miestas Seimo pirmininkas V.Gedvilas paslapčia antrą kartą susituokė Kaune.
2p.
ekonomika Žlugus verslui nekilnojamojo turto magnatas L.Pinkevičius ruošiasi emigruoti.
9p.
pasaulis
10p.
Nei JAV, nei Rusija nenori pirmoji trauktis iš tylaus mūšio lauko – šnipinėjimo varžybų.
AKCIJA Kaina 208 Lt/m , su PVM *
KerAmInIAms BLOKeLIAms 3
* Kaina pateikta pasiimant produkciją iš sandėlio Technikos g. 7C, Kaunas. Akcija vyksta iki 2013 06 01. Prekių kiekis ribotas.
Tel. 8 37 400225, 8 696 94538. www.serfas.lt
Šeštadienio
Gegužės 18, 2013 Nr. 113 (19974) kaunodiena.lt 2,50 Lt
Žvaigždė be kaprizų
Garliavos šturmo klausimai Prieš metus Lietuva laikė teisės ir žmoniškumo egzaminą – gegužės 17 d. įvykdytas Drąsiaus Kedžio dukros perdavimas mamai Laimu tei Stankūnaitei. Ar išlaikė?
2014 m. prenumeratos akcija prasideda!
„Teismo sprendimas įvykdytas sėkmingai. Visos institucijos savo darbą atliko sėkmingai. Vaiko in teresai nebuvo pažeisti“, – Kauno vyriausiajame policijos komisaria te surengtoje spaudos konferen cijoje tąkart teigė antstolė S.Vai cekauskienė. Vis dėlto po šios, pasak antstolės, sėkmingos ope racijos visuomenei kilo daugybė klausimų. Ar pavyko mūsų vals tybei, mūsų valstybės teisėsaugai per metus išsklaidyti tądien kilu sias abejones?
miestas
4p.
Dienos citata „ES šalys narės dėl mokes čių vengimo netenka trilijo no eurų per metus. Sunkiai įsivaizduojama suma“, –
Fotosesija: R.Meilutytė nuotraukoms pozavo įvairiose Plimuto vietose.
Šiandien prasidedančios „Kauno dienos“ prenumeratos akcijos veidas – plaukikė Rūta Meilutytė. Ji ne tik talentinga sporti ninkė, bet ir puikiai iliustruoja tikro kau niečio pasirinkimą – „Kauno diena“, kad ir kur būtum: Kaune, Vilniuje ar Plimute.
Fotografuoti R.Meilutytės nu skridęs „Kauno dienos“ fotogra fas Artūras Morozovas patyrė, kad Plimutas – vienas švariausių ir ekologiškiausių Anglijos miestų. „Jis kažkuo primena Kauno cent rą“, – pastebėjo fotografas. Daug žalumos. Kalnuotos panoramos. Jokių daugiabučių. Jokių stiklinių dangoraižių.
Artūro Morozovo nuotr.
Per visą ilgą fotosesiją, vykusią ne vienoje Plimuto vietoje, kuri ir fotografą, ir R.Meilutytę išvargi no iki išsekimo, Artūras nepatyrė jokių Rūtos kaprizų. „Kai baseine paprašiau įšokti į vandenį, ji iš kart užsimovė plaukikės kepurėlę ir – pliumpt!“ – prisiminė A.Mo rozovas.
Aukštyn žemyn 18p.
pastebėjo Kaune viešėjęs eurokomisaras Algirdas Šemeta.
6p.
2
šeštadienis, gegužės 18, 2013
miestas
Oro kokybė Kaune 42 50mg/m
0
Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai
Kietosios dalelės (KD10)
3
Nustatyta 24 val. ribinė vertė
0
0,54
Anglies monoksidas (CO)
10 mg/m3
Nustatyta 8 val. ribinė vertė
0
74
200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)
Nustatyta 1 val. ribinė vertė
Slapta susituokė Seimo pirmininkas Vakar Kaune ant rąkart šeimas su kūrė du garsūs ša lies vyrai – Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas ir smuiki ninkas Vilhelmas Čepinskis.
Mantas Lapinskas
m.lapinskas@kaunodiena.lt
Šventė ir gimtadienį
Kauno rotušėje iškabintoje ofi cialioje santuokų skelbimų len toje vakar puikavosi užrašas, kad 16.30 val. bus įregistruota 54-erių V.Gedvilo ir aštuoneriais metais jaunesnės jo draugės Jolantos Gri zickaitės santuoka. „Kauno dienos“ žiniomis, Seimo pirmininko santuokos dokumentai buvo sutvarkyti dar trečiadienį, o vakar oficialiai apie tai paskelb ta per pobūvį, vykusį Radvilėnų pl., name, kur įsikūrusi bendro vė „Scandinavian accounting and consulting“. Vakar V.Gedvilas taip pat šventė 54-ąjį gimtadienį. Neofic ialiais duomenimis, pora draugavo apie šešerius metus. Sei mo pirmininko išrinktoji dirba Jo navos savivaldybėje socialine dar buotoja.
Slėpė: Seimo pirmininko vestuvių ir gimtadienio pokylis vyko Radvilėnų plente, privačiai bendrovei priklausančiame name.
tuvės ceremonija vyktų rotušėje, o pasirinko išvažiuojamąją santuo kos ceremoniją. Tuoktuvių vieta buvo kruopščiai slepiama. Apie ją iš anksto nežinojo ir Rotušės dar buotojai. „Atvyks V.Gedvilo atsto vai ir mūsų darbuotojai kažkur va žiuos“, – prasitarė viena Civilinės metrikacijos skyriaus darbuotoja. Seimo pirmininko atstovai tei gė, kad V.Gedvilas apie antrąją sa vo santuoką kalbėti nenori. Iš pirmosios santuokos Seimo pirmininkas turi dukrą Akvilę ir sūnų Martyną. V.Gedvilas jau se nelis – turi vaikaitį Gabrielių. Tuokėsi antrąkart
Politikas slapukavo
Vakar Kauno savivaldybės Civili nės metrikacijos skyriaus darbuo tojai vengė kalbėti apie Seimo pir mininko vestuves. Tik prasitarė, kad pora nepageidavo, jog tuok
Vakar Kauno rotušėje susituokė smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir jo draugė Viktorija Kukauskaitė. Dar prieš ceremonijos pradžią šviesiaplaukė nuotaka mielai po zavo vestuvių fotografui Rotušės
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
fone. Pasveikinti 36 metų smuiki ninko ir jo 29 metų išrinktosios su sirinko negausus būrelis draugų ir artimųjų. Po ceremonijos rotušėje jie išė jo į balkoną ir pamojavo jų lau kiantiems svečiams. Vėliau jaunieji žengė pro šonines duris, kur, nenu sižengdami tradicijai, paskambino virš jų kabančiu varpu. Keliasde šimt svečių jiems teikė gėles ir ta rė sveikinimo žodžius, jų laimei iššautas šampanas. Jaunieji susi rinkusiuosius vaišino uogomis. Tai antroji V.Čepinskio santuo ka. Su pirmaja žmona smuikininke Indre Andruškevičiūte jis susituo kė 2002 m. Po ketverių metų porai gimė sūnus Herbertas. Dar prieš keletą metų V. ir I.Če pinskių šeima atrodė idiliškai. Per interviu „Kauno dienai“ abu smui kininkai tikino, kad jų šeimoje nėra jokios rutinos.
Ceremonija: žymus smuikininkas V.Čepinskis rotušėje sumainė auk
so žiedus su V.Kukauskaite.
Pašėlusius motociklininkus tramdė policija Mantas Lapinskas Kauno policija nusprendė nebenu sileisti naktimis gatvėmis skrajo jantiems motociklininkams – jų pa mėgtą susirinkimo vietą Karaliaus Mindaugo pr. ketvirtadieniais užė mė pareigūnų motociklai.
Vytas Bancevičius:
Toks lakstymas – ne sportas, o kvailu mas. Tam pinigų sa vivaldybė neturi.
Pareigūnų ginklai
Šį ketvirtadienį Karaliaus Mindau go pr. vėl budėjo sustiprintos poli cijos pajėgos, nes anksčiau čia savo pasirodymus mėgdavo rengti mo tociklininkai. Pirmieji kaskadininkais pra vardžiuojami motociklininkai ir smalsuoliai užvakar pasirodė apie 22 val. Jie ėmė būriuotis prie „Lu koil“ degalinės esančioje aikštelė je, tačiau greitai buvo išprašyti, nes čia stovėti draudžiama. Karaliaus Mindaugo pr. pasiro dė ir keturis galingus BMW mo tociklus vairuojantys policinin kai. Lyg bandyd am i pareig ūn ų kantryb ę, motoc ikl in inkai zujo prospektu, tačiau įžūliai besiel giančių ir pavojingai manevruo janč ių ekstrem al ų nepas itaik ė. „Kauno motociklininkai tapo la bai kultūringi, kai į gatves išva žiavom e su motoc ikl ais. Tik rin am e, žiūr im e, ar pros pekt u
važinėjantys motociklininkai nė ra girti, ar pilnamečiai. Žiūrėsi me, kas kantresni – jie ar mes“, – „Kauno dienai“ ketvirtadienio naktį sakė budėjimui vadovavęs
Kelių patrulių kuopos vadas Ra mūnas Kemzūra. Sugadintas vakaras
Nenorėjęs prisistatyti ketvirtadie nio pasivažinėjimuose dalyvavęs kaunietis sakė, kad tokie policijos reidai jam sugadino jau tradicija tapusią ketvirtadienio pramogą. „Dar pabūsime pusvalandį ir ju dėsime namo. Kabinėjasi policija be reikalo, tik sugadino reginį“, – guodėsi vaikinas. Apie 24 val. pro spektas ištuštėjo, pavieniai žiūro vai ėmė skirstytis, o pareigūnai dar budėjo.
Vakar R.Kemzūra pasakojo, kad išaiškinta 10 pažeidėjų. Vienas ke turračio vairuotojas nubaustas už chuliganišką vairavimą, pora mo tociklininkų gavo baudas už pasi baigusią techninę apžiūrą ir važinė jimą be draudimo. „Nemanau, kad per vieną ketvirtadienį problemą iš sprendėme. Stebėsime padėtį ir žiū rėsime, į kurią pusę viskas krypsta“, – R.Kemzūra patvirtino, kad tai ne paskutinis toks policijos reidas. Išvadino kvailiais
Dar pernai motociklininkai krei pėsi į savivaldybę prašydami kartą
per savaitę jiems leisti važinėti Ka raliaus Mindaugo pr., tačiau prašy mas buvo atmestas. Eismo saugumo komisija savo nuomonės keisti neketina ir šiemet. „Savivaldybės pozicija nesikei čia. Jų lakstymai – jų pačių reika las ir jokio žemės ploto savivaldybė jiems neskirs. Toks lakstymas – ne sportas, o kvailumas. Tam pinigų savivaldybė neturi. Nėra biudže te tokios eilutės – kvailumas, nors ir tarybos nariai ne visada logiškus sprendimus priima“, – rėžė Eis mo saugumo komisijos pirminin kas Vytas Bancevičius.
Mūšis: policininkų teigimu, specialūs reidai prieš lakstyti mėgstančius motociklininkus bus rengiami ir ateityje.
Tomo Raginos nuotr.
4
šeštadienis, gegužės 18, 2013
miestas
Metai po Garliavos štu Lygiai prieš metus Lietuva laikė teisės ir žmoniškumo egzaminą – gegužės 17 d. įvykdytas Drąsiaus Kedžio dukros perda vimas mamai Laimutei Stankūnaitei. Ar išlaikė? Ar po metų, prisimindami Garlia vos šturmą, jame matome brutalų mūsų teisėsaugos veidą, ar pagaliau išsklaidytas abejones?
Diana Krapavickaitė
galėjo būti kitoks, lieka neatsaky ta ir po metų.
Policijos departamentas praėju sių metų gegužės 3 d. gavo antsto lės Sonatos Vaicekauskienės pa tvarkymą „Dėl priverstinio teismo sprendimo vykdymo perduodant mergaitę jos motinai“. Vaiko per davimo operacijoje gegužės 17-ąją dalyvavo 240 pareigūnų. Polici jos operacija pradėta 6 val., baig ta – 7.55 val. Mergaitė motinai per duota 7.20 val. „Teismo sprendimas įvykdytas sėkmingai. Visos institucijos savo darbą atliko sėkmingai. Vaiko inte resai nebuvo pažeisti“, – prieš me tus Kauno vyriausiajame policijos komisariate surengtoje spaudos konferencijoje šturmo Garliavoje finalą vainikavo antstolė S.Vaice kauskienė. Vis dėlto po šios, pasak antstolės, sėkmingos operacijos visuomenei kilo daugybė klausimų. Ar pavy ko mūsų valstybei, mūsų valsty bės teisėsaugai per metus išsklai dyti tądien kilusias abejones?
Vaiko interesai. Jie neturi būti pažeisti – deklaravo visos šioje istorijoje dalyvaujančios pusės. Tokią poziciją išreiškė ir šalies Prezidentė Dalia Gry bauskaitė. Tai buvo ar nebuvo pažeisti vaiko interesai? Iš karto po įvykių S.Vaicekaus kienė teigė: „Mes prašėme N.Venc kienės, kad sudėtų mergaitės daik tus, knygas, kad įkalbėtų mergaitę vykti su mama, tačiau ji atsisakė tai daryti.“
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
Būdas. Garliavos šturmą vi suomenė pavadino smurto ak cija. Ar buvo galima kitaip? Oficiali versija – ne. Policijos de partamentas tuoj po įvykio išpla tino pranešimą, kad vykdė Lie tuvos įstatymus, pagal kuriuos privalo vykdyti antstolės patvar kymus. Antstolis savo sprendi mą grindė teismo sprendimu. Į bet kokius svarstymus, kad gal vertė jo palaukti pedofilijos bylos baig ties, mergaitės paėmimo operaci jos rengėjai atsikirsdavo Kėdainių teismo sprendimu – vaiką grąžin ti nedelsiant. Mergaitės globėja, tada dar tei sėja N.Venckienė, visuomet aiški no: „Aš leidau ir sudariau sąlygas savo namuose L.Stankūnaitei tai padaryti (perimti mergaitę – red. past.), bet mergaitė nėjo.“ Vaiko teisių apsaugos specialis tės, dalyvavusios šiuose įvykiuose, iki šiol apsiriboja kategorišku „ne komentuosime“. Niekas tada nesiaiškino, ar N.Venckienė išties leido paimti vaiką, niekas tada nediskutavo ir apie visuomenės pasiūlymą – pir ma išnagrinėti pedofilijos bylą ir tik po to spręsti vaiko grąžinimo klausimą. Sausi teisėsaugos argu mentai – kaltinimai L.Stankūnai tei nepareikšti – paėmė viršų prieš moralinius svarstymus. Į klausi mą, ar mergaitės paėmimo būdas
Kodėl valstybė nega li atvirai pasikalbė ti su savo piliečiais? Dėl savęs, dėl mūsų visų.
Toje pačioje, tuoj po Garliavos šturmo surengtoje spaudos kon ferencijoje teigta: mergaitė sėdėjo globėjai ant kelių, globėja mergaitę laikė apsikabinusi ir nesiruošė per duoti motinai. Antstolės nurody mu kliūtimi įvardytos N.Venckienės rankos atitrauktos nuo mergaitės. N.Venckienė tada aiškino, kad jos rankos buvo atplėštos ir užlauž tos, kad L.Stankūnaitė ant jos ke lių sėdinčią mergaitę plėšė, vaikas klykė, o pareigūnas mergaitei ant galvos užmetė kažkokią, teisėjos žodžiais tariant, kaldrytę. Visuo menė tai įvertino kaip vaiko inte resų pažeidimą. Klaipėdos apygardos teismas šiemet kovą paskelbė neginčijamą sprendimą: priverstiniame vai ko perdavime dalyvavę pareigū nai įgaliojimų neviršijo, prieš vai ką nebuvo panaudota nei fizinė, nei psichologinė prievarta. Kaldrytė. Kam ta kaldrytė? Beje, jos visuomenė nematė. Apie kaldrytę prabilo N.Venc kienė. Dar užsiminė apie galimą jos įmirkymą medikamentuose, sukeliančiuose mieguistumą. Oficialios institucijos niekaip nesureagavo į šią abejonę ir, atro do, niekada nė neketino paaiškinti tiesioginių vaiko paėmimo opera cijos vaizdų įaudrintiems tūkstan čiams žmonių, kam buvo reikalin ga toji kaldrytė. N.Venckienė visus metus pa brėždavo prieštaravimą: esą pa
Kulminacija: rezonansinės istorijos kulminacija laikomas vaiko priverstinis perdavimas motinai.
reigūnai aiškino, kad kaldryte ke tinta vaiką apsaugoti nuo šalčio. Bet automobilis, į kurį buvo įso dinta mergaitė, stovėjo vos už po ros metrų nuo namo. Visuomenę ir po metų kamuoja tos pačios abejonės. Teisėsauga šia tema atsiribojo nuo bet kokių ko mentarų. Laikas. Ar nebuvo pažeis ti vaiko interesai šitaip anksti pasibeldus į namų duris? Ope racija pradėta 6 val. Ar nebuvo galima palaukti, kol mergaitė papusryčiaus? Ar toks masinis šturmas nesukėlė streso mer gaitei? Tai, ko gero, galima bū tų laikyti vaiko interesų pažei dimu?
Tuo metu antstolė S.Vaicekaus kienė aiškino, kad teismo sprendi mus antstolis įgaliotas pradėti vyk dyti 6 val. ryte. Tokį ankstyvą laiką S.Vaicekauskienė motyvavo noru, kad mergaitės globėja N.Venckie nė nebūtų išėjusi į darbą. Vaiko paėmimo operacijoje dalyva vusios Vaiko teisių apsaugos specia listės tą pačią dieną aptakiai aiškino, kad bet kuris žmogus, juolab vaikas, tokioje situacijoje patiria stresą. Visuomenės abejonės, kad renkan tis laiką apie vaiką mažiausiai galvo ta, nutildytos teisiniais argumentais: vaiko paėmimas vyko teisėtai.
L.Stankūnaitės advokatas Gin taras Černiauskas? Iš pradžių teigta, kad mergaitės perdavimo momentu namo viduje buvo globėja, mama, dvi vaiko tei sių apsaugos tarnybos specialistės, psichologė, policijos pareigūnai ir operacijai vadovavusi antstolė. Vėliau paaiškėjo, kad perduodant mergaitę dalyvavo ir L.Stankūnai tės advokatas. Negana to, jis ne slėpė, kad prieš tai treniravosi nešti mergaitę. Tiesa, G.Černiauskas tiki no per paėmimą nenešęs mergaitės, N.Venckienė teigė atvirkščiai. Tie sos visuomenė nežino ir po metų.
Dalyviai. Kodėl teisėsauga ne iš karto pripažino, kad vai ko paėmimo procese dalyvavo
Objektyvumas. Kas galėtų objektyviai išdėstyti Garliavos įvykių eigą?
5
šeštadienis, gegužės 18, 2013
miestas
urmo: abejonių išlieka
Dienos klausimas Kokia jūsų nuomonė apie Garliavos šturmą po metų? Man ši istorija nusibodo
12 69 Tai buvo smurtinė operacija
19
Tai buvo teisėta operacija
% kaunodiena.lt Artūro Morozovo nuotr.
Vienareikšmiškai – operacijos vaizdo įrašas. Bet nuo pat pirmo sios minutės teisėsauga atsiribo jo vienintele fraze: „Vaizdo įrašas nebus rodomas siekiant apsaugo ti vaiko privatų gyvenimą.“ Visuomenei kilo abejonių, kodėl baiminamasi (tinkamai pridengus veidą) rodyti vaizdo medžiagą, jei viskas vyko teisėtai ir vaiko intere sai nebuvo pažeisti? Nes filmuotą medžiagą (su tinkamai pridengtu mergaitės veidu) iš automobilio, kuriuo mergaitę išvežė iš Garlia vos, išplatino (nutekino?) pati tei sėsauga ar advokatas. Per metus inicijuotos kelios by los N.Venckienei dėl jos elgesio per Garliavos šturmą. Atsakymų lau kiama.
12 sekundžių. Būtent tiek filmuotos medžiagos iš Garlia vos šturmo teisėsauga pateikė Seimo nariams. Tačiau spren džiant ne vaiko gerovės, o Sei mo narės N.Venckienės nelie čiamumo klausimą. Pateiktosios 12 sekundžių dar la biau įaudrino visuomenę. Esą, sie kiant savų tikslų, galima išrink ti palankią 12 sekundžių ištrauką be priešistorės ir finalo. 12 sekun džių, kuriose matyti tik vienos mo ters elgesys. Žmones kiršina valdžios institu cijų požiūris, kad filmuoto įrody mo, ar tikrai per Garliavos šturmą nebuvo pažeisti vaiko interesai, ar nebuvo panaudotas smurtas prieš vaiką, visuomenei pateikti never
ta. Metų nepakako, kad, nuslo pus emocijoms, būtų rastas bū das, kaip išsklaidyti šias žmonių abejones. Pagarba. Ko vertas visuome nės interesas? Ar tikrai Lietu vos piliečiai nenusipelnė šioje pastaruoju metu didžiausią re zonansą sukėlusioje istorijoje žinoti tiesos? Teisėsaugos pozicija per metus nepasikeitė, kartojama ta pati fra zė: „Siekiama nepažeisti privataus vaiko gyvenimo.“ Teisėsauga turi ir dar vieną mėgstamą teiginį – vyks ta ikiteisminis tyrimas. Juo teisė sauga nukerta bet kokią galimybę išgirsti abejones sklaidančius ar gumentus.
Atsakom ybė. Profesor ius V.Landsb erg is, kalb ėd am as apie Garliavos įvykius, reto riškai klausė: „Kodėl uždraus ta mirties bausmė?“ Pats ir at sakė: „Dėl galimybės suklysti.“ Jei kada nors paaiškėtų faktai, kad gegužės 17 d. vis dėlto įvy ko klaida, kas atsakys? Teismai nuosprendžius skelbia valstybės vardu. Prokurorai pa laiko valstybinį kaltinimą. Polici ja vykdo teisėtus aukštesnių vals tybės institucijų reikalavimus. Tad atsakys – valstybė? Tiesos. Už tokį užrašą Kau ne, Nemuno krantinėje, kone pusmetį teisėsauga aiškinosi – bausti paauglius ar ne. Nenu
baudė, tačiau ir neįsigilino, ką vis dėlto norėta pasakyti. Teisėsauga per metinius ata skaitinius susirinkimus deklaruo ja sistemos atvirumą, siekį apsau goti skriaudžiamą, įtariamą asmenį nuo galimų interpretacijų. Suskai čiuoja žiniasklaidai išplatintų pra nešimų skaičių ir ragina atviriau bendrauti. Kaip visuomenei susigrąžinti pasitikėjimą ir taip ne didžiausius pasitikėjimo reitingus turinčia tei sėsauga? Žmonių tarpusavio san tykių specialistai visuomet pata ria apie visas kylančias problemas atvirai pasikalbėti. Kodėl valsty bė negali atvirai pasikalbėti su sa vo piliečiais? Dėl savęs, dėl mū sų visų.
6
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
Savaitė
Naujovės palankios Kaunui
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Atšaukta mirtis
d.krapavickaite@kaunodiena.lt
V
akar Kaune apsilankęs buvęs Lietuvos finan sų ministras, euroko misaras Algirdas Še meta teigė, kad ateityje miestas gali tikėtis dar daugiau paramos iš Europos Sąjungos (ES).
Žilvinė Petrauskaitė
G
andai apie popier in ių laikraščių mirtį gerokai perdėti. Pasaulio lei dėjai iš nuostabos kilstelėjo antakį: planuotas kraustymasis į elektro ninę erdvę nevyksta taip sparčiai, kaip buvo manyta. Greta nemokamų naujienų portalų skaitytojų dėmesio toliau sulaukia tradiciniai dienraščiai. Tiesa, ne vienas jų virto savaitraš čiu, ne vieno tiražas gerokai sumenko. Bet tie, kurie išliko, nesirengia pasiduoti. Visi dabar jau pripažįsta, kad elektroninės ži niasklaidos aušroje buvo padaryta klaida: skai tytojams pasiųstas signalas, kad naujienos ga li nieko nekainuoti. Tikėtasi, kad, portaluose sparčiai daugėjant lankytojų, juose taip pat sparčiai daugės reklamos ir naujienų rengi mo išlaidos bus padengtos. Ėmė tuštėti popie rinių laikraščių redakcijos, užsidaryti spaus tuvės. Portalai tobulino savo išvaizdą, pūtėsi ir garsiai skelbė „popieriaus“ eros pabaigą. Tuomet stojo ekonomikos krizė. Reklamos rinka sunyko, o likę gyvi reklamdaviai ėmė dar skrupulingiau skaičiuoti, kur jiems labiau apsimoka reklamuotis. Internetinės ir spaus dintos žiniasklaidos kautynėse dėl reklamos nugalėjo... televizija.
Greitos, karštos, pavir šutiniškos, nemoka mos naujienos – inter nete, analizė, komenta rai, įžvalgos – popierinėje dienraščio versijoje. Tuomet kasmečiuose didžiausių pasaulio leidė jų organizacijos IFRA forumuose užvirė diskusi jos, kad vienintelis išsigelbėjimas nuo bankroto – grįžti prie mokamo turinio. Portalų naujienų (vi sų ar dalies) apmokestinimas jau buvo patyręs fiasko, bet mokami elektroniniai leidiniai, skirti planšetiniams kompiuteriams, teikė vilties. Vis dėlto po kurio laiko su nuostaba konstatuo ta: ir tradiciniai dienraščiai turi paklausą. Nu rašytasis „popierius“ susikaupė, išsigrynino sa vo vertingąsias savybes (faktų analizė, sklan di kalba, daugybė vaizdingos infografikos), pa sitelkė į pagalbą savo jaunuosius brolius – tam pačiam prekės ženklui priklausančius porta lus ir sukūrė patrauklią naujienų pateikimo sis temą: greitos, karštos, paviršutiniškos, nemo kamos naujienos – internete, analizė, komenta rai, įžvalgos – popierinėje dienraščio versijoje. Tarsi tai būtų dvi to paties žmogaus rankos. Augant naujajai kartai, kuri naujieną suvokia per vaizdą, netrukus galime sulaukti ir laik raščio, interneto bei televizijos hibrido. Pirmų žingsnių jau yra. informacija:
ti kaip į kompensaciją, kad ne mokamas PVM. Lietuvos atveju pajamos iš finansinių sandorių mokesčio nebūtų labai didelės, nes Lietuvos kapitalo rinka nėra labai išplėtota. Pajamomis iš fi nansinių sandorių mokesčio ne pavyktų kompensuoti standarti nio PVM lengvatų.
Diana Krapavickaitė
302 250
– Ar Kaunas tinkamai panau doja iš ES gaunamas lėšas? – Galima pasidžiaugti, kad Kau nas neblogai panaudoja europi nes lėšas. Kaune projektams pri traukta beveik 2 mlrd. litų. Tai didelė paspirtis miestui. Be to, šiuo metu neturime problemų dėl projekto lėšų panaudojimo. – Gal planuojama daugiau miestui naudingų pasiūly mų? – Viena naujovė ES finansinė je perspektyvoje turėtų būti la bai palanki – tai miestų dimen sija. Jos esmė, kad šalys narės bus įpareigotos ne mažiau kaip 5 proc. regioninės plėtros lėšų skirti miestams. Dar turės būti apibrėžti kriterijai, kokie mies tai galės pretenduoti į šias lėšas. Nekyla abejonių, kad Kaunas bus tarp gaunančiųjų pinigus, nes vienas lėšų skyrimo kriterijų – gyventojų skaičius. Iš pradžių buvo galvojama, kad kriterijaus riba – ne mažiau kaip 100 tūkst. gyventojų mieste. Tokiu atve ju Lietuvoje atsirastų 5 miestai. Vėliau persigalvota ir nutarta įpareigoti ribą nusistatyti pačiai šaliai. Preliminariais skaičiavi mais, skiriamos lėšos galėtų su daryti visiems dalyvaujantiems šalies miestams apie 500 mln. li tų. Panaudojimo prioritetus tu rės nuspręsti pats miestas.
Įvertino: A.Šem et os teig im u, Kaun as tinkamai įsisavina ES
– Į ką, jūsų manymu, labiau siai būtų verta investuoti? – Kauno meras minėjo, kad rengia si šiai iniciatyvai. Tai turėtų būti projektai, kurie pagerintų aplinką konkrečioje teritorijoje ar seniūni jose. Principas toks – kompleksiš kas kurios nors teritorijos sutvar kymas, apimant ir infrastruktūrą, ir kelius, gatves, apibrėžtoje terito rijoje egzistuojančias įstaigas. Bet tai bus pačios savivaldybės reika las. Prioritetas – tvari plėtra, kad būtų harmoningai plėtojamos tam tikros teritorijos, kurios vėliau bū tų plečiamos. – Europos Komisijoje daug kalbama apie mokesčių ven gimą. Kokių galima tikėtis pokyčių? – Dabar didžiausias dėmesys skiriamas kovai su mokesčių vengimu ir sukčiavimu. Vadovų taryboje kitas posėdis numaty tas šia tema. Tikimės proveržio reklamos skyrius:
lėšas.
šioje srityje. Šalys narės dėl mo kesčių vengimo netenka trilijono eurų per metus. Sunkiai įsivaiz duojama suma. Tai ne tik paja mos į biudžetą. Taip iškraipoma ir pati rinka. Mokesčių mokėto jai atsiduria sunkesnėje padėty je. Visas viešųjų įstaigų finan savimas griūva ant sąžiningų mokesčių mokėtojų pečių. Da bartinėmis sąlygomis visoje ES formuojasi nepakantumo at mosfera vengiantiesiems mokė ti. Daliai priemonių, kurias jau pasiūlėme, buvo pritarta. Ka dangi Lietuvoje šešėlinė ekono mika yra didžiulė problema, tai pagerins ir mūsų šalies padėtį, o kartu ir Kauno padėtį. – Kai kurie Lietuvos eko nomistai kritiškai vertina mokesčių reformą ir ragi na mažinti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. – Komisija, priimdama naują PVM ateities strategiją, iš prin cipo pasisakė prieš lengvatų plė tojimą. Komisijos nuomone, tų socialinių tikslų galima pasiekti skiriant lėšas konkrečiai grupei. PVM yra horizontalus mokestis, o lengvata taikoma ir tiems, ku rie gali sumokėti bendrąjį tarifą. – Tai Europos Komisija pasi sako prieš standartinio PVM tarifo sumažinimą? – Matant Lietuvos finansinę pa dėtį, kad šaliai toliau teks konso liduoti viešuosius finansus, prie monės, kurios yra pasiūlytos,
302 230
Platinimo tarnyba: 302
Artūro Morozovo nuotr.
sumažins pajamas į biudžetą. Neapmokestinamo dydžio padi dinimas ar „Sodros“ ribų nusta tymas, jeigu joms būtų pritarta, reikštų tam tikrą pajamų suma žėjimą į biudžetą. Dar pridėjus PVM standartinio tarifo sumaži nimą, atsirastų labai didelė sky lė biudžete. Manyčiau, kad šiuo metu Lietuvai būtų labai sudė tinga tokius sprendimus priimti. Reikėtų ieškoti būdų, kaip kom pensuoti pajamų praradimą, o kompensavimas reikštų kažko kių kitų mokesčių įvedimą. O kiekvienas mokestis yra skaus mingas.
Nekyla abejonių, kad Kaunas bus tarp gaunančiųjų pinigus, nes vienas lėšų skyrimo kri terijų – gyventojų skaičius.
– Tačiau jūs pristatote nau ją finansinių sandorių mo kestį? – Finansinių sandorių mokestis šiuo atveju įgyvendina tam tik rą teisingumo principą. Finan sinių institucijų paslaugos at leistos nuo PVM mokesčio. Yra apskaičiuota, kad ES dėl to pra randa 18 mlrd. eurų. Į finansinių sandorių mokestį galima žiūrė
242
Prenumeratos skyrius: 302
– Mokesčių surinkimas į biu džetą mažėja. Ką jūs siūlytu mėte? – Lietuva susiduria su dide le šešėlinės ekonomikos proble ma. Trys pagrindinės kryptys – kontrabanda, atlyginimų vo keliuose mokėjimas ir PVM ven gimas. Lietuva atkakliai dirba šioje srityje. Ministras pirminin kas minėjo apie didelę operaciją, susijusią su tarptautine naftos produktų kontrabanda. Reikėtų, kad tokių operacijų ir tokių smū gių nusikalstamoms grupuotėms būtų daugiau. Pateikėme šalims narėms pla ną, kaip kovoti su mokesčių slė pimu. Tame plane pasiūlytos 35 priemonės. Labai svarbu, kad tas planas būtų įgyvendinamas. Netrukus Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. Lietuvos ran kose bus galimybė pasiekti konk rečių rezultatų. – Į Lietuvą plūsta kontraban dinės cigaretės, ir šio srau to nepavyksta nutraukti net sėkmingomis pareigūnų ope racijomis. – Birželio mėnesį turėtume pa tvirtinti kovos su cigarečių kont rabanda strategiją, kuri baigiama rengti. Numatomos priemonės – pasienių ir muitinės infrastruk tūrų stiprinimas ir akcizinių pre kių judėjimo nuo pat pagaminimo ir realizavimo kontrolė. – Vis dėlto kontrabanda į Lie tuvą plūsta ne iš ES šalių? – Neapsiribosime ES valstybė mis. Kreipsimės į kaimynines ir Azijos valstybes. – Kaip žinoma, daugiausia kontrabandos atkeliauja iš Rusijos ir Baltarusijos. Kaip su šiomis valstybėmis seka si tartis? – Kiek žinau, Rusija turės įgy vendinti tam tikrus nuostatus. O su Baltarusija bandome susitarti dėl sutarties strateginės partne rystės muitinio bendradarbia vimo klausimais. Viena sričių – kova su cigarečių kontrabanda. Prieš keletą savaičių sulaukėme teigiamų žinių, tačiau Baltarusi jos pozicijos dažnai keičiasi. Yra nelengva susitarti, bet šiuo atve ju vienas svarbesnių veiksmų su sijęs su pasienio infrastruktūros stiprinimu sienos su Baltarusi ja dalyje.
244
http://www.kaunodiena.lt
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
2014 m. prenumeratos akcija – 198 Lt (fiziniams asmenims), 216 Lt (juridiniams asmenims). Akcija vyksta iki 2013 m. birželio 29 d.
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“, Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė
„Kauno dienos“ redakcija, Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260 Jūratė Kuzmickaitė – 302 275
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė –
Vilniaus biuro vadovas Evaldas Labanauskas – (8 5) 219 1372
TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243
LIETUVA, Ekonomika: Justinas Argustas –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas – Balys Šmigelskas –
302 258 302 259 (8 5) 219 1383
Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
302 263
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380
Ratai:
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 265
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
Arūnas Andriuškevičius –
302 260
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:
SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114
302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 22 490.
PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228
7
šeštadienis, gegužės 18, 2013
lietuva kaunodiena.lt/naujienos/lietuva
V.Andriukaitis nenusileidžia Sveikatos apsaugos ministras Vy tenis Andriukaitis galutinai pa tvirtino, kad privačiose medici nos įstaigose bus finansuojamos tik tos paslaugos, kurių neužtik rins valstybinės.
Nuotaikos: kai kuriems Punsko moksleiviais, daugiausia pradinukams, ateinanti rugsėjo pirmoji nebus la
bai džiugi – teks keltis į kitas mokyklas.
Sauliaus Žiūros / BFL nuotr.
Mokyklų nepasigailėjo Lenkijos Punsko valsčiuje uždaro mos dvi lietuviškos mokyklos, ku rioms išlaikyti trūksta lėšų, kaip penktadienį nusprendė vietos ta ryba.
Nuo rugsėjo nebeveiks Navinykų ir Pristavonių mokyklos, liks tik Vi dugirių mokykla, kurios pastatas naujausias. „Taryba nusprendė, kad Vidu girių mokykla palieka 1–6 klases, kaip ir buvo, o Navinykų, kur buvo 1–6 klasės, dabar uždaroma, Pris tavonių mokykla, kur buvo 1–3 klasės, taip pat uždaroma“, – BNS sakė valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas. Pristavonių mokyklą lanko sep tyni vaikai, Navinykų – per 20. V.Liškauskas sakė norintis, kad tė vai šių mokyklų auklėtinius leistų į
paliekamą Vidugirių mokyklą, ku rioje mokosi 11 vaikų. „Aš norėčiau, kad vaikai vyktų į Vidugirių mokyklą, noriu ir trans portą suorganizuoti, kad į šią mo kyklą važiuotų, bet kaip tėvai pasi rinks, nežinia“, – svarstė jis. Pasak viršaičio, vaikus į šią mokyklą ve žioti galėtų Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos planuojamas skirti geltonas autobusiukas. „Noriu jį panaudoti tam, kad į Vidugirių mokyklą vežiotų, ir ją kaip švietimo centrą sustiprinti. Ar pavyks – klausimas, bet tikrai 100 proc. bandysime“, – kalbėjo V.Liškauskas. Vyriausybė lietuviškoms mo kykloms Lenkijoje finansuoti šie met yra nutarusi papildomai skirti 400 tūkst. litų. Pinigai buvo ne pervesti, kol nepriimtas sprendi
mas dėl minėtų mokyklų likimo. Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis yra sakęs, kad papildomos lėšos Puns ką galėtų pasiekti rugsėjį. Lenkijos lietuviai metų pradžioje kreipėsi į Lietuvos vadovus ir pra šė tarpininkauti dialoge su Lenki jos valdžia, kad dėl lėšų trūkumo nebūtų uždaromos mokyklos. Lietuviškoms mokykloms Len kijoje 350 tūkst. litų Lietuva buvo skyrusi ir 2011 m. Uždarius dvi nedideles mokyk las, Lenkijoje lietuviškai bus gali ma mokytis Vidugirių mokykloje, Punsko S.Dariaus ir S.Girėno mo kykloje, Punsko Kovo 11-osios li cėjuje ir Seinuose esančioje „Ži burio“ mokykloje, kuri gyvuoja tik dėl Lietuvos finansinės pagalbos. KD, BNS inf.
Anot ministro, tai tapo aišku po Konstitucinio Teismo (KT) nuta rimo. „Įtvirtintas nemokamos medi cinos pagalbos biudžeto lėšų prio ritetas valstybinėms sveikatos priežiūros įstaigoms. Akivaizdu, kad taip pat diskutuojant dėl PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo – red. past.) teks diskutuoti su tomis įstaigomis, kurios jau tu ri sutartis, ir čia reikės skaičiuo ti, kokios išlaidos, kokie balansai, bet visiškai aišku, kad tokio leng vo chaotiško pinigų persiliejimo, koks dabar yra, ir tokios šešėli nės ekonomikos, kokia egzistuoja sveikatos sektoriuje, tikrai jau ne
bebus. Eisime ta kryptimi, kad at sirastų labai rimtas reguliavimas, kontrolė, visiškai nepriklausomai nuo to, kokia nuosavybės forma“, – penktadienį spaudos konferen cijoje sakė ministras. Pasak jo, apdraustieji paslau gas galės gauti tik tose įstaigo se, kurios yra sudariusios sutar tis su PSDF. „Teismas pasakė vienareikš miškai: gali būti papildomas draudimas, gali būti tiesioginiai mokėjimai, tačiau jei yra PSDF, turi būti nustatyta tvarka, sąly gos, kriterijai ir visa kiti dalykai, ir tu negali pasakyti, kad aš noriu gydytis ten ir ten, nors ta įstaiga su PSDF sutarčių neturi“, – aiš kino ministras. Jis pabrėžė, kad žadėtos patai sos dėl sveikatos sistemos refor mos sulaukus KT nutarimo bus parengtos per dvi tris savaites. KD, BNS inf.
Sąlygos: V.Andriukaitis sako, kad žmonės nemokamą gydymą gaus
tik tose privačiose įstaigose, su kuriomis bus pasirašytos sutartys.
Andriaus Ufarto / BFL nuotr.
Kas lemia Kauno miesto gatvių būklę? Soviet mečiu tiesiant gatves darbų ko kybei dė mesio ne buvo ski riama.
Kauno gatvių tinklą sudaro be veik 1 tūkst. kilometrų. Nemaža dalis miesto gatvių buvo nuties tos dar sovietmečiu, kai į darbų kok yb ę neb uv o kreip iam a dė mesio. Ekspertų teigimu, tai yra pagrindinė priežastis, kodėl da lies gatv ių būkl ė šiand ien yra prasta.
Prie teksto esančioje iliustracijoje matote esminį skirtumą, kaip nau jos gatvės būdavo tiesiamos aštun tajame ar devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, ir kaip jos tiesiamos šiais laikais. Apie šiuos skirtumus kalbame su kelių tiesimo darbų techninę priežiūrą vykdan čios, itin modernią techniką nau dojančios bendrovės „Laboratori nių bandymų centras“ direktoriaus pavaduotoju Petru Morkūnu. – Nemaža dalis Kauno gat vių nutiestos dar sovietmečiu. Kaip tais laikais buvo vykdomi šie darbai? – paklausėme P.Mor kūno. – Tais laikais buvo vad ovauja mas i princ ip u – kuo daug iau ir kuo greičiau. Darbų kokybei dė mes io neb uvo skir iam a vis ai. Ties iant gatv es, neb uvo kok ių nors stand art ų ar griežt ų rei kal av im ų. Ties iog tam tuo met u neb uvo jok io poreik io. Juk tuo met neb uvo tok ių did el ių trans porto srautų kaip dabar. Be to, ir pačios transporto priemonės bu vo kitokios. Tarkime, sunkiausia transporto priemonė buvo sunk
Palyginimas: akivaizdu, kad Jonavos g. ir A.Juozapavičiaus pr. danga labai skiriasi.
vežimis „Kamaz“, o dabar gatvė mis važiuoja ir 12, ir 14 tonų svo rio pakrauti vilkikai. Dar vienas svarbus momentas – vadinamieji blokados metai, kai apie 1991–1992 m. dėl reikiamų medžiagų stokos gatves tiesusios įmonės naudojo tai, ką tuo metu turėjo. O tai tikrai nebuvo koky biškos medžiagos.
– Kokią įtaką gatvių būklei da ro oro sąlygos? – Lietuvoje, kur žiemą oro tempe ratūra pasiekia 30 laipsnių šalčio, o vasarą – 30 laipsnių karščio, to kius temperatūrų svyravimus ga li atlaikyti tik pagal šiuolaikinius reikalavimus nutiestos gatvės, po kuriomis įrengti visi reikiami pa grindai. Be to, gatves veikia ir žie
mą išbarstoma druska. Todėl po kiekvienos žiemos iškart matosi, kurios miesto gatvės yra prasčiau sios būklės. – Kaip prižiūrimi gatvių tiesi mo darbai šiais laikais? – Gatves tiesiančius kelininkus nuolat prižiūri atestuoti specia listai, naudojantys itin modernią
įrangą. Specialistai atidžiai tikri na, ar darbai vykdomi vadovaujan tis techniniu projektu. Visose nau jai nutiestose gatvėse yra imami mėginiai. Jie vėliau ištiriami labo ratorijoje, kur tikrinama, ar nau dotos kokybiškos medžiagos, ar iš laikytas reikiamas visų sluoksnių storis ir t. t. Užs. 1114386
8
šeštadienis, gegužės 18, 2013
lietuva
Ant Vilniaus pakraš tyje esančio Gulbi nų ežero kranto, bu vusioje vaikų sto vyklos teritorijoje, pagal detaliuosius planus turi būti poil siavietė. Tačiau ši vieta saugoma, tar si būtų koks CŽV kalėjimas, o Vilniu je jau ne vienus me tus sklando gandai, kad grupė turčių ten kuriasi sau rojų.
Versija: Vilniuje jau seniai sklando gandai, kad buvusi Gulbinų vaikų stovykla – tai dar vienas Laurų kvartalas. T. y. prabangos oazė, kurioje ku
riasi tik išrinktieji.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Tiesa slypi anapus tvoros Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Akylai saugoma
Pasukus iš Molėtų plento Kalino gyvenvietės link, ją pravažiavus kelio gale pasieki didelėmis raidė mis ir skaičiais – Gulbinų g. 75 – pažymėtą tvorą. Aukšta tvora nuo aplinkinių akių slepia ir saugo teri torijos viduje vykstančias statybas. Vietoje, kur nuo 1948-ųjų vasa ras leisdavo vaikai, šiuo metu zu ja darbininkai ir traktoriai. Buvu sios stacionarios pionierių, paskui – vaikų, vasaros stovyklos „Gulbi nų poilsiavietė“ teritorijoje stato ma išskirtinė poilsiavietė. Važiuojant keliu išilgai tvora ap juostos teritorijos matyti jau bai giami statyti ir dar tebedygstantys prabangūs namai. Teritorija akylai stebima daugy bės vaizdo kamerų ir ne itin drau giškų apsaugos darbuotojų. Dien raščio žurnalistėms pasiteiravus, kur yra buvusi vaikų stovyklavie tė, pasigirdo sausas ir šiurkštokas atsakymas: „Čia nėra jokios sto vyklos, čia privati teritorija.“ Privati tai privati, niekas ir ne kelia kojos į svetimas valdas. Kaip pasiekti ežerą? Apsaugininkas mostelėjo ranka, kad štai ten per brūzgynus veda keliukas, juo gali te ir pasukti. Ir griežtai įspėjo: „Fo tografuokite kiek norite, bet tik į ežero pusę. Kitaip teks paprašyti nuotraukas ištrinti.“ Vėliau, veikiausiai per stebėji mo kameras užfiksavę, kad teri torija fotografuojama, jie sustabdė
žurnalistų automobilį, reikalavo dokumentų ir leidimų fotogra fuoti privačią teritoriją. Žurnalis tės atkirto, kad, stovėdamos kitoje gatvės pusėje, o ne privačios teri torijos ribose, jos turi teisę fotog rafuoti ką tik nori. Buvo gąsdinama policija, galiau siai įteiktas telefono ragelis pa sikalbėti su apsaugos viršininku. Neradęs kišenėje atsakymo, kurį vis dėlto įstatymą pažeidžia žurna listės, viršininkas paprašė tiesiog parodyti savo pažymėjimus ap saugos darbuotojams ir pasistengė užglaistyti kilusį konfliktą. Dar vienas Laurų kvartalas?
Dar 2001-aisiais Vilniaus mies to taryba patvirtino šios teritori jos detalųjį planą. Jame buvo nu statyta, kad jokios kitos paskirties, išskyrus rekreacinę, pastatai šioje vietoje negali būti statomi. „Gyvenu kitoje ežero pusė je, bet čia visad atvykstu žvejoti. Anksčiau tie apsaugininkai labai mus vaikė, nors eidavome keliu ku, kuris toli gražu nepakliūva į jų taip saugomą teritoriją. Neleisda vo šalia įvažiavimo, kur stovi dar bininkų automobiliai, statyti savų mašinų. Jie ir prie tvoros artintis neleidžia, tarsi kaži ką ten statytų. O stato juk poilsiavietę, – ironiškai šypsojosi prie Gulbinų ežero sutik tas žvejys ir pridūrė: – Pastatys, o tada su panaudos sutartimis šioje rekreacinėje zonoje įsikurs nuola tiniai gyventojai.“ Žvejo spėlionės nėra iš piršto laužtos. Vilniuje jau seniai sklando gandai, kad buvu
si Gulbinų vaikų stovykla – tai dar vienas Laurų kvartalas. T. y. pra bangos oazė, kurioje kuriasi tik iš rinktieji. Kalbos, kad prie Gulbinų bus tik poilsiavietė, o ne nuosavų namų kvartalas, kelia šypseną ir ten dir bantiems statybininkams.
Pagrindinis klausi mas, ta grėsmė, lieka aktualus – ar rekrea cinės paskirties pa statas toks liks ir sta tybų pabaigoje. Keitėsi savininkai
Deja, susisiekti su pačiu šioje teri torijoje statybas vykdančios įmo nės „Gulbinų turizmas“ vadovu Titu Sereika ir išgirsti atsakymų nepavyko. 14,48 ha ploto teritorija prie vaizdingo Gulbinų ežero, užda rius daugiau kaip pusšimtį me tų veikusią vaikų vasaros stovyklą, 2004-aisiais tuometės savinin kės Lietuvos žemės ūkio darbuo tojų profesinių sąjungų (LŽŪDPS) federacijos buvo parduota statybų bendrovei „Veikmė“. Tuomet valdininkai kaltinti, esą dėl pinigų paaukojo vaikų gero vę. Siekdama paneigti kaltinimus miesto savivaldybė pabrėžė, kad stovyklos pastatų pirkimo ir par davimo sandoris vyko tarp dvie jų juridinių asmenų – LŽŪDPS
federacijos ir statybų bendrovės „Veikmė“. O LŽŪDPS federacijos vadovas Alfonsas Gedgaudas aiš kino, kad vaikų stovyklavietę te ko parduoti, nes jai išlaikyti rei kėjo investicijų, kurių federacija neturėjo. Keičiantis teritorijos savinin kams netilo kalbos, kad vieną die ną čia išdygs dar vienas prabangus sostinės priemiesčio kvartalas. Tų kalbų padaugėjo, kai buvusi vaikų stovyklavietė atsidūrė dabar jau nebeveikiančios bendrovės „Her mis Capital“ savininkų rankose. Nors įmonės savininkai pasuko skirtingais keliais, sklypas Gulbi nų ežero pakrantėje nebuvo par duotas. O minėtas čia statybas vykdančios bendrovės „Gulbinų turizmas“ vadovas yra vienas bu vusios „Hermis Capital“ įkūrėjų – T.Sireika. Nepaleidžia iš akių
Verkių regioninio parko, kurio teri torijoje ir yra buvusi vaikų stovyk la, direkcijos vadovės Vidos Pe tiukonienės teigimu, šis projektas daug rūpesčių ir nerimo kėlė nuo pat pradžių, ir nuo to laiko statybos tebėra nuosekliai sekamos. „Stebėjome ir tebestebime šią teritoriją kaip pro didinamąjį stik lą, ar tikrai viskas statoma pagal techninį projektą, kad tikrai aiškiai būtų matyti, jog tai visuomeninės paskirties pastatai. Labai akylai žiūrėjome ir statomų pastatų vi daus planavimą, nors mums kaip regioninio parko direkcijai nagri nėjant projektą priklauso žiūrėti,
ar viskas atitinka įstatymus, kal bant apie kraštovaizdį. Tarkime, jei dokumente parašyta, kad tai yra administracinis pastatas lankyto jams aptarnauti, tikrinome, ar tik rai yra bendros paskirties patalpos, kur sėdės registratoriai ir pan.“, – tikino V.Petiukonienė. „Šiandien mes negalime nei teig ti, nei neigti. Viskas dar tebestato ma, kol kas viskas vykdoma pagal detalųjį planą“, – sakė direkcijos vadovė. Dvejonės neišblėso
Dar per praėjusią kadenciją Vil niaus meras Artūras Zuokas patiki no, kad kol vadovaus miestui, „ta rybai net nebus teikiamas svarstyti klausimas dėl šios teritorijos deta liojo plano paskirties pakeitimo“. Paskirtis ir nepakito, pagal deta lųjį planą tik mažesnėje nei treč dalis teritorijos dalyje gali atsi rasti naujų rekreacinės paskirties statinių. Miesto plėtros departamento di rektoriaus pavaduotoja Raimonda Rudukienė teigė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė statybą leidžiantį dokumentą poil sio namų statybai ir pirties rekonst rukcijai adresu Gulbinų g. 75 – kur ir yra buvusi stovyklavietė. „Žinoma, tas pagrindinis klau simas, ta grėsmė, lieka aktualus – ar rekreacinės paskirties pasta tas toks liks ir statybų pabaigoje, ar kuriuo nors momentu kas nors ką nors bandys pergudrauti“, – dve jonių neslėpė pašnekovė.
9
šeštadienis, gegužės 18, 2013
ekonomika Aukso turime
Dujos nebrangs
Lietuva pagal turimas aukso atsargas gegužės mėnesį yra 79-a pasaulyje, kaip rodo naujausi Pasaulinės aukso tarybos duomenys. Gegužę Lietuvos turimas fizi nis aukso kiekis siekė 5,8 tonos ir suda rė 4,1 proc. visų šalies oficialiųjų atsargų. Naujausiais duomenimis, Latvija pagal turimas aukso atsargas (7,7 tonos) uži ma 71 vietą, Estija į Pasaulinės aukso ta rybos skelbiamą šimtuką nepateko.
Nuo šių metų šiek tiek pingant impor tuojamoms dujoms, Kainų komisijos specialistai siūlo pritarti bendrovės „Lie tuvos dujos“ skaičiavimams ir nuo lie pos nekeisti dujų kainų buitiniams varto tojams. Kainų komisija dėl to spręs po sėdyje ketvirtadienį. Nuo šių metų sau sio dujų kaina buitiniams vartotojams sumažinta 8 centais už kubinį metrą, ar ba 2,9 proc.
Statistikos departamento duome nimis, nedarbo lygis Lietuvoje pir mą šių metų ketvirtį buvo 13,1 proc., arba 1,4 procentinio punkto mažes nis nei pernai sausį–kovą.
Tiesa, palyginti su paskutiniu 2012ųjų ketvirčiu, nedarbo lygis šaly je šių metų pradžioje ūgtelėjo 0,1 procentinio punkto. Šiemet šaly je buvo 191,2 tūkst. bedarbių – 1,1 tūkst. (0,6 proc.) daugiau nei ket virtą 2012 m. ketvirtį. Šiemet, palyginti su ketvirtu 2012 m. ketvirčiu, vyrų nedarbo ly gis padidėjo 0,7 procentinio punk to, iki 14,8 proc., moterų – suma žėjo 0,5 procentinio punkto, iki 11,4 proc. Per metus vyrų nedarbas sumažėjo 1,8 procentinio punk Pokyčiai: kadaise klestėjęs ir pinigų neskaičiavęs L.Pinkevičius jau
prakalbo ir apie planus emigruoti iš Lietuvos.
Mindaugo Vaičiulio nuotr.
NT krizė magnatus verčia emigrantais Konferencijoje „Nekilnojamojo turto investicijų forumas 2013“, kurioje buvo diskutuojama apie NT rinkos perspektyvas, bu vęs statybų ir nekilnojamojo tur to plėtros įmonių grupės „Ranga Group“ akcininkas L.Pinkevičius prisipažino rudenį planuojantis išvykti į užsienį, tačiau kur konk rečiai ir ką veiks, jis nelinkęs at skleisti. „Turiu viziją, kaip dirbti, su siradau naujų rinkų. Nuo rudens greičiausiai nebebūsiu Lietuvo je“, – konferencijoje kalbėjo vers lininkas. Ekonomikos pakilimo metais L.Pinkevičiaus bendrovės plėtojo didelius projektus „Vilniaus var tai“, „Perkūnkiemis“, „Pelningu mas taip pat buvo labai didelis, bet viską investavome ir dabar nie ko neturime“, – sakė jis. Jis teigė ketinęs parduoti „Vilniaus vartų“ projektą, tačiau planus sugriovė artėjanti krizė. Išsigelbėti trūko trijų mėnesių
„Mano idėja buvo plėtoti ir par duoti kokiam nors investuotojui iš užsienio. Gana sėkmingai de rėjomės su keturiais investuoto jais, bet, atvirai kalbant, pritrūko dviejų trijų mėnesių. Buvome pa sirašę ir ketinimų protokolus par duoti už 260 mln. litų. Bet atėjo krizė, ir visi nusprendė neskubė ti įgyvendinti savo planų“, – dės tė L.Pinkevičius.
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,1006 DB svaras sterlingų 1 4,0829 JAV doleris 1 2,6828 Kanados doleris 1 2,6372 Latvijos latas 1 4,9380 Lenkijos zlotas 10 8,2383 Norvegijos krona 10 4,5861 Rusijos rublis 100 8,5434 Šveicarijos frankas 1 2,7747
pokytis
+0,6852 % +0,3539 % +0,1942 % +0,4609 % +0,0648 % –0,5072 % +0,1682 % +0,2994 % +0,4707 %
Nedarbas traukiasi
Nekilnojamojo tur to (NT) plėtotojai skundžiasi ban kų nuotaikų kai ta teikiant paskolas. O buvęs statybų magnatas Laimutis Pinkevičius, kurio verslas žlugo, pla nuoja emigruoti.
Planų neatskleidė
€
L.Pinkevičius skundėsi, kad bu vo sunku suvaldyti verslą, o jam žlugus esą paaiškėjo, kad darbuo tojai elgėsi nesąžiningai.
Turiu viziją, kaip dirbti, susiradau naujų rinkų. Nuo ru dens greičiausiai ne bebūsiu Lietuvoje. „Manęs klausinėdavo, kaip su gebu suvaldyti tokią struktūrą. Ir šiandien žiūrėdamas į praeitį galiu pasakyti, kad aš greičiausiai jos ir nesuvaldžiau. Dabar po bankroto, kai tikrinu dokumentus, matau, jog buvo vagiama įvairiose srityse. Žinote, lengva pasamdyti žmogų, bet padaryti, kad jis tavęs neap vogtų, – nėra taip paprasta. At rodo, žinai, kas vyksta (įmonėje – BNS past.), bet jie vis tiek kasdien ką nors naujo sugalvoja. Šiandien tikrai nebesivelčiau į tokius pro jektus“, – sakė L.Pinkevičius. Jis priminė, kad klestėjimo metu – 2006–2007 m. – dabar bank rutavusios „Rangos IV“ didžiau sia apyvarta buvo 240 mln. litų, o grupės – apie 300 mln. litų, joje dirbo 1,3 tūkst. žmonių. Paskolas riboja mokesčiai
Toje pačioje konferencijoje su laukta ir bankų bei NT plėtotojų susikirtimo – šie tvirtina, jog ban
kai nusistato kartais nesupranta mas taisykles, kuriuos projektus finansuoti, kurių – ne. „Swedbank“ NT Klientų sky riaus vadovė Giedrė Saveikienė ketvirtadienį Vilniuje vykusio je konferencijoje „Nekilnojamo jo turto investicijų forumas 2013“ teigė, kad šiuo metu būstai tampa vis labiau įperkami, tačiau, anali zuojant išduotų paskolų statisti ką, pagyvėjimo nematyti. „Vis dėlto mes esame pasiren gę skolinti ir tikimės, kad išduo tų paskolų skaičius augs. Mato me rinkos pokyčius, todėl esame pasirengę skolinti ir būsto staty boms“, – sakė bankininkė. Sąlygų nesupranta
Norvegijos statybų bendrovės „Selvaag Eiendom“ generali nis direktorius Peras BomannasLarsenas teigė, kad tokios banko atstovų kalbos jam ne naujiena, tačiau pradedant derybas viskas pasikeičia radikaliai. „Bankai nenuspėjami: gali derė tis, tartis dėl sąlygų, tačiau vėliau paaiškėja, kad finansavimo projek tui jie neskirs. Turime tokios patir ties. Reikia pripažinti, kad kartais bankai stabdo kai kuriuos projek tus (reikalaudami parduoti dar ne pastatytus butus – BNS past.). Juk ne visi gyventojai nori pirkti dar nepastatytus būstus. Taigi, bankai turėtų atsisakyti tokio reikalavimo plėtotojams“, – sakė jis. KD, BNS inf.
to, moterų – 1 procentiniu punk tu. Jaunimo (15–24 metų asmenų) nedarbo lygis pirmą šių metų ket virtį siekė 22,7 proc. – 2,7 procen tinio punkto mažiau nei praėjusių metų spalio–gruodžio mėnesiais bei 5,5 procentinio punkto mažiau nei pirmą 2012-ųjų ketvirtį. Ilgalaikio nedarbo lygis pirmą ket virtį sudarė 5,9 proc. ir buvo 0,1 pro centinio punkto mažesnis nei ket virtą 2012-ųjų ketvirtį. Ilgalaikių bedarbių buvo 86,6 tūkst., arba be veik kas antras (45,3 proc.) bedarbis, – tai 0,7 tūkst. (0,8 proc.) mažiau nei ketvirtą praėjusių metų ketvirtį. Pirmą ketvirtį šalyje dirbo 1,267 mln. gyventojų – 0,4 proc. mažiau nei pernai metų pabaigoje. KD, BNS inf.
10
šeštadienis, gegužės 18, 2013
12p. pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
„Facebook“ tėvas M.Zuckerbergas – basakojis milijardierius.
pasaulis
XXI a. šnipinėjimas: ar tai ne atgyvena?
Šaltojo karo metais dvi supervalstybės JAV ir Tarybų Sąjunga uoliai šnipinėjo viena kitą. Praėjo daugiau nei du dešimtmečiai, o, regis, niekas nepasikeitė. Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
Pavojingi žaidimai
Šią savaitę nugriaudėjęs šnipinėji mo skandalas buvo vienas iš dau gelio tarp JAV ir Rusijos. Ką jau kalbėti apie Šaltojo karo laikotarpį, kur dėl slaptos informacijos pešė si Rytai bei Vakarai. Tiesa, prieš daugiau nei du de šimtmečius šnipinėjimas buvo gy vybės ir mirties klausimas. 1985 m. nušautas amerikiečių šnipas Art huras D.Nicholsonas, kuris šni pinėjo Rytų Vokietijoje. O štai JAV žvalgybinio lėktuvo U-2 skrydis virš Tarybų Sąjungos 1960 m. vos nesibaigė rimtu tarp tautiniu skandalu – Tarybų Sąjun gos priešlėktuvinė gynyba numušė lėktuvą ir sučiupo jo pilotą. Svarbu tai, kad būtent tuo metu dvi supervalstybės derėjosi dėl to lesnio Vokietijos sostinės Berlyno statuso. Šeštojo ir septintojo de šimtmečių sandūroje buvo sprend žiama vadinamoji Berlyno krizė, kuri baigėsi 1961 m. Berlyno sie nos statybomis. U-2 skandalas tuo metu pakišo Nikitai Chruščiovui neįkainojamą galimybę paspaus ti sąjungininkus, ypač Jungtines Valstijas, dėl Maskvai palankaus Berlyno klausimo sprendimo. 1960 m. gegužę Paryžiuje tuo metis JAV vadovas Dwightas Eizen
howeris net rengėsi padaryti tam tikrų nuolaidų dėl Vakarų Berlyno, tačiau isteriška N.Chruščiovo po zicija dėl U-2 žvalgybinio skrydžio sutrukdė pasiekti naudingą susi tarimą. Po metų vykstant vadinamajai Kubos krizei laiku gauta žvalgy binė informacija iš Tarybų Sąjun gos leido JAV adekvačiai sureaguoti į planuojamą tarybinių branduoli nių raketų dislokavimą Kuboje. Tuo metu virš salos atlikti žval gybiniai skrydžiai neleido ame rikiečiams nustatyti, kokia gink luotė iš tiesų dislokuojama saloje. Būtent to siekė Maskva – dislo kuoti raketas iki tol, kol apie jas su žinos amerikiečiai, kurie jau nieko negalės padaryti. Tačiau labai slapta informacija iš Maskvos tada leido tuomečio JAV prezidento Johno F.Kennedy ko mandai užbėgti už akių N.Chruš čiovui. Buvo priimtas sprendimas dėl karinės Kubos blokados, ku ris, daugelio istorikų nuomone, iš gelbėjo pasaulį nuo galimo dviejų branduolinių galių tiesioginio ka rinio susidūrimo. HUMINT aktualus
Šiais laikais įtampos nebėra ir nie kas niekam negrasina branduoli niais ginklais. Visgi vadinamasis žmogiškasis šnipinėjimas (HUMINT) tebevyks
ta. Ar Šaltojo karo šnipinėjimo me todai dar turi prasmę? Vilniaus universiteto Tarptau tinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliū nas pabrėžė, kad HUMINT – ak tualus iki šių dienų. „Manau, kad HUMINT vis dar ak tualus. Tai ypač suprasta po rugsėjo 11-osios. JAV ėmė labai daug inves tuoti į žmogiškuosius išteklius, ku rie gali užmegzti tiesioginius kon taktus su teroristų organizacijomis. Juk vien technologijos neleidžia ap rėpti visko – ypač tokiose organi zacijose, kurios žino JAV (ir kitų didžiųjų šalių) technologines ga limybes, todėl beveik nesinaudo ja mobiliuoju ryšiu ar internetu“, – pabrėžė mokslininkas. Pasak docento, HUMINT nau dingas daugelyje sričių. „Atitinka mai ir kitose srityse vis dar svarbus yra HUMINT, nes būtina ne tik su rasti, išgauti informaciją, bet kar tais ir daryti įtaką kitų žmonių (pa vyzdžiu, politikų) sprendimams. O tai galima tik netradiciniais ar tie sioginiais kanalais perduodant specifinę informaciją, renkant kompromituojančius duomenis ir pan.“, – sakė T.Janeliūnas. Paklaustas, kaip vertina naujau sius šnipinėjimo skandalus tarp Jungtinų Valstijų ir Rusijos, eks pertas sakė: „Kalbant apie JAV ir Rusiją, šių šalių tarpusavio šni
Žvalg yba: kodėl Rusijos prezidentas V.Putinas būtent šiuo metu tėškė
pinėjimo tradicijos labai stiprios ir todėl nė viena šalis nenori pir moji pasitraukti iš šio tylaus mūšio lauko – vien užsiimti kontržvalgy ba nėra prasminga, nes taip galima suteikti priešininkui pranašumą.“ „Šnipų vaikučiai“
Įdomu tai, kad valstybių žvalgybos tarnybos net imasi auginti šnipus nuo vaikystės. Nors toks scenarijus primena legendinio britų slaptojo agento Džeimso Bondo kino juostą, – tai tikrų tikriausia realybė. Štai Jungtinėse Valstijose Rusi jos išorės žvalgybos tarnybai (SVR) dirbę agentai į slaptą tarnybą ver bavo savo vaikus. 2010 m. JAV federalinis tyrimų biuras atskleidė 10 Rusijai dirbu
sių šnipų tinklą. Iš pradžių nieko ypatinga JAV pareigūnai šioje ga na tradicinėje šnipinėjimo istori joje nematė. Tik vėliau ėmė aiškėti, kad Do naldo Heathfieldo ir Tracey Fo ley tapatybę pasirinkę rusų agen tai Andrejus Bezrukovas ir Jelena Vavilova vykdė ilgalaikę operaciją, kurios tikslas – vaikų infiltravimas į svarbias JAV institucijas. Tuo užsiėmė ir kiti vadinamie ji Rusijos miegantieji agentai JAV, tarp kurių buvo ir seksualioji agen tė Anna Chapman. Tiesa, ji vaikų neturėjo, tačiau likusieji agentai augino vaikus nuo vienų iki dvi dešimties metų. Antai Timas Foley tėvų buvo ug domas sekti jų pėdomis. Kitaip sa
Istorija
2000 m. balandį Federalinė saugu
2001 m. vasarį Virdžinijoje suimtas mo tarnyba (FST) suėmė JAV pilietį, 58 metų Federalinio tyrimų biuro (FTB) jūrų laivyne anksčiau tarnavusį vers pareigūnas Robertas Hanssenas. Jis vie lininką Edmondą Pope’ą, ir apkaltino no miesto parke ruošėsi palikti kontra jį šnipinėjimu. Anot Rusijos pareigūnų, hentams slėptuvėje dar vieną slaptų jis domėjosi kosminių ir povandeninių dokumentų rinkinį. Šnipinėdamas Ru laivų technologijomis, ypač – Rusijos sijai maždaug 15 metų, R.Hanssenas iš sparčia povandenine raketa „Škval“, davė dešimt amerikiečių agentų, per kuri išvysto 100 m per sekundę greitį. davė Maskvai 6 tūkst. puslapių slaptos Vyras buvo nuteistas 20 metų kalėti, informacijos, o už tai gavo 1,4 mln. do bet gavo malonę iš prezidento Vladi lerių pinigais ir brangenybėmis. Vyras miro Putino ir išskrido į tėvynę. nuteistas kalėti iki gyvos galvos.
2001 m. rugsėjį Maskvos Šeremetje
2002 m. bal andį FST pran ešė
2008 m. gruodį buvęs Rus ij os ge
vo oro uoste sulaikytas 20 metų Rusi jos išorės žvalgybos tarnyboje (SVR) išdirbęs ir į atsargą išėjęs Aleksand ras Zaporožskis. Jis apkaltintas tuo, kad informavo JAV apie užsienyje dirbančius rusų agentus. Už tai vyras gavo 500 tūkst. dolerių atlyginimą. 2003 m. už bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis A.Zapo rožskis nuteistas kalėti 18 metų griež to režimo kolonijoje.
Maskvoje užkirtusi kelią dviem CŽV par eigūn ams Dav id ui Rob erts on ui ir Yunj u Kens ing er. Pirm as is sus it i kinėj o ir sus ir aš inėj o su neį vard y tu Rus ij os kar iuom enės par eigūn u, o inf orm ac iją į Vaš ingt oną perd uo davo JAV ambasados Maskvoje tre čioj i sekr et orė Y.Kens ing er. Kaip ir E.Pope’o atveju, amerikiečius domi no Rusijos sparčioji povandeninė ra keta.
ner al in io štab o karo technikos val dybos par eigūn as Vlad im ir as Laz a ris buv o suimt as kaip JAV žvalg y bos agent o Alex and er io Lesm ent o bendr in ink as. V.Laz ar is kop ij uod a vo ir perd uod av o amer ik ieč iui to pogr af in ius žemėl ap ius, kur ie lai kom i valst ybės pas lapt im i. Vyr as nut eist as 12 metų kalėt i griežt o re žim o kol on ij oj e, iš jo atimt as kar in is laipsn is.
11
šeštadienis, gegužės 18, 2013
pasaulis Stambi vagystė
Paaiškino motyvus
Išpuoliai po pamaldų
Daugiau nei 1 mln. JAV dole rių (2,68 mln. litų) vertės pa puošalai su brangakmeniais, kuriuos sukūrė Šveicarijos ga mintoja „Chopard“ ir kuriuos ketinta nuomoti Kanų kino festivalio žvaigždėms per iškil mingus susitikimus, buvo pa vogti „Novotel“ viešbutyje ta me mieste.
Dėl dvigubo sprogdinimo Bos tone kaltinamas Džocharas Carnajevas prieš savo areš tą buvo parašęs žinutę, kurio je savo aukas vadino „šalutine žala“ dėl JAV veiksmų Afga nistane ir Irake. Per du sprogi mus Bostone balandžio 15-ąją žuvo trys žmonės, dar dau giau nei 260 buvo sužeista.
Mažiausiai 32 žmonės žuvo per du sprogimus, kurie įvy ko vakar po pamaldų prie su nitų mečetės Bakuboje, maž daug už 50 km į šiaurės rytus nuo Bagdado. Kaimynėje Si rijoje vykstantis pilietinis ka ras dar labiau didina įtampą ir taip sudėtinguose Irako sunitų bei šiitų santykiuose.
Maskva toliau ginkluoja Siriją
ė amerikiečiams šnipinėjimo kortą į veidą?
kant, amerikietis jaunuolis, puikiai be akcento kalbantis anglų kalba, buvo SVR investicija į ateitį. Pasak neoficialių šaltinių, ku riuos citavo „The Wall Street Jour nal“, T.Foley studijavo garsioje JAV aukštojoje mokykloje George’o Washingtono universitete, vėliau ketino kopti karjeros laiptais vy riausybinėse institucijose. Agento skandalas ir Sirija
Ar, kalbant apie JAV šnipo sulai kymą Maskvoje, derėtų žvelgti į bendrą JAV bei Rusijos santykių kontekstą? Politikos mokslų daktaras, tarp tautinių santykių ekspertas Va dimas Volovojus pabrėžė, kad, jo nuomone, Centrinės žvalgybos
valdybos (CŽV) šnipo istorijos pa viešinimas – neatsitiktinis. „Tikėtina, kad tai susiję su pa starojo laiko spaudimu Rusijai dėl Sirijos. Rusijoje kalbama, kad rei kėtų gerinti bendradarbiavimą tarp Rusijos ir kitų šalių žvalgybų. Taigi sprendimas paviešinti minėtą šni pinėjimo atvejį šiuo atveju keisto kas. Faktas tas, kad viskas buvo da roma tikrai neatsitiktinai. Juk visi žino, kas ir ką dirba ambasado se bei konsulatuose, kas priklau so CŽV, kas ne. Taigi iš esmės tik sprendimo reikalas yra kokį nors asmenį suimti ir išsiųsti“, – ko mentavo V.Volovojus. Taip pat ekspertas tvirtino, jog Sirijos klausimas šiuo atveju tikrai gali būti motyvas.
„Reuters“ nuotr.
„Galbūt tai bandymas parodyti – mes nenusileisime dėl Sirijos. Juk pastarojo laiko derybos tarp Rusijos ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, Didžiosios Britanijos prem jero Davido Camerono ir Izrae lio premjero Benjamino Netanya hu buvo būtent dėl Sirijos. Keliant klausimą, ar gali kisti Kremliaus pozicija dėl Sirijos, nemanau, kad kokių pokyčių bus. Kritinė riba jau peržengta. Proga, kada buvo ga lima nusileisti, jau praleista, da bar Rusijai tai būtų pažeminimas. O V.Putinas pažeminimų nemėgs ta. Juk Rusija beveik dvejus metus kartojo, kad remia Sirijos režimą, taigi vargu ar imtų ir staigiai pa keistų nuomonę. Ypač po Libijos“, – pabrėžė V.Volovojus.
2010 m. įsiplieskė vienas garsiau
2011 m. JAV karo policininkas Willia
2012 m. lapkritį Niujorko prokuratūra
sių šnipinėjimo skandalų per pa starąjį dešimtmetį. Buvęs SVR pulki ninkas Aleksandras Potejevas per davė Jungtinėms Valstijoms informa ciją apie Rusijos šnipų tinklą. 2010 m. birželio pabaigoje JAV teisėsauga su laikė 10 agentų. 11-asis vėliau suimtas Kipre, bet paleistas už užstatą paspru ko. Galiausiai JAV iškeitė 10 šnipų į ke turis savo agentus, kurie buvo kalina mi Rusijoje.
mas Coltonas Millay buvo suimtas už šnipinėjimą Rusijai ir nuteistas 16 me tų kalėjimo. Jis bandė parduoti slaptą informaciją apie naikintuvą F-22 Rusi jos šnipu apsimetančiam FTB agentui. Sutikęs bendradarbiauti su teisėsau ga ir pripažinęs kaltę, vyras gavo švel nesnę bausmę, nei reikalavo prokuro rai. Pareigūnai įtarė jį bendradarbiavus su „WikiLeaks“ informatoriumi Bradley Manningu, bet jokio ryšio neaptiko.
apkaltino dvigubą JAV ir Rusijos pilie tybę turintį Aleksandrą Fišenką ir dar dešimt žmonių neteisėtu karinių tech nologijų eksportu į Rusiją. Bendrovės „Art Electronics“ vadovas ir kiti kaltina mieji eksportavo 50 mln. dolerių vertės mikroschemų, kurios gali būti naudo jamos karo sistemose. Byla toliau nag rinėjama, jai skirtas slaptumo statusas, nes dokumentuose yra su JAV nacio naliniu saugumu susijusių duomenų.
Rusijos užsienio reikalų minist ras pareiškė nesuprantantis tarp tautinio pasipiktinimo dėl Mask vos tęsiamo bendradarbiavi mo su Sirijos prezidento Basha ro al Assado režimu, tiekiant jam ginklus.
apsunkintų bet kokias pastangas taikyti Sirijai jūrinę blokadą. Sutartis dėl šių raketų tiekimo buvo pasirašyta 2007 m. Jos skir tos laivams 300 km atstumu nai kinti, turi savo radarus ir gali pa čios nustatyti reikiamą taikinį.
Nekeičia jėgų pusiausvyros?
Prašo lankstumo
„Nesuprantu, kodėl žiniasklai da mėgina iš to kurti sensaciją, – sakė ministras Sergejus Lav rovas. – Mes neslėpėme, kad tie kiame ginklus Sirijai pagal pasi rašytas sutartis, nepažeisdami jokių tarptautinių sutarčių arba savo įstatymų, kurie ginkluotės eksporto kontrolės atžvilgiu yra vieni griežčiausių pasaulyje.“ Kalbėdamas per bendrą kon ferenciją Juodosios jūros kurorte Sočyje su Rusijoje viešinčiu Jung tinių Tautų (JT) generaliniu sek retoriumi Ban Ki-moonu, S.Lav rovas pareiškė, kad Rusija tiekia tik gynybinę ginkluotę, kuri ne gali lemti jau 26 mėnesius vyks tančio konflikto tarp B.al Assado pajėgų ir opozicijos baigties. „Mes visų pirma tiekiame gy nybinę ginkluotę ir oro erdvės gynybos priemones, – sakė jis. – Tai niekaip nekeičia jėgų pu siausvyros tame regione, nesu teikia kokių nors pranašumų ko voje su opozicija.“ Izraelis ypač susirūpinęs
Izraelis rodė ypatingą susirūpi nimą, kad Rusija esą pasirengusi aprūpinti Siriją moderniais „že mė–oras“ tipo raketų komplek sais S-300, kurie galėtų numuš ti kitų šalių naikintuvus. Izraelis šiemet jau keletą kartų iš oro ata kavo Sirijos objektus. O JAV dienraštis „The New York Times“ vakar pranešė, kad Rusija pasiuntė į Siriją moder niz uotų prieš laiv in ių raketų „P-800 Oniks“, dar žinomų kaip „Jachont“, siuntą. Tokios raketos
Didėjant tarptautinės bendruo menės susirūpinimui, JT genera linis sekretorius Ban Ki-moonas kalbėdamas spaudos konferen cijoje Sočyje paragino Sirijos vy riausybę leisti ekspertams ap lankyti vietovę, kurioje, kaip įtariama, buvo panaudoti che miniai ginklai.
Sergejus Lavrovas:
Mes neslėpėme, kad tiekiame ginklus Siri jai pagal pasirašytas sutartis, nepažeisda mi jokių tarptautinių sutarčių. Jis nurodė, kad specialistai, ku riems pavesta ištirti pranešimus dėl cheminių ginklų panaudojimo Sirijoje, bus pasiruošę išvykti į tą šalį per ateinančias dvi dienas. JT šią savaitę taip pat pranešė, kad užregistruotų ar registraci jos laukiančių Sirijos pabėgėlių skaič ius virš ijo 1,5 mln., o jų tikrasis skaičius gali būti daug didesnis. „Pabėgėliai mums pasakoja, jog dėl intensyvėjančių kovų, miestų ir kaimų kontrolei einant iš vie nų rankų į kitas, ypač – konflik to rajonuose, vis daugiau civilių gyventojų nusprendžia išvykti“, – nurodoma JT pabėgėlių reikalų vyriausiojo komisaro biuro pa reiškime. BNS inf.
Realybė: dėl intensyvėjančių kovų, miestų ir kaimų kontrolei einant
iš vienų rankų į kitas, Sirijos pabėgėlių skaičius sparčiai auga ir jau perkopė 1,5 mln. „Reuters“ nuotr.
12
šeštadienis, gegužės 18, 2013
pasaulis
Basakojis Jis dirba už dolerį per metus, vaikšto su sandalais ir kemša suvožtinius. Bet jis yra vienas jauniausių pasaulyje milijardie rių. Didžiausio pasaulyje socialinio tink lo kūrėjui Markui Zuckerbergui šią savaitę sukako 29-eri. Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Milijardieriaus atostogos
Nepažinodamas jo iš veido net ne pasakytum, kad tai vienas turtin giausių pasaulio žmonių. Jokių jachtų, prabangių viešbučių ir res toranų, o tik kuklus pasisėdėjimas Havajų užkandinėje, kur suvožti niai ir gazuotas vanduo patiekia mi plastikiniuose induose. Pap rasti pilki marškinėliai, languoti šortai ir šlepetės, vandens pamo kos ir pašnekesiai su kitais paplū dimio lankytojais. Šitaip atrod ė M.Zuckerb er go atostogos su žmona Priscilla Chan Havajuose praėjusį mėne sį. Sekmadienį sukanka metai po jų kuklių vestuvių Kalifornijoje, M.Zuckerbergo namų galiniame kieme. Tuomet pora apsuko ne tik žiniasklaidą, bet ir draugus, kvietimuose parašiusi, kad vaka rėlis rengiamas P.Chan universi Paprastumas: M.Zuckerbergas nemėgsta puikuotis ir tuo tik dar labiau žavi milijonus savo gerbėjų.
Komentaras
„Reuters“ nuotr.
Vizitinė kortelė M.Zuckerbergas gimė 1984 m. gegu
žės 14 d. Vait Pleinse, Niujorko valsti joje. Jo tėvas dirbo stomatologu, moti na – psichiatre. Turi tris seseris – Randi, Donną ir Arielle. Mokykloje M.Zuckerberas susido
mėjo kompiuteriniu programavimu, kūrė kompiuterinius žaidimus. Sukū ręs programą „Synapse“, kuri atpa žindavo vartotojų muzikinius pomė
gius, gavo darbo pasiūlymus iš kor poracijų AOL ir „Microsoft“, bet juos atmetė ir įstojo į Harvardo universi teto Psichologijos fakultetą. Ten pa pildomai lankė informacinių techno logijų kursus. Universitete kartu su kambario
teikė studentas brazilas Eduardo Sa verinas. Kartą M.Zuckerbergas prisipažino,
kad serga daltonizmu, todėl kaip pa grindinę savo kūrinio spalvą pasirin ko mėlyną, kurią geriausiai mato.
draugais Dustinu Moskovitzu ir Chri M.Zuckerbergo augintinis vengrų su Hughesu ėmėsi kurti socialinį tink aviganis Beastas turi savo „Facebook“ lą „Facebook“. Finansinę paramą jiems puslapį, kuriame yra 1,5 mln. gerbėjų.
pasaulis per savaitę Sekmadienis Mažiausiai 19 žmo nių, tarp jų – du de šimtmečiai, buvo su- žeisti vienam ar kele tui užpuolikų pradė jus šaudyti per Motinos dienos paradą Naujajame Orleane. Trys nukentėjusie ji yra kritinės būklės. Vėliau paskelb tame vaizdo įraše matoma kelių šimtų žmonių minia, susirinkusi į triukšmingą renginį, kurio dalyviai šoka gatvėje. Pa
sigirdus šūviams, žmonės pradėjo bėg ti įvairiomis kryptimis, kai kurie griuvo ant žemės. Policija nustatė vieno įtariamojo tapaty bę – tai 19-metis Akeinas Scottas. Incidentas įvyko skurdžiame Naujojo Orleano rajone, kuris iki šiol neatsigavo po pragaištingo Katrinos uragano 2005aisiais. Miestas garsėja dideliu žmogžu dysčių skaičiumi, o policijai trūksta maž daug penktadalio pareigūnų.
Andrius Šuminas
Viln iaus universiteto Komun ikacijos fak ulteto lektor ius
J
eig u pasiž iūrėt ume skaič ius, „Facebook“ yra ryšk iai dom i nuoj ant i soc ial in ių med ij ų priemonė beveik vis os e pa
teto baigimo proga. Vestuvės nie kuo neišsiskyrė nei programa, nei valgiaraščiu. Svečiai buvo vaiši nami ant grotelių kepta mėsa ir daržovėmis, sušiais bei peliukų form os sald umyn ais – tok iais, kokius pora valgė per patį pirmą pasimatymą. Povestuvinei kelionei jaunave džiai irgi nesišvaistė. Italijoje jie apsistojo ekonominės klasės vieš butyje, o M.Zuckerbergas, pasak vietos gyventojų, net nepaliko ar batpinigių padavėjams. Pažintis eilėje prie tualeto
Jųdviejų meilės istorija prasidėjo 2003-iaisiais, kai „Facebook“ dar nebuvo net M.Zuckerbergo min tyse. Viena Harvardo universiteto brolija surengė vakarėlį naujiems nariams, tarp jų buvo ir antrakur sis M.Zuckerbergas. Į vakarėlį taip pat atėjo kinų kilmės amerikietė P.Chan. Būsimieji sutuoktiniai su sipažino bendroje eilėje prie tuale saul io valst yb ės e. Kaip išimt is gal i ma pam inėt i Rus ij ą, kit as Ryt ų Eu rop os šal is, kur ios tur i spec ial ias social in ių tinklų svetaines, pritaik y tas kir il ic ai. Vis ur kit ur „Faceb ook“ užima liūto dal į rinkos. Liet uvoje šio soc ial in io tinklo vartotoj ų yra per mil ijoną, ir jis visiškai net ur i konk u rencijos. Bet, paž velgus iš kitos pusės, naujau si skaičiai nėra palank ūs „Faceboo kui“. Nors žmonės iš jo neatsitrauk ia, bet pradeda leisti maž iau laiko šiame socialiniame tinkle. O jam svarbu ne tik turėti kuo daugiau vartotojų, bet ir kad tie vartotojai tinkle praleistų kuo
2013 05 11 2013 05 17
Pirmadienis
Antradienis
Italijos pro kurorai pa prašė už santykius su nepil namete prostitute ir naudoji mąsi tarnybine padėtimi tei siamam buvusiam premjerui Silvio Berlsuconi skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir uždrausti iki gyvenimo pabaigos dirbti valstybės tarnyboje. Tokią bausmę prokurorai siūlo už tai, kad S.Berlusconi lytiškai santykiavo su nepilnamete Karima El Mahroug, o pa skui pasinaudojo tarnybine padėtimi ir ją ištraukė iš areštinės. Mergina buvo sulai kyta vagiliaujanti. Tai jau trečioji byla, kurioje teisiamas S.Berlusconi. Tiesa, mažai kas tiki, kad S.Berlusconi ragaus kalėjimo duonos.
Holivudo superž vaigždė Ange lina Jolie at skleidė, kad jai buvo atlikta prevencinė abiejų krūtų pašalini mo operacija, siekiant sumažinti vėžio riziką. 37 metų aktorė straipsnyje „Mano medicininis pasirinki mas“, kurį paskelbė dienraštis „The New York Times“, rašo, kad pasirinko atlikti šią pro cedūrą, nes turi geną, didi nantį krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. A.Jolie, kuri yra viena la biausiai žinomų Holivudo veidų ir aktoriaus Brado Pit to partnerė, nurodė, jog dėl geno BRCA1 jos gydytojai prognozavo
Jam y r a 76 metai, o pagal Italijos įstatymus vyresni nei 75 metų žmonės, nuteisti kalėti mažiau nei dvejus metus, realiai į kalėjimą nesiunčiami. Dažniausiai atsiperkama viešaisiais darbais. Be to, S.Berlusconi advokatai neabejo tinai bandys vilkinti visas bylas, kad joms sueitų senaties terminas.
13
šeštadienis, gegužės 18, 2013
pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis
milijardierius to, o susitikinėti pradėjo jau po kelių mėnesių. Kai 2004 m. M.Zucker bergui kilo idėja sukurti socialinį tinklą, P.Chan buvo vienas tų žmo nių, kurie jį palaikė. Kalbama, kad ji netgi dalyvavo kuriant projektą ir kurį laiką dirbo bendrovėje. Kai M.Zuckerbergas metė studijas ir iš važiavo į Silicio slėnį, P.Chan išvy ko kartu su juo. Tik, skirtingai negu draugas, ji 2007 m. baigė universi tetą. Pernai jie apsigyveno kartu Si licio slėnio Palo Alto miestelyje. Susimažino algą iki dolerio
Vieniems tai yra svajonių namai, kitiems – paminklas seksizmui. Ketvirtadienį duris atvėrę Bar bės svajonių namai pakurstė ne menkas aistras.
M.Zuc kerber gas serga daltoniz mu, todėl kaip pa grindinę savo kūri nio spal vą pa sirinko mėlyną, kurią ge riausiai mato.
P.Chan nėra itin aktyvi „Face book“ vartotoja, bet milijardas ki tų šio socialinio tinklo narių padarė jį populiariausią visame pasaulyje, o jo „tėvą“ M.Zuckerbergą – vie nu jauniausių planetos milijardierių ir, anot JAV žurnalo „Forbes“, 25uoju įtakingiausiu žmogumi pasau lyje. JAV žurnalas „Time“ 2010-ai siais išrinko jį Metų žmogumi. 2012 m. gegužę per „Facebook“ pirminį viešąjį siūlymą buvo par duota 420 mln. akcijų, kurių vertė – 16 mlrd. dolerių, o pati bendro vė įvertinta 104 mlrd. dolerių. Tie sa, jau netrukus investuotojai pa sigedo aiškios „Facebook“ ateities strategijos, dėl to bendrovės akci jos nuvertėjo maždaug perpus ir iki pirminio lygio jau nebepakilo. „Facebook“ generalinio direkto riaus M.Zuckerbergo pajamos per nai siekė 2 mln. dolerių. Iš jų 500 tūkst. dolerių sudarė atlyginimas,
266 tūkst. – metinis priedas, o dar 1,22 mln. dolerių panaudota lėktu vų skrydžiams ir apsaugai. „Face book“ įkūrėjo turima 28 proc. akci jų dalis bendrovėje vertinama 16,4 mlrd. dolerių.
daug iau laiko. Taig i šita tendencija „Facebook ui“ pastar uoju met u nėra labai gera. Jeig u kalb ėt ume apie „Faceb ooko“ konk urent us, reikėt ų pirm iausia kal bėt i apie „Google+“. Jis tur i virš savęs didelę korp or ac ij ą, kur i integr uoj a šį soc ial in į tinkl ą su kit ais savo pro dukt ais, tod ėl ilg al aikėj e pers pek tyvoj e „Google+“ svor is gal i ir turė tų augt i. Prognoz uot i „Facebooko“ ateit į sudė tinga. Visg i manyč iau, kad tam tikr u laikot arpiu ats iras kas nors kard in a liai nauj o. Ne dar vien a soc ial in ių tinklų svet ainė, o vis išk ai kitoks pro
duktas. Nes matome akivaizd žią ten denc iją, kad, pav yzd žiui, Jungt inėse Valst ij os e jaun i žmonės vis maž iau naudoj as i „Faceb ook u“ ir prad ed a ieškot i jam altern at yv ų. Jaun im as suprant a, kad jų tėvai irg i naudoj a si „Faceb ook u“ ir juos sek a. Tai su vokd am i, žmon ės praded a ieškot i ko nors kito. Dar vien a akivaizd i ten denc ij a yra ta, kad popul iarėj a įvai rios mobil ios ios prog ramėlės, kur ios iš princ ip o ats toj a tam tikras „Face booko“ funkc ijas. Tok ios yra naujau sios tendenc ijos Jungt inėse Valst ijo se, ir, ko gero, šios tendencijos eis per vis ą pas aul į.
Proga: sekmadienį sukanka metai po kuklių M.Zucker
bergo ir P.Chan vestuvių jo namų galiniame kieme.
Paskelbti sta tistiniai duo menys parodė, kad Prancū zijos ekono miką jau antrą kartą per ketve rius metus ištiko recesija. Pirmą šių metų ketvirtį šalies ekonomika susitraukė 0,2 proc., tiek pat sumažė jo ir ankstesnį ketvirtį. Prastos naujienos sutapo su François Hollande’o pirmosiomis prezidentavimo metinėmis. Šalies vadovo reitingai pasie
Muziejus, įsikūręs natūralaus dy džio Barbės name šalia Berlyno Aleksandro aikštės, pirmą dieną iš dirbo neilgai. Pusnuogė demonst rantė iš feministinės organizacijos „Femen“ užsiropštė į moteriš ko aukštakulnio formos fontaną, rankose laikydama degantį kryžių su nukryžiuota lėle barbe. Paskui moteris ėmė lakstyti ratu, kol ją ir kitą pasirodžiusį protestuotoją ga liausiai sutramdė apsauga. Muziejaus savininkai, turėję tikslą pateikti pramogą turistams, tikėjosi visai kitokios pradžios. Barbės svajonių namai iš tikrų jų yra palapinė: sienos pagamin tos iš drobės, kolonos – iš plasti ko, o langai ir užuolaidos tiesiog nupaišyti. Viduje yra rožinė virtuvė, kur vaikai gali išsikepti virtualių keksų jutikliniame ekrane; rožinis pia ninas su spalvingais mygtukais, kuriuos paspaudus groja muzika; rogės, kuriomis galima pasivaži
nėti virtualiais žiemos peizažais; stalas su pieštukais, kur vaikai gali spalvinti barbių piešinius ir puoš ti juos blizgučiais. Visur aplinkui demonstruojamos barbės: stilin gai apsirengusios, šviesių plaukų ir, be abejo, labai lieknos. Ar tai žalinga vaikams? „Šis namas pasakoja tik apie grožį, virimą ir kepimą, – sakė organizacijos „Pinkstinks“ na rė Susa Bruha, kuri taip pat atė jo protestuoti prieš Barbės svajo nių namų atidarymą. „Šie namai kuria labai vienpu sišką moters vaizdą. Jie formuo ja vaikų nuomonę, kad mergai tės gali tapti arba modeliais, arba popžvaigždėmis, – ir niekuo ki tu. Bet juk yra ir tokių mergaičių, kurios yra mažos arba putlios, bet labai gerai moka daryti kitus daly kus“, – sakė 34 metų moteris. Barbės svajonių namus įrengu sios bendrovės „EMS Entertain ment“ direktorius Christophas Rahoferis mano kitaip. „Manau, jie protestuoja be pa grindo. Negaliu suprasti, kokių problemų gali sukelti žaidimas su lėlėmis“, – stebėjosi jis. „Der Spiegel“ inf.
Nuo šių metų pradžios M.Zuc kerberas savo iniciatyva susima žino metinį atlyginimą iki vieno dolerio. Taigi jo pajamos dabar tie siogiai priklausys nuo „Facebook“ finansinės sėkmės.
16,4
mlrd. dolerių
– tiek vertinama M.Zuckerbergo turima „Facebook“ akcijų dalis.
Trečiadienis 87 proc. krūties vėžio ir 50 proc. kiaušidžių vėžio riziką. Aktorė pridūrė, kad jos mo tina mirė nuo vėžio, būdama 56 metų. A.Jolie pabrėžė, jog dabar rizika, kad jai išsivystys krūties vėžys, sumažėjo iki 5 proc. A.Jolie ir B.Pittas augina tris įsivaikin tus ir tris savo bio loginius vaikus. „Galiu pasaky ti savo vaikams, kad jiems nerei kia bijoti, jog pra ras mane dėl krūties vėžio“, – kalbėjo aktorė.
Svajonių namai ar paminklas seksizmui?
Protestas: „Femen“ aktyvistė sudegino kryžių su nukryžiuota lėle
barbe.
Ketvirtadienis kė rekordines žemumas, vos 24 proc. gyven tojų tiki, kad jis yra pajėgus iš spręsti vals tybės pro blemas. Nedarbas Pranc ūz i joje siekia 10,6 proc. ir toliau di dėja, verslo ir vartotojų pa sitikėjimas labai sumenkęs. Didžiausią ekonomi ką ES turinčios Vokietijos pir mo ketvirčio rezultatai irgi nedžiugina: bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo vos 0,1 proc.
Kabule mirtininkui de tonavus sprogmenų prikrautą automobi lį prie NATO kolonos, žuvo 14 žmonių: šeši iš NATO personalo, aštuoni civiliai afganista niečiai, tarp kurių buvo ir du vaikai. Šis iš puolis yra daugiausia aukų per beveik vie nų metų laikotarpį nusinešęs incidentas Afganistano sostinėje. Per galingą sprogi mą buvo smarkiai apgriauta mažiausiai 10 namų ir sužeisti 37 praeiviai. Tarp jų buvo daug einančių į mokyklą vaikų. NATO savo pranešime tvirtino, kad žuvo du Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) kariai ir keturi civiliai ISAF kontrak tininkai. Pagal Aljanso taisykles nenurodo ma, kurių šalių piliečiai buvo šios aukos. Atsakomybę už šį sprogimą prisiėmė sukilėlių grupuotė „Hezb-i-Islami“, kuri nepriklauso Talibano kovotojų pajėgoms.
AFP nuotr.
14
šeštadienis, gegužės 18, 2013
Daugiau sporto naujienų skaitykite kaunodiena.lt sportas@diena.lt ???? Redaktorius ?? Romas Poderys ???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
???? ??
sportas
Palangos kokteilis, komanda iš ko
Strategai: J.Plaza (nuotr. kairėje) ir V.Šeškus yra verti išraiškingiausių LKL
Jubiliejinis – 20-asis – Lietuvos krepšinio lygos (LKL) sezonas, kaip ir dera sukak tuvininkui, paliko istorijai ne vien sausos statistikos šūsnį, bet ir jokiuose oficialiuo se protokoluose neužfiksuotų daugiab riaunių kasdienybės perliukų.
Redas Grinevičius Pajūrio ekipa – į LKL istoriją
Ambicingai 2012-ųjų rugsėjį pasi tiko Kėdainių „Nevėžio“ komanda. Vien ko vertas buvo prisistatymas: kėdainiečiai surengė neįprastą, Italijos mafiozų motyvų persunk tą fotosesiją. Vis dėlto grėsmingas įvaizdis – dar ne viskas. „Nevėžis“ prapylė ketverias iš penkerių pirmųjų LKL čempionato rungtynių, dvejas iš jų – itin dideliu taškų skirtumu savo aikštėje: „Prienams“ – 58:104, Vil niaus „Lietuvos rytui“ – 80:102. Po tokio starto klubas ėmėsi ra dikalios operacijos – atsisveikino
su vyriausiuoju treneriu Dariu mi Sirtautu ir jo asistentu Rolan du Urkiu, o ekipos vairą perėmė Gintaras Leonavičius. Sprendi mas pasiteisino: Kėdainių krepši ninkai laimėjo keturias dvikovas paeiliui ir galiausiai su G.Leona vičiumi pasiekė LKL atkrintamą sias varžybas. Titanišku trenerių štabo stabi lumu išsiskyrė „Palanga Triobet“. Pajūrio komanda tapo pirmąja LKL istorijoje, pralaimėjusia visas regu liariojo sezono rungtynes, tačiau tik po 18-ojo iš eilės „riestainio“ ryžosi stragegų rokiruotei – Rim vydą Samulėną pakeitė pats klubo direktorius Regimantas Juška.
15
šeštadienis, gegužės 18, 2013
sportas Pralaimėjo korėjietėms
D.Beckhamas padės tašką
Šveicarai sieks medalių
Pasaulio stalo teniso čempio nate Prancūzijoje pasirodymą baigė visi lietuviai. Paskutinės iš varžybų pasitraukė dveje tų varžybose dalyvavusios Rū ta Paškauskienė (nuotr.) ir Li na Misikonytė – jos pirmaja me rate 2:4 pralaimėjo Šiau rės Korėjos duetui Mi Gyong Ri bei Myong Sun Ri.
Buvęs Anglijos futbolo rinkti nės kapitonas Davidas Beck hamas pareiškė, kad po sezo no baigs karjerą. 38-erių sau gas, šiuo metu rungtyniaujan tis „Paris Saint-Germain“ eki poje, yra atstovavęs „Man chester United“, Madrido „Re al“, Los Andželo „Galaxy“, „AC Milan“ klubams.
Helsinkio ir Stokholmo are nose vykstančio pasaulio le do ritulio čempionato pusfina liuose jėgas išmėgins Švedi jos ir Suomijos bei JAV ir Švei carijos rinktinės. Už borto li ko olimpiniai čempionai kana diečiai, pasaulio čempionai ru sai ir planetos pirmenybių pri zininkai čekai.
osmoso ir prieniškių Tvin Pyksas šininko įvaizdį. Tos nuotraukos – tik atm in im ui“, – paaišk in o G.Wrightas.
galėtume žaisti FIBA Europos „Iš šūkio“ taurės turnyre“, – V.Kiau šas vėl išmušė kastuvus iš rankų „Sakalų“ duobkasiams.
Dovana našlaičiams
Visiškai kitokiu poelgiu pasižymėjo Pasvalio „Pieno žvaigždėms“ atsto vavęs amerikietis Yancy Gatesas. Per LKL „Žvaigždžių dieną“ iš kovotą prizą – šaldytuvą BEKO – krepšininkas padovanojo Pasvalio rajone, Raubonių kaime, gyvenan čiai Navickų šeimai, globojančiai net 11 našlaičių. Y.Gatesas norėjo šaldytuvą pado vanoti tvarkingai ir padoriai šeimai, o apsispręsti padėjo ir jos globojamas vaikų skaičius. Be to, pats krepšinin kas yra kilęs iš daugiavaikės šeimos – turi dešimt seserų bei brolių. Kitas „Pieno žvaigždžių“ legio nierius amerikietis Tyrellas Bigg sas išmėgino jėgas Lietuvos mode lių agentūros „Modilina“ projekte – pozavo fotosesijoje.
Teisėjas sakė: tiks liai nemačiau. Jeigu tiksliai nematei, ko dėl atiduodamas ka muolys „Žalgiriui“, o ne mums?
trenerių konkurso finalo. Artūro Morozovo, Vyginto Skaraičio/BFL nuotr.
Sausį gatvėje – be kelnių
Palangiškių sąskaitoje yra ir dau giau rekordų. Vienas jų susijęs su įspūdinga žaidėjų migracija. „Palanga Triobet“, pirmąsias LKL sezono rungtynes 59:101 pralaimėjusi Kauno „Žalgiriui“, ir „Palanga Triobet“, paskutinėje čempionato dvikovoje 65:111 nusi leidusi Vilniaus „Sakalams“ – be veik kaip diena ir naktis: vos pen kios tos pačios pavardės. Suskaičiuoti užsienio krepšinin kus, kuriems Palangos komanda buvo laikina stotelė, prireiks abie jų rankų pirštų. Tam tikr ą leg ion ier ių lyg į at spindi vos penkis mačus sužai dusio amerikiečio Greero Wrigh to blykstelėjimas. Po savo debiuto LKL čemp ion ate saus io mėn e sį jis socialinio tinklo „Twitter“ asm en in ėj e pas kyroj e pateik ė dvi intr ig uojanč ias nuot raukas: kokteilinę – su pusiau nugertais „Žalių devynerių“ ir „Henessy“ buteliais, šokiruojančią – savo ir bič iul io, nus mauktom is keln ė mis Pal angoje, J.Basan av ič iaus gatvėje. „Mes ned ar ėm e nieko, kas menk int ų profes ion al aus krep
Reikia pinigų? Bus!
Visokeriopo dėmesio nestokojo ir Vilniaus „Sakalai“, tik pirmų jų LKL čempionato rungtynių die ną gavę sportinę aprangą. Tačiau tai tebuvo gležni legenda tapusios epopėjos žiedeliai. Netrukus paaiškėjo, kad kai kurie atlyginimų negaunantys „Sakalų“ žaidėjai neva net negali susimokėti už maistą, kad klubo skolos – šim tatūkstantinės ir sostinės ekipa ga li būti išmesta iš LKL. Tai klubo vadovas Vytautas Kiaušas pavadino paskalomis, bet jau 2012-ųjų gruodžio pradžioje „Sakalus“ treniravęs Romualdas Petronis pareiškė, kad po žaidė jų pasitarimo nuspręsta boikotuo ti rungtynes, jeigu nebus pradėti vykdyti pažadai – sumokėti įsi skolinimai. Vis dėlto po pokalbio su V.Kiau šu komanda atsisakė demaršo, ta čiau vėliau ne vienas žaidėjas pakė lė sparnus į kitas ekipas. Galiausiai durimis trinktelėjo ir R.Petronis. Baigiantis sezonui „Sakalų“ klu bo vadovas patvirtino, kad tarp sa vo argumentų turi tik jam vienam žinomų kozirių. „Surasime pinigų ir toliau žai sime LKL. Turime atsiskaityti su žaidėjais ir dabar dirbama ta link me. Yra planas, kaip kitą sezoną
Fantazijų įkaitai
Kaip iš tikrųjų sukelti sumaištį oponentų gretose, iš V.Kiaušo ne pasimokė „Lietuvos ryto“ ekipos kapitonas Steponas Babrauskas. Prieš didįjį finalą su Kauno „Žal giriu“ vilnietis drąsiai žaidė atviro mis kortomis – prognozavo „Lie tuvos ryto“ triumfą. „Per mano karjerą sostinės klube teko matyti įvairių scenarijų. Bu vo sausų ir ilgų finalo serijų. Esame laimėję rezultatu 4:1. Visą sezo ną žaidėme prastai, o „Žalgiris“ – įspūdingai. Šiuo metu esame atsi gavę, o kauniečiai atrodo blankiai. Be to, „Žalgiris“ prarado svarbų žaidėją – Paulių Jankūną. Jis vi suomet būdavo tokių finalų X fak torius. Namų aikštė padeda ne vi sada. Šią finalo seriją 4:3 laimėsime mes“, – svarstė S.Babrauskas, po triuškinančio pralaimėjimo „Žal giriui“ 45:72 savo bendražygius pavadinęs komanda iš kosmoso. Kuo gali tapti nepasvertas žo dis, jau su kaupu įsitikino ir kitas „rytietis“ Deividas Dulkys, sezoną pradėjęs Vilniuje, o baigęs Rygoje. „Artėjantį sezoną daug tikimės kaip komanda: norime toli nuke liauti Eurolygoje ir VTB Vienin gojoje lygoje, laimėti LKL čem pionatą“, – pernai rugpjūtį apie „Lietuvos ryto“ lūkesčius kalbėjo krepšininkas.
Rekordininkas: sunkmečio kamuojamos „Sakalų“ ekipos mohikanui
R.Matuliui (Nr. 17) šis LKL sezonas buvo 19-asis.
Vytauto Petriko nuotr.
Žiūrėjo, bet nematė
Krepšinio teisėjams šį LKL sezo ną ypatingų problemų kilo Prienų arenoje, kuri lyg legendinis Tvin Pyksas išgarsėjo ir antgamtinėmis jėgomis: joje per rungtynes kai ku rie arbitrai kažkodėl nepastebėjo akį rėžusių dalykų. Pirmasis tuo viešai susirūpino „Prienų“ ekipos strategas Virgi nijus Šeškus. Kai balandžio 9-ąją prien išk iai savo aikšt ėje 67:77 nus il eid o „Žalg ir iui“, V.Šešk us pareišk ė: „Nuo Lavr in ov ič iaus kojos kamuolys išlėkė iš aikštės ir aš gavau techn in ę praž ang ą. Suprantu, kad man bet kada ga lima ją skirti, bet po tokio epizo do tikrai negalima. Teisėjas sakė: tiksliai nemačiau. Jeigu tiksliai nematei, kodėl atiduodamas ka muolys „Žalgiriui“, o ne mums? Du teisėjai iš Kauno šiek tiek bi jojo švilpti.“ Tąkart teisėjavo Romualdas Bra zauskas, Andrius Maleckas ir Ar tūras Šukys, o komisaro pareigas ėjo Algimantas Pavilonis. Gegužės 1-ąją vėlgi Prienuose per pirmąsias mažojo finalo rung
Nepataikė: S.Babrausko prognozės labai nuvylė „Lietuvos ryto“ ko
mandos gerbėjus.
tynes aikštės šeimininkų vidurio puolėjas Artūras Valeika taip smo gė alkūne „Neptūno“ žaidėjui Si mui Galdikui į galvą, kad po rung tynių klaipėdiečiui prireikė vykti į Kauno klinikas operuoti skilusių žandikaulio ir skruostikaulio, bet A.Valeika išvengė pražangos, nes toji mikrodvikova neatkreipė nei
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
arbitrų R.Brazausko, Martyno Gu do ir Sauliaus Paškevičiaus, nei ko misaro Algirdo Bataičio dėmesio. „Ima pyktis, kad teisėjai varžo vų žaidėjo nenubaudė, o man skyrė nesportines pražangas“, – krimto si S.Galdikas, dėl sužeidimo pra leidęs likusias ketverias bronzinio mačo rungtynes.
16
šeštadienis, gegužės 18, 2013
sportas kaunodiena.lt/naujienos/sportas
Kaune – pasaulio stipruoliai Romas Poderys
r.poderys@kaunodiena.lt
Gegužės 20-ąją Kaune prasidė siantis Tarptautinės jėgos tri kovės federacijos (IPF) 24-asis štangos spaudimo pasaulio čempionatas bus pirmasis šios sporto šakos tokio rango rengi nys ne vien Lietuvoje, bet ir Bal tijos šalyse.
„Sulaukėme paraiškų iš 38 ša lių. Kaune jėgas išmėgins dau giau nei 400 sportininkų. Mūsų rinktinę sudarys dvi dešimtys atletų. Vyrai ir moterys varžysis trijose amžiaus grupėse“, – sa kė Lietuvos jėgos trikovės fede racijos (LJTF) viceprezidentas Raimundas Linkauskas. IPF, kurią sudaro daugiau nei šimtas nacionalinių federaci jų iš visų kontinentų, planetos štangos spaudimo pirmenybes Lietuvai patikėjo 2011-aisiais.
Raimundas Linkauskas:
Sulaukėme paraiš kų iš 38 šalių. Kau ne jėgas išmėgins daugiau nei 400 sportininkų. Mū sų rinktinę sudarys dvi dešimtys atletų. LJTF viceprezidentas tikisi, kad aukštų rezultatų pasieks ir į prizines vietas pretenduos 2012 m. pasaulio jaunių jėgos triko vės čempionato mažojo auk so medalio štangos spaudimo rungtyje laimėtojas, šių metų Europos jaunių vicečempionas lazdijietis Klaudijus Malevskis, planetos jaunių vicečempionas joniškietis Paulius Pupinis, Lie tuvos rekordininkas panevėžie tis Virginijus Germanas. Kaune nestartuos į užsie nį gyventi išvykęs 2010 m. pa saulio jaunimo vicečempionas, 2012 m. pasaulio čempionas Amandas Paulauskas. Pasaulio čempionato favori tai – Japonijos, JAV, Kazachsta no, Ukrainos, Rusijos, Švedijos stipruoliai. Štangos spaudimas – viena iš jėgos trikovės rungčių, kai svoris keliamas rankomis nuo krūtinės gulint nugara ant suoliuko. Kitos dvi rungtys – pritūpi mas su štanga ir jos pakėlimas nuo grindų (arba trauka). IPF įkurta 1971-aisiais, Eu ropos jėgos trikovės federaci ja (EPF) – 1977-aisiais, LJTF – 1991-aisiais. Jėgos trikovė yra Tarptautinio olimpinio komi teto (IOC) pripažįstamų sporto šakų gretose, IPF turi sutartį su Pasauline antidopingo agentū ra (WADA). Pasaulio čempionatas vyks gegužės 20–25 d. Kauno vieš bučio „Park inn“ konferenci jų salėje. Varžybas bus galima stebėti nemokamai.
Prioritetai: „Nižnij Novgorod“ strategas Z.Lukičius (nuotr. kairėje) eikvojo laiką diskutuodamas su teisėjais, bet nesugalvojo, kaip sustabdyti
D.Lavrinovičių (nuotr. dešinėje).
Tomo Raginos nuotr.
Į trečiąją dvikovą – tuo pačiu lėktuvu Kauno „Žalgirio“ ir „Nižnij Novgorod“ ko mandų akistatos VTB Vieningosios krep šinio lygos ketvirtfinalyje įtampa ūmai pa didėjo – žodžiais susikovė abiejų ekipų strategai.
Marius Bagdonas
m.bagdonas@kaunodiena.lt
Serbui užkliuvo teisėjai
Po dviejų pergalių iš eilės kaunie čiai kartu su „Nižnij Novgorod“ krepšininkais tuo pačiu lėktuvu iš skrido į Rusiją, kur šiandien popie tę vyks trečiasis serijos mačas. Kelionės metu „Žalgirio“ vyriau siasis treneris Joanas Plaza ir Rusi jos ekipos vairininkas Zoranas Lu kičius šnairavo vienas į kitą.
Joanas Plaza:
Jei žaidžiamas ne krepšinis, o rankinis, nereikia ieškoti pa siteisinimų ir kalbėti apie „Olympiacos“.
Po antrosios pralaimėtos dviko vos ant bedugnės krašto atsidū rusio Žemutinio Naugardo klubo strategas neišlaikė. „Kovėmės kaip liūtai ir dėl to savo vyrus norėčiau pagirti. Pralaimėjome, tačiau „Žal girio“ pasveikinti negaliu. Pirmąjį mačą jie pelnytai laimėjo, o antrą jį... Kauniečiai metė net 35 baudas, mūsų baudos aikštelėje užsibūda
Ketvirtfinaliai Serijos iki trijų pergalių: Kauno „Žalg ir is“–„Nižn ij Novgorod“ 75:63 ir 66:62 (2:0), Kazanės „Uniks“–Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“ 72:80 ir 65:77 (0:2), Maskvos srit ies „Chim ki“–Rygos VEF 103:82 (1:0), Maskvos CSKA–Samaros „Krasnyje Krylja“ 77:46 (1:0).
vo ilgiau nei 3 sek., tačiau to niekas nepastebėjo. Kam to reikia? Man gaila mano vyrų“, – pažėrė pre tenzijų teisėjams Z.Lukičius. 41 metų serbas metė akmenį į rungtynėms vadovavusių arbitrų – slovėno Damiro Javoro, suomio Petrio Mantylos ir latvio Jurio Ko kainio – daržą. Pirmajame mače, kurį žalgirie čiai laimėjo 75:63, dirbo tie patys teisėjai, tačiau tąkart jie Z.Lukičiui neužkliuvo. „Net Pirėjo „Olympiacos“ tokio mis aplinkybėmis nebūtų čia lai mėjęs“, – ironizavo serbas. Krepšinis ar rankinis?
Žodžio kišenėje neieškantis J.Pla za neliko skolingas. Katalonas bene pirmą kartą spaudos konferencijoje vos tvardėsi ir niekiniais pavadino savo oponento argumentus. „Nesuprantu, kaip galima skųs tis dėl pražangų, jei komanda žai džia pasyviai, net nesiveržia į bau dos aikštelę. Taip gali verkšlenti tik tas, kuris visiškai nesupranta krep šinio. Akivaizdu, kad kažkas nori sukelti audrą vandens stiklinėje ir mus išprovokuoti, – niršo J.Plaza. – Jei žaidžiamas ne krepšinis, o ran kinis, nereikia ieškoti pasiteisinimų ir kalbėti apie „Olympiacos“. Mūsų varžovų sistema nebloga, tačiau jos silpnybė ta, kad jie nežaidžia bau dos aikštelėje. Nemanau, kad reikė tų kreipti dėmesį į nesąmones šne kančio žmogaus provokacijas.“ Per antrąsias rungtynes nau gardiečiai prasižengė net 30 kar tų, „Žalgiris“ – tik 16. Kauniečiai išprovokavo 28 pražangas, svečiai – vos 15. Žalgiriečiai metė 35 bau das, „Nižnij Novgorod“ krepšinin kai – 10. „Palyginkite mūsų ir jų žaidimo stilių. „Žalgirio“ puolėjų grandis yra stipresnė. Prie varžovų krepšio vos
Pranašumas: M.Kalniečio (su kamuoliu) atstovaujama „Lokomotiv-
Kuban“ ekipa jau dukart įveikė „Uniks“ komandą.
tik pasitaikius progai veržiasi Dar jušas Lavrinovičius, Kšištofas Lav rinovičius, Robertas Javtokas, Ma rio Delašas, o dėl kamuolio kovoja ne tik aukštaūgiai, bet ir mūsų ma žieji žaidėjai“, – aiškino J.Plaza. Z.Lukičiui ir jo asistentams ne pavyko išspręsti D.Lavrinovičiaus problemos. „Žalgirio“ aukštaū gis tempė savo komandą į prie kį bei gniuždė varžovus taikliais metimais tuomet, kai to labiausiai reikėjo. Per pirmąją dvikovą Bro lis surinko 20 taškų, per antrąją – 19 ir kol kas yra rezultatyviausias VTB Vieningosios lygos atkrinta mųjų varžybų žaidėjas. Užkariavo Kazanę
Įveikę ketvirtfinalio barjerą, žal giriečiai pusfinalyje susitiktų su Manto Kalniečio ir Simo Jasaičio atstovaujama Krasnodaro „Loko motiv-Kuban“ komanda arba Ka zanės „Uniks“ ekipa. Krasnodariečiai pirmauja serijo je 2:0, jie abejas rungtynes laimė jo Kazanėje.
vtb-league.com nuotr.
35
– tiek baudų per rungtynes su „Nižnij Novgorod“ metė žalgiriečiai.
„Antroji dvikova buvo gerokai sunkesnė nei pirmoji, tačiau per didžiąją pertrauką padarėme išva das, išanalizavome klaidas ir pra dėjome rungtyniauti kur kas agre syviau“, – sakė M.Kalnietis. Kituose ketvirtfinaliuose taip pat pirmauja favoritai. Rimo Kurtinai čio treniruojama Maskvos srities komanda „Chimki“ 103:82 įveikė gero savo bičiulio Ramūno Butauto vadovaujamą Rygos VEF, o Mask vos CSKA 77:46 nušlavė Samaros „Krasnyje Krylja“.
17
šeštadienis, gegužės 18, 2013
22p.
aukštyn žemyn
I.Butkutės knyga apie tai, kaip kovoti už save spiriamam iš darbo, šluote šluojama.
aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
J.Jutaitė: negaliu atsisakyti iššūkių Erotinės scenos, plikai nuskusta galva, gyvenimas romantiškame fantastikos pasaulyje – į tokią filmo „Aurora“ būtį ne pabūgo nerti aktorė Jurga Jutaitė. Už ge riausią metų moters vaidmenį pelniusi „Sidabrinės gervės“ statulėlę 27 metų J.Jutaitė dabar panirusi į kitą – kino pro diuserės – veiklą.
Laima Žemulienė l.zemuliene@diena.lt
Režisierės Kristinos Buožytės ro mantinė mokslinės fantastikos drama „Aurora“ Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2013“ šventėje, vykusioje praėjusį šeštadienį Vil niuje, susižėrė net septynias sta tulėles. Kalbamės su viena laimėtojų – pagrindinio, Auroros, vaidmens atlikėja J.Jutaite.
Esu taip įsisukusi į darbus ir man tas filmas – jau praeitis. Apdovanojimai: kai aktorė J.Jutaitė raudonu kilimu žengė į Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų
„Sidabrinė gervė 2013“ renginį, dar nežinojo, kad bus įvertinta už geriausią metų moters vaidmenį filme „Aurora“. Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
- Jurga, kaip paminėjote „Si dabrinių gervių“ lietų, tekusį filmui „Aurora“? Jūs – vienin telė lietuvių aktorė, suvaidinu si gausybę apdovanojimų ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje pel niusiame filme. – Malonu, kad šitas filmas buvo įvertintas Lietuvoje, ir tai yra svar biausia. Už kelių dienų turiu ati duoti bakalauro darbą, tai šventi mas buvo kuklus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje šiemet baigiu kino vadybos bakalauro studijas – būsiu diplomuota kino prodiuse rė. Bet šį darbą dirbu jau ketverius metus. Esu taip įsisukusi į darbus ir man tas filmas – jau praeitis. Jis pateko į ekranus praėjus geriems dvejiems metams. O pirmieji fil mavimo darbai buvo pradėti dau giau kaip prieš trejus metus. Dau giausia, ką iš aikštelės išsinešiau, – tai patirtis, įgyta pačiame filma vimo procese. Dabar „Aurora“ ir aš jau gyvename atskirus gyvenimus. – Bandote nusigręžti nuo akto rystės, kai aplankė tokia sėk mė? Ar žiūrėjote filmo premjerą kuriame nors kino festivalyje? Kokia žiūrovų reakcija buvo už sienyje ir kokia - Lietuvoje? – Pirmą kartą filmą pamačiau kino festivalyje Karlovi Varuose, Čekijo je, kur įvyko tarptautinė jo prem
jera. Žiūrovai jį suprato, mėgavosi skirtingais dalykais: vieni – opera toriaus darbu, kiti – režisūra, treti – aktorių vaidyba. Išgirdome daug gerų atsiliepimų, buvo daug geros energijos. Praėjusį rudenį filmas buvo parodytas Jungtinėse Ame rikos Valstijose – tarptautiniame kino festivalyje „Fantastic Fest“ Niujorke, kituose kino festivaliuo se. Filmas jau turi apie 20 apdova nojimų. Lietuvoje, tikėjausi, žiūrovai bus konservatyvesni. Bet atsiliepi mai buvo teigiami. Man asmeniškai buvo ypač svarbi kelių kritikų nuo monė. Galutinai apsiraminau, kai perskaičiau amžinatilsį Valdo Ged gaudo recenziją. – Filmo idėja – išskirtinė, žan ras – mokslinė fantastika. Vis kas apgaubta romantikos, ne mažai erotinių scenų. Gal ir jums, kaip partneriui Ma riui Jampolskiui, teko lanky tis mokslinėse konferencijose, kad geriau suprastumėte reži sierės idėją? Kaip ruošėtės Au roros vaidmeniui? Kas jums padėjo? – Ne, į mokslines konferencijas man neteko važinėti. Moteris, Aurora, kurią vaidinu, yra visiškai atsiri bojusi nuo aplinkos, užsidariusi sa vo sąmonėje. Todėl ruoštis filmavi mui pradėjau nuo atsiribojimo. Visa medžiaga, kuri reikalinga vaidme niui, buvau aš pati. Knaisiojausi po savo praeitį, patirtį – kad pri kelčiau, atkurčiau įspūdžius, emo cijas ir juos pritaikyčiau filme. Buvo įdomu. Sudėtinga yra įdomu. – Ar daug aktorių buvo pa kviesta į Auroros vaidmens at ranką? – Kiek žinau, pagrindinio vaidmens aktorės paieškos truko daugiau kaip pusę metų. Matyt, ne dėl to, kad re žisierė negalėjo akto rės išsirinkti.
20
18
šeštadienis, gegužės 18, 2013
aukštyn žemyn
Fotosesija: Rūtos miestas, basein a Kai „Kauno dienos“ fotografas Artūras Mo rozovas atskrido į Londoną, Didžiosios Britanijos sostinė pasisveikino saule. „De ja, diena, kai nuvykau į Plimutą daryti fo tosesijos su Rūta Meilutyte, buvo kitokia – apniukusi, vėjuota“, – pasakojo Artūras.
Jūratė Kuzmickaitė
j.kuzmickaite@kaunodiena.lt
Primena Kauno centrą
Besifotografuoda ma mieste Rūta la bai sušalo, nes pūtė žvarbokas vėjas. Bet neišgirdau nė men kiausio skundo.
Plimuto stotyje A.Morozovą pasi tiko Saulius Meilutis. „Rūtos tėtis buvo puikiai nusiteikęs, jis pasiūlė nesėsti į taksi. Sakė, verčiau eikime pėsčiomis, apžiūrėkime miestą“, – pirmuosius įspūdžius Plimute, ku riame gyvena ir treniruojasi auk sine Lietuvos mergaite vadinama plaukikė R.Meilutytė, prisiminė „Kauno dienos“ fotografas. Plimutas – vienas švariausių ir ekologiškiausių Anglijos miestų. „Jis kažkuo primena Kauno cent rą“, – pastebėjo A.Morozovas. Daug žalumos. Kalnuotos panoramos. Jokių daugiabučių. Jokių stiklinių dangoraižių. Daugiausia – privatūs dviaukščiai kotedžiai, o didžiausi na mai turi nebent po keturis aukštus. R.Meilutytė, jos tėtis ir jo gyve nimo draugė gyvena trijų kambarių kotedžo tipo bute. A.Morozovui jis iš karto patiko. Svarbiausias kambarys – erdvi svetainė, kuri kartu atlieka ir val gomojo funkciją. Čia šeima pusry čiauja, pietauja, susiburia vakarie nės pašnekesiams. Ant sienos pakabino skilandį
Iš karto matyti, kad S.Meilučio aistra – knygos. Jų pilnos lentynos, kurios puošia svetainės sienas. „O ant vienos svetainės sienos kabo Rūtos medalių karoliai, – pa sakojo A.Morozovas. – Ir dar kabo lietuviškų lašinių paltis. Šalia jos buvo pakabintas ir skilandis, kurį aš nuvežiau lauktuvių.“ „Mane apstulbino vaizdas pro bal koną, – susižavėjęs šyptelėjo Artūras. – Matyti visas Plimutas, visa miesto panorama, žalias parko slėnis.“ O kaip atrodo Rūtos kambarys? „Na... gal pavadinkime jį paauglišku, – nusijuokė A.Morozovas. – Tikrai, tai – tipiškas paauglės kambarys – kompiuteris ir visa kita. Pedantiškai tvarkingu jo tikrai nepavadinsi.“ Labai ilgisi Lietuvos
Oras: Plimute tądien buvo vėsu, šėlo vėjas, bet geros Rūtos nuotaikos jis neišvaikė.
Artūro Morozovo nuotr.
Į Plimutą atvykusiam „Kauno die nos“ fotografui Meilučiai patie kė sočią vakarienę, kurios pagrin dinis patiekalas buvo troškinys su aitriosiomis paprikomis. „Labai skanus, – įvertino A.Mo rozovas. – Pavalgę mes ilgai vaka rojome, kalbėjomės. Jie labai ilgisi Lietuvos. Ir yra visiškai nepana šūs į daugelį emigrantų, su kuriais bendraujant vyraujanti tema būna ekonomika ir pinigai.“ „Kitą dieną gerai išsimiegojome ir papusryčiavę su Rūta išvykome dirbti – daryti pirmųjų fotografi jų“, – pasakojo A.Morozovas. Jis pastebėjo, kad Plimuto basei ne (tai – vienas geriausių Didžiosios
19
šeštadienis, gegužės 18, 2013
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
as, kambarys Britanijos plaukimo klubų baseinų) R.Meilutytė – akivaizdžiai įžymybė. Ją pamatę visi kaipmat ima šypsotis ir sveikintis, o Rūtos atvaizdas mirga visuose reklaminiuose ekranuose. Neišpuikusi ir neaikštinga
„Tas baseinas tikrai įspūdingas, – pasakojo A.Morozovas. – Matyti, kad lygis labai aukštas.“ Baseino patalpoje Rūtai buvo pada rytas makiažas ir ji ėmė pozuoti. „La bai susikaupusi, atsakingai“, – džiau
gėsi „Kauno dienos“ fotografas. Per visą ilgą fotosesiją, vykusią ne vienoje Plimuto vietoje, kuri ir fotografą, ir R.Meilutytę išvargino iki išsekimo, Artūras nepatyrė jo kių Rūtos kaprizų. „Kai baseine paprašiau įšokti į vandenį, ji iškart užsimovė plauki kės kepurėlę ir – pliumpt! – prisi minė A.Morozovas. – O besifotog rafuodama mieste Rūta labai sušalo, nes pūtė žvarbokas vėjas. Bet neiš girdau nė menkiausio skundo.“
Nugalėjo: nuotrauka, kuri A.Aleksandravičiui pelnė „Auksinio kadro“ nominaciją, buvo padaryta Petra
šiūnų biokuro jėgainės statytojų ir gyventojų susirinkime.
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.
Auksinį kadrą sugavo Petrašiūnuose
Karolina Marcinkevičiūtė
k.marcinkeviciute@kaunodiena.lt
Neseniai buvo pagerbti geriausi me tų spaudos fotografij os darbų auto riai. Tarp jų „Auksinio kadro“ apdo vanojimą pelnė 26-erių „Kauno die nos“ fotografas Andrius Aleksand ravičius. Jo įamžintas kadras nuga lėjo „Europos metų“ kategorijoje.
– Kauno technologijos univer sitete esi įgijęs statybos inži nerijos bakalauro ir nekilnoja mojo turto valdymo magistro laipsnius. Tikriausiai sulauki klausimų, kam tau reikalinga ta fotografija? – Taip. Man niekada nesisekė pieš ti, kurti. Nebuvau toks, kokį įsivaiz duojame tipišką menininką, nesu ir dabar. Bet nedirbu ir inžinieriaus darbo. Neįsivaizduoju savęs biure skaičiuojančio, braižančio nuo 8 iki 17 val. Vis dėlto ateityje, kai pirksiu namą, suprasiu, kas vyksta rinko je, todėl diplomai pravers. – Kaip pradėjai fotografuoti? – Kai buvau abiturientas, mamos paprašiau nupirkti skaitmeninį fo toaparatą, sakiau, kad galėsime fo tografuoti šeimos gyvenimo akimir kas. Tik po kurio laiko pastebėjau, kad nuotraukų archyve atsirado vis daugiau miesto, gamtos fotografijų. – Kokių nuotraukų tavo archy ve yra daugiausia? – Tikriausiai miesto vaizdų. Sako ma, kad profesionalus fotografas nefotografuoja gėlių ar naminių gyvūnėlių, bet aš fotografuoju.
Triūsė: visą dieną trukęs darbas R.Meilutytę ir A.Morozovą išvargino.
– Atrodo, kad gyvūnus fotog rafuoti yra sunkiausia. Žmogui gali paaiškinti, kaip atsistoti, į kurią pusę pasisukti, o gyvū nui to juk nepaaiškinsi. – Lengviau vis dėlto fotografuo ti gyvūnus, nes žmogus, vos tik pamatęs fotoaparatą, tampa ne natūralus, kitoks. Tikriausiai tai mūsų instinktai. Žmonės į save nuotraukose visada žiūri pernelyg
Požiūris: „Auksinio kadro“ laureatas A.Aleksandravičius mano, kad
mes nuotraukose save vertiname pernelyg kritiškai.
savikritiškai. Spaudos fotografijo je portretą turi padaryti per keletą minučių. Juk nebūna nei makiažo, nei profesionalaus apšvietimo, to dėl dažnai tenka įkalbinėti fotog rafuotis, ypač moteris. Vis dėl to visada pavyksta ir tikiuosi, kad pamatę savo atvaizdą laikraštyje žmonės nenusivilia. – Taigi fotografas turi būti ir geras psichologas? – Bent jau derybininkas tai tikrai (juokiasi). – Vis dėlto nuotrauka, už ku rią gavai „Auksinio kadro“ ap dovanojimą, buvo ne gyvūno, o žmogaus. – Kadras, kuris man pelnė „Auk sinio kadro“ nominaciją, buvo padarytas Petrašiūnų biokuro jė gainės statytojų ir gyventojų su sirinkime. Nuotraukoje įamžintas žmogus buvo vienas ryškiausių susirinkimo personažų. Visi su sirinkimo dalyviai buvo nusitei kę priešiškai. Gyventojai visiškai neklausė, ką jiems pasakojo su sirinkimo organizatoriai. Ta su maištis man pasirodė įdomi, todėl pradėjau ieškoti personažų, įdo mių detalių. Juk fotografijoje vi są istoriją turi papasakoti ne žo džiais, o vaizdu. Tas žmogus buvo
Artūro Morozovo nuotr.
išskirtinis personažas: jo iškelta ranka, į apatinius sukišti marš kiniai, antakių forma. Tai jį iš skyrė iš aplinkos, iš kitų žmonių. Spaudos fotografijoje galioja mo mento taisyklė – turi pastebėti ir užfiksuoti momentą, nes jis nepa sikartos. Darbas spaudoje neturi jokio monotoniškumo, nuobodu lio. Kiekvieną dieną nežinai, kas tavęs laukia. Tuo šis darbas yra žavus. – Ar tikėjai, kad būtent šis kad ras bus pripažintas geriausiu savo kategorijoje? – Ne. Į konkursą išsiunčiau apie 60 įvairių kategorijų nuotraukų. Ma niau, kad auksiniu kadru galėtų tapti nuotrauka iš avarijos Žemai čių g. Joje užfiksuotas automobilių susidūrimo momentas: persikreipęs moters veidas, dūžtantys automo bilio stiklai, šaltis – mano auksinis kadras, tačiau įvertinta buvo kita fotografija. Žinojau, kad ji įdomi, bet kad nugalės – netikėjau. Ma nau, kad nuotrauka atitinka nomi naciją – ji iliustruoja nuomonės iš sakymą, diskusiją. – Ar pats mėgsti būti fotogra fuojamas? – Ne. Tai tikriausiai būdinga vi siems fotografams (juokiasi).
20
šeštadienis, gegužės 18, 2013
aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos
Ką aš veikčiau „pupyčių“ koncerte? Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
Gyvenime ne viskas saldu, ne viskas patinka ir ne viskas ro žėmis klota. Šį kartą apie tai, kas nepatinka, nemalonu ar baisu garsiam šokių meistrui Gintarui Svistunavičiui.
– Vieta, kur nenorėtumėte su grįžti? – Turbūt tokių vietų nėra. Nebent oro uostas Anglijoje, kur dėl „Rya nair“ skrydžių vėlavimo su dviem mažais vaikais lėktuvo teko lauk ti 36 valandas.
Silkė. Labai neska nu. Paragavau ir daugiau niekad ne valgiau.
– Labiausiai erzinanti mote rų savybė? – Ooo, – juokiasi. – Tai nepagar ba kitam žmogui. Ši savybė erzi na, kai ji būdinga ne tik moteriai, bet ir vyrui. – Papiktinęs ir nuliūdinęs pa starojo laiko Lietuvos įvykis? – Nuliūdinęs įvykis, kaip ir dau gelį, – Vytauto Šapranausko mirtis. Papiktinusių įvykių labai daug. Pavyzdžiui, nuolat piktina Kauno gatvės. Moki mokesčius, o keliai – baisūs.
– Žinomas pasaulyje ir Lietu voje žmogus, kuriam nepas paustumėte rankos? – Teroristams. Esu pozityvus, lai mė, Lietuvoje tokių žmonių turbūt nėra. – Darbas, kurį būtų gėda dirbti? – Tokio darbo nėra. Darbas yra darbas. Ir nėra gėdingų darbų. Gėda tinginiauti, o ne dirbti. – Atlikėjas ar grupė, kurios koncerte niekada nenorėtu mėte būti? – Oi, visos tos „pupytės“. Net pa vadinimų tokių grupių nežinau. – Baisiausia gyvenimo aki mirka? – Dvi. Kai prieš ketverius metus per pasaulio šokių taurės varžy bas patyriau sunkią kojos traumą ir parą negalėjau net pajudėti. Ir kai „Ryanair“ atidėliojo skrydį. – Nuvylęs filmas? – Filmus kino teatruose žiūriu la bai retai. Ir einu žiūrėti tik per skaitęs recenziją ar draugams re komendavus, todėl tokių nebuvo. – Nemėgstamiausias patieka las? – Natūrali silkė. Labai neskanu. Paragavau ir daugiau niekad ne valgiau. – Bjauriausias G.Svistunavi čiaus charakterio bruožas? – Abejonės ir nepasitikėjimas sa vimi.
Karjera: profesionalių aktorystės studijų nebaigusi J.Jutaitė (kairėje) nusifilmavo trijose kino juostose; su
pagrindinių „Auroros“ vaidmenų atlikėjais J.Jutaite ir M.Jampolskiu solidarizavosi filmo režisierė K.Buožy tė (dešinėje) – nusiskuto galvą plikai. Tomo Maso ir Liudos Diržytės nuotr.
J.Jutaitė: negaliu atsisakyti iššūkių kad ak 17 Kotorės,gero,kudėlriasto,Kris tina
pasirinkdavo, atsisakydavo vaid mens, sužinojusios visas jo subti lybes. - Atsisakydavo dėl erotinių scenų? - Manau, ir dėl to. Tikrai ilgai už truko tos paieškos. - O kaip jūs išdrįsote apsinuo ginti? Šiurkščiai tariant, ne tik prieš M.Jampolskį – kino aikštelėje dirba apie 40 žmo nių. Pati pasiryžote ar kas nors įkalbėjo? - Hmmm... Tokia filmo idėja. Bu vau mačiusi Kristinos filmą „Ko lekcionierė“. Labai apsidžiaugiau, kad Lietuvoje atsirado nauja reži sierė. Man labai patiko tas jos dar bas, tiesiog pradėjau ją gerbti. O kai sužinojau, kad ji kuria naują filmą, įsivaizdavau, kad tai bus rimtas kūrinys. Sutikau pasitikėdama jos talentu. Tiesą sakant, ir operato riaus Felikso Abrukausko. Manau, kad juodu – geras duetas.
Prisipažinimas: G.Svistunavičius ilgai svarsto, kol priima sprendi
mą, jam trūksta pasitikėjimo savimi.
Evaldo Butkevičiaus nuotr.
„Aš esi tu“ ir „Kai apkabinsiu ta ve“ bei „Auroroje“. Ir staiga nu tarėte pasirinkti darbą už kadro – tapti kino prodiusere. Kodėl? – Su kinu ir susipažinau per K.Vil džiūną. Mintis imtis kino prodiusa vimo kilo būtent po pirmosios mano gyvenime filmavimo dienos Kristi jono juostoje „Aš esi tu“. Kai atva žiavau į filmavimo aikštelę ir pa mačiau, kaip 50 suaugusių žmonių kuria visiškai neegzistuojančią rea lybę, tuo labai susižavėjau.
Kai atvažiavau į fil mavimo aikštelę ir pamačiau, kaip 50 žmonių kuria visiš kai neegzistuojančią realybę, tuo labai su sižavėjau.
– Kokių netikėčiausių atsiliepi mų išgirdote apie filmą – iš ar timųjų, draugų, kino žmonių? Gal koks uolus dorovės sergė tojas jus įžeidė? – Tėtė, kai susitikome, pasa kė: „Džiaugiuosi matydamas ta ve gyvą.“ Tai buvo gražus kompli mentas. O įžeidė... Tiesą sakant, į akis kritikos niekas taip ir neišsa kė. Nustebau, nes tikrai jai buvau pasiruošusi.
Apsižvalgiusi aikštelėje ir pama čiusi, kas ką veikia, pamaniau, kad prodiusavimas yra tai, ką galėčiau daryti. Matyt, buvau įkvėpta pro diuserės Uljanos Kim, K.Vildžiūno žmonos, darbo. Iš tikrųjų niekada neturėjau potraukio vaidybai. Bet noras dirbti kino srityje atsirado po pirmosios darbo dienos. Neatsisakau filmuotis. Bet šiuo metu didžiausios mano ambicijos – ne vaidyba. Aš negaliu atsisakyti iššūkių – turiu tokią problemą. Už tat, jei paklius į rankas kas nors su dėtingo, turiu nuojautą, kad galiu norėti tai įveikti.
– Suvaidinote trijuose puikiuose filmuose – Kristijono Vildžiūno
– Įdomu. Kurie išskirtinio tu rinio, išskirtinės idėjos filmai
pal iko did žiaus ią įspūd į? – Vienas didesnių atradimų pa staruoju metu buvo Aleksandro Sokurovo „Faustas“, kurį pama čiau Karlovi Varuose ir labai apsi džiaugiau, taip pat „Šventieji mo torai“. – Kuri kino aktorė, vaidinan ti neįprastuose, keistuose fil muose, yra jums pavyzdys, idealas? – Man patinka, kokius vaidmenis renkasi Naomi Watts, Charlotte Gainsbourg, Tilda Swinton. – Sakėte, kad jūsų bakalauro filmas sukamas Vilniaus gele žinkelio stotyje. – Taip. Praktinis mano darbas – trumpametražis filmas „Anglijos karalienė pagrobė mano tėvus“. Esa me įpusėję filmavimo darbus, baig ti planuojame rudenį. Tai – ne mano vienos darbas, jį prodiusuojame tri se. Aš atsakinga už aktorių atranką, kostiumus, grimuotojus. Rūpinuosi jų darbo eiga, stengiuosi, kad jie tu rėtų viską, ko prireiks darbe. Labai vertinu „Auroros“ pro diuserės Ievos Norvilienės darbą. Ji įveikė didelį aukštą kalną – taip plačiai pasaulyje pastaruoju me tu nebuvo parodytas joks lietuvių filmas. – Kokių pagrindinių principų laikotės: darbe, meilėje, san tykiuose su artimaisiais, ke lionėse? – Priėmus sprendimą – nedvejo ti. Rizikuoti dėl savo svajonių. Bū ti sąmoningai ir sunkias patirtis priimti kaip natūralų augimo pro cesą.
21
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
aukštyn žemyn Garsiosios statu los „Laisvė“ kūrė jo Juozo Zikaro na me-muziejuje gy venantis ir apsau gininku dirban tis keturkojis gra žuolis Perlas teį vertintas vienu li tu, tačiau muzie jaus darbuotojos niekam jo neati duotų nė už jokius pinigus.
Pasisekė: Perlui ir šį kartą bus leista lyžtelėti R.Ruibienės skruostą.
Artūro Morozovo nuotr.
Neįkainojamas Zikarų namų Perlas Virginija Skučaitė
v.skucaite@kaunodiena.lt
Keturkojis budėtojas
Jei kada eisite pro J.Zikaro namus jo vardu pavadinta gatvele, grei čiausiai išgirsite lojant šunį. „Kai pro šalį eina jaunimas, Per las loja vienaip, kai brandaus am žiaus žmonės – kitaip, o jau kai koks nors girtuoklis, tai šunį rei kia prilaikyti, kad neiššoktų pro langą“, – tikino muziejuje dirban ti viena pirmųjų Lietuvoje interje ro keraminių pano kūrėja Danutė Kondrotaitė. Perlas – keturkojis apsauginin kas (oficialus jo inv. nr. 200001, vertė – 1 litas), kuris daugiausia laiko praleidžia būtent prie lango. Anot šiam muziejui vadovaujan čios Rasos Ruibienės, 2010 m. ofi cialiai tapęs šios įstaigos apsau gininku, Perlas visada draugiškai pasitinka ekskursantus – visus apuosto, ypač blondines, kurioms skiria ypatingą dėmesį. Po šios patikrinimo procedūros keturkojis apsaugininkas skubiai palieka ekskursantus R.Ruibienės globai ir nubidzena į savo mažy tį kambarėlį, kuriame kažkada gy veno Zikarų šeimos tarnaitė. Čia aristokratiškos išvaizdos šuo turi savo erdvų guolį, kuriame ir mie ga, ir budriai ilsisi, kai jam nepa žįstami žmonės yra namuose. Geros užstalės manieros
Geriant arbatą Zikarų namuo se, Perlas romus tupėjo prie stalo, ant kurio kvepėjo naminis pyragas. Keturkojo budėtojo gražios tamsios akys buvo įsmeigtos į pyragą, ta čiau Perlas nė vienu judesiu nepa rodė, kaip jam rūpi tas skanėstas. Šuo, prie stalo pagavęs pasirink to asmens žvilgsnį, tučtuojau nu
kreipdavo savo akis į pyragą. Kelis kartus pakartojęs šią akių panto mimą, pelnydavo pageidaujamą pyrago gabaliuką. Nebuvo nė vieno svečio, kuris nesuprastų Perlo žvilgsnių kalbos. Paukštelių lesintojas
„Įtariu, kad Perlas turi arabiško kraujo – jis visiškai neėda kiau lienos. Be to, jo genealoginiame medyje, matyt, būta aristokratiš kos veislės atstovų, nes jam nepa duosi nei sriubos, nei juolab – bui zos. Perlas noriai ėda tik jautienos kauliukus, šviežias daržoves, o štai pusryčiauja kaip koks vargdie nis – šlamščia sausą maistą, kurį mes perkame veterinarijos vaisti nėje“, – pasakojo D.Kondrotaitė, užauginusi šį gražuolį šunį.
Danutė Kondrotaitė:
Aš nakvodavau mu ziejuje, kad mažas šu niukas nesijaustų vie nišas. Iki ūgtelėjo, mes labai susidraugavome. Muziejuje dirbančioms moterims šią užsitęsusią žiemą buvo keista, kad išrankus maistui Perlas noriai griebia riekę batono su sviestu ir tuoj pat prašosi į balkoną. Moterys slapta pasidomėjo, ką jis ten veikia. Pasirodo, šuo pade da riekutę, o pats atsigula po suolu ir stebi, kaip jo atneštą maistą do roja maži paukšteliai, kurių jis nie kada negąsdina. Apgynė muziejų
Vos kelių mėnesių Perlas į J.Zika ro muziejų buvo atvežtas rude
nį, prieš šešerius metus, su krai teliu – šuniškais žaislais, maistu ir guoliu. Jis atkako iš nac ion al in io M.K.Čiurlionio dailės muzie jaus vyr. fondų saugotojos Nijolės Adomavičienės namų, kuriose iš gyvūnų prieglaudos paimta kaly tė atsivedė net septynis gražuolius šuniukus – Perlas buvo vienas iš tų šviesiaplaukių mažylių, kuriam lipte prilipo dabartinis jo vardas. „Aš nakvodavau muziejuje, kad mažas šuniukas nesijaustų vieni šas. Iki ūgtelėjo, mes labai susi draugavome, – neslėpė D.Kondro taitė. – Dabar Perlas dažnai miega vienas, saugodamas muziejų. Kai nakvoju, jis keliasi šeštą valandą ryto, o kai lieka vienas, aš ateinu jo išleisti maždaug valandą vėliau. Atšilus orams, šuo gal 15 kartų per dieną pasiprašo laukan pabėgio ti po sodybos teritoriją, paloti ant praeivių. Beje, būtent Perlas apgy nė muziejų nuo atsitiktinių lanky tojų – čigonų ir narkomanų, kurie sugalvodavo visokių pretekstų, kad patektų vidun.“ Perlas puikiai atliko apsauginin ko pareigas nacionalinio M.K.Čiur lionio muziejaus direktoriaus aky se – kai vadovas netikėtai pasirodė šuns saugomoje teritorijoje, ketur kojis sargas kaipmat įsisegė į jam nepažįstamo vyro kelnių klešnę. Nepažino voveraitės
Anot R.Ruibienės, šunys šiuose namuose gyveno visada – J.Zika ras laikė du vokiečių aviganius, o vėliau tokius šunis čia apgyvendi no ir skulptoriaus dukra Alytė Ele na Zikaraitė. Tad Perlas – tradici jos tąsa. Perlas žino savo vertę ir kartu gerbia skulptoriaus namuose esan čius jo daiktus. Pavyzdžiui, niekada
Pamėgo: pagrindinis keturkojo budėtojo postas – prie lango.
nelipa ant J.Zikaro sofos, išskyrus tuos atvejus, kai labai nori lyžte lėti Rasos skruostą. Tuomet Ra sa leidžia keturkojui apsauginin kui trumpam pritūpti šalia jos ant sofos. Tą jo meilumą akimirksniu gali vėju nupūsti katė ar katinas. Perlas, nors ir labai myli mažes nius už save, negali pakęsti kačių, o ypač tų, kurios mėgina įsiropšti į J.Zikaro sodybos medžius.
„Kartą (tai buvo pernai rudenį) jis supainiojo voveraitę su kate ir tol lojo, kol ši neapsikentusi liuok telėjo iš mano sodinto lazdyno, kur riešutavo, į balkoną. Perlui niekaip negalėjau įrodyti, kad voveraitė – tai ne katė, ir teko šunį uždaryti namuose, kad nurimtų“, – pasa kojo D.Kondrotaitė, kartu su Per lu čia sutinkanti šeštąjį jo gyveni mo pavasarį.
22
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
aukštyn žemyn
I.Butkutė: tikiuosi, šefui nesutrikdži Ji beprotiškai myli savo kates, važinėja motociklu, nesikuklina kalbėti apie pini gus, mėgaujasi gyvenimu be vaikų. Išgar sėjusi eilėraščių knyga „Karavanų lopši nės“, o ypač – praktiniu vadovu spiria miems iš darbo „Atleisk savo šefą“, Ilzė Butkutė, paklausta, kaip ją pristatyti, save pavadina rašytoja.
Darius Sėlenis
d.selenis@kaunodiena.lt
– Gal reikėtų jus vadinti XXI a. amazone ar Ksena? – klausiame 29-erių metų Zigmo Gėlės premi jos laureatės I.Butkutės. – (Šyptelėjusi ir šiek tiek sudvejo jusi.) Gal – rašytoja? – Sakote kukliai ar nekukliai? Paskaičius jūsų „Facebook’e“ įrašų, neatrodote kukli. – Prieš kelias dienas išgirdau, kad jei ne mano eilėraščiai, viena žur nalistė būtų bijojusi su manimi susitikti, nes jai pasirodžiau tar si torpeda. Taip nėra. Naujoji ma no knyga – sutinku – parašyta ne mandagiu, įžūliu stiliumi. Jei būtų parašyta kitaip, niekas jos neskai tytų, nes darbo santykių tema nė ra įdomi. – Jūsų reikia bijoti? – Nežinau. Reikia paklausti mano tikrų draugų, o ne virtualių.Daugy bė žmonių nustemba, kad gyveni me esu tylenė, o grįžusią po darbo dienos mane prašnekinti nelengva, nes išsikalbu per dieną – tiek dar be, tiek „Facebook’e“. – Bet nėra gerai, jei „Facebook“ pagrindinis pašnekovas. – Kodėl manote, kad neturiu tik rų pašnekovų? Be to, nemanau, kad blogai rašyti internete, nes jei kalbėčiau tiek, kiek rašau, išūžčiau galvas. Nemėgstu pernelyg daug plepančių žmonių. – Knyga „Atleisk savo šefą“ gi mė, kaip sakote, iš pykčio ir šo ko, kuriuos patyrėte susidūrusi su šlykščiu darbdavių elgesiu. – Darbo inspekcijos vyr. inspekto rius viename susitikime teigė, kad jam knygoje labiausiai patiko bū tent tas sveikas pyktis. Daugelyje situacijų darbdavys žemina, kal tina, engia žmogų. Tuomet priva lai turėti sveiko pykčio, nes jei nors akimirkai susitaikysi, būsi nuo lankus, tą bylą pralaimėsi jos net nepradėjęs. Sveikas pyktis mums duotas gamtos apginti save ir savo interesus, kai gresia kažkas nema lonaus. Ir nereikia gėdytis tų nega tyvių emocijų. Būtent jų slopinimas ir sukelia problemų. – Bet nemažai daliai lietuvių, deja, būdingas prisitaikėlišku mas, savotiškas vergiškumas. – Iš kur tas vergiškas mentalitetas? Spėju, jo priežastys – daug gilesnės nei darbo santykiai. Gal tai, kad keliasdešimt metų gyvenome sve timos sistemos priespaudoje? Gal
trūkumai švietimo sistemoje? Pra radęs darbą, gali rasti kitą, tačiau žmonės žvelgia į tai kaip į nekinta mą savo gyvenimo duotybę, labai tai sureikšmina. – Ar sveikinatės su buvusiu še fu, kurį, kaip skambiai sakėte, atleidote? – Jo reakcijos neįsivaizduoju. Ti kiuosi, mano knyga nesukėlė svei katos sutrikimų nei jam, nei vyr. finansininkei, kuri vykdė mani puliacijas, klaidingai interpreta vo įstatymus, norėdama mane ap gauti dar 4 000 litų (prie keliolikos tūkstančių, kuriuos norėjo nusuk ti buvęs šefas). Neseniai atsitiktinai sutikau tos agentūros strategą, ku rį taip pat miniu knygoje. Galvojau, man kajuk, ypač kai pamatęs ma ne ėmė šaukti ir bėgti manęs link. Tačiau pribėgęs pabučiavo į abu skruostus, pasveikino, paklausė, kur įsigyti knygą su autografu. – Jūs išgarsėjote savo debiuti ne eilėraščių knyga „Karavanų lopšinės“. Išties į poeziją nu kritote... ant stogo? – Poetiniame Druskininkų rude nyje, „Širdelės“ palėpėje, sėdėjau ant palangės nukorusi kojas lauk, poetams klegant aplink, ir nusly dau stogu žemyn. Jei ne lietvamz dis, į kurį įsispyriau, galėjo baigtis labai liūdnai. – O kokią lopšinę jūs pamenate iš vaikystės? – Lopšinių man nedainavo. Tėvai man skaitė pasakas ir Janinos De gutytės bei Violetos Palčinskaitės eilėraščius. – Hm, vadinasi, tai ir užkoda vo poezijai? – Klausiau to savęs – gal? O gal tai išlavino poetinę klausą, kuri būtina rašant eiliuotai? – O krytis ant stogo užkodavo siekti adrenalino? Žinau, kad jau porą metų važinėjatės mo tociklu. Beje, baikerių sezono atidaryme jūsų nebuvo. – Nesu linkusi tapatintis su klubais ar baikerių judėjimu apskritai. Va žinėju labai atsargiai, motocikli ninkų sezono dar nepradėjau. Tu riu problemų dėl adrenalino, man jis pernelyg patinka. Įtariu, jei bū čiau įsigijusi britvą, manęs grei čiausiai jau nebūtų, todėl pirkau moterišką, tylų, nekaltą čioperį – „Honda Shadow Aero 750“. – Jūs labai mylite savo kates Bimbo ir Juozapą ir, kaip rašo te, jos, priešingai nei žmonės,
Principas: I.Butkutė nenusiteikusi brangiausio dalyko – laiko – švaistyti prastai
apmokamam darbui.
neapkalba ir negąsdina rece sija. – (Juokiasi.) Jūs labai daug skaitote mano „Facebook’ą“. Abi katės buvo kažkieno išmestos į gatvę. Jaunes nioji, Bimbo, buvo dar akla – tokia maža, kad buvo panašesnė į žiur kę nei į katę. Juokauju, kad buvau maitinanti motina, nes per pietų pertraukas važinėjau iš darbo na mo pamaitinti jos dirbtiniu pienu iš švirkšto. Gyvūnų globos savano riai sakė, kad situacija beviltiška, ji neišgyvens. Išgyveno! Dabar tai – labiausiai pašėlusi iš mano pažįs tamų kačių. Veterinarai sako, kad ji laiko mane savo mama kate.
Sveikas pyk tis mums duotas gamtos apginti sa ve, kai gresia kaž kas nemalonaus.
– Galima rasti sutapimų tarp Il zės blogųjų savybių ir klastin gųjų, gudriųjų, egoisčių kačių? – Taip, kartais jos klastingos. Bet aš jas priėmiau kaip gyvenimo duoty bę. Gatvėje jos nebūtų išgyvenusios – Juozapą priglaudžiau prieš pir mąsias šalnas, o Bimbo kelių savai čių buvo išmesta kiemo šunims. Esu labai laiminga, kad jos yra mano gyvenime. O kodėl ne šuo? Tik dėl objektyvių priežasčių. Mažai laiko būname namie, dažnai išvykstame, tad mano su vyru gyvenimo tempas patogesnis katėms, o ne šunims.
Ilzės Butkutės asmeninio archyvo nuotr.
– Savo mylimąjį visur vadinate vyru, nors nesate susituokusi. – Nesu. Bet vadinti jį vaikinu man skambėtų infantiliai. – Jūs, kaip kadaise, dar gali te save vadinti baltąja varna, maištininke? – Man paprasčiausia maištauti „Fa cebook’e“. Kaune sulaukiau pasiūly mo dalyvauti Gegužės 1-osios eitynė se, bet tai – visiškai ne man. Nenoriu ir neketinu būti pirmose gretose ir kalbėti per ruporą. Esu tekstų maiš tininkė, viešuma – ne man. – Dabar nėra ir suktinės, kerzinių batų ir jau ne veganė – kodėl? – Jaunystėje buvau linkusi į radi kalius kraštutinumus. Turbūt tai ir užtrumpino mano maištus. Vege tare buvau turbūt šešerius metus, paskui virtau vegane ir, matyt, la bai perlenkiau lazdą – išseko orga nizmas. – Jūs vis dar savęs ieškote? Kraštutinumų neliko? – Dabar kraštutinumas turbūt yra persidirbimas: leidau knygą, rū pinausi platinimo reikalais, dirbu reklamos agentūroje, savanoriau ju vienoje provincijos mokykloje, administruoju kelis „Facebook’o“ puslapius, ir jau nepamenu, kada išsimiegojau. Žinau, kad nereikia savęs skriausti, nes niekas neduos medalio, jei perdegsiu ir paskui iš viso nieko nenorėsiu. – Daugelis jums priekaištauja, kad jūs, atleiskite, – dar ir vai kų neturite.
– Lietuvoje žmonės labai lin kę save su kuo nors tapatinti. Ir su vaikais – taip pat. Neatsitikti nai atsirado ir diagnozė „super mamytė“, nes sulaukusios vaikų kai kurios moterys tarsi nieko dau giau šiame gyvenime ir nebenori. Man, priešingai, labai patinka mano gyvenimas be vaikų. Ko dėl turiu jo atsisakyti? – Egoizmas? – O norėti vaikų vien tam, kad, kaip kai kurie sako, se natvėje kažkas atneštų stikli nę vandens – ne egoizmas? – Rašote: „Žemė ir taip perpildyta. Manau, per tokius žmones kaip aš ji reguliuoja bendrą gyventojų skaičių.“ Manote, kad geriau, kai asocialios šeimos turi po aštuonis vaikus ar kūdikį palieka kon teineryje? – Aš už asocialias šeimas neatsakau. Kai kurie garsiai deklaruoja, kad vaikai – vie nintelė gyvenimo prasmė. Bet jei turi vaikų, kurie basi, ne turi sąsiuvinio ar tiesiog ne gauna užtektinai tėvų šilu mos ir dėmesio? Kiekybiškai vertinant, tai turbūt tos aso cialios šeimos, turinčios aš tuonis vaikus, gyvenimas aš tuonis kartus prasmingesnis nei mano? Vis dėlto tikiu, kad kiekvienas turime laisvę rinktis. Man ypač patiko lektoriaus Tomo Jono Girdzijausko mintis, kad vai
23
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt
iau sveikatos kai yra tik šalutinis vyro ir moters santykių produktas. Ir jokiu būdu – ne santykių tikslas. Mano santykiai yra pasakiški be vaikų. – Drąsiai kalbate apie pinigus, bent jau „Facebook’e“. – Nemanau, kad pinigai – gėdin ga tema, nors kažkodėl daugeliui tai atrodo tabu. Jei žmonės nekalba apie pinigus, jie nuskriaudžia save. Tuomet kurdami tą patį produktą, nesigaudydami rinkoje ir nekalbė dami apie pinigus vieni gauna per pus mažiau už kitus. Vienintelis dalykas, kurio turime žemėje, – laikas. Negalime pakeis ti metų laikų, sustabdyti senėjimo, išvengti brangių žmonių mirties. Laikas priklauso mums – kaip jį išnaudosime ir ką su juo darysime, yra mūsų apsisprendimas. Aš nesi rengiu dirbti pusvelčiui eikvodama brangiausią savo turtą. – Kiek uždirbote už knygą „At leisk savo šefą“? – Dar nežinau, kiek uždirbsiu, bet ji atsipirko per mėnesį, o knygos iš leidimas man kainavo penkiaženklę sumą. Dabar ji jau duoda pelną. – Jums galima pritaikyti Konfu cijaus posakį – susirask mėgs tamą darbą ir nereikės dirbti? – Galima. Dirbu idėjų ir tekstų kū rėja vienoje jaukiausių Vilniaus reklamos agentūrų. Nežinau, ar tai svajonių darbas, bet jei atsikeli ir nori eiti į darbą – tai, matyt, yra pakankama priežastis džiaugtis. – Kažkada teigėte, kad jei lik tų trys dienos gyventi, eitu mėte į darbą. – Tą frazę pasakiau, kai įsidar binau dabartinėje savo agentū roje pirmą sykį – prieš ketve rius metus. Tuo metu man tai buvo nuostabiausias darbas ir tą akimirką buvau nuoširdi. Neseniai vėl grįžau čia dirbti, nors buvusioje agentūroje, apie kurią rašau kny goje, ne sykį girdėjau, kad dau giau jokio darbo Vilniaus rekla mos agentūrose negausiu. – O dabar? Jei liktų trys die nos? – Dabar mano asmeninis gyve nimas gerokai turtingesnis nei tuomet. – Taigi tas paskutines tris dienas praleistu mėte Montevidėjuje, kur buvote, anot jū sų, per medaus mė nesį? – (Juokiasi.) Ne, iki ten nuvyk ti užtruktų tris paras. Londonas, Madridas, Buenos Ai rės, dar pusdienis keltu. Tačiau ten dar būtinai grįšime. Kaip ir į Bue nos Aires. – Už ką būtų galima atleisti iš darbo I.Butkutę? – Na, jei mano dabartiniai darbda viai būtų kitokie, juos turėtų erzinti mano projektas „Atleisk savo šefą“. Bet jie žinojo apie jį mane priimda mi ir netgi padėjo apsispręsti dėl knygos viršelio. Taigi kol kas neži nau priežasčių mane atleisti.
Astrologinė prognozė gegužės 18–24 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Savaitgalį jūsų dėmesio reikalaus daugybė dalykų. Regis, niekaip negalėsite sulaukti reikalingos informacijos, trokšta mo laiško. Nerimausite dėl savos arba artimo žmogaus sveikatos. Regis, nepagailėsite pinigų nau jam įvaizdžiui kurti. Turbūt tai pasiteisins, nors ir graušitės dėl išlaidų. Nuo pirmadienio užsiim kite susikaupusiais darbais. Jeigu aktualu, ieškokitės darbo. Galite gauti pasiūlymą, susijusį su vers lu, projekto kreditavimu. Jei keti nate įsitraukti, vertėtų numatyti ne tik naudą, bet ir įsiskolinimų ar investicijų padarinius. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį jums norėsis pramogų, nuotykių. Tik venkite aferų ir labiau prižiūrė kite augančią kartą. Teks rimčiau paplušėti, jei jūsų gyvenimas su sijęs su kūryba, scena, grožiu, pramogų verslu. Kitą savaitę ne rimo galite patirti dėl augančios konkurencijos verslo arba meilės reikaluose. Turbūt teks aiškintis santykius su neabejingu jums as meniu. Stenkitės įprastus darbus atlikti nepriekaištingai ir palaikyti gerus santykius su partneriu, ko legomis.
MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį nereikėtų im tis sunkių darbų. Verčiau pabūkite gamtoje, pabendraukite su gyvais pašnekovais, ypač tais, kurie turi ką papasakoti. Tikėti na, kad jie jus supras ir sulauksite gerų patarimų. Nuo pirmadienio būsite linkę visur kišti nosį, pirš ti nuomonę arba tai darys kiti jū sų atžvilgiu. Regis, atsiras galimy bių pasipelnyti, pagerinti buities ar darbo sąlygas. Vis dėlto perne lyg nerizikuokite pinigais ir jaus mais. Teks tvarkyti su nuosavybe, informacija, ryšiais, transportu susijusius reikalus. Atsargiai ke lyje ir dirbant su technika. SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį bus lengva pa kliūti ir į savo susikurtų iliuzijų voratinklį arba kitų pink les, tad nepulkite žavėtis naujų pažįstamų išsakytais pasiūlymais. Venkite apkalbų, neskleiskite gandų. Kitą savaitę galite nervin gai reaguoti į kitokį požiūrį, kriti ką. Konfidenciali informacija ga li jus paskatinti imtis neįprastų žygių. Daugiau nuveiksite, jeigu ir nepasiduosite provokacijoms. Jeigu turite savo verslą, pravartu pasukti galvą, kaip subalansuoti reikalus, išlaidas.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį mąstysite apie nebaigtus darbus, aukš tesnio statuso siekimą. Būtų ge rai, jei tinkamu būdu pelnytumėte kuo didesnį aplinkinių palaiky mą, nes to labai prireiks. Ir venki te veidmainiauti, nes susipainio site ir save kvailai demaskuosite. Nuo pirmadienio bus kalbų apie komandiruotę, naujas pareigas, bet kartu ir apie įvairius sunku mus, rizikingas investicijas. Būsi te linkę ieškoti bendraminčių, są jungininkų, siekti populiarumo ir tuo tikslu visaip manevruoti. Re gis, tai sukels apkalbų laviną. Ga lite neįžvelgti, kas tikra, o kas ne. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalio dienos žada kontaktus su įtakingais žmonėmis, užsieniečiais. Noras kam nors padaryti įspūdį plonins jūsų piniginę. Bet kuriuo atveju neužsidarykite namuose, bend raukite, keliaukite, lankykite pa rodas, kultūrinius renginius, vy kite į ekskursiją. Kitą savaitę jus itin domins mokslinė, publicis tinė veikla, politika, viešasis gy venimas ir aktualijos. Galite bur ti bendraminčius. Iš pokalbių su žmonėmis galite sužinoti tai, kas anksčiau praslydo pro ausis.
DVYNIAI (05 21–06 21)
Per išeigines didelį susi rūpinimą jums kels ar timųjų problemos. Jie arba jūs būsite linkę veidmainiauti, tirš tinti spalvas. Pravartu gerinti materialines gyvenimo sąlygas. Tiktų pabūti gamtoje, pasikaps tyti sode arba laiką leisti na muose. Nuo pirmadienio gali te daug nuveikti, nes energijos jums nestigs. Vaikų auklėjimo, išlaikymo ir atostogų klausimai gali iškilti į pirmą planą. Regis, bandysite įgyvendinti kūrybi nius sumanymus. Turėtumėte patirti ir meilės akimirkų. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalį labiau nei kiti jums parūps reikalai, susiję su žiniasklaida, ryšiais, komercija, mokslu, reklama. Regis, susitiksi te su draugais, giminaičiais. Kitą savaitę labai nerimausite dėl ar timųjų, vaikų. Nors jums norėsis ramybės, teks nemažai bendrau ti, diskutuoti. Kažkur būsite pri mygtinai kviečiami, raginami pa sireikšti ar pan. Gali tekti rūpintis įvairiais raštais, kūrybiniais pro jektais ir pradėtais darbais. Neiš laidaukite, būkite šiek tiek kant resni ir nepersidirbkite. LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalį tiktų užsiim ti žemės ūkiu, namudiniais amatais, rankdarbiais, planuoti verslą, tvarkyti buhalterinius do kumentus. Tik nesižavėkite abe jotinais pasipelnymo būdais ir nuotykiais, brangiais pirkiniais. Imkitės žemiškų, praktiškų reika lų. Kitos savaitės pradžioje nesto kosite noro darbuotis, mokytis ir mokyti. Galbūt pirksite transporto priemonę, kompiuterinę ar kitokią įrangą. Galimos žinios, pasiūlymai, susiję su nuosavybe, statybomis, projektais, pinigais.
SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalį jums labai rei kės draugiškos kompanijos ir lyderiavimo. Jus gali aplanky ti senas draugas arba gausite pa kvietimą į pasimatymą. Be reika lo neišlaidaukite. Kitą savaitę iki ketvirtadienio tikėtinas didesnis išsiblaškymas, neadekvatus si tuacijos vertinimas, nerimas dėl šeimos nario užkulisinės veiklos, intrigų. Aktuali bus ir sveikatos tema. Bus žmonių, kurie žavėsis jūsų paslaptingumu. Pasisaugoki te provokacijų darbe, versle. Būki te atsargūs, nes gresia traumos.
VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį teks pasiner vinti dėl įstrigusių finan sinių reikalų, mokesčių naštos ar nesutvarkytų dokumentų. Įvei kite pagundą pirkti nereikalingus daiktus. Galbūt teks skubiai ati duoti skolą arba iš pagrindų tvar kytis. Jeigu rimtų rūpesčių ne turite, jus gali užvaldyti erotikos alkis, seksualinės pagundos. Ki tą savaitę bandykite išsireikalau ti jums priklausančius pinigus, kompensacijas, delspinigius ar pan. Galbūt vyksite į renginį, se minarą, TV šou. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį būsite linkę pa siduoti kitų įtakai, arba at virkščiai – visus kritikuoti, net jei tam nėra jokio reikalo. Iš kitų ga lite sulaukti to, ko mažiausiai ti kitės, o pokalbiams apskritai stigs nuoširdumo. Šeimos, nuosavybės sritys gali būti sėkmingos, jeigu su partneriu veiksite išvien. Kitą sa vaitę situacija bus nebloga, jei neį sivelsite į konfliktus. Mintys suksis apie keliones, ezgaminus, karjerą ir turbūt imsite kurti planus, kaip paspartinti tai, ko trokštate. Sidonija
25
šeštadienis, gegužės 18, 2013
Rytoj prasideda Kauno gimtadienio šventė. Renginių programa kaunodiena.lt
49-uosius metus švenčiantis vienas seniausių Europo je Poezijos pavasa ris netrukus vėl ateis ir į atokiausius Lietuvos kampe lius. Festivalio sen buvis Vladas Bra ziūnas sako, jog ten ka skaityti ir kaimo žmonėms po obeli mi, dėl poezijos bu vo stabdomos ir ga myklos.
menas ir pramogos
Kartą per Poezijos pavasarį Kaune vienoje gamykloje išjungė visus įrenginius, visas cechas suėjo ir klausėsi. Nedalijamas: V.Braziūnas sako neskirstantis savęs į fotografą, poetą ir vertėją – visa tai, ką jis daro, yra tais pačiais principais paremta, tačiau
skirtinga raiška realizuota kūryba.
Nepagydoma priklausomybė Ignas Jačauskas i.jacauskas@diena.lt
Nepavaldūs cenzūrai
Sakoma, kad didžiausias įvertini mas poetui Lietuvoje – kai jis yra skaitomas. Tačiau jei įvertinimas turi apdovanojimų formą, dauge lis rašančiųjų sutaria – mieliausia jų yra ne Nacionalinė kultūros ir meno ar kitos solidžios piniginės premijos, tačiau garbė pasipuošti Poezijos pavasario ąžuolo lapų vai niku. Neabejotinai jo vertų, tačiau dar negavusių liko ne taip ir daug. Vienas jų – nepataisomas pasva lietis, poetas, vertėjas, fotografas Vladas Braziūnas, kuriam apdo vanojimas Rašytojų sąjungos ko legų vis ruošiamas, tačiau pasku tinėmis minutėmis dėl Vilniaus ir Kauno nesusitarimų kažkaip neti kėtai nusisukantis. Pats poetas juokauja, kad greičiau gaus Nobelio premiją. Tačiau ne jo mis poetai gyvi. O štai kaip dar, be Poezijos pavasario, galima pristaty ti elitinę kūrybą kone visai Lietuvai, būtų sunku įsivaizduoti. Senesnis už Poezijos pavasa rį Europoje – nebent Sarajevo poe zijos festivalis, kuriam šiemet su kanka 52-eji. O prasidėjo „Poezijos pavasaris“ nuo skaitymų Kaune, Lakštingalų slėnyje, prie Salomė jos Nėries muziejaus. Tiesa, kaip sako poetas, iš to uolaus patriotiz mo vienu metu buvo atsisakyta net Salomėjos Nėries premijos pavadi nimo, vėliau prie jos sugrįžta. Pats V.Braziūnas tvirtina nebeprisime nantis pirmojo savo Poezijos pava sario – greičiausiai tai buvo 9-ojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžia. Gražiausias tų laikų prisi minimas – laukimas, kas ką pasa kys tarp eilučių. „Kadangi išankstinės cenzūros negalėjo būti, o auditorija – gana plati, gerai prisimenu tą virpulį“, – tikino V.Braziūnas. Tačiau bū tent dėl drąsos prieš cenzorius vi siškai kitaip susiklostė poeto kūry bos pradžia – pirmosios jo knygos teko laukti net septynerius metus.
Nuosprendis už rašymą – 7 metai
„Knyga visą šį laiką išgulėjo leidyk loje – vis gaudavau trafaretinius at sakymus, kad knyga „idėjiškai ir meniškai nebrandi“. Tautosakinius dalykus gal dar buvo galima pakęs ti, bet buvo nemažai netoleruotinų istorinių dalykų – kliuvo kokie nors vyrai žvyro duobėse, kurie atneša pergalę, ir panašiai. Smagu, kad Si gitas Geda gerai iššovė su pirmomis savo knygomis – net jei vėliau, po „26 rudens ir vasaros giesmių“, ir buvo pritildytas, jis neiškrito. O kai užspaudžia, nutildo visiškai jauną... Po 7-erių metų išėjus knygai jis jau šneka kaip koks savo kartos epigo nas – jau kažkas, žiūrėk, kartojasi, neaiški jo vieta pasidaro. Jei Rašy tojų sąjungos suvažiavime sekreto rius pasako, kad „Braziūnas ir Blo žė rašo nesuprantamai“, tai būdavo tarsi viešas įskundimas, kad jo ne reikia spausdint. Kaip literatūra tu rėjo ezopinę kalbą, taip ir kritika“, – pasakojo V.Braziūnas. Iš daugybės kelionių po Lietu vą su Poezijos pavasariu rašytojui įsiminė gražios akimirkos, kai, pa vyzdžiui, kaimo bendruomenė pa ti kasmet kviečia poetus skaityti po žydinčiomis obelimis, – yra ir ki tų vietų, į kurias klausytis poezijos traukiama kaip į atlaidus. Ir niekas ten nesijaučia nejaukiai. Nors ne maža dalis ateinančių į renginius poezijos knygos galbūt į rankas gy venime neims. „Juk niekas čia žmonių nesuvaro, – sakė V.Braziūnas, – ne sovietme tis juk, jie ten ne iš mandagumo ei na. Tiesa, buvo kuriozų – kartą per „Poezijos pavasarį“ Kaune vienoje gamykloje išjungė visus įrenginius, visas cechas suėjo ir klausėsi – da bar tai atrodo labai komiškai. V.Braziūną aplenkė Vilniaus uni versiteto Rašytojų būrelis, kuriam vadovavo literatūrologė Elena Bu kelienė, vėliau, pakrikštijus bū relį „Poetų kalve“, – ir Marcelijus Martinaitis. Nors pradėjo rašyti dar studijų metais, pirmųjų eilėraščių nedrįso plačiau rodyti. Pirmieji rin kiniai pasirodė tik 9-ajame dešimt
metyje. Beje, tarp jų ir vienas unika lus visoje lietuvių poezijoje – prieš penkerius metus išėjęs „Saula prė laidos“, parašytas pasvalietiškai. Tarmės neišsižada ir poezijoje
„Šituose namuose valstybinė kalba yra pasvaliečių tarmė. Ir vaikai tar miškai šneka, net ir šuo, ir tas su prato tarmiškai, kol buvo. Tad su knyga čia didelio radikalumo nėra – kai ką pats sau pasirašiau, nety čia prasitariau Kalbos instituto di rektorei Jolantai Zabarskaitei, kad gal leidžiam knygą. Gal būtų taip ir užsimetę, bet viešint Ventspilio rašytojų ir vertėjų namuose sulūžo kompiuteris. O ten liko visas mano protas. Kol jį kėlė iš numirusiųjų, iki nemigų, naktinėdamas, paniręs į tai, per kokią savaitę ją parašiau. Tai – bene vienintelė mano spe cialiai rašyta knyga“, – prisipaži no poetas. Beje, per kelias kartas Pasvalio kraštas dovanojo daugybę rašytojų, jauniausieji jų – Tomas Taškaus kas, Agnė Žagrakalytė, vyresnieji – Henrikas Algis Čigriejus, Myko las Karčiauskas, Jonas Mikelins kas, buvo Eugenijus Matuzevičius ir daugelis kitų, ką jau kalbėti apie vieną stipriausių poezijos mokyklų sukūrusį Bernardą Brazdžionį. „Iš kur tai? Įsivaizduokite, pei zažas – molis, reikia dirvą sunkiai dirbti, visur smegduobės. Net upės teka ne į tą pusę – į Latviją, Lie lupėn. Tai sutartinių, alaus kraš tas. Gal čia kažkas yra“, – svarstė V.Braziūnas. Tiesa, tikro pasvalietiško alaus V.Braziūnas sako seniai ragavęs – jo vis mažėja. Tačiau prisiminimai lieka – nebūtinai skonio, bet viso alaus gyvenimo: nuo pat salyklo daiginimo iki koštuvių, o vėliau – vaišingumo, ragavimo papročių. „Tai nėra gėrimas, tai būtent – ragavimas: geriama iš stiklinių, daug paliekant, aukštai keliant. Taip, jis stiprus, tad jei žmogaus niekas neperspėja, net ir bokalas gali būti mirtina dozė“, – šypso josi jis.
Prisiminimuose lieka ir artimų žmonių paveikslai, balsai, gam ta. Būtent su ja, o konkrečiai – su paukščiais – V.Braziūnas dar paauglystėje ir siejo savo ateitį. Paukščiams jis dėkingas ir už tai, kad išmoko fotografuoti. „Man anksti buvo aišku, kad bū siu ornitologas – chemijos, biologi jos būrelius lankiau. Aišku, gamta paskatino skaityti ir knygas, o kny gos – vėl grįžti į gamtą. Parankinė knyga buvo Tado Ivanausko „Lietu vos paukščių“ tritomis, labai įdomia kalba, – viską vos ne atmintinai mo kėjau. Aišku, ir knygos apie indėnus – vaizduotė juk bando įkurdinti, lo kalizuoti visa tai vietose, kurias pa žįsti. Specialiai dėl to mokiausi fo tografuoti“, – pasakojo poetas.
Kūrybos debiutas – fotografija
Beje, pirmoji V.Braziūno nuotrau ka spaudoje atsirado kone dešimt mečiu anksčiau nei pirmasis ei lėraštis – vos baigus mokyklą, 1969-aisiais, ji atsidūrė žurna lo „Moksleivis“ viršelyje. Pirmieji eilėraščiai, kaip sako pats rašytojas, spausdinti tik 1979-aisiais. „Savo vizitinėje kortelėje nerašau nieko: kam reikia manęs rašančio, kam reikia verčiančio, o kam fotog rafuojančio – jie atsirenka. Žmogus yra vienas su savo mąstymu, jaus mais, pasaulėžiūra – negali per siplėšti: galiu rašyti, fotografuo ti, dainuoti. Aišku, principai šiose srityse panašūs. Bet kai fotogra fuoju, nežinau, ar čia veikia poe tinis principas, greičiau genetiškai artimesnė muzika. Kalbant apie fo tografiją, esu laimingas dėl to, kad manęs niekas neverčia fotografuo ti: kad ir per renginius, tą patį Poe zijos pavasarį, galiu tai daryti mi nioje, neinu specialiai į priekį. Kaip jau visi Pasvalyje priprato prie ma no tarmės ir žino, kad jis jau kitaip neprašneks, taip ir prie fotoaparato rankose“, – prisipažino jis. Ant rašytojo darbo stalo guli skaitmeninis „Nikon“. Bet skait meninės fotografij os trūkumai – atsitiktinio kadro, tarsi loterijoje,
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
gaudymas, retušavimo galimybės – esą jo sugadinti jau negali. Kaip ir daugelio ikiskaitmeninės eros fo tografų, kurių darbais V.Braziūnas prisipažino besižavintis. „Manau, esu nebesugadinamas, nes pradėjau fotografuoti ne nuo skaitmeninio. Ir negaliu galvoti – išeis, neišeis, galima bus ištrin ti. Liko įpratimas, tik tos sekundės dalies nuojauta, kai visos detalės – mimika, apšvietimas, nuotaika – susieina į vieną. Ar turiu autori tetų? Man su jais sunku – tiek fo tografijoje, tiek literatūroje nelabai jų turėjau. Jei klausiate, kas pati ko, – viskas nuo Algimanto Kun čiaus iki Aleksandro Macijausko. Pats taip niekada nefotografuo čiau – tiesiog yra kitoks jų žvilgs nis, meistrystė, kuria negaliu nesi žavėti. Patinka viskas ir nuo Romo Rakausko begalinio romantiškumo iki Algio Aleksandravičiaus gryno sios faktūros“, – vardijo jis. Ar poetas fotografuoja kitaip nei fotografas? V.Braziūnas sako, kad Sigitas Geda lyg ir yra pajutęs tą skirtumą: „Jis yra rašęs, jog kai ra šytojai pradėjo patys fotografuoti, nuotraukose atsirado daugiau žmo giškumo. Kažką tokio jis, vadinasi, buvo užčiuopęs. Kitas dalykas – lengviau fotografuoti savus, poe tus. Nebereikia to prisijaukinimo, kuris ne visada ir pavyksta, kai mo čiutę reikia kalbinti pusę dienos.“
Žingsnis iki beprotybės
Rašymas, tiksliau, poezija, kartais gali nuvesti iki beprotybės. Būtent S.Geda bene pirmasis apie tai atvirai yra užsiminęs po to, kai buvo išleista knyga „Babilono atstatymas“. „Nuo kiekvieno intensyvaus darbo galima neaišku kur atsidurti. Poetai čia ne mažiau rizikuoja, nei kiti meni ninkai. Nors gal pavojingesnė profesi ja psichiatrų? Pamenu Sigito eilėraš tį, kurį, pagautas akustikos vibracijų, Jonų bažnyčioje jis ėmė skaityti atski rais skiemenimis. Tad kaip tai pava dinsi – aukščiausiu įkvėpimu, bepro tyste? Bet taip, iki tokios akimirkos prieinama“, – sutiko pašnekovas.
26 2
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!
Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231. Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.
Klasifikuoti
Darbo skelbimai �������������������������������������������������������������������������������������������26 Paslaugos ������������������������������������������������������������������������������������������� 26, 27, 28
skelbimai
Parduoda � �����������������������������������������������������������������������������������������������������������28 Perka � ������������������������������������������������������������������������������������������������������������ 28, 29 Įvairūs � ������������������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Kviečia mokytis ��������������������������������������������������������������������������������������������29 Atsiliepkite! ������������������������������������������������������������������������������������������������������29 Informuoja � ���������������������������������������������������������������������������������������������� 29, 30 Karščiausi kelionių pasiūlymai � ������������������������������������������������������29 Pramogos, šventės, laisvalaikis ��������������������������������������������������������29 Kviečia � ���������������������������������������������������������������������������������������������������������������� 30
skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje)
DARBo skelbimai
Ieškome drąsių ir ambicingų žmonių, kurie nori dirbti ir užsidirbti aktyvaus pardavimo srityje. Tel. 8 644 73 078, e. paštas Kaunas@clife.lt. 1113395
Ieškome
SPAUDOS PLATINTOJO(-OS) Karmėlavoje
Ieškome sandėlio darbuotojų sandėlyje (-18 C temp.) Garliavoje. Darbas 5 dienas per savaitę, slankiuoju grafiku. Siūlome nuolatinį darbą draugiškame kolektyve, visas socialines garantijas, laiku mokamą darbo užmokestį, aprūpiname darbo rūbais ir avalyne. Kreiptis tel. 8 612 14 978 arba e. paštu cv@nnl.lt. 1112715
Ieškome VAIRUOTOJŲ dirbti užsienyje ir Lietuvoje. Reikalinga patirtis, CE kategorijos vairuotojo pažymėjimas, skaitmeninė tachografo kortelė. Kreiptis darbo dienomis iki 16 val. tel. 8 656 13 611. 1113052
Įmonei reikalingi fasado šiltintojai, automobilinio bokštelio ZIL vairuotojas ir aukštalipiai, turintys kvalifikacijos pažymėjimus. Tel. 8 640 33 003, 8 687 26 408.
Turėti individualios veiklos pažymėjimą. Kreiptis tel. 302 242, 302 228.
1109758
Įmonei, montuojančiai vėdinimo-kondicio navimo sistemas, vandentiekio, nuotekų sistemas, reikalingi: kondicionierių meistras (montuotojas), vėdinimo sistemų montuotojas, santechnikai. Patirtis būtina. Tel. 8 699 90 126. CV prašom siųsti arnoldas@ lakmalit.lt.
UAB „ERMITAŽAS“ – vienas didžiausių ir sparčiai besivystančių statybinių, apdailos medžiagų bei namų apyvokos prekių tinklų visoje Lietuvoje –
1110065
Kavinei „Partizanai“ (Partizanų g. 16, Kaune) reikalinga barmenė-padavėja. Darbas viena pamaina. Tel. 8 612 65 960.
KAUNE kviečia dirbti
1113888
konsultantus-pardavėjus. CV siųsti e400.personalas@ermitazas.lt, tel. pasiteirauti (8 37) 214 788. Raudondvario pl. 131, Kaunas Besiplečianti įmonė, gaminanti baldus eksportui, ieško: baldų apmušėjų; porolono pjovėjo (-os), dirbančio su pjovimo staklėmis (atlyginimas 1300–2000 Lt, atskaičius mokesčius). Darbas viena pamaina. CV siųsti greta@agbaltic.lt. Tel. 8 614 02 417. 1113529
Besiplečiančiam 101 kepyklėlių tinklui reikalingi kepėjai-konditeriai. Turintiesiems patirties siūlome gerą atlyginimą. Nemokančius apmokome. Tel. 8 655 25 628. 1110257
Darbas plytelių klojėjams Norvegijoje. Reikalavimai: patirtis, anglų kalbos pagrindai. Kreiptis tel. 8 606 11 813. 1113297
DĖMESIO! Besiplečianti žemės ūkio bendrovė „Agrowill Lankesa” išsinuomotų žemę, tinkamą ūkininkauti, Panoterių, Liepių, Bukonių kad. vietovėse, Jonavos r. Siūlome palankias nuomos sąlygas. Nemokamas tel. 8 800 11 050, mob. tel. 8 686 38 484. ŽŪB „Agrowill Lankesa”, tel. (8 349) 49 794. 1113406
Krovininių automobilių servisui reikalingi automobilių šaltkalviai-remontininkai. Būtina bent 2 metų darbo patirtis. Kreiptis darbo dienomis iki 16 val. tel. 8 640 19 861. 1113048
Legalus darbas užsienyje, greitas išvykimas. Anglijoje – dėvėti drabužiai, fabrikai, ž. ūkis, paukštynas, automobilių plovykla. Danijoje – bulvių rūšiavimas, pakavimas sandėliuose, fabrike. Norvegijoje – vištienos, žuvies, vaisių, kiaušinių fabrikai, darbas braškynuose. Tel. 8 655 57 030; darbo. vartai@gmail.com, www.darbovartai.lt. 1114179
Medinių langų gamybos įmonei reikalingas laisvai samdomas konstruktorius (gali būti studentas). Tel. 8 620 93 593.
1114306
Metalo apdirbimo įmonei reikalingas suvirintojas-šaltkalvis dirbti visą darbo dieną. Tel. 261 213, 8 698 03 279. 1102160
Moderni ir didelė skalbykla Kaune (V.Krėvės pr. 133B) ieško darbininkų: skalbėjų, lygintojų, krovėjų. Kita informacija tel. 8 656 74 017. 1113854
Pervežimų kompanijai UAB „Hoptransa“ reikalingi tolimųjų reisų vairuotojai, turintys CE kat. Tel. 8 687 70 945. 1092238
Reikalingas autovežio vairuotojas dirbti LT– EU–LT (naujų ir naudotų automobilių pervežimas). Tel. 8 687 42 952. 1113664
Dirbti Europoje reikalingi patyrę autovežių vairuotojai. Tel. 8 600 30 000.
1113069
Dirbti Kaune reikalingi elektros ir silpnų srovių montuotojai. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Tel. (8 37) 261 013, 8 610 43 909.
Siūlo darbą
1105068
UAB TOMEGRIS siūlo darbą administratorei (-iui). Patirtis ne mažesnė nei 2 metai, mokėti užsienio kalbą. Kreiptis tel. 8 615 51 120 arba egidijus@tomegris.lt. 1113189
Automobilių švaros centrui reikalingi darbuotojai (merginos ir vaikinai). Apmokome. Tel. 712 525. 1104582
DARBAS UŽSIENYJE. IŠVYKIMAS BIRŽELIO MĖN. ANGLIJOJE: pakavimo darbai fabrike. NORVEGIJOJE: kepyklos, sūrio, drabužių fabrikai, šiltnamiai. VOKIETIJOJE: dešrelių gamykla, sulčių fabrikas. Vilnius, Kaunas, Klaipėda, Panevėžys. Tel. 8 699 94 931; karjeros.biuras@gmail.com. 1114151
Dirbti Kauno m. centre reikalingos vidaus patalpų valytojos, darbuotojai, mokantys valyti langus, plauti kilimus. Tel. 8 656 85 356, 8 692 52 591, e. paštas info@ valymaskaune.lt. 1113654
Graikijoje, Kipre – vasaros darbai studentams: barmenėmis, padavėjomis, kambarinėmis; Anglijoje – sandėlių, gamyklų darbuotojams, virėjams, padavėjams; Vokietijoje – automobilių dažytojui, motelių valytojoms, paukštienos pakuotojams; Olandijoje – jaunimui mėsos, žuvies fabrikuose. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94 ,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, Kaunas, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; e. paštas annus@takas.lt. 1112066
Reikalingas elektros variklių vyniotojas. Kreiptis darbo dienomis nuo 7 iki 16 val. tel. 362 486. 1110162
Reikalingas krovikas, darbas Kaune, Palemono g. 171. Tel. 8 682 42 558, e. paštas ktpc@kaunas.balt.net. 1113501
Reikalingas vairuotojas-ekspeditorius dirbti tris dienas per savaitę. Pageidautina pensinio amžiaus. Tel. 8 686 27 260.
1114398
Reikalingi darbininkai statybose. Teirautis tel. 8 610 40 356. 1111989
Reikalingi stogdengiai ir pagalbiniai darbininkai stogo darbams atlikti. Tel. 8 671 78 390. 1102705
Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti vilkikais su užuolaidinėmis puspriekabėmis ir autotraukiniais. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas. 1110704
8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)
Reikalingi vairuotojai, geras atlyginimas, darbas Europoje 6 savaitės ir ratais Lietuva–Olandija–Lietuva (reikalinga E kategorija). Tel. 8 620 77 579.
Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.
Reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai, turintys C kat., išvežioti maisto produktus Lietuvoje. Darbas nuo 5 val. ryto. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 8 613 09 799.
Želdinius prižiūrinčiai įmonei reikalingi pjūklininkai. Tel. 796 732, 8 656 45 828.
1113332
1113656
Reikalingi: atestuotas statybos darbų vadovas, turintis patirties; mūrininkai, tinkuotojai. Tel. 8 686 17 334. 1112940
Restoranas ieško virėjų, padavėjų ir pagalbinių darbuotojų. CV siųsti e. paštu henrikas@gabeicity.lt. Daugiau inf. tel. 8 678 80 880 (skambinti darbo dienomis nuo 10 iki 18 val.). 1109509
Restoranų tinklui „Bajorų kiemas“ reikalingi virėjai. Turintieji mažai patirties apmokomi. Tel. 8 611 29 129.
1112610
1094994
1113637
Ieško darbo Slaugau ligonius jų namuose, galiu tvarkyti ir namus. Tel. 8 619 23 870.
1108914
Vyras, turintis nemažą darbo patirtį statybose (mūriju, betonuoju, dengiu stogus), ieško darbo. Tel. 8 679 04 241. 1112470
Paslaugos Medikų
Skubiai reikalingi darbininkai dirbti aplinkos tvarkymo, juodžemio lyginimo darbus. Teirautis tel. 8 610 40 356.
1111985
Stalius-staklininkas, baldžius. Baldų, jų detalių iš medžio masyvo gamyba, darbas su šlifavimo, frezavimo ir kt. staklėmis. Kauno r., Ringaudai. Tel. 8 616 98 909, e. paštas vitmedis@vitmedis.lt. 1113723
Statybos įmonei reikalingi: dažytojai, tinkuotojai, mūrininkai, betonuotojai, staliai bendrastatybiniams darbams, fasado sienų šiltintojai. Darbuotojai reikalingi dirbti Lietuvoje ir užsienyje. Skambinti darbo valandomis tel. (8 37) 375 331. 1104668
Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800. 1109516
Transporto įmonei Kaune reikalingi šaltkalviai remontuoti važiuoklę, elektrinę dalį, atlikti smulkų kėbulo remontą. Darbo vieta Panemunėje. Atlyginimas pagal susitarimą. Tel. 8 686 23 255. 1113800
Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje. Geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 70 121. 1110733
Transporto paslaugų įmonei reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai. Darbas Lietuvoje išvežioti duonos gaminius po prekybos taškus Reikalinga B kat. Skambinti darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. tel. 8 613 09 799. 1113646
Ozonoterapija – tai sveikata, energija ir darbingumas!
Kaip Jums padės ozonoterapija: normalizuos širdies ir kraujagyslių funkcijas; užkirs kelią kraujo krešulių ir trombų susidarymui kraujagyslėse; padės greičiau pašalinti iš kraujagyslių užkalkėjimus, esamus trombus; padės nuormalizuoti kraujospūdį; tai puiki pagalbinė priemonė po angiochirurginių operacijų, o laiku panaudojus padeda išvengti kraujagyslių operacijų; pagerės miego kokybė, sąnąrių būklė, bendra savijauta ir net išvaizda. visas ozonoterapijos efektas išliks ilgam!
SPECIALUS PASIŪLYMAS Iki gegužės 31 d. užsiregistravę 6 ozonoterapijos procedurų kursui, mokėkite tik už 5.
Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 60 Lt.
REGISTRUOKIS
ozonoterapijos kursui jau dabar:
Tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91120. Vytauto pr. 23, Kaunas Daugiau informacijos www.mirameda.lt
Trikotažo įmonei reikalingos mezgėjos (-ai) (darbas pamainomis), narstytojos(-ai), siuvėjos(-ai) (darbas viena pamaina). Neturinčius darbo patirties, bet norinčius dirbti – mokome. Teirautis tel. (8 37) 361 872, 8 686 42 663. Adresas Kėdainių g. 4. 1112730
UAB „Heliopolis“ dirbti Kaune ieško sandėlio darbuotojo. Reikalavimai: darbo sandėlyje patirtis, el. krautuvo vairuotojo pažymėjimas. CV siųsti info@heliopolis.lt, tel. (8 5) 263 7002. 1112304
UAB „Terra animalis“ reikalingas vairuotojas-ekspeditorius pristatyti prekes į prekybos vietas Lietuvoje. Reikalingos B, C, E kat. Skambinti tel. 8 656 61 350. 1114027
UAB „Terra animalis“ reikalingi: automobilinio ir elektrinio krautuvo vairuotojas bei prekių rinkėjai sandėlyje. Darbas Zapyškyje dviem pamainomis. Kvalifikacijos pažymėjimai ir darbo patirtis būtų privalumas. Tel. 8 698 58 066. 1114019
UAB „Soloservis“ plečia veiklą ir į savo kolektyvą kviečia suvirintojus, šaltkalviusmontuotojus, smėlininkus dirbti Jonavoje (kelionės išlaidos kompensuojamos). Susidomėjus gyvenimo aprašymus prašom siųsti e. paštu jolanta@soloservis.lt. Tel. 8 696 63 650. 1111323
Akcija – iki gegužės 31 d. 20 % pavasario nuolaida. Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. VšĮ Kauno Šilainių poliklinika, Baltų pr. 7, 351 kab., Kaunas. Registracija tel. 8 662 25 881. 1110455
Ar žinote, kad dėl kaklo kraujagyslių aterosklerotinių pokyčių sutrinka galvos smegenų kraujotaka ir padidėja insulto tikimybė? KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJA padės užbėgti nelaimei už akių! Šį tyrimą rekomenduojama atlikti, esant neaiškios kilmės galvos svaigimui ir skausmui, ūžesiui, nepatikslintam insultui. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1114310
IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.
1104708
Nukelta į 27 p.
27 3
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
klasifikuoti skelbimai Paslaugos Medikų
Prekiaujame kraujospūdžio matuokliais. Taisome sugedusius. „Medicinos reikmenys“. V.Putvinskio g. 49, darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. Tel. 206 511, 8 684 45 751.
Greitai ir kokybiškai klojame trinkeles, suteikiame garantiją. Statome vejos ir kelio bortelius, sulyginame šulinius. Tveriame tvoras. Tel. 8 685 85 550.
UAB ,,Bendrosios medicinos praktika“ šeimos klinikai reikalingas šeimos gydytojas. CV siųsti e. paštu administracija@daktaras.lt. Papildoma informacija tel. 8 698 29 613.
GRINDŲ BETONAVIMAS – Kaune ir Kauno apylinkėse. Organizuojame medžiagų tiekimą, išrašome sąskaitas, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899.
1107023
1105243
KOKYBIŠKAS GYVENIMAS ŠIANDIEN!
1104449
1113702
Grindų betonavimas – smėlbetonio grindys (FIBRA). Dirbame kokybiškai ir greitai. Tel. 8 605 71 199.
Automobilio apsauga nuo korozijos. Antikorozinis automobilio padengimas „Dinitrol“ medžiagomis. Kėbulo paruošimas, dažymas, suvirinimas. Suteikiame garantiją. Kalvarijos g. 28A, tel. 392 803, 8 698 36 705.
GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 618 20 971.
Automobilininkams
Taikome absoliučiai sveiką ir užtikrintą metodą padedantį nebevartoti alkoholio, gyventi, nejaučiant destruktyvaus streso, kontroliuoti svorį, išsigydyti kitas psichiką ir kūną žalojančias priklausomybės ligas, tapti visiškai sveiku ir laisvu žmogumi. Sveikatos psichologo kompleksinė konsultacija
1113707
1111477
Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas. Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.
1096827
Automobilių kompiuterinė diagnostika. Taisome visus elektros gedimus, starterius, generatorius, automatines, mechanines dėžes, variklius, važiuoklę. Tel. 8 676 20 355.
1114440
Kaminų įdėklai, dūmtraukiai, nestandartiniai skardos gaminiai. Tel. 8 611 53 224, www.resikona.lt.
1109325
Plovimas – automobilių, variklių, dugno. Šildymo-aušinimo automobilio sistemos remontas, perdirbimas. V. Krėvės pr. 118B, 6 garažas. Tel. 8 604 16 842.
1108147
Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.
1112439
tik 125 Lt.
Psichodiagnostika – NEMOKAMA Šeimos nario konsultacija – NEMOKAMA
REGISTRUOKIS
psichologo konsultacijai jau dabar: Kaune: Vytauto pr. 23, tel. 8 37 333 557, mob. tel. 8 606 911 20 Vilniuje: Savanorių pr. 11 A, tel. 8 5 212 55 66, mob. tel. 8 676 07774
Daugiau informacijos www.mirameda.lt
Esate pasmerktas sąnario keitimo operacijai ir nežinote kaip išvengti skalpelio? Kamuoja išsiplėtusios kojų venos? Ilgametę tarptautinę patirtį turintis gyd. chirurgas Alvidas Didžiulis pasiūlys Jums išeitį – NECHIRURGINĮ traumų ir išsiplėtusių kojų venų gydymą – skleroterapiją. BIOFIRST klinika, Studentų g. 37, Kaunas, tel. (8 37) 750 866; www.bioklinika.lt. 1114311
Klinikoje GROŽIO PASAULIS gyd. onkologė-chirurgė L.Šarakauskienė ištiria apgamus siaskopu ir juos pašalina chirurginiu lazeriu bei kitais metodais. Tel. 313 900. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 10 proc. nuolaida. 1105199
Klinikos BENDROSIOS MEDICINOS PRAKTIKA naujiena – kaulų, sąnarių ir minkštųjų audinių magnetinio rezonanso tyrimai. Gali būti atliekami skubiai. Tel. 313 665. Su EUROVAISTINĖS kortele MEDUS suteikiama 12 proc. nuolaida.
1112704
MASAŽAS miesto centre! Profesionalus masažuotojas atlieka įvairų masažą. Mokau norinčius išmokti masažuoti. Tel. 8 643 30 000; www.masazas55.lt. 1113669
Odontologijos klinika DIVEX Kaune! Profesionalumas ir aukščiausia kokybė. Kas mėnesį – nauji pasiūlymai, padėsiantys sutaupyti! Mus galite rasti netoli KMUK, K.Genio g. 21. Dirbame ir šeštadieniais! Tel. 8 650 68 693. 1112881
OZONOTERAPIJA – efektyvi pagalba po infarktų, insultų, sergant diabetu, ateroskleroze, endarteritu, impotencija. Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284. Tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt. 1107044
Pacientų gydymas jų namuose po ilgalaikio ALKOHOLIO vartojimo ir esant sunkiam PAGIRIŲ sindromui. Pagalba visą parą. www. isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128. 1107808
SPECIALUS PASIŪLYMAS MOTERIMS MEDICINOS CENTRE „NEUROMEDA“! 30 % nuolaida krūtų echoskopijai. KAINA tik 49 Lt. Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.
1104042
UAB „Rasos klinikoje“ suaugusiesiems atliekamos vidaus organų, skydliaukės, mažojo dubens ir širdies echoskopijos. Konsultuoja chirurgas. S.Žukausko g. 14–1, tel. 312 111. Darbo laikas I–V 8–20 val. 1107945
KAMINŲ ĮDĖKLAI. Pristatomieji kaminai. Valymas. Remontas. Tel. 8 605 53 814.
1113699
Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas. Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686.
Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.
1112388
kokybiškai atlieku vidaus apdailos ir kitus smulkius remonto darbus, tapetuoju. Tel. 8 677 05 040.
8 641 99 000
1113087
Meistro pagalba: santechnika, elektra, apdailos darbai, tvirtinimai ir t.t. Išsikvieskite meistrą tel. 8 618 00 700.
www.kaunakiemis.lt
1088327
Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.
Montuojame gipskartonį, pakabinamąsias lubas, kalame dailylentes, glaistome, tapetuojame, dažome. Kiti statybos darbai. Tel. 8 656 19 114.
1106909
„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.
Atliekame fasadų šiltinimo darbus, dažome struktūriniais dažais. Tel. 8 638 99 645.
1101702
Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.
1107837
Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.
1111143
1109066
Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.
Remontuoju visas automatines skalbykles. Garantija iki 2 metų. Dirbu be poilsio dienų ir švenčių dienomis. Tel. 8 606 76 900.
1112020
1109715
TELEVIZORIŲ remontas – kliento namuose, tel. 8 634 69 625. Taisykla – P.Lukšio g. 66, tel. 8 676 92 322.
Atliekame skardos ir šiferio dangos stogų restauravimą, šveičiame, dažome, užtaisome skyles. Kiti stogo darbai. Valome kaminus, lietvamzdžius. Kt. dažymo darbai. Tel. 8 647 09 868.
TELEVIZORIŲ taisymas Jūsų namuose. Atliktam darbui suteikiame garantiją. Tel. 8 603 38 889, 438 626.
Atliekame smulkius santechnikos darbus. Keičiame WC vamzdynus, čiaupus. Tel. 8 685 59 521, 8 670 64 891.
1112371
1113635
1113792
1113304
1105203
Limfodrenažinis masažas su detoksikuojančiu, liekninančiu įvyniojimu. Sertifikuoti specialistai. Atidarymo nuolaidos. UAB „Sveikatos medis“, Veiverių g. 183D, Kaunas, tel. 8 612 46 962.
1107081
Buitinės technikos remonto
Atliekami visi mūrijimo, betonavimo darbai. Atliekame griovimo darbus. Tel. 8 648 73 778.
Kompiuterininkų
1107473
Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 731.
Atlieku vidaus apdailos darbus: glaistymas, dažymas, tapetavimas, gipskartonio montavimas, laminuotų grindų dėjimas, plytelių klijavimas. Tel. 8 679 45 576.
1106935
1113973
2 patyrę meistrai atlieka visų kompiuterių programinį ir tech. remontą, tinklų diegimą, plokščių litavimą. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 611 40 917.
Atlieku visus buto remonto darbus: dažymas, tapetavimas, laminato ir plytelių dėjimas. Smulkūs elektros ir santechnikos darbai. Tel. 8 646 05 650.
1107231
Atliekame visų kompiuterių programinį ir techninį remontą, lituojame pagrindines plokštes, tiesiame tinklus. Kaune atvykimas nemokamas. Tel. 8 608 36 336. 1101634
Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863. 1113813
Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt. 1098153
Statybos, remonto
1113230
Akcija! Gaminame stogelius su permatoma danga virš durų, stogines, verandas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 686 81 398, 533 223.
Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.
Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.
Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.
1109419
1109723
Aliuminio balkonai – tiesiai iš gamintojo! Balkonų stiklinimas, plastikiniai langai. MONTUOTOJAMS GAMINAME PER 3 DIENAS. UAB „Limpaka“, tel. (8 37) 458 833, 8 682 63 441; www.aliuminiaibalkonai.lt. 1113845
Apdaila apie langus, duris. Santechnikos, elektros remontas. Meistro pagalba! Visi staliaus, dažymo, tinkavimo darbai. Garantija. Tel. 8 605 28 527. 1111633
1096716
1105529
Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321. 1097572
Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148. 1113752
Dažymas, tapetavimas, laminato, grindų dėjimas. Elektros darbai. Medžiagų pristatymas. Tel. 8 606 04 513. 1111673
Atliekame dažymo, tapetavimo ir grindų laminato darbus. Gipskartonio montavimas. Tel. 8 605 64 709, 8 692 25 765.
Dažome namus, namų stogus, sodybas, pirtis, tvoras ir kitokios paskirties patalpas, naudodami GRACO dažymo įrangą. Tel. 8 679 73 909.
Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją. Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.
Ekskavatorių ir buldozerių nuoma. Kasame, valome tvenkinius, buldozeriais lyginame žemes. Kiti žemės darbai. Tel. 8 640 26 562, 8 611 26 363.
1113300
1109936
1110713
1097702
1114174
Mūrijame, betonuojame. Suvirinimo, griovimo darbai. Gipskartonio montavimas. Stogų dengimas. Tel. 8 646 16 479. 1099886
Mūrininkų brigada stato individualius namus. Mūrijame blokeliais, apdailinėmis plytomis. Atliekame betonavimo darbus. Tel. 8 673 50 825, 8 633 95 604. 1102429
Nuomojame ekskavatorius, buldozerius ir traktorius su hidrauliniu plaktuku (su vairuotoju). Vežame savivarčiu žvyrą, skaldą, juodžemį. Įrengiame įvažas. Tel. 8 699 77 162. 1111170
Nuomojame fasadinius statybinius pastolius. Universalūs, tinka mūro bei kitiems darbams. Lengvai surenkami. Tel. 8 686 79 386; www.stogudengimasjums.lt. 1108265
Plokščiųjų stogų dengimas, šiltinimas ir renovacija. Ilgametė patirtis. UAB „Verslo gama“. Tel./faksas (8 37) 390 089, 8 616 17 706; www.stogudengimasjums.lt. 1108252
Prekyba stogo danga. Atsinaujino asbestinių stogų keitimo programa. Padedame paruošti dokumentus, konsultuojame. www.stogodangos.lt. Tel. 8 614 79 458. 1112624
Santechnikas keičia vandentiekio, kanalizacijos vamzdynus, stato WC. Kiti santechnikos darbai. Dirba be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 645 22 683. 1114164
Santechnikas montuoja kietojo kuro, dujines katilines, šildymo ir vandentiekio, vėdinimo sistemas. Konsultuoja. Taiko nuolaidas. Tel. 8 674 43 938. 1109398
Santechnikas-elektrikas taiso gedimus. Montuoja elektrą, šildymą, vandentiekį, kanalizaciją. Dirbame be poilsio dienų. Garantija. Tel. 8 604 31 597. 1111877
Šlaitinių stogų darymas. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 679 13 020, 8 682 92 177. 1102273
Šlaitinių stogų dengimas, restauravimas, karkasinių (skydinių) namų statyba nuo pamatų, skardinimo darbai, pastogių (palėpių) šiltinimas, įrengimas. Namų šiltinimas, apkalimas įvairiomis dailylentėmis. Vidaus įrengimo darbai. Tel. 8 634 55 006. 1112774
Tveriame įvairių tipų tvoras. Gaminame vartus, vartelius. Liejame sąramas. Atliekame suvirinimo darbus. Metalo darbai pagal užsakymus. Tel. 8 674 52 897. 1112271
Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas. Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.
1108437
Vonių restauravimo patirtis 17 m. Sustiprinta GREEN-EKO2 danga su marmuru, akmeniu, keramika. www.restauruok.lt. Tel. 440 201, 8 671 88 575. 1112189
Nukelta į 28 p.
28 2
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
klasifikuoti skelbimai UAB „Santermita“ atlieka šilumos punktų, sistemų priežiūros ir paruošimo šildymo sezonui darbus. Taip pat įmonė teikia daugiabučių namų administravimo, eksploatavimo, konsultavimo jungtinės veiklos ir bendrijos steigimo klausimais paslaugas. Tel. (8 37) 222 999, 8 655 95 253; www.santermita.lt.
Paslaugos Vidaus įrangos
1104935
Visos apželdinimo paslaugos: vejos aeravimas, įrengimas, priežiūra. Alpinariumai, akmeniniai takeliai. 1 kv. m vejos įrengimo kaina 4,50 Lt. Tel. 8 643 37 567. 1111680
Žolės, krūmų pjovimas, kaina – nuo 4 Lt už 1 a. Žemės kultivavimas, frezavimas. Dirbama Kauno m. ir Kauno r. Tel. 8 616 71 652.
1114191
parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone
1113777
1102140
KOKYBIŠKAI montuojame patalpų apsaugos, gaisro signalizaciją, vaizdo stebėjimo, pasikalbėjimo įrangą. Remontas, garantinis aptarnavimas. Tel. 8 683 66 026. 1108124
Laivų langai ir durys iš nerūdijančio plieno: virina, sandarina. Tel. 8 638 80 787, 8 610 36 887, 8 656 20 802. 1112425
LANGAI, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ŽALIUZĖS, MARKIZĖS, ROMANETĖS, tinkleliai nuo vabzdžių. Garažo vartai. Balkonų stiklinimas. Matavimas nemokamas. Tel. 8 677 18 688. 1111051
Mūriju ir projektuoju įvairius židinius ir koklines krosnis. Tel. 8 627 69 309, 8 611 59 544, e. paštas ruliukas@web.lt.
1097092
Plastikiniai langai, šarvuotos durys (KBE, „Decco“ vokiški profiliai, ritininės užuolaidos, tinkleliai). Stiklina laiptinių langus mažiausiomis kainomis. Taiko nuolaidas. Tel. 8 654 34 270. 1109071
PLISUOTOSŽALIUZĖS,RITININĖSUŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt. 1104347
Profesionalus patalpų apsaugos, priešgaisrinių, vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas, aptarnavimas. Tel. 8 685 49 996, 8 633 20 705, e. paštas info@sensorics.lt. 1112917
Baldžių
1 a. namą, butus, sodus, sodybas, sklypus, patalpas, garažus. Padedame parduoti NT. Tel. 8 646 46 366, 8 610 23 833, 333 555, 333 666. www.simokusilas.lt. 1107288
2 a. mūrinį namą-kotedžą Žaliakalnyje (naudingas plotas 119,78 kv. m, 4 a žemės, miesto komunikacijos, du garažai – 46 kv. m, yra energetinis namo paskaičiavimas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 685 47 914. 1112000
2 a. namą Vaidoto g. (2009 m., 207 kv. m, 5 a sklypas, ekonomiškos komunalinės paslaugos, rami vieta, šalia PC „Maxima“, mokykla). Tel. 8 659 00 145, 8 659 00 146. 1108371
2 k. butą Senamiestyje, M.Daukšos g. (b. pl. 57 kv. m, rekonstruotas, suremontuotas, aukštos lubos). Tel. 8 698 12 529.
1109831
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459. 1105227
Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame nemokamai! NESTANDARTINIAI BALDAI PER SAVAITĘ! Spintos, virtuvės ir kiti. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt. 1111102
Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų. Transportas nemokamas. Tel. 440 774. 1113766
Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1110667
Šventėms Muzikantas – švenčių vedėjas Jūsų jubiliejui, vestuvėms, firmos šventei. Vakaro programa – pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas. 1098774
Kitos Greitai ir kokybiškai išpjauname medžius gyvenamosiose, sunkiai prieinamose teritorijose, taip pat kapinėse. Tel. 8 627 49 416. 1112899
Padedu skubiai parduoti, išnuomoti, nusipirkti įvairų NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ. Dirbu individualiai. Turiu rekomendacijas. Paslaugų kaina tikrai protinga. Laukiu skambučių tel. 8 630 00 439. 1112970
1113685
Pigiai namą su 4,5 a žemės sklypu Žemalės g., Šilainiuose (355 kv. m, graži vieta, ant šlaito, labai rami vieta). 1 kv. m kaina 1 000 Lt. Tel. 8 698 00 944. 1102763
Reikalinga paskola. Grą-žinimas garantuojamas nekilnojamuoju turtu įį įkeičiant, taip pat notaru, hipoteka. Mokėsiu iki 4,5 % metinių palūkanų. Tel 8 678 00 678
1092261
Gyvūnai Parduodu 7 savaičių rusų melsvųjų veislės kačiukus. Kaina 70 Lt. Dovanoju vienų metų siamo katinėlį. Tel. 8 656 26 299. 1114397
Kitos prekės
1100828
Skubiai parduodamas 2 a. mūrinis namas A. Šančiuose, Prancūzų g. (bendr. pl. 120 kv. m, 4 kamb., 6 a žemės, stogas suremontuotas – skarda, renovuotas 2006 m., šildymas autonominis dujomis, visos komunikacijos miesto, puiki vieta). Kaina 340 000 Lt. Tel. 8 630 00 439. Sodybą Taurakiemio k., nuo Kauno 18 km (68 a sklypas, 81 kv. m medinis namas, ūkiniai pastatai, sodas, vandens telkinys, trifazė elektra). Kaina 110 000 Lt. Tel. 8 615 79 118. 1106665
Kitose vietose
AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.
1 ha žemės sklype statomos 2 naujos sodybos (kiekvienai priklauso po 50 a žemės, namas – 180 kv. m, tvenkinukas, pirtis, garažas, pagalbinės patalpos, gręžiniai, nuotekų valymo įrenginiai, be vidinės apdailos, nuo Kauno 30 km, asfaltuotas privažiavimo kelias). Sodybos kaina 240 000 Lt. Tel. 8 611 34 646. 1087784
60 a žemės sklypą Kaišiadorių priemiestyje, Naujoji g. (ant kalno, prieš akis atsiveria gražus vaizdas, netoli dujos, elektra, vanduo, tinka turto vystymui, pvz., galimas sklypo dalijimas į kelis sklypus). Tel. 8 655 16 665. 1113841
2 kambarių butą Petrašiūnuose (bendr. pl. 44,5 kv. m, 3/1 a.). Tel. (8 37) 458 200.
70 a žemės ūkio paskirties sklypą Žiežmariuose, prie Strėvos upelio. Tel. 8 672 03 571, 8 699 99 395.
1113021
6 a sodą SB „Kolegos“, arti Kauno (3 km nuo Rokų), su 23 kv. m ploto mediniu nameliu. Tel. 267 097 arba 8 610 24 786.
1113860
1111865
Alytaus tipo namą su ūkiniais pastatais, 17 a žemės Lekėčiuose, Šakių r. Visos komunikacijos. Tel. 8 616 90 843.
6 a sodo sklypą Nr. 273 su vaismedžiais SB „Margupis“, Drąseikių k. Galutinė kaina 12 000 Lt. Tel. 380 131, 8 686 36 666, 8 699 99 111.
Kolektyvinį sodą Jonavoje, SB „Draugystė“ (7 a žemės, vasarnamis, elektra, geri vaismedžiai). Tel. 8 600 89 019, 8 612 96 117.
1112997
1112131
9–12 a gyvenamosios paskirties sklypus Kauno r., 2-uose Jonučiuose, Elnio g. (visos miesto komunikacijos). 1 aro kaina 67 000 Lt. GEPARD, tel. 8 641 89 509.
Naujos statybos 178 kv. m 2 aukštų namą prie jūros Melnragėje, Klaipėdoje. Yra 4 a žemės. Kaina sutartinė. Tel. 8 652 36 554, 8 659 50 533.
1108408
1112203
DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius. daugela@dnbbustas.lt.
Parduodamas 1 k. butas Kazlų Rūdoje. Kaina 30 000 Lt. Tel. 8 657 54 632.
Dviejų aukštų namą Žeimenos g., labai geroje vietoje (b. pl. 140 kv. m, tvarkingas, 6 a sklypas). 115 000 eurų. Tel. 8 670 37 794 13–18 val.
1110235
1112264
Parduodamas 2 kambarių butas Prienų r., Jiezno miestelyje (2/1 a., šaltas vanduo, kanalizacija, elektrinis boileris, apkūrenama kietuoju kuru, yra sandėliukas, rūsys, žemės daržui). Tel. 8 675 75 285. 1112631
Namą miesto centre, bet tylioje, ramioje vietoje (b. pl. 160 kv. m, 6,7 a sklypas). Kaina 680 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.
Parduodamas 6 a sodo sklypas su namu (bendras pl. 90 kv. m) SB „Klevas“, Svilonių k. Kaina 85 000 Lt. Tel. 8 646 23 027, e. paštas aukse.ratkiene@gmail.com.
1101748
1114375
Namą Žaliakalnyje, Kalniečių g. (šildymas kietuoju kuru ir dujomis, 6 a sklypas, 1997 m. statyba, b. pl. 386 kv. m). Kaina 950 000 Lt. Tel. 8 687 17 531.
Parduodu arba keičiu sodybą su mūriniu namu (25 a namų valda, 50 a sodas) Gėluvos k., Ariogaloje, į 2 kambarių tvarkingą butą Kaune. Tel. 8 672 25 717.
1101756
1113884
Nebrangiai parduodu patalpas Žaliakalnyje, yra nuomininkai. Kreiptis tel. 8 699 42 085.
Radviliškio r., prie didelės ir gražios Šušvės užtvankos, parduodamas miesto tipo mūrinis apšiltintas (116 kv. m, 5 kamb.) namas. Dideli langai, aukštos lubos, visi patogumai; virtuvė 15 kv. m su židiniu ir baldais. Garažas 3 automobiliams. Sodas, žemės 20 arų, šiltnamis. Galima keisti į 2–3 kambarių tvarkingą butą (I–II a.) Kaune. Kaina 83 000 Lt. Tel. 8 620 10 908.
1111649
1113380
Parduodamas 1 a. mūr. namas Kaune, Neveronyse, 5,5 a sklype (bendr. pl. 143, gyv. 57 kv. m, 3 kamb., 2 garažai, 1993 m. statyba, langai plastikiniai, pradėtas remontas, stogas – skarda, gatvė asfaltuota, visos miesto komunikacijos, aplinka sutvarkyta). Kaina 218 000 Lt. Tel. 8 630 00 439. 1112964
Parduodamas 2 aukštų pastatas (605,52 kv. m) Baltijos g. 106/Prūsų g. 1, Kaune, su 26 arų žemės sklypu. Pastatas ramioje vietoje, tinka gydymo įstaigai, vaikų darželiui, viešbučiui ir kt. (reikalingas remontas). Tel. 8 698 22 457, e. paštas administracija@ statybukryptis.lt. 1110154
Parduodamas kolektyvinis sodas Gervėnupyje (yra sodo namelis dviejų aukštų su mansarda, ūkinis pastatas, stiklinis šiltnamis, reikėtų remonto). Kaina 50 000 Lt. Tel. 8 670 26 386, e. paštas Airina123@ gmail.com. 1113089
Parduodamas namas šeimai (rąstinis, plotas 82 kv. m) Žemuosiuose Šančiuose, prie Nemuno, šalia dviračių tako (visi patogumai, mūrinis ūkinis pastatas, garažas, 5 a žemės sklypas). Kaina sutartinė. Tel. 8 611 80 758. 1113162
1112982
AKCIJA! Prekiaujame kokybiškomis akmens anglimis sezoninėmis kainomis. UAB „Dameta“ Kaune – tel. 8 656 30 814; Mauručiuose – tel. 8 656 30 816. 1103673
1107405
1058114
Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame medžiagas. Dirbame dirbtuvėje ir kliento namuose. Aukšta kokybė. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 365 100, 8 699 39 904.
1114507
Parduodu veikiantį autoservisą. Gera vieta, visos komunikacijos. Kreiptis tel. 8 656 99 890.
Prekyba įvairia stogų danga, lietaus nubėgimo sistemomis, vidaus ir lauko plastikinėmis dailylentėmis. Tel. 8 674 08 870.
1112968
Butus (60 ir 90 kv. m). Skubiai, nebrangiai, geroje vietoje. Autonominis šildymas, židinys, stovėjimo vieta automobiliui. Uždaras kiemas. Tel. 8 614 06 146. Gaminame lauko, vidaus, šarvuotas (šarvuotų durų spynų keitimas) duris, taip pat gaminame stogelius, terasas. Tel. 457 915, 8 676 70 000; www.lietuviskosdurys.lt.
Parduodu 2 kambarių butą Raudondvaryje. Kaina sutartinė. Tel. 8 678 36 042.
Bankrutuojanti UAB „Kėdainių restauratoriai“ išparduoda nekilnojamąjį turtą, esantį Songailio g. 7, Kėdainiai. Tel. 8 685 86 158. 1114300
Beržines, juodalksnio, alksnio, uosio, ąžuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554. 1107396
Lengvųjų automobilių priekabas: „Zubrionok“ ir poilsiui su palapine „Skif“. Kaina sutartinė. Tel. 331 106. 1113840
Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 675 55 671. 1111196
Parduodame įvairias malkas. Atvežame, išrašome sąskaitas. Tel. 8 652 65 157, e. paštas uabelvirta@gmail.com. 1112876
Parduodame įvairias malkas: dvimetriais, trinkomis ir skaldytas. Atvežame. Parduodame statybinę medieną. Pjauname pagal užsakymus. Atvežame. Tel. 8 685 02 510, 8 699 35 992, 8 685 78 626.
1109868
Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1091576
Parduodu skaldytas, sausas uosio malkas. 1 kub. m – 125 Lt. Atvežu nemokamai. Tel. 8 614 06 146. 1110260
Perpuvęs arklių mėšlas – geriausia trąša Jūsų daržams ir gėlynams! 2 kub. m kaina 150 Lt. Iki 15 km aplink Kauną atvežame nemokamai. Tel. 8 620 24 446. 1114202
Pirk tikrą svorį. Durpių briketus, pjuvenų briketus, anglis. Galima pirkti išsimokėtinai. Sveriame kliento kieme. Pristatome. Tel. 8 687 31 605. 1110584
Sausos pigiausios malkos ir statybinė mediena. Atvežame. Tel. 8 651 11 564, 8 656 29 692. 1112003
SUTAUPYKITE, PIGIAU NERASITE! Beržiniai, uosio, ąžuolo briketai. Tel. 8 698 55 663. 1107423
Perka
AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus. Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001. 1113167
Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008. 1113283
Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752. 1108319
BALTIC METAL, UAB – aukštomis kainomis neribotais kiekiais perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą. Atsiskaitome iš karto. Kreiptis R.Kalantos g. 49, Kaunas, tel. (8 37) 215 092, 8 698 55 553. 1095972
Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius. Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1094354
Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti, žemę, pievas. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058656
Brangiai perkame mišką visoje Lietuvoje. Atliekame miško ruošos, medienos transportavimo darbus. Tel. 8 650 16 017. 1106104
Brangiai perkame. Stambi įmonė – įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444. 1059344
Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255. 1091558
Kokybiškus muzikos instrumentus: saksofoną, pianiną (rojalį), senovinį smuiką, klarnetą, tūbą in es, trimitą. Tel. 8 650 75 432. 1113268
Perka arba išsinuomoja žemę visoje Lietuvoje. Gali būti: apleista, su mišku, su bendraturčiais, išnuomota. Sutvarko dokumentus, atsiskaito iš karto. Tel. 8 671 08 059. 1108822
Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes bei seną, nebenaudojamą buitinę techniką. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt. 1108746
Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724. 1094460
PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.
1113249
1065613
Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 643 75 526.
Buitinė technika
1107598
Perku auksą, sidabrą, monetas, juvelyrinius dirbinius. Tel. 8 606 80 950, e. paštas ausrasmolskyte@yahoo.com.
Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas. Tel. 8 698 31 328. 1096448
Nauja, nukainota buitinė technika (skalbyklės, orkaitės ir kt). AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11-osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt. 1071773
Statybinės medžiagos Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858. 1101901
Parduodame nekondicinę statybinę medieną (matmenys 25x120x2450 mm). Kaina 360 Lt už kub. m. Tel. 8 687 31 071, Virgis. 1111078
1113385
UAB EUROFOREST 2 Nuolat visoje Lietuvoje
PERKAME MIŠKĄ
ĩ Brangiai mokame ĩ Atsiskaitome iš karto ĩ Perkame ir nebrandžius bei kirstus miškus ĩ Domina įvairaus dydžio valdos Tel. 8 656 65 074, e. paštas euroforest2@gmail.com.
Perku naudotus rusiškus automobilius ir motociklus. Tel. 8 698 33 217. 1099173
Perku žemės grąžinimo dokumentus, taip pat nesutvarkytus paveldėjimo teisės liudijimus. Atsiskaitau iš karto. Tel. 8 684 94 670. 1093494
Pirksiu 2 kambarių butą 5 a. name (vidinį) pirmajame, antrajame, trečiajame aukštuose Ašigalio g., Šiaurės pr. gale, Sukilėlių pr. Tel. 8 684 20 401. 1110353
UAB ,,Alternate heat’’ perka žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 673 19 696. 1107568
Nukelta į 29 p.
29 3
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
klasifikuoti skelbimai Vizos
Perka Superkame visų markių automobilius. Išrašome išregistravimo pažymas. Mokame visą sumą iš karto. Tel. 8 674 87 259, e. paštas jusuautosupirkimas@ gmail.com. 1112071
Vizos: Rusija, Baltarusija, Kazachstanas, Kinija. Vizos vairuotojams. Kreiptis Kęstučio g. 3, tel. 321 760, 8 685 04 003. Dirbame nuo 9 iki 18 val. 1096694
Paskolos
Ieškau moters ar merginos, turinčios ar laimėjusios žaliąją kortą. Atsilyginsiu. Tel. 8 620 26 154, e. paštas linelis86@yahoo.com. 1112965
Kviečia mokytis
1081502
1104371
VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.
Lietuvos ir Prancūzijos asociacijos Kauno skyrius kviečia į prancūzų kalbos kursus pradedantiesiems ir pažengusiesiems. Taip pat renkamos šeštadienio grupės. Tel. 203 994, 8 676 20 235.
1094405
Įvairūs
1061424
Akcininkams!
1114162
Nuomoja
Paskola be užstato per 10 min. iki 2 000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. 1104190
Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.
1112945
Nuomojame įvairaus dydžio prekybos, sandėliavimo, biuro patalpas miesto centre, prie Autobusų stoties, Vytauto pr. 18. Tel. 8 687 50 099, 8 687 51 182. 1113774
Tvarkingą 1 kambarį nuosavoje valdoje, su atskira virtuve ir visais patogumais. Atskiras įėjimas. Yra vieta automobiliui. Kaina sutartinė. Tel. 8 699 96 441. 1113730
Išsinuomoja Išsinuomočiau butą Jonavoje. Tel. 8 685 54 545.
1113889
Ūkininkas ieško išsinuomoti žemės Širvintų r. Tel. 8 689 73 000.
ATIDAROMAS TRADICINIŲ AMATŲ CENTRAS Gegužės 18 d. Biliūnų kaime (Kauno r., Rau dondvario seniūnija) bus atidarytas Tradici nių amatų centras. Jame vyks tarptautinis amatininkų pleneras, bus galima stebėti, kaip kaustomi arkliai, kalami namų apyvo kos, meno dirbiniai, vyks amatų pamokos. Išalkę svečiai galės pasimėgauti kulinarijos paveldo skanėstais: kalvių kepsniais, mo čiutės blynais, žuviene, žolelių arbata, pie nių kava. Renginio pradžia 11 val. Vedėja – Zita Kelmickaitė.
Gabenimai
1111244
Mažais kiekiais atvežame juodžemio, žvyro, smėlio, skaldos ir t.t. Kokybiškos malkos. Tel. 8 620 24 446.
Nukelta į 30 p.
Pramogos Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@ gmail.com. 1109295
Kita Kauno tautinės kultūros centras kviečia 7–10 m. vaikus į vasaros dienos stovyklas „Devynių amatų meistrelis“ (birželio 3–7 d.), „Tėviškės spalvos“ (birželio 10–17 d.). Prašymai ir sveikatos pažymos priimamos raštinėje, A.Jakšto g. 18, 9–12 ir 13– 16 val. Stovyklos kaina 190 Lt. Informacija tel. (8 37) 407 135; www.ktkc.lt.
1114215
1110026
1112310
AB „Swedbank“ LT 39 7300 0100 0226 4304
Transportas. Perkraustymas. www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399. 1110619
VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m). Tel. 8 618 20 971. 1111456
Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį iki 5 kub. m Kaune arba Kauno r. Tel. 8 631 33 736.
1111857
Vežu žvyrą, smėlį, skaldą, durpes ir statybines atliekas iki 5 t. Įvairios transportavimo paslaugos. Kauno apskritis. Tel. 8 615 15 740. 1106776
Kelionės Iš/į Londoną saugiai, greitai vežame siuntinius. Lietuvoje pristatome iki durų. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com. 1112810
Įvairioms progoms nuomojame „Mercedes“ autobusiuką (8 vietų). www.limesa.lt. Tel. 8 687 48 399 1110628
PIRKITE KELTŲ BILIETUS INTERNETU – www.krantas.lt
Rodas – 945 Lt (asm.), Kosas – 946 Lt (asm.), Sicilija – 1011 Lt (asm.), Kreta – 1125 Lt (asm.). Šv. Gertrūdos g. 21, Kaunas. Tel. (8 37) 222 260; e. paštas info@rmtravel.lt Poilsinės kelionės. 7 nakvynių trukmės kelionės: Malta – 816 Lt (asm.), Maljorka – 875 Lt (asm.),
Aviabilietai mažiausia kaina: Oslas – 106 Lt (asm.), Stokholmas – 106 Lt (asm.), Frankfurtas – 138 Lt (asm.), Roma – 159 Lt (asm.), Paryžius – 159 Lt (asm.). Kelionių ir bilietų skaičius ribotas.
UAB „MŪSŲ ODISĖJA“ kruojo dvaras, naktinė ekskursija Karpių dvaro parke. Tel. 207 879, 8 698 03 091 M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas nuo 8 iki 21 val.) E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt 05 25 – „Mažų miestelių didelės paslaptys”, 98 Lt. Naisiai, Joniškėlis, Pa-
06 01 – „Vasaros sutiktuvės Augustave”, 124 Lt. Suvalkai, plaukimas kanalais, Rospudos slėnis, žvėrienos degustacija, fontanų šou Veisiejuose. 06 08 – „Įdomybės prie Nemuno”, 57 Lt. Zapyškis: sėmenų aliejaus degustacija, teatralizuotas pokylis su dvarininkais.
„Kauno dienos“ reklamos pardavimo skyrius: tel. 302 234, 308 863, 308 864, 302 230, e. paštas reklama@kaunodiena.lt, skelbimų skyrius: tel. 308 862, 302 233, 302 231, 302 202, e. paštas skelbimai@kaunodiena.lt
Pigiai atvežame nuo 1 iki 25 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių, perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000. Pigiai pervežame buitinę techniką, baldus ir kitus krovinius. Vežame visoje Lietuvoje. Tel. 8 614 43 798.
„KRANTAS TRAVEL“ biuruose galite įsigyti šiuos keltų bilietus: Klaipėda–Kylis, nuo 81 Lt Klaipėda–Karlshamnas, nuo 81 Lt Klaipėda–Zasnicas, nuo 81 Lt Ryga–Stokholmas, nuo 82 Lt Talinas–Stokholmas, nuo 113 Lt Talinas–Marienhamnas (Alandų salos), nuo 113 Lt
1111381
1064646
„MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.
Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt
Talinas–Helsinkis, nuo 117 Lt Stokholmas–Helsinkis, nuo 96 Lt Stokholmas–Turku, nuo 52 Lt Ventspilis–Nyneshamnas, nuo 122 Lt Ventspilis–Travemunde, nuo 174 Lt Liepoja–Travemunde, nuo 226 Lt Gdynia–Karlskrona, nuo 201 Lt Esbjergas–Harvičas, nuo 201 Lt Amsterdamas–Niukastlas, nuo 115 Lt Hook of Holland–Harvičas, nuo 205 Lt Naujiena! Doveris–Dunkirkas, nuo 109 Lt Naujiena! Belfastas–Liverpulis, nuo 176 Lt
Kelionių AgentūrA „RM Travel“
Pramogos, šventės, laisvalaikis
1113606
1114070
1113977
1114402
Išsinuomosiu Kaune ar Kauno r. butą ar namą. Siūlyti įvairius variantus. Tel. 8 670 07 766.
Tvarkingas vyras nebrangiai išsinuomotų atskirą 1 kambario butą su daliniais patogumais, su virtuve, be baldų, ilgesniam laikui. Tel. 8 654 18 628.
Gegužės 15-osios naktį iš Jonavos g. 182 dingo automobilis „Volkswagen Transporter“ T4, 1992 m., žalias, valst. Nr. BNN 137. Ką nors žinantieji prašom skambinti tel. 8 667 66 669. Atsilyginsiu.
Informuoja
Informuojame apie bendrąja tvarka pradedamą rengti žemės sklypo Kauno r. sav., Samylų sen., Šlienavos k., sklypo kad. Nr. 5280/0005:447, detalųjį planą, pagal 2013 03 20 Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytą detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. S-290. Rengimo tikslas – pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatyti teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą bei statybos reglamentą. Detaliojo plano organizatorė A.Rafinavičienė. Pasiteirauti tel. 8 612 56 065.
1111314
Tvarkinga pora išsinuomotų vieną arba dviejų kambarių butą Kaune. Mokėsiu iki 450 Lt + mokesčiai. Tel. 8 684 55 498.
Atsiliepkite!
1091655
Kiti
Išnuomoju kambarį Žaliakalnyje vyresnio amžiaus moteriai. Netoli Zanavykų turgus, nuosavoje valdoje. Kaina 150 Lt. Tel. 330 278, 8 630 96 357.
Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“
Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 05 20, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 05 22. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt.
Užsienio kompanija perka miškus su žeme ir ŽŪP žemę. Atsiskaitome iš karto. Tel 8 688 88 811.
2013 m. birželio 1 d. 12 val. skelbiamas visuotinis sodininkų bendrijos „Užuovėja“ narių susirinkimas, kuris vyks Varžupio g., Akademijoje, prie bendrijos skelbimų lentos. Bus renkama bendrijos valdyba ir valdybos pirmininkas. Informacija tel. 8 686 86 889.
Karščiausi kelionių pasiūlymai
Užpildę kvitą, prenumeratą galite užsisakyti „Kauno spaudos“ kioskuose.
30 2
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
klasifikuoti skelbimai kinas „CINAMON“
PLC „Mega“ tel. 8 700 70 111
„Greiti ir įsiutę 6“ (išankstinė OMNI ID premjera) – 22, 23 d. 15.30, 18.15, 21 val. „Didysis Getsbis“ 3D – iki 23 d. 18.45, 21.45* val. (*išsk. 18, 23 d.). „Didysis Getsbis“ – iki 23 d. 11.45, 14.40, 17.45, 20.45 val. „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ 3D – iki 23 d. 11.20, 16 val. „Lobiai O.K.“ – iki 23 d. 17.15, 21.30 val. „Rifo pasaka 2“ 3D – iki 23 d. 14 val. „Rifo pasaka 2“ – iki 23 d. 11.15, 13.15, 15.15, 18 val. „Operacija: Zodiakas“ – iki 21 d. 21.15 val. „Geležinis žmogus 3“ 3D – 18, 23 d. 21.45 val. „Mergvakaris Maljorkoje“ – iki 23 d. 19.30 val. „Pats baisiausias filmas 5“ – iki 23 d. 20, 22 val. „Pabėgimas iš planetos Žemė“ (liet. k.) – iki 23 d. 10.45, 12.45, 14.45*, 16.45* val. (*išsk. 22, 23 d.). „Krudžiai“ (liet. k.) – iki 23 d. 11, 13.30, 15.45 val. „Valentinas vienas“ – iki 21 d. 19 val.
ASOCIACIJA „ŠVIESUVA“ Raudondvario pl. 150, UAB „Pirmas žingsnis“ konferencijų salėje Gegužės 22 d. 16–18 val. – dr. Egidija Lau menskaitė. GYVOJO „AŠ“ STEBUKLAS. KINTANTI IR PASTOVIOJI TIKROVĖ. Gegužės 23 d. 16–18 val. – forumas MATOMI IR NEMATOMI MAISTO PAPILDAI. • Įžvalgos apie papildus. Akad. Jurgis Brė dikis. • Apie maisto prastą kokybę ir toksinus. Giedrius Kalninis, maisto papildų specialis tas, konsultantas, rašytojas. • Maisto papildai. Kiniškų papildų paslap tys. Paulius Danielius, natūralios medicinos specialistas, Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų narys. Jau penkti metai visi renginiai nemokami!
ŠVENTĖ LAMPĖDŽIUOSE Gegužės 26 d. 12 val. tėvelius su vaikais kviečiame dalyvauti Vaikų gynimo dienos šventėje Lampėdžių gyvenvietės pradžioje, prie Lampėdžių ežero. Šventės metu vyks dviračių, triratukų, paspirtukų ir riedučių fi gūrinio vairavimo varžybos. Vaikai turės ga limybę pajodinėti poniu, o mamytės – ap silankyti Šeimų turgelyje. Nuo 14 iki 16 val. vyks nuotaikingas koncertas. NEMOKAMI KURSAI V.Kudirkos biblioteka iki 2014 m. balandžio mėnesio organizuoja nemokamus kompiuterinio raštingumo kursus pažengusiesiems DARBAS KOMPIUTERIU IR INTERNETO GALIMYBĖS. Išankstinė registracija į mokymus (8 37) 222 357 nuo 9 iki 19 val. Papildomos informacijos ieškokite www.kaunas.mvb.lt. Būtini kompiuterinio raštingumo pagrindai.
Kviečia
„FORUM CINEMAS“ Karaliaus Mindaugo pr. 49, „Akropolis“, III a.
„Didysis Getsbis“ 3D (premjera, N-13) – iki 21 d. 11, 14.45, 18.15, 21.45 val. „Tolyn į tamsą. Žvaigždžių kelias“ 3D (premjera, N-13) – iki 21 d. 10.15, 14.15, 17.15, 20.30, 13.30* val. *seansas vyks gegužės 18 d. KITOKIO KINO KLUBAS. „24 vienos moters gyvenimo valandos“ – 22 d. 18 val. KINO STARTAS su LNK. „Greiti ir įsiutę 6“ – 22 d. 19 val. „Agentų žaidimai“ (N-13) iki 21 d. 11.15, 13.45, 16, 19, 21.30, 23.40* val. * seansas vyks gegužės 18 d. „Užmirštieji“ (N-13) – iki 21 d. 12, 15, 18**, 20.45, 23.20* val. (**išsk. 21 d., *seansas vyks gegužės 18 d.) „Krudžiai“ (liet. k.) – 10.45*, 13.15, 15.30, 17.45 val. (*seansas vyks gegužės 18 d.) „Milijardierius ir blondinė“ (N-13) – iki 21 d. 16.15, 23.10* (* seansas vyks gegužės 18 d.) „Transo būsena“ (N-16) – iki 21 d. 11.45, 21 val. „Laukinės atostogos“ (N-16) – 21 d. 14, 18.45 val. „Geležinis žmogus trys“ (N-13) – iki 21 d. 13, 18.30, 23.50* (*seansas vyks gegužės 18 d.) „Geležinis žmogus trys“ 3D (N-13) – iki 21 d. 15.45, 21.15 val. „Rifo pasaka 2“ (liet. k.) – iki 21 d. 10.30 val. „Rifo pasaka 2“ 3D (liet. k.) – iki 21 d. 12.30 val. „Valentinas vienas“ (N-16) – iki 21 d. 20.15, 22.30* val. (*seansas vyks gegužės 18 d.) „Legendos susivienija“ – 19 d. 10.30 val.
Informuoja TREMTIES MINĖJIMAS Gegužės 22 d. minėsime 1948 metų gegu žės 22–23 dienų trėmimo operacijos „Ves na“ 65-ąsias metines. 10 val. – šv. Mišios Šv. Mykolo Arkangelo (Įgulos) bažnyčioje. 11.30 val. Kauno įgulos karininkų ramovė je – konferencija. Koncertuos Kauno šv. Pranciškaus mokyklos moksleiviai. Organizatoriai: Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, Kauno pedagogų kvalifi kacijos centras, Kauno miesto savivaldybės švietimo ir ugdymo skyrius. Kauno tautinės kultūros centras A.Jakšto g. 18 Gegužės 18 d. 15 val. – paskaita „Akys ir pagalba regėjimui“. Lektorius – Aleksandras Žarskus. Susitikimas su VDU doktorante Rimute Garnevičiūte „Katalikų laidotuvių papročiai ir religingumo raiška Kupiškio apylinkių laidotuvėse (XX a. vid. – XXI a. pradžia)“. Gegužės 20 d. 18 val. KTKC etninės veiklos studijoje (Kalniečių g. 180) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Kūrybos džiaugsmai“: gėlių tapyba. Veda dailininkė Dalia Žiurkelienė. Gegužės 21 d. 18 val. KTKC (A.Jakšto g. 18) – mokymai jaunimui ir suaugusiesiems „Vakarojimai seklyčioje“: tekstilės dirbiniai (paveikslai). Veda Daiva Vainauskienė. Gegužės 23, 24, 25, 26 d. KTKC (A.Jakšto g. 18), Kauno salėse, gatvėse, aikštėse – XXVIII tarptautinis folkloro festivalis „ATATARIA LAMZDŽIAI-2013“, skirtas Tarmių metams. Dalyvauja Lietuvos ir užsienio šalių folkloro ansambliai, atlikėjai. Informacija www.ktkc.lt.
Nukelta į 31 p.
31
Šeštadienis, gegužės 18, 2013
kas, kur, kada Amžinąjį atilsį
teatras
Skaudžios netekties ir liūdesio valandą, mirus mamai, Genovaitę BURINSKIENĘ nuoširdžiai užjaučia AB „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ kolektyvas. Sodo bendrijos „Pašiliai“ nariai nuoširdžiai užjaučia Anelę KUKLIENĘ ir jos šeimos narius, mirus vyrui. Nuoširdžiai užjaučiame buvusį ilgametį Kauno maisto pramonės technikumo direktorių, Kauno kolegijos Technologijų fakulteto Maistininkų senjorų klubo prezidentą Antaną UMBRASĄ, mirus sūnui. Kauno kolegijos bendruomenė „PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parveži mas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmi mas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Re novuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvoja me Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas. 1104961
lgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslau gos. Laidojimo paslaugų biuras ANAPILIS teikia visas laidojimo, kremavimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salių nuoma. Kapų priežiūros paslau gos. Pensininkus ir neįgaliuosius laidojame valstybės lėšomis. PIGUS KREMAVIMAS. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.anapilis.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933. TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS. 1104407
PAMINKLAI – kalame raides, graviruojame portretus. Tvorelės, kapaviečių uždengimas akmens plokštėmis, senų paminklų per dirbimas, kapaviečių užpylimas skaldele. Teirautis Jonavos g. 248, Kaunas, tel. (8 37) 330 364, 8 656 28 129. 1103616
Paminklai! Gaminami originalūs įvairių spalvų paminklai (akmeniniai stalviršiai, stalai, palan gės), tvorelės, originalūs antkapiai iš švediško, suomiško, afri kietiško akmens. Pasirinkimas iš vokiškų, itališkų katalogų! Lieja me pamatus, kalame raides, montuojame visoje Lietuvoje! Tel. 8 685 22 256, (8 37) 556 460; www.originalpaminklai.lt. 1095277
PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes gra nito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pama tus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame viso je Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt. Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64 – Akmenė; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslau gos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729. 110586
VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skal dele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapa viečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pa matus. Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Užsisakant iki birželio 1 d. taikoma 10 % nuolaida darbams. 1104599
Kviečia Globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) tęsia senjorų priėmimą į naują kor pusą ilgalaikei globai, slaugai, gyventi nuolat – medikų priežiūroje. Geros gyvenimo są lygos: vienviečiai, dviviečiai kambariai, lauko terasa, yra kur pasivaikščioti. Tel. 552 258, 8 652 93 000. 1110059
Kviečiame į dvasingumo ir masažo kursus Kaune nuo gegužės 29 d. Juos ves žymus me ditacijos ir masažo meistras iš Indijos Vidhi Chhariya. Kaina 700 Lt. Gegužės 18 d. 15 val. organizuojama 3–4 val. trukmės ramybės sesija su mokytoju. Kaina 70 Lt. Juk tikra sis Stebuklas, kurio taip ieškai visur aplink, glūdi Tavyje. Tel. 8 639 75 793; mokymai@ administravimas.lt; www.TuStebuklas.lt; www.facebook.com/TuStebuklas. 1114231
nacionalinis KAuno dramos TEATRAS Laisvės al. 71, tel. 224 064 www.dramosteatras.lt
Gegužės 18 d. 18 val. – Editta Braun com pany. ŠIUO METU GYVENU... Šokio spek taklis. Choreogr. Editta Braun, Juan Dante Murillo Bobadila. Rūtos salė. 19 val. – Juozas Tumas-Vaižgantas. ŽEMĖS AR MOTERS. Komedija. Rež. Tomas Erbrė deris. Mažoji scena. Gegužės 19 d. dėl aktoriaus traumos ne įvyks spektaklis ANDERSENO GATVĖ. Bilie tų grąžinimas iki birželio 1 d. jų įsigijimo kasoje. 18 val. – Timothee de Fombelle. ŠVYTURYS. Vienos dalies monospektaklis. Rež. Ginta ras Varnas. Rūtos salė. Gegužės 21 d. 18 val. – Antonas Čechovas. PALATA. Vienos dalies spektaklis. Insceniza cijos autorius ir režisierius Rolandas Kazlas. Ilgoji salė.
KAUNO VALSTYBINIS MUZIKINIS TEATRAS Laisvės al. 91, tel. (8 37) 200 933
Gegužės 18 d. 18 val. – Imrė Kalmanas. GRAFAITĖ MARICA. 3 veiksmų operetė. Režisierius Alexey Stepaniuk (Rusija), dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Frieder Klein (Austrija), kostiumų dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografas Davidas Avdyshas (Rusija). Gegužės 19 d. 18 val. – Eltonas Johnas, Timas Rice. AIDA. 2 dalių miuziklas. Re žisierius Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Adomas Jacovskis, kostiumų dailininkė Aleksandra Jacovskytė, choreografas Arikas Krupas.
KAUNO VALSTYBINIS LĖLIŲ TEATRAS Laisvės al. 87A, www.kaunoleles.lt
55-asis teatro sezonas XX lėlių teatrų festivalis ŠYPSOS LĖLĖS IR VAIKAI-2013, skirtas KVLT 55-mečiui Gegužės 18 d. 12 val. Laisvės alėjoje – LĖLIŲ IR KAUKIŲ PARADAS. 13 val. Lėlių teatro didžiojoje salėje – Kau no valstybinis lėlių teatras. SNIEGUOLĖ IR SEPTYNI NYKŠTUKAI (rež. Olegas Žiugžda). 14 val. (žiūrovams), 15.15 val. (dalyviams) Lėlių teatro mažojoje salėje – Klaipėdos lė lių teatras. STEBUKLINGAS PELENĖS LAIKAS (rež. Gintarė Radvilavičiūtė). 16 val. Valerijos ir Stasio Ratkevičių lėlių muziejuje – renginys, skirtas KVLT 55-me čiui, PASAKA NESENSTA NIEKADA. 17.30 val. (žiūrovams), 19.30 val. (da lyviams) Kauno kamerinio teatro salėje (Kęstučio g. 74A) – Gardino srities lėlių teatras (Baltarusija).PIKŲ DAMA (rusų k., suaugusiesiems, rež. Olegas Žiugžda). Gegužės 19 d. 11 val. Kauno kamerinio teat ro salėje (Kęstučio g. 74A) – Vilniaus „Stalo” teatras. VĖJŲ MOTĖ (rež. Saulė Degutytė). 12 val. Lėlių teatro didžiojoje salėje – Latvi jos valstybinis lėlių teatras (Ryga). SMĖLIO PASAKA (rež. Vija Bluzma). 14 val. Nacionalinio Kauno dramos teatro mažojoje salėje (Laisvės al. 71) – Vilniaus „Lėlės” teatras. AUKSO OBELĖLĖ, VYNO ŠULINĖLIS (rež. Rimas Driežis).
„GIRSTUČIO“ RŪMAI Kovo 11-osios g. 26, tel. 454 480, www.girstutis.lt
LAIMINGI ŽMONĖS Gegužės 18 d. 18 val. – KITAIS METAIS TUO PAČIU LAIKU. Režisierius A.Lebeliūnas.
KAUNO ŠOKIO TEATRAS „AURA“ Vytauto Didžiojo karo muziejus, K.Donelaičio g. 64
Gegužės 18 d. 22 val. – „1863“. Chor. Ferencas Feheris (Vengrija). Renginys nemokamas.
VAIKŲ IR JAUNIMO TEATRAS „VILKOLAKIS” Kovo 11-osios g. 108, tel. 313 712 vilkolakis.lt, teatras@vilkolakis.lt
Gegužės 19 d. 12 val. – S.Ivanauskaitė. PRINCESĖ IR MĖNULIS (neišgalvota istorija Džeimso Terberio kūrinių motyvais).
KAUNO PANTOMIMOS IR PLASTIKOS TEATRAS M.Daukšos g. 34, www.pantomimosteatras.lt www.bilietai.lt
Gegužės 19 d. 12 val. – KLOUNŲ ŠOU. Nuotaikingas miniatiūrų spektaklis visai šeimai. Teatro kasoje bilietai parduodami 2 val. prieš spektaklį (kasos tel. 220 586).
KAUNO MAŽASIS TEATRAS M.Daukšos g. 34, tel. 408 470, 226 090, www.mazasisteatras.lt
Gegužės 19 d. 12 val. – spektaklis vaikams. A.Dilytė. SIDABRINIS FĖJOS ŠAUKŠTELIS. Rež. A.Dilytė.
VDU TEATRAS S.Daukanto g. 27
Gegužės 20 d. 19 val. – šokėjos ir choreog rafės Austėjos Vilkaitytės spektaklis LIETUVA BRANGI, inspiruotas kompozitoriaus Juozo Naujalio, poeto Maironio ir prof. dr. Egidi jaus Aleksandravičiaus.
renginiai III tarptautinis chorų festivalis KAUNAS CANTAT 2013 Gegužės 18 d. 13 val. – konkursas dėl Grand Prix apdova nojimo. Grand Prix laimėtojo paskelbimas ir apdovanojimo ceremonija. VDU Didžioji Au la (Gimnazijos g. 7). 20 val. – „Cantus Nocturnus“. Šv. Jurgio (pranciškonų) bažnyčia (Papilio g. 7). Gegužės 19 d. Festivalio chorai gieda šv. Mišiose Kauno bažnyčiose. 10 val. – šv. Mišios Kauno kunigų seminari jos Švč. Trejybės bažnyčia (A.Jakšto g. 1). 10.30 val. – šv. Mišios Kauno Šv. apaštalų Pet ro ir Povilo arkikatedra bazilika (Vilniaus g. 1). 12 val. – šv. Mišios Kauno Švč. Mergelės Ma rijos Ėmimo į dangų (Vytauto Didžiojo) baž nyčia (Aleksoto g. 3). 16 val. – šv. Mišios Kauno Šv. Kryžiaus (kar melitų) bažnyčia (Gedimino g. 1).
KAUNO ARKIVYSKUPIJOS MUZIEJUS M.Valančaus g. 6
Gegužės 18 d. 16 val. – literatūrinė popie tė AVE MARIJA, Kauno kunigų seminarijos leidinio „Poetikos brevijorius“ pristatymas. Dalyvaus klierikai Nerijus Pipiras, Rober tas Urbonavičius. Veiks virtuali kun. Arvydo Žygo (1958–2011) nuotraukų paroda.
KAUNO PAVEIKSLŲ GALERIJA K.Donelaičio g. 16
Kviečiame moksleivius į naują edukacinę programą skulptūros ir grafikos parodoje POTENCIJA. Programos autorė tapytoja Eglė Velaniškytė pristatys šį naują jungtinį skulptorių ir grafi kų projektą. Jame dalyvauja pripažinti ir dar tik debiutuojantys šių dailės sričių kūrėjai iš Kauno, Vilniaus ir kitų Lietuvos miestų. Vėliau galėsite patys išbandyti monotipijos techniką. Šia technologija sukurtas atspau das yra unikalus ir originalus, nes antro to kio paties sukurti neįmanoma. Grupes prašom registruoti iš anksto I–V nuo 9 iki 16 val. tel. 229 475. Užsiėmimai vyksta II-V nuo 11 iki 17 val. iki birželio 7 d.
KAUNO KULTŪROS CENTRAS „TAUTOS NAMAI“ Vytauto pr. 79/Kęstučio g. 1
Gegužės 18 d. 16 val. – spektaklis-koncer tas vakarų aukštaičių kauniškių šnekta pa gal Antano Juškos vestuvinių apeigų aprašą SVOTBINĖ RĖDA (1870 m.). Premjera. Kauno Kazio Binkio teatro jaunimo trupė. Folkloro ansamblis „Gadula“. Įėjimas nemokamas. Gegužės 19 d. 12 val. – vaikų dainos ir šokio teatro „Vaidilutė“ koncertas ir Aušros Sen džikienės dainelių knygos „Jūros sapnai“ pristatymas. Įėjimas nemokamas.
KAUNO VALSTYBINĖ FILHARMONIJA L.Sapiegos g. 5
Gegužės 18 d. 10 val. – I respublikinis jau nųjų pianistų konkursas JAUNIEJI FORTEPI JONO LYDERIAI. Dalyvauja geriausieji mu zikos (meno) mokyklų mokiniai. Įėjimas nemokamas.
KAUNO PILIS Pilies g. 17
Tarptautinė muziejų diena ir muziejų naktis Gegužės 18 d. 12–20 val. – Kauno miesto muziejaus ir kviestinių edukatorių projektai, pilies mugė, kryžiuočių mūšio inscenizacija, interaktyvi ekskursija po Kauno pilį, lauko kino „Herkus Mantas“ (1972 m.) demonst ravimas. Renginiai nemokami.
VELNIŲ MUZIEJUS V. Putvinskio g. 64
Tarptautinė muziejų diena ir Europos muziejų naktis Gegužės 18 d. 12, 15, 17 val. – nemokamos ekskursijos, kurių metu lankytojai ne tik su sipažins su muziejaus ekspozicija, bet ir suži nos daug intriguojančių, netikėčiausių istori jų iš muziejaus gyvenimo.
DATOS (gegužės 18 d.) Gatvės muzikos diena Tarptautinė muziejų diena Tarptautinė žavėjimosi augalais diena (Augalų žavadienis) 1848 m. gimė Kazimieras Jaunius, lietuvių kalbininkas, kunigas. Mirė 1908 m. 1877 m. gimė Vladas Mongirdas, literatas, spaudos darbuotojas. Mirė 1960 m. 1897 m. gimė poetas ir vertėjas Feliksas Vaišnoras, pasirašinėjęs F.Sodainio slapyvardžiu. Mirė 1972 m. 1920 m. netoliese Krokuvos (Lenkija) gimė Karolis Vojtyla, 1978 m. tapęs 264-uoju Romos popiežiumi (Jonas Paulius II). 1938 m. gimė politikas, Lietuvos Respublikos Seimo narys Česlovas Juršėnas. 1939 m. Kaune gimė Lietuvos pianistė ir pedagogė Aldona Dvarionaitė. Mirė 2000 m. Vilniuje.
horoskopai Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių įspūdžių tyrinėdami savo jausmus ir bendraudami su artimais žmonėmis. Teigiamai vertinsite paslaptingus savo charakterio bruožus. Jautis (04 21–05 20). Esate kupini energijos ir ambicijų. Tinkamas laikas kurti naujus projektus arba įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis dėl jūsų pastangų. Dvyniai (05 21–06 21). Susiklosčiusi padėtis paskatins nuoširdžiai susimąstyti. Žmonės kreipsis į jus tikėdamiesi pagalbos ir patarimo. Tinkamas laikas pakeisti įprastą aplinką. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl šio pokyčio pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Be to, galite pamilti arba imti gerbti vyresnį už save žmogų. Liūtas (07 23–08 23). Iškils tam tikrų problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu, todėl pasidarysite labai jautrūs. Šiandien tikėtina daugybė sunkumų, klaidų, konfliktų. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Svarstyklės (09 24–10 23). Tikėtina, kad bendraudami su autoritetingu asmeniu, patirsite emocinį konfliktą. Jūsų jausmai bus beprasmiški. Skorpionas (10 24–11 22). Gali susidaryti įspūdis, kad gyvenimas klostosi taip, lyg kažkas tyčiotųsi iš jūsų ir bandytų suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Šaulys (11 23–12 21). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Galite patirti naudos iš pavaldinių ir jaunų žmonių. Ožiaragis (12 22–01 20). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes, nes jos prieštaraus jūsų dvasinėms vertybėms. Dabartiniame gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Vandenis (01 21–02 19). Bus reikalinga šeimos, draugų ir pažįstamų parama. Pats pasaulis rūpinsis jumis, todėl jausitės gana tvirtai. Žuvys (02 20–03 20). Puikus laikas būti ryžtingiems sprendžiant karjeros klausimus. Šiuo metu tikrai nestigs jėgų, tiesiog pasistenkite jas protingai išnaudoti. Gyvenimo kelias atviras ir aiškus.
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja kaitrą ir trumpas liūtis su perkūnija. Šiandien dieną įkais iki 25–29 laipsnių. Sekmadienio naktį kai kur, o dieną visoje šalyje numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Temperatūra išliks panaši kaip šeštadienį.
Šiandien, gegužės 18 d.
+26
+27
Telšiai
+28
Šiauliai
Klaipėda
+20
Panevėžys
+25
Utena
+25
Tauragė
+29
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +38 Keiptaunas +21 Kopenhaga +21
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
orai kaune šiandien
+16 +14 +27 +24 +22 +24 +16 +30
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+21 +25 +24 Vėjas +18 7–12 m/s +20 +30 +23 +23
+28
+24
Marijampolė
Vilnius
+25
Alytus
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis) teka Mėnulis leidžiasi
5.08 21.24 16.16 2.10 13.04
138-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 227 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Vardai Erdvilas, Erikas, Erdmė, Julita, Rytė, Venancijus (Venantas).
Ciklonas pasigailėjo Bangladešo
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+22
+29
+21
+18
7
+20
+24
+20
+18
4
+21
+27
+21
+16
3
rytoj
poryt
Bangl adeš e vak ar pradėt i valymo darbai po žmonių auk ų pareikalavu sio ciklono, kur is pak rantėse sug rio vė tūkstančius namų. Bangladeše, jo piet ines pak rantes užk lupus ciklo nui „Mahasen“, kur io vėjų greit is sie kė 100 km/val., žuvo 14 žmonių. Jūra išmetė į krantą 25 skenduolius. 20 žu vusiųjų yra vaikai. Daugelis lengviau atsikvėpė, kad padaryta žala ir žuvu siųjų skaičius abiejose šalyse nebuvo didesn i, nes pastaraisiais dešimtme čiais ciklonai Bangladeše ir Mianma re pareikalavo šimtų tūkstančių žmo nių gyvybės. BNS inf., AFP nuotr.
įvairenybės
„Carito“ savanoriams – nematerialios dovanos Kauno rajone vis labiau aktyvė ja „Carito“ veikla. Kilniems dar bams Kauno II dekanato para pijose savanorius telkia Marytė Mačiulienė, krepšininko Jono Ma čiulio mama. Savanoriai, kurių daugumą su daro moterys, atlieka svarbų so cialinį darbą: tiesia pagalbos ranką skurdžiai gyvenančioms šeimoms, vienišiems ir ligotiems seneliams, smurtą ir išnaudojimą patirian čioms moterims, dalija labdarą,
esant reikalui, teikia ir dvasinę pa galbą. Kauno II dekanato dekano Rau dondvario šv.Kūdikėlio Jėzaus Te resės bažnyčios klebono monsinjo ro Augustino Paulausko iniciatyva buvo surengta „Carito“ savanorių pagerbimo šventė. Po Mišių būrys savanorių, kuni gų ir kitų garbių svečių patraukė į Raudondvario dvarą. Čia jų laukė Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas.
Baltojoje salėje padėkos žodžius savanorėms tarė titulinis Abzi ri vyskupas ir Kauno arkivyskupi jos agziliaras Kęstutis Kėvalas, bu vę ir dabartiniai „Carito“ vadovai, kunigai. Monsinjoras A.Paulauskas as meninius jubiliejus švenčian čioms savanorėms įteikė padėkas ir gėlių. Meras V.Makūnas dovanojo taip pat nematerialią dovaną – operos primadonos Ritos Preikšaitės bei
aktoriaus ir dainininko Mindaugo Jankausko koncertą. Greta profe sionalių scenos meistrų pasirodė ir jaunieji Kauno rajono talentai. In tarpuose tarp kalbų ir sveikinimų skambėjo ne tik muzika, bet ir Ko vo 11-osios Akto signataro Leono Milčiaus eilės. Nepriklausomoje Lietuvoje „Ca rito“ federacija veikė nuo 1926 m. Ji siejo beveik visas katalikų švie timo ir labdaros organizacijas. So vietų Sąjungai okupavus Lietuvą
Viltis: „Tikiu, kad veikdami išvien galėsime palengvinti sunkioje padė
tyje atsidūrusių žmonių gyvenimą“, – sakė V.Makūnas (kairėje).
1940 m. „Carito“ federacijos veikla buvo nutraukta. Organizacijos at gaivinimo darbai pradėti tik 1988– 1989 m. Kauno II dekanato parapijo se „Caritas“ savo veiklą pradė jo maždaug prieš 20 metų. Bene anksčiausiai – Raudondvaryje ir Kulautuvoje. Dabar „Carito“ gru pės veikia beveik visose dekanato parapijose. Vėliausiai įsikūrusiai Batniavos grupei vadovauja Kauno rajono ta rybos narė Lionė Pikelienė. „Cari tas“ padeda dalyti ES paramą pro duktais, aktyviai bendradarbiauja su „Maisto banku“, kitomis lab daros organizacijomis. „Šiandien nenoriu išskirti nė vienos, nes visos jūs dirbate pras mingą darbą“, - kalbėjo monsinjo ras A.Paulauskas. „Tikiu, kad veikdami išvien ga lėsime palengvinti sunkioje padė tyje atsidūrusių mūsų krašto žmo nių gyvenimą. Nuoširdžiai dėkoju už jūsų pasišventimą ir nesavanau diškumą“, – „Carito“ savanorėms dėkojo meras V.Makūnas. KD inf.
Ceremonija: pasibaigus Mišioms Raudondvario šv.Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje veiksmas persikė
lė į Raudondvario dvaro rūmus.