2013 05 30 vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

gegužės 30–birželio 5 d., 2013 m. Nr. 22 (1523)

išeina ketvirtadieniais

TAIKI KLYJE

DOVANA

te PR levizijo

biRžeoGRAMo s lio 1 s –7 d .

2013 m.

Nr. 22

Knyga – geriausia dovana, todėl dovanojame skaitytojams po knygą

2 Lt TV V sEzOAsAros nO šū Viai

TV HE ROJ

Ten, Ė kur

Plačiau 25p.

Mi­li­jonų ver­ta mįslė

veda šird is Fini š

Tiraža s 34

„Au a fa­vo ksinio bal s ­ri­tų­o lim­pso“ as

Sa­ky­ti, kad kūry­bos ne­rei­ kia Lie­tu­vai... Kam ne­rei­kia?

Daug žmo­nių pa­matė filmą, tai ar jie – ne Lie­tu­va?

620

Pia­nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas, su­vai­dinęs sa­vo pro­se­nelį Mi­ka­lojų Kons­tantiną Čiur­lionį

17p.

miestas

2p.

Pir­mo­ji Vilniaus vi­ce­merė?

So­cial­de­mok­ratė Vi­ta­li­ja Kliu­kienė – vie­na rim­čiau­sių kan­d i­da­čių pa­ keis­ti jau dau­giau kaip pus­metį ne­ veiksnų Vil­n iaus vi­ce­merą Romą Ado­ma­v i­čių, ku­r is neat­si­g i­na įta­ rimų ko­rup­ci­ja.

Miestas

10

4p.

Pa­plūdi­miai jau lau­kia vilniečių

BFL nuo­tr.

Iš pra­džių iš­gu­ja­mas va­do­vas, o jo kėdę per­ėmęs nau­jasis di­rek­to­rius ne­tru­kus at­si­sa­ ko mi­li­jo­ninės vertės su­tar­ties ir už­leid­žia vietą kon­ku­ren­tui. Įvy­kiai Ūkio mi­nis­te­ri­jos val­do­ma­me pa­rodų ir kong­resų cent­re „Li­tex­po“ – tik mįslin­gi su­ta­pi­mai ar po­li­tinės ko­rup­ci­jos pa­vyzd­žiai, kai bul­do­ze­rio prin­ci­pu pra­stu­mia­mi sa­viš­kių in­te­re­sai? diena.lt

Lie­tu­va

Prenum e

Bi­rutės Vėsaitės is­to­ri­jo­je pa­dėtas taš­kas. Ta­čiau kodėl daž­niau­siai le­kia būtent ūkio mi­nistrų gal­vos?

Mis­ti­kos čia nėra, kaip sa­ko po­li­ to­lo­gai.

11p.

Dovanos prenumeratoriams!

Savaitgalis

Or­lai­vių pi­lo­ta­vimą stu­di­juo­jantį Kris­tupą Šu­liją ir jo tėvą ži­nomą si­ nop­tiką Naglį Šu­liją sie­ja ne tik krau­jo ry­šys – juos trau­kia ir vi­lio­ja pa­slap­tin­gas dan­gaus pa­sau­lis.

21p.

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

*Prenumeruojant 2014 m. už 84 Lt.

ratos

akcija

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

2014 m .

t L 7 k i t mėnesiui* Daugiau informacijos 32 p.

2

gegužės 30–birželio 5, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Ruo­šia­ma nau­ja vi­ce­me­rė?

Ru­gi­lė Er­emi­nai­tė Jau dau­giau kaip pus­me­tį Vil­ niaus vi­ce­me­ras Ro­mas Ado­ma­ vi­čius – ne­veiks­nus ir lau­kia teis­ mo. Tai ne­ten­ki­na jo bend­ra­žy­ gių so­cial­de­mok­ra­tų, ir jie į šį po­stą ieš­ko nau­jo kan­di­da­to.

Teis­mas – jau ne­tru­kus

To­kias svar­bias mies­to sri­tis, kaip ši­lu­mos ūkis ir trans­por­tas, ku­ ra­vęs vi­ce­me­ras R.Ado­ma­vi­čius praė­ju­sių me­tų spa­lį įkliu­vo dėl įta­ri­mų ko­rup­ci­ja ir bu­vo lai­ki­nai nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų.

Pa­rei­gū­nų tei­gi­mu, vi­ce­me­ras gal­būt ga­vo 40 tūkst. li­tų ky­šį iš bu­vu­sio „Vil­niaus van­de­nų“ ge­ ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus – ne vie­ na­me skan­da­le mi­ni­mi­mo Da­riaus Nor­kaus. Pi­ni­gus jis esą įme­tė į R.Ado­ma­vi­čiaus au­to­mo­bi­lio sa­ lo­ną pro ati­da­ry­tą lan­gą. Tei­gia­ ma, kad vi­ce­me­ras iš­kart už­da­rė lan­gą ir nu­va­žia­vo to­lyn, bet jau už ke­lio­li­kos met­rų jį su­stab­dė Spe­cia­lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos pa­ rei­gū­nai.

Pats R.Ado­ma­vi­čius kal­ti­ni­mus nei­gia ir ma­no, kad jie su­fab­ri­kuo­ ti. Vis dėl­to teis­mas lai­ki­nai nu­ša­ li­no jį nuo vi­ce­me­ro ir sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­rio pa­rei­gų.

Vil­niaus apy­gar­dos pro­ku­ra­ tū­ros Or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­ti­mų ir ko­r up­c i­jos ty­r i­m o sky­r iaus pro­ku­ro­ras Li­nas Kup­ru­se­vi­čius tvir­ti­no, kad by­la teis­mui tu­rė­ tų bū­ti ati­duo­ta iki ge­gu­žės pa­

bai­gos, vė­liau­siai – bir­že­lio pra­ džio­je.

Pats ne­si­trauks?

So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos pir­mi­ nin­ko pa­va­duo­to­jas Juo­zas Ole­kas sa­kė nie­ko ne­ži­nan­tis apie R.Ado­ ma­vi­čiaus li­ki­mą. Jis taip pat ne­ bu­vo lin­kęs at­skleis­ti ir bū­si­mų kan­di­da­tų į vi­ce­me­ro vie­tą.

Ži­no­te, ka­dan­gi nė­ ra su­si­ta­ri­mo, nė­ ra aiš­ku­mo, ne­bū­tų etiš­ka kal­bė­ti. Kai bus aiš­ku­mas, ta­da ir kal­bė­si­me. „Kol kas to­kių kal­bų ne­su gir­ dė­jęs, nes R.Ado­ma­vi­čius dar yra ta­ry­bos na­rys ir tik lai­ki­nai nu­ ša­lin­tas. To­kie yra tei­sė­sau­gos spren­di­mai ir mes kol kas nie­ko ne­spren­džia­me“, – klau­si­mą dėl svars­ty­mo siū­ly­ti nau­ją kan­di­da­tą į sos­ti­nės vi­ce­me­ro po­stą ko­men­ ta­vo J.Ole­kas.

Pats R.Ado­ma­vi­čius sa­vo no­ru iš po­sto trauk­tis ne­si­ruo­šia. Ko­ rup­ci­ja ap­kal­tin­tas po­li­ti­kas tik pa­tvir­ti­no, kad nuo sa­vo pa­rei­gų nu­ša­lin­tas vis dar lai­ki­nai ir lau­kia to­les­nių tei­sė­sau­gos nu­ro­dy­mų: „Tai nuo vis­ko lai­ki­nai nu­ša­li­no.

Ka­da jie ruo­šia­si priim­ti ga­lu­ti­nį spren­di­mą, ne­la­bai aiš­ki­na. By­

la teis­mui ne­per­duo­ta, spren­di­ mas ar­ti­miau­siu me­tu bus priim­ tas, o ko­kį spren­di­mą pro­ku­ro­ras priims, neaiš­ku.“ Po­li­ti­kas pra­si­ta­rė, kad by­ los in­for­ma­ci­jos la­bai daug ir jis pui­kiai su­si­pa­ži­nęs ne tik su by­ los me­džia­ga. „Ad­vo­ka­to po­žiū­ris la­bai aiš­kus“, – ko­men­ta­vo si­tua­ ci­ją nu­ša­lin­ta­sis po­li­ti­kas.

Met­ro gun­do net Praė­ju­sią sa­vai­tę Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės ta­ry­bos na­riai su­si­vie­ni­jo į nau­ją Met­ ro­po­li­te­no įdie­gi­mo pa­ra­mos gru­pę. 17 po­li­ti­kų, tarp ku­rių – ir me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko ša­li­nin­kai, ma­no, kad met­ro pro­jek­tas Vil­ niu­je yra kur kas rea­les­nis nei tram­va­jaus.

Ne­pa­nei­gė, kad bus kan­di­da­tė

Ta­čiau sa­vi­val­dy­bė­je kal­ba­ma, kad mies­to val­dan­čia­jai koa­li­ci­jai pri­ klau­san­čių so­cial­de­mok­ra­tų toks ne­veiks­nus vi­ce­me­ras jau se­niai ne­ten­ki­na. To­dėl žval­go­ma­si pa­ mai­nos R.Ado­ma­vi­čiui.

Vie­na iš rim­čiau­sių kan­di­da­čių – ta­ry­bos na­rė so­cial­de­mok­ra­ tė Vi­ta­li­ja Kliu­kie­nė. Ta­čiau ji per daug kal­bė­ti šia te­ma ne­no­rė­jo. „Iš tik­rų­jų nie­ko ne­kal­ba­ma.

Ma­ny­čiau, kad lau­kia­ma teis­mo spren­di­mo“, – sa­kė V.Kliu­kie­nė, bet ne­pa­nei­gė, kad kan­di­da­te į vi­ ce­me­rus ga­lė­tų tap­ti ji pa­ti. „Ži­no­te, ka­dan­gi nė­ra su­si­ta­ri­ mo, nė­ra aiš­ku­mo, ne­bū­tų etiš­ka kal­bė­ti. Kai bus aiš­ku­mas, ta­da ir kal­bė­si­me. Pir­miau­sia tu­ri bū­ ti lais­va vie­ta, o po to bus ga­li­ma apie tai kal­bė­ti“, – tei­gė V.Kliu­ kie­nė.

Ga­li­ma kan­di­da­tė sa­kė, kad pa­ mąs­ty­mų bū­ta vi­so­kių, ta­čiau ti­ki­ no ne­no­rin­ti kal­bė­ti tol, kol ne­bu­ vo vie­šo svars­ty­mo. „Nes­paus­ki­te ma­nęs į kam­pą, pra­šau“, – iš­si­su­ ki­nė­jo po­li­ti­kė.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Du TAIP na­riai

Nau­jo­jo­je sa­vi­val­dy­bės gru­pė­ je da­ly­vau­ja ta­ry­bos na­riai iš vi­ sų sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos frak­ci­jų.

Tarp pri­ta­rian­čių šiai idė­jai yra ir du A.Zuo­ko koa­li­ci­jai pri­klau­san­ tys po­li­ti­kai: frak­ci­jos TAIP na­rys, gru­pės pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Juo­zas An­ta­nai­tis bei Pet­ras Nau­ sė­da. Nors pa­ts me­ras vie­na­reikš­ miš­kai pa­si­sa­ko už tram­va­jaus sis­ te­mos įve­di­mą.

Gru­pės pir­mi­nin­kas Tė­vy­nės są­ jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­ mok­ra­tų frak­ci­jos na­rys Vi­das Ur­ bo­na­vi­čius ma­no, kad A.Zuo­ko siū­lo­ma tram­va­jaus idė­ja yra var­ giai įgy­ven­di­na­ma, to­dėl rei­kė­tų siek­ti, kad bū­tų iš­siaiš­kin­tos in­ves­ ta­vi­mo ga­li­my­bės bū­tent į met­ro­ po­li­te­no sis­te­mą. „Tie­siai švie­siai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad me­ro nuo­mo­nė ap­skri­tai ma­ žai kam įdo­mi, jis su sa­vo nuo­mo­ne te­gul ir gy­ve­na. Me­ras no­rė­jo suar­ dy­ti ir vie­šo­jo trans­por­to sis­te­mą, tad tai – ne ro­dik­lis“, – tra­di­ciš­kai kri­ti­kos mies­to va­do­vui ne­gai­lė­jo V.Ur­bo­na­vi­čius.

Po­li­ti­kas ti­ki­no, kad ta­ry­bos priim­tas spren­di­mas dėl pla­nuo­ ja­mos bė­gi­nės per­spek­ty­vi­nės su­ si­sie­ki­mo sis­te­mos api­brė­žia ne tik tram­va­jaus, bet ir met­ro­po­li­te­ no idė­ją. „Re­mian­tis tu­ri­mais duo­me­ni­ mis, be­veik neį­ma­no­ma gau­ti Eu­ ro­pos pa­ra­mos tram­va­jaus sis­te­mai dieg­ti, o met­ro pro­jek­tui – įma­no­ ma. Net­gi yra du konk­re­tūs pa­vyz­ džiai: Atė­nai ir Var­šu­va, ku­rie jau yra tai pa­da­rę“, – sa­kė V.Ur­bo­na­vi­čius.

Bi­jo­ti ne­rei­kia

Kuk­lu­mas: ga­li­ma kan­di­da­tė į Vil­niaus vi­ce­me­ro po­stą V.Kliu­kie­nė sa­kė, kad pa­mąs­ty­mų bū­ta vi­so­kių,

ta­čiau ti­ki­no ne­no­rin­ti kal­bė­ti tol, kol ne­bu­vo vie­šo svars­ty­mo.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

miestas per savaitę

Pa­sak V.Ur­bo­na­vi­čiaus, „met­ ro“ yra tik są­ly­gi­nis pa­va­di­ni­mas ir šios trans­por­to sis­te­mos ne­rei­ kė­tų įsi­vaiz­duo­ti kaip po­že­mi­nės trans­por­to prie­mo­nės, ku­rios ne­

bū­tų įma­no­ma įreng­ti dėl ti­kė­ti­nos ža­los se­na­mies­čiui. „Bė­gi­nis trans­por­tas, kad ir ko­ kia mo­der­ni sis­te­ma bū­tų die­gia­ma, su­ke­lia di­des­nes vib­ra­ci­jas nei au­to­ mo­bi­liai, dėl to la­bai ken­čia pa­sta­ tai, ypač, se­no­vi­nių pa­sta­tų fa­sa­dai.

Es­mi­nis met­ro­po­li­te­no pra­na­šu­mas ir yra tas, kad jo marš­ru­tai ne­si­ker­ ta su ki­tų trans­por­to prie­mo­nių.

Tram­va­jus šiuo at­žvil­giu ker­ta­si vi­sur, tad ky­la ava­ri­jos grės­mė, ku­ ri ga­li vi­siš­kai su­stab­dy­ti tram­va­jų: jei­gu tram­va­jus su­sto­ja dėl smul­kios tech­ni­nės ava­ri­jos, ke­lei­viai ne­tu­ri jo­kios ki­tos al­ter­na­ty­vos“, – ti­ki­no kon­ser­va­to­rius.

Re­mian­tis tu­ri­mais duo­me­ni­mis, be­veik neį­ma­no­ma gau­ ti Eu­ro­pos pa­ra­mos tram­va­jaus sis­te­mai dieg­ti, o met­ro pro­ jek­tui – įma­no­ma.

Met­ro­po­li­te­no idė­ją pa­lai­kan­tis po­li­ti­kas pri­pa­ži­no, kad po­ten­cia­ lių in­ves­tuo­to­jų kol kas nė­ra, to­dėl tam bū­ti­na su­reng­ti vie­šą­jį kon­ kur­są, per ku­rį ir paaiš­kė­tų, kiek jų rea­liai at­si­ras­tų. „VšĮ „Vil­niaus met­ro“ yra la­ bai už­si­krė­tę šia idė­ja ir jie ti­ki­na, kad už­tek­tų priim­ti po­li­ti­nį spren­ di­mą, o ta­da už­sie­nio bend­ro­vės tik­rai ryž­tų­si in­ves­tuo­ti“, – tvir­ti­ no V.Ur­bo­na­vi­čius ir pri­dū­rė ma­ nan­tis, kad sos­ti­nės me­ras to da­ ry­ti ne­lei­džia, nes sėk­mės at­ve­ju esą su­by­rė­tų jo pa­ties idė­ja dieg­ti tram­va­jaus sis­te­mą. „Mes sie­kia­me, kad skir­tin­gos po­li­ti­nės jė­gos priim­tų stra­te­gi­nį spren­di­mą, ku­ris reikš­tų, jog mums rei­kia met­ro pro­jek­to. Neiš­reiš­kę aiš­kios po­li­ti­nės va­lios, ne­prit­rauk­ si­me in­ves­tuo­to­jų. Sie­kia­me, kad

2013 05 23 2013 05 29

Ketvir­ta­die­nis

Penkta­die­nis

Vil­niu­je iš­kil­min­gai ati­da­ry­tas nau­jas Fa­ bi­jo­niš­kių vi­du­ri­nės mo­kyk­los dirb­ti­nės dan­gos fut­bo­lo sta­dio­nas, kai­na­vęs be­ veik 3 mln. li­tų. Su me­ru Ar­tū­ru Zuo­ku sim­bo­liš­kai ka­muo­lį pa­va­ri­nė­jęs Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las sa­kė, kad tai di­di die­na ir nau­ja­sis sta­dio­nas bu­ vo iš­ties rei­ka­lin­gas tiek mies­tui, tiek jau­ni­mui. Tai tik ant­ras fut­bo­lo sta­dio­ nas sos­ti­nė­je, ati­tin­kan­tis FI­FA stan­dar­ tus. Šiuo ant­ros ka­te­go­ri­jos FI­FA stan­ dar­tus ati­tin­kan­čiu sta­dio­nu nau­do­sis Fa­bi­jo­niš­kių vi­du­ri­nė mo­kyk­la, Vil­niaus fut­bo­lo mo­kyk­la, „Žal­gi­rio“ fut­bo­lo mo­ kyk­la, ta­čiau ga­lės vyk­ti ir rim­tes­nio ly­ gio rung­ty­nės.

Ka­ted­ros aikš­tė­je Bal­ti­jos sos­ti­nių va­do­ vai iš­kil­min­gai įmon­ta­vo Bal­ti­jos ke­lio at­ mi­ni­mui skir­tą ply­te­lę. Ly­giai to­kios pat net po 75 kg sve­rian­čios ply­te­lės ke­liaus ir į Ry­gą bei Ta­li­ną. Tri­jų Bal­ti­jos sos­ti­nių va­do­vai: Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, Ta­li­no me­ras Ed­ga­ras Sa­vi­saa­ras bei lie­ tu­viš­kai pra­bi­lęs Ry­gos sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rius Ju­ri­jus Ra­dze­vi­ čius su­si­rin­ku­sius mies­tie­čius, vals­ty­bių am­ba­sa­do­rius ir po­li­ti­kus svei­ki­no su mies­tų bend­ra­dar­bia­vi­mo 20-ies me­tų su­kak­ti­mi. Jie taip pat ra­gi­no pri­si­min­ ti Bal­ti­jos ke­lio is­to­ri­ją, kai, mi­nint 1989 m. rugp­jū­čio 23 d. su­ka­ku­sias 50-ąsias Molotovo–Ribbentropo pa­kto pa­si­ra­šy­

Sekma­die­nis mo me­ti­nes, Vil­nių, Ry­gą ir Ta­li­ną su­jun­ gė gy­va su­si­ki­bu­sių žmo­nių gran­di­nė, nu­si­drie­ku­si 600 km.

Bu­vo už­tver­tos Vil­niaus se­na­mies­čio gat­ vės – jau ant­rą kar­tą vy­ko tarp­tau­ti­nis bė­gi­mo ren­gi­nys „Ni­ke Aš bė­gu. Vil­nius / DNB pus­ma­ra­to­nis“. Dau­giau nei 5 tūkst. bė­gi­mo aist­ruo­lių kai­ti­nant sau­lei įvei­kė po 5, 10 ar net 21,098 km dis­tan­ci­jas.Pir­ mo­ji mo­te­ris, fi­ni­ša­vu­si 10 km dis­tan­ci­jo­ je, bu­vo Dia­na Lo­ba­čevs­kė, sek­ma­die­nį sa­vo dis­tan­ci­ją ji įvei­kė per 34 mi­nu­tes.

Pir­ma­sis vy­ras, įvei­kęs pu­sę ma­ra­to­ no dis­tan­ci­jos, – Min­dau­gas Vir­ši­las, at­ bė­gęs per 32 mi­nu­tes. Pir­ma­sis 21,098 km ma­ra­to­no ruo­žą įvei­kė 43-ejų Pet­ras Pranc­kū­nas. 5 km bė­gi­mo rung­ty­je pir­ mas fi­ni­šą pa­sie­kė Jus­ti­nas Ber­žans­kis, jis at­stu­mą nu­bė­go per 15 mi­nu­čių.

gegužės 30–birželio 5, 2013

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

me­ro ša­li­nin­kus

t 84 L

3

miestas

„Vil­nius Chal­len­ge“ jau 5-ą kar­tą!

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Nuo 2009 m. vyks­tan­čios tarp­ tau­ti­nės mul­tis­por­to at­sto­vų var­ žy­bos Vil­nių links­mins jau šį sa­ vait­ga­lį. Penk­tą kar­tą or­ga­ni­zuo­ ja­ma­me ren­gi­ny­je „Vil­nius Chal­ len­ge“ da­ly­vaus per 1000 spor­ti­ nin­kų iš 15 skir­tin­gų ša­lių.

Kas­met Lie­tu­vo­je mul­tis­por­ tas da­ro­si vis po­pu­lia­res­nis. Šį šeš­ta­die­nį (bir­že­lio 1 d.) vyk­ sian­čio ren­gi­nio „Vil­nius Chan­ len­ge 2013“ or­ga­ni­za­to­riai lau­ kia dau­giau ne­gu 1000 da­ly­vių – šio spor­to pro­fe­sio­na­lų, mė­gė­ jų ir pra­de­dan­čių­jų. Šie­met bus įreng­tos trys skir­tin­gos var­žy­bų tra­sos. Nuo pat anks­taus ry­to, 9 val., bus ga­li­ma ste­bė­ti va­di­na­ mo­jo šio spor­to eli­to var­žy­bas, o

nuo 11 val. star­tuos mul­tis­por­to mė­gė­jai ir pra­de­dan­tie­ji.

Mul­tis­por­to var­žy­bo­se rei­kia įveik­ti daug rung­čių: dvi­ra­čių, irk­la­ vi­mo, orien­ta­vi­mo­si, rie­du­čių ir gal­ vo­sū­kių. Vi­sas šias var­žy­bas jun­gia orien­ta­vi­mo­si spor­tas. Il­giau­sia tra­ sa šie­met nu­ma­to­ma net 55 km il­ gio – ją tu­rės įveik­ti la­biau­siai pa­ty­ rę var­žy­bų da­ly­viai pro­fe­sio­na­lai. „Kas­met pri­trau­kia­me sve­čių iš skir­tin­gų vals­ty­bių. Iš ki­tų ša­lių daž­niau­siai at­vyks­ta eli­to spor­ti­ nin­kų, ta­čiau pri­trau­kia­me ir mė­ gė­jų. Mū­sų ren­gi­nys įdo­mus tuo, kad už­sie­ny­je vyks­tan­tys mul­tis­por­to ren­gi­niai dau­giau­sia pri­ trau­kia pa­ty­ru­sių spor­ti­nin­kų, o mes esa­me di­džiau­si mė­gė­jų kla­ sė­je: 80 pro­c. da­ly­vių yra mė­gė­ jai. Mū­sų ren­gi­nys pa­pras­tes­nis ir links­mes­nis: dau­giau sma­gių

ele­men­tų, o ne pa­čių var­žy­bų“, – pa­sa­ko­jo ren­gi­nio ko­mu­ni­ka­ci­jos at­sto­vė Au­re­li­ja Dra­da­ly­tė.

Kaip ir kas­met, šie­met bus pa­ reng­tas spe­cia­lus že­mė­la­pis žiū­ ro­vams. Vi­si, no­rin­tys pa­ma­ty­ti įspū­din­giau­sius var­žy­bų eta­pus, tu­rės ap­lan­ky­ti bū­tent že­mė­la­ py­je nu­ro­dy­tus punk­tus.

Ren­gi­nys vyks ža­lio­jo­je erd­vė­je prie Bal­to­jo til­to.

Vai­kus su­vie­nys šo­kis Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Ge­gu­žės 31-ąją ži­no­mo Lie­tu­vos šo­kė­jo Sau­liaus Skam­bi­no or­ga­ ni­zuo­ja­ma­me ren­gi­ny­je „Šo­kis mus jun­gia“ su­si­burs moks­lei­viai iš įvai­rių Vil­niaus mo­kyk­lų.

Po­li­ti­ka: opo­zi­ci­jo­je esan­tis V.Ur­bo­na­vi­čius į Met­ro­po­li­te­no įdie­gi­mo pa­

ra­mos gru­pę pri­vi­lio­jo net me­ro bend­ra­žy­gius.

kon­kur­sas ap­siei­tų be sa­vi­val­dy­ bės pi­ni­gų, tad ko­dėl ta­ry­ba tu­rė­tų prieš­ta­rau­ti idė­jos įgy­ven­di­ni­mui?

Mies­tui bū­tų su­tei­kia­ma šiuo­lai­ki­nė trans­por­to sis­te­ma, pa­ts pa­sta­ty­mas mies­tui nie­ko ne­kai­nuo­tų“, – ti­ki­ no Met­ro­po­li­te­no įdie­gi­mo pa­ra­mos gru­pės pir­mi­nin­kas. „No­riu da­ly­vau­ti“

Ta­ry­bos na­rys P.Nau­sė­da, nors yra bend­rų po­li­ti­nių pa­žiū­rų su A.Zuo­ ku, taip pat įsto­jo į šią ini­cia­ty­vi­nę gru­pę. Po­li­ti­kas sa­kė, kad jam įdo­ mi met­ro­po­li­te­no sis­te­mos per­ spek­ty­va, ta­čiau ti­ki­no, kad tai ne­ tu­rė­tų su­kel­ti jo­kio konf­lik­to tarp jo ir mies­to me­ro. „Aš ne­tu­riu ga­lu­ti­nės nuo­mo­nės, tie­siog esu ak­ty­vus, to­dėl ir no­riu da­ly­vau­ti. Ga­vau kvie­ti­mą da­ly­vau­ti gru­pė­je ir ti­kiuo­si iš ar­čiau pa­ma­ty­ti idė­jos pra­na­šu­mus bei trū­ku­mus –

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

tai jo­kiu bū­du nė­ra par­ti­jos nuo­mo­ nė. Kuo dau­giau in­for­ma­ci­jos ir ži­ nių, tuo ob­jek­ty­viau ga­li­ma ver­tin­ti si­tua­ci­ją“, – ti­ki­no P.Nau­sė­da. „Vie­na­reikš­miš­kai pa­sa­ky­ti, kad esu met­ro rė­mė­jas, tik­rai ne­ga­liu“, – pri­dū­rė A.Zuo­ko bend­ra­žy­gis.

Pa­sak V.Ur­bo­na­vi­čiaus, apie per­ spek­ty­vą gau­ti ES pa­ra­mą bū­tų ga­ li­ma kal­bė­ti nuo 2014 m. Tie­sio­gi­ nis fi­nan­sa­vi­mas rei­ka­lau­ja il­gų pro­ce­dū­rų, tad rea­laus fi­nan­sa­vi­ mo ga­vi­mo pra­džia ga­lė­tų bū­ti ne­ bent 2016 m. Įs­kai­tant pro­jek­ta­vi­mą ir ki­tus rei­ka­lin­gus dar­bus pro­jek­tui įgy­ ven­din­ti, sis­te­mos die­gi­mo pra­ džia anks­čiau­siai ga­lė­tų pra­si­dė­ti tik 2017–2018 m.

Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, pro­ jek­tas kai­nuo­tų apie 230–250 mln. eu­rų, o tiks­les­nė kai­na ga­lė­tų bū­ti nu­sta­ty­ta įgy­ven­di­nant pro­jek­tą.

Tarp­tau­ti­nei vai­kų gy­ni­mo die­ nai skir­ta­me ren­gi­ny­je vai­kai šoks bend­rą šo­kį. Kar­tu su Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ja ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­jan­tis S.Skam­bi­ nas sa­kė, kad kar­tu su įvai­rių mo­ kyk­lų mo­ky­to­jais bu­vo pa­si­tar­ta ir

penk­ta­die­nį 11.45 val. rink­sis Vin­ co Ku­dir­kos aikš­tė­je, iš ten pa­ju­dės link Ka­ted­ros aikš­tės, kur 12.45 val. ir nu­ma­to­mas šven­ti­nis kon­cer­tas.

Mies­te siaus rie­du­ti­nin­kai Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Aso­cia­ci­ja „Rie­dėk.lt“ šian­dien pir­mą kar­tą or­ga­ni­zuo­ja ofi­cia­lų rie­du­ti­nin­kų žy­gį. Šio spor­to mė­ gė­jai ge­gu­žės 30 d. 19.30 val. bur­ sis sos­ti­nės Ka­ted­ros aikš­tė­je.

Rie­du­čių mė­gė­jai ruo­šia­si rie­ dė­ti Ge­di­mi­no pro­spek­tu, Vil­ niaus, Vo­kie­čių, Rūd­nin­kų, Py­li­ mo, Rau­gyk­los, Kau­no, Al­gir­do, Jo­no Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­mis, to­ liau – Sa­va­no­rių pro­spek­tu, Ge­ ro­sios Vil­ties gat­ve iki Vin­gio par­ ko. Po ne­di­de­lės per­trau­kos to­liau pla­nuo­ja­ma va­žiuo­ti Tre­nio­tos,

Antra­die­nis Es­ti­jos pre­zi­den­to Too­mo Hend­ri­ko Il­ ve­so vieš­na­gės Lie­tu­vo­je pro­ga Pau­pio gat­vė­je ati­deng­ta 18-oji Užu­pio res­pub­ li­kos kons­ti­tu­ci­ja, be abe­jo, es­tų kal­ba.

Len­tos ati­den­gi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­ va­vo Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, T.H.Il­ve­sas, sos­ti­ nės me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ki­ti sve­čiai. „No­riu iš­reikš­ti sa­vo pri­pa­ži­ni­mą lais­ vų­jų bend­ruo­me­nių dva­siai, ku­ri ir lė­mė Užu­pio is­to­ri­ją. Aš ma­nau, kad bū­ti­na pa­rem­ti lais­vų bend­ruo­me­nių ini­cia­ty­ vą tiek Es­ti­jo­je, tiek vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Bū­ti­na, kad žmo­nės su­pras­tų, jog vis­ką ga­li­me pa­da­ry­ti tik sa­vo ran­ko­mis, tik sa­vo jė­go­mis, ne­lauk­da­mi iš­tie­sę del­

nu­spręs­ta: šie­met ren­gi­nio jun­gia­ mo­ji gran­dis bus bū­tent šo­kis. „Moks­lei­viai mo­kyk­lo­se kar­tu su sa­vo mo­ky­to­jais re­pe­tuo­ja tą pa­tį šo­kį, ku­rį kar­tu ir šoks ei­ty­ nė­se. Tai bus olim­pia­dos prin­ci­pu su­bur­tos ei­ty­nės, ku­rio­se kiek­vie­ na mo­kyk­la pa­ro­dys sa­vo spe­cia­ lią at­ri­bu­ti­ką ar mo­kyk­lą pri­sta­ tan­čius sim­bo­lius. O dai­ni­nin­kai kon­cer­tu pa­gerbs vai­kus“, – apie ren­gi­nį pa­sa­ko­jo S.Skam­bi­nas.

Ma­no­ma, kad į ren­gi­nį su­si­rinks dau­giau ne­gu 1000 mo­ki­nių. Ren­ gi­nio „Šo­kis mus jun­gia“ da­ly­viai

Vy­tau­to, Upės, Žve­jų, Olim­pie­ čių, Šei­my­niš­kių, Ta­do Kos­ciuš­ kos gat­vė­mis ir Ka­zio Škir­pos alė­ ja at­gal iki Ka­ted­ros aikš­tės. „Rie­dėk.lt“ ren­gi­nių koor­di­na­ to­rė Ra­min­ta Gus­tai­tė pa­sa­ko­jo: „Ren­gi­nio tiks­las yra pa­pras­tas ir ge­ras: ska­tin­ti rie­du­čių spor­tą Vil­niu­je ir Lie­tu­vo­je. Taip pat ska­ tin­ti ir svei­ką gy­ven­se­ną, ak­ty­ves­ nį lais­va­lai­kio pra­lei­di­mo bū­dą.“ Pa­sak koor­di­na­to­rės, to­kius rie­ du­čių žy­gius va­sa­rą pla­nuo­ja­ma or­ga­ni­zuo­ti pa­sku­ti­nį kiek­vie­no mė­ne­sio ket­vir­ta­die­nį. Neo­fi­cia­ lūs rie­du­čių mė­gė­jų pa­si­va­ži­nė­ji­ mai vyk­da­vo ir anks­čiau – jau 10

me­tų įvai­raus am­žiaus rie­du­ti­ nin­kai bu­ria­si į gru­pe­les ir kar­tu rie­da įvai­riais marš­ru­tais.

Ket­v ir­ta­d ie­n į su­s i­b ur­s ian­ tys rie­du­čių mė­gė­jai su­pla­nuo­tu marš­ru­tu rie­dės apie 2 va­lan­das.

Tre­čia­die­nis nus, kol kas nors iš kur nors duos prie­mo­nių ar pi­ni­gų“, – sa­kė T.H.Il­ve­sas.

Sie­ną Pau­pio gat­vė­je puo­šia Užu­pio kons­ti­tu­ ci­jos teks­tai ne tik lie­tu­ vių, ang­lų, pran­cū­zų, ru­ sų ar len­kų, bet ir ji­diš, gru­zi­nų, egip­tie­čių bei ki­t o­m is k a l ­b o ­ mis.

Pra­neš­ta, kad nuo bir­že­lio 1 d. pra­si­dė­jus ato­sto­gų se­zo­ nui kei­sis vi­sų marš­ru­tų tro­ lei­bu­sų tvar­ka­raš­čiai ir 2, 5, 6, 7, 10, 18, 21, 22, 23, 24, 26, 26A, 30, 32, 33, 34, 36, 38, 40, 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49, 50, 52A, 53, 54, 55, 55A, 56, 73, 75 marš­ru­tų au­to­bu­sų tvar­ka­raš­čiai.

Dėl su­ma­žė­ju­sių ke­lei­vių srau­tų į gat­ves iš­rie­dės ma­ žes­nis skai­čius trans­por­to prie­mo­nių nei ru­dens, žie­ mos ir pa­va­sa­rio se­zo­nu. Tro­ lei­bu­sų skai­čius dar­bo die­no­

mis bus 175, au­to­bu­sų – 225, o poil­sio die­no­ mis tro­lei­bu­sų – 118, au­to­bu­sų – 127.

Be to, dar­bo ir poil­sio die­no­mis 14 tro­lei­bu­sų marš­ru­tas „Saulėtekis– Žygimantų gatvė–J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gatvė–Ge­ rosios Vil­ties sto­te­lė“ ir 30 au­to­bu­sų marš­ru­tas „Pilaitė–Konstitucijos prospektas–Kalvari­ jų gatvė–Saulėtekis“ trum­pi­na­mi iki An­ta­ kal­nio žie­do.

4

gegužės 30–birželio 5, 2013

miestas

Mies­to pa­plū­di­miuo­se gy­ve­ni­mas jau ver­da Upė ar­ba eže­ras, krep­ši­nio, tink­li­nio, vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės, fut­bo­lo var­tai, žo­lė, smė­ lis, suo­liu­kai, sta­le­liai, pa­vė­si­nės. Sos­ti­nės pa­plū­di­miuo­se trūks­ta tik jū­ros.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Su­va­žiuo­ja iš ki­tų ra­jo­nų

Nors ofi­cia­lus va­sa­ros se­zo­nas pra­ si­dės tik šį sa­vait­ga­lį – bir­že­lio 1-ąją, pa­grin­di­niuo­se mies­to pa­plū­ di­miuo­se – Ža­lių­jų eže­rų, Va­la­kam­ pių I ir II, Ši­lo, Žir­mū­nų ir Sa­lo­tės – mies­tie­čiai lais­va­lai­kį lei­džia jau ke­lias sa­vai­tes. Sa­vait­ga­liais, poil­ siau­to­jų tvir­ti­ni­mu, pa­plū­di­miai sau­sa­kim­ši, bet ir dar­bo die­no­mis čia ne­trūks­ta jau­ni­mo, ma­mų su vai­kais, gar­baus am­žiaus žmo­nių.

Vie­ni me­džio paunks­nė­je ant suo­le­lio skai­to laik­raš­tį ar kny­ gą, ki­ti – ypač vai­kai – pliuš­ke­na­si van­de­ny­je ir cho­ru tvir­ti­na, kad jis jau pa­kan­ka­mai šil­tas, ma­moms tai pui­kus lai­kas po­pie­tes su ma­žai­ siais leis­ti ne tarp ke­tu­rių sie­nų, o gam­to­je. Net ir die­ną jau­ni­mas mu­ši­nė­ja ka­muo­lį tink­li­nio aikš­ te­lė­se ar­ba tie­siog mė­gau­ja­si vė­ly­ vo pa­va­sa­rio sau­le. Į pa­plū­di­mius net ir pa­pras­tą dar­bo die­ną už­su­ka ne tik gre­ta jų gy­ve­nan­tys vil­nie­ čiai, bet ne­si­bo­di at­vyk­ti ir gy­ve­ nan­tys ki­tuo­se ra­jo­nuo­se. „Daž­nai čia at­va­žiuo­ju su vai­ ku dar­bo die­no­mis, ta­da la­bai ra­ mu, žmo­nių ne­daug“, – sa­kė Va­ la­kam­pių II pa­plū­di­my­je su­tik­ta iš Nau­ji­nin­kų čia at­va­žiuo­jan­ti Li­na su sa­vo ma­žy­liu.

Pi­lai­tė­je esan­čia­me Sa­lo­tės pa­ plū­di­my­je su­tik­ta po­nia Ni­jo­lė tei­ gė čia at­vyks­tan­ti ga­na daž­nai tiek sa­vait­ga­liais, tiek dar­bo die­no­ mis vie­šuo­ju trans­por­tu iš Šeš­ki­ nės. Mo­te­ris tei­gė ver­ti­nan­ti poil­sį gam­to­je ir nau­do­ja­si ga­li­my­be pa­ bėg­ti iš mies­to.

Mau­dy­tis ne­bi­jo

Vi­suo­se mies­to pa­plū­di­miuo­se van­duo yra tin­ka­mas mau­dy­tis, o no­rin­čių at­si­gai­vin­ti ne­gąs­di­na dar ne itin su­ši­lęs at­gai­vos šal­ti­nis. „Na, kai praė­ju­siais me­tais pa­ skel­bė, kad šis van­duo yra šva­rus ir ga­li­ma mau­dy­tis, tai bai­mės ne­tu­riu – lei­džiu ja­me pliuš­ken­tis vai­kams“, – sa­kė Sa­lo­tės pa­plū­di­my­je po­pie­tę lei­džian­ti Re­na­ta su vai­kais.

Praėjusiais metais smėlis čia buvo labai prastas – sušlapęs jis virsdavo praktiškai moliu. Šiemet jau kur kas geresnio atvežė, bet kad mažai.

Ta­čiau mo­te­ris pri­dū­rė, kad prieš tre­jus ar ket­ve­rius me­tus nuo šio eže­ro van­dens ir vai­kai, ir suau­gu­ sie­ji šei­mo­je bu­vo iš­ber­ti. „Bu­vo aiš­ku, kad nuo van­dens.

Tą­kart bu­vo ne­ra­mu, bet mau­dė­ mės praė­ju­siais – vis­kas bu­vo ge­ rai, mau­do­mės ir da­bar“, – pa­sa­ ko­jo vil­nie­tė. Į van­de­nį drą­siai len­da ir ki­tuo­ se mies­to pa­plū­di­miuo­se lai­ką lei­ džian­tys vil­nie­čiai. Poil­sio zo­no­je prie Ža­lių­jų eže­rų esan­tis di­de­ lis liep­tas la­bai mėgs­ta­mas jau­ ni­mo. Ten ir de­gi­ni­mo­si vie­ta, ir pui­ki pra­mo­ga šo­ki­nė­ti į van­de­nį.

Tie­sa, Va­la­kam­pių pa­plū­di­miuo­ se be­si­mau­dan­čių ma­ty­ti ne­te­ko, esą dar nė­ra taip šil­ta, kaip tei­gė

Va­la­kam­pių I pa­plū­di­my­je su­tik­ ta Arū­na. Šiukš­lės kar­tais pa­mirš­ta­mos

Dar­bo die­no­mis poil­siau­to­jų ne­ daug, tai­gi ir pa­plū­di­mių ap­lin­ka at­ro­do ga­na ge­rai – šva­ru, tvar­kin­ ga. Šiukš­lia­dė­žių už­tek­ti­nai vi­sur, tik, kaip sa­kė pa­tys ten lai­ką lei­ džian­tys žmo­nės, sa­vait­ga­lį čia su­ plūs­ta daug jau­ni­mo, mėgs­tan­čio ir pa­lė­bau­ti, iš­ger­ti, pa­skui žo­lė­je ga­ li­ma ap­tik­ti ir stik­lo šu­kių, ir alaus bu­te­lių kamš­te­lių. „Sa­vait­ga­liais čia bū­na daug žmo­nių, šiukš­lės tvar­ko­mos, bet kar­tais tik­rai at­ro­do, kad jau sa­vai­ tę jų nie­kas neiš­ve­ža“, – apie Sa­lo­ tės pa­plū­di­mį sa­kė Re­na­ta.

Ne tik va­sa­rą, bet kar­tais ir žie­ mą į Va­la­kam­pių II pa­plū­di­mį už­ su­kan­čią Li­ną ste­bi­no čia bu­vęs šiukš­ly­nas šal­tuo­ju me­tų lai­ku. „Bu­vo la­bai daug šiukš­lių, o kiek dar jų iš­lin­do nu­tir­pus snie­gui. Na, da­bar jau ma­ty­ti, kad vis­ką su­tvar­ kė, iš­ve­žė“, – ap­mau­do dėl tvar­ kos ne­si­lai­kan­čių poil­siau­to­jų ne­ slė­pė Li­na.

Gel­bė­to­jams dar­bo ne­daug

Kai ku­rie jau nuo ge­gu­žės 24-o­ sios pra­dė­ję dirb­ti mies­to pa­plū­ di­mių gel­bė­to­jai dar­bo per­tek­liu­ mi ne­si­skun­džia. Vy­rai džiau­gė­si, kad vi­sa lai­mė, jog ne­lai­min­gų nu­ ti­ki­mų ne tiek jau daug.

Sep­ty­ne­rius me­tus poil­sia­vie­tė­ je prie Ža­lių­jų eže­rų gel­bė­to­ju dir­ ban­tis Ro­lan­das sa­kė, kad poil­siau­ to­jai čia, kaip ir vi­sur, itin di­de­liu pa­klus­nu­mu ne­pa­si­žy­mi, bū­na vis­ko, bet sken­duo­lių trauk­ti ne­ te­ko. Kad pra­si­de­dan­tis pa­plū­di­

Problemos: ne visi vilniečiai žavisi paplūdimių būkle – čia trūksta ir smėlio, ir tvarkingų tualetų.

mių se­zo­nas dar ra­mus, džiau­gė­si ir Sa­lo­tės bei Va­la­kam­pių I pa­plū­ di­mio gel­bė­to­jai. „Ne, šie­met skęs­tan­čių dar ne­ bu­vo. Praė­ju­siais me­tais te­ko gel­ bė­ti dvy­li­ka to­kių“, – sa­kė Sa­lo­tės pa­plū­di­mį sergs­tin­tis Vla­di­mi­ras Ni­ki­ti­nas. Šio­mis die­no­mis dvie­jų gel­bė­to­jų ste­bi­mas tik Va­la­kam­pių I pa­plū­ di­mys, gel­bė­to­jo po­stas II pa­plū­di­ my­je kol kas tuš­čias. „Bir­že­lio 1 d. ati­da­ro­mas se­zo­ nas, ta­da ir ten pra­dės bu­dė­ti gel­ bė­to­jai“, – sa­kė ką tik iš val­ties iš­ li­pęs Va­la­kam­pių I pa­plū­di­my­je dir­ban­tis gel­bė­to­jas De­ni­sas.

