gegužės 18, 2013 Nr. 113 (19 716)
Konkurso „Šauniausia mama“ nugalėtoja R.Žiogienė – žmogus, kuriam šypsosi vaikai. Šeštadienio interviu 5p.
www.kl.lt
Nei JAV, nei Rusija nenori pirmoji trauktis iš tylaus mūšio lauko – šnipinėjimo varžybų. Pasaulis 6p.
Pajūris meldžia gero oro
Kurortai pajūryje poilsiautojų jau lau kia išskėstomis ran komis. Šį savaitga lį visi keliai veda į Palangą, kur vyks ta kurorto atidary mo šventė. Po sa vaitės sezono pra džią skelbs ir Nerin ga. Pernykštę vasa rą vis dar keiksno jantys pajūrio vers lininkai šiemet ža da paslaugų kainų nedidinti, kad ne baugintų poilsiau tojų.
Kaina 1,60 Lt
„Dar ne vasara, nes vanduo šaltas.“ Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas paaiškino, kodėl paplūdimiuose dar nebudi gelbėtojai.
3p.
Koncertą sužlugdė pasieniečiai? Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Pasiklausyti Ukrainos daininin kės ir televizijos laidų vedėjos Ve ros Brežnevos ketinusiems klaipė diečiams teko dvi valandas laukti koncerto, kuris taip ir neįvyko. Tei giama, kad pasirodymą sužlugdė Rusijos pasienyje vykusi narkoti kų siuntos sulaikymo operacija. Dvi valandos laukimo
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Laukia 200 tūkst. žmonių
Kurorto atidarymo renginiai Pa langoje prasidėjo jau vakar, bet pi ką šventė pasieks šiandien. Palangiškiai tikisi, kad savait galį Palangoje apsilankys apie 200 tūkst. žmonių. „Visi viešbučiai bu vo daugmaž užsakyti iš anksto, tad atvykusiems ir ekspromtu ieškan tiems nakvynės gali tekti paklaidžioti.
10
Faktas: oras – svarbiausias veiksnys, lemsiantis, kiek žmonių šią vasarą ilsėsis pajūrio kurortuose.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Į Žvejų rūmuose turėjusį vykti koncertą susirinko apie 700 žiūro vų. V.Brežnevos pasirodymas turė jo prasidėti 19 val. Tačiau renginio organizatoriai pranešė, kad dalis žvaigždės komandos narių vėluo ja dėl trukdžių kelionėje. Po dviejų valandų laukimo žiūro vai neteko amo išgirdę, kad laiką gai šo veltui, nes koncertas neįvyks. Su publika išėjusi pabendrauti V.Brež neva atsiprašė gerbėjų ir mėgino ap maudą malšinti bendrau dama su žiūrovais.
Sužinokite daugiau 18 psl.
3
2
ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 18, 2013
miestas
Autobusų maršrutuose – korekcijos Savaitgalį Klaipėdoje vyksiantys rengi niai privertė pakoreguoti miesto autobu sų maršrutus. Keleiviai įspėjami ir dėl to, kad autobusai gali važiuoti ne pagal tvar karaštį.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Gera žinia tai, jog klaipėdiečiams bus patogiau iš renginių grįžti na mo, kad šeštadienį trimis maršru tais autobusai kursuos ir naktį. Šiandien nuo 9 iki 17 val. auto busai nevažiuos Pilies gatve, nes joje vyks Kariuomenės ir visuo menės dienos renginys. Dėl šios priežasties 9-o maršruto autobu sai, važiuojantys į šiaurinę miesto pusę, važiuos Minijos, Galinio Py limo, Tiltų, Naujojo Sodo, Naująja Uosto gatvėmis ir toliau patvirtin tu maršrutu. Į pietinę miesto pusę 9-o marš ruto autobusai važiuos įprastu keliu, paskui Naująja Uosto, Da nės, Tiltų, Galinio Pylimo, Mini jos gatvėmis ir toliau patvirtintu maršrutu. Šeštadienį dėl Kruizinių laivų terminale vyksiančių Europos jū ros dienai paminėti skirtų rengi nių nuo 20 val. iki 00.50 val. bus
organizuojami naktiniai autobu sų reisai. Viešasis transportas važiuos 66u, 88-u ir 170-u maršrutais. 66-o ir 88-o maršruto autobusai veš nuo Senojo turgaus į pietinę miesto da lį, o 170-o maršruto autobusai kur
Šeštadienį dėl Krui zinių laivų terminale vyksiančių renginių bus organizuojami naktiniai autobusų reisai.
suos nuo Atgimimo aikštės iki li goninių miestelio. Sekmadienį viešojo transporto maršrutuose taip pat bus korek cijų, kurios daromos dėl „Vilties bėgimo“. Jo trasa – nuo Jūrininkų prospekto iki Vasaros estrados.
Grafikas: dėl savaitgalį vyksiančių renginių miesto autobusai gali nukrypti nuo tvarkaraščių.
Keleiviai įspėjami, kad dėl bėgi mo nuo 11 iki 17 val. 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 15, 17, 23, 26 maršrutų autobusai gali nukrypti nuo patvirtintų tvarkaraščių. Sekmadienį nuo 11 iki 16 val. dėl Atgimimo aikštėje vyksiančio kon certo prie jos bus ribojamas eismas, todėl pakoreguoti 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 14, 26 maršrutai. 2, 2A, 3, 4, 5, 6, 8 ir 14 maršru tų autobusai į šiaurinę miesto pusę
Vytauto Liaudanskio nuotr.
važiuos įprastu keliu, o paskui Ga linio Pylimo, Pilies, Naujojo Sodo, Herkaus Manto gatvėmis ir toliau patvirtintais maršrutais, o į pie tinę pusę – patvirtintu maršru tu, toliau Herkaus Manto, Naujojo Sodo, Naująja Uosto, Pilies, Gali nio Pylimo gatvėmis ir toliau pa tvirtintais maršrutais. 10-o maršruto autobusai į šiauri nę pusę taip pat važiuos aplenkda mi Atgimimo aikštę. Jie keleivius į
šiaurinę miesto pusę veš patvirtintu maršrutu, toliau Taikos prospektu, Bangų, Mokyklos, Liepų gatvėmis, į pietinę pusę – Liepų, Mokyklos, Bangų gatvėmis, Taikos prospektu ir toliau patvirtintu maršrutu. 11-o maršruto autobusai kelei vius veš iki „Turgaus“ stotelės, čia juos ir paims, o 26-o maršruto au tobusų pradinė laikinoji stotelė bus įrengta Danės gatvėje prie Klaipė dos muzikinio teatro.
Į magistrus – 9 kandidatai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Klaipėdos kultūros magistrų būrys greitai pasipildys naujais vardais. Rugpjūčio 1-ąją jau dešimtą kartą bus pagerbti uostamiesčio kultū rai nusipelnę žmonės.
Klaipėdos kultūros magistro var das suteik iam as uostam iesč io menininkams ar kitiems kultū ros darbuotojams už išskirtinius nuopelnus miesto kultūrai. Šie met magistro vardą gauti pre tenduoja 9 klaipėdiečiai: rašyto jas, poetas, vertėjas, scenaristas, žurnalistas, visuomenės veikėjas Sergejus Isajevas, rašytoja, žur nalistė, knygų autorė Rasa Nor kutė, žurnalistė Gražina Juodytė, aktorė Regina Šaltenytė, teatro režisierius, Klaipėdos universi teto profesorius Petras Bielskis, chorvedys, ilgametis respubliki nių dainų švenčių organizatorius ir režisierius docentas Vytautas Blūšius, Klaipėdos jaunimo cent ro choreografijos studijos „Inka rėlis“ vadovė Irena Marija Gel gut ien ė, Klaip ėd os kam er in io orkestro įkūrėja ir ilgametė va dovė Liuda Kuraitienė, dailinin kė Angelina Banytė. Pretendentus vertins Klaipėdos kultūros magistro vardo suteiki mo komisija, kurią sudaro Klai pėdos miesto savivaldybės meras,
24 – tiek žmonių uostamiestyje jau paskelbta kultūros magistrais. Klaipėdos miesto savivaldybės ad ministracijos Ugdymo ir kultūros departamento Kultūros skyriaus vedėjas bei 11 Kultūros ir meno ta rybos narių. Klaipėdos kultūros magistrai renkami nuo 2003 m. Pagal nuostatus per metus gali būti apdovanoti trys kultūrai nu sipelnę klaipėdiečiai. Tačiau 2010 m. kultūros magistrais tapo du, o 2011 ir 2012 m. – tik po vieną kul tūros veikėją. Iš viso uostamiesty je kultūros magistrais yra paskelb ti 24 žmonės. Klaipėdos kultūros magistro re galija šiemet, kaip ir kasmet, bus teikiama specialios ceremonijos metu rugpjūčio 1-ąją, per miesto gimtadienį. Pilies muziejuje ma gistras bus apdovanotas auksiniu žiedu, pagamintu renesansinio žiedo, saugomo šiame muziejuje, pavyzdžiu.
3
ŠEŠTADIENIS, GEGUŽĖS 18, 2013
miestas Vyko pratybos
Sukūrė medalį
Ruoniukui – vėjo vardas
Tris dienas „Smiltynės perkėlos“ keltuose vyko pratybos. Jų me tu buvo imituojamas gaisras kel to mašinų skyriuje ir salone, žmo gaus už borto gelbėjimas, degan čio automobilio gesinimas bei ke leivių evakavimas. Jose dalyvavo keltų įgulos ir specialiosios gelbė jimo tarnybos. Dar bus rengiamas pasitarimas rezultatams aptarti.
Lietuvos kultūros sostinė Pa langa, šiemet švenčianti ir mies to 760-ąjį gimtadienį, garbingus, miestui bei kultūrai nusipelniusius žmones apdovanos specialiai šiai progai išleistu unikaliu medaliu, kurio autorius – žymus Lietuvos medalių kūrėjas, profesorius Pet ras Gintalas. 400 tokių medalių nukalė Lietuvos monetų kalykla.
Tarptautinės muziejų dienos iš vakarėse Jūrų muziejuje tradi ciškai surengta Vardynų šventė. Keli šimtai vaikų rinko vardą Bal tijos pilkajam ruoniukui. Jam su teiktas jūrinis – Brizo vardas. Jį sugalvojo klaipėdiečių Špakaus kų šeima, auginanti keturmetę dukrą Jurgitą. Dabar muziejuje yra 12 Baltijos pilkųjų ruonių.
Gelbėtojams – dar ne vasara Nors orai jau prime na vasarą ir savait galį nemažai žmo nių laiką leis paplū dimiuose, uosta miesčio gelbėtojai juose dar nebudi ir net neaišku, kada jie pradės dirbti.
Dienos telegrafas Santuokos. Šiandien Klaipėdos savi valdybės Civilinės metrikacijos ir regist racijos skyriuje tuoksis 22 poros. Žiedus sumainys Artiom Kiričenko ir Nadež da Begizova (11 val.), Jurijus Smirnovas ir Ina Juozauskienė (11.10 val.), Mindau gas Bružas ir Edita Krištaponytė (11.20 val.), Žygimantas Melvydas ir Monika Vaičiulytė (11.30 val.), Gediminas Ged gaudas ir Natalija Dorošina (11.40 val.), Vladimir Sekunda ir Nataliia Nagirnych (11.50 val.), Edgar Mitrofanov ir Viktori ja Udovenko (12 val.), Andrej Solovjov ir Olga Vasiljeva (12.20 val.), Pranas Lim ba ir Vita Sinkevičiūtė (12.30 val.), Al das Karinauskas ir Sandra Dapkūnaitė (12.40 val.), Tomas Liaudanskis ir Karoli na Fedosovaitė (14 val.), Ronaldas Gadži mugometovas ir Jelena Ankuda (14.10 val.), Mark Babanin ir Jevgenija Lavre nova (14.20 val.), Viktoras Nebeskis ir Tatjana Naumova (14.40 val.), Krzysz tof Nowak ir Laima Eidukaitytė (15 val.), Rokas Narvilas ir Eglė Januškaitė (15.10 val.), Romanas Kakštys ir Anastasija Ka rasiova (15.30 val.), Agnius Benys ir Mo nika Šerytė (15.40 val.), Antanas Beniu šis ir Silva Bučienė (16 val.), Arūnas Si reikis ir Aušra Stankuvienė (16.10 val.), Julius Daumantas ir Birutė Reimontai tė (16.20 val.), Jevgenijus Savickas ir Ele na Jankauskaitė (16.30 val.).
Poilsis: uostamiesčio paplūdimiuose žmonių vis daugėja, tačiau retas jų įlipa į jūrą ir tik pabraidyti.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
„Vasara prasidės tada, kai bus šil tas jūros vanduo, o dabar jo tempe ratūra tesiekia 11 laipsnių. Žmonių paplūdimiuose yra, bet jie nesi maudo, todėl ir gelbėtojams nėra reikalo budėti. Žmonių juk ir žie mą būna paplūdimiuose, bet gel bėtojai nebudi“, – teigė Klaipėdos skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos vadovas Virginijus Urbonas. Jis aiškino, kad vasaros sezono pradžia Klaipėdoje skelbiama uos
tamiesčio savivaldybės administ racijos direktoriaus įsakymu. Kai jis pasirašomas, tada darbą paplū dimiuose pradeda ir gelbėtojai. „Įsakymas, matyt, bus pasira šytas tada, kai jau matysime, jog žmonės pradeda maudytis. Be to, bus atsižvelgta ir į ilgalaikes orų prognozes. Tikrai negaliu pasaky ti, kada Klaipėdoje oficialiai pra sidės vasara, nes pateikiamos orų prognozės yra labai skirtingos“, – teigė V.Urbonas. Pernai gelbėtojai uostamiesčio paplūdimiuose pradėjo budėti ge
Vytauto Petriko nuotr.
Prieš kelerius me tus vasaros sezono pradžia Klaipėdoje buvo paskelbta pir mosiomis gegužės dienomis. gužės 25 d. Prieš kelerius metus vasaros sezono pradžia Klaipėdo je buvo paskelbta pirmosiomis ge gužės dienomis.
„Gelbėtojai ir dabar yra pa plūdimiuose, tik jie nebudi, dir ba ūkinius darbus. Smiltynėje turime perdažyti visą invento rių – persirengimo kabinas, suo liukus, šiukšlių dėžes“, – vardijo pašnekovas. Melnragės ir Girulių paplūdi miuose visas reikalingas invento rius jau pastatytas. Vasarą uostamiesčio paplūdi miuose turėtų dirbti 75 gelbėtojai. Anot V.Urbono, komanda jau su rinkta ir pasirengusi dirbti, tech nika taip pat paruošta.
Mirtys. Vakar Klaip ėdos sav ivaldy bės Civ il inės metr ikacijos ir reg istra cijos skyriuje užreg istruotos 6 klaipė diečių mirt ys. Mirė Alg imantas Pet ras Markauskas (g. 1930 m.), Pranciš kus Mockus (g. 1931 m.), Eduarda Žar kova (g. 1935 m.), Romualdas Baraus kas (g. 1936 m.), Irina Sokolova (g. 1952 m.), Manfridas Stalgys (g. 1954 m.). Lėbart ų kapinės. Šiand ien laidoja mas Gustavas Adolfas Jonait is, rytoj – Janina Markvėnaitė. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 13 moter ų. Gimė 8 mergaitės ir 5 berniukai.
Koncertą sužlugdė pasieniečiai? Tačiau dalis klaipėdie 1 čių nuskubėjo į rūmų kasas ir ėmė reikalauti grąžinti pi
nigus už bilietus. Vienas bilietas į šį pasirodymą kainavo nuo 100 iki 139 litų. Įstrigo pasienyje
Žlugo: uostamiestyje neįvykęs
V.Brežnevos koncertas sukėlė aistras, tačiau žadama, kad atli kėją bus galima išgirsti rudenį.
„Žvejų rūmų“ direktorius Alvy das Juozas Lenkauskas tikino, kad nepamena tokio atvejo, kad žlugęs renginys būtų sukėlęs tokį aistrų sūkurį. „Kiek pasakojo darbuotojai, čia buvo karšta. Žiūrovai šturmavo kasas, puolė administratorę. Mano praktikoje tai pirmas kartas. Būna, kad vėluoja koncertai, bet dažniau
siai pateikiama tiksli informacija“, – tikino A.J.Lenkauskas. Vienas iš renginio organizato rių, buvęs grupės „Pikaso“ atlikė jas Dovydas Šamrajus, kuris nese niai buvo sulaikytas su narkotikų siunta ir laiką leido areštinėje, aiš kino, kad be reikalo jam ketvirta dienį buvo mesti kaltinimai kone apgavus žiūrovus. „Žmonėms už bilietus pini gai bus grąžinti, jie jau dabar gali kreiptis į artimiausias įmonės „Bi lietai.lt“ kasas. Žiūrovų turėtų at siprašyti tie, dėl kurių kaltės žlugo pasirodymas“, – aiškino D.Šamra jus. Jis tikino, kad keli grupės šo kėjai ir atlikėjos muzikantai ket
virtadienį iš Maskvos atskrido į Kaliningradą ir į uostamiestį vy ko autobusu, tačiau įstrigo Lietu vos–Rusijos pasienyje, Nidos pa sienio poste. „Kalbėta, kad čia buvo sulaikytas vilkikas su psichotropinėmis me džiagomis. Pareigūnai vykdė ope raciją, todėl susidarė eilės“, – kal bėjo D.Šamrajus. Iš tiesų Rusijos žiniasklaida skelbia, kad pasienyje būta tokios operacijos. Su 2 kilogramais am fetamino įkliuvo Vokietijos pilie tybę turintis rusas, kuris keliavo iš Olandijos. Tačiau vyras sulaikytas Momonovo miestelyje, ties Lenki jos–Rusijos siena.
