2013 05 31 klaipeda internetas

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 31, 2013

www.kl.lt

124 (19727) =2;8A.162;6@ 424B Âź@

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

pramogĹł

gidas

Geras dŞiazas – ger iem

s ĹžmonÄ—ms

Rita BoÄ?iulytÄ—

valis tik dar labiau pristatys jÄŻ ja pasauliui bĹŤtent nuďŹ lmuoti jÄŻ ir, paruoĹĄÄ™ ĹĄiuo aspektu. kus subtitrus, iĹĄsiuntinÄ—s angliĹĄiandien KlaipÄ—dÄ… pasaulio uĹžlies SpindÄ—s naujienĹł agentĹŤroms.

XIX KlaipÄ—dos Pilies ryĹĄkiausios ĹžvaigĹždÄ—s Tikslas labai paprastas, bet zo festivalio banga. dĹžiasvarbus – kad Ji neat- – Be abejo, slĹŤgs tris paras, mirgÄ—dama svarbiausia – gera visi ĹžinotĹł, jog KlaipÄ—da unikalus miestas, kuriame muzika, kuri dĹžiazo muzikos ĹžvaigĹždÄ—mis iĹĄ vi- tai, tikimÄ—s, ĹĄtai jau 19-i me- zo ritmu kvieÄ?ia net policija dĹžiaso pasaulio. Festivalio skambÄ—s saugiai vairuoti bei gos GrubliauskienÄ— vadovÄ—s In- oru. Ko pati ĹĄiemeÄ?iobet kokiu gyventi mieste be ĹĄeĹĄÄ—liĹł. s laukia karĹĄtos festivalio programoje dienos ir bemiegÄ—s labiausiai launaktys, bet ji kiate, – Papasakokite prie to jau ÄŻpratusi. iĹĄ ko daugiausiai apie festivaAnot jos, svartikitÄ—s, lio didĹžiausias ĹžvaigĹždes ir ko mes, biausia – geras renginys ir ĹžmoniĹł neturÄ—tumepublika, jokiu bĹŤdu kiomis – kodĹžiaugsmas. sÄ…lygomis jos praleisti? sutiko atvykti, kokius – Sheila Raye Charles ypatingus reiiĹĄ JAV, slovÄ—kalavimus kÄ—lÄ—, nas Uros Perich, Nes iĹĄaugo festivalio kuri renginiui amerikietis Jimsparnai daugiausiai kainuos?.. – Sheila Raye Charles – ÄŽdomu, dÄ—l kokiĹł Inga Grubliauski rich, Vilniaus dĹžiazo su Uros PeĹĄiemet KlaipÄ—dos prieĹžasÄ?iĹł enÄ—: orkestras ir Pilies dĹžiazo pritariamoji grupÄ— festivalis pakeitÄ— „The Dities“ – savo disloka- DidĹžiausias dĹžiaugstai didĹžiausias ir cijos vietÄ…? Teatro brangiausias fesaikĹĄtÄ—je jau mas mums per ankĹĄta? visiems ta- tivalio projektas. KainavÄ™s daugybÄ™ pastangĹł, sujungiant – Tokia jau mĹŤsĹł keturis dĹžiazo festiva- da, kai net pliaupiant tyvus ÄŻ vienÄ…. I.Butmanas koleklio istorija. KaĹžkada lietui ÄŻvairiaspa teko praÄ—jusiais metais buvo iĹĄ LaikrodĹžiĹł muziejaus iĹĄsikelti lviĹł apĹžavÄ—tas mĹŤsĹł kiemelio, skÄ—Ä?iĹł jĹŤra ĹĄiltos publikos ir dabar – iĹĄ Teatro ĹĄoka, kai sakÄ—, aikĹĄtÄ—s. jo galimybiĹł parodyti kad neturÄ—Nors festivalis keiÄ?ia muzikantai iĹĄvaĹžiuoviskÄ…, kÄ… gali, tad ĹĄiemet jis stvyks tÄ… jau kelintÄ…jÄŻ kartÄ…, savo viesu savo dĹžiazo taÄ?iau iĹĄ es- ja laimingi, suĹžavÄ—ti orkestru ir vokaliste mÄ—s pagrindinis Fantine Pritoula motyvas iĹĄ Australijos. Jimmy tas pats – iĹĄaugusiems bĹŤdavo festivalio auros.

Z jo sparbins merginĹł ĹĄirdis su grupe drenams imdavo trĹŤkti ir kaitins mariĹł erdvÄ—s, tad ne vandenÄŻ. Ir visa tai iĹĄimtis ir ĹĄis kartas. – nemokamai. my Z, Igoris Butmanas Beje, kai dar paÄ?ioje iĹĄ Rusijos renginio Fantine istorijos pradĹžioje Pritoula iĹĄ Australijos, ir Komandoje – visa ĹĄeima ĹĄios ďŹ estos suegzotiĹĄkieji „Nabil Khemir“ manytojas Kongas (Vytautas Gru„Azat sound systems“ iĹĄ Tuniso, – Po dvejĹł metĹł bliauskas – aut. pertraukos past.) pavadino iĹĄ Tatarsta- festivalÄŻ, no – visus rekomenduoju. jÄ… KlaipÄ—dos Pilies kaip matome, sugrÄŻĹĄÄŻ dĹžiazo festivaTaip pat jaunoji dĹžiazo iĹĄskirtinÄŻ ir gurmaniĹĄkÄ… liu, jau tada buvo banga vizija, nors ateityje festivalis kad kada la kvartetÄ… iĹĄ Italijos. Luca Ciar- jos akcentai bus ĹĄiemet,– kokie vyks bĹŤtent kas joje dalyvaus, kas KlaipÄ—dos pilies teritorijoje.

Estijos policijos jai vadovaus, ir bigbendas su Taigi Klaipėdos tai, ko gero, jau kelių policijos automo- kodėl jums ťi idėja tokia brangi, galutinė stotelė, kad ryŞotės naujai biliais sugros bendrą nors ką gali Şinoti, bangai? kōrinį, viskas juk taip jos automobilių ťviesomis polici- – Jaunoji dŞiazo banga dinamiťka... atōť jau ir garsais ketvirtąjį sukurdami unikalų kartą, pernai reginį.

Eimulis su savo komanda ArĹŤnas me KlaipÄ—dÄ… per mies- sveikino- ď Ž Laikas: 6 4_bOYVNb`XVR[Ă› – Nepaisant visĹł naujos vietos Wb\XĂ›`V XNQ ]N`aN_N`V` QR VZa planuo- to gimtadienÄŻ.

Q\cNbWN 8YNV]Ă›Q privalumĹł, ar \` =VYVR` Q VNg\ ZRaV` XNV WV cN nesibaiminate, XN` ZfYV Q VNgĂ– “ aN` NZ V[NV W SR`aVcNYVbV ]_NOĂ›T\ XNV] `NcNVa kad Kruiziniame laivĹł termiĂ› [R` Nb[N` nale publikai nebus .`ZR[V[V\ N_PUfc\ [b\ kur pasia_ slÄ—pti nuo vÄ—jo ir, lietaus? O gal ten neduokdie, renginio infrastruktĹŤra dar geriau apgalvota nei anksÄ?iau miesto ĹĄirdyje? – Geram dĹžiazui nÄ—ra blogo oro – yra tik netinkamai pasirinkta apranga (juokiasi).

KruiziniĹł laivĹł terminale – lygus grindinys, tad visus norinÄ?iuosius kvieÄ?iu atsineĹĄti savo iĹĄlankstomas kÄ—des.

KuprinÄ—lÄ—je visada pravartu turÄ—ti ĹĄiltÄ… pledÄ… ar didesnÄŻ skÄ—tÄŻ.

Pasaulyje aplankiau ne vienÄ… po atviru dangumi vykstantÄŻ dĹžiazo festivalÄŻ. JAV, Rod Ailande Niu Porte rengiamas JVC dĹžiazo festivalis paliko gilĹł ÄŻspĹŤdÄŻ. JachtĹł krantinÄ—je vyksta koncertai, ĹžmonÄ—s klausosi muzikos ir krante, ir jachtose. Gera muzika ir burÄ—s, kas gali bĹŤti ÄŻspĹŤdingiau?!

Manau, kad KlaipÄ—da tikras jĹŤrinis miestas, tad ir dĹžiazo festiď Ž Savanoriai: r.bociulyte@kl.lt

Ĺ

Briu­se­lis ap­kal­ti­no Lon­do­ną imig­ran­tų disk­ri­mi­na­ci­ja ir krei­pė­si į teis­mą.

Vi­sus tris ťa­lies oro uos­tus val­dys vie­na bend­ro­vė.

Lietuva 7p.

Pasaulis 10p.

Klai­pė­dą vėl uŞ­lie­ja dŞia­zo ban­ga.

12

Ĺ iandien priedas

Kaina 1,30 Lt

SR`aVcNYV\ V[S_N`a_bXaĂ­_N V_ QNYf cVNV` _Ă­]V[N`V cV

`N` OĂ­_f` Q VNg\ R[abgVN`aĂş

;R_VWNb` 7N[XNb`X\ [b

\a_

Dar­Şe­lį iť­gul­dė in­fek­ci­ja

„DaŞ­nai ei­nu pro vi­ce­me­ro Vy­tau­to ÄŒe­po na­mus, kar­ tais jis ten gy­ve­na.“ Ta­ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka pa­sa­ko­jo apie pa­si­vaikť­Ä?io­ji­mus Dar­Şų gat­ve.

3p.

Va­gių ata­ka: gro­bia­mi jau ir ťu­nys As­ta Alek­sė­jō­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Per sa­vai­tÄ™ uos­ta­mies­ty­je po­li­ci­ja ga­vo du pra­ne­ťi­mus apie ĹĄu­nĹł pa­ gro­bi­mÄ…. Vie­no klai­pė­die­Ä?iĹł ĹĄei­ mos au­gin­ti­nio ne­ras­ta iki ĹĄiol, ki­ tÄ… ĹĄu­ne­lÄŻ Ĺžmo­nÄ—ms pa­vy­ko at­gau­ ti, ta­Ä?iau pa­gro­bė­jas su­Şa­lo­jo ke­ tur­ko­jÄŻ.

Mō­vė­jo pirť­ti­nes

„„Prie­Şas­tis: tei­gia­ma, kad Şar­ny­no in­fek­ci­nių li­gų pro­ver­Şį ga­lė­jo su­kel­ti dar­Şe­ly­je pa­ga­min­tas ir var­to­tas mais­tas.

Klai­pė­do­je pir­mÄ… kar­tÄ… uŞ­fik­suo­tas to­kio mas­to ĹŤmios Ĺžar­ny­no in­fek­ci­jos pro­ver­ Ĺžis. DÄ—l stai­ga vaikams ir dar­buo­to­jams pa­si­reiť­ku­siĹł ne­ga­la­vi­mĹł va­kar lai­ki­nai su­stab­dy­ta Klai­pė­dos lop­ťe­lio-dar­Şe­lio „Pu­ti­nė­lis“ veik­la.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Li­go­niĹł skai­Ä?ius vis au­go

Klai­pė­dos vi­suo­me­nÄ—s svei­ka­tos cent­ras in­for­ma­vo, kad su­si­rgu­ sie­ji stip­riai karť­Ä?ia­vo, vi­du­ria­vo, vė­mÄ—, skun­dė­si silp­nu­mu ir pil­vo skaus­mais. „Tre­Ä?ia­die­nÄŻ ÄŻ Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­ti­nÄ—s li­go­ni­nÄ—s In­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

fek­ci­niĹł li­gĹł de­par­ta­men­tÄ… bu­ vo pra­dė­ti hos­pi­ta­li­zuo­ti vai­kai ir dar­buo­to­jai iĹĄ uos­ta­mies­Ä?io lop­ ĹĄe­l io-dar­Ş e­l io „Pu­t i­n ė­l is“. Pa­ gul­dy­ti 6 vai­kai ir 3 suau­gu­sie­ji“, – tei­g Ä— Klai­p ė­d os vi­s uo­m e­n Ä—s svei­ka­tos cent­ro UĹžk­re­Ä? ia­m ų­ jĹł li­gĹł pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lÄ—s sky­r iaus ve­d ė­j a Ona So­ko­lo­va.

4

Jei ne vai­kų bō­rys ir au­to­mo­bi­liu ťuns va­gį per­se­kio­jęs kai­my­nas, ťe­ťias­de­ťimt­me­tė Bi­ru­tė 8 me­tų Pe­ki­nų veis­lės ka­ly­tės ne­be­tu­rė­tų. „Ať sun­kiai vaikť­tau, tad sė­dė­ jau ant suo­liu­ko, kai priė­jo jau­ nas, spor­tiť­kas apie 25 me­tų juo­ dais rō­bais ap­si­ren­gęs vai­ki­nas.

Jis pa­gy­rÄ—, kad gra­Şus ma­no ĹĄu­ ne­lis. Ta­Ä?iau tÄ… aki­mir­kÄ… iť­vy­dau, kad jis mō­vi juo­das pirť­ti­nes“, – pa­sa­ko­jo ÄŻvy­kio liu­di­ nin­kÄ— Bi­ru­tÄ—.

8

„Gridin‘s Group“ – rō­pes­tin­giau­sia ÄŻmo­nÄ— As­ta Dy­ko­vie­nÄ— a.dykoviene@kl.lt

Va­ka­rĹł Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mĹł pa­ro­do­je ap­do­va­no­ta Rō­pes­tin­giau­ sia ÄŻmo­nÄ—. Ja pri­pa­Şin­ta bend­ro­vÄ— „Gridin‘s Group“. Ant­rus me­tus dien­ rať­Ä?io „Klai­pė­da“ or­ga­ni­zuo­ja­muo­se rin­ki­muo­se da­ly­va­vo dau­giau nei dvi de­ťim­tys uos­ta­mies­Ä?io bend­ro­viĹł.

Pre­ten­da­vo 22 bend­ro­vės

Ir ĹĄie­met klai­pė­die­Ä?iai rin­ko ge­ riau­siÄ… bend­ro­vÄ™, ku­rio­je dar­buo­

to­jai ver­ti­na­mi ir jais at­sa­kin­gai rō­ pi­na­ma­si.

Rō­pes­tin­ga įmo­nė – to­kia dar­ bo­vie­tė, ku­ri su­tei­kia ge­ras dar­ bo są­ly­gas bei uŞ­mo­kes­tį, taiko dar­buo­to­jų ska­ti­ni­mo ir mo­ky­mo sis­te­mas, uŞ­tik­ri­na dar­buo­to­jo ir darb­da­vio abi­pu­sį bend­ra­vi­mą ir su­pra­ti­mą.

Pre­ten­den­tes siō­lė ir rin­ko skai­ ty­to­jai, ku­rie pa­tys dir­ba ťio var­do ver­to­se bend­ro­vė­se.

Net 22 įmo­nės pre­ten­da­vo į rō­ pes­tin­giau­sios var­dą.

Bal­suo­ti rin­ki­muo­se bu­vo ga­li­ma po­rta­le www.kl.lt bei siun­Ä?iant ar­ ba at­ne­ťant laiť­kus ÄŻ re­dak­ci­jÄ….

Ly­de­riai kei­tė­si

„Nuo­la­tos kei­tė­si ly­de­riai. Toks ÄŻspō­ dis, kad jie tau­pÄ— jė­gas iki pa­sku­ti­nÄ—s die­nos, pa­sku­ti­nÄ—s mi­nu­tÄ—s, kai bal­ suo­ja­ma bu­vo ypaÄ? ak­ty­viai“, – tei­ gÄ— dien­rať­Ä?io „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tĹł va­do­vÄ— Mo­ni­ka Sal­to­nÄ—.

Dau­giau­sia – 1448 kar­tus bal­suo­ ta uĹž bend­ro­vÄ™ „Gridin‘s Group“.

5

„„Nu­ga­lė­to­jai: dien­rať­Ä?io „Klai­pė­da“ ÄŻsteig­ti pri­zai buvo ÄŻteikti ĹĄie­met

rin­ki­muo­se trium­fa­vu­sios bend­ro­vės „Gridin‘s Group“ administracijos vadovei Astai Virketienei.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

2

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 31, 2013

miestas Forumas Klaipėdoje nagrinės savivaldos problemas Šeštadienį pirmą kartą Klaipėdoje vyks Savivaldybių forumas, kuria­ me politikai, verslininkai, politolo­ gai, visuomenės atstovai aptars vie­ tos savivaldos šalyje situaciją, regi­ oninės politikos aktualijas bei nū­ dienos iššūkius. Šį forumą inicijuo­ ja Liberalų ir centro sąjunga, turin­ ti nemenką įtaką įvairių Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėse.

Pastarųjų metų valstybės politika savivaldybių atžvilgiu verta išsamios diskusijos. Vietos savivaldos teisės vis dar varžomos, centrinės valdžios siekis pasisavinti ūkinių, finansinių ir ekonominių klausimų sprendimus menkina žmonių pasitikėjimą savivaldos galiomis bei varžo vietos valdžios veiklumą.

Forumai periodiškai vyks skirtingose savivaldybėse įvairiomis

temomis, kurios ir bus aptartos renginyje Klaipėdoje. Savivaldybių forumų dalyviai dalinsis gerąja darbo savivaldoje patirtimi, identifikuos problemas bei siūlys idėjas ir būdus gyventojų gerovei bei poreikiams tenkinti.

Birželio 1-osios renginyje pranešimus skaitys politologas prof. dr.

Lauras Bielinis, buvęs vidaus reikalų viceministras Sigitas Šiupšinskas, verslininkas Darius Bagdžiūnas, Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas Artūras Melianas ir kt.

Forume Klaipėdoje ketina dalyvauti apie 100 įvairių šalies miestų bei rajonų savivaldybių atstovų.

Vaida Žvikienė LiCS Klaipėdos skyriaus pirmininko pavaduotoja, Savivaldybų forumo koordinatorė

Nutarta: van­duo bran­gs­ Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Nuo rugp­jū­čio klai­pė­die­čiams iš­ augs iš­lai­dos už ko­mu­na­li­nes pa­ slau­gas – teks bran­giau mo­kė­ti už šal­tą van­de­nį. Di­dės ir skai­tik­lių prie­žiū­ros mo­kes­tis.

Va­kar mies­to ta­ry­ba po il­gų dis­ ku­si­jų pa­tvir­ti­no nau­jas šal­to van­ dens kai­nas klai­pė­die­čiams. Dau­ gu­ma uos­ta­mies­čio gy­ven­to­jų nuo rugp­jū­čio 1 d. už šią pa­slau­gą mo­ kės 10 pro­c. dau­giau. Šal­to van­dens kai­na, į ku­rią įtrau­kia­mas ir nuo­te­kų tvar­ky­mas, klai­pė­die­čiams at­sieis 4,39 li­to už kub. met­rą. Da­bar ši pa­slau­ga at­ siei­na 3,99 li­to.

Pa­ties van­dens kai­na bu­tuo­se gy­ve­nan­tiems var­to­to­jams bus 2,18 li­to už kub. met­rą. Da­bar ji sie­kia 1,65 li­to. Nuo­te­kų tvar­ky­mas at­

pigs nuo 2,34 iki 2,21 li­to už kub. met­rą.

Skai­tik­lių prie­žiū­ros mo­kes­tis bu­tuo­se gy­ve­nan­tiems var­to­to­ jams išaugs nuo 3,92 iki 4,02 li­to per mė­ne­sį. Vi­sos kai­nos nu­ro­dy­ tos be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­čio. Įmo­nės „Klai­pė­dos van­duo“ ge­ ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Leo­nas Ma­ kū­nas aiš­ki­no, kad vie­na pa­grin­ di­nių, kainų keitimo priežasčių – pa­si­bai­gė da­bar­ti­nių ga­lio­ji­mo lai­kas. Šios kai­nos įsi­ga­lio­jo nuo 2008 m. rug­sė­jo 1 d. Šal­to van­ dens kai­nos tvir­ti­na­mos pen­ke­ riems me­tams.

L.Ma­kū­nas tei­gė, kad kai­nas rei­ kė­jo di­din­ti, nes išau­go jo pa­ruo­ ši­mo sa­vi­kai­na: pa­bran­go ku­ras, elekt­ra, ši­lu­mos ener­gi­ja, ki­ti iš­ tek­liai, išau­go dar­bo už­mo­kes­tis.

Mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė nau­joms van­dens kai­noms. Jos įsi­ga­lios nuo rugp­jū­čio 1 d. ir ga­lios iki 2016 m.

AB „Klaipėdos energija“ informacija

Birželio 11–12 dienomis padidintu slėgiu (2 MPa) bus bandomi Klaipė­ dos miesto šilumos tinklai, esan­ tys į pietus nuo Kauno gatvės.

Vartotojai (šilumos ūkio eksploatuotojai) birželio 10 dieną privalo užaklinti pastatų vidaus šildymo sistemas nuo termofikacinio vandens pusės.

Pastatų šilumos ūkį eksploatuojančios bendrovės birželio 13 dieną šilumos įvaduose turi nuimti akles ir paruošti vandens pašildymo įrenginius.

Po šilumos tinklų hidraulinio bandymo ir remonto darbų šilumos tiekimas karšto vandens ruošimui bus atnaujintas birželio 14– 15 dienomis.

Vartotojus, kurių pastatams dėl defektų šilumos trasose nebus prijungtas šilumos tiekimas, informuosime papildomai.

Hidraulinių bandymų metu vartotojams nebus tiekiama šilumos energija karštam vandeniui ruošti, todėl rekomenduojame užsukti buto įvadinį karšto vandens ventilį, kad už šaltą vandenį nereikėtų mokėti kaip už karštą.

Papildoma informacija apie hidraulinių bandymų eigą bus skelbiama per radijo stotį „Laluna“ (94,9 MHz).

Informacija teikiama tel. 410 869.

Atsiprašome dėl galimų nepatogumų.

Nuo­tai­ka: Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­ly­je su­si­rin­kę abi­tu­rien­tai šven­tė pa­sku­ti­nę moks­lo me­tų die­ną.

Į kelią išlydėjo skam­bu­tis „Mū­sų daug ir mes – jė­ga“, – to­kiu šū­ kiu Klai­pė­dos mies­ to abi­tu­rien­tai bai­ gė ofi­cia­lius moks­lo me­tus, ku­rių fi­ni­šą pa­skel­bė Pas­ku­ti­nio skam­bu­čio šven­tė.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Spal­vin­ga, vė­lia­vo­mis pa­si­puo­ šu­si ir ge­ra nuo­tai­ka spin­du­liuo­ jan­ti abi­tu­rien­tų ei­se­na va­kar ry­te pa­ju­dė­jo nuo Lie­tu­vi­nin­kų aikš­ tės cent­ri­ne Her­kaus Man­to gat­ve į Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lį.

Ten moks­lei­viai pa­sku­ti­nį kar­ tą gy­ve­ni­me iš­gir­do vi­sus dvy­li­ka me­tų juos ly­dė­ju­sį skam­bu­tį.

Pa­kal­bin­ti abi­tu­rien­tai tei­gė ne­ ži­nan­tys – džiaug­tis ar liū­dė­ti to­ kia pro­ga. Eg­za­mi­nams in­ten­sy­viai be­si­ruo­šian­čius moks­lei­vius bau­ gi­na ar­tė­jan­tys gy­ve­ni­mo iš­ban­dy­ mai, ta­čiau ma­lo­niai nu­tei­kia pa­ti šven­tė ir ga­li­my­bė dar šiek tiek lai­ ko pra­leis­ti su bend­ra­moks­liais. „Jus ski­ria mo­kyk­lų ir gim­na­zi­ jų pa­va­di­ni­mai, po­mė­giai ir sie­ kiai, ta­čiau vi­sus uos­ta­mies­čio abi­ tu­rien­tus vie­ni­ja Klai­pė­dos mies­to var­das“, – svei­kin­da­mas abi­tu­

Viltys: pas­ku­ti­niu šven­tės ak­cen­tu ta­po į dan­gų pa­leis­ti mar­gas­pal­viai

ba­lio­nai.

rien­tus sa­kė Klai­pė­dos me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas.

Abi­tu­rien­tams me­ras lin­kė­jo ras­ ti sa­vo ke­lią ir nie­ka­da ne­pa­mirš­ti

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas:

Klai­pė­da ti­ki ju­ mis ir lin­ki bū­ti drą­ siems bei iš­min­tin­ giems.

Klai­pė­dos. „Nes­var­bu, kur jus nu­ ves gy­ve­ni­mo ke­lias, ta­čiau ti­kiuo­ si, kad atei­ty­je grį­ši­te į sa­vo gim­tą­jį mies­tą. Klai­pė­da ti­ki ju­mis ir lin­ki

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

bū­ti drą­siems bei iš­min­tin­giems“, – sa­kė me­ras.

Abi­tu­rien­tus pa­sku­ti­nio skam­ bu­čio pro­ga svei­ki­no šo­kių ko­lek­ ty­vas „Jun­ga“, E.Bal­sio me­nų gim­ na­zi­jos sty­gi­nių or­kest­ras, Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los cho­ras ir stu­ di­jos „Grock“ mu­zi­kan­tai.

