2013-05-21 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2013

115 (19 718)

12 .;A?.162;6@ 424 B Âź@

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

Norite sulieknÄ—ti? Nevalgykite supy kÄ™ ar nuliĹŤdÄ™

Gy­ven­to­jai per­spÄ—­ja­mi ne­su­si­gun­dy­ti pir­mai­siais gry­bais – bo­bau­siais.

Miestas 5p.

Ar Ki­ni­ja ir In­di­ja su­kurs stip­rĹł al­jan­sÄ… Azi­jo­je?

Pasaulis 11p.

Die­ta – bō­das dar priaug­ti svo­rio.

Po Ĺžiemos norisi kuo greiÄ?iau atsikratyti antsvorio. De ja, pusÄ— ĹžmoniĹł, kurie griebiasi grieĹžtĹł dietĹł, jas nutraukÄ™ priauga svorio dar daugiau. Ir dÄ—l to kaltas ne atsipalaidavimas ar va lios stoka, o fiziologiniai ypatumai.

JustÄ— KiburytÄ— Ne tik dÄ—l groĹžio

Keturios iĹĄ penkiĹł moterĹł nors kartÄ… gyvenime iĹĄ bandÄ— kokiÄ… nors dietÄ…. Apie 85 pro c. ĹžmoniĹł, laikÄ™si grieĹžtos dietos ir jÄ… nutraukÄ™, priversti nusivilti. „KĹŤnas, patyrÄ™s kalorijĹł stokÄ…, kiekvienÄ… jĹł ima saugoti. DÄ—l grieĹžtos dietos su lÄ—tÄ— apykaita, gali padau ja medĹžiagĹł ď Ž Receptas: VĂ­ _Ă›X XĂ– cNY gÄ—ti alkio horTNV cNY TfX YĂ› aNV `b ZN mono grelino ir su Y\ [b Zb “ aNV ZV maŞėti vadinaaf O\` `]R PVN YV` a bai maĹžai kaloringais mĹłjĹł sotumo hor Ăş ]_VR `N XNV [\ _V[ monĹł. Ĺ ie pakiaVR `VRZ` `b YVRX [ produktais. IĹĄ ma Ă› aV tiesĹł dieta – tai mai timai iĹĄlieka netgi liÄ… kĹŤno masÄ™, gydy tinimosi bĹŤdas praÄ—jus metams tojas nurodÄ— nuo pagrindinÄ™ klaidÄ…: ir maisto produktĹł medĹžiagĹł apykaitos iĹĄ pradĹžiĹł norinpasirinkimas. sutrikimo, kartĹł, pasireiĹĄkianÄ?io nu tysis numesti svorio „Tinkama dieta, ge ir pajausime tikrÄ… traukus dietÄ…, iki laikosi perdaug rinanti jÄŻ duonos KĹŤnas, patyrÄ™s ka ka- grieĹžtĹł die skonÄŻ. Valgant lÄ— onkologiniĹł ligĹł tĹł, o paskui grÄŻĹžta lori- tÄ… ir teikianti energijos, turi apsvei tai rizikos padidÄ—jirĹŤpin- savo ydin prie mo. gai mÄ—gaujantis pa ir sÄ…moninjĹł stokÄ…, kiekvie ti organizmÄ… viso gĹł maitinimosi ÄŻpro tiekalo vaizdu, mis reikalingomis nÄ… jĹł Ä?iĹł. kvapais ir skoniu, „Be to, laikantis grieĹž „Esant nutukimui, ima saugoti. DÄ—l grieĹž- medĹžiagomis: baltymais, riebao ne kartu rytinkamo mi- ri to mitybos jant tybos bĹŤdo – die bojimo, – akcen lais, angliavandeniais, ir laikraĹĄtÄŻ, aptari tos reikia laikytis tuoja gydytojas vitaminais ir vi tos dietos sulÄ—tÄ—ja blemas ar net baran nÄ—jant proJ.Neve mi sÄ… gyvenimÄ…, jeigu neralais. Taip pat metis, suvalgoma norima, kad ner rauskas, – tampa dirglesnÄ— ma tu Ĺžiau, o maisto me ti optimaliÄ… medĹžia ri uĹžtikrin- kĹŤno masÄ— bĹŤtĹł nor vĹł sistema. Dirglu dĹžiagĹł apykaita, dĹžiagos ÄŻsisamas dar pa- vi mali“, – pa- di gĹł apykaitÄ… ir gali namos geriau“, – brÄ—Ĺžia J.Neveraus dÄ—ja ir beviltiĹĄkumo organizmo funkcio padaugÄ—ti alkio horkas. dar vienÄ… panavimÄ…, gerÄ… sajausmas su- slap stip vijautÄ…, neprovokuo tÄŻ atskleidĹžia gydy rÄ—ja, kai, nutraukus tojas. ti sveikatos sudietÄ…, rezulmono grelino ir su tatai tampa prieĹĄin BĹŤtina valgyti lÄ— tai gi, nei tikÄ—tasi.“ ma- litrikimĹł, iĹĄ jĹł ir medĹžiagĹł apykaitos Lai KodÄ—l Valgyti reikia lÄ—tai gĹłâ€œ, – moko J.Neve kantis dietos reikia Şėti vadinamĹłjĹł – tai pagrin- Pa suvalgome daugiau, nei reikia? raus susikaupimo di sotuvasarÄŻ iĹĄryĹĄkÄ—jÄ™s ir iĹĄminties. Labai nis faktorius sotu Atsakydamas ÄŻ klau kas. mo jausmui atgrieĹžtos dietos, antsvoris – mo hormonĹł. simÄ…, kodÄ—l kai, padidÄ—jusio apeti sirasti. tik maĹžiau nei ĹĄeĹĄ pavyzdĹžiui, grieĹž to ĹžiemÄ… ir noro tada tai ribojami tiria Per greitai valgant jis nepa- valgy silaikanÄ?iĹłjĹł geba lis dietos be- angliavandeniai, ga ti saldumynus, il mas ir suvalgoma li gesnio paiĹĄsaugoti optiper daug. ros miego padari delÄŻ negatyvĹł povei padaryti di„Pabandykime su nys. Bet pavasavalgyti kÄ…snekÄŻ organizmui: ris nÄ—ra ÄŻpareigoji lÄŻ duonos, kramty mas viskÄ… ir iĹĄSpecialistai reko dami jÄ… bent 30 kart keisti. po dietos laikymo menduoja si“, – dietos klastÄ… atskleidĹžia gydytojas Julius ď Ž Valgyti mais tingÄ…, ÄŻvairĹł, daĹžNeverauskas. PraktiĹĄki patari ď Ž Vartoti liesÄ… pie niau augalinÄŻ nei mai nÄ…, liesus ir nesĹŤgyvulinÄ—s kilmÄ—s Lietuvos gyvento toti joduotos drus rius pieno produk maistÄ…. jĹł mitybos tykos. tus (rĹŤgpienÄŻ, keď Ž Nevalgyti supy rimas parodÄ—, kad kus, nuliĹŤdus, nes fyrÄ…, jogurtÄ…, varĹĄ 11,3 proc. vyrĹł ir blogos kÄ™, sĹŤrÄŻ). emocijos gali trik 15,2 proc. moterĹł ď Ž Riboti alkoholio dyti maisto ÄŻsisavi ď Ž KeletÄ… kartĹł yra nutukÄ™. vartojimÄ…, valgynimÄ…. per dienÄ… valgy ď Ž Svarbu, kokios Lietuvos, kaip ir ti ď Ž Rinktis mais ti reguliariai. grĹŤdiniĹł produk nuotaikos Ĺžmogus to produktus, tu daugelio kitĹł tĹł ar bulviĹł. ringamina, nes emocijos Europos ĹĄaliĹł, gy Ä?ius maĹžai cukraus. perduodamos ga ventojĹł mityba ReÄ?iau varto- ď Ž Kas minamam maistui. Ramaus palanki lÄ—tinÄ—ms li ď Ž Kelis kartus ti rafinuotÄ… cukrĹł, dien aktyviai ir susikaupusio Ĺžmo per dienÄ… valgy judÄ—ti, goms iĹĄsivystyti. saldĹžius gÄ—rimus, ti saldumynus. gaus mankĹĄtintis. ÄŻvairiĹł ĹĄvieĹžiĹł vie MitybÄ… bĹŤtina keis pagamintas mais tiniĹł darĹžoviĹł ir tas skanesnis ir soti ar bent stipvaisiĹł (bent 400 riai koreguoti ne tesnis. g per dienÄ…). tik dÄ—l groĹžio, bet ď Ž Labai svarbu, ď Ž Valgyti nesĹŤrĹł ir dÄ—l sveikatos. kad bĹŤtĹł maistÄ…. Bendras ď Ž Nedera valgy laiko

Ĺ iandien priedas Kas yra dieta?

Dauguma iť mōsų mano, kad dieta – tai badavimas arba mityba la-

Pa­vel­das er­zi­na LEZ‘ą? Klai­pÄ—­dos lais­vo­jo­ je eko­no­mi­nÄ—­je zo­ no­je griō­va kul­tō­ri­ nis pa­li­ki­mas. Krať­ to ty­ri­nÄ—­to­jai spÄ—­ja, kad se­na­jam dva­ rui pri­klau­sÄ™s sam­ di­niĹł gy­ve­na­ma­ sis pa­sta­tas, va­di­na­ ma­sis ku­me­ty­nas, sÄ…­mo­nin­gai neÄŻt­ rauk­tas ÄŻ kul­tō­ ros ob­jek­tĹł sÄ…­ra­ťÄ…, kad ne­kil­tĹł pro­ble­ mĹł jÄŻ su­nai­ki­nant.

masi ne vienos ar keliĹł taisykliĹł, o visĹł.

ti, kai nenorima – tuomet mais tas gali bōti blogiau virť kinamas.

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Kai akys mais to nori daugiau, nei rei kÄ—tĹł kĹŤnui, galima ÄŻsidÄ— ti pusÄ™ norimos porcijos.

„Šios ĹĄven­tÄ—s bu­vo skir­tos mums.“ Klai­pÄ—­dos tu­riz­mo ir kul­tō­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rÄ— Ro­me­na Sa­vic­kie­nÄ— bu­vo ÄŻsi­ti­ki­nu­si, kad sa­vait­ga­lio ren­gi­niai la­biau­siai ÄŻtrau­kÄ— klai­pÄ—­die­Ä?ius, o ne at­vy­kÄ—­lius.

Au­to­bu­sai kur­suos ir nak­ti­mis Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­do­je nuo lie­pos vi­du­rio vÄ—l tu­rÄ—­tĹł pra­dÄ—­ti kur­suo­ti nak­ti­nis au­to­bu­sas. Ta­Ä?iau jis ke­lei­vius veĹĄ ne kiek­vie­nÄ… die­nÄ…, o tik penk­ta­ die­niais ir ĹĄeť­ta­die­niais.

a.dykoviene@kl.lt

Ka­pi­nÄ—s – bend­ram nau­do­ji­mui

4

drus kos kie kis mais te, ÄŻskai tant gau na mÄ… su rĹŤ ky tais, sĹŤ dy tais, konservuotais pro duktais ir duona, neturi bĹŤti di desnis kaip vienas arbatinis ĹĄaukĹĄ telis (5 g). Var-

2p.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Da­bar­ti­nÄ—­je Klai­pÄ—­dos lais­vo­jo­ je eko­no­mi­nÄ—­je zo­no­je (LEZ) kaŞ­ ka­da bu­vo Lyp­kiĹł, Bud­ri­kĹł, Lau­ Şų, Ĺ u­ťei­kiĹł, Ĺ ve­pe­liĹł kai­mai. 300 ha ap­rÄ—­pian­Ä?ia­me LEZ‘e tu­rÄ—­tĹł bō­ti ma­Şiau­siai ket­ve­rios se­nų­jĹł kai­mĹł ka­pi­nÄ—s, iť­li­ko tik vie­nos, bet la­bai nu­nio­ko­tos.

ď Ž MaĹžinti rieba lĹł vartojimÄ…, riebiÄ… mÄ—sÄ… ir mÄ—sos pro duktus pakeisti ankĹĄtinÄ—mis dar ĹžovÄ—mis, Ĺžuvimis, paukĹĄtiena ar lie sa mÄ—sa.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

„„Ne­ver­tin­gas: ne­Şi­nia, ar tai at­si­tik­ti­nu­mas, bet Lyp­kiĹł dva­ro ku­me­ty­no pa­sta­tas kul­tō­ri­niu-is­to­ri­niu pa­vel­

du kaŞ­ko­dÄ—l ne­ta­po. Bō­tent dÄ—l ĹĄios prie­Şas­ties tiems, kas Ä?ia im­sis vers­lo pro­jek­tĹł, bus leng­viau su­si­tvar­ ky­ti sudÄ—tingus biurokratinius for­ma­lu­mus. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Vie­ťo­ji ÄŻstai­ga „Klai­pÄ—­dos ke­lei­ vi­nis trans­por­tas“ yra pa­skel­bu­ si kon­kur­sÄ… iť­rink­ti ve­ŞÄ—­jÄ…, ku­ris ir teik­tĹł nak­ti­nio au­to­bu­so pa­ slau­gas. Nu­ma­to­ma, kad jis tu­rÄ—­tĹł pra­dÄ—­ ti kur­suo­ti lie­pos 15 d. ir ke­lei­vius veŞ­ti iki rug­sÄ—­jo pa­bai­gos. Marť­ru­tu nuo Lie­po­jos sto­te­lÄ—s va­di­na­ma­ja­me Miť­ko kvar­ta­le iki pie­ti­nÄ—­je mies­to da­ly­je esan­Ä?ios Jō­ri­nin­kĹł sto­te­lÄ—s Ĺžmones ve­ ĹžiotĹł ma­Şa­sis au­to­bu­ siu­kas.

3

Pa­ke­liui na­mo – uŞ­kar­dai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­die­Ä?iai, ku­rie krei­pÄ—­si ÄŻ po­li­ ti­kus, kad ĹĄie pa­dÄ—­tĹł iť­sprÄ™s­ti pri­ va­Şia­vi­mo prie dau­gia­bu­Ä?io na­ mo pro­ble­mÄ…, nuo val­di­nin­kĹł ga­ vo py­los, kad gai­ťi­na bran­gĹł mies­ to ta­ry­bos na­riĹł lai­kÄ….

S.Dau­kan­to g. 26 na­mo gy­ven­to­jai krei­pÄ—­si ÄŻ Te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mo ko­ mi­te­to pir­mi­nin­kÄ™ Ra­mu­nÄ™ Sta­ťe­ vi­Ä?iō­tÄ™. Ĺ˝mo­nÄ—s po­li­ti­kÄ—s pa­gal­bos pa­ pra­ťÄ— to­dÄ—l, kad ne­ga­li pri­va­Şiuo­ ti prie sa­vo na­mo ir jo kie­me lai­ky­ti

au­to­mo­bi­liĹł. Prie­Şas­tis – S.Dau­ kan­to g. 24A pa­sta­te ÄŻsi­kō­ru­sios ÄŻmo­nÄ—s esÄ… be kai­my­ni­nio na­mo gy­ven­to­jĹł Ĺži­nios pa­si­sta­tÄ— uŞ­kar­ dÄ…, kad ne­bō­tĹł ga­li­ma ÄŻva­Şiuo­ti ÄŻ kie­mÄ…. S.Dau­kan­to g. 26 na­mo gy­ven­to­ jai ÄŻ sa­vo kie­mÄ… ga­li ÄŻva­Şiuo­ti tik per tÄ…, ku­ris esÄ… pri­klau­so S.Dau­kan­to g. 24A pa­sta­tui. „Mes ne­te­ko­me pa­sku­ti­nÄ—s ga­li­ my­bÄ—s pri­va­Şiuo­ti prie sa­vo na­mĹł, nes prie ki­tos ÄŻva­Şos jau se­niai pa­ sta­ty­ta gÄ—­liĹł klom­ba“, – pro­ble­mÄ… dÄ—s­tÄ— gy­ven­to­jai. Jie au­to­mo­bi­lius tu­ri pa­lik­ti ar­ba gat­vÄ—­je, ar­ba ban­dy­ti ÄŻ sa­vo kie­mÄ…

brau­tis per siau­rÄ… ply­ťį tarp na­mĹł. Ta­Ä?iau juo va­Şiuo­jant au­to­mo­bi­ liĹł ra­tai jau kliu­do na­mĹł pa­ma­tus ir yra di­de­lÄ— ri­zi­ka ma­ťi­nos ĹĄo­nus nu­broz­din­ti ÄŻ sie­nÄ…. „Pro tÄ… tar­p e­l ÄŻ grei­to­j i tik­rai ne­p ri­va­Ş iuo­t Ĺł prie mō­s Ĺł na­m o. Ki­taip ta­riant, jei at­si­tik­tĹł ko­kia ne­l ai­m Ä—, spe­c ia­l io­s ioms tar­ny­ boms esa­me ne­pa­sie­kia­mi. Ir tik to­dÄ—l, jog kaŞ­kas gal­bĹŤt ne­le­ga­liai pa­si­sta­tÄ— uŞ­kar­dą“, – tei­gÄ— klai­ pÄ—­die­Ä?iai. Pa­dÄ—­ti iť­sprÄ™s­ti jĹł pro­ble­mÄ… R.Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ— va­kar pa­pra­ťÄ— ir ki­ tĹł Te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mo ko­mi­te­to na­riĹł.

3

„„Si­tua­ci­ja: S.Dau­kan­to g. 26 na­mo gy­ven­to­jai ÄŻ sa­vo kie­mÄ… ga­li ÄŻva­Şiuo­

ti tik per gre­ta esan­tį, prie ku­rio at­si­ra­do uŞ­k ar­das.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2013

miestas

Renginiai turistĹł nepriviliojo Praō­ŞÄ™s sa­vait­ga­lis Klai­pÄ—­do­je Ĺžmo­niĹł gau­sa pri­mi­nÄ— Jō­ros ĹĄven­tÄ™. Ta­Ä?iau ma­ no­ma, jog ren­gi­niai pri­trau­kÄ— dau­giau klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł, o ne tu­ris­tĹł dÄ—­me­sÄŻ. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ—

„„Tra­di­ci­ja: ÄŻ pir­muo­sius Klai­pÄ—­dos bend­ruo­me­nÄ—s mal­dos pus­ry­Ä?ius

klai­pÄ—­die­Ä?iai bu­vo su­kvies­ti per­nai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Mal­dos pus­ry­Ä?iai vÄ—l vie­nys bend­ruo­me­nÄ™ Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je ren­gia­mi jau ant­rie­ ji Klai­pÄ—­dos bend­ruo­me­nÄ—s mal­ dos pus­ry­Ä?iai, ku­riuo­se daug dÄ—­ me­sio bus skir­ta krikť­tui, nes ĹĄie­ met mi­ni­mas Ĺ˝e­mai­ti­jos krikť­to 600 me­tĹł ju­bi­lie­jus.

Anot Klai­pÄ—­dos me­ro Vy­tau­to Grub­liaus­ko, Mal­dos pus­ry­Ä?iĹł glo­ bÄ—­jo, ĹĄis ren­gi­nys yra ga­li­my­bÄ— prie me­na­mo ap­skri­to­jo sta­lo su­so­din­ti la­bai skir­tin­gus Ĺžmo­nes. Pla­nuo­ja­ma, kad ren­gi­ny­je, ku­ ris vyks ĹĄeť­ta­die­nÄŻ, da­ly­vaus 80– 90 klai­pÄ—­die­Ä?iĹł. Tai ir po­li­ti­kai, ir vers­li­nin­kai, ir mies­to gar­bÄ—s pi­ lie­Ä?iai, ir jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jĹł at­ sto­vai ir, be abe­jo, ÄŻvai­riĹł re­li­gi­niĹł kon­fe­si­jĹł at­sto­vai. „To­kia da­ly­viĹł ÄŻvai­ro­vÄ— tik liu­ di­ja, jog klai­pÄ—­die­Ä?iai mo­ka su­si­ vie­ny­ti bend­ram rei­ka­lui. Mal­dos pus­ry­Ä?iai nÄ—­ra tik mal­da. Aiť­ku, krikť­Ä?io­niť­ko­sios ver­ty­bÄ—s yra pa­ grin­das, ta­Ä?iau Mal­dos pus­ry­Ä?iĹł ve­dan­Ä?io­ji gi­ja yra bend­ruo­me­nÄ—s,

pla­Ä?iÄ…­ja ĹĄio Ĺžo­dĹžio pra­sme, bend­ ra­vi­mas vie­no­je erd­vÄ—­je. Mal­dos pus­ry­Ä?iĹł tiks­las – su­so­din­ti mies­tÄ… prie bend­ro sta­lo, pa­si­kal­bÄ—­ti apie pro­ble­mas ir ga­li­mus bō­dus jas iť­ sprÄ™s­ti“, – tei­gÄ— V.Grub­liaus­kas. Ĺ iĹł me­tĹł Mal­dos pus­ry­Ä?iĹł te­ma pa­si­rink­ta krikť­to pra­smÄ—s, svar­bos ir dva­si­nÄ—s at­sa­ko­my­bÄ—s as­pek­tai, nes tai ypa­tin­gos svar­bos pa­ma­ti­ nÄ—s ver­ty­bÄ—s. Mal­dos pus­ry­Ä?iuo­se bus skai­to­mi ir pra­ne­ťi­mai. Klai­pÄ—­da – pir­ma­sis mies­tas, ku­ris or­ga­ni­zuo­ja Bend­ruo­me­nÄ—s mal­dos pus­ry­Ä?ius. Mal­dos pus­ry­Ä?iĹł tra­di­ci­ja at­si­ ra­do XX a. vi­du­ry­je, kaip reak­ci­ ja ÄŻ ky­lan­Ä?ius nau­jus iť­ťō­kius. JĹł iť­ta­kos sie­kia 1942 m., kai ke­le­tas JAV Se­na­to na­riĹł, siek­da­mi da­ly­ tis Kris­taus mo­ky­mu ir juo pa­grÄŻs­ tu bend­ra­vi­mu, pra­dÄ—­jo ne­for­ma­ lius su­si­ti­ki­mus. 1953 m. ÄŻvy­ko pir­mie­ji Na­cio­na­li­ niai mal­dos pus­ry­Ä?iai, ku­riuo­se da­ly­ va­vo JAV pre­zi­den­tas. Lie­tu­vo­je pir­ mie­ji Na­cio­na­li­niai mal­dos pus­ry­Ä?iai bu­vo su­reng­ti 2001-ai­siais. Juos glo­ bo­jo pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus.

