2013 06 04 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 4, 2013

www.kl.lt

127 (19 730)

.;A?.162;6@ /6? 296< !

11

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

PokyÄ?iai – priÄ—jus liepto galÄ…

Pa­sau­lio lie­tu­viai: Lie­tu­vos į 65 tōkst. kv. km ir tau­ti­nius dra­bu­Şius ne­be­su­tal­pin­si.

Ar Turkijoje bręsta Egipto gatvių revoliucija?

Ekonomika 9p.

ÄŽ sveikÄ… gyvensenÄ… pastĹŤmÄ—jo dukrytÄ—s liga.

Pasaulis 10p.

ď Ž Principas: `cRV

Xb\ YV` aV XV [N XNQ ZĂ› TNb aV` Tf cR [V Zb ZR` TN YV ZR aVX [R

]_VR aN _Nb QN ZV `N DukrytÄ—s liga, ne c\ ]_V TVZ Ă˜VNV V_ TNZ aNV pasitenkinimas sa vo sveikata ir psi bĹŤsena 33 metĹł Da chologine liĹł VirĹĄilÄ… priver damas ir dirbdamas kokÄŻ tÄ— kardinaliai pa venimÄ…. Daugiau ďŹ zinÄŻ keisti gy- odarnebÄ…. Valgau tada, kai esunors nei 5 metus sveikÄ… alkanas, nustatyto gyvenimo bĹŤdÄ… jantis vyras tikina, landomis. Renpropaguo- kuosi kuo ÄŻvairesmisnÄŻva kad ir ĹĄvieĹžesnÄŻ maistÄ…. Nuosta gali bĹŤti vaistas nuo troĹĄkimas paĹžinti save ir supantÄŻ pa jei jis organiĹĄkas, iĹĄ saulÄŻ vietiniĹł ĹŤkibu, visĹł ÄŻmanomĹł ligĹł. ninkĹłâ€œ, – vardijo

