2013 05 28 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

www.kl.lt

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2013

121 (19 724) .;A?.162;6@ 424B Âź@ %

9

RUBRIKA

sveikata

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

PlauÄ?iĹł vÄ—Ĺžys gra sina

B.Vė­sai­tÄ—s vy­ras: „Kaip ji su ma­nim ga­li tar­tis – kas aĹĄ toks?“

Imig­ran­tų su­kel­tos riau­ťės ťve­dams pa­tei­kė daug klau­si­mų.

Plau­Ä?iĹł vė­Şio pro­fi­lak­ti­ka ne­pa­tei­si­na Ĺža­dė­tĹł vil­Ä?iĹł.

ď Ž Progresuoja:

ir moterims

]_VR ZR aĂş Z\ aR _Ăş ]YNb Ă˜VĂş cĂ›

f` Ob

c\ _R aN` Na cR WV` \ QN ON_ ]R_ ZĂ› [R `Ă&#x; 8YNV Metai iĹĄ metĹł aukĹĄ ]Ă› Q\` b[V cR_ `V aR aV [Ă› WR YV T\ [V [Ă› WR QVNT tas mirtingumo nuo [\ gb\ WN ZV “ [Nb do, kad ĹĄi onkolo plauÄ?iĹł vÄ—Ĺžio rodik WV Na cR WNV ginÄ— liga nesitrau lis ro- tÄ… metĹł. VÄ—Ĺžys, ypaÄ? esan kia, o ir profilakti tis plauÄ?iĹł stoja neveikia. Nustato periferijoje, gali kaulai arba plauÄ?iĹł ka kol kas kol nepasireikĹĄti tol, ma itin maĹžai anks audinys. Jei auglys bronchuose, neuĹždaro tyvos stadijos su apie vėŞį suĹžinojus jis apskritai necho. To pasekmÄ— sirgimĹł, o – kurio norsbron vÄ—lai tikimybÄ— pa plauÄ?io uĹždegimas. pastebimas, nes bronchuose jis ÄŻauga ÄŻ plauÄ?iĹł audinÄŻ.

Daugiau vÄ—Ĺžio atve sveikti lieka nedi Periferijoje dajĹł nustatoma ir delÄ—. riniai pradeda ma po virusiniĹł infek tytis, kai cijĹł paĹŤ

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

Evelina ZenkutÄ—

padidÄ—ja mÄ—jimo, iki 2–3 kai gripas pereina ar ketvirtos, stadi cm“, – kalbÄ—jo ÄŻ plauÄ?iĹł uĹždejos, A.ValaviÄ?ius. gimÄ… ir Ĺžmogus dÄ—l gydymas tampa ypaÄ? kai ligonio ciĹĄkai vÄ—Ĺžys neatsi ĹĄios prieĹžasties randa staiga, o pasidaro rentgeno tas. Gydyti, Ĺžinoma, komplikuo- pasireiĹĄkia po 10–15 nuotraukÄ…. metĹł rĹŤkymo bandoma, ta- sta DaĹž Ä?iau efektyvumas KlaipÄ—dos univer Ĺžo, moterys dabar Faktai gana maĹžas, tositetinÄ—s ligonipradÄ—jo jaus- pra nai ÄŻ medikus kreipiamasi jau ti neigiamas Ĺžalin dÄ—l mirtingumo dÄ—jus atsikosÄ—ti krau nÄ—s Pulmonologi go ÄŻproÄ?io pasekprocentas labai jos skyriaus veju. mes“, – sakÄ— paĹĄne „Ď paprastÄ… kosulÄŻ aukĹĄtas“, – sakÄ— dÄ—jas Arvydas Vala ď Ž PlauÄ?iĹł vÄ—Ĺžys medikas. ar dusulÄŻ, ypaÄ? kovas. viÄ?ius teigÄ—, kad – tai liga, kurios merĹŤkaliai, nekreipia Pasak jo, prieĹĄ 20 plauÄ?iĹł vÄ—Ĺžys – klas dÄ—mesio, sakydatu supiktybÄ—jusios metĹł moterĹł mi, tin plauÄ?iĹł audinio plauÄ?iĹł vÄ—Ĺžys buvo kad jei jau turiu ĹĄÄŻ mui sunkiai pasiduo ga ir gydy- DaugÄ—ja moterĹł ĹžalingÄ… ÄŻprotÄŻ, retas atvejis, o dan lÄ…stelÄ—s pradeda ĹĄiek tiek pakosÄ—ti dabar per mÄ—nesÄŻ nekontroliuojamai Sergamumas plau „StatistiĹĄkai prosta ti liga. yra normalu. DÄ—l skyriuje diagnoÄ?iĹł vÄ—Ĺžiu tradiciĹĄtos vÄ—Ĺžys pa- kai augti ir daugintis. ĹĄios prieĹžasties pa zuojami 2–3 nauji sivijo plauÄ?iĹł. Taip didesnis tarp vyrĹł, vÄ—luojama diagatvejai. nutiko tik dÄ—l to, nes stiprioji nozuoti ligą“, – aiĹĄ ď Ž PlauÄ?iĹł vÄ—Ĺžio lytis rĹŤko daugiau. kad, norint pagerin simptomai – dusukino medikas.

O rĹŤkymas ir yra ti ligos diagnosDar viena prieĹžas pagrindinÄ— plauÄ?iĹł tikÄ…, buvo ÄŻvestas lys, kosulys, skrep tis, kodÄ—l plauEfektyviausia plaunemokamas proliavimas, atsikovÄ— Ä?iĹł vÄ—Ĺžio diagnos tis. Daugiau nei 90 Ĺžio prieĹžasďŹ laktinis prostatos sÄ—jimas krauju, tika yra vÄ—lyva – proc. vÄ—Ĺžio atskausmas krĹŤtinÄ—vÄ—Ĺžio tyrimas. Ä?iĹł vÄ—Ĺžio profilak vejĹł nustatoma tu PagerÄ—jo diagnosti Ä?iai neturi nervinÄ—s je, apetito stoka, rintiems ĹĄÄŻ Ĺžalintika irplau ka ir dÄ—l masinio sistemos kĹŤno masÄ—s maŞėjĹł neskauda. Skaus gÄ… ÄŻprotÄŻ. Ne kÄ… ma tyrimo serganÄ?iĹł – nerĹŤkymas ir rĹŤ jimas, bendras silp jĹł skai ĹžesnÄ™ ÄŻtakÄ… daro mai prasidenumas. kyda tada, kai auglys virĹĄĹłâ€œ, – kalbÄ—jo A.Va Ä?ius ĹĄovÄ— ÄŻ ir pasyvus rĹŤkymas. pasiekia nervÄ… – mo netoleravimas. laviÄ?ius. ď Ž PagrindinÄ— plau palieÄ?ia pleurÄ…, pa Ä?iĹł vÄ—Ĺžio prieĹžasLiga grÄ—smÄ™ kelia Sergamumas plau tenka ÄŻ kaulus ar Ä?iĹł vÄ—Ĺžiu iĹĄliko tis yra rĹŤkymas. uĹždaro kurÄŻ nors ĹžmonÄ—ms. Jaunimui vyresniems stabiliai aukĹĄtas, o 90–95 proc. sirguorganÄ…. ankstyvos diagplauÄ?iĹł vÄ—Ĺžys siĹłjĹł plauÄ?iĹł vÄ— A.ValaviÄ?ius akcen nustatomas retai, nostikos kol kas nÄ— Ĺžiu reguliariai rĹŤtavo, kad rĹŤo jo prieĹžastys ra. Dar didesnÄŻ kÄ—. RĹŤkiusieji plau kantieji ir turintie daĹžniausiai bĹŤna Antra svarbi plau nerimÄ… kelia tai, Ä?iĹł vÄ—Ĺžiu serga ji giminaiÄ?iĹł, kugenetinÄ—s. Ä?iĹł vÄ—Ĺžio priekad gyvenanÄ?iĹł 10 kartĹł daĹžniau rie sirgo plauÄ?iĹł vÄ— Ĺžastis yra genetinis su ĹĄia klastinga li ÄŽdomu tai, kad mo nei niekada nerĹŤĹžiu, kartÄ… per mepaveldimumas. ga ir apie jÄ… neĹžiterĹł, serganÄ?iĹł tus Jei ĹĄia kiu turi apsilankyti pas nanÄ?iĹł yra daugiau ĹĄeimoje buvo uĹžďŹ k sieji. onkologine liga, taip specialistus. suo nei ligoniĹł, kupat daugÄ—- Ä?iĹł ja. Tad plauÄ?iĹł vÄ— riems liga jau diag vÄ—Ĺžys, tiek vyrams, tas plau- PastebÄ—jus kraujÄ… kosÄ— ď Ž Kiekvienais me Ĺžys jau nebÄ—ra tik nozuota. jant bĹŤtina tiek mote- kuo tais nuo plauÄ?iĹł rims galimybÄ— su vyrus persekiojan skubiau kreiptis ÄŻ me „Tai – ne tik Lietu sirgti ĹĄia onkolovÄ—Ĺžio mirĹĄta apie ti rykĹĄ dikus. vos, bet ir viso 1,4 milijono Ĺžmogine liga padidÄ—ja. pasaulio problema. „1960–1970 m. tÄ—. niĹł visame pasau Ka DaĹžnai nepastebi lyje, Lietuvoje – tyvos diagnostikos dangi anks- emancipacijai, mo pra si dÄ— jus terys pradÄ—jo apie 1,3 tĹŤkst. nÄ—ra, plauÄ?iĹł gy „Gaila, bet plauÄ?iĹł Diagno vÄ—Ĺžys nustatomas venti labiau vyriĹĄ vÄ—Ĺžio diagnosvÄ—lyvos, treÄ?ios kÄ… gyvenimÄ…, A.Va zuoja vÄ—lai ď Ž Kasmet Lietu tikÄ… ap Ĺžinoma, ir rĹŤkyti. laviÄ?ius teigÄ—, kad voje diagnozuo Kadangi tradidaĹžnai Ĺžmo- rent sunkina faktas, jog daĹžnai jagus aiĹĄkiĹł simpto ma apie 1,5 tĹŤkst. genogramoje maŞų naujĹł plauÄ?iĹł vÄ—mĹł nejauÄ?ia keledariniĹł nematyti. PlauÄ?iĹł pe Ĺžio atvejĹł. riferijoje juos uĹže.zenkute@kl.lt

Lietuva 7p.

Pasaulis 12p.

MirĹĄta daug

Ĺ iandien priedas

SÄ…s­kai­tos ÄŻpō­tÄ— ka­ro ug­nÄŻ Gy­ve­ni­mas pra­ban­ gia­me mies­to ra­jo­ ne klai­pė­die­Ä?iams vir­to ko­va dÄ—l di­de­ liĹł są­skai­tĹł, o mė­ gi­ni­mas at­si­sa­ky­ ti ĹĄi­lu­mos tie­kė­jo pa­slau­gĹł bai­gė­si karť­to van­dens iť­ jun­gi­mu vi­sam na­ mui. Iť­gir­dÄ™, kad ne­ be­tu­ri tei­sÄ—s pri­Şiō­ rė­ti sa­vo ka­ti­li­niĹł, ĹĄi­ lu­mi­nin­kai krei­pė­ si ÄŻ po­li­ci­jÄ… ir gra­si­na teis­mais.

11

Kaina 1,30 Lt

„Ga­li­me pra­dė­ti dirb­ti nors ir ry­toj.“

Klai­pė­dos skÄ™s­tan­Ä?ių­jĹł gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki tei­gÄ—, kad gel­bė­to­jĹł ko­man­da jau pa­si­ruo­ťu­si.

3p.

Gy­ven­to­jų lau­kia nau­ja rinkliava Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dau­gia­bu­Ä?iuo­se na­muo­se gy­ve­ nan­tiems klai­pė­die­Ä?iams nuo rugp­jō­Ä?io vÄ—l ga­li tek­ti mo­kė­ti uĹž kie­mĹł tvar­ky­mÄ…. Val­di­nin­kai per­ kel­ti ĹĄÄŻ mo­kes­tÄŻ ant gy­ven­to­jĹł pe­ Ä?iĹł ke­ti­na pa­si­nau­do­jÄ™ teis­mo spren­di­mu.

As­ta Alek­sė­jō­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Tu­ri tvar­ky­tis gy­ven­to­jai

Mo­ka bran­giau­siai mies­te?

Ĺ˝o­ly­nĹł gat­vė­je uĹž ne­ma­Şus pi­ ni­gus bu­tus pir­kÄ™ nau­ja­ku­riai ti­ kė­jo­s i, kad nau­jai pa­s ta­ty­ta­m e kvar­ta­le jie gy­vens kur kas pi­ giau, nei so­viet­me­Ä?iu sta­ty­tuo­se dau­gia­bu­Ä?iuo­se. Ta­Ä?iau gy­ven­to­ jai ĹĄirs­ta ma­ty­da­mi, kad uĹž va­di­ na­muo­sius gy­va­tu­kus mo­ka ko­ne bran­giau­siai vi­sa­me mies­te, o uĹž laip­ti­nÄ—s ĹĄil­dy­mÄ… pa­klo­ja per­pus tiek, kiek mo­ka uĹž vi­sÄ… sa­vo bĹŤs­tÄ….

4

„„Maiť­tas: Žo­ly­nų g. 39 ir 37 na­mų gy­ven­to­jai no­ri pa­sek­ti 41 na­mo gy­ven­to­jų pa­vyz­dŞiu ir at­si­sa­ky­ti įmo­nės „Lam­

ber­ta“ ĹĄi­lu­mos sis­te­mos prie­Şiō­ros pa­slau­gĹł, ta­Ä?iau vers­li­nin­kai krei­pė­si ÄŻ po­li­ci­jÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kad gy­ven­to­jai tu­ri pa­tys rō­pin­ tis tvar­ka dau­gia­bu­Ä?iĹł kie­muo­ se, iĹĄaiť­ki­no Lie­tu­vos vy­riau­sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas.

Jis pri­pa­Şi­no, jog gy­ven­to­jai pri­ va­lo pa­tys tvar­ky­tis 20 met­rĹł ap­ link na­mÄ…. „Gy­ve­ni dau­gia­bu­ty­je, nau­do­jie­ si te­ri­to­ri­ja ap­link jÄŻ, tad tu­ri tvar­ky­ tis. Ga­lĹł ga­le teis­mas priė­mÄ— tei­sin­ gÄ… spren­di­mą“, – tvir­ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius Liud­ vi­kas Dō­da.

2

2

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2013

miestas Skrie­jo bur­bu­lai

Uni­ver­si­te­te – dės­ty­to­jas iš JAV

Rink­sis se­niū­nai­čiai

Pir­ma­die­nio va­ka­rą At­gi­mi­mo aikš­tė­je rin­ko­si klai­pė­die­čiai, ne­ši­ni bu­te­liu­kais su skys­čiu bur­bu­lams pūs­ti. Taip ati­da­ry­ tas penk­ta­sis „Bur­bu­lia­to­riaus“ se­zo­nas. Ta­čiau pūs­ti bur­bu­lus su­si­rin­ku­sie­siems te­ko neil­gai.

Net­ru­kus vi­siems rei­kė­jo ieš­ko­ ti vie­tos, kur pa­si­slėp­ti nuo pra­ pliu­pu­sio stip­raus lie­taus.

Ru­dens se­mest­re Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­to Ko­mu­ni­ka­ci­jų ka­ted­ ro­je dirbs pro­fe­so­rius iš Jung­ ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų Fran­ kas Bar­nas. Jis yra ma­si­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos ir žur­na­lis­ti­ kos spe­cia­lis­tas, dir­bęs te­le­vi­ zi­jos ir ra­di­jo re­por­te­riu, ki­no in­dust­ri­jo­je.

Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės po­sė­džių sa­lė­je vyks se­niū­nai­čių suei­ga. Jos me­ tu bus ap­žvelg­ta, kaip praė­ ju­siais me­tais įsi­sa­vin­tos vie­ tos bend­ruo­me­nėms skir­tos lė­šos, ap­tar­ta, kam jas rei­kė­ tų pa­nau­do­ti šie­met, bus pa­ teik­ta in­for­ma­ci­ja dėl se­mi­na­ ro se­niū­nai­čiams.

Gy­ven­to­jų lau­kia nau­ja rinkliava Da­bar už dau­gia­bu­čių 1 na­mų kie­mų tvar­ky­mą mo­ka sa­vi­val­dy­bė.

Šios te­ri­to­ri­jos va­lo­mos du­kart per sa­vai­tę. Per me­tus vi­sų kie­mų prie­žiū­ra sa­vi­val­dy­bei at­siei­na apie 2 mln. li­tų.

At­siž­vel­giant į teis­mo spren­di­ mą, bus pa­reng­ti Mies­to šva­ros ir tvar­kos tai­syk­lių pa­kei­ti­mai. Sa­vi­ val­dy­bės ta­ry­bai juos svars­ty­ti pla­ nuo­ja­ma pa­teik­ti bir­že­lį vyk­sian­čio po­sė­džio me­tu. „Jei bus pri­tar­ta, kad gy­ven­to­jai pa­tys tu­ri mo­kė­ti už kie­mų tvar­ky­ mą, nu­trauk­si­me su­tar­tis su šios pa­slau­gos tei­kė­jais“, – pa­tvir­ti­no di­rek­to­rius.

Ky­la daug neaiš­ku­mų

Aist­ra: V.Grub­liaus­kas sten­gia­si nea­tit­rūk­ti nuo jam bran­gaus ir svar­

baus ren­gi­nio rei­ka­lų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Me­ro ato­sto­gas pa­si­glem­žė džia­zas Ar­tė­jan­tis Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ ti­va­lis pa­ko­re­ga­vo ir mies­to me­ro dar­ bot­var­kę.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Nuo va­kar dvi die­nas ato­sto­gų pa­ siė­męs Vy­tau­tas Grub­liaus­kas pri­ si­pa­ži­no, jog lais­vą lai­ką „in­ves­ tuos“ į jam bran­gaus ir svar­baus ren­gi­nio rei­ka­lus. „Sten­giuo­si pa­dė­ti žmo­nai džia­ zo fes­ti­va­lio or­ga­ni­za­ci­niuo­se rū­ pes­čiuo­se. Aiš­ku, ga­li­ma gud­rau­ti, de­rin­ti tuos da­ly­kus, bet ne­no­riu ap­gau­di­nė­ti nei sa­vęs, nei ki­tų“, – kal­bė­jo uos­ta­mies­čio va­do­vas.

V.Grub­liaus­kas ne­nei­gė, jog jei ne ob­jek­ty­vios ap­lin­ky­bės, mie­lai bū­tų rin­kę­sis sa­vai­tę ato­sto­gų. Ta­

čiau to­kių pla­nų te­ko at­si­sa­ky­ti dėl ryt Klai­pė­do­je vie­šė­sian­čio Es­ti­jos pre­zi­den­to bei ket­vir­ta­die­nį vyk­ sian­čio mies­to ta­ry­bos po­sė­džio.

Ta­čiau me­ras abe­jo­jo, jog var­ gu ar ir šias po­rą die­nų pa­vyks ati­ trūk­ti nuo dar­bų. „Bū­tų net ne­tei­sin­ga tai va­din­ti ato­sto­go­mis. Jau šį­ryt tra­di­ciš­kai bu­vau dar­be, ap­si­ta­rė­me su ko­le­ go­mis dėl dar­bų. Te­ko mik­ros­ko­ piš­kai su­dė­lio­ti lai­ką, ka­da tik­rai ga­lė­siu ner­ti į džia­zą“, – va­kar tei­ gė V.Grub­liaus­kas.

Trum­p ų me­ro ato­s to­g ų me­ tu jį pa­va­duo­ja vi­ce­me­ras Ar­tū­ ras Šul­cas.

No­ras, kad gy­ven­to­jai pri­si­skir­ tų skly­pus prie dau­gia­bu­čių na­mų ir rū­pin­tų­si jų tvar­ka, bu­vo vie­nas ar­gu­men­tų įves­ti rink­lia­vą už au­ to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­ re esan­čiuo­se kie­muo­se.

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­tū­ras Šul­cas tvir­ti­no, kad šie klau­si­mai ir su­si­ję, ir ne. „Te­ri­to­ri­ja prie dau­gia­bu­čių na­ mų nė­ra pri­va­ti, o vals­ty­bi­nė že­ mė, ku­ria nau­do­ja­si žmo­nės. Tad rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą ga­li­me rink­ti“, – pa­brė­žė vi­ ce­me­ras.

Pa­sak A.Šul­co, teis­mo spren­di­ mas yra la­bai aiš­kus – gy­ven­to­jai pri­va­lo tvar­ky­tis 20 met­rų ap­link sa­vo na­mą.

Ta­čiau, vi­ce­me­ro nuo­mo­ne, ky­ la ir daug neaiš­ku­mų. „Teis­mo spren­di­mas ne­paaiš­ki­ na, kaip tvar­ky­tis – ar gy­ven­to­jai tu­ri rū­pin­tis tik šiukš­lių su­rin­ki­ mu, žo­lės nu­pjo­vi­mu, ar vis­kuo: ir ženk­lų sta­ty­mu, duo­bių re­mon­tu“, – sam­pro­ta­vo vi­ce­me­ras.

Mo­kė­jo pa­tys ir anks­čiau

Me­ro pa­va­duo­to­jo tei­gi­mu, jei gy­ ven­to­jai tu­rės mo­kė­ti už kie­mų prie­žiū­rą, ne­bus lei­džia­ma, kad įsi­ vy­rau­tų ne­tvar­ka.

Per me­tus vi­sų kie­mų prie­žiū­ra sa­vi­val­dy­ bei at­siei­na apie 2 mln. li­tų.

„Nie­kas ne­leis lai­ky­ti an­ti­sa­ni­ta­ ri­nių są­ly­gų. Ne­pai­san­tiems tvar­ kos vei­kiau­siai bus nu­ma­ty­tos san­ kci­jos“, – pro­gno­za­vo A.Šul­cas.

Dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se gy­ve­ nan­tys klai­pė­die­čiai prieš 6–7 me­ tus taip pat pa­tys tu­rė­jo rū­pin­tis tvar­ka kie­muo­se: šiukš­lių su­rin­ki­ mu, šie­na­vi­mu, snie­go va­ly­mu.

Ta­čiau Vy­riau­sy­bės at­sto­vai ap­ skri­ty­se bu­vo už­gin­či­ję to­kią tvar­ ką. Ta­da už dau­gia­bu­čių na­mų kie­mų prie­žiū­rą ėmė mo­kė­ti sa­vi­ val­dy­bė.

Komentaras Min­dau­gas Ge­nys

Įmo­nės „Ma­no būs­tas LT“ Klai­pė­dos re­g io­no va­do­vas

T

eis­mo spren­d i­mas yra lo­ giš­k as. Šiukš­lės kie­muo­ se neat­s i­ran­da iš nie­k ur. Šiukš­li­na gy­ven­to­jai. Anks­ čiau bū­da­vo taip, kad kas šiukš­li­na, tas ir tvar­ko­si. Anks­čiau gy­ven­to­jai pa­tys mo­kė­jo už kie­mų va­ly­mą ir ga­lė­jo rei­ ka­lau­ti ko­ky­bės, kol tai ne­bu­vo už­gin­ čy­ta. Be to, skir­tin­g ų dau­g ia­bu­čių na­ mų gy­ven­to­jai rei­ka­lau­ja skir­t in­gos va­ly­mo ko­k y­bės. Vie­n iems už­ten­ka, kad kie­mas bū­tų tvar­ko­mas du kar­tus per sa­vai­tę, ki­tiems rei­kia še­šių. Jei gy­ ven­to­jai pa­tys mo­kė­tų už kie­mų va­ly­ mą, jie vėl ga­lė­tų kar­tu su ad­mi­nist­ra­ to­riais spręs­ti, ko­kio ly­gio šva­ros jiems rei­k ia. Da­bar ne­ma­ža da­lis gy­ven­to­jų yra ne­pa­ten­k in­t i kie­mų tvar­k y­mo, šie­na­v i­mo, snie­go va­ly­mo ko­k y­b e.

