2013 06 01 klaipeda internetas

BIRŽELIO 1, 2013 Nr. 125 (19 728)

www.kl.lt

Vie­ni­šas ke­tu­rių vai­kų tė­vas S.Šarp­nic­kas: kiek­vie­nas ga­li pa­klys­ti. Šeš­ta­die­nio in­ter­viu 5p.

Lie­tu­vos sė­tas de­mok­ra­ti­jos grū­das Gru­zi­jo­je pri­gi­jo pra­stai.

Pa­sau­lis 8p.

Kaina 1,60 Lt

Sva­jo­nė – bio­ni­nė ran­ka

„Kai už­pa­ka­lis pro du­ris ne­ be­tel­pa, tai – jau ge­rai.“ Ke­liau­to­ją Arū­ną Vai­no­rą nu­ste­bi­no mo­ters gro­žio sam­pra­ta Kos­ta Ri­ko­je.

16p.

Plia­žai dar lau­kia tvark­da­rių Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos pa­plū­di­miuo­se skel­bia­ ma va­sa­ros se­zo­no pra­džia, ta­čiau jie vis dar nė­ra tin­ka­mai pa­ruoš­ti.

Dau­giau­siai rū­pes­čių ke­lia me­di­ nių ta­kų įren­gi­mas.

Vil­tis: M.Gi­ru­lis bus pir­ma­sis lie­tu­vis, ku­riam Aust­ri­jo­je ti­ki­ma­si pri­tai­ky­ti bio­ni­nę ran­ką.

No­ras ir vil­tis. Šie du da­ly­kai dvi­de­šimt­ me­tį Mar­ty­ną Gi­ru­lį ve­da, re­gis, neį­ma­ no­mo tiks­lo link – val­dy­ti bent vie­ną ran­ką. Vai­ki­nas tu­rė­tų tap­ti vie­nu iš ne­ dau­ge­lio žmo­nių pa­sau­ly­je, įsi­gi­ju­sių bio­ ni­nę ran­ką.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­val­do nuo vai­kys­tės

„Aš no­riu tie­siog pa­spaus­ti ran­ką svei­kin­da­ma­sis, no­riu pa­ts pa­si­rū­ pin­ti sa­vi­mi“, – kal­bė­jo nuo vai­kys­ tės ran­kų ne­val­dan­tis M.Gi­ru­lis.

Vai­ki­nas šian­dien su tė­čiu ir ma­ ma iš­va­žiuo­ja į Aust­ri­ją, kur me­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

di­kai nu­spręs, ar lem­ta iš­si­pil­dy­ti jau­nuo­lio sva­jo­nei.

Prieš dvi­de­šimt­me­tį gi­mus sū­ nui, ži­nia, kad nau­ja­gi­mis ser­ga ne­pa­gy­do­ma li­ga – ar­tog­ri­po­ze, ūki­nin­kų Dan­guo­lės ir Ri­mo Gi­ ru­lių šei­mos ne­suž­lug­dė. Dvi duk­ ras užau­gi­nę ūki­nin­kai ne­nu­lei­do ran­kų ir sto­jo į ko­vą su sū­naus li­ga.

4

Ofi­cia­li va­sa­ros se­zo­no pra­džia uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se bus pa­skelb­ta jau šian­dien. Plia­žuo­se pra­dės dirb­ti poil­siau­to­jų sau­gu­ mą tu­rin­tys už­tik­rin­ti gel­bė­to­jai.

Va­kar sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai vy­ko ap­žiū­rė­ti, ar tin­ka­mai plia­žai pa­ruoš­ti va­sa­ros se­zo­nui. „Si­tua­ci­ja pa­plū­di­miuo­se žy­miai ge­res­nė nei prieš dvi sa­vai­tes, kai vy­ko pa­tik­ri­ni­mas. Ta­čiau ran­go­vai ne vis­ką spė­jo pa­ruoš­ti. Dar­bai dar vyks­ta“, – ap­žiū­rė­jęs plia­žus tvir­ ti­no Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to di­rek­ to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

2

2

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 1, 2013

miestas

Pa­jū­ry­je – skrai­dan­tys ve­te­ra­nai iš Šve­di­jos As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Pa­lan­gos oro uos­te nu­tū­pė is­to­ri­ nis lėk­tu­vas „Doug­las DC3 – Dai­ sy“, o su juo – 23 šve­dų pi­lo­ta­vi­mo ve­te­ra­nų ko­man­da.

Bu­vę ka­ro ir ci­vi­li­nės avia­ci­jos la­ kū­nai Šve­di­jo­je yra su­si­bū­rę į pi­lo­ ta­vi­mo ve­te­ra­nų drau­gi­ją, ku­ri vie­ ni­ja 2,5 tūkst. na­rių. „Jie jau vie­ną kar­tą lan­kė­si pas mus ir ne vis­ką spė­jo ap­žiū­rė­ti.

Sve­čiai la­bai do­mi­si is­to­ri­niu pa­ vel­du, Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pa­ li­ki­mu“, – pa­sa­ko­jo vi­zi­to koor­di­ na­to­rė Auš­ra Men­de­lė.

Lėk­tu­vas „Doug­las DC3 – Dai­ sy“, ku­riuo at­skri­do šve­dai, pa­ga­ min­tas ly­giai prieš 70 me­tų.

Ka­ro me­tais jis bu­vo nau­do­ja­ mas kro­vi­niams ga­ben­ti. Kai at­si­ ra­do nau­ji or­lai­viai, jo mi­si­ja bu­vo baig­ta.

Ta­da esą vie­nas da­bar­ti­nių drau­ gi­jos na­rių sva­jo­jo tą lėk­tu­vą įsi­gy­ ti, ka­dan­gi or­lai­vis – is­to­ri­nis, jo iš­lai­ky­mo iš­lai­dos di­de­lės, tad pi­ lo­tai su­si­bū­rė į drau­gi­ją. Šie­met yra 70 me­tų pa­čiam lėk­ tu­vui ir 30 me­tų drau­gi­jai.

Lėk­tu­vas „Doug­las DC3 – Dai­sy“, ku­riuo at­skri­do šve­dai, pa­ ga­min­tas ly­giai prieš 70 me­tų.

Star­tas: sal­vių šū­viais ir V.Grub­liaus­ko (trečias iš dešinės) bei jo ko­le­gų mu­zi­ki­nė­mis imp­ro­vi­za­ci­jo­mis pra­

„Pi­lo­ta­vi­mo ve­te­ra­nai tuo lėk­tu­vu skrai­do tik ap­link Bal­ti­jos jū­rą, nes to­liau jis ne­la­bai pa­jė­gus nu­skris­ti.

Pa­ke­liui į Pa­lan­gą pi­lo­tai tu­rė­jo leis­ tis Vis­by­je, Got­lan­do sa­lo­je, kad pa­si­ pil­dy­tų de­ga­lų“, – sa­kė A.Men­de­lė.

si­dė­jo Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis.

Klai­pė­da – džia­zo rit­mu Tra­di­ci­niais pu­čia­mų­jų gar­sais, sal­vių šū­ viais ir vė­lia­vos pa­kė­li­mu Klai­pė­dos pi­ lia­vie­tė­je va­kar iš­kil­min­gai star­ta­vo XIX Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Atsk­ri­do: Šve­di­jos pi­lo­ta­vi­mo ve­te­ra­nai su an­tik­va­ri­niu lėk­tu­vu Lie­tu­

vos pa­jū­ry­je lei­do­si jau ant­rą kar­tą.

Beng­to Cel­sin­go nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tri­mi­tą, pa­skel­bu­sį šven­tės pra­ džią, kaip ir kiek­vie­nais me­tais į ran­kas paė­mė jos įkū­rė­jas, da­bar Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Penk­ta­die­nio va­ka­ro „vi­ni­mi“ ta­po pro­fe­sio­na­lių ir pub­li­kos šil­tai pa­lai­ky­tų džia­zo mu­zi­kos at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mas. Su­si­rin­ku­sie­siems kon­cer­ta­vo pro­jek­to „The ra­dio LL“ mu­zi­kan­tai, „Azat sound sys­tems“ iš Ta­tars­ta­no, is­pa­nai „Ting­lao Fu­

sion band“, „Na­bil Khe­mi­re­xo­tic band“ iš Tu­ni­so bei mul­tiinst­ru­ men­ta­lis­tas iš JAV Jim­my Z. Šian­dien va­ka­re Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le klai­pė­die­čių lau­kia ir di­ džiau­sią klau­sy­to­jų mi­nią tu­rė­sian­ tis pri­trauk­ti fes­ti­va­lio įvy­kis – cha­ riz­ma­tiš­ko­sios Rė­jaus Čarl­zo duk­ros Šei­los Rėj Čarlz pa­si­ro­dy­mas.

Ne ką ma­žiau įspū­din­gą mu­zi­ki­ nį šou su­rengs sak­so­fo­no vir­tuo­zas Igo­ris But­ma­nas su džia­zo or­kest­ru bei at­li­kė­ja iš Aust­ra­li­jos, „Lu­ca Ciar­ la Quar­tet“ iš Ita­li­jos bei pia­nis­tas ir dai­ni­nin­kas Uroš Pe­ric iš Slo­vė­ni­jos.

Šiais me­tais Klai­pė­dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis uos­ta­mies­čio gy­ ven­to­jus ir sve­čius pa­si­ti­ko ke­lio­mis nau­jo­vė­mis. Pir­miau­sia šven­tė pa­ kei­tė tra­di­ci­nę bu­vu­sią vie­tą Teat­ro aikš­tė­je ir per­si­kė­lė į Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­lą. Daug dis­ku­si­jų su­kė­ lęs po­ky­tis or­ga­ni­za­to­rių ne­gąs­di­no – dar prieš fes­ti­va­lį bu­vo vi­lia­ma­si, jog nau­ja erd­vė taps to­kia pat my­li­ ma, kaip ir iki šiol bu­vu­si.

Ki­tas svar­bus įvy­kis – į Klai­pė­ dos Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lio pro­gra­ mą grįž­ta vai­kų ir jau­ni­mo džia­ zo dai­nų šven­tė „Jau­no­ji džia­zo ban­ga“, ku­ri mies­tie­čius džiu­gins sek­ma­die­nį 17 val. Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le. Or­ga­ni­za­to­riai ža­da, kad tai bus įspū­din­gas re­gi­nys, ku­ ria­me kar­tu su gau­sio­mis cho­ris­tų pa­jė­go­mis da­ly­vaus ir ryš­kiau­sia šių me­tų fes­ti­va­lio žvaigž­dė Šei­la Rėj Čarlz.

Plia­žai dar lau­kia tvark­da­rių Pa­sak va­do­vo, ran­go­vai 1 iki va­sa­ros se­zo­no pra­ džios ne­spė­jo įreng­ti me­di­nių ta­kų,

ve­dan­čių į pa­plū­di­mius. Jų trūks­ta tarp Pir­mo­sios ir Ant­ro­sios Meln­ ra­gės. „Kaž­ko­dėl jie šį dar­bą pa­li­ko pa­ sku­ti­nei mi­nu­tei. Žmo­nės dir­ba, bet gal pa­jė­gų trūks­ta?“ – svars­ tė L.Dū­da.

Ta­čiau, anot va­do­vo, di­de­lės tra­ ge­di­jos dėl neuž­baig­tų dar­bų nė­ra. „Poil­siau­to­jų plia­že nė­ra daug.

Ma­čiau tik vai­kų gru­pę. Orai ar­ ti­miau­sio­mis die­no­mis nu­ma­to­mi pra­sti, o juk vis­kas nuo jų pri­klau­ so. Čia ne Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, kad atė­jo lai­kas, ir vi­si su­sto­ja į pa­ ra­dą. Vis­ką re­gu­liuo­ja orai“, – kal­ bė­jo di­rek­to­rius.

Klai­pė­die­čiai skun­dė­si, jog vi­siš­ kai pa­mirš­tas ir ap­leis­tas yra Gi­ru­ lių pa­plū­di­mys. „Ar­tė­ja va­sa­ra, o Gi­ru­liuo­se nie­ kas nė­ra su­tvar­ky­ta. Laip­tai taip api­pus­ty­ti smė­liu, kad sun­ku nu­ lip­ti. Vos ne­su­si­ža­lo­jo­me. Tu­rėk­lai nu­dau­žy­ti. Ne­sup­ran­tu ir per­si­ren­ gi­mo ka­bi­nų iš­dės­ty­mo. Cent­ri­nia­ me pa­plū­di­my­je pa­sta­ty­tos dvi, pa­ skui dar dvi už ki­lo­met­ro Pa­lan­gos link. Ta­kai neį­reng­ti, Gi­ru­liai pa­ mirš­ti“, – pa­ste­bė­jo vie­na sau­lės vo­nias mėgs­tan­ti klai­pė­die­tė.

Dar­bai: tvar­ky­to­jams dar teks iš­dė­lio­ti in­for­ma­ci­nius ženk­lus.

L.Dū­da lan­kė­si ir Gi­ru­lių plia­že.

Ta­čiau, anot jo, čia si­tua­ci­ja nė­ ra pra­sta. „Ku­ria­si ka­vi­nės, ta­kai su­dė­ti.

Tik laip­tai ap­neš­ti smė­liu. Šei­mi­ nin­kė na­muo­se ga­li laip­tus nu­si­ šluo­ti, bet čia juk jū­ra ir pa­plū­di­ mys. Laip­tai ne­ga­li bū­ti vi­sa­da šva­rūs. Smė­lio pri­si­ne­ša, kai jais

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

li­pa žmo­nės. Vė­liau pri­žiū­rė­to­jai nu­va­lys, kai veš šiukš­les“, – ko­ men­ta­vo di­rek­to­rius.

Gel­bė­to­jų po­stai jau at­vež­ti į pa­p lū­d i­m į. Klai­p ė­d os skęs­tan­ čių­jų gel­bė­ji­mo tar­ny­bos vy­riau­ sia­s is spe­c ia­l is­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­brė­žė, kad dar­bui pa­si­ ruoš­ta.

3

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 1, 2013

miestas Švęs to­to­riai

Ap­lan­kė am­ba­sa­do­rius

Ap­juo­sė kalną

Šian­dien 12 val. Klai­pė­dos kon­ cer­tų sa­lės skve­re pra­si­dės tra­ di­ci­nė to­to­rių Sa­ban­tu­jaus šven­ tė. Šven­tės pro­ga svei­kins Ta­ tars­ta­no meist­rai, pa­si­ro­dys tau­ ti­nių ma­žu­mų an­samb­liai, vyks to­to­rių tau­ti­nė ko­va „Ku­reš“, kon­kur­sai. Vai­kams bus or­ga­ni­ zuo­ja­mas ne­mo­ka­mas pa­si­jo­di­ nė­ji­mas ark­liais.

Va­kar vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­ cas priė­mė Klai­pė­do­je vie­šin­tį Bel­gi­jos am­ba­sa­do­rių J.E. p. Pe­ ter Gas­ton Mar­cel­la Les­cou­hier.

Sve­čias da­ly­va­vo Klai­pė­do­je vy­ ku­sia­me tarp­tau­ti­nia­me trans­ por­to ir lo­gis­ti­kos fo­ru­me. Tai – vie­nas pir­mų­jų Lie­tu­vo­je re­zi­da­ vu­sių Bel­gi­jos am­ba­sa­do­rių vi­zi­ tų uos­ta­mies­ty­je.

I.Si­mo­nai­ty­tės kal­ną vakar ap­su­ po šim­tai vai­kų. Spal­vin­go ir dau­ gy­bę šil­tų emo­ci­jų su­tei­ku­sio ren­ gi­nio tiks­las bu­vo ap­juos­ti kal­ną, taip įpras­mi­nant Tarp­tau­ti­nę vai­ kų gy­ni­mo die­ną, moks­lo me­tų pa­bai­gą ir drau­gys­tę. Klai­pė­dos vai­kų lais­va­lai­kio cent­ro klu­bo „Žel­me­nė­lis“ ini­ci­juo­to­je ak­ci­jo­je da­ly­va­vo maž­daug 300 vai­kų.

Dau­gia­vai­kiams leng­va­tų teks pa­lauk­ti

Forumas. Šiandien viešbučio “Old Port Hotel“ konferencijų salėje vyks Liberalų ir centro sąjungos inicijuo­ tas Savivaldybių forumas, kuriame politikai, verslininkai, politologai, vi­ suomenės atstovai aptars vietos sa­ vivaldos situaciją, regioninės politi­ kos aktualijas bei iššūkius.

Uos­ta­mies­čio val­ džia neap­sisp­ren­ džia, ar at­leis­ti dau­ gia­vai­kes šei­mas nuo rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mą mies­to cent­re. Šio klau­si­mo svars­ ty­mas bu­vo ati­dė­ tas iki ki­to ta­ry­bos po­sė­džio.

Di­r ek­t o­r ius. Kon­k ur­s ą į Ne­mu­n o del­tos re­g io­n i­n io par­ko va­do­vo vie­ tą va­k ar lai­mė­jo ši­lu­t iš­k is Vai­das Pa­ vi­lo­n is. Jis bai­gė Klai­p ė­dos uni­ver­s i­ te­t ą, Rek­rea­c i­jos ir tu­r iz­mo stu­d i­jas.

At­m i­n i­m as. Šian­d ien 13 val. prie Klai­p ė­dos cent­r i­n io pa­š to sie­n os, gro­j ant ka­r i­l io­nui, bus ati­deng­t a at­ mi­n i­mo len­t a žy­m iam lie­t u­v ių poe­ tui Hen­r i­k ui Ra­d aus­k ui, ku­r is 1936 m. dir­b o čia vei­k u­s ia­me Klai­p ė­dos ra­d io­fo­ne dik­to­r iu­m i. Ati­den­g us at­ mi­n i­mo len­t ą, pa­š to kie­me­ly­je vyks Poe­z i­jos pa­va­s a­r io skai­t y­mai „Vai­n i­ kas H.Ra­daus­k ui“.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Su­teik­ti rink­lia­vos už au­to­mo­bi­ lių sto­vė­ji­mą mies­to cent­re leng­ va­tas vi­soms uos­ta­mies­ty­je gy­ve­ nan­čioms dau­gia­vai­kėms šei­moms pa­siū­lė mies­to ta­ry­bos Fi­nan­sų ir eko­no­mi­kos ko­mi­te­tas. Šis klau­si­mas bu­vo svars­to­mas ket­vir­ta­die­nį vy­ku­sia­me mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je. Po­li­ti­kams bu­vo pri­sta­ty­ti du al­ter­na­ty­vūs spren­di­ mo pro­jek­tai.

Pir­m uo­j u siū­ly­ta klai­p ė­d ie­ čių šei­moms, au­gi­nan­čioms tris ir dau­giau vai­kų iki 19 me­tų, jei esan­tys pil­na­me­čiai mo­ko­si die­ ni­nia­me sky­riu­je, iš­duo­ti leng­va­ ti­nį me­ti­nį lei­di­mą, ku­rio kai­na 100 li­tų.

Ant­ra­ja­me va­rian­te nu­ma­ty­ ta, kad tris ir ke­tu­ris vai­kus iki 19 me­tų au­gi­nan­čioms šei­moms bū­tų iš­duo­tas leng­va­ti­nis me­ti­nis lei­di­

Nuo­lai­dos: dau­gia­vai­kėms šei­moms siū­lo­ma tai­ky­ti rink­lia­vos už ma­ši­nų sto­vė­ji­mą mies­to cent­re leng­va­tas.

Pro­gno­zuo­ja­ma, kad mies­to biu­dže­ tas per me­tus ne­tek­ tų 132 tūkst. ar net 144,5 tūkst. li­tų. mas, ku­ris kai­nuo­ja 100 li­tų, o au­ gi­nan­tie­ji pen­kis ir dau­giau vai­kų iki 19 me­tų ma­ši­nas mies­to cent­re ga­lė­tų sta­ty­ti ne­mo­ka­mai.

Abiem at­ve­jais leng­va­tos bū­tų su­teik­tos vie­no iš tė­vų ar glo­bė­jų au­to­mo­bi­liui.

Jei bū­tų pri­tar­ta pir­mam spren­ di­mo pro­jek­tui, pro­gno­zuo­ja­ma,

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

kad mies­to biu­dže­tas per me­tus ne­tek­tų 132 tūkst. li­tų, jei ant­ram – 144,5 tūkst. li­tų.

Opo­zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gosLie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­ tų frak­ci­jos at­sto­vai pa­tei­kė ir sa­ vo va­rian­tą.

Frak­ci­jos pir­mi­nin­kas Arū­nas Barb­šys siū­lė, kad ne­mo­ka­mai au­ to­mo­bi­lius mies­to cent­re ga­lė­tų sta­ty­ti dau­gia­vai­kės šei­mos, ku­ rios au­gi­na tris ir dau­giau vai­kų, taip pat tu­ri neį­ga­lius vai­kus iki 24 me­tų.

Ta­čiau mies­to ta­ry­ba ga­lu­ti­nio spren­di­mo šiuo klau­si­mu ne­priė­ mė, nors bu­vo siū­ly­ta pri­tar­ti ku­ riam nors va­rian­tui, kad dau­gia­

vai­kės šei­mos jau ga­lė­tų nau­do­tis leng­va­to­mis. Klai­pė­do­je gy­ve­ na­mą­ją vie­tą yra dek­la­ra­vu­sios 1 tūkst. 102 šei­mos, ku­rios au­gi­na tris ir dau­giau vai­kų iki 19 me­tų. Iš jų pen­kis ir dau­giau vai­kų – 49.

1 102 – tiek Klai­pė­do­je gy­ve­na dau­gia­vai­kių šei­mų.

Vie­toj ci­ga­re­čių – gė­lės Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­sau­li­nę die­ną be ta­ba­ko klai­pė­ die­čiams pa­siū­ly­ta al­ter­na­ty­va – vie­toj ci­ga­re­čių iš­da­ly­tos po­pie­ri­ nės gė­lės.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras kar­tu su uos­ta­mies­čio švie­ ti­mo ug­dy­mo įstai­gų moks­lei­viais iš­da­li­jo 1 000 po­pie­ri­nių gė­lių su in­for­ma­ci­ja apie ža­lin­gą įpro­tį ir ta­ba­ko rek­la­mos įta­ką.

At­gi­mi­mo, Teat­ro, Lie­tu­vi­nin­ kų aikš­tė­se bei prie vie­no pre­ky­ bos cent­ro žmo­nės džiaugs­min­ gai priė­m ė sim­b o­l i­n es do­va­n as ir ža­dė­jo pa­si­do­mė­ti in­for­ma­ci­ ja apie rū­ky­mo ža­lą bei jo ke­lia­ mus pa­vo­jus.

Dienos telegrafas

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­ cia­lis­tė Vik­to­ri­ja Rič­ku­tė tei­gė, kad to­kia ak­ci­ja Klai­pė­do­je, o ir vi­so­je Lie­tu­vo­je vyks­ta tre­čius me­tus.

Po­pie­ri­nių gė­lių da­li­ji­mas uos­ta­ mies­ty­je bu­vo ne vie­nin­te­lė ak­ci­ ja, skir­ta pa­mi­nė­ti Pa­sau­li­nę die­ną be ta­ba­ko. Šiais me­tais bu­vo tę­sia­ma ir ki­ta tra­di­ci­ja – die­ną be ta­ba­ko gi­mu­ siems vai­kams do­va­no­ti marš­ki­ nė­lius su už­ra­šu „Gi­miau ne­rū­ kan­tis“.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės Aku­še­ri­jos-gi­ne­ko­lo­gi­jos de­ par­ta­men­te Vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ro spe­cia­lis­tai kar­tu su Klai­pė­ dos mies­to vi­ce­me­ru Vy­tau­tu Če­ pu pa­svei­ki­no 8 kū­di­kius – 4 mer­ gai­tes ir 4 ber­niu­kus.

Kon­c er­t as. Šian­d ien 11.30 val. Klai­ pė­dos ap­s kri­t ies vie­š o­s ios I.Si­mo­ nai­t y­tės bib­l io­te­kos Sau­l ės laik­ro­ džio kie­m e­ly­j e vyks Tarp­t au­t i­n ei vai­k ų gy­n i­mo die­n ai skir­t as teat­ra­ li­z uo­t as kon­cer­t as „Va­s a­ros spal­v ų ka­ra­lys­tė­je“.

Poe­z i­j a. Šian­d ien 16 val. I.Si­mo­n ai­ ty­tės bib­l io­te­kos kie­me­ly­je (Her­kaus Man­to g. 25) vyks Klai­p ė­dos poe­z i­ jos pa­va­s a­r io bai­g ia­ma­s is ren­g i­nys.

Ta pro­g a vi­s i kvie­č ia­m i pa­s i­k lau­s y­ ti poe­t ų Do­na­to Pet­ro­š iaus, Ma­r iaus Bu­ro­ko, Mi­che­l io Olough­l i­no (Ai­r i­ja), Alio Bal­bie­r iaus, Ar­no Ali­š aus­ko, Ar­ tū­ro Va­l io­n io, ak­to­rės Ire­nos Plau­š i­ nai­t y­tės ei­lė­raš­č ių.

Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė An­t a­n as Pac­ ke­v i­č ius (g. 1926 m.), Bi­r u­tė Vė­l a­v i­ čie­nė (g. 1930 m.), Bro­nė Vir­ke­t ie­nė (g. 1938 m.), Ol­g a Alek­s and­r a Buč­ kie­nė (g. 1940 m.), Ni­ko­l aj Fa­de­jev (g.

1949 m.), Graž­v y­d as Len­k aus­k is (g.

1962 m.).

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­j a­ mi Ag­n ie­tė Mar­t in­k ie­n ė, Al­b er­t as Mi­leš­k a, Graž­v y­d as Len­k aus­k is, Ol­ ga Alek­s and­ra Buč­k ie­nė.

Jo­n iš­kės ka­p i­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma Pat­r i­c i­ja Ma­l aiš­k ie­nė.

Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 11 mo­te­r ų. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 8 ber­n iu­k ai.

Pre­ven­ci­ja: klai­pė­die­čiams moks­lei­viai iš­da­li­jo 1 000 po­pie­ri­nių gė­lių, no­

rė­da­mi pa­ska­tin­ti su­si­mąs­ty­ti apie rū­ ky­mo ža­lą.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 16 val. grei­to­s ios pa­gal­b os me­d i­k ai su­l au­kė 52 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­sia skun­ dė­s i du­s u­l iu, šir­d ies rit­mo su­t ri­k i­ mais. Vie­nas ki­tas krei­p ė­si ir dėl tem­ pe­ra­t ū­ros.

4

šeštadienis, birželio 1, 2013

miestas

Sva­jo­nė – bio­ni­nė ran­ka

Vid­man­tas Ei­ge­lis

Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­n is­te­r i­jos Far­ma­koe­ko­no­m i­kos ir vais­t ų kai­no­da­ros sky­r iaus spe­cia­l is­tas

T

1

Tė­vų už­si­spy­ri­mą įveik­ ti ne­ga­lią pa­lai­kė ir pa­ties Mar­ty­no stip­ry­bė – vai­ki­nas iš­mo­ ko ko­jo­mis nau­do­tis kom­piu­te­riu ir pa­ts su­si­ra­do kli­ni­ką Aust­ri­jo­je, ku­rio­je at­lie­ka­mos uni­ka­lios ope­ ra­ci­jos – bio­ni­nio ran­kos pro­te­zo transp­lan­ta­ci­ja.

Pie­no ūkį plė­to­ję D. ir R.Gi­ru­liai ne­se­niai par­da­vė vi­są gal­vi­jų ban­ dą – 20 mel­žia­mų kar­vių ir 5 te­ ly­čias, trak­to­rių. Ūki­nin­kų kie­me su­ręs­tas mo­der­nus ūki­nis pa­sta­ tas šiuo me­tu sto­vi tuš­čias. Tė­vai sū­nui paau­ko­jo vis­ką, ką tu­rė­jo, ta­čiau tu­ri­mų lė­šų vis tiek trū­ko uni­ka­liai ope­ra­ci­jai. „Bio­ni­nė ran­ka kai­nuo­ja apie 70 tūkst. eu­rų, tai yra 240 tūkst. li­tų.

Tai be­pro­tiš­kai bran­gu, ta­čiau ge­ rai bū­tų tu­rė­ti bent vie­ną ran­ką“, – sva­jo­ja vai­ki­no ar­ti­mie­ji.