BĹŤtina mokytis

Ĺ˝mogui, kuris ne sijauÄ?ia gerai ir suvokia, kad gyve nime reikia pokyÄ?iĹł, paĹĄnekovas siĹŤlo rasti nepasitenkinimo ir prastos savijaujis. tos prieĹžastÄŻ. Sveikuolis daĹž nai lan kosi pajĹŤryje, puĹĄyne, va O jeigu to nepavyks Evelina ZenkutÄ— ĹžinÄ—ja dviraÄ?iu, ta padarye.zenkute@kl.lt ti iĹĄ karto, reikia plaukioja baseine, nos srityje neatne pakeisti aplinkÄ…, vasaras praleiĹĄÄ—. Dalius dirbo pabĹŤti gamtoje, pa dĹžia kai me, gam maistas, kurÄŻ varto nuo ryto iki vaka judÄ— toje, stovyk lojame, ir yra alerro, grįŞęs namo rÄ—ti maisto racionÄ…. ti ar perĹžiĹŤse su vaikais ar svei gijos prieĹžastis. Su gerdavo alĹł ir ĹžiĹŤ NesirĹŤpino savi mi rÄ—davo televizokuoliĹł bendĹžmona po truruomenÄ—je. „Leo nardas da putÄŻ pradÄ—jome keis riĹł, o darbe surĹŤ D.VirĹĄilas savo vai Vin Ä?i sa kÄ— – kydavo daugiau ti maitinimosi kystÄ™ praleido, jei gu ÄŻ save de ÄŻproÄ?ius. PastebÄ— nei 30 cigareÄ?iĹł per kaip ir visi paprasti da me lavo nus, jome, kad pradÄ—homo sovieticus dienÄ…. esa me ka pi nÄ—s. jo nyk tÄ—vĹł vaikai – klausi „PrieĹĄ penkerius Kiek NusprendĹžiau, mĹł apie sveikatÄ… metus 28-Ä…jÄŻ mos“,ti buvusios sveikatos probleatsitraukti nuo nuo vie nas tu ri gimtadienÄŻ ĹĄven kad ĹĄeimoje net nekil – kalbÄ—jo vaikinas. bo Ä?iau Honkonge. davo. PirmÄ…jÄ… cidĹžios rutituriu keisti savo nos ir paĹžvelgti Pagrindinis gÄ—rimas D.VirĹĄilas pridĹŤrÄ—, garetÄ™ vaikinas su ÄŻ savo vidĹł, paelrĹŤkÄ— 7-eriĹł. kad pokyÄ?iai ÄŻ buvo degtinÄ—s jo si ĹĄne kÄ— ti su savi ir energinio gÄ—rimo gyvenimÄ… neatÄ—jo „Po balkonais rink gesÄŻ ir gyvenimo mi atvi rai: kas per vienÄ… diekoktei davome nuo- da aĹĄ esu, ko iĹĄ tik rĹŤkas ir apsimesda ir nusprendĹžiau, kad liai. Ta- nÄ…, reikÄ—jo ÄŻdÄ—ti nema rĹł jĹł man kryp vome tikrais vyĹžai pastangĹł, reikia, turiu keis- kad tÄŻ, antraip sukoks ma no gy ve ti savo elgesÄŻ ir rais. Rimtai rĹŤkyti sveika gyvensena ni mo tiks las, gyve pradÄ—jau devintotaptĹł natĹŤranaikinsiu save ko kia ma no eg tÄŻ, antraip sunaikin nimo kryp- liu dalyku. Vaikinas je klasÄ—je, kai man zis tavi mo prair sateigia, kad esbuvo maĹždaug 14 siu save ir savo smÄ— ir kaip tÄ… pra minis jo dabartinio ĹĄeimą“, – kalbÄ—jo metĹł, legaliai – su vo ĹĄeimÄ…. smÄ™ panaudogyvenimo prinD.VirĹĄilas. tÄ—vĹł Ĺžinia – nuo ju kasdie nÄ— je veik cipas – nesiprieĹĄin 16 metĹłâ€œ, – pasako lo je“, – ÄŻsi titi prigimÄ?iai ir jo paĹĄnekovas. kinÄ™s Dalius. gamtos, kĹŤrinijos PokyÄ?iai – ne iĹĄ kar Vaikinas prisimena evoliucijai. to valgÄ™s viskÄ…, o Pa Pasak jo, jeigu lin labiausiai mÄ—go ban sak jo, kitas ÄŻvykis, kime savo vaideles su limonaprivertÄ™s iĹĄ JudÄ— kams gÄ—rio ir svei „Stengiuosi iĹĄlikti esmÄ—s pakeisti po du, blynus, ĹĄokola ti svarbiausia katos, gyventi ra ĹžiĹŤrÄŻ ÄŻ sveikatÄ…, dÄ…, ĹĄakotÄŻ su piekioje situacijoje, kad mus bet ko- sveikiau juos turÄ—tu Dalius keliasi kartu buvo dukrytÄ—s liga. nu, saldainius „Iri me mokyti sasu ir kokia bevil- vo MergaitÄ™ nuolat sas“ prieĹĄ penkias, ĹžiemÄ… saule. VasarÄ… tiĹĄka ji atrodytĹł. Ver asmeniniu pavyz tuo metu bĹŤdavo par ir viskÄ…, kas berdavo, medikai ne dĹžiu. tinu ramybÄ™, – galÄ—jo nustatyti duo PaĹĄ ne kovas ma atlieka sÄ…nariĹł mankĹĄ prieĹĄ ĹĄeĹĄias, nedaug ĹĄneku, nekri ligos prieĹžasties. PrasidÄ—jÄ™s savaran tuvÄ—se. no, kad vi sas „DraugĹł tikuo tÄ…, pabÄ—gioja, kal kiĹĄkas gyve- men bu, stengiuosi visur ju, neap- gyvenimas yra moky nimas pokyÄ?iĹł svei duoti apsilankÄ—me pareko- iĹĄsimaudo jĹŤroje arba ĹĄal masis. Toks ÄŻĹžvelgti tei- Ĺžmo kos gyvense- me tame duĹĄe. giamĹł NatĹŤralios „Anks gaus dicinos centre. ÄŒia dalykĹł, nepykti ant paaiĹĄkÄ—jo, jog my Ä?iau stengiausi medituoti ra- nes ĹžmoniĹł, ti sÄ…mo tiks las: to bu lÄ— ti, bĹŤjie, kaip ir aĹĄ, mo bÄ—je, dabar medituo ningam ir mÄ— gau kosi, tik savo Ä?iu ju vaikĹĄÄ?io- bĹŤ tis pavyksmu – gyvedu“, – kalbÄ—jo D.Vir ĹĄilas. nimu.

Ĺ iandien priedas

Mies­tui – be­na­miĹł iť­ťō­kis

Kaina 1,30 Lt

12

„TÄ…­sais, tÄ…­sais, o va­ka­re vis­ kÄ… ten­ka iĹĄar­dy­ti.“ ÄŽmo­nÄ—s „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas at­sklei­dÄ— J.Ja­no­nio gat­vÄ—s grin­di­nio klo­ji­mo ak­me­ni­mis ypa­tu­mus.

3p.

Au­to­bu­sai – va­sa­ros gra­fi­ku Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Mies­to au­to­bu­sai pra­dÄ—­jo kur­suo­ti pa­gal va­sa­ros gra­fi­kus. Tra­di­ciť­kai dau­giau trans­por­to prie­mo­niĹł va­ Ĺžiuos prie jō­ros, o ma­Şiau – ÄŻ cent­ri­ nÄ™ mies­to da­lÄŻ.