Tą pa­tvir­ti­no ir ap­k lau­sa. Gy­ven­to­jai jos me­tu blo­g iau­siai įver­t i­no te­r i­to­r i­ jų prie­ž iū­rą. O sa­vi­val­dy­bė sie­k ia kuo dau­g iau su­tau­py­t i. Kon­k ur­s ų me­t u dė­me­sys krei­pia­mas į ma­ž iau­sią pa­ slau­gos kai­ną, o ne ko­ky­bę. Tad lo­g iš­ ka, kad gy­ven­to­jai yra ne­pa­ten­k in­t i.

Kie­mų va­ly­mas gy­ven­to­jams at­siei­tų ke­l io­l i­ka cen­t ų už kvad­ra­t i­n į met­rą per mė­ne­sį. Bu­tui su­si­da­ry­tų ne­di­de­ lė su­ma. Ta­čiau tarp na­mų yra daug te­r i­to­r i­jų, ne­pa­ten­kan­čių į tas, ku­r ias tu­ri va­ly­ti gy­ven­to­jai. Tad sa­vi­val­dy­ bė ga­lė­tų per­kel­ti tik da­l į sa­vo naš­tos ant gy­ven­to­jų pe­čių.

Pranešame, kad AB Ūkio banko klientai privalo atsiimti vertybes iš nuomojamų seifų iki š.m. birželio 28 d.

Dėl vertybių atsiėmimo Klaipėdos filiale kreiptis tel. (8 46) 392 121 arba (8 46) 392 103.

Neatsiėmus vertybių iki nurodytos datos, dėl jų atsiėmimo prašom kreiptis tel. 8 800 60 300 (skambinantiesiems iš Lietuvos); +370 37 787 606 (skambinantiesiems iš užsienio).

Jei turite klausimų, prašom rašyti: klientai@ub.lt.

Telefono linija veiks nuo 8 val. iki 17 val. darbo dienomis.

Sie­kis: no­ri­ma, kad dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai pa­tys rū­pin­tų­si tvar­ka kie­muo­se – šiukš­lių rin­ki­mu, šie­

na­vi­mu, snie­go va­ly­mu.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2013

miestas

Pap­lū­di­miai skelbs va­sa­ros pra­džią Klai­pė­dos pa­plū­di­ miuo­se vyks­ta pa­ sku­ti­niai pa­si­ruo­ ši­mo va­sa­ros se­zo­ nui dar­bai. Ofi­cia­ li jo pra­džia bus pa­ skelb­ta bir­že­lio 1-ąją, šeš­ta­die­nį. Tą­dien plia­žuo­se pra­dės bu­dė­ti gel­bė­to­jai.

Ap­do­va­no­ji­mai. Šian­dien 14 val. Klai­ pė­dos žy­dų bend­r uo­me­nė kvie­čia į Pa­sau­l io tei­suo­l ių ap­do­va­no­ji­mo ce­ re­mo­n i­ją, vyk­sian­čią Tau­t i­n ių kul­t ū­ rų cent­re (K.Do­ne­lai­čio g. 6B). Ce­re­mo­ ni­jo­je da­ly­vaus Iz­rae­lio vals­ty­bės ne­ pap­ras­to­ji ir įga­lio­to­ji am­ba­sa­do­rė Lie­ tu­vai Ha­g it Ben-Yaa­kov.

Poe­z i­ja. Šian­d ien tę­sis „Poe­z i­jos pa­ va­sa­r io“ ren­g i­n iai Klai­pė­do­je. 17 val.

Skulp­t ū­r ų par­ke vyks skai­t y­mai „Ei­ lės išė­ju­siems“.

Vai­kai. Ry­toj 17.30 val. Klai­pė­dos ap­ skri­ties vie­šo­sios I. Si­mo­nai­ty­tės bib­ lio­te­kos Mu­z i­kos sky­r iu­je (Man­to g.

9A) vyks va­ka­ras-kon­cer­tas „Gra­ž iau­ sios že­mės gė­lės“, skir­tas Tarp­tau­t i­ nei vai­k ų gy­n i­mo die­nai. Da­ly­vaus: Eduar­do Bal­sio me­nų gim­na­zi­jos, Je­ ro­ni­mo Ka­čins­ko ir Juo­zo Ka­ro­so mu­ zi­kos mo­k yk­lų, Sta­sio Šim­kaus kon­ ser­va­to­ri­jos mo­k i­niai ir pe­da­go­gai.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Mies­to pa­plū­di­miai jau lyg ir pa­ si­ruo­šę priim­ti poil­siau­to­jus: čia pa­sta­ty­tos per­si­ren­gi­mo ka­bi­nos, suo­lai, nau­jos šiukš­lia­dė­žės. Me­ di­nes šiukš­lia­dė­žes pa­kei­tė kon­ tei­ne­riai, ku­rie įkas­ti į smė­lį.

Ma­no­ma, kad jie kur kas pa­to­ ges­ni ir tin­ka­mes­ni pa­plū­di­miams – ka­dan­gi kon­tei­ne­riai su dang­ čiais, vė­jas neiš­ne­šios šiukš­lių. Į kon­tei­ne­rius de­da­mi mai­šai, kad juos bū­tų pa­pras­čiau iš­tuš­tin­ti. Iš at­lie­kų ve­žė­jų gau­ti kon­tei­ne­riai sa­ vi­val­dy­bei nie­ko ne­kai­na­vo, ta­čiau ar liks plia­žuo­se vi­są lai­ką, kol kas ne­ži­

Dienos telegrafas

Nau­jo­vė: pa­plū­di­miuo­se įreng­tos nau­jos šiukš­lia­dė­žės.

no­ma. Smil­ty­nės pa­plū­di­miuo­se jau at­vež­ti ir pa­sta­ty­ti gel­bė­to­jų po­stai. Į Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių plia­žus juos ke­ ti­na­ma at­vež­ti šią sa­vai­tę. „Smil­ty­nė­je ma­žiau žmo­nių, tad po­stus pa­lik­ti nė­ra pa­vo­jin­ga. Į Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius po­stus at­ve­ši­me pa­sku­ti­nę mi­nu­tę, kad šie ne­bū­tų su­nio­ko­ti“, – tvir­ ti­no Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ ji­mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki.

Pa­sak jo, gel­bė­to­jai jau pa­si­ruo­ šę va­sa­ros se­zo­nui – ko­man­da, ku­ri už­tik­rins sau­gu­mą pa­plū­di­miuo­se, jau su­rink­ta. Pir­ma­die­nį bu­vo or­ ga­ni­zuo­ja­mi mo­ky­mai ant­ra­jai gel­ bė­to­jų gru­pei. „Ga­li­me pra­dė­ti dirb­ti nors ir ry­ toj“, – tvir­ti­no A.Siak­ki. Iš vi­so uos­ ta­mies­čio plia­žuo­se dirbs 77 gel­bė­ to­jai. Toks pa­ts jų skai­čius bu­vo ir per­nai. Gel­bė­to­jai Klai­pė­dos pa­plū­ di­miuo­se bu­dės nuo 9 iki 21 val.

77

Kon­cer­tas. Ket­vir­ta­die­n į 15 val. Klai­ pė­dos sa­v i­val­dy­bės vie­šo­sios bib­l io­ te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­le-bend­r uo­me­nės na­muo­se vyks Juo­zo Ka­ro­so mu­zi­kos mo­kyk­los mo­k i­nių kon­cer­tas. Ren­g i­ nys ne­mo­ka­mas.

– tiek gel­bė­to­jų va­sa­rą bu­dės uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Mo­ni­ka Ši­mu­lie­nė (g. 1931 m.), Ste­fa­n i­ja Ka­ro­l i­na Kei­šie­ nė (g. 1935 m.), An­ta­n i­na Mie­že­t ie­nė (g. 1937 m.), Ni­ko­laj Pri­ma (g. 1941 m.), Dan­gu­tė Urb­šie­nė (g. 1943 m.), Graž­vy­ das Va­si­l iaus­kas (g. 1963 m.), Arū­nas Mė­čius (g. 1965 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi An­ta­n i­na Mie­že­t ie­nė, Ni­ko­laj Pri­ma, Mo­ni­ka Ši­mu­lie­nė, Ste­fa­ni­ja Ka­ro­li­na Kei­šie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

Lai­kas: šią sa­vai­tę į Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius bus at­vež­ti gel­ Dar­bai: pa­plū­di­mių priei­go­se bai­gia­ma re­mon­tuo­ti me­di­nius ta­kus.

bė­to­jų po­stai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Kviečiame į pirmuosius Vištienos gaminimo mokyklos mokymus kartu su Ruslanu Bolgovu Klaipėdos regione „KG Group“ priklausantys Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai kartu su virtuvės šefu R.Bolgovu kviečia Klaipėdos regiono restoranų, kavinių ir valgyklų virtuvių šefus bei maisto žinovus į pirmuosius Vištienos gaminimo mokyklos mokymus šiame regione.

Siekdami virtuvių šefus ir vartotojus supažindinti su naujausiomis vištienos gaminimo tendencijomis, „KG Group“ paukštynai įkūrė pirmąją Lietuvoje Vištienos gaminimo mokyklą. „Vištiena – viena populiariausių mėsų, iš kurios gaminamų patiekalų įvairovė nebuvo gan didelė. Dažnai buvome įpratę gaminti visą viščiuką ar jo dalis: krūtinėlę,

blauzdeles, sparnelius, tačiau Europos ir kitose pasaulio šalyse vištienos pateikimo būdas daug įvairesnis,– pasakoja „KG Group“ rinkodaros direktorius A.Skairys. – Pastaraisiais metais paukštynuose įdiegtos modernios vištienos apdorojimo technologijos leidžia vištieną apdoroti iki pačių smulkiausių, į porcijas padalytų produktų, kuriuos lengviau pasigaminti ir profesionaliam virtuvės šefui, ir paprastam vartotojui.“ Per šiuos mokymus virtuvės šefas, „Auksinio peilio“ nugalėtojas R.Bolgovas pristatys specialiai šiai Vištienos gaminimo mokyklai sukurtą vištienos valgiaraštį. „Kiekvieno virtuvės šefo rūpestis – pagaminti kuo daugiau patiekalų per kuo trumpesnį laiką, ypač kai virtuvė sulaukia didelių užsakymų, – pasakoja virtuvės šefas R. Bolgovas. – Naujomis technologijomis apdoroti vištienos produktai – tikra pagalba kiekvienam virtuvės šefui: nebereikia gaišti laiko išpjaustymo, svėrimo ir skirstymo į

Grei­to­j i. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 45 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si pil­vo skaus­mais, krau­jo­ta­kos su­ tri­k i­mais, aukš­tu krau­jos­pū­d žiu.

porcijas darbams, todėl patiekalą galima paruošti greičiau, daugiau laiko skirti serviravimui ir apipavidalinimui“, – pasakoja virtuvės šefas.

Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynai savo stende pristatys naujausius šviežios mėsos ir mėsos pusgaminių produktus, gaminių iš vištienos asortimentą.

Visas tris dienas parodoje vyks degustacijos, parodos lankytojai galės stebėti, kaip greitai ir patogiai pasigaminti jau paruoštus vištienos pusgaminius bei gaminius, taip pat galės paragauti šio sezono naujienų.

Vištienos gaminimo mokyklos mokymai vyks šių metų gegužės 30 d. 15 val.

Tarptautinėje Vakarų Lietuvos Verslo pasiekimų parodoje, „Švyturio arenoje“, Dubysos g. 10, Klaipėda. Vištienos gaminimo mokymai vyks „Švyturio arenos“ konferencijų salėje Nr. 1. Į mokymus registruokitės tel. 8 615 23711 „KG Group“ paukštynų stendas parodoje: vestibiulyje pirmasis stendas dešinėje - A1 ir A-2 stendas

4

antradienis, gegužės 28, 2013

miestas

Sąs­kai­tos įpū­tė ka­ro ug­nį 1

„Ne­pa­si­ten­ki­ni­mas ki­lo tuo­met, kai mū­sų gat­ vės na­mus ap­tar­nau­jan­ti įmo­nė „Lam­ber­ta“ iš­siun­ti­nė­jo in­for­ ma­ci­ją, kad mums pri­va­lu at­lik­ti ši­lu­mos skai­tik­lių met­ro­lo­gi­nius pa­tik­ri­ni­mus. Sąs­kai­ta bu­vo pri­ bloš­kian­ti ir sie­kė apie tris šim­ tus li­tų. Su­si­ra­do­me įmo­nę, ku­ri tai at­li­ko už šim­tą li­tų“, – pa­ sa­ko­jo Žo­ly­nų gat­vės gy­ven­to­ ja Si­gi­ta.

Mo­te­ris iš kai­my­ni­nio na­mo ėmė aiš­kin­tis, ar tik­rai žmo­nės pri­va­lo ap­mo­kė­ti už šiuos dar­bus. „Krei­piau­si į įvai­rias ins­ti­tu­ci­ jas ir ga­vau išaiš­ki­ni­mą, kad gy­ ven­to­jai iš vi­so ne­pri­va­lo mo­kė­ti už šių skai­tik­lių pa­tik­rą“, – pa­sa­ ko­jo Ža­na.

Vals­ty­bi­nės ener­ge­ti­kos ins­pek­ ci­jos tei­gi­mu, ši­lu­mos tie­kė­jas ne­ tu­ri tei­sės rei­ka­lau­ti dau­gia­bu­čio na­mo gy­ven­to­jų at­lik­ti ši­lu­mos pa­skirs­ty­mui nau­do­ja­mų ap­skai­ tos prie­tai­sų pa­tik­ri­ni­mą.

Da­lis gy­ven­to­jų jau bu­vo su­mo­ kė­ję pi­ni­gus, kai su­ži­no­jo, jog iš jų ne­tei­sė­tai rei­ka­lau­ta pi­ni­gų. „Kai vis­kas iš­ki­lo į vie­šu­mą, pi­ ni­gų nie­kas ne­grą­ži­no“, – pik­ti­ no­si žmo­nės.

Kvar­ta­lui ši­lu­mą tie­kian­čios ir ši­lu­mos sis­te­mas pri­žiū­rin­čios įmo­nės „Lam­ber­ta“ di­rek­to­rius Jo­nas Kond­ra­tas ti­ki­no, jog gy­ ven­to­jai yra ne­tei­sūs. „O kaip ta­da mes teis­mus lai­mi­ me, jei įsta­ty­mas ne mū­sų pu­sė­je?

Tuo­met bu­vo toks met­ro­lo­gi­nės

tar­ny­bos nu­ro­dy­mas“, – re­to­riš­ kai klau­sė įmo­nės va­do­vas.

Ka­ti­lus iš­mon­tuos ir iš­si­neš?

Po šios pa­tir­ties gy­ven­to­jai ėmė ati­džiau ste­bė­ti jiems pa­tei­kia­ mas ši­lu­mos sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ jo są­skai­tas.

Jo­nas Kond­ra­tas:

Va­di­nu tai pri­va­taus tur­to už­gro­bi­mu.

Mes krei­pė­mės į po­ li­ci­ją dėl tur­to už­gro­ bi­mo. „Iš „Lam­ber­tos“ at­sto­vų ne kar­ tą esa­me gir­dė­ję, kad jie mū­sų na­ mus ap­tar­nau­ja iki pir­mos sklen­ dės, o vi­sa na­me esan­ti šil­dy­mo sis­te­ma yra pri­žiū­ri­ma už mū­sų pi­ni­gus. Mes gąs­di­na­mi, kad šil­ dy­mo ka­ti­las pri­klau­so įmo­nei, o jei kas ne­pa­tiks ar mes už ką nors

neat­sis­kai­ty­si­me, jie ne­va iš­mon­ tuos ir iš­si­neš jį“, – pa­sa­ko­jo dar vie­na gy­ven­to­ja An­že­la.

Gy­ven­to­jai ne­juo­kais įpy­ko, kai ga­vo šil­dy­mo sis­te­mos prie­žiū­ ros ir eksp­loa­ta­vi­mo bei ši­lu­mos pir­ki­mo-par­da­vi­mo su­tar­tis, ku­ rio­se bu­vo pa­žy­mė­ta, kad su­tar­tis įsi­ga­lios net ir tuo­met, jei gy­ven­ to­jai jos ne­pa­si­ra­šys. „Ne­pa­si­ra­šy­ta su­tar­tis ne­ga­ lio­ja. Krei­pė­mės į Var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos tar­ny­bą, ku­ri išaiš­ki­no, kad to­kia su­tar­tis yra ne­tei­sė­ta ir ji su­da­ry­ta vie­na­ša­liš­kai“, – pa­sa­ ko­jo An­že­la.

Ta­čiau įmo­nės „Lam­ber­ta“ va­ do­vas J.Kond­ra­tas ti­ki­no, jog ka­ ti­li­nės šiuo­se na­muo­se pa­sta­ty­tos už įmo­nės pi­ni­gus. „Mes esa­me li­cen­ci­juo­tas ši­lu­ mos tie­kė­jas ir tie­kia­me ši­lu­mą šiems na­mams. Šio kvar­ta­lo sta­ty­ to­jas pa­si­ra­šė su­tar­tį, kad 25 me­ tus tiek­si­me ši­lu­mą šiems kvar­ta­lo na­mams. Mes tu­ri­me in­di­vi­dua­lias su­tar­tis su vi­sais gy­ven­to­jais. Jo­se nu­ma­ty­ta, kad mes tiek­si­me ši­lu­ mą ir pri­žiū­rė­si­me ši­lu­mos sis­te­ mas“, – aiš­ki­no J.Kond­ra­tas.

Mė­gi­no at­jung­ti ra­dia­to­rių

Di­džiau­sio žmo­nių pa­si­pik­ti­ni­mo su­lau­kė są­skai­tos už bend­rų pa­ tal­pų šil­dy­mą. „Mū­sų na­me yra vie­nin­te­lis laip­ ti­nės ra­dia­to­rius. Dvi­de­šimt bu­tų už šį ra­dia­to­rių kas mė­ne­sį įmo­nei su­mo­ka­me per tūks­tan­tį li­tų“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja Ma­ri­ja.

„Mes už laip­ti­nės šil­dy­mą mo­ ka­me 70 li­tų, o kai­my­nas už sa­vo bu­tą su­mo­kė­jo 50 ir ly­giai tiek pat pa­klo­jo už laip­ti­nės šil­dy­mą“, – pik­ti­no­si ki­tas šio kvar­ta­lo at­sto­ vas Ovi­di­jus. Žmo­nės įta­ria, kad taip ši­lu­mos sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jai pa­si­den­gia pa­ti­ria­mus nuo­sto­lius. „Aukš­tu že­miau po ma­no bu­ tu yra ne­gy­ve­na­mas bu­tas. Ma­no ži­nio­mis, jis ne­šil­do­mas, o pa­tir­ti nuo­sto­liai den­gia­mi ne­va bend­rų pa­tal­pų šil­dy­mo są­skai­ta“, – įta­ ri­nė­jo gy­ven­to­jas Ro­mas.

Gy­ven­to­jai net mė­gi­no at­jung­ti laip­ti­nė­je esan­tį ra­dia­to­rių, ta­čiau vis tiek ga­vo di­de­les są­skai­tas. Įmo­nės „Lam­ber­ta“ di­rek­to­ rius ti­ki­no, kad šiuo­se na­muo­se yra tai­ko­ma tam tik­ra su­var­to­tos ši­lu­mos kie­kio skai­čia­vi­mo me­ to­di­ka. „Ga­li bū­ti, kad taip yra dėl ne­ šil­do­mų bu­tų, ta­čiau kiek­vie­nas na­mas tu­ri sa­vo ši­lu­mos skai­tik­lį, o jo rod­me­nys iš­da­li­ja­mi vi­siems šio na­mo gy­ven­to­jams – skai­čiuo­ ja­ma, kiek karš­to van­dens iš­nau­ do­ta, kiek su­var­to­ta ši­lu­mos, o kas li­ko, per­ke­lia­ma į bend­rų pa­tal­pų ap­šil­dy­mo ei­lu­tę. Už vi­są ši­lu­mą, ku­rią gau­na na­mas, rei­kia su­mo­ kė­ti“, – kal­bė­jo J.Kond­ra­tas.

Da­vik­lį spir­gi­na sau­lė

Pra­dė­ję do­mė­tis, ko­dėl są­skai­tos už šil­dy­mą per me­tus iš­si­pū­tė lyg mui­lo bur­bu­las, gy­ven­to­jai ap­ti­ ko, esą jų na­muo­se lau­ko tem­pe­ ra­tū­ros da­vik­liai yra įreng­ti ne­tei­ sin­gai. „Mū­sų na­me šis da­vik­lis yra pie­ti­nė­je pu­sė­je, o jis tu­rė­tų bū­ti šiau­ri­nė­je. Jį juk įšil­do sau­lė, ir sis­ te­ma ro­do, kad lau­ke šil­ta, o vi­du­ je yra la­bai šal­ta. Mė­gi­nau at­suk­ti bu­te esan­tį re­gu­lia­to­rių iki mak­si­ mu­mo, ta­čiau tem­pe­ra­tū­ra vis tiek ne­pa­ky­la“, – aiš­ki­no Ma­ri­ja.

Sau­lei įšil­džius da­vik­lį, esą vi­ sa­me na­me ima cir­ku­liuo­ti kur kas že­mes­nės tem­pe­ra­tū­ros van­duo. „Mes pri­vers­ti jung­ti elekt­ri­nius šil­dy­tu­vus, o są­skai­tas už šil­dy­mą juk gau­na­me ne­ma­žas“, – pa­sa­ko­ jo Ro­mas. Įta­ria kerš­to di­ver­si­ją

Ga­lų ga­le Žo­ly­nų g. 41 na­mo gy­ ven­to­jai nu­spren­dė pa­keis­ti ši­ lu­mos sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ją. Žmo­nės su­rin­ko pa­ra­šus ir dau­ gu­mos va­lia bu­vo pa­si­rink­ta ki­ ta įmo­nė. „Su­tar­tą die­ną tu­rė­jo įvyk­ti ši­ lu­mos punk­to pe­rė­mi­mas, ta­čiau „Lam­ber­tos“ at­sto­vai ne­pa­si­ro­ dė. Bu­vo iš­siųs­ti raš­tai, ta­čiau ir ant­rą kar­tą įmo­nės at­sto­vai ne­ si­tei­kė at­va­žiuo­ti. Krei­pė­mės į ant­sto­lį, ku­ris pa­kei­tė spy­ną ir už­fik­sa­vo vi­są pe­rė­mi­mo pro­ce­ dū­rą“, – pa­sa­ko­jo 41-ojo na­mo gy­ven­to­ja.

Su­ta­pi­mas ar ne, ta­čiau tą pa­tį va­ka­rą vi­sam na­mui bu­vo iš­jung­ tas karš­tas van­duo. Žmo­nės puo­ lė skam­bin­ti, aiš­ki­no­si, kas vyks­ta, ir po il­gų dis­ku­si­jų karš­tas van­duo at­si­ra­do tik vė­ly­vą va­ka­rą. „Jei jie no­ri dirb­ti, te­gul tai­ko pa­do­rias kai­nas. Nuo to lai­ko, kai mes čia at­si­kė­lė­me gy­ven­ti, jų są­ skai­tos pa­dvi­gu­bė­jo. O juk du­jos ne­bran­go dvi­gu­bai“, – pik­ti­no­si gy­ven­to­ja Ma­ri­ja.

