2013-05-18 Klaipeda

Page 1

gegužės 18, 2013 Nr. 113 (19 716)

Kon­kur­so „Šau­niau­sia ma­ma“ nu­ga­lė­to­ja R.Žio­gie­nė – žmo­gus, ku­riam šyp­so­si vai­kai. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

www.kl.lt

Nei JAV, nei Ru­si­ja ne­no­ri pir­mo­ji trauk­tis iš ty­laus mū­šio lau­ko – šni­pi­nė­ji­mo var­žy­bų. Pasaulis 6p.

Pa­jū­ris mel­džia ge­ro oro

Ku­ror­tai pa­jū­ry­je poil­siau­to­jų jau lau­ kia iš­skės­to­mis ran­ ko­mis. Šį sa­vait­ga­ lį vi­si ke­liai ve­da į Pa­lan­gą, kur vyks­ ta ku­ror­to ati­da­ry­ mo šven­tė. Po sa­ vai­tės se­zo­no pra­ džią skelbs ir Ne­rin­ ga. Per­nykš­tę va­sa­ rą vis dar keiks­no­ jan­tys pa­jū­rio vers­ li­nin­kai šie­met ža­ da pa­slau­gų kai­nų ne­di­din­ti, kad ne­ bau­gin­tų poil­siau­ to­jų.

Kaina 1,60 Lt

„Dar ne va­sa­ra, nes van­duo šal­tas.“ Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos va­do­vas Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas paaiš­ki­no, ko­dėl pa­plū­di­miuo­se dar ne­bu­di gel­bė­to­jai.

3p.

Kon­cer­tą su­žlug­dė pa­sie­nie­čiai? As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pa­sik­lau­sy­ti Uk­rai­nos dai­ni­nin­ kės ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jos Ve­ ros Brež­ne­vos ke­ti­nu­siems klai­pė­ die­čiams te­ko dvi va­lan­das lauk­ti kon­cer­to, ku­ris taip ir neį­vy­ko. Tei­ gia­ma, kad pa­si­ro­dy­mą su­žlug­dė Ru­si­jos pa­sie­ny­je vy­ku­si nar­ko­ti­ kų siun­tos su­lai­ky­mo ope­ra­ci­ja. Dvi va­lan­dos lau­ki­mo

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Lau­kia 200 tūkst. žmo­nių

Ku­ror­to ati­da­ry­mo ren­gi­niai Pa­ lan­go­je pra­si­dė­jo jau va­kar, bet pi­ ką šven­tė pa­sieks šian­dien. Pa­lan­giš­kiai ti­ki­si, kad sa­vait­ ga­lį Pa­lan­go­je ap­si­lan­kys apie 200 tūkst. žmo­nių. „Vi­si vieš­bu­čiai bu­ vo daug­maž už­sa­ky­ti iš anks­to, tad at­vy­ku­siems ir eksp­rom­tu ieš­kan­ tiems nak­vy­nės ga­li tek­ti pa­klai­džio­ti.

10

Fak­tas: oras – svar­biau­sias veiks­nys, lem­sian­tis, kiek žmo­nių šią va­sa­rą il­sė­sis pa­jū­rio ku­ror­tuo­se.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Į Žve­jų rū­muo­se tu­rė­ju­sį vyk­ti kon­cer­tą su­si­rin­ko apie 700 žiū­ro­ vų. V.Brež­ne­vos pa­si­ro­dy­mas tu­rė­ jo pra­si­dė­ti 19 val. Ta­čiau ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pra­ne­šė, kad da­lis žvaigž­dės ko­man­dos na­rių vė­luo­ ja dėl truk­džių ke­lio­nė­je. Po dvie­jų va­lan­dų lau­ki­mo žiū­ro­ vai ne­te­ko amo iš­gir­dę, kad lai­ką gai­ šo vel­tui, nes kon­cer­tas neį­vyks. Su pub­li­ka išė­ju­si pa­bend­rau­ti V.Brež­ ne­va at­si­pra­šė ger­bė­jų ir mė­gi­no ap­ mau­dą mal­šin­ti bend­rau­ da­ma su žiū­ro­vais.

Sužinokite daugiau 18 psl.

3


2

ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 18, 2013

miestas

Au­to­bu­sų marš­ru­tuo­se – ko­rek­ci­jos Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je vyk­sian­tys ren­gi­ niai pri­ver­tė pa­ko­re­guo­ti mies­to au­to­bu­ sų marš­ru­tus. Ke­lei­viai įspė­ja­mi ir dėl to, kad au­to­bu­sai ga­li va­žiuo­ti ne pa­gal tvar­ ka­raš­tį.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ge­ra ži­nia tai, jog klai­pė­die­čiams bus pa­to­giau iš ren­gi­nių grįž­ti na­ mo, kad šeš­ta­die­nį tri­mis marš­ru­ tais au­to­bu­sai kur­suos ir nak­tį. Šian­dien nuo 9 iki 17 val. au­to­ bu­sai ne­va­žiuos Pi­lies gat­ve, nes jo­je vyks Ka­riuo­me­nės ir vi­suo­ me­nės die­nos ren­gi­nys. Dėl šios prie­žas­ties 9-o marš­ru­to au­to­bu­ sai, va­žiuo­jan­tys į šiau­ri­nę mies­to pu­sę, va­žiuos Mi­ni­jos, Ga­li­nio Py­ li­mo, Til­tų, Nau­jo­jo So­do, Nau­ją­ja Uos­to gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­tin­ tu marš­ru­tu. Į pie­ti­nę mies­to pu­sę 9-o marš­ ru­to au­to­bu­sai va­žiuos įpras­tu ke­liu, pa­skui Nau­ją­ja Uos­to, Da­ nės, Til­tų, Ga­li­nio Py­li­mo, Mi­ni­ jos gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­tin­tu marš­ru­tu. Šeš­ta­die­nį dėl Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le vyk­sian­čių Eu­ro­pos jū­ ros die­nai pa­mi­nė­ti skir­tų ren­gi­ nių nuo 20 val. iki 00.50 val. bus

or­ga­ni­zuo­ja­mi nak­ti­niai au­to­bu­ sų rei­sai. Vie­ša­sis trans­por­tas va­žiuos 66u, 88-u ir 170-u marš­ru­tais. 66-o ir 88-o marš­ru­to au­to­bu­sai veš nuo Se­no­jo tur­gaus į pie­ti­nę mies­to da­ lį, o 170-o marš­ru­to au­to­bu­sai kur­

Šeš­ta­die­nį dėl Krui­ zi­nių lai­vų ter­mi­na­le vyk­sian­čių ren­gi­nių bus or­ga­ni­zuo­ja­mi nak­ti­niai au­to­bu­sų rei­sai.

suos nuo At­gi­mi­mo aikš­tės iki li­ go­ni­nių mies­te­lio. Sek­ma­die­nį vie­šo­jo trans­por­to marš­ru­tuo­se taip pat bus ko­rek­ ci­jų, ku­rios da­ro­mos dėl „Vil­ties bė­gi­mo“. Jo tra­sa – nuo Jū­ri­nin­kų pro­spek­to iki Va­sa­ros est­ra­dos.

Gra­fi­kas: dėl sa­vait­ga­lį vyk­sian­čių ren­gi­nių mies­to au­to­bu­sai ga­li nu­kryp­ti nuo tvar­ka­raš­čių.

Ke­lei­viai įspė­ja­mi, kad dėl bė­gi­ mo nuo 11 iki 17 val. 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 17, 23, 26 marš­ru­tų au­to­bu­sai ga­li nu­kryp­ti nuo pa­tvir­tin­tų tvar­ka­raš­čių. Sek­ma­die­nį nuo 11 iki 16 val. dėl At­gi­mi­mo aikš­tė­je vyk­sian­čio kon­ cer­to prie jos bus ri­bo­ja­mas eis­mas, to­dėl pa­ko­re­guo­ti 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 14, 26 marš­ru­tai. 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8 ir 14 marš­ru­ tų au­to­bu­sai į šiau­ri­nę mies­to pu­sę

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

va­žiuos įpras­tu ke­liu, o pa­skui Ga­ li­nio Py­li­mo, Pi­lies, Nau­jo­jo So­do, Her­kaus Man­to gat­vė­mis ir to­liau pa­tvir­tin­tais marš­ru­tais, o į pie­ ti­nę pu­sę – pa­tvir­tin­tu marš­ru­ tu, to­liau Her­kaus Man­to, Nau­jo­jo So­do, Nau­ją­ja Uos­to, Pi­lies, Ga­li­ nio Py­li­mo gat­vė­mis ir to­liau pa­ tvir­tin­tais marš­ru­tais. 10-o marš­ru­to au­to­bu­sai į šiau­ri­ nę pu­sę taip pat va­žiuos ap­lenk­da­ mi At­gi­mi­mo aikš­tę. Jie ke­lei­vius į

šiau­ri­nę mies­to pu­sę veš pa­tvir­tin­tu marš­ru­tu, to­liau Tai­kos pro­spek­tu, Ban­gų, Mo­kyk­los, Lie­pų gat­vė­mis, į pie­ti­nę pu­sę – Lie­pų, Mo­kyk­los, Ban­gų gat­vė­mis, Tai­kos pro­spek­tu ir to­liau pa­tvir­tin­tu marš­ru­tu. 11-o marš­ru­to au­to­bu­sai ke­lei­ vius veš iki „Tur­gaus“ sto­te­lės, čia juos ir paims, o 26-o marš­ru­to au­ to­bu­sų pra­di­nė lai­ki­no­ji sto­te­lė bus įreng­ta Da­nės gat­vė­je prie Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nio teat­ro.

Į ma­gist­rus – 9 kan­di­da­tai As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­rų bū­rys grei­tai pa­si­pil­dys nau­jais var­dais. Rugp­jū­čio 1-ąją jau de­šim­tą kar­tą bus pa­gerb­ti uos­ta­mies­čio kul­tū­ rai nu­si­pel­nę žmo­nės.

Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ro var­ das su­tei­k ia­m as uos­ta­m ies­č io me­ni­nin­kams ar ki­tiems kul­tū­ ros dar­buo­to­jams už iš­skir­ti­nius nuo­pel­nus mies­to kul­tū­rai. Šie­ met ma­gist­ro var­dą gau­ti pre­ ten­duo­ja 9 klai­pė­die­čiai: ra­šy­to­ jas, poe­tas, ver­tė­jas, sce­na­ris­tas, žur­na­lis­tas, vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ser­ge­jus Isa­je­vas, ra­šy­to­ja, žur­ na­lis­tė, kny­gų au­to­rė Ra­sa Nor­ ku­tė, žur­na­lis­tė Gra­ži­na Juo­dy­tė, ak­to­rė Re­gi­na Šal­te­ny­tė, teat­ro re­ži­sie­rius, Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to pro­fe­so­rius Pet­ras Biels­kis, chor­ve­dys, il­ga­me­tis res­pub­li­ki­ nių dai­nų šven­čių or­ga­ni­za­to­rius ir re­ži­sie­rius docentas Vy­tau­tas Blū­šius, Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ ro cho­reog­ra­fi­jos stu­di­jos „In­ka­ rė­lis“ va­do­vė Ire­na Ma­ri­ja Gel­ gu­t ie­n ė, Klai­p ė­d os ka­m e­r i­n io or­kest­ro įkū­rė­ja ir il­ga­me­tė va­ do­vė Liu­da Ku­rai­tie­nė, dai­li­nin­ kė An­ge­li­na Ba­ny­tė. Pre­ten­den­tus ver­tins Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ro var­do su­tei­ki­ mo ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­ro Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės me­ras,

24 – tiek žmonių uostamiestyje jau paskelbta kultūros magistrais. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos Ug­dy­mo ir kul­tū­ros de­par­ta­men­to Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas bei 11 Kul­tū­ros ir me­no ta­ ry­bos na­rių. Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­rai ren­ka­mi nuo 2003 m. Pa­gal nuo­sta­tus per me­tus ga­li bū­ti ap­do­va­no­ti trys kul­tū­rai nu­ si­pel­nę klai­pė­die­čiai. Ta­čiau 2010 m. kul­tū­ros ma­gist­rais ta­po du, o 2011 ir 2012 m. – tik po vie­ną kul­ tū­ros vei­kė­ją. Iš vi­so uos­ta­mies­ty­ je kul­tū­ros ma­gist­rais yra pa­skelb­ ti 24 žmo­nės. Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ro re­ ga­li­ja šie­met, kaip ir kas­met, bus tei­kia­ma spe­cia­lios ce­re­mo­ni­jos me­tu rugp­jū­čio 1-ąją, per mies­to gim­ta­die­nį. Pi­lies mu­zie­ju­je ma­ gist­ras bus ap­do­va­no­tas auk­si­niu žie­du, pa­ga­min­tu re­ne­san­si­nio žie­do, sau­go­mo šia­me mu­zie­ju­je, pa­vyz­džiu.


3

ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 18, 2013

miestas Vy­ko pra­ty­bos

Su­kū­rė me­da­lį

Ruo­niu­kui – vė­jo var­das

Tris die­nas „Smil­ty­nės per­kė­los“ kel­tuo­se vy­ko pra­ty­bos. Jų me­ tu bu­vo imi­tuo­ja­mas gais­ras kel­ to ma­ši­nų sky­riu­je ir sa­lo­ne, žmo­ gaus už bor­to gel­bė­ji­mas, de­gan­ čio au­to­mo­bi­lio ge­si­ni­mas bei ke­ lei­vių eva­ka­vi­mas. Jo­se da­ly­va­vo kel­tų įgu­los ir spe­cia­lio­sios gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos. Dar bus ren­gia­mas pa­si­ta­ri­mas re­zul­ta­tams ap­tar­ti.

Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė Pa­ lan­ga, šie­met šven­čian­ti ir mies­ to 760-ąjį gim­ta­die­nį, gar­bin­gus, mies­tui bei kul­tū­rai nu­si­pel­niu­sius žmo­nes ap­do­va­nos spe­cia­liai šiai pro­gai iš­leis­tu uni­ka­liu me­da­liu, ku­rio au­to­rius – žy­mus Lie­tu­vos me­da­lių kū­rė­jas, pro­fe­so­rius Pet­ ras Gin­ta­las. 400 to­kių me­da­lių nu­ka­lė Lie­tu­vos mo­ne­tų ka­lyk­la.

Tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų die­nos iš­ va­ka­rė­se Jū­rų mu­zie­ju­je tra­di­ ciš­kai su­reng­ta Var­dy­nų šven­tė. Ke­li šim­tai vai­kų rin­ko var­dą Bal­ ti­jos pil­ka­jam ruo­niu­kui. Jam su­ teik­tas jū­ri­nis – Bri­zo var­das. Jį su­gal­vo­jo klai­pė­die­čių Špa­kaus­ kų šei­ma, au­gi­nan­ti ke­tur­me­tę duk­rą Jur­gi­tą. Da­bar mu­zie­ju­je yra 12 Bal­ti­jos pil­kų­jų ruo­nių.

Gel­bė­to­jams – dar ne va­sa­ra Nors orai jau pri­me­ na va­sa­rą ir sa­vait­ ga­lį ne­ma­žai žmo­ nių lai­ką leis pa­plū­ di­miuo­se, uos­ta­ mies­čio gel­bė­to­jai juo­se dar ne­bu­di ir net neaiš­ku, ka­da jie pra­dės dirb­ti.

Dienos telegrafas San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ ra­ci­jos sky­riu­je tuok­sis 22 po­ros. Žie­dus su­mai­nys Ar­tiom Ki­ri­čen­ko ir Na­dež­ da Be­gi­zo­va (11 val.), Ju­ri­jus Smir­no­vas ir Ina Juo­zaus­kie­nė (11.10 val.), Min­dau­ gas Bru­žas ir Edi­ta Kriš­ta­po­ny­tė (11.20 val.), Žy­gi­man­tas Mel­vy­das ir Mo­ni­ka Vai­čiu­ly­tė (11.30 val.), Ge­di­mi­nas Ged­ gau­das ir Na­ta­li­ja Do­ro­ši­na (11.40 val.), Vla­di­mir Se­kun­da ir Na­ta­liia Na­gir­nych (11.50 val.), Ed­gar Mit­ro­fa­nov ir Vik­to­ri­ ja Udo­ven­ko (12 val.), And­rej So­lov­jov ir Ol­ga Va­sil­je­va (12.20 val.), Pra­nas Lim­ ba ir Vi­ta Sin­ke­vi­čiū­tė (12.30 val.), Al­ das Ka­ri­naus­kas ir Sand­ra Dap­kū­nai­tė (12.40 val.), To­mas Liau­dans­kis ir Ka­ro­li­ na Fe­do­so­vai­tė (14 val.), Ro­nal­das Ga­dži­ mu­go­me­to­vas ir Je­le­na An­ku­da (14.10 val.), Mark Ba­ba­nin ir Jev­ge­ni­ja Lav­re­ no­va (14.20 val.), Vik­to­ras Ne­bes­kis ir Tat­ja­na Nau­mo­va (14.40 val.), Krzysz­ tof No­wak ir Lai­ma Ei­du­kai­ty­tė (15 val.), Ro­kas Nar­vi­las ir Eg­lė Ja­nuš­kai­tė (15.10 val.), Ro­ma­nas Kakš­tys ir Anas­ta­si­ja Ka­ ra­sio­va (15.30 val.), Ag­nius Be­nys ir Mo­ ni­ka Še­ry­tė (15.40 val.), An­ta­nas Be­niu­ šis ir Sil­va Bu­čie­nė (16 val.), Arū­nas Si­ rei­kis ir Auš­ra Stan­ku­vie­nė (16.10 val.), Ju­lius Dau­man­tas ir Bi­ru­tė Rei­mon­tai­ tė (16.20 val.), Jev­ge­ni­jus Sa­vic­kas ir Ele­ na Jan­kaus­kai­tė (16.30 val.).

Poil­sis: uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se žmo­nių vis dau­gė­ja, ta­čiau re­tas jų įli­pa į jū­rą ir tik pa­brai­dy­ti.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

„Va­sa­ra pra­si­dės ta­da, kai bus šil­ tas jū­ros van­duo, o da­bar jo tem­pe­ ra­tū­ra te­sie­kia 11 laips­nių. Žmo­nių pa­plū­di­miuo­se yra, bet jie ne­si­ mau­do, to­dėl ir gel­bė­to­jams nė­ra rei­ka­lo bu­dė­ti. Žmo­nių juk ir žie­ mą bū­na pa­plū­di­miuo­se, bet gel­ bė­to­jai ne­bu­di“, – tei­gė Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos va­do­vas Vir­gi­ni­jus Ur­bo­nas. Jis aiš­ki­no, kad va­sa­ros se­zo­no pra­džia Klai­pė­do­je skel­bia­ma uos­

ta­mies­čio sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­jos di­rek­to­riaus įsa­ky­mu. Kai jis pa­si­ra­šo­mas, ta­da dar­bą pa­plū­ di­miuo­se pra­de­da ir gel­bė­to­jai. „Įsa­ky­mas, ma­tyt, bus pa­si­ra­ šy­tas ta­da, kai jau ma­ty­si­me, jog žmo­nės pra­de­da mau­dy­tis. Be to, bus at­si­žvelg­ta ir į il­ga­lai­kes orų pro­gno­zes. Tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti, ka­da Klai­pė­do­je ofi­cia­liai pra­ si­dės va­sa­ra, nes pa­tei­kia­mos orų pro­gno­zės yra la­bai skir­tin­gos“, – tei­gė V.Ur­bo­nas. Per­nai gel­bė­to­jai uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se pra­dė­jo bu­dė­ti ge­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prieš ke­le­rius me­ tus va­sa­ros se­zo­no pra­džia Klai­pė­do­je bu­vo pa­skelb­ta pir­ mo­sio­mis ge­gu­žės die­no­mis. gu­žės 25 d. Prieš ke­le­rius me­tus va­sa­ros se­zo­no pra­džia Klai­pė­do­ je bu­vo pa­skelb­ta pir­mo­sio­mis ge­ gu­žės die­no­mis.

„Gel­bė­to­jai ir da­bar yra pa­ plū­di­miuo­se, tik jie ne­bu­di, dir­ ba ūki­nius dar­bus. Smil­ty­nė­je tu­ri­me per­da­žy­ti vi­są in­ven­to­ rių – per­si­ren­gi­mo ka­bi­nas, suo­ liu­kus, šiukš­lių dė­žes“, – var­di­jo pa­šne­ko­vas. Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­ miuo­se vi­sas rei­ka­lin­gas in­ven­to­ rius jau pa­sta­ty­tas. Va­sa­rą uos­ta­mies­čio pa­plū­di­ miuo­se tu­rė­tų dirb­ti 75 gel­bė­to­jai. Anot V.Ur­bo­no, ko­man­da jau su­ rink­ta ir pa­si­ren­gu­si dirb­ti, tech­ ni­ka taip pat pa­ruoš­ta.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Al­g i­man­tas Pet­ ras Mar­kaus­kas (g. 1930 m.), Pran­ciš­ kus Moc­kus (g. 1931 m.), Eduar­da Žar­ ko­va (g. 1935 m.), Ro­mual­das Ba­raus­ kas (g. 1936 m.), Iri­na So­ko­lo­va (g. 1952 m.), Manf­ri­das Stal­gys (g. 1954 m.). Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Gus­ta­vas Adol­fas Jo­nai­t is, ry­toj – Ja­ni­na Mark­vė­nai­tė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 5 ber­niu­kai.

Kon­cer­tą su­žlug­dė pa­sie­nie­čiai? Ta­čiau da­lis klai­pė­die­ 1 čių nu­sku­bė­jo į rū­mų ka­sas ir ėmė rei­ka­lau­ti grą­žin­ti pi­

ni­gus už bi­lie­tus. Vie­nas bi­lie­tas į šį pa­si­ro­dy­mą kai­na­vo nuo 100 iki 139 li­tų. Įst­ri­go pa­sie­ny­je

Žlu­go: uos­ta­mies­ty­je neį­vy­kęs

V.Brež­ne­vos kon­cer­tas su­kė­lė aist­ras, ta­čiau ža­da­ma, kad at­li­ kė­ją bus ga­li­ma iš­girs­ti ru­de­nį.

„Žve­jų rū­mų“ di­rek­to­rius Al­vy­ das Juo­zas Len­kaus­kas ti­ki­no, kad ne­pa­me­na to­kio at­ve­jo, kad žlu­gęs ren­gi­nys bū­tų su­kė­lęs to­kį aist­rų sū­ku­rį. „Kiek pa­sa­ko­jo dar­buo­to­jai, čia bu­vo karš­ta. Žiū­ro­vai štur­ma­vo ka­sas, puo­lė ad­mi­nist­ra­to­rę. Ma­no pra­kti­ko­je tai pir­mas kar­tas. Bū­na, kad vė­luo­ja kon­cer­tai, bet daž­niau­

siai pa­tei­kia­ma tiks­li in­for­ma­ci­ja“, – ti­ki­no A.J.Len­kaus­kas. Vie­nas iš ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­ rių, bu­vęs gru­pės „Pi­ka­so“ at­li­kė­ jas Do­vy­das Šam­ra­jus, ku­ris ne­se­ niai bu­vo su­lai­ky­tas su nar­ko­ti­kų siun­ta ir lai­ką lei­do areš­ti­nė­je, aiš­ ki­no, kad be rei­ka­lo jam ket­vir­ta­ die­nį bu­vo mes­ti kal­ti­ni­mai ko­ne ap­ga­vus žiū­ro­vus. „Žmo­nėms už bi­lie­tus pi­ni­ gai bus grą­žin­ti, jie jau da­bar ga­li kreip­tis į ar­ti­miau­sias įmo­nės „Bi­ lie­tai.lt“ ka­sas. Žiū­ro­vų tu­rė­tų at­ si­pra­šy­ti tie, dėl ku­rių kal­tės žlu­go pa­si­ro­dy­mas“, – aiš­ki­no D.Šam­ra­ jus. Jis ti­ki­no, kad ke­li gru­pės šo­ kė­jai ir at­li­kė­jos mu­zi­kan­tai ket­

vir­ta­die­nį iš Mask­vos at­skri­do į Ka­li­ning­ra­dą ir į uos­ta­mies­tį vy­ ko au­to­bu­su, ta­čiau įstri­go Lietu­ vos–Rusijos pa­sie­ny­je, Ni­dos pa­ sie­nio po­ste. „Kal­bė­ta, kad čia bu­vo su­lai­ky­tas vil­ki­kas su psi­chot­ro­pi­nė­mis me­ džia­go­mis. Pa­rei­gū­nai vyk­dė ope­ ra­ci­ją, to­dėl su­si­da­rė ei­lės“, – kal­ bė­jo D.Šam­ra­jus. Iš tie­sų Ru­si­jos ži­niask­lai­da skel­bia, kad pa­sie­ny­je bū­ta to­kios ope­ra­ci­jos. Su 2 ki­log­ra­mais am­ fe­ta­mi­no įkliu­vo Vo­kie­ti­jos pi­lie­ ty­bę tu­rin­tis ru­sas, ku­ris ke­lia­vo iš Olan­di­jos. Ta­čiau vy­ras su­lai­ky­tas Mo­mo­no­vo mies­te­ly­je, ties Lenki­ jos–Rusijos sie­na.