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­nė mo­kyk­lų ir gim­na­zi­jų at­sto­vams įtei­kė sim­bo­li­nius svei­ ki­ni­mo at­vi­ru­kus. Šie­met pa­sku­ti­nis skam­bu­tis nu­ skam­bė­jo 2646 vi­du­ri­nių mo­kyk­lų ir gim­na­zi­jų moks­lei­viams bei pro­ fe­si­nių mo­kyk­lų auk­lė­ti­niams, ku­ rie jau pir­ma­die­nį lai­kys pri­va­lo­mą lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­ mi­ną.

Nau­ji na­me­liai įkan­da­mi ne vi­siems Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­jū­rio kem­pin­ge nau­juo­se na­ me­liuo­se ap­si­sto­ti no­rė­sian­tiems poil­siau­to­jams teks pa­pur­ty­ti pi­ni­ gi­nes. Jų nuo­ma svy­ruos nuo 140 iki 220 li­tų.

Mies­to ta­ry­ba va­kar pa­tvir­ti­ no, kiek kai­nuos vieš­na­gė Pa­jū­rio kem­pin­go na­me­liuo­se. Ti­ki­ma­si, kad 12 ke­tur­vie­čių sta­ti­nių pa­vyks už­baig­ti bir­že­lio vi­du­ry­je. Tuo­met

rei­kės dar su­pirk­ti įran­gą, pa­ta­ly­ nę. Nau­jų na­me­lių nuo­mos kai­ na pri­klau­sys nuo se­zo­no. Ne se­ zo­no me­tu pa­slau­gos kai­na bus 140–160, bir­že­lį – 180–200, lie­ pą, rugp­jū­tį – 200–220 li­tų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­ nė tvir­ti­no, jog kai­nos nu­sta­ty­tos, įver­ti­nus ga­li­mas iš­lai­das.

Taip pat at­si­žvelg­ta į ki­tuo­se kem­pin­guo­se nu­sta­ty­tas na­me­lių nuo­mos kai­nas.

Po­li­ti­kai do­mė­jo­si ir kaip se­ka­ si įstai­gai. D.Ples­ko­vie­nė tvir­ti­no, jog il­gą lai­ką įstai­ga bu­vo be įsi­ sko­li­ni­mų. Ta­čiau per­nai paaiš­kė­ jo, kad ji sko­lin­ga už šil­dy­mą 100 tūkst. li­tų.

Taip nu­ti­ko, nes įstai­gos dar­buo­ to­jai ne­tin­ka­mai dek­la­ra­vo skai­ tik­lių rod­me­nis. Tai paaiš­kė­jo po įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ dar­ buo­to­jų pa­tik­ri­ni­mo.

D.Ples­ko­vie­nės tei­gi­mu, per­nai tą sko­lą pa­vy­ko su­ma­žin­ti iki 70 tūkst. li­tų.

3

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 31, 2013

miestas vasarą Pigs ši­lu­ma

Pris­ta­tys pa­ro­do­je

pa­spir­tu­kų lenk­ty­nės

Nuo bir­že­lio klai­pė­die­čiai mo­kės ma­žiau už ši­lu­mą, ku­ri šil­tuo­ju me­tų lai­ku nau­do­ja­ma karš­tam van­de­niui pa­ruoš­ti ir tem­pe­ra­tū­ rai pa­lai­ky­ti. Pa­ly­gin­ti su ge­gu­že, kai­na su­ma­žės 1,86 pro­c. 1 pro­c. at­pigs ir karš­tas van­duo. Kai­nos ma­žė­ja dėl pin­gan­čių gam­ti­nių du­jų ir iš ne­prik­lau­so­mų ši­lu­mos ga­min­to­jų pirk­tos ši­lu­mos.

Ki­tą sa­vai­tę, bir­že­lio 4–7d., Klai­pė­dos uos­tas jau penk­ tą kar­tą bus pri­sta­ty­tas kas dve­jus me­tus vyks­tan­čio­je di­ džiau­sio­je bei vie­no­je svar­ biau­sių Va­ka­rų Eu­ro­po­je trans­ por­to pa­ro­do­je „Trans­port Lo­ gis­tic“. Šios pa­ro­dos me­tu vyks daug pa­pil­do­mų ren­gi­nių – se­mi­na­rų, fo­ru­mų.

Šeš­ta­die­nį, Tarp­tau­ti­nę vai­ kų gy­ni­mo die­ną, 14 val. prie pre­ky­bos ir pra­mo­gų cent­ ro, esan­čio Tai­kos pr. 61, vyks tra­di­ci­nis tri­ra­tu­kų ir pa­spir­ tu­kų čem­pio­na­tas ir krep­ši­ nio 3X3 var­žy­bos. Tri­ra­tu­kų ir pa­spir­tu­kų lenk­ty­nė­se su­si­ kaus 3–7 me­tų am­žiaus lenk­ ty­ni­nin­kai.

Ap­si­lei­dė­lius draus­mins mo­kes­čiais

Dienos telegrafas Vi­z i­tas. Šian­d ien 15.30 val. ro­t u­šė­je me­ro pa­va­duo­to­jas Ar­t ū­ras Šul­cas priims Klai­p ė­do­je vie­š in­t į Bel­g i­jos am­ba­sa­do­r ių Pe­te­r į Les­cou­h ie­rą su žmo­na Xue­g iu Xiang.

Uos­ta­mies­čio val­ džia ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to ar že­mės skly­pų ne­pri­žiū­rin­ čius as­me­nis draus­ mins di­des­niais mo­ kes­čiais. Ti­ki­ma­si, kad ta­da si­tua­ci­ja mies­te pa­ge­rės.

Pa­ro­da. Jū­rų mu­zie­ju­je ati­da­ry­ta edu­ ka­ci­nė pa­ro­da „Ko­dėl lai­vas plau­kia?“, ku­rio­je ne tik ga­li­ma vėl pa­bū­ti vai­ku, ga­mi­nant lai­ve­lius, bet ir čia pat ku­bi­le iš­ban­dy­ti sa­vo kū­ri­nio sto­vu­mą ar ge­ bė­ji­mą lai­ky­tis ant van­dens.

Kon­cer­tas. Ry­toj 11.30 val. Klai­pė­dos ap­skri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­te­kos Sau­lės laik­ro­d žio kie­me­ ly­je vyks Tarp­tau­ti­nei vai­k ų gy­ni­mo die­nai skir­tas teat­ra­l i­z uo­tas kon­cer­ tas „Va­sa­ros spal­v ų ka­ra­lys­tė­je“.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­kar mies­to ta­ry­ba nu­sta­tė ne­kil­ no­ja­mo­jo tur­to ir že­mės mo­kes­čių ta­ri­fus, ku­rie ga­lios ki­tais me­tais.

Ga­li­mas ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fas yra nuo 0,3 iki 3 pro­c. mo­kes­ti­nės ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tės. Jis įsi­ga­lio­jo nuo šių me­tų pra­džios. Anks­čiau bu­vo nuo 0,3 iki 1 pro­c.

Ne­kil­no­ja­ma­sis tur­tas ver­ti­na­ mas kas pen­ke­rius me­tus. Pas­ku­ ti­nį kar­tą tai bu­vo da­ro­ma 2011 m.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mo­kes­čių sky­riaus ve­dė­jos Jo­lan­ tos Up­tie­nės, at­si­žvel­giant į tai, kad ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ver­tė ne­ si­kei­tė, siū­ly­ta nu­sta­ty­ti tuos pa­ čius mo­kes­čio ta­ri­fus kaip ir praė­ ju­siais me­tais – bend­rą­jį 0,8 pro­c., o būs­tų sta­ty­to­jams – 0,3 pro­c.

Di­des­nį ta­ri­fą tai­ky­ti siū­ly­ta ap­ leis­tiems, ne­pri­žiū­ri­miems sta­ti­ niams – 3 pro­c. Da­bar jis yra 1 pro­c. „Toks ta­ri­fas ap­leis­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kų ne­la­bai draus­mi­na. Nė­ ra di­de­lio skir­tu­mo, ar 0,8 pro­c., ar 1 pro­c. Pa­vyz­džiui, Žve­jų gat­vė­ je esan­čio ap­leis­to pa­sta­to sa­vi­nin­ kai pa­gal šį ta­ri­fą su­mo­ka 6 tūkst.

Išau­go: ap­leis­tiems pa­sta­tams nu­sta­ty­tas di­des­nis ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ ri­fas.

li­tų. Jei mo­kes­čio ta­ri­fas bū­tų 3 pro­c., ta­da tu­rė­tų mo­kė­ti 19 tūkst. li­tų“, – tei­gė ve­dė­ja.

Ap­si­lei­dė­liai tu­rės mo­kė­ti ir di­ des­nį že­mės mo­kes­tį. Jo ga­li­mas ta­ri­fas yra nuo 0,01 iki 4 pro­c. že­ mės mo­kes­ti­nės ver­tės. Anot J.Up­ tie­nės, ka­dan­gi ki­tais me­tais 0,2 punk­to ma­žė­ja že­mės ver­tės ma­ži­ ni­mo koe­fic­ ien­tas siū­lo­ma nu­sta­ ty­ti to­kius mo­kes­čio ta­ri­fus, kad jis mo­kė­to­jams žy­miai ne­si­keis­tų.

Siū­ly­ta, kad že­mės mo­kes­čio ta­ ri­fai bū­tų nuo 0,05 iki 0,46 pro­c., o ne­nau­do­ja­miems skly­pams – 2,5 pro­c. Vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­cas pa­ siū­lė, kad ap­si­lei­dė­liams bū­tų tai­ko­ mas mak­si­ma­lus – 4 pro­c. ta­ri­fas.

J.Up­tie­nės tei­gi­mu, jei bū­tų nu­ sta­ty­tas toks ta­ri­fas, mo­kes­tis to­ kiems as­me­nims išaug­tų 17 kar­tų.

Bu­vęs me­ras Ri­man­tas Ta­raš­

ke­vi­čius at­krei­pė dė­me­sį, kad, jei žmo­nės ne­vyk­do veik­los, tai jie ne­ tu­ri pi­ni­gų: „Kaip jie su­mo­kės to­ kius mo­kes­čius?“ Ta­ry­bos na­rys Vid­man­tas Pleč­ kai­tis pri­mi­nė, kad sa­vi­val­dy­bė tu­ri pa­ti daug ne­nau­do­ja­mų te­ri­to­ri­jų: „Kiek kai­nuos toks bau­di­mas?“ Kai ku­rie ta­ry­bos na­riai pa­ste­bė­ jo, kad yra pikt­nau­džiau­jan­čių­jų – nie­ko ne­da­ro, o skly­pus lai­ko sa­vo anū­kams: „Gal nu­sta­čius mak­si­ ma­lų ta­ri­fą kaž­kas pa­si­keis­tų?“ Ta­ry­bos na­rė Ra­mu­nė Sta­še­vi­ čiū­tė pa­brė­žė, jog žmo­nėms rei­ kia išaiš­kin­ti, kad sa­vi­val­dy­bė no­ri ne dau­giau pi­ni­gų su­rink­ti į mies­ to biu­dže­tą, o kad kaž­kas mies­te vyk­tų.

Mies­to ta­ry­ba nu­sta­tė mak­si­ ma­lų že­mės mo­kes­čio ta­ri­fą skly­ pų ne­pri­žiū­rin­tiems as­me­nims.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Re­kor­das. Ry­toj nuo 12 iki 21 val. pre­ ky­bos cent­re, esan­čia­me Tai­kos pr. 61, vyks Tarp­tau­ti­nei vai­k ų gy­ni­mo die­ nai skir­tas ren­g i­nys „Spal­vo­ta Vil­t is“, ku­rio me­tu bus sie­k ia­ma re­kor­do. Šis ren­gi­nys ke­liau­ja po vi­są Lie­tu­vą. Atė­ ju­sie­ji ga­lės iš­ban­dy­t i eb­r u – ta­py­mo ant van­dens tech­ni­ką ir su­si­kur­t i pa­ veiks­lą. Vyks kon­cer­tas.

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­l i­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 7 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Mi­ko­li­na Jo­cie­nė (g. 1919 m.), Ag­nieš­ka Mar­tin­kie­nė (g. 1931 m.), Mi­chail Pet­rov (g. 1933 m.), Al­ber­tas Mi­ leš­ka (g. 1938 m.), Sta­sys Gau­die­šius (g.

1954 m.), Kęs­tu­tis Na­vic­kas (g. 1958 m.), Pat­ri­ci­ja Ma­laiš­kie­nė (g. 1975 m.).

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė:

Sa­vi­val­dy­bė no­ri ne dau­giau pi­ni­gų su­ rink­ti į mies­to biu­ dže­tą, o kad kaž­kas mies­te vyk­tų.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Al­bi­nas Me­čio­nis, Tat­ja­na Ov­ra­cen­ko, Mi­ko­li­na Jo­cie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Grei­to­j i. Va­kar iki 18 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 56 iš­k vie­ ti­mų.

Met­ras re­mon­to – 10 tūkst. li­tų Mil­da Ski­riu­tė Se­na­mies­ty­je už įspū­din­gą pi­ni­gų su­mą ža­da­ma at­nau­jin­ti da­lį Dar­ žų gat­vės.

Mies­to ta­ry­ba ket­vir­ta­die­nį pri­ ta­rė Dar­žų gat­vės nuo Aukš­to­ sios iki Til­tų gat­vės re­konst­ruk­ ci­jai. At­nau­jin­ti nu­ma­ty­ta 189 m ruo­žą.

Nors šia gat­ve ei­na daug tu­ris­tų ir mies­to sve­čių, iki šiol Dar­žų gat­ vės būk­lė la­bai pra­sta: dan­ga su­si­ dė­vė­ju­si, nė­ra ša­li­gat­vių, neį­reng­ ta lie­taus ka­na­li­za­ci­ja.

Mies­to ta­ry­bos na­riams už­kliu­vo pro­jek­to ver­tė. Skai­čiuo­ja­ma, šios

gat­vės da­lies re­konst­ruk­ci­ja at­sieis per 2 mln. li­tų. Vie­no gat­vės met­ro re­mon­tas – apie 10 tūkst. li­tų.

Nu­ma­to­ma, kad iš ES fon­dų bus gau­ta per 1,7 mln. li­tų. Sa­vi­val­dy­ bė tu­rė­tų pri­si­dė­ti dau­giau kaip 90 tūkst. li­tų.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Pro­jek­ tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­ čie­nė tvir­ti­no, kad tech­ni­nis gat­ vės re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas bu­vo reng­tas prieš ket­ve­rius me­tus.

Ta­ry­bos na­riams ki­lo klau­si­mų, ar bus at­lik­ta gat­vės re­konst­ruk­ci­ ja, ar tik res­tau­ra­ci­ja. Pa­sak E.Jur­ ke­vi­čie­nės, vie­to­se, kur rei­kės, bus at­lie­ka­ma re­konst­ruk­ci­ja, kai kur – res­tau­ra­ci­ja.

„Tink­lai – ap­švie­ti­mas, lie­taus nuo­te­kų ka­na­li­za­ci­ja – bus re­ konst­ruo­ja­ma, o grin­di­nys – res­ tau­ruo­ja­mas“, – aiš­ki­no ve­dė­ja. „Daž­nai ei­nu šia gat­ve­le, pro vi­ce­ me­ro Vy­tau­to Če­po na­mus, kar­tais jis ten gy­ve­na. Ma­tau, kad va­ka­rais de­ga švie­sa. Ma­nau, kad šią gat­ve­ lę rei­kia at­nau­jin­ti“, – tvir­ti­no ta­ ry­bos na­rys Vy­tau­tas Lu­pei­ka. Tuo tar­pu bu­vęs mies­to me­ras Ri­man­tas Ta­raš­ke­vi­čius ma­no, kad Dar­žų gat­ vės ne­rei­kia la­bai iš­skir­ti iš ki­tų. „To­kių gat­ve­lių kaip se­na­mies­ty­je yra daug. Ne­rei­kia iš­skir­ti vie­nos. Ta­ čiau rei­kia džiaug­tis, kad ji bus at­nau­ jin­ta. Gal atei­ty­je ir ki­tos bus at­nau­ jin­tos“, – vy­lė­si R.Ta­raš­ke­vi­čius.

Re­mon­tas: Dar­žų gat­vė bus at­nau­ji­na­ma nuo Aukš­to­sios iki Til­tų gat­vės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

penktadienis, gegužės 31, 2013

miestas

Dar­že­lį iš­gul­dė in­fek­ci­ja 1

Ne­tek­tis: netikėta Pa­lan­gos ta­

ry­bos na­rio G.Šat­kaus­ko mir­tis su­krė­tė ko­le­gas.

Po­sė­dį nutraukė staigi mir­tis As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Va­ka­rykš­tis Pa­lan­gos ta­ry­bos po­ sė­dis bu­vo ge­ro­kai trum­pes­nis nei pla­nuo­ta. Die­not­var­kę te­ko ko­re­ guo­ti dėl stai­ga mi­ru­sio ku­ror­to po­li­ti­ko Gied­riaus Šat­kaus­ko.

Ta­ry­bos po­sė­dy­je nag­ri­nė­ti tik trys svar­biau­si mies­to klau­si­mai, ki­ti ati­dė­ti bir­že­lio mė­ne­siui. „Bu­vo ap­tar­ti tik trys, ku­riuos rei­kė­jo iš­nag­ri­nė­ti iki bir­že­lio 1 d.

Li­ku­sių klau­si­mų svars­ty­mas nu­ kel­tas ki­tai sa­vai­tei“, – tei­gė Pa­lan­ gos me­ro pa­ta­rė­ja Jur­gi­ta Va­na­gė.

Me­ro pa­ta­rė­ja pa­tvir­ti­no, jog pla­nus te­ko keis­ti dėl ta­ry­bos na­ rio G.Šat­kaus­ko mir­ties.

Tre­čia­die­nio pa­va­ka­rę Pa­lan­gos me­ro Ša­rū­no Vait­kaus ka­bi­ne­te per frak­ci­jos pa­si­ta­ri­mą ne­ti­kė­tai su­ kniu­bo il­ga­me­tis ku­ror­to po­li­ti­kas 45 me­tų G.Šat­kaus­kas.

Po 15 mi­nu­čių at­vy­kę me­di­ kai vy­rui nie­ko pa­dė­ti ne­be­ga­lė­ jo Ma­no­ma, kad jam stai­ga su­sto­ jo šir­dis. „17.15 val. mes tu­rė­jo­me frak­ci­jos pa­si­ta­ri­mą ma­no ka­bi­ne­te dėl ket­ vir­ta­die­nio ta­ry­bos po­sė­džio. Su­ si­rin­ko­me, Gied­rius bu­vo žva­lus, at­si­sė­do­me, pra­dė­jo­me ap­ta­ri­nė­ ti die­not­var­kę. Sė­dė­jau per vie­ ną ta­ry­bos na­rį nuo Gied­riaus, kai maž­daug po 12 mi­nu­čių pa­ma­tė­ me, kad jis sė­di gal­vą nu­lei­dęs ant sta­lo“, – pri­si­mi­nė Pa­lan­gos me­ ras Š.Vait­kus.

Pa­sak ku­ror­to va­do­vo, ko­le­gos su­pra­to, kad nu­ti­ko kaž­kas ne­ge­ rai. Skam­bi­no grei­to­sios pa­gal­bos me­di­kams, kol jie at­vy­ko, pa­tys po­li­ti­kai ban­dė jį gai­vin­ti. „Pul­są iš pra­džių dar jau­tė­me. Jo ne­ve­žė į li­go­ni­nę, nes pa­sa­kė, kad to­kios būk­lės li­go­nio trans­por­tuo­ ti ne­be­ga­li­ma. Pas­kui iš Klai­pė­dos at­va­žia­vo dar vie­nas rea­ni­mo­bi­lis, ta­čiau yra kaip yra, po dau­giau nei va­lan­dos Gied­rius mi­rė“, – pa­sa­ ko­jo Š.Vait­kus.

G.Šat­kaus­kas į Pa­lan­gos ta­ry­bą bu­vo ren­ka­mas nuo 2000 m. Mi­ ru­sį ta­ry­bos na­rį Pa­lan­gos ta­ry­bo­ je vei­kiau­siai pa­keis Vai­do­tas Ši­ mai­tis. „La­bai ne­gai­les­tin­ga sta­tis­ti­ka, fak­tiš­kai per kiek­vie­ną ka­den­ci­ją išei­na po vie­ną ta­ry­bos na­rį, ne­ te­ko­me Sal­vi­jaus Jod­kos, An­ta­no Vit­kaus, da­bar Gied­riaus“, – ap­ gai­les­ta­vo Pa­lan­gos va­do­vas.

Lop­še­lio-dar­že­lio auk­lė­ ti­niams tem­pe­ra­tū­ra pa­ ki­lo iki 38,5–39,5 laips­nio, jie vi­du­ ria­vo, vė­mė, skun­dė­si silp­nu­mu ir pil­vo skaus­mais. Va­kar su­si­rgu­sių­ jų skai­čius nuo­lat au­go.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, va­kar už­fik­ suo­ti 22 su­si­rgę as­me­nys: 15 vai­kų ir 7 dar­buo­to­jai. Iš jų 21 bu­vo hos­ pi­ta­li­zuo­tas, o 1 – gy­do­mas am­bu­ la­to­riš­kai.

Ser­gan­čių­jų skai­čius ga­li keis­tis ir dar pa­di­dė­ti.

Pa­žei­di­mų ras­ta daug

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­kas An­ta­nas Bau­ža in­for­ma­vo, kad ins­ pek­to­riai, ga­vę sig­na­lą iš Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro apie ma­si­nį ap­si­nuo­di­ji­mą, ne­del­siant pa­tik­ri­no Klai­pė­dos lop­še­lio-dar­ že­lio „Pu­ti­nė­lis“ mais­to pa­ruo­ši­ mo sky­rių.

Pa­tik­ri­ni­mo me­tu nu­sta­ty­ta ne­ ma­žai mais­to tvar­ky­mą reg­la­men­ tuo­jan­čių tei­sės ak­tų rei­ka­la­vi­mų pa­žei­di­mų. „Už­fik­sa­vo­me, kad dar­buo­to­jų tua­le­te ne­bu­vo ran­kų de­zin­fe­ka­vi­mo prie­mo­nių, dar­žo­vių pir­mi­nio pa­ ruo­ši­mo pa­tal­po­je ne­bu­vo jo­kių prie­ mo­nių ran­kų hi­gie­nai. Pas­te­bė­jo­me, kad neuž­tik­ri­na­mas viš­tų kiau­ši­nių at­se­ka­mu­mas, bu­vo pa­žeis­tas jų lai­ ky­mo tem­pe­ra­tū­ri­nis re­ži­mas. Da­lis šva­raus in­ven­to­riaus bu­vo lai­ko­mas šla­pias, kiau­ši­nių plo­vi­mo in­ven­to­ rius lai­ko­mas kar­tu su in­ven­to­riu­mi, skir­tu ga­ta­viems pro­duk­tams. Nus­ ta­ty­ta ir ki­tų pa­tal­pų hi­gie­nos ir sa­ vi­kont­ro­lės vyk­dy­mo nea­ti­ti­ki­mų“, – sa­kė A.Bau­ža.

Re­kor­das: lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pu­ti­nė­lis“ žar­ny­no in­fek­ci­nių li­gų pro­trū­kio me­tu su­si­rgo 22 žmo­nės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Įta­ria­ma, kad pro­trū­kio prie­žas­ti­mi ga­li bū­ti uos­ta­mies­čio lop­še­lio-dar­ že­lio „Pu­ti­nė­lis“ pa­ga­min­tas ir var­ to­tas mais­tas“, – ne­slė­pė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­ čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­ lės sky­riaus ve­dė­ja.

Jei dėl su­si­rgi­mų kal­ti len­kiš­ki kiau­ ši­niai, ga­li bū­ti, kad vai­kai ir dar­buo­to­jai už­si­krė­tė sal­mo­ne­ lio­ze.

Apk­lau­sė tė­vus ir dar­buo­to­jus

Anot A.Bau­žos, už­fik­sa­vus vi­sus pa­žei­di­mus dar­že­lio veik­la iš kar­ to bu­vo su­stab­dy­ta.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai tei­gė, jog sie­ kiant iš­siaiš­kin­ti su­si­rgi­mų prie­ žas­tį, bu­vo ap­klaus­ti tė­vai, dar­ buo­to­jai, paim­ti mais­to pa­vyz­džiai, at­lik­ti ty­ri­mai li­go­niams ir mais­to pa­ruo­ši­mo sky­riaus dar­buo­to­jams li­gos su­kė­lė­jui nu­sta­ty­ti. „Paim­ti ir plo­vi­niai nuo ap­lin­kos pa­vir­šių mik­ro­bi­nei tar­šai nu­sta­ty­ti.