Pro­te­zą val­do neu­roim­pul­sai

„Bio­ni­nė ran­ka yra val­do­ma sme­ ge­nų im­pul­sais. Aš daug skai­ čiau in­ter­ne­te apie šį moks­lo iš­ ra­di­mą. Ka­dan­gi tu­rė­jau drau­gų Šve­di­jo­je, jie man pa­gel­bė­jo pa­ tek­ti į aust­rų kli­ni­ką“, – pa­sa­ko­ jo M.Gi­ru­lis.

Bio­ni­nė ran­ka, pa­sak Mar­ty­ no, nak­tį yra įkrau­na­ma iš elekt­ros liz­do spe­cia­liu įtai­su. Pro­te­zą val­do sme­ge­nų siun­čia­mi neu­roim­pul­sai.

Ran­ka su kū­nu su­jung­ta per mo­vą, ku­rio­je esan­tys elekt­ro­dai kon­tak­ tuo­ja tie­sio­giai su oda.

Pir­mą kar­tą į aust­rų pro­fe­so­ riaus Os­ka­ro Asz­man­no ka­bi­ ne­to du­ris Mar­ty­nas pa­si­bel­dė prieš pu­sant­rų me­tų. Kli­ni­ko­je jam bu­vo at­lik­ta ne vie­na ap­žiū­ ra, per­nai lie­tu­viui chi­rur­gai iš ko­jų per­so­di­no rau­me­nis į ran­ ką, vy­ko žas­to rau­me­nų priau­ gi­ni­mo ope­ra­ci­ja. „No­rint tu­rė­ti bio­ni­nę ran­ką, teks am­pu­tuo­ti tik­rą­ją. Šiuo me­ tu man at­jung­ti ran­kos ner­vai, aš jos lyg ir ne­jau­čiu. Ta­čiau tu­riu vi­ są lai­ką sa­ve la­vin­ti, tai nė­ra leng­ va“, – kal­bė­jo vai­ki­nas.

Per­nai ru­de­nį at­lik­ta ope­ra­ci­ ja Aust­ri­jo­je lie­tu­vių šei­mai kai­na­ vo 21 tūkst. eu­rų (72,45 tūkst. li­tų), ki­tą sa­vai­tę vyk­sian­čios pro­ce­dū­ ros kai­nuos dar 12 tūkst. eu­rų (41,4 tūkst. li­tų). „Šio vi­zi­to me­tu gy­dy­to­jai man tu­rė­tų pa­sa­ky­ti, ar bus įma­no­ma ti­kė­tis bio­ni­nės ran­kos. Jei ma­ no rau­me­nys veiks tin­ka­mai, vė­ liau iki al­kū­nės bus am­pu­tuo­ta de­ši­nė ran­ka“, – pa­sa­ko­jo jau­ nuo­lis.

Komentaras

Kai­na: ran­kų ne­val­dan­tis M.Gi­ru­lis ko­jo­mis kom­piu­te­riu su­si­ra­do in­for­ma­ci­ją apie Vie­no­je dir­ban­tį chi­rur­

gą O.Asz­man­ną.

Ta­da lie­tu­vis tu­rės lauk­ti 3–6 mė­ne­sius, tik tuo­met me­di­kai ga­lės mė­gin­ti pri­tai­sy­ti bio­ni­nę ran­ką. Į prie­kį ge­na ryž­tas

Ta­čiau M.Gi­ru­lis tu­ri bū­ti pa­si­ruo­ šęs iš­girs­ti ir blo­gą ži­nią. „Kas bus, jei me­di­kai ma­no būk­ lę įver­tins kaip pra­stą? Na, ne, aš ne­pa­si­duo­siu“, – tvir­tai ta­rė jau­ nuo­lis.

M.Gi­ru­lis ti­ki­no, kad ne tik pi­ni­ gai yra svar­biau­si šio­je ne­leng­vo­je ko­vo­je už ran­ką. „Svar­bu ir tai, kad ope­ra­ci­ja yra su­dė­tin­ga, neaiš­ku, kaip or­ga­niz­ mas ją at­lai­kys. Ne­daug žmo­nių pa­si­ryž­ta to­kiai ope­ra­ci­jai. Poo­pe­ ra­ci­nis lai­ko­tar­pis – la­bai sun­kus.

Man te­ko bend­rau­ti su aust­rų psi­ cho­lo­gais, ku­rie ver­ti­no, ar aš pa­ si­ren­gęs to­kiam žings­niui“, – pa­ sa­ko­jo vai­ki­nas.

Ran­kos rau­me­nų per­so­di­ni­mas tru­ko 8 va­lan­das. Da­bar vai­ki­no lau­kia il­gos tre­ni­ruo­tės ir me­di­kų kon­sul­ta­ci­jos.

Mar­ty­nas už­si­brė­žęs ne tik tu­ rė­ti ran­ką. „No­rė­čiau su­bur­ti pa­na­šius žmo­nes, ku­rie ko­vo­ja su ne­ga­lia.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Tė­vų kie­me sto­vi tuš­čias an­ga­ras, gal ja­me ka­da nors ga­lė­čiau įkur­ ti cent­rą neį­ga­lie­siems“, – svars­ tė M.Gi­ru­lis.

Vai­ki­nas sva­jo­ja, kad pa­tal­po­se ga­lė­tų įkur­ti įmo­nę, ku­rio­je dirb­ tų neį­ga­lūs žmo­nės.

Tė­vas at­si­sa­kė vers­lo

Slap­čia Mar­ty­nas taip pat sva­jo­ja ka­da nors vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį. „Ži­nau, kad jis no­ri vai­ruo­ti. Sū­ nus yra tik­ras op­ti­mis­tas“, – kal­ bė­jo R.Gi­ru­lis.

Vy­ras ti­ki­no, jog ne­si­grau­žia par­ da­vęs ūkį. „Bū­čiau bu­vęs stam­bus ūki­nin­ kas, bū­tų vis­kam už­te­kę. Par­da­viau gy­vu­lius, trak­to­rių. Že­mės tiek te­ tu­rė­jo­me – 3 hek­ta­rus. Vys­tė­me pie­ni­nin­kys­tės ūkį. O da­bar vai­ ruo­to­ju dir­bu, pie­ną su­per­ku“, – pa­sa­ko­jo jau­nuo­lio tė­vas.

Bir­že­lio 1-ąją, kai vi­si ruo­šis švęs­ti Tė­vo die­ną, R.Gi­ru­lis sū­ nų iš­veš į Aust­ri­ją. Vi­są ke­lią vy­ ras ke­ti­na įveik­ti pa­ts vai­ruo­da­mas au­to­mo­bi­lį. „Ke­lius iki Vie­nos jau ži­nau pui­ kiai. Lai­mė, kad mus prii­ma Aust­ ri­jo­je gy­ve­nan­tys lie­tu­viai, tad ne­ teks rū­pin­tis nak­vy­ne“, – kal­bė­jo žmo­gus.

Dan­guo­lė Gi­ru­lie­nė:

Tu­ri­me 30 tūkst. eu­ rų, tad dar rei­kia apie 20 tūkst. Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­ja ža­dė­jo pa­dė­ti, ta­čiau vis ra­ gi­na ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be.

Pi­ni­gų pa­kaks tik ope­ra­ci­jai

Mar­ty­no ma­ma Dan­guo­lė ti­ki­no, jog da­bar ji jau ti­ki, kad jos sū­nui vis­kas bus ge­rai. „O juk jam gi­mus iki dve­ jų me­tų ko­jy­tes lai­kė­me gip­ se. Toks bu­vo me­di­kų spren­di­ mas. Lie­tu­va aš nu­si­vy­liau, nes ne­be­ti­kė­jau, kad me­di­kai pa­gel­ bės sū­nui. Šve­di­jo­je at­lik­ta ope­ ra­ci­ja pa­sta­tė jį ant ko­jų“, – ne­ slė­pė ma­ma.

O štai da­bar šei­ma ga­vo aust­ rų me­di­kų pa­siū­ly­mą ap­si­spręs­ti, ko­kios ran­kos jie no­rės sū­nui. „Įver­ti­nus, kaip vei­kia ner­ vų im­pul­sai, bus nu­spręs­ta, ko­

kia ran­ka bus ga­mi­na­ma. Aust­rai pa­pra­šė avan­so – 52 tūkst. eu­rų (179,4 tūkst. li­tų). Ne­tu­ri­me dar tiek. Tu­ri­me pi­ni­gų tik ope­ra­ci­ jai – 12 tūkst. eu­rų (41,4 tūkst. li­ tų)“, – pri­si­pa­ži­no mo­te­ris.

Par­duo­to trak­to­riaus pi­ni­gus šei­ma yra pa­sky­ru­si bio­ni­nės ran­ kos ga­my­bai. „Tu­ri­me 30 tūkst. eu­rų, tad dar rei­kia apie 20 tūkst. Svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nis­te­ri­ja ža­dė­jo pa­dė­ ti, ta­čiau vis ra­gi­na ap­si­šar­vuo­ti kant­ry­be ir lauk­ti“, – kal­bė­jo D.Gi­ ru­lie­nė.

ė­ve­l iai la­bai sku­ba, o tai ap­s un­k i­n a si­t ua­c i­j ą. Iki šiol mi­n is­te­r i­ja su­s i­ra­š i­ nė­ja su aust­rais ir kol kas neaiš­ku, kaip jie ver­ti­na pa­tį bio­ni­nį pro­te­zą – ar jis ap­mo­ka­mas iš Vals­ ty­bi­nės li­go­nių ka­sos, ar ne. Mė­ne­sį lau­kė­me at­sa­ky­mo, ta­čiau jis bu­vo la­bai abst­rak­tus. Taip ir ne­ta­po aiš­ ku. Ope­ra­ci­jas mi­nis­te­ri­ja ap­mo­kė­ tų. Bet žmo­nės sku­ba iš­va­ž iuo­t i, o at­ga­li­ne da­ta do­ku­men­tų mes ne­ga­ li­me su­tvar­ky­ti. Bū­tu­me ži­no­ję bent prieš sa­vai­tę, bū­tų bu­vę ga­li­ma tvar­ ky­ti do­ku­men­ta­ci­ją. Su Li­go­nių ka­sa spren­dė­me ir kol kas ma­no­me, kad pa­v yks pa­dė­t i jiems. Kaip be­bū­t ų, pa­gal Aust­r i­jos drau­d i­mo sis­te­mą, kiek be­mo­kė­t ų vals­t y­bė už gy­dy­ mą, prie­mo­ka vi­suo­met bū­na. Žmo­ nių su­mo­kė­tas avan­sas ne­pra­puls.

Aust­r i­jo­je prie vi­sos Li­go­n ių ka­sos su­mo­kė­tos su­mos pa­cien­tui ten­ka pa­čiam su­si­mo­kė­ti apie 10 pro­c. Jei žmo­nės bū­tų tu­rė­ję vi­sus do­ku­men­ tus, jiems ne­bū­tų rei­kė­ję mo­kė­ti net už ap­ž iū­rą kli­n i­ko­je. Iš­va­ž iuo­jant rei­kė­jo gau­t i tre­čio ly­g io gy­dy­to­jų kon­si­liu­mo iš­va­das, ta­da per gy­dy­ mo už­sie­ny­je ko­mi­si­ją bū­tų pri­va­lu gau­t i siun­t i­mą. Šei­ma bū­t ų ga­v u­si do­ku­men­tą, ku­r is bū­tų ga­ran­ta­vęs aust­rams, kad Lie­tu­va ap­mo­kės gy­ dy­mą. To­kiais at­ve­jais, kai ša­lis ne­ ga­li su­teik­ti rei­ka­lin­go gy­dy­mo, ša­lis įsi­pa­rei­go­ja ap­mo­kė­ti pla­ni­nį gy­dy­ mą ir siun­čia pa­cien­tą gy­dy­tis į už­ sie­n į. Ta­čiau yra vil­t ies, kad iki ru­ dens, kai bus nu­ma­ty­ta pa­grin­di­nė ope­ra­ci­ja, pa­vyks su­tvar­ky­ti for­ma­ lu­mus ir bent da­l į su­mos bus ga­l i­ ma ap­mo­kė­ti. Yra dar vie­nas ke­lias – pro­ce­są ga­l i­ma įgy­ven­d in­t i spe­ cia­l iu tei­sės ak­tu. Mi­n ist­ras ga­l i iš­ leis­t i įsa­k y­mą konk­re­čiam at­ve­jui.

Jei pa­cien­tas yra pa­t s in­ves­ta­vęs ne­ma­žą su­mą, Lie­tu­va ga­l i tik pri­ si­dė­ti prie gy­dy­mo. Apie tai kal­bė­jo­ mės su Li­go­nių ka­sos at­sto­vais. Bio­ ni­nių ran­kų lau­kia daug žmo­nių, bet ne kiek­vie­nas yra tiek pa­ts pa­da­ręs.

Aust­rai sa­vo at­sa­k y­me pa­tei­kė sli­ džią in­for­ma­ci­ją – esą už pa­čias ope­ ra­ci­jas ap­mo­ka vals­ty­bė, ta­čiau pa­ cien­tai tu­r i su­si­mo­kė­t i da­l į su­mos.

Ko­kia ji ir už ką, dar ne­ži­no­me. Nuo to, už ką bus iš­ra­šy­ta są­skai­ta, la­bai daug kas pri­k lau­so. Ta­čiau ti­k i­mės iš­g ir­si aiš­k ius at­sa­k y­mus. Ban­dy­ si­me pa­gel­bė­t i žmo­g ui, ieš­ko­si­me vi­sų ga­li­mų bū­dų.

Šei­ma kal­bė­jo, kad li­ki­mas atė­ mė sū­nui ran­kas, ta­čiau ne­pa­gai­lė­ jo ge­rų žmo­nių ša­lia. „Jei ne sve­ti­mų pa­gal­ba, mes to ne­bū­tu­me pa­sie­kę. Šve­dai pa­dė­jo pa­tek­ti į aust­rų kli­ni­ką, juk Lie­tu­vos nie­kas rim­tai ne­ ver­ti­no, tad do­ku­men­tuo­se bu­ vo ra­šo­ma, kad bus ap­žiū­ri­mas ber­niu­kas šve­das“, – pri­si­mi­nė mo­te­ris.

M.Gi­ru­lis bus ne tik tre­čias žmo­gus pa­sau­ly­je, ku­ris tu­rės bio­ni­nę ran­ką. Lie­tu­vio at­ve­jis skir­sis nuo ki­tų, nes du pro­te­ zus ne­šio­jan­tys žmo­nės yra tu­ rė­ję ran­kas, bet jų ne­te­ko trau­ mų me­tu. „Ko­jos ko­jo­mis, o kai ran­kų ne­ tu­ri, vi­siš­kai nie­ko ne­ga­li. Bet ma­ mos šir­dis sa­ko, kad vis­kas bus ge­rai. Trauk­tis ne­be­ga­li­me, tu­ri­ me ei­ti į prie­kį“, – kal­bė­jo vai­ki­ no ma­ma.

5

šeštadienis, birželio 1, 2013

Šeštadienio interviu

Vie­ni­šam tė­vui vai­kai – ne naš­ta Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

P

ir­mą­jį bir­že­lio sek­ma­die­nį mi­ni­mos Tė­vo die­nos pro­ga klai­pė­die­tis Sta­sys Šarp­nic­ kas tik­rai ne­sto­kos svei­ki­ni­ mų. Dvi duk­te­ris ir du sū­nus „už­ gy­ve­nęs“ vy­ras sa­vo at­ža­las lai­ko di­džiau­siu gy­ve­ni­mo tur­tu. Vie­nas vai­kus ap­siė­męs au­gin­ti klai­pė­die­ tis ne­lai­ko tai žyg­dar­biu, nors is­to­ ri­jos apie sa­vo at­ža­las ven­gian­čius iš­lai­ky­ti vy­riš­kius, nuo tė­viš­kų pa­ rei­gų sprun­kan­čius net į už­sie­nį, ta­po kas­die­ny­be. Ma­ža­kal­bis, san­ tū­rus, ta­čiau at­vi­rai apie sa­vo gy­ve­ ni­mo pe­ri­pe­ti­jas pa­sa­ko­jęs pa­šne­ ko­vas kuk­li­no­si: „Ne­su koks nors iš­skir­ti­nis at­ve­jis, Tie­siog, kol tė­ vai gy­vi, vai­kai ne­ga­li gy­ven­ti glo­ bos na­muo­se“.

Pra­žū­tin­gi vel­nio la­šai

– Kaip vis dėl­to nu­ti­ko, kad tu­ rė­da­mi gy­vus ir svei­kus tė­vus jū­sų vai­kai at­si­dū­rė val­diš­kuo­ se na­muo­se?

– Nors ne­bu­vo­me su­si­tuo­kę, su vai­ kų ma­ma kar­tu pra­gy­ve­no­me be­ veik 15 me­tų. Su­si­lau­kė­me duk­ros ir dvie­jų sū­nų, bet iš tie­sų tu­riu ke­ tu­ris vai­kus. Kai su­si­pa­ži­no­me su su­gy­ven­ti­ne, ji jau au­gi­no duk­rą.

Ro­man­tė ma­ne taip pat va­di­na tė­ vu. Jai grei­tai bus 20 me­tų, lie­pą ji at­šoks ves­tu­ves ir iš­va­žiuos į Da­ni­ ją. Ki­tai duk­rai – Vik­to­ri­jai ne­tru­ kus su­kaks 17, Li­gi­tui bus 13, o Lu­ kui da­bar 9-eri.

Su vai­kų ma­ma ne­be­gy­ve­na­ me ke­le­rius me­tus. Vie­nu me­tu te­ ko iš­va­žiuo­ti pa­dir­bė­ti į už­sie­nį.

Kai grį­žau na­mo, pa­sa­kė, kad esu ne­be­rei­ka­lin­gas, ap­si­su­kau ir išė­ jau. Vai­kai li­ko gy­ven­ti Tau­ra­gė­je su ma­ma. Bet vi­sa­da jais rū­pi­nau­ si, kiek dar­bas leis­da­vo, nu­va­žiuo­ da­vau ap­lan­ky­ti.

Vai­kai pas ma­ne at­šven­tė Nau­ juo­sius me­tus, po to iš­va­žia­vo. Ir štai su­ži­nau, kad jie glo­bos na­ muo­se. Mo­ti­ną gir­tą pa­ga­vo vie­ ną, ant­rą sy­kį, ir atė­mė vai­kus. Iš tie­sų tos pro­ble­mos su al­ko­ho­liu tę­ sia­si se­no­kai.

Kai man pa­skam­bi­no iš Tau­ra­ gės vai­kų glo­bos na­mų ir pa­klau­ sė, ar ga­liu juos pa­siim­ti, pa­sa­ kiau, jog be abe­jo, net ki­tos kal­bos nė­ra. Vi­są sa­vai­tę už­tru­kau, kol su­ si­tvar­kiau do­ku­men­tus, ku­rie pa­ tvir­tin­tų, kad esu dir­ban­tis, su­ge­ bė­siu iš­lai­ky­ti vai­kus, kad būs­to, ku­rį nuo­mo­juo­si, šei­mi­nin­kė bent ku­riam lai­kui ma­ne su jais priims.

Da­bar gy­ve­nu su sū­nu­mis, Vik­to­ri­ ja de­šim­to­kė, lai­ko eg­za­mi­nus, to­ dėl į Klai­pė­dą at­va­žiuos vė­liau, čia stos į gim­na­zi­ją. „Užs­kai­tė“ kaip vie­ni­šą

– Ko ge­ro, ne­ma­žai vy­rų pa­ būg­tų to­kios at­sa­ko­my­bės.

– Tik­rai ne­bu­vo jo­kių bai­mių, juk tai ma­no vai­kai, aš tu­riu prieš juos įsi­pa­rei­go­ji­mų, ir kol užaugs, ma­ no pa­rei­ga jais rū­pin­tis. Man vai­ kai vi­są lai­ką bu­vo vis­kas, ne­bu­vau jų at­si­ža­dė­jęs – bend­rau­da­vo­me, jie at­va­žiuo­da­vo pas ma­ne per ato­ sto­gas, pa­gal iš­ga­les steng­da­vau­si jiems nu­pirk­ti tai, kas rei­ka­lin­ga.

Da­bar štai ieš­kau bu­to iš­si­nuo­mo­ti, ži­no­ma, kad bran­gu. Bu­vau nuė­jęs

Drau­ge: šei­my­ni­nė­je nuo­trau­ko­je, ku­rio­je S.Šarp­nic­kas įsiam­ži­no su sū­nu­mis Li­gi­tu ir Lu­ku, dar trūks­ta dvie­jų jo duk­rų.

į sa­vi­val­dy­bę, bet „už­skai­tė“ ma­ne kaip vie­ni­šą, ne­svar­bu, kad tu­riu du ma­ža­me­čius vai­kus. Pa­sa­kė, kad tuos žmo­nes, ku­rie iki 35-erių, tu­ri pir­miau ap­rū­pin­ti bu­tais. O aš jau ne­be žmo­gus, jei esu 57-erių ir tu­ riu vai­kų? Sa­kė, kad tik gruo­dį su­ ži­no­siu, koks ma­no nu­me­ris ei­lė­je.

Tai da­bar, kol ieš­ko­siu bu­to, mė­ne­sį vai­kai pa­gy­vens pas sa­vo ma­mą.

– Iš­lei­si­te juos net po to, kas nu­ti­ko?

– Ži­no­ma. Juk ne­ga­li­ma nu­trauk­ti ry­šio, vai­kai no­ri bend­rau­ti su sa­vo ma­ma. Man ne­drau­dė su jais bend­ rau­ti, kaip aš ga­liu už­draus­ti? Kaip be­bū­tų, vis tiek ji mo­ti­na.

Suk­lu­pu­sios ma­mos ne­smer­kia

– Šir­dy­je ne­li­ko pyk­čio, kar­tė­lio?

– Ne­me­luo­siu, iš pra­džių bu­vo. Bet ką pa­da­ry­si, kiek­vie­nas tu­ri sa­vo li­ki­mą. Kiek­vie­nas ga­li pa­klys­ti. Ir aš bu­vau pa­kly­dęs.

giuo­si su jais pra­leis­ti kuo dau­giau lai­ko, va­žiuo­ja­me prie jū­ros, ei­na­ me kur nors pa­si­vaikš­čio­ti.

Tur­būt šian­dien ne­ma­žai tė­vų su vai­kais pra­ran­da ry­šį dėl di­de­lio užim­tu­mo. Žmo­nės tu­ri la­bai daug kas­die­nių rū­pes­čių, ypač pi­ni­gi­nių, bui­ti­nių, to­dėl vai­kai daž­nai lie­

Sta­sys Šarp­nic­kas:

Ir sau­sai­nius iš­ke­pu, ir ce­pe­li­nus mo­ku iš­vir­ti. Tik tor­to ne­ ban­džiau. Bet jei rei­ kės, pa­skai­ty­siu ir iš­ kep­siu. ka ant­ro­je vie­to­je. Ta­da jie jau­čia­ si at­stum­ti, jiems trūks­ta dė­me­sio.

Dėl to ir ky­la konf­lik­tai, at­si­ran­da su­sve­ti­mė­ji­mas.

Ma­nau, tie­siog rei­kė­tų pri­si­min­ti tą me­tą, kai pa­ts bu­vai vai­kas, kaip su ta­vi­mi el­gė­si, kaip pa­ts el­gei­si, ir iš to pa­da­ry­ti iš­va­das.

– Kas jums tei­kia stip­ry­bės, kai bū­na la­bai sun­ku?

– Pa­si­šau­ki Die­vą, pa­si­kal­bi, ro­ dos, ir ge­riau. „Pa­si­bė­da­vo­ju“ su vai­kais. La­bai pa­de­da se­suo. Jei il­ giau už­trun­ku dar­be, vai­kai tu­ ri kur nuei­ti. Bet man ne­sun­ku jais rū­pin­tis. Juk vis­kas taip pat, kaip ir anks­čiau, kai gy­ve­no­me šei­mo­je.

At­si­ke­li iš ry­to, pa­ruo­ši pus­ry­čius, ką nors pie­tums. Įp­ras­ti da­ly­kai. Be to, pa­ts užau­gau pen­kių vai­kų šei­ mo­je, daug ko iš­mo­kau. Kai ma­ma išei­da­vo į dar­bą, ma­žes­nes se­se­ris pri­žiū­rė­da­vau. Ir sa­vo vai­kams, jei rei­kė­da­vo, vys­tyk­lus iš­plau­da­vau.

– Ne­jau ir viš­tą su­ge­bė­tu­mė­te iš­kep­ti?

– Ži­no­ma. Ir sau­sai­nius iš­ke­pu, ir ce­pe­li­nus mo­ku iš­vir­ti. Tik tor­to ne­ban­džiau. Bet jei rei­kės, pa­skai­ ty­siu ir iš­kep­siu.

– Jei ne pa­slap­tis, ko­dėl per tiek me­tų taip ir ne­su­si­tuo­kė­ te? Prit­rū­ko lai­ko ar drą­sos?

– Ne, tie­siog ne­su­sit­var­kiau for­ ma­lu­mų dėl pir­mo­sios san­tuo­kos.

Bu­vau ve­dęs, bet mu­du vai­kų ne­ tu­rė­jo­me. Ko­vą ap­si­ve­dė­me, o ge­ gu­žę mū­sų ke­liai pa­su­ko į skir­tin­ gas pu­ses. Da­bar net ne­ži­nau, kur rei­kė­tų jos ieš­ko­ti.

– O ar ne­ten­ka sa­vo at­ža­loms kar­tais duo­ti ber­ži­nės ko­šės?

– Nie­ka­da gy­ve­ni­me. Į kam­pą esu pa­sta­tęs, o ber­ži­nės ko­šės – tik­rai ne. Nes aš pa­ts ge­rai ži­nau, kas tai yra. Ra­ga­vau, ir ne sy­kį. Ma­nau, kad mu­ša­mi vai­kai kau­pia nea­py­ kan­tą.

– Ar at­si­grę­žęs at­gal ką nors no­rė­tu­mė­te pa­keis­ti sa­vo gy­ ve­ni­me?

– Ži­no­ma, kai ku­rie da­ly­kai ga­lė­jo su­si­klos­ty­ti ki­taip. Bet kas jau duo­ ta, tas duo­ta.

– Ar jums leng­vai pa­vyks­ta ras­ ti bend­rą kal­bą su vai­kais?

– Ne­ži­nau, kar­tais gal bū­nu tru­pu­tį ir griež­tas. Pa­sa­kau, kad jei jie sa­vo žo­džio ne­si­lai­kys, ir aš ne­si­lai­ky­siu.

Vai­kai su­pran­ta, jog jei kas yra pa­ sa­ky­ta, rei­kia pa­da­ry­ti. Bet sten­

– Prieš fi­zi­nes baus­mes vai­ kams už­si­mo­ta net įsta­ty­mu.

Kaip ma­no­te, ar tai tiks­lin­ga?

– Ar bus tas įsta­ty­mas, ar ne, kas no­rės, tas smur­taus prieš vai­ kus. Drau­di­mai čia nie­kuo ne­pa­ dės. Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus.

– Ko­kių bai­mių tu­ri­te?

– Tur­būt la­biau­siai bi­jau pra­ras­ti vai­kus. Tai man bū­tų bai­siau­sias da­ly­kas. O ran­kas tu­riu, ama­tas ma­ne mai­tins vi­sa­da, ga­liu dirb­ti bet ko­kį dar­bą. Da­bar dar­buo­juo­si sta­ty­bo­se, al­gą už­si­dir­bu. Sup­ran­

At­ža­lo­mis rū­pin­tis ne­sun­ku

Pap­ras­tos sva­jo­nės

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ta­ma, vis­ko sau leis­ti ne­ga­liu, ten­ ka la­bai tau­py­ti. Bet ir šio­kių to­kių pra­mo­gų pra­si­ma­no­me.

– Ko no­rė­tu­mė­te pa­lin­kė­ti sa­ vo vai­kams?

– No­rė­čiau, kad jie bū­tų ge­ri žmo­ nės, kad neuž­sik­rės­tų blo­gais pa­ vyz­džiais. O jų ap­lin­kui yra la­bai daug, kaip ir ne­ge­rų pa­gun­dų – ne tik rū­ky­mas ir al­ko­ho­lis kaip mū­sų lai­kais, bet ir nar­ko­ti­kai.

– Ko­kio­mis di­de­lė­mis ar ma­žo­ mis sva­jo­nė­mis gy­ve­na­te?

– Da­bar di­džiau­sia ma­no sva­jo­ nė su­si­ras­ti bu­tą. Nes jei to ne­pa­ da­ry­siu, pra­ra­siu vai­kus. Juk gat­ vė­je ne­gy­ven­si­me. Ki­tos sva­jo­nės?