Koncertas vyks rudenį
D.Šamraj us pris ipaž in o, kad V.Brežnevos koncerto organizato riai Latvijoje nesugebėjo tinkamai pasirūpinti vizomis. „Turas vyksta visose trijose Baltijos šalyse. Kole gos latviai sugebėjo užsakyti vizas, kurios galioja nuo gegužės 17 die nos, kai koncertas vyko gegužės 16 d. Mums teko skubiai rūpintis vi zomis“, – tikino D.Šamrajus. Renginio organizatorius aiškino, kad V.Brežneva negalėjo pradėti ren ginio be muzikantų, nes buvo pasi ruošta dainuoti gyvai, komanda ne turėjo fonogramos. Kol kas deramasi dėl kito V.Brežnevos pasirodymo, ku ris planuojamas lapkričio viduryje.
4
šeštadienis, gegužės 18, 2013
lietuva
Versija: Vilniuje jau seniai sklando gandai, kad buvusi Gulbinų vaikų stovykla – tai dar vienas Laurų kvartalas. T. y. prabangos oazė, kurioje kuriasi tik išrinktieji.
Tiesa slypi anapus tvoros
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
Ant Vilniaus pakraštyje esančio Gulbinų ežero kranto, buvusio je vaikų stovyklos teritorijoje, pagal detaliuosius planus turi būti poilsiavietė. Tačiau ši vieta saugoma, tarsi būtų koks CŽV kalė jimas, o Vilniuje jau ne vienus metus sklando gandai, kad grupė turčių ten kuriasi sau rojų. Indrė Pepcevičiūtė i.pepceviciute@diena.lt
Akylai saugoma
Pasukus iš Molėtų plento Kalino gyvenvietės link, ją pravažiavus kelio gale pasieki didelėmis raidė mis ir skaičiais – Gulbinų g. 75 – pažymėtą tvorą. Aukšta tvora nuo aplinkinių akių slepia ir saugo teri torijos viduje vykstančias statybas. Vietoje, kur nuo 1948-ųjų vasa ras leisdavo vaikai, šiuo metu zu ja darbininkai ir traktoriai. Buvu sios stacionarios pionierių, paskui – vaikų, vasaros stovyklos „Gulbi nų poilsiavietė“ teritorijoje stato ma išskirtinė poilsiavietė. Važiuojant keliu išilgai tvora ap juostos teritorijos matyti jau bai giami statyti ir dar tebedygstantys prabangūs namai. Teritorija akylai stebima daugy bės vaizdo kamerų ir ne itin drau giškų apsaugos darbuotojų. Dien raščio žurnalistėms pasiteiravus, kur yra buvusi vaikų stovyklavie tė, pasigirdo sausas ir šiurkštokas atsakymas: „Čia nėra jokios sto vyklos, čia privati teritorija.“ Privati tai privati, niekas ir ne kelia kojos į svetimas valdas. Kaip pasiekti ežerą? Apsaugininkas mostelėjo ranka, kad štai ten per brūzgynus veda keliukas, juo ga lite ir pasukti. Ir griežtai įspėjo: „Fotografuokite kiek norite, bet tik į ežero pusę. Kitaip teks papra
šyti nuotraukas ištrinti.“ Vėliau, veikiausiai per stebėjimo kame ras užfiksavę, kad teritorija fotog rafuojama, jie sustabdė žurnalistų automobilį, reikalavo dokumen tų ir leidimų fotografuoti privačią teritoriją. Žurnalistės atkirto, kad, stovėdamos kitoje gatvės pusėje, o ne privačios teritorijos ribose, jos turi teisę fotografuoti ką tik nori. Buvo gąsdinama policija, galiau siai įteiktas telefono ragelis pa sikalbėti su apsaugos viršininku. Neradęs kišenėje atsakymo, kurį vis dėlto įstatymą pažeidžia žurna listės, viršininkas paprašė tiesiog parodyti savo pažymėjimus ap saugos darbuotojams ir pasistengė užglaistyti kilusį konfliktą. Dar vienas Laurų kvartalas?
Dar 2001-aisiais Vilniaus mies to taryba patvirtino šios teritori jos detalųjį planą. Jame buvo nu statyta, kad jokios kitos paskirties, išskyrus rekreacinę, pastatai šioje vietoje negali būti statomi. „Gyvenu kitoje ežero pusė je, bet čia visad atvykstu žvejoti. Anksčiau tie apsaugininkai labai mus vaikė, nors eidavome keliu ku, kuris toli gražu nepakliūva į jų taip saugomą teritoriją. Neleisda vo šalia įvažiavimo, kur stovi dar bininkų automobiliai, statyti savų mašinų. Jie ir prie tvoros artintis neleidžia, tarsi kaži ką ten statytų. O stato juk poilsiavietę, – ironiškai
šypsojosi prie Gulbinų ežero sutik tas žvejys ir pridūrė: – Pastatys, o tada su panaudos sutartimis šioje rekreacinėje zonoje įsikurs nuola tiniai gyventojai.“ Žvejo spėlionės nėra iš piršto laužtos. Vilniuje jau seniai sklando gandai, kad buvu si Gulbinų vaikų stovykla – tai dar vienas Laurų kvartalas. T. y. pra bangos oazė, kurioje kuriasi tik iš rinktieji.
Pagrindinis klausi mas, ta grėsmė, lieka aktualus – ar rekrea cinės paskirties pa statas toks liks ir sta tybų pabaigoje. Kalbos, kad prie Gulbinų bus tik poilsiavietė, o ne nuosavų namų kvartalas, kelia šypseną ir ten dir bantiems statybininkams. Keitėsi savininkai
Deja, susisiekti su pačiu šioje teri torijoje statybas vykdančios įmo nės „Gulbinų turizmas“ vadovu Titu Sereika ir išgirsti atsakymų nepavyko. 14,48 ha ploto teritorija prie vaizdingo Gulbinų ežero, užda rius daugiau kaip pusšimtį me tų veikusią vaikų vasaros stovyklą,
2004-aisiais tuometės savinin kės Lietuvos žemės ūkio darbuo tojų profesinių sąjungų (LŽŪDPS) federacijos buvo parduota statybų bendrovei „Veikmė“. Tuomet valdininkai kaltinti, esą dėl pinigų paaukojo vaikų gero vę. Siekdama paneigti kaltinimus miesto savivaldybė pabrėžė, kad stovyklos pastatų pirkimo ir par davimo sandoris vyko tarp dviejų juridinių asmenų – LŽŪDPS fede racijos ir statybų bendrovės „Veik mė“. O LŽŪDPS federacijos vado vas Alfonsas Gedgaudas aiškino, kad vaikų stovyklavietę teko par duoti, nes jai išlaikyti reikėjo inves ticijų, kurių federacija neturėjo. Keičiantis teritorijos savinin kams netilo kalbos, kad vieną die ną čia išdygs dar vienas prabangus sostinės priemiesčio kvartalas. Tų kalbų padaugėjo, kai buvusi vaikų stovyklavietė atsidūrė dabar jau nebeveikiančios bendrovės „Her mis Capital“ savininkų rankose. Nors įmonės savininkai pasuko skirtingais keliais, sklypas Gulbi nų ežero pakrantėje nebuvo par duotas. O minėtas čia statybas vykdančios bendrovės „Gulbinų turizmas“ vadovas yra vienas bu vusios „Hermis Capital“ įkūrėjų – T.Sireika. Nepaleidžia iš akių
Verkių regioninio parko, kurio teri torijoje ir yra buvusi vaikų stovyk la, direkcijos vadovės Vidos Pe tiukonienės teigimu, šis projektas daug rūpesčių ir nerimo kėlė nuo pat pradžių, ir nuo to laiko statybos tebėra nuosekliai sekamos. „Stebėjome ir tebestebime šią teritoriją kaip pro didinamąjį stik lą, ar tikrai viskas statoma pagal techninį projektą, kad tikrai aiškiai būtų matyti, jog tai visuomeninės
paskirties pastatai. Labai akylai žiūrėjome ir statomų pastatų vi daus planavimą, nors mums kaip regioninio parko direkcijai nagri nėjant projektą priklauso žiūrėti, ar viskas atitinka įstatymus, kal bant apie kraštovaizdį. Tarkime, jei dokumente parašyta, kad tai yra administracinis pastatas lankyto jams aptarnauti, tikrinome, ar tik rai yra bendros paskirties patalpos, kur sėdės registratoriai ir pan.“, – tikino V.Petiukonienė. „Šiandien mes negalime nei teig ti, nei neigti. Viskas dar tebestato ma, kol kas viskas vykdoma pagal detalųjį planą“, – sakė direkcijos vadovė. Dvejonės neišblėso
Dar per praėjusią kadenciją Vil niaus meras Artūras Zuokas patiki no, kad kol vadovaus miestui, „ta rybai net nebus teikiamas svarstyti klausimas dėl šios teritorijos deta liojo plano paskirties pakeitimo“. Paskirtis ir nepakito, pagal de talųjį planą tik mažesnėje nei treč dalis teritorijos dalyje gali atsirasti naujų rekreacinės paskirties stati nių. Miesto plėtros departamento di rektoriaus pavaduotoja Raimon da Rudukienė teigė, kad praėjusių metų lapkričio pabaigoje Vilniaus miesto savivaldybės administraci ja išdavė statybą leidžiantį doku mentą poilsio namų statybai ir pir ties rekonstrukcijai adresu Gulbinų g. 75 – kur ir yra buvusi stovykla vietė. „Žinoma, tas pagrindinis klau simas, ta grėsmė, lieka aktualus – ar rekreacinės paskirties pasta tas toks liks ir statybų pabaigoje, ar kuriuo nors momentu kas nors ką nors bandys pergudrauti“, – dve jonių neslėpė pašnekovė.
5
šeštadienis, gegužės 18, 2013
šeštadienio interviu
Gyvenimui įkvepia neįgalių vaikų meilė Evelina Zenkutė e.zenkute@kl.lt
D
ienraščio „Klaipėda“ konkurso „Šauniausia mama“ nugalėtoja Rū ta Žiogienė tikina esanti mama ne tik dviem savo dukroms, bet ir visiems specialiųjų poreikių vaikams, su kuriais dirba jau dau giau nei 20 metų. Gausioje šeimo je užaugusi spec. pedagogė močiute tapo vos 37-erių, tačiau netikėta ži nia netrukus tapo dideliu džiaugs mu. Dar daugiau laimės moteriai suteikia suvokimas, kad yra verti nama bei reikalinga ne tik šeimoje, bet ir mokykloje „Svetliačiok“. Auklėjo brolį
– Augote tarp 9 brolių ir sese rų. Ne kiekvienas gali pasigirti tokia patirtimi. Kokią vaikystę prisimenate? – Iš tikrųjų mūsų buvo net 11. Dvie jų jau nebėra. O aš buvau dešim tas vaikas šeimoje. Kadangi am žiaus skirtumas tarp jauniausiųjų bei vyriausiųjų buvo nemažas – vi si kartu nuolat negyvenome. Tada, kai gimiau, vyresnieji jau kūrė sa varankiškus gyvenimus. Broliui pa grandukui, su kuriuo dabar palai kau nuostabius santykius, buvau ir sesuo, ir mama, nes padykusį ber niuką nuolat tekdavo prižiūrėti. Pati buvau labai stropi, gerai mokiausi. Gyvenimas gausioje šeimoje nebuvo paprastas. Grįžusi iš mokyklos apie poilsį galėdavau tik svajoti. Pame nu, įžengi į namus, o ant stalo man ir broliui jau laukdavo paruoštas darbų sąrašas. Tekdavo plušėti už du, nes jaunėlis sėsdavo ant moto rolerio ir nurūkdavo savo keliais. – Ar vaikystėje pakako tėvų dė mesio? – Mamą matydavome retai, nes ji kiekvieną dieną uždarbiaudavo kai me. Tačiau mes, vaikai, tai priimda vome, kaip savaime suprantamą da lyką. Alkanas? Na, ir kas. Greitai ką nors pats pasigamini. Motina netu rėdavo laiko apsilankyti ir mokyklo je, todėl už jauniausio brolio išdai gas prieš mokytojus tekdavo atsakyti man. Tačiau mūsų tėvai buvo nuo stabūs, nuoširdūs ir darbštūs žmo nės, užgrūdinti gyvenimo Sibire. Tėvų žodis – neginčijamas
– Savarankiškumo jums turbūt netrūko nuo mažų dienų. – Taip, tačiau visada svajodavau turėti kažką savo. Norėjau baigti mokslus, įgyti profesiją, užsidirbti pinigų. Gyvenimas nelepino, o man, kaip ir kiekvienam jaunam žmogui, norėjosi ir puošnesnio drabužio, ir gardesnio kąsnio. – Kokias vertybes įskiepijo gy venimas gausioje šeimoje? – Tėvai išugdė darbštumo, sava rankiškumo, tvarkingumo jaus mą. Mamos ir tėčio pasakytas žo dis buvo neginčijamas – nuo mažų dienų žinau, ką reiškia pagarba ar timui. Mano mama buvo labai reli ginga, todėl šeimoje Dievas ir mal da buvo šventas dalykas. Kiekvieną sekmadienį 7 km keliaudavome, kol pasiekdavome bažnyčią. Dvasin gas tėvų pavyzdys šeimos tradici jas įkvepia puoselėti ir dabar. Ypač
Autoritetas: specialiųjų poreikių vaikai R.Žiogienę laiko mama, o jų tėvai priima kaip šeimos narę.
vertinu Kūčias ir Velykas, kai susi renka artimiausi žmonės, – dalija mės gražiais žodžiais, malda, lai komės tradicijų. Tikiu, jog tai, ką žmogus gauna šeimoje, vėliau per duoda ir kitoms kartoms. Ryšys su vaikais
– Turite dvi dukras. Ar nieka da nesvajojote apie gausesnę šeimą? – Jei gyvenimas būtų susiklostęs kitaip, matyt, būčiau norėjusi su silaukti ir daugiau vaikų. Tačiau tai, ką turiu dabar, dvi dukras ir du anūkus, yra neįkainojama. Li kimas nelėmė turėti didelės šei mos, tačiau pateikė alternatyvą ir kompensaciją – specialiųjų porei kių vaikai, su kuriais dirbu, man prilygsta saviems. – Pedagogika buvo jūsų vaikys tės svajonė? – Nuo mažų dienų žinojau, kuo bū siu. Dar vaikystėje mėgau dainuo ti, jutau potraukį medicinai, visada knietėjo vadovauti, veikti, organi zuoti. Meninius sugebėjimus, ma tyt, paveldėjau iš tėvo, kuris puikiai piešė, gamino įrankius, net namus statė. O dirbti su vaikais norėjau visą savo jaunystę. Dar prieš mokantis Marijampo lės pedagoginėje mokykloje, pradė jau dirbti darželyje. Įstaigos auklė tojos ir vedėja pastebėjo, kad turiu įgimtų gabumų pedagoginiam dar bui ir puikiai sutariu su vaikais. Jos paskatino profesines žinias gilin ti toliau. Vėliau darželis užsidarė ir tuo metu lyg tyčia pradėjo veik ti vienintelė Lietuvoje nevalstybi nė specialioji pagrindinė mokyk la „Svetliačiok“, į kurią patekau ir įleidau šaknis. Turbūt pats likimas mane nuvedė ten. „Ne viskas taip blogai“
– Jei gyvenimas suteiktų gali mybę pakeisti profesinį kelią,
pasirinktumėte darbą su svei kais vaikais? – Nieku gyvu. Esu per daug laimin ga, kad ką nors keisčiau. Specialių jų poreikių vaikai, su kuriais dirbu, yra neįkainojamas turtas. Žmogui, nesusidūrusiam su neįgaliaisiais, sunku suvokti, kokias gyvenimiš kas patirtis jie gali dovanoti. Atė jusi į darbą privalau pamiršti visas problemas, nes kitokie vaikai ypač jaučia nuotaikų svyravimus, liūdesį ir neigiamas emocijas. Auklėtiniai savo jautrumu, įžvalgumu ir aki
Rūta Žiogienė:
Jaustis reikalingai – didžiausia gyvenimo dovana.
vaizdžiai rodoma meile padeda už miršti visus rūpesčius, kilsteli emo ciškai. Kiekvienam reikėtų patirti, kiek daug šiltų jausmų gali dovano ti specialių poreikių vaikai. – Mokykloje „Svetliačiok“ dir bate daugiau nei 20 metų. Ko kių sunkumų patyrėte? Kaip adaptavotės specifin ėje aplin koje? – Pradžia nebuvo paprasta. Tik atėjusi dirbti mintyse nuolatos gal vodavau, kaip man jų gaila. O jaut rumo ir emocijų parodyti negalima, nes tėvams, auginantiems tokius vaikus, skaudu. Tačiau pamažu pa vyko persilaužti, nuolat būdama su savo auklėtiniais, pradėjau suvokti, kad ne viskas yra taip blogai, kaip atrodė iš pradžių. Su psichinę nega lią turinčiais auklėtiniais pradėjau bendrauti, kaip su sveikais. Laikui bėgant pastebėjau, kad šioje įstai goje besimokantys gali viską – te reikia atkakliai prašyti ir siekti, o jų kūrybinis potencialas toks didelis, kad retas sveikas vaikas būna toks meniškas ir artistiškas.
