2013 05 29 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, GEGUŽĖS 29, 2013

www.kl.lt

122 (19 72)

10 A?2š6.162;6@ 424 B Ÿ@ &

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

L.Lin­ke­vi­Ä?ius dÄ—l Si­ri­jos su­ki­lė­liĹł lai­ko­si at­sar­gios po­zi­ci­jos.

Po be­pro­tiť­ko grei­Ä?io re­kor­do – teis­mo nuo­spren­dis vai­ruo­to­jui.

UĹžribis 8p.

Sta­ty­bi­nin­kai be gai­les­Ä?io maus­to nai­vius uŞ­sa­ko­vus.

Pasaulis 12p.

namai

IĹĄvarginti dideliĹł sÄ…skaitĹł, senĹł individualiĹł namĹł savininkai nesnaudĹžia ir ĹĄiltina iĹĄorÄ—s sienas. Taupydami jie nesamdo techniniĹł priĹžiĹŤrÄ—tojĹł, o statybininkai nesibodi uĹžsakovus maustyti.

ď Ž Sustojo: `aNafOV[V[XNV N

Patiklumas staty bininkais [a N] VYaV[aĂş `VR[Ăş [RQRQN N]

QNVY\` ZRQ VNTú [R` b `NX\c N` [R`bZ\XÛW\ YVXb`V\` ]V[VTú

Vereta Rupeikai

tÄ—

`bZ\`

._aĂ­_\ :\_\g\c\ [b\

atsirĹŤgsta

a_

leido“, – pasako na.lt jo J.Mitkus. Tik anksÄ?iau kaip po vÄ—liau sÄ…mata vÄ—l 72 valandĹł. DariĹĄaugo dÄ—l esÄ… atkasti 60 cm gi bininkai jas esÄ… ka papildomĹł darbĹł.

Rangovas – fizinis lyn, o iĹĄ tikrĹłjĹł lÄ— asmuo ninkas prikaiĹĄiojo giau kaip pusÄ— smei iĹĄkart. Dau- atkasta vos 30–40 PrieĹĄ kelis deĹĄimt Ĺ˝odĹžiu buvo sutar statybininkams cm. MaĹža to, ir giĹł me ta, kad ran- to dÄ—l dÄ—l buvo iĹĄtrauktos. nesilaikÄ—, statybininkai pama mĹŤrinukai tapo sun Ä?ius statyti govas apĹĄiltins sie tams ĹĄiltinti gok nekokybiĹĄkai apdirbtĹł annas 10 cm stoKitos, J.Mit- pa kiu akmeniu po kaus teigimu, bu raĹĄÄ?iĹł, kurie ÄŻ iĹĄo rio polistirenu, o naudojo tÄ… patÄŻ po kaklu daugeliui jĹł vo kalamos naupama listirenÄ… kaip ir rÄ™ siaurÄ—ja savi ir sienoms. PaaiĹĄ todÄ—l bus keblumĹł tai dideli, o anuomet ninkĹł: plo- cialiu pamatams skir tus – spe- joje vietoje, o prieĹĄ kÄ—jo, kad speciadedant patai polistire- laus, tu polistirenu, no mĹŤrijant sie- at langes. nas apie ĹĄilumos plokĹĄtÄ—se padary kasus juos 60 cm pamatams skirto tos skylÄ—s liko taupymÄ… negalĹžemiau esamo polistireno „EPS 100“ jie ne J.Mitkus jau sumo neuĹžtaisytos. „Tai grunto lygio. vota. Dabar bene turi. Jie neklaukÄ—jo statybiĹĄalÄ?io takeliai“, paprasÄ?iausia ir ninkams beveik sÄ— manÄ™s, elgÄ—si – aiĹĄkino vyras. pigiausia iĹĄeitis – Kai buvo pateikta 17 tĹŤkst. litĹł ir, taip, tarsi dirbsienas aprengti pasiraĹĄyti supasiekus ĹĄiÄ… stadi tĹł savo kieme, ir tartis, paaiĹĄkÄ—jo, AnalogiĹĄkai jis pa polistirenu. jÄ…, darbai nutrĹŤpanaudojo poliskad sigedo atitinko. Rangovas reika tirenÄ… „EPS 70“, ne ÄŻmonÄ—, o ďŹ zinis rangovas yra kamos izoliacijos Juozas Mitkus savo lau kuris pamatams tarp polistireno asmuo, dirbanrankomis pa- tis likusiÄ… sumÄ… – apie ja sumokÄ—ti netinka“, – skundÄ— lakĹĄtĹł. „Buvo ĹĄne sistatÄ— dviejĹł aukĹĄ su verslo liudijimu. si 4 kÄ— na ta, tĹł namÄ…, taÄ?iau mo kad Ĺ ios ĹĄei kiekap milin- vienas polis tik tada esÄ… uĹžbaigs tĹŤkst. litĹł, ninkas. kybÄ—s tada J.Mit bestatydamas su tireno lakĹĄtas bus siĹžalo kus nesureikĹĄapisak J.Mitkaus, sta darbus. PapurkĹĄtas „Makro dalies darbingumo. jo ir neteko mino ir pasiraĹĄÄ—. tybininkai graeksu“ ir paskui StatybininkĹł su Vyras apgai- do sino, kad nulups Reikalauja likusios klijuotas. Jie to lestauja, kad dabar kumentĹł, kvaliďŹ polistirenÄ…, jei sumos nedarÄ—, sudÄ—kacijÄ… ÄŻrodanpats jau neganegaus likusios su PriekaiĹĄtĹł J.Mit jo lakĹĄtus ir tik po Ä?iĹł atestacijĹł jis ne li imtis statybos kus ne mos. Galiausiai darbĹł, tad pavato ant virĹĄaus vÄ— matÄ—. purĹĄkÄ— putas teig lesniems darbams. stokoja ir rangovas atsiuntÄ— uĹž sariop pradÄ—jo ieĹĄ sako dami, kad jos koti, kas apĹĄiltins Polistire- kÄ…, no plokĹĄtÄ—s, pasak „nueis ÄŻ vidĹłâ€œ. Ki kuriame ÄŻspÄ—ja apie vui laiĹĄjo namÄ….

Juozas Mitkus: taip tariant, sanjo, nutinkuotos sutarties nutraukimÄ…, jei atmestinai, palik darumo tarp lakĹĄ PatyrusiĹł ĹžmoniĹł, nebus sumokÄ—ti ta daug nelygutĹł statybininkai kurie rekolikÄ™ pinigai. mĹł. „Čia ne nutin neuĹžtikrino“, – pa menduotĹł staty kuota, o nutersakojo vyras. bininkus, J.MitJie neklausÄ— maliota“, J.Mitkui nerimÄ… ke Namo ĹĄeimininkas kus neturÄ—jo, tad lia tai, kad uĹž skambino skeliĹĄkvietÄ— va- ĹĄaus – tvirtino vyras. Ant vir- jo pi dinamÄ…jÄŻ rangovÄ…, nÄ™s, elgÄ—si taip, nigus buvo nupirk bimuose rastais tepant vadinamÄ… su numeriais. Vyras tos apdailos jÄ… mozaikÄ… me tarsi raĹĄÄ— sutartÄŻ. Tuomet kuriuo pasi- – spalvotus akmenu dĹžiagos ir jos yra rinkosi iĹĄ trijĹł kan dirbtĹł savo kieme. kus, jo ÄŻsitikipas rangovÄ…, didatĹł, maĹžiauesÄ… darbinin- ni gali bĹŤti, kad jĹł jis kai pasitaisÄ— – san mu, matysis kiek siÄ… kainÄ… pasiĹŤlÄ— neatgaus. viena nelygudarinimo putĹł „graĹžiai kalbÄ—jÄ™s mo bangelÄ—.

Vyras skambino ÄŻ pistoletas buvo jaunas vyrukas“. ÄŻvairias tarnyÄŻkiĹĄamas ÄŻ tarbas klausdamas, pÄ… tarp plokĹĄÄ?iĹł J.Mit kaus ÄŻsi ti ki J.Mitkus prisime kÄ… da ni mu, sie nas ir purĹĄkiamas. na, kad iĹĄ praso labo iĹĄgirsdavo: ryti, bet vidar reikÄ—jo glaisty „Kai buvau iĹĄvaĹžia dĹžiĹł vyras pristatÄ— ti, „ŽiĹŤ vÄ™s, jie vÄ—l dirĹĄlifuoti. Sta- ren kaip ÄŻmonÄ—s atrÄ—kite, kÄ… tybininkai jam pa bo kaip anksÄ?iau. katÄ—s, kokiÄ… sutar Darbus stebÄ—jo kai stovas, jo vizitinÄ— reiĹĄkÄ—, kad tai, Buvo galima sutÄŻ pasiraĹĄomy je kortelÄ—je nute.“ J.Mitkus ste kas reikalinga, jau skaiÄ?iuoti vietas, PusamĹžis vyras ka nai rodytas adresas bisi: juk statybos ÄŻ kurias „durtas at daise ÄŻgijo damiesto centre, ka sienas gruntuo likta, belie- darbai – ne gaminys, pistoletas“, – ÄŻro Ĺžytojo specialybÄ™, tvarkinga interne ti ir dÄ—ti dekodymus matÄ— paku tad mano, kad to svetainÄ— tarsi tyti pirkdamas. Kaip rÄŻ gali maratyvines medĹžia ĹĄnekovas. Be to, apie ĹĄÄŻ tÄ… statybose iĹĄ rodÄ—, kad ďŹ rma rim gas. Namo savimano. ÄŽ jo kiemÄ… ÄŻvertinti, ar statybininkĹł ta. statybininkai pati darbo ypatumus, ÄŻsikrausÄ?iusiĹł sta Ĺ iltinimu uĹžsiiman kimi? tybininkĹł darbo kai ĹĄeimininko tis vyras Ĺža- spra nebĹŤdavo namie, dÄ—jo, kad beveik 270 gas J.Mitkus pra jam raportuokv. m siekian- ko dÄ— tis sienĹł plotas bus ne kiekviename Ĺžings jo matyti davo kaimynai. apĹĄiltintas uĹž nyje.

Netrukus po to J.Mit 21 tōkst. litų. „Pas Priklijavus polisti kui 500 litų nure kų pradėjo jo teigimu, smeiges no plokťtes, kamuoti mintys dėl pamatų ťiltigalima kalti ne nimo. „Kalbėta, kad pamatai bus v.rupeikaite@die

Ĺ iandien priedas

Žydų gelbėtojams – titulai

Kaina 1,30 Lt

„Bu­vo priim­tas spren­di­mas, kad ĹŤkio mi­nist­rÄ— yra pa­da­ riu­si klai­dÄ….“ Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius au­ko­ja sa­vo par­ti­jos bend­ra­Şy­gÄ™ B.Vė­sai­tÄ™.

7p.

Re­no­va­ci­jos prie­ťams – apy­nas­ris Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­no­vuo­ti dau­gia­bu­tÄŻ na­mÄ… at­si­sa­ kÄ™ gy­ven­to­jai pa­ma­Şu ne­teks kom­ pen­sa­ci­jĹł uĹž ĹĄil­dy­mÄ…. Pas­ta­tuo­se, ku­riuos jau nu­ma­ty­ta at­nau­jin­ti Klai­pė­do­je, gy­ve­na pust­re­Ä?io ĹĄim­ to Ĺžmo­niĹł, tu­rin­Ä?iĹł ĹĄiÄ… leng­va­tÄ….

ba­Ä?iaus mies­te­lio da­bok­lė­je. „Ta da­bok­lÄ— bu­vo mō­sĹł gat­ve­lė­je, mes gy­ve­no­me uĹž tri­jĹł na­mĹł. Vie­nÄ… va­ ka­rÄ… ne­to­lie­se vy­ko di­dĹžiu­lis ba­lius, ka­lė­ji­mo sar­gas ir­gi nuė­jo ten. Ta­ me ba­liu­je ir ma­no tė­tis bu­vo“, – pa­sa­ko­jo P.Ta­mo­ťiō­no duk­ra.

Klai­pė­die­tė sa­kė, kad tur­bōt kaŞ­ko­kia ap­vaiz­da jį nu­krei­pė.

P.Ta­mo­ťiō­nas iťė­jo pa­si­vaikť­Ä?io­ ti ta gat­ve, o uŞ­da­ry­tos mer­gai­tÄ—s, jÄŻ pa­ma­Ä?iu­sios, pa­pra­ťė pa­val­gy­ti.

Pi­ni­gi­nÄ—s so­cia­li­nÄ—s pa­ra­mos ne­pa­ si­tu­rin­tiems gy­ven­to­jams ÄŻsta­ty­ mo pa­tai­sos ÄŻsi­ga­lios nuo bir­Şe­lio 1 die­nos. Pa­gal jas nu­ma­ty­ta, kad jei dau­gia­bu­Ä?io na­mo bu­to sa­vi­nin­ kas, ku­ris gau­na kom­pen­sa­ci­jÄ… uĹž ĹĄil­dy­mÄ…, ne­da­ly­va­vo su­si­rin­ki­me svars­tant na­mo at­nau­ji­ni­mo pro­ jek­tÄ… ar­ba at­si­sa­kÄ— da­ly­vau­ti ÄŻgy­ ven­di­nant jÄŻ, jam ar­tė­jan­tÄŻ ĹĄil­dy­mo se­zo­nÄ… kom­pen­suo­ja­mĹł bĹŤs­to ĹĄil­ dy­mo iť­lai­dĹł da­lis ma­Şi­ na­ma 50 pro­c.

„„Ne­pa­mir­ťo: , P.Lau­ri­na­vi­Ä?ie­nÄ—, O.Ru­tie­nÄ— ir V.Be­liaus­kie­nÄ— – Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tu Ĺžy­dus gel­bė­ju­siĹł lie­tu­viĹł pa­li­kuo­nÄ—s.

Praė­jus sep­ty­niems de­ťimt­me­Ä?iams po ka­ro, Ĺžy­dĹł tau­tos at­sto­vai vis dar ieť­ko sa­ vo gel­bė­to­jĹł, kad nu­lenk­tĹł gal­vas uĹž jĹł drą­sÄ… ir Ĺžmo­giť­ku­mÄ…. Klai­pė­do­je ap­do­ va­no­ti dar trys pa­sau­lio tei­suo­liai, gel­bė­jÄ™ ho­lo­kaus­to au­kas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Iť­gel­bė­ji­mas tar­si fil­me

Klai­pė­die­tÄ— Pal­mi­ra Lau­ri­na­vi­Ä?ie­ nÄ— – pa­sau­lio tei­suo­lio Po­vi­lo Ta­ mo­ťiō­no duk­ra. Jos tė­tis, ne­pai­sy­ da­mas, kad ga­li ĹĄei­mai uŞ­trauk­ti vo­kie­Ä?iĹł oku­pa­ci­nÄ—s val­dĹžios ne­ ma­lo­nÄ™, 1941 me­tĹł va­sa­rÄ… nuo Şō­ ties iť­gel­bė­jo dvi Ĺžy­dai­tes – Sa­rÄ… Ja­kob­so­nai­tÄ™ ir Ra­che­lÄ™ Ro­zen­ ber­gai­tÄ™. Jos bu­vo uŞ­da­ry­tos Su­

4

2

Dvi­ra­Ä?iĹł ta­ke – strei­kas As­ta Alek­sė­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Dvi­ra­Ä?iĹł ir pÄ—s­Ä?ių­jĹł ta­kÄ… Da­nÄ—s slė­ niu tie­sian­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s dar­bi­nin­kai nu­trau­kÄ— dar­bÄ… ir pa­skel­bÄ— strei­kÄ…. Ĺ˝mo­nÄ—s rei­ka­lau­ja, kad bō­tĹł su­mo­ kė­ti vė­luo­jan­tys at­ly­gi­ni­mai.

Strei­kuo­ta ant­rą kar­tą

„Kiek­vie­nÄ… mė­ne­sÄŻ rei­kia mal­ dau­ti at­ly­gi­ni­mo. Esa­me ra­mi­ na­mi, kad bir­Şe­lio pra­dĹžio­je su­ mo­kÄ—s, vė­liau iť­gir­do­me, kad iki ket­vir­ta­die­nio su­mo­kÄ—s. Ta­Ä?iau kas Ä?ia per dar­bas, jei at­ly­gi­ni­mai vė­luo­ja?“ – pik­ti­no­si ÄŻmo­nÄ—s dar­

bi­nin­kas Ado­mas Pu­lei­kis. Vil­nie­ Ä?iĹł ÄŻmo­nÄ— VI­TI lai­mė­jo kon­kur­sÄ… ir ta­po ge­ne­ra­li­niu ran­go­vu dvi­ra­ Ä?iĹł ta­ko sta­ty­bo­se.

Tai ne pir­mas in­ci­den­tas ĹĄia­me ob­jek­te. Ge­gu­Şės pra­dĹžio­je dar­bi­ nin­kai stab­dÄ— dar­bus dviem va­lan­ doms, ta­Ä?iau pa­sie­kÄ— sa­vo – bend­ ro­vÄ— tuoj pat su­mo­kė­jo al­gas. „Val­dĹžia aiť­ki­na, kad ga­li­me iĹĄei­ti lauk, jei mums ne­pa­tin­ka“, – pri­si­mi­nÄ— do­vi­liť­kis Bo­na­ven­ tō­ras Jur­kus.

Ta­Ä?iau dar­buo­to­jai bai­mi­na­ si, kad nu­spren­dÄ™ pa­lik­ti ĹĄiÄ… dar­ bo­vie­tÄ™ neat­gaus Ĺža­dė­to at­ly­gio. „Su­mo­kė­tĹł mums „mi­ni­mu­mą“

ir lik­tu­me be uŞ­dirb­tĹł pi­ni­gĹł. Juk kiek­vie­nam bu­vo Ĺža­da­mas 1,5–2 tĹŤkst. li­tĹł at­ly­gi­ni­mas. Be mi­ni­ma­ lios al­gos, mums dar bu­vo mo­ka­mi prie­dai“, – ti­ki­no ĹĄi­lu­tiť­kis An­ta­ nas Ur­bo­na­vi­Ä?ius.

Pri­si­mi­nė bau­dŞia­vos lai­kus

Vy­rai ti­ki­no, kad dÄ—l vė­luo­jan­Ä?iĹł at­ly­gi­ni­mĹł ken­Ä?ia ir jĹł ĹĄei­mos. „Vie­ni ÄŻ dar­bÄ… va­Şi­nė­ja iĹĄ Ĺ i­lu­tÄ—s, ki­ti – iĹĄ Klai­pė­dos ra­jo­no, da­lis dar­ bi­nin­kĹł atvyksta net iĹĄ Vil­niaus. Juk rei­kia pi­ni­gĹł ir mais­tui, ir pra­gy­ve­ ni­mui“, – pa­sa­ko­jo vy­rai.

Da­lis dar­buo­to­jų bu­vo priim­ti per Dar­bo bir­Şą.

8

„„Strei­kas: dar­bus nu­trau­kę dar­bi­nin­kai ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus K.Ju­

ze­liō­no (kairėje) rei­ka­la­vo ne­su­mo­kė­tų algų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

trečiadienis, GEGUŽĖS 29, 2013

miestas

Naujovė atlaikė išbandymą Sep­ty­ni ban­do­mie­ji po­že­mi­niai at­lie­kų kon­tei­ne­riai klai­pė­die­ čių įver­tin­ti kaip pa­ti­ki­mi, sau­gūs, pa­to­gūs ir dai­lūs. Tai pa­ro­ dė gy­ven­to­jų ap­klau­sa.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pus­me­tį po­že­mi­niais kon­tei­ne­ riais nau­do­jo­si Ban­du­žių, Bro­ žy­nų, Pi­lies, Poil­sio ir Rau­do­nės, Spor­ti­nin­kų bei J.Ja­no­nio gat­vių gy­ven­to­jai. Ru­de­nį, žie­mą ir pa­va­ sa­rį tu­rė­ję ga­li­my­bę juos iš­ban­dy­ti žmo­nės at­sa­kė į ap­klau­są su­ren­gu­ sios bend­ro­vės „Eu­ro­te­la“ pa­reng­ tus klau­si­mus.

Apk­lau­so­je da­ly­va­vo be­veik 700 klai­pė­die­čių. Žmo­nių nuo­mo­nės tei­rau­ta­si ne­tru­kus po kon­tei­ne­rių pa­sta­ty­mo bei po ke­lių mė­ne­sių.

Pas­te­bė­ta, kad pri­pra­tę prie nau­ jo­jo įren­gi­nio gy­ven­to­jai apie jį at­ si­lie­pė ge­riau nei iš pra­džių.

Ap­tar­da­mi, ar kon­tei­ne­riais nau­ do­tis pa­to­gu, sau­gu, ar pa­tin­ka jų išo­rė, ar jie leng­vai su­ga­di­na­mi, gy­ven­to­jai tu­rė­jo skir­tin­gas nuo­ mo­nes, bet ka­te­go­riš­kai nei­gia­mų at­si­lie­pi­mų ne­bū­ta.

Apk­lau­so­je da­ly­va­vo ne tik kon­ tei­ne­riais be­si­nau­do­jan­tys žmo­ nės, bet ir kiem­sar­giai, at­lie­kų ve­ žė­jai, sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai.

Pas­te­bė­ta, kad nė vie­no ti­po įren­ gi­nys ne­su­kė­lė pa­vo­jų vai­kams, jų tu­ri­nys ne­bu­vo priei­na­mas be­ na­miams, nė į vie­ną jų ne­pa­te­ko paukš­čiai ar ki­ti gy­vū­nai, iš jų ne­ sklin­da šiukš­lių tvai­kas, gy­ven­to­ jų ne­trik­dė da­ri­nė­ja­mų kon­tei­ne­rių dang­čių gar­sas. Tie­sa, Poil­sio gat­

Nuo­mo­nės: be­veik me­tus nau­jais at­lie­kų kon­tei­ne­riais nau­do­ję­si klai­

pė­die­čiai juos įver­ti­no tei­gia­mai.

vė­je nuo vie­no šių įren­gi­nių bu­vo pa­vog­ta me­ta­li­nė da­lis.

Pri­pra­tę prie nau­jo­ jo įren­gi­nio gy­ven­to­ jai apie jį at­si­lie­pė ge­ riau nei iš pra­džių.

Jau šį ru­de­nį apie pus­šim­tis po­ že­mi­nių kon­tei­ne­rių tu­rė­tų bū­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ti įreng­ta pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je.

Ko­kie jie bus, pri­klau­sys nuo vie­ šų­jų pir­ki­mų re­zul­ta­tų. Juos vyk­ dant bus at­si­žvelg­ta ir į gy­ven­to­ jų ap­klau­sos re­zul­ta­tus.

Tie­sa, ga­li at­si­tik­ti, kad kon­kur­są lai­mės įmo­nė, ku­rios kon­tei­ne­rių pri­va­lu­mų bei trū­ku­mų klai­pė­die­ čiai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės iš­ban­dy­ti, nes vie­nas le­mia­mų veiks­nių bus įren­gi­nių kai­na. Ti­ki­ma­si, kad po­ že­mi­nių kon­tei­ne­rių įren­gi­mas leis bent šiek tiek su­ma­žin­ti rink­lia­vą už at­lie­kų tvar­ky­mą.

Re­no­va­ci­jos prie­šams – apy­nas­ris

Nuo ki­to šil­dy­mo se­ 1 zo­no to­kiam gy­ven­to­ jui leng­va­ta ap­skri­tai ne­ski­ria­ma.

Tai truks, kol bus baig­tas dau­gia­ bu­čio na­mo at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tas, bet ne il­giau nei tre­jų me­tų šil­dy­mo se­zo­nus. Įs­kai­to­mi ir at­ve­jai, kai dėl šių as­me­nų veiks­mų dau­gia­ bu­čio na­mo at­nau­ji­ni­mo pro­jek­tas ne­bu­vo pra­dė­tas įgy­ven­din­ti.

Pa­gal nau­ją­ją pro­gra­mą Klai­pė­ do­je yra nu­ma­ty­ta re­no­vuo­ti 24 na­ mus. Juo­se gy­ve­na 249 žmo­nės, ku­ rie gau­na kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį. Ta­čiau kiek­vie­na­ me na­me gy­ve­na skir­tin­gas leng­va­ tas gau­nan­čių gy­ven­to­jų skai­čius.