Vai­kus užau­gin­ti, iš­leis­ti į moks­ lus. Vie­nas sū­nus no­ri tap­ti ka­ri­ nin­ku, ma­ža­sis – sta­liu­mi, kaip ir aš. Duk­ra no­ri sto­ti į tei­sę.

– Ir ta­da lauk­si­te anū­kų?

– Ma­nau, jau ga­liu jų ti­kė­tis.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė Gi­mė 1956 m. gruo­džio 20 die­ną Klai­ pė­do­je.

Uos­t a­m ies­t y­j e įgi­jo sta­l iaus bal­ džiaus spe­cia­ly­bę, dir­bo įvai­r io­se įmo­nė­se Lie­tu­vo­je, už­sie­ny­je.

Pas­ta­r uo­ju me­t u dar­buo­ja­si sta­t y­ bo­se.

1998 m. per­si­kė­lė į Tau­ra­gę, 2007-ai­ siais su­grį­žo į gim­tą­jį mies­tą.

Iš­sis­ky­ręs su sa­vo vai­kų mo­ti­na ap­ siė­mė vie­nas au­g in­t i tris jųd­v ie­jų vai­kus.

7

ĹĄeĹĄtadienis, birĹželio 1, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Lietuviai lieka iĹĄtikimi savo skoniui Ĺ alies pirkÄ—jĹł skonis renkantis degtinÄ™ nesikeiÄ?ia. Jau ketverius metus iĹĄ eilÄ—s populiariausia degtine ĹĄalyje tampa bendrovÄ—s „Stumbras“ gaminama „Lithuanian vodka Auksinė“. kartelÄ— bendrovÄ—je nuolat keliama: tobulÄ—jant technologijoms, skubama jas iĹĄnaudoti.

TodÄ—l ÄŻ prekÄ—s ĹženklÄ… „Lithuanian vodka“ kasmet investuojama iki 2 mln. litĹł: ĹĄi suma iĹĄnaudojama pristatant Lietuvai dar ĹĄvieĹžias naujoves.

Siekiant iĹĄskirtinio skonio, gaminant „Lithuanian vodkos“ ĹĄeimos degtines taikoma speciďŹ nÄ— ďŹ ltravimo technologija. Ji ďŹ ltruojama per smÄ—lÄŻ, berĹžo anglis, gryninama per sidabro ir aukso ďŹ ltrus.

IĹĄlaiko pirkÄ—jĹł palankumÄ…

Nuo 2009 m. Lietuvos prekybos ÄŻmoniĹł asociacijos kasmet rengiamame konkurse „Populiariausia prekė“ apdovanojami daugiausia pirkÄ—jĹł dÄ—mesio sulaukiantys produktai. Nors alkoholiniĹł gÄ—rimĹł grupÄ—je pirmauja uĹžsienio gamintojĹł prekÄ—s Ĺženklai, kalbant apie degtinÄ™, lyderis nesikeiÄ?ia nuo pat konkurso organizavimo pradĹžios.

Populiariausia 2012 m. pripaĹžintai „Auksinei“ ĹĄis titulas – jau ketvirtas iĹĄ eilÄ—s. „PirkÄ—jĹł ÄŻvertinimas pats svarbiausias, todÄ—l didĹžiuojamÄ—s, kad mums pavyksta iĹĄlaikyti jĹł pasitikÄ—jimÄ…. Dedame didĹžiules pastangas, kad iĹĄlaikytume ĹĄios degtinÄ—s skonÄŻ nekintamÄ…, o kokybÄ™ – nepriekaiĹĄtingą“, – sako AB „Stumbras“ rinkodaros direktorius Algirdas ÄŒiburys.

Naujas poĹžiĹŤris ÄŻ degtindarystÄ™

„Lithuanian vodka“ vertinama dÄ—l iĹĄskirtinÄŻ skonÄŻ suteikianÄ?ios specifinÄ—s gamybos technologijos.

Vien per pastaruosius aĹĄtuonerius metus „Lithuanian vodkos“ ĹĄeimos degtinÄ—s gavo 12 tarptautiniĹł medaliĹł prestiĹžinÄ—se parodose

„„Kar­je­ra: nuo 2009 m. lie­pos 1 d. iki

va­kar E.Gus­tas ėjo Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rio pa­rei­gas.

Surado ĹŤkio ministrÄ…

Ant laurĹł nemiegam, turimĹł medaliĹł neblizginam, o siekiam naujĹł.

NaujausiĹł sprendimĹł ieĹĄkoma ir siekiant uĹžtikrinti, kad pasirenQVgNV[N` `bYNbXĂ› aN_]aNbaV[V\ kamas produktas bĹŤtĹł kokybiĹĄkas ]_V]N V[VZ\ ir tikras. VakarĹł gamintojĹł sukurti unikalĹŤs, sunkiai padirbami hoJAV, Rusijoje, DidĹžiojoje Britanijo- lograminiai Ĺženklinimo lipdukai je, Vokietijoje. pirmÄ… kartÄ… Lietuvoje atsirado bĹŤĹ iuo metu prekÄ—s Ĺženklu paĹžy- tent ant „Lithuanian vodkos“ pamÄ—ta degtinÄ— „Lithuanian vodka“ kuoÄ?iĹł. kartu yra apibĹŤdinama kaip originali lietuviĹĄka degtinÄ—, kurios na- Modernus dizainas cionalinis gamybos iĹĄskirtinumas Ypatingas dÄ—mesys skiriamas ir ir geograďŹ nÄ— kilmÄ— yra reglamen- degtinÄ—s pakuotei. Naujausias tuota bei saugoma ES teisÄ—s aktĹł. „Lithuanian vodkos“ etiketes kĹŤUnikalu ir tai, kad ĹĄis prekÄ—s Ĺžen- rÄ— viena garsiausiĹł Europos paklas pagal savo prasmÄ™ galÄ—tĹł bĹŤ- kuoÄ?iĹł dizaino agentĹŤrĹł. Ypatinti laikomas bendriniu. TokiĹł re- go pirkÄ—jĹł ir tarptautinÄ—s dizaino gistruotĹł prekÄ—s ĹženklĹł nedaug bendruomenÄ—s susidomÄ—jimo sune tik Lietuvoje, bet ir visoje Eu- laukia unikalĹŤs riboto leidimo „Lithuanian vodkos“ buteliai, daĹžnai ropoje. kuriami bendradarbiaujant su liePR tuviĹł menininkais.

Dedame didĹžiu-

Sau­lius Tvir­bu­tas s.tvirbutas@diena.lt

Eval­das Gus­tas sa­ko dve­jo­jęs, ar priim­ti kvie­ti­mą bō­ti ōkio mi­nist­ ru, bet ma­no tu­rin­tis tam pa­kan­ka­ mai pa­tir­ties.

ď Ž IĹĄskirtinis:  9A VQR[aVaf• Xb_aN`

les pastangas, kad iťlaikytume ťios degtinės skonį nekintamą, o kokybę – nepriekaiťtingą.

ketes ranka pieĹĄdavo „Stumbro“ dailininkas; ď Ž 2009 m. etiketes patikÄ—ta kurti vie-

„LietuviĹĄka degtindarystÄ— skaiÄ?iuoja ĹĄimtmeÄ?ius. Siekiame iĹĄnaudoti per daugelÄŻ metĹł sukauptÄ… patirtÄŻ, taÄ?iau kartu stengiamÄ—s atsiĹžvelgti ÄŻ visas naujoves. „Lithuanian vodkos“ degtinÄ—s gamybos procesams taikomi patys aukĹĄÄ?iausi reikalavimai, be to, nuolat ieĹĄkome naujĹł bĹŤdĹł juos dar labiau patobulinti“, – sako AB „Stumbras“ ProduktĹł kokybÄ—s ir vystymo skyriaus vadovÄ— SnieguolÄ— MarciuĹĄkienÄ—.

ď Ž Pirmauja: Â 9VaUbN[VN[ c\QXN

.bX`V[ە “ ]\]bYVN_VNb`VN QRTaV [Û 9VRabc\WR

4

-erius

– tiek metĹł iĹĄ eilÄ—s „Lithuanian vodka Auksinė“ yra populiariausia.

ÄŽdomĹŤs faktai apie „Lithuanian vodkos“ pakuotÄ™ ď Ž PirmÄ…sias „Lithuanian vodkos“ eti-

nai garsiausiĹł pakuoÄ?iĹł dizaino agentĹŤrĹł DidĹžiojoje Britanijoje; ď Ž 2011 m. „LT identity“ menininkĹł ko-

lektyvo sukurta riboto leidimo buteliĹł trilogija pateko ÄŻ prestiĹžinÄŻ „The Dieline“ savaitÄ—s geriausiĹłjĹł deĹĄimtukÄ…, o grafikas Edvardas Kavarskas uĹž darbÄ…

pelnÄ— auksÄ… tarptautiniame konkurse „A’Design Award and Competition“; ď Ž 2012 m. iĹĄskirtinio dizaino riboto lei-

dimo „Black edition“ taip pat pateko ÄŻ „The Dieline“ savaitÄ—s geriausiĹłjĹł deĹĄimtukÄ… ir pelnÄ— nacionalinio konkurso „Geras dizainas“ diplomÄ…; ď Ž konkurse „MetĹł prekÄ—s Ĺženklas

2012“ „Lithuanian vodkos“ ĹĄeima apdovanota uĹž originalius dizaino sprendimus.

Koja kojon su technologijomis

BĹŤtent nuolatinÄŻ tobulÄ—jimÄ… gamintojai laiko svarbiausia savo ď Ž NaujovÄ—: VRZRa V YRV`aN` [Nb sÄ—kmÄ—s prieĹžastimi. „Ant laurĹł WNb`VN` _VO\a\ YRVQVZ\ ObaRYV` nemiegam, turimĹł medaliĹł neaNV] ]Na WNb ]RY[Ă›  4R_\ QVgNV blizginam, o siekiam naujĹłâ€œ, – [\• ]_VgĂ– sako A.ÄŒiburys. Pasak jo, kokybÄ—s

Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos nuo­tr.

ď Ž Istorija:  9VaUbN[VN[ c\QX\` .bX`V[Ă›`• RaVXRĂ˜VĂş Rc\YVbPVWN

„Kol kas dar ne­svei­kin­ki­te – kol ne­su pa­tvir­tin­tas ÄŻ ĹĄÄŻ po­stÄ…, ne­ ga­li­ma sa­ky­ti „op“, – ÄŻ dien­rať­Ä?io Ĺžur­na­lis­to pa­svei­ki­ni­mÄ… ga­vus pa­ kvie­ti­mÄ… bō­ti ĹŤkio mi­nist­ru at­sa­ kÄ— E.Gus­tas.

DÄ—l tos pa­Ä?ios prie­Şas­ties jis ne­ no­rė­jo ko­men­tuo­ti, ar kÄ… nors keis mi­nis­te­ri­jos dar­be, ko­kias idė­jas ban­dys ÄŻgy­ven­din­ti. „Ma­nau, tu­riu pa­kan­ka­mai pa­ tir­ties ĹĄioms pa­rei­goms ei­ti, daug me­tĹł dir­bau va­dy­bi­nÄŻ dar­bÄ… ÄŻvai­ rio­se gran­dy­se – tiek aukť­to­se, tiek Ĺže­mes­nė­se“, – aiť­ki­no E.Gus­tas.

Iki va­kar E.Gus­tas Ä—jo Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jos kanc­le­rio pa­ rei­gas. Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nist­ras Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­ sto­vas Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas BNS penk­ta­die­nÄŻ sa­kÄ— ne­Şi­nan­tis, ko­dÄ—l kanc­le­ris pa­lie­ka po­stÄ…. Anot mi­nist­ro, at­si­sta­ty­di­ni­mo pa­reiť­ki­ mas jam bu­vo ÄŻteik­tas prieĹĄ mė­ne­ sÄŻ, o pa­rei­gas E.Gus­tas pa­lie­ka ĹĄa­ liĹł su­ta­ri­mu. „AĹĄ be­veik dvy­li­ka me­tĹł ati­dir­bau ĹĄio­je sis­te­mo­je, o re­ko­men­duo­ja­ma keis­ti veik­lÄ… kas sep­ty­ne­rius me­ tus. Tai yra ma­no pa­si­trau­ki­mo pa­ grin­di­nÄ— prie­Şas­tis – no­ras pa­keis­ti veik­lą“, – BNS sa­kÄ— pa­ts E.Gus­tas.

Jis ti­ki­no, kad jei ne­bō­tĹł ga­vÄ™s pa­ siō­ly­mo uĹžim­ti ĹŤkio mi­nist­ro po­stÄ…, ke­ti­no mė­ne­sÄŻ pail­sė­ti, o vė­liau ieť­ ko­ti nau­jo dar­bo: „Bō­Ä?iau pail­sė­jÄ™s, o po to bō­Ä?iau kal­bė­jÄ™s su prem­je­ru dÄ—l savo atei­ties.“ Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­Ä?ius vy­lė­si, kad kan­di­da­tas ÄŻ ĹŤkio mi­ nist­ro pa­rei­gas E.Gus­tas su­si­tvar­ kys su jam ke­lia­mais uŞ­da­vi­niais. „Jis daug me­tĹł dir­bo Vi­daus rei­ka­lĹł mi­nis­te­ri­jo­je. Tu­ri di­dĹžiu­ lÄ™ dar­bo pa­tir­tÄŻ vals­ty­bÄ—s tar­ny­bo­ je. Jis yra kom­pe­ten­tin­gas, at­sa­ kin­gas dar­buo­to­jas. Ti­kiuo­si, kad jis ga­lÄ—s su­si­tvar­ky­ti su jam ke­lia­ mais uŞ­da­vi­niais. Jis pe­rė­jÄ™s vi­sas mo­kyk­las“, – va­kar Ĺžur­na­lis­tams sa­kÄ— A.But­ke­vi­Ä?ius.

8

šeštadienis, birželio 1, 2013

10p.

Elekt­rinė mirš­ta dar ne­gi­mu­si.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Rū­pes­tis dėl Gru­zi­jos: Lie­tu­va Lie­tu­vos sė­tas de­mok­ra­ti­jos grū­das Gru­ zi­jo­je, at­ro­do, pra­stai pri­gi­jo. Da­lis Lie­tu­ vos Sei­mo na­rių skam­bi­na pa­vo­jaus var­ pais – Gru­zi­ja tols­ta nuo de­mok­ra­ti­jos!

Ar ke­liaus par­la­men­ta­rai į Gru­zi­ją gin­ti vyno bro­lio Mi­chai­lo Saa­kaš­vi­lio?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

v.berziunas@diena.lt

Pa­rū­po Gru­zi­ja

Gru­pė Sei­mo na­rių į už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nist­rą Li­ną Lin­ke­vi­čių krei­pė­si su pra­šy­mu pa­žvelg­ti į Gru­zi­ją.

Krei­pi­mo­si au­to­riai – Tė­vy­nės są­jun­gos at­sto­vai Man­tas Ado­ mė­nas, Ema­nue­lis Zin­ge­ris, Vi­li­ja Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė, Ar­vy­das Anu­šaus­kas, Aud­ro­nius Ažu­ba­ lis, Pra­nas Žei­mys, And­rius Ku­ bi­lius, li­be­ra­lai Eli­gi­jus Ma­siu­lis ir Pet­ras Aušt­re­vi­čius, Sei­mo na­ rių miš­rios gru­pės at­sto­vai Po­vi­las Urb­šys ir Ri­ma Baš­kie­nė, „Drą­sos ke­lio“ frak­ci­jos at­sto­vas Al­gir­das Pa­tac­kas.

Po­li­ti­kams, re­gis, pa­rū­po 100 bu­vu­sių M.Saa­kaš­vi­lio są­jun­gi­nin­ kų li­ki­mas. Jie bu­vo su­lai­ky­ti.

Ket­vir­ta­die­nį pa­skel­bus ži­nią, kad Tbi­li­sio oro uos­te su­lai­ky­tas dar ir Bal­ti­jos ša­lių pre­ky­bos rū­ mų Gru­zi­jo­je pre­zi­den­tas Sau­lius Vait­ke­vi­čius, ne­va dėl to, kad pa­ lai­kė ry­šius su M.Saa­kaš­vi­lio re­ži­ mu, de­ši­nie­ji iš pyk­čio, ro­dos, rau­ do­na­vo.

Kad­rų va­ly­mas?

Nuos­mu­kis: prieš dve­jus me­tus V.Me­ra­biš­vi­lis (nuotr. viršuje kairėje) bu­vo lai­ko­mas ant­ruo­ju pa­gal įta­ką

žmo­gu­mi Gru­zi­jo­je po M.Saa­kaš­vi­lio, de­ja, lai­kai pa­si­kei­tė.

„Reu­ters“, AFP nuo­tr.

M.Saa­kaš­vi­lio ap­lin­kos as­me­nys vie­nas po ki­to tup­do­mi į be­lan­gę.

Tai tie­sa.

An­tai ne­se­niai bu­vo su­lai­ky­tos dvi stam­bios žu­vys – Va­no Me­ra­ biš­vi­lis, bu­vęs prem­je­ras ir M.Saa­ kaš­vi­lio par­ti­jos „Vie­nin­ga­sis na­ cio­na­li­nis ju­dė­ji­mas“ ved­lys, taip pat Zu­ra­bas Čia­be­raš­vi­lis, bu­vęs svei­ka­tos ir so­cia­li­nės ap­sau­gos mi­nist­ras.

Abiem pa­teik­ti kal­ti­ni­mai pikt­ nau­džia­vi­mu val­džia, vals­ty­bės tur­to grobs­ty­mu, ne­tei­sė­tais su­lai­ ky­mais ar­ba ne­tei­sė­tu as­me­ni­nės in­for­ma­ci­jos ga­vi­mu. Jiems gre­sia nuo 7 iki 12 me­tų ka­lė­ji­mo.

Net­ru­kus apie su­lai­ky­mus pra­bi­ lo pa­ts ša­lies va­do­vas M.Saa­kaš­vi­lis. Šis, ne­nuos­ta­bu, pa­reiš­kė, kad suė­ mi­mai – „po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­ti“. „Gru­zi­jos pa­sta­rų­jų me­tų is­to­ri­ ja sto­ja prieš teis­mą“, – skam­biai dek­la­ra­vo bu­vęs Ro­žių re­vo­liu­ci­jos ly­de­ris, ku­rio par­ti­ja pra­lai­mė­jo rin­ki­mus „Gru­zi­jos sva­jo­nės“ po­

li­ti­niam blo­kui, va­do­vau­jam Bi­dzi­ nos Iva­niš­vi­lio.

Pas­ta­ruo­ju me­tu su­lai­ky­ti ar­ba at­leis­ti iš vals­ty­bės tar­ny­bos bu­vo dar be­veik 100 įvai­rių tar­nau­to­jų, tie­sa, kiek smul­kes­nių nei V.Me­ra­ biš­vi­lis ir Z.Čia­be­raš­vi­lis.

Pil­ka­sis kardinolas

Di­džiau­sia žu­vis tei­sė­sau­gos ran­ ko­se, ži­no­ma, – V.Me­ra­biš­vi­lis. Šis vos prieš dve­jus me­tus bu­vo va­di­ na­mas Gru­zi­jos pil­kuo­ju kardino­ lu – ant­ruo­ju pa­gal įta­ką as­me­niu Pie­tų Kau­ka­zo ša­ly­je.

M.Saa­kaš­vi­lis sa­vo ar­ti­mą są­ jun­gi­nin­ką net pa­va­di­no „Gru­zi­jos po­li­ti­kos stu­bu­ru“.

Pa­gar­sė­jo V.Me­ra­biš­vi­lis kaip uo­lus ko­vo­to­jas su ko­rup­ci­ja ir or­ ga­ni­zuo­tu nu­si­kals­ta­mu­mu, ypač po Ro­žių re­vo­liu­ci­jos 2003 m., kai va­do­va­vo ša­lies Vi­daus rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jai.

Jis at­lei­do tūks­tan­čius ko­rum­ puo­tų po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, taip pat bu­vu­sių KGB agen­tų.

Vė­l iau V.Me­ra­b iš­v i­l is ta­p o M.Saa­kaš­vi­lio re­ži­mo „as­mens sar­gy­bi­niu“. 2007 m. bū­tent jis da­ vė nu­ro­dy­mą po­li­ci­jos ir ka­ri­nėms pa­jė­goms vai­ky­ti gat­vių pro­tes­ tus Tbi­li­sy­je, vė­liau ėmė­si rep­re­ si­jų prieš ne­prik­lau­so­mą Gru­zi­ jos ži­niask­lai­dą. An­tai į te­le­vi­zi­jos „Ime­di“, ku­ri re­mia opo­zi­ci­ją, pa­ tal­pas bu­vo pa­siųs­ti gink­luo­ti pa­ rei­gū­nai štur­muo­ti pa­sta­to.

Dau­ge­lis tuo me­tu pri­pa­ži­no, kad M.Saa­kaš­vi­lis iš­si­ka­sė sau ka­pą.

Tie­sa, po 2007 m. įvy­kių pre­zi­ den­tas lei­do tau­tai nu­spręs­ti jo li­ ki­mą. Ga­vęs 53,4 pro­c. bal­sų jis lai­ mė­jo ir jau po me­tų įvė­lė Gru­zi­ją į ka­rą su kai­my­ne Ru­si­ja. Šį konf­lik­tą da­bar­ti­nis Gru­zi­jos prem­je­ras B.Iva­niš­vi­lis vie­šai pa­ va­di­no „Saa­kaš­vi­lio suor­ga­ni­zuo­ ta pro­vo­ka­ci­ja, ku­riai tal­ki­no jo ka­ ro va­dai“. Tarp šių, ži­no­ma, pir­mu smui­ku gro­jo ne kas ki­tas, o V.Me­ ra­biš­vi­lis.

Ma­ža to, B.Iva­niš­vi­lis kal­ti­no tiek M.Saa­kaš­vi­lį, tiek V.Me­ra­biš­ vi­lį di­de­lio mas­to ko­rup­ci­ja ir pikt­ nau­džia­vi­mu val­džia.

Tad iš es­mės bu­vo aiš­ku, kad ne­ tru­kus pra­si­dės suė­mi­mai.

9

šeštadienis, birželio 1, 2013

pasaulis Nau­jas ­ re­kor­das

Ne­pap­ras­to­ji pa­dė­tis

Kri­zė ­ įveik­ta?

Ne­dar­bo ly­gis 17-os vals­ty­ bių eu­ro zo­no­je pa­sie­kė nau­ ją re­kor­dą. Ba­lan­dį be­dar­bių gre­tas pa­pil­dė dar 95 tūkst. žmo­nių, ir jis išau­go iki 12,2 pro­c., ar­ba 19,4 mln. žmo­nių.

Grai­ki­jo­je ir Is­pa­ni­jo­je šis ro­ dik­lis vir­ši­ja 25 pro­c., o ma­ žiau­siai be­dar­bių tu­ri Aust­ri­ja – 4,9 pro­c.

Kir­gi­zi­jos pre­zi­den­tas Al­maz­ be­kas Atam­baye­vas va­kar pa­skel­bė ne­pap­ras­tą­ją pa­dė­ tį ir ko­men­dan­to va­lan­dą ka­ na­die­čiams pri­klau­san­čios auk­so ka­syk­los ra­jo­ne, kur vy­ko sau­gu­mo pa­jė­gų su­si­ rė­mi­mai su de­monst­ran­tais, rei­ka­lau­jan­čiais ka­syk­lą na­ cio­na­li­zuo­ti.

Mol­do­vos par­la­men­tas va­ kar pri­ta­rė nau­jai vy­riau­sy­ bei, ku­riai va­do­vaus kar­je­ros dip­lo­ma­tas ve­te­ra­nas Iu­rie Leancă ir ku­ri tu­rė­tų už­baig­ ti ša­lį iš­ti­ku­sią po­li­ti­nę kri­zę.

Bu­vu­si koa­li­ci­ja su­by­rė­jo ko­ vo mė­ne­sį po vir­ti­nės aukš­to ran­go pa­rei­gū­nus įtrau­ku­sių ko­rup­ci­jos skan­da­lų.

vėl re­gio­no „ly­de­rė“?

Ven­de­ta opo­nen­tams

Ana­li­ti­kas Va­di­mas Vo­lo­vo­jus sa­ kė, kad si­tua­ci­ja Gru­zi­jo­je jam iš da­lies pri­me­na Uk­rai­ną prieš ke­ le­rius me­tus, kai atė­jus nau­jai val­ džiai im­ta iš po­stų va­ry­ti se­nus ir sta­ty­ti „sa­vus“. „Atė­jo nau­ja val­džia, tai­gi kei­čia­ mi se­ni žmo­nės. Ma­nau, tai su­si­ję su įta­kos sfe­rų pa­si­da­li­ji­mu. Juk, pa­vyz­džiui, sau­gu­mo pa­rei­gū­nai kont­ro­liuo­ja kai ku­rias sri­tis, tarp jų – nu­si­kals­ta­mu­mo. To­dėl rei­kia, kad vi­sur bū­tų ta­vo žmo­nės. Kur dė­ti se­nus žmo­nes? Ge­riau­sia pa­ so­din­ti į be­lan­gę, o gau­ti įro­dy­mų, kad jie su kuo nors ne­tei­sė­tu su­si­ję, ma­nau, – ne pro­ble­ma“, – svars­tė po­so­vie­ti­nės erd­vės eks­per­tas.

Tie­sa, po­li­ti­kos eks­per­tas Kęs­tu­ tis Gir­nius tei­gė, kad kol kas svars­ ty­ti apie ne­va vyk­do­mą po­li­ti­nį su­si­do­ro­ji­mą su anks­tes­nės vy­ riau­sy­bės vei­kė­jais – anks­to­ka. „Dar sun­ku bū­tų ką nors pa­sa­ ky­ti. Ta­čiau tarp­tau­ti­nės bend­ ruo­me­nės su­si­rū­pi­ni­mas tuo, kad

mas, gal­būt išo­rės jė­gų, sten­gian­ tis su­stab­dy­ti Uk­rai­nos ir Gru­zi­jos ju­dė­ji­mą link suar­tė­ji­mo su ES, ar mes su­si­du­ria­me su pro­ce­su, kad net de­mok­ra­tai, atė­ję į val­džią, at­ lie­ka ne­skaid­rius veiks­mus, o tie, ku­rie juos pa­kei­čia, ga­li tuo pa­si­ nau­do­ti?“ – sa­kė A.Me­da­lins­kas.

Jis pri­dū­rė, kad tik ne­ša­liš­kas teis­mas ga­li iš­sklai­dy­ti vi­sas abe­ jo­nes. „Tiek V.Me­ra­biš­vi­lis, tiek J.Ty­ mo­šen­ko bu­vo rim­ti kan­di­da­tai pre­zi­den­to rin­ki­muo­se. Šiuo at­ ve­ju vėl ky­la klau­si­mas, ar iš tie­ sų pro­ce­sus le­mia ne­skaid­ru­mas, ar tai dau­giau yra va­di­na­ma­sis se­ lek­ty­vus tei­sin­gu­mas?“ – re­to­riš­ kai klau­sė A.Me­da­lins­kas. Įtam­pa tarp skir­tin­gų po­li­ti­nių sto­vyk­lų – ne nau­jie­na po­so­vie­ti­ nė­se vals­ty­bė­se. Uk­rai­no­je 2010 m. į val­džią atė­jęs Vik­to­ras Ja­nu­ko­vy­ čius ėmė­si žy­gių prieš anks­čiau ša­ lį val­džiu­sią va­di­na­mą­ją oran­ži­nę sto­vyk­lą, tie­sa, ši jau bu­vo spė­ju­ si pa­si­da­ly­ti.

Vakarų žiniasklaida trimituoja, kad politiniai neramumai Gruzijoje vėl pasės nesantaikos grūdą visuomenėje. gal, pa­brė­žiu – gal – vyks­ta su­si­ do­ro­ji­mas su bu­vu­sia val­džia (kal­ bu apie M.Saa­kaš­vi­lio ša­li­nin­kus), yra. Vyks­ta su­si­ti­ki­mai su Gru­zi­jos pa­rei­gū­nais, ta­čiau šie pri­myg­ti­nai tvir­ti­na, kad tarp­tau­ti­nė bend­ruo­ me­nė ne­tu­rė­tų iš anks­to smerk­ti Gru­zi­jos. Jie tvir­ti­na, kad teis­mai vyks at­vi­rai ir bus ga­li­ma pa­ma­ty­ ti, ar kal­ti­ni­mai pa­teik­ti pa­grįs­tai, ar ne­pag­rįs­tai. Tai­gi, at­ro­do, kol kas bū­tų sun­ku da­ry­ti iš­va­das“, – tei­gė K.Gir­nius.