Be­je, De­ni­so pa­ste­bė­ji­mu, tė­ vams de­rė­tų su­telk­ti di­des­nį dė­ me­sį į sa­vo ma­ža­me­čius ir ne­pa­lik­ti jų vie­nų prie van­dens tel­ki­nių. „Praė­ju­siais me­tais te­ko vie­ną ki­tą trauk­ti iš van­dens. Ne sken­do, bet jau niurk­te­lė­jo tė­vų ne­pri­žiū­ri­ mi“, – pa­sa­ko­jo gel­bė­to­jas.

Tua­le­tai šau­kia­si šva­ros

Di­de­lių skun­dų iš poil­siau­to­jų iš­ girs­ti ne­te­ko. Ži­no­ma, men­kas džiaugs­mas, kai at­vyks­ti pail­sė­ti nuo mies­to šur­mu­lio, o čia tau pa­ no­sė­je vyks­ta sta­ty­bos. Kol ne­bus baig­tas sta­ty­ti me­no in­ku­ba­to­rius prie Va­la­kam­pių II pa­plū­di­mio, ten poil­siau­jan­tys šven­ta gam­tos ra­ my­be mė­gau­tis ne­ga­lės.

Ir vie­šie­ji tua­le­tai šauk­te šau­kia­si šva­ros kva­po. Dar ta­ry­bi­nius lai­kus me­nan­čiuo­se sta­ti­niuo­se lan­ky­tis be ava­ly­nės ne­re­ko­men­duo­ja­ma.

Kam rū­pi tua­le­tai, o kam smė­ lis. Vie­nas pus­nuo­gis Va­la­kam­pių I pa­plū­di­my­je ant suo­le­lio gu­lin­tis gar­baus am­žiaus vy­ras ne itin pik­

Poil­sis: vil­nie­čiai, iš­siil­gę Lie­tu­vos p

lai­ko ir ga­li­my­bių ten nu­vyk­ti, sa­vo m smė­lio oa­zių.

tai, bet vis dėl­to reiš­kė ne­pa­si­ten­ ki­ni­mą pa­plū­di­mio smė­liu. „Praė­ju­siais me­tais smė­lis čia bu­ vo la­bai pra­stas – su­šla­pęs jis virs­ da­vo pra­ktiš­kai mo­liu. Šie­met jau kur kas ge­res­nio at­ve­žė, bet kad ma­ žai. Štai ten prie var­li­ny­ko vai­kams smė­lio be­veik nė­ra“, – ran­ka mos­te­ lė­jo ru­siš­kai kal­ban­tis vy­riš­kis.

Iš pa­žiū­ros čia pa­kan­ka ir žo­lės, ir smė­lio, bet štai prie ko pri­kib­ti tu­rin­tis poil­siau­to­jas ma­no ki­taip. „Smė­lio ma­žai, o žo­lė­je daug er­ kių, to­dėl ir gu­liu ant suo­liu­ko“, – šyp­se­ną sa­vo pa­sta­bo­mis ap­lin­ki­ niams kė­lė poil­siau­to­jas.

5

gegužės 30–birželio 5, 2013

miestas

Trauka: kepinant saulei, dar net neprasidėjus oficialiam paplūdimių sezonui prie vandens telkinių sostinėje ėmė rinktis tiek jaunimas, tiek senjorai.

pa­jū­rio pa­plū­di­mių, ta­čiau ne­tu­rin­tys mies­te taip pat ga­li at­ras­ti van­dens ir Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuotr.

5

oficialūs paplūdimiai

veikia Vilniaus miesto teritorijoje.

6

gegužės 30–birželio 5, 2013

miestiečiai

Ge­ra ten, kur nėra stik­li­nių pa­statų 28-erių Do­mas Bur­nic­kis neei­li­nis vil­nie­ tis – jau vien jo iš­vaiz­da daug at­skleid­žia apie as­me­nybę: il­gi plau­kai, barz­da ir bal­tiš­ki ak­se­sua­rai. Pats savęs iš­kal­ bin­gu ne­lai­kan­tis ir apie sa­ve ne itin mėgstan­tis pa­sa­ko­ti vai­ki­nas ku­ria kur kas dau­giau apie Lie­tu­vos praeitį pa­sa­ kan­čią ju­ve­ly­riką.

Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

D.Bur­nic­kis Vil­niu­je gy­ve­na nuo pir­mos ar ant­ros klasės – tiks­liai pa­ts ne­pa­me­na. Bet pa­klaus­tas, ar yra iš Vil­niaus, at­sakė: „Ne.“ Vė­ liau pa­ts pa­svarstė – galbūt jau ga­li va­din­ti sa­ve vil­nie­čiu. Ne taip se­niai, prie­š ket­ve­rius me­tus, vai­ ki­nas su­si­domė­jo et­nog­ra­fi­nių pa­ puo­šalų ga­my­ba – lie­ja bal­tiš­kus žal­va­ri­nius dir­bi­nius, ku­rie yra ar­ cheo­lo­gi­nių ra­di­nių iš baltų že­mių ko­pi­jos: ap­rėpia lai­ko­tarpį nuo I a.

At­ra­di­mai: „Yra dar tų neuž­da­rytų kiemų, yra kur užei­ti – rei­kia nau­do­tis pro­ga“, – taip ma­no D.Bur­nic­kis. pr. Kr. iki pat XIII–XIV a. Šia veik­

Margaritos Vorobjovaitės nuotr. la jis už­sii­ma dar su dviem drau­gais bend­ra­min­čiais. Į klau­si­mus D.Bur­nic­kis at­sa­ kinė­ja trum­pai, ta­čiau aiš­kiai. Jis pri­si­pa­ži­no, kad nėra daug ben­ draujantis žmo­gus.

– Kodėl su­si­domė­jo­te pa­puo­ šalų ga­my­ba ir kodėl būtent et­ nog­ra­fi­ne kultū­ra?

– Už­sii­minė­ju gry­nai bal­tiš­ka ju­ve­ ly­ri­ka. O pra­dėjau dėl to, kad ma­ne do­mi­na vi­sas mūsų kultū­ri­nis lo­by­ nas. Tai mūsų kultū­ra ir ne­reikėtų jos pa­mirš­ti.

Bet kai pa­būni gam­ to­je, no­ri­si at­gal į miestą – man rei­ka­ lin­ga pu­siaus­vy­ra, kad at­si­gau­čiau.

– Iš kur vi­so to iš­mo­ko­te?

– Nie­kur spe­cia­liai ne­si­mo­kiau – esu sa­va­moks­lis. Su­vo­ki­mas atei­na pa­ma­žu. Iš pra­džių pa­puo­šalų ko­ pi­jos ne­būda­vo pa­čios tiks­liau­sios, bet vėliau iš­mo­kau da­ry­ti tiks­les­ nes. Da­bar ga­min­da­mi pa­puo­ša­lus jau žiū­ri­me, kad mi­li­metrų tiks­lu­ mu ati­tiktų au­ten­tiš­kus.

– O iš kur gau­na­te pa­vyzd­žių?

– Ar­cheo­lo­gi­jos kny­go­se ran­da­me.

Ten­ka iš re­konst­ruo­tojų su­ži­no­ti, su ku­riais „tri­namės“.

– Tai dau­giau dar­bas ar po­ mėgis?

– Iš da­lies... Mes dar de­monst­ruo­ ja­me ir au­ten­tišką lie­jimą – įvai­ riuo­se ren­gi­niuo­se.

– Kaip au­ten­tiš­ko lie­ji­mo iš­ moks­ta­ma?

– Viską „Goog­le“ ra­dau. Ieš­kau in­ for­ma­ci­jos kny­go­se. Iš tiesų in­for­ ma­ci­jos yra daug kur: pa­vyzd­žiui,

gra­viū­ro­se. Ga­min­da­mi pa­puo­ ša­lus taip pat at­si­žvel­gia­me į tai, kaip at­rodė to me­to dra­bu­ žiai. Nors iš tų laikų be­veik nie­kas neiš­likę, ne­ras­ta. Yra kas ban­do juos re­konst­ruo­ti, o mes ban­do­me re­konst­ruo­ti pa­puo­ša­lus. Ir vi­sus pa­puo­ša­lus da­ro­me lie­ji­mo būdu – kai pa­ts pra­de­di tuo už­siim­ti, pra­de­di ir su­vok­ti, kaip kas galė­ jo būti tais lai­kais da­ro­ma. Bet vi­ sa tai yra šiek tiek eks­pe­ri­men­tinė ar­cheo­lo­gi­ja.

– Ar tik tuo už­sii­ma­te gy­ve­ni­ me?

– Stu­di­juo­ju skulptūrą Vil­niaus dailės aka­de­mi­jo­je ir dir­bu ope­ra­ to­riu­mi – fil­muo­ju te­le­vi­zi­jos lai­ das. Kur pa­sam­do, ten ir fil­muo­ju.

– Turė­tumė­te būti la­bai pa­sta­ bus. Kas Vil­niu­je la­biau­siai pa­ tin­ka?

– Se­n a­m ies­t is. Iš esmės tiek...

Se­na­mies­ty­je gy­ve­nu, se­na­mies­tis man ir pa­tin­ka. Ge­rai, kad jis dar ne vi­sas su­t var­k y­t as ar užs­t a­ty­tas nau­jais pa­sta­tais. Man la­ biau pa­t in­ka ne­s ut­var­k y­t os vie­ tos, bet ir neap­l eis­t os. Nes kai pra­d e­d a tvar­k y­t i, ne­l ie­ka vi­s iš­ kai nie­ko.

– Koks jūsų lais­va­lai­kis?

– So­dy­bo­je sėdžiu. Mie­lai mėgstu miestą iš­keis­ti į so­dybą: ten gry­nas oras, eže­ras, miš­kas. Tik ne­la­bai to lais­va­lai­kio yra. Bet kai pa­būni gam­to­je, no­ri­si at­gal į miestą – man rei­ka­lin­ga pu­siaus­vy­ra, kad at­si­gau­čiau.

– Ką mie­lai su­kur­tumė­te Vil­ niaus mies­te?

– Pa­ban­dy­č iau iš­sau­go­t i se­n a­ miestį tokį, koks jis yra, o ne užs­ ta­ty­ti stik­li­niais pa­sta­tais. Šiaip mies­tas yra mies­tas, ju­da jis sa­ vo ei­ga ir te­gul sau to­liau vys­to­si.

Kai ban­do ką nors at­vež­ti, tai at­ ve­ža maką ar­ba hes­bur­gerį.

– Tu­ri­te ko­kią ki­tiems neat­rastą vietą, sa­vo slaptą kam­pelį?

– Ne­ži­nau. Ga­li­ma pa­si­vaikš­čio­ti kie­mais ir at­ras­ti. Yra dar tų kiemų neuž­da­rytų, yra kur užei­ti – rei­kia nau­do­tis pro­ga. Bet to­kia rea­lybė – be abe­jo, ka­da nors viską užs­ta­tys ir vis­kas ka­da nors baig­sis.

– Kuo Vil­nius da­bar ki­toks nei anks­čiau?

– Anks­č iau daž­n ai ne­s i­l an­k y­ da­vau se­n a­m ies­t y­j e. Tro­l ei­b u­ sai ne­b e­va­ž inė­ja Ge­d i­m i­n o pro­ spek­tu...

7

gegužės 30–birželio 5, 2013

parama kaimui

Miškų įveisimui – naujas paraiškų rinkimo etapas Iki šių metų birželio 28 d. galima teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos KPP antrosios krypties („Aplinkos ir kraštovaizdžio gerinimas“) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“.

Laisvė Aužbikavičienė Reikalavimai paramai gauti

Paramos gali kreiptis fiziniai (ne jaunesni kaip 18 metų) ar juridiniai asmenys, kuriems žemės ūkio paskirties (I priemonė) ar ne žemės ūkio paskirties ar apleista žemė (II priemonė) priklauso nuosavybės teise, valstybinės žemės valdytojai. Vienas pagrindinių reikalavimų – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro, nebent veisiamas miškas ribojasi su kitu mišku. Teikiant paraišką pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, įveisiamo miško sklypas pastaruosius dvejus metus iki paraiškos pateikimo turi būti deklaruotas tiesioginių išmokų paraiškoje.

Gavęs leidimą įveisti mišką, asmuo turi parengti Miško želdinimo bei žėlimo projektą ir jį patvirtinti miškų urėdijoje, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką. Miško želdinimo ir žėlimo projekte želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti suprojektuota ne mažiau kaip 20 proc. lapuočių. Jei žemė, už kurią prašoma paramos, valdoma bendra, daline arba jungtine nuosavybės teise, vienas bendraturčių, teikdamas paraišką įveisti mišką, turi pateikti notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), kuriame išdėstomas sutikimas įveisti mišką jų žemės dalyje.

Jei veisiamas miškas yra Natura 2000 teritorijose, pareiškėjas privalo pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura 2000 teritorijoje.

Galima pateikti ir elektroniniu būdu

Paraiškas gauti paramą su reikiamais dokumentais priima ir registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai. Jas pateikti būtina iki šių metų birželio 28 d.

Paraišką kartu su reikalingais dokumentais galima pateikti asmeniškai, atsiųsti paštu, o nuo šių metų – ir elektroniniu būdu. Tai galima padaryti NMA informaciniame portale. Tokiu atveju paraiška internetu teikiama tik asmeniškai (įgaliotas asmuo negali teikti paraiškos). Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos (jei dokumentas popierinis, jis turi būti nuskenuotas ir pateiktas kartu su paraiška). Elektroninės paraiškos teikimo pranašumai aki-

vaizdūs: taupomas laikas, pareiškėjas paraišką gali pateikti neišeidamas iš namų, nereikia spausdinti ir pasirašyti dokumentų. Be to, pateikus paraišką, nedelsiant pradedamas paraiškos vertinimas, todėl ji greičiau įvertinama.

Tvarka: vienas iš pagrindinių reikalavimų – veisiamo miško plotas turi būti ne mažesnis kaip pusė hektaro.

Prioritetiniai kriterijai

Nuo 2010 m. paraiškos pagal KPP priemones „Pirmas ne žemės ūkio paskirties žemės ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ bei „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ yra teikiamos itin aktyviai. Pagal pirmąją priemonę per visą laikotarpį pateiktos 1773 paraiškos, pagal antrąją – 2002. Nors pagal minėtas priemones paraiškos dar priimamos, paramos lėšų likę nedaug. Pasak NMA Strateginio valdymo departamento Administravimo projektavi-

Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

mo skyriaus vyriausiojo specialisto Donato Kačino, dėl šios priežasties pareiškėjams gali būti taikomi prioritetiniai kriterijai. „Pirmenybė bus taikoma pareiškėjams, kurie iki šiol nėra gavę ES paramos veisti mišką; jų miškas veisiamas fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančioje žemėje; taip pat veisiami ne greitai augančių medžių želdiniai. Prioritetinė tvarka bus taikoma ir pareiškėjams, kurių miškas veisiamas mažiau palankioje ūkininkauti vietovėje arba žemėje, kurios našumas vertinamas iki 32 balų, taip pat apleistoje žemėje ir karstinių įgriuvų regione esančioje žemėje. Taip pat prioritetas bus teikiamas pareiškėjams, kurių žemės sklypai, kuriuose planuojama veisti mišką, suformuoti žemės konsolidacijos projekte; taip pat jei pareiškėjas yra miško savininkų asociacijos arba kooperatyvo narys“, – pabrėžė D.Kačinas.

Paramos dydžiai

Pagal priemones mokamos trijų rūšių išmokos: vienkartinė miško

įveisimo išmoka, penkerius metus nuo įveisimo mokama miško priežiūros ir apsaugos išmoka, pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ mokamos ir prarastų pajamų iš žemės ūkio veiklos išmokos. Išmokų dydžiai priklauso nuo to, kokia yra įveisiamo miško želdinių rūšinė sudėtis, – kuo daugiau rūšių kietųjų lapuočių medžių ir liepų želdinių sodinama, tuo jos didesnės.

Parama miškui įveisti valstybinėje žemėje teikiama tik miško įveisimo išlaidoms kompensuoti.

Bendra paramos suma negali viršyti 690 560 Lt per trejų fiskalinių metų laikotarpį. Kompensuojama 80 proc. vidutinių miško įveisimo išlaidų mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir 70 proc. palankiose ūkininkauti vietovėse.

Po 20 metų drebulės – biokurui

Vilniuje įsikūrusios UAB „Užvarmio plantacija“ direktorius Saulius Zalieckas šiemet pateikė paraišką gauti paramą pagal priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“. „Nutarėme apsodinti hibridinėmis drebulėmis apie 30 hektarų žemės plotų. Tikimės, kad parama padės ne tik sutvarkyti teritoriją, bet ir po 20 metų gauti ekonominę naudą“, – pasakojo S.Zalieckas. Vyriškis planuoja po 20 metų dalį drebulių iškirsti ir panaudoti biokuro gamybai. Verslininkas pabrėžia, kad ES direktyva dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją įpareigoja Lietuvą atsinaujinančio kuro rodiklį iki 2020 m. padidinti iki 23 proc., vėliau šis skaičius turėtų didėti. Taigi po 20 metų atsinaujinančiam biokurui bus galima panaudoti gautą medieną. „Už ES paramą paruošime dirvą, ją išvalysime, įsigysime sodinukų. Taip pat planuoju visą plotą aptverti nuo žvėrių, nes jie mėgsta pasigardžiuoti sodinukais“, – pasakojo ne pirmą kartą ES parama besinaudojantis S.Zalieckas. Įsipareigojimai

Pateikus paraišką, mišką privaloma įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus (rudens sezoną iki einamųjų metų lapkri-

Tomo Raginos nuotr.

čio 1 d., pavasario sezoną iki einamųjų metų liepos 1 d.) nuo paraiškos pateikimo dienos.

Jei teikdamas paraišką pareiškėjas jau yra įveisęs mišką, išmokos jam gali būti mokamos tik tuomet, jei miškas buvo įveistas ne anksčiau nei prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. Jei teikiant paraišką miškas jau įveistas, kartu su paraiška reikia pateikti apie miško želdinimo darbų kokybės įvertinimo pažymą, miško sodmenų įsigijimo dokumentus, pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą, jei nepirko sodmenų – priėmimo–perdavimo aktą.

Pareiškėjas, įveisęs mišką, per 10 dienų NMA privalo pateikti želdinamų medžių rūšių, pagrindinį miško dauginamosios medžiagos kilmės sertifikatą ir visų želdinamų medžių bei krūmų įsigijimo dokumentus. Paramos gavėjui NMA pateikus dokumentus, per 40 kalendorinių dienų nuo dokumentų pateikimo dienos Valstybinės miškų tarnybos (VMT) Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai įveistame miške atliks miško želdinimo darbų kokybės įvertinimą (išskyrus atvejį, kai miškas įveistas prieš pateikiant paramos paraišką). Jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu – miško įveisimo metais rudenį ir antraisiais metais nuo miško įveisimo VMT valstybiniai miškų pareigūnai įveistame miške atlieks miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu – pirmaisiais ir trečiaisiais metais nuo miško įveisimo (skaičiuojant metus miško įveisimo metai neįskaičiuojami) VMT Miškų kontrolės skyriaus teritorinio poskyrio valstybiniai miškų pareigūnai įveistame miške atliks miško želdinių ir žėlinių apskaitą. Šeštaisiais metais (jei miškas įveistas pavasarinio miško želdinimo metu) nuo miško įveisimo arba septintaisiais metais (jei miškas įveistas rudeninio miško želdinimo metu) nuo miško įveisimo VMT pareigūnai atliks įveisto miško želdinių ir žėlinių kokybės vertinimą.

Apribojimai gauti paramą

Pareiškėjai turėtų atkreipti dėmesį, kad parama neskiriama kalėdiniams medeliams auginti, laukų apsauginėms juostoms apželdinti ir greitai augančių medžių želdiniams, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra ne ilgesnis nei penkeri metai, veisti.

Taip pat parama neskiriama iškirstam miškui atsodinti ir, savaime mišku, apaugusiems plotams. Želdinant trumpos rotacijos plantacinius želdinius, kurių laikotarpis tarp dviejų kirtimų yra nuo 6 iki 15 metų, parama teikiama tik jų įveisimo išlaidoms kompensuoti. Miško priežiūrai ir apsaugai prarastųjų pajamų kompensavimo išPR mokos nemokamos.

E. paraiškos pranašumai: paprastesnė paraiškos struktūra; pildant paraišką tikrinama, ar nė-

ra padaryta klaidų; tikrinama, ar pateikti visi privalo-

mi dokumentai; prie paraiškos duomenų laukelių

pateikiama informacija, kaip pildyti paraišką.

Veiksmai, kuriuos reikia atlikti prieš teikiant paraiškas: kreiptis į teritorinį žemėtvarkos

skyrių, kad išduotų leidimą įveisti mišką; jei miškas veisiamas Natura 2000

teritorijose, reikia kreiptis į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą, kad išduotų pažymą; reikia parengti Miško želdinimo

bei žėlimo projektą ir jį suderinti su VĮ Miškų urėdija; užpildyti paraišką ir ją pateikti

NMA.

8

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Cool­ness pa­li­ki­mas

Evaldas Labanauskas

Ū

kio mi­n ist­ro kėdės pra­keiks­ mas vėl su­veikė. Nė pusės me­ tų neiš­dir­bu­si, bet per tą laiką pa­t y­čių ob­jek­t u spėju­si tap­t i Bi­r utė Vėsaitė, ku­r ią in­ter­nau­tai dėl klai­ kaus jos sve­tainės ver­t i­mo į anglų kal­ bą pra­minė Bi­ru­te Cool­ness, nuo ki­tos sa­ vaitės – at­leis­ta. Šis keis­tas skryd­ž io ant „Ar­v i“ ka­la­k utų spar­ne­l ių skan­da­las pa­teikė ke­l ias įdo­ mias pa­mo­kas, ku­r ias ga­l i­ma pa­va­d in­t i Cool­ness pa­l i­k i­mu.

Svar­biau­sia – prem­je­ras Al­g ir­das But­ke­vi­ čius yra silp­nas ir ne­su­ge­ba ap­g in­ti net sa­ viš­k ių. Tai tik di­d ins trintį tarp so­cial­de­ mok­ratų, ku­r ių da­l is la­bai kri­t iš­kai įver­t i­ no B.Vėsaitės paau­ko­jimą.

Pre­zi­dentū­ra, opo­zi­ci­ja ir koa­li­ci­jos par­tne­riai pra­ktiš­kai įsi­ti­ki­no, kad A.But­ke­vi­čių ne­sun­kiai ga­li­ma pri­spaus­ti, ir tuo nau­do­sis vis daž­niau bei ag­re­sy­viau.

Be to, dar prie­š su­for­m uo­j ant Vy­r iau­ sybę kalbė­t a, kad A.But­ke­v i­č ius ne­t u­ ri stu­b u­r o, ta­č iau ne­t ikė­t ai il­g ai be­s i­ lai­k an­t ys rei­t in­g ai šią silp­nybę esą pa­ vertė stip­r y­b e. Da­b ar – lai­k as nu­s iim­t i ro­ž i­n ius aki­n ius. Pre­z i­d entū­r a, opo­z i­c i­ ja ir koa­l i­c i­j os par­t ne­r iai pra­k tiš­k ai įsi­t i­ ki­no, kad A.But­ke­v i­č ių ne­s un­k iai ga­l i­m a pri­s paus­t i, ir tuo nau­d o­s is vis daž­n iau bei ag­re­s y­v iau.

Ki­ta pa­mo­ka – vers­las, ypač stam­bu­sis, yra blo­g is, nuo ku­rio rei­k ia lai­ky­tis kuo to­liau.

T. y. bet ko­k ie san­t y­k iai su vers­l i­n in­kais net ir tie­sio­g iai už eko­no­mi­kos ska­t i­n imą at­sa­k in­gam ūkio mi­n ist­r ui yra ta­bu. To­ dėl vers­lui bus dar sun­k iau būti išk­lau­sy­ tam ar teik­ti pa­si­ū ly­mus ne tik aukš­tiems po­l i­t i­kams, bet ir že­m iau­sio ran­go val­d i­ ninkė­l iams. B.Vėsaitės pre­ce­den­tas įtvir­ti­ no, kad bend­ra­vi­mas su vers­lu yra jau sa­ vai­me „komp­ro­ma­tas“.

Ga­l iau­s iai net ir ne­p ro­fe­s io­n a­lui aiš­ ku, kad nuo pat ka­d en­c i­j os pra­d žios B.Vėsaitės vie­š ie­j i ry­š iai bu­vo tra­ge­d i­j a, ir natū­ra­lu, kad vi­s išką fias­ko jie pa­t yrė su­s i­dūrus su rim­tes­ne kri­ze. Tie­s a, temų ne­su­vo­k i­mas, ne­gebė­ji­mas rea­g uo­t i, stra­ te­g i­j os ne­t urė­ji­m as bei veiksmų ne­de­r i­ ni­mas būdin­gas ir kitų mi­n istrų ko­man­ doms, bet natū­ra­l io­ji at­ran­ka sa­ko, kad vi­ sų pir­ma žūsta silp­n iau­s ie­ji.

Ki­ta ver­t us, da­l is mi­n is­te­r ijų ra­do, kaip kom­pen­suo­ti viešųjų ry­šių ne­pro­fe­sio­na­ lumą, – tai vie­ši­ni­mo pi­ni­gai. Pa­vyzd­žiui, ar ką nors la­bai blo­go esa­te girdėję apie pra­ ėju­sios ka­den­ci­jos su­si­sie­k i­mo mi­n istrą Eli­gijų Mas­liulį ar­ba bu­vusį Žemės ūkio mi­ nis­te­r i­jos va­dovą Ka­zi­mierą Star­ke­vi­čių?

Ko­k ias pirm­takės pa­mo­kas per­pras ki­tas į pra­keiktą ūkio mi­nist­ro kėdę sėdęs as­muo – ne­tru­kus pa­ma­ty­sim.

gegužės 30–birželio 5, 2013

Jums rūpimus klausimus Vilniaus merui Artūrui Zuokui siųskite e. paštu redakcija@vilniausdiena.lt

Jau netrukus – nauja kasmėnesinė rubrika MERO KLAUSK DRĄSIAI

Savaitės interviu

Jei jau per­ka­te darbą, jį bent per­s

Š

vie­ti­mo ir moks­lo mi­nist­ras Dai­nius Pa­val­kis pri­pažįs­ta, kad švie­ti­mo sis­ te­mo­je yra dau­gybė pro­blemų – per daug aukš­to­jo moks­lo dip­lomų, bet per ma­žai ži­nių, pa­se­nu­sios mo­ky­mo me­ to­di­kos mo­kyk­lo­se. Ta­čiau la­bai greitų per­ mainų mi­nist­ras ne­ža­da.

D.Pa­val­kis ir to­liau neat­si­sa­ko pri­va­lomų ma­te­ma­ti­kos, lie­tu­vių bei už­sie­nio kalbų abitū­ros eg­za­minų idė­jos ir pri­pažįs­ta, kad kai ku­rių ša­lies aukš­to­jo moks­lo įstaigų dip­ lo­mai dėl per že­mos stu­dijų ko­kybės kar­telės darb­da­viams įspūdžio ne­da­ro. Tie­sa, darbų pir­ki­mas, anot jo, – le­ga­lus vers­las, tik gud­ rau­jan­tys stu­den­tai to­kių darbų kar­tais net ne­pers­kai­to. Apie tai ir apie ki­tas švie­ti­mo ak­tua­li­jas mi­nist­ras dis­ku­ta­vo su po­rta­lo die­na.lt skai­ty­to­jais.

– Gerb. mi­nist­re, ka­da uni­ver­si­tetų dėsty­tojų at­ly­gi­ni­mai bus ne­že­mi­nan­ tys jų oru­mo? Kodėl dėsty­to­jams ke­ lia­mi rei­ka­la­vi­mai ir at­ly­gi­ni­mas nėra adek­vatūs? (Bi­rutė) – Uni­ver­si­tetų au­to­no­mi­ja leid­žia jiems spręsti tiek at­ly­gi­nimų klau­si­mus, tiek dėl rei­ka­la­vimų dėsty­to­jams.

– Ku­riais me­tais pla­nuo­ja­te įves­ti ne­ for­ma­lio­jo ug­dy­mo krep­šelį? Ačiū už at­sa­kymą. (Ra­sa) – Kai Lie­tu­vos Sei­mas ir Vy­riau­sybė nu­stos ma­žin­ti švie­ti­mui ski­ria­mas lėšas dėl mo­ki­ nių ir stu­dentų skai­čiaus mažė­ji­mo, nors tai ne­da­ro­ma nei so­cia­li­nių rei­kalų, nei svei­ka­ tos sis­te­mo­je, kur žmo­nių skai­čiaus mažė­ji­ mas yra ly­giai toks pat.

– Mi­nist­re, sa­ky­ki­te, kodėl Lie­tu­vo­je ši­ tiek daug ko­le­gijų, pro­fe­si­nių mo­kyklų, mo­ky­mo centrų, vi­so­kio plau­ko uni­ver­ si­tetų, aukš­tes­niųjų mo­kyklų? Ko­kius tei­si­nin­kus, pvz., ga­li pa­ruoš­ti My­ko­ lo Ro­me­rio universiteas, Kau­no ko­le­gi­ jos, Vil­niaus ko­le­gi­ja, So­cia­li­nių mokslų ko­le­gi­jos ir ki­tos že­mo aka­de­mi­nio ly­gio įstai­gos? Nes da­bar aki­vaiz­du, kad aukš­ to­jo moks­lo dip­lomą ga­li gau­ti kiek­vie­ nas. (Kor­ne­li­ja) – ES Ko­mi­si­jos ir Ta­ry­bos nuo­mo­ne, mes tu­ ri­me turė­ti pa­kan­kamą skai­čių žmo­nių, įgi­ ju­sių aukštąjį iš­si­la­vi­nimą, nes tik esant kri­ ti­nei jų ma­sei ga­li­me tikė­tis pro­ver­žio moks­lu pa­grįsto­je ga­my­bo­je. Todėl ES po­li­ti­ka yra di­ din­ti aukštąjį iš­si­la­vi­nimą tu­rin­čių žmo­nių skai­čių vi­suo­menė­je. Lie­tu­vo­je mes ne­kal­ba­ me apie tai, kad reikėtų dau­giau aukštąjį iš­ si­la­vi­nimą tu­rin­čių pi­lie­čių, ak­cen­tuo­ja­me stu­dijų ko­kybės ge­ri­nimą.

ki­niam dar­bui. Ką da­ry­ti stu­den­tui, ku­ ris bai­gia uni­ver­si­tetą, gau­na dip­lomą, o Lie­tu­vos darb­da­viai jo ne­no­ri, nes nea­ ti­tin­ka jų rei­ka­la­vimų? Jų nuo­la­ti­nis ar­ gu­men­tas: „Šiais lai­kais uni­ver­si­te­tus bai­gu­sių stu­dentų pa­tir­tis bei ži­nios yra vi­siš­kai ne­nau­din­gos.“ (Taut­vy­das) – Dėl šių prie­žas­čių ir dis­ku­tuo­ja­me apie spe­ cia­listų pa­ren­gi­mo ko­kybę. Bend­ra­dar­biau­ja­ me, ta­riamės su pra­mo­ni­nin­kais, vers­li­nin­kais, ta­čiau pa­sa­ky­ti, kad yra aiškūs ko­kybės ver­ti­ ni­mo me­cha­niz­mai, ne­ga­liu. Iki šiol gy­vuo­jan­ čios uni­ver­si­tetų rei­tin­ga­vi­mo, išorės ver­ti­ni­ mo, stu­dijų ver­ti­ni­mo sis­te­mos yra su­ro­ga­ti­niai ver­ti­ni­mo me­to­dai, nes tikrąją pa­dėtį ir ko­kybę pa­ro­do tik dar­bo rin­ka ir konk­re­taus stu­den­ to kar­je­ros ei­ga. Šią pro­blemą ap­tar­si­me Lie­ tu­vai pir­mi­nin­kau­jant ES per at­skirą Eu­ro­pos vals­ty­bių švie­ti­mo mi­nistrų ta­ry­bos po­sėdį.

– Ka­da bus vyk­do­mas Vy­riau­sybės pro­ gra­mos punk­tas, nu­ma­tan­tis su­vie­no­ din­ti mo­kestį už aukštąjį mokslą ir pa­ da­ry­ti jį ne di­desnį kaip vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis? (Ro­ber­tas) – Pa­siū­ly­mus, kaip išspręs­ti šią su­si­da­riu­sią pro­blemą, ren­gia dar­bo grupė, va­do­vau­ja­ma vi­ce­mi­nist­ro Ri­man­to Vait­kaus. Aš as­me­niš­ kai ma­nau, kad di­desnė so­cia­linė ly­gybė ne­ pa­kenktų.

– Kaip ver­ti­na­te Lie­tu­vos stu­dentų sąjun­ gos darbą ir per­spek­ty­vas? Ar glaud­žiai bend­ra­dar­biau­ja­te? (Mo­ni­ka) – Bend­ra­dar­bia­vimą ver­ti­nu po­zi­ty­viai. Kaip so­cia­li­niai par­tne­riai jie, mi­nis­te­ri­jos po­žiū­ riu, yra pa­kan­ka­mai ger­bia­mi.

– Anks­čiau vi­du­ri­nis iš­si­moks­li­ni­mas bu­vo 11 kla­sių, o da­bar – 12 kla­sių, jau­ nuo­liai baig­da­mi mo­kyk­las būna 19–20 metų. Pas­ku­ti­nių kla­sių mo­kyk­los pro­ gra­mos su­da­ro­mos be­veik iš kar­to­jimų.

Ar pa­si­tei­si­no tas 12 klasės įve­di­mas, ar ne­ge­riau būtų jos at­si­sa­ky­ti, nes jau­ni­

mas, ku­ris no­ri mo­ky­tis ir taip ži­no, kaip pa­gi­lin­ti sa­vo ži­nias be pro­gramų kar­to­ ji­mo. Ma­no ži­nio­mis, tik Lie­tu­vo­je yra 12 kla­sių. (Ele­na) – Kar­tais su­si­da­ro vaiz­das, kad mo­ki­nius mo­ ko­me ne to, ko rei­kia, ir ne taip, kaip rei­kia.

Gird­žiu daž­nai kal­bas apie tai, kad da­ly­je mo­ kyklų te­be­nau­do­ja­mi pa­senę mo­ky­mo me­to­ dai ir mo­ki­niai kai ka­da yra ge­ro­kai la­biau lin­ kę nau­do­tis mo­der­nio­mis tech­no­lo­gi­jos, ku­rių mes, de­ja, vi­sa apim­ti­mi ne­ga­li­me pa­si­ūly­ti.

Kal­ba­me ne apie vi­suo­ tinį pri­va­lomą ma­te­ma­ti­ kos teo­ri­jos eg­za­miną, bet la­biau apie ma­te­ma­ti­kos, in­for­ma­ti­kos, lo­gi­kos, ti­ ki­my­bių teo­ri­jos ži­nių su­ tei­kimą ir pa­tik­ri­nimą.

Pro­fe­si­nis mo­ky­mas ma­žiau­sią ne­darbą tu­rin­čio­se ša­ly­se įgy­ven­di­na­mas kaip prie­ monė įgy­ti bendrąjį iš­si­la­vi­nimą ir pro­fe­siją.

Tas fak­tas, kad per­nai net 860 mo­ki­nių Lie­ tu­vo­je į pro­fe­si­nes mo­kyk­las at­ėjo jau turė­ da­mi aukš­to­jo moks­lo dip­lomą, vals­tybės po­žiū­riu yra ne­to­le­ruo­ti­nas. Turėtų būti at­ virkš­čiai.

– Kodėl uni­ver­si­te­tuo­se kles­ti ko­rup­ci­ ja? Kaip pla­nuo­ja­te ir ar ap­skri­tai pla­ nuo­ja­te su tuo ko­vo­ti? (Vy­tas) – Yra buvę tik pa­vie­nių ko­rup­ci­jos bylų, iš­ keltų uni­ver­si­te­to dar­buo­to­jams. Ta­čiau pri­ pažįs­tu, kad tam tik­ros abe­jonės vi­suo­menė­je yra dėl per di­delės uni­ver­si­tetų ir kitų aukš­ tųjų mo­kyklų au­to­no­mi­jos. Nau­do­ja­ma daug viešųjų fi­nansų, todėl ir vi­suo­menė ti­ki­si di­ des­nio aukštųjų mo­kyklų skaid­ru­mo, at­vi­ru­ mo ir at­sto­va­vi­mo ne mo­kyk­los, bet vie­ša­jam in­te­re­sui.

– Ar vi­siems pri­va­lo­mai reikės lai­ky­ti abitū­ros ma­te­ma­ti­kos eg­za­miną? Man at­ro­do, kad tai ne­sąmonė. (Mak­sas) – Dis­ku­si­joms tu­ri­me dar me­tus. Kal­ba­me ne apie vi­suo­tinį ma­te­ma­ti­kos teo­ri­jos eg­ za­miną, bet la­biau apie ma­te­ma­ti­kos, in­for­ ma­ti­kos, lo­gi­kos, ti­ki­my­bių teo­ri­jos ži­nių su­ tei­kimą ir pa­tik­ri­nimą. Tie, ku­rie norės sto­ti į spe­cia­ly­bes, kur rei­kia ma­te­ma­ti­kos, turės lai­ky­ti vals­ty­binį ma­te­ma­ti­kos eg­za­miną.

– Kaip ma­no­te, aukš­to­jo moks­lo švie­ti­mo sis­te­ma yra pa­se­nu­si ar ne? As­me­niš­kai stu­di­ja­vau IT in­ži­ne­riją, su­gai­šau tre­jus me­tus mo­ka­mo­je vie­to­je uni­ver­si­te­te ir per vėlai su­pra­tau, kad tai, ko ma­ne mo­ kė, yra vi­siš­kai ne­nau­din­ga ma­no bu­vu­ siems, esa­miems ar būsi­miems darb­da­ viams, man te­ko mo­ky­tis pa­pil­do­muo­se kur­suo­se, lai­ky­ti eg­za­mi­nus ati­tin­ka­ miems ser­ti­fi­ka­tams gau­ti, kad įro­dy­ čiau, jog esu tin­ka­mas dirb­ti sa­vo darbą.

Nė vie­nam darb­da­viui ne­bu­vo ir nėra ak­ tua­lu, ar tu­riu dip­lomą, ar ne, nes jie ži­ no, kad da­bar­ti­niai Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tai stu­dentų tin­ka­mai ne­pa­ruo­šia šiuo­lai­

Ryž­tas: tiek aukš­to­jo moks­lo, tiek bend­ro­jo la­vi­ni­mo sis­te­mai rei­kia nau­jo­vių, ta­čiau D.Pa­

val­kis sa­ko, kad rei­kia lai­ko kai ku­rių re­formų naudai bei pa­da­ri­niams pa­sver­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

9

gegužės 30–birželio 5, 2013

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Ringas

kai­ty­ki­te No­riu nu­ra­min­ti, kad ši pro­ble­ma ak­ tua­li ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir ki­to­se ES ša­ ly­se. Vie­nin­te­lis ke­lias, ku­ris yra siū­lo­mas, – di­din­ti vie­šumą, at­vi­rumą ir žmo­nių iš išorės da­ly­va­vimą uni­ver­si­te­to val­dy­me.

Aiš­ku, svar­bus iš­lie­ka Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­bos ir kitų tar­nybų vaid­muo.

– Ko­kių re­formų ar­ti­miau­siu me­ tu ke­ti­na­te im­tis švie­ti­mo sis­te­mo­je?

(Agnė) – Dar­bo grupės baigė spręsti mo­kyklų tink­lo ir mo­ki­nio krep­še­lio kei­timų pro­ ble­mas. Bir­že­lio pra­džio­je dar­bo gru­pių siū­ly­mai bus pri­sta­ty­ti mi­nis­te­ri­jos va­ do­vy­bei, tuo­met spręsi­me. Ta­čiau pa­ts pa­grin­di­nis už­da­vi­nys da­bar yra at­lai­ky­ ti pir­mi­nin­ka­vimą ES, nes tai did­žiau­sias Lie­tu­vai iki šiol tekęs iššū­kis.

– Ar jums neat­ro­do juo­kin­ga, kad Lie­ tu­vos Res­pub­li­kos įsta­ty­mai vi­siš­kai ne­ri­bo­ja dip­lo­mi­nių darbų pir­ki­mo?

Yra su­si­kūru­sios įmonės, ku­rios juos ra­šo stu­den­tams. Pa­kan­ka į „Goog­ le“ paiešką įves­ti žod­žius „dip­lo­mi­ nių darbų ra­šy­mas“ ir gau­si­te dau­ gybę paieš­kos re­zul­tatų, ku­riuo­se bus nu­ro­dy­tos ir kai­nos, ir ofi­cialūs dar­bus ra­šan­čių žmo­nių kon­tak­tiniai duomenys. Tai­gi, ko ver­tas tas dip­lo­ mas? (Ka­ri­na) – Taip, tai nor­ma­lus vers­las. Bet jei­gu stu­ den­tas (klien­tas) net ne­sup­ran­ta, kokį dar­ bą jis nu­si­pir­ko, apie ką ga­li­ma kalbė­ti?

– Sa­ky­ki­te, kodėl į uni­ver­si­tetų mo­ ka­mas vie­tas prii­ma­mi stu­den­tai su pa­čiais pra­sčiau­siais pa­žy­miais, ne­ tu­rin­tys jo­kių rei­kiamų ži­nių (net ir į ma­gist­rantūrą), ta­čiau tik su­ge­ban­tys su­mokė­ti už mokslą? Ar tai nėra tau­ tos bu­ki­ni­mas? Juk jie nėra suin­te­re­ suo­ti dau­giau su­ži­no­ti, ge­rai mo­ky­tis.

Jie su­mo­ka už stu­di­jas ir vėliau tik nu­ si­per­ka bai­giamąjį darbą. Ko­kia iš to nau­da švie­ti­mo sis­te­mai ir Lie­tu­vai ap­skri­tai? (Ka­ro­li­na) – Nau­dos Lie­tu­vai tik­rai nėra. Tiek Dar­ bo par­ti­jos (lei­bo­ristų), tiek da­bar­tinės Vy­riau­sybės pro­gra­mo­je ak­cen­tuo­ja­ma mo­ky­mo­si ir stu­dijų ko­kybė. Jūsų siū­lymą ne­priim­ti į aukštąjį mokslą su blo­gais pa­ žy­miais ver­ti­nu la­bai tei­gia­mai, ta­čiau tu­ ri­me iš nau­jo įver­tin­ti uni­ver­si­tetų fi­nan­ sa­vi­mo apimtį.

– Kodėl disk­ri­mi­nuo­ja­mi Lie­tu­vos abi­tu­rien­tai, juk tiek metų vie­no­ je vals­tybė­je gy­ve­na ir len­kai, ir kitų tau­ty­bių pi­lie­čiai. Ar ne gėda mi­nist­ rui nu­si­leis­ti iki to­kio ly­gio, kad per vals­ty­binės kal­bos eg­za­miną bus leid­ žia­ma len­kams da­ry­ti klai­dų? Tai jie tu­ri gerb­ti vals­tybę, ku­rio­je gy­ve­na.

Lie­tu­vių jau­nimą jūs, mi­nist­re, la­bai disk­ri­mi­nuo­ja­te, tuo, ma­nau, nu­si­ kals­ta­te vi­siems Lie­tu­vos abi­tu­rien­ tams. (Ire­na) – Nau­ja lie­tu­vių kal­bos eg­za­mi­no tvar­ka bu­vo pa­tvir­tin­ta bu­vu­sio mi­nist­ro Gin­ ta­ro Ste­po­na­vi­čiaus. Vie­nin­te­lis pa­kei­ti­ mas bu­vo nees­mi­nis pa­leng­vi­ni­mas ne tik tau­ti­nių ma­žumų mo­kyk­loms, bet ir lie­ tu­viškų mo­kyklų abi­tu­rien­tams. Re­zul­ ta­tus ver­tin­si­me po eg­za­mi­no. Jei­gu vals­ ty­bi­nio eg­za­mi­no iš­lai­ky­mo vi­dur­kiai bus pa­našūs lie­tu­viš­ko­se ir tau­ti­nių ma­žumų mo­kyk­lo­se, eg­za­miną sun­kin­si­me, bet ne per daug – tiek lie­tu­viams, tiek tau­tinėms ma­žu­moms.