Ga­li­mos ver­si­jos ti­ria­mos, o konk­re­tūs ty­ri­mo re­zul­ta­tai paaiš­ kės vė­liau.

Kal­ti kiau­ši­niai?

Nuo bir­že­lio 3 d. įstai­ga tu­rė­jo bū­ ti už­da­ry­ta ato­sto­goms, ta­čiau dėl in­fek­ci­jos čia pa­skelb­tas ka­ran­ ti­nas, o vai­kai į dar­že­lį jau ne­bė­ jo va­kar.

Klai­p ė­d os lop­š e­l io-dar­ž e­l io „Pu­ti­nė­lis“ bend­ro­sios pra­kti­kos

slau­gy­to­ja Ona Ni­pa­ra­vi­čie­nė tei­ gė, kad toks įvy­kis įstai­gos is­to­ri­ jo­je nu­ti­ko pir­mą kar­tą. „Ke­lia­mos dvi ver­si­jos. „Pu­ti­ nė­lio“ vi­rė­jos ne­tu­ri at­ski­ro tua­ le­to. Mais­tu be­si­rū­pi­nan­čios mo­ te­rys nau­do­ja­si tuo pa­čiu tua­le­tu, kaip ir ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jai.

Ga­li bū­ti, kad bak­te­ri­jos bu­vo per­ neš­tos ant ruo­šia­mo val­gio. Ki­tas va­rian­tas – vai­kams pus­ry­čiams pa­tiek­tas om­le­tas bu­vo pa­ga­min­ tas iš len­kiš­kų kiau­ši­nių“, – ti­ki­no O.Ni­pa­ra­vi­čie­nė.

Anot jos, jei kal­ti len­kiš­ki kiau­ši­ niai, ga­li bū­ti, kad vai­kai ir dar­buo­ to­jai už­si­krė­tė sal­mo­ne­lio­ze. „Dėl ga­li­mo vi­rė­jų bak­te­ri­jų per­ ne­ši­mo dar­buo­to­jos da­vė mė­gi­nius, ti­ria­mi ir kiau­ši­niai“, – tei­gė bend­ ro­sios pra­kti­kos slau­gy­to­ja.

O.Ni­pa­ra­vi­čie­nė tei­gė, kad tė­vai į šią si­tua­ci­ją rea­ga­vo nor­ma­liai, o ne­ma­žai jų pa­lai­kė dar­že­lio val­džią ir dar­buo­to­jus.

Neįp­ras­tas įvy­kis

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­ lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­jo pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va

tei­gė, kad Klai­pė­do­je ar jos ap­skri­ ty­je ne­pa­me­na pa­na­šaus at­ve­jo, jog bū­tų už­fik­suo­tas toks ma­si­nis su­ si­rgi­mas. „Uos­ta­mies­čio dar­že­liuo­se to­ kio in­ci­den­to taip pat nė­ra bu­vę la­bai se­niai, tai – neei­li­nis įvy­kis.

Per sa­vo 13 me­tų dar­bo pra­kti­ką su to­kiu už­si­krė­tu­sių­jų skai­čiu­mi su­ si­du­riu pir­mą kar­tą. Ta­čiau apie šį at­ve­jį dar daug pa­sa­ky­ti ne­ga­li­ma.

Paė­mus rei­kia­mus mė­gi­nius, prie­ žas­tys ti­ria­mos ir bus pa­vie­šin­tos vė­liau“, – sa­kė I.Kuz­ne­co­va.

Anot jos, ver­si­jų ga­li bū­ti įvai­rių ir ne­rei­kė­tų lai­ky­tis vie­nos, kol nė­ ra aiš­kių re­zul­ta­tų.

Ve­dė­jo pa­va­duo­to­ja tei­gė, kad va­sa­rą pa­dau­gė­ja ser­gan­čių ūmio­ mis žar­ny­no in­fek­ci­jo­mis. „Jų pa­si­tai­ko ir vi­sus me­tus, ta­ čiau joms la­biau bū­din­gas se­zo­niš­ ku­mas. Bak­te­ri­nės etio­lo­gi­jos žar­ ny­no in­fek­ci­jo­mis (sal­mo­ne­lio­ze, ši­ge­lio­ze, kam­pi­lo­bak­te­ri­o­ze ir ki­ to­mis) daž­niau ser­ga­ma šil­tuo­ju me­tų lai­ku. Li­gų su­kė­lė­jai il­gai iš­ lie­ka gy­vy­bin­gi išo­ri­nė­je ap­lin­ko­je, o esant pa­lan­kioms są­ly­goms pa­ si­dau­gi­na mais­to pro­duk­tuo­se“, – tei­gė I.Kuz­ne­co­va.

Iš jau­ni­mo erd­vės dar nea­tims Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je įsi­kū­ręs At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ras iš­ liks, net ir pa­si­bai­gus ES pa­ra­mai.

Jis bus p­ri­jung­tas prie Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro.

Pa­si­rin­ki­mas: At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­re klai­pė­die­čiai ga­li už­siim­ti įvai­

rio­mis veik­lo­mis: pieš­ti gra­fi­čius, šok­ti ar žais­ti fut­bo­lą.

Pro­jek­tas At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ras pra­dė­tas įgy­ven­din­ti prieš pen­ke­rius me­tus. Jis bu­vo fi­nan­ suo­ja­mas ES lė­šo­mis. Nuo bir­že­lio 1 d. ES pa­ra­ma jam tei­kia­ma ne­ be­bus. Bu­vo svars­to­ma, ką da­ry­ti su vei­kian­čiu At­vi­ros erd­vės jau­ ni­mo cent­ru.

Ga­lu­ti­nį žo­dį dėl At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ro li­ki­mo, ku­ris da­bar ne­tu­ri jo­kio ju­ri­di­nio sta­tu­so, ket­ vir­ta­die­nį ta­rė mies­to ta­ry­ba. Nu­ tar­ta jį įtrauk­ti į biu­dže­ti­nės įstai­gos

Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ras su­dė­tį.

At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ras taps mi­nė­tos įstai­gos pa­da­li­niu.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė iki šiol mo­kė­da­vo už pa­tal­pų, ku­rio­se yra įsi­kū­ręs At­vi­ros erd­vės jau­ ni­mo cent­ras, va­ly­mą, iš­lai­ky­mą.

Per me­tus tai kai­nuo­da­vo nuo 20 tūkst. iki 30 tūkst. li­tų.

Cent­rą pri­sky­rus prie biu­dže­ ti­nės įstai­gos Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ras, sa­vi­val­dy­bė tu­rės mo­kė­ ti ir už tri­jų eta­tų iš­lai­ky­mą, o tai at­sieis apie 100 tūkst. li­tų per me­ tus. At­vi­ros erd­vės jau­ni­mo cent­ras per me­tus or­ga­ni­zuo­ja dau­giau nei 20 skir­tin­gų veik­lų. Tarp jų – gro­ ji­mas gi­ta­ra, šo­kiai, gra­fi­čių me­nas, šo­nas­ly­dis, fut­bo­las.

Per mė­ne­sį At­vi­ros erd­vės jau­ ni­mo cent­re įvai­rio­mis veik­lo­mis už­sii­ma nuo 400 iki 600 žmo­nių.

5

PENKTADIENIS, GEGUŽĖS 31, 2013

miestas

„Gridin‘s Group“ – rū­pes­tin­giau­sia įmo­nė Ant­rą­ją vie­tą lai­mė­ju­si 1 bend­ro­vė „S plius“ su­ rin­ko 1329 bal­sus. La­bai ak­ty­viai

run­gė­si „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“, „Fre­zi­ja“ ir „Mars Lie­tu­va“. „Per­nai bu­vo ga­li­ma bal­suo­ti 10 kar­tų iš vie­no IP ad­re­so, šiais me­tais tai bu­vo ga­li­ma da­ry­ti tik vie­ną kar­tą. To­dėl, kad ir ma­žes­ nės įmo­nės tu­rė­tų šan­są lai­mė­ ti. Pas­te­bė­jo­me, kad yra di­džiu­ lė kon­ku­ren­ci­ja tarp la­bai di­de­lių tarp­tau­ti­nių kom­pa­ni­jų“, – sa­kė M.Sal­to­nė.

Dir­ba tūks­tan­tis žmo­nių

Rū­pes­tin­giau­sios įmo­nės var­dą šie­ met pel­niu­si „Gridin’s Group“ yra kom­pa­ni­jų gru­pė, ku­ri jau 14 me­ tų vys­to pro­jek­tų val­dy­mo ir vyk­ dy­mo bei kva­li­fi­kuo­tų spe­cia­lis­tų

tie­ki­mo pa­slau­gas įvai­riems pra­ mo­nės sek­to­riams – du­jų ir naf­ tos, al­ter­na­ty­vio­sios ener­ge­ti­kos, bran­duo­li­nės ener­ge­ti­kos, lai­vų

Tei­gia­ma, kad nuo pat bend­ro­vės įstei­ gi­mo jo­je puo­se­lė­ja­ ma ko­man­di­nė dva­ sia, šil­ti ir nuo­šir­dūs san­ty­kiai. sta­ty­bos ir lai­vų re­mon­to, ki­tiems pra­mo­ni­niams pro­jek­tams.

Gru­pė tu­ri sa­vo mo­ky­mų cent­rą, dar­bų sau­gu­mo bei ko­ky­bės ser­ti­ fi­ka­vi­mo sis­te­mą.

Šiuo me­tu gru­pės kom­pa­ni­jo­se dir­ba apie tūks­tan­tį dar­buo­to­jų. Tei­ gia­ma, kad nuo pat bend­ro­vės įstei­ gi­mo jo­je puo­se­lė­ja­ma ko­man­di­nė dva­sia, šil­ti ir nuo­šir­dūs san­ty­kiai, rū­pi­ni­ma­sis tiek at­ski­rų pa­da­li­nių ko­lek­ty­vais, tiek kiek­vie­nu dar­buo­ to­ju. Taip sten­gia­ma­si pa­lai­ky­ti lo­ja­ lu­mą, dar­buo­to­jų su­si­tel­ki­mą, at­sa­ kin­gą po­žiū­rį į bend­rus tiks­lus.

Lai­mė­to­jui įteik­ta 2014 me­tų dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­ ta ir spe­cia­li do­va­na – uos­ta­mies­ čio fo­tog­ra­fi­jų kny­ga, taip pat dip­ lo­mas, ku­ris liu­di­ja, kad „Gridin‘s Group“ ir su­rin­ko dau­giau­sia skai­ ty­to­jų bal­sų Rū­pes­tin­giau­sios įmo­ nės rin­ki­muo­se.

Per­nai Rū­pes­tin­giau­sios įmo­nės ti­tu­las su­teik­tas bend­ro­vei „Klai­ pė­dos duo­na“.

S.Jokužio leidykla-spaustuvė plečiasi į internetą

Ver­ta: Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­ro­do­je dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­

me­ra­ta – ypač pa­lan­kio­mis są­ly­go­mis.

Parodoje – ir idėjos Ant­rą kar­tą Klai­pė­do­je pra­si­dė­jo tris die­ nas truk­sian­ti tarp­tau­ti­nė Va­ka­rų Lie­tu­ vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­da, kur nau­jau­ sius ga­mi­nius ir pa­slau­gas pri­sta­to dau­ giau kaip 130 bend­ro­vių.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

S.Jokužio leidyklos-spaustuvės vykdančioji direktorė Vaiva Jokužienė.

Šį savaitgalį Klaipėdoje pirmąkart vyksiančioje tarptautinėje Vakarų Lietuvos verslo pasiekimų parodoje Sauliaus Jokužio leidyklaspaustuvė pristatys iškart du naujus prekinius ženklus: elektronines parduotuves www.printbistro. lt ir www.fotofeja.lt, kurių pirmoji skirta patogumą vertinantiems verslo klientams, o antroji – kūrybingiems fotomėgėjams.

Gegužės 31-birželio 1 d. „Švytu­ rio arenoje“ rengiamoje parodo­ je S.Jokužio leidyklos-spaustuvės stende vizitinių kortelių ir visų for­ matų skrajučių užsakymams bus taikoma 20 proc. nuolaida.

Pirmoji privati po nepriklauso­ mybės atkūrimo Lietuvoje spaus­ tuvė viena iš pirmųjų šalies rin­ koje pradėjo teikti virtualias paslaugas, aprėpiančias užsaky­ mą nuo gaminio formato pasirin­ kimo iki apmokėjimo. Tai greita, patogu ir paprasta. Laiką taupan­ tys verslo klientai kviečiami už­

sukti į įvairiausių biuro spaudi­ nių parduotuvę internete www. printbistro.lt. Paslaugų vadybi­ ninką čia atstoja patogi pirkimo sistema, kurios dėka pasirinkto formato, apdorojimo būdo ir ki­ tokių parametrų spaudos gaminių pageidaujamą kiekį užsisakysi­ te tiesiai į biurą neatsitraukdami nuo darbų.

Sistema apskaičiuoja palankiau­ sią vizitinių kortelių, blankų, bro­ šiūrų, vokų, aplankų ar kitokių pasirinktų gaminių kainą, kurią ga­ lima apmokėti internetu, o spaudi­ niai bus pristatyti pirkėjo nurody­ tu adresu.

Ntrukus atsivers jaukus kam­ pelis visiems kūrybingiems fo­ tomėgėjams – elektroninė par­ duotuvė www.fotofeja.lt. Jūsų darbai ir nuotraukose užfiksuo­ ti prisiminimai čia virs simbolinė­ mis šeimos relikvijomis bei dova­ nomis: galėsite kurti fotoknygas, mini fotoknygas, atvirukus, nuo­ traukomis puoštas fotoknygas bei

kitokius darbus artimųjų ir bičiu­ lių džiaugsmui. Svetainėje bus ga­ lima naudotis patogiomis maketa­ vimo programomis ir prireikus jas parsisiųsti į savo kompiuterį.

Skirti keletą minučių maloniai kūrybinei pramogai galės ir mažuo­ sius auginantys tėveliai – šeimos metraščio kūrimą gerokai palen­ gvins patogi apmokėjimo sistema ir prekių pristatymas į namus. „Greitas gyvenimo tempas ir vis įvairesnių technologinių galimy­ bių pasiūla skatina judėti į prie­ kį ir įgyvendinti projektus, kurių prašyte prašosi aktualios sąlygos, – sakė elektroninių parduotuvių sukūrimo iniciatorė, S.Jokužio leidyklos-spaustuvės vykdančioji direktorė Vaiva Jokužienė. – Kvie­ čiame visus pažangiais sprendi­ mais besidominčius klaipėdie­ čius aplankyti spaustuvės stendą parodoje ir iš arčiau susipažinti su mūsų teikiamomis paslaugomis ir galimybėmis.“

Pa­ro­dos or­ga­ni­za­to­riai – Klai­pė­ dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­ tų rū­mai. Jie ant­rus me­tus ren­gia di­džiau­sius me­tų vers­lo ren­gi­nius uos­ta­mies­ty­je vie­nu me­tu: fo­ru­mą, šie­met skir­tą trans­por­to ir lo­gis­ti­ kos vers­lui, Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­ro­dą bei vers­lo kon­tak­tų mu­gę. „Jau da­bar aki­vaiz­du, kad šių me­ tų pa­ro­da ge­res­nė nei per­nykš­tė. Tai – ne tur­gus ir ne mu­gė, šis ren­gi­nys – tai pa­si­kei­ti­mas tech­no­lo­gi­jo­mis, in­te­lek­tu, ži­nio­mis“, – apie Va­ka­ rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­ dą kal­bė­jo Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mų ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Vik­to­ras Kro­lis.

Pir­ma­ja­me iš ke­tu­rių ren­gi­nių – trans­por­to ir lo­gis­ti­kos fo­ru­me da­ly­va­vo 140 da­ly­vių iš 110 įmo­ nių, tarp jų – iš Ru­si­jos ir Uk­rai­ nos, dip­lo­ma­tai iš Bel­gi­jos, Is­pa­ ni­jos ir kt. ša­lių.

Tą pa­čią die­ną ati­da­ry­to­je pa­ro­ do­je da­ly­vau­ja 136 įmo­nės ir or­ga­ ni­za­ci­jos iš Va­ka­rų ir Vi­du­rio Lie­ tu­vos, Ru­si­jos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos.

Pa­ro­dos lan­ky­mas ne­mo­ka­mas. „Per­nai bi­lie­tai į ši­tą pa­ro­dą kai­ na­vo 10 li­tų. Lan­ky­to­jų bu­vo ma­ žai, to­dėl nu­spren­dė­me, kad šie­met įė­ji­mas į ren­gi­nį bū­tų ne­mo­ka­mas.

Ar šis spren­di­mas pa­si­tvir­tins, ne­ ži­nau, kol kas ei­na tie, kam įdo­ mu“, – sa­kė V.Kro­lis.

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ taip pat da­ly­vau­ja pa­ro­do­je ir yra šio ren­ gi­nio in­for­ma­ci­nis par­tne­ris. „Mū­sų sten­das taip pat yra pa­ro­ do­je, kvie­čia­me ren­gi­nio lan­ky­to­ jus su­si­pa­žin­ti su mū­sų lei­di­niais, pa­ro­dos da­ly­viams da­ly­si­me dien­ raš­tį ne­mo­ka­mai. Taip pat kvie­ čia­me vi­sus už­si­pre­nu­me­ruo­ti „Klai­pė­dą“ 2014 me­tams“, – sa­kė

Vik­to­ras Kro­lis:

Tai – ne tur­gus ir ne mu­gė, šis ren­gi­nys – tai pa­si­kei­ti­mas tech­no­lo­gi­jo­mis, in­ te­lek­tu, ži­nio­mis. dien­raš­čio „Klai­pė­da“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Mo­ni­ka Sal­to­nė.

Pa­sak M.Sal­to­nės, ak­ci­jos me­ tu dien­raš­čio pre­nu­me­ra­ta me­ tams yra 132 li­tai, vie­toj 204 li­tų.

Esą tai pa­ti ge­riau­sia kai­na, taip pat vi­si pa­ro­dos lan­ky­to­jai ga­li da­ ly­vau­ti dien­raš­čio lo­te­ri­jo­je ir lai­ mė­ti pri­zų.

Ne­mo­ka­ma: ap­si­lan­ky­mas Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­ro­do­je lan­ky­to­

jams ne­kai­nuo­ja.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

6

penktadienis, gegužės 31, 2013

nuomonės

Ma­ri­jos že­mė – be ei­ty­nių

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pik­ti­na ang­lų kal­ba

Pas­kam­bi­nau į įmo­nę, no­rė­da­ma pa­si­tei­rau­ti, ar bū­tų ga­li­ma už pa­ slau­gas su­mo­kė­ti iš anks­to, ta­čiau užuo­t iš­gir­dus lie­tu­vių kal­bą, ra­ ge­ly­je te­ko iš­klau­sy­ti ang­liš­ką bur­ bu­lia­vi­mą. Ky­la klau­si­mas, ko­kio­ je ša­ly­je mes gy­ve­na­me? Jei esa­me Lie­tu­vo­je, tai tu­rė­tu­me ir kal­bė­ti lie­tu­viš­kai. Ne­sup­ran­tu ang­lų kal­ bos, ne­pri­pa­žįs­tu jos ir nie­ko apie ją ne­no­riu ži­no­ti. At­sa­ky­mo į klau­si­ mą taip ir ne­ga­vau, o tik la­bai su­si­ ner­vi­nau ir pa­dė­jau te­le­fo­no ra­ge­lį.

Violeta Juodelienė

A

Bar­bo­ra

Dvi­ra­čių ta­ke – pa­vo­jai

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

E

su šim­tap­ro­cen­ti­nis ho­ mo­fo­bas, nes ti­kiu Die­vą.

Kaž­ka­da at­lik­ta ap­klau­sa pa­ro­dė, kad dau­giau nei 80 pro­c. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų lai­ko sa­ ve re­li­gin­gais.

Bib­li­jo­je aiš­kiai ir ne­dvip­ras­miš­ kai pa­ra­šy­ta, ką da­ry­ti su pe­de­ras­

ga­ly­bė ren­g i­n ių, ku­r ie ES nie­kaip neį­si­ vaiz­duo­ja­m i be vy­no, sa­ko par­la­men­ ta­rai, min­ty­se nuo lū­pų tur­būt lai­ž y­da­ mi sa­viems skran­d žiams la­biau įpras­to alaus pu­tą.

Ak, jau ta ES su sa­vo įgei­d žiais! It ko­k ia sek­sua­li švie­siap­lau­kė. Tai jai Ig­na­li­nos AE dvo­kia, tai ko­rup­ci­jos hid­ra kan­džio­ ja­si. Da­bar dar ir vy­no įsi­gei­dė. Ne ly­gis, sa­ko Eu­ro­pa, be laips­n ių. Be­veik bal­tos ko­ji­nės prie juo­dos ei­lu­tės.

Vis dėl­to ar ne­bus šį­kart tei­sus gar­su­sis Sei­mo ir tau­tos blai­vin­to­jas An­ta­nas Ma­ tu­las, sa­ky­da­mas, kad lie­tu­viai pra­lei­do pro­gą pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pai esą už blai­vy­ bę vi­sais ly­giais?

Apie vy­ną kaip pri­va­lo­mą at­ri­bu­tą ne­kal­ ba nei tarp­tau­ti­nis pro­to­ko­las, nei juo­lab ES tai­syk­lės. Kas jau kas, bet vy­nas – ne šal­ti­barš­čiai, jo ypa­tin­gu Lie­tu­vą iden­ti­ fi­kuo­jan­čiu sim­bo­liu tik­rai ne­pa­va­din­si.

Alus – kas ki­ta, bet kad jis – įpras­tas lais­va­ lai­kio, o ne ofi­cia­lių ren­gi­nių at­ri­bu­tas.

At­ro­do, kad laips­nių la­biau rei­kia ne sve­ čiams iš pla­čio­sios ES, bet šei­mi­nin­kams.

Kai „ne­ly­gus sta­le­lis, ne­rie­da stik­le­lis“, ir kal­ba pra­stai mez­ga­si (ypač – ne taip ge­ rai mo­ka­ma ang­lų), ir rei­ka­lai sun­k iau spren­džia­mi.

Ar tie 18 laips­n ių iš tik­r ų­jų pa­dės už­ glais­ty­t i vi­sus ne­su­si­kal­bė­ji­mus, dar­bo bro­ką?

Net­ru­kus pa­ma­ty­si­me. Ar­ba su­ži­no­si­me, kad iki idea­lių pir­mi­nin­ka­vi­mo ES są­ly­ gų trū­ko svar­biau­sio da­ly­ko – ge­ros pir­ ties tik­r iems vy­r iš­k iems lie­t u­v iš­k iems po­kal­biams.

as­kai­čiau mū­sų laik­raš­ty­ je apie tai, kad už B.Vė­sai­ tę vy­ras sto­ja mū­ru. La­ bai ma­lo­nu, kad laik­raš­tis ban­do ap­gin­ti žmo­gų, ku­ris da­bar vien­pu­siš­kai puo­la­mas.

Nes­var­bu, ar tai mi­nist­rė, ar pa­ pras­tas žmo­gus. Per te­le­vi­zi­ją vi­

Ar ga­li tie val­džios žmo­nės, ku­rie lei­džia gė­jų ei­ty­nes, va­din­tis krikš­ čio­ni­mis? Jei čia vyks to­kios ei­se­ nos, tai tu­ri­me pa­mirš­ti pa­sa­ky­mą „Lie­tu­va – Ma­ri­jos že­mė“. Die­ vo mo­ti­na ne­ga­lė­tų to­le­ruo­ti to­ kių da­ly­kų.

Va­le­ri­jus

si puo­la tik vie­ną pu­sę. Tai yra ne­ tei­sin­ga.

Pa­na­šu, kad ap­skri­tai nė­ra kas gi­na mi­nist­rę. Juk B.Vė­sai­tė pri­ pa­ži­no, kad tau­ta, pa­si­sa­kiu­si prieš ato­mi­nės elekt­ri­nės sta­ty­ bą, tu­ri tu­rė­ti tei­sę į bal­są. Žai­ di­mas į vie­nus var­tus tu­ri dik­ta­

tū­ros po­žy­mių. Val­džia vi­siš­kai už­mirš­ta, kad yra ir liau­dis, ne tik­tai jie pa­tys.

Val­džia dir­ba tik tam, kad lik­ tų val­džio­je, o ne tam, kad pa­ da­ry­tų tai, ko pra­šo ša­lies gy­ ven­to­jai.

Brie­dis Miš­ki­nis

Vie­to­je bu­te­lio – ka­muo­lys

P

ro lan­gą nuo­lat žiū­rė­da­ma ma­tau, kaip ei­na jau­ni vy­ rai: pil­vas prie­ky­je, bu­te­ lis ran­ko­je ir lin­guo­ja, nors vė­jo nė­ra. Man at­ro­do, kad dau­giau nie­kas kaip tie gir­tuok­liai ne­gy­ve­na mū­sų ra­jo­ne.