Pa­sak po­li­ti­kos ap­žval­gi­nin­ko Al­vy­do Me­da­lins­ko, pa­dė­tis Gru­ zi­jo­je – „įtemp­ta, ne­ti­kė­ta ir ne­ ma­lo­ni“. „No­rė­tų­si ti­kė­ti, kad Gru­zi­ja ne­ sug­riaus per­spek­ty­vos pa­ge­rin­ ti san­ty­kius su ES. Vis­gi pa­na­šūs pro­ce­sai vyks­ta jau ne vie­no­je vals­ ty­bė­je, ku­ri ga­lė­tų siek­ti suar­tė­ji­mo su ES. Žiū­rint iš ša­lies, V.Me­ra­biš­ vi­lio at­ve­jis tam­pa pa­na­šus į Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko at­ve­jį. Ky­la klau­si­mas – ar tai iš tie­sų yra bend­ras veiks­

Ru­si­jo­je į Krem­lių grį­žus V.Pu­ ti­nui im­ta­si tir­ti opo­zi­ci­nių ju­dė­ ji­mų na­rius. Alek­se­jus Na­val­nas, vie­nas opo­zi­ci­jos ly­de­rių, iki šiol mi­na teis­mų slenks­čius, nes pa­va­ di­no V.Pu­ti­ną va­gi­mi.

Pro­ku­ro­rai no­rė­tų, kad ak­ty­vis­ tas bū­tų įka­lin­tas 10 me­tų.

Gru­zi­jos ana­li­ti­kai svars­to, kad po ku­rio lai­ko gal­vų ka­po­ji­mas ša­ ly­je įsi­bė­gės. Ti­kė­ti­na, jog vie­nas rea­liau­sių pre­ten­den­tų su­lauk­ ti rep­re­si­jų – Tbi­li­sio me­ras Gi­gas Ugu­la­va – vie­nas svar­biau­sių as­ me­nų M.Saa­kaš­vi­lio ap­lin­ko­je.

Gal­būt ateis lai­kas ir pa­čiam M.Saa­kaš­vi­liui, kai baig­sis jo pre­ zi­den­to ka­den­ci­ja?

Eks­per­tas Lau­ry­nas Kas­čiū­nas pa­brė­žė, kad Gru­zi­jos opo­zi­ci­ja nea­be­jo­ti­nai no­ri re­van­šo. „M.Saa­kaš­vi­lis ne vi­suo­met vi­daus po­li­ti­ko­je žai­dė pa­gal va­ka­rie­tiš­kas žai­di­mo tai­syk­les. Pa­vyz­džiui, ne­ ven­gė izo­liuo­ti opo­zi­ci­jos nuo bend­ ra­vi­mo su Va­ka­rais. Opo­zi­ci­ja de­

šimt­me­tį gy­ve­no to­kio­mis są­ly­go­mis.

Be­je, B.Iva­niš­vi­lis rė­mė M.Saa­kaš­vi­ lį 2003 m., ta­čiau vė­liau ki­lo konf­lik­ tų. Tai­gi, da­bar ma­to­me re­van­šiz­mo ban­gą“, – svars­tė eks­per­tas.

Pa­sak L.Kas­čiū­no, de­rė­tų pri­ pa­žin­ti, kad M.Saa­kaš­vi­lio spren­ di­mas tai­kiai ati­duo­ti val­džią – tei­gia­mas po­slin­kis Gru­zi­jos po­ li­ti­ko­je. „Ma­nau, po rin­ki­mų ti­kė­ta­si, kad nors B.Iva­niš­vi­lis tu­ri ne­su­ ves­tų są­skai­tų su M.Saa­kaš­vi­liu, opo­zi­ci­ja ap­rims ir šios vy­riau­sy­ bės kur­sas bus tę­sia­mas. Ta­čiau rim­ti pro­ce­sai, re­gis, vyks­ta. Ir čia ky­la klau­si­mas – kaip to­liau plė­to­ sis san­ty­kiai tarp Gru­zi­jos ir Eu­ro­ pos? Ga­lų ga­le vis­ko kul­mi­na­ci­ja ga­li bū­ti pa­ties M.Saa­kaš­vi­lio li­ki­ mas“, – sa­kė eks­per­tas.

K.Gir­nius ak­cen­ta­vo, kad komp­ ro­mi­so tarp Gru­zi­jos po­li­ti­kų var­gu ar ga­li­ma ti­kė­tis. „Iki šiol M.Saa­kaš­vi­lis bu­vo ge­ rai įsi­tvir­ti­nęs. Jo ša­li­nin­kai dir­ bo dau­ge­ly­je svar­biau­sių vals­ty­ bės ins­ti­tu­ci­jų. Net at­ro­dė, kad jis ga­li pa­sek­ti Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pa­ vyz­džiu – tap­ti prem­je­ru po pre­ zi­den­ta­vi­mo lai­ko­tar­pio. Da­bar aki­vaiz­du, kad to ne­bus, nes atė­jo nau­ji žmo­nės, su ku­riais jis bend­ ros kal­bos tik­rai ne­ras“, – pro­gno­ za­vo eks­per­tas.

Su­sis­kal­dy­mas vi­suo­me­nė­je

Va­ka­rų ži­niask­lai­da tri­mi­tuo­ja, kad po­li­ti­niai ne­ra­mu­mai Gru­zi­jo­je vėl pa­sės ne­san­tai­kos grū­dą vi­suo­me­ nė­je. K.Gir­nius su­ti­ko, kad su­si­ skal­dy­mas ne tik tarp Gru­zi­jos eli­to, ta­čiau ir vi­suo­me­nė­je – stip­rus. „Čia, sa­ky­čiau, yra šio­kia to­ kia Gru­zi­jos tra­ge­di­ja, kad, ne­pai­ sant dau­giau nei dvi­de­šim­ties me­ tų, ku­rie praė­jo nuo iš­si­lais­vi­ni­mo, de­mok­ra­ti­nių nuo­sta­tų tarp žmo­ nių iki šiol be­veik nė­ra. Eg­zis­tuo­ ja dvi prie­šiš­kos sto­vyk­los, ku­rių prie­šiš­ku­mo ne­ga­li ly­gin­ti su, pa­ vyz­džiui, Lie­tu­va, kur yra so­cial­de­ mok­ra­tų ir kon­ser­va­to­rių par­ti­jos. Šių par­ti­jų na­riai ga­li la­bai leng­vai pri­sės­ti prie bend­ro sta­lo, dis­ku­ tuo­ti, net alaus iš­ger­ti, o Gru­zi­jo­je to­kios si­tua­ci­jos tik­rai nė­ra“, – sa­ kė eks­per­tas.

Dau­ge­lis gru­zi­nų iš tie­sų no­rė­ tų, kad M.Saa­kaš­vi­lio šut­vė sės­tų už gro­tų, o li­ku­sie­ji jau pa­var­gę nuo nuo­la­ti­nių po­li­ti­nių skan­da­lų.

Jie no­rė­tų ma­ty­ti po­ky­čius, ku­ riuos ža­dė­jo mi­li­jar­die­rius B.Iva­ niš­vi­lis. O kaip su už­sie­nio po­li­ti­ ka – ar Gru­zi­jos prem­je­rui pa­vyks pa­ko­re­guo­ti ša­lies kur­są?

Eu­ro­pa ver­sus Ru­si­ja?

V.Vo­lo­vo­jus, kal­bė­da­mas apie Gru­ zi­jos už­sie­nio po­li­ti­ką, pa­brė­žė, jog

tam tik­ra kai­ta vyks­ta, ta­čiau ne­ di­de­lė. „Gru­zi­jos kur­sas kei­čia­si, bet kol kas ga­li­ma pa­sa­ky­ti tik tiek, kad už­sie­nio po­li­ti­ka aki­vaiz­džiai ne­bė­ra to­kia pro­va­ka­rie­tiš­ka kaip anks­čiau, nors tik­rai ne pro­ru­siš­ ka. Ko­kia bus atei­ty­je? Ge­ras klau­ si­mas. Ver­tė­tų pa­lauk­ti“, – sa­kė eks­per­tas.

K.Gir­niaus po­žiū­riu, vie­nin­te­lis aki­vaiz­dus po­ky­tis už­sie­nio po­li­ti­ ko­je – da­bar­ti­nės Gru­zi­jos vy­riau­ sy­bės mė­gi­ni­mai ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ja. „M.Saa­kaš­vi­lis vi­suo­met pa­ brėž­da­vo, kad Ru­si­ja – prie­šė, ku­ ri kė­si­na­si į Gru­zi­jos te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, ne­prik­lau­so­my­bę. O da­bar­ti­nė val­džia ban­do kiek ga­li­ ma tuos san­ty­kius pa­ge­rin­ti. Klau­ si­mas, ko­kią kai­ną už tai gru­zi­nai tu­rės su­mo­kė­ti, nes Ru­si­ja vi­suo­ met ko nors rei­ka­lau­ja“, – dės­tė K.Gir­nius.

L.Kas­čiū­nas ne­pas­te­bė­jo, kad Gru­zi­jos vy­riau­sy­bė megz­tų ko­ky­ biš­kai nau­jus san­ty­kius su Ru­si­ja, bent jau da­bar. Vis­gi, pa­sak jo, po­ ky­čių ga­li­ma ti­kė­tis. „Ne­ma­ty­ti, kad bū­tų ko­kių reikš­min­gų po­ky­čių. Ta­čiau vi­di­ nė si­tua­ci­ja, ku­rią da­bar ma­to­me, B.Iva­niš­vi­lį ga­li izo­liuo­ti nuo Va­ka­ rų ir pa­stū­mė­ti į tam tik­rą pil­ką­ją zo­ną, kur Ru­si­jai bus leng­viau kal­ bė­tis“, – ti­ki­no eks­per­tas.

Tie­sa, jis ne­bu­vo lin­kęs ly­gin­ti Gru­zi­jos su Uk­rai­na. „Na, da­bar daug kas ly­gi­na šias dvi ša­lis. Net kal­ba­ma apie Uk­rai­ nos „bal­ta­ru­si­za­ci­ją“ ir Gru­zi­jos „uk­rai­ni­za­ci­ją“. Vis­gi toks po­žiū­ ris – ga­na šab­lo­niš­kas. Nie­kuo­met ne­pa­ti­kė­čiau, kad V.Ja­nu­ko­vy­čius su­kur­tų Aliak­sand­ro Lu­ka­šen­kos re­ži­mą Uk­rai­no­je. Uk­rai­no­je ga­ li bū­ti pa­na­ši sis­te­ma į V.Pu­ti­no, ta­čiau ne į Bal­ta­ru­si­jos“, – sa­kė L.Kas­čiū­nas.

A.Me­da­lins­ko nuo­mo­ne, Gru­zi­ jos vy­riau­sy­bės už­sie­nio po­li­ti­kai prie­kaiš­tų ge­ro­kai ma­žiau nei vi­ daus po­li­ti­kai. „Gru­zi­jai ne­la­bai daug pa­lik­ ta erd­vės. Na, ga­li­ma kal­bė­ti apie san­ty­kių su Ru­si­ja ge­ri­ni­mą, ta­čiau jei tik Gru­zi­jos val­džia pa­reikš, kad at­si­sa­ko Ab­cha­zi­jos ir Pie­tų Ose­ ti­jos, ti­kė­ti­na, jog to­kios par­ti­ jos kan­di­da­tas Gru­zi­jos pre­zi­den­ to rin­ki­muo­se nie­kuo­met ne­lai­mės.

O Ru­si­ja spau­di­mą di­di­na. Ne­se­niai Ab­cha­zi­jo­je lan­kė­si Ru­si­jos gy­ny­ bos mi­nist­ras, jis pa­ža­dė­jo so­li­džią pa­ra­mą Ab­cha­zi­jos ka­ri­nėms insti­ tucijoms stip­rin­ti. Tai­gi, kaip ma­ to­me, Gru­zi­ja ne­la­bai tu­ri vie­tos san­ty­kiams ge­rin­ti, nors apie tai B.Iva­niš­vi­lis yra ne­ma­žai kal­bė­jęs“, – svars­tė ap­žval­gi­nin­kas.

Dvi pa­ros areš­ti­nė­je Gru­zi­jo­je pra­si­dė­ju­si po­li­ti­nio at­ spal­vio by­lų ka­ru­se­lė įsu­ko ir lie­tu­vį vers­li­nin­ką Sau­lių Vait­ke­vi­čių, bu­ vu­sį di­džiau­sio Gru­zi­jos maž­me­ni­ nės pre­ky­bos tink­lo „Io­li su­per­mar­ ket“ vie­ną sa­vi­nin­kų.

Prieš pus­me­tį par­da­vęs sa­vo vers­lą, vy­ras bu­vo su­lai­ky­tas anks­ty­vą tre­ čia­die­nio ry­tą Tbi­li­sio oro uos­te, kai ke­ti­no iš­vyk­ti į Vil­nių.

Nors Lie­tu­vos va­do­vai ra­gi­no ne­ sku­b ė­t i da­r y­t i po­l i­t i­n ių iš­va­dų, vers­li­nin­ko žmo­na Vai­va Vait­ke­vi­ čie­nė ži­niask­lai­dai sa­kė: „For­ma­liai ne­bu­vo pa­teik­ta jo­kių įta­ri­mų. For­ mu­luo­tė pa­pras­ta – jis tu­ri su­gal­vo­ ti, kaip bu­vo su­si­jęs su bu­vu­sia val­ džia. <...> Ad­vo­ka­tai su pro­ku­ro­rais šne­kė­jo­si ir per tą po­kal­bį paaiš­kė­jo, kad jį sie­ja su bu­vu­sia val­džia, kad jis duo­da­vo ky­šius, kad bu­vo su­si­jęs su val­džia ir su Da­riu­mi Jur­ge­le­vi­ čiu­mi, ku­ris, kiek man ži­no­ma, yra bu­vęs V.Me­ra­bišv­lio pa­ta­rė­jas.“ Va­kar at­ves­din­tas į teis­mą S.Vait­ke­ vi­čius bu­vo pa­leis­tas. „Lie­tu­vos pi­lie­tis bu­vo pa­leis­tas teis­ mo sa­lė­je be jo­kių įsi­pa­rei­go­ji­mų, kaip kad už­sta­tas ar lai­da­vi­mas, – sa­kė vie­ ša­me teis­mo po­sė­dy­je da­ly­va­vęs Lie­ tu­vos am­ba­sa­dos Tbi­li­sy­je kon­su­las Jo­man­tas Pa­bir­žis. – Kal­ti­ni­mai bu­vo eko­no­mi­nio po­bū­džio. Jie no­rė­jo at­ nau­jin­ti by­lą ir pa­bi­jo­jo, kaip pa­tys aiš­ ki­no, kad as­muo tu­ri bi­lie­tus į vie­ną pu­sę, ir dėl to jis bu­vo su­lai­ky­tas. Bet teis­mas ne­priė­mė to kaip rim­to ar­gu­ men­to ir jis bu­vo pa­leis­tas.“ Nau­jie­nų agen­tū­ros BNS ži­nio­mis, Gru­zi­jo­je at­nau­jin­ta šių me­tų ba­ lan­dį nu­trauk­ta by­la, ku­rio­je fi­gū­ra­ vo S.Vait­ke­vi­čius. Neo­fi­cia­liai tei­gia­ ma, kad par­duo­da­mas vers­lą jis bu­ vo įsi­pa­rei­go­jęs par­tne­riams su­mo­ kė­ti 2 mln. JAV do­le­rių, bet pa­ža­do esą neį­vyk­dęs.

S.Vait­ke­vi­čius su šei­ma bu­vo įsi­kū­ ręs Gru­zi­jo­je ir plė­to­jo vers­lą nuo 2009 m.

Klau­sia­ma, ko­dėl vy­ras par­da­vė vers­lą, V.Vait­ke­vi­čie­nė tvir­ti­no, kad jis taip pa­siel­gė dėl as­me­ni­nių prie­ žas­čių. Val­dy­tas pre­ky­bos tink­lo ak­ ci­jas praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je S.Vait­ ke­vi­čius par­da­vė ki­tam tink­lo sa­vi­ nin­kui – JAV vals­ty­bi­niam fon­dui.

BNS inf.

10

Šeštadienis, birželio 1, 2013

pasaulis

Elekt­rinė mirš­ta dar ne­gi­mu­si Ru­si­jos pla­nai Ka­li­ning­ra­do sritį pa­vers­ti Bal­ti­jos ša­lių ener­ge­ti­ kos do­no­re žlun­ga. Mask­va iš esmės pri­pa­ži­no, kad jos am­bi­ ci­jos bu­vo ne­pa­ma­tuo­tos. Lie­tu­va sa­viš­kes dar ma­tuo­ja.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Svars­tys ir ieš­kos pirkėjų

Šal­ti­nis, su­si­pa­žinęs su Ru­si­jos ato­minės ener­ge­ti­kos kor­po­ra­ci­ jo­je „Ro­sa­tom“ vy­ku­sio pa­si­ta­ri­ mo re­zul­ta­tais, šią sa­vaitę pra­nešė, kad Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je sta­to­mo­je Bal­ti­jos ato­minė­je elekt­rinė­je (BAE) vie­toj pla­nuotų dviejų bend­ro 2300 me­ga­vatų ga­lin­gu­mo reak­to­rių ga­ li būti įreng­ti ma­žes­nio ga­lin­gu­mo reak­to­riai. Mask­va iš esmės pri­pa­ ži­no, kad Lie­tu­va, Lat­vi­ja ir Es­ti­ ja, nuo so­viet­me­čio laikų te­bep­ri­ jung­tos prie bend­ro elekt­ros tin­klo su Ru­si­ja, ne­to­li­mo­je atei­ty­je at­si­ jungs ir įsi­lies į eu­ro­pinį tinklą, to­ dėl Ka­li­ning­ra­do sri­tis elekt­ros per­ tek­liaus tie­siog ne­turės kur dėti. „Ro­sa­tom“ ke­ti­na per mėnesį ap­svars­ty­ti pa­si­ūly­mus dėl reak­ to­rių tipų. Nes­kubė­da­ma at­si­sa­ky­ti di­de­lio ga­lin­gu­mo reak­to­rių, kor­ po­ra­ci­ja tuo pat me­tu ieš­kos pirkė­ jų elekt­ros eks­por­tui.

BAE sta­ty­bos pra­si­dėjo 2010 m. „Ro­sa­tom“ ke­ti­no par­duo­ti 49 pro­c. elekt­rinės ak­cijų ke­liems Eu­ro­pos in­ves­tuo­to­jams, suin­te­ re­suo­tiems pirk­ti elektrą iš būsi­ mos elekt­rinės.

Izo­lia­ci­ja – la­biau tikė­ti­na

Pa­sak Ru­si­jos laik­raš­čio „Ko­mer­ sant“ ap­žval­gi­nin­ko Vla­di­mi­ro Dža­gu­tos, da­bar Ka­li­ning­ra­do sri­ ties ener­ge­ti­kai lie­ka du vys­ty­mo­si ke­liai: išei­ti į Eu­ropą pa­skui Vil­nių ar­ba dirb­ti izo­liuo­tai.

No­rint sinch­ro­ni­zuo­tis su Eu­ro­ pa reikės Lie­tu­vos su­ti­ki­mo: da­bar vi­sos jung­tys, ker­tan­čios re­gio­no

sieną, ei­na tik į Lie­tuvą. Ta­čiau, anot vie­no iš „Ko­mer­sant“ pa­ šne­kovų, ši per­spek­ty­va pa­rei­ka­ lautų pa­pil­domų tink­lo pa­jėgumų, o tam Vil­nius ne­pa­si­rengęs. De­ry­ bos su Len­ki­ja dėl naujų jung­čių sta­ty­bos taip pat kol kas be­vaisės.

O kiek fan­tas­tiš­kai skam­ban­tis pa­ si­ūly­mas nu­ties­ti elekt­ros ka­be­lius po van­de­niu į Vo­kie­tiją, anks­čiau svars­ty­tas bend­rovės „In­ter RAO JES“, kol kas taip ir lie­ka tik idė­ja.

Tai­gi, anot V.Dža­gu­tos, Ka­li­ ning­ra­do sri­ties ener­ge­tinės izo­ lia­ci­jos va­rian­tas da­bar svars­to­ mas kaip la­biau tikė­ti­nas.

Vla­di­mi­ras Čiup­ro­vas:

Ta­po aiš­ku, kad BAE ener­gi­jos per­tek­lių tu­rin­čia­me re­gio­ ne – tai be­pro­tiš­ka avan­tiū­ra, ne­tu­rin­ti jo­kios eko­no­minės pra­smės. „BAE pro­jek­tas at­si­ra­do 2008 m. ba­landį, išt­rauk­tas kaip triu­šis iš fo­ku­si­nin­ko ke­purės: „Ro­sa­tom“ ini­ci­ja­vo šios elekt­rinės pro­jektą kaip pa­mainą Briu­se­lio rei­ka­la­vi­ mu už­da­ry­tai Lie­tu­vos Ig­na­li­nos ato­mi­nei elekt­ri­nei, – api­bend­ri­ no V.Dža­gu­ta. – Pro­jek­to sėkmės at­ve­ju Ka­li­ning­ra­do re­gio­nas galė­ tų tap­ti es­mi­ne Bal­ti­jos ša­lių ener­ ge­ti­kos sis­te­mos gran­di­mi. Ta­čiau neat­mes­ti­na, kad da­bar gin­čai

dėl jung­čių su kai­my­nais ir abie­ jų pu­sių po­li­tinės am­bi­ci­jos ly­giai taip pat žai­biš­kai už­da­rys šią ato­ minę.“ Ne­pa­ma­tuo­tos am­bi­ci­jos

Ru­si­jos „Green­pea­ce“ ener­ge­ti­kos sky­riaus va­do­vo Vla­di­mi­ro Čiup­ ro­vo nuo­mo­ne, ge­riau at­si­sa­ky­ ti BAE sta­tybų da­bar, kad ir pa­ty­ rus tam tikrų nuo­sto­lių, nei to­liau in­ves­tuo­ti pi­ni­gus į aiš­kiai nuo­sto­ lingą pro­jektą. „Po to, kai ES ša­lys at­si­sakė pirk­ ti būsi­mos elekt­rinės elektrą ir žlu­ go de­ry­bos su Eu­ro­pos in­ves­tuo­to­ jais, ta­po aiš­ku, kad BAE ener­gi­jos per­tek­lių tu­rin­čia­me re­gio­ne – tai be­pro­tiš­ka avan­tiū­ra, ne­tu­rin­ti jo­ kios eko­no­minės pra­smės“, – tei­ gė V.Čiup­ro­vas. „Green­pea­ce“ at­sto­vas pri­minė, kad „Ro­sa­tom“ pro­jek­tai už­sie­ ny­je Ru­si­jos mo­kes­čių mokė­to­ jams kai­nuo­ja de­šim­tis mi­li­jardų do­le­rių. BAE sta­ty­boms bu­vo pla­ nuo­ja­ma skir­ti 10 mlrd., tiek pat iš Ru­si­jos biud­že­to skir­ta Ast­ra­ vo ato­mi­nei elekt­ri­nei Bal­ta­ru­si­ jo­je. Pla­nuo­ja­mai ke­tu­rių reak­to­ rių Tur­ki­jos „Ak­kuyu“ elekt­ri­nei Ru­si­ja ža­da skir­ti 20 mlrd. do­le­rių, dar 10 mlrd. – Viet­na­mo ato­mi­nei elekt­ri­nei „Ninh Thuan 1“. „Am­bi­cin­gi „Ro­sa­tom“ pla­nai už­sie­ny­je ne­pa­ly­gi­na­mi su rea­lio­ mis vals­ty­binės kor­po­ra­ci­jos ir Ru­ si­jos biud­že­to ga­li­mybė­mis, – tvir­ ti­no V.Čiup­ro­vas. – Ki­taip ta­riant, bran­duo­linė pro­gra­ma, kaip pa­rodė BAE ir dau­ge­lis kitų už­sie­nio pro­ jektų, yra eko­no­miš­kai klai­din­ga ir kai­nuos po ke­letą mi­li­jardų do­le­rių per me­tus.“

pasaulis per savaitę Sek­ma­die­nis Tur­ki­jo­je is­la­mis­tai už­ puolė grupę po­rų, ku­ rios vie­no­je met­ro­po­li­ te­no sto­ty­je bu­čia­vo­si pro­tes­tuo­da­mos prie­š vald­žios do­ro­vin­gu­mo kam­pa­niją An­ka­ ro­je.

Vie­nas žmo­gus bu­vo su­ba­dy­tas, kai maž­daug 20 is­la­mistų, ku­rie šaukė „Al­ la­hu Ak­ba­ru“ („Die­vas už visus di­des­nis“) ir kai ku­rie iš jų turė­jo pei­lius, už­puolė tos šeš­ta­die­nio ak­ci­jos da­ly­vius.

Maž­daug 200 žmo­nių bu­či­nių pro­testą su­rengė po to, kai An­ka­ros sa­vi­val­dybės, ku­riai va­do­vau­ja Tur­ki­jos val­dan­čio­ji is­la­ miškų šaknų tu­rin­ti Tei­sin­gu­mo ir plėtros par­ti­ja, pa­reigū­nai įspėjo jauną po­rą, ku­ ri bu­čia­vo­si gatvė­je.

Tur­ki­jo­je gy­ven­tojų dau­gumą su­da­ro mu­sul­mo­nai, bet vals­tybė yra griež­tai pa­ sau­lie­tinė, nors prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ğa­no vy­riau­sybė ir įvedė ke­lias prie­ mo­nes, ku­rias opo­nen­tai lai­ko slen­kan­ čios ša­lies is­la­mi­za­ci­jos ženk­lu.

Pro­tes­tai: Ru­si­jos „Green­pea­ce“ kal­ti­na „Ro­sa­tom“, kad jos pla­nai už­sie­ny­je

Ru­si­jos biud­že­to ga­li­my­bių.

Bran­duo­linė atei­tis – dar įma­no­ma

Paaiškė­jus, kad „Ro­sa­tom“ svars­ to keis­ti pla­nus, Lie­tu­vos opo­zi­ci­ ja šven­čia per­galę. Ar toks po­sūkis ga­li kaip nors at­si­liep­ti vis dar ore ka­ban­čiam Vi­sa­gi­no ato­minės elekt­rinės (VAE) pro­jek­tui?

Ener­ge­ti­kos mi­nis­te­ri­ja ti­ki­na, kad VAE pla­nai ne­bu­vo sie­ja­mi ir atei­ty­je ne­sie­ti­ni su BAE pro­jek­tu Ka­li­ning­ra­de.

Pa­na­šios nuo­monės lai­ko­si ir NA­TO Ener­ge­ti­nio sau­gu­mo kom­ pe­ten­ci­jos cent­ro Stra­te­ginės ana­ lizės ir ty­rimų sky­riaus vedė­jas Arū­nas Mo­lis. „Ma­nau, kad bran­ duo­linės ener­ge­ti­kos atei­tis Lie­ tu­vo­je šian­dien pri­klau­so tik nuo

Lie­tu­vos Vy­riau­sybės spren­dimų ir veiksmų, – laik­raš­čiui aiš­ki­no eks­ per­tas. – Nusp­ren­du­si vie­na ar ki­ ta for­ma plėto­ti tą ener­ge­ti­kos sri­ tį, ku­rio­je tu­ri šiokį tokį pra­na­šumą (inf­rast­ruktūrą, pa­tir­ties, spe­cia­ listų), sky­ru­si pa­kan­ka­mai, visų pir­ma, žmo­giškųjų iš­tek­lių (de­ry­ boms su par­tne­riais ir in­ves­tuo­to­ jais, sau­gu­mo pro­ble­moms spręs­ ti ir pan.), Lie­tu­va vis dar ga­li ga­na nau­din­gai ir efek­ty­viai sa­vo ateitį su­sie­ti su bran­duo­li­ne ener­ge­ti­ka.