Pa­lan­go­je sa­vait­ga­lÄŻ taip pat bu­ vo tirť­ta Ĺžmo­niĹł, ta­Ä?iau pro­gno­ zuo­tĹł 200 tĹŤkst. poil­siau­to­jĹł ne­ su­lauk­ta. „Skai­Ä?iĹł, kiek Ĺžmo­niĹł sa­vait­ga­ lÄŻ da­ly­va­vo ren­gi­niuo­se, tik­rai nÄ—­ ra, ta­Ä?iau fak­tas, kad jĹł bu­vo daug. Ma­nau, kad tiek lai­vĹł pa­ra­das, tiek ki­tos ĹĄven­tÄ—s yra skir­tos mums, klai­pÄ—­die­Ä?iams, to­dÄ—l pra­mo­gau­to­ jĹł iĹĄ ki­tĹł mies­tĹł ar ĹĄa­liĹł daug tik­rai ne­bu­vo“, – sa­kÄ— Klai­pÄ—­dos tu­riz­mo ir kul­tō­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­ rek­to­rÄ— Ro­me­na Sa­vic­kie­nÄ—. Ji svars­tÄ—, jog Ĺžmo­niĹł gau­siau nei ÄŻpras­ta Klai­pÄ—­do­je ga­lÄ—­jo bō­ti

ir to­dÄ—l, kad gre­ta, Pa­lan­go­je, vy­ ko ku­ror­to ati­da­ry­mo ĹĄven­tÄ—. IĹĄ to­liau at­vy­kÄ™ Ĺžmo­nÄ—s ne­pra­lei­do pro­gos pa­ma­ty­ti iť­skir­ti­niĹł ren­gi­ niĹł ir uos­ta­mies­ty­je. „Gal pri­va­ Ĺžia­vo vil­nie­Ä?iĹł, kau­nie­Ä?iĹł, ta­Ä?iau uŞ­sie­nio tu­ris­tai spe­cia­liai dÄ—l lai­ vĹł pa­ra­do ÄŻ Klai­pÄ—­dÄ… tik­rai ne­vy­ ko. Vis dÄ—l­to, tai – ne Jō­ros ĹĄven­tÄ—. Ki­ta ver­tus, ir Klai­pÄ—­dos Ĺžmo­nÄ—ms trĹŤks­ta ren­gi­niĹł, jie jĹł iť­siil­gÄ™, to­ dÄ—l ir trau­kÄ— ÄŻ mies­tÄ…. Aiť­ku, bō­tĹł bu­vÄ™ ge­riau, jei tie ren­gi­niai bō­tĹł iť­da­ly­ti per ke­lis sa­vait­ga­lius, ta­ Ä?iau vis­kas pri­klau­so nuo or­ga­ni­ za­to­riĹłâ€œ, – dÄ—s­tÄ— pa­ťne­ko­vÄ—. Ren­gi­niĹł pa­si­Şiō­rÄ—­ti atÄ—­jÄ™ klai­ pÄ—­die­Ä?iai iť­lei­do ne­ma­Şai pi­ni­gĹł, nes vi­sos lau­ko ka­vi­nÄ—s – tiek sta­

cio­na­rios, tiek lai­ki­nai ÄŻreng­tos – bu­vo sau­sa­kim­ťos. Ne­ma­Şai Ĺžmo­niĹł sa­vait­ga­lÄŻ lan­ kÄ—­si ir Pa­lan­go­je. „Poil­siau­to­jĹł bu­ vo daug, ta­Ä?iau pa­sa­ky­ti skai­Ä?iaus tik­rai ne­si­ryŞ­Ä?iau. Ma­Ä?iau ei­les prie ka­vi­niĹł, o po fe­jer­ver­ko J.Ba­ sa­na­vi­Ä?iaus gat­ve bu­vo la­bai sun­ku

Visos lauko kavinės – tiek stacionarios, tiek laikinai įrengtos – buvo sausakimťos.

pra­si­brau­ti“, – tei­gÄ— Pa­lan­gos me­ ro pa­ta­rÄ—­ja Jur­gi­ta Va­na­gÄ—. PrieĹĄ ku­ror­to se­zo­no ati­da­ry­ mÄ… pro­gno­zuo­ta, kad per tris die­ nas Pa­lan­go­je ga­li ap­si­lan­ky­ti apie 200 tĹŤkst. sve­Ä?iĹł. Tiek, anot Pa­lan­gos vers­li­nin­kĹł, tik­rai ne­bu­vo. EsÄ… ÄŻ ku­ror­tÄ… at­vy­ko ma­Şiau nei 100 tĹŤkst. Ĺžmo­niĹł.

„„Ly­de­ris: tarp dau­gy­bÄ—s sa­vait­ga­lio ren­gi­niĹł di­dĹžiau­sio su­si­do­mÄ—­ji­mo su­lau­kÄ— lai­vĹł pa­ra­das.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ArtÄ—jant laistymo sezonui per karĹĄÄ?ius gali pritrĹŤkti vandens ArtÄ—jant vasarai, daugeliui aktualus pasidaro ĹželdiniĹł laistymo klausimas. Vandens poreikis vasarÄ…

Esant karĹĄtai vasarai, KlaipÄ—dos rajono miesteliuose ir gyvenvietÄ—se gali pradÄ—ti trĹŤkti geriamojo vandens. To prieĹžastis, kaip rodo mĹŤsĹł patirtis, yra ta, kad, dienÄ… smarkiai iĹĄaugus vandens naudojimui, labai sumaŞėja vandens slÄ—gis vamzdynuose ir vanduo iĹĄ Ä?iaupĹł bÄ—ga labai silpnai, ypaÄ? aukĹĄtesnÄ—se miesteliĹł ar gyvenvieÄ?iĹł vietose bei aukĹĄtesniĹł pastatĹł virĹĄutiniuose aukĹĄtuose. Vandens trĹŤkumo prieĹžastis gali bĹŤti nepakankamas vandens gręŞiniĹł pajÄ—gumas. Netgi paleisdama gręŞiniĹł siurblius dirbti visu pajÄ—gumu, AB „KlaipÄ—dos vanduo“ gali neturÄ—ti galimybÄ—s visiĹĄkai uĹžtikrinti gyventojĹł geriamojo vandens poreikio, kai gyventojai dienÄ… masiĹĄkai naudoja vandenÄŻ darĹžams laistyti. Aktualiausia tai KlaipÄ—dos rajono miesteliams, taÄ?iau ir paÄ?ioje KlaipÄ—doje yra rajonĹł, kur vasarÄ… gali iĹĄkilti vandens tiekimo problema. Nelaistykime darŞų dienÄ…

AB „KlaipÄ—dos vanduo“ darbuoYNV`aN[a cVQb_QVR[Ă&#x; QVQ V\WV QNYV` cN[QR[` V TN_b\WN [R`]Ă›Wb`V `b`VTR_aV tojai praĹĄo KlaipÄ—dos ir KlaipÄ—dos  @UbaaR_`a\PX• [b\a_ rajono gyventojĹł taupiai naudo-

ď Ž PraĹĄymas: `\Qb` V_ QN_ b` TR_VNb YNV`afaV N[X`aV _faR N_ON cNXN_R [R`

ti vandenį ir darŞus bei sodus laistyti tik nuo 22 iki 8 val. Mōsų turimais duomenimis, bōtent vakare bei naktį atsistato vandens slėgis vamzdynuose ir tuo metu vandens visiťkai uŞtenka tiek laistyti, tiek kitiems poreikiams. Gamtininkai teigia, kad laistyti augalus geriausia anksti ryte, kol saulė dar nekaitina, arba vakare. Laistant vidurdienį nemaŞai vandens iťgaruoja nespėjęs susigerti. Taupykime vandenį

Siekdami taupyti vandenÄŻ ÄŻsirenkite laistymo vandens skaitiklius. KlaipÄ—dos miesto ir KlaipÄ—dos rajono savivaldybÄ—s tarybos yra patvirtinusios geriamojo vandens su-

naudojimo normas. Ĺ iuose sprendimuose numatytas ir vandens kiekis, kuris sunaudojamas Ĺželdiniams laistyti. Jei gyventojas neturi ÄŻrengto ÄŻvadinio vandens skaitiklio ir skaitiklio Ĺželdiniams laistyti, sunaudoto laistymo vandens kiekis yra apskaiÄ?iuojamas pagal ĹĄias normas per laikotarpÄŻ nuo geguŞės iki lapkriÄ?io mÄ—nesio. SiĹŤlome gyventojams, kurie pageidauja ÄŻsirengti vandens skaitiklius, kreiptis ÄŻ mĹŤsĹł ÄŻmonÄ™ telefonu (8 46) 220 220 ir uĹžsisakyti skaitikliĹł ÄŻrengimo paslaugÄ…. PlaÄ?iau suĹžinoti apie tokiĹł skaitikliĹł ÄŻrengimo galimybes galima AB „KlaipÄ—dos vanduo“ interneto PR puslapyje www.vanduo.lt.

Sodiniams ir gÄ—lynams laistyti vartojamo vandens normos Eil. Paskirtis Nr.

1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

VaismedŞių laistymas Gėlynų laistymas Žolynų laistymas Lauko darŞovių laistymas Sodinukų prieŞiōra gruntiniuose pavasariniuose ťiltnamiuose ir inspektuose Taip pat stelaŞiniuose ťiltnamiuose Sodinukų prieŞiōra gruntiniuose Şiemos ťiltnamiuose

Mato vnt.

Vandens norma (l/parÄ…)

m² m² m² m²

10,0 5,0 4,0 4,0

m²

6,0

m²

6,0

m²

15,0

3

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2013

miestas Sau­gos Lat­vi­jo­je

Žy­mė­jo dvi­ra­čius

Per bū­si­mą su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų (SGD) ter­mi­na­ lą Klai­pė­do­je im­por­tuo­tas du­ jas Lie­tu­va ruo­šia­si sau­go­ti Lat­vi­jos In­čiu­kal­nio po­že­mi­nė­ je du­jų sau­gyk­lo­je, ku­ri yra vie­ nin­te­lė Bal­ti­jos ša­ly­se vei­kian­ ti du­jų sau­gyk­la. 2015 m. sau­ gyk­lo­je ke­ti­na­ma sau­go­ti iki 100 mln. kub. m du­jų.

Sie­kiant už­kirs­ti ke­lią dvi­ra­čių va­gys­tėms, pa­rei­gū­nai Klai­pė­ do­je or­ga­ni­za­vo dvi­ra­čių žy­mė­ ji­mo ak­ci­ją. Ji vy­ko prie Du­by­ sos gat­vės ir Tai­kos pro­spek­to san­kry­žos. Per ak­ci­ją pa­žy­mė­ti 82 dvi­ra­čiai. Pa­rei­gū­nams tal­ki­ no jau­nie­ji po­li­ci­jos rė­mė­jai. Ža­ da­ma ir atei­ty­je or­ga­ni­zuo­ti to­ kias pre­ven­ci­nes prie­mo­nes.

Jau­ni­mo teat­rui paža­dėjo pa­tal­pas

Lai­vas. AB „Li­mar­ko lai­vi­nin­kys­tės kom­ pa­ni­ja“ par­duo­da lai­vą „Se­re­na­da“. Lai­vą pir­kė­jui per­duo­ti pla­nuo­ja­ma Pran­cū­zi­ jo­je ge­g u­žės pa­bai­go­je. Lai­vo par­da­vi­ mo są­ly­gos yra kon­fi­den­cia­lios. Jis par­ duo­da­mas rin­kos kai­na. Lai­vo par­da­vi­ mo lė­šos bus nau­do­ja­mos pa­sko­lų den­ gi­mui bei apy­var­t i­n io ka­pi­ta­lo po­rei­ kiams ten­kin­ti.

Ak­to­riaus Va­len­ti­ no Ma­sals­kio va­do­ vau­ja­mam Klai­pė­ dos jau­ni­mo teat­rui uos­ta­mies­čio me­ ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas pa­ža­dė­ jo su­ras­ti nuo­la­ti­ nes pa­tal­pas, skir­ tas re­pe­ti­ci­joms ir spek­tak­liams, ta­ čiau ši pro­ble­ma dar spren­džia­ma.

Pir­t is. Lie­t u­vos pir­t ies-SPA fe­de­ra­ci­ja ge­g u­žės 24–26 d. Pa­lan­go­je or­ga­n i­z uo­ ja pir­mą­jį ir ana­lo­gų Lie­tu­vo­je ne­tu­rė­ju­ sį ren­gi­n į – Pir­ties-SPA fes­ti­va­l į „Gin­ta­ri­ nė Bal­ti­ja 2013“ bei 3-ią­jį Lie­tu­vos va­no­ji­ mo čem­pio­na­tą. Fes­ti­va­lio ir čem­pio­na­ to ren­g i­n iai vyks ant jū­ros kran­to, spe­ cia­liai pa­plū­di­my­je pa­sta­ty­to­se pa­la­pi­ nė­se, mo­bi­l io­se pir­ty­se bei prie 1-osios gel­bė­ji­mo sto­t ies su­mon­t uo­to­je stik­l i­ nė­je ka­bi­no­je.

Na­mai: per ar­ti­miau­sius me­tus Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­rui tu­rė­tų bū­ti ras­ta nuo­la­ti­nė vie­ta re­pe­ti­ci­joms ir

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Teat­ro jau­ni­mą, at­vy­ku­sį į su­si­ti­ki­ mą su me­ru, la­biau­siai do­mi­no pa­ tal­pų sky­ri­mo klau­si­mas, nes tru­pė šiuo me­tu ne­tu­ri sto­go virš gal­vos. „Kol stu­di­juo­ja­me, glau­džia­mės, re­pe­tuo­ja­me ir spek­tak­lius ro­do­me Me­nų fa­kul­te­to Mo­ko­ma­ja­me teat­ re. Vis­kas pa­si­keis, bai­gus moks­lus. No­ri­me užau­gin­ti sa­vo žiū­ro­vus, o be nuo­la­ti­nių pa­tal­pų tai pa­da­ry­ ti su­dė­tin­ga. Be to, dau­ge­liui mies­ tie­čių Mo­ko­ma­ja­me teat­re ro­do­mi vai­di­ni­mai kve­pia ne­pro­fe­sio­na­lu­ mu. Dėl šios prie­žas­ties esa­me pri­ vers­ti dau­giau lai­ko skir­ti gat­vės

spek­tak­liams.

pa­si­ro­dy­mams“, – si­tua­ci­ją aiš­ki­ no ak­to­riai. Pa­sak jų, tru­pės eg­zis­ta­vi­mas ir atei­tis la­bai pri­klau­so nuo to, ar per ar­ti­miau­sius po­rą me­tų jiems bus ras­ti na­mai. Me­ras tei­gė, kad ši pro­ble­ma jau gvil­de­na­ma ir svars­to­mos ke­lios al­ter­na­ty­vos. „Ne­n o­r i­m e da­ry­t i sku­b o­t ų spren­di­mų. Su­ras­ti pa­tal­pas to­li nuo mies­to cent­ro ne­bū­tų su­dė­tin­ ga, ta­čiau no­ri­me, kad jums skir­ ta vie­ta bū­tų vi­sa­pu­siš­kai pa­to­gi ir nau­din­ga. Ieš­ko­me to­kių pa­tal­pų, ku­rios teat­rui tar­nau­tų il­gus me­tus

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tru­pės eg­zis­ta­vi­ mas ir atei­tis la­bai pri­klau­so nuo to, ar per ar­ti­miau­sius po­ rą me­tų jiems bus ras­ti na­mai. ir ak­to­riams ne­tek­tų pa­tir­ti kraus­ ty­mo­si var­go“, – sa­kė me­ras. Anot jo, si­tua­ci­ja dėl Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­rui ieš­ko­mų pa­tal­pų tu­rė­tų paaiš­kė­ti dar ki­tais me­tais.

Pa­ke­liui na­mo – už­kar­dai Ta­čiau jie žmo­nių bė­dai 1 li­ko abe­jin­gi. „Te­gul krei­pia­si į sa­vi­val­dy­bės ad­

mi­nist­ra­ci­ją. Kai į ma­ne krei­pia­si to­ kie in­te­re­san­tai, pa­ts vis­ką su­tvar­kau ir ko­mi­te­to ne­truk­dau“, – rė­žė jo na­ rys Be­ne­dik­tas Pet­raus­kas. Jam ant­ri­no ir Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės Ur­ba­nis­ti­nės plėt­ros de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ ci­jaus­kas. „Keis­ta gy­ven­to­jų po­zi­ci­ja dėl to­ kio klau­si­mo kreip­tis į po­li­ti­kus. Tai gal ra­šy­ki­te dar aukš­čiau ir mums nu­ro­dy­mą spręs­ti šią pro­ble­mą duos Pre­zi­den­tė? Rei­kė­jo elg­tis pa­ pras­čiau – kreip­tis į ad­mi­nist­ra­ci­ją. Bū­tų Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė (Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja – V.S.) nu­ va­žia­vu­si ir nu­pjo­vu­si tą už­kar­dą“, – kal­bė­jo K.Ma­ci­jaus­kas. Ko­mi­te­to na­riai taip ir su­ta­rė:

Dienos telegrafas

Me­ras pa­ža­dė­jo, kad pa­da­rys vis­ ką, jog tru­pė mies­te at­ras­tų nuo­la­ ti­nę bu­vi­mo vie­tą. Klai­pė­dos jau­ni­mo teat­ro ak­to­ riai, stu­di­juo­ti teat­ro me­no at­vy­ kę iš skir­tin­gų Lie­tu­vos mies­tų, ti­ki­no, kad ir pa­tys no­ri įsi­tvir­tin­ ti čia. „No­ri­si pa­da­ry­ti vis­ką, kad jums iš čia ne­si­no­rė­tų iš­va­žiuo­ti. Klai­ pė­da vi­sa­pu­siš­kai uni­ka­lus mies­ tas, to­dėl ti­kiu, kad uos­ta­mies­ tis ga­li tap­ti pui­kiu pa­ki­li­mo ta­ku – ypač su to­kiu skry­džio ope­ra­to­ riu­mi kaip V.Ma­sals­kis“, – kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas.

kreip­tis į sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ ra­ci­ją, kad ji ir iš­spręs­tų gy­ven­to­ jų pro­ble­mą. Ta­čiau R.Sta­še­vi­čiū­tė dar pa­pra­šė, kad ji bū­tų in­for­muo­ ta, kaip pa­vy­ko pa­dė­ti klai­pė­die­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

čiams. „Svar­bu ir tai, kad na­mui pri­si­skir­tu­mė­te skly­pą. Ta­da bū­ tu­mė­te jo šei­mi­nin­kai ir ga­lė­tu­ mė­te ge­riau tvar­ky­tis“, – gy­ven­ to­jus ra­gi­no po­li­ti­kė.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i Va­len­ti­na Ne­tia­gi­na, Na­ta­li­ja Zve­re­va, Zi­ nai­da Bat­ry­gi­na, Ona Čir­vins­kie­nė, Fev­ ra­li­na Sol­da­ten­ko, Ze­nius Ru­ke­vi­čius. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­ma Ju­ze­fa Ta­ma­šaus­kie­nė. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­ dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 8 ber­ niu­kai.

Au­to­bu­sai kur­suos ir nak­ti­mis Pla­nuo­ja­ma, kad jis dvi 1 nak­tis per sa­vai­tę kur­ suo­tų iki tol, kol į gat­ves iš­rie­da

Konfliktas: užkardas tapo gyventojų ir verslininkų nesantaikos objektu.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­ riu­je už­re­gist­ruo­tos 11 klai­pė­die­čių mir­ tys. Mi­rė Fev­ra­li­na Sol­da­ten­ko (g. 1925 m.), Na­ta­li­ja Zve­re­va (g. 1926 m.), Zi­nai­da Bat­ry­gi­na (g. 1928 m.), Al­do­na Siau­ru­se­vi­ čie­nė (g. 1931 m.), Be­ne­dik­tas Ste­po­nas La­ bo­kas (g. 1935 m.), Vik­tor Gon­čiar (g. 1936 m.), Ana­to­lij Ma­za­jev (g. 1939 m.), Va­len­ti­ na Ne­tia­gi­na (g. 1941 m.), Ze­nius Ru­ke­vi­ čius (g. 1949 m.), Ni­ko­laj Zag­re­bel­nyj (g. 1953 m.), Min­dau­gas Šei­kis (g. 1957 m.).

mies­to au­to­bu­sai – maž­daug iki 5 val. ry­to. „Kol kas ma­no­me, kad toks marš­ru­tas ir sa­vai­tės die­nos, ku­ rio­mis va­žiuos nak­ti­nis au­to­bu­ sas, yra tin­ka­mas at­sa­kas į po­rei­ kį. O kaip bus iš tik­rų­jų, at­skleis lai­kas. Kai bus viš­čiu­kai, ta­da ir skai­čiuo­si­me“, – tei­gė „Klai­pė­ dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas And­rius Sa­ mui­lo­vas. Jis tvir­ti­no, kad nak­ti­nis au­to­ bu­sas orien­tuo­tas ne į tik pra­mo­ gau­to­jus, ku­rie ga­lė­tų grįž­ti na­mo iš mies­to cent­ro, bet ir į vė­lai dar­

bą bai­gian­čius žmo­nes. „Kon­k ur­s o są­l y­gas pa­s iė­m ė ne vie­n as ir ne du ve­ž ė­jai. Lie­ ka tik su­l auk­t i pa­s iū­ly­m ų da­ly­ vau­t i kon­k ur­se“, – tei­g ė A.Sa­ mui­lo­vas. Nak­ti­niai au­to­bu­sų rei­sai Klai­ pė­do­je bu­vo pa­nai­kin­ti prieš ke­le­ rius me­tus. Anks­čiau iki pa­ry­čių va­žiuo­da­vo 9-ojo marš­ru­to au­to­bu­sai. „Šie rei­sai bu­vo nee­ko­no­miš­ ki, ta­čiau juos iš­lai­ky­ti pa­dė­da­vo „Bal­ti­jos“ lai­vų sta­tyk­la. Pas­kui tai mums vie­niems ta­po ne­pa­ke­lia­ma fi­nan­si­nė naš­ta iš­lai­ky­ti tuos rei­ sus, nes au­to­bu­sai tik­rai ne­bū­da­ vo už­pil­dy­ti ke­lei­vių“, – aiš­ki­no A.Sa­mui­lo­vas.

4

antradienis, gegužės 21, 2013

miestas

Pa­vel­das er­zi­na LEZ‘ą?