Ta­čiau prieš dvi sa­vai­tes mū­sų, I.Si­mo­nai­ty­tės gat­vės 10, 12, 14 ir 18 na­mų, kie­me spor­to aikš­te­lė­

se bu­vo su­mon­tuo­ti nau­ji įren­gi­ niai: krep­ši­nio len­tos su tink­le­liais, tink­las tink­li­niui, fut­bo­lo var­tai.

Skir­tin­gi įren­gi­niai pri­tai­ky­ti ir vai­kams, ir suau­gu­sie­siems.

Da­bar po dar­bų tie pa­tys vy­rai, ku­rie vaikš­čio­da­vo su bu­te­liais, išei­na vil­kė­da­mi spor­ti­niais kos­ tiu­mais kar­tu su vai­kais ir žai­džia vi­so­kius žai­di­mus.

Vai­kai ka­muo­lius mė­to į ma­žus krep­šius, vy­rai – į di­de­lius. Taip azar­tiš­kai, gra­žiai žai­džia, kad žiū­ ri su pa­si­gė­rė­ji­mu.

Mies­te daug kur vaikš­tau, bet to­ kių aikš­te­lių ne­ma­čiau. No­riu pa­ lai­ky­ti mū­sų kie­mo vy­rus. Te­gu jie lai­ko­si ne už bu­te­lio, o ka­muo­lio ir tink­lo.

Su šei­ma va­žiuo­da­mas dvi­ra­čių ta­ ku nuo Va­sa­ros kon­cer­tų est­ra­dos iki Gi­ru­lių pa­ste­bė­jau, kad pės­tie­ji vi­siš­kai ne­si­va­do­vau­ja ženk­lu, nu­ ro­dan­čiu, kam pri­klau­so vie­na ir ki­ ta ke­liu­ko pu­sė. Ke­liau­jan­tys pės­ tu­te as­me­nys net ne­si­dai­ry­da­mi tai da­ro dvi­ra­ti­nin­kams pri­klau­san­čio­ je ta­ko da­ly­je. Ne kar­tą ma­čiau si­ tua­ci­ją, kai di­de­liu grei­čiu iš po­sū­ kio iš­ni­ręs dvi­ra­ti­nin­kas vos iš­ven­gė su­si­dū­ri­mo su ke­liau­jan­čiu žmo­gu­ mi. Toks tvar­kos ne­si­lai­ky­mas ga­li tu­rė­ti skau­džių pa­sek­mių.

Ge­di­mi­nas

Šu­nys – be pa­va­dė­lių

Gy­ve­nu Ma­ža­ja­me Kai­me­ly­je. Pa­ si­vaikš­čio­ti su šu­ni­mi ei­nu prie Da­nės upės. Sa­vo ne­di­de­lį šu­ne­lį pa­rei­gin­gai ve­džio­ju su pa­va­dė­liu.

Ta­čiau pa­ste­bė­jau, kad kuo di­des­ nis ir pa­vo­jin­ges­nis šuo, tuo daž­ niau jis bū­na pa­lai­das. Prieš pu­sę me­tų ma­no šu­nį jau bu­vo už­puo­lęs ko­vi­nis ke­tur­ko­jis, ku­ris ne­tu­rė­ jo ant­snu­kio ir laks­tė be pa­va­dė­lio.

Ma­no au­gin­ti­nis tik per plau­ką li­ ko gy­vas, gy­vū­ną su di­džiu­le žaiz­ da te­ko vež­ti pas ve­te­ri­na­rą, o jo gy­dy­mas kai­na­vo ne­ma­žus pi­ni­ gus. Prie Da­nės la­bai daug žmo­nių neat­sa­kin­gai ve­džio­ja šu­nis. Kiek­ vie­nas pa­si­vaikš­čio­ji­mas su au­gin­ ti­niu da­bar man ke­lia bai­mę, nes nie­ka­da ne­ga­liu bū­ti tik­ra, ar koks nors di­džiu­lis ke­tur­ko­jis vėl neuž­ puls. Ky­la klau­si­mas, ko­dėl nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja si­tua­ci­jos?

Vir­gi­ni­ja

Rai­sa

Ne­ger­bia vai­ruo­to­jų

Ma­žai in­for­ma­ci­jos apie ren­gi­nius

S

un­ku už­mirš­ti ne taip se­ niai pra­bė­gu­sį sa­vait­ga­lį, kai Klai­pė­do­je bu­vo ši­tiek ren­gi­ nių. Ar­tė­ja dar vie­nas sa­vait­ ga­lis, kai uos­ta­mies­ty­je ka­ra­liaus džia­zo šven­tė, ir vėl klai­pė­die­čiai šau­niai šur­mu­liuos mies­to cent­re.

Iš vi­sų šių da­ly­kų ga­li­ma at­pa­žin­ ti, kad Klai­pė­da yra gy­vas mies­tas, tu­rin­tis sa­vo au­ten­tiš­ką gy­ve­ni­mą.

Tai yra la­bai di­de­lis pri­va­lu­mas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

tais. Jei Lie­tu­vo­je tiek daug ti­kin­ čių žmo­nių, kaip čia ga­li vyk­ti gė­jų ei­ty­nės?

Juk pa­ra­šy­ta, kad ne­ga­li­ma vie­nu me­tu tar­nau­ti ir die­vui, ir vel­niui. Šven­ta­ja­me Raš­te aiš­kiai iš­dės­ ty­ta, kaip rei­kia elg­tis su iš­kry­pu­ siais žmo­nė­mis.

Iš­ryš­kė­jo dik­ta­tū­ros po­žy­miai

P

Lie­tu­viai pra­lei­do pro­ gą pa­si­ro­dy­ti Eu­ro­pai esą už blai­vy­bę vi­sais ly­giais.

397 728

telefonas@kl.lt

Vy­nas – ne šal­ti­barš­čiai

t­sar­g iai: ge­ras šuo, tik silp­ nų ner­v ų. Šis hu­mo­ro jaus­ mą tu­r in­čių ke­t ur­ko­jų šei­ mi­nin­kų po­sa­kis pirš­te per­ ša­si ma­tant, kaip Sei­mo res­to­ra­no du­rys vėl ve­ria­si al­ko­ho­liui.

Lie­t u­va, kaip skel­bė gar­su­sis įvaiz­d žio kū­rė­jų šū­k is, – drą­si ša­l is, tik jos par­la­ men­ta­rai vi­siš­ki bai­liai. Užuot to­liau puo­ se­lė­ję be­ne vie­n in­te­l į ver­t in­gą bu­vu­sio Sei­mo pir­mi­nin­ko Arū­no Va­lins­ko pa­li­ ki­mą – pa­li­kę ra­my­bė­je drau­di­mą tau­tos iš­rink­tų­jų res­to­ra­ne pre­kiau­ti al­ko­ho­liu, po­li­ti­kai jį at­šau­kė.

Nuo bir­že­lio 1-osios Sei­me vėl bus ga­li­ma pre­kiau­ti al­ko­ho­liu. Silp­nu, sa­ko šios idė­ jos ša­li­nin­kai, ir tik iki me­tų pa­bai­gos, kol Lie­tu­va pir­mi­nin­kaus ES. Ta pro­ga bū­sią

karštas telefonas

giau in­for­ma­ci­jos. Tuo tu­rė­tų pa­ si­rū­pin­ti ati­tin­ka­mos sa­vi­val­dy­ bės tar­ny­bos, ku­rios da­bar dir­ba neaiš­ku ką. Juk yra vie­ti­nė te­le­vi­ zi­ja, laik­raš­čiai, ki­tos ži­niask­lai­dos prie­mo­nės.

Kiek­vie­nas klai­pė­die­tis tu­ri gau­ti vi­są bū­ti­ną in­for­ma­ci­ją apie mies­to ren­gi­nius, ypač tuos, prie ku­rių yra pri­si­dė­ju­si sa­vi­val­dy­bė.

Ja­ni­na Sa­daus­kie­nė

Ri­ta Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Sup­ran­ta­ma, Pi­lies džia­zo fes­ ti­va­liui rek­la­mos tik­rai ne­trūks­ ta, klai­pė­die­čiai apie jį kas­met tik­ rai vis­ką pui­kiai ži­no. Ir tai taip pat yra ge­rai.

Ta­čiau kai vyks­ta ki­ti ren­gi­niai, dau­gy­bė klai­pė­die­čių nie­ko apie juos taip ir lie­ka ne­su­ži­no­ję, ne­bent atei­na į juos at­si­tik­ti­nai. Ma­ny­čiau (ir ne tik vie­na aš), kad apie mies­te vyks­tan­čias prie­mo­nes rei­kia dau­

Į dar­bą va­žiuo­ju marš­ru­ti­niu tak­ si. Be­veik kiek­vie­ną ry­tą pa­ste­biu, jog ma­žiau­siai vie­nas ke­lei­vis įli­ pęs į trans­por­to prie­mo­nę pa­duo­ da 50 li­tų ar net stam­bes­nę ku­piū­ rą. Ta­da vai­ruo­to­jas trau­kia sa­vo pi­ni­gi­nę, ieš­ko grą­žos, skai­čiuo­ja.

Jei žmo­gus nuo­lat va­ži­nė­ja marš­ ru­ti­niais tak­si, ar taip sun­ku tu­ rė­ti mo­ne­tų? Man at­ro­do, kad tai tie­siog ne­pa­gar­ba vai­ruo­jan­čiam žmo­gui. Daž­nai gir­džiu ir pa­šai­pių rep­li­kų, kai ke­lei­viai sa­ko, jog ga­li ap­skri­tai ne­mo­kė­ti, jei jau taip ne­ pa­tin­ka pi­ni­gai.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

penktadienis, geguŞės 31, 2013

lietuva

Oro uos­tai trys, o ÄŻmo­nÄ— vie­na Lu­kas Mik­ne­vi­Ä?ius l.miknevicius@diena.lt

Ša­lies oro uos­tai dėl spren­di­mo juos su­jung­ti į bend­rą įmo­nę ne­ sku­ba nei dŞiaug­tis, nei sie­lo­tis.

Tai esą yra po­li­ti­nis spren­di­mas, po ku­rio pra­si­dė­sian­tys oro uos­ tų jun­gi­mo pro­ce­sai truks dar ne­ Şi­nia kiek.

Tik po­li­ti­nis spren­di­mas

„Šian­dien nu­spren­dė­me, kad ge­ riau­sias to­les­nio oro uos­tĹł val­dy­ mo op­ti­mi­za­vi­mo va­rian­tas – pri­ jung­ti tarp­tau­ti­nius Pa­lan­gos ir Kau­no oro uos­tus prie Vil­niaus oro uos­to“, – va­kar su­reng­to­je spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je pra­ne­ťė su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras Ri­man­tas Sin­ke­vi­Ä?ius.

Toks spren­di­mas ťa­lies oro uos­tų va­do­vams ne­bu­vo staig­me­na, nes apie bend­ros įmo­nės stei­gi­mą bu­vo kal­ba­ma nuo ťios Vy­riau­sy­bės ka­ den­ci­jos pra­dŞios. Tie­sa, oro uos­ tų va­do­vai sa­ko, kad da­bar jų lau­kia

di­dĹžiau­sias dar­bas, nes Su­si­sie­ki­ mo mi­nis­te­ri­ja tik nu­ro­dÄ— kryp­tÄŻ, ta­Ä?iau kaip ja ei­ti, rei­kÄ—s su­gal­vo­ ti pa­tiems. „Mi­nis­te­ri­ja uŞ­da­vÄ— po­li­ti­nÄŻ to­nÄ…, kad nau­ja ÄŻmo­nÄ— bus ku­ria­ma ant Vil­niaus oro uos­to plat­for­mos. Tai reiť­kia, kad mes ĹĄia­me pro­ce­se tu­ rė­si­me dau­giau­sia dar­bo“, – dien­ rať­Ä?iui tei­gÄ— ne­se­niai Tarp­tau­ti­nio Vil­niaus oro uos­to va­do­vo po­stÄ… uŞė­mÄ™s Ge­di­mi­nas Al­man­tas.

Pa­sak jo, Vil­niaus oro uos­tas pir­miau­sia tu­rės su­si­dė­lio­ti vi­di­ nę stra­te­gi­ją, ku­rio­je bus api­brėŞ­ ta, kaip ga­lė­tų at­ro­dy­ti ir veik­ti vi­ sus oro uos­tus ad­mi­nist­ruo­sian­ti įmo­nė.

G.Al­man­tas tei­gė ne­ga­vęs pa­ siō­ly­mo va­do­vau­ti bend­rai įmo­ nei. Apie ga­li­mą va­do­vą esą ne­bu­ vo kal­bė­ta ir neo­fi­cia­liai. „Apie tai ťne­kė­ti dar tik­rai anks­ ti. Pir­miau­sia tu­ri bō­ti įsteig­tas ju­ ri­di­nis vie­ne­tas, ku­riam bō­tų ga­li­ ma va­do­vau­ti. O to­kio ju­ri­di­nio

vie­ne­to kol kas nė­ra, yra tik po­li­ti­ nis spren­di­mas“, – tei­gė Vil­niaus oro uos­to va­do­vas.

Pa­lan­gos oro uos­to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas Vla­di­mi­ras Vlas­lo­vas, pa­klaus­tas, kaip ver­ti­na spren­di­mÄ… su­jung­ti vi­sus tris ĹĄa­lies oro uos­ tus, bu­vo la­ko­niť­kas: „Ma­nau, kad Lie­tu­vai bus ge­riau.“ „O kal­bant gry­nai apie mō­sĹł oro uos­tÄ…, Ĺži­no­ma, kei­sis ad­mi­nist­ra­ ci­nÄ— struk­tō­ra, tik­riau­siai bus at­ leis­ta Ĺžmo­niĹł. Bet dau­giau nie­ko pa­sa­ky­ti ne­ga­liu“, – sa­kÄ— V.Vlas­ lo­vas.

ros da­ly­kus ir duo­tĹł si­ner­gi­nÄŻ efek­ tÄ…. Ma­nom, kad eko­no­mi­niu po­ Ĺžiō­riu to­kia reor­ga­ni­za­ci­ja at­neť­tĹł apie 1,2 mln. li­tĹł tei­gia­mÄ… eko­no­ mi­nÄŻ efek­tÄ…. Ĺ˝i­no­ma, ĹĄiek tiek su­ ma­Şė­tĹł bend­ras dar­buo­to­jĹł skai­ Ä?ius – stu­di­jos au­to­riai skai­Ä?iuo­ja, kad tai ga­lė­tĹł bō­ti apie 23 Ĺžmo­ nes“, – sa­kÄ— R.Sin­ke­vi­Ä?ius. Anot jo, pa­ti reor­ga­ni­za­ci­ja pa­pil­do­mĹł lė­ťų pa­rei­ka­lau­ti ne­tu­rė­tĹł.

Mi­nist­ras tei­gÄ—, kad oro uos­tus ti­ki­ma­si su­jung­ti iki ki­tĹł me­tĹł va­ sa­ros, ta­Ä?iau, pa­sak jo, vis­kas pri­ klau­sys nuo to, kaip grei­tai pro­jek­ tui pri­tars Vy­riau­sy­bÄ— ir Sei­mas.

Ti­ki­si spė­ti iki va­sa­ros

Su­si­sie­ki­mo mi­nist­ras R.Sin­ke­vi­Ä?ius va­kar tei­gÄ—, kad oro uos­tĹł su­jun­gi­ mas ÄŻ bend­rÄ… ÄŻmo­nÄ™ ga­li duo­ti 1,2 mln. li­tĹł tei­gia­mÄ… me­ti­nÄŻ eko­no­mi­ nÄŻ efek­tÄ…. Pa­sak jo, po reor­ga­ni­za­ci­ jos ga­li tek­ti at­leis­ti iki 23 Ĺžmo­niĹł. „Ma­no­me, kad toks oro uos­tĹł su­ jun­gi­mas iĹĄ es­mÄ—s leis­tĹł efek­ty­viau val­dy­ti ke­lei­viĹł srau­tus, rin­ko­da­

Plėt­ra bō­tų leng­ves­nė

Su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Ari­jan­ das Šliu­pas tei­gė, kad po per­tvar­ kos tu­rė­tų bō­ti ge­riau su­ba­lan­suo­ ta oro uos­tų plėt­ros stra­te­gi­ja. „Oro uos­tai veiks kaip ir vei­ kę, mes cent­ra­li­zuo­ja­me val­dy­mo struk­tō­rą, sie­kia­me bō­tent koor­di­ nuo­ti ir su­ba­lan­suo­ti vi­są oro uos­

tĹł vys­ty­mo stra­te­gi­jÄ… ir, for­muo­ da­mi pa­gal skir­tin­gus ly­gius bei da­lis, ati­tin­ka­mai – inf­rast­ruk­tō­ rą“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­ kÄ— A.Ĺ liu­pas.

Pa­sak jo, po per­tvar­kos ve­Şė­jai ne­bus stum­do­mi iĹĄ vie­no oro uos­to ÄŻ ki­tÄ…, o tie­siog pa­si­rinks jiems tin­ ka­miau­siÄ… vie­tÄ…. „Bus sie­kia­ma su­ for­muo­ti skir­tin­gĹł pa­slau­gĹł ir ly­giĹł pa­ke­tĹł for­mÄ…, kai oro li­ni­jĹł bend­ro­ vÄ—s ga­lÄ—s pa­si­rink­ti vie­no­kiÄ… ar ki­ to­kiÄ… inf­rast­ruk­tō­rÄ…. JĹł pa­si­rin­ki­ mas pri­klau­sys nuo to, ko kiek­vie­nai skry­dĹžiĹł bend­ro­vei rei­kia, ko jie no­ri ir ko­kia inf­rast­ruk­tō­ra jiems la­biau­ siai tin­ka“, – tei­gÄ— A.Ĺ liu­pas.

Anot jo, kol baig­sis reor­ga­ni­za­ ci­ja, Kau­no oro uos­tui va­do­vaus lai­ki­na­sis va­do­vas, o nau­jo di­rek­ to­riaus kon­kur­sas bus skel­bia­mas tik su­jun­gus uos­tus.

Oro uos­tĹł pa­va­di­ni­mai ne­si­keis, o nau­jos ÄŻmo­nÄ—s, ku­ri juos val­dys, pa­va­di­ni­mo R.Sin­ke­vi­Ä?ius kol kas ne­no­rė­jo at­skleis­ti.

DaugÄ—ja paramos jauniesiems ĹŤkininkams JustÄ— LabutytÄ— ÄŽgyvendinant Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programÄ… dar liko nenuveiktĹł darbĹł, taÄ?iau specialistai ir potencialĹŤs ES paramos gavÄ—jai jau Ĺžvelgia ÄŻ kito etapo perspektyvas.

Reikia ÄŻvertinti prioritetus

Ne tik apĹžvelgti laukianÄ?ius iĹĄĹĄĹŤkius bei aktualijas, bet ir ÄŻvertinti ankstesniĹł metĹł patirtÄŻ KlaipÄ—dos regiono ĹŤkininkus, rajono savivaldybiĹł, seniĹŤnijĹł darbuotojus kvietÄ— Ĺ˝emÄ—s ĹŤkio ministerijos (ŽŪM) atstovai GargĹžduose vykusiame informaciniame seminare „Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos ÄŻgyvendinimo apĹžvalga, 2013 m. paraiĹĄkĹł priÄ—mimo graďŹ kas, priemoniĹł aktualijos 2013 m. ir perspektyvos po 2014 m.“ buvo pristatytas Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos I, II, III ir IV krypties priemoniĹł paraiĹĄkĹł priÄ—mimo graďŹ kas, ÄŻgyvendinimo aktualijos ir perspektyvos 2014–2020 m.

Kaip teigė ŽŪM Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vedėja Jolanta Aťmonienė, rengiantis bōsimam etapui siekiama daugiau paslaugų perkelti į elektroninę erdvę.

Pasak specialistÄ—s, 2014–2020 m. programos lĹŤkesÄ?iai maĹžai kuo skiriasi nuo dabartiniĹł. Parama kaimo plÄ—trai padeda siekti tikslĹł, kurie aktualĹŤs ir Lietuvai: ĹžemÄ—s ĹŤkio konkurencingumo didinimo, tausaus gamtos iĹĄtekliĹł valdymo ir klimato politikos tikslĹł, taip pat subalansuotos teritorinÄ—s kaimo vietoviĹł plÄ—tros. Ĺ iĹł tikslĹł siekiama ÄŻgyvendinant tam tikrus prioritetus. Yra iĹĄskirti ĹĄeĹĄi prioritetai, taÄ?iau ĹĄalis narÄ— turi pasirinkti, ar ji sieks visĹł prioritetĹł, ar kurÄŻ nors jau yra ÄŻgyvendinusi. „GalimĹł 2014–2020 m. kaimo plÄ—tros priemoniĹł yra iĹĄskirta 18, be to, kai kurios priemonÄ—s apima net po kelias veiklos sritis. ÄŽvertinant tai, kad lÄ—ĹĄos kaimo plÄ—trai 2014–2020 m. maŞėja, o mes siekiame proverĹžio tam tikroje srityje,

negalime ÄŻgyvendinti visĹł 18 priemoniĹł, tad teks ko nors atsisakyti“, – pripaĹžino specialistÄ—.

LÄ—ĹĄĹł suma gali kisti

Pristatant 2014–2020 m. kaimo plÄ—tros politikos ir ďŹ nansines nuostatas, pastebÄ—ta, kad ne maĹžiau kaip 5 proc. Europos ĹžemÄ—s ĹŤkio fondo kaimo plÄ—tros (EŽŪFKP) lÄ—ĹĄĹł turi bĹŤti skiriama LEADER programai ÄŻgyvendinti, ne maĹžiau kaip 25 proc. – su klimato kaita, agrarine aplinkosauga, ekologiniu ĹŤkininkavimu ir iĹĄmokomis vietovÄ—ms, kuriose esama gamtiniĹł ar kitokiĹł speciďŹ niĹł kliĹŤÄ?iĹł, susijusioms priemonÄ—ms.

IĹĄlieka nuostata, kad EŽŪFKP lÄ—ĹĄomis ďŹ nansuojamos iĹĄlaidos negali bĹŤti bendrai ďŹ nansuojamos struktĹŤriniĹł fondĹł, Sanglaudos fondo arba bet kurios kitos ES ďŹ nansinÄ—s priemonÄ—s ÄŻnaĹĄu.

Reikalavimus gauti ďŹ nansavimÄ… atitiks tik tos iĹĄlaidos, kurios bus patiriamos po paraiĹĄkos pateikimo kompetentingai institucijai datos, iĹĄskyrus bendrÄ…sias sÄ…naudas.

Bendras paramos kaimo plÄ—trai 2014–2020 m. laikotarpiu biudĹžetas siekia 84 936 mln. eurĹł. TaÄ?iau dÄ—l ĹĄios daugiametÄ—s ďŹ nansinÄ—s perspektyvos Europos Parlamentas iĹĄreiĹĄkÄ— nepritarimÄ…, nes formuojant bendrÄ… 2014–2020 m. ES biudĹžetÄ… labiausiai apkarpytos buvo investicijos ÄŻ ekonominÄŻ augimÄ…, taip siekiant apsaugoti ĹžemÄ—s ĹŤkio ir Sanglaudos politikĹł pozicijas.

Tad bendrai kaimo plÄ—trai skirtĹł lÄ—ĹĄĹł dydis dar gali ir pakisti.

Kalbant apie Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos tÄ™stinumo iĹĄsaugojimÄ… ir 2014–2020 m. kaimo plÄ—tros priemones, akcentuota, kad numatyta galimybÄ— ÄŻtraukti tematines paprogrames, kurios turÄ—tĹł prisidÄ—ti prie ES prioritetĹł kaimo plÄ—trai ir bĹŤtĹł nukreiptos ÄŻ specialius identiďŹ kuotus poreikius, ypaÄ? ÄŻ ĹĄias sritis: jaunieji ĹŤkininkai, smulkieji ĹŤkiai bei trumpo tiekimo grandinÄ—. Paramos lygis galÄ—tĹł bĹŤti padidintas 10 proc. maŞųjĹł ĹŤkiĹł ir trumpo tiekimo grandinÄ—s atveju.

Domina perspektyvos

Ď ŽŪM surengtą informacinį seminarą dalyviai rinkosi vedami skirtingų intencijų. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Sigitas Karbauskas prisipaŞino palankiai vertinąs 2007–2013 m. kaimo plėtros programos įgyvendinimą.

Politiko teigimu, svarbu ne tik Ĺžinoti, kuo kvÄ—puoja ĹĄalies kaimas, bet ir kuo jis gyvens artimiausius metus, kaip numatoma ÄŻgyvendinti Lietuvos kaimo plÄ—tros 2014–2020 m. programÄ…. „Labai svarbu susitelkti ÄŻ ĹžemÄ—s ĹŤkÄŻ, nes tai mĹŤsĹł perspektyva, varomoji jÄ—ga – ateityje Lietuva iĹĄ ĹĄios srities galÄ—tĹł gyventi ne prasÄ?iau kaip iĹĄ naftos“, – palygino S.Karbauskas.