Ga­li­ma gin­čy­tis dėl ga­lu­tinės to­kios ener­gi­jos kai­nos ir al­ter­na­ tyvų, bet aki­vaiz­du, kad tik bran­ duo­linės ener­gi­jos kai­na, kai did­ žiąją dalį iš­laidų su­da­ro in­ves­ti­ci­jos

2013 05 25 2013 05 31

Pir­ma­die­nis

Ant­ra­die­nis

Per iš­puo­lių bangą vi­ sa­me Ira­ke, dau­giau­ sia – Bag­da­do šiitų ra­jo­nuo­se, žu­vo ma­ žiau­siai 82 žmonės, dar maž­daug 200 bu­vo su­žeis­ta. Iš vi­so ša­ly­je bu­vo įvyk­dy­ta 19 iš­puo­lių, tarp jų – dau­giau kaip tu­zi­nas už­mi­nuotų au­to­mo­ bi­lių sprog­di­nimų.

Ofi­cialūs duo­me­nys ro­do, kad ge­gužę smur­tas Ira­ke jau pa­rei­ka­la­vo dau­giau kaip 500 gy­vy­bių. Smur­to pro­trūkis su­ tam­pa su pa­didė­ju­sia įtam­pa tarp su­nitų ir šiitų bend­ruo­me­nių. Su­ni­tai kal­ti­na šiitų do­mi­nuo­jamą vy­riau­sybę disk­ri­mi­na­ci­ja.

Vy­riau­sybės va­do­vas Nou­ri al Ma­li­ ki pa­reiškė, kad ko­vo­to­jams ne­pa­vyks įvel­ti vals­tybės į re­li­ginį konf­liktą, ir nu­ sprendė pa­keis­ti jėgos ins­ti­tu­cijų va­do­ vybę, kad būtų efek­ty­viau ko­vo­ja­ma su te­ro­riz­mu.

Po gais­ro JAV krui­zi­ nia­me lai­ve, plau­ku­ sia­me iš Bal­ti­morės į Ba­ha­mas, dau­giau nei 2200 ke­lei­vių bu­ vo par­skrai­din­ti at­gal už­sa­ko­mai­siais lėktu­vais.

Bend­rovės „Royal Ca­rib­bean’s“ lai­ve „Gran­deur of the Seas“ pir­ma­dienį ki­lu­ sio gais­ro prie­žas­tys kol kas ne­ži­no­mos.

Penk­ta­dienį sep­ty­nių dienų ke­lionę Bal­ti­morė­je pra­dėjęs lai­vas plaukė į­ Co­co­Cay salą Ba­ha­mo­se. Pa­sak „Royal Ca­rib­bean’s“, po gais­ro lai­vas dar galė­ jo plauk­ti ir pir­ma­die­nio po­pietę pa­ts pa­ siekė Fri­portą Ba­ha­mo­se. Nuo 1996 m. eksp­loa­tuo­ja­mas lai­vas bu­vo at­nau­jin­ tas per­nai. „Gran­deur of the Seas“, ku­ris il­giu pri­ lygs­ta trims fut­bo­lo aikštėms, nuo­trau­ko­ se ma­ty­ti ke­li ap­degę de­niai lai­va­ga­ly­je.

11

Šeštadienis, birželio 1, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Spren­di­mas bus ru­denį

So­ma­lis jau lau­kia tu­ristų Po dviejų de­šimt­me­čių pi­lie­ti­nio ka­ro į So­malį pa­ga­liau su­grįžta vil­tis ir pir­mie­ji tu­ris­tai.

Sta­to pra­bangų ku­rortą

Lie­t u­vos ener­ge­t i­kos mi­n ist­ro Ja­ ros­la­vo Ne­ve­ro­v i­čiaus (nuotr.) va­ do­vau­ja­ma Na­cio­na­linės ener­ge­ti­ kos stra­te­g i­jos ren­g i­mo dar­bo gru­ pė ba­landį pri­statė sa­vo iš­va­das ir VAE pro­jek­t ui iškėlė ke­letą būtinų sąlygų. „VAE pro­jek­to tęsti­nu­mas ga­l i­mas įgy­ven­d i­nus pa­pil­do­mas sąly­gas: su­t ar­t i­ne for­ma įtei­s i­nus re­g io­n i­ nių par­t ne­r ių da­ly­v a­v imą VAE pro­j ek­te už­t ik­r in­t i pro­j ek­to įgy­ ven­d i­n i­mo iš­laidų ir at­sa­ko­mybės pa­s i­da­l i­jimą; kar­t u su stra­te­g i­n iu in­ves­t uo­to­ju ir re­g io­n i­n iais par­tne­r iais už­t ik­r in­t i mak­si­malų pro­ jek­to fi­n an­s a­v imą že­m iau­s iais kaš­t ais iš tarp­t au­t i­n ių fi­nan­s i­n ių ins­t i­t u­c ijų bei eks­p or­to kre­d i­to agentūrų; už­t ik­r in­t i tęstinį ir iš­ samų vi­s uo­menės in­for­m a­v imą apie pro­j ektą, at­s i­ž vel­g iant į tai, kad pro­jek­tas ga­l i būti įgy­ven­d in­ tas tik esant na­cio­na­l i­n iam su­si­ta­ ri­mui dėl ra­c io­na­laus, kon­k u­ren­ cin­go, dar­naus ir per­s pek­t y­vaus elekt­ros ener­g i­jos tie­k i­mo už­t ik­ ri­n i­mo“, – skel­bia­ma iš­va­do­se.

nea­ti­tin­ka nei pa­čios kor­po­ra­ci­jos, nei AFP nuo­tr.

į įrangą, yra pro­gno­zuo­ja­ma (skir­ tin­gai nei elekt­ros ener­gi­jos im­por­ to ar tos elekt­ros ener­gi­jos, ku­riai pa­ga­min­ti nau­do­ja­mas iš­kas­ti­nis im­por­tuo­ja­mas ku­ras), o to­kios ener­gi­jos tie­ki­mas – pa­ti­ki­mas.“ Anot A.Mo­lio, did­žiau­sias Lie­tu­ vos rūpes­tis dėl Ka­li­ning­ra­do elekt­ rinės – kad ji būtų sau­gi, kad kon­ ku­ruo­ti ES rin­ko­je no­rin­tis rusų ener­ge­ti­kos mil­ži­nas tai da­rytų sąži­ nin­gai, kad sta­ty­bos pro­ce­sas būtų skaid­rus ir vi­si rin­kos da­ly­viai ži­notų, kuo ri­zi­kuo­ja, jei su­tin­ka pirk­ti ne­ va pi­gesnę ener­giją iš tos elekt­rinės. „Vi­sa ki­ta – pa­ties „Ro­sa­tom“ var­gai ir džiaugs­mai“, – re­ziu­ma­ vo eks­per­tas.

Vy­riau­sybė 2013 m. ba­land­žio 13 d. pro­to­ko­lu nu­rodė kon­s ul­t uo­j an­ tis su po­ten­cia­l iais VAE in­ves­t uo­ to­jais iki lie­pos 1 d. įver­t in­t i re­g io­ ninės elekt­r inės priim­t i­numą po­ ten­cia­l iems in­ves­t uo­to­jams ir pa­ reng­t i veiksmų planą dar­b o gru­ pės iš­va­do­s e nu­m a­t y­toms sąly­ goms įgy­ven­d in­t i, sie­k iant iki spa­ lio 1 d. priim­t i spren­d imą dėl pro­ jek­to įgy­ven­d i­n i­mo bend­rovės kūri­mo, t. y. pro­jek­to tęsti­nu­mo.

Kaip pra­nešė Ener­ge­t i­kos mi­n is­ te­r i­ja, Lie­t u­vos, Lat­v i­jos ir Es­t i­jos mi­n ist­rai pa­s tarųjų sa­vai­č ių su­ si­t i­k i­muo­se bu­vo vie­nos nuo­mo­ nes: kal­b ant apie VAE pro­j ektą, pir­m iau­sia tu­r i būti įver­t in­tas eko­ no­m i­n is pro­jek­to kon­k u­ren­cin­g u­ mas, o tai at­l ik­t i ak­t y­v iai dirb­da­ mos kar­t u tu­r i visų trijų re­g io­n i­ nių par­t ne­r ių įmonės ir „Hi­ta­chi“.

Bas­hi­ras Os­ma­nas skubė­da­mas duo­da inst­ruk­ci­jas bul­do­ze­rio vai­ruo­to­jui, dir­ban­čiam smėlėta­ me pa­jūry­je. Pro šalį pra­va­žiuo­ja sunk­ve­ži­mis su ak­me­ni­mis, va­lan­ tis žyd­ro In­di­jos van­de­ny­no pa­ plūdimį. Dar­bai ju­da vi­su grei­čiu, nes B.Os­ma­nas ne­no­ri gaiš­ti lai­ko vyk­dy­da­mas sa­vo dau­gia­mi­li­jo­ninį pro­jektą: pa­sta­ty­ti pra­bangų pa­ plūdi­mio ku­rortą Mo­ga­di­še, ka­ro su­dras­ky­to So­ma­lio sos­tinė­je. „Ži­no­jau, kad Mo­ga­di­še vieną dieną įsi­vy­raus tai­ka ir sta­bi­lu­mas, – sakė vers­li­nin­kas, jau tu­rin­tis du vieš­bu­čius sos­tinė­je. – Štai kodėl pra­dėjau su­pirk­ti šią žemę.“ Po 20-ies metų smur­to So­ma­lis žengė svarbų žingsnį link sta­bi­lu­ mo, per­nai rugsėjį sa­vo žemė­je iš­ rinkdamas pirmąjį pre­zi­dentą per ke­letą de­šimt­me­čių. Į šią Rytų Af­ ri­kos šalį pa­ma­žu su­grįžta vil­tis.

Dias­po­ra grįžta

Nors sau­gu­mas tebė­ra ne­men­ka pro­ble­ma, Mo­ga­di­šas pa­sta­rai­ siais mėne­siais iš­gy­ve­na eko­no­ minį re­ne­sansą. Dias­po­ros na­riai grįžta ir ima­si at­kur­ti vals­tybę kar­tu su vie­tos vers­li­nin­kais, ku­ rie nie­kur ne­bu­vo iš­vykę.

B.Os­ma­nas, iš­gy­venęs visą So­ ma­lio konf­liktą, ti­ki­si, kad jo tu­ riz­mo vers­las pri­trauks sve­čių iš už­sie­nio. Jo vieš­bu­čiuo­se jau bu­ vo ap­si­stoję lan­ky­tojų iš JAV ir Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos. „Jų bu­vo dau­giau nei 20, – pa­sa­ko­jo B.Os­ ma­nas. – Kai ku­rie at­vy­ko su vi­ so­mis šei­mo­mis, kad pa­ro­dytų So­malį, ypač Mo­ga­dišą. Iš­va­žiuo­ da­mi jie ne­galė­jo at­si­stebė­ti, kaip nuo­sta­biai at­ro­do Mo­ga­di­šas, kokį gražų miestą tu­ri­me, ko­kius gra­ žius pa­plūdi­mius. Vi­sa tai mes norė­tu­me jiems pa­ro­dy­ti vėl.“ B.Os­ma­no pro­jek­tai yra tik da­ lis sta­tybų bu­mo, ku­ris ap­ėmė dau­gelį kulkų su­var­py­to Mo­ga­di­ šo ra­jonų. „Sta­ty­bos vyks­ta vi­sur.

Tai tai­kos ženk­las. Žmonės grįž­ ta iš Ame­ri­kos bei Eu­ro­pos ir pra­ de­da naują verslą“, – džiaugė­si B.Os­ma­nas.

Tre­čia­die­nis Prancūzų ka­rio su­ba­ dymą Pa­ry­žiu­je ti­rian­ tys po­li­ci­jos pa­reigū­ nai Iv­li­ne, esan­čia­me į va­ka­rus nuo Pa­ry­žiaus, areš­ta­vo įta­ riamąjį. Ty­ri­mui ar­ti­mi šal­ti­niai sakė, kad tas 22-ejų vy­ras „pa­s ta­r uo­s ius tre­jus ar ket­ ve­rius me­tus bu­vo tra­di­cio­ na­lis­ti­nio, net ra­di­ka­laus is­ la­mo sekė­jas“.

Už ­p u o ­l i ­k a s , kurį po­li­ci­ja anks­ čiau api­b ūdi­n o kaip maž­daug 1,9 m ūgio vyrą su barz­da, vil­

Nau­jovė: į Mo­ga­di­šo gat­ves ne­se­niai iš­riedė­jo 50 naujų tak­si au­to­

mo­bi­lių; šios pa­slau­gos mies­to gy­ven­to­jai ne­turė­jo ke­letą de­šimt­ me­čių.

AFP nuo­tr.

Skleid­žia spar­nus

So­ma­lio eko­no­miką į prie­kį stu­ mia ne tik ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to ir vieš­bu­čių sek­to­rius. Ple­čia­si te­le­ ko­mu­ni­ka­ci­jos, skleid­žia spar­nus avia­ci­jos pra­monė, jau tu­rin­ti 15 vie­tos ir tarp­tau­ti­nių skryd­žių. „Tu­ri­me še­šis marš­ru­tus, o vi­ sai ne­tru­kus jų bus aš­tuo­ni, – sakė oro bend­rovę ODAY įsteigęs vers­ li­nin­kas Os­ma­nas Ab­dul­la­hi. – Yra ne­ma­žai oro linijų bend­ro­vių, ku­rios ke­ti­na ateitį į šią šalį.“ Vers­li­nin­kas pri­pažįs­ta, kad jo spren­di­mas 2010 m. pa­lik­ti Jung­ ti­nes Vals­ti­jas, su­grįžti į tėvynę ir steig­ti sa­vo verslą bu­vo la­bai ri­zi­ kin­gas. Kai jis grįžo, Mo­ga­di­še bu­ vo pa­vo­jin­ga net iš­va­žiuo­ti į gatvę. „Toks pa­veiks­las jau din­go. Šian­ dien vaiz­das vi­siš­kai ki­toks“, – sakė O.Ab­dul­la­hi.

Da­bar mies­te ne­girdė­ti di­de­lių ginklų, gatvės ap­švies­tos, dias­po­ra grįžta at­ gal, vyks­ta nau­jos sta­ty­bos, ple­čia­si vers­las.

Uos­tas zu­ja

Vi­siš­kai ki­taip at­ro­do ir Mo­ga­di­šo uos­tas, kur girgž­dan­tys kra­nai ke­ lia kro­vi­nius iš ko­mer­ci­nių laivų, o įlanką skrod­žia val­tys. Im­por­tuo­

Ket­vir­ta­die­nis kintį megz­tinį ir juo­das kel­nes, šeš­ta­ dienį pri­siar­ti­no prie 23-ejų ka­rio, pa­tru­-­ liuojančio jud­ria­me po­že­mi­nia­me par­ duo­tu­vių ir trans­por­to cent­re, su­badė jį ir pra­din­go mi­nio­je ne­taręs nė­ žod­žio. Su­žeis­tas ka­rei­ vis pir­ma­dienį bu­vo iš­leis­tas iš li­go­ ninės ir su­grįžo į sa­vo da­linį.

Iš­puo­lis Pa­ ry­žiu­je pri­ minė šiur­ pią ka­rei­vio ž m o g ­ž u ­ dystę Lon­do­ ne pra­ėju­sią sa­vaitę, ta­čiau pa­reigū­nai kol kas ne­ra­do ry­šių tarp šių dviejų in­ci­dentų.

Ki­ni­jos rytuose esančioje Džedziango pro-­ vincijoje iš ka­na­li­za­ci­ jos vamzd­žio iš­gelbė­ tas kūdi­kis iš­ra­šy­tas iš li­go­ninės pra­ėjus pen­kioms die­noms po to, kai jo mo­ti­na gim­dy­da­ma ne­ty­čia iš­metė jį į tua­letą.

Kūdi­kio mo­ti­na, 22 metų ne­tekė­ju­si mo­te­ris, slėpė sa­vo nėštumą ir pa­gimdė ne­tikė­tai, šeš­ta­dienį nu­ėju­si į tua­letą.

Nau­ja­gi­mis įkri­to į tu­pimąjį tua­letą ir įstri­go ka­na­li­za­ci­jos vamz­dy­je. Ug­nia­ge­ siai ir gy­dy­to­jai be­veik va­landą ga­balė­ lis po ga­balė­lio replė­mis ir pjūklais ardė išp­jautą 10 cm skers­mens vamzd­žio ga­ balą, kol ga­liau­siai iš­va­da­vo kūdikį, ku­ris dar bu­vo su pla­cen­ta.

Nuo ra­di­mo iki iš­va­da­vi­mo 2,3 kg ber­ niu­kas vamz­dy­je bu­vo įstrigęs ma­žiau­siai dvi ar tris va­lan­das.

ja­mos sta­ty­binės med­žia­gos, bui­ tinės prekės ir mais­tas krau­na­mi į sunk­ve­ži­mius, iš­si­ri­kia­vu­sius į il­ gą eilę.

Kar­tu su kro­vi­nių kie­kiu au­ga ir su­ren­ka­mi mui­to mo­kes­čiai. Nors sis­te­mai dar to­li iki to­bu­lybės, au­ gan­čios pa­ja­mos la­bai svar­bios nau­jai vy­riau­sy­bei, ku­ri sten­gia­ si at­kur­ti ka­ro nu­nio­kotą mies­ to inf­rast­ruktūrą. Bet ša­lies eko­ no­mi­ka vis dar la­bai pri­klau­so­ma nuo vals­ty­bių do­no­rių pa­gal­bos.

Su­kilė­liai dar ty­ko

So­ma­lio pa­jėgos išstūmė iš Mo­ga­ di­šo su „Al Qae­da“ su­si­ju­sią is­la­ mistų ko­vo­tojų gru­puotę „Al Sha­ baab“, bet su­kilė­liai vis dar ty­ko ir pe­rio­diš­kai ren­gia ata­kas.

Bri­ga­dos ge­ne­ro­las Mi­chae­lis On­do­ga teigė, kad „Al Sha­baab“ did­žią­ja da­li­mi yra nu­galė­ta, nors jos na­riai vis dar nau­do­ja­si Mo­ga­ di­šo dyd­žiu ir slaps­to­si mies­te. „Iš esmės pa­dėtis šiuo me­tu yra ge­ra, sau­gu­mo pa­jėgos ją kont­ro­ liuo­ja, – sakė M.On­do­ga. – Da­bar mies­te ne­girdė­ti di­de­lių ginklų, gatvės ap­švies­tos, dias­po­ra grįžta at­gal, vyks­ta nau­jos sta­ty­bos, ple­ čia­si vers­las.“ Nors ke­lias dar il­gas ir lau­kia daug iššū­kių, Mo­ga­di­šo vers­li­ nin­kai, to­kie kaip B.Os­ma­nas, ti­ki švie­sia atei­ti­mi. „Aš bu­vau čia per konf­liktą ir pa­dėties, ku­rią ma­tau da­bar, dar nie­ka­da ne­bu­vau matęs.

Ji vis gerė­ja“, – sakė vers­li­nin­kas.

CNN inf.

12

šeštadienis, birželio 1, 2013

sportas

Su­si­rū­pi­no dvi­ra­ti­nin­kais

Sporto telegrafas Futbolas. Šiandien 12 val. Klaipėdos miesto centriniame stadione vyks tarptautinis senjorų futbolo (8 prieš 8) turnyras Edmontui Karinauskui atminti. Turnyre komandos rungtyniaus dviejose amžiaus grupėse. Vyresniųjų komandų (per 50 metų) grupėje varžysis keturios ekipos iš Kaliningrado (Rusija), Ventspilio (Latvija), Lietuvos ir Klaipėdos. Jaunesnių futbolininkų grupėje (per 35 m.) taip pat kovos keturios komandos - „Klasco“, „Baltai“, „Vakarų laivų gamykla“ ir „Veteranai“. Turnyro atidarymas – 13 val. Didelio dėmesio 14.30 val. turėtų sulaukti rungtynės tarp Klaipėdos

komandos ir Lietuvos rinktinės. Jose rungtyniaus 60 metų ir vyresni senjorai, dalis kurių žaidė su E.Karinausku.

Uostamiesčio ekipą į priekį ves Mindaugas Kaušpėdas, gynybos stuburu bus Algimantas Balbuckas, vartus gins legendinis Algimantas Lungys.

Uos­ta­mies­čio val­ džia sua­be­jo­jo, ar dvi­ra­čių tre­ke ren­ gia­mas te­ni­so aikš­ ty­nas ne­pa­kenks dvi­ra­ti­nin­kams.

Atsisveikino. Edinburgo „Hearts“ klubas patvirtino, kad Lietuvos futbolo rinktinės žaidėjas Arvydas Novikovas palieka škotų komandą. A.Novikovas į Edinburgą atvyko 2008 metais, bet buvo paskolintas „St. Johnstone“ ekipai.

22-ejų futbolininkas 12-ą kartų atstovavo Lietuvos nacionalinei rinktinei.

Dar­bai: dvi­ra­čių tre­ke jau ren­gia­mos te­ni­so aikš­te­lės.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kviečia „Vilties yriai“ Rytoj 11 val. Danės upėje prie Bir­ žos tilto prasidės tarptautinė irkla­ vimo regata „Vilties yriai“.

Jos metu kartu su profesionaliais sportininkais rungtyniaus neįga­ lūs žmonės, norintys irkluoti.

Jie atvyks iš Talino (Estija), Daugpilio (Latvija) ir Kaliningrado (Rusija). Tokios varžybos – pirmo­ sios Lietuvoje.

Regata rengiama siekiant pra­ tęsti kilnią „Vilties bėgimo“ misi­ ją – surinkti lėšų Šv. Pranciškaus onkologijos centro statybai bei iš­ laikymui ir į visuomenę integruoti įvairiomis ligomis sergančius, ne­ įgalius žmones.

Varžysis vienuolika vyrų ir trys moterų aštuonviečių valčių ekipa­ žai bei 30 vienviečių valčių, apie 150 dalyvių, iš jų apie 20 neįga­ liųjų. Tarp sportininkų varžysis ir olimpinių žaidynių dalyvis, pasau­ lio čempionatų prizininkas Einaras Šiaudvytis, daugkartiniai Lietuvos čempionai, pasaulio čempiona­ tų dalyviai Dominykas Bernotas,

Tomas Plauška, Marius Ralickas, Donatas Buivydas, taip pat pasau­ lio senjorų čempionato prizininkė Vida Stačkutė-Šatienė.

Dalyviai startuoja ties Jono kal­ neliu, finišą kerta ties Biržos tiltu.

Iš viso plauks 250 m. Nugalėtojai ir prizininkai bus apdovanoti meda­ liais bei diplomais.

Varžybų metu vyks aukų rinki­ mo akcija, skirta Šv. Pranciškaus onkologijos centro visuomeninio projekto įgyvendinimui. Dalyvius ir žiūrovus linksmins Karinių jūrų pajėgų orkestras. „Neįgalieji – neįgaliesiems“ – toks šios akcijos tikslas, pabrėžė Klaipėdos irklavimo centro direk­ torius Liudvikas Mileška. – Džiu­ gina, kad į šią mūsų iniciatyvą taip geranoriškai atsiliepė kaimyninių šalių sporto klubai. Tikimės, kad šis pavyzdys paskatins daugiau skirti dėmesio neįgaliųjų judėji­ mui ir kitais metais mes turėsime visas galimybes paruošti savo at­ stovus regatai.“

Klau­si­mų kė­lė ir fak­tas, kad lei­di­ mo ka­pi­ta­li­niam re­mon­tui pra­šo­ ma tik ta­da, kai dar­bai jau pra­dė­ti.

Mies­to ta­ry­bos po­sė­dy­je po­li­ti­kų bu­vo pra­šo­ma su­teik­ti lei­di­mą vie­ ša­jai įstai­gai „Va­ka­rų te­ni­sas“ at­ lik­ti dvi­ra­čio tre­ko, ku­rio da­lį nuo­ mo­ja, ka­pi­ta­li­nį re­mon­tą.

Po­li­ti­kams ki­lo klau­si­mas, ko­dėl lei­di­mo dar­bams pra­šo­ma, kai šie jau pra­si­dė­jo. „Aikš­ty­nas jau ren­gia­mas. Kam da­bar rei­kia mū­sų lei­di­mo, jei nuo to nie­kas ne­pa­si­keis? Esa­me pa­sta­ ty­ti prieš fak­tą“, – pik­ti­no­si ta­ry­ bos na­rys Aud­rius Vaiš­vi­las.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tur­ to sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ed­var­das Si­mo­kai­tis aiš­ki­no, kad įstai­ga vyk­do pa­ruo­šia­muo­sius dar­bus. Mies­to ta­ry­bos lei­di­mo to­ kiems dar­bams ne­rei­kia.

Po­li­ti­kai taip pat do­mė­jo­si, ar įreng­tos te­ni­so aikš­te­lės ne­pa­ kenks tre­ko dvi­ra­čių ta­kams ir dvi­ ra­ti­nin­kų sau­gu­mui. Mies­to ta­ry­ bos na­rys, bu­vęs pro­fe­sio­na­lus dvi­ra­ti­nin­kas Iva­nas Ro­ma­no­vas tvir­ti­no, jog dvi­ra­ti­nin­kai ap­ta­rė šį klau­si­mą.

„Nė­ra taip, kad te­ni­so aikš­te­ lių dan­gos ne­dul­ka ir ne­ken­kia. Ši pro­ble­ma yra. Dvi­ra­čių spor­to fe­ de­ra­ci­ja su­tin­ka, kad tre­kuo­se bū­ tų įreng­tos te­ni­so aikš­tės, ta­čiau tik tuo at­ve­ju, jei jų dan­ga sin­te­ti­ nė“, – tei­gė po­li­ti­kas.

I.Ro­ma­no­vas taip pat pa­brė­žė, kad dvi­ra­čių tre­ke prio­ri­te­tas bū­ tų ski­ria­mas dvi­ra­ti­nin­kų, o ne te­ ni­si­nin­kų ren­gi­niams.

Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­ pas tvir­ti­no, jog dvi­ra­čių tre­ko da­lis bu­vo iš­nuo­mo­ta ko­vą. Te­ni­so aikš­te­ lės jau iš­brai­žy­tos. Anot jo, pa­grin­ di­nė dis­ku­si­ja ky­la dėl jų dan­gos. „Dvi­ra­čių tre­kas nau­do­ja­mas ma­žai – per me­tus ja­me vyks­ta 2–3 ren­gi­niai. Te­ni­si­nin­kai ža­da in­ves­tuo­ti di­de­lę pi­ni­gų su­mą – 500 tūkst. li­tų. Bus įreng­tos ne tik aikš­te­lės, bet ir su­re­mon­tuo­ti du­ šai, tua­le­tai, per­si­ren­gi­mo kam­ ba­riai. Be to, per mė­ne­sį mo­ka­ma 1 tūkst. 200 li­tų nuo­ma. Jei dul­kės kels bė­dų, ma­nau, kad te­ni­si­nin­kai pa­si­rū­pins, kad jos bū­tų nu­plau­ tos“, – pa­brė­žė vi­ce­me­ras.

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė tvir­ti­no, kad ei­na­ma­sis re­mon­tas yra ga­li­mas. Ta­čiau, anot jos, dan­goms įreng­ti rei­kia ta­ry­bos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Iva­nas Ro­ma­no­vas:

Nė­ra taip, kad te­ni­so aikš­te­lių dan­gos ne­ dul­ka ir ne­ken­kia.

Prob­le­ma yra. su­ti­ki­mo. To rei­ka­lau­ja sta­ty­bos tech­ni­nis reg­la­men­tas. „Dan­gų klau­si­mas dar dis­ku­tuo­ ti­nas. Nė­ra iki ga­lo ap­si­spręs­ta“, – tvir­ti­no di­rek­to­rė.

Mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė dvi­ra­čių tre­ke vyk­do­miems dar­bams. Čia bus įreng­tas te­ni­so aikš­ty­nas, dre­ na­žas, pa­sta­ty­ti ati­tva­rai. Taip pat bus su­re­mon­tuo­ti per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai, du­šai, tua­le­tai.

„Klaipėdos“ inf.

Žurnalistai finišuos Klaipėdoje 18-ojo tarptautinio žurnalistų ra­ lio dalyviai šiandien 17 val., įvei­ kę 510 km, finišuos Klaipėdos kru­ izinių laivų terminale. Vakar jie po starto šūvio išlėkė iš Rygos.

Tarp pretendentų į „Press“ ralio nugalėtojo vardą yra ir klaipėdie­ tis Gintaras Vaičekauskas, debiu­ tavęs tokiose lenktynėse.

Kaip prisipažino nuolatinis šių ralių dalyvis Ukrainos žurnalistas Aleksejus Močianovas, per 18 me­ tų praleidęs tik porą varžybų, vykti į Lietuvą skatina ne tik gera varžy­ bų organizacija, bet ir noras laimėti.