Kai veide nušvinta šypsena
– Tačiau toks darbas – ne kiek vienam. Kokių asmeninių sa vybių atradote šiame darbe? – Per daugiau nei dvidešimt darbo metų kolektyvas labai keitėsi, išėjo daug žmonių. Likau tik aš ir dar dvi kolegės, kurioms šis darbas nebu vo laikinas užmojis. Per ilgus me tus suvokiau, kad galiu suprasti ir priimti neįgaliuosius tokius, kokie jie yra. Tam, kad pajausčiau ir ug dyčiau šiuos vaikus, būtinas atsi davimas, meilė ir kūrybinė gyslelė. – Specialiųjų poreikių vaikams turbūt atrodote lyg mama? – Taip, jiems esu didelis autorite tas. Dažnai psichinę negalią turin tieji su savo mamomis negali nuei ti į polikliniką, kirpyklą. Gal todėl, kad su savo auklėtiniais esu užmez gusi ypatingą ryšį, galiu juos nura minti stresinėse situacijose. Dažnai panikuojantys ir nebesusitvarkan tys tėvai kreipiasi pagalbos, prašy dami atvykti, kai jų vaikams reikia eiti pas medikus. Pamenu, vienas berniukas nesileido, kad būtų ima ma kraujo. Vos man atvykus, jo vei das nušvito šypsena ir vaikas pats atkišo pirštą medikui. Tarsi viena šeima
– Tačiau į darbo valandas tokia veikla neįskaičiuojama? – Ne, bet atsakyti tėvams nega liu. Neleidžia žmogiškumas. Todėl ir sakau, kad aš, tėvai ir specia lių poreikių vaikai gyvename kaip viena šeima. Ir vasaras atiduo davau savo ugdomiems vaikams. Juos veždavausi į kaimą pas seserį ir ten organizuodavau stovyklas – režisuodavau spektaklius, koncer tus. Šitaip vasaras ir leisdavau, kol dukros pernai pasakė, jog taip da lyti savęs negalima. – Iš kur semiatės energijos ir užsidegimo?
Vytauto Petriko nuotr.
– Didžiausią įtaką daro mano šauni šeima – dukros, anūkai ir vyras. Ir taip pat – teigiama atmosfera dar be. Kasdien į jį keliauju su didžiau siu džiaugsmu. Dabartinė mokyk los direktorė Marina Karinevskaja, sveikindama mane su gimtadieniu, nelinkėjo laimės ir sėkmės, bet pa sakė, jog aš labai svarbi „Svetlia čioke“. Tokie prisipažinimai ir vaikų prieraišumas ir yra tas variklis, skatinantis bei uždegantis siekti dar daugiau. Prisipažinsiu, jaučiuosi labai rei kalinga. Mane įkvepia ir mūsų di rektorė M.Karinevskaja, kuri kiek vieną dieną palydi šiltu žodžiu ir rūpesčiu. O pati suspėju viską – ir pabend rauti su dukromis, ir pasirūpin ti vyru, ir užsiimti su jaunesniuoju anūku ar pasimatyti su vyresniuo ju. Matyt, dievas davė daug ener gijos, o, svarbiausia, nuostabius žmones, supančius mane.
Vizitinė kortelė 1959 m. balandžio 26 d. gimė Klaipė dos raj. Pakalnišk ių kaime. 1976 m. baigė Švėkšnos vidurinę mo kyklą, dabartinę „Saulės“ gimnaziją. 1985 m. baigė Marijampolės pedago ginę muzikos mokyklą. 1993 m. Klaipėdos universitete įgijo spec. pedagogės specialybę. Nuo 1992 m. iki dabar dirba Klaipė dos nevalstybinėje specialiojoje pa grindinėje mokykloje „Svetliačiok“. Užaug ino dvi dukras – Krist iną ir Gintarę. Turi du anūkus – Aurimą ir Kristupą. 2013 m. tapo konk urso „Šaun iausia mama“ nugalėtoja.
6
šeštadienis, gegužės 18, 2013
8p.
„Facebook“ tėvas M.Zuckerbergas – basakojis milijardierius.
pasaulis
pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis
Šaltojo karo metais dvi supervals tybės JAV ir Tarybų Sąjunga uoliai šnipinėjo vie na kitą. Praėjo daugiau nei du dešimtme čiai, o, regis, niekas nepasikeitė.
Žvalg yba: kodėl Rusijos prezidentas V.Putinas būtent šiuo metu tėškė amerikiečiams šnipinėjimo kortą į veidą?
„Reuters“ nuotr.
XXI a. šnipinėjimas: ar tai ne atgyvena? Valentinas Berž iūnas v.berziunas@diena.lt
Pavojingi žaidimai
Šią savaitę nugriaudėjęs šnipinėji mo skandalas buvo vienas iš dau gelio tarp JAV ir Rusijos. Ką jau kalbėti apie Šaltojo karo laikotarpį, kur dėl slaptos informacijos pešė si Rytai bei Vakarai. Tiesa, prieš daugiau nei du de šimtmečius šnipinėjimas buvo gy vybės ir mirties klausimas. 1985 m. nušautas amerikiečių šnipas Art huras D.Nicholsonas, kuris šni pinėjo Rytų Vokietijoje. O štai JAV žvalgybinio lėktuvo U-2 skrydis virš Tarybų Sąjungos 1960 m. vos nesibaigė rimtu tarp tautiniu skandalu – Tarybų Sąjun gos priešlėktuvinė gynyba numušė lėktuvą ir sučiupo jo pilotą. Svarbu tai, kad būtent tuo metu dvi supervalstybės derėjosi dėl to lesnio Vokietijos sostinės Berlyno statuso. Šeštojo ir septintojo de šimtmečių sandūroje buvo sprend žiama vadinamoji Berlyno krizė, kuri baigėsi 1961 m. Berlyno sie nos statybomis. U-2 skandalas tuo metu pakišo Nikitai Chruščiovui neįkainojamą galimybę paspaus ti sąjungininkus, ypač Jungtines Valstijas, dėl Maskvai palankaus Berlyno klausimo sprendimo. 1960 m. gegužę Paryžiuje tuo metis JAV vadovas Dwightas Eizen howeris net rengėsi padaryti tam tikrų nuolaidų dėl Vakarų Berlyno, tačiau isteriška N.Chruščiovo po zicija dėl U-2 žvalgybinio skrydžio sutrukdė pasiekti naudingą susi tarimą. Po metų vykstant vadinamajai Kubos krizei laiku gauta žvalgy
binė informacija iš Tarybų Sąjun gos leido JAV adekvačiai sureaguoti į planuojamą tarybinių branduoli nių raketų dislokavimą Kuboje. Tuo metu virš salos atlikti žval gybiniai skrydžiai neleido ame rikiečiams nustatyti, kokia gink luotė iš tiesų dislokuojama saloje. Būtent to siekė Maskva – dislo kuoti raketas iki tol, kol apie jas su žinos amerikiečiai, kurie jau nieko negalės padaryti. Tačiau labai slapta informacija iš Maskvos tada leido tuomečio JAV prezidento Johno F.Kennedy ko mandai užbėgti už akių N.Chruš čiovui. Buvo priimtas sprendimas dėl karinės Kubos blokados, ku ris, daugelio istorikų nuomone, iš gelbėjo pasaulį nuo galimo dviejų branduolinių galių tiesioginio ka rinio susidūrimo.
Kalbant apie JAV ir Rusiją, šių šalių tar pusavio šnipinėjimo tradicijos labai stip rios ir todėl nė viena šalis nenori pirmoji pasitraukti iš šio ty laus mūšio lauko.
HUMINT aktualus
Šiais laikais įtampos nebėra ir nie kas niekam negrasina branduoli niais ginklais. Visgi vadinamasis žmogiškasis šnipinėjimas (HUMINT) tebevyks ta. Ar Šaltojo karo šnipinėjimo me todai dar turi prasmę?
Vilniaus universiteto Tarptau tinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Tomas Janeliū nas pabrėžė, kad HUMINT – ak tualus iki šių dienų. „Manau, kad HUMINT vis dar ak tualus. Tai ypač suprasta po rugsėjo 11-osios. JAV ėmė labai daug inves tuoti į žmogiškuosius išteklius, ku rie gali užmegzti tiesioginius kon taktus su teroristų organizacijomis. Juk vien technologijos neleidžia ap rėpti visko – ypač tokiose organi zacijose, kurios žino JAV (ir kitų didžiųjų šalių) technologines ga limybes, todėl beveik nesinaudo ja mobiliuoju ryšiu ar internetu“, – pabrėžė mokslininkas. Pasak docento, HUMINT nau dingas daugelyje sričių. „Atitinka mai ir kitose srityse vis dar svarbus yra HUMINT, nes būtina ne tik su rasti, išgauti informaciją, bet kar tais ir daryti įtaką kitų žmonių (pa vyzdžiu, politikų) sprendimams. O tai galima tik netradiciniais ar tie sioginiais kanalais perduodant specifinę informaciją, renkant kompromituojančius duomenis ir pan.“, – sakė T.Janeliūnas. Paklaustas, kaip vertina naujau sius šnipinėjimo skandalus tarp Jungtinų Valstijų ir Rusijos, eks pertas sakė: „Kalbant apie JAV ir Rusiją, šių šalių tarpusavio šni pinėjimo tradicijos labai stiprios ir todėl nė viena šalis nenori pir moji pasitraukti iš šio tylaus mūšio lauko – vien užsiimti kontržvalgy ba nėra prasminga, nes taip galima suteikti priešininkui pranašumą.“
nuo vaikystės. Nors toks scenarijus primena legendinio britų slaptojo agento Džeimso Bondo kino juostą, – tai tikrų tikriausia realybė. Štai Jungtinėse Valstijose Rusi jos išorės žvalgybos tarnybai (SVR) dirbę agentai į slaptą tarnybą ver bavo savo vaikus. 2010 m. JAV federalinis tyrimų biuras atskleidė 10 Rusijai dirbu sių šnipų tinklą. Iš pradžių nieko ypatinga JAV pareigūnai šioje ga na tradicinėje šnipinėjimo istori joje nematė. Tik vėliau ėmė aiškėti, kad Do naldo Heathfieldo ir Tracey Fo ley tapatybę pasirinkę rusų agen tai Andrejus Bezrukovas ir Jelena Vavilova vykdė ilgalaikę operaciją, kurios tikslas – vaikų infiltravimas į svarbias JAV institucijas. Tuo užsiėmė ir kiti vadinamie ji Rusijos miegantieji agentai JAV, tarp kurių buvo ir seksualioji agen tė Anna Chapman. Tiesa, ji vaikų neturėjo, tačiau likusieji agentai augino vaikus nuo vienų iki dvi dešimties metų. Antai Timas Foley tėvų buvo ug domas sekti jų pėdomis. Kitaip sa kant, amerikietis jaunuolis, puikiai be akcento kalbantis anglų kalba, buvo SVR investicija į ateitį. Pasak neoficialių šaltinių, ku riuos citavo „The Wall Street Jour nal“, T.Foley studijavo garsioje JAV aukštojoje mokykloje George’o Washingtono universitete, vėliau ketino kopti karjeros laiptais vy riausybinėse institucijose. Agento skandalas ir Sirija
„Šnipų vaikučiai“
Įdomu tai, kad valstybių žvalgybos tarnybos net imasi auginti šnipus
Ar, kalbant apie JAV šnipo sulai kymą Maskvoje, derėtų žvelg ti į bendrą JAV bei Rusijos santy
kių kontekstą? Politikos mokslų daktaras, tarptautinių santykių ekspertas Vadimas Volovojus pa brėžė, kad, jo nuomone, Cent rinės žvalgybos valdybos (CŽV) šnip o istor ijos pav ieš in im as – neatsitiktinis. „Tikėtina, kad tai susiję su pa starojo laiko spaudimu Rusijai dėl Sirijos. Rusijoje kalbama, kad rei kėtų gerinti bendradarbiavimą tarp Rusijos ir kitų šalių žvalgybų. Taigi sprendimas paviešinti minėtą šni pinėjimo atvejį šiuo atveju keisto kas. Faktas tas, kad viskas buvo da roma tikrai neatsitiktinai. Juk visi žino, kas ir ką dirba ambasado se bei konsulatuose, kas priklau so CŽV, kas ne. Taigi iš esmės tik sprendimo reikalas yra kokį nors asmenį suimti ir išsiųsti“, – ko mentavo V.Volovojus. Taip pat ekspertas tvirtino, jog Sirijos klausimas šiuo atveju tikrai gali būti motyvas. „Galbūt tai bandymas parodyti – mes nenusileisime dėl Sirijos. Juk pastarojo laiko derybos tarp Rusijos ir JAV valstybės sekretoriaus Johno Kerry, Didžiosios Britanijos prem jero Davido Camerono ir Izrae lio premjero Benjamino Netanya hu buvo būtent dėl Sirijos. Keliant klausimą, ar gali kisti Kremliaus pozicija dėl Sirijos, nemanau, kad kokių pokyčių bus. Kritinė riba jau peržengta. Proga, kada buvo ga lima nusileisti, jau praleista, da bar Rusijai tai būtų pažeminimas. O V.Putinas pažeminimų nemėgs ta. Juk Rusija beveik dvejus metus kartojo, kad remia Sirijos režimą, taigi vargu ar imtų ir staigiai pa keistų nuomonę. Ypač po Libijos“, – pabrėžė V.Volovojus.
7
šeštadienis, gegužės 18, 2013
pasaulis Stambi vagystė
Paaiškino motyvus
Išpuoliai po pamaldų
Daugiau nei 1 mln. JAV dole rių (2,68 mln. litų) vertės pa puošalai su brangakmeniais, kuriuos sukūrė Šveicarijos ga mintoja „Chopard“ ir kuriuos ketinta nuomoti Kanų kino festivalio žvaigždėms per iškil mingus susitikimus, buvo pa vogti „Novotel“ viešbutyje ta me mieste.
Dėl dvigubo sprogdinimo Bos tone kaltinamas Džocharas Carnajevas prieš savo areš tą buvo parašęs žinutę, kurio je savo aukas vadino „šalutine žala“ dėl JAV veiksmų Afga nistane ir Irake. Per du sprogi mus Bostone balandžio 15-ąją žuvo trys žmonės, dar dau giau nei 260 buvo sužeista.
Mažiausiai 32 žmonės žuvo per du sprogimus, kurie įvy ko vakar po pamaldų prie su nitų mečetės Bakuboje, maž daug už 50 km į šiaurės rytus nuo Bagdado. Kaimynėje Si rijoje vykstantis pilietinis ka ras dar labiau didina įtampą ir taip sudėtinguose Irako sunitų bei šiitų santykiuose.
Istorija 2000 m. ba
landį Fed er a linė saug um o tarn yb a (FST) suė mė JAV pi lietį, jūrų laivy ne anksčiau tar navusį verslininką Edmondą Pope’ą, ir apkaltino jį šnipinėjimu. Anot Ru sijos pareigūnų, jis domėjosi kosmi nių ir pov and en in ių laivų techn o logijomis, ypač – Rusijos sparčia po vandenine raketa „Škval“, kuri išvys to 100 m per sekundę greitį. Vyras bu vo nuteistas 20 metų kalėti, bet gavo malonę iš prezidento Vladimiro Puti no ir išskrido į tėvynę. 2001 m. va
pinėdamas Rusijai maždaug 15 me tų, R.Hanssenas išdavė dešimt ame rikiečių agentų, perdavė Maskvai 6 tūkst. puslapių slaptos informacijos, o už tai gavo 1,4 mln. dolerių pinigais ir brang en ybėm is. Vyr as nut eist as kalėti iki gyvos galvos. 2001 m. rug
sėjį Maskv os Š e r e m e t j e v o oro uost e su laik yt as 20 me tų Rus ij os išo rės žvalg yb os tarn yb oj e (SVR) išd irbęs ir į at sargą išėjęs Aleks andr as Zap or ožs kis. Jis apk alt int as tuo, kad inf or mav o JAV apie užs ien yj e dirb an čius rusų agent us. Už tai vyr as ga vo 500 tūkst. dol er ių atl yg in imą. 2003 m. už bendradarbiavimą su JAV specialiosiomis tarnybomis A.Zaporožskis nuteistas kalėti 18 me tų griežto režimo kolonijoje.
sarį Virdžinijoje suimtas 58 metų Fed er al in io ty rimų biuro (FTB) par eigūn as Ro bert as Hanss e nas. Jis vieno miesto parke ruošėsi palikti kontrahentams slėptuvėje dar 2002 m. bal andį FST pran ešė vieną slaptų dokumentų rinkinį. Šni Maskvoje užkirtusi kelią dviem CŽV
mi. Vyr as nut eist as 12 metų kalėt i p a r e i g ū n a m s griežt o rež im o kol on ij oj e, iš jo atim Davidui Robert tas kar in is laipsn is. son ui ir Yun ju Kens ing er. 2010 m. įsiPirm as is sus i pl ieskė vien as tik inėj o ir sus i gars iaus ių šni raš inėj o su ne pinėj im o skan įvard yt u Rus ij os kar iuom enės pa dalų per pa reigūn u, o inf orm ac iją į Vaš ingt oną starąjį deš imt perduodavo JAV ambasados Mask metį. Buvęs voj e treč ioj i sekr et orė Y.Kens ing er. SVR pulk in ink as Aleks andr as Po Kaip ir E.Pope’o atveju, amerikiečius tej ev as perd avė Jungt inėms Vals dom in o Rus ij os sparč ioj i pov and e tij oms inf orm ac iją apie Rus ij os šni ninė raketa. pų tinklą. 2010 m. birž el io pab aig o 2008 m. gruo je JAV teisės aug a sul aikė 10 agen dį buvęs Ru tų. 11-asis vėliau suimt as Kipr e, bet sij os gen er al i pal eist as už užst atą pas pruk o. Ga nio štab o karo liaus iai JAV išk eitė 10 šnipų į ket u technikos val ris sav o agent us, kur ie buv o kal in a dybos par eigū mi Rus ij oj e. nas Vlad im i 2011 m. JAV ras Laz ar is buv o suimt as kaip JAV kar o pol ic in in žvalg yb os agent o Alex and er io Les kas Will iam as ment o bendr in ink as. V.Laz ar is ko Colt on as Mil pij uod av o ir perd uod av o amer i lay buvo suim kieč iui top ogr af in ius žemėl ap ius, tas už šnipinė kur ie laik om i valst ybės pas lapt i jimą Rus ij ai ir
nuteistas 16 metų kalėjimo. Jis ban dė parduoti slaptą informaciją apie naikintuvą F-22 Rusijos šnipu apsi metančiam FTB agentui. Sutikęs ben dradarbiauti su teisėsauga ir pripaži nęs kaltę, vyras gavo švelnesnę baus mę, nei reikalavo prokurorai. Pareigū nai įtarė jį bendradarbiavus su „Wiki Leaks“ informatoriumi Bradley Man ningu, bet jokio ryšio neaptiko. 2012 m. lapk
ritį Niuj ork o prokuratūra ap kaltino dvigubą JAV ir Rus ij os pilietybę turintį Aleks andrą Fi šenką ir dar dešimt žmonių neteisė tu karinių technologijų eksportu į Ru siją. Bendrovės „Art Electronics“ vado vas ir kiti kaltinamieji eksportavo 50 mln. dolerių vertės mikroschemų, ku rios gali būti naudojamos karo siste mose. Byla toliau nagrinėjama, jai skir tas slaptumo statusas, nes dokumen tuose yra su JAV nacionaliniu saugu mu susijusių duomenų.
8
šeštadienis, gegužės 18, 2013
pasaulis
Basas milij Jis dirba už dolerį per metus, vaikšto su sandalais ir kemša suvožtinius. Bet jis yra vienas jauniausių pasaulyje milijardie rių. Didžiausio pasaulyje socialinio tink lo kūrėjui Markui Zuckerbergui šią savaitę sukako 29-eri. Julijanas Gališanskis j.galisanskis@diena.lt
Milijardieriaus atostogos
Nepažinodamas jo iš veido net ne pasakytum, kad tai vienas turtin giausių pasaulio žmonių. Jokių jachtų, prabangių viešbučių ir res toranų, o tik kuklus pasisėdėjimas Havajų užkandinėje, kur suvožti niai ir gazuotas vanduo patiekia mi plastikiniuose induose. Pap rasti pilki marškinėliai, languoti šortai ir šlepetės, vandens pamo kos ir pašnekesiai su kitais paplū dimio lankytojais. Šitaip atrod ė M.Zuckerb er go atostogos su žmona Priscilla Chan Havajuose praėjusį mėne sį. Sekmadienį sukanka metai po jų kuklių vestuvių Kalifornijoje, M.Zuckerbergo namų galiniame kieme. Tuomet pora apsuko ne tik žiniasklaidą, bet ir draugus, kvietimuose parašiusi, kad vaka rėlis rengiamas P.Chan universi Paprastumas: M.Zuckerbergas nemėgsta puikuotis ir tuo tik dar labiau žavi milijonus savo gerbėjų.
Komentaras
„Reuters“ nuotr.
Vizitinė kortelė M.Zuckerbergas gimė 1984 m. gegu
žės 14 d. Vait Pleinse, Niujorko valsti joje. Jo tėvas dirbo stomatologu, moti na – psichiatre. Turi tris seseris – Randi, Donną ir Arielle. Mokykloje M.Zuckerberas susido
mėjo kompiuteriniu programavimu, kūrė kompiuterinius žaidimus. Sukū ręs programą „Synapse“, kuri atpa žindavo vartotojų muzikinius pomė
gius, gavo darbo pasiūlymus iš kor poracijų AOL ir „Microsoft“, bet juos atmetė ir įstojo į Harvardo universi teto Psichologijos fakultetą. Ten pa pildomai lankė informacinių techno logijų kursus. Universitete kartu su kambario
teikė studentas brazilas Eduardo Sa verinas. Kartą M.Zuckerbergas prisipažino,
kad serga daltonizmu, todėl kaip pa grindinę savo kūrinio spalvą pasirin ko mėlyną, kurią geriausiai mato.
draugais Dustinu Moskovitzu ir Chri M.Zuckerbergo augintinis vengrų su Hughesu ėmėsi kurti socialinį tink aviganis Beastas turi savo „Facebook“ lą „Facebook“. Finansinę paramą jiems puslapį, kuriame yra 1,5 mln. gerbėjų.
pasaulis per savaitę Sekmadienis Mažiausiai 19 žmo nių, tarp jų – du de šimtmečiai, buvo su- žeisti vienam ar kele tui užpuolikų pradė jus šaudyti per Motinos dienos paradą Naujajame Orleane. Trys nukentėjusie ji yra kritinės būklės. Vėliau paskelb tame vaizdo įraše matoma kelių šimtų žmonių minia, susirinkusi į triukšmingą renginį, kurio dalyviai šoka gatvėje. Pa
sigirdus šūviams, žmonės pradėjo bėg ti įvairiomis kryptimis, kai kurie griuvo ant žemės. Policija nustatė vieno įtariamojo tapaty bę – tai 19-metis Akeinas Scottas. Incidentas įvyko skurdžiame Naujojo Orleano rajone, kuris iki šiol neatsigavo po pragaištingo Katrinos uragano 2005aisiais. Miestas garsėja dideliu žmogžu dysčių skaičiumi, o policijai trūksta maž daug penktadalio pareigūnų.
Andrius Šuminas
Viln iaus universiteto Komun ikacijos fak ulteto lektor ius
J
eig u pasiž iūrėt ume skaič ius, „Facebook“ yra ryšk iai dom i nuoj ant i soc ial in ių med ij ų priemonė beveik vis os e pa
teto baigimo proga. Vestuvės nie kuo neišsiskyrė nei programa, nei valgiaraščiu. Svečiai buvo vaiši nami ant grotelių kepta mėsa ir daržovėmis, sušiais bei peliukų form os sald umyn ais – tok iais, kokius pora valgė per patį pirmą pasimatymą.
M.Zuckerbergas ser ga daltonizmu, todėl kaip pagrindinę sa vo kūrinio spalvą pa sirinko mėlyną, ku rią geriausiai mato. Povestuvinei kelionei jaunave džiai irgi nesišvaistė. Italijoje jie apsistojo ekonominės klasės vieš butyje, o M.Zuckerbergas, pasak vietos gyventojų, net nepaliko ar batpinigių padavėjams. saul io valst yb ės e. Kaip išimt is gal i ma pam inėt i Rus ij ą, kit as Ryt ų Eu rop os šal is, kur ios tur i spec ial ias social in ių tinklų svetaines, pritaik y tas kir il ic ai. Vis ur kit ur „Faceb ook“ užima liūto dal į rinkos. Liet uvoje šio soc ial in io tinklo vartotoj ų yra per mil ijoną, ir jis visiškai net ur i konk u rencijos. Bet, paž velgus iš kitos pusės, naujau si skaičiai nėra palank ūs „Faceboo kui“. Nors žmonės iš jo neatsitrauk ia, bet pradeda leisti maž iau laiko šiame socialiniame tinkle. O jam svarbu ne tik turėti kuo daugiau vartotojų, bet ir kad tie vartotojai tinkle praleistų kuo
2013 05 11 2013 05 17
Pirmadienis
Antradienis
Italijos pro kurorai pa prašė už santykius su nepil namete prostitute ir naudoji mąsi tarnybine padėtimi tei siamam buvusiam premjerui Silvio Berlsuconi skirti šešerių metų laisvės atėmimo bausmę ir uždrausti iki gyvenimo pabaigos dirbti valstybės tarnyboje. Tokią bausmę prokurorai siūlo už tai, kad S.Berlusconi lytiškai santykiavo su nepilnamete Karima El Mahroug, o pa skui pasinaudojo tarnybine padėtimi ir ją ištraukė iš areštinės. Mergina buvo sulai kyta vagiliaujanti. Tai jau trečioji byla, kurioje teisiamas S.Berlusconi. Tiesa, mažai kas tiki, kad S.Berlusconi ragaus kalėjimo duonos.
Holivudo superž vaigždė Ange lina Jolie at skleidė, kad jai buvo atlikta prevencinė abiejų krūtų pašalini mo operacija, siekiant sumažinti vėžio riziką. 37 metų aktorė straipsnyje „Mano medicininis pasirinki mas“, kurį paskelbė dienraštis „The New York Times“, rašo, kad pasirinko atlikti šią pro cedūrą, nes turi geną, didi nantį krūties ir kiaušidžių vėžio riziką. A.Jolie, kuri yra viena la biausiai žinomų Holivudo veidų ir aktoriaus Brado Pit to partnerė, nurodė, jog dėl geno BRCA1 jos gydytojai prognozavo
Jam y r a 76 metai, o pagal Italijos įstatymus vyresni nei 75 metų žmonės, nuteisti kalėti mažiau nei dvejus metus, realiai į kalėjimą nesiunčiami. Dažniausiai atsiperkama viešaisiais darbais. Be to, S.Berlusconi advokatai neabejo tinai bandys vilkinti visas bylas, kad joms sueitų senaties terminas.
9
šeštadienis, gegužės 18, 2013
pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis
ijardierius Pažintis eilėje prie tualeto
Jųdviejų meilės istorija prasidėjo 2003-iaisiais, kai „Facebook“ dar nebuvo net M.Zuckerbergo min tyse. Viena Harvardo universiteto brolija surengė vakarėlį naujiems nariams, tarp jų buvo ir antrakur sis M.Zuckerbergas. Į vakarėlį taip pat atėjo kinų kilmės amerikietė P.Chan. Būsimieji sutuoktiniai su sipažino bendroje eilėje prie tuale to, o susitikinėti pradėjo jau po ke lių mėnesių. Kai 2004 m. M.Zuckerbergui kilo idėja sukurti socialinį tinklą, P.Chan buvo vienas tų žmonių, kurie jį pa laikė. Kalbama, kad ji netgi dalyva vo kuriant projektą ir kurį laiką dir bo bendrovėje. Kai M.Zuckerbergas metė studijas ir išvažiavo į Silicio slėnį, P.Chan išvyko kartu su juo. Tik, skirtingai negu draugas, ji 2007 m. baigė universitetą. Pernai jie ap sigyveno kartu Silicio slėnio Palo Al to miestelyje. Susimažino algą iki dolerio
P.Chan nėra itin aktyvi „Face book“ vartotoja, bet milijardas ki tų šio socialinio tinklo narių padarė jį populiariausią visame pasaulyje, o jo „tėvą“ M.Zuckerbergą – vie nu jauniausių planetos milijardierių ir, anot JAV žurnalo „Forbes“, 25uoju įtakingiausiu žmogumi pasau lyje. JAV žurnalas „Time“ 2010-ai siais išrinko jį Metų žmogumi. 2012 m. gegužę per „Facebook“ pirminį viešąjį siūlymą buvo par daug iau laiko. Taig i šita tendencija „Facebook ui“ pastar uoju met u nėra labai gera. Jeig u kalb ėt ume apie „Faceb ooko“ konk urent us, reikėt ų pirm iausia kal bėt i apie „Google+“. Jis tur i virš savęs didelę korp or ac ij ą, kur i integr uoj a šį soc ial in į tinkl ą su kit ais savo pro dukt ais, tod ėl ilg al aikėj e pers pek tyvoj e „Google+“ svor is gal i ir turė tų augt i. Prognoz uot i „Facebooko“ ateit į sudė tinga. Visg i manyč iau, kad tam tikr u laikot arpiu ats iras kas nors kard in a liai nauj o. Ne dar vien a soc ial in ių tinklų svet ainė, o vis išk ai kitoks pro
duota 420 mln. akcijų, kurių vertė – 16 mlrd. dolerių, o pati bendro vė įvertinta 104 mlrd. dolerių. Tie sa, jau netrukus investuotojai pa sigedo aiškios „Facebook“ ateities strategijos, dėl to bendrovės akci jos nuvertėjo maždaug perpus ir iki pirminio lygio jau nebepakilo. „Facebook“ generalinio direkto riaus M.Zuckerbergo pajamos per nai siekė 2 mln. dolerių. Iš jų 500 tūkst. dolerių sudarė atlyginimas, 266 tūkst. – metinis priedas, o dar 1,22 mln. dolerių panaudota lėktu vų skrydžiams ir apsaugai. „Face book“ įkūrėjo turima 28 proc. akci jų dalis bendrovėje vertinama 16,4 mlrd. dolerių. Nuo šių metų pradžios M.Zuc kerberas savo iniciatyva susima žino metinį atlyginimą iki vieno dolerio. Taigi jo pajamos dabar tie siogiai priklausys nuo „Facebook“ finansinės sėkmės.
Ar Bronius vėl taps NBA čempionu? Geriausiu pasaulyje krepšininku tituluojamas LeBronas Jamesas šiemet bandys antrą kartą iš eilės NBA čempionų taurę parvežti į Majamį. Ar „Heat“ komandai pavyks tai padaryti? Rekordų kupinas sezonas
Majamio „Heat“ šiemet tapo absoliučiu Šiaurės Amerikos Nacionalinės krepšinio asociacijos (NBA) reguliariojo sezono nugalėtoju. Per sezoną klubas pasiekė 27 pergalių seriją – antrą ilgiausią per visą lygos istoriją. „Heat“ lyderis 28-erių L.Jamesas, Lietuvos krepšinio aistruolių vadinamas Broniumi, šiemet ketvirtą kartą tapo naudingiausiu reguliariojo sezono žaidėju. Keturis ir daugiau kartų tokį apdovanojimą yra gavę tik legendiniai Kareemas Abdulas Jabbaras, Michaelas Jordanas, Billas Russellas ir Wiltas Chamberlainas. Sausį LeBronas peržengė 20 tūkst. per karjerą pelnytų taškų ribą ir tapo jauniausiu tiek taškų pelniusiu krepšininku NBA istorijoje.
Krepšinio ekspertai spėlioja, kokios L.Jameso galimybių ribos. Naudingiausio žaidėjo prizo įteikimo spaudos konferencijoje pats krepšininkas ištarė: „Nežinau savo ribų.“ Visos lažybų kontoros prognozuoja, kad „Heat“ taps čempione, už ją galima statyti santykiu 1:1,5. Taip pat dauguma spėja, kad finale Majamio komanda susigrums su San Antonio „Spurs“, kurios galimybės tapti čempione vertinamos 1:4. Neabejotina viena: jei geriausiu savo kartos žaidėju tapęs L.Jamesas taps čempionu, jis vėl bus lyginimas su M.Jordanu, kuris čempionu tapo net šešis kartus. Tačiau LeBrono statistiniai rodikliai taps beverčiai, jeigu „Heat“ sezono nebaigs antrą kartą iš eilės kaip NBA čempionė. Tiesioginės transliacijos
Kaip seksis L.Jamesui NBA finalinėse varžybose, krepšinio mėgėjai galės stebėti tiesiogiai.
16,4
Jis tapo pirmuoju Amerikos juo
daodžiu, kurio nuotrauka buvo iš spausdinta ant moterų madų žur nalo „Vogue“ viršelio. Jis į krepšį dažniausiai meta de
šine ranka, bet valgo ir rašo kaire.
Jo motina Gloria buvo 16 metų,
kai pagimdė būsimą krepšinio ta lentą.
Televizija GALA
vertinama M.Zuckerbergo turima „Facebook“ akcijų dalis.
Paskelbti sta tistiniai duo menys parodė, kad Prancū zijos ekono miką jau antrą kartą per ketve rius metus ištiko recesija. Pirmą šių metų ketvirtį šalies ekonomika susitraukė 0,2 proc., tiek pat sumažė jo ir ankstesnį ketvirtį. Prastos naujienos sutapo su François Hollande’o pirmosiomis prezidentavimo metinėmis. Šalies vadovo reitingai pasie
Įdomūs faktai apie L.Jamesą
pasirašė 90 mln. JAV dolerių re klamos sutartį su NIKE.
mlrd. dolerių
duktas. Nes matome akivaizd žią ten denc iją, kad, pav yzd žiui, Jungt inėse Valst ij os e jaun i žmonės vis maž iau naudoj as i „Faceb ook u“ ir prad ed a ieškot i jam altern at yv ų. Jaun im as suprant a, kad jų tėvai irg i naudoj a si „Faceb ook u“ ir juos sek a. Tai su vokd am i, žmon ės praded a ieškot i ko nors kito. Dar vien a akivaizd i ten denc ij a yra ta, kad popul iarėj a įvai rios mobil ios ios prog ramėlės, kur ios iš princ ip o ats toj a tam tikras „Face booko“ funkc ijas. Tok ios yra naujau sios tendenc ijos Jungt inėse Valst ijo se, ir, ko gero, šios tendencijos eis per vis ą pas aul į.
Tokią galimybę turi televizijų „Skaitmeninė GALA“ ir „Interaktyvioji GALA“ klientai. NBA Vakarų konferencijos finalai bus transliuojami nuo gegužės 22 d., o Rytų konferencijos finalai – nuo gegužės 23 d. Daugelis svarbiausių NBA rungtynių vyksta naktį, tačiau sirgaliai jas gali įsirašyti ir peržiūrėti patogiu laiku. Norintys stebėti tiesioginę varžybų transliaciją, bet įsijungę televizorių varžyboms jau prasidėjus jas galės atsukti nuo pradžių, o tada pasukti į priekį ar sustabdyti vaizdą pačiomis įdoPR miausiomis akimirkomis.
Dar prieš patekdamas į NBA jis
Kanalą „NBA TV“ rodo televizija GALA. „Interaktyviosios GALA“, ku ri namus pasiekia internetu, varto tojai „NBA TV HD“ kanalą gali ma tyti ir raiškiuoju (HD) formatu. „In teraktyvioji GALA“ laisvalaikį pra turtina karaoke, vaizdo įrašų nuo mos filmais, žiūrovai gali naršyti in ternete televizoriaus ekrane, skai tyti naujienų portalų žinutes, įrašy ti ir norimu laiku peržiūrėti laidas.
Tikslas: L.Jamesas sieks antro NBA čempionų titulo su Majamio
„Heat“ komanda.
Trečiadienis 87 proc. krūties vėžio ir 50 proc. kiaušidžių vėžio riziką. Aktorė pridūrė, kad jos mo tina mirė nuo vėžio, būdama 56 metų. A.Jolie pabrėžė, jog dabar rizika, kad jai išsivystys krūties vėžys, sumažėjo iki 5 proc. A.Jolie ir B.Pittas augina tris įsivaikin tus ir tris savo bio loginius vaikus. „Galiu pasaky ti savo vaikams, kad jiems nerei kia bijoti, jog pra ras mane dėl krūties vėžio“, – kalbėjo aktorė.
Vėl bus lyginamas su M.Jordanu
Getty Images via NBA nuotr.
Ketvirtadienis kė rekordines žemumas, vos 24 proc. gyven tojų tiki, kad jis yra pajėgus iš spręsti vals tybės pro blemas. Nedarbas Pranc ūz i joje siekia 10,6 proc. ir toliau di dėja, verslo ir vartotojų pa sitikėjimas labai sumenkęs. Didžiausią ekonomi ką ES turinčios Vokietijos pir mo ketvirčio rezultatai irgi nedžiugina: bendrasis vidaus produktas ūgtelėjo vos 0,1 proc.
Kabule mirtininkui de tonavus sprogmenų prikrautą automobi lį prie NATO kolonos, žuvo 14 žmonių: šeši iš NATO personalo, aštuoni civiliai afganista niečiai, tarp kurių buvo ir du vaikai. Šis iš puolis yra daugiausia aukų per beveik vie nų metų laikotarpį nusinešęs incidentas Afganistano sostinėje. Per galingą sprogi mą buvo smarkiai apgriauta mažiausiai 10 namų ir sužeisti 37 praeiviai. Tarp jų buvo daug einančių į mokyklą vaikų. NATO savo pranešime tvirtino, kad žuvo du Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) kariai ir keturi civiliai ISAF kontrak tininkai. Pagal Aljanso taisykles nenurodo ma, kurių šalių piliečiai buvo šios aukos. Atsakomybę už šį sprogimą prisiėmė sukilėlių grupuotė „Hezb-i-Islami“, kuri nepriklauso Talibano kovotojų pajėgoms.
Televizijos „Skaitmeninė GALA“ signalas transliuojamas oru, to dėl pasiekia ir atokiausius šalies kampelius. Šiai televizijai žiūrė ti reikia tik priedėlio, kanalų at kodavimo kortelės ir antenos. Skaitmeninis signalas užtikrina puikų vaizdą bei garsą, leidžia žiūrėti daug kanalų ir suteikia papildomų galimybių.
10
šeštadienis, gegužės 18, 2013
miestas
Pajūris meldžia gero oro 1
Aišku, yra didelis pri vatus sektorius“, – tei gė Palangos turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Egidija Smilingienė. Šį savaitgalį para viešbutyje dvi viečiame kambaryje vidutiniškai kainuoja apie 200 litų. Lietuvos au tomobilių kelių direkcija vairuotojus įspėja savaitgalį į Palangą važiuoti at sakingai. Direkcijos atstovų teigimu, skaičiuojama, kad į Palangą magist rale Vilnius–Kaunas–Klaipėda sa vaitgalį gali važiuoti 70 tūkst. auto mobilių – tiek, kiek įprastu metu per savaitę. Todėl esą kai kuriose vietose, kur vyksta magistralės remonto dar bai, gali susidaryti spūstys. Užplūdo rusai
E.Smilingienės teigimu, Palango je sujudimas jaučiamas nuo gegu žės pradžios. „Gegužės 1–9 dienomis kuror te ypač daug poilsiautojų iš Rusijos. Matyt, žmonės dėl įvairių švenčių tu rėjo nemažai poilsio dienų ir jas leido Palangoje“, – svarstė pašnekovė. Jos žodžiais, pastaruoju me tu Palangos turizmo informacijos centre sulaukiama daugybės pa klausimų dėl apgyvendinimo pa slaugų vasarą. Tai reiškia, jog ku rorte žmonių neturėtų trūkti. „Lietuviai atostogas Palangoje planuojasi savarankiškai, tačiau, manau, kad ir vietinių poilsiautojų kurorte tikrai bus. Lietuviai įpras tai į Palangą atostogauti pradeda važiuoti po Joninių. Tačiau ir da bar laikas labai geras – oras puikus, o kainos dar tikrai nėra tokios, ko kios būna įsibėgėjus vasarai“, –
Trauka: į Neringos kurorto sezono atidarymo šventę Nidoje suplūsta daugybė žmonių.
dabar vykti ilsėtis į Palangą reko mendavo E.Smilingienė. Siūlys naujų paslaugų
Palangos viešbučių ir restora nų asociacijos prezidentė Giedrė Kvedaravičienė patikino, jog va sarą kainos Palangoje turėtų būti tokios, kaip pernai. „Manau, jog kainos nedidės, jos tik mažėti gali. Nors padidėjo minimali alga, auga išlaidos vandeniui, elektrai, tačiau objektyvių priežasčių didin ti kainas nėra. Praėjęs labai nevykęs sezonas taip pat turėtų suveikti kaip saugiklis, kad klientai yra labai jaut rūs kainoms. Todėl pirmiausia rei kia jiems pateikti kokybinį paslaugų augimą, kad būtų galima didinti kai nas“, – aiškino G.Kvedaravičienė. Ji pabrėžė, jog šiemet Palangoje poilsiautojų ir lauks pagerėjusi pa slaugų kokybė, bent jau tuose viešbu
čiuose ir restoranuose, kurie priklau so asociacijai ir veikia visus metus, o ne tik kelis vasaros mėnesius. „Žinau, kad kolegos labai kūry bingai meniu dėlioja, galvoja apie papildomas paslaugas. Mes, pa vyzdžiui, atidarysime šildomą lau ko baseiną, vaikams rengsime die nos stovyklas su profesionaliomis auklėmis ir animatoriais, kad tė vai turėtų, kur palikti savo atžalas ir galėtų ramiai ilsėtis“, – pasako jo vienam Palangos viešbučių va dovaujanti G.Kvedaravičienė.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
kokybiškos paslaugos. Tada ir apie kainas niekas nebekalbės“, – vylė si G.Kvedaravičienė. E.Smilingienės žodžiais, šio se zono Palangoje išskirtinumas bus tai, kad ji yra Lietuvos kultūros sostinė, todėl vyks labai daug pa čių įvairiausių renginių.
Linksniuoja dėl kainų
Ji neslėpė, jog tikrai nemalonu, kai kasmet Palangą vasaros viduryje visi pradeda linksniuoti dėl dide lių kainų. Tokį žmonių požiūrį į ku rortą esą ir bus bandoma pakeisti. „Norisi, kad Palangą linksniuo tų kaip kurortą, kuriame teikiamos
Giedrė Kvedaravičienė:
Mums svarbiausia, kad neprisnigtų, ne būtų šalta, nors šiek tiek šviestų saulė. Tuomet žmonių ne turėtų trūkti. „Mums svarbiausia, kad nepris nigtų, nebūtų šalta, nors šiek tiek šviestų saulė. Tuomet žmonių ne turėtų trūkti. Tada viskas bus ge rai“, – į netolimą ateitį žvelgė G.Kvedaravičienė. Atidarymas – po savaitės
Neringa kurortinio sezono pradžią skelbs nuo gegužės 24 d. – vyks tradi cinė šventė „Benai, plaukiam į Nidą“. Todėl verslininkai intensyviai ruošiasi kuo tinkamiau priimti poilsiautojus. „Visi remontuojasi, gražina ap linką. Pradedamos atidarinėti lauko kavinės. Jau porą mėnesių jaučia me didesnį atostogautojų susido mėjimą Neringa. Turistai laukiami išskėstomis rankomis“, – teigė Ni dos turizmo ir kultūros informaci jos centro „Agila“ direktorė Nerin ga Gecevičiūtė. Kitam savaitgaliui Nidoje ir ki tose Neringos gyvenvietėse jau už sakyta didžioji dauguma nakvynės vietų. Neringa poilsiautojus pasi tiks gerais pokyčiais – suremon tuotas dviračių tako ruožas tarp Neringos ir Pervalkos. Orientaciniame parke, kuris įkurtas visoje Neringoje, specialios trasos nuo šio sezono bus pritaiky tos ne tik dviratininkams ir pėstie siems, bet ir neįgaliesiems.
Komentaras Adelė Karaliūnaitė
G Žol in inkė
amta byloja, jog vasara bus gera. Visom is prasmėm is. Šiuo metu žydi visi augalai – ir tie, kurie jau turėjo nužy dėti, ir tie, kurie dar tik turėjo žydėti. Pa vyzdžiui, tokia vaisgina. Ji turėjo žydė ti tik birželio pradžioje, o jau dabar yra išskleidusi žiedus. Todėl galima tikėtis, kad birželį gali būtų daug lietaus, jei jau augalai taip skuba žydėti. O šiaip vasa ra turėtų būti įvairi – ir su karščiais, ir su liūtimis, ir su perkūnija. Manau, kad vasara bus karštesnė nei pernai. Ir bus tokie karščio laikotarpiai, o ne atskiros karštos dienos. Iš to, kad kai kurie auga lai žydi per anksti, sprendžiu, jog vasara bus ilga, nes, ko gero, augalai žydės ant rą kartą. Po bobų vasaros gražūs orai tu rėtų tęstis net iki Vėlinių. Bent jau taip rodo dabartiniai gamtos ženklai.
Brangina dirbtinai
„Svarbiausia, kad būtų geras oras. Pernai vasarą buvo tik 14 tikrų va sariškų dienų, todėl tokį sezoną no risi tik pamiršti ir tikėtis, kad bus geriau“, – teigė N.Gecevičiūtė. Paklausta, ar Kuršių nerijo je poilsiautojams šiemet „nekąs“ kainos, pašnekovė patikino, kad jos bus tokios pačios, kaip ir pernai. „Žinoma, dirbtinio kainų sukėli mo taip pat galima tikėtis. Pavyz džiui, jei ilgajam Joninių savaitga liui bus prognozuojamas geras oras, akivaizdu, kad bus žmonių antplūdis, todėl verslininkai tikrai pakels ir kai nas“, – neabejojo N.Gecevičiūtė. Ji prisiminė praėjusių metų lie pos paskutinįjį savaitgalį. Neringo je vyko džiazo festivalis, buvo labai karšta, tad žmonės į Kuršių nerija plūste plūdo. „Poilsiautojams, kurie iš anksto nebuvo pasirūpinę nakvyne, nebe galėjome nieko pasiūlyti, nes vis kas buvo užimta. Jei atsirasdavo kelios laisvos vietos, tai kainos bu vo tokios, kurios paprastam lietu viui tikrai nėra priimtinos“, – ne slėpė direktorė. Sandėliuke – apartamentai
Neringos turizmo ir verslo asocia cijos prezidentė Irma Baltrušaitie nė taip pat patikino, jog šią vasa rą kainos Kuršių nerijoje bus tokios pat, kaip ir prieš metus. „Pas mus kainos kanda mažiau siai, nes kurortas geras, ramus, o jos – stabilios“, – pabrėžė pašnekovė. Ji skaičiavo, kad savaitės poilsis vienam žmogui, kuris norėtų tvar kingai miegoti ir protingai valgyti, Neringoje gali kainuoti apie 1 tūkst. litų, pramogoms pinigų reikės pa pildomai. „Galima išleisti ir 3–4 tūkst. litų ir net pageidautina, kad taip būtų“, – šypsojosi I.Baltrušaitienė. Ji tikino, jog Neringoje kainos nėra itin žemos todėl, kad paslau gų kokybė gera. „Net jei vieta nakvynei ir nuo mojama sandėliuke, tačiau jame vis tiek įrengti vos ne apartamen tai. Paslaugų kokybė kyla kasmet, į ją tikrai daug investuojama, o kai nos išlieka stabilios“, – tvirtino I.Baltrušaitienė. Prezidentė, kaip ir kiti pajūrio verslininkai, net neabejojo, jog tai, ar sezonas bus sėkmingas, lems orai. „Nuo jų viskas ir priklauso. Jie – svarbiausias veiksnys, nes poil siautojams daugiau nelabai ką ir turime pasiūlyti“, – konstatavo pašnekovė.
11
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
vakarė
Fotografas atrado šmaikštų hobį
Sumanumas: vis naujų aktualijų originalioms ir šmaikščioms iliustracijoms atrandantis S.Stonys idėjų nepristinga.
Ne vieną dešimtme tį iš rankų fotoapa rato nepaleidžiantis klaipėdietis Saulius Stonys atrado suma nų būdą, kaip savo darbais ne tik pa traukti dėmesį, bet ir pasireklamuoti.
Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Populiarumo nestokoja
Šmaikščiomis iliustracijomis bei tekstais dekoruotas degtukų dė žutes uostamiesčio fotografas siū
lo įvairiose mugėse ir neretai prie jų nusidriekia eilės. Pašnekovas patikino, jog po pen kis litus kainuojančius suvenyrus noriai perka ne tik lietuviai, bet ir užsieniečiai, kurie fotografo pa prašo išversti ant dėžučių skelbia mus užrašus. „Iš esmės man tai daugiau tar nauja kaip vizitinė kortelė – ant ki tos pusės užlipinu lipduką su savo informacija. Labai naudingas daly kas“, – šypsojosi pašnekovas, pati kinęs, kad iš tokio verslo turtų ne susikrausi. Saulius neneigė, jog tam, kuo fragmentiškai užsiima jau kelerius metus, tiktų posakis, jog nauja – tai pamiršta sena. „Tai tikrai nėra originali idė ja. Sovietmečiu mano mama dir bo ekskursijų biure, labai daug keliaudavo. Ir iš įvairių kelionių parsiveždavo tokių suvenyrų. So vietų Sąjungos laikais buvo po puliarios dėžutės su kokių nors miestų vaizdais“, – prisiminė pa šnekovas.
Pasak Sauliaus, tokia tematika populiari ir šiandien. Originales nių suvenyrų ieškantys mugių lan kytojai, priklausomai nuo miesto, mielai renkasi dėžutes su Memelio, senojo Vilniaus, Šilutės ar kitų vie tų vaizdais. Tinka tik latviškos
Tradiciškai į vieną bloką fotografas ant kieto pagrindo – plastiko gaba lo – klijuoja keturias degtukų dėžu tes. Jos ne tik tampa pagrindu pasi rinktam teminiam paveikslėliui, bet ir toliau gali tarnauti pagal paskirtį. Anot Sauliaus, jis naudoja ne bet kokias, o latviškas dėžutes, nes jos pagamintos pagal tikslius išmata vimus. Šiems suvenyrams pagal formatą netinka ir didžiosios židi nių degtukų dėžutės. Šmaikščius paveiksliukus fotog rafas „medžioja“ interneto platy bėse, o ypač turtingų aruodų pri sipažino randąs feisbuke. Gerai „einama“ ne tik istorinės, bet ir politinės, moterų ir vyrų san tykių, ksenofobinės temos.
„Daugiausia naudoju senuosius agitacinius rusų plakatus. Ma no kartai jie labai gerai pažįstami, ir užsieniečiai labai perka. Aiš ku, idėjai paieškoti prireikia lai ko. Tekstai – iš gyvenimo, reali jų. Ištisą kolekciją buvau padaręs
Saulius Stonys:
Dabar lyg ir social demokratus reikė tų eksploatuoti, ta čiau nėra labai ryškių žvaigždžių. specialiai Vladimiro Putino rinki mams. Kai buvo įsilingavęs pedofi lijos skandalas, budionoviečiui pri montavau Drąsiaus Kedžio veidą ir pridėjau tekstą: „O tu pritrumpi nai nors vieną pedofilą?“ Pirko su trenksmu, ypač Kaune“, – šypso josi pašnekovas.
Vytauto Petriko nuotr.
Pasigavo konkurentai
Anot Sauliaus, dėžutes su užra šu „Visi vyrai – kiaulės“ dažniau siai perka moterims arba šios per ka pačios. „Iš esmės tie „prikolai“, kurie yra universalūs, populiarūs visur“, – pripažino pašnekovas. Saulius prisiminė, jog po suve nyrą su vyno taurę laikančiu Vy tautu Kubiliumi įsigijo jo politiniai oponentai, tačiau esą šiandien ši tema nebeaktuali. „Dabar lyg ir socialdemokratus reikėtų eksploatuoti, tačiau nė ra labai ryškių žvaigždžių. Turiu ir „prikolų“ su Prezidente – jie vis dar veikia“, – pasakojo fotografas. Pašnekovas patikino, jog dėl šmaikščių suvenyrų pasipiktinimo, įsižeidimo ar priekaištų nėra sulau kęs, priešingai – tik šypsenų. Saulius nesipiktina, kad šią idėją jau pasigavo ir kiti konkurentai. „Citatų“ jau mačiau. Kita vertus, tai irgi ne mano originalus „išmis las“, – tolerantiškai reaguoja fo tografas.
12
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
vakarė
K.Jatautaitė: „Mus suvedė likimas“ Tituluotos uostamiesčio džiazo atlikėjos Kristinos Jatautaitės asmeniniame gyve nime – džiugios permainos. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Neseniai savo profilyje socialinia me feisbuko tinkle moteris pasida lijo žinia apie tai, kad susižadėjo su ilgamečiu savo draugu Gabrieliumi Stankevičiumi. „Kada vestuvės? Nežinau“, – šypsojosi Kristina, prisipažinu si, kad dar nė nespėjo atsitokėti – mylimasis moters rankos paprašė vos prieš keletą dienų. Tačiau vokalistė patikino, jog jiedu tikrai nebus iš tų porų, ku rios ilgus metus tenkinasi sužadė tinių statusu. „Tiesiog artimiausiu metu lau kia daug visokių darbų, o ir reikia viską gerai paskaičiuoti. Todėl ne žinau, ar vestuvės bus šią, ar kitą vasarą“, – atviravo vokalinio kvar teto „Cappella‘A“ narė. Kaip ir priklauso, nuo šiol ant Kristinos rankos spindės sužadė tuvių žiedas. Pašnekovė juokavo nė nesmalsavusi, ar jis papuoštas briliantu. „Nesu didelė žiedų mėgėja, bet šis tikrai ypatingas, jaučiu, kad tai yra mano, ir galiu tai pasakyti vi siškai nepataikaudama“, – prisi pažino atlikėja.
Anot Kristinos, bendra jos ir su žadėtinio istorija prasidėjo maž daug prieš aštuonerius metus. Simpatija tarp dviejų žmonių įsi žiebė atlikėjai dainuojant vieno je uostamiesčio kavinėje, kurioje Gabrielius tuo metu dirbo. Tačiau vienu metu pora pasuko skirtingais keliais. „O paskui jie vis tiek suėjo į vieną“, – juokėsi Kris tina, pripažinusi, jog tai turbūt li kimas.
Jiedu tikrai nebus iš tų porų, kurios ilgus metus tenkinasi su žadėtinių statusu. Nors sužadėtinių veikla visiškai skirtinga, moteris pripažino, jog jie vienas kitą puikiai papildo ir su pranta vienas kitą iš pusės žodžio. „Pagal galimybes stengiamės bū ti kartu ir mums tai labai gera. Man smagu, kai jis su manimi važiuoja į koncertus, o aš, pavyzdžiui, su juo keliauju į pasaulio karatė čem pionatą“, – mielomis bendravimo akimirkomis dalijosi Kristina.
Drauge: per aštuonerius metus išbandę savo jausmus K.Jatautaitė ir G.Stankevičius nusprendė susituokti –
moters ranką jau puošia sužadėtuvių žiedas.
Asmeninio archyvo nuotr.
„Eurovizijoje“ – ir klaipėdietis Lina Bieliauskaitė Ne mažiau nei Lietuvos atstovui „Eurovizijoje“ Andriui Pojaviui, pastarosios dienos kupinos įtam pos ir klaipėdiečiui Jurijui Vek lenkai.
Atlikėjas drauge su kitais trimis pritariamaisiais vokalistais Monika
Cikanavičiūte, Anatolijumi Oleini ku ir Martynu Puchovičiumi talki na Andriui tarptautinio konkurso scenoje. Tad šeštadienio vakarą „Eurovi zijos“ konkursą stebėsiantys klai pėdiečiai kumščius galės laikyti ir už savo kraštietį. Lietuvos scenoje Jurijus – ne naujokas.
2009-aisiais jis pateko į tele vizijos šou „Chorų karai“, kur su bendražygiais atstovavo uosta miesčiui. O kaip solistas vaikinas pirmą kart pasireiškė 2010 m. Tuomet po kelių atrankos etapų klaipėdietis pakliuvo į kitą popu liarų televizijos projektą „Lietuvos talentai“.
Situacija: V.Šiškauskas nenudžiugo sužinojęs, kad jo dainą perdaina
vo Minedas.
Šarūno Mažeikos ir Vyginto Skaraičio (BFL) nuotr.
V.Šiškauskui – Minedo „dovana“ Lina Bieliauskaitė Tai iš muzikos scenos pasitrau kiantis, tai į ją grįžtantis save atli kėju vadinantis Mindaugas Jonu šas-Minedas pateikė akibrokštą.
Prieštaringai vertinamas klaipė dietis sugalvojo pasišildyti sveti mos šlovės spinduliuose, nusitaikęs į populiaraus dainininko Vytauto Šiškausko dainą „Lietuva“. Jos įrašą ir komentarą poten cialiems klausytojams Mine das išplatino elektroniniu paštu (kalba netaisyta): „Ilgai laukta ir meile Lietuvai ir vertybėm per sunkta Minedo perduota „Lie tuvos“ daina kurios autorius
pats maestro Vytautas Šiškaus kas. Pats atlikėjas puikiai verti na maestro kūryba ir kadangi ta daina puiki tai Minedas pateikia jos savo versija“. Paklaustas, ar iš tiesų Minedui leido perdainuoti savo dainą, V.Šiš kauskas nustebo. „Aišku, kad ne“, – lakoniškai atsakė dainininkas. Atlikėjas prisipažino apskritai pirmą kartą apie tai išgirdęs ir tei gė kol kas negalįs pasakyti, ar imsis kokių nors žingsnių. Tačiau nenei gė, kad dėl šios situacijos jam ap maudu. „Tokią staigmeną pranešėte, net nežinau, ką pasakyti. Žinoma, kad apmaudu“, – prisipažino pašne kovas.
Komanda: nors pasirodymo metu J.Veklenka (antras iš kairės) ir jo kolegos lieka antrame plane, tačiau pri
tariamųjų vokalistų indėlis į dainos skambesį labai svarbus.
eurovisiontv.com nuotr.
13
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
vakarė
K.Buožytė jaučiasi tėvynei nereikalinga Prieš septynerius metus, dar būdama Lietuvos muzikos ir teat ro akademijos magistrantė, režisierė Kristina Buožytė save api būdino kaip visada ieškančią ir kartais randančią perfekcio nistę. Dabar matyti, kad tokia pasaulėžiūra pasiteisino su kaupu. Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt
Tarptautiniuose festivaliuose su fil mu „Aurora“ didžiulės sėkmės su laukusi režisierė triumfavo ir savo šalyje. Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė 2013“ K.Buožytė pripažin ta geriausia režisiere, kartu su Bru no Samperu buvo įvertinti statulė le už geriausią scenarijų, o „Aurora“ paskelbta geriausiu filmu. Juostoje vaidinę Marius Jampolskis ir Jurga Jutaitė išrinkti geriausiais aktoriais, geriausiais pripažinti ir filmo ope ratorius Feliksas Abrukauskas bei kompozitorius Peteris von Poehlis. Vis dėlto klaipėdietė režisierė savo perspektyvas Lietuvoje ver tina gana pesimistiškai ir užsime na, kad mūsų šaliai jos kūrybos ne reikia. – Vos pasirodžiusi „Aurora“ skina kino festivalių apdovano jimus. Kas, jūsų, kūrėjos, nuo mone, lemia tokią sėkmę? – Šitą klausimą, matyt, reikia skirti kritikams. Mes siekėme sukurti fil mą, kuriame susipintų mokslinė fantastika su romantine istori ja. Tokio tipo filmų kinematografe nėra labai daug. Tačiau taip pasi rinkdami mes taip pat rizikavome. Šiais laikais visiems svarbu rin kodaros paprastumas, knieti viską sudėlioti į lentynėles, turėti aiškų ir paprastą skirstymą. Kiekvienas bent kiek sudėtingesnis produktas kelia baimę ir gali būti atstumtas. Tačiau „Aurora“ (angl. – „Vanis hing Waves“) buvo pastebėta. Fil mas taip pat išsiskiria savo vizua lika, daugiasluoksniu pasakojimu. Mano siekis buvo ne tik papasakoti istoriją, bet ir sukurti išgyvenimą, kuris veiktų tiek emociškai, tiek fi ziškai. Labai džiaugiuosi, kad mūsų užmojai buvo pastebėti ir įvertinti. – Ar dėl filmo sėkmės susi dūrėte su tautiečių kūrėjų pa vydu, kojos kišimu? – Filmas labai nukentėjo, kai pa grindinis kino teatrų tinklas, kuris Lietuvoje turi 90 proc. salių, atsi sakė rodyti „Aurorą“, teigdamas,
kad filmas nesudomins jo žiūrovų. Taip filmas tapo nepasiekiamas daugeliui žmonių – jo paprasčiau siai nėra kur rodyti. Tai labai skau dus praradimas ne tik finansiškai, bet ir sklaidos požiūriu. Dabar kino aplinkoje kelia ma komercinio ir autorinio kino priešprieša, kai paprasto žiūro vo sąmonėje siekiama suformuoti mintį, kad Lietuvai reikalingas tik komercinis kinas (dar vadinamas žiūrovišku). Manau, visi filmai skirti žiūrovui, tik dialogai skiria si. Aš esu už gerą, paveikų ir koky bišką kiną, o jį padaryti sudėtin ga, kad ir kurioje barikadų pusėje būtum.
Kartais pagalvoju, kad už sėkmę esu priversta susimokė ti. Dabar bent me tams esu pasodinta ant atsarginių žaidė jų suolelio.
– Jūsų filmų sėkme žiūro vai džiaugiasi, bet su kiekvie nu nauju apdovanojimu pasi šnabždama, ar nepavilios kas jūsų iš Lietuvos. Nekyla min čių kurti ten, kur yra daugiau galimybių atsiskleisti? – Gal ir per skambiai pasakysiu, bet mano kūrybos Lietuvai nereikia. Nau jam projektui negavome finansavi mo, o Kino centro komisija teigia, kad „K.Buožytės antras bandymas gilin tis į mokslinę fantastiką kelia abejo nių...“. Nežinau, kaip tai traktuo ti. Pradėti kurti socialines dramas? Po „Kolekcionierės“ mano gabumais nebuvo abejojama, o sukūrus „Au rorą“, kuri pelnė daug apdovano jamų įvairiose pasaulio šalyse ir gar sina Lietuvą, tolesnis gilinimasis į šio žanro specifiką nepageidaujamas. Tai labai skaudus smūgis. Kar tais pagalvoju, kad už sėkmę esu priversta susimokėti. Dabar bent metams esu pasodinta ant atsar ginių žaidėjų suolelio.
– Esate atspari kritikai? – Taip. – Kokios fantastinės knygos ir filmai patrauklūs jums? – Mėgstu fantastinius kūrinius, kuriuose yra psichologinis bei filo sofinis sluoksniai. Esu didelė Dano Simmonso gerbėja. Vis pavartau Jameso Grahamo Ballardo, Gre go Egano, Grego Bearo knygas. Be je, G.Bearo knyga „Blood Music“ turi potencialą tapti puikiu filmu, jau svajojau apie adaptaciją, tačiau paaiškėjo, kad teisės nupirktos. – Įprasta manyti, kad fantastikos mėgėjai tiki ateivių, angelų, vilko lakių egzistavimu. Kokiomis ne žemiškomis būtybėmis tikite jūs? – Aš tikiu valia, užsispyrimu ir nuoširdžiu darbu. – Jei jūsų neribotų finansinės ir techninės galimybės, kokio po būdžio idėjas norėtumėte įgy vendinti? – Noriu adaptuoti J.G.Ballardo „Crystal World“. Šiuo metu tai mano svajonių projektas. Jis būtų ne tik vi zualiai įspūdingas, bet ir įneštų nau ją požiūrį į apokaliptinių filmų sferą. Tačiau įsigyti šios knygos teises yra nežmoniškai brangu. Tad kuriame sa vo istorijas, kurios galėtų įtraukti žiū rovą į siurrealistinę erdvę. Šiaip visos mane dominančios istorijos yra la bai ambicingi projektai ir vien Lietu vos sąlygomis jų neįmanoma įgyven dinti. Norint juos įgyvendinti reikia jungtis kelioms šalims. Bet pirmiau sia tam reikalingas Lietuvos palaiky mas. O Kino centras aiškiai parodė, kad mano kūryba jų nedomina. – Atskleidėte, kad nuo vaikystės jus traukia medicina, žmogaus minčių, elgsenos analizavimas. Neturėjote minčių tapti psi chiatre, psichologe? – Turėjau. Jei būčiau neįstojusi į re žisūrą, būčiau baigusi psichiatrijos studijas. – Ko jums šiandien labiausiai trūksta? – Daug ko arba nieko. Priklauso nuo požiūrio.
Pergalė: tarptautiniuose festivaliuose su filmu „Aurora“ didžiulės sėk-
mės sulaukusi režisierė K.Buožytė šeštadienį triumfavo ir savo šalyje.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
Vizitinė kortelė Gimė 1982 m. spalio 9 d. Klaipėdoje.
riausias metų filmas, taip pat buvo ap dovanotas už geriausią režisūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademi joje įgijo kino ir televizijos režisūros ba festivalyje „Kinoshock“ Rusijoje. Iš vi so juosta buvo parodyta 30-yje festi kalauro bei magistro diplomus. va lių. Kinematografininkės karjerą nuo pradžių lydi apdovanojimai. Už tre Filmas „Aurora“ pelnė keliolika tarp čiame kurse sukurtą trumpametražę tautinių kino festivalių apdovano juostą „23 palata“ bei vasaros studi jimų, tarp jų – Karlovi Varų (Čekija), joj e MED IA Juodkr antėj e suk urt us NIFFF (Šveicarijoje vykstantis fantas darb us „Fat a morg an a“ ir „Pak eisk tinių filmų festivalis) prizas už origina plokštelę“ pelnė geriausios scenari lumą ir Europos filmų festivalio Pali jaus autorės bei režisierės apdova čiuje (Serbija) kritikų komisijos pri nojimus. zas. 47-ajame SITGES fantastinių fil Debiutinis ilgametražis filmas „Ko mų festivalyje Ispanijoje filmas „Au lekcionierė“ (2008 m.) pelnė „Sidab rora“ išrinktas geriausiu 2012-ųjų Eu rinės gervės“ apdovanojimą kaip ge ropos fantastiniu filmu.
Apie „Aurorą“ Fant ast in is rom ant in is triler is „Au Prasidėjus eksper iment ui, Lukas pa rora“ ats kleidž ia bes ąlyg iškos mei kliūva į vil ioj antį Auroros pas aulį, lės ir aistros istor iją. Pagr ind in iai kur iame ši pat raukl i, aistr ing a mo veikėjai – Luk as ir Aurora – dalyvau ter is net než ino, kad yra išt ikt a ko ja tarptaut inės moksl in inkų koman mos. Tarp Luko ir Auroros užs imez dos vykdomame eksp er imente. Lu ga ypat ingas ryšys. Herojai, išg yven kas – jaun as neuronų informat ik as, dam i abipusius jausmus paralel in ia pak viest as dalyvaut i moksl in iuos e me gyven ime, provok uoja žiūrovus bandymuos e ir tapt i jų pag rind in iu sus im ąstyt i apie kūno ir minč ių ga stebimu subjekt u. Aurora – po auto lią, apie myl imo žmogaus pajautą ir mobil io avar ijos komos išt ikta mote jo įsivaizd av imus, apie tai, kas tikra, ris, kur i taip pat įtraukta į bandymus. o kas ne.
Smūgis: pagrindinis kino teatrų tinklas, kuris Lietuvoje turi 90 proc. salių, atsisakė rodyti „Aurorą“, teigda
mas, kad filmas nesudomins jo žiūrovų.
Kadras iš filmo
14
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
vakarė
A.Hitleris smalsuolius iki
Svarbiausias: bunkeryje Nr. 13 buvo paties A.Hitlerio buveinė.