„„Fak­tas: pa­Ä?io­je se­na­mies­Ä?io ĹĄir­dy­je vie­ťai gir­tau­jan­Ä?io be­na­mio vaiz­do ka­me­ros ne­pas­te­bÄ—­jo.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Be­na­miai mÄ—gs­ta pra­ban­gÄ… ir tu­ri ge­rÄ… sko­nÄŻ. To­kias iť­va­das ga­ li­ma pa­da­ry­ti pa­si­vaikť­Ä?io­jus po rep­re­zen­ta­ci­nes uos­ta­mies­Ä?io vie­tas ir ren­gi­nius. Sa­vo iť­vaiz­da ir tvai­ku ne tik klai­pÄ—­die­Ä?ius, bet ir mies­to sve­Ä?ius ĹĄo­ki­ruo­jan­tys Ĺžmo­nÄ—s uŞ­vis la­biau pa­ mÄ—­gÄ™ se­na­mies­tÄŻ, Krui­zi­niĹł lai­vĹł ter­mi­na­lÄ…, kur ga­li­ma iť­ger­ti, nu­si­praus­ti ir ne­tgi pa­si­klau­sy­ti dĹžia­zo.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Ne­ma­to vie­ťai gir­tau­jan­Ä?iĹł

Til­tĹł gat­vÄ—s pra­dĹžio­je ant ĹĄa­li­gat­ vio krať­to beveik kasdien sÄ—­di dvo­ kian­tis, ap­ťe­pÄ™s ne­nu­sa­ko­mo am­ Ĺžiaus vy­ras. Kar­tais ĹĄa­lia jo bō­na ir pa­ly­do­vÄ—. DaŞ­nÄ… pro ĹĄa­lÄŻ ei­nan­ tÄŻ Ĺžmo­gĹł be­na­mis pik­tai kal­bi­na.

4

Vie­ťo­sios ÄŻstai­gos „Klai­pÄ—­dos ke­ lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niť­kis aiť­ki­no, kad to­ kie po­ky­Ä?iai bō­ti­ni. „Va­sa­rÄ… dau­giau Ĺžmo­niĹł va­Şiuo­ja prie jō­ros. Be to, uŞ­si­da­ro mo­kyk­ los, pra­si­de­da atosto­gos. Trau­ka ÄŻ cent­ri­nÄ™ mies­to da­lÄŻ yra ma­Şes­ nė“, – tvir­ti­no G.Ne­niť­kis. Nuo bir­Şe­lio 1-osios eksp­re­ sas, pa­Şy­mÄ—­tas 6E nu­me­riu, vi­sÄ… dar­bo die­nÄ… kas va­lan­dÄ… kur­suos ÄŻ Meln­ra­gÄ™. Re­Ä?iau va­Şiuos 8E grei­ ta­sis au­to­bu­sas – tik du kar­tus per die­nÄ…. Va­sa­ros se­zo­nu daŞ­niau kur­suos 2A, 4, 6, 11A, 24 nu­me­ riais pa­Şy­mÄ—­ti au­to­bu­sai.

2

Din­go mo­te­rĹł paplĹŤdimys Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

ÄŽ Ant­rÄ…­jÄ… Meln­ra­gÄ™ pail­sÄ—­ti prie jō­ ros sa­vait­ga­lÄŻ atÄ—­ju­sios mo­te­rys ne­ ma­lo­niai nu­ste­bo Ä?ia ne­be­ra­du­sios joms skir­to pa­plō­di­mio. ÄŽ tei­sy­bÄ—s paieť­kas ky­lan­Ä?ioms dai­lio­sios ly­ ties at­sto­vÄ—ms pa­ni­kuo­ti ne­ver­ta – joms skir­tas plia­Şas ne­pa­nai­kin­tas. Tie­siog pri­Şiō­rÄ—­to­jai lai­ku ne­spÄ—­jo pa­sta­ty­ti ski­ria­mų­jĹł Ĺženk­lĹł. Ne­bu­vo ÄŻreng­tas Ĺženk­las

Sa­vait­ga­lÄŻ ÄŻ Ant­ro­sios Meln­ra­gÄ—s pa­plō­di­mÄŻ atÄ—­ju­sios mo­te­rys su­tri­

ko. Dai­lio­sios ly­ties at­sto­vÄ—ms te­ ko ieť­ko­ti, kur yra joms skir­tas pa­ plō­di­mys. „Ant­ro­jo­je Meln­ra­gÄ—­je mo­te­ rĹł pa­plō­di­mys vi­sa­da bō­da­vo ĹĄiek tiek paÄ—­jus Pir­mo­sios Meln­ra­gÄ—s link. Sa­vait­ga­lÄŻ Ä?ia ne­bu­vo pa­sta­ ty­ta jo­kio apie tai in­for­muo­jan­ Ä?io Ĺženk­lo. Ta­Ä?iau vi­si ki­ti Ĺženk­lai sto­vÄ—­jo. Ne­sup­ra­to­me, ar Ä?ia vis dar te­bÄ—­ra mo­te­rĹł pa­plō­di­mys, ar jis pa­nai­kin­tas“, – pa­sa­ko­jo klai­ pÄ—­die­tÄ—s. Mo­te­rys at­krei­pÄ— dÄ—­me­sÄŻ, kad jau per­nai Ä?ia esan­tis joms skir­tas pa­ plō­di­mys bu­vo su­ma­Şin­tas.