Mat svečias save laiko ne prastu ra­ listu (ir tai tiesa), tačiau iš Lietuvos jam dar nė karto nepavyko išsivež­ ti nugalėtojo laurų. Triskart užim­ ta antroji vieta – kol kas didžiausias A.Močianovo, dalyvavusio ir šalies nacionaliniame automobilių ralio čempionate, pasiekimas.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

Kitas ukrainietis – Sergejus Krave­ cas 2011 metais džiaugėsi „Press“ ra­ lyje iškovotu nugalėtojo titulu auto­ mobilių, kurių variklių darbinis tūris iki 2 litrų, klasėje. Svečias arti perga­ lės buvo ir pernai, tačiau priešpasku­ tinėje rungtyje padaryta klaida vėjais nupūtė visas jo ambicijas.

Bet noro kovoti neatėmė. Šiemet prie starto linijos S.Kravecas atvy­ ko su vienu galingiausių „Press“ ralyje automobiliu „Mitsubishi Lancer Evolition X“. Tokia mašina nepadarytų gėdos jokiame nacio­ naliniame čempionate.

Lietuvos žurnalistų autoklu­ bo kvietimą išgirdo ir tituluočiau­ sias užsienietis – lenkas Jacekas Ju­ reckis, dukart laimėjęs mūsų šalyje rengtus ralius. Jis vairuoja mažą, ta­ čiau labai greitą „Fiat Abarth 500“.

Pergalių ištroškę ir artimesni kaimynai. Kartu su vienu tituluo­ čiausių dalyvių, šešis kartus laimė­

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

jusiu ralį Dainiumi Leonavičiumi ir kartą pergalės taurę kėlusiu Min­ daugu Griniumi specialiai šiam renginiui suburtoje „Dream Toyota Team“ komandoje startuos ir La­ tvijos „Zebra TV“ direktorius bei redaktorius Paulsas Timrotas.

Latviai, kaip ir kiti du šios ekipos nariai, vairuoja naujutėlaičius „To­ yota GT86“ automobilius, išvys­ tančius 200 AG pajėgumą. Su nauju „Nissan Juke Nismo“ pergalės sieks estas Toomas Vaabamae, o „Mitsu­ bishi Lancer Evo IX“ vairuoja latvis Oskaras Kanepas-Kalninis.

Tad iš Rygos į Klaipėdą išvyko pergalių ištroškę užsieniečiai. Ta­ čiau lietuviai nusiteikę ne tik ko­ vingai, bet ir kupini ryžto garbin­ gai pakelti svečių mestą pirštinę.

Finišo vietoje sužinosime, ar klai­ pėdiečiui G.Vaičekauskui pavyks įsisprausti į prizininkų būrį. „Klaipėdos“ inf.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Devi: „Tegul viešumoje apsinuogina kiti“ Muzikos naujoke save vadinanti deivės pseudonimu Devi į muzikos aukštumas kylanti klaipėdietė Jurgita Arbačauskaitė dainavimą vadina gamtos dovana. Žurnalistikos studijos Lietuvoje, savęs paieškos emigracijoje ir iš ilgesio gimusios dainos nepakeitė to, ką smėlis ir Baltija įrašė jos prigimtyje.

Ryžtas: Devi mažais žingsniais pradėjo kopti į muzikos aukštumas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Meilės ir dėmesio žmogui, atidumo ir kūrybos, kuriai atsiduodu visa širdimi, neatims jokia emigracija“, – šypteli šiandien Norvegijos kasdienybe gyvenanti, tačiau Klaipėdos pamiršti negalinti Devi.

Dainomis kur kas dažniau nei gyvais vizitais tėvų namus lankanti pašnekovė neplanuoja savo gyvenimo dešimtmečiais į priekį ir mėgaujasi kiekviena jai duota akimirka. Lietuvos radijo ir televizijos projekte „KlipVid“ su naujos dainos „Revoliucija“ vaizdo įrašu dalyvaujanti Devi visuomenės teismui yra pristačiusi ir kitus savo kūrinius – „Pasakų herojai“, „Gėlėmis pravirks dangus“.

– Smalsu, kas tave išviliojo iš Lietuvos?

– Norėjau pamatyti kitą gyvenimo pusę, pažinti Norvegijos kul-

tūrą, žmones. O svarbiausia – nuostabią gamtą. Kita vertus, Lietuvoje manęs niekas ir nelaikė. Nesu ištekėjusi, neturiu vyro ar vaikų. Dėl draugų? Jei tikri, jie visada išliks, kaip ir progos su jais susitikti. Gaila tik gimtinėje likusios šeimos. Jos ir draugų ilgesys mane vis grąžina namo. Pasiilgstu lietuviško maisto.

Nieko tokio, kad grįžusi į Norvegiją turiu tvarkyti savo svorį ir skrandį.

– Kuo artima ar svetima ši Skandinavijos šalis?

– Tikrai joje nesijaučiu svetima, atstumta. Priešingai, mane labai šiltai priima, gerbia. Norvegų visai kitoks požiūris į žmones. Manau, tai priklauso individualiai nuo kiekvieno iš mūsų. Koks tu esi, tokia yra ir aplinka.

Kadangi žmones myliu, tai tikiuosi, kad ir jie mane myli. Nekalbu jau apie salos grožį, kurioje įsikūriau. Ji – kerinti.

– Kaip dabar atrodo tavo kasdienybė? Juk negyveni iš muzikos kasdien?

– Kaip ir kitų lietuvių užsienyje: darbas, namai, bet jaučiuosi tvirtai ir gyvenu ramiai. Galiu planuoti atostogas, išvykas, keliones. Norvegijoje susiradau nuostabių drau-

Gyvenu sau, šia diena. Išgyventa, patirta kiekviena diena man jau yra siekis. gų, su kuriais organizuojame renginius, kviečiame dainininkus iš Lietuvos. Čia gyvenantys lietuviai išsiilgę visko, kas susiję su gimtąja šalimi, o ir pačiai smagu vėl lipti į sceną – vesti vakarėlius, dainuoti.

– Kaip atradai kelią į muziką?

– Gimiau su muzika. Širdyje ji visada buvo ir bus. Tik nebuvau jai

subrendusi. Dabar drąsiai žengiu į muzikinį pasaulį. Mėginu dainuoti įvairių stilių kūrinius, esu labai dėkinga prodiuseriui Edgarui Lubiui už pagalbą ir draugystę.

– Kuo tavasis muzikinis kelias skiriasi nuo daugelio kitų, muzikuojančiųjų Lietuvoje?

– Taip, tiksliai pastebėta – mano kelias yra kitoks. Lietuviai dėl sunkaus gyvenimo bando veržtis į muzikinį šou pasaulį, kad praturtėtų, išgarsėtų, taptų gerbiami ir pripažinti. O aš tai jau turiu. Dėkoju tėvams ir Dievui, kad visų pirma esu turtinga vidumi.

Kai esu tokia, tuomet lyg ir savaime žmonės gerbia, myli, pripažįsta. Ir materialiai šiandien viską turiu, iš bado nemirštu, dėl to keliauju į muzikinį pasaulį visa širdimi, visu atsidavimu, tačiau neskubant – mažais žingsneliais.

Visų pirma dainuoju Dievui, padovanojusiam man gerą klausą ir balsą, po to – kitiems.

Nuotrauka iš asmeninio J.Arbačauskaitės albumo

– Kokie tavo gyvenimo siekiai?

– Gyvenu sau, šia diena. Išgyventa, patirta kiekviena diena man jau yra siekis.

– Kaip susipažinai su Edgaru Lubiu, kuris dabar prisideda prie tavo kūrybinių atradimų?

– Mes su Edgaru esame pažįstami jau 11 metų. Abu – klaipėdiečiai.

Mūsų pažinties pradžioje su juo dirbau televizijoje. Jis tuomet žengė pirmuosius žingsnius į muzikos pasaulį. Daug kur drauge dalyvavome, virėme toje pačioje košėje. Aš – kaip žurnalistė, jis – kaip atlikėjas. Labai smagu, kad ir po tiek metų mūsų keliai neišsiskyrė.

– Kodėl neini lengviausiu keliu – nedarai karjeros apsinuogindama, taip atkreipdama į save dėmesį?

Juk vien tik dainuodama rizikuoji ilgai laukti pripažinimo?

– Vien šis interviu jau įrodo, kad sulaukiau kažkokio pripažinimo.

19

14

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakarė

Jei tai bū­tų mu­zi­ka, vei­ kiau­siai ji bū­tų to­kia leng­va ir skaid­ri kaip Mo­ zar­to kū­ri­niai. Jei tai bū­ tų pa­tie­ka­las, tur­būt tai bū­tų bur­no­je tirps­tan­tis mas­kar­po­nės de­ser­tas.

Jei tai bū­tų me­tų lai­kas – tai bū­tų ir žie­ma, ir va­sa­ ra, ir ru­duo, ir pa­va­sa­ris su sa­vo įsta­biau­sio­mis for­mo­mis, raš­tais, spal­ vi­niais niuan­sais.

Mo­de­liai: gar­siau­si ma­dos kū­rė­jai nė­ri­nius ren­ka­si ir kla­si­ki­nio sti­liaus, ir avan­gar­diš­kiems spren­di­mams.

Ka­ra­liš­kam nė­ri­niui – pri­va­tus lėk­tu­vas Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Auk­sas iš pro­vin­ci­jos

Dau­giau nei šimt­me­tį, o tiks­liau – 130 me­tų skai­čiuo­jan­tys ir ke­tu­ rias vie­nos šei­mos kar­tas sie­jan­tys pran­cū­zų ga­min­to­jo „Sop­hie Hal­ let­te“ pra­ban­gūs nė­ri­niai ver­ti sal­ džiau­sių liaup­sių.

Pran­cū­zi­jos šiau­rė­je ne­di­de­ lia­m e Nor­m an­d i­jos pro­v in­c i­ jos mies­te­ly­je gims­tan­tys ažū­ri­ niai au­di­niai gei­džia­mi ir ka­ra­liš­kų šei­mų at­sto­vų, ir gar­siau­sių pa­sau­ lio ma­dų na­mų di­zai­ne­rių – pra­de­ dant Kemb­ri­džo her­co­gie­nės Ka­ te Midd­le­ton ves­tu­vi­ne su­kne­le ir bai­giant Chris­tian Dior, Gior­gio Ar­ma­ni, Pra­da, Brio­ni Va­len­ti­no, Gi­ven­chy, Dolce&Gabbana, Guc­ci su­kur­tais dra­bu­žiais.

Ka­ra­lių ver­tus nė­ri­nius į Lie­tu­ vą „at­ve­du­si“ Re­da Ja­ci­ke­vi­čie­nė pa­ti­ki­no, jog at­si­ras­ti ir lie­tu­viams „Sop­hie Hal­let­te“ ka­ta­lo­go vir­še­ ly­je skel­bia­mų at­sto­vų są­ra­še – ne vie­ne­rius me­tus ir di­de­lių pa­stan­ gų kai­na­vęs dar­bas.

Ne­se­niai Klai­pė­do­je pran­cū­zų au­di­nius pri­sta­čiu­si Re­da pri­pa­ži­ no, jog įsteig­ti čia fi­lia­lą vien gra­ žių no­rų ne­pa­kak­tų. „Šių nė­ri­nių ne­ga­li­ma par­da­vi­ nė­ti eko­no­mi­nės kla­sės par­duo­ tu­vė­se, ap­lin­kai ke­lia­mi ati­tin­ka­ mi rei­ka­la­vi­mai. Jei klien­tas no­ri, kū­ry­bi­nis pro­ce­sas, mo­de­lia­vi­mas vyks­ta iki vė­laus va­ka­ro. Tu­ri bū­ ti su­tei­kia­mas ab­so­liu­tus ser­vi­sas.

Tad abe­jo­ju, ar Klai­pė­do­je ga­lė­tu­ me at­si­da­ry­ti to­kio ly­gio bu­ti­ką la­ bai grei­tai“, – su­bti­ly­bes at­sklei­dė pa­šne­ko­vė.

Trau­kia K.Midd­le­ton var­das

Anot Re­dos, tau­rūs „Sop­hie Hal­ let­te“ au­di­niai pra­šo­si ir iš­skir­ti­ nės pa­kuo­tės. „Kai su pran­cū­zais pra­dė­jo­me kal­bė­ti šiuo klau­si­mu, jie pa­pa­sa­ ko­jo neį­ti­kė­ti­ną is­to­ri­ją. Vie­no ru­ sų oli­gar­cho žmo­na pas ga­min­to­ją už­si­sa­kė nė­ri­nį – jį išau­dė, iš­siu­ vi­nė­jo, o ši at­siun­tė pri­va­tų lėk­tu­ vą to nė­ri­nio pa­siim­ti. Pu­sę die­nos žmo­nės su­ko gal­vą, kaip su­pa­kuo­ti tą nė­ri­nį, kad jis bū­tų ver­tas to­kios ke­lio­nės“, – juo­kė­si pa­šne­ko­vė.

Re­dos tei­gi­mu, šiuo me­tu nė­ri­ niai – ant ban­gos, jie ka­ra­liau­ja ne tik išei­gai, bet ir kas­die­nai skir­tuo­ se rū­buo­se.

„Ta­čiau Lie­tu­vai vi­sas šis gro­žis ir ga­li­my­bės vis dar nau­jie­na. Nes­ lėp­siu, su­pra­ti­mo ne­tu­ri net mū­sų di­zai­ne­riai – kai ku­rie atei­na su nė­ ri­niu, skir­tu apa­ti­niam tri­ko­ta­žui, ir mo­de­liuo­ja ves­tu­vi­nę su­kne­lę, – šyp­te­lė­jo mo­te­ris. – Bet drą­siai ga­liu sa­ky­ti, kad ge­riau­siai dir­ba žur­na­lis­tai – kai K.Midd­le­ton pa­ si­puo­šė ves­tu­vi­ne su­kne­le iš mū­sų ga­min­to­jo nė­ri­nių, jie pas mus jau bu­vo ki­tą die­ną.“ R.Ja­ci­ke­vi­čie­nė ne­nei­gė, jog šie au­di­niai skir­ti ne bet ko­kiam pir­ kė­jui – ir ne vien dėl kai­nos, bet ir su­pra­ti­mo, de­ra­mo įver­ti­ni­mo. „Be abe­jo, bet koks ge­ras daik­ tas bran­giai kai­nuo­ja. Bet gal mes jo ver­tos?“ – juo­kė­si pa­šne­ko­vė, pri­pa­ži­nu­si, jog sa­ve ga­lė­tų pa­va­ din­ti au­di­nių ma­nia­ke.

Už met­rą – tūks­tan­čiai

Pra­ban­gių­jų nė­ri­nių kai­nos pra­si­ de­da nuo 80 li­tų už met­rą, ta­čiau kai ku­rių jos ga­li siek­ti ir tūks­tan­ čius li­tų. „Iš es­mės ri­bų nė­ra, nes kai­na pri­klau­so nuo to, kuo bus iš­siu­vi­ nė­ta. Kai ga­min­to­jų pa­klau­sė­me, ko jie ne­ga­li pa­da­ry­ti, at­sa­kė, kad ne­ga­lė­tų iš­siu­vi­nė­ti tik dan­gaus.

Yra to­kių nė­ri­nių, ku­rių kai­nos sie­kia 3 tūkst. li­tų ir dau­giau. Bet čia jau aukš­ta­sis pi­lo­ta­žas, rau­do­

Re­da Ja­ci­ke­vi­čie­nė:

Sup­ra­ti­mo ne­tu­ri net mū­sų di­zai­ne­riai – kai ku­rie atei­na su nė­ri­niu, skir­tu apa­ ti­niam tri­ko­ta­žui, ir mo­de­liuo­ja ves­tu­vi­ nę su­kne­lę.

nas ki­li­mas, „ot­ku­tiū­ras“. Štai pa­ ts K.Midd­le­ton ves­tu­vi­nės su­kne­ lės nė­ri­nys kai­na­vo vos 80 eu­rų už met­rą, ta­čiau jis bu­vo ink­rus­tuo­tas tik­rais per­lais, bri­lian­tais, ir ga­liau­ siai kai­na ta­po mil­ži­niš­ka“, – pa­sa­ ko­jo pa­šne­ko­vė.

Ku­riant dra­bu­žius tra­pūs nė­ri­ niai daž­nai mo­de­liuo­ja­mi su šil­ku, tri­ko­ta­žu, kaš­my­ru ar ki­tais au­di­ niais ir net nau­do­ja­mi kaip pal­tų de­ta­lės.

Prabanga: pa­sak R.Ja­ci­ke­vi­čie­nės, šie nė­ri­niai buvo specialiai užsakyti būsimosios nuotakos suknelei – mo­

teris intrigavo, kad netrukus ją bus galima išvysti populiaraus žurnalo viršelyje.

Ro­dy­da­ma ažū­ri­nio pra­ban­gaus nė­ri­nio rie­ti­mą, Re­da pa­sa­ko­jo, jog šis au­di­nys į Lie­tu­vą at­ke­lia­vo pa­ gal spe­cia­lų už­sa­ky­mą. „Jis skir­tas vie­nai mū­sų klien­ tei, bū­si­ma­jai nuo­ta­kai. Jūs jį tik­ rai pa­ma­ty­si­te rugp­jū­tį pra­ban­ giuo­se žur­na­luo­se“, – int­ri­ga­vo pa­šne­ko­vė.

Puo­se­lė­ja tra­di­ci­jas

Pa­sak Re­dos, bū­tų sun­ku pa­ti­kė­ti, jog tra­pūs ažū­ri­niai nė­ri­niai vis dar au­džia­mi se­nuo­ju tra­di­ci­niu bū­du. „Nu­va­žia­vau į fab­ri­ką ir ne­te­ kau ža­do. Sto­vi 130 me­tų se­nu­ mo stak­lės, su­kur­tos ang­lų in­ži­ nie­riaus, ir iki šiol jo­mis au­džia­mi nė­ri­niai. Nie­kas ne­ga­mi­na­ma tre­čio­sio­se ša­ly­se, vi­sas pro­ce­sas nuo pat au­di­nio iki jo siu­vi­nė­ji­ mo vyks­ta vie­to­je, Pran­cū­zi­jo­je“, – pa­sa­ko­jo Re­da.

Nė­ri­nio pa­grin­dui daž­niau­siai nau­do­ja­mas po­lia­mi­das, ja­me ga­li bū­ti ir med­vil­nės, vis­ko­zės, šil­ko.

Nors au­di­nys ir at­ro­do tra­pus, ta­ čiau nė­ra itin le­pus – ga­my­bos pro­ ce­se jis ir da­žo­mas, da­žy­mo me­tu vi­ri­na­mas, po to fik­suo­ja­mas. „Šian­dien nė­ri­niai įga­vo ki­tą pra­smę – anks­čiau jie aso­ci­ja­vo­ si su pra­ban­ga, išei­ga, iš­kil­mė­mis, da­bar jau at­si­ran­da ir mū­sų kas­die­ ny­bė­je“, – tei­gė pa­šne­ko­vė.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Var­das: K.Midd­le­ton ves­tu­vi­nė su­kne­lė, į ku­rią per jos ir prin­co Wil­

lia­mo tuok­tu­ves su­smi­go mi­li­jo­nai akių, bu­vo de­ko­ruo­ta kom­pa­ni­jos „Sop­hie Hal­let­te“ nė­ri­niais.

De­ko­ras: pra­ban­giau­si ir bran­giau­si nė­ri­niai – siu­vi­nė­ti ka­ro­liu­kais,

žvy­ne­liais, ink­rus­tuo­ti ak­me­nu­kais.

„Sop­hie Hal­let­te“ nuo­tr.

15

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakarė

Ba­le­to šven­tė­je – šim­tai šo­kė­jų Il­gai lauk­tos va­sa­ros pra­džią Klai­pė­da šį­ syk skelbs ne tik džia­zo, bet ir šo­kio rit­mu.

Ant­rą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­ty­je vyks tarp­tau­ti­nis ba­le­to fes­ti­va­lis, ku­ris į sce­ną su­kvies šim­tus šio žan­ro at­sto­vų.

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Su E.Špo­kai­tės var­du

Šven­tės ini­cia­to­rė – Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro pri­ma­ba­le­ri­na, šou ba­le­to „Co­da“ įkū­rė­ja, va­do­vė bei cho­reog­ra­fė In­ga Briaz­ka­lo­vai­ tė skai­čia­vo, jog į ren­gi­nį bir­že­lio 8-ąją iš Lie­tu­vos, Lat­vi­jos bei Ka­ li­ning­ra­do sri­ties su­gu­žės dau­giau nei 350 vai­kų ir jau­nuo­lių, šo­kan­čių kla­si­ki­nį bei mo­der­nų šo­kį.

I.Briaz­ka­lo­vai­tė pri­pa­ži­no, jog ši idė­ja – ne nau­ja, pir­mą­jį to­kį ren­gi­ nį uos­ta­mies­ty­je bu­vo suor­ga­ni­za­ vu­si Lie­tu­vos ba­le­to žvaigž­dė Eg­ lė Špo­kai­tė.

In­ga Briaz­ka­lo­vai­tė:

Kla­si­ki­nis šo­kis, ku­ ris yra vi­sų šo­kių pa­grin­das, abė­cė­lė, Lie­tu­vo­je taip pat tu­ri tu­rė­ti sa­vo ni­šą. „Ta­čiau tai ne­ta­po tra­di­ci­ja, tad ban­do­me pe­rim­ti ini­cia­ty­vą ir su­si­kvies­ti kuo dau­giau vai­ kų, be­si­gi­li­nan­čių į pro­fe­sio­na­ laus šo­kio pa­slap­tis“, – pa­sa­ko­ jo pa­šne­ko­vė.

Anot I.Briaz­ka­lo­vai­tės, di­džio­ sios ba­le­to sce­nos kai­na – va­lan­ dos, die­nos, me­tų me­tai re­pe­ti­ci­jų, to­bu­li­nant kū­ną ir ju­de­sį. Ta­čiau kant­riai pra­kai­tą lie­jan­tys ma­žie­ ji šo­kė­jai tu­ri re­tą ga­li­my­bę pa­de­ monst­ruo­ti sa­vo ga­li­my­bes, sun­ kaus dar­bo vai­sius vie­šai.

Vi­sų šo­kių pa­grin­das

„Mū­sų šo­kių mo­kyk­los šo­kė­ jai sten­gia­si da­ly­vau­ti kuo įvai­ res­niuo­se kon­kur­suo­se, kad įgy­ tų dau­giau pra­kti­kos, pa­tir­ties.

Juk nie­kas iš kar­to ne­gi­mė bai­ gęs 12-os kla­sės. Ir čia jie tu­ri la­ bai ge­ras są­ly­gas mo­ky­tis, įsto­ti ten, kur rei­kia, ir lai­ku, – pa­sa­ko­ jo I.Briaz­ka­lo­vai­tė. – Ta­čiau iš­ties vai­kai, šo­kan­tys kla­si­ki­nį šo­kį, ne­ tu­ri kur pa­si­reikš­ti. Pra­mo­gi­nių šo­kių, me­ni­nės gim­nas­ti­kos at­ sto­vai ar hip­ho­po šo­kė­jai tu­ri sa­ vo kon­kur­sus. Ma­nau, kad ir kla­ si­ki­nis šo­kis, ku­ris yra vi­sų šo­kių pa­grin­das, abė­cė­lė, Lie­tu­vo­je taip pat tu­ri tu­rė­ti sa­vo ni­šą.“ Paš­ne­ko­vė svars­tė, ko­dėl gi Klai­ pė­da ne­ga­lė­tų puo­se­lė­ti to­kių am­ bi­ci­jų kaip Lo­za­na – šis ne­di­de­lis Švei­ca­ri­jos mies­tas pa­sau­ly­je gar­ sė­ja kaip ba­le­to Me­ka.

Anot ren­gi­nio ini­cia­to­rės, ba­le­ to šven­tė, vyk­sian­ti Mu­zi­ki­nia­me teat­re, klai­pė­die­čiams taip pat su­ teiks iš­skir­ti­nę pro­gą iš­vys­ti ki­tų šo­kė­jų pa­sie­ki­mus.

Vil­nius „at­va­žiuos“ pa­ts

„Re­tas vai­kas tu­ri ga­li­my­bę nu­ va­žiuo­ti į Vil­nių pa­si­žiū­rė­ti kla­si­ ki­nio ba­le­to, dėl di­de­lių at­stu­mų jau­čia­mės kiek at­skir­ti. O ren­gi­nio me­tu bus pri­sta­ty­ta pa­ro­do­mo­ ji M.K.Čiur­lio­nio me­nų mo­kyk­ los pro­gra­ma, pa­si­ro­dys kon­kur­sų lau­rea­tė Gry­tė Dir­mai­tė. Kon­kur­se taip pat lau­kia­me E.Špo­kai­tės mo­ kyk­los vai­kų, ti­ki­mės, kad at­vyks ir ji pa­ti, gal­būt net įsteigs sa­vo pri­ zą“, – pa­sa­ko­jo I.Briaz­ka­lo­vai­tė.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė pa­sa­ko­ jo, jog ne kon­kur­si­nė fes­ti­va­lio da­ lis bus skir­ta vai­kams nuo 3 iki 5 me­tų, o kon­kur­si­nė­je sa­vo pa­sie­ ki­mus de­monst­ruos šo­kė­jai nuo 6 iki 18 me­tų.

Uos­ta­mies­tį gar­si­nan­ti me­ni­ nin­kė pri­pa­ži­no, jog šiuo fes­ti­va­ liu taip pat no­rė­tų­si su­griau­ti ste­ reo­ti­pus, kad ba­le­tas – vy­riš­ku­mą men­ki­nan­tis šo­kis. „No­riu pa­kvies­ti ren­gi­ny­je da­ly­ vau­ti ber­niu­kus, ku­rie ga­lės pa­si­žiū­rė­ti, kaip šo­ka M.K.Čiur­ lio­nio me­nų mo­k yk­l os š o ­k ė ­j a i .

Gai­la, kad mū­sų tė­vai ne­pa­gal­vo­ja apie ga­li­my­ bes, kur pui­kiai ga­lė­ tų pa­si­reikš­ti jų vai­ kai“, – ap­gai­les­ta­vo I.Briaz­ka­lo­vai­tė.

Vi­si, ku­riems bū­tų įdo­mu pa­ma­ty­ti uni­ka­lų kon­cer­tą, bir­že­lio 8 die­ną 14 val. kvie­ čia­mi į Klai­pė­dos vals­ty­bi­nį mu­zi­ki­nį teat­rą (dau­giau in­ for­ma­ci­jos – www.co­da.lt).

Pa­vyz­dys: vie­na ryš­kiau­sių ba­le­to sce­nos žvaigž­džių I.Briaz­ka­lo­vai­tė sie­kia, kad Klai­pė­do­je bū­tų

puo­se­lė­ja­mas ir po­pu­lia­ri­na­mas šis šo­kio žan­ras.

I.Briaz­ka­lo­vai­tės as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

At­ža­ly­nas: uos­ta­mies­ty­je au­ga nau­ja ba­le­to ar­tis­tų kar­ta.

Sce­na: ma­žų­jų šo­kė­jų pa­si­ro­dy­mai vi­sa­da už­bu­ria pub­li­ką.

Vik­to­ri­jos Vaiš­vi­lai­tės-Ski­ru­tie­nės nuo­tr.

16

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakarė

Kos­ta Ri­ka – spalvingiaus Išs­kir­ti­nio gam­ tos gro­žio, sve­tin­ ga, tai­ki ir sau­gi ša­ lis, skir­tin­gai nei kai­ my­ni­nė Mek­si­ka.

Ta­čiau ten gy­ven­ ti ne­no­rė­tų. Taip Cent­ri­nė­je Ame­ri­ ko­je esan­čią Kos­ ta Ri­ką api­bū­di­no klai­pė­die­tis Arū­nas Vai­no­ra, šio­je ša­ly­je poil­sia­vęs su ne­ma­ ža lie­tu­vių gru­pe.

Vul­ka­nai: Kos­ta Ri­ko­je, ku­ri sa­vo dy­džiu pri­lygs­ta Lie­tu­vai, yra sep­ty­ni vei­kian­tys ug­ni­kal­niai.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ža­lias ir sve­tin­gas kraš­tas

„Mums, at­vy­ku­siems iš Lie­tu­vos, vis­kas at­ro­dė eg­zo­tiš­kai: la­bai ža­lia ir spal­vin­ga. Vi­si eg­zo­tiš­ki au­ga­lai, ku­riuos au­gi­na­me sa­vo na­muo­se, ten au­ga na­tū­ra­lio­je gam­to­je“, – pa­sa­ko­jo A.Vai­no­ra.

Kos­ta Ri­ka pa­gal pra­gy­ve­ni­mo ly­gį lai­ko­ma pa­čia tur­tin­giau­sia Lo­ty­nų Ame­ri­kos ša­li­mi. Pag­rin­di­ nis jos pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis – tu­ riz­mas. Pa­ly­gin­ti su ap­lin­ki­nė­mis vals­ty­bė­mis, gy­ven­to­jų ten nė­ra la­bai daug. 2006-ųjų duo­me­ni­ mis, Kos­ta Ri­ko­je gy­ve­no dau­giau nei 4 mln. žmo­nių, iš ku­rių dau­gu­ ma vie­naip ar ki­taip su­si­ję su tu­ riz­mu.

„Pas­te­bė­jau, kad to­se vals­ty­bė­ se, kur kles­ti tu­riz­mas, žmo­nės bū­ na la­bai ge­ra­no­riš­ki, drau­giš­ki, at­ si­pa­lai­da­vę, nes iš tu­ris­tų už­dir­ba ne to­kius jau sun­kius pi­ni­gus“, – sa­kė klai­pė­die­tis.

Ta­čiau pa­si­tei­ra­vus, ar Arū­ nas no­rė­tų gy­ven­ti Kos­ta Ri­ko­je, kur pa­kan­ka­mai švel­nus kli­ma­tas, dau­gy­bė ža­lu­mos ir be­si­šyp­san­tys žmo­nės, klai­pė­die­tis at­sa­kė nei­ gia­mai. „Aš as­me­niš­kai ten gy­ven­ti ne­no­rė­čiau. Jei ko­kios nors ap­ lin­ky­bės ne­pri­vers, ap­skri­tai ne­ no­rė­čiau iš Lie­tu­vos nie­kur iš­va­ žiuo­ti. Ne­ma­nau, kad tie, ku­rie iš­vyks­ta, tė­vy­nę pa­lie­ka iš di­ de­lio no­ro. Lie­tu­vo­je mes tik­rai gy­ve­na­me gra­žes­niuo­se na­muo­ se, va­ži­nė­ja­me ge­res­niais au­to­

mo­bi­liais, ne­gu žmo­nės Kos­ta Ri­ko­je“. Ša­lis dir­ba at­vy­kė­liams

Kos­ta Ri­ko­je pra­ban­ga tvis­ka tik vieš­bu­čiai. „Vieš­bu­čiai pa­sta­ty­ti ap­link kal­ nus, at­si­da­ręs bet ku­rį lan­gą ma­tai ug­ni­kal­nį, trykš­tan­čias vers­mes, kren­tan­čius kriok­lius, gam­tos gro­ žis neap­sa­ko­mas. Tai nuo­sta­biau­ sia, ką te­ko ma­ty­ti šio­je že­mė­je“, – įsi­ti­ki­nęs A.Vai­no­ra. Ša­ly­je yra sep­ty­ni vei­kian­tys ug­ ni­kal­niai, ku­rių aukš­tis 1–2 km, tad jie ma­to­mi iš bet ku­rio taš­ko.

Fil­mai „Ava­ta­ras“, „Ju­ros pe­ rio­do par­kas“ ir dau­ge­lis ki­tų fil­ muo­ti bū­tent Kos­ta Ri­ko­je. Pa­sak klai­pė­die­čio, vie­tos gy­ven­to­jai ne­si­ver­žia iš sa­vo tė­vy­nės, nes

Pra­gy­ve­ni­mas: Kos­ta Ri­ka lai­ko­ma vie­na tur­tin­giau­sių Lo­ty­nų Ame­ri­kos vals­ty­bių.

ten la­bai gra­žu ir įma­no­ma pra­ gy­ven­ti kad ir su ne­di­de­lė­mis pa­ ja­mo­mis.

Arū­nas pa­sa­ko­jo, kad te­ko ap­ lan­ky­ti la­bai ge­rus res­to­ra­nus, kur mais­tas tir­po bur­no­je. Ta­čiau la­ biau­siai nu­ste­bi­no neį­ti­kė­ti­no dy­ džio po­rci­jos. „Į lėkš­tę įdė­da­vo stei­ką – pu­sę ki­log­ra­mo mė­sos vie­nam žmo­gui – kaip duo­nos ke­pa­lą. To ga­ba­lo bū­tų už­te­kę pu­sei mū­sų gru­pės. Por­ci­ jų dy­dis – ame­ri­kie­tiš­kas. Gal to­ dėl, kad Kos­ta Ri­ko­je po­pu­lia­riau­si tu­ris­tai yra iš JAV“, – svars­tė klai­ pė­die­tis.

Mu­zie­juo­se – gy­vi in­dė­nai

Kos­ta Ri­kos tur­guo­se gau­sy­bė su­ ve­ny­rų – se­no­sios in­dė­nų kul­tū­ros sim­bo­lių. Ta­čiau esą tai ir vis­kas,

Klu­bo „Ok­to­pus“ ar­chy­vas

kas li­ko iš prieš­ko­lum­bi­nio Kos­ta Ri­kos lai­ko­tar­pio. „Anuos lai­kus liu­di­ja tik su­ve­ny­ rai, nes pa­čių in­dė­nų nė­ra, o tie ke­ li dar li­kę gy­ve­na et­nog­ra­fi­niuo­se kai­muo­se. Juos ten ro­do kaip mu­ zie­ji­nius eks­po­na­tus“, – pa­sa­ko­ jo Arū­nas.

Po­pu­lia­riau­si – si­li­ko­ni­niai sėd­me­nys

„Žmo­nės ten ne­gra­žūs. Gra­žiau­ sios jų mo­te­rys iš­va­žia­vo į San­tą Bar­ba­rą Ka­li­for­ni­jo­je, kur fil­muo­ ja­si po­pu­lia­riuo­se se­ria­luo­se. O šiaip vie­tos žmo­nės nė­ra pa­trauk­ lūs, gal to­dėl, kad mū­sų sko­nio su­pra­ti­mas yra ki­toks“, – svars­ tė Arū­nas.

Esą Lo­ty­nų Ame­ri­kos mo­ters gro­žio eta­lo­nas – kuo pla­tes­ni klu­ bai ir di­des­ni sėd­me­nys.

Pra­mo­gos: kraš­to žmo­nės, gy­ve­nan­tys iš tu­ris­tų, sten­gia­si vi­saip jiems įtik­ti.

17

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakarė

sias gyvenimo nuotykis Faktai Kos­ta Ri­kos Res­pub­l i­ka – vals­ty­bė Cent­ri­nė­je Ame­ri­ko­je Šiau­rės Ame­ ri­kos že­my­ne.

Ji ri­bo­ja­si su Pa­na­ma pie­tuo­se, Ni­ ka­rag­va šiau­rė­je, taip pat Ka­ri­bų jū­ ra ry­tuo­se ir Ra­miuo­ju van­de­ny­nu va­ka­ruo­se.

Prieš­ko­lum­bi­n iu lai­ko­tar­piu di­des­ nė­je da­bar­ti­nės Kos­ta Ri­kos te­ri­to­ri­ jo­je gy­ve­no in­dė­nai. Čia aukš­to ly­gio kul­tū­rą kū­rė čo­ro­te­gai.

1502 m. rug­sė­jo 18 d. Kos­ta Ri­kos pa­ kran­tę pri­plau­kė Kris­tu­pas Ko­lum­bas.

Kos­ta Ri­ka ta­po pie­čiau­sia Nau­jo­sios Is­pa­ni­jos ko­lo­ni­jos da­li­mi.

Po 1839 m. Kos­ta Ri­ka ta­po ne­prik­lau­ so­ma vals­ty­be.

1949 m. José Fi­gue­res Fer­rer pa­nai­ki­ no ka­riuo­me­nę, ša­ly­je li­ko tik su­ka­ rin­ta po­li­ci­ja.

Kos­ta Ri­ka (liet. – „Tur­tin­ga Pak­ran­tė“), nors ir lie­ka ag­ra­ri­ne ša­li­mi, pa­sie­kė ga­na aukš­tą pra­gy­ve­ni­mo ly­gį.

Vals­ty­bi­nė kal­ba – is­pa­nų.

Plo­tas – 51 100 km².

Gy­ven­to­jų – 4 mln.

Va­liu­ta – Kos­ta Ri­kos ko­lo­nas.

Gam­ta: Kos­ta Ri­ka ne vel­tui va­di­na­ma ro­ju­mi že­mė­je – gy­vū­ni­ja ir aug­me­ni­ja čia ypač spal­vin­ga.

Arū­nas Vai­no­ra:

Vieš­bu­čiai pa­sta­ ty­ti ap­link kal­nus.

At­si­da­ręs bet ku­ rį lan­gą ma­tai ug­ni­ kal­nį, trykš­tan­čias vers­mes, kren­tan­ čius kriok­lius. „Gal to­dėl ten nie­kas ne­de­da imp­lan­tų į krū­tis. Juos pri­tai­ ko už­pa­ka­liui. Te­le­vi­zi­jos rek­ la­mo­se vien apie tai ir kal­ba­ma.

Kai už­pa­ka­lis pro du­ris ne­be­tel­ pa, tai – jau ge­rai“, – iro­ni­za­vo A.Vai­no­ra.

Ašt­rūs po­jū­čiai – ekst­re­ma­lams

Kos­ta Ri­ko­je tu­ris­tams su­da­ry­ tos są­ly­gos už­kop­ti ant vei­kian­ čio ug­ni­kal­nio kra­te­rio ir ten su­ tik­ti sau­lė­te­kį, jo­di­nė­ti žir­gais, plau­kio­ti val­ti­mis srau­nio­mis upė­mis ar ly­nu skrie­ti virš tar­ pek­lio. „Esu srau­nia upe plau­kęs Tur­ki­ jo­je, bet Kos­ta Ri­ko­je su­dė­tin­gu­mo ka­te­go­ri­ja bu­vo kur kas aukš­tes­nė.

Ten mo­juo­ti irk­lais te­ko stip­riau, ne kar­tą su vi­su plaus­tu bu­vo­me pa­nė­rę po van­de­niu. Tai bu­vo la­ bai įdo­mus die­nos žy­gis“, – džiau­ gė­si klai­pė­die­tis.

Tu­ris­tus va­do­vai ve­ža dar vie­ nai ekst­re­ma­liai pra­mo­gai: „skry­ džiui“ ly­nu nuo kal­no į kal­ną, apa­ čio­je – tar­pek­lis, ku­rio gy­lis iki 100 met­rų.

Pa­li­ki­mas: se­nų­jų že­my­no pa­li­kuo­nių – in­dė­nų li­ko la­bai ne­daug.

„Ne­su la­bai di­de­lis oro pra­mo­gų ger­bė­jas. Man po van­de­niu jau­kiau.

Aš par­čiuo­žiau pir­mas ir bu­vo be ga­lo sma­gu vi­sus fo­tog­ra­fuo­ti, nes emo­ci­jos lie­jo­si per kraš­tus. At­ lėk­da­vo vi­si žvie­gian­tys iš siau­bo.

Man bu­vo la­bai juo­kin­ga“, – pri­ si­mi­nė Arū­nas.

A.Vai­no­ra sa­kė, kad ne­mėgs­ ta si­tua­ci­jų, ku­rių ne­ga­li val­dy­ti pa­ts. O ten ant ly­no esą tu­ris­tas pa­ka­bi­na­mas kaip bul­vių mai­še­ lis. Sun­kes­nio svo­rio tu­ris­tai esą la­bai bai­mi­no­si, kad ne­nut­rūk­ tų ly­nas, ta­čiau ten vis­kas įreng­ ta sau­giai. „Re­ko­men­duo­čiau į to­kias vie­tas ne­va­žiuo­ti ne­blai­viems žmo­nėms, nes vis­gi yra tam tik­ros sau­gu­mo tai­syk­lės, ku­rių rei­kia lai­ky­tis“, – pa­brė­žė klai­pė­die­tis.

Pas kai­my­nus – kri­mi­na­li­nė dva­sia

Jei Kos­ta Ri­ko­je tu­ris­tai ne­jau­čia jo­kios įtam­pas dėl vie­ti­nių kri­mi­ na­li­nių ele­men­tų, tai ne­to­li esan­ čio­je Mek­si­ko­je jau vi­sai ki­to­kia ap­lin­ka. „Nu­si­kals­ta­mą dva­sią pa­ju­to­me vos iš­li­pę iš lėk­tu­vo. Atsk­ri­do­me la­bai ne­dė­kin­gu lai­ku – prieš pat oro uos­to už­da­ry­mą. Apie 20 va­ lan­dą vie­tos lai­ku skry­džių ne­bė­ra ir oro uos­tas už­da­ro­mas. O mums rei­kė­jo iš­si­nuo­mo­ti ma­ši­ną, nu­ va­žiuo­ti dar 400 km“, – pri­si­mi­ nė Arū­nas.

Tie vei­kė­jai, ku­rie tu­rė­jo tu­ ris­tus iš Lie­tu­vos nu­vež­ti į rei­ kia­mą vie­tą, ne­ga­lė­jo pa­siū­ly­ti rei­kia­mo dy­džio au­to­bu­siu­ko.

Ke­liau­to­jus jie „per­par­da­vė“ ki­tiems.

Po­mė­giai: Kos­ta Ri­ko­je tu­ri ką veik­ti ir pasyvaus poilsio, ir ašt­rių po­jū­čių mė­gė­jai.

„Kaip mes su­pra­to­me vė­liau, tie mus „per­par­da­vė“ dar ki­tiems.

O po dvie­jų va­lan­dų vos neį­vy­ko muš­ty­nės pa­čia­me oro uos­te tarp kon­ku­ruo­jan­čių ve­žė­jų, nes ke­lios gru­pės mū­sų ne­be­pa­si­da­li­jo“, – pa­sa­ko­jo Arū­nas.

Ta­čiau tuo nuo­ty­kiai ne­si­bai­ gė, nu­va­žia­vus gal 15 km nuo oro uos­to, vi­si su­sto­jo de­ga­li­nė­je. Iš­ li­po „vers­li­nin­kai“ iš au­to­bu­siu­ ko ir tu­ris­tams pa­reiš­kė, kad ke­ lio­nės kai­na kei­čia­si.

O jei jie su tuo ne­su­tin­ka, pa­ gra­si­no nu­vež­ti at­gal į oro uos­tą, ku­ris jau bu­vo tuš­čias. „Tai bu­vo pir­mas ne­ma­lo­ nus su­si­dū­ri­mas Mek­si­ko­je. O pa­skui, grįž­tant at­gal, api­plė­šė nuo­mo­ja­mą au­to­bu­siu­ką – pa­vo­ gė at­sar­gi­nį ra­tą, gaub­tus nuo ra­ tų. Tai iš kar­to pri­mi­nė tuos lai­ kus, kai mes pa­tys čia, Lie­tu­vo­je, nak­čiai ei­da­mi na­mo nuo ma­ši­ nos nuim­da­vo­me va­ly­tu­vus ar gaub­tus pri­suk­da­vo­me spe­cia­ liais varž­tais, kad ne­pa­vog­tų“, – įspū­džius apie Mek­si­ką pa­sa­ko­ jo Arū­nas.

Tu­ris­tus ste­bi­no, kad Mek­si­ kos mies­tų gat­vė­se la­bai daug gink­luo­tų žmo­nių – tiek po­li­ci­ jos, tiek ka­riuo­me­nės.

Nuo­la­tos kau­kė po­li­ci­jos si­re­ nos.

Vi­siš­kai ki­to­kia si­tua­ci­ja Kos­ta Ri­ko­je, kur nuo praei­to am­žiaus 5-o de­šimt­me­čio iš vi­so pa­nai­ kin­ta ka­riuo­me­nė. Ša­ly­je li­ko tik su­ka­rin­ta po­ li­ci­ja, nuo ta­da Kos­ta Ri­ka ta­ po vie­na iš ne­dau­ge­lio re­gio­no ša­lių, ku­rios de­mok­ra­ti­nė rai­ da ne­bu­vo per­trau­kia­ma ka­riš­ kių val­dy­mo.

O ša­lis ta­po pa­trauk­li tu­riz­mui vys­ty­ti.

18

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakarė

Or­lai­vių pi­lo­ta­vimą stu­di­juo­jantį Kris­ tupą Šu­liją ir jo tėvą ži­nomą si­nop­tiką Naglį Šu­liją sie­ja ne tik krau­jo ry­šys – juos trau­kia ir vi­lio­ja pa­slap­tin­gas dan­ gaus pa­sau­lis. Kol kas Kris­tu­pas dar ne­skri­do nei į Pa­ry­ žių, nei į To­kiją. Jo pra­kti­niai už­siė­mi­mai dvi­vie­čiu lėktu­vu „Cess­na“ vyks­ta Ky­viš­kių ae­rod­ro­me.

Ke­lias: „No­rint pi­lo­tuo­ti rim­tesnį lėktuvą, pa­vyzd­žiui, „Boeing“, „Air­bus“, „Emb­raer“, reikės pa­pil­do­mai lan­ky­ti spe­cia­lius mo­ky­mus ir iš­lai­ky­ti

spe­cia­lius eg­za­mi­nus“, – sakė pi­lo­ta­vimą stu­di­juo­jan­tis K.Šu­li­ja.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Už sva­jonę pa­klo­jo daug tūkstan­čių Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Domė­jo­si nuo vai­kystės

K.Šu­liją nuo vai­kystės vi­lio­jo no­ ras dirb­ti darbą, su­si­jusį su avia­ci­ ja, lėktu­vais. Tuo tiks­lu mo­kyk­lo­ je bu­vo išmė­gin­ta ne­ma­žai būre­lių. Įta­kos turė­jo ir tai, kad virš Žir­ mūnų, kur jis gy­ve­na, daž­nai pra­ skren­da į Vil­niaus oro uostą su­ kan­tys lėktu­vai. Už­vertęs galvą, jis nuo vai­kystės lydė­da­vo juos aki­mis.

Paaug­lys skaitė kny­gas apie avia­ ciją, lakūnų gy­ve­nimą, pre­nu­me­ ra­vo laik­raštį „Avia­ci­jos pa­sau­lis“, sekė vi­sas tos sri­ties nau­jie­nas. „Tas domė­ji­ma­sis tik didė­jo. Ga­ lų ga­le vieną dieną nu­sprend­žiau, kad reikėtų stu­di­juo­ti or­lai­vių pi­ lo­ta­vi­mo spe­cia­lybę, – sakė 23 me­ tų K.Šu­li­ja. – Sto­jau ir pa­vy­ko.“ Or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mo jis mo­ko­si Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­te An­ta­no Gus­tai­čio avia­ ci­jos ins­ti­tu­te. Šiuo me­tu vai­ki­ nas – ket­vir­ta­kur­sis, mo­ky­tis li­ko dar me­tai. „Ge­res­nio moks­lo net ir įsi­vaiz­duo­ti ne­ga­liu. Ne­si­gai­liu visų pa­tirtų vargų, tų pi­nigų, ku­ riuos te­ko su­mokė­ti už mokslą.

Jei­gu tektų grįžti at­gal į 12-ą klasę, dar la­biau steng­čiau­si čia pa­tek­ti“, – sakė Kris­tu­pas.

Prak­ti­niai už­siė­mi­mai stu­den­ tams vyks­ta Ky­viš­kių ae­rod­ro­me.

Kar­tais ten­ka skris­ti ir iš Vil­niaus oro uos­to ae­rod­ro­mo.

Ar mer­gi­noms im­po­nuo­ja, kai jis pa­sa­ko, kad stu­di­juo­ja avia­ciją – bus lėktu­vo pi­lo­tas?

Pa­si­ro­do, nau­joms pa­žįsta­moms jis ne­la­bai sten­gia­si pa­sa­ky­ti, ko­ kią pro­fe­siją pa­si­rin­ko ir kur stu­ di­juo­ja. O jei ir pa­sa­ko, ne­la­bai di­ delį įspūdį joms tai da­ro. „Ar­ba aš to ne­mo­ku pa­teik­ti, – sua­be­jo­jo Kris­tu­pas. – Mer­gi­nos – toks da­ ly­kas, ne­la­bai jas su­pran­tu.“

Sva­jo­da­mas stu­di­juo­ti lėktu­vo pi­ lo­ta­vimą, galbūt jis viską įsi­vaiz­da­ vo vie­naip, o kai pa­ts su „Cess­na“ at­si­plėšė nuo žemės, vis­kas pa­si­ rodė ki­taip? „Iš tikrųjų ma­no paaug­lystės sva­jonės ir tik­rovė la­bai ski­ria­si, – pri­pa­ži­no K.Šu­li­ja. – Kai sto­jau į ins­ti­tutą, įsi­vaiz­da­vau, kad vis­kas bus pa­pras­čiau. Ir su­pir­ma pra­kti­ka su­pra­tau, kad vis­kas vi­sai ki­taip, nei įsi­vaiz­da­vau. Ta­čiau – ne taip blo­gai. Net ne­įsi­vaiz­duo­ju, ką įdo­ miau galė­čiau stu­di­juo­ti.“ Kai jis pirmą kartą lėktu­vu pa­ ki­lo į orą, bu­vo sun­ku oren­tuo­ tis vie­tovė­je, ne­la­bai aiš­ku, kaip tin­ka­mai lėktuvą val­dy­ti. Vai­ki­ nas įsi­vaiz­da­vo, kad skris­ti lėktu­ vu – tai tas pat kaip va­žiuo­ti ma­ ši­na, tik­tai ore. Pažįs­ta­mi jam net aiš­kin­da­vo: „Tu no­ri pi­lo­tuo­ti ke­ lei­vinį lėktuvą? Tai – tas pat, kaip vai­ruo­ti ke­lei­vinį au­to­busą iš vie­ nos ša­lies į kitą.“ „Bu­vau net pa­tikėjęs ta min­tim.

O kai pra­dėjau pi­lo­tuo­ti lėktuvą, paaiškė­jo, kad į au­to­bu­so vai­ra­vimą nie­ko pa­na­šaus net ir būti ne­ga­li, – nu­si­juokė K.Šu­li­ja. – Pats lėktu­vas

– su­dėtin­ga „ma­ši­na“, pri­klau­san­ ti nuo fi­zi­kos dėsnių. Skren­di – ir tie­siog jau­ti, kad fi­zi­kos dėsniai iš tikrųjų vei­kia. Tu­ri vi­sus me­cha­ niz­mus ati­džiai kont­ro­liuo­ti, nė­ ra lai­ko at­si­pa­lai­da­vus žiūrė­ti į de­be­sis.“ Moks­lams – pa­sko­la iš ban­ko

K.Šu­li­ja sa­vo kai­liu pa­tyrė, kad įsto­ti į or­lai­vių pi­lo­ta­vi­mo spe­cia­ lybę nėra leng­va. Ma­ža to, kad tu­ri iš­lai­ky­ti eg­za­mi­nus, – itin ati­džiai tik­ri­na­ma ir sto­jan­čiųjų svei­ka­ ta. Pir­miau­sia pa­tik­ri­na­mos akys ir šir­dis, ta­da jau­nuo­liai siun­čia­ mi pas kitų sri­čių me­di­kus, net pas odon­to­logą.

Taip pat bu­vo psi­cho­lo­gi­nis tes­ tas. Ta­da – fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tes­ tas: reikė­jo nu­bėgti 3 km, 100 m, pa­da­ry­ti 15 pri­si­trau­kimų. Kuo grei­ čiau tai pa­da­ry­si – tuo ge­riau. Po šių testų ne­ma­žai sto­jan­čiųjų at­kren­ta.

O po svei­ka­tos pa­tik­ri­ni­mo dar nu­ by­ra. Šiuo me­tu jo kur­se – 16 stu­ dentų, pa­si­ry­žu­sių ei­ti iki ga­lo.

Moks­las kai­nuo­ja ne­ma­žus pi­ni­ gus – vie­ni moks­lo me­tai at­siei­na 18 850 litų. Kad įgy­ven­dintų sa­vo

Mūsų ke­lias į nor­ma­ lias bend­ro­ves ve­ da per ma­žy­tes pa­ sau­lio už­kam­piuo­se esan­čias, į juo­duo­ sius sąra­šus įtrauk­ tas skryd­žių įmo­nes.

Moks­lai ins­ti­tu­te – rim­ti. „Su­ra­ šy­ta pro­gra­ma, kiek rei­kia nu­skris­ti su inst­ruk­to­riu­mi, kiek su ko­le­go­ mis, o kiek sa­va­ran­kiš­kai. Inst­ruk­ to­rius sėdi ša­lia ir ste­bi, ką tu da­ rai. Mes ir skrai­do­me griež­tai pa­gal tą pro­gramą, – pa­sa­ko­jo Kris­tu­pas.

– Bai­giant ins­ti­tutą jau duo­da pa­ skrai­dy­ti dvi­mo­to­riu še­šių vietų ame­ri­kie­čių „Pi­per“ lėktu­vu. Šis – rim­tes­nis už „Cessną“.

O pa­skui – kaip mums li­ki­mas bus pa­lan­kus. Ką pa­si­rink­sim iš gy­ve­ni­ mo, tai ir turė­sim. Dar il­gas ke­lias iki to – dar lau­kia dau­gybė eg­za­minų, dar daug va­landų rei­kia skrai­dy­ti su „Cess­na“. Bet aš ne­nu­leid­žiu rankų ir ma­nau, kad vis­kas bus ge­rai.“ Pa­ta­ria ne­nu­leis­ti rankų

Nie­ko pa­na­šaus į au­to­busą

Ar la­bai ski­ria­si vai­ki­no sva­jonės nuo tik­rovės, kai pa­ki­lo į orą ir pa­ tyrė skryd­žio laimę, pa­matė Lie­ tu­vos miš­kus ir lau­kus iš aukš­tai?

sva­jonę, K.Šu­li­ja pa­si­ėmė iš ban­ko be­veik 100 tūkst. litų pa­skolą. „Aš žaid­žiu va ban­que: ar­ba man gy­ve­ni­me pa­si­seks, ar­ba ne, – ne­ slėpė Kris­tu­pas. – Tiek tėvas, tiek ma­ma ma­no pa­si­rin­ki­mui nie­ka­da ne­prieš­ta­ra­vo. Jie sakė: „Jei­gu no­ri, jei­gu būsi lai­min­gas, tai siek to.“ Ir aš nu­sprend­žiau pa­ban­dy­ti.“

Pa­našūs: K.Šu­liją (dešinėje) ir jo tėvą si­nop­tiką N.Šu­liją vi­lio­ja pa­slap­

tin­gas dan­gaus pa­sau­lis.

Ka­da pi­lo­tas, baigęs sa­vo moks­lus, ga­li sa­va­ran­kiš­kai pi­lo­tuo­ti rimtą lėktuvą?

Iki to, pa­si­ro­do, – il­gas ke­lias, pi­ lo­tams reikės gau­ti dar daug li­cen­ cijų. Baigęs ins­ti­tutą, pi­lo­tas tu­ri teisę pi­lo­tuo­ti tik­tai „Cess­nas“ – ins­ti­tu­to lėktu­vus. No­rint pi­lo­tuo­ti rim­tesnį lėktuvą, pa­vyzd­žiui, „Bo­ eing“, „Air­bus“, „Emb­raer“, reikės pa­pil­do­mai lan­ky­ti dar spe­cia­lius mo­ky­mus, iš­lai­ky­ti spe­cia­lius eg­za­

mi­nus, įro­dy­ti, kad viską apie juos ži­nai. „Ta­da tau duos jais skrai­dy­ti kaip lakū­nui mo­ki­niui ar­ba ant­ra­ jam lakū­nui. Pas­kui po tru­putį ky­li kar­je­ros laip­tais – po dau­gybės me­ tų tam­pi ka­pi­to­nu ir vi­siš­kai sa­va­ ran­kiš­kai at­sa­kai už tą lėktuvą“, – pa­sa­ko­jo K.Šu­li­ja.

Ta­čiau oro li­nijų bend­rovės ne­ fi­nan­suo­ja pa­pil­domų mo­kymų – už juos rei­kia mokė­ti pa­tiems stu­ den­tams. Žod­žiu, jei tu­ri pi­nigų, pa­pil­do­mus mo­ky­mus ga­li baig­ti per pu­santrų metų ir sėsti prie di­ de­lio lėktu­vo vai­ro. Mo­ky­mai ir li­ cen­ci­jos kai­nuo­ja net ke­lias de­šim­ tis tūkst. eurų.