Kon­cer­tas vyks ru­de­nį

D.Šam­ra­j us pri­s i­pa­ž i­n o, kad V.Brež­ne­vos kon­cer­to or­ga­ni­za­to­ riai Lat­vi­jo­je ne­su­ge­bė­jo tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti vi­zo­mis. „Tu­ras vyks­ta vi­so­se tri­jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Ko­le­ gos lat­viai su­ge­bė­jo už­sa­ky­ti vi­zas, ku­rios ga­lio­ja nuo ge­gu­žės 17 die­ nos, kai kon­cer­tas vy­ko ge­gu­žės 16 d. Mums te­ko sku­biai rū­pin­tis vi­ zo­mis“, – ti­ki­no D.Šam­ra­jus. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rius aiš­ki­no, kad V.Brež­ne­va ne­ga­lė­jo pra­dė­ti ren­ gi­nio be mu­zi­kan­tų, nes bu­vo pa­si­ ruoš­ta dai­nuo­ti gy­vai, ko­man­da ne­ tu­rė­jo fo­nog­ra­mos. Kol kas de­ra­ma­si dėl ki­to V.Brež­ne­vos pa­si­ro­dy­mo, ku­ ris pla­nuo­ja­mas lapk­ri­čio vi­du­ry­je.


4

šeštadienis, gegužės 18, 2013

lietuva

Ver­si­ja: Vil­niu­je jau se­niai sklan­do gan­dai, kad bu­vu­si Gul­bi­nų vai­kų sto­vyk­la – tai dar vie­nas Lau­rų kvar­ta­las. T. y. pra­ban­gos oa­zė, ku­rio­je ku­ria­si tik iš­rink­tie­ji.

Tie­sa sly­pi ana­pus tvo­ros

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ant Vil­niaus pa­kraš­ty­je esan­čio Gul­bi­nų eže­ro kran­to, bu­vu­sio­ je vai­kų sto­vyk­los te­ri­to­ri­jo­je, pa­gal de­ta­liuo­sius pla­nus tu­ri bū­ti poil­sia­vie­tė. Ta­čiau ši vie­ta sau­go­ma, tar­si bū­tų koks CŽV ka­lė­ ji­mas, o Vil­niu­je jau ne vie­nus me­tus sklan­do gan­dai, kad gru­pė tur­čių ten kuriasi sau ro­jų. Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Aky­lai sau­go­ma

Pa­su­kus iš Mo­lė­tų plen­to Ka­li­no gy­ven­vie­tės link, ją pra­va­žia­vus ke­lio ga­le pa­sie­ki di­de­lė­mis rai­dė­ mis ir skai­čiais – Gul­bi­nų g. 75 – pa­žy­mė­tą tvo­rą. Aukš­ta tvo­ra nuo ap­lin­ki­nių akių sle­pia ir sau­go te­ri­ to­ri­jos vi­du­je vyks­tan­čias sta­ty­bas. Vie­to­je, kur nuo 1948-ųjų va­sa­ ras leis­da­vo vai­kai, šiuo me­tu zu­ ja dar­bi­nin­kai ir trak­to­riai. Bu­vu­ sios sta­cio­na­rios pio­nie­rių, pa­skui – vai­kų, va­sa­ros sto­vyk­los „Gul­bi­ nų poil­sia­vie­tė“ te­ri­to­ri­jo­je sta­to­ ma iš­skir­ti­nė poil­sia­vie­tė. Va­žiuo­jant ke­liu išil­gai tvo­ra ap­ juos­tos te­ri­to­ri­jos ma­ty­ti jau bai­ gia­mi sta­ty­ti ir dar te­be­dygs­tan­tys pra­ban­gūs na­mai. Te­ri­to­ri­ja aky­lai ste­bi­ma dau­gy­ bės vaiz­do ka­me­rų ir ne itin drau­ giš­kų ap­sau­gos dar­buo­to­jų. Dien­ raščio žur­na­lis­tėms pa­si­tei­ra­vus, kur yra bu­vu­si vai­kų sto­vyk­la­vie­ tė, pa­si­gir­do sau­sas ir šiurkš­to­kas at­sa­ky­mas: „Čia nė­ra jo­kios sto­ vyk­los, čia pri­va­ti te­ri­to­ri­ja.“ Pri­va­ti tai pri­va­ti, nie­kas ir ne­ ke­lia ko­jos į sve­ti­mas val­das. Kaip pa­siek­ti eže­rą? Ap­sau­gi­nin­kas mos­te­lė­jo ran­ka, kad štai ten per brūz­gy­nus ve­da ke­liu­kas, juo ga­ li­te ir pa­suk­ti. Ir griež­tai įspė­jo: „Fo­tog­ra­fuo­ki­te kiek no­ri­te, bet tik į eže­ro pu­sę. Ki­taip teks pa­pra­

šy­ti nuo­trau­kas iš­trin­ti.“ Vė­liau, vei­kiau­siai per ste­bė­ji­mo ka­me­ ras už­fik­sa­vę, kad te­ri­to­ri­ja fo­tog­ ra­fuo­ja­ma, jie su­stab­dė žur­na­lis­tų au­to­mo­bi­lį, rei­ka­la­vo do­ku­men­ tų ir lei­di­mų fo­tog­ra­fuo­ti pri­va­čią te­ri­to­ri­ją. Žur­na­lis­tės at­kir­to, kad, sto­vė­da­mos ki­to­je gat­vės pu­sė­je, o ne pri­va­čios te­ri­to­ri­jos ri­bo­se, jos tu­ri tei­sę fo­tog­ra­fuo­ti ką tik no­ri. Bu­vo gąs­di­na­ma po­li­ci­ja, ga­liau­ siai įteik­tas te­le­fo­no ra­ge­lis pa­ si­kal­bė­ti su ap­sau­gos vir­ši­nin­ku. Ne­ra­dęs ki­še­nė­je at­sa­ky­mo, ku­rį vis dėl­to įsta­ty­mą pa­žei­džia žur­na­ lis­tės, vir­ši­nin­kas pa­pra­šė tie­siog pa­ro­dy­ti sa­vo pa­žy­mė­ji­mus ap­ sau­gos dar­buo­to­jams ir pa­si­sten­gė už­glais­ty­ti ki­lu­sį konf­lik­tą. Dar vie­nas Lau­rų kvar­ta­las?

Dar 2001-ai­siais Vil­niaus mies­ to ta­ry­ba pa­tvir­ti­no šios te­ri­to­ri­ jos de­ta­lų­jį pla­ną. Ja­me bu­vo nu­ sta­ty­ta, kad jo­kios ki­tos pa­skir­ties, iš­sky­rus rek­rea­ci­nę, pa­sta­tai šio­je vie­to­je ne­ga­li bū­ti sta­to­mi. „Gy­ve­nu ki­to­je eže­ro pu­sė­ je, bet čia vi­sad at­vyks­tu žve­jo­ti. Anks­čiau tie ap­sau­gi­nin­kai la­bai mus vai­kė, nors ei­da­vo­me ke­liu­ ku, ku­ris to­li gra­žu ne­pak­liū­va į jų taip sau­go­mą te­ri­to­ri­ją. Ne­leis­da­ vo ša­lia įva­žia­vi­mo, kur sto­vi dar­ bi­nin­kų au­to­mo­bi­liai, sta­ty­ti sa­vų ma­ši­nų. Jie ir prie tvo­ros ar­tin­tis ne­lei­džia, tar­si ka­ži ką ten sta­ty­tų. O sta­to juk poil­sia­vie­tę, – iro­niš­kai

šyp­so­jo­si prie Gul­bi­nų eže­ro su­tik­ tas žve­jys ir pri­dū­rė: – Pas­ta­tys, o ta­da su pa­nau­dos su­tar­ti­mis šio­je rek­rea­ci­nė­je zo­no­je įsi­kurs nuo­la­ ti­niai gy­ven­to­jai.“ Žve­jo spė­lio­nės nė­ra iš pirš­to lauž­tos. Vil­niu­je jau se­niai sklan­do gan­dai, kad bu­vu­ si Gul­bi­nų vai­kų sto­vyk­la – tai dar vie­nas Lau­rų kvar­ta­las. T. y. pra­ ban­gos oa­zė, ku­rio­je ku­ria­si tik iš­ rink­tie­ji.

Pag­rin­di­nis klau­si­ mas, ta grės­mė, lie­ka ak­tua­lus – ar rek­rea­ ci­nės pa­skir­ties pa­ sta­tas toks liks ir sta­ ty­bų pa­bai­go­je. Kal­bos, kad prie Gul­bi­nų bus tik poil­sia­vie­tė, o ne nuo­sa­vų na­mų kvar­ta­las, ke­lia šyp­se­ną ir ten dir­ ban­tiems sta­ty­bi­nin­kams. Kei­tė­si sa­vi­nin­kai

De­ja, su­si­siek­ti su pa­čiu šio­je te­ri­ to­ri­jo­je sta­ty­bas vyk­dan­čios įmo­ nės „Gul­bi­nų tu­riz­mas“ va­do­vu Ti­tu Se­rei­ka ir iš­girs­ti at­sa­ky­mų ne­pa­vy­ko. 14,48 ha plo­to te­ri­to­ri­ja prie vaiz­din­go Gul­bi­nų eže­ro, už­da­ rius dau­giau kaip pus­šim­tį me­ tų vei­ku­sią vai­kų va­sa­ros sto­vyk­lą,

2004-ai­siais tuo­me­tės sa­vi­nin­ kės Lie­tu­vos že­mės ūkio dar­buo­ to­jų pro­fe­si­nių są­jun­gų (LŽŪDPS) fe­de­ra­ci­jos bu­vo par­duo­ta sta­ty­bų bend­ro­vei „Veik­mė“. Tuo­met val­di­nin­kai kal­tin­ti, esą dėl pi­ni­gų paau­ko­jo vai­kų ge­ro­ vę. Siek­da­ma pa­neig­ti kal­ti­ni­mus mies­to sa­vi­val­dy­bė pa­brė­žė, kad sto­vyk­los pa­sta­tų pir­ki­mo ir par­ da­vi­mo san­do­ris vy­ko tarp dvie­jų ju­ri­di­nių as­me­nų – LŽŪDPS fe­de­ ra­ci­jos ir sta­ty­bų bend­ro­vės „Veik­ mė“. O LŽŪDPS fe­de­ra­ci­jos va­do­ vas Al­fon­sas Ged­gau­das aiš­ki­no, kad vai­kų sto­vyk­la­vie­tę te­ko par­ duo­ti, nes jai iš­lai­ky­ti rei­kė­jo in­ves­ ti­ci­jų, ku­rių fe­de­ra­ci­ja ne­tu­rė­jo. Kei­čian­tis te­ri­to­ri­jos sa­vi­nin­ kams ne­ti­lo kal­bos, kad vie­ną die­ ną čia iš­dygs dar vie­nas pra­ban­gus sos­ti­nės prie­mies­čio kvar­ta­las. Tų kal­bų pa­dau­gė­jo, kai bu­vu­si vai­kų sto­vyk­la­vie­tė at­si­dū­rė da­bar jau ne­be­vei­kian­čios bend­ro­vės „Her­ mis Ca­pi­tal“ sa­vi­nin­kų ran­ko­se. Nors įmo­nės sa­vi­nin­kai pa­su­ko skir­tin­gais ke­liais, skly­pas Gul­bi­ nų eže­ro pa­kran­tė­je ne­bu­vo par­ duo­tas. O mi­nė­tas čia sta­ty­bas vyk­dan­čios bend­ro­vės „Gul­bi­nų tu­riz­mas“ va­do­vas yra vie­nas bu­ vu­sios „Her­mis Ca­pi­tal“ įkū­rė­jų – T.Si­rei­ka. Ne­pa­lei­džia iš akių

Ver­kių re­gio­ni­nio par­ko, ku­rio te­ri­ to­ri­jo­je ir yra bu­vu­si vai­kų sto­vyk­ la, di­rek­ci­jos va­do­vės Vi­dos Pe­ tiu­ko­nie­nės tei­gi­mu, šis pro­jek­tas daug rū­pes­čių ir ne­ri­mo kė­lė nuo pat pra­džių, ir nuo to lai­ko sta­ty­bos te­bė­ra nuo­sek­liai se­ka­mos. „Ste­bė­jo­me ir te­bes­te­bi­me šią te­ri­to­ri­ją kaip pro di­di­na­mą­jį stik­ lą, ar tik­rai vis­kas sta­to­ma pa­gal tech­ni­nį pro­jek­tą, kad tik­rai aiš­kiai bū­tų ma­ty­ti, jog tai vi­suo­me­ni­nės

pa­skir­ties pa­sta­tai. La­bai aky­lai žiū­rė­jo­me ir sta­to­mų pa­sta­tų vi­ daus pla­na­vi­mą, nors mums kaip re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jai nag­ri­ nė­jant pro­jek­tą pri­klau­so žiū­rė­ti, ar vis­kas ati­tin­ka įsta­ty­mus, kal­ bant apie kraš­to­vaiz­dį. Tar­ki­me, jei do­ku­men­te pa­ra­šy­ta, kad tai yra ad­mi­nist­ra­ci­nis pa­sta­tas lan­ky­to­ jams ap­tar­nau­ti, tik­ri­no­me, ar tik­ rai yra bend­ros pa­skir­ties pa­tal­pos, kur sė­dės re­gist­ra­to­riai ir pan.“, – tikino V.Pe­tiu­ko­nie­nė. „Šian­dien mes ne­ga­li­me nei teig­ ti, nei neig­ti. Vis­kas dar te­bes­ta­to­ ma, kol kas vis­kas vyk­do­ma pa­gal de­ta­lų­jį pla­ną“, – sa­kė di­rek­ci­jos va­do­vė. Dve­jo­nės neišb­lė­so

Dar per praė­ju­sią ka­den­ci­ją Vil­ niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas pa­ti­ki­ no, kad kol va­do­vaus mies­tui, „ta­ ry­bai net ne­bus tei­kia­mas svars­ty­ti klau­si­mas dėl šios te­ri­to­ri­jos de­ta­ lio­jo pla­no pa­skir­ties pa­kei­ti­mo“. Pas­kir­tis ir ne­pa­ki­to, pa­gal de­ ta­lų­jį pla­ną tik ma­žes­nė­je nei treč­ da­lis te­ri­to­ri­jos da­ly­je ga­li at­si­ras­ti nau­jų rek­rea­ci­nės pa­skir­ties sta­ti­ nių. Mies­to plėt­ros de­par­ta­men­to di­ rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Rai­mon­ da Ru­du­kie­nė tei­gė, kad praė­ju­sių me­tų lapk­ri­čio pa­bai­go­je Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ ja iš­da­vė sta­ty­bą lei­džian­tį do­ku­ men­tą poil­sio na­mų sta­ty­bai ir pir­ ties re­konst­ruk­ci­jai ad­re­su Gul­bi­nų g. 75 – kur ir yra bu­vu­si sto­vyk­la­ vie­tė. „Ži­no­ma, tas pa­grin­di­nis klau­ si­mas, ta grės­mė, lie­ka ak­tua­lus – ar rek­rea­ci­nės pa­skir­ties pa­sta­ tas toks liks ir sta­ty­bų pa­bai­go­je, ar ku­riuo nors mo­men­tu kas nors ką nors ban­dys per­gud­rau­ti“, – dve­ jo­nių ne­slė­pė pa­šne­ko­vė.


5

šeštadienis, gegužės 18, 2013

šeštadienio interviu

Gy­ve­ni­mui įkve­pia neį­ga­lių vai­kų mei­lė Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

D

ien­raš­čio „Klai­pė­da“ kon­kur­so „Šau­niau­sia ma­ma“ nu­ga­lė­to­ja Rū­ ta Žio­gie­nė ti­ki­na esan­ti ma­ma ne tik dviem sa­vo duk­roms, bet ir vi­siems spe­cia­lių­jų po­rei­kių vai­kams, su ku­riais dir­ba jau dau­ giau nei 20 me­tų. Gau­sio­je šei­mo­ je užau­gu­si spec. pe­da­go­gė mo­čiu­te ta­po vos 37-erių, ta­čiau ne­ti­kė­ta ži­ nia ne­tru­kus ta­po di­de­liu džiaugs­ mu. Dar dau­giau lai­mės mo­te­riai su­tei­kia su­vo­ki­mas, kad yra ver­ti­ na­ma bei rei­ka­lin­ga ne tik šei­mo­je, bet ir mo­kyk­lo­je „Svet­lia­čiok“. Auk­lė­jo bro­lį

– Au­go­te tarp 9 bro­lių ir se­se­ rų. Ne kiek­vie­nas ga­li pa­si­gir­ti to­kia pa­tir­ti­mi. Ko­kią vai­kys­tę pri­si­me­na­te? – Iš tik­rų­jų mū­sų bu­vo net 11. Dvie­ jų jau ne­bė­ra. O aš bu­vau de­šim­ tas vai­kas šei­mo­je. Ka­dan­gi am­ žiaus skir­tu­mas tarp jau­niau­sių­jų bei vy­riau­sių­jų bu­vo ne­ma­žas – vi­ si kar­tu nuo­lat ne­gy­ve­no­me. Ta­da, kai gi­miau, vy­res­nie­ji jau kū­rė sa­ va­ran­kiš­kus gy­ve­ni­mus. Bro­liui pa­ gran­du­kui, su ku­riuo da­bar pa­lai­ kau nuo­sta­bius san­ty­kius, bu­vau ir se­suo, ir ma­ma, nes pa­dy­ku­sį ber­ niu­ką nuo­lat tek­da­vo pri­žiū­rė­ti. Pa­ti bu­vau la­bai stro­pi, ge­rai mo­kiau­si. Gy­ve­ni­mas gau­sio­je šei­mo­je ne­bu­vo pa­pras­tas. Grį­žu­si iš mo­kyk­los apie poil­sį ga­lė­da­vau tik sva­jo­ti. Pa­me­ nu, įžen­gi į na­mus, o ant sta­lo man ir bro­liui jau lauk­da­vo pa­ruoš­tas dar­bų są­ra­šas. Tek­da­vo plu­šė­ti už du, nes jau­nė­lis sės­da­vo ant mo­to­ ro­le­rio ir nu­rūk­da­vo sa­vo ke­liais. – Ar vai­kys­tė­je pa­ka­ko tė­vų dė­ me­sio? – Ma­mą ma­ty­da­vo­me re­tai, nes ji kiek­vie­ną die­ną už­dar­biau­da­vo kai­ me. Ta­čiau mes, vai­kai, tai priim­da­ vo­me, kaip sa­vai­me su­pran­ta­mą da­ ly­ką. Al­ka­nas? Na, ir kas. Grei­tai ką nors pa­ts pa­si­ga­mi­ni. Mo­ti­na ne­tu­ rė­da­vo lai­ko ap­si­lan­ky­ti ir mo­kyk­lo­ je, to­dėl už jau­niau­sio bro­lio iš­dai­ gas prieš mo­ky­to­jus tek­da­vo at­sa­ky­ti man. Ta­čiau mū­sų tė­vai bu­vo nuo­ sta­būs, nuo­šir­dūs ir darbš­tūs žmo­ nės, už­grū­din­ti gy­ve­ni­mo Si­bi­re. Tė­vų žo­dis – ne­gin­či­ja­mas

– Sa­va­ran­kiš­ku­mo jums tur­būt ne­trū­ko nuo ma­žų die­nų. – Taip, ta­čiau vi­sa­da sva­jo­da­vau tu­rė­ti kaž­ką sa­vo. No­rė­jau baig­ti moks­lus, įgy­ti pro­fe­si­ją, už­si­dirb­ti pi­ni­gų. Gy­ve­ni­mas ne­le­pi­no, o man, kaip ir kiek­vie­nam jau­nam žmo­gui, no­rė­jo­si ir puoš­nes­nio dra­bu­žio, ir gar­des­nio kąs­nio. – Ko­kias ver­ty­bes įskie­pi­jo gy­ ve­ni­mas gau­sio­je šei­mo­je? – Tė­vai išug­dė darbš­tu­mo, sa­va­ ran­kiš­ku­mo, tvar­kin­gu­mo jaus­ mą. Ma­mos ir tė­čio pa­sa­ky­tas žo­ dis bu­vo ne­gin­či­ja­mas – nuo ma­žų die­nų ži­nau, ką reiš­kia pa­gar­ba ar­ ti­mui. Ma­no ma­ma bu­vo la­bai re­li­ gin­ga, to­dėl šei­mo­je Die­vas ir mal­ da bu­vo šven­tas da­ly­kas. Kiek­vie­ną sek­ma­die­nį 7 km ke­liau­da­vo­me, kol pa­siek­da­vo­me baž­ny­čią. Dva­sin­ gas tė­vų pa­vyz­dys šei­mos tra­di­ci­ jas įkve­pia puo­se­lė­ti ir da­bar. Ypač

Au­to­ri­te­tas: spe­cia­liųjų po­rei­kių vai­kai R.Žio­gie­nę lai­ko ma­ma, o jų tė­vai prii­ma kaip šei­mos na­rę.

ver­ti­nu Kū­čias ir Ve­ly­kas, kai su­si­ ren­ka ar­ti­miau­si žmo­nės, – da­li­ja­ mės gra­žiais žo­džiais, mal­da, lai­ ko­mės tra­di­ci­jų. Ti­kiu, jog tai, ką žmo­gus gau­na šei­mo­je, vė­liau per­ duo­da ir ki­toms kar­toms. Ry­šys su vai­kais

– Tu­ri­te dvi duk­ras. Ar nie­ka­ da ne­sva­jo­jo­te apie gau­ses­nę šei­mą? – Jei gy­ve­ni­mas bū­tų su­si­klos­tęs ki­taip, ma­tyt, bū­čiau no­rė­ju­si su­ si­lauk­ti ir dau­giau vai­kų. Ta­čiau tai, ką tu­riu da­bar, dvi duk­ras ir du anū­kus, yra neį­kai­no­ja­ma. Li­ ki­mas ne­lė­mė tu­rė­ti di­de­lės šei­ mos, ta­čiau pa­tei­kė al­ter­na­ty­vą ir kom­pen­sa­ci­ją – spe­cia­lių­jų po­rei­ kių vai­kai, su ku­riais dir­bu, man pri­lygs­ta sa­viems. – Pe­da­go­gi­ka bu­vo jū­sų vai­kys­ tės sva­jo­nė? – Nuo ma­žų die­nų ži­no­jau, kuo bū­ siu. Dar vai­kys­tė­je mė­gau dai­nuo­ ti, ju­tau po­trau­kį me­di­ci­nai, vi­sa­da knie­tė­jo va­do­vau­ti, veik­ti, or­ga­ni­ zuo­ti. Me­ni­nius su­ge­bė­ji­mus, ma­ tyt, pa­vel­dė­jau iš tė­vo, ku­ris pui­kiai pie­šė, ga­mi­no įran­kius, net na­mus sta­tė. O dirb­ti su vai­kais no­rė­jau vi­są sa­vo jau­nys­tę. Dar prieš mo­kan­tis Ma­ri­jam­po­ lės pe­da­go­gi­nė­je mo­kyk­lo­je, pra­dė­ jau dirb­ti dar­že­ly­je. Įs­tai­gos auk­lė­ to­jos ir ve­dė­ja pa­ste­bė­jo, kad tu­riu įgim­tų ga­bu­mų pe­da­go­gi­niam dar­ bui ir pui­kiai su­ta­riu su vai­kais. Jos pa­ska­ti­no pro­fe­si­nes ži­nias gi­lin­ ti to­liau. Vė­liau dar­že­lis už­si­da­rė ir tuo me­tu lyg ty­čia pra­dė­jo veik­ ti vie­nin­te­lė Lie­tu­vo­je ne­vals­ty­bi­ nė spe­cia­lio­ji pa­grin­di­nė mo­kyk­ la „Svet­lia­čiok“, į ku­rią pa­te­kau ir įlei­dau šak­nis. Tur­būt pa­ts li­ki­mas ma­ne nu­ve­dė ten. „Ne vis­kas taip blo­gai“

– Jei gy­ve­ni­mas su­teik­tų ga­li­ my­bę pa­keis­ti pro­fe­si­nį ke­lią,

pa­si­rink­tu­mė­te dar­bą su svei­ kais vai­kais? – Nie­ku gy­vu. Esu per daug lai­min­ ga, kad ką nors keis­čiau. Spe­cia­lių­ jų po­rei­kių vai­kai, su ku­riais dir­bu, yra neį­kai­no­ja­mas tur­tas. Žmo­gui, ne­su­si­dū­ru­siam su neį­ga­liai­siais, sun­ku su­vok­ti, ko­kias gy­ve­ni­miš­ kas pa­tir­tis jie ga­li do­va­no­ti. Atė­ ju­si į dar­bą pri­va­lau pa­mirš­ti vi­sas pro­ble­mas, nes ki­to­kie vai­kai ypač jau­čia nuo­tai­kų svy­ra­vi­mus, liū­de­sį ir nei­gia­mas emo­ci­jas. Auk­lė­ti­niai sa­vo jaut­ru­mu, įžval­gu­mu ir aki­

Rū­ta Žio­gie­nė:

Jaus­tis rei­ka­lin­gai – di­džiau­sia gy­ve­ni­mo do­va­na.

vaiz­džiai ro­do­ma mei­le pa­de­da už­ mirš­ti vi­sus rū­pes­čius, kils­te­li emo­ ciš­kai. Kiek­vie­nam rei­kė­tų pa­tir­ti, kiek daug šil­tų jaus­mų ga­li do­va­no­ ti spe­cia­lių po­rei­kių vai­kai. – Mo­kyk­lo­je „Svet­lia­čiok“ dir­ ba­te dau­giau nei 20 me­tų. Ko­ kių sun­ku­mų pa­ty­rė­te? Kaip adap­ta­vo­tės spe­ci­fin ­ ė­je ap­lin­ ko­je? – Pra­džia ne­bu­vo pa­pras­ta. Tik atė­ju­si dirb­ti min­ty­se nuo­la­tos gal­ vo­da­vau, kaip man jų gai­la. O jaut­ ru­mo ir emo­ci­jų pa­ro­dy­ti ne­ga­li­ma, nes tė­vams, au­gi­nan­tiems to­kius vai­kus, skau­du. Ta­čiau pa­ma­žu pa­ vy­ko per­si­lauž­ti, nuo­lat bū­da­ma su sa­vo auk­lė­ti­niais, pra­dė­jau su­vok­ti, kad ne vis­kas yra taip blo­gai, kaip at­ro­dė iš pra­džių. Su psi­chi­nę ne­ga­ lią tu­rin­čiais auk­lė­ti­niais pra­dė­jau bend­rau­ti, kaip su svei­kais. Lai­kui bė­gant pa­ste­bė­jau, kad šio­je įstai­ go­je be­si­mo­kan­tys ga­li vis­ką – te­ rei­kia at­kak­liai pra­šy­ti ir siek­ti, o jų kū­ry­bi­nis po­ten­cia­las toks di­de­lis, kad re­tas svei­kas vai­kas bū­na toks me­niš­kas ir ar­tis­tiš­kas.

