2013-05-23 Klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 23, 2013

117 (19 720)

10

82AC6?A.162;6 @ 424B Âź@

turtas

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

Kroatija Lietu vos ve

Kas lin­ki stip­ry­bÄ—s tei­sia­mam V.Us­pas­ki­chui?

Pa­var­gÄ™ nuo F.Hol­lan­de­â€˜o pran­cō­zai pa­lie­ka tÄ—­vy­nÄ™.

Lietuva 7p.

Pasaulis 12p.

Lie­tu­vos vers­li­nin­kų Kroa­ti­ja ne­vi­lio­ja.

Netrukus ES na re tapsianÄ?iai Kroatijai Lietu ti poilsiautojĹł va gali pasiĹŤ ir pasidalyti lypatir Lietuvai nieko nereikia iĹĄ Kroa timi, taÄ?iau nieko daugiau. O tijos. Tad mĹŤsĹł puoselÄ—ja vilÄ?iĹł, verslininkai nekad ĹĄiai ĹĄaliai prisijungus prie atsivers naujos Bendrijos stai rinkos. ga Lukas Mikne

l.miknevicius

viÄ?ius

@diena.lt

rslui – tarsi to lima giminai tė

Stringa atsiskai tymai

S.Besagirskas sako, kad Lie Nei laukia, nei tuvos verslininkĹł Kroa ne tija nevilioja ne ES nare Kroati laukia dÄ—l to, kad tik ja taps ĹĄiĹł me tĹł lie- nelabai ĹĄios abi ĹĄalys viena kitai pos 1 d. – tÄ… pa Ä?iÄ… turi kÄ… pasiĹŤly ti. va pradÄ—s pirmi dienÄ…, kai Lietu- regione ne itin palankus BalkanĹł ninkauti ES Ta ir bendras bai. Pasak Lie ry- verslo kli tuvos pramoni matas. ninkĹł konfederacijos „Tenka pavaĹži Ekonomikos ir nÄ—ti po ĹĄÄŻ regio nansĹł departa ďŹ - skaityti nÄ…, mento direkto pa riaus joje, Ma skaitas Kosove, BosniSigito Besagirs kedonijoje, pa ko, iĹĄ esmÄ—s sikalbÄ—ti su tai ir vietos yra pagrindinis vers LietuvÄ… ir Kroa jÄ… siejantis da ti- bama apie lininkais. Visur kallykas. korupcijÄ…, vÄ— „Mes Kroatijos luojanÄ?ius atsiskaity mus ir t. t. Ĺ˝i laukiam, nei ne ÄŻstojimo ÄŻ ES nei ma, vis nokas laukiam, nes pre- tapus ES keiÄ?iasi, bet Kroatijai kybos su Balka nĹł regionu mas nare jokiĹł vers lo labai maĹžas. tas kart neat Kroa siras, o Lietuva niĹĄĹł iĹĄ- Sigitas Besagirs ko, ko negalÄ—tu tijoje nÄ—ra nie- nepakeis tikrai taip kas: me atsiveĹžti iĹĄ sa nors kitur, ne kur kad Kroa vo prekybos krypÄ?iĹł, patir tija patektĹł ÄŻ svar Verslo atĹžvil Verslo atĹžvilgiu dami nuostoliĹł. Lietuvos biausiĹł giu tai prekybos par tai nestabilus teriĹł dvigionas, kuris nestabilus re mums neÄŻdomus re- deĹĄimtuką“, – sakÄ— gionas, pramonininkaip pirkÄ—jas, nei kĹł atsto kuris mums nei kaip parda vas. vÄ—jas“, – ĹžodĹžiĹł ÄŻ vatÄ… neÄŻdoAnot S.Be nevyniojo S.Be mus nei kaip girskas. sa- tijai gali sagirsko, Lietuva Kroapir pasiĹŤlyti tik sa vo patirJo tei gi nius pa jas, nei kaip par kÄ—tÄŻ bei pagal datis ti kos de par tvir ti na ir Sta- ÄŻ ES ir sa bÄ… sklandĹžiai ÄŻsiliejant vÄ—jas. vo ĹžmoniĹł – tai ta men to duome nys. 2012 yra poilsiautojĹł – ĹĄiai m. gruo dĹžio paplĹŤdimiais gar 31 d. janÄ?iai Kroa ti jo je tie sÄ—ĹĄaliai. siogiai buvo in vestavu si tik vie „Teko bendrau na Lie tuvos ÄŻmo ti su o mĹŤ sĹł ĹĄa ly je nÄ—, jos vers lininkais, kurie Kroati- rÄ—tĹł gelbÄ—ti am vei kÄ— trys kroa Ĺžinai. NÄ—ra nie bend rovÄ—s. sa tĹł kÄ—, kad kaip Rusijos prakeiks kas Kroatijoje ko, ď Ž Skirtu PraÄ— galÄ— mai: YVR ab cVĂş ab mas Lie tu va ÄŻ Kroa ju siais me tais ta, Kroa _V` ab` cV YV\ WN 8_\N tijos prakeiksmas yra naf- rizmÄ…. Gana ne tĹł pakeisti tuti aV W\` ]N ]YĂ­ QV Z blogai iĹĄvysty beveik 44,3 mln. jÄ… eks por ta vo mas. Jie – turiz- mais VNV aN Ă˜VNb ZĂ­ ta draugiĹĄ gauna ne to pramo li tĹł vertÄ—s pre`Ăş cR_` YV [V[ X kiĹł, o im por iĹĄ turizmo sek menkas pajamas galÄ—tĹł kom nÄ—, bet ji tikrai ne- bend ki, bet ne artimi santykiai, NV Ă&#x; VĂ– N YĂ&#x; cRY tas iĹĄ ĹĄios Bal o se, tad ku toriaus, to TVN Na `NV [VNV pensuo rĹł reikalĹł beveik ka re gio no vals rio nors vieno nÄ—ra. tybÄ—s sie kÄ— be nĹł motyvuoti ieĹĄkoti kitĹł dÄ—l nÄ—ra teigÄ— paĹĄnekovas. ti nuostoliĹłâ€œ, – patraukliausio iĹĄskirti niĹĄĹł, dirbveik ti kitaip. 17,4 mln. li tĹł. neiĹĄeina. Pasak S.Besa Bet jei turizmo PerlĹł „PavyzdĹžiui, girs sek ko, to kas nors atsitik riui verslas Lietuvos Lie paieĹĄkos Kroatijoje, kaip ÄŻ KroatijÄ… Ĺžvel tĹł, ES KroatijÄ… tuvos investuo ir daug kur, bu gia kaip ÄŻ totojĹł asociaci tu- limÄ… gimi vo didelis sta Faktai narys Darius naitÄ™, su kuria tybĹł Slavinskas sako, jos bumas, taÄ?iau vÄ—liau palaikomi ÄŻ ĹĄis burbukad las spro Kroatijos ir ki go, o daug sta tĹł BalkanĹł ĹĄa tybĹł rinkÄ… besiĹžval liĹł nukentÄ— gan jo. Dabar ĹĄiame ÄŻmoniĹł Kroatijos Res jus bĹŤtĹł galima Ä?ius investuoto- vyrauja sektoriuje publika stagnacija. Bet, lyginti su perlĹł (Kroatija) – Ĺžvelgiant ÄŻ ieĹĄ- perspek kotojais. O ÄŻ Kroa valstybÄ— tyvÄ…, ir Ä?ia tik ti Europoje, Vidu riausiai gaparamoms lÄ—ĹĄoms,jÄ… plĹŤstelÄ—jus ES lima ras rio Euroti patraukliĹł in pos ir BalkanĹł perlĹł ĹĄioje ĹĄavesticijoms lyje gali atsiras kryĹžkelÄ—objektĹł. Kroa ti daugiau. Pa je, besiribojan tijai tapus Bend ti su Adriinvestuotojo, sak jos nare, riÄŻmo nemaĹžai ES pa jos jĹŤra pietuo se, SlovÄ—ra jos galÄ—tĹł atneĹĄ niĹł, kuriĹł akci- atiteks ĹĄios ĹĄalies keliams,mos lÄ—ĹĄĹł ti nemenkÄ… pel nija, Vengrija, Bosnija ir Kroatijoje gali nÄ…, pastatĹł Hercegovina, vieĹĄĹłjĹł ma renovacijai ir Serbija bei Juod t. t. kalnija. se verslo sekto rasti kone visuo- tos staty Ĺ alies sostinÄ— riuose. Bet yra – Zagrebas. bĹł bendrovÄ—s, Tad vieir ne- ĹĄiuos kurios gaus maĹžai pavojĹł. Valiuta – Kroa uĹžsakymus, in tijos kuna (HRK). vestuotojams 1 litas atitinka maĹždaug „Dabar yra toks 2,2 kunos. momentas, kai turÄ—tĹł bĹŤti patrauklios“, – PrieĹĄ karÄ… Kroa investuotojai svarstÄ— D.Slavinskas. tijos ĹŤkis klestÄ— ieĹĄko alterna jo. Karas tyviĹł nusiaubÄ— vals rinkĹł, kuriose Tiesa, paklaus tybÄ™, bet dabar galÄ—tĹł rasti pigiĹł, tas, kokias ma ekonomika atsigauna. Ä?iau brangimo ta- perspek to Savos naudin tyvas, kad Kroa po gosios iĹĄkasenos: aliumi ti akcijĹł. Kroatija tencialÄ… turinÄ?iĹł ES nare nis, geleĹžis, lei ÄŻvairius ĹĄios ĹĄa jai tapus ir do plÄ— ti pramonÄ™, der lies valstygalÄ—tĹł tapti ta BalkanĹł regionas binius lingos ĹžemÄ—s duo touĹžsa alternatyva. In da gerÄ… derliĹł, daugiau ves- Lietuvos kymus galÄ—tĹł gauti ir tuotojai skaito, sia vynuogiĹł ir analizuoja, da bendrovÄ—s, pa kukurĹŤzĹł. Kroatijos ro va iĹĄĹĄne das kovas ir ieĹĄko tam buvo gana skep ekonomikos pa grindas − tiĹĄkas. lengvoji pramo kurie padÄ—tĹł tarp tikrĹł kabliukĹł, nÄ—: kai kur stato „Vis dÄ—lto reikia mi laivai, vystoma meta pripaĹžinti, kad rasti perlÄ…. Tas gausybÄ—s ÄŻmoniĹł BalkanĹł lurgija, perdirba regionas yra ga kabliukas gali ma nafta. Vis dÄ—lto pagrin na sudÄ—tinbĹŤti gas. Vers bet kas – ÄŻmo dinis Kroatijos niĹł lui ekonomikos variklis tys, planuojami sudarytos sutar- Ä?ia yra ne ÄŻ jÄŻ gana sunku patekti, yra turizmo sek su maĹžai korupci torius. jos, ĹĄeĹĄÄ—lilÄ— pelno marĹža, sijungimai, dide- nÄ—s eko nomikos. Gali augantis ekspor me ir t. t.“, – sakÄ— prisimintas ti kad ir D.Slavinskas. „Alitos“ Pasak jo, tokiĹł je. IĹĄ savo patir pavyzdÄŻ SerbijoperlĹł galima ras ties Kroatijoje visuose Kroati ti pasakyti, galiu jos verslo sekto kad bĹŤna, jog riuo- dirba ÄŻmonÄ— uĹždidelÄŻ pelnÄ…, bet paskui tie

Ĺ iandien priedas

Bal­ko­ne – ĹĄať­ly­kai ir viť­tos Uos­ta­mies­Ä?io na­mĹł bal­ko­nuo­se ke­pa­ mi ĹĄať­ly­kai, lai­ko­ mi gy­vō­nai, kau­ pia­mos ĹĄiukť­lÄ—s ir de­gio­sios me­dĹžia­ gos. Gy­ven­to­jai ne­ su­ka gal­vos, jog tai ne tik su­ke­lia ne­ pa­to­gu­mĹł kai­my­ nams, bet ir le­mia rea­lĹł pa­vo­jĹł.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Žu­vÄ—d­rai“ or­ga­ni­zuo­si­me at­ski­rÄ… fies­tÄ….“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas paaiť­ki­no, kad mies­to val­dĹžia ne­pa­mir­ťo Eu­ro­pos Ä?em­pio­nais ta­pu­siĹł uos­ta­mies­Ä?io ĹĄo­kÄ—­jĹł.

13p.

ÄŽsi­bÄ—­gÄ—­jo ÄŻmo­nÄ—s rin­ki­mai www.kl.lt

PRISTATO:

RĹŞPESTINGIAUSIOS ÄŽMONÄ–S RINKIMAI

Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Ren­gia tik­ras iť­ky­las

Ke­pa­mos mÄ—­sos ir dō­mĹł kva­pas na­muo­se ne­bō­ti­nai reiť­kia tai, kad jis sklin­da iĹĄ vir­tu­vÄ—s. Ga­li bō­ti, kad jō­sĹł kai­my­nas tie­siog su­ren­gÄ— pik­ni­kÄ… bal­ko­ne ir ĹĄať­ly­kus Ä?irť­ ki­na ant at­vi­ros ug­nies. Pa­si­tai­ko ir ko­miť­kĹł si­tua­ci­jĹł, kai aukť­Ä?iau gy­ve­nan­tys Ĺžmo­nÄ—s, pa­ma­tÄ™ dō­ mus, pra­de­da pil­ti van­de­nÄŻ, no­rÄ—­ da­mi uŞ­ge­sin­ti ta­ria­mÄ… gais­rÄ…. Dau­giaaukť­Ä?iĹł na­mĹł bal­ko­nuo­se toks reiť­ki­nys daŞ­nas ir ypaÄ? suak­ ty­vÄ—­ja pa­va­sa­rÄŻ bei ru­dens pra­dĹžio­ je. Iť­ky­lĹł bal­ko­nuo­se ren­gÄ—­jai ne­ su­si­mÄ…s­to, kad ke­lia pa­vo­jĹł sa­vo bei kai­my­nĹł gy­vy­bÄ—ms ir tur­tui.

4

KvieÄ?iame iĹĄrinkti As­ta Dy­ko­ vie­įmonÄ™, nÄ— kuri myli ir vertina savo darbuotojus bei atsakingai rĹŤpinasi jais.

a.dykoviene@kl.lt

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki geguŞės 29 d. 12 val.

Ant­rus me­tus dien­rať­tis „Klai­pÄ—­ da“ or­ga­ni­KANDIDATÄ–S zuo­ja „Rō­pÄŽes­tin­giau­ sios ÄŻmo­ nÄ—s“ rin­ki­mus.ÄŽMONÄ–S“ Klai­pÄ—­die­ RĹŞPESTINGIAUSIOS â€? TITULÄ„: Ä?iai iĹĄ miesto bend­ ro­viĹł vÄ—l ren­ka ge­riau­ siÄ…, ku­ ri ver­ti­na sa­vo dar­ UAB „Baltijos parkai“ buo­to­UAB jus„Edrija“ ir jais rō­pi­na­si. UAB „Enercon Services Lietuva“ ď ľ ď ľ ď ľ ď ľ

BALSAVIMAS JAU PRASIDĖJO! Balsuoti galite portale www.KL.lt iki geguŞės 29 d. 12 val.

„„Pik­ni­kas: ĹĄať­ly­kĹł ke­pi­mas bal­ko­ne – ne­le­ga­li pra­mo­ga, ga­lin­ti su­kel­ti gais­rÄ….

ď ľ ď ľ ď ľ ď ľ ď ľ

ď ľ ď ľ ď ľ

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ď ľ ď ľ ď ľ

PasityÄ?iojo iĹĄ policijos

ď ľ ď ľ ď ľ ď ľ ď ľ ď ľ

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos in­ter­ne­to sve­ tai­nÄ—­je in­for­ma­ci­jos ieť­ko­jÄ™s klai­ pÄ—­die­tis nu­stÄ—­ro iť­vy­dÄ™s, kad vir­ tua­lus Ĺže­mÄ—­la­pis nu­ro­do Vy­riau­ sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ieť­ko­ti Odos ir ve­ne­ros li­gĹł cent­ro ad­re­su.

At­vÄ—­rus po­li­ci­jos tink­la­la­pÄŻ ir pa­ spau­dus kon­tak­tĹł nuo­ro­dÄ…, kom­ piu­te­rio ek­ra­ne pa­si­ro­do ne tik ko­ mi­sa­ria­to struk­tō­ra, bet ir vir­tua­lus Ĺže­mÄ—­la­pis.

8

„„Ne­ma­lo­nu­mai: uos­ta­mies­Ä?io pa­rei­gō­nai ne­si­jau­Ä?ia ÄŻĹžeis­ti dÄ—l to, kad jĹł ÄŻstai­ga in­ter­ne­to Ĺže­mÄ—­la­py­je pa­vir­

to Odos ir ve­ne­ros li­gĹł cent­ru, – dau­gu­ma po­li­ci­nin­kĹł to net ne­pas­te­bÄ—­jo.

Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos tink­la­la­pis

UAB „Eurotela“

„FrezijĹł puokĹĄtė“ Rō­pes­UAB tin­ ga ÄŻmo­ nÄ—, tai – to­kia dar­ UAB „Grand Partners“ UAB „Gridin’s bo­vie­IÄŽtS.Ä—,JokuĹžio ku­rspaustuvÄ— iGroup su­LT“tei­kia ge­ras dar­ policijos bo sÄ…­lKlaipÄ—dos y­gas apskrities bei uŞ­vyriausiasis mo­kes­ tÄŻ, nau­do­ja komisariatas dar­buo­ t o­ j Ĺł ska­ t i­ n i­ m o ir ky­mo AB KlaipÄ—dos jĹŤrĹł kroviniĹł kompanija mo­ (KLASCO) ABas, „KlaipÄ—dos nafta“ sis­te­m uŞ­ t ik­ r i­ n a dar­ b uo­ t o­jo ir KuncĹł ambulatorinÄ— klinika dujos darb­dABa­vLietuvos io abi­ pKlaipÄ—dos u­sÄŻ suÂ­ďŹ lialas pra­ti­mÄ…. „Mars Lietuva“ „TaiUAB gra­Şi idÄ—­ja, mes ja la­bai UAB– „Nomiteksas“ „Pirma dĹžiau­gUAB ia­ m Ä—s.Pavara“ To­dÄ—l ra­gi­na­me dar­ UAB „Philip Morris Lietuva“ buo­to­UAB jus„Ribena“ ÄŻĹžvelg­ti ge­rÄ…­sias darbdaviĹł perkÄ—la sa­vy­bAB esSmiltynÄ—s ir taip pa­gerb­ti „Rō­pes­tin­ UAB „Splius“ AB „Teo LT“ giau­sios ÄŻmo­nÄ—s“ rin­ki­muo­se“, – tei­ gÄ— dien­rať­Ä?io „Klai­pÄ—­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mo­ni­ka Sal­to­nÄ—. „Rō­pes­tin­giau­siÄ… ÄŻmo­nę“ siō­lo ir ren­ka skai­ty­to­jai. Dvi sa­vai­tes klai­pÄ—­die­Ä?iai siō­lÄ— no­ mi­nan­tes. Pa­si­bai­gus pir­ma­jam eta­ pui, jau yra 22 ÄŻmo­nÄ—s, ku­rios pre­ ten­duos ÄŻ „Rō­pes­tin­giau­sios“ var­dÄ…. Ĺ iuo me­tu vyks­ta bal­sa­vi­mas, ku­ris tÄ™­sis iki pat ge­gu­ŞÄ—s 29 d. 12 val. Dau­giau­sia bal­sĹł su­rin­ku­si ÄŻmo­ nÄ— bus ap­do­va­no­ta Va­ka­rĹł Lie­tu­ vos vers­lo ir pa­sie­ki­mĹł pa­ro­do­je. Bal­suo­ti rin­ki­muo­se ga­li­ma po­rta­le www.kl.lt, siĹłs­ti ar­ba at­neť­ti laiť­kus ÄŻ re­dak­ci­jÄ…. Per­nai „Rō­pes­ tin­giau­sios ÄŻmo­nÄ—s“ ti­tu­las su­teik­ tas bend­ro­vei „Klai­pÄ—­dos duo­na“. Bend­ro­vÄ— 2012-aisiais mi­nÄ—­jo 35 me­tĹł veik­los su­kak­tÄŻ.

2

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 23, 2013

miestas

Lai­va­ve­džiai dip­lo­mus gaus Skan­da­lin­ga is­to­ri­ ja dėl esą ne­le­ga­lios Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to lai­va­ve­dy­bos spe­cia­ly­bės pro­gra­ mos rims­ta. Tei­gia­ ma, jog stu­den­tai dip­ lo­mais džiaug­sis ki­ tą pa­va­sa­rį, o pa­ti at­ nau­jin­ta lai­va­ve­dy­ bos stu­di­jų pro­gra­ ma bus ak­re­di­tuo­ta. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Jū­rei­vys­ tės ins­ti­tu­to Lai­va­ve­dy­bos ka­ted­ ros ve­dė­jas doc. Al­gi­man­tas Skur­ de­nis in­for­ma­vo, kad si­tua­ci­ja dėl lai­va­ve­dy­bos spe­cia­ly­bės dip­lo­mų pro­ble­mų ne­ke­lia. „Vi­si stu­den­tai, įsto­ję į šią spe­ cia­ly­bę, ją baigs bei gaus tai liu­di­ jan­čius do­ku­men­tus. Šio­je is­to­ri­ jo­je bu­vo su­kel­ta dau­giau triukš­mo nei rei­kė­tų“, – tei­gė A.Skur­de­nis. Šiais me­tais lai­va­ve­dy­bos spe­ cia­ly­bės stu­den­tams ap­skri­tai ne­ tu­rė­tų bū­ti įteik­ti dip­lo­mai, nes nė­ra ab­sol­ven­tų. Vy­riau­sie­ji šios spe­cia­ly­bės stu­den­tai yra ket­vir­ta­ kur­siai, o stu­di­jų pro­gra­ma tę­sia­ si 5 me­tus, to­dėl dip­lo­mus jie gaus ki­tą pa­va­sa­rį. Nuo rug­sė­jo mė­ne­sio lai­va­ve­dy­ bą stu­di­juo­jan­tis aka­de­mi­nis jau­ ni­mas to­liau tęs moks­lus. Stu­den­ tai da­bar sėk­min­gai lai­ko se­si­ją, ruo­šia­si at­lik­ti pra­kti­ką. Ta­čiau šiais me­tais nau­ja lai­da į lai­va­ve­ dy­bos spe­cia­ly­bę ne­bus ren­ka­ma. „Ma­no ma­ny­mu – lai­va­ve­dy­ba rei­ka­lin­ga, pel­nin­ga ir per­spek­ty­ vi spe­cia­ly­bė. Be to, gar­si­na ne tik

Nuramino: lai­va­ve­dy­bos spe­cia­ly­bės stu­den­tams aukš­to­jo moks­lo bai­gi­

mą ga­ran­tuo­jan­tys do­ku­men­tai bus įteik­ti ki­tą pa­va­sa­r į.

uni­ver­si­te­tą, bet ir vi­są Lie­tu­vą. Ta­čiau, ar ši pro­gra­ma liks uni­ver­ si­te­te, nu­spręs aukš­tes­nės ins­tan­ ci­jos“, – sa­kė ka­ted­ros ve­dė­jas.

Šiais me­tais nau­ ja lai­da į lai­va­ve­dy­ bos spe­cia­ly­bę ne­bus ren­ka­ma.

Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­ ras 2013 m. ge­gu­žės 16 d. priė­mė spren­di­mą ak­re­di­tuo­ti pa­teik­tą Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Lai­va­ve­dy­ bos stu­di­jų pro­gra­mą. „Tą pa­čią die­ną stu­di­jų pro­gra­ mos duo­me­nys bu­vo iš­siųs­ti ir Stu­di­jų, mo­ky­mo pro­gra­mų ir kva­

„Shutterstock“ nuo­tr.

li­fi­ka­ci­jų re­gist­ro tvar­ky­to­jui, kad stu­di­jų pro­gra­ma bū­tų įre­gist­ruo­ ta. Įre­gist­ra­vus stu­di­jų pro­gra­mą ji bus ir ak­re­di­tuo­ta“, – tei­gė Stu­di­ jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­ro Stu­ di­jų ver­ti­ni­mo sky­riaus ve­dė­jas Al­ man­tas Šer­pa­taus­kas. Pa­sak jo, klau­si­mą, ar da­bar­ti­niai stu­den­tai gaus dip­lo­mus, spren­ džia švie­ti­mo tei­kė­jas, šiuo at­ve­ju – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas. „Jei­gu uni­ver­si­te­tas ras tei­sė­tą bū­dą įskai­ty­ti anks­tes­nes stu­di­jas ir bus su­da­ry­tos są­ly­gos baig­ti ak­ re­di­tuo­tą stu­di­jų pro­gra­mą, tuo­ met stu­den­tams ga­lės bū­ti tei­sė­tai iš­duo­ti dip­lo­mai“. Stu­di­jų ko­ky­bės ver­ti­ni­mo cent­ ras šiuo me­tu ne­ma­to prie­žas­čių, dėl ku­rių lai­va­ve­dy­bos spe­cia­ly­bės pro­gra­mos vyk­dy­mas ar­ti­miau­siu me­tu ga­lė­tų bū­ti nu­trauk­tas.

kcijaAkcija

32Lt132Lt

04 Lt204 Lt

Klaipėdos Juozo Karoso muzikos mokykla mini savo gyvavimo 65–metį Ta proga pastarąsias savaites mo­ kykloje vyksta koncertai, rečita­ liai, prisimenama turtinga moky­ klos istorija.

Pasak mokyklos direktoriaus Sigi­ to Kuso, šie metai buvo ypatingai sėkmingi: tokio didžiulio respubli­ kinių ir tarptautinių konkursų lau­ reatų būrio mokyklos istorijoje dar

nebuvo ir tai rodo mokytojų pro­ fesionalumą ir gebėjimą sudominti vaikus aktyvia muzikine veikla. Gegužės 24 d. 17 val. mokyklos bendruomenė kviečia visus į Jau­ nųjų talentų koncertą, kuriame pa­ sirodys styginių, pučiamųjų, liaudies instrumentų ir akordeonistų orkes­ trai, įvairios sudėties ansambliai, dainuos net trys mokyklos chorai.