PaĹĄnekovas pripaĹžino, kad KlaipÄ—dos rajonas susiduria su speciďŹ ne problema – Ä?ia gausĹŤs plotai apleistos, dirvonuojanÄ?ios ĹžemÄ—s, nes iki ĹĄiol daug kam tai tiesiog buvo investicijĹł ÄŻ nekilnojamÄ…jÄŻ turtÄ…, o ne ĹŤkininkavimo objektas. „Nors dabar bandoma imtis tam tikrĹł ĹžingsniĹł, manau, reikÄ—tĹł ĹĄiÄ… problemÄ… sprÄ™sti ne baudomis, o skatinti priemones, kad ĹžmonÄ—s bĹŤtĹł suinteresuoti dirbti ĹžemÄ™. Kaimo plÄ—tros programa norintiems ĹŤkininkauti iĹĄties suteikia daug patraukliĹł galimybiĹł. Labai dĹžiugu, kad labiau Ĺžadama skatinti gyvulininkystÄ™, galbĹŤt reikalai pajudÄ—s ÄŻ priekÄŻâ€œ, – kalbÄ—jo KlaipÄ—dos rajono politikas.

Racionalus sprendimas

Pienininkyste uĹžsiimantis ĹŤkininkas Andrius Vainius pasakojo, kad plÄ—sdamas ir stiprindamas ĹŤkÄŻ pagal savo galimybes pasinaudojo visa ÄŻmanoma ES bei valstybÄ—s parama. „DarbĹł buvo ÄŻvairiĹł, ÄŻgyvendinta daug pagerinimĹł – ÄŻsigijau technikos, kitĹł priemoniĹł, gerinanÄ?iĹł darbÄ…. Negalima stovÄ—ti vietoje, atsilikti“, – ÄŻsitikinÄ™s daugiau nei 100 ha savos ir dar apie 300 ha nuomojamos ĹžemÄ—s valdantis ĹŤkininkas.

Tad Endriejavo seniĹŤnijoje ĹŤkininkaujantis vyras prisipaĹžino, kad

ď Ž Pamokos: Ă?: `b_R[TaNZR V[S\_ZNPV[VNZR `RZV[N_R N] cRYTaV Ă­XV

[V[XĂş YNbXVN[af` V Ă­XVNV ORV NXabNYVW\` Ă&#x;cR_aV[aN N[X`aR`[VĂş ZRaĂş ]N aV_aV`

CfaNba\ =Ra_VX\ [b\a_

jam aktuali informacija apie naujoves, kurios dar tik planuojamos, ir veiklas, kurios numatytos ĹĄiais metais.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas, garsėjantis vienu stipriausių ekologinių ōkių Lietuvoje, tvirtino, kad ŽŪM inicijuotas seminaras jį pirmiausia domino darbiniais klausimais, kaip antai asbestinių stogų keitimo paramos naujovės.

PaĹĄnekovo akimis, viena svarbiausiĹł aktualijĹł jÄ… gaunantiems – nuo 10 tĹŤkst. litĹł pernai iki 6 tĹŤkst. litĹł ĹĄiemet sumaĹžinta iĹĄmoka. „Nors suma ir sumaŞėjo, gal tai racionalus sprendimas, jei iĹĄ praktikos tiek lÄ—ĹĄĹł vidutiniĹĄkai reikia vienam objektui“, – svarstÄ— valdininkas.

Skatina naujĹł ĹŤkiĹł kĹŤrimÄ…

PaĹĄnekovo teigimu, naudingos informacijos seminare iĹĄgirdo ir vietos ĹŤkininkai, kiti paramos gavÄ—jai.

Jo manymu, labiausiai sveikintinas Ĺžingsnis, kad nauju paramos etapu 2014–2020 m. didesnÄ— vienkartinÄ— parama numatyta veiklÄ… pradedantiems jauniesiems ĹŤkininkams. „AnksÄ?iau ji siekÄ— apie 40 tĹŤkst.

eurĹł, dabar – apie 70 tĹŤkst. eurĹłâ€œ, – akcentavo paĹĄnekovas.

V.Buivydo teigimu, labai svarbu, kad tokios priemonÄ—s skatina jaunimÄ… pasilikti Lietuvoje, o ne iĹĄgena laimÄ—s ieĹĄkoti svetur, leidĹžia jiems pajusti, kad ÄŻsikabinti ÄŻ gyvenimÄ…, uĹžsidirbti galima ir gimtinÄ—je. Be to, ĹŤkininko nuomone, tai gera galimybÄ— stiprinti, plÄ—sti ĹĄeimos ĹŤkius. „Labai pravartu formuoti naujÄ… ĹŤkÄŻ ĹĄalia jau esamo, nemaĹžinant jo, nes yra daugiau perspektyvĹł, galima pasinaudoti turima baze. Manau, tokiĹł paraleliniĹł ĹŤkiĹł steigimas yra galimybÄ— pakelti mĹŤsĹł ĹžemÄ—s ĹŤkÄŻâ€œ, – ÄŻsitikinÄ™s paĹĄnekovas.

Ne vienoje Lietuvos kaimo plÄ—tros 2007–2013 m. programos paramos priemonÄ—je dalyvavÄ™s ĹŤkininkas prisipaĹžino laukiÄ…s naujojo etapo. „Gal ateityje teks gyventi vien iĹĄ ĹŤkininkavimo. Jei viskas klostysis palankiai, sĹŤnus galÄ—s startuoti su antru ĹŤkiu“, – perspektyvomis dalijosi paĹĄnekovas. www.kaimesypsenudaugeja.lt – PR uĹžeik, pamatyk, pasirodyk...

8

penktadienis, gegužės 31, 2013

užribis

Au­to­mo­bi­liu – į moks­lei­vių ei­se­ną?

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Va­kar ry­tą į dar­bo vie­tą vie­na­me ban­ke sku­bė­ju­si jau­na klai­pė­die­ tė vos ne­su­kė­lė ne­lai­mės – mo­te­ ris au­to­mo­bi­liu pa­su­ko tie­siai į pės­čių­jų ei­se­ną.

„Peu­geot“ kab­rio­le­tą vai­ra­vu­si blon­di­nė aiš­ki­no, kad tu­ri pa­siek­ ti Lie­pų gat­vė­je įsi­kū­ru­sį ban­ką.

Vai­ruo­to­ja, va­žia­vu­si Lie­pų gat­ve, pui­kiai ma­tė, kad ja žy­giuo­ja Klai­ pė­dos abi­tu­rien­tų ei­se­na.

Pas­ku­ti­nį skam­bu­tį šven­tu­sius jau­nuo­lius ly­dė­jo po­li­ci­jos eki­pa­žas.

Ta­čiau mo­te­ris iš­va­žia­vo į prieš­ prie­ši­nę eis­mo juos­tą, ap­len­kė pu­

sę ei­se­nos ir pa­su­ko į de­ši­nę, tie­siai per pės­čiuo­sius. Si­tua­ci­ją pa­ste­bė­ ję po­li­ci­jos pa­tru­liai su­sku­bo stab­ dy­ti au­to­mo­bi­lį, ta­čiau mo­te­ris pa­ reiš­kė, kad ji tu­ri pa­tek­ti į ban­ką, nes ji esą ja­me dir­ba. „Tai yra ele­men­ta­rus cha­miš­ku­ mas. O jei au­to­mo­bi­lis bū­tų ką nors kliu­dęs, ga­lė­jo juk su­ža­lo­ti žmo­ nes“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo Klai­ pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro Eis­mo įvy­kių ty­ri­mo gru­pės ty­rė­ja Vir­gi­ ni­ja Ra­di­vo­nie­nė.

Po­li­ci­jos pa­tru­liai mė­gi­no paaiš­ kin­ti vai­ruo­to­jai, kad pės­čių­jų ko­ lo­na ju­da į Laik­ro­džių mu­zie­jaus kie­me­lį. „Gal jos ir ne­nu­bau­dė, ta­ čiau ti­kiuo­si, kad bent pa­ba­rė“, – apie pa­žei­dė­ją kal­bė­jo pa­rei­gū­nė.

Bud­ru­mas: klai­pė­die­čiai tu­rė­tų bū­ti ati­des­ni, nes mies­te fik­suo­tas ne pir­mas šuns pa­gro­bi­mo at­ve­jis.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Va­gių ata­ka: gro­bia­mi jau ir šu­nys 1

Mo­te­ris ne­spė­jo net su­si­ vok­ti, kai vy­ras čiu­po jai iš ran­kų šu­nį ir pa­si­lei­do bėg­ti Žar­ di­nin­kų gat­ve. „Šuo lo­jo ir cy­pė, kaip nie­ka­da. Ėmiau šauk­ti, kad šu­nį pa­vo­gė. Tą aki­mir­ką pro ša­lį ėjo vai­kai iš „Au­ ku­ro“ gim­na­zi­jos. Jie me­tė ant že­ mės sa­vo krep­šius su kny­go­mis ir pa­si­lei­do bėg­ti pa­skui va­gį“, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris.

Triukš­mą kė­lė ne tik vai­kai, bet net ir ki­ta praei­vė ėmė šauk­ti, kad kaž­kas va­gia šu­nį. Įžū­lu­mas: uos­ta­mies­čio cent­re moks­lei­vių ei­ty­nės vos ne­si­bai­gė ne­lai­me.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nu­gai­šo Jū­rų mu­zie­jaus pa­ži­ba As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Ne vie­no klai­pė­die­čio ap­lo­dis­men­ tų su­lau­kęs šiau­ri­nis jū­rų liū­tas Pi­ ra­tas ne­be­links­mins Jū­rų mu­zie­ jaus lan­ky­to­jų. Iš­gy­ve­nęs 23 me­ tus gy­vū­nas kri­to, kaip paaiš­kė­jo po ty­ri­mo, dėl aug­lio, ku­ris su­si­for­ ma­vo tarp šir­dies ir plau­čių.

„Vi­du­ti­niš­kai jū­rų liū­tai gy­ve­na apie 25 me­tus. Tad Pi­ra­tas nu­gy­ ve­no jau sa­vo am­žių. Pas­ku­ti­niais me­tais jis bu­vo van­gus, ne­no­riai žai­dė, tad bu­vo lai­ko­mas at­ski­ rai ir gy­ve­no su sa­vo drau­ge jū­rų liū­te Mar­ki­ze. Per­nai jie su­si­lau­ kė liū­tu­ko“, – pa­sa­ko­jo Jū­rų mu­ zie­jaus at­sto­vė spau­dai Ni­ka Pu­ tei­kie­nė.

Pir­muo­sius li­gos po­žy­mius mu­ zie­jaus dar­buo­to­jai pa­ste­bė­jo prieš dvi sa­vai­tes. „Liū­tas ėmė ko­sė­ti. Jį ap­žiū­rė­ jo spe­cia­lis­tai, bu­vo at­lik­ti mik­ro­ bio­lo­gi­niai ty­ri­mai. Ta­čiau ma­ny­ta, kad tai tik kaž­ko­kia kvė­pa­vi­mo ta­ kų in­fek­ci­ja ar už­de­gi­mas“, – tei­ gė N.Pu­tei­kie­nė.

Ta­čiau praė­ju­sį sa­vait­ga­lį liū­tas nu­dvė­sė. Šis jū­rų liū­tas Klai­pė­do­je ap­si­gy­ ve­no 1991 m. Tuo me­tu mu­zie­jus iš Ru­si­jos ins­ti­tu­to liū­tą nu­si­pir­ko už 6 tūkst. rub­lių.

Per die­ną jū­rų liū­tams rei­kia apie 40 kg mais­to. Pa­ti­nai yra ge­ro­kai di­des­ni už pa­te­les.

Pi­ra­tas svė­rė apie 800 kg, Mar­ ki­zė – tik 200 kg.

Šie jū­rų gy­vū­nai liū­tais bu­vo pa­ va­din­ti dėl il­gų, ap­link kak­lą au­ gan­čių plau­kų, ku­rie kar­tais sie­kia net 25 cm il­gį ir pri­me­na sau­su­mos liū­tų kar­čius. Ma­no­ma, kad prieš 50 mln. me­tų jū­rų liū­tų pro­tė­viai bu­vo lo­kiai.

Vi­jo­si au­to­mo­bi­liu

„Tuo me­tu iš dar­bo grį­žo ki­ta­me na­me gy­ve­nan­tis vy­ras. Jis ėmė vy­tis va­gį au­to­mo­bi­liu. Aš juk ne­ ga­liu bėg­ti. Taip ir li­kau ant suo­liu­ ko, net te­le­fo­no ne­tu­rė­jau“, – pa­ sa­ko­jo mo­te­ris.

Prie šuns šei­mi­nin­kės priė­jęs ne­pa­žįs­ta­ma­sis nu­ra­mi­no, kad šu­ nį va­gi­šius nu­me­tė, ir vai­kai jį tuoj par­neš. „Tu­riu pa­dė­ko­ti šiems žmo­nėms.

Jei ne jie, ne­be­tu­rė­čiau sa­vo au­gin­ ti­nės. Net po­li­ci­ją žmo­nės pa­dė­jo

iš­kvies­ti“, – kal­bė­jo klai­pė­die­tė.

Mo­te­ris ste­bė­jo­si, kad va­gis nu­ si­tai­kė į šu­nį to­kiu me­tu, kai ap­lin­ kui bu­vo daug žmo­nių. „Tie­sa, jis nu­me­tė ka­ly­tę. Jai bu­vo su­ža­lo­ta ko­ja“, – kal­bė­jo Bi­ru­tė.

Ket­vir­ta­die­nį šu­nį šei­mi­nin­kams te­ko ope­ruo­ti.

Mo­te­ris ne­spė­jo net su­si­vok­ti, kai vy­ras čiu­po jai iš ran­kų šu­ nį ir pa­si­lei­do bėg­ti Žar­di­nin­kų gat­ve. „Jei pa­ma­ty­čiau šį vy­rą, at­pa­žin­ čiau. Ta­čiau svar­biau­sia – iš­sau­go­ jo­me šu­nį. Man jis yra neį­kai­no­ja­ mas. Aš ne­ži­nau, kam rei­kė­jo jį vog­ti“, – svars­tė mo­te­ris.

Mik­ro­ra­jo­ne – dvi va­gys­tės

O štai ki­ta klai­pė­die­tė pra­ra­ do Lab­ra­do­ro ret­ri­ve­rį. Šuo din­go paė­ju­sį penk­ta­die­nį. Ta­čiau ši va­

gys­tė įvyk­dy­ta ta­me pa­čia­me ra­ jo­ne, kur mė­gin­ta pa­vog­ti Pe­ki­ nų veis­lės šu­nį. In­ci­den­tas nu­ti­ko Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­te, kai mo­ ters vy­ras po pa­si­vaikš­čio­ji­mo su 10 mė­ne­sių ka­ly­te ją pri­ri­šo prie par­duo­tu­vės, o pa­ts nu­žings­nia­vo pirk­ti mais­to pro­duk­tų. „Aš bū­čiau jos ne­pa­li­ku­si, na bet vy­rai juk ki­taip žiū­ri į si­tua­ci­ją. Išė­ jęs iš par­duo­tu­vės vy­ras te­ra­do prie tvo­re­lės ky­ban­tį pa­va­dė­lį. Šuo din­go su ant­kak­liu“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Le­na ti­ki­no, kad au­gin­ti­nė ne­ga­ lė­jo ati­trūk­ti ir įta­ria va­gys­tę. „Ji bu­vo ra­maus bū­do ir ve­ džio­ja­ma ne­si­trauk­da­vo nuo mū­ sų. Iš­ves­ta pa­si­vaikš­čio­ti ji ne­si­ dras­ky­da­vo, kaip nu­tin­ka ki­tiems jau­niems šu­nims. To­dėl ma­nau, kad ji ne­ga­lė­jo iš­trūk­ti“, – sa­vo įvy­kių ver­si­ją pa­sa­ko­jo ke­tur­ko­jo šei­mi­nin­kė.

Mo­te­ris po­li­ci­jai nu­ro­dė, kad pa­ ty­rė 800 li­tų nuo­sto­lį. „Mes šu­nį pir­ko­me iš vei­sė­jų.

Ta­čiau ne pi­ni­gų mums gai­la, juk ka­ly­tė bu­vo kaip šei­mos na­rys“, – ti­ki­no klai­pė­die­tė.

Už be­na­mio gy­vy­bę – ne­lais­vė Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­mas pa­ skel­bė nuo­spren­dį 51 me­tų klai­pė­ die­čiui Do­mi­ny­kui Raz­gui, be prie­ žas­ties nu­žu­džiu­siam be­na­mį.

Pa­kir­to: 23 me­tų jū­rų liū­tas Pi­

ra­tas ko­ne vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pra­lei­do Klai­pė­dos jū­rų mu­zie­ ju­je links­min­da­mas žiū­ro­vus.

Per­nai bir­že­lio 20-ąją šis vy­ras su su­gy­ven­ti­ne sve­čia­vo­si pas bi­čiu­ lį, ku­rio gy­ve­ni­mo drau­gė glo­bo­jo be­na­mį. Šal­to­mis žie­mos nak­ti­mis pri­glaus­da­vo jį per­nak­vo­ti, o šil­ tes­niuo­ju me­tų lai­ku duo­da­vo jam šil­to mais­to.

Tą­dien su­si­rin­ku­sie­ji gir­ta­vo, kliu­vo gė­ra­lo ir be­na­miui 53 me­ tų Pet­rui Jan­čaus­kui. Įkau­šęs vy­ ras už­mi­go sė­dė­da­mas ant so­fos.

Net­ru­kus šei­mi­nin­kė pa­ma­tė, kad jis ap­si­šla­pi­no ir la­bai su­py­ko. Įtū­žį ant be­na­mio lie­jo vi­si, bet la­biau­siai D.Raz­gus. Jis nu­tem­pė P.Jan­čaus­ką nuo so­fos ant grin­ dų ir puo­lė jį muš­ti. Be­na­mis pra­ džio­je rai­čio­jo­si, den­gė gal­vą, bet ne­tru­kus nu­ri­mo. Ta­da smur­tau­ to­jas pa­li­ko jį ra­my­bė­je, o šei­mi­ nin­kė pa­ta­rė jo dau­giau ne­lies­ti, esą iš­si­mie­gos ir išeis.

Po­zi­ci­ja: D.Raz­gus įsi­ti­ki­nęs, kad nuo jo smū­gių be­na­mis ne­ga­lė­jo mir­ti.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ta­čiau P.Jan­čaus­kas ne­be­si­kė­lė, po ke­lių va­lan­dų šei­mi­nin­kė pa­ste­ bė­jo, kad pa­mė­lo jo au­sys. Ta­čiau po­li­ci­ją ir grei­tą­ją ji iš­kvie­tė tik tre­ čią nak­ties.

Nors D.Raz­gus ban­dė aiš­kin­ ti, kad be­na­mį prie kon­tei­ne­rio anks­čiau bu­vo su­mu­šę kaž­ko­ kie vai­ki­nai, eks­per­tai tvir­ti­no,

kad žmo­gus mi­rė nuo dau­gy­ bės vie­nu me­tu į gal­vą su­duo­ tų smū­gių.

Va­kar D.Raz­gus nu­teis­tas ka­lė­ ti 11 me­tų. Už gro­tų jis jau pra­lei­ do be­veik me­tus.

Nu­žu­dy­to­jo se­sers nau­dai iš kal­ ti­nin­ko pri­teis­ta pa­deng­ti 1060 li­tų lai­do­ji­mo iš­lai­dų.

9

penktadienis, geguŞės 31, 2013

ekonomika

Rō­kan­Ä?iĹł ra­my­bÄ—s kol kas ne­drums Ar­ti­miau­siu me­tu ci­ga­re­Ä?iĹł pa­ke­liai su at­bai­dan­Ä?io­mis nuo­ trau­ko­mis rō­kan­Ä?iĹł dar ne­gÄ…s­dins. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­ nist­ras pri­pa­Şįs­ta, kad nau­jo­vÄ— bō­ti­na, ta­Ä?iau Sei­me ji bus svars­ to­ma ne­bent ru­dens se­si­jo­je.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Neap­sisp­ren­dŞia nei ES, nei Lie­tu­va

Siō­ly­mai pa­Şeis­tĹł or­ga­nĹł ar iť­pu­ vu­siĹł dan­tĹł nuo­trau­ko­mis „puoť­ ti“ rō­ka­lĹł pa­ke­lius ES ir Lie­tu­vo­je svars­to­mi jau ne vie­nus me­tus. Vis dar ne­su­de­rin­to­je ES Ta­ba­ko ga­mi­ niĹł di­rek­ty­vo­je taip pat nu­ma­to­ma su­vie­no­din­ti ci­ga­re­Ä?iĹł pa­kuo­tes, draus­ti ga­min­ti ir pla­tin­ti plo­nas bei aro­ma­ti­zuo­tas ci­ga­re­tes, reg­ la­men­tuo­ti elekt­ro­ni­niĹł ci­ga­re­Ä?iĹł ga­my­bÄ…, o ÄŻspė­ja­mie­ji Ĺženk­lai tu­rė­ tĹł pa­di­dė­ti iki 75 pro­c. pa­ke­lio plo­ to. Ta­Ä?iau nei Bend­ri­ja, nei mō­sĹł ĹĄa­lis spren­di­mo vis dar ne­prii­ma.

ES vals­ty­bių po­Şiō­ris ťiuo klau­si­ mu iť­si­ski­ria, o Lie­tu­vo­je ťie svars­ ty­mai vis ne­nu­ke­liau­ja iki Sei­mo.

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ras Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis sa­ko, kad ĹĄÄŻ klau­si­mÄ… kel­ti bō­ti­na, ta­Ä?iau ka­da ti­kė­tis spren­di­mo – neaiť­ku. „Nag­ri­nė­ja­me ĹĄi­tuos klau­si­mus, da­bar yra vi­sas pa­siō­ly­mĹł pa­ke­tas, dar­bo gru­pÄ— dir­ba ir mes pa­teik­ sim sa­vo siō­ly­mus ru­dens se­si­jo­je.

TÄ… klau­si­mÄ… iť­kel­sim Vals­ty­bi­nė­ je svei­ka­tos rei­ka­lĹł ko­mi­si­jo­je, nes mes pri­siė­mė­me ÄŻsi­pa­rei­go­ji­mus, jie jau pa­tvir­tin­ti, tu­rim ju­dė­ti ta kryp­tim“, – tei­gÄ— mi­nist­ras.

V.P.And­riu­kai­Ä?io po­Şiō­riu, Lie­ tu­vai ne­bō­ti­na ak­lai sek­ti Bend­ri­jos pa­vyz­dĹžiu – nu­sprÄ™s­ti, kaip Ĺženk­ lin­ti ci­ga­re­Ä?iĹł pa­ke­lius, ĹĄa­lis esÄ… ga­li ir pa­ti. Mi­nist­ras ne­gai­li prie­ kaiť­tĹł ir pa­Ä?iai svei­ka­tos ap­sau­gos sis­te­mai, ku­riai ĹĄiuo me­tu pa­ts va­ do­vau­ja. „DÄ—l di­rek­ty­vos ten­ka pa­sa­ky­ ti, kad ES grei­Ä?iau­siai bus ieť­ko­ ma ko­kio nors komp­ro­mi­so, ko­kios bus priim­tos for­mu­luo­tÄ—s. Bet na­ cio­na­li­nÄ— tei­sÄ— ga­li siek­ti di­des­niĹł tiks­lĹł ir prie­mo­niĹł. Ir jei­gu di­rek­ ty­vo­je bus priim­ti vie­no­kie ar ki­ to­kie komp­ro­mi­sai, tai ne­reiť­kia, kad Lie­tu­va pa­ti ne­ga­li ÄŻsi­ves­ti vi­ sos to pa­ke­lio Ĺženk­li­ni­mo apim­ties.

AĹĄ esu uĹž tai, kad ji bō­tĹł, nes vi­sÄ… lai­kÄ… ei­ta ta­ba­ko kont­ro­lÄ—s silp­ni­ ni­mo ke­liu. Da­bar tu­rim re­zul­ta­tÄ…: kai 1994 m. ÄŻ Lie­tu­vÄ… ÄŻĹžen­gÄ— „Phi­lip Mor­ris“ (stam­biau­sia Lie­tu­vo­je ta­ ba­ko ga­min­to­ja – red. past.), tuo­ met ĹĄa­ly­je bu­vo la­bai ma­Şai rō­kan­ Ä?iĹł mer­gi­nĹł ir paaug­liĹł. Ĺ ian­dien, ko ge­ro, mes iť­si­ver­Şėm ÄŻ ly­de­rius.

Ir tai ab­so­liu­tus mō­sų svei­ka­ti­ni­ mo po­li­ti­kos silp­

nu­mo, mō­sĹł veiks­mĹł nee­fek­ty­ vu­mo, ĹĄi­tos sri­ties ne­tvar­kos ir, su­pran­ta­ma, di­de­lio ta­ba­ko pra­ mo­nÄ—s lo­biz­mo pa­vyz­dys “, – kal­ bė­jo V.P.And­riu­kai­tis.