Pa­vyz­džiui, 30 bu­tų na­me gy­ve­na 5, 75 bu­tų na­me – 9, 108 bu­tų na­me – 27, 208 bu­tų na­me – 36 klai­pė­ die­čiai, ku­riems skir­tos kom­pen­sa­ ci­jas už šil­dy­mą ir karš­tą van­de­nį. „Gy­ven­to­jų, ku­riems skir­tos leng­va­tos, skai­čius nė­ra le­mia­mas, bal­suo­jant už re­no­va­ci­ją. Nors ir nė vie­nas jų ne­bal­suo­tų, na­mą bū­tų ga­li­ma re­no­vuo­ti“, – tvir­ti­no sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Pa­sak jo, žmo­nės, ku­rie gau­na kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą, tu­rė­tų pri­tar­ti na­mo re­no­va­ci­jai. „Vals­ty­bė jiems kom­pen­suos ir na­mo at­nau­ji­ni­mo dar­bus, ir šil­

dy­mo iš­lai­das. Žmo­nės tik­rai neį­ lįs į sko­las“, – pa­brė­žė L.Dū­da.

Penk­ta­die­nį tu­rė­tų bū­ti pa­skelb­ ta, kas rengs in­ves­ti­ci­nius pro­jek­ tus 24 na­mams, ku­riuos nu­ma­ty­ ta at­nau­jin­ti pa­gal nau­ją pro­gra­mą.

Kon­kur­se da­ly­va­vo 6 įmo­nės.

Jei ne­bus skun­dų, kon­kur­so nu­ ga­lė­to­jas bus kvie­čia­mas pa­si­ra­šy­ ti su­tar­tį.

Anot L.Dū­dos, po in­ves­ti­ci­ nių pro­jek­tų pa­ren­gi­mo ga­li keis­ tis na­mų, ku­riuos rei­kia re­no­vuo­ti, skai­čius. Žmo­nės ga­li ne­su­tik­ti dėl dar­bų kai­nos. In­ves­ti­ci­niai pro­jek­ tai tu­ri bū­ti pa­reng­ti per 50 die­nų nuo su­tar­ties pa­si­ra­šy­mo.

Sank­ci­jos: re­no­vuo­ti na­mo ne­su­tin­kan­tys gy­ven­to­jai, ku­rie gau­na kom­pen­sa­ci­jas už šil­dy­mą, jų ga­li ne­tek­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

3

trečiadienis, GEGUŽĖS 29, 2013

miestas Kal­bė­jo apie tar­šą

Pris­ta­tys au­to­bu­sus

Kvie­čia į mankš­tą

Klai­pė­do­je vyks­ta Ka­ri­nių jū­ rų pa­jė­gų Jū­rų gel­bė­ji­mo koor­ di­na­vi­mo cent­ro or­ga­ni­zuo­tas tarp­tau­ti­nės Hel­sin­kio Bal­ti­jos jū­ros ap­lin­kos ap­sau­gos ko­ mi­si­jos (HEL­COM) at­sa­ko­mų­ jų veiks­mų į jū­ros tar­šą dar­ bo gru­pės sep­ty­nio­lik­tas su­si­ ti­ki­mas. Gru­pė uos­ta­mies­ty­je dirbs iki ket­vir­ta­die­nio.

Šian­dien 11 val. Teat­ro aikš­tė­je bus pri­sta­ty­ta 12 nau­jų že­mag­ rin­džių mies­to ti­po au­to­bu­sų, ku­ rie va­ro­mi su­spaus­to­mis gam­ti­ nė­mis du­jo­mis. Bus ga­li­ma ap­ žiū­rė­ti trans­por­to prie­mo­nes iš ar­čiau. Vyks pir­ma­sis de­monst­ ra­ci­nis rei­sas į du­ji­nio už­pil­dy­mo komp­re­so­ri­nę. Au­to­bu­sai mies­te pra­dės kur­suo­ti ki­tą sa­vai­tę.

Klai­pė­die­čiai kvie­čia­mi pra­dė­ ti dar­bo die­ną be­si­mankš­tin­da­ mi lau­ke. Ket­vir­ta­die­nį 6.15 val. no­rin­tys pa­spor­tuo­ti lau­kia­mi už Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los (Su­lu­pės g. 26) esan­čio­je dirb­ti­ nės dan­gos mi­ni fut­bo­lo aikš­tė­ je. Mankš­tą ves pro­fe­sio­na­li tre­ ne­rė. Tai jau ant­ras toks ren­gi­ nys šią sa­vai­tę.

Po šven­tės – eg­za­mi­nų ma­ra­to­nas Ry­toj, pa­sku­ti­nę moks­lo me­tų die­ną, uos­ta­mies­čio mo­ kyk­lų abi­tu­rien­ tai švęs – Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­ jaus kie­me­ly­je vyks Pas­ku­ti­nio skam­bu­ čio šven­tė.

Dienos telegrafas Bend­ra­dar­bia­vi­mas. Ka­zachs­ta­ne įsi­ kū­ru­sio As­ta­nos me­di­ci­nos uni­ver­si­ te­to rek­to­rius Maz­hit Shai­da­rov ir Klai­ pė­dos uni­ver­si­te­to rek­to­rius Vai­du­tis Lau­rė­nas pa­si­ra­šė tar­pu­sa­vio su­pra­ ti­mo me­mo­ran­du­mą dėl aka­de­mi­nio bend­ra­dar­bia­vi­mo. Tarp uni­ver­si­te­tų vyks stu­den­tų, sta­ž uo­to­jų, dok­to­ran­ tų, jau­nų­jų moks­li­nin­kų mai­nai.

Pi­ni­gai. Va­kar so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­n ist­rė Al­g i­man­ta Pa­be­d ins­ kie­nė Tel­šiuo­se pa­si­ra­šė su­tar­t is su pir­mų­jų 16 sa­v i­val­dy­bių va­do­vais dėl Vie­tos bend­r uo­me­n ių sa­v i­val­ dos pro­g ra­mos įgy­ven­d i­n i­mo 2013 me­tais. Tarp jų ir Klai­pė­dos sa­v i­val­ dy­bė. Iš vi­so pro­g ra­mos įgy­ven­d i­n i­ mui skir­ta 8 mln. li­tų. Klai­pė­dai ati­te­ ko apie 500 tūkst. li­tų.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ket­vir­ta­die­nį pa­sku­ti­nis skam­bu­ tis nu­skam­bės 2 646 vi­du­ri­nių mo­ kyk­lų ir gim­na­zi­jų moks­lei­viams bei pro­fe­si­nių mo­kyk­lų auk­lė­ti­ niams.

Klaipėdos savivaldybės Ugdymo kokybės ir kaitos poskyrio vyriau­ sioji specialistė Raimonda Stirbie­ nė sakė, kad apie 10 val. spalvinga abiturientų eisena centrine Herkaus Manto gatve pajudės nuo Lietuvi­

Bran­dos ates­ta­tą no­ rin­tiems gau­ti abi­tu­ rien­tams bū­ti­na iš­ lai­ky­ti bent du eg­za­ mi­nus. ninkų aikštės Lairodžių muziejaus kiemelio link, kur vyks iškilmės. Čia ai­dės ka­ri­lio­no bei sim­bo­li­nio mo­ kyk­li­nio skam­bu­čio gar­sai, pa­si­tik­ da­mi abi­tu­rien­tus ir pe­da­go­gus.

Po Pas­ku­ti­nio skam­bu­čio šven­ tės at­si­pa­lai­duo­ti per daug ne­teks,

Šven­tė: pa­sku­ti­nį skam­bu­tį švęsti kartu visų mokyklų abiturientams – jau ne vienerius metus uostamies­

tyje puoselėjama tradicija.

mat bir­že­lio 3-ią­ją abi­tu­rien­tų lau­ kia be­ne svar­biau­sias bei vie­nin­ te­lis pri­va­lo­mas lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­nas. Jį tu­rės lai­ ky­ti vi­si – ir lie­tu­vių, ir ru­sų mo­ kyk­lų dvy­lik­to­kai.

Moks­lei­viai ga­lė­jo pa­si­rink­ ti vals­ty­bi­niu ar mo­kyk­li­niu ly­giu no­rės pa­tik­rin­ti sa­vo ži­nias.

Bran­dos ates­ta­tą no­rin­tiems gau­ti abi­tu­rien­tams bū­ti­na iš­lai­ky­ti bent du eg­za­mi­nus: pri­va­lo­mą lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros pa­si­rink­tu ly­ giu ir vie­ną ku­rį nors ki­tą vals­ty­bi­nį ar­ba mo­kyk­li­nį eg­za­mi­ną.

Vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ ra­tū­ros eg­za­mi­ną 14-oje eg­za­mi­nų cent­rų šiais me­tais uos­ta­mies­ty­je lai­kys 1 356 moks­lei­viai, mo­kyk­li­ nį – 1 239.

Ru­sa­kal­bė­je „Ža­lia­kal­nio“ gim­ na­zi­jo­je vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­die­čiai lai­kys eg­za­mi­nus: Vals­ty­bi­nius

Bir­že­lio 18 d. Vo­kie­čių kal­ba – 34

Bir­že­lio 3 d. Lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ra­

Bir­že­lio 19 d. In­for­ma­ci­nės tech­no­

tū­ra – 1 356

lo­gi­jos – 101

Bir­že­lio 5 d. Ma­te­ma­ti­ka – 850

Mo­kyk­li­nius

Bir­že­lio 7 d. Geog­ra­fi­ja – 429

Bir­že­lio 3 d. Lie­tu­vių kal­ba ir li­te­ra­

Bir­že­lio 10 d. Is­to­ri­ja – 801

tū­ra – 1 239

Bir­že­lio 12 d. Bio­lo­gi­ja – 443

Ko­vo 8 d. – ge­gu­žės 29 d. Tech­no­

Bir­že­lio 13 d. Ru­sų kal­ba – 94 Bir­že­lio 14 d. Che­mi­ja – 145 Bir­že­lio 17 d. Fi­zi­ka – 200

ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­ną pa­si­rin­ko 102, o „Ait­va­ro“ gim­na­zi­jo­je – 57 moks­lei­viai. Ati­tin­ka­mai mo­kyk­ li­nį – 82 ir 25 abi­tu­rien­tai. Bran­ dos eg­za­mi­nų se­si­ja jau pra­si­dė­jo ge­gu­žės 18 die­ną pir­muo­ju iš­ban­

lo­gi­jos – 741 Ko­vo 8 d. – ge­gu­žės 29 d. Me­nai (še­

šios sri­tys) – 164 Bir­že­lio 11 d. Ru­sų (gim­to­ji) kal­ba – 81

dy­mu moks­lei­viams – mo­kyk­li­ niu me­nų (mu­zi­kos sri­ties) eg­za­ mi­nu.

Bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja baig­sis bir­že­lio 19 die­ną vals­ty­bi­niu in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų eg­za­mi­nu.

Gat­vė­je vėl at­si­vė­rė klastinga smeg­duo­bė Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Puo­džių gat­vė­je vai­ruo­to­jų ir vėl ty­ko pa­vo­jus – ties Klai­pė­dos siu­ vi­mo ir pa­slau­gų vers­lo mo­kyk­la at­si­vė­rė smeg­duo­bė, ku­ri nie­kaip nė­ra pa­žį­mė­ta. To­je pa­čio­je vie­to­ je at­si­ve­rian­ti smeg­duo­bė jau ta­po ko­ne įpras­tu gat­vės reiš­ki­niu.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­ to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da tvir­ti­no ži­nan­tis apie Puo­džių gat­vė­je nuo­lat at­si­ ve­rian­čias smeg­duo­bes. „Ma­tyt, ten yra kaž­kas pri­si­ jun­gęs ar at­si­jun­gęs ka­na­li­za­ci­ ją ir nė­ra už­san­da­rin­tas pri­jun­gi­

mas prie šu­li­nio. Te­ka van­duo ir pa­plau­na­mas grun­tas“, – pa­sa­ ko­jo va­do­vas.

Pa­sak L.Dū­dos, ban­dy­ta kal­bė­ti su ka­na­li­za­ci­jos sa­vi­nin­kais, ta­čiau šie aiš­ki­no, jog nie­ko ne­ži­no. „Mes ga­li­me tik už­pil­ti smeg­ duo­bę, bet per lai­ką ji vėl at­si­ vers. Į tink­lus lįs­ti ne­ga­li­me. Pas­ kui bū­si­me ap­kal­tin­ti, kad kaž­ką ne taip pa­da­rė­me. Čia to­kia pa­ti si­tua­ci­ja, kaip Man­to gat­vė­je, kur sa­vi­nin­kai ne­no­ri re­mon­tuo­ti ša­ lia nau­jos sta­ty­bos pa­sta­to at­si­ vė­ru­sios duo­bės“, – tvir­ti­no di­ rek­to­rius.

L.Dū­da ža­dė­jo pa­ves­ti dar­buo­to­ jams vėl pa­si­do­mė­ti si­tua­ci­ja Puo­ džių gat­vė­je.

Se­mi­na­ras. Šian­d ien 10.45 val. Pra­ no Dom­š ai­čio ga­le­r i­jo­je vyks ren­g i­ nys apie ES pa­ra­mos nau­dą Klai­pė­ dos mies­to ir ra­jo­no sa­v i­val­dy­bė­se.

Ren­g i­nio me­tu bus lan­ko­mi ir šie ob­ jek­tai: „Švy­tu­rio are­na“, Mo­te­r ų kri­zių cent­ras ir Slen­g ių mo­k yk­la-dau­g ia­ funk­cis cent­ras.

Kon­cer­tas. Ry­toj 15 val. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­l io­te­kos Gi­ ru­l ių fi­lia­le-bend­ruo­me­nės na­muo­se vyks Juo­zo Ka­ro­so mu­z i­kos mo­k yk­ los mo­k i­n ių kon­cer­tas. Ren­g i­nys ne­ mo­ka­mas.

Smur­tas. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kal­ nu­pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks dis­ ku­si­ja ak­t ua­l ia te­ma, ku­r i ke­l ia daug prieš­t a­r in­g ų nuo­mo­n ių, – „Ber­ž i­nė ko­šė. Auk­lė­ji­mo prie­mo­nė ar smur­ tas prieš vai­k us“. Dis­k u­si­jos ve­dė­jas Ma­r i­jus Gri­go­la. Jo­je kvie­čia­m i da­ly­ vau­ti vi­si klai­pė­die­čiai.

Spor­tas. Sa­vait­ga­l į Pa­lan­go­je vyks fes­ti­va­lis „Spor­tas vi­siems“. Fes­ti­va­lio ren­g i­niai vyks la­biau­siai ku­ror­te lan­ ko­mo­se vie­to­se. Vi­si kvie­čia­m i da­ly­ vau­ti įvai­rio­se rung­ty­se.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 5 klai­p ė­d ie­ čių mir­t ys. Mi­rė Bo­les­lo­vas Juš­ke­v i­ čius (g. 1920 m.), Ivan So­ro­k in (g. 1930 m.), Ta­ma­ra Ov­ča­ren­ko (g. 1931 m.), Al­ ber­tas Jo­nas Rim­kus (g. 1936 m.), Al­bi­ nas Pet­ras Me­čio­nis (g. 1942 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Arū­nas Mė­čius, And­rej Bu­la­tov, Ivan So­ro­k in.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 5 mer­gai­tės (tarp jų – dvy­nu­kės) ir 5 ber­niu­kai.

Pa­vo­jus: vi­du­ry­je Puo­džių gat­vės vėl at­si­vė­rė ­duo­bė.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 61 iš­kvie­ti­mų.

Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si šir­ dies rit­mo su­tri­k i­mais, du­su­liu.

4

trečiadienis, gegužės 29, 2013

miestas

Žydų gelbėtojams – titulai

Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­lis – tai gar­bės var­das, ku­rį su­tei­kia Iz­rae­lio vals­ty­ bė ki­tų ša­lių pi­lie­čiams, gel­bė­ju­siems ho­lo­kaus­to au­kas.

1

„Ma­no tė­tis, pa­rė­jęs į na­mus, pa­siė­mė me­ta­lo pjūk­le­lį ir grį­žęs ėmė pjau­ti gro­tas.

Gar­sas bu­vo bai­sus. Tė­tis nu­bė­go lauž­tu­vo, at­si­ne­šė ir iš­lau­žė du­ris.

Da­bok­lė­je bu­vo ir vie­nos mer­gai­ tės ma­ma, bet ji ne­bė­go, ne­no­rė­jo, kad ku­rį nors iš mies­te­lio gy­ven­ to­jų įtar­tų, o tas mer­gai­tes tė­tis iš­ve­dė“, – pri­si­mi­nė P.Lau­ri­na­ vi­čie­nė.

Sa­vo na­muo­se P.Ta­mo­šiū­nas jų slėp­ti ne­ga­lė­jo, nes bu­vo per daug pa­vo­jin­ga, to­dėl pa­ly­dė­jo pas ne­ to­lie­se gy­ve­nan­tį ku­ni­gą Po­vi­lą Mi­ka­la­jū­ną, ku­ris jas pri­glau­dė, o pa­skui pa­slė­pė pas pa­ti­ki­mus žmo­nes. „Vė­liau tė­tis grį­žo į ba­lių kaip nie­kur nie­ko. Šo­ko ir su vi­sais links­mi­no­si, kol kaž­kas pra­ne­šė, kad da­bok­lė iš­lauž­ta. Vi­si bė­go žiū­ rė­ti, o tė­tis kar­tu su jais. Kai sar­gas pra­dė­jo kvos­ti, kas iš­lau­žė du­ris, ta mo­te­ris pa­ro­dė į pa­tį sar­gą ir sa­kė, čia gi tu tai pa­da­rei“, – tei­gė P.Ta­ mo­šiū­no duk­ra.

Įro­dy­mų dėl Pa­sau­l io tau­tų tei­suo­ lio var­do su­tei­ki­mo pra­de­da­ma ieš­ ko­ti tik ta­da, kai krei­pia­si pa­ts iš­gel­ bė­tas žy­das, jo vai­kai, anū­kai ar gi­ mi­nai­čiai.

Spe­cia­liai pa­ger­bia­mi tie, ku­rie per Ant­rą­jį pa­sau­li­n į ka­rą ri­zi­k in­go­mis ap­l in­k y­b ė­m is gel­b ė­jo per­se­k io­ja­ mus žy­dų tau­t y­bės as­me­n is, nors už to­kią pa­gal­bą mir­tis grė­sė gel­bė­ to­jui ir jo šei­mai.

1953 m. Iz­rae­ly­je spe­cia­l iu Kne­se­ to nu­ta­ri­mu bu­vo įkur­tas „Yad Vas­ hem“ (hebr. – „at­m in­t is“ ir „var­das“) Ho­lo­kaus­to ir did­vy­riš­ku­mo at­min­ ties ins­t i­t u­tas, ku­r is žy­dų gel­bė­to­ jams su­tei­kia Pa­sau­lio tau­tų tei­suo­ lio var­dus.

Pa­gal „Yad Vas­hem“ 2013 m. sau­sio 1 d. duo­me­nis Tei­suo­lių są­ra­še bu­vo 24 tūkst. 811 žmo­nių, iš jų – 844 Lie­tu­ vos pi­lie­čiai.

Pra­si­ta­rė tik po dau­gy­bės me­tų

P.Lau­ri­na­vi­čie­nė pa­sa­ko­jo, jog kai­ my­nai, ku­rių so­dy­ba bu­vo ar­čiau­ siai da­bok­lės, pra­si­ta­rė, kad tą nak­ tį gir­dė­jo ir pjau­na­mų gro­tų gar­są, ir lau­žia­mas du­ris, bet su­kri­to ant grin­dų ir bi­jo­jo pa­si­žiū­rė­ti, kas ten vyks­ta.

P.Ta­mo­šiū­nas nie­kam, net žmo­ nai, apie sa­vo poel­gį ne­pra­si­ta­rė.

Tik ge­ro­kai vė­liau, po dau­gy­bės me­tų, kai jau bu­vo sau­gu, pa­pa­ sa­ko­jo. Tos mer­gai­tės pa­ži­no sa­vo gel­bė­to­ją.

Tais sun­kiais me­tais R.Ro­zen­ ber­gai­tei ir S.Ja­kob­so­nai­tei pa­dė­jo iš­gy­ven­ti, slė­pė, mai­ti­no daug šių apy­lin­kių vals­tie­čių, ku­ni­gas Fe­lik­ sas Ere­mi­nas pa­rū­pi­no R.Ro­zen­

Gel­bė­to­jų at­mi­ni­mas

Ap­do­va­no­jo: ap­do­va­no­ji­mus ho­lo­kaus­to au­kų gel­bė­to­jams įtei­kė ne­pap­ras­to­ji ir įga­lio­to­ji Iz­rae­lio am­ba­sa­

do­rė Lie­tu­vo­je ir Lat­vi­jo­je Ha­git Ben-Yaa­kov (kairėje).

ber­gai­tei fik­ty­vius do­ku­men­tus, iš Ra­chi­lės ji ta­po Re­gi­na.

P.Ta­mo­šiū­nas pri­pa­žin­tas pa­ sau­lio tau­tų tei­suo­liu Jad Va­šem 2012 me­tais, ku­ni­gas Fe­lik­sas Ere­ mi­nas – 2013 me­tais.

P.Ta­mo­šiū­no šei­ma 1951 me­tais bu­vo iš­trem­ta į Si­bi­rą. Po to, kai grį­ žo iš trem­ties, at­si­kė­lė į Klai­pė­dą, čia jau gy­ve­no vie­na iš tų iš­gel­bė­ tų­jų mer­gai­čių – So­nia. Pas­kui lie­ tu­vio šei­ma nuo­lat su ja bend­ra­vo.

Sau­go­jo dar­ži­nė­je po šie­nu

Klai­pė­die­tė Vir­gi­ni­ja Be­liaus­kie­ nė Pa­sau­lio tei­suo­lio ap­do­va­no­ji­ mą at­siė­mė už sa­vo se­ne­lių Jo­no ir Onos Gird­vai­nių žyg­dar­bį. Šei­ma gy­ve­no ir ūki­nin­ka­vo Bars­ty­čių kai­me Se­dos vals­čiu­je.

1942-ųjų pra­džio­je Al­sė­džių ku­ni­ gui Vla­dis­lo­vui Taš­kū­nui pra­šant, Gird­vai­niai su­tei­kė prie­globs­ tį dviem tel­šiš­kėms – 26 m. Do­bai Fei­del­ma­nai­tei ir 16 m. Mi­rai Ga­ pa­no­vi­čiū­tei.

Do­ba ir Mi­ra bu­vo tam­saus gy­ mio, jas rei­kė­jo slėp­ti nuo pa­ša­li­nių akių, to­dėl Jo­nas įren­gė joms slėp­ tu­vę sa­vo dar­ži­nė­je po šie­nu.

Kiek­vie­ną die­ną Gird­vai­nių sū­ nus Ka­zys at­neš­da­vo mer­gi­noms mais­to, nak­ti­mis jos trum­pam išei­da­vo į kie­mą, atei­da­vo pas na­ mo šei­mi­nin­kus pa­si­kal­bė­ti, nu­si­ praus­ti ir iš­si­skalb­ti.

Po ka­ro Do­ba Fei­del­ma­nai­tė (iš­te­kė­ju­si – Ra­fae­lie­nė) ap­si­gy­ ve­no Šiau­liuo­se ir ten pra­gy­ve­ no iki pa­sku­ti­nių­jų sa­vo die­nų.

Mi­ra Ga­pa­no­vi­čiū­tė (iš­te­kė­ju­si – Ka­ga­no­vič) ap­si­gy­ve­no Kau­ne, stu­di­ja­vo, ta­po dan­tų gy­dy­to­ja, o 1990 m. su duk­ra emig­ra­vo į Iz­ rae­lį, mi­rė Je­ru­za­lė­je.

2010-ųjų gruo­džio 15-ąją J. ir O.Gird­vai­niai pri­pa­žin­ti pa­sau­lio tau­tų tei­suo­liais Jad Va­šem. „Ne­be­tu­ri­me da­bar kie­no dau­ giau apie tai pa­klaus­ti. Gy­vi bū­da­ mi apie tą laik­me­tį jie kal­bė­ti veng­ da­vo. Ta­čiau iš vai­kys­tės at­si­me­nu tas žy­dų šei­mas ir ypa­tin­gą pa­gar­ bą, ku­rią jie ro­dė se­ne­liams. Ry­ šiai bu­vo la­bai šil­ti“, – pa­sa­ko­jo J. ir O.Gird­vai­nių anū­kė klai­pė­die­tė V.Be­liaus­kie­nė.

Slėp­da­mi va­di­no Sta­se

Olim­pi­ja Ru­tie­nė – dar vie­na pa­ sau­lio tei­suo­lių pa­li­kuo­nė. Mo­te­ ris pri­si­mi­nė, kaip jos dė­dės ir te­ tos Skrip­kaus­kų na­muo­se at­si­dū­rė Ci­po­ra Zi­ma­nai­tė (Zi­po­ra Zi­monTo­ker).