Komentaras

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

G

ir­dė­jo­me, jog „Lam­ber­ta“ gąs­d i­na žmo­nes, kad iš­ mon­tuos ka­ti­lus ir iš­si­neš.

Bet juk vėl bus šil­dy­mo se­ zo­nas, o kas nu­tiks, jei įmo­nė su­gal­vos ne­be­tiek­ti ši­lu­mos? Re­gist­rų cent­re iš tie­sų to­kie ka­ti­lai nė­ra įre­gist­ruo­ti. Si­ tua­ci­ja – mįs­lin­ga, ar ne­bus taip, kad šie ka­ti­lai ga­li bū­ti įskai­čiuo­ti į bu­to kai­ną ir ar nė­ra žmo­nės už juos jau su­mo­kė­ ję? Nors kai įmo­nė krei­pė­si į sa­vi­val­dy­ bę dėl li­cen­ci­jos, ka­ti­lai bu­vo jų tur­to ba­lan­se. Gir­dė­jo­me, kad ir ki­tų na­mų gy­ven­to­jai nė­ra pa­ten­kin­ti ši­lu­mos tie­ kė­ju. Aiš­ku, kad ne­di­de­lio tie­kė­jo ši­lu­ mos kai­na yra di­des­nė nei cent­ra­l i­ zuo­to šil­dy­mo. Ta­čiau aš čia įžvel­giu pro­ble­mą dėl ši­lu­mos sis­te­mos prie­ žiū­ros. Ga­li­ma bū­tų pa­sta­ty­ti va­di­na­ mą­jį ši­lu­mos maz­gą, kad pa­ga­min­ta ši­lu­mos ener­gi­ja per jį pa­tek­tų į na­mą.

Ta­čiau tai yra pa­pil­do­mos in­ves­ti­ci­jos.

Kol kas su­tar­t į dėl sis­te­mos prie­ž iū­ ros nu­trau­kė tik 41 na­mas. Jei įmo­nė iš­mon­tuos ka­t i­lus, ji pra­ras li­cen­ci­ją.

Rei­kia at­skir­ti, kur yra ši­lu­mos tie­kė­jo at­sa­ko­my­bė, o kur – sis­te­mos pri­žiū­rė­ to­jo. Min­tis su­šauk­ti gy­ven­to­jų su­si­rin­ ki­mą yra ge­ra vien dėl tur­ti­nių klau­si­ mų. O su­tar­tys ši­lu­mą tiek­ti 25 me­tus į atei­tį man ne­ska­niai kve­pia, nors ir ne­ su tei­si­nin­kas.

Mano, kad už­gro­bė tur­tą

Įmo­n ės „Lam­b er­ta“ va­d o­vas J.Kond­ra­tas ti­ki­no, kad dėl šių veiks­mų te­ko kreip­tis į po­li­ci­ją. „Tai pre­ce­den­tas ne tik Klai­pė­ do­je, bet ir Lie­tu­vo­je, nes va­di­ nu tai pri­va­taus tur­to už­gro­bi­mu.

Mes krei­pė­mės į po­li­ci­ją dėl tur­to už­gro­bi­mo“, – ti­ki­no įmo­nės va­ do­vas.

Kiek­vie­na­me šio kvar­ta­lo na­me esan­čios ka­ti­li­nės sta­ty­bos iš­lai­ dos ne­bu­vo įtrauk­tos į bu­to kai­ną, ta­čiau įmo­nė apdairiai ga­li­my­bę at­gau­ti sa­vo investuotus pi­ni­gus už­si­ga­ran­ta­vo il­ga­lai­ke ši­lu­mos tie­ki­mo ir sis­te­mos pri­žiū­rė­ji­mo su­tar­ti­mi. Įmo­nės di­rek­to­riaus pa­ta­rė­jas Vac­lo­vas Su­din­tas ti­ki­no, jog kol kas konf­lik­tą ga­li­ma bū­tų spręs­ti ke­liais bū­dais. „Jei ne­pa­vyks su­si­kal­bė­ti ge­ruo­ ju, liks teis­mi­nis pro­ce­sas. Ta­čiau gy­ven­to­jai ga­li iš­si­pirk­ti šias ka­ti­ li­nes. Ga­li­mas ir dar vie­nas bū­das – su­šauk­ti gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­mą ir kar­tu nu­spręs­ti, ko­kius spren­ di­mus priim­ti, mes pa­si­ruo­šę at­ sa­ky­ti į vi­sus klau­si­mus“, – tei­gė V.Su­din­tas.

Jo tei­gi­mu, įreng­ti cent­ra­li­zuo­ tą šil­dy­mą šiam kvar­ta­lui nė­ra ga­ li­my­bės. „Mums par­duo­da­ma du­jų kai­ na yra di­des­nė, nei per­ka įmo­nė „Klai­pė­dos ener­gi­ja“, to­dėl mū­sų ši­lu­mos kai­na yra ke­lio­li­ka pro­ cen­tų di­des­nė“, – pri­pa­ži­no V.Su­ din­tas. Įmo­n ė „Lam­ber­ta“ krei­p ė­ si į Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bę, ta­čiau mies­to val­džia vers­li­nin­kus pa­ti­ ki­no, kad gy­ven­to­jai tu­ri tei­sę pa­ si­rink­ti ši­lu­mos sis­te­mos pri­žiū­ rė­to­ją, ir ne­ga­li nu­neig­ti žmo­nių va­lios.

5

antradienis, gegužės 28, 2013

miestas

Viltį žmonės parėmė dos­niai Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

„Vil­ties bė­gi­mo“ or­ga­ni­za­to­riai ne tik skai­čiuo­ja ren­gi­nio me­tu gau­ tas lė­šas, skir­tas Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ty­bai pa­rem­ ti, bet ir džiau­gia­si pa­ro­dy­tu žmo­ nių so­li­da­ru­mu.

Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ ro di­rek­to­rė Al­do­na Ker­py­tė in­for­ ma­vo, kad šiais me­tais „Vil­ties bė­ gi­mo“ me­tu bu­vo su­rink­ta 42 tūkst.

700 Lt. Į šią su­mą įskai­čiuo­ti ir 4 tūkst.

Lt, ku­rie bu­vo gau­ti ge­gu­žės 25-ąją

vy­ku­sia­me bai­da­rių ra­ly­je ir dvi­ra­ ti­nin­kų ma­ra­to­ne. „Par­duo­dant bė­gi­mo marš­ki­ nė­lius, sim­bo­li­nes kar­to­no ply­tas, at­vi­ru­kus ir bė­gi­mo nu­me­rius su­ rink­ta 36 tūkst. 700 Lt. Skam­bi­ nant trum­puo­ju nu­me­riu paau­ko­ta 6 tūkst. Lt. Šiais me­tais gau­ta su­ ma yra pa­na­ši kaip ir praė­ju­siais“, – sa­kė A.Ker­py­tė.

Anot jos, kiek­vie­nais me­tais marš­ki­nė­lių bei kar­to­ni­nių ply­tų žmo­nės įsi­gy­ja vis ma­žiau. „Ka­dan­gi ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas jau šeš­tą­jį kar­tą, da­ly­viai „Vil­ties bė­ gi­mo“ sim­bo­li­ką jau tu­ri. Gal­vo­ja­me, kad atei­ty­je rei­kė­tų pa­ban­dy­ti pa­siū­

Pa­ra­ma: „Vil­ties bė­gi­mo“ me­tu su­rink­ta dau­giau nei 42 tūkst. Lt, skir­tų

Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ty­bai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ly­ti ir nau­jos at­ri­bu­ti­kos. Svars­to­me, ar ne­ga­lė­tu­me žmo­nėms su­teik­ti ga­ li­my­bę ir mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ži­nu­tė­ mis au­ko­ti di­des­nę nei 5 Lt su­mą“, – kal­bė­jo A.Ker­py­tė.

2012 m. parodoje prisistatė daugiau kaip šimtas gamybos bei paslaugų įmonių. Šių metų paroda sulaukė dar didesnio svarbiausių Vakarų Lietuvos įmonių dėmesio.

Parodoje dalyvaus bei naujausius savo gaminius ir paslaugas pristatys 130 įmonių. Parodoje bus galima susipažinti su maisto, medienos pramonės įmonėmis bei jų gaminama produkcija, aplankyti uosto, logistikos įmonių, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos bendrovių bei turizmo agentūrų stendus. Parodos lankymas – nemokamas.

Gegužės 30 d. rengiamame tarptautiniame transporto ir logistikos forume bus aptartos šios

verslo srities problemos bei vystymosi perspektyvos. Forume bus pristatyti strateginiai transporto ir logistikos projektai, kalbama apie ekonominės politikos įtaką verslui. Renginio organizatoriai siekia, kad forumas nebūtų formali paskaita, bet turėtų išliekamąją vertę, o pateikta informacija būtų pritaikoma praktinėje veikloje.

Didelę pridėtinę vertę Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodai kuria gegužės 31 d. įvyksianti tarptautinė verslo kontaktų mugė, kurioje dalyvaus įvairių verslo šakų užsienio ir Lietuvos bendrovės, turėsiančios galimybę individualiai susitikti su juos dominančios verslo srities atstovais.

Pasak Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinio direktoriaus V.Krolio, šie verslo renginiai – tai naujos galimybės galvojant apie įmonių konkurencingumą ateityje, žinant itin greitai kintančias ekonomines, verslo sąlygas, bei atsižvelgiant į tai, jog verslas tampa vis globalesnis. Įmonių dalyvavimą lengvatinėmis sąlygomis šiuose vers-

Arūnas Mėčius

Šiais me­tais gau­ ta su­ma yra pa­na­ši kaip ir praė­ju­siais.

2011 m. spa­lio mė­ne­sį pra­dė­tas sta­ty­ti pir­ma­sis Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro kor­pu­sas – In­ for­ma­ci­jos ir me­no te­ra­pi­jos cent­ ras, du­ris lan­ky­to­jams at­ver­sian­tis jau lie­pos 20 d. Ant­ra­sis kor­pu­sas bus baig­tas 2015-ųjų pa­va­sa­rį. „Vil­ties bė­gi­mo“ ini­cia­to­rius ir koor­di­na­to­rius pran­ciš­ko­nas bro­lis Be­ne­dik­tas Jur­čys tei­gė, jog prieš dau­giau nei sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­ je praū­žęs ren­gi­nys dar kar­tą įro­ dė, kad Klai­pė­da yra vie­nin­gas ir drau­giš­kas mies­tas. „Gy­ven­to­jai pa­ro­dė, jog mo­ka at­jaus­ti ser­gan­čius ir tai da­ro no­ riai. Džiu­gu, kad Klai­pė­da dau­ge­liui mies­tų ga­li bū­ti pa­vyz­dys, pa­ro­dan­ tis, kaip rei­kė­tų su­si­telk­ti ir pa­dė­ti pa­gal­bos pra­šan­čia­jam. To­kia lab­da­ rin­ga ak­ci­ja ne­vyks­ta jo­kia­me ki­ta­me mies­te. To­dėl ga­li­me sa­ve lai­ky­ti iš­ skir­ti­niais“, – kal­bė­jo B.Jur­čys.

Pa­sak jo, ki­tais me­tais „Vil­ties bė­gi­mas“ įvyks ge­gu­žės 18 d., o ren­gi­nys di­džiau­sią dė­me­sį kreips į neį­ga­liuo­sius.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai kviečia dalyvauti bei apsilankyti verslo renginiuose Klaipėdoje Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai gegužės 30 – birželio 1 d. jau antrą kartą Klaipėdoje, „Švyturio arenoje“, rengia tarptautinę Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodą. Parodos tikslas – vienu metu pristatyti regiono verslo galimybes, šiuo renginiu sudominti Lietuvos ir užsienio įmones – tiek dalyvius, tiek lankytojus.

IN MEMORIAM

lo renginiuose užtikrina tai, jog Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai įgyvendina iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Tarptautinė Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų paroda“. Projektas vykdomas pagal Lietuvos 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 2 prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir verslo aplinkos gerinimas“ priemonę „Asistentas 1“.

Projekto vertė: 715 683 Lt. Projektas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo.

Projekto uždavinys – padidinti veikiančių įmonių matomumą ir paskatinti verslumą.

Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia – 2012 m. sausio 2 d., trukmė – 24 mėn.

Projekto lėšomis 2012–2013 m.

Klaipėdoje bus surengtos dvi tarptautinės Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodos, dvi verslo kontaktų mugės, turizmo bei transporto verslo forumai.

Išsamesnė informacija apie projektą ir renginius: www.kcci.lt

1965 03 26 – 2013 05 25 Gaivų pavasarį, vos pražydus alyvoms, netikėtai nutrūko žinomo tapytojo, Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tarybos nario Arūno Mėčiaus gyvenimo styga.

Netekome talentingo savito braižo menininko, garsinusio Klaipėdos vardą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Daugybę įspūdingų parodų surengęs tapytojas derino kūrybą ir pedagogiką – Adomo Brako dailės mokykloje ugdė jaunuosius dailininkus.

Klaipėdoje gimęs A.Mėčius mokėsi 19-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar Martyno Mažvydo pagrindinė mokykla). 1980–1983 m. jis lankė Klaipėdos vaikų dailės mokyklą. Baigęs vidurinę, dvejus metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje. Po to Kaune mokėsi juvelyro amato. Grįžęs į Klaipėdą, dvejus metus dirbo dailininku metalo apdirbimo įmonėje „Pajūris“.

Vienerius metus jis studijavo Šiaulių pedagoginiame institute.

Nuo vaikystės svajojęs tapti profesionaliu menininku A.Mėčius atkakliai siekė užsibrėžtų tikslų. 1991 m. įstojo į atsikūrusią Vilniaus dailės akademiją – norėjo studijuoti freską, bet teko mokytis Grafikos fakultete. Baigęs grafikos bakalauro studijas (1995), po dvejų metų tapo grafikos magistru. Įgijęs aukštojo mokslo diplomą (2002), A.Mėčius tais pačiais metais buvo priimtas į Lietuvos dailininkų sąjungą, buvo aktyvus jos narys.

Teko jam padirbėti Gargždų vidurinėje mokykloje – dėstė estetiką. Kitas etapas – darbas Klaipėdos dailės mokykloje, kurioje nuo 2001 m. vaikus mokė tapybos ir kompozicijos. Kolegos ir mokiniai A.Mėčių prisimins kaip nuoširdų, humoro nestokojusį žmogų, puikų dėstytoją. Apdovanotas pedagogo talentu, jis įdomiai perteikdavo kūrybos pagrindus. A.Mėčių gerbę ir mylėję mokiniai būriais traukdavo į jo parodas. Menininkas yra prasitaręs, kad geriausi dailės vertintojai yra vaikai. Jis buvo nuolatinis labdaros aukcionų, kuriuo-

se pinigai už parduotus paveikslus atitenka vėžiu sergantiems vaikams, dalyvis.

Po studijų atsisveikinęs su grafika, A.Mėčius pamėgo spalvas, pradėjo tapyti. Ilgainiui jis sukūrė savo originalų stilių ir technologiją. Aliejumi, tempera keliais sluoksniais nutapyti paveikslai atspindi nepriekaištingus piešimo įgūdžius. Tokia tik jam vienam būdinga technika A.Mėčiui atvėrė galimybes išgauti nepakartojamas meninio vaizdo ir koloristikos subtilybes. Fantastiškomis spalvomis ir simboliais žaižaruojanti jo kūryba atspindi skulptūriškai juslią, su realybe susipinančių optinių vaizdų iliuziją.

A.Mėčius tapė portretus, siužetines kompozicijas, jo žvilgsnis krypo į alegorijas, personifikuotas ir mitologizuotas būtybes, su kuriomis tapatindavo supančią aplinką, ir save. Jo paveikslai – daugiakalbiai, subtilaus kolorito, nepriekaištingos kompozicijos, persmelkti švelnios ironijos, kartais ir sarkazmo.

Kruopšti tapybos technika, spalvos, lesiruota skulptūrinė modeliuotė su siurrealizmo elementais – išskirtiniai A.Mėčiaus kūrybos bruožai.

Jo darbai pateko į muziejus, meno galerijas, puošia privačias kolekcijas.

Klaipėdos kultūros bendruomenė prarado iškilų, galėjusį dar daug nuveikti kūrėją. Miesto ugdymo įstaigos, jaunieji menininkai liūdi netekę jautraus ir dėmesingo pedagogo.

Reiškiame nuoširdžiausią užuojautą A.Mėčiaus artimiesiems bei giminėms.

Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyrius, Adomo Brako dailės mokykla

Velionis pašarvotas Juozapo Darbininko bažnyčioje Smiltelės g. Atsisveikinti su juo šiandien galima iki 16 val. Laidotuvės – trečiadienį, 12 val. urna su palaikais iš bažnyčios bus išvežta į Lėbartų kapines.

6

antradienis, gegužės 28, 2013

nuomonės

Žmo­nės, pa­sken­dę iliu­zi­jo­se

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ka­da lieps­nos mū­sų prie­mies­čiai?

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

D

uo­ki­te man jū­sų iš­var­gu­sius, jū­sų nu­skur­du­sius, jū­sų su­ si­s pie­t u­s ias mi­n ias, trokš­ tan­čias kvė­puo­ti lais­vai. Šių ei­lu­čių, iš­kal­tų bron­zi­nė­je len­te­lė­je Niu­ jor­ko Lais­vės sta­tu­lo­je, pa­g rin­du kū­rė­ si Jung­t i­nės Vals­t i­jos, jos įkvė­pė mul­ ti­k ul­t ū­ra­l iz­mo ša­l i­n in­k us ir Se­na­ja­me že­my­ne. Bet šio­m is die­no­m is JAV ne­

Lie­tu­vos vei­kiau lau­kia ne tau­tų ka­ti­lo, o pe­rei­ na­mo­jo kie­mo li­ki­mas. be­ž i­no, ką da­r y­t i su 11 mln. ne­le­ga­l ių imig­ran­t ų, ir ne­t gi Šve­d i­ja, vie­na to­le­ ran­t iš­k iau­sių, dos­n iau­sių bei dau­g iau­ siai pa­stan­g ų į at­vy­kė­lių in­teg­ra­ci­ją dė­ ju­sių ša­lių Eu­ro­po­je, ga­vo ant­ru laz­dos ga­lu, kai praė­ju­sią sa­vai­tę ėmė lieps­no­ ti imig­ran­tų gau­siai ap­gy­ven­din­ti Stok­ hol­mo prie­mies­čiai. Bet tuo me­tu, kai ki­ tos ša­lys svars­to ri­bo­ti imig­ra­ci­ją, Lie­tu­ va ruo­šia­si tik pla­čiau pra­ver­t i du­r is ir su­pap­ras­tin­ti už­sie­nie­čių iš tre­čių­jų ša­ lių įdar­bi­ni­mą ša­ly­je. Ar tai reiš­kia, kad Klai­pė­dos prie­m ies­čiai atei­ty­je ir­g i ga­ li už­si­lieps­no­ti? To­kios min­tys pri­ver­tė pa­k laus­t i pa­ž įs­ta­mo vie­t i­n io bal­ta­r u­ sio: kaip žmo­nėms iš po­so­vie­ti­nių vals­ ty­bių se­ka­si in­teg­ruo­tis Lie­tu­vo­je? Anot sta­tis­ti­kos, dau­giau­siai imig­ran­tų į mū­ sų ša­lį at­vyks­ta iš Bal­ta­ru­si­jos, Uk­rai­nos ir Ru­si­jos. Jo at­sa­ky­mas ir pra­džiu­gi­no, ir nu­vy­lė. Imig­ran­tai iš po­so­vie­ti­nių ša­ lių ge­rai in­teg­r uo­ja­si Lie­tu­vo­je, nes in­ teg­r uo­t is fak­t iš­kai nie­k ur ne­rei­k ia. Pa­ na­šus men­ta­li­te­tas, pa­na­šus gy­ve­ni­mo bū­das ir pa­na­šios pro­ble­mos. „Kir­tęs sie­ ną ir at­vy­kęs į Lie­tu­vą, aiš­ku, ran­di Eu­ ro­pos vals­ty­bę, bet pa­g rin­das yra toks pat, kaip Bal­ta­r u­si­jo­je ar­ba Uk­rai­no­je.

Juk ga­li pa­keis­ti au­to­bu­sus į kom­for­ta­ bi­les­nius, iš­kel­ti ES vė­lia­vą, bet po­so­vie­ ti­nis po­ž iū­ris į gy­ve­ni­mą vis tiek pa­ste­ bi­mas vi­sur“, – kal­bė­jo žmo­gus. Tai­gi iš tie­sų džiu­gu, kad į Lie­tu­vą lin­kę at­vyk­ ti pa­na­šios kul­tū­ros ir men­ta­li­te­to žmo­ nės, to­k ie pat krikš­čio­nys, o dar ge­r iau – kad iš­si­la­v i­nę, kva­l i­fi ­k uo­t i ir pa­si­ren­ gę už­pil­dy­ti spe­cia­lis­tų pa­si­gen­dan­čią Lie­tu­vos dar­bo rin­ką. Tik tai te­bus tar­pi­ nė sto­te­lė. Va­ka­rų Eu­ro­pa, jos gy­ve­ni­mo bū­das ir at­ly­gi­ni­mai jiems vis tiek at­ro­ dys pa­trauk­les­ni, ir, pir­mai pro­gai pa­si­ tai­kius, jie ke­liaus to­liau. Tai­gi Lie­tu­vos vei­kiau lau­kia ne tau­tų ka­ti­lo, o pe­rei­na­ mo­jo kie­mo li­ki­mas.

N

e­pa­bi­jo­siu pa­ra­šy­ti skai­ čių 97. Tai skai­ čius, nu­ ro­dan­tis pro­cen­tą žmo­nių, ku­rie gy­ve­na iliu­ zi­jo­se. Pra­dė­siu nuo ry­to, ku­ris dau­ge­liui pra­si­de­da 7 va­lan­ dą. Ra­šau apie mies­to žmo­nių „gy­ve­ni­mą“.

Pra­bu­dęs mies­to žmo­gus puo­la ger­ti ka­vos ar ar­ba­tos, o kai ku­rie van­dens. Ar­ba­ta daž­niau­siai bū­na ne ar­ba­ta, o nuo­dai, pa­gar­din­ti da­ žais (vai­si­nė) – sko­nio aro­ma­ti­za­ to­riais. Tie, ku­rie ge­ria na­tū­ra­lią, ne tą „tam­pak­so“ mai­še­liuo­se, į 97 skai­čių ne­pa­ten­ka.

Ka­va. Be jos dau­ge­lis jau­ čia­si ne­pa­bu­dę, to­dėl šio nar­ko­ti­ko do­zės ne­ga­vęs žmo­gus tie­siog vi­są die­ną ga­li bū­ti ap­du­jęs.

Pus­ry­čiams tur­būt dau­ ge­lis su­si­teps su­muš­ti­nį ar­ ba iš­si­virs, o gal ir iš­si­keps kiau­ši­nių. Kiau­ši­niai tur­ būt ru­di, su ru­do pig­men­ to prie­dais, ku­riuos duo­da viš­ta­gy­viams fer­mo­se, kad kiau­ši­niai bū­tų to­kios spal­vos. Ba­ to­nas ar duo­na iš „nu­ron­da­pin­tų“ grū­dų su kon­ser­van­tų gau­sa (jo net paukš­čiai ne­le­sa!). Es­mė ta, kad

Mies­tie­čio šal­dy­tu­ve mais­to daž­niau­siai nė­ra, nes par­duo­tu­ vė­se jo tie­siog ne­bū­ na. Tai, ką mies­tie­ čiai val­go, yra tie­siog pa­ša­ras ar­ba nuo­dai mais­to pa­vi­da­lu.

mies­tie­čio šal­dy­tu­ve mais­to daž­ niau­siai nė­ra, nes par­duo­tu­vė­se jo tie­siog ne­bū­na. Tai, ką mies­tie­čiai val­go, yra tie­siog pa­ša­ras ar­ba nuo­ dai mais­to pa­vi­da­lu.