Lie­tu­vių kal­bai pa­kan­ka­ma pa­gar­ba ir dėme­sys pa­ro­dy­ti įve­dant pri­va­lomą lie­ tu­vių kal­bos eg­za­mi­no iš­lai­kymą no­rint įsto­ti į vals­tybės fi­nan­suo­jamą vietą aukš­ to­jo­je mo­kyk­lo­je.

nuomonės Po­li­ti­ko žo­dis

Bau­dos ho­mo­sek­sua­lams – at­si­li­ki­mas ar ver­ty­bių ap­sau­ga?

Sei­mas links­ta pri­tar­ti siū­ly­mui nuo 1000 iki 3000 litų bau­do­mis baus­ti „kons­ti­tu­ci­nių do­ro­vi­nių ver­ty­ bių bei Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tintų šei­mos pa­grindų“ nie­ kin­to­jus. Apie tai, rei­kia baudų ar ne, – Tėvynės sąjun­ gos at­sto­vas Ri­man­tas Jo­nas Da­gys ir Li­be­ralų sąjū­ džio va­do­vas Eli­gi­jus Ma­siu­lis.

At­vi­ri 214 Vil­niaus te­le­vi­zi­jos bokštų

Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius

Vil­n iaus mies­to ta­r y­bos sek­re­to­r ius

K Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ri­man­tas Jo­nas Da­gys

Eli­gi­jus Ma­siu­lis

T

M

Sei­mo na­r ys

ai, kaip su­for­mu­luo­tos pa­tai­sos, nė­ ra vi­siš­kai aiš­ku – kas tu­ri­ma ome­ ny sa­kant „kons­ti­tu­cinės do­ro­vinės ver­tybės“, nes nė vie­nas Sei­mo na­ rys ne­galėtų to­kiam da­ly­kui prie­šta­rau­ti. Tad tai rei­kia tiks­lin­ti. Bet per pa­tei­kimą, ma­nau, pri­tar­ti – tin­ka­mas spren­di­mas, nes Sei­mo na­riai ne­ga­li ne­žiūrė­ti, kai Kons­ti­tu­ci­ja ga­ li būti pa­mi­na­ma.

Dėl ei­ty­nių – kiek­vie­nas ren­gi­nys tu­ri sa­ vo tikslą ir tu­rinį. Jei tai ren­gi­nys, ku­riuo iš­ reiš­kia­mas tam tik­ros bend­ruo­menės so­li­da­ ru­mas, ne­ma­tau čia nie­ko blo­go. Bet jei tuo ren­gi­niu sten­gia­ma­si pa­nie­kin­ti kitų žmo­nių ver­ty­bes, pa­vyzd­žiui, šei­mos ver­ty­bes, el­gian­ tis ne­pa­gar­biai jų at­žvil­giu, to ne­ga­li būti da­ ro­ma. Čia ly­giai taip pat, kaip ir su tau­tinė­mis ver­tybė­mis, – esu už tau­ti­nio jau­ni­mo pa­ si­reiš­ki­mo ga­li­my­bes. Bet kai vis­kas pe­rau­ ga į fa­šis­ti­nius šūkius... Rei­kia tas ri­bas aiš­kiai jaus­ti ir ma­ty­ti. Jei ri­bos ne­per­žen­gia­mos – vis­kas ge­rai, jei jas per­žen­gia – ky­la pro­blemų.

Ką ma­nau apie vy­ku­sius pa­ra­dus? Na, čia, ma­no nuo­mo­ne, bu­vo ne­ma­žai pro­vo­ka­ci­ nių da­lykų. Bu­vo ne­gra­žu, kai bu­vo mėgi­na­ ma ki­taip žiū­rin­čius pa­nie­kin­ti. Keis­ta, kai tie žmonės pra­šo to­le­ran­ci­jos sau, bet ne­la­bai to­le­ran­tiš­kai el­gia­si kitų at­žvil­giu. Ma­nau, bu­vo vis­ko – ti­kiuo­si, iš klaidų mo­ko­ma­si.

Kaip bal­suo­siu Sei­me – pri­klau­sys nuo to, ko­kia bus for­mu­luotė. Aš esu prie­š ho­ mo­sek­sua­lių san­ty­kių pro­pa­ga­vimą. Ir bet ko­kių ly­ti­nių san­ty­kių pro­pa­ga­vi­mas ne­ ma­nau, kad at­ne­ša ko­kios nors nau­dos. Tas as­pek­tas pa­ra­duo­se yra, todėl tie pa­ra­dai – la­bai de­li­ka­tus da­ly­kas. Ma­nau, ne­reikėtų to or­ga­ni­zuo­ti. Tie pa­ra­dai, ma­no gal­va, ne tiek ska­ti­na ko­vo­ti už sa­vo tei­ses, to­le­ran­ ciją, o kaip tik su­ke­lia dar di­desnę ne­to­le­ ran­ciją vi­suo­menė­je šios grupės at­žvil­giu.

Kol žmonės ap­siei­na be pa­radų, nor­ma­ liai gy­ve­na tar­pu­sa­vy­je, tol tas bend­ra­vi­ mas nie­kam ne­ke­lia pro­blemų, yra nor­ma­ lus. Pa­ra­dai prie­ši­na vi­suo­menę. Ar rei­kia baudų? Na, jos tu­ri at­si­ras­ti ta­da, kai jau per­žen­gia­mos ri­bos.

Sei­mo na­r ys

a­nau, kad ši ini­cia­ty­va yra prie­ šta­rau­jan­ti Kons­ti­tu­ci­jai ir nu­ kreip­ta prie­š dalį Lie­tu­vos vi­ suo­menės, taip pat už­ker­tan­ti ke­lią žmonėms vie­šai reikš­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­ mus, turė­ti sa­vo pa­si­rinktą gy­ve­ni­mo bū­ dą. Priė­mus Pet­ro Gra­žu­lio pa­tai­sas, at­si­ ran­da ga­li­mybė per­se­kio­ti ir baus­ti ki­to­kios pa­saulė­žiū­ros žmo­nes. Be to, Kons­ti­tu­ci­ja ga­ran­tuo­ja žmo­nių sa­vi­raiš­kos laisvę, jei tai ne­trik­do vie­šo­sios tvar­kos.

Tie­sa, bu­vu­sių koa­li­ci­jos par­tne­rių spren­ di­mas pri­tar­ti pa­tai­soms nu­ste­bi­no: ten­ka ap­gai­les­tau­ti, kad kim­ba­ma ant po­pu­liz­mo meš­kerės, kad tuo ma­sa­lu pa­ti­ki net pa­tyrę Sei­mo na­riai. To­kie spren­di­mai bloš­kia Lie­ tuvą ke­liais šimt­me­čiais at­gal ir su­ku­ria Ru­ si­jos ar­ba Ka­zachs­ta­no tei­sinę ap­linką.

Jei to­kios pa­tai­sos bus priim­tos, ma­nau, Eu­ro­pos kon­teks­te at­ro­dy­sim la­bai pra­stai.

Bet gal net ne san­kci­jos esmė – svar­bu ap­si­ spren­di­mas, ko­kią šalį ir vi­suo­menę ku­ria­ me: ar no­ri­me to­kios vals­tybės, ku­rio­je bū­ tų to­ta­liai ki­ša­ma­si į žmo­nių gy­ve­nimą, būtų per­se­kio­ja­ma dėl jų po­žiū­rio, ar no­ri­me di­ na­miš­kos XXI a. vals­tybės.

Pa­čios for­mu­luotės – li­te­ratū­rinės. To­kias, ko­kios jos yra šiuo me­tu, būtų la­bai su­dėtin­ga įgy­ven­din­ti ir po­li­ci­jai, teis­mams: kiltų ginčų dėl to­kių da­lykų, kas yra tas do­ro­vi­nis šei­mos pa­ma­tas, ar čia jis pa­žeid­žia­mas, ar ne. Šeimą aš ir­gi no­riu ap­sau­go­ti – pa­ts tu­riu šeimą, net du vai­kus. Bet tai rei­kia da­ry­ti ne prie­var­ta, o ge­rais pa­vyzd­žiais: auklė­ti vai­ kus nuo pat ma­žens, ne­muš­ti su­tuok­ti­nių, o ne ban­dy­ti į įsta­ty­mus įtrauk­ti kaž­ko­kias nuo­ sta­tas, ku­rio­mis dėl įvai­rių prie­žas­čių šei­mos ne­sukūrę, ki­tokį gy­ve­ni­mo būdą pa­si­rinkę žmonės būtų ne­ger­bia­mi ar net so­di­na­mi į kalė­ji­mus. Jei šei­ma tvir­ta, vyks­ta ar ne­vyks­ta ei­tynės, jai vi­siš­kai tas pa­ts. Pri­mi­ty­vu ir tiek – šian­die­nia­me in­for­ma­ci­jos am­žiu­je jau­ni­ mas in­ter­ne­tu ga­li gau­ti ge­ro­kai dau­giau in­ for­ma­ci­jos, nei kaž­ko­kio­se ei­tynė­se. Tai gal reikėtų užd­raus­ti ir Už­gavė­nių per­si­rengė­ lius, nes ga­li­ma įtar­ti, kad jie – trans­ves­ti­tai?

Dienos klausimas. Ar reikėtų skirti baudas „dorovines vertybes“ esą niekinančių eitynių organizatoriams ir dalyviams? (proc.)

77 Taip

2 21 Nežino Ne Šaltinis: diena.lt

iek­vie­nas vil­nie­tis ži­no, kiek yra lais­vos vie­tos jo as­me­ni­ nia­me kom­piu­te­ry­je, te­le­ fo­ne. Ta­čiau ar daž­nai su­si­ mąsto­me, kiek vie­tos uži­ma Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės tu­ri­mi duo­me­ nys? Šiuo me­tu Vil­niaus mies­to sa­vi­ val­dybė sau­go 14,182 mln. gi­ga­bitų duo­menų. Įspūdin­gas, ta­čiau ne vi­ siems su­pran­ta­mas skai­čius. Pa­ vyzd­žiui, apy­tiks­liai tiek tal­pos tu­ri dau­giau nei 28 tūkst. kom­piu­te­rių, o šią in­for­ma­ciją pa­ver­tus A4 for­ma­ to pus­la­piais tai su­da­rytų dau­giau nei 7 mlrd. lapų. Juos su­dėję vieną ant ki­to gau­na­me apie 70 tūkst. metrų aukš­čio pa­statą, šis aukš­tis pri­lygs­ ta ne vie­nam, o 214 Vil­niaus te­le­vi­ zi­jos bokštų.

Tarp šių duo­menų yra ne tik ta­ry­bos ar ad­mi­nist­ra­ci­jos teisės ak­tai, bet ir duo­menų bazės, ku­rio­se su­kaup­ta daug įvai­rios in­for­ma­ci­jos apie Vil­niaus ir mies­tie­čių gy­ve­ni­ mo sri­tis. Dau­gu­ma šios in­ for­ma­ci­jos bu­vo su­rink­ta už vil­nie­čių – mo­kes­čių mokė­ tojų – pi­ni­gus. Ne­ma­žai ki­ tų vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų ar įstaigų šių duo­menų ne­su­tei­kia ar­ba už jų su­tei­kimą pra­šo at­ly­gio.

Vis­gi šian­dien Vil­nius su to­kia lo­gi­ka ne­su­tin­ka. Todėl da­bar­tinė sa­vi­val­dybės va­do­vybė lai­ko­si po­ zi­ci­jos, jog ta in­for­ma­ci­ja, ku­rią vie­šin­ti leid­žia įsta­ty­mai, pri­va­lo būti vie­ša. Dėl to nuo šiol šie duo­ me­nys bus ne­mo­ka­mai ir lais­vai priei­na­mi www.vil­nius.lt su­kur­ to­je duo­menų bazė­je – „E. duo­ menų ban­ke“. Jau šiuo me­tu siū­ lo­mi triukš­mo kar­tog­ra­fa­vi­mo, oro už­terš­tu­mo ir dar­že­lių sta­tis­tinės ata­skai­tos duo­me­nys. Be to, ar­ti­ miau­siu me­tu sa­vi­val­dybė pla­nuo­ ja į duo­menų bazę su­rink­ti vie­šo­ jo trans­por­to tvar­ka­raš­čių, mies­to ribų, se­niū­nijų ribų, dvi­ra­čių ta­ kų ir mies­to iki­mo­kyk­li­nių įstaigų sta­tis­ti­nius duo­me­nis, o atei­ty­ je nuo­lat pa­pil­dy­ti siū­lomų duo­ menų kiekį. Šie vie­šai priei­na­mi duo­me­ nys bus nau­din­gi vil­nie­čiams ir jų įmonėms. Pa­si­telk­da­mi šiuos duo­me­nis jie galės priim­ti įvai­ rius su mies­to gy­ve­ni­mu su­si­ju­ sius spren­di­mus, ku­rių šiuo me­tu rin­ko­je nėra. Be to, šie duo­me­ nys leis sa­vo miestą ne tik pa­žin­ ti, bet ir de­ta­liau jį ana­li­zuo­ti ir teik­ti pa­si­ūly­mus tam, kad prii­ ma­mi spren­di­mai būtų kiek įma­ no­ma efek­ty­ves­ni.

10

gegužės 30–birželio 5, 2013

lietuva Ne­te­ko ­ sūnaus

Pre­zi­dentės ­ kri­ti­ka

Dirbs ­ Kau­ne

Vil­niu­je, ne­vei­kian­čio­se Ber­ nar­dinų ka­pinė­se, ne­gy­vas ras­tas Sei­mo na­rio li­be­ra­ lo Al­gio Kašė­tos sūnus Mo­tie­ jus. Po­li­ci­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad jau­nuo­lio mir­ties ap­lin­ kybės kol kas neaiš­kios. Ant­ ra­dienį M.Kašė­tai su­ėjo 23-eji.

A.Kašė­ta su žmo­na Ra­mu­ne iš vi­so su­si­laukė ke­tu­rių vaikų.

Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos di­ rek­to­rius Žydrū­nas Plyt­ni­ kas iš Pre­zi­dentės Da­lios Gry­ baus­kaitės iš­gir­do kri­ti­kos dėl mes­to šešė­lio ant jo va­do­vau­ ja­mos tar­ny­bos. Pa­sak Pre­zi­ dentės at­stovės Dai­vos Ul­bi­ naitės, Pre­zi­dentė šį in­te­resų pai­nio­ji­mo at­vejį ver­ti­na „la­bai griež­tai“.

Kau­no mies­to ta­ry­ba svars­tys, ar su­teik­ti Sei­mo pir­mi­nin­kui Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) at­ sto­vui Vy­dui Ged­vi­lui pa­tal­pas rinkė­jams priim­ti. Kau­no mies­to sa­vi­val­dybės Bend­ro­jo sky­riaus vedė­jo Al­fon­so Ja­ru­šaus­ko tei­ gi­mu, pra­šymą su­teik­ti pa­tal­pas būtent Kau­ne sa­vi­val­dy­bei pa­ teikė pa­ts Sei­mo na­rys.

Tymų pro­trūkio Vil­niu­je mįslė Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Šie­met Vil­niu­je jau už­fik­suo­ta net 18 tymų li­gos at­vejų, o per­nai ne­ bu­vo nė vie­no. Dau­giau­sia ser­ gan­čių – Laz­dynų ra­jo­ne. Šio ra­ jo­no svei­ka­tos spe­cia­lis­tai nei­ gia gan­dus, kad li­gos ži­di­nys ga­ li būti jų me­di­ci­nos įstai­ga.

Ko­kios prie­žas­tys?

Vil­niaus vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čiamų ligų pro­fil­ ak­ ti­kos ir kont­rolės sky­riaus vedė­jo pa­va­duo­to­ja Bi­rutė Zda­ne­vi­čienė teigė, kad la­biau­siai tikė­ti­na šio pro­trūkio prie­žas­tis ga­li būti žmo­ nių ne­no­ras skie­py­tis: „2005 m., re­mian­tis skie­pi­ji­mo ro­dik­liais, 95 pro­c. visų vaikų bu­vo pa­skie­py­ ti nuo tymų. Ta­čiau pra­si­dėjo ne­ pagrįs­tas tymų vak­cinų puo­li­mas: ta­ria­mai jos ga­li su­kel­ti ne­pa­gei­ dau­ja­mus simp­to­mus, ir šian­dien skiepų ro­dik­lis su­mažėjęs iki 91– 92 pro­c. Kad vi­suo­menė būtų at­ spa­ri, ko­lek­ty­vi­nis imu­ni­te­tas tu­ri būti ne ma­žes­nis nei 95 pro­c.“

Bu­vo su­si­rgu­si vie­ na mūsų me­di­ci­nos se­suo, ta­čiau ji bu­vo pa­skie­py­ta. Gal kaž­ ko­kia „ne­ty­minė“ for­ma siau­čia?

Pa­sak spe­cia­listės, šiuo me­tu vi­suo­menė­je yra ga­na daug šiai li­ gai im­lių žmo­nių. „Li­ga pa­vo­jin­ ga dėl sa­vo komp­li­ka­cijų: plau­čių už­de­gi­mo, akių už­de­gi­mo, ku­ris ga­li baig­tis apa­ki­mu, sme­genų bei jų dan­galų už­de­gi­mo, šir­dies rau­ menų, inkstų pa­žei­dimų ar net pa­ra­ly­žiaus“, – pa­sa­ko­jo B.Zda­ ne­vi­čienė.

Ji pri­dūrė, kad iš visų vak­ci­no­ mis val­domų in­fek­cijų ne­si­skie­ pi­ji­mo at­ve­ju mir­tin­gu­mas nuo tymų yra did­žiau­sias.

je. „Dau­giau­sia ser­gan­čių mes už­re­gist­ra­vo­me Laz­dynų ra­jo­ ne. Ta­čiau su­si­rgimų at­ve­jai pa­ plitę vi­sa­me mies­te“, – ko­men­ ta­vo B.Zda­ne­vi­čienė.

Laz­dynų po­lik­li­ni­kos di­rek­torė Ju­li­ja Pliaukš­tienė teigė ne­ži­nan­ ti, kur šios li­gos ži­di­nys, nors ty­ mais su­si­rgo ir vie­na šios gy­dy­mo įstai­gos dar­buo­to­ja. „Mūsų li­go­ ninė­je už­fik­suo­ti še­ši tymų at­ve­ jai. Ir dėl ko? Mes ne­ži­no­me, nėra jo­kio ry­šio. Pa­vyzd­žiui, bu­vo su­ si­rgu­si vie­na mūsų me­di­ci­nos se­ suo, ta­čiau ji bu­vo pa­skie­py­ta. Gal kaž­ko­kia „ne­ty­minė“ for­ma siau­ čia?“ – abe­jonė­mis da­li­jo­si me­di­ ci­nos spe­cia­listė.

Me­di­kai ne­si­tikė­jo

J.Pliaukš­tienė ti­ki­no, kad su­si­rgu­si jų įstai­gos dar­buo­to­ja prie­š tai ne­ turė­jo jo­kio sąly­čio su li­ga, o pa­ cien­tai, ku­rie su­si­rgo ty­mais, anks­ čiau nėra buvę po­lik­li­ni­ko­je ar­ba buvę la­bai se­niai. „Mes ne­ži­no­me, kur šios li­gos ži­di­nys. Gal ko­kiuo­ se tro­lei­bu­suo­se pa­si­gau­na? Aš tie­siog ne­ži­nau, nie­kaip neiš­siaiš­ ki­na­me“, – ti­ki­no J.Pliaukš­tienė.

Pa­sak jos, ti­ki­mybės už­sikrės­ti ty­mais Laz­dynų po­lik­li­ni­ko­je ne­ bu­vo. Laz­dy­nuo­se pir­mie­ji už­fik­ suo­ti at­ve­jai bu­vo būtent ge­gužės mėnesį, bet tai ne­bu­vo sun­kios for­mos ir li­go­niai šiuo me­tu jau pa­svei­ko.

Vil­niaus vi­suo­menės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, iki šių metų pa­sta­rie­ji už­fik­suo­ti tymų li­gos at­ ve­jai bu­vo tik 2001 m., o per tą lai­ ko­tarpį ne­bu­vo nė vie­no šios li­gos at­ve­jo. Tie­sa, per­nai me­tais vis­gi bu­vo du žmonės, ser­gan­tys šia li­ ga, ta­čiau in­fek­ci­ja bu­vo at­si­vež­ ta iš už­sie­nio ša­lių, ku­rio­se kaip tik tuo me­tu bu­vo tymų pro­trūkis.

Dau­giau­sia – Laz­dy­nuo­se

Spe­cia­listė įvar­di­jo tikslų šiais me­tais už­fik­suotą ser­gan­čių ty­ mais skai­čių: „Yra 18 žmo­nių, ser­gan­čių ty­mais, – tai gy­dy­tojų pa­tvir­tin­tos diag­nozės, taip pat bu­vo ir la­bo­ra­to­ri­niai pa­tvir­ti­ni­ mai. Iš kai ku­rių šal­ti­nių gir­di­me, kad ser­gan­čių yra net šiek tiek dau­giau: ne­pris­kai­čiuo­ti at­ve­jai, ku­rie tik la­bo­ra­to­riš­kai nu­sta­ty­ ti, be gy­dy­tojų diag­no­zių.“ Pa­sak svei­ka­tos spe­cia­listų, tymų li­gos pro­trūkis Vil­niu­ je pra­si­dėjo ba­land­žio pra­džio­

Prie­žas­tis: anot me­dikų, tymų

pro­trūkio prie­žas­tis ga­li būti žmo­nių ne­no­ras skie­py­tis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Laimė­ti mi­li­jo­ ninės vertės kon­ kursą, o pa­skui iš jo pa­sku­tinę aki­ mirką pa­si­trauk­ti ir už­leis­ti vietą ki­ tam. Taip pa­sielgę nau­jie­ji vals­ty­ binės įmonės „Li­ tex­po“ va­do­vai už­minė mįslių.

Taip pa­ma­lo­nin­ ti sa­vi?

Schema: pa­sak laik­raš­čio šal­ti­nių, jau anks­čiau įta­kin­gi kai­riųjų at­sto­vai vi­

so­mis prie­monė­mis siekė, kad „Li­tex­po“ pa­si­trauktų iš kon­kur­so. Ga­liau­ siai vis­kas „su­si­tvarkė“, kai D.Alek­na­vi­čius (dešinėje) neiš­laikęs spau­di­ mo, pa­si­traukė ir jo vietą užėmė so­cial­de­mok­ratų prie­te­lius A.Tar­vy­das.

BFL nuotr.

Di­rek­to­rių iš­gu­jo, mi­li­jo­nus pa­do­va­no­jo Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Viską jau bu­vo su­pla­navę

Kur pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niai, ten mi­li­jo­nai litų, kon­kur­sai ir, ži­ no­ma, ga­li­mybės pa­ma­lo­nin­ti sa­ vus. Ne pa­slap­tis, kad kai­rie­ji, po ket­ve­rių metų su­grįžę į vald­žią, ūmai ėmė keis­ti vals­ty­bi­nių įmo­nių aukš­čiau­sią va­do­vybę. O ją pa­kei­tus prii­ma­mi mig­lo­ti spren­di­mai.

Vie­nas to­kių at­vejų su­si­jęs su vals­ ty­bei pri­klau­san­čiu pa­rodų ir kon­fe­ ren­cijų cent­ru „Li­tex­po“. Prieš po­rą mėne­sių „Li­tex­po“ laimė­jo viešą­ jį kon­kursą mai­tin­ti ES pir­mi­nin­ ka­vi­mo pro­ga at­vyk­sian­čius sve­ čius mies­to Ro­tušė­je, Na­cio­na­linė­je dailės ga­le­ri­jo­je, pa­čia­me „Li­tex­po“, Val­dovų rūmuo­se ir ki­tur. „Li­tex­po“ va­do­vai dar ba­landį gyrė­si, kad pa­tie­ka­lus sve­čiams iš už­sie­nio ga­mins gar­siau­si Lie­tu­ vos vir­tuvės še­fai. Bu­vo aiš­ki­na­ma, kad kon­kur­sui pa­teik­ta mai­ti­ni­mo ir ap­tar­na­vi­mo, stalų ser­vi­ra­vi­mo bei de­ko­ra­vi­mo kon­cep­ci­ja ati­ti­ko vi­sus rei­ka­la­vi­mus ir pa­taikė į de­ šim­tuką. „Eks­per­tai ją įver­ti­no aukš­čiau­ siais ba­lais. Mums pa­vy­ko su­rink­ti pui­kią ko­mandą, vie­nus ge­riau­sių Lie­tu­vos vir­tuvės šefų, tu­rin­čius aukš­čiau­sio ly­gio tarp­tau­ti­nių su­ si­ti­kimų ap­tar­na­vi­mo pa­tir­ties, ir pa­teik­ti ge­riau­sią kon­kur­sui iš­kel­ tos idė­jos „Lie­tu­va – mo­der­ni, ku­ rian­ti, jau­ki“ spren­dimą“, – tuo­met teigė „Li­tex­po“ at­sto­vas Jus­ti­ nas Bort­ke­vi­čius. Pa­sak jo, „Li­tex­ po“ pa­teik­ta mai­ti­ni­mo kon­cep­ci­

ja re­mia­si Šiaurės re­gio­no, ku­riam pri­klau­so Lie­tu­va, mais­to ga­mi­ni­ mo fi­lo­so­fi­ja ir sie­ja ją su ku­li­na­ri­ niu mūsų ša­lies pa­vel­du – kla­si­ki­ ne ba­jorų vir­tu­ve bei no­va­to­riš­ka mais­to ga­my­ba, pa­rem­ta va­di­na­ mo­sio­mis lėto­jo mais­to (angl. – slow food) idė­jo­mis.

Taip pat žadė­ta pa­pil­do­mai įdar­ bin­ti 50–120 žmo­nių.

Daug su­ta­pimų

Ta­čiau ne­tru­kus vis­kas ne­tikė­ tai ap­si­vertė aukš­tyn ko­jo­mis. Ba­ land­žio pa­bai­go­je iš po­sto pa­si­ traukė „Li­tex­po“ va­do­vas Da­rius Alek­na­vi­čius. Jis tuo­met už­si­minė, kad jautė po­li­tinį spau­dimą ir ne­ su­ti­ko su nau­ja „par­ti­nio ko­mi­sa­ ro“ – pa­va­duo­to­jo – pa­rei­gy­be.

Lai­ki­nuo­ju „Li­tex­po“ di­rek­to­riu­ mi ta­po grei­tai pen­si­nio am­žiaus su­lauk­sian­tis Aloy­zas Tar­vy­das, ku­ris yra ge­rai pa­žįsta­mas kai­riųjų glo­bo­ti­nis. Jis „Li­tex­po“ va­do­va­vo nuo pat 1987-ųjų iki 2011-ųjų.

Tuoj po to pa­skelb­ta, kad „Li­ tex­po“ at­si­sakė su­da­ry­ti su­tartį dėl sve­čių, at­vyk­sian­čių į Lie­tuvą pir­ mi­nin­ka­vi­mo ES me­tu, mai­ti­ni­mo.

T. y. iš kon­kur­so pa­si­traukė ir už­lei­ do vietą ki­tiems – ant­rą vietą užė­ mu­siai bend­ro­vei „Tau­ra­kal­nis“. „Tau­ra­kal­niui“ va­do­vau­ja ge­rus ry­šius dar nuo so­viet­me­čio su da­ bar­ti­niais įta­kin­gais so­cial­de­mok­ ra­tais pa­lai­kan­ti Ire­na Če­reš­kienė ir jos šei­ma. Be­je, „Tau­ra­kal­nis“ mai­ti­na ir Vy­riau­sybės dar­buo­to­ jus – bend­rovė yra laimė­ju­si kon­ kursą teik­ti mai­ti­ni­mo pa­slau­gas Vy­riau­sybės kan­ce­lia­ri­jo­je.

Juo­kin­gi pa­siaiš­ki­ni­mai

Kas at­si­ti­ko, kad nau­ji „Li­tex­po“ va­do­vai, už­tik­rin­tai laimėję, neo­ fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, maž­daug 4 mln. litų kon­kursą, už­lei­do vietą ki­tam?

Ofi­cia­li „Li­tex­po“ po­zi­ci­ja, ko­ dėl iš kon­kur­so nu­spręsta trauk­ tis: paaiškė­jo, kad Val­dovų rūmuo­ se nėra ir ne­bus įreng­ta... vir­tuvė. „Var­gu ar ne­sant nei van­den­ tie­kio, nei ka­na­li­za­ci­jos galė­tu­ me gau­ti sa­ni­ta­rinį pa­są“, – pa­ reiškė lai­ki­na­sis „Li­tex­po“ va­do­vas A.Tar­vy­das. To­kie pa­siaiš­ki­ni­mai ke­lia šyp­seną ES pir­mi­nin­ka­vimą or­ga­ni­zuo­jan­tiems pa­reigū­nams.

Ypač tu­rint ome­ny mi­li­jo­ni­nes už­ sa­ky­mo su­mas.

Pa­sak laik­raš­čio šal­ti­nių, jau anks­čiau įta­kin­gi kai­riųjų at­sto­vai vi­so­mis prie­monė­mis siekė, kad „Li­tex­po“ pa­si­trauktų iš kon­kur­so.

Ga­liau­siai vis­kas „su­si­tvarkė“, kai D.Alek­na­vi­čius, neiš­laikęs spau­di­ mo, pa­si­traukė.

Pats D.Alek­na­vi­čius taip pat skep­tiš­kai ver­ti­na ofi­cialų sa­vo įpėdi­nio pa­siaiš­ki­nimą ir spėja, kad tai tėra for­ma­lus mo­ty­vas. „Ne­ži­nau, ko­kių tikslų bu­vo sie­kia­ma. Pritrū­ko am­bi­cijų gal?

Spėlio­ti ne­ga­liu, ko­kie tie tiks­ lai. Kai va­do­va­vau, kon­kur­sui bu­ vo ge­rai pa­si­ruoš­ta: tiek da­ly­vau­ti ja­me, tiek vyk­dy­ti. Te­reikė­jo pa­ si­ra­šy­ti su­tartį. Ma­no gal­va, vi­sos kliū­tys įvei­kia­mos, ir jei yra kliū­ tis, at­si­ran­da ir būdų jai įveik­ti.

Aš būčiau kon­kursą tęsęs. Bet gal nau­jo­ji vald­žia įžvelgė ko­kių ri­ zikų?“ – svarstė D.Alek­na­vi­čius.

11

gegužės 30–birželio 5, 2013

lietuva

Karš­to­ji Ūkio mi­nis­te­ri­jos kėdė Bi­rutės Vėsaitės is­ to­ri­jo­je pa­dėtas taš­ kas – Pre­zi­dentė ją nuo bir­že­lio 3-io­sios at­lei­do iš pa­reigų.

Ta­čiau kodėl dėl in­te­resų su­pai­nio­ji­ mo daž­niau­siai le­kia būtent ūkio mi­nistrų gal­vos?

Po­li­to­lo­gai tu­ri at­sa­ kymą.

kad vi­si ži­notų, – štai aš ruo­šiuo­ si skris­ti, su­si­tik­ti su tais ir su tais.

Rei­kia užbėg­ti įvy­kiams už akių.

Jei­gu rei­kia, kreip­tis net į eti­kos ko­mi­siją (Eti­kos ir pro­cedūrų ko­ mi­siją – red. pa­st.), ar ga­li­ma taip da­ry­ti“, – dėstė pa­ts anks­čiau nuo VTEK nu­kentėjęs V.Us­pas­ki­chas.

Jo tei­gi­mu, B.Vėsaitės at­ve­ju jo­ kio „kri­mi­na­lo nėra“. Pak­laus­ tas, kodėl ta­da vie­nas pirmųjų pa­reiškė, jog mi­nistrė tu­ri at­si­sta­ ty­din­ti, V.Us­pas­ki­chas at­sakė, kad ki­to­kio spren­di­mo būti ne­ga­li. „Todėl, kad aš ži­nau, jog tai – vis­kas. Dar nė vie­nam mi­nist­rui ne­pa­vy­ko po to­kio in­te­resų konf­ lik­to iš­sau­go­ti po­sto. Nė vie­nam – is­to­ri­ja tai ro­do. Aš ir sa­kiau ne dėl to, kad trau­kis, o dėl to, kad neiš­ si­lai­ky­si. Kam ga­din­ti ner­vus?“ – paaiš­ki­no V.Us­pas­ki­chas. „Ka­la­ku­to šlau­ne­lių“ sindromas

Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Įsi­pai­nio­ja daž­niau ne­gu ki­ti

Ūkio mi­nistrės B.Vėsaitės die­nos po­ste su­skai­čiuo­tos, ir tam ne­pri­ reikė net Vy­riau­sio­sios tar­ny­binės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) iš­vadų.

Ga­vu­si prem­je­ro Al­gir­do But­ke­ vi­čiaus tei­kimą Pre­zi­dentė tre­čia­ dienį pa­si­rašė dek­retą dėl so­cial­ de­mok­ratės B.Vėsaitės at­lei­di­mo.

Pa­rei­gas ji nu­stos ei­ti bir­že­lio 3 d.

Kol bus ras­tas nau­jas ūkio mi­nist­ ras, lai­ki­nai B.Vėsaitės po­stą užims Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jai va­do­vau­ jan­tis Juo­zas Ber­na­to­nis.

Ta­čiau nau­ja­jam mi­nist­rui ir jo ko­man­dai, at­ro­do, derėtų neuž­ mirš­ti vie­no fak­to – viešųjų ir pri­ va­čiųjų in­te­resų su­pai­nio­ji­mas sėdint ūkio mi­nist­ro kėdėje jau tam­pa ne­be išim­ti­mi, o tai­syk­ le. Dėl in­te­resų su­pai­nio­ji­mo ūkio mi­nist­rai pri­ver­čia­mi at­si­sta­ty­din­ ti ge­ro­kai daž­niau ne­gu kitų mi­nis­ te­rijų va­do­vai.

Dar 2001 m. toks li­ki­mas iš­ti­ko tuo­metį ūkio mi­nistrą Li­be­ralų są­ jūdžiui at­sto­va­vusį Eu­ge­nijų Mal­ deikį. Jam at­si­sta­ty­din­ti te­ko ki­lus abe­jonių dėl jo ke­lionės į Maskvą.

E.Mal­dei­kis tąkart aiš­ki­no „at­ si­tik­ti­nai“ at­si­dūręs „Gazp­rom“ būstinė­je Mask­vo­je, o tuo­metės du­jas im­por­tuo­jan­čios bend­rovės „Stel­la Vi­tae“ val­dy­bos pir­mi­nin­ kas An­ta­nas Bo­sas tvir­ti­no pa­ties mi­nist­ro buvęs pa­pra­šy­tas suor­ga­ ni­zuo­ti su­si­ti­kimą su „Gazp­rom“ va­do­vais. Be to, įta­rimų taip pat su­kėlė mi­nist­ro paaiš­ki­ni­mai, ko­ dėl, užuot ap­si­stojęs Lie­tu­vos am­ ba­sa­dos sve­čių na­muo­se, jis ap­si­ gy­ve­no vie­na­me pra­ban­giau­sių Mask­vos vieš­bu­čių „Ho­tel Balts­

Is­to­ri­ja: Ūkio mi­nis­te­ri­jos po­stą iš­lai­ky­ti po­li­ti­kams bu­vo be­ne sun­kiau­sia per visą at­si­kūru­sios ne­prik­lau­

so­mos Lie­tu­vos is­to­riją – tuo įsi­ti­ki­no ne tik B.Vėsaitė, ta­čiau ir V.Us­pas­ki­chas, E.Mal­dei­kis bei D.Kreivys.

chug Kem­pins­ki“ ir kas už­sakė kam­barį.

2004 m. iš ūkio mi­nist­ro po­ sto pa­si­traukė vos pus­metį ir vie­ ną dieną ja­me buvęs Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas. Tai jis pa­darė iš­girdęs VTEK spren­dimą, kad su­pai­nio­jo in­te­re­sus, nes Mask­vo­je esą tvarkė ne vals­ty­bi­nius, o jam pri­klau­siu­ sios įmonės rei­ka­lus. Do­ku­men­ tai rodė, kad V.Us­pas­ki­chas bu­ vo pa­teikęs Ru­si­jos pa­reigū­nams siū­lymų steig­ti bendrą Lie­tu­vos ir Ru­si­jos įmonę, per­leid­žiant da­ lį Kre­ke­na­vos ag­ro­fir­mos ak­cijų Mask­vos mėsos per­dir­bi­mo kom­ bi­na­tui. Pats V.Us­pas­ki­chas iki šiol nei­gia su­pai­niojęs in­te­re­sus. „Aš iš­vis ne­pas­ly­dau, dėl manęs tre­ti žmonės tar­pu­sa­vy pa­kalbė­jo, tas po­pie­riu­kas, apie kurį jie kalbė­ jo, bu­vo su­glam­žy­tas tie­sio­gi­ne ta žod­žio pra­sme ir iš­mes­tas Vil­ niaus sa­vi­val­dybėj į šiukš­lių dėžę, kas nors jį išt­raukė, tokį su­glam­ žytą at­nešė į ko­mi­siją. Rusų kal­ba ne­bu­vo net iš­vers­ta, ten bu­vo pa­ra­ šy­ta, kad Us­pas­ki­chas lyg ir norė­ jo steig­ti bendrą įmonę. Tos įmo­ nės nie­ka­da ne­bu­vo, ne­bu­vo no­ro ją steig­ti, nei da­bar ji­nai yra. Ir už­ te­ko to“, – aiš­ki­no „Dar­bo par­ti­ jos“ ly­de­ris.

Kan­di­da­to ieš­kos penk­ta­dienį Prem­je­ras A.But­ke­vi­čius tre­čia­dienį per vieš­nagę Vo­k ie­t i­jo­je už­si­m inė dar ne­tu­rin­tis kan­di­datų į ūkio mi­ nist­ro po­stą, ta­čiau penk­ta­dienį jau ža­da pra­dėti rea­lias paieš­kas. „At­vykęs į Vo­kie­tiją tik­rai kol kas ne­ gal­vo­ju (dėl kan­di­datų – red. pa­st.). Na, pa­gal­vo­ti tai pa­gal­vo­ju, bet aš ma­nau, kad mes penk­ta­dienį pra­dėsi­me gal­ vo­ti apie naują kan­di­datą į šį po­stą.

Rei­kia ir par­ti­jos va­do­vybė­je pa­si­tar­ ti. Da­bar vyks­ta paieš­ka“, – tre­čia­dienį te­le­fo­nu iš Vo­kie­ti­jos sakė prem­je­ras.

Pak­l aus­t as, ar ūkio mi­n ist­ro pa­rei­ gos galėtų būti pa­t ikė­tos ku­r iam nors vi­ce­m i­n ist­r ui, prem­je­ras teigė kol kas ne­m a­t an­t is to­k ių per­s pek­ tyvų. A.Butkevičius dar antradienį buvo pranešęs, kad ūkio ministrė B.Vėsaitė pareigas eis iki pirmadie­ nio, bus ieškoma naujo kandidato į ūkio ministro pareigas.

Lai­ki­nai ei­ti ūkio mi­nist­ro pa­rei­gas pa­ves­ta tei­sin­gu­mo mi­nist­rui J.Ber­ na­to­niui. Iš­va­das dėl B.Vėsaitės el­ge­ sio VTEK turėtų pa­skelb­ti ant­ra­dienį.

Tomo Avižinio mon­ta­žas

V.Us­pas­ki­chas jau ži­no, kaip elg­tis

2011 m. iš ūkio mi­nistrų te­ko trauk­ tis kon­ser­va­to­riui Dai­niui Krei­ viui. Jis ap­kal­tin­tas skyręs pa­ramą mo­kyk­loms, ku­rių re­konst­ruk­ciją turė­jo at­lik­ti su mi­nist­ro mo­ti­ na su­si­ju­si bend­rovė. D.Krei­vys iš po­sto pa­si­traukė tik su­laukęs nei­ giamų VTEK iš­vadų.

Al­vi­das Lu­ko­šai­tis:

Neat­leis­ti­na, kad mi­ nistrė taip ir ne­sup­ra­ to, jog rei­ka­la­vimų at­ si­sta­ty­din­ti prie­žas­tis ne­ga­li būti nu­si­kal­ti­ mo pa­da­ry­mas. Už­ten­ ka sa­vo el­ge­siu su­kel­ti abe­jo­nių.

Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis vie­šo­jo­je erdvė­je pri­si­min­tas ir praei­tos Sei­ mo ka­den­ci­jos pa­bai­go­je ūkio mi­ nist­ro pa­rei­gas ėjęs Ri­man­tas Žy­ lius. Ke­lia­ma įta­ri­mų, kad jis taip pat turė­jo sąsajų su da­bar B.Vėsaitę par­klupd­žiu­sia įmo­ne „Ar­vi“ ir Ka­ zachs­ta­no vers­li­nin­kais, esą plau­ kio­da­mi „Ar­vi“ nuo­mo­tu lai­vu

mi­nist­ras ir vers­li­nin­kai mėga­vo­si Kur­šių ne­ri­jos vaiz­dais.

Ta­čiau pa­ts R.Žy­lius, kaip ir ki­ti jo li­ki­mo po­li­ti­kai, to­kias kal­bas at­ me­ta ir jo­kių in­te­resų konf­liktų sa­ vo veik­lo­je ne­įžvel­gia.

Ga­liau­siai at­ėjo B.Vėsaitės ei­ lė. Ji su dviem pa­tarė­jo­mis pra­ėju­ sią sa­vaitę bend­rovės „Ar­vi“ už­ sa­ky­tu aš­tuon­vie­čiu vers­lo klasės lėktu­vu skri­do į vers­lo fo­rumą Ka­ zachs­ta­no sos­tinė­je As­ta­no­je. Visų trijų bend­ra skryd­žio kai­na pir­myn ir at­gal siekė 8100 litų, ar­ba 2700 litų vie­nam as­me­niui. Su­ma būtų bu­vu­si di­desnė, ta­čiau dalį iš­laidų pa­dengė „Ar­vi“, ku­ri kaip tik de­ra­ si su Ūkio mi­nis­te­ri­ja dėl Ma­ri­jam­ polės lais­vo­sios eko­no­minės zo­nos val­dy­mo su­tar­ties. Šiuo me­tu dėl Dar­bo par­ti­jos juo­ do­sios bu­hal­te­ri­jos tei­sia­mas V.Us­ pas­ki­chas sa­ko da­bar jau ži­nan­tis, kaip reikėtų iš­veng­ti in­te­resų konf­ lik­to. Pa­sak jo, prie­š kiek­vieną abe­ jo­nių ke­liantį veiksmą reikėtų kon­ sul­tuo­tis su eti­kos sar­gais. „Aš jau se­niai sa­kiau, kad rei­ kia ne­žais­ti to­kiais da­ly­kais. <...> Šiuo at­ve­ju siū­ly­čiau su­ba­lan­suo­ ti tą in­te­resų konf­lik­to su­pra­timą, mažų ma­žiau­siai prie­š da­rant kokį nors veiksmą reikėtų jį dek­la­ruo­ti,

Po­li­to­lo­gas Al­vi­das Lu­ko­šai­tis sa­ ko, kad ūkio mi­nist­rai iš­ties iš­sis­ki­ ria su­gebė­ji­mu su­klup­ti, o tai le­mia spe­ci­finė mi­nis­te­ri­jos veik­los sri­ tis ir dau­gybė in­te­resų, ku­rių rei­ kia ne­su­pai­nio­ti. „Prob­le­ma sly­pi to­je sri­ty­je, ku­ rią ad­mi­nist­ruo­ja ši­ta mi­nis­te­ri­ja. Ši­to­je sri­ty­je la­bai daug in­te­resų: pra­gma­ti­nių, egois­ti­nių, ka­pi­ta­ lis­ti­nių, pri­va­čių, fi­nan­si­nių ir t. t. Dau­giau nei aki­vaiz­du – ši­to­ je kėdėje mi­nist­ras tu­ri būti la­bai ati­dus. La­bai leng­va už­lip­ti ant tos ba­na­no žievės, slys­telė­ti. Ši­ tą žievę „ka­la­ku­to šlau­ne­le“ kai kas įvar­di­jo, tai ir­gi me­ta­fo­riš­kai skam­ba. Tai­gi tų ka­la­ku­to šlau­ne­ lių ši­to­je sri­ty­je – ūkio, pra­monės, ener­ge­ti­kos, in­ves­ti­cijų, pri­va­ti­za­ ci­jos – yra dau­giau, ne­gu rei­kia“, – svarstė po­li­to­lo­gas.