Skirtingo žanro ir stiliaus muzikos kūrinius atliks geriausi mokyklos atlikėjai – respublikinių ir tarptau­ tinių konkursų laureatai. Šiame kon­ certe pirmą kartą skambės mokyklos himnas, kurio autorius – kompozi­ torius Remigijus Šileika. Koncertas vyks Klaipėdos mu­ zikiniame teatre. Užs. 1115620

3

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 23, 2013

miestas Įsi­gi­jo nau­ją lai­vą

Ka­vi­nė­je – pa­žei­di­mai

kviečia į šventę

Uos­to di­rek­ci­ja tu­ri nau­ją hid­ rog­ra­fi­nį lai­vą „Lo­tas“, ku­rio sta­ty­ba kai­na­vo 6,5 mln. li­tų. Lai­vą per be­veik dve­jus me­ tus pa­sta­tė Es­ti­jos lai­vų sta­ty­ bos kom­pa­ni­ja. Po­rei­kis įsi­gy­ti nau­ją hid­rog­ra­fi­nį lai­vą at­si­ra­ do dėl to, kad tu­ri­mas „Rus­nė“ jau yra ge­ro­kai su­si­dė­vė­jęs, va­rik­liai ir kor­pu­sas pa­se­nę.

Tris die­nas vei­ku­si vie­na Pa­lan­ gos ka­vi­nių pri­vers­ta lai­ki­nai už­ si­da­ry­ti ir iš nau­jo pa­si­ruoš­ti se­ zo­nui. Veik­lą su­stab­dė Pa­lan­gos mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos spe­cia­lis­tai, ku­rie nu­sta­tė dau­ gy­bę pa­žei­di­mų. Įs­tai­ga tik­rin­ta, nes gau­tas skun­das dėl ka­vi­nės kie­me sklei­džia­mų dū­mų ir in­ ten­sy­vaus keps­nių kva­po.

Ry­toj pra­si­de­da Ne­rin­gos va­sa­ ros se­zo­no pra­džios šven­tė – tra­di­ci­nis fes­ti­va­lis „Be­nai, plau­ kiam į Ni­dą“. Di­dy­sis šven­tės ati­ da­ry­mo kon­cer­tas vyks penk­ta­ die­nį 19.30 val. Ni­dos uos­to te­ ri­to­ri­jo­je. Sa­vait­ga­lį įvai­rių ren­ gi­nių laukiama vi­so­je Ne­rin­go­je. Šeš­ta­die­nį 24 val. Ni­dos dan­gų nu­švies fe­jer­ver­kai.

Klaipėdoje pra­si­dė­jo šie­nap­jū­tė

Dienos telegrafas Dis­ku­si­ja. Šian­d ien 17.30 val. mies­to ro­tu­šė­je (Da­nės g. 17, 1 a. po­sė­džių sa­lė) vi­si nea­be­jin­g i klai­pė­d ie­čiai kvie­čia­ mi į dis­ku­si­ją „At­gi­mi­mo aikš­tė: kul­tū­ ros oa­zė ar mies­to par­kas?“. Ko­rek­ci­jos. Šian­dien nuo 18.30 iki 20 val. dėl dvi­ra­čių lenk­ty­nių „Auk­si­nės ko­pos“ bus pa­ko­re­guo­tas 18-as mies­to au­to­bu­sų marš­ru­tas. Au­to­bu­sai į šiau­ ri­nę mies­to da­l į va­ž iuos pa­t vir­t in­t u marš­ru­tu, to­liau Mo­kyk­los g., Lie­pų g., Jau­nys­tės g., Lie­pų g., Ga­ra­ž ų g. iki Au­ to­bu­sų par­ko sto­te­lės, o į pie­ti­nę mies­ to da­l į – nuo Au­to­bu­sų par­ko sto­te­lės Ga­ra­ž ų g., to­liau Lie­pų g., Jau­nys­tės g., Lie­pų g., Mo­kyk­los g. ir vėl pa­tvir­tin­tu marš­ru­tu. Kon­cer­tas. Šian­dien 18 val. Klai­pė­dos vals­t y­bi­n ia­me mu­z i­k i­n ia­me teat­re vyks Klai­pė­dos jau­n i­mo cent­ro cho­ reog­ra­fi­jos stu­di­jos „In­ka­rė­lis“ ju­bi­lie­ ji­n is 40-me­čio kon­cer­tas. „In­ka­rė­l io“ pro­g ra­mo­je – lie­tu­vių tau­ti­niai ir įvai­ rių žan­r ų bei sti­lių šo­k iai.

Dar­bai: žo­lę sku­ba­ma nu­pjau­ti, kad sy­kiu bū­tų pa­ša­lin­tos ir kiaul­pie­nės, kol jos dar ne­pra­dė­jo skleis­ti pū­kų.

Uos­ta­mies­čio šienp­ jo­viai jau bruz­da rep­ re­zen­ta­ci­nė­se mies­ to vie­to­se – pir­mą kar­tą šie­met pjau­na­ ma žo­lė, ku­ri su­ve­šė­ jo la­bai grei­tai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Nup­jau­ti žo­lę no­ri­ma juo grei­čiau, kad pū­kų ne­spė­tų pa­leis­ti nu­žy­dė­ ju­sios kiaul­pie­nės. Dar­b i­n in­kams nu­ro­dy­ta pir­ miau­sia nu­šie­nau­ti rep­re­zen­ta­ci­ nes mies­to vie­tas – aikš­tes, skve­ rus. Po to jie pa­trauks ir į ki­tus mies­to ra­jo­nus šie­nau­ti vie­šų­jų erd­vių, gat­vių ski­ria­mų­jų ža­lių­ jų juos­tų.

„Vi­so­se mies­to vie­šo­se vie­to­se žo­lė tu­ri bū­ti nu­pjau­ta iki bir­že­lio 10 d. Dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­nist­ ra­to­riams taip pat esa­me nu­ro­dę, kad jau lai­kas pra­dė­ti šie­nau­ti kie­ mus“, – tei­gė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­ rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Už žo­lės nu­pjo­vi­mą Klai­pė­dos vie­šo­sio­se erd­vė­se iš mies­to biu­ dže­to bus su­mo­kė­ta 155 tūkst. li­tų. Įp­ras­tai žo­lė per va­sa­rą šie­nau­ja­ma du, kar­tais – tris kar­tus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

155 – tiek tūkst. li­tų, šiemet bus sumokėta už žolės nupjovimą miesto viešosiose erdvėse.

Pas­ku­ti­nės są­skai­tos už šil­dy­mą – nuo 30 Lt Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Klai­pė­die­čiai vis dar pri­vers­ti gal­ vo­ti apie šil­dy­mą, nes šio­mis die­ no­mis juos pa­sie­kė pa­sku­ti­nio­sios jau pa­si­bai­gu­sio se­zo­no są­skai­tos. Kai ku­rios jų sie­kia ke­lis šim­tus li­ tų, o ki­tos – vos ke­lias­de­šimt.

„Va­sa­r iš­k i ge­g u­ž ės karš­č iai už­ go­ž ė pri­s i­m i­n i­m us apie re­kor­ diš­kai šal­t ą šių­m e­č io ba­l an­d žio pra­d žią. Ta­č iau sta­t is­t i­ka pri­ me­na ne­ma­lo­nius šal­čio pa­da­ri­ nius – šie­met ba­lan­dį Klai­pė­do­ je gy­ve­na­mų­jų pa­tal­pų šil­dy­mui su­var­to­ta penk­ta­d a­l iu dau­g iau ši­lu­mos ener­gi­jos nei per­nai per tą pa­tį lai­ko­tar­pį“, – „Klai­pė­dos ener­g i­j os“ at­s to­vai paaiš­k i­n o, ko­d ėl pa­s ku­t i­n io­s ios jau pa­s i­ bai­gu­sio šil­dy­mo se­zo­no są­skai­ tos nė­ra la­bai ma­žos. Ši­lu­mos ener­gi­jos su­var­to­ta dau­ giau, nes šie­met ba­lan­dį ata­skai­ti­ nė lau­ko tem­pe­ra­tū­ra bu­vo tik 3,4 laips­nio ši­lu­mos, o per­nai tuo pat me­tu – 4,3 laips­nio ši­lu­mos. Ši­

lu­mos ener­gi­jos šil­dy­mui vi­siš­kai re­no­vuo­tuo­se na­muo­se su­var­to­ ta per­pus ma­žiau nei ne­re­no­vuo­ tuo­siuo­se. Dėl pa­va­s a­r į bū­d in­g ų lau­ ko tem­pe­ra­tū­ros svy­ra­vi­mų, na­ muo­se, ku­r iuo­se mo­d er­n i­z uo­ ti šil­dy­mo punk­tai, vi­du­ti­niš­kai su­tau­py­ta ket­vir­ta­da­lis ši­lu­mos ener­gi­jos, pa­ly­gin­ti su dau­gia­bu­ čiais, ku­riuo­se yra se­nos šil­dy­mo sis­te­mos. Dau­g iau­s ia ši­l u­m os ener­g i­ jos su­var­to­ta se­nuo­se na­muo­se, esan­čiuo­se se­na­mies­ty­je ir mies­ to cent­re, o ma­žiau­sia – na­muo­ se, ku­rie yra va­di­na­ma­ja­me Pem­ pi­nin­kų kvar­ta­le. Be to, šie­met pa­sku­ti­nio­sios šil­ dy­mo se­zo­no są­skai­tos yra di­des­ nės nei praė­ju­siais me­tais ir dėl to, jog ba­lan­dį klai­pė­die­čių bu­tuo­se il­ giau ši­lo ra­dia­to­riai. Šil­dy­mo se­zo­nas bu­vo baig­tas tik ba­lan­džio 22 d., o per­nai šiek tiek anks­čiau. Ši­lu­mos kai­na ba­lan­dį bu­vo 27,26 cen­to už vie­ną ki­lo­vat­va­lan­dę.

Pir­tis. Lie­t u­vos pir­t ies-SPA fe­de­ra­ci­ ja ge­gu­žės 24–26 d. Pa­lan­go­je or­ga­ni­ zuo­ja pir­mą­jį ir ana­lo­g ų Lie­tu­vo­je ne­ tu­rė­ju­sį ren­g i­n į – Pir­ties-SPA fes­ti­va­l į „Gin­ta­ri­nė Bal­ti­ja 2013“ bei 3-ią­jį Lie­tu­ vos va­no­ji­mo čem­pio­na­tą. Fes­ti­va­lio ir čem­pio­na­to ren­gi­niai vyks ant jū­ros kran­to, spe­cia­liai pa­plū­di­my­je pa­sta­ ty­to­se pa­la­pi­nė­se, mo­bi­l io­se pir­t y­se bei prie I gel­bė­ji­mo sto­ties su­mon­tuo­ to­je stik­li­nė­je ka­bi­no­je. Ka­l a­ne­t i­k a. Klai­p ė­dos vi­s uo­me­nės svei­k a­tos spe­c ia­l is­t ai kvie­č ia vi­s us uos­t a­m ies­č io gy­ven­to­jus į ne­mo­k a­ mus ka­l a­ne­t i­kos už­s iė­m i­mus Ka­l a­ ne­t i­k a – gim­n as­t i­kos rū­š is, sie­j an­t i ba­le­t ą ir Ry­t ų jo­g ą. Už­s iė­m i­mai vyks ge­g u­ž ės 28, 30 d. 10 val. ir 11 val. Vie­ ta: Klai­p ė­dos vi­s uo­me­nės svei­k a­tos biu­ras (Tai­kos pr. 76, 3 aukš­t as). Re­ gist­r a­c i­j a tel. (8 46) 234 796, mob. 8 612 30 179, el. p. marius@sveikatos­ biuras.lt. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­ta 1 klai­pė­ die­tės mir­tis. Mi­rė Zi­nai­da Ko­ma­ro­va (g. 1927 m.).

Tau­piau­si ir „kiau­riau­si“ na­mai Ad­re­sas

Sta­ty­bos me­tai

Ba­lan­džio są­skai­ta

už 60 kv. m bu­tui

šil­dy­mą (Lt/mėn.)

Nau­ja­kie­mio g. 9

1980

31,09

Kau­no g. 19

1966

35,37

Sau­sio 15-osios g. 6C

2005

50,99

Til­tų g. 3

1982

369,29

S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no g. 19A 1956

385,30

Tur­gaus a. 2

430,13

1978

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ni­ko­laj Zag­re­bel­nij, Ta­ma­ra Var­ma­lo­ va, Va­len­t i­na Udo­ven­ko, Zi­nai­da Ko­ ma­ro­va. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 16.30 val. grei­to­ sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė apie 60 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai skun­dė­si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, pil­vo skaus­ mais. Me­di­kai taip pat „rin­ko“ vie­šo­sio­ se vie­to­se gu­li­nė­jan­čius ne­blai­vius as­ me­nis.

4

KETVIRTADIENIS, GEGUŽĖS 23, 2013

miestas

Bal­ko­ne – šaš­ly­kai ir viš­tos Ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­ 1 jų įsi­vaiz­duo­ja ne­pa­žei­ džian­tys įsta­ty­mų, o at­vi­rą ug­nį

bal­ko­nuo­se nau­do­jan­tys le­ga­liai. Daž­nai žmo­nės per­dė­tai pa­si­ti­ki sa­vi­mi, teig­da­mi, kad lai­ko­si sau­ gu­mo, ir nie­ko nu­tik­ti ne­ga­li. Dau­gy­bė uos­ta­mies­čio gy­ven­ to­jų ap­lei­do bal­ko­nus, juos pa­ver­ tę erd­ve, ku­rio­je kau­pia­mi ne­rei­ ka­lin­gi daik­tai, šiukš­lės ir at­lie­kos. Bal­ko­nai už­ba­ri­ka­duo­ja­mi taip, kad ki­lus gais­rui spe­cia­lis­tams pa­gal­bą su­teik­ti tam­pa su­dė­tin­ga. Keps­ni­nės – tik lau­ke

Bend­ro­sios prieš­gais­ri­nės sau­ gos tai­syk­lės nu­ma­to, kad at­vi­ros lieps­nos nau­do­ji­mas dau­gia­bu­čių bal­ko­nuo­se – drau­džia­mas. At­vy­kus į įvy­kio vie­tą ir už­fik­sa­ vus to­kį pa­žei­di­mą, bu­to sa­vi­nin­ kas tu­rė­tų su­mo­kė­ti bau­dą. At­vi­ros lieps­nos keps­ni­nės drau­džia­mos ne tik bal­ko­nuo­se ar lo­dži­jo­se, bet ir 6 m at­stu­mu nuo sta­ti­nių. Bal­ko­nuo­se ne­re­tai pri­krau­ta ypač daug na­mų apy­vo­kos daik­tų. Žmo­nės prie keps­ni­nių ne­bū­na vi­ są lai­ką ir ug­nį pa­lie­ka be prie­žiū­ ros, to­dėl laks­tant žie­žir­boms ky­ la grės­mė su­kel­ti gais­rą. Žie­žir­bos ga­li nu­kris­ti ir į že­miau esan­tį bal­ ko­ną ar­ba ant žo­lės, esan­čios prie na­mo. „Dėl šios pro­ble­mos gy­ven­to­ jai krei­pia­si pa­ly­gin­ti re­tai. Skun­ dų šiuo klau­si­mu pa­sta­ruo­ju me­tu ne­sa­me ga­vę“, – tvir­ti­no Klai­pė­ dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­

bė­ji­mo val­dy­bos at­sto­vė spau­dai Au­re­li­ja La­pai­tė. Apie bal­ko­ne nau­do­ja­mą at­vi­ rą ug­nį rei­kė­tų pra­neš­ti bend­ruo­ ju pa­gal­bos te­le­fo­nu 112.

Min­dau­gas Ge­nys:

Gre­sia bau­da iki 250 li­tų

Dau­gia­bu­čiuo­se gy­ve­na­muo­siuo­ se na­muo­se drau­džia­ma už­kal­ti, už­grioz­din­ti ar už­krau­ti įvai­rio­mis me­džia­go­mis ir įren­gi­niais bal­ko­ nus, lo­dži­jas, liu­kus, an­gas ir įė­ji­ mus, skir­tus žmo­nėms pa­tek­ti į gre­ ti­mas na­mo sek­ci­jas bei aukš­tus. „To­kios būk­lės bal­ko­nų, ku­riuo­ se kau­pia­mi įvai­rūs se­ni, ne­nau­ do­ja­mi na­mų apy­vo­kos daik­tai, ra­kan­dai, ug­nia­ge­sių pra­kti­ko­je pa­si­tai­ko, ta­čiau iš­skir­ti vie­no ar ki­to ra­jo­no, ku­ria­me to­kių bal­ko­nų dau­giau­sia, ne­ga­lė­tu­me“, – tei­gė A.La­pai­tė. Už prieš­gais­ri­nės sau­gos tai­syk­ lių ne­si­lai­ky­mą Klai­pė­dos ap­skri­ ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­ dy­bos pa­rei­gū­nai ga­li pri­tai­ky­ti po­vei­kio prie­mo­nes – Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­se pi­lie­čiams nu­ma­to­ma bau­da nuo 25 iki 250 li­tų. Lai­kė ir kar­vę

Še­šias dau­gia­bu­čių na­mų ad­mi­ nist­ra­vi­mo įmo­nes uos­ta­mies­ty­ je vie­ni­jan­čios bend­ro­vės „Ma­no būs­tas“ Klai­pė­dos re­gio­no va­do­ vas Min­dau­gas Ge­nys ne­slė­pė, kad žmo­nės bal­ko­nuo­se lai­ko pa­čius įvai­riau­sius da­ly­kus – nuo ne­rei­ ka­lin­go šlamš­to iki gy­vū­nų.

Bal­ko­ne au­gi­na­mi triu­šiai – jau ne­šo­ ki­ruo­ja, bet ba­lan­ džiai ir viš­tos ke­lia nuo­sta­bą, o gy­ven­to­ jams – ne­pa­to­gu­mų.

Įvai­ro­vė: uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čių bal­ko­nuo­se ga­li­ma ras­ti vis­ko:

nuo ne­be­nau­do­ja­mų bal­dų ir kau­pia­mų at­lie­kų iki sū­ku­ri­nių vo­nių bei au­gi­na­mų gy­vū­nų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Be­ne di­džiau­sia pro­ble­ma ky­la dėl bend­ro­jo nau­do­ji­mo bal­ko­nų, į ku­riuos žmo­nės su­ne­ša stam­bius daik­tus. Gy­ven­to­jų lo­gi­ka to­kia: kam temp­ti ne­be­rei­ka­lin­gą spin­ tą ne­ži­nia kur, kai ga­li­ma ją tie­siog pa­lik­ti bend­ra­ja­me bal­ko­ne? To­kio­ se vie­to­se bū­na eva­kua­ci­jos ke­liai bei išė­ji­mai, ir vi­sa tai už­grioz­di­ na­ma įvai­riais ra­kan­dais. Pra­si­dė­ jus gais­rui, kil­tų daug pro­ble­mų jį ge­si­nant“, – tvir­ti­no M.Ge­nys.

Pa­sak jo, da­bar ban­do­ma su­tvar­ ky­ti už­ba­ri­ka­duo­tas vie­tas, kad jos ati­tik­tų prieš­gais­ri­nės sau­gos tai­ syk­les. Pik­ni­kų ren­gi­mas, anot va­ do­vo, – taip pat daž­nas rei­ka­las. „Tik­rai pa­si­tai­ko at­ve­jų, kai žmo­ nės, ne­sup­ra­tę, kad bal­ko­ne kaž­kas ke­pa­ma, iš­kvie­čia pa­gal­bą. Gais­ri­ nin­kai rea­guo­ja į to­kius iš­kvie­ti­ mus, su­draus­mi­na ir nu­bau­džia“, – ti­ki­no „Ma­no būs­to“ Klai­pė­dos re­gio­no va­do­vas. Dar vie­na pro­ble­ma, anot jo, yra gy­vū­nų lai­ky­mas. „Bal­ko­ne au­gi­na­mi triu­šiai – jau ne­šo­ki­ruo­ja, bet ba­lan­džiai ir viš­ tos ke­lia nuo­sta­bą, o gy­ven­to­jams – ne­pa­to­gu­mų. Bu­vo skun­dų, jog ry­tais žmo­nes dau­gia­bu­ty­je ža­di­ na gai­džio gie­do­ji­mas. Be to, viš­tos sklei­džia spe­ci­fi­nį ir ne­ma­lo­nų kai­ my­nams kva­pą. Tie­sa, daž­niau­siai žmo­nės gy­vū­nus lai­ko ne­ži­no­da­mi, jog to da­ry­ti ne­ga­li­ma. Paaiš­ki­nus tvar­ką, jie grei­tai iš­spren­džia pro­ ble­mą“, – tei­gė M.Ge­nys. Jis pri­si­mi­nė ir vie­ną iš­skir­ti­nį at­ve­jį – dau­giau nei prieš 10 me­tų mo­te­ris bal­ko­ne lai­kė kar­vu­tę. Įsi­ren­gė sū­ku­ri­nę vo­nią

Uos­ta­mies­čio dau­gia­bu­čius ad­ mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Vi­ tės val­dos“ di­rek­to­rius Jev­ge­ni­jus Sa­kovs­kis tei­gė, kad bal­ko­nuo­se esan­tys daik­tai yra bu­to sa­vi­nin­ko nuo­sa­vy­bė. „Gy­ven­to­jai daž­nai pa­žei­džia tai­ syk­les, ta­čiau mes šio­je si­tua­ci­jo­je nie­ko pa­da­ry­ti ne­ga­li­me. Sa­vi­nin­ ką ga­li­me per­spė­ti tik dėl tech­ni­nės bal­ko­no būk­lės, o tai, kas lai­ko­ma ja­me, yra pri­va­tus kiek­vie­no rei­ka­ las“, – kal­bė­jo J.Sa­kovs­kis. Tik to­kiu at­ve­ju, jei aki­vaiz­džiai pa­žei­džia­mos sa­ni­ta­ri­nės tai­syk­lės, bu­to ad­mi­nist­ra­to­rius ga­li ban­dy­ ti or­ga­ni­zuo­ti ko­mi­si­ją, pa­kvies­ti Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės at­sto­vus. Ta­čiau bu­to sa­vi­nin­kas, pa­sak „Vi­ tės val­dų“ di­rek­to­riaus, tu­ri vi­sas tei­ses nie­ko neį­si­leis­ti į bu­tą. Konf­lik­tus su bu­to sa­vi­nin­kais, ku­rie kau­pia šiukš­les ar lai­ko daug gy­vū­nų, daž­nai su­dė­tin­ga iš­spręs­ ti, bet tai ne pa­ti di­džiau­sia pro­ble­ ma, kal­bant apie uos­ta­mies­čio bal­ ko­nus. Di­džiau­sią ne­ri­mą ke­lią jų tech­ni­nė būk­lė.

„Bal­ko­nuo­se kau­pia­mos ir san­dė­ liuo­ja­mos įvai­rios at­lie­kos, sta­ty­bi­ nės me­džia­gas, šiukš­lės ir vi­sa tai, ką no­ri­ma iš­neš­ti iš bu­to. Pa­si­tai­ko žmo­nių, lai­kan­čių da­žus, ace­to­ną ir ki­tas de­gią­sias me­džia­gas. Ži­nau at­ve­jų, kai rū­ko­mos net žu­vys. Šaš­ ly­kų ke­pi­mas bal­ko­ne – ko­ne na­tū­ ra­lus ir nie­ko ne­bes­te­bi­nan­tis da­ly­ kas“, – ti­ki­no J.Sa­kovs­kis. Paš­ne­ko­vas at­si­mi­nė at­ve­jį, kai nau­jos sta­ty­bos na­me, kur yra di­ de­lė te­ra­sa, žmo­gus įsi­ren­gė sū­ku­ ri­nę vo­nią. „Ma­tyt, pi­lie­tis no­rė­jo ba­sei­no po at­vi­ru dan­gu­mi. Prob­le­ma ta, jog po te­ra­sa bu­vo ki­tas bu­tas. Dėl ne­ko­ ky­biš­kai at­lik­tų dar­bų te­ra­sos grin­ dys pra­leis­da­vo van­de­nį ir už­lie­da­vo že­miau esan­čius kai­my­nus. Ra­šė­me įpa­rei­go­ji­mą, ska­ti­nan­tį sa­vi­nin­ ką su­si­tvar­ky­ti, bu­vo suor­ga­ni­zuo­ ta ko­mi­si­ja. Ta­čiau tik tiek ir ga­li­me pa­da­ry­ti“, – kal­bė­jo di­rek­to­rius. Nuo­rū­ką – į kai­my­nų bu­tą

Klai­pė­dos ap­skri­ties prieš­gais­ri­nės gel­bė­ji­mo val­dy­bos 2-osios ko­man­ dos vir­ši­nin­kas Gin­ta­ras Mar­tin­kė­nas tei­gė, kad be­ne di­džiau­sia pro­ble­ma, ky­lan­ti bal­ko­nuo­se, yra rū­ky­mas. „Neuž­ge­sin­tą nuo­rū­ką žmo­gus me­ta per bal­ko­ną, ji ne­nuk­rin­ta ant že­mės, o pro lan­gą įskren­da į že­ miau esan­tį bal­ko­ną. Taip pa­de­ga­mi se­ni bal­dai ar su­krau­ti ne­rei­ka­lin­gi daik­tai“, – pa­sa­ko­jo vir­ši­nin­kas. Prieš maž­daug sa­vai­tę G.Mar­ tin­kė­nui kaip tik te­ko su­si­dur­ti su pa­na­šiu at­ve­ju, kai nuo­rū­ka įkri­to į nie­kuo dė­tos pa­gy­ve­nu­sios mo­ters bu­tą ir su­kė­lė gais­rą. Žmo­nės, tu­rin­tys bal­ko­nus, daž­ nai pa­mirš­ta pa­si­rū­pin­ti ir sa­vo gy­ vū­nais, o ypač ka­tė­mis. „Išei­da­mi į dar­bus gy­ven­to­jai pa­ lie­ka kam­pu ati­da­ry­tą lan­gą, o gy­ vū­nas įstrin­ga. Vi­sas sky­rius, pa­siė­ męs me­cha­ni­nes ko­pė­čias, va­žiuo­ja, kad iš­lais­vin­tų kniau­kian­tį gy­vū­ ną“, – sa­kė G.Mar­tin­kė­nas. Pa­sak jo, šaš­ly­kų ke­pi­mas bal­ko­ne žmo­nėms at­ro­do pra­mo­ga, ku­ri vi­siš­ kai ne­pa­vo­jin­ga, ta­čiau yra prie­šin­ gai. „Ne­ga­li bū­ti net kal­bos apie at­ vi­ros ug­nies nau­do­ji­mą bal­ko­nuo­se. Žmo­nėms rei­kė­tų jaus­ti di­des­nę at­ sa­ko­my­bę“, – per­spė­jo vir­ši­nin­kas.