Ta­čiau K.Šu­li­ja ne­ma­no, kad į lėktu­vo pi­lo­ta­vi­mo spe­cia­lybę ga­li sto­ti tik tur­tin­gi žmonės. „Ne­rei­kia nu­leis­ti rankų. Ga­li­ma pa­siim­ti pa­skolą iš ban­ko. Kar­tais bend­rovės su stu­den­tais pa­si­ra­ šo su­tar­tis ir su­mo­ka už vi­sus tuos mo­ky­mus“, – sakė Kris­tu­pas.

Dirbtų Lie­tu­vos bend­rovė­je

Gal jis jau tu­ri iš­si­rinkęs oro li­nijų bend­rovę, ku­rio­je norėtų dirb­ti? „Dar ne­tu­riu sa­vo sva­jo­nių įmo­ nės. Ta­čiau norė­čiau skrai­dy­ti kuo di­des­niais lėktu­vais ir tarp že­mynų – iš Eu­ro­pos į Ame­riką, Aziją, Ja­ po­niją. Ka­da nors gy­ve­ni­me norė­ čiau to­kių skryd­žių“, – sa­vo am­bi­ cijų ne­slėpė K.Šu­li­ja.

Va­di­na­si, Lie­tu­vos skryd­ž ių bend­rovė­je, jei­gu ji būtų įkur­ta, vai­ki­nas ne­norėtų dirb­ti? Juk jo­je tik­rai ne­bus to­kių ilgų skryd­žių. „Norė­čiau jo­je dirb­ti. Jei at­si­rastų na­cio­na­linė oro li­nijų bend­rovė, vi­ si jo­je norėtų dirb­ti. Ji neat­si­gintų dar­buo­tojų, – ma­no K.Šu­li­ja. – Sma­gu būtų dirb­ti skryd­žių bend­ rovė­je, kur vi­si dau­giau ar ma­žiau yra sa­vi – pa­žįsta­mi, lie­tu­viai. Ma­ nau, tai – prin­ci­pi­nis da­ly­kas. Ta­ čiau jie ne­priims pi­lotų, tik bai­gu­ sių ins­ti­tutą. Jiems bus rei­ka­lin­gi tik di­delę pa­tirtį tu­rin­tys lakū­nai.

Todėl mūsų ke­lias į nor­ma­lias įmo­ nes ve­da per ma­žy­tes pa­sau­lio už­ kam­piuo­se esan­čias, į juo­duo­sius sąra­šus įtrauk­tas bend­ro­ves.“

19

šeštADIENIS, birželio 1, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Klai­pė­die­čiai ga­li sa­ve va­din­ti pa­ry­žie­čiais?

Prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų sek­ma­ die­nio po­pie­tę žiū­ro­vus pa­kvie­ sian­ti lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ ty­bė“ vėl int­ri­guos ne­ti­kė­tais re­ por­ta­žais.

Lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas žiū­ro­ vams pa­pa­sa­kos apie ge­ria­mo­jo van­dens ke­lią iki mū­sų sta­lo, pri­ sta­tys uni­ka­lias van­dens iš­ga­vi­mo tech­no­lo­gi­jas bei su­pa­žin­dins su di­džiau­sia ša­lies van­den­vie­te.

O ža­vio­ji jo par­tne­rė Gied­rė iš­ siaiš­kins, kad klai­pė­die­čiai drą­siai ga­li sa­ve va­din­ti pa­ry­žie­čiais, ka­ dan­gi ge­ria gė­lą van­de­nį iš sa­vo is­ to­ri­ja uni­ka­laus Vil­hel­mo ka­na­lo.

Taip pat lai­do­je žiū­ro­vai pa­ma­tys prie­sai­kos jū­rai ce­re­mo­ni­ją. Tur­būt pir­mą kar­tą kiek­vie­nas mū­sų iš­girs, ko­kius prie­sai­kos žo­džius ta­ria bū­si­ mie­ji jū­ri­nin­kai ir ko­dėl ši prie­sai­ka yra to­kia svar­bi kiek­vie­nam Lie­tu­ vos aukš­to­jo­je jū­rei­vys­tės mo­kyk­lo­ je stu­di­juo­jan­čiam pir­ma­kur­siui.

Lai­d os pa­bai­go­je žiū­ro­vams Hen­ri­kas ir Gied­rė pa­žers nau­ din­gų pa­ta­ri­mų – kaip ir ko­kio­mis prie­mo­nė­mis ga­li­ma su­ma­žin­ti oro tar­šą mies­te.

Uni­ka­li lai­da „Lie­tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ma­die­nį, bir­ že­lio 2-ąją, 16.45 val. per LTV. „Klai­pė­dos“ inf.

Astrologinė prognozė birželio 1–7 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį savaitgalį sustiprės vie­ natvės jausmas, intymu­ mo ilgesys, poetiškas, lyriškas ar­ ba filosofiškas nusiteikimas. Geras laikas meninei veiklai, jogai. Galite sulaukti pažįstamo, artimo žmo­ gaus skambučio ar laiško. Kitą savaitę pasižymėsite komercine uosle, tad piniginiai, prekiniai rei­ kalai turėtų nenuvilti. Galite ras­ ti norimą įsigyti daiktą arba turė­ site progą papildomai užsidirbti, įsidarbinti. Gana geri bus ir jū­ sų komunikaciniai sugebėjimai, įdomus įvaizdis.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Savaitgalį smagiai praleis­ ti laiką jums padės drau­ gai, giminaičiai, tad šeštadienį neatsisakykite draugiškų pakvie­ timų, renginių. Galite tikėtis mei­ lės nuotykio, flirto. Sekmadienį jau norėsis intymumo, atsiribojimo.

Kitą savaitę pravartu teikti labda­ rą, rūpintis ligoniais. Tik venkite primygtinai piršti savo receptus tiems, kurie jūsų neprašo. Galite tikėtis materialinės ir kūrybinės sėkmės. O jei sugebate bendrau­ ti, pavyks užmegzti arba atnau­ jinti reikšmingą pažintį.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį jūsų asmeniniai santykiai bus gana proble­ miški, jei nesistengsite priimti kito žmogaus tokio, koks jis yra. Kriti­ ką ir priekaištus verčiau pasilaiky­ kite sau, jeigu norite labiau suartė­ ti, įžiebti aistrą. Kitą savaitę būsite optimistiškai nusiteikę. Net nedi­ delė iniciatyva, optimistinis nusi­ teikimas gali tapti startu naujai vei­ klai ar santykiams. Neblogas laikas reikalams, susijusiems su aukštuo­ ju mokslu, užsieniu, tarpininkavi­ mu. Tikėtinos kalbos apie ateities projektus ar kelionę.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį mielai tvarkysi­ te savo aplinką ir užsiim­ site sveikatos profilaktika. Norėsis mankštintis, laikytis sveikos mi­ tybos taisyklių, tobulinti įvaizdį.

Domėsitės dietomis, madomis.

Kitą savaitę turėtų spręstis juridi­ niai klausimai. Partnerystės, mei­ lės reikalai suteiks netikėtų įspū­ džių. Turbūt teks sukti galvą dėl finansinės situacijos, draudimo.

Stenkitės ekonomiškai tvarkytis.

Gali pavykti konkrečiai susitarti dėl aktualaus reikalo, sublizgėti politikoje, versle ar moksle.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį būsite nepaten­ kinti savimi, savo ar šei­ mos narių gyvenimo būdu, požiū­ riu. Pažvelkite į viską filosofiškai ir suprasite, kad kai kurios jūsų pro­ blemos yra nedidelės ir nesunkiai išsprendžiamos. Skirkite daugiau dėmesio jus mylintiems žmonėms ir vaikams. Nuo pirmadienio sek­ sis išreikšti savo kūrybingumą ir kruopštumą buities sferoje, dar­ be. Numatomas rimtas darby­ metis. Galbūt teks pavaduoti ko­ legas. Galimi svarbūs asmeninių santykių pokyčiai.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalio dienomis jums reikėtų pailsėti, daugiau pabūti gryname ore. Aplankykite gerą draugą, giminaitį, parašykite laiškus, nepamirškite, kad sekma­ dienį – Tėvo diena. Galite sužino­ ti įdomią naujieną apie pažįstamą asmenį. Kitą savaitę nevengsite kontaktų. Tiek savo kasdienybė­ je, tiek romantiniuose santykiuose pasitelksite išradingumą. Galima tikėtis praturtinančių pramogų.

Tik per daug neprižadėkite myli­ mam žmogui, vaikams. Saugoki­ te sveikatą.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Smal­su: lai­dos ka­pi­to­no par­tne­rė Gied­rė jau­nie­siems jū­ri­nin­kams tu­

rė­jo ne­ma­žai klau­si­mų.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

Devi: „Tegul viešumoje apsinuogina kiti“ 13

Man patinka menas, nuogi kūnai, jei jie yra pateikti turint gilią mintį. O aš visa tai pasilieku sau, būsimam vyrui ir vaikams, kurie tik ką gimę maitinsis iš mano krūtinės.

– Ką įvardytumėte savo gyvenimo mokytoju?

– Mokausi pati iš savęs, iš savo gyvenimiškos patirties ir iš protingų žmonių patarimų.

– Gal dar kokių nors pomėgių turi?

– Mėgstu fotografuoti. Norvegijoje daug kas prašo manęs surengti fo-

tosesijas. Dievinu klausyti dainų, atrasti naujų skambesių, garsų.

– Koks didžiausias pastarojo meto tavo atradimas?

– Iš naujo atradau svarbų žmogų savo gyvenime, kuris prieš 13 metų buvo lygiai toks pat svarbus.

– Kokie vyrai tave žavi?

– Mano asmeninis gyvenimas tikrai vertas dėmesio, bet tai noriu pasilikti tik sau. Tiesiog džiaugiuosi kiekviena minute, kad yra tas, kuris sušildo širdį ir priverčia šypsotis kiekvieną mielą sekundę.

Savaitgalį galite tikėtis viešo dėmesio arba draugų pasiū­ lymų. Būsite šiek tiek susirūpinę, jeigu teks ruoštis sekmadienio pra­ mogai su draugais ar pasimatymui su gerbėju, publika. Kitą savaitę likimas gali pats išspręs jūsų slaptą dilemą.

Seksis tvarkyti konfidencialius rei­ kalus. Intuicija labai padės moks­ lui, protiniam darbui. Jums norėsis postringauti apie metafizinius daly­ kus, religiją ir bet ką, kas tvyro pa­ slapties rūke. Stipriai trokšite kom­ forto, meilės, naujų daiktų. Jeigu to stokojate, negalite sau leisti, giliai išgyvensite.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį ramybės neduos meilės, gyvenimo prasmės ir amžinybės klausimai. Ieškosite naujų tobulėjimo galimybių. Gal­ būt kažkoks užsiėmimas, pasiūly­ mas ar pažintis praplės jūsų akira­ tį, atvers kelius į nežinomą sferą.

Kitą savaitę pradėsite įtemptu darbu, o jai įsibėgėjant daugės pa­ žinčių, nuotykių. Galite pakliūti į šaunią kompaniją, kolektyvą. Bū­ site linkę domėtis partijų, įvairių draugijų veikla. Periodo pabaigoje itin saugokitės slaptų priešų, suk­ čių, vagių.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Pomėgis: J.Arbačauskaitės Norvegijoje dažnai prašo surengti foto­

sesiją.

Nuotrauka iš asmeninio J.Arbačauskaitės albumo

Savaitgalį nesiekite lyg donkichotai pakeisti nusi­ stovėjusios tvarkos ar kieno nors pažiūrų. Nebent tai taikytumėte asmeniškai sau. Gali atsirasti rei­ kalų, susijusių su skolomis, pa­ mestais ar atrastais daiktais. Kitą savaitę neatmeskite bendradar­ biavimo ar investavimo galimybės.

Verta apie tai pasvarstyti. Turėsi­ te progų pabendrauti su įtakin­ gais žmonėmis. Pirmenybę teikite darbui ar jo paieškoms. Tikriau­ siai sėkmingai tarsitės dėl dalyki­ nio projekto.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį gana turiningai leisite laiką. Turėtumėte patirti meilės akimirkų, užmegz­ ti jaudinamą pažintį. Sėkmės žada reikalai, susiję su pramogų verslu, šou renginių organizavimu, vaikų lavinimu. Kitą savaitę seksis tvar­ kyti finansinius reikalus, sudary­ ti draudimo sutartį, investuoti ir tarpininkauti kitiems. Atrodo, kad iš to bus naudos ir jums, ir kitiems.

Vis dėlto, jei ketinate pirkti bran­ gų daiktą, pasitarkite su partneriu, šeima, suderinkite požiūrius. Ne­ skubėkite išleisti visų santaupų.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį jums patiks kla­ joti po gamtą, parduotu­ ves, tvarkyti buities ar verslo rei­ kalus. Šiek tiek nerimauti vers artėjanti darbų mūša. Kitą sa­ vaitę teks labiau paisyti aplinki­ nių nuomonės, derinti planus. Tik taip galėsite išsivaduoti iš vidinės graužaties ir pagerinti mikrokli­ matą. Galite gauti aktualią žinią ar dokumentą, susijusią su nekil­ nojamuoju turtu, nuoma, verslu.

Periodo pabaigoje galimas pobū­ vis, nuotykis. Saugokitės rizikin­ gų pagundų. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį jus lydės gera nuotaika ir sėkmė darbuo­ se, versle. Namų ar sodybos aplin­ koje galėsite atsiskleisti, kils noras rūpintis, mylėti. Tuo galite suža­ vėti asmenį, kuriuo labai domitės arba kuris domisi jumis. Kitą sa­ vaitę pasižymėsite nebloga iškal­ ba. Tikėtini vertingi patarimai, pasiūlymai nuosavybės, vers­ lo klausimais. Jei bus proga imtis kūrybinio projekto ar veiklos susi­ jusios su vaikais, laisvalaikio orga­ nizavimu, nenumokite ranka.

Si­do­ni­ja

20

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 1, 2013

vaikų alėja 4–7 m.

Sau­ly­tės po­rtre­tas Svei­ki vi­si, ku­rie šyp­so­si dau­giau ne­gu liū­di, svei­ki vi­si, ku­riems šyp­so­si ki­ti. Mes taip pat jums šyp­so­mės, nes su­lau­kė­me šūs­nies nuo­sta­biau­sių Sau­lu­tės pie­ši­nė­lių. Oi, kaip ne­leng­va bu­vo iš­rink­ti gra­žiau­sią iš jų. To­dėl vie­nu pri­zu ap­si­ri­bo­ti bu­vo neį­ma­no­ma. Ža­dė­tą 1 mė­ne­sio dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­tą lai­mė­jo še­šia­me­tė Eve­li­na Juo­ dy­tė iš „Vers­mės“ dar­že­lio-mo­kyk­los. Tik­ras ma­žų­jų drau­gas žur­na­las „Nykš­tu­kas“ už gra­žius pie­ši­nius ati­teks ir Ta­dui Vens­kui, Ma­tui Bru­žins­kui, Kris­ti­nai Juš­kai­tei, Vil­tei Ma­ka­rai­tei, Emai Pau­laus­kai­tei. O Ru­gi­lei Iva­naus­kai­tei ati­teks kny­ge­lė „Pieš­ti pa­pras­ta“.

At­siim­ti pri­zus ga­li­ma dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­ci­jos skel­bi­mų sky­riu­je (I a.) ad­re­su Nau­jo­jo So­do g. 1A, Klai­pė­da.

Eve­li­na Juo­dy­tė, 6 m.

d.m. „Vers­mė“.

Ema Pau­laus­kai­tė, 4 m.

l.d. „Kregž­du­tė“.

Vil­tė Ma­ka­rai­tė, 6 m.

l.d. „Kregž­du­tė“.

Ma­tas Bru­žins­kas, 6 m. d.m. „Vers­mė“.

Kris­ti­na Juš­kai­tė, 5 m.

Ar­tur Rep­ni­kov, 4 m. l.d. „Alks­niu­kas“.

Ta­das Vens­kus, 6 m., d.m. „Vers­mė“.

Ru­gi­lė Iva­naus­kai­tė, 5 m.

Sep­tyn­me­čiai ir vy­res­ni ne­tu­rė­tų nu­liūs­ti čia neiš­vy­dę sa­vo pie­ši­nių ir pa­var­džių.

Jū­sų pie­ši­niai da­ly­vau­ja vy­res­nių­jų ka­te­go­ri­jo­je.

Nu­ga­lė­to­jai bus pa­skelb­ti ki­tą sa­vai­tę 7–12 me­tų vai­kams skir­to­je „Vai­kų alė­jo­je“.

Orai

Savaitgalis Lietuvoje bus labai šiltas ir lietingas. Šiandien daug kur palis su perkūnija. Temperatūra sieks 26– 28 laipsnius šilumos. Sekmadienio naktį laikysis 14–16, dieną 23–27 laipsnių temperatūra.

Šiandien, birželio 1 d.

+27

+24

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+27

Šiauliai

Klaipėda

+27

Panevėžys

+26

Utena

+26

5.00 22.08 17.08

152-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 213 dienų.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+28

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +24 Berlynas +20 Brazilija +27 Briuselis +17 Dublinas +16 Kairas +37 Keiptaunas +14 Kopenhaga +22

kokteilis Sal­di kerš­to ak­ci­ja Nie­ka­da ne­sup­ra­tau, ko­dėl ski­ria­si vy­ rų ir mo­te­rų sek­sua­li­niai po­rei­kiai, nie­ ka­da ne­sup­ra­tau Mar­so ir Ve­ne­ros is­ to­ri­jų ir ko­dėl mes, vy­rai, vi­sa­da gal­vo­ ja­me gal­va, o mo­te­rys – šir­di­mi.

Vie­ną nak­t į su žmo­na nuė­jo­me į lo­ vą. Vos tik pra­dė­jo­me lais­viau jaus­tis, kaip tik tuo me­tu ji pa­sa­kė: „Man at­ro­ do, kad aš ne­tu­riu da­bar jo­kio no­ro. Tik la­bai no­riu, kad tu ma­ne stip­riai ap­ka­ bin­tum“.

Aš be ga­lo nu­ste­bau: „Ką?!“ Ir ta­da ji pa­sa­kė žo­d žius, ku­r ių bi­jo kiek­vie­nas pla­ne­tos vy­ras: „Tu ne­ga­ li su­pras­ti ma­no mo­te­riš­kų emo­ci­nių po­rei­kių“.

Pra­dė­jau ma­ny­t i, kad esu nie­kam ti­ kęs vy­ras. Sup­ra­tęs, kad nie­ko ne­beį­ vyks, už­mi­gau.

Ar­ti­miau­sią šeš­ta­die­nį nuė­jo­me kar­tu ap­si­pirk­ti. Di­džiu­lia­me pre­ky­bos cent­ re žmo­na su­ra­do tris su­kne­les, ku­rios jai pa­ti­ko. Kol ji ma­ta­vo­si, nuė­jau pa­si­ dai­ry­ti. Kai grį­žau, ji vis dar ne­bu­vo nu­ spren­du­si, ku­rios no­rė­tų. Pa­siū­liau im­ ti vi­sas tris.

Ji už­si­mi­nė, kad jai rei­kė­tų ba­te­lių. Aš jai pa­sa­kiau, kad tai ge­ra min­tis.

Vė­l iau mes dar nuė­jo­me į ju­ve­ly­ri­nę par­duo­tu­vę ir iš­si­r in­ko­me dei­man­t i­ nius aus­ka­r us. Ji bu­vo itin lai­m in­ga ir su­si­jau­di­nu­si, vei­kiau­siai ma­nė, jog esu iš­pro­tė­jęs, bet neat­ro­dė, kad tai ją gąs­din­tų.

Ma­nau, kad ji no­rė­jo ma­ne pa­tik­rin­ti, kai pa­siū­lė prie vi­so to šlamš­to dar ir te­ni­so ra­ke­tes nu­pirk­ti, nors ji te­ni­so iš vi­so ne­žai­dė. Ma­nau, vi­siš­kai su­klai­di­ nau jos nuo­mo­nę apie ma­ne, kai tam nuo­lan­kiau­siai pri­ta­riau.

Ji bu­vo be­veik sek­sua­liai su­si­jau­di­nu­ si. Bū­tu­mė­te ma­tę jos vei­dą, kai ji pa­sa­ kė: „Gal ei­na­me į ka­są su­si­mo­kė­ti“.

Man ne­bu­vo leng­va su­si­kaup­t i ir jai pa­prieš­ta­rau­ti: „Ne, bran­gio­ji, aš pra­ra­ dau no­rą vi­sa tai pirk­ti.“ Bū­tu­mė­te ma­ tę jos vei­dą! Ji iš­ba­lo kaip krei­da. Dar pri­dū­riau: „Aš tik no­rė­čiau, kad tu ma­ ne stip­riai ap­ka­bin­tum“.

Tą aki­mir­ką, kai ji į ma­ne pa­ž iū­rė­jo, lyg no­rė­da­ma už­muš­ti, dar spė­jau pa­ si­skųs­ti: „Tu ne­ga­li su­pras­ti ma­no, kaip vy­ro, fi­nan­si­nių po­rei­kių“.

P.S. Ach, koks vis dėl­to sal­dus yra kerš­ to jaus­mas. Čes­ka (vy­rai, ne­bai­su, jei jus pa­li­ko ant le­do, blo­giau, jei­gu jums tai pa­ti­ko)

Londonas +20 Madridas +24 Maskva +25 Minskas +25 Niujorkas +29 Oslas +22 Paryžius +20 Pekinas +31

Praha +14 Ryga +26 Roma +18 Sidnėjus +21 Talinas +22 Tel Avivas +29 Tokijas +24 Varšuva +20

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+26

Alytus

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+28

+26

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+20

+24

+22

+19

6

+20

+22

+20

+17

3

rytoj

pirmadienį

+17

Galindė, Jogaila, Justinas, Juvencijus, Konradas.

birželio 1-ąją

Rytas

+17

Vardai

+16

+14

9

1926 m. gi­mė JAV ki­no žvaigž­dė Ma­ri­lyn Mon­ roe – Nor­ma Jean Mor­ ten­son. Mi­rė 1962 m.

1944 m. Mek­si­ko­je pa­nai­ kin­ta sies­tos tra­di­ci­ja.

1980 m. veik­lą pra­dė­jo CNN (Cab­le News Net­ work) te­le­vi­zi­ja.

2003 m. Bel­g i­jo­je įsi­ga­ lio­jo įsta­ty­mas, lei­džian­ tis san­tuo­ką tarp tos pa­ čios ly­ties as­me­nų. San­ tuo­ka ga­l i bū­t i su­da­r y­ ta tarp dvie­jų bel­g ų ar­ ba bel­go ir olan­do.

2008 m. Pa­ry­žiu­je mi­rė le­gen­di­nis pran­cū­zų di­ zai­ne­ris Yves Saint-Lau­ rent. Gi­mė 1936 m.

Tvan­kūs orai neuž­si­lai­kys

2010 m. ei­da­mas 78 me­ tus po sun­k ios ir il­gos li­gos mi­rė iš­k i­lus ru­sų poe­tas And­rey Voz­ne­ sens­ky.

2006 m. mi­rė gar­si Lie­ tu­vos teat­ro re­ž i­sie­rė ir pe­da­go­gė Da­l ia Ta­mu­ le­vi­čiū­tė. Gi­mė 1940 m.

2011 m. bū­da­mas 60 me­ tų am­ž iaus Klai­pė­do­je mi­rė pro­z i­n in­kas, dra­ ma­tur­gas, Lie­tu­vos ra­šy­ to­jų są­jun­gos Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas Ri­ man­tas Čer­niaus­kas.

Sap­ni­nin­kas

Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Klai­pė­die­čius ir mies­to sve­čius sa­ vait­ga­lį džiu­gins karš­ti va­sa­riš­ki orai, ta­čiau si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ ja, kad ne­di­de­lio kri­tu­lių krikš­to iš­ veng­ti vei­kiau­siai ne­pa­vyks.

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, šian­dien ir ry­toj uos­ta­mies­ty­ je bus de­be­suo­ta su pra­gied­ru­liais, vie­to­mis lau­kia trum­pi lie­tūs, ga­li­ ma per­kū­ni­ja.

Pūs ry­tų, šiau­rės ry­tų 6–11 m/s vė­jas, per­kū­ni­jos me­tu su­stip­rė­ sian­tis iki 13–18 m/s.

Ter­mo­met­ro stul­pe­lis sa­vait­ga­ lį kils iki 25–28 laips­nių pa­da­los, o nak­tį įšils iki 13–16 laips­nių.

Spe­cia­lis­tas pro­gno­za­vo, kad ki­ tą sa­vai­tę taip pat tu­rė­tų bū­ti ne­ pas­to­viai de­be­suo­ta, pir­ma­die­nį ir ant­ra­die­nį vie­to­mis trum­pai pa­lis, tre­čia­die­nį ir ket­vir­ta­die­nį kri­tu­lių ti­ki­my­bė ne­di­de­lė, o penk­ta­die­nį vėl lau­kia­ma ne­di­de­lio lie­taus.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Ba­so­mis: va­sa­rą net liū­tys ne­bai­sios.

Pir­ma­die­nį dar tu­rė­tų iš­si­lai­ ky­ti 22–25 laips­nių ši­lu­ma, ta­čiau vė­jui pa­si­su­kus iš jū­ros pa­ma­žu at­ vės. Ki­to­mis die­no­mis oras įšils iki

Rai­čio Plauks (BFL) nuo­tr.

18–21 laips­nio, nak­tį į pir­ma­die­ nį bus 12–15, o vė­liau tem­pe­ra­tū­ ra nak­ti­mis kris iki 10–13 laips­nių ši­lu­mos.

 Sap­ne gau­ti do­va­nų pa­veiks­lą – ne­ ti­kė­ta naš­ta su­kels įta­ri­mą. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ne­drau­giš­ku­mą, pa­tai­ka­ vi­mą. Jei sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te pa­ veiks­lą be rė­mų, le­m ia­mu mo­men­tu pri­stigs kant­ry­bės. Šis sap­nas ga­li reikš­ ti ir ne­ti­kė­tą pa­ža­do pa­nei­gi­mą, ku­ris il­ gam iš­ves iš pu­siaus­vy­ros, ska­tins ne­ pa­si­ti­kė­ti ir sa­vi­mi, ir ki­tais. Krei­vai ka­ ban­tis pa­veiks­las – lyg per­spė­ji­mas: jus bud­riai ste­bi, reik­liai ver­ti­na, nes ge­ra­ no­riš­kai ska­ti­na skir­ti į aukš­tes­nes pa­ rei­gas. Per­rėž­tas pa­veiks­las – pa­sta­bu­ mo, kant­ry­bės iš­ban­dy­mas dar tą pa­ čią die­ną. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ne­ri­ mą dėl svei­ka­tos, ypač po gi­mi­nai­čių li­ gos ar ne­tek­ties. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­ veiks­las nu­kri­to nuo sie­nos, dar tą pa­ čią sa­vai­tę ne­t i­kė­t i rū­pes­čiai pri­vers skir­ti dau­giau lai­ko tiems, ku­rie at­vyks iš anks­to apie sa­vo vi­z i­tą ne­pra­ne­šę. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir nuo­sto­lius, nors mai­šo pi­ni­gų ir ne­pra­ra­si­te. Jei sap­nuo­ja­te, kad iš jū­sų na­mų pa­ vo­gė pa­veiks­lą, dar tą pa­čią sa­vai­tę ap­ si­džiaug­si­te pa­lan­kia pro­ga paį­vai­rin­ ti ali­nan­čią kas­die­ny­bę. Šis sap­nas ga­ li reikš­ti ir dos­nu­mo iš­ban­dy­mą. Jū­sų nie­kas ne­va­di­na šykš­tuo­liais? Ne­lau­ki­ te, kol pa­va­dins. Jei­gu jūs pa­tys pai­šo­te sap­ne pa­veiks­lą, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jūs da­ly­vau­si­te abe­jo­ti­nuo­se dar­ buo­se, ku­rie bus la­bai ri­zi­kin­gi. Jei­gu sap­ne jūs ža­vi­tės pa­veiks­lu, toks sap­ nas reiš­kia liū­de­sį. Gal­būt po šio sap­no jūs bū­si­te nu­si­vy­lę žmo­nė­mis, ku­riais iki šiol la­bai pa­si­ti­kė­jo­te. Jei sap­nuo­ja­te šven­tą pa­veiks­lą, lau­ kia džiaugs­mas, o jei pa­veiks­las at­si­ spin­di veid­ro­dy­je – lau­kia li­ga.