Pak­laus­tas, ar yra re­cep­tas, kaip mi­nist­rams ap­si­sau­go­ti nuo to­kių klaidų, A.Lu­ko­šai­tis įvar­di­jo po­li­ tinę brandą. Be to, pa­sak po­li­to­lo­ go, lai­kas su­pras­ti, kad iš po­sto at­ si­sta­ty­di­na­ma ne ta­da, kai įro­do­ma kaltė, o iš­kart po to, kai krin­ta įta­ rimų šešė­lis. Ant­raip esą ne­galė­si­ me ly­giuo­tis į Va­karų de­mok­ra­tiją. „Tiesą sa­kant, vie­na­reikš­miš­ kai ne­kal­čiau prie kry­žiaus šio­ je si­tua­ci­jo­je mi­nistrės, ta­čiau vis tiek la­bai ap­gailė­ti­na, neat­leis­ti­ na, ne­to­le­ruo­ti­na, kad mi­nistrė tiek metų be­si­suk­da­ma po­li­ti­ko­je taip ir ne­sup­ra­to, jog to­kių rei­ka­ la­vimų at­si­sta­ty­din­ti, pa­lik­ti po­ stą prie­žas­tis ne­ga­li ir ne­tu­ri būti nu­si­kal­ti­mo pa­da­ry­mas. Už­ten­ ka tik­tai sa­vo el­ge­siu su­kel­ti tam tikrų abe­jo­nių, įta­rimų, su­kur­ ti dvip­ras­my­bes vi­suo­menė­je, ži­ niask­lai­do­je, ir vis­kas“, – pri­pa­ži­ no A.Lu­ko­šai­tis.

12

gegužės 30–birželio 5, 2013

ekonomika

Vie­niems vi­lio­nės, ki­tiem Nors Lie­tu­vo­je po ket­ve­rių me­tų vėl ėmė aug­ti rea­lus dar­bo už­ mo­kes­tis, to­li gra­žu ne vi­si dar­buo­to­jai ga­li puo­se­lė­ti di­de­lius lū­kes­čius. At­ly­gi­ni­mai spar­čiau­siai kils tiems, ku­rie ir taip už­dir­ ba dau­giau­sia.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Džiaug­tis dar anks­ti

Pir­mą 2013 m. ket­vir­tį, pa­ly­gin­ti su ati­tin­ka­mu 2012 m. lai­ko­tar­piu, vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis neats­ kai­čius mo­kes­čių Lie­tu­vo­je pa­ di­dė­jo 4,4 pro­c. Be to, pir­mą sy­kį po kri­zės ofi­cia­lūs Sta­tis­ti­kos de­ par­ta­men­to duo­me­nys ro­do, kad vi­du­ti­nio sta­tis­ti­nio dar­buo­to­jo ge­ro­vė ėmė kil­ti – rea­lu­sis (at­si­ žvel­giant į inf­lia­ci­ją) dar­bo už­mo­ kes­tis po ket­ve­rių me­tų per­trau­kos ūg­te­lė­jo 2,1 pro­c.

Vis dėl­to eko­no­mis­tai tei­gia, kad la­bai džiū­gau­ti kol kas ne­ver­ta, nes šis dar­bo už­mo­kes­čio di­dė­ji­mas dau­giau­sia bu­vo nu­lem­tas mi­ni­ ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mo. Be to, dar­bo už­mo­kes­čiui spar­čiau aug­ ti truk­do vis dar di­de­lis iš­lie­kan­tis ne­dar­bo ly­gis. „Aukš­tas ne­dar­bo ly­gis rin­ko­ je eli­mi­nuo­ja spau­di­mą dar­bo už­ mo­kes­čiui di­dė­ti. Spar­taus au­gi­mo ne­ga­li­ma ti­kė­tis. To­kį tik­rai ga­na spar­tų au­gi­mą ma­tė­me pir­mą šių me­tų pus­me­tį, ta­čiau pu­sę to au­ gi­mo lė­mė mi­ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mas“, – sa­kė „Dans­ ke Bank“ vy­res­nio­ji ana­li­ti­kė Vio­ le­ta Kly­vie­nė.

Pa­sak jos, dar­bo at­ly­giui di­dė­ti truk­do ir tai, kad eu­ro zo­na iš­lie­ka apim­ta re­ce­si­jos, daug neaiš­ku­mų yra ir dėl vie­nos pa­grin­di­nių Lie­ tu­vos rin­kų – Ru­si­jos eko­no­mi­kos – per­spek­ty­vų.

Graibs­to­mi spe­cia­lis­tai

Vis­gi yra spe­cia­ly­bių, ku­rių at­sto­ vams šios ga­li­mos grės­mės ne­bai­ sios. Jų at­ly­gi­ni­mai au­ga kur kas spar­čiau nei bend­ras ša­lies vi­dur­ kis, o dėl to­kių spe­cia­lis­tų var­žo­si darb­da­viai, siū­ly­da­mi ne tik di­des­ nius pi­ni­gus, bet ir įvai­rias mo­ty­ va­ci­nes prie­mo­nes. To­kia si­tua­ci­ja su­si­da­riu­si tuo­se sek­to­riuo­se, ku­ riuo­se, nors ne­dar­bo ly­gis di­de­lis, dar­buo­to­jų trūks­ta.

„Koks at­ly­gi­ni­mas bus, di­dės jis ar ma­žės, la­bai pri­klau­so nuo to, koks yra tam tik­ros sri­ties spe­cia­ lis­tų po­rei­kis. Mes ste­bi­me la­bai di­de­lį in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­ jų sri­ties spe­cia­lis­tų po­rei­kį. Jų la­ bai trūks­ta, o įmo­nės už­sii­ma gal­vų me­džiok­le, dar­buo­to­jai per­vi­lio­ja­ mi iš vie­nos įmo­nės į ki­tą. O tam, kad per­vi­lio­tum ir taip ge­rai už­dir­ ban­tį žmo­gų, tu­ri pa­siū­ly­ti ką nors to­kio – ne tik di­des­nį at­ly­gi­ni­mą, bet ir įvai­rių prie­dų“, – sa­kė dar­ buo­to­jų at­ran­kos bend­ro­vės „CV On­li­ne“ rin­ko­da­ros va­do­vė Ri­ta Ka­ra­vai­tie­nė.

di­de­lis par­da­vi­mo sri­ties va­dy­bi­ nin­kų, dau­giau­sia pa­slau­gų sek­to­ riu­je, po­rei­kis. „At­ly­gi­ni­mus šio­je sfe­ro­je daž­ niau­siai su­da­ro pa­sto­vi da­lis ir prie­ dai už pa­siek­tus re­zul­ta­tus. Pas­to­ vio­ji da­lis pri­klau­so nuo dar­buo­to­jo kva­li­fi­ka­ci­jos, įmo­nė­je iš­dirb­to lai­ko ir t. t. Ta­čiau pa­sta­ruo­ju me­tu ste­ bi­ma ten­den­ci­ja, kad ta pa­sto­vio­ji at­ly­gi­ni­mo da­lis par­da­vi­mo va­dy­ bi­nin­kams ky­la“, – pa­ste­bė­ji­mais da­li­jo­si „CV On­li­ne“ at­sto­vė.

Jos tei­gi­mu, taip pat ga­li­ma iš­ skir­ti ke­lias sri­tis, ku­rio­se at­ly­gi­ ni­mai iš­lie­ka ga­na aukš­ti, – tai ad­ mi­nist­ra­vi­mas, fi­nan­sai, rin­ko­da­ra, rek­la­ma.

Dar­buo­to­jų trūks­ta

Vio­le­ta Kly­vie­nė:

Ga­na spar­tų au­gi­mą ma­tė­me pir­mą šių me­ tų pus­me­tį, ta­čiau pu­ sę to au­gi­mo lė­mė mi­ ni­ma­lios mė­ne­si­nės al­gos pa­di­di­ni­mas.

Pa­sak jos, taip pat la­bai trūks­ta trans­por­to spe­cia­lis­tų, eks­pe­di­ja­ vi­mo, lo­gis­ti­kos spe­cia­lis­tų. „Mes esa­me tran­zi­ti­nė ša­lis, tad šių spe­ cia­lis­tų po­rei­kis tik­rai ne­ma­žės, ir įmo­nės, no­rin­čios juos pri­si­vi­lio­ ti, tu­rės kel­ti at­ly­gi­ni­mus ar tai­ky­ti ki­tą mo­ty­va­vi­mo sis­te­mą“, – tei­gė dar­buo­to­jų paieš­kos spe­cia­lis­tė.

R.Ka­ra­vai­tie­nė pa­sa­ko­jo, kad dar­bo rin­ko­je taip pat jau­čia­mas

In­for­ma­ci­nė­mis tech­no­lo­gi­jo­mis už­sii­man­čias įmo­nes vie­ni­jan­čios aso­cia­ci­jos „In­fo­balt“ vyk­do­ma­ sis di­rek­to­rius Ed­mun­das Žvirb­ lis su­tin­ka, kad šia­me sek­to­riu­ je vyks­ta gal­vų me­džiok­lė, ta­čiau sa­ko, kad ji bū­tų dar ak­ty­ves­nė, jei bū­tų ką me­džio­ti. Pa­sak jo, jau po ge­rų me­tų Lie­tu­vo­je trūks apie 5 tūkst. in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tų, tad jų dar­bo už­mo­kes­ tis ir to­liau augs. „Ak­ty­vi dar­buo­to­jų me­džiok­lė vyks­ta jau maž­daug ket­ve­rius pa­ sta­ruo­sius me­tus. Ypač šis pro­ce­sas bu­vo suak­ty­vė­jęs, kai į Lie­tu­vą žen­ gė to­kie gi­gan­tai kaip „Barc­lays“ ar „Wes­tern Union“. Šios bend­ro­vės per­vi­lio­jo iš­ties daug spe­cia­lis­tų.

Ki­ta ver­tus, yra ir at­virkš­ti­nis ju­ dė­ji­mas. Kai ku­rie žmo­nės, pa­dir­ bę ten, grį­žo į lie­tu­vių įmo­nes“, – laik­raš­čiui tei­gė E.Žvirb­lis.

Anot jo, ge­ras in­for­ma­ci­nių tech­ no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tas tik­rai ne­sun­ kiai ga­li ras­ti dar­bą, ku­ris ati­tik­ tų jo po­rei­kius: „Vie­nam gal svar­bu vyk­dy­ti nu­ro­dy­mus ir gau­ti nor­ma­ lų at­ly­gi­ni­mą, o ki­tą ga­li mo­ty­vuo­ti darb­da­vio su­tei­kia­ma lais­vė, ga­li­ my­bė įgy­ven­din­ti idė­jas, ge­ras ko­ lek­ty­vas ir pa­na­šiai. Dar­bų tik­rai yra vi­so­kių, o dar­buo­to­jų trūks­ta.“

Ly­de­riai: in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­tai šiuo me­tu yra la­biau­siai m

Pa­sak E.Žvirb­lio, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sek­to­riui svar­biau­sia vis­gi yra ne so­tes­nio kąs­nio ieš­kan­ čių dar­buo­to­jų mig­ra­ci­ja, o bend­ras jų trū­ku­mas. „In­fo­balt“ va­do­vas skai­čiuo­ja, kad stu­di­juo­ti in­for­ma­ ci­nes tech­no­lo­gi­jas kas­met ren­ka­si ke­li tūks­tan­čiai, o, pa­vyz­džiui, so­ cia­li­nius moks­lus – ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių abi­tu­rien­tų. Dėl to jau ne vie­na in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je dir­ban­ti bend­ro­vė dar­buo­to­ jų ieš­ko­si už­sie­ny­je, o atei­ty­je ši ten­ den­ci­ja, jei Lie­tu­vo­je nie­kas ne­si­keis, tik stip­rės. Vis­gi pa­šne­ko­vas tei­gė, kad dar­buo­to­jų paieš­ka ir už­sie­ny­je ne vi­suo­met bū­na sėk­min­ga.

E.Žvirb­lio tei­gi­mu, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­lis­to vi­du­ti­nis dar­bo įkai­nis Lie­tu­vo­je yra maž­ daug 30–32 eu­rai už va­lan­dą. Toks pa­ts jis yra ir Lat­vi­jo­je bei Es­ti­jo­je.

Ta­čiau pa­ty­rę spe­cia­lis­tai už­dir­ba dar di­des­nes su­mas, o jų at­ly­gi­ni­ mas ga­li siek­ti ir apie 20 tūkst. li­tų į ran­kas per mė­ne­sį.

Be to, sta­tis­ti­ka tei­gia, kad vi­ du­ti­nis at­ly­gi­ni­mas in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sek­to­riu­je pa­sta­ruo­ sius dve­jus me­tus au­go dvi­gu­bai spar­čiau nei ša­lies vi­dur­kis ir su­ da­rė apie 5–6 pro­c. per me­tus. Kai ku­rie aukš­čiau­sios kva­li­fi­ka­ci­jos in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų spe­cia­ lis­tai sa­vo at­ly­gi­ni­mus per­nai su­ ge­bė­jo net pa­si­dvi­gu­bin­ti.

Di­din­ti rei­kia at­sar­giai

„Dans­ke Bank“ vy­res­nio­ji ana­li­ ti­kė V.Kly­vie­nė pro­gno­zuo­ja, kad vi­du­ti­nis dar­bo už­mo­kes­tis Lie­tu­ vo­je šie­met augs apie 3,5–4 pro­c.

Anks­čiau ban­ko eks­per­tai pro­gno­ za­vo kiek di­des­nį dar­bo už­mo­kes­ čio au­gi­mą, ta­čiau da­bar aki­vaiz­du, kad šioms vil­tims ne­lem­ta iš­si­pil­ dy­ti, nes dėl di­de­lio ne­dar­bo, ma­ žiau­siai už­dir­ban­čių ne­kva­li­fi­kuo­tų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai ne­di­dės.

Pa­sak V.Kly­vie­nės, pa­di­di­nus mi­ni­ma­lią al­gą ne­tgi pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad ge­ro­kai išau­go už

Aiš­kin­sis rea­lų at­ly­gi­ni­mų dy­dį šalies įmonėse Jau lie­pą Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ ra­ci­ja pa­skelbs rea­lų at­ly­gi­ni­mų dy­dį Lie­tu­vos įmo­nė­se ir su­teiks ga­li­my­bę pa­ly­gin­ti siū­lo­mus at­ly­ gi­ni­mus bei dar­buo­to­jų lū­kes­čius Lie­tu­vo­je, Lat­vi­jo­je ir Es­ti­jo­je.

Ty­ri­mu, ku­ria­me šiuo me­tu da­ ly­vau­ja dau­giau nei 300 Lie­tu­vos įmo­nių bei 5000 dar­buo­to­jų, sie­ kia­ma iš­siaiš­kin­ti rea­lų dau­giau nei 300 pro­fe­si­jų dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­ mų dy­dį. „Dar­bo už­mo­kes­tis ir jo ap­mo­ kes­ti­ni­mas – šiuo me­tu di­džiau­sios vers­lo įmo­nių pa­ti­ria­mos iš­lai­dos.

Vers­lui la­bai svar­bu ži­no­ti ak­tua­ liau­sią ir nau­jau­sią in­for­ma­ci­ją

Val­das Sut­kus:

Dar­bo už­mo­kes­tis ir jo ap­mo­kes­ti­ni­mas – šiuo me­tu di­džiau­ sios vers­lo įmo­nių pa­ti­ria­mos iš­lai­dos.

apie at­ly­gi­ni­mų ten­den­ci­jas ša­ly­ je, o Lie­tu­vo­je to­kios in­for­ma­ci­jos trūks­ta. Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­ to pa­tei­kia­mi duo­me­nys pa­pras­tai vie­šu­mą pa­sie­kia praė­jus ne­ma­žam

lai­ko­tar­piui nuo duo­me­nų su­rin­ ki­mo ir at­spin­di tik vi­dur­kius. Tad šis ty­ri­mas bus nau­din­gas ir darb­ da­viams, ir dar­buo­to­jams. Ta pa­ti me­to­di­ka nau­do­ja­ma vi­so­se Bal­ti­ jos ša­ly­se, to­dėl jo re­zul­ta­tai ypač rei­ka­lin­gi įmo­nėms, vyk­dan­čioms veik­lą ir sam­dan­čioms dar­buo­to­jus vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­se“, – trečiadie­ nį pri­sta­ty­da­mas šiuo me­tu at­lie­ ka­mą ty­ri­mą sa­kė Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Val­das Sut­kus.

Ty­ri­mas orien­tuo­tas į di­de­les ir vi­du­ti­nes įmo­nes, ku­rių dar­buo­ to­jai su­da­ro di­džią­ją da­lį dar­bo jė­ gos. Ty­ri­me pa­tei­kia­ma dau­giau nei 300 pro­fe­si­jų, an­ke­tos klau­

si­muo­se pra­šo­ma nu­ro­dy­ti pa­ grin­di­nius įmo­nių duo­me­nis, ba­ zi­nių at­ly­gi­ni­mų po­ky­čius, dar­bo jė­gos pa­klau­sos po­ky­čius, dar­ bo są­ly­gas ir dar­bo or­ga­ni­za­vi­mą.

Ly­giag­re­čiai, tai­kant pa­na­šią me­ to­di­ką, ap­klau­sia­mi ir dar­buo­to­ jai bei ieš­kan­tys dar­bo, o tai lei­ džia leng­vai pa­ly­gin­ti duo­me­nis.

Da­ly­va­vi­mas ty­ri­me ne­mo­ka­mas, o da­ly­vau­jan­čios įmo­nės gaus ty­ ri­mo ata­skai­tos da­lį pa­gal at­sa­ky­ tų klau­si­mų da­lį. „Lie­tu­vos įmo­nės dar­buo­to­ jų at­ly­gi­ni­mus lin­ku­sios lai­ky­ti po de­vy­niais už­rak­tais, nors pa­si­ da­li­ji­mas to­kia in­for­ma­ci­ja įneš­ tų aiš­ku­mo į dar­bo rin­ką. Daž­na­

me dar­bo pa­siū­ly­me įmo­nės siū­lo kon­ku­ren­cin­gą at­ly­gi­ni­mą, ta­čiau koks tai at­ly­gi­ni­mas, ga­li­ma tik spė­lio­ti. Ty­ri­mas pa­dė­tų įmo­nėms įsi­ver­tin­ti rea­lų kon­ku­ren­cin­gu­mą ir nu­sta­ty­ti dar­buo­to­jų lū­kes­čius“, – sa­kė „CV On­li­ne“ rin­ko­da­ros va­ do­vė Ri­ta Ka­ra­vai­tie­nė.

Ta pa­ti me­to­di­ka nau­do­ja­ma tri­ jo­se Bal­ti­jos ša­ly­se. Ty­ri­mą at­lie­ ka At­ly­gi­ni­mų ty­ri­mo agen­tū­ra ir „CV On­li­ne“, bend­ra­dar­biau­da­ma su Lie­tu­vos vers­lo kon­fe­de­ra­ci­ja.

Ty­ri­mo or­ga­ni­za­to­riai ra­gi­na įmo­ nes ak­ty­viai da­ly­vau­ti šia­me ty­ri­ me, ku­ris su­teiks ver­tin­gos in­for­ ma­ci­jos vi­sam vers­lo sek­to­riui.

VD inf.

13

geguĹžÄ&#x2014;s 30â&#x20AC;&#x201C;birĹželio 5, 2013

ekonomika

ms â&#x20AC;&#x201C; gra­ťiai

Be­dar­biĹł ne­ma­ŞÄ&#x2014;­ja

UŞ­si­mo­jo kaip rei­kiant

Â&#x201E;Â&#x201E;Pir­mÄ&#x2026; ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ ne­dar­bo

Val­dan­Ä?io­sios Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­ tĹł) pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Gap­ťys sa­ ko, kad me­tĹł pa­bai­go­je mi­ni­ma­liÄ&#x2026; al­ gÄ&#x2026; ke­ti­na­ma di­din­ti iki 1200 li­tĹł.

ly­gis ĹĄa­ly­je sie­kÄ&#x2014; 13,1 pro­c. ir bu­vo 0,1 pro­cen­ti­nio punk­to di­des­nis nei pa­sku­ti­nÄŻ 2012 m. ket­vir­tÄŻ. Â&#x201E;Â&#x201E;Pir­mÄ&#x2026; ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ ĹĄa­ly­je bu­

vo 191,2 tōkst. be­dar­bių, t. y. 1,1 tōkst.

(0,6 pro­c.) dau­giau nei pa­sku­ti­nÄŻ 2012 m. ket­vir­tÄŻ. Â&#x201E;Â&#x201E;Vy­rĹł ne­dar­bo ly­gis pir­mÄ&#x2026; 2013 m.

ket­vir­tÄŻ bu­vo 14,8 pro­c., mo­te­rĹł â&#x20AC;&#x201C; a11,4 pro­c. Mi­nÄ&#x2014;­tu lai­ko­tar­piu, pa­ly­ gin­ti su pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­ Ä?iu, vy­rĹł ne­dar­bo ly­gis pa­di­dÄ&#x2014;­jo 0,7 pro­cen­ti­nio punk­to, mo­te­rĹł â&#x20AC;&#x201C; su­ma­ ĹžÄ&#x2014;­jo 0,5 pro­cen­ti­nio punk­to. Pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ be­dar­biĹł vy­rĹł bu­vo 107,6 tĹŤkst., mo­te­rĹł â&#x20AC;&#x201C; 83,7 tĹŤkst.

di­di­ni­mas da­vÄ&#x2014; daug nau­dos Lie­tu­vos Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms ir neapk­ro­vÄ&#x2014; vers­lo, o skep­ ti­kĹł pro­gno­zÄ&#x2014;s ne­pa­sit­vir­ti­no. â&#x20AC;&#x17E;To­dÄ&#x2014;l ma­nau, kad ki­tĹł me­tĹł vi­du­ry­je jau bō­tĹł â&#x20AC;&#x17E;IĹĄ tie­sĹł tai svar­biau­sias mō­sĹł ÄŻsi­pa­rei­go­ ga­li­ma kal­bÄ&#x2014;­ti apie mi­ni­ma­lios mÄ&#x2014;­ne­ ji­mas, ir iĹĄ da­lies jis jau ÄŻgy­ven­din­tas â&#x20AC;&#x201C; mi­ sio al­gos pa­di­di­ni­mÄ&#x2026; iki 1509 li­tĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; sa­kÄ&#x2014; ni­ma­li al­ga pa­di­din­ta iki 1 tĹŤkst. li­tĹł, o ĹĄiĹł Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tĹł) va­do­vas. me­tĹł pa­bai­go­je ke­ti­na­me pa­di­din­ti jÄ&#x2026; iki Opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­lius 1200 li­tĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; in­ter­viu dien­rať­Ä?iui â&#x20AC;&#x17E;Lie­tu­vos tei­gia, kad to­kius pa­reiť­ki­mus rei­kia Ĺži­niosâ&#x20AC;&#x153; sa­kÄ&#x2014; par­ti­jos ly­de­ris. Jis tvir­ti­no, ver­tin­ti ne tiek fi­nan­si­niu, kiek po­li­ti­ kad mi­ni­ma­lios mÄ&#x2014;­ne­si­nÄ&#x2014;s al­gos pa­ niu po­Şiō­riu.

Â&#x201E;Â&#x201E;Il­ga­lai­kio ne­dar­bo ly­gis pir­mÄ&#x2026;

2013 m. ket­vir­tÄŻ su­da­rÄ&#x2014; 5,9 pro­c. ir bu­vo 0,1 pro­cen­ti­nio punk­to ma­Şes­ nis nei pa­sku­ti­nÄŻ 2012 m. ket­vir­tÄŻ. Il­ga­ lai­kiĹł be­dar­biĹł bu­vo 86,6 tĹŤkst., ar­ ba be­veik kas ant­ras be­dar­bis (45,3 pro­c.), â&#x20AC;&#x201C; tai 0,7 tĹŤkst. (0,8 pro­c.) ma­ Ĺžiau nei pa­sku­ti­nÄŻ 2012 m. ket­vir­tÄŻ. Â&#x201E;Â&#x201E;Pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ ĹĄa­ly­je dir­bo

1,267 mln. gy­ven­to­jĹł. JĹł skai­Ä?ius, pa­ ly­gin­ti su pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­ Ä?iu, su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo 5,7 tĹŤkst. (0,4 pro­c.).

Per ket­vir­tÄŻ uĹžim­tĹł gy­ven­to­jĹł skai­ Ä?ius la­biau­siai su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo sta­ty­bo­je (12 tĹŤkst.) ir Ĺže­mÄ&#x2014;s ĹŤky­je, miť­ki­nin­ kys­tÄ&#x2014;­je ir Ĺžu­vi­nin­kys­tÄ&#x2014;­je (9,9 tĹŤkst.), o pa­di­dÄ&#x2014;­jo pra­mo­nÄ&#x2014;­je (9,1 tĹŤkst.).

2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 31 d.

Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ&#x2026; 50 litĹł kolekcinÄ&#x2122; (proginÄ&#x2122;) sidabrinÄ&#x2122; ir 25 litĹł kolekcinÄ&#x2122; (proginÄ&#x2122;) apyvartinÄ&#x2122; vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinio monetas, skirtas

Lietuvos sÄ&#x2026;jĹŤdĹžio ÄŻkĹŤrimo 25-meÄ?iui

Â&#x201E;Â&#x201E;Ĺ a­lies ĹŤky­je pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­

me­dŞio­ja­mi ir ge­riau­sius at­ly­gi­ni­mus gau­nan­tys dar­buo­to­jai.

To­mo Luk­ťio / BFL nuo­tr.

ma­Şes­nÄŻ nei mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­ mÄ&#x2026; dir­ban­Ä?iĹł Ĺžmo­niĹł skai­Ä?ius. Tai reiť­kia, kad darb­da­viai ieť­ko bō­dĹł iť­veng­ti pa­di­dÄ&#x2014;­ju­siĹł sÄ&#x2026;­nau­dĹł dar­ buo­to­jĹł at­ly­gi­ni­mams.

Vie­nam gal svar­bu vyk­dy­ti nu­ro­dy­mus ir gau­ti nor­ma­lĹł at­ ly­gi­ni­mÄ&#x2026;, o ki­tÄ&#x2026; ga­ li mo­ty­vuo­ti darb­ da­vio su­tei­kia­ma lais­vÄ&#x2014;, ga­li­my­bÄ&#x2014; ÄŻgy­ ven­din­ti idÄ&#x2014;­jas. â&#x20AC;&#x17E;Tik la­bai nuo­sai­kus mi­ni­ma­lios al­gos kÄ&#x2014;­li­mas ne­tu­ri nei­gia­mo po­ vei­kio dar­bo rin­kai ir eko­no­mi­kaiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tei­gÄ&#x2014; V.Kly­vie­nÄ&#x2014;.

Jos ma­ny­mu, mi­ni­ma­lios al­gos pa­di­di­ni­mas iki 1000 li­tų ne­bu­vo

itin nuo­sai­kus, nes au­gi­mas sie­ kÄ&#x2014; 18 pro­c., o tai kai ku­rioms ÄŻmo­ nÄ&#x2014;ms su­kÄ&#x2014;­lÄ&#x2014; di­de­lÄŻ ĹĄo­kÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;Ma­no as­me­ni­ne nuo­mo­ne, tai nÄ&#x2014;­ra pro­tin­gas spren­di­masâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; pa­ klaus­ta, kÄ&#x2026; ma­no apie Dar­bo par­ ti­jos (lei­bo­ris­tĹł) ini­cia­ty­vas mi­ni­ ma­liÄ&#x2026; al­gÄ&#x2026; nuo ki­tĹł me­tĹł di­din­ti iki 1200 li­tĹł, sa­kÄ&#x2014; V.Kly­vie­nÄ&#x2014;.

Ji pri­dō­rÄ&#x2014;, kad la­biau rei­kÄ&#x2014;­tĹł gal­ vo­ti apie mi­ni­ma­lios al­gos di­fe­ren­ ci­ja­vi­mÄ&#x2026;, kai ma­Şes­nis mi­ni­ma­lus at­ly­gi­ni­mas bō­tĹł mo­ka­mas jau­ niems, dar­bo pa­tir­ties dar ne­tu­ rin­tiems Ĺžmo­nÄ&#x2014;ms, o pa­ty­rÄ&#x2122; dar­ buo­to­jai gau­tĹł dau­giau.

Nors kai kas svars­to, kad mi­ni­ma­ lus at­ly­gi­ni­mas ga­lÄ&#x2014;­tĹł bō­ti di­fe­ren­ ci­juo­ja­mas pa­gal re­gio­nĹł eko­no­mi­ nÄŻ ly­gÄŻ, ta­Ä?iau, pa­sak V.Kly­vie­nÄ&#x2014;s, tai nÄ&#x2014;­ra tin­ka­mas spren­di­mas, nes to­kiu at­ve­ju, pa­vyz­dĹžiui, Vil­niu­je re­gist­ruo­tos ÄŻmo­nÄ&#x2014;s grei­tai per­si­ re­gist­ruo­tĹł kur nors pro­vin­ci­jo­je, kad ga­lÄ&#x2014;­tĹł mo­kÄ&#x2014;­ti ma­Şes­nius at­ly­ gi­ni­mus dar­buo­to­jams.

tÄŻ dir­bo 617,1 tĹŤkst. vy­rĹł ir 650,1 tĹŤkst. mo­te­rĹł. Pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ, pa­ly­ gin­ti su pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­Ä?iu, dir­ban­Ä?iĹł vy­rĹł skai­Ä?ius su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo 8,5 tĹŤkst., o mo­te­rĹł 2,8 tĹŤkst. pa­di­dÄ&#x2014;­jo. Â&#x201E;Â&#x201E;De­vy­ni iĹĄ de­ťim­ties (90 pro­c.)

uĹžim­tĹł gy­ven­to­jĹł pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­ vir­tÄŻ dir­bo vi­sÄ&#x2026; dar­bo die­nos ar sa­vai­ tÄ&#x2014;s lai­kÄ&#x2026;. Vy­rai daŞ­niau nei mo­te­rys dir­bo vi­sÄ&#x2026; dar­bo die­nos ar sa­vai­tÄ&#x2014;s lai­kÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ati­tin­ka­mai 91,4 ir 88,8 pro­c. Â&#x201E;Â&#x201E;15â&#x20AC;&#x201C;64 me­tĹł gy­ven­to­jĹł uĹžim­tu­

mo ly­gis pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ sie­ kÄ&#x2014; 62,3 pro­c., per ket­vir­tÄŻ jis su­ma­ŞÄ&#x2014;­ jo 0,1 pro­cen­ti­nio punk­to. 15â&#x20AC;&#x201C;64 me­ tĹł vy­rĹł uĹžim­tu­mo ly­gis bu­vo 62,7 pro­c., mo­te­rĹł â&#x20AC;&#x201C; 62 pro­c. Â&#x201E;Â&#x201E;Pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ, pa­ly­gin­ti su

pa­sku­ti­niu 2012 m. ket­vir­Ä?iu, vy­rĹł uĹžim­tu­mo ly­gis su­ma­ŞÄ&#x2014;­jo 0,9, mo­te­ rĹł pa­di­dÄ&#x2014;­jo 0,7 pro­cen­ti­nio punk­to. Â&#x201E;Â&#x201E;55â&#x20AC;&#x201C;64 me­tĹł gy­ven­to­jĹł uĹžim­tu­mo

ly­gis pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ sie­kÄ&#x2014; 52,4 pro­c. ir bu­vo 1,1 pro­cen­ti­nio punk­to di­des­nis nei ket­vir­tÄ&#x2026; 2012 m. ket­vir­tÄŻ.

%GF=LĂ´ 9MLGJAMK *QL9K "GF9K =D=NAÂŚAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= #GD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł DALĂ´ EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ NFL %GF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DALĂ´ := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DAL9A #GD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł 9HQN9JLAF°K DALĂ´ EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ NFL %GF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 FMEARE9LAF°B= H9CMGL°B= ĘŞ DAL9A %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ?

AJ ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á&#x201A;Ł AJ Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł

9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

VISUOMENINÄ&#x2013; ORGANIZACIJA â&#x20AC;&#x17E;NAUJININKŲ BENDRUOMENÄ&#x2013;â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x17E;SaulÄ&#x2014;tekioâ&#x20AC;&#x153; vid. m-kla, Kaminkelio g. 10, LT-02182 Vilnius; tel. 8 684 80 553 e. p. naujininkai@ralinga.lt; interneto svetainÄ&#x2014; http://naujininkai.ralinga.lt

Â&#x201E;Â&#x201E;Pir­mÄ&#x2026; 2013 m. ket­vir­tÄŻ ĹĄa­ly­je bu­vo

1,77 mln. eko­no­miť­kai neak­ty­viĹł 15 me­tĹł ir vy­res­niĹł gy­ven­to­jĹł â&#x20AC;&#x201C; tai yra 1,6 tĹŤkst. (0,1 pro­c.) ma­Şiau nei ket­ vir­tÄ&#x2026; 2012 m. ket­vir­tÄŻ. Ĺ al­ti­nis: Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­tas

Â&#x201E;Â&#x201E;Ne­su­tam­pa: nors at­ro­do, kad Lie­tu­vos rin­ka nÄ&#x2014;­ra di­de­lÄ&#x2014; ir vi­si apie vi­sus vis­kÄ&#x2026; Ĺži­no, pa­tir­tis ro­do, kad darb­

da­viĹł ir dar­buo­to­jĹł ÄŻsi­vaiz­da­vi­mai, ko­kie tu­rÄ&#x2014;­tĹł bō­ti at­ly­gi­ni­mai, ski­ria­si.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

LaimÄ&#x2014;tas projektas Naujininkuose VO â&#x20AC;&#x17E;NaujininkĹł bendruomenÄ&#x2014;â&#x20AC;&#x153; pagal Lietuvos Respublikos ir Ĺ veicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programÄ&#x2026; laimÄ&#x2014;jo projektÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x17E;Vietos bendruomenÄ&#x2014;s gebÄ&#x2014;jimĹł stiprinimas ir gerosios patirties sklaidaâ&#x20AC;&#x153;, kuris ÄŻgyvendinamas 2013 m. sausioâ&#x20AC;&#x201C;birĹželio mÄ&#x2014;nesiais.

Projektas ďŹ nansuojamas iĹĄ Lietuvos Respublikos ir Ĺ veicarijos konfederacijos bendradarbiavimo programos lÄ&#x2014;ĹĄĹł.

Projekto tikslas â&#x20AC;&#x201C; stiprinti organizacijos institucinius gebÄ&#x2014;jimus siekiant didinti ÄŻstaigos ĹžinomumÄ&#x2026;, ĹžmogiĹĄkĹłjĹł iĹĄtekliĹł potencialÄ&#x2026;, dalytis patirtimi su kitomis Vilniaus mieste veikianÄ?iomis bendruomeninÄ&#x2014;mis organizacijomis.

Projekto ÄŻgyvendinimo laikotarpiu vykdoma NaujininkĹł rajono gyventojĹł apklausa, renkama adresĹł duomenĹł bazÄ&#x2014;, vykdoma informacijos sklaida nuolat atnaujinant organizacijos puslapÄŻ, rengiami seminarai, praneĹĄimai spaudai apie veiklas ir galimybÄ&#x2122; dalyvauti jose, taip pat planuojamas vietos gyventojĹł,

ÄŻstaigĹł bei vietos valdĹžios institucijĹł forumas.

GeguĹžÄ&#x2014;s 21 d. â&#x20AC;&#x17E;Juventosâ&#x20AC;&#x153; gimnazijos aikĹĄtyne vyko NaujininkĹł bendruomenÄ&#x2014;s ĹĄeimos ĹĄventÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x17E;BĹŤkime draugeâ&#x20AC;&#x153;. Ĺ ventiniame koncerte pasirodÄ&#x2014; NaujininkĹł bendruomenÄ&#x2014;s ĹĄvietimo ÄŻstaigĹł meno kolektyvai, senjorĹł ansamblis, muzikuojanÄ?ios ĹĄeimynos, kiti kolektyvai. ÄŽgyvendinant projektÄ&#x2026; padidÄ&#x2014;s organizacijos Ĺžinomumas, manoma, kad daugiau ĹžmoniĹł savanoriĹĄkai prisijungs dalyvauti vykdomoje veikloje. Dalyvavimas bendruomeninÄ&#x2014;je veikloje padÄ&#x2014;s esamiems ir naujiems organizacijos nariams sprÄ&#x2122;sti socialines, ĹŤkines vietos problemas. Gerosios patirties sklaida bei mokymai stiprins ne tik organizacijos, bet ir kitĹł Vilniaus miesto bendruomeniĹł administracinius gebÄ&#x2014;jimus. www.naujininkai.org VO â&#x20AC;&#x17E;NAUJININKŲ BENDRUOMENÄ&#x2013;â&#x20AC;&#x153; VALDYBOS PIRMININKÄ&#x2013; RITA JUOZAPAITIENÄ&#x2013; UĹžs. 1118474

14

gegužės 30–birželio 5, 2013

pasaulis

Elekt­rinė mirš­ta dar ne­gi­mu­si Ru­si­jos pla­nai Ka­li­ning­ra­do sritį pa­vers­ti Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­ kos do­no­re žlun­ga. Mask­va iš esmės pri­pa­ži­no, kad jos am­bi­ ci­jos bu­vo ne­pa­ma­tuo­tos. Lie­tu­va sa­viš­kes dar ma­tuo­ja.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Svars­tys ir ieš­kos pirkėjų

Šal­ti­nis, su­si­pa­žinęs su Ru­si­jos ato­minės ener­ge­ti­kos kor­po­ra­ci­ jo­je „Ro­sa­tom“ vy­ku­sio pa­si­ta­ri­ mo re­zul­ta­tais, šią sa­vaitę pra­nešė, kad Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je sta­to­mo­je Bal­ti­jos ato­minė­je elekt­rinė­je (BAE) vie­toj pla­nuotų dviejų bend­ro 2300 me­ga­vatų ga­lin­gu­mo reak­to­rių ga­ li būti įreng­ti ma­žes­nio ga­lin­gu­mo reak­to­riai. Mask­va iš esmės pri­pa­ ži­no, kad Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ ja, nuo so­viet­me­čio laikų te­bep­ri­ jung­tos prie bend­ro elekt­ros tin­klo su Ru­si­ja, ne­to­li­mo­je atei­ty­je at­si­ jungs ir įsi­lies į eu­ro­pinį tinklą, to­ dėl Ka­li­ning­ra­do sri­tis elekt­ros per­ tek­liaus tie­siog ne­turės kur dėti. „Ro­sa­tom“ ke­ti­na per mėnesį ap­svars­ty­ti pa­si­ūly­mus dėl reak­ to­rių tipų. Nes­kubė­da­ma at­si­sa­ky­ti di­de­lio ga­lin­gu­mo reak­to­rių, kor­ po­ra­ci­ja tuo pat me­tu ieš­kos pirkė­ jų elekt­ros eks­por­tui.

BAE sta­ty­bos pra­si­dėjo 2010 m. „Ro­sa­tom“ ke­ti­no par­duo­ti 49 pro­c. elekt­rinės ak­cijų ke­liems Eu­ro­pos in­ves­tuo­to­jams, suin­te­ re­suo­tiems pirk­ti elektrą iš būsi­ mos elekt­rinės.

Izo­lia­ci­ja – la­biau tikė­ti­na

Pa­sak Ru­si­jos laik­raš­čio „Ko­mer­ sant“ ap­žval­gi­nin­ko Vla­di­mi­ro Dža­gu­tos, da­bar Ka­li­ning­ra­do sri­ ties ener­ge­ti­kai lie­ka du vys­ty­mo­si ke­liai: išei­ti į Eu­ropą pa­skui Vil­nių ar­ba dirb­ti izo­liuo­tai.

No­rint sinch­ro­ni­zuo­tis su Eu­ro­ pa reikės Lie­tu­vos su­ti­ki­mo: da­bar vi­sos jung­tys, ker­tan­čios re­gio­no

sieną, ei­na tik į Lie­tuvą. Ta­čiau, anot vie­no iš „Ko­mer­sant“ pa­ šne­kovų, ši per­spek­ty­va pa­rei­ka­ lautų pa­pil­domų tink­lo pa­jėgumų, o tam Vil­nius ne­pa­si­rengęs. De­ry­ bos su Len­ki­ja dėl naujų jung­čių sta­ty­bos taip pat kol kas be­vaisės.

O kiek fan­tas­tiš­kai skam­ban­tis pa­ si­ūly­mas nu­ties­ti elekt­ros ka­be­lius po van­de­niu į Vo­kie­tiją, anks­čiau svars­ty­tas bend­rovės „In­ter RAO JES“, kol kas taip ir lie­ka tik idė­ja.

Tai­gi, anot V.Dža­gu­tos, Ka­li­ ning­ra­do sri­ties ener­ge­tinės izo­ lia­ci­jos va­rian­tas da­bar svars­to­ mas kaip la­biau tikė­ti­nas.

Vla­di­mi­ras Čiup­ro­vas:

Ta­po aiš­ku, kad BAE ener­gi­jos per­tek­lių tu­rin­čia­me re­gio­ ne – tai be­pro­tiš­ka avan­tiū­ra, ne­tu­rin­ti jo­kios eko­no­minės pra­smės. „BAE pro­jek­tas at­si­ra­do 2008 m. ba­landį, išt­rauk­tas kaip triu­šis iš fo­ku­si­nin­ko ke­purės: „Ro­sa­tom“ ini­ci­ja­vo šios elekt­rinės pro­jektą kaip pa­mainą Briu­se­lio rei­ka­la­vi­ mu už­da­ry­tai Lie­tu­vos Ig­na­li­nos ato­mi­nei elekt­ri­nei, – api­bend­ri­ no V.Dža­gu­ta. – Pro­jek­to sėkmės at­ve­ju Ka­li­ning­ra­do re­gio­nas galė­ tų tap­ti es­mi­ne Bal­ti­jos ša­lių ener­ ge­ti­kos sis­te­mos gran­di­mi. Ta­čiau neat­mes­ti­na, kad da­bar gin­čai

dėl jung­čių su kai­my­nais ir abie­ jų pu­sių po­li­tinės am­bi­ci­jos ly­giai taip pat žai­biš­kai už­da­rys šią ato­ minę.“ Ne­pa­ma­tuo­tos am­bi­ci­jos

Ru­si­jos „Green­pea­ce“ ener­ge­ti­kos sky­riaus va­do­vo Vla­di­mi­ro Čiup­ ro­vo nuo­mo­ne, ge­riau at­si­sa­ky­ ti BAE sta­tybų da­bar, kad ir pa­ty­ rus tam tikrų nuo­sto­lių, nei to­liau in­ves­tuo­ti pi­ni­gus į aiš­kiai nuo­sto­ lingą pro­jektą. „Po to, kai ES ša­lys at­si­sakė pirk­ ti būsi­mos elekt­rinės elektrą ir žlu­ go de­ry­bos su Eu­ro­pos in­ves­tuo­to­ jais, ta­po aiš­ku, kad BAE ener­gi­jos per­tek­lių tu­rin­čia­me re­gio­ne – tai be­pro­tiš­ka avan­tiū­ra, ne­tu­rin­ti jo­ kios eko­no­minės pra­smės“, – tei­ gė V.Čiup­ro­vas. „Green­pea­ce“ at­sto­vas pri­minė, kad „Ro­sa­tom“ pro­jek­tai už­sie­ ny­je Ru­si­jos mo­kes­čių mokė­to­ jams kai­nuo­ja de­šim­tis mi­li­jardų do­le­rių. BAE sta­ty­boms bu­vo pla­ nuo­ja­ma skir­ti 10 mlrd., tiek pat iš Ru­si­jos biud­že­to skir­ta Ast­ra­ vo ato­mi­nei elekt­ri­nei Bal­ta­ru­si­ jo­je. Pla­nuo­ja­mai ke­tu­rių reak­to­ rių Tur­ki­jos „Ak­kuyu“ elekt­ri­nei Ru­si­ja ža­da skir­ti 20 mlrd. do­le­rių, dar 10 mlrd. – Viet­na­mo ato­mi­nei elekt­ri­nei „Ninh Thuan 1“. „Am­bi­cin­gi „Ro­sa­tom“ pla­nai už­sie­ny­je ne­pa­ly­gi­na­mi su rea­lio­ mis vals­ty­binės kor­po­ra­ci­jos ir Ru­ si­jos biud­že­to ga­li­mybė­mis, – tvir­ ti­no V.Čiup­ro­vas. – Ki­taip ta­riant, bran­duo­linė pro­gra­ma, kaip pa­rodė BAE ir dau­ge­lis kitų už­sie­nio pro­ jektų, yra eko­no­miš­kai klai­din­ga ir kai­nuos po ke­letą mi­li­jardų do­le­rių per me­tus.“

pasaulis per savaitę

Pro­tes­tai: Ru­si­jos „Green­pea­ce“ kal­ti­na „Ro­sa­tom“, kad jos pla­nai už­sie­ny­je

Ru­si­jos biud­že­to ga­li­my­bių.