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ci­po­ros tė­vą nu­žu­dė Dar­bė­ nuo­se, o ji pa­ti su sa­vo mo­ti­ na pa­bė­go į Lie­po­ją, ta­čiau ne­ tru­kus jas abi ten su­ga­vo ir ve­žė su­šau­dy­ti. Ci­po­rai pa­vy­ko nu­si­ plėš­ti gel­to­ną žvaigž­dę ir pa­bėg­ ti, o jos ma­ma žu­vo. Tuo sun­kiau­ siu C.Zi­ma­nai­tei me­tu gy­vy­biš­kai svar­bią pa­gal­bą jai su­tei­kė Dar­bė­ nų siu­vė­jas Vik­to­ras Skrip­kaus­kas ir jo žmo­na Bro­nė.

Fe­lik­sas Pu­zems­kis:

Mes pri­si­me­na­me ir tuos, ku­rie gel­bė­ jo žy­dus, ir tuos, ku­ rie juos žu­dė. Ta­čiau gel­bė­to­jus at­si­min­ si­me am­ži­nai.

„Ma­no dė­dė pa­si­ga­mi­no prie­ ka­bą su kiau­lių gar­du, jos apa­čio­je įren­gė slėp­tu­vę ir ve­žė tą mer­gai­tę pa­slė­pęs. Vo­kie­čiai su­stab­dė, o jis sa­ko: kiau­lę ve­žiau par­duo­ti, nors slėp­tu­vė­je tuo me­tu gu­lė­jo Ci­po­ ra“, – pa­sa­ko­jo O.Ru­tie­nė.

Iš pra­džių Ci­po­ra slaps­tė­si pas Skrip­kaus­kus, vė­liau – B.Skrip­ kaus­kie­nės mo­ti­nos Mag­da­le­nos Sta­nie­nės na­muo­se. Šiuo­se na­ muo­se gy­ve­no ir ki­ta Mag­da­le­nos duk­ra – Olim­pi­ja. Mer­gai­tės bu­vo ge­ros drau­gės. Ci­po­ra šio­je šei­mo­

je gy­ve­no kar­tu su vi­sais, sau­gu­ mo su­me­ti­mais na­miš­kiai ją va­di­ no Sta­se.

Skrip­kaus­kams bei M.Sta­nie­nei ir jos duk­rai Olim­pi­jai (da­bar Ru­ tie­nei) pa­de­dant, Ci­po­ra iš­gy­ve­no per ka­rą, po to iš­te­kė­jo ir 1947 m. su vy­ru iš­vy­ko į Pa­les­ti­ną. Iki šiol ji te­be­gy­ve­na Iz­rae­ly­je.

Is­to­ri­ja ne­si­bai­gia

Klai­pė­dos žy­dų bend­ruo­me­nės pir­ mi­nin­kas Fe­lik­sas Pu­zems­kis tei­gė, kad uos­ta­mies­ty­je yra dau­giau nei 20 šei­mų, ku­rios ap­do­va­no­tos už ho­lo­kaus­to au­kų gel­bė­ji­mą Ant­ro­ jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais. „Lie­tu­vo­je per ka­rą žu­vo 95 pro­cen­tai žy­dų. Pa­ra­dok­sa­lu, bet tarp lie­tu­vių – dau­giau­siai pa­ sau­lio tei­suo­lių, tų, ku­rie jiems pa­dė­jo tais bai­siais lai­kais. Mes pri­si­me­na­me ir tuos, ku­rie gel­ bė­jo žy­dus, ir tuos, ku­rie juos žu­ dė. Ta­čiau gel­bė­to­jus at­si­min­si­me am­ži­nai“, – pa­brė­žė žy­dų bend­ ruo­me­nės va­do­vas.

Kiek­vie­na as­me­ni­nė is­to­ri­ja yra la­bai skir­tin­ga ir pa­na­ši. Lie­tu­vo­je bu­vo la­bai daug žmo­nių, ku­rie su­ dė­tin­go­mis ap­lin­ky­bė­mis su­ge­bė­ jo pa­ro­dy­ti iš­skir­ti­nę drą­są ir žmo­ giš­ku­mą, ri­zi­kuo­da­mi sa­vo šei­mų gy­vy­bė­mis. Vie­nam žmo­gui iš­gel­ bė­ti rei­kė­da­vo ma­žiau­siai 10 žmo­ nių pa­stan­gų. „Pa­žįs­tu daug žmo­nių, ku­rie iki šiol ofi­cia­liai ne­no­ri pa­sa­ko­ti sa­vo is­to­ri­jos, at­skleis­ti sa­vo gel­bė­to­jų.

Jie jau­čia bai­mę“, – F.Pu­zems­kis paaiš­ki­no, ko­dėl lig šiol dar ne vi­si pa­gerb­ti už did­vy­riš­ku­mą.

La­bai daug lie­tu­vių šei­mų ka­ ro me­tais įvai­ki­no žy­dų vai­kus.

Pap­ras­tai įtė­viai tik prieš mir­tį at­ skleis­da­vo tą pa­slap­tį. Ir Klai­pė­ do­je to­kių daug gy­ve­na, pa­brė­žė bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas. „Yra to­kių, ku­rie, nie­ko ne­ži­ no­da­mi apie sa­vo kil­mę, puo­se­ lė­jo ne­tgi an­ti­se­mi­ti­nes pa­žiū­ras, po to paaiš­kė­jo, kad jų tė­vai – žy­ dai. Bu­vo at­ve­jų, kai to­kie jau­nuo­ liai mo­kė­si ku­ni­gys­tės, ta­čiau vis jau­tė kaž­ko­kią vi­di­nę prieš­prie­šą, kol paaiš­kė­jo jų kil­mė“, – pa­sa­ko­ jo F.Pu­zems­kis.

5

trečiadienis, GEGUŽĖS 29, 2013

miestas

Pa­gal­ba pa­lie­gu­siems iš­gy­dė ir svei­kuo­sius

IN MEMORIAM

Balys Juškevičius

Ju­li­ja Bal­ta­duo­nė Eu­ro­pos Są­jun­gos fi­nan­suo­ja­mą pro­jek­tą „Mo­der­nus bend­ruo­me­ ni­nis šei­mos ir dar­bo įsi­pa­rei­go­ji­ mų de­ri­ni­mas“ „Lie­tu­vos Ca­ri­tas“ vyk­dė tre­jus me­tus. Jis bu­vo orien­ tuo­tas į šei­mas, ku­rio­se neį­ga­lūs as­me­nys gy­ve­na su dar­bin­gais ar­ ti­mai­siais.

Pro­jek­to da­ly­viai ke­lias va­lan­das per die­ną pra­leis­da­vo su li­go­tais žmo­nė­mis jų na­muo­se, tuo tar­ pu na­miš­kiai ga­lė­da­vo ra­miai ei­ti į dar­bą, su­tvar­ky­ti rei­ka­lus ar tie­ siog ap­si­pirk­ti.

Be to, da­lis be­dar­bių, ku­rie slau­ go sa­vo ar­ti­muo­sius, tu­rė­jo ga­li­ my­bę įsi­dar­bin­ti.

Klai­pė­do­je pro­jek­to da­ly­viai lan­ kė­si pus­šim­ty­je šei­mų, ku­rio­se yra vie­nas suau­gęs dar­bin­go am­žiaus vai­kas ir vie­nas tė­vų pa­lie­gęs li­go­ nis. Dau­gu­ma dar­bin­gų šių šei­mų na­rių gau­na mi­ni­ma­lią al­gą ar­ba vi­sai ne­dir­ba. Be­veik vi­si li­go­niai ne­ga­li ju­dė­ti ar­ba tai da­ro sun­kiai.

Api­bend­rin­da­mi šio su­ma­ny­mo re­zul­ta­tus jo vyk­dy­to­jai džiau­gė­si, kad pa­vy­ko pa­da­ry­ti daug ir ne­ma­ te­ria­lių da­ly­kų. „Ma­tė­me, kad žy­miai pa­ge­rė­ jo li­go­nių emo­ci­nė bū­se­na, be to, dir­ban­tie­siems to­kia pa­gal­ba pa­ dė­jo iš­lik­ti dar­be. Du mū­sų lan­ ko­mų šei­mų na­riai pro­jek­to me­tu bai­gė moks­lus ir įsi­dar­bi­no. Šei­ mo­se at­si­ra­do emo­ci­nis sta­bi­lu­ mas, jie ėmė la­biau su­pras­ti vie­ni ki­tus. Kas ne­ga­vo dar­bo, įgi­jo pra­

1920–2013 Pra­mo­ga: neį­ga­lūs „Ca­ri­to“ glo­bo­ja­mų šei­mų na­riai va­sa­rą il­sė­jo­si Per­

val­ko­je, pail­sė­ti nuo kas­die­nių rū­pes­čių ga­li­my­bė su­teik­ta ir jų ar­ti­mie­ siems. „Ca­ri­to“ sa­va­no­rių nuo­tr.

kti­kos or­ga­ni­za­ci­jo­je „Ca­ri­tas“. Jie ėjo pa­dė­ti ki­toms šei­moms, kol ser­ gan­tį jų pa­čių ar­ti­mą­jį lan­kė slau­ gy­to­jai“, – pa­sa­ko­jo slau­gy­to­ja Vi­ da Bru­žie­nė.

Di­džiu­lis pri­va­lu­mas, kad slau­ gos pa­slau­gos bu­vo tei­kia­mos ne­ mo­ka­mai.

Anks­čiau bu­vę „Ca­ri­to“ sa­va­ no­riai pro­jek­to me­tu ga­vo pi­ni­gi­ nį at­ly­gį. Kar­tu vy­ko mo­ky­mai, pa­ ruoš­ta 30 sa­va­no­rių, ku­rie ga­lės ir to­liau tęs­ti šį dar­bą. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, ką pa­ti ma­čiau – be­dar­biai tie­siog pra­žy­do. At­si­ti­ko ir ki­tų ste­buk­lin­gų da­ly­kų. Pa­vyz­ džiui, vė­žiu ser­gan­tį sū­nų slau­gan­ti ma­ma la­bai pra­šė ją iš­leis­ti bent iki

par­duo­tu­vės ap­si­pirk­ti. So­cia­li­niai slau­gy­to­jai ne tik kal­bi­no ser­gan­ tį­jį, bet ir ap­kir­po aug­lio su­ža­lo­tą gal­vą, – pa­sa­ko­jo Tel­šių vys­ku­pi­jos „Ca­ri­to“ rei­ka­lų ve­dė­ja Klai­pė­dos ap­skri­čiai Ra­sa Sen­kie­nė. – Nors fi­nan­sa­vi­mas, skir­tas pro­jek­tui, bai­gė­si, bet šios veik­los ne­ke­ti­ na­me nu­trauk­ti. Da­bar ir atei­ty­ je pro­jek­te dir­bę žmo­nės bei pa­ ruoš­ti sa­va­no­riai lan­ko­si šei­mo­se, su ku­rio­mis dir­bo.“ Užs.1117954

Ge­gu­žės 28-ąją ne­te­ko­me Ba­ lio Juš­ke­vi­čiaus, bu­vu­sio il­ ga­me­čio Klai­pė­dos dra­mos teat­ro di­rek­to­riaus, ar­tis­to, Lie­tu­vos nu­si­pel­niu­sio kul­ tū­ros vei­kė­jo, Klai­pė­dos kul­ tū­ros ma­gist­ro.

B.Juš­ke­vi­čius gi­mė 1920 me­ tais ma­ža­me Dzū­ki­jos mies­ te­ly­je Ne­dzin­gė­je. Nep­ri­tek­lių ku­pi­na vai­kys­tė ir paaug­lys­ tė anks­ti su­for­ma­vo jo tvir­ tą, už­si­spy­ru­sį ir at­kak­lų cha­ rak­te­rį, di­džiu­lį no­rą nu­ga­lint pa­čias ne­pa­lan­kiau­sias ap­lin­ ky­bes siek­ti moks­lo ir ži­nių.

Bai­gian­tis pir­ma­jam Lie­tu­ vos ne­prik­lau­so­my­bės lai­ko­ tar­piui B.Juš­ke­vi­čius at­vy­ko į Kau­ną, glau­dė­si sa­vo se­sers Ge­no­vai­tės šei­mo­je. Kau­ne jis bai­gė ama­tų mo­kyk­lą, o šir­dies pa­vi­lio­tas čia žen­gė ir pir­muo­sius žings­nius į teat­rą.

Iki­ka­ri­nio lai­ko­tar­pio Kau­no teat­rų spek­tak­liai ir juo­se vai­ di­nę ak­to­riai vi­sam lai­kui li­ko jo gy­vo­je at­min­ty­je.

Rim­tos moks­lo stu­di­jos ir dar ryž­tin­ges­ni žings­niai į teat­rą bu­vo Vil­niu­je. Prieš pat pra­si­de­dant vo­kie­čių oku­pa­ ci­jai B.Juš­ke­vi­čius Vil­niaus uni­ver­si­te­te ta­po lais­vuo­ju klau­sy­to­ju, lan­kė re­ži­sie­riaus R.Juk­ne­vi­čiaus dra­mos stu­di­ ją, klau­sė­si B.Sruo­gos, V.Krė­ vės-Mic­ke­vi­čiaus pa­skai­tų.

Na­cių val­džiai už­da­rius Vil­ niaus uni­ver­si­te­tą B.Juš­ke­ vi­čius grį­žo į Kau­ną, sun­kiai ver­tė­si dirb­da­mas fab­ri­ke.

Ka­ro pa­bai­go­je vėl at­si­dū­ ręs gim­to­jo­je Dzū­ki­jo­je, bai­ gė Mer­ki­nės gim­na­zi­ją, po to trum­pai mo­ky­to­ja­vo Aly­tu­je.

Bai­gian­tis pir­mie­siems po­ ka­rio me­tams lyg at­si­tik­ti­nai per­skai­tė skel­bi­mą apie ak­to­ rių priė­mi­mą į Klai­pė­dos dra­ mos teat­rą ir 1946 me­tų sau­sį jis ne­drą­siai pra­vė­rė uos­ta­ mies­čio teat­ro du­ris. B.Juš­ke­ vi­čius 1946 m. lie­pą da­ly­va­vo pir­ma­ja­me at­gi­mu­sio Klai­pė­ dos dra­mos teat­ro spek­tak­ly­je „Eg­lė žal­čių ka­ra­lie­nė“.

Ak­to­rius, Klai­pė­dos sri­ties Me­no sky­riaus ve­dė­jas, o nuo 1953-ių­jų – Dra­mos teat­ro di­ rek­to­rius. Į šias la­ko­niš­kas ei­lu­tes ne­ tilp­tų B.Juš­ke­vi­čiaus or­ga­ ni­za­ci­nio ir va­dy­bi­nio dar­bo ap­ra­šy­mas, dir­bant su gar­ siau­siais Lie­tu­vos re­ži­sie­

riais – R.Juk­ne­vi­čiu­mi, K.Jur­ šiu, V.Li­man­tu, V.Ja­sins­ku, M.Kark­le­liu, V.Či­bi­ru, G.Pa­ de­gi­mu, B.Gra­žiu, P.Gai­džiu...

Kū­ry­bi­niai su­ma­ny­mai, kvie­ ti­mai Lie­tu­vos ra­šy­to­jams su sa­vo kū­ri­niais atei­ti į Dra­ mos teat­rą suar­ti­no ir pe­rau­ go į as­me­ni­nę drau­gys­tę su I.Si­mo­nai­ty­te, J.Gru­šu, R.Sa­ mu­le­vi­čiu­mi, K.Sa­ja, Jus­ti­nu Mar­cin­ke­vi­čiu­mi, ki­tais ra­šy­ to­jais ir dra­ma­tur­gais.

Ta­čiau ne­ga­li­me ne­pa­mi­nė­ ti dar vie­nos B.Juš­ke­vi­čiaus veik­los sri­ties – jo ora­to­ri­nių su­ge­bė­ji­mų, mo­kė­ji­mo ir no­ro kal­bė­ti, bend­rau­ti su žiū­ro­vais ir au­di­to­ri­ja. Jo pa­skai­tų apie teat­rą, kul­tū­rą, ora­to­ri­nio me­ no su­bti­ly­bes mie­lai klau­sė­ si šim­tai klai­pė­die­čių, įvai­rių Že­mai­ti­jos ra­jo­nų žmo­nės.

1981 me­tais at­si­svei­ki­nęs su Dra­mos teat­ru, B.Juš­ke­vi­čius daug lai­ko ir jė­gų sky­rė pe­ da­go­go, pub­li­cis­to, teat­ro­lo­ go veik­lai. Iki pat sa­vo 75-me­ čio jis skai­tė Lie­tu­vos teat­ro is­to­ri­jos pa­skai­tas Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to stu­den­tams, pub­li­ka­vo ne vie­ną de­šim­ tį spek­tak­lių re­cen­zi­jų, 1999 m. iš­lei­do kny­gą „Teat­ro švie­ so­se ir še­šė­liuo­se“.

Su­kū­ręs šei­mą su žmo­na Ja­ni­na, ki­lu­sia iš Kar­te­nos, nuo­sta­baus mies­te­lio Mi­ni­jos slė­ny­je, pa­mė­gęs ir įsi­my­lė­jęs šio mies­te­lio žmo­nes, B.Juš­ ke­vi­čius su kar­te­niš­kiais ar­ tis­tais mė­gė­jais sta­tė, kū­ rė spek­tak­lius, vai­di­no juos dau­ge­ly­je Lie­tu­vos vie­tų. Vi­ sa tai bu­vo jau su­lau­kus gar­ baus am­žiaus.

To­dėl ir Kar­te­ną Ve­lio­nis pa­si­rin­ko am­ži­no­jo poil­sio vie­ta... ________________________ At­sis­vei­ki­ni­mas su Ve­lio­ niu vyks Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­ me teat­re ket­vir­ta­die­nį nuo 14 iki 21 val., penk­ta­die­nį nuo 9 iki 12 val. Ur­na su Ba­lio Juš­ke­ vi­čiaus pa­lai­kais iš­ne­ša­ma 12 val., lai­do­ji­mas Kar­te­nos (Kre­ tin­gos ra­jo­nas) ka­pi­nė­se. Šv. mi­šios už Ve­lio­nį bus lai­ko­mos Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je penk­ta­die­nį 9.30 val.

Ar­ti­mie­ji pra­šo pa­gerb­ti B.Juš­ke­vi­čių pa­sku­ti­nė­je jo ke­ lio­nė­je bal­tu gė­lės žie­du.

Klai­pė­dos teat­ri­nė bend­ruo­me­nė

6

trečiadienis, gegužės 29, 2013

nuomonės

Ka­da baig­sis šu­nų era?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Gy­ve­ni­mo mo­kyk­la Violeta Juodelienė

P

a­va­s a­r io pa­b ai­go­je Lie­t u­vo­je tra­di­ciš­kai tvy­ro ypa­tin­go ka­ro nuo­tai­ka: ša­lies dvy­lik­to­kai štur­ muo­ja abi­tū­ros eg­za­mi­nų tvir­to­ ves. Ne­mie­go­tos nak­tys, ra­mi­na­mie­siems ir ko­re­pe­ti­to­riams iš­leis­ti pi­ni­gai – vi­sa tai, at­ro­do, sie­kiant tik vie­no tiks­lo: iš­min­tį, kad gy­ve­ni­mas nė­ra vien spe­cia­ly­bė, pa­keis­ti Lie­t u­vo­je ma­d in­ga nuo­sta­ta „Aukš­ta­sis moks­las – pa­to­gios bū­ties ga­ran­tas“.

Bū­tent to­k į ša­lies jau­nuo­lių po­ž iū­r į į iš­ si­la­vi­ni­mą at­sklei­džia ką tik pri­sta­ty­tas Lie­tu­vos stu­den­tų są­jun­gos or­ga­ni­zuo­ ja­mas ty­ri­mas „Aka­de­mi­nio są­ž i­nin­gu­ mo in­dek­sas 2013“.

Ne­pai­sant dau­g y­bės (ne)sėk­mės is­to­ ri­jų, įro­dan­čių, kad moks­lai ir dip­lo­mai

Ko ga­li­me no­rė­ti iš jau­ nuo­lių, jei jie – Lie­tu­vo­je anaip­tol ne vie­nin­te­liai su­kčiai? pir­miau­sia rei­ka­lin­gi pa­čiam žmo­gui, o ne jo įvaiz­džiui, dau­giau kaip pu­sė Lie­ tu­vos stu­den­tų vis dar ma­no ki­taip.

Suk­čių pa­si­skirs­ty­mo tarp spe­cia­ly­bių skai­č ius pri­k lau­so nuo at­s i­skai­t y­mo žan­ro: per vie­šus at­si­skai­ty­mus la­biau­ siai ne­są­ži­nin­gi so­cia­li­nių ir tech­no­lo­gi­ jos moks­lų stu­den­tai, stu­di­juo­jan­tie­ji fi­ zi­nius moks­lus ki­tus pra­noks­ta pla­gi­juo­ da­mi sve­ti­mus dar­bus. Ta­čiau ir šios pa­ klai­dos bend­ros ten­den­ci­jos ne­kei­čia.

Ga­li­ma ir šį­syk leis­tis į po­strin­ga­vi­mus, kas ką ska­t i­na – pa­k lau­sa pa­siū­lą ar at­ virkš­č iai. Sup­ran­t a­ma, tin­g i­n iai stu­ den­tai, ne­tin­gin­tys tik rei­ka­lau­ti ne­mo­ ka­mų stu­di­jų. Są­ž i­nės ne­tu­rin­tys „vers­ li­n in­kai“, re­fe­ra­t us, ba­ka­lau­ro ir pa­na­ šius dar­bus, dip­lo­mus pa­ver­tę nau­jos rū­šies kan­ce­l ia­r i­nė­mis pre­kė­mis. Kal­t i val­di­nin­kai, ne tik ne­su­ge­ban­tys su­val­ dy­ti to­kios pre­ky­bos, bet ir va­di­nan­tys ją nor­ma­liu vers­liu­ku.

Ko ga­li­me no­rė­ti iš jau­nuo­lių, jei jie – Lie­ tu­vo­je anaip­tol ne vie­nin­te­liai su­kčiai?

Po­l i­t i­kai se­n iai įpra­to da­ly­t i ne­rea­l ius pa­ža­dus – me­luo­ja rin­kė­jams, par­t i­jos bi­čiu­l iams, koa­l i­ci­jos par­t ne­r iams. Ta­ ria­ma­sis vi­suo­me­nės eli­tas, ne­d ings­ tan­tis iš bliz­gių žur­na­lų vir­še­lių, ap­gau­ di­nė­ja su­tuok­ti­nius ir mo­kes­čių ins­pek­ ci­ją. So­viet­me­čiu užau­gę se­ne­liai ne­gai­ li svei­ka­tos ti­kin­da­mi bi­lie­tų kont­ro­lie­ rius, kad ant­ro­kas yra tik stam­baus su­ dė­ji­mo še­šia­me­tis.

Mū­sų stu­den­tai tie­siog pui­kiai įsi­ter­pia į vi­suo­ti­nio su­kčia­vi­mo kon­teks­tą: jie tie­ siog mo­ko­si gy­ven­ti Lie­tu­vo­je.

P

Gal­būt tik neį­ga­lie­ siems rei­kia to­kio drau­go, bet vis tiek kas nors tu­ri tą ke­ tur­ko­jį ap­tvar­ky­ti.

Mo­ky­to­jai lan­kė anū­kę

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

ap­skri­tai šlykš­tu žiū­rė­ti. Ir na­me: va­žiuo­ju lif­tu – šla­pia, li­pi laip­tais – drėg­na, už du­rų kie­me – krū­va, ant ta­ko – vėl pri­derg­ta. Bent su­ rink­tų, ką tie ke­tur­ko­jai pri­da­rė.

No­riu pa­sa­ky­ti: žmo­nės, at­si­pei­ kė­ki­te! Užuot laks­tę ir bu­čia­vę­si su šu­ni­mis, ge­riau skai­ty­ki­te kny­gas – da­bar tiek yra įvai­rių pui­kių kū­ri­ nių ko­kio­mis tik no­ri kal­bo­mis.

Šu­nys yra na­mų smar­vė, „bru­ das“, li­gos. Gal­būt tik neį­ga­lie­ siems rei­kia to­kio drau­go, bet vis tiek kas nors tu­ri tą ke­tur­ko­jį ap­ tvar­ky­ti.

O jei jau šu­va po­nioms yra bran­ ges­nis už ki­tus žmo­nes, tai jos ga­li pirk­ti so­dy­bas ir ten gy­ven­ti, kam kan­kin­ti dau­gia­bu­čio kai­my­nus?

