­ni­gų bei svar­biau­sius do­ku­men­tus vy­ras pra­ra­do vis­ ką vie­nu kar­tu.

Pa­li­ko pi­ni­gi­nę po pa­gal­ve

Po pa­ly­gin­ti il­go ty­ los pe­rio­do Klai­pė­ do­je vėl griau­dė­ jo šū­viai. Ke­li vy­rai kumš­čiais aiš­ki­no­ si san­ty­kius, o po in­ci­den­to dviem iš jų te­ko ap­si­lan­ky­ti pas gy­dy­to­jus.

Šū­vis: be­si­mu­šan­čius vy­rus nu­ra­min­ti šau­dy­da­mas pa­no­ręs gink­lo sa­

vi­nin­kas tu­rės aiš­kin­tis, ar pa­siel­gė tei­sė­tai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė Dai­va Ja­naus­kai­tė Šve­di­jo­je už­dar­biau­jan­tis gar­lia­ viš­kis, į Lie­tu­vą grį­žęs kel­tu, pa­li­ ko lai­vo ka­ju­tė­je pi­ni­gi­nę su ne­ men­ka pi­ni­gų su­ma.

Ant­ra­die­nį apie 9 val. kel­tu iš Šve­di­jos grį­žęs 33 me­tų vy­ras tik iš­va­žia­vęs iš Tarp­tau­ti­nės jū­rų per­kė­los te­ri­to­ri­jos pri­si­ mi­nė ka­ju­tė­je po pa­gal­ve pa­li­ kęs pi­ni­gi­nę.

Vy­ras grį­žo į lai­vą ir ap­žiū­rė­ jo ka­ju­tę, ku­rio­je nak­vo­jo ke­lio­ nės me­tu. Ta­čiau pi­ni­gi­nės jis ne­ be­ra­do.

Pra­ne­šęs apie įvy­kį po­li­ci­jai gar­ lia­viš­kis tei­gė, kad pi­ni­gi­nė­je bu­ vo 16 tūkst.

Nor­ve­gi­jos kro­nų, 700 Šve­di­jos kro­nų, 100 Len­ki­jos zlo­tų, ban­ko kor­te­lė, lei­di­mas nuo­lat gy­ven­ ti Šve­di­jo­je bei vai­ruo­to­jo pa­žy­ mė­ji­mas.

Pra­ras­tus daik­tus jis įver­ti­no 7,8 tūkst. li­tų.

Jū­rų uos­to po­li­ci­ja pra­dė­jo iki­ teis­mi­nį ty­ri­mą. Ži­no­ma, kad nu­ken­tė­ju­sy­sis bu­ vo blai­vus, nes ry­te pa­ts vai­ra­vo au­to­mo­bi­lį.

Kai jis grį­žo ap­žiū­rė­ti ka­ju­tės, ji jau bu­vo su­tvar­ky­ta.

Apie as­me­ni­nių daik­tų va­gys­tes tarp­tau­ti­niuo­se kel­tuo­se pra­ne­ša­ ma ke­le­tą kar­tų per me­tus.

Jū­rų uos­to po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas Li­nas Šliuo­ža pri­si­mi­nė, kad per­ nai ke­lei­vių sa­lė­je už­mi­gęs vy­ras pa­bu­dęs ne­be­ra­do sa­vo kom­piu­ te­rio.

Ka­dan­gi apie va­gys­tę bu­vo pra­ neš­ta dar ne­pa­sie­kus kran­to, po­li­ ci­nin­kai ėmė­si dar­bo ne­lei­dę žmo­ nėms iš­lip­ti iš lai­vo.

Va­gis bu­vo nu­tver­tas. Paaiš­kė­jo, kad tai bu­vo vie­nas ke­lei­vių.

Pa­rei­gū­nai pa­ta­ria ke­liau­jan­ tiems lai­vais žmo­nėms bū­ti ne ma­žiau bud­riems nei kran­te.

d.janauskaite@kl.lt

Apie 8 val. Du­by­sos gat­ve mik­ roau­to­bu­su „Fiat“ va­žia­vo vie­nos bend­ro­vės dar­buo­to­jai.

Ties 31 nu­me­riu pa­žy­mė­tu na­mu juos pra­dė­jo stab­dy­ti ke­li prie si­ dab­ro spal­vos vi­su­rei­gio sto­vė­ ję vy­rai.

Ta­čiau mik­roau­to­bu­so eki­pa­žas nu­rū­ko to­lyn ir su­sto­jo tik prie sa­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

vo dar­bo­vie­tės – Du­by­sos gat­vė­je 64 A pa­žy­mė­to na­mo.

Iš pa­skos at­sku­bė­jo tas pa­ts si­ dab­ri­nis vi­su­rei­gis.

Iš jo iš­šo­kę vy­rai iš­trau­kė abu „mik­riu­ku“ va­žia­vu­sius bend­

ra­dar­bius ir puo­lė juos muš­ti.

Muš­ty­nių įkarš­ty­je nu­griau­dė­ jo šū­vis.

Pa­na­šu, kad taip no­rė­ta nu­ra­ min­ti be­si­mu­šan­čiuo­sius. Šau­ ta į orą, žmo­nės nuo šū­vio ne­nu­ ken­tė­jo.

Vis dėl­to už­pul­ti vy­rai pa­te­ko į li­go­ni­nę, vie­nam jų diag­no­zuo­ta inks­to kon­tū­zi­ja.

Su­tei­kus bū­ti­ną­ją pa­gal­bą abu iš­leis­ti na­mo.

Pa­rei­gū­nams pa­vy­ko iš­siaiš­ kin­ti, kad si­dab­ri­nio vi­su­rei­gio eki­pa­žas bu­vo įsi­ti­ki­nęs, jog mik­ roau­to­bu­sas vie­nam jų per­va­žia­ vo ko­ją.

Ta­čiau ki­ta ma­ši­na va­žia­vę vy­ rai tvir­ti­no, kad nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo.

2-ojo po­l i­c i­jos ko­m i­sa­r ia­ to pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si si­tua­ci­ją ir spren­džia, kaip kva­li­fi­kuo­ti šį in­ci­den­tą.

Be to, ban­do­ma su­ži­no­ti, kas ir ko­kiu gink­lu šau­dė, ar to­kie veiks­mai ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus, ke­lia­mus gink­lų nau­do­to­jams.

Ug­nis su­nai­ki­no šei­mos būs­tą 1

Kai ug­nia­ge­siai pra­dė­ jo dar­bą, na­mas bu­vo jau be sto­go, lieps­na siau­tė­jo vi­du­je. Į gais­ra­vie­tę at­sku­bė­jo trys ug­nia­ge­ sių ko­man­dos. Žmo­nės gais­ro me­ tu ne­nu­ken­tė­jo. Išk­vies­ti me­di­kai čia dar­bo ne­tu­rė­jo.

Vai­kai pa­sa­ko­jo, kad gais­rą su­kė­ lė jų se­ne­lis, per­ne­lyg ar­ti me­di­nės na­mo da­lies už­kū­ręs lau­žą ir pa­li­ kęs jį be prie­žiū­ros. Vė­jas lieps­ną nu­bloš­kė ant na­mo sie­nos, ir ug­ nis iš­pil­to.

Ug­nia­ge­siai dar dir­bo gais­ra­vie­ tė­je, kai grį­žo na­mo šei­mi­nin­kai.

Jau­na mo­te­ris bu­vo iš­tik­ta šo­ko. Ją guo­dė tik vie­na min­tis – vai­kai ne­

su­ža­lo­ti. Bū­ti­niau­si šei­mos do­ku­ men­tai bu­vo mo­ters ran­ki­nė­je.

Gais­ras į įvy­kio vie­tą at­vi­lio­jo ap­lin­ki­nių na­mų gy­ven­to­jus. Jie ti­ ki­no, kad ne­lai­mės iš­tik­tos šei­mos ne­pa­liks be pa­gal­bos, ar­ti­miau­ si drau­gai ža­dė­jo bent lai­ki­nai pri­ glaus­ti du sū­nus au­gi­nan­čius su­ tuok­ti­nius.

Va­kar ug­nia­ge­siai sku­bė­jo ir į Bal­ti­jos pro­spek­tą. 14.34 val. pra­ neš­ta apie gais­rą vie­na­me Bal­ti­jos pro­spek­to 83-io­jo na­mo bu­te.

Ug­nia­ge­siai iš­ve­dė būs­te bu­vu­sią mo­te­rį. Me­di­kai no­rė­jo ją ga­ben­ti į li­go­ni­nę, ta­čiau nu­ken­tė­ju­sio­ji pa­ gal­bos at­si­sa­kė.

Pa­vo­jus: stip­ro­kas vė­jas blaš­kė lieps­nas, bū­ta

grės­mės, kad ug­nis per­si­mes ant gre­ti­mų na­mų.

Gais­ras į įvy­kio vie­ tą at­vi­lio­jo ap­lin­ki­nių na­mų gy­ ven­to­jus.

Jie ti­ki­no, kad ne­lai­ mės iš­tik­ tos šei­mos ne­pa­liks be pa­gal­bos.

Nuo­var­gis: na­mo vi­du­je dir­bu­ Ne­lai­mė: ša­lia pastato su­krau­tas lau­žas su­pleš­ki­no dvie­jų bu­tų na­mą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

siam ug­nia­ge­siui te­ko ne­leng­va už­duo­tis.

9

penktADIENIS, gegužės 17, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,08 %

–0,11 %

2,6 pro­c.

– to­kia vi­du­tinė me­tinė inf­lia­ci­ja pro­gno­zuo­ja­ma ge­gužę.

–0,22 %

Ne­le­galūs dar­buo­to­jai ­ atims pa­ramą

€

Įmonės, ne­le­ga­liai sam­dan­čios dar­buo­to­ jus, ga­li ne­tek­ti vals­tybės pa­ra­mos – ji bū­ tų su­grąži­na­ma į biud­žetą. Fi­nansų mi­nis­ te­ri­jos pa­reng­ta­me Vy­riau­sybės nu­ta­ri­ mo pro­jek­te siū­lo­ma, kad įmonės, ku­rio­ se būtų ras­ta ne­le­ga­lių dar­buo­tojų, turė­ tų grąžin­ti nuo 30 iki 100 pro­c. per pa­sta­ ruo­sius 12 mėne­sių gau­tos pa­ra­mos. Be to, jos ne­be­galėtų gau­ti pa­ra­mos nuo pu­ santrų iki pen­ke­rių metų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1006 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0829 JAV do­le­ris 1 2,6828 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6372 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9380 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2383 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5861 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5434 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7747

do­vau­ti Vil­niaus oro uos­tui.

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

uostą ke­lei­viai rinktų­si kaip tar­ pinę sto­telę. Pak­laus­tas apie kon­ ku­ren­ciją su ki­tais ša­lies oro uos­ tais, G.Al­man­tas teigė, kad lai­kas pe­rei­ti nuo kon­ku­ren­ci­jos prie bend­ra­dar­bia­vi­mo. „Mes tu­ri­me bend­ra­dar­biau­ti ir kon­ku­ren­ciją keis­ti į koo­pe­ra­ciją“, – sakė jis.

Ta­čiau pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos svars­ty­ mus, kad vi­sus tris ša­lies oro uos­ tus galbūt vertėtų su­jung­ti į vieną ju­ri­dinį da­rinį, G.Al­man­tas teigė, jog tai pri­klau­so nuo po­li­ti­nio ap­ si­spren­di­mo. „Aš, kaip avia­ci­jos pa­sau­ly­je dir­ban­tis ir ja la­bai be­si­ do­min­tis as­muo, tu­riu sa­vo nuo­ monę, bet norė­čiau pa­si­lai­ky­ti ją sau“, – žur­na­lis­tams va­kar sakė Vil­niaus oro uos­to va­do­vas.

jų stra­te­gi­jo­je nėra tran­zi­to vys­ty­ mo, bet gal tai at­si­ras vėliau. Kol kas ne­puo­selė­ja­me vil­čių, lau­kia­ me, kol jie pra­dės skrai­dy­ti“, – tei­ gė G.Al­man­tas. „Žvel­giant stra­te­giš­kai, mums la­bai svar­bu, kaip oro uos­te dir­ ba da­bar­tinės avia­ci­jos bend­rovės.

Norėtų­si, kad jos di­dintų skryd­žių skai­čių. Ga­li­ma ras­ti po­ten­cia­lo su esa­mo­mis bend­rovė­mis, galbūt tai ga­li būti „Luf­than­sa“, – pri­dūrė jis ir pri­minė, jog bend­rovė SAS prie­š ke­lias die­nas pra­nešė dvi­gu­bi­nan­ ti skryd­žių iš Vil­niaus į Ko­pen­hagą skai­čių.

Pa­sak jo, ak­tua­liau­sios Vil­niui bū­ tų, jei at­si­rastų, Briu­se­lio, Ber­ly­no, Ams­ter­da­mo, Miun­che­no kryp­tys, ta­čiau naujų oro bend­ro­vių į Vil­nių ateis ne­bent ki­tais me­tais. „Tik­riau­siai pa­sa­ky­čiau klai­din­ gai, jei­gu tai ne­būtų Briu­se­lis. Tai ta kryp­tis, ku­rios vi­si ti­ki­si ir la­bai no­ri.

Ki­tos kryp­tys – Ber­ly­nas ar­ba Ams­ ter­da­mas, Miun­che­nas. Tai tos kryp­ tis, ku­rio­mis ne­būti­nai skrai­dintų pi­gių skryd­žių bend­rovės, o tra­di­ cinės. Vis­kas pri­klau­so nuo pa­klau­ sos ir pa­si­ūlos. Šie­met naujų bend­ ro­vių var­gu ar ga­li­ma tikė­tis, o ki­tais me­tais bus ma­ty­ti“, – teigė nau­ja­sis Vil­niaus oro uos­to di­rek­to­rius.

Oro uos­tas – į jau­nas ran­kas Svars­tymų ne­ko­men­tuo­ja

„Svar­bu iš­siaiš­kin­ti, ką pa­veldė­jo­ me, ir tęsti pra­dėtus dar­bus. Svar­ bu dirb­ti su vi­sais ir su­de­rin­ti visų in­te­re­sus – sa­vi­val­dybės, tu­riz­mo prie­žiū­ros ins­ti­tu­cijų, oro uos­ te dir­ban­čių bend­ro­vių. Tu­riu vi­ ziją, kaip ge­rin­ti pa­slaugų ko­kybę ir plėto­ti oro uos­to veiklą“, – kalbė­jo tris kon­ku­ren­tus kon­kur­ se ei­ti Vil­niaus oro uos­to di­rek­ to­riaus pa­rei­gas įveikęs 34-erių G.Al­man­tas.

Jis sakė pir­miau­sia siek­sian­tis vys­ty­ti tran­zitą, kad Vil­niaus oro

Vi­zi­tinė kor­telė Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jos kon­kursą ei­ti Vil­niaus oro uos­to di­rek­to­riaus pa­rei­gas laimėjęs tei­si­nin­kas G.Al­ man­tas pen­ke­r ius me­t us gy­ve­no už­sie­ny­je.

Nuo 2004 m. jis va­do­va­vo Švei­ca­ri­ jos ir Bal­ti­jos pre­ky­bos rūmams Lie­ tu­vo­je, 2008–2010 m. dir­bo „So­rai­ nen“ ad­vo­katų kon­to­ro­je, o 2005– 2006 m. – Ciu­r i­cho ad­vo­katų kon­ to­ro­je „Wal­der Wyss & Part­ners“.

Pas­ta­ruo­ju me­tu G.Al­man­tas dir­bo Ko­pen­ha­gos oro uos­te. Žur­na­l istų pa­k laus­tas, ar ne­si­bai­ mi­na, jog dėl jau­no am­ž iaus bus ver­ti­na­mas skep­tiš­kai, G.Al­man­tas teigė, kad to­k ių bai­mių tik­rai ne­tu­ ri, o sa­vo kom­pe­ten­ci­ja nea­be­jo­ja, ta­čiau ir kėdės įsi­k ibęs ne­si­lai­kys.

Jis teigė, kad avia­ci­ja la­bai do­m i­si nuo anks­t y­vos vai­k ystės, o jo pir­ mas dar­bas bu­vo Vil­niaus oro uos­ te, kur jis iš­ne­šio­da­vo ba­gažą.

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,6852 % +0,3539 % +0,1942 % +0,4609 % +0,0648 % –0,5072 % +0,1682 % +0,2994 % +0,4707 %

Už mo­kes­čius ES at­sa­kin­gas eu­ro­ ko­mi­sa­ras Al­gir­das Še­me­ta gi­ria prem­je­ro su­da­ry­tos dar­bo grupės siū­ly­mus dėl Lie­tu­vos mo­kes­čių sis­te­mos re­for­mos.