Pa­pus­ry­čia­vę dau­ge­lis vyks­ta ver­gau­ti. Ver­gau­ti sa­vo no­ru, o pa­

ke­liui dar už­ve­ža sa­vo at­ža­las pa­ lik­ti į kvai­li­ni­mo įstai­gas.

Pa­ver­ga­vęs 8 va­lan­das mies­tie­ tis trau­kia na­mo, pa­ke­liui už­suk­ da­mas į par­duo­tu­vę vėl nu­si­pirk­ ti nuo­dų, ku­rie jam at­sto­ją mais­tą.

Ei­da­mas iš par­duo­tu­vės daž­nas už­su­ka ir į vais­ti­nę, nes pri­si­val­ gius nuo­din­go mais­to rei­kia vais­ tų – dar stip­res­nių nuo­dų.

Grį­žus na­mo po sun­kios ver­ ga­vi­mo die­nos daž­niau­siai no­ri­ si pail­sė­ti. Il­si­si mies­tie­čiai prie te­le­vi­zo­rių, o tei­sin­giau – sme­ ge­nų plo­vi­mo ma­ši­nų. Pra­sip­lo­vę sme­ge­nis ir pri­si­klau­sę „ži­nių“, o tei­sin­giau – nau­jie­nų-pa­ska­ lų, nes ži­nio­mis tai, ką ro­do per te­le­vi­zi­ją, ne­pa­va­din­si. Te­le­vi­zi­ja pa­ro­do, kur koks po­li­ti­kas, tiks­ liau – sis­te­mos ver­gas, ką nors nu­vei­kė prieš sa­vo Tau­tą, to pa­

Vai­das Laks­tu­tis

Mums gre­sia pa­sau­lio pa­bai­ga

P

ers­kai­čiau Vio­le­tos Juo­de­ lie­nės straips­nį „Kald­ry­tės“ me­to­dai“ („Klai­pė­da“, 2013 05 17). La­bai pro­tin­gai pa­ ra­šė. Ma­nau, kad to­kių straips­nių rei­kia kas­dien ir po ke­lis, gal ta­da su­si­mąs­tys mū­sų val­džia, kas da­ ro­si ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Da­bar gė­jai de­da pa­stan­gas, kad leis­tų ho­mo­sek­sua­lams įsi­vai­kin­

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ts jau ne­be­ga­lė­da­mas su­pras­ ti. Jei­gu tai va­di­na­ma gy­ve­ni­mo ži­nio­mis, ta­da už­duo­ki­te klau­si­ mą, kur sa­vo gy­ve­ni­me tas įgau­ tas ži­nias pa­nau­do­si­te? Dau­ge­ lis va­ka­rus lei­džia su tau­re vy­no, alaus bu­te­liu ar ki­tu sme­ge­nų tir­pik­liu. Ži­no­ma, prie vy­no tie, ku­rie yra aukš­tes­ni ver­gai, įgi­ję aukš­tuo­sius iš­si­la­vi­ni­mus, pa­ var­to­ja ir sū­rio pa­vi­da­lo nuo­dų, o tie, ku­rie mėgs­ta alų, pri­kan­da „čip­sais“, pa­ga­min­tais iš nuo­ dų ka­lib­ra­vi­mo trą­šo­mis iš­gau­tu da­ri­niu, pa­na­šiu į bul­ves.

Ar tai yra gy­ve­ni­mas? Ne, tai yra deg­ra­da­vi­mas ir gy­ve­ni­mas iliu­zi­ jo­se. Ne­var­dy­siu kvai­lų ma­dų, ku­ rių mies­te pri­va­lo­ma gai­nio­tis ir leis­ti už­ver­gau­tus po­pie­rė­lius...

Ne­ra­šy­siu, kaip mies­tie­čiai ser­ga ir pil­nos vais­ti­nės dėl to, kad val­ go pa­ša­rus, o ne mais­tą. Ne­ ra­šy­siu ir apie moks­lą, uni­ver­si­te­tus, ku­ rie žmo­gų at­ jun­gia nuo rea­ ly­bės ir į gal­vas pri­ki­ša vi­sai ne­ rei­ka­lin­gų da­ly­kų.

Ne­ra­šy­siu ir apie re­ li­gi­ją, ku­ri įti­ki­na žmo­ ge­lius ši­zof­re­niš­ko­mis „tie­so­mis“. Ne­ra­šy­siu ir apie de­mok­ra­ti­ją, ku­ri yra tie­siog nie­kas.

Mies­tas – tai dirb­ti­na mir­ties su­kur­ta ap­lin­ka, ku­rio­je žmo­gus, bū­da­mas kū­rė­jo kū­ri­nys, yra tie­ siog pa­smerk­tas deg­ra­duo­ti, o ne kur­ti.

Rei­ka­las tas, jog at­si­kė­lę die­ ną pra­lei­džia­te tuš­čiai ver­gau­da­ mi tam, kad gau­tu­mė­te be­ver­čius po­pie­rė­lius, už ku­riuos nu­si­pirk­ si­te be­ver­čių daik­tų.

Ar su­si­mąs­tė­te ka­da, kad jū­ sų tuš­ty­bė­mis pa­rem­tas gy­ve­ni­ mas pro­gra­muo­ja­mas ir tie, ku­rie jį jums pro­gra­muo­ja, šil­tai sė­ di ten, kur kar­vės su skam­ba­liu­ kais laks­to?

Ką da­ry­ti? Tie, ku­rie su­pra­to­ te, kad gy­ve­na­te iliu­zi­jo­je, grįž­ ki­te ant že­mės, ant tik­ros že­mės – į kai­mą, į so­dą, au­gin­ki­tės sa­ vo mais­tą...

pa­bai­ga. Te­gul tie ho­mo­sek­sua­lai gy­ve­na ir mei­li­na­si vie­nas ki­tam, bet ku­rių ga­lų vi­sa tai rei­kia vie­šai de­monst­ruo­ti ir rei­ka­lau­ti sau pri­ vi­le­gi­jų, lyg jie bū­tų kaž­ko­kia val­ džios vir­šū­nė?

O re­dak­to­rei V.Juo­de­lie­nei siū­lau kuo dau­giau to­kių straips­nių, lin­ kiu la­bai di­de­lės stip­ry­bės, svei­ka­ tos ir dar ašt­res­nės plunks­nos.

Bi­ru­tė

750

„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Nep­ri­tai­ky­tas dvi­ra­ti­nin­kams

Krei­piuo­si vi­sų dvi­ra­ti­nin­kų var­du.

Dau­gu­ma mū­sų mies­to ša­li­gat­vių ne­pri­tai­ky­ti va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais, nes nė­ra nuo­ly­džių. Ypač pra­sta si­tua­ci­ja Ši­lu­tės plen­te. Bor­diū­rai to­kie aukš­ ti, kad lau­žo­me dvi­ra­čius. Net ne­ži­ nau, kur dau­giau kreip­tis, kad mies­ tie­čiams pa­leng­vin­tų gy­ve­ni­mą.

Ana­to­li­jus

Kas nu­ti­ko duo­nai?

La­bai mėgs­tu pli­ky­tą duo­ną. Pa­ma­ čiau, kad ji par­duo­da­ma su nuo­lai­ da, la­bai ap­si­džiau­giau. Bet, pa­si­ ro­do, jei pi­gu, tai ne vi­sa­da ska­nu.

Pas­ta­ruo­ju me­tu pli­ky­ta duo­na kaž­ ko­kia ne­ko­ky­biš­ka. Ne­sup­ran­tu, kas nu­ti­ko. Par­si­ne­šiau iš par­duo­tu­vės, o val­gy­ti neį­ma­no­ma, tįs­ta kaip gu­ ma, drėg­na kaž­ko­kia, su­sme­gu­si.

Nie­ka­da anks­čiau taip ne­bu­vo.

Ire­na

Poil­sį ga­di­na smar­vė

Gy­ve­nu Šiau­lių gat­vė­je, ke­lias die­ nas ne­ga­lė­jo­me mie­go­ti, nes iš lau­ ko skli­do to­kia smar­vė, kad net du­si­no. Kva­pas pli­to iš lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos pra­mo­ni­nių monst­rų. Kaip pra­dė­jo iš va­ka­ro, taip lei­do tą kva­pe­lį iki ry­to. Kiek dar teks ši­tai kęs­ti?

Ge­no­vai­tė

Apk­lau­sos duo­me­nys – la­bai svar­būs

La­bai džiu­gu, kad mies­te pir­mą­ kart su­reng­ta gy­ven­to­jų ap­klau­sa.

Ge­rai, jog Klai­pė­dos val­džia at­si­ klau­sia žmo­nių svar­biau­siais klau­ si­mais. Pa­vyz­džiui, kad ir dėl Da­nės Dan­gės pa­va­di­ni­mo. Iš­ties žmo­nės no­rė­tų, jog grįž­tų se­nas pa­va­di­ni­ mas, tai yra per mies­tą te­kan­ti upė bū­tų va­di­na­ma Dan­gės var­du. Apk­ lau­sos pa­vyz­dys ro­do, kad vis dėl­ to įma­no­ma bend­rai spręs­ti kai ku­ riuos svar­bius klau­si­mus. Kai kas sa­ko, jog ap­klau­sa esą ne­pa­vy­ko.

Ta­čiau aš ma­nau prie­šin­gai – ji pa­ vy­ko, nes jo­je da­ly­va­vo per tūks­tan­ tį žmo­nių. Tai­gi tūks­tan­čio gy­ven­ to­jų nuo­mo­nė yra la­bai svar­bi ir jos ne­ga­li­ma kiš­ti į stal­čių. Rei­kia ne­pa­ mirš­ti, kad toks mies­to re­fe­ren­du­ mas bu­vo pir­mą­kart. Ant­rą kar­tą jis bus kur kas sėk­min­ges­nis, nes nau­ jo­vės pas mus sun­kiai ski­na­si ke­lią.

Gin­ta­ras G.

Gau­jos sind­ro­mas

Lau­kiu sa­vait­ga­lio, nes su vai­kais mėgs­tu il­sė­tis prie jū­ros bet ko­ kiu oru. Ta­čiau, kai sau­lė­ta ir šil­ ta, nuo­tai­ką ne­re­tai su­ga­di­na ki­ti poil­siau­to­jai. Yra toks ti­pas per­ so­nų, ku­rie vi­siš­kai ne­jau­čia ki­tų žmo­nių pri­va­tu­mo ri­bų ir kaž­ko­ dėl no­ri iš­si­ties­ti ant smė­lio ša­lia ki­tų poil­siau­to­jų, nors mil­ži­niš­kas plia­žas pus­tuš­tis ir vie­tos dau­gy­bė.

Ką to­kiems pa­sa­ky­si? Be­lie­ka de­ monst­ra­ty­viai su­si­rink­ti sa­vo daik­ tus ir pa­si­trauk­ti to­liau.

Lai­ma Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ti vai­kus. Kam? Gal kad juos ga­lė­ tų tvir­kin­ti?

Man jau per 80 me­tų, ma­čiau gy­ve­ni­mą ir pui­kiai ži­nau, kad kū­ di­kis, tvir­kin­tas vai­kys­tė­je, ne­be­ bus do­ras šei­mos žmo­gus. Su­si­da­ ro įspū­dis, kad kai ku­rias Eu­ro­pos vals­ty­bes kaž­kas są­mo­nin­gai žlug­ do. Vie­na Len­ki­ja dar prie­ši­na­si. Jei mes ne­pri­si­dė­si­me prie len­kų to­je ko­vo­je, bus blo­gai. Gre­sia pa­sau­lio

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, gegužės 28, 2013

lietuva

Ūkio mi­nistrės li­ki­mas jau nu­lem­tas Pre­zi­den­tei Da­liai Gry­baus­kai­tei pa­reiš­ kus, kad prem­je­ras turėtų ieš­ko­ti nau­jo kan­di­da­to į ūkio mi­nist­rus, nelie­ka ga­li­my­bių, jog Birutė Vėsaitė liks Vy­riau­sybė­je.

Lai­kas ieš­ko­ti ki­to

Ša­lies va­dovė D.Gry­baus­kaitė va­ kar bu­vo tra­diciš­kai ties­mu­ka: Vy­ riau­sybės va­do­vas so­cial­de­mok­ratų pir­mi­nin­kas Al­gir­das But­ke­vi­čius tu­ri ieš­ko­ti ki­to kan­di­da­to į ūkio mi­nist­ro po­stą. „Ūkio mi­nistrės veiks­muo­se iš­ ryškė­jo at­vi­ros po­li­tinės ko­rup­ ci­jos po­žy­miai. Tai ga­li pa­kenk­ ti vals­tybės pres­ti­žui ir at­bai­dy­ti skaid­rias in­ves­ti­ci­jas. Todėl prem­ je­ras turėtų ieš­ko­ti nau­jo kan­di­da­ to į ūkio mi­nist­rus“, – Pre­zi­dentės po­zi­ciją BNS pir­ma­dienį per­davė jos pa­tarė­ja Dai­va Ul­bi­naitė.

Prem­je­ras so­cial­de­mok­ratų ly­ de­ris A.But­ke­vi­čius ne­tru­ko su­ rea­guo­ti ir pra­nešė, kad spren­di­ mas dėl ūkio mi­nistrės B.Vėsaitės ati­de­da­mas iki ant­ra­die­nio.

Jis tvir­ti­no, kad Pre­zi­dentė lai­ko­ si po­zi­ci­jos, jog ūkio mi­nistrė tik­ riau­siai pa­žeidė Viešųjų ir pri­va­čių in­te­resų de­ri­ni­mo vals­tybės tar­ny­ bo­je įsta­tymą.

Premjeras nusileido

„Aš pri­ta­r iu Pre­z i­d entės po­z i­c i­ jai, tik ma­n o po­z i­c i­ja – kad būtų

ge­rai pa­l aukt Vy­r iau­s io­s ios tar­ ny­binės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) pa­si­ūly­mo ar­ba iš­vadų, bet šian­ dien kal­ban­t is koa­l i­c inėj ta­ry­b oj tą klau­s imą ati­d ėjom iki, ma­ nau, ry­to­jaus“, – va­kar kalbė­j o prem­je­ras.

Tačiau vakar vakare Vy­riau­sybės va­do­vas nusileido spaudimui. „Turiu prisiimti atsakomybę, kad toliau viešoje opinijoje ir net tarp­ tautiniu lygiu tokie debatai nevyk­ tų, manau, kad jau rytoj bus priim­ tas sprendimas. Viena ar kita forma rezultatas bus, kad bus ieškoma kito ūkio ministro“, - pirmadie­ nį vakare Seime žurnalistams sa­ kė premjeras.

Ant­ra­dienį VTEK turėjo imtis pra­šymų tir­ti, ar B.Vėsaitė galė­ jo su­pai­nio­ti vie­šuo­sius ir pri­va­ čiuo­sius in­te­re­sus. Mi­nistrė su­ kėlė įta­rimų dėl in­te­resų konf­lik­to, į ko­man­di­ruotę Ka­zachs­ta­ne skris­ da­ma pri­va­čios bend­rovės už­sa­ky­ tu lėktu­vu. Ūkio mi­nistrė B.Vėsaitė su dviem pa­tarė­jo­mis pra­ėju­sią sa­ vaitę bend­rovės „Ar­vi“ už­sa­ky­tu aš­tuon­vie­čiu vers­lo klasės lėktu­vu

Vyras už B.Vėsaitę sto­ja mūru Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Net­r u­k us po­s to ne­t ek­s iančios ūkio mi­n istrės Bi­r utės Vėsaitės su­t uok­t i­n is Ed­m un­d as Mi­l iu­t is įžvel­g ia suin­t e­r e­s uotų as­m enų su­si­d o­ro­jimą su jo žmo­na.

– Pas­ta­ruo­ju me­tu links­niuo­ ja­mos jūsų žmo­nos B.Vėsaitės nuo­dėmės, ypač dėl skryd­žio į Ka­zachs­taną. Ar pa­de­da­te jai, ar pa­lai­ko­te mo­ra­liš­kai? – pa­ klausė­me E.Mi­liu­čio.

– Ži­no­ma. Mes – vie­na šei­ma.

– Kaip ma­no­te, kodėl po­li­ti­kai taip in­ten­sy­viai vie­nu bal­su jai duobę ka­sa?

– Pa­si­žiū­ri ir ma­tai, kas iš kur. Jun­ ta­ma, kas ir kaip. Aš pa­žįstu žmoną, ži­nau, ką ji su­ge­ba ir ką ga­li pa­da­ry­ ti. Čia – kaip ko­va, kaip spor­to var­ žy­bos tarp Kau­no „Žal­gi­rio“ ir Vil­ niaus „Lie­tu­vos ry­to“.

O ką ji ten da­ro, ką dir­ba, nie­kas nie­ko ne­do­mi­na. Ne kiek­vie­nas ga­ li viską pa­sa­ky­ti tie­siai švie­siai, iš­ reikš­ti min­tis. Tam rei­kia ir svei­ka­ tos, ir drąsos.

– Gal, jūsų nuo­mo­ne, prie­š mi­nistrę pra­si­dėjo ko­va dėl to, kad ji ėmėsi per­tvar­ky­ti ši­lu­ mos ūkį, pra­dėjo ke­lių vals­ty­ bi­nių įmo­nių au­ditą, at­lei­do įmonės „Vers­li Lie­tu­va“ di­ rek­to­rių?

– Tai yra puo­li­mas. Puo­la visą lai­ ką. Juk nie­kas nie­ko už d yką ne­ da­ro. Nei tų ba­land­žių lanks­to, nei ką. Ma­not, neut­ra­lus žmo­gus

iš gatvės ateis ba­land­žių lanks­ty­ ti? Ne. Yra tuo lanks­ty­mu suin­te­ re­suotų as­menų.

– Ar šei­mo­je ne­ky­la konf­liktų dėl įtemp­tos „po­li­tinės“ pa­ dėties?

– Jo­kių konf­liktų. Nor­ma­li mo­te­ris – kaip ga­li būti konf­liktų? Pa­žiūrė­ ki­te, ką Sei­me ra­si­te, – pa­gal in­te­ lektą, su­gebė­ji­mus, iš­si­la­vi­nimą.

– Gal mi­nistrė ta­ria­si su ju­mis prie­š ką nors da­ry­da­ma, pa­vyzd­ žiui, prie­š at­leis­da­ma „Vers­lios Lie­tu­vos“ di­rek­to­rių?

– Kaip ji su ma­nim ga­li tar­tis – kas aš toks? Aš ne­tu­riu in­for­ma­ci­jos.

Jei­gu vis­kas būtų buvę ge­rai, jis bū­ tų ne­pa­rašęs pa­reiš­ki­mo.

– Ar pa­sta­ruo­ju me­tu žmo­na ran­da lai­ko sa­vait­ga­liais grįžti na­mo į Kauną?

– Kad ji užim­ta. Neuž­ten­ka dar­ bo lai­ko – rei­kia il­giau pa­dirbė­ti.

Užim­tu­mas jun­ta­mas.

– Ką vei­kia­te, kai sa­vait­galį ji grįžta į na­mus?

– Va­žiuo­ja­me kur nors, pa­vyzd­žiui, į par­duo­tuvę ap­si­pirk­ti. Ji mėgsta ga­min­ti valgį. Vis­kas nor­ ma­liai.

– Ar jūsų žmo­na – šei­mos žmo­ gus?

– Kiek­vie­nam vy­rui linkė­čiau turė­ ti to­kią žmoną.

– Gal ska­ti­na­te žmoną at­si­sta­ ty­din­ti iš ūkio mi­nist­ro po­sto?

– Ne, ne­ska­ti­nu. Tai – jos rei­ka­las.

Kas bus įpėdi­nis?

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Kai­rie­ji jau svars­to, kas galė­ tų tap­ti Bi­rutės Vėsaitės įpėdi­ niu. Tie­sa, su­ta­ri­mo kol kas nė­ ra, nes Ūkio mi­nis­te­riją no­ri val­ dy­ti ir koa­li­ci­jos par­tne­riai.

Ne­pa­si­duo­da: B.Vėsaitė (kairė­je) va­kar teigė ne­ke­ti­nan­ti at­si­sta­ty­din­

ti sa­vo no­ru ir pik­ti­no­si, kad D.Gry­baus­kaitė esą į ko­rup­ci­nius at­ve­jus ne­rea­ga­vo anks­čiau.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

skri­do į vers­lo fo­rumą Ka­zachs­ ta­no sos­tinė­je As­ta­no­je. Visų tri­ jų bend­ra skryd­žio kai­na pir­myn ir at­gal siekė 8100 litų, ar­ba 2700 li­ tų vie­nam as­me­niui.

Kir­to Pre­zi­den­tei

Pa­ti ūkio mi­nistrė B.Vėsaitė, ne­ pai­sy­da­ma Pre­zi­dentės pa­reiš­ki­ mo, teigė ne­ke­ti­nan­ti at­si­sta­ty­ din­ti sa­vo no­ru.

Va­kar žur­na­lis­tams mi­nistrė taip pat pa­reiškė, kad bend­ra­vi­mu su vers­li­nin­kais pa­si­reiš­kia jos „dar­bo

sti­lius“. Be to, B.Vėsaitė pik­ti­no­si, kad D.Gry­baus­kaitė į, jos ver­ti­ni­ mu, ko­rup­ci­nius at­ve­jus ne­rea­ga­ vo anks­čiau. „O kur ji bu­vo, kai bu­vo va­gia­ mos vals­tybės lėšos tuo me­tu? Ko­ dėl ji ta­da ne­matė po­li­tinės ko­rup­ ci­jos, ten yra rea­li ko­rup­ci­ja. Kodėl ji ne­matė ko­rup­ci­jos prie mi­nist­ro Ri­man­to Žy­liaus, kai bu­vo įsi­lau­ žia­ma į Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos elekt­ro­ninę sis­temą“, – žur­na­lis­ tams dėstė ji. „Klaipėdos“, BNS inf.

Ša­lies va­do­vei iš­si­ta­rus, kad Al­ gir­dui But­ke­vi­čiui reiktų pa­si­ dai­ry­ti nau­jo kan­di­da­to į ūkio mi­n ist­r us, so­c ial­d e­m ok­ra­ tai jau svars­to, kas galėtų tap­ ti B.Vėsaitės įpėdi­niu.

Tie­sa, koa­li­ci­jos par­tne­riai Dar­bo par­ti­ja (lei­bo­ris­tai) no­ rėtų pe­rim­ti šią mi­nis­te­riją, ta­ čiau so­cial­de­mok­ra­tai jos ati­ duo­ti ne­linkę. Ga­liau­siai tam ne­pri­ta­ria ir ša­lies va­dovė Da­ lia Gry­baus­kaitė. Kai­riųjų sto­ vyk­lo­je ga­limų ūkio mi­nistrų pa­vardės bu­vo pra­dėtos var­dy­ ti jau va­kar. Pre­ten­den­tai užim­ ti B.Vėsaitės kėdę – net ke­li.

Vie­nas rea­liau­sių – da­bar­ti­nis vi­ce­mi­nist­ras Ma­rius Bu­si­las.