Sta­tis­ti­ka ir fak­tai Gais­rai, ki­lę dau­g ia­bu­č ių na­mų bal­ko­nuo­se ir lo­dži­jo­se: 2011 m. – 8 2012 m. – 17 2013 m. – 4

5

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

miestas

Nau­ji rei­ka­la­vi­mai vieš­bu­čių ne­bau­gi­na Nau­jie­ji vieš­bu­čių žvaigž­du­čių su­tei­ki­mo kri­te­ri­jai rū­pes­čių su­kels tik pi­ges­nes pa­slau­gas tei­kian­tiems vers­li­nin­kams. Sau­lius Tvir­bu­tas, As­ta Dy­ko­vie­nė Su­vie­no­din­ti kri­te­ri­jai

Nuo šių me­tų ge­gu­žės 1-osios Lie­ tu­vo­je įsi­ga­lio­jo nau­ji kla­si­fi­ka­vi­mo rei­ka­la­vi­mai vieš­bu­čiams ir mo­te­ liams. Tie­sa, įmo­nėms pa­lik­tas pe­ rei­na­ma­sis dve­jų me­tų lai­ko­tar­pis. Pa­sak Tu­riz­mo de­par­ta­men­to Tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo sky­riaus vy­ riau­sio­sios spe­cia­lis­tės Ma­ri­nos Oži­gar, vieš­bu­čių kla­si­fi­ka­vi­mas bus su­vie­no­din­tas vi­so­se ša­ly­se, ku­rios pri­klau­so Eu­ro­pos „Ho­telS­ tars Union“ sis­te­mai. Jo­je yra Vo­ kie­ti­ja, Aust­ri­ja, Olan­di­ja, Če­ki­ja, Veng­ri­ja, Šve­di­ja, Švei­ca­ri­ja, Liuk­ sem­bur­gas, Mal­ta, Bel­gi­ja, Lie­tu­va, Lat­vi­ja, Es­ti­ja, Grai­ki­ja. „Ti­kė­ti­na, kad prie bend­ros sis­ te­mos pri­si­jungs vis dau­giau Eu­ro­ pos ša­lių, nes tai pa­to­gu tu­ris­tams, kai jie iš anks­to ži­no, ko­kių pa­slau­ gų ga­li ti­kė­tis“, – ma­no M.Oži­gar. Kaip ir anks­čiau, liks pen­kių žvaigž­du­čių ver­ti­ni­mo sis­te­ma, ta­ čiau kiek­vie­nos ka­te­go­ri­jos vieš­bu­

tis ga­lės gau­ti pa­pil­do­mą įver­ti­ni­mą – „plius“. Tai reiš­kia, kad vieš­bu­tis tei­kia dau­giau pa­slau­gų nei rei­ka­ lau­ja­ma tu­ri­mai ka­te­go­ri­jai. Nau­jo­vių – ne­ma­žai

„Nau­ja ver­ti­ni­mo sis­te­ma bus lais­ ves­nė, pa­vyz­džiui, nuo šiol pra­ban­ gūs vieš­bu­čiai ga­lės gau­ti pen­kių žvaigž­džių ka­te­go­ri­ją ir ne­tu­rė­da­ mi SPA cent­ro, kon­fe­ren­ci­jų sa­lės, ban­ko­ma­tų ir va­liu­tos kei­tyk­lų“, – kal­bė­jo Tu­riz­mo de­par­ta­men­to Tei­si­nio re­gu­lia­vi­mo sky­riaus vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Ant­ra ver­tus, at­si­ra­do įvai­rių ki­tų pri­va­lo­mų smulk­me­nų pra­ ban­giems 4 ir 5 žvaigž­du­čių vieš­ bu­čiams: vo­nios kam­ba­riuo­se pri­ va­lės bū­ti plau­kų džio­vin­tu­vai, bū­ti­na už­tik­rin­ti pro­fe­sio­na­lias kon­sul­ta­ci­jas ki­lus keb­lu­mams dėl kom­piu­te­rio. Sug­riež­tin­ti rei­ka­la­vi­mai dėl klien­tų kom­for­to 3 žvaigž­du­ čių vieš­bu­čiams. Anks­čiau vo­nios kam­ba­ry­je grin­dų šil­dy­mo sis­te­ma ar­ba šil­ti rankš­luos­čių džio­vin­tu­

vai bu­vo pri­va­lo­mi tik 5 žvaigž­du­ čių vieš­bu­čiuo­se, o po dve­jų me­ tų to bus rei­ka­lau­ja­ma jau ir 3 bei 4 žvaigž­du­čių ka­te­go­ri­joms. Aukš­čiau­sios ka­te­go­ri­jos vieš­bu­ čiai ga­lės ap­siei­ti be vo­nios – pa­ kaks du­šo. Taip pat ne­li­ko rei­ka­la­ vi­mo įreng­ti bi­dė. Eko­no­mi­nės kla­sės vieš­bu­čiuo­se per dve­jus me­tus tu­rės kiek­vie­na­ me nu­me­ry­je bū­ti po spal­vo­tą te­ le­vi­zo­rių. Anks­čiau už­te­ko vie­no apa­ra­to bend­ro­je pa­tal­po­je. 1 ir 2 žvaigž­du­čių vieš­bu­čiuo­se kiek­vie­ na­me nu­me­ry­je tu­ri bū­ti vo­nios ar­ ba du­šo kam­ba­riai. Ta­čiau 15 pro­c. vi­sų kam­ba­rių ga­li tu­rė­ti ne vie­nam nu­me­riui skir­tą du­šą ir tua­le­tą.

Dar vie­nas vieš­bu­čio „Ara­rat“ pri­va­lu­mas – vi­suo­se kam­ba­riuo­se yra įreng­tos er­go­no­miš­kos vir­tu­vės su bū­ti­niau­sia bui­ti­ne tech­ni­ka, taip pat – erd­vūs, di­de­li kam­ba­riai.

Li­na Raz­mie­nė:

Ma­nau, kad vie­nas svar­biau­sių nau­jo­ vės pri­va­lu­mų bus tai, kad rei­ka­la­vi­mai ap­ gy­ven­di­ni­mo pa­slau­ goms bus liberalesni ir vie­no­di vi­suo­se Eu­ ro­pos vieš­bu­čiuo­se.

Įž­vel­gia pri­va­lu­mų

„Ma­nau, kad vie­nas svar­biau­sių nau­jo­vės pri­va­lu­mų bus tai, kad rei­ka­la­vi­mai ap­gy­ven­di­ni­mo pa­ slau­goms bus li­be­ra­les­ni ir vie­no­ di vi­suo­se Eu­ro­pos vieš­bu­čiuo­se“, – tei­gė Klai­pė­dos vieš­bu­čio „Ara­ rat“ par­da­vi­mo ir mar­ke­tin­go va­ dy­bi­nin­kė Li­na Raz­mie­nė. „Klien­tai la­bai pa­ten­kin­ti, nes mū­sų vieš­bu­tis yra ke­tu­rių žvaigž­ du­čių, o pa­grin­di­nis iš­skir­ti­nu­mas, jog vi­si kam­ba­riai – liuk­so kla­ sės apar­ta­men­tai. Tai yra aukš­tos kla­sės, pra­ban­gus vieš­bu­tis, mū­sų in­ter­je­ras ski­ria­si nuo ki­tų vieš­bu­ čių“, – pa­brė­žė L.Raz­mie­nė.

„Eu­ro­pa group“ fran­ši­zės pa­grin­ du dir­ban­čių 4 žvaigž­du­čių ka­te­go­ri­ jų vieš­bu­čių „Eu­ro­pa Roya­le Kau­nas“ ir „Eu­ro­pa Ci­ty Au­ro­ra“ (Klai­pė­do­ je) di­rek­to­rė Ne­rin­ga Tu­ma­so­nė ma­ no, kad nau­ji rei­ka­la­vi­mai jo­kių pa­ pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų ne­pa­rei­ka­laus. „Dau­giau pa­pil­do­mų in­ves­ti­ci­jų ga­li pri­reik­ti tik že­mes­nių ka­te­go­ri­jų vieš­ bu­čiams, o šie vi­siš­kai ati­tin­ka nu­ma­ ty­tus stan­dar­tus“, – tei­gė di­rek­to­rė. Šios ka­te­go­ri­jos vieš­bu­čių ne­gąs­ di­na ir bū­ti­ny­bė už­tik­rin­ti in­for­ma­ ci­nių tech­no­lo­gi­jų kon­sul­ta­ci­jas.

Keturių žvaigždučių viešbutis „ARARAT AllSuitesHotel“ savo duris miesto svečiams atvėrė 2008 metais. Viešbutis įsikūręs ramioje Klaipėdos centro gatvėje, šalia žalumos kupino miesto parko. Per 10 minučių iš viešbučio nueisite iki pagrindinės geležinkelio ir autobusų stoties. Keturių žvaigždučių viešbutyje Klaipėdoje „ARARAT AllSuitesHotel“ yra: • Restoranas; • Tradicinis restoranas; • Lounge baras; • Konferencijų salė; • MINI SPA (garinė pirtis, sūkurinė vonia, masažo procedūros); Viešbutyje visi kambariai yra liukso klasės apartamentai. Vieno, dviejų ir trijų kambarių apartamentuose vyrauja modernios klasikos interjeras su stilingomis detalėmis. Kiekviename numeryje įrengta ergonomiška virtuvė su būtiniausia buitine technika ir virtuvės reikmenimis. „ARARAT AllSuitesHotel“ – tai ideali vieta įvairiems renginiams. Organizuojamais renginiais džiaugiasi miesto gyventojai ir svečiai, o prabangią aplinką, idealiai tinkančią vestuvių pobūviams, ypač vertina jaunavedžiai.O visus kokybiškos muzikos gerbėjus kviečiame į jau tradicija tapusius gyvos muzikos vakarus bei įvairius intelektualios muzikos atlikėjų koncertus, teminius vakarėlius.

Daugelis miesto svečių patvirtins, kad Klaipėdos širdyje įsikūręs restoranas ARARAT – tai tikras armėniškas svetingumas Lietuvos uostamiestyje. Išskirtinės akimirkos laukia kiekvieno miesto svečio prabangiu interjeru išsiskiriančiame naujajame restorane ir armėniška autentika persmelktame tradiciniame restorane, kur kiekvienas gurmanas ras ką paragauti. Restorano ARARAT virėjai pasiūlys Jums tradiciškų armėniškų patiekalų, pagamintų ant žarijų, o maloniam susitikimui čia visada rasite tikros armėniškos kavos, galėsite pasimėgauti armėniškais saldumynais. Autentiška restorano virtuvė ir aukštos klasės aptarnavimas paliks Jums neišdildomų įspūdžių. Viešbučio MINI SPA centre yra sūkurinė vonia, garų pirtis, hamamas, teikiamos profesionalios masažavimo paslaugos. Atsipalaiduoti padės ir profesionalus masažuotojas. Jums siūlome įvairių kūno procedūrų – relaksacinės, atjauninančios, skirtos lieknėjimui, drėkinančios ir stangrinančios. Masažuojant kūną pašalinama įtampa ir stresas, organizmas išvalomas nuo kenksmingų medžiagų, oda tampa glotni, stangri ir elastinga. Visus masažus atlieka masažistas iš Egipto, kuris savo šalies masažų tradicijas perteiks Jums.

Vers­li­nin­kai ne­si­bai­mi­na

„Mū­sų per­so­na­las tam ir anks­ čiau bu­vo pa­reng­tas. Vi­sa­da pa­ kon­sul­tuo­ja, jei rei­kia pa­keis­ti ko­ kius nors nu­sta­ty­mus. Be to, mū­sų vieš­bu­čiai su­jung­ti į bend­rą tink­lą, ku­rį pri­žiū­ri pro­fe­sio­na­lai, to­dėl jie ga­li pa­gel­bė­ti, jei ky­la su­dė­tin­ges­nė pro­ble­ma“, – tei­gė N.Tu­ma­so­nė. Tu­rės pa­pil­do­mų iš­lai­dų

Eko­no­mi­nės kla­sės 2 žvaigž­du­čių vieš­bu­čio „App­le Eco­no­my Ho­tel“ di­rek­to­rė Re­gi­na Na­vic­kie­nė sa­kė, kad nau­jie­ji kri­te­ri­jai ga­li pa­di­din­ ti pi­ges­nių­jų vieš­bu­čių iš­lai­das dėl rei­ka­la­vi­mo vi­sus kam­ba­rius ap­rū­ pin­ti te­le­vi­zo­riais. „Iš­lai­dų pa­tir­si­me ne tik dėl nau­ jų te­le­vi­zo­rių apa­ra­tų, bet teks mo­ kė­ti ir au­to­ri­nių tei­sių gy­ni­mo agen­ tū­rai LAT­GA, taip pat rei­kės ir ka­na­lų įvai­ro­vės, juk neuž­teks trans­liuo­ti tik lie­tu­viš­kus ka­na­lus, o tai vėl­gi pa­pil­ do­mos iš­lai­dos, teks di­din­ti pa­slau­gų kai­nas“, – būgš­tau­ja R.Na­vic­kie­nė. Taip pat ji mi­nė­jo, kad pa­pil­do­mų rū­ pes­čių su­kels bū­ti­ny­bė ap­rū­pin­ti kam­ ba­rius ža­din­tu­vais. „Tai ne­bū­tų di­de­lė pro­ble­ma, bet iš mū­sų pa­va­gia­ma du treč­da­liai daik­tų, ku­rie kaip nors ne­ prit­vir­tin­ti“, – mi­nė­jo R.Na­vic­kie­nė. Ant­ra ver­tus, di­rek­to­rė pa­si­džiau­ gė, kad at­si­ran­da ga­li­my­bė prie tu­ri­ mos ka­te­go­ri­jos pri­dė­ti ženk­lą „plius“. „Ma­nau, šis ir ki­ti pri­va­lu­mai leis pa­ di­din­ti ka­te­go­ri­jos ly­gį“, – vy­lė­si ji.

Plia­žai tik­rin­to­jų kol kas ne­su­lauks Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pap­lū­di­mių se­zo­ną jau ati­da­rę klai­ pė­die­čiai že­ria kri­ti­ką mies­to vie­ šo­sios tvar­kos ser­gė­to­jams. Poil­ siau­to­jai pik­ti­na­si, kad uos­ta­mies­ čio plia­žuo­se ne­pai­so­ma nei drau­ di­mų rū­ky­ti, nei at­si­ves­ti šu­nis.

Klai­pė­die­tė Ire­na pa­sa­ko­jo, kad sa­vait­ga­lį pa­jū­rio ruo­že nuo Ant­ ro­sios Meln­ra­gės iki Gi­ru­lių akis ba­dė kom­pa­ni­jos dū­mą pe­šu­sių rū­ ka­lių ir pa­plū­di­my­je lai­gan­tys ke­ tur­ko­jai. „Jei atė­jai į gam­tą, nė­ra ko jos terš­ti. Bet tik­riau­siai nė­ra tik­rin­ to­jų, ir žmo­nės ga­li da­ry­ti, ką tik no­ri“, – pik­ti­no­si mo­te­ris. Iš tie­sų pa­žei­dė­jai dar ku­rį lai­ ką ga­lės jaus­tis ra­mūs. Sa­vi­val­dy­ bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus po­

sky­rio ve­dė­jas Ma­rius Poi­mans­kis aiš­ki­no, esą šiuo me­tu ne­beuž­ten­ ka sa­vai­tės die­nų, kad bū­tų ga­li­ma su­žiū­rė­ti tvar­ką mies­te. Esą iki moks­lo me­tų pa­bai­gos dar bus ren­gia­mi rei­dai dėl rū­kan­čių moks­lei­vių, taip pat pa­gal nu­sta­ty­ tą pla­ną tik­ri­na­ma, kaip mies­tie­čiai pai­so gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių. „To­dėl kol kas į pa­plū­di­mius ne­ va­žiuo­ja­me, bet ma­nau, kad nuo bir­že­lio ant­ro­sios pu­sės su po­li­ci­ jos pa­rei­gū­nais ten bū­si­me daž­ni sve­čiai“, – ti­ki­no tar­nau­to­jas. Už gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­lių ne­ pai­sy­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­ da iki 200 li­tų, o už rū­ky­mą ne­ leis­ti­no­je vie­to­je – įspė­ji­mas ar­ba bau­da nuo 20 iki 50 li­tų. Rū­ka­liams mies­to pa­plū­di­miuo­ se yra skir­tos vie­tos, ku­rias žy­mi spe­cia­lūs ženk­lai, yra pa­sta­ty­tos šiukš­lia­dė­žės bei suo­liu­kai.

Įp­ro­čiai: nors ir drau­džia­ma, į pa­plū­di­mius ne­si­bo­di­ma atei­ti su

šu­ni­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Puiki naujiena!

Nuo gegužės 20 d. visą mėnesį restorane ARARAT svečiuosis vienas iš geriausių Armėnų virtuvės šefų – GRIGORI ANTINYAN! Šis charizmatiškas ir šiltas žmogus dalysis armėniškos virtuvės paslaptimis ir subtilybėmis, jis ne tik gamins savo auksinėmis rankomis, bet ir maloniai bendraus su restorano svečiais. Pasak Grigori Antinyan, kulinarija yra ta erdvė, kurioje jis gali pademonstruoti ne tik savo kaip virėjo sugebėjimus, bet ir dalytis ilgai sukaupta patirtimi su žmonėmis, todėl bendravimas su restorano svečiais neatsiejama jo darbo dalis. Visą mėnesį Jūsų lauks: šefo staigmenos ir unikalūs patiekalų pristatymai, degustacinės vakarienės, verslo pietūs ir dar daug kitų staigmenų... Nepraleiskite išskirtinės progos susipažinti iš arčiau su Armėnijos kulinarijos paveldu! Sekite naujienas mūsų „Facebook“ profilyje https://www.facebook. com/araratas?fref=ts ir internetinėje svetainėje www.ararat.lt Gegužės 24 d. restorane ARARAT Liepų g. 48a, Klaipėda, įvyks ŠEFO PRISISTATYMO vakaras. Kviečiame susipažinti iš arčiau su šiuo armėniškos virtuvės guru!

6

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

nuomonės

Vėl kal­tas mo­ky­to­jas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kai­rių­jų mun­du­ras

K

Justinas Argustas

M

ū­sų kai­r ių­jų gre­to­se vi­ siš­ka su­maiš­t is. Ypač – ver­t y­bių. Tik­rą­jį mū­siš­ kių so­cial­de­mok­ra­tų vei­ dą per sa­vo „mi­nist­ra­vi­mo“ lai­ką ati­den­ gė gar­siau­sia Al­gir­do But­ke­vi­čiaus ka­bi­ ne­to na­rė – Bi­ru­tė Vė­sai­tė. Dar prieš rin­k i­mus Sei­mo už­k u­l i­siuo­se sklan­dė kal­bos, kad B.Vė­sai­tė la­bai no­ ri „mi­nist­rau­ti“. Šnabž­dė­ta­si, kad dėl mi­ nist­ro po­sto ji pa­si­ren­gu­si pa­šan­ta­žuo­ti pa­t į par­ti­jos ly­de­r į, – už­siun­dy­ti ant jo vi­ są so­cial­de­mok­ra­tų Kau­no sky­rių, ku­ria­ me ji su par­ti­jos ko­le­ge Vio­le­ta Bo­rei­kie­ ne itin įta­kin­gos. Ši vei­kė­ja nuo­lat bu­vo pri­ski­r ia­ma prie tų va­di­na­mų­jų tik­rų­jų so­cial­de­mok­ra­tų – kaip nuo­šir­di kai­rių­jų ver­ty­bių gy­nė­ja.

Įdo­miau­sia, kad B.Vė­ sai­tę, ku­ri per pu­sę me­ tų jau ta­po in­ter­ne­to „tau­to­sa­kos“ sim­bo­liu, iš­ti­ki­mai re­mia pa­tys kai­rių­jų va­do­vai. Ta­čiau paaiš­kė­jo, kas po tų pa­ma­t i­n ių kai­rių­jų ver­ty­bių iš­pa­ž i­nė­jos kau­ke sle­ pia­si. Nusp­ren­du­si at­leis­t i „Vers­l ios Lie­ tu­vos“ va­do­vą mi­nist­rė pa­de­monst­ra­vo, kad no­menk­la­tū­ri­nė-bra­zaus­ki­nė kad­rų po­li­ti­ka Lie­tu­vo­je vis dar gy­va. Ta­čiau prie­š in­gai nei Al­g ir­do My­ko­lo Bra­z aus­ko prem­je­ra­v i­mo me­t ais, rei­ ka­las taip pa­pras­tai ne­si­bai­gė. Į at­leis­to „Vers­lios Lie­tu­vos“ va­do­vo pu­sę ne­pa­bū­ go sto­t i stam­bi da­l is vers­l i­n in­k ų, in­ves­ tuo­to­jų at­sto­vų. Tai­gi – nors į po­stą ir bus pa­so­din­tas sa­ viš­k is, kai­r ie­siems pliu­sų vi­suo­me­nės aky­se tai tik­rai ne­pri­dė­jo. O mi­n ist­rės skry­dis į Ka­zachs­ta­ną vie­nos bend­ro­vės už­sa­ky­tu lėk­tu­vu – dar vie­nas įro­dy­mas, ko­kia B.Vė­sai­tė yra iš tie­sų. Kur pi­ni­gai, ten aist­ros. Įdo­miau­sia, kad B.Vė­sai­tę, ku­ri per pu­sę me­tų jau ta­po in­ ter­ne­to „tau­to­sa­kos“ sim­bo­l iu, iš­t i­k i­mai re­m ia pa­tys kai­r ių­jų va­do­vai. Tai liu­d i­ ja tik vie­na: B.Vė­sai­tės sa­viš­k iai taip pat tu­r i įsi­pa­rei­go­ji­mų, tad nė­ra sa­va­ran­ kiš­ki. Juo­zas Ole­kas, Al­gir­das Sy­sas, ki­ti aukš­ti so­cial­de­mok­ra­tai plau­na B.Vė­sai­ tės mun­du­rą. Kas to­liau? Ar­ti­miau­siu me­tu, ma­tyt, įsi­ ki­šus Pre­z i­den­tei, teks rim­tai svars­t y­ ti B.Vė­sai­tės li­k i­mą. Par­t i­jai, nu­spren­du­ siai siųs­ti sa­vo kan­di­da­tą pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se, rei­kės pa­pud­ruo­ti sa­vo vei­dą – šios vei­kė­jos įvaiz­d is kai­r ie­siems tik­tai ken­kia. Kaip sa­kė vie­nas Vaiž­gan­to he­ro­ jus – „ant šio svie­to vis­kas per­si­mai­no“.

iek šian­dien rei­kė­tų mo­kė­ ti mo­ky­to­jui, kad jis ga­lė­tų at­si­ri­bo­ti nuo per­se­kio­to­ jų ir nor­ma­liai dirb­ti mo­ ky­to­jo dar­bą? At­siž­vel­giant į tai, ko­kius kal­nus po­pie­rių tu­ri pri­ra­šy­ti mo­ky­to­jas, jo krū­vis tu­rė­tų bū­ti maž­daug 12 pa­ mo­kų per sa­vai­tę, vi­są ki­tą lai­ką jis tu­rė­tų skir­ti įvai­riau­sių do­ku­men­ tų pil­dy­mui, mo­ki­nių ste­bė­ji­mui, ste­bė­ji­mų fik­sa­vi­mui. Taip, kaip šian­die­ni­nis gy­dy­to­jas per li­go­nio priė­mi­mui skir­tą lai­ką ne­tu­ri ka­da pa­bend­rau­ti su li­go­niu, o tu­ri ra­šy­ ti, daug ra­šy­ti, ap­ra­šy­ti, pil­dy­ti, na, ir at­si­svei­kin­ti su li­go­niu. Tik pa­tys iš­ti­ki­miau­sie­ji Hi­pok­ra­to prie­sai­ kai ne­pa­lei­džia li­go­nio jo nuo­dug­ niai neap­žiū­rė­ję, bet už tai ba­ra­mi, uja­mi, skriau­džia­mi ma­te­ria­liai. Taip ir mo­ky­to­jui, ap­krau­tam pe­da­go­gi­nio pro­ce­so do­ku­men­ta­ vi­mu, bend­rau­ti su mo­ki­niu ne­be­ lie­ka lai­ko. Tarp mo­ki­nio ir mo­ky­ to­jo klos­to­si po­pie­ri­niai san­ty­kiai. Tė­vai užim­ti vers­lu ar­ba dar­bu pas pri­va­ti­nin­ką, kur daž­niau­siai dir­ba 10, ge­rai jei ne 12 va­lan­dų. Pri­kur­ta ai­bė ins­pek­ci­jų, tik­rin­ to­jų, bet nie­kas ne­tik­ri­na, ar darb­ da­vys su­da­ro nor­ma­lias są­ly­gas dir­ban­čiai ma­mai ir tė­čiui bend­ rau­ti su vai­kais. Ko­kia įma­no­ma vai­ko prie­žiū­ra, auk­lė­ji­mas, jei tė­ vai vos par­slen­ka na­mo sun­kiai ati­ dir­bę 12 va­lan­dų, nors dar­bo lai­ko ap­skai­tos žur­na­le pa­žy­mė­tos tik 8 va­lan­dos? Ko­kia ins­pek­ci­ja per­se­ kio­ja to­kius darb­da­vius? Tė­vai de­da vil­tis į mo­ky­to­ją, bet mo­ky­to­jai pri­vers­ti kur­ti „ro­ma­ nus“ apie auk­lė­ji­mą. Jei dar li­ko Lie­tu­vo­je nai­vuo­lių, tai yra mo­ ky­to­jai. Uja­mi val­džios ins­ti­tu­ci­jų, ge­rian­čių ir ne­ge­rian­čių tė­vų, vi­sų „in­te­lek­tua­lų“, ku­rie ga­li bet ka­da, bet kur, bet kaip ver­tin­ti mo­ky­to­jo dar­bą, jie kant­riai ken­čia. Sis­te­mą ku­ria pe­da­go­gi­kos „meist­ rai“, ku­rie nė­ra bu­vę kla­sė­je, nė­ra gy­ve­ni­me ve­dę pa­mo­kos, ku­rie bi­jo vai­kų. Su­si­kū­rę vir­tua­lią mo­kyk­lą, jie ra­šo inst­ruk­ci­jas gy­viems žmo­nėms. Pro­ce­sų fik­sa­vi­mas ta­po kur kas svar­bes­nis už pa­tį pe­da­go­gi­nį pro­ ce­są vi­so­je švie­ti­mo sis­te­mo­je. Vi­zi­ta­to­rius bet ka­da ga­li pa­klaus­ ti moks­lei­vio apie mo­kyk­los vi­zi­

ją, mi­si­ją, o vai­kui tai „vie­no­dai ro­ do“ tie suau­gu­sių žmo­nių žai­di­mai, jis į jo po­žiū­riu kvai­lus klau­si­mus net neat­sa­ki­nė­ja. Štai ir skan­da­las – vai­kai ne­ži­no mi­si­jos, vi­zi­jos, ne­ tiks­liai nu­sa­kė skir­tu­mus tarp ži­nių, ge­bė­ji­mų ir kom­pe­ten­ci­jų. Nes­var­ bu, kad jis tu­ri ir rei­kia­mų ži­nių, ir ge­bė­ji­mų, ir kom­pe­ten­ci­jų.

Pri­kur­ta ai­bė ins­ pek­ci­jų, tik­rin­to­jų, bet nie­kas ne­tik­ri­na, ar darb­da­vys su­da­ ro nor­ma­lias są­ly­gas dir­ban­čiai ma­mai ir tė­čiui bend­rau­ti su vai­kais. Dau­ge­lis kai­me gy­ve­nan­čių vai­kų tė­vų bai­gia pra­keik­ti tuos gel­to­nus au­to­bu­siu­kus, ku­rie iš­ve­ža pir­mo­ kė­lį pa­ry­čiais ir par­ve­ža pa­va­ka­re jau pa­var­gu­sį fi­ziš­kai ir psi­cho­lo­giš­ kai. Dau­ge­ly­je kai­mų li­ko vie­nin­te­lis „kul­tū­ros“ ži­di­nys – kai­mo krau­tu­ vė­lė, vi­są pa­rą pre­kiau­jan­ti al­ko­ho­ liu, ge­rai, jei ne „kau­ko­li­ne“. Bu­vo lai­kas, kai kai­mo pra­di­nė­se mo­kyk­lo­se vie­nas mo­ky­to­jas dir­bo net su ke­tu­rio­mis kla­sė­mis: pir­mos dvi pa­mo­kos – su dviem kla­sė­mis, tre­čia ket­vir­ta pa­mo­ka – su vi­so­ mis ke­tu­rio­mis kla­sė­mis, o penk­ tą ir šeš­tą pa­mo­kas – su ki­to­mis dviem kla­sė­mis. Mo­kyk­lų neuž­da­ri­nė­jo, tas mo­ kyk­lė­les lan­kę žmo­nės ta­po ir ra­šy­ to­jais, ir poe­tais, ir pro­fe­so­riais, ir aka­de­mi­kais. Mo­kyk­la bu­vo ne tik mo­kyk­la, bet ir kul­tū­ros ži­di­nys. Toks pro­ble­mos spren­di­mas kur kas ge­res­nis, nei mo­kyk­los už­da­ry­ mas. Mo­ky­to­jai mo­kė, o ne „ro­ma­ nus“ kū­rė vi­zi­ta­to­riams. Vi­zi­ta­to­

L

a­bai ge­rai, kad bu­vo iš­kirs­ ti se­ni me­džiai Lie­pų gat­vė­ je. Gal­būt toks spren­di­mas bu­vo kai kam skaus­min­gas, bet tik­rai bū­ti­nas. Juk ne­bu­vo ga­li­ma lauk­ti, kol ku­ris nors per­se­nęs me­dis nu­virs ant pra­ va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio ar praei­ viui ant gal­vos. Pa­žiū­rė­ki­te, da­bar gat­vė ta­po švie­ses­nė, ja ge­ro­kai ma­

telefonas@kl.lt

Vai­kai trik­do ra­my­bę

Tai­kos pro­spek­te yra vai­kų dar­že­ lis „Kle­ve­lis“, gy­ve­nu gre­ta esan­ čia­me na­me. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ko­dėl rei­kė­jo už­da­ry­ti to dar­že­lio vie­ne­rius var­te­lius. Žmo­nės at­ve­ da vai­kus ir tu­ri ap­link mū­sų na­ mą ei­ti. Kol se­no­ji ve­dė­ja va­do­va­vo, bu­vo at­vi­ri abe­ji var­te­liai. Rei­kė­tų da­bar­ti­nės va­do­vės pa­klaus­ti, ko­ dėl ji tik vie­nus pa­li­ko. Dėl to mū­ sų na­mo gy­ven­to­jai tu­ri kęs­ti nuo­ la­ti­nį vai­kų triukš­mą. Zig­mas

Dvi­ra­ti­nin­kai suį­žū­lė­jo

Kas su­tram­dys suį­žū­lė­ju­sius dvi­ ra­ti­nin­kus? Aną­dien ėjau Tai­kos pro­spek­tu nuo „Vėt­run­gės“ pre­ ky­bos cent­ro Se­no­sios tur­ga­vie­tės link. Pa­si­rin­kau tą ša­li­gat­vio pu­ sę, kur nė­ra dvi­ra­čių ta­ko. Man iš pa­skos at­lė­kė ke­tu­ri dvi­ra­ti­nin­kai, vie­nas jų taip stip­riai tren­kė į ko­ jas, kad par­vir­tau. Esu se­ny­vo am­ žiaus mo­te­ris, man per 70 me­tų. Bet tas dvi­ra­ti­nin­kas net ne­sus­to­ jo pa­žiū­rė­ti, ar man vis­kas ge­rai, ar ga­liu at­si­kel­ti. Kai kri­tau, stip­ riai su­si­dau­žiau ran­ką, ko­ją, vei­dą, gal­vą. Vos pa­jė­giau at­si­kel­ti ir sun­ kiai pa­rė­jau į na­mus, jau­čiau stip­rų skaus­mą nuo su­tren­ki­mų. Kas tu­ ri at­sa­ky­ti už to­kį svei­ka­tos su­ža­ lo­ji­mą? Ona

Bai­ke­riai – it maž­vai­kiai

At­ši­lus orams į gat­ves iš­rie­dė­ jo mo­to­cik­li­nin­kai. Kaip ir ki­tų trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jų, yra ir įvai­rių bai­ke­rių, to­dėl apie vai­ra­vi­mo kul­tū­ros da­ly­kus ne­kal­ bė­siu. Ta­čiau nie­kaip ne­ga­liu su­ pras­ti, kam jie ga­di­na tuos dus­ lin­tu­vus. Burz­gia kaip be­pro­čiai – su­prask, jiems taip sma­gu, taip jie pra­ne­ša apie sa­ve ži­nią. Pa­si­žiū­ ri, at­ro­do, bran­dūs vy­rai, ne ko­kie varg­šai, o ga­lin­tys sau leis­ti įsi­gy­ti to­kius ne­pi­gius „ra­tus“, bet el­gia­ si kaip maž­vai­kiai. O keis­čiau­sia, kad mū­sų pa­rei­gū­nams tai nė mo­ tais. Na, kaž­kaip ne­te­ko su­si­dur­ti su nor­ma­liai, o ne kur­ti­na­mu gar­su va­ži­nė­jan­čiais bai­ke­riais. Bent jau ne Lie­tu­vo­je. Al­gi­man­tas

ne­bū­ti­na kreip­ti dė­me­sio į niurz­ gian­čius ir tų su­pu­vė­lių gai­lin­ čius mies­tie­čius. Dau­gu­ma jų vis tiek vis­kuo bus ne­pa­ten­kin­ti, kad ir kaip jiems be­pa­tai­kau­tu­mei. To­kiems te­ga­li­ma pa­sa­ky­ti vie­na: „No­ri­te me­džių, ei­ki­te į miš­ką ir ten gy­ven­ki­te. Ne­no­ri­te? Ta­da at­ gau­ki­te svei­ką pro­tą“. Ne­ri­jus S.

Ne­ge­rai, kad Pa­lan­go­je va­sa­ros se­ zo­no ati­da­ry­mo šven­tė bu­vo su­ reng­ta tuo pa­čiu me­tu, kai Klai­pė­ do­je vy­ko to­kia gau­sy­bė reikš­min­gų ren­gi­nių. Ku­ror­to val­džia šiuo at­ ve­ju tu­rė­jo pa­de­monst­ruo­ti ne už­ si­spy­ri­mą, o lanks­tu­mą, juk leng­ viau „per­kel­ti“ į ko­kį ki­tą sa­vait­ga­lį vie­ną ren­gi­nį nei ke­le­tą. La­bai keis­ ta, kad to­kia si­tua­ci­ja kar­to­ja­si ne pir­mus me­tus, o dėl trum­pa­re­giš­ ku­mo ir kie­ta­kak­tiš­ku­mo pra­lai­ mi ne tik klai­pė­die­čiai, bet ir pa­ lan­giš­kiai. Ag­nė Pa­ren­gė Li­na Bie­liaus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

lo­niau vaikš­čio­ti nei anks­čiau. Ma­ nau, vi­są mies­tą rei­kia iš­va­ly­ti nuo tų se­nų, pe­rau­gu­sių me­džių. Ta­da ne­bū­tų taip, kaip at­si­ti­ko praū­žus škva­lui, kai ša­kos ir sun­ kūs ka­mie­nai vo­lio­jo­si gat­vė­se. Ge­ rai, kad tą­syk nie­kas ne­žu­vo. O pir­miau­sia rei­kė­tų pra­dė­ti kirs­ti me­džius Pi­lies gat­vė­je. Lin­ kiu mies­to val­džiai ryž­to. Ir vi­sai

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

Ne­sup­ran­ta­mas už­si­spy­ri­mas

Lie­pų gat­vė ta­po švie­ses­nė

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Prof. An­ta­nas Bu­čins­kas

riai taip pat kont­ro­lia­vo – vyk­da­vo ži­nių pa­tik­ri­ni­mas. Di­džiuo­siuo­se mies­tuo­se dir­ ban­tys mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, ma­ no ma­ty­mu, taip pat pa­smerk­ti kur­ti do­ku­men­tų pro­jek­tus, ku­rie dar la­biau su­jauk­tų rea­lų mo­ky­mo pro­ce­są, su­stip­rin­tų „po­pie­ri­nės pe­da­go­gi­kos“ po­zi­ci­jas. Dar vi­sai ne­se­niai nie­kam nea­tė­ jo į gal­vą mo­ki­nio klaus­ti, ko­kia ta­ vo mo­kyk­los vi­zi­ja, mi­si­ja, ar ko­kias kom­pe­ten­ci­jas įgi­jai. Gal ne­ver­ta grįž­ti prie dar­bo su ke­tu­rio­mis kla­ sė­mis, bet len­te­lių su už­ra­šu „so­ vie­ti­niais lai­kais čia bu­vo mo­kyk­la“ skai­čius ne­tu­rė­tų di­dė­ti, o ma­ty­ti to­kių už­ra­šų jau te­ko. Ma­nau, kad tai sa­vo­tiš­ka kai­mo gy­ven­to­jų pro­ tes­to, gal net pyk­čio dėl mo­kyk­los už­da­ry­mo iš­raiš­ka. Tai va­di­na­mo­ sios rau­do­nų­jų vie­šų­jų ry­šių tech­ no­lo­gi­jos pro­tes­to var­dan. Pri­sės­ti prie šio straips­ne­lio pa­ ska­ti­no ži­nia, kad mi­nist­ras ren­gia sa­vo­tiš­kai nau­ją eg­ze­ku­ci­ją mo­ky­ to­jams – lie­tu­vių kal­bos pa­tik­rą. Val­di­nin­kai-ak­ty­vis­tai tri­na ran­ kas, bus pro­ga su­si­reikš­min­ti. Pa­ si­ro­do, kad mo­ky­to­jai kal­ti dėl pra­stė­jan­čio raš­tin­gu­mo ir menks­ tan­čios kal­bos kul­tū­ros. O kas ver­tė ir ver­čia mo­ky­to­jus pa­mo­ko­se nau­do­ti įvai­rius pra­ty­bų są­siu­vi­nius, ku­rie truk­do raš­tin­gu­ mo ug­dy­mui, bet kaž­kam su­be­ria į ki­še­nę ne­ma­žai pi­ni­gų? Mo­ky­to­jas ne­tu­ri ka­da bend­rau­ti su mo­ki­niu, pro­gra­ma to­kia, kad ži­ nios tik­ri­na­mos tes­tais. Inst­ruk­ci­jos ver­čia vai­kus be­raš­čiais ar ma­ža­raš­ čiais. O kas ku­ria tas inst­ruk­ci­jas? Įsi­jun­ki­te be­veik bet ku­rią ra­di­ jo sto­tį, ko­kių ten kal­bos „ še­dev­rų“ iš­gir­si­te, net au­sys links­ta. Jau­ni­ mas gir­di, jei tai trans­liuo­ja­ma vie­ šai, su­si­da­ro įspū­dis, kad tai var­to­ ti­na. Vy­res­nio­ji kar­ta dar tu­ri tam tik­rą imu­ni­te­tą, nes vie­šo­jo­je erd­ vė­je bu­vo kal­ba­ma lie­tu­viš­kai ar­ ba ru­siš­kai, mes tas dvi kal­bas ge­rai mo­kė­jo­me at­skir­ti, na, gal keiks­ma­ žo­džių bu­vo iš „tarp­tau­ti­nio žo­dy­ no“. Jau­ni­mui įgau­ti to­kį imu­ni­te­tą sun­kiau, nes lie­tu­vių kal­ba nie­ki­na­ ma ne tik ete­ry­je, bet ir mies­to gat­ vė­se ka­ban­čių rek­la­mų teks­tuo­se. Ir kas dėl to kal­tas? Na­gi mo­ky­ to­jas, taip leng­viau­sia.

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninės redaktorės: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, geguŞės 23, 2013

lietuva

Kas tie V.Us­pas­ki­cho gy­nÄ—­jai? UŞ­sa­ko­mai­siais straips­niais Ĺži­niask­lai­do­je Vik­to­rÄ… Us­pas­ki­chÄ… gi­nan­tys stu­den­tai pri­si­ sta­to esan­tys ne­ťa­liť­ki „bō­si­mie­ji tei­si­nin­ kai ir po­li­to­lo­gai“. Ta­Ä?iau fak­tÄ…, kad da­lis jĹł pri­klau­so jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jai „Dar­bas“, stu­ den­tai skai­ty­to­jams nu­spren­dÄ— nu­ty­lÄ—­ti. Eg­lÄ— Ĺ e­pe­ty­tÄ—

e.sepetyte@diena.lt

Kas su­mo­ka uŞ straips­nius?

„Kur jĹŤs pa­si­slÄ—­pÄ—­te, tei­suo­liai? Ne­jau­gi vien to­dÄ—l, kad V.Us­pas­ki­ chas yra stip­rus opo­nen­tas, ir dar ru­sas, taip ga­li­ma elg­tis? Tai yra di­ dĹžiu­lÄ— vi­sos vals­ty­bÄ—s teis­mĹł sis­te­ mos silp­ny­bÄ— – tai­ky­ti to­kius ĹĄlykť­ Ä?ius dve­jo­pus stan­dar­tus“, – to­kiais po­sa­kiais iť­mar­gin­ti straips­niai pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­si­ro­dÄ— ÄŻvai­rio­se Ĺži­ niask­lai­dos prie­mo­nÄ—­se.

Vik­to­ras Us­pas­ki­chas:

Beje, jie vyk­do di­dĹžiu­ lÄ™ ak­ci­jÄ…, skir­tin­gai nei jĹŤs, Ĺžur­na­lis­tai, ku­rie la­bai me­luo­ti mÄ—gs­tat. Juos pa­si­ra­ťo jau­nai­siais tei­si­nin­ kais ir po­li­to­lo­gais sa­ve ÄŻvar­di­jan­ti gru­pÄ— „UĹž de­mok­ra­ti­nÄ™, tei­si­nÄ™ vals­ ty­bę“. Stu­den­tai skel­bia ĹĄiuo me­ tu ren­gian­tys dip­lo­mi­nius ba­ka­lau­ro ar­ba ma­gist­ro dar­bus, ku­riuo­se nag­ ri­nÄ—­ja Dar­bo par­ti­jos by­lÄ…, o pa­ste­bÄ—­ ji­mus pa­tei­kia Ĺži­niask­lai­do­je. De­ťim­ ties stu­den­tĹł gru­pÄ— pa­tei­kia ir sa­vo bend­rÄ… nuo­trau­kÄ…, ta­Ä?iau su­si­siek­ti su jais ne­leng­va. Ga­lĹł ga­le tai pa­da­ rius paaiť­kÄ—­ja, kad da­lis ĹĄiĹł stu­den­ tĹł pri­klau­so jau­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jai „Dar­bas“, iĹĄug­dan­Ä?iai bō­si­muo­sius Dar­bo par­ti­jos na­rius, o kas su­mo­ka uĹž ten­den­cin­gus straips­nius Ĺži­niask­ lai­do­je – taip ir lie­ka pa­slap­tis. ÄŽ by­lÄ… Ĺžvel­gia „iĹĄ ki­tos pu­sÄ—s“

Vie­na to­kiĹł stu­den­tĹł – My­ko­lo Ro­me­rio uni­ver­si­te­te stu­di­juo­jan­ ti Ka­ro­li­na Aug­ly­tÄ—. Te­le­fo­nu at­si­ lie­pu­si mer­gi­na pa­tvir­ti­no, kad ra­ťo ba­ka­lau­ro dar­bÄ… apie Dar­bo par­ti­jos by­lÄ…. Jos tei­gi­mu, prie ini­cia­ty­vi­nÄ—s gru­pÄ—s pri­si­de­da ÄŻvai­riĹł uni­ver­si­te­ tĹł stu­den­tai, kiek­vie­nas jĹł pa­si­rin­ kÄ™s nag­ri­nÄ—­ti skir­tin­gÄ… te­mos as­ pek­tÄ…. K.Aug­ly­tÄ—s tei­gi­mu, idÄ—­ja ĹĄia te­ma skelb­ti straips­nius Ĺži­niask­lai­

do­je ki­lo kaip at­sva­ra ne­va ten­den­ cin­gam Ĺžur­na­lis­tĹł dar­bui. „Ži­no­kit, iĹĄ tik­rų­jĹł ra­dom bend­ ra­min­Ä?iĹł ir bu­vo la­bai ÄŻdo­mu ÄŻ tai pa­Şvelg­ti iĹĄ ki­tos pu­sÄ—s. Ĺ˝i­not, kaip sa­ko – vi­suo­ti­nis ÄŻsi­ti­ki­ni­mas nÄ—­ra ly­gus vi­suo­ti­nei tie­sai, tie­siog bu­vo la­bai ÄŻdo­mu pa­Şvelg­ti iĹĄ ki­tos pu­sÄ—s ir pa­si­gi­lin­ti ÄŻ ĹĄi­tÄ… rei­ka­lą“, – sa­kÄ— stu­den­tÄ—.

„„Permainos: dar prieĹĄ ke­lis mÄ—­ne­sius prie Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo pi­ke­tuo­ti dÄ—l esÄ… ne­sÄ…­Şi­nin­go Dar­bo

par­ti­jos teis­mo rin­ko­si dau­giau­sia sen­jo­rai, o da­bar gar­bÄ™ gin­ti ban­do ir jau­ni­mo ar­ti­le­ri­ja.

Nuo ini­cia­ty­vos at­si­ri­bo­ja

K.Aug­ly­tÄ— yra jau­ni­mo or­ga­ni­za­ ci­jos „Dar­bas“ val­dy­bos na­rÄ—. Pas­kam­bi­nus dar ke­le­tui or­ga­ni­za­ci­ jos at­sto­vĹł, vi­si bu­vo ne­kal­bĹŤs ir ÄŻvar­dy­ti ko­le­gĹł, ra­ťan­Ä?iĹł straips­ nius apie gar­siÄ…­jÄ… by­lÄ…, ne­no­rÄ—­jo. Ti­ki­no tik vie­na – kad ini­cia­ty­va yra sa­va­no­riť­ka ir su Dar­bo par­ti­ja (leiboristai) ne­su­si­ju­si. Apie tai nie­ko pla­Ä?iau ne­Şi­nÄ…s ti­ki­no ir or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas Be­nas Ce­cha­na­vi­Ä?ius. By­la be­si­do­ min­Ä?ius stu­den­tus jis ÄŻvar­di­jo kaip sa­va­ran­kiť­kÄ… aso­cia­ci­jÄ…, su ku­ria esÄ… ne­tu­ri nie­ko bend­ra, o kiek iĹĄ ra­ťan­Ä?iĹł yra or­ga­ni­za­ci­jos na­riai, jis taip pat ne­Şi­no. Or­ga­ni­za­ci­jos pir­mi­nin­kas sa­kÄ— ne­Şi­nan­tis ir kas mo­ka uĹž uŞ­sa­ko­ mų­jĹł straips­niĹł skel­bi­mÄ…. Jo tei­gi­ mu, iĹĄ Dar­bo par­ti­jos or­ga­ni­za­ci­ja jo­kio fi­nan­sa­vi­mo ne­gau­na. EsÄ… ji gy­vuo­ja iĹĄ Jau­ni­mo rei­ka­lĹł de­par­ ta­men­to pa­ra­mos, ren­gia­mĹł pro­ jek­tĹł ir 2 pro­c. gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?io.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tÄ—s nuo­tr.

tus lai­ko sÄ—­di tam teis­me, kas ra­ťo dip­lo­mi­nÄŻ, kas ma­gist­ran­to dar­bÄ…, kas dok­to­ran­to dar­bÄ…. JĹŤs pa­klaus­ kit jĹł. <...> Beje, jie vyk­do di­dĹžiu­ lÄ™ ak­ci­jÄ…, skir­tin­gai nei jĹŤs, Ĺžur­na­ lis­tai, ku­rie la­bai me­luo­ti mÄ—gs­tat. O jie no­ri ki­tÄ… pu­sÄ™ pa­ro­dy­ti vi­suo­ me­nei“, – dÄ—s­tÄ— V.Us­pas­ki­chas. To­kiĹł dar­bĹł neap­si­gin­tĹł

M.Ro­me­rio uni­ver­si­te­to Po­li­ti­ kos ir va­dy­bos fa­kul­te­to de­ka­nas

api­brÄ—Ş­ti pro­ble­mÄ… ir nag­ri­nÄ—­ti jÄ… kaip moks­li­nin­kas. Gy­ni­mo ko­mi­ si­jo­se yra to­kia tvar­ka, kad iĹĄ ki­tĹł ins­ti­tu­ci­jĹł va­do­vai ski­ria­mi, iĹĄ ki­tĹł uni­ver­si­te­tĹł, kva­li­fi­kuo­ti, kom­pe­ ten­tin­gi. Tad ne­ti­kÄ—­Ä?iau, kad bō­ tĹł ga­li­ma sÄ—k­min­gai ap­si­gin­ti to­kÄŻ dar­bÄ…. Ban­dy­mĹł gal ir ga­li bō­ti, bet kad ap­si­gin­tĹł – ne. <...> Ne­si­no­ri ti­kÄ—­ti, gal net rei­kia su­rea­guo­ti, pa­ Ĺžiō­rÄ—­ti, kas ten yra, pa­si­do­mÄ—­siu“, – Ĺža­dÄ—­jo A.Mon­ke­vi­Ä?ius.

ES parama dujų terminalui – kol kas tik gera Şinia Lietuvai

„Klaus­kit stu­den­tĹłâ€œ

Apie ini­cia­ty­vÄ… dau­giau duo­me­ nĹł sa­kÄ— ne­tu­rin­tis ir Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tĹł) ved­lys V.Gap­ťys. Jis siō­ lÄ— vis­ko klaus­ti pa­Ä?iĹł stu­den­tĹł, nes su juo esÄ… nie­kas nie­ko ne­de­ri­no. „Tie­sÄ… sa­kant, ne­la­bai su jais ir kon­tak­ta­vau as­me­niť­kai. Pa­sik­ laus­kit jĹł. <...> Jie ne­prik­lau­so nuo mō­sĹł, ma­Ä?iau, kad jie ko­men­tuo­ja, kad da­ro, ĹĄau­nu, bet pa­ko­men­tuo­ ti de­ta­liau ne­ga­liu. Kai ku­riuos pa­ Şįs­tu iĹĄ vei­do, su kai ku­riais tu­rÄ—­jÄ™s rei­ka­lĹłâ€œ, – tei­gÄ— V.Gap­ťys. TÄ… pa­tÄŻ tvir­ti­no ir V.Us­pas­ki­ chas, ku­ris stu­den­tĹł teks­tuo­se gau­siai ci­tuo­ja­mas. „Jie ten me­

dr. Al­gir­das Mon­ke­vi­Ä?ius sa­kÄ— ĹĄiĹł straips­niĹł ne­skai­tÄ™s, ta­Ä?iau bō­ti­nai tai pa­da­ry­sian­tis. De­ka­no tei­gi­mu, teo­riť­kai ĹĄie stu­den­tai eti­kai ne­nu­ si­Şen­gia, nes skel­bia sa­vo as­me­ni­ nÄŻ, o ne uni­ver­si­te­to po­Şiō­rÄŻ. Ta­ Ä?iau, pa­sak A.Mon­ke­vi­Ä?iaus, to­kiĹł straips­niĹł Ĺži­niask­lai­do­je ne­ga­li­ma ta­pa­tin­ti su moks­li­niais dar­bais. „Kad ir kaip bō­tĹł, dar­bas tu­ri bō­ti neut­ra­lus, Ä?ia yra ty­rÄ—­jo eti­ ka. Stu­den­tas tu­rÄ—­tĹł ob­jek­ty­viai

Zigmantas BALÄŒYTIS, Europos Parlamento narys

Europos Komisija, iki ťiol uŞėmusi grieŞtą poziciją – neskirti ES paramos Klaipėdoje statomam suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, pakeitė savo nuomonę: dujų terminalas gali bōti dalinai finansuojamas ir ES lėťomis.

Iki ĹĄiol Europos Komisija buvo nusprendusi teikti ďŹ nansinÄ™ paramÄ… tik visam regionui skirto terminalo statybai Suomijos ÄŻlankoje. Baigti statyti ĹĄÄŻ terminalÄ… numatoma ne anksÄ?iau kaip 2030 metais. BalandĹžio mÄ—nesÄŻ kreipiausi ÄŻ Europos KomisijÄ…, kad ĹĄi apsvarstytĹł galimybÄ™ teikti ES paramÄ… KlaipÄ—doje statomam terminalui. Europos Komisijai pateikiau savo argumentus, kad

17 metĹł truksianti tokio regioninio terminalo statyba netenka prasmÄ—s, prasilenkia su ekonomine ir politine logika ir lemia dar didesnÄ™ Baltijos regiono energetinÄ™ priklausomybÄ™ nuo iĹĄorÄ—s tiekÄ—jo. Europos Komisijai pasiĹŤliau perĹžiĹŤrÄ—ti savo sprendimÄ… ir regioninio terminalo statybai skirtÄ… ďŹ nansavimÄ… paskirstyti valstybÄ—ms narÄ—ms, savo jÄ—gomis ir lÄ—ĹĄomis statanÄ?ioms ar statysianÄ?ioms dujĹł terminalus Baltijos regione. Taip bĹŤtĹł galima Ĺžymiai greiÄ?iau uĹžtikrinti saugĹł ir patikimÄ… energijos tiekimÄ… Baltijos regione ir pirkti dujas konkurencingomis rinkos kainomis. Oficialus Europos SÄ…jungos energetikos komisaro GĂźntherio Oettingerio atsakymas – gera Ĺžinia Lietuvai, kuri yra nusprendusi viena statyti ir ďŹ nansuoti KlaipÄ—dos terminalo projektÄ…, o terminalui statyti skirti ne vienÄ… ĹĄimtÄ… milijonĹł eurĹł. Ir ĹĄiuo metu Europos Komisija mano, kad visas rytines Baltijos jĹŤros regiono ĹĄalis turÄ—siantis aptarnauti regioninis terminalas Suomijos ÄŻlankoje yra naudingiausias sprendimas Ĺžvelgiant iĹĄ ES perspektyvos, taÄ?iau tai nereiĹĄkia, kad dÄ—l to ES parama negali bĹŤti skiriama tokiems projektams kaip KlaipÄ—dos dujĹł terminalas, kuriais pavienÄ—s valstybÄ—s narÄ—s siekia kuo greiÄ?iau uĹžtikrinti tiekimo saugumÄ…. E n e rge t i ko s ko m i s a ro G.Oettingerio teigimu, parama

KlaipÄ—dos terminalui ir panaĹĄiems projektams gali bĹŤti teikiama, jei jie atitinka ES politinius tikslus ir ES ďŹ nansavimo priemoniĹł reikalavimus. Tokios priemonÄ—s galÄ—tĹł bĹŤti, pavyzdĹžiui, Europos regioninÄ—s plÄ—tros fondo (ERPF) lÄ—ĹĄos arba Europos investicijĹł banko (EIB) ar Europos rekonstrukcijos ir plÄ—tros banko (ERPB) paskolos. Kol kas tai tÄ—ra gera Ĺžinia. Ar ES parama bus skirta lietuviĹĄkajam dujĹł terminalo projektui, priklausys ir nuo atsakingĹł Lietuvos institucijĹł, VyriausybÄ— veiksmĹł. Lietuvai, Latvijai ir Estijai dÄ—l bendro dujĹł terminalo projekto susitarti nepavyko, praradome daug laiko, bet dabartinÄ— Europos Komisijos pozicija dÄ—l KlaipÄ—dos dujĹł terminalo ďŹ nansavimo rodo, kad bet kurioje situacijoje neturime nuleisti rankĹł. Jei randame rimtĹł argumentĹł ir vadovaujamÄ—s ekonomine logika, privalome visomis iĹĄgalÄ—mis siekti tikslĹł, iĹĄ pirmo Ĺžvilgsnio net sunkiai pasiekiamĹł. UĹžs.1116018

&

Europos Parlamento

& paĹžangiojo aljanso frakcija

Rengta kartu su Europos Parlamento socialistĹł ir demokratĹł paĹžangiojo aljanso grupÄ—s Lietuvos delegacija

8

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

užribis Va­gia klai­pė­die­čių dvi­ra­čius

Po mau­dy­nių – nuo­sto­liai

Mu­šė­si mer­gi­nos

Uos­ta­mies­čio Pa­ne­vė­žio g. iš nau­jos sta­ty­bos na­mo laip­ ti­nės din­go du čia gy­ven­to­ jų lai­ky­ti dvi­ra­čiai, įver­tin­ ti 2,5 tūkst. li­tų. Tai­kos pr. 101 prie pa­što ke­lioms mi­nu­ tėms be prie­žiū­ros pa­li­ku­sios sa­vo dvi­ra­čius jų ne­te­ko dvi paaug­lės. Jie kai­na­vo 980 ir 1100 li­tų.

Ant­ra­die­nį į po­li­ci­ją krei­pė­si uos­ta­mies­čio Pu­ti­nų g. gy­ven­ to­jas, ku­ris sek­ma­die­nį va­ka­ re po mau­dy­nių jū­ro­je pa­si­ge­do sa­vo daik­tų. Rū­bus vy­ras bu­vo pa­li­kęs ant kran­to be prie­žiū­ros. Din­go te­le­fo­nas ir pi­ni­gi­nė su 500 eu­rų, 200 li­tų, dvie­jų ban­ kų kor­te­lė­mis bei as­mens do­ku­ men­tais. Ža­la – 3 tūkst. li­tų.

Po­li­ci­ją pa­sie­kė du pa­na­šūs skun­dai. Ant­ra­die­nį dvi 18-me­ tės mer­gi­nos pra­ne­šė, kad dar šeš­ta­die­nį 3 val. nak­ties ją su­ mu­šė ne­pa­žįs­ta­ma mer­gi­ na. Vie­nai jų su­lau­žy­tas no­sies kau­las. Muš­ty­nės vy­ko prie vi­ są pa­rą vei­kian­čios gė­ri­mų par­ duo­tu­vės-ba­ro. Pa­rei­gū­nai jau nu­sta­tė, kas yra kal­ti­na­mo­ji.

Ke­ly­je – gink­luo­tas api­plė­ši­mas Dai­va Ja­naus­kai­tė Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­nin­kai ti­ria neįp­ras­tą nu­si­kal­ti­mą – vy­ras bu­ vo api­plėš­tas gra­si­nant gink­lu iš­ kart po to, kai ne­pa­žįs­ta­ma­sis jam pa­siū­lė pa­gal­bą ke­ly­je.

Ant­ra­die­nį vė­lai va­ka­re 23 me­tų plun­giš­kis Re­mi­gi­jus su­stab­dė sa­ vo BMW 316 Plun­gės ra­jo­ne esan­ čio Mi­la­šai­čių kai­mo ri­bos. Vai­ki­no au­to­mo­bi­liui už­kai­to va­rik­lis. Maž­daug po de­šim­ties mi­nu­ čių ne­to­lie­se su­sto­jo „Volks­wa­gen Pas­sat“, iš jo iš­li­pęs jau­nas vy­ras priė­jo prie Re­mi­gi­jaus ir pa­klau­sė, ar rei­ka­lin­ga pa­gal­ba. Vai­ki­nas at­sa­kė, kad su pro­ble­ ma su­si­tvar­kys pa­ts, ta­čiau tuo po­kal­bis su ne­pa­žįs­ta­muo­ju ne­si­ bai­gė. Šis pri­dė­jo BMW sa­vi­nin­kui prie gal­vos gink­lą ir pa­rei­ka­la­vo pi­ni­gų. Už­puo­li­kas pa­gro­bė vai­ki­ no pi­ni­gi­nę, ku­rio­je bu­vo 750 li­tų bei au­to­mo­bi­lio re­gist­ra­ci­jos do­

ku­men­tai. Tuoj po to plė­ši­kas įsė­ do į au­to­mo­bi­lį, ku­riuo at­va­žia­vo, ir din­go. Nu­ken­tė­ju­sio­jo tei­gi­mu, nu­si­kal­tė­lis at­si­sė­do ke­lei­vio vie­ to­je, va­di­na­si, ma­ši­ną vai­ra­vo ki­ tas as­muo. Už­puo­li­kas ga­lė­jo bū­ti apie 28 me­tų, 185 cm ūgio, lie­so kū­no su­ dė­ji­mo. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Plun­gės ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­kas Sau­lius Vai­če­ kaus­kas tei­gė, kad ti­ria­mos vi­sos įma­no­mos ver­si­jos. Nuo įvy­kio praė­jo per­ne­lyg ma­žai lai­ko, tad kol kas nė vie­na jų nė­ra pa­tvir­tin­ta. Neat­me­ta­ma ir pra­ne­ši­mo apie ne­bū­tą nu­si­kal­ti­mą ver­si­ja, ta­čiau kol kas ji ma­žiau­siai ti­kė­ti­na. Kiek dau­giau nei prieš me­tus vie­tos pa­rei­gū­nai ty­rė tak­sis­to pra­ ne­ši­mą apie ne­va jo pa­tir­tą už­puo­ li­mą. Tą­kart tak­sis­tas ti­ki­no, kad iš jo bu­vo atim­ti pi­ni­gai. Vė­liau paaiš­kė­jo, kad šis žmo­gus pa­sa­ko­ ji­mą apie api­plė­ši­mą iš­si­gal­vo­jo.

Prie Vil­hel­mo ka­na­lo – ne­gy­vas brie­dis Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ties Vil­hel­mo ka­na­lu be­si­drie­kian­ čia­me miš­ko ke­liu­ke, gre­ta tvo­ros pa­ste­bė­tas nu­gai­šęs brie­dis.

Klai­pė­die­tis Vy­tas Ta­mo­šiū­nas tei­ gė brie­dį ap­ti­kęs ant­ra­die­nį ry­te. Kri­tu­sį gy­vū­ną ra­dęs vy­ras vy­lė­si, kad gu­lin­tis ir ne­ma­lo­nų kva­pą jau pra­dė­jęs skleis­ti kū­nas tu­rė­tų bū­ti kuo grei­čiau iš­ga­ben­tas iš Vil­hel­mo ka­na­lo te­ri­to­ri­jos. Vil­hel­mo ka­na­las yra hid­ro­geo­ lo­gi­nis draus­ti­nis. Jo van­duo mai­ ti­na tre­čią­ją Klai­pė­dos van­den­vie­ tę, ku­ri ap­rū­pi­na van­de­niu pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jus. Ap­žiū­rė­jus gy­vū­ną, lie­ka neaiš­ ku, ar gy­vū­ną iš­ti­ko na­tū­ra­li mir­tis, nes jo kak­le ma­to­ma žaiz­da. Krau­jo ša­lia brie­džio ne­pas­te­bė­ta. Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ ta­men­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jos

Li­nos Vir­vi­lie­nės tei­gi­mu, jei brie­ džio kū­nas nė­ra van­de­ny­je, grės­ mės dėl van­dens už­ter­ši­mo kil­ ti ne­ga­li. Klai­pė­dos gy­vo­sios gam­tos ap­ sau­gos ins­pek­ci­jos vir­ši­nin­kas Vi­ ta­lis Ma­ro­zas in­for­ma­vo, kad kri­tę gy­vū­nai to­kiais at­ve­jais uti­li­zuo­ ja­mi. „Kas pa­si­rū­pins gy­vū­nu, pri­ klau­so nuo to, ko­kio­je te­ri­to­ri­jo­je jis ras­tas. Jei gy­vū­no kū­nas ap­tik­ tas me­džiok­lės plo­tuo­se, jo su­nai­ ki­ni­mu pa­si­rū­pi­na to­je te­ri­to­ri­jo­ je esan­tis me­džio­to­jų klu­bas. Jei dvė­se­na ran­da­ma ne­me­džio­ja­mo­je mies­to te­ri­to­ri­jo­je, dėl uti­li­za­vi­mo krei­pia­mės į gy­vū­nų glo­bos įstai­ gas, su ku­rio­mis Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė yra pa­si­ra­šiu­si su­tar­ tis“, – tei­gė V.Ma­ro­zas. Pa­sak jo, šiuo at­ve­ju pir­miau­sia bus nu­vyk­ta į vie­tą, kur gu­li gai­še­ na. Spe­cia­lis­tai nu­spręs, ku­riems at­sa­kin­giems as­me­nims rei­kės pa­ si­rū­pin­ti mai­tos pa­ša­li­ni­mu.

Uti­li­zuos: prie Vil­hel­mo ka­na­lo ras­tą kri­tu­sio brie­džio kū­ną su­nai­kins

me­džio­to­jų klu­bas ar­ba gy­vū­nų glo­bos įstai­ga.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Po pa­si­sė­dė­ji­mo vie­na­me Vil­niaus se­na­mies­čio res­to­ ra­nų bei ja­me ki­lu­ sio in­ci­den­to Klai­ pė­dos mies­to apy­ lin­kės teis­mo tei­sė­ jui Da­riui Kur­pa­vi­ čiui gre­sia ga­li­my­bė pra­ras­ti dar­bą. Ap­lin­ky­bės: tei­sė­jas D.Kur­pa­vi­čius po­li­ci­jo­je at­si­dū­rė po to, kai res­to­

ra­ne va­ka­ro­jo su bend­ra­moks­liais.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Virš tei­sė­jo pa­ki­bo grės­mės Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Spręs ne­lie­čia­my­bės klau­si­mą

Praė­ju­sią sa­vai­tę D.Kur­pa­vi­čius bu­vo iš­kvies­tas į ap­klau­są vie­na­ me Vil­niaus po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tų. Čia pa­bend­ra­vęs su ty­rė­jais, tei­sė­jas su­ži­no­jo, kad pa­rei­gū­nai kons­ta­ta­vo, jog jis įvyk­dė smul­kų chu­li­ga­niz­mą, jam bu­vo su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­las. Kol kas tei­sė­jas tu­ri tei­si­nę ne­lie­ čia­my­bę. „Ka­dan­gi už to­kį pa­žei­di­mą įsta­ ty­mas nu­ma­to ir areš­to baus­mę, Sei­mas tu­rės spręs­ti, ar atim­ti iš D.Kur­pa­vi­čiaus ne­lie­čia­my­bę“, – paaiš­ki­no tei­sė­jų ta­ry­bos na­rys, Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mo Bau­ džia­mų­jų by­lų sky­riaus pir­mi­nin­ kas Zig­mas Po­cius. Jei­gu įsta­ty­mų lei­dė­jai nu­spręs, kad tei­sė­jas tu­ri bū­ti bau­džia­mas ad­mi­nist­ra­ci­ne tvar­ka, kaip ir bet ku­ris ki­tas Lie­tu­vos pi­lie­tis, sos­ti­ nės teis­mas nag­ri­nės by­lą. Gre­sia bau­da ar­ba areš­tas

Už smul­kų chu­li­ga­niz­mą nu­ma­to­ma bau­da nuo 100 iki 300 li­tų ar­ba ad­ mi­nist­ra­ci­nis areš­tas iki 30 pa­rų.

Įs­ta­ty­me tei­gia­ma, kad ne­di­de­ lis chu­li­ga­niz­mas yra ne­cen­zū­ri­niai žo­džiai ar ges­tai vie­šo­se vie­to­se, įžei­džia­mas ki­bi­mas prie žmo­nių ir ki­ti pa­na­šūs veiks­mai, pa­žei­džian­ tys vie­šą­ją tvar­ką ir žmo­nių rim­tį. Lais­vė žmo­gui už to­kį nu­si­žen­ gi­mą ati­ma­ma tik ta­da, kai jis el­ gia­si pik­ty­biš­kai ir bū­na ne kar­ tą anks­čiau baus­tas už ana­lo­giš­kus veiks­mus. Tad ma­žai ti­kė­ti­na, kad tei­sė­jui bū­tų tai­ko­mas areš­tas. Ko­le­gos vertins elgesį

Nu­bau­dus tei­sė­ją už chu­li­ga­niz­ mą, tei­sė­jų sa­vi­val­dos or­ga­nai ar­ ba Pre­zi­den­tė ga­li ini­ci­juo­ti jam draus­mės by­lą. Jas nag­ri­nė­ja Tei­ sė­jų gar­bės teis­mas. Už ke­lių eis­mo tai­syk­lių pa­žei­ di­mus nu­baus­tų tei­sė­jų Lie­tu­vo­ je yra ne vie­nas. Jei­gu fik­suo­ja­mas men­kas nu­si­žen­gi­mas, dėl to tei­ sė­jai daž­niau­siai sa­vo po­sto ne­ pra­ran­da. Kaip ko­le­gos Tei­sė­jų gar­bės teis­ me įver­tins D.Kur­pa­vi­čiaus el­ge­sį, ar nu­spręs, kad jis pa­že­mi­no tei­sė­jo var­dą, da­bar ga­li­ma tik spė­lio­ti. Gar­bės teis­mas ga­li skir­ti įvai­rias nuo­bau­das – nuo pa­sta­bos, pa­pei­ ki­mo iki siū­ly­mo at­leis­ti iš dar­bo. Jei­gu Pre­zi­den­tė ma­no, kad ku­

ris nors tei­sė­jas sa­vo veiks­mais pa­ žei­dė ne­prie­kaiš­tin­gos re­pu­ta­ci­jos prin­ci­pus, ga­li tie­sio­giai kreip­tis į Tei­sė­jų ta­ry­bą pra­šy­da­ma at­leis­ti as­me­nį iš tei­sė­jo pa­rei­gų. „Kiek pa­me­nu, pa­sta­ruo­ju me­tu bū­tent Pre­zi­den­tė ini­ci­ja­vo ne vie­ no tei­sė­jo at­lei­di­mą iš dar­bo. Be­je, ten bu­vo rim­tes­ni nu­si­žen­gi­mai“, – pri­si­mi­nė Z.Po­cius. Res­to­ra­ne pa­si­ge­do striu­kės

„Klai­pė­da“ jau ra­šė, kad šių me­tų ba­lan­džio vi­du­ry­je D.Kur­pa­vi­čius Vil­niu­je su­si­ti­ko su bend­ra­moks­ liais ir links­mi­no­si sos­ti­nės se­na­ mies­čio res­to­ra­ne. Ki­lus ne­su­sip­ra­ti­mui dėl ne­va din­gu­sios striu­kės, bu­vo kvie­čia­ ma po­li­ci­ja. Vė­liau paaiš­kė­jo, jog striu­kė bu­vo per­ka­bin­ta į ki­tą vie­ tą, o įkau­šu­siems tei­si­nin­kams pa­ si­ro­dė, kad ji bu­vo pa­vog­ta. Pa­rei­gū­nai į ko­mi­sa­ria­tą iš­si­ve­žė ne vie­nus me­tus Klai­pė­do­je dir­bu­ sį, da­bar Vil­niaus mies­to apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ros pro­ku­ro­rą Aud­rių Pės­ti­nin­ką. Šis į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 3,02 pro­mi­lės. D.Kur­pa­vi­čius vė­liau aiš­ki­no, kad jis į po­li­ci­ją va­žia­vo sa­vo no­ru ly­dė­da­mas drau­gą. Pa­rei­gū­nai esą jam pre­ten­zi­jų ne­tu­rė­ję.

Pa­si­ty­čio­jo iš po­li­ci­jos 1

Ja­me tu­rė­tų ma­ty­tis ko­ mi­sa­r ia­to dis­l o­ka­c i­jos vie­ta uos­ta­mies­ty­je. Ta­čiau vie­to­je Jū­ros g. 1 ad­re­so, kur ir yra ko­mi­sa­ ria­tas, bu­vo ma­ty­ti ki­toks už­ra­šas – „Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ni­ nės Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­ras“. Iš tie­sų svei­ka­tos įstai­ga yra ša­ lia po­li­ci­jos pa­sta­to, ta­čiau vi­sai ki­tu ad­re­su – S.Nė­ries g. 3. Pi­kan­ tiš­ko akib­rokš­to ko­mi­sa­ria­to dar­ buo­to­jai ne­su­ge­bė­jo pa­ste­bė­ti jau il­gą lai­ką. Dien­raš­čiui po­li­ci­jos tink­la­la­pio nuo­ro­dą at­siun­tęs klai­pė­die­tis iro­

ni­za­vo pa­rei­gū­nų aky­lu­mą ir ste­bė­ jo­si, kad nie­kam ne­ba­do akių to­kia nuo­ro­da. Ko­mi­sa­ria­to va­do­vas Be­no­nas Iva­naus­kas nu­ste­bo, iš­vy­dęs svei­ ka­tos įstai­gos už­ra­šą po­li­ci­jos tink­ la­la­py­je. „O ką, ne­tin­ka? Gal čia „ha­ke­ riai“ pa­si­dar­ba­vo? Rei­kės iš­siaiš­ kin­ti, kaip tai ga­lė­jo nu­tik­ti“, – ža­ dė­jo B.Iva­naus­kas. Ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­ko pa­va­ duo­to­jas Si­gi­tas Švei­kaus­kas juo­ kė­si, kad ant tink­la­la­pio ren­gė­jų la­bai pyk­ti ne­bū­tų tei­sin­ga.

„Ši įstai­ga yra la­bai ar­ti ko­mi­ sa­ria­to. O gal dau­giau žmo­nių ži­ no, kur yra va­di­na­ma­sis dis­pan­se­ ris? Gal to­dėl to­kią nuo­ro­dą įkė­lė, nes taip gy­ven­to­jams leng­viau ras­ ti po­li­ci­ją“, – juok­da­ma­sis kal­bė­jo S.Švei­kaus­kas. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­nin­kai, nors ir bu­vo ne­ma­lo­niai nu­ste­bin­ti, bet ti­ki­no ne­si­jau­čią, kad klai­din­ga nuo­ro­da bū­tų juos įžei­du­si. Va­kar po pie­tų vir­tua­lus že­mė­ la­pis su nuo­ro­da į Odos ir ve­ne­ros li­gų cent­rą iš po­li­ci­jos tink­la­la­pio bu­vo pa­ša­lin­tas.

9

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

klaipėdos verslas Iš­va­žiuo­ja­ma­sis po­sė­dis

Ko­mi­si­ja uos­te

Kū­ry­bi­niam vers­lui

Drus­ki­nin­kuo­se vy­ko iš­va­žiuo­ ja­ma­sis Klai­pė­dos pra­mo­ni­ nin­kų po­sė­dis, ku­ria­me dis­ ku­tuo­ta su ap­lin­kos mi­nist­ru, Sei­mo na­riais klai­pė­die­čiais. Su­si­ti­ki­me kel­tos struk­tū­ri­nės vers­lo pro­ble­mos, ku­rios truk­ do pra­mo­nes plėt­rai, pa­si­da­ly­ ta ir tei­gia­mais po­ky­čiais ­ šio­je sri­ty­je.

Ry­toj Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to di­rek­ci­jo­je vyks Sei­ mo Jū­ri­nių ir žu­vi­nin­kys­tės rei­ ka­lų ko­mi­si­jos su­si­ti­ki­mas su Uos­to di­rek­ci­jos ad­mi­nist­ra­ ci­ja, Klai­pė­dos uos­te vei­kian­ čių kro­vos ir ki­tų aso­cia­ci­jų bei vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­za­ci­jų at­ sto­vais. Ko­mi­si­ja su­si­pa­žins su Klai­pė­dos uos­to veik­la.

Klai­pė­do­je su­reng­tas se­mi­na­ ras „Atei­ties tech­no­lo­gi­jų įta­ ka kū­ry­bi­niam vers­lui“. Jo me­ tu vir­tua­liai pri­sta­ty­ta nau­jos kar­tos skai­čia­vi­mo tech­ni­ka, nau­jau­sios kū­ry­bi­nės tech­no­ lo­gi­jos, jų po­rei­kio for­ma­vi­mas žmo­nių kas­die­nio gy­ve­ni­mo ko­ky­bės ge­ri­ni­mui, vers­le, ur­ ba­nis­ti­ko­je ir ki­to­se sri­ty­se.

Ekspertas pataria

Jau­kiems na­mams – ki­toks po­žiū­ris Lu­ka Leo­nai­ty­tė Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je ne­se­niai du­ris at­vė­rė nau­jas in­ter­je­ro de­ ta­lių sa­lo­nas „Mr Ho­me“, ku­ria­me ga­li­ma ras­ti ma­lo­nių smulk­me­nų būs­tui. Apie ki­to­kį po­žiū­rį į jau­kius na­mus kal­bė­jo­mės su sa­lo­no va­do­ ve Ra­sa Kont­ri­mie­ne.

Paieš­ka: šiais lai­kais iš­mok­ti ama­to ne­pa­kan­ka, rei­kia ras­ti bū­dų, kaip iš jo už­si­dirb­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Su dip­lo­mu – ir vers­lo pla­nas Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to fo­tog­ra­fi­ja – atei­ties vers­las. To­kią idė­ją stu­den­tams pa­tei­kia Klai­pė­dos vals­ty­bi­nė ko­le­gi­ja. Šio­je moks­ lo įstai­go­je tai­ko­ma nau­jo­vė – ab­sol­ven­ tus į gy­ve­ni­mą iš­leis­ti ne tik su dip­lo­mu ran­ko­se, bet ir su vers­lo pla­nu. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­sau­ly­je – po­pu­lia­ru

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to fo­tog­ra­fi­ja pa­ sau­ly­je esą yra la­bai po­pu­lia­rus bū­ das už­si­dirb­ti. Tai ga­li bū­ti ir pa­ grin­di­nis vers­las, ir pa­pil­do­mas už­dar­bis. „Tur­būt pa­ste­bė­jo­te, ko­kios ne­ vy­ku­sios fo­tog­ra­fi­jos yra pa­tei­kia­ mos ša­lia ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to skel­ bi­mų. Ver­tė­tų pa­mė­gin­ti pa­tai­sy­ti tą si­tua­ci­ją. Tai – vie­na fo­tog­ra­fi­jos rū­ šių“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nės ko­le­gi­jos Vie­šų­jų ry­šių sky­riaus va­do­vė Vir­gi­ni­ja Mi­ce­vi­čiū­tė. V.Mi­ce­vi­čiū­tė tei­gė, kad bu­ vo at­lik­ta ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to fo­ tog­ra­fi­jų ap­žval­ga. Ir paaiš­kė­jo, jog ko­ky­biš­kų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­ to fo­tog­ra­fij­ ų po­rei­kis yra nuo­la­ti­ nis, ne­svar­bu, ko­kia bū­tų eko­no­ mi­kos būk­lė. To­dėl žmo­nėms, ku­rie tu­ri sa­vo įran­gą ir mo­ka fo­tog­ra­fuo­ti, taip pat mo­ka nau­do­tis kom­piu­te­ri­nė­ mis pro­gra­mo­mis, te­rei­kia kreip­tis į ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ras, ku­rios per­ka ir par­duo­da būs­tus. „Bu­tus, na­mus, ko­te­džus ar ko­ mer­ci­nes pa­tal­pas ga­li­ma ne tik ko­

ky­biš­kai nu­fo­tog­ra­fuo­ti, bet ir pa­ nau­do­jant tam tik­ras kom­piu­te­ri­nes pro­gra­mas, vir­tua­liai ap­sta­ty­ti pa­ vyz­di­niais bal­dais. To­kias ko­ky­biš­ kas ir ge­ras fo­tog­ra­fi­jas ga­li­ma įdė­ti į in­ter­ne­to sve­tai­nes“, – vers­lo pla­ no mo­de­lį dės­tė V.Mi­ce­vi­čiū­tė.

Vir­gi­ni­ja Mi­ce­vi­čiū­tė:

Da­bar ne­beuž­ten­ka stu­den­tus iš­mo­ky­ti ama­to, to­dėl sten­gia­ mės jiems pa­dė­ti su­si­ kur­ti ir vers­lo pla­nus, kad ga­lė­tų už­dirb­ti iš sa­vo pro­fe­si­jos. Neiš­nau­do­ta ni­ša

Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to sri­tis esą pa­ sken­du­si kon­ku­ren­ci­jos chao­se. To­dėl par­da­vi­mo sėk­mė pri­klau­so nuo to, kaip pa­vyks nu­rung­ti kon­ ku­ren­tus. O kas ga­li ge­riau pri­vi­ lio­ti pir­kė­ją, nei to­bu­lų na­mų ko­ ky­biš­ka nuo­trau­ka? Rin­kos nuo­smu­kis per pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus esą ne­pa­vei­

kė ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to nuo­trau­kų pa­klau­sos pa­sau­ly­je. O esant par­ da­vi­mų nuo­smu­kiui, meist­riš­kos nuo­trau­kos ga­li bū­ti ir sėk­mės ga­ ran­tas. „Tai tam tik­ras mar­ke­tin­ go bū­das. Ka­dan­gi mes tu­ri­me kul­tū­ros va­dy­bos stu­den­tus, jie mo­ko­si nau­do­tis ži­niask­lai­dos tech­ni­ka, mo­ko­si dirb­ti su fo­tog­ ra­fi­jų ap­do­ro­ji­mo pro­gra­mo­mis. Ta­čiau ab­sol­ven­tai vis skųs­da­vo­ si, kad pa­gal sa­vo pro­fe­si­ją sun­ kiai su­ran­da dar­bą. Tai – vie­nas bū­dų su­si­ras­ti dar­bą, su­si­kur­ti pa­čiam dar­bo vie­tą“, – tei­gė ko­ le­gi­jos at­sto­vė. Ne­pa­kan­ka iš­mo­ky­ti ama­to

Tai­gi ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­ to­jams ar jo par­da­vė­jams ko­le­gi­ jos stu­den­tai pa­si­ren­gę pa­teik­ti in­ter­ne­to tink­la­la­pį su perkamų– parduodamų būs­tų fo­tog­ra­fi­jo­mis, ad­re­sais, nuo­ro­do­mis. „Da­bar ne­beuž­ten­ka stu­den­ tus iš­mo­ky­ti ama­to, to­dėl sten­ gia­mės jiems pa­dė­ti su­si­kur­ti ir vers­lo pla­nus, kad ga­lė­tų už­dirb­ ti iš sa­vo pro­fe­si­jos. Mū­sų tiks­las yra pa­ro­dy­ti, kad ži­nias, ku­rias jie gau­na, ga­li pa­nau­do­ti, kur­da­ mi sa­vo vers­lą“, – ma­no V.Mi­ce­ vi­čiū­tė. Ko­le­gi­jos stu­den­tai mo­ka su­kur­ti ir in­ter­ne­to tink­la­la­pius. To­kiu at­ ve­ju jiems siū­lo­ma su­jung­ti jė­gas. „Jei­gu žmo­gus yra vers­lus, su­ge­ ba siek­ti tiks­lo, tu­ri ži­nių, ni­šų su­ si­kur­ti sau dar­bo vie­tą yra ne­ma­ žai. Pla­nuo­ja­me iš­leis­ti vi­są cik­lą me­džia­gos apie Lie­tu­vo­je ne­pas­ te­bė­tus vers­lus, kur mū­sų stu­den­ tai ga­lė­tų pa­nau­do­ti sa­vo ži­nias“, – pa­tvir­ti­no V.Mi­ce­vi­čiū­tė.

– Ką klien­tai ras, ap­si­lan­kę jū­ sų sa­lo­ne? – Mes siū­lo­me įvai­rias ma­lo­nias smulk­me­nas na­mams – vir­tu­ vei, vo­nios kam­ba­riui, ki­toms pa­ tal­poms. Ga­li­me pa­siū­ly­ti, kaip at­nau­jin­ti bet ku­rį kam­ba­rį, net – bal­ko­ną ar te­ra­są. Jei klien­tas gy­ ve­na pri­va­čia­me na­me, pas mus at­ ras va­zo­nų kie­mo gė­ly­nui, len­ty­nų su rū­džių imi­ta­ci­ja ar dar ką nors. Klai­pė­do­je ma­žai be­li­ko in­ter­je­ro de­ta­lių par­duo­tu­vių. O pas mus ga­ li­ma ras­ti įdo­mes­nio, la­biau iš­skir­ ti­nio sti­liaus daik­tų, skir­tų būs­to ap­lin­kos puo­šy­bai. Klai­pė­do­je ne­ su ma­čiu­si nie­ko pa­na­šaus. – Kuo iš­skir­ti­nės tos in­ter­je­ro de­ta­lės? – Pir­miau­sia, gai­vios gra­žios spal­ vos. Mes pre­kiau­ja­me skan­di­na­viš­ko sti­liaus in­ter­je­ro de­ta­lė­mis ir bal­dais – ko­mo­do­mis, sta­liu­kais, len­ty­no­ mis, ka­byk­lo­mis. Tai nė­ra mo­der­nus sti­lius, kaip da­bar la­bai po­pu­lia­ru, bet dau­giau – ro­man­tiš­kas. – Ar tu­rės pas jus ką įsi­gy­ti tie klien­tai, ku­rių būs­tai nė­ra erd­ vūs ir di­de­li? – Juk nė­ra svar­bu – di­de­lis ar ma­ žas būs­tas. Tie daik­tai pri­tai­ko­mi vi­sur. Pa­ga­liau, juk ga­li­ma pa­keis­

ti kai ku­rias pa­bo­du­sias sa­vo na­ mų de­ta­les, puo­de­lius ar dar kaž­ ką – nau­ju švie­žiu, ki­to­kios spal­vos ak­cen­tu. Pas mus do­mi­nuo­ja pa­ ste­li­nės – ro­ži­nės, žyd­ros in­ter­je­ro de­ta­lių spal­vos. Ko­dėl neat­si­nau­ ji­nus? Juk pa­pras­ta iš­mes­ti se­nus, nu­ski­lu­sius, nu­si­bo­du­sius vir­tu­vės in­dus ir pa­keis­ti juos nau­jais, nuo­ tai­kin­gais. – Jei klien­tas, atė­jęs į jū­sų sa­lo­ ną, yra neap­sisp­ren­dęs, ko no­ ri. Ką jam pa­siū­ly­tu­mė­te? – Pas mus ne­ma­žai žmo­nių ap­ si­lan­ko, ku­rie yra neap­sisp­ren­dę, kaip no­rė­tų pa­keis­ti sa­vo na­mų in­ ter­je­rą. Mes jiems pa­siū­lo­me idė­jas, pa­ren­ka­me rei­kia­mas pre­kes. Prik­ lau­so­mai nuo to, ko­kios spal­vos jo na­muo­se do­mi­nuo­ja. Jei žmo­ gus per­ka do­va­ną, mes pa­ren­ka­ me net svei­ki­ni­mo žo­džius, ku­riuos ga­lės iš­tar­ti, ją teik­da­mas. Sie­kia­ me įdieg­ti ki­to­kį po­žiū­rį į tam tik­ras įpras­tas de­ta­les na­muo­se. – Ko­kios jū­sų pre­kių kai­nos, ar jos priei­na­mos bet ko­kias pa­ja­ mas gau­nan­čiam klien­tui? – Pre­kių kai­nos įkan­da­mos net vi­ du­ti­nes ir že­mes­nes pa­ja­mas gau­ nan­čiam žmo­gui, jei­gu jis no­ ri gra­žiai gy­ven­ti, jei­gu jam rū­pi jo na­mai. Bent jau puo­de­lį ar ma­žy­ tį ke­ra­mi­nį šaukš­te­lį tik­rai ga­li­ma nu­si­pirk­ti ir pra­skaid­rin­ti sau die­ ną bei na­mų ap­lin­ką. – Kur yra jū­sų sa­lo­nas ir koks jū­ sų dar­bo lai­kas? – Mes įsi­kū­rę Til­tų gat­vė­je 21, dir­ ba­me įpras­tu lai­ku nuo 10 iki 19 va­ lan­dos dar­bo die­no­mis, o šeš­ta­die­ niais – iki 16 va­lan­dos.

Pa­si­rin­ki­mas: nau­ja­ja­me in­ter­je­ro de­ta­lių sa­lo­ne „Mr Ho­me“ kiek­

vie­nam kils min­čių, kaip at­nau­jin­ti ir pa­puoš­ti sa­vo na­mus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

ketvirtADIENIS, gegužės 23, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Kroa­ti­ja Lie­tu­vos vers­lui – tar­si to­li Net­ru­kus ES na­re tap­sian­čiai Kroa­ti­jai Lie­tu­va ga­li pa­siū­ly­ ti poil­siau­to­jų ir pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, ta­čiau nie­ko dau­giau. O Lie­tu­vai nie­ko ne­rei­kia iš Kroa­ti­jos. Tad mū­sų vers­li­nin­kai ne­ puo­se­lė­ja vil­čių, kad šiai ša­liai pri­si­jun­gus prie Bend­ri­jos stai­ga at­si­vers nau­jos rin­kos. Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Nei lau­kia, nei ne­lau­kia

ES na­re Kroa­ti­ja taps šių me­tų lie­ pos 1 d. – tą pa­čią die­ną, kai Lie­tu­ va pra­dės pir­mi­nin­kau­ti ES Ta­ry­ bai. Pa­sak Lie­tu­vos pra­mo­ni­nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos Eko­no­mi­kos ir fi­ nan­sų de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Si­gi­to Be­sa­girs­ko, iš es­mės tai ir yra pa­grin­di­nis Lie­tu­vą ir Kroa­ti­ ją sie­jan­tis da­ly­kas. „Mes Kroa­ti­jos įsto­ji­mo į ES nei lau­kiam, nei ne­lau­kiam, nes pre­ ky­bos su Bal­ka­nų re­gio­nu mas­tas la­bai ma­žas. Kroa­ti­jo­je nė­ra nie­ ko, ko ne­ga­lė­tu­me at­si­vež­ti iš kur nors ki­tur, ne­pa­tir­da­mi nuo­sto­lių. Vers­lo at­žvil­giu tai ne­sta­bi­lus re­ gio­nas, ku­ris mums neį­do­mus nei kaip pir­kė­jas, nei kaip par­da­vė­jas“, – žo­džių į va­tą ne­vy­nio­jo S.Be­sa­ girs­kas. Jo tei­g i­n ius pa­tvir­t i­n a ir Sta­ tis­t i­k os de­p ar­t a­m en­t o duo­ me­n ys. 2012 m. gruo­d žio 31 d. Kroa­t i­jo­je tie­s io­g iai bu­vo in­ves­ ta­v u­s i tik vie­n a Lie­t u­vos įmo­n ė, o mū­s ų ša­ly­je vei­k ė trys kroa­t ų bend­ro­v ės. Praė­j u­s iais me­tais Lie­t u­va į Kroa­t i­j ą eks­p or­ta­vo be­veik 44,3 mln. li­t ų vertės pre­ kių, o im­p or­tas iš šios Bal­ka­n ų re­g io­n o vals­ty­b ės sie­k ė be­veik 17,4 mln. li­t ų.

Fak­tai Kroa­ti­jos Res­pub­li­ka (Kroa­ti­ja) – vals­ty­bė Eu­ro­po­je, Vi­du­rio Eu­ro­ pos ir Bal­ka­nų kryž­ke­lė­ je, be­si­ri­bo­jan­ti su Ad­ri­ jos jū­ra pie­tuo­se, Slo­vė­ ni­ja, Veng­ri­ja, Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, Ser­bi­ja bei Juod­kal­ni­ja. Ša­lies sos­ti­nė – Zag­re­bas. Va­liu­ta – Kroa­ti­jos ku­na (HRK). 1 li­tas ati­tin­ka maž­daug 2,2 ku­nos. Prieš ka­rą Kroa­ti­jos ūkis kles­tė­jo. Ka­ras nu­siau­bė vals­ty­bę, bet da­bar eko­no­ mi­ka at­si­gau­na. Sa­vos nau­din­go­sios iš­ ka­se­nos: aliu­mi­nis, ge­le­žis, lei­do plė­to­ ti pra­mo­nę, der­lin­gos že­mės duo­da ge­ rą der­lių, dau­giau­sia vy­nuo­gių ir ku­ku­ rū­zų. Kroa­ti­jos eko­no­mi­kos pa­grin­das − leng­vo­ji pra­mo­nė: kai kur sta­to­mi lai­vai, vys­to­ma me­ta­lur­gi­ja, per­dir­ba­ma naf­ta. Vis dėl­to pa­grin­di­nis Kroa­ti­jos eko­no­ mi­kos va­rik­lis yra tu­riz­mo sek­to­rius.

Strin­ga at­si­skai­ty­mai

S.Be­sa­girs­kas sa­ko, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­kų Kroa­ti­ja ne­vi­lio­ja ne tik dėl to, kad šios abi ša­lys vie­na ki­tai ne­la­bai tu­ri ką pa­siū­ly­ti. Bal­ka­nų re­gio­ne ne itin pa­lan­kus ir bend­ras vers­lo kli­ma­tas. „Ten­ka pa­va­ži­nė­ti po šį re­gio­ną, skai­ty­ti pa­skai­tas Ko­so­ve, Bos­ni­ jo­je, Ma­ke­do­ni­jo­je, pa­si­kal­bė­ti su vie­tos vers­li­nin­kais. Vi­sur kal­ ba­ma apie ko­rup­ci­ją, vė­luo­jan­ čius at­si­skai­ty­mus ir t. t. Ži­no­ ma, vis­kas kei­čia­si, bet Kroa­ti­jai ta­pus ES na­re jo­kių vers­lo ni­šų iš­ kart neat­si­ras, o Lie­tu­va tik­rai taip ne­pa­keis sa­vo pre­ky­bos kryp­čių, kad Kroa­ti­ja pa­tek­tų į svar­biau­sių Lie­tu­vos pre­ky­bos par­te­rių dvi­ de­šim­tu­ką“, – sa­kė pra­mo­ni­nin­ kų at­sto­vas. Anot S.Be­sa­girs­ko, Lie­tu­va Kroa­ ti­jai ga­li pa­siū­ly­ti tik sa­vo pa­tir­ tį bei pa­gal­bą sklan­džiai įsi­lie­jant į ES ir sa­vo žmo­nių – tai yra poil­ siau­to­jų – šiai pa­plū­di­miais gar­sė­ jan­čiai ša­liai. „Te­ko bend­rau­ti su Kroa­ti­ jos vers­li­nin­kais, ku­rie sa­kė, kad kaip Ru­si­jos pra­keiks­mas yra naf­ ta, Kroa­ti­jos pra­keiks­mas – tu­riz­ mas. Jie gau­na ne­men­kas pa­ja­mas iš tu­riz­mo sek­to­riaus, to­dėl nė­ra mo­ty­vuo­ti ieš­ko­ti ki­tų ni­šų, dirb­ ti ki­taip. Bet jei tu­riz­mo sek­to­riui kas nors at­si­tik­tų, ES Kroa­ti­ją tu­

Si­gi­tas Be­sa­girs­kas:

Vers­lo at­žvil­giu tai ne­sta­bi­lus re­gio­nas, ku­ris mums neį­do­ mus nei kaip pir­kė­ jas, nei kaip par­da­ vė­jas. rė­tų gel­bė­ti am­ži­nai. Nė­ra nie­ko, kas Kroa­ti­jo­je ga­lė­tų pa­keis­ti tu­ riz­mą. Ga­na ne­blo­gai iš­vys­ty­ta mais­to pra­mo­nė, bet ji tik­rai ne­ ga­lė­tų kom­pen­suo­ti nuo­sto­lių“, – tei­gė pa­šne­ko­vas. Pa­sak S.Be­sa­girs­ko, Lie­tu­vos vers­las į Kroa­ti­ją žvel­gia kaip į to­ li­mą gi­mi­nai­tę, su ku­ria pa­lai­ko­mi

Skir­tu­mai: lie­tu­vių tu­ris­tus vi­lio­ja Kroa­ti­jos pa­plū­di­miai, ta­čiau mū­sų ver

drau­giš­ki, bet ne ar­ti­mi san­ty­kiai, o bend­rų rei­ka­lų be­veik nė­ra. Per­lų paieš­kos

Lie­tu­vos in­ves­tuo­to­jų aso­cia­ci­jos na­rys Da­rius Sla­vins­kas sa­ko, kad į Kroa­ti­jos ir ki­tų Bal­ka­nų ša­lių rin­ką be­si­žval­gan­čius in­ves­tuo­to­ jus bū­tų ga­li­ma ly­gin­ti su per­lų ieš­ ko­to­jais. O į Kroa­ti­ją plūs­te­lė­jus ES pa­ra­moms lė­šoms, per­lų šio­je ša­ ly­je ga­li at­si­ras­ti dau­giau. Pa­sak in­ves­tuo­to­jo, įmo­nių, ku­rių ak­ci­ jos ga­lė­tų at­neš­ti ne­men­ką pel­ną, Kroa­ti­jo­je ga­li­ma ras­ti ko­ne vi­suo­ se vers­lo sek­to­riuo­se. Bet yra ir ne­ ma­žai pa­vo­jų. „Da­bar yra toks mo­men­tas, kai in­ves­tuo­to­jai ieš­ko al­ter­na­ty­vių rin­kų, ku­rio­se ga­lė­tų ras­ti pi­gių, ta­ čiau bran­gi­mo po­ten­cia­lą tu­rin­čių ak­ci­jų. Kroa­ti­ja ir Bal­ka­nų re­gio­nas ga­lė­tų tap­ti ta al­ter­na­ty­va. In­ves­ tuo­to­jai skai­to, ana­li­zuo­ja, da­ro iš­ va­das ir ieš­ko tam tik­rų kab­liu­kų, ku­rie pa­dė­tų tarp gau­sy­bės įmo­nių ras­ti per­lą. Tas kab­liu­kas ga­li bū­ti bet kas – įmo­nių su­da­ry­tos su­tar­ tys, pla­nuo­ja­mi su­si­jun­gi­mai, di­de­ lė pel­no mar­ža, au­gan­tis eks­por­tas ir t. t.“, – sa­kė D.Sla­vins­kas. Pa­sak jo, to­kių per­lų ga­li­ma ras­ti vi­suo­se Kroa­ti­jos vers­lo sek­to­riuo­

se, tad ku­rio nors vie­no pa­trauk­ liau­sio iš­skir­ti nei­šei­na. „Pa­vyz­džiui, Kroa­ti­jo­je, kaip ir daug kur, bu­vo di­de­lis sta­ty­bų bu­mas, ta­čiau vė­liau šis bur­bu­ las spro­go, o daug sta­ty­bų įmo­nių nu­ken­tė­jo. Da­bar šia­me sek­to­riu­je vy­rau­ja stag­na­ci­ja. Bet, žvel­giant į per­spek­ty­vą, ir čia tik­riau­siai ga­ li­ma ras­ti pa­trauk­lių in­ves­ti­ci­joms ob­jek­tų. Kroa­ti­jai ta­pus Bend­ri­ jos na­re, ne­ma­žai ES pa­ra­mos lė­šų ati­teks šios ša­lies ke­liams, vie­šų­jų pa­sta­tų re­no­va­ci­jai ir t. t. Tad vie­ tos sta­ty­bų bend­ro­vės, ku­rios gaus šiuos už­sa­ky­mus, in­ves­tuo­to­jams tu­rė­tų bū­ti pa­trauk­lios“, – svars­ tė D.Sla­vins­kas. Tie­sa, pa­klaus­tas, ko­kias ma­to per­spek­ty­vas, kad Kroa­ti­jai ta­pus ES na­re įvai­rius šios ša­lies vals­ty­ bi­nius už­sa­ky­mus ga­lė­tų gau­ti ir Lie­tu­vos bend­ro­vės, pa­šne­ko­vas bu­vo ga­na skep­tiš­kas. „Vis dėl­to rei­kia pri­pa­žin­ti, kad Bal­ka­nų re­gio­nas yra ga­na su­dė­tin­ gas. Vers­lui į jį ga­na sun­ku pa­tek­ti, čia yra ne­ma­žai ko­rup­ci­jos, še­šė­li­ nės eko­no­mi­kos. Ga­li­me pri­si­min­ ti kad ir „Ali­tos“ pa­vyz­dį Ser­bi­jo­ je. Iš sa­vo pa­tir­ties Kroa­ti­jo­je ga­liu pa­sa­ky­ti, kad bū­na, jog įmo­nė už­ dir­ba di­de­lį pel­ną, bet pa­skui tie

11

ketvirtADIENIS, gegužės 23, 2013

turtas In­dė­li­nin­kams mo­kės sko­lin­tais pi­ni­gais

De­ga­lų pirk­ti ­ Lie­tu­vo­je ne­no­ri

Vy­riau­sy­bė nu­ta­rė su­teik­ti 23,3 mln. li­tų pa­sko­lą In­dė­lių drau­di­mo fon­dui – pi­ni­gai rei­ka­lin­gi sie­kiant sku­biai grą­žin­ti ap­draus­ tus in­dė­lius žlu­gu­sios kre­di­to uni­jos „Lai­ ki­no­sios sos­ti­nės kre­di­tas“ in­dė­li­nin­kams. Lie­tu­vos ban­ko va­do­vas Vi­tas Va­si­liaus­ kas Vy­riau­sy­bės po­sė­dy­je sa­kė, kad ga­li­ mas nuo­sto­lis dėl uni­jos žlu­gi­mo sieks nuo 5 mln. iki 10 mln. li­tų, pri­klau­so­mai nuo to, kaip pa­vyks rea­li­zuo­ti uni­jos tur­tą.

Ša­lies ve­žė­jų in­te­re­sus gi­nan­čios „Li­na­vos“ va­do­vy­bė siū­lo ne­ri­bo­ti de­ga­lų kie­kio, ku­ris ga­ li bū­ti į Lie­tu­vą įva­žiuo­jan­čių trans­por­to prie­ mo­nių de­ga­lų ba­kuo­se. Lie­tu­vos naf­tos pro­ duk­tų pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos pre­zi­den­ tas Lu­kas Vo­sy­lius anks­čiau yra pa­reiš­kęs, kad de­ga­lų kont­ra­ban­dos mas­tą ga­lė­tų pa­ža­bo­ ti griež­tes­nė sie­nų ap­sau­ga ir įve­ža­mų de­ga­lų kie­kio ri­bo­ji­mas. To­kį ri­bo­ji­mą iš Ru­si­jos ir Vo­ kie­ti­jos vyks­tan­tiems vil­ki­kams tai­ko Len­ki­ja.

i­ma gi­mi­nai­tė

44,3

mln. li­tų

per­nai sie­kė Lie­tu­vos eks­por­tas į Kroa­ti­ją.

pi­ni­gai kaž­kaip dings­ta, o in­ves­ tuo­to­jai bū­na nu­vi­lia­mi“, – pa­sa­ ko­jo D.Sla­vins­kas. Su­vie­no­dės tai­syk­lės

Vi­sai ki­taip Kroa­ti­ją ver­ti­na Lie­tu­ vos ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riai. Ši ša­ lis iš­ties la­bai pa­mėg­ta mū­sų poil­ siau­to­jų, o įvai­rių pa­siū­ly­mų il­sė­tis Kroa­ti­jo­je ga­li­ma ras­ti ko­ne kiek­ vie­nos ke­lio­nių agen­tū­ros tink­la­ la­piuo­se. Tie­sa, at­virkš­ti­nis tu­ris­ tų srau­tas yra kur kas ma­žes­nis, ir kroa­tų į mū­sų ša­lį at­vyks­ta pa­ly­ gin­ti ne­daug. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­ me­ni­mis, per­nai per ke­lio­nių agen­ tū­ras ir or­ga­ni­za­to­rius į Kroa­ti­ją poil­siau­ti bu­vo iš­vy­kę 5194 lie­tu­ viai. Be to, da­lis mū­sų tau­tie­čių ato­sto­gas Kroa­ti­jo­je pla­nuo­ja sa­ va­ran­kiš­kai ir ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­ rių pa­slau­go­mis ne­si­nau­do­ja. O iš Kroa­ti­jos į Lie­tu­vą per ke­ lio­nių agen­tū­ras bu­vo at­vy­kę vos 86 tu­ris­tai. Lie­tu­vos tu­riz­mo aso­cia­ci­jos, vie­ni­jan­čios ke­lio­nių agen­tū­ras ir or­ga­ni­za­to­rius, pre­zi­den­tė Da­nu­ tė Ma­žei­kai­tė sa­kė, kad Kroa­ti­jos įsto­ji­mas į ES ke­lio­nių į šią ša­lį or­ ga­ni­za­vi­mo pro­ce­sui įta­kos ne­tu­ rės, nes be­ne svar­biau­sias da­ly­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

kas – be­vi­zis re­ži­mas – bu­vo ir iki šiol. Vis dėl­to tam tik­rų pra­na­šu­mų įžvelg­ti ga­li­ma. „Vi­so­je ES ga­lio­ja vie­no­di ke­lio­ nių or­ga­ni­za­vi­mą re­gu­liuo­jan­tys tei­sės ak­tai, tad biu­rok­ra­ti­niai da­ ly­kai, ži­no­ma, pa­si­da­rys pa­pras­ tes­ni, nes jie bus to­kie pa­tys, kaip ir vi­sur Eu­ro­po­je“, – kal­bė­jo D.Ma­ žei­kai­tė. Pak­laus­ta, ar Kroa­ti­jos įsto­ji­mas į ES ga­li pa­ska­tin­ti lie­tu­vius ap­ lan­ky­ti šią Bal­ka­nų ša­lį, pa­šne­ko­ vė juo­kė­si, kad iš­ties yra ke­liau­to­jų, ku­rių tiks­las – ap­lan­ky­ti vi­sas ES ša­lis ir Eu­ro­pos že­mė­la­py­je su­dė­ ti kry­žiu­kus. „Vis dėl­to to­kie žmo­ nės su­da­ro tik 1–2 pro­c. bend­ro ke­ liau­to­jų skai­čiaus. Bet yra ir to­kių“, – tei­gė Lie­tu­vos tu­riz­mo aso­cia­ci­ jos va­do­vė. Pa­sak jos, Kroa­ti­ja ne­pra­ran­da po­pu­lia­ru­mo tarp Lie­tu­vos tu­ris­ tų, ta­čiau kei­čia­si or­ga­ni­zuo­ja­mų ke­lio­nių po­bū­dis. „Iš pra­džių bu­vo po­pu­lia­rios pa­ žin­ti­nės ke­lio­nės į Kroa­ti­ją, vė­liau pa­žin­ti­nės-poil­si­nės, o da­bar po­ pu­lia­riau­sios gry­nai poil­si­nės. Gal agen­tū­ros to­kių ke­lio­nių siū­lo tie­ siog dau­giau, bet, ki­ta ver­tus, pa­ siū­lą dik­tuo­ja pa­klau­sa“, – sa­kė D.Ma­žei­kai­tė.

mlrd. li­tų

per­nai iš­leis­ta vie­šie­siems pir­ki­mams.

Ad­ri­jos pa­kran­tės idi­lę drums­čia biu­rok­ra­tai Lu­kas Mik­ne­vi­čius Bu­vu­si žur­na­lis­tė Mil­da Ur­bo­nai­ tė vers­lą Kroa­ti­jo­je puo­se­lė­ja jau ke­le­tą me­tų. Nors pra­džia bu­vo sun­ki, da­bar jos ren­gi­nių ir ke­lio­ nių or­ga­ni­za­vi­mo vers­las įsi­bė­ gė­ja. Tie­sa, dau­gu­ma mer­gi­nos klien­tų ne kroa­tai ir ne lie­tu­viai, o tu­ris­tai iš Va­ka­rų. Ga­li­my­bių dar yra

rs­li­nin­kai į šią ša­lį žvel­gia at­sai­niai.

14,5

Prie Ad­ri­jos jū­ros įsi­kū­ru­sia­me Spli­to mies­te M.Ur­bo­nai­tė at­si­ dū­rė, kai per stu­den­tų or­ga­ni­za­ci­ ją AI­SEC ga­vo sta­žuo­tę šio mies­ to laik­raš­ty­je. „Vė­liau taip at­si­ti­ko, kad čia li­kau ir pra­dė­jau žval­gy­tis, ką veik­ti. Ka­dan­gi vi­suo­met do­ mė­jau­si tu­riz­mo sri­ti­mi, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mu, ten ir pa­su­kau“, – laik­raš­čiui pa­sa­ko­jo M.Ur­bo­nai­tė. Kar­tu su drau­gu kroa­tu jos įkur­ ta įmo­nė „Dal­ma­tia Events“ da­bar sa­vo klien­tams ieš­ko apar­ta­men­tų, vieš­bu­čių ar vi­lų, ren­gia ke­lio­nes lai­vu po Kroa­ti­jai pri­klau­san­čias sa­las ir net or­ga­ni­zuo­ja ves­tu­ves ant Ad­ri­jos jū­ros kran­to. Pa­sak M.Ur­bo­nai­tės, nors at­ro­ do, kad tu­riz­mo sek­to­rius Kroa­ti­ jo­je jau vi­siš­kai pri­pil­dy­ta ni­ša, iš tie­sų toks po­žiū­ris ne­tei­sin­gas. „Taip, tu­riz­mas Kroa­ti­jai yra vis­kas, ypač pa­jū­rio re­gio­nuo­se. Ta­čiau tu­riz­mo sek­to­riaus skai­ čiai nuo­lat au­ga, o tu­rint iš­skir­ ti­nių, įdo­mių idė­jų įsi­tvir­tin­ti čia tik­rai ga­li­ma. Tik rei­kia la­bai aiš­ kiai ži­no­ti, ko sie­ki, ir nu­si­teik­ti, kad leng­va ne­bus. Be to, tu­riz­mo sek­to­rių įvar­dy­čiau kaip sau­giau­

sią vers­lo Kroa­ti­jo­je at­žvil­giu“, – tvir­ti­no pa­šne­ko­vė. Ne­gau­da­vo in­for­ma­ci­jos

M.Ur­bo­nai­tė tei­gė, kad vers­lo pra­ džia ir jai bu­vo la­bai sun­ki, o per­ pras­ti kai ku­riuos kroa­tų gy­ve­ni­ mo niuan­sus rei­kė­jo kant­ry­bės. „Pra­d e­d an­t iems vers­l i­n in­ kams vi­sur ne­leng­va, nes trūks­ta ir pra­di­nio ka­pi­ta­lo, ir ži­nių. Vi­so to trū­ko ir man, tad ju­dė­jau la­bai pa­ma­žu. Ta­čiau vis­kas lė­tai vy­ ko ne tik dėl to – Kroa­ti­ja tu­ri sa­ vų niuan­sų, ku­riems bū­ti­na pa­si­ ruoš­ti, no­rint čia pra­dė­ti vers­lą“, – sa­kė vers­li­nin­kė. Pa­sak jos, ypač pai­nus ir su­ dė­tin­gas yra Kroa­ti­jos biu­rok­ra­ ti­nis apa­ra­tas, įsta­ty­muo­se gau­ su neaiš­ku­mų, o pa­ban­džius juos aiš­kin­tis sun­ku gau­ti rei­ka­lin­gos in­for­ma­ci­jos. „Net iš tų ins­ti­tu­ci­jų, ku­rios yra spe­cia­liai įsteig­tos, kad pa­dė­ tų pra­de­dan­tiems vers­li­nin­kams, daž­nai ne­gau­da­vo­me jo­kios in­ for­ma­ci­jos. Kar­tais su­si­da­ry­da­vo įspū­dis, kad kiek­vie­nam mo­kes­ čiui išaiš­kin­ti yra at­ski­ras ka­bi­ ne­tas. Tai taip ir ėjo­me per vi­sus ka­bi­ne­tus. Bū­da­vo, vie­nas val­di­ nin­kas pa­sa­ko, kad ga­li­ma tą ir tą da­ry­ti, ta­čiau ki­tas jau aiš­ki­ na, kad ne. Ge­rai, kad iki pra­dė­ da­ma vers­lą Kroa­ti­jo­je jau tu­rė­ jau ry­šių, pa­žin­čių. Be to čia bū­tų la­bai sun­ku“, – pa­sa­ko­jo M.Ur­ bo­nai­tė. Ji svars­tė, kad to­kių bu­vu­sio Ry­ tų blo­ko ša­lių kaip Lie­tu­va vers­ li­nin­kams Kroa­ti­jo­je įsi­tvir­tin­

ti leng­viau nei va­ka­rie­čiams, nes jie dar pa­tys pri­si­me­na, kaip vei­kė pa­na­ši biu­rok­ra­ti­nė sis­te­ma. Ta­ čiau Va­ka­rų vals­ty­bių vers­li­nin­ kams Kroa­ti­ja kar­tais bū­na sun­ kiai įkan­da­mas rie­šu­tas. „Ži­nau vers­li­nin­kų va­ka­rie­čių, ku­rie į vis­ ką spjo­vė taip vers­lo čia ir ne­pra­ dė­ję“, – sa­kė M.Ur­bo­nai­tė. Ji su­tin­ka, kad Kroa­ti­jai ta­pus ES na­re si­tua­ci­ja kei­sis, ta­čiau tei­ gia, kad tai ne­vyks grei­tai: „Ne­bus taip, kad nuo lie­pos 1 d. ims vis­kas ir pa­si­keis.“ Me­džio­ja va­ka­rie­čius

Nors va­ka­rie­čiams pra­dė­ti vers­ lą Kroa­ti­jo­je ir su­dė­tin­ga, vie­tos vers­li­nin­kų pa­slau­go­mis jie nau­ do­ja­si no­riai ir gau­siai vyks­ta į Kroa­ti­ją poil­siau­ti. Pa­sak M.Ur­ bo­nai­tės, bū­tent at­vy­kė­liai iš Va­ ka­rų vals­ty­bių ir yra pa­grin­di­ nis ni­ši­nes, iš­skir­ti­nes, pa­slau­gas siū­lan­čių vers­li­nin­kų tai­ki­nys. „Pag­rin­di­niai mū­sų klien­tai yra iš Va­ka­rų. Nors esu lie­tu­vė, spe­ cia­liai į lie­tu­vių tu­ris­tus ne­sio­ rien­tuo­ja­me, jų bū­na vos vie­nas ki­tas. Iš da­lies tai le­mia ir skry­džių tarp Lie­tu­vos ir Kroa­ti­jos ne­bu­vi­ mas“, – sa­kė pa­šne­ko­vė. Daž­niau­siai va­ka­rie­čiai ren­ka­si ir „Dal­ma­tios Events“ siū­lo­mą san­ tuo­kos ce­re­mo­ni­jos bei ves­tu­vių šven­tės ant jū­ros kran­to pa­slau­gą. Kaip dar vie­ną klien­tų gru­pę M.Ur­bo­nai­tė iš­sky­rė iš­skir­ti­nių pra­mo­gų ieš­kan­čius bal­ta­ru­sių tu­ris­tus, ku­rie į Kroa­ti­ją at­vyks­ta or­ga­ni­zuo­to­mis gru­pė­mis ir nuo­ sa­vais au­to­mo­bi­liais.

Net iš tų ins­ti­tu­ci­ jų, ku­rios spe­cia­liai įsteig­tos, kad pa­dė­tų pra­de­dan­ tiems vers­ li­nin­kams, daž­nai ne­ gau­da­vo­me jo­kios in­for­ ma­ci­jos.

Men­ta­li­te­tas: pa­sak Kroa­ti­jo­je vers­lą su­kū­ru­sios M.Ur­bo­nai­tės, daž­nam va­ka­rie­

čiui šios ša­lies tvar­ka vi­siš­kai ne­sup­ran­ta­ma.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

12

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

pasaulis Sun­kios de­ry­bos

Ne­lei­do kan­di­da­tuo­ti

Nu­šo­vė įta­ria­mą­jį

Briu­se­ly­je va­kar pra­si­dė­jo ES vir­šū­nių su­si­ti­ki­mas, ku­ria­me pla­nuo­ja­ma nu­sta­ty­ti šių me­ tų ter­mi­ną, iki ku­rio tu­ri bū­ ti pa­ža­bo­tas ven­gi­mas mo­ kė­ti mo­kes­čius, Bend­ri­jai at­ siei­nan­tis po tri­li­jo­ną eu­rų per me­tus. Šiam su­si­ta­ri­mui at­ kak­liai prie­ši­na­si Aust­ri­ja ir Liuk­sem­bur­gas.

Ira­no kons­ti­tu­ci­jos ser­gė­to­jų ta­ry­ba ant­ra­die­nį už­drau­dė ki­ to mė­ne­sio pre­zi­den­to rin­ki­ muo­se kel­ti sa­vo kan­di­da­tū­ras nuo­sai­kių pa­žiū­rų bu­vu­siam pre­zi­den­tui Ak­ba­rui Has­he­mi Raf­san­ja­ni (nuo­tr.) ir Es­fan­dia­ rui Ra­hi­mo Mas­haei, da­bar­ti­ nio pre­zi­den­to Mah­mou­do Ah­ ma­di­ne­ja­do pa­ti­kė­ti­niui.

JAV fe­de­ra­li­nio ty­ri­mų biu­ro agen­tas va­kar nu­šo­vė Flo­ri­dos gy­ven­to­ją, ku­ris ga­lė­jo bū­ti su­si­jęs su įta­ria­mais Bos­to­no sprog­din­to­jais. 27-erių Ib­ra­ gi­mas To­da­še­vas (nuo­tr.) bu­ vo nu­kau­to įta­ria­mo Bos­to­no sprog­din­to­jo Ta­mer­la­no Car­ na­je­vo bi­čiu­lis, jie abu do­mė­ jo­si dvi­ko­vo­mis.

Pran­cū­zams tė­vy­nė­je ne­be­mie­la

Pa­var­gę nuo so­cia­lis­tų po­li­ti­kos pran­cū­ zai ieš­ko ge­res­nio gy­ve­ni­mo sve­tur. Ša­ lį pa­lie­ka ne tik ak­to­riai ir stam­bių bend­ro­ vių di­rek­to­riai, bet ir smul­kūs vers­li­nin­kai, moks­li­nin­kai bei jau­ni spe­cia­lis­tai. Vers­las dūs­ta

Ne­rei­kė­tų ma­ny­ti, kad ki­no le­gen­ da Gérard’as De­par­dieu bu­vo vie­ nin­te­lis, ku­ris skan­da­lin­gai ir gar­siai tren­kęs du­ri­mis pa­li­ko Pran­cū­zi­ją. To­kį pat ke­lią pa­si­rin­ko vers­lo mag­ na­tas Alai­nas Aff­le­lou, mu­zi­kan­tas Jea­nas Mi­che­lis Jar­re’as, re­ži­sie­rius Mat­hieu Kas­so­vit­zas ir ki­ti ži­no­mi bei pa­si­tu­rin­tys žmo­nės. Pa­ry­žiaus stam­biau­sios pra­ban­ gaus ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to bend­ ro­vės „Da­niel Feau“ pre­zi­den­tas Char­les’is Ma­rie Jott­ras tei­gia, kad per pa­sta­ruo­sius me­tus jo bend­ro­ vė par­da­vė šim­tus iš­vyks­tan­čių tur­ tin­gų šei­mų na­mų. Ši ten­den­ci­ja vy­ rui pri­me­na de­vin­to­jo de­šimt­me­čio pra­džią, kai ša­liai va­do­va­vo ki­tas so­ cia­lis­tas Fran­çois Mit­ter­rand’as.

Pran­cū­zi­ja ne­ten­ ka žmo­nių, ku­rių jai žūt­būt rei­kia eko­no­ mi­kai at­gai­vin­ti, – pra­de­dan­čių, smul­ kių­jų ir vi­du­ti­nių vers­li­nin­kų.

„Tik tuo­met ša­lį pa­lik­da­vo tie­ siog tur­tin­gi žmo­nės, o ne vers­li­ nin­kai“, – JAV žur­na­lui „Ti­me“ sa­ kė Ch.M.Jott­ras. Da­bar, anot jo, Pran­cū­zi­ja ne­ten­ka žmo­nių, ku­rių jai žūt­būt rei­kia eko­ no­mi­kai at­gai­vin­ti, – pra­de­dan­čių, smul­kiųjų ir vi­du­ti­nių vers­li­nin­kų, nu­si­vy­lu­sių pre­zi­den­to Fran­çois Hol­lan­de’o mo­kes­čių po­li­ti­ka. Pa­ry­žiu­je įsi­kū­ru­sio skait­me­ni­ nio vers­lo tink­lo „Elect­ro­nic Bu­ si­ness Group“ stei­gė­jui Pier­re’ui Re­bou­lui at­ro­do, kad vers­li­nin­kai iš vals­ty­bės ne­su­lau­kia jo­kios pa­ ra­mos. Ne­pa­si­da­vęs bend­rai ten­den­ci­ jai, jis po dve­jų me­tų Niu­jor­ke grį­ žo į Pa­ry­žių, bet tik tam, kad bū­tų ša­lia pa­gy­ve­nu­sių tė­vų. Dėl emig­ ra­ci­jos vy­ras kal­ti­na di­de­lę mo­kes­ čių naš­tą vers­lui ir su­dė­tin­gas dar­ buo­to­jų at­lei­di­mo pro­ce­dū­ras. Jau­ni­mas ma­to niū­rią atei­tį

Pas­ta­rai­siais mė­ne­siais du įta­kin­ gi kon­ser­va­ty­vūs lei­di­niai „L’Exp­ress“ ir „Le Fi­ga­ro“, at­kak­liai kri­

ti­kuo­jan­tys so­cia­lis­tų vy­riau­sy­bę, išė­jo su ta pa­čia ant­raš­te: „Ko­dėl jie pa­lie­ka Pran­cū­zi­ją?“ „L’Exp­ress“ paant­raš­tė skel­bė: „Ir tai ne tik tur­tin­gie­ji!“ Ei­li­nių žmo­nių ne­su­lai­ko nei pen­kios sa­vai­tės kas­me­čių mo­ka­ mų ato­sto­gų, nei ne­prie­kaiš­tin­gai vei­kian­ti svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­ ma, nei ne­mo­ka­mas moks­las. „Le Fi­ga­ro“ duo­me­ni­mis, Lon­ do­ne gy­ve­na 300 tūkst. pran­cū­zų, Bel­gi­jo­je – 200 tūkst., ar­ba ket­vir­ ta­da­liu dau­giau nei 2010-ai­siais. Lei­di­nys ci­ta­vo jau­nuo­lius, ku­rie iš­vy­ko į Niu­jor­ką, Du­ba­jų ir Šan­ cha­jų ieš­ko­ti ge­res­nių kar­je­ros per­ spek­ty­vų, aukš­tes­nių at­ly­gi­ni­mų ir ga­li­my­bės sa­ve at­skleis­ti. Jau me­tus Niu­jor­ke dir­ban­tis 30-me­tis Alexandre’as Per­rot sa­kė „Le Fi­ga­ro“, kad Pran­cū­zi­jos sis­te­ ma ne­ver­ti­na ir ne­mo­ty­vuo­ja ak­ty­ vaus jau­ni­mo. Gąs­di­na­mai at­ro­do ano­ni­mi­ nės ap­klau­sos, iš ku­rių ma­ty­ti, kad pran­cū­zų paaug­liai, dar net ne­

Des­pe­ra­ci­ja: re­mian­tis ap­klau­so­mis, vos 16 pro­c. Pran­cū­zi­jos jau­ni­mo op­ti­mis­tiš­kai žvel­gia į atei­tį. „Reu­ters“ nuo­tr.

pra­dė­ję dirb­ti tė­vy­nė­je, jau sva­jo­ja pa­lik­ti ša­lį. Bai­mi­na­ma­si, kad jei­ gu ten­den­ci­jos ne­si­keis, Pran­cū­ zi­ja ne­tru­kus virs di­de­liais se­ne­ lių na­mais. Praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skelb­ti „Gal­ lup“ ap­klau­sos re­zul­ta­tai pa­ro­dė, kad vos 16 pro­c. Pran­cū­zi­jos jau­ ni­mo op­ti­mis­tiš­kai žvel­gia į atei­ tį. Tai ma­žiau­sias ro­dik­lis vi­so­ je ES. Is­pa­ni­jo­je, kur ne­dar­bo ly­gis dvi­gu­bai di­des­nis, švie­ses­nę atei­tį ma­to 49 pro­c. jau­nuo­lių.

Pra­šo kant­ry­bės

Pran­cū­zi­jos sta­tis­ti­kos agen­tū­ra IN­SEE praė­ju­sią sa­vai­tę pa­skel­bė, kad ša­lį tre­čią kar­tą per pa­sta­ruo­ sius ket­ve­rius me­tus iš­ti­ko re­ce­si­ja, o ne­dar­bas nuo to lai­ko, kai F.Hol­ lan­de’as užė­mė pre­zi­den­to po­stą, išau­go 11 pro­c. Štai ko­dėl pre­zi­den­tas, ku­rio rei­ tin­gai pa­sie­kė re­kor­di­nes že­mu­ mas, pri­vers­tas pra­šy­ti tau­tie­čių kant­ry­bės. Praė­ju­sį ket­vir­ta­die­nį per spau­dos kon­fe­ren­ci­ją jis sa­kė:

„Ma­no pa­rei­ga yra iš­trauk­ti Pran­ cū­zi­ją iš le­tar­gi­jos.“ Bet vil­tį, ku­rios įkvėp­ti ti­kė­jo­si F.Hol­lan­de’as, su­žlug­dė ki­ta tą pa­čią die­ną at­skrie­ju­si nau­jie­na, kad Da­vi­ das Beck­ha­mas bai­gia fut­bo­li­nin­ko kar­je­rą. Jo atė­ji­mas į sos­ti­nės klu­ bą „Pa­ris Saint-Ger­main“ šių me­tų pra­džio­je pran­cū­zams ta­po įro­dy­mu, kad Pa­ry­žius te­bė­ra pa­trauk­lus net pa­sau­li­nio mas­to žvaigž­dėms. Bet ir šis džiaugs­mas tru­ko neil­gai. „Ti­me“, „Ra­dio Fran­ce In­ter­na­tio­na­le“ inf.

Ra­šy­to­jas žo­džius pa­rė­mė veiks­mais Pa­ry­žiaus Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ro­ je ant­ra­die­nį prie­šais al­to­rių nu­si­ šo­vė kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų ra­šy­ to­jas ir ak­ty­vis­tas Do­mi­ni­que’as Ven­ne­ris, ku­ris pa­li­ko pa­reiš­ki­ mus, smer­kian­čius ho­mo­sek­sua­ lų san­tuo­kas ir imig­ra­ci­ją.

78-erių eseis­tas D.Ven­ne­ris bu­vo su­si­jęs su Pran­cū­zi­jos kraš­tu­ti­nių de­ši­nių­jų ir na­cio­na­lis­tų gru­pe. Po­li­ci­ja pra­ne­šė, kad jis nu­si­šo­vė iš pis­to­le­to ke­lios mi­nu­tės po 16 val. (17 val. Lie­tu­vos lai­ku) ir kad žmo­nės iš ka­ted­ros, ku­rių jo­je ta­ da bu­vo maž­daug 1,5 tūkst., bu­vo be jo­kių in­ci­den­tų eva­kuo­ti. D.Ven­ne­ris pa­li­ko laiš­ką, ku­ rį po jo mir­ties per kon­ser­va­ty­vų ra­di­ją „Ra­dio Cour­toi­sie“ per­skai­ tė drau­gas, ir pa­sku­ti­nį esė sa­vo tink­la­la­py­je. Juo­se smer­kia­mas ir ne­se­niai priim­tas įsta­ty­mas dėl ho­mo­sek­ sua­lų san­tuo­kų le­ga­li­za­vi­mo, taip pat imig­ra­ci­ja iš Af­ri­kos. „Ti­kiu, jog bū­ti­na pa­siau­ko­ ti, kad nu­trauk­čiau mus apė­mu­ sią le­tar­gi­ją, – sa­ko­ma per ra­di­ją per­skai­ty­ta­me jo laiš­ke. – Nu­si­

žu­dau, kad pa­ža­din­čiau mie­gan­ čias są­ži­nes.“ D.Ven­ne­rio sa­vi­žu­dy­bę kaip po­ li­ti­nį ges­tą gy­rė kraš­tu­ti­nių de­ši­ nių­jų Na­cio­na­li­nio fron­to ly­de­rė Ma­ri­ne Le Pen. „Pa­gar­ba D.Ven­ne­riui, ku­rio pa­sku­ti­nis di­džiai po­li­ti­nis ak­tas bu­vo at­lik­tas sie­kiant pa­ža­din­ ti Pran­cū­zi­jos žmo­nes“, – so­cia­ li­nia­me tink­le „Twit­ter“ pa­ra­šė M.Le Pen. Ka­ted­ros rek­to­rius mon­sin­jo­ ras Pat­ric­kas Jac­qui­nas sa­kė, kad D.Ven­ne­ris prieš nu­si­žu­dy­da­mas ant al­to­riaus pa­dė­jo laiš­ką. Šal­ti­ nis po­li­ci­jo­je sa­kė, kad ta­me laiš­ke iš­dės­ty­tos pa­na­šios min­tys, kaip ir D.Ven­ne­rio tink­la­la­py­je. Pas­ku­ti­nia­me esė sa­vo tink­la­la­ py­je D.Ven­ne­ris kei­kia „šlykš­taus įsta­ty­mo“, ku­riuo ho­mo­sek­sua­ lams lei­džia­ma tuok­tis ir įsi­vai­ kin­ti, priė­mi­mą. Šeš­ta­die­nį tas pro­jek­tas pa­ga­liau ta­po įsta­ty­mu po mė­ne­sius tru­ku­sių pik­tų po­li­ ti­nių de­ši­nių­jų pro­tes­tų. D.Ven­ne­ris taip pat pa­smer­kė imig­ra­ci­ją iš Šiau­rės Af­ri­kos, ku­ ri, pa­sak jo, yra tik­ras pa­vo­jus, ir

Šo­kas: D.Ven­ne­ris nu­si­šo­vė Die­vo Mo­ti­nos ka­ted­ro­je, kai jo­je bu­vo 1,5

tūkst. žmo­nių, dau­giau­sia tu­ris­tų.

pa­ra­gi­no ak­ty­vis­tus im­tis prie­mo­ nių pran­cū­zų ir eu­ro­pie­čių iden­ti­ te­tui ap­sau­go­ti. Tik­riau­siai tu­rė­da­mas ome­ny­ je sa­vo sa­vi­žu­dy­bę D.Ven­ne­ris pa­ ra­šė: „Nea­be­jo­ti­nai rei­kės nau­jų,

SI­PA nuo­tr.

įspū­din­gų, sim­bo­li­nių ges­tų mie­ guis­tu­mui iš­sklai­dy­ti... ir pri­si­mi­ ni­mams apie mū­sų iš­ta­kas vėl pa­ ža­din­ti. Atei­na lai­kas, kai žo­džius tu­ri pa­rem­ti veiks­mai.“ BNS inf.

13

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

sportas

Neįprastos pagerbtuvės Pirmą kartą miesto istorijoje Klaipėdą garsinusios – „Dragūno“ rankinio ir „Neptūno“ krepšinio komandos buvo pagerbtos gryname ore, skvere prie Danės upės.

Sporto telegrafas Dviračių sportas. Savaitgalį vyks jubiliejinės – dešimtosios jaunių dviratininkų tarptautinės lenktynės „Auksinės kopos“. Šiandien 18.30 val. Šiaurės prospekte vyks 3 km prologo varžybos. Rytoj vyks I etapas: Klaipėda – Nida, aštuonių ratų lenktynės Nidos gatvėmis (iš viso 107,1 km). Startas – 14.30 val. Smiltynėje prie Naujosios perkėlos. Penktadienį dviratininkų laukia du etapai. II etapo (10 val.) laurų dalybos vyks kelyje į Palangą (15 km). Star-

tas ir finišas – netoli Romų gyvenvietės. III etape (17 val.) dalyviai važiuos maršrutu Klaipėda – Palanga – Kretinga – Klaipėda (86 km). Startas ir finišas Klaipėdos dviračių treke. Lenktynės baigsis sekmadienį žiedinėmis lenktynėmis. Nuo 11 val. dviratininkai mins pedalus Liepų g., Trilapio g., S.Daukanto g., Herkaus Manto gatve. Startas ir finišas – Herkaus Manto gatvėje (65 km). Varžybų organizatoriai kviečia vairuotojus

G.Kubiliui – bronza

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Ketvirtus metus paeiliui čempionais tapusiems „Dragūno“ vyrams ir pirmą kartą klubo istorijoje bronzos medalius iškovojusiems krepšininkams rankas spaudė meras Vytautas Grubliauskas. Miesto vadovas dosnumu nenustebino – visiems sportininkams, treneriams, klubo atstovams įteikė marškinėlius su Klaipėdos simbolika. Atsidėkodamas už miesto pagalbą „Neptūnui“, komandos kapitonas Martynas Mažeika V.Grubliauskui įteikė Lietuvos krepšinio lygos čempionato bronzos medalį. „Dragūno“ ekipos vyriausiasis treneris Artūras Juškėnas, sulaukęs dovanos – marškinėlių, nesidrovėjo šmaikštauti, tikintis didesnės miesto paramos sportui. Kai kas tikėjosi, kad kartu bus pagerbti ir „Žuvėdros“ šokėjai, šeštadienį Vilniuje tapę Lotynų Amerikos sportinių šokių komandų Europos čempionais. „Žuvėdrai“ organizuosime atskirą fiestą, – patikino meras. – Kalbėjausi su vadove Skaistute Idzelevičiene, kai pasveikinau, sutariau, kad šokėjus pagerbsime po savaitės – kitą trečiadienį.“ V.Grubliauskas užbėgo nuogąstavimams už akių: „Nereikia ieškoti kriminalo, diskriminavimo ar ignoravimo apraiškų. To nė-

Sugrįžtuvės: „Neptūno“ vyriausiasis treneris K.Maksvytis į iškilmes

grįžo tiesiai iš Prancūzijos.

Atletas: G.Kubilius sėkmingai kovoja šalies ir užsienio varžybose.

Česlovas Kavarza Gintaras Kubilius Italijoje vykusiame Europos sambo imtynių čempionate iškovojo bronzos medalį.

Darbas: krepšininkas V.Vasylius (viduryje) dalijo autografus koman-

dos aistruoliams.

ra. Pasiūliau rankininkus ir krepšininkus apdovanoti vienu metu. Jų pagerbtuvės buvo suplanuotos šiek tiek anksčiau nei „Žuvėdra“ sėkmingai rungtyniavo Vilniuje. Dėl daugelio priežasčių. Jų nevar-

dysiu. O padarius masinę šventę, dar pagerbiant ir šokėjus, kai kam pasirodytų, jog esame perdėtai šykštūs. Juolab kad būtų per didelis kokteilis. „Žuvėdra“ tikrai verta atskiro pagerbimo.“

Čempionai: keturis kartus paeiliui aukso medalius laimintys „Dragūno“ rankininkai jau priprato prie sveiki-

nimų.

Vytauto Petriko nuotr.

Su tokios pat spalvos žetonu klaipėdietis praėjusiais metais buvo grįžęs iš pasaulio pirmenybių. Kovinių sambo imtynių rungtyje pergalių siekęs trenerių Dmitrijaus Čelpanovo, Arsenijaus Jefišovo ir Jono Tilviko auklėtinis varžėsi svorio iki 52 kg grupėje. Kitiems dviem Klaipėdos sporto centro sportininkams, dalyvavusiems tradicinių sambo imtynių varžybose, nepavyko tapti prizininkais. Valdas Kanapeckas (iki

74 kg) užėmė 7-ąją vietą, Šarūnas Gervė (iki 68 kg) – 8-ąją. Lietuvos rinktinės nariai iškovojo po vieną aukso (vilnietis Sergejus Grečicha) ir sidabro (vilnietė Karina Bičkutė) bei tris bronzos medalius (G.Katkus, vilniečiai Viktoras Tomaševičius ir Aurelija Šukytė). Tarp 29 valstybių lietuviai užėmė aukštą penktą vietą. Geriau pasirodė rusai, ukrainiečiai, baltarusiai ir bulgarai. Šių metų pasaulio čempionatas vyks Sankt Peterburge (Rusija). Europos sambo federacijų kongrese mūsų šaliai suteikta teisė rengti 2015 metų Senojo žemyno pirmenybes.

19

ketvirtadienis, gegužės 23, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

Šios savaitės prizas – „Svajonių knygos“ kategorijos leidiniai. Jį įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė.

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Lindos Lael Miller knygą „Ten ir čia“.

Linda Lael Miller. „Ten ir čia“. Elizabeta Makartni grįžta į senus šeimos namus, kuriuose vaikystėje su pussesere Ru leisdavo vasaras ir klausydavosi paslaptingų tetos Veritės pasakojimų. Netyčia peržengusi laiko ribą Elizabeta patenka į praeitį prieš šimtą metų – ir į jaudinantį provincijos gydytojo Džonatano Fortnerio glėbį. Jis nori, kad Elizabeta visam laikui pasiliktų jo laike, tačiau mergina žino: šiam vyrui ir jo dukrelei gresia mirtinas pavojus. Galbūt jai pavyks juos išgelbėti... tik ar pati liks gyva?

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, gegužės 28 d.

Avinas (03 21–04 20). Pagaliau bent iš dalies pavyko pasiekti savo tikslą. Ant laurų neužmikite, kurkite ateities planus – diena tam itin palanki. Greičiausiai kas nors ateis prašyti jūsų patarimo. Jautis (04 21–05 20). Jaučiams teks imtis iniciatoriaus vaidmens ir įkvėpti apatiškus kolegas. Atsakomybės nebijokite – jūsų laukia sėkmė ir garbė. Vakare patartina daugiau klausyti proto balso. Dvyniai (05 21–06 21). Šiandien atrodys, kad pasaulis pilkas ir nykus, o aplink juos – pikti ir klastingi žmonės. Vykite tokias mintis šalin – jūs paprasčiausiai pervargote, juodos mintys – signalas, kad metas pagalvoti apie atostogas. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena verslo susitikimams, sutarčių pasirašymui – seksis sudominti galimus partnerius ir parodyti save iš geriausios pusės. Vakare galintį apimti egzistencinį nerimą slopinkite gero vyno taure ar ilgu pasivaikščiojimu gamtoje. Liūtas (07 23–08 23). Jei jausitės pervargęs ir išsisėmęs, išeikite papietauti su geru draugu – nuotaika tikrai pasitaisys ir likusią dienos dalį nudirbsite ne vieną darbą. Vakare neduokite valios neigiamoms emocijoms – kantrybe daugiau laimėsite. Mergelė (08 24–09 23). Šiandien galite susipažinti su žmogumi, kuris tiesiog pakerės jus gyvybingumu ir mokėjimu džiaugtis gyvenimu. Jei išmoksite nekreipti dėmesio į smulkmenas, o daugiau reikšmės teikti esminiams dalykams, ši pažintis gali peraugti į gražią, ilgalaikę draugystę. Svarstyklės (09 24–10 23). Vis blaškotės ir trokštate nepasiekiamo? Patarimas – atsimerkite ir apsidairykite – tai, ko trokštate, visai šalia jūsų. Kartais verta nusileisti ant žemės, antraip galite amžiams likti vienas. Skorpionas (10 24–11 22). Gana planuoti ir svarstyti – pavyks, nepavyks Imkitės veiksmų – kartą nepavykus, mėginkite dar kartą, ir galiausiai pasieksite tikslą. Daugiau pasitikėkite savimi – jūsų idėjos iš tiesų įdomios. Šaulys (11 23–12 21). Šiandien artimas žmogus padarys jums staigmeną. Jei tikėjotės ne visai to, nenusiminkite ir jokiu būdu neparodykite nusivylimo – visi trokštame, kad kas skaitytų mūsų mintis. Ožiaragis (12 22–01 20).Itin sėkminga diena įvairiausio pobūdžio susitikimams, pasitarimams, pokalbiams – nuo malonaus pasiplepėjimo su senu bičiuliu iki oficialių derybų. Būsite komunikabilus, mintis formuluosite aiškiai ir argumentuotai. Vandenis (01 21–02 19). Darbe ar versle galite tikėtis kolegų ir partnerių paramos ir lojalumo. Nieko nedarykite per jėgą ir neverskite daryti kitų. Būkite mandagesnis ir kantresnis. Žuvys (02 20–03 20). Prieš leisdamasis į tolimą ir nežinia kuo pasibaigsiančią kelionę, pasistenkite susitvarkyti skubiausius reikalus – galbūt užtruksite ilgiau nei planuojate.

Žaismingos muzikos orkestras panirs po vandeniu Edukacinio projekto „Žaismingos muzikos orkestras“ 12-oji serija šiandien 18 val. vyks... po vandeniu! Klaipėdos kamerinio orkestro ir aktorių sekama muzikinė pasaka „Po vandeniu“ perteiks slėpiningą jūros gyventojų pasaulį, jų santykius, nuotykius ir ieškojimus.

Sraigė, krabas, ryklys, jūros žvaigždė, medūza, vėžys, perlo dukra, gintaras, jūrų arkliukai ir kiti po

vandeniu aptinkami sutvėrimai atvers mažiesiems klausytojams savo linksmas ir liūdnas istorijas. Projekto idėja kilo dirigentui Mindaugui Piečaičiui. Gyvenantis ir dirbantis su vaikais bei jaunimu Vokietijoje jis atrado vokiečių menininkų Jörgo ir Susanne’s. Hilbertų kūrinį „Po vandeniu“. M.Piečaitis sumanė jį aranžuoti kameriniam orkestrui ir išvystyti iki nedidelio muzikinio spektaklio. Styginių orkestro sudėtį

jis papildė pučiamaisiais ir mušamaisiais instrumentais, siekdamas kuo spalvingiau perteikti slėpiningą vandenų pasaulio koloritą. Fortepijonas ir nedidelis vaikų choras naujoje aranžuotės versijoje taip pat turi svarbią funkciją. Muzikinį spektaklį režisavo Kirilas Glušajevas. Spektaklyje vaidins aktorė Gintarė Latvėnaitė. Vaizdo iliustracijas gyvai kurs Antanas Dubra.

Šiame žaismingos muzikos orkestro projekte dalyvaus Klaipėdos H.Zudermano gimnazijos ir Vydūno vidurinės mokyklos moksleiviai (mokytojos Asta Markevičienė, Ingrida Bertulienė). Jų dainuojamus tekstus į lietuvių kalbą išvertė Gintarė Aleksandravičienė. Projektas rengiamas bendradarbiaujant su Goethe’s institutu Vilniuje ir festivaliu „Vokiečių kultūros dienos“ Klaipėdoje. „Klaipėdos“ inf.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis, griaudės perkūnija. Šiandien daug kur numatomi trumpi lietūs, galima perkūnija. Naktį atvės iki 8-13, dieną šils iki 16–21 laipsnio. Penktadienio naktį pietiniuose, dieną daugelyje rajonų palis, vietomis griaudės perkūnija. Temperatūra mažai keisis – naktį bus 8-11, dieną – 14–19 laipsnių šilumos.

Šiandien, gegužės 23 d.

+16

+11

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)

+18

Šiauliai

Klaipėda

+19

Panevėžys

+20

Utena

+15

5.11 21.55 16.44

143-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 222 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+19

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +13 Brazilija +27 Briuselis +9 Dublinas +11 Kairas +37 Keiptaunas +21 Kopenhaga +13

kokteilis Cir­kas iš­va­žia­vo, afi­šos li­ko Sa­vait­ga­lį per mies­tą nu­vil­ni­jo „Vil­ties bė­g i­mo“ ak­ci­ja-var­ž y­bos. Vie­n i bė­g i­ mo da­ly­viai skir­tin­go il­gio dis­tan­ci­jo­ se ris­no­jo, ki­ti lė­kė į fi­ni­šą siek­da­mi ti­ tu­lų. Tie, ku­rie tin­gė­jo bėg­ti, ga­lė­jo per mies­tą iki Va­sa­ros est­ra­dos va­ž iuo­t i dvi­ra­čiais. Kas­met ren­g i­nys tam­pa vis po­pu­l ia­ res­nis, da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je at­vyks­ta ne tik vie­ti­nės ju­dė­ji­mo žvaigž­dės, bet ir spor­tiš­ki sve­te­liai iš ki­tų mies­tų ir net vals­ty­bių. Ju­de­sys mies­te bu­vo sek­ma­die­n į, ta­ čiau dar ir šian­dien cent­re ga­li­ma ras­ ti ne­leis­ti­no­se vie­to­se pri­kli­juo­tų pla­ ka­tų, vis dar kvie­čian­čių bėg­ti.

Londonas +10 Madridas +21 Maskva +17 Minskas +18 Niujorkas +26 Oslas +13 Paryžius +11 Pekinas +30

Praha +17 Ryga +19 Roma +20 Sidnėjus +15 Talinas +15 Tel Avivas +31 Tokijas +26 Varšuva +14

Vėjas

1–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+19

+18

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

Vardai Deziderijus, Gertautas, Ivona, Tautvydė, Žydrūnas.

gegužės 23-iąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+11

+10

+9

7

+11

+13

+14

+13

5

+13

+13

+13

+11

9

rytoj

šeštadienį

1430 m. bur­gun­dai Pran­ cū­z i­jo­je paė­mė Jean­ne d’Arc į ne­lais­vę. 1701 m. ap­kal­t in­tas žu­ dy­mais ir pi­ra­t a­v i­mu, Lon­do­ne pa­kar­t as ka­ pi­to­nas Wil­l ia­mas Kid­ das. 1891 m. gi­mė šve­dų ra­ šy­to­jas, No­be­l io li­te­ra­ tū­ros pre­mi­jos lau­rea­tas Pa­ras Fa­bia­nas La­gerk­ vis­tas. Mi­rė 1974 m . 1915 m. Ita­l i­ja pa­skel­bė ka­rą Aust­ri­jai-Veng­ri­jai.

1933 m. gi­mė ak­to­rė Joan Col­lins.

Gy­dė klou­nai ir iliu­zio­nis­tai

1949 m. įkur­ta Va­ka­r ų Vo­kie­ti­jos res­pub­li­ka su sos­ti­ne Bo­no­je. 1951 m. Ti­be­tas bu­vo for­ ma­liai pri­jung­tas prie Ki­ ni­jos kaip au­to­no­m i­n is kraš­tas. 1997 m. Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Jev­ge­ni­ jus Pri­ma­ko­vas per­spė­jo NA­TO ne­siū­ly­ti na­rys­tės bu­v u­sioms So­v ie­t ų Są­ jun­gos res­pub­li­koms, ta­ čiau at­me­tė jė­gos prie­mo­ nių pa­nau­do­ji­mo prieš to­ kį žings­nį ga­li­my­bę.

Sap­ni­nin­kas

Links­mų aki­mir­kų bū­na ir li­go­ni­ nė­je. Tuo įsi­ti­ki­no kiek­vie­nas Klai­ pė­dos vai­kų li­go­ni­nės pa­cien­tas ir dar­buo­to­jas, aną­dien su­lau­kę ypa­ tin­gų sve­čių. Kvies­lys: ant At­gi­mi­mo aikš­tės

mar­mu­ro pri­kli­juo­ta afi­ša ir šian­ dien kvie­čia da­ly­vau­ti ak­ci­jo­je.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Kai ko­vo­ja du tig­rai, lai­mi ki­nas, sė­din­ tis me­dy­je.

Įp­ro­čiai, pa­dė­sian­tys su­liek­nė­ti Tiems, ku­riems ne­pa­tin­ka bė­gio­ti, ta­ čiau no­ri su­liek­nė­ti, pir­mie­ji ke­tu­ri (iš 12) pa­ta­ri­mų. Į par­duo­tu­vę ei­ki­te tik su iš anks­to su­ da­r y­tu mais­to pro­duk­t ų są­ra­šu. Pir­ mas žings­nis, kad ne­val­gy­tu­mė­te ža­ lin­g ų ir tu­ki­nan­čių pro­duk­tų, – jų ne­ pir­ki­te. Skai­ty­ki­te eti­ke­tes, pir­ki­te ma­žiau cuk­ raus ir ma­ž iau rie­ba­lų tu­rin­čius pro­ duk­tus. Vi­sa­da vir­tu­vė­je tu­rė­ki­te svei­kų ir nau­ din­gų pro­duk­tų at­sar­gų (įvai­rių ko­šių, dar­žo­vių, vai­sių, ne­rie­bių, bal­ty­min­gų pie­no pro­duk­tų). Su­si­da­ry­ki­te as­me­ni­nį svei­kų, nau­din­ gų pro­duk­t ų ir pa­t ie­ka­lų są­ra­šą. Kai ne­bus min­čių, ką val­gy­ti, vi­sa­da ga­lė­ si­te į jį žvilg­te­lė­ti.

Ry­te pa­la­to­se vai­kus ap­lan­kė pro­ jek­to „Rau­do­nos no­sys. Gy­dy­to­ jai klou­nai“ da­ly­viai. Pro­fe­sio­na­ lūs ak­to­riai, nau­do­da­mi klou­nų te­ra­pi­jos me­to­di­ką, kai­šio­jo no­sis į pa­la­tas ir bend­ra­vo su pa­cien­tais. Vai­kai at­si­pa­lai­da­vo, pa­ge­rė­jo ne tik jų, bet ir jų ar­ti­mų­jų nuo­tai­ka. Tą pa­čią die­ną lau­kė dar vie­ na staig­me­na – čia vai­kams neį­ti­ kė­ti­nus triu­kus de­monst­ra­vo gar­ sūs iliu­zio­nis­tai Ar­vy­das Sto­nys ir Man­tas Wi­zard. Dėl šių sve­čių li­go­ni­nė­je ne­tgi bu­vo trum­pam ati­dė­tos pla­ni­nės pro­ce­dū­ros, o ne­ga­lė­ję atei­ti pa­ tys, vai­kai bu­vo at­neš­ti, kad bent tru­pu­tį ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti šven­te. Ir ne­ga­lė­ju­sie­ji da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je, ir jį ste­bė­ju­sie­ji bu­vo pa­ma­lo­nin­ti do­va­no­mis ir lin­kė­ji­mais kuo grei­ čiau pa­sveik­ti. „Klai­pė­dos“ inf.

Jei­gu sap­ne jūs esa­te chu­li­ga­no ag­re­si­

Staigmena: Klai­pė­dos vai­kų li­go­ni­nėje retsykiais čia besigydančių ma­

žųjų kasdienybę praskaidrina klounai, kurie gydo gera nuotaika.

Į Eve­res­tą – be ko­jos In­dė, ku­ri prieš dve­jus me­tus ne­ te­ko ko­jos, kai bu­vo iš­mes­ta iš va­ žiuo­jan­čio trau­ki­nio, ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi am­pu­tuo­ta ko­ja, įko­pu­ sia į Eve­res­tą.

Links­mie­ji tirš­čiai At­si­kė­l iau anks­t i ry­te, ty­l iai ap­si­ren­ giau, iš­ve­džiau šu­nį, su­te­piau pie­tums su­muš­ti­nių ir įslin­kau į ga­ra­žą. Pri­ka­bi­ nau prie au­to­mo­bi­lio val­t į. Tuo me­tu ėmė ly­ti ir pa­ki­lo stip­rus vė­jas. Įsi­jun­ giau ra­di­ją – to­kia pat pro­gno­zė bu­vo vi­sai die­nai. Ta­da grį­žau na­mo, nu­si­ ren­giau, įlin­dau į lo­vą, ap­ka­bi­nau žmo­ ną ir su­šnibž­dė­jau jai į au­sį: – Bjau­rus oras. – O tu įsi­vaiz­duo­ji, ma­no idio­tas į žve­ jy­bą iš­lė­kė! Čes­ka (397 719; gy­ve­ni­mas – tai lenk­ty­nės, ku­rio­se kiek­vie­nas sie­kia pir­mau­ti tam, kad fi­ ni­šuo­tų pa­sku­ti­nis)

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

At­kak­li: A.Sin­hai įkop­ti į Eve­res­

tą ne­sut­ruk­dė tai, jog prieš dve­ jus me­tus mer­gi­na ne­te­ko ko­jos.

26 me­tų Aru­ni­ma Sin­ha iš In­di­ jos šiau­rė­je esan­čios Utar Pra­de­ šo vals­ti­jos, kal­no vir­šū­nę pa­sie­kė ant­ra­die­nį ry­te. Prieš dve­jus me­tus šią bu­vu­sią na­cio­na­li­nės ly­gos tink­li­nin­kę va­ gys iš­stū­mė iš va­žiuo­jan­čio trau­ki­ nio, kai ji ban­dė ap­si­gin­ti ir ne­leis­ ti pa­vog­ti pi­ni­gi­nės. Pro ša­lį va­žia­vęs trau­ki­nys su­ traiš­kė jai ko­ją.

Kad iš­gel­bė­tų mer­gi­nos gy­vy­bę, gy­dy­to­jai ko­ją že­miau ke­lio tu­rė­jo am­pu­tuo­ti. „Anuo­met vi­si ne­ri­ma­vo dėl ma­nęs. Ta­da su­pra­tau, kad tu­ riu pa­da­ry­ti kaž­ką gy­ve­ni­me, kad žmo­nės liau­tų­si žiū­rė­ję į ma­ne su gai­les­čiu“, – prieš eks­pe­di­ci­ją In­ di­jos te­le­vi­zi­jai sa­kė A.Sin­ha. Bri­tų al­pi­nis­tas To­mas Whit­ta­ ke­ris 1998 m. ta­po pir­muo­ju ne­ ga­lią tu­rin­čiu ir į Eve­res­tą įko­pu­ siu žmo­gu­mi. Tai jis pa­da­rė praė­jus be­veik dviem de­šimt­me­čiams po au­to­mo­bi­lio ava­ri­jos, per ku­rią ne­ te­ko ko­jos. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

jos ar žiau­ru­mo ob­jek­tas – rea­lia­me gy­ve­ ni­me jums rei­kė­tų rū­pin­tis sa­vo sau­gu­ mu. Gal­būt vi­du­je jau­čia­te kaž­ką ne­ge­ro ir jū­sų bai­mė yra pa­grįs­ta. Pap­ras­tai to­kie sap­nai su­si­ję su emo­ci­ne būk­le. Jei­gu jūs sap­ne nu­ken­tė­jo­te – jū­sų lau­kia nu­si­vy­li­ mai. Jei ro­do­te ag­re­si­ją kaž­kam – esa­te pa­ var­gę, rei­ka­lin­gas poil­sis, tu­ri­te daug su­si­ kau­pu­sių pro­ble­mų, ku­rių ne­si­seks leng­ vai spręs­ti. Taip pat sap­nas įspė­ja veng­ ti neap­gal­vo­tų poel­gių. Jei­gu žiau­ru­mo au­ka jū­sų sap­ne ta­po ki­tas žmo­gus, ga­li reikš­ti, kad ar­ti­mie­ji dėl jū­sų veiks­mų at­ si­durs ne­pa­to­gio­je pa­dė­ty­je. Jei jūs ma­to­ te, kaip prieš ki­tą žmo­gų ro­do­ma ag­re­si­ja, ir jūs nie­ko ne­da­ro­te – jums ke­lia ne­ri­mą tai, kas vyks­ta su jū­sų vai­kais ar ap­lin­ki­ niais žmo­nė­mis. Taip pat šis sap­nas ga­li reikš­ti, kad jūs kaž­ką da­rė­te, bet neuž­bai­ gė­te ir da­bar la­bai gai­li­tės. Jei­gu sap­ne vai­ruo­ja­te ma­ši­ną, va­di­na­ si, kaž­kas pa­smerks jū­sų poel­gius. Jie pa­ si­ro­dys esą ne­vy­kę ir kvai­li. Vai­ruo­ti vie­ šą­jį trans­por­tą reiš­kia že­mi­nan­t į ir ne­ dė­kin­gą dar­bą. Sap­ne vai­ruo­ti trau­ki­nį – skur­das. Jei­gu va­žiuo­ja­te trau­ki­niu, bet vai­ruo­ja ki­tas, va­di­na­si, pa­si­tel­kę ži­nias ir su­ge­bė­ji­mus iš­veng­si­te sun­kios si­tua­ ci­jos. Šis sap­nas vy­rams ža­da lai­min­gą mei­lę, mo­te­rims – pa­si­ti­kė­ji­mą sa­vi­mi ir ap­dai­rų bend­ra­vi­mą su ger­bė­jais. Jei­gu sap­nuo­ja­te au­to­bu­so vai­ruo­to­ją, va­di­na­ si, sėk­mės ieš­ko­si­te ke­lio­nė­se. Jei­gu su­sap­na­vo­te, kad esa­te vers­li­nin­ kas, ta­čiau ne­ga­li­te su­si­mo­kė­ti įvai­riau­ sių mo­kes­čių, toks sap­nas reiš­kia, kad ar­t i­miau­siu me­tu su­lauk­si­te įdo­maus pa­siū­ly­mo, ta­čiau bus neiš­ven­g ia­mos fi­nan­si­nės iš­lai­dos. Jei­g u su­sap­na­vo­ te pa­ž įs­ta­mą vers­l i­nin­ką, toks sap­nas reiš­kia, kad min­tys, ku­rios truk­dė jums ra­miai gy­ven­ti, nu­stos jus kan­kin­ti, nes pa­da­rė­te tei­sin­gą spren­di­mą.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.