Kai vei­de nu­švin­ta šyp­se­na

– Ta­čiau toks dar­bas – ne kiek­ vie­nam. Ko­kių as­me­ni­nių sa­ vy­bių at­ra­do­te šia­me dar­be? – Per dau­giau nei dvi­de­šimt dar­bo me­tų ko­lek­ty­vas la­bai kei­tė­si, išė­jo daug žmo­nių. Li­kau tik aš ir dar dvi ko­le­gės, ku­rioms šis dar­bas ne­bu­ vo lai­ki­nas už­mo­jis. Per il­gus me­ tus su­vo­kiau, kad ga­liu su­pras­ti ir priim­ti neį­ga­liuo­sius to­kius, ko­kie jie yra. Tam, kad pa­jaus­čiau ir ug­ dy­čiau šiuos vai­kus, bū­ti­nas at­si­ da­vi­mas, mei­lė ir kū­ry­bi­nė gys­le­lė. – Spe­cia­liųjų po­rei­kių vai­kams tur­būt at­ro­do­te lyg ma­ma? – Taip, jiems esu di­de­lis au­to­ri­te­ tas. Daž­nai psi­chi­nę ne­ga­lią tu­rin­ tie­ji su sa­vo ma­mo­mis ne­ga­li nuei­ ti į po­lik­li­ni­ką, kir­pyk­lą. Gal to­dėl, kad su sa­vo auk­lė­ti­niais esu už­mez­ gu­si ypa­tin­gą ry­šį, ga­liu juos nu­ra­ min­ti stre­si­nė­se si­tua­ci­jo­se. Daž­nai pa­ni­kuo­jan­tys ir ne­be­su­sit­var­kan­ tys tė­vai krei­pia­si pa­gal­bos, pra­šy­ da­mi at­vyk­ti, kai jų vai­kams rei­kia ei­ti pas me­di­kus. Pa­me­nu, vie­nas ber­niu­kas ne­si­lei­do, kad bū­tų ima­ ma krau­jo. Vos man at­vy­kus, jo vei­ das nu­švi­to šyp­se­na ir vai­kas pa­ts at­ki­šo pirš­tą me­di­kui. Tar­si vie­na šei­ma

– Ta­čiau į dar­bo va­lan­das to­kia veik­la neįs­kai­čiuo­ja­ma? – Ne, bet at­sa­ky­ti tė­vams ne­ga­ liu. Ne­lei­džia žmo­giš­ku­mas. To­dėl ir sa­kau, kad aš, tė­vai ir spe­cia­ lių po­rei­kių vai­kai gy­ve­na­me kaip vie­na šei­ma. Ir va­sa­ras ati­duo­ da­vau sa­vo ug­do­miems vai­kams. Juos vež­da­vau­si į kai­mą pas se­se­rį ir ten or­ga­ni­zuo­da­vau sto­vyk­las – re­ži­suo­da­vau spek­tak­lius, kon­cer­ tus. Ši­taip va­sa­ras ir leis­da­vau, kol duk­ros per­nai pa­sa­kė, jog taip da­ ly­ti sa­vęs ne­ga­li­ma. – Iš kur se­mia­tės ener­gi­jos ir už­si­de­gi­mo?

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

– Di­džiau­sią įta­ką da­ro ma­no šau­ni šei­ma – duk­ros, anū­kai ir vy­ras. Ir taip pat – tei­gia­ma at­mos­fe­ra dar­ be. Kas­dien į jį ke­liau­ju su di­džiau­ siu džiaugs­mu. Da­bar­ti­nė mo­kyk­ los di­rek­to­rė Ma­ri­na Ka­ri­nevs­ka­ja, svei­kin­da­ma ma­ne su gim­ta­die­niu, ne­lin­kė­jo lai­mės ir sėk­mės, bet pa­ sa­kė, jog aš la­bai svar­bi „Svet­lia­ čio­ke“. To­kie pri­si­pa­ži­ni­mai ir vai­kų prie­rai­šu­mas ir yra tas va­rik­lis, ska­ti­nan­tis bei už­de­gan­tis siek­ti dar dau­giau. Pri­si­pa­žin­siu, jau­čiuo­si la­bai rei­ ka­lin­ga. Ma­ne įkve­pia ir mū­sų di­ rek­to­rė M.Ka­ri­nevs­ka­ja, ku­ri kiek­ vie­ną die­ną pa­ly­di šil­tu žo­džiu ir rū­pes­čiu. O pa­ti su­spė­ju vis­ką – ir pa­bend­ rau­ti su duk­ro­mis, ir pa­si­rū­pin­ ti vy­ru, ir už­siim­ti su jau­nes­niuo­ju anū­ku ar pa­si­ma­ty­ti su vy­res­niuo­ ju. Ma­tyt, die­vas da­vė daug ener­ gi­jos, o, svar­biau­sia, nuo­sta­bius žmo­nes, su­pan­čius ma­ne.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė 1959 m. ba­lan­džio 26 d. gi­mė Klai­pė­ dos raj. Pa­kal­niš­k ių kai­me. 1976 m. bai­gė Švėkš­nos vi­du­ri­nę mo­ kyk­lą, da­bar­ti­nę „Sau­lės“ gim­na­zi­ją. 1985 m. bai­gė Ma­ri­jam­po­lės pe­da­go­ gi­nę mu­zi­kos mo­kyk­lą. 1993 m. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te įgi­jo spec. pe­da­go­gės spe­cia­ly­bę. Nuo 1992 m. iki da­bar dir­ba Klai­pė­ dos ne­vals­ty­bi­nė­je spe­cia­lio­jo­je pa­ grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je „Svet­lia­čiok“. Užau­g i­no dvi duk­ras – Kris­t i­ną ir Gin­ta­rę. Tu­ri du anū­kus – Au­ri­mą ir Kris­tu­pą. 2013 m. ta­po kon­k ur­so „Šau­n iau­sia ma­ma“ nu­ga­lė­to­ja.


6

šeštadienis, gegužės 18, 2013

8p.

„Facebook“ tėvas M.Zuckerbergas – basakojis milijardierius.

pasaulis

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

Šal­to­jo ka­ro me­tais dvi su­per­vals­ tybės JAV ir Ta­rybų Sąjun­ga uo­liai šni­pinė­jo vie­ na kitą. Praė­jo dau­giau nei du de­šimt­me­ čiai, o, re­gis, nie­kas ne­pa­si­keitė.

Žval­g y­ba: kodėl Ru­si­jos pre­zi­den­tas V.Pu­ti­nas būtent šiuo me­tu tėškė ame­ri­kie­čiams šni­pinė­ji­mo kortą į veidą?

„Reuters“ nuo­tr.

XXI a. šni­pinė­ji­mas: ar tai ne at­gy­ve­na? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Pa­vo­jin­gi žai­di­mai

Šią sa­vaitę nu­griaudėjęs šni­pinė­ji­ mo skan­da­las bu­vo vie­nas iš dau­ ge­lio tarp JAV ir Ru­si­jos. Ką jau kalbė­ti apie Šal­to­jo ka­ro lai­ko­tarpį, kur dėl slap­tos in­for­ma­ci­jos pešė­ si Ry­tai bei Va­ka­rai. Tie­sa, prie­š dau­giau nei du de­ šimt­me­čius šni­pinė­ji­mas bu­vo gy­ vybės ir mir­ties klau­si­mas. 1985 m. nu­šau­tas ame­ri­kie­čių šni­pas Art­ hu­ras D.Ni­chol­so­nas, ku­ris šni­ pinė­jo Rytų Vo­kie­ti­jo­je. O štai JAV žval­gy­bi­nio lėktu­vo U-2 skry­dis virš Ta­rybų Sąjun­gos 1960 m. vos ne­si­baigė rim­tu tarp­ tau­ti­niu skan­da­lu – Ta­rybų Sąjun­ gos prie­šlėktu­vinė gy­ny­ba nu­mušė lėktuvą ir su­čiu­po jo pi­lotą. Svar­bu tai, kad būtent tuo me­tu dvi su­per­vals­tybės derė­jo­si dėl to­ les­nio Vo­kie­ti­jos sos­tinės Ber­ly­no sta­tu­so. Šeštojo ir septintojo de­ šimtmečių sandūroje bu­vo sprend­ žia­ma va­di­na­mo­ji Ber­ly­no krizė, ku­ri baigė­si 1961 m. Ber­ly­no sie­ nos sta­ty­bo­mis. U-2 skan­da­las tuo me­tu pa­ki­šo Ni­ki­tai Chruš­čio­vui ne­įkai­no­jamą ga­li­mybę pa­spaus­ ti sąjun­gi­nin­kus, ypač Jung­ti­nes Vals­ti­jas, dėl Mask­vai pa­lan­kaus Ber­ly­no klau­si­mo spren­di­mo. 1960 m. ge­gužę Pa­ry­žiu­je tuo­ me­tis JAV va­do­vas Dwigh­tas Ei­zen­ ho­we­ris net rengė­si pa­da­ry­ti tam tikrų nuo­laidų dėl Va­karų Ber­ly­no, ta­čiau is­te­riš­ka N.Chruš­čio­vo po­ zi­ci­ja dėl U-2 žval­gy­bi­nio skryd­žio su­trukdė pa­siek­ti nau­dingą su­si­ ta­rimą. Po metų vyks­tant va­di­na­ma­jai Ku­bos kri­zei lai­ku gau­ta žval­gy­

binė in­for­ma­ci­ja iš Ta­rybų Sąjun­ gos lei­do JAV adek­va­čiai su­rea­guo­ti į pla­nuo­jamą ta­ry­bi­nių bran­duo­li­ nių ra­ketų dis­lo­ka­vimą Ku­bo­je. Tuo me­tu virš sa­los at­lik­ti žval­ gy­bi­niai skryd­žiai ne­lei­do ame­ ri­kie­čiams nu­sta­ty­ti, ko­kia gink­ luotė iš tiesų dis­lo­kuo­ja­ma sa­lo­je. Būtent to siekė Mask­va – dis­lo­ kuo­ti ra­ke­tas iki tol, kol apie jas su­ ži­nos ame­ri­kie­čiai, ku­rie jau nie­ko ne­galės pa­da­ry­ti. Ta­čiau la­bai slap­ta in­for­ma­ci­ja iš Mask­vos ta­da lei­do tuo­me­čio JAV pre­zi­den­to Joh­no F.Ken­ne­dy ko­ man­dai užbėg­ti už akių N.Chruš­ čio­vui. Bu­vo priim­tas spren­di­mas dėl ka­rinės Ku­bos blo­ka­dos, ku­ ris, dau­ge­lio is­to­rikų nuo­mo­ne, iš­ gelbė­jo pa­saulį nuo ga­li­mo dviejų bran­duo­li­nių ga­lių tie­sio­gi­nio ka­ ri­nio su­si­dūri­mo.

Kal­bant apie JAV ir Ru­siją, šių ša­lių tar­ pu­sa­vio šni­pinė­ji­mo tra­di­ci­jos la­bai stip­ rios ir todėl nė vie­na ša­lis ne­no­ri pir­mo­ji pa­si­trauk­ti iš šio ty­ laus mūšio lau­ko.

HUMINT ak­tua­lus

Šiais lai­kais įtam­pos ne­bėra ir nie­ kas nie­kam ne­gra­si­na bran­duo­li­ niais gink­lais. Vis­gi va­di­na­ma­sis žmo­giš­ka­sis šni­pinė­ji­mas (HU­MINT) te­be­vyks­ ta. Ar Šal­to­jo ka­ro šni­pinė­ji­mo me­ to­dai dar tu­ri pra­smę?

Vil­niaus uni­ver­si­te­to Tarp­tau­ ti­nių san­ty­kių ir po­li­ti­kos mokslų ins­ti­tu­to do­cen­tas To­mas Ja­ne­liū­ nas pa­brėžė, kad HU­MINT – ak­ tua­lus iki šių dienų. „Ma­nau, kad HU­MINT vis dar ak­ tua­lus. Tai ypač su­pras­ta po rugsė­jo 11-osios. JAV ėmė la­bai daug in­ves­ tuo­ti į žmo­giš­kuo­sius iš­tek­lius, ku­ rie ga­li už­megz­ti tie­sio­gi­nius kon­ tak­tus su te­ro­ristų or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Juk vien tech­no­lo­gi­jos ne­leid­žia ap­ rėpti vis­ko – ypač to­kio­se or­ga­ni­ za­ci­jo­se, ku­rios ži­no JAV (ir kitų did­žiųjų ša­lių) tech­no­lo­gi­nes ga­ li­my­bes, todėl be­veik ne­si­nau­do­ ja mo­bi­liuo­ju ry­šiu ar in­ter­ne­tu“, – pa­brėžė moks­li­nin­kas. Pa­sak do­cen­to, HU­MINT nau­ din­gas dau­ge­ly­je sri­čių. „Ati­tin­ka­ mai ir ki­to­se sri­ty­se vis dar svar­bus yra HU­MINT, nes būti­na ne tik su­ ras­ti, iš­gau­ti in­for­ma­ciją, bet kar­ tais ir da­ry­ti įtaką kitų žmo­nių (pa­ vyzd­žiu, po­li­tikų) spren­di­mams. O tai ga­li­ma tik ne­tra­di­ci­niais ar tie­ sio­gi­niais ka­na­lais per­duo­dant spe­ci­finę in­for­ma­ciją, ren­kant komp­ro­mi­tuo­jan­čius duo­me­nis ir pan.“, – sakė T.Ja­ne­liū­nas. Pak­laus­tas, kaip ver­ti­na nau­jau­ sius šni­pinė­ji­mo skan­da­lus tarp Jung­tinų Vals­tijų ir Ru­si­jos, eks­ per­tas sakė: „Kal­bant apie JAV ir Ru­siją, šių ša­lių tar­pu­sa­vio šni­ pinė­ji­mo tra­di­ci­jos la­bai stip­rios ir todėl nė vie­na ša­lis ne­no­ri pir­ mo­ji pa­si­trauk­ti iš šio ty­laus mūšio lau­ko – vien už­siim­ti kontrž­val­gy­ ba nėra pra­smin­ga, nes taip ga­li­ma su­teik­ti prie­ši­nin­kui pra­na­šumą.“

nuo vai­kystės. Nors toks sce­na­ri­jus pri­me­na le­gen­di­nio britų slap­to­jo agen­to Džeim­so Bon­do ki­no juostą, – tai tikrų tik­riau­sia rea­lybė. Štai Jung­tinė­se Vals­ti­jo­se Ru­si­ jos išorės žval­gy­bos tar­ny­bai (SVR) dirbę agen­tai į slaptą tar­nybą ver­ ba­vo sa­vo vai­kus. 2010 m. JAV fe­de­ra­li­nis ty­rimų biu­ras at­skleidė 10 Ru­si­jai dir­bu­ sių šnipų tinklą. Iš pra­džių nie­ko ypa­tin­ga JAV pa­reigū­nai šio­je ga­ na tra­di­cinė­je šni­pinė­ji­mo is­to­ri­ jo­je ne­matė. Tik vėliau ėmė aiškė­ti, kad Do­ nal­do Heath­fiel­do ir Tra­cey Fo­ ley ta­pa­tybę pa­si­rinkę rusų agen­ tai And­re­jus Bez­ru­ko­vas ir Je­le­na Va­vi­lo­va vykdė il­ga­laikę ope­ra­ciją, ku­rios tiks­las – vaikų in­filt­ra­vi­mas į svar­bias JAV ins­ti­tu­ci­jas. Tuo už­siėmė ir ki­ti va­di­na­mie­ ji Ru­si­jos mie­gan­tie­ji agen­tai JAV, tarp ku­rių bu­vo ir sek­sua­lio­ji agen­ tė An­na Chap­man. Tie­sa, ji vaikų ne­turė­jo, ta­čiau li­ku­sie­ji agen­tai au­gi­no vai­kus nuo vienų iki dvi­ de­šim­ties metų. An­tai Ti­mas Fo­ley tėvų bu­vo ug­ do­mas sek­ti jų pėdo­mis. Ki­taip sa­ kant, ame­ri­kie­tis jau­nuo­lis, pui­kiai be ak­cen­to kal­ban­tis anglų kal­ba, bu­vo SVR in­ves­ti­ci­ja į ateitį. Pa­sak neo­fi­cia­lių šal­ti­nių, ku­ riuos ci­ta­vo „The Wall Street Jour­ nal“, T.Fo­ley stu­di­ja­vo gar­sio­je JAV aukš­to­jo­je mo­kyk­lo­je George’o Was­hing­to­no uni­ver­si­te­te, vėliau ke­ti­no kop­ti kar­je­ros laip­tais vy­ riau­sy­binė­se ins­ti­tu­ci­jo­se. Agento skan­da­las ir Si­ri­ja

„Šnipų vai­ku­čiai“

Įdo­mu tai, kad vals­ty­bių žval­gy­bos tar­ny­bos net ima­si au­gin­ti šni­pus

Ar, kal­bant apie JAV šni­po su­lai­ kymą Mask­vo­je, derėtų žvelg­ ti į bendrą JAV bei Ru­si­jos san­ty­

kių kon­tekstą? Po­li­ti­kos mokslų dak­ta­ras, tarp­tau­ti­nių san­ty­kių eks­per­tas Va­di­mas Vo­lo­vo­jus pa­ brėžė, kad, jo nuo­mo­ne, Cent­ rinės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) šni­p o is­to­r i­jos pa­v ie­š i­n i­m as – neat­si­tik­ti­nis. „Tikė­ti­na, kad tai su­si­ję su pa­ sta­ro­jo lai­ko spau­di­mu Ru­si­jai dėl Si­ri­jos. Ru­si­jo­je kal­ba­ma, kad rei­ kėtų ge­rin­ti bend­ra­dar­bia­vimą tarp Ru­si­jos ir kitų ša­lių žval­gybų. Tai­gi spren­di­mas pa­vie­šin­ti minėtą šni­ pinė­ji­mo at­vejį šiuo at­ve­ju keis­to­ kas. Fak­tas tas, kad vis­kas bu­vo da­ ro­ma tik­rai neat­si­tik­ti­nai. Juk vi­si ži­no, kas ir ką dir­ba am­ba­sa­do­ se bei kon­su­la­tuo­se, kas pri­klau­ so CŽV, kas ne. Tai­gi iš esmės tik spren­di­mo rei­ka­las yra kokį nors as­menį suim­ti ir iš­siųs­ti“, – ko­ men­ta­vo V.Vo­lo­vo­jus. Taip pat eks­per­tas tvir­ti­no, jog Si­ri­jos klau­si­mas šiuo at­ve­ju tik­rai ga­li būti mo­ty­vas. „Galbūt tai ban­dy­mas pa­ro­dy­ti – mes ne­nu­si­lei­si­me dėl Si­ri­jos. Juk pa­sta­ro­jo lai­ko de­ry­bos tarp Ru­si­jos ir JAV vals­tybės sek­re­to­riaus Joh­no Ker­ry, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos prem­ je­ro Da­vi­do Ca­me­ro­no ir Iz­rae­ lio prem­je­ro Ben­ja­mi­no Ne­ta­nya­ hu bu­vo būtent dėl Si­ri­jos. Ke­liant klau­simą, ar ga­li kis­ti Krem­liaus po­zi­ci­ja dėl Si­ri­jos, ne­ma­nau, kad ko­kių po­ky­čių bus. Kri­tinė ri­ba jau per­ženg­ta. Pro­ga, ka­da bu­vo ga­ li­ma nu­si­leis­ti, jau pra­leis­ta, da­ bar Ru­si­jai tai būtų pa­že­mi­ni­mas. O V.Pu­ti­nas pa­že­mi­nimų nemėgs­ ta. Juk Ru­si­ja be­veik dve­jus me­tus kar­to­jo, kad re­mia Si­ri­jos re­žimą, tai­gi var­gu ar imtų ir stai­giai pa­ keistų nuo­monę. Ypač po Li­bi­jos“, – pa­brėžė V.Vo­lo­vo­jus.


7

šeštadienis, gegužės 18, 2013

pasaulis Stam­bi ­ va­gystė

Paaiš­ki­no ­ mo­ty­vus

Iš­puo­liai ­ po pa­maldų

Dau­giau nei 1 mln. JAV do­le­ rių (2,68 mln. litų) vertės pa­ puo­ša­lai su bran­gak­me­niais, ku­riuos su­kūrė Švei­ca­ri­jos ga­ min­to­ja „Cho­pard“ ir ku­riuos ke­tin­ta nuo­mo­ti Kanų ki­no fes­ti­va­lio žvaigždėms per iš­kil­ min­gus su­siti­ki­mus, bu­vo pa­ vog­ti „No­vo­tel“ vieš­bu­ty­je ta­ me mies­te.

Dėl dvi­gu­bo sprog­di­ni­mo Bos­ to­ne kal­ti­na­mas Džo­cha­ras Car­na­je­vas prie­š sa­vo areš­ tą bu­vo pa­rašęs ži­nutę, ku­rio­ je sa­vo au­kas va­di­no „ša­lu­ti­ne ža­la“ dėl JAV veiksmų Af­ga­ nis­ta­ne ir Ira­ke. Per du spro­gi­ mus Bos­to­ne ba­land­žio 15-ąją žu­vo trys žmonės, dar dau­ giau nei 260 bu­vo su­žeis­ta.

Ma­žiau­siai 32 žmonės žu­vo per du spro­gi­mus, ku­rie įvy­ ko va­kar po pa­maldų prie su­ nitų me­četės Ba­ku­bo­je, maž­ daug už 50 km į šiaurės ry­tus nuo Bag­da­do. Kai­mynė­je Si­ ri­jo­je vyks­tan­tis pi­lie­ti­nis ka­ ras dar la­biau di­di­na įtampą ir taip su­dėtin­guo­se Ira­ko su­nitų bei šiitų san­ty­kiuo­se.