Bran­duo­linė atei­tis – dar įma­no­ma

Paaiškė­jus, kad „Ro­sa­tom“ svars­ to keis­ti pla­nus, Lie­tu­vos opo­zi­ci­ ja šven­čia per­galę. Ar toks po­sūkis ga­li kaip nors at­si­liep­ti vis dar ore ka­ban­čiam Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės (VAE) pro­jek­tui?

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na, kad VAE pla­nai ne­bu­vo sie­ja­mi ir atei­ty­je ne­sie­ti­ni su BAE pro­jek­tu Ka­li­ning­ra­de.

Pa­na­šios nuo­monės lai­ko­si ir NA­TO Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo kom­ pe­ten­ci­jos cent­ro Stra­te­ginės ana­ lizės ir ty­rimų sky­riaus vedė­jas Arū­nas Mo­lis. „Ma­nau, kad bran­ duo­linės ener­ge­ti­kos atei­tis Lie­ tu­vo­je šian­dien pri­klau­so tik nuo

Lie­tu­vos Vy­riau­sybės spren­dimų ir veiksmų, – laik­raš­čiui aiš­ki­no eks­ per­tas. – Nusp­ren­du­si vie­na ar ki­ ta for­ma plėto­ti tą ener­ge­ti­kos sri­ tį, ku­rio­je tu­ri šiokį tokį pra­na­šumą (inf­rast­ruktūrą, pa­tir­ties, spe­cia­ listų), sky­ru­si pa­kan­ka­mai, visų pir­ma, žmo­giškųjų iš­tek­lių (de­ry­ boms su par­tne­riais ir in­ves­tuo­to­ jais, sau­gu­mo pro­ble­moms spręs­ ti ir pan.), Lie­tu­va vis dar ga­li ga­na nau­din­gai ir efek­ty­viai sa­vo ateitį su­sie­ti su bran­duo­li­ne ener­ge­ti­ka.

Ga­li­ma gin­čy­tis dėl ga­lu­tinės to­kios ener­gi­jos kai­nos ir al­ter­na­ tyvų, bet aki­vaiz­du, kad tik bran­ duo­linės ener­gi­jos kai­na, kai did­ žiąją dalį iš­laidų su­da­ro in­ves­ti­ci­jos

2013 05 23 2013 05 29

Penk­ta­die­nis

Sek­ma­die­nis

Af­ga­nis­ta­no sos­tinės šir­dy­je nu­griaudė­jo ga­ lin­gas spro­gi­mas, kurį žmonės girdė­jo net už ke­lių ki­lo­metrų, taip pat ki­lo su­si­šau­dy­mas tarp ko­vo­tojų ir sau­gu­mo pa­jėgų.

Spro­gi­mas, iškėlęs į dangų dūmų stul­ pą, įvy­ko prie Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo de­ par­ta­men­to – pa­grin­dinės ša­lies žval­gy­ bos pa­sta­to. Po­li­ci­ja sku­biai užtvėrė šį ra­joną, ku­ria­me sa­vo biu­rus tu­ri ir tarp­ tau­tinės pa­gal­bos agentū­ros. Per ke­lias va­lan­das tru­kusį su­si­šau­dymą žu­vo bent du po­li­ci­nin­kai ir ke­le­tas ko­vo­tojų.

At­sa­ko­mybę už iš­puolį pri­si­ėmė Ta­li­ ba­nas. Jo at­sto­vas Za­bi­hul­lah Mu­ja­hi­das nau­jienų agentū­rai „Reu­ters“ te­le­fo­nu sa­ kė, kad bu­vo tai­ky­ta­si į JAV cent­rinės žval­ gy­bos val­dy­bos pa­reigū­nus, ku­rie at­vy­ko mo­ky­ti af­ga­nis­ta­nie­čių žval­gy­bi­ninkų.

Tur­ki­jo­je is­la­mis­tai už­ puolė grupę po­rų, ku­ rios vie­no­je met­ro­po­li­ te­no sto­ty­je bu­čia­vo­si pro­tes­tuo­da­mos prie­š vald­žios do­ro­vin­gu­mo kam­pa­niją An­ka­ ro­je.

Vie­nas žmo­gus bu­vo su­ba­dy­tas, kai maž­daug 20 is­la­mistų, ku­rie šaukė „Al­ la­hu Ak­ba­ru“ („Die­vas už visus di­des­nis“) ir kai ku­rie iš jų turė­jo pei­lius, už­puolė tos šeš­ta­die­nio ak­ci­jos da­ly­vius.

Pir­ma­die­nis Maž­daug 200 žmo­nių bu­či­nių pro­testą su­rengė po to, kai An­ka­ros sa­vi­val­dybės, ku­riai va­do­vau­ja Tur­ki­jos val­dan­čio­ji is­la­ miškų šaknų tu­rin­ti Tei­sin­gu­mo ir plėtros par­ti­ja, pa­reigū­nai įspėjo jauną po­rą, ku­ ri bu­čia­vo­si gatvė­je.

Tur­ki­jo­je gy­ven­tojų dau­gumą su­da­ro mu­sul­mo­nai, bet vals­tybė yra griež­tai pa­ sau­lie­tinė, nors prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ğa­no vy­riau­sybė ir įvedė ke­lias prie­ mo­nes, ku­rias opo­nen­tai lai­ko slen­kan­ čios ša­lies is­la­mi­za­ci­jos ženk­lu.

Per iš­puo­lių bangą vi­ sa­me Ira­ke, dau­giau­ sia – Bag­da­do šiitų ra­jo­nuo­se, žu­vo ma­ žiau­siai 82 žmonės, dar maž­daug 200 bu­vo su­žeis­ta. Iš vi­so ša­ly­je bu­vo įvyk­dy­ta 19 iš­puo­lių, tarp jų – dau­giau kaip tu­zi­nas už­mi­nuotų au­to­mo­ bi­lių sprog­di­nimų.

Ofi­cialūs duo­me­nys ro­do, kad ge­gužę smur­tas Ira­ke jau pa­rei­ka­la­vo dau­giau kaip 500 gy­vy­bių. Smur­to pro­trūkis su­ tam­pa su pa­didė­ju­sia įtam­pa tarp su­nitų ir šiitų bend­ruo­me­nių. Su­ni­tai kal­ti­na šiitų do­mi­nuo­jamą vy­riau­sybę disk­ri­mi­na­ci­ja.

Vy­riau­sybės va­do­vas Nou­ri al Ma­li­ ki pa­reiškė, kad ko­vo­to­jams ne­pa­vyks įvel­ti vals­tybės į re­li­ginį konf­liktą, ir nu­ sprendė pa­keis­ti jėgos ins­ti­tu­cijų va­do­ vybę, kad būtų efek­ty­viau ko­vo­ja­ma su te­ro­riz­mu.

gegužės 30–birželio 5, 2013

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

Spren­di­mas bus ru­denį

Lie­t u­vos ener­ge­t i­kos mi­n ist­ro Ja­ ros­la­vo Ne­ve­ro­v i­čiaus (nuotr.) va­ do­vau­ja­ma Na­cio­na­linės ener­ge­ti­ kos stra­te­g i­jos ren­g i­mo dar­bo gru­ pė ba­landį pri­statė sa­vo iš­va­das ir VAE pro­jek­t ui iškėlė ke­letą būtinų sąlygų. „VAE pro­jek­to tęsti­nu­mas ga­l i­mas įgy­ven­d i­nus pa­pil­do­mas sąly­gas: su­t ar­t i­ne for­ma įtei­s i­nus re­g io­n i­ nių par­t ne­r ių da­ly­v a­v imą VAE pro­j ek­te už­t ik­r in­t i pro­j ek­to įgy­ ven­d i­n i­mo iš­laidų ir at­sa­ko­mybės pa­s i­da­l i­jimą; kar­t u su stra­te­g i­n iu in­ves­t uo­to­ju ir re­g io­n i­n iais par­tne­r iais už­t ik­r in­t i mak­si­malų pro­ jek­to fi­n an­s a­v imą že­m iau­s iais kaš­t ais iš tarp­t au­t i­n ių fi­nan­s i­n ių ins­t i­t u­c ijų bei eks­p or­to kre­d i­to agentūrų; už­t ik­r in­t i tęstinį ir iš­ samų vi­s uo­menės in­for­m a­v imą apie pro­j ektą, at­s i­ž vel­g iant į tai, kad pro­jek­tas ga­l i būti įgy­ven­d in­ tas tik esant na­cio­na­l i­n iam su­si­ta­ ri­mui dėl ra­c io­na­laus, kon­k u­ren­ cin­go, dar­naus ir per­s pek­t y­vaus elekt­ros ener­g i­jos tie­k i­mo už­t ik­ ri­n i­mo“, – skel­bia­ma iš­va­do­se.

nea­ti­tin­ka nei pa­čios kor­po­ra­ci­jos, nei AFP nuo­tr.

į įrangą, yra pro­gno­zuo­ja­ma (skir­ tin­gai nei elekt­ros ener­gi­jos im­por­ to ar tos elekt­ros ener­gi­jos, ku­riai pa­ga­min­ti nau­do­ja­mas iš­kas­ti­nis im­por­tuo­ja­mas ku­ras), o to­kios ener­gi­jos tie­ki­mas – pa­ti­ki­mas.“ Anot A.Mo­lio, did­žiau­sias Lie­tu­ vos rūpes­tis dėl Ka­li­ning­ra­do elekt­ rinės – kad ji būtų sau­gi, kad kon­ ku­ruo­ti ES rin­ko­je no­rin­tis rusų ener­ge­ti­kos mil­ži­nas tai da­rytų sąži­ nin­gai, kad sta­ty­bos pro­ce­sas būtų skaid­rus ir vi­si rin­kos da­ly­viai ži­notų, kuo ri­zi­kuo­ja, jei su­tin­ka pirk­ti ne­ va pi­gesnę ener­giją iš tos elekt­rinės. „Vi­sa ki­ta – pa­ties „Ro­sa­tom“ var­gai ir džiaugs­mai“, – re­ziu­ma­ vo eks­per­tas.

Vy­riau­sybė 2013 m. ba­land­žio 13 d. pro­to­ko­lu nu­rodė kon­s ul­t uo­j an­ tis su po­ten­cia­l iais VAE in­ves­t uo­ to­jais iki lie­pos 1 d. įver­t in­t i re­g io­ ninės elekt­r inės priim­t i­numą po­ ten­cia­l iems in­ves­t uo­to­jams ir pa­ reng­t i veiksmų planą dar­b o gru­ pės iš­va­do­s e nu­m a­t y­toms sąly­ goms įgy­ven­d in­t i, sie­k iant iki spa­ lio 1 d. priim­t i spren­d imą dėl pro­ jek­to įgy­ven­d i­n i­mo bend­rovės kūri­mo, t. y. pro­jek­to tęsti­nu­mo.

Kaip pra­nešė Ener­ge­t i­kos mi­n is­ te­r i­ja, Lie­t u­vos, Lat­v i­jos ir Es­t i­jos mi­n ist­rai pa­s tarųjų sa­vai­č ių su­ si­t i­k i­muo­se bu­vo vie­nos nuo­mo­ nes: kal­b ant apie VAE pro­j ektą, pir­m iau­sia tu­r i būti įver­t in­tas eko­ no­m i­n is pro­jek­to kon­k u­ren­cin­g u­ mas, o tai at­l ik­t i ak­t y­v iai dirb­da­ mos kar­t u tu­r i visų trijų re­g io­n i­ nių par­t ne­r ių įmonės ir „Hi­ta­chi“.

15

pasaulis

t 84 L

Kultūrų dialogai: iššūkiai specialistams Migracijos departamento duomenimis, 2013-ųjų pradžioje Lietuvoje gyveno 33 267 užsieniečiai. Palyginti su praėjusių metų statistika, užsieniečių skaičius išaugo 6,2 proc. Dažniausiai mūsų šalį renkasi Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Kazachstano bei Izraelio piliečiai, tačiau pastaruoju metu auga ir atvykėlių iš Afrikos bei Azijos šalių skaičius.

Net 46 proc. visų užsieniečių Lie­ tuvoje ilgesniam laikui apsigyve­ na dėl asmeninių priežasčių – jie čia sukuria šeimas su Lietuvos pi­ liečiais, čia gimsta jų vaikai. Todėl Lietuvoje įvairių sričių specialistai savo darbe vis dažniau susiduria su šeimomis, kuriose vienas iš tėvų, o kartais ir abu yra užsienio šalies piliečiai. Tačiau, norint tinkamai spręsti susiklosčiusias situacijas, darbuotojams neretai pritrūksta ži­ nių apie kitas tautas ir jų kultūras, kurios būtinos siekiant užtikrinti sklandų jų darbo procesą.

Lietuvoje imigracijos centrais laikomi du šalies miestai – Vilnius ir Klaipėda. Būtent čia įsikūrę dau­ guma atvykusių imigrantų. Tačiau oficialūs migracijos skaičiai neat­ spindi realių situacijų, su kuriomis tenka susidurti mūsų šalyje gyve­ nantiems imigrantams. Kiekviena situacija pasakoja skirtingų tau­ tybių, religijų, rasių žmonių isto­ rijas, kurių herojai galbūt jau ilgą laiką gyvena visai šalia mūsų.

Tarptautinės migracijos organi­ zacijos (TMO) Vilniaus biuras vyk­ dydamas projektą „Pagalba vaikui ir jo šeimai: specialistų tarpkul­ tūrinės kompetencijos didini­ mas“ organizavo mokymus spe­ cialistams. „Reikia daugiau kalbėti apie kitų kultūrų šeimyninio gy­ venimo tradicijas. Šiuo metu ypač daug iššūkių mums kelia darbas su musulmonų šeimomis“, – tei­ gia mokymuose dalyvavę sociali­ niai darbuotojai. Su tuo sutinka ir psichologai, pedagogai, vaiko teisių apsaugos specialistai, policijos pa­ reigūnai. Visuomenėje vyraujantis požiūris į musulmonus neretai at­ sispindi ir specialistų darbe, kuris remiasi išankstinėmis nuostatomis bei klaidingai suformuotais stereo­ tipais. Nors ne musulmonei mote­ riai, tekančiai už musulmono, ne­

Šeima: stingant tarpkultūrinės patirties mišriose šeimose dažnai ky­

la konfliktų dėl vaikų auklėjimo.

privalu priimti islamo tikėjimo nei prieš santuoką, nei po jos, tokioje santuokoje gimę vaikai paveldi tė­ vo religiją, todėl yra musulmonai ir turi būti auklėjami pagal musulmo­ niškas tradicijas. Žmonai sutuokti­ nis turi garantuoti religijos laisvę.

Tad dažnėjančios lietuvių mote­ rų santuokos su musulmonais ke­ lia vis naujų iššūkių socialinių pas­ laugų teikėjams ir pareigūnams.

Mišriose šeimose kylantys konf­ liktai dažnai atskleidžia ir su vaikų auklėjimu susijusias problemas, kurioms spręsti taip pat reikalingos itin specifinės žinios. „Kompeten­ cijos kėlimas – ilgai trunkantis, su­ dėtingas procesas, ypač kai kalba­ ma apie tarpkultūrinę patirtį, – juk tam reikia laiko ir praktikos. Mūsų tikslas buvo suteikti specialistams bent dalį reikalingų žinių ir padė­ ti suprasti tolesnės saviugdos svar­ bą“, – teigia projekto koordinatorė Rita Augutienė. Mokymuose da­ lyviai buvo skatinami kritiškai pa­ žvelgti į save ir įvertinti, kokių žinių ir savybių jiems trūksta, norint iš­ vengti išankstinėmis nuostatomis bei baimėmis paremto bendravi­ mo su įvairių kultūrų atstovais. To­ kie mokymai ne tik skatina keisti su imigrantais susiduriančių darbuo­ tojų požiūrį bei nusistatymus, bet ir padeda rasti efektyvesnių su in­ tegracija susijusių problemų spren­ dimo būdų. Nors kai kuriems da­ lyviams interaktyvūs mokymosi metodai buvo naujiena, jie pripa­ žino, kad mokymai buvo labai nau­

dingi. „Visąlaik maniau, kad esu tolerantiška, nesivadovauju stere­ otipais, tačiau šiandien supratau, kiek dar turiu su savimi dirbti“, – po surengtų mokymų prisipažino jų dalyvė. „Žvelgdamas į save pa­ mačiau tokių savo savybių, su ku­ riomis turėsiu dar padirbėti ateity­ je, atvėrėte man akis“, – įspūdžiais dalijosi kitas dalyvis.

TMO Vilniaus biuras kartu su Lietuvos Respublikos vaiko tei­ sių apsaugos kontrolieriaus įstai­ ga 2012–2013 m. vykdė projektą „Pagalba vaikui ir jo šeimai: speci­ alistų tarpkultūrinės kompetenci­ jos didinimas“. Jį vykdant buvo or­ ganizuoti mokymai specialistams, parengtas leidinys „Tarpkultūri­ nio pažinimo vadovas dirbantiems su trečiųjų šalių piliečių šeimomis“ bei, atsižvelgus į specialistų išsaky­ tus poreikius, surengta konferenci­ ja „Kultūrų dialogai: iššūkiai šeimai, visuomenei, specialistams“, kurioje patirtimi dalijosi užsienio ekspertai.

Projektas „Pagalba vaikui ir jo šeimai: specialistų tarpkultūrinės kompetencijos didinimas“ vykdytas įgyvendinant Europos fondo trečių­ jų šalių piliečių integracijai 2011 m. metinę programą pagal prioriteto „Valstybių narių politinių gebėjimų ugdymas, koordinavimas ir tarp­ kultūrinės kompetencijos didinimas skirtinguose valdžios lygmenyse ir institucijose“ veiksmą „Gebėjimų ugdymas tarp valdžios skirtingų ly­ gių ir departamentų“. Daugiau in­ PR formacijos – www.iom.lt.

IOM • OIM

Ant­ra­die­nis

Tre­čia­die­nis

Po gais­ro JAV krui­zi­ nia­me lai­ve, plau­ku­ sia­me iš Bal­ti­morės į Ba­ha­mas, dau­giau nei 2200 ke­lei­vių bu­ vo par­skrai­din­ti at­gal už­sa­ko­mai­siais lėktu­vais.

Bend­rovės „Royal Ca­rib­bean’s“ lai­ve „Gran­deur of the Seas“ pir­ma­dienį ki­lu­ sio gais­ro prie­žas­tys kol kas ne­ži­no­mos.

Penk­ta­dienį sep­ty­nių dienų ke­lionę Bal­ti­morė­je pra­dėjęs lai­vas plaukė į Co­co­Cay salą Ba­ha­mo­se. Pa­sak „Royal Ca­rib­bean’s“, po gais­ro lai­vas dar galė­ jo plauk­ti ir pir­ma­die­nio po­pietę pa­ts pa­ siekė Fri­portą Ba­ha­mo­se. Nuo 1996 m. eksp­loa­tuo­ja­mas lai­vas bu­vo at­nau­jin­ tas per­nai. „Gran­deur of the Seas“, ku­ris il­giu pri­ lygs­ta trims fut­bo­lo aikštėms, nuo­trau­ko­ se ma­ty­ti ke­li ap­degę de­niai lai­va­ga­ly­je.

Prancūzų ka­rio su­ba­ dymą Pa­ry­žiu­je ti­rian­ tys po­li­ci­jos pa­reigū­ nai Iv­li­ne, esan­čia­me į va­ka­rus nuo Pa­ry­žiaus, areš­ta­vo įta­ riamąjį. Ty­ri­mui ar­ti­mi šal­ti­niai sakė, kad tas 22-ejų vy­ras „pa­s ta­r uo­s ius tre­jus ar ket­ ve­rius me­tus bu­vo tra­di­cio­ na­lis­ti­nio, net ra­di­ka­laus is­ la­mo sekė­jas“.

Už p ­ u o ­l i ­k a s , kurį po­li­ci­ja anks­ čiau api­b ūdi­n o kaip maž­daug 1,9 m ūgio vyrą su barz­da, vil­

kintį megz­tinį ir juo­das kel­nes, šeš­ta­ dienį pri­siar­ti­no prie 23-ejų ka­rio, pa­tru­liuojančio jud­ria­me po­že­mi­nia­me par­ duo­tu­vių ir trans­por­to cent­re, su­badė jį ir pra­din­go mi­nio­je ne­taręs nė žod­žio. Su­žeis­tas ka­rei­ vis pir­ma­dienį bu­vo iš­leis­tas iš li­go­ ninės ir su­grįžo į sa­vo da­linį.

Iš­puo­lis Pa­ ry­žiu­je pri­ minė šiur­ pią ka­rei­vio ž m o g ­ž u ­ dystę Lon­do­ ne pra­ėju­sią sa­vaitę, ta­čiau pa­reigū­nai kol kas ne­ra­do ry­šių tarp šių dviejų in­ci­dentų.

16

gegužės 30–birželio 5, 2013

sportas diena.lt/naujienos/sportas

SPO­RtO AIST­RUO­LIO SA­VAI­TĖ

KUR? Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos sta­dio­ne (Liep­kal­nio g. 13 / 2), bi­lie­tai – 10 li­tų ar­ba in­ter­ne­te fut­bo­lotv.lt. KA­DA? Bir­že­lio 2 d. 18 val.

„Žal­gi­rio“ na­mų rung­ty­nės Lie­tu­vos fut­bo­lo čem­pio­na­to ly­de­ris na­mie eg­za­mi­nuos ly­gos vi­du­ti­nio­ką Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ vie­nuo­lik­tu­ką. Vos vie­ną pra­lai­mė­ji­mą per dvy­li­ka ma­ čų pa­ty­ręs „Žal­gi­ris“ – dve­jo­se pa­sta­ro­sio­se rung­ty­nė­se sma­gi­no­si muš­da­ mas po sep­ty­nis įvar­čius Kaip bus šį kar­tą?

Atė­jo lai­kas Vil­ niaus „Žal­gi­rio“ trium­fui? Klu­bo gy­ nė­jas And­rius Sker­ la pa­si­ry­žęs pa­da­ ry­ti vis­ką, kad A ly­ gos čem­pio­nų ti­tu­ las grįž­tų į sos­ti­nę.

Kol kas žal­gi­rie­čiai tai įro­di­nė­ja ne žo­ džiais, o dar­bais – stul­bi­na­mu re­zul­ta­ ty­vu­mu ir ge­le­ži­ne gy­ny­ba.

Iš­šū­kis: A.Sker­la (kairėje) ap­gai­les­tau­ja, kad mū­sų ša­ly­je fut­bo­las tam­

pa svar­bus tik ta­da, kai žai­džia­ma, pa­vyz­džiui, su is­pa­nais, – A ly­gos rung­ty­nių trans­lia­ci­joms ski­ria­mas pra­sčiau­sias lai­kas. Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

KUR? NBA TV ar­ba in­ter­ne­te sport­li­ve.lt.

KA­DA? Bir­že­lio 1 d. 03.30 val.

A.Sker­la prabilo apie fut­bo­lo pikt­žaiz­des Balys Šmigelskas

b.smigelskas@diena.lt

Įs­pū­din­gi NBA mū­šiai Ge­riau­siu pla­ne­tos krep­ši­nin­ku va­di­na­mas LeB­ro­nas Ja­me­sas kar­tu su Ma­ ja­mio „Heat“ sie­kia ant­rus me­tus iš ei­lės trium­fuo­ti NBA ly­go­je. Tie­sa, prieš tai Sau­lė­to­sios pa­kran­tės klu­bui dar rei­kia pa­tek­ti į di­dį­jį fi­na­lą. Ke­ly­je – grės­min­ ga­sis In­dia­nos „Pa­cers“. Kol kas se­ri­jo­je iki ke­tu­rių per­ga­lių – ly­giosios (2:2).

KUR? Ka­čer­gi­nė­je, Kau­no r. (bi­lie­tai 24 li­tai).

KA­DA? Bir­že­lio 1, 2 d. 11 val.

Nos­tal­giš­kos lenk­ty­nės Ka­da pa­sta­rą­jį kar­tą ma­tė­te bū­rį lenk­ty­niau­jan­čių ži­gu­liu­kų ir vol­gų? Eg­zo­ ti­ka dvel­kian­tys au­to­mo­bi­liai į Ka­čer­gi­nės Ne­mu­no žie­dą au­to­mo­bi­lių spor­ to ger­bė­jus pa­kvies jau šį sa­vait­ga­lį. Atei­ki­te ir įsi­ti­kin­ki­te se­no­sios tech­ni­kos pa­tva­ru­mu bei ga­lin­gu­mu. Tei­gia­mos emo­ci­jos ga­ran­tuo­tos!

KUR? Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­ne.

KA­DA? Bir­že­lio 2 d. 12 val.

Grįž­ta dvi­ra­čiai Jau šį sek­ma­die­nį Vil­niu­je įvyks „Lie­tu­vos plen­to dvi­ra­čių tau­rės“ Vil­niaus tre­ čia­sis eta­pas. Di­na­miš­kos Laz­dy­nų mik­ro­ra­jo­no tra­sos il­gis – net 8,5 km. Var­žy­ bų da­ly­viai tu­rės ga­li­my­bę da­ly­vau­ti 51 km lenk­ty­nė­se, ku­rias su­da­ro še­ši ra­ tai. Pag­rin­di­nė­se var­žy­bo­se spor­ti­nin­kai tu­rės įveik­ti 12 ra­tų – iš vi­so 102 km.

Su­žais­tų rung­ty­nių Lie­tu­vos fut­bo­ lo rink­ti­nė­je re­kor­di­nin­kas A.Sker­ la su sa­vait­raš­čiu „Vil­niaus die­na“ pa­si­da­li­jo ša­lies čem­pio­na­to pe­ri­ pe­ti­jo­mis ir ne­pa­šykš­tė­jo kri­ti­kos A ly­gos or­ga­ni­za­to­riams.

– Po praė­ju­sio A ly­gos čem­pio­ na­to tei­gė­te, kad pir­me­ny­bė­se yra ke­tu­rios pen­kios ko­man­ dos, su ku­rio­mis rei­kia ko­vo­ ti, o su li­ku­sio­mis ten­ka pri­ si­vers­ti žais­ti. Spren­džiant iš per­ga­lės prieš Aly­taus „Dai­na­ vą“ 7:0, si­tua­ci­ja ne­pa­si­kei­tė?

– pra­dė­jo­me po­kal­bį su A.Sker­la.

– Ko­man­dų skai­čius su­ma­žė­jo, silp­ nes­nių klu­bų li­ko šiek tiek ma­žiau.

Ne­ma­žai eki­pų tu­ri pro­ble­mų dėl fi­ nan­sų, o tai neiš­ven­gia­mai at­si­lie­ pia žai­dė­jų mo­ty­va­ci­jai. Šiuo at­ve­ju la­bai svar­bi ap­suk­ri klu­bo va­dy­ba ir or­ga­ni­zuo­tu­mas. Kaip ir anks­čiau, esant ke­tu­rioms pen­kioms ko­man­ doms dėl per­ga­lės aikš­tė­je rei­kia įdė­ti daug dau­giau dar­bo.

– Tarp­se­zo­niu klu­bas bu­vo su­ stip­rin­tas Len­ki­jos rink­ti­nės sau­gu Ja­ku­bu Wil­ku. Tai vie­nas ge­riau­sių ly­gos le­gio­nie­rių?

– Be abe­jo. Jis mu­ša įvar­čius, sėk­ min­gai asis­tuo­ja ko­man­dos drau­ gams. Ja­ku­bas ro­do tai, ko iš jo ir ti­kė­jo­mės. Ja­ku­bas nė­ra Len­ki­jos rink­ti­nės sta­tis­tas. Tai pa­vyz­dys vi­siems ly­go­je žai­džian­tiems už­ sie­nie­čiams.

– Fut­bo­lo spe­cia­lis­tai pa­brė­ žia: ge­riau­siai šį se­zo­ną su­ komp­lek­tuo­ta yra bū­tent jū­sų eki­pa. Tai ro­do įvar­čių san­ty­ kis (33:5) ir vos vie­nas pra­lai­ mė­ji­mas. Ką dar rei­kė­tų pa­to­ bu­lin­ti ar tie­siog rei­kia iš­lai­ky­ti esa­mą for­mą?

– Iš­lai­ky­ti to­kį tem­pą ir re­zul­ta­ty­ vu­mą bū­tų pui­ku. Ta­čiau su­pran­ta­ me, kad žais­ti aukš­čiau­siu ly­giu vi­są

se­zo­ną neį­ma­no­ma. A ly­gos star­ te buk­sa­vo pro­gų rea­li­za­vi­mas. Ge­ rin­ti vi­sa­da yra ką, net ir po per­ga­ lės 7:0. Tai na­tū­ra­lu, tre­ne­ris sie­kia to­bu­lu­mo. Be to, tos va­di­na­mo­sios silp­nes­nės ko­man­dos su mu­mis žai­ džia su dvi­gu­ba ar tri­gu­ba ener­gi­ja.

Juos mo­ty­vuo­ja į tau­tos są­mo­nę įsi­ rė­žęs is­to­ri­nis „Žal­gi­rio“ var­das. Ne kiek­vie­nas klu­bas drįs­ta prieš se­zo­ ną dek­la­ruo­ti aukš­čiau­sius tiks­lus.

Mes tai da­ro­me kas­met, to­dėl tai tik pa­di­di­na var­žo­vų no­rą mums įkąs­ ti. Se­zo­nas dar neį­pu­sė­jo, lau­kia dar la­bai daug sun­kių ko­vų, ta­čiau tai ne­pa­keis mū­sų pa­grin­di­nio tiks­lo – siek­si­me lai­mė­ti čem­pio­na­tą.

Rei­kia džiaug­tis, kad Lie­tu­vo­je dar kas nors no­ri mus ro­dy­ti per te­le­vi­zi­ją.

Ta­čiau sa­vait­ga­liais 13–14 val. nie­kas fut­ bo­lo žiū­rė­ti ne­no­ri.

– Klai­pė­dos „At­lan­to“ su­grį­ži­ mas į ša­lies fut­bo­lo eli­tą jums bu­vo ne­ti­kė­tas? Ar klai­pė­die­ čiai iki se­zo­no pa­bai­gos pa­jė­ gūs iš­si­lai­ky­ti ly­de­rių tre­je­te ir ko­vo­ti dėl auk­so?

– Man tai ne­bu­vo staig­me­na.

Drau­giš­kos rung­ty­nės, ko­man­dos su­dė­tis ir tre­ne­ris ro­dė, kad ši ko­ man­da A ly­go­je ga­li pa­kel­ti vė­ją.

Ko­man­dos sėk­mė ir žai­di­mas tik­ rai nė­ra at­si­tik­ti­nu­mas. Be to, ar­ tė­ja pe­rė­ji­mo „lan­gas“ (lai­kas, kai žai­dė­jams ga­li­ma pe­rei­ti iš vie­ nos ko­man­dos į ki­tą – red. pa­st.).

Nea­be­jo­ju, jei vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Kons­tan­ti­nas Sar­sa­ni­ja no­rės ko­ man­dą su­stip­rin­ti, klu­bo va­do­vai tik­rai ras ga­li­my­bių tai pa­da­ry­ ti. Šis spe­cia­lis­tas iš­ma­no fut­bo­ li­nin­kų rin­ką ir jo­je tu­ri už­tek­ti­nai pa­žin­čių.

– Kaip pa­grin­di­nes ly­gos pro­ble­mas esa­te įvar­di­jęs fi­nan­si­nį ne­sta­bi­lu­mą ir pra­stą va­dy­bą. Šį se­zo­ną rung­ty­nes trans­liuo­ ja vi­suo­me­ni­nis ka­na­las, prieš kiek­vie­ną tu­rą ir po jo ren­gia­ mos ap­žval­gos...

– Rei­kia džiaug­tis, kad Lie­tu­vo­ je dar kas nors no­ri mus ro­dy­ti per te­le­vi­zi­ją. Ta­čiau or­ga­ni­za­to­rių pa­rink­tas lai­kas la­bai ne­nau­din­ gas. Sa­vait­ga­liais 13–14 val. nie­ kas fut­bo­lo žiū­rė­ti ne­no­ri. Toks lai­ kas tie­siog juo­kin­gas. Juk pas mus nė­ra tra­di­ci­jos kaip Ang­li­jo­je, Vo­ kie­ti­jo­je ar Ita­li­jo­je, kur žmo­nės sa­ vo sa­vait­ga­lį pla­nuo­ja at­si­spir­da­mi nuo fut­bo­lo tvar­ka­raš­čio.

Kaip pa­vyz­dį ga­lė­čiau pa­mi­nė­ ti ne­se­niai vy­ku­sį Lie­tu­vos fut­bo­ lo fe­de­ra­ci­jos tau­rės fi­na­lą. Žai­dė­ jai tu­rė­jo kan­kin­tis be­pro­tiš­ka­me karš­ty­je, nors rung­ty­nes bu­vo ga­li­ ma su­reng­ti va­ka­re. Ir žiū­ro­vų bū­ tų su­si­rin­kę nea­be­jo­ti­nai dau­giau, ir žai­dė­jams bū­tų bu­vę ma­lo­niau rung­ty­niau­ti. Kiek ži­nau, toks lai­ kas bu­vo pa­si­rink­tas dėl vie­no ži­ no­mo žmo­gaus die­not­var­kės, ku­ris sta­dio­ne nė ne­pa­si­ro­dė.

– Ne­se­niai šven­tė­te 36-ąjį gim­ ta­die­nį. Spor­ti­nin­ko kar­je­ro­ je tai gar­bin­gas am­žius. Kaip jau­čia­tės?

– Jei­gu reik­tų žais­ti vi­sas rung­ty­ nes, bū­tų tik­rai sun­ku. Ta­čiau da­ bar tik­rai ne­su nu­va­ro­mas nuo ko­ jų. Ži­no­ma, at­si­ga­vi­mas ne­bė­ra toks grei­tas kaip jau­nys­tė­je, trūks­ ta stai­gu­mo. Tai sten­giuo­si kom­ pen­suo­ti ki­tais da­ly­kais.

Da­bar žai­džia­me du­kart per sa­ vai­tę, tai tin­ka­mas lai­ko tar­pas at­si­gau­ti. Ta­čiau lie­pa mums bus be­veik lais­va. Gal­būt dėl to kal­tas Lie­tu­vo­je vyk­sian­tis U19 Eu­ro­pos čem­pio­na­tas. Rugp­jū­tį teks žais­ ti kas dvi tris die­nas, o ru­dens pra­ džio­je vėl bus šti­lis. Į to­kias tvar­ka­ raš­čio bė­das reik­tų at­kreip­ti dė­me­sį.

Ta­čiau mū­sų dar­bas žais­ti fut­bo­lą, te­na pri­si­tai­ky­ti prie vis­ko.

17

gegužės 30–birželio 5, 2013

Vilniečio savaitės renginių gidas.

savaitgalis

26p.

prasideda su „Vilniaus diena“

Su­gebė­jo: su­vai­din­ti sa­vo pro­se­nelį M.K.Čiur­lionį R.Zu­bo­vui bu­vo vienas did­žiau­sių gy­ve­ni­mo iššū­kių.

Kad­ras iš fil­mo

R.Zu­bo­vas: „Aš – tai Lie­tu­va“ Did­žiau­sia šie­me­čių Lie­tu­vos ki­no ir te­le­vi­zi­nio ki­no ap­do­va­ no­jimų „Si­dab­rinė gervė“ staig­me­na pel­ny­tai va­di­ na­mas pia­nis­tas Ro­kas Zu­bo­vas. Už sa­vo de­ biutą ki­ne – vaid­menį fil­me „Laiš­kai So­fi­jai“ – jis bu­vo no­mi­nuo­tas ge­ riau­sio ak­to­riaus ap­do­va­ no­ji­mui.

Agnė Klim­čiaus­kaitė

a.klimciauskaite@diena.lt

Britų re­ži­sie­riaus Ro­ber­ to Mul­la­no pa­si­ūlymą fil­me su­vai­din­ti sa­vo pro­se­nelį, lie­tu­vių kom­p o­z i­to­r ių ir dai­li­ninką Mi­ka­ lojų Kons­tan­tiną Čiur­lionį, R.Zu­ bo­vas pa­l aikė po­kštu. Pokš­tas šįkart pa­vy­ko, ta­ čiau pa­ts pia­nis­ tas sa­ko, kad tai – pir­mas ir pa­sku­ti­nis jo blyks­telė­ji­mas ki­ne.

Apie tai, apie mu­ziką, kiną

ir me­ni­nin­ko gy­ve­nimą su R.Zu­ bo­vu kalbė­jo „Vil­niaus die­na“.

– Koks jaus­mas fil­me įkūny­ti ne kaž­kokį per­so­nažą, o sa­vo pa­ ties pro­se­nelį? Ką M.K.Čiur­ lio­nio vaid­muo jums as­me­niš­ kai davė?

– Kai man re­ži­sie­rius pa­si­ūlė vai­ din­ti M.K.Čiur­lionį, su­pra­tau, kad turbūt pa­ts did­žiau­sias iššū­kis ir bus įkūny­ti sa­vo pro­se­nelį. Iš pra­ džių at­rodė, kad bus la­bai sun­ku at­si­ri­bo­ti nuo as­me­ni­nio iš­gy­ve­ ni­mo, pa­skui su­si­gy­ve­nau – nuo ži­nios, kad teks vai­din­ti, iki fil­ ma­vimų pra­ėjo pusė metų. At­si­ri­ bo­ti – ga­na il­gai ta min­tis ma­ny­ je tūno­jo. O va­karą po pa­sku­ti­nio

fil­ma­vi­mo ma­ne stai­ga la­bai stip­ riai su­krėtė ki­ta min­tis – jog vi­ sa ši gra­ži, di­delė žmo­nių kom­pa­ ni­ja su vi­su at­si­da­vi­mu sten­gia­si pa­sau­liui pa­pa­sa­ko­ti ma­no pro­ se­ne­lio is­to­riją, jog ki­ti žmonės čia yra būtent dėl to, kad pri­sta­tytų M.K.Čiur­lionį. Tai la­bai jau­di­na ir šil­do vi­du­je.

– Prieš „Laiškų So­fi­jai“ fil­ma­ vimą esa­te sakęs, kad tai bus vie­nin­te­lis jūsų fil­ma­vi­ma­sis.

Nuo­monė ne­pa­si­keitė?

– Ma­nau, tik­rai vie­nin­te­lis. Tu­riu daug įvai­riau­sių idėjų, kūry­bi­nių planų, su­si­ju­sių ir su Kau­no Vy­ tau­to Did­žio­jo uni­ ver­si­te­to Mu­zi­kos

18

18

gegužės 30–birželio 5, 2013

savaitgalis

R.Zu­bo­vas: „Aš – tai Lie­tu­va“ aka­de­mi­ja, ir su ma­ 17 no pa­ties gro­ji­mu, to­ dėl vi­siš­kai ne­ma­tau po­rei­kio ei­ti į

ak­to­rystę. Prieš de­šimt­metį te­le­vi­ zi­jo­je ved­žiau laidą „Me­lo­ma­ni­ja“, kvies­da­vau į su­si­ti­ki­mus žmo­nes, su­si­ju­sius su mu­zi­ka. Po tų me­ tų pa­ts sau pa­sa­kiau, kad pirmus me­tus ga­liu avan­tiū­ris­tiš­kai dirb­ ti – nie­kam ne­kri­to į akis, kad bū­ čiau ne­tikęs, bet jei norė­čiau to­kią veiklą tęsti, reikėtų gi­lin­tis į pro­fe­ si­nius as­pek­tus.

Apie ak­to­rystę gal­vo­ju taip pat.

Jei nu­tar­čiau tai tęsti, pir­miau­ sia ei­čiau mo­ky­tis. „Laiškų So­fi­ jai“ fil­ma­vi­mo pro­ce­se iš­li­kau or­ga­ niš­kas vien dėl to, kad ne­žiūrė­jau, kaip at­ro­dau kad­re, – da­viau sau tokį įžadą. Ne­su pro­fe­sio­na­las ir iš visų girdė­jau vie­nin­telį pa­ta­rimą – tik ne­vai­dink. Juk vi­si ge­rai ži­no­jo, kad vai­din­ti aš ne­mo­ku, o jei pa­ ban­dy­čiau, iš­kart tai būtų ma­ty­ti.

Jei ant­rą kartą pa­kliū­čiau į filmą ir ne­vai­din­čiau, tai jau būtų to pa­ties per­so­na­žo štam­pa­vi­mas.

– Už de­biutą ki­ne būti no­mi­nuo­ tam Metų ak­to­riaus ap­do­va­no­ji­ mui – iš­ties svar­bus įver­ti­ni­mas.

Pa­gal­vo­jo­te, kad galė­tumė­te bū­ ti taip pa­gerb­tas?

– No­mi­na­ci­ja man bu­vo ir ne­tikė­ tu­mas, ku­ris, be jo­kios abe­jonės, la­ bai pa­glostė širdį. Juo­lab kad ji bu­ vo pa­skelb­ta po kri­ti­kos. Tai lyg iš­girs­ti ant­rą dak­ta­ro nuo­monę ir su­pras­ti, kad tos li­gos gal ir nėra.

O dėl to, kad „Gervės“ ne­ga­vau, la­bai džiau­giuo­si. Juk bu­vau no­mi­ nuo­tas kar­tu su And­riu­mi Bia­lob­ žes­kiu ir Ma­riu­mi Jam­pols­kiu, ir man ap­do­va­no­ji­mas būtų ne­tikė­ta do­va­na, o bet ku­riam iš jų tai yra meist­rystės ir gy­ve­ni­mo tikslą for­ muo­jan­tis įvy­kis. Pa­gal­vo­jau apie pa­ra­lelę: įsi­vaiz­duo­ki­me pia­nistų kon­kursą, ku­ria­me gro­ja Pet­ras Ge­niu­šas, Ro­kas Zu­bo­vas ir Ai­das Gi­nio­tis. Mes su Pet­ru gro­tu­me su­ dėtin­giau­sius kūri­nius, o A.Gi­nio­ tis pa­grotų Vy­tau­to Ker­na­gio „Kai sirps­ta vyš­nios Su­val­ki­joj“, ir vi­si lai­min­gi ap­si­verktų bei skirtų jam pirmą vietą. Ži­n o­m a, svei­k in­t u­m e, pa­s i­ džiaug­tu­me, kad jis įlin­do į to­kią „aferą“ ir laimė­jo, bet gi­liai šir­ dy su­pras­tu­me, jog toks re­zul­ta­ tas ne­tei­sin­gas. Nes būtų įver­tin­ ta ne meist­rystė, pro­fe­sio­na­lu­mas, o mo­men­to sėkmė. Tad „Si­dab­rinė­je gervė­je“ la­bai tei­sin­gai nu­spręsta.