Ran­go­vui sky­rÄ— bau­dÄ…

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­ to ĹŤkio de­par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da pa­brÄ—­ŞÄ—, kad ĹĄie­ met pa­plō­di­miĹł ri­bos ne­si­kei­tÄ—. Jos iť­li­ko to­kios pat kaip ir praÄ—­ju­siais me­tais. „Ma­tyt, ran­go­vai ne­pas­ta­tÄ— ri­ bo­Şenk­lio. Gal Ĺženk­lai dar re­mon­ tuo­ja­mi. Ĺ iaip Ĺžmo­nÄ—s yra ÄŻpra­tÄ™ ir Ĺži­no, koks plia­Şas kur yra. Nors ir nÄ—­ra Ĺženk­lo, mo­te­rĹł pa­plō­di­ mys li­ko ten, kur ir bu­vo. Ma­nau, kad ar­ti­miau­siu lai­ku ran­go­vai pa­ sta­tys Ĺženk­lus“, – spÄ—­jo di­rek­to­rius.

3

„„Paieť­ka: Ant­ro­jo­je Meln­ra­gÄ—­je sa­vait­ga­lÄŻ mo­te­rys ne­be­ra­do joms skir­

to pa­plō­di­mio.

Mil­dos Ski­riu­tÄ—s nuo­tr.

2

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 4, 2013

miestas

Aišku: išguldė sal­mo­ne­lio­zė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ras pa­tiks­li­no duo­me­nis apie praė­ju­sią sa­vai­tę už­re­gist­ruo­tą ūmi­nių žar­ny­no už­kre­čia­ mų­jų li­gų pro­trū­kį Klai­pė­dos lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pu­ti­nė­lis“. Eve­li­na Zen­ku­tė

Žinios: kiekvienas eg­za­mi­nas moksleiviams – nemenkas išbandymas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Abiturientai buvo nustebinti eg­za­mi­no Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Vie­nin­te­lis pri­va­lo­mas vals­ty­bi­ nis ir mo­kyk­li­nis lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­nas uos­ta­ mies­čio abi­tu­rien­tams ne­pa­si­ro­ dė leng­vas.

Po ke­tu­rias va­lan­das va­kar tru­ ku­sio iš­ban­dy­mo eg­za­mi­nų cent­ rus pa­lie­kan­čių moks­lei­vių vei­dai ro­dė, jog ži­nių pa­tik­ri­ni­mas atė­ mė ne­ma­žai jė­gų. Abi­tu­rien­tai sa­ kė, jog te­mų, su­si­ju­sių su tė­vy­ne ar gam­ta, at­ver­tus už­duo­čių la­pą, ne­ su­lau­kė, nors ti­kė­jo­si. Klai­pė­dos „Ažuo­ly­no“ gim­na­zi­ jos dvy­lik­to­kė Ag­nė tei­gė, kad eg­ za­mi­nas bu­vo sun­kus ir kiek ne­ti­ kė­tas. „Te­mų, ku­rių no­rė­jau, ne­ra­ dau. Rin­kau­si sam­pro­ta­vi­mo ra­ši­ nio už­duo­tį, nes mo­kyk­lo­je bū­tent šią už­duo­tį at­lik­da­vo­me daž­niau. Pas­te­bė­jau, jog dau­gu­ma bend­rak­ la­sių pa­si­rin­ko bū­tent šį va­rian­tą. Ra­šiau apie at­lai­du­mą“, – kal­bė­jo moks­lei­vė. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė in­for­ma­ vo, kad eg­za­mi­nas va­kar praė­jo be ne­sklan­du­mų. Pa­sak jos, į eg­za­mi­ną neat­vy­ko 10 as­me­nų, vie­nas iš jų bu­vo at­leis­tas dėl svei­ka­tos pro­ble­mų. Vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ ra­tū­ros eg­za­mi­ną 14-oje eg­za­mi­nų cent­rų šiais me­tais uos­ta­mies­ty­je už­si­re­gist­ra­vo lai­ky­ti 1357 moks­ lei­viai, mo­kyk­li­nį – 1239. Ru­sa­kal­bė­je „Ža­lia­kal­nio“ gim­ na­zi­jo­je vals­ty­bi­nį lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros eg­za­mi­ną pa­si­rin­ko 102, o „Ait­va­ro“ gim­na­zi­jo­je – 57 moks­ lei­viai. Ati­tin­ka­mai mo­kyk­li­nį – 82 ir 25 abi­tu­rien­tai. Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė tei­gė, kad šiais me­tais vie­nin­te­lis pri­ va­lo­mas bran­dos eg­za­mi­nas bu­ vo iš­skir­ti­nis – pir­mą kar­tą jis bu­ vo vie­no­das vi­siems abi­tu­rien­tams, ne­prik­lau­so­mai nuo jų mo­ky­mo­si kal­bos, o kan­di­da­tai tu­rė­jo at­lik­ti vie­ną už­duo­tį – pa­ra­šy­ti ra­ši­nį. „Ma­nau, kad ki­toks nei vi­sa­ da eg­za­mi­nas dar su­lauks dis­ku­ si­jų, ypač tau­ti­nių ma­žu­mų gre­ to­se. Ta­čiau da­bar be­lie­ka lauk­ti