V.P.And­riu­kai­tis:

Ať esu uŞ tai, kad Şenk­li­ni­mas bō­tų, nes vi­są lai­ką ei­ta ta­ba­ko kont­ro­lės silp­ni­ni­mo ke­liu.

Kont­ra­ban­dos di­dė­ji­mo neįŞ­vel­gia

Mi­nist­ro tei­gi­mu, spe­cia­liai pa­ Ĺženk­lin­ti ci­ga­re­Ä?iĹł pa­ke­liai pir­ miau­sia nuo Ĺža­lin­go ÄŻpro­Ä?io at­bai­ dy­tĹł dar ne­rō­kan­Ä?ius paaug­lius ir tuos, ku­rie dō­mÄ… trau­kia ne­re­ gu­lia­riai. O opo­nen­tĹł kal­bas, kad ĹĄie ir ki­ti su­grieŞ­ti­ni­mai ne­va pa­ ska­t ins di­d es­n Ä™ kont­ra­ban­d Ä…, V.P.And­riu­kai­tis va­di­na lauŞ­to­mis iĹĄ pirť­to, tai esÄ… ÄŻro­do ir ak­ci­zo di­ di­ni­mo pa­vyz­dys. „La­bai pa­pli­tu­si ÄŻdo­mi te­zÄ—, kad jei Lie­tu­vo­je di­dė­tĹł ta­ba­ko ak­ci­zas, tai su­ma­Şė­tĹł le­ga­laus ta­ba­ko rō­ky­ mas ir pa­di­dė­tĹł ne­le­ga­laus ta­ba­ ko var­to­ji­mas. Bet jei Ĺžvilg­te­lė­tu­ mė­te ÄŻ skai­Ä?ius nuo 2007 iki 2013 m., kai bu­vo ÄŻves­ti tam tik­ri ta­ba­ ko ap­ri­bo­ji­mai ir pa­di­din­tas ta­ba­ ko ak­ci­zas, nie­ko pa­na­ťaus – ak­ci­ zo su­rin­ki­mas ÄŻ biu­dĹže­tÄ… vis di­dė­ja.

Va­di­na­si, rō­kÄ— le­ga­lias ci­ga­re­tes, ne­pe­rė­jo prie ne­le­ga­liĹłâ€œ, – dÄ—s­tÄ— mi­nist­ras ir pa­brė­Şė, kad pir­miau­ sia rei­kia stip­rin­ti ko­vÄ… su ĹĄe­ťė­li­ne eko­no­mi­ka, – ko­vo­ti su ko­rup­ci­ja, ky­ťi­nin­ka­vi­mu, stip­rin­ti mui­ti­nÄ—s ir pa­sie­nio tar­ny­bĹł dar­bÄ…. „Esu tik­ras, kad 50 pro­c. rō­kan­ Ä?iĹł paaug­liĹł bō­ti­nai su­si­rgs la­ bai rim­tom li­gom. Svei­ka­tos po­ li­ti­kos tra­ge­di­ja yra ta, kad rei­kia veik­ti komp­lek­siť­kai, su­pran­tant, jog ta veik­la duos nau­dos po 10– 15 me­tĹł. Bet jei­gu ne­veik­si, vaiz­ das bus prie­ťin­gas. Jei­gu neį­ve­sim tĹł komp­lek­si­niĹł prie­mo­niĹł, pa­ti­ kė­kit, po 20 me­tĹł ta kar­ta, ku­riai da­bar 16–18 me­tĹł ir ku­ri taip in­ ten­sy­viai rō­ko, su­da­rys di­dĹžiu­lÄ™ li­go­niĹł da­lÄŻ. Ma­Şiau­siai 70 pro­c. ĹĄi­tĹł Ĺžmo­niĹł bus smar­kiai pa­lies­ ti ÄŻvai­riĹł li­gĹłâ€œ, – pro­gno­za­vo mi­ nist­ras.

Nau­da ne­ti­ki

Klai­pė­do­je esan­Ä?ios ta­ba­ko ga­min­ to­jos „Phi­lip Mor­ris Bal­tic“ kor­ po­ra­ci­jos rei­ka­lĹł di­rek­to­rius Gin­ tau­tas Dir­gė­la sa­ko, kad iĹĄ es­mÄ—s di­rek­ty­va rei­ka­lin­ga, ta­Ä?iau kai ku­ riais drau­di­mais laz­da esÄ… per­len­ kia­ma. Di­rek­to­riaus tei­gi­mu, kai ku­rie di­rek­ty­vos punk­tai at­neť­ tĹł Ĺža­los vals­ty­bÄ—s biu­dĹže­tui, o Ĺžmo­niĹł svei­ka­ta nuo to ne­pa­ ge­rė­tĹł. Be to, nu­ken­tė­tĹł fab­ ri­ko kon­ku­ren­cin­gu­mas. „To­kiais Ĺženk­li­ni­mais be­ veik pa­nai­ki­na­ma mō­sĹł ga­li­ my­bÄ— iť­si­skir­ti iĹĄ kon­ku­ren­tĹł, o pa­tvir­tin­tĹł ÄŻro­dy­mĹł, kad di­ des­ni pa­kuo­Ä?iĹł ÄŻspė­ji­mai apie rō­ky­mo Ĺža­lÄ… yra efek­ty­ves­ni uĹž da­bar­ti­nÄŻ ES priim­tÄ… dy­dÄŻ, nė­ra. Ĺ˝i­no­ma, ta­ba­ko kont­ro­lÄ—s ak­ty­ vis­tai vi­sa­da duo­da nuo­ro­dĹł, bet jei­gu pa­skai­ty­tu­me, iĹĄ tik­rų­jĹł tai tik in­di­ka­ci­jos ir nuo­mo­nÄ—s. Rim­tĹł moks­li­niĹł stu­di­jĹł kri­te­ri­jĹł tai nea­ ti­tin­ka. Tad mes ne­su­tin­kam su to­ kia nuo­mo­ne“, – tei­gÄ— G.Dir­gė­la.

Di­rek­to­rius ne­pri­ta­ria V.P.And­ riu­kai­Ä?iui ir sa­ko, kad pa­pil­do­mi su­grieŞ­ti­ni­mai dar pla­Ä?iau at­ver­ tĹł var­tus kont­ra­ban­dai, ku­riÄ…, re­ mian­tis nau­jau­sia gy­ven­to­jĹł ap­ klau­sa, pa­tei­si­na 61 pro­c. lie­tu­viĹł.

Tas pa­ts esÄ… at­si­tik­tĹł ir uŞ­drau­dus plo­nes­nes bei men­to­lio sko­nio ci­ ga­re­tes. „Jau da­bar apie 35 pro­c. vi­sĹł su­ rō­ko­mĹł ci­ga­re­Ä?iĹł yra kont­ra­ban­ di­nÄ—s. Tai reiť­kia, kad bet ku­ris no­rin­tis tu­ri priė­ji­mÄ… prie kont­ra­ ban­dos. Jei­gu dar at­si­ras pa­si­rin­ki­ mas iĹĄ ÄŻpras­tai at­ro­dan­Ä?io pa­ke­lio ir pa­kuo­tÄ—s, ku­rios di­des­nÄ™ da­lÄŻ uĹži­ ma spal­vo­tos nuo­trau­kos, aki­vaiz­ du, kad var­to­to­jams bus pa­pil­do­ma pa­ska­ta ieť­ko­ti sau ÄŻpras­tĹł pro­duk­ tĹł ne­le­ga­lio­je rin­ko­je. Tas pa­ts su di­rek­ty­vos pro­jek­to siō­ly­mu uŞ­ draus­ti plo­nes­nes nei stan­dar­ti­ nio dy­dĹžio ci­ga­re­tes ir ci­ga­re­tes su men­to­liu. Lie­tu­vo­je to­kios ci­ga­re­ tÄ—s su­da­ro apie 15–16 pro­c. vi­sos rin­kos, tad vi­so to­kio sek­to­riaus uŞ­drau­di­mas di­dĹžią­jÄ… jos da­lÄŻ per­ kel­tĹł ÄŻ ne­le­ga­liÄ… rin­kÄ…. Tarp da­bar ne­le­ga­liai par­duo­da­mĹł to­kio ti­po ci­ga­re­Ä?iĹł jos su­da­ro 30–32 pro­c.

Bu­vo at­lik­tas ty­ri­mas, kÄ… da­ry­tĹł var­to­to­jai, jei­gu bō­tĹł uŞ­draus­tos bō­tent to­kio ti­po ci­ga­re­tÄ—s. 8 pro­c. Ĺžmo­niĹł at­sa­kÄ—, kad rō­ky­tĹł ki­to­ kias, o 77 pro­c. – kad pirk­tĹł kont­ ra­ban­di­nes“, – dÄ—s­tÄ— G.Dir­gė­la.

Ge­gu­Şės 31-oji – Pa­sau­li­nė die­na be ta­ba­ko 1987 m. Pa­ s a u ­l i ­n ė s v e i ­k a ­t o s or­g a­n i­z a­c i­j a ge­g u­Ş ės 31-ąją pa­skel­b ė Pa­s au­l i­ ne die­n a be ta­b a­ko.

Vi­s i rō­k an­t ys ťią die­n ą ska­t i­n a­m i bent vie­n ą die­n ą ne­r ō­k y­t i. Atk­rei­

pia­mas dė­me­s ys į svei­kos gy­ven­s e­ nos iť­s au­go­j i­m ą, svei­k a­tos po­l i­t i­k ą ir efek­t y­v iau­s ias prie­mo­nes ta­b a­ko var­to­ji­mui ma­Ş in­t i.

Nau­jo­ji Ta­ba­ko ga­m i­n ių di­rek­t y­va įsi­ga­lios, jeigu jai pri­tars vi­sos 27 vals­ ty­bės na­rės ir Eu­ro­pos Par­la­men­tas.

ES ins­ti­tu­ci­jĹł skai­Ä?ia­vi­mais, me­ti­nÄ—s ES vie­ťų­jĹł svei­ka­tos prie­Şiō­ros ÄŻstai­

gĹł iť­lai­dos, skir­tos su rō­ky­mu su­si­ju­ sioms li­goms gy­dy­ti, sie­kia maŞ­daug 25,3 mlrd. eu­r Ĺł. Par­duo­dant ta­ba­ko ga­mi­nius kas­met su­ren­ka­ma apie 20 mlrd. eu­rĹł mo­kes­Ä?iĹł.

ES rō­ko apie 28 pro­c. suau­gu­sių Şmo­ nių, Lie­tu­vo­je – apie 30 pro­c. Kas­met ES dėl rō­ky­mo mirť­ta apie 700 tōkst. Şmo­nių.

„„Po­vei­kis: ci­ga­re­Ä?iĹł pa­ke­liai su svei­kĹł ir rō­ky­mo pa­Şeis­tĹł plau­Ä?iĹł nuo­

trau­ko­mis ES kol kas ne­pap­li­tÄ™ – ta­ba­ko pra­mo­nÄ—s at­sto­vai aiť­ki­na, kad jĹł po­vei­kis moks­liť­kai iki ga­lo neį­ro­dy­tas. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

2013 m. geguŞės 31 d.

Lietuvos bankas iĹĄleidĹžia ÄŻ apyvartÄ… 50 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) sidabrinÄ™ ir 25 litĹł kolekcinÄ™ (proginÄ™) apyvartinÄ™ vario, aliuminio, cinko ir alavo lydinio monetas, skirtas

Lietuvos sÄ…jĹŤdĹžio ÄŻkĹŤrimo 25-meÄ?iui

%GF=LĂ´ 9MLGJAMK *QL9K "GF9K =D=NAÂŚAMK %GF=LGK FMC9D<AFLGK - $A=LMNGK EGF=LĂ´ C9DQCDGB= #GD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł DALĂ´ EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ NFL %GF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 J=HJ=R=FL9;AF°B= <°ÿML°B= ĘŞ DALĂ´ := J=HJ=R=FL9;AF°K <°ÿML°K ĘŞ DAL9A #GD=C;AF°K á&#x201A;¤HJG?AF°Ká&#x201A;Ł 9HQN9JLAF°K DALĂ´ EGF=LGK LAJ9Ăż9K ĘŞ NFL %GF=LGK H9J<9NAEG C9AF9 FMEARE9LAF°B= H9CMGL°B= ĘŞ DAL9A %GF=LĂ´ ?9DAE9 Ă&#x201E;KA?QLA $A=LMNGK :9FCG C9KGK= Vilniuje á&#x201A;¤,GLGJAĂ´ ?

AJ ĂžAJEĂ­FĂ´ ? á&#x201A;Ł AJ Kaune á&#x201A;¤%9AJGFAG ? á&#x201A;Ł !çK9E=KF° AF>GJE9;AB9 $A=LMNGK :9FCG AFL=JF=LG KN=L9AF°B= www.lb.lt L=D á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł á&#x201A;¤ á&#x201A;Ł

9J:9 =D H9çLM AF>G D: DL

10

penktadienis, gegužės 31, 2013

pasaulis Lai­mės ­ kū­di­kis

Spro­gi­mų ­ vir­ti­nė

Neo­na­cių ­ de­monst­ra­ci­ja

Ki­ni­jo­je iš ka­na­li­za­ci­jos vamz­džio iš­gel­bė­tas kū­di­ kis va­kar bu­vo iš­ra­šy­tas iš li­ go­ni­nės, praė­jus pen­kioms die­noms po to, kai jo mo­ti­na gim­dy­da­ma ne­ty­čia iš­me­tė jį į tua­le­tą. Kū­di­kis grį­žo pas mo­ti­ną, se­ne­lius ir nu­ma­no­ mą tė­vą, ku­ris pla­nuo­ja at­lik­ti tė­vys­tės tes­tą.

Bag­da­do šii­tų ir su­ni­tų gy­ ve­na­muo­se ra­jo­nuo­se va­kar nu­griau­dė­jo še­ši spro­gi­mai, per ku­riuos žu­vo ma­žiau­siai 14 žmo­nių. Šis nau­jas smur­ to pro­trū­kis at­spin­di ky­lan­čią įtam­pą tarp Ira­ko dau­gu­mos šii­tų po­li­ti­nių ly­de­rių ir su­ni­tų ma­žu­mos, ku­rios dau­gu­ma jau­čia­si disk­ri­mi­nuo­ja­ma.

Grai­ki­jo­je šim­tai neo­na­cių tre­čia­die­nio va­ka­rą žy­gia­ vo ne­ši­ni deg­lais Atė­nų gat­ vėmis, mi­nė­da­mi 560-ąsias Kons­tan­ti­no­po­lio žlu­gi­mo me­ti­nes. Ult­ra­na­cio­na­lis­ti­ nės par­ti­jos „Auk­si­nė auš­ra“ ko­vo­to­jai skan­da­vo: „Krau­ jas, gar­bė, „Auk­si­nė auš­ra“ ir „Grai­ki­ja pri­klau­so grai­kams“.

Briu­se­lis įsiu­ti­no bri­tus Briu­se­lis ap­kal­ti­no Lon­do­ną imig­ran­tų disk­ri­mi­na­ci­ja ir krei­ pė­si į teis­mą. Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sy­bė ža­da at­kak­liai gin­ ti sa­vo mo­kes­čių mo­kė­to­jus.

Prieš­ta­rin­gas tes­tas

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja va­kar Eu­ro­pos Tei­sin­gu­mo Teis­mui pa­tei­kė ieš­ki­ nį prieš Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją dėl dar­ buo­to­jų iš ki­tų ES ša­lių disk­ri­mi­ na­ci­jos.

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos tei­gi­mu, Di­ džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je tai­ko­mas pa­ pil­do­mas mig­ran­tų pa­tik­ri­ni­mas – tes­tas dėl tei­sės gy­ven­ti ša­ly­je – pa­žei­džia ES įsta­ty­mus. Mi­nė­tas tes­tas bu­vo įves­tas 2004 m., Di­ džia­jai Bri­ta­ni­jai ne­ri­mau­jant dėl ES plėt­ros. Šio tes­to pa­grin­du Di­ džio­ji Bri­ta­ni­ja spren­džia, ar su­ teik­ti mig­ran­tams tam tik­ras leng­ va­tas ir pa­šal­pas. Tei­sė gy­ven­ti ša­ly­je su­tei­kia­ma eko­no­miš­kai ak­ ty­viems žmo­nėms, ku­rie yra pa­jė­ gūs iš­lai­ky­ti sa­ve ir sa­vo šei­mą.

„Dau­gu­ma į Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją at­vyks­tan­čių žmo­nių dir­ba ir įde­ da sa­vo in­dė­lį, – sa­kė še­šė­li­nės vy­ riau­sy­bės vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rė Yvet­te Coo­per. – Bet tei­sin­ga yra tu­rė­ti kont­ro­lės prie­mo­nių, ku­rios už­tik­rin­tų, kad žmo­nės pri­si­dė­tų ir pa­ro­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­mus šiai vals­ ty­bei prieš nau­do­da­mie­si pri­vi­le­ gi­jo­mis.“

Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos vy­riau­sy­bė ne­ se­niai pa­skel­bė įve­sian­ti nau­jų ap­ ri­bo­ji­mų imig­ran­ tams.

Mi­nist­ras at­kak­liai ko­vos

Dar­bo ir pen­si­jų mi­nist­ras Iai­nas Dun­ca­nas Smit­has ap­kal­ti­no Eu­ro­ pos Komisiją tuo, kad ji ban­do su­ švel­nin­ti prie­mo­nes, skir­tas ap­sau­ go­ti bri­tų mo­kes­čių mo­kė­to­jus. „Ko­vo­siu su tuo kiek­vie­na­me žings­ny­je, – pa­reiš­kė mi­nist­ras. – Ne­pa­si­duo­siu ir dirb­siu to­liau siek­ da­mas stip­rin­ti mū­sų pa­šal­pų sis­ te­mą bei už­tik­rin­ti, kad ja nie­kas ne­ga­lė­tų pikt­nau­džiau­ti.“ Opo­zi­ci­jo­je esan­tys lei­bo­ris­tai, ku­rie 2004 m. įve­dė tei­sės gy­ven­ ti ša­ly­je tai­syk­les, ra­gi­na dar la­biau jas griež­tin­ti.

Pikt­nau­džia­vi­mo ne­ma­to

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žmo­gaus tei­ sių gy­nė­jai pa­tei­kia ne vie­ną pa­vyz­ dį, kai dir­bę ir mo­kes­čius mo­kė­ję ES pi­lie­čiai li­kę be dar­bo ne­gau­da­ vo be­dar­bio pa­šal­pos ar­ba lik­da­vo be mo­ti­nys­tės pa­šal­pos per dek­re­ ti­nes ato­sto­gas. „Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Ai­ri­jos pi­lie­čiai vi­suo­met iš­lai­ko tes­tą dėl tei­sės gy­ven­ti ša­ly­je, – sa­kė pa­gal­ bos or­ga­ni­za­ci­jos „Ad­vi­ce on In­di­ vi­dual Rights in Eu­ro­pe“ va­do­vas Ada­mas Weis­sas. – Ki­ti ES pi­lie­ čiai ne vi­suo­met jį iš­lai­ko ir dėl to

daž­nai ne­ten­ka pa­šal­pų to­kio­mis pat są­ly­go­mis, ko­kio­mis Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos ir Ai­ri­jos pi­lie­čiai bū­tų jas ga­vę.“ Nors bri­tų ži­niask­lai­do­je vis pa­ si­ro­do is­to­ri­jų, pa­na­šių į vie­ni­ šos mo­ti­nos Na­ta­li­jos Be­lo­vos iš Lie­tu­vos, ku­ri pra­ban­giai gy­ve­na Lon­do­ne vien iš pa­šal­pų, Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos eko­no­mis­tai di­de­lio pikt­nau­džia­vi­mo neįž­vel­gia.

Jo­nat­ha­nas Por­te­sas iš Eko­no­ mi­nių ir so­cia­li­nių ty­ri­mų ins­ti­tu­ to ci­ta­vo ty­ri­mus, ku­rie ro­do, kad imig­ran­tai yra ma­žiau lin­kę kreip­ tis pa­šal­pų nei Di­džio­sios Bri­ta­ni­ jos pi­lie­čiai. Anot eks­per­to, imig­ ran­tai iš ES vi­du­ti­niš­kai su­mo­ka 30 pro­c. dau­giau mo­kes­čių, nei gau­na leng­va­tų ir so­cia­li­nių iš­ mo­kų. To­kį re­zul­ta­tą pa­ro­dė Lon­ do­no uni­ver­si­te­ti­nio ko­le­džo at­ lik­tas ty­ri­mas. Ža­da nau­jų ap­ri­bo­ji­mų

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos spren­di­mas pa­duo­ti Di­džią­ją Bri­ta­ni­ją į teis­mą vėl pa­kurs­tė eu­ros­kep­tiš­kas nuo­ tai­kas, ku­rios ir šiaip ga­jos šio­ je ša­ly­je.

Kon­ser­va­to­rius Pe­te­ris Lil­ley pik­ti­no­si, kad Eu­ro­pos Ko­mi­si­ ja ki­ša­si į to­kias sri­tis, kur jai ne­ prik­lau­so pa­gal ES su­tar­tis. Anot po­li­ti­ko, prem­je­rui Da­vi­dui Ca­ me­ro­nui tai taps dar vie­na pa­ ska­ta grą­žin­ti vals­ty­bei ga­lias,

Už­sis­py­ri­mas: nors ne pir­mą kar­tą gau­na pa­sta­bų iš Briu­se­lio, Di­džio­

sios Bri­ta­ni­jos prem­je­ras ne­ke­ti­na nu­si­leis­ti ir ža­da imig­ran­tams dar dau­giau ap­ri­bo­ji­mų. „Reu­ters“ nuo­tr.

ku­rios bu­vo per­leis­tos Briu­se­liui.

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­riau­sy­bė ne­se­niai pa­skel­bė įve­sian­ti nau­jų ap­ri­bo­ji­mų imig­ran­tams. Jų im­

tis ra­gi­no ir ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II, šį mė­ne­sį sa­ky­da­ma kal­bą par­la­ men­te.

BBC, „The Dai­ly Te­leg­raph“ inf.

Mask­va su­stip­ri­no B.al As­sa­do pa­jė­gas Si­ri­jos pre­zi­den­tas Bas­ha­ras al As­ sa­das už­si­mi­nė, kad Ru­si­ja pri­sta­ tė jo ša­liai mo­der­nias prieš­lėk­tu­vi­ nės gy­ny­bos ra­ke­tų sis­te­mas.

Pas­kir­tis: ru­siš­kos prieš­lėk­tu­vi­nės ra­ke­tos S-300 skir­tos B.al As­sa­do

re­ži­mui nuo už­sie­nio in­ter­ven­ci­jos ap­sau­go­ti.

AFP nuo­tr.

Li­ba­no te­le­vi­zi­jos „Al Ma­nar“ pa­ klaus­tas apie pa­ža­dė­tą ra­ke­tų „že­ mė–oras“ S-300 pri­sta­ty­mą B.al As­sa­das at­sa­kė: „Vi­si su­si­ta­ri­mai su Ru­si­ja bus įvyk­dy­ti, o kai ku­rie ne­se­niai jau bu­vo įvyk­dy­ti.“ Ru­si­ja – įta­kin­giau­sia B.al As­sa­ do są­jun­gi­nin­kė – dar ne­pat­vir­ti­ no, kad jau iš­siun­tė S-300 į Si­ri­ją, bet šią sa­vai­tę pa­skel­bė, jog ke­ti­ na gerb­ti sa­vo su­tar­tį dėl tų ra­ke­tų tie­ki­mo Si­ri­jai.

Iz­rae­lis „ži­nos, ką da­ry­ti“, jei­gu Ru­si­ja ap­rū­pins Si­ri­ją prieš­lėk­tu­vi­ nė­mis ra­ke­to­mis, – taip ant­ra­die­nį pa­reiš­kė Iz­rae­lio gy­ny­bos mi­nist­ ras Mos­he Ya’alo­nas ir ne­tie­sio­giai už­si­mi­nė apie dar vie­no avia­ci­jos smū­gio šiai ka­ro dras­ko­mai ša­liai

kai­my­nei ga­li­my­bę. Nau­jau­si įvy­ kiai pa­kurs­tė nuo­gąs­ta­vi­mus, kad bręs­ta pla­tes­nio mas­to konf­lik­tas.

Iz­rae­lis ne­tie­sio­giai už­si­mi­nė apie dar vie­no avia­ci­jos smū­ gio ka­ro dras­ko­mai ša­liai kai­my­nei ga­li­ my­bę.

Iz­rae­lis šie­met jau su­ren­gė ke­lis ant­skry­džius prieš tai­ki­nius Si­ri­ jo­je – pra­ne­ša­ma, kad iz­rae­lie­čiai tai­kė­si į per­ve­ža­mus gink­lus sa­vo ne­su­tai­ko­mam prie­ši­nin­kui „Hez­ bol­lah“ Li­ba­ne.