Komentaras

1

Čia bu­vo ir dva­ras, ku­rio net pa­ma­tų šian­dien ne­ bė­ra. Ta­čiau jam pri­klau­sęs ku­me­ ty­nas te­bes­to­vi. „Koks to ku­me­ty­no sta­tu­sas? Ogi – jo­kio. Kaž­ka­da ne­bu­vo priim­tas spren­di­mas įra­šy­ti jo į re­gist­rą. Ko­ mi­si­jos na­riams pa­si­ro­dė, kad tai men­ka­ver­tis ob­jek­tas. Ka­pi­nai­tės

Dai­nius Eler­tas

Is­to­r i­kas ir Klai­pė­dos kraš­to ty­r i­nė­to­jas

P

Rai­mon­da Gru­žie­nė:

Sa­vi­val­dy­bei to tur­to ne­rei­kia, nes pa­skui tik tu­rė­si­me var­go.

tu­ri sa­vo sta­tu­są, o dvar­vie­tė ne­tu­ ri, nes ji neiš­li­ko“, – tei­gė pa­vel­do­ sau­gi­nin­kas Lais­vū­nas Ka­va­liaus­kas. Ta­čiau pa­tvir­ti­no: jei bus ap­si­spręs­ ta vyk­dy­ti dar­bus Lyp­kių dvar­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je, pa­vel­do­sau­gi­nin­kai rei­ ka­laus at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus ir nu­sta­ty­ti tas ver­tes. „Kai de­ri­no de­ta­lų­jį pla­ną Lyp­kių ka­pi­nai­čių vie­to­je, tai mums pa­vy­ko jas iš­sau­go­ti. LEZ‘o va­do­vy­bė nė­ra

Slap­tu­mas: Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos va­do­vas ne­lin­kęs at­skleis­ti, ką pla­nuo­ja sta­ty­ti bu­vu­sio­je Lyp­kių

dvar­vie­tė­je.

pik­ty­biš­kai nu­si­tei­ku­si, ma­nau, kad ji priims to­kį spren­di­mą, ko­kio pa­rei­ ka­lau­si­me“, – įsi­ti­ki­nęs L.Ka­va­liaus­ kas. „Se­nų­jų ka­pi­nių vie­ta Lais­vo­jo­je eko­no­mi­nė­je zo­no­je pa­lik­ta bend­ram nau­do­ji­mui, o dvar­vie­tė grei­čiau­siai bus už­sta­ty­ta. Tie, ku­rie pre­ten­duos į tą skly­pą, ku­rie ke­tins ten vys­ty­ti veik­lą, pri­va­lės at­lik­ti ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus“, – pa­tvir­ti­no ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pa­vel­do­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Edi­ta Pet­raus­kie­nė. Pir­mi­nin­kui ne­pa­ti­ko klau­si­mai

Te­ri­to­ri­ja, iš ku­rios prieš me­tus iš­ si­kė­lė gy­ven­to­jai, ir kur sto­vi dva­ro

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pri­klau­si­nys, Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos de­ta­lia­ja­me pla­ ne pa­žy­mė­ta ža­lia spal­va ir įvar­dy­ta „skly­pai nuo­mai po 2012 me­tų“. Klai­pė­dos LEZ‘o val­dy­mo bend­ ro­vės val­dy­bos pir­mi­nin­kas Po­vi­ las Va­si­liaus­kas ne­no­riai kal­bė­jo apie tai, ką ke­ti­na da­ry­ti su kul­tū­ ri­niu pa­li­ki­mu Lais­vo­jo­je eko­no­mi­ nė­je zo­no­je. „Čia ne mū­sų pro­ble­ma, skam­ bin­ki­te į sa­vi­val­dy­bę. Tai – tur­tas, ku­rį pe­rė­mė vals­ty­bė, čia ne mū­sų pro­ble­mos, ir mes ne­sprę­si­me. Ar­ ti­miau­siu me­tu mes ten ne­pla­nuo­ ja­me nie­ko sta­ty­ti“, – at­rė­žė P.Va­

si­liaus­kas, pa­klaus­tas, ką ke­ti­na da­ry­ti su prieš me­tus gy­ven­to­jų pa­ lik­tais pa­sta­tais. Pa­si­tei­ra­vus, ar ar­ ti­miau­siu me­tu bus už­sta­ty­ta bu­vu­ si se­no­jo Lyp­kių dva­ro vie­ta, po il­gos pau­zės P.Va­si­liaus­kas at­sa­kė: „Ar­ti­ miau­siu me­tu – ne. Vi­so. Atia“. Tar­si po bran­duo­li­nio spro­gi­mo

23 Lyp­kių gy­ven­to­jams bu­vo iš­mo­ kė­ta 18 mln. li­tų, to­dėl žmo­nės iš­ si­kraus­tė. Pas­ta­tai ne­tru­kus vir­to vai­duok­liais, kai ku­riuos jų ne kar­tą nu­nio­ko­jo gais­rai. Ap­leis­tą kai­mą Klai­pė­dos LEZ‘e tvar­ky­ti del­sia­ma, nors per me­tus ir pa­baig­ti že­mės nuo­sa­vy­bės tvar­ ky­mo for­ma­lu­mai, ta­čiau iki šiol neiš­siaiš­kin­ta, kas tu­ri ad­mi­nist­ ruo­ti ap­leis­tus pa­sta­tus. Taip pat ir bu­vu­sį dva­ro ku­me­ty­ną. Iš Lyp­kių kai­mo, il­gai­niui ap­sup­to Klai­pė­dos lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos, di­ džio­ji da­lis žmo­nių iš­kel­din­ti prieš me­tus. Ta­čiau tri­juo­se pa­sta­tuo­se iki šiol yra gy­ven­to­jų, ku­rie už­si­li­ko dėl vie­no­kių ar ki­to­kių prie­žas­čių. Sa­vi­val­dy­bė tur­to ne­no­ri

„Tie pa­sta­tai, iš ku­rių iš­si­kraus­tė Lyp­ kių kai­mo gy­ven­to­jai, val­dy­ti pa­ti­kė­ ji­mo tei­se nie­kam ne­per­duo­ti. Tur­tas yra vals­ty­bės, že­me tu­ri rū­pin­tis Na­ cio­na­li­nė že­mės tar­ny­ba. Dėl že­mės – įsta­ty­me pa­sa­ky­ta la­bai aiš­kiai, o kas tu­ri val­dy­ti pa­sta­tus, ne­pa­ra­šy­ta“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Že­ mėt­var­kos sky­riaus ve­dė­ja Rai­mon­da Gru­žie­nė. Esą ši­tais ap­leis­tais pa­sta­ tais už­sii­mi­nė­ja sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­rius. Tei­gia­ma, kad bu­vo su­si­ra­ši­ nė­ja­ma su Ūkio mi­nis­te­ri­ja, ši pa­siun­ tė į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją. Ten pa­sa­kė, kad sa­vi­val­dy­bė ruoš­tų nu­ta­ri­mo pro­ jek­tą ir pe­rim­tų tuos pa­sta­tus val­dy­ti pa­ti­kė­ji­mo tei­se. „Bet sa­vi­val­dy­bei to tur­to ne­rei­ kia, nes pa­skui tik tu­rė­si­me var­go. Kai rei­kės juos nu­griau­ti, tu­rė­si­me mo­kė­ti pi­ni­gus. Iš tik­rų­jų tas tur­ tas yra vals­ty­bės, tik ne­pas­kir­tas to tur­to ad­mi­nist­ra­to­rius“, – tvir­ti­no R.Gru­žie­nė. „Neš­va­rūs“ už­sa­ky­mai

Kraš­to ty­ri­nė­to­jai, be­si­rū­pi­nan­tys kul­tū­ri­niu pa­vel­du, ne­ri­mau­ja, kad Lyp­kių dva­ro ku­me­ty­nas dings nuo že­mės pa­vir­šiaus net ne­spė­jus at­lik­ ti jo­kių ty­ri­nė­ji­mų. „Yra bu­vę, kai sta­ty­to­jai ne­pai­ sė įsta­ty­mų ir da­lį ver­ty­bių su­nai­ki­ no, sa­va­va­liš­kai iš­ka­sė. To­kiu at­ve­ju

a­gal įsta­ty­mus ka­pi­nės, dva­ rai, ne­tgi bu­vu­sių dva­rų vie­ tos yra sau­go­mos vals­ty­bės. Kas nu­t i­ko Lyp­k ių ka­pi­nai­ tėms, pa­tys ma­tė­te. Di­des­nių po­ky­čių į ge­ra nė­ra. Tai iliust­ruo­ja tiek sta­ty­to­ jų, tiek LEZ‘o ad­mi­nist­ra­to­rių po­žiū­rį. O pa­grin­di­nių šios te­ri­to­ri­jos dva­ro sta­ti­ nių jau se­niai ne­bė­ra. Nors jo lie­ka­nos dar bu­vo ma­to­mos. Ma­no ži­nio­mis, jo­ kia ūki­nė veik­la kol kas ten ne­vyks­ ta. Rim­tes­n ių ar­cheo­lo­g i­n ių ty­r i­mų to­je te­r i­to­r i­jo­je ne­bu­vo. Tie­sa, Ma­žo­ sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jaus is­to­ ri­kė Zi­ta Ge­nie­nė pa­ra­šė is­to­ri­nę apy­ brai­žą apie Lyp­kių dva­rą. Tai šiek tiek prieš­ta­rau­ja nuo­sta­tai, kad dva­rų vie­ tos yra sau­go­ti­nos. Dva­ro nė­ra, bet yra jo pri­klau­si­niai – pa­sta­tas, ku­ria­me gy­ ve­no sam­di­niai, tai yra ku­me­čiai. Vė­ liau ten ap­si­gy­ve­no šei­mos, ku­rias per­ nai iš­kel­di­nus, tam se­na­jam sta­t i­niui su­teik­ti nau­ją funk­ci­ją ne­bu­vo jo­k ios pro­ble­mos. Ta­čiau šian­d ien ši­tas pa­ sta­tas šei­mi­nin­ko ne­tu­ri, jo sta­tu­sas – nie­ki­nis. Teo­riš­kai tai – bu­vu­sio dva­ro komp­lek­so da­lis, ir jis tu­rė­tų bū­ti sau­ go­mas ir pri­žiū­ri­mas. Bet ka­dan­gi nuo pat Nep­rik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo jis jo­ kio sta­tu­so ne­ga­vo, ir tuo vi­si tar­si suin­ te­re­suo­ti. Sa­vi­val­dy­bė džiau­gia­si, kad ga­li juo at­si­kra­ty­ti, vers­li­nin­kams bus pa­pras­čiau spręs­ti sa­vo pro­ble­mas. Ly­ giai taip pat ir su ka­pi­nai­tė­mis, vi­saip sten­gia­ma­si iš­trin­ti jas iš at­min­ties, tar­ si jos ne­ga­lė­tų ten bū­ti, o juk ir plo­tas – ne­di­de­lis. Da­bar links­ta­ma, kad rei­ kia sau­go­t i tai, kas vaiz­d žiai at­ro­do, ap­čiuo­pia­ma, iš ko ga­l i­ma ti­kė­t is tie­ sio­gi­nės nau­dos. Nors ki­toks po­žiū­ris į kraš­to pa­li­ki­mą ga­lė­tų tap­ti pui­kiau­siu Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos įmo­nių so­cia­li­nio vei­do at­spin­džiu.

dar­bai stab­do­mi pu­sei me­tų, ir vers­ li­nin­kai tu­ri at­ly­gin­ti ža­lą, at­si­ra­du­ sią su­nai­ki­nus ver­ty­bes“, – pa­sa­ko­jo vie­šu­mo ne­pa­no­ręs ar­cheo­lo­gas. Pi­ni­gi­nės bau­dos už to­kius nu­si­ žen­gi­mus sie­kia iki tūks­tan­čio li­tų, bet di­džiau­sia baus­mė – ati­ma­mi sta­ty­bos lei­di­mai. Pa­gal Lie­tu­vos įsta­ty­mus ka­si­nė­ ji­mus rei­kė­tų at­lik­ti to­se is­to­ri­nė­ se vie­to­se ir pa­mink­la­vie­tė­se, ku­ rios at­si­dū­rė pa­vo­ju­je dėl plėt­ros, že­mė­nau­dos kai­tos, grobs­ty­mo ar­ ba na­tū­ra­liai nyks­ta. Lie­tu­vo­je ar­cheo­lo­gi­jos ty­ri­mai ap­sau­gos tiks­lais vyks­ta iš vals­ty­ bi­nių bei pri­va­čių lė­šų. Pas­ta­rai­siais me­tais vals­ty­bė pa­gei­dau­ja, kad už ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus sa­vi­nin­kai su­si­mo­kė­tų pa­tys. 2010 m. ar­cheo­lo­gi­jos ty­ri­mų kai­ na už 1 kv. m ty­ri­nė­ji­mus sie­kė nuo 200 iki 600 li­tų. Įkai­nių dy­dis pri­ klau­so nuo to, ko­kia tai yra te­ri­to­ ri­ja, koks kul­tū­ri­nis sluoks­nis, koks grun­tas. Vers­li­nin­kai daž­niau­siai ne­no­ri in­ves­tuo­ti į ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus, nors tai pri­va­lo­ma ir jie to ne­ga­li iš­veng­ti. „Ne­re­tai už­sa­ko­vai ne­pa­gai­li ho­no­ ra­ro ar­cheo­lo­gams, kad jie nie­ko ne­ ras­tų. Pas mus yra to­kių ko­le­gų, ku­rie tu­ri sa­vo įmo­nes ir dir­ba ga­na keis­tai. Kai rei­kia, su­ran­da tai, ką rei­kia, kai ne­rei­kia – nie­ko ne­ran­da. Prik­lau­so nuo už­sa­ky­mo“, – šios veik­los už­ku­ li­sius at­sklei­dė ar­cheo­lo­gas.

5

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2013

miestas

Poil­siau­to­jams – per­spė­ji­mai dėl pa­vo­jų Su­ši­lęs oras gun­do pa­si­ner­ti į gam­tos ma­ lo­nu­mus. Ta­čiau spe­cia­lis­tai įspė­ja – er­kės, uo­dai, gy­va­tės, gry­bai ir ne­tgi gė­lės ga­li su­ kel­ti skaus­min­gų pa­sek­mių svei­ka­tai. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

ver­tė­tų pa­si­rū­pin­ti tin­ka­ma ava­ly­ ne“, – per­spė­jo L.Gruz­dy­tė.

Miš­kuo­se ty­ko pa­vo­jai

Į lėkš­tę – tik ge­rai pa­ruoš­ti gry­bai

Spe­cia­lis­tai per­spė­ja, kad poil­ siau­jan­tys gam­to­je tu­rė­tų bū­ti ati­ dūs – pa­gal­bos jau pri­rei­kė vie­nam ap­skri­ties gy­ven­to­jui, už­si­krė­tu­ siam Lai­mo li­ga. Klai­pė­dos vi­suo­ me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­nė pa­sa­ko­jo, kad į gam­tą iš­si­ruo­šę klai­pė­die­čiai tu­rė­ tų sau­go­tis er­kių. „Šių pa­ra­zi­tų šie­met ypač daug. Re­gist­ruo­tas pir­ma­sis Lai­mo li­gos at­ve­jis. Kre­tin­gos ra­jo­no gy­ven­to­jai er­kė įsi­siur­bė kai­mo so­dy­bos kie­ me“, – situaciją nupasakojo spe­ cia­lis­tė. Prieš sa­vai­tę spe­cia­lis­tai tik­ri­no er­kių gau­su­mą ir pa­tys nuo sa­vo rū­bų rin­ko ro­po­jan­čias er­kes. Į gam­tą su­si­ruo­šu­siems gy­ven­ to­jams svar­bu pa­si­rink­ti tin­ka­mą ap­ran­gą, miš­kuo­se vaikš­čio­ti iš­ min­tais ta­kais. Er­kės sa­vo au­kų ty­ ko 20 cm aukš­čio žo­lė­je. Ap­si­nuo­di­ji­mų kont­ro­lės ir in­ for­ma­ci­jos biu­ro ve­dė­ja Lai­ma Gruz­dy­tė sa­kė, kad ša­ly­je re­gist­ ruo­tas ir pir­ma­sis nuo­din­gos gy­ va­tės, an­gies, įkan­di­mo at­ve­jis. „Jos įkan­di­mas nė­ra mir­ti­nas. Bet sau­go­tis rei­kė­tų. Ei­nant į miš­ką

Į miš­kus trau­kian­tys gy­ven­to­jai per­spė­ja­mi ne­su­si­gun­dy­ti pir­mai­ siais gry­bais. „Miš­kuo­se pa­si­ro­dė pir­mie­ji bo­ bau­siai. Rei­kė­tų ži­no­ti, kad ma­žiau­

Lai­ma Gruz­dy­tė:

Net šiuo me­tu pra­de­ dan­čios žy­dė­ti pa­ kal­nu­tės ga­li bū­ti pa­ vo­jin­gos, nes jos yra nuo­din­gos.

Poil­sis: spe­cia­lis­tai per­spė­ja, kad neap­dai­rus poil­sia­vi­mas gam­to­je ga­li baig­tis skau­džio­mis pa­sek­mė­mis.

siai nuo­din­gas yra val­go­ma­sis bo­ bau­sis. Šiuos gry­bus rei­kia nu­vir­ti ke­lis kar­tus, kei­čiant van­de­nį. Gry­ buo­se esan­tis gi­ro­mit­ri­nas yra tir­ pus van­de­ny­je. Bo­bau­sius ga­li­ma ir džio­vin­ti“ – aiš­ki­no L.Gruz­dy­tė. Dau­ge­ly­je ša­lių bo­bau­siai lai­ko­ mi nuo­din­gais gry­bais. „Pir­mie­ji ap­si­nuo­di­ji­mo bo­bau­ siais simp­to­mai yra to­kie, kaip ir ap­si­nuo­di­ji­mo ki­tais gry­bais. Tai yra py­ki­ni­mas, vė­mi­mas, pil­vo rai­

žy­mas, vi­du­ria­vi­mas. Tik klai­di­na tai, kad simp­to­mai ga­li pa­si­reikš­ti po po­ros va­lan­dų ar net po po­ros die­nų“, – pa­brė­žė spe­cia­lis­tė. Bo­bau­siai pa­vo­jin­gi tuo, kad jie pa­žei­džia ner­vų sis­te­mą ir ga­li su­ kel­ti stip­rius trau­ku­lius. „To­kiais at­ve­jais rei­kia skir­ ti prieš­nuo­džių. Vi­sais at­ve­jais rei­kia pa­si­tar­ti su gy­dy­to­jais, nes toks ap­si­nuo­di­ji­mas ga­li bū­ti pa­ vo­jin­gas gy­vy­bei“, – ak­cen­ta­vo L.Gruz­dy­tė.

Ro­ber­to Gab­rio nuo­tr.

Karš­ty­je – vabz­džių ata­ka

Spe­cia­lis­tė pa­ste­bė­jo, kad svei­ka­tai ga­li bū­ti pa­vo­jin­gi net na­muo­se ar prie na­mų au­gi­na­mi au­ga­lai. „Prie na­mų au­gi­na­mi hia­cin­tai, kro­kai, rū­tos, ri­cin­me­džiai, dur­na­ro­ pės ga­li su­kel­ti įvai­rių reak­ci­jų. Rei­kia at­kreip­ti dė­me­sį tiems, ku­rie tu­ri ma­ žų vai­kų. Ver­ta ži­no­ti sa­vo ap­lin­ko­ je au­gan­čių au­ga­lų po­vei­kį. Net šiuo me­tu pra­de­dan­čios žy­dė­ti pa­kal­nu­tės ga­li bū­ti pa­vo­jin­gos, nes jos yra nuo­ din­gos“, – kal­bė­jo L.Gruz­dy­tė.

Me­di­kai jau pa­brė­žia, kad krei­ pia­si pir­mie­ji pa­cien­tai, nu­ken­tė­ ję dėl vabz­džių įkan­di­mų. „Šie­met la­bai daug uo­dų, yra nu­ken­tė­ju­sių nuo ma­ša­lų. Jei il­ gai lai­ky­sis karš­ti orai, suak­ty­vės vaps­vos, bi­tės“, – pro­gno­za­vo spe­ cia­lis­tė. Poil­siau­to­jai gam­tos prie­globs­ ty­je tu­rė­tų pa­si­rū­pin­ti tin­ka­mu mais­tu, van­dens at­sar­go­mis. Ne­ sau­gu į gam­tą ne­štis pie­no ir ki­tų grei­tai gen­dan­čių pro­duk­tų.

6

antradienis, gegužės 21, 2013

nuomonės

Ar emig­ran­tai grįš į Lie­tu­vą?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

V

Muš­ti ar ne­muš­ti?

os ne kas­dien ra­di­jo lai­ do­se, te­le­vi­zi­jos ka­na­luo­ se ga­li iš­girs­ti ir pa­ma­ty­ti pa­šne­ke­sius apie tai, kaip su­grą­žin­ti emig­ran­tus į Lie­tu­vą. Klau­sau to­kias lai­das ir svars­tau: mat ko­kie vi­si lai­mės kū­di­kiai. Tai ką, grįž­ta tik ne­vy­kė­liai? Man at­ro­do, kad to­kias lai­das ren­gian­tie­ji ei­na pa­čiu pa­pras­čiau­ siu ke­liu. Tie, ku­rie pa­li­ko gim­ti­nę, tu­rė­jo iš­gy­ven­ti di­de­lį stre­są. Nė­ra taip leng­va nu­trauk­ti vi­sus sai­tus.

Sau­lius Tvir­bu­tas

Tė­vy­nės il­ge­sys – dar ne dar­bo vie­ta. Tu­ri taip sa­ve suim­ ti į ran­kas, kad vi­sa­ da at­min­tum, jog gy­ ve­ni šian­dien, čia ir da­bar.

K

o tik neiš­g ir­si iš po­l i­t i­k ų per dis­k u­si­jas apie nau­ją įsta­t y­ mo pro­jek­tą dėl smur­to prieš vai­k us. Vie­n i puo­lė da­ly­t is ber­ž i­nės ko­šės pri­si­m i­n i­mais, ki­t i puo­ lė gąs­din­ti les­bie­tė­mis ir gė­jais, ku­rie ne­ va ne­kant­rau­da­m i lau­k ia šio įsta­t y­mo, kad ga­lė­tų su­si­rink­ti vai­ku­čius iš tra­di­ci­ nių šei­mų. Taip pat su­ž i­no­jo­me, kad nor­ ve­gai, vo­k ie­čiai ir ki­tos Va­ka­r ų Eu­ro­pos tau­tos jau be­vil­tiš­kai deg­ra­da­vo ir ten pat pa­skui sa­ve trau­kia ES nau­jo­kes. Emo­ci­ jų daug, bet iš es­mės šis įsta­ty­mas nie­ko ne­pa­keis. Smur­tą įsta­ty­mais dar se­n iau yra už­drau­dę ne tik va­ka­rie­čiai, bet ir mū­ sų is­to­ri­nei pa­tir­čiai ar­ti­mes­ni uk­rai­nie­

Aso­cia­liems mū­sų iš­ lai­ky­ti­niams, ku­rie gim­do vai­kus dėl pa­ šal­pų, į tai nu­si­spjau­ti. Jie plie­kia at­ža­las be jo­ kios prie­žas­ties. čiai, lat­viai. Nie­kas ten ne­puo­la už pa­kel­ tą bal­są ati­mi­nė­ti iš šei­mų vai­kus ar baus­ ti tė­vus. Vie­na yra priim­ti įsta­ty­mą ir vi­ sai kas ki­ta pa­gal jį gy­ven­ti. Šiuo me­tu lei­ džia­ma tė­vams ar glo­bė­jams vai­ką draus­ min­ti sa­vo nuo­žiū­ra, iš­sky­rus fi­zi­nį ar psi­ chi­n į kan­ki­ni­mą, vai­ko gar­bės ir oru­mo že­m i­n i­mą. Aso­cia­l iems mū­sų iš­lai­k y­t i­ niams, ku­rie gim­do vai­kus dėl pa­šal­pų, į tai nu­si­spjau­ti. Jie plie­kia at­ža­las be jo­kios prie­žas­ties ir stu­mia į gat­vę kau­ly­ti cen­tų, o mes be­jė­giš­kai skės­čio­ja­me ran­ko­mis. Gar­lia­vos įvy­kiai pa­ro­dė, kad vai­ko tei­sių gy­nė­jams dar su­dė­tin­ges­nės tos si­tua­ci­ jos, kai ma­žie­ji trau­muo­ja­mi ne gir­tuok­lių šei­mo­se. Ši is­to­ri­ja gal ir ne­bū­tų iš­si­ru­tu­ lio­ju­si iki tra­giš­kų įvy­kių, jei tin­ka­mai ran­ ka ran­kon dirb­tų ir tei­sė­sau­ga, ir vai­ko tei­ sių gy­nė­jai. Bu­vo bū­ti­na iš­kart kel­ti klau­ si­mą, iš kur at­si­ra­do to­kie mer­gai­tės šiur­ pūs liu­di­ji­mai: ar dėl mo­ti­nos gy­ve­ni­mo bū­do, ar dėl tė­vo ma­n i­pu­l ia­vi­mo vai­k u. Ti­kė­ti­na, kad čia bū­tų pra­var­ti ta va­ka­rie­ čių pa­tir­tis lai­ki­nai įkur­din­ti vai­ką neut­ra­ lio­je, ra­mio­je ap­lin­ko­je. Ta­čiau tam rei­kia vi­siš­ko pa­si­ti­kė­ji­mo vals­ty­bi­nė­mis ins­ti­ tu­ci­jo­mis, o mums iki to dar to­li. Iš čia ir bai­mė, kad vai­ko tei­sių ap­sau­gos tar­ny­ bos puls ati­mi­nė­t i at­ža­las pa­t i­kė­ję kerš­ tin­gu kai­my­nu. Ga­liau­siai dis­ku­tuo­da­mi dėl dir­žo ža­los per ma­žai kal­ba­me apie pa­rei­gos jaus­mo vai­kams skie­pi­ji­mą. Ne vel­tui daug mo­ky­to­jų tei­gia bi­jan­tys nau­ jo įsta­ty­mo vien dėl to, kad bus dar sun­ kiau su­si­kal­bė­ti su moks­lei­viais.

Tė­vy­nė yra ne tik duo­nos kąs­nis. Ten, už­sie­ny­je, pa­jun­ti, kad gy­ve­ ni so­čiau, daug kas ten pa­pras­čiau spren­džia­ma. Tik nie­kaip neišsp­ ren­džia­ma vie­na lyg­tis – Tė­vy­nės il­ge­sys. Ir nie­kas jo ne­nu­mal­šins. Gal to­dėl kai ku­rie ap­suk­rūs po­ li­ti­kai, žiū­rėk, ir iš­me­ta klau­si­mė­lį: kaip su­si­grą­žin­ti emig­ran­tus? Kai ma­nęs to pa­klau­sia, vi­sa­da at­sa­kau, jog iš il­ge­sio neap­mo­kė­ si są­skai­tų ir ne­nu­si­pirk­si duo­nos. Tė­vy­nės il­ge­sys – dar ne dar­bo vie­ ta. Va­di­na­si, tu­ri taip sa­ve suim­ti į ran­kas, kad vi­sa­da at­min­tum, jog gy­ve­ni šian­dien, čia ir da­bar. Ki­to lai­ko tie­siog ne­bus. Dau­ge­lio ašt­ria­lie­žu­vių klau­siu: o ką ga­li­te pa­siū­ly­ti tiems, ku­rie no­rė­tų grįž­ti? Lie­tu­va tu­ri pa­kan­ ka­mai be­dar­bių. Re­gis, šio­mis die­ no­mis ži­nio­se bu­vo pa­gar­sin­ta, jog be­dar­bių tu­ri­me dvi­ženk­lį skai­čių, skai­čiuo­jant pro­cen­tais. Kur tos nau­jos dar­bo vie­tos? Ne vi­siems juk lem­ta tu­rė­ti pa­ žįs­ta­mų, dir­ban­čių vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, idant kur nors pra­ver­ tų du­ris. Juo­kin­giau­si – Lie­tu­vo­je skel­bia­ mi kon­kur­sai užim­ti vals­ty­bės tar­ nau­to­jo vie­tą. Žiū­rėk, gud­ra­gal­viai šai­po­si ir ra­gi­na da­ly­vau­ti kon­kur­

se ir lyg tarp kit­ko pa­sa­ko, jog ne­ svar­bu, kiek pre­ten­den­tų da­ly­vaus, o lai­mės tas ir tas. De­ja, tie gud­ra­gal­viai daž­nai yra tei­sūs. Ką tuo­met tu­ri da­ry­ti tie, ku­rie yra pro­tin­gi, kal­ba ke­lio­mis už­sie­nio kal­bo­mis, yra bai­gę stu­di­ jas, bet ne­tu­ri įta­kin­gų už­ta­rė­jų? Ma­no bi­čiu­lė klai­pė­diš­kė sa­ko, jog to­kie tu­ri va­žiuo­ti iš Lie­tu­vos. Jie taip ir da­ro. Man at­ro­do, kad tai yra la­bai ne­tei­sin­ga. Bet ten, Va­ka­ruo­se, darbš­tūs žmo­nės tu­ri ga­li­my­bių iš­ si­verž­ti iš to už­da­ro ra­to. Ne­gy­jan­ čia žaiz­da lie­ka tik šir­dis. Bet kam iš po­li­ti­kų, val­di­nin­kų rū­pi iš­va­ žia­vu­sių­jų šir­dys? Prieš rin­ki­mus į Sei­mą ne­tgi la­bai rū­pi. Bet tuo jų rū­pes­tis, re­gis, ir bai­gia­si. Štai, žiū­rė­ki­te, kiek tam­po­ma­si su dvi­gu­ba pi­lie­ty­be. Ne­ži­nau, ar bus dėl to ren­gia­mas pi­lie­čių re­fe­ ren­du­mas. Ne­ži­nau, ar tai yra tiks­ lin­ga da­ry­ti. Bet ne­ma­tau, o la­bai pa­si­gen­du at­vi­ro ir tie­saus po­li­ti­kų at­sa­ky­mo. Ga­liu su­pras­ti jų bai­mę: kad ir koks bū­tų at­sa­ky­mas, jis vie­ naip ar ki­taip at­si­lieps bū­si­muo­se rin­ki­muo­se į Sei­mą. Tai kur ta jų po­li­ti­nė va­lia? Man at­ro­do, jog da­bar tie­siog vyks­ta ka­tės su pe­le žai­di­mas. At­ sip­ra­šau, bet tai ne­gar­bin­ga. Bet Lie­tu­vo­je ne­spren­džia­ma ne tik ši pro­ble­ma. Pa­me­na­te, prieš ke­le­tą me­tų Tur­gaus gat­vė­je, ne­ to­li Jo­no kal­ne­lio, po bu­vu­siais se­ nu­tė­lės baž­ny­čios, o so­viet­me­čiu sal­dai­ni­nės pa­sta­tu, bu­vo at­kas­ ti rū­siai. Ten bu­vo ap­tik­ti žmo­nių pa­lai­kai. Nes­kai­čia­vau, kiek kar­tų apie tai ra­šiau. Pri­si­me­nu, prieš ke­le­tą me­tų ma­no pir­mą ir pa­sku­ti­nį po­kal­ bį su Klai­pė­dos vi­ce­me­ru Vy­tau­tu Če­pu. Po­kal­by­je tuo­met da­ly­va­vo Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­jaus di­rek­to­rius Jo­nas Ge­nys ir Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės dar­buo­

E

su la­bai su­py­kęs dėl ke­lio ženk­lo, ku­ris su­trik­dė mū­ sų gy­ve­ni­mą. Gy­ve­nu Smil­te­lės gat­vės 20 na­me. Ties 16 ir 18 na­mu pa­ sta­tė eis­mo ženk­lą „Sus­to­ti drau­ džia­ma“. Iki šiol nie­ka­da nie­kam ne­truk­dė to­je gat­vės vie­to­je nak­ čiai pa­lik­ti au­to­mo­bi­liai.

telefonas@kl.lt

Pi­ni­gus – kie­mams

„Klai­pė­do­je“ per­skai­čius straips­ nį „Rink­lia­va vis dar tą­so ner­vus“ („Klai­pė­da“, 2013 05 17) man ki­ lo klau­si­mas, kur iš­lei­džia­mi tie pi­ni­gai, su­rink­ti už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą? Juk da­bar ap­mo­kes­ tin­ti ir kie­mai, tai ga­lė­tų už tuos su­rink­tus pi­ni­gus juos ir su­tvar­ ky­ti. Dau­ge­lis kie­mų yra duo­bė­ ti, re­mon­to ne­ma­tę 20 ir dau­giau me­tų. Vir­gi­ni­jus

Apk­lau­sa pa­tirs fias­ko

Ma­ne ste­bi­na val­džios spren­di­mas vi­suo­ti­nę klai­pė­die­čių ap­klau­są or­ga­ni­zuo­ti in­ter­ne­te. Esą jei na­ muo­se ne­tu­ri­te, tai ga­li­te nuei­ ti į bib­lio­te­ką ir ten kom­piu­te­ry­ je pa­reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę. Kas eis į tą bib­lio­te­ką ir tik dėl da­ly­ va­vi­mo ap­klau­so­je? Jei jau val­ džia tik­rai no­rė­jo su­ži­no­ti klai­pė­ die­čių nuo­mo­nę, ap­klau­są rei­kė­jo or­ga­ni­zuo­ti to­kio­se vie­šo­se vie­ to­se, kur lan­ko­si daug žmo­nių. Te­rei­kė­jo pa­dė­ti bal­sa­dė­žę, ap­ klau­sos la­pus, ir vis­kas. Ta­da gy­ ven­to­jai tik­rai pa­reikš­tų sa­vo nuo­ mo­nę. Aki­vaiz­du, kad ši ap­klau­sa neį­vyks ir tik to­dėl, kad pa­si­rink­ tas ne­tin­ka­mas bū­das, kaip ją or­ ga­ni­zuo­ti. Da­lia

Par­kas – kiau­li­dė

Ma­ne ner­vi­na, jog esa­me pri­vers­ti gy­ven­ti lyg kiau­li­dė­je. Kal­bu apie „Drau­gys­tės“ par­ką, kur ir tė­ve­ liai, ir ma­my­tės rū­ko, ge­ria alų ir vis­ką – nuo­rū­kas, skar­di­nes me­ ta ant že­mės. Ko­dėl nie­kas jų ne­ bau­džia? Da­bar ne­ty­la dis­ku­si­jos, jog tė­vus, ku­rie sa­vo vai­kui su­da­ vė per už­pa­ka­lį, pri­vers­ti­nai siųs pas psi­cho­lo­gus. Pas juos ir rei­kė­ tų siųs­ti ne pa­do­rius tė­vus, o tuos, ku­rie prie sa­vo vai­kų rū­ko, ge­ria ir dar šiukš­li­na par­ke. Zo­fi­ja

Išei­tis – sten­dai su nuo­trau­ko­mis

sė ženk­lą. Ga­lė­tu­me ki­to­je gat­vės pu­sė­je pa­lik­ti au­to­mo­bi­lius. Ta­čiau ten ne­sau­gu. Ma­ši­nos bū­tų nak­ti­ nis gro­bis va­gims. Ma­tau šio­kią to­ kią išei­tį, jei bū­tų ženk­las pa­pil­dy­ tas len­te­le, skel­bian­čia, kad nak­tį šio­je vie­to­je ga­li­ma pa­lik­ti au­to­ mo­bi­lius. Kam jie truk­dys nak­tį? Gin­tas

Rai­mon­das

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Pas­ta­čius ženk­lą, mes su­si­dū­rė­ me su di­de­le bė­da. Ma­ši­nos kie­me ne­tel­pa. Juo­kin­giau­sia tai, kad kai Mi­ni­jos gat­vė bu­vo re­mon­tuo­ja­ma, o eis­mas bu­vo nu­kreip­tas Smil­te­lės gat­ve, tuo­met to ženk­lo, kai tą­kart jo la­biau rei­kė­jo, ne­bu­vo. Da­bar, kai ta gat­ve va­žiuo­ja vos vie­nas ki­tas au­to­mo­bi­lis, įka­

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770 397 729

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

397 750

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 772 397 727

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 728

Ne­se­niai vie­šo­jo­je erd­vė­je ki­lo dis­ku­si­ja, ką pa­da­ry­ti, kad Klai­pė­ da tu­ris­tams bū­tų įdo­mus mies­ tas. Aiš­ku, rei­kia pri­pa­žin­ti, kad uos­ta­mies­ty­je tik­rai nė­ra daug lan­ky­ti­nų ob­jek­tų, nes daug is­ to­ri­nių pa­sta­tų su­nai­kin­ta. Ta­ čiau ma­nau, kad išei­tis yra. To­se vie­to­se, kur tie is­to­ri­niai pa­sta­tai kaž­ka­da sto­vė­jo, rei­kia pa­sta­ty­ ti di­džiu­lius sten­dus su tų pa­sta­tų nuo­trau­ko­mis. Ma­nau, kad tai tik­ rai bū­tų pa­trauk­lu ir įdo­mu ne tik tu­ris­tams, bet ir pa­tiems klai­pė­ die­čiams. Pa­vyz­džiui, to­kį sten­dą pa­sta­ty­ti At­gi­mi­mo aikš­tė­je ir ja­ me įdė­ti nuo­trau­kas, kaip at­ro­dė is­to­ri­nė Bir­žos gat­vė, pa­sta­tai. Jei nie­ko ne­da­ry­si­me, tai už mus nie­ kas tik­rai nie­ko ne­pa­da­rys.

Kelio ženk­las truk­do gy­ven­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

to­ja. Tik vė­liau vi­ce­me­ras pa­sa­kė, jog tai bu­vo sa­vi­val­dy­bės pa­mink­ lot­var­kos sky­riaus va­do­vė. Is­to­ri­ kas J.Ge­nys ne­tgi ža­dė­jo ras­ti pa­ var­des tų, kas čia bu­vo pa­lai­do­ti. Ti­kiu vi­ce­me­ro ge­ra va­lia, nes ta­da jis sa­kė, jog vis­kas pri­klau­ so nuo evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ ny­čios bend­ruo­me­nės. Lyg ir bu­ vo in­for­muo­tas vys­ku­pas, bu­vo po­kal­bis su mies­to me­ru, ku­ria­me da­ly­va­vo, kiek ži­nau, ir evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čios ku­ni­gas. Bu­vo pa­ža­dų ir prieš te­le­vi­zi­jos ka­me­ras. Kaip jums at­ro­do, kuo vi­sa ši­ta is­to­ri­ja bai­gė­si? Nie­kuo. Kau­lai su­mes­ti į tam­sų po­dė­lį. Gir­ dė­jau, kad va­gi­šiai jau lau­žė­si į tas pa­tal­pas. Ma­nęs ne­do­mi­na, kaip jau­čia­si tie, ku­rie ža­dė­jo tą ne­gra­žų rei­ka­ lą su­tvar­ky­ti. Ta­da, kai kal­bė­jo­me prieš Ka­lė­das pas vi­ce­me­rą V.Če­ pą, bu­vo pa­mi­nė­ta, jog vie­na ga­li­ mų per­lai­do­ji­mo vie­tų – gre­ta at­ sta­to­mos Jo­no baž­ny­čios. Bu­vo reiš­kia­mas no­ras per­lai­do­ ti pa­lai­kus se­no­se Klai­pė­dos ka­pi­ nė­se, da­bar­ti­nia­me Skulp­tū­rų par­ ke. Ta­da bu­vo kal­ba­ma, jog no­ri­ma pa­ro­dy­ti pa­gar­bą se­nie­siems klai­ pė­die­čiams ir pa­ly­dė­ti į už­tar­nau­ tą ra­my­bę. Bet ko­kia ro­do­ma pa­gar­ba daž­nai ne sa­vo va­lia iš­vy­ku­siems tau­tie­ čiams, to­kia pa­ti pa­gar­ba ro­do­ma ir se­nų­jų klai­pė­die­čių pa­lai­kams. Skau­du. La­bai. Ži­nau, ko emig­ ran­tai pa­va­sa­riop grįž­ta į Lie­tu­vą. Va­ka­rų Eu­ro­po­je vis­kas jau se­niai per­žy­dė­jo. O Lie­tu­vo­je – toks svai­ gi­nan­tis ir kve­pian­tis bal­tu­mas. Stab­te­liu ties se­no­mis kriau­šė­ mis prie na­mų. Keis­ta, kaip dar žy­ di tie mū­sų me­džiai, kai juos ši­taip lau­žo. Nio­ko­to­jų, ma­nau, nie­kas ne­mo­kė pa­žin­ti vai­kys­tės kva­pų ir ta­kų. O pa­va­sa­ris to­li nuo gim­ ti­nės esan­tiems tau­tie­čiams reiš­ kia Lie­tu­vą. Tie­siog ji vi­sa­da tu­ri to­kį svai­ gi­nan­tį kva­pą. Man – taip pat. Ir ne­rei­kia pa­vy­dė­ti iš­va­žia­vu­siems. Tie­siog čia, Klai­pė­do­je, ma­žy­ čia­me Tė­vy­nės lo­pi­nė­ly­je, rei­kia steng­tis baig­ti pra­dė­tus dar­bus. Ne­rei­kia ža­dė­ti ne­bū­tų da­ly­kų. Rea­ly­bė, o ne me­las yra pa­ti ge­ riau­sia ke­lio na­mo rek­la­ma tau­ tie­čiams už­sie­ny­je.

karštas telefonas

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Prenumeratos skyrius: 397

Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Loreta Ruikė Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ŠEŠTADIENIS, SPALIO 16, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

. Akcija galioja iki birželio 29 d.

8

AntrADIENIS, gegužės 21, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Sva­jo­nė­se vėl sta­dio­nas Vi­daus rei­ka­lų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas sa­ko, kad dau­giau nei prieš de­šimt­me­tį pra­ dė­to sta­ty­ti ir ga­liau­siai už­kon­ ser­vuo­to na­cio­na­li­nio sta­dio­no Vil­niu­je sta­ty­bas ke­ti­na­ma baig­ ti iki 2016 m.

„Šian­dien priim­tas pro­to­ko­li­ nis spren­di­mas, kad sku­bos tvar­ ka bū­tų baig­tas sta­ty­ti na­cio­na­li­ nis sta­dio­nas. <...> Mes siek­si­me, kad sta­dio­nas bū­tų baig­tas iki 2016 m.“, – va­kar po Vy­riau­sy­ bės pa­si­ta­ri­mo žur­na­lis­tams sa­ kė D.A.Ba­ra­kaus­kas. Pa­sak jo, sta­ty­boms baig­ti pri­ reiks apie 270 mln. li­tų, di­džio­ji da­lis jų bus skir­ta iš ES fon­dų. „Trūks­ta iš vi­so 270 mln. li­tų, fi­nan­suo­ja­ma dau­giau­sia bū­tų iš eu­ro­pi­nių pi­ni­gų“, – tvir­ti­no D.A.Ba­ra­kaus­kas. Pa­sak jo, pi­ni­

gai bus skir­ti iš įvai­rių fon­dų, to­ dėl ne­nu­ken­tės mi­nis­te­ri­jų ku­ ruo­ja­mi pro­jek­tai. Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos de­le­guo­tas mi­nist­ras tei­gė, kad sta­ dio­nas pri­klau­sys Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bei. „Su­tar­tis tu­rė­tų bū­ti pa­si­ra­šy­ta tarp Vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos ir sa­vi­val­dy­bės. Sa­vi­nin­ kas bū­tų Vil­niaus mies­to ta­ry­ba ir sa­vi­val­dy­bė“, – sa­kė D.A.Ba­ra­ kaus­kas. Jis kol kas ne­ga­lė­jo at­sa­ ky­ti, ka­da bus pa­skelb­tas sta­dio­no sta­ty­bų ran­go­vo kon­kur­sas. Po­li­ti­kas tvir­ti­no, kad sta­dio­nas bū­tų nau­do­ja­mas ne vien spor­ tui, bet ir kul­tū­ros ar ki­tiems ren­ gi­niams. „Sta­dio­nas rei­ka­lin­gas ne vien fut­bo­lui. Jis tu­ri bū­ti, kad juo ga­ lė­tų nau­do­tis vi­sos mi­nis­te­ri­jos, vi­sos sa­vi­val­dy­bės įvai­riems na­ cio­na­li­niams ren­gi­niams. Ir tai pa­čiai Dai­nų šven­tei, ir spor­to var­žy­boms, ir kul­tū­ri­niams ren­ gi­niams“, – tei­gė mi­nist­ras. Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas per­nai ru­de­nį tei­gė, kad na­cio­na­ li­nio sta­dio­no sta­ty­bos ga­lė­tų at­ pig­ti 100 mln. li­tų, iki maž­daug 240 mln. li­tų, o jo sta­ty­ba vėl ga­ lė­tų pra­si­dė­ti 2015 m., kai bū­tų skir­ta pi­ni­gų iš nau­jos ES fi­nan­si­ nės per­spek­ty­vos. Vy­riau­sy­bė 2007 m. pro­jek­tui jau sky­rė 100 mln. li­tų. Ta­da sta­ ty­bų dar­bai pa­ju­dė­jo, bet 2008 m. dėl lė­šų sty­giaus jie vėl su­sto­jo. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­var­džių ra­šy­ba įstri­go Vy­riau­sy­bė va­kar ati­dė­jo svars­ ty­mą pro­jek­to, ku­riuo ne­lie­tu­ viš­kos kil­mės as­men­var­džių ra­ šy­bos tai­syk­lių ren­gi­mą tu­rė­jo pa­ti­kė­ti Lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ jai. Šios at­sto­vai pri­me­na įsta­ty­ mų ne­prii­man­tys.

Pa­gal Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos pa­teik­tą pro­jek­to va­rian­tą Sei­ mas Vals­ty­bi­nei lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai (VLKK) tu­rė­tų pa­ves­ti priim­ti nor­mi­nio po­bū­džio tei­ sės ak­tą, ku­riuo bū­tų nu­sta­ty­tos pa­ma­ti­nės ne­lie­tu­viš­kos kil­mės as­men­var­džių ra­šy­bos tai­syk­lės. Ta­čiau VLKK pir­mi­nin­kė Dai­va Vaiš­nie­nė žur­na­lis­tams sa­kė, kad ko­mi­si­ja tei­siš­kai ne­pa­jė­gi priim­ti įsta­ty­mo, nes bū­tent juo ir rei­kė­ tų nu­ma­ty­ti pa­var­džių ra­šy­bą. Jos tei­gi­mu, ki­ti siū­ly­mai ga­lė­tų bū­ti svars­to­mi, jei bū­tų ras­tas po­li­ti­nis ir tei­si­nis spren­di­mas. „Kal­bos ko­mi­si­ja ne­ga­li priim­ ti pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ją tei­sės ak­to, ku­ris reg­la­men­tuo­tų pi­lie­ čių pa­vardžių ra­šy­bą as­mens do­

ku­men­tuo­se <...>. Tai yra reg­la­ men­tuo­ja­ma įsta­ty­mu“, – dės­tė VLKK va­do­vė. Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, Lie­tu­vos pi­lie­čių var­dai tu­rė­tų bū­ti ra­šo­ mi lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis, esą taip yra pa­sa­kęs Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas. „Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja il­gai ieš­ko­jo bū­do – to­kio ne­prieš­ta­ rau­jančio Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mui ir ga­lio­jan­tiems tei­sės ak­tams. Ta­čiau, ma­tyt, nė­ra taip pa­pras­ta jį su­ras­ti – tai ro­do ir šian­die­nio nu­ta­ri­mo svars­ty­mas. Kal­bos ko­mi­si­ja taip pat ger­bia Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo spren­di­mą, ku­ris sa­ko, kad Lie­tu­vos Res­pub­ li­kos pi­lie­čių var­dai ir pa­var­dės tu­ri bū­ti ra­šo­mi lie­tu­viš­ku rai­ dy­nu, lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis“, – tei­gė kal­bi­nin­kė. Ji ne­su­ti­ko su Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja, kad šių tai­syk­lių ren­gi­mas – VLKK kom­ pe­ten­ci­ja, esą, tai nu­ro­dė ir Kons­ ti­tu­ci­nis Teis­mas. „Kaip Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas yra pa­sa­kęs, as­mens do­ku­men­ tas nė­ra tik su kal­ba su­si­jęs da­ly­ kas. Jis nu­sta­to vals­ty­bės san­ty­ kį su sa­vo pi­lie­čiu. To­dėl ne VLKK kom­pe­ten­ci­ja yra nu­sta­ty­ti tą san­ty­kį. Tai pa­čios vals­ty­bės ap­ si­spren­di­mas, kaip ji ­ra­šo sa­vo pi­ lie­čių var­dus ir pa­var­des. Kal­bos ko­mi­si­ja pa­gal sa­vo kom­pe­ten­ci­ ją yra priė­mu­si 60-ąjį nu­ta­ri­mą dėl sve­ti­mos kil­mės as­men­var­ džių ra­šy­bos bet ko­kiuo­se lie­tu­ viš­kuo­se teks­tuo­se – t. y. bend­ rie­ji prin­ci­pai su­for­mu­luo­ti. Bet dar kar­tą kar­to­ju – jie ne­ga­lio­ja as­mens do­ku­men­tams“, – aiš­ki­ no D.Vaiš­nie­nė. „Klaipėdos“, BNS inf.