re­zul­ta­tų“, – sa­kė ve­dė­ja. Na­ cio­na­li­nio eg­za­mi­nų cent­ro duo­ me­ni­mis, eg­za­mi­ną lai­kiu­siems moks­lei­viams bu­vo pa­siū­ly­tos dvi sam­pro­ta­vi­mo ra­ši­nio ir dvi li­te­ ra­tū­ri­nio ra­ši­nio už­duo­tys, tai­gi, bu­vo ga­li­ma rink­tis vie­ną už­duo­ tį iš ke­tu­rių. Prie kiek­vie­nos te­mos bu­vo pa­ teik­ti sep­ty­ni pri­va­lo­mi lie­tu­vių au­to­riai: vals­ty­bi­nia­me bran­dos eg­za­mi­ne – iš Bend­ro­sios pro­gra­ mos iš­plės­ti­nio kur­so, mo­kyk­li­ nia­me – iš Bend­ro­sios pro­gra­mos bend­ro­jo kur­so. Ki­tas iš­ban­dy­mas uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tų lau­kia bir­že­lio 5 d., kai 850 už­si­re­gist­ra­vu­sių moks­lei­vių lai­kys vals­ty­bi­nį ma­te­ma­ti­kos eg­ za­mi­ną.

Vals­ty­bi­nio eg­za­ mi­no už­duo­tys Samp­ro­ta­vi­mo ra­ši­nių te­mos: Ar pa­sau­liui rei­kia maiš­ti­nin­

kų? Au­to­riai pa­si­rink­ti: A.Mic­ke­vi­čius, V.Ku­d ir­k a, Mai­ro­n is, J.Bi­l iū­n as, J.Sa­vic­k is, B.Kri­vic­kas, J. Apu­tis.

Aš­tuo­nio­li­kai li­go­nių jau nu­sta­ ty­tas li­gos su­kė­lė­jas – Sal­mo­nel­la en­te­ri­ti­dis, ku­ria už­si­krė­tus su­ser­ ga­ma ūmi­ne žar­ny­no li­ga – sal­mo­ ne­lio­ze. „Bir­že­lio 3 d. ži­no­jo­me apie 36 su­si­rgu­sius as­me­nis – 28 vai­kus ir 8 dar­buo­to­jus. Iš jų 30 pa­te­ko į li­ go­ni­nę, 6 gy­do­mi am­bu­la­to­riš­kai. Įta­ria­ma, kad pro­trū­kio prie­žas­ti­ mi ga­lė­jo bū­ti mi­nė­to­je vai­kų ug­ dy­mo įstai­go­je pa­ga­min­tas ir var­ to­tas mais­tas“, – tei­gė Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­ cia­lis­tai. Nuo ge­gu­žės 30 d. lop­še­lio-dar­ že­lio „Pu­ti­nė­lis“ vai­kai ne­be­lan­ko, nes įstai­gos veik­la su­stab­dy­ta. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­ nė tei­gė, kad su­si­rgu­sių­jų skai­čius jau ne­beaugs. „Dėl šios li­gos pa­sku­ti­nį kar­ tą į li­go­ni­nę bu­vo kreip­ta­si penk­ ta­die­nį, ge­gu­žės 31-ąją. Tą­dien be­si­krei­pu­sie­ji sir­go leng­ves­nės for­mos li­ga. Li­go­niai lai­ko­si ne­ blo­gai“, – sa­kė V.Peč­kaus­kie­nė. Pa­sak jos, ar­ti­miau­sio­mis die­

no­mis, ga­vus Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos re­ zul­ta­tus, paaiš­kės, nuo ko­kio mais­ to už­si­krė­tė vai­kai ir dar­buo­to­jai. „Iš vi­rė­jų paimtų mėginių ty­ri­mai yra nei­gia­mi. Ga­li bū­ti, kad bu­vo pa­ žeis­ta mais­to ga­mi­ni­mo tech­no­lo­gi­ja – pa­vyz­džiui, tem­pe­ra­tū­rų lai­ky­ma­ sis ga­mi­nant val­gį, hi­gie­na. Ta­čiau tiks­lios prie­žas­tys dar nė­ra aiš­kios“, – sa­kė vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Sal­mo­ne­lio­zės in­fek­ci­jos šal­ti­niai yra na­mi­niai ir lau­ki­niai gy­vu­liai,

paukš­čiai. Li­gos su­kė­lė­jas daž­niau­ siai per­duo­da­mas per ne­pa­kan­ka­ mai ter­miš­kai pa­ruoš­tą gy­vu­lių bei paukš­čių mė­są, in­fe­kuo­tus kiau­ši­ nius, ne­tin­ka­mai juos lai­kant. Taip pat ga­li pa­tek­ti į mais­tą per vir­tu­ vės įran­kius, in­dus, pjaus­ty­mo len­ tas, sta­lus. Už­sik­rė­tus sal­mo­ne­lio­ze su­ser­ ga­ma praė­jus 12–72 va­lan­doms. Li­ga pra­si­de­da ūmiai karš­čia­vi­mu iki 38–39 °C, vi­du­ria­vi­mu, py­ki­ni­ mu, vė­mi­mu.

Li­ga: nu­sta­ty­ta, kad lop­še­ly­je-dar­že­ly­je „Pu­ti­nė­lis“ vai­kai ir dar­buo­to­

jai už­si­krė­tė sal­mo­ne­lio­ze.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Au­to­bu­sai – va­sa­ros gra­fik ­u Taip pat pa­keis­ta ir 24 1 marš­ru­to, ku­riuo ve­ ža ma­ža­sis au­to­bu­siu­kas, sto­te­lė. Į

lai­kas dar­bo die­no­mis ir šeš­ta­die­ niais. Jo au­to­bu­sas iš­va­žiuos 22.33 val. Šeš­ta­die­niais il­giau va­žiuos ir 14A marš­ru­to au­to­bu­sas. Vi­so­mis sa­vai­čių die­no­mis re­ čiau kur­suos 2, 3, 5, 7, 8, 10, 12, 15, 17, 23 au­to­bu­sai. Li­ku­sių marš­ru­tų tvar­ka­raš­čiai iš­liks to­kie pat.

Nuo lie­pos vi­du­rio klai­pė­die­čių lau­kia dar vie­na nau­jo­vė – pra­dės kur­suo­ti nak­ti­niai au­to­bu­sai. G.Ne­n iš­k io tei­g i­m u, ka­d a tiks­l iai bus pra­d ė­t i or­ga­n i­z uo­ ti šie rei­sai, pri­klau­sys nuo to, ar sklan­džiai vyks kon­kur­sas, ar ne­ bus ap­skun­di­mų. Vo­kai su da­ly­ vių pa­siū­ly­mais bus at­plėš­ti bir­ že­lio 20-ąją. Nak­ti­mis po mies­tą kur­suos ma­ žas au­to­bu­siu­kas. Jis iš­vyks iš sto­ te­lės Lie­po­jos gat­vė­je, va­žiuos Til­tų gat­ve, Tai­kos pro­spek­tu, Smil­te­lės gat­ve iki Jū­ri­nin­kų pro­spek­to. Dar­bą nak­ti­nis au­to­bu­sas pra­dės vi­dur­nak­tį ir baigs 4 val. Jis kur­ suos kar­tą per va­lan­dą.

Po­ky­čiai: mies­to au­to­bu­sai pra­dė­jo va­žiuo­ti pa­gal va­sa­ros gra­fi­kus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Kark­lę jis vyks ne iš Meln­ra­gės, o iš sto­te­lės prie Poil­sio par­ko. Tra­di­ciš­kai bus pa­nai­kin­tas 5A marš­ru­tas. Vie­to­je jo ati­da­ry­tas 4A, ku­rį ap­tar­nau­jan­tis au­to­bu­sas va­žiuos iš Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­to Ši­lu­tės plen­tu į Gi­ru­lius. Va­sa­ros se­zo­no me­tu ne­liks ir 2B marš­ru­to. G.Ne­niš­kio tei­gi­mu, šiuo marš­ru­tu au­to­bu­sai kur­suo­da­vo dar­ bo die­no­mis. Dau­giau­sia juo va­žiuo­ da­vo moks­lei­viai, gy­ve­nan­tys Vin­gio gat­vė­je, į Ged­mi­nų gat­vė­je esan­čias mo­kyk­las. Vė­li­na­mas ir 14 marš­ru­ to iš Tau­ra­lau­kio pa­sku­ti­nio­jo rei­so

Nuo lie­pos vi­du­rio klai­pė­die­čių lau­kia dar vie­na nau­jo­vė – pra­dės kur­suo­ti nak­ ti­niai au­to­bu­sai.