Ge­no­vai­tė

D

žiu­gu, kad mies­to va­do­ vams pa­rū­po ir gy­ven­to­jų nuo­mo­nė apie mies­to tvar­ ky­mo rei­ka­lus. Or­ga­ni­zuo­ ja­ma ap­klau­sa – rim­tas, at­sa­kin­gas ir gar­bin­gas dar­bas, pa­de­dan­tis ug­dy­ti mies­to gy­ven­to­jų bend­ruo­me­niš­ku­ mą, at­sa­ko­my­bę, pa­trio­tiš­ku­mą.

Ta­čiau per­skai­čius ap­klau­sos klau­si­mus, ky­la min­tis, ar tai ne ba­lan­džio 1-osios po­kštas. Į to­kius klau­si­mus ir no­ri­si at­sa­ky­ti po­ kštau­jant: 1. Kaip, jū­sų ma­ny­mu, tu­ri va­ din­tis upė, te­kan­ti per Klai­pė­dą?

Krikš­ty­nos bū­na tik vie­ną kar­tą.

2. Ar pri­ta­ria­te su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo įren­gi­ mui prie Kiau­lės Nu­ga­ros? Šaukš­tai po pie­tų.

3. Ar pri­ta­ria­te gi­lia­van­de­nio uos­to sta­ty­bai ties Meln­ra­ge?

Su­kū­rus trą­šų pra­mo­nę Lie­tu­vo­je.

4. Ar pri­ta­ria­te At­gi­mi­mo aikš­ tės te­ri­to­ri­jos at­nau­ji­ni­mui įren­ giant po­že­mi­nę au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lę? Įren­giant dau­giaaukš­tį ga­ra­žą.

5. Ar pri­ta­ria­te au­to­mo­bi­lių skai­ čiaus mies­te ri­bo­ji­mui?

Tai kam ta­da ga­ra­žas mies­to cent­re?

6. Ar pri­ta­ria­te aukš­ty­bi­nių pa­ sta­tų sta­ty­bai Meln­ra­gė­je?

Pa­si­ro­do, dar yra ne­su­nio­ko­ta mies­to te­ri­to­ri­ja.

Apk­lau­sos la­pe klau­sia­ma, ar pri­ta­ria­te, bei pa­tei­kia­mi at­sa­ky­mo va­rian­tai – „pri­ta­ria­te“, „ne­pri­ta­ ria­te“. Jo­kios lo­gi­kos. Sa­vi­val­dy­bės kal­bos tvar­ky­to­ja sa­ko, kad ap­klau­ sos la­pą ma­tė akies kraš­te­liu. Tai­gi, kur trum­pa, ten trūks­ta.

O da­bar rim­tai. Gal jau anks­čiau rei­kė­jo gy­ven­to­jų pa­klaus­ti:

1. Ar no­rė­tu­mė­te dvi­ra­čių ta­ko ta pa­čia Dan­gės upės pu­se, per­kė­lus tvo­ras nuo upės?

2. Ar dvi­ra­čių ta­kas tu­rė­tų ap­ lenk­ti Bo­ta­ni­kos so­dą?

3. Ar „Ca­ri­to“ darbš­tuo­liams rei­kė­tų su­da­ry­ti ga­li­my­bę nau­do­ tis pa­sta­tu Puo­džių gat­vė­je, tei­ kiant pa­slau­gas var­guo­liams?

Ir dar dėl At­gi­mi­mo aikš­tės. Ar­chi­tek­ to V.Če­ka­naus­ko su­pro­jek­tuo­tas aikš­tės vaiz­das su esa­mais pa­sta­tais at­si­ve­ria iš Mu­zi­ki­nio teat­ro ant­ro aukš­to fo­jė. Pa­ žiū­rė­ki­te, ne­pa­si­gai­lė­si­te. Ypač kri­ti­kai, ar­chi­tek­tai. Pa­pil­džius aikš­tę ža­liais au­ ga­lais ir pa­lai­kant bend­rą tvar­ką, ji ga­lė­ tų džiu­gin­ti iš­kil­min­gų ren­gi­nių ir šven­ čių ren­gė­jus, mies­tie­čius.

Ma­ži­nant aikš­tės erd­vę sta­ti­ niais, vėl bū­tų nai­ki­na­mi me­džiai, ku­rių Klai­pė­do­je ir taip trūks­ta.

R.P.

Tik ne­rei­kia vy­ti Die­vo į me­dį So­viet­lai­kiu pra­mo­gų bu­vo itin ma­žai. Dis­ko­te­kos, ba­rai, fut­bo­las, vie­nas ki­tas an­ti­ta­ry­bi­nis P.Gai­ džio spek­tak­lis, A.Tar­kovs­kio fil­ mai. Ta­čiau tai ska­ti­no jau­ni­mą – ypač mo­kyk­li­nį ir stu­den­ti­ją – už­siim­ti po­pa­mo­ki­ne veik­la. Vi­si ma­siš­kai kur nors da­ly­vau­da­vo.

Da­bar pra­mo­gų – oho­ho­ho! Ba­rų pri­vi­so kaip mu­sių. Vi­si pus­tuš­čiai.

Nak­ti­niai, strip­ti­zo klu­bai, ka­zi­no,

dau­gy­bė kon­cer­tų, daug ma­si­nių ren­gi­nių va­sa­rą. So­viet­me­čiu tik Žve­jo die­na bu­vo vie­nin­te­lė ma­si­ nė šven­tė (apie ko­mu­nis­ti­nes de­ monst­ra­ci­jas gal ge­riau pa­ty­lė­siu – ar­gi prie­var­ta ga­li bū­ti šven­tė?). Žve­jų die­ną iš­mes­da­vo po­rte­ rio, pil­nas mies­tas bu­vo pri­sta­ty­ tas alaus sta­ti­nių. Ei­da­vo­me prie jų „nu­si­smeig­ti“, pa­skui – į fut­bo­lą: „At­lan­tas“ „At­lan­tas“!

Gy­ve­nu Ši­lu­tės plen­to 10 na­me. Ša­lia jo yra įreng­ta šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­te­ lė. Ji taip ar­ti, kad neį­ma­no­ma pail­sė­ti. Žmo­nės šu­nis ve­džio­ja, šie lo­ja. Bū­na, kad ir nak­ti­mis ten­ka klau­sy­tis stau­ gi­mo. Aikš­te­lė­je ir jau­ni­mas su­si­ren­ka links­min­tis. Vėl rė­ki­mas, stau­gi­mas.

Neį­ma­no­ma il­sė­tis. Koš­ma­ras. Kas lei­ do taip ar­ti na­mo įreng­ti tą aikš­te­lę?

Siu­vė­jos – tik­ros plė­ši­kės

Atgarsiai

L.Bie­liaus­kai­tė. „Pra­mo­gau­ti – į „kul­tūr­kę“, „Klai­pė­da“, 2013 05 25.

Šu­nų aikš­te­lė pik­ti­na

Klai­pė­die­tis

Apk­lau­sos klau­si­mai pra­juo­ki­no

Bū­da­vo ir kar­na­va­las – bu­kas toks, bet vis kaž­kas ki­taip. Lauk­da­vo­me tos Žve­jo die­nos, lyg sau­lės už­te­kant.

Da­bar tik tin­gi­niai ga­li guos­tis, kad Klai­pė­do­je nė­ra kas veik­ti. O dėl pi­ni­gų – ne­rei­kia lia­lia – ne­ rū­ky­ki­te, ne­ger­ki­te ir su­tau­py­si­ te ke­liems kon­cer­tams „Švy­tu­rio are­no­je“. Du ren­gi­niai per mė­ne­sį – tai yra la­bai daug. Be to, pa­ro­dos, spek­tak­liai – juk tik­rai yra kiek­vie­ no dir­ban­čio as­mens ki­še­nei.

P.

Vi­siems pa­tar­čiau ne­si­nau­do­ti Miš­ ko kvar­ta­le esan­čio pa­sta­to ant­ra­ ja­me aukš­te įsi­kū­ru­sių siu­vė­jų pa­ slau­go­mis. At­ne­šiau pa­tai­sy­ti tre­jas kel­nes. Dviem te­rei­kė­jo siū­les iš nau­ jo per­siū­ti. Tre­čios bu­vo odi­nės. Sup­ ran­ta­ma, kad pa­sta­rų­jų pa­tvar­ky­mas at­sieis bran­giau. Pak­lau­siau, kiek kai­ nuos. Siu­vė­ja pa­sa­kė, kad už pir­mas dve­jas kel­nes rei­kės mo­kė­ti 8 li­tus, o už odi­nes – 17 li­tų. Pa­gal­vo­jau, kad nė­ra pi­gu. Pa­žįs­tu siu­vė­ją, ku­ri pi­giau tą pa­tį pa­da­ry­tų, bet pas ją rei­kia va­ žiuo­ti. Nusp­ren­džiau pa­lik­ti rū­bus.

Ta­čiau te­ko dar la­biau nu­si­vil­ti. Pir­ miau­siai siu­vė­ja vė­la­vo at­lik­ti dar­bą.

Dėl to la­bai ne­si­pik­ti­nau, nes su­pran­ tu, kad vi­siems vis­ko pa­si­tai­ko. Ta­čiau kai atė­jau pa­siim­ti kel­nių, su­ži­no­jau, kad pa­slau­gos kai­na dar la­biau išau­ go. Ma­nęs pa­pra­šė su­mo­kė­ti 43 li­tus.

Už dve­jas kel­nes, ku­rioms rei­kė­jo tik siū­les per­siū­ti, pa­pra­šė 18 li­tų. Kaž­kas bai­saus. Siu­vė­ja tei­si­no­si, kad kai­ną pa­di­di­no siu­vyk­los šei­mi­nin­kė. Ta­ čiau ko­dėl dar­buo­to­ja anks­čiau sa­kė ma­žes­nę su­mą? Bū­čiau tik­rai jai ne­ da­vu­si tai­sy­ti sa­vo rū­bų, o ve­žu­si pas ki­tą siu­vė­ją. Bū­ki­te at­sar­gūs ir neuž­ kib­ki­te ant to­kių kab­liu­kų.

Ok­sa­na

Par­da­vė­joms trūks­ta man­da­gu­mo

Sup­ran­tu, kad į dar­bo die­nos pa­bai­ gą pre­ky­bos cent­ruo­se dir­ban­čios ka­ si­nin­kės bū­na pa­var­gu­sios, ta­čiau kai ku­rios ga­lė­tų elg­tis man­da­giau. Vie­ na man kai pra­dė­jo mė­ty­ti pre­kes, net iš­si­gan­dau. Apie šyp­se­ną ap­skri­tai ne­kal­bu. Vi­si žmo­nės į dar­bo die­nos pa­bai­gą bū­na pa­var­gę, bet sten­gia­si tin­ka­mai at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas.

Ing­ri­da Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Ma­no anū­kė Ais­tė mo­ko­si gim­na­zi­ jo­je. Ji yra vie­nuo­lik­to­kė. Anū­kė ne­ ti­kė­tai la­bai sun­kiai su­si­rgo. Ją iš­ti­ ko šir­dies prie­puo­lis. Gy­dy­to­jai Ais­tei pa­sky­rė mo­ky­mą na­muo­se. No­riu pa­dė­ko­ti gim­na­zi­jos di­rek­to­riui, kad jis grei­tai or­ga­ni­za­vo mo­ky­mą na­ muo­se ma­no anū­kei, ir vi­sai mo­ky­ to­jų ko­man­dai, ku­rie ją lan­kė ir mo­ kė. La­bai nuo­šir­dūs, kant­rūs ir ge­ri žmo­nės. Pas ma­no anū­kę lan­ky­da­ vo­si ne tik vie­nas ar du spe­cia­lis­tai, o vi­si mo­ky­to­jai, ku­rie dės­to vie­nuo­ lik­to­je kla­sė­je. Da­bar ma­no anū­kė at­ si­ga­vo po li­gos. Di­de­liu krū­viu mo­ky­ tis ne­ga­li, bet jai yra ge­riau.

Da­nu­tė

Aš šu­nų bi­jau, jie man smir­di, net ir jų po­nių de­zo­do­ran­tas to kva­po „ne­per­mu­ša“. O kai jos dar ir lai­ žo­si su tais sa­vo au­gin­ti­niais, tai

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

ers­kai­čiau laik­raš­ty­je apie tai, kad po­nios la­bai no­ri ves­tis šu­nis prie jū­ros.

Ta­čiau jū­ra yra Lie­tu­vos auk­sas, o ne šu­nų mau­dyk­la. Tie­ siog net ne­sup­ran­ta­ma, kaip sei­ mū­nė ga­lė­jo iš­kel­ti to­kį klau­si­mą.

Man vien jau skai­tant apie ke­ liau­to­jus su šu­ni­mis tam­pa blo­ga.

Kaip ga­li vie­no­je pa­tal­po­je kvė­ puo­ti šu­nys ir žmo­nės, tarp ku­rių yra vai­kų, net min­ties ne­tu­riu, kad ga­lė­čiau bend­rau­ti su to­kiu neat­sa­ kin­gu žmo­gu­mi.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiADIENIS, gegužės 29, 2013

lietuva

B.Vėsaitė – mi­nistrė iki pir­ma­die­nio Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius va­kar ga­ lu­ti­nai ap­si­sprendė – ūkio mi­nistrė Bi­rutė Vėsaitė pa­rei­gas eis iki pir­ma­die­nio.

Kon­ser­va­to­riai in­ter­pe­lia­ci­jos jai ne­ be­rengs, ta­čiau ty­rimą dėl mi­nistrės in­te­ resų su­pai­nio­ji­mo pra­dėjo Vy­riau­sio­ji tar­ ny­binės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK).

Ap­sisp­rendė be dve­jo­nių

A.But­ke­vi­čius lei­do su­pras­ti, kad pir­ma­die­nio va­karą vykęs val­ dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių pa­si­ta­ri­mas ne­pa­li­ko jo­kių neaiš­ kumų, – jau va­kar prem­je­ras pa­ reiškė, jog VTEK iš­va­dos dėl galbūt su­pai­niotų viešųjų ir pri­ va­čiųjų in­te­resų įta­kos mi­nistrės li­ki­mui po­ste jau ne­turės. Jo tei­gi­ mu, bus ieš­ko­ma nau­jo kan­di­da­to į ūkio mi­nist­rus, o B.Vėsaitė į dar­ bą pir­ma­dienį jau ne­bea­teis. „Bu­vo priim­tas spren­di­mas, kad ūkio mi­ nistrė yra pa­da­riu­si klaidą. Tik­rai ne­ga­li­ma kalbė­ti apie tam tik­rus vi­suo­menė­je iš­sa­ky­tus ka­te­go­riš­ kus kal­ti­ni­mus jai, pa­pras­čiau­ siai bu­vo su­klys­ta ir ne­pa­gal­vo­ta apie skrydį pri­va­čiu lėktu­vu. Bu­ vo priim­tas ga­lu­ti­nis spren­di­mas, kad ji dir­ba iki atei­nan­čios sa­vaitės pir­ma­die­nio“ , – LRT ra­di­jui va­ kar sakė prem­je­ras. A.But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, VTEK spren­di­mas dėl ga­ li­mo B.Vėsaitės in­te­resų konf­lik­to „išsk­lai­dys abe­jo­nes“.

„Aš ma­nau, kad jo­kios įta­kos tik­riau­siai ne­be­turės, bet bus ga­ li­ma su­ži­no­ti, ar iš tikrųjų VTEK, su­rin­ku­si in­for­ma­ciją ir tei­siš­kai įver­ti­nu­si poelgį, pa­sa­kys, ar bu­vo pa­žeis­tas viešųjų ir pri­va­čiųjų in­ te­resų įsta­ty­mas, ar ne. Aš ma­nau, tai gal kai kam išsk­lai­dys abe­jo­nes ir gal ne­bus es­ka­luo­ja­ma ši­ta te­ma žiū­rint į per­spek­tyvą“, – teigė jis.

Pra­bi­lo apie in­te­resų gru­pes

Vy­riau­sybės va­do­vas kalbė­jo ir apie „in­te­resų gru­pių“ kovą su so­cial­ de­mok­ra­te ūkio mi­nist­re. „Ga­liu pa­sa­ky­ti, kad in­te­resų grupės su ja la­bai smar­kiai pra­dėjo ko­vo­ti nuo tos die­nos, kai ji pa­sakė, jog bus at­lik­tas au­di­tas kai ku­rio­se ins­ti­tu­ci­jo­se, kaip bu­vo pa­nau­do­ti pi­ni­gai, ir po to­kio jos pa­da­ry­to pa­ reiš­ki­mo iš kar­to bu­vo ma­ty­ti, kad pa­si­pylė did­žiulė kri­ti­ka jai. Fak­ tiš­kai at­ro­do taip, kad Vy­riau­sybė yra vie­na, o no­ri dik­tuo­ti Vy­riau­ sy­bei ar­ba at­ski­riems mi­nist­rams tie žmonės, ku­rie anks­čiau dir­bo

Park­lupdė Ka­zachs­ta­nas B.Vėsaitė su dviem pa­tarė­jo­mis pra­ ėju­sią sa­vaitę bend­rovės „Ar­vi“ už­ sa­ky­tu aš­tuon­vie­čiu vers­lo klasės lėktu­vu skri­do į vers­lo fo­rumą Ka­ zachs­ta­no sos­tinė­je As­ta­no­je. Visų trijų bend­ra skryd­žio kai­na pir­myn ir at­gal siekė 8100 litų, ar­ba 2700 li­ tų vie­nam as­me­n iui. Ta­čiau, ci­v i­ linės avia­ci­jos spe­cia­listų duo­me­ ni­mis, už­sa­ko­ma­sis skry­dis vers­lo klasės lėktu­vu į As­taną ir at­gal ga­ li kai­nuo­t i apie 100 tūkst. litų, vie­ nam ke­lei­viui ke­lionė ga­li kai­nuo­ ti apie 13 tūkst. litų. „Ar­vi“ šiuo me­tu de­ra­si su Ūkio mi­n is­te­r i­ja dėl Ma­ ri­jam­polės lais­vo­sios eko­no­minės zo­nos val­dy­mo su­tar­ties.

Ap­sisp­rendė: nors A.But­ke­vi­čius par­ti­jos ko­legę B.Vėsaitę gynė iki

pa­sku­tinės aki­mir­kos, koa­li­ci­jos par­tne­rių, vi­suo­menės ir Pre­zi­dentės spau­di­mas pri­vertė ją paau­ko­ti.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Vy­riau­sybė­je ir nie­kaip ne­ga­li su­ si­tai­ky­ti su tuo, jog šiuo me­tu ne jie Lie­tu­vo­je prii­ma spren­di­mus ir ne jie at­sa­ko už tuos priim­tus spren­ di­mus“, – dėstė prem­je­ras.

Opo­zi­ci­niai kon­ser­va­to­riai po A.But­ke­vi­čiaus pa­reiš­ki­mo taip pat nu­si­ra­mi­no – jie kol kas ne­pla­nuo­ja re­gist­ruo­ti in­ter­pe­lia­ci­jos ūkio mi­ nist­rei so­cial­de­mok­ra­tei B.Vėsai­tei, nors pa­ra­šai jau su­rink­ti.

B.Vėsaitę tirs, P.Lu­kaus­ko – ne

Ne­pa­lan­kus B.Vėsai­tei ir va­ka­ rykš­tis VTEK spren­di­mas – ko­

mi­si­ja pra­dėjo ty­rimą dėl ūkio mi­ nistrės B.Vėsaitės, ar ši, į tar­ny­binę ko­man­di­ruotę Ka­zachs­ta­ne vy­kdama bend­rovės „Ar­vi“ už­sa­ky­ tu lėktu­vu, ne­su­pai­nio­jo viešųjų ir pri­va­čiųjų in­te­resų. Ta­čiau ar in­te­ re­sus su­pai­nio­jo su ja konf­lik­tavęs jau buvęs mi­nis­te­ri­jos val­do­mos įmonės „Vers­li Lie­tu­va“ di­rek­to­ rius Pau­lius Lu­kaus­kas, VTEK nu­ sprendė ne­be­siaiš­kin­ti.

Ko­mi­si­ja va­kar po­sėdy­je taip pat nu­tarė pra­dėti ty­rimą ir dėl kitų vals­tybės tar­ny­bo­je dir­ban­čių as­ menų: ūkio mi­nistrės pa­tarėjų Vi­

li­jos Ver­te­lienės bei Jūratės An­ta­ nai­tytės-Vol­de­ma­rienės, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus Val­do Kli­man­ta­vi­ čiaus bei Vil­niaus mies­to me­ro pa­ tarė­jo Be­no Re­na­to Bal­tu­sio, ku­rie į Ka­zachs­taną taip pat vy­ko minė­ tos bend­rovės už­sa­ky­tu rei­su, kaip pra­nešė VTEK. Ko­mi­si­ja pra­nešė, kad ne­ga­li tir­ti P.Lu­kaus­ko veik­los, nes jis ge­gužę pa­si­traukė iš vals­tybės tar­ny­bos, o VTEK nag­rinė­ja tik vals­tybės tar­ ny­bo­je dir­ban­čių žmo­nių el­gesį.

P.Lu­kaus­kas iš pa­reigų pa­si­ traukė ge­gužės pra­džio­je ša­lių su­ si­ta­ri­mu. P.Lu­kaus­ko at­lei­dimą kri­ti­ka­vo ša­lies vers­li­nin­kai – jie su­ne­ri­mo, ar tie­sio­ginės už­sie­ nio in­ves­ti­ci­jos ir eks­por­tas tebė­ra Ūkio mi­nis­te­ri­jos prio­ri­te­tas. „Klaipėdos", BNS inf.

8

trečiadienis, gegužės 29, 2013

užribis Nut­vė­rė va­gį su gro­biu

Su­mu­šė nie­ko ne­pa­sa­kę

Iš­vai­ra­vo nau­ją vi­su­rei­gį

Pir­ma­die­nį 20 val. Pa­ry­žiaus Ko­mu­nos g. jau­nas vy­ras 73 m. mo­te­riai iš ran­kų iš­plė­šė ran­ki­ nę ir mai­še­lį su pir­ki­niais. Įvy­ kį ma­tę žmo­nės po­li­ci­nin­kams pa­sa­kė, kur nu­bė­go va­gis. Pa­ rei­gū­nai su­lai­kė ne kar­tą teis­tą 23 m. Man­tą U., ku­ris tu­rė­jo iš mo­ters atim­tus daik­tus. Va­gis už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Ge­gu­žės 27-osios va­ka­re Ni­do­ je, Pur­vy­nės g. gy­ve­nan­tis 63 m. vy­ras pa­ma­tė iš miš­ko atei­ nan­čius du vai­ki­nus. Jie žmo­gų su­mu­šė, su­ri­šo ir už­da­rė dirb­ tu­vė­je. Atim­tus du te­le­fo­nus nu­me­tė miš­ke. Nu­ken­tė­ju­sy­sis pa­ty­rė po­lit­rau­mą. Po­li­ci­ja ži­no, kas ir ko­dėl tai pa­da­rė, įta­ria­ mų­jų ieš­ko­ma.

Kre­tin­gos raj., Baub­lių k. gy­ve­ nan­tis vy­ras sa­vo na­mo dar­bo ka­bi­ne­te pa­si­ge­do 4 tūkst. li­tų bei per­nai pa­ga­min­to „Chev­ro­ let Cap­ti­va“ rak­te­lių. Ne­ra­ki­na­ ma­me ga­ra­že ne­be­bu­vo ir šios ma­ši­nos. Jos dė­tu­vė­je sa­vi­nin­ kas lai­kė do­ku­men­tus. Vi­su­ rei­gis ap­draus­tas vi­sa­pu­siš­ku drau­di­mu. Ža­la tiks­li­na­ma.

Dvi­ra­čių ta­ke – strei­kas 1

„Bu­vo su­si­rin­ki­mas, su­ kvie­tė ir pa­sam­dė. Ža­dė­ jo ge­rai mo­kė­ti, ge­gu­žė bai­gia­si, o už ba­lan­dį ne­mo­kė­ta. Ką lai­mė­si­ me, jei išei­si­me? Ne­jau­gi per teis­ mus rei­kės sa­vo pi­ni­gų ieš­ko­ti? Kas kai­me gy­ve­na, ga­li viš­tą pa­si­pjau­ ti, o mies­tie­čiams rei­kia kas mė­ne­ sį už ko­mu­na­li­nes pa­slau­gas mo­ kė­ti“, – tei­gė dar­bi­nin­kai.