Is­to­ri­ja 2000 m. ba­

landį Fe­d e­r a­ linė sau­g u­m o tar­n y­b a (FST) su­ė mė JAV pi­ lietį, jūrų lai­vy­ ne anks­čiau tar­ na­vusį vers­li­ninką Ed­mondą Pope’ą, ir ap­kal­ti­no jį šni­pinė­ji­mu. Anot Ru­ si­jos pa­reigūnų, jis domė­jo­si kos­mi­ nių ir po­v an­d e­n i­n ių laivų tech­n o­ lo­gi­jo­mis, ypač – Ru­si­jos spar­čia po­ van­de­ni­ne ra­ke­ta „Škval“, ku­ri iš­vys­ to 100 m per se­kundę greitį. Vy­ras bu­ vo nu­teis­tas 20 metų kalė­ti, bet ga­vo ma­lonę iš pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­ no ir išsk­ri­do į tėvynę. 2001 m. va­

pinė­da­mas Ru­si­jai maž­daug 15 me­ tų, R.Hans­se­nas iš­davė de­šimt ame­ ri­kie­čių agentų, per­davė Mask­vai 6 tūkst. pus­la­pių slap­tos in­for­ma­ci­jos, o už tai ga­vo 1,4 mln. do­le­rių pi­ni­gais ir bran­g e­n ybė­m is. Vy­r as nu­t eis­t as kalė­ti iki gy­vos gal­vos. 2001 m. rug­

sėjį Mask­v os Š e ­r e ­m e t ­j e ­v o oro uos­t e su­ lai­k y­t as 20 me­ tų Ru­s i­j os išo­ rės žval­g y­b os tar­n y­b o­j e (SVR) iš­d irbęs ir į at­ sargą išėjęs Alek­s and­r as Za­p o­r ožs­ kis. Jis ap­k al­t in­t as tuo, kad in­f or­ ma­v o JAV apie už­s ie­n y­j e dir­b an­ čius rusų agen­t us. Už tai vy­r as ga­ vo 500 tūkst. do­l e­r ių at­l y­g i­n imą. 2003 m. už bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis A.Za­po­rožs­kis nu­teis­tas kalė­ti 18 me­ tų griež­to re­ži­mo ko­lo­ni­jo­je.

sarį Vird­ži­ni­jo­je suim­tas 58 metų Fe­d e­r a­l i­n io ty­ rimų biu­ro (FTB) pa­r eigū­n as Ro­ ber­t as Hans­s e­ nas. Jis vie­no mies­to par­ke ruošė­si pa­lik­ti kont­ra­hen­tams slėptuvė­je dar 2002 m. ba­l andį FST pra­n ešė vieną slaptų do­ku­mentų rin­kinį. Šni­ Mask­vo­je už­kir­tu­si ke­lią dviem CŽV

mi. Vy­r as nu­t eis­t as 12 metų kalė­t i p a ­r e i g ū ­n a m s griež­t o re­ž i­m o ko­l o­n i­j o­j e, iš jo atim­ Da­vi­dui Ro­bert­ tas ka­r i­n is laips­n is. so­n ui ir Yun­ ju Ken­s in­g er. 2010 m. įsiPir­m a­s is su­s i­ p­l ieskė vie­n as ti­k inė­j o ir su­s i­ gar­s iau­s ių šni­ ra­š inė­j o su ne­ pinė­j i­m o skan­ įvar­d y­t u Ru­s i­j os ka­r iuo­m enės pa­ dalų per pa­ reigū­n u, o in­f or­m a­c iją į Va­š ing­t oną starąjį de­š imt­ per­duo­da­vo JAV am­ba­sa­dos Mask­ metį. Buvęs vo­j e tre­č io­j i sek­r e­t orė Y.Ken­s in­g er. SVR pul­k i­n in­k as Alek­s and­r as Po­ Kaip ir E.Pope’o at­ve­ju, ame­ri­kie­čius te­j e­v as per­d avė Jung­t inėms Vals­ do­m i­n o Ru­s i­j os spar­č io­j i po­v an­d e­ ti­j oms in­f or­m a­c iją apie Ru­s i­j os šni­ ninė ra­ke­ta. pų tinklą. 2010 m. bir­ž e­l io pa­b ai­g o­ 2008 m. gruo­ je JAV teisė­s au­g a su­l aikė 10 agen­ dį buvęs Ru­ tų. 11-asis vėliau suim­t as Kip­r e, bet si­j os ge­n e­r a­l i­ pa­l eis­t as už užs­t atą pa­s pru­k o. Ga­ nio šta­b o karo liau­s iai JAV iš­k eitė 10 šnipų į ke­t u­ technikos val­ ris sa­v o agen­t us, ku­r ie bu­v o ka­l i­n a­ dybos pa­r eigū­ mi Ru­s i­j o­j e. nas Vla­d i­m i­ 2011 m. JAV ras La­z a­r is bu­v o suim­t as kaip JAV ka­r o po­l i­c i­n in­ žval­g y­b os agen­t o Ale­x an­d e­r io Les­ kas Wil­l ia­m as men­t o bend­r i­n in­k as. V.La­z a­r is ko­ Col­t o­n as Mil­ pi­j uo­d a­v o ir per­d uo­d a­v o ame­r i­ lay bu­vo suim­ kie­č iui to­p og­r a­f i­n ius žemė­l a­p ius, tas už šni­pinė­ ku­r ie lai­k o­m i vals­t ybės pa­s lap­t i­ jimą Ru­s i­j ai ir

nu­teis­tas 16 metų kalė­ji­mo. Jis ban­ dė par­duo­ti slaptą in­for­ma­ciją apie nai­kin­tuvą F-22 Ru­si­jos šni­pu ap­si­ me­tan­čiam FTB agen­tui. Sutikęs ben­ dradarbiauti su teisėsauga ir pripaži­ nęs kaltę, vyras gavo švelnesnę baus­ mę, nei reikalavo prokurorai. Pareigū­ nai įtarė jį bendradarbiavus su „Wiki­ Leaks“ informatoriumi Bradley Man­ ningu, bet jokio ryšio neaptiko. 2012 m. lapk­

ritį Niu­j or­k o pro­ku­ratū­ra ap­ kal­ti­no dvi­gubą JAV ir Ru­s i­j os pi­lie­tybę tu­rintį Alek­s andrą Fi­ šenką ir dar de­šimt žmo­nių ne­teisė­ tu ka­ri­nių tech­no­lo­gijų eks­por­tu į Ru­ siją. Bend­rovės „Art Elect­ro­nics“ va­do­ vas ir ki­ti kal­ti­na­mie­ji eks­por­ta­vo 50 mln. do­le­rių vertės mik­ros­chemų, ku­ rios ga­li būti nau­do­ja­mos ka­ro sis­te­ mo­se. By­la to­liau nag­rinė­ja­ma, jai skir­ tas slap­tu­mo sta­tu­sas, nes do­ku­men­ tuo­se yra su JAV na­cio­na­li­niu sau­gu­ mu su­si­ju­sių duo­menų.


8

šeštadienis, gegužės 18, 2013

pasaulis

Ba­sas mi­li­j Jis dir­ba už do­le­rį per me­tus, vaikš­to su san­da­lais ir kem­ša su­vož­ti­nius. Bet jis yra vie­nas jau­niau­sių pa­sau­ly­je mi­li­jar­die­ rių. Di­džiau­sio pa­sau­ly­je so­cia­li­nio tink­ lo kū­rė­jui Mar­kui Zuc­ker­ber­gui šią sa­vai­tę su­ka­ko 29-eri. Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Mi­li­jar­die­riaus ato­sto­gos

Ne­pa­ži­no­da­mas jo iš vei­do net ne­ pa­sa­ky­tum, kad tai vie­nas tur­tin­ giau­sių pa­sau­lio žmo­nių. Jo­kių jach­tų, pra­ban­gių vieš­bu­čių ir res­ to­ra­nų, o tik kuk­lus pa­si­sė­dė­ji­mas Ha­va­jų už­kan­di­nė­je, kur su­vož­ti­ niai ir ga­zuo­tas van­duo pa­tie­kia­ mi plas­ti­ki­niuo­se in­duo­se. Pap­ ras­ti pil­ki marš­ki­nė­liai, lan­guo­ti šor­tai ir šle­pe­tės, van­dens pa­mo­ kos ir pa­šne­ke­siai su ki­tais pa­plū­ di­mio lan­ky­to­jais. Ši­taip at­ro­d ė M.Zuc­ker­b er­ go ato­sto­gos su žmo­na Pris­cil­la Chan Ha­va­juo­se praė­ju­sį mė­ne­ sį. Sek­ma­die­nį su­kan­ka me­tai po jų kuk­lių ves­tu­vių Ka­li­for­ni­jo­je, M.Zuc­ker­ber­go na­mų ga­li­nia­me kie­me. Tuo­met po­ra ap­su­ko ne tik ži­niask­lai­dą, bet ir drau­gus, kvie­ti­muo­se pa­ra­šiu­si, kad va­ka­ rė­lis ren­gia­mas P.Chan uni­ver­si­ Pap­ras­tu­mas: M.Zuc­ker­ber­gas ne­mėgs­ta pui­kuo­tis ir tuo tik dar la­biau ža­vi mi­li­jo­nus sa­vo ger­bė­jų.

Komentaras

„Reu­ters“ nuo­tr.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė M.Zuc­ker­ber­gas gi­mė 1984 m. ge­gu­

žės 14 d. Vait Plein­se, Niu­jor­ko vals­ti­ jo­je. Jo tė­vas dir­bo sto­ma­to­lo­gu, mo­ti­ na – psi­chiat­re. Tu­ri tris se­se­ris – Ran­di, Don­ną ir Ariel­le. Mo­kyk­lo­je M.Zuc­ker­be­ras su­si­do­

mė­jo kom­piu­te­ri­niu pro­gra­ma­vi­mu, kū­rė kom­piu­te­ri­nius žai­di­mus. Su­kū­ ręs pro­gra­mą „Sy­nap­se“, ku­ri at­pa­ žin­da­vo var­to­to­jų mu­zi­ki­nius po­mė­

gius, ga­vo dar­bo pa­siū­ly­mus iš kor­ po­ra­ci­jų AOL ir „Mic­ro­soft“, bet juos at­me­tė ir įsto­jo į Har­var­do uni­ver­si­ te­to Psi­cho­lo­gi­jos fa­kul­te­tą. Ten pa­ pil­do­mai lan­kė in­for­ma­ci­nių tech­no­ lo­gi­jų kur­sus. Uni­ver­si­te­te kar­tu su kam­ba­rio

tei­kė stu­den­tas bra­zi­las Eduar­do Sa­ ve­ri­nas. Kar­tą M.Zuc­ker­ber­gas pri­si­pa­ži­no,

kad ser­ga dal­to­niz­mu, to­dėl kaip pa­ grin­di­nę sa­vo kū­ri­nio spal­vą pa­si­rin­ ko mė­ly­ną, ku­rią ge­riau­siai ma­to.

drau­gais Dus­ti­nu Mos­ko­vit­zu ir Chri­ M.Zuc­ker­ber­go au­gin­ti­nis veng­rų su Hug­he­su ėmė­si kur­ti so­cia­li­nį tink­ avi­ga­nis Beas­tas tu­ri sa­vo „Fa­ce­book“ lą „Fa­ce­book“. Fi­nan­si­nę pa­ra­mą jiems pus­la­pį, ku­ria­me yra 1,5 mln. ger­bė­jų.

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Ma­žiau­siai 19 žmo­ nių, tarp jų – du de­ šimt­me­čiai, bu­vo su­- žeis­ti vie­nam ar ke­le­ tui už­puo­li­kų pra­dė­ jus šau­dy­ti per Mo­ti­nos die­nos pa­ra­dą Nau­ja­ja­me Or­lea­ne. Trys nu­ken­tė­ju­sie­ ji yra kri­ti­nės būk­lės. Vė­liau pa­skelb­ ta­me vaiz­do įra­še ma­to­ma ke­lių šim­tų žmo­nių mi­nia, su­si­rin­ku­si į triukš­min­gą ren­gi­nį, ku­rio da­ly­viai šo­ka gat­vė­je. Pa­

si­gir­dus šū­viams, žmo­nės pra­dė­jo bėg­ ti įvai­rio­mis kryp­ti­mis, kai ku­rie griu­vo ant že­mės. Po­li­ci­ja nu­sta­tė vie­no įta­ria­mo­jo ta­pa­ty­ bę – tai 19-me­tis Akei­nas Scot­tas. In­ci­den­tas įvy­ko skur­džia­me Nau­jo­jo Or­lea­no ra­jo­ne, ku­ris iki šiol neat­si­ga­vo po pra­gaiš­tin­go Kat­ri­nos ura­ga­no 2005ai­siais. Mies­tas gar­sė­ja di­de­liu žmog­žu­ dys­čių skai­čiu­mi, o po­li­ci­jai trūks­ta maž­ daug penk­ta­da­lio pa­rei­gū­nų.

And­rius Šu­mi­nas

Vil­n iaus uni­ver­si­te­to Ko­mu­n i­ka­ci­jos fa­k ul­te­to lek­to­r ius

J

ei­g u pa­si­ž iū­rė­t u­me skai­č ius, „Fa­ce­book“ yra ryš­k iai do­m i­ nuo­j an­t i so­c ia­l i­n ių me­d i­j ų prie­mo­nė be­veik vi­s o­s e pa­

te­to bai­gi­mo pro­ga. Ves­tu­vės nie­ kuo neiš­sis­ky­rė nei pro­gra­ma, nei val­gia­raš­čiu. Sve­čiai bu­vo vai­ši­ na­mi ant gro­te­lių kep­ta mė­sa ir dar­žo­vė­mis, su­šiais bei pe­liu­kų for­m os sal­d u­my­n ais – to­k iais, ko­kius po­ra val­gė per pa­tį pir­mą pa­si­ma­ty­mą.

M.Zuc­ker­ber­gas ser­ ga dal­to­niz­mu, to­dėl kaip pa­grin­di­nę sa­ vo kū­ri­nio spal­vą pa­ si­rin­ko mė­ly­ną, ku­ rią ge­riau­siai ma­to. Po­ves­tu­vi­nei ke­lio­nei jau­na­ve­ džiai ir­gi ne­si­švais­tė. Ita­li­jo­je jie ap­si­sto­jo eko­no­mi­nės kla­sės vieš­ bu­ty­je, o M.Zuc­ker­ber­gas, pa­sak vie­tos gy­ven­to­jų, net ne­pa­li­ko ar­ bat­pi­ni­gių pa­da­vė­jams. sau­l io vals­t y­b ė­s e. Kaip išim­t is ga­l i­ ma pa­m i­nė­t i Ru­s i­j ą, ki­t as Ry­t ų Eu­ ro­p os ša­l is, ku­r ios tu­r i spe­c ia­l ias so­cia­l i­n ių tink­lų sve­tai­nes, pri­tai­k y­ tas ki­r i­l i­c ai. Vi­s ur ki­t ur „Fa­ce­b ook“ uži­ma liū­to da­l į rin­kos. Lie­t u­vo­je šio so­c ia­l i­n io tink­lo var­to­to­j ų yra per mi­l i­jo­ną, ir jis vi­siš­kai ne­t u­r i kon­k u­ ren­ci­jos. Bet, pa­ž vel­gus iš ki­tos pu­sės, nau­jau­ si skai­čiai nė­ra pa­lan­k ūs „Fa­ce­boo­ kui“. Nors žmo­nės iš jo neat­sit­rau­k ia, bet pra­de­da leis­ti ma­ž iau lai­ko šia­me so­cia­li­nia­me tink­le. O jam svar­bu ne tik tu­rė­ti kuo dau­giau var­to­to­jų, bet ir kad tie var­to­to­jai tink­le pra­leis­tų kuo

2013 05 11 2013 05 17

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Ita­li­jos pro­ ku­ro­rai pa­ pra­šė už san­ty­kius su ne­pil­ na­me­te pro­sti­tu­te ir nau­do­ji­ mą­si tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi tei­ sia­mam bu­vu­siam prem­je­rui Sil­vio Berl­su­co­ni skir­ti še­še­rių me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mę ir už­draus­ti iki gy­ve­ni­mo pa­bai­gos dirb­ti vals­ty­bės tar­ny­bo­je. To­kią baus­mę pro­ku­ro­rai siū­lo už tai, kad S.Ber­lus­co­ni ly­tiš­kai san­ty­kia­vo su ne­pil­na­me­te Ka­ri­ma El Mah­roug, o pa­ skui pa­si­nau­do­jo tar­ny­bi­ne pa­dė­ti­mi ir ją iš­trau­kė iš areš­ti­nės. Mer­gi­na bu­vo su­lai­ ky­ta va­gi­liau­jan­ti. Tai jau tre­čio­ji by­la, ku­rio­je tei­sia­mas S.Ber­lus­co­ni. Tie­sa, ma­žai kas ti­ki, kad S.Ber­lus­co­ni ra­gaus ka­lė­ji­mo duo­nos.

Ho­li­vu­do su­perž­ vaigž­dė An­ge­ li­na Jo­lie at­ sklei­dė, kad jai bu­vo at­lik­ta pre­ven­ci­nė abie­jų krū­tų pa­ša­li­ni­ mo ope­ra­ci­ja, sie­kiant su­ma­žin­ti vė­žio ri­zi­ką. 37 me­tų ak­to­rė straips­ny­je „Ma­no me­di­ci­ni­nis pa­si­rin­ki­ mas“, ku­rį pa­skel­bė dien­raš­tis „The New York Ti­mes“, ra­šo, kad pa­si­rin­ko at­lik­ti šią pro­ ce­dū­rą, nes tu­ri ge­ną, di­di­ nan­tį krū­ties ir kiau­ši­džių vė­žio ri­zi­ką. A.Jo­lie, ku­ri yra vie­na la­ biau­siai ži­no­mų Ho­li­vu­do vei­dų ir ak­to­riaus Bra­do Pit­ to par­tne­rė, nu­ro­dė, jog dėl ge­no BRCA1 jos gy­dy­to­jai pro­gno­za­vo

Jam y r a 76 me­tai, o pa­gal Ita­li­jos įsta­ty­mus vy­res­ni nei 75 me­tų žmo­nės, nu­teis­ti ka­lė­ti ma­žiau nei dve­jus me­tus, rea­liai į ka­lė­ji­mą ne­siun­čia­mi. Daž­niau­siai at­si­per­ka­ma vie­šai­siais dar­bais. Be to, S.Ber­lus­co­ni ad­vo­ka­tai nea­be­jo­ ti­nai ban­dys vil­kin­ti vi­sas by­las, kad joms suei­tų se­na­ties ter­mi­nas.


9

šeštadienis, gegužės 18, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

i­jar­die­rius Pa­žin­tis ei­lė­je prie tua­le­to

Jųd­vie­jų mei­lės is­to­ri­ja pra­si­dė­jo 2003-iai­siais, kai „Fa­ce­book“ dar ne­bu­vo net M.Zuc­ker­ber­go min­ ty­se. Vie­na Har­var­do uni­ver­si­te­to bro­li­ja su­ren­gė va­ka­rė­lį nau­jiems na­riams, tarp jų bu­vo ir ant­ra­kur­ sis M.Zuc­ker­ber­gas. Į va­ka­rė­lį taip pat atė­jo ki­nų kil­mės ame­ri­kie­tė P.Chan. Bū­si­mie­ji su­tuok­ti­niai su­ si­pa­ži­no bend­ro­je ei­lė­je prie tua­le­ to, o su­si­ti­ki­nė­ti pra­dė­jo jau po ke­ lių mė­ne­sių. Kai 2004 m. M.Zuc­ker­ber­gui ki­lo idė­ja su­kur­ti so­cia­li­nį tink­lą, P.Chan bu­vo vie­nas tų žmo­nių, ku­rie jį pa­ lai­kė. Kal­ba­ma, kad ji ne­tgi da­ly­va­ vo ku­riant pro­jek­tą ir ku­rį lai­ką dir­ bo bend­ro­vė­je. Kai M.Zuc­ker­ber­gas me­tė stu­di­jas ir iš­va­žia­vo į Si­li­cio slė­nį, P.Chan iš­vy­ko kar­tu su juo. Tik, skir­tin­gai ne­gu drau­gas, ji 2007 m. bai­gė uni­ver­si­te­tą. Per­nai jie ap­ si­gy­ve­no kar­tu Si­li­cio slė­nio Pa­lo Al­ to mies­te­ly­je. Su­si­ma­ži­no al­gą iki do­le­rio

P.Chan nė­ra itin ak­ty­vi „Fa­ce­ book“ var­to­to­ja, bet mi­li­jar­das ki­ tų šio so­cia­li­nio tink­lo na­rių pa­da­rė jį po­pu­lia­riau­sią vi­sa­me pa­sau­ly­je, o jo „tė­vą“ M.Zuc­ker­ber­gą – vie­ nu jau­niau­sių pla­ne­tos mi­li­jar­die­rių ir, anot JAV žur­na­lo „For­bes“, 25uo­ju įta­kin­giau­siu žmo­gu­mi pa­sau­ ly­je. JAV žur­na­las „Ti­me“ 2010-ai­ siais iš­rin­ko jį Me­tų žmo­gu­mi. 2012 m. ge­gu­žę per „Fa­ce­book“ pir­mi­nį vie­šą­jį siū­ly­mą bu­vo par­ dau­g iau lai­ko. Tai­g i ši­ta ten­den­ci­ja „Fa­ce­boo­k ui“ pa­sta­r uo­ju me­t u nė­ra la­bai ge­ra. Jei­g u kal­b ė­t u­me apie „Fa­ce­b oo­ko“ kon­k u­ren­t us, rei­kė­t ų pir­m iau­sia kal­ bė­t i apie „Google+“. Jis tu­r i virš sa­vęs di­de­lę kor­p o­r a­c i­j ą, ku­r i in­teg­r uo­j a šį so­c ia­l i­n į tink­l ą su ki­t ais sa­vo pro­ duk­t ais, to­d ėl il­g a­l ai­kė­j e per­s pek­ ty­vo­j e „Google+“ svo­r is ga­l i ir tu­rė­ tų aug­t i. Prog­no­z uo­t i „Fa­ce­boo­ko“ atei­t į su­dė­ tin­ga. Vis­g i ma­ny­č iau, kad tam tik­r u lai­ko­t ar­piu at­s i­ras kas nors kar­d i­n a­ liai nau­j o. Ne dar vie­n a so­c ia­l i­n ių tink­lų sve­t ai­nė, o vi­s iš­k ai ki­toks pro­

duo­ta 420 mln. ak­ci­jų, ku­rių ver­tė – 16 mlrd. do­le­rių, o pa­ti bend­ro­ vė įver­tin­ta 104 mlrd. do­le­rių. Tie­ sa, jau ne­tru­kus in­ves­tuo­to­jai pa­ si­ge­do aiš­kios „Fa­ce­book“ atei­ties stra­te­gi­jos, dėl to bend­ro­vės ak­ci­ jos nu­ver­tė­jo maž­daug per­pus ir iki pir­mi­nio ly­gio jau ne­be­pa­ki­lo. „Fa­ce­book“ ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­ riaus M.Zuc­ker­ber­go pa­ja­mos per­ nai sie­kė 2 mln. do­le­rių. Iš jų 500 tūkst. do­le­rių su­da­rė at­ly­gi­ni­mas, 266 tūkst. – me­ti­nis prie­das, o dar 1,22 mln. do­le­rių pa­nau­do­ta lėk­tu­ vų skry­džiams ir ap­sau­gai. „Fa­ce­ book“ įkū­rė­jo tu­ri­ma 28 pro­c. ak­ci­ jų da­lis bend­ro­vė­je ver­ti­na­ma 16,4 mlrd. do­le­rių. Nuo šių me­tų pra­džios M.Zuc­ ker­be­ras sa­vo ini­cia­ty­va su­si­ma­ ži­no me­ti­nį at­ly­gi­ni­mą iki vie­no do­le­rio. Tai­gi jo pa­ja­mos da­bar tie­ sio­giai pri­klau­sys nuo „Fa­ce­book“ fi­nan­si­nės sėk­mės.

Ar Bronius vėl taps NBA čempionu? Geriausiu pasaulyje krepšininku tituluojamas LeBronas Jamesas šiemet bandys antrą kartą iš eilės NBA čempionų taurę parvežti į Majamį. Ar „Heat“ komandai pavyks tai padaryti? Rekordų kupinas sezonas

Majamio „Heat“ šiemet tapo absoliučiu Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono nugalėtoju. Per sezoną klubas pasiekė 27 pergalių seriją – antrą ilgiausią per visą lygos istoriją. „Heat“ lyderis 28-erių L.Jamesas, Lietuvos krepšinio aistruolių vadinamas Broniumi, šiemet ketvirtą kartą tapo naudingiausiu reguliariojo sezono žaidėju. Keturis ir daugiau kartų tokį apdovanojimą yra gavę tik legendiniai Kareemas Abdulas Jabbaras, Michaelas Jordanas, Billas Russellas ir Wiltas Chamberlainas. Sausį LeBronas peržengė 20 tūkst. per karjerą pelnytų taškų ribą ir tapo jauniausiu tiek taškų pelniusiu krepšininku NBA istorijoje.

Krepšinio ekspertai spėlioja, kokios L.Jameso galimybių ribos. Naudingiausio žaidėjo prizo įteikimo spaudos konferencijoje pats krepšininkas ištarė: „Nežinau savo ribų.“ Visos lažybų kontoros prognozuoja, kad „Heat“ taps čempione, už ją galima statyti santykiu 1:1,5. Taip pat dauguma spėja, kad finale Majamio komanda susigrums su San Antonio „Spurs“, kurios galimybės tapti čempione vertinamos 1:4. Neabejotina viena: jei geriausiu savo kartos žaidėju tapęs L.Jamesas taps čempionu, jis vėl bus lyginimas su M.Jordanu, kuris čempionu tapo net šešis kartus. Tačiau LeBrono statistiniai rodikliai taps beverčiai, jeigu „Heat“ sezono nebaigs antrą kartą iš eilės kaip NBA čempionė. Tiesioginės transliacijos

Kaip seksis L.Jamesui NBA finalinėse varžybose, krepšinio mėgėjai galės stebėti tiesiogiai.

16,4

Jis tapo pirmuoju Amerikos juo­

daodžiu, kurio nuotrauka buvo iš­ spausdinta ant moterų madų žur­ nalo „Vogue“ viršelio. Jis į krepšį dažniausiai meta de­

šine ranka, bet valgo ir rašo kaire.

Jo motina Gloria buvo 16 metų,

kai pagimdė būsimą krepšinio ta­ lentą.

Televizija GALA

ver­ti­na­ma M.Zuc­ker­ber­go tu­ri­ma „Fa­ce­book“ ak­ci­jų da­lis.

Pas­kelb­ti sta­ tis­ti­niai duo­ me­nys pa­ro­dė, kad Pran­cū­ zi­jos eko­no­ mi­ką jau ant­rą kar­tą per ket­ve­ rius me­tus iš­ti­ko re­ce­si­ja. Pir­mą šių me­tų ket­vir­tį ša­lies eko­no­mi­ka su­si­trau­kė 0,2 pro­c., tiek pat su­ma­žė­ jo ir anks­tes­nį ket­vir­tį. Pras­tos nau­jie­nos su­ta­po su Fran­çois Hollande’o pir­mo­sio­mis pre­zi­den­ta­vi­mo me­ti­nė­mis. Ša­lies va­do­vo rei­tin­gai pa­sie­

Įdomūs faktai apie L.Jamesą

pasirašė 90 mln. JAV dolerių re­ klamos sutartį su NIKE.

mlrd. do­le­rių

duk­tas. Nes ma­to­me aki­vaiz­d žią ten­ den­c i­ją, kad, pa­v yz­d žiui, Jung­t i­nė­se Vals­t i­j o­s e jau­n i žmo­nės vis ma­ž iau nau­do­j a­s i „Fa­ce­b oo­k u“ ir pra­d e­d a ieš­ko­t i jam al­ter­n a­t y­v ų. Jau­n i­m as su­pran­t a, kad jų tė­vai ir­g i nau­do­j a­ si „Fa­ce­b oo­k u“ ir juos se­k a. Tai su­ vok­d a­m i, žmo­n ės pra­de­d a ieš­ko­t i ko nors ki­to. Dar vie­n a aki­vaiz­d i ten­ den­c i­j a yra ta, kad po­pu­l ia­rė­j a įvai­ rios mo­bi­l io­s ios pro­g ra­mė­lės, ku­r ios iš prin­c i­p o at­s to­j a tam tik­ras „Fa­ce­ boo­ko“ funk­c i­jas. To­k ios yra nau­jau­ sios ten­den­c i­jos Jung­t i­nė­se Vals­t i­jo­ se, ir, ko ge­ro, šios ten­den­ci­jos eis per vi­s ą pa­s au­l į.

Tokią galimybę turi televizijų „Skaitmeninė GALA“ ir „Interaktyvioji GALA“ klientai. NBA Vakarų konferencijos finalai bus transliuojami nuo gegužės 22 d., o Rytų konferencijos finalai – nuo gegužės 23 d. Daugelis svarbiausių NBA rungtynių vyksta naktį, tačiau sirgaliai jas gali įsirašyti ir peržiūrėti patogiu laiku. Norintys stebėti tiesioginę varžybų transliaciją, bet įsijungę televizorių varžyboms jau prasidėjus jas galės atsukti nuo pradžių, o tada pasukti į priekį ar sustabdyti vaizdą pačiomis įdoPR miausiomis akimirkomis.

Dar prieš patekdamas į NBA jis

Kanalą „NBA TV“ rodo televizija GALA. „Interaktyviosios GALA“, ku­ ri namus pasiekia internetu, varto­ tojai „NBA TV HD“ kanalą gali ma­ tyti ir raiškiuoju (HD) formatu. „In­ teraktyvioji GALA“ laisvalaikį pra­ turtina karaoke, vaizdo įrašų nuo­ mos filmais, žiūrovai gali naršyti in­ ternete televizoriaus ekrane, skai­ tyti naujienų portalų žinutes, įrašy­ ti ir norimu laiku peržiūrėti laidas.

Tikslas: L.Jamesas sieks antro NBA čempionų titulo su Majamio

„Heat“ komanda.

Tre­čia­die­nis 87 pro­c. krū­ties vė­žio ir 50 pro­c. kiau­ši­džių vė­žio ri­zi­ką. Ak­to­rė pri­dū­rė, kad jos mo­ ti­na mi­rė nuo vė­žio, bū­da­ma 56 me­tų. A.Jo­lie pa­brė­žė, jog da­bar ri­zi­ka, kad jai iš­si­vys­tys krū­ties vė­žys, su­ma­žė­jo iki 5 pro­c. A.Jo­lie ir B.Pit­tas au­gi­na tris įsi­vai­kin­ tus ir tris sa­vo bio­ lo­gi­nius vai­kus. „Ga­liu pa­sa­ky­ ti sa­vo vai­kams, kad jiems ne­rei­ kia bi­jo­ti, jog pra­ ras ma­ne dėl krū­ties vė­žio“, – kal­bė­jo ak­to­rė.

Vėl bus lyginamas su M.Jordanu

Getty Images via NBA nuotr.

Ket­vir­ta­die­nis kė re­kor­di­nes že­mu­mas, vos 24 pro­c. gy­ven­ to­jų ti­ki, kad jis yra pa­jė­gus iš­ spręs­ti vals­ ty­bės pro­ ble­mas. Ne­dar­bas Pran­c ū­z i­ jo­je sie­kia 10,6 pro­c. ir to­liau di­ dė­ja, vers­lo ir var­to­to­jų pa­ si­ti­kė­ji­mas la­bai su­men­kęs. Di­džiau­sią eko­no­mi­ ką ES tu­rin­čios Vo­kie­ti­jos pir­ mo ket­vir­čio re­zul­ta­tai ir­gi ne­džiu­gi­na: bend­ra­sis vi­daus pro­duk­tas ūg­te­lė­jo vos 0,1 pro­c.

Ka­bu­le mir­ti­nin­kui de­ to­na­vus sprog­me­nų pri­krau­tą au­to­mo­bi­ lį prie NA­TO ko­lo­nos, žu­vo 14 žmo­nių: še­ši iš NA­TO per­so­na­lo, aš­tuo­ni ci­vi­liai af­ga­nis­ta­ nie­čiai, tarp ku­rių bu­vo ir du vai­kai. Šis iš­ puo­lis yra dau­giau­sia au­kų per be­veik vie­ nų me­tų lai­ko­tar­pį nu­si­ne­šęs in­ci­den­tas Af­ga­nis­ta­no sos­ti­nė­je. Per ga­lin­gą spro­gi­ mą bu­vo smar­kiai ap­griau­ta ma­žiau­siai 10 na­mų ir su­žeis­ti 37 praei­viai. Tarp jų bu­vo daug ei­nan­čių į mo­kyk­lą vai­kų. NA­TO sa­vo pra­ne­ši­me tvir­ti­no, kad žu­vo du Tarp­tau­ti­nių sau­gu­mo pa­gal­bos pa­jė­gų (ISAF) ka­riai ir ke­tu­ri ci­vi­liai ISAF kont­rak­ ti­nin­kai. Pa­gal Al­jan­so tai­syk­les ne­nu­ro­do­ ma, ku­rių ša­lių pi­lie­čiai bu­vo šios au­kos. At­sa­ko­my­bę už šį spro­gi­mą pri­siė­mė su­ki­lė­lių gru­puo­tė „Hezb-i-Is­la­mi“, ku­ri ne­prik­lau­so Ta­li­ba­no ko­vo­to­jų pa­jė­goms.

Televizijos „Skaitmeninė GALA“ signalas transliuojamas oru, to­ dėl pasiekia ir atokiausius šalies kampelius. Šiai televizijai žiūrė­ ti reikia tik priedėlio, kanalų at­ kodavimo kortelės ir antenos. Skaitmeninis signalas užtikrina puikų vaizdą bei garsą, leidžia žiūrėti daug kanalų ir suteikia papildomų galimybių.


10

šeštadienis, gegužės 18, 2013

miestas

Pa­jū­ris mel­džia ge­ro oro 1

Aiš­ku, yra di­de­lis pri­ va­tus sek­to­rius“, – tei­ gė Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­ja Egi­di­ja Smi­lin­gie­nė. Šį sa­vait­ga­lį pa­ra vieš­bu­ty­je dvi­ vie­čia­me kam­ba­ry­je vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja apie 200 li­tų. Lie­tu­vos au­ to­mo­bi­lių ke­lių di­rek­ci­ja vai­ruo­to­jus įspė­ja sa­vait­ga­lį į Pa­lan­gą va­žiuo­ti at­ sa­kin­gai. Di­rek­ci­jos at­sto­vų tei­gi­mu, skai­čiuo­ja­ma, kad į Pa­lan­gą ma­gist­ ra­le Vilnius–Kaunas–Klaipėda sa­ vait­ga­lį ga­li va­žiuo­ti 70 tūkst. au­to­ mo­bi­lių – tiek, kiek įpras­tu me­tu per sa­vai­tę. To­dėl esą kai ku­rio­se vie­to­se, kur vyks­ta ma­gist­ra­lės re­mon­to dar­ bai, ga­li su­si­da­ry­ti spūs­tys. Užp­lū­do ru­sai

E.Smi­lin­gie­nės tei­gi­mu, Pa­lan­go­ je su­ju­di­mas jau­čia­mas nuo ge­gu­ žės pra­džios. „Ge­gu­žės 1–9 die­no­mis ku­ror­ te ypač daug poil­siau­to­jų iš Ru­si­jos. Ma­tyt, žmo­nės dėl įvai­rių šven­čių tu­ rė­jo ne­ma­žai poil­sio die­nų ir jas lei­do Pa­lan­go­je“, – svars­tė pa­šne­ko­vė. Jos žo­džiais, pa­sta­ruo­ju me­ tu Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­re su­lau­kia­ma dau­gy­bės pa­ klau­si­mų dėl ap­gy­ven­di­ni­mo pa­ slau­gų va­sa­rą. Tai reiš­kia, jog ku­ ror­te žmo­nių ne­tu­rė­tų trūk­ti. „Lie­tu­viai ato­sto­gas Pa­lan­go­je pla­nuo­ja­si sa­va­ran­kiš­kai, ta­čiau, ma­nau, kad ir vie­ti­nių poil­siau­to­jų ku­ror­te tik­rai bus. Lie­tu­viai įpras­ tai į Pa­lan­gą ato­sto­gau­ti pra­de­da va­žiuo­ti po Jo­ni­nių. Ta­čiau ir da­ bar lai­kas la­bai ge­ras – oras pui­kus, o kai­nos dar tik­rai nė­ra to­kios, ko­ kios bū­na įsi­bė­gė­jus va­sa­rai“, –

Trau­ka: į Ne­rin­gos ku­ror­to se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tę Ni­do­je su­plūs­ta dau­gy­bė žmo­nių.

da­bar vyk­ti il­sė­tis į Pa­lan­gą re­ko­ men­da­vo E.Smi­lin­gie­nė. Siū­lys nau­jų pa­slau­gų

Pa­lan­gos vieš­bu­čių ir res­to­ra­ nų aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė pa­ti­ki­no, jog va­ sa­rą kai­nos Pa­lan­go­je tu­rė­tų bū­ti to­kios, kaip per­nai. „Ma­nau, jog kai­nos ne­di­dės, jos tik ma­žė­ti ga­li. Nors pa­di­dė­jo mi­ni­ma­li al­ga, au­ga iš­lai­dos van­de­niui, elekt­rai, ta­čiau ob­jek­ty­vių prie­žas­čių di­din­ ti kai­nas nė­ra. Praė­jęs la­bai ne­vy­kęs se­zo­nas taip pat tu­rė­tų su­veik­ti kaip sau­gik­lis, kad klien­tai yra la­bai jaut­ rūs kai­noms. To­dėl pir­miau­sia rei­ kia jiems pa­teik­ti ko­ky­bi­nį pa­slau­gų au­gi­mą, kad bū­tų ga­li­ma di­din­ti kai­ nas“, – aiš­ki­no G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Ji pa­brė­žė, jog šie­met Pa­lan­go­je poil­siau­to­jų ir lauks pa­ge­rė­ju­si pa­ slau­gų ko­ky­bė, bent jau tuo­se vieš­bu­

čiuo­se ir res­to­ra­nuo­se, ku­rie pri­klau­ so aso­cia­ci­jai ir vei­kia vi­sus me­tus, o ne tik ke­lis va­sa­ros mė­ne­sius. „Ži­nau, kad ko­le­gos la­bai kū­ry­ bin­gai me­niu dė­lio­ja, gal­vo­ja apie pa­pil­do­mas pa­slau­gas. Mes, pa­ vyz­džiui, ati­da­ry­si­me šil­do­mą lau­ ko ba­sei­ną, vai­kams reng­si­me die­ nos sto­vyk­las su pro­fe­sio­na­lio­mis auk­lė­mis ir ani­ma­to­riais, kad tė­ vai tu­rė­tų, kur pa­lik­ti sa­vo at­ža­las ir ga­lė­tų ra­miai il­sė­tis“, – pa­sa­ko­ jo vie­nam Pa­lan­gos vieš­bu­čių va­ do­vau­jan­ti G.Kve­da­ra­vi­čie­nė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ko­ky­biš­kos pa­slau­gos. Ta­da ir apie kai­nas nie­kas ne­be­kal­bės“, – vy­lė­ si G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. E.Smi­lin­gie­nės žo­džiais, šio se­ zo­no Pa­lan­go­je iš­skir­ti­nu­mas bus tai, kad ji yra Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nė, to­dėl vyks la­bai daug pa­ čių įvai­riau­sių ren­gi­nių.

Links­niuo­ja dėl kai­nų

Ji ne­slė­pė, jog tik­rai ne­ma­lo­nu, kai kas­met Pa­lan­gą va­sa­ros vi­du­ry­je vi­si pra­de­da links­niuo­ti dėl di­de­ lių kai­nų. To­kį žmo­nių po­žiū­rį į ku­ ror­tą esą ir bus ban­do­ma pa­keis­ti. „No­ri­si, kad Pa­lan­gą links­niuo­ tų kaip ku­ror­tą, ku­ria­me tei­kia­mos

Gied­rė Kve­da­ra­vi­čie­nė:

Mums svar­biau­sia, kad ne­pris­nig­tų, ne­ bū­tų šal­ta, nors šiek tiek švies­tų sau­lė. Tuo­met žmo­nių ne­ tu­rė­tų trūk­ti. „Mums svar­biau­sia, kad ne­pris­ nig­tų, ne­bū­tų šal­ta, nors šiek tiek švies­tų sau­lė. Tuo­met žmo­nių ne­ tu­rė­tų trūk­ti. Ta­da vis­kas bus ge­ rai“, – į ne­to­li­mą atei­tį žvel­gė G.Kve­da­ra­vi­čie­nė. Ati­da­ry­mas – po sa­vai­tės

Ne­rin­ga ku­ror­ti­nio se­zo­no pra­džią skelbs nuo ge­gu­žės 24 d. – vyks tra­di­ ci­nė šven­tė „Be­nai, plau­kiam į Ni­dą“. To­dėl vers­li­nin­kai in­ten­sy­viai ruo­šia­si kuo tin­ka­miau priim­ti poil­siau­to­jus. „Vi­si re­mon­tuo­ja­si, gra­ži­na ap­ lin­ką. Pra­de­da­mos ati­da­ri­nė­ti lau­ko ka­vi­nės. Jau po­rą mė­ne­sių jau­čia­ me di­des­nį ato­sto­gau­to­jų su­si­do­ mė­ji­mą Ne­rin­ga. Tu­ris­tai lau­kia­mi iš­skės­to­mis ran­ko­mis“, – tei­gė Ni­ dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­ jos cent­ro „Agi­la“ di­rek­to­rė Ne­rin­ ga Ge­ce­vi­čiū­tė. Ki­tam sa­vait­ga­liui Ni­do­je ir ki­ to­se Ne­rin­gos gy­ven­vie­tė­se jau už­ sa­ky­ta di­džio­ji dau­gu­ma nak­vy­nės vie­tų. Ne­rin­ga poil­siau­to­jus pa­si­ tiks ge­rais po­ky­čiais – su­re­mon­ tuo­tas dvi­ra­čių ta­ko ruo­žas tarp Ne­rin­gos ir Per­val­kos. Orien­ta­ci­nia­me par­ke, ku­ris įkur­tas vi­so­je Ne­rin­go­je, spe­cia­lios tra­sos nuo šio se­zo­no bus pri­tai­ky­ tos ne tik dvi­ra­ti­nin­kams ir pės­tie­ siems, bet ir neį­ga­lie­siems.

Komentaras Ade­lė Ka­ra­liū­nai­tė

G Žo­l i­n in­kė

am­ta by­lo­ja, jog va­sa­ra bus ge­ra. Vi­so­m is pra­smė­m is. Šiuo me­tu žy­di vi­si au­ga­lai – ir tie, ku­rie jau tu­rė­jo nu­žy­ dė­ti, ir tie, ku­rie dar tik tu­rė­jo žy­dė­ti. Pa­ vyz­džiui, to­kia vais­gi­na. Ji tu­rė­jo žy­dė­ ti tik bir­že­lio pra­džio­je, o jau da­bar yra iš­sklei­du­si žie­dus. To­dėl ga­li­ma ti­kė­tis, kad bir­že­lį ga­li bū­tų daug lie­taus, jei jau au­ga­lai taip sku­ba žy­dė­ti. O šiaip va­sa­ ra tu­rė­tų bū­ti įvai­ri – ir su karš­čiais, ir su liū­ti­mis, ir su per­kū­ni­ja. Ma­nau, kad va­sa­ra bus karš­tes­nė nei per­nai. Ir bus to­kie karš­čio lai­ko­tar­piai, o ne at­ski­ros karš­tos die­nos. Iš to, kad kai ku­rie au­ga­ lai žy­di per anks­ti, spren­džiu, jog va­sa­ra bus il­ga, nes, ko ge­ro, au­ga­lai žy­dės ant­ rą kar­tą. Po bo­bų va­sa­ros gra­žūs orai tu­ rė­tų tęs­tis net iki Vė­li­nių. Bent jau taip ro­do da­bar­ti­niai gam­tos ženk­lai.

Bran­gi­na dirb­ti­nai

„Svar­biau­sia, kad bū­tų ge­ras oras. Per­nai va­sa­rą bu­vo tik 14 tik­rų va­ sa­riš­kų die­nų, to­dėl to­kį se­zo­ną no­ ri­si tik pa­mirš­ti ir ti­kė­tis, kad bus ge­riau“, – tei­gė N.Ge­ce­vi­čiū­tė. Pak­laus­ta, ar Kur­šių ne­ri­jo­ je poil­siau­to­jams šie­met „ne­kąs“ kai­nos, pa­šne­ko­vė pa­ti­ki­no, kad jos bus to­kios pa­čios, kaip ir per­nai. „Ži­no­ma, dirb­ti­nio kai­nų su­kė­li­ mo taip pat ga­li­ma ti­kė­tis. Pa­vyz­ džiui, jei il­ga­jam Jo­ni­nių sa­vait­ga­ liui bus pro­gno­zuo­ja­mas ge­ras oras, aki­vaiz­du, kad bus žmo­nių ant­plū­dis, to­dėl vers­li­nin­kai tik­rai pa­kels ir kai­ nas“, – nea­be­jo­jo N.Ge­ce­vi­čiū­tė. Ji pri­si­mi­nė praė­ju­sių me­tų lie­ pos pa­sku­ti­nį­jį sa­vait­ga­lį. Ne­rin­go­ je vy­ko džia­zo fes­ti­va­lis, bu­vo la­bai karš­ta, tad žmo­nės į Kur­šių ne­ri­ja plūs­te plū­do. „Poil­siau­to­jams, ku­rie iš anks­to ne­bu­vo pa­si­rū­pi­nę nak­vy­ne, ne­be­ ga­lė­jo­me nie­ko pa­siū­ly­ti, nes vis­ kas bu­vo užim­ta. Jei at­si­ras­da­vo ke­lios lais­vos vie­tos, tai kai­nos bu­ vo to­kios, ku­rios pa­pras­tam lie­tu­ viui tik­rai nė­ra priim­ti­nos“, – ne­ slė­pė di­rek­to­rė. San­dė­liu­ke – apar­ta­men­tai

Ne­rin­gos tu­riz­mo ir vers­lo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė Ir­ma Balt­ru­šai­tie­ nė taip pat pa­ti­ki­no, jog šią va­sa­ rą kai­nos Kur­šių ne­ri­jo­je bus to­kios pat, kaip ir prieš me­tus. „Pas mus kai­nos kan­da ma­žiau­ siai, nes ku­ror­tas ge­ras, ra­mus, o jos – sta­bi­lios“, – pa­brė­žė pa­šne­ko­vė. Ji skai­čia­vo, kad sa­vai­tės poil­sis vie­nam žmo­gui, ku­ris no­rė­tų tvar­ kin­gai mie­go­ti ir pro­tin­gai val­gy­ti, Ne­rin­go­je ga­li kai­nuo­ti apie 1 tūkst. li­tų, pra­mo­goms pi­ni­gų rei­kės pa­ pil­do­mai. „Ga­li­ma iš­leis­ti ir 3–4 tūkst. li­tų ir net pa­gei­dau­ti­na, kad taip bū­tų“, – šyp­so­jo­si I.Balt­ru­šai­tie­nė. Ji ti­ki­no, jog Ne­rin­go­je kai­nos nė­ra itin že­mos to­dėl, kad pa­slau­ gų ko­ky­bė ge­ra. „Net jei vie­ta nak­vy­nei ir nuo­ mo­ja­ma san­dė­liu­ke, ta­čiau ja­me vis tiek įreng­ti vos ne apar­ta­men­ tai. Pas­lau­gų ko­ky­bė ky­la kas­met, į ją tik­rai daug in­ves­tuo­ja­ma, o kai­ nos iš­lie­ka sta­bi­lios“, – tvir­ti­no I.Balt­ru­šai­tie­nė. Pre­zi­den­tė, kaip ir ki­ti pa­jū­rio vers­li­nin­kai, net nea­be­jo­jo, jog tai, ar se­zo­nas bus sėk­min­gas, lems orai. „Nuo jų vis­kas ir pri­klau­so. Jie – svar­biau­sias veiks­nys, nes poil­ siau­to­jams dau­giau ne­la­bai ką ir tu­ri­me pa­siū­ly­ti“, – kons­ta­ta­vo pa­šne­ko­vė.


11

šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Fo­tog­ra­fas atrado šmaikš­tų hobį

Sumanumas: vis nau­jų ak­tua­li­jų ori­gi­na­lioms ir šmaikš­čioms iliust­ra­ci­joms at­ran­dan­tis S.Sto­nys idė­jų ne­pris­tin­ga.

Ne vie­ną de­šimt­me­ tį iš ran­kų fo­toa­pa­ ra­to ne­pa­lei­džian­tis klai­pė­die­tis Sau­lius Sto­nys at­ra­do su­ma­ nų bū­dą, kaip sa­vo dar­bais ne tik pa­ trauk­ti dė­me­sį, bet ir pa­si­rek­la­muo­ti.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Po­pu­lia­ru­mo ne­sto­ko­ja

Šmaikš­čio­mis iliust­ra­ci­jo­mis bei teks­tais de­ko­ruo­tas deg­tu­kų dė­ žu­tes uos­ta­mies­čio fo­tog­ra­fas siū­

lo įvai­rio­se mu­gė­se ir ne­re­tai prie jų nu­si­drie­kia ei­lės. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog po pen­ kis li­tus kai­nuo­jan­čius su­ve­ny­rus no­riai per­ka ne tik lie­tu­viai, bet ir už­sie­nie­čiai, ku­rie fo­tog­ra­fo pa­ pra­šo iš­vers­ti ant dė­žu­čių skel­bia­ mus už­ra­šus. „Iš es­mės man tai dau­giau tar­ nau­ja kaip vi­zi­ti­nė kor­te­lė – ant ki­ tos pu­sės už­li­pi­nu lip­du­ką su sa­vo in­for­ma­ci­ja. La­bai nau­din­gas da­ly­ kas“, – šyp­so­jo­si pa­šne­ko­vas, pa­ti­ ki­nęs, kad iš to­kio vers­lo tur­tų ne­ su­sik­rau­si. Sau­lius ne­nei­gė, jog tam, kuo frag­men­tiš­kai už­sii­ma jau ke­le­rius me­tus, tik­tų po­sa­kis, jog nau­ja – tai pa­mirš­ta se­na. „Tai tik­rai nė­ra ori­gi­na­li idė­ ja. So­viet­me­čiu ma­no ma­ma dir­ bo eks­kur­si­jų biu­re, la­bai daug ke­liau­da­vo. Ir iš įvai­rių ke­lio­nių par­si­vež­da­vo to­kių su­ve­ny­rų. So­ vie­tų Są­jun­gos lai­kais bu­vo po­ pu­lia­rios dė­žu­tės su ko­kių nors mies­tų vaiz­dais“, – pri­si­mi­nė pa­ šne­ko­vas.

Pa­sak Sau­liaus, to­kia te­ma­ti­ka po­pu­lia­ri ir šian­dien. Ori­gi­na­les­ nių su­ve­ny­rų ieš­kan­tys mu­gių lan­ ky­to­jai, pri­klau­so­mai nuo mies­to, mie­lai ren­ka­si dė­žu­tes su Me­me­lio, se­no­jo Vil­niaus, Ši­lu­tės ar ki­tų vie­ tų vaiz­dais. Tin­ka tik lat­viš­kos

Tra­di­ciš­kai į vie­ną blo­ką fo­tog­ra­fas ant kie­to pa­grin­do – plas­ti­ko ga­ba­ lo – kli­juo­ja ke­tu­rias deg­tu­kų dė­žu­ tes. Jos ne tik tam­pa pa­grin­du pa­si­ rink­tam te­mi­niam pa­veiks­lė­liui, bet ir to­liau ga­li tar­nau­ti pa­gal pa­skir­tį. Anot Sau­liaus, jis nau­do­ja ne bet ko­kias, o lat­viš­kas dė­žu­tes, nes jos pa­ga­min­tos pa­gal tiks­lius iš­ma­ta­ vi­mus. Šiems su­ve­ny­rams pa­gal for­ma­tą ne­tin­ka ir di­džio­sios ži­di­ nių deg­tu­kų dė­žu­tės. Šmaikš­čius pa­veiks­liu­kus fo­tog­ ra­fas „me­džio­ja“ in­ter­ne­to pla­ty­ bė­se, o ypač tur­tin­gų aruo­dų pri­ si­pa­ži­no ran­dąs feis­bu­ke. Ge­rai „ei­na­ma“ ne tik is­to­ri­nės, bet ir po­li­ti­nės, mo­te­rų ir vy­rų san­ ty­kių, kse­no­fo­bi­nės te­mos.

„Dau­giau­sia nau­do­ju se­nuo­sius agi­ta­ci­nius ru­sų pla­ka­tus. Ma­ no kar­tai jie la­bai ge­rai pa­žįs­ta­mi, ir už­sie­nie­čiai la­bai per­ka. Aiš­ ku, idė­jai paieš­ko­ti pri­rei­kia lai­ ko. Teks­tai – iš gy­ve­ni­mo, rea­li­ jų. Iš­ti­są ko­lek­ci­ją bu­vau pa­da­ręs

Sau­lius Sto­nys:

Da­bar lyg ir so­cial­ de­mok­ra­tus rei­kė­ tų eksp­loa­tuo­ti, ta­ čiau nė­ra la­bai ryš­kių žvaigž­džių. spe­cia­liai Vla­di­mi­ro Pu­ti­no rin­ki­ mams. Kai bu­vo įsi­lin­ga­vęs pe­do­fi­ li­jos skan­da­las, bu­dio­no­vie­čiui pri­ mon­ta­vau Drą­siaus Ke­džio vei­dą ir pri­dė­jau teks­tą: „O tu pri­trum­pi­ nai nors vie­ną pe­do­fi­lą?“ Pir­ko su trenks­mu, ypač Kau­ne“, – šyp­so­ jo­si pa­šne­ko­vas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Pa­si­ga­vo kon­ku­ren­tai

Anot Sau­liaus, dė­žu­tes su už­ra­ šu „Vi­si vy­rai – kiau­lės“ daž­niau­ siai per­ka mo­te­rims ar­ba šios per­ ka pa­čios. „Iš es­mės tie „pri­ko­lai“, ku­rie yra uni­ver­sa­lūs, po­pu­lia­rūs vi­sur“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Sau­lius pri­si­mi­nė, jog po su­ve­ ny­rą su vy­no tau­rę lai­kan­čiu Vy­ tau­tu Ku­bi­liu­mi įsi­gi­jo jo po­li­ti­niai opo­nen­tai, ta­čiau esą šian­dien ši te­ma ne­beak­tua­li. „Da­bar lyg ir so­cial­de­mok­ra­tus rei­kė­tų eksp­loa­tuo­ti, ta­čiau nė­ ra la­bai ryš­kių žvaigž­džių. Tu­riu ir „pri­ko­lų“ su Pre­zi­den­te – jie vis dar vei­kia“, – pa­sa­ko­jo fo­tog­ra­fas. Paš­ne­ko­vas pa­ti­ki­no, jog dėl šmaikš­čių su­ve­ny­rų pa­si­pik­ti­ni­mo, įsi­žei­di­mo ar prie­kaiš­tų nė­ra su­lau­ kęs, prie­šin­gai – tik šyp­se­nų. Sau­lius ne­si­pik­ti­na, kad šią idė­ją jau pa­si­ga­vo ir ki­ti kon­ku­ren­tai. „Ci­ta­tų“ jau ma­čiau. Ki­ta ver­tus, tai ir­gi ne ma­no ori­gi­na­lus „iš­mis­ las“, – to­le­ran­tiš­kai rea­guo­ja fo­ tog­ra­fas.


12

šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

vakarė

K.Ja­tau­tai­tė: „Mus su­ve­dė li­ki­mas“ Ti­tu­luo­tos uos­ta­mies­čio džia­zo at­li­kė­jos Kris­ti­nos Ja­tau­tai­tės as­me­ni­nia­me gy­ve­ ni­me – džiu­gios per­mai­nos. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Ne­se­niai sa­vo pro­fi­ly­je so­cia­li­nia­ me feis­bu­ko tink­le mo­te­ris pa­si­da­ li­jo ži­nia apie tai, kad su­si­ža­dė­jo su il­ga­me­čiu sa­vo drau­gu Gab­rie­liu­mi Stan­ke­vi­čiu­mi. „Ka­da ves­tu­vės? Ne­ži­nau“, – šyp­so­jo­si Kris­ti­na, pri­si­pa­ži­nu­ si, kad dar nė ne­spė­jo at­si­to­kė­ti – my­li­ma­sis mo­ters ran­kos pa­pra­šė vos prieš ke­le­tą die­nų. Ta­čiau vo­ka­lis­tė pa­ti­ki­no, jog jie­du tik­rai ne­bus iš tų po­rų, ku­ rios il­gus me­tus ten­ki­na­si su­ža­dė­ ti­nių sta­tu­su. „Tie­siog ar­ti­miau­siu me­tu lau­ kia daug vi­so­kių dar­bų, o ir rei­kia vis­ką ge­rai pa­skai­čiuo­ti. To­dėl ne­ ži­nau, ar ves­tu­vės bus šią, ar ki­tą va­sa­rą“, – at­vi­ra­vo vo­ka­li­nio kvar­ te­to „Cappella‘A“ na­rė. Kaip ir pri­klau­so, nuo šiol ant Kris­ti­nos ran­kos spin­dės su­ža­dė­ tu­vių žie­das. Paš­ne­ko­vė juo­ka­vo nė ne­smal­sa­vu­si, ar jis pa­puoš­tas bri­lian­tu. „Ne­su di­de­lė žie­dų mė­gė­ja, bet šis tik­rai ypa­tin­gas, jau­čiu, kad tai yra ma­no, ir ga­liu tai pa­sa­ky­ti vi­ siš­kai ne­pa­tai­kau­da­ma“, – pri­si­ pa­ži­no at­li­kė­ja.

Anot Kris­ti­nos, bend­ra jos ir su­ ža­dė­ti­nio is­to­ri­ja pra­si­dė­jo maž­ daug prieš aš­tuo­ne­rius me­tus. Sim­pa­ti­ja tarp dvie­jų žmo­nių įsi­ žie­bė at­li­kė­jai dai­nuo­jant vie­no­ je uos­ta­mies­čio ka­vi­nė­je, ku­rio­je Gab­rie­lius tuo me­tu dir­bo. Ta­čiau vie­nu me­tu po­ra pa­su­ko skir­tin­gais ke­liais. „O pa­skui jie vis tiek suė­jo į vie­ną“, – juo­kė­si Kris­ ti­na, pri­pa­ži­nu­si, jog tai tur­būt li­ ki­mas.

Jie­du tik­rai ne­bus iš tų po­rų, ku­rios il­gus me­tus ten­ki­na­si su­ ža­dė­ti­nių sta­tu­su. Nors su­ža­dė­ti­nių veik­la vi­siš­kai skir­tin­ga, mo­te­ris pri­pa­ži­no, jog jie vie­nas ki­tą pui­kiai pa­pil­do ir su­ pran­ta vie­nas ki­tą iš pu­sės žo­džio. „Pa­gal ga­li­my­bes sten­gia­mės bū­ ti kar­tu ir mums tai la­bai ge­ra. Man sma­gu, kai jis su ma­ni­mi va­žiuo­ja į kon­cer­tus, o aš, pa­vyz­džiui, su juo ke­liau­ju į pa­sau­lio ka­ra­tė čem­ pio­na­tą“, – mie­lo­mis bend­ra­vi­mo aki­mir­ko­mis da­li­jo­si Kris­ti­na.

Drau­ge: per aš­tuo­ne­rius me­tus iš­ban­dę sa­vo jaus­mus K.Ja­tau­tai­tė ir G.Stan­ke­vi­čius nu­spren­dė su­si­tuok­ti –

moters ranką jau puošia sužadėtuvių žiedas.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

„Eu­ro­vi­zi­joje“ – ir klai­pė­die­tis Li­na Bie­liaus­kai­tė Ne ma­žiau nei Lie­tu­vos at­sto­vui „Eu­ro­vi­zi­jo­je“ And­riui Po­ja­viui, pa­sta­ro­sios die­nos ku­pi­nos įtam­ pos ir klai­pė­die­čiui Ju­ri­jui Vek­ len­kai.

At­li­kė­jas drau­ge su ki­tais tri­mis pri­ta­ria­mai­siais vo­ka­lis­tais Mo­ni­ka

Ci­ka­na­vi­čiū­te, Ana­to­li­ju­mi Olei­ni­ ku ir Mar­ty­nu Pu­cho­vi­čiu­mi tal­ki­ na And­riui tarp­tau­ti­nio kon­kur­so sce­no­je. Tad šeš­ta­die­nio va­ka­rą „Eu­ro­vi­ zi­jos“ kon­kur­są ste­bė­sian­tys klai­ pė­die­čiai kumš­čius ga­lės lai­ky­ti ir už sa­vo kraš­tie­tį. Lie­tu­vos sce­no­je Ju­ri­jus – ne nau­jo­kas.

2009-ai­siais jis pa­te­ko į te­le­ vi­zi­jos šou „Cho­rų ka­rai“, kur su bend­ra­žy­giais at­sto­va­vo uos­ta­ mies­čiui. O kaip so­lis­tas vai­ki­nas pir­mą­ kart pa­si­reiš­kė 2010 m. Tuo­met po ke­lių at­ran­kos eta­pų klai­pė­die­tis pa­kliu­vo į ki­tą po­pu­ lia­rų te­le­vi­zi­jos pro­jek­tą „Lie­tu­vos ta­len­tai“.

Si­tua­ci­ja: V.Šiš­kaus­kas ne­nu­džiu­go su­ži­no­jęs, kad jo dai­ną per­dai­na­

vo Mi­ne­das.

Ša­rū­no Ma­žei­kos ir Vy­gin­to Ska­rai­čio (BFL) nuo­tr.

V.Šiš­kaus­kui – Mi­ne­do „do­va­na“ Li­na Bie­liaus­kai­tė Tai iš mu­zi­kos sce­nos pa­si­trau­ kian­tis, tai į ją grįž­tan­tis sa­ve at­li­ kė­ju va­di­nan­tis Min­dau­gas Jo­nu­ šas-Mi­ne­das pa­tei­kė akib­rokš­tą.

Prieš­ta­rin­gai ver­ti­na­mas klai­pė­ die­tis su­gal­vo­jo pa­si­šil­dy­ti sve­ti­ mos šlo­vės spin­du­liuo­se, nu­si­tai­kęs į po­pu­lia­raus dai­ni­nin­ko Vy­tau­to Šiš­kaus­ko dai­ną „Lie­tu­va“. Jos įra­šą ir ko­men­ta­rą po­ten­ cia­liems klau­sy­to­jams Mi­ne­ das iš­pla­ti­no elekt­ro­ni­niu pa­štu (kal­ba ne­tai­sy­ta): „Il­gai lauk­ta ir mei­le Lie­tu­vai ir ver­ty­bėm per­ sunk­ta Mi­ne­do per­duo­ta „Lie­ tu­vos“ dai­na ku­rios au­to­rius

pa­ts maest­ro Vy­tau­tas Šiš­kaus­ kas. Pats at­li­kė­jas pui­kiai ver­ti­ na maest­ro kū­ry­ba ir ka­dan­gi ta dai­na pui­ki tai Mi­ne­das pa­tei­kia jos sa­vo ver­si­ja“. Pak­laus­tas, ar iš tie­sų Mi­ne­dui lei­do per­dai­nuo­ti sa­vo dai­ną, V.Šiš­ kaus­kas nu­ste­bo. „Aiš­ku, kad ne“, – la­ko­niš­kai at­sa­kė dai­ni­nin­kas. At­li­kė­jas pri­si­pa­ži­no ap­skri­tai pir­mą kar­tą apie tai iš­gir­dęs ir tei­ gė kol kas ne­ga­lįs pa­sa­ky­ti, ar im­sis ko­kių nors žings­nių. Ta­čiau ne­nei­ gė, kad dėl šios si­tua­ci­jos jam ap­ mau­du. „To­kią staig­me­ną pra­ne­šė­te, net ne­ži­nau, ką pa­sa­ky­ti. Ži­no­ma, kad ap­mau­du“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ ko­vas.

Ko­man­da: nors pa­si­ro­dy­mo me­tu J.Vek­len­ka (ant­ras iš kai­rės) ir jo ko­le­gos lie­ka ant­ra­me pla­ne, ta­čiau pri­

ta­ria­mų­jų vo­ka­lis­tų in­dė­lis į dai­nos skam­be­sį la­bai svar­bus.

eurovisiontv.com nuo­tr.


13

šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

vakarė

K.Buo­žytė jau­čia­si tėvy­nei ne­rei­ka­lin­ga Prieš sep­ty­ne­rius me­tus, dar būda­ma Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ ro aka­de­mi­jos ma­gist­rantė, re­ži­sierė Kris­ti­na Buo­žytė sa­ve api­ būdi­no kaip vi­sa­da ieš­kan­čią ir kar­tais ran­dan­čią per­fek­cio­ nistę. Da­bar ma­ty­ti, kad to­kia pa­saulė­žiū­ra pa­si­tei­si­no su kau­pu. Agnė Klim­čiaus­kaitė a.klimciauskaite@diena.lt

Tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se su fil­ mu „Au­ro­ra“ did­žiulės sėkmės su­ lau­ku­si re­ži­sierė trium­fa­vo ir sa­vo ša­ly­je. Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­jos ki­no ap­do­va­no­ji­muo­se „Si­dab­rinė gervė 2013“ K.Buo­žytė pri­pa­žin­ ta ge­riau­sia re­ži­sie­re, kar­tu su Bru­ no Sam­pe­ru bu­vo įver­tin­ti sta­tulė­ le už ge­riau­sią sce­na­rijų, o „Au­ro­ra“ pa­skelb­ta ge­riau­siu fil­mu. Juos­to­je vai­dinę Ma­rius Jam­pols­kis ir Jur­ga Ju­taitė iš­rink­ti ge­riau­siais ak­to­riais, ge­riau­siais pri­pa­žin­ti ir fil­mo ope­ ra­to­rius Fe­lik­sas Ab­ru­kaus­kas bei kom­po­zi­to­rius Pe­te­ris von Poeh­lis. Vis dėlto klaipėdietė re­ži­sierė sa­vo per­spek­ty­vas Lie­tu­vo­je ver­ ti­na ga­na pe­si­mis­tiš­kai ir už­si­me­ na, kad mūsų ša­liai jos kūry­bos ne­ rei­kia. – Vos pa­si­rod­žiu­si „Au­ro­ra“ ski­na ki­no fes­ti­va­lių ap­do­va­no­ ji­mus. Kas, jūsų, kūrėjos, nuo­ mo­ne, le­mia to­kią sėkmę? – Šitą klau­simą, ma­tyt, rei­kia skirti kri­ti­kams. Mes siekė­me su­kur­ti fil­ mą, ku­ria­me susi­pintų moks­linė fan­tas­ti­ka su ro­man­ti­ne is­to­ri­ ja. To­kio ti­po filmų ki­ne­ma­tog­ra­fe nėra la­bai daug. Ta­čiau taip pa­si­ rinkdami mes taip pat ri­zi­ka­vo­me. Šiais lai­kais vi­siems svar­bu rin­ ko­da­ros pa­pras­tu­mas, knie­ti viską su­dėlio­ti į len­tynė­les, turė­ti aiškų ir pa­prastą skirs­tymą. Kiek­vie­nas bent kiek su­dėtin­ges­nis pro­duk­tas ke­lia baimę ir ga­li būti at­stum­tas. Ta­čiau „Au­ro­ra“ (angl. – „Va­nis­ hing Wa­ves“) bu­vo pa­stebė­ta. Fil­ mas taip pat iš­sis­ki­ria sa­vo vi­zua­ li­ka, dau­gias­luoks­niu pa­sa­ko­ji­mu. Ma­no sie­kis bu­vo ne tik pa­pa­sa­ko­ti is­to­riją, bet ir su­kur­ti iš­gy­ve­nimą, ku­ris veiktų tiek emo­ciš­kai, tiek fi­ ziš­kai. La­bai džiau­giuo­si, kad mūsų už­mo­jai bu­vo pa­stebė­ti ir įver­tin­ti. – Ar dėl fil­mo sėkmės su­si­ dūrėte su tau­tie­čių kūrėjų pa­ vy­du, ko­jos ki­ši­mu? – Fil­mas la­bai nu­kentė­jo, kai pa­ grin­di­nis ki­no teatrų tink­las, ku­ris Lie­tu­vo­je tu­ri 90 pro­c. sa­lių, at­si­ sakė ro­dy­ti „Au­rorą“, teig­da­mas,

kad fil­mas ne­su­do­mins jo žiū­rovų. Taip fil­mas ta­po ne­pa­sie­kia­mas dau­ge­liui žmo­nių – jo pa­pras­čiau­ siai nėra kur ro­dy­ti. Tai la­bai skau­ dus pra­ra­di­mas ne tik fi­nan­siš­kai, bet ir sklai­dos po­žiū­riu. Da­bar ki­no ap­lin­ko­je ke­lia­ ma ko­mer­ci­nio ir au­to­ri­nio ki­no prie­šprie­ša, kai pa­pras­to žiū­ro­ vo sąmonė­je sie­kia­ma su­for­muo­ti mintį, kad Lie­tu­vai rei­ka­lin­gas tik ko­mer­ci­nis ki­nas (dar va­di­na­mas žiū­ro­viš­ku). Ma­nau, vi­si fil­mai skir­ti žiū­ro­vui, tik dia­lo­gai ski­ria­ si. Aš esu už gerą, pa­veikų ir ko­ky­ bišką kiną, o jį pa­da­ry­ti su­dėtin­ ga, kad ir ku­rio­je ba­ri­kadų pusė­je būtum.

Kar­tais pa­gal­vo­ju, kad už sėkmę esu pri­vers­ta su­si­mokė­ ti. Da­bar bent me­ tams esu pa­so­din­ta ant at­sar­gi­nių žaidė­ jų suo­le­lio.

– Jūsų filmų sėkme žiū­ro­ vai džiau­gia­si, bet su kiek­vie­ nu nau­ju ap­do­va­no­ji­mu pa­si­ šnabž­da­ma, ar ne­pa­vi­lios kas jūsų iš Lie­tu­vos. Ne­ky­la min­ čių kur­ti ten, kur yra dau­giau ga­li­my­bių at­si­skleis­ti? – Gal ir per skam­biai pa­sa­ky­siu, bet ma­no kūry­bos Lie­tu­vai ne­rei­kia. Nau­ jam pro­jek­tui ne­ga­vo­me fi­nan­sa­vi­ mo, o Ki­no cent­ro ko­mi­si­ja tei­gia, kad „K.Buo­žytės ant­ras ban­dy­mas gi­lin­ tis į moks­linę fan­tas­tiką ke­lia abe­jo­ nių...“. Ne­ži­nau, kaip tai trak­tuo­ ti. Pradė­ti kur­ti so­cia­li­nes dra­mas? Po „Ko­lek­cio­nierės“ ma­no ga­bu­mais ne­bu­vo abe­jo­ja­ma, o su­kūrus „Au­ rorą“, ku­ri pelnė daug ap­do­va­no­ jamų įvai­rio­se pa­sau­lio ša­ly­se ir gar­ si­na Lie­tuvą, to­les­nis gi­li­ni­ma­sis į šio žan­ro spe­ci­fiką ne­pa­gei­dau­ja­mas. Tai la­bai skau­dus smūgis. Kar­ tais pa­gal­vo­ju, kad už sėkmę esu pri­vers­ta su­si­mokė­ti. Da­bar bent me­tams esu pa­so­din­ta ant at­sar­ gi­nių žaidėjų suo­le­lio.

– Esa­te at­spa­ri kri­ti­kai? – Taip. – Ko­kios fan­tas­tinės kny­gos ir fil­mai pa­trauklūs jums? – Mėgstu fan­tas­ti­nius kūri­nius, ku­riuo­se yra psi­cho­lo­gi­nis bei fi­lo­ so­fi­nis sluoks­niai. Esu di­delė Da­no Sim­mon­so gerbė­ja. Vis pa­var­tau Ja­me­so Gra­ha­mo Bal­lar­do, Gre­ go Ega­no, Gre­go Bea­ro kny­gas. Be­ je, G.Bea­ro kny­ga „Blood Mu­sic“ tu­ri po­ten­cialą tap­ti pui­kiu fil­mu, jau sva­jo­jau apie adap­ta­ciją, ta­čiau paaiškė­jo, kad teisės nu­pirk­tos. – Įpras­ta ma­ny­ti, kad fan­tas­ti­kos mėgėjai ti­ki atei­vių, an­gelų, vil­ko­ la­kių eg­zis­ta­vi­mu. Ko­kio­mis ne­ že­miš­ko­mis būtybė­mis ti­ki­te jūs? – Aš ti­kiu va­lia, už­sis­py­ri­mu ir nuo­šird­žiu dar­bu. – Jei jūsų ne­ri­botų fi­nan­sinės ir tech­ninės ga­li­mybės, ko­kio po­ būdžio idė­jas norė­tumė­te įgy­ ven­din­ti? – No­riu adap­tuo­ti J.G.Bal­lar­do „Crys­tal World“. Šiuo me­tu tai ma­no sva­jo­nių pro­jek­tas. Jis būtų ne tik vi­ zua­liai įspūdin­gas, bet ir įneštų nau­ ją po­žiūrį į apo­ka­lip­ti­nių filmų sferą. Ta­čiau įsi­gy­ti šios kny­gos tei­ses yra ne­žmo­niš­kai bran­gu. Tad ku­ria­me sa­ vo is­to­ri­jas, ku­rios galėtų įtrauk­ti žiū­ rovą į siur­rea­lis­tinę erdvę. Šiaip vi­sos ma­ne do­mi­nan­čios is­to­ri­jos yra la­ bai am­bi­cin­gi pro­jek­tai ir vien Lie­tu­ vos sąly­go­mis jų ne­įma­no­ma įgy­ven­ din­ti. No­rint juos įgy­ven­din­ti rei­kia jung­tis ke­lioms ša­lims. Bet pir­miau­ sia tam rei­ka­lin­gas Lie­tu­vos pa­lai­ky­ mas. O Ki­no cent­ras aiš­kiai pa­rodė, kad ma­no kūry­ba jų ne­do­mi­na. – Atsk­leidė­te, kad nuo vai­kystės jus trau­kia me­di­ci­na, žmo­gaus min­čių, elg­se­nos ana­li­za­vi­mas. Ne­turė­jo­te min­čių tap­ti psi­ chiat­re, psi­cho­lo­ge? – Turė­jau. Jei būčiau ne­įsto­ju­si į re­ žisūrą, būčiau bai­gu­si psi­chiat­ri­jos stu­di­jas. – Ko jums šian­dien la­biau­siai trūksta? – Daug ko ar­ba nie­ko. Prik­lau­so nuo po­žiū­rio.

Per­galė: tarp­tau­ti­niuo­se fes­ti­va­liuo­se su fil­mu „Au­ro­ra“ did­žiulės sėk-

mės su­lau­ku­si re­ži­sierė K.Buo­žytė šeš­ta­dienį trium­fa­vo ir sa­vo ša­ly­je.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Vi­zi­tinė kor­telė Gimė 1982 m. spa­lio 9 d. Klaipė­do­je.

riau­sias metų fil­mas, taip pat bu­vo ap­ do­va­no­tas už ge­riau­sią re­žisūrą Lie­tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­ jo­je įgi­jo ki­no ir te­le­vi­zi­jos re­žisū­ros ba­ fes­ti­va­ly­je „Ki­nos­hock“ Ru­si­jo­je. Iš vi­ so juos­ta bu­vo pa­ro­dy­ta 30-yje fes­ti­ ka­lau­ro bei ma­gist­ro dip­lo­mus. va­ lių. Ki­ne­ma­tog­ra­fi­ninkės kar­jerą nuo pra­džių ly­di ap­do­va­no­ji­mai. Už tre­ Fil­mas „Au­ro­ra“ pelnė ke­lio­li­ka tarp­ čia­me kur­se su­kurtą trum­pa­met­ražę tau­ti­nių ki­no fes­ti­va­lių ap­do­va­no­ juostą „23 pa­la­ta“ bei va­sa­ros stu­di­ jimų, tarp jų – Kar­lo­vi Varų (Če­ki­ja), jo­j e ME­D IA Juodk­r antė­j e su­k ur­t us NIFFF (Švei­ca­ri­jo­je vyks­tan­tis fan­tas­ dar­b us „Fa­t a mor­g a­n a“ ir „Pa­k eisk ti­nių filmų fes­ti­va­lis) pri­zas už ori­gi­na­ plokš­telę“ pelnė ge­riau­sios sce­na­ri­ lumą ir Eu­ro­pos filmų fes­ti­va­lio Pa­li­ jaus au­torės bei re­ži­sierės ap­do­va­ čiu­je (Ser­bi­ja) kri­tikų ko­mi­si­jos pri­ no­ji­mus. zas. 47-aja­me SIT­GES fan­tas­ti­nių fil­ De­biu­ti­nis il­ga­met­ra­žis fil­mas „Ko­ mų fes­ti­va­ly­je Is­pa­ni­jo­je fil­mas „Au­ lek­cio­nierė“ (2008 m.) pelnė „Si­dab­ ro­ra“ iš­rink­tas ge­riau­siu 2012-ųjų Eu­ rinės gervės“ ap­do­va­no­jimą kaip ge­ ro­pos fan­tas­ti­niu fil­mu.

Apie „Au­rorą“ Fan­t as­t i­n is ro­m an­t i­n is tri­le­r is „Au­ Pra­sidė­jus eks­pe­r i­men­t ui, Lu­kas pa­ ro­ra“ at­s kleid­ž ia be­s ąly­g iš­kos mei­ kliū­va į vi­l io­j antį Au­ro­ros pa­s aulį, lės ir aist­ros is­to­r iją. Pag­r in­d i­n iai ku­r ia­me ši pa­t rauk­l i, aist­r in­g a mo­ veikė­jai – Lu­k as ir Au­ro­ra – da­ly­vau­ te­r is net ne­ž i­no, kad yra iš­t ik­t a ko­ ja tarp­tau­t inės moks­l i­n inkų ko­man­ mos. Tarp Lu­ko ir Au­ro­ros už­s i­mez­ dos vyk­do­ma­me eks­p e­r i­men­te. Lu­ ga ypa­t in­gas ry­šys. He­ro­jai, iš­g y­ven­ kas – jau­n as neu­ronų in­for­ma­t i­k as, da­m i abi­pu­sius jaus­mus pa­ra­le­l i­n ia­ pa­k vies­t as da­ly­vau­t i moks­l i­n iuo­s e me gy­ve­n i­me, pro­vo­k uo­ja žiū­rovus ban­dy­muo­s e ir tap­t i jų pa­g rin­d i­n iu su­s i­m ąsty­t i apie kūno ir min­č ių ga­ ste­bi­mu su­bjek­t u. Au­ro­ra – po au­to­ lią, apie my­l i­mo žmo­gaus pa­jautą ir mo­bi­l io ava­r i­jos ko­mos iš­t ik­ta mo­te­ jo įsi­vaiz­d a­v i­mus, apie tai, kas tik­ra, ris, ku­r i taip pat įtrauk­ta į ban­dy­mus. o kas ne.

Smūgis: pa­grin­di­nis ki­no teatrų tink­las, ku­ris Lie­tu­vo­je tu­ri 90 pro­c. sa­lių, at­si­sakė ro­dy­ti „Au­rorą“, teig­da­

mas, kad fil­mas ne­su­do­mins jo žiū­rovų.

Kad­ras iš fil­mo


14

šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

vakarė

A.Hit­le­ris smal­suo­lius iki

Svar­biau­sias: bun­ke­ry­je Nr. 13 bu­vo pa­ties A.Hit­le­rio bu­vei­nė.

Gi­gan­to­ma­ni­ja: kai ku­rių pa­sta­tų sie­nų sto­ris

Bu­vu­si na­cių ly­de­rio Adol­fo Hit­le­rio būs­ti­nė – vie­nas įspū­din­ giau­sių ir daž­niau­siai lan­ko­mų ka­ri­nio tu­riz­mo ob­jek­tų Eu­ ro­po­je. „Vil­ko guo­lis“ neiš­dil­do­mą įspū­dį pa­li­ko ir klai­pė­die­čiui, Ka­ry­bos klu­bo va­do­vui Egi­di­jui Kaz­laus­kiui, jau dau­ge­lį me­tų be­si­do­min­čiam Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pe­ri­pe­ti­jo­mis.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Lan­kė­si sep­ty­nis kar­tus

Dar Lie­tu­vai neat­ko­vo­jus ne­prik­ lau­so­my­bės 1989 m. su bū­re­liu bend­ra­min­čių E.Kaz­laus­kis dvi­ra­ čiais lei­do­si į Len­ki­ją. „Mes ne­pla­na­vo­me ap­lan­ky­ ti „Vil­ko guo­lio“, bet pa­gal ap­ra­ šy­mą ži­no­jau, kad ten yra bu­vu­si na­cių va­da­vie­tė Ry­tų fron­tui. Dvi­ ra­čius min­da­mi ta­šy­tais ak­me­ni­ mis grįs­tu miš­ko ke­liu­ku pa­ma­tė­

me mil­ži­niš­kus bun­ke­rius. Tai bent bu­vo įspū­dis“, – de­šimt­me­čių pri­ si­mi­ni­mais da­li­jo­si klai­pė­die­tis. „Vil­ko guo­ly­je“, ku­ris Len­ki­jos Gier­lo­žo miš­ke yra už 150 km nuo Lie­tu­vos sie­nos, Egi­di­jus lan­kė­si dar bent še­šis kar­tus. Ta­čiau pir­ mo­sios ke­lio­nės įspū­džiai bu­vo pa­ tys stip­riau­si. „Tie bun­ke­riai yra ant­že­mi­niai. Sie­nų sto­ris pri­tren­kian­tis. Žiū­ ri ir ma­tai, ko­kias ga­li­my­bes sa­vo kles­tė­ji­mo vir­šū­nė­je tu­rė­jo ga­lin­ ga im­pe­ri­ja. Komp­lek­sas liu­di­ja ra­

cio­na­lu­mą, vals­ty­bės jė­gą, iš­skir­ti­ nį dė­me­sį va­dams. Aki­vaiz­du, kad tų, ku­rie va­do­va­vo Ry­tų fron­tui, sau­gu­mas bu­vo itin už­tik­rin­tas“, – įsi­ti­ki­nęs E.Kaz­laus­kis. Žai­biš­kas ka­ras – bun­ke­ry­je

Fiu­re­rio va­da­vie­tė bu­vo ap­sau­go­ ta nuo avia­ci­jos ir di­ver­san­tų. Pa­ sak Egi­di­jaus, dar ir da­bar žiū­rint į bun­ke­rių nuo­lau­žas ma­ty­ti ga­lin­gos stra­te­gi­jos, sis­te­mos, eko­no­mi­kos ir stip­rios vals­ty­bės po­žiū­ris į tuo­me­ čius Vo­kie­ti­jos im­pe­ri­jos va­do­vus.

„Nie­kas nie­ka­da neį­si­vaiz­da­vo, kad A.Hit­le­rio va­da­vie­tę užims prie­šai. Bun­ke­ris ne­bu­vo pa­ruoš­ tas gy­ny­bai, ne­tu­rė­jo prieš­tan­ki­nių įtvir­ti­ni­mų. Apie tai nie­kas ne­mąs­ tė. Fron­to li­ni­ja ka­ro pra­džio­je bu­ vo to­li, o pa­skui, jam ar­tė­jant, na­ cių eli­tas eva­ka­vo­si lai­ku, juo­lab ten bu­vo ge­ri ke­liai, ge­le­žin­ke­liai“, – sa­kė E.Kaz­laus­kis. „Vil­ko guo­lis“ esą bu­vo idea­ li vie­ta va­do­vau­ti ka­ri­niams veiks­ mams Ry­tų fron­te. Nors pla­nuo­ta, kad Hit­le­ris čia pra­leis tik ke­lis žai­ biš­ko ka­ro ( vok. „Blitz Krieg“) mė­ ne­sius, ta­čiau čia jis pra­bu­vo dau­ giau nei 800 die­nų. Fiu­re­ris čia at­vy­ko tre­čią­ją die­ ną po įsi­ver­ži­mo į So­vie­tų Są­jun­ gos te­ri­to­ri­ją 1941 m. bir­že­lio 26 d. ir eva­ka­vo­si ar­tė­jant Ry­tų fron­tui 1944 m. lapk­ri­čio 20-ąją. A.Hit­le­ rio my­li­mo­ji Eva Braun „Vil­ko guo­ ly­je“ nė­ra bu­vu­si nė kar­to. Hit­le­rio pa­grin­di­nės būs­ti­nės sta­ty­bos dar­bai Gier­lo­žo miš­ke bu­vo pra­dė­ti 1940-ųjų va­sa­rą,

jos pa­va­di­ni­mas „Vil­ko guo­lis“ (vok.„Wolfss­chan­ze“) ki­lo nuo par­ti­nio A.Hit­le­rio sla­py­var­džio – Vil­kas. Nau­jas fiu­re­rio „mies­tas“

Sta­ty­bos dar­bai vy­ko be per­trau­ kos iki 1944 m. Dar­bo jė­ga – ke­li tūks­tan­čiai žmo­nių bu­vo sam­do­ mi dar­bi­nin­kai – vo­kie­čiai. Ta­čiau dir­bo ir len­kai, nor­ve­gai, pran­cū­ zai bei ru­sai. Tai bu­vo ne­di­de­lis, as­me­ni­ nis A.Hit­le­rio mies­te­lis su dviem oro uos­tais, elekt­ri­ne, ge­le­žin­ke­ liu, ge­le­žin­ke­lio sto­ti­mi, te­leg­ra­fu, van­den­tie­kiu, vieš­bu­čiu, sau­na, dvie­jo­mis ka­vi­nė­mis ir res­to­ra­nu, vieš­bu­čiu, pa­sta­ty­tu dar 1911 m. Ten vei­kė net du ka­zi­no. A.Hit­le­ris čia prii­mi­nė­jo sa­vo feld­mar­ša­lus, ge­ne­ro­lus, mi­nist­ rus, są­jun­gi­nin­kių va­do­vus. Čia jis su­teik­da­vo ka­ri­nius ir vals­ty­bi­nius ap­do­va­no­ji­mus. 1944 m. „Vil­ko guo­ly­je“ bu­vo dau­giau nei 2 tūkst. ka­ri­nin­kų ir ki­to per­so­na­lo.

Istoriniai kadrai

Neiš­ju­di­no: są­moks­li­nin­kų bom­ba A.Hit­le­rio ne­su­nai­ki­no, o ir pa­čiai va­

da­vie­tei pa­ken­kė mi­ni­ma­liai.

Sve­čias: praė­jus trims va­lan­doms po spro­gi­mo, A.Hit­le­ris priė­mė į

„Vil­ko guo­lį“ pa­si­kvies­tą Ita­li­jos dik­ta­to­rių Be­ni­tą Mu­so­li­nį.

Pa­si­se­kė: per ne­vy­ku­sį pa­si­kė­

si­ni­mą į A.Hit­le­rį „Vil­ko guo­ly­je“ nu­ken­tė­jo tik fiu­re­rio kel­nės.


15

šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

vakarė

šiol vi­lio­ja į „Vil­ko guo­lį“

sie­kė iki 8 met­rų.

Fiu­re­rį čia sau­go­jo 1 200 as­me­ ni­nio ap­sau­gos ba­ta­lio­no ka­rių, o ad­mi­nist­ra­ci­ją su­da­rė 300 as­me­ nų. Būs­ti­nės pa­sta­tų komp­lek­ sas užė­mė 250 ha plo­tą ir dar 800 ha užė­mė miš­kas. Bu­vo pa­sta­ty­ ta dau­giau nei 100 įvai­raus po­bū­ džio ob­jek­tų.

Egi­di­jus Kaz­laus­kis:

Žiū­ri ir ma­tai, ko­ kias ga­li­my­bes sa­vo kles­tė­ji­mo vir­šū­nė­ je tu­rė­jo ga­lin­ga im­ pe­ri­ja.

Čia bu­vo pa­sta­ty­ti ir sep­ty­ni sun­kio­jo ti­po bun­ke­riai-slėp­tu­vės, ku­rių sie­nų sto­ris sie­kė 8 m, o per­ dan­gų sto­ris – 10 m. Būs­ti­nė tu­rė­jo tris ap­sau­gos zo­nas. Tre­čią išo­ri­ nę sau­gos zo­ną su­da­rė vi­są būs­ ti­nės pe­ri­met­rą api­man­tys 100 m plo­čio mi­nų lau­kai. 1945–1955 m. Len­ki­jos ka­riuo­me­nės iš­mi­nuo­to­ jai ten pa­da­rė ne­kenks­min­gas net 54 tūkst. įvai­rių ti­pų mi­nas. Va­da­vie­tė skir­ta dar­bui

„Vil­ko guo­ly­je“ sa­vo as­me­ni­nius bun­ke­rius tu­rė­jo Her­ma­nas Görin­ gas, Al­ber­tas Jod­lis, Mar­ti­nas Bor­ ma­nas, Wil­hek­mas Kei­te­lis, Dit­ri­ chas, Al­ber­tas Špe­je­ris, Dr. Frit­zas Tod­tas, Luft­va­fės, ka­ri­nių jū­rų pa­ jė­gų va­do­vy­bė, gy­ny­bos šta­bas ir sau­gu­mo tar­ny­ba. Įs­pū­din­giau­sias ir įžy­miau­sias bu­vo pa­sta­tas Nr. 13 – A.Hit­le­rio bun­ke­ris. Ja­me bu­vo įreng­ta du­ji­ nė ka­ti­li­nė, 352 kv. m vir­tu­vė ir val­ go­ma­sis, 432 kv. m bu­tas. Gelž­be­ to­ni­nių bun­ke­rio sie­nų ir per­dan­gų sto­ris sie­kė dau­giau nei 10 m. Ant bun­ke­rio sto­go dar ir da­bar au­ga me­džiai, ku­rie pa­na­šiu bū­du anks­ čiau mas­ka­vo bun­ke­rį. „Pra­ban­gos ten ne­bu­vo. Vis­kas įreng­ta ga­na kuk­liai. Ten dir­bo ka­

Gi­das: gau­siam eks­kur­si­jų va­do­vų bū­riui šian­dien „Vil­ko guo­ly­je“ dar­ bo ne­stin­ga.

riš­kiai. Tai bu­vo ne poil­sio ba­zė, o dar­bo vie­ta, su­ma­niai ap­sau­go­ta nuo oro ant­skry­džių“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis. Ke­liai au­to­mo­bi­liams bu­vo pa­ da­ry­ti iš as­fal­to, be­to­no ir grin­di­ nio, o pės­čių­jų pe­rė­jos-ta­ke­liai tarp bun­ke­rių bu­vo iš tru­pu­tį pa­kie­tin­to grun­to ir be­to­ni­nių ša­li­gat­vio ply­te­ lių. Vi­si ta­ke­liai, ke­liai ir pe­rė­ji­mai ša­lia bun­ke­rių bu­vo pri­deng­ti iš vir­ šaus mas­kuo­ja­mai­siais tink­lais. Virš leng­vų­jų bun­ke­rių bu­vo pa­ sta­ty­ti dirb­ti­niai me­džiai iš mas­ kuo­ja­mų­jų tink­lų. Kai ku­rių bun­ke­rių sie­nos bu­vo pa­deng­tos spe­cia­liu tin­ku, su­da­ ry­tu iš be­to­no, žo­lės, pju­ve­nų. Prie grub­lė­to, ža­liai nu­da­žy­to pa­vir­šiaus žie­mą „pri­lip­da­vo“ snai­gės. Sun­kio­jo ti­po bun­ke­riai ga­lė­jo ap­sau­go­ti tik ant­puo­lio at­ve­ju, o kas­die­nis gy­ve­ni­mas ir dar­bas vy­ ko leng­vuo­siuo­se bun­ke­riuo­se ir me­di­niuo­se ba­ra­kuo­se. Pa­si­kė­si­ni­mą at­lai­kė

Bū­tent „Vil­ko guo­ly­je“ 1944 m. lie­ pos 20 d. įvy­ko pa­si­ta­ri­mas, ku­rio me­tu bu­vo pa­si­kė­sin­ta į A.Hit­le­rį. Pag­rin­di­nis šio gar­saus pa­si­kė­si­ ni­mo or­ga­ni­za­to­rius ir tie­sio­gi­nis vyk­dy­to­jas bu­vo re­zer­vi­nės ka­riuo­ me­nės šta­bo vir­ši­nin­kas pul­ki­nin­ kas gra­fas Clau­sas von Stauf­fen­ ber­gas. Jis po ąžuo­li­niu sta­lu pa­li­ko la­ga­mi­ną su bom­ba. Lai­min­go at­si­tik­ti­nu­mo dė­ka A.Hit­le­ris ei­li­nį kar­tą iš­li­ko gy­vas. C.von Stauf­fen­ber­gas ne­tru­kus bu­vo areš­tuo­tas Ber­ly­ne ir su­šau­ dy­tas. Po pa­si­kė­si­ni­mo bu­vo areš­ tuo­ti maž­daug 7 tūkst. as­me­nų, iš jų apie 5 tūkst. nu­žu­dy­ta. Tarp jų – 150 aukš­to ran­go ka­ri­nin­kų. Taip pa­si­bai­gė pa­sku­ti­nis pa­si­kė­si­ni­mas į A.Hit­le­rio gy­vy­bę. „A.Hit­le­ris bi­jo­jo są­moks­lo, bet sto­ros be­to­no sie­nos pa­si­kė­si­ni­mo ti­ki­my­bės ne­su­ma­ži­no. Į jį kė­sin­ ta­si ne vie­ną kar­tą. Pas­ku­ti­nį­kart fiu­re­rį mė­gin­ta su­sprog­din­ti „Vil­ ko guo­lio“ va­da­vie­tė­je“, – pa­sa­ko­ jo E.Kaz­laus­kis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ma­si­na tu­ris­tus

1945 m. sau­sio 24-ąją vo­kie­čiai su­ sprog­di­no „Vil­ko guo­lį“. Kiek­vie­ nam sun­kia­jam bun­ke­riui su­sprog­ din­ti bu­vo pa­nau­do­ta 10 t tro­ti­lo. „Aki­vaiz­du, jog ši­to ne­pa­ka­ko, kad vis­ką su­ly­gin­tų su že­me. Spro­ gi­mai bun­ke­rius ap­ga­di­no taip, kad jie ta­po ne­nau­do­ja­mi. Ta­čiau vie­no to­kio san­dė­lio, ku­ria­me bu­vo pri­ tai­ky­ta tuo me­tu nau­ja sto­go mon­ ta­vi­mo tech­no­lo­gi­ja, ne­susp­rog­di­ no. Po to Len­ki­jos ka­riuo­me­nė ten lai­kė kaž­ko­kias che­mi­nes me­džia­ gas ar net gink­lą. Smar­vė li­ko iki šiol“, – pa­sa­ko­jo E.Kaz­laus­kis. Len­kų ka­riams iš­mi­na­vus ap­lin­ ki­nius lau­kus ir miš­kus, 1959 m. „Vil­ko guo­lio“ bun­ke­riuo­se leis­ta lan­ky­tis tu­ris­tams. A.Hit­le­rio būs­ ti­nę per me­tus ap­lan­ko dau­giau nei 200 tūkst. tu­ris­tų. „Žmo­nes dar il­gai do­mins ši­tas ka­ri­nis ob­jek­ tas. Jo is­to­ri­ja dar neuž­ge­ so. Va­da­vie­tė kaž­ka­da bu­vo la­bai ko­k y­ biš­kai pa­sta­ ty­ta. „Vil­ko guo­lis“– ko­ne to­bu­los ka­ri­ nės for­ti­fi­ka­ci­ jos pa­vyz­dys“, – įsi­ti­ki­nęs klai­ pė­die­tis.

Va­da­vie­tė: būs­ti­nės pa­sta­tų komp­lek­są su­da­rė dau­giau nei 100 įvai­

raus po­bū­džio ob­jek­tų.

At­mi­ni­mui: už nu­sta­ty­tą mo­kes­tį „Vil­ko guo­ly­je“ tu­ris­tai ga­li įsi­jaus­ti į Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro įvy­kius.


16

šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

vakarė

horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė ge­gu­žės 18–24 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Savaitgalį jūsų dėmesio reikalaus daugybė daly­ kų. Regis, niekaip negalėsite su­ laukti reikalingos informacijos. Nerimausite dėl savos arba arti­ mo sveikatos. Regis, nepagailėsi­ te pinigų naujam įvaizdžiui kurti ar šiaip pasilepinti. Nuo pirma­ dienio užsiimkite susikaupusiais darbais. Jeigu aktualu, ieškoki­ tės darbo. Galite gauti pasiūly­ mą, susijusį su verslu. Jei keti­ nate įsitraukti, vertėtų numatyti ne tik naudą, bet ir savo kompe­ tenciją.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį tiktų užsiimti žėmės ūkiu, rankdarbiais, planuoti verslą, remontą, tvarky­ ti buhalterinius dokumentus. Tik nesižavėkite abejotinais pasipel­ nymo būdais. Imkitės žemiškų, praktiškų reikalų. Kitos savaitės pradžioje nestokosite noro dar­ buotis, mokytis. Regis, daug ir noriai bendrausite. Galbūt pirksite transporto priemonę. Galimos ži­ nios, pasiūlymai, susiję su nuosa­ vybe, statybomis, projektais. Re­ gis, pasitaikys smulkių trikdžių. Pasisaugokite traumų. MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį nereikėtų imtis sunkių darbų, o juo labiau nederėtų ilgai sėdėti prie kom­ piuterio. Verčiau pabūkite gamto­ je, pabendraukite su pašnekovais, ypač tais, kurie turi ką papasakoti. Tikėtina, kad jie jus supras ir su­ lauksite gerų patarimų. Nuo pir­ madienio būsite linkę visur kišti nosį, piršti nuomonę. Regis, atsi­ ras galimybių pasipelnyti. Vis dėl­ to pernelyg nerizikuokite pinigais ir jausmais. Teks tvarkyti su nuo­ savybe, transportu susijusius rei­ kalus. Atsargiai kelyje.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį mąstysite apie nebaigtus darbus. Būtų gerai, jei tinkamu būdu pelny­ tumėte kuo didesnį aplinkinių palaikymą, nes to labai prireiks. Nuo pirmadienio bus kalbų apie komandiruotę, naujas pareigas, bet kartu ir apie įvairius sunku­ mus. Būsite linkę ieškoti ben­ draminčių, siekti populiarumo ir tuo tikslu visaip manevruoti. Re­ gis, tai sukels apkalbų laviną. Ga­ lite neįžvelgti, kas tikra, o kas ne. Tai, kas atrodė neįmanoma, gali būti tikroji tiesa. OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalio dienos žada kontaktus su įtakingais žmonėmis. Noras kam nors pa­ daryti įspūdį plonins jūsų pini­ ginę. Bet kuriuo atveju neužsi­ darykite namuose, bendraukite, keliaukite. Širdis atsigaus tik ati­ trūkus nuo pilkos rutinos. Kitą savaitę jus itin domins viešasis gyvenimas ir aktualijos. Galite burti bendraminčius. Iš pokal­ bių su žmonėmis galite sužino­ ti tai, kas anksčiau praslydo pro ausis. Galimas ir pranešimas iš oficialios institucijos. JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį jums norėsis pramogų, nuotykių. Ne­ atsisakysite pasilinksminti su draugais ir gerbėjais. Tik ven­ kite aferų. Teks rimčiau paplu­ šėti, jei jūsų gyvenimas susijęs su kūryba. Kitą savaitę neri­ mą galite patirti dėl augančios konkurencijos verslo arba mei­ lės reikaluose. Turbūt teks aiš­ kintis santykius su neabejingu jums asmeniu. Stenkitės įpras­ tus darbus atlikti nepriekaiš­ tingai ir palaikyti gerus santy­ kius su partneriu, kolegomis, nors jie ir nesibodės jums opo­ nuoti. Saugokite sveikatą, nes organizmas gana neatsparus. DVY­NIAI (05 21–06 21)

Per išeigines didelį susirū­ pinimą jums kels artimųjų problemos. Jie arba jūs būsite lin­ kę veidmainiauti, tirštinti spal­ vas. Pravartu gerinti materialines gyvenimo sąlygas, siekti dvasinio komforto. Tiktų pabūti gamto­ je arba laiką leisti namuose. Nuo pirmadienio galite daug nuveikti, nes energijos jums nestigs. Vaikų auklėjimo, išlaikymo ir atostogų klausimai gali iškilti į pirmą pla­ ną. Regis, bandysite įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Iš to ga­ lite pasipelnyti. Turėtumėte pa­ tirti ir meilės akimirkų. VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį labiau nei kiti jums parūps reikalai, susiję su žiniasklaida, mokslu, reklama. Regis, susitiksite su draugais, gi­ minaičiais. Iš seno gerbėjo galite sulaukti netikėto skambučio. Kitą savaitę labai nerimausite dėl ar­ timųjų. Nors jums norėsis ramy­ bės, bus nemažai diskusijų. Kaž­ kur būsite primygtinai kviečiami. Gali tekti rūpintis įvairiais raštais, sutartimis. Neišlaidaukite, būkite šiek tiek kantresni ir nepersidirb­ kite. Vertėtų itin saugoti vaikus.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį bus lengva pa­ kliūti ir į savo susikurtų iliuzijų voratinklį arba kitų pin­ kles. Venkite apkalbų, neskleiskite gandų. Pailsėkite, atsipalaiduoki­ te. Jei vyksite į gamtą, pasisaugo­ kite erkių. Kitą savaitę galite ner­ vingai reaguoti į kitokį požiūrį, kritiką. Konfidenciali informacija gali jus paskatinti imtis neįpras­ tų žygių. Daugiau nuveiksite, jei­ gu nesiblaškysite ir nepasiduosite provokacijoms. Jeigu turite sa­ vo verslą, pravartu pasukti galvą, kaip subalansuoti reikalus ir pra­ siveržti į tarptautinį lygį. SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį jums labai reikės draugiškos kompanijos. Jus gali aplankyti senas draugas arba gausite kvietimą į bendraminčių susitikimą. Bendraujant nepa­ kenktų daugiau takto ir paprastu­ mo. Be reikalo neišlaidaukite. Kitą savaitę iki ketvirtadienio tikėtinas didesnis išsiblaškymas, nerimas dėl šeimos nario užkulisinės vei­ klos. Aktuali bus ir sveikatos te­ ma. Bus žmonių, kurie žavėsis jū­ sų paslaptingumu. Pasisaugokite provokacijų darbe, versle.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį teks pasiner­ vinti dėl įstrigusių finan­ sinių reikalų ar nesutvarkytų do­ kumentų. Įveikite pagundą pirkti nereikalingus daiktus. Galbūt teks skubiai atiduoti skolą ar­ ba iš pagrindų tvarkytis. Jeigu rimtų rūpesčių neturite, jus ga­ li užvaldyti seksualinės pagun­ dos. Kitą savaitę bandykite iš­ sireikalauti jums priklausančius pinigus. Galbūt vyksite į renginį ar pokalbį su įtakingu asmeniu. Tai pareikalus rimto teorinio pa­ siruošimo. Nerodykite nepagar­ bos kolegoms, klientams. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį būsite linkę pa­ siduoti kitų įtakai, arba atvirkščiai. Iš kitų galite sulauk­ ti to, ko mažiausiai tikitės, o po­ kalbiams apskritai stigs nuošir­ dumo. Šeimos, nuosavybės sritys gali būti sėkmingos, jeigu su par­ tneriu veiksite išvien. Kitą savai­ tę situacija bus nebloga, jei neįsi­ velsite į konfliktus. Mintys suksis apie keliones, studijas, karjerą, ir imsite kurti planus, kaip paspar­ tinti tai, ko trokštate. Pažintis su Si­do­ni­ja užsieniečiu, įžymybe.

Už­de­gė: nie­ka­da ne­šo­kan­tis H.Vai­tie­kū­nas neat­sis­py­rė tur­kiš­kiems

rit­mams.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

Kas į Lie­tu­vą at­vi­lio­jo Da­ni­jos ka­ra­lie­nę? Prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų pri­kaus­tan­ čios lai­dos „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­ bė“ ko­man­da vėl kvie­čia pa­si­ner­ ti į pra­mo­gas ir pa­tir­ti pa­ži­ni­mo džiaugs­mą.

Šį kar­tą jos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas Vai­tie­kū­nas pri­si­pa­žins su­pra­tęs, kad lai­dos fil­ma­vi­mas yra ne dar­ bas, o ypač ma­lo­ni veik­la, juk ne kas­dien ten­ka ga­li­my­bė pa­žin­ti Ne­ mu­ną plau­kio­jant ne bet kuo, o po­ nto­ni­niu lai­vu. Pa­si­ro­do, juo plau­ kė net Da­ni­jos ka­ra­lie­nė. Klai­pė­do­je ga­mi­na­mi uni­ka­lūs, gy­lio ne­rei­ka­lau­jan­tys lai­vai, la­ bai spar­čiai po­pu­lia­rė­ja Lie­tu­vo­je. Tai vie­nin­te­lės van­dens trans­por­to prie­mo­nės, ku­rio­mis ga­li­ma plauk­ ti įvai­riais van­dens tel­ki­niais. Hen­ ri­kas tei­gė nu­ste­bęs, kad au­to­bu­sas

ant van­dens iš­la­vi­ra­vo net to­se vie­ to­se, kur van­dens – tik iki ke­lių. O sa­vo žmo­ną H.Vai­tie­kū­nas nu­ ste­bins pa­de­monst­ra­vęs šo­kių su­ ge­bė­ji­mus. Pa­si­ro­do, Hen­ri­kas nie­ka­da ne­šo­ka ir tei­gia to da­ry­ti ne­mo­kąs. Ta­čiau ža­vios tur­kų mer­ gi­nos, stu­di­juo­jan­čios Va­ka­rų Lie­ tu­vos vers­lo ko­le­gi­jo­je, su­ge­bė­jo pa­verg­ti Hen­ri­ką, ir šiam ne­be­li­ko nie­ko ki­ta, kaip įsi­jung­ti į tur­kiš­kų šo­kių sū­ku­rį. Taip pat ža­vio­ji lai­dos ve­dė­ja Gied­rė žiū­ro­vams įro­dys, kad ke­ liau­ti mies­te vie­šuo­ju trans­por­tu ne tik pi­gu, bet ir sma­gu bei la­bai pa­to­gu. „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ LTV žiū­ro­vų lauks ry­toj, sek­ma­die­nį, 16.45 val. „Klai­pė­dos“ inf.

Į „X fak­to­rių“ – tik nuo še­šio­li­kos „X fak­to­riaus“ ren­gė­jus už­plū­do ant­ra­ja­me se­zo­ne no­rin­čių­jų da­ ly­vau­ti an­ke­tos. Ta­čiau ne vi­si jų au­to­riai su­lauks kvie­ti­mo at­vyk­ti į at­ran­kas, nes griež­tai bus pai­so­ ma am­žiaus cen­zo.

Šie­met pa­sau­li­nio gar­so mu­zi­ki­ nio pro­jek­to kū­rė­jai mū­sų ša­ly­ je itin griež­tai at­si­žvelgs į bū­si­mų da­ly­vių am­žiaus cen­zą, ku­rį at­kak­ lūs lie­tu­viai vis ban­do apei­ti. Ant­ ra­ja­me „X fak­to­riaus“ se­zo­ne ga­li da­ly­vau­ti tik ne jau­nes­ni nei še­ šio­li­kos me­tų am­žiaus jau­nuo­liai, ku­riems še­šio­li­ka me­tų su­ka­ko iki 2013-ųjų sau­sio 1 d. „Su­lau­kė­me dau­gy­bės dar ne­ tu­rin­čių še­šio­li­kos me­tų da­ly­vių an­ke­t ų, jų skai­čius ko­ ne pri­lygs­ ta vi­sų ki­tų an­ke­t ų skai­ čiui. Su­si­dū­rė­me ir su įvai­riau­siais gud­ra­v i­m ais, mė­g i­n i­m ais apei­ti griež­ tą am­žiaus

cen­zo tai­syk­lę“, – sa­ko „X fak­to­ riaus“ pro­diu­se­ris Sau­lius Ur­bo­ na­vi­čius-Sa­mas. Sie­kiant mu­zi­ki­nės sva­jo­nės iš­ si­pil­dy­mo, vie­nas svar­biau­sių sėk­ mės for­mu­lės kom­po­nen­tų – at­ kak­lu­mas ir orien­ta­vi­ma­sis į tiks­lą. „Vi­sų at­kak­lių, mu­zi­ka­lių jau­nuo­ lių, ku­riems iki šių me­tų pra­džios ne­bu­vo suė­ję še­šio­li­ka, lau­kia­me ki­tais me­tais. Jei­gu no­ras neiš­ga­ ruos – tai jis tik­ras, o to­kių žmo­ nių mes vi­sa­da lau­kia­me“, – sa­ko bū­si­mų sce­nos žvaigž­džių ieš­kan­ tis pro­diu­se­ris. Ge­gu­žės 28 d. Klai­pė­do­je, 29ąją Šiau­liuo­se, 30-ąją Kau­ne ir 31-ąją Vil­niu­je pra­si­dės „X fak­to­ riaus“ ant­ro­jo se­zo­no per­klau­sos. At­v i­r ų du­r ų die­nos kvie­ čia ne tik už­ pil­d žiu­s iuo­ sius an­ke­tas ir jau ga­vu­sius kvie­ ti­mus į per­klau­sas, bet ir ne­spė­ju­ siuo­sius an­ ke­tų pa­teik­ti. „Klai­pė­dos“ inf.


šeštadienis, gegužės 18, 2013

Pie­ši­nių kon­kur­sas – Sau­lu­tės po­rtre­tas! Iš­lin­du­si sau­lu­tė sa­vo spin­du­liais le­pi­na vi­sus, ta­čiau yra ma­žai ži­nan­čių, kaip ji at­ ro­do, koks jos tik­ra­sis vei­das, ar la­bai ries­ta no­sy­tė, ar pla­ti šyp­se­na, o gal vei­dą puo­ šia ža­vios straz­da­ny­tės? Gal tu ži­nai? Nu­piešk sau­lu­tę ir įdė­jęs pie­ši­nį į vo­ką at­siųsk „Vai­kų alė­jai“ iki ge­gu­žės 30 d. ad­re­su „Klai­pė­dos“ dien­raš­čio re­dak­ci­ja, Nau­ jo­jo So­do g. 1A, Klai­pė­da. Gra­žiau­sių pie­ši­nių au­to­rius ap­do­va­no­si­me dien­raš­ čio „Klai­pė­da“ 1 mė­ne­sio pre­nu­me­ra­ta.

17


18

šeštadienis, gegužės 18, 2013

sportas

„Nendrės“ senjorų grybšniai – sparčiausi Atvirose Šiaulių senjorų plaukimo pirmenybėse siautę Klaipėdos „Nendrės“ plaukikai laimėjo daugiausia medalių – 9 aukso, 6 sidabro ir 7 bronzos. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Po du kartus ant prizininkų pakylos kopė Ilona Songailienė, greičiausiai nuplaukusi 50 m laisvu stiliumi ir nugara, bei Igoris Volkovas, pirmasis įveikęs 50 m laisvu stiliumi ir krūtine. Vis greičiau plaukianti vyriausia „Nendrės“ narė Margarita Volkova, plaukdama 50 m laisvu stiliumi, dar kartą pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą, gyvavusį vos tris mėnesius. Aukso medalius dar laimėjo Sigitas Tachtarovas (50 m l. st.), Irena Nikitina (100 m kompl. būdu), Eglė Vaupšaitė ir Aušra Gardžiulienė (50 m krūtine). Saulės miesto vicečempionų titulais galės di-

džiuotis Anžela Kovalenko, Lolita Zemlienė, I.Nikitina, Alvydas Jucevičius (plaukė 50 m l. st.), Sigitas Tachtarovas (50 m peteliške), Lolita Zemlienė (100 m kompl. būdu). Bronzos medaliais savo trofėjų kampelius papildė Jūratė Ežerskienė (50 m l. st. ir krūtine), Kęstutis Dučinskas (50 m l. st.), Aidas Pelerinas (50 m krūtine), A.Gardžiulienė (50 m peteliške), A.Kovalenko ir A.Jucevičius (100 m kompl. būdu). Anot „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo prezidentės Astos Dirgėlienės, varžybų organizatoriai nesitikėjo tokio gausaus dalyvių būrio. Varžytis atvyko 140 senjorų iš septynių Lietuvos, keturių Latvijos miestų, taip pat svečiai iš Kaliningrado (Rusija).

Sėkmė: uostamiesčio plaukikai laimėjo didžiąją dalį medalių.

Taurė liko namie Česlovas Kavarza Tarptautiniame 8-mečių vaikų ledo ritulio turnyre dėl „Transkelos“ taurės varžėsi 8 komandos iš trijų šalių. Antrus metus paeiliui trofėjus liko Klaipėdoje.

Į antrąjį turnyrą, varžytis su organizatoriais – „Transkelos“ ledo ritulininkais, atvyko trys ekipos iš Rygos („Riga 1“, „Riga 2“ ir „Perkons“), Liepojos („Metalurgs“), Ventspilio („Venta“), Sankt Peterburgo („Silver lions“) ir Svetlogorsko („Baltijskyje starty“). Mažieji klaipėdiečiai, tarp kurių buvo ir mergaičių, iškovojo šešias pergales bei patyrė vieną pralaimėjimą. Mūsų miesto žaidėjai penkerias rungtynes laimėjo įtikinamais skirtumais – 12:0 „Riga-2“, po 6:1

Nugalėtojai: mažieji klaipėdiečiai dar metams pasiliko taurę. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

„Metalurgs“ ir „Baltijskyje starty“, 8:3 „Venta“, 6:2 „Riga-1“. Pergalė po sunkios kovos buvo išplėšta žaidžiant su „Perkons“ komanda – 2:1. Latviai pirmavo, tačiau klaipėdiečiai sugebėjo išlyginti ir persverti rezultatą. Po pergalės žaidėjai dėkojo vartininkui Maksimui Ananjevui, atrėmusiam daug pavojingų smūgių. Sėkmė nuo šeimininkų nusisuko žaidžiant su Sankt Peterburgo bendraamžiais. Kai atrodė, jog susitikimas baigsis lygiosiomis 1:1, paskutinę minutę Klaipėdos komandos vartuose suspurdėjo ritulys. Visoms ekipoms sužaidus tarp savęs, lyderiai buvo du – po 18 taškų iškovojusios „Transkela“ ir „Perkons“. Turnyro laimėtoją lėmė jų tarpusavio kova, kurią buvo laimėję klaipėdiečiai.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.


šeštADIENIS, gegužės 18, 2013

19

pramogos


Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai pro­ gnozuoja kaitrą ir trumpas liūtis su perkū­ nija. Šiandien dieną įkais iki 27–29 laips­ nių. Sekmadienio naktį kai kur, o dieną visoje šalyje numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Temperatūra išliks panaši kaip šeštadienį.

Šiandien, gegužės 18 d.

+23

Telšiai

+24

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+28

Šiauliai

Klaipėda

+29

Panevėžys

+25

Utena

+25

5.19 21.46 16.27

139-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 227 dienos. Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+29

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +38 Keiptaunas +21 Kopenhaga +21

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+16 +14 +27 +24 +22 +24 +16 +30

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+21 +25 +24 +18 +20 +30 +23 +23

Marijampolė

Vėjas

Šiandien

Sek­so nau­da „Kok­tei­lis“ su­lau­kė tik­riau­siai me­di­ko laiš­ko, ku­r ia­me iš­var­dy­ta, kiek nau­ din­gas sek­sas.

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+22

+24

+22

+20

5

+21

+21

+20

+18

1

rytoj

pirmadienį

Sek­sas – tai gro­ž io prie­mo­nė. Moks­li­ niai ty­r i­mai pa­ro­dė, kad kai mo­te­r is my­l i­si, jos or­ga­n iz­me pa­ga­m i­na­ma daug hor­mo­no est­ro­ge­no, ku­ris pa­ver­ čia plau­kus žvil­gan­čiais, o odą – ly­gia. Švel­nus, at­pa­lai­duo­jan­tis my­lė­ji­ma­sis su­ma­ž i­na ga­li­my­bę su­si­rgti der­ma­ti­ tu, su­ma­ži­na spuo­gų ir dė­mių skai­čių odo­je. Iš­sis­ky­ręs pra­kai­tas iš­va­lo po­ ras, ir oda tam­pa ly­gi. My­lė­ji­ma­sis su­de­g i­na tas ka­lo­r i­jas, ku­r ias su­val­go­te ro­man­t iš­kos va­ka­ rie­nės me­tu. Sek­sas – tai vie­na sau­giau­sių spor­to ša­ kų, ku­ria ga­li­te už­siim­ti. Ji to­ni­zuo­ja ir mankš­ti­na be­veik kiek­vie­ną jū­sų kū­ no rau­me­nį. Tai daug ma­lo­niau nei nu­ bėg­ti 20 ra­tų. Juo­lab kad ne­rei­kia spe­ cia­lių spor­ti­nių ba­te­lių! Sek­sas yra iš kar­to vei­k ian­ti prie­mo­ nė nuo švel­nios dep­re­si­jos. Jo me­tu į krau­ją iš­si­ski­ria en­dor­fi­nų, ku­rie su­tei­ kia eu­fo­ri­jos jaus­mą. Kuo dau­g iau sek­so gau­si­te, tuo dau­ giau jums jo pa­siū­lys. Sek­sua­liai ak­ty­ vus kū­nas iš­ski­r ia į ap­l in­ką dau­g iau fe­ro­mo­nų, ku­rie va­ro iš pro­to prie­šin­ gą ly­tį. Sek­s as – sau­g iau­sias ra­m i­na­ma­sis vais­tas pa­sau­ly­je. Sek­sas su­ma­ž i­na gal­vos skaus­mus. My­lė­ji­ma­sis su­ma­ži­na įtam­pą krau­ja­ gys­lė­se, sme­ge­ny­se. Jei daug my­lė­si­tės – at­si­k imš no­sis. Sek­sas yra na­tū­ra­lus an­ti­his­ta­mi­nas, ku­ris ga­li pa­dė­ti ko­vo­ti su ast­ma ir du­ su­liu. Čes­ka (ar yra ži­nan­čių, ko­kio tri­jų rai­džių žo­džio bi­jo ko­ne kiek­vie­nas vy­ras?)

www.kl.lt

+25

+22

+21

+18

2

1799 m. mi­rė pran­cū­zų dra­ma­t ur­gas Pier­re’as Beau­mar­chais – ko­me­ di­jų „Fi­ga­ro ve­dy­bos“ ir „Se­v i­l i­jos kir­p ė­jas“ au­ to­rius. 1804 m. Na­po­leo­nas Bo­ na­p ar­te’as pa­s kelb­t as Pran­cū­zi­jos val­do­vu; ka­ rū­nuo­tas jis bu­vo tų pa­ čių me­tų gruo­džio 2 d. 1868 m. gi­mė pa­sku­t i­ ny­sis Ru­si­jos ca­ras Ni­ ko­la­jus II, ku­r į kar­tu su šei­ma bol­še­v i­kai nu­ž u­ dė 1918 m.

Nors šian­dien klai­ pė­die­čiai dar ga­lės mė­gau­tis va­sa­riš­ku karš­čiu, si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, kad die­ną vai­ni­kuos smar­kus lie­tus, per­kū­ni­jos ir stip­rus vė­jas.

Me­tas: va­sa­ra ku­pi­na ža­vių aki­mir­kų.

jas liū­ties me­tu su­stip­rės iki 15–20 m/s, ta­čiau spe­cia­lis­tė neat­me­ tė, jog ga­li­ma su­lauk­ti ir stip­res­ nio škva­lo. Nak­tį į šeš­ta­die­nį bus 15–18 laips­nių ši­lu­mos, pro­tar­piais pa­lis, pro­gno­zuo­ja­mos per­kū­ni­jos. Me­teo­ro­lo­gės tei­gi­mu, sek­ma­ die­nį jau bus kiek ra­miau, ta­čiau ir tru­pu­tį at­vės – oro tem­pe­ra­tū­ra

l.bieliauskaite@kl.lt

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­ zių sky­riaus me­teo­ro­lo­gė Mo­ni­ka No­rei­kai­tė, šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­je dar tu­rė­tų iš­si­lai­ky­ti 27–30 laips­ nių karš­tis. Ant­ro­je die­nos pu­sė­je lau­kia­ma lie­taus su per­kū­ni­ja, 6–10 m/s vė­

   

  

1989 m. Lie­t u­vos SSR Aukš­čiau­sio­ji Ta­ry­ba pa­ skel­bė Lie­tu­vos įsta­ty­mų vir­še­ny­bę prieš So­v ie­t ų Są­jun­gos įsta­ty­mus. 1999 m. iš­šo­kęs iš ket­vir­ to aukš­to pro lan­gą Ta­l i­ ne, nu­si­žu­dė ge­riau­sias vi­ sų lai­kų Es­ti­jos šach­ma­ti­ nin­kas, 33-ejų tarp­tau­ti­nis did­meist­ris Lem­bit Oll. 2001 m. UNES­CO pir­mą­ kart pa­skel­bus žmo­ni­jos žo­di­nio ir ne­ma­te­ria­laus pa­vel­do še­dev­rus, jais ta­ po Lie­tu­vos kryž­dir­bys­tė ir kry­žių sim­bo­li­ka.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

 Jei­gu sap­ne dir­ba­te už­kan­di­nė­je, tai

Li­na Bie­liaus­kai­tė

As­tos Dy­ko­vie­nės nuo­tr.

toks sap­nas reiš­kia, kad grei­tai jū­sų rei­ ka­lai su­si­tvar­kys. Taip pat yra ga­li­my­bė, kad jūs už­meg­si­te nau­din­gų ir ver­tin­gų pa­ž in­čių. Mer­gi­nai toks sap­nas reiš­kia ne­leng­vą pa­si­rin­ki­mą. Jei­gu jūs sap­nuo­ ja­te, kad užei­na­te į už­kan­di­nę vie­ni, toks sap­nas reiš­kia, kad jūs no­ri­te bend­rau­ti su nau­jais žmo­nė­mis, pra­ras­da­mi se­nus drau­gus. Jei­gu jūs val­go­te už­kan­di­nė­je, toks sap­nas reiš­kia, kad ne­mo­ka­te pa­si­ nau­do­ti esa­mo­mis ga­li­my­bė­mis, dėl ko vė­liau la­bai gai­lė­si­tės. Jei­gu jūs su­sap­ na­vo­te, kad ati­da­rė­te nau­ją už­kan­di­nę, toks sap­nas reiš­kia, kad jūs esa­te tiks­lo sie­kian­tis žmo­gus, ta­čiau sa­vus tiks­lus pa­siek­si­te sun­kiai. Sap­ne re­gė­ti, kad esa­te tarp jau­ni­mo – reiš­kia gar­bin­gą gy­ve­ni­mą. Jei­gu sap­ne re­gi­te jau­ni­mą ne­tvar­kin­gą ar­ba nu­liū­ du­sį, lau­ki­te ne­ma­lo­nu­mų iš sa­vo vai­ kų ar gi­mi­nai­čių.

pa­kils iki 21–24 laips­nių ši­lu­mos. Pro­tar­piais ga­li pa­ly­ti, nu­griau­dė­ ti per­kū­ni­jos. Nak­tį į pir­ma­die­nį pro­gno­zuo­ja­ ma 12–15 laips­nių ši­lu­mos. Pa­sak M.No­rei­kai­tės, iki ki­tos sa­vai­tės vi­du­rio lau­kia ne­be to­kie karš­ti orai. Ter­mo­met­ro stul­pe­lis tu­rė­tų kil­ti šiek tiek aukš­čiau nei 20 laips­nių.

RŪPESTINGIAUSIOS

PRISTATO:

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“

Erdvilas, Erikas, Erdmė, Julita, Rytė, Venancijus (Venantas).

1938 m. gi­mė po­li­ti­kas, Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos Sei­mo na­rys Čes­lo­vas Jur­šė­nas.

Po karš­čių lau­kia­ma liū­ties

ĮMONĖS RINKIMAI

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ” 

Vardai

gegužės 18-ąją

Rytas

+20

Vilnius Alytus

7–12 m/s

orai klaipėdoje

kokteilis

+28

+24

UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

  

 

AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“

     

UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.