Ar at­lai­du­mas – silp­no žmo­gaus

bruo­žas? Au­to­r iai pa­s i­r ink­t i: J.Bi­l iū­n as, V.Krė­vė, J.Tu­mas-Vaiž­gan­tas, V.My­ ko­lai­tis-Pu­ti­nas, M. Ka­ti­liš­k is, Just. Mar­cin­ke­vi­čius, J.Apu­tis. Li­te­ra­tū­ri­nių ra­ši­nių te­mos: Ko­kį Lie­tu­vos mi­tą ku­ria skir­tin­

gų epo­chų ra­šy­to­jai? Au­to­r iai pa­s i­r ink­t i: J.Rad­va­n as, Mai­ro­n is, V.Krė­vė, Č.Mi­lo­šas, Just. Mar­cin­ke­v i­čius, S.Ge­da, M.Iš­vaš­ ke­vi­čius. Mies­to vaiz­da­vi­mo kai­ta lie­tu­

vių li­te­ra­tū­ro­je Au­to­r iai pa­s i­r ink­t i: K.Do­ne­lai­t is, J.Bi­l iū­n as, J.Sa­v ic­k is, H.Ra­d aus­ kas, J.Vai­č iū­nai­tė, J.Kun­č i­nas, A. Mar­čė­nas.

3

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 4, 2013

miestas mo­ky­s Re­zer­vo ka­rius

Dirbs va­sa­ros režimu

Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­ zuo­ta­ja­me pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­ ne pra­si­dė­jo pa­reng­to­jo re­zer­ vo ka­rių mo­ky­mai. Šiais me­tais tai pir­mie­ji to­kio po­bū­džio mo­ ky­mai Lie­tu­vos ka­riuo­me­nė­je, į ku­riuos at­vy­ko apie šim­tą re­ zer­vo ka­rių. Mo­ky­mai truks tris sa­vai­tes.

Klai­pė­dos vie­šo­ji I.Si­mo­nai­ty­ tės bib­lio­te­ka pra­dė­jo dirb­ti va­ sa­ros lai­ku nuo 10 iki 18 val. Sa­ vait­ga­liais ne­dirbs. Mies­to vie­ šo­sios bib­lio­te­kos dar­bo lai­kas kei­sis nuo bir­že­lio 15 d. Dau­gu­ ma jos fi­lia­lų taip pat dirbs nuo 10 iki 18 val. o sa­vait­ga­liais ne­ dirbs. Kai ku­rie jos fi­lia­lai jau dir­ba va­sa­ros lai­ku.

Statybininkai vejasi prarastą laiką

Sa­v i­val­dy­b ė. Šian­d ien 10 val. mies­ to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas svei­ kins „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jus, ta­pu­sius Eu­ ro­pos čem­pio­nais. 14 val. ro­t u­š ė­je jis da­ly­vaus dar­b o gru­p ės dėl 2013 me­ tų FI­BA pa­s au­l io jau­n ių mer­g i­nų (iki 19 me­t ų) krep­š i­n io čem­pio­na­to or­ga­ ni­za­v i­mo Klai­p ė­do­je po­sė­dy­je.

J.Ja­no­nio ir Jo­niš­ kės gat­vių re­mon­ tui me­ta­mos vi­sos pa­jė­gos. Ke­li­nin­kai jau pa­vi­jo gra­fik ­ ą, nuo ku­rio bu­vo šiek tiek at­si­li­kę.

Kon­cer­t as. Šian­d ien 18 val. Klai­p ė­ dos uni­ver­si­te­to Me­nų fa­k ul­te­to kon­ cer­t ų sa­lė­je (K.Do­ne­lai­č io g. 4) vyks Klai­p ė­dos Vy­dū­no vi­du­r i­nės ir Ta­l i­ no mu­z i­kos mo­k yk­lų auk­lė­t i­n ių kon­ cer­tas. Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nis­la­va Lei­k ie­ nė (g. 1925 m.), Ju­r ij Za­cha­rov (g. 1927 m.), Ona In­kė­nai­tė (g. 1939 m.), Pet­ras Vis­kon­tas (g. 1939 m.), Va­le­rij Alio­chin (g. 1941 m.), Ri­man­tas Vai­te­k ū­nas (g. 1970 m.), Alek­sej Bo­ga­tov (g. 1973 m.).

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„Sten­gia­mės vis­ką pa­da­ry­ti lai­ ku. Prie­šin­gu at­ve­ju gre­sia di­de­ lės nuo­bau­dos. Dėl šal­to pa­va­sa­ rio bu­vo šioks toks at­si­li­ki­mas, bet jau bai­gia­me pa­si­vy­ti gra­fik ­ ą“, – tvir­ti­no J.Ja­no­nio ir Jo­niš­kės gat­ ves re­konst­ruo­jan­čios įmo­nės va­ do­vas Dai­nius Zo­kas. J.Ja­no­nio gat­vės va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je klo­ja­mi ak­me­nys. „Klo­ji, tai­kai, žiū­ri, o pa­skui rei­ kia išar­dy­ti. Re­gis, dar­buo­to­jų di­de­ lės pa­jė­gos, dir­ba daug, o va­ka­re nė­ ra į ką žiū­rė­ti“, – tvir­ti­no va­do­vas. Taip pat dar li­ko įreng­ti bor­tus, pa­klo­ti grin­di­nį šo­ni­nėse gat­ve­ lėse, pa­so­din­ti žel­di­nius. J.Ja­no­nio gat­vė­je bus pa­so­din­ tos 53 gu­do­be­lės, ku­rių aukš­tis – 4 met­rai. Jos bus ap­tver­tos spe­cia­ lio­mis tvo­re­lė­mis. Re­mon­tuo­ja­mo­je gat­vė­je bus pa­ so­din­ta ir krū­mų.