Pa­ža­dai: R.Pak­sas (ant­ras iš de­šinės) ti­ki­na, kad dar su­da­rant koa­li­ciją su­tar­ta jam at­ver­ti ga­li­mybę kan­di­

da­tuo­ti į Seimą, ta­čiau par­tne­riai su­si­ta­ri­mo ne­si­lai­ko.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

R.Pak­so kant­rybės likučiai jau senka Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­ris Ro­ lan­das Pak­sas va­kar vie­šai kreipė­si į koa­li­ ci­jos par­tne­rius ir para­gi­no juos ne­be­vil­kin­ ti spren­di­mo dėl ga­li­mybės jam kan­di­da­ tuo­ti į Seimą. Ar pro­ble­mos neišsp­ren­dus ga­li griū­ti koa­li­ci­ja, jis ne­de­ta­li­za­vo. Lauk­ti dve­jus me­tus pa­bo­do

Po­li­ti­ko tei­gi­mu, koa­li­ci­jos par­tne­ riai ne­vyk­do aukš­čiau­siu ly­giu pri­ imtų su­si­ta­rimų. Sei­mo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ jos se­niū­nas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas BNS pa­tvir­ti­no, kad toks su­si­ta­ri­ mas yra, ta­čiau pro­ce­so vil­ki­ni­mo ne­įžvelgė. „Ra­gi­nu val­dan­čio­sios koa­li­ci­ jos par­tne­rius ne­be­vil­kin­ti Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo įgy­ven­di­ni­mo ir dar šio­je se­si­jo­je pa­teik­ti Sei­me priim­ti rei­kia­mus teisės ak­tus“, – va­kar išp­la­tin­ta­me vie­ša­me laiš­ke tei­gia R.Pak­sas. Taip jis rea­ga­vo į si­tua­ciją, su­si­da­ riu­sią Sei­mo Kons­ti­tu­ci­jos ko­mi­si­ jo­je, kai ši ne­su­gebė­jo priim­ti jo­kio spren­di­mo dėl per ap­kaltą iš pa­reigų pa­ša­lin­to as­mens ga­li­my­bių da­ly­ vau­ti par­la­men­to rin­ki­muo­se. R.Pak­so tei­gi­mu, nuo Eu­ro­pos Žmo­gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mo jau pra­ėjo dau­giau nei dve­ji me­tai. Minė­tu spren­di­mu teis­mas pri­pa­ ži­no, kad net per ap­kaltą iš pa­reigų pa­ša­lin­tam as­me­niui drau­di­mas iki gy­vos gal­vos ei­ti pa­rei­gas, su­si­ju­ sias su kons­ti­tu­ci­ne prie­sai­ka, yra ne­pro­por­cin­gas. Įžvel­gia kon­ku­ren­ci­jos baimę

Pa­sak R.Pak­so, „<...> koa­li­ci­jos par­tne­rių, ku­rie Kons­ti­tu­ci­jos ko­

mi­si­jo­je su­da­ro dau­gumą, el­ge­sys ir ste­bi­na, ir ke­lia ne­rimą“. „Ne­si­norėtų ma­ny­ti, kad dels­ da­mi įgy­ven­din­ti Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mo spren­dimą kas nors ti­ki­si pa­leng­vin­ti sau gy­ve­ nimą, galbūt iš­veng­ti kon­ku­ren­ci­ jos“, – teigė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos ly­de­ris. R.Pak­sas va­kar BNS sakė, kad Strasbū­ro teis­mo nu­ta­ri­mo įgy­ ven­di­ni­mas ne kartą ap­tar­tas ke­ tu­rių val­dan­čiųjų par­tijų po­li­tinė­ je ta­ry­bo­je. Part­ne­riai esą žadė­jo, kad jo įgy­ven­di­ni­mas ne­bus vil­ki­ na­mas. „Bet kai tik rei­kia klau­simą įtrauk­ti į dar­bot­varkę, kai jis atei­ na iki ko­mi­si­jos ar ko­mi­te­to, vis­ kas pra­de­da buk­suo­ti. Ma­ty­ti, kad koa­li­ci­jos par­tijų ly­de­riai ne­su­val­ do si­tua­ci­jos“, – teigė Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos va­do­vas. Ža­da pa­si­tai­sy­ti

Dar­bo par­ti­jos va­do­vas V.Us­pas­ki­ chas teigė ne vi­sai su­tinkąs su ver­ ti­ni­mu, kad pro­ce­sas vil­ki­na­mas, bet pri­pa­ži­no, jog jis galėtų vyk­ ti spar­čiau. „Mūsų na­rius, esan­ čius Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­ te, įpa­rei­go­si­me pa­lai­ky­ti R.Pak­sui pa­lankų pro­jektą. Taip pat pa­ts agi­ tuo­siu frak­ciją, kad bal­suotų ir Sei­ me“, – sakė V.Us­pas­ki­chas.

Jis tvir­ti­no pa­laikąs pro­jektą, pa­gal kurį per ap­kaltą pa­ša­lin­tam as­me­niui būtų draud­žia­ma de­šimt metų da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se, pre­ ten­duo­ti į tam tik­ras pa­rei­gas, bet po de­šimt­me­čio vi­si ri­bo­ji­mai tu­ rėtų būti pa­nai­kin­ti. At­metė vi­sus va­rian­tus

Praė­jusį tre­čia­dienį Sei­mo Kons­ ti­tu­ci­jos ko­mi­si­ja ne­priėmė jo­ kio spren­di­mo, kaip reikėtų keis­ti Kons­ti­tu­ciją dėl as­menų, pa­ša­lintų iš pa­reigų per ap­kaltą. Ko­mi­si­jos na­riai at­metė abu pa­si­ūly­mus, ko­ kius ri­bo­ji­mus minė­tiems as­me­ nims reikėtų įra­šy­ti į pa­grin­dinį ša­lies įsta­tymą. Vie­n u siū­ly­m u norė­ta keis­ ti vieną Kons­t i­t u­c i­jos straips­ nį, ku­r is nu­m a­to rei­ka­l a­v i­m us kan­di­da­tams į Sei­mo na­rius. Pa­ gal kitą va­riantą siū­ly­ta keis­ti du Kons­ti­tu­ci­jos straips­nius, reg­la­ men­tuo­jan­čius, kas Lie­tu­vo­je ga­li būti ren­ka­mas Sei­mo na­riu ir pre­ zi­den­tu. Abiem siū­ly­mais per ap­kaltą iš pa­reigų pa­ša­lin­tiems ar prie­saiką su­lau­žiu­siems as­me­nims kan­di­ da­tuo­ti į par­la­mentą norė­ta užd­ raus­ti de­šim­čiai metų. „Tai kaip lak­mu­so po­pierė­lis ga­ li reikš­ti, kad 94 balsų Sei­me ar­ ti­miau­siu me­tu ga­li ir ne­būti“, – tuo­met pa­dėtį įver­ti­no Sei­mo Teisės ir teisėt­var­kos ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kas so­cial­de­mok­ra­tas Ju­lius Sa­ba­taus­kas. R.Pak­sas pre­zi­den­to pa­reigų ne­te­ko 2004 m. ba­landį. Jam bu­ vo su­reng­ta ap­kal­ta dėl prie­sai­kos su­lau­žy­mo ir šiurkš­taus Kons­ti­ tu­ci­jos pa­žei­di­mo, kai jis išim­ties tvar­ka sa­vo fi­nan­si­niam rėmėjui Ju­ri­jui Bo­ri­so­vui su­teikė Lie­tu­vos pi­lie­tybę. „Klaipėdos“, BNS inf.

9

antradienis, gegužės 21, 2013

užribis vai­ruo­to­jas bru­ko li­tus

Mi­rė krep­ši­nio aikš­te­lė­je

Paaug­lę mu­šė ne­pa­žįs­ta­ma­sis

Sek­ma­die­nį apie 10 val. Ja­kuo­se po­li­ci­jos pa­tru­liai su­stab­dė keis­ tai va­žia­vu­sį „Kia Spor­ta­ge“. 66 m. vai­ruo­to­jas įpū­tė į ma­tuok­lį 1,19 pro­mi­lės ir pa­ban­dė pa­pirk­ ti pa­rei­gū­nus. Jis bru­ko ke­tu­rias ku­piū­ras po 200 li­tų. Ja­kuo­se gy­ve­nan­tis vy­ras bus nu­baus­tas už vai­ra­vi­mą esant ne­blai­viam ir ky­ši­nin­ka­vi­mą.

Ge­gu­žės 19 d. po pie­tų krep­ ši­nio aikš­te­lė­je prie Kaps­ta­ to eže­ro ras­tas 28 m. End­rie­ja­ vo gy­ven­to­jo la­vo­nas. Jau­nas vy­ras, kaip spė­ja­ma, ga­lė­jo žū­ ti už­kliu­vęs ne­ly­gio­je aikš­te­lė­je ir tren­kę­sis vei­du į me­džio šak­ nį. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas šio vy­ro mir­ties prie­žas­čiai nu­sta­ty­ti.

17-me­tė Dar­bė­nų kai­mo gy­ven­ to­ja pa­te­ko į Kre­tin­gos li­go­ni­nę, o vė­liau bu­vo nu­ga­ben­ta į Klai­ pė­dos vai­kų li­go­ni­nę. Mer­gai­tei bu­vo su­krės­tos sme­ge­nys, su­ lau­žy­tas žan­di­kau­lis. Nu­ken­tė­ ju­sio­ji pa­sa­ko­jo, kad po iš­ger­tu­ vių ją su­mu­šė iš ma­ty­mo pa­žįs­ ta­mas vy­ras. Mer­gi­na įvy­kio me­ tu bu­vo ne­blai­vi.

De­mas­ka­vo fer­mo­je pa­slėp­tą „bra­vo­rą“ Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Vos po­rą sa­vai­čių vei­kęs ne­men­ kas na­mi­nės deg­ti­nės ga­mi­ni­mo fab­ri­kė­lis de­mas­kuo­tas Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­nin­kų, ku­rie nu­spren­ dė pa­tik­rin­ti, ar juos pa­sie­ku­si ži­ nia yra tei­sin­ga.

Į bu­vu­sią pu­siau ap­leis­tą fer­mą ne­ to­li Žvirb­lai­čių kai­mo pa­rei­gū­nai už­griu­vo penk­ta­die­nio vi­dur­die­ nį. Po­li­ci­ja bu­vo ga­vu­si ži­nią, kad čia tre­čią sa­vai­tę ver­da­ma na­mi­nė deg­ti­nė. Pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­no, kad in­for­ma­ci­ja bu­vo tei­sin­ga – ato­ kiai nuo gy­ven­vie­tės, ne­to­li se­ny­ vos gy­ven­to­jos so­dy­bos pu­siau ap­ griu­vu­sio­je fer­mo­je bu­vo įreng­tas ga­lin­gas apa­ra­tas na­mi­nei deg­ti­nei vir­ti su tri­mis van­dens siurb­liais.

Prie įren­gi­nio su­ki­nė­jo­si 24 me­tų vai­ki­nas. Jis ti­ki­no esąs sam­dy­tas dar­bi­nin­kas, o šei­mi­nin­ko ne­pa­žįs­ tąs. Ka­dan­gi jis ne­pa­no­ro at­vi­rau­ti apie šį nu­si­kals­ta­mą vers­lą, pa­rei­ gū­nai sa­vait­ga­liui vai­ki­ną už­da­rė į Plun­gės areš­ti­nę. Fer­mo­je pa­rei­gū­nai ap­ti­ko 7 610 ki­log­ra­mus rau­go, 290 lit­rų jau pa­ga­min­tos na­mi­nės deg­ti­nės, 40 mai­šų mil­tų, 10 kg mie­lių. Aki­vaiz­du, kad deg­tin­da­riai par­ da­vi­nė­da­vo sa­vo pro­duk­ci­ją kaip did­me­ni­nin­kai, nes ten pat ras­ta ne­ma­žai plas­ti­ki­nių tal­pyk­lių po 20 ir 25 lit­rus. Kas bu­vo šios deg­ti­nės pir­kė­jai, kiek ga­min­to­jai gau­da­vo už lit­rą deg­ti­nės ir, svar­biau­sia – kas yra šio įren­gi­nio šei­mi­nin­kas, te­be­siaiš­ki­na­ma. Esa­ma spė­ji­mų, kad sa­vi­nin­kas „bra­vo­rą“ čia per­ kė­lė iš ki­to ra­jo­no.

Uos­ta­mies­ty­je šeš­ ta­die­nį vy­ku­sio Bal­ ti­jos ša­lių ma­dos fes­ti­va­lio „IK­RA ma­ da“ da­ly­viams ir žiū­ ro­vams nuo­tai­ką ap­kar­ti­no kont­ro­lie­ riai. Įp­ra­tę už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mo­kė­ti tik dar­bo die­no­mis vai­ruo­to­ jai įsiu­to ra­dę bau­ dos kvi­tus.

rius jiems iš­ra­ši­nė­jo bau­dos kvi­tus.

tris van­dens siurb­lius.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Psichinio li­go­nio kai­my­nys­tė ap­kar­to Dai­va Ja­naus­kai­tė Ban­du­žių gat­vė­je vie­no na­mo gy­ ven­to­jai su­ki­lo prieš psi­chi­kos li­ga ser­gan­tį li­go­nį kai­my­ną.

Prieš sa­vai­tę na­mo laip­ti­nės ket­ vir­ta­ja­me aukš­te įvy­ko in­ci­den­ tas, ku­rio me­tu gy­ven­to­jas su­mu­ šė neį­ga­lų kai­my­ną. 64-erių mo­te­ris ap­skun­dė to pa­ ties na­mo gy­ven­to­ją su­mu­šus jos 43 me­tų sū­nų. Po­li­ci­ja su­lau­kė ir ki­to šio in­ci­ den­to da­ly­vio pa­reiš­ki­mo. Kal­ti­ na­mas smur­tu žmo­gus pa­si­skun­dė prie lif­to bu­vęs už­pul­tas psi­chi­ kos li­go­nio, šis ne­va jį api­brai­žęs ir ban­dęs smaug­ti. Šio ir gre­ti­mo na­ mo gy­ven­to­jai pa­ra­šė bend­rą skun­ dą, ku­riuo pik­ti­na­si neį­ga­laus sū­ naus ne­su­val­dan­čia mo­ti­na. „Mes jau­čia­mės ne­sau­gūs. Ne kar­tą tas vy­ras už­si­puo­lė ma­ne, ei­nan­čią su vai­kais. Jis kal­ba bjau­ riau­sias ne­švan­ky­bes, be to, jo kal­bos to­nas yra ag­re­sy­vus. At­ro­ do, kad jis tuoj puls. Kai­my­nė pa­

sa­ko­jo, kad jai yra te­kę gir­dė­ti ne tik ne­švan­ky­bių, bet ir gra­si­ni­mų nu­žu­dy­ti. Aš su­pran­tu, kad žmo­ gus yra li­go­tas, bet mes dėl to ne­ kal­ti ir taip pat tu­ri­me tei­sę jaus­ tis sau­gūs. Iš­puo­liai pa­daž­nė­jo, kai at­ši­lo“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ ven­to­ja. Mo­te­ris ti­ki­no be­ne tris kar­tus kvie­tu­si po­li­ci­nin­kus, ta­čiau šie nė kar­to neat­vy­ko, to­dėl klai­pė­die­ tė pra­dė­jo įtar­ti, ar neį­ga­laus žmo­ gaus šei­ma ne­tu­ri ko­kių nors gi­mi­ nai­čių po­li­ci­jo­je. 2-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to apy­ lin­kės ins­pek­to­riai ti­ki­no iki praė­ ju­sios sa­vai­tės in­ci­den­to ne­tu­rė­ję jo­kios in­for­ma­ci­jos apie šį psi­chi­ kos li­go­nį, ne­ga­vę nė vie­no re­gist­ ruo­to skun­do. Su­lau­kę dvie­jų pa­ reiš­ki­mų dėl to pa­ties in­ci­den­to pa­rei­gū­nai ti­ki­no su­si­siek­sią su psi­chi­kos li­go­nius gy­dan­čio­mis įstai­go­mis ir in­for­muo­sią apie šio as­mens būk­lės pa­blo­gė­ji­mą. Po­li­ ci­nin­kai ke­ti­na tik­rin­ti abie­jų pu­ sių skun­dus ir ieš­ko­ti bū­dų, kad kai­my­nys­tė jų ne­slėg­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dėl bau­dų – vai­ruo­to­jų įtū­žis As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Pers­pė­ja ženk­las

Mas­tai: fer­mo­je įreng­tas ga­lin­gas na­mi­nės deg­ti­nės apa­ra­tas tu­rė­jo

Bau­dos: ma­dos ren­gi­nį ste­bė­ję vai­ruo­to­jai net neį­ta­rė, kad kont­ro­lie­

Kont­ro­lie­rių kvi­tais bu­vo ap­kai­šy­ tos Šiau­ri­nio ra­go te­ri­to­ri­jo­je pa­lik­ tos ma­ši­nos. „Švy­tu­rio me­nų do­ ke“ ren­gi­nys pra­si­dė­jo apie 19 val. Į ma­dos ren­gi­nį su­si­rin­kę klai­pė­ die­čiai tik po pa­si­ro­dy­mų per­žiū­ ros iš­vy­do bau­dos kvi­tais nu­klo­tus au­to­mo­bi­lius. Vie­ni sku­bė­jo tiks­lin­tis, ar pel­ ny­tai bu­vo nu­baus­ti, ki­ti keiks­ no­jo val­džią, esą at­vy­kė­liui iš ki­to mies­to yra sun­ku su­si­gau­dy­ti, kur ir kiek rei­kia mo­kė­ti už au­to­mo­bi­ lio sto­vė­ji­mą. Įva­žiuo­jant į uos­ta­mies­tį Lie­pų gat­ve iš tie­sų yra ženk­las, per­spė­ jan­tis apie mo­kes­tį už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą, ta­čiau ten pa­žy­mė­ta, kad mo­kes­tis ima­mas tik iki 18 val.

Šiau­ri­nio ra­go te­ri­to­ri­ja pa­kliū­ va į va­di­na­mą­ją rau­do­ną­ją rink­lia­ vos zo­ną, ku­ri ap­rė­pia se­na­mies­ tį. Nuo ge­gu­žės 1 d. iki rug­sė­jo 15 d. čia rink­lia­va ren­ka­ma kiek­vie­ną die­ną nuo 8 val. iki 22 val. Mo­kes­tis už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ ji­mą iki 20 min. – 1 li­tas, o už au­ to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą nuo 20 iki 40 min. – 2 li­tai. Pas­ta­tė sten­dus

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­ por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus ti­ki­no, kad vai­ruo­to­jai be rei­ka­lo lie­jo pyk­tį, nes Šiau­ri­nia­ me ra­ge ne­se­niai bu­vo pa­sta­ty­tos in­for­ma­ci­nės len­tos, kur vi­sa in­ for­ma­ci­ja apie rink­lia­vą yra vie­šai pa­skelb­ta. „Pa­ga­mi­no­me de­šimt to­kių sten­dų. Jie pa­sta­ty­ti prie įva­žų į mo­ka­mas zo­nas. To­kie sten­dai yra

ir Meln­ra­gė­je, ki­to­se vie­to­se“, – tei­gė R.Moc­kus. Gelbs­ti už­mar­šu­mo mo­kes­tis

„Skun­dų vi­sa­da bus. Be to, yra va­ di­na­ma­sis už­mar­šu­mo mo­kes­tis. Jei žmo­gus bau­dą su­mo­ka tą pa­čią die­ną, iki 24 val., jam yra pi­giau nei gau­ti ad­mi­nist­ra­ci­nį nu­ro­dy­mą su­ si­mo­kė­ti. Gel­to­no­jo­je zo­no­je, ku­ri di­džiau­sia mies­te, bau­da yra 28 li­ tai, o su­ra­šius pro­to­ko­lą, tek­tų mo­ kė­ti 40 li­tų“, – kal­bė­jo Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas. Gel­to­no­jo­je zo­no­je už­mar­šu­mo mo­kes­tis sie­kia 20, ža­lio­jo­je – 10, mė­ly­no­jo­je – 6 li­tus. „Šiau­ri­nia­ me ra­ge iki sau­sio 1 d. sto­vė­jo eis­ mą drau­džian­tis ženk­las, bet jo nie­ kas ne­pai­sė. At­si­ra­dus mo­kes­čiui už au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą, bent at­si­ra­do vie­tos, anks­čiau čia net įva­žiuot bu­ vo sun­ku“, – pa­ste­bė­jo R.Moc­kus.

In­for­ma­ci­ja Rink­lia­va ren­ka­ma:

Pie­ti­nio ra­go te­ri­to­ri­jo­je – nuo ge­gu­žės 1 d. iki rug­sė­jo 15 d.

rink­lia­va ren­ka­ma kiek­vie­ną die­ną nuo 8 val. iki 22 val., o nuo rug­sė­jo 16 d. iki ba­lan­džio 30 d. – kiek­vie­ną die­ną nuo Šiau­ri­nio ra­go te­ri­to­ri­jo­je – nuo ge­gu­žės 1 d. iki rug­sė­jo 15 d. rink­lia­va ren­ka­ma kiek­vie­ną die­ną nuo 8 val. iki 22 val., 8 iki 18 val. o nuo rug­sė­jo 16 d. iki ba­lan­džio 30 d. – kiek­vie­ną die­ną nuo Mė­ly­no­jo­je zo­no­je – pirmadienį–penktadienį 8–18 val. 8 val. iki 18 val. Ža­lio­jo­je zo­no­je – kiek­vie­ną die­ną nuo ge­gu­žės 1d. iki rug­ Gel­to­no­jo­je zo­no­je – pirmadienį–penktadienį 8–18 val., sė­jo 15 d. nuo 10 iki 20 val. Rau­do­no­jo­je zo­no­je – pirmadienį–penktadienį 8–18 val.,

10

AntrADIENIS, gegužės 21, 2013

ekonomika kl.lt/naujienos/ekonomika

At­vy­ko rusų tik­rin­to­jai Ins­pek­to­riai iš Ru­si­jos, Bal­ta­ru­si­ jos ir Ka­zachs­ta­no, šią sa­vaitę Lie­ tu­vo­je pra­dėję kiau­lių au­gin­tojų bei mėsos per­dirbėjų pa­tikrą, lan­ ky­sis mėsos per­dir­bi­mo įmonė­ se „Ag­ro­vet“ ir Kre­ke­na­vos ag­ro­ fir­mo­je, taip pat tik­rins pa­šarų ga­ min­toją „Kau­no grūdai“.

Stygius: „Sodros“ biudžeto deficitas mažėja labai lėtai.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Skylė – be­veik 783 mln. litų Nors „Sod­ra“ pa­sta­ruo­ju me­tu nuo­lat vir­ši­ja su­ren­kamų pa­jamų pla­nus ir ma­ži­na de­fi­citą, jis vis tiek dar sie­kia be­veik 783 mln. litų.