Ki­tas – prem­je­ro pa­tarė­jas fi­ nansų klau­si­mais Sta­sys Ja­ke­ liū­nas.

Se­n ie­j i so­c ial­d e­m ok­ra­tai, aiš­ku, šia­me po­ste re­gi Bro­ nių Bra­dauską, ta­čiau šis iš­si­ tarė, kad mi­nist­ru būti ne­no­ri.

Mi­ni­ma ir dar vie­na – bu­vu­ sio Kau­no sa­vi­val­dybės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus An­ta­ no Nes­tec­kio – pa­vardė.

8

antradienis, gegužės 28, 2013

užribis Su­mu­šė pa­žįs­ta­mas vy­ras

Po konf­lik­to – nuo­sto­liai

Nio­ko­jo au­to­mo­bi­lius

Sek­ma­die­nį va­ka­re į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę li­go­ni­nę pa­te­ko ko­mos iš­tik­tas 40-me­tis klai­ pė­die­tis. Jis bu­vo ap­tik­tas Ge­ le­žin­ke­lio g. trau­muo­ta gal­va.

Esa­ma duo­me­nų, kad šį žmo­ gų su­mu­šė iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­ mas as­muo. Pa­rei­gū­nai aiš­ki­ na­si įvy­kio ap­lin­ky­bes ir ieš­ko kal­ti­nin­ko.

Šeš­ta­die­nio nak­tį prie di­džiau­ sio Klai­pė­dos pre­ky­bos cent­ro au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­ je tarp jau­nuo­lių ki­lo konf­lik­tas.

Vė­liau du vai­ki­nai priė­jo prie leng­vo­jo au­to­mo­bi­lio, vie­nas jų ap­spar­dė ma­ši­ną, ki­tas pri­ purš­kė į vi­dų du­jų. Po­li­ci­nin­kai vie­to­je su­lai­kė du įta­ria­muo­ sius, po ap­klau­sos jie iš­leis­ti.

Sa­vait­ga­lį Tai­kos pr. ga­le gy­ve­ nan­ti klai­pė­die­tė ra­do sa­vo ru­ dą „Ford Ku­ga“ api­pil­tą bal­tais da­žais. Sa­vi­nin­kė nuos­to­lį įver­ ti­no tūks­tan­čiu li­tų. Nau­ja­kie­ mio gat­vės gy­ven­to­jas ra­do iš­ dauž­tą „Toyo­ta Aven­sis“ lan­gą, ap­ga­din­tus abu dang­čius bei sto­gą. Ma­ši­na draus­ta, ža­la – 5 tūkst. li­tų.

Klai­pė­die­tis „Ginov“ nu­teis­tas ir sos­ti­nė­je Vil­niaus mies­to apy­lin­kės teis­me Gin­ta­ras Gen­čas sep­tin­tą kar­tą iš­ klau­sė nuo­spren­dį už sie­nų ter­lio­ ji­mą ne­nup­lau­na­mais da­žais.

24 me­tų vai­ki­nas bu­vo kal­ti­na­ mas Vil­niu­je sa­vo pa­ra­šu „Ginov“ ap­ra­ši­nė­jęs bend­ro­vės „Užuo­lai­ dų stu­di­ja“ dvi įė­ji­mo ap­sau­gi­nes ža­liu­zes ne­nup­lau­na­mais si­dab­ro spal­vos da­žais.

Pa­sak pa­rei­gū­nų, vie­šo­je vie­to­ je van­da­liš­kais veiks­mais jis de­ monst­ra­vo ne­pa­gar­bą ap­lin­ki­ niams bei su­trik­dė vi­suo­me­nės rim­tį. Bend­ro­vei pa­da­ry­ta ža­la vir­ ši­ja pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų.

Va­kar vy­ku­sio teis­mo po­sė­džio me­tu G.Gen­čas pri­pa­ži­no kal­ tę ir paaiš­ki­no, kad sie­nas ter­lio­ da­vo apie dve­jus me­tus, kol bu­vo su­lai­ky­tas po­li­ci­jos. To­kia veik­la jis pa­sa­ko­jo no­rė­jęs sa­ve iš­reikš­ ti ir pa­si­žy­mė­ti, bet ne­tu­rė­jo tiks­

lo pa­da­ry­ti ža­lą, tad ir su rei­ka­lau­ ja­ma at­ly­gin­ti su­ma ne­su­ti­ko.

Teis­mas, skir­da­mas baus­mę, at­ si­žvel­gė, kad pa­da­ry­tas ne­sun­kus nu­si­kal­ti­mas, ir nu­spren­dė gra­fi­ti­ nin­kui skir­ti še­šis mė­ne­sius vie­šų­ jų dar­bų, įpa­rei­go­jant neat­ly­gin­ti­ nai dirb­ti po 30 va­lan­dų per mė­ne­sį vi­suo­me­nės la­bui. Šiuo nuo­s pren­d žiu pa­s kir­ tą baus­mę teis­mas su­bend­ri­no su 2013 m. ge­gu­žės 2 d. Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­mo nuo­spren­ džiu pa­skir­ta baus­me ir G.Gen­čui pa­sky­rė 15 mė­ne­sių vie­šų­jų dar­bų, įpa­rei­go­jant neat­ly­gin­ti­nai dirb­ ti po 40 va­lan­dų per mė­ne­sį vi­ suo­me­nės la­bui bei sky­rė 390 li­ tų bau­dą.

Ci­vi­li­nis ieš­ki­nys pa­lik­tas ne­ nag­ri­nė­tas, nes bend­ro­vės „Užuo­ lai­dų stu­di­ja“ at­sto­vai į teis­mo po­ sė­dį neat­vy­ko. „Klai­pė­dos“ inf.

Tai­ki­nys: vis la­biau po­pu­lia­rė­jan­tys ke­tur­ra­čiai trau­kia ir va­gių akis.

Lie­tin­gą nak­tį plu­šė­jo va­gys Sa­vait­ga­lį va­gys nu­si­tai­kė į bran­gius daik­ tus, lai­ko­mus už­mies­čio na­muo­se bei bend­ro­vė­se. Ma­no­ma, kad vie­ną šių nu­si­ kal­ti­mų įvyk­dė ne pir­mus me­tus tur­tin­ gų žmo­nių so­dy­bas siau­bian­tys ge­rai or­ ga­ni­zuo­ti nu­si­kal­tė­liai.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Su­si­rin­ko pen­kis šau­tu­vus

Įsiam­ži­no: G.Gen­čas ap­ra­ši­nė­jo ne tik sa­vo gim­to­sios Klai­pė­dos sie­

nas, bet pa­si­žy­mė­jo ir Vil­niu­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ir pa­rei­gū­nės na­mie pa­ti­ria smur­tą Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ne­rin­gos pa­rei­gū­nai tram­dė vie­ nos po­li­ci­nin­kės su­tuok­ti­nį, su­kė­ lu­sį ko­mi­sa­ria­te riau­šes. Prieš vy­ rą te­ko pa­nau­do­ti ko­vi­nės sa­vi­gy­ nos veiks­mus.

Penk­ta­die­nį prieš­piet į Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to ka­bi­ne­tą įsi­ ver­žė gir­tas dar­buo­to­jos su­tuok­ti­ nis. Tuo me­tu su ja dar­bo rei­ka­lais bend­ra­vo pa­tru­lių rink­ti­nės pa­rei­ gū­nas.

Gir­tas atė­jū­nas puo­lė po­li­ci­nin­ ką stum­dy­ti, rė­ka­vo, ko­ne­vei­kė abu keiks­ma­žo­džiais. Į pa­gal­bą pa­tru­

liui at­bė­go dau­giau ko­mi­sa­ria­to dar­buo­to­jų, ta­čiau vy­ras ne­si­da­ vė ra­mi­na­mas, to­dėl po­li­ci­nin­kai prieš jį pa­nau­do­jo ko­vi­nės sa­vi­gy­ nos veiks­mus.

Ga­liau­siai vy­ras bu­vo su­tram­dy­ tas ir už­da­ry­tas į lai­ki­no su­lai­ky­mo ka­me­rą, kol pra­blai­vės.

Jo su­tuok­ti­nė ko­le­goms pa­pa­sa­ ko­jo, kad iš­va­ka­rė­se gir­tas grį­žęs na­mo su­tuok­ti­nis nau­do­jo prieš ją psi­cho­lo­gi­nį smur­tą, gra­si­no nu­ žu­dy­siąs. Mo­te­riai te­ko pa­bėg­ti iš na­mų ir nak­čiai pri­si­glaus­ti ki­tur.

Per sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ap­skri­ ties po­li­ci­nin­kų pa­gal­bos na­mie skriau­džia­mos mo­te­rys kvie­tė­si dau­giau nei de­šimt kar­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sek­ma­die­nį apie 8 ry­to pa­bu­dęs Klai­pė­dos ra­jo­ne, Ger­du­vė­nų kai­ me na­mą tu­rin­tis 65 me­tų vie­nos uos­ta­mies­čio įmo­nės va­do­vas su­ pra­to, kad nak­tį jo na­muo­se dar­ba­ vo­si va­gys.

Mėgs­tan­tis me­džio­ti šei­mi­nin­ kas pa­si­ge­do dvie­jų ly­gia­vamz­džių, dvie­jų graižt­vi­nių bei kom­bi­nuo­to šau­tu­vo.

Va­gių vaikš­ti­nė­ta po na­mus.

Apie tai spren­džia­ma iš fak­to, jog iš skir­tin­go­se vie­to­se bu­vu­sių pi­ni­gi­ nių nu­si­kal­tė­liai pa­gro­bė 500 li­tų.

Be to, din­go ben­zi­ni­nis pjūk­las, o iš ga­ra­žo – ke­tur­ra­tis mo­to­cik­las „Ya­ma­ha Grizz­ly Y600“.

Vi­si din­gę daik­tai įver­tin­ti 55,5 tūkst. li­tų.

Ma­no­ma, kad va­gys­tei ati­džiai ruoš­ta­si. Nu­si­kal­tė­liai vei­kiau­siai pla­na­vo pa­grob­ti šei­mi­nin­ko vi­ su­rei­gį su prie­ka­ba, ku­riuo šis bu­ vo grį­žęs iš me­džiok­lės.

To­kius nu­si­kal­ti­mus vyk­dan­tys va­gys iš anks­to jiems ruo­šia­ si, su­pla­nuo­ja kiek­ vie­ną de­ta­lę, to­dėl daž­niau­siai sprun­ka su įspū­din­gu gro­biu.

Va­gys ra­do rak­tų ry­šu­lį, ku­ria­ me bu­vo ir gink­lų sei­fo rak­tai. Tad šau­tu­vus jie su­si­rin­ko ne­su­kel­da­mi triukš­mo. Ki­to na­me esan­čio sei­ fo va­gys nea­ti­da­rė, nes ne­pri­tai­ kė rak­to.

Sig­na­li­za­ci­ja vei­kė, bet ne­kau­kė

Na­me yra įreng­ta vie­ti­nė sig­na­li­za­ ci­ja, ta­čiau nak­tį, kai į vi­dų įlin­do va­gys, ji su­vei­kė, tik jos gar­so kaž­ ko­dėl ne­bu­vo gir­dė­ti. Nu­si­kal­tė­liai įsi­bro­vė iš­lau­žę rū­sio lan­gą.

Na­muo­se bu­vo ne tik šei­mi­nin­ kai, bet ir jų sū­naus šei­ma, ta­čiau nė vie­nas ant­ra­me aukš­te mie­go­ jęs žmo­gus lie­tin­gą nak­tį neiš­gir­ do pa­ša­li­nių gar­sų.

Vi­su­rei­gį iš­stū­mė ir iš­ga­be­no

Ne­pa­vy­ko jiems pa­grob­ti ir bran­ gaus vi­su­rei­gio. Spė­ja­ma, kad bū­ tent šis au­to­mo­bi­lis bu­vo nu­si­kal­ tė­lių tai­ki­nys.

Au­to­mo­bi­lių rak­te­lių nu­si­kal­tė­ liai ne­ra­do, ly­giai kaip ir ke­tur­ra­ čio mo­to­cik­lo. Ta­čiau jį va­gys iš­ stū­mė stum­te. Už ke­lių de­šim­čių met­rų ši trans­por­to prie­mo­nė bu­

vo pa­krau­ta ant ki­tos ir iš­ga­ben­ ta. Šis nu­si­kal­ti­mas la­bai pa­na­šus į dau­ge­lį ki­tų, pa­sta­rai­siais me­tais įvyk­do­mų vi­so­je Lie­tu­vo­je, kai įsi­ bro­vę į tur­tin­gų žmo­nių na­mą va­ gys nu­gvel­bia leng­vai iš­ne­ša­mas ver­ty­bes bei pa­si­nau­do­ję ras­tais rak­te­liais iš­vai­ruo­ja bran­gius au­ to­mo­bi­lius.

Tas at­ve­jis iš­skir­ti­nis ne­bent tuo, kad va­gys su­si­gun­dė sei­fe ras­tais šau­tu­vais. Anks­tes­niais at­ve­jais net ra­dę gink­lų va­gys jų neim­da­vo.

To­dėl spė­ja­ma, kad gink­lus įsi­bro­ vė­liai ban­dys par­duo­ti už­sie­ny­je.

Esa­ma spė­ji­mų, jog to­kius nu­si­ kal­ti­mus vyk­dan­tys va­gys iš anks­to jiems ruo­šia­si, su­pla­nuo­ja kiek­vie­ ną de­ta­lę, to­dėl daž­niau­siai sprun­ ka su įspū­din­gu gro­biu.

Pa­vo­gė spor­ti­nius mo­to­cik­lus

Nuos­to­lių pa­ty­rė ir gar­sus Da­ka­ ro ra­lio da­ly­vis Gin­tau­tas Iga­ris, ku­ris Kre­tin­gos ra­jo­ne, Kar­te­no­je, ša­lia žva­kes ga­mi­nan­čios bend­ro­ vės, ku­riai va­do­vau­ja, tu­ri as­me­ ni­nį ga­ra­žą.

Penk­ta­die­nį prieš penk­tą ry­to at­va­žia­vęs G.Iga­ris ga­vo ži­nią apie įsi­bro­vi­mą į ga­ra­žą. Ats­ku­bė­jęs į įmo­nės te­ri­to­ri­ją pa­ma­tė, kad su­ lau­žy­ti pa­ke­lia­mų ga­ra­žo var­tų už­ rak­tai, pa­tys var­tai pa­kel­ti.

Sa­vi­nin­kas pa­si­ge­do vi­du­je lai­ky­ tų dvie­jų spor­ti­nių mo­tok­ro­so mo­ to­cik­lų. Din­go „Hon­da XR650R22“ bei „Ya­ma­ha WR450F“.

Vie­nas mo­to­cik­lų vė­liau bu­vo ras­tas ne­to­lie­se pa­slėp­tas krū­muo­ se ir ap­krau­tas žo­lė­mis. Ma­tyt, va­ gys ren­gė­si dar kar­tą grįž­ti ir bran­ gų mo­to­cik­lą iš­si­ga­ben­ti.

Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­ sa­ria­to vir­ši­nin­kas Arū­nas Mer­ke­ lis tei­gė, kad ti­ria­ma ne vie­na nu­ si­kal­ti­mo ver­si­ja, ta­čiau nė vie­nos jų kol kas ne­ko­men­ta­vo.

9

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2013

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Plau­čių vė­žys gra­si­na ir mo­te­rims

Prog­re­suo­ja: prieš 20 me­tų mo­te­rų plau­čių vė­žys bu­vo re­tas at­ve­jis, o da­bar per mė­ne­sį Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nė­je li­go­ni­nė­je diag­no­zuo­ja­mi 2–3 nau­

ji at­ve­jai.

Me­tai iš me­tų aukš­tas mir­tin­gu­mo nuo plau­čių vė­žio ro­dik­lis ro­ do, kad ši on­ko­lo­gi­nė li­ga ne­si­trau­kia, o ir pro­fi­lak­ti­ka kol kas ne­vei­kia. Nus­ta­to­ma itin ma­žai anks­ty­vos sta­di­jos su­si­rgi­mų, o apie vė­žį su­ži­no­jus vė­lai ti­ki­my­bė pa­sveik­ti lie­ka ne­di­de­lė.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Mirš­ta daug

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės Pul­mo­no­lo­gi­jos sky­riaus ve­ dė­jas Ar­vy­das Va­la­vi­čius tei­gė, kad plau­čių vė­žys – klas­tin­ga ir gy­dy­ mui sun­kiai pa­si­duo­dan­ti li­ga. „Sta­tis­tiš­kai pro­sta­tos vė­žys pa­ si­vi­jo plau­čių. Taip nu­ti­ko tik dėl to, kad, no­rint pa­ge­rin­ti li­gos diag­nos­ ti­ką, bu­vo įves­tas ne­mo­ka­mas pro­ fi­lak­ti­nis pro­sta­tos vė­žio ty­ri­mas.

Pa­ge­rė­jo diag­nos­ti­ka ir dėl ma­si­nio ty­ri­mo ser­gan­čių­jų skai­čius šo­vė į vir­šų“, – kal­bė­jo A.Va­la­vi­čius.

Ser­ga­mu­mas plau­čių vė­žiu iš­li­ko sta­bi­liai aukš­tas, o anks­ty­vos diag­ nos­ti­kos kol kas nė­ra. Dar di­des­nį ne­ri­mą ke­lia tai, kad gy­ve­nan­čių su šia klas­tin­ga li­ga ir apie ją ne­ži­ nan­čių yra dau­giau nei li­go­nių, ku­ riems li­ga jau diag­no­zuo­ta. „Tai – ne tik Lie­tu­vos, bet ir vi­so pa­sau­lio pro­ble­ma. Ka­dan­gi anks­ ty­vos diag­nos­ti­kos nė­ra, plau­čių vė­žys nu­sta­to­mas vė­ly­vos, tre­čios

ar ket­vir­tos, sta­di­jos, kai li­go­nio gy­dy­mas tam­pa ypač komp­li­kuo­ tas. Gy­dy­ti, ži­no­ma, ban­do­ma, ta­ čiau efek­ty­vu­mas ga­na ma­žas, to­ dėl mir­tin­gu­mo pro­cen­tas la­bai aukš­tas“, – sa­kė me­di­kas.

Dau­gė­ja mo­te­rų

Ser­ga­mu­mas plau­čių vė­žiu tra­di­ciš­ kai di­des­nis tarp vy­rų, nes stip­rio­ji ly­tis rū­ko dau­giau. O rū­ky­mas ir yra pa­grin­di­nė plau­čių vė­žio prie­žas­ tis. Dau­giau nei 90 pro­c. vė­žio at­ ve­jų nu­sta­to­ma tu­rin­tiems šį ža­lin­ gą įpro­tį. Ne ką ma­žes­nę įta­ką da­ro ir pa­sy­vus rū­ky­mas.

Li­ga grės­mę ke­lia vy­res­niems žmo­nėms. Jau­ni­mui plau­čių vė­žys nu­sta­to­mas re­tai, o jo prie­žas­tys daž­niau­siai bū­na ge­ne­ti­nės. Įdo­mu tai, kad mo­te­rų, ser­gan­čių šia on­ko­lo­gi­ne li­ga, taip pat dau­gė­ ja. Tad plau­čių vė­žys jau ne­bė­ra tik vy­rus per­se­kio­jan­ti rykš­tė. „1960–1970 m. pra­s i­d ė­j us eman­ci­pa­ci­jai, mo­te­rys pra­dė­jo gy­ven­ti la­biau vy­riš­ką gy­ve­ni­mą, ži­no­ma, ir rū­ky­ti. Ka­dan­gi tra­di­

ciš­kai vė­žys neat­si­ran­da stai­ga, o pa­si­reiš­kia po 10–15 me­tų rū­ky­mo sta­žo, mo­te­rys da­bar pra­dė­jo jaus­ ti nei­gia­mas ža­lin­go įpro­čio pa­sek­ mes“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Pa­sak jo, prieš 20 me­tų mo­te­rų plau­čių vė­žys bu­vo re­tas at­ve­jis, o da­bar per mė­ne­sį sky­riu­je diag­no­ zuo­ja­mi 2–3 nau­ji at­ve­jai.

Efek­ty­viau­sia plau­ čių vė­žio pro­fi­lak­ti­ka – ne­rū­ky­mas ir rū­ky­ mo ne­to­le­ra­vi­mas.

Ant­ra svar­bi plau­čių vė­žio prie­ žas­tis yra ge­ne­ti­nis pa­vel­di­mu­mas.

Jei šei­mo­je bu­vo už­fik­suo­tas plau­ čių vė­žys, tiek vy­rams, tiek mo­te­ rims ga­li­my­bė su­si­rgti šia on­ko­lo­ gi­ne li­ga pa­di­dė­ja.

Diag­no­zuo­ja vė­lai

A.Va­la­vi­čius tei­gė, kad daž­nai žmo­ gus aiš­kių simp­to­mų ne­jau­čia ke­le­

tą me­tų. Vė­žys, ypač esan­tis plau­čių pe­ri­fe­ri­jo­je, ga­li ne­pa­si­reikš­ti tol, kol neuž­da­ro bron­cho. To pa­sek­mė – ku­rio nors plau­čio už­de­gi­mas.

Dau­giau vė­žio at­ve­jų nu­sta­to­ma ir po vi­ru­si­nių in­fek­ci­jų paū­mė­ji­mo, kai gri­pas pe­rei­na į plau­čių už­de­ gi­mą ir žmo­gus dėl šios prie­žas­ties pa­si­da­ro rent­ge­no nuo­trau­ką.

Daž­nai į me­di­kus krei­pia­ma­si jau pra­dė­jus at­si­ko­sė­ti krau­ju. „Į pa­pras­tą ko­su­lį ar du­su­lį, ypač rū­ka­liai, ne­krei­pia dė­me­sio, sa­ky­da­ mi, kad jei jau tu­riu šį ža­lin­gą įpro­tį, šiek tiek pa­ko­sė­ti yra nor­ma­lu. Dėl šios prie­žas­ties pa­vė­luo­ja­ma diag­ no­zuo­ti li­gą“, – aiš­ki­no me­di­kas.

Dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl plau­ čių vė­žio diag­nos­ti­ka yra vė­ly­va – plau­čiai ne­tu­ri ner­vi­nės sis­te­mos ir jų ne­skau­da. Skaus­mai pra­si­de­ da ta­da, kai aug­lys pa­sie­kia ner­vą – pa­lie­čia pleu­rą, pa­ten­ka į kau­lus ar už­da­ro ku­rį nors or­ga­ną.

A.Va­la­vi­čius ak­cen­ta­vo, kad rū­ kan­tie­ji ir tu­rin­tie­ji gi­mi­nai­čių, ku­ rie sir­go plau­čių vė­žiu, kar­tą per me­ tus tu­ri ap­si­lan­ky­ti pas spe­cia­lis­tus.

Pas­te­bė­jus krau­ją ko­sė­jant bū­ti­na kuo sku­biau kreip­tis į me­di­kus.

Daž­nai ne­pas­te­bi

„Gai­la, bet plau­čių vė­žio diag­nos­ ti­ką ap­sun­ki­na fak­tas, jog daž­nai rent­ge­nog­ra­mo­je ma­žų da­ri­nių ne­ ma­ty­ti. Plau­čių pe­ri­fe­ri­jo­je juos už­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

sto­ja kau­lai ar­ba plau­čių au­di­nys. Jei aug­lys bron­chuo­se, jis ap­skri­tai ne­ pas­te­bi­mas, nes bron­chuo­se jis įau­ ga į plau­čių au­di­nį. Pe­ri­fe­ri­jo­je da­ ri­niai pra­de­da ma­ty­tis, kai pa­di­dė­ja iki 2–3 cm“, – kal­bė­jo A.Va­la­vi­čius.

11

Fak­tai Plau­čių vė­žys – tai li­ga, ku­rios me­

tu su­pik­ty­bė­ju­sios plau­čių au­di­nio ląs­te­lės pra­de­da ne­kont­ro­liuo­ja­mai aug­ti ir dau­gin­tis.

Plau­čių vė­žio simp­to­mai – du­su­

lys, ko­su­lys, skrep­lia­vi­mas, at­si­ko­ sė­ji­mas krau­ju, skaus­mas krū­ti­nė­ je, ape­ti­to sto­ka, kū­no ma­sės ma­žė­ ji­mas, bend­ras silp­nu­mas.

Pag­rin­di­nė plau­čių vė­žio prie­žas­

tis yra rū­ky­mas. 90–95 pro­c. sir­gu­ sių­jų plau­čių vė­žiu re­gu­lia­riai rū­ kė. Rū­kiu­sie­ji plau­čių vė­žiu ser­ga 10 kar­tų daž­niau nei nie­ka­da ne­rū­ kiu­sie­ji.

Kiek­vie­nais me­tais nuo plau­čių

vė­žio mirš­ta apie 1,4 mi­li­jo­no žmo­ nių vi­sa­me pa­sau­ly­je, Lie­tu­vo­je – apie 1,3 tūkst.

Kas­met Lie­tu­vo­je diag­no­zuo­ja­

ma apie 1,5 tūkst. nau­jų plau­čių vė­ žio at­ve­jų.

10

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2013

rubrika sveikata

Res­pub­li­ki­nė­je Klai­ pė­dos li­go­ni­nė­je vy­ ku­sių tarp­tau­ti­nių kur­sų, skir­tų art­ros­ ko­pi­jos te­mai, me­tu me­di­kai gi­li­no ne tik šios sri­ties teo­ri­nes ži­nias, bet ir pir­mą kar­tą Lie­tu­vo­je ste­ bė­jo tie­siai iš ope­ ra­ci­nės trans­liuo­ tas su­dė­tin­giau­sias art­ros­ko­pi­nes ope­ ra­ci­jas.

Meist­riš­ku­mas: Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je vi­deo­til­tu iš ope­ra­ci­nės de­monst­ruo­ta pe­ties art­ros­ko­pi­nė ope­ra­ci­ja, ku­ri, ver­ti­nant jos at­

li­ki­mą, kla­si­fi­kuo­ja­ma kaip vie­na su­dė­tin­giau­sių šios sri­ties ope­ra­ci­jų pa­sau­ly­je.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Su­dė­tin­gos art­ros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos – gy­vai Li­na Lik­šai­tė Se­mia­si pa­tir­ties

Kas dve­ji me­tai Res­pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je or­ga­ni­zuo­ja­ mi mo­ko­mie­ji kur­sai gy­dy­to­jams, ku­rie spe­cia­li­zuo­ja­si art­ros­ko­pi­ jos sri­ty­je. Me­di­kai, be­si­do­min­tys mi­ni­ma­lios in­va­zi­jos ope­ra­ci­jo­mis, ga­lė­jo klau­sy­tis pa­skai­tų, pa­si­sem­ ti pra­kti­nių įgū­džių bei pa­si­da­ly­ti neį­kai­no­ja­ma pa­tir­ti­mi. Šiais me­tais li­go­ni­nė­je bu­vo da­li­ ja­ma­si teo­ri­nė­mis ir pra­kti­nė­mis ži­ nios, su­si­ju­sio­mis su spe­ci­fi­ne pe­ ties ir klu­bo są­na­rio art­ros­ko­pi­ja.

Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­dos li­go­ ni­nės gy­dy­to­jas or­to­pe­das-trau­ ma­to­lo­gas Vik­to­ras Jer­mo­la­je­vas džiau­gė­si, kad į or­ga­ni­zuo­tą ren­gi­ nį su­si­rin­ko gau­sus bū­rys ko­le­gų.

Kur­sų me­tu bu­vo at­lik­tos dvi ma­žai in­va­zi­nės ope­ra­ci­jos – vie­na pe­ties ir vie­na klu­bo są­na­rio, ku­rių ei­gą kur­sų da­ly­viai ste­bė­jo ek­ra­ne kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je, tu­rė­da­mi ga­li­my­bę bend­rau­ti su ope­ra­to­riais, iš­girs­ti jų ko­men­ta­ rus, už­duo­ti jiems klau­si­mus. „Rea­liu lai­ku trans­liuo­tas ope­ra­ ci­jas ste­bė­jo ir pa­skai­tų klau­sė apie 70 gy­dy­to­jų ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir sve­čių ša­lių – Es­ti­jos, Lat­vi­jos bei Če­ki­jos. Pa­gir­ti­na, jog vie­ti­niai ir už­sie­nio spe­cia­lis­tai do­mi­si per­ spek­ty­via ir pa­cien­tams taip rei­ka­ lin­ga art­ros­ko­pi­jos sri­ti­mi bei no­ri to­bu­lė­ti. Džiu­gu, kad Res­pub­li­ki­nė­ je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je tu­ri­me vi­sas ga­li­my­bes at­lik­ti di­džiau­sio meist­ riš­ku­mo rei­ka­lau­jan­čias art­ros­ko­ pi­nes ope­ra­ci­jas bei sa­vo pa­tir­ti­mi ga­li­me pa­si­da­ly­ti ir su ki­tais me­di­ kais“, – kal­bė­jo V.Jer­mo­la­je­vas.

ra­ci­ja dėl pe­ties są­na­rio ne­sta­bi­ lu­mo, ver­ti­nant jos at­li­ki­mo tech­ ni­ką, pa­sau­ly­je kla­si­fi­kuo­ja­ma kaip vie­na su­dė­tin­giau­sių šios sri­ties ope­ra­ci­jų. Ope­ruo­tas jau­no am­ žiaus pa­cien­tas – spor­ti­nin­kas, ku­ rį var­gi­no maž­daug du­kart per sa­ vai­tę be­si­kar­to­jan­tys pe­ties są­na­rio iš­ni­ri­mai. „Nes­ta­bi­lu­mas ir pa­si­kar­to­jan­ tys iš­ni­ri­mai at­si­ran­da dėl są­na­rio kraš­to kau­li­nio de­fek­to. Ope­ra­ci­jos es­mė – art­ros­ko­pi­jos bū­du pai­ma­ mas men­tės kau­lo frag­men­tas su pri­si­tvir­ti­nan­čio­mis saus­gys­lė­mis, per­ke­lia­mas ir fik­suo­ja­mas spe­cia­ liais sraig­tais de­fek­to vie­to­je ša­lia są­na­rio. Po to­kios pro­ce­dū­ros pe­ ties iš­ni­ri­mo ga­li­my­bė su­ma­žė­ja iki 1 pro­c.“, – aiš­ki­no gy­dy­to­jas.

To­kios ope­ra­ci­jos Res­pub­li­ki­nė­ je Klai­pė­dos li­go­ni­nė­je at­lie­ka­mos nuo 2009 m.

Res­pub­li­ki­nė Klai­ pė­dos li­go­ni­nė vie­ nin­te­lė vi­sa­me re­ gio­ne tu­ri mo­der­nią įran­gą, ku­ri lei­džia trans­liuo­ti ope­ra­ci­ jas į kon­fe­ren­ci­jų sa­ lę, taip pat in­ter­ne­tu.

At­lik­ti klu­bo są­na­rio pa­ro­do­mą­ ją art­ros­ko­pi­nę ope­ra­ci­ją at­vy­ko du spe­cia­lis­tai iš Če­ki­jos – dr. Pa­ vel Sa­dovs­ky ir dr. Da­vid Mu­sil, o jiems tal­ki­no V.Jer­mo­la­je­vas.

Pe­tys ne­beiš­nirs

Gy­dy­to­jas džiau­gė­si, kad me­di­ kams bu­vo pa­de­monst­ruo­tos dvi la­bai su­dė­tin­gos, įgū­džių ir daug spe­cia­lios tech­ni­kos rei­ka­lau­jan­ čios ope­ra­ci­jos.

V.Jer­mo­la­je­vo ir Kau­no kli­ni­kų pro­f. Rim­tau­to Gu­do at­lik­ta ope­

Tiks­las – ska­tin­ti ne­bi­jo­ti

Kur­s ų me­t u de­m onst­r uo­tos pe­ ties art­ros­ko­p i­j os ski­r ia­s i nuo kiek­v ie­n ą die­n ą pa­c ien­tams at­ lie­ka­mų to­kio po­bū­džio ope­ra­ci­ jų – jos su­d ė­t in­gos ir rei­ka­l au­ja di­d es­n io meist­r iš­k u­m o. Lie­t u­

Prog­re­sas: V.Jer­mo­la­je­vas tei­ Mo­ky­ma­sis: art­ros­ko­pi­nes pe­ties ir klu­bo są­na­rio ope­ra­ci­jas tie­sio­

giai ste­bė­jo 70 me­di­kų ne tik iš Lie­tu­vos, bet ir Če­ki­jos, Es­ti­jos bei Lat­vi­jos.

vo­je jas at­l ie­ka vos ke­l e­tas spe­ cia­lis­tų.

De­monst­ruo­ta klu­bo są­na­rio art­ ros­ko­pi­ja ne­bu­vo aukš­čiau­sio su­ dė­tin­gu­mo ly­gio, ta­čiau, ly­gi­nant art­ros­ko­pi­jas pa­gal ana­to­mi­nes sri­tis, klu­bo są­na­rio art­ros­ko­pi­ ją tech­niš­kai at­lik­ti yra su­dė­tin­ giau­sia.

Or­ga­ni­zuo­tų kur­sų tiks­las ir bu­ vo pa­ro­dy­ti, kad nors to­kios ope­ra­ ci­jos ir rei­ka­lau­ja pa­pil­do­mų ži­nių bei meist­riš­ku­mo, ta­čiau, per­pra­ tus tam tik­rus niuan­sus, jas sėk­ min­gai ga­li at­lik­ti ir pla­tes­nis gy­ dy­to­jų ra­tas. Pa­sak V.Jer­mo­la­je­vo, sie­kia­ma, kad pa­pras­tes­nes art­ros­ ko­pi­nes ope­ra­ci­jas at­lie­kan­tys spe­ cia­lis­tai to­bu­lė­tų ir pra­dė­tų da­ry­ti su­dė­tin­ges­nes. „Ga­li bū­ti, jog me­di­kus kiek stab­do tai, kad šias ope­ra­ci­jas Lie­ tu­vo­je da­ro dar ne­daug gy­dy­to­jų ir jos ver­ti­na­mos kaip la­bai su­dė­ tin­gos. Ta­čiau spe­cia­lis­tas, ku­ris mo­ka at­lik­ti pa­pras­tą pe­ties art­

ros­ko­pi­ją, vi­sa­da ga­li iš­mok­ti da­ ry­ti ir di­des­nio meist­riš­ku­mo rei­ ka­lau­jan­čią pro­ce­dū­rą“, – tei­gė dr.

V.Jer­mo­la­je­vas.

Pa­sak jo, tie­siog bū­ti­na ži­no­ ti tam tik­ras de­ta­les ir per­pras­ti niuan­sus.

Res­pub­li­ki­nė Klai­pė­dos li­go­ni­nė vie­nin­te­lė vi­sa­me re­gio­ne tu­ri mo­ der­nią įran­gą, ku­ri lei­džia trans­ liuo­ti ope­ra­ci­jas į kon­fe­ren­ci­jų sa­ lę, taip pat in­ter­ne­tu. „Džiau­gia­mės li­go­ni­nė­je tu­rė­ da­mi to­kią ga­li­my­bę. Tie­sio­gi­ nė ope­ra­ci­jų trans­lia­ci­ja yra la­bai nau­din­ga, nes rea­liu lai­ku ma­to­ mos vi­sos smulk­me­nos – čia nie­ ko ne­pas­lėp­si. Ka­me­ros trans­liuo­ ja vaiz­dą sa­lei įvai­riais ra­kur­sais, ope­ruo­jan­tis gy­dy­to­jas ko­men­ tuo­ja sa­vo veiks­mus, ste­bin­tys spe­cia­lis­tai ga­li už­duo­ti klau­si­ mus, į ku­riuos iš­kart at­sa­ko­ma.

Svar­biau­sia, kad trans­lia­ci­ją vie­nu me­tu ga­li ste­bė­ti di­de­lis bū­rys gy­ dy­to­jų, ko neį­ma­no­ma įgy­ven­din­ti

gia, kad per­pra­tus tam tik­rus niuan­sus su­dė­tin­gas art­ros­ko­pi­ nes ope­ra­ci­jas ga­li at­lik­ti ir pla­ tes­nis gy­dy­to­jų ra­tas.

ope­ra­ci­nė­je“, – tie­sio­gi­nės ope­ra­ ci­jų trans­lia­ci­jos pra­na­šu­mus var­ di­jo V.Jer­mo­la­je­vas.

Spar­tes­nis gi­ji­mas

Art­ros­ko­pi­nės ope­ra­ci­jos Lie­tu­vos me­di­ci­nos is­to­ri­jo­je – se­niai ne­be nau­jie­na.

Ke­lio są­na­rio ma­žai in­va­zi­nės ope­ ra­ci­jos Lie­tu­vo­je bu­vo da­ro­mos dar prieš 1990-uo­sius, pe­ties – maž­ daug nuo 2000-ųjų, klu­bo – pra­dė­ tos maž­daug prieš 3–4 me­tus.

Art­ros­ko­pi­ja – tai or­to­pe­di­jos ir trau­ma­to­lo­gi­jos chi­rur­gi­jos kryp­ tis, kai ope­ra­ci­jos at­lie­ka­mos mi­ni­ ma­lios in­va­zi­jos bū­du, t.y. per ma­ žus pjū­vius. „To­kios ope­ra­ci­jos pra­na­šu­mas yra tas, kad dėl pa­da­ro­mų ma­žų įdū­ri­mų nė­ra ža­lo­ja­mi svei­ki au­ di­niai. Be­veik ne­lie­ka kos­me­ti­nio efek­to, bet svar­biau­sia – gi­ji­mo pro­ce­sas yra trum­pes­nis ir leng­ves­ nis, o komp­li­ka­ci­jų ti­ki­my­bė be­veik iš­nyks­ta“, – tei­gė V.Jer­mo­la­je­vas.

11

ANTRADIENIS, GEGUŽĖS 28, 2013

sveikata

Į eg­za­mi­ną – su baime Ne­ri­mas prieš eg­za­mi­nus pa­žįs­ta­mas vi­ siems. Vie­niems tai yra nau­din­ga, nes ska­ ti­na la­biau steng­tis, ki­tiems ga­li tap­ti rim­ ta kliū­ti­mi at­si­min­ti tai, kas iš­mok­ta. Kaip nu­ga­lė­ti prieš eg­za­mi­nus api­man­čią bai­mę, pa­ta­ria psi­cho­lo­gas To­mas La­gū­na­vi­čius.

Jus­tė Ki­bu­ry­tė

– Lai­kai kei­čia­si, bet eg­za­mi­ nai ke­lia bai­mę vi­soms kar­ toms. Ko­dėl?

– Eg­za­mi­nai, tai – pa­tik­ri­ni­mas, kiek esi ge­ras ta­ve su­pan­čio­je ap­lin­ ko­je: tarp ki­tų moksleivių, stu­den­ tų, drau­gų, šei­mos na­rių, dės­ty­to­jų.

Pats at­ly­gis, šiuo at­ve­ju – pa­žy­mys, žmo­gui yra ant­raei­lis da­ly­kas. To­ dėl re­zul­ta­tas vi­siems yra svar­bus, ir bi­jo­ma daž­niau­siai ne­sėk­mės, dėl to, ką ji reiš­kia mus su­pan­čios ap­lin­kos kon­teks­te. Ki­tos ga­li­mos prie­žas­tys – kal­tės jaus­mas, nei­ gia­mos pa­tir­tys ir pri­si­mi­ni­mai.

Bai­mė vie­niems pa­si­tar­nau­ja – pa­de­da mo­bi­li­zuo­tis, grei­čiau ir efek­ty­viau su­si­tvar­ky­ti su už­duo­ti­ mi. Ki­ti pa­ti­ria to­kią di­de­lę įtam­pą, kad ga­li ap­skri­tai už­si­blo­kuo­ti, net ir kuo pui­kiau­siai iš­ma­ny­da­mi rei­ kia­mą da­ly­ką: mu­ša šal­tas pra­kai­ tas, su­ka vi­du­rius, api­ma chao­so ir tuš­tu­mos jaus­mas. To­kiu at­ve­ju pa­ts ta­len­tin­giau­sias, ge­riau­sias mo­ki­ nys ir po­ten­cia­lus bū­si­mas dar­buo­ to­jas ga­li vis­ką pa­mirš­ti, ne­su­ge­bė­ti kal­bė­ti, ki­taip ta­riant, – neiš­lai­ky­ti vi­sai ne­su­dė­tin­go eg­za­mi­no, su­da­ ry­ti ne­tin­ka­mą įspū­dį, pra­ras­ti pa­ si­ti­kė­ji­mą sa­vo jė­go­mis.

– Pa­tar­ki­te, kaip ap­si­draus­ti nuo to­kių simp­to­mų?

– Svar­biau­sia – iš­mok­ti at­si­pa­ lai­duo­ti. Bai­mę rei­kia kaip įma­no­ ma la­biau pa­ža­bo­ti dar iki eg­za­mi­ no (ar ki­to iš­ban­dy­mo). Vie­ni mū­sų ste­bi sa­vo ap­lin­ką, ki­ti – sa­vo vi­dų, nes vi­sa tai paašt­rė­ja esant įtam­ pai. Rei­kia iš­mok­ti abu da­ly­kus su­ de­rin­ti, o tai la­bai in­di­vi­dua­lu. Yra ke­li pa­grin­di­niai da­ly­kai, ku­riuos kiek­vie­nas tu­ri­me įsi­są­mo­nin­ti no­ rė­da­mi su­val­dy­ti bai­mę.

Tai­gi, svar­bu iš­mok­ti efek­ty­viai su­gru­puo­ti, struk­tū­ri­zuo­ti in­for­ ma­ci­ją. La­bai svar­bu ir kar­tu la­bai

su­dė­tin­ga yra ne įsi­min­ti in­for­ma­ ci­ją, bet rea­liai ją su­vok­ti. Iš tie­sų, su­pras­da­mi tam tik­rą sri­tį ar da­ly­ ką, la­biau pa­si­ti­ki­me sa­vo jė­go­mis, o tai pa­de­da lais­viau kal­bė­ti, ra­šy­ ti ati­tin­ka­mo­mis te­mo­mis, at­si­pa­ lai­duo­ti.

Ant­ras da­ly­kas – svar­bu su­kon­ cent­ruo­ti dė­me­sį rei­kia­mu me­tu, rei­kia­mo­je vie­to­je. Vi­siems yra bu­ vę, kad tik po eg­za­mi­no ar ki­to­kio iš­ ban­dy­mo, pa­vyz­džiui, pre­zen­ta­ci­jos ar svar­baus po­kal­bio, pri­si­me­na­me svar­biau­sius da­ly­kus ir grau­žia­me sa­ve už tai, kad tai bu­vo­me pa­mir­šę,

Sup­ras­da­mi tam tik­ rą sri­tį ar da­ly­ką la­ biau pa­si­ti­ki­me sa­ vo jė­go­mis, o tai pa­ de­da lais­viau kal­bė­ ti, ra­šy­ti ati­tin­ka­mo­ mis te­mo­mis, at­si­ pa­lai­duo­ti.

kal­bė­jo­me ne ta ei­lės tvar­ka ir pa­na­ šiai. Tai nu­tin­ka dėl to, kad ne­mo­ ka­me val­dy­ti sa­vo dė­me­sio.

Daž­nai iš­mu­ša iš pu­siaus­vy­ros mo­men­tas, kai rei­kia pe­rei­ti nuo tiks­lo prie pro­ce­so. Pa­vyz­džiui, kuo pui­kiau­siai su­vo­kia­me, ką ir kaip rei­kia pa­ra­šy­ti, bet kai atei­na lai­ kas už­pil­dy­ti bal­tą la­pą, kaž­kas ta­ ry­tum už­si­blo­kuo­ja. Per pre­zen­ta­ci­ją ar at­si­skai­ty­mą pa­na­šiai iš­ba­lan­ suo­ti ga­li įvai­rūs ap­gau­lin­gi klau­si­ mai. Ra­šy­ti­niuo­se klau­si­muo­se ga­li­ me ne­pas­te­bė­ti vi­są klau­si­mo es­mę nu­le­mian­čio žo­de­lio ar jo ga­lū­nės.

Tad tre­čia­sis es­mi­nis da­ly­kas, ku­rio pri­va­lo­me iš­mok­ti, kad su­val­dy­tu­ me bai­mę, – sklan­džiai pe­rei­ti nuo teo­ri­jos įsi­sa­vi­ni­mo prie konk­re­taus ir ap­čiuo­pia­mo veiks­mo.

– Kaip per eg­za­mi­nus moks­lei­ viui ga­li pa­dė­ti tė­vai, mo­kyk­la, uni­ver­si­te­tas?

– Abi­tū­ros ir sto­ja­mų­jų eg­za­mi­ nų lai­ko­tar­pis iš tie­sų yra be ga­ lo įtemp­tas jau­nam žmo­gui. Di­de­ lė klai­da, ku­rią da­ro dau­ge­lis tė­vų, yra pa­pil­do­mas spau­di­mas. Bū­tent jo kaip tik ir rei­kė­tų veng­ti – įtam­ pos paaug­liui jau ir taip pa­kan­ka.

Kiek­vie­nos švie­ti­mo įstai­gos tiks­las tu­rė­tų bū­ti kuo ge­riau pa­reng­ti as­ me­ny­bę gy­ve­ni­mui, o ypač – dar­ bui. Čia svar­bų vaid­me­nį at­lie­ka psi­cho­lo­gi­nis pa­lai­ky­mas, bet jį su­ tei­kia to­li gra­žu ne vi­sos mo­kyk­los, o juo la­biau uni­ver­si­te­tai. Pats ve­du se­mi­na­rus apie tai, kaip pa­si­ti­kė­ ti sa­vi­mi, efek­ty­viau, ge­riau mo­ky­ tis, ir ga­liu pa­ti­kin­ti, kad dau­gu­ ma žmo­nių nė neį­si­vaiz­duo­ja, kiek moks­lei­viams, stu­den­tams ky­la klau­si­mų dėl eg­za­mi­nų bai­mės.

– Ko daž­niau­siai klau­sia jau­ni­ mas?

– Kaip su­val­dy­ti emo­ci­jas, iš­veng­ ti konf­lik­tų, ku­rie ky­la dėl ne­ri­mo, kaip mo­ky­tis, kad ge­riau įsi­min­tų ži­nias. Per pa­skai­tas vy­ko pra­kti­ niai už­siė­mi­mai: bu­vo mo­ko­ma­si tai­syk­lin­gai kvė­puo­ti, kont­ro­liuo­ti sa­vo kū­ną, su­telk­ti dė­me­sį, įsi­min­ ti svar­biau­sią in­for­ma­ci­ją, grei­ tai skai­ty­ti ir ra­šy­ti bei ki­tų svar­ bių da­ly­kų.

Sie­kia­me, kad jau­ni žmo­nės įsi­ sa­vin­tų kū­ry­biš­ku­mo tech­no­lo­gi­ jas, ku­rias vė­liau ga­lės pri­tai­ky­ti ir as­me­ni­nia­me gy­ve­ni­me, ir vers­ le. Šios tech­no­lo­gi­jos pa­ver­čia stu­ di­jas ma­lo­nio­mis, o kai mo­ky­tis pa­ tin­ka, tai ir įsi­sa­vin­ti in­for­ma­ci­ją, ir kal­bė­ti ar ra­šy­ti apie tai, kas tik­ rai įdo­mu, tam­pa kur kas pa­pras­ čiau – išau­ga ir pa­si­ti­kė­ji­mas sa­vo jė­go­mis, dings­ta bai­mės.

Sėk­mės re­cep­tai Iš­mok­ti at­si­pa­lai­duo­ti, efek­ty­viai

su­gru­puo­ti, struk­tū­ri­zuo­ti in­for­ma­ci­ ją, rea­liai ją su­vok­ti.

Su­kon­cent­ruo­ti dė­me­sį rei­kia­mu

me­tu, rei­kia­mo­je vie­to­je.

Sklan­džiai pe­rei­ti nuo tiks­lo prie pro­

ce­so, teo­ri­jos įsi­sa­vi­ni­mo prie konk­re­ taus ir ap­čiuo­pia­mo veiks­mo.

Są­mo­nin­gu­mas: A.Va­la­vi­čius ak­cen­ta­vo, kad pro­fi­lak­tiš­kai kar­tą per

me­tus pas spe­cia­lis­tus tu­ri ap­si­lan­ky­ti rū­kan­tys ir tu­rin­tys gi­mi­nai­čių, ku­rie sir­go plau­čių vė­žiu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Plau­čių vė­žys gra­si­na ir mo­te­rims Diag­no­zuo­jant plau­ 9 čių vė­žį pa­grin­di­nis ra­dio­lo­gi­nis me­to­das iš­lie­ka krū­

ti­nės ląs­tos kom­piu­te­ri­nė to­mog­ ra­fi­ja, ku­ri daž­niau­siai ski­ria­ma pe­ri­fe­ri­niams plau­čių na­vi­kams nu­sta­ty­ti.

Taip pat at­lie­ka­ma bron­chos­ko­ pi­ja, kai pro no­sį į kvė­pa­vi­mo ta­kus įlei­dus vamz­de­lio for­mos prie­tai­ są, tu­rin­tį op­ti­nę sis­te­mą ir švie­sos šal­ti­nį, ap­žiū­ri­mi kvė­pa­vi­mo ta­kai (tra­chė­ja ir bron­chai).

Abiem at­ve­jais ty­ri­mai kai­nuo­ ja ne­ma­žus pi­ni­gus. Bron­chos­ko­ pi­jai at­lik­ti rei­kia ir spe­cia­lis­tų pa­ gal­bos. A.Va­la­vi­čius pri­pa­žįs­ta, kad ne kiek­vie­nas sau ga­li leis­ti bran­ gias pro­ce­dū­ras. „Ta­čiau, ma­nau, kad ge­riau in­ ves­tuo­ti pi­ni­gus į pro­fi­lak­ti­nį pa­tik­ ri­ni­mą, nei vė­liau su­lauk­ti skau­džių pa­sek­mių, ypač jei esa­te rū­ka­lius ar tu­rin­tis gi­mi­nių, ser­gan­čių plau­čių vė­žiu“, – tir­tis ra­gi­no me­di­kas.

Svar­bi sta­di­ja

Pa­ta­ri­mas: per eg­za­mi­nų karšt­li­gę la­bai svar­bu mo­ki­nį pa­lai­ky­ti, pa­drą­sin­ti, pa­gir­ti, kad jis yra ga­bus, ir jam

pa­si­seks.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Plau­čių vė­žio gy­dy­mas yra spe­ci­ fi­nis. Pa­gal nu­sta­ty­tą li­gos ti­pą po me­di­kų kon­si­liu­mo ga­li bū­ti ski­ria­ mas ope­ra­ci­nis, spin­du­li­nis ar che­ mo­te­ra­pi­nis gy­dy­mas.

Be spe­ci­fi­nio gy­dy­mo, ne ką ma­ žiau svar­bus ir pa­lai­ko­ma­sis gy­dy­ mas. Prieš ke­le­rius me­tus at­lik­ti ty­ri­mai įro­dė, kad tin­ka­ma mi­ty­ba, ge­ra so­cia­li­nė ap­lin­ka ir ki­ti veiks­ niai ga­li pail­gin­ti plau­čių vė­žiu ser­ gan­čio žmo­gaus gy­ve­ni­mo truk­mę.

Nus­ta­ty­ta, kad gy­ve­ni­mo truk­mė ga­li bū­ti pa­na­ši, kaip ir tai­kant spe­ ci­fi­nį gy­dy­mą. Šan­sai li­go­niui pa­sveik­ti pri­klau­ so nuo nu­sta­ty­tos sta­di­jos.

Nus­ta­čius pir­mą li­gos sta­di­ją, 5 me­tus iš­gy­ve­na 75 pro­c. žmo­nių, ant­rą sta­di­ją – 50 pro­c., tre­čią –

35 pro­c., o ket­vir­tą – ma­žiau nei 5 pro­c. ser­gan­čių­jų. „Vie­nos rū­šies vė­žys, pa­tvir­tin­ tas ge­ne­tiš­kai, jau pa­si­duo­da gy­dy­ mui. Tai su­tei­kia vil­ties, kad atei­ ty­je ir ki­toms plau­čių vė­žio rū­šims bus pri­tai­ky­tas spe­ci­fi­nis gy­dy­ mas“, – kal­bė­jo A.Va­la­vi­čius.

Skai­čius – ne ­rodiklis

Gy­dy­to­jas pul­mo­no­lo­gas ti­ki­no, kad su­rū­ko­mų ci­ga­re­čių skai­čius nė­ra pa­grin­di­nis ro­dik­lis, le­mian­ tis su­si­rgi­mą. „Nie­kas ne­ži­no, kaip ge­ne­tiš­kai už­prog­ra­muo­tas mū­sų or­ga­niz­mas.

Vie­nas, su­rū­ky­da­mas po du pa­ke­ lius per die­ną, ga­li lik­ti svei­kas, o ki­tam už­teks ir ke­lių ci­ga­re­čių per die­ną. Vė­žio at­si­ra­di­mas ne­prik­ lau­so nuo ci­ga­re­čių kie­kio“, – tei­ gė A.Va­la­vi­čius.

Pa­sak jo, eg­zis­tuo­ja ir dar vie­nas mi­tas – leng­ves­nės ci­ga­re­tės. „Išaiš­kė­jo, kad ser­ga­mu­mo plau­ čių vė­žiu toks žy­mė­ji­mas ne­su­ma­ ži­no, o tik pa­kei­tė žmo­nių po­žiū­rį.

Tie­siog dau­giau vė­žio at­ve­jų diag­ no­zuo­ja­ma ne plau­čių cent­re, o pe­ ri­fe­ri­jo­je. No­rė­da­mas pa­jaus­ti sko­ nį, žmo­gus ci­ga­re­tės dū­mus įtrau­kia gi­liau. Dū­mai į or­ga­niz­mą pa­ten­ka to­kiais pat kie­kiais. Ra­min­ti sa­ve, jog rū­kau leng­ves­nes ci­ga­re­tes, to­ dėl nie­ko ne­nu­tiks, ne­lo­giš­ka. To­kia pa­ti tai­syk­lė ga­lio­ja ir kal­bant apie jų kie­kį. Nie­kas ne­ži­no, kiek jų skir­ta kiek­vie­nam“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Me­di­kas ak­cen­ta­vo, kad efek­ty­ viau­sia plau­čių vė­žio pro­fi­lak­ti­ka – ne­rū­ky­mas ir rū­ky­mo ne­to­le­ra­vi­ mas na­muo­se ar dar­be. „Rū­ky­mas ap­skri­tai da­bar ne­ma­ din­gas ir lai­ko­mas ne­kul­tū­rin­gu­mo po­žy­miu. Rū­ky­ti ži­nant ga­li­mas pa­sek­mes pri­lygs­ta sa­vi­žu­dy­bei“, – įsi­ti­ki­nęs A.Va­la­vi­čius.

12

antradienis, gegužės 28, 2013

pasaulis Įšal­dys sta­ty­bas

Prieš gė­jus

Nau­do­ja du­jas?

Ka­ra­liau­čiaus sri­ty­je sta­to­mos Bal­ti­jos ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­bos įšal­do­mos. Praė­ju­sią sa­vai­tę Ru­si­jos vals­ty­bi­nės ato­ mi­nės ener­ge­ti­kos kor­po­ra­ci­jos „Ro­sa­tom“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius Ser­ge­jus Ki­ri­jen­ka pa­ve­ dė iš­siaiš­kin­ti ga­li­my­bes Bal­ti­ jos elekt­ri­nė­je mon­tuo­ti ma­žes­ nius, nei pla­nuo­ta, reak­to­rius.

Ma­žiau­siai 150 tūkst. de­ monst­ran­tų sek­ma­die­nį išė­jo į Pa­ry­žiaus gat­ves pro­tes­tuo­ ti prieš nau­ją įsta­ty­mą, ku­riuo tos pa­čios ly­ties as­me­nų po­ roms lei­džia­ma tuok­tis. Po tai­ kaus su­si­rin­ki­mo šim­tai de­ši­ nių­jų su­si­rė­mė su po­li­ci­ja. Po­ li­ci­jos pa­rei­gū­nai pra­ne­šė, kad areš­ta­vo iš vi­so 293 as­me­nis.

Si­ri­jos ar­mi­ja Da­mas­ko pa­ kraš­čiuo­se prieš su­ki­lė­lių pa­ jė­gas nau­do­ja che­mi­nius gink­ lus. Taip ra­šo pran­cū­zų laik­ raš­tis „Le Mon­de“, rem­da­ma­ sis dviem sa­vo žur­na­lis­tais, ku­rie bu­vo Si­ri­jo­je. Šie pa­sa­ko­ jo, kad ko­vo­to­jai smar­kiai ko­ sė­da­vo, jiems deg­da­vo akys, o vyz­džiai bū­da­vo su­si­trau­kę.

Šve­di­ja ne to­kia jau idi­liš­ka Ra­mi, sau­gi, tur­tin­ga – Šve­di­jo­je, re­gis, nie­ko ne­trūks­ta. De­ja, at­ro­do, kad vie­tos imig­ran­tai čia jau­čia­si at­stum­ti vi­suo­ me­nės. Praė­ju­sios sa­vai­tės riau­šės šo­ki­ra­ vo šve­dus.

Imig­ran­tai – pro­ble­ma?

Lieps­no­jan­tys au­to­mo­bi­liai, de­ gan­čios pa­dan­gų krū­vos, pa­deg­ tos mo­kyk­los, siau­tė­jan­tys kau­kė­ti jau­nuo­liai – taip praė­ju­sią sa­vai­tę at­ro­dė Šve­di­jos sos­ti­nės Stok­hol­ mo prie­mies­čiai. Šve­di­jo­je pa­na­šių ne­ra­mu­mų se­niai bu­vo, gal­būt tik pie­ti­nia­me Mal­mės mies­te, ku­ria­me glau­džia­ si di­džio­ji da­lis Šve­di­jo­je gy­ve­nan­ čių imig­ran­tų, žmo­nės pri­pra­tę pro lan­gus ma­ty­ti ką nors pa­na­šaus.

So­cia­li­nės at­skir­ties pro­ble­ma Šve­di­jo­je – opi. Nors ši Skan­di­ na­vi­jos ša­lis va­di­na­ma vie­na la­ biau­siai iš­si­vys­čiu­sių pa­sau­ly­je, iš ša­lies ste­bint at­ro­do vie­naip, pa­ žvel­gus į vi­dų – ki­taip. „At­ro­do, kad ne vis­kas yra auk­ sas, kas auk­su ži­ba, – pri­pa­ži­no To­bia­sas Et­zol­das, Šiau­rės Eu­ro­ pos eks­per­tas iš Vo­kie­ti­jos. – Net to­kia ša­lis kaip Šve­di­ja, ku­rios ge­rai iš­vys­ty­ta so­cia­li­nės ap­sau­gos sis­ te­ma ir palyginti pa­si­tu­rin­ti vi­suo­ me­nė, at­ro­do, nė­ra at­spa­ri pa­sau­ li­nei kri­zei.“ Smur­to ban­gą Šve­di­jo­je su­kė­ lė in­ci­den­tas, kai Stok­hol­mo Hus­ biu prie­mies­ty­je po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nai nu­šo­vė 69 me­tų po­rtu­ga­lą. Šis, pa­sak po­li­ci­jos, mo­sa­vo pa­rei­ gū­nams prieš vei­dą di­de­liu pei­liu, va­di­na­mu ma­če­te.

Pa­rei­gū­nai tvir­ti­no, kad gy­nė­si, ta­čiau vie­tos imig­ran­tai pa­reiš­kė, jog po­li­ci­ja su jais el­gia­si bru­ta­liai. „Ti­kė­ti­na, kad be šio in­ci­den­to riau­šės ne­bū­tų ki­lu­sios“, – pa­brė­ žė so­cio­lo­gas Mar­ti­nas Die­wal­das.

Pa­sak jo, be­veik vi­suo­met pa­na­ šaus po­bū­džio in­ci­den­tai su­vei­kia tar­si ka­ta­li­za­to­rius.

At­vy­kė­lių Me­ka

Hus­biu pra­var­džiuo­ja­mas Šve­di­ jos imig­ran­tų Me­ka. Čia gy­ve­na 12 tūkst. žmo­nių ir net 85 pro­c. jų – imig­ran­tai ar­ba tu­rin­tys imig­ran­ tų šak­nų.

Ne­dar­bas mies­te – vie­nas di­ džiau­sių Šve­di­jo­je.

2008 m. per pa­sau­lį nu­vil­ni­jus fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos kri­zei Šve­ di­jos vy­riau­sy­bė bu­vo pri­vers­ ta verž­ti dir­žus. Re­for­mos pa­dė­ jo sta­bi­li­zuo­ti eko­no­mi­ką, ta­čiau var­gin­giau­siam Šve­di­jos gy­ven­ to­jų sluoks­niui biu­dže­to kar­py­mai bran­giai kai­na­vo.

„Vy­riau­sy­bė su­ma­ži­no be­dar­bių pa­šal­pas, pa­ra­mą svei­ka­tos ap­sau­ gai, o tur­tin­gie­siems, prie­šin­gai, su­tei­kė mo­kes­čių leng­va­tų“, – kal­ bė­jo T.Et­zol­das.

Pa­sak eks­per­to Al­mu­to Mölle­rio, vy­riau­sy­bės re­for­mos su­kė­lė trin­tį tarp tur­tin­giau ir skur­džiau gy­ve­ nan­čių Šve­di­jos gy­ven­to­jų.

A.Mölle­ris pri­dū­rė, kad į Stok­ hol­mo prie­mies­čius se­niau kė­lė­ si var­gin­giau gy­ve­nan­tys šve­dai, o da­bar juo­se do­mi­nuo­ja imig­ran­tai, nes šve­dai šias vie­tas ap­lei­do. „Dėl Šve­di­jos li­be­ra­lios imig­ ra­ci­jos po­li­ti­kos šian­dien imig­ ran­tų skai­čius šiuo­se mies­tuo­se – ne­pro­por­cin­gai di­de­lis, – kal­ bė­jo A.Mölle­ris. – Mies­te, ku­ria­ me žmo­nės ne­tu­ri ga­li­my­bės gau­ ti tin­ka­mo iš­si­la­vi­ni­mo ir dar­bo, vi­suo­met yra di­de­lė ti­ki­my­bė kil­ ti so­cia­li­niams ne­ra­mu­mams. Rei­ kė­tų pa­brėž­ti, kad Šve­di­jo­je jau­ni­ mo ne­dar­bas sie­kia 24 pro­c., ir tai ge­ro­kai vir­ši­ja ES vi­dur­kį.“

Net to­kia ša­lis kaip Šve­di­ja, ku­rios iš­vys­ ty­ta so­cia­li­nės ap­ sau­gos sis­te­ma ir pa­ si­tu­rin­ti vi­suo­me­nė, at­ro­do, nė­ra at­spa­ri pa­sau­li­nei kri­zei.

Vis­gi T.Et­zol­das tvir­ti­no, kad, jo nuo­mo­ne, pa­na­šūs ne­ra­mu­mai il­ ga­lai­kė­je per­spek­ty­vo­je ga­lė­tų net pa­ge­rin­ti si­tua­ci­ją. „Po­li­ti­kai bu­vo nu­ste­bin­ti. Iki šiol jie vi­suo­met nei­gė eg­zis­tuo­ jan­čias pro­ble­mas. Ti­kė­ti­na, kad pa­na­šūs įvy­kiai ga­li pa­ska­tin­ti vy­ riau­sy­bę pa­da­ry­ti dau­giau“, – dės­ tė eks­per­tas.

Jis pri­dū­rė, kad vy­riau­sy­bė Šve­ di­jo­je tu­rė­tų dau­giau in­ves­tuo­ ti į švie­ti­mą ir dar­bo vie­tų kū­ri­mą.

Tai, pa­sak eks­per­to, vie­nin­te­lis ke­ lias, jei Šve­di­ja no­ri iš­lai­ky­ti sa­vo pa­vyz­di­nę re­pu­ta­ci­ją.

Nea­py­kan­ta: Šve­di­ją šo­ki­ra­vo sos­ti­nės Stok­hol­mo Hus­biu prie­mies­ty­je ki­lu­sios riau­šės, ku­rios vė­liau per­

si­me­tė į ki­tus mies­tus.

nio nak­tį pa­šo­ko iš lo­vos, kai jai pa­ skam­bi­no vie­tos švie­ti­mo de­par­ta­ men­to va­do­vas ir pa­sa­kė, kad de­ga jos va­do­vau­ja­ma mo­kyk­la.

Per pa­sta­rą­sias tris die­nas tai bu­vo jau ant­ras gais­ras šio­je ug­dy­ mo įstai­go­je. „Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, ko­dėl kam nors rei­kė­jo su­de­gin­ti mo­kyk­lą.

Ne­su­vo­kiu to. Gal­būt tie žmo­nės ne­si­džiau­gia gy­ve­ni­mu?“ – re­to­ riš­kai klau­sė E.Brömster.

Tie­sa, mo­te­ris pri­pa­ži­no, kad imig­ran­tų bal­so vy­riau­sy­bė daž­ nai ne­gir­di.

Po­li­ti­kų reak­ci­ja

Šve­di­jos prem­je­ras Fred­ri­kas Rein­ feld­tas ne­ra­mu­mus pa­va­di­no chu­ li­ga­niz­mu. O Šve­di­jos de­mok­ra­tų par­ti­ja dar sy­kį pa­ra­gi­no įsta­ty­mų lei­ dė­jus leis­ti de­por­tuo­ti at­vy­kė­lius, jei šie pa­žei­di­nė­ja Šve­di­jos įsta­ty­mus. „Tai ne tik po­li­ci­jos rei­ka­las. Tai – ša­lies imig­ra­ci­jos po­li­ti­kos klai­dos, ku­rios Šve­di­jos vi­suo­me­nė­je su­kū­rė di­džiu­lius ply­šius“, – dės­tė Jim­mie Åkes­so­nas, de­mok­ra­tų ved­lys.

Ki­tiems po­li­ti­kams nuo­gąs­ta­vi­mų kė­lė so­cia­li­nės at­skir­ties veiks­nys. „Tur­tin­gi Šve­di­jo­je to­liau tur­tė­ ja, o skur­džiai skurs­ta, – pri­pa­ži­no Barb­ro Sörman iš opo­zi­ci­nės kai­ rių­jų par­ti­jos. – Šve­di­ja tam­pa pa­ na­ši į Jung­ti­nes Vals­ti­jas.“ Jau­čia­si disk­ri­mi­nuo­ja­mi?

De­gė mo­kyk­los

Eva Brömster, šiau­ri­nio Stok­hol­ mo Tens­tos prie­mies­čio pra­di­nės mo­kyk­los di­rek­to­rė, ket­vir­ta­die­

Pas­ta­rą­jį kar­tą su­si­rė­mi­mai tarp po­li­ci­jos ir riau­ši­nin­kų Šve­di­jo­ je ki­lo 2008 ir 2010 m. pie­ti­nia­me Mal­mės mies­te.

AFP nuo­tr.

Di­džiau­sia pro­ble­ma – ne­dar­bas.

Treč­da­lis imig­ran­tų jau­nuo­lių, ku­ rių am­žius nuo 16 iki 29 me­tų, ne­ tu­ri dar­bo ir nie­kur ne­si­mo­ko, nors bend­ras ne­dar­bo ly­gis Šve­di­jo­je tar­si ir nė­ra di­de­lis – vos 8 pro­c.

Gab­rie­lis Bers­ha­mas, Ira­ke gi­męs imig­ran­tas, riau­šes pa­va­di­no kvai­ lys­te: „Jau­ni­mas no­ri, kad juos iš­ girs­tų, tai­gi, jie iš­sa­kė sa­vo nuo­ mo­nę. Vis­gi de­gin­ti au­to­mo­bi­lius – kvai­la ir tai liū­di­na.“ Dau­ge­lis vy­res­nio am­žiaus imig­ ran­tų sa­kė, kad ne­ra­mu­mų kurs­ty­ mas – blo­gas bū­das at­kreip­ti į sa­ ve dė­me­sį. „Nė­ra jo­kių pa­si­tei­si­ni­mų“, – pik­tai at­kir­to Ab­dul­lah Ah­me­ das, prieš 23 me­tus į Šve­di­ją at­vy­ kęs So­ma­lio gy­ven­to­jas. Jis kar­tu su ki­tais imig­ran­tais pra­lei­do ke­ lias nak­tis gat­vė­se, pri­žiū­rė­da­mas tvar­ką.

Vis­gi Ra­mi al Kha­mi­si, ira­kie­tis, pa­brė­žė, kad nors Šve­di­jo­je jam ir at­si­vė­rė ga­li­my­bės, ko­kių nie­kuo­ met ne­tu­rė­tų Ira­ke, jis te­be­si­jau­čia ig­no­ruo­ja­mas. „Vis­kas iš ša­lies at­ro­do la­bai gra­ žu, kol pa­žvel­gi į vi­dų. Tie­sa, kad Šve­di­jo­je tu­riu dau­giau ga­li­my­ bių, ta­čiau aš čia ne­lai­ko­mas ly­gia­ ver­čiu bal­tao­džiams“, – pik­ti­no­si Stok­hol­mo uni­ver­si­te­te stu­di­juo­ jan­tis jau­nuo­lis.

Mi­chae­las Lund­has, bu­vęs po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nas, pa­brė­žė, kad nė pa­gal­vo­ti ne­ga­lė­jo, jog tiek daug jau­nų žmo­nių po­li­ci­nin­kus lai­ko ra­sis­tais. „Deuts­che Wel­le“, „The New York Ti­mes“ inf.

Pas­ta­ro­jo me­to riau­šės Eu­ro­po­je 2011 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja. Rugp­

jū­tį Lon­do­ne To­ten­ha­mo ra­jo­ne ki­lo riau­šės, ku­rios per­si­me­tė į ki­ tus ša­lies mies­tus – Bir­min­ga­mą, Bris­to­lį ir Man­čes­te­rį. Riau­šes iš­ pro­vo­ka­vo tai, kad po­li­ci­ja nu­šo­ vė juo­dao­dį Mar­ką Dug­ga­ną. Iš vi­ so bu­vo suim­ta 3,1 tūkst. as­me­nų, tūks­tan­čiui bu­vo pa­teik­ti kal­ti­ni­ mai ne­ra­mu­mų kurs­ty­mu. Pa­da­ ry­ta 200 mln. sva­rų ster­lin­gų dy­ džio ža­la.

2005 m. Pran­cū­zi­ja. Imig­ran­

tų iš Šiau­rės Af­ri­kos ir ki­tų ara­ba­ kal­bių ša­lių gy­ve­na­muo­se ra­jo­ nuo­se Pa­ry­žiu­je ki­lo riau­šės. Vė­ liau ne­ra­mu­mai iš­pli­to į ki­tus mies­ tus. Bu­vo de­gi­na­mi au­to­mo­bi­liai, nio­ko­ja­mi pa­sta­tai. 2005 spa­lio 8 d. Pran­cū­zi­jo­je pa­skelb­ta ne­pap­ ras­to­ji pa­dė­tis. Per riau­šes pri­da­ry­ ta 200 mln. eu­rų ža­los, suim­ta 2,8 tūkst. žmo­nių.

85

proc.

– tiek Hus­biu mies­to gy­ven­to­jų – imig­ran­tai.

13

antradienis, gegužės 28, 2013

sportas

Didysis futbolas įžengė į uostamiestį Klaipėdos „Atlantas“, net 4:0 nugalėjęs Tauragės „Taurą“, įtikinama pergale grįžo į gimtąjį stadioną.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Į Lietuvos futbolo A lygos čempionato autsaiderių vartus kiekvieną kėlinį krito po du įvarčius. Iki pertraukos pasižymėjo Žilvinas Kymantas ir Donatas Navikas, antroje susitikimo pusėje – Donatas Kazlauskas ir Evaldas Razulis.

Per pirmąsias minutes neatrodė, jog žaidžia viena iš pirmaujančių komandų ir paskutinę vietą užimanti ekipa. Tauragiškiai gana patikimai gynėsi ir pavojingai kontratakavo.

Po vieno prasiveržimo realią progą pasižymėti turėjo svečių legionierius Maksimas Lukoševičius, kiek vėliau vienas prieš Mantą Galdiką iššoko Marius Kižys. Tauragiškis susvyravo neapsisprendęs, ar pačiam smūgiuoti, ar perduoti kamuolį greta bėgančiam draugui.

Ir iš kone šimtaprocentinės progos gavosi šnipštas – kamuolys nulėkė už galinės linijos nei kaip smūgis, nei kaip perdavimas.

Pavojingas svečių žaidimas privertė klaipėdiečius sukrusti. 28-ąją min. po Donato Kazlausko spyrio „Tauro“ vartus nuo įvarčio išgelbėjo virpstas. Tačiau dar po penkių minučių komandos draugai „smaugė“ Ž.Kymantą, klastingu galvos smūgiu pasiuntusį kamuolį į varžovų tinklą.

Po įvarčio pakriko tauragiškių gynyba – dar po keleto minučių vienui vienas prieš vartininką iššokęs D.Navikas antrą kartą patikrino svečių vartų tinklo stiprumą – 2:0.

Netrukus jis vėl turėjo tokią pat progą, tačiau nesugebėjo pakartoti rezultatyvaus antpuolio.

Antrasis kėlinys prasidėjo savotiška mankšta žiūrovams. 47-ąją min. po staigios atakos D.Kazlauskas iš vietų pakėlė apie 1 200 susitikimą stebėjusių žiūrovų.

58-ąją min. klaipėdiečių gynėjai suteikė šansą M.Kižiui. Tauragės ekipos žaidėjas, iššokęs prieš M.Galdiką, sukirto kamuolį tiesiai vartininkui į rankas.

Po penkių minučių panašią progą pasižymėti turėjo Tadas Eliošius, tačiau ir jis nesugebėjo taikliai atakuoti.

65-ąją min. aikštėje pasirodė rezultatyviausias čempionato žaidėjas E.Razulis, pakeitęs Ž.Kymantą. Nereikėjo ilgai laukti jo įvarčio, 73-iąją min. jis galvos smūgiu privertė „Tauro“ vartininką Martyną Matuzą ketvirtą kartą krapštyti kamuolį iš tinklo.

Priešpaskutinę minutę net keturi klaipėdiečiai užklupo vos vieną svečių gynėją, tačiau pasirinkę blogą atakos tęsinį nenudžiugino stadiono vartų link eiti pradėjusius sirgalius.

Iškovojęs 28-ąjį tašką, „Atlantas“ vėl priartėjo prie Vilniaus „Žalgirio“ (29) ir pavijo tiek pat taškų iškovojusį Panevėžio „Ekraną“.

Tačiau klaipėdiečių vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija po rungtynių buvo permainingos nuotaikos: „Pirmą kartą žaidė savo stadione, jaudinosi. Pamatėme daug sirgalių. Ačiū klaipėdiečiams, atėjusiems į rungtynes, palaikiusiems komandą. Apmaudu, kad per paskutiniąsias minutes nedžiuginome žiūrovų gražiomis kombinacijomis, galbūt įvarčiais“.

Meistriškumas: „Atlanto“ futbolininkai (geltoni marškinėliai) akivaizdžiai pranoko svečius iš Tauragės.

Komandų rikiuotė Vieta Komanda

1.„Žalgiris“ 2.„Atlantas“ 3.„Ekranas“ 4.„Sūduva“ 5.„Kruoja 6.„Banga“ 7.„Šiauliai“ 8.„Dainava 9.„Tauras“

Rungt. Taškai

12 12 12 13 12 13 12 13 13

29 28 28 19 16 14 14 5 4

Gerbėjai: futbolo pasiilgę klaipėdiečiai į stadioną rinkosi net ir vėlų sekmadienio vakarą.

Vytauto Petriko nuotr.

K.Budrio taurę Klaipėdoje išsaugojo Kiūpeliai Česlovas Kavarza 37-ąją Kazimiero Budrio šeimų krepšinio turnyro taurę laimėjo Kiūpeliai.

Nugalėtojai: antrus metus paeiliui pergalę šventė klaipėdiečių Kiūpelių šeimyna.

Vytauto Petriko nuotr.

Nugalėtojų vardą apgynę klaipėdiečiai lemiamose rungtynėse 41:32 įveikė pirmą kartą turnyre žaidusius Žukauskus iš Šiaulių, kuriuos į priekį vedė 2003 metų Europos čempionas Mindaugas Žukauskas.

Trečią vietą užėmė kiti debiutantai – Jucikai iš Vainuto. Šilutės rajono šeima varžybose dėl bronzos medalių 48: 35 pranoko gargždiškius Bručkus.

Penkti buvo Stoniai iš Švėkšnos, šešti – Majerai iš Širvintų, septinti

– plungiškiai Venclauskai, aštunti – kauniečiai Šliogeriai.

Finalinio turnyro metu buvo surengtos lemiamos „Klaipėdos snaiperis 2013“ varžybos. Po atrankos rungtynių į finalą pateko: Tomas Karalius (pelnė 10 taškų), Haroldas Saprykinas (10), Benas Kentra (12), Ovidijus Jonaitis (12), Raimondas Simanauskas (12), Vaidas Naujokas (14), Kristė Druskytė (14), Jurgis Petrauskas (16), Gytis Prišmantas (16), Dominykas Matutis (24).

Kartu su jais varžėsi du K.Budrio taurės varžybų dalyviai. Netikėtai į finalą prasimušė „Fortūnos“ krepšininkė K.Druskytė ir plungiškis Alidas Žukauskas. Plungės „Olimpo“ žaidėjas pranoko dailiosios lyties atstovę 15:11.

19

antradienis, gegužės 28, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus.

Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Smulki Žuvelė antradienis – Laimė ir sėkmė trečiadienis – Vaikigalis ketvirtadienis – Jauniklis šerniukas penktadienis – Girininkas Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pa265x74 17 val. teikti iki penktadienio 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

Praėjusios savaitės laimėtoja – Marytė Skorikienė.

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Pavyks lengvai susitarti su aplinkiniais.

Būsite kalbesnis, noriai ir lengvai bendrausite. Svarbiausia kokias temas ir problemas spręsite, juk ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys.

Jautis (04 21–05 20). Sėkmingai kuriate planus ir juos įgyvendinate. Palankus laikas apmąstyti savo veiksmus ir priimti sprendimus. Tik iki rytojaus viso to nepamirškite.

Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir pasidalyti mintimis.

Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu.

Vėžys (06 22–07 22). Niekuo neišsiskirianti diena, viskas atrodys beprasmiška ir nuobodu. Kol kas išsvajotos aukštumos nepasiekiamos. Bet atminkite, kad ateis geresni laikai, o kol kas užsiimkite būtiniausiais darbais.

Liūtas (07 23–08 23). Tinkamai organizuotas darbas nekels rūpesčių. Bendraujant su vyresniais ar įtakingais žmonėmis gali kilti naujų idėjų. Pats laikas pagalvoti apie tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe.

Mergelė (08 24–09 23). Užsiimsite veikla, kuri bus ne jūsų jėgoms. Tai gali sugadinti dieną, todėl stenkitės neperžengti ribų. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu darbu.

Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais.

Skorpionas (10 24–11 22). Atrodys, kad kas nors tyčiojasi iš jūsų ar specialiai bando suerzinti. Galbūt kas nors iš tikrųjų ieško būdų, kaip jus supykdyti. Bus tikrai sunku valdytis.

Kontroliuokite save ir vakare reikalai ims gerėti. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų ketinimams ar projektams trukdys aplinkiniai, o jūsų nuomonė liks nesuprasta. Gali kilti nesutarimų. Todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip išsišokėlis.

Ožiaragis (12 22–01 20). Daug ginčysitės. Nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Kas nors gali jums mesti iššūkį. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins.

Vandenis (01 21–02 19). Būsite neįprastos nuotaikos. Pamilsite vyresnį ar autoritetingą žmogų. Tik pasistenkite neįskaudinti seno draugo. Žuvys (02 20–03 20). Būsite svajingas, sieksite atitrūkti nuo savo pareigų. Draugai netrukdys jūsų fantazijoms. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 4 d.

RŪPESTINGIAUSIOS

PRISTATO:

ĮMONĖS RINKIMAI

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”      

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“

  



UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

     

Klaipėdos koncertų salė AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“

     

UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.

Orai

Pirmoje savaitės pusėje Lietuvoje numatomi gana šilti orai su lietumi. Šiandien temperatūra sieks 17–20 laipsnių šilumos. Trečiadienį numa­ tomas trumpas lietus. Naktį bus 10–11, dieną 19–22 laipsniai šilumos.

Šiandien, gegužės 28 d.

+19

+16

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+20

Panevėžys

+20

Utena

+20

5.04 22.02 17.06

148-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 217 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+20

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +16 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +13 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +18

kokteilis

Londonas +13 Madridas +20 Maskva +19 Minskas +19 Niujorkas +19 Oslas +21 Paryžius +13 Pekinas +28

Praha +17 Ryga +22 Roma +22 Sidnėjus +19 Talinas +20 Tel Avivas +26 Tokijas +22 Varšuva +15

Vėjas

2–5 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+16

+15

+12

2

+13

+15

+14

+12

2

+13

+14

+13

+11

4

Pa­gar­ba: už­sie­ny­je ne­ste­bi­na ge­

ketvirtadienį

Die­vas da­vė pro­to Klai­pė­d ie­čiai, ker­tan­t ys Bal­t i­jos pro­ spek­t ą ties Klai­p ė­dos tu­r iz­mo mo­ kyk­la, ne­ga­l i at­si­d žiaug­t i šio­m is die­ no­m is ties pės­čių­jų pe­rė­ja „užau­g u­ siais“ kal­ne­l iais. Jie pri­vers stab­te­lė­t i nuo Ši­lu­tės plen­to žie­do at­le­k ian­čius au­to­mo­bi­l ius. „Ati­t in­ka­mų ins­ti­tu­ci­jų at­sto­vai mies­ te kal­ne­l ių pri­k lo­jo kur rei­k ia ir kur ne­rei­k ia, o šio­je vie­to­je vai­r uo­to­jus draus­m i­nan­č ius „stab­d žius“ rei­kė­jo įreng­t i se­niai“, – tei­gė Al­fon­sas.

Anot vy­r iš­k io, šio­je pe­rė­jo­je žmo­nės bu­vo ant­raei­l iai da­ly­v iai, re­t a il­g u Bal­t i­jos pro­spek­tu įsi­bė­gė­ju­si ma­ši­na stab­te­lė­da­vo pra­leis­ti pės­čiuo­sius. „Jei pa­t s ne­ženg­si į gat­vę, tai ke­le­tą va­lan­dų ga­lė­da­vai pra­sto­vė­t i, lauk­ da­mas, kol kas nors su­stos pra­leis­ti, – iro­ni­za­vo klai­pė­die­tis. – Ne­bent ga­lė­ da­vai grei­tai kirs­ti pro­spek­tą, jei ne­bū­ da­vo au­to­mo­bi­lių. O taip šio­je jud­rio­je eis­mo vie­to­je bū­da­vo ga­na re­tai.“

Marijampolė

Vilnius

+19

Alytus

1877 m. gi­mė Os­ka­ras Mi­la­šius, pran­cū­z ų kal­ ba ra­šęs lie­tu­vių kil­mės poe­tas. Mi­rė 1939 m.

1908 m. gi­mė bri­t ų ra­ šy­to­jas Ian Fle­ming, su­ kū­ręs vie­ną žy­m iau­sių ir sėk­min­giau­sių pa­sau­ ly­je gro­ž i­nės li­te­ra­tū­ros vei­kė­jų Ja­mes Bond. Mi­ rė 1964 m.

1934 m. On­ta­r y­je (Ka­ na­da) gi­mė pir­ma­sis pa­ sau­ly­je įre­g ist­ruo­tas iš­ gy­ve­nęs kū­d i­k ių pen­ ke­tu­kas.

So­di­nin­kai neat­si­gi­na srai­gių

Mo­te­rys sa­vik­ri­tiš­kes­nės

Duo­me­nys iš Di­d žio­sios Bri­ta­ni­jos at­ sklei­dė, jog eis­mo įvy­k iuo­se, ku­r ių prie­žas­tis – sau­lės spin­du­liai, sun­k ius su­žei­d i­mus pa­t i­r ia dau­g iau žmo­n ių, ne­g u ava­r i­jo­se, ki­lu­s io­se dėl ne­pa­ lan­k ių oro są­ly­g ų ar aki­nan­čios ki­t ų trans­p or­to prie­mo­n ių ži­bin­t ų švie­ sos kar­t u su­dė­jus. Di­d žiau­sia ri­z i­ka bū­t i apa­k in­t iems sau­lės yra anks­t i ry­te bei prieš su­te­mas – ta­da, kai sau­ lė yra ne­to­l i ho­r i­zon­to li­ni­jos.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ar ga­l i vai­ko at­si­ra­d i­mas šei­mo­je tap­t i konf­l ik­to prie­žas­ti­mi?

– Taip, jei tas vai­kas par­si­ra­do la­bai vė­ lai ir ne­blai­vus. Čes­ka (397 719; ma­nau, kad vil­kas bū­tų li­kęs gy­vas, jei tam­sia­me miš­ke ne­bū­tų kal­bė­jęs su ne­pa­žįs­ta­ma mer­gai­te rau­do­na ke­pu­re)

1976 m. Rie­ta­ve gi­mė lie­ tu­vių dvi­ra­ti­nin­kė Dia­na Ži­liū­tė.

1999 m. Leo­nar­do da Vin­ci pa­veiks­las „Pas­ku­ ti­nė va­ka­rie­nė“ bu­vo vėl eks­po­nuo­ja­mas Mi­la­ne po 22-ejus me­tus tru­ku­ sios res­tau­ra­ci­jos.

2011 m. ka­ta­li­kiš­ko­ji Mal­ ta re­fe­ren­du­me nu­b al­ sa­vo už sky­ry­bų įtei­si­ni­ mą. Mal­ta bu­vo vie­na iš vos dvie­jų pa­sau­lio vals­ ty­bių, ku­r io­se drau­d žia­ ma skir­tis.

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Kol per to­k ią pe­rė­ją pe­rė­jo es­t ų ber­ niu­kas iš mo­k yk­los, grį­žęs pa­ma­tė, kad pas jį jau žmo­na ir du vai­kai.

Pa­vo­jin­ga sau­lė

Augustinas, Germanas, Jogirdas, Jogmina, Justas, Kaunas, Rima

1968 m. gi­mė aust­ra­ lų dai­ni­nin­kė Ky­lie Mi­ no­gue.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja

45 pro­c. mo­te­r ų sa­vo vai­ra­v i­mo įgū­ džius ver­t i­na kri­t iš­kai ir tei­g ia, kad vai­ruo­da­mos su­klys­ta, o be­veik penk­ ta­da­lis (18 pro­c.) vai­ruo­jan­čių vy­rų sa­ ve pri­ski­r ia pu­siau pro­fe­sio­na­lams.

To­k iai ka­te­go­r i­jai sa­ve pri­sky­rė tik 2 pro­c. mo­te­r ų.

Vardai

gegužės 28-ąją

rytoj

ri san­ty­kiai tarp pės­čių­jų ir au­to­ mo­bi­lių vai­ruo­to­jų.

+20

+19

Se­zo­nas: so­di­nės srai­gės pa­pras­tai pa­si­ro­do po lie­taus.

So­di­nin­kai šau­kia „SOS“, esą so­dus už­ plū­do neįp­ras­tai daug srai­gių. Spe­cia­lis­ tų tei­gi­mu, tai – na­tū­ra­lus cik­las ir jo­kio srai­gių ant­plū­džio nė­ra.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Tei­gia­ma, kad srai­gės, kaip ir mi­ li­jar­das ki­tų gy­vų or­ga­niz­mų, gy­ ve­na sa­vo rit­mu – yra mais­to, yra ir srai­gių.

Kai ku­rie so­di­nin­kai skun­džia­si, kad srai­gės nai­ki­na gė­ly­nus, pri­ len­da į šilt­na­mius, nu­grau­žia po­ mi­do­rų ir agur­kų la­pus. Klai­pė­ die­tė Vik­to­ri­ja, tu­rin­ti so­do skly­pą už­mies­ty­je, praei­tą sa­vait­ga­lį sa­vo so­de su­rin­ko dau­giau nei ki­log­ra­ mą srai­gių, ku­rios vi­siš­kai su­nai­

ki­no se­ren­čius ir bi­jū­nus. Mo­te­ris srai­gių ne­nai­ki­no, nu­ne­šė į miš­ ką ir iš­py­lė, juo­kau­da­ma, jog taip srai­ges iš­trė­mė iš sa­vo so­do ir bent jau ši­tos at­gal ne­su­gįš. O so­di­nin­kė Lai­ma pa­sa­ko­jo, kad jos vai­kai ra­do pra­mo­gą su srai­gė­mis. „Jie pri­si­ren­ka be­ga­les pa­čių įvai­riau­sių spal­vų srai­gių ir su­dė­ lio­ja iš jų mo­zai­kas. Tie­sa, po nak­ ties ran­da­me jas vi­sas su­li­pu­sias ant na­mo sie­nos“, – juo­kė­si pa­ šne­ko­vė.

Be­ne vie­nin­te­lis Klai­pė­dos ap­ skri­ty­je kva­li­fi­kuo­tas ma­la­go­lo­

As­tos Dy­ko­vie­nės nuo­tr.

gas, mo­lius­kų spe­cia­lis­tas, Jū­ri­nių ty­ri­mų cent­ro di­rek­to­rius Al­gir­das Stan­ke­vi­čius tei­gia, kad jis dau­giau spe­cia­li­zuo­ja­si jū­ri­nių mo­lius­kų sri­ty­je, ta­čiau ti­ki­na žy­mes­nio so­ di­nių srai­gių pa­gau­sė­ji­mo ne­pas­ te­bė­jęs. „Pa­va­sa­rį jų vi­sa­da bū­na dau­ giau. Srai­gės nė­ra ko­kie nors pik­ ty­bi­niai ken­kė­jai. Šiaip tai šliu­žai dau­giau ža­los pa­da­ro, iš­grau­žia gry­bus, ap­lim­pa dar­žo­ves. O srai­ gės – žo­liaė­dės, jei jau ko­kią nors gė­ly­tę nu­grau­žia, ar čia rei­kia tą gy­vū­nė­lį ga­la­by­ti“, – svars­tė A.Stan­ke­vi­čius.

Srai­gių kiau­tas plo­nas, la­biau bliz­gan­tis, gel­to­nas, su pen­kio­mis tam­sio­mis juos­te­lė­mis, ta­čiau pa­ si­tai­ko ir be jų. Srai­gės užau­ga iki 15–18 mm.

So­di­nių juos­tas­rai­gių ran­da­ma krū­muo­se, miš­kuo­se, so­duo­se, ant ak­me­nų, me­džių.

Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad da­ly­vau­ja­te moks­ li­nia­me gin­če – va­di­na­si, esa­te la­bai ga­bus ir pa­siek­si­te aukš­tą pa­dė­tį vi­suo­me­nė­je, pa­ da­ry­si­te kar­je­rą. Sap­ne gin­čy­tis dėl nie­kų reiš­kia svei­ka­tos pa­blo­gė­ji­mą ar­ba ne­tei­ sin­gą ap­kal­ti­ni­mą. Jei­gu sap­ne su­si­gin­či­jo­ te su sa­vo drau­gu – ga­li­te tu­rė­ti di­de­lių iš­lai­ dų, tad jei ke­ti­na­te im­tis ko­kių nors svar­bių dar­bų, ati­dė­ki­te juos ge­res­niems lai­kams.

Jei­gu mer­gi­na sap­nuo­ja, kad su­si­gin­či­jo su sa­vo my­li­muo­ju, jai rei­kia rim­tai pa­gal­vo­ ti apie ve­dy­bas. Jei­gu sap­ne su­si­gin­či­jo­te su sa­vo kai­my­nu, ne­pra­dė­ki­te nau­jų dar­ bų ne­pa­bai­gę se­nų­jų. Gin­čas tarp vy­rų be­ veik vi­sa­da reiš­kia pa­vy­dą, ne­tik­ru­mą, gin­ čas tarp mo­te­rų ža­da, jog pa­da­ry­si­te kaž­ko­ kią kvai­lys­tę. Jei sap­ne gin­či­ja­tės su su­tuok­ ti­niu – lai­mė na­muo­se. Sap­ne tai­ky­ti be­si­ gin­či­jan­čius – su­lauk­si­te pa­si­se­ki­mo. Sap­ne re­gė­ti blu­sas reiš­kia ži­nias apie ne­ma­lo­n ius da­ly­k us. Jei sap­ne blu­sas gau­do­te – su­tvar­ky­si­te sa­vo rei­ka­lus, o jei blu­sa įkan­do – esa­te ar­ti pi­ni­gų.

Ru­pū­žė sap­nuo­se reiš­kia, kad ta­vo mei­lė bus ap­vil­ta. Jei su­si­do­ro­jo­te su šiuo pa­da­ ru – nu­ga­lė­si­te ne­drau­gą. Jei­gu sap­ne jūs kam nors pa­vy­dy­te, tai toks sap­nas reiš­k ia, kad jūs su­ge­bė­si­te už­si­tar­nau­ti nau­jų drau­gų pa­gar­bą sa­vo ge­ru­mu ir pa­slau­gu­mu. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad jums kaž­kas pa­vy­di, tai toks sap­nas reiš­kia, jog jūs konf­lik­tuo­si­te su drau­gais, ku­rie per daug gi­li­na­si į jū­sų pro­ble­mas.

Jei sap­na­vo­te, kad kei­čia­te šu­kuo­se­ną, – lau­kia gy­ve­ni­mo per­mai­nos.  Sap­nuo­se re­gė­ti žu­vėd­rą daž­niau­siai reiš­k ia sėk­mę, svei­ka­tą, tai iš­t ies ge­ras sap­nas.