Ne­ma­čiau nei And­riaus, nei Ma­ riaus vaid­menų, bet abu la­bai ger­ biu kaip ak­to­rius ir ži­nau, kad jie nu­si­pelnę būti ap­do­va­no­ti.

– Ko­kius fil­mus ren­katės žiūrė­ ti jūs pa­ts?

– Prieš ke­lias die­nas pa­si­žiūrė­jau „De­besų žemė­lapį“. Nors jis la­ bai iš­gir­tas, va­di­na­mas ne­prik­ lau­so­mu, išs­kir­ti­niu, su­dėtin­gu, man jis vis dėlto per daug ho­li­vu­ diš­kas. Ne­pa­ma­čiau aš to su­dėtin­ gu­mo. Koks nors Ped­ro Al­modó­va­ro ar se­nas Ing­ma­ro Berg­ma­no fil­mas man daug ar­ti­mes­nis.

Man svar­bu at­ras­ti ga­li­mybę su­si­kalbė­ ti, at­ras­ti žmo­nes sie­jan­čius taš­kus. Šian­dien džiau­ giuo­si, kad mu­zi­ka, M.K.Čiur­lio­nis ga­li tai pa­da­ry­ti.

Ren­kuo­si fil­mus apie gy­ve­nimą, to­kius, ku­riuo­se su­ku­ria­ma šiek tiek dirb­tinė rea­lybė, ne­būti­nai gra­ žesnė. Man P.Al­modó­va­ro fil­mai pa­ tin­ka tuo, kad juo­se san­ty­kis su rea­ ly­be ar­ti­mas, bet sim­bo­liš­kas, jie be ga­lo gražūs vi­zua­liai, re­ži­sie­riaus spal­vos, jo kadrų po­jūtis man at­ro­ do ma­giš­kas, hip­no­ti­zuo­jan­tis.

– Nie­ka­da ne­svarstė­te ga­li­my­ bių kur­ti mu­ziką ki­nui?

– Ne. Bu­vau „Laiškų So­fij­ ai“ mu­zi­ kos kon­sul­tan­tas, norė­jau la­biau pri­ si­dėti ku­riant fil­mo mu­ziką, bet kai pra­si­dėjo po­stpro­duk­ci­ja, re­ži­sie­rius nu­sprendė, kad viską pa­da­rys pa­ ts. Šis fil­mas yra būtent R.Mul­la­no vi­zi­jos įgy­ven­di­ni­mas. Band­žiau su juo dis­ku­tuo­ti, šiek tiek la­biau da­ ry­ti įtaką mu­zi­kai, bet jis sakė, kad la­bai ge­rai jau­čia ją ir ge­rai ži­no, ką da­ry­ti. Dėl to esu šiek tiek nu­liū­din­ tas, nes įdėjau daug dar­bo. Mu­du su kom­po­zi­to­riu­mi Ar­vy­du Mal­ciu su­ kūrėme trijų M.K.Čiur­lio­nio pre­ liudų or­kest­ruotę, su mer­ginų cho­ru į ją įterpė­me un­di­nių bal­sus, įrašė­ me su Lie­tu­vos na­cio­na­li­niu sim­fo­ ni­niu or­kest­ru (LNSO), di­ri­guo­ja­mu Ro­ber­to Šer­ve­ni­ko. Man at­ro­do, la­ bai gra­žiai vis­kas pa­vy­ko. O re­ži­sie­ rius nu­tarė, kad fil­me to ne­pa­nau­dos.

Šei­ma: Ro­kas su žmo­na So­na­ta jau 24-erius me­tus kar­tu.

Kon­certų or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Vis­gi su­pran­tu, kad ki­ne tai – nor­ma­lu. Pa­vyzd­žiui, ne­di­delį, bet įdomų vaid­menį fil­me at­li­ko Ge­di­ mi­nas Stor­pirš­tis, o pa­sku­ti­nia­me fil­mo va­rian­te te­li­ko vie­nas kad­ras, kur jis ma­to­mas gal tris se­kun­des.

Nie­ka­da ne­ga­li ži­no­ti, kaip bus vis­ ką ga­lu­ti­nai su­mon­ta­vus. Aš, kaip ne­pa­tyręs to, dar šiek tiek jau­čiu širdgėlą, o ak­to­riai ge­rai ži­no, kad ga­li fil­muo­tis ir pen­kias die­nas, o fil­me vi­sai ne­pa­si­ro­dy­ti.

– Ne­gi į „Laiš­kus So­fi­jai“ ne­ pa­te­ku­siai mu­zi­kai ne­lem­ta skambė­ti?

– Tie trys pre­liu­dai jau skambė­ jo kon­cer­tuo­se ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir Pietų Ame­ri­ko­je. Kai ten gast­ ro­liuo­ti vy­ko LNSO, vie­nas or­ga­ ni­za­to­rių pra­šymų bu­vo būtent ši mu­zi­ka kaip lie­tu­viš­kas pro­gra­ mos ak­cen­tas. Tai­gi į filmą ne­pa­ tekęs kūri­nys yra ak­ty­via­me LNSO re­per­tua­re, gro­ja­mas ir mėgsta­mas pub­li­kos. Ge­ri dar­bai, pa­stan­gos pa­pras­tai ne­nuei­na vel­tui.

– Ar pa­ts ra­šo­te laiš­kus?

– Kar­tais in­ter­ne­tu. Reiktų il­gai pa­suk­ti galvą, kad pri­si­min­čiau, ka­da ra­šiau laišką ran­ka. Ga­liu pa­si­tei­sin­ti tik tuo, kad man rei­kia ran­kas tau­py­ti gro­ji­mui, o ra­šy­mas jo­se su­ku­ria įtam­pos, tad sten­giuo­ si to veng­ti.

– Kaip dar tau­po­te ran­kas? At­ si­sa­ky­da­mas spor­to, veng­da­ mas bui­ties darbų?

– Bui­ty­je da­rau viską, kas rei­ka­lin­ ga. Pjaus­tau, ka­po­ju, ka­lu ir gręžiu, jei rei­kia, tik sten­giuo­si neuž­mirš­ ti dar­bi­nių pirš­ti­nių. Krep­ši­nio ne­ žaid­žiau jau gal 15 metų, nors la­bai mėgau, bet bai­darę irk­luo­ju, sta­lo te­nisą pa­žaid­žiu, sli­dinė­ju. Ven­giu tik veik­los, dėl ku­rios kas nors man galėtų su­trenk­ti ran­kas ar ki­taip su­ žeis­ti. Apsk­ri­tai, ži­no­ma, rūpi­nuo­si ran­ko­mis – juk ži­nai, kad tai yra pa­ grin­di­nis ta­vo dar­bo inst­ru­men­tas.

– Apie gy­ve­nimą su me­ni­nin­ku sklan­do įvai­riau­sių mitų – apie sa­vo­tišką po­žiūrį į šeimą, dra­ mas, dva­si­nes kan­čias, ku­rias ten­ka at­lai­ky­ti ant­ra­jai pu­sei, laisvės po­jūtį ir t. t. Ko­kių ypa­ tumų pa­ste­bi­te jūs pa­ts? O gal gir­di­te prie­kaištų iš žmo­nos?

– Mes su So­na­ta jau 24-erius me­ tus kar­tu. Ma­nau, 10 metų Ame­ ri­ko­je iš­gy­ve­no­me dėl to, kad visą laiką vie­nas kitą pa­laikė­me, daug pro­jektų, su­ma­nymų įgy­ven­di­no­me kar­tu. Pas­ta­rai­siais me­tais mū­ sų kūry­bos ke­liai ta­po in­di­vi­dua­ les­ni, bet po tru­putį vėl grįžta­me prie gro­ji­mo kar­tu. Šią va­sarą va­ žiuo­si­me į fes­ti­valį Suo­mi­jo­je, ru­ denį esa­me nu­matę ke­letą bendrų kon­certų.

Ne­su­reikš­min­čiau spe­ci­fi­nių gy­ ve­ni­mo su me­ni­nin­ku ypa­ty­bių. Man at­ro­do, kad tas keis­tas jaus­mas – meilė – pa­de­da ne­pas­tebė­ti smulk­ menų, ku­rios bendrą gy­ve­nimą pa­ ver­čia pra­ga­ru. Kai pra­dings­ta jaus­mai, no­sies šnypš­ti­mas, pa­ žas­ties ka­sy­mas ar keis­tas mirksė­ ji­mas ga­li pa­si­da­ry­ti ne­pa­ken­čia­mu

Ne­pa­ti­ko: R.Zu­bo­vas bu­vo ir „Laiškų So­fi­jai“ mu­zi­kos kon­sul­tan­tas bei

sprendė, kad viską pa­da­rys pa­ts.

iš­ban­dy­mu. O jei jau­ti šiltą vi­dinį jausmą, tie da­ly­kai yra tik ma­lo­nios gy­ve­ni­mo kar­tu de­talės. Taip pat ir su vi­di­ne kan­čia, ku­rią sa­vaip iš­gy­ ve­na ir pia­nis­tas, ir bat­siu­vys.

– Ko­kia veik­la, be gro­ji­mo kar­ tu, vie­ni­ja jūsų šeimą? Tu­ri­te tra­di­cijų?

– Vie­nos tra­di­ci­jos gims­ta, ki­tos nu­nyks­ta. Ne­ži­nau, pa­va­din­ti tra­ di­ci­ja ar tie­siog gy­ve­ni­mo būdu, bet ato­sto­gas vi­sa­da leid­žia­me kar­tu.

Blo­go­ji tra­di­ci­jos pusė ar įpro­tis – ke­le­tas pa­si­kar­to­jan­čių va­ka­rienės pa­tie­kalų, lyg dau­giau nie­ko pa­ sau­ly­je ne­būtų. Apsk­ri­tai mėgsta­ me ke­liau­ti, leis­ti laiką ak­ty­viai.

Per­nai įdo­mus pa­ty­ri­mas bu­vo pi­lig­ri­minė ke­lionė Šv. Jokū­bo ke­ liu Is­pa­ni­jo­je. Abu esa­me vaikš­ čio­to­jai. Į darbą Kau­ne nuo sto­ties iki Alek­so­to ei­nu 45 mi­nu­tes į vie­ ną pusę ir būti­nai už­li­pu tuos 285 laip­te­lius ša­lia fu­ni­ku­lie­riaus. Ke­ liau­da­mi Nor­ve­gi­jo­je daug vaikš­ čio­jo­me, šią va­sarą po fes­ti­va­lio Suo­mi­jo­je pla­nuo­ja­me pa­si­lik­ti 10 dienų ir pa­ke­liau­ti pa­si­ėmę kup­ ri­nes ir pa­la­pinę. Toks no­ras ar­ čiau pri­si­lies­ti prie gam­tos, pa­jus­ ti ne vir­tualų, o fi­zinį laiką, pa­jus­ti pa­saulį kaip fi­zinę terpę, mums jau tam­pa tra­di­ci­ja.

– No­ri­te būti ar­čiau gam­tos, o įsi­vaiz­duo­ja­te sa­ve gy­ve­nantį kai­me?

– Taip. Tik šiuo me­tu vi­siš­kai ne­ turė­čiau lai­ko už­siim­ti tuo, kuo už­ sii­ma kai­me gy­ve­nan­tys žmonės.

Ame­ri­ko­je mes me­tus gy­ve­no­me prie­mies­čio na­me, turė­jo­me kiemą, ku­ria­me reikė­jo kas sa­vaitę pjau­ ti žolę, di­delį ąžuolą, ku­rio la­pus reikė­jo su­rink­ti, gy­vat­vorę ap­genė­ti ir t. t. Mūsų su So­na­ta spren­di­mas ne­gy­ven­ti kai­me yra ge­rai pa­sver­ tas, nes da­bar sa­vo laiką ski­ria­me kūry­bi­niams dar­bams, o gre­ta jų už­siim­ti že­me ne­įma­no­ma.

– „Si­dab­rinė­je gervė­je“ trium­ fa­vu­si re­ži­sierė Kris­ti­na Buo­ žytė pra­si­tarė jau­čian­ti, kad Lie­tu­vai ne­rei­kia jos kūry­bos.

O jūs jau­čiatės čia rei­ka­lin­gas?

– Kar­tais pri­si­me­nu JAV pre­zi­den­ to Joh­no Fitz­ge­ral­do Ken­ne­dy žod­ žius: „Nek­lausk tėvynės, ką ji ga­li tau duo­ti. Klausk savęs, ką tu ga­ li duo­ti tėvy­nei.“ Ma­tau juo­se šiokį tokį savęs ir tėvynės su­prie­ši­nimą.

Aš pa­ts sa­kau: „Aš – tai Lie­tu­va.“ Sa­ky­ti, kad kūry­bos ne­rei­kia Lie­tu­ vai... Kam ne­rei­kia? Daug žmo­nių pa­matė filmą, tai ar jie – ne Lie­ tu­va? Jei tu­riu vieną mo­kinį, ku­ris sten­gia­si kuo ge­riau pa­gro­ti, o aš jam ga­liu duo­ti gerą pa­ta­rimą, tai – Lie­tu­va. Ne­ži­nau, ko­kia ma­no veik­ la būtų pra­smin­gesnė ki­tur.

Iš Ame­ri­kos mes grįžo­me būtent todėl, kad jautė­me pra­smę. Ten – tik dar­bas, ge­ri pi­ni­gai, žmo­nių pa­gar­ bos po­jūtis, bet Lie­tu­va man su­tei­

19

gegužės 30–birželio 5, 2013

savaitgalis Vi­zi­tinė kor­telė Ro­kas Zu­bo­vas Gimė 1966 m. lie­pos 31 d.

ted­ros vedė­j as, ry­š ių su už­s ie­n iu pro­d e­k a­n as.

Kaip so­l is­tas, ka­me­r i­n ių an­samb­ lių bei for­te­pi­jo­ni­nio due­to su žmo­ na „Duo Zu­bo­vas“ na­rys, kon­cer­tuo­ja Mokė­s i Kau­n o J.Nau­j a­l io vi­d u­ įvai­rio­se ša­ly­se, or­ga­ni­zuo­ja kultū­ri­ rinė­j e me­n o mo­k yk­l o­j e, 1990 m. nius ren­gi­nius, ren­gia fes­ti­va­lius, benLie­t u­v os mu­z i­k os aka­d e­m i­j o­j e d­ra­dar­biau­ja mu­z i­k inė­je spau­do­je. įgi­j o ma­g ist­r o laipsnį, o 1993 m. Šv. Vin­c en­t o Pau­l ie­č io uni­v er­s i­ Ypa­t ingą vietą pia­n is­to re­p er­t ua­re te­t e Či­k a­g o­j e, JAV, – mu­z i­kos ma­ uži­m a pro­s e­ne­l io, M.K.Čiur­l io­n io, gist­r o laipsnį, to­b u­l i­n o­s i pas pia­ kūry­b i­n is pa­l i­k i­m as. Pratęsė vo­ nis­t us Est­h er Yel­l in, And­r ių Kup­ kie­č ių pia­n is­to Ni­ko­l au­s o La­hu­s e­ no darbą ir įrašė vi­s us M.K.Čiur­l io­ re­v i­č ių ir Ed­w ardą Auerį. nio kūri­n ius for­te­pi­jo­nui.

1994–2000 m. pia­n is­t as dėstė Či­ ka­g os šv. Ksa­ve­ro uni­ver­s i­te­to Mu­ Iš­r ink­t as įsi­m in­t i­n iau­s iu 2010-ųjų zi­kos fa­k ul­t e­t e. 2001–2012 m. dir­ Kau­no me­ni­nin­ku. bo, dėstė Lie­t u­vos mu­z i­kos aka­ 2011 m. ap­do­v a­n o­t as or­d i­n o „Už de­m i­j o­j e, nuo 2012-ųjų – VDU Mu­ nuo­p el­nus Lie­t u­vai“ Ri­te­r io kry­ž iu­ zi­kos aka­d e­m i­j os For­t e­p i­j o­n o ka­ mi. (nuotr.)

Vedęs, žmo­na – pia­n istė So­na­ta De­ vei­kytė-Zu­bo­vienė.

Ma­no nuo­ mo­ne, me­ ni­nin­kas yra ko­mu­ ni­ka­to­rius, tam tikrų gi­lių tiesų at­skleidė­ jas, ir svar­ biau­sias jo dar­bas – nu­ties­ti tiltą tarp žmo­nių. norė­jo la­biau pri­si­dėti ku­riant fil­mo mu­ziką, bet kai pra­si­dėjo po­stpro­duk­ci­ja, re­ži­sie­rius nu­ And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

kia upės po­jūtį – kiek­vie­nas la­še­lis yra upės da­lis, ir upė yra to­kia tik dėl tų la­še­lių. Man svar­bu per­duo­ti la­še­lio es­ta­fetę ki­tam. Tai – natū­ ra­lu, pa­pras­ta, o ne he­ro­jiš­ka.

– Kaip at­si­dūrėte mu­zi­kos ke­ ly­je?

– Kaip ir dau­gu­ma vaikų, mu­zi­kos mo­kyklą pra­dėjau lan­ky­ti 7-erių.

Ga­liu sąži­nin­gai pa­sa­ky­ti, kad jei ne drau­gai, bend­ros pa­mo­kos, mo­ kyk­los ap­lin­ka, ku­ri ma­ne laikė, ne­ būčiau pia­nis­tas. Mu­zi­ka ma­ne pa­ traukė tik su­lau­kus 16-os. Būsi­mam mu­zi­kan­tui mu­zi­kos mo­kyk­la la­bai svar­bi, dėl to taip ak­ty­viai ko­vo­ju už mu­zi­kos mo­kyklų tink­lo iš­lai­kymą.

Suar­dy­ti tą terpę la­bai leng­va, bet ką mes pra­ra­sim, yra neiš­ma­tuo­ ja­ma. Mo­kyk­lo­je pa­ts gro­jau tiek, kiek bu­vo pri­va­lo­ma. O kai už­ki­ bau, pra­dėjau gro­ti ma­nia­kiš­kai – ir 8-ias, ir 10 va­landų per dieną.

– Kas nulėmė tą lūžį, kai ne itin pa­si­nėręs į mu­ziką paaug­lys pa­si­ry­žo tap­ti pia­nis­tu?

– Tarp­mo­kyk­li­nis kon­kur­sas. Bu­ vau lai­ko­mas ga­biu, ta­len­tin­gu ir t. t., kon­kur­sui ruo­šiau­si, kaip vi­ sa­da, tin­gi­niau­da­mas ir iš­kart po pir­mos per­klau­sos ma­ne at­metė. Še­šio­lik­me­čiui su­ki­lo ad­re­na­li­nas, hor­mo­nai, su­veikė už­gau­ta sa­vi­ meilė, ne­pa­si­ten­ki­ni­mas, kad ma­ ne, tokį gabų, iš­metė. Be to, dar ma­no klasės draugė Eglė pa­pa­sa­

ko­jo, kad ver­ti­ni­mo ko­mi­si­jo­je bu­ vu­si jos mo­čiutė la­pe ap­si­brau­kia ra­tu­ku ne­tei­singą natą, o ma­no la­ pe – tiek ra­tukų, kad jie di­de­liu juo­ du ra­tu ta­po. Tai ma­ne įskau­di­no.

Po to­kios as­me­ninės pa­tir­ties sa­vo jau­nie­siems pia­nis­tams sa­kau taip: jei no­ri pa­tik­rin­ti, ar būsi pia­nis­tas, už­si­da­ryk sa­vai­tei ir grok kas­dien po 10 va­landų. Jei po tos sa­vaitės išėjęs su­pra­si, kad viską iš­mo­kai, pia­nis­tas ne­būsi, o jei su­pra­si, kad be­veik nie­ko ne­ži­nai ir vėl no­ri sėsti gro­ti 10 va­landų, tau pa­vyks.

– Smui­ki­nin­kui did­žiau­sias ma­lo­nu­mas – gro­ti Stra­di­va­ riaus smui­ku. O pia­nis­tui?

– Ma­nau, dau­gu­ma pia­nistų su­ tiktų su ma­ni­mi, kad tai – „Stein­ way & Sons“. Mūsų did­žio­ji Ame­ri­ kos in­ves­ti­ci­ja bu­vo iš­mokė­tas ge­ras „Stein­way & Sons“, da­bar sto­vin­ tis mūsų na­muo­se. Aiš­ku, jis ne­gau­ na tiek dar­bo, kiek gau­da­vo Ame­ri­ kos me­tais, bet kiek­vieną kartą prie jo pri­sėsti ir pri­si­lies­ti yra di­de­lis džiaugs­mas. 80–90 pro­c. visų pa­ sau­lio kon­certų sa­lių siū­lo gro­ti šiuo inst­ru­men­tu, nors yra spe­ci­fi­nių sa­ lių, kur gro­ja­ma ki­tais. „Stein­way & Sons“ iš­sis­ki­ria tuo, kad juo ga­li kur­ ti gar­so pa­saulį, o ki­ti inst­ru­men­tai lyg jau tu­ri tą pa­saulį su­kurtą ir tu tik atei­ni su juo pa­bend­rau­ti.

– Pa­ra­dok­su ga­li­ma va­din­ti tai, kad M.K.Čiur­lio­nio kūry­ba

pri­sta­to­ma pres­ti­ži­niuo­se už­ sie­nio ša­lių ren­gi­niuo­se, ją ty­ rinė­ja ir ver­ti­na už­sie­nio me­ no­ty­ri­nin­kai, o pa­tys lie­tu­viai net tars­te­li: ir vėl M.K.Čiur­lio­ nis, jau ne­beį­do­mu, nuo­bo­du.

Kodėl taip yra?

– Šis klau­si­mas ganė­ti­nai pai­nus ir su­dėtin­gas man at­sa­ky­ti. Prieš po­ rą metų skai­čiau knygą „Aš, Fe­de­ ri­co Fel­li­ni“, vie­na jo min­tis man pa­darė ypač di­delį įspūdį. F.Fel­li­ni sakė, kad yra la­bai di­de­lis skir­tu­ mas tarp bu­vi­mo gar­siam ir bu­vi­mo le­gen­da. Kai esi gar­sus, vi­si do­mi­ si, koks bus ki­tas ta­vo dar­bas, ko­ kie su­ma­ny­mai, o jei tam­pi le­gen­ da, tai žmo­gus, net ne­matęs ta­vo fil­mo, ga­li viską ži­no­ti apie ta­ve, ir tam­pi ne­beį­do­mus. Ma­tau, kad M.K.Čiur­lio­nis Lie­tu­vo­je ir­gi tu­ ri le­gen­dos sta­tusą, ir tai ap­ri­bo­ja ga­li­my­bes la­biau puo­selė­ti jo kūry­ bą. Už­sie­ny­je M.K.Čiur­lio­nis įdo­ mus, nes žmonės į jį žvel­gia at­vi­ro­ mis aki­mis ir ma­to to­kius da­ly­kus, ku­rie jiems M.K.Čiur­lionį sta­to tarp 50 pa­čių kūry­bin­giau­sių visų laikų žmo­nių is­to­ri­jo­je.

– Kuo M.K.Čiur­lio­nis galėtų pa­trauk­ti Lie­tu­vos jau­nimą?

– Iš mo­ki­nių pir­miau­sia iš­girs­tu su­si­žavė­ji­mo gai­de­les. Ir ban­dau M.K.Čiur­lionį pa­teik­ti kaip jiems ar­timą žmogų – kaip jauną kūrė­ ją, jauną žmogų, ku­ris ieš­ko­jo sa­ vęs ir visą gy­ve­nimą pra­lei­do ati­

duo­da­mas sa­ve ki­tiems. Sten­giuo­si, kad tai jiems būtų gy­ve­ni­mo pa­mo­ ka, ne tik mu­zi­kos ar ta­py­bos pri­ sta­ty­mas.

– M.K.Čiur­lio­nio gy­ve­ni­mas api­pin­tas klaus­tu­kais, spėlionė­ mis, hi­po­tezė­mis, ypač dėl jo pa­sku­ti­niųjų metų. Svars­to­ ma, jog iš M.K.Čiur­lio­nio laiš­ kų ma­ty­ti, kad jis mylė­jo, o ka­ žin, ar pa­ts jautė­si my­li­mas?

– Kont­ro­ver­si­ja, ku­rią ir fi­lo­so­fas Ar­vy­das Juo­zai­tis stip­riai iš­ryš­ki­ no sa­vo pjesė­je „Čiur­lio­nis. Juo­do­ ji saulė“, – kad gal So­fi­ja ne­mylė­ jo M.K.Čiur­lio­nio, gal ta meilė bu­vo la­biau vien­pu­siš­ka, – ma­nau, yra vi­siš­kai iš­lauž­ta iš pirš­to. Kodėl taip kai ku­rie ma­no, ne­ži­nau, bet tai su ma­ni­mi as­me­niš­kai su­si­ję, nes pa­ts esu tos meilės pa­li­ki­mas. Jei žiūrė­tu­ me į gy­ve­ni­mo fak­tus, po M.K.Čiur­ lio­nio mir­ties So­fi­ja 50 metų gy­ve­no vie­na, nie­ka­da ne­beį­si­mylė­jo, tai­gi su­pran­tu, kad jos šir­dis bu­vo vi­siš­ kai su­de­gin­ta.

Ki­tas da­ly­kas – So­fi­jai tuo me­ tu bu­vo 22 me­tai, M.K.Čiur­lio­ niui – 34-eri, juo­du tik­rai ne­gal­vo­jo apie mirtį ir manė, kad li­ga – kaž­ koks bjau­rus įvy­kis, ku­ris praeis, ir vėl vis­kas bus ge­rai. So­fi­ja rašė drau­ gėms, kad vis­kas ge­rai, kad ra­do ge­ rus glo­bos na­mus ir fi­nan­sa­vimą, kad jam rei­kia tik poil­sio, kad da­ bar rei­kia lauk­ti, mels­tis ir nie­ko ne­sa­ky­ti. Vi­sais įma­no­mais būdais ji stengė­si slėpti vy­ro bėdą, pa­ti at­ sa­kinė­da­vo į ren­gi­nių or­ga­ni­za­to­rių laiš­kus, stengė­si su­da­ry­ti įspūdį, kad vis­kas ge­rai. O pa­si­ro­do, ge­rai ne­bu­ vo. Ši­tos So­fi­jos pa­stan­gos lie­ka ne­ įver­tin­tos, tad at­si­ran­da kalbų, kad ji ne­bu­vo ša­lia vy­ro, ne­lankė, ne­rau­ do­jo. O ko jai rau­do­ti? Jos vy­ras jau­ nas, jo su­grįžtant lau­kia ir ji, ir dau­ gybė pra­dėtų darbų. Vėlgi tai – ma­no in­terp­re­ta­ci­ja. Bet ne­ma­tau jo­kios

užuo­mi­nos, kad kas nors būtų buvę ne taip. Gal dėl pa­vy­do to­kios kal­bos – kai ma­tai my­lin­čius žmo­nes, o pa­ čiam gy­ve­ni­me ne­si­se­ka, ban­dai su­ ras­ti kokį krislą ir ki­tuo­se.

– Ne­re­tai pa­svars­to­ma, kodėl me­ni­nin­kai to­kie pa­syvūs vi­ suo­m e­n i­n ia­m e, po­l i­t i­n ia­m e gy­ve­ni­me?

– Ma­nau, aš pa­ts esu la­bai ak­ ty­vus po­li­ti­nia­me ir so­cia­li­nia­me gy­ve­ni­me tuo, kad sten­giuo­si kuo ge­riau pa­da­ry­ti sa­vo darbą. Man at­ro­d o, ne­p ro­d uk­t y­v iau­s ia yra me­ni­nin­kui kiš­tis, kai vi­suo­menė­je iš­sis­ki­ria dvi di­delės mi­nios, įro­ dinė­jan­čios sa­vo tie­sas. Nuo­ro­da būtų Gar­lia­vos pro­ble­mos. Abie­ jo­se pusė­se būtų ga­li­ma su­so­din­ ti po de­šimt me­ni­ninkų, gro­jan­ čių, dai­nuo­jan­čių poe­ziją ar kt., bet ten žmonės ne­be­gir­di vie­ni ki­ tų – tie­siog rėkia.

Ma­n o nuo­m o­n e, me­n i­n in­kas yra ko­mu­ni­ka­to­rius, tam tikrų gi­ lių tiesų at­skleidė­jas, ir svar­biau­ sias jo dar­bas – nu­ties­ti tiltą tarp žmo­nių. Ne­ma­nau, kad me­ni­nin­ kas tu­ri ei­ti į po­li­tiką, – jam rei­ka­ lin­gas gebė­ji­mas ap­nuo­gin­ti širdį, o po­li­ti­ka mo­ko pa­slėpti jaus­mus, žais­ti lo­ginį žai­dimą. Tai – ne­me­ niš­ki da­ly­kai.

– Kuo galė­tumė­te už­siim­ti, jei ne mu­zi­ka?

– Neį­si­vaiz­duo­ju. Jei ban­dau sa­ve iden­ti­fi­kuo­ti kaip ga­bumų vi­sumą, ana­li­zuo­ju sa­vo veiks­mus, at­ran­du, kad ma­no pa­grin­dinė ša­ka yra ko­ mu­ni­ka­ci­ja. O mu­zi­ka yra įran­kis.

Jei tai ne­būtų mu­zi­ka, at­si­rastų kas nors ki­tas – gal būčiau koks de­ry­bi­ nin­kas tarp­tau­tinė­se krizė­se. Man svar­bu at­ras­ti ga­li­mybę su­si­kalbė­ ti, at­ras­ti žmo­nes sie­jan­čius taš­kus. Šian­dien džiau­giuo­si, kad mu­zi­ka, M.K.Čiur­lio­nis ga­li tai pa­da­ry­ti.

21

gegužės 30–birželio 5, 2013

savaitgalis Or­lai­vių pi­lo­ta­vimą stu­di­juo­jantį Kris­ tupą Šu­liją ir jo tėvą ži­nomą si­nop­tiką Naglį Šu­liją sie­ja ne tik krau­jo ry­šys – juos trau­kia ir vi­lio­ja pa­slap­tin­gas dan­ gaus pa­sau­lis. Kol kas Kris­tu­pas dar ne­skri­do nei į Pa­ry­ žių, nei į To­kiją. Jo pra­kti­niai už­siė­mi­mai dvi­vie­čiu lėktu­vu „Cess­na“ vyks­ta Ky­viš­kių ae­rod­ro­me.

Ke­lias: „No­rint pi­lo­tuo­ti rim­tesnį lėktuvą, pa­vyzd­žiui, „Boeing“, „Air­bus“, „Emb­raer“, reikės pa­pil­do­mai lan­ky­ti spe­cia­lius mo­ky­mus ir iš­lai­ky­ti

spe­cia­lius eg­za­mi­nus“, – sakė pi­lo­ta­vimą stu­di­juo­jan­tis K.Šu­li­ja.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Už sva­jonę pa­klo­jo daug tūkstan­čių Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Domė­jo­si nuo vai­kystės

K.Šu­liją nuo vai­kystės vi­lio­jo no­ ras dirb­ti darbą, su­si­jusį su avia­ci­ ja, lėktu­vais. Tuo tiks­lu mo­kyk­lo­ je bu­vo išmė­gin­ta ne­ma­žai būre­lių. Įta­kos turė­jo ir tai, kad virš Žir­ mūnų, kur jis gy­ve­na, daž­nai pra­ skren­da į Vil­niaus oro uostą su­ kan­tys lėktu­vai. Už­vertęs galvą, jis nuo vai­kystės lydė­da­vo juos aki­mis.

Paaug­lys skaitė kny­gas apie avia­ ciją, lakūnų gy­ve­nimą, pre­nu­me­ ra­vo laik­raštį „Avia­ci­jos pa­sau­lis“, sekė vi­sas tos sri­ties nau­jie­nas. „Tas domė­ji­ma­sis tik didė­jo. Ga­ lų ga­le vieną dieną nu­sprend­žiau, kad reiktų stu­di­juo­ti or­lai­vių pi­lo­ ta­vi­mo spe­cia­lybę, – sakė 23 metų K.Šu­li­ja. – Sto­jau ir pa­vy­ko.“ Or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mo jis mo­ko­si Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­te An­ta­no Gus­tai­čio avia­ ci­jos ins­ti­tu­te. Šiuo me­tu vai­ki­ nas – ket­vir­ta­kur­sis, mo­ky­tis li­ko dar me­tai. „Ge­res­nio moks­lo net ir įsi­vaiz­duo­ti ne­ga­liu. Ne­si­gai­liu visų pa­tirtų vargų, tų pi­nigų, ku­ riuos te­ko su­mokė­ti už mokslą.

Jei­gu tektų grįžti at­gal į 12-ą klasę, dar la­biau steng­čiau­si čia pa­tek­ti“, – sakė Kris­tu­pas.

Prak­ti­niai už­siė­mi­mai stu­den­ tams vyks­ta Ky­viš­kių ae­rod­ro­me.

Kar­tais ten­ka skris­ti ir iš Vil­niaus oro uos­to ae­rod­ro­mo.

Ar mer­gi­noms im­po­nuo­ja, kai jis pa­sa­ko, kad stu­di­juo­ja avia­ciją – bus lėktu­vo pi­lo­tas?

Pa­si­ro­do, nau­joms pa­žįsta­moms jis ne­la­bai sten­gia­si pa­sa­ky­ti, ko­ kią pro­fe­siją pa­si­rin­ko ir kur stu­ di­juo­ja. O jei ir pa­sa­ko, ne­la­bai di­ delį įspūdį joms tai da­ro. „Ar­ba aš to ne­mo­ku pa­teik­ti, – sua­be­jo­jo Kris­tu­pas. – Mer­gi­nos – toks da­ ly­kas, ne­la­bai jas su­pran­tu.“

Sva­jo­da­mas stu­di­juo­ti lėktu­vo pi­ lo­ta­vimą, galbūt jis viską įsi­vaiz­da­ vo vie­naip, o kai pa­ts su „Cess­na“ at­si­plėšė nuo žemės, vis­kas pa­si­ rodė ki­taip? „Iš tikrųjų ma­no paaug­lystės sva­jonės ir tik­rovė la­bai ski­ria­si, – pri­pa­ži­no K.Šu­li­ja. – Kai sto­jau į ins­ti­tutą, įsi­vaiz­da­vau, kad vis­kas bus pa­pras­čiau. Ir su­pir­ma pra­kti­ka su­pra­tau, kad vis­kas vi­sai ki­taip, nei įsi­vaiz­da­vau. Ta­čiau – ne taip blo­gai. Net ne­įsi­vaiz­duo­ju, ką įdo­ miau galė­čiau stu­di­juo­ti.“ Kai jis pirmą kartą lėktu­vu pa­ ki­lo į orą, bu­vo sun­ku oren­tuo­tis vie­tovė­je, ne­la­bai aiš­ku, kaip tin­ ka­mai lėktuvą val­dy­ti. Vai­ki­nas įsi­ vaiz­da­vo, kad skris­ti lėktu­vu – tai tas pat kaip va­žiuo­ti ma­ši­na, tik­tai ore. Pažįs­ta­mi jam net aiš­kin­da­vo: „Tu no­ri pi­lo­tuo­ti ke­lei­vinį lėktu­ vą? Tai – tas pat, kaip vai­ruo­ti ke­ lei­vinį au­to­busą iš vie­nos ša­lies į kitą.“ „Bu­vau net pa­tikėjęs ta min­tim.

O kai pra­dėjau pi­lo­tuo­ti lėktuvą, paaiškė­jo, kad į au­to­bu­so vai­ra­vimą nie­ko pa­na­šaus net ir būti ne­ga­li, – nu­si­juokė K.Šu­li­ja. – Pats lėktu­vas

– su­dėtin­ga „ma­ši­na“, pri­klau­san­ ti nuo fi­zi­kos dėsnių. Skren­di – ir tie­siog jau­ti, kad fi­zi­kos dėsniai iš tikrųjų vei­kia. Tu­ri vi­sus me­cha­ niz­mus ati­džiai kont­ro­liuo­ti, nė­ ra lai­ko at­si­pa­lai­da­vus žiūrė­ti į de­be­sis.“ Moks­lams – pa­sko­la iš ban­ko

K.Šu­li­ja sa­vo kai­liu pa­tyrė, kad įsto­ti į or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mo spe­cia­ lybę nėra leng­va. Ma­ža to, kad tu­ri iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus, – itin ati­džiai tik­ri­na­ma ir sto­jan­čiųjų svei­ka­ ta. Pir­miau­sia pa­tik­ri­na­mos akys ir šir­dis, ta­da jau­nuo­liai siun­čia­ mi pas kitų sri­čių me­di­kus, net pas odon­to­logą.

Taip pat bu­vo psi­cho­lo­gi­nis tes­ tas. Ta­da – fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tes­ tas: reikė­jo nu­bėgti 3 km, 100 m, pa­da­ry­ti 15 pri­si­trau­kimų. Kuo grei­ čiau tai pa­da­ry­si – tuo ge­riau. Po šių testų ne­ma­žai sto­jan­čiųjų at­kren­ta.

O po svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo dar nu­ by­ra. Šiuo me­tu jo kur­se – 16 stu­ dentų, pa­si­ry­žu­sių ei­ti iki ga­lo.

Moks­las kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­ gus – vie­ni moks­lo me­tai at­siei­na 18 850 litų. Kad įgy­ven­dintų sa­vo

Mūsų ke­lias į nor­ma­ lias bend­ro­ves ve­ da per ma­žy­tes pa­ sau­lio už­kam­piuo­se esan­čias, į juo­duo­ sius sąra­šus įtrauk­ tas skryd­žių įmo­nes.

Moks­lai ins­ti­tu­te – rim­ti. „Su­ra­ šy­ta pro­gra­ma, kiek rei­kia nu­skris­ti su inst­ruk­to­riu­mi, kiek su ko­le­go­ mis, o kiek sa­va­ran­kiš­kai. Inst­ruk­ to­rius sėdi ša­lia ir ste­bi, ką tu da­ rai. Mes ir skrai­do­me griež­tai pa­gal tą pro­gramą, – pa­sa­ko­jo Kris­tu­pas.

– Bai­giant ins­ti­tutą jau duo­da pa­ skrai­dy­ti dvi­mo­to­riu še­šių vietų ame­ri­kie­čių „Pi­per“ lėktu­vu. Šis – rim­tes­nis už „Cessną“.

O pa­skui – kaip mums li­ki­mas bus pa­lan­kus. Ką pa­si­rink­sim iš gy­ve­ni­mo, tai ir turė­sim. Dar il­gas ke­lias iki to – dar lau­kia dau­gybė eg­za­minų, dar daug va­landų rei­kia skrai­dy­ti su „Cess­na“. Bet aš ne­ nu­leid­žiu rankų ir ma­nau, kad vis­ kas bus ge­rai.“ Pa­ta­ria ne­nu­leis­ti rankų

Nie­ko pa­na­šaus į au­to­busą

Ar la­bai ski­ria­si vai­ki­no sva­jonės nuo tik­rovės, kai pa­ki­lo į orą ir pa­ tyrė skryd­žio laimę, pa­matė Lie­ tu­vos miš­kus ir lau­kus iš aukš­tai?

sva­jonę, K.Šu­li­ja pa­si­ėmė iš ban­ko be­veik 100 tūkst. litų pa­skolą. „Aš žaid­žiu va ban­que: ar­ba man gy­ve­ni­me pa­si­seks, ar­ba ne, – ne­ slėpė Kris­tu­pas. – Tiek tėvas, tiek ma­ma ma­no pa­si­rin­ki­mui nie­ka­da ne­prieš­ta­ra­vo. Jie sakė: „Jei­gu no­ri, jei­gu būsi lai­min­gas, tai siek to.“ Ir aš nu­sprend­žiau pa­ban­dy­ti.“

Pa­našūs: K.Šu­liją ir jo tėvą si­nop­tiką N.Šu­liją vi­lio­ja pa­slap­tin­gas dan­

gaus pa­sau­lis.

Ka­da pi­lo­tas, baigęs sa­vo moks­lus, ga­li sa­va­ran­kiš­kai pi­lo­tuo­ti rimtą lėktuvą?

Iki to, pa­si­ro­do, – il­gas ke­lias, pi­ lo­tams reikės gau­ti dar daug li­cen­ cijų. Baigęs ins­ti­tutą, pi­lo­tas tu­ri teisę pi­lo­tuo­ti tik­tai „Cess­nas“ – ins­ti­tu­to lėktu­vus. No­rint pi­lo­tuo­ti rim­tesnį lėktuvą, pa­vyzd­žiui, „Bo­ eing“, „Air­bus“, „Emb­raer“, reikės pa­pil­do­mai lan­ky­ti dar spe­cia­lius mo­ky­mus, iš­lai­ky­ti spe­cia­lius eg­za­

mi­nus, įro­dy­ti, kad viską apie juos ži­nai. „Ta­da tau duos jais skrai­dy­ti kaip lakū­nui mo­ki­niui ar­ba ant­ra­ jam lakū­nui. Pas­kui po tru­putį ky­li kar­je­ros laip­tais – po dau­gybės me­ tų tam­pi ka­pi­to­nu ir vi­siš­kai sa­va­ ran­kiš­kai at­sa­kai už tą lėktuvą“, – pa­sa­ko­jo K.Šu­li­ja.

Ta­čiau oro li­nijų bend­rovės ne­ fi­nan­suo­ja pa­pil­domų mo­kymų – už juos rei­kia mokė­ti pa­tiems stu­ den­tams. Žod­žiu, jei tu­ri pi­nigų, pa­pil­do­mus mo­ky­mus ga­li baig­ti per pu­santrų metų ir sėsti prie di­ de­lio lėktu­vo vai­ro. Mo­ky­mai ir li­ cen­ci­jos kai­nuo­ja net ke­lias de­šim­ tis tūkst. eurų.

Ta­čiau K.Šu­li­ja ne­ma­no, kad į lėktu­vo pi­lo­ta­vi­mo spe­cia­lybę ga­li sto­ti tik tur­tin­gi žmonės. „Ne­rei­kia nu­leis­ti rankų. Ga­li­ma pa­siim­ti pa­skolą iš ban­ko. Kar­tais bend­rovės su stu­den­tais pa­si­ra­ šo su­tar­tis ir su­mo­ka už vi­sus tuos mo­ky­mus“, – sakė Kris­tu­pas.

Dirbtų Lie­tu­vos bend­rovė­je

Gal jis jau tu­ri iš­si­rinkęs oro li­nijų bend­rovę, ku­rio­je norėtų dirb­ti? „Dar ne­tu­riu sa­vo sva­jo­nių įmo­ nės. Ta­čiau norė­čiau skrai­dy­ti kuo di­des­niais lėktu­vais ir tarp že­mynų – iš Eu­ro­pos į Ame­riką, Aziją, Ja­ po­niją. Ka­da nors gy­ve­ni­me norė­ čiau to­kių skryd­žių“, – sa­vo am­bi­ cijų ne­slėpė K.Šu­li­ja.

Va­di­na­si, Lie­tu­vos skryd­ž ių bend­rovė­je, jei­gu ji būtų įkur­ta, vai­ki­nas ne­norėtų dirb­ti? Juk jo­je tik­rai ne­bus to­kių ilgų skryd­žių. „Norė­čiau jo­je dirb­ti. Jei at­si­rastų na­cio­na­linė oro li­nijų bend­rovė, vi­ si jo­je norėtų dirb­ti. Ji neat­si­gintų dar­buo­tojų, – ma­no K.Šu­li­ja. – Sma­gu būtų dirb­ti skryd­žių bend­ rovė­je, kur vi­si dau­giau ar ma­žiau yra sa­vi – pa­žįsta­mi, lie­tu­viai. Ma­ nau, tai – prin­ci­pi­nis da­ly­kas. Ta­ čiau jie ne­priims pi­lotų, tik bai­gu­ sių ins­ti­tutą. Jiems bus rei­ka­lin­gi tik di­delę pa­tirtį tu­rin­tys lakū­nai.

Todėl mūsų ke­lias į nor­ma­lias įmo­ nes ve­da per ma­žy­tes pa­sau­lio už­ kam­piuo­se esan­čias, į juo­duo­sius sąra­šus įtrauk­tas bend­ro­ves.“

22

gegužės 30–birželio 5, 2013

savaitgalis

Gru­zi­jos kai­melį karš­č Dieną, kai sta­čia­ti­kių pa­sau­lis ra­miai su­sėdęs prie šei­my­ni­nio sta­lo šven­čia Ve­ly­kas, vie­nas Gru­zi­jos kai­me­lis mi­ni skendė­da­mas dul­kių de­be­sy­je, su­kel­ta­ me be­si­gru­mian­čių vyrų.

Artū­ras Mo­ro­zo­vas Gru­z i­ja

žaidė­jams per­galės, o ka­muo­liui – stip­rybės.

Did­žiau­sias metų įvy­kis

Žėrė komp­li­men­tus Lie­tu­vai

Šu­chu­čio kai­mas yra nie­kuo neiš­ sis­ki­rian­ti vie­tovė Va­karų Gru­zi­jo­ je – ne­tur­tin­ga­me, ta­čiau kultū­ros pa­vel­du garsė­jan­čia­me re­gio­ne.

Pats kai­me­lis žy­mus dėl dviejų da­ lykų: be­si­drie­kian­čio per jį ma­gist­ra­ li­nio ke­lio ir vie­nos die­nos per me­tus, kai šis ke­lias būna užb­lo­kuo­tas. Kar­ tą per me­tus, Didįjį sek­ma­dienį, šiuo ke­liu eis­mas su­sto­ja dėl tūkstant­ metės tra­di­ci­jos – le­lo var­žy­tu­vių. Žai­di­mas le­lo (liet. – „mesk, ban­dyk“) ne­tu­ri teisė­jo dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties – čia nėra jo­ kių tai­syk­lių, lai­ko li­mi­to, da­ly­vių skai­čiaus ri­bo­ji­mo.

Ri­tua­li­nio žai­di­mo lau­kas – Šu­chu­čio kai­mo cent­rinė da­lis tarp dviejų upe­lių. Didįjį sek­ma­dienį vir­šu­ti­nio ir že­mu­ti­nio kai­me­lio vy­rai gru­ mia­si dėl 16 kg sve­rian­čio ka­muo­ lio, gru­zi­niš­kai va­di­na­mo bur­ti.

Reg­bio iš­ta­kos

Žai­di­mo tiks­las – iš odos pa­si­ūtą sunkų ka­muolį gar­bin­gai nu­neš­ti į sa­vo kai­me­lio pusę.

Ka­muolį mi­niai šven­ti­kas iš­me­ ta tiks­liai iš­ma­tuo­ta­me cent­re tarp dviejų upe­lių. Tai maž­daug 150 m ruo­žas, per kurį ei­na ir ma­gist­ralė, ke­lioms va­lan­doms virs­tan­ti le­lo mūšio lau­ku. Ko­vo­jan­čios mi­nios ne­sus­tab­do nie­kas – nei namų tvo­ ros, nei dar­žai ar ke­lio ženk­lai.

Per­galė reiš­kia garbę laimė­ju­siai kai­me­lio da­liai, o ka­muo­lys, iš­kil­ min­gai per­neš­tas būrio laimė­tojų per kaimą, pa­de­da­mas ant pa­ starojo mi­ru­sio žaidė­jo ka­po.

Ka­da pra­dėtas žais­ti le­lo, tiks­liai ne­ži­no nie­kas. Yra įvai­riau­sių ver­ sijų, ta­čiau dau­gybė pa­go­niškų šio žai­di­mo ri­tualų ne­leid­žia abe­jo­ti, kad jis bu­vo žaid­žia­mas dar iki krikš­ čio­nybės Gru­zi­jo­je. Gru­zi­nai gi­ria­ si, kad le­lo – šian­dien vi­sa­me pa­ sau­ly­je po­pu­lia­raus reg­bio iš­ta­kos.

Kamuolio kimšimo ceremonija

Tradicija: Žai­di­mo tiks­las – iš odos pa­si­ūtą sunkų ka­muolį gar­bin­gai

nu­neš­ti į sa­vo kai­me­lio pusę.

Anks­tyvą pir­mo­sios Ve­lykų die­nos rytą at­vy­kus į Šu­chu­čio kaimą tar­ si prie­š artė­jan­čią audrą tvy­ro ra­ mybė – abiejų kai­me­lio da­lių vy­rai sa­vo sto­vyk­lo­se ap­ta­rinė­ja artė­jan­ čio mūšio stra­te­giją ar­ba įkvėpi­mo ieš­ko šei­mo­se.

Ty­la grei­tai išsk­lai­do­ma, nes pra­ si­de­da iš­kil­min­ga odi­nio ka­muo­lio kim­ši­mo ce­re­mo­ni­ja. Bur­ti ka­muo­ lys siu­va­mas le­lo iš­va­karė­se. Ši garbė pa­tikė­ta vie­nai kai­me­lio šei­mai, ku­ rios ama­tas – bat­siu­vystė. Šventės rytą tuš­čias ka­muo­lys vy­no tos­tais su­tin­ka­mas bat­siu­vio kie­me ir pra­ si­de­da iki pietų trun­kan­ti ka­muo­lio gar­bi­ni­mo bei kim­ši­mo žemė­mis, smėliu ir vy­nu ce­re­mo­ni­ja.

Su­si­rinkę kai­my­nai, šven­ti­kai, sa­ky­da­mi tos­tus, ge­ria vyną iš dar tuš­čio ka­muo­lio, nau­do­da­mi jį kaip indą. Vi­si esan­tys kie­me pri­va­lo at­ si­ger­ti iš le­lo ka­muo­lio ir pa­linkė­ti

Iš­kil­mių cent­re – šven­ti­kas Sa­ba.

Buvęs graikų ir romėnų im­ty­nių at­ sto­vas pa­ts tris de­šimt­me­čius grū­ mėsi dėl le­lo garbės. Po­pas džiau­ gia­si, kad jau 13 metų jam pa­tikė­ta ypač gar­bin­ga mi­si­ja – šven­tin­ti ka­muolį ir iš­mes­ti jį žaidė­jams.

Su­ži­nojęs, kad esu iš Lie­tu­vos, Sa­ba že­ria komp­li­men­tus mūsų ša­liai. Šven­ti­kas teigė daug kartų grūmęsis su lie­tu­viais im­ty­nių rin­ ge ir juo­kais net siūlęs jiems at­vyk­ti bei pa­si­ga­lynė­ti le­lo rin­ge.

Vie­nas iš žaidėjų sen­bu­vių, tak­ si vai­ruo­to­jas Ro­bin­zo­nas Ko­ba­la­ va, pa­kėlęs du­benėlį vy­no, pa­ra­gi­no iš­ger­ti už le­lo tra­di­ciją. „Mūsų kai­ me­lis nie­kuo neiš­sis­ki­rian­tis. Ma­ ši­nos pro jį pra­le­kia di­de­liu grei­čiu.

Ta­čiau šian­dien mes esa­me Gru­zi­ jos cent­ras. Mūsų pro­tėvių tra­di­ci­ ja kau­tis dėl le­lo garbės vis dar gy­ va ir mes tu­ri­me gerb­ti šį pa­veldą“, – kalbė­jo vy­ras.

Po po­ros va­landų tostų, anek­ dotų ir linksmų pa­žin­čių ka­muo­lio kim­ši­mo ri­tua­las, kaip ir ša­lia sto­ vin­tis pen­kias­de­šim­ties litrų vy­no gra­fi­nas, pa­si­bai­gia.

Kai­my­nai, šven­ti­kai, sa­ky­da­mi tos­tus, ge­ ria vyną iš dar tuš­čio ka­muo­lio, nau­do­da­ mi jį kaip indą.

Įvy­k is: se­nas tra­di­ci­jas ir ri­tua­lus

le­lo is­to­riją ir tra­di­ci­jas, pa­kvietė į ša­lia cerkvės esantį sa­vo kiemą.

Prisė­dus pa­vėsy­je, ne­tru­kus bu­vo pa­deng­tas gru­zi­niš­kas sta­las, at­neš­ ta vy­no gra­finų. Anot Geor­gi­jaus, prie­š žai­dimą vy­nas – būti­nas. Ke­ lia­mi tos­tai už žaidėjų sėkmę, svei­ katą, pro­tėvių tra­di­ci­jos tąsą.

35 metų Geor­gi­jus žai­di­me da­ly­ vau­ja nuo paaug­lystės ir ti­ki­no ne­ bijąs grum­tis. Jis pri­myg­ti­nai pra­šė iš­mok­ti gru­zi­nišką frazę „ga­miš­vit ar vta­ma­šob“ (pa­leis­ki­te ma­ne, aš ne­žaid­žiu). Anot jo, jei pa­ša­lie­tis būna įtrau­kia­mas į žai­di­mo epi­ centrą, šie žod­žiai – vie­nin­te­lis jo iš­si­gelbė­ji­mas.

Ka­muo­lio pa­lydė­ji­mas šūviais

Iš­kil­min­gos ei­tynės

Po­pas Sa­ba, iš­girdęs mi­nio­je gan­ dą, kad šian­dien le­lo stebės ir Gru­ zi­jos prem­je­ras Bi­dzi­na Iva­niš­vi­lis, vėl pa­kėlė du­benėlį vy­no ir pa­ra­gi­ no vi­sus pa­mirš­ti po­li­tiką, pa­lik­ti dis­ku­si­jas už kai­mo ribų ir visą dė­ mesį skir­ti Ve­ly­koms bei ko­vai už gar­bingą le­lo tra­di­ciją.

Pri­kimš­tas ka­muo­lys dar kar­ tą pa­sve­ria­mas. Se­no­vinės svars­ tyklės rodė be­veik 18 kg, ta­čiau R.Ko­ba­la­va nu­ra­mi­no: „Vy­nui iš­ ga­ra­vus, bus ly­giai še­šio­li­ka.“ Tuo­met da­ly­vių ir stebė­tojų mi­ nia nuo bat­siu­vio na­mo pa­traukė ma­gist­ra­li­niu ke­liu iki cerkvės, kur bu­vo pa­šven­tin­tas ka­muo­lys. Jį ne­ šė po­pas Sa­ba, ta­čiau vi­siems bu­ vo leid­žia pa­ban­dy­ti, ką reiš­kia pa­ gau­ti tokį ka­muolį.

Pa­ga­vu­sius lydė­jo plo­ji­mai, nu­ griu­vu­sius ar pa­lei­du­sius iš rankų ka­muolį – juo­kas. Vai­ruo­to­jai, įstri­ gę ke­ly­je, ne­py­ko – jiems Sa­ba taip pat leid­žia iš­ban­dy­ti ka­muo­lio svorį. Šur­mu­liuo­jan­ti mi­nia pa­siekė cerkvę – čia ka­muo­lys šven­ti­na­mas ir pa­lie­ka­mas po­ros va­landų poil­siui. „Ga­miš­vit ar vta­ma­šob“

Aukš­tu­ti­nio Šu­chu­čio kai­mo gy­ ven­to­jas Geor­gi­jus, aiš­kin­da­mas

Že­mu­ti­nio ir aukš­tu­ti­nio kai­me­lio vy­rai mūšio lau­ke pra­dėjo būriuo­ tis jau anks­čiau. Vi­si drau­giš­kai šne­ku­čia­vo­si ir pri­si­mimė bu­vu­ sius žai­di­mus.

Anot R.Ko­ba­la­vos, kai­mo vy­ rai ko­vo­ja ir pyks­ta­si tik le­lo grum­ tynė­se. Jis taip pat pa­brėžė, kad eg­ zis­tuo­ja la­bai griež­ta garbės tai­syklė – muš­tis ne­ga­li­ma. Jei įsiaud­rinę žaidė­jai pra­de­da konf­lik­tuo­ti, jie grei­tai išs­ki­ria­mi ir nu­ra­mi­na­mi.

Kiek­vie­nais me­tais rung­tynės pra­si­de­da ly­giai 17 val. Žai­di­mo trukmė nea­pibrėž­ta. Ji svy­ruo­ja nuo dviejų iki aš­tuo­nių va­landų.

Net­ru­kus pa­si­girs­ta ova­ci­jos ir riks­mai, pa­si­ro­do šven­ti­kas Sa­ba su bur­ti, ly­di­mas ke­lių vyrų bei med­ žiok­li­niu šau­tu­vu gink­luo­to ved­lio. Šau­tu­vo šūviais skel­bia­ma žai­di­mo pra­džia. Bur­ti iš­me­ta­mas mi­niai. Žūtbūtinė ko­va

Ke­lių šimtų žmo­nių būrys už­ver­da – jo cent­re bur­ti. Žaidė­jai tar­si vie­ su­las su­ka­si ne­nuspė­ja­mo­mis kryp­ ti­mis, griau­da­mi viską sa­vo ke­ly­je.

Le­lo – vyrų žai­di­mas, bet ja­me da­ ly­vau­ja ir mo­te­rys. Jos ne­ko­vo­ja dėl ka­muo­lio, ta­čiau sten­gia­si pa­dėti sa­ vo ko­man­dai: žnai­bo kon­ku­ren­tus, ban­do už­kal­bin­ti ir ati­trauk­ti prie­ šin­gos kai­me­lio da­lies vyrų dėmesį.

Vie­ni vy­rai ne­gai­les­tin­gai gru­mia­si

23

gegužės 30–birželio 5, 2013

savaitgalis

čiau­siu ša­lies taš­ku pa­ver­čia le­lo ko­va Laimė­jo že­mu­tinė kai­ me­lio da­lis, laimė­jo vi­sa Gru­zi­ja.

ve­rius me­tus, todėl šian­dien čia itin di­delė šventė.

Jau­nie­ji žaidė­jai iš­did­žiai ne­ša ka­muolį per kai­me­lio gat­ves, ka­ pi­nių link. Skan­duo­ja­mi šūkiai: „Te­gy­vuo­ja že­mu­ti­nis Šu­chu­tis!“, „Te­gy­vuo­ja le­lo!“ Pa­sie­kus ka­pi­nes, ka­muo­lys pa­de­da­mas ant 2008 m. mi­ru­sio žaidė­jo ka­po. Skam­ba tos­ tai ir ke­li šim­tai litrų vy­no pra­de­da ga­ruo­ti mi­nio­je.

Le­lo žai­dimą stebėjęs Gru­zi­jos prem­je­ras B.Iva­niš­vi­lis, kel­da­mas ragą su vy­nu, pa­svei­ki­no žaidė­jus: „No­riu pa­kel­ti tostą už jūsų per­ galę. Laimė­jo že­mu­tinė kai­me­lio da­lis, laimė­jo vi­sa Gru­zi­ja. Su to­kia dva­sia ir ener­gi­ja, ku­rią jūs pa­rodė­te šian­dien, mes tu­ri­me kur­ti šalį.“ Ant ka­pa­vie­čių ma­ty­ti daug se­ nes­nių ka­muo­lių – kai ku­rie dar vi­ sai ne­se­niai pa­dėti ir ap­lais­ty­ti vy­ nu, ki­ti jau bai­gia su­trūny­ti, ta­čiau gar­bin­gai gu­li ant ka­po.

Yra po­sa­kis: ge­riau vieną kartą pa­ma­ty­ti, nei šimtą kartų iš­girs­ ti. Neį­ma­no­ma su­pras­ti le­lo, kol jo ne­pa­ma­tai sa­vo aki­mis.

Vie­nais me­tais ne­žaidė

tu­rin­čios ko­vos dėl sun­kaus odi­nio ka­muo­lio Šu­chu­čio kai­mas lau­kia vi­sus me­tus.

dėl ka­muo­lio, ki­ti ste­bi, kad prie­ši­ ninkų ko­man­da neiš­neštų ka­muo­ lio pa­slap­čio­mis. Vie­nas žaidė­jas, ap­si­rengęs marš­kinė­liais su už­ra­ šu „So­čio žie­mos olim­pia­da 2014, Ru­si­ja“, su­laukė daug pa­šaipų. Ta­ čiau jis greit at­šovė: „Šiais marš­

kinė­liais ap­si­ren­giau tam, kad juos su­plėšytų.“ Vyrų dra­bu­žiai dras­ko­ mi, ba­tai skrai­do virš mi­nios. Dul­ kių ka­muo­lys po­ra va­landų ju­da tai vie­no, tai ki­to upe­lio link.

Jei ku­ris vy­ras par­kren­ta ant že­ mės, ša­lia esan­tys vy­rai iš­ke­lia ran­

kas ir taip duo­da ženklą, kad žai­di­ mas būtų kiek sulė­tin­tas.

Garbė ir po mir­ties

Po dviejų va­landų le­lo bur­ti per­ ne­ša­mas per že­mu­tinį kai­melį ski­ riantį upelį. Mi­nia dar il­gai ne­nus­

Artū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

to­ja grum­tis, ta­čiau jau gir­di­mi džiaugs­min­gi svei­ki­ni­mai.

Ka­muo­lys nu­ne­ša­mas į jo ga­mi­ ni­mo vietą – bat­siu­vio na­mo bal­ koną – ir iš­did­žiai pa­ro­do­mas mi­ niai. Že­mu­tinė kai­me­lio da­lis le­lo ti­tulą bu­vo pel­niu­si tik prie­š ket­

Le­lo is­to­ri­jo­je bu­vo tik vie­nas kar­ tas, kai kai­me­lio vy­rai dėl ka­muo­ lio ne­si­grūmė, neaidė­jo juo­kas ir links­mi šūksniai. 1989 m. po kru­ vi­no­sios ba­land­žio 9 d. įvy­kių Tbi­li­sy­je le­lo ne­bu­vo žaid­žia­mas.

Po­pas Sa­ba iš­metė ka­muolį su­ si­rin­ku­siai mi­niai, ta­čiau jo nie­kas ne­pa­lietė. Ka­muo­lys bu­vo nu­ga­ ben­tas į cerkvę Tbi­li­sy­je ir pa­skir­ tas žu­vu­sie­siems.

24

gegužės 30–birželio 5, 2013

kinas

Visos savaitės TV programos – priede

Zom­biai ra­ga­nų mies­te

kino premjeros

Pas­ta­ruo­ju me­tu ek­ra­nuo­se ka­ra­liau­jan­tys vam­py­rai ku­riam lai­kui į ant­rą pla­ną nu­stū­mė anks­čiau bu­vu­sius po­pu­lia­rius siau­bo ki­no vei­kė­jus zom­bius. Fil­mas „Sa­le­mo val­do­vai“ juos grą­ži­na iš il­go­kai tru­ku­sios už­marš­ties.

N-16

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo gegužės 31 d.

Pagirios velniai žino kur Suirutės, nesusipratimų, blogų sprendimų, beprotybės ir didžiausių pasaulyje pagirių karaliai sugrįžta. Šįkart – jokių vestuvių, jokio bernvakario ir jokios išvykos į egzotiškus kraštus. Kas blogo galėtų nutikti, tiesa? O nutikti gali absoliučiai bet kas. Filo, Alano, Stju ir Dago, arba kitaip „vilkų gaujos“, nuotykiai – trečioje „Pagirių“ dalyje.

V

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Akropolis“, „Forum Cinemas Vingis“, „Multikino“. Kada? Nuo gegužės 31 d.

Sumažintame pasaulyje Animacinis filmas „Paslaptinga karalystė“ pasakoja apie Merę, kuri apsigyvena kartu su tėčiu profesoriumi Bomba. Netikėtai ji miške aptinka švytintį ir žemėn lėtai plevenantį lapą. Merė jį sugauna, ir staiga – sumažėja. Štai tada ir prasideda tikrieji nuotykiai. Merė ir jos naujieji draugai drąsieji girinukai stoja į kovą su girią užgrobti ketinančiu piktuoju Mandragu.

N-13

Vu­du ma­gi­ja

Va­ka­rų pa­sau­lis apie zom­bius iš­gir­ do 1929-ai­siais, kai žur­na­lo „New York Ti­mes“ re­por­te­ris Wil­lia­mas B.Seab­roo­kas iš­lei­do kny­gą „Ma­ gi­jos sa­la“, ku­rio­je bu­vo ap­ra­šy­ta, kaip Hai­ty­je vu­du ma­gi­ja žmo­nės pa­ver­čia­mi be­va­liais ver­gais.

Ho­li­vu­das į šią sen­sa­cin­gą in­ for­ma­ci­ją su­rea­ga­vo la­bai grei­ tai, ir jau 1932 m. ek­ra­nuo­se tuoj po Fran­kenš­tei­no ir Dra­ku­los pa­ si­ro­dė dar vie­nas kla­si­ki­nis siau­ bo ki­no per­so­na­žas – zom­bis. Pir­ ma­sis šią auk­so gys­lą ki­ne at­ra­dęs fil­mas va­di­no­si „Bal­ta­sis zom­bis“ (rež. Vic­to­ras Hal­pe­ri­nas). Iš pirš­ to iš­lauž­ta­me siu­že­te žmo­nes be­ va­lė­mis bū­ty­bė­mis pa­vers­da­vo... ma­lū­ni­nin­kas, o jo ma­giš­ką ga­lią sa­vo niek­šin­giems tiks­lams nau­ do­jo pran­cū­zų aris­tok­ra­tas.

Zom­bių evo­liu­ci­ja

Sa­vo­tiš­kas zom­bių te­mos re­ne­san­ sas pra­si­dė­jo po to, kai ek­ra­nuo­ se pa­si­ro­dė re­ži­sie­riaus George’o A.Ro­me­ro „Gy­vų­jų nu­mi­rė­lių nak­ tis“ (1968 m.). Fil­mas su­lau­kė be­ ga­lės tę­si­nių ir pa­mėg­džio­ji­mų. Dėl siau­bo ki­no įta­kos zom­biai fil­muo­ se vaiz­duo­ja­mi kaip be­sme­ge­niai krau­ge­riai („Aš esu le­gen­da“) ar­ba mir­ti­nų vi­ru­sų pa­veik­tos ag­re­sy­vios bū­ty­bės („Ab­so­liu­tus blo­gis“).

Bet yra dar vie­na gau­si fil­mų ka­ te­go­ri­ja, ku­rio­je zom­biai yra iš ka­ pų pri­kel­ti nu­mi­rė­liai, ži­no­ma, vi­ sai ne­bi­jan­tys mir­ties. Su to­kiu ki­nu, ko ge­ro, su­si­du­ria­me daž­

niau­siai. Pa­na­šiu ke­liu drą­siai žen­ gia ir nau­jo­jo fil­mo „Sa­le­mo val­do­ vai“ au­to­riai. Į in­te­lek­tua­lu­mą ne­pre­ten­duo­ja

Sa­le­mas dar gū­džiais vi­du­ram­ žiais pa­gar­sė­jo kaip mies­tas, ku­ ria­me vy­ko gar­sūs ra­ga­nų teis­mai.

Juos sa­vo kū­ri­niuo­se ap­ra­šė ir in­te­ lek­tua­lus JAV dra­ma­tur­gas Art­hu­ ras Mil­le­ris, ir siau­bų ka­ra­liu­mi ti­ tu­luo­ja­mas Step­he­nas Kin­gas. „Sa­le­mo val­do­vų“ au­to­riai į jo­ kias in­te­lek­tua­lumo aukš­tu­mas ne­pre­ten­duo­ja ir grie­bia jau­tį už ra­gų nuo pa­ties pro­lo­go, ku­ria­me dar 1696 m. toks Džo­na­ta­nas Ha­ tor­nas prieš Die­vą pri­sie­kia su­nai­ kin­ti vi­sus, ku­rie pri­sie­kė bū­ti iš­ ti­ki­mi šė­to­nui ir jo vai­duok­liš­kai ka­riau­nai, ke­lian­čiai mir­ti­ną grės­ mę Sa­le­mo gy­ven­to­jams.

Mis­ti­nė plokš­te­lė

Ma­tyt, Ha­tor­nui ne­pa­vy­ko sėk­ min­gai įvyk­dy­ti sa­vo kil­nios mi­si­ jos. Nes po pro­lo­go jau mū­sų lai­kų įvy­kiai įti­ki­na, kad šė­to­no gar­bin­to­ jų nuo vi­du­ram­žių nė kiek ne­su­ma­ žė­jo. Ir jie vei­kia vis ra­fin ­ uo­čiau.

Kar­tą Sa­le­mo mies­to nak­ti­nės ra­di­jo lai­dos ve­dė­ja Hei­dė gau­na pa­slap­tin­gą me­di­nę dė­žu­tę su vi­ni­ li­ne plokš­te­le, ant ku­rios už­ra­šy­tas ma­giš­kas „Val­do­vų“ ženk­las. Mer­ gi­na pa­ma­no, kad tai ne­ži­no­mos ro­ko gru­pės įra­šai jai. Bet pa­si­ro­do, kad plokš­te­lė­je įra­šy­tas se­nų lai­kų šė­to­no gar­bin­to­jų pra­ne­ši­mas atei­ ties kar­toms. O po ku­rio lai­ko Hei­ dė ir jos drau­gai gau­na kvie­ti­mą į dar ne­re­gė­tą ro­ko kon­cer­tą.

Kas tie zom­biai?

Siau­bo ki­nas jau se­niai neį­si­vaiz­duo­ ja­mas be tra­di­ci­nių šio žan­ro per­so­ na­žų, va­di­na­mų zom­biais. Vie­ni moks­li­nin­kai šį eg­zo­tiš­ką žo­dį sie­ ja su Hai­ty­je nuo se­no gy­vuo­jan­čiu ma­giš­ku vu­du kul­tu, ki­ti jį kil­di­na iš Af­ri­ko­je la­biau­siai pa­pli­tu­sios kal­bos ban­tu (žo­dis „nzam­bi“ čia reiš­kia „die­ vas“ ar­ba „mi­ru­sio­jo sie­la“). Yra dar vie­na teo­ri­ja, kad zom­biais af­ri­kie­ čiai va­di­no mil­ž i­n iš­k ą juo­dą gy­ va­tę – sau­ lės, švie­sos ir d ž iau gs­m o prie­šę. Ta­čiau šios in­terp­re­ ta­ci­jos gy­vuo­ja tik už­da­ruo­ se mokslo pa­sau­liuo­se, o pla­čio­sioms ma­sėms dėl Ho­li­vu­do fil­mų zom­biai reiš­kia gy­vus nu­ mi­rė­lius.

„Sa­le­mo val­do­vai“ („The Lords of Sa­lem“) Siau­bo tri­le­ris. JAV, 2012 m. Rež. Rob Zom­bie.

Vai­di­na She­ri Moon Zom­ bie, Bruce’as Da­vi­so­nas, Udo Kie­ras, Ri­char­das Lyn­chas, Meg Fos­ter.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

2 S

„Sa­le­mo val­do­vai“ Nuo 2013 05 31 Truk­mė 101 min.

KUR? Kino teatre „Pasaka“.

KA­DA? Gegužės 30 d. 21.15 val., 31 d. 18.30 val.

Pašėlusios atostogos 1979-ieji, vasara Bretanėje. Plati giminė suvažiuoja švęsti močiutės 67-mečio. Šeimyninis susibūrimas išauga į pašėlusias atostogas prie plataus stalo su nesibaigiančiu šampanu, keptu ėriuku, šokiais, dainomis, pirmąja meile ir netikėčiausiais atradimais 11-metei Albertinai. Visa tai prancūzų komedijoje „Atostogos prie jūros“.

N-13

KUR? Kino teatre „Skalvija“. KA­DA? Birželio 1 d. 15.40 val., 2 d. 18.50 val., 3 d. 21.10 val., 4 d. 19 val., 5 d. 21.10 val.

Išsiskirti ar pasilikti „Oskarą“ kaip geriausias užsienio filmas pelnęs „Išsiskyrimas“ – istorija apie sutuoktinių porą Naderą ir Siminą, kurie patiria santykių krizę, kai Simina nusprendžia, jog reikia išvykti iš neramumų krečiamos šalies. Tačiau Naderas nesutinka, jis jaučia pareigą rūpintis sergančiu tėvu. Naderas įspraudžiamas į kampą ir susiduria su didžiausia moraline dilema.

Kadrai iš filmo

25

gegužės 30–birželio 5, 2013

meilė diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Iš dan­gaus purš­kian­tis lie­tus yra tas tuok­tu­vių ele­men­tas, ku­rio jau­na­ ved­žiai sa­ vo svar­biau­ sią gy­ve­ni­mo dieną ne­pa­ gei­dau­ja.

Kad ir kaip kruopš­čiai sa­vo ves­tu­ ves pla­na­vo As­ta ir Ge­di­mi­nas Ku­čiai – šio gam­tos po­kšto taip pat neiš­vengė.

Ateik

į „Vilniaus dienos“ redakciją ir gauk dovanų vieną iš šių knygų

Rūpes­čiai: As­ta ir Ge­di­mi­nas sa­vo ves­tu­ves pla­na­vo net pu­santrų metų.

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

Oras ne­pa­tai­kau­ja jau­na­ved­žių no­rams Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Ro­man­tiš­kas pa­si­pir­ši­mas

Praė­jusį šeš­ta­dienį ką tik po tuok­ tu­vių ce­re­mo­ni­jos Vil­niaus se­na­ mies­ty­je su­tik­ta po­ra šyp­so­jo­si, ne­pai­sy­da­ma ap­si­niau­ku­sio dan­ gaus. Jau­na­ved­žiai pri­pa­ži­no, kad pla­na­vo tuok­tis švie­čiant sau­lei, ta­čiau išė­jo, kaip išė­jo, ir per daug liūdė­ti jie net ne­ke­ti­no: po­ra ti­ ki, kad lie­tus per ves­tu­ves taip pat ne­ša laimę.

Jau­ni­kis Ge­di­mi­nas sa­vo iš­rink­ ta­jai As­tai pa­si­pir­šo ro­man­tiš­kai – Tra­kuo­se, prie pi­lies. „La­bai gra­žiai pa­si­pir­šo... Bu­vo va­ka­ras, žie­ma, ap­švies­tas til­tas – vis­kas la­bai ro­ man­tiš­ka“, – į pri­si­mi­ni­mus lei­do­ si As­ta.

Ta­čiau pa­čių ves­tu­vių puo­tos pla­na­vi­mas ne vi­sa­da būna toks ro­man­tiš­ka­s ir kar­tais trun­ka kur kas il­giau, nei būtų ga­li­ma įsi­vaiz­ duo­ti.

Nuo­sek­liai pla­na­vo

Ves­tu­vių die­nos nuo­tai­ka su­si­de­ da iš dau­gybės smulk­menų: nuo puoš­nių šven­ti­nių ap­darų iki sve­ čių su­pa­žin­di­ni­mo stra­te­gi­jos. Pa­ vyzd­žiui, As­ta ir Ge­di­mi­nas sa­vo ves­tu­ves pla­na­vo net pu­santrų me­ tų. „Kreipė­me dėmesį į viską: ko­ kie sve­čiai da­ly­vaus, rūpi­nomės, kad pa­tys gra­žiai at­ro­dy­tu­me, pla­ na­vo­me, kaip šventė vyks, ką veik­

!

si­me. Tik oro ne­su­gebė­jo­me su­pla­ nuo­ti“, – kalbė­jo su­tuok­ti­niai.

Lai­min­ga jau­no­ji pa­sa­ko­jo, kad pla­nuo­da­ma ves­tu­ves dau­giau­sia kliovė­si sa­vo sko­niu, ta­čiau te­ko tar­tis ir su įvai­riau­siais spe­cia­lis­ tais. Fo­tog­ra­fai, ope­ra­to­riai, sti­lis­ tai yra tie žmonės, be ku­rių išs­va­jo­ tos dau­ge­lio po­rų ves­tuvės var­giai įvyktų.

Ves­tu­vių puo­tos pla­na­vi­mas ne vi­sa­da būna toks ro­man­tiš­ka­s ir kar­tais trun­ka kur kas il­giau, nei būtų ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti. „At­siž­velgė­me į ma­no skonį.

Ten­den­cijų ne­sekė­me, bet kalbė­ jomės su tais žmonė­mis, ku­rie iš­ ma­no sa­vo darbą“, – links­mai pa­ sa­ko­jo jau­no­ji.

Dra­bu­žiai – ne did­žiau­sias jau­ na­ved­žių rūpes­tis. Būti­na iš­si­rink­ ti ir tin­kamą vietą šven­tei, ir šven­ ti­niu au­to­mo­bi­liu pa­si­rūpin­ti, taip pat neuž­mirš­ti gra­žiau­sių tuok­tu­ vių tra­di­cijų. „Mes švęsi­me vi­lo­je, Molė­tuo­se. Rin­komės išs­kir­tinę vilą, ne­stan­dar­tinę ir ne­pa­na­šią į ki­tas kai­mo vi­las, – norė­jo­me, kad vis­kas at­ro­dytų šven­tiš­kiau. Iš ti­

krųjų kreipė­me dėmesį ir į tai, kad būtų at­skleis­tos gra­žios lie­tu­viš­ kos, tu­rin­čios tam tikrą mintį tra­ di­ci­jos. Taip pat at­si­žvelgė­me į tai, kas gra­žu, ma­lo­nu ir sma­gu“, – pa­ si­ten­ki­ni­mo ne­slėpė vy­ro pa­vardę pa­si­rin­ku­si As­ta.

Svar­bios ir smulk­me­nos

Pa­sak jau­na­ved­žių, ves­tu­vių die­ ną svar­bios net to­kios ma­žytės smulk­me­nos kaip ži­di­nys, tra­di­ ci­nis su­ti­ki­mas ir iš­lydė­tuvės, tė­ vų pa­lai­mi­ni­mas – tai ne tik svar­ bu, bet ir gra­žu, o pa­mai­šy­ti tik­rai ne­turėtų. Į tuok­tu­vių ce­re­mo­niją su­tik­ ta jau­na­ved­žių po­ra at­vy­ko bal­ tu pra­ban­giu li­mu­zi­nu. Pak­laus­ti, kodėl pa­si­rin­ko būtent to­kią trans­ por­to prie­monę, As­ta su Ge­di­mi­nu ti­ki­no, kad šis žings­nis taip pat bu­ vo ap­gal­vo­tas. „Ten tel­pa daug žmo­nių: mes norė­jo­me, kad žmonės, ku­rie va­ žiuo­ja su mu­mis, bend­rautų tar­pu­ sa­vy­je. Ves­tuvė­se su­si­ren­ka daug skir­tingų žmo­nių – tiek gi­mi­nių, tiek draugų, tad jiems su­dėtin­ga.

Ka­da yra ko­kia nors bend­rybė, at­ si­ran­da ir bend­ra­vi­mas. Sve­čius pa­si­rin­ko­me pa­gal tai, ką no­ri­me ma­ty­ti tą dieną, tuos žmo­nes, ku­ rie mums ke­lia džiaugsmą“, – ti­ ki­no jau­nie­ji. „Esu la­bai ta­len­tin­ga jau­no­ji, tad viską su­pla­nuo­ti ga­liu pa­ti“, – juo­ ka­vo smulk­me­niš­ko­ji nuo­ta­ka.

Nau­ja „Vil­niaus die­nos“ rub­ri­ka „Mei­lė“. Jo­je kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

Šį kuponą į knygą iškeisk „Vilniaus dienos“ redakcijoje, Smetonos g. 5, (įėjimas iš dešinės pastato pusės), gegužės 30–birželio 5 d.

Redakcija dirba šiokiadienias 8–17 val., pietų pertrauka 12–13 val., tel. (8 5) 261 3653.

26

gegužės 30–birželio 5, 2013

idėjos laisvalaikiui diena.lt/naujienos/laisvalaikis

R.Pet­raus­kas: Vil­nius Ge­rai ži­no­mas spor­to ko­men­ta­to­rius ir is­to­ri­kas Ro­ber­tas Pet­raus­kas pri­pa­žįs­ta, kad nė­ra mies­to žmo­gus ir mie­liau ren­ ka­si gam­tos prie­globs­tį. Ta­čiau jis ma­ no, kad Lie­tu­vos sos­ti­nė yra vie­nas pa­ žan­giau­sių mies­tų Eu­ro­po­je.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

„Aš pa­gal pri­gim­tį la­biau mėgs­ tu kai­mą, man pa­tin­ka gam­ta, paukš­čiu­kai, me­džiai, upė. To­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu ir gy­ve­nu ne pa­ čia­me Vil­niu­je, o jo ra­jo­ne. Į Vil­ nių at­vyks­tu tik ta­da, kai pri­spi­ria rei­ka­lai“, – sa­kė R.Pet­raus­kas.

Jei jau yra mies­te ir ten­ka su­si­ tik­ti su drau­gais, jis sa­ko daž­niau­ siai pa­si­ren­kan­tis ko­kią nors ka­ vi­nę. R.Pet­raus­kas juo­ka­vo, kad, ma­tyt, jis šiuo me­tu nė­ra ge­ras

pa­šne­ko­vas spor­to te­ma: „Pas­ ta­ruo­ju me­tu pa­grin­di­nis ma­no spor­tas yra sė­dė­ji­mas prie sta­ lo ir kny­gos ra­šy­mas.“ Jis bai­gia ra­šy­ti sa­vo ant­rą kny­gą – vei­ka­ lo apie Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą Eu­ ro­po­je ant­rą­ją da­lį, ku­rią pri­sta­tys šią va­sa­rą. „Vil­niu­je ga­li­ma jaus­ti ju­de­ sį: yra dvi­ra­čių ta­ke­lių, Ka­ted­ ros aikš­tė­je siau­tė­ja rie­du­ti­nin­ kai, prie upės – tink­li­nio aikš­te­lės.

Ma­nau, kad šiuo at­žvil­giu Vil­nius pir­mau­ja Lie­tu­vo­je, o kad len­ kia vie­ną ki­tą Eu­ro­pos did­mies­tį

– ir­gi fak­tas“, – min­ti­mis da­li­jo­si spor­to ži­no­vas.

R.Pet­raus­kas sa­ko, kad mies­ te pra­leis­da­mas ma­žai lai­ko ne­ga­li įvar­dy­ti, kas su mies­tu yra ne­ge­rai, ta­čiau tik­rai ži­no, kad ki­tur kraus­ ty­tis, o juo la­biau į ki­tą ša­lį ne­no­rė­ tų: „Esu lie­tu­vis ir ne­no­rė­čiau bū­ ti sve­tim­ša­lis ku­ria­me nors ki­ta­me pa­sau­lio kraš­te. Vi­sa­da sa­kau, kad iš­vy­kus ki­tur la­bai sma­gu, ge­ra pa­ keis­ti ap­lin­ką, iš­si­va­ly­ti gal­vą, pa­ ke­liau­ti, pa­ma­ty­ti, bet pa­skui vi­sa­ da sma­gu su­grįž­ti na­mo.“ Vil­niu­je jau apie 10 me­tų gy­ve­ nan­tis R.Pet­raus­kas ypač di­de­lės reikš­mės mies­tie­čio sta­tu­sui ne­ tei­kia, nes sun­ku įvar­dy­ti, kas gi yra tas tik­ra­sis vil­nie­tis, o ka­te­ go­ri­jų, pa­gal ku­rias bū­tų ga­li­ma jį iden­ti­fi­kuo­ti, – daug. „Esu toks pat vil­nie­tis kaip 60–70 pro­c. kai­ mie­čių, ku­rie at­va­žiuo­ja į sos­ti­nę ir pa­si­lie­ka ja­me gy­ven­ti. Tad ką rei­kia va­din­ti tik­ru vil­nie­čiu?“ – re­to­riš­kai klau­sė pa­šne­ko­vas.

Per pa­sta­rą­jį de­šimt­me­tį, gar­ saus spor­to ko­men­ta­to­riaus nuo­

Teatro mėgėjams

KUR? Jaunimo teatre, Arklių g. 5.

KA­DA? Gegužės 30 d. 18 val. KIEK? 40–60 litų.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13.

KA­DA? Birželio 2 d. 18 val. KIEK? 29–69 litai.

Kaip pasikeitėm nuo praėjusio šimtmečio

Kitokia „Toscos“ versija

Režisieriaus Jono Vaitkaus spektaklis „Patriotai“ pastatytas pagal Petro Vaičiūno pjesę. Rašytojas dramos veikaluose gvildeno aktualias tautines, socialines ir moralines problemas. O modernus, novatoriškas spektaklis su originalia idėja apverčia visą pjesę aukštyn kojom. Ar daug kas pasikeitė nuo praėjusio šimtmečio laikų? Kokia yra XXI a. Lietuva? Kas jos laukia ateityje?

2012 m. susibūręs teatras „Opera Tiltai“ pristato unikalią G.Puccini operos „Tosca“ versiją. Čia su profesionalais vaidmenis atliks ir neturintys muzikinio pasiruošimo. Toscai meilė svarbesnė už mirtį ir už gyvenimą, ji nėra žudikė ir savižudė. Ji gina svarbiausią vertybę – meilę. Tai moteris, kuri iškeliauja į Amžinybę, teisi prieš savo sąžinę ir širdį.

KUR? Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, įėjimas iš Odminių g. KA­DA? Gegužės 31 d. 19 val. KIEK? 25, 30 litų.

KUR? Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, Gedimino pr. 4.

KA­DA? Gegužės 5, 6 d. 18.30 val. KIEK? 23 litai.

Paskutinis susitikimas

Kriminalinė komedija

Spektaklis „Muzika 2“ – tai bendras Povilo Budrio, Viktorijos Kuodytės ir Audronio Liugos kūrybinis darbas pagal Marguerite Duras pjesę „Muzika antroji“. Pjesėje vaizduojamas vienas kitą mylėjusių žmonių susitikimas. Po trejų išsiskyrimo metų jie atvyksta į miestą, kuriame gyveno, kad užbaigtų skyrybų formalumus, ir ateina paskutinį kartą pamatyti vienas kito.

Panevėžio J.Miltinio dramos teatro spektaklis „Kulkos virš Brodvėjaus“ pagal Piotro Rozenfeldo pjesę, parašytą Woody Alleno to paties pavadinimo filmo motyvais, klausia, ar gali blogas žmogus būti kūrėjas? Kur glūdi tikrasis vyriškumas? Spektaklyje daug humoro, ironijos, šaipomasi iš susireikšminusių vidutinybių, parodomos žmogiškosios silpnybės ir ydos.

gegužės 30–birželio 5, 2013

Pren ume rato s akc ija 32 psl.

kei­čia­si į ge­ra mo­ne, Vil­nius daug pa­si­kei­tė. „Lie­tu­viai la­bai mėgs­ta sa­ve plak­ ti, kri­ti­kuo­ti ir ste­bei­ly­ti į blo­gus da­ly­kus bei ne­kreip­ti dė­me­sio į ge­rus. Vil­nius pa­si­kei­tė, ir la­bai stip­riai. Jei­gu da­bar „pa­si­vaikš­ čio­tu­me“ po ko­kį al­bu­mą, tik­ rai nu­steb­tu­me pa­ma­tę, kaip jis at­ro­dė prieš 10 me­tų. Ma­nau, kai bet ku­ris už­sie­nie­tis at­vyks­ta į Vil­nių, ti­kė­tai ar ne­ti­kė­tai pa­ma­ to, jog tai va­ka­rie­tiš­kas mies­ tas, ku­ria­me yra ką veik­ ti, kur ga­li­ma daug ką pa­ma­ty­ti, ku­ ria­me yra ge­ra at­ mos­fe­ra, sau­ gu, gra­žu,

gat­vės ap­švies­tos, o žmo­nės šyp­ so­si“, – pa­gy­rų sos­ti­nei ne­gai­lė­jo ži­no­mas ša­ lies žmo­gus.

R.Pet­raus­kas sa­ko esan­tis iš tų žmo­ nių, ku­rie pra­de­ da nuo ge­rų­jų da­ ly­kų, – juk vi­sa­da ga­li­ma prie ko nors pri­kib­ti.

Atstumas: R.Pet­raus­kas juo­kia­si, kad pa­sta­ruo­ju me­tu pa­grin­di­nis jo

spor­tas yra sė­dė­ji­mas prie sta­lo ir kny­gos ra­šy­mas.

Gedimino Bartuškos nuotr.

t idėjos laisvalaikiui L 4 8

PRivalai dalyvauti!

Į „Lof­tą“ – su ried­len­te Pas­ku­ti­nę pa­va­sa­rio die­ną pra­si­ de­dan­tis tarp­tau­ti­nis mies­to fes­ti­ va­lis „Lof­tas Fest“ ža­da pa­ten­kin­ti vi­sus ak­ty­vių žmo­nių po­rei­kius – nuo spor­to, kū­ry­bos iki, be abe­jo, ge­ros mu­zi­kos.

Be pen­kių fes­ti­va­lio sce­nų, ku­rio­ se gros per 40 at­li­kė­jų iš už­sie­nio bei Lie­tu­vos, bus ir ki­tų spe­cia­ lių pra­mo­gų, ak­ty­vaus lais­va­lai­ kio bei me­nų erd­vių.

Vyks­tant fes­ti­va­liui, dau­giau­sia ant­rą­ją ir tre­čią­ją die­no­mis, lan­ ky­to­jai bus kvie­čia­mi ne tik links­ min­tis pa­gal ge­rą mu­zi­ką, bet ir pa­ju­dė­ti smar­kiau.

Te­ri­to­ri­jo­je bus ir spe­cia­li zo­na, skir­ta dvi­ra­čiams sta­ty­ti. Taip pat bus su­mon­tuo­ta ried­len­čių ram­ pa, ant­rą­ją die­ną vyks bad­min­ to­no tur­ny­ras, o ža­lią ve­ją ga­lės iš­ban­dy­ti ir fut­bo­lo ar net lėkš­ čias­vy­džio ger­bė­jai.

Kaip ir per­nai, bus įkur­tos ke­lios me­nų zo­nos. Taip pat ša­lia vyks

muzikos mėgėjams

KUR? Vilniaus mažajame teatre, Gedimino pr. 22.

KA­DA? Gegužės 31 d. 19 val. KIEK? 35–50 litų.

27

KUR? „Siemens arenoje“, Ozo g. 14.

KA­DA? Birželio 4 d. 20 val. KIEK? 130–170 litų.

Links­my­bės: šių­me­čia­me „Lof­te Fest“ lau­kia erd­vės no­rin­tiems

spor­tuo­ti, kur­ti, o va­ka­re – įspū­din­gi įžy­my­bių kon­cer­tai.

Gedimino Bartuškos nuo­tr.

įvai­rios dirb­tu­vės, ku­rios kvies iš­ ban­dy­ti sa­vo kū­ry­biš­ku­mą. Lau­kia net tri­jų pa­ro­dų pri­sta­ty­mai! Be­ je, die­ną vyks kū­ry­bi­nių ind­rust­ ri­jų kon­fe­ren­ci­ja „What’s Next?“, ži­no­mi kū­rė­jai skai­tys pra­ne­ši­mus apie di­zai­no, mu­zi­kos, ki­no, fo­ tog­ra­fi­jos bei ma­dos ten­den­ci­jas.

Fes­ti­va­lio kul­mi­na­ci­ja – kon­ cer­tai, ku­riuo­se da­ly­vaus pa­sau­ ly­je gar­sūs at­li­kė­jai: MTV iš­gar­sė­ ju­si hip­ho­po pan­kė Ke­lis, Ber­ly­no

dis­ko­te­kų ka­ra­lie­nė Miss Kit­tin, hips­te­rių nu­my­lė­tas To­ro Y Moi, le­gen­di­niai is­lan­dai „Múm“, dubs­ tep mu­zi­ką gy­vai gro­jan­tys pa­siu­tę bri­tai „Mo­des­tep“ ir dau­ge­lis ki­tų.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos – lof­tas­fest.lt.

VD inf.

Kur? Me­nų fab­ri­ke „Lof­tas“, Švit­ri­gai­los g. 29.

Ka­da? Ge­gu­žės 31–birželio 2 d.

Kiek? 69–117 li­tų.

Aktyviems ir smalsiems

ne tik vaikams

KUR? Mokytojų namų kiemelyje, Vilniaus g. 39.

KA­DA? Gegužės 31 d. 15 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Vingio parke.

KA­DA? Birželio 1 d. 11 val. KIEK? Nemokamai.

Ekstazė iš Rytų

Populiarioji Lana

Pilietinė akcija ir muzika

vaikų šventė

Du pasaulinio garso perkusininkai – Zoharas Fresco (nuotr.) iš Izraelio ir Sureshas Vaidyanathanas iš Indijos – savo mušamųjų ritmais panardins sostinę į ekstazę. Apie šių meistrų susitikimą jau seniai svajota tiek džiazo, tiek world, tiek klasikinės muzikos mėgėjų susibūrimuose, tačiau niekas pasaulyje to dar nesiryžo įgyvendinti.

Į Vilnių atvyksta viena ryškiausių šiandienos žvaigždžių, žaibišku greičiu visą pasaulį stipriu ir savitu vokalu užkariavusi amerikietė Lana Del Rey. Koncertas įtrauktas į pasaulines gastroles „Born to Die“, per kurias pristato to paties pavadinimo milžiniškos sėkmės sulaukusį albumą.

Užsienio kalbų mokykla „Soros International House“ kviečia į nemokamą baigiamąjį projekto „ACT!“ renginį! Pirmoji jo dalis – spalvingos pilietinės akcijos. Antroji – koncertas-akcija „Act Out Loud“. Koncertuos Jurgis Didžiulis, Aistė Pilvelytė, Eduardo Gimenezas ir kt.

Vilniaus miesto vaikų šventės tikslas – suburti šeimas su vaikais sveikai leisti laisvalaikio. Šventėje vyks sportinės rungtys, užduotis ir pramogas organizuos įvairios kūrybinės dirbtuvės, vyks edukacinės programos, bus rengiami vaikų šokių ir dainų kolektyvų, sporto klubų pasirodymai.

KUR? Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, A.Vienuolio g. 1. KA­DA? Birželio 3 d. 19 val. KIEK? 70–350 litų.

KUR? „Žalgirio“ arenoje, Kaune.

KA­DA? Birželio 4 d. 20 val. KIEK? 176–291 litas.

KUR? Sienamiestyje. KA­DA? Birželio 2 d.

10 val. KIEK? 20 litų. Kreiptis: (8 5) 272 4805.

KUR? Lietuvos rusų dramos teatre, J.Basanavičiaus g. 13. KA­DA? Birželio 5 d. 19 val. KIEK? 17–20 litų.

Vilniaus festivalio atidarymas

Legendinis E.Claptonas

Nepažintas Žvėrynas

Linksmoji laboratorija

Garsiausia Lietuvos operos primadona, dramatinis sopranas Violeta Urmana su Modesto Pitrėno diriguojamu Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru interpretuos Richardą Wagnerį. Koncerte klausytojai taip pat išgirs dvi simfonines poemas – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio „Miške“ ir Richardo Strausso „Mirtį ir pragiedrėjimą“.

Brandžios muzikos mėgėjų svajonė pildosi – į Lietuvą atvyksta garsusis britų gitaristas, dainininkas ir kompozitorius Ericas Claptonas. Žurnalas „Rolling Stone“ neseniai E.Claptoną išrinko geriausiu šiuo metu gyvenančiu pasaulio gitaristu.

Ar žinot, kiek legendų ir padavimų slepia iš pirmo žvilgsnio kuklus Žvėrynas? Karaimai ir Radvilos, XVI a. malūno paslaptys, vienintelis Vilniuje akmuo riboženklis su Gediminaičių stulpais, unikali medinė architektūra ir daugybė kitų dar neatrastų istorijų.

Tai unikali galimybė sudalyvauti fizikos genijaus Alberto Einsteino laboratorijoje ir sužinoti daug įdomių dalykų. Edukacinis naujojo cirko spektaklis „Linksmoji Einšteino laboratorija“ skirtas visiems, besidomintiems mus supančiu pasauliu, jo dėsniais bei reiškiniais.

28

gegužės 30–birželio 5, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

PRANEŠIMAS APIE KARTOJAMĄ VIEŠO SVARSTYMO PROCEDŪRĄ DĖL RENGIAMO APIE 124 HA TERITORIJOS TARP M.KRUPAVIČIAUS GATVĖS IR JUODOJO KELIO DETALIOJO PLANO STRATEGINIO PASEKMIŲ APLINKAI VERTINIMO ATASKAITOS Parengta apie 124 ha teritorijos tarp M.Krupavičiaus gatvės ir Juodojo kelio detaliojo plano strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (toliau – SPAV) ataskaita. Pradedama viešo supažindinimo su detaliojo plano SPAV ataskaita ir rengiamais detaliojo plano koncepcijos sprendiniais procedūra.

Rengiamo planavimo dokumento pavadinimas – „Apie 124 ha teritorijos tarp M.Krupavičiaus gatvės ir Juodojo kelio detalusis planas“.

Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks. (8 5) 211 2527.

Plano rengėjas – SĮ „Vilniaus planas“,

Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius, tel.

(8 5) 211 2196, faks. (8 5) 211 2445, e. p.: saulius.motieka@vplanas.lt.

SPAV dokumentų rengėjas – UAB „Ekologiniai projektai“, Draugystės g. 19-350A, LT-51230 Kaunas, tel. / faks.: (8 37) 373 807, e. p.: info@ekologiniaiprojektai.lt.

Detaliojo plano rengimo tikslas: nekeičiant Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, sklypų ribas ir plotus, susisiekimo ir inžinerinės infrastruktūros sprendinius, suformuoti sklypus nuosavybei grąžinti.

Susipažinimo su SPAV ataskaita ir rengiamais detaliojo plano koncepcijos sprendi-

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 30-1175 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti sklypų Kalvarijų g. 30, 32, 34 ir gretimos teritorijos (apie 0,5 (penkių dešimtųjų) ha ploto) detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendinių, esamos žemės sklypų Kalvarijų g. 30 (kadastro Nr. 0101/0032:17), Kalvarijų g. 32 (kadastro Nr. 0101/0032:789), Kalvarijų g. 34 (kadastro Nr. 0101/0032:324) pagrindinės žemės naudojimo paskirties (esama paskirtis – kita), pakeisti naudojimo būdą (esamas naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos) į komercinės paskirties objektų teritorijos (K), inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), naudojimo pobūdį (esamas naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų

namų statybos) į prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1), susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (I2), taip pat pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, numatant valstybinės žemės prijungimą, nustatyti leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Informacija tel. (8 5) 211 2750.

niais tvarka. 1. Visuomenė ir kiti suinteresuoti asmenys susipažinti su rengiamais detaliojo plano koncepcijos sprendiniais, jų alternatyvomis ir SPAV ataskaita gali nuo 2013 m. birželio 19 d., SĮ „Vilniaus planas“ 509 kab., Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius (atsakingas asmuo – Asta Kazlaitė, tel. (8 5) 211 2704) iki viešo susirinkimo.

2. Detaliojo plano koncepcijos vieša ekspozicija vyks nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2013 m. liepos 18 d., darbo dienomis, Vilniaus miesto savivaldybės patalpose, prie 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

3. Viešas susirinkimas, kurio metu bus viešai supažindinta su SPAV ataskaita ir de-

taliojo plano koncepcijos sprendiniais, vyks 2013 m. liepos 19 d. 12 val. Vilniaus miesto savivaldybės Tarybos posėdžių salėje, 2 aukšte, Konstitucijos pr. 3, Vilnius.

Pasiūlymų teikimo tvarka. Pasiūlymai dėl SPAV ataskaitos ir detaliojo plano koncepcijos sprendinių teikiami planavimo organizatoriui – raštu (faksu, paštu arba e. paštu), SĮ „Vilniaus planas“ 509 kab., Konstitucijos pr.

3, LT-09601 Vilnius, tel.: (8 5) 211 2704, faks.

(8 5) 211 2445, e. p.: asta.kazlaite@vplanas. lt, iki viešo susirinkimo pabaigos. Visuomenė, teikdama pasiūlymus, privalo nurodyti vardą, pavardę, adresą ir motyvus, kuriais pagrindžiamas pasiūlymas, bei pasiūlymo teikimo datą.

Miesto ūkio ir transporto departamentas įpareigojamas išduodamose planavimo sąlygose nustatyti reikalavimą, kad esant Savivaldybės poreikiui (planuojamo žemės sklypo dalis patenka į suplanuotas ar preliminarias gatvės raudonąsias linijas) turi būti suprojektuotas neatlygintinas servitutas inžinerinei ir (ar) susisiekimo infrastruktūrai įrengti.

Laikomi netekusiais galios: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. vasario 24 d. įsakymas Nr. 30-421 ,,Dėl pavedimo organizuoti apie 1,4 ha teritorijos šalia Santariškių ir Molėtų plento detaliojo plano rengimą“; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. kovo 29 d. įsakymas Nr. 30-773 ,,Dėl pavedimo organizuoti apie 6,96 ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano rengimą“.

Informacija tel. (8 5) 211 2519.

Vilniaus miesto savivaldybės taryboje 2013 m. gegužės 15 d. priimti šie norminiai teisės aktai: 1. sprendimas Nr. 1-1227 „Dėl žemės mokesčio tarifo 2014 metams nustatymo“.

Sprendimo esmė – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiai privačiai žemei nustatyti mokesčio tarifai 2014 m. Su visu sprendimu galite susipažinti: http:// www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite. aspx?Id=3&DocId=30224580; 2. sprendimas Nr. 1-1226 „Dėl nekilnojamojo turto mokesčio tarifų 2014 metams nustatymo“. Sprendimo esmė – Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje esančiam nekilnojamam turtui nustatyti nekilnojamojo turto mokesčio tarifai 2014 m. Su visu sprendimu galite susipažinti: http://www.vilnius.lt/vaktai2011/DefaultLite.aspx?Id=3&DocId=30224607.

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

ros pradžios“ (įsakymas paskelbtas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos tinklalapio www.nzt.lt Teisinė informacija“). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto organizatorius – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (J. Basanavičiaus g. 36/2, LT-03109 Vilnius, adresas internete www.lakd.lt, teirautis Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Bautrėnienės, tel. (8 5) 232 9662, faks. (8 5) 232 9609, el. paštas nijole.bautreniene@lakd.lt). Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengėjas – valstybės įmonė Valstybės žemės fondas (Konstitucijos pr. 23A, LT-08105 Vilnius, adresas internete www. vzf.lt, teirautis Žemės skyrimo ir geodezijos skyriaus inžinierės Elenos Gricevič, tel.

(8 5) 262 0976, faks. (8 5) 262 1672, el. paštas: elena.gricevic@vzf.lt. Planavimo programa ir planavimo tikslai paskelbti Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos www.lakd.lt skyrelyje „Veikla/Teritorijų planavimo dokumentai“. Pasiūlymus dėl rengiamo projekto visuomenė gali teikti planavimo organizatoriui ir plano rengėjui visą projekto rengimo ir susipažinimo su juo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu.

Apie parengto projekto sprendinių viešos ekspozicijos ir viešo susirinkimo vietą ir laiką nustatyta tvarka bus informuojama papildomai. Perspektyvinio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Bautrėnienė.

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 23 d. įsakymu Valymo paslaugų įmonė siūlo darbą kokybės inspektorei Vilniuje. Reikalingas B kat. vairuotojo pažymėjimas. Skiriame tarnybinį automobilį ir telefoną. Tel. (8 5) 231 1866, 8 670 30 651, e. paštas personalas2.vilnius@ topclean.lt.

Karjera Siūlo darbą

1119109

Vilniuje. Reikalingi valytojai ir kiemsargiai dirbti slankiuoju grafiku Pilaitės mikrorajone. Ne visai darbo dienai. Tel. (8 45) 510 021, 8 659 37 460.

1114893

Paslaugos Statybos ir remonto Dažome namus (medinius, tinkuotus) ir stogus. Visi skardinimo darbai. Tel. 8 691 42 513.

1111617

Nr. 30-1285 Miesto plėtros departamentui pavesta organizuoti apie 7,6 (septynių ir šešių dešimtųjų) ha teritorijos tarp Santariškių gatvės ir Molėtų plento detaliojo plano rengimą.

Planavimo tikslas – vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 m. sprendiniais, patikslinti esamo sklypo (kadastro Nr. 0101/0005:432) ribas, naudojimo ir tvarkymo režimą keičiant Santariškių medicinos miestelio detalųjį planą, patvirtintą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. 1-1191, nustatyti kitos teritorijos dalies paskirtį – kita, būdą – inžinerinės infrastruktūros teritorijos (I), pobūdį – susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos (I1), naudojimo bei tvarkymo režimą, padalyti sklypais ir patikslinti valstybinės reikšmės miško ribas dėl projektuojamos gatvės per nagrinėjamą teritoriją.

Nemokamai iðveþa Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

1058709

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

8 641 99 000

1068522

Įvairūs

www.kaunakiemis.lt

Kita

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1106429

Paskolos

Sienų, grindų apšiltinimas į oro tarpus.

Ekovata, termoputa, poliuretanu, granulėmis. 1 kv. m – nuo 7 Lt. Garantuojame. Konsultuojame. Tel. 8 689 68 528; www.juodasisgarnys.lt.

1107667

Reikalinga kvalifikuota kepėja Lentvaryje, kepyklėlėje. Turinčioms patirties mokame gerą atlyginimą. Slankusis darbo grafikas.

Kreiptis tel. 8 655 25 628 (Eglė), 8 656 20 775 (Aušra).

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

1093200

UAB dirbti Norvegijoje reikalingi kvalifikuoti, turintys daug praktinio darbo patirties grindų plytelių klojėjai, apdailininkai (glaistymas, dažymas) statybose. Reikalavimai: kvalifikacijos pažymėjimai, patirtis, anglų kalbos pagrindai.

Skambinti darbo dienomis 8–17 val. tel.

8 620 77 510.

1119690

Plungės centre, Šlaito g., parduodu 17 a sklypą. Vietą galite pamatyti internete www. maps.lt, o jo nuotraukas – surinkę http:// my.mail.ru/mail/plunges/photo?album_ id=slaitogatve. Tel. 8 674 62 186.

1102213

1118808

1117401

Skelbiama atranka Vilniuje C kategorijos vairuotojui, turinčiam ne mažesnį kaip 2 m. vairavimo stažą, prekėms išvežioti į taškus.

Kontaktinis tel. 8 655 95 915.

1117396

Nekilnojamąjį turtą Sklypas Klaipėdoje, Dubysos g. 58a, 666a, 2 100 000 Lt, Komercinė/gyvenamoji paskirtis. Savininkas. Tel. 8 616 72 345.

1099292

Skelbiama atranka sandėlininkui Vilniuje.

Darbo pobūdis: prekių priėmimas/išdavimas, dokumentų tvarkymas. Tel. 8 655 95 915.

Parduoda

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076331

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Sodybvietę prie Palangos (30 000 Lt). Ąžuolo parketlentes (75 Lt už 1 kv. m). Tel. 8 670 98 883.

1116682

Baldus Pigiai gamina spintas su stumdomosiomis durimis, virtuvės, miegamojo, kitus baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1115051

1098178

Perka Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1108334

skelbimai Vilniaus miesto savivaldybės taryboje 2013 m. gegužės 8 d. priimtas sprendimas Nr. 1-1200 „Dėl energijos rūšies naudojimo šildymui specialiojo plano pakeitimo tvirtinimo“. Sprendimo esmė – patikslinti Vilniaus miesto teritorijų (zonų) suskirstymą pagal aprūpinimo šiluma būdus: centralizuotas šilumos tiekimas, šildymas deginant gamtines dujas, šildymas pasirenkant kitas kuro rūšis, bei nustatyti šių zonų reglamentus. Įvertintos Vilniaus miesto pagrindinio energetinio ūkio mazgo, esančio Jočionių g. 13, sukūrimo prielaidos, siekiant panaudoti atsinaujinančius energijos išteklius ir mažinti tradicinio kuro naudojimą. Su sprendimu galite susipažinti: http://www.vilnius.lt/index. php?39887300.

BUAB „Vantarija“, į. k. 125416274, parduoda materialųjį turtą. Paraiškos priimamos septynias dienas nuo paskelbimo spaudoje.

Administratorius. Tel. 8 601 38 067.

1118675

Informacija apie pradedamą rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą Vilniaus rajone. Vadovaudamasi Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 (Žin. 1996, Nr. 90-2099; 2007, Nr. 33-1190; 2010, Nr. 78-4010), ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutarimu Nr. 924 (Žin., 2005, Nr. 104-3839; 2012, Nr. 107-5419), Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (planavimo organizatorius) informuoja, kad Vilniaus rajone pradedamas rengti žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) projektas. Planuojama teritorija: nuo jau rekonstruoto iš dviejų eismo juostų į keturias magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožo pabaigos (16,00 km) iki sankryžos su krašto keliu Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė (21,50 km), abejose magistralinio kelio pusėse, esanti apie 165 ha ploto teritorija: Jadvygiškių, Paraudondvarių, Paežerių, Gegliškių, Pašilių, Raudondvario, Palaukinės kaimuose ir Tekliūnų vs. (Didžiosios Riešės kadastro vietovėje) bei Nemenčinėlės ir Papikeliškių kaimuose (Pikeliškių kadastro vietovėje), Vilniaus rajone. Planavimo pagrindas: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2013 m. kovo 14 d. įsakymas Nr. 1P-(1.3.)-105 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena ruožui nuo 16,00 iki 21,50 km rekonstruoti Vilniaus rajone) procedū-

1119242

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti sklypų Lvovo g.

58, 64 ir gretimos teritorijos (apie 0,3 ha ploto) detalusis planas. Planavimo pagrindas – 2013 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. 30-1234 „Dėl pavedimo organizuoti sklypų Lvovo g. 58, 64 ir gretimos teritorijos detaliojo plano rengimą“. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant žemės tikslinės paskirties ir Vilniaus bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, pakeisti žemės sklypų ribas ir plotą, prijungiant laisvos valstybinės žemės plotą, nustatyti teritorijos naudojimo būdą ir pobūdį, tvarkymo ir naudojimo režimą bei reikalavimus. Numatomas naudojimo būdas: komercinės paskirties objektų teritorija; pobūdis: prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos. Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas, adresas Konstitucijos pr. 3,

29

gegužės 30–birželio 5, 2013

skelbimai LT-09601 Vilnius, tel. (8 5) 211 2529, faks.

(8 5) 211 2518. Projekto rengėjas – UAB „Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, faks. (8 5) 261 0501, e. paštas dainius@unitectus.lt. Projekto vadovas architektas Dainius Čepurna (tel. 8 685 86 388). Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto organizatoriui arba rengėjui iki viešo projekto svarstymo pabaigos raštu. Apie parengtą detaliojo plano dokumentą, susipažinimą su juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai.

1119330

INFORMACIJA APIE TERITORIJŲ PLANAVIMĄ. Pradedamas rengti žemės sklypo Kernavės g. (kadastro Nr. 0101/0022:371), plotas 0,4453 ha, detalusis planas. Planavimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. A30-3237, 2012 m. spalio 22 d. Detaliojo planavimo tikslas – nekeičiant Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano iki 2015 metų sprendinių, žemės sklypo tikslinės paskirties (esama paskirtis – kita), nustatyti komercinės paskirties objektų teritorijos naudojimo būdą (K), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos naudojimo pobūdį (K1) bei teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Planavimo organizatorius – UAB „Merko būstas“, Laisvės pr.

3, LT-04215 Vilnius, tel. (8 5) 210 5330.

Projekto rengėjas – UAB “Unitectus”, Lukiškių g. 3, LT-01108 Vilnius, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas dainius@unitectus.lt. Projekto vadovas architektas Dainius Čepurna. Apie parengtą detaliojo plano dokumentą, susipažinimą su juo bei apie viešo svarstymo procedūros vietą ir laiką bus informuojama papildomai. Informaciją dėl teritorijos planavimo sprendinių teikia projekto vadovas architektas Dainius Čepurna, tel. (8 5) 261 0147, e. paštas dainius@unitectus.lt. Planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto organizatoriui arba rengėjui iki viešo projekto svarstymo pabaigos raštu.

1119332

Informuojame apie parengto sklypo Naugarduko g. 62, Naujamiesčio sen., Vilniaus m. sav., detaliojo plano baigiamojo etapo – sprendinių viešo svarstymo stadiją. Detaliojo plano rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012 10 27 įsakymas Nr. A30 – 2985, 2012 10 26 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. A615-112-(2.15.1.7-AD4 ) ir 2013 02 07 planavimo sąlygų sąvadas Nr. A620-55(2.15.1.21-MP2). Planavimo tikslas – va-

dovaujantis Vilniaus m. bendrojo plano sprendiniais, nekeičiant žemės sklypo pagrindinės naudojimo paskirties, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) ir komercinės paskirties objektų teritorijos (K) žemės naudojimo būdą, daugiabučių gyv. namų ir bendrabučių statybos (G2), prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos (K1) naudojimo pobūdį, patikslinti sklypo naudojimo ir tvarkymo režimą.

Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas atliekamas įstatymų numatyta tvarka.

Planavimo organizatorius – UAB „Lelija“, Panerių g. 43, Vilnius, tel. (8 5) 233 0751, e. paštas info.lelija@takas.lt, tinklalapis www.lelija.eu. Plano rengėjas – UAB „Urbanistika”, A.Goštauto g. 8, Vilnius, projekto vadovė Daiva Rokienė, tel. (8 5) 231 2455, e. paštas daivar@urbanistika.lt.

Detaliojo plano rengimas ir svarstymas vykdomas bendra tvarka. Parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas Naujamiesčio seniūnijoje, Gedimino pr. 15, LT-01103 Vilnius, liepos 2–16 d. Projekto viešas susirinkimas vyks 2013 07 16 14 val. plano rengėjo patalpose, A.Goštauto g. 8, 319A kab. Susipažinti su rengiamo detaliojo plano sprendiniais galima nuo birželio 14 d. iki liepos 16 d. pas plano rengėją aukščiau nurodytais adresais. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami planavimo organizatoriui ar plano rengėjui raštu aukščiau nurodytais adresais iki viešo susirinkimo ir jo metu. Gautų atsakymų apskundimo tvarka: atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius gali apskųsti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančiai institucijai per mėnesį nuo planavimo organizatoriaus atsakymo į pateiktą pasiūlymą gavimo dienos.

1118747

Lietuvos nacionalinis dramos teatras skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti ilgalaikio materialiojo turto pardavimą viešajame prekių aukcione. Parduodami lengvieji automobiliai: 1999 m. laidos FIAT MULTIPLA, 1 vnt., pradinė kaina 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 centų) ir 2002 m. laidos RENAULT KANGOO, 1 vnt., pradinė kaina 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 centų). Aukcionas vyks 2013 m. birželio 18 d. 11 val. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, 248 kab., Gedimino pr. 4, Vilnius. Neįvykus pirmajam aukcionui, antrasis vyks 2013 m. birželio 25 d. 11 val. tuo pačiu adresu. Dalyvių registracija ir turto apžiūra vyks Lietuvos nacionalinio dramos teatro vidiniame kieme iš Odminių g. pusės 2013 m. birželio 6–7 dienomis nuo 13 iki 17 val., prieš tai suderinus telefonu 8 699 61 301. Informaci-

ja teikiama tel. 8 616 76 250, atsakingas asmuo – pastatymų ir scenos techninių tarnybų vadovas Viktoras Karpušenkovas. Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma iš karto po aukciono grynaisiais pinigais arba mokėjimo pavedimu į įstaigos atsiskaitomąją sąskaitą per 3 darbo dienas po aukciono pabaigos. Dalyvavimas aukcione nemokamas.

1119045

SAVIVALDYBĖS ĮMONĖ „SUSISIEKIMO PASLAUGOS“ SKELBIA ATVIRĄ PAVILJONO, ESANČIO PILIES GATVĖJE TIES KONSTANTINO SIRVYDO SKVERU, IR ELEKTROROLERIŲ NUOMOS KONKURSĄ. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vykdo atvirą Paviljono, esančio Pilies gatvėje ties Konstantino Sirvydo skveru, ir elektrorolerių nuomos konkursą. Paviljonas nuomojamas elektrorolerių nuomos veiklai ir kitai veiklai vykdyti. Elektroroleriai nuomojami su teise nuomininkui įrengti bei eksploatuoti elektrorolerių nuomos sistemą (nuomos punktus) ir vykdyti elektrorolerių nuomos veiklą Vilniaus mieste šiltojo sezono metu, o ne sezono metu turi būti užtikrinamas elektrorolerių saugojimas ir priežiūra. Nuomininkas turės įrengti bei eksploatuoti ne mažiau kaip 7 elektrorolerių nuomos punktus centrinėje Vilniaus miesto dalyje (įskaičiuojant išnuomojamą Paviljoną). Sutartis su konkurso laimėtoju bus sudaroma 2 metams su galimybe sutartį pratęsti dar 2 metams. Konkurso nuostatai talpinami internetinėje svetainėje, pasiekiamoje adresu www.vilniustransport.lt. Pradinė Paviljono 1 kv. m nuomos kaina – 50 Lt be PVM mėnesiui, pradinė 1 elektrorolerio nuomos kaina – 110 Lt be PVM mėnesiui. Konkurse išnuomojama 23 vnt. elektrorolerių.

Sutarties galiojimo laikotarpiu šalių raštišku susitarimu nuomojamų elektrorolerių kiekis gali būti keičiamas. Paviljonas nuomojamas visus metus. Elektroroleriai nuomojami ir eksploatuojami šiltojo sezono metu, atsižvelgiant į galimybes bei gamtines sąlygas, nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d. Nuomos mokestis už Paviljoną mokamas visus metus kiekvieną mėnesį.

Nuomos mokestis už elektrorolerius mokamas už kiekvieną mėnesį nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 1 d., viso nuoma už elektrorolerius yra mokama už 7 atitinkamų kalendorinių metų mėnesius. Vertinama bus konkurso dalyvio pasiūlyta nuomos kaina. Konkursą laimi asmuo, pasiūlęs didžiausią nuomos mokesčio kainą. Konkurso dalyvių dokumentai turi būti parengti valstybine kalba, susiūti, sunumeruoti, patvirtinti konkurso dalyvio įgalioto asmens parašu bei antspaudu ir pateikti užklijuotame voke iki 2013 m. birželio 13 d.

11.00 val. Konkursui pateikti dokumentai

registruojami SĮ „Susisiekimo paslaugos“ buveinėje adresu Žolyno g. 15, Vilnius 324 kab. Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. birželio 13 d. 11.10 val., 326 kabinete (Žolyno g. 15, Vilnius).

Papildoma informacija teikiama tel. 270 9339. SĮ „Susisiekimo paslaugos“ darbo laikas pirmadieniais – penktadieniais nuo 8.30 iki 17.00, (prieššventinėmis dienomis – 1 valanda trumpiau), pietų pertrauka 12.00 - 12.30.

1119070

Vadovaujantis 2012 10 19 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 811-12, reg. Nr. AD-897-(3.31), rengiamas žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kad. Nr. 4110/0300:681, plotas 0,6000 ha, esančio Papiškių k., Zujūnų sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Viktoras Marcinkevič. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilnius, kontaktinis tel. 8 600 86 222, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitos paskirties žemę: gyvenamosios pa-

skirties teritorijas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) ir inžinerinės infrastruktūros teritoriją (I2). Padalyti sklypą. Nustatyti planuojamos teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimus.

Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 21 iki 2013 07 25 Zujūnų seniūnijos patalpose (Buivydiškių g. 3, Zujūnų sen., Vilniaus r.). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 25 10 val. Zujūnų seniūnijos patalpose.

1118743

Pranešame, kad UAB „Saulės spektras“, įm. k. 122569329, adresas Tuskulėnų g.

39, Vilnius, pagal 2012 10 16 Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 100 ir jos priedą Nr. 7 uždarajai akcinei bendrovei REIKALAVIMAS.LT, kodas 302642184, adresas Vytenio g. 42A, Vilnius, perleido reikalavimo teisę į skolininko UAB „Finmakras“, kodas 125125831, adresas Savanorių pr. 40-5, Vilnius, 3829,10 Lt skolą + netesybos, nuostoliai (žala), palūkanos ir kiti skolininkui privalomi mokėjimai. Skolininkas Reikalavimo perleidimo sutarties originalą gali atsiimti Vytenio g. 42A, Vilnius.

1119367

30

skelbimai

gegužės 30–birželio 5, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2013 05 20 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1186 patvirtintas žemės sklypo, Nr. 4180/0100:0007, esančio Pajuodžių k., Rukainių sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatorius – Gintaras Laukys; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

1118106

Vasara dar tik prasideda, bet mes jau skelbiame žiemos sezono kelionių IŠPARDAVIMĄ!

KODĖL VERTA PIRKTI IŠ ANKSTO: – Jums bus suteikta maksimali nuolaida kelionei.

– Nereikės „gaudyti“ paskutinės minutės kelionių, nes galioja mažiausios kainos garantija.

– Turėsite didžiausią pasirinkimą.

Egiptas – nuo 1139 Lt Slidinėjimas Italijoje – nuo 1399 Lt Slidinėjimas Austrijoje – nuo 1721 Lt Tenerifė – nuo 1792 Lt Slidinėjimas Prancūzijoje – nuo 1859 Lt Goa, Indija – nuo 3359 Lt Dubajus, JAE – nuo 3369 Lt Tailandas – nuo 3535 Lt Kolombas, Šri Lanka – nuo 4499 Lt Žiemos katalogai jau mūsų biuruose!

Daugiau informacijos www.krantas.lt.

Bankrutavusi DUAB „INGO Baltic“, įmonės kodas 110426768, Odminių g. 3, Vilnius, 2013 m. birželio 25 d. 13 val. skelbia buto su rūsiu Odminių g. 3-10A, Vilniuje, bendras plotas 101,95 kv. m, mūriniame name, mansarda, unikalus Nr. 1094-0257-5011:0023, statybos metai iki 1940 m., pardavimą iš varžytynių. Detali informacija apie varžytynes BDUAB „INGO Baltic“ svetainėje www. ingobaltic.w3.lt.

1117081

AB „Problematika“ skelbia viešąjį aukcioną parduoti ilgalaikį materialųjį turtą, pri-

pažintą nereikalingu ar netinkamu (negalimu) naudoti. Aukcionas vyks 2013 m. birželio 18 d. 10 val. III a. posėdžių salėje, Galvės g. 2, Vilniuje. Neįvykus pirmajam aukcionui, pakartotinis aukcionas vyks 2013 m. birželio 27 d. 10 val. ten pat. Aukcione bus parduodama: lengvasis automobilis „Mitsubishi Outlander“, pagaminimo metai 2004 m. Pradinė pardavimo kaina 9 200,00 Lt (devyni tūkstančiai du šimtai litų). Atsakingas asmuo už aukciono vykdymą – direktoriaus pavaduotojas Darjušas Mučinis, tel. (8 5) 264 4785, e. paštas problematika@problematika.lt. Parduodamą turtą galima apžiūrėti darbo dienomis iki aukciono vedimo dienos nuo 9 iki 15 val. bendrovėje, Galvės g. 2, Vilnius. Dėl apžiūros teirautis tel. (8 5) 264 4785. Už aukcione įsigytą turtą atsiskaitoma banko pavedimu per 7 kalendorines dienas, aukcionui pasibaigus. Aukcionų dalyvių ir žiūrovų dalyvavimas yra nemokamas.

1116308

Pranešame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriaurybės 2010 m. liepos 21 d. Nr. 1124 prededamas rengti žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0113:0039), esančio Pagubės g. 39, Verkių sen., Vilniaus m. (Vilniaus m. k.v.) planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Gretimų žemės sklypų (kad. nr. 0101/0113:0018, 0101/0113:1001, 0101/0113:1002, 0101/0113:1003) savininkus kviečiame susipažinti su parengtu planu. Viešas plano aptarimas įvyks 2013 birželio 18 d. 10 val. Verkių seniūnijos patalpose, adresu Kalvarijų g. 156, LT-08207 Vilnius. Pasiūlymus teikti planavimo organizatoriui ir projekto rengėjui nuo 2013 m. gegužės mėn. 30 d. iki 2013 m. birželio mėn. 18 d. Projekto rengėjas: UAB „VILNIAUS BUTŲ ŪKIS“, Laisvės pr. 39-10, Vilniaus m., matininkas T.Jasas , tel. 8 608 80 414, e. p. vbu. info@gmail.com.

1119081

Orai

Vėjas 5–10 m/s

penktadienį +21

Antroje savaitės pusėje Lietuvoje temperatūra kils aukštyn, palis su perkūnija. Šiandien daug kur numatomas lietus, bus 21–26 laipsniai šilumos. Penktadienį šils dar labiau: naktį temperatūra sieks 14–15, dieną 24–28 laipsnius. Numatomi trumpi lietūs su perkūnija.

22-oji metų savaitė.

Saulė Dvynių ženkle.

Savaitgalio orai

+24

+24

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+23

Klaipėda

+15

Panevėžys

8

Šeštadienį +24

Naktis

Kaunas

Pasaulyje +29 +20 +27 +15 +20 +37 +18 +19

+28

+21

+21

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+15 +21 +23 +23 +31 +21 +15 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+15

+24

Vėjas (m/s)

+29

8

Vilnius

+21

+2 +22 +17 +22 +18 +33 +22 +24

Diena

Marijampolė

+22

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+15

Vėjas (m/s)

+27

6

Kalendorius Ketvirtadienis, gegužės 30 d.

penktadienis, gegužės 31 d.

šeštadienis, Birželio 1 d.

sekmadienis, Birželio 2 d.

pirmadienis, Birželio 3 d.

antradienis, Birželio 4 d.

trečiadienis, Birželio 5 d.

Teka 4.52 Leidžiasi 21.42

Teka 4.51 Leidžiasi 21.43

Teka 4.50 Leidžiasi 21.45

Teka 4.49 Leidžiasi 21.46

Teka 4.48 Leidžiasi 21.47

Teka 4.47 Leidžiasi 21.48

Teka 4.46 Leidžiasi 21.49

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Ferdinandas, Fernandas, Jomilė, Vyliaudas

VARDAI: Angelė, Gintautas, Petronėlė, Rimvilė

VARDAI: Jogaila, Jogaudė, Justinas, Juventas

VARDAI: Auksė, Ąžuolas, Erazmas, Eugenijus

VARDAI: Dovilė, Karolis, Tautmantas, Tilda

VARDAI: Dausprungas, Deimena, Kornelijus, Vendrė

VARDAI: Bonifacas, Kantautas, Kantė, Vinfridas

Devintinės 1609 m. gimė kunigas, kalbininkas, pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius Danielius Kleinas.

1640 m. mirė flamandų baroko tapytojas Peteris Paulas Rubensas.

1778 m. mirė prancūzų rašytojas ir filosofas Voltaire’as .

1936 m. gimė lietuvių kilmės amerikiečių aktorė Ruta Lee. 1958 m. gimė švedų grupės „Roxette“ vokalistė Marie Fredriksson.

1976 m. gimė Slovėnijos krepšininkas Radoslavas Nesterovičius.

1980 m. gimė anglų futbolininkas Stevenas Gerrardas.

Pasaulinė nerūkymo diena / Pasaulinė diena be tabako Pasaulinė šviesiaplaukių diena 1556 m. gimė Jurgis Radvila, LDK katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas.

1594 m. mirė italų dailininkas Tintoretto.

1809 m. mirė austrų kompozitorius Josephas Haydnas.

1930 m. gimė amerikiečių aktorius Clintas Eastwoodas.

1965 m. gimė amerikiečių aktorė Brooke Shields.

1976 m. gimė airių aktorius Colinas Farrellas.

2007 m. mirė aktorius, skaitovas Laimonas Noreika.

Tarptautinė vaikų gynimo diena 1434 m. mirė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Jogaila.

1804 m. gimė rusų kompozitorius Michailas Glinka.

1926 m. gimė JAV kino žvaigždė Marilyn Monroe.

1929 m. gimė dailininkas, grafikas Stasys Krasauskas.

1937 m. gimė JAV aktorius Morganas Freemanas.

1948 m. gimė poetė Onė Baliukonė.

1973 m. gimė vokiečių supermodelis Heidi Klum.

1974 m. gimė kanadiečių dainininkė Alanis Morissette.

1980 m. gimė šokėjas, aktorius, režisierius Gytis Ivanauskas.

Tėvo diena 1740 m. gimė prancūzų autorius Marquis‘as de Sade’as.

1840 m. gimė anglų rašytojas Thomas Hardy.

1882 m. mirė sukilėlių Italijoje, 1860 m. užėmusių Neapolį, vadas Giuseppe Garibaldi.

1904 m. gimė JAV ir olimpinis plaukimo čempionas bei aktorius Johnny Weissmulleris.

1941 m. JAV gimė „The Rolling Stones“ būgnininkas Charlie Wattsas.

1946 m. gimė švedų kino režisierius Lasse Hallströmas.

1954 m. gimė grafikas, knygų iliustratorius Kęstutis Kasparavičius.

Sąjūdžio diena 1875 m. mirė prancūzų kompozitorius Georges’as Bizet.

1899 m. mirė austrų kompozitorius ir dirigentas Johannas Strausas II, valsų karalius.

1924 m. mirė čekų rašytojas Franzas Kafka.

1926 m. gimė amerikiečių bitnikų kartos poetas Allenas Ginsbergas.

1950 m. gimė amerikiečių dainininkė Suzie Quatro.

1952 m. gimė lietuvių kino kritikė Izolda Keidošiūtė.

1982 m. gimė Rusijos šuolininkė į aukštį Jelena Isimbajeva.

1986 m. gimė Ispanijos tenisininkas Rafaelis Nadalis.

Tarptautinė diena be agresijos prieš vaikus 1798 m. mirė italų rašytojas, keliautojas Giacomo Casanova.

1845 m. gimė rašytoja Julija Beniuševiūtė-Žymantienė-Žemaitė.

1950 m. mirė trečiasis Lietuvos Respublikos prezidentas Kazys Grinius.

1971 m. gimė amerikiečių aktorius Noah Wyle’as.

1975 m. gimė aktorė, „Oskaro“ laureatė Angelina Jolie.

1975 m. gimė britų aktorius Russellas Brandas.

1984 m. gimė Juodkalnijos krepšininkas Milko Bjelica.

1985 m. gimė vokiečių futbolininkas Lukas Podolski.

Pasaulinė aplinkos apsaugos diena 1880 m. mirė vokiečių tapytojas peizažistas Carlas Friedrichas Lesingas.

1898 m. gimė ispanų poetas Federico García Lorca.

1921 m. gimė literatūros klasikas, naujosios lietuvių poezijos pradininkas, poetas Vytautas Mačernis.

1954 m. gimė choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius Vytautas Miškinis.

1956 m. gimė amerikiečių saksofonistas Kenny G. 1971 m. gimė amerikiečių aktorius Markas Wahlbergas.

1975 m. gimė krepšininkas Žydrūnas Ilgauskas.

2004 m. mirė 40-asis JAV prezidentas Ronaldas Reaganas.

9

7

9

8

6

3

2

9

1

5

5 lengvas sudoku

4

8

8

9

7

5 5

6

5 8

5

6

9

6

3 3

5 karštOJI linija: 212

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

5

2

2 1 8

3

1

8

9

4

6 4 1

2

reklamos skyrius: 261

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1

4

4

9

7 3

2 7

9

8

sunkus sudoku

2

1 3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 Jonas Varnas – 219 1385 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

3 6

8

2

9

9

3

6

5

4

1

7

2

8

8

6

4

5

3

1

2

9

7

7

1

8

2

9

3

4

5

6

1

7

3

2

9

4

8

6

5

5

4

2

7

8

6

1

3

9

9

2

5

6

8

7

4

1

3

2

9

7

8

1

4

3

6

5

2

4

1

7

6

3

5

8

9

1

6

5

3

7

2

9

8

4

6

5

7

9

1

8

3

2

4

3

8

4

6

5

9

2

1

7

3

8

9

4

2

5

1

7

6 8

4

5

3

1

6

7

8

9

2

7

3

2

1

5

6

9

4

8

2

9

4

3

5

6

7

1

4

9

8

3

7

2

6

5

1

6

7

1

9

2

8

5

4

3

5

1

6

8

4

9

7

3

2

Užsuk į diena.lt/konkursai ir išbandyk savo laimę įvairiuose žaidimuose.

6 Platinimo tarnyba: 261

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Prenumeratos skyrius: 261

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

PR

1688

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

Prenum e

ratos

akcija

2014 m .

t L 0 12

t L 4 8 tik Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

Akcija vyksta iki birželio 26 d.

Prenumeruoti galima redakcijoje A.Smetonos g. 5, Vilnius, (įėjimas iš dešinės pastato pusės, darbo laikas: darbo dienomis 8–17 val.), internetu www.diena.lt/savaitrastis arba www.prenumerata.lt Informacija tel. (8 5) 261 3653, 8 640 34 726, e. paštu prenumerata@vilniausdiena.lt.

AB Lietuvos pašto skyriuose prenumeruoti akcijos kaina nebus galima.