„Sod­ros“ biud­že­to de­fic­ i­tas šių metų sausį–balandį, pre­li­mi­na­ riais duo­me­ni­mis, bu­vo 782,9 mln. litų – 6,1 pro­c. (50,8 mln. litų) ma­žiau, nei pla­nuo­ta, ir 13,5 pro­c. (122,2 mln. litų) ma­žiau nei per­nai tuo pa­čiu me­tu. „Sod­ra“ pra­nešė, kad jos pa­ja­ mos per ke­tu­ris šių metų mėne­ sius bu­vo 2,969 mlrd. litų – 8,4 pro­c. (231 mln. litų) dau­giau nei per­nai sausį–balandį. 92,6 pro­c. „Sod­ros“ biud­že­ to pa­jamų su­da­ro draudėjų ir ap­ draustųjų mo­ka­mos vals­ty­bi­nio so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­kos – jos siekė 2,75 mlrd. litų ir bu­vo 7,2 pro­c. (184,6 mln. litų) di­desnės nei per ke­tu­ris 2012-ųjų mėne­

sius. Sa­va­ran­kiš­kai dir­ban­čių as­ menų so­cia­li­nio drau­di­mo įmo­ kos šie­met siekė 79,7 mln. litų. „Sod­ros“ biud­že­to pri­skai­čiuo­ tos iš­lai­dos (be per­ve­dimų į Pri­ va­lomąjį svei­ka­tos drau­di­mo fon­ dą) per ke­tu­ris šių metų mėne­sius siekė 3,752 mlrd. litų – 3 pro­c. (108,8 mln. litų) dau­giau nei per tą pa­tį 2012-ųjų lai­ko­tarpį. 72,5 pro­c. visų „Sod­ros“ biud­že­to iš­ laidų skir­ta pen­si­joms iš­mokė­ ti, 11,7 pro­c. – li­gos ir mo­ti­nystės so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­koms, 3,4 pro­c. – ne­dar­bo so­cia­li­nio drau­di­mo iš­mo­koms. Į pen­sijų fon­dus per­ve­damų lėšų su­ma šie­met su­darė 163,2 mln. litų – 74,4 pro­c. (69,6 mln. litų) dau­ giau nei per­nai sausį–balandį. Vi­sa „Sod­ros“ pa­si­sko­lintų ir ne­grąžintų lėšų su­ma ba­land­žio pa­bai­go­je siekė 10,344 mlrd. litų. „Klaipė­dos“, BNS inf.

„Po su­si­ti­ki­mo su ins­pek­to­riais su­si­dėlio­jo­me pla­nus, kur vyk­si­ me. Tarp įmo­nių yra „Ag­ro­vet“, „Gri­me­da“, Kre­ke­na­vos ag­ro­fir­ma, „Kau­no grūdai“, – BNS va­kar sa­ kė Vals­ty­binės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­bos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­jas Vid­man­tas Pau­laus­kas. Pa­sak jo, taip pat bus lan­ko­ma­si Gir­kal­ nių kiau­lių komp­lek­se. V.Pau­laus­kas teigė, kad po įmo­ nes bus va­žinė­ja­ma visą sa­vaitę. Eks­per­tai ver­tins, ar pa­nai­kin­ti Lie­tu­vai eks­por­to į Ru­siją ap­ri­bo­ ji­mus dėl kla­si­ki­nio kiau­lių ma­ro. Ka­zachs­ta­no tik­rin­to­jai ver­tins tik kiau­lių au­gin­to­jus, o Ru­si­jos ir Bal­

ta­ru­si­jos – ir kiau­lių au­gin­to­jus, ir mėsos per­dirbė­jus. Lie­tu­va į Ru­siją gyvų kiau­lių neeks­por­tuo­ja nuo 2011 m. bir­že­lio, kai Kau­no ap­ skri­ty­je nu­sta­ty­ti kla­si­ki­nio kiau­ lių ma­ro ži­di­niai. Tuo­met bu­vo su­ nai­kin­ta apie 23 tūkst. kiau­lių. 2011 m. skelb­ta, kad dėl drau­di­ mo eks­por­tuo­ti kiau­les į Ru­siją jų au­gin­to­jai ne­gau­da­vo 4–5 mln. li­

tų pa­jamų per mėnesį. Iki drau­ di­mo į Ru­siją gy­vas kiau­les eks­ por­ta­vo vie­na did­žiau­sių kiau­lių au­gin­tojų Lie­tu­vo­je Da­ni­jos ka­pi­ ta­lo bend­rovė „Sae­rim­ner“, Beržų, Pau­liukų, Mi­vos komp­lek­sai ir ki­ti kiau­lių au­gin­to­jai. Kla­si­ki­nis kiau­lių ma­ras – žmo­ nėms ne­pa­vo­jin­ga li­ga. „Klaipė­dos“, BNS inf.

4–5 mln. litų

pa­jamų per mėnesį kiaulių augintojai netenka dėl eksporto į Rusiją draudimo.

Užkardas: Lietuva į Rusiją gyvų kiaulių neeksportuoja nuo 2011 m. bir-

želio.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

11

AntrADIENIS, gegužės 21, 2013

pasaulis Bau­da ­ už ke­ti­ni­mus

Iš­varė ­ UNES­CO

Is­to­ri­nis ­ vi­zi­tas

Pa­gy­venęs Nau­jo­sios Ze­lan­di­ jos pi­lie­tis 77-erių Sa­mas Bra­ ca­no­vas ga­vo baudą už pla­nus mėšlu ap­mėty­ti britų princą Char­lesą ir jo žmoną Ca­millą, kai jie per­nai lankė­si Ok­lan­de. S.Bra­ca­novą Ok­lan­do teis­mas pri­pa­ži­no kal­tu ir nu­rodė jam su­mokė­ti 200 Nau­jo­sios Ze­ lan­di­jos do­le­rių baudą.

Iz­rae­lis pa­skelbė, jog at­šau­kia Jung­ti­nių Tautų de­le­ga­ci­jos ti­ riamąją mi­siją anek­suo­tos Ry­ tų Je­ru­zalės se­na­mies­ty­je dėl to, kad pa­les­ti­nie­čiai mi­si­jos darbą „po­li­ti­zuo­ja“. Ba­landį Iz­rae­lis su­ti­ko, kad UNES­CO įver­tintų Je­ru­zalės se­na­mies­ čio būklę. Ta­čiau sa­vo po­zi­ciją pa­keitė.

Mian­ma­ro pre­zi­den­tas Thei­ nas Sei­nas ta­po pir­mu po be­ veik pusės am­žiaus ša­lies ly­ de­riu, ap­si­lan­kiu­siu JAV. Th.Sei­nas pa­lei­do šim­tus po­ li­ti­nių ka­li­nių, su­švel­ni­no cen­ zūrą ir lei­do il­gus me­tus namų areš­to sąly­go­mis ka­lin­tai opo­ zi­ci­jos ly­de­rei Aung San Suu Kyi užim­ti vietą par­la­men­te.

Ira­kas sken­di chao­se

Kad Ki­ni­jos už­sie­ nio po­li­ti­ka pa­si­ kei­tus vald­žiai bus ak­ty­vesnė, bu­vo ga­li­ma nu­spėti. In­di­ ja – ne tik did­žiau­sia, ta­čiau ir reikš­min­ giau­sia Piet­ry­čių Azi­jos re­gio­no ša­lis. Ne­nuos­ta­bu, kad Ki­ ni­jos prem­je­ras pir­ ma­jam vi­zi­tui pa­si­ rin­ko Naująjį Delį.

Iraką be­ne kas­dien dre­bi­na iš­ puo­liai. Bai­mi­na­ma­si, kad ne­pa­ si­kar­totų 2006–2007 m. sce­na­ ri­jus, kai Ira­kas bu­vo at­si­dūręs prie pi­lie­ti­nio ka­ro slenks­čio.

Tie­sa, In­di­jos prem­je­ras M.Sing­ has pa­brėžė, kad trin­tis pa­sie­ny­ je – šaukš­tas de­gu­to me­daus sta­ tinė­je. Drau­ge jis pri­minė Li Ke­qian­gui Da­lai La­mos klau­simą. Ti­be­to dva­ si­nis ly­de­ris šiuo me­tu gy­ve­na In­ di­jo­je. Pe­ki­nas jį lai­ko se­pa­ra­tis­tu, ta­čiau In­di­ja pa­kar­to­jo, kad Da­lai La­ma yra dva­si­nis ir re­li­gi­nis Ti­ be­to va­do­vas, o ne nu­si­kaltė­lis. Vis dėlto dau­giau­sia dėme­sio abu ly­de­riai skyrė eko­no­mi­niams klau­si­mams. Dvi­šalės pre­ky­bos apim­tis tarp In­di­jos ir Ki­ni­jos 2011 m. pa­siekė re­kor­di­nius 73 mlrd. do­le­rių. Ki­ni­ ja ta­po did­žiau­sia In­di­jos pre­ky­bos par­tne­re, ta­čiau po metų pre­ky­ba su­mažė­jo iki 66 mlrd. do­le­rių. Būtent todėl M.Sing­has ra­gi­no ko­legą iš Ki­ni­jos dau­giau dėme­sio skir­ti pre­ky­bai su­ba­lan­suo­ti, jei ša­ lys no­ri 2015 m. pa­siek­ti 100 mlrd. do­le­rių apimtį. „Mes esa­me įsi­pa­rei­goję, kad 2015 m. pa­siek­si­me 100 mlrd. do­ le­rių apimtį, todėl turė­tu­me turė­ ti ge­ro­kai la­biau su­ba­lan­suo­tus ro­ dik­lius“, – kalbė­jo vie­nas aukš­tas vy­riau­sybės pa­reigū­nas, da­ly­vavęs dis­ku­si­jo­je. Be to, In­di­ja spaudė Ki­ni­jos vy­ riau­sybės va­dovą, kad jo ša­ly­je būtų pla­čiau at­ver­tos du­rys indų far­ma­ci­jos ir IT pa­slau­gas tei­kian­ čioms bend­rovėms. Po In­di­jos Ki­ni­jos mi­nist­ras pir­ mi­nin­kas Li Ke­qian­gas ke­ti­na ap­ si­lan­ky­ti Pa­kis­ta­ne, Švei­ca­ri­jo­je ir Vo­kie­ti­jo­je.

Dau­giau­sia ne­ri­mo ke­lia įsip­ lieskęs ka­ras su me­četė­mis. Kru­vi­ni iš­puo­liai prie­š su­nitų ir šiitų mal­dos vie­tas ta­po ko­ne kas­die­ny­be. Spro­ginė­ja bom­bos, šau­do­ma iš mi­nos­vaid­žių. Pas­tarąjį kartą iš­puo­liai prie­š mal­dos na­mus su­kėlė Ira­ke tarp­ kon­fe­sinį konf­liktą tarp su­nitų ma­žu­mos ir šiitų dau­gu­mos. Tik Jung­tinų Vals­tijų ka­riuo­ menės pa­di­di­ni­mas lei­do pa­ža­ bo­ti smurtą. Da­bar už sau­gumą ša­ly­je yra at­sa­kin­gos Ira­ko ka­ riuo­menės pa­jėgos, ku­rioms, at­ro­do, sun­kiai se­ka­si už­tik­rin­ ti ša­ly­je sau­gumą. Praė­jusį penk­ta­dienį iš­puo­lis įvyk­dy­tas ne­to­li su­nitų me­četės Baa­ku­bo­je, esan­čio­je į šiaurę nuo Bag­da­do. Ša­lia mal­dos namų po pa­maldų spro­go dvi bom­bos. Vie­na bom­ba spro­go ti­kin­tie­ siems išei­nant, o ki­ta – žmonėms su­si­rin­kus pir­mo­jo spro­gi­mo vie­ to­je. Iš vi­so žu­vo 41 žmo­gus. Sa­vait­galį ir pir­ma­dienį Ira­ ką to­liau dre­bi­no spro­gi­mai. Jie griaudė­jo sos­tinė­je Bag­da­de ir pie­ti­nia­me Bas­ros mies­te. Bag­ da­de šiitų ra­jo­nuo­se per de­vy­nis už­mi­nuotų au­to­mo­bi­lių spro­ gi­mus žu­vo 24 žmonės, su­žeis­ ta 112. Bas­ro­je, ku­ri anks­čiau bu­ vo lai­ko­ma ga­na sau­giu mies­tu, iš­puo­liai nu­si­nešė ma­žiau­siai 10 gy­vy­bių, su­žeis­ta dar 27 žmonės. Iš­puo­lis prie­š po­li­ci­jos pa­ reigū­nus įvyk­dy­tas ir ne­ra­mio­ je An­ba­ro pro­vin­ci­jo­je. Žu­vo 24 pa­reigū­nai. Da­lis pa­reigūnų žu­vo juos va­duo­jant, ki­ti – per nuo­va­dos už­puo­limą. Per kitą po­li­ci­jos nuo­va­dos už­puo­limą Ra­vos mies­te to­je pa­čio­je pro­vin­ci­jo­je žu­vo ke­tu­ ri ir bu­vo su­žeis­ti dar trys po­li­ ci­nin­kai. An­ba­ro pro­vin­ci­jo­je, ku­rio­je yra Ra­ma­di ir Fa­lud­žos mies­tai – prie­š be­veik pen­kis mėne­sius ki­lu­sių su­nitų pro­testų cent­rai, pa­sta­ro­sio­mis sa­vaitė­mis bu­ vo įvyk­dy­ta vi­sa vir­tinė iš­puo­ lių prie­š sau­gu­mo pa­jėgas. Spro­gi­mus ly­di ir pro­tes­tai prie­š vy­riau­sybę. Šiitų do­mi­ nuo­jamą Nou­rio al Ma­li­ki vy­ riau­sybę su­nitų ma­žu­ma kal­ ti­na disk­ri­mi­na­ci­ne po­li­ti­ka ir rep­re­si­jo­mis.

„Reu­ters“, „Deuts­che Wel­le“, CNN, BNS inf.

BNS, BBC inf.

Drau­gystė: In­di­jos mi­nist­ras pir­mi­nin­kas M.Sing­has ir jo ko­le­ga iš Ki­ni­jos Li Ke­qian­gas ak­cen­ta­vo abiejų ša­

lių abi­pu­sio pa­si­tikė­ji­mo svarbą.

AFP nuo­tr.

Ki­ni­jos ir In­di­jos sąjun­ga? Is­to­ri­niai san­ty­kiai

Šal­to­jo ka­ro me­tais Ki­ni­jos ir In­di­ jos san­ty­kiai ne­bu­vo itin drau­giš­ki. Nors rimtų ka­ri­nių su­si­dūrimų tarp dviejų re­gio­no gi­gan­čių iš esmės ne­bu­vo, įtam­pa nuo­lat tvy­ro­jo. Ne tik dėl pa­sie­nio re­gionų, į ku­ riuos reiškė ir iki šiol reiš­kia pre­ ten­zi­jas tiek De­lis, tiek Pe­ki­nas. In­di­ja Šal­to­jo ka­ro me­tais bu­ vo Ta­rybų Sąjun­gos (TSRS) sąjun­ gi­ninkė. Ki­ni­ja ne­norė­jo pri­pa­žin­ti TSRS kaip „did­žio­jo bro­lio“. 1960 m. konf­lik­tas tarp TSRS ir Ki­ni­jos, ga­ li­ma sa­ky­ti, pa­siekė kul­mi­na­ciją. TSRS net bu­vo ėmu­si telk­ti ka­ri­nes pa­jėgas pa­sie­ny­je. O ki­nai at­sakė bran­duo­li­nio gink­lo ban­dy­mu, ku­ ris įvy­ko 1964 m. Ga­liau­siai Maskvą siu­ti­no Pe­ki­no ir Va­šing­to­no san­ty­kių mez­gi­mas. Iš esmės iki 1972 m. JAV pa­vy­ko įva­ry­ ti pleištą tarp Mask­vos ir Pe­ki­no. Ki­ni­jos ga­lios au­gi­mas, ži­no­ma, In­di­jai bu­vo grėsmė, be to, ne­pa­si­ ten­ki­nimą kėlė Ki­ni­jos ir Pa­kis­ta­no

drau­gystė. Būtent Ki­ni­ja 1971 m. rė­ mė Va­karų Pa­kis­taną ka­re su In­di­ja. Pa­si­bai­gus Šal­ta­jam ka­rui In­di­ jos geo­po­li­tinė orien­ta­ci­ja pa­si­ keitė. Nau­ja­sis De­lis ėmė ak­ty­viau bend­ra­dar­biau­ti su Jung­tinė­mis Vals­ti­jo­mis, nors ry­šiai su Ru­si­ja li­ko stiprūs. Pa­ma­žu gerė­jo ir Ki­ni­jos bei In­ di­jos san­ty­kiai, nors Pa­kis­ta­no veiks­nys taip ir li­ko užslėp­to konf­ lik­to prie­žas­ti­mi. Da­bar Ki­ni­jos va­do­vai su­pran­ta, kad ne­turė­ti įta­kin­go drau­go Piet­ ry­čių Azi­jo­je – ne pa­ts ge­riau­sias spren­di­mas. Be to, In­di­ja yra svar­ bi eko­no­minė par­tnerė. Pir­ma­sis vi­zi­tas

Ki­ni­jos prem­je­ras Li Ke­qian­gas, su­si­tikęs su In­di­jos mi­nist­ru pir­ mi­nin­ku Man­mo­ha­nu Sing­hu, pa­ brėžė, kad jo pir­mo­ji kaip prem­je­ ro ke­lionė į už­sienį – la­bai svar­bi ku­riant pa­si­tikė­ji­mo tarp Pe­ki­no ir Nau­jo­jo De­lio at­mos­ferą.

Fak­tai apie vals­ty­bes Ki­ni­ja

In­di­ja

Gy­ven­tojų skai­čius: 1,339 mlrd.

Gy­ven­tojų skai­čius: 1,2 mlrd.

Plo­tas: 9 640 821 kv. km.

Plo­tas: 3 287 240 kv. km.

Sos­t inė: Pe­k i­nas.

Sos­tinė: Nau­ja­sis De­lis.

Did­ž iau­sias mies­tas: Šan­cha­jus.

Did­ž iau­sias mies­tas: Mum­ba­jus.

Po­li­t inė sis­te­ma: vie­nos par­ti­jos. BVP: 12,4 trln. JAV do­le­r ių.

Po­l i­t inė sis­te­ma: fe­de­ra­cinė par­la­ men­tinė res­pub­li­ka.

BVP vie­nam gy­ven­to­jui: 9161 do­le­ris.

BVP: 4,7 trln. JAV do­le­rių.

Iš­lai­dos gy­ny­bai: 40 mlrd. JAV do­le­ rių (1,3 pro­c. BVP).

BVP vie­nam gy­ven­to­jui: 3851 do­le­ris. Iš­lai­dos gy­ny­bai: 46,8 mlrd. do­le­rių.

Ka­r ių skai­čius: 2,28 mln.

Ka­r ių skai­čius: 1,3 mln.

In­di­jos dien­raš­čiai net rašė, kad dvi Azi­jos gi­gantės atei­ty­je nea­be­ jo­ti­nai taps pa­sau­lio eko­no­mi­kos va­rik­liu. Vie­nin­te­lis rim­tas kliu­vi­nys – pa­sie­nis. Čia pro­ble­mos nie­kaip neišsp­rend­žia­mos. Ša­lys tu­ri be­veik 4 tūkst. km il­ gio bendrą sieną. Ta­čiau ne­su­ta­ ria­ma, ku­rios te­ri­to­ri­jos – In­di­jos, o ku­rios – Ki­ni­jos. Be­je, pra­ėjusį mėnesį ato­kia­me Hi­ma­lajų re­gio­ ne konf­lik­tas pa­ūmėjo, ta­čiau Li Ke­qian­gas apie tai per vi­zitą ne­ kalbė­jo.

Pa­sau­lio tai­ka ne­ga­li būti rea­lybė be stra­ te­gi­nio pa­si­tikė­ji­mo tarp In­di­jos ir Ki­ni­ jos. At­ro­do, eko­no­mi­ka tiek in­dams, tiek ki­nams – svar­biau nei te­ri­to­ ri­niai gin­čai. „Ma­no da­bar­ti­nio vi­zi­to In­di­jo­ je tiks­las tre­jo­pas: di­din­ti abi­pusį pa­si­tikė­jimą, in­ten­sy­vin­ti bend­ra­ dar­bia­vimą ir su­tik­ti ateitį, – sa­ kė Li Ke­qian­gas. – Rem­da­mo­si di­ des­niu abi­pu­siu pa­si­tikė­ji­mu mūsų ša­lys ga­li to­liau di­din­ti mūsų abi­ pusį su­pra­timą ir kur­ti nau­jo ti­po san­ty­kius tarp did­žiųjų vals­ty­bių, ska­tin­ti sveiką bei stip­rią Ki­ni­ jos ir In­di­jos plėtrą. Tai būtų tik­ ra pa­lai­ma Azi­jai ir pa­sau­liui. Pa­ sau­lio tai­ka ne­ga­li būti rea­lybė be stra­te­gi­nio pa­si­tikė­ji­mo tarp In­di­ jos ir Ki­ni­jos.“

Svar­biau­sia – pre­ky­ba

12

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2013

sveikata

No­ri­te su­liek­nė­ti? Ne­val­gy­ki­te su­py Po žie­mos no­ri­si kuo grei­čiau at­si­kra­ ty­ti ant­svo­rio. De­ja, pu­sė žmo­nių, ku­ rie grie­bia­si griež­ tų die­tų, jas nu­trau­ kę priau­ga svo­rio dar dau­giau. Ir dėl to kal­tas ne at­si­pa­ lai­da­vi­mas ar va­lios sto­ka, o fi­zio­lo­gi­niai ypa­tu­mai.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė Ne tik dėl gro­žio

Ke­tu­rios iš pen­kių mo­te­rų nors kar­tą gy­ve­ni­me iš­ban­dė ko­kią nors die­tą. Apie 85 pro­c. žmo­nių, lai­kę­si griež­tos die­tos ir ją nu­trau­kę, pri­ vers­ti nu­si­vil­ti. „Kū­nas, pa­ty­ręs ka­lo­ri­jų sto­ ką, kiek­vie­ną jų ima sau­go­ti. Dėl griež­tos die­tos su­lė­tė­ja me­džia­gų apy­kai­ta, ga­li pa­dau­gė­ti al­kio hor­ mo­no gre­li­no ir su­ma­žė­ti va­di­na­ mų­jų so­tu­mo hor­mo­nų. Šie pa­ki­ ti­mai iš­lie­ka ne­tgi praė­jus me­tams

Kū­nas, pa­ty­ręs ka­lo­ri­ jų sto­ką, kiek­vie­ną jų ima sau­go­ti. Dėl griež­ tos die­tos su­lė­tė­ja me­ džia­gų apy­kai­ta, ga­li pa­dau­gė­ti al­kio hor­ mo­no gre­li­no ir su­ma­ žė­ti va­di­na­mų­jų so­tu­ mo hor­mo­nų.

Re­cep­tas: žiū­rėk, ką val­gai, val­gyk lė­tai, su ma­lo­nu­mu – tai mi­ty­bos spe­cia­lis­tų prie­sa­kai no­rin­tie­siems su­liek­nė­ti.

bai ma­žai ka­lo­rin­gais pro­duk­tais. Iš tie­sų die­ta – tai mai­ti­ni­mo­si bū­das ir mais­to pro­duk­tų pa­si­rin­ki­mas. „Tin­ka­ma die­ta, ge­ri­nan­ti svei­ka­ tą ir tei­kian­ti ener­gi­jos, tu­ri ap­rū­pin­ ti or­ga­niz­mą vi­so­mis rei­ka­lin­go­mis me­džia­go­mis: bal­ty­mais, rie­ba­ lais, ang­lia­van­de­niais, vi­ta­mi­nais ir mi­ne­ra­lais. Taip pat tu­ri už­tik­rin­ ti op­ti­ma­lią me­džia­gų apy­kai­tą ir or­ga­niz­mo funk­cio­na­vi­mą, ge­rą sa­ vi­jau­tą, ne­pro­vo­kuo­ti svei­ka­tos su­ tri­ki­mų, iš jų ir me­džia­gų apy­kai­tos li­gų“, – mo­ko J.Ne­ve­raus­kas. At­sa­ky­da­mas į klau­si­mą, ko­dėl tik ma­žiau nei šeš­ta­da­lis die­tos be­si­lai­ kan­čių­jų ge­ba iš­sau­go­ti op­ti­ma­lią

kū­no ma­sę, gy­dy­to­jas nu­ro­dė pa­ grin­di­nę klai­dą: iš pra­džių no­rin­ty­ sis nu­mes­ti svo­rio lai­ko­si per ­daug griež­tų die­tų, o pa­skui grįž­ta prie sa­vo ydin­gų mai­ti­ni­mo­si įpro­čių. „Esant nu­tu­ki­mui, tin­ka­mo mi­ ty­bos bū­do – die­tos rei­kia lai­ky­tis vi­są gy­ve­ni­mą, jei­gu no­ri­ma, kad kū­no ma­sė bū­tų nor­ma­li“, – pa­ brė­žia J.Ne­ve­raus­kas. Bū­ti­na val­gy­ti lė­tai

Lai­kan­tis die­tos rei­kia su­si­kau­ pi­mo ir iš­min­ties. La­bai griež­ tos die­tos, kai, pa­vyz­džiui, griež­ tai ri­bo­ja­mi ang­lia­van­de­niai, ga­li pa­da­ry­ti di­de­lį ne­ga­ty­vų po­vei­kį

or­ga­niz­mui: nuo me­džia­gų apy­ kai­tos su­tri­ki­mo, pa­si­reiš­kian­čio nu­trau­kus die­tą, iki on­ko­lo­gi­nių li­gų ri­zi­kos pa­di­dė­ji­mo. „Be to, lai­kan­tis griež­to mi­ty­bos ri­bo­ji­mo, – ak­cen­tuo­ja gy­dy­to­jas J.Ne­ve­raus­kas, – tam­pa dirg­les­nė ner­vų sis­te­ma. Dirg­lu­mas dar pa­ di­dė­ja ir be­vil­tiš­ku­mo jaus­mas su­ stip­rė­ja, kai, nu­trau­kus die­tą, re­zul­ ta­tai tam­pa prie­šin­gi, nei ti­kė­ta­si.“ Val­gy­ti rei­kia lė­tai – tai pa­grin­ di­nis fak­to­rius so­tu­mo jaus­mui at­ si­ras­ti. Per grei­tai val­gant jis ne­pa­ ti­ria­mas ir su­val­go­ma per daug. „Pa­ban­dy­ki­me su­val­gy­ti kąs­ne­ lį duo­nos, kram­ty­da­mi ją bent 30

Spe­cia­lis­tai re­ko­men­duo­ja po die­tos lai­ky­mo­si“, – die­tos klas­tą at­sklei­džia gy­dy­to­jas Ju­lius Ne­ve­raus­kas. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų mi­ty­bos ty­ ri­mas pa­ro­dė, kad 11,3 pro­c. vy­rų ir 15,2 pro­c. mo­te­rų yra nu­tu­kę. Lie­tu­vos, kaip ir dau­ge­lio ki­tų Eu­ro­pos ša­lių, gy­ven­to­jų mi­ty­ba pa­lan­ki lė­ti­nėms li­goms iš­si­vys­ty­ti. Mi­ty­bą bū­ti­na keis­ti ar bent stip­ riai ko­re­guo­ti ne tik dėl gro­žio, bet ir dėl svei­ka­tos. Kas yra die­ta?

Dau­gu­ma iš mū­sų ma­no, kad die­ ta – tai ba­da­vi­mas ar­ba mi­ty­ba la­

kar­tų, ir pa­jau­si­me tik­rą­jį duo­nos sko­nį. Val­gant lė­tai ir są­mo­nin­ gai mė­gau­jan­tis pa­tie­ka­lo vaiz­du, kva­pais ir sko­niu, o ne kar­tu ry­ jant ir laik­raš­tį, ap­ta­ri­nė­jant pro­ ble­mas ar net ba­ran­tis, su­val­go­ma ma­žiau, o mais­to me­džia­gos įsi­sa­ vi­na­mos ge­riau“, – dar vie­ną pa­ slap­tį at­sklei­džia gy­dy­to­jas. Ko­dėl su­val­go­me dau­giau, nei rei­kia?

Pa­va­sa­rį iš­ryš­kė­jęs ant­svo­ris – pa­di­dė­ju­sio ape­ti­to žie­mą ir no­ro val­gy­ti sal­du­my­nus, il­ges­nio pa­ ros mie­go pa­da­ri­nys. Bet pa­va­sa­ ris nė­ra įpa­rei­go­ji­mas vis­ką ir iš­ kart keis­ti.

Prak­tiš­ki pa­ta­ri­mai

Val­gy­ti mais­tin­gą, įvai­rų, daž­

Var­to­ti lie­są pie­ną, lie­sus ir ne­sū­

to­ti jo­duo­tos drus­kos.

Ne­val­gy­ti su­py­kus, nu­liū­dus, nes blo­gos

niau au­ga­li­nį nei gy­vu­li­nės kil­mės mais­tą.

rius pie­no pro­duk­tus (rūg­pie­nį, ke­ fy­rą, jo­gur­tą, varš­kę, sū­rį).

Ri­bo­ti al­ko­ho­lio var­to­ji­mą, val­gy­

Svar­bu, ko­kios nuo­tai­kos žmo­gus ga­mi­na,

Ke­le­tą kar­tų per die­ną val­gy­ti

Rink­tis mais­to pro­duk­tus, tu­rin­

grū­di­nių pro­duk­tų ar bul­vių.

Kas­dien ak­ty­viai ju­dė­ti,

Ke­lis kar­tus per die­ną val­gy­ti

čius ma­žai cuk­raus. Re­čiau var­to­ ti ra­fi­nuo­tą cuk­rų, sal­džius gė­ri­mus, sal­du­my­nus.

įvai­rių švie­žių vie­ti­nių dar­žo­vių ir vai­sių (bent 400 g per die­ną).

Val­gy­ti ne­sū­rų mais­tą. Bend­ras

lai­ko­ma­si ne vie­nos ar ke­ lių tai­syk­lių, o vi­sų.

emo­ci­jos ga­li trik­dy­ti mais­to įsi­sa­vi­ni­mą. ti re­gu­lia­riai.

Ma­žin­ti rie­ba­lų var­to­ji­mą, rie­bią

mė­są ir mė­sos pro­duk­tus pa­keis­ti ankš­ti­nė­mis dar­žo­vė­mis, žu­vi­mis, paukš­tie­na ar lie­sa mė­sa.

drus­k os kie­k is mais­t e, įskai­t ant gau­n a­m ą su rū­k y­t ais, sū­d y­t ais, kon­ser­vuo­tais pro­duk­tais ir duo­ na, ne­tu­ri bū­ti di­des­nis kaip vie­ nas ar­ba­ti­nis šaukš­te­lis (5 g). Var­

mankš­tin­tis. La­bai svar­bu, kad bū­tų

nes emo­ci­jos per­duo­da­mos ga­mi­na­mam mais­tui. Ra­maus ir su­si­kau­pu­sio žmo­ gaus pa­ga­min­tas mais­tas ska­nes­ nis ir so­tes­nis. Ne­de­ra val­gy­ti, kai ne­

no­ri­ma – tuo­met mais­tas ga­li bū­ti blo­giau virš­ki­ na­mas. Kai akys mais­to no­ri dau­giau, nei rei­kė­tų kū­ nui, ga­li­ma įsi­dė­ti pu­sę no­ri­mos po­rci­jos.

13

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 21, 2013

sveikata Svei­ka­tos drau­di­mas

Gri­pas trau­kia­si

Ka­mie­ni­nės ląs­te­lės

Prieš ei­da­mi pas gy­dy­to­ją žmo­ nės ga­li įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai yra draus­ti. Tai ga­li­ma pa­si­tik­rin­ ti sve­tai­nės www.vlk.lt sky­re­ly­je „Pa­si­tik­rin­ki­te sa­vo draus­tu­mą pri­va­lo­muo­ju svei­ka­tos drau­ di­mu“. Skil­ty­je „Drau­džia­mo­ jo paieš­ka“ te­rei­kia įra­šy­ti as­ mens ko­dą ar­ba drau­džia­mo­jo iden­ti­fi­ka­ci­nį ko­dą.

Užk­re­čia­mų­jų li­gų ir AIDS cent­ro duo­me­ni­mis, ser­ga­mu­ mas gri­pu ir ūmio­mis vir­šu­ti­ nių kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­jo­ mis Lie­tu­vo­je praė­ju­sią – 20ąją me­tų sa­vai­tę su­ma­žė­jo ir sie­kė 32,2 atv./10 tūkst. gy­ ven­to­jų. Pa­na­šus ser­ga­mu­mas bu­vo re­gist­ruo­tas ir per­nai tuo pa­čiu me­tu.

JAV moks­li­nin­kai pra­ne­šė apie pro­ver­žį ka­mie­ni­nių ląs­te­lių ty­ ri­muo­se – jiems pir­mą­kart pa­ vy­ko žmo­gaus odos ląs­te­les pa­ vers­ti emb­rio­nų ka­mie­ni­nė­mis ląs­te­lė­mis. Tai­kant to­kį me­to­dą ne­be­rei­kia nau­do­ti emb­rio­nų, iš ku­rių iš­gau­na­mos ka­mie­ni­nės ląs­te­lės ga­li virs­ti bet ku­ria ki­ta žmo­gaus or­ga­niz­mo ląs­te­le.

y­kę ar nu­liū­dę Pen­ki ste­buk­lin­gi pro­duk­tai Su­l iek­n ė­t i ga­l i­m a val­g ant pro­ duk­t us, pa­de­d an­č ius de­g in­t i ka­ lo­r i­j as. Sa­lie­rai

Šis ypač ma­žai ka­lo­ri­jų tu­rin­tis au­ ga­las yra K ir C vi­ta­mi­nų šal­ti­nis. Ja­ me gau­su ir ki­tų pa­g rin­di­nių mais­ ti­n ių me­d žia­g ų: ląs­te­l ie­nos, fo­l io rūgš­t ies, ka­l io ir tia­m i­no. Sa­l ie­rai tin­ka sriu­boms, sa­lo­toms, už­kan­ džiams. Jie de­g i­na ka­lo­ri­jas, gau­na­ mas su ki­tais mais­to pro­duk­tais, pa­ de­da virš­k in­ti mais­tą. Van­duo su cit­ri­na

Ge­riant van­de­nį, pra­var­tu įspaus­ti į jį cit­ri­nos. Tai ne tik pra­tur­ti­na van­ dens sko­n į ir jo iš­ge­ria­ma dau­g iau, bet ir slops­ta ape­ti­tas. Ra­gi­ni­mas: ap­ga­mus be siun­ti­mo pa­si­tik­rin­ti ga­li kiek­vie­nas – te­rei­kia kreip­tis į der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gus. Ka­la­ku­tie­na

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

„Dep­re­si­nę nuo­tai­ką ga­li­ma pa­ vers­ti op­ti­mis­tiš­ku po­žiū­riu į gy­ ve­ni­mą su­val­gant šiek tiek šo­ko­la­ do, me­daus ar rie­šu­tų. Bet jei­gu yra ri­zi­kos priaug­ti ne­rei­ka­lin­gų ki­log­ ra­mų ir dėl to krims­tis, ten­ka pa­ sa­ky­ti sau „ne“ ir išei­ti pa­si­vaikš­ čio­ti, at­lik­ti kvė­pa­vi­mo pra­ti­mus ar už­siim­ti ho­biu“, – pa­ta­ria gy­ dy­to­ja Zi­ta Al­sei­kie­nė. Ji sa­ko, kad blo­gą sa­vi­jau­tą daž­ nai su­ke­lia­me sa­vo blo­go­mis min­ ti­mis. Bū­ti­na mo­ky­tis po­zi­ty­viai mąs­ty­ti, kal­bė­ti apie ge­rus da­ly­ kus, rū­pin­tis sa­vo ar­ti­mai­siais. Tai su­tei­kia lai­mės, pa­si­ti­kė­ji­mo sa­vi­ mi jaus­mą.

No­r int svei­k ai mai­t in­t is me­t ant svo­r į, ge­r iau­s ias spren­d i­mas yra ka­l a­k u­t ie­na. Ši mė­s a bal­t y­m in­ga ir mais­t in­ga, tu­r i ami­no­r ūgš­č ių, B gru­p ės vi­t a­m i­nų, cin­ko, ge­le­ž ies, fos­fo­ro ir mag­n io mik­roe­le­men­t ų. Vi­ta­m i­nas B3, ar­ba nia­ci­nas, rei­ka­ lin­gas bal­t y­mų, rie­ba­lų, ang­l ia­van­ de­n ių vi­s a­ver­tei me­d žia­g ų apy­ kai­tai, o kai ji spar­t i – ma­žė­ja kū­no apim­t ys.

No­rint ry­tą pra­dė­ti ener­gin­gai, pus­ ry­čiams ga­l i­ma rink­t is avi­žas – tai pui­kus ener­gi­jos šal­ti­nis. Dau­gu­ma die­tų ga­l i su­kel­t i vi­du­rių už­k ie­tė­ji­ mą, o avi­žos yra ge­riau­sias pro­duk­ tas, pa­de­dan­t is iš­veng­t i to­k ių pro­ ble­mų lai­kan­tis die­tos. Vir­tų avi­ž ų gla­jus ypa­t in­gai nau­d in­gas virš­k i­ ni­mui.

Šia­me sal­d žia­me už­k an­dy­je yra daug mais­t in­go­jo pluoš­to, ku­r is il­ giau su­tei­k ia so­tu­mo jaus­mą.

Mais­tą rei­kia ge­rai su­kram­ty­ti, idea­lu vie­ną kąs­nį kram­ty­ti apie 30 kar­tų. Nu­ ry­ti ne­sku­bant, pa­jau­čiant ir ana­li­zuo­ jant mais­to sko­nį, tem­pe­ra­tū­rą ir ki­tas sa­vy­bes.

Kiek ka­da su­val­gy­ti

Prieš ir po val­gio nu­si­plau­ti ran­kas, po

Jei val­go­ma 4 kar­tus, pus­ry­čiai tu­ri

val­gio pra­ska­lau­ti bur­ną. Ne­val­gy­ti li­kus iki mie­go ma­žiau nei

2–3 val. Pus­ry­čiams tin­ka­miau­si vai­siai, švie­ žios, tik ką iš­spaus­tos sul­tys, grū­dų pro­ duk­tai. Val­gy­ti ne ma­žiau kaip tris kar­tus per die­ną, pie­tau­ti apie 12–13 val., va­ka­ rie­niau­ti – apie 18 val.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Me­la­no­ma ak­tua­li ir jau­niems Dau­giau nei 60 klai­pė­die­čių pa­si­nau­do­jo pro­ga ne­mo­ka­mai pa­ si­tik­rin­ti ap­ga­mus ir iš­siaiš­kin­ti, ar ne­ser­ga grės­min­ga me­la­ no­mos li­ga. Me­di­kai džiau­gia­si, kad sa­vo svei­ka­ta rū­pi­na­si ne tik vi­du­ti­nio ar pen­si­nio am­žiaus žmo­nės, bet ir jau­ni­mas.

Avi­žos

Džio­vin­tos sly­vos

Val­gy­ti ne sto­vint, o pa­to­giai sė­dint.

su­da­ry­ti 25 pro­c., pie­tūs – 35 pro­c., pa­ va­ka­riai ar­ba prieš­pie­čiai – 15 pro­c. ir 25 pro­c. – va­ka­rie­nė. Val­gant 3 kar­tus: pus­ry­čiai 30 pro­c.,

pie­tūs 40–45 pro­c., va­ka­rie­nė – 25–30 pro­c. Ger­ti pa­kan­ka­mai skys­čių.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Šeš­tą kar­tą Lie­tu­vo­je mi­ni­mos Eu­ ro­me­la­no­mos die­nos šū­kis žmo­nes kvie­tė at­pa­žin­ti ir su­stab­dy­ti odos vė­žį. Ta pro­ga ke­tu­rias­de­šim­ty­je ša­lies gy­dy­mo įstai­gų or­ga­ni­zuo­ta ak­ci­ja, ku­rio­je bu­vo ra­gi­na­mi da­ly­ vau­ti vi­si, tu­rin­tie­ji ap­ga­mų ar ki­tų neaiš­kių odos da­ri­nių. Šiais me­tais ak­ci­jo­je da­ly­va­vo dvi uos­ta­mies­čio gy­dy­mo įstai­gos – Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Kon­sul­ta­ci­nė po­lik­li­ni­ka ir Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nė li­go­ni­nė. „Pa­tik­ri­no­me 35 as­me­nis, ku­rie pla­na­vo atei­ti iš anks­to, ir dar ke­lis, ku­rie ap­si­lan­kė be re­gist­ra­ci­jos. Nė vie­nam ap­žiū­rė­tam žmo­gui ne­bu­ vo įtar­ta me­la­no­ma, vie­nas as­muo to­les­niems ty­ri­mams nu­siųs­tas dėl ba­za­lio­mos grės­mės“, – pa­sa­ko­jo šeš­tus me­tus ak­ci­jo­je da­ly­vau­jan­ čios Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ ni­nės Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos ve­dė­ja, gy­dy­to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­ lo­gė Rū­ta Šid­laus­kie­nė. Pa­sak jos, mo­te­rų šiais me­tais,

kaip ir vi­sa­da, pa­si­tik­ri­no dau­giau nei vy­rų. „Džiu­gi­na fak­tas, kad ap­ga­mų ty­ri­mui di­des­nį dė­me­sį sky­rė jau­ nes­nio am­žiaus mer­gi­nos. Ga­li bū­ ti, jog tam įta­ką da­ro lan­ky­ma­sis

Po ap­žiū­ros paaiš­ kė­jo, kad vie­nam žmo­gui įta­ria­ma me­la­no­ma, dviem – ba­za­lio­ma, pen­ kiems nu­sta­ty­ti ati­ pi­niai ap­ga­mai. so­lia­riu­me. Ta­čiau di­džiau­sią atė­ ju­sių pa­si­tik­rin­ti skai­čių su­da­rė vi­du­ti­nio ir vy­res­nio am­žiaus mo­ te­rys. Tik­ri­no­si ir vy­res­ni vy­rai“, – kal­bė­jo me­di­kė. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės Odos ir ve­ne­ri­nių li­gų po­sky­rio ve­dė­ja Jo­lan­ta Če­sie­nė in­for­ma­vo, kad pa­tik­ros me­tu gy­dy­mo įstai­go­ je ap­si­lan­kė 25 žmo­nės. Du iš už­

si­re­gist­ra­vu­sių neat­vy­ko, to­dėl bu­ vo priim­ti dar du as­me­nys, atė­ję be re­gist­ra­ci­jos. Po ap­žiū­ros paaiš­kė­jo, kad vie­ nam žmo­gui įta­ria­ma me­la­no­ma, dviem – ba­za­lio­ma, pen­kiems nu­ sta­ty­ti ati­pi­niai ap­ga­mai ir ki­tos su ap­ga­mais su­si­ju­sios pro­ble­mos. Įta­ri­mams pa­tvir­tin­ti ar­ba pa­neig­ ti žmo­nės nu­siųs­ti to­les­niems ty­ ri­mams. J.Če­sie­nė, kaip ir Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­nės Kon­sul­ta­ci­nės po­lik­li­ni­kos at­sto­vai, džiau­gė­si, kad iš­si­tir­ti dėl me­la­no­mos no­ri vis jau­nes­nio am­žiaus žmo­nės. Me­di­ kė in­for­ma­vo, kad šiais me­tais ap­ žiū­rė­tos ir ke­lios paaug­lės. Pa­sak gy­dy­to­jos, šių me­tų si­tua­ ci­ja nė­ra nei blo­ges­nė, nei ge­res­nė, pa­ly­gin­ti su anks­tes­nė­mis pa­tik­ro­ mis. Me­di­kė tei­gė, kad žmo­nėms dar trūks­ta in­for­ma­ci­jos apie ga­li­ my­bę be siun­ti­mo pa­si­tik­rin­ti dėl me­la­no­mos grės­mės. Kiek­vie­nas, no­rin­tis pa­si­tik­rin­ti dėl odos vė­ žio, ga­li tai pa­da­ry­ti bet ka­da. Te­ rei­kia kreip­tis į gy­dy­to­jus der­ma­ to­ve­ne­ro­lo­gus.

14

antradienis, gegužės 21, 2013

sportas

Sporto telegrafas Taikliarankiams. Gegužės 21 d. 17.30 val. sporto rūmuose (S.Dariaus ir S.Girėno g. 10) bus surengtas 19-ojo tolimų metimų konkurso „Klaipėdos snaiperis-2013“ atrankos varžybos. Konkurso finalas vyks per K.Budrio taurės šeimų krepšinio turnyrą – gegužės 26 d. 13 val. Registruotis galima internetu: info@kkrc.lt, sporto.r@balticum-tv.lt arba tel. 315 093 ir (8 698) 39 846 (iki 17 val.). Išrinko. Sekmadienį Kaune vyko Lietuvos futbolo federacijos (LFF) konferencija. Jos dalyviai patvirtino naują LFF įstatų redakciją, kuri parengta atsižvelgiant į FIFA ir UEFA reikalavimus bei rekomendacijas. Pagal naujus LFF įstatus, viceprezidentus rinks konferencijos nariai, o LFF Vykdomojo komiteto nariai ir prezidentas bus renkami slaptu balsavimu. Pakeitus įstatus, nuo 11 iki 13 narių praplėstas LFF Vykdomasis komitetas. Daugiausia balsų surinko Vilniaus regiono futbolo sąjungos prezidentas Gintautas Žemaitis ir Klaipėdos futbolo federacijos prezidentas Romualdas Jonaitis. Ledo ritulys. Švedijos sostinėje pasibaigusio pasaulio ledo ritulio čempionato aukso medalius – po septynerių metų pertraukos – iškovojo šeimininkai, finale 5:1 (2:1, 0:0, 3:0) nugalėję Šveicarijos ledo ritulininkus. Nė karto pasaulio čempionais nebuvę šveicarai pastarąjį kartą medalius – bronzos – pasaulio čempionate iškovojo 1953 metais. Švedijos ledo ritulio rinktinės metraštyje – devyni čempionų, septyniolika vicečempionų titulų.

Senjorės – antrosios

Jubiliejinės „Auksinės kopos“ Keturias dienas Vakarų Lietuvoje vyksiančios jubiliejinės – dešimtosios 16–18 metų jaunių dviratininkų tarptautinės lenktynės „Auksinės kopos“, ko gero, bus paskutinės.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Iki šiol rengėjams sekdavosi surinkti gėdos nedarantį prizinį fondą, kurio suma siekdavo apie 20 tūkst. litų. Šįmet, anot varžybų organizacinio komiteto nario Vaclovo Šiugždinio, lėšų rasta perpus mažiau. Klaipėdos dviračių sporto federacijos viceprezidentas patikino, kad kitąmet „Auksinės kopos“ tikrai sulauks permainų. „Galbūt keisime varžybų formatą, – sakė V.Šiugždinis. – Yra minčių lenktynes rengti vieną dieną. Tuomet mums reikėtų akivaizdžiai mažiau lėšų.“ Ketvirtadienį prologo rungtimi kovą pradės penkiolika komandų. Keturios atstovaus Lietuvai, po dvi – Latvijai, Lenkijai ir Baltarusijai, po vieną – Ukrainai, Suomijai ir Rusijai. Pastarosios valstybės jaunieji dviratininkai pernai

Česlovas Kavarza

Klaipėdietės savo grupėje įveikė visas tris varžovių komandas – Kauno „Santaką“ 8:7, „Varėną“ 9:5 ir latvių „Ogrės“ septynetuką 10:4. Dėl pirmosios vietos ture uostamiesčio senjorės trečią kartą čempionate susitiko su kitos grupės laimėtojomis – Vilniaus „Erra“ žaidėjomis. Sostinės ekipa ir trečią sykį buvo stipresnė – 11:4. Geriausia mūsų komandos žaidėja pripažinta Dalia Stašaitienė. Sėkmingiausias uostamiesčio žaidėjoms buvo pirmasis turas Zarasuose. Jame mūsų rankininkės užėmė pirmąją vietą. Vėliau sėkmės nepavyko pakartoti – kitus penkis turnyrus laimėjo nuo antrojo turo čempionate pradėjusi žaisti „Erra“. Klaipėdos ekipa tris sykius buvo antra, po kartą – trečia ir ketvirta. Iki pirmenybių pabaigos liko vienas turas, vyksiantis gegužės 25 d. Tauragėje. Bendroje įskaitoje pirmaujanti „Erra“ turi 50 taškų. Klaipėdiečių sąskaitoje 44 taškai, Kauno „Ąžuolo“ – 35.