Kar­je­ra: po pen­ke­rių už­sie­ny­je pra­leistų metų G.Al­man­tas ima­si va­

l.miknevicius@diena.lt

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,73

4,46

2,34

„Apoil“

4,69

4,43

2,27

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

94,22 dol. už 1 brl.

103,68 dol. už 1 brl.

Ko­mi­sa­ras pa­gyrė

Nau­ja­sis Tarp­tau­ti­ nio Vil­niaus oro uos­ to va­do­vas Ge­di­mi­ nas Al­man­tas sa­ko, kad tu­ri oro uos­to vi­ ziją, ku­riai įgy­ven­ din­ti pri­reiks trejų ket­ve­rių metų. Dėl jau­no am­žiaus skep­ tiškų ver­ti­nimų jau su­laukęs vy­ras ža­da ne­si­lai­ky­ti įsi­kibęs kėdės, jei kam nors ne­įtiks.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

kl.lt/naujienos/ekonomika

Tik­riau­siai pa­sa­ky­ čiau klai­din­gai, jei­ gu tai ne­būtų Briu­ se­lis. Tai ta kryp­tis, ku­rios vi­si ti­ki­si ir la­bai no­ri. Žvilgs­niai – į Briu­selį

Kalbė­da­mas apie kon­ku­ren­ciją su Ry­gos oro uos­tu, nau­ja­sis Vil­niaus oro uos­to va­do­vas pri­pa­ži­no, kad kon­ku­ruo­ti sun­ku, nes Ry­ga tu­ ri tokį ba­zinį vežėją kaip „Air Bal­ tic“. Pak­laus­tas, ar to­kiu vežė­ju mūsų sos­tinė­je ne­galėtų tap­ti Vil­ niaus sa­vi­val­dybės ku­ria­ma bend­ rovė „Air Li­tua­ni­ca“, G.Al­man­tas bu­vo skep­tiš­kas. „Jei­gu jie tai su­gebės pa­da­ry­ ti, šok­si­me iš džiaugs­mo. Kol kas

Anot A.Še­me­tos, svarbūs bus ir būsi­mi grupės siū­ly­mai dėl pa­ pil­domų pa­jamų šal­ti­nių. „Ma­ny­čiau, kad dau­ge­lis tų nuo­statų tik­rai ra­cio­na­lios, tiek dėl neap­mo­kes­ti­namųjų pa­jamų dyd­žio ap­mo­kes­ti­ni­mo, tiek dėl so­cia­li­nio drau­di­mo įmokų aukš­ čiau­sios ri­bos nu­sta­ty­mo“, – va­ kar po su­si­ti­ki­mo su prem­je­ru Al­ gir­du But­ke­vi­čiu­mi Vil­niu­je teigė A.Še­me­ta.

Jis sakė su­tinkąs ir su nuo­mo­ ne, kad dau­giau pri­dėtinės vertės mo­kes­čio (PVM) leng­vatų įves­ ti ne­rei­kia. „Ko­mi­si­ja tik­rai lai­ko­si tos pa­ čios nuo­monės dėl PVM leng­ vatų. Ma­no­me, kad jos tik­rai daž­ niau­siai ne­pa­sie­kia to tiks­lo, ku­ris būna su­ma­ny­tas pra­džio­je, ge­riau so­cia­li­nių už­da­vi­nių siek­ti konk­ re­čio­mis, tiks­linė­mis prie­monė­ mis, o ne bend­rai tai­ko­mu PVM“, – ti­ki­no eu­ro­ko­mi­sa­ras.

Ta­čiau A.Še­me­ta sakė ne­su­ tinkąs su siū­ly­mu su­jung­ti pri­ va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas su gy­ven­tojų pa­jamų mo­ kes­čiu. „Aš galbūt kiek abe­jo­čiau pri­ jung­ti svei­ka­tos drau­di­mo įmo­kas prie gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio.

Aš tik­rai su­tin­ku su nuo­sta­ta, kad da­bar svei­ka­tos drau­di­mo įmo­ kos nėra tas tik­ra­sis drau­di­mas, bet at­sky­ri­mas yra tas pir­ma­ sis žings­nis, ku­ris leistų pa­vers­

ti šias įmo­kas drau­di­mo įmo­ko­ mis“, – sakė jis.

Eu­ro­ko­mi­sa­ras at­kreipė dėme­ sį, kad svarbūs bus ant­ro­jo eta­po siū­ly­mai, nes rei­kia ras­ti būdų, kaip fi­nan­suo­ti mo­kes­čių pra­ra­ di­mus. „Klau­si­mas, kas bus siū­lo­ma ant­ra­­me eta­pe, nes pir­mas eta­pas su­si­jęs ir su pa­jamų į biud­žetą su­ mažė­ji­mu. Be abe­jo, svar­bus da­ ly­kas, kad šie pra­ra­di­mai būtų fi­ nan­suo­ti, nes Lie­tu­va, de­ja, kol kas ne­tu­ri to­kios pra­ban­gos ap­ skri­tai ma­žin­ti pa­ja­mas į biud­ žetą“, – ti­ki­no A.Še­me­ta.

Dar­bo grupė, siū­lan­ti mo­kes­ čių sis­te­mos pa­kei­ti­mus, jau pa­ si­ūlė di­din­ti neap­mo­kes­ti­namųjų pa­jamų dydį, ba­zinę pen­siją per­ kel­ti į vals­tybės biud­žetą, o pri­va­ lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo įmoką pri­jung­ti prie gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio.

Dėl šių pa­si­ūlymų ke­ti­na­ma ne­gau­tas biud­že­to pa­ja­mas kom­ pen­suo­ti ap­mo­kes­ti­nant palū­ ka­nas už indė­lius ir 10 tūkst. li­ tų vir­ši­jan­čias pa­sko­las, taip pat ver­ty­bi­nių po­pie­rių par­da­vi­mo pa­ja­mas, au­to­mo­bi­lius, išplės­ti ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kestį, be to, ga­li būti siū­lo­ma di­din­ti alaus, vy­no ir sid­ro ak­cizą.

Pa­siū­ly­mus pa­tei­ku­si dar­bo grupė lai­ki­nai ati­dėjo ant­rą veik­ los etapą, nes po­li­tikų reak­ci­ja bu­vo nei­gia­ma, – Dar­bo par­ti­jos at­sto­vai ke­ti­na siū­ly­ti kel­ti mi­ ni­ma­lią algą, o ne neap­mo­kes­ti­ namą­sias pa­ja­mas. Be to, Fi­nansų mi­nis­te­ri­ja tu­ri nu­tar­ti, ku­rie siū­ ly­mai yra priim­tini.

BNS inf.

Tre­čias ne­rei­ka­lin­gas

G.Al­man­tas taip pat svarstė, kad ar­ti­miau­siu me­tu Vil­niaus oro uos­ te grei­čiau­siai neat­si­ras naujų pi­gių skryd­žių bend­ro­vių, nes kon­ku­ren­ ci­ja čia jau per di­delė.

Tie­sa, vėliau G.Al­man­tas pri­dūrė, kad Vil­niaus oro uos­tas šiuo me­tu kal­ba­si su Is­pa­ni­jos žemų sąnaudų bend­ro­ve „Vue­ling“, ku­ri „yra la­ bai įdo­mi“.

Po­zi­ci­ja: A.Še­me­ta pri­ta­ria prem­je­ro su­da­ry­tos dar­bo grupės nuo­sta­

tai, kad naujų PVM leng­vatų įves­ti ne­rei­kia.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

10

penktadienis, gegužės 17, 2013

pasaulis Nu­si­šo­vė ­ dar­že­ly­je

Pa­var­go ­ bėg­ti

Įg­riu­vo ­ lu­bos

Maž­daug 60 me­tų vy­ras va­ kar nu­si­šo­vė iš nu­pjau­ta­ vamz­džio šra­ti­nio šau­tu­ vo Pa­ry­žiaus cent­re esan­čio vai­kų dar­že­lio sa­lė­je, ke­lio­li­ kos vai­kų ir vie­no suau­gu­sio­ jo aki­vaiz­do­je. Vy­ro ta­pa­ty­bė kol kas ne­ži­no­ma, bet po­li­ci­ja įta­ria, kad jis ne­bu­vo nie­kaip su­si­jęs su tuo dar­že­liu.

Tre­jus me­tus slaps­tę­sis Ita­ li­jos ma­fi­jos bo­sas Giu­sep­ pe Pes­ce tre­čia­die­nį pa­si­da­ vė pa­rei­gū­nams – po vie­no teis­mo pro­ce­so, kai de­šim­tys jo pa­ran­ki­nių bu­vo pa­siųs­ ti už gro­tų, ir jo žmo­nos areš­ to. „Pa­var­gau bėg­ti“, – pa­sa­ kė jis sa­vo ad­vo­ka­tams, ku­rie jį at­ly­dė­jo į ka­lė­ji­mą.

Trys žmo­nės žu­vo vie­na­me Kam­bo­džos ba­tų siu­vi­mo fab­ ri­ko pa­sta­te va­kar įgriu­vus lu­ boms, kai ja­me dir­bo ke­lios de­šim­tys dar­buo­to­jų. Šis in­ci­ den­tas dar la­biau pa­di­di­no su­ si­rū­pi­ni­mą dėl sau­gu­mo stan­ dar­tų Azi­jos ap­ran­gos ga­my­ bos įmo­nė­se, tie­kian­čio­se pi­ gius dra­bu­žius Va­ka­rų ša­lims.

Kau­pia­si juo­di de­be­sys „Aš pyks­tu“, – ne­slė­pė JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma ko­men­tuo­da­mas spar­ čiai be­si­ple­čian­tį skan­da­lą dėl pa­ga­lių kai­ šio­ji­mo į ra­tus po­li­ti­niams opo­nen­tams.

Griež­tas to­nas

Nu­ken­tė­ju­sie­ji: tarp 37 su­žeis­

tų praei­vių bu­vo daug į mo­kyk­lą ei­nan­čių vai­kų.

AFP nuo­tr.

Ata­ka­vo NA­TO ko­lo­ną Ka­bu­le mir­ti­nin­kui de­to­na­vus sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­mo­bi­ lį prie NA­TO ko­lo­nos, va­kar žu­vo 14 žmo­nių: še­ši iš NA­TO per­so­na­ lo, aš­tuo­ni ci­vi­liai af­ga­nis­ta­nie­čiai, tarp ku­rių bu­vo ir du vai­kai.

Šis iš­puo­lis yra dau­giau­sia au­kų per be­veik vie­nų me­tų lai­ko­tar­pį nu­si­ne­šęs in­ci­den­tas Af­ga­nis­ta­no sos­ti­nė­je.

Per ga­lin­gą spro­gi­mą, smo­gu­sį 8 val. ry­to (6.30 val. Lie­tu­vos lai­ku) Šah Ša­hi­do ra­jo­ne sos­ti­nės piet­ry­ čiuo­se, dar bu­vo su­žeis­ti 37 praei­ viai. Tarp jų bu­vo daug ei­nan­čių į mo­kyk­lą vai­kų.

Af­ga­nis­ta­no svei­ka­tos mi­nis­te­ ri­jos pa­rei­gū­nas Saye­das Ka­bi­ras Ami­ri sa­kė, kad vie­tos li­go­ni­nės pa­tvir­ti­no, jog žu­vo aš­tuo­ni af­ga­ nis­ta­nie­čiai, 37 su­žeis­ti.

NA­TO sa­vo pra­ne­ši­me tvir­ti­no, kad žu­vo du Tarp­tau­ti­nių sau­gu­ mo pa­gal­bos pa­jė­gų (ISAF) ka­riai ir ke­tu­ri ci­vi­liai ISAF kont­rak­ti­ nin­kai. Pa­gal Al­jan­so tai­syk­les ne­ nu­ro­do­ma, ku­rių ša­lių pi­lie­čiai bu­ vo šios au­kos. „Te­ro­ris­tai de­to­na­vo sprog­me­ nų pri­krau­tą au­to­mo­bi­lį „Toyo­ ta Co­rol­la“ ne­to­li už­sie­nio ka­rių vilks­ti­nės“, – sa­kė Ka­bu­lo po­li­ci­ jos at­sto­vas Hash­ma­tas Sta­nik­zai ir pri­dū­rė, kad smar­kiai ap­griau­ta ma­žiau­siai 10 na­mų.

At­sa­ko­my­bę dėl šio spro­gi­ mo pri­siė­mė su­ki­lė­lių gru­puo­tė „Hezb-i-Is­la­mi“, ku­ri ne­prik­lau­ so Ta­li­ba­no ko­vo­to­jų pa­jė­goms.

Vie­ną NA­TO vi­su­rei­gį spro­gi­mas vi­siš­kai su­nai­ki­no, gre­ti­mos gat­vės bu­vo greit už­tver­tos, į įvy­kio vie­tą at­sku­bė­jo JAV ka­riai.

Praei­viai ma­tė iš ten bė­gan­čias ver­kian­čias mer­gai­tes.

BNS inf.

Ša­lies va­do­vas pa­reiš­kė, kad pa­ žei­di­mai, ku­riuos mo­kes­čių ins­ pek­to­riai pa­da­rė tik­rin­da­mi kon­ ser­va­ty­vią­sias or­ga­ni­za­ci­jas, yra ne­do­va­no­ti­ni. Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ jos at­lik­tas ty­ri­mas at­sklei­dė, kad pa­rei­gū­nai nu­si­tai­kė į to­kias or­ga­ ni­za­ci­jas, nag­ri­nė­da­mi pra­šy­mus dėl neap­mo­kes­ti­ni­mo.

Iž­do sek­re­to­rius Jac­kas Lew pa­ pra­šė Mo­kes­čių val­dy­bos va­do­vo Ste­ve­no Mil­le­rio at­si­sta­ty­di­ni­mo ir jį priė­mė. „At­siž­vel­giant į prieš­ta­rin­gus ver­ti­ni­mus dėl šio au­di­to, svar­bu pa­skir­ti nau­ją va­do­vy­bę, ku­ri ga­ lė­tų pa­dė­ti at­kur­ti pa­si­ti­kė­ji­mą, – sa­kė B.Oba­ma. – Ame­ri­kie­čiai tu­ri tei­sę dėl to pyk­ti ir aš dėl to pyks­ tu. Ne­to­le­ruo­siu to­kio el­ge­sio jo­ kio­je agen­tū­ro­je, ypač – Mo­kes­čių val­dy­bo­je.“ Pre­zi­den­tas pa­ža­dė­jo nau­ją pa­ tik­ri­ni­mų ir ga­ran­ti­jų sis­te­mą, kad to­kie įvy­kiai ne­pa­si­kar­to­tų.

Vir­ti­nė pa­žei­di­mų

Skan­da­las ki­lo paaiš­kė­jus, kad pa­ rei­gū­nai, nag­ri­nė­da­mi pa­raiš­kas dėl neap­mo­kes­ti­na­mos sta­tu­so, iš­sky­rė or­ga­ni­za­ci­jas su to­kiais pa­ va­di­ni­mais, ku­riuo­se, pa­vyz­džiui, yra žo­džiai „Ar­ba­tė­lės ju­dė­ji­mas“ ar „pa­trio­tai“, ro­dan­tys, jog gal­ būt tos gru­pės ka­te­go­riš­kai ne­ pri­ta­ria B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­ jos po­li­ti­kai.

Iš or­ga­ni­za­ci­jų bu­vo pra­šo­ma ne­ rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos apie bu­ vu­sius ir bū­si­mus rė­mė­jus, ši­taip vil­ki­nant pra­šy­mų nag­ri­nė­ji­mą.

Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eri­cas Hol­de­ris sa­kė, kad vyk­dant ty­

ri­mą ga­li bū­ti išaiš­kin­ta ir pi­lie­ čių tei­sių pa­žei­di­mų, me­la­gin­gų liu­di­ji­mų bei Hat­cho ak­to, ku­ris drau­džia fe­de­ra­li­niams pa­rei­gū­ nams da­ly­vau­ti par­ti­nė­je veik­lo­ je, pa­žei­di­mų.

Žmo­nės, da­bar rei­ ka­lau­jan­tys ad­mi­ nist­ra­ci­jos krau­jo Kong­re­se, yra tie pa­ tys, ku­rių pre­zi­den­ tui rei­kia sa­vo pro­gra­mai įgy­ven­din­ti.