Gigantomanija: kai kurių pastatų sienų storis
Buvusi nacių lyderio Adolfo Hitlerio būstinė – vienas įspūdin giausių ir dažniausiai lankomų karinio turizmo objektų Eu ropoje. „Vilko guolis“ neišdildomą įspūdį paliko ir klaipėdiečiui, Karybos klubo vadovui Egidijui Kazlauskiui, jau daugelį metų besidominčiam Antrojo pasaulinio karo peripetijomis.
Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Lankėsi septynis kartus
Dar Lietuvai neatkovojus neprik lausomybės 1989 m. su būreliu bendraminčių E.Kazlauskis dvira čiais leidosi į Lenkiją. „Mes neplanavome aplanky ti „Vilko guolio“, bet pagal apra šymą žinojau, kad ten yra buvusi nacių vadavietė Rytų frontui. Dvi račius mindami tašytais akmeni mis grįstu miško keliuku pamatė
me milžiniškus bunkerius. Tai bent buvo įspūdis“, – dešimtmečių pri siminimais dalijosi klaipėdietis. „Vilko guolyje“, kuris Lenkijos Gierložo miške yra už 150 km nuo Lietuvos sienos, Egidijus lankėsi dar bent šešis kartus. Tačiau pir mosios kelionės įspūdžiai buvo pa tys stipriausi. „Tie bunkeriai yra antžeminiai. Sienų storis pritrenkiantis. Žiū ri ir matai, kokias galimybes savo klestėjimo viršūnėje turėjo galin ga imperija. Kompleksas liudija ra
cionalumą, valstybės jėgą, išskirti nį dėmesį vadams. Akivaizdu, kad tų, kurie vadovavo Rytų frontui, saugumas buvo itin užtikrintas“, – įsitikinęs E.Kazlauskis. Žaibiškas karas – bunkeryje
Fiurerio vadavietė buvo apsaugo ta nuo aviacijos ir diversantų. Pa sak Egidijaus, dar ir dabar žiūrint į bunkerių nuolaužas matyti galingos strategijos, sistemos, ekonomikos ir stiprios valstybės požiūris į tuome čius Vokietijos imperijos vadovus.
„Niekas niekada neįsivaizdavo, kad A.Hitlerio vadavietę užims priešai. Bunkeris nebuvo paruoš tas gynybai, neturėjo prieštankinių įtvirtinimų. Apie tai niekas nemąs tė. Fronto linija karo pradžioje bu vo toli, o paskui, jam artėjant, na cių elitas evakavosi laiku, juolab ten buvo geri keliai, geležinkeliai“, – sakė E.Kazlauskis. „Vilko guolis“ esą buvo idea li vieta vadovauti kariniams veiks mams Rytų fronte. Nors planuota, kad Hitleris čia praleis tik kelis žai biško karo ( vok. „Blitz Krieg“) mė nesius, tačiau čia jis prabuvo dau giau nei 800 dienų. Fiureris čia atvyko trečiąją die ną po įsiveržimo į Sovietų Sąjun gos teritoriją 1941 m. birželio 26 d. ir evakavosi artėjant Rytų frontui 1944 m. lapkričio 20-ąją. A.Hitle rio mylimoji Eva Braun „Vilko guo lyje“ nėra buvusi nė karto. Hitlerio pagrindinės būstinės statybos darbai Gierložo miške buvo pradėti 1940-ųjų vasarą,
jos pavadinimas „Vilko guolis“ (vok.„Wolfsschanze“) kilo nuo partinio A.Hitlerio slapyvardžio – Vilkas. Naujas fiurerio „miestas“
Statybos darbai vyko be pertrau kos iki 1944 m. Darbo jėga – keli tūkstančiai žmonių buvo samdo mi darbininkai – vokiečiai. Tačiau dirbo ir lenkai, norvegai, prancū zai bei rusai. Tai buvo nedidelis, asmeni nis A.Hitlerio miestelis su dviem oro uostais, elektrine, geležinke liu, geležinkelio stotimi, telegrafu, vandentiekiu, viešbučiu, sauna, dviejomis kavinėmis ir restoranu, viešbučiu, pastatytu dar 1911 m. Ten veikė net du kazino. A.Hitleris čia priiminėjo savo feldmaršalus, generolus, minist rus, sąjungininkių vadovus. Čia jis suteikdavo karinius ir valstybinius apdovanojimus. 1944 m. „Vilko guolyje“ buvo daugiau nei 2 tūkst. karininkų ir kito personalo.
Istoriniai kadrai
Neišjudino: sąmokslininkų bomba A.Hitlerio nesunaikino, o ir pačiai va
davietei pakenkė minimaliai.
Svečias: praėjus trims valandoms po sprogimo, A.Hitleris priėmė į
„Vilko guolį“ pasikviestą Italijos diktatorių Benitą Musolinį.
Pasisekė: per nevykusį pasikė
sinimą į A.Hitlerį „Vilko guolyje“ nukentėjo tik fiurerio kelnės.
15
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
vakarė
šiol vilioja į „Vilko guolį“
siekė iki 8 metrų.
Fiurerį čia saugojo 1 200 asme ninio apsaugos bataliono karių, o administraciją sudarė 300 asme nų. Būstinės pastatų komplek sas užėmė 250 ha plotą ir dar 800 ha užėmė miškas. Buvo pastaty ta daugiau nei 100 įvairaus pobū džio objektų.
Egidijus Kazlauskis:
Žiūri ir matai, ko kias galimybes savo klestėjimo viršūnė je turėjo galinga im perija.
Čia buvo pastatyti ir septyni sunkiojo tipo bunkeriai-slėptuvės, kurių sienų storis siekė 8 m, o per dangų storis – 10 m. Būstinė turėjo tris apsaugos zonas. Trečią išori nę saugos zoną sudarė visą būs tinės perimetrą apimantys 100 m pločio minų laukai. 1945–1955 m. Lenkijos kariuomenės išminuoto jai ten padarė nekenksmingas net 54 tūkst. įvairių tipų minas. Vadavietė skirta darbui
„Vilko guolyje“ savo asmeninius bunkerius turėjo Hermanas Görin gas, Albertas Jodlis, Martinas Bor manas, Wilhekmas Keitelis, Ditri chas, Albertas Špejeris, Dr. Fritzas Todtas, Luftvafės, karinių jūrų pa jėgų vadovybė, gynybos štabas ir saugumo tarnyba. Įspūdingiausias ir įžymiausias buvo pastatas Nr. 13 – A.Hitlerio bunkeris. Jame buvo įrengta duji nė katilinė, 352 kv. m virtuvė ir val gomasis, 432 kv. m butas. Gelžbe toninių bunkerio sienų ir perdangų storis siekė daugiau nei 10 m. Ant bunkerio stogo dar ir dabar auga medžiai, kurie panašiu būdu anks čiau maskavo bunkerį. „Prabangos ten nebuvo. Viskas įrengta gana kukliai. Ten dirbo ka
Gidas: gausiam ekskursijų vadovų būriui šiandien „Vilko guolyje“ dar bo nestinga.
riškiai. Tai buvo ne poilsio bazė, o darbo vieta, sumaniai apsaugota nuo oro antskrydžių“, – pasakojo E.Kazlauskis. Keliai automobiliams buvo pa daryti iš asfalto, betono ir grindi nio, o pėsčiųjų perėjos-takeliai tarp bunkerių buvo iš truputį pakietinto grunto ir betoninių šaligatvio plyte lių. Visi takeliai, keliai ir perėjimai šalia bunkerių buvo pridengti iš vir šaus maskuojamaisiais tinklais. Virš lengvųjų bunkerių buvo pa statyti dirbtiniai medžiai iš mas kuojamųjų tinklų. Kai kurių bunkerių sienos buvo padengtos specialiu tinku, suda rytu iš betono, žolės, pjuvenų. Prie grublėto, žaliai nudažyto paviršiaus žiemą „prilipdavo“ snaigės. Sunkiojo tipo bunkeriai galėjo apsaugoti tik antpuolio atveju, o kasdienis gyvenimas ir darbas vy ko lengvuosiuose bunkeriuose ir mediniuose barakuose. Pasikėsinimą atlaikė
Būtent „Vilko guolyje“ 1944 m. lie pos 20 d. įvyko pasitarimas, kurio metu buvo pasikėsinta į A.Hitlerį. Pagrindinis šio garsaus pasikėsi nimo organizatorius ir tiesioginis vykdytojas buvo rezervinės kariuo menės štabo viršininkas pulkinin kas grafas Clausas von Stauffen bergas. Jis po ąžuoliniu stalu paliko lagaminą su bomba. Laimingo atsitiktinumo dėka A.Hitleris eilinį kartą išliko gyvas. C.von Stauffenbergas netrukus buvo areštuotas Berlyne ir sušau dytas. Po pasikėsinimo buvo areš tuoti maždaug 7 tūkst. asmenų, iš jų apie 5 tūkst. nužudyta. Tarp jų – 150 aukšto rango karininkų. Taip pasibaigė paskutinis pasikėsinimas į A.Hitlerio gyvybę. „A.Hitleris bijojo sąmokslo, bet storos betono sienos pasikėsinimo tikimybės nesumažino. Į jį kėsin tasi ne vieną kartą. Paskutinįkart fiurerį mėginta susprogdinti „Vil ko guolio“ vadavietėje“, – pasako jo E.Kazlauskis.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
Masina turistus
1945 m. sausio 24-ąją vokiečiai su sprogdino „Vilko guolį“. Kiekvie nam sunkiajam bunkeriui susprog dinti buvo panaudota 10 t trotilo. „Akivaizdu, jog šito nepakako, kad viską sulygintų su žeme. Spro gimai bunkerius apgadino taip, kad jie tapo nenaudojami. Tačiau vieno tokio sandėlio, kuriame buvo pri taikyta tuo metu nauja stogo mon tavimo technologija, nesusprogdi no. Po to Lenkijos kariuomenė ten laikė kažkokias chemines medžia gas ar net ginklą. Smarvė liko iki šiol“, – pasakojo E.Kazlauskis. Lenkų kariams išminavus aplin kinius laukus ir miškus, 1959 m. „Vilko guolio“ bunkeriuose leista lankytis turistams. A.Hitlerio būs tinę per metus aplanko daugiau nei 200 tūkst. turistų. „Žmones dar ilgai domins šitas karinis objek tas. Jo istorija dar neužge so. Vadavietė kažkada buvo labai kok y biškai pasta tyta. „Vilko guolis“– kone tobulos kari nės fortifikaci jos pavyzdys“, – įsitikinęs klai pėdietis.
Vadavietė: būstinės pastatų kompleksą sudarė daugiau nei 100 įvai
raus pobūdžio objektų.
Atminimui: už nustatytą mokestį „Vilko guolyje“ turistai gali įsijausti į Antrojo pasaulinio karo įvykius.
16
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
vakarė
horoskopai.diena.lt
Astrologinė prognozė gegužės 18–24 dienoms AVINAS (03 21–04 20)
Savaitgalį jūsų dėmesio reikalaus daugybė daly kų. Regis, niekaip negalėsite su laukti reikalingos informacijos. Nerimausite dėl savos arba arti mo sveikatos. Regis, nepagailėsi te pinigų naujam įvaizdžiui kurti ar šiaip pasilepinti. Nuo pirma dienio užsiimkite susikaupusiais darbais. Jeigu aktualu, ieškoki tės darbo. Galite gauti pasiūly mą, susijusį su verslu. Jei keti nate įsitraukti, vertėtų numatyti ne tik naudą, bet ir savo kompe tenciją.
LIŪTAS (07 23–08 23)
Savaitgalį tiktų užsiimti žėmės ūkiu, rankdarbiais, planuoti verslą, remontą, tvarky ti buhalterinius dokumentus. Tik nesižavėkite abejotinais pasipel nymo būdais. Imkitės žemiškų, praktiškų reikalų. Kitos savaitės pradžioje nestokosite noro dar buotis, mokytis. Regis, daug ir noriai bendrausite. Galbūt pirksite transporto priemonę. Galimos ži nios, pasiūlymai, susiję su nuosa vybe, statybomis, projektais. Re gis, pasitaikys smulkių trikdžių. Pasisaugokite traumų. MERGELĖ (08 24–09 23)
Savaitgalį nereikėtų imtis sunkių darbų, o juo labiau nederėtų ilgai sėdėti prie kom piuterio. Verčiau pabūkite gamto je, pabendraukite su pašnekovais, ypač tais, kurie turi ką papasakoti. Tikėtina, kad jie jus supras ir su lauksite gerų patarimų. Nuo pir madienio būsite linkę visur kišti nosį, piršti nuomonę. Regis, atsi ras galimybių pasipelnyti. Vis dėl to pernelyg nerizikuokite pinigais ir jausmais. Teks tvarkyti su nuo savybe, transportu susijusius rei kalus. Atsargiai kelyje.
ŠAULYS (11 23–12 21)
Savaitgalį mąstysite apie nebaigtus darbus. Būtų gerai, jei tinkamu būdu pelny tumėte kuo didesnį aplinkinių palaikymą, nes to labai prireiks. Nuo pirmadienio bus kalbų apie komandiruotę, naujas pareigas, bet kartu ir apie įvairius sunku mus. Būsite linkę ieškoti ben draminčių, siekti populiarumo ir tuo tikslu visaip manevruoti. Re gis, tai sukels apkalbų laviną. Ga lite neįžvelgti, kas tikra, o kas ne. Tai, kas atrodė neįmanoma, gali būti tikroji tiesa. OŽIARAGIS (12 22–01 20)
Savaitgalio dienos žada kontaktus su įtakingais žmonėmis. Noras kam nors pa daryti įspūdį plonins jūsų pini ginę. Bet kuriuo atveju neužsi darykite namuose, bendraukite, keliaukite. Širdis atsigaus tik ati trūkus nuo pilkos rutinos. Kitą savaitę jus itin domins viešasis gyvenimas ir aktualijos. Galite burti bendraminčius. Iš pokal bių su žmonėmis galite sužino ti tai, kas anksčiau praslydo pro ausis. Galimas ir pranešimas iš oficialios institucijos. JAUTIS (04 21–05 20)
Savaitgalį jums norėsis pramogų, nuotykių. Ne atsisakysite pasilinksminti su draugais ir gerbėjais. Tik ven kite aferų. Teks rimčiau paplu šėti, jei jūsų gyvenimas susijęs su kūryba. Kitą savaitę neri mą galite patirti dėl augančios konkurencijos verslo arba mei lės reikaluose. Turbūt teks aiš kintis santykius su neabejingu jums asmeniu. Stenkitės įpras tus darbus atlikti nepriekaiš tingai ir palaikyti gerus santy kius su partneriu, kolegomis, nors jie ir nesibodės jums opo nuoti. Saugokite sveikatą, nes organizmas gana neatsparus. DVYNIAI (05 21–06 21)
Per išeigines didelį susirū pinimą jums kels artimųjų problemos. Jie arba jūs būsite lin kę veidmainiauti, tirštinti spal vas. Pravartu gerinti materialines gyvenimo sąlygas, siekti dvasinio komforto. Tiktų pabūti gamto je arba laiką leisti namuose. Nuo pirmadienio galite daug nuveikti, nes energijos jums nestigs. Vaikų auklėjimo, išlaikymo ir atostogų klausimai gali iškilti į pirmą pla ną. Regis, bandysite įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Iš to ga lite pasipelnyti. Turėtumėte pa tirti ir meilės akimirkų. VĖŽYS (06 22–07 22)
Savaitgalį labiau nei kiti jums parūps reikalai, susiję su žiniasklaida, mokslu, reklama. Regis, susitiksite su draugais, gi minaičiais. Iš seno gerbėjo galite sulaukti netikėto skambučio. Kitą savaitę labai nerimausite dėl ar timųjų. Nors jums norėsis ramy bės, bus nemažai diskusijų. Kaž kur būsite primygtinai kviečiami. Gali tekti rūpintis įvairiais raštais, sutartimis. Neišlaidaukite, būkite šiek tiek kantresni ir nepersidirb kite. Vertėtų itin saugoti vaikus.
SVARSTYKLĖS (09 24–10 23)
Savaitgalį bus lengva pa kliūti ir į savo susikurtų iliuzijų voratinklį arba kitų pin kles. Venkite apkalbų, neskleiskite gandų. Pailsėkite, atsipalaiduoki te. Jei vyksite į gamtą, pasisaugo kite erkių. Kitą savaitę galite ner vingai reaguoti į kitokį požiūrį, kritiką. Konfidenciali informacija gali jus paskatinti imtis neįpras tų žygių. Daugiau nuveiksite, jei gu nesiblaškysite ir nepasiduosite provokacijoms. Jeigu turite sa vo verslą, pravartu pasukti galvą, kaip subalansuoti reikalus ir pra siveržti į tarptautinį lygį. SKORPIONAS (10 24–11 22)
Savaitgalį jums labai reikės draugiškos kompanijos. Jus gali aplankyti senas draugas arba gausite kvietimą į bendraminčių susitikimą. Bendraujant nepa kenktų daugiau takto ir paprastu mo. Be reikalo neišlaidaukite. Kitą savaitę iki ketvirtadienio tikėtinas didesnis išsiblaškymas, nerimas dėl šeimos nario užkulisinės vei klos. Aktuali bus ir sveikatos te ma. Bus žmonių, kurie žavėsis jū sų paslaptingumu. Pasisaugokite provokacijų darbe, versle.
VANDENIS (01 21–02 19)
Savaitgalį teks pasiner vinti dėl įstrigusių finan sinių reikalų ar nesutvarkytų do kumentų. Įveikite pagundą pirkti nereikalingus daiktus. Galbūt teks skubiai atiduoti skolą ar ba iš pagrindų tvarkytis. Jeigu rimtų rūpesčių neturite, jus ga li užvaldyti seksualinės pagun dos. Kitą savaitę bandykite iš sireikalauti jums priklausančius pinigus. Galbūt vyksite į renginį ar pokalbį su įtakingu asmeniu. Tai pareikalus rimto teorinio pa siruošimo. Nerodykite nepagar bos kolegoms, klientams. ŽUVYS (02 20–03 20)
Savaitgalį būsite linkę pa siduoti kitų įtakai, arba atvirkščiai. Iš kitų galite sulauk ti to, ko mažiausiai tikitės, o po kalbiams apskritai stigs nuošir dumo. Šeimos, nuosavybės sritys gali būti sėkmingos, jeigu su par tneriu veiksite išvien. Kitą savai tę situacija bus nebloga, jei neįsi velsite į konfliktus. Mintys suksis apie keliones, studijas, karjerą, ir imsite kurti planus, kaip paspar tinti tai, ko trokštate. Pažintis su Sidonija užsieniečiu, įžymybe.
Uždegė: niekada nešokantis H.Vaitiekūnas neatsispyrė turkiškiems
ritmams.
Roberto Razmos nuotr.
Kas į Lietuvą atviliojo Danijos karalienę? Prie televizijos ekranų prikaustan čios laidos „Lietuva – jūrinė valsty bė“ komanda vėl kviečia pasiner ti į pramogas ir patirti pažinimo džiaugsmą.
Šį kartą jos kapitonas Henrikas Vaitiekūnas prisipažins supratęs, kad laidos filmavimas yra ne dar bas, o ypač maloni veikla, juk ne kasdien tenka galimybė pažinti Ne muną plaukiojant ne bet kuo, o po ntoniniu laivu. Pasirodo, juo plau kė net Danijos karalienė. Klaipėdoje gaminami unikalūs, gylio nereikalaujantys laivai, la bai sparčiai populiarėja Lietuvoje. Tai vienintelės vandens transporto priemonės, kuriomis galima plauk ti įvairiais vandens telkiniais. Hen rikas teigė nustebęs, kad autobusas
ant vandens išlaviravo net tose vie tose, kur vandens – tik iki kelių. O savo žmoną H.Vaitiekūnas nu stebins pademonstravęs šokių su gebėjimus. Pasirodo, Henrikas niekada nešoka ir teigia to daryti nemokąs. Tačiau žavios turkų mer ginos, studijuojančios Vakarų Lie tuvos verslo kolegijoje, sugebėjo pavergti Henriką, ir šiam nebeliko nieko kita, kaip įsijungti į turkiškų šokių sūkurį. Taip pat žavioji laidos vedėja Giedrė žiūrovams įrodys, kad ke liauti mieste viešuoju transportu ne tik pigu, bet ir smagu bei labai patogu. „Lietuva – jūrinė valstybė“ LTV žiūrovų lauks rytoj, sekmadienį, 16.45 val. „Klaipėdos“ inf.
Į „X faktorių“ – tik nuo šešiolikos „X faktoriaus“ rengėjus užplūdo antrajame sezone norinčiųjų da lyvauti anketos. Tačiau ne visi jų autoriai sulauks kvietimo atvykti į atrankas, nes griežtai bus paiso ma amžiaus cenzo.
Šiemet pasaulinio garso muziki nio projekto kūrėjai mūsų šaly je itin griežtai atsižvelgs į būsimų dalyvių amžiaus cenzą, kurį atkak lūs lietuviai vis bando apeiti. Ant rajame „X faktoriaus“ sezone gali dalyvauti tik ne jaunesni nei še šiolikos metų amžiaus jaunuoliai, kuriems šešiolika metų sukako iki 2013-ųjų sausio 1 d. „Sulaukėme daugybės dar ne turinčių šešiolikos metų dalyvių anket ų, jų skaičius ko ne prilygs ta visų kitų anket ų skai čiui. Susidūrėme ir su įvairiausiais gudrav im ais, mėg in im ais apeiti griež tą amžiaus
cenzo taisyklę“, – sako „X fakto riaus“ prodiuseris Saulius Urbo navičius-Samas. Siekiant muzikinės svajonės iš sipildymo, vienas svarbiausių sėk mės formulės komponentų – at kaklumas ir orientavimasis į tikslą. „Visų atkaklių, muzikalių jaunuo lių, kuriems iki šių metų pradžios nebuvo suėję šešiolika, laukiame kitais metais. Jeigu noras neišga ruos – tai jis tikras, o tokių žmo nių mes visada laukiame“, – sako būsimų scenos žvaigždžių ieškan tis prodiuseris. Gegužės 28 d. Klaipėdoje, 29ąją Šiauliuose, 30-ąją Kaune ir 31-ąją Vilniuje prasidės „X fakto riaus“ antrojo sezono perklausos. Atv ir ų dur ų dienos kvie čia ne tik už pild žius iuo sius anketas ir jau gavusius kvie timus į perklausas, bet ir nespėju siuosius an ketų pateikti. „Klaipėdos“ inf.
šeštadienis, gegužės 18, 2013
Piešinių konkursas – Saulutės portretas! Išlindusi saulutė savo spinduliais lepina visus, tačiau yra mažai žinančių, kaip ji at rodo, koks jos tikrasis veidas, ar labai riesta nosytė, ar plati šypsena, o gal veidą puo šia žavios strazdanytės? Gal tu žinai? Nupiešk saulutę ir įdėjęs piešinį į voką atsiųsk „Vaikų alėjai“ iki gegužės 30 d. adresu „Klaipėdos“ dienraščio redakcija, Nau jojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Gražiausių piešinių autorius apdovanosime dienraš čio „Klaipėda“ 1 mėnesio prenumerata.
17
18
šeštadienis, gegužės 18, 2013
sportas
„Nendrės“ senjorų grybšniai – sparčiausi Atvirose Šiaulių senjorų plaukimo pirmenybėse siautę Klaipėdos „Nendrės“ plaukikai laimėjo daugiausia medalių – 9 aukso, 6 sidabro ir 7 bronzos. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt
Po du kartus ant prizininkų pakylos kopė Ilona Songailienė, greičiausiai nuplaukusi 50 m laisvu stiliumi ir nugara, bei Igoris Volkovas, pirmasis įveikęs 50 m laisvu stiliumi ir krūtine. Vis greičiau plaukianti vyriausia „Nendrės“ narė Margarita Volkova, plaukdama 50 m laisvu stiliumi, dar kartą pagerino jai priklausiusį Lietuvos rekordą, gyvavusį vos tris mėnesius. Aukso medalius dar laimėjo Sigitas Tachtarovas (50 m l. st.), Irena Nikitina (100 m kompl. būdu), Eglė Vaupšaitė ir Aušra Gardžiulienė (50 m krūtine). Saulės miesto vicečempionų titulais galės di-
džiuotis Anžela Kovalenko, Lolita Zemlienė, I.Nikitina, Alvydas Jucevičius (plaukė 50 m l. st.), Sigitas Tachtarovas (50 m peteliške), Lolita Zemlienė (100 m kompl. būdu). Bronzos medaliais savo trofėjų kampelius papildė Jūratė Ežerskienė (50 m l. st. ir krūtine), Kęstutis Dučinskas (50 m l. st.), Aidas Pelerinas (50 m krūtine), A.Gardžiulienė (50 m peteliške), A.Kovalenko ir A.Jucevičius (100 m kompl. būdu). Anot „Nendrės“ senjorų plaukimo klubo prezidentės Astos Dirgėlienės, varžybų organizatoriai nesitikėjo tokio gausaus dalyvių būrio. Varžytis atvyko 140 senjorų iš septynių Lietuvos, keturių Latvijos miestų, taip pat svečiai iš Kaliningrado (Rusija).
Sėkmė: uostamiesčio plaukikai laimėjo didžiąją dalį medalių.
Taurė liko namie Česlovas Kavarza Tarptautiniame 8-mečių vaikų ledo ritulio turnyre dėl „Transkelos“ taurės varžėsi 8 komandos iš trijų šalių. Antrus metus paeiliui trofėjus liko Klaipėdoje.
Į antrąjį turnyrą, varžytis su organizatoriais – „Transkelos“ ledo ritulininkais, atvyko trys ekipos iš Rygos („Riga 1“, „Riga 2“ ir „Perkons“), Liepojos („Metalurgs“), Ventspilio („Venta“), Sankt Peterburgo („Silver lions“) ir Svetlogorsko („Baltijskyje starty“). Mažieji klaipėdiečiai, tarp kurių buvo ir mergaičių, iškovojo šešias pergales bei patyrė vieną pralaimėjimą. Mūsų miesto žaidėjai penkerias rungtynes laimėjo įtikinamais skirtumais – 12:0 „Riga-2“, po 6:1
Nugalėtojai: mažieji klaipėdiečiai dar metams pasiliko taurę. Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
750
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770 397 729
Administratorė Daiva Pavliukovaitė –
397 750
Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 772 397 727
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm
„Metalurgs“ ir „Baltijskyje starty“, 8:3 „Venta“, 6:2 „Riga-1“. Pergalė po sunkios kovos buvo išplėšta žaidžiant su „Perkons“ komanda – 2:1. Latviai pirmavo, tačiau klaipėdiečiai sugebėjo išlyginti ir persverti rezultatą. Po pergalės žaidėjai dėkojo vartininkui Maksimui Ananjevui, atrėmusiam daug pavojingų smūgių. Sėkmė nuo šeimininkų nusisuko žaidžiant su Sankt Peterburgo bendraamžiais. Kai atrodė, jog susitikimas baigsis lygiosiomis 1:1, paskutinę minutę Klaipėdos komandos vartuose suspurdėjo ritulys. Visoms ekipoms sužaidus tarp savęs, lyderiai buvo du – po 18 taškų iškovojusios „Transkela“ ir „Perkons“. Turnyro laimėtoją lėmė jų tarpusavio kova, kurią buvo laimėję klaipėdiečiai.
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
šeštADIENIS, gegužės 18, 2013
19
pramogos
Orai
Artimiausiomis dienomis sinoptikai pro gnozuoja kaitrą ir trumpas liūtis su perkū nija. Šiandien dieną įkais iki 27–29 laips nių. Sekmadienio naktį kai kur, o dieną visoje šalyje numatomi trumpi lietūs su perkūnija. Temperatūra išliks panaši kaip šeštadienį.
Šiandien, gegužės 18 d.
+23
Telšiai
+24
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)
+28
Šiauliai
Klaipėda
+29
Panevėžys
+25
Utena
+25
5.19 21.46 16.27
139-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 227 dienos. Saulė Jaučio ženkle.
Tauragė
+29
Kaunas
Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +15 Dublinas +9 Kairas +38 Keiptaunas +21 Kopenhaga +21
Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas
+16 +14 +27 +24 +22 +24 +16 +30
Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva
+21 +25 +24 +18 +20 +30 +23 +23
Marijampolė
Vėjas
Šiandien
Sekso nauda „Kokteilis“ sulaukė tikriausiai mediko laiško, kur iame išvardyta, kiek nau dingas seksas.
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+22
+24
+22
+20
5
+21
+21
+20
+18
1
rytoj
pirmadienį
Seksas – tai grož io priemonė. Moksli niai tyr imai parodė, kad kai moter is myl isi, jos organ izme pagam inama daug hormono estrogeno, kuris paver čia plaukus žvilgančiais, o odą – lygia. Švelnus, atpalaiduojantis mylėjimasis sumaž ina galimybę susirgti dermati tu, sumažina spuogų ir dėmių skaičių odoje. Išsiskyręs prakaitas išvalo po ras, ir oda tampa lygi. Mylėjimasis sudeg ina tas kalor ijas, kur ias suvalgote romant iškos vaka rienės metu. Seksas – tai viena saugiausių sporto ša kų, kuria galite užsiimti. Ji tonizuoja ir mankština beveik kiekvieną jūsų kū no raumenį. Tai daug maloniau nei nu bėgti 20 ratų. Juolab kad nereikia spe cialių sportinių batelių! Seksas yra iš karto veik ianti priemo nė nuo švelnios depresijos. Jo metu į kraują išsiskiria endorfinų, kurie sutei kia euforijos jausmą. Kuo daug iau sekso gausite, tuo dau giau jums jo pasiūlys. Seksualiai akty vus kūnas išskir ia į apl inką daug iau feromonų, kurie varo iš proto priešin gą lytį. Seks as – saug iausias ram inamasis vaistas pasaulyje. Seksas sumaž ina galvos skausmus. Mylėjimasis sumažina įtampą krauja gyslėse, smegenyse. Jei daug mylėsitės – atsik imš nosis. Seksas yra natūralus antihistaminas, kuris gali padėti kovoti su astma ir du suliu. Česka (ar yra žinančių, kokio trijų raidžių žodžio bijo kone kiekvienas vyras?)
www.kl.lt
+25
+22
+21
+18
2
1799 m. mirė prancūzų dramat urgas Pierre’as Beaumarchais – kome dijų „Figaro vedybos“ ir „Sev il ijos kirp ėjas“ au torius. 1804 m. Napoleonas Bo nap arte’as pas kelbt as Prancūzijos valdovu; ka rūnuotas jis buvo tų pa čių metų gruodžio 2 d. 1868 m. gimė paskut i nysis Rusijos caras Ni kolajus II, kur į kartu su šeima bolšev ikai nuž u dė 1918 m.
Nors šiandien klai pėdiečiai dar galės mėgautis vasarišku karščiu, sinoptikai prognozuoja, kad dieną vainikuos smarkus lietus, perkūnijos ir stiprus vėjas.
Metas: vasara kupina žavių akimirkų.
jas liūties metu sustiprės iki 15–20 m/s, tačiau specialistė neatme tė, jog galima sulaukti ir stipres nio škvalo. Naktį į šeštadienį bus 15–18 laipsnių šilumos, protarpiais palis, prognozuojamos perkūnijos. Meteorologės teigimu, sekma dienį jau bus kiek ramiau, tačiau ir truputį atvės – oro temperatūra
l.bieliauskaite@kl.lt
Kaip teigė Lietuvos hidrometeo rologijos tarnybos Jūrinių progno zių skyriaus meteorologė Monika Noreikaitė, šeštadienį Klaipėdoje dar turėtų išsilaikyti 27–30 laips nių karštis. Antroje dienos pusėje laukiama lietaus su perkūnija, 6–10 m/s vė
1989 m. Liet uvos SSR Aukščiausioji Taryba pa skelbė Lietuvos įstatymų viršenybę prieš Sov iet ų Sąjungos įstatymus. 1999 m. iššokęs iš ketvir to aukšto pro langą Tal i ne, nusižudė geriausias vi sų laikų Estijos šachmati ninkas, 33-ejų tarptautinis didmeistris Lembit Oll. 2001 m. UNESCO pirmą kart paskelbus žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo šedevrus, jais ta po Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika.
Sapnininkas Ką šiąnakt sapnavote?
Jeigu sapne dirbate užkandinėje, tai
Lina Bieliauskaitė
Astos Dykovienės nuotr.
toks sapnas reiškia, kad greitai jūsų rei kalai susitvarkys. Taip pat yra galimybė, kad jūs užmegsite naudingų ir vertingų paž inčių. Merginai toks sapnas reiškia nelengvą pasirinkimą. Jeigu jūs sapnuo jate, kad užeinate į užkandinę vieni, toks sapnas reiškia, kad jūs norite bendrauti su naujais žmonėmis, prarasdami senus draugus. Jeigu jūs valgote užkandinėje, toks sapnas reiškia, kad nemokate pasi naudoti esamomis galimybėmis, dėl ko vėliau labai gailėsitės. Jeigu jūs susap navote, kad atidarėte naują užkandinę, toks sapnas reiškia, kad jūs esate tikslo siekiantis žmogus, tačiau savus tikslus pasieksite sunkiai. Sapne regėti, kad esate tarp jaunimo – reiškia garbingą gyvenimą. Jeigu sapne regite jaunimą netvarkingą arba nuliū dusį, laukite nemalonumų iš savo vai kų ar giminaičių.
pakils iki 21–24 laipsnių šilumos. Protarpiais gali palyti, nugriaudė ti perkūnijos. Naktį į pirmadienį prognozuoja ma 12–15 laipsnių šilumos. Pasak M.Noreikaitės, iki kitos savaitės vidurio laukia nebe tokie karšti orai. Termometro stulpelis turėtų kilti šiek tiek aukščiau nei 20 laipsnių.
RŪPESTINGIAUSIOS
PRISTATO:
UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“
Erdvilas, Erikas, Erdmė, Julita, Rytė, Venancijus (Venantas).
1938 m. gimė politikas, Liet uvos Respubl ikos Seimo narys Česlovas Juršėnas.
Po karščių laukiama liūties
ĮMONĖS RINKIMAI
KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”
Vardai
gegužės 18-ąją
Rytas
+20
Vilnius Alytus
7–12 m/s
orai klaipėdoje
kokteilis
+28
+24
UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)
AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“
UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“
BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.