Prizai: V.Šiugždinis pasidžiaugė, kad geriausiojo dviratininko laukia

geltoni marškinėliai ir vertingas dviratis.

Vytauto Petriko nuotr.

Lenktynių etapai 23 d. prologas (18.30 val.): Šiaurės prospektas (3 km). 24 d. I etapas (14.30 val.): Klaipėda – Nida, aštuonių ratų lenktynės Nidos ga-

tvėmis (iš viso 107,1 km). Starto vieta – Smiltynėje prie Naujosios perkėlos. 25 d. II etapas (10 val.): kelyje į Palangą (15 km). Startas ir finišas – netoli Ro-

mų gyvenvietės. III etapas (17 val.): Klaipėda – Palanga – Kretinga – Klaipėda (86 km). Startas ir finišas Klaipėdos dviračių treke. 26 d. IV etapas – žiedinės lenktynės (11 val.): Liepų g., Trilapio g., S.Daukanto g., Herkaus Manto g. Startas ir finišas – Herkaus Manto gatvėje (65 km).

Čempionų titulas – be prakaito

Česlovas Kavarza Lietuvos senjorių atvirame rankinio čempionate dalyvaujančios Klaipėdos moterys sėkmingai pasirodė Alytuje vykusiame šeštajame ture.

praleido varžybas. Po pertraukos net dvi komandas į Lietuvą deleguos estai. Norėtų dalyvauti Moldovos dviratininkai, tačiau jie prašo, kad klaipėdiečiai apmokėtų jų kelionę. V.Šiugždinis mano, kad šios šalies sportininkai nėra aukšto lygio ir abejoja, ar verta išlaidauti. Kas bus pagrindiniai pretendentai į pagrindinę komandinę taurę, specialistas nesiryžo atsakyti. Rinktines atsiųs latviai, estai, baltarusiai. Bus suformuota ir Lietuvos rinktinė, kurioje bus klaipėdietis Vladislavas Popovas. Joje taip pat bus Rolandas Rumšas iš Kvėdarnos, kaunietis Martynas Stasikėlis, uteniškis Paulius Tamošiūnas, marijampolietis Mykolas Račiūnas ir panevėžietis Tomas Gembeckas. V.Šiugždinis neabejoja, kad itin stipri bus Rusijos komanda, atvyksianti iš Maskvos, taip pat pajėgūs būna lenkai.

Klaipėdos Vlado Knašiaus krepšinio mokyklos 16-mečiai auklėtiniai, treniruojami Mindaugo Bugio, nesunkiai tapo šalies čempionais, finale iškovoję pergalę 18 taškų skirtumu.

Dėl aukso medalių klaipėdiečiai susikibo su Vilniaus krepšinio mokyklos bendraamžiais. Intriga buvo tik

iki pertraukos. Po pauzės pajūrio krepšininkai nurūko į priekį turėdami dviženklį skirtumą. Per paskutiniąsias dešimt minučių tempo nemažinę uostamiesčio taikliarankiai iškovojo įtikinamą pergalę 95:77. Tarp nugalėtojų išsiskyrė 27 taškus pelnęs Matas Andruškevičius. Laurynas Beliauskas surinko 18 taškų, Jonas Stakeliūnas – 14, Tadas Sedekerskis – 12, Karolis Tamošauskis – 11.

Varžovų garbę bandė gelbėti Julius Stoma, pelnęs 29 taškus, ir Lukas Kvedaravičius – 13. Lyg treniruotė klaipėdiečiams buvo išvakarėse vykusios pusfinalio rungtynės. „Knašiukai“ Kauno krepšinio mokyklos penketuką sutriuškino 99:67. Nesustabdomas buvo M.Andruškevičius, surinkęs 28 taškus. T.Sedekerskis pelnė 18 taškų, J.Stakeliūnas – 16, K.Tamošauskis – 12, L.Beliauskas –10.

„Pasiekėme tai, ką turėjome pasiekti, – po pergalės finale sakė M.Bugys. – Keletą metų sunkiai dirbome ir mūsų pastangos atnešė vaisių. Džiaugiuosi vaikinais. Jie žaidė gerai, demonstravo gerą krepšinį. Mūsų stiprybė – komandinis žaidimas. Buvome vienas kumštis ir vienas kitą palaikėme.“ Rungtynėse dėl bronzos medalių kauniečiai 77:52 nugalėjo šeimininkus – Vilniaus Šarūno Marčiulionio krepšinio akademiją. Į geriausių čempionato žaidėjų simbolinį penketuką pateko du klaipėdiečiai – M.Andruškevičius ir J.Stakeliūnas. Taip pat į penketuką „pakviesti“ Mantvydas Staniulis (Vilniaus KM), Martynas Varnas (Kauno KM) ir Jokūbas Švambaris (Š.Marčiulionio KA).

Šalies čempionai Matas Andruškevičius Laurynas Beliauskas Jonas Stakeliūnas Tadas Sedekerskis Karolis Tamošauskis Arūnas Mikalauskas Laimonas Remeikis Džiugas Slavinskas Mantas Kudys Justas Surblys Pergalė: jaunieji klaipėdiečiai po finalinės kovos su vyriausiuoju treneriu M.Bugiu (viduryje) ir treneriu

V.Zakriu (dešinėje).

Justinas Senulis Justas Latvėnas

19

antradienis, gegužės 21, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Koridorius antradienis – Darbo staŽas trečiadienis – Patvirtinimas ketvirtadienis – Pedagogas penktadienis – Riestainis Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

Praėjusios savaitės laimėtoja – Marytė Skorikienė.

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 28 d.

RŪPESTINGIAUSIOS

PRISTATO:

ĮMONĖS RINKIMAI

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”      

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“

  

Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pravers gebėjimas susitarti. Jautis (04 21–05 20). Tinkamas laikas kurti naujus projektus ar įgyvendinti senesnius. Mėgausitės galimybėmis, atsiradusiomis jūsų pastangų dėka. Bet jei užmigsite ant laurų ir praleisite palankų momentą, sėkmė gali nuo jūsų nusisukti. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad aplinkybės klostosi ne jūsų naudai. Jums trūks artimųjų pritarimo. Galite susipykti su brangiu žmogumi. Bet jei sugebėsite greitai susitaikyti, tai jūsų draugystei nepakenks. Liūtas (07 23–08 23). Sėkminga diena. Jausite šeimos ir draugų palaikymą. Bet jiems taip pat reikalinga jūsų parama. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė santykiuose svarbi ne mažiau nei darbe. Mergelė (08 24–09 23). Gali būti, kad imsite gailėtis priėmęs neteisingą sprendimą. Laukia daug nerimo, bet pasistenkite savo mintis nukreipti pozityvia linkme. Svarstyklės (09 24–10 23). Dieną patartina praleisti su mylimu žmogumi. Tikėkitės emocijų antplūdžio. Nepaisant to, kad esate patenkintas savo gyvenimu, vis tiek ieškosite naujų jo prasmių. Skorpionas (10 24–11 22). Nesutarimai, beįsiplieskiantys dėl pernelyg didelio emocijų antplūdžio, pareikalaus iš jūsų daug kantrybės. Vakare būtinai atsikratykite dienos negatyvo: išeikite pasivaikščioti, aplankykite kavinę ar pasiklausykite muzikos. Šaulys (11 23–12 21). Galite kam nors pakenkti neteisingai išaiškinęs savo ketinimus. Kas nors gali nesutikti su jūsų idėjomis. Nebandykite spaudimu pasiekti savo, nes rytoj tam neprireiks jokių pastangų. Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės. Nesulauksite pritarimo, bet būtinai norėsite įrodyti, kad esate teisus. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Vandenis (01 21–02 19). Diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai, įvertinkite praeitį ir numatykite uždavinius ateičiai. Žuvys (02 20–03 20). Būsite labai svajingas, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

  

 

AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“

     

UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.

Orai

Šiandien daug kur prognozuoja­ mos trumpos liūtys, perkūnija, per­ kūnijos metu kai kur galimas škva­ las, vėjo gūsiai 15–20 m/s. Tempera­ tūra bus 18–23 laipsniai. Trečiadienį numatomi vėsesni, su trumpais lie­ tumis ir perkūnijomis orai. Tempe­ ratūra naktį 9–10, dieną 18–21 laips­ nis šilumos.

Šiandien, gegužės 21 d.

+18

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+20

Utena

+18

5.14 21.51 16.37

141-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 224 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +18 Brazilija +27 Briuselis +11 Dublinas +17 Kairas +34 Keiptaunas +25 Kopenhaga +17

kokteilis Tė­vai sė­di be­lan­gė­se „Jei Sei­mas priim­t ų įsta­t y­mą, drau­ džian­t į bet ko­k į smur­tą prieš vai­k us, įsi­vaiz­duo­k i­te, kaip links­ma bū­tų gy­ ven­t i mū­sų ša­le­lė­je, – praė­ju­sią sa­vai­ tę šai­pė­si Kons­tan­ti­nas. – Tuo­met jau tė­vai taps sa­vo at­ž a­lų ver­gai, ne­ga­ lė­sian­t ys nei rik­te­lė­t i, nei juo la­biau pliaukš­te­lė­t i per už­pa­ka­l į sa­vo at­ža­ loms. Po vai­k ų skun­dų gim­dy­to­jai su­ lauk­tų ne­prog­no­zuo­ja­mų san­kci­jų.“ Sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš­t i pa­no­r u­s i Ha­na ma­no, kad įsta­ty­mo pro­jek­tas – dvie­jų „bo­be­l ių“ iš Sei­mo kės­las. „Ne­ž i­nau, ar iš kvai­lu­mo, ar už ge­rus pi­ ni­g us dvi po­n ios ban­do pra­k iš­t i šį ab­ sur­diš­ką pro­jek­tą, – sam­pro­ta­vo skai­ty­ to­ja. – Va­ka­rai, ku­rie jau va­do­vau­ja­si pa­ na­šiu įsta­ty­mu, nie­kaip ne­ga­li su­si­tvar­ ky­ti su vai­kais. Ame­ri­ko­je net yra ka­lė­ji­ me sė­din­čių tė­vų vien už tai, kad ne­pir­ ko vai­kui nau­jo kom­piu­te­rio. Ko­dėl mes tu­ri­me lip­ti ir lip­ti ant to pa­ties grėb­lio? Gal, kad grėb­lys – ne lie­tu­viš­kas?“ „Tai tik­rai ab­sur­das, – py­ko ir Li­na. – Mū­sų vai­kai ir taip jau lei­džia sau dau­ giau nei suau­gę. O jei dar ži­nos, kad tė­ vai ne­ga­l i nie­ko pa­sa­k y­t i, tai tu­rė­si­ me smur­tau­to­jų, nar­ko­ma­nų ir ban­ di­t ų ša­l į, nes ge­r iems vai­kams ne­be­ bus vie­tos to­k io­je vi­suo­me­nė­je.“

Kaunas Londonas +14 Madridas +17 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +28 Oslas +20 Paryžius +14 Pekinas +33

Praha +18 Ryga +20 Roma +18 Sidnėjus +22 Talinas +16 Tel Avivas +27 Tokijas +27 Varšuva +21

Vėjas

6–11 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+19

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+16

+15

+15

6

+16

+18

+15

+13

8

+13

+15

+14

+16

4

rytoj

ketvirtadienĮ

1563 m. mi­rė Mar­ty­nas Maž­v y­d as, pir­mo­s ios lie­t u­v iš­kos kny­gos au­ to­r ius, lie­t u­v ių raš­t i­jos pra­di­nin­kas. Gi­mė apie 1510 m. 1844 m. gi­mė pran­cū­zų dai­li­nin­kas Hen­ri Rous­ seau. Jo ta­py­t i dar­bai pa­si­ž y­mė­jo spal­vo­m is ir smulk­me­niš­ku­mu. 1904 m. Pa­ry­žiu­je įsteig­ ta Tarp­tau­t i­nė fut­bo­lo fe­de­ra­ci­ja FI­FA. 1921m. gi­mė ru­sų moks­ li­n in­k as, žy­mus žmo­

gaus tei­sių gy­nė­jas, di­ si­den­tas, No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­rea­tas And­ re­jus Sa­cha­ro­vas. Mi­rė 1989 m. 1927 m. JAV la­k ū­nas Char­le­sas Lind­berg­has pa­sie­kė Pa­ry­ž ių, vie­nas per­skri­dęs At­lan­tą nuo Niu­jor­ko. 1932 m. ame­ri­kie­čių pi­ lo­tė Ame­l ia Ear­hart ta­ po pir­mą­ja mo­te­ri­mi la­ kū­ne, sa­va­ran­kiš­kai per­ skri­du­sia At­lan­to van­de­ ny­ną.

Į tink­lus įkliuvo ir te­ter­vi­nas

Žie­da­vi­mas: pir­mą kar­tą nuo 1929 m., kai bu­vo įkur­ta Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­nė sto­tis, į paukš­čių gau­dyk­

les pa­kliu­vo te­ter­vi­nas.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja „Kaž­kas čia ne taip“, – gar­siai pa­mąs­tė Pag­ran­du­kas, baig­da­mas val­gy­ti la­pę.

Links­mie­ji tirš­čiai Pet­riu­kas, pro­gra­muo­to­jo sū­nus, nuė­jo į pir­mą kla­sę. Mo­ky­to­ja vai­kams aiš­ki­no: – Vai­kai, pa­mo­ko­se rei­kia bū­ti ty­liems, jei no­rė­si­te ko pa­k laus­ti, pir­ma pa­kel­ ki­te ran­ką. Pet­riu­kas iš­kart pa­ke­lia ran­ką. Mo­ky­to­ja: – Na, Pet­r iuk, ko no­rė­jai pa­k laus­ti? – Nie­ko. Tie­siog tes­tuo­ju sis­te­mą. Čes­ka (397 719; vai­kai, Karl­so­nas – ne­pa­vo­jin­gas, pa­vo­jin­gas – jo pro­pe­le­ris)

1944 m. Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais są­jun­ gi­nin­kai pra­lau­žė vo­kie­ čių fron­to li­ni­ją Ita­li­jo­je. 1988 m. SSKP va­do­ vai at­lei­do Ar­mė­ni­jos ir Azer­bai­d ža­no kom­par­ ti­jų ly­de­rius. 1991 m. per spro­gi­mą Mad­ ra­s o pro­v in­c i­j o­j e žu­vo kan­di­da­tas į In­di­jos prem­ je­rus Ra­ji­vas Gand­hi. 1995 m. Ja­po­ni­jos sek­tan­ tų būs­ti­nė­je po­li­ci­ja ap­ti­ ko daug gink­lų ir ša­l ies mies­tų puo­li­mo pla­nų.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sa­vo nuo­mo­nę rė­žė ir šiuo me­tu Nor­ ve­g i­jo­je lai­ką lei­d žian­tis Val­de­ma­ras. „Vai­kus rei­k ia auk­lė­ti, kas ge­rai, o kas blo­gai, nuo kū­d i­k ys­tės. Ne muš­t i, ne gąs­din­t i, ne­var­to­ti al­ko­ho­lio prie vai­ kų, kaip tai da­ro skan­d i­na­vai, – tei­gė vy­r iš­k is. – Tė­vai ir tik jie yra vai­kams pa­vyz­dys. O mes ką?! Dve­jų me­tų at­ža­ los krikš­ty­no­se tė­vai su sve­čiais kem­ ša bu­te­lius, o vai­ku­tis kamš­te­liais nuo deg­t i­nės ar šam­pa­no žai­d žia.“

die­niai tam­pa tė­vų ir gi­mi­nai­čių šven­te.

Aldas, Feliksas, Teobaldas, Vaidevutis, Valentas, Vydmina

gegužės 21-ąją

Vai­kams rei­kia dė­me­sio

Rea­ly­bė: daž­nai vai­kų gim­ta­

Vardai

Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

Nuo Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­nės sto­ties įkū­ ri­mo pir­mą kar­tą į paukš­čių gau­dyk­lę pa­kliu­vo te­ter­vi­no pa­te­lė. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­di­de­lės viš­tos dy­džio paukš­tis bu­ vo žie­duo­tas ir pa­leis­tas į lais­vę. „Per sto­ties is­to­ri­ją pir­mą kar­tą žie­da­vo­me te­ter­vi­ną. Šie paukš­ čiai daž­niau­siai ne­nu­tols­ta nuo sa­ vo gim­tų­jų vie­tų. Te­ter­vi­nai mū­ sų kraš­tuo­se gy­ve­na už 12–15 km esan­čio­je Aukš­tu­ma­los pel­kė­je. Te­ter­vi­nai nė­ra mig­ruo­jan­tys, jie yra sės­lūs paukš­čiai“, – aiš­ki­no Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­nės sto­ties va­do­vas Vy­tau­tas Ju­sys. Ba­lan­dį į

tink­lus bu­vo įsi­pai­nio­ju­si žvirb­li­ nė pe­lė­da, ku­ri taip pat pir­mą kar­ tą bu­vo žie­duo­ta Ven­tė­je. Vė­luo­jan­tis pa­va­sa­ris šie­met or­ ni­to­lo­gams at­ne­šė kur kas dau­giau paukš­čių, nei anks­tes­niais me­tais. „Su­žie­da­vo­me dau­giau nei 4 tūkst. paukš­čių. Šie­met žie­da­vo­ me la­bai daug de­vyn­bal­sių. Skai­ čiuo­ja­me, kad jų bu­vo nuo 5 iki 10 kar­tų dau­giau nei anks­tes­niais me­ tais. Per­nai kiek­vie­nos rū­šies šių paukš­čių pa­gau­da­vo­me nuo 20 iki 30, o šie­met žie­da­vo­me nuo 200 iki 300“, – pa­sa­ko­jo or­ni­to­lo­gas.

Šie­met kur kas anks­čiau grį­žo pa­ sku­ti­niai mig­ruo­jan­tys paukš­čiai. „Pas­ku­ti­nė paukš­čių rū­šis su­grį­ žo ge­gu­žės 17 d., kai anks­čiau su­ grįž­da­vo bir­že­lio 3-ią­ją“, – pa­sa­ ko­jo V.Ju­sys. Pas­ku­ti­nė į Lie­tu­vą par­skri­do so­ di­nė nend­ri­nu­kė. „Da­bar mig­ra­ci­ja nu­ri­mo, paukš­ čiai pe­ri, tad per die­ną pa­gau­na­me 10–30 paukš­čių“, – ti­ki­no V.Ju­sys. Po tri­jų ke­tu­rių sa­vai­čių or­ni­to­ lo­gai jau ste­bės pra­si­dė­sian­čią ru­ de­ni­nę var­nė­nų mig­ra­ci­ją. „Per­nai jie pra­dė­jo skris­ti bir­že­ lio 5-ąją. Mū­sų var­nė­nai iš­skren­ da ir siau­bia Va­ka­rų Eu­ro­pą. So­di­ nin­kų braš­kes ir vyš­nias nu­le­sa ne lie­tu­viš­ki var­nė­nai. Tuo me­tu mes su­lau­kia­me šių paukš­čių iš Suo­mi­ jos, Ru­si­jos ir ki­tų šiau­riau esan­čių ša­lių“, – pa­sa­ko­jo V.Ju­sys.

Sap­nuo­ti pi­ni­gus, ypač auk­si­nius ar si­ dab­ri­nius, – tuš­ty­bė. Smul­kios mo­ne­tos – ne­pa­si­ten­ki­ni­mas svar­biais rei­ka­lais, ga­ li­te su­lauk­ti ne­ma­lo­nu­mų dar­be, drau­ gų prie­kaiš­tų dėl dė­me­sio sto­kos. Sap­ne ma­ty­ti di­džiu­lę krū­vą pi­ni­gų reiš­kia pa­ gar­bą ir sėk­mę, o per­skai­čiuo­ti di­džiu­lę pi­ni­gų krū­vą reiš­kia, kad pa­siek­si­te ge­ ro­vę ir lai­mę. Jei­gu sap­na­vo­te, kad skai­ čiuo­ja­te mo­ne­tas, va­di­na­si, bū­si­te pra­ ktiš­ki ir tau­pūs, gal ne­tgi smulk­me­niš­ki. Sap­nuo­ti, kad ra­do­te pi­ni­gų – ne­di­de­lis ne­ri­mas iš lai­mės ar­ba – per­mai­nos, lai­ mė­ji­mas. Sap­nuo­ti, kad pa­si­sko­li­no­te pi­ ni­gų – tam tik­ras dvi­ly­pu­mas: at­ro­dy­si­te ge­res­ni nei esa­te, bet tai ne­su­teiks jums mo­ra­li­nio pa­si­ten­ki­ni­mo. Pi­ni­gus sap­ne už­dirb­ti – gy­ve­ni­mo ne­sėk­mės, pi­ni­gus gau­ti – di­de­lės iš­lai­dos. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jums pa­vo­gė pi­ni­gus, reiš­kia rei­kia dė­me­sin­gai ste­bė­ti sa­vo veiks­mus – ga­ li­ma pri­da­ry­ti ne­do­va­no­ti­nų klai­dų. Jei pi­ni­gus va­gia­te jūs – ga­li­mas ne­lai­min­ gas at­si­ti­ki­mas ar net už­puo­li­mas.  Jei­gu sap­ne ne­ša­te kro­vi­nį, tai toks sap­nas reiš­kia il­gą gy­ve­ni­mą, pil­ną rū­ pes­čių, mei­lės ir ge­ra­šir­diš­ku­mo. Jei­gu jūs ne­ša­te to­kį sun­kų kro­vi­nį, kad net nu­ vir­to­te nuo jo svo­rio, reiš­kia, kad ne­su­ge­ bė­si­te gau­ti pa­ja­mų tiems, kas ti­ki­si jū­sų pa­gal­bos. Jei­gu ma­to­te, kaip sun­kus kro­ vi­nys nu­kri­to ant ki­to žmo­gaus ar ki­tas žmo­gus su kro­vi­niu nu­kri­to, toks sap­nas reiš­kia rim­tus iš­ban­dy­mus tiems žmo­ nėms, ku­riais jūs esa­te su­si­do­mė­ję. Sap­nuo­se žiū­rė­ti ero­ti­nį fil­mą reiš­kia, jog dar tą pa­čią sa­vai­tę įsi­t i­k in­si­te, jog at­vi­ru­mas kar­tais taip pat – yda. Sap­nas, jog ga­vo­te do­va­nų ka­se­tę su ero­ti­niu fil­ mu, ga­li reikš­ti ir ne­pri­ta­ri­mą vie­nat­vei, už­da­ru­mui, ku­rį ak­cen­tuo­ja­te be ato­dai­ ros, net ta­da, kai to ma­žiau­siai rei­kia.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.