Ru­si­ja tei­si­no sa­vo gink­lų tie­ki­ mą Si­ri­jai. Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ ro pa­va­duo­to­jas Ser­ge­jus Riab­ko­vas

sa­kė, kad ru­siš­kų prieš­lėk­tu­vi­nių ra­ke­tų S-300 tie­ki­mas Si­ri­jos re­ ži­mui yra „sta­bi­li­zuo­jan­tis veiks­ nys“, ku­riuo sie­kia­ma at­gra­sy­ti nuo bet ko­kios už­sie­nio in­ter­ven­ ci­jos į tą ka­ro dras­ko­mą ša­lį.

Ra­ke­to­mis S-300, ku­rios yra pa­ na­šios į Tur­ki­jo­je, prie Si­ri­jos sie­ nos, NA­TO dis­lo­kuo­tas „Pat­riot“, ga­li­ma nu­muš­ti ka­ro lėk­tu­vus ir val­do­mas ra­ke­tas.

Ge­gu­žės 9 d. „The Wall Street Jour­nal“ pra­ne­šė, jog Iz­rae­lis per­ spė­jo Jung­ti­nes Vals­ti­jas, kad Ru­si­ jos pla­nai par­duo­ti Si­ri­jai mi­nė­tas ra­ke­tas ga­li komp­li­kuo­ti bet ko­kią už­sie­nio in­ter­ven­ci­ją Si­ri­jo­je.

Pa­sak laik­raš­čio, Iz­rae­lio pra­ne­ ši­me bu­vo sa­ko­ma, kad Si­ri­ja per­ ve­da pi­ni­gus pa­gal 2010 m. su­tar­tį už 692 mln. eu­rų nu­pirk­ti iš Ru­si­jos ke­tu­rias ba­te­ri­jas, ku­rio­se bū­tų še­ši lei­di­mo įren­gi­niai ir 144 ra­ke­tos.

BNS inf.

11

penktadienis, gegužės 31, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Geras džiazas – geriems žmonėms Rita Bočiulytė r.bociulyte@kl.lt

Š

iandien Klaipėdą užlies XIX Klaipėdos Pilies džiazo festivalio banga. Ji neatslūgs tris paras, mirgėdama džiazo muzikos žvaigždėmis iš viso pasaulio. Festivalio vadovės Ingos Grubliauskienės laukia karštos dienos ir bemiegės naktys, bet ji prie to jau įpratusi. Anot jos, svarbiausia – geras renginys ir žmonių džiaugsmas.

valis tik dar labiau pristatys jį pasauliui būtent šiuo aspektu.

Spindės ryškiausios žvaigždės

– Be abejo, svarbiausia – gera muzika, kuri štai jau 19-i metai, tikimės, skambės bet kokiu oru. Ko pati šiemečio festivalio programoje labiausiai laukiate, iš ko daugiausiai tikitės, ir ko mes, publika, jokiu būdu neturėtume praleisti?

– Sheila Raye Charles iš JAV, slovėnas Uros Perich, amerikietis Jim-

Nes išaugo festivalio sparnai

– Įdomu, dėl kokių priežasčių šiemet Klaipėdos Pilies džiazo festivalis pakeitė savo dislokacijos vietą? Teatro aikštėje jau per ankšta?

– Tokia jau mūsų džiazo festivalio istorija. Kažkada teko išsikelti iš Laikrodžių muziejaus kiemelio, dabar – iš Teatro aikštės.

Nors festivalis keičia savo vietą jau kelintąjį kartą, tačiau iš esmės pagrindinis motyvas būdavo tas pats – išaugusiems jo sparnams imdavo trūkti erdvės, tad ne išimtis ir šis kartas.

Beje, kai dar pačioje renginio istorijos pradžioje šios fiestos sumanytojas Kongas (Vytautas Grubliauskas – aut. past.) pavadino ją Klaipėdos Pilies džiazo festivaliu, jau tada buvo vizija, kad kada nors ateityje festivalis vyks būtent Klaipėdos pilies teritorijoje. Taigi tai, ko gero, jau galutinė stotelė, nors ką gali žinoti, viskas juk taip dinamiška...

– Nepaisant visų naujos vietos privalumų, ar nesibaiminate, kad Kruiziniame laivų terminale publikai nebus kur pasislėpti nuo vėjo ir, neduokdie, lietaus? O gal ten renginio infrastruktūra dar geriau apgalvota nei anksčiau miesto širdyje?

– Geram džiazui nėra blogo oro – yra tik netinkamai pasirinkta apranga (juokiasi).

Kruizinių laivų terminale – lygus grindinys, tad visus norinčiuosius kviečiu atsinešti savo išlankstomas kėdes. Kuprinėlėje visada pravartu turėti šiltą pledą ar didesnį skėtį.

Pasaulyje aplankiau ne vieną po atviru dangumi vykstantį džiazo festivalį. JAV, Rod Ailande, Niuporte rengiamas JVC džiazo festivalis paliko gilų įspūdį. Jachtų krantinėje vyksta koncertai, žmonės klausosi muzikos ir krante, ir jachtose. Gera muzika ir burės, kas gali būti įspūdingiau?!

Manau, kad Klaipėda tikras jūrinis miestas, tad ir džiazo festi-

Inga Grubliauskienė:

Didžiausias džiaugsmas mums visiems tada, kai net pliaupiant lietui įvairiaspalvių skėčių jūra šoka, kai muzikantai išvažiuoja laimingi, sužavėti festivalio auros. my Z, Igoris Butmanas iš Rusijos ir Fantine Pritoula iš Australijos, egzotiškieji „Nabil Khemir“ iš Tuniso, „Azat sound systems“ iš Tatarstano – visus rekomenduoju. Taip pat išskirtinį ir gurmanišką Luca Ciarla kvartetą iš Italijos.

Estijos policijos bigbendas su Klaipėdos kelių policijos automobiliais sugros bendrą kūrinį, policijos automobilių šviesomis ir garsais sukurdami unikalų reginį. Arūnas Eimulis su savo komanda planuo-

ja nufilmuoti jį ir, paruošę angliškus subtitrus, išsiuntinės pasaulio naujienų agentūroms. Tikslas labai paprastas, bet svarbus – kad visi žinotų, jog Klaipėda unikalus miestas, kuriame net policija džiazo ritmu kviečia saugiai vairuoti bei gyventi mieste be šešėlių.

– Papasakokite apie festivalio didžiausias žvaigždes – kokiomis sąlygomis jos sutiko atvykti, kokius ypatingus reikalavimus kėlė, kuri renginiui daugiausiai kainuos?..

– Sheila Raye Charles su Uros Perich, Vilniaus džiazo orkestras ir pritariamoji grupė „The Dities“ – tai didžiausias ir brangiausias festivalio projektas. Kainavęs daugybę pastangų, sujungiant keturis kolektyvus į vieną. I.Butmanas praėjusiais metais buvo apžavėtas mūsų šiltos publikos ir sakė, kad neturėjo galimybių parodyti viską, ką gali, tad šiemet jis stvyks su savo džiazo orkestru ir vokaliste Fantine Pritoula iš Australijos. Jimmy Z su grupe drebins merginų širdis ir kaitins marių vandenį. Ir visa tai – nemokamai.

Komandoje – visa šeima

– Po dvejų metų pertraukos į festivalį, kaip matome, sugrįš jaunoji džiazo banga – kokie jos akcentai bus šiemet, kas joje dalyvaus, kas jai vadovaus, ir kodėl jums ši idėja tokia brangi, kad ryžotės naujai bangai?

– Jaunoji džiazo banga atūš jau ketvirtąjį kartą, pernai sveikinome Klaipėdą per miesto gimtadienį.

12

Laikas: I.Grubliauskienė juokėsi, kad pastarasis dešimtmetis, kai ji va-

dovauja Klaipėdos Pilies džiazo festivaliui, prabėgo kaip savaitė, nes, kas myli džiazą – tas amžinai jaunas.

Asmeninio archyvo nuotr.

Savanoriai: festivalio infrastruktūra ir dalyviais rūpinasi visas būrys džiazo entuziastų.

Nerijaus Jankausko nuotr.

12

penktadienis, gegužės 31, 2013

pramogų gidas Poezijos pavasaris sulauks svečių

Klaipėdos poezijos pavasaris šiandien 17 val. persikels į Tautinių kultūrų centrą, kur savo eilėraščius skaitys ne tik vietiniai poetai, bet ir svečiai – kaliningradiečiai B.Bartfeldas, I.Maksimova ir S.Michailovas, liepojiškė S.Vencko. Šeštadienį 13 val. kiemelyje prie Centrinio pašto, skambant karilionui, vyks poezijos skaitymai „Vainikas Henrikui Radauskui“. Baigiamasis festivalio renginys tą patį vakarą kvies paklausyti poetų D.Petrošiaus, M.Buroko, M.Oloughlino (Airija), A.Balbieriaus, A.Ališausko, A.Valionio, aktorės I.Plaušinaitytės.

KUR? I.Simonaitytės bibliotekos kiemelyje (Herkaus Manto g. 25).

KADA? Baigiamasis renginys – birželio 1 d. 16 val.

KAINA? Nemokamai.

Muzikuos jaunieji miesto talentai

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro rengiamas tradicinis, šiemet jau 18-asis Jaunųjų talentų festivalis šiandien baigsis laureatų koncertu, kuriame pasirodys talentingiausi Klaipėdos muzikos ugdymo įstaigų moksleiviai ir studentai. Dviejų dalių koncerte jiems talkins Muzikinio teatro orkestras, dirigentai S.Domarkas bei D.Zlotnikas. Publika išgirs 12 jaunųjų atlikėjų – 5 vokalistus ir 7 instrumentalistus. Debiutuos ir jaunas perspektyvus dirigentas – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas K.Variakojis (prof. J.Domarko klasė).

KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19).

KADA? Gegužės 31 d. 18.30 val.

KAINA? 12 Lt.

Barokinė muzika stabdys laiką „Įstabus baroko skambesys“ kitą savaitę klaipėdiečiams suteiks progą pasigėrėti ypač reto balso sopranino savininko, kilusio iš Klaipėdos, Viktoro Gerasimovo dainavimu.

Pačiam buvo staigmena

Kartu su juo baroko muzikos grožį perteiks Rima Švėgždaitė (smuikas), Roma Jaraminaitė (violončelė) ir Vitalijus Neugasimovas (klavesinas). Koncerte, kuris vyks Klaipėdos koncertų salės pirmojo aukšto fojė, bus atliekami C.Monteverdi, J.Dowlando, H.Purcellio, G.Ph. Telemanno, G.Carissimi, A.Lotti, G.F.Handelio, A.Vivaldi ir kitų autorių kūriniai.

Iš prigimties apdovanotas labai reto tembro balsu – vyrišku sopranu – solistas V.Gerasimovas yra klaipėdietis. Mokydamasis J.Kačinsko muzikos mokykloje, jis dainavo chore „Gintarėlis“ ir grojo fortepijonu, kurio specialybę vėliau studijavo S.Šimkaus konservatorijoje. „Man pačiam buvo staigmena, kai po mutacijos suvokiau, jog tebegaliu dainuoti aukštai. Čia, matyt, ir pasitvirtino visos mano viltys, tikėjimas bei noras. Mūsų mintys, troškimai byloja apie tai, kas tokie mes esame. Kažkada norėjau taip dainuoti kaip Andželika, dabar galiu. Kaip sakoma, su norais atsargiai“, – viename interviu prisipažino Viktoras.

Paskui savo svajonę Svarbiausia: dainuojant V.Gerasimovui aukščiau visko yra pojūtis –

čia ir dabar, ir kaip.

Darijos Vasiliauskienės nuotr.

Jis pasiryžo sekti paskui savo svajonę ir įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Dainavimo spe-

cialybę jam dėstė puiki pedagogė Sigutė Stonytė. „Pirmame kurse buvau stipriai susirgęs, dingo ir balsas. Virtau bosu gana ilgam laikui, maniau, kad dar kažkokia mutacija. Bet dėstytoja nuramino.

Kitaip būti ir negalėjo, greitai viskas susitvarkė,“ – prisiminė dainininkas.

Viktoras Gerasimovas:

Esu šiuolaikinis žmogus, bet labai vertinu tikrus, teisingus dalykus, kurie dabar retenybė.

Profesionalūs S.Stonytės patarimai iki šiol lydi jaunąjį solistą.

Kartu jiedu surengė ne vieną pasirodymą, taip pat ir Klaipėdos koncertų salėje. „Daug semiuosi žinių iš koncertų su dėstytoja. Apima nuostabus jausmas, kai dainuojame duetu. Aukščiau visko yra pojūtis – čia ir dabar, ir kaip“, – sakė jis.

V.Gerasimovas sukūrė vaidmenis Ch.W.Glucko operoje „Orfėjas ir Euridikė“, W.A.Mozarto „Figaro vedybose“ Lietuvos

nacionaliniame operos ir baleto teatre, G.F.Händelio operoje „Acis ir Galatėja“ Tytuvėnų festivalyje, C.Monteverdi operoje „Popėjos karūnavimas“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, G.F.Händelio operoje „Kserksas“ Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Naujausias jo darbas – Margaritos vaidmuo Ch.Gounod operoje „Faustas“ Baltijos kameriniame operos teatre. Jis dalyvavo ir LRT projekte „Auksinis balsas“.

Dvasinė stiprybė – vertybė

„Esu šiuolaikinis žmogus, bet labai vertinu tikrus, teisingus dalykus, kurie dabar retenybė. Todėl ir operas, ir jose dainuojančius dainininkus tokius ir noriu matyti“, – teigė V.Gerasimovas.

Kartu su solistu programoje „Įstabus baroko skambesys“ pasirodys kolegos instrumentalistai.

V.Neugasimovas daug koncertuoja kaip pianistas, vargonininkas, klavesinininkas, vyrų vokalinio ansamblio „Quorum“ dalyvis, diriguoja, improvizuoja, kuria bei aranžuoja muziką. Smuikininkė R.Švėgždaitė dalyvauja renesanso, baroko bei šiuolaikinės muzikos projektuose. R.Jaraminaitė dirba LNOBT simfoniniame orkestre.

Abi stygininkės groja senosios muzikos ansamblyje „Affectus“.

Keičiasi laikai, keičiasi papročiai, bet tikrasis žmogaus santykis su pasauliu, jo dvasinė stiprybė išlieka svarbūs ir mūsų skubančiame amžiuje. Birželio 6-ąją 18 val. vyksiantis koncertas suteiks progą atsikvėpti, trumpam sustabdyti laiką ir pasinerti į įstabų baroko muzikos skambesį. „Klaipėdos“ inf.

Geras džiazas – geriems žmonėms Vaikams pageidaujant, 11 grįžome lyg ir į festivalio programą, tačiau kaip savaran-

kiškas renginys.

Gausiam jaunųjų džiazo choristų būriui tai unikali galimybė pasimokyti iš pasaulio džiazo muzikos grandų. Labai smagu, kad net ir Sheilą Raye Charles pavyko įkalbėti su vaikais atlikti keletą kūrinių.

– Žinome, kad turite stiprią festivalio organizacinę komandą, bet sunkumų turbūt vis tiek nepavyksta išvengti?

– Kiekvienas festivalis – unikalus. Jo organizavimas – kaip gim-

dymas, negali būti vienodas (juokiasi). Šiemet komandai buvo dar daugiau rūpesčių. Nauja vieta, naujos idėjos, o dar prie visų šių renginių prisijungs ir tarptautinis žurnalistų ralis. Džiugu, kad ant kiekvieno ralyje dalyvaujančio automobilio puikuosis ir Klaipėdos Pilies džiazo festivalio logotipas.

Mano didžioji džiazinė šeima – tai kažkas neįtikėtina. Telefonu vienas su kitu bendraujame itin dažnai, susitikę sprendžiame organizacinius klausimus. Yra buvę visko: ir instrumentai dingo, ir sceną teko gauti ir pastatyti per dvi paras... Su tokiais žmonėmis

nėra neįmanomų dalykų. Visi beprotiškai myli savo gimtąjį miestą ir džiaugiasi galėdami prisidėti prie jo garsinimo.

Padeda išlikti savimi

– Šiam festivaliui vadovaujate jau bene dešimti metai – ar/ kaip jis pakeitė jūsų gyvenimą, jus pačią?

– Dešimt metų prabėgo kaip savaitė. Tik nuotraukose pastebime, kad visi „subrendome“. Kas myli džiazą – tas amžinai jaunas.

Džiaugiuosi, kad mūsų komanda nepavaldi laikui ir išlaikė sielose džiazinį polėkį.

Visi savo sričių profesionalai. Bet svarbiausia, kad esame paprasti, nestokojantys „šarmo“ ir nuoširdumo.

Gyvenimas toks trumpas, nematome prasmės ir neturime laiko išgyventi dėl aplinkui esančio negatyvizmo. Visi norime kuo ryškesnę pėdą įspausti savo gyvenimo kelyje. Manau, kad ir man pačiai festivalis padėjo išlikt tokia, kokia esu.

Neįsivaizduoju savęs „oria ponia“, atsiprašau tų, kurie tikisi, kad kada nors tokia tapsiu. Esu tokia – kokia esu. Galite mylėti – galite nekęsti.

– Kas yra stimulas rengiant tokį grandiozinį renginį? Ar jau-

čiate grįžtamąjį ryšį – publikos, rėmėjų, dalyvių, šeimos palaikymą?..

– Didžiausias džiaugsmas mums visiems tada, kai net pliaupiant lietui įvairiaspalvių skėčių jūra šoka, kai muzikantai išvažiuoja laimingi, sužavėti festivalio auros. Nuostabu, kad festivalio savanoriais dirbti atvažiuoja komandos nariai iš Vilniaus, Ukrainos ir Latvijos. Mano Vytautas pasiims keletą dienų atostogų, kad galėtų padėti, dukros dirba asistentėmis. Visi per festivalį paprastai būname nemiegoję, bet laimingi, kad ir vėl pavyko mūsų užmojis: gera muzika – geriems žmonėms.

13

penktadienis, gegužės 31, 2013

pramogų gidas „Klaipėdos galerijoje“ – kitokia tekstilė

Vakar „Klaipėdos galerijoje“ atidaryta Monikos Jakimauskaitės tekstilės paroda „Akimirkos“. Jos autorė gimusi ir augusi Klaipėdoje, 2005-ųjų Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros absolventė, dabar gyvenanti ir kurianti Anglijoje, aktyviai dalyvaujanti parodose ir meno mugėse. Ji pirmą kartą į Klaipėdą sugrįžo su netradicine tekstilės paroda. Kurdama meninį vaizdą, Monika jungia tradicinės tekstilės technikas – siuvinėjimą ir aplikaciją su savo aistra fotografijai. Mišrios technikos kombinacija kūriniams suteikia originalumo ir naujumo.

KUR? „Klaipėdos galerijoje“ (Daržų g. 10 / Bažnyčių g. 4).

KADA? Iki birželio 27 d.

KAINA? Nemokamai.

R.Kazlas skaitys V.Šimkaus eiles

Kitą savaitę Klaipėdoje vyks aktoriaus Rolando Kazlo poezijos ir muzikos vakaras „Nusileisk, dangau, ant žemės“. Jam scenoje talkins Saulius Auglys-Stanevičius (vibrofonas) ir Genadijus Savkovas (akordeonas). Šioje programoje R.Kazlas su bendraminčiais muzikantais klausytojus ves į savitos estetikos ir jausenos poeto Vlado Šimkaus pasaulį. „Už tragiškąsias ir komiškąsias teatro dermes, už kūrybinį principingumą“ R.Kazlas 2009-aisiais įvertintas Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. Aktorius yra dviejų Auksinių scenos kryžių savininkas.

KUR? „Švyturio menų doke“ (Naujoji Uosto g. 3).

KADA? Birželio 6 d. 19 val.

KAINA? 45 Lt, bilietus platina „Tiketa“.

Dramos teatre – paskutinė sezono premjera Kitą savaitę – birželio 5 ir 6 d. 18 val. Klaipėdos dramos teatras parodys paskutinę sezono premjerą. Senajame teatro pastate (Teatro a. 2), repeticijų salėje žiūrovų lauks spektaklis pagal šiuolaikinės rusų dramaturgės Ksenijos Dragunskajos pjesę „Lunačiarskio lunaparkas“, režisuotas Dariaus Rabašausko.

Autorė: į klaipėdiečių premjerą „Lunačiarskio lunaparkas“ iš Maskvos at-

vyks šią pjesę parašiusi dramaturgė K.Dragunskaja.

Asmeninio archyvo nuotr.

Scenoje išvysime Klaipėdos dramos teatro aktorius Arnoldą Eisimantą, Edvardą Brazį, Renatą Idzelytę, Tomą Gailiutę, Vaidą Jočį, Simoną Šakinytę, Jolantą Puodėnaitę, Liną Lukošių bei Donatą Švirėną.

Scenografiją spektakliui sukūrė Anželika Šulcaitė, muziką parašė kompozitorius Jonas Jurkūnas, pjesę iš rusų kalbos išvertė rašytojas Gintaras Grajauskas. Į spektaklio premjerą iš Maskvos ruošiasi atvykti ir pjesės autorė K.Dragunskaja (g. 1965). Ji – žymi šiuolaikinė rusų dramaturgė, scenaristė, prozininkė, daugiau nei 30 pjesių autorė. Jos pjesės statomos ne tik akademiniuose teatruose, bet ir teatrinio andergraundo rūsiuose, mėgstamos tiek vyresnių žiūrovų, tiek jaunimo. Gal kad jos kūryba persmelkta nuoširdumu, tikra ir nesumeluota meile žmo-

gui, švelnia romantika ir subtiliu humoru. Kritikai akcentuoja K.Dragunskajos išradingumą, nevaržomą fantaziją, psichologinį subtilumą, sugebėjimą pastebėti charakteringus žmogaus bruožus, nepiktą ironiją ir puikų žodžio valdymą.

Klaipėdos dramos teatro „Lunačiarskio lunaparkas“ – pasaulinė premjera, iki šiol pjesė nebuvo pastatyta. Parašyta 2012 m., ji pasakoja apie naujų ir senų laikų sankirtas, apie dirbtinį sostinės spindesį ir tikrą provincijos nykulį, grėsmingą visuomenės susiskaldymą, gresiantį socialiniu sprogimu.

Ir, žinoma, apie konkrečius žmones – graudokai juokingus, iškritusius iš savojo laiko, tačiau tebegyvus ir tebesvajojančius apie didelį stebuklą, visam laikui pakeisiantį jų mažus gyvenimus. Situacija artima ir nesunkiai atpažįstama ne tik Ru-

sijoje, bet ir pas mus, Lietuvoje.

Taip, teisingai pagalvojote – elitas ir „runkeliai“... „Tai labai juokinga ir kartu be galo liūdna istorija apie Maskvą – mano mylimą miestą, kuriame gimiau, ir kuriam greitai gresia didelė nelaimė. Mažų miestelių gyventojams gimtosios šalies sostinė atrodo tolima, svetima ir priešiška.

Tarp mūsų – bedugnė. Maskva – miestas, kuris patirs daug kančių, savo apysakoje „Treji metai“ rašė didysis A.Čechovas. Ačiū Klaipėdai, pirmajai išleidžiančiai į gyvenimą spektaklio premjerą. Tai, kad šis tekstas jau metai negali įsikūnyti Rusijos sostinės scenoje, byloja būtent apie mūsų teatrų kurtumą dabarties skauduliams, ir tai dar labiau kelia nerimą. Tačiau reikia tikėtis geriausio“, – kalbėjo K.Dragunskaja. „Klaipėdos“ inf.

R.Vikšraičio fotoparodoje – gyvenimo grimasos Pirmadienį 17.30 val. Klaipėdos apskrities viešosios Ievos Simonaitytės bibliotekos galerijoje „13 L“ lankytojams duris atvers Rimaldo Vikšraičio fotografijų paroda „Kitapus“.

Atidaryme dalyvaus autorius ir parodos kuratorė menotyrininkė Danguolė Ruškienė.

R.Vikšraitis nuo 1985 m. yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1997 m. jam buvo suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas, autorius yra pelnęs jos Didįjį prizą ir kitų svarbių apdovanojimų bei įvertinimų. Svarbiausi fotomenininko sukurti fotografijų ciklai – „Skerstuvės“ (1982–1986), „Aktas – negyvenamoje sodyboje“ (1991), „Pavargusio kaimo grimasos“ (1998–), „Vienkiemio godos“ (2002–). R.Vikšraitis rengia personalines parodas ir dalyvauja jungtinėse parodose Lietuvoje bei užsienyje nuo 1983 m. Šis fotografas visą gyvenimą gyvena periferijoje, todėl natūralu,

kad tenykštės problemos jam asmeniškai yra labai svarbios. Šalia jo gyvenančių žmonių gyvenimo būdas, jų patiriami sunkumai inspiravo jį kūrybiniams sprendimams, kurių pasekmė – fotografijų ciklai „Pavargusio kaimo grimasos“, „Vienkiemio godos“ ir kiti.