Va­kar Gluos­nių gat­vė­je esan­čio­ je įmo­nės sta­ty­bos aikš­te­lė­je kas­ tu­vus ir ki­tus įran­kius su­dė­jo pen­ kio­li­ka vy­rų, kiek to­liau sto­vė­jo be dar­bo ir sep­ty­ni me­cha­ni­za­to­ riai, pa­gal­bi­niai dar­bi­nin­kai iš Vil­ niaus. „Atė­jo bau­džia­vos lai­kai. Juk su­lau­kus 55-erių jau sun­ku dar­ bą su­si­ras­ti. Nie­ko mes ne­ži­no­me, ar prie­dus mo­kės, ar ne, at­ly­gi­ni­ mo la­pe­lių ne­gau­na­me“, – pik­ti­ no­si vy­rai.

Prob­le­mą ža­dė­jo iš­spręs­ti

Apie 15 val. strei­kuo­to­jų rei­ka­la­vi­ mų at­vy­ko iš­klau­sy­ti Vil­niu­je re­ gist­ruo­tos įmo­nės va­do­vy­bė.

Bend­ro­vės ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­ rius Kon­ra­das Ju­ze­liū­nas dar­bi­ nin­kams aiš­ki­no, kad jie be rei­ka­ lo ke­lia triukš­mą. „Juk šian­dien ir yra at­ly­gi­ni­mų mo­kė­ji­mo die­na už ba­lan­dį. Taip pa­ra­šy­ta su­tar­ty­je. Anks­čiau jūs ga­vo­te avan­są? At­ly­gi­ni­mai yra su­ mo­kė­ti, ne­ži­nau, ka­da ban­kas per­ ves“, – strei­kuo­to­jus ra­mi­no di­ rek­to­rius.

Ta­čiau dar­bi­nin­kai ti­ki­no, kad jei ne­bū­tų triukš­ma­vę, ka­žin ar bū­ tų iš­si­rei­ka­la­vę tai, kas jiems pri­ klau­so. „Rei­kia jums at­ly­gi­ni­mo la­pe­lių?

Ge­rai, at­ve­ši­me. Ko­dėl jūs pir­ma puo­la­te strei­kuo­ti?“ – klau­sė K.Ju­ ze­liū­nas. Įmo­nės va­do­vas dien­raš­čiui aiš­ ki­no, kad ka­ro su dar­buo­to­jais ne­ bu­vo ir pro­ble­ma bus iš­spręs­ta. „Už šią die­ną mes jiems ne­mo­kė­ si­me, juk ne­dir­bo. Jie priim­ti dirb­

ti iki ob­jek­to pa­bai­gi­mo“, – aiš­ki­ no įmo­nės rin­ko­da­ros di­rek­to­rius Ri­man­tas Gri­gai­tis.

Dar­bai vė­luo­ja

Bend­ro­vės va­do­vas K.Ju­ze­liū­nas aiš­ki­no, kad įmo­nė fi­nan­si­nių sun­ ku­mų ne­tu­ri, o dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­ko tie­si­mo dar­bai ga­li strig­ti dėl už­sa­ko­vo kal­tės. „Tam tik­ruo­se taš­kuo­se dar­bai iš vi­so ne­vyks­ta, bet dėl už­sa­ko­vo kal­tės. Šian­dien nuo dar­bų gra­fi­ko mes at­si­lie­ka­me sa­vai­tę. Vie­nuo­se eta­puo­se esa­me prie­ky­je, kai kur at­si­lie­ka­me. Ta­čiau yra vie­tų, kur ne­ga­li­me vyk­dy­ti dar­bų“, – aiš­ki­ no K.Ju­ze­liū­nas.

Bend­ro­vės va­do­vo tei­gi­mu, dar­ bus stab­do tech­ni­nio pro­jek­to klai­ dos ir pa­si­kei­tu­si si­tua­ci­ja dėl ki­tų pro­jek­tų, ku­rie ker­ta­si su dvi­ra­čių ta­ko tie­si­mu. „Kal­ba­me apie Bo­ta­ni­kos so­dą ir ki­tus pro­jek­tus, ku­rie at­si­ra­do per tą lai­ką, kol bu­vo de­ri­na­mas šis pro­jek­tas“, – aiš­ki­no įmo­nės va­ do­vas.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­duo­ to­ja Ali­na Ve­ly­kie­nė aiš­ki­no, kad su dvi­ra­čių ta­ko ran­go­vais sa­vi­val­ dy­bė at­si­skai­to lai­ku. „Iki šios die­nos bu­vo su­da­ry­ti du at­lik­tų dar­bų ak­tai, už juos su­mo­ kė­ta apie 1 mln. li­tų. Ne­ži­nau, kiek įmo­nė tu­ri ki­tų vyk­do­mų su­tar­čių, bet iš mū­sų pu­sės lai­ko­ma­si su­tar­ ties ir pi­ni­gai tik­rai su­mo­ka­mi lai­ ku“, – aiš­ki­no A.Ve­ly­kie­nė.

Jos tei­gi­mu, su įmo­nės va­do­vais bu­vo kal­bė­ta dėl dar­bų ei­gos. „Mums svar­bu, kad ob­jek­tas bū­tų lai­ku už­baig­tas, o mes dėl to ne­ri­ mau­ja­me“, – ne­slė­pė A.Ve­ly­kie­nė.

Dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­ko įren­gi­ mas at­sieis per 7 mln. li­tų. Di­džio­ ji da­lis lė­šų – 6 mln. li­tų – gau­ta iš ES fon­dų, li­ku­sią da­lį pri­dės sa­vi­ val­dy­bė. Nau­ja­sis dvi­ra­čių ir pės­ čių­jų ta­kas bus 7 ki­lo­met­rų 237 met­rų il­gio.

Nau­ja­kie­mio gat­vė­ je gy­ve­nan­tys žmo­ nės pa­ma­tė ket­vir­ ta­ja­me na­mo aukš­ te ant pa­lan­gės sė­ din­tį ber­niu­ką, ku­ ris vis ati­da­ry­da­ vo lan­gą. Bai­min­da­ mie­si dėl vai­ko gy­ vy­bės kai­my­nai iš­ kvie­tė ug­nia­ge­sius.

Pa­vo­jai: prieš po­rą me­tų Klai­pė­do­je bu­vo pa­na­ši si­tua­ci­ja – tą­kart ug­nia­

ge­siai iš bal­ko­no iš­kė­lė vie­ną na­muo­se pa­ lik­tą vai­ką.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vai­kas sė­dė­jo ant pa­lan­gės Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pir­ma­die­nį va­ka­re gel­bė­to­jų pa­gal­ bos kvie­tę­si žmo­nės pa­sa­ko­jo ma­ tę, kad vai­kas ne kar­tą bu­vo ati­da­ ręs lan­gą, pa­ts sė­dė­jo ant pa­lan­gės, to­dėl grės­mė jo gy­vy­bei bu­vo aki­ vaiz­di. Kai­my­nai kal­bi­no vai­ką, pra­šė ne­da­ri­nė­ti lan­go, bet ma­žy­ lis jų ne­klau­sė.

Apie 21 val. gel­bė­to­jai spe­cia­lia tech­ni­ka pa­ki­lo į ket­vir­tą­jį aukš­tą, vai­kas juos įlei­do per lan­gą. Re­gis, jis vi­sai neiš­si­gan­do.

Ug­nia­ge­siai per­da­vė ber­niu­ką po­li­ci­nin­kams, o šie jį nu­ve­žė į Vai­ ko kri­zių cent­rą.

Ma­žy­lio ma­ma grį­žo iš po­pie­ti­ nės pa­mai­nos ir su­ži­no­jo, kas at­ si­ti­ko jos vie­nam na­mie pa­lik­tam

sū­nui. Nak­tį ji bend­ra­vo su po­li­ci­ nin­kais, ko ge­ro, jų pa­tar­ta mo­te­ris atė­jo pa­siim­ti vai­ką tik iš ry­to.

Klai­pė­die­tė tei­si­no­si vi­siš­kai ne­ tu­rė­ju­si ki­tos išei­ties, kaip tik pa­ lik­ti ma­žy­lį vie­ną. Jos su­tuok­ti­nis už­dar­biau­ja už­sie­ny­je, o uos­ta­ mies­ty­je ji ne­tu­ri jo­kių gi­mi­nai­ čių ar ar­ti­mų­jų, su kai­my­nais ne­ bend­rau­ja.

Verk­da­ma ber­niu­ko ma­ma pa­sa­ ko­jo lei­džian­ti at­ža­lą į dar­že­lį, ta­ čiau va­sa­rą šis bū­na už­da­ry­tas. Ji svars­tė, kad da­bar teks at­si­sa­ky­ ti dar­bo.

Po­li­ci­jo­je mo­ti­nai už vai­ko ne­ prie­žiū­rą su­ra­šy­tas ad­mi­nist­ra­ci­ nių tei­sės pa­žei­di­mų pro­to­ko­las.

Ber­niu­kas val­diš­ko­je įstai­go­je jau­tė­si ge­rai, ne­bu­vo iš­si­gan­dęs ar už­si­da­ręs, pa­na­šu, kad dėl įvy­kio

jis ne­pa­ty­rė di­des­nio stre­so. Kri­ zių cent­ro dar­buo­to­jos džiau­gė­si, kad vai­kas yra sa­va­ran­kiš­kas, pro­ tin­gas ir leng­vai bend­rau­jan­tis.

Vai­ko tei­sių sau­go­to­jos įspė­jo, kad to­kio ma­ža­me­čio vie­no il­gam ne­ga­li­ma pa­lik­ti. „Nors mo­te­ris yra ge­ra ma­ma, jos poel­gis ne­pa­tei­si­na­mas. Si­ tua­ci­ja ga­lė­jo baig­tis tra­giš­kai“, – kal­bė­jo Klai­pė­dos vai­ko tei­sių ap­ sau­gos tar­ny­bos va­do­vė Gra­ži­na Au­ry­lie­nė.

Tai ne vie­nin­te­lis at­ve­jis, kai uos­ta­mies­čio ug­nia­ge­siams ten­ka gel­bė­ti vie­nus na­muo­se pa­lik­tus ma­žy­lius. Kar­tą pa­na­šaus am­žiaus mer­gai­tė bu­vo per­li­pu­si per bal­ko­ ną ir lai­kė­si ant men­kos at­brai­los.

Tą­kart na­mie ma­mos pa­lik­ta ma­ žy­lė no­rė­jo išei­ti į kie­mą pa­žais­ti.

Gast­ro­lės – už tūks­tan­čius Grei­čio kai­na – vai­ruo­tojo pažymėjimas Dai­va Ja­naus­kai­tė

Ge­ra­šir­dė klai­pė­die­tė pa­si­šo­vė pa­ gel­bė­ti me­la­giams, ap­si­me­tu­siems veng­rais, ir ne­te­ko po­ros tūks­tan­ čių li­tų.

Už­va­kar po pie­tų Da­nės gat­vė­je gy­ve­nan­ti 85 me­tų mo­te­ris gat­vė­ je su­si­ti­ko tam­saus gy­mio vy­rą ir mo­te­rį. Šie už­kal­bi­no pen­si­nin­kę.

Net­ru­kus mo­te­ris pra­dė­jo klau­ sy­tis grau­daus sve­tim­ša­lių pa­sa­ko­ ji­mo. At­vy­kė­liai kal­bė­jo ru­sų kal­ba ir tei­gė esan­tys veng­rai.

Kal­bo­mis apie jų ar­ti­mą žmo­ gų iš­ti­ku­sią ne­lai­mę jie už­liū­lia­

vo klai­pė­die­tės bud­ru­mą. Vy­ras ir mo­te­ris aiš­ki­no, kad gi­mi­nai­ tis sun­kiai su­si­rgo ir gu­li li­go­ni­ nė­je, jam rei­ka­lin­ga sku­bi ope­ ra­ci­ja.

Pen­si­nin­kė pa­gai­lė­jo at­vy­kė­lių ir par­si­ve­dė juos na­mo. Mo­te­ris su­ šel­pė juos 2 tūkst. li­tų.

Net­ru­kus po to, kai tam­sia­gy­ miai sve­čiai išė­jo, klai­pė­die­tė su­ pra­to, kad bu­vo ap­gau­ta, ir krei­pė­ si į po­li­ci­ją.

Spė­ja­ma, kad su­kčiai yra „gast­ ro­liuo­jan­tys“ nu­si­kal­tė­liai, ku­rie va­ži­nė­ja po Bal­ti­jos ša­lis ir kiek­ vie­na­me mies­te pel­no­si ap­gau­da­mi žmo­nes, o po to sku­biai iš­vyks­ta.

Klai­pė­dos mies­to apy­lin­kės teis­ mas 179 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­čiu va­žia­vu­siam 19-me­čiui Ai­ va­rui Už­ga­liui sky­rė bau­dą ir atė­ mė tei­sę vai­ruo­ti.

Pa­žei­dė­jas ne­ga­lės vai­ruo­ti vie­ne­ rius me­tus ir du mė­ne­sius bei tu­rės su­mo­kė­ti 1,2 tūkst. li­tų bau­dą.

Dve­jų me­tų vai­ra­vi­mo sta­žo ne­ tu­rė­jęs jau­nuo­lis ko­vo 22-osios va­ ka­rą ke­lio Klaipėda–Liepoja 2 ki­ lo­met­re au­to­mo­bi­liu BMW X5 va­žia­vo 179 ki­lo­met­rų per va­lan­ dą grei­čiu, nors jam leis­ti­nas grei­ tis bu­vo žy­miai ma­žes­nis – 70 ki­

lo­met­rų per va­lan­dą. Pa­sak teis­mo pra­ne­ši­mo, va­kar po­sė­džio me­ tu A.Už­ga­lis pri­si­pa­ži­no pa­da­ręs ad­mi­nist­ra­ci­nį tei­sės pa­žei­di­mą ir gai­lė­jo­si. Jau­nuo­lis paaiš­ki­no, kad no­rė­jo iš­ban­dy­ti, ko­kiu grei­čiu ga­ li­ma va­žiuo­ti šiuo au­to­mo­bi­liu.

Trans­por­to prie­mo­nės, ku­ria bu­ vo pa­da­ry­tas pa­žei­di­mas, sa­vi­nin­ kas teis­me nu­ro­dė, kad prieš iš­vyk­ da­mas į už­sie­nį au­to­mo­bi­lį pa­li­ko drau­gui. Apie tai, kad šis lei­do juo pa­si­va­ži­nė­ti A.Už­ga­liui, su­ži­no­jo tik ga­vęs po­li­ci­jos pra­ne­ši­mą dėl nag­ri­nė­ja­mos ad­mi­nist­ra­ci­nio tei­ sės pa­žei­di­mo by­los.

Teis­mas nu­sta­tė, kad sa­vo neat­sa­ kin­gu ir leng­va­bū­diš­ku el­ge­siu A.Už­ ga­lis pa­da­rė šiurkš­tų pa­žei­di­mą. „Jis kė­lė di­de­lę grės­mę ne tik sau, bet ir ki­tiems eis­mo da­ly­viams. Tik at­si­ tik­ti­nu­mo dė­ka bu­vo iš­veng­ta rim­ tes­nių pa­sek­mių“, – ma­no teis­mas.

Skir­da­mas nuo­bau­dą, teis­mas at­si­žvel­gė į tai, kad jau­nas vai­ ruo­to­jas pa­žei­di­mą pa­da­rė są­mo­ nin­gai, iš sa­va­nau­diš­kų pa­ska­tų ir anks­čiau jau bu­vo baus­tas ad­mi­ nist­ra­ci­ne tvar­ka. Nu­ta­ri­mas ga­li bū­ti ap­skųs­tas Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­mui per dvi­de­šimt die­nų.

BNS inf.

9

trečiADIENIS, gegužės 29, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,13 %

+0,54 %

2,8 pro­c.

– tiek šie­met išau­go maž­me­ninės pre­ky­bos apim­tis.

+0,28 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

brangs pie­no pro­duk­tai

€

Lie­tu­vo­je brangs­ta pie­no pro­duk­tai, kai ku­rie pre­ky­bos cent­rai kai­nas jau pa­kėlė.

Pa­sak pie­no per­dirbėjų, kai­nos didė­ja dėl pa­bran­gu­sios ža­lia­vos. „Ža­lia­va, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­siais me­tais, yra pa­bran­gu­si per 15 pro­c. O ža­lia­vi­nio pie­no da­lis mūsų pro­ duk­tuo­se pa­ti did­žiau­sia. Deng­ti ža­lia­vi­nio pie­no bran­gimą ne­bėra re­zervų“, – LRT ra­di­jui sakė bend­rovės „Ro­kiš­kio sūris“ val­dy­bos pir­mi­nin­kas Da­lius Trum­pa.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0739 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0398 JAV do­le­ris 1 2,6759 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5844 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9248 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2352 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5723 Ru­si­jos rub­lis 100 8,5227 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7608

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,0553 % +0,0272 % +0,2285 % –0,0619 % –0,0568 % +0,1435 % –0,1899 % –0,0657 % –0,6656 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,72

4,44

2,33

„Apoil“

4,71

4,44

2,22

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

93,72 dol. už 1 brl.

102,64 dol. už 1 brl.

Sei­mo už­mo­jai ru­ denį tiks­lin­ti vals­ tybės biud­žetą dau­ giau lėšų ski­riant sa­vi­val­dy­bių tar­ nau­tojų ir po­li­ci­jos pa­reigūnų at­ly­gi­ ni­mams ga­li už­kirs­ ti ke­lią Lie­tu­vos sie­ kiui 2015-ai­siais įsi­ ves­ti eurą.

Drausmė: eko­no­mi­kos eks­per­tai tei­gia, kad šiuo me­tu svar­biau­sia itin ati­džiai skai­čiuo­ti vals­tybės iš­lai­das, o ne ban­dy­ti jas di­din­ti.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Di­desnės iš­lai­dos pa­lai­dotų eurą Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Sau­go nuo ato­stogų

Sei­mas va­kar pri­tarė, kad Vy­riau­ sybė tu­ri ruoš­tis ru­denį tiks­lin­ti 2013 m. vals­tybės biud­žetą ir nu­ ma­ty­ti dau­giau lėšų sa­vi­val­dybėms bei po­li­ci­jai.

Ta­čiau eks­per­tai sa­ko, kad to­ kius veiks­mus būtų ga­li­ma at­lik­ti tik tuo at­ve­ju, jei į vals­tybės biud­žetą būtų su­rink­ta pla­ną viršijan­ čių pa­jamų. Bet kol kas to­kia per­ spek­ty­va neat­ro­do la­bai rea­li.

Biud­že­to per­žiūrė­ji­mo ini­cia­ to­riai tei­gia, kad, pa­di­di­nus fi­ nan­sa­v imą sa­v i­val­dybėms bei po­li­ci­jai, žmonės ne­bus ver­čia­ mi ei­ti ne­mo­kamų ato­stogų. „Tai nėra Vy­riau­sybės įpa­rei­go­ji­mas, tai krei­pi­ma­sis į Vy­riau­sybę, kad būtų per­žiūrė­ta. Nebū­ti­nai (biu­ džetas turi – red.past) grįžti į Sei­ mą. Tam tik­ras pi­nigų su­mas ga­li per­skirs­ty­ti pa­ti Fi­nansų mi­nis­te­ ri­ja iš vie­nos pro­gramos į kitą per­

kel­da­ma lėšas, per­žiūrė­da­ma vi­ di­nius re­zer­vus ir pa­di­din­da­ma sa­vi­val­dybėms mo­kos fondą, kad būtų ga­li­ma at­ly­gi­ni­mus iš­mokė­ ti ma­žiau­sias al­gas gau­nan­tiems dar­buo­to­jams, kad ne­reikėtų jų iš­va­ry­ti ne­mo­kamų ato­stogų“, – sakė Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) narė Vir­gi­ni­ja Balt­rai­tienė.

Li­b e­ralų sąjūdžio at­s to­vas Kęstu­tis Gla­vec­kas aiš­ki­no, kad per­žiūrė­ti šių metų biud­žetą ne­ pro­tin­ga ir ri­zi­kin­ga: „Biud­že­ to ati­da­ry­mas – tar­si Pan­do­ros skry­nios ati­da­ry­mas. Re­zul­ta­tai ga­li būti vi­so­kie.“ Tektų dau­giau sko­lin­tis

Dien­raš­čio kal­bin­tas eko­no­mis­ tas Gi­ta­nas Nausė­da taip pat ne­ ma­no, kad ru­denį di­din­ti biud­že­to iš­lai­das būtų pro­tin­ga, ypač tu­rint ome­ny­je, kad sie­kiant įsi­ves­ti eurą Mast­rich­to kri­te­rijų turės ati­tik­ti būtent 2013 m. vals­tybės biud­že­to ro­dik­liai. „Jei ru­denį paaiškėtų, kad į biud­žetą gau­na­ma dau­giau pa­

jamų, nei pla­nuo­ta, tuo­met to­kius veiks­mus būtų ga­li­ma at­lik­ti, ta­čiau žvel­giant iš šian­die­nos per­spek­

Gi­ta­nas Nausė­da:

Žvel­giant iš šian­die­nos per­spek­tyvų neat­ro­do, kad biud­že­to pla­nas galėtų būti vir­šy­tas. tyvų neat­ro­do, jog biud­že­to pla­nas galėtų būti vir­šy­tas. Sup­ran­tu, kad daug kur vie­ša­ja­me sek­to­riu­je iš­ties

striu­ka, ta­čiau ma­nau, kad reikėtų pa­lauk­ti bent iki kitų metų. Juo­lab kad dėl to, ar al­gos didės ru­denį, ar nuo sau­sio 1 d., smar­kiai nie­kas ne­ pa­si­keis“, – sakė G.Nausė­da.

Anot eko­no­mis­to, biud­že­to pla­ nas galėtų būti vir­šy­tas, jei pa­vyktų su­rink­ti dau­giau ak­ci­zo ir pri­dėtinės vertės mo­kes­čio. Ta­čiau būtent šių mo­kes­čių su­rin­ki­mas pa­sta­ruo­ju me­tu la­biau­siai strin­ga.

G.Nausė­da teigė pri­ta­rian­tis eko­no­mis­tams, ku­rie svars­to, kad Lie­tu­vos sie­kiui įsi­ves­ti eurą šiuo me­tu did­žiau­sią pa­vojų ke­lia ne inf­lia­ci­jos, o biud­že­to de­fic­ i­to kri­ te­ri­jus, todėl reikėtų su­si­lai­ky­ti nuo algų kėli­mo ir šių iš­laidų kom­pen­ sa­vi­mo sko­li­nan­tis.

Dėl biud­že­to de­fi­ci­to kri­te­ri­ jaus ga­li­mo nea­ti­ti­ki­mo praeitą sa­vaitę įspėjo ir Lie­tuvos ban­kas. „Mūsų nuo­mo­ne, vald­žios sek­to­ riaus biud­že­to de­fi­ci­to pro­gnozė yra apie 3 pro­c., ta­čiau ma­no­me, kad ri­zi­ka ne­įvyk­dy­ti kri­te­ri­jaus la­bai di­delė. Pa­kan­ka la­bai ne­di­

delės apim­ties ap­lin­ky­bių, kad ne­ įvyk­dy­tu­me kri­te­ri­jaus“, – tvir­ti­ no cent­ri­nio ban­ko Eko­no­mi­kos ir fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo tar­ny­bos di­ rek­torė Rūta Rodz­ko.

De­šim­tys mi­li­jonų litų

V.Balt­rai­tienės pa­teik­tu Sei­mo nu­ ta­ri­mo pro­jek­tu siū­lo­ma įpa­rei­go­ ti Vy­riau­sybę iki rugpjū­čio 1-osios įver­tin­ti ga­li­my­bes per­žiūrė­ti vals­ tybės biud­žetą, o su­si­rin­kus Sei­ mui į ru­dens se­siją rugsė­jo vi­du­ry­ je teik­ti pa­tai­sas.

Sa­vi­val­dybėms pa­pil­do­mai iš biud­že­to siū­lo­ma skir­ti 30–40 mln. litų, o po­li­ci­jai – 10 mln. litų.

Lie­t u­vos sa­v i­val­dy­b ių aso­c ia­ ci­jos duo­me­ni­mis, pa­di­din­tai mi­ ni­ma­liai mėne­si­nei al­gai mokė­ ti sa­vi­val­dybėms trūksta 39,819 mln. litų.

Tie­sa, tiek prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, tiek fi­nansų mi­nist­ras Ri­man­tas Šad­žius ga­li­my­bes tiks­ lin­ti šių metų vals­tybės biud­žetą ver­ti­na skep­tiš­kai.

Viešųjų pir­kimų prie­vaiz­das – ne šven­ta­sis Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos (VPT) di­ rek­to­rius Žydrū­nas Plyt­ni­kas pa­ žeidė vie­šuo­sius ir pri­va­čiuo­sius in­ te­re­sus. Tai nu­tarė Vy­riau­sio­ji tar­ ny­binės eti­kos ko­mi­si­ja (VTEK).

Konf­lik­tas: su bu­vu­sia pa­val­di­

ne E.Sa­ka­laus­kai­te be­si­by­linė­ jan­tis Ž.Plyt­ni­kas pri­žiūrė­jo jos tėvo va­do­vau­ja­mos Ge­ne­ra­linės miškų urė­di­jos veiklą.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

VTEK pra­nešė nu­sta­čiu­si, kad Ž.Plyt­ni­kas, pri­va­čiai konf­lik­tavęs su bu­vu­sia sa­vo pa­va­duo­to­ja Eg­le Sa­ka­laus­kai­te, pri­ėmė tar­ny­bi­nius spren­di­mus dėl jos tėvo Ben­ja­mi­no Sa­ka­laus­ko va­do­vau­ja­mos Ge­ne­ra­ linės miškų urė­di­jos.

Anot eti­kos sargų, ki­lus pri­ va­čiam konf­lik­tui su ge­ne­ra­li­nio miškų urė­do duk­ra, Ž.Plyt­ni­kas ne­dek­la­ra­vo ap­lin­ky­bių, ga­lin­čių kel­ti in­te­resų konf­liktą, ir aiš­kiai

ne­nu­si­ša­li­no, kai vyk­dant tar­ny­bi­ nes funk­ci­jas ki­lo būti­nybė spręsti klau­si­mus, su­si­ju­sius su Ge­ne­ra­li­ ne miškų urė­di­ja. „Prie­šin­gai, Ž.Plyt­ni­kas, by­linė­ da­ma­sis su E.Sa­ka­laus­kai­te dėl ga­ li­mo šmeiž­to, nuo­lat prii­minė­jo spren­di­mus jos tėvo va­do­vau­ja­mos įstai­gos at­žvil­giu: teikė nu­ro­dy­ mus bei įpa­rei­go­ji­mus Ge­ne­ra­li­nei miškų urė­di­jai, tik­ri­no jos vie­šuo­ sius pir­ki­mus ir su­da­ry­tas su­tar­tis, duo­da­mas pa­ve­di­mus pa­val­diems as­me­nims, bend­ra­dar­bia­vo su ki­ to­mis vals­tybės ins­ti­tu­ci­jo­mis, ti­ riant urė­di­jos veiks­mus, ir pa­si­rašė urė­di­jos veik­los ver­ti­ni­mo iš­vadą.

Faktą, kad Ž.Plyt­ni­kas ne­vengė

in­te­resų konf­lik­to, iliust­ruo­ja ir ta ap­lin­kybė, kad Ž.Plyt­ni­kas pla­čiai ko­men­ta­vo urė­di­jos veiklą vi­suo­ menės in­for­ma­vi­mo prie­monė­se“, – ra­šo­ma VTEK pra­ne­ši­me.

Be to, anot VTEK, Ž.Plyt­ni­kas taip pat pri­ėmė spren­di­mus dėl VPT po­zi­ci­jos, teis­me nag­rinė­jant bylą dėl E.Sa­ka­laus­kaitės at­lei­ di­mo iš tar­ny­bos ir pra­sto­vos pa­ skel­bi­mo.

VTEK teigė, kad Ž.Plyt­ni­kas, 2011 m. lapk­ritį at­leidęs sa­vo pa­va­ duo­toją E.Sa­ka­laus­kaitę iš tar­ny­bos, tų metų gruodį vi­suo­menės in­for­ ma­vi­mo prie­monė­se iš­sakė abe­jo­ nes dėl jos nėštu­mo. Dėl to vėliau E.Sa­ka­laus­kaitė pa­traukė jį bau-

d­žia­mo­jon at­sa­ko­mybėn. Šio­je by­ lo­je ke­lia­mas 100 tūkst. litų ci­vi­li­nis ieš­ki­nys, areš­tuo­tas to­kios vertės Ž.Plyt­ni­ko ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas.

Kons­ta­tuo­ta, kad minė­tais veiks­ mais Ž.Plyt­ni­kas pa­žeidė Viešųjų ir pri­va­čių in­te­resų de­ri­ni­mo vals­ty­ binė­je tar­ny­bo­je įsta­tymą.

Taip pat nu­sta­ty­ta, kad Ž.Plyt­ni­ kas ne­dek­la­ra­vo gin­čo su E.Sa­ka­ laus­kai­te. Ko­mi­si­jos nuo­mo­ne, to­ kia įsta­ty­mo prie­volė VPT va­do­vui bu­vo ki­lu­si – to ne­pa­daręs Ž.Plyt­ ni­kas taip pat pa­žeidė įsta­tymą.

Pats Ž.Plytnikas su VTEK spren­ dimu nesutinka ir žada jį skųs­ ti teismui. „Klaipėdos“, BNS inf.

10

trečiadienis, GEGUŽĖS 29, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Iš­var­gin­ti di­de­lių są­ skai­tų, se­nų in­di­vi­ dua­lių na­mų sa­vi­ nin­kai ne­snau­džia ir šil­ti­na išo­rės sie­ nas. Tau­py­da­mi jie ne­sam­do tech­ni­nių pri­žiū­rė­to­jų, o sta­ ty­bi­nin­kai ne­si­bo­di už­sa­ko­vus maus­ty­ti.

Sustojo: statybininkai ant apšiltintų sienų nededa apdailos medžiagų, nes užsakovas nesumokėjo likusios pinigų sumos.

Artūro Morozovo nuotr.

Pa­tik­lu­mas sta­ty­bi­nin­kais at­si­rūgs­ta Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Ran­go­vas – fi­zi­nis as­muo

Prieš ke­lis de­šimt­me­čius sta­ty­ti mū­ri­nu­kai ta­po sun­kiu ak­me­niu po kak­lu dau­ge­liui jų sa­vi­nin­kų: plo­ tai di­de­li, o anuo­met mū­ri­jant sie­ nas apie ši­lu­mos tau­py­mą ne­gal­ vo­ta. Da­bar be­ne pa­pras­čiau­sia ir pi­giau­sia išei­tis – sie­nas ap­reng­ti po­lis­ti­re­nu.

Juo­zas Mit­kus sa­vo ran­ko­mis pa­ si­sta­tė dvie­jų aukš­tų na­mą, ta­čiau be­sta­ty­da­mas su­si­ža­lo­jo ir ne­te­ko da­lies dar­bin­gu­mo. Vy­ras ap­gai­ les­tau­ja, kad da­bar pa­ts jau ne­ga­ li im­tis sta­ty­bos dar­bų, tad pa­va­ sa­riop pra­dė­jo ieš­ko­ti, kas ap­šil­tins jo na­mą.

Pa­ty­ru­sių žmo­nių, ku­rie re­ko­ men­duo­tų sta­ty­bi­nin­kus, J.Mit­ kus ne­tu­rė­jo, tad skam­bi­no skel­ bi­muo­se ras­tais nu­me­riais. Vy­ras rin­ko­si iš tri­jų kan­di­da­tų, ma­žiau­ sią kai­ną pa­siū­lė „gra­žiai kal­bė­jęs jau­nas vy­ru­kas“.

J.Mit­kus pri­si­me­na, kad iš pra­ džių vy­ras pri­sta­tė kaip įmo­nės at­ sto­vas, jo vi­zi­ti­nė­je kor­te­lė­je nu­ ro­dy­tas ad­re­sas mies­to cent­re, tvar­kin­ga in­ter­ne­to sve­tai­nė tar­si ro­dė, kad fir­ma rim­ta. Šil­ti­ni­mu už­sii­man­tis vy­ras ža­ dė­jo, kad be­veik 270 kv. m sie­kian­ tis sie­nų plo­tas bus ap­šil­tin­tas už 21 tūkst. li­tų. „Pas­kui 500 li­tų nu­

lei­do“, – pa­sa­ko­jo J.Mit­kus. Tik vė­liau są­ma­ta vėl išau­go dėl esą pa­pil­do­mų dar­bų. Žo­džiu bu­vo su­tar­ta, kad ran­ go­vas ap­šil­tins sie­nas 10 cm sto­ rio po­lis­ti­re­nu, o pa­ma­tus – spe­ cia­liu pa­ma­tams skir­tu po­lis­ti­re­nu, at­ka­sus juos 60 cm že­miau esa­mo grun­to ly­gio.

Kai bu­vo pa­teik­ta pa­si­ra­šy­ti su­ tar­tis, paaiš­kė­jo, kad ran­go­vas yra ne įmo­nė, o fi­zi­nis as­muo, dir­ban­ tis su vers­lo liu­di­ji­mu. Šios ap­lin­ ky­bės ta­da J.Mit­kus ne­su­reikš­ mi­no ir pa­si­ra­šė. Sta­ty­bi­nin­kų do­ku­men­tų, kva­li­fi­ka­ci­ją įro­dan­ čių ates­ta­ci­jų jis ne­ma­tė.

Juo­zas Mit­kus:

Jie ne­klau­sė ma­ nęs, el­gė­si taip, tar­si dirb­tų sa­vo kie­me.

Dar­bus ste­bė­jo kai­my­nai

Pu­sam­žis vy­ras ka­dai­se įgi­jo da­ žy­to­jo spe­cia­ly­bę, tad ma­no, kad šį tą sta­ty­bo­se iš­ma­no. Į jo kie­mą įsi­kraus­čiu­sių sta­ty­bi­nin­kų dar­bo spra­gas J.Mit­kus pra­dė­jo ma­ty­ti ko­ne kiek­vie­na­me žings­ny­je.

Prik­li­ja­vus po­lis­ti­re­no plokš­tes, jo tei­gi­mu, smei­ges ga­li­ma kal­ti ne

anks­čiau kaip po 72 va­lan­dų. Dar­ bi­nin­kai jas esą ka­lė iš­kart. Dau­ giau kaip pu­sė smei­gių ne­si­lai­kė, to­dėl bu­vo iš­trauk­tos. Ki­tos, J.Mit­ kaus tei­gi­mu, bu­vo ka­la­mos nau­ jo­je vie­to­je, o prieš tai po­lis­ti­re­ no plokš­tė­se pa­da­ry­tos sky­lės li­ko neuž­tai­sy­tos. „Tai šal­čio ta­ke­liai“, – aiš­ki­no vy­ras.

Ana­lo­giš­kai jis pa­si­ge­do ati­tin­ ka­mos izo­lia­ci­jos tarp po­lis­ti­re­no lakš­tų. „Bu­vo šne­kė­ta, kad kiek­ vie­nas po­lis­ti­re­no lakš­tas bus api­ purkš­tas „Mak­rof­lek­su“ ir pa­skui su­kli­juo­tas. Jie to ne­da­rė, su­dė­ jo lakš­tus ir tik po to ant vir­šaus purš­kė pu­tas teig­da­mi, kad jos „nueis į vi­dų“. Ki­taip ta­riant, san­ da­ru­mo tarp lakš­tų sta­ty­bi­nin­kai neuž­tik­ri­no“, – pa­sa­ko­jo vy­ras.

Na­mo šei­mi­nin­kas iš­kvie­tė va­ di­na­mą­jį ran­go­vą, su ku­riuo pa­si­ ra­šė su­tar­tį. Tuo­met esą dar­bi­nin­ kai pa­si­tai­sė – san­da­ri­ni­mo pu­tų pis­to­le­tas bu­vo įki­ša­mas į tar­ pą tarp plokš­čių ir purš­kia­mas. „Kai bu­vau iš­va­žia­vęs, jie vėl dir­ bo kaip anks­čiau. Bu­vo ga­li­ma su­ skai­čiuo­ti vie­tas, į ku­rias „dur­tas pis­to­le­tas“, – įro­dy­mus ma­tė pa­ šne­ko­vas. Be to, apie sta­ty­bi­nin­kų dar­bo ypa­tu­mus, kai šei­mi­nin­ko ne­bū­da­vo na­mie, jam ra­por­tuo­ da­vo kai­my­nai.

Net­ru­kus po to J.Mit­kų pra­dė­jo ka­muo­ti min­tys dėl pa­ma­tų šil­ti­ ni­mo. „Kal­bė­ta, kad pa­ma­tai bus

at­kas­ti 60 cm gi­lyn, o iš tik­rų­jų at­kas­ta vos 30–40 cm. Ma­ža to, sta­ty­bi­nin­kai pa­ma­tams šil­tin­ti pa­nau­do­jo tą pa­tį po­lis­ti­re­ną kaip ir sie­noms. Paaiš­kė­jo, kad spe­cia­ laus, pa­ma­tams skir­to po­lis­ti­re­no „EPS 100“ jie ne­tu­ri. Jie ne­klau­ sė ma­nęs, el­gė­si taip, tar­si dirb­ tų sa­vo kie­me, ir pa­nau­do­jo po­lis­ ti­re­ną „EPS 70“, ku­ris pa­ma­tams ne­tin­ka“, – skun­dė­si na­mo šei­mi­ nin­kas.

Rei­ka­lau­ja li­ku­sios su­mos

Prie­kaiš­tų J.Mit­kus ne­sto­ko­ja ir vė­les­niems dar­bams. Po­lis­ti­re­ no plokš­tės, pa­sak jo, nu­tin­kuo­tos at­mes­ti­nai, pa­lik­ta daug ne­ly­gu­ mų. „Čia ne nu­tin­kuo­ta, o nu­ter­ lio­ta“, – tvir­ti­no vy­ras. Ant vir­ šaus te­pant va­di­na­mą­ją mo­zai­ką – spal­vo­tus ak­me­nu­kus, jo įsi­ti­ki­ ni­mu, ma­ty­sis kiek­vie­na ne­ly­gu­ mo ban­ge­lė.

J.Mit­kaus įsi­t i­k i­n i­m u, sie­n as dar rei­kė­jo glais­ty­ti, šli­fuo­ti. Sta­ ty­bi­nin­kai jam pa­reiš­kė, kad tai, kas rei­ka­lin­ga, jau at­lik­ta, be­lie­ ka sie­nas grun­tuo­ti ir dė­ti de­ko­ ra­ty­vi­nes me­džia­gas. Na­mo sa­vi­

nin­kas pri­kai­šio­jo sta­ty­bi­nin­kams ir dėl ne­ko­ky­biš­kai ap­dirb­tų an­ gok­raš­čių, ku­rie į išo­rę siau­rė­ja ir to­dėl bus keb­lu­mų de­dant pa­ lan­ges.

J.Mit­kus jau su­mo­kė­jo sta­ty­bi­ nin­kams be­veik 17 tūkst. li­tų ir, pa­sie­kus šią sta­di­ją, dar­bai nu­trū­ ko. Ran­go­vas rei­ka­lau­ja su­mo­kė­ti li­ku­sią su­mą – apie 4 tūkst. li­tų, tik ta­da esą už­baigs dar­bus. Pa­ sak J.Mit­kaus, sta­ty­bi­nin­kai gra­ si­no, kad nu­lups po­lis­ti­re­ną, jei ne­gaus li­ku­sios su­mos. Ga­liau­siai ran­go­vas at­siun­tė už­sa­ko­vui laiš­ ką, ku­ria­me įspė­ja apie su­tar­ties nu­trau­ki­mą, jei ne­bus su­mo­kė­ti li­kę pi­ni­gai.

J.Mit­kui ne­ri­mą ke­lia tai, kad už jo pi­ni­gus bu­vo nu­pirk­tos ap­dai­los me­džia­gos ir jos yra pas ran­go­vą, ga­li bū­ti, kad jų jis neat­gaus.

Vy­ras skam­bi­no į įvai­rias tar­ny­ bas klaus­da­mas, ką da­ry­ti, bet vi­ so la­bo iš­girs­da­vo: „Žiū­rė­ki­te, ką ren­ka­tės, ko­kią su­tar­tį pa­si­ra­šo­ te.“ J.Mit­kus ste­bi­si: juk sta­ty­bos dar­bai – ne ga­mi­nys, ku­rį ga­li ma­ ty­ti pirk­da­mas. Kaip įver­tin­ti, ar sta­ty­bi­nin­kai pa­ti­ki­mi?

11

trečiadienis, GEGUŽĖS 29, 2013

namai Pra­dė­jo bend­rau­ti pa­štu

Pa­si­ra­šy­to­je su­tar­ty­je yra punk­ tas, kad „už­sa­ko­vas tu­ri tei­sę dar­ bų ei­go­je ran­go­vui reikš­ti pa­sta­bas dėl at­lie­ka­mų dar­bų, teik­ti siū­ly­ mus“, ta­čiau J.Mit­kaus pa­ste­bė­ji­ mai su­tar­tį pa­si­ra­šiu­sio­jo Min­dau­ go Pas­vens­ko ne­su­do­mi­no. „Ne­su­tin­ka­me su jo mi­ni­mais trū­ku­mais, iš jo juo­kia­si vi­sas kai­ mas. Jo nuo­mo­nė yra jo nuo­mo­ nė? Ne­la­bai su­pran­tu, ką jis no­ri įro­dy­ti“, – te­le­fo­nu dės­tė M.Pas­ vens­kas.

Jis pri­pa­ži­no, kad šian­dien sta­ty­ bų rin­ko­je iš­ties bū­na de­fek­tų, ta­ čiau tik ne mi­ni­mu at­ve­ju. „Aš esu sta­ty­bos tech­ni­kas, tik­rai vis­kas įtel­pa į nor­mos ri­bas. Bu­vo at­va­ žia­vę tik­rin­ti ir ates­tuo­ti žmo­nės.

Tai tie­kė­jai, ku­rie tie­kė me­džia­gas.

Jie pa­sa­kė, kad vis­kas nor­mos ri­bo­ se“, – kar­to­jo ran­go­vas.

Už­sa­ko­vui jis pa­siū­lė pre­ten­zi­jas su­ra­šy­ti raš­tu, šis taip ir pa­da­rė. „Tai, ką su­ra­šė, nie­ko nė­ra. Vis­kas abst­rak­tu. Te­gul konk­re­čiai pa­ra­ šo, kas ne­ge­rai. Jei sie­nos krei­vos, te­gu pa­ra­šo konk­re­čiai mi­li­met­ rais ar pa­na­šiai“, – kal­bė­jo M.Pas­ vens­kas.

Jis taip pat ti­ki­no, kad nė­ra Sta­ ty­bos tech­ni­nio reg­la­men­to, ku­ris mi­li­met­rais nu­ro­dy­tų sie­nų ap­ dai­los ko­ky­bę. „Jei žmo­gus atei­ na ir ma­tuo­ja lau­ko sie­ną, apie ką mes šne­ka­me? Lo­giš­ka, kad bus ke­lių mi­li­met­rų pa­klai­da, jau vien po­lis­ti­re­nui duo­da­ma 5 mm pa­ klai­da. Šis žmo­gus nea­tes­tuo­tas ir jis ne­sup­ran­ta, kas yra ge­rai, o kas ne­ge­rai“, – aiš­ki­no ran­go­vas ir pa­ ti­ki­no, kad nė vie­nas ki­tas klien­tas nė­ra iš­sa­kęs prie­kaiš­to dėl jo at­lie­ ka­mo dar­bo ko­ky­bės.

Pak­laus­tas apie pa­ma­tų šil­ti­ni­ mą, jis, ne­lauk­da­mas, kol klau­si­ mas bus su­konk­re­tin­tas, at­kir­to: „Su­tar­tį tu­ri­te? Pers­kai­ty­ki­te ją, vis­ką ten ma­ty­si­te, ką žmo­nės iš­ gal­vo­ja.“ Už­sa­ko­vą M.Pas­vens­kas pa­va­di­no pro­ble­miš­ku žmo­gu­mi.

Su­tar­ty­je ra­šo­ma, kad sie­nos tu­ rė­jo bū­ti pa­deng­tos 10 cm sto­rio „pu­tų po­lis­te­ro­lu“ (po­lis­ti­re­nu), pa­ma­tas – 10 cm sto­rio „po­li­te­ro­ liu“. Pas­ta­ra­ja­me žo­dy­je grei­čiau­ siai pa­da­ry­ta klai­da, nors J.Mit­kus pa­ma­nė, kad yra to­kia me­džia­ga „po­li­te­ro­lis“. Va­do­vau­jan­tis su­ tar­ti­mi, ran­go­vas dar­bus tu­ri at­ lik­ti nau­do­da­mas sa­vo sta­ty­bi­nes me­džia­gas.

Ko­kia dar­bus at­li­ku­sių dar­bi­nin­ kų kva­li­fi­ka­ci­ja, neaiš­ku. „Iš vi­so dir­ba­me du žmo­nės, abu tu­ri vers­ lo liu­di­ji­mus, jo­kių dar­buo­to­jų nė­

ra“, – ti­ki­no M.Pas­vens­kas. Dar­bi­ nin­kus į sa­vo kie­mą įsi­lei­dęs na­mo šei­mi­nin­kas tvir­ti­no, kad M.Pas­ vens­kas tik ret­sy­kiais at­vyk­da­vo į sta­tyb­vie­tę ir pa­ts ne­dir­bo. Sta­ty­ bos dar­bus dir­bo ki­ti du vy­rai, ku­ rių pa­var­džių ir kva­li­fi­ka­ci­jos už­sa­ ko­vas ne­ži­no.

M.Pas­vens­kas ma­to vie­nin­te­lę išei­tį: „J.Mit­kui re­gist­ruo­tu laiš­ku yra iš­siųs­tas dar­bų priė­mi­mo ak­ tas. Kai jis jį pa­si­ra­šys, kai su­mo­kės li­ku­sius pi­ni­gus, ta­da bus dir­ba­ma to­liau. Vis­kas nuo jo pri­klau­so.“ Di­džiau­si trū­ku­mai – pa­ma­tuo­se

Ar iš­ties pa­grįs­ti J.Mit­kaus prie­ kaiš­tai ran­go­vams, ar ran­go­vai vis dėl­to tu­rė­tų tai­sy­ti trū­ku­mus? Ne­ baig­tus sta­ty­bos dar­bus įver­ti­no sta­ty­bos eks­per­tai. Šie ap­žiū­rė­ję tai, ką įma­no­ma įver­tin­ti pli­ka aki­mi, sun­kiai at­ si­du­so. Pa­sak Kęs­tu­čio Ber­teš­kos,

Jonas Vingraitis:

Manau, kad namo šeimininkas labai daug dėmesio kreipia į estetinius dalykus – sienos nelygumus, tačiau esminiai turėtų būti techniniai trūkumai.

na­mo išo­rės sie­nų ne­ly­gu­mai vir­ ši­ja nor­ma­ty­vus ir teo­riš­kai ran­go­ vas tu­rė­tų tai iš­tai­sy­ti. Ki­ta ver­tus, vi­sa tai ma­ty­ti tik tuo­met, kai žiū­ ri­ma aky­lai, iš ar­ti. „Ma­nau, kad na­mo šei­mi­nin­kas la­bai daug dė­me­sio krei­pia į es­te­ ti­nius da­ly­kus – sie­nos ne­ly­gu­mus, ta­čiau es­mi­niai tu­rė­tų bū­ti tech­ni­ niai trū­ku­mai. Di­džiau­sia spra­ga – pa­ma­tų šil­ti­ni­mo dar­bai. Ga­li bū­ti, kad, pa­nau­do­jus ne tas me­džia­gas ir ap­šil­ti­nus per ma­žą jų plo­tą, šei­ mi­nin­kas ne­su­lauks to­kio ši­lu­mos tau­py­mo efek­to, ko­kio ti­kė­jo­si“, – dės­tė Jo­nas Ving­rai­tis.

Eks­per­tų aiš­ki­ni­mu, na­mo pa­ ma­tai tu­rė­tų bū­ti šil­ti­na­mi ir tin­ kuo­ja­mi at­ski­rai nuo sie­nos, pa­ tva­res­nė­mis me­džia­go­mis. Jie ste­bė­jo­si, kad nė­ra pa­da­ry­ta lie­ taus van­dens nu­ve­di­mo, co­ko­lis neats­kir­tas nuo sie­nos, to­dėl pa­ ma­to sie­nos ga­li pra­dė­ti drėk­ti.

Ap­šil­ti­ni­mą aki­mis ver­ti­nę spe­ cia­lis­tai sua­be­jo­jo, ar sie­noms pa­

si­rin­ka šil­ti­ni­mo me­džia­ga yra rei­ kia­mų pa­ra­met­rų. Neaiš­ku, ar pa­kan­ka 10 cm sto­rio lakš­tų – tam tu­ri bū­ti at­lik­ti skai­čia­vi­mai.

Ko­dėl ra­so­ja lan­gai?

Su­tar­tis nau­din­ga ran­go­vui

Ne­pai­sant to, kad ma­ty­ti sta­ty­bos dar­bų trū­ku­mų, su­ras­ti tei­si­nį pa­ grin­dą rei­ka­lau­ti juos iš­tai­sy­ti, pa­ sak spe­cia­lis­tų, ne­bus leng­va.

Prob­le­ma sly­pi dvie­juo­se po­ pie­riaus la­puo­se, tai yra ra­šy­ti­ nė­je su­tar­ty­je, ku­rio­je iš­dės­ty­ tos už­sa­ko­vo ir ran­go­vo pa­rei­gos ir tei­sės. Eks­per­tai ko­ne kiek­vie­ no­je ei­lu­tė­je at­ra­do spra­gų, ku­ rios įga­li­na ran­go­vą elg­tis taip, kaip jam pa­to­gu.

Kad į pa­na­šias si­tua­ci­jas ne­pak­ liū­tų ki­ti pa­tik­lūs žmo­nės, eks­per­ tai pa­ta­ria ne­bi­jo­ti siū­lo­mą pa­si­ra­ šy­ti su­tar­tį pa­pil­dy­ti. Do­ku­men­te tu­ri bū­ti la­bai konk­re­čiai iš­dės­to­ mi dar­bai, nu­ro­dant plo­tus, dy­ džius, sto­rius, ki­tus da­ly­kus, įvar­ di­jant, ko­kių tech­ni­nių pa­ra­met­rų me­džia­gos bus nau­do­ja­mos. No­ rint su­da­ry­ti ko­ky­biš­ką su­tar­tį, ge­riau­sia pa­si­telk­ti šios sta­ty­bos dar­bus iš­ma­nan­tį ži­no­vą, o pa­si­ kliau­ti žo­di­niais pa­ža­dais – šiukš­ tu ne­ga­li­ma.

K.Ber­teš­ka jau daug me­tų ste­bi­ si žmo­nių lo­gi­ka. Šiuo at­ve­ju na­mo sa­vi­nin­kas mo­ka ke­lias de­šim­tis tūks­tan­čių li­tų už sta­ty­bos dar­ bus, bet ne­sam­dė ates­tuo­to tech­ ni­nio pri­žiū­rė­to­jo. Tik jis tu­ri tei­sę reikš­ti pa­sta­bas ran­go­vui, o šis pri­ va­lo į jas at­si­žvelg­ti. Daž­nai nu­tin­ ka taip, kad ši­taip tau­pan­tie­ji ke­lis šim­tus ar ke­lis tūks­tan­čius li­tų iš­ lei­džia kur kas di­des­nes su­mas ko­ vo­da­mi teis­muo­se ar­ba ten­ki­na­si ne­ko­ky­biš­ku re­zul­ta­tu.

Yra ir dau­giau sver­tų sta­ty­bos dar­bų ko­ky­bei už­tik­rin­ti. Kiek­vie­ nas ran­go­vas, pa­sak eks­per­tų, tu­ri tu­rė­ti ates­ta­tus at­lie­ka­miems dar­ bams ir Sta­ty­bos dar­bų tai­syk­les.

Ran­go­vas pri­va­lo duo­ti už­sa­ko­ vui su­si­pa­žin­ti su šio­mis tai­syk­ lė­mis, tam tik­rus tai­syk­lių punk­ tus ga­li­ma įtrauk­ti ir į pa­si­ra­šo­mą su­tar­tį. Be to, yra nu­sta­ty­ti bend­ ri tech­ni­niai rei­ka­la­vi­mai šil­ti­ni­ mo dar­bams, ku­rių ran­go­vas pri­va­ lo lai­ky­tis, ne­svar­bu, ar jie įvar­dy­ti su­tar­ty­je, ar ne.

Vyk­dant sta­ty­bos dar­bus tu­ ri bū­ti pil­do­mas nu­sta­ty­tos for­ mos žur­na­las, ku­ria­me už­sa­ko­vas pa­si­ra­šo ir su­tin­ka ar­ba ne­su­tin­ka su pa­laips­niui at­lie­ka­mais dar­bais.

Tai­gi, dar esant anks­ty­vai dar­ bų sta­di­jai ga­li­ma rei­ka­lau­ti tai­sy­ ti trū­ku­mus.

Es­te­ti­ka: J.Mit­kus įsi­ti­ki­nęs, kad ap­šil­tin­tų sie­nų įdu­bi­mus bū­ti­na nai­kin­ti pa­pil­do­mai glais­tant ir šli­fuo­jant.

Ne­se­niai su šei­ma įsi­gi­jo­me nau­ją būs­tą. Nors bu­tas nau­jos sta­ty­bos ir ja­me su­dė­ti plas­ti­ ki­niai lan­gai, ta­čiau jie la­bai daž­nai ra­so­ja, ypač šal­tuo­ ju me­tų lai­ku. Dėl ko­kių prie­žas­čių tai vyks­ta?

Ar ga­li­ma kaip nors to iš­veng­ti? O gal plas­ti­ ki­niai lan­gai blo­gos ko­ ky­bės?

Min­dau­gas

Ar­tū­ras Va­si­liaus­kas In­d i­v i­dua­l ios įmo­nės sa­v i­n in­kas ir va­do­vas

D

ž iau ­g ia ­m ės dėl jū ­s ų ir svei­k i­n a­m e įsi­g i­j us nau­j ą būs­t ą. No­r iu nu­ ra­m in­t i, kad nei lan­g ai, nei pro­f i­l is, iš ku­r io pa­g a­m in­t as san­d a­r us lan­g as, nei stik­l o pa­k e­ tas dėl to nė­r a kal­t i. Kai ku­r iais at­ ve­j ais, jei lan­g as įsta­t y­t as ne­tei­s in­ gai, ga­l i ra­s o­t i an­g ok­r aš­č iai. To­k iu at­v e­j u rei­k ė­t ų pa­g al­b os kreip­t is į sa­vo sri­t ies pro­fe­s io­n a­l us. Neat­s i­ tik­t i­n ai A.Va­s i­l iaus­k o in­d i­v i­d ua­l i įmo­n ė, ku­r i už­s ii­m a dar­b ais, su­s i­ ju­s iais su plas­t i­k o ga­m i­n iais, ski­ ria ypa­t in­g ą dė­m e­s į ap­d ai­l os ko­ ky­b ei. Sta­t is­t i­k a by­l o­j a, jog net 80 pro­c . lan­g o ko­k y­b ės le­m ia va­ di­n a­m a­s is iš­m in­t in­g as mon­t a­v i­ mas. Tar­p ą tarp lan­g o ir sie­n os už­p il­d y­t i ne­p a­k an­k a mon­t a­ž i­n ė­ mis pu­t o­m is, išo­r i­n ė­j e ir vi­d i­n ė­j e lan­g o pu­s ė­j e pri­m yg­t i­n ai rei­k a­ lau­k i­t e tvir­t in­t i hid­r oi­z o­l ia­c i­n ę me­d žia­g ą, ku­r i nuo kenks­m in­g o ap­l in­k os po­v ei­k io ap­s au­g os net mon­t a­ž i­n es pu­t as. Kal­b ant apie PVC ga­m i­n ių ra­s o­j i­m ą, rei­k ė­t ų ak­ cen­t uo­t i, kad su­s i­k au­p u­s iai drėg­ mei pa­š a­l in­t i bū­t i­n a bent ke­l e­t ą kar­t ų per die­n ą vė­d in­t i pa­t al­p as.

Iš lau­k o lan­g ai ra­s o­j a dėl se­l ek­t y­ vi­n io stik­l o su ar­g a­n o du­j o­m is sa­ vy­b ių, kad ši­l u­m a neiš­l ei­d žia­m a iš vi­d aus ir ne­p ri­š il­d o­m as išo­r i­ nis stik­l as. Per­š a­s i iš­v a­d a, kad iš lau­ko ra­s o­j a tik itin ko­k y­b iš­k i lan­ gai. Vi­d u­j e lan­g ai įpras­t ai ra­s o­j a, kai pa­d i­d ė­j us oro drėg­m ei pa­t al­

p o­j e s t i k ­l o pa ­k e­t o v i­d i ­n io pa­v ir­š iaus tem­p e­r a­ tū­r a tam­p a žy­m ai ma­ žes­n ė ne­g u oro tem­p e­ ra­t ū­r a pa­t al­p o­j e, ki­t aip ta­r iant, kai šil­t as oras p a­t a l­p o ­s e kon­t a k­ tuo­j a su vė­s es­n iu stik­l o pa­v ir­š iu­m i ir virs­t a van­d e­ niu. Taip pat ra­ so­j i­m ui įta­k os tu­r i ne­t ei­s in­g as ra­d ia­ to­r ių iš­d ės­t y­m as, daug au­g a­l ų pa­t al­ po­j e, skal­b i­m as ir mais­ to ruo­š i­m as, gi­l ūs lan­g ų an­g ok­ raš­č iai ir ant lan­g ų ka­b i­n a­m os ža­l iu­z ės ar ro­l e­t ai, ku­r ie truk­d o orui lais­v ai cir­k u­l iuo­t i. Tad jei įver­t in­s i­t e vi­s as pa­m i­n ė­t as ap­l in­ ky­b es, ke­l e­t ą kar­t ų per die­n ą vė­ din­s i­t e pa­t al­p as, lan­g ų ra­s o­j i­m o tu­r ė­t u­m ė­t e iš­v eng­t i. Jei vis dėl­t o pro­b le­m ų ne­p a­v yks­t a iš­v eng­t i, A.Va­s i­l iaus­k o in­d i­v i­d ua­l io­j e įmo­ nė­j e dir­b a pa­t y­r ę spe­c ia­l is­t ai, ku­ rie su­t eiks bet ko­k ią kva­l i­f i­k uo­t ą kon­s ul­t a­c i­j ą bei pa­g al­b ą.

Pap­ras­t a: kad lan­gai ne­ra­so­

tų, ypač kai pa­tal­po­se su­si­kau­ pia dau­giau drėg­mės, pa­ta­ria­ma daž­niau vė­din­ti pa­tal­pas.

12

TrečiADIENIS, gegužės 29, 2013

pasaulis Lie­ja­si ­ krau­jas

Pa­pik­ti­no ­ bar­je­ras

Už­suks­ čiau­pą

Per iš­puo­lių bangą Ira­ke, dau­ giau­sia – Bag­da­do šiitų ra­jo­ nuo­se, šią sa­vaitę žu­vo ma­ žiau­siai 58 žmonės, o dar 187 bu­vo su­žeis­ti. Iš vi­so vi­so­je ša­ ly­je bu­vo įvyk­dy­ta 19 iš­puo­lių, dau­giau­sia bombų sprog­di­ nimų. Bend­rai ge­gužės mėne­ sį smur­tas Ira­ke jau pa­rei­ka­la­ vo dau­giau kaip 500 gy­vy­bių.

Gru­zi­ja už­si­puolė Ru­siją dėl nau­jo bar­je­ro sta­tybų pa­lei gin­či­jamą pa­sienį su at­si­sky­ ru­siu Pietų Ose­ti­jos re­gio­nu.

ES stebė­ji­mo mi­si­ja Gru­zi­jo­je pa­skelbė, kad į Di­cio kaimą ji nu­siuntė sa­vo ko­mandą stebė­ ti naujų tvorų sta­tybų. Ru­si­ja ir Gru­zi­ja 2008 m. rugpjūtį ka­ ria­vo dėl Pietų Ose­ti­jos.

Su­da­no pre­zi­den­tas Oma­ras al Bas­hi­ras per­spėjo, kad įsa­ kys nu­trauk­ti naf­tos tie­kimą iš Pietų Su­da­no, jei­gu Pietų Su­ da­nas rems su­kilė­lius Pietų Kor­do­fa­ne ir Darfū­re. Naf­ta iš Pietų Su­da­no tie­kia­ma į uos­ tus Su­da­no Rau­do­no­sios jū­ ros pa­krantė­je. Naf­to­tie­kius kont­ro­liuo­ja Su­da­nas.

No­ri tai­kos – duok ginklų Ame­ri­kos ginklų pra­monės lo­bistų lo­gi­ ka to­kia: no­ri tai­kos – duok ginklų. Nu­žu­ dytiems žmo­nėms šir­dis lu­pan­tiems ir val­gan­tiems Si­ri­jos su­kilė­liams ES ša­lys, at­ro­do, duos tiek ginklų, kiek tik šie pa­norės.

Lie­tu­vos bal­sas

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus po­zi­ci­ja šiuo klau­si­mu bu­vo kiek at­sar­gesnė.

Dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas dėstė, kad siun­čiant gink­lus su­kilė­liams rei­ kėtų įver­tin­ti ga­li­mus pa­da­ri­nius. „Pri­va­lo­me už­tik­rin­ti, kad gink­ lai nea­ti­tektų gau­sioms te­ro­ristų gru­puotėms, ku­rios galėtų juos pa­ nau­do­ti prie­š tai­kius gy­ven­to­jus“, – sakė L.Lin­ke­vi­čius.

Kiek­vie­na Bend­ri­jos ša­lis sa­va­ ran­kiš­kai spręs dėl pa­gal­bos Si­ri­jos su­kilė­liams, ta­čiau, pa­sak L.Lin­ ke­vi­čiaus, bent jau ar­ti­miau­sio­ se per­spek­ty­vo­je nė vie­na ne­ke­ti­na jos teik­ti. „Nė vie­na vals­tybė narė šiuo me­tu ginklų tiek­ti ne­ke­ti­na, o šį klau­simą ta­ry­ba vėl ap­svars­tys iki rugpjū­čio 1 d., at­si­žvelg­da­ma į įvy­ kių raidą“, – dėstė L.Lin­ke­vi­čius.

Nuo­monės iš­sis­kyrė

Ginklų siųs­ti ne­ke­ti­na­ma, nes ne­ no­ri­ma pa­kenk­ti po­li­tinėms de­ry­ boms tarp Si­ri­jos vald­žios ir va­di­ na­mo­sios opo­zi­ci­jos.

Vis­gi nie­kam ne pa­slap­tis, kad kai ku­rios ES narės gink­lais Si­ri­jos su­kilė­lius ap­rūpi­na jau nuo se­no. „Nė vie­na vals­tybė narė šiuo eta­pu ne­ke­ti­na rea­liai tiek­ti gin­ klų“, – po de­rybų tvir­ti­no olandų

mi­nist­ras Fran­sas Tim­mer­man­sas.

– Ga­na ne­ma­žai ginklų jau pa­ten­ ka ne į tas ran­kas. Konf­lik­to ša­lims, at­vi­rai kal­bant, ginklų ne­trūksta.“ Tie­sa, Ru­bi­ko­nas per­ženg­tas. Po be­veik 12 va­landų tru­ku­sio ES už­ sie­nio rei­kalų mi­nistrų po­sėdžio britų už­sie­nio rei­kalų sek­re­to­rius Wil­lia­mas Hague’as, at­ro­do, trin­ da­mas ran­kas pa­reiškė apie su­si­ ta­rimą pa­nai­kin­ti ginklų em­bargą su­kilė­liams. „Spren­di­mas siun­čia la­bai aiškų sig­nalą iš Eu­ro­pos As­ sa­do re­ži­mui, ką mes ma­no­me apie be­si­tęsiantį bru­ta­lumą, žu­dymą ir jo re­ži­mo nu­si­kals­ta­mumą“, – tei­ gė jis.

Pri­va­lo­me už­tik­rin­ ti, kad gink­lai nea­ti­ tektų gau­sioms te­ro­ ristų gru­puotėms.

Taip pat mi­nist­rai su­tarė, kad Si­ri­jos re­ži­mui ga­lios tas pa­ts san­ kcijų pa­ke­tas, koks ga­lio­jo iki šiol.

Sank­ci­jos api­ma Bas­ha­ro al As­ sa­do ir jo ap­lin­kos žmo­nių sąskaitų įšal­dymą, taip pat – pre­ky­bos ir fi­ nan­si­nių operacijų su­var­žymą.

Stra­te­gas: britų dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas W.Hague’as (dešinėje) aiš­ki­no ki­tiems, tarp jų Lie­tu­vos už­sie­nio rei­

kalų mi­nist­rui L.Lin­ke­vi­čiui, kad be ginklų tai­kos ne­pa­siek­si.

„Reu­ters“ nuo­tr.

si­ja. Ti­ki­ma­si, kad jo­je da­ly­vaus B.al As­sa­do ir Si­ri­jos opo­zi­ci­jos veikė­jai.

Ta­čiau Ru­si­ja su­sku­bo pa­reikš­ti, kad spren­di­mas turės „tie­sio­ginės ža­los“ kon­fe­ren­ci­jai. „Tai dve­jopų stan­dartų at­spin­dys ir tie­sio­ginė ža­la per­spek­ty­vai su­šauk­ti tarp­ tau­tinę kon­fe­ren­ciją (Si­ri­jai), dėl ku­rios ge­gužės 7 d. su­si­tarė Ru­si­ jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas Ser­ge­jus Lav­ro­vas ir JAV vals­tybės sek­re­to­ rius Joh­nas Ker­ry“, – sakė už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ro pa­va­duo­to­jas Ser­ ge­jus Riab­ko­vas.

Taip pat jis įgėlė Si­ri­jos opo­zi­ci­ jai, esą ši ne­tu­ri ly­de­rio, su ku­riuo būtų ga­li­ma derė­tis. „Si­ri­jos opo­ zi­ci­jos ne­su­gebė­ji­mas pa­skir­ti ga­ na au­to­ri­te­tin­go at­sto­vo, ku­ris ga­ lėtų kalbė­ti visų Si­ri­jos opo­zi­ci­nių gru­pių var­du, yra pa­grin­dinė kliū­ tis tai­kos kon­fe­ren­ci­jai“, – pa­brėžė S.Riab­ko­vas.

Skep­tiš­kai į ES nu­ta­rimą žvel­ gė ir Si­ri­jos opo­zi­ci­jos at­sto­vai. Jie

pa­va­di­no jį per ma­žu ir pa­vėluo­ tu žings­niu. „Ži­no­ma, tai po­zi­ty­ vus žings­nis, bet mes nuo­gąstau­ ja­me, kad jis ga­li būti per ma­žas ir pa­vėluo­tas“, – teigė Si­ri­jos pa­ grin­dinės opo­zi­cinės Na­cio­na­linės koa­li­ci­jos at­sto­vas Louay Sa­fi.

Tie­sa, būta nuo­mo­nių ne­su­ta­ pi­mo. Aust­ri­ja, Šve­di­ja, Suo­mi­ ja ir Če­ki­ja prie­ši­no­si tam, kad į konf­liktą, ku­ris jau pa­rei­ka­la­vo 94 tūkst. gy­vy­bių, būtų nu­si­ųsta dau­ giau ginklų.

Aust­ri­jos už­sie­nio rei­kalų mi­nist­ ras Mi­chae­lis Spin­de­leg­ge­ris pa­ brėžė, kad „ginklų siun­ti­mas prie­ šta­rau­ja Eu­ro­pos prin­ci­pams“. „ES ne­turėtų šiuo at­ve­ju užim­ti ko­kios nors po­zi­ci­jos. Mes esa­me tai­kus judė­ji­mas, o ne ka­ro“, – pik­ti­no­si Aust­ri­jos dip­lo­ma­ti­jos va­do­vas.

Prancū­zai aiš­ki­no, kad ginklų em­ bar­go pa­nai­ki­ni­mas esą yra teo­ri­nis. „Kal­bant konk­re­čiai, jo­kių spren­ dimų dėl bet ko­kio tie­ki­mo ne­bus iki rugpjū­čio 1-osios“, – nu­rodė pa­ vardės ne­pa­vie­šinęs dip­lo­ma­tas.

Ru­si­jos kri­ti­ka

Kitą mėnesį Že­ne­vo­je pla­nuo­ja­ma su­reng­ti tarp­tau­tinę tai­kos kon­fe­ ren­ciją, ku­rią or­ga­ni­zuo­ja JAV ir Ru­

BBC, CNN, BNS inf.

ES san­kci­jos Si­ri­jai Drau­di­mas eks­por­tuo­ti ir im­por­

tuo­ti gink­lus baig­sis šių metų bir­že­ lio 1 d.

Nuo 2013 m. va­sa­rio leid­žia­ma su­

teik­ti ri­botą ka­rinę pa­galbą. Į ES ne­leid­žia­ma įskris­ti Si­ri­jos

kro­vi­ni­niams lėktu­vams.

ES ša­lys įpa­rei­go­tos tik­rin­ti iš Si­

ri­jos vyks­tan­čius lai­vus ir lėktu­vus, kad juo­se ne­būtų ginklų. Įšal­dy­tos 54 gru­pių ir 179 as­menų

sąskai­tos.

Pa­vo­jin­gas „Hez­bol­lah“ žai­di­mas Si­ri­jo­je?

Ar šii­tiš­ko­sios „Hez­bol­lah“ įsit­rau­ ki­mas į įvy­kius Si­ri­jo­je ga­li pa­dėti sta­bi­li­zuo­ti pa­dėtį? O gal, prie­šin­ gai, „Hez­bol­lah“ tai ga­li kaip rei­ kiant at­si­rūgti?

Pa­si­ryžę: „Hez­bol­lah“ tu­ri ge­rai gink­luotą ir stip­rią ka­riuo­menę, todėl

jos įsit­rau­ki­mas į karą Si­ri­jo­je ke­lia ne­rimą Va­ka­rams ir Iz­rae­liui.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Hez­bol­lah“ pa­dėti Bas­ha­ro al As­ sa­do vy­riau­sy­bei ko­vo­je su su­kilė­ liais nu­sprendė po to, kai Iz­rae­lis su­rengė ne­sank­cio­nuo­tus oro rei­ dus Si­ri­jos te­ri­to­ri­jo­je.

Ma­ža to, Has­sa­nas Nas­ral­lah, „Hez­bol­lah“ va­do­vas, pa­brėžė, kad Si­ri­jos vy­riau­sybės pa­jėgoms or­ga­ ni­za­ci­ja par­ūpins „uni­ka­lių“ gin­ klų. O jų „Hez­bol­lah“ tu­ri. Šis judė­ji­mas, ku­rio bas­tio­nas – pie­tinė Li­ba­no da­lis ne­to­li sie­nos su Iz­rae­liu, yra ar­ti­mas Ira­no sąjun­gi­

nin­kas. O Ira­nas pa­lai­ko Si­ri­jos vy­ riau­sybę. Si­ri­ja Ira­nui – ne tik at­sva­ ra su­ni­tiš­koms arabų ša­lims, ta­čiau yra ir svar­bi sąjun­gi­ninkė prie­š Iz­ raelį sie­kiant įta­kos re­gio­ne. „Hez­bol­lah“, pa­sak sau­gu­mo eks­pertų, tu­ri su­kau­pu­si ne­ma­žas ra­ketų at­sar­gas, ku­rios ke­lia grės­ mę ir Iz­rae­liui. Or­ga­ni­za­ci­jos pa­ jėgos – dis­cip­li­nuo­tos, mo­ty­vuo­ tos ir ge­rai pa­si­ren­gu­sios ko­voms.

Da­lis „Hez­bol­lah“ ko­vo­tojų jau ko­vo­ja Si­ri­jo­je. Be to, „Hez­bol­lah“ par­ūpi­na ginklų Si­ri­jos vy­riau­ sybės pa­jėgoms. Tarp jų – il­go­jo nuo­to­lio ra­ke­tos, taip pat ra­ke­tos „žemė-oras“. „Hez­bol­lah“ pa­gal­ ba Si­ri­jos vy­riau­sybės pa­jėgoms sva­ri. Šią sa­vaitę Si­ri­jos ka­riams su

„Hez­bol­lah“ pa­gal­ba pa­vy­ko už­si­ tik­rin­ti stra­te­giš­kai svar­baus al Ku­ sai­ro mies­to kont­rolę.

Būtent per šį miestą „Hez­bol­lah“ siun­čia ko­vo­to­jus ir gink­lus į Si­riją.

Tie­sa, per įnir­tin­gus mūšius žu­vo ir judė­ji­mo ko­vo­tojų. Skai­čiuo­ja­ ma, kad per al Ku­sai­ro mies­to ap­ siaustį, ku­ri trun­ka jau ne vieną sa­vaitę, galė­jo žūti apie 140 „Hez­ bol­lah“ ka­rių.

Pas­tarąjį kartą „Hez­bol­lah“ į ko­vas bu­vo įsivė­lu­si 2006 m. Ta­ da pie­tinį Li­baną bom­bar­da­vo Iz­ rae­lio ka­rinės pa­jėgos. Tūkstan­čiai bėgan­čių nuo konf­lik­to „Hez­bol­ lah“ ša­li­ninkų ta­da ra­do prie­globstį Si­ri­jo­je. „The New York Ti­mes“, BBC inf.

13

trečiadienis, gegužės 29, 2013

sportas

Klaipėdoje – pasaulio galiūnas „Kai Klaipėdoje vykdavo įspūdingi galiūnų konkursai, jūsų mieste būdavau dažnai. Pastarąjį kartą uostamiestyje viešėjau gana seniai“, – prisipažino Žydrūnas Savickas, 11 kartų stipriausias Lietuvos vyras, anądien lankęsis mūsų mieste.

Įspūdis: Ž.Savickui (dešinėje) patiko klaipėdiečių klubas, kuriam vadovauja T.Vilkas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Anot nesuskaičiuojamos gausybės planetos titulų laimėtojo, į pajūrį jį atvedė keletas reikalų – Gargžduose vykęs Lietuvos galiūnų čempionatas, noras susitikti su Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos (LSKA) valdyboje esančiu klaipėdiečiu Tadu Vilku ir komerciniai planai.

Stipruolis, pakalbėjęs su T.Vilku, apžiūrėjo „Klaipėda Gym“ klubą, apie kurį jis ir sostinėje girdėjo. „Pas klaipėdiečius pamačiau daug ko naujo, ką galėsiu įdiegti naujose savo patalpose“, – neslėpė svečias. Ž.Savickas atskleidė siekį aktyviau bendradarbiauti su uostamiesčio sporto puoselėtojais. „Prie gyvenimo prisiduriu prekiaudamas suomiškais maisto papildais. Klaipėdoje bus jų prekybos taškas. Pajūrio žmonėms nereikės užsisakinėti internetu“, – sakė daugiau nei 50 pasaulio rekordų pasiekęs atletas.

Paklaustas, ar galima išgyventi dalyvaujant galiūnų konkursuose, Ž.Savickas neieškojo kišenėje atsakymo: „Jei esi geras atletas, gali išgyventi bet kokioje sporto šakoje. Turto nelaimėsi visam gyvenimui, vėliau reikia turėti stabilias pajamas“.

Prisiminus apie Jungtinėse Amerikos Valstijose laimėtus prestižinius „Arnold’s Strongest Man“ galiūnų konkursus ir už pirmąją vietą gautus „Hummer“ automobilius, iš Biržų kilęs stipruolis prisipažino, kad juos parduodavo ten pat – brangu gabenti į Lietuvą. „Vieną „Hummer“ automobilį Amerikoje buvo nupirkę lietuviai. Parsivarę į Europą, nuvažiavo į Lenkiją. O ten jį pavogė. Po to lenkai rašė, kad pavogė Ž.Savicko mašiną. Skambino šios šalies žurnalistai, teiravosi. Sakau, kad neturiu jokio hamerio“, – nuotykį prisiminęs šypsojosi sportininkas.

Vienas iš galiūnų konkursų pradininkų Lietuvoje buvo klaipėdie-

Vytauto Petriko nuotr.

tis Bronislavas Vyšniauskas. Uostamiestyje vyko įspūdingi šalies stipruolių čempionatai, mačas Lietuva–Anglija, pasaulio galiūnų „Grand Prix“ turnyrai, į Vasaros estradą sutraukdavę dešimtis tūkstančių žiūrovų. Klaipėdoje pirmuosius žingsnius stipruolių sporte žengusiam Ž.Savickui tais laikais nepavykdavo pranokti uostamiesčio raumenų kalnų – Raimundo Zenkevičiaus, Stasio Mėčiaus.

Kvietimai. Lietuvos nacionalinės ir jaunimo (U-21) futbolo rinktinių treneriai Csaba Laszlo ir Arminas Narbekovas paskelbė komandų sudėtis artėjančioms oficialioms rungtynėms. Nacionalinė ekipa birželio 7 d.

Vilniuje žais pasaulio čempionato atrankos rungtynes su Graikija, o jaunimo rinktinė birželio 6 d. Marijampolėje Europos čempionato atrankos varžybas žais su San Marinu. Į nacionalinę komandą pakviesti trys Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai – saugas Andrius Bartkus, puolėjai Evaldas Razulis ir Tadas Eliošius, į jaunimo rinktinę – gynėjas Markas Beneta ir Donatas Kazlauskas. Taip pat A.Narbekovas vienuolikėje nori matyti Klaipėdos „Granitui“ paskolintą „Atlanto“ saugą Justą Vilavičių, Anglijoje rungtyniaujantį klaipėdietį Luką Lidakevičių.

Kaita. Gegužės 30-osios dvikovoje su Klaipėdos „Atlantu“ Alytaus „Dainavai“ vadovaus naujas specialistas. Vadovaujant Gediminui Jarmalavičiui, dzūkai šiame A lygos čempionate pasiekė vieną pergalę, dukart sužaidė lygiosiomis ir patyrė dešimt pralaimėjimų bei su 5 taškais devynių komandų turnyre žengia aštunta. Jį pakeis Darius Urbelionis. Buvęs futbolininkas – Kauno „Atleto“, „Vilniaus“ ir kitose komandose rungtyniavęs D.Urbelionis – diplomuotas futbolo treneris, profesionalus sporto psichologas. Nuo 2006 metų „Atlete“ jis buvo trenerio asistentas, Lietuvos žemės ūkio universiteto komandoje – vyriausiasis treneris.

Permainos. Buvęs Milano „Inter“ (Italija), „Liverpool“ ir Londono „Chelsea“ (abu – Anglija) klubų treneris ispanas Rafaelis Benitezas sugrįžta į Italiją bei vadovaus šalies futbolo elito (Serie A) „Napoli“ vienuolikei. „Rafa Benitezas yra naujasis „Napoli“ treneris“, – oficialiai socialiniame tinklalapyje „Twitter“ pareiškė klubo prezidentas Aurelio de Laurentiis. Ispanijos futbolo specialistas vyriausiojo trenerio pareigose pakeis Walteri Mazzarrį, kuris iš užimamų pareigų pasitraukė ekipai tapus Italijos vicečempione bei iškovojus kelialapį į 2013-2014 metų UEFA Čempionų lygos turnyrą. W.Mazzarri „Napoli“ futbolininkus treniravo beveik ketverius metus: dusyk jo vadovaujama komanda žaidė UEFA Čempionų lygoje bei 2012 metais iškovojo Italijos taurę.

R.Benitezas 2010-2011 metų sezono pirmojoje dalyje Italijoje vadovavo „Inter“ klubui, šiose pareigose pakeitęs portugalą Jose Mourinho, ir Kalėdų išvakarėse buvo atleistas.

Žydrūnas Savickas:

Anksčiau 130 kg sverdavęs dalyvis žiūrovams darydavo įspūdį, o šiandien tokio svorio atletai – kone lengviausi. „Prieš 20 metų galiūnų sportas buvo mėgėjų lygio, palyginti su šia diena, – sakė Ž.Savickas. – Anksčiau galiūnai ir taurelę išlenkdavo, o dabar visi – profesionalai.

Kasmet gerėja jų meistriškumas.

Anksčiau 130 kg sverdavęs dalyvis žiūrovams darydavo įspūdį, o šiandien tokio svorio atletai – kone lengviausi. Kai į Klaipėdą buvo atvykęs 150 kg vokietis Heinzas Oleschas, daug kas sakė: „Tai bent“. Dabar visi sveria po 170180 kg.“ Į Klaipėdą Ž.Savickas atvyko po Gargžduose surengto šalies galiūnų čempionato 1-ojo etapo kovų.

Daugkartinis čempionas patvirtino savo vardą. Po septynių rungčių jis pelnė daugiausiai – 84 taškus.

Nuožmi kova vyko dėl kitų dviejų prizinių vietų. Surinkęs 68 taškus, antras buvo marijampolietis Saulius Brusokas. Vos tašku nuo jo atsiliko iš Mažeikių kilęs, o pastaraisiais metais Klaipėdoje įsikūręs Marius Lalas. Iš viso Gargždų centrinėje – Klai-

Sporto telegrafas

Tvirtybė: stipriausių Lietuvos galiūnų būryje įsitvirtinęs klaipėdietis

M.Lalas būna tarp pagrindinių pretendentų į pirmąją vietą.

pėdos – gatvėje varžėsi 12 sportininkų.

Paklaustas apie svarbiausius šių metų startus, Ž.Savickas lankstė pirštus, vardydamas juos. „Varžybos Klaipėdos rajono centre buvo savotiška jėgų patikra prieš birželio mėnesį Anglijoje vyksiantį Europos čempionatą, – pasakojo Vilniuje gyvenantis nugalėtojas.

– Vėliau – rugpjūčio mėnesį laukia pasaulio pirmenybės Kinijoje.

Prieš Senojo žemyno čempionatą dar laukia vienerios – profesionalų – varžybos Olandijoje. Be to, Kinijoje vyks didelis pasaulio taurės turnyras. Jame dalyvaus 30 sti-

LGSF nuotr.

pruolių iš 30 šalių. Tai bus atranka į pasaulio čempionatą, vyksiantį toje pačioje valstybėje.“ Ž.Savickas apgailestavo, kad dėl didelių išlaidų nuo 2008 metų neberengiami komandų planetos čempionatai. „Pastarąjį kartą laimėjome auksą ir esame čempionai, – šypsojosi lietuvių ekipos lyderis.

– Mes visus tuos metus būtume apgynę titulą, nes turime labai stiprią komandą – aš, Vidas Blekaitis, M.Lalas. Tuo įsitikinome rengdami Baltijos čempionatus. Prieš kaimynus laimime nesunkiai.“

Draugystė. Vakar Vilniuje Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė ir Estijos olimpinio komiteto prezidentas Neinaras Seli pasirašė bendradarbiavimo sutartį tarp Lietuvos ir Estijos olimpinių komitetų. Abu prezidentai pasidžiaugė sėkmingai vykstančiu bendradarbiavimu ir nutarė jį dar stiprinti. Pavyzdžiui, drauge planuoti sportinių delegacijų keliones į olimpines žaidynes, Europos jaunimo olimpinius festivalius ir panašiai.

Tenisas. 27-erių Lina Stančiūtė nepateko į teniso turnyro Italijoje pagrindines vienetų varžybas. Lemiamoje kvalifikacijos dvikovoje 490-ą vietą pajėgiausių planetos tenisininkių reitinge užimanti lietuvė 4:6, 6:4, 0:6 nusileido atrankos varžybų favoritei 22-ejų lenkei Katarzynai Piter, kuri WTA reitinge yra 317-a.

19

trečiadienis, gegužės 29, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus.

Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

www.kl.lt

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, tei- rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYsingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės pri- MAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). zą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į 265x74„Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, bir1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę želio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Dėl to pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams.

Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau negu galite įvykdyti.

Jautis (04 21–05 20). Šis laikas nėra sėkmingas. Kils pavojus būti suklaidintam. Patirsite psichologinį spaudimą. Todėl kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujais darbais.

Dvyniai (05 21–06 21). Puikiai suprasite aplinkinius, maloniai leisite laiką su mylimu žmogumi. Visa tai padarys jus laimingą. Neieškokite juodos katės tamsiame kambaryje – diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato nemalonių staigmenų.

Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena ieškoti naujų idėjų ir bendraminčių, nes kalbėsite labai įtikinamai.

Viskas klostysis puikiai ir reikalai pamažu judės į priekį. Neišsigąskite lengvo nuovargio ir nesustokite.

Liūtas (07 23–08 23). Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje. Tiesiog džiaukitės šia diena.

Mergelė (08 24–09 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus, nes bus sunku pasirinkti teisingą kelią. Kas nors argumentuotai nepritars jūsų veiksmams ir sprendimams.

Svarstyklės (09 24–10 23).

Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl labai keblaus dalyko. Tai gali tapti diskusijos ar net kivirčo priežastimi. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena, o kantrybė tegul tampa jūsų sąjungininkė.

Skorpionas (10 24–11 22). Kils kūrybingų idėjų ir minčių. Atsiras galimybė pamąstyti ne tik apie kasdieninius, bet ir apie amžinus dalykus.

Pabūkite vienas, pasivaikščiokite. Šaulys (11 23–12 21). Neįvertinsite aplinkinių emocijų, todėl jie gali likti nepatenkinti. Verčiau kuriam laikui atsiribokite nuo nemielų dalykų, o vėliau viskas atrodys kitaip.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Kad ankstesnės bėdos nekankintų, svarbu nekartoti senų klaidų, Vandenis (01 21–02 19). Esate nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Žuvys (02 20–03 20). Galbūt klaidingai įvertinsite karjeros galimybes. Jūsų gyvenime neliks vietos užsiėmimams, kuriuos mėgstate ir vertinate. Atidžiau pažvelgęs į situaciją, suprasite, kad tai tik laikini sunkumai.

RŪPESTINGIAUSIOS

PRISTATO:

ĮMONĖS RINKIMAI

KANDIDATĖS Į RŪPESTINGIAUSIOS ĮMONĖS“ TITULĄ: ”      

UAB „Baltijos parkai“ UAB „Edrija“ UAB „Enercon Services Lietuva“ UAB „Eurotela“ UAB „Frezijų puokštė“ UAB „Grand Partners“

  



UAB „Gridin’s Group LT“ IĮ S. Jokužio spaustuvė Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO)

     

Klaipėdos koncertų salė AB „Klaipėdos nafta“ Kuncų ambulatorinė klinika AB Lietuvos dujos Klaipėdos filialas UAB „Mars Lietuva“ UAB „Nomiteksas“

     

UAB „Pirma Pavara“ UAB „Philip Morris Lietuva“ UAB „Ribena“ AB Smiltynės perkėla UAB „Splius“ AB „Teo LT“

Balsuoti galite portale www.KL.lt iki gegužės 29 d. 12 val.

Orai

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja vidutiniškai šiltus orus su vasarišku lietumi ir perkūnija. Šiandien oras sušils iki 19–24 laipsnių šilumos. Ketvirtadienį kai kur galimi trumpi lietūs, gali griaudėti perkūnija. Temperatūra naktį bus 8–13, dieną 21–26 laipsniai šilumos.

Šiandien, gegužės 29 d.

+20

+20

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (pilnatis)

+21

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+20

5.02 22.05 17.03

149-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 216 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+23

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +29 Berlynas +20 Brazilija +28 Briuselis +11 Dublinas +18 Kairas +40 Keiptaunas +19 Kopenhaga +17

kokteilis Idea­laus aukš­čio kal­ne­liai Klai­pė­d ie­čiai, ker­tan­t ys Bal­t i­jos pro­ spek­tą ties Klai­pė­dos tu­riz­mo mo­kyk­ la, va­kar pa­si­džiau­gė ties pės­čių­jų pe­ rė­ja iš as­fal­to su­pil­tais kal­ne­liais.

Anot Al­fon­so, šio­je pe­rė­jo­je žmo­nės bu­vo ant­raei­liai eis­mo da­ly­viai, re­ta il­ gu Bal­ti­jos pro­spek­tu įsi­bė­gė­ju­si ma­ši­ na stab­te­lė­da­vo pra­leis­ti pės­čių­jų.

Ari­jus pa­g y­rė ati­t in­ka­mų ins­t i­t u­ci­jų at­sto­vus. „La­bai ge­ro aukš­čio kal­ne­l iai, – pa­si­ džiau­gė vy­r iš­k is. – Pa­v yz­d žiui, Mi­n i­ jos gat­vė­je kal­ne­l iai – per že­mi, au­to­ mo­bi­l iai per juos va­ž iuo­ja ne­sus­to­ da­mi.“ Sa­vo nuo­mo­nę pa­reikš­t i pa­no­rė­jęs Ka­z i­m ie­ras pa­ste­bė­jo, kad leng­v uo­ sius au­to­mo­bi­l ius stab­dan­čios aukš­ tu­mos yra be­jė­gės prieš sun­k ias­vo­r į trans­por­tą, au­to­bu­sus. „Va­di­na­mo­sios fū­ros ar au­to­bu­sai kal­ ne­l ius įvei­k ia su vė­je­l iu. Ta­čiau bent leng­vo­sios ma­ši­nos yra pri­vers­tos ma­ žin­ti grei­t į“, – tei­gė „Kok­tei­lio“ ger­bė­jas.

Londonas +15 Madridas +18 Maskva +22 Minskas +21 Niujorkas +29 Oslas +19 Paryžius +15 Pekinas +31

Praha +17 Ryga +19 Roma +20 Sidnėjus +21 Talinas +17 Tel Avivas +30 Tokijas +21 Varšuva +22

Vėjas

2–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+20

Marijampolė

Vilnius

+20

Alytus

Vardai Algedas, Erdvilė, Magdelena, Mažrimas, Teodozija.

gegužės 29-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+16

+20

+19

+15

2

+18

+19

+18

+16

5

+18

+21

+20

+17

2

rytoj

penktadienį 1917 m. gi­mė 35-asis JAV pre­zi­den­tas John Ken­ne­dy.

1943-aisiais, II pa­sau­l i­ nio ka­ro me­tais ame­ri­kie­ čiai lai­mė­jo mū­šį prieš ja­ po­nus dėl Aleu­tų sa­lų.

1953 m. Nau­jo­sios Ze­lan­di­ jos al­pi­nis­tas Ed­mond Hil­ la­ry drau­ge su Ne­pa­lo šer­ pu pir­mie­ji pa­sau­ly­je įko­ pė į aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kal­nę – Eve­res­tą.

1972 m. JAV pre­zi­den­tas Ri­chard Ni­xon ir SSRS ly­ de­r is Leo­n id Brezh­nev pa­si­ra­šė tai­kaus sam­bū­ vio tarp abie­jų vals­ty­bių dek­la­ra­ci­ją.

1985 m. 38 fut­bo­lo aist­ ruo­l iai žu­vo ir 375 bu­vo su­žeis­t i Briu­se­l io Hei­se­ lio sta­d io­ne įgriu­vus tri­ bū­noms prieš UE­FA tau­ rių lai­mė­to­jų tau­rės tur­ ny­ro fi­na­li­nes rung­ty­nes.

1989 m. Ja­po­n i­jos teis­ mo spren­d i­mu gy­dy­to­ jams su­teik­ta tei­sė vė­žio diag­no­zės at­ve­ju apie tai nein­for­muo­ti pa­cien­tų.

1991 m. Kroa­t i­ja pa­s i­ skel­b ė ne­prik­lau­so­ma vals­ty­be, o po mė­ne­sio for­ma­l iai iš­sto­jo iš Ju­ gos­la­vi­jos su­dė­ties.

Sap­ni­nin­kas

Ple­pa prie pe­rė­jų Pa­ci­ta­vęs Al­fon­są, kad ne­drą­sus žmo­ gus dėl in­ten­sy­vaus eis­mo prie šios pe­rė­jos, kol kas nors su­stos pra­leis­ ti, ga­lė­da­vo pra­sto­vė­t i ke­le­tą va­lan­ dų, Jo­nas me­tė ak­me­nu­ką ir į pės­čių­ jų dar­žą. „At­sis­to­ja žmo­ge­l iai ir sto­vi prie pe­rė­ jos. Vai­ruo­to­jas ne­ga­l i su­pras­ti jų ke­ti­ ni­mų, – tei­gė Jo­nas. – Jei žmo­gus no­ri ei­t i, jis žiū­r i į at­va­ž iuo­jan­t į au­to­mo­bi­l į ir su vai­ruo­to­ju pa­kon­tak­ta­vęs aki­mis žen­g ia į gat­vę. Sto­vin­čių prie pe­rė­jos žmo­n ių ar­ba pliur­pian­čių bo­bų – pil­ na. Ga­l i vai­ruo­to­jai su­sto­ję lauk­t i net vi­są die­ną, kol jos baigs ple­pė­ti.“

Spren­di­mas: ga­li­ma ras­ti išei­

tį, kaip pri­stab­dy­ti sun­kias­vo­rį trans­por­tą.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei pa­bu­do­te gat­vė­je, va­d i­na­si, ten ir už­mi­go­te.

Links­mie­ji tirš­čiai Su žmo­na sė­dė­jo­me prie sta­liu­ko kla­ sės drau­g ų su­si­t i­k i­me. Paž­vel­g iau į mo­te­r į, sė­d in­čią prie gre­t i­mo sta­l iu­ ko. Ji gė­rė be per­sto­jo. Žmo­na pa­k lau­sė: – Tu ją pa­ž įs­ti?

– Taip, – at­si­du­sau aš. – Gir­dė­jau, kad ji ėmė ger­ti po to, kai su ja iš­si­sky­riau, ir jau daug me­tų ne­nus­to­ja.

– Die­ve ma­no! Kas ga­lė­jo pa­gal­vo­t i, kad žmo­g us tiek il­gai ga­l i švęs­ti! Čes­ka (397 719; lai­mė – tai ge­ra svei­ka­ta ir blo­ga at­min­tis)

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne ką nors pils­ty­ti – teks su­si­dur­ti su kie­ta­šir­džiais.

Sap­ne re­gė­ti ple­vė­suo­jan­čią vė­lia­vą – lau­kia di­de­lis džiaugs­mas. Juo­da vė­lia­va – per­ spė­ji­mas apie pa­vo­jų, skalb­ti vė­lia­vą – pa­ stan­gos keis­ti klai­din­gą nuo­mo­nę. Jei­gu vė­ lia­va at­ro­do ne­kaip, ji yra su­trin­ta, se­na, nu­ šiu­ru­si, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jūs il­gai pyk­si­tės su sa­vo klas­tin­gais prie­šais ir nu­ spė­ti įvy­kių ei­gos, ar ku­ri pu­sė lai­mės, yra vi­siš­kai neį­ma­no­ma. Jei sap­nuo­ja­te di­de­lį, veš­lų, tan­kia la­pi­ja ąžuo­lą – lau­kia tur­tai, pel­nas ir il­gas gy­ve­ ni­mas. Sap­nuo­ti, kad li­pa­te į ąžuo­lą, reiš­kia ne­ma­lo­nu­mą su vie­nu iš gi­mi­nai­čių ar­ba ge­rą svei­ka­tą. Jei jums ma­tant nu­pjau­na šį me­dį ar jį nu­ver­čia aud­ra, nu­ste­bins keis­tas ar­ti­mų­jų el­ge­sys. Tai ga­li reikš­ti ir nuo­ty­kį, ku­rio pa­sek­mės pa­kenks au­to­ri­te­tui. Ap­si­ ka­bin­ti ąžuo­lą – pri­mi­ni­mas, jog pri­va­lo­te at­si­pra­šy­ti tė­vų ar vy­res­nių gi­mi­nai­čių, jei no­ri­te, kad jū­sų san­ty­kiai vėl tap­tų ge­ri. Pa­sa­ga, re­gė­ta sap­ne, – pa­tvir­ti­ni­mas, kad tai, ką da­ro­te, yra nau­din­ga. Jei pa­sa­ga su­lau­ žy­ta – lau­kia iš­si­sky­ri­mas su my­li­muo­ju ar sky­ry­bos šei­mo­je. Jei sap­nuo­ja­te, kad ka­la­te pa­sa­gą prie na­mo ar bu­to du­rų, sa­va­ran­kiš­ ku­mas ne­tru­kus pra­džiu­gins sėk­me. Daug pa­sa­gų – tuš­čios vil­tys, kad tie­siau­sias ke­lias – trum­piau­sias. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ne­sėk­ min­gus mai­nus. Sap­nuo­ti pa­sa­gos for­mos pa­ puo­ša­lą – pa­tvir­ti­ni­mas, kad jums nie­ko ne­ duos vel­tui. Jei­gu sap­ne ra­do­te pa­sa­gą ir ją pa­kė­lė­te – at­si­ras pel­no šal­ti­nis, apie ku­rį Jūs net ne­sva­jo­jo­te. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad pa­sa­ga ka­bo ant tvo­ros, va­di­na­si, sėk­mė bus di­des­nė nei ti­kė­jo­tės. Sap­ne re­gė­ti pa­sa­gą ant ark­lio ko­ jos reiš­kia di­džiu­lę lai­mę. Jei­gu re­gi­te tie­siog pa­ka­bin­tą pa­sa­gą, ga­li reikš­ti ir kad ar­ti­miau­ siu me­tu tu­rė­si­te ma­lo­nią ke­lio­nę. Sap­ne kam nors da­ry­ti ge­ra – ge­ra­da­rys­tės, ge­ru­mo ženk­las, bet jei­gu ki­ti jums da­ro ge­ra, tai pa­tir­si­te ap­ga­vys­tę ir pa­nie­ką. Sap­nuo­ti, kad ge­ra da­ro vai­kas, – pa­tir­si­te ne­dė­kin­gu­mą.