Žur­na­lis­tų šni­pi­nė­ji­mas

Tai ne vie­nin­te­lis skan­da­las, pa­ sta­ruo­ju me­tu kre­čian­tis JAV ad­ mi­nist­ra­ci­ją. Šią sa­vai­tę ge­ne­ra­li­ nis pro­ku­ro­ras E.Hol­de­ris ke­tu­rias va­lan­das aiš­ki­no­si Kong­re­sui dėl Mo­kes­čių val­dy­bos veik­los, taip pat nau­jie­nų agen­tū­ros „As­so­cia­ ted Press“ žur­na­lis­tų šni­pi­nė­ji­mo ir ata­kos prieš JAV kon­su­la­tą Li­bi­ jos Ben­ga­zio mies­te, kur žu­vo dip­ lo­ma­tas Chris­top­he­ris Ste­ven­sas ar dar trys at­sto­vy­bės dar­buo­to­jai. „As­so­cia­ted Press“ anks­čiau šį mė­ne­sį ap­kal­ti­no Tei­sin­gu­mo de­ par­ta­men­tą, kad šis slap­ta gau­ da­vo žur­na­lis­tų skam­bu­čių iš­klo­ ti­nes. Žur­na­lis­tai esą bu­vo se­ka­mi per­nai ba­lan­dį ir bir­že­lį, kai nau­ jie­nų agen­tū­ra ruo­šė me­džia­ gą apie Cent­ri­nės žval­gy­bos val­ dy­bos (CŽV) ope­ra­ci­ją Je­me­ne ir at­skleis­tą „Al Qae­dos“ są­moks­ lą pa­grob­ti lėk­tu­vą, skren­dan­

Rū­pes­čiai: B.Oba­mai ši sa­vai­tė bu­vo itin sun­ki dėl smar­kiai įsi­plies­

ku­sių iš kar­to tri­jų skan­da­lų.

tį į JAV. Ma­no­ma, kad tei­sė­sau­ gos pa­rei­gū­nai no­rė­jo iš­siaiš­kin­ti šal­ti­nius, iš ko nau­jie­nų agen­tū­ra gau­da­vo in­for­ma­ci­ją. „Pro­ku­ro­ru dir­bu nuo 1976 m. ir tu­riu pa­sa­ky­ti, kad ši by­la pri­ klau­so rim­čiau­sių by­lų ka­te­go­ri­jai, – Kong­re­se aiš­ki­no­si ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras E.Hol­de­ris. – In­for­ ma­ci­jos nu­te­kė­ji­mas su­kė­lė pa­vo­jų ame­ri­kie­čių gy­vy­bei, ir aš ne­per­ de­du. Sie­kis iš­siaiš­kin­ti, kas už tai at­sa­kin­gas, ma­no ma­ny­mu, rei­ka­ la­vo ryž­tin­gų veiks­mų.“ Veng­da­ mas in­te­re­sų konf­lik­to, ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras nu­spren­dė ne­da­ly­vau­ ti šio skan­da­lo ty­ri­me.

Tai­ki­nys: ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras E.Hol­de­ris tre­čia­die­nį Kong­re­se bu­vo tar­kuo­ja­mas net ke­tu­rias va­lan­das.

„Scan­pix“ nuo­tr.

Ban­dė nu­slėp­ti pa­vo­jų

Rea­guo­da­mi į skan­da­lą dėl iš­puo­ lio Ben­ga­zy­je ir ke­tu­rių ame­ri­kie­čių žū­ties, Bal­tie­ji rū­mai šią sa­vai­tę pa­ vie­ši­no 99 pus­la­pius elekt­ro­ni­nio su­si­ra­ši­nė­ji­mo, ku­ris ro­do B.Oba­ mos ad­mi­nist­ra­ci­jos reak­ci­ją į 2012 m. rug­sė­jį įvy­ku­sį in­ci­den­tą.

Do­ku­men­tai pa­tvir­ti­no anks­čiau res­pub­li­ko­nų ir ži­niask­lai­dos pa­ skelb­tus kal­ti­ni­mus, kad ad­mi­nist­ ra­ci­ja dėl po­li­ti­nių mo­ty­vų iš ofi­cia­ lių pa­reiš­ki­mų pa­ša­li­no užuo­mi­nas apie „Al Qae­dą“ ir te­ro­ris­tus, taip pat apie CŽV įspė­ji­mus dėl te­ro­riz­ mo pa­vo­jaus Ben­ga­zy­je.

Res­pub­li­ko­nai kal­ti­na Bal­tuo­sius rū­mus, kad šie sten­gė­si nu­slėp­ti te­ ro­riz­mo pa­vo­jų prieš pre­zi­den­to rin­ki­mus, ku­riuo­se B.Oba­ma sie­kė ant­ros ka­den­ci­jos ir ga­liau­siai ją lai­ mė­jo. Kai ku­rie ana­li­ti­kai ant­rą ka­ den­ci­ją va­di­na pre­zi­den­ta­vi­mo ka­ pi­ny­nu ir tei­gia, kad ke­lių skan­da­lų iš kar­to mal­ši­ni­mas ati­ma iš B.Oba­ mos bran­gų lai­ką, ku­rio rei­kia jo po­ li­ti­nei pro­gra­mai įgy­ven­din­ti. „Žmo­nės, da­bar rei­ka­lau­jan­tys ad­mi­nist­ra­ci­jos krau­jo Kong­re­ se, yra tie pa­tys, ku­rių pre­zi­den­tui rei­kia sa­vo pro­gra­mai įgy­ven­din­ti, – ra­šė Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos na­cio­ na­li­nio trans­liuo­to­jo BBC ap­žval­ gi­nin­kas Jon­ny Dy­mon­das. – To­dėl Bal­tie­ji rū­mai ti­ki­si, kad lieps­nas, ku­rios da­bar siau­tė­ja Va­šing­to­ne, pa­vyks grei­tai nu­mal­šin­ti.“ BNS, BBC inf.

11

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 17, 2013

SVEIKATA

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ve­te­ra­nai spin­du­liuo­ja pa­tir­ti­mi Gar­bin­go am­žiaus me­di­ci­nos dar­buo­ to­jas – neį­kai­no­ja­ mą pro­fe­si­nę pa­tir­ tį ir gy­ve­ni­mo iš­min­ tį jau­nes­niems ko­le­ goms per­duo­dan­tis žmo­gus. To­kia idė­ ja be­si­va­do­vau­jan­ ti Klai­pė­dos uni­ver­ si­te­ti­nės li­go­ni­nės (KUL) va­do­vy­bė di­ džiuo­ja­si sa­vo gre­ to­se tu­rė­da­ma ke­ lias de­šim­tis ve­te­ ra­nų, ak­ty­viai pri­si­ de­dan­čių prie li­go­ni­ nės veik­los plėt­ros.

Rū­pi­na­si: KUL be­si­dar­buo­jan­tiems ve­te­ra­nams su­tei­kia­mos vi­sos ga­li­my­bės il­ga­me­te dar­bo pa­tir­ti­mi ir pro­fe­si­nė­mis ži­nio­mis da­ly­tis su jau­

nes­niais ko­le­go­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Li­na Lik­šai­tė Dalijasi patirtimi

Šiuo me­tu KUL dar­buo­ja­si 44 ve­te­ ra­nai, ku­riems dau­giau nei 70 me­tų.

Kiek­vie­nas jų, ne­svar­bu, ar tai bū­tų nu­si­pel­nęs sa­vo sri­ties gy­dy­to­jas, ar rū­bi­nės dar­buo­to­jas, yra ger­bia­mas, ver­ti­na­mas ir my­li­mas.

Li­go­ni­nė ne tik kad ne­ban­do vy­ res­nio am­žiaus dar­buo­to­jų iš­leis­ti į pen­si­ją, prie­šin­gai, sten­gia­si su­kur­ ti to­kias dar­bo są­ly­gas, jog ve­te­ra­ nai, bū­da­mi svar­bia šios me­di­ci­nos įstai­gos da­li­mi, tu­rė­tų vi­sas ga­li­my­ bės jau­na­jai kar­tai per­teik­ti teo­ri­nes ir pra­kti­nes ži­nias. Ak­cen­tuo­ja­mas ne am­žius, o pro­fe­si­nės ga­li­my­bės.

Pa­sak KUL at­sto­vų, jau­no­sios ir vy­riau­sios kar­tos sin­te­zė – svar­bus veiks­nys, įro­dan­tis, kad li­go­ni­nė­ je, sie­kiant aukš­čiau­sios ko­ky­bės pa­cien­tų ap­tar­na­vi­mo, bend­ram tiks­lui su­si­jun­gia vi­sos dar­buo­to­ jų kar­tos.

KUL dar­buo­to­jai, šiai me­di­ci­nos įstai­gai ati­da­vę sa­vo jė­gas, ti­ki­na, kad per il­gą lai­ką pa­si­kei­tė ne tik li­ go­ni­nės pa­sta­tas, bet ir ga­li­my­bės to­bu­lė­ti bei siek­ti aukš­tes­nės kva­ li­fi­ka­ci­jos, ta­čiau pa­gar­ba spe­cia­ lis­tui ir jo at­lie­ka­mam dar­bui bei pro­fe­si­nei pa­tir­čiai li­ko ta pa­ti. Ve­ te­ra­nai džiau­gia­si, jog dir­ba to­kio­je me­di­ci­nos įstai­go­je, ku­rio­je jau­čia­ si rei­ka­lin­gi ir ak­ty­viai be­si­dar­buo­ jan­tys li­go­ni­nės la­bui.

Užau­gi­no spe­cia­lis­tus

KUL Am­bu­la­to­ri­nio kon­sul­ta­ci­ nio sky­riaus gy­dy­to­ja en­dok­ri­no­ lo­gė Eu­ge­ni­ja Kra­po­vic­kie­nė li­go­ ni­nė­je dir­ba nuo ati­da­ry­mo die­nos – 1976 m.

Spe­cia­lis­tė džiau­gia­si, kad veik­ los jai ne­trūks­ta ir šian­dien. „Džiau­giuo­si, kad li­go­ni­nė su­ tei­kia pro­gą rea­li­zuo­ti sa­ve ir su­ lau­kus vy­res­nio am­žiaus. Li­go­nių sto­ka ne­si­skun­džiu, o ir blo­gu žo­ džiu nie­kas ne­mi­ni. Tai ge­rai nu­tei­

Sa­v i­raiš­k a: G.Ku­ni­gė­lis ti­ki­na

Ga­li­my­bės: E.Ma­lū­kie­nė yra dė­kin­

Ver­ti­na: E.Kra­po­vic­kie­nė tei­gia,

Pa­gar­ba: A.Mont­vi­dui ma­lo­nus

kia. Pas­te­biu, kad į ma­ne krei­pia­si jau tre­čia pa­cien­tų kar­ta. Sa­vo dar­ bus, kol lei­džia svei­ka­ta, no­ri­si tęs­ ti ir to­liau“, – pa­sa­ko­jo gy­dy­to­ja.

Me­di­kė, užau­gi­nu­si ne vie­ną pro­fe­sio­na­lių en­dok­ri­no­lo­gų kar­ tą, pa­ti­ki­no, kad KUL dirb­ti ge­ra. „Esu lai­min­ga, ga­lė­ju­si pa­tir­ti­ mi ir įgy­to­mis ži­nio­mis pa­si­da­ly­ti su sa­vo sri­ties pro­fe­sio­na­lais ta­pu­ siais en­dok­ri­no­lo­gais, dir­ban­čiais KUL – M.Šuls­kie­ne, A.Na­vic­ku, M.Poš­kie­ne, R. Za­ran­kie­ne. Ne­ma­ žai mo­ki­nių dir­ba ir ki­to­se Klai­pė­ dos gy­dy­mo įstai­go­se“, – kal­bė­jo E.Kra­po­vic­kie­nė.

Me­di­kė ak­cen­ta­vo, kad KUL dir­ ba daug aukš­tos kva­li­fi­ka­ci­jos ko­ le­gų, su ku­riais ga­li­ma kon­sul­tuo­ tis ir tar­tis dėl li­go­nių gy­dy­mo ar diag­nos­ti­kos. „Sma­gu ži­no­ti, kad li­go­ni­nė­ je yra ger­bia­mi vy­res­ni gy­dy­to­jai.

Be to, su­da­ry­tos vi­sos są­ly­gos kel­ ti sa­vo kva­li­fi­ka­ci­ją, vyk­ti į kur­sus, kon­fe­ren­ci­jas, se­mi­na­rus. Ma­lo­ niai nu­tei­kia ir ski­ria­mas dė­me­sys me­di­ci­nos nau­jo­vių įdie­gi­mui. Vis dau­giau įsi­gy­ja­ma apa­ra­tū­ros, ku­ ria nau­do­ja­ma­si ir pa­sau­li­nio ly­gio kli­ni­ko­se“, – kal­bė­jo me­di­kė.

vi­das li­go­ni­nė­je dir­ba taip pat nuo jos įkū­ri­mo.

Bu­vęs il­ga­me­tis Pil­vo ir en­dok­ri­ ni­nės chi­rur­gi­jos sky­riaus ve­dė­jas džiau­gia­si, jog ir da­bar yra nau­din­ gas, o sa­vo ži­nias me­di­ci­nos įstai­ go­je ga­li nau­din­gai pri­tai­ky­ti.

Per il­gus dar­bo me­tus me­di­kas pa­li­ko gi­lų pėd­sa­ką Va­ka­rų Lie­tu­ vos ab­do­mi­na­li­nės chi­rur­gi­jos is­ to­ri­jo­je. „La­biau­siai di­džiuo­juo­si, kad iš anais lai­kais ma­no va­do­vau­ja­mo sky­riaus kad­rų dau­gu­ma ta­po chi­ rur­gi­jos pro­fe­sio­na­lais, sky­rių ve­ dė­jais. Ne­ma­žai me­di­kų – A.Šle­pa­ vi­čius, E.Pa­go­jus, F.Gri­ga­laus­kas, ir ki­ti – dir­ba KUL ir tę­sia pra­dė­ tus dar­bus. Ne­ma­žai ma­no mo­ki­ nių šiuo me­tu dir­ba ki­to­se Klai­ pė­dos mies­to ir re­gio­no gy­dy­mo įstai­go­se, yra va­do­vau­jan­tie­ji pil­vo chi­rur­gai, ei­na ve­dė­jų pa­rei­gas“, – tei­gė A.Mont­vi­das.

Pa­sak jo, nuo­sta­bu tai, kad ve­te­ ra­nus KUL ypač tau­so­ja, o toks po­ žiū­ris ne­daž­nas me­di­ci­nos įstai­go­ se. Pa­gar­ba ži­nioms bei pa­tir­čiai džiu­gi­na me­di­ką. „Vi­si, su­ge­ban­tys ir no­rin­tys dirb­ti, li­go­ni­nė­je, ne­pai­sant am­ žiaus, ap­rū­pi­na­mi veik­la, tai – uni­ ka­lus reiš­ki­nys. Tai ne­reiš­kia, kad gar­baus am­žiaus me­di­kas pri­va­ lo už­siim­ti, pa­vyz­džiui, su­dė­tin­ga chi­rur­gi­ne veik­la, ta­čiau pui­ku tai,

kad įgy­ta pa­tir­tis ga­li bū­ti pa­nau­ do­ta kon­sul­ta­ci­nė­je am­bu­la­to­ri­jo­ je“, – tei­gė A.Mont­vi­das.

li­zės ir moks­li­nio įver­ti­ni­mo bei pub­li­ka­vi­mo, kas yra ak­tua­lu ir ki­ tų gy­dy­mo įstai­gų gy­dy­to­jams“, – kal­bė­jo me­di­kas.

ga­lin­tis KUL rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ ty­ri­mą ir ži­nias.

Jau­čia­si ver­ti­na­mas

KUL Am­bu­la­to­ri­nio kon­sul­ta­ci­ nio sky­riaus ab­do­mi­na­li­nės chi­ rur­gi­jos gy­dy­to­jas Al­bi­nas Mont­

ga, jog net ir bū­da­ma gar­baus am­ žiaus ga­li dirb­ti mėgs­ta­mą dar­bą.

kad li­go­ni­nė­je la­bai ger­bia­mi ir vy­res­ni gy­dy­to­jai.

fak­tas, kad vi­si, su­ge­ban­tys dirb­ ti, ap­rū­pi­na­mi veik­la.

Rea­li­zuo­ja ži­nias

Vy­res­ny­sis gy­dy­to­jas, krū­ti­nės chi­ rur­gas med. m. dr., doc. Ge­di­mi­nas Ku­ni­gė­lis vie­nuo­li­ka pa­sta­rų­jų me­ tų dir­ba KUL Krū­ti­nės chi­rur­gi­jos sky­riu­je.

2002 m. at­vy­kęs dirb­ti į KUL, kur tais pa­čiais me­tais bu­vo įsteig­tas Krū­ti­nės chi­rur­gi­jos sky­rius, doc.

G.Ku­ni­gė­lis jau tu­rė­jo di­de­lę chi­ rur­gi­nio, pe­da­go­gi­nio ir moks­li­nio dar­bo pa­tir­tį. Po aš­tuo­nių nau­jo­jo sky­riaus dar­bo mė­ne­sių re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad klai­pė­die­čiai neat­si­lie­ ka nuo kau­nie­čių ir vil­nie­čių. „Jau praė­jo 11 me­tų, kai įsteig­tas KUL Krū­ti­nės chi­rur­gi­jos sky­rius ir tiek pat me­tų dirb­da­mas šio­je li­go­ni­ nė­je jau­čiu, kad čia krū­ti­nės chi­rur­ gi­ja ta­po neats­ki­ria­ma pa­cien­tų gy­ dy­mo da­li­mi“, – sa­kė G.Ku­ni­gė­lis.

Pa­sak jo, sky­riu­je su­kur­ta ge­ra dar­bi­nė at­mos­fe­ra, jau­čia­mas tar­ pu­sa­vio pa­si­ti­kė­ji­mas, pa­gar­ba ir nė­ra ne­svei­kos kon­ku­ren­ci­jos. „Tu­rė­da­mas di­de­lį krū­ti­nės chi­ rur­go sta­žą ir pa­tir­tį, džiau­giuo­si, kad tu­riu ga­li­my­bę šia­me ko­lek­ty­ ve rea­li­zuo­ti sa­vo pa­ty­ri­mą ir ži­nias ma­no pa­mėg­to­je to­ra­ko­chi­rur­gi­jos spe­cia­ly­bė­je. Be to, pri­si­de­du prie chi­rur­gi­nio dar­bo re­zul­ta­tų ana­

Li­go­ni­nė užau­go

KUL ūkio bend­ro­sios tar­ny­bos cent­ri­nio san­dė­lio san­dė­li­nin­kė Ele­na Ma­lū­kie­nė li­go­ni­nei taip pat ati­da­vė il­gus me­tus – čia dir­ba nuo 1975 m. ba­lan­džio 21 d. ir yra vie­na pir­mų­jų šios įstai­gos dar­buo­to­jų. „Per šį lai­ko­tar­pį bu­vau liu­di­nin­ kė dau­gy­bės po­ky­čių, ku­riuos net sun­ku iš­var­dy­ti. Bu­vo tik vie­nas pa­grin­di­nis pa­sta­tas ir tuš­ti lau­ kai, o da­bar tiek kor­pu­sų, pa­slau­gų ir dar­buo­to­jų. At­si­me­nu, kad dirb­ da­vo­me nuo anks­ty­vo ry­to iki vė­ ly­vo va­ka­ro. Da­bar daug leng­viau“, – tei­gė E.Ma­lū­kie­nė.

Pa­sak jos, su jau­nes­niai­siais dar­ buo­to­jais pa­tir­ti­mi rei­kia da­ly­tis nuo­lat, ta­čiau, kai tu­ri gy­ve­ni­mo pa­tir­ties, tai da­rai ne­tie­sio­giai, at­ sar­giai, žiū­rė­da­mas, ar jie to no­ri. „Džiau­giuo­si ir ga­li­my­be dirb­ ti tarp me­di­kų, ku­rie vi­sa­da no­riai kon­sul­tuo­ja, o esant rei­ka­lui ir pa­ gelbs­ti“, – sa­kė E.Ma­lū­kie­nė.

Dar­buo­to­ja už įver­ti­ni­mą, pa­gar­ bą ir pa­ti­kė­tą dar­bą ti­ki­no esan­ti dė­kin­ga li­go­ni­nės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Mo­te­ris džiau­gia­si, jog net ir bū­da­ ma gar­baus am­žiaus ga­li dirb­ti sa­ vo mėgs­ta­mą dar­bą.

12

penktadienis, gegužės 17, 2013

rubrika

burė Mokytis – į mu­zie­jų Auk­sė Nor­kie­nė,

lie­tu­v ių kal­bos mo­k y­to­ja

Šian­dien jau ne­nus­te­bin­si­me sa­ vo mo­ki­nių mu­zie­juo­se or­ga­ni­ zuo­ja­mais edu­ka­ci­niais už­siė­mi­ mais. Da­ly­vau­da­mi juo­se moks­ lei­viai su­si­pa­žįs­ta su čia su­kaup­ ta me­džia­ga bei iš jos mo­ko­si. To­ kį bend­ra­dar­bia­vi­mą, nau­din­gą ir mo­kyk­loms, ir mu­zie­jams, ga­lė­tų pra­tęs­ti va­sa­ros pa­mo­kos.

Komanda: šių metų leidinio „Burė“ įgula: Greta Novikova, Eglė Noreikaitė, Beatričė Ramašauskaitė, Ieva

Kontautaitė, Paulina Plankevičiūtė su mokytoja Aukse Norkiene ir muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Nika Puteikiene.

Alfonso Mažūno nuotr.

Vė­jo! Vė­jo! Vė­jo!

Ni­ka Pu­tei­kie­nė,

Lie­tu­vos jū­r ų mu­z ie­jaus Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­r iaus ve­dė­ja

Jau ket­vir­tą ge­gu­žę Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus, drau­gau­da­mas su Klai­ pė­dos moks­lei­viais, išau­džia „Bu­ rę“ iš min­čių ir žo­džių.

Šie­met mu­zie­jų at­ra­do smal­sios mer­gi­nos iš Klai­pė­dos li­cė­jaus.

Pen­kių mer­gi­nų ir jų mo­ky­to­ jos Auk­sės Nor­kie­nės įgu­la drą­ siai lei­do­si ty­ri­nė­ti int­ri­guo­jan­ tį, pa­slap­tin­gą, ku­pi­ną at­ra­di­mų ir džiaugs­mų Jū­rų mu­zie­jaus pa­ sau­lį.

Kiek­vie­na jų ra­do te­mą, ar­ti­mą ir įdo­mią sau, taip priar­tė­da­mos ir pa­žin­da­mos gim­tą­ją jū­rą. Juk ji at­si­sklei­džia kiek­vie­no­je pa­ro­do­ je, kiek­vie­na­me eks­po­na­te, kiek­

vie­na­me ren­gi­ny­je. O lan­ky­to­jams mu­zie­jų ge­riau pa­žin­ti pa­dės pra­ ban­gi se­zo­no nau­jo­vė – as­me­ni­nis še­šia­kal­bis elekt­ro­ni­nis gi­das. Jis bu­vo su­kur­tas Jū­rų mu­zie­jui da­ ly­vau­jant tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te „Bal­tic­Mu­seums 2.0 Plus“.

Tad vėl Tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų die­nos pro­ga ke­lia­me „Bu­rę“, pa­ ly­dė­da­mi ją bu­riuo­to­jų šūks­niu: „Vė­jo! Vė­jo! Vė­jo!“.

Lan­kan­tis su moks­lei­viais Lie­tu­ vos jū­rų mu­zie­ju­je ki­lo idė­ja bū­tent čia or­ga­ni­zuo­ti to­kius už­siė­mi­mus, juo­lab ir ug­dy­mo pla­nas ga­li­my­bių su­tei­kia. Va­sa­rą kla­ses iš­kei­tę į ne­ tra­di­ci­nes erd­ves, mo­ki­niai ga­lė­tų mo­ky­tis dau­ge­lio da­ly­kų. Uni­ka­li mu­zie­jaus geog­ra­fin ­ ė vie­ta – tin­ka­ ma te­ma geog­ra­fi­jos pa­mo­kai, is­to­ ri­kai ga­lė­tų pa­pa­sa­ko­ti mo­ki­niams apie šios vie­tos praei­tį (Ne­ri­jos for­tas – Prū­si­jos ka­ra­lys­tės sta­ty­ta tvir­to­vė), gim­to­sios kal­bos pa­mo­ koms tik­tų su mu­zie­jaus eks­po­na­ tais su­si­ju­sios le­gen­dos, ma­te­ma­ti­ kai ir fi­zi­kai ga­lė­tų sa­vo pa­mo­ko­se pri­tai­ky­ti de­monst­ruo­ja­mus lai­vų mo­de­lius. Me­nų mo­ky­to­jai ne­sun­ kiai ras­tų erd­vių kū­ry­biš­ku­mui ug­ dy­ti. O ypač daug ga­li­my­bių mu­zie­ ju­je at­si­ve­ria bio­lo­gi­jos mo­ky­mui.

Va­sa­ros pa­mo­kos Klai­pė­dos jū­rų mu­zie­ju­je paį­vai­rin­tų ug­dy­mo pro­ ce­są, su­teik­tų moks­lei­viams ga­li­ my­bę mo­ky­tis pra­ktiš­kai ir pra­tęs­ tų pa­žin­tį su mu­zie­ju­mi.

Patirtis: muziejuje galima išmok­

ti ir piešti.

ĮDO­MY­BĖS LIE­TU­VOS JŪ­RŲ MU­ZIE­JU­JE Ie­va Kon­tau­tai­tė, 6 kla­sė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus vi­sa­dos lan­ky­to­jus džiu­gi­na įdo­mio­mis eks­po­zi­ci­jo­mis, sa­vo au­gin­ti­niais bei jų pa­si­ro­dy­mais. Ta­čiau be vi­ so ši­to ja­me dar vyks­ta įvai­rių ren­gi­nių bei šven­čių, įdo­mių vi­ so­kio am­žiaus, ly­ties ar pro­fe­si­ jos žmo­nėms.

Krykštys augintinius

Ge­gu­žės 17 die­ną mu­zie­ju­je ren­gia­ma Var­dy­nų šven­tė. Lan­ky­to­jai šia pro­ ga ga­li įei­ti į mu­zie­jų ir ja­me ap­žiū­rė­ ti gy­vū­nus bei pa­ma­ty­ti jų pa­si­ro­dy­ mus vi­siš­kai ne­mo­ka­mai!

Ge­gu­žės 18-ąją, Tarp­tau­ti­nę mu­zie­jų die­ną, ren­gia­ma kon­fe­ren­ci­ja „Kur­ šių ma­rių tra­di­ci­nė lai­vy­ba: is­to­ri­ja ir šian­die­na“.

Siautės piratai

Ypač lan­ky­to­jų mėgs­ta­mas Europos muziejų nakties ren­gi­nys „Bal­ti­jos jū­ ros pi­ra­tai“. Ji ren­gia­ma šeš­ta­die­nio va­ ka­rą, ge­gu­žės 18-ąją. 18 val. ne­mo­ka­mas Smil­ty­nės per­kė­los pi­ra­tiš­kas pės­čių­jų kel­tas pa­ju­dės iš Šiau­rės ra­go į Smil­ty­ nę. Pi­ra­tiš­kas ak­se­sua­ras – pri­va­lo­mas.

paroda apie laivus

Ge­gu­žės 22 die­ną bus ati­da­ry­ta iš­ skir­ti­nė pa­ro­da „Ko­dėl lai­vas plau­ kia?“ Jo­je ne tik ga­li­ma su­ži­no­ti, ko­ dėl gi van­de­ny­je ne­skęs­ta ge­le­ži­niai lai­vai ir ko­kios jė­gos juos pri­ver­čia plauk­ti, bet ir pa­tiems iš­ban­dy­ti įvai­

rius lai­vo sta­ty­bos bū­dus, nu­skan­ din­ti ir vėl iš­kel­ti lai­vą į van­dens pa­ vir­šių, re­gu­liuo­jant po­van­de­ni­nio lai­ vo mo­de­lio van­dens tal­pą.

kvies į labaratoriją

Pa­sau­li­nio van­de­ny­no die­na bus šven­ čia­ma bir­že­lio 7-ąją. Šie­met prie šios šven­tės pri­si­jun­gė ir Jū­ri­nių ty­ri­mų cent­ras. Prie mu­zie­jaus ma­rio­se pri­ si­švar­tuos Moks­li­nių ty­ri­mų lai­vas ka­ta­ma­ra­nas, ku­ria­me yra įreng­tos hid­ro­lo­gi­jos, che­mi­jos-bio­lo­gi­jos la­ bo­ra­to­ri­jos. Vi­są die­ną lan­ky­to­jams at­vi­ra­me lai­ve bus at­lie­ka­mi pa­ro­do­ mie­ji van­dens ty­ri­mai.

stenduose – istorija

Pa­ro­dos „Klai­pė­da: ma­rioms at­si­ve­ rian­tis mies­tas“ sten­dai bir­že­lio 7 die­ ną bus įreng­ti Smil­ty­nė­je ir Šiau­rės ra­ge. Ši pa­ro­da pa­sa­ko­ja, kaip au­go ir for­ma­vo­si van­de­nų ar­tu­mos vei­ kia­mas Klai­pė­dos mies­tas.

Ypa­tin­gas dė­me­sys ski­ria­mas Et­nog­ ra­fi­nei pa­jū­rio žve­jo so­dy­bai: jo­je jau nuo ge­gu­žės pa­bai­gos ap­si­gy­vens

Renginys: šeštadienio vakarą muziejuje siautės piratai.

tau­to­dai­li­nin­kų An­ge­lės ir Vy­tau­to Rauk­čių šei­ma, ku­ri bend­raus su lan­ ky­to­jais, kvies pa­si­mo­ky­ti ir pa­tiems pa­si­ga­min­ti įvai­rių me­džio dir­bi­nių. Ši pro­gra­ma va­di­na­si „Ei kie­no, kie­no ža­lias kie­me­lis?“

Tai­gi iš­mok­ti šiek tiek is­to­ri­jos, bio­lo­gi­jos, geog­ra­fi­jos bei sma­ giai pra­leis­ti lai­ką ga­li­ma ne tik sė­ dint prie kny­gų, ne tik ap­si­lan­kius mu­zie­ju­je, bet ir čia vyks­tan­čiuo­se ren­gi­niuo­se.

13

penktadienis, gegužės 17, 2013

burė Sa­va­no­ria­ms – muziejaus durys atviros Gre­ta No­vi­ko­va, 8 kla­sė Štai ar­tė­ja dar vie­na, il­gai lauk­ta va­sa­ra. Dau­ge­lį jau­nų žmo­nių kan­ki­na klau­si­mas – ką nau­din­ga ga­lė­čiau nu­veik­ ti? Pras­min­gai lai­ką ga­li­ma pra­leis­ti sa­va­no­riau­jant. Ta­čiau kur paaug­liai tai ga­li pa­da­ry­ti?

Jei jums jau yra 14 me­tų, tuo­met pui­ki vie­ta sa­va­no­rys­tei yra Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus. Čia jūs ne tik pa­dė­si­te or­ga­ni­ zuo­jant įvai­rius ren­gi­nius, bet ir pra­tur­tin­si­te sa­vo ato­sto­ gas. Ren­gi­niuo­se jūs pie­ši­te, fo­tog­ra­fuo­si­te, sau­go­si­te įvai­ rias eks­po­zi­ci­nes erd­ves, bend­rau­si­te su lan­ky­to­jais bei už­ siim­si­te ki­ta įdo­mia veik­la. Ta­čiau, jei esa­te šiek tiek jau­nes­

ni, bet my­li­te gam­tą ir esa­te smal­sūs, tuo­met įsi­lie­ki­te į Mu­ zie­jaus bi­čiu­lių klu­bą. Šių me­tų ren­gi­niai, į ku­riuos Jū­rų mu­ zie­jus ma­lo­niai kvie­čia sa­va­no­rius: Mu­zie­jų nak­tis „Balt­jos jū­ros pi­ra­tai“, ren­gi­nys Et­nog­ra­fi­nė­je pa­jū­rio žve­jo so­dy­bo­je „Ei, kie­no, kie­no ža­lias kie­me­lis?..“ , Tarp­tau­ti­nė pa­sau­li­nio van­de­ny­no die­na, „Dan­gės flo­ti­lė“, Jū­ros šven­tės ren­gi­niai.

Yra ir dau­gy­bė pa­ro­dų, ku­rio­se sa­va­no­riai ga­li pa­dė­ti ar net pa­tys jas kur­ti. Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je ra­si­te dau­gy­bę veik­ los, įgy­si­te pa­tir­ties ir daug su­ži­no­si­te apie jū­ros gam­tą bei is­to­ri­ją. Sa­va­no­rys­tė čia ga­li bū­ti pui­ki pro­ga pa­žin­ti sa­ve bei ap­lin­ką. Jei su­si­do­mė­jo­te, pa­ra­šy­ki­te elekt­ro­ni­niu pa­štu: l.rimkiene@muziejus.lt.

Pažintis su drakaru Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je, tarp dau­ge­lio ten sau­go­mų eks­po­na­tų, yra ir dra­ka­ro mo­de­lis.

Eg­lė No­rei­kai­tė, 6 kla­sė

Dra­ka­ras, pa­sak mu­zie­jaus is­to­ri­ ko Dai­niaus Eler­to, tai – VII–XIII a. vi­kin­gų ir sak­sų plokš­čia­dug­nis irk­li­nis lai­vas, grei­tas ir ma­nev­ rin­gas, me­di­niu kor­pu­su, to­dėl vi­ du­ram­žiais nau­do­tas pa­kran­čių gy­ven­vie­čių plė­ši­mui. To­kio lai­ vo il­gis sie­kė iki 25 met­rų, jis bu­ vo va­ro­mas vie­na di­džiu­le bu­re ir 20–25 irk­lais. Šio lai­vo prie­kį daž­nai puoš­da­vo dra­ko­no gal­va. Vi­kin­gai ti­kė­jo, kad ji įbau­gi­na prie­šus, sau­go nuo pik­ tų­jų dva­sių.

Grįž­da­mi na­mo ar­ba įplauk­da­ mi į tai­kius uos­tus, vi­kin­gai dra­ko­ no gal­vą nuim­da­vo, kad neiš­gąs­ din­tų ge­rų­jų die­vų – gim­to­sios ša­lies glo­bė­jų.

Ori­gi­na­lių dra­ ka­rų yra iš­li­ku­sių iki šiol. Jie ras­ti Da­ni­jos, Šiau­rės Vo­kie­ti­jos, Nor­ve­gi­jos pel­kė­se.

Ka­dai­se to­se vie­to­ se bu­vo įlan­kos, ku­ rios už­dumb­lė­jo, ta­ po užu­te­kiais, vė­liau vir­ to eže­rais ir pel­kė­mis.

D.Eler­tas sa­ko, kad be vi­kin­gų Bal­ti­jos jū­ro­je bu­vo ir ki­tų pi­ra­tų.

– Kur­šiai su es­tais iš­si­sky­rė tuo, kad jū­rų plė­ši­ka­vi­mas jų gy­ve­na­ mo­se vie­to­vė­se tru­ko il­giau­siai iš vi­sų Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­čių, – pa­sa­ko­jo is­to­ri­kas.

No­rint pa­trauk­liai pri­sta­ty­ti įvai­ raus am­žiaus lan­ky­to­jams Bal­ti­ jos jū­ros is­to­ri­ją, jau ke­lin­ti me­tai Mu­zie­jų nak­ties ren­gi­niai ski­ria­mi bū­tent pi­ra­tiš­kai te­mai. Šiais me­ tais pa­grin­di­nė va­ka­ro te­ma – pa­ žin­tis su vi­kin­gų ka­ro lai­vu – dra­ ka­ru. Šven­tės me­tu jūs ga­lė­si­te ap­žiū­rė­ti dra­ka­ro mo­de­lį lai­vy­bos eks­po­zi­ci­jo­je, kur­ti bend­rą dra­ka­ ro pa­veiks­lą.

Jū­rų mu­zie­ju­je eks­po­nuo­ja­ mas dra­ka­ro mo­de­lis bu­ vo pa­ga­min­tas 1971 m.

A.M.Mel­ni­ko­vo.

Įdarbino: muziejus įsigijo šimtą „iPod“, kurie tarnaus asmeniniais gidais.

As­me­ni­nis gi­das: fan­tas­ti­ka ar rea­ly­bė Beat­ri­čė Ra­ma­šaus­kai­tė, 8 kla­sė Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je ma­ne la­ bai nu­ste­bi­no nau­jų­jų tech­no­lo­ gi­jų pri­tai­ky­mas, pa­de­dan­tis lan­ ky­to­jams ge­riau ap­žiū­rė­ti bei su­ pras­ti eks­po­na­tus ir pa­žin­ti mu­ zie­jų elekt­ro­ni­niu bū­du.

Pažintis: vikingų laivą drakarą rasite Laivybos istorijos salėje.

Jū­rų mu­zie­jus jau ke­le­ri me­tai bend­ ra­dar­biau­ja su Pa­sau­lio van­de­ny­ no mu­zie­ju­mi Ka­li­ning­ra­de, NJŽ­ TI Gdy­nės ak­va­riu­mu, Šče­ci­no ir Štral­zun­do tai­ko­mų­jų moks­lų uni­ ver­si­te­tais tarp­tau­ti­nia­me pro­jek­te „Bal­tic­Mu­seums 2.0 Plus“. Šis pro­jek­tas pri­sta­to elekt­ro­ni­ nį mu­zie­jaus gi­dą, pa­reng­tą lie­tu­ vių, ang­lų, ru­sų, lat­vių, len­kų bei vo­kie­čių kal­bo­mis. Ja­me siū­lo­ mos dvi eks­kur­si­jų pro­gra­mos – sku­ban­tiems (50 min.) ir no­rin­ tiems pa­žin­ti mu­zie­jų iš­sa­miau (2,5 val.). Elekt­ro­ni­nis gi­das vei­kia gro­ tu­ve „iPod“ su pa­to­giu lie­čia­muo­ ju ek­ra­nu.

Įdo­mu tai, jog pa­si­tel­kus elekt­ ro­ni­nį gi­dą ga­li­ma pa­ma­ty­ti ir iš­girs­ti dau­giau, nei eks­po­nuo­ ja­ma pa­čia­me mu­zie­ju­je! Iš gi­do sklin­da net Bal­ti­jos jū­ros kiau­ lės gar­sai. Šio gi­do tu­ri­nys bu­vo ku­ria­mas da­li­jan­tis kiek­vie­no pro­jek­te da­ly­ vau­jan­čio mu­zie­jaus su­kaup­to­mis ži­nio­mis apie jū­rų pa­sau­lį. Lan­ky­ to­jų pa­to­gu­mui su­kur­tas po­rta­las su tink­la­la­piu vai­kams, lei­džian­ tis su­si­pa­žin­ti su vi­sais čia pri­sta­ to­mais mu­zie­jais, su­si­ras­ti in­for­ ma­ci­ją apie ren­gi­nius, nau­jo­ves, iš anks­to įsi­gy­ti bi­lie­tus bend­ro­je pir­ki­mo sis­te­mo­je. Šią sa­vai­tę Lie­tu­vos jū­rų mu­ zie­ju­je star­tuo­ja elekt­ro­ni­nio gi­ do pri­sta­ty­mo ren­gi­niai „20 die­nų su elekt­ro­ni­niu gi­du“. Šį mo­der­nų as­me­ni­nį gi­dą lan­ky­to­jai ga­lės iš­ ban­dy­ti jau nuo ki­tos sa­vai­tės. Iki lie­pos elekt­ro­ni­nis gi­das bus iš­ duo­da­mas ne­mo­ka­mai.

Ap­si­lan­ky­ki­te: www.bal­tic­mu­seums.net

Ko­dėl lai­vas neskęsta?

Pau­li­na Plan­ke­vi­čiū­tė, 6 kla­sė Jū­rų mu­zie­ju­je ki­tą sa­vai­tę bus ati­ da­ry­ta pa­ro­da „Ko­dėl lai­vas plau­ kia?“ Šio­je pa­ro­do­je ga­li­ma su­ži­ no­ti ne tik fi­zi­ki­nius lai­vo ju­dė­ji­ mo dės­nius ar pri­si­min­ti ma­te­ma­ ti­nes for­mu­les, bet ir su­konst­ruo­ti sa­vo lai­vą!

Pir­mą­sias bu­res at­sto­da­vo ša­kos

Pir­mą­sias plau­ki­mo prie­mo­nes žmo­ gus ga­mi­no­si iš gam­ti­nės ap­lin­kos, ku­rio­je gy­ve­no: rąs­tų, me­džių ša­kų.

Vė­liau iš­mok­ta su­si­riš­ti ke­lis sto­res­ nius pa­ga­lius į plaus­tą. Jie da­ry­ti ir iš gy­vu­lių odų. Jei ap­lin­ko­je gau­siai au­go nend­rių, sta­ty­ti šiau­di­niai lai­ vai. Žve­jy­bai ir kro­vi­niams ga­ben­ti įlan­ko­se, eže­ruo­se ar upė­se nau­do­ti ir plau­kio­jan­tys krep­šiai. Na o kaip­ gi lai­vas plauks be bu­rių? Spė­ja­ma, kad jos da­ry­tos iš pa­pras­čiau­sios me­ džio ša­kos. Į la­pus at­si­mu­šęs vė­jas, ne­šda­vo val­tį į prie­kį.

Kur plau­kė Sau­lės val­tis?

Tik­riau­siai ma­žai kas gir­dė­jo apie Sau­lės val­tį. Tai apei­gi­nis egip­tie­ čių fa­rao­nų lai­do­ji­mo ce­re­mo­ni­jo­se nau­do­tas lai­vas. Ma­no­ma, kad lai­ vas tu­rė­jo per­kel­ti ka­ra­lių Cheop­są į po­mir­ti­nį gy­ve­ni­mą. To­kios lai­do­ ji­mo val­tys bu­vo di­de­lės ir pla­čios, nes jo­se tu­rė­jo tilp­ti vi­si ki­ta­me gy­ ve­ni­me bū­ti­ni daik­tai. Šios val­tys bu­vo ga­mi­na­mos len­tas su­jun­giant vir­vė­mis iš kai­lio rė­žių, saus­gys­lių, šak­nų, vy­te­lių ir au­ga­li­nio plau­šo.

Tai se­niau­sias val­čių sta­ty­bos bū­ das, at­si­ra­dęs apie 2600 m. pr. Kr. ir nau­do­tas 5 tūks­tant­me­čius dau­ ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių. Pa­ro­do­je ga­ lė­si­te pa­tys iš­ban­dy­ti ir šį, ir ki­tus lai­vų len­tų su­jun­gi­mo bū­dus – ka­ ra­ve­li­nį bei klin­ke­ri­nį.

Bu­res pa­kei­tė elekt­ra, sau­lė ir du­jos

Per tūks­tant­me­čius lai­vai smar­ kiai kei­tė­si. Ir­tis plaus­tais pa­ka­ ko kar­ties ir žmo­gaus jė­gos bei su­

ma­nu­mo. Vė­liau at­si­ra­do irk­lai su plokš­čiais ga­lais. Iš­mo­kus pa­si­siū­ti bu­res, lai­vus pra­dė­jo va­ry­ti vė­jas.

Pra­mo­nės re­vo­liu­ci­ja XIX a. pra­džio­je su­kū­rė ga­ro va­rik­lį, ku­ rį neil­gai tru­kus pa­kei­tė dy­ze­li­niai va­rik­liai, ga­ro tur­bi­nos ir ato­mi­niai reak­to­riai.

Da­bar jau at­si­ran­da elekt­ra, sau­ lės ener­gi­ja ir su­skys­tin­to­mis du­jo­ mis va­ro­mų va­rik­lių.

Ta­čiau iki šių die­nų me­ta­li­nių lai­vų sta­ty­ba yra pi­ges­nė nei me­di­ nių: me­ta­las grei­čiau pa­ruo­šia­mas, yra pi­ges­nis ir leng­ves­nis. Me­di­nių lai­vų sta­ty­bai rei­kia di­des­nio pa­ty­ ri­mo ir lai­va­dir­bys­tės iš­ma­ny­mo.

Re­mian­tis to­kiais įdo­miais fak­ tais, ma­nau, bū­tų la­bai įdo­mu su­ konst­ruo­ti, pluk­dy­ti ar net pa­skan­ din­ti sa­vo lai­vą. Pa­ro­do­je pa­teik­ta tiek daug idė­jų ir min­čių. Kvie­čia­ me į ją no­rin­čiuo­sius pa­žin­ti lai­vų pa­sau­lį ir kuo pui­kiau­siai pra­leis­ ti lai­ką!

Įgūdžiai: istorikas ir patyręs buriuotojas Romualdas Adomavičius ži­

no daug laivybos paslapčių.

14

penktadienis, gegužės 17, 2013

sportas D.Beckhamas atsisveikins

Taurė atiteko „Chelsea“ ekipai

rusai išmesti iš varžybų

Buvęs Anglijos futbolo rinktinės kapitonas 38-erių PSG klubo saugas Davidas Beckhamas pasibaigus sezonui baigs profesionalaus futbolininko karjerą. D.Beckhamas savaitgalį su Paryžiaus ekipa užsitikrino Prancūzijos čempionų titulą ir nusprendė, kad jau laikas pasitraukti iš didžiojo futbolo.

UEFA Europos lygos futbolo turnyre nugalėjo Londono „Chelsea“ (Anglija) klubas, finale 2:1 (0:0) įveikęs Lisabonos „Benfica“ (Portugalija) vienuolikę. Į portugalų vartus taikliai spyrė Fernando Torresas (60 min.), o pergalingą įvartį per pridėtą laiką smūgiu galva pasiekė serbas Bronislavas Ivanovičius.

Pasaulio ledo ritulio čempionate jau pirmosiose ketvirtfinalio rungtynėse užfiksuota staigmena.

Rusijos rinktinė, kiek netikėtai nusileidusi principiniams varžovams amerikiečiams triuškinančiu rezultatu 3:8, pasitraukė iš kovos dėl medalių. Rusai neapgynė planetos čempionų titulo, o JAV ekipa pateko į pusfinalį.

Sporto telegrafas Gairės. Vakar Vilniuje įvykusiame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) vykdomojo komiteto posėdyje žiemos olimpinių sporto šakų komisijos teikimu buvo patvirtintas Lietuvos žiemos olimpinės rinktinės kandidatų „Sočis 2014“ sąrašas bei atrankos kriterijai. Pasak LTOK, sąrašas nedidelis – jame vos devyni sportininkai, atstovaujantys penkioms sporto šakoms. Anot LTOK viceprezidento Bronislavo Vasiliausko, pagrindinės to priežastys – trenerių trūkumas ir mažesnis žiemos sporto šakų finansavimas, palyginti su vasaros sporto šakomis.

Sąrašas. Čempionų lygos trofėjaus neiškovojusi „Barcelona“ planuoja permainas ekipos sudėtyje. Sporto direktorius Andoni Zubizarreta sudarė sąrašą žaidėjų, kurie ateinančią vasarą paliks klubą. Anot žiniasklaidos, katalonų komandai daugiau neatstovaus Davidas Villa, Alexis Sanchezas, Jonathanas dos Santosas, Isaacas Cuenca, taip pat – Ibrahimas Afellay ir Bojanas Krkičius. Kontraktas nebus pratęstas ir su Ericu Abidaliu.

Išvykstančių futbolininkų vietas užims ne tik naujokai iš kitų komandų, bet ir dublerių ekipos žaidėjai – jų planuojama pasikviesti mažiausiai keturis.

Tenisas. Kazachstane tęsiasi teniso turnyras, kurio prizų fondą sudaro 10 tūkst.

JAV dolerių. Savo pasirodymą vienetų varžybose baigė aštuoniolikmetis Lukas Mugevičius. Tik po kvalifikacinio turnyro į pagrindines varžybas patekęs lietuvis trečiadienį aštuntfinalyje 4:6, 3:6 nusileido 25-erių ukrainiečiui Ivanui Anikanovui (ATP-915) ir tenkinosi pirmuoju karjeroje ATP reitingo tašku bei 172 dolerių čekiu. Dvejetų varžybų ketvirtfinalyje Luko Mugevičiaus ir ruso Ronaldo Slobodčikovo duetas po atkaklios trijų setų kovos 6:2, 6:7 (4:7), 10:5 palaužė ukrainiečio Ivano Anikanovo bei ruso Vitalijaus Kačanovskio pasipriešinimą bei užsitikrino po 6 ATP dvejetų reitingo taškus ir 216 dolerių čekį.

Estijoje. Trečiąsias Estijos krepšinio čempionato finalo rungtynes Egidijaus Dimšos atstovaujamas Tartu „Rock“ klubas namuose 58:67 (17:15, 9:22, 14:14, 18:16) pralaimėjo nugalėtojų titulą ginantiems Talino „Kalev-Cramo“ krepšininkams, kurie varžybose iki keturių pergalių pirmauja 3:0. Trečiajame mače lietuvis pelnė 6 taškus. Ketvirtąsias varžybas komandos penktadienį vėl žais Tartu.

Latvijoje. Penktosiose Latvijos krepšinio pirmenybių rungtynėse Deivido Dulkio Rygos „Barons kvartals“ klubas svečiuose 65:72 nusileido Valmieros krepšininkams ir, pralaimėjęs varžybas iki trijų pergalių 2:3, liko ketvirtas. Pirmąsias dvejas rungtynes rygiečiai laimėjo 59:52 ir 93:77, o trečiąjį ir ketvirtąjį susitikimus pralaimėjo 79:91 bei 85:88. Trečiadienį lietuvis pelnė 9 taškus ir rezultatyvumu komandoje nusileido tik Mariui Gulbiui (20 taškų) bei Tyleriui Cainui (17 tšk.).

Klaipėdiečiai – Europos prizininkai Palangoje vyko Tarptautinės imtynių federacijos Europos tautinių imtynių festivalis. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jo metu vyko kelių nacionalinių stilių Europos čempionatai. Pajūryje atletai iš 14 valstybių pristatė egzotiškas imtynių rūšis ir kartu išsiaiškino pajėgiausius Europoje alyšo, totorių korešo, iraniečių čiuchė ir zurchanos bei lenkų imtynių koluchstailo atletus.

Jėgas kurorte bandė šeši Klaipėdos sporto centro sambo imtynių atstovai, gynę Lietuvos rinktinės garbę.

Alyšo (imtynių už diržų) čempionate geriausiai sekėsi Šarūnui Gervei (svorio iki 70 kg grupė).

Daugiausia dalyvių sulaukusioje svorio grupėje kovojęs klaipėdietis pusfinalyje įveikė Latvijos atstovą 2:0, o finale tokiu pat rezultatu įveikė šių imtynių pradininką ukrainiečių atletą.

Svorio iki 100 kg grupėje sėkmingai kovojęs Marius Rudnickas laimėjo bronzos medalį.

Lenkų imtynių varžybose prizininku tapo Aleksandras Jakovlevas (iki 73 kg). Uostamiesčio atletas pasidabino bronzos žetonu. Žiūrovai galėjo stebėti ir dvi parodomąsias programas. Tradicinių imtynių puoselėtojai pristatė masrestlingą (lazdos traukimo dvikovą) ir ukrainiečių tradicines imtynes.

Stipruoliai: M.Rudnickas ir Š.Gervė iš Palangos grįžo ne tuščiomis.

Medaliai sužvilgo merginų ekipoms Česlovas Kavarza Klaipėdoje vykusiose Lietuvos jaunių merginų, gimusių 1995–1996 metais, krepšinio čempionato finalinėse varžybose prizines vietas užėmė net dvi Vlado Knašiaus mokyklos komandos.

Finale rungtyniavusi V.Knašiaus KM 2-oji ekipa, treniruojama Ramunės Kumpienės, turėjo pripažinti čempionėmis tapusių Vilniaus „KM-Jaunųjų talentų“ krepšininkių persvarą.

Sostinės penketukas šventė įtikinamą pergalę 109:56 (29:14, 30:16, 27:12, 23:14). Vilnietės iš karto išsiveržė į priekį, po trijų minučių jos

pirmavo 12:2. Nemažinusios tempo varžovės didino savo pranašumą, kuris po dviejų kėlinių pasiekė 29 taškus – 59:30. Antroje rungtynių pusėje ir toliau viskas klostėsi pagal svečių scenarijų.

Tarp nugalėtojų išsiskyrė Laura Juškaitė, pelniusi 30 taškų ir surinkusi net 40 naudingumo balų.

22 taškus pelnė Dalia Belickaitė.

Tarp klaipėdiečių rezultatyviausiai žaidusi Brigita Gudelionytė pelnė 17 taškų, Roberta Mizgerytė – 15.

Dėl bronzos medalių susirėmė V.Knašiaus KM 1-oji komanda, treniruojama Dianos Anužienės ir Kauno „KM-Aisčių“ ekipa.

Po atkaklios kovos pajėgesnės buvo uostamiesčio krepšininkės –

66:61 (17:21, 11:10, 13:20, 25:10).

Permainingai susiklosčiusiame mažajame finale didžiąją rungtynių dalį sąlygas diktavo viešnios, kurios besibaigiant trečiajam kėliniui turėjo 10 taškų pranašumą – 51:41.

Ketvirtajame kėlinyje įjungusios aukštesnę pavarą Klaipėdos žaidėjos surengė spurtą 9:1, po kurio rezultatas tapo lygus – 56:56.

Aikštelėje tęsėsi įtempta kova, komandos apsikeitė keliomis tiksliomis atakomis, tačiau rungtynių pabaigoje klysti pradėjusių kauniečių viltis palaidojo Milita Stalaučinskaitė, pelniusi 7 taškus iš eilės ir nuvedusi savo ekipą į pergalę – 66:61.

Laureatės: abiejų prizines vietas užėmusių Klaipėdos komandų krepšininkės su trenerėmis.

Ji, surinkusi 25 taškus, buvo rezultatyviausia tarp bronzos medalininkių. 17 taškų pelnė Evelina Mautaitė.

Kauno ekipos gretose išsiskyrė Justina Razukevičiūtė, pelniusi 19 taškų.

Pirmąją dieną pusfinaliuose Vilniaus „KM-Jaunieji talentai“ 86:36 nepaliko vilčių V.Knašiaus KM 1-ajai komandai, o V.Knašiaus 2-oji ekipa 77:57 nugalėjo Kauno „KM-Aisčių“ atstoves. Į geriausiųjų finalo ketverto simbolinį penketuką pateko čempionės D.Belickaitė ir L.Juškaitė, klaipėdietės R.M izgerytė, M.Stalaučinskaitė ir kaunietė Justina Razukevičiūtė.

15

penktadienis, gegužės 17, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Jaunieji talentai muzikuos su orkestru „Kiekvieną, atėjusį į šį koncertą, turėtų sudominti mažai kam girdėtos jaunų žmonių pavardės. Žmonių, kurie pirmąkart turės galimybę pasirinktus muzikinius kūrinius atlikti su profesionaliu simfoniniu orkestru“, – pristatydamas gegužę vyksiantį Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncertą sakė operos solistas profesorius Eduardas Kaniava.

Atranka buvo griežta

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas tradicinis Jaunųjų talentų festivalis startuos gegužės 21-ąją Z.Liepinio muzikine drama „Adata“. Festivalio baigiamajame koncerte gegužės 31-ąją pasirodys talentingiausi Klaipėdos muzikos ugdymo įstaigų moksleiviai ir studentai. Dviejų dalių koncerte jiems talkins Muzikinio teatro orkestras. „Klaipėdoje, kaip ir kituose miestuose, yra daug muzikos mokyklų, kuriose mokosi jauni talentingi žmonės. Todėl kilo mintis bent kartą per metus suburti juos į Jaunųjų talentų festivalį, kuriame jie turėtų galimybę pasirodyti, – sakė 18-ąjį kartą vyksiančio festivalio iniciatorius dirigentas Stasys Domarkas. – Per tuos metus festivalyje būta daug ieškojimų. Tačiau šiemet nusprendėme grįžti prie tradicinės formos – laureatų koncerto.“ Siekiant išrinkti festivalio baigiamajam koncertui verčiausius jaunuosius atlikėjus, Klaipėdos muzikiniame teatre buvo sudaryta festivalio organizacinė darbo grupė. Atrankoje pareiškusios norą dalyvauti miesto muzikos ugdymo įstaigos turėjo pasiūlyti tik aukščiausio profesinio lygio solistus dainininkus, atlikusius po vieną ariją, ir solistus instrumentalistus, pagrojusius tik stambios formos, ne didesnę kaip 15 min. trukmės kūrinio dalį. „Atrinkti koncerto dalyvius iš tiesų buvo labai sudėtinga. Norinčiųjų dalyvauti ir pačių dalyvių buvo la-

Kartu: Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncerto dalyviai su renginio vadovais nekantriai laukia pasirodymo publikai.

bai daug, – įspūdžiais po įvykusios atrankos dalijosi E.Kaniava. – Mūsų noras ir siekis buvo kiek įmanoma daugiau jaunų talentingų žmonių parodyti vieno koncerto metu.

Galbūt mene sąvoka „laiko reglamentas“ ir nėra tinkama, tačiau dėl jos, deja, teko atsisakyti keleto tikrai talentingų atlikėjų.“

Stasys Domarkas:

Klaipėdoje muzikos mokosi daug jaunų talentingų žmonių. Todėl kilo mintis bent kartą per metus suburti juos į Jaunųjų talentų festivalį.

Pasak S.Domarko, pats festivalio pavadinimas įpareigojo atrankoje didžiausią dėmesį skirti talentingam muzikos atlikimui. „Taip pat siekėme, kad koncerte skambėtų įvairūs muzikos instrumentai, o programa būtų įdomi klausytojams“, – aiškino S. Domarkas.

Laureatų koncerte – 12 atlikėjų

Po įvykusios atrankos paaiškėjo, jog Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncerto svečiai išgirs 12-os atlikėjų pasirodymus – penkių vokalistų ir septynių instrumentalistų. Klaipėdos S.Šimkaus konservatorijai atstovaus vokalistai Ernesta

Dmitrijaus Matvejevo / Klaipėdos muzikinio teatro nuotr.

Stankutė ir Mindaugas Laurišonis bei violončelininkas Karolis Vaičiulis, Klaipėdos universiteto Menų fakultetui – talentingiausi fakulteto solistai Beata Ignatavičiūtė, Tadas Jakas ir Steponas Zonys, taip pat birbynininkas Gedvydas Puškorius. Fortepijonu skambinantis Vilius Boimistruk, smuikininkė Vilija Bogušaitė, klarnetininkas Petras Vaitekutis bei fleitininkė Dominyka Šeibokaitė atstovaus E.Balsio menų gimnazijai, o Klaipėdos J.Kačinsko muzikos mokyklai – Fortepijono klasėje besimokančios Augustė ir Ieva Petkūnaitės.

Jaunųjų talentų festivalio laureatų koncerte debiutuos ir jaunas perspektyvus dirigentas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Karolis Variakojis (prof. Juozo Domarko klasė). Dviejų dalių koncerto metu orkestrui taip pat diriguos S.Domarkas bei Dmitrijus Zlotnikas. „Klaipėdoje iš tiesų yra daug talentingo jaunimo, o pedagogai sąžiningai ir dorai dirba savo darbą. Organizuodami Jaunųjų talentų festivalį ir šį laureatų koncertą, tikimės, ir mes prisidedame prie jaunųjų talentų ugdymo, pristatome juos plačiajai auditorijai. Tokia yra teatro funkcija – tradicinė ir labai svarbi“, – mano nuo 1993 m. rengiamo festivalio sumanytojas S.Domarkas.

Bilietus į Klaipėdos muzikiniame teatre vyksiančio Jaunųjų talentų festivalio renginius platina „Bilietai.lt“. „Klaipėdos“ inf.

Festivalio programa A.Brako dailės mokyklos paroda

Gegužės 21 d. 11.30 val. Klaipėdos muzikinio teatro kolonų salėje įvyks Adomo Brako dailės mokyklos moksleivių parodos atidarymas.

Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“ Gegužės 21 d. 12 val. muzikinę festivalio programą pradės Z.Liepinio muzikinė drama „Adata“ (N-14). Spektaklyje pagrindinį Kristos vaidmenį atliks B.Ignatavičiūtė – Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Vokalinės muzikos katedros ketvirtakursė.

J.Kačinsko muzikos mokyklos koncertas Gegužės 22 d. 18 val. Klaipėdos J. Kačinsko muzikos mokykla pristatys žaismingą programą „Pavasario mozaika“.

Koncerte skambės įvairi muzika – klasikinė, liaudies, džiazas. Klausytojai turės galimybę išgirsti atlikėjus solistus (smuikininkę, violončelininkę, fleitininkę), fortepijoninį duetą ir trio, netradicinės sudėties ansamblius, liaudies instrumentų, styginių instrumentų ansamblius, džiazo muzikos atlikėjas, berniukų ir jaunuolių chorą „Gintarėlis“, taip pat pasigrožėti klasikiniu šokiu. Renginys nemokamas. „Inkarėlis“ švęs 40-metį Gegužės 23 d. 18 val. jubiliejinį koncertą surengs Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studija „Inkarėlis“. Kolektyvo veiklos pradžia siekia 1973 m. pavasarį, 1979 m. jam buvo suteiktas „Inkarėlio“ vardas. Specialioje 40-mečiui skirtoje programoje „Į ratelį 2013“ – lietuvių tautiniai ir įvairių žanrų bei stilių šokiai. Bilietai – po 10 Lt. J.Karoso muzikos mokyklos 65-mečiui Gegužės 24 d. 17 val. vyksiantis koncertas primins, kad Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla mini savo gyvavimo 65 metų jubiliejų. Koncer-

te pasirodys styginių, pučiamųjų, liaudies instrumentų ir akordeonistų orkestrai, įvairios sudėties ansambliai, dainuos net trys mokyklos chorai. Pirmą kartą skambės mokyklos himnas, kurio autorius – kompozitorius Remigijus Šileika. Renginys nemokamas. Žaisminga laisvalaikio diena Gegužės 25 d. Klaipėdos muzikiniame teatre šurmuliuos maždaug 300 uostamiesčio Vaikų laisvalaikio centro ugdytinių. 14 val. kolonų salėje bus surengta vaikų piešinių ir darbelių paroda, gros gitaros studijos muzikantai. Nuo 15 val. koncertą-festivalį „Žaisminga laisvalaikio diena“ vainikuos teatralizuota pasaka mažiems ir dideliems „Spalvotas pasaulis“.

Raudonų batelių istorijos Gegužės 26 d. 17 val. „Raudonų batelių istorijos“. Tai dviejų dalių koncertas, kuris yra Klaipėdos universiteto Sportinių šokių katedros IV kurso diplomantų baigiamasis darbas. Bilietai – po 10 Lt. Laureatų koncertas Gegužės 31 d. 18.30 val. – festivalio laureatų koncertas. Bilietai – po 12 Lt. Vasaros džiazas Birželio 1 d. 15 val. – Klaipėdos jaunimo centro koncertas „Vasaros džiazas“. Žiūrovų lauks respublikinių ir tarptautinių festivalių, konkursų laureatų dalyvių pasirodymai: vaikų senosios muzikos ir šokio ansamblis „Dolce musica“, dainos studija „Keberiokšt“, vaikų šokių kolektyvas „Junga“, choreografijos studija „Inkarėlis“, džiazo studija „Junior City jazz“, šokių ansamblis „Vijurkas“, tautinės muzikos ansamblis „Ralio“, vokalo studija „Vega“, rusų liaudies ansamblis „Lel“, dainavimo studija „Belcanto“. Renginys nemokamas.

16

penktadienis, gegužės 17, 2013

pramogų gidas Mažoji Lietuva – naujoje knygoje

Gėlės sužydėjo paveiksluose

Šiandien Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos konferencijų salėje vyks Algirdo Antano Gliožaičio knygos „Mažosios Lietuvos žemė XVIII–XX amžių dokumentuose ir žemėlapiuose“ pristatymas. Dalyvaus autorius, taip pat Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto istorikas dr. Algirdas Matulevičius.

Jie aptars monumentalią monografiją, kurioje pateikta lietuvininkų politinių nuostatų raidos analizė XVIII–XX a. dokumentuose ir to laikotarpio žemėlapiuose, vaizduojančiuose Mažąją Lietuvą.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekoje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Gegužės 17 d. 17 val.

KAINA? Nemokamai.

Uostamiesčio Rūtų galerijoje šiandien personalinę tapybos parodą atidarys Šarlota Mockuvienė. Autorė 1973 m. gimė, gyveno ir mokėsi Klaipėdoje. Mėgstamiausias dalykas jai visada buvo dailės pamokos. Ir vėliau Šarlotą persekiojo nenumaldomas noras kurti grožį. „Kurdama jaučiu didžiulį pakylėjimą ir džiaugsmą“, – prisipažino menininkė, labiausiai mėgstanti tapyti gėles, panirti į paslaptingą jų pasaulį. Tapybos ji mokėsi privačiai, dabar sėkmingai ieško savito raiškos kelio. Š.Mockuvienės gėlių natiurmortų paroda veiks iki birželio 13 d.

KUR? Rūtų galerijoje (Danės g. 9) KADA? Vernisažas – gegužės 17 d. 17.30 val.

KAINA? Nemokamai.

R.Dichavičiaus aktų „Vizijos“ Uostamiesčio parodų kalendoriuje – ypatingas įvykis: „Klaipėdos galerijos” filiale Herkaus Manto gatvėje šiandien 17 val. atidaroma Rimanto Dichavičiaus fotopaveikslų paroda „Vizijos”, kurią pristatys pats autorius.

Dailininko, fotografo, leidėjo R.Dichavičiaus meninės fotografijos paroda „Vizijos“ klaipėdiečiams pademonstruos autoriaus tobulai įvaldytą akto žanrą, sužibantį vis naujomis spalvomis. Kurdamas meninį vaizdą, R.Dichavičius pasinaudoja ne tik klasikinės fotografijos, bet ir grafikos, tapybos technikomis, skaitmeninėmis technologijomis, naujausiomis poligrafinėmis galimybėmis. Įspūdinguose fotopaveiksluose maestro lieka ištikimas mėgstamam meniniam objektui. Simbolistiškose, mistifikuotose autoriaus „Vizijose“ žiūrovų akims atsiskleidžia amžinas gamtos ir moters grožis – kaip vienas kitą papildantys ir neatsiejami absoliučiosios estetikos elementai.

Rimantas Dichavičius, akto žanro pionierius, gūdžiais sovietiniais laikais mokęs atskirti erotiką nuo pornografijos, ir toliau ieško rakto į moteriškojo prado slėpinius, fiksuodamas išorinį grožį, pasineria į giliausius esaties apmąstymus.

R.Dichavičius surengė per 50 personalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 300 jungtinių meno projektų. Jo parodos vyko Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV, Rusijoje, Švedijoje, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, daug kūrinių saugoma Lietuvos ir užsienio muziejuose. Menininkas yra šalies Dailininkų ir Fotomenininkų sąjungų narys, AFIAP – Tarptautinės fotomenininkų sąjungos narys, apdovanotas daugiau nei 20čia premijų įvairiose Lietuvos ir užsienio parodose.

R.Dichavičiaus kūrinių ekspoziciją uostamiestyje bus galima apžiūrėti iki birželio 13 d. „Klaipėdos“ inf.

Kaimynai: iš Kaliningrado atvyksiantys D.Kudriavcevas pateiks gamtos kolorito plevenančių suknelių kolekciją

Uostamiestyje – 19 jaunos Rytoj Klaipėdos „Švyturio menų doke“ vyksiančiame Baltijos šalių mados festivalyje „IKRA mada“ bei vakarėlyje „IKRA mada Fashion Night“ naktiniame klube „Dr.Who“ publikai bus pristatyta 19 drabužių kolekcijų, sukurtų daugiau kaip 20 dizainerių bei kūrybinių duetų iš Lietuvos, Estijos, Švedijos, Kaliningrado srities (Rusijos Federacija) ir Ukrainos.

Debiutas: festivalyje

pirmąsyk dalyvaus M.Pakalniškytė, sukūrusi šią suknelę.

Lietuviškų idėjų galerija

R.Dichavičius. Vizija.

Klaipėdos regiono kūrybinių industrijų asociacijos (IKRA) organizuojamame renginyje Lietuvai atstovausiančių dizainerių pajėgos pristatys visą koncepcijų galeriją – nuo lyties tapatybės bei kultūros tradicijų filosofinės analizės

iki žaismingais gėlėtais motyvais puošto klasikinio moteriškumo.

Klaipėdos stileivoms bus pristatyta jaunųjų dizainerių konkurso „Injekcija“ vienos iš laimėtojų ir praėjusios „Mados infekcijos“ dalyvės Evos Baliul intriguojanti kolekcija „Piinga-piinga“, įkvėpta pirmykščio po-

klaipėdietė

žiūrio į seksualumą ir nuogumą bei derinanti skirtingas medžiagas.

Kita „Injekcijos“ pažiba Kristina Valančiūtė į pajūrį atveža Vilniuje, Rygos mados savaitėje bei Didžiojoje Britanijoje ką tik pristatytą konceptualią kolekciją „Evoliucija“, kurioje nagrinėja naujų for-

17

penktadienis, gegužės 17, 2013

pramogų gidas A.Ostašenkovo fotografijų „Būsenos“

Palangoje – dvi meno parodos

Klaipėdoje šiandien vieši šiaulietis fotomenininkas Aleksandras Ostašenkovas, kuris atvežė savo naujausią fotografijų parodą „Būsenos“. Tai per dešimtmetį nesąmoningai, to dar nesuvokiant atsiradęs ciklas, kurį menininkas dedikavo savo broliui. „Būsenose“ autorius apie būtį byloja jausmingai, kaip jam būdinga, nevengia savianalizės ir mėgaujasi tyla. „Kūrybai reikia tylos, pauzės, vienatvės, nesiblaškymo. Tada pradedi vertinti pačią būties akimirką, – teigė jis. – Galbūt tai depresyvu, melancholiška. Tačiau šiose fotografijose esu aš. Nesislapstantis, nemeluojantis.“ KUR? Klaipėdos fotografijos galerijoje (Tomo g. 7).

KADA? Vernisažas – gegužės 17 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Festivalio leitmotyvas – tvarioji mada – akcentuoja audinių ilgaamžiškumą, kokybės ir asmeninio stiliaus prioritetą trumpalaikių tendencijų atžvilgiu.

ą, o M.Suchomlina – savo sukurtus aksesuarus.

mados kolekcijų mų ir medžiagų virsmą įprastu mados pramonės dalyku ir iš pažiūros įprastos „žaliavos“ tapsmą meno kūriniu. Savo darbus festivalyje „IKRA mada“ taip pat pristatys Agnė Deveikytė, Tomas Baranauskas, Atėnė Malinauskaitė, Ugnė Martinaitytė, Simona Slavinskaitė ir Jovita Keko.

Klaipėdai atstovaujantis Raimundas Petreikis pristatys karališkuosius herbus menančiomis aplikacijomis puoštų vakarinių suknelių kolekciją. Rengėjų džiaugsmui, į festivalį vis aktyviau įsitraukia debiutuojančių klaipėdiečių pajėgos: Marija Pakalniškytė bei Vilniuje studijuojančios Ieva Užkurataitė ir Asta Labžentytė.

Bus svečių iš užsienio

Viešnios iš Švedijos – „The twenty-eight days into september“ duetas Karin Giljė ir Emma Pettersson – pristatys kolekciją „mr and mrs grey“, kurios pavadinimas sufleruoja dizainerių mėgstamą stilistiką – pilką koloritą, kuris, anot jų, gali būti ir praktiškas, ir puošnus.

Estė Liisa Soolepp pristatys jaukių raštuotų megztų suknelių, sijonų ir paltų kolekciją, be kita ko, įkvėptą praėjusio amžiaus 7-tojo dešimtmečio stiliaus bei teniso suknelių silueto.

Svečias iš Kaliningrado Dmitrijus Kudriavcevas pristatys gamtos kolorito plevenančių suknelių kolekciją, o Marija Suchomlina – savo sukurtus aksesuarus. Kolekciją sudaro dvi dalys. Autorė bando

įprasminti moters natūrą atkuridama tradicinį rusišką galvos apdangalą – kokošniką – jo autentišku pavidalu, kurį, anot kūrėjo, sudarkė masinė kultūra. Jis yra moteriško orumo, vidinio turtingumo simbolis. Kiti papuošalai, sukurti iš odos, grandinių ir kt., atlieka puošnių šiuolaikinės moterskario šarvų funkciją Ukrainietės Polynos Reznyčenko kolekcija prisodrinta netikėtų alegorijų, įkvėptų tapytojo Hieronymuso Boscho paveikslų.

Palangos „Ramybės“ galerija šiandien kviečia išsyk į du žinomų Lietuvos šiuolaikinio meno kūrėjų vernisažus: Eglės Kuckaitės tapybos bei grafikos ekspoziciją „Derama Įtampa Palangos Ramybėje“ bei Jūratės Kazakevičiūtės objektų ir minkštųjų skulptūrų parodą „Transformacijos. Dialogas su gamta“. E.Kuckaitė parodys estampus, sukurtus oforto, minkšto lako technikomis ant cinko iš įvairių savo kūrybos periodų. J.Kazakevičiūtė pristatys savo garsiąsias tekstilines skulptūras – siurrealistines, realių fizinių parametrų kimštas figūras.

KUR? „Ramybės“ galerijoje Palangoje (Vytauto g. 35).

KADA? Atidarymai – gegužės 17 d. 18 val.

KAINA? Nemokamai.

Klaipėdos krašto etnografijos atspindžiai Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje šiandien 17 val. duris atvers paroda „Klaipėdos krašto etnografinės tradicijos atspindžiai Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) kūryboje“.

Nuo 1923 m. O.DubeneckienėKalpokienė (Schwede) dalyvavo visose Lietuvos meno kūrėjų, lietuvių dailės, Lietuvos dailininkų draugijų rengtose parodose, 1937– 1939 m. įsijungė į Lietuvos moterų dailininkių draugijos veiklą. Jos kūriniai eksponuoti ir parodose užsienyje – Rygoje, Taline, Drezdene ir Niujorke.

Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje saugomą jos Klaipėdos krašto tautodailės rinkinį sudaro 29 akvarelių ir piešinių lapai su autoriniais pavadinimais, paaiškinimais bei numeracija, sudėti į pačios dailininkės sukurtą aplanką. Juose užfiksuoti pastabios menininkės dėmesį patraukę vietiniai statiniai, jų puošybos detalės, saviti antkapiniai paminklai – krikštai, tik šiam kraštui būdingi žvejybos laivai – kurėnai bei juos ženklinusios ir puošusios vėtrungės. O.Dubeneckienė-Kalpokienė kaip talentinga menininkė

ir atidi metraštininkė juos meistriškai grupavo, komponavo, kruopščiai išpiešė net menkiausias detales, atidžiai parinko spalvas ir kaip galėdama tiksliau įvardijo pavaizduotus objektus, nurodė jų vietovę. Atsiminimuose dailininkė rašė, kad šio rinkinio sukūrimas buvęs didelis darbas, pradedant nuo eskizinių piešinių ir baigiant spalvotais kūriniais; ji kūrė jį pusę vasaros, 1926-aisiais atostogaudama Kuršių nerijoje.

Rinkinį sudarantys darbai – ne tik vertingi meno kūriniai, bet ir neįkainojama ikonografinė bei etnografinė medžiaga, dokumentavusi kad ir nedidelę dalelę unikalaus, tačiau nykstančio Kuršių nerijos kultūrinio paveldo.

Parodos atidaryme dalyvaus Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktorius Osvaldas Daugelis ir parodos kuratorė M.Žilinsko kolekcijos sektoriaus vadovė Irmantė Šarakauskienė.

Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus organizuojama paroda Klaipėdoje paviešės iki liepos 20 d. „Klaipėdos“ inf.

Naktinė dalis – klube

Festivalio naktinė dalis vyks klube „Dr.Who“: čia savo kolekcijas, kurių sprendimai varijuoja nuo „nei nuogos, nei apsirengusios“ iki vikingų kultūros šiuolaikiškos interpretacijos, pristatys Karolina Janulevičiūtė, Agnė Alaburdaitė bei Rūta Kepalaitė.

Anot festivalio „IKRA mada“ prodiuserės Jurgos Sutkutės, renginys siekia plėtoti išskirtinę tradiciją ir turėti savitą veidą. „Kita vertus, įvertinti jo visumą iš anksto – sudėtinga. Labai laukiu galimybės išvysti visas kolekcijas vienoje erdvėje. O apibendrinti jų padarytą įspūdį padės publika“, – sakė J.Sutkutė. Šių metų leitmotyvas – tvarioji mada. Ji akcentuoja naudojamų audinių ilgaamžiškumą, kokybės ir asmeninio stiliaus prioritetą trumpalaikių tendencijų atžvilgiu.

Bilietais į renginį prekiauja „Tiketa“. „Klaipėdos“ inf.

Paveldas: O.Dubeneckienės-Kalpokienės akvarelės ir piešiniai, tapę

muziejine vertybe, sukurti Kuršių nerijoje.

Gegužės 18 d. Klaipėdoje Prano Domšaičio galerijoje (Liepų g. 33) 16–17 val. – koncertas „Opera muziejuje“. Dalyvaus vokalinio projekto „RedVita“ atlikėjai Vitalija Trinkė (sopranas), Vitalijus Muravjovas (tenoras), Vytautas Bytautas (baritonas), Aurelija Kražanavičienė (fortepijonas).

17–20 val. – mMarinistinių peizažų parodos „Sveika, jūra!“ ir Vytauto Kašubos skulptūrų ekspozicijos „Žmogaus misterija“ lankymas, frotažo dirbtuvėlės „Laivai, laiveliai...“, žaidimas „Iš uosto į uostą“.

18 val. – gyvosios skulptūros Vytauto Kašubos kūrybos ekspozicijoje. Dalyvaus Klaipėdos „Aitvaro“ gimnazijos moksleiviai.

Laikrodžių muziejuje (Liepų g. 12) 18 val. – koncertuos folkloro klubas „Šeimyna“, vadovaujams Danutės Krakauskienės.

19 val. – edukacinis užsiėmimas visai šeimai „Pasigaminkime savo svajonių laikroduką“.

18–21 val. – nemokamas Laikrodžių muziejaus ekspozicijos lankymas.

Pilies muziejuje (Pilies g. 4) 16–18 val. – interaktyvios Klaipėdos pilies istorijos versijos pristatymas. Virtualią ekskursiją ves muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) 18–19 val. – kuršiškų vytinių juostų ir lietuvininkų rinktinių juostelių iš MLIM rinkinių pristatymas. Tradicinio audimo pamokos su liaudies meistrėmis.

19–20 val. – Klaipėdos valstybinės kolegijos folkloro teatro „Aitvaras“ ir kapelos „Martvežiai“ (vad.

J.Kavaliauskas) folkloro programos „Meškininkų improvizacijos“ pristatymas ir liaudiška vakaronė.

20–21 val. – kūrybinės dirbtuvės „Šimtas šimtaraštės raštų“. Juostų ženklų ir simbolių kūrimas iš pajūrio akmenukų ir smėlio.

Lietuvos jūrų muziejuje (Smiltynės g. 3) 10.30–15.15 val. – konferencija „Kuršių marių tradicinė laivyba: istorija ir šiandiena“. Pranešimus skaitys R.Adomavičius ir R.Adomavičius jaunesnysis, taip pat Dmitrijus Mamontovas, Gintarė Atkočiūnė.

12–13 val. – „YAMAHA” muzikos mokykla auklėtinių koncertas (muziejaus kieme).

18 val. – nemokamas piratiškas pėsčiųjų keltas pajudės iš Smiltynės perkėlos į muziejų Smiltynėje. Piratiškas aksesuaras – privalomas. Pagrindinė piratiškos nakties tema – pažintis su vikingu laivu drakaru.

18.30–21 val. – Baltijos jūros piratai: Tarptautinės muziejų nakties renginys.

Visi Muziejų nakties renginiai – nemokami.

23

penktadienis, gegužės 17, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Manto Dubausko knygą „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“.

Mantas Dubauskas. „Snoras žaliems: „Kaip pradanginti milijardą“. Daugelis „Snoro“ istorijos epizodų verti atskiros knygos. Galima būtų rašyti apie ilgametį banko vadovą Raimondą Baranauską ir statytą valdžios piramidę arba apie pagrindinį akcininką Vladimirą Antonovą ir jo puoselėtą viziją Europoje sukurti finansinę ir automobilių verslo imperiją. Detektyvo plunksnos verta istorija, kaip Lietuvos bankas rengėsi perimti „Snorą“, kaip paskleista žinia apie Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko komandiruotę ir atostogas, nors jis nė neplanavo keliauti... Ši knyga nepretenduoja pateikti absoliučios tiesos. „Snoro“ istorijoje slypi tiek paslėptų galų, kad būtų neįmanoma per porą mėnesių visų jų išraizgyti ir sudėti į vieną knygą, bet pateikiami faktai ir nuomonės padės atskleisti, kas per 19 metų nutiko „Snore“, kokie žmonės vadovavo bankui ir kada įvyko didysis lūžis, po kurio Lietuvos bankas nusprendė nacionalizuoti ketvirtą pagal dydį šalies komercinį banką.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 21 d.

Avinas Palanki diena kurti planus, priimti sprendimus. Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Tikėtina, kad vyresnis žmogus tinkamai patars.

Jautis Jaučiate jėgų antplūdį.

Seksis greitai priimti teisingus sprendimus. Bendrausite labai emocionaliai, todėl tikėtina, kad savo žodžiais galite įžeisti aplinkinius.

Dvyniai Kalbėsite įtikinamai.

Palanki diena ieškoti naujų idėjų.

Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą.

Vėžys Tinkamas laikas imtis iniciatyvos. Jausitės sveikas ir laisvas, jus palaikys aplinkiniai. Tačiau jų parama nelabai reikalinga, nes pats esate pakankamai stiprus.

Liūtas Mėgausitės gyvenimu, įvertinsite savo padėtį. Noriai padėsite draugui ar mylimam žmogui.

Kas nors gali pagirti ypatingą jūsų skonį. Tačiau neverta tuo susižavėti ir patikėti meilikavimu.

Mergelė Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę. Galbūt pritrūks jėgų, kantrybės bendraujant su kitais. Be to, jūsų idėjos gali likti neįvertintos.

Svarstyklės Patirsite malonumą skaitydamas gerą knygą ar žiūrėdamas puikų filmą. Gal taip stengsitės išvengti pilkos kasdienybės. Domitės šiuolaikinėmis ir futuristinėmis idėjomis.

Skorpionas Turėsite pakankamai laiko ir jėgų įgyvendinti seniai atidėliotus planus. Jus skatins vyresnis ar autoritetingas žmogus, bet neužmikite ant laurų. Pasivaikščiokite gryname ore. Šaulys Sprendimai darbe gali prieštarauti jūsų pačių jausmams, norui tobulėti ir ką nors keisti.

Teks paprakaituoti, norint teisingai pasirinkti, – kelias į sėkmę ir asmeninis tobulėjimas.

Ožiaragis Pajusite emocinę įtampą. Jausmai nesiderins su jūsų dvasinėmis vertybėmis. Laikinai prarasite gyvenimo džiaugsmą. Tačiau atsiras proga pabaigti seniai atidėliotus reikalus.

Vandenis Pasitelkus vaizduotę, atsiras puiki galimybė pagerinti gyvenimo sąlygas. Jūsų draugai, ypač jaunesni, manys, kad esate idealistas, tačiau kiti visiškai pritars jums. Žuvys Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, nes užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tačiau vakarop gali apnikti apatija.

Etnokultūros centre aidės mojavų giesmės Rytoj 16 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje vyks „Tradiciniai giedojimai. Giedame Marijai. Mojavos-gegužinės“. Renginį ves kunigas Saulius Stumbra.

Bėgant amžiams Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė.

Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas.

Mojavų arba gegužinių kilmė labai sena, jau nuo V a. rasime bandymų gegužės mėnesį skirti Mergelės Marijos garbei.

Pirmasis gegužę paskirti Marijai sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.). Italijoje šio pamaldumo pradininkai buvo šventieji Pilypas Nėris ir Karolis Boromėjus (XVI a.). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, sumanė juos sujungti aukštesniems tikslams. Eidami

nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje, linksmai giedodavo Marijos litaniją prijungdami giesmių.

Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 1853 m. gegužinės pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje (dabar Lenkijoje).

Jų pradininku laikomas prelatas Butkevičius. Galima manyti, jog

Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje, nes vyskupas M.Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje jos suskambo tik 1898 m.

Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu. Ši giesmė giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje, jos neturi kitos pasaulio šalys. Gegužinės anuomet būdavo labai po-

puliarios, ypatingos, nes pasibaigus maldoms pasklisdavo daina, sukdavosi rateliai. Šiemet giesmes Marijai Klaipėdos etnokultūros centre giedos Vilniaus arkikatedros Liaudies giesmių ansamblis (vad.

J.Bukantaitė), puoselėjantis folklorinę „visos bažnyčios“ giedojimo tradiciją ir siekiantis, kad Lietuvos bažnyčiose vėl skambėtų mūsų senolių giedotos giesmės. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja karštus orus ir trumpas liūtis su perkūnija. Šiandien dieną sušils iki 27–28 laipsnių. Šeštadienio naktis irgi daug kur bus sausa, dieną trumpos liūtys su perkūnija numatomos visoje šalyje. Prognozuojama panaši temperatūra kaip ir penktadienį. Sekmadienį trumpas lietus galimas ir dieną, ir naktį. Oro temperatūra naktį bus 14–17, dieną – apie 27–29 laipsnius šilumos.

Šiandien, gegužės 17 d.

+24

+22

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

kokteilis Vai­kai tap­tų val­do­vais

+22

„Lie­tu­va ri­ta­si į ab­sur­do pa­kal­nę, – ma­ no Kons­tan­ti­nas. – Jei Sei­mas priim­tų įsta­t y­mą, drau­d žian­t į bet ko­k į smur­ tą prieš vai­k us, įsi­vaiz­duo­k i­te, kaip links­ma bū­t ų gy­ven­t i mū­s ų ša­le­lė­ je. Tuo­met jau tė­vai taps sa­vo at­ža­lų ver­gai, ne­ga­lė­sian­tys net rik­te­lė­ti, nes tai ga­li bū­ti trak­tuo­ja­ma kaip psi­cho­lo­ gi­n is smur­tas. Ne­ga­lės nei juo la­biau pliaukš­te­lė­ti per už­pa­ka­l į užuo­lai­das de­g i­nan­čiam vai­k i­ga­l iui. Tai bus tik­ rų tik­r iau­sias fi­z i­nis smur­tas prieš vi­ sa­tei­sį vai­ką, dėl ku­rio, priė­mus įsta­ty­ mą, tė­vai bū­tų nu­baus­ti ar­ba jiems net atim­ta lais­vė.“ Vy­r iš­k io įsi­t i­k i­n i­mu, žiū­r int to­l iau, ga­l i­ma da­r y­t i prie­lai­das, jog mes ne­ ga­lė­si­me sa­vo at­ža­loms nie­ko draus­ ti, nes mū­sų uo­l ie­ji tei­si­nin­kai po vai­ kų skun­dų su­gal­vos ko­k ią nors smur­ to for­mą, už ku­rią gim­dy­to­jai su­lauks san­kci­jų. Anot Kons­tan­ti­no, paaug­liai ga­lės rū­ky­ti, var­to­ti al­ko­ho­l į, nar­ko­ti­ kus, elg­t is vul­ga­r iai, o tė­vai ne­t u­rės tei­sės nė cyp­te­lė­ti.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Pats ska­n iau­sias vai­k ų „pa­t ie­ka­las“ – ber­ž i­nė ko­šė.

Si­tua­ci­ja: sei­mū­nų iš­min­tis leis­

tų vai­kams da­ry­ti, ką tik jie no­ri.

Pa­va­sa­rio var­gai Nus­ta­t y­ta, jog 77 pro­c. žmo­n ių, ser­ gan­č ių aler­g i­ja, su­t ri­kęs mie­gas, 46 pro­c. pa­cien­tų die­ną jau­čia­si pa­var­gę ar ma­ž iau pro­duk­ty­vūs, 51 pro­c. žmo­ nių dėl aler­g i­nės slo­gos simp­to­mų skun­d žia­si gal­vos skaus­mais. Aler­g i­ nės reak­ci­jos ga­l i pa­si­reikš­t i ir daug sun­kes­nė­m is for­mo­m is nei bė­r i­mai: du­su­l iu, pa­daž­nė­ju­siu šir­d ies pla­k i­ mu, są­mo­nės ne­te­k i­mu, kar­tais iš­tin­ ka net ir kli­ni­k i­nė mir­tis.

Aler­g i­nė­m is li­go­m is vien Se­na­ja­me že­my­ne ser­ga dau­g iau kaip 150 mln. žmo­n ių. Eu­ro­pos aler­go­lo­g i­jos ir kli­ ni­k i­nės imu­no­lo­g i­jos aka­de­mi­ja, at­si­ žvelg­da­ma į epi­de­mio­lo­gi­nes ten­den­ ci­jas, ma­no, kad grei­čiau nei po pen­ kio­l i­kos me­tų dau­g iau nei pu­sė eu­ro­ pie­čių ken­tės nuo vie­nos ar ki­tos aler­ gi­nės li­gos.

Links­mie­ji tirš­čiai Pet­r iu­kas mė­g i­no api­plėš­t i par­duo­ tu­vę gra­sin­da­mas van­dens pis­to­le­tu.

Par­da­vė­jas iš pra­d žių juo­kė­si, po to – už­sprin­go. Čes­ka (397 719; ir ko­kį dar kvai­les­nį įsta­ty­mą su­gal­vos mū­sų iš­rink­tie­ji sei­mū­nai?)

+15 +17 +26 +21 +24 +18 +16 +27

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+25 +21 +20 +21 +20 +27 +23 +27

Marijampolė

Vėjas

Vilnius

+24

Alytus

1–5 m/s

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+22

+21

+18

1

+19

+22

+21

+18

5

rytoj

sekmadienį

+20

+18

4

1510 m. mi­rė ita­lų dai­l i­ nin­kas Sand­ro Bot­ti­cel­li.

1749 m. gi­mė ang­lų chi­ rur­gas ir gy­dy­to­jas, at­ ra­dęs vak­ci­ną nuo rau­ pų (1796 m.), Ed­war­das Jen­ne­ris.

1792 m. 24 bro­ke­riai Niu­ jor­ke (JAV) įkū­rė pir­mą­ ją pa­sau­ly­je bir­žą.

1880 m. gi­mė pro­fe­so­ rius, uni­ver­si­te­to rek­to­ rius, Lie­tu­vos kons­t i­tu­ ci­nės tei­sės moks­lo kū­ rė­jas My­ko­las Ro­me­r is.

Mi­rė 1945 m.

Bazilė, Bazilis, Gaila, Gailas, Gailė, Paskalis, Nedinga, Nerdingas, Virkanta, Virkantas.

1814 m. Nor­ve­g i­ja ta­po ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be.

1988 m. po 12 me­tų per­ trau­kos Al­žy­ras ir Ma­ro­ kas at­nau­ji­no dip­lo­ma­ti­ nius san­ty­kius.

1991 m. ne­prik­lau­so­mos Ru­si­jos pro­fsą­jun­gos at­ me­tė SSRS pre­z i­den­ to Mi­chai­lo Gor­ba­čio­vo drau­di­mą strei­kuo­ti.

2004 m. ei­da­mas 76uo­sius me­tus Klai­pė­do­ je mi­rė pro­zi­nin­kas, poe­ tas Juo­zas Mar­cin­k us.

Gi­mė 1928 m.

Už dei­man­tą – re­kor­di­nė su­ma Dei­man­tų ga­vy­bos ir pre­ky­bos bend­ro­vė „Har­ry Wins­ton“, ku­rią anks­čiau šiais me­tais įsi­gi­jo Švei­ca­ ri­jos laik­ro­džių ga­min­to­jai „Swatch Group“, tre­čia­die­nį nu­si­pir­ko be­ spal­vį, jo­kių trū­ku­mų ne­tu­rin­tį 101,73 ka­ra­to dei­man­tą, su­mo­kė­ju­ si re­kor­di­nę 26,7 mln. do­le­rių (71,6 mln. li­tų) su­mą vie­na­me Že­ne­vo­je vy­ku­sia­me auk­cio­ne, pra­ne­šė auk­ cio­nų na­mai „Chris­tie’s“.

„Chris­tie’s“ at­sto­vas Rau­lis Ka­da­ kia po auk­cio­no sa­kė žur­na­lis­tams, kad Ka­na­do­je įsi­kū­ru­si „Har­ry Wins­ton“, dar ži­no­ma kaip „Do­ mi­nion Dia­mond Corp.“, nu­pir­ko tą dei­man­tą tre­čia­die­nio va­ka­rą, su­triuš­kin­da­ma anks­tes­nį už be­ spal­vį dei­man­tą su­mo­kė­tos su­mos re­kor­dą ir pa­kel­da­ma kar­te­lę dau­ giau nei 10 mln. do­le­rių.

Ta­pu­si pir­mą­ja nau­jo dei­man­ to pir­kė­ja, „Har­ry Wins­ton“ tu­rė­ jo tei­sę su­teik­ti jam pa­va­di­ni­mą ir nu­spren­dė jį pa­va­din­ti „Har­ry Le­ ga­cy“, pri­dū­rė R.Ka­da­kia.

Ame­ri­kos ge­mo­lo­gi­jos ins­ti­tu­tas tą be­spal­vį bran­gak­me­nį įver­ti­no aukš­čiau­sia (D) spal­vos ka­te­go­ri­ja, o skaid­ru­mą įver­ti­no kaip „ne­tu­rin­tį trū­ku­mų“, taip pat at­krei­pė dė­me­ sį į jo „ab­so­liu­čią si­met­ri­ją“, nu­ro­

Vardai

gegužės 17-ąją

Diena

+22

+25

+23

Rytas

+19

138-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 228 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

+24

Kaunas Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+23

Utena

5.21 21.44 16.23

Tauragė

orai klaipėdoje Šiandien

+25

Panevėžys

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +25 Brazilija +27 Briuselis +13 Dublinas +13 Kairas +36 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+24

2012 m. bū­da­ma 63-ejų Flo­r i­do­je mi­rė „Gram­ my“ lau­rea­tė, le­gen­d i­ nė dis­ko sti­liaus at­li­kė­ ja Don­na Sum­mer.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Nepagailėjo: už jo­kių trū­ku­mų ne­tu­rin­tį 101,73 ka­ra­to dei­man­tą buvo

su­mo­kė­ta re­kor­di­nė 26,7 mln. do­le­rių suma.

dė „Chris­tie’s“. Bots­va­no­je esan­ čio­je Džve­nen­go ka­syk­lo­je ras­tas dei­man­tas svė­rė 236 ka­ra­tus (47,2 gra­mo), o vė­liau bu­vo kruopš­čiai nu­šli­fuo­tas per 21 mė­ne­sį tru­ku­sį pro­ce­są, pri­dū­rė auk­cio­nų na­mai.

Tre­čia­die­nį įvy­kęs san­do­ris žy­ mė­jo di­džiau­sią kai­ną, ka­da nors auk­cio­ne už be­spal­vį, trū­ku­mų ne­tu­rin­tį dei­man­tą, nors „Chris­ tie’s“ ti­kė­jo­si, kad už bū­si­mą­ jį „Har­ry Le­ga­cy“, di­džiau­sią ka­

da nors auk­cio­ne par­duo­tą to­kios rū­šies bran­gak­me­nį, bus su­mo­kė­ ta 30 mln. do­le­rių.

Anks­tes­nis auk­cio­no kai­nos re­ kor­das šio­je ka­te­go­ri­jo­je pri­klau­sė ap­skri­tam 84,37 ka­ra­to bri­lian­tui „Chloe“, ku­rį 2007 m. „Sot­he­ by’s“ auk­cio­ne Že­ne­vo­je už 16,2 mln. do­le­rių įsi­gi­jo ma­dos na­mų „Guess Jeans“ įkū­rė­jas Geor­ges’as Mar­cia­no.

BNS inf.

Sau­lė ar­tė­ja prie ak­ty­vu­mo pi­ko Sau­lė­je šią sa­vai­tę įvy­ko ke­tu­r i ga­l in­g i žybs­ niai, žy­m in­t ys iki šiol di­d žiau­sio ak­t y­v u­mo lai­ko­tar­pį šiais me­tais ir trum­pam su­trik­dę ra­ di­jo ry­šį di­de­lio daž­nio dia­pa­zo­nuo­se. Eks­per­ tai nu­ro­do, kad pa­di­dė­jęs Sau­lės ak­ty­vu­mas yra nor­ma­lus reiš­ki­nys, nes šiuo me­tu mū­sų sis­te­mos cent­r i­nis švie­su­lys ar­tė­ja prie sa­vo 11 me­tų ak­ty­vu­mo cik­lo mak­si­mu­mo, ku­r į tu­ rė­t ų pa­siek­t i vė­l iau šiais me­tais. Stip­r ių Sau­ lės žybs­nių lau­kia­ma ir atei­nan­čio­mis die­no­ mis. Tai ga­li lai­ki­nai su­trik­dy­ti Pa­sau­li­nės vie­ tos nu­sta­ty­mo sis­te­mos (GPS) ir ry­šių pa­ly­do­ vų sig­na­lus, ta­čiau dau­gu­ma žmo­nių jų po­vei­ kio kas­die­nia­me gy­ve­ni­me ne­pas­te­bės.

BNS inf., AFP nuo­tr.

Sap­ne re­gė­ti pu­pas daž­niau­siai reiš­ kia liū­de­sį ir vai­kų li­gas. Dai­gin­ti pu­pas – pel­nas, ku­rio ne­rei­kės da­ly­tis su ki­tais, so­din­ti pu­pas – ki­tų tau­pu­mas taps pa­ mo­ka vi­sai šei­mai. Džio­v in­tos pu­pos reiš­k ia di­de­l į nu­si­v y­l i­mą. Ga­l i­mos li­ gos jū­sų šei­mo­je ir ap­lin­ko­je. Jei sap­ne pu­pas rau­na­te – nu­ga­lė­si­te kliū­tis, o jei ruo­šia­te val­giui – rei­ka­lai pa­blo­gės. Skai­ čiuo­ti pu­pas ga­li reikš­ti ge­rą pel­ną. Sap­ne val­gy­ti že­muo­ges – ne­ma­lo­ni nau­jie­na. Jei že­muo­gių la­bai daug – ga­ li­te įsi­my­lė­ti. Rink­ti že­muo­ges – ne­ga­la­ vi­mas, jei kam nors duo­da­te že­muo­gių – jus mi­ni ge­ruo­ju. Jei­gu su­sap­na­vo­te, kad esa­te jau­ni, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jūs no­rė­si­te su­ si­grą­žin­ti kaž­ką, ką pra­ra­do­te, ta­čiau to ne­pa­vyks. Jei­g u su­sap­na­vo­te, kad jū­ sų vai­kas ta­po kū­di­kiu, tai toks sap­nas reiš­kia, kad gy­ve­ni­me jūs pa­ju­si­te ant­ rą kvė­pa­vi­mą, džiaug­si­tės gy­ve­ni­mu ir įgy­ven­din­si­te vai­kys­tės sva­jo­nę.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1053

2013 05 15 AUKSO PUODAS – 53 166 903 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 694 350 Lt 13 15 27 28 38 39 Auksinis skaičius 27 Papildomi skaičiai 31 35 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 416 946 Lt (0 priz.)

5 skaičiai 6 241 Lt (5 priz.)

4 skaičiai 160 Lt (268 priz.)

3 skaičiai 11 Lt (4972 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (6379 priz.)

Džokeris – bil. nr. 010 151 033 (150000 Lt) Prognozė: Aukso puode – 3 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 150 000 Lt