Būtent pastarieji autoriaus darbai

Periferijoje gyvenančio fotografo darbai sulaukė didžiulio Lietuvos ir užsienio meno profesionalų dėmesio. sulaukė didžiausio Lietuvos ir užsienio meno profesionalų dėmesio. Tai, kad 2009 m. Europos fotografijos festivalyje „Rencontres d’Arles“ (Prancūzija) nuotraukos iš šių serijų pelnė autoriui „Metų atradimo” nominaciją, neabejotinai liudija aukštą R.Vikšraičio kūrybos vertinimą ir aktualumą nūdienos

Atspindys: R.Vikšraitis kuria periferijoje, todėl tenykštis gyvenimas, jo problemos matyti ir jo fotografijose.

meno kontekste. Tarptautinis pripažinimas lėmė, kad pastaraisiais metais dažniausiai užsienio šalyse pristatoma būtent R.Vikšraičio fotografija. Jo parodos surengtos Londone, Pekine, Poznanėje, Glaz-

ge, Vienoje, Hagoje, Madride, Velse ir kitur. Lietuvių fotomenininko kūriniai jau papildė ne vieno muziejaus, galerijos ir privataus kolekcininko rinkinius. Klaipėdoje atidaromoje parodoje bus eksponuojami

kūriniai iš šių fotografijos serijų.

Parodą organizuoja VšĮ „Meno menė“. Su R.Vikšraičio darbais I.Simonaitytės bibliotekoje bus galima susipažinti iki birželio 28 d. „Klaipėdos“ inf.

14

penktadienis, gegužės 31, 2013

sportas

Miškuose nardė dviračiai Orientavimosi sporto kalnų dviračiais Lietuvos čempionate pergalių siekė trijų Klaipėdos komandų – „Viesulo“, „Kopos“ ir „Jaunystės“ atstovai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Pirmąją dieną Kaune, Panemunės miške, sportininkai varžėsi sprinto rungtyje. Visą dieną lijęs lietus nesutrukdė klaipėdiečiams siekti gerų rezultatų.

Merginų jaunių grupėje gerai pasirodė „Viesulo“ narė Milda Dautartaitė. Ji, 6,3 km su 16 kontrolinių punktų (KP) trasą įveikusi per 47 min. 16 sek., užėmė antrąją vietą.

Moterų elito grupėje čempionės vardą iškovojo Lietuvos rinktinės narė vilnietė Karolina Mickevičiūtė. 16 KP ji surado per 29 min.

7 sek. Prie nugalėtojų pakylos buvo pakviesta ir Ieva Baltriukaitė („Viesulas“), užėmusi šeštąją vietą (36 min. 20 sek.). Kristina Rybakovaitė („Kopa“) buvo 8-a, o pusę trasos dėl nuleistos padangos su dviračiu turėjusi bėgti Reda Einikytė („Viesulas“) užėmė 10-ąją vietą.

Vyrų elito grupėje Klaipėdos sportininkai taip pat džiugino savo rezultatais. Klaipėdietis Petras Andrašiūnas, atstovaujantis Šiaulių „Sakui“, 7,9 km su 19 KP trasą įveikęs per 29 min. 22 sek., tapo vicečempionu. Nugalėtojui Šarūnui

Turtuolis: vyriausias klaipėdie-

tis E.Kasevičius namo grįžo su dviem – aukso ir sidabro – medaliais.

Dmukauskui iš Ignalinos jis pralaimėjo vos 59 sek.

Ketvirtas baigė distanciją Egidijus Pilybas – 31 min. 19 sek., septintas – Tomas Grigaitis (abu iš „Kopos“).

Gerai kovojo ir uostamiesčio senjorai. Tarp 40–49 metų vyrų čempiono titulą apgynė Ričardas Tėvelis („Jaunystė“), 6,6 km su 15 KP trasą įveikęs per 30 min. 44 sek. Audrius Pocius („Kopa“) užėmė 4-ąją poziciją, Remigijus Drakšas – 6-ąją.

Vyrų per 50 metų varžybose „Jaunystės“ atstovas Edmundas Kasevičius iškovojo bronzos medalį.

Antrą dieną orientacininkai kovojo greta Vievio esančiame Kazokiškių miške. Jame orientacininkai varžėsi vidutinėje trasoje.

Klaipėdiečiai vėl neliko be medalių.

Jaunių grupėje M.Dautartaitė užėmė 3-iąją vietą 11 KP, išdėstytų 11,4 km trasoje, suradusi per 1 val. 1 min. 16 sek. Nugalėtoja vėl tapo V.Michnovič – 54 min.

59 sek.

Vyrų elito grupėje P.Andrašiūnas taip pat buvo trečias. Klaipėdietis 21,6 km su 19 KP trasoje sugaišo 1 val. 6 min. 39 sek. Čempionu tapęs Donatas Čelkys iš Ignalinos nedaug buvo greitesnis – 1 val. 5 min. 21 sek. E.Pilybas vėl liko ketvirtas – 1 val. 8 min. 11 sek.

Senjorai per 40 m. turėjo surasti 12 KP, išdėstytų 12,9 km trasoje.

Greičiausiai juos rado Saulius Morėnas iš Šiaulių – 48 min. 40 sek.

R.Tėvelis iškovojo bronzos žetoną – 51 min. 56 sek., R.Drakšas liko 8-as, A.Pocius – 10-as.

Vyrų per 50 m. varžybose E.Kasevičius tapo vicečempionu.

Džiaugsmas: „Atlanto“ žaidėjai po didelių vargų namo grįžo su trimis

taškais.

Maksimo Sačkovo nuotr.

Pergalė Alytuje Česlovas Kavarza Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai, po sunkios kovos Alytuje įveikę „Dainavą“ 2:1, iškovojo dešimtąją pergalę Lietuvos futbolo A lygos čempionate.

Rungtynės pradėtos tylos minute, kuri skirta buvusiam Alytaus futbolo treneriui Jonui Kubilevičiui pagerbti. Šeimininkų ekipai, prieš susitikimą sulaukusiai naujo stratego – Dariaus Urbelionio, trenerių kaita turėjo teigiamos įtakos. Dzūkai kovojo energingiau, labiau pasiaukojamai nei per pirmojo rato rungtynes, kurias „Atlantas“ laimėjo 6:1.

19-ąją min. alytiškiai išsiveržė į priekį. Kai „Atlanto“ vartininkas Mantas Galdikas nepateisinamai išėjo iš vartų, Lukas Baranauskas galva nukreipė kamuolį į tuščius uostamiesčio vienuolikės vartus.

Po praleisto įvarčio klaipėdiečiai akivaizdžiai suaktyvėjo. 38-ąją min. po pakelto kampinio kamuolį galva į dzūkų vartus taikliai smūgiavo Kazimieras Gnedojus.

Antrasis kėlinys prasidėjo „Atlanto“ šturmu, kamuolys nuolat buvo netoli šeimininkų vartų.

52-ąją min. idealią progą įmušti įvartį turėjo Tadas Eliošius, tačiau vartininkas sureagavo į jo smūgį.

Vėliau klaipėdiečiai turėjo dar ne vieną gerą progą išsiveržti į priekį.

79-ąją min. netoli kampinio gairelės šeimininkai prasižengė. Pakėlus kamuolį, vėl buvo karšta prie „Dainavos“ vartų. Įkarštyje į savo vartus kamuolį nukreipė Deividas Padaigis.

Per likusias minutes „Atlantas“ žaidė atsargiai, o alytiškiai negebėjo kelti pavojaus prie svečių vartų.

Sekmadienį uostamiestyje vyks itin svarbi kova. „Atlantas“ susitiks su daugkartiniais čempionais – Panevėžio „Ekrano“ futbolininkais.

19

penktadienis, gegužės 31, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus.

Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val.

1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt).

2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 4 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite malonių akimirkų bendraudamas su artimais žmonėmis. Būsite išradingas ir sumanus, todėl lengvai išspręsiti iškilusias problemas. Nepraraskite pasitikėjimo savimi.

Jautis (04 21–05 20). Pastebėsite, kad kolegos vertina jūsų sugebėjimus. Užsitarnausite išskirtinę pagarbą. Bet neužrieskite nosies ir nepamirškite padėti kitiems, ypač jei kas nors prašys jūsų pagalbos.

Dvyniai (05 21–06 21). Sulauksite įkvėpimo, todėl galite imtis kūrybinės veiklos. Tinkamas laikas atsipalaiduoti ir pasimėgauti gyvenimu.

Tik nepamirškite, kad nauja diena gali būti kupina ne tik džiaugsmo, bet ir problemų.

Vėžys (06 22–07 22). Galbūt sulauksite darbo pasiūlymo, bet prieš priimdamas sprendimą gerai apsvarstykite visus pliusus ir minusus.

Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Jums viskas bus pasiekiama ir įmanoma, tik tikėkite savo jėgomis.

Liūtas (07 23–08 23). Norėsite daug kalbėti, nes esate kupinas naujų idėjų. Tačiau reikėtų stabtelėti ir apsvarstyti planus ir tinkamai nuspręsti. Nesiblaškykite nei galvodamas, nei dirbdamas.

Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus, ypač socialinėje srityje. Kils gerų idėjų, kuriomis vėliau norėsite pasidalyti su aplinkiniais.

Svarstyklės (09 24–10 23). Palanki diena mąstyti ir tyrinėti, užplūs idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo.

Skorpionas (10 24–11 22). Aplinkinių elgesys prieštaraus jūsų vertybinėms, o jūsų troškimai bus ignoruojami. Po pietų skirkite laiko atsipalaiduoti – jėgų dar tikrai prireiks. Šaulys (11 23–12 21). Bus lengva bendrauti, nesunkiai užmegsite naujas pažintis, sužavėsite priešingos lyties atstovą. Tačiau pernelyg nesipuikuokite savo mąstymu ir sugebėjimais, nes galite įžeisti kitą žmogų.

Ožiaragis (12 22–01 20). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su aplinkiniais. Apmąstykite praeities įvykius. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei ranka numosite į prietarus ir baimes, susijusias su praeitimi.

Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite ko nors neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Puikus laikas ryžtingai spręsti karjeros klausimus. Tikrai nestigs jėgų, bet pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o po to pailsėkite.

Klaipėdos parodų rūmuose – užsieniečių menininkų duetas Šiandien 17 val. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose atidaroma antroji projekto „Pažadas. Pirma triuko dalis“ paroda/epizodas „Tarsi strėlė galvotų“.

Šis projektas vyks iki 2013-ųjų pabaigos ir vieną po kitos pristatys parodų ar epizodų, jei apie jį galvosime kaip apie serialą, ciklą.

Parodos/epizodo „Pažadas. Pirma triuko dalis – 02 – Tarsi strėlė gal-

votų“ autoriai yra jaunų menininkų duetas Tim Kliukoit (gim. 1984, gyvenantis ir studijuojantis Vilniuje) ir Paul Paper (gim. 1985, gyvenantis ir studijuojantis Londone), kurie savo kūryboje domisi įmanoma santykių dinamika tarp meno kūrinio, menininko ir žiūrovo.

Keturių su puse metro ilgio, dviejų su puse metro pločio ir tokio pat aukščio gipso kartono boksas, stovintis pirmajame KKKC parodinių

erdvių aukšte, yra patalpa patalpoje.

Erdvė, izoliuota nuo vidinės pastato dalies, yra lyg sala. Stimuliuodama vaizduotę, ji kaip laivas dreifuoja sąsajose ir atskirtyse, panašumuose ir skirtumuose. Fiziškai šis boksas yra anksčiau čia veikusios parodos liekana Dabar ji yra priežastis kitam projektui. Dabar čia įsikurs T.Kliukoit ir P.Paper sukurta paroda, kuri tęsis iki liepos 14 d. „Klaipėdos“ inf.

Objektas: T.Kliukoit ir P.Paper savo kūryboje analizuoja meno kūrinio,

menininko ir žiūrovo santykių dinamiką.

Orai

Lietuvoje savaitės pabaigoje temperatūra kils iki 28 laipsnių, palis su perkūnija. Šiandien temperatūra sieks 23–28 laipsnius. Šeštadienį daug kur palis, vietomis griaudės perkūnija, temperatūra naktį bus 14–16, dieną 26–28 laipsniai šilumos.

Šiandien, gegužės 31 d.

+23

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+25

Panevėžys

+24

Utena

+24

5.01 22.07 17.06

151-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 214 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +20 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +15 Kairas +40 Keiptaunas +18 Kopenhaga +22

kokteilis Gal ne­be­rei­kia įjung­ti švie­sų? „Neį­si­vaiz­duo­ju, – pri­si­pa­ži­no Zig­mas. – Ar eis­mo tai­syk­lė­se yra punk­tas, nu­ro­ dan­tis, kad vai­ruo­to­jai tu­ri va­žiuo­ti įjun­ gę au­to­mo­bi­lių ži­bin­tus, ar jis iš­ga­ra­vo?

O gal yra koks nors me­tų pe­rio­das, kai ne­rei­kia jų įjung­ti die­nos me­tu?“ Vy­riš­kis pa­no­ro pa­klaus­ti po to, kai at­ krei­pė dė­me­sį, jog ko­ne kas ant­ra ma­ši­ na va­ži­nė­ja neį­jung­to­mis švie­so­mis. „Gal be rei­ka­lo ste­biuo­si ir pik­ti­nuo­si tais vai­ruo­to­jais? – ra­mes­niu to­nu kal­bė­jo klai­pė­die­tis. – Gal pa­čiam ne­pro­šal bū­ tų pa­var­ty­ti eis­mo tai­syk­lių ro­ma­ną?“

Londonas +18 Madridas +21 Maskva +24 Minskas +25 Niujorkas +31 Oslas +22 Paryžius +18 Pekinas +30

Praha +15 Ryga +22 Roma +17 Sidnėjus +23 Talinas +20 Tel Avivas +28 Tokijas +27 Varšuva +20

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+26

+25

Marijampolė

Vilnius

+25

Alytus

Vardai Angelė (Anelė), Gintautas, Petronėlė, Rimvilė.

gegužės 31-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+19

+22

+22

+20

6

+21

+23

+22

+20

6

+21

+24

+21

+18

3

rytoj

sekmadienį 1930 m. gi­mė ame­r i­ kie­čių ak­to­rius Clin­tas East­woo­das.

1931 m. Bah­rei­nas ta­po pir­m ą­ja ara­bų vals­t y­ be, ku­rio­je bu­vo ap­tik­ta naf­tos.

1961 m. PAR ta­po ne­prik­ lau­so­ma vals­ty­be.

1970 m. že­mės dre­bė­ji­ mas Pe­ru: žu­vo dau­giau nei 66 tūkst., din­go be ži­nios 20 tūkst., su­žeis­ta 200 tūkst. gy­ven­to­jų.

2007 m. ei­da­mas 81-uo­ sius me­tus Vil­niu­je mi­rė ak­to­r ius, skai­to­vas Lai­ mo­nas No­rei­ka. Gi­mė Jo­niš­kė­ly­je 1926 m.

2009 m. su­lau­k u­si 97 me­tų Ang­li­jo­je mi­rė Mill­ vi­na Dean, ku­ri bu­vo pa­ sku­ti­nė gy­va 1912 m. nu­ sken­du­sio tran­sat­lan­t i­ nio lai­ne­rio „Ti­ta­nic“ ka­ tast­ro­fos liu­di­nin­kė.

2011 m. Ta­d ži­k i­jo­je nu­ griau­ta aukš­čiau­sia Cent­ ri­nė­je Azi­jo­je bol­še­v i­k ų re­vo­l iu­ci­jos ly­de­r io Vla­ di­mi­ro Le­ni­no sta­tu­la.

2012 m. mi­nint Pa­sau­li­nę die­ną be ta­ba­ko, Du­ba­jus 24 va­lan­doms už­drau­dė par­da­vi­nė­ti ci­ga­re­tes.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei ke­lių po­li­ci­ja ne­no­ri im­ti ky­šio, nu­ si­šyp­so­k i­te ir per­duo­k i­te lin­kė­ji­mus te­le­vi­zi­jos žiū­ro­vams!

Laum­žir­giai papuolė į bėdą

Sap­ni­nin­kas

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­ti šach­tą reiš­kia, kad prie­šai

Rea­ly­bė: dėl to, kad au­to­mo­bi­lis

va­žiuo­ja be švie­sų, įvyks­ta ne­ ma­žai ne­lai­mių.

Pa­ta­ri­mai pus­ry­čiau­to­jams Du­be­nė­lį na­tū­ra­lių gri­kių, ry­žių ar ku­ku­rū­ zų ko­šės pa­gar­din­ki­te me­du­mi, sau­ja laz­ dy­no ar ana­kar­džių rie­šu­tų bei džio­vin­tais vai­siais. Ener­gi­ja vi­sai die­nai – ga­ran­tuo­ta.

Jei mėgs­ta­te tik avi­ži­nius dribs­nius, sa­vo ra­cio­ną ga­li­te pa­pil­dy­ti mig­do­lų, ber­to­le­ ti­jų rie­šu­tais, ko­ko­so drož­lė­mis, mo­liū­gų sėk­lo­mis ar lukš­ten­to­mis sau­lėg­rą­žo­mis.

Vai­kams ne­skai­ty­ti Klau­si­mas: – Kas ga­li už­muš­ti žmo­gų-vo­rą?

At­sa­ky­mas: – Žmo­gus-šliu­rė.

Ar­tė­jant sa­vait­ga­liui Gi­ne­so re­kor­dų kny­go­je yra fik­suo­t i ke­li su pik­ni­kais su­si­ję re­kor­dai. Pa­vyz­ džiui, per­nai bir­že­lio 18 d. San Fran­cis­ko mies­te bu­vo pa­sta­ty­tas il­giau­sias pik­ni­ ko sta­las, ku­rio il­gis sie­kė 93 m.

Di­d žiau­sias pa­sau­ly­je pik­ni­kas bu­vo su­reng­tas 2009 m. bir­že­lio 20 d. Por­ tu­ga­l i­jos sos­t i­nė­je Li­sa­bo­no­je. Ja­me ap­si­lan­kė 22 232 žmo­nės.

2000 m. Pran­cū­zi­jo­je bu­vo su­reng­tas 965 km il­gio pik­ni­kas. Taip pran­cū­zai pa­m i­nė­jo pir­mą­ją nau­jo­jo tūks­tant­ me­čio Bas­ti­li­jos die­ną.

Links­mie­ji tirš­čiai Nuė­jo­me su žmo­na į res­to­ra­ną. Pa­da­vė­jas kaž­ko­dėl pir­miau­sia pa­klau­sė ma­nęs: – Ko pa­gei­dau­tu­mė­te?

– Stei­ko.

– O pa­siu­tu­sios kar­vės ne­bi­jo­te?

– Ne, ji ga­li pa­ti už­si­sa­ky­ti. Čes­ka (397 719; gal jūs pa­ste­bė­jo­te... Ar bu­vo šį­met pa­va­sa­ris, ku­ris šian­dien bai­gia­si?)

Antp­lū­dis: šim­tai tūks­tan­čių laum­žir­gių už­plū­do Ven­tę.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Di­džiu­liai spie­čiai laum­žir­gių už­ plū­do Ven­tės ra­gą. Šių vabz­džių su­ si­rin­ko tiek, kad or­ni­to­lo­gams te­ko pei­liu per­pjau­ti paukš­čių gau­dyk­ lių tink­lus ir iš­gin­ti šim­tus tūks­tan­ čių laum­žir­gių.

Iš paukš­čių gau­dyk­lių ka­me­rų or­ ni­to­lo­gams te­ko ran­ko­mis krapš­ty­ ti vabz­džius. O su­pjaus­ty­tus tink­ lus te­ko su­siū­ti. „To­kį vaiz­dą ma­čiau tik 2009ai­siais. Ta­čiau tai nu­ti­ko pa­čio­ je bir­že­lio pa­bai­go­je. Tuo­met taip pat bu­vo la­bai daug laum­žir­gių“, – pri­si­smi­nė Ven­tės ra­go or­ni­to­lo­gi­

nės sto­ties ve­dė­jas Vy­tau­tas Ju­sys.

Or­ni­to­lo­gai pir­muo­sius laum­žir­ gius pa­ste­bė­jo ant­ra­die­nį. „Jie čia pa­bu­vo po­rą die­nų. Jau ket­vir­ta­die­nį bu­vo ma­ty­ti tik vie­ nas ki­tas laum­žir­gis. Ma­no­me, kad jie mig­ruo­ja piet­va­ka­rių kryp­ti­mi“, – pa­sa­ko­jo V.Ju­sys.

Spė­ja­ma, kad šiais me­tais Ven­tę ata­ka­vo ke­tur­dė­mė skė­tė. „Šiais me­tais pa­ste­bi­me, jog vie­nu me­tu iš­si­ri­to di­des­nis kie­ kis vabz­džių. Ir Klai­pė­do­je prie Mum­lau­kio eže­ro ma­ty­ti di­džiu­ liai laum­žir­gių spie­čiai. Vie­nu me­ tu su­ta­po daug są­ly­gų, ku­rios ir pa­ska­ti­no gau­ses­nį vabz­džių pa­si­ ro­dy­mą“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos uni­ ver­si­te­to Bal­ti­jos pa­jū­rio ap­lin­kos

Vy­tau­to Ju­sio nuo­tr.

ty­ri­mų ir pla­na­vi­mo ins­ti­tu­to bio­ lo­gas To­mas Ru­gi­nis.

Spe­cia­lis­tas ti­ki­no, kad šie vabz­ džiai gy­ve­na iki po­ros mė­ne­sių. „Anks­čiau ma­ny­ta, kad jie gy­ ve­na ke­lias va­lan­das. Laum­žir­giai, ku­rių yra įvai­rių rū­šių, mai­ti­na­si, dau­gi­na­si ir iš­gy­ve­na ke­lis mė­ne­ sius“, – aiš­ki­no bio­lo­gas.

T.Ru­gi­nis pa­ste­bė­jo, kad šiais me­tais kur kas dau­giau ir įvai­rių ki­tų vabz­džių rū­šių – uo­dų, gram­ buo­lių, liau­diš­kai va­di­na­mų „kark­ va­ba­liais“. „Jų pa­gau­sė­ji­mas pa­ste­bi­mas kas ke­le­rius me­tus. Il­gą lai­ką ler­va gy­ ve­na že­mė­je, o tam tik­ros są­ly­gos pa­ska­ti­na jų vys­ty­mą­si“, – aiš­ki­ no spe­cia­lis­tas.

ieš­ko bū­dų, kaip su­žlug­dy­ti jū­sų pla­ nus. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad ieš­ko­te nau­ din­g ų­jų iš­ka­se­nų, va­di­na­si, blaš­ky­si­ tės ir ieš­ko­si­te ne­ži­nia ko. Re­gė­ti sa­ve šach­to­je reiš­kia ne­sėk­min­gą vers­lą. Są­var­žė­lė sap­ne pra­na­šau­ja ma­žus ne­ma­lo­nu­mus.  Jei­gu sap­ne ma­to­te mu­la­tą, sau­go­ ki­tės nau­jų drau­gų ar­ba ne­pa­žįs­ta­mų žmo­nių kom­pa­ni­jos, nes ne­tek­si­te pi­ ni­gų ar­ba su­si­ga­din­si­te re­pu­ta­ci­ją. Jei sap­nuo­ja­te, jog siu­va­te daug už­val­ ka­lų, lau­kia ves­tu­vės šei­mo­je ar gi­mi­nė­ je. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir no­rą pa­si­slėp­ ti už pa­ti­ki­mo žmo­gaus nu­ga­ros. Sap­ne skalb­t i už­val­ka­lus reiš­k ia, jog teks gin­ ti kal­ti­na­mus na­miš­kius ar gi­mi­nai­čius.

Sup­ly­šę už­val­ka­lai – gė­da ir skur­das, jei lik­si­te abe­jin­gas ver­tin­gai pa­tir­čiai. Puoš­ nūs siu­vi­nė­ti už­val­ka­lai ža­da mei­lės nuo­ ty­k į na­muo­se, į ku­riuos ant­rą kar­tą ne­ bus lem­ta su­grįž­ti. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir sėk­mę nau­ja­me dar­be, kur bus pa­lan­ kios są­ly­gos kop­ti kar­je­ros laip­tais

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1055

2013 05 29 AUKSO PUODAS – 7 909 668 Lt DIDYSIS PRIZAS – 4 316 643 Lt 18 05 47 13 09 11 Auksinis skaičius 43 Papildomi skaičiai 30 42 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 23 840 Lt (1 priz.)

5 skaičiai 9 082 Lt (3 priz.)

4 skaičiai 124 Lt (302 priz.)

3 skaičiai 10 Lt (4838 priz.)

2 + papildomas sk. 6 Lt (6070 priz.)

Džokeris - bil. nr. 030 006 326 (112 392 Lt) Prognozė: Aukso puode – 11 mln. Lt Didysis prizas – 6 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt