2013-05-20 Klaipeda

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

www.kl.lt

=6?:.162;6@ 4 24B Âź@

9

RUBRIKA

114 (19 717)

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

Transporto ve r

tÄ— ir atlyginima

Uostamiestis ste­bi­no ren­gi­nių gau­sa.

Pran­cō­zai jau ne­pa­si­ti­ki ne tik sa­vo pre­zi­den­tu, bet ir ES.

Miestas 2–3p.

Pasaulis 13p.

Klai­pė­dos uos­tas – re­gio­no ly­de­ris.

i augo

ď Ž Tendenci

ja: ORa Xb _V` ]_\ cN_ ab` Ă&#x;]YNb XVN[ aV` YNV cN` WNb QV QV [N 8YNV ]Ă› Q\` b\` a\ cR_

Lietuvoje yra aĂ?

137 valstybÄ—s valdomos ÄŻmo regione veikia nÄ—s. VakarĹł Lie 9 valstybÄ—s tie tuvos sio KlaipÄ—doje jĹł turi dar daugiau. giai valdomos ÄŻmonÄ—s, o fi lialus DidĹžiausia da niĹł KlaipÄ—doje lis valstybÄ—s ÄŻmosusijusi su trans porto, Ĺžuvinin kystÄ—s verslu.

Vidmantas Ma

2012 metĹł pabai a_ goje turÄ—jo mo kÄ— mo ÄŻsipareigoji mĹł, kuriĹł suma ji16,8 mln. litĹł. Lizin go keltĹł „Neringa“, sutartys buvo dÄ—l „Baltija“, „Žal ris“. UĹž pirktus gikeltus kasmet padengiama 3–4 mln. litĹł skolos palĹŤkanomis. su kapitalas praÄ— jusiĹł sudarÄ— 560 mln. metĹł pabaigoje Pardavi – tiek mlrd. litĹł Aukcionas vei mo savikaina per li praÄ—jusiĹł DidĹžiausi pel kÄ— nuostolin 2012 tus jos pajamos tĹł. Per 2012 me- padidÄ—jo nai gai 4,3 proc., iki 89,7 metus BendrovÄ— „KlaipÄ— su metĹł pabaigo Pagal valdomÄ… dos ĹžuvininkyslitĹł, grynasis pel darÄ— 138,8 mln. JÄ… labiau mln. litĹł. tÄ—s kapitalÄ… didĹžiau je siai nas – 41 produktĹł auk didino 1,8 kar sudarÄ— vien Klai valstybÄ—s ÄŻmo cionas“ per 2012 to iĹĄau- me nÄ— pajĹŤryje yra sia Ĺ ios bendrovÄ—s pelno mar mln. litĹł. gusios sÄ…naudos pÄ—dos tus gavo 544 Klai- pat aukĹĄ degalams. Jos pÄ—dos valstybi Ĺža yra taip kÄ— tĹŤkst. litĹł valstybinio jĹŤ sie- mĹł. 2011 nio ta – 29,5 pro 21,8 mln. litĹł, rĹł uosto ir ÄŻgulos sÄ…nau metais pajamos pajacija. Jos valdomo jĹŤrĹł uosto direk2012 metais tiek c. dos, 719 tĹŤkst. iĹĄaugusios 16,4 sudarÄ— kapitalo dalis 2012 direkcijos tur pajamos, tiek proc., iki 20,2 litĹł. metĹł pabaigo pelnas buvo mln. tas. litĹł. Per 2012 je su ĹĄiek tiek ma PagrindinÄ—s pa metus bendro litĹł. Per 2012 me darÄ— 1,64 mlrd. Daugiau Ĺžesni. nansi jamos yra iĹĄ tar vÄ—s ďŹ sia ÄŻtakos turÄ— tus Uosto direk niai ÄŻsipareigo pi- Po atleidi jo bendrojos kapitalas au ci- vÄ—s „Or jimai sumaŞėjo ninkavimo parduodant sugau net 10 mln. litĹł, go 192 tĹŤkst. li len Lietuva“ tas Ĺžu- KlaipÄ— mĹł kilo atlyginimai vis. UĹž parduotas tĹł. Tai mon tai vykdyti resiejama su uos dos Ĺžuvininkys Ĺžuvis Ĺžvejai tai ir maĹžesnÄ— tus ji grÄ…Ĺžino sko yra tiek per me- nui moka te pradÄ—tais nau tÄ—s produkjos ga 3 proc., pirkÄ—jai aukcio- tĹł aukciono atly lĹł. doti produk naujais infrast ginimai yra vie – 3,5 proc. ma cijos krova per minamos ruktĹŤ Bend ni Ĺžiau KlaipÄ—dos 2012 rovÄ—s veiklos nuostoliai per pardavimo kainos. Ĺ˝vejai to Per 2012 metus ros objektais. terminalÄ…. Taip kiais pro- 2012 siĹł tarp valstybÄ—s ÄŻmoniĹł. metus sumaŞė centais nÄ—ra pa pat maĹžiau krau me ja gavo 167 mln. Uosto direkci- naftos tenkinti. Jie ma jo 27 ta tĹł iki 16 produktĹł iĹĄ Ru no, kad buoto tais aukcione dirbo 8 darmln. litĹł. 2011 mln. li- susiradÄ™ pirkÄ—jĹł pa sijos. grynasis pelnas litĹł pajamĹł. Jos los sÄ…nau jai. JĹł vi tys metais jos tĹł das didino suskys Veik- nuostoliai siekÄ— 42,6 su tuos 6,5 proc. Da tiesiogiai gau- be mokesÄ?iĹł dutinis atlyginimas tĹł, pelno marĹža darÄ— 87 mln. li- gamtiniĹł tin mln. tĹł bar su jĹł litĹł. Tai koti darÄ— per tris tĹŤksreiĹĄkia, kad bend siekÄ— 53 proc. ir dujĹł terminalo pirkÄ—jĹł neleidĹžia tiesiogiai ieĹĄ- tanÄ?ius litĹł. didĹžiausia Lie rovÄ— yra administ projekto duo ma, nes aukciotuvo ravimas. bÄ—s, ÄŻ kuriÄ… ÄŻstĹŤ kapstosi iĹĄ ne privaloma Jos va tariama, ar uos je. Iki ĹĄiol nesuparduoti ne ma mÄ— nuo 2009 metĹł laivybos Ĺžiau kaip ketu dovo atlyginimas siekÄ— per to 80 proc. sugau verslÄ… skaudĹžiai ris tĹł laikyti ÄŻpras rinkliavas reikÄ—- Paskolos tĹł tĹŤks men tanÄ?ius litĹł. Jis palietusi pasauli tos veiklos pa laivams Per 2012 metus kiĹł. nÄ— recesija. jamo- 2012 mis ir skaiÄ?iuo KlaipÄ—dos Ĺžuvi- vienas maĹžiausiĹł tarp vals buvo metai sÄ…lygiĹĄkai ti pel GerÄ—jo ir ĹĄios ninkystÄ—s pro tybÄ—s ÄŻmoniĹł vadovĹł sÄ—kmingi bubendrovÄ—s pel 2012 metĹł pabai nus. vo ir valsty atlyginimĹł. marĹža – nuo no tyrÄ— 24 tĹŤkst. duktĹł aukcionas paminus 59 pro Dau cija turÄ—jo 68,7 goje Uosto direk- „Lietuvos bÄ—s valdomai bendrovei me gu litĹł nuostoliĹł, c. 2011 metais kai 2011 metais ma valstybÄ—s ÄŻmoniĹł 2012 mln. litĹł ďŹ nan tais iki minus buvo 88 tĹŤkst. siniĹł nuosavas jĹŤrĹł laivininkystė“. Jos ÄŻsipareigojimĹł. didino at litĹł pelnas. metais. Bet, tar 19,9 proc. 2012 Per 2012 metus kapitalas su ÄŻsi Aukciono direk nalizavus vals lyginimus. Paakime, 2010-ai sumaŞėjo 20,7 pa torius Min tybÄ—s ÄŻmoniĹł siais mln. litĹł. Uoste jie mais sudarÄ— 214 mln. litĹł. reigoji- jos pelno marĹža veikbuvo dar prastes- KokoĹĄka aiĹĄkino, kad per daugas lÄ… labiausiai ÄŻsimi vei- siniai ÄŻsi IĹĄ jĹł ďŹ nan- nÄ— kianÄ?iĹł kompa nÄ— tai, kad 2012 2012 me- me nijĹł turtas yra pareigojimai – - minus 62,9 tus apytiksliai neabe56 mln. litĹł. tais „Lietuvos proc. jotinai didesnis negauta 346 Lietuvos jĹŤrĹł paĹĄte“ atleidus nei Kita valstybÄ—s laivininkystÄ—s valdoma laivinin- litĹł pajamĹł. DÄ—l blogĹł oro tĹŤkst. net 308 darbuoto ma, kad bendra direkcijos. Mano- davimo par- kystÄ—s jus, vadovybÄ—s pajamos 2012 uoste esanÄ?io sÄ…lygĹł, nesu sumaŞėjus Ĺžu ÄŻmonÄ— – „Smil metais sudaturto rÄ— 84,5 maŞėjo, o atly vertÄ— gali siekti vĹł Ĺžvejai neiĹĄ tynÄ—s perkÄ—la“ – pernai ga mln. litĹł. Jos bu gini apie 10 mlrd. li gaudÄ— vams 1183 tonĹł vo 13,9 mln. li tĹł. vo 8,1 proc. per metus padi mai vadoAntra pagal dy didesnÄ—s nei 2011 tĹł pa- menkiĹł. pagal kvotas numatytĹł jamĹł. Jos pel dÄŻ valstybÄ—s val dÄ—jo net 849 metais. Bendro litais. do- didesnÄ™ ma ÄŻmonÄ— pajĹŤ vÄ— sudarÄ— 1,5 nas po apmokestinimo ryje dalÄŻ laivĹł valdÄ— 2012 metais nuo mln. litĹł. Paja Vidutinis vado pati, o 2011 rovÄ— „KlaipÄ—dos yra akcinÄ— bend- metĹł pa mĹł rodik- auk sto liai pernai buvo baigoje ji pati nafta“. Jos nuo cionas iĹĄgyvens lingai veikÄ™s vo 9 204 litais. vĹł atlyginimas bupanaĹĄĹŤs ÄŻ 2011 eksploatavo savas tik du iĹĄ anks Toks me- metais tĹł, veiklos savi laivus. Kiti bu sukaupto pelno. tesniais li pasirodyti keis atlyginimas gavo iĹĄnuomoti. kaina ĹĄiek tiek suma- pabai to 2012 Şėjo. NaujĹł kel kai, me nes kai kur tĹł goje iĹĄ viso bu tĹł ÄŻsigijusi bend vo 133 tĹŤkst. li- „Lietuvos paĹĄto“ skyriuo rovÄ— tĹł nepas se laiĹĄkininkai dirba kirstytino pelno. uĹž etato atlyginimÄ…. 0,3 v.matutis@kl

.lt

tutis

CVQ ZN[ a\ :N ab Ă˜

1,64

V\ [b\

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

10

Liu­dy­to­jas – vaiz­do įra­ťas

„Pris­kir­ti po­li­ti­nÄŻ at­spal­vÄŻ, pa­si­ro­do, ga­li­ma ir paukť­Ä?iams.“ Jō­rĹł ka­pi­to­nÄ… Ei­mu­tÄŻ As­ti­kÄ… nu­ste­bi­no sun­kiai paaiť­ki­na­ma kai ku­riĹł Ĺžmo­niĹł sim­bo­liĹł bai­mÄ—.

12p.

Pa­jō­ry­je – karť­Ä?io re­kor­dai As­ta Alek­sė­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Tvan­kus ir ali­nan­tis karť­tis sa­ vait­ga­lÄŻ vir­ťi­jo re­kor­dus. Ĺ eť­ta­die­ nÄŻ Klai­pė­do­je uŞ­fik­suo­ta aukť­Ä?iau­ sia ge­gu­Şės 18 die­nos tem­pe­ra­tō­ra per tris­de­ťimt me­tĹł.

„„Ga­li­my­bės: vaiz­do re­gist­ra­to­rių ga­li­ma pri­tvir­tin­ti taip, kad jis fik­suo­tų vis­ką, kas de­da­si ke­ly­je.

ÄŽvy­kus ava­ri­jai ir ÄŻsi­plies­kus gin­Ä?ui, kas dÄ—l jos kal­tas, rei­ka­lÄ… ga­li iť­sprÄ™s­ti ne­ti­kė­ tas liu­dy­to­jas – vaiz­do re­gist­ra­to­rius. Nors jau ky­la dis­ku­si­jĹł, ar au­to­mo­bi­ly­je ÄŻmon­ tuo­to ÄŻren­gi­nio uŞ­fik­suo­ti duo­me­nys yra le­ga­lĹŤs, ke­liĹł po­li­ci­ja tik ska­ti­na to­kiĹł tech­ni­niĹł prie­mo­niĹł nau­do­ji­mÄ….

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Du vai­ruo­to­jai – dvi tie­sos

Dar prieĹĄ Mo­t i­n os die­n Ä… Lie­p Ĺł gat­vė­je su­si­dō­rÄ— vie­na kryp­ti­mi va­Şia­vÄ™s vi­su­rei­gis „Toyo­ta Land Crui­ser“ ir au­to­mo­bi­lis „Re­nault Me­ga­ne“.

A u ­t o ­m o ­b i ­l i ų va i ­r u o ­t o ­j a i skir­t in­gai aiť­k i­n o ava­r i­j os ap­ lin­k y­b es.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Prie „Re­n ault“ vai­ro sė­d ė­j Ä™s vy­r iť­k is tvir­t i­n o, kad jis ke­t i­n o su­kti ÄŻ kai­rÄ™, tuo me­tu vi­su­rei­gio vai­ruo­to­ja su­ma­nÄ— jÄŻ ap­lenk­ti iť­ va­Şiuo­da­ma ÄŻ prie­ťin­gos kryp­ties eis­mo juos­tÄ….

Ta­Ä? iau vi­s u­rei­g ÄŻ vai­ra­v u­s i 40-me­tÄ— blon­di­nÄ— ti­ki­no va­Şia­vu­si ant­rą­ja eis­mo juos­ta, o „Re­nault“ stai­ga iť­ni­ro prieĹĄ jos au­to­mo­bi­ lÄŻ, ne­t i­k ė­tai pa­s u­k Ä™s ÄŻ ant­rą­jÄ… eis­mo juos­tÄ….

4

Nors karť­ti orai ali­no vi­sÄ… ĹĄa­lÄŻ, ta­ Ä?iau tem­pe­ra­tō­ros re­kor­dai fik­suo­ ti tik Klai­pė­dos, Pa­lan­gos, Ni­dos ir Bir­Şų me­teo­ro­lo­gi­jos sto­ty­se. „Penk­ta­die­nÄŻ tem­pe­ra­tō­ra uos­ ta­mies­ty­je pa­ki­lo iki 30,6 laips­nio. Ĺ is ro­dik­lis ke­tu­riais laips­niais vir­ ĹĄi­jo 2000 me­tais fik­suo­tÄ… ĹĄios die­ nos karť­Ä?io re­kor­dÄ… – 26,5 laips­ nio. O ĹĄeť­ta­die­nÄŻ Klai­pė­do­je bu­vo 30,1 laips­nio karť­Ä?io, kai ge­gu­Şės 18 die­nÄ… aukť­Ä?iau­siai tem­pe­ra­tō­ra bu­vo pa­ki­lu­si iki 27,1 laips­nio ir tai nu­ti­ko dar 1983 me­tais“, – tvir­ti­no Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ ny­bos bu­din­tis si­nop­ti­kas Vy­tau­tas Sa­ka­laus­kas.

5

Auk­si­niai „Žu­vÄ—d­ros“ pergalÄ—s spar­nai ÄŒes­lo­vas Ka­var­za c.kavarza@kl.lt

Lo­ty­nĹł Ame­ri­kos ĹĄo­kiĹł an­samb­ liĹł Eu­ro­pos Ä?em­pio­na­te Vil­niu­je auk­so me­da­lius lai­mė­ju­si Klai­pė­ dos „Žu­vÄ—d­ra“ ap­gy­nÄ— per­nai Vie­ no­je (Aust­ri­ja) iť­ko­vo­tÄ… nu­ga­lė­to­ jĹł ti­tu­lÄ….

Uos­ta­mies­Ä?io ĹĄo­kė­jai, ug­do­mi Ro­ mal­do ir Skais­tu­tÄ—s Idze­le­vi­Ä?iĹł, ne­pa­kei­Ä?ia tra­di­ci­jĹł – jie ir tre­

Ä?ią­kart lai­mė­jo Lie­tu­vos sos­ti­nė­ je su­reng­tas Se­no­jo Ĺže­my­no pir­ me­ny­bes. IĹĄ vi­so tai bu­vo de­vin­to­ji lie­tu­viĹł sÄ—k­mÄ—.

Auk­sas ant klai­pė­die­Ä?iĹł krō­ti­niĹł su­Şvil­go po vos ant­rÄ… kar­tÄ… ofi­cia­liai at­lik­tos spal­vin­gos ir tem­pe­ra­men­ tin­gos „Rio“ ĹĄo­kiĹł kom­po­zi­ci­jos. Ĺ iuo ĹĄo­kiu „Žu­vÄ—d­ros“ vai­ki­nai ir mer­gi­nos de­biu­ta­vo praė­ju­siĹł me­tĹł gruo­dÄŻ. Tą­syk lie­tu­viai Vo­ kie­ti­jo­je uŞė­mÄ— ant­rą­ jÄ… vie­tÄ….

15

„„Tem­pas: vos ant­rÄ… kar­tÄ… ofi­cia­liai at­lik­tas ĹĄo­kis „Rio“ at­ne­ťė auk­so me­da­lius. To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

2

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

miestas Įs­pū­din­gas sa­vait­ga­lis Klai­pė­do­je Praė­jęs sa­vait­ga­lis uos­ta­ mies­ty­je iš­si­sky­rė įspū­din­gų ren­gi­nių gau­sa. Penk­ta­die­ nį pra­si­dė­ję jie tę­sė­si iki sek­ ma­die­nio va­ka­ro. Ir klai­pė­ die­čius, ir mies­to sve­čius le­ pi­no ne tik pui­kus oras, bet ir ga­li­my­bė mies­te iš­vys­ti pui­kių re­gi­nių, džiu­gi­nu­sių ir akį, ir šir­dį.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės ir Vy­tau­to Liau­dans­kio mi­ni­re­por­ta­žas

Klai­pė­dą džiu­gi­no lai­vų pa­ra­das Sa­vait­ga­lį sau­lės ir ši­lu­mos iš­siil­gę klai­pė­ die­čiai vos spė­jo lan­ky­ti mies­te vy­ku­ sius ren­gi­nius. Klai­pė­do­je šeš­ta­die­nį pra­ mo­gau­ti bu­vo ga­li­ma nuo pat anks­ty­vo ry­to, o die­nos šur­mu­lį vai­ni­ka­vo lai­vų pa­ ra­das ir fe­jer­ver­kas.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Va­lė upę

Star­tuo­jant lai­vy­bos se­zo­nui, aso­ cia­ci­ja „Ma­no mies­tas Klai­pė­da“ kar­tu su klai­pė­die­čiais va­lė Da­nę.

Upės pa­vir­šių lai­ve­liais rai­žė ir rin­ko šiukš­les Klai­pė­dos spor­to cent­ro bei Irk­la­vi­mo spor­to cent­ ro tre­ne­riai ir jų auk­lė­ti­niai.

Iš upės dug­no įvai­riau­sius „ra­ di­nius“ trau­kė nar­dy­mo cent­ro „Ok­to­pu­sas“ nar­dy­to­jai. Šiukš­les į kran­tą vil­ko aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas Klai­pė­da“ ir Ro­ta­ry klu­bo na­riai bei jų su­bur­ti tal­ki­nin­kai. Iš van­dens iš­trauk­ti daik­tai iš­rū­šiuo­ ti ir iš­vež­ti į są­var­ty­ną. Šie­met prie tal­ki­nin­kų pri­si­ jun­gė ir Lie­tu­vos skau­tų Pa­ma­rio tun­tas. Jau­nie­ji skau­tai mo­kė vai­ kus rū­šiuo­ti, riš­ti maz­gus, žais­ ti žai­di­mus, ska­ti­no my­lė­ti ir sau­ go­ti gam­tą.

Nuo­tai­ką kė­lė mu­zi­ka

Jū­ri­niai ren­gi­niai pra­si­dė­jo jach­ tų pa­ly­do­mis į re­ga­tą „Ge­ro vė­jo“.

Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le šur­mu­ lia­vu­si pre­ky­bi­nin­kų mu­gė iki vė­ laus va­ka­ro trau­kė klai­pė­die­čius ska­nės­tais, žo­le­lių ar­ba­to­mis, me­ daus ga­mi­niais.

Šeš­ta­die­nį mies­tie­čiai ste­bė­jo nuo Kan­to gat­vės iki Šiau­rės ra­go žy­giuo­jan­čią iš­kil­min­gą Lie­tu­vos aukš­to­sios jū­rei­vys­tės mo­kyk­los dės­ty­to­jų ir stu­den­tų ei­se­ną. Bū­si­ mie­ji jū­ri­nin­kai pri­sie­kė prie „Al­ bat­ro­so“ pa­mink­lo.

Mies­tie­čius pa­kvie­tė ir Eu­ro­pos mu­zie­jų nak­ties ren­gi­nys „Bal­ti­jos jū­ros pi­ra­tai“, ku­ris vy­ko Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je.

Apie sep­ty­nias­de­ šimt di­de­lių ir ma­žų lai­vų ir ka­te­rių ket­ vir­tą kar­tą kvie­tė va­ sa­rą pra­dė­ti be­si­su­ pant ant ban­gos.

Kol mies­tas al­sa­vo karš­čiu, nuo­ tai­ką se­na­mies­čio gat­vė­se kė­lė įvai­ riau­sio am­žiaus ir mu­zi­ki­nių sti­lių Gat­vės mu­zi­kos fes­ti­va­lio da­ly­ viai. Ki­ta da­lis mies­tie­čių pa­si­rin­ ko Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le vy­ku­sį Jur­gos Še­dui­ky­tės kon­cer­tą.

Tuo me­tu mi­nias jau­ni­mo su­ trau­kė ret­ro sti­liaus šur­mu­lio pil­ na nak­tis Se­na­ja­me tur­gu­je.

Ban­gos: lai­vy­bos se­zo­no pra­džią skel­bė ket­vir­tą kar­tą ren­gia­mas lai­vų pa­ra­das.

Dan­gų nu­švie­tė fe­jer­ver­kai

Ta­čiau dau­giau­sia klai­pė­die­čių su ne­kant­ru­mu lau­kė pra­si­de­dan­čio lai­vų pa­ra­do. Vil­ki­ko TAK-6 šo­kis ant van­dens at­krei­pė šven­tės da­ly­ vių akis į uos­to ak­va­to­ri­ją. Net­ru­kus Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le su­si­rin­ ku­si mi­nia jau mo­jo pra­plau­kian­ tiems lai­vams. Apie sep­ty­nias­de­ šimt di­de­lių ir ma­žų lai­vų ir ka­te­rių ket­vir­tą kar­tą kvie­tė va­sa­rą pra­dė­ ti be­si­su­pant ant ban­gos.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai iki pa­ sku­ti­nės mi­nu­tės ne­ži­no­jo, koks skai­čius lai­vų iš­si­ri­kiuos Kur­šių ma­rio­se ir Da­nės upė­je.

Lais­vu sti­liu­mi gar­sė­jan­tis uos­ ta­mies­tis net ir pa­sku­ti­nę aki­mir­ ką be jo­kio mo­kes­čio priė­mė vi­sus no­rin­čius į šven­ti­nį bū­rį.

Lai­vų pa­ra­do flag­ma­nu ta­po jach­ta „Lie­tu­va“.

Apie 21.30 val. lai­vų ko­lo­na pra­ dė­ta for­muo­ti Kur­šių ma­rio­se, tarp Nau­jo­sios Smil­ty­nės per­kė­los ir Smil­ty­nės jachtk­lu­bo.

Spal­vos: švie­sos šou į dan­gų pa­ki­lęs fe­jer­ver­kas už­bai­gė pra­mo­gų ku­

pi­ną die­ną.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vė­lia­vė­lė­mis pa­puoš­ti ir įvai­rias­ pal­vė­mis švie­so­mis ži­ban­tys lai­vai, jach­tos, ka­te­riai ir net ne­di­de­lės mo­to­ri­nės val­tys lė­tai pra­plau­ kė va­ka­rė­jan­čiu uos­tu ir svei­ki­no

kran­te juos ste­bin­čius tūks­tan­čius klai­pė­die­čių. Ryš­kiau­siu šven­tės ak­cen­tu ta­po dan­gu­je blyks­te­lė­jęs švie­sų pa­ra­das, pri­ver­tęs žiū­ro­vus aik­čio­ti iš nuo­sta­bos.

Pa­gerb­ti odi­sė­jos ap­link pa­sau­lį da­ly­viai As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Da­nės kran­ti­nė­je, be­veik to­je pa­ čio­je vie­to­je, kur prieš du de­šimt­ me­čius į pir­mą­jį lie­tu­vių žy­gį ap­ link pa­sau­lį bu­vo iš­ly­dė­ta jach­tos „Lie­tu­va“ įgu­la, bu­vo pa­gerb­ti šios odi­sė­jos da­ly­viai.

Su­kak­tis: se­no­ji jach­tos „Lie­tu­va“ įgu­la plo­jo ap­link pa­sau­lį ją ve­du­

siam ka­pi­to­nui S.Ku­dze­vi­čiui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Šeš­ta­die­nį skam­bant Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų pu­čia­mų­jų or­kest­ro mar­ šams, se­no­ji „Lie­tu­vos“ įgu­la iš­kil­ min­gai bu­vo pa­ly­dė­ta iki Bu­riuo­to­ jų kran­ti­nės. Šio­je vie­to­je is­to­ri­nes ke­lio­nes ir eks­pe­di­ci­jas me­na me­ mo­ria­li­niai knech­tai su už­ra­šais. Į sce­ną iš try­li­kos pa­sau­lį api­ plau­ku­sių bu­riuo­to­jų, už­li­po tik pu­sė lai­vo įgu­los: jach­tos ka­pi­to­ nas Ste­po­nas Ku­dze­vi­čius, pir­

ma­sis ka­pi­to­no pa­dė­jė­jas Ri­čar­das Ra­ma­naus­kas, Juo­zas Gvaz­dai­tis, Egi­di­jus Maks­vy­tis, ke­lio­nės met­ raš­ti­nin­ku va­din­tas Ge­di­mi­nas Pi­ lai­tis, Mar­ty­nas Di­džys. Šven­tės me­tu pa­mi­nė­tas įgu­ los na­rys Ri­mas Dar­gis. Pa­gerb­ti jach­tos ka­pe­lio­nas ku­ni­gas Al­fon­ sas Sa­vic­kis, Jo­nas Li­man­tas, Li­nas Iva­naus­kas bei vie­nin­te­lė mo­te­ris, plau­ku­si nuo Keip­tau­no, – Re­da Vei­tai­tė.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas, įgu­lai įteik­da­mas mies­to vė­lia­vą, pri­mi­nė bu­riuo­to­jams ne­ pa­mirš­ti sa­vo­jo uos­to. „Klai­pė­da – tai tas uos­tas, ku­ris jus iš­ly­dė­jo. Klai­pė­da – tas uos­tas, ku­ris jus su­ti­ko. Tai tas uos­tas, ku­ ris jū­sų ne­pa­mir­šo ir pri­si­me­na jū­

sų žyg­dar­bį“, – kal­bė­jo Klai­pė­dos me­ras. Įgu­los na­riams įteik­ti prem­ je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus pa­dė­kos raš­tai. Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos rin­ko­da­ros di­rek­ to­rius Ar­tū­ras Drun­gi­las įgu­lai do­ va­no­jo uos­to ženk­lą. Žy­gis ap­link pa­sau­lį jach­ta „Lie­ tu­va“ pra­si­dė­jo 1992 m. ba­lan­džio 5-ąją.

At­sis­vei­ki­nę su Klai­pė­dos uos­ tu, de­vy­ni bu­riuo­to­jai jį iš­vy­do tik po try­li­kos mė­ne­sių, kai įvei­kė 33 tūkst. jūr­my­lių (be­veik 60 tūkst. ki­lo­met­rų).

Jach­ta „Lie­tu­va“ ne­šė svar­bią ži­ nią pa­sau­liui, kad Lie­tu­va – lais­va.

Jach­ta ap­link vi­sus že­my­nus pluk­ dy­ta tris­pal­vė dau­ge­ly­je pa­sau­lio uos­tų ple­vė­sa­vo pir­mą­kart.

3

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

miestas

Įs­pū­din­gas sa­vait­ga­lis Klai­pė­do­je

Mi­nias lan­ky­ to­jų į Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­ lą šeš­ta­die­nį su­ kvie­tė vi­sos Lie­tu­vos ka­ riuo­me­nės pa­ jė­gos – Sau­su­ mos, Jū­rų, Oro ir Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų.

Dienos telegrafas Su­s i­t i­k i­m as. Šian­d ien Klai­p ė­d os me­ras Vy­t au­t as Grub­l iaus­k as 14 val. me­r i­jos sa­lė­je su­si­t iks su V.Ma­sals­k io teat­ro tru­p ės ak­to­r iais.

Ko­m i­te­t ai. Šian­d ien 15 val. me­r i­j os pa­s i­t a­r i­mų sa­lė­j e po­s ė­d žiaus Te­r i­ to­r i­jų pla­na­v i­mo ko­m i­te­t as.

Dis­k u­s i­j a. Šian­d ien 15 val. Kre­t in­go­ je pe­d a­go­g ų švie­t i­mo cent­re vyks su­s i­t i­k i­m as-dis­k u­s i­j a su ak­to­r iu­m i Ri­mu Ša­p aus­k u. Dis­k u­s i­j os te­m a – „Ar lie­t u­v iai pa­s ku­t i­n iai Eu­ro­p os pa­go­nys? O gal pa­sku­t i­n iai Eu­ro­p os krikš­č io­nys?“ Šven­tė. Ge­g u­žės 24 d. Klai­pė­dos uni­ ver­s i­te­to Me­nų fa­k ul­te­to Spor­t i­n ių šo­k ių ka­ted­ro­j e vyks tra­d i­c i­nė Ab­ sol­ven­t ų die­na.

Šaudė: Pilies gatvėje šimtai klaipėdiečių stebėjo kariškių kovos veiksmus.

Ka­riš­kiai do­va­no­jo šven­tę mies­tui As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ge­ne­ro­lo šū­vis

Dvi­de­šimt­me­tį mi­nin­ti Ka­riuo­ me­nės ir vi­suo­me­nės šven­tė uos­ ta­mies­ty­je bu­vo pra­dė­ta is­to­ri­nės pa­tran­kos šū­viu. Ren­gi­nio star­ tu ta­pu­sį šū­vį iš is­to­ri­nės pa­tran­ kos pa­lei­do Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės va­das ge­ne­ro­las lei­te­nan­tas Ar­vy­ das Po­cius.

Vi­suo­me­nei skir­tas ren­gi­nys pra­si­dė­jo spe­cia­liai Ka­riuo­me­ nės ir vi­suo­me­nės šven­tei su­kur­ ta Gar­bės sar­gy­bos kuo­pos pa­ro­ do­mą­ja pro­gra­ma. Šven­tės da­ly­vius svei­kin­da­mas Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ant sce­nos už­dai­na­vo kar­tu su Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­ kest­ru. „Aš džiau­giuo­si, kad ši su­val­dy­ta jė­ga yra ne tam, kad kaž­ką bau­gin­ tų, o tam, kad gin­tų tai, kas mums yra bran­giau­sia“, – tei­gė uos­ta­ mies­čio va­do­vas.

Lai­vus krikš­ti­jo mo­te­rys

Šven­tės da­ly­viai klai­pė­die­čius kvie­tė su­si­pa­žin­ti su ka­riš­kių tech­ni­ka, lai­vais, ka­ri­ne amu­ni­ci­ ja. Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le įsi­kū­ rė sa­vo­tiš­ka ka­riš­kių sto­vyk­la.

Klai­pė­die­čiai ste­bė­jo, kaip šeš­ta­ die­nį Lie­tu­vai pri­sie­kė jau­nes­nių­jų ka­ri­nin­kų va­dų mo­ky­mų da­ly­viai, taip pat prieš­mi­ni­nių lai­vų M53 „Skal­vis“ ir M54 „Kur­šis“ inau­ gu­ra­ci­jos ce­re­mo­ni­ją, ku­rios me­tu lai­vai bu­vo pa­krikš­ty­ti. „Kur­šio“ krikš­ta­mo­te ta­po Klai­ pė­dos me­ro žmo­na In­ga Grub­liaus­ kie­nė, o „Skal­vio“ – Ši­lu­tės ra­jo­no me­rė Dai­va Že­be­lie­nė. Po ati­da­ry­

mo jung­ti­nis Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ir Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų or­kest­ras su­ ren­gė kon­cer­tą Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­le.

Areš­t i­nė. Klai­p ė­dos po­l i­c i­jos areš­t i­ nė­j e dvi pa­ras pra­lei­do ne­blai­v i su­ lai­k y­t a 37-erių V.B. Mo­te­r is įta­r ia­ma Švy­t u­r io gat­vė­j e smau­g u­s i 14 me­t ų duk­rą.

Ža­vė­jo ka­riš­kių šou

Ka­riš­kių ren­gi­nio pa­grin­di­niu ak­ cen­tu ta­po dvi pa­ro­do­mo­sios ope­ ra­ci­jos.

Mi­nios žiū­ro­vų ste­bė­jo, kaip ka­ riš­kiams pa­vyks įsi­brau­ti į už­grob­ tą lai­vą, ku­rį ne­va bu­vo užė­mę ne­ ži­no­mi te­ro­ris­tai.

Spe­cia­lio­sios pa­jė­gos už­grob­ tą lai­vą puo­lė tiek iš van­dens, tiek iš oro.

Užg­ro­bi­mas: dau­g įspū­džių patirta ste­bint ka­riš­kių imi­tuo­tą ko­vą su

te­ro­ris­tais lai­ve.

Ka­riš­kių ren­gi­nio pa­grin­di­niu ak­cen­ tu ta­po dvi pa­ro­do­ mo­sios ope­ra­ci­jos.

Per dvi­de­šimt mi­nu­čių ka­riš­ kiai nu­gink­la­vo už­gro­bė­jus, lai­vas sėk­min­gai bu­vo iš­va­duo­tas. Ant­ro­ji ope­ra­ci­ja vy­ko Pi­lies gat­vė­je.

Pa­gal šios ope­ra­ci­jos le­gen­dą, ka­ri­nių pa­tru­lių au­to­mo­bi­lis dėl prie­ši­nin­kų veiks­mų už­va­žia­vo ant mi­nos.

Ope­ra­ci­jos me­tu ka­riš­kiams duo­ta už­duo­tis nu­temp­ti au­to­ mo­bi­lį, iš­siaiš­kin­ti prie­ši­nin­kus ir štur­muo­ti jų au­to­bu­są.

Mies­tie­čiai su­si­do­mė­ję ste­bė­jo, kaip gat­vė­je rie­dė­jo ka­riš­kių tech­ ni­ka, po­kšė­jo gink­lų sal­vės, vai­ kai kaip at­mi­ni­mą apie šven­tę rin­ ko ant grin­di­nio kri­tu­sias šo­vi­nių tū­te­les. „Džiau­gia­mės, kad ši die­na bu­ vo mi­ni­ma uos­ta­mies­ty­je. To­kios

Rei­d as. Ge­g u­ž ės 19 d. Klai­p ė­dos ke­ lių po­l i­c i­jos biu­ro pa­rei­g ū­nai tik­r i­no vai­r uo­to­jų blai­v u­m ą. Per dvi va­l an­ das 5 po­l i­c i­jos eki­p a­ž ai su 10 po­l i­c i­ jos pa­rei­g ū­nų pa­t ik­r i­no 474 trans­ por­to prie­mo­n ių vai­r uo­to­jus. Už­f ik­ suo­t a 14 vai­r uo­to­jų, ku­r ie „įpū­tė“ iki leis­t i­nos ri­bos. 8 vai­r uo­to­jams nu­sta­ ty­t as leng­vas gir­t u­mo laips­n is, 1 – vi­ du­t i­n is gir­t u­mo laips­n is.

Pap­lū­di­mys. Šeš­ta­d ie­n į pės­č ių­jų ta­ ke tarp Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Meln­ ra­gės už­pul­t a 75 me­t ų A.A.J. Mo­te­r į už­puo­lė apie 40 me­t ų vy­ras ir iš­plė­ šė iš ran­k ų ran­k i­nę, ku­r io­je bu­vo te­le­ fo­nas ir 40 li­t ų. Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je iš be prie­ž iū­ros pa­l ik­tos ran­k i­nės pa­ vog­tas 800 li­t ų ver­tės te­le­fo­nas.

Smau­gė. Rum­piš­kės gat­vės gy­ven­to­ ja nu­ken­tė­jo nuo už­puo­l i­ko. 58 me­t ų mo­te­r į už­puo­lė na­mo laip­t i­nė­je. Ne­ pa­ž įs­t a­mas vai­k i­nas grie­b ė už kak­lo ir, pa­g ro­b ęs 100 li­t ų, pa­b ė­go.

Mir­t ys. Šeš­t a­d ie­n į Klai­p ė­dos sa­v i­ val­dy­b ės Ci­v i­l i­n ės met­r i­k a­c i­j os ir re­g ist­r a­c i­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­ tos 6 klai­p ė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ja­n i­ na Mork­vė­nai­tė (g. 1926 m.), Ona Čir­ vins­k ie­nė (g. 1936 m.), Ema Jaz­bu­t ie­ nė (g. 1937 m.), Sta­sys Va­s i­l iaus­kas (g.

1939 m.), Ra­s a Kor­ne­l i­j a Mont­r i­m ie­ nė (g. 1940 m.), Zi­n ai­da Mel­n i­ko­va (g.

1956 m.).

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­r ys. Gi­mė 1 mer­gai­tė ir 3 ber­n iu­k ai.

riuo­me­nės pa­jė­gų rū­šis“, – pa­ brė­žė Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­gų ci­vi­lių ir ka­rių bend­ra­dar­bia­vi­mo ka­ri­ nin­kas ka­pi­to­nas lei­te­nan­tas An­ ta­nas Bren­cius.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 19 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­kai su­lau­kė 80 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai skun­dė­s i krau­jo­ ta­kos su­t ri­k i­m ais, pil­vo skaus­m ais, pa­k i­lu­s iu spau­d i­mu.

Gink­luo­tė: mies­tie­čiai su­si­pa­ži­no su Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės ar­se­na­lu.

šven­tės da­bar teks lauk­ti ke­le­ rius me­tus, nes ren­gi­nys mig­ruo­ ja per di­džiuo­sius ša­lies mies­tus.

Tai yra uni­ka­li ga­li­my­bė gy­ven­to­ jams pa­ma­ty­ti vi­sas Lie­tu­vos ka­

4

pirmadienis, gegužės 20, 2013

miestas

Liu­dy­to­jas – vaiz­do įra­šas 1

Komentaras

Įžū­liai me­la­vo?

Tik­ro­ji tie­sa paaiš­kė­jo ta­da, kai po­li­ci­ja ga­vo šios ava­ri­jos vaiz­do įra­šą. Paaiš­kė­jo, kad pa­skui šiuos du au­to­mo­bi­lius va­žia­vu­sio­ je ma­ši­no­je vei­kė vaiz­do re­gist­ra­ to­rius.

Juo bu­vo už­fik­suo­ta, kad dry­ žuo­ta­sis „Re­nault“ stai­ga me­tė­ si iš pir­mo­sios juos­tos į ant­rą­ją ir pa­stū­mė vi­su­rei­gį. Įra­šas lei­do nu­sta­ty­ti tie­są. Mo­ ti­nos die­nos šven­tei pa­si­ruoš­ti no­ rė­ju­si tri­jų vai­kų ma­ma ne­me­la­vo.

O so­li­du­sis vy­ras pa­si­ro­dė esąs ne tik Ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­dė­ jas, bet ir iš­si­su­ki­nė­to­jas.

Vaiz­do re­gist­ra­to­rius fik­sa­vo ir krau­pią ava­ri­ją ge­gu­žės pra­džio­ je įvy­ku­sią Pi­lies gat­vės pra­džio­je.

Tą­kart per­žiū­rė­jus įra­šą, ta­po vi­ siš­kai aiš­ku, ko­dėl au­to­mo­bi­lis iš­ lė­kė į prieš­prie­ši­nio eis­mo pu­sę ir tren­kė­si į me­dį bei na­mo sie­ną.

Ne­ri­jus Jo­kub­ka

Par­duo­tu­vės „To­po cent­ras“ kon­sul­tan­tas

V

Įro­dy­mas: vi­siš­kai at­si­tik­ti­nai pa­skui ava­ri­ją pa­ty­ru­sius au­to­mo­bi­lius va­žia­vęs žmo­gus bu­vo įsi­ren­gęs vaiz­

do re­gist­ra­to­rių ir nu­fil­ma­vo eis­mo įvy­kį.

Ra­mū­nas Ši­dei­kis:

Mes no­rė­tu­me dar dau­giau pa­na­šios in­ for­ma­ci­jos, ypač kai fik­suo­ja­mi chu­li­ga­ niš­ko ir pa­vo­jin­go vai­ra­vi­mo at­ve­jai. Įra­šo už­gin­čy­ti ne­drį­so

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo tei­sė­jas Ma­rius Dob­ro­vols­kis pri­si­mi­ nė tik vie­ną at­ve­jį, kai tarp pa­teik­tų įro­dy­mų bu­vo ir au­to­mo­bi­ly­je įreng­to vaiz­do re­gist­ra­to­riaus įra­šas. Šie­met tei­sė­jas nag­ri­nė­jo by­ lą, su­si­ju­sią su Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro pa­rei­gū­nų ne­draus­min­gam vai­ ruo­to­jui skir­ta nuo­bau­da.

Vai­ruo­to­jas bu­vo nu­baus­tas už tai, kad du kar­tus ri­kiuo­da­ma­sis iš vie­nos eis­mo juos­tos į ki­tą ne­pa­ro­ dė po­sū­kio sig­na­lo, taip pat jis pa­ siel­gė ir su­kda­mas į de­ši­nę. Be to, šis vai­ruo­to­jas chu­li­ga­niš­kai vai­ra­ vo – ap­len­kęs ki­tą au­to­mo­bi­lį stai­ ga prieš jį stab­dė.

Nuo­bau­dą ga­vęs vy­ras ne­nei­gė kal­tės, nes tai da­ry­ti bu­vo be­pras­ miš­ka – vi­si jo vai­ra­vi­mo ypa­tu­mai bu­vo už­fik­suo­ti vaiz­do re­gist­ra­to­ riu­mi. Vai­ruo­to­jas pra­šė tik su­švel­ nin­ti jam skir­tą baus­mę. Įra­šą Ke­lių po­li­ci­jai pa­tei­kęs as­ muo vaiz­do re­gist­ra­to­rių įsi­gi­jo dėl ne­si­bai­gian­čio konf­lik­to su ke­ lių chu­li­ga­nu. „Kol kas tai bu­vo vie­nin­te­lis at­ve­jis, kai pa­žei­di­mo fak­tas bu­ vo įro­di­nė­ja­mas to­kiu įra­šu. Ma­ nau, kad atei­ty­je jų ga­li tik dau­gė­ ti. Ga­li­ma spė­ti, kad ka­da nors kas nors ga­li gin­čy­ti įra­šo au­ten­tiš­ku­ mą, ta­čiau įma­no­mos eks­per­ti­zės, ku­rios nu­sta­ty­tų, ar vaiz­das nė­ra su­mon­tuo­tas. Bet ku­rio­je by­lo­je leng­viau ap­si­spręs­ti, kai yra kuo dau­giau įro­dy­mų. To­dėl aš as­me­ niš­kai esu už to­kių prie­tai­sų nau­ do­ji­mą“, – tei­gė tei­sė­jas M.Dob­ ro­vols­kis.

Ska­ti­na fil­muo­ti pa­žei­dė­jus

Uos­ta­mies­čio Ke­lių po­li­ci­jos biu­ ro (KEB) vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­ dei­kis ti­ki­no, kad kol kas jam ne­ži­ no­mas nė vie­nas fak­tas, kad teis­me bū­tų bent sua­be­jo­ta vaiz­do re­gist­ ra­to­rių įra­šais.

Nė vie­nas teis­mas ne­bu­vo pa­si­ sa­kęs ir kad to­kie įra­šai yra ne­tei­ sė­ti įro­dy­mai. „Tiek nuo­trau­kos, tiek vaiz­do įra­šai yra pa­kan­ka­mi tei­sės pa­ žei­di­mui įro­dy­ti. Mes tik džiau­

gia­mės, kad žmo­nės yra pi­lie­tiš­ki ir pa­de­da su­kur­ti sau­gu­mą gat­vė­ se. Mes no­rė­tu­me dar dau­giau pa­ na­šios in­for­ma­ci­jos, ypač kai fik­ suo­ja­mi chu­li­ga­niš­ko ir pa­vo­jin­go vai­ra­vi­mo at­ve­jai“, – ti­ki­no pa­rei­ gū­nas.

Kol kas di­džio­ji dau­gu­ma Ke­lių po­li­ci­ją pa­sie­kian­čios me­džia­gos iš gy­ven­to­jų yra ant žo­ly­nų bei ša­ li­gat­vių pa­lik­tų au­to­mo­bi­lių nuo­ trau­kos. Į ap­žiū­rą – be prie­tai­sų

Nors ir pa­rei­gū­nai, ir pa­tys vai­ruo­ to­jai yra pa­ten­kin­ti vaiz­do re­gist­ ra­to­riais, ta­čiau daž­nas jau ži­no, kad au­to­mo­bi­lių tech­ni­nių ap­žiū­ rų cent­re šiuos prie­tai­sus ge­riau nuim­ti. Įmo­nės „Trans­ko­na“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pau­lius Ples­ko­vas tei­ gė, kad bet koks truk­dan­tis ma­to­ mu­mui au­to­mo­bi­ly­je daik­tas pri­ va­lo bū­ti nuim­tas.

Tech­ni­nių ap­žiū­rų cent­ro dar­ buo­to­jai pa­ta­ri­mų, kaip pri­tvir­tin­ ti prie­tai­są, kad jis ne­truk­dy­tų vai­ ruo­to­jui ma­ty­ti ke­lią, ne­tei­kia. „Jei­gu jis bent kiek blo­gi­na ma­ to­mu­mą, va­di­na­si, truk­do. Jei vai­ ruo­to­jas jo iš­kart ne­pa­ša­li­na, fik­ suo­ja­me trū­ku­mą, to­dėl jį teks pa­ša­lin­ti vė­liau. Tai lie­čia ne tik vaiz­do re­gist­ra­to­rius, bet ir mo­ bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nų lai­kik­lius ar na­vi­ga­to­rių lai­kik­lius, – ti­ki­ no P.Ples­ko­vas. – Jei­gu vai­ruo­to­jai

Vaiz­do me­džia­gos kad­ras

juos nu­sii­ma, o iš­va­žia­vę po ap­žiū­ ros juos vėl už­si­de­da, tai jau ne­be tech­ni­nės ap­žiū­ros cent­ro rei­ka­las juos tik­rin­ti ke­liuo­se. Jei­gu ga­myk­ lo­je pa­ga­min­tos ma­ši­nos komp­lek­ ta­ci­jo­je nie­ko be ga­li­nio ma­ty­mo veid­ro­džio ne­nu­ma­ty­ta, va­di­na­ si, nie­ko dau­giau ir ne­ga­li bū­ti. Bet rei­kia žiū­rė­ti, ar rea­liai ki­ti prie lan­go pri­tvir­tin­ti prie­tai­sai truk­do ma­ty­ti vaiz­dą, ar ne.“ Ke­lių po­li­ci­nin­kų va­das R.Ši­dei­ kis tvir­ti­no, kad jo­kia­me tei­sės ak­ te nė­ra fik­suo­ta, kad vaiz­do re­gist­ ra­to­riai ar na­vi­ga­to­riai ne­ga­li bū­ti tvir­ti­na­mi prie lan­go. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je šie prie­tai­sai nau­do­ja­mi, ir mes į juos žiū­ri­me tik po­zi­ty­viai, o vai­ruo­to­jų ne­bau­ džia­me“, – ti­ki­no R.Ši­dei­kis.

Ru­sai ska­ti­na, aust­rai bau­džia

Dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­lių vaiz­do re­ gist­ra­to­riai ver­ti­na­mi tei­gia­mi.

Ru­si­jo­je jie ver­ti­na­mi ne tik to­ dėl, kad ava­ri­jos at­ve­ju pa­de­da vai­ ruo­to­jui įro­dy­ti, kas bu­vo kal­tas.

Ofi­cia­liai re­ko­men­duo­ja­ma juos tu­rė­ti ko­rup­ci­jos pre­ven­ci­jai, nes šie prie­tai­sai fik­suo­ja ir au­to­mo­ bi­lio, ku­ria­me su­mon­tuo­ti, grei­tį.

Ta­da po­li­ci­nin­kų pre­ten­zi­jas dėl ne­va per­ne­lyg grei­to va­žia­vi­mo yra ne­sun­ku at­rem­ti.

Ru­si­jo­je jau ku­ris lai­kas svars­ to­ma, ar rei­kė­tų įves­ti rei­ka­la­vi­mą kiek­vie­nam vai­ruo­to­jui tu­rė­ti vaiz­ do re­gist­ra­to­rių.

aiz­do re­g ist­ra­to­rius įsi­g y­ ja­mas dėl ke­l ių prie­žas­ čių. Vi­sų pir­ma, šis įren­ gi­nys yra pa­t i­k i­mas jū­sų ke­l io­nės pa­ly­do­vas, ga­ran­tuo­tas liu­ di­nin­kas, su­si­klos­čius ne­nu­ma­ty­toms ap­lin­ky­bėms. Iš­ki­lus gin­čui dėl eis­mo tai­syk­l ių pa­žei­di­mo, vaiz­do re­g ist­ra­ to­riaus už­fik­suo­ti vaiz­dai tik­rai pa­dės įro­dy­ti tie­są. Tik­riau­siai ne vie­nam te­ ko atė­jus į au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­ te­lę ras­t i sa­vo au­to­mo­bi­l į ap­ga­din­tą.

To­kiais at­ve­jais vaiz­do re­gist­ra­to­rius pa­dės nu­sta­ty­ti kal­ti­nin­kus, nes jis ne­ nut­r ūks­ta­mai vis­ką fik­sa­vo, kol jū­sų ne­bu­vo gre­ta trans­por­to prie­mo­nės.

Dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl įsi­gy­ja­mas re­gist­ra­to­rius – tai ga­li­my­bė fik­suo­ti sa­ vo vai­ra­vi­mo įgū­džius, o vė­liau, per­ žiū­rint me­džia­gą, juos ana­li­zuo­ti. Tai ypač ak­tua­lu jau­niems vai­ruo­to­jams, ne­tu­rin­tiems pra­kti­nės pa­tir­ties ar­ba spor­ti­nio vai­ra­vi­mo mė­gė­jams, da­ly­ vau­jan­t iems spe­cia­l io­se var­ž y­bo­se.

Nau­do­da­m ie­si vaiz­do re­g ist­ra­to­r iu­ mi ga­li­te draus­min­ti tai­syk­lių ne­si­lai­ kan­čius vai­ruo­to­jus: kaip at­sa­k in­gas pi­lie­tis šia me­džia­ga ga­li­te da­ly­tis su tei­sė­sau­gos pa­rei­g ū­nais, pa­teik­t i ją ži­niask­lai­dai. „To­po cent­re“ ga­li­ma iš­ si­rink­ti dau­giau nei de­šimt skir­tin­g ų vaiz­do re­g ist­ra­to­r ių mo­de­l ių, jų kai­ nos svy­ruo­ja nuo 100 iki tūks­tan­čio li­ tų. Šian­dien po­pu­lia­riau­sias – kai­nuo­ jan­t is 500 li­tų. Pas mus ga­l i­te įsi­g y­t i ir re­g ist­ra­to­r ių, ku­r iuo­se in­teg­ruo­tas GPS im­tu­vas. Jis pa­tei­k ia ab­so­l iu­čiai tiks­l ią in­for­ma­ci­ją iš pa­ly­do­vo, to­dėl juo leng­vai įro­dy­si­te, kad ne­vir­ši­jo­te leis­ti­no grei­čio ar­ba kad ko­kia nors si­ tua­ci­ja įvy­ko bū­tent tuo me­tu, ku­riuo ir pra­ne­šė­te. Vaiz­do re­g ist­ra­to­r iu­m i nau­do­tis yra gan pa­pras­ta, rei­kia­mus pa­ra­met­r us vai­r uo­to­jas nu­si­sta­to ir re­gu­liuo­ja pa­ts pa­gal sa­vo po­rei­kius – fil­ma­vi­mo ko­ky­bę, re­ži­mą, in­ter­va­lus.

Klien­tui pa­gei­dau­jant inst­ruk­ta­žas su­ tei­kia­mas par­duo­tu­vė­je pir­ki­mo me­ tu. Vaiz­do re­g ist­ra­to­r iui įtvir­t in­t i au­ to­mo­bi­ly­je ne­rei­kia jo­kių pa­pil­do­mų prie­mo­nių, nes spe­cia­lus lai­kik­lis yra par­duo­da­ma­me komp­lek­te.

Bet ku­rios ša­lies po­li­ci­nin­kai su­ tar­ti­nai ti­ki­na, kad šie prie­tai­sai yra pui­kiau­sia pre­ven­ci­nė prie­mo­nė draus­mei ke­liuo­se pa­lai­ky­ti.

Ir vis dėl­to mė­gė­jams va­ži­nė­ ti sa­vais au­to­mo­bi­liais už­sie­ny­je rei­kė­tų ži­no­ti, kad Aust­ri­jo­je už­ draus­ta brau­tis į žmo­nių as­me­ni­ nį gy­ve­ni­mą nuo­sa­vuo­se au­to­mo­ bi­liuo­se nau­do­jant išo­ri­nio vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ras.

Aust­ri­jos dien­raš­ty­je „Die Pres­ se“ pra­ne­ša­ma, kad pir­mą kar­tą su­lai­ky­tam au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­ kui tek­tų mo­kė­ti 10 tūkst. eu­rų. Jei vai­ruo­to­jas su au­to­mo­bi­ly­je su­ mon­tuo­tu įren­gi­niu su­lai­ko­mas dar kar­tą, jam jau ten­ka mo­kė­ti 25 tūkst. eu­rų bau­dą.

Skru­pu­lin­gai sau­gan­tys as­mens duo­me­nis Aust­ri­jos spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, kad fil­muo­jan­čios tech­ni­ nės prie­mo­nės fik­suo­ja ne tik ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­di­mus ar ava­ ri­jas, bet ir pa­pras­tus praei­vius. O tai jau lai­ko­ma bro­vi­mų­si į as­me­ ni­nį gy­ve­ni­mą.

5

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

miestas

www.kl.lt

PRISTATO:

Gi­das: Klai­pė­dos uos­tą gau­siai su­si­rin­ku­siems moks­lei­viams pri­sta­tė jo va­do­vas A.Vait­kus. Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Uos­tas at­si­vers miestiečiams Eks­kur­si­jos lai­vu po uos­tą, ku­rias ren­gia Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ ja, ne­pra­ran­da po­pu­lia­ru­mo.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pir­mą­ją šį se­zo­ną eks­kur­si­ją uos­ ta­mies­čio moks­lei­viams ve­dė Uos­ to di­rek­ci­jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­vy­das Vait­kus.

Jau­ni­mas įdė­miai klau­sė­si pa­sa­ ko­ji­mų apie at­ski­ras uos­to kom­ pa­ni­jas, vis di­dė­jan­čius uos­te lai­ vus, gy­lius, in­ves­tuo­ja­mus pi­ni­gus ir uos­to nau­dą.

Iš ke­lių de­šim­čių moks­lei­vių ke­ li kė­lė ran­kas pa­tvir­tin­da­mi, kad jų

tė­ve­liai dir­ba uos­te, plau­kia lai­vais, ve­ža kro­vi­nius. Iš vi­so trans­por­ to vers­le dir­ba per 23 tūkst. klai­ pė­die­čių.

Eks­kur­si­jos po uos­tą ren­gia­mos jau šeš­tą­jį se­zo­ną. Jų tiks­las – su­ pa­žin­din­ti žmo­nes su uos­to veik­ la, per­spek­ty­vo­mis, at­skleis­ti jo so­cia­li­nius ir eko­no­mi­nius pri­va­ lu­mus. Ne­no­ri­ma, kad uos­tas bū­tų įsi­vaiz­duo­ja­mas tar­si koks monst­ ras ša­lia Klai­pė­dos mies­to. Šiais me­tais bus su­reng­ta 30 ne­ mo­ka­mų eks­kur­si­jų po Klaipėdos uos­tą.

Pa­jū­ry­je – karš­čio re­kor­dai Penk­ta­die­nį karš­čio re­ 1 kor­das bu­vo už­fik­suo­tas Pa­lan­go­je bei Ši­lu­tė­je.

RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS RINKIMAI

Kviečiame išrinkti įmonę, kuri myli ir vertina savo darbuotojus bei atsakingai rūpinasi jais.

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ ” TITULĄ:

Pa­ma­ry­je penk­ta­die­nį tvos­kė 28,1 laips­nio karš­tis.

Aukš­čiau­sia ge­gu­žės 17 die­nos tem­p e­ra­t ū­ra Ši­l u­t ė­je bu­vo fik­ suo­ta 2000 me­tais ir ji sie­kė 28 laips­nius.

    

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO!

 

Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.

 

   

Vy­tau­tas Sa­ka­laus­kas:

Penk­ta­die­nį tem­pe­ ra­tū­ra uos­ta­mies­ ty­je pa­ki­lo iki 30,6 laips­nio.

„Pa­lan­go­je taip pat bu­vo vir­šy­ tas anks­čiau šią die­ną fik­suo­tas re­ kor­das. Penk­ta­die­nį karš­tis sie­kė 27,6 laips­nio, kai prieš try­li­ka me­ tų ge­gu­žės 17 die­nos re­kor­das bu­ vo fik­suo­tas ties 27,4 laips­nio ri­ba. Šeš­ta­die­nį fik­suo­tas 28,3 laips­nio karš­tis ir tai vir­ši­jo 2000 me­tais fik­suo­tą 24,2 laips­nio ri­bą“, – šeš­ ta­die­nį aiš­ki­no V.Sa­ka­laus­kas.

Tvan­ku­ma: šeš­ta­die­nį Ni­do­je, Pa­lan­go­je ir Klai­pė­do­je už­fik­suo­ti tos



Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.



die­nos karš­čio re­kor­dai.



Ni­do­je šeš­ta­die­nį už­fik­suo­ta 27,1 laips­nio tem­pe­ra­tū­ra, ir tai vir­ši­jo 1978 me­tais fik­suo­tą 25,7 laips­nio re­kor­dą.

Dėl karš­tų orų dar­bo ne­trū­ko me­di­kams, – ge­gu­žės 18 die­ną už­ re­gist­ruo­ti net 80 grei­to­sios me­di­ ci­ni­nės pa­gal­bos iš­kvie­ti­mai.

Pa­sak Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Priė­mi­mo sky­riaus me­ di­kų, ypa­tin­go pa­cien­tų ant­plū­džio dėl karš­tų orų nė­ra, ta­čiau sa­vait­ ga­lį me­di­kai tik­rai tu­rė­jo ką veik­ti.

Gy­dy­to­jai pa­ta­ria karš­tu oru var­ to­ti daug skys­čių, ver­tė­tų iš­ger­ti bent du lit­rus van­dens per die­ną.

To­kiu oru ne­pa­tar­ti­na var­to­ti al­ ko­ho­lio.

Tu­rin­tiems svei­ka­tos su­tri­ki­mų, ver­tė­tų ati­džiau sau­go­tis.

Pa­si­tai­kė al­pu­lių, gal­vos svai­gi­ mų, pa­gal­bos pri­rei­kė se­ny­vo am­ žiaus žmo­gui, va­žia­vu­siam au­to­ bu­su.

Uos­ta­mies­ty­je vyks­tan­čiuo­se gat­vės ren­gi­niuo­se taip pat triū­sė me­di­kai.

Se­ny­va mo­te­ris stai­ga ėmė alp­ ti pri­sė­du­si ant vie­no suo­liu­kų Da­ nės kran­ti­nė­je.

Ap­lin­ki­niai šven­tės da­ly­viai su­ sku­bo kvies­ti pa­gal­bos.

    

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“ UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO) AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“ UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

6

pirmadienis, gegužės 20, 2013

nuomonės

Do­va­na kler­kui – 300 li­tų

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

„Eu­ro­vi­zi­ją“ iš­gel­bės Mi­ne­das

karštas telefonas telefonas@kl.lt

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Te­le­fo­nai glu­mi­no pia­nis­tą

V

y­riau­sy­bė­je pri­tar­ta, kad pa­gal tarp­tau­ti­nį pro­to­ko­lą ar tra­di­ci­jas gau­tas do­va­nas iki 300 li­tų ver­tės val­ di­nin­kai ga­lė­tų pa­si­lik­ti, o ver­tin­ges­nės tap­tų vals­ty­bės nuo­sa­vy­be. Šiuo me­tu ri­ba, nuo ku­rios do­va­ nos lai­ko­mos vals­ty­bės, sa­vi­val­dy­bės ar vals­ty­bės kont­ro­liuo­ja­mos įmo­nės, o ne jas pa­gal pro­to­ko­lą ga­vu­sio val­di­nin­ko nuo­sa­vy­be, yra 100 li­tų. 300 li­tų ver­tė nu­sta­ty­ta tam, kad fi­zi­niam as­me­niui neat­ si­ras­tų prie­vo­lės mo­kė­ti gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio. Vy­riau­sy­bės pa­ve­di­mu Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja tu­ri pa­reng­ ti įsta­ty­mo, ku­riuo bū­tų pa­di­din­ta val­di­nin­kų pa­si­lie­ka­mų do­va­nų ver­tė, pa­tai­sas. Ar rei­kia su­teik­ti tei­sę val­di­ nin­kams gau­ti bran­ges­nes do­va­nas?

Už

Prieš

Saulius Pocius

J

Bu­vau kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­ te, į ku­rį pa­pras­tai vaikš­to la­biau iš­pru­sę žmo­nės, liau­dy­je va­di­na­mi in­te­li­gen­tais. Gro­jo žy­mus pia­nis­ tas iš Pa­ry­žiaus. Ir bu­vo ne­ma­lo­nu dėl kon­cer­to me­tu sa­lė­je be per­sto­jo skam­bė­ju­sių – žvie­gu­sių mo­bi­lių­ jų te­le­fo­nų. Jie trik­dė at­li­kė­ją. Gė­ da. Gal ir yra per­spė­jan­čių ženk­lų, kad ei­da­mi į sa­lę žiū­ro­vai tu­rė­tų iš­ si­jung­ti te­le­fo­nų skam­bu­čių gar­są, ta­čiau kas tų ženk­lų pai­so? Re­tas.

Ag­nė

ei kas nors ir bū­tų tik­rai ver­tas da­ ly­vau­ti „Eu­ro­vi­zi­jos“ kon­kur­se, tai tas žmo­gus yra Mi­ne­das. Ypač po to, kai iš „ku­my­ro“ V.Šiš­kaus­ko nu­ gvel­bė dai­ne­lę, ku­rią iš­ma­niai pa­bjau­ro­jęs tik­rai ga­lė­jo pri­blokš­ti ne tik Se­ną­jį že­my­ ną, bet dar pa­gar­sė­ti ir už jo ri­bų. Ši klep­to­ma­ni­nė si­tua­ci­ja ir iš jos ky­šan­tis po­pso Kva­z i­mo­das iš es­mės at­spin­d i tą kon­teks­tą, ku­rį ga­li­ma bū­tų pa­va­din­ti ša­ lies mu­zi­ki­niu gy­ve­ni­mu. Tiks­liau – rea­ly­ be. Gal net žiau­ria.

Lie­tu­va jau dau­g y­bę me­t ų ga­luo­ja­si, bet nie­kaip vis neį­ro­do ne­gai­les­t in­gai Eu­ro­ pai, kad esa­me dai­no­rė­l ių kraš­tas, tik­rai

Vie­ni sa­ko, kad blo­gai dai­nuo­ja­me, nes trūks­ ta pi­ni­gų, ki­ti – kad Lie­ tu­va tu­ri per ma­žai drau­gų už­sie­ny­je, to­dėl nie­kas ir ne­bal­suo­ja. ver­tas pir­mo­jo ti­t u­lo „Eu­ro­v i­z i­jo­je“. Ta­ čiau iki šiol se­kė­si tik „pri­z i­nė­se“ vie­to­se nuo ano ga­lo. Žo­d žiu, Eu­ro­pa į pa­stan­gas pa­šok­t i virš bam­bos kaž­ko­dėl vis žvel­g ia ne iš mus ap­sė­du­sių pa­te­ti­nių pa­de­be­sių, o iš rea­ly­ bės pa­dil­bų.

Mū­sų eu­ro­v i­z i­n ių ideo­lo­g ų šut­vės me­t ų me­tais gin­či­ja­si, ko­dėl vis men­k i­na­mės pa­sku­ti­nių­jų vie­tų po­zi­ci­jo­mis, ir nie­kaip ne­pa­jė­g ia iš­siaiš­k in­t i šios gam­t i­nės ano­ ma­li­jos prie­žas­čių. Vie­ni sa­ko, kad blo­gai dai­nuo­ja­me, nes trūks­ta pi­ni­g ų, ki­ti, kaip kaž­ka­da Lau­ra „Litt­le by Litt­le“, – kad Lie­tu­ va tu­ri per ma­žai drau­gų už­sie­ny­je, nie­kas mū­sų ne­my­li, to­dėl nie­kas ir ne­bal­suo­ja. Šie­met tas pa­sa­kos mo­ty­vas vėl at­ra­jo­ja­ mas iš pra­d žių. Bet šiais me­tais tai bu­vo tik­rai ne vie­n in­te­l is ar­g u­men­tas, ku­r iuo steng­ta­si api­brėž­t i ga­l i­mas liūd­nas pa­ sek­mes „Eu­ro­v i­z i­jo­je“. Šį­syk im­ta mo­juo­ ti ta­ria­mai už uo­de­gos nu­tver­ta po­li­ti­nės įta­kos gy­va­te, ku­ri esą už­nuo­di­jo kon­kur­ so už­ku­li­sius ir jo kon­teks­tą. To­kio „fak­to“ įro­dy­mas esą yra tai, kad į fi­na­lą ne­pras­ liū­ki­no vi­sos bu­vu­sios Ju­gos­la­vi­jos ša­lys, dar taip ne­se­niai ža­vė­ju­sios Eu­ro­pos ne­ sub­ren­dė­l ius būg­nais ir spe­ci­fi ­n iu gerk­ lės dar­ky­mu, tu­rė­ju­siu ar­ti­miau­siems kai­ my­nams pra­neš­t i apie ge­ne­t i­nes są­sa­jas su Bal­ka­nais.

Kas su­kir­ši­no ne­beeg­zis­tuo­jan­čios Ju­gos­ la­vi­jos po­li­ti­kus, ir šian­dien mis­ti­nis klau­ si­mas. Apsk­ri­tai at­sa­ky­mo į jį paieš­kos ga­ li bū­t i la­bai komp­l i­k uo­tos, nes ne­sun­k u įžvelg­t i jo­m is už­sii­man­čių­jų są­sa­jas su mar­sie­čiais ir ki­tais ti­piš­kais ufo­nau­tais.

Gerb­ki­me vie­ni ki­tus

Va­len­ti­nas Bu­kaus­kas, Sei­mo Vals­ty­bės val­dy­ mo ir sa­vi­val­dy­bių ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas: – Ma­nau, kad Vy­riau­sy­bės spren­di­mas yra ge­ ras ir tei­sin­gas. Rei­kia įver­tin­ti tai, ko­kia bu­vo 100 li­tų ver­tė prieš 10 me­tų ir ko­kia yra da­bar.

Pi­ni­gai nu­ver­tė­jo, to­dėl už 100 li­tų ga­li­ma nu­ pirk­ti tik men­ka­ver­tį daik­tą, Be to, la­bai sun­ku nu­sta­ty­ti do­va­nos ver­tę. Gal man at­ro­dys, kad ji ver­ta 60 li­tų, o tik­ra kai­na bus 101 li­tas. Kiek ži­ nau, kil­da­vo la­bai daug ne­su­sip­ra­ti­mų, to­dėl ir bu­vo nu­spręs­ta di­din­ti pa­si­lie­ka­mų do­va­nų ver­ tę. Kai ji bus 300 li­tų, kils ma­žiau ne­su­sip­ra­ti­ mų dėl ver­tės nu­sta­ty­mo ir do­va­nų dek­la­ra­vi­mo ar nuo­sa­vy­bės.

Vi­ta­li­jus Gai­lius, Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­ jos pir­mi­nin­kas: – Nie­ka­da neė­miau jo­kių do­va­nų ir man tai ne­priim­ti­na.

Ma­no nuo­mo­nė la­bai aiš­ki – val­di­nin­kai ap­skri­tai sau ne­ ga­li pa­si­lik­ti jo­kių do­va­nų, jei ofi­cia­liam as­me­niui ki­tas ofi­cia­lus as­muo at­ne­ša pro­to­ko­li­nę do­va­ną, ji yra ins­ti­tu­ ci­jos, o ne as­mens tur­tas ir ne­svar­bu, ko­kia jos ver­tė. To­ dėl ma­nau, kad ne do­va­nų, ku­rias val­di­nin­kai ga­lė­tų pa­ si­lik­ti, ver­tes rei­kia nu­sta­ty­ti, o la­bai aiš­kiai api­brėž­ti tai, kad vi­sos do­va­nos ir tu­ri lik­ti ins­ti­tu­ci­jai, bū­tų įtrauk­tos į jos ap­skai­tą. Ver­ti­nant šį Vy­riau­sy­bės spren­di­mą an­ti­ko­ rup­ci­niu po­žiū­riu, ko­rup­ci­jos ap­raiš­kų vi­siš­kai neįž­vel­giu.

Pro­to­ko­li­nes do­va­nas daž­niau­siai tei­kia už­sie­nio ša­lių de­ le­ga­ci­jos, to­dėl su ko­rup­ci­ja tai ne­tu­ri nie­ko bend­ra.

Atgarsiai

Blo­gas pa­vyz­dys – šu­nų šei­mi­nin­kai

K

až­koks An­ta­nas „Nuo­mo­ nių“ pus­la­py­je pa­reiš­kė, kad at­ši­lus pa­plū­di­miuo­se ve­džio­ja­ma la­bai daug šu­ nų („Klai­pė­da“, 2013 05 17). To vy­ ro nuo­mo­ne, to­kius vei­kė­jus rei­kia baus­ti vi­su griež­tu­mu, nes pa­jū­ry­je yra dau­giau šu­nų nei žmo­nių.

Ta­čiau la­biau­siai tas An­ta­nas nu­ste­bi­no tuo, kad ėmė prie­kaiš­ tau­ti, jog laik­raš­ty­je bū­na per daug nuo­trau­kų, ku­rio­se už­fik­suo­ti ke­ tur­ko­jai.

Kaip se­na „Klai­pė­dos“ skai­ty­to­ja ga­liu at­sa­kin­gai pa­reikš­ti, kad to­ kių nuo­trau­kų laik­raš­ty­je tik­rai se­ niai jau ne­ma­čiau ir jų tik­rai nie­kad ne­bu­vo daug.

Ir, be­je, tai yra blo­gai. Juk me­tų me­tus kal­ba­me, kaip mies­te ne­su­ ge­ba­ma įves­ti tvar­kos, kaip pa­lai­ di kur no­ri vaikš­ti­nė­ja šu­nys ir ka­ tės. Dar jei­gu ir laik­raš­čiuo­se apie tai ne­bū­tų ra­šo­ma, tai tuo­jau pa­si­ jus­tu­me, kad gy­ve­na­me ne mies­te, o tik­ro­se ke­tur­ko­jų džiung­lė­se.

Pri­ta­riu tai min­čiai, kad Klai­pė­ dos plia­žuo­se iš­ties per daug pa­lai­ dų šu­nų, kaip, be­je, ir vi­sa­me mies­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

Di­lai­la

Ža­vus sa­vait­ga­lis

La­bai ža­viuo­si Klai­pė­da. Ši­tiek ren­gi­nių sa­vait­ga­lį. Vos spė­jo­me lan­ky­ti. Tik­rai pui­ku. No­rė­tų­si, kad kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį taip bū­ tų. Mies­tas tuo­met tik­rai at­gy­tų ir tap­tų pa­trauk­lus ne tik klai­pė­die­ čiams, bet ir Klai­pė­dos sve­čiams.

Ga­lė­jo tik prieš ren­gi­nius bū­ti dau­ giau jų rek­la­mos. Nes šį­syk ne­la­bai ži­no­jo­me, kas kur vyks­ta. In­for­ ma­ci­jos apie ren­gi­nius tik­rai ga­lė­ jo mies­te bū­ti dau­giau.

Pet­ras su šei­ma

Ant sė­dy­nių – kup­ri­nės

Daž­nai, vos ne kiek­vie­ną die­ną, ten­ka va­ži­nė­ti mies­to di­džiai­siais au­to­bu­sais. Be­veik vi­sa­da, kai įli­pu į au­to­bu­są, ma­tau ant sė­dy­nės pūp­ san­čias ki­tų ke­lei­vių kup­ri­nes. Ka­ dan­gi pa­tys ne­su­vo­kia, kad jas rei­kia pa­trauk­ti, tu­ri nu­si­že­mi­nęs pa­pra­ šy­ti: „Gal ga­li­te paim­ti, nes no­rė­ čiau at­si­sės­ti“. Pir­ma, sė­dy­nės yra skir­tos žmo­nėms, o ne daik­tams.

Sup­ran­ta­ma, kad ne­sant žmo­nių, nė­ra rei­ka­lo lai­ky­ti kup­ri­nės ant ke­ lių, ta­čiau įli­pus ki­tiems ke­lei­viams, bū­tų ma­lo­nu, jog ran­ki­nių sa­vi­nin­ kai su­si­pras­tų jas paim­ti.

And­rius And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

te, ta­čiau to­kius da­ly­kus tu­ri­me kuo pla­čiau vie­šin­ti, prie­šin­gu at­ ve­ju uos­ta­mies­ty­je nie­ka­da ne­bus tvar­kos. Siū­ly­čiau net kad žmo­ nės fo­tog­ra­fuo­tų pa­lai­dus šu­nis ir tas nuo­trau­kas siųs­tų į re­dak­ci­ją, o laik­raš­tis jas vie­šin­tų. Tuo­met pa­ rei­gū­nai ga­lė­tų griež­tai baus­ti pa­ lai­dų šu­nų šei­mi­nin­kus.

O po­nui An­ta­nui lin­kė­čiau ne­mąs­ty­ti taip siau­rai, kad net gė­da skai­ty­ti. Ne laik­raš­tis ro­ do blo­gą pa­vyz­dį, o tie žmo­nės, ku­rie blo­gai el­gia­si su sa­vo au­ gin­ti­niais.

Lin­kiu į pa­sau­lį žvelg­ti pla­čiau, ne tik pro vir­tu­vės lan­gą.

Gied­rė Kaz­laus­kie­nė

Di­de­li tar­pai tarp ak­me­nų

Til­tų gat­vės grin­di­nys – tra­giš­ kas. Gal mies­to val­džia su­skubs jį tvar­ky­ti? Nes tarp ak­me­nų tar­pai – di­džiu­liai, dvi­ra­čiu va­žiuo­ti be­ veik neį­ma­no­ma. Ma­nau, kad už­ pil­džius tar­pus smė­liu, žvy­ru ar dar kuo nors, aki­vaiz­džiai su­ma­ žė­tų triukš­mas ir vib­ra­ci­ja nuo va­ žiuo­jan­čių au­to­bu­sų. Či­ži­kas Pa­ren­gė Čes­lo­vas Ka­var­za

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

La­bai trūks­ta pa­gar­bos vie­ni ki­tiems.

Tu­riu ome­ny­je sa­vo kai­my­nus, ku­ rie kro­vi­ni­niu au­to­mo­bi­liu iš­mau­ro­ jo pri­va­žia­vi­mą prie ma­no na­mo, ir nie­ko: nei ačiū, nei su­die. Ma­ne jau­ di­na toks at­sai­nu­mas, nes nuo ma­ žens ma­ne tė­vai ug­dė, kad vie­nas ki­ tam pri­va­lo­me pa­dė­ti, ne­kenk­ti. Gal tai že­mai­čių bruo­žas – abe­jin­gu­mas?

Ne­ži­nau, nes į Klai­pė­dą esu at­vy­ku­ si iš ki­tos Lie­tu­vos pu­sės. Kad ir kaip bū­tų, gerb­ki­me vie­nas ki­tą, ne­da­ry­ ki­me blo­go – bū­ki­me ge­ri drau­gai.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Sandra Lukošiūtė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, gegužės 20, 2013

lietuva

Už­sie­nie­čiui, pa­tei­ku­siam prie­globs­čio pra­šy­mą ir aki­vaiz­džiai pa­ro­dan­čiam sa­vo ne­to­le­ ran­ci­ją Lie­tu­ vos vals­ty­bei, jo­kių pa­da­ri­ nių ne­bū­na.

Sta­tis­ti­ka: tik ma­ža da­lis ne­le­ga­lių imig­ran­tų su­lau­kia, kol bus pa­ten­kin­tas prie­globs­čio pra­šy­mas ir jie pa­teks į Ruk­lo­je esan­tį pa­bė­gė­lių cent­rą, – 80 pro­c. jų

dar pir­mą­ją pa­rą pa­sprun­ka iš Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­ro. To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Ne­le­ga­laus imig­ran­to die­na kai­nuo­ja 60 li­tų Už­si­tę­su­si žie­ma šie­met pa­vė­li­no ir ne­le­ga­lių imig­ran­tų bro­vi­mo­ si į Lie­tu­vą se­zo­ną. Ta­čiau pa­rei­gū­nams yra ką veik­ti – di­džio­ji da­lis ne­le­ga­lių imig­ran­tų pra­šo­si prie­globs­čio, o kol pra­šy­mai svars­to­mi, pa­si­nau­do­ja tei­sė­mis ir pa­sprun­ka į Va­ka­rus.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Už­bur­tas ra­tas

Šie­met Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­bos pa­rei­gū­nai su­lai­kė jau 504 ne­le­ga­liai Lie­tu­vos sie­ną no­rė­ju­sius kirs­ti už­sie­nie­čius. Ta­čiau, pa­rei­ gū­nų tei­gi­mu, šis skai­čius tik­ro­vės neats­pin­di, nes pri­skai­čiuo­ja­mi ir tie už­sie­nie­čiai, ku­rie į Lie­tu­vą pa­te­ko le­ga­liai, ta­čiau per il­gai čia už­si­bu­ vo. Pa­vyz­džiui, tarp to­kių ne­ma­žai ta­dži­kų ar uz­be­kų, ku­rie at­vyks­ta į au­to­mo­bi­lių tur­gų par­si­ga­ben­ti ma­ ši­nų ir per il­gai už­del­sia iš­vyk­ti. To­ dėl esą ne­le­ga­lius imig­ran­tus pa­ to­giau­sia iš­skir­ti pa­gal vals­ty­bes, o čia nea­be­jo­ti­ni ly­de­riai – gru­zi­nai.

Jų šie­met jau su­lai­ky­ta 54. Taip pat pa­sie­nie­čiai su­ga­vo 24 Viet­na­mo pi­ lie­čius, įkliu­vo ir 6 Mo­zam­bi­ko gy­ ven­to­jai. Dar ke­le­to Ry­tų vals­ty­bių pi­lie­čių į pa­sie­nie­čių ran­kas pa­te­ko po vie­ną ki­tą.

Di­džio­ji ne­le­ga­lių mig­ran­tų da­ lis į Lie­tu­vą žiū­ri kaip į tran­zi­to ša­ lį, ji jiems – til­tas į Va­ka­rus. Pa­sak Vals­ty­bės sie­nos ap­sau­gos tar­ny­ bos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus vir­ši­nin­ ko Gied­riaus Mi­šu­čio, to­kie as­me­nys ge­rai iš­stu­di­ja­vę prie­globs­čio su­tei­ ki­mo sis­te­mą ir pui­kiai iš­nau­do­ja sa­ vo tei­ses. Pa­gal įsta­ty­mus su­lai­ky­tas už­sie­nie­tis nu­siun­čia­mas į Pab­ra­dė­je esan­tį Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­ rą. Dau­gu­ma ne­le­ga­lių imig­ran­tų iš­ kart pa­si­pra­šo prie­globs­čio, o tai pa­ da­rę jie 24 va­lan­doms iš cent­ro ga­li ne­var­žo­mai išei­ti. To­les­nė sche­ma pa­rei­gū­nams ge­rai ži­no­ma. „Pa­sip­ra­šę prie­globs­čio jie tu­ri tei­sę pa­gal vi­sus įsta­ty­mus ir tarp­

tau­ti­nius rei­ka­la­vi­mus vi­są pa­rą Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jo­je lais­vai ju­dė­ti.

Tad jie ta tei­se pa­si­nau­do­ja. Ats­tu­ mai iki va­ka­ri­nių sie­nų ne­di­de­li, ir ta­da jie vyks­ta to­liau, į Va­ka­rų Eu­ ro­pos ša­lis – Pran­cū­zi­ją, Vo­kie­ti­ ją. O po ke­lių mė­ne­sių la­bai daž­nai į Vil­niaus oro uos­tą at­skren­da lėk­ tu­vas iš Skan­di­na­vi­jos ša­lių, iš Vo­ kie­ti­jos, ir tie žmo­nės, ku­rie bu­vo pra­šę­si prie­globs­čio, su­lai­ko­mi. Ta­ da Lie­tu­vai, kaip pir­mai ša­liai, kur pa­si­pra­šė prie­globs­čio, jie su­grą­ži­ na­mi. Žo­džiu, par­ke­liau­ja čia ir vėl pra­šo­si prie­globs­čio. Bū­da­vo to­kių at­ve­jų, kad net ant­rą kar­tą jie su­ grą­ži­na­mi“, – pa­sa­ko­jo G.Mi­šu­tis.

Pa­si­tai­ko ku­rio­ziš­kų ban­dy­mų

Pa­sak G.Mi­šu­čio, ne­le­ga­liai sie­ną ker­tan­čių gru­zi­nų ban­ga plūs­te­lė­jo prieš ke­le­rius me­tus, ir ten­den­ci­ja kol kas ne­si­kei­čia. Pa­tys ne­le­ga­lūs imig­ran­tai esą nu­ro­do eko­no­mi­nes spru­ki­mo iš tė­vy­nės prie­žas­tis. Ta­ čiau pa­rei­gū­nai pa­ste­bi, kad le­ga­ liai ge­rin­ti sa­vo gy­ve­ni­mo jie ne­ nu­si­tei­kę. „Dau­gu­ma jų yra 25–35 me­tų vy­ rai, mo­te­rų tarp jų be­veik ne­bū­na.

Tai nė­ra pa­ti ge­riau­sia Gru­zi­jos tau­ tos da­lis, ne­ma­žai jų tu­ri kri­mi­na­li­ nę praei­tį, var­to­ja nar­ko­ti­kus. Aiš­ ku, ne­ga­li­ma apie vi­sus kal­bė­ti, bet dau­gu­ma iš tų gru­zi­nų per daug ir ne­sle­pia, kad jų le­ga­li­za­ci­jos ga­li­ my­bės ar in­teg­ra­ci­ja į Lie­tu­vos vi­ suo­me­nę ne­la­bai ir do­mi­na. Ir kad ofi­cia­lus dar­bas, už­siė­mi­mas ir­gi ne­la­bai do­mi­na“, – sa­kė G.Mi­šu­tis.

Ne­le­ga­lių imig­ran­tų pa­pras­tai pa­dau­gė­ja pa­va­sa­rį, nu­tir­pus snie­ gui, – ta­da leng­viau pa­slėp­ti pėd­

sa­kus. Ta­čiau ne blo­ges­ni ženk­lai, kad ne­se­niai pa­sie­ny­je bū­ta ne­ le­ga­lių imig­ran­tų, pa­sie­nie­čiams yra pa­lik­ti dra­bu­žiai. Bris­da­mi per upe­lius, me­lio­ra­ci­jos grio­vius bėg­ liai su­šlam­pa, to­dėl daž­niau­siai su sa­vi­mi ne­ša­si šva­rių dra­bu­žių, o su­tep­tus pa­pras­čiau­siai nu­me­ta.

G.Mi­šu­čio tei­gi­mu, pa­si­tai­ko ir ku­rio­ziš­kų ban­dy­mų pra­slys­ti pro pa­sie­nie­čių akis. Prieš po­rą sa­ vai­čių Me­di­nin­kų kont­ro­lės po­stą ne­le­ga­lūs imig­ran­tai mė­gi­no kirs­ti pa­si­slė­pę už vil­ki­ko pusp­rie­ka­bės.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, to­kie ban­dy­mai esą pri­mi­ty­vūs, nes punk­tas fil­ muo­ja­mas iš vi­sų pu­sių ir ga­li­my­ bės pe­rei­ti ne­pas­te­bė­tam nė­ra.

Bū­na, kad imig­ran­tai ap­si­žiop­ li­na ir sprun­ka ne į miš­ką, o pa­tys nu­ke­liau­ja pas pa­sie­nie­čius. „Pa­sie­nie­čiai per ka­me­ras pa­ ma­tė, kaip per tvo­rą li­pa trys pa­ žei­dė­jai iš Bal­ta­ru­si­jos te­ri­to­ri­jos ir čia pat į miš­ką ne­ria. Pa­sie­nie­čiai iš­kart nu­va­žia­vo, pra­dė­jo su šu­ni­ mis sek­ti. O anie, ma­tyt, su­si­mai­ šė ir ne į gi­lu­mą nuė­jo, o priė­jo prie to pa­ties Me­di­nin­kų punk­to. Pa­rei­ gū­nai žiū­ri per ka­me­ras, kad jie li­ pa į pa­tį punk­tą. Tai pa­sie­nie­čiai, aiš­ku, „la­ba die­na“ ir su­lai­kė. Tik­ riau­siai imig­ran­tai su­kly­do, nak­tis bu­vo, pa­ma­tė švie­sas ir nuė­jo te­nai.

Pa­rei­gū­nams te­li­ko juos į pa­tal­pas nu­si­ves­ti“, – pri­si­mi­nė G.Mi­šu­tis.

Pa­šal­pa – 35 li­tai

Už­sie­nie­čių re­gist­ra­ci­jos cent­ro, į ku­rį pa­ten­ka ne­le­ga­lūs imig­ran­tai, va­do pa­va­duo­to­jas šta­bo vir­ši­nin­ kas Alek­sand­ras Kis­lo­vas da­bar­ti­ nė­je ne­le­ga­lių imig­ran­tų ap­gy­ven­

di­ni­mo sis­te­mo­je ma­to trū­ku­mų.

Vi­sų pir­ma, A.Kis­lo­vo nuo­mo­ ne, rei­kė­tų griež­čiau ver­tin­ti prie­ globs­čio pra­šy­mus, nes da­lis jų esą aki­vaiz­džiai ne­pag­rįs­ti. „Pra­šy­mas ga­li vi­siš­kai nea­ti­tik­ ti kon­ven­ci­jos, ga­li­ma pa­ra­šy­ti, kad tie­siog no­riu prie­globs­čio Lie­tu­vo­ je, nes ma­no ša­ly­je ly­ja lie­tus. Kad ir koks bū­tų pra­šy­mas ne­pag­rįs­tas, ab­sur­diš­kas, as­me­niui vis tiek su­ tei­kia­mas prie­globs­čio pra­šy­to­jo sta­tu­sas. Ta­da pa­gal esa­mą pra­kti­ką teis­mai pa­nai­ki­na su­lai­ky­mą ir žmo­gus iš su­lai­ky­mo cent­ro per­ke­ lia­mas į ki­tą kor­pu­są – priė­mi­mo cent­rą. O to­kiems as­me­nims jau su­tei­kia­ma tei­sė ne­var­žo­mai išei­ti 24 va­lan­doms ir jie pikt­nau­džiau­ da­mi vyks­ta į ki­tas ES vals­ty­bes“, – aiš­ki­no A.Kis­lo­vas ir pa­brė­žė, kad iš cent­ro per pir­mą­ją pa­rą pa­ sprun­ka 80 pro­c. vi­sų ap­gy­ven­di­ na­mų ne­le­ga­lių imig­ran­tų. Per­nai cent­re bu­vo ap­gy­ven­din­ti 689 pa­ sie­nie­čiams įkliu­vę as­me­nys, šie­ met to­kių kol kas – 140. Da­lis jų iš­ siųs­ti at­gal į gim­ti­nę.

Ki­ta pro­ble­ma, pa­sak šta­bo vir­ši­ nin­ko, – to­kie imig­ran­tai esą ne­tu­ ri jo­kių pa­rei­gų. O vie­nin­te­lis bū­das pri­vers­ti gerb­ti vi­daus tvar­ką – pa­ nai­kin­ti pa­šal­pą, ku­ri per mė­ne­sį vie­nam as­me­niui sie­kia 35 li­tus. „Ta su­ma iš tik­rų­jų juo­kin­ga ir pa­nai­ki­ni­mas di­de­lės įta­kos jų gy­ ve­ni­mui ne­pa­da­ro. Dar yra ga­li­my­ bė pa­skir­ti tvark­da­riu be ei­lės. Jei­ gu už­sie­nie­tis grįž­tų į cent­rą gir­tas, o tai pa­si­tai­ko, mes ne­tu­rim ga­li­ my­bės jo neį­leis­ti. Mes pri­va­lom įleis­ti ir jis to­liau gy­ve­na bend­ra­ bu­ty­je, ir ga­na daž­nai dėl to bū­ na pro­ble­mų. Jei bū­na muš­ty­nių, tai bui­ti­nių, dėl trin­čių. Praei­tais me­tais tu­rė­jom daug prie­globs­čio pra­šy­to­jų gru­zi­nų, tai bu­vo ne­ma­ ža pro­ble­ma, nes jie at­si­sa­ky­da­vo tvar­ky­tis, kel­da­vo įvai­rių ne­pag­rįs­ tų rei­ka­la­vi­mų. Šian­dien už­sie­nie­ čiui, pa­tei­ku­siam prie­globs­čio pra­ šy­mą ir aki­vaiz­džiai pa­ro­dan­čiam

sa­vo ne­to­le­ran­ci­ją Lie­tu­vos vals­ ty­bei, jo­kių pa­da­ri­nių ne­bū­na“, – dės­tė A.Kis­lo­vas.

Pa­rei­gū­no tei­gi­mu, as­muo, ap­ gy­ven­din­tas Už­sie­nie­čių re­gist­ ra­ci­jos cent­re, per die­ną vals­ty­bei kai­nuo­ja 60 li­tų. Į šią su­mą įei­na ap­gy­ven­di­ni­mas, ap­sau­ga, mai­ti­ ni­mas, ko­mu­na­li­nės pa­slau­gos.

Nuo­bo­džiau­ti nė­ra ka­da

Vie­nas as­muo šia­me cent­re vi­du­ ti­niš­kai pra­lei­džia du mė­ne­sius – tol, kol spren­džia­mas jo li­ki­mas.

Tuo me­tu mig­ran­tai ga­li pa­si­rink­ ti, kaip leis­ti die­nas. „Tu­rim užim­tu­mo cent­rą, „Ca­ ri­tas“ yra įstei­gęs Pab­ra­dės die­nos cent­rą, tu­rim so­cia­li­nę dar­buo­to­ ją, psi­cho­lo­gę. Už­siė­mi­mai vyks­ ta, įvai­rios pro­gra­mos, Rau­do­na­sis Kry­žius pasi­rū­pi­na iš­vy­ko­mis, pa­ skai­to pa­skai­tų. Die­nos cent­re yra ga­li­my­bė skai­ty­ti kny­gas, nar­šy­ ti in­ter­ne­te, gau­ti so­cia­li­nę, tei­si­nę pa­gal­bą“, – pa­sa­ko­jo A.Kis­lo­vas.

Jei­gu ne­le­ga­liam imig­ran­tui su­ tei­kia­mas prie­globs­tis, ta­da as­ muo ke­liau­ja į Ruk­los pa­bė­gė­lių cent­rą. Jei­gu pra­šy­mas at­me­ta­ mas, o mig­ran­tas per tą lai­ką ne­ pa­bė­ga iš Lie­tu­vos, jis iš­siun­čia­ mas at­gal į gim­ti­nę.

8

pirmadienis, gegužės 20, 2013

ekonomika

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,1006 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0829 JAV do­le­ris 1 2,6828 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,6372 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9380 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2383 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5861 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5434 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7747

pokytis

+0,6852 % +0,3539 % +0,1942 % +0,4609 % +0,0648 % –0,5072 % +0,1682 % +0,2994 % +0,4707 %

De­ga­lų kai­nos ­ vis ma­žė­ja

No­ri sko­lin­tis ­ pu­sę mi­li­jar­do

„Lu­koil“ ir jos kon­ku­ren­tė „Or­len“ po­pu­ lia­riau­sios 95 mar­kės ben­zi­ną penk­ta­die­ nį par­da­vė po 4,67 li­to – 7 cen­tais pi­giau nei prieš dvi sa­vai­tes. Tiek pat jis at­pi­go ir „Sta­toil“ de­ga­li­nė­se – iki 4,7 li­to. Dy­ze­ li­no kai­na „Lu­koil“ ir „Or­len“ de­ga­li­nė­se per dvi sa­vai­tes ne­pa­si­kei­tė ir sie­kė 4,47 li­to. „Sta­toil“ jis at­pi­go 5 cen­tais, iki 4,45 li­to. Sus­kys­tin­tų­jų du­jų kai­nos vi­so­se de­ ga­li­nė­se su­ma­žė­jo 4 cen­tais, iki 2,35 li­to.

Di­de­lį de­fi­ci­tą tu­rin­ti „Sod­ra“ ieš­ko ban­kų, ku­rie jai su­teik­tų 500 mln. li­tų bend­ros ver­tės pa­sko­lą. „Sod­ra“ 500 mln. li­tų nu­ma­to sko­lin­tis im­da­ma 30 mln., 45 mln., 55 mln., 65 mln., 75 mln., 90 mln. ir 120 mln. li­tų dy­džio kre­di­tus ir 20 mln. li­tų overd­raf­tą. Apie tai skel­ bia­ma cent­ri­nia­me vie­šų­jų pir­ki­mų po­r-­ ta­le. Pa­siū­ly­mų lau­kia­ma iki ge­gu­žės 23 d.

Kuo virs mū­sų kom­piu­te­riai? Ža­din­tu­vą iš mū­sų gy­ve­ni­mo be­veik iš­ stū­mė mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas. Sta­cio­na­rų kom­piu­te­rį – ne­šio­ja­ma­sis. O ne­tru­kus ne­ šio­ja­mą­jį kom­piu­te­rį nu­ga­lės plan­še­ti­ nis. Tie­sa, Lie­tu­vo­je to ga­li tek­ti dar il­go­kai pa­lauk­ti.

Vai­da Ka­lin­kai­tė Rin­ka spar­čiai kei­čia­si

Plan­še­ti­nis kom­piu­te­ris pri­me­na ne­di­de­lio dy­džio ne­šio­ja­mą­jį kom­ piu­te­rį, bet ski­ria­si tuo, kad ne­tu­ ri fi­zi­nės kla­via­tū­ros. Jis val­do­mas per ju­tik­li­nį ek­ra­ną. Be to, gra­fin ­ ė­ je plan­še­tė­je vei­kia įvai­rios pro­gra­ mė­lės, ku­rio­mis nau­do­ja­si dau­ge­lis iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų tu­rė­to­jų.

Lie­tu­vo­je to­kių kom­piu­te­rių pa­ klau­sa ima aug­ti. „Om­ni­tel“ vi­ cep­re­zi­den­tas rin­ko­da­rai ir pa­slau­ goms Da­rius Maikš­tė­nas tei­gė, kad per praė­ju­sius me­tus „Om­ni­tel“ plan­še­ti­nių kom­piu­te­rių par­da­vi­ mas išau­go maž­daug tris kar­tus. Jie ima lenk­ti po­pu­lia­riau­sią pir­ki­nį – iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną. „Mo­bi­lių­jų, iš­ma­nių­jų įren­gi­ nių rin­ka kei­čia­si la­bai grei­tai, to­ dėl atei­tį nu­spė­ti ga­na sun­ku“, – sa­kė D.Maikš­tė­nas. – Pa­vyz­džiui, ra­šo­ma apie „Goog­le“ aki­nius ar­ba „Sam­sung“ ir „App­le“ ku­ria­mus ran­ki­nius laik­ro­džius su iš­ma­nių­jų te­le­fo­nų funk­ci­ja – ne­ži­nia, kaip tai pa­keis var­to­to­jų įpro­čius.“ Jo ma­ny­mu, dar il­gai rin­ko­je iš­ liks ir ne­šio­ja­mie­ji, ir plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai. „Pir­mie­ji yra skir­ti tu­ri­niui kur­ti – pa­teik­tims, dirb­ti su di­zai­no pro­gra­mo­mis, „Ex­cel“ ir ki­to­mis tu­ri­nio kū­ri­mo pro­gra­mo­

mis. O plan­še­ti­niai pa­to­ges­ni tam tu­ri­niui var­to­ti – skai­ty­ti, nar­šy­ ti in­ter­ne­te, ro­dy­ti ir t. t. Tai­gi sa­ vo var­to­to­ją at­ras vi­si“, – kal­bė­jo D.Maikš­tė­nas.

Da­rius Maikš­tė­nas:

Atei­ty­je, ko ge­ro, iš­ ma­nie­ji te­le­fo­nai pa­ keis ki­tus mo­bi­liuo­ sius įren­gi­nius.

D.Maikš­tė­no tvir­ti­ni­mu, la­biau­ siai ti­kė­ti­na, kad ku­rį lai­ką vie­nas var­to­to­jas tu­rės vi­sus įren­gi­nius: ir iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną, ir ne­šio­ja­mą­ jį kom­piu­te­rį, ir gra­fi­nę plan­še­tę. „Atei­ty­je, ko ge­ro, iš­ma­nie­ji te­le­fo­ nai pa­keis ki­tus mo­bi­liuo­sius įren­ gi­nius, ir tai la­biau­siai bus su­si­ję su žmo­nių įpro­čių pa­si­kei­ti­mu“, – sa­ kė D.Maikš­tė­nas.

Te­l e­ko­m u­n i­ka­c i­j ų bend­ro­v ės „Tele2“ kor­po­ra­ci­nės ko­mu­ni­ka­ci­ jos di­rek­to­rius Bal­ti­jos ša­lims And­ rius Ba­ra­naus­kas ne­si­ry­žo spė­lio­ti, kas bus atei­ty­je. Ta­čiau jis pa­ste­bė­ jo, kad su gra­fi­ne plan­še­te kon­ku­ ruo­ja ir iš­ma­nie­ji te­le­fo­nai. Kai ku­ rių plan­še­ti­nių kom­piu­te­rių dy­dis

Klau­si­mas: ar plan­še­ti­niai kom­piu­te­riai iš­stums elekt­ro­ni­nius prie­tai­sus, ku­rie ga­li at­lik­ti tik vie­ną funk­ci­

ją, nors ir la­bai ge­rai?

ne­daug ski­ria­si nuo iš­ma­nių­jų te­ le­fo­nų, to­dėl pir­kė­jas ta­da krei­pia dė­me­sį į siū­lo­mas funk­ci­jas. Be to, ko­ky­biš­kų plan­še­ti­nių kom­piu­te­ rių už priei­na­mą kai­ną, jo tei­gi­mu, stin­ga. Anot A.Ba­ra­naus­ko, aiš­ ku tė­ra vie­na: „Į klau­si­mą, kas tu­ri atei­tį, at­sa­ko tik var­to­to­jai. Mums lie­ka ati­džiai jų klau­sy­tis, o tai mes ir da­ro­me.“ Skai­tyk­lės iš­liks

Kny­gy­nas ir lei­dyk­la „So­fok­lis“ pre­kiau­ja ne tik kny­go­mis, bet ir kny­gų skai­tyk­lė­mis bei plan­še­ti­ niais kom­piu­te­riais. „So­fok­lio“ di­rek­to­rė Gied­rė Če­pai­tė tvir­ti­no, kad jų įmo­nė­je la­biau per­ka­mos skai­tyk­lės, o ne gra­fi­nės plan­še­tės.

Tam yra ke­lios prie­žas­tys: skai­ty­ ti kny­gas skai­tyk­lė­je ir pa­pras­čiau, ir pa­to­giau. „Taip, plan­še­tės kur kas uni­ ver­sa­les­nės, jos tin­ka in­ter­ne­tui nar­šy­ti, lais­va­lai­kiui, o skai­tyk­ lės la­biau kon­cent­ruo­tos. Bet daug

pa­to­giau skai­ty­ti kny­gas yra skai­ tyk­lė­je, nes ne­ken­kia akims, ir, pa­ vyz­džiui, su plan­še­te va­sa­rą lau­ke ne­la­bai pa­skai­ty­si, nes pa­pras­čiau­ siai ne­ma­ty­si“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Ji ma­no, kad kny­gų skai­tyk­lės vis tiek tu­rės sa­vo au­di­to­ri­ją. „Kiek pa­čiai ten­ka ke­liau­ti, tik­rai ma­tau, kad jas ga­na daug nau­do­ja. Aš pa­ti nau­do­ju plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį, bet ga­liu pa­sa­ky­ti, kad man ne­pa­tin­ka ja­me skai­ty­ti“, – sa­kė G.Če­pai­tė. – Kaip prie­mo­nė skai­ty­ti daug pa­to­ ges­nė yra skai­tyk­lė. Aš ne­ma­nau, kad jos iš­nyks. Gal­būt pa­si­keis jų kai­nos ir jos la­bai at­pigs.“ Te­le­fo­nas in­dų neišp­laus

„Nie­kas ne­bė­ra tie­siog te­le­fo­ nas, ka­me­ra ar te­le­vi­zo­rius“, – ra­ šo ame­ri­kie­čių eko­no­mi­kos dien­ raš­tis „The Wall Street Jour­nal“.

Gre­go­ras Ber­ko­wit­zas, San Fran­ sis­ko kon­sul­tan­tas, dir­ban­tis su tech­no­lo­gi­jų įmo­nė­mis, viename straipsnyje tei­gia, kad pro­gra­mė­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

lė­mis pa­rem­tų įren­gi­nių nau­do­ ji­mas yra mū­sų kar­tos švei­ca­riš­ ki pei­liai. „Jie pa­pras­ti ir siū­lo be­ga­lę ga­li­ my­bių“, – tvir­ti­na G.Ber­ko­wit­zas.

Pa­sak jo, iš­ma­nių­jų įren­gi­nių nau­ do­ji­mas yra pa­pras­tas ir jie at­sto­ja ke­lis apa­ra­tus.

Ki­ta ver­tus, dau­gia­funk­ciai įren­ gi­niai nie­ka­da ne­pri­lygs tik vie­ną funk­ci­ją at­lie­kan­tiems. Nors ža­ din­tu­vas pui­kiai vei­kia ir mo­bi­lia­ ja­me te­le­fo­ne, ja­me įmon­tuo­ta ka­ me­ra nu­fo­tog­ra­fuo­tos nuo­trau­kos ko­ky­be ne­pri­lygs pa­da­ry­toms pro­ fe­sio­na­liu fo­toa­pa­ra­tu. „Ta­vo mo­bi­lu­sis te­le­fo­nas tur­ būt tu­ri di­des­nę kom­piu­te­ri­nę ga­ lią, nei mi­li­jo­ną do­le­rių kai­nuo­jan­ tis su­per­kom­piu­te­ris tu­rė­jo prieš 30 me­tų. Bet jis neišp­laus jū­sų in­ dų. Tam nė­ra pro­gra­mė­lės ir nie­ ka­da ne­bus“, – ta­me pa­čia­me straips­ny­je tvir­ti­na Da­nas Saf­fe­ ris, „Smart De­sign“ in­te­rak­ty­vio­ jo di­zai­no di­rek­to­rius.

Lie­tu­va žval­go­si į Ame­ri­kos skalūnų du­jas Lie­tu­vą do­min­tų ga­li­my­bė iš JAV at­si­vež­ti su­skys­tin­tų­jų du­jų. Taip tei­gia Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­ kai­tė.

„Mus pir­miau­sia do­min­tų ga­li­my­ bė įsi­vež­ti su­skys­tin­tų­jų ska­lū­nų du­jų iš JAV, nes jos pa­sau­ly­je vie­ nos pi­giau­sių, ir tu­rė­da­mi su­skys­ tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lą ga­lė­tu­me tik­rai tu­rė­ti di­džiu­lį kon­ku­ren­ci­nį spau­di­mą dėl ru­siš­kų du­jų. Kaip tik šiuo me­tu Kong­re­se svars­to­mi ir prii­ma­mi do­ku­men­tai dėl ga­li­my­ bės pa­leng­vin­ti su­skys­tin­tų­jų du­jų

eks­por­to iš JAV są­ly­gas į ki­tas ša­ lis, nes iki šiol tos są­ly­gos bu­vo ga­ na ri­bo­tos“, – Lie­tu­vos ra­di­jui sa­ vait­ga­lį sa­kė JAV šiuo me­tu vie­šin­ti Pre­zi­den­tė.

Anks­čiau vi­zi­to me­tu po su­si­ti­ ki­mo su JAV Ats­to­vų rū­mų pir­mi­ nin­ku Joh­nu Boeh­ne­riu, Kong­re­so Už­sie­nio rei­ka­lų bei Gy­ny­bos ko­ mi­te­tų va­do­vais ir ki­tais Kong­re­ so na­riais Pre­zi­den­tė pa­brė­žė, kad JAV yra svar­bi Lie­tu­vos ener­ge­ti­nio sau­gu­mo par­tne­rė. „Su­kū­rę pa­lan­kes­nes są­ly­gas JAV du­jų eks­por­tui į Lie­tu­vą ir ki­

tas NA­TO ša­lis, mes ga­lė­si­me už­ tik­rin­ti ener­gi­jos šal­ti­nių tie­ki­ mo įvai­ro­vę ir kon­ku­ren­ci­nes du­jų kai­nas Lie­tu­vos žmo­nėms“, – sa­ kė Pre­zi­den­tė. Ša­lies va­do­vė pa­brė­žė, kad JAV du­jos dau­giau nei dvi­gu­bai pi­ges­ nės nei Va­ka­rų Eu­ro­po­je ir be­veik ke­tu­ris kar­tus pi­ges­nės ne­gu Lie­ tu­vo­je. Šiuo me­tu JAV Kong­re­se svars­to­mi tei­sės ak­tai, ku­riais sie­ kia­ma pa­leng­vin­ti lei­di­mų eks­por­ tuo­ti du­jas į NA­TO ša­lis iš­da­vi­mą.

Anks­čiau skelb­ta, kad tarp kon­ kur­so da­ly­vių, no­rin­čių tiek­ti du­jas

Lie­tu­vos su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui, yra ir JAV įmo­nė „Che­nie­re Ener­gy“, ne­se­niai pa­ si­ra­šiu­si su­si­ta­ri­mą dėl su­skys­tin­ tų­jų gam­ti­nių du­jų tie­ki­mo Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ener­ge­ti­kos įmo­nei „Cent­ri­ca“.

2012 m. vals­ty­bės val­do­ma įmo­ nė „Klai­pė­dos naf­ta“ pa­skel­bė kon­kur­są dėl 750 mln. kub. met­rų du­jų tie­ki­mo su­skys­tin­tų­jų gam­ ti­nių du­jų ter­mi­na­lui, ku­riam lai­ vą iš­nuo­mos Nor­ve­gi­jos bend­ro­vė „Hoegh LNG“ ir ku­ris pra­dės veik­ ti 2014 m. pa­bai­go­je.

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo sta­ty­bos kon­kur­są lai­mė­jo Vo­kie­ti­jos kon­cer­nas „PPS Pi­pe­li­ ne Sys­tems“, ku­ris pa­siū­lė dar­bus at­lik­ti už 94,84 mln. li­tų (su PVM – 114,756 mln. li­tų). Su kon­cer­nu ge­gu­žės pra­džio­je pa­si­ra­šy­ta su­ tar­tis, ku­ri įsi­ga­lios po „Klai­pė­dos naf­tos“ ak­ci­nin­kų spren­di­mo ge­ gu­žės 24 d.

Apie 3,3 mlrd. kub. met­rų du­jų per­nai su­var­to­ju­si Lie­tu­va yra vi­ siš­kai pri­klau­so­ma nuo du­jo­tie­kiais tie­kia­mų Ru­si­jos „Gazp­rom“ du­jų.

BNS inf.

9

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Trans­por­to ver­tė ir at­ly­gi­ni­mai au­go

Ten­den­ci­ja: bet ku­ris pro var­tus įplau­kian­tis lai­vas jau di­di­na Klai­pė­dos uos­to ver­tę.

Lie­tu­vo­je yra 137 vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės. Va­ka­rų Lie­tu­vos re­gio­ne vei­kia 9 vals­ty­bės tie­sio­giai val­do­mos įmo­nės, o fi­lia­lus Klai­pė­do­je jų tu­ri dar dau­giau. Di­džiau­sia da­lis vals­ty­bės įmo­ nių Klai­pė­do­je su­si­ju­si su trans­por­to, žu­vi­nin­kys­tės vers­lu.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Di­džiau­si pel­nai

Pa­gal val­do­mą ka­pi­ta­lą di­džiau­sia vals­ty­bės įmo­nė pa­jū­ry­je yra Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ ci­ja. Jos val­do­mo ka­pi­ta­lo da­lis 2012 me­tų pa­bai­go­je su­da­rė 1,64 mlrd. li­tų. Per 2012 me­tus Uos­to di­rek­ci­ jos ka­pi­ta­las au­go 192 tūkst. li­tų. Tai sie­ja­ma su uos­te pra­dė­tais nau­do­ti nau­jais inf­rast­ruk­tū­ros ob­jek­tais.

Per 2012 me­tus Uos­to di­rek­ci­ ja ga­vo 167 mln. li­tų pa­ja­mų. Jos gry­na­sis pel­nas su­da­rė 87 mln. li­ tų, pel­no mar­ža sie­kė 53 pro­c. ir yra di­džiau­sia Lie­tu­vo­je. Iki šiol ne­su­ ta­ria­ma, ar uos­to rink­lia­vas rei­kė­ tų lai­ky­ti įpras­tos veik­los pa­ja­mo­ mis ir skai­čiuo­ti pel­nus.

2012 me­tų pa­bai­go­je Uos­to di­rek­ ci­ja tu­rė­jo 68,7 mln. li­tų fi­nan­si­nių įsi­pa­rei­go­ji­mų. Per 2012 me­tus jie su­ma­žė­jo 20,7 mln. li­tų. Uos­te vei­ kian­čių kom­pa­ni­jų tur­tas yra nea­be­ jo­ti­nai di­des­nis nei di­rek­ci­jos. Ma­no­ ma, kad bend­ra uos­te esan­čio tur­to ver­tė ga­li siek­ti apie 10 mlrd. li­tų.

Ant­ra pa­gal dy­dį vals­ty­bės val­do­ ma įmo­nė pa­jū­ry­je yra ak­ci­nė bend­ ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“. Jos nuo­sa­vas

ka­pi­ta­las praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je su­da­rė 560 mln. li­tų. Per 2012 me­ tus jos pa­ja­mos su­da­rė 138,8 mln. li­tų, gry­na­sis pel­nas – 41 mln. li­tų. Šios bend­ro­vės pel­no mar­ža yra taip pat aukš­ta – 29,5 pro­c.

2012 me­tais tiek pa­ja­mos, tiek pel­nas bu­vo šiek tiek ma­žes­ni.

Dau­giau­sia įta­kos tu­rė­jo bend­ro­ vės „Or­len Lie­tu­va“ vyk­dy­ti re­ mon­tai ir ma­žes­nė jos ga­mi­na­mos pro­duk­ci­jos kro­va per Klai­pė­dos ter­mi­na­lą. Taip pat ma­žiau krau­ta naf­tos pro­duk­tų iš Ru­si­jos. Veik­ los są­nau­das di­di­no su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­jek­to ad­mi­nist­ra­vi­mas.

Pas­ko­los lai­vams

2012 me­tai są­ly­giš­kai sėk­min­gi bu­ vo ir vals­ty­bės val­do­mai bend­ro­vei „Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė“. Jos nuo­sa­vas ka­pi­ta­las su įsi­pa­rei­go­ji­ mais su­da­rė 214 mln. li­tų. Iš jų fi­nan­ si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai – 56 mln. li­tų.

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės par­ da­vi­mo pa­ja­mos 2012 me­tais su­da­ rė 84,5 mln. li­tų. Jos bu­vo 8,1 pro­c. di­des­nės nei 2011 me­tais. Bend­ro­vė di­des­nę da­lį lai­vų val­dė pa­ti, o 2011 me­tų pa­bai­go­je ji pa­ti eksp­loa­ta­vo tik du lai­vus. Ki­ti bu­vo iš­nuo­mo­ti.

Par­da­vi­mo sa­vi­kai­na per 2012 me­tus pa­di­dė­jo 4,3 pro­c., iki 89,7 mln. li­tų.

Ją la­biau­siai di­di­no 1,8 kar­to išau­ gu­sios są­nau­dos de­ga­lams. Jos sie­ kė 21,8 mln. li­tų, ir įgu­los są­nau­dos, išau­gu­sios 16,4 pro­c., iki 20,2 mln. li­tų. Per 2012 me­tus bend­ro­vės fi­ nan­si­niai įsi­pa­rei­go­ji­mai su­ma­žė­jo net 10 mln. li­tų, tai yra tiek per me­ tus ji grą­ži­no sko­lų.

Bend­ro­vės veik­los nuo­sto­liai per 2012 me­tus su­ma­žė­jo 27 mln. li­ tų iki 16 mln. li­tų. 2011 me­tais jos nuo­sto­liai sie­kė 42,6 mln. li­tų. Tai reiš­kia, kad bend­ro­vė kaps­to­si iš duo­bės, į ku­rią įstū­mė nuo 2009 me­tų lai­vy­bos vers­lą skau­džiai pa­ lie­tu­si pa­sau­li­nė re­ce­si­ja.

Ge­rė­jo ir šios bend­ro­vės pel­no mar­ža – nuo mi­nus 59 pro­c. 2011 me­tais iki mi­nus 19,9 pro­c. 2012 me­tais. Bet, tar­ki­me, 2010-ai­siais jos pel­no mar­ža bu­vo dar pra­stes­ nė - mi­nus 62,9 pro­c.

Ki­ta vals­ty­bės val­do­ma lai­vi­nin­ kys­tės įmo­nė – „Smil­ty­nės per­kė­ la“ – per­nai ga­vo 13,9 mln. li­tų pa­ ja­mų. Jos pel­nas po ap­mo­kes­ti­ni­mo su­da­rė 1,5 mln. li­tų. Pa­ja­mų ro­dik­ liai per­nai bu­vo pa­na­šūs į 2011 me­ tų, veik­los sa­vi­kai­na šiek tiek su­ma­ žė­jo. Nau­jų kel­tų įsi­gi­ju­si bend­ro­vė

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

2012 me­tų pa­bai­go­je tu­rė­jo mo­kė­ji­ mo įsi­pa­rei­go­ji­mų, ku­rių su­ma 16,8 mln. li­tų. Li­zin­go su­tar­tys bu­vo dėl kel­tų „Ne­rin­ga“, „Bal­ti­ja“, „Žal­gi­ ris“. Už pirk­tus kel­tus kas­met pa­ den­gia­ma 3–4 mln. li­tų sko­los su pa­lū­ka­no­mis.

Auk­cio­nas vei­kė nuo­sto­lin­gai

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­ tės pro­duk­tų auk­cio­nas“ per 2012 me­tus ga­vo 544 tūkst. li­tų pa­ja­ mų. 2011 me­tais pa­ja­mos su­da­rė 719 tūkst. li­tų.

Pag­rin­di­nės pa­ja­mos yra iš tar­pi­ nin­ka­vi­mo par­duo­dant su­gau­tas žu­ vis. Už par­duo­tas žu­vis žve­jai auk­cio­ nui mo­ka 3 pro­c., pir­kė­jai – 3,5 pro­c. par­da­vi­mo kai­nos. Žve­jai to­kiais pro­ cen­tais nė­ra pa­ten­kin­ti. Jie ma­no, kad su­si­ra­dę pir­kė­jų pa­tys tie­sio­giai gau­ tų tuos 6,5 pro­c. Da­bar tie­sio­giai ieš­ ko­ti pir­kė­jų ne­lei­džia­ma, nes auk­cio­ ne pri­va­lo­ma par­duo­ti ne ma­žiau kaip 80 pro­c. su­gau­tų men­kių.

Per 2012 me­tus Klai­pė­dos žu­vi­ nin­kys­tės pro­duk­tų auk­cio­nas pa­ ty­rė 24 tūkst. li­tų nuo­sto­lių, kai 2011 me­tais bu­vo 88 tūkst. li­tų pel­nas.

Auk­cio­no di­rek­to­rius Min­dau­gas Ko­koš­ka aiš­ki­no, kad per 2012 me­ tus apy­tiks­liai ne­gau­ta 346 tūkst. li­tų pa­ja­mų. Dėl blo­gų oro są­ly­gų, su­ma­žė­ju­s žu­vų žve­jai neiš­gau­dė 1183 to­nų pa­gal kvo­tas nu­ma­ty­tų men­kių.

2012 me­tais nuo­sto­lin­gai vei­kęs auk­cio­nas iš­gy­vens iš anks­tes­niais me­tais su­kaup­to pel­no. 2012 me­tų pa­bai­go­je iš vi­so bu­vo 133 tūkst. li­ tų ne­pas­kirs­ty­ti­no pel­no.

1,64

– tiek mlrd. li­tų praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je su­da­rė vien Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos tur­tas.

Po at­lei­di­mų ki­lo at­ly­gi­ni­mai

Klai­pė­dos žu­vi­nin­kys­tės pro­duk­ tų auk­cio­no at­ly­gi­ni­mai yra vie­ni ma­žiau­sių tarp vals­ty­bės įmo­nių.

2012 me­tais auk­cio­ne dir­bo 8 dar­ buo­to­jai. Jų vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas be mo­kes­čių su­da­rė per tris tūks­ tan­čius li­tų.

Jos va­do­vo at­ly­gi­ni­mas sie­kė per ke­tu­ris tūks­tan­čius li­tų. Jis bu­vo vie­nas ma­žiau­sių tarp vals­ty­bės įmo­nių va­do­vų at­ly­gi­ni­mų.

Dau­gu­ma vals­ty­bės įmo­nių 2012 me­tais di­di­no at­ly­gi­ni­mus. Paa­ na­li­za­vus vals­ty­bės įmo­nių veik­ lą la­biau­siai įsi­mi­nė tai, kad 2012 me­tais „Lie­tu­vos pa­šte“ at­lei­dus net 308 dar­buo­to­jus, va­do­vy­bės ne­su­ma­žė­jo, o at­ly­gi­ni­mai va­do­ vams per me­tus pa­di­dė­jo net 849 li­tais.

Vi­du­ti­nis va­do­vų at­ly­gi­ni­mas bu­ vo 9 204 li­tais. Toks at­ly­gi­ni­mas ga­ li pa­si­ro­dy­ti keis­to­kai, nes kai kur „Lie­tu­vos pa­što“ sky­riuo­se laiš­ ki­nin­kai dir­ba už 0,3 eta­to at­ly­gi­ni­mą.

10

10

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

rubrika JŪRA Tra­di­ci­niai lai­vai

Gir­tuok­lia­vi­mas kel­tuo­se

Jū­ri­nin­kų kur­sai

Praė­ju­sį sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je su­reng­ta kon­fe­ren­ci­ja „Kur­šių ma­rių tra­di­ci­nė lai­vy­ba: is­to­ri­ja ir šian­die­na“. Pa­si­kal­bė­ta apie is­to­ri­nius Lie­tu­vos bur­lai­ vius ir bur­val­tes, pri­sta­ty­ta „Sud 1“ ku­rė­no rep­li­kos sta­ty­bos is­to­ ri­ja. Kur­šių ma­rių bur­val­tė sta­to­ ma ir Ka­li­ning­ra­de prie Pa­sau­li­ nio jū­rų mu­zie­jaus.

Suo­mi­jos po­li­ci­ja ir mui­ti­nės tar­ ny­bos siū­lo, kad pre­ky­ba al­ko­ ho­li­niais gė­ri­mais jū­rų kel­tuo­se bū­tų už­draus­ta. Pra­džio­je drau­ di­mai bū­tų įves­ti suo­mių kel­tuo­ se. Ta­čiau Suo­mi­jos, Es­ti­jos ir Šve­di­jos pa­rei­gū­nai kal­ba apie tai, kad tu­ri bū­ti pa­reng­ta bend­ ra pre­ky­bos al­ko­ho­liu kel­tuo­se sis­te­ma.

Tarp­tau­ti­nė jū­rų or­ga­ni­za­ci­ja (IMO) griež­ti­na va­do­vau­jan­čių jū­ri­nin­kų ren­gi­mo kur­sų rei­ka­ la­vi­mus. Įt­rau­kia­ma daug nau­jų kon­ven­ci­nių rei­ka­la­vi­mų, su­si­ju­ sių su elekt­ro­ni­nėms na­vi­ga­ci­jų, lai­vų nu­sta­ty­mo, svei­ka­tos, ap­ lin­kos sau­gos, lai­vų val­dy­mo sis­ te­mo­mis. Nau­ji rei­ka­la­vi­mai įsi­ ga­lios nuo 2015 me­tų.

Trans­por­to ver­tė ir at­ly­gi­ni­mai au­go 9

Žmo­nės ne­be­no­ri ei­ ti dirb­ti į pa­štą, to­dėl ne­be­ne­šio­ja­mi laik­raš­čiai, vė­luo­ ja laiš­kai. To­kia si­tua­ci­ja yra su­si­ da­riu­si Klai­pė­dos ra­jo­no Prie­ku­lės mies­te­lio pa­šte.

2012 me­tais iš vi­sų Lie­tu­vos vals­ ty­bės įmo­nių dau­giau­sia dar­buo­to­ jų at­lei­do Vi­sa­gi­no ato­mi­nė elekt­ ri­nė – 801. Tai ir su­pran­ta­ma, nes ji lik­vi­duo­ja­ma. Po jos yra „Les­ to“ (694 dar­buo­to­jai) ir jau mi­nė­ tas „Lie­tu­vos pa­štas“. Vi­so­se šio­se bend­ro­vė­se po dar­buo­to­jų at­lei­di­ mo pa­ste­bi­mai ki­lo va­do­vy­bės at­ ly­gi­ni­mai: „Vi­sa­gi­no AE“ – 1457 li­tais iki 13 795 li­tų, „Les­to“ – 618 li­tų iki 11 965 li­tų.

Ma­ži­no va­do­vų at­ly­gi­ni­mus

Tarp vals­ty­bės įmo­nių di­džiau­sias darb­da­vys bu­vo bend­ro­vė „Lie­tu­ vos ge­le­žin­ke­liai“. Jo­je 2012 me­tų pa­bai­go­je dir­bo 12 329 žmo­nės. Per 2012 me­tus pa­dau­gė­jo 163 dar­buo­ to­jais. Šią di­de­lę bend­ro­vę val­do 6 as­me­nų va­do­vy­bė. Jų vi­du­ti­nis at­ ly­gi­ni­mas sie­kė 13 832 li­tus.

Iš Klai­pė­dos vals­ty­bės įmo­ nių dau­giau­siai dar­buo­to­jų bu­ vo „Klai­pė­dos naf­to­je“ – 360. Per 2012 me­tus priim­ti 52 nau­ji dar­ buo­to­jai. Šią bend­ro­vę val­dė 6 va­ do­vai. Jų vi­du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas su­ da­rė 19 862 li­tus.

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė­je dir­ bo 341 dar­buo­to­jas. Per 2012 me­ tus jų su­ma­žė­jo 11. Vi­du­ti­nis va­ do­vų at­ly­gi­ni­mas sie­kė 10 231 li­tą. „Smil­ty­nės per­kė­lo­je“ per­nai dir­bo 86 dar­buo­to­jai. Iš jų lai­vy­ne – 48.

Lai­vy­no dar­buo­to­jų vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis bu­vo 3 545 li­tai, bend­ ro­vės va­do­vų – 6 917 li­tų, ge­ne­ra­li­ nio di­rek­to­riaus – 7606 li­tai.

Iš­sis­ky­rė Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja. Ji per 2012 me­tus at­si­sa­kė 22 dar­buo­to­jų. Jų li­ ko 243. Vie­to­je 6 va­do­vų li­ko dirb­ ti 5. Va­do­vų at­ly­gi­ni­mai per mė­ne­sį

su­ma­žė­jo vi­du­ti­niš­kai 198 li­tais ir bend­rai sie­kė 11 068 li­tus. Va­do­vų at­ly­gi­ni­mus per 2012 me­tus iš vi­sų Lie­tu­vos vals­ty­bės įmo­nių ma­ži­no tik „Litg­rid“ (158 li­tais), jau mi­nė­ ta Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ir Kau­no oro uos­tas (208 li­tais).

Ver­tin­giau­sios įmo­nės

Iš trans­por­to sek­to­riaus vie­na ver­tin­giau­sių Lie­tu­vos įmo­nių yra Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja.

100 pro­c. vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės ver­tė per­nai išau­go 13,4 pro­c. ar­ba 192 mln. li­tų. To­kį ver­ tės au­gi­mą lė­mė in­ves­ti­ci­jos į uos­tą ir uos­tui tvar­ky­ti iš ES gau­tos lė­šos.

Uos­to di­rek­ci­jos do­ta­ci­jų ver­tė per 2012 me­tus pa­di­dė­jo nuo 38 iki 203 mln. li­tų. 83,8 mln. li­tų skir­ta uos­ to lai­vy­bos ka­na­lui gi­lin­ti ir pla­tin­ti, 61,8 mln. li­tų ke­lei­vi­nių ir kro­vi­ni­ nių kel­tų ter­mi­na­lo inf­rast­ruk­tū­ros įreng­ti, 21,3 mln. li­tų pri­va­žia­vi­mo ke­liams į uos­tą tvar­ky­ti. „Klai­pė­dos naf­tos“ ak­ci­jų ver­tė išau­go 7,8 pro­c. ir 2012 me­tų pa­bai­ go­je su­da­rė 350 mln. li­tų. Au­gi­mą lė­ mė 38,6 mln. li­tų ak­ci­jų emi­si­ja, ku­ri pa­di­di­no vals­ty­bės da­lį šio­je bend­ro­ vė­je nuo 70,63 iki 72,32 pro­c.

Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tės ak­ci­ jų kai­na dėl su­kaup­tų di­de­lių nuo­ sto­lių per­nai suma­žė­jo 27,8 pro­c.

Trans­por­to sek­to­riu­je per­nai di­ dė­jo sko­los. Jos su­da­rė per 747 mln. li­tų. Vyk­dy­da­ma daug ir įvai­rių ES pro­jek­tų la­biau­siai sko­li­no­si Lie­ tu­vos ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vė. Jos sko­los per 2012 me­tus pa­di­dė­jo 85 mln. li­tų. Tiek Uos­to di­rek­ci­ja, tiek Lie­tu­vos jū­rų lai­vi­nin­kys­tė sko­las ma­ži­no.

Lie­tu­vos ge­le­žin­ke­liai ga­vo ir di­ džiau­sią da­lį ES do­ta­ci­jų. Jų kie­kis šio­je bend­ro­vė­je jau sie­kia mi­li­jar­ dą 700 mln. li­tų. Per­nai ši da­lis pa­ di­dė­jo be­veik 30 pro­c.

In­ves­ti­ci­ja: nau­ji „Smil­ty­nės per­kė­los“ kel­tai ge­ro­kai pa­ge­ri­no kė­li­mo

į Smil­ty­nę pa­slau­gų ko­ky­bę.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Iš­va­da: aiš­ki­na­ma, kad dėl stre­so, už­da­ros ap­lin­kos žmo­nės lai­vuo­se rū­ko daž­niau nei kran­te.

Lai­vuo­se daž­niau rū Moks­li­niais ty­ri­mais nu­sta­ty­ta, kad at­si­spir­ti al­ko­ho­liui ir ci­ga­ re­tėms lai­ve yra sun­kiau nei kran­te.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Gelbs­ti nuo vie­nat­vės?

Ja­po­ni­jos jū­rų me­di­ci­nos žur­na­las iš­ty­rė, kad lai­vais plau­kio­jan­tys jū­ ri­nin­kai rū­ko ir ge­ria daž­niau nei jų ko­le­gos, dir­ban­tys kran­te.

Tai aiš­ki­na­ma psi­cho­lo­gi­niais niuan­sais. Jei kran­te lais­vą mi­nu­ tę jū­ri­nin­kas ga­li už­siim­ti bet kuo, tai lai­ve už­siė­mi­mų yra ma­žiau, to­ dėl „ėji­mas pa­rū­ky­ti“ tam­pa da­lies lais­va­lai­kio lei­di­mo for­ma.

Rū­ky­mas, al­ko­ho­lio var­to­ji­mas lai­vuo­se ne­re­tai klai­din­gai lai­ko­ma ir nuo įtam­pos sau­gan­čia prie­mo­ne – tar­si pa­rū­kius ar iš­gė­rus tau­re­lę bū­tų ga­li­ma „nu­ra­min­ti ner­vus“.

Lai­vuo­se dar­bo gra­fi­kas iš­ties yra la­bai įtemp­tas, ypa­tin­gais at­ve­jais kar­tais be mie­go rei­kia „temp­ti“ ke­lias­de­šimt va­lan­dų. Jū­ri­nin­kams at­ro­do, kad rū­ky­mas pa­de­da ge­riau su­si­kon­cent­ruo­ti, sau­go nuo snau­ du­lio bu­dė­ji­mo me­tu. Rū­ky­mas lai­ko­mas ir prie­mo­ne, ku­ri gelbs­ ti nuo vie­nat­vės.

Ar iš tie­sų taip yra, klau­si­mas.

Me­di­kų nuo­mo­ne, su­rū­kius ci­ga­

re­tę, kon­cent­ra­ci­jos ly­gis ma­žė­ ja, nes su dū­mais į krau­ją pa­te­kęs ang­lies dvi­de­gi­nis ­sun­ki­na de­guo­ nies skver­bi­mą­si į krau­ją, taip pat ap­sun­ki­na ir gy­vy­biš­kai svar­bių žmo­gaus or­ga­nų veik­lą, įskai­tant ir sme­ge­nis.

Al­gir­das Kul­bo­kas:

Nuo se­niau­sių lai­kų pyp­kė bū­da­vo jū­ri­ nio įvaiz­džio da­lis.

At­sig­rie­bia pa­ke­liui

Nus­ta­ty­ta, kad rū­kalius lai­ve per die­ną su­rū­ko maž­daug vie­ną 20 ci­ga­re­č ių pa­ke­l į. Čia vėl­g i vei­ kia žmo­gaus, šiuo at­ve­j u jū­r i­ nin­ko, psi­c ho­l o­g i­ja. Su tau­re­l e ir ci­ga­re­te žmo­g us kar­tais jau­ čia­s i la­b iau sa­v i­m i pa­s i­t i­k in­t is. Žmo­n ių gru­p ė­je, kur vi­s i rū­ko ir ge­ria, esą ne­tgi po­kal­bis už­si­ mez­ga grei­čiau.

Kai ku­rie lai­vų sa­vi­nin­kai to­le­ ruo­ja, kad lai­ve rū­ko­ma ir ne­di­de­ liais kie­kiais var­to­ja­mas al­ko­ho­ lis, nes tai esą pa­de­da įgu­lai ge­riau įveik­ti tar­pu­sa­vio bend­ra­vi­mo bar­ je­rus.

Jū­rų ka­pi­to­nas Juo­zas Lie­puo­ nius at­si­mi­nė at­ve­jį, kai lai­ve, ku­ riuo plau­kė, bu­vo me­cha­ni­kas vo­ kie­tis, ku­ris mė­go alų.

Jis į rei­s ą pa­s iim­d a­vo ke­l ias dė­žes skar­di­nių. Žmo­gus alų ger­ da­vo sai­kin­gai, ne­pikt­nau­džiau­ da­mas.

Ta­čiau ger­ti lai­ve reiš­kia ne­ma­žą ri­zi­ką. Jei lai­vą pa­tik­ri­nęs ins­pek­ to­rius įtars, kad ku­ris nors įgu­los na­rys yra iš­gė­ręs, lai­vas ne­tgi ga­li bū­ti su­lai­kytas. Jei iš­gė­ręs bus ka­ pi­to­nas, ti­ki­my­bė, kad lai­vas bus su­lai­ky­tas – be­veik šim­tap­ro­cen­ ti­nė.

Aust­ra­li­jos sau­gios jū­rų lai­vy­ bos agen­tū­ra ap­klau­sė jū­ri­nin­kus ir nu­sta­tė, kad nuo 2007 me­tų su­ griež­ti­nus sau­gu­mo rei­ka­la­vi­mus jū­ri­nin­kai lai­vuo­se ge­ria re­čiau ir ma­žiau. Ta­čiau jie at­si­grie­bia grįž­ da­mi į kran­tą. Daž­ni at­ve­jai, kai iš rei­so į Vil­niaus oro uos­tą grįž­tan­

11

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

JŪRA Plau­kio­jan­ti ga­myk­la

Va­gys­tės va­go­nuo­se

Ham­bur­go šven­tė

Pie­tų Ko­rė­jo­je „Geo­je“ lai­vų sta­ tyk­lo­je pra­dė­ta sta­ty­ti di­džiau­ sia pa­sau­ly­je „Shell“ plau­kio­ jan­ti su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ga­myk­la „Pre­lu­de FLNG“. 600 tūkst. to­nų sve­rian­ti ga­myk­la du­jas iš­gaus ir pum­puos į lai­vus Va­ka­rų Aust­ra­li­jos van­de­ny­se apie 475 ki­lo­met­rus nuo kran­to.

Ru­si­jo­je di­džiu­le pro­ble­ma iš­lie­ ka kro­vi­nių ir pre­kių va­gys­tės iš va­go­nų. Šie­met per pir­muo­sius mė­ne­sius už­fik­suo­ti net 39 at­ ve­jai, kai bu­vo įsi­lauž­ta į kro­vi­ni­ nius va­go­nus. Va­gys ap­šva­ri­no ir iš Ta­li­no uos­to į Ru­si­ją pre­kes ga­be­nu­sius Es­ti­jos va­go­nus. Dėl to net pla­nuo­ja­ma keis­ti va­go­nų konst­ruk­ci­jas.

Kas­met ge­gu­žę šven­čia­ma Ham­ bur­go uos­to die­na tam­pa di­ džiau­siu jū­ri­niu fes­ti­va­liu Eu­ro­ po­je. Įvai­raus dy­džio ir ti­po lai­vai už­pil­do Ham­bur­go uos­to ak­va­ to­ri­ją. Šie­met minėtos 824-osios me­ti­nės. Uos­to is­to­ri­ja skai­čiuo­ ja­ma nuo tos die­nos, kai im­pe­ra­ to­rius Frid­ri­chas Bar­ba­ro­sa lei­do El­bės upė­je rink­ti mui­tą.

Mi­nės uos­to pe­rė­mi­mo ju­bi­lie­jų Šie me­tai ypa­tin­gi Klai­pė­dos uos­tui – mi­ ni­mas 90-me­tis, kai jį pe­rė­mė Lie­tu­va.

Ta pro­ga Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus ir Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ren­gia is­to­ri­jos fo­ru­mą „Lie­tu­viš­kam Klai­pė­dos uos­tui – 90“.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Vid­man­to Ma­tu­čio fo­to­mon­ta­žas

ū­ko­ma ti lai­vo įgu­la, au­to­bu­su ve­ža­ma į Klai­pė­dą, pri­si­mau­kia tiek, kad žmo­nės iš au­to­bu­sų sun­kiai beiš­ li­pa.

Rū­ko tik pyp­kę

Klai­pė­die­tis jū­rų ka­pi­to­nas Al­gir­ das Kul­bo­kas, 40 me­tų plau­kio­jęs įvai­raus ti­po lai­vais, bu­vęs ba­zės „Ta­ry­bų Lie­tu­va“, vė­liau – „Ra­ gu­va“ ka­pi­to­nas-di­rek­to­rius bu­vo su­si­kū­ręs pyp­kės rū­kytojo įvaiz­dį. Įvai­rio­se nuo­trau­ko­se jis daž­niau­ siai su pyp­ke. „Vi­są lai­ką ją rū­kiau. Lai­vuo­se taip pa­to­giau. Vė­jas ne­bars­to pe­le­ nų. Nuo se­niau­sių lai­kų pyp­kė bū­ da­vo jū­ri­nio įvaiz­džio da­lis. Man pyp­kės rū­ky­mas pa­dė­da­vo su­si­ kaup­ti“, – sa­vo nuo­mo­nę reiš­kė A.Kul­bo­kas. Ta­ba­ką daž­nai pir­ko už­sie­ny­je. Ta­ry­bų Są­jun­go­je bu­vo par­da­vi­nė­ja­mas kvap­nu­sis ta­ba­kas „Zo­lo­to­je ru­no“.

Ka­pi­to­nas pyp­kę rū­ky­da­vo ir ka­ ju­tė­je, ir ant til­te­lio. Ki­tiems plau­ kio­jan­čio­je ba­zė­je bu­vo spe­cia­lios vie­tos rūkyti. Ir da­bar A.Kul­bo­kas rū­ko pyp­kę.

Tarp ki­tų Lie­tu­vos jū­rų ka­pi­to­nų pyp­ko­rių nė­ra. Ir rū­kan­čių­jų ne­ daug.

Iš ke­lių de­šim­čių Jū­rų ka­pi­to­nų klu­bo na­rių po su­si­rin­ki­mų rū­ky­ ti į lau­ką išei­na vos ke­li.

Ren­gi­nys vyks 2013 m. ge­gu­žės 31 d. vieš­bu­čio „Old Port Ho­tel“ kon­ fe­ren­ci­jų sa­lė­je (Žve­jų g. 20, Klai­ pė­da). Uos­to is­to­ri­jos fo­ru­mo da­ ly­viams bus pri­sta­ty­tos lie­tu­viš­ko Klai­pė­dos uos­to for­ma­vi­mo­si ap­ lin­ky­bės, at­skleis­ti nau­ji is­to­ri­jos šal­ti­niai ir as­me­ny­bių įta­ka. Is­to­ ri­nio kon­teks­to įžval­gos leis nau­jai pa­žvelg­ti į Klai­pė­dos uos­to da­bar­ ties ak­tua­li­jas ir atei­ties vi­zi­jas. Į fo­ru­mą pa­kvies­tas ir ša­lies prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­čius, Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas.

Is­to­ri­nia­me fo­ru­me bus pri­sta­ty­ti Klai­pė­dos uos­to per­da­vi­mo Lie­tu­vai do­ku­men­tai, ap­lin­ky­bės ir vei­kė­jai, ak­cen­tuo­tas Klai­pė­dos uos­to fak­ to­rius Lie­tu­vos eko­no­mi­ko­je 1923– 1939 m., pri­si­min­tas 1935 m. neį­ gy­ven­din­tas pro­jek­tas, Klai­pė­dos uos­to inf­rast­ruk­tū­ros plėt­ros pla­no eko­no­mi­niai ir po­li­ti­niai as­pek­tai, ap­tar­tas Lie­tu­viš­kas uos­tas vo­kie­ čių uos­te: Lais­vo­ji zo­na 1939–1940 m., Klai­pė­dos uos­tas 1945 m.

Į die­nos švie­są pa­teks iki šiol ne­ži­no­mi do­ku­men­tai iš Lat­vi­ jos vals­ty­bės is­to­ri­jos ar­chy­vo, bus ap­tar­ti Klai­pė­dos uos­to po 1991 m. veik­los as­pek­tai. Pra­ne­ši­mus skai­ tys is­to­ri­kai Ro­mual­das Ado­ma­vi­ čius, Ju­lius Žu­kas, Dai­nius Eler­tas, Arū­nė Ar­bu­šaus­kai­tė, bu­vęs Uos­ to di­rek­ci­jos va­do­vas Va­len­ti­nas Grei­čiū­nas.

Re­mian­tis is­to­ri­niais fak­tais, Klai­pė­dos uos­to val­dy­mą lie­tu­viai pe­rė­mė 1923 me­tų bir­že­lį. Tai pa­ da­rė pa­skir­tas įga­lio­ti­nis Ri­čar­das Vy­soc­kas, ku­ris lai­ki­nai ėjo ir uos­ to vir­ši­nin­ko pa­rei­gas. 1923 me­tų rugp­jū­čio 23 die­ną uos­to ka­pi­to­ nu pa­skir­tas pa­ty­ręs to me­to jū­ri­ nin­kas, ka­pi­to­nas Liud­vi­kas Stul­ pi­nas. 1925 m. ko­vo 20 d. uos­to dar­bų vir­ši­nin­ku pa­skir­tas Eu­ge­ni­ jus Kur­ga­na­vi­čius. Rea­les­nių uos­ to pri­tai­ky­mo Lie­tu­vos eko­no­mi­ kos reik­mėms dar­bų im­ta­si 1925 me­tų pra­džio­je. Su­kur­ta ko­mi­si­ ja nu­ma­tė, kaip rei­kė­tų pa­nau­do­ti Klai­pė­dos uos­tą. Pa­siū­ly­ta įreng­ti 2,5 ki­lo­met­ro il­gio tin­ka­mų nau­ do­ti kran­ti­nių. Jo­se bū­tų bu­vę ga­ li­ma krau­ti mi­li­jo­ną to­nų kro­vi­nių per me­tus. Klai­pė­dos uos­tas tu­rė­

Is­to­ri­ja: prieš­ka­rio Klai­pė­dos uos­te – le­gen­di­nis lai­vas „Kau­nas“, ku­

ris nu­sken­do 1939 me­tais.

jo pe­rim­ti Lie­tu­vos eks­por­to pre­kes – grū­dus, me­die­ną, gy­vu­lius, ku­rie iki tol bu­vo ga­be­na­mi per Ka­ra­liau­ čiaus ir Lie­po­jos uos­tus.

„Jū­ros“ ar­chy­vo nuo­tr.

Pla­nus pa­vy­ko įgy­ven­din­ti su kau­pu. Lie­tu­vos vy­riau­sy­bė nuo­ lat in­ves­ta­vo į Klai­pė­dos uos­to mo­ der­ni­za­vi­mą. Per de­šimt­me­tį po pe­rė­mi­mo bu­vo pa­sta­ty­tos nau­jos kran­ti­nės, įreng­tas žie­mos uos­tas,

tie­sia­mi ge­le­žin­ke­liai, tvar­ko­mas į uos­tą ve­dan­tis Že­mai­čių plen­tas, pri­va­čios kom­pa­ni­jos sta­tė san­ dė­lius.

Nuo 1924 iki 1939 m. Lie­tu­vos vals­ty­bė į Klai­pė­dos uos­to vys­ty­ mą in­ves­ta­vo 42 mln. li­tų.

Klai­pė­dos uos­tas au­go kar­tu su ša­lies ne­prik­lau­so­my­be, iš­gy­ve­no įdo­mius ir per­mai­nin­gus lai­ko­tar­ pius – nuo pir­mų­jų už­sie­nio rin­ kų at­si­vė­ri­mo, san­tū­rių in­ves­ti­ci­ jų, kro­vos svy­ra­vi­mų 1990–1999 m., stai­gaus ro­dik­lių šuo­lio 2000– 2008 m., eko­no­mi­nio są­stin­gio pa­ dik­tuo­tos pau­zės 2009 m. bei nau­ jos au­gi­mo ban­gos 2010–2011 m. Žvel­giant į atei­tį 2012–2014 m. lai­ko­tar­piu nu­ma­ty­tos di­džiu­lės 514 mln. li­tų in­ves­ti­ci­jos į uos­to inf­rast­ruk­tū­ros to­bu­li­ni­mą, nau­jų pro­jek­tų įgy­ven­di­ni­mą.

Pa­sie­ki­mas: šian­die­ni­nis Klai­pė­dos uos­tas – vie­nas mo­der­niau­sių ry­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Is­to­ri­nio kon­teks­to įžval­gos leis nau­jai pa­žvelg­ti į Klai­pė­ dos uos­to da­bar­ties ak­tua­li­jas ir atei­ties vi­zi­jas.

12

pirmADIENIS, GEGUŽĖS 20, 2013

JŪRA

Klai­pė­dos uos­tas iš­lie­ka re­gio­no ly­de­ris Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Klai­pė­dos ir Venst­pi­lio uos­tas šie­ met žen­gia be­veik ko­ja ko­jon. Po ke­tu­rių mė­ne­sių 2–3 lai­vais dau­ giau pa­kro­vė Klai­pė­dos uos­tas.

Vents­pi­lio uos­to kro­va bu­vo 11 mln. 900 tūkst. to­nų, Klai­pė­dos – 12 mln. 30 tūkst. to­nų.

Skir­tu­mas – apie 130 tūkst. to­nų Klai­pė­dos nau­dai.

Jei Vents­pi­lio uos­te kro­va au­go ne­žy­miai – vos vie­ną pro­cen­tą, tai Klai­pė­dos uos­te ji šie­met šok­te­lė­jo net 11,3 pro­c.

Abu šie uos­tai žy­miai ap­len­kė Ry­gos kro­vą. Ji per ke­tu­ris mė­ne­ sius kro­vė 11,1 mln. to­nų. Pa­ly­gin­ti su 2012 me­tais, kro­va čia kri­to 11,3 mln. to­nų.

Ry­go­je net 17 pro­c. ma­žiau krau­ ta ru­siš­kų ang­lių. Kai ang­lys su­da­ ro dau­giau nei pu­sė kro­vos, tai yra di­de­lė ne­tek­tis. Taip pat 12,3 pro­c. ma­žiau krau­ta naf­tos pro­duk­tų.

Ang­lys ir naf­tos pro­duk­tai by­lo­ ja, kad Ry­gos uos­te sen­ka ru­siš­ki kro­vi­niai. Ki­ta ten­den­ci­ja – Ry­gos uos­te net 11 pro­c. ma­žiau krau­

ta miš­ko me­die­nos ir net ke­tu­ris kar­tus ma­žiau grū­dų. Tai iš da­lies yra lat­viš­ki, iš da­lies lie­tu­viš­ki kro­ vi­niai.

Ry­gos uos­te dau­giau krau­ta kon­ tei­ne­rių (+5 pro­c.) ir che­mi­jos pro­ duk­tų – net 33 pro­c. Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad pra­ras­da­ma da­lį kro­vi­ nių, Ry­ga pri­trau­kia ne to­kius šva­ rius ki­tų rū­šių kro­vi­nius.

Klai­pė­dos uos­te dau­giau krau­ta skys­tų (+11,1 pro­c.) ir bi­rių (+21,3 pro­c.) kro­vi­nių, kon­tei­ne­rių (+7,4 pro­c.). Be­veik ne­pa­ki­to jū­rų kel­tais pluk­do­mų kro­vi­nių kie­kis, ma­žiau at­plau­kė ke­lei­vių.

Vents­pi­lio uos­te dau­giau krau­ta naf­tos, che­mi­jos pro­duk­tų, ma­žiau – trą­šų, grū­dų.

Ma­žiau­siai ry­ti­nės Bal­ti­jos jū­ros re­gio­ne šie­met krau­na Ta­li­no uos­ tas. Po tri­jų mė­ne­sių jo kro­va sie­ kė per 7,7 mln. to­nų. Ke­tu­rių mė­ ne­sių re­zul­ta­tų Ta­li­no uos­tas ne­tgi ne­bes­kel­bia. Pre­li­mi­na­riai jo kro­va tu­rė­tų siek­ti apie 10,5 mln. to­nų.

Pas­te­bė­ta ten­den­ci­ja, kad tais at­ve­jais, kai kro­va smar­kiai ma­ žė­ja, uos­tai jos duomenų ima ne­ bes­kelb­ti vie­šai, tar­si gė­dy­da­mie­ si pra­stų re­zul­ta­tų.

Pa­ly­gi­ni­mas: „Al­bat­ro­so“ pa­mink­las tik­rai ne­pa­na­šus į ko­kį nors ant­ka­pį.

Ra­šau to­dėl, kad gal­ vo­je su­ka­si min­tis – kuo ne­prik­lau­so­ma Lie­tu­va ski­ria­si nuo so­viet­me­čio?

Jū­r ų ka­pi­to­nas

ženk­las, kad ja­me ne­stin­ga ir kro­vi­nių.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Ka­muo­ja sim­bo­lių bai­mė

Ei­mu­tis As­ti­kas

Iš­va­da: bet ku­ria­me uos­te prie kran­ti­nių sto­vin­tys pre­ky­bi­niai lai­vai –

Prieš ko­kį de­šimt­me­tį bu­vau pa­tei­ kęs straips­ne­lį apie sim­bo­lių bai­ mę. Ma­niau, kad mū­sų lai­kais ženk­ lų, me­no ar ki­to­kių iš­raiš­kos for­mų bai­mė jau yra re­tas at­ve­jis. Pa­si­ro­ do, kly­dau. Anuo­met straips­ne­lį apie sim­bo­lių bai­mę ra­šiau no­rė­da­mas pa­šiep­ti ko­mu­nis­ti­nius ideo­lo­gus.

Ry­tų Vo­kie­ti­jo­je drau­dė R.Wag­ne­ rio mu­zi­ką, nes ją la­bai mė­go Adol­ fas Hit­le­ris. Nors kai R.Wag­ne­ris kū­ rė, A.Hit­le­ris net ne­bu­vo gi­męs.

Ar­ba ta­ry­bi­nis pa­sie­nie­tis jū­rei­ viams lie­pė nuo džin­sų nuar­dy­ ti fir­mos „Mon­ta­na“ ženk­lą su ere­ liu, nes jis la­bai pa­na­šus į JAV her­bą. Įdo­miau­sia, kad tas pa­sie­nie­tis bu­

vo ap­do­va­no­tas so­cia­lis­ti­nės Len­ki­ jos gar­bės ženk­lu taip pat su ere­liu. Žmo­gus aiš­ki­no, kad len­kų ere­lis – ge­ras, o ame­ri­kie­čių – blo­gas.

Pris­kir­ti po­li­ti­nį at­spal­vį, pa­si­ro­ do, ga­li­ma ir paukš­čiams. Ir mū­sų lai­kais fi­lo­so­fas Leo­ni­das Dons­kis „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ par­ti­jos ere­lį ly­gi­no su fa­šis­ti­nės Vo­kie­ti­jos liuf­tva­fės ženk­lu. Pa­sau­ly­je yra per 30 vals­ty­bių, ku­rių her­buo­se pui­ kuo­ja­si ere­lis ar ki­tas spar­nuo­tis.

Bet nie­kas tų paukš­čių ne­puo­la.

Pas mus paukš­čiams, o tiks­liau – sim­bo­liams iki šiol te­bė­ra iš­li­ku­ sios bai­mės. Nau­jau­sias pa­vyz­dys – Smil­ty­nė­je pa­sta­ty­tas pa­mink­las „Al­bat­ro­sas“. Ge­ras su­ma­ny­mas šio vaiz­din­go pa­mink­lo su­ma­žin­to­mis skulp­tū­rė­lė­mis ap­do­va­no­ti jū­ri­nės kul­tū­ros puo­se­lė­to­jus ir sau­go­to­jus.

Nus­te­bau, kai val­di­nin­kai kons­ta­ ta­vo, kad to­kia ap­do­va­no­ji­mo for­ma nė­ra tin­ka­ma. Ne­va pa­mink­las „Al­ bat­ro­sas“ pa­sta­ty­tas pa­gerb­ti jū­ro­je žu­vu­sius žmo­nes, to­dėl ap­do­va­no­ti jo skulp­tū­rė­lė­mis gy­vus žmo­nes esą tie­siog nee­tiš­ka.

Po­li­ti­kas Vid­man­tas Pleč­kai­tis ne­tgi pa­sa­kė, kad „toks ap­do­va­no­

ji­mas at­si­duo­da Lė­bar­tais“. Bet­gi Lė­bar­tuo­se yra šim­tai kry­žių. Ro­ mos im­pe­ri­jos lai­kais kry­žius bu­vo įtei­sin­tas vyk­dy­ti mir­ties baus­mę.

Ne­pai­sant to, kry­žiai stūk­so ne tik ka­pi­nė­se, bet yra ir įvai­rių or­di­nų, her­bų, ne­tgi kak­lo pa­puo­ša­lų da­lis.

Her­buo­se esančių ere­lių niekas nepuola.

Grįž­ki­me prie al­bat­ro­so kaip paukš­čio. Jei jū­ro­je į žu­vėd­rų bū­rį įskren­da al­bat­ro­sas, jis at­ro­do kaip ere­lis tarp viš­tų. Al­bat­ro­sas kaip sim­bo­lis suau­gęs su jū­ri­ne kul­tū­ ra, jū­ri­ne dva­sia. Tei­sus yra Lie­tu­ vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos pir­mi­nin­kas Pet­ras Be­kė­ža, ku­ris tei­gia, kad al­ bat­ro­sas yra jū­rų paukš­tis tar­si gy­ vy­bės, nau­jų idė­jų nė­šė­jas. Leis­ki­ me šiam paukš­čiui lais­vai skrai­dy­ti – ne­pa­tup­dy­ki­me jo į nar­vą vien to­dėl, kad mus te­be­ka­muo­ja iš so­ viet­me­čio atė­ju­si sim­bo­lių bai­mė.

Klai­pė­die­čiams – Suo­mi­jos prezidento dė­me­sys Praė­ju­sį tre­čia­die­nį vals­ty­bi­nio vi­ zi­to į Lie­tu­vą me­tu bend­ro­vės „Va­ ka­rų lai­vų ga­myk­la“ (VLG) ant­ri­nė­ je įmo­nė­je „Va­ka­rų Bal­ti­jos lai­vų sta­tyk­la“ lan­kė­si Suo­mi­jos pre­zi­ den­tas Sau­li Nii­nistö.

Bend­ro­vė „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­ la“ su Suo­mi­jos kom­pa­ni­jo­mis il­ gą lai­ką bend­ra­dar­biau­ja lai­vų sta­ ty­bos, lai­vų pro­jek­ta­vi­mo, re­mon­to bei kro­vos sek­to­riuo­se. Įmo­nės už­sa­ky­mų po­rtfe­lį nuo­ lat pa­pil­do krui­zi­nių lai­vų blo­kų už­sa­ky­mai il­ga­me­čiam par­tne­riui – kom­pa­ni­jai „STX Fin­land“ (Tur­ ku, Suo­mi­ja). Suo­mi­jos kom­pa­ni­jai „STX Fin­land“ šiuo me­tu ga­mi­na­ ma 19 blo­kų, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kia 5 740 to­nas.

Stip­ri­nant bend­ra­dar­bia­vi­mą su Suo­mi­jos lai­vų sta­ty­to­jais, prieš du mė­ne­sius pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis su šios ša­lies kom­pa­ni­ja „Arc­tech“. Pa­gal su­tar­tį bus sta­to­mi blo­kai led­lau­žiui.

Jų bend­ras svo­ris sieks 2 467 to­nas. „Suo­mi­jos rin­ka yra įdo­mi ir pa­ trauk­li mū­sų gru­pės įmo­nėms, to­ dėl džiau­gia­mės tu­rė­da­mi ga­li­ my­bę bend­ra­dar­biau­ti ir plė­to­ti

sėk­min­gus vers­lo ry­šius su šios ša­ lies įmo­nė­mis. Be to, suo­miai gar­ sė­ja kaip pui­kūs lai­vų sta­ty­to­jai, tai­gi bend­ra­dar­biau­da­mi krui­zi­nių lai­vų sta­ty­bos sri­ty­je mes ke­lia­me sa­vo kom­pe­ten­ci­jas ir da­ly­vau­ja­me svar­bio­je pa­sau­li­nė­je krui­zi­nių lai­vų sta­ty­bos su­bran­gos rin­ko­je“, – tei­ gė bend­ro­vės „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­ la“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ar­nol­das Ši­lei­ka.

VLG yra įstei­gu­si dvi bend­ras įmo­nes su Suo­mi­jos kom­pa­ni­jo­ mis: su įmo­nių gru­pe „Car­go­tec“ yra įstei­gu­si bend­ro­vę „MacG­re­ gor BLRT Bal­tic“, o su kom­pa­ni­ja „Wart­si­la“ – bend­rą įmo­nę „Wart­ si­la BLRT Lie­tu­va“. „Va­ka­rų lai­vų ga­myk­la“ su Suo­ mi­jos įmo­nė­mis bend­ra­dar­biau­ja ir ki­to­se pa­slau­gų sri­ty­se. VLG ant­ri­ nė įmo­nė „Va­ka­rų kro­va“ yra pa­si­ra­ šiu­si il­ga­me­tę su­tar­tį su ter­mo­fi­ka­ ci­ne elekt­ri­ne „For­tum Klai­pė­da“.

Re­mian­tis su­tar­ti­niais įsi­pa­rei­go­ ji­mais „Va­ka­rų kro­va“ iš Klai­pė­dos bio­ku­ro ir at­lie­kų jė­gai­nės į uos­to te­ri­to­ri­ją trans­por­tuos ko­mu­na­li­ nių at­lie­kų de­gi­ni­mo pe­le­nus.

Vi­zi­tas: su suo­miais bend­ra­dar­biau­jan­čios bend­ro­vės VLG va­do­vas A.Ši­lei­ka su­lau­kė gar­bin­go sve­čio –

„Jū­ros“ inf.

VLG nuo­tr.

Suo­mi­jos pre­zi­den­to S.Nii­nistö (kai­rė­je).

13

pirmadienis, gegužės 20, 2013

pasaulis Iš­vai­kė ­ pa­ra­dus

Liaup­sės ­ V.Pu­ti­nui

Ne­rū­kė ­ kre­ko

Prieš gė­jus nu­si­sta­tę pro­tes­ tuo­to­jai ir dva­si­nin­kai iš­vai­kė ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų ei­ty­ nes Gru­zi­jo­je ir Ru­si­jo­je. Pro­ tes­tuo­to­jai Tbi­li­sy­je pra­si­ver­žė pro po­li­ci­jos už­kar­das, o Sankt Pe­ter­bur­ge ag­re­sy­viai nu­si­tei­ ku­sių žmo­nių mi­nia svai­dė dū­ mi­nius už­tai­sus ir skan­da­vo „Mir­tis pe­de­ras­tams“.

Gérard’as De­par­dieu pa­ly­gi­ no Ru­si­jos pre­zi­den­tą Vla­di­ mi­rą Pu­ti­ną su ve­lio­niu po­ pie­žiu­mi Jo­nu Pau­liu­mi II. Ak­ to­rius sa­kė, kad bu­vęs KGB agen­tas yra tin­ka­miau­sias ly­ de­ris šiai ša­liai. G.De­par­dieu Ru­si­jos pa­sas bu­vo įteik­tas šių me­tų sau­sį per pri­va­čią va­ka­rie­nę su V.Pu­ti­nu.

To­ron­to me­ras Ro­bas For­das nei­gė, kad rū­kė pra­stos ko­ky­ bės ko­kai­ną, va­di­na­mą kre­ku, kai vie­nas laik­raš­tis pa­skel­ bė ma­tęs vaiz­do įra­šą, ku­ria­ me šis pa­rei­gū­nas ma­to­mas trau­kian­tis dū­mą iš pyp­kės ir žars­tan­tis šmaikš­čius pa­reiš­ ki­mus. R.For­das pa­reiš­kė, kad pra­ne­ši­mas ab­sur­diš­kas.

Pel­ny­tas at­ly­gis

At­ro­do, kad Lie­tu­ vos už­sie­nio po­li­ti­ kos stra­te­gams, ku­ rie ne­tru­kus pe­rims va­do­va­vi­mą ES, rei­ kės pa­si­rū­pin­ti ir Bend­ri­jos įvaiz­džio klau­si­mu, nes pa­ si­ti­kė­ji­mas ES Se­ na­ja­me že­my­ne smun­ka.

Dramb­lio Kau­lo Kran­to (DKK) vy­ riau­sy­bė su­lai­kė vie­ną su­ki­lė­lių va­dei­vą, ku­rį kal­ti­na or­ga­ni­za­vus žiau­rias žmo­nių sker­dy­nes 2011 m.

Nuo­puo­lis: F.Hol­lan­de’as Pran­cū­zi­jo­je ma­la­mas į mil­tus – jį pa­lai­ko vos 24 pro­c. ša­lies gy­ven­to­jų.

AFP nuo­tr.

Ne­ti­ki nei Eu­ro­pa, nei val­džia Re­kor­di­nis nuo­puo­lis

Re­mian­tis vo­kie­čių spau­da, per pa­sta­ruo­sius 12 mė­ne­sių vi­suo­ me­nės pa­lai­ky­mas ES vi­sa­me že­ my­ne ge­ro­kai smu­ko.

Vie­nin­te­lė­je Vo­kie­ti­jo­je į Bend­ ri­ją dar žiū­ri­ma pa­lan­kiai. Ma­ tyt, dėl šios prie­žas­ties Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel rei­tin­ gai kol kas že­myn ne­smun­ka, skir­ tin­gai nei ko­le­gos iš Pran­cū­zi­jos Fran­çois Hollande’o.

Po­nas Nor­ma­lu­sis, kaip bu­vo va­di­na­mas Pran­cū­zi­jos va­do­vas, praė­jus me­tams po to, kai ėmė šei­mi­nin­kau­ti Eli­zie­jaus rū­muo­se, su­ge­bė­jo ne­po­pu­lia­ru­mu pra­nok­ti net sa­vo pirm­ta­ką Ni­co­las Sar­ko­ zy. O tai jau šioks toks re­kor­das.

Kaip Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas su­ge­bė­jo iš­švais­ty­ti so­li­džią rin­ kė­jų pa­ra­mą?

2012 m. ge­gu­žę Pran­cū­zi­jos žmo­nės bal­sa­vo už po­ky­čius, ta­ čiau, at­ro­do, ne to­kius, ko­kius ėmė­si įgy­ven­din­ti F.Hollande’as.

Be to, skam­bios re­for­mos ne­da­ vė jo­kių re­zul­ta­tų. Pa­vyz­džiui, ne­ dar­bo ly­gis, ku­rį taip ža­dė­jo su­ma­ žin­ti Pran­cū­zi­jos va­do­vas, to­liau vir­ši­ja vi­sus re­kor­dus. „F.Hol­lan­de’ui rei­kė­jo kai­rių­ jų bal­sų, kad lai­mė­tų, tad jis ėmė vyk­dy­ti kai­ruo­liš­ką po­li­ti­ką. De­ja, ma­no su­pra­ti­mu, vy­riau­sy­bė pe­ rė­jo vi­sai į ki­tą sto­vyk­lą. Dau­ge­lis įsta­ty­mų to­li gra­žu nea­ti­tin­ka dar­

bi­nin­kų in­te­re­sų“, – pik­ti­no­si 40me­tis pran­cū­zas Alai­nas.

Jis sa­kė, kad bus nor­ma­lus pre­zi­den­ tas, ta­čiau jam la­bai to­li iki Po­no Nor­ma­ lio­jo.

Lai­kas pa­bus­ti!

F.Hollande’as ža­dė­jo, kad sieks už­baig­ti pirm­ta­ko N.Sar­ko­zy po­ li­ti­ką. Ta­čiau, re­gis, nu­ti­ko prie­ šin­gai. „Jis sa­kė, kad bus nor­ma­lus pre­zi­den­tas, ta­čiau jam la­bai to­li iki Po­no Nor­ma­lio­jo. Jis la­bai to­ li nuo žmo­nių“, – ap­gai­les­ta­vo 15 me­tų So­cia­lis­tų par­ti­jos na­re bu­ vu­si Co­let­te.

Pa­sak jos, vy­riau­sy­bė švais­ to ener­gi­ją dau­ge­liui ant­raei­lių klau­si­mų, to­kių kaip gė­jų san­tuo­ kos, užuo­t pa­si­rū­pi­nu­si pa­ma­ti­ nė­mis pro­ble­mo­mis, ku­rios sle­gia vi­suo­me­nę. „Yra daug klau­si­mų, ku­rių nie­kas ne­spren­džia. Kal­bu apie vy­riau­sy­ bę. Tūks­tan­čiai pro­tes­tuo­to­jų įsi­ ti­ki­nę, kad pre­zi­den­tas nie­ko ge­ro ne­da­ro“, – kal­bė­jo bu­vu­si so­cia­ lis­tė. Pa­sak po­li­ti­kos ana­li­ti­ko Oli­ vier Rou­qua­no, F.Hol­lan­de’ui pa­ts

lai­kas pa­bus­ti. Jis esą tu­ri įti­kin­ti vi­suo­me­nę, kad jo re­for­mos bent jau atei­ty­je pa­si­tei­sins. „Pa­me­nu, Jac­que­sas Chi­ra­cas yra sa­kęs, kad tai, kas skai­čiuo­ja­ ma po­li­ti­ko­je, nė­ra rea­ly­bė. Svar­ biau­sia – žmo­nių su­vo­ki­mas. Pre­ zi­den­tas tu­ri ko­mu­ni­kuo­ti. Jis tu­ri už­megz­ti dia­lo­gą su ša­li­mi“, – sa­ kė eks­per­tas.

Nuo ta­da, kai ėmė šei­mi­nin­ kau­ti Eli­zie­jaus rū­muo­se, F.Hol­ lan­de’as tar­si pa­mir­šo, kad tu­rė­ tų bend­rau­ti. Ne­nuos­ta­bu, kad net 75 pro­c. pran­cū­zų ma­no, jog ša­lies va­do­vas vyk­do klai­din­gą po­li­ti­ką.

Au­gan­tis ne­pa­si­ti­kė­ji­mas

Smun­ka ir ES po­pu­lia­ru­mas. Skai­ čiuo­ja­ma, kad vos per 2012 m.

Bend­ri­jos ša­li­nin­kų gre­tos ES vals­ty­bė­se su­men­ko nuo 60 iki 45 pro­c. Vie­nin­te­lė­je Vo­kie­ti­jo­je dau­ gu­ma žmo­nių iki šiol pa­lai­ko ES. Kal­bant apie na­cio­na­li­nius ly­ de­rius, bu­vu­sio Ita­li­jos prem­je­ro Ma­rio Mon­ti po­pu­lia­ru­mas Ita­li­ jo­je sie­kia vos 25 pro­c.

Be to, net 96 pro­c. ita­lų ne­pa­ ten­kin­ti ša­lies po­li­ti­ka. Po­li­ti­kais taip pat pik­ti­na­si apie 97 pro­c. grai­kų ir 94 pro­c. is­pa­nų.

Vie­nin­te­lė su­ge­bė­ju­si iš­lai­ky­ti po­pu­lia­ru­mą – Vo­kie­ti­jos kanc­le­ rė A.Mer­kel. Ta­čiau ir ji prieš rug­ sė­jo 22 d. vyk­sian­čius par­la­men­to rin­ki­mus ne­ga­li jaus­tis ra­mi. Mat

ap­klau­sos ro­do, kad kanc­le­rės po­ pu­lia­ru­mas Vo­kie­ti­jo­je blės­ta. Jis, pa­ly­gin­ti su 2012 m., su­men­ko 6 pro­c. O Is­pa­ni­jo­je per me­tus pa­ si­ti­kė­ji­mas A.Mer­kel smu­ko 24 pro­c., Ita­li­jo­je – 19 pro­c.

Skep­tiš­kai eu­ro­pie­čiai ver­ti­na ir sa­vo ša­lių eko­no­mi­kos būk­lę.

Pran­cū­zi­jo­je net 91 pro­c. ap­ klaus­tų­jų tei­gė, kad ša­lies eko­ no­mi­kos pa­dė­tis pra­sta. Pa­ly­gin­ti su 2012 m., skep­ti­kų pa­gau­sė­jo 10 pro­c. Ma­ža to, net 77 pro­c. pran­ cū­zų ma­no, kad bū­tent in­teg­ra­ci­ ja į ES pa­blo­gi­no ša­lies eko­no­mi­ kos pa­dė­tį.

Blo­ges­nį vaiz­de­lį už pran­cū­zus re­gė­jo tik grai­kai ir ita­lai. Grai­ki­ jo­je vos 1 pro­c. žmo­nių pa­si­ti­ki ša­ lies eko­no­mi­ka, Ita­li­jo­je – 3 pro­c., o Is­pa­ni­jo­je – 4 pro­c. Pa­ly­gin­ki­ me: Vo­kie­ti­jo­je – 74 pro­c.

Pa­sak žmo­gaus tei­sių at­sto­vų, Amadé Ouéré­mi pa­jė­gos nu­lin­čia­ vo šim­tus bu­vu­sio ša­lies va­do­vo Laurent’o Gbag­bo ša­li­nin­kų.

Sker­dy­nės vy­ko va­ka­ri­nė­je ša­lies da­ly­je po 2010 m. surengtų ša­lies va­do­vo rin­ki­mų.

Po rin­ki­mų L.Gbag­bo at­si­sa­kė pri­pa­žin­ti sa­vo var­žo­vo Alassane’o Ouat­ta­ros per­ga­lę rin­ki­muo­se, to­dėl ša­ly­je ki­lo gink­luo­tas konf­lik­tas tarp pa­lai­kan­čių se­ną­jį ša­lies va­do­vą ir iš­rink­to­jo pre­zi­den­to ša­li­nin­kų.

Su­si­rė­mi­mai tru­ko ke­tu­ris mė­ ne­sius. Per konf­lik­tą nu­ken­tė­jo ir daug ci­vi­lių. Į su­si­rė­mi­mus te­ko įsi­kiš­ti už­sie­nio vals­ty­bėms.

A.Ouéré­mi pa­jė­gos ta­da rė­ mė A.Ouat­ta­rą. Ka­ro va­das, pa­sak dau­ge­lio žu­dy­nių liu­di­nin­kų, bu­vo vie­nas sker­dy­nių or­ga­ni­za­to­rių.

Jo va­do­vau­ja­mos pa­jė­gos vė­liau bu­vo nu­gink­luo­tos Jung­ti­nių Tau­ tų taik­da­rių. Iš vi­so bu­vo nu­gink­ luo­ta apie 2 tūkst. ka­rių. Skai­čiuo­ ja­ma, kad per sker­dy­nes ga­lė­jo žū­ti apie 3 tūkst. DKK gy­ven­to­jų.

L.Gbag­bo anks­čiau bu­vo pa­trauk­ tas bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn už konf­lik­to kurs­ty­mą. Jis lau­kia Tarp­ tau­ti­nio bau­džia­mo­jo teis­mo ver­ dik­to. Jam pa­teik­ti kal­ti­ni­mai dėl nu­si­kal­ti­mų žmo­giš­ku­mui.

Re­mian­tis neo­fic­ ia­liais šal­ti­niais, A.Ouéré­mi pa­ts pa­si­da­vė ša­lies ka­riuo­me­nei, nes su­ži­no­jo, kad jį ren­gia­ma­si suim­ti jė­ga. Jo bu­vei­nė įsi­kū­ru­si ne­to­li Mont Péko na­cio­ na­li­nio par­ko. Čia jis gy­ve­no pa­sta­ ruo­sius 20 me­tų. Re­gio­nas žy­mus dėl čia au­gi­na­mų ka­ka­vos pu­pe­lių.

Kal­ti­ni­mai taip pat pa­reikš­ti A.Ouéré­mi ša­li­nin­kams. Kai ku­rie jų bu­vo su­lai­ky­ti.

BBC, „Deuts­che Wel­le“ inf.

„Der Spie­gel“, „Deuts­che Wel­le“ inf.

91 proc.

– pran­cū­zų ša­lies eko­no­mi­kos būk­lę ver­ti­na nei­gia­mai.

Žu­dy­nės: per 2011 m. DKK ki­lu­

sius ne­ra­mu­mus žu­vo ma­žiau­ siai 3 tūkst. žmo­nių.

AFP nuo­tr.

15

pirmadienis, gegužės 20, 2013

sportas

Meist­rai: gar­sūs spe­cia­lis­tai S. ir R.Idze­le­vi­čiai dar kar­tą pa­tvir­ti­no esą

aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos.

Sta­bi­lu­mas: uostamiesčio „Žu­vėd­ros“ spor­ti­nin­kai Vil­niu­je lai­mė­jo vi­sus tris Eu­ro­pos čem­pio­na­tus.

To­mo Ur­be­lio­nio (BFL) nuo­tr.

Auk­si­niai „Žu­vėd­ros“ pergalės spar­nai 1

Šį­met į Vil­nių var­žy­tis su­si­rin­ko 16 ko­man­dų iš 8 vals­ty­bių. Po dvi eki­pas at­sto­ va­vo Lie­tu­vai, Ru­si­jai, Vo­kie­ti­jai, Aust­ri­jai, Olan­di­jai, Veng­ri­jai ir Len­ki­jai. Į fi­na­lą pa­te­ko še­šios ko­man­dos.

Kaip ir ti­kė­ta­si, tarp jų bu­vo „Žu­ vėd­ra“.

Ta­čiau pa­sta­rai­siais me­tais į stip­riau­sių an­samb­lių bū­rį pa­ten­ kan­ti ant­ro­ji klai­pė­die­čių ko­man­ da, tra­di­ciš­kai šo­ku­si pa­gal „Vi­va, Es­pa­na“ kom­po­zi­ci­jos rit­mus, li­ko už še­še­tu­ko bor­to – užė­mė sep­tin­ tą­ją vie­tą.

Vė­lų va­ka­rą vy­ku­sia­me fi­na­ le vi­ce­čem­pio­nų ti­tu­las kiek ne­ lauk­tai ati­te­ko Tiu­me­nės „Ve­ros“ ko­man­dai iš Ru­si­jos. Bron­zos

me­da­lius iš­ko­vo­jo vo­kie­čiai – Brė­me­no „Gruen-Gold-Club“ šo­kė­jai.

Nors „Sie­mens“ are­no­je bu­vo daug tuš­čių vie­tų, ta­čiau tie, ku­rie su­si­rin­ko, ne­gai­lė­jo ova­ci­jų šo­kė­ jams, ypač lie­tu­viams. Po klai­pė­ die­čių „Rio“ kom­po­zi­ci­jos žiū­ro­ vai plo­jo at­si­sto­ję. Tri­bū­no­se bu­vo iš­skleis­ta įspū­din­go dy­džio Lie­tu­ vos vė­lia­va. „Ge­riau­siai šo­ko­me pus­fi­na­ly­je, – auk­lė­ti­nių pa­si­ro­dy­mą įver­ti­no R.Idze­le­vi­čius. – Fi­na­le per­si­da­vė jau­du­lys, ku­ris, ko ge­ro, ap­ni­ko šo­ kė­jus dėl ant­ro­sios ko­man­dos ne­ sėk­mės.“ Gar­su­sis spe­cia­lis­tas jau­tė, kad čem­pio­na­te vy­rau­ja pro­vo­kiš­ka dva­sia.

„Po to, kai „pra­skri­do“ ant­ro­ ji „Žu­vėd­ros“ eki­pa, taip pat bu­ vo šio­kių to­kių niuan­sų trau­kiant bur­tus. Lie­tu­vos spor­ti­nių šo­kių fe­de­ra­ci­jos at­sto­vai griež­to­kai pa­ kal­bė­jo su var­žy­bų tei­sė­jų kor­pu­su, – už­ku­li­sius pra­vė­rė R.Idze­le­vi­ čius, pri­pa­ži­nęs, kad toks „po­kal­ bis“ ne­bu­vo be­pras­mis. „Žu­vėd­ros“ va­do­vą nu­ste­bi­no aukš­ta ru­sų vie­ta ir tai, kad šios ša­lies šo­kė­jai, fi­na­le ap­len­kę dvi stip­rias vo­kie­čių ko­man­das, užė­ mė ant­rą­ją vie­tą. „Mes šo­ko­me vis ge­riau ir ge­riau, – sa­vo­tiš­kai va­do­vui pa­prieš­ta­ra­vo vie­nas ko­man­dos sen­bu­vių Vi­lius Ig­na­ta­vi­čius. – Fi­na­li­nia­me eta­pe ne­suk­ly­do­me ir to­dėl aki­vaiz­džiai ap­len­kė­me var­žo­vus.“

Pirmenybių fi­na­lo vie­tos Vieta Komanda

Vals­ty­bė

1. „Žu­vėd­ra“ 2. „Ve­ra“ 3. „Grun-Gold-Club“ 4. „Aa­chen-Dus­sel­dorf“ 5. „Zwol­fa­xing“ 6. „Schwarz Gold Wien“

Lie­tu­va Ru­si­ja Vo­kie­ti­ja Vo­kie­ti­ja Aust­ri­ja Aust­ri­ja

„Žu­vėd­ros“ per­ga­lės Eu­ro­pos čem­pio­na­tuo­se 1999 m. Go­me­lis (Bal­ta­ru­si­ja) 2001 m. Be­kes­ča­ba (Veng­ri­ja) 2003 m. Us­tis prie La­bės (Če­ki­ja) 2004 m. Brė­me­nas (Vo­kie­ti­ja)

Pa­ty­ręs par­ke­to asas ne­slė­pė, kad per­ga­lė bu­vo šven­čia­ma iki pa­ry­čių ir net sek­ma­die­nį. „Ma­lo­nu lai­mė­ti, o ypač ste­bint sa­viems žiū­ro­vams“, – sa­kė vei­ kiau­siai po šių pir­me­ny­bių su „Žu­ vėd­ra“ at­si­svei­kin­sian­tis daug­kar­ ti­nis čem­pio­nas.

2005 m. Brė­me­nas (Vo­kie­ti­ja) 2006 m. Vil­nius 2009 m. Vil­nius 2012 m. Vie­na (Aust­ri­ja) 2013 m. Vil­nius

Karatė atletai grįžo su medaliais ir kelialapiais Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jurbarke vykusiame Lietuvos karatė kiokušin jaunimo (iki 22 metų) čempionate sportininkai varžėsi dėl titulų ir kelialapių į Europos pirmenybes.

Prizininkai: T.Šniaukas, G.Tydikaitė, J.Glotovaitė, T.Struopus su treneriais V.Kubiliene (kairėje) ir

L.Kubiliumi (dešinėje).

Miestas prie Nemuno buvo lai­ mingas visiems keturiems Klai­ pėdai atstovavusiems „Shodan“ klubo kovotojams. Jie, tapę prizi­ ninkais, iškovojo teisę atstovauti Lietuvai Senojo žemyno jaunimo varžybose.

Sėkmingiausiai ir efektyviausiai kovojo merginos. Gintarė Tydikai­ tė ir Julija Glotovaitė tapo čempi­ onėmis.

Vytauto Didžiojo gimnazijos abiturientei G.Tydikaitei buvo debiutas jaunimo grupėje. Svo­ rio iki 55 kg grupėje jėgas mėgi­ nusi uostamiesčio sportininkė pusfinalio kovoje susitiko su la­ bai pajėgia varžove iš Kauno „Ri­ fo“ klubo. Pratęsimo metu Ginta­ rė atliko itin techniškai sudėtingą

veiksmą, kurį dažniausiai naudo­ ja aukšto meistriškumo atletai – smūgis koja ore darant kūliavirstį.

Po tokios atakos varžovė paty­ rė nokautą. Toks veiksmas yra itin retas suaugusiųjų varžybo­ se, todėl ši kova tapo pirmenybių puošmena.

Finale G.Tydikaitė palaužė ki­ to Kauno klubo „Kariai“ atstovę ir pasidabino aukso medaliu.

Svorio iki 65 kg grupėje sėkmin­ gai rungtyniavo po pertraukos ant tatamio grįžusi Julija Glotovaitė.

Vilniuje studijuojanti klaipėdie­ tė akivaizdžiai įveikė visas varžo­ ves ir pirmą kartą tapo šalies jau­ nimo čempione.

Sidabro medalį iškovojo uosta­ miesčio universiteto studentas To­ mas Struopus (iki 85 kg), bronzos – Klaipėdos valstybinėje kolegijo­ je studijuojantis Tautvydas Šniau­ kas (iki 70 kg).

Neoficialioje komandinėje įskai­ toje „Shodan“ ekipa, surinkusi 37 taškus, užėmė pirmąją vietą. Antro­ je pozicijoje – „Rifas“ – 34 taškai, trečioje – Anykščių „Takas“ – 27.

23

pirmadienis, gegužės 20, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų.

Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

teatras Klaipėdos dramos teatras Gegužės 24 d. 18 val. – I.Turgenev. „Įnamis“.

2 d. komedija. Rež. A.Lebeliūnas. Žvejų rūmai, Taikos pr. 70.

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (Danės g. 19) Gegužės 21 – birželio 1 d. – Jaunųjų talentų festivalis.

Gegužės 21 d. 11.30 val. – Klaipėdos A.Brako dailės mokyklos moksleivių darbų parodos atidarymas.

Renginys nemokamas.

Gegužės 21 d. 12 val. – Z.Liepinš. „Adata“. 2 v. muzikinė drama (N-14). Bilieto kaina 15 Lt. Gegužės 22 d. 18 val. – „Pavasario mozaika“.

Klaipėdos J.Kačinsko muzikos mokyklos moksleivių koncertas. Renginys nemokamas.

Gegužės 23 d. 18 val. – „Į ratelį 2013“. Klaipėdos jaunimo centro choreografijos studijos „Inkarėlis“ jubiliejinis 40-mečio koncertas. Bilieto kaina 10 Lt.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

Žvejų rūmai (Taikos pr. 70) Gegužės 30 d. 12 val. didžiojoje salėje – mokslo metų pabaigai jaunimo teatro „Be durų“ spektaklis „Nykštukas Nosis“ (premjera). Bilieto kaina 10 Lt. Bilietų platintojas „Tiketa“.

Klaipėdos koncertų salė (Šaulių g. 36) Gegužės 23 d. 18 val. – „Žaismingos muzikos orkestras XII… po vandeniu“. Klaipėdos kamerinis orkestras. Meno vadovas M.Bačkus. Dirigentas M.Piečaitis. Rež. K.Glušajevas. Aktorė G.Latvėnaitė.

Bilietai – 15 Lt. Nuolaidos galioja.

Gegužės 28 d. 18 val. I a. fojė – „Arfos ir vario dialogai“. Klaipėdos brass kvintetas: V.Bružas (meno vadovas, trimitas), A.Maknavičius (trimitas), S.Sugintas (trombonas), A.Ulteravičius (valtorna), J.Dargis (tūba), G.Šiaulytė (arfa, Lietuva-Lenkija).

Bilietai – 20 Lt. Nuolaidos galioja.

KITI RENGINIAI Gegužės 20 d. 18 val. – spektaklis „Kitais metais tuo pačiu laiku“. Bilietais prekiauja Bilietai.lt.

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 28 d.

Klaipėdos lėlių teatras (Vežėjų g. 4, tel. 239 932) Gegužės 25 d., birželio 8 d. 12 val. – spektaklis vaikams „Vištytė ir gaidelis“. Rež. G.Radvilavičiūtė.

Gegužės 26 d. 12 val. – lėlių vaidinimas „Stebuklingas Pelenės laikas“. Rež. G.Radvilavičiūtė.

Klaipėdos etnokultūros centras (Daržų g. 10) Kiekvieną ketvirtadienį 18 val. jaunimui skirtas projektas ETNOREIDAS. Tradiciniai šokių vakarai „Vožinis“.

Kiekvieną ketvirtadienį 15–16.30 val. konsultacijos tautinio kostiumo klausimais (dailininkė Elena Matulionienė). Registruotis tel. 410 108.

Klaipėdos etnokultūros centro „Etnotekstilės studijoje“ (Bažnyčių g. 4) – užsakomieji edukaciniai renginiai „Linelis rengia, avelė dengia“ moksleivių grupėms. Jaunieji klaipėdiečiai kviečiami susipažinti su tradicinės tekstilės įvairove, įrankiais, tradicinių rankdarbių naudojimu senovėje ir šiandien bei kt. Grupes, ne mažesnes kaip 15 žmonių, kviečiame registruotis tel. 410 108.

parodos Klaipėdos kultūrų komunikacijų centras (Didžioji Vandens g. 2) Iki gegužės 26 d. pirmoji projekto „Pažadas.

Pirma triuko dalis“ paroda-epizodas „Būdamas kambaryje girdžiu fontaną“.

Iki gegužės 31 d. Kaliningrado (Rusijos Federacija) kuratoriaus Eugenijaus Umanskio „Made in Kaliningrad“.

KŪRYBINIAI UŽSIĖMIMAI Šeimų savaitgaliai. Būtina iš anksto registruotis tel. 313 691 arba e. p. virginija@kkkc.lt. Užsiėmimai mokami.

Gegužės 25 d. 12 val. – „Kruopų paveikslėlis“.

KU Menų fakulteto koncertų salė (K.Donelaičio g. 4) Gegužės 20 d. 18 val. – prof. S.Žilevičiaus klasės studentų fortepijoninės muzikos koncertas. Programoje D.Scarlatti, F.Liszt, A.Piazolla, F.Poulenc, C.Debussy, M.K.Čiurlionio kūriniai.

Avinas (03.21 – 04.20) Šiandien iš pat ryto jausitės irzlus, pavargęs. Venkite skubotų sprendimų – ateityje jūsų laukia didelės permainos, tačiau jų patartina išlaukti. Vakare išliekite susikaupusią neigiamą energiją.

Jautis (04.21 – 05.21) Stenkitės neapsikrauti nebūtinais darbais, įsipareigojimais. Šiandien jūsų energijos potencialas lengvai išnaudojamas, tad patausokite save, bent vakare raskite laiko poilsiui.

Dvyniai (05.22 – 06.21) Šiandien pamirškite karjerą – skirkite laiko sukaupti jėgoms, artimiems draugams ir šeimos nariams. Artimiausiu metu laukia rimti pasiūlymai bendradarbiauti, galbūt išvykti į užsienį.

Vėžys (06.22 – 07.22) Nestigs pasitikėjimo savimi, galinčio lengvai peraugti į agresiją. Valdykite neigiamas emocijas, joms atslūgus galite pasigailėti neapgalvotų poelgių ar žodžių. Naujų sutarčių nepasirašinėkite.

Liūtas (07.23 – 08.23) Užgrius skubūs darbai, pareigos, tad svarbu atsirinkti, kas svarbiausia. Apskritai diena nepalanki svarbiems susitikimams, deryboms – būkite atidus,.

Mergelė (08.24 – 09.23) Viena iš sudėtingesnių dienų, ypač pirmoji pusė – susidursite su aplinkinių egoizmu. Pasistenkite neatsakyti tuo pačiu. Pastangos prisidės prie jūsų profesinės sėkmės ir stabilumo ateityje.

Svarstyklės (09.24 – 10.23) Pasistenkite įsiklausyti į savo intuiciją, į tai kas jums gyvenime svarbu.

Apribokite išlaidas. Kuo mažiau pretenzijų kolegoms bei šeimos nariams – ir diena bus visai nebloga.

Skorpionas (10.24 – 11.22) Šiandien svarbu greitai susiorientuoti ir nesikarščiuoti. Dirbkite įprastus darbus, vakare skubėkite namo – pramogoms diena ne itin palanki. Šaulys (11.23 – 12.21) Naujus darbus, susitikimus šiandien geriau atidėti – kita vertus galite sulaukti naudingų patarimų, praversiančių ateityje. Šiandien nepersidirbkite, patausokite sveikatą, širdį.

Ožiaragis (12.22 – 01.20) Jei kas paprašė pagalbos – neatsisakykite padėti, žinoma, pagal išgales. Tik atsargiau skolinkite pinigų mažiau pažįstamiems žmonėms. Susidūrę su pykčiu, agresyvumu, nekovokite – atsitraukite.

Vandenis (01.21 – 02.19) Sunkiai seksis susikaupti, tad pasistenkite neužsikrauti sunkių darbų. Nepamirškite, kad šiandien lengvai galite padaryti klaidų. Nepataikaukite savo silpnybėms ir neišlaidaukite. Žuvys (02.20 – 03.20) Neeikvokite energijos barniams su partneriu ar su vaikais – būkite atlaidesnis jų silpnybėms. Venkite apkalbų, atidžiai tvarkykite dokumentus. Vakare raskite laiko pabūti gamtoje, pajudėti.

Baroti galerija (Aukštoji g. 1) Iki gegužės 28 d. Ramūno Čeponio tapybos paroda „Įvadas“.

„Klaipėdos galerija“ (Bažnyčių g. 4/daržų g. 10) Iki birželio 10 d. – Aurelijos Šimkutės paroda „Išmonės“.

Klaipėdos licėjus (Kretingos g. 44) Iki birželio 10 d. 3 a. fojė dailininko J.Vosyliaus tapybos darbų paroda „Portretas tapyboje“.

LDM Prano Domšaičio galerija (Liepų g. 33) Antradieniais 17 val. – Dailės studija suaugusiesiems.

Veikia P.Domšaičio tapybos ekspozicija, nuolatinė dailininko marinisto Č.Janušo (1907–1993, JAV) kūrinių ekspozicija „Prie Baltijos ir prie Atlanto“; V.Kašubos kūrybos ekspozicija „Žmogaus misterija“.

Orai

Lietuvoje artimiausiomis dienomis numatomi šilti, su trumpomis liūtimis ir perkūnijomis orai. Šiandien vietomis prognozuojamas škvalas, išaugs krušos tikimybė. Oro temperatūra bus 23–27 laipsniai šilumos. Antradienį daug kur trumpi lietūs. Naktis išliks šilta, dieną bus vėsiau, iki 18–25 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 20 d.

+24

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+24

Utena

+27

5.16 21.50 16.34

141-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 225 dienos.

Saulė Jaučio ženkle.

Tauragė

+27

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +13 Dublinas +14 Kairas +34 Keiptaunas +21 Kopenhaga +20

kokteilis Kva­pai gniau­žė gerk­lę Al­gir­das ne juo­kais yra pik­tas ant silp­ no­sios ir gra­žio­sios ly­ties at­sto­vių, ki­bi­ rais ant sa­vęs pi­lan­čių kve­pa­lus. „Lie­tu­vės ne­pai­so jo­kių tai­syk­lių, – net te­le­fo­no lai­das dre­bė­jo nuo klai­pė­die­čio pyk­čio. – Aną­dien įli­pau į 6-ąjį marš­ru­ti­ nį mik­roau­to­bu­są, ku­riuo va­žia­vo „bo­bi­ kės“ iš pa­plū­di­mio. Vos įli­pęs į vi­dų pa­si­ ju­tau, kad pa­te­kau į ko­kį nors iš­kil­min­gą va­ka­rė­lį ar par­fu­me­ri­jos pa­ro­dą. Kva­pai – stip­rūs, aro­ma­tai – dar stip­res­ni. Ir to­kie kva­pai au­to­bu­se skli­do die­nos me­tu. Aš ne­su­vo­kiu, mo­te­rys, kam rei­kia taip be sko­nio pil­tis ant sa­vęs kve­pa­lus?“

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+15 +14 +24 +23 +23 +20 +17 +30

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+16 +24 +20 +19 +15 +26 +23 +26

Vėjas

2–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+26

+26

Marijampolė

Vilnius

+27

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+22

+25

+23

3

+21

+20

+19

+18

7

+18

+20

+18

+14

6

rytoj

trečiadienį

1506 m. Is­p a­n i­j o­j e mi­rė ita­lų ke­l iau­to­jas Kris­t u­p as Ko­lum­b as – Eu­ro­pos ko­lo­n ia­l iz­ mo pra­di­nin­kas. Gi­mė 1451 m.

1522 m. Pran­c iš­k us Sko­r i­na įkū­rė pir­mą­ją spaus­tu­vę LDK. 1648 m. Mer­ki­nė­je mi­rė Len­k i­jos ir Lie­tu­vos ka­ ra­lius Vla­dis­lo­vas Va­za.

1799 m. gi­mė pran­cū­zų gro­ž i­nės li­te­ra­t ū­ros ra­ šy­to­jas Ho­no­re de Bal­ za­cas.

1902 m. pa­sku­ti­niai JAV da­l i­n iai bu­vo iš­ves­t i iš Ku­bos.

1944 m. gi­mė ang­lų dai­ ni­nin­kas Joe Coc­ke­ris.

1971 m. de­vy­ni SSRS žy­ dai Le­n ing­ra­de nu­teis­t i už an­ti­vals­ty­bi­nę veik­lą.

1990 m. pir­mą kar­tą per 45 me­t us Ru­mu­n i­jo­je vy­ko lais­v i de­mok­ra­t i­ niai rin­ki­mai.

1991 m. SSRS priim­tas li­ be­ra­lus įsta­ty­mas dėl už­ sie­nio ke­lio­nių bei emig­ ra­vi­mo.

bū­dų ap­si­sau­go­ti nuo no­sį rie­ čian­čių kva­pų.

Iš­šū­kis: „Vil­ties bė­gi­mo“ ak­ci­jos da­ly­viai sek­ma­die­nį už­tvin­dė mies­to gat­ves. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos gat­vė­mis šeš­tą­jį kar­tą nu­vil­ni­jo tūks­tan­ti­nė ak­ci­jos „Vil­ ties bė­gi­mas“ da­ly­vių vir­ti­nė.

Ma­žiau­siai pust­re­čio tūks­tan­čio ren­gia­mo ma­ra­to­no da­ly­vių va­kar bė­go už vil­tį pa­sveik­ti. „Dau­ge­lis jau­nų žmo­nių bė­go ne tik spor­tuo­da­mi, jie bė­go su tiks­lu.

Ma­čiau už­ra­šą, ma­tyt, vie­nos mo­ kyk­los moks­lei­viai bė­go už Lau­ ry­ną, lin­kė­da­mi jam pa­sveik­ti. Tai

Čes­ka (397 719; va­kar ban­džiau pi­ko me­tu va­žiuo­ti au­to­bu­su. To­kių ar­ti­mų kon­tak­tų net su žmo­na ne­su tu­rė­jęs)

dva­si­nė šven­tė ir vil­ties die­na. Mes bė­ga­me per Sek­mi­nes ir ra­gi­na­me žmo­nes išei­ti į žmo­nes iš už­da­ ro sa­vo pa­sau­lio, pro­ble­mų ir li­gų.

Pa­sa­ky­ki­me pa­sau­liui, kad no­ri­me gy­ven­ti. Šia ak­ci­ja mes liu­di­ja­me gy­ve­ni­mą“, – kal­bė­jo vie­nas ak­ci­ jos ren­gė­jų pran­ciš­ko­nų dva­si­nin­ kas As­ti­jus Kun­gys.

Ma­ra­to­no da­ly­viai pa­gal sa­vo jė­ gas rin­ko­si bė­gi­mo tra­są – 10 km, 5,6 km, 2,9 km, 0,6 km. Grei­čiau­ siai tra­są iš vy­rų įvei­kė Jus­ti­nas Ber­žans­kis, spar­čiau­sia mo­te­ri­mi pri­pa­žin­ta Dia­na Lo­ba­čevs­kė.

Jau­niau­sia ma­ra­to­no da­ly­vė, vos vie­nų me­tu­kų klai­pė­die­tė tra­są įvei­kė ve­ži­mė­ly­je.

Vy­riau­sias da­ly­vis 81-erių Ma­tas An­ku­da­vi­čius dau­gy­bę me­tų spor­ tuo­ja. „Kas bė­ga nuo li­gų, kas nuo al­ ko­ho­lio ar ci­ga­re­čių. Aš bė­gu ir džiau­giuo­si, ti­kiuo­si il­gai gy­ven­ti“, – kal­bė­jo ma­ra­to­ne 5,6 km ruo­žą įvei­kęs vy­riš­kis iš Kau­no.

Nė vie­no „Vil­ties bė­gi­mo“ ne­ pra­lei­džian­tis An­ta­nas Bo­sas šiais me­tais bė­go su duk­ra Ur­te Mag­da­ le­na, ku­ri dar ne­su­lau­kė tre­jų.

steng­tis su­ža­vė­ti ki­tus – per sa­vo kvai­lą gal­vą pa­tek­si­te į bė­dą. Jei sap­nuo­ja­te, kad tu­ri­te su­ply­šu­sius ar ne­šva­rius ba­tus – lau­kia skur­das, taip pat ga­li reikš­ti prie­šus. Jei sap­nuo­ja­te, kad tu­r i­te nau­jus ba­tus, va­di­na­si, lau­ kia ge­ros per­mai­nos. Sap­ne avė­ti se­nus ba­tus – reiš­kia, kad pa­si­lik­si­te su se­nais drau­gais. Sap­ne ap­siau­ti ba­tus – reiš­kia sėk­min­gus rei­ka­lus, vy­rams – at­ly­gi­ni­ mo pa­di­dė­ji­mą. Sap­nuo­ja­te, kad kaž­kas ap­sia­vė jū­sų ba­tus – blo­gas ženk­las įsi­ my­lė­ju­siems. Jei­gu sap­ne jū­sų ba­tų raiš­ te­liai ne­su­riš­ti – lau­kia li­gos, bar­niai ar

nuo­sto­liai. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad spau­ džia ba­tai – va­di­na­si, my­li­mo­ji pa­si­juoks iš jū­sų jaus­mų. Sap­ne pa­mes­ti ba­tą reiš­ kia, kad nu­t rūks san­ty­k iai su my­l i­mu žmo­g u­mi. Jei­g u sap­nuo­ja­te, kad jums do­va­no­jo nau­jus ba­tus – lau­kia nau­jos pa­žin­tys. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jums pa­ vo­gė ba­tus – lai­mė­si­te kaž­ką pra­ra­dę. Sap­nuo­ti alu­dę alaus mė­gė­jams reiš­ kia no­rą iš­veng­t i at­sa­ko­my­bės už sa­ vo neap­dai­ru­mą, o ne­ge­rian­tie­siems – klas­tin­gą drau­gi­ją. La­bai grei­tai ap­svaig­ ti alu­dė­je – ma­žos iš­lai­dos ir di­de­lis pel­ nas, apie ku­rį nie­kam ne­pa­sa­ko­ki­te.

Sap­ni­nin­kas

Links­mie­ji tirš­čiai Šykš­t us tė­vas krau­na py­ra­gė­l ius į krep­še­lį Rau­don­ke­pu­rai­tei: – Da­bar klau­syk. Kai atei­si pas mo­čiu­tę, ji vei­kiau­siai pra­dės tau vir­kau­ti, kad žie­ ma jau ar­tė­ja, kad sto­gas pra­kiu­ro, kad gy­vu­liai ne­šer­ti tris die­nas ir kad iš vi­ so tu, anū­kė­le, neį­si­vaiz­duo­ji, kaip sun­ ku se­nam žmo­gui vie­nam gy­ven­ti. Bet tu tvir­tai lai­ky­kis sa­vo: su ko­pūs­tais – po tris, su mė­sa – ke­tu­ri pen­kias­de­šimt.

teleloto

Nr. 893

2013 05 19

§§ §§ 64 24 05 36 42 55 54 32 16 48 18 66 33 23 27 56 50 12 44 26 67 07 21 11 02 20 30 31 41 63 68 35 10 72 74 §§§ 69 34 57 15 17 §§ §§§ 49 37 61 73 03 §§§ §§§ §§§ 58 09 45 28 65 40 25

Kve­pa­lai skir­ti va­ka­rui

Žmo­nos spin­to­je tu­ri bū­ti tiek su­kne­ lių, kad ten ne­bū­tų vie­tos įsi­spraus­ti mei­lu­žiui.

2009 m. Mask­vo­je, su­ lau­kęs 65 me­t ų, mi­ rė Ole­gas Jan­kovs­k is – vie­nas po­pu­l ia­r iau­sių Ru­si­jos teat­ro ir ki­no ak­to­rių.

2010 m. pa­vie­nis va­gis, įžū­liai įsi­lau­žęs į Mo­der­ nio­jo me­no mu­zie­jų Pa­ ry­ž iu­je, iš­si­ne­šė pen­k is pa­veiks­lus, tarp jų di­ džių­jų ta­py­bos meist­r ų Hen­r i Ma­t is­se’o ir Pab­ lo Pi­cas­so dar­bus, ku­rių bend­ra ver­tė – apie pu­sę mi­li­jar­do eu­rų.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 51 325 (5 x 10 265) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 12 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Gud­ru­čiai: kai ku­rie vy­rai ran­da

Ne­mo­ka­mas pa­ta­ri­mas vy­rams

Akvilas, Alfredas, Bernardinas, Eidvilas, Vygintė.

gegužės 20-ąją

Žmo­nes vie­ni­jo „Vil­ties bė­gi­mas“

Mo­te­r ims skir­ta abė­cė­lė, ku­rią pa­tei­ kė Al­gir­das.

Kve­pa­lai, skir­t i va­ka­r ui. Už­ten­ka ke­ lių la­še­lių ant pul­sa­ci­jos vie­tų – smil­ ki­nių, per al­k ū­nių su­len­ki­mą, rie­šus, rak­t i­kau­l į, kulkš­n is. Kva­pas iš­si­lai­ko net iki aš­tuo­nių va­lan­dų.

Par­f u­muo­tas van­duo skir­tas dar­bo va­lan­doms. Net­rik­do ap­lin­ki­nių. Kva­ pas lai­ko­si apie 4–5 val., to­dėl pa­tar­ti­ na nau­do­tis du kar­tus per die­ną. Šiek tiek par­fu­muo­to van­dens už­la­šin­ki­te ant odos ar­ba dra­bu­žių (iš­sky­rus šil­ką, kai­lį ir per­lus).

Tua­le­ti­nis van­duo tin­ka ry­tais. Purš­ kia­mas tik ant dra­bu­žių.

Anot Al­g ir­do, mo­te­r ys per daug iš­si­ kve­pi­na, jei­gu kva­pas įžen­gia pir­miau jų ir il­gai lie­ka joms išė­jus. Tai truk­do ap­l in­k i­n iams. Kiek­v ie­no žmo­gaus kva­pas ne­tu­ri per­ženg­ti iš­ties­tos ran­ kos skers­mens ra­to.

Vardai

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Jei­gu sap­ne kuo nors ža­vi­tės – rei­kė­tų bū­ti bud­riam, nes jus ga­li su­pti ap­si­me­tė­ liai. Toks sap­nas ga­li bū­ti ir per­spė­ji­mas, kad ne­geis­tu­mė­te sve­ti­mo tur­to. Sap­ne

Papildomi prizai: „Škoda Fabia“ (TV) – Algis Naujokas „Peugeot 301“ – 0062738 „Hyundai i20“ – 0243155 „Nissan Micra“ – 0209639 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 13 d.) – Danutė Stuglienė iš Vilnaius raj.

5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 13 d.) – Evelina Jazvinskaitė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 13 d.) – Ramutė Rumšienė iš Kėdainių 5 000 Lt (tel. 1634, gegužės 13 d.) – Vytautas Kuzmickas iš Kėdainių raj.

Kvietimai į TV: 042*817, 007*266, 016*984 Prognozė: Aukso puode bus – 300 000 Lt

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 16 EUROJACKPOTAS

2013 00 002013 05 17 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt EUROJACKPOTAS – 40 107 979 Lt 4 00 6 1000 13 32 8 00 00 00+ 100 Atspėta:

Laimėjimas: Papildomi skaičiai 00 5+2 40 107 979 Lt 5 Prognozė: +1 2 547 828 Lt 5 Eurojackpote

662 Lt Lt - 00435 mln.

4+2 15 217 Lt 4+1 762 Lt 4 295 Lt 3+2 155 Lt 3+1 68 Lt 2+2 46 Lt 3 40 Lt 1+2 32 Lt 2+1 27 Lt Prognozė: Eurojackpotas – 44 mln. Lt