Dienos telegrafas

Grin­di­nys: J.Ja­no­nio gat­vės va­žiuo­ja­mo­jo­je da­ly­je jau klo­ja­mi ak­me­nys nuo Man­to gat­vės pu­sės.

Lė­b ar­t ų ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Va­le­r ij Alio­chin.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Kai at­lik­si­me vi­sus dar­bus, be­ liks iš­plau­ti, iš­šveis­ti, iš­va­ly­ti gat­vę, kad bliz­gė­tų“, – ža­dė­jo D.Zo­kas. Iš pra­džių pla­nuo­ta, jog J.Ja­no­ nio gat­vės re­konst­ruk­ci­ja truks iki bir­že­lio. Su­tar­ty­je bu­vo nu­ma­ty­ta ga­li­my­ bė ją pra­tęs­ti tris mė­ne­sius, jei iš­ kil­tų ne­nu­ma­ty­tų ap­lin­ky­bių. Tuo ran­go­vai ir pa­si­nau­do­jo, tad dar­bai bus baig­ti iki rugp­jū­čio. In­ten­sy­viai dar­bai vyks­ta ir Jo­ niš­kės gat­vė­je. Pla­nuo­ja­ma, kad

čia jie tu­rė­tų bū­ti baig­ti iki rug­sė­ jo 26 die­nos. Dar­bai vyks­ta vi­sa­me Jo­niš­kės gat­vės ruo­že, ku­rį bu­vo nu­ma­ty­ ta at­nau­jin­ti, nuo bal­dų įmo­nės iki Kle­miš­kės gat­vės. Čia ga­li va­žiuo­ ti tik au­to­bu­sai. „Pir­mo­je gat­vės da­ly­je, kur vy­ ko re­mon­tas, jau iš­klo­tos trin­ke­lės. Ki­to­je pu­sė­je esa­me vis­ką išar­dę. Svars­ty­si­me, ką da­ry­ti su au­to­bu­ sų eis­mu. Jie pra­de­da truk­dy­ti dar­ bams“, – tvir­ti­no D.Zo­kas.

53

– tiek gu­do­be­lių bus pa­so­din­ta at­nau­jin­to­je J.Ja­no­nio gat­vė­je.

Jo­n iš­k ės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­d o­ ja­m i Tat­j a­n a Švets, Jev­g e­n ij Ka­r a­ čion­k a. Nau­j a­g i­m iai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­r ys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 5 ber­n iu­kai. Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 50 iš­k vie­ ti­mų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­sia skun­ dė­si pil­vo ir gal­vos skaus­mais, krau­jo­ ta­kos su­t ri­k i­mais, aukš­t u krau­jos­pū­ džiu, smul­k io­m is trau­mo­m is.

Din­go mo­te­rų paplūdimys Pap­lū­di­miuo­se dar nė­ 1 ra su­sta­ty­ti ir rū­ky­ mo vie­tas žy­min­tys ženk­lai. Anot

L.Dū­dos, kol ne­bus su­sta­ty­ti ženk­ lai, plia­žuo­se rū­kan­tys žmo­nės ne­ bus bau­džia­mi. Ta­čiau trauk­ti dū­ mą jis pa­ta­rė prie suo­liu­kų. Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ jau ra­ šė, kad ran­go­vai ne­spė­jo pa­ruoš­ti Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mių iki va­sa­ros se­zo­no pra­džios, ku­ri ofi­ cia­liai pa­skelb­ta šeš­ta­die­nį. Dau­ giau­sia pro­ble­mų ke­lia ta­kai. Už tai, kad vis­kas ne­bu­vo pa­ reng­ta tin­ka­mai ir lai­ku, Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­plū­di­mius pri­žiū­rin­čiai įmo­nei skir­ta 1500 li­tų bau­da. „Vėl va­žiuo­si­me tik­rin­ti plia­ žų. Jei ne­bus vis­kas pa­ruoš­ta, ir vėl skir­si­me bau­dą. Ne­ži­nau, ko­ dėl žmo­nės taip keis­tai el­gia­si. At­ ro­do, kal­bė­jo­me, jie vis­ką su­pra­to, bet šie vis tiek el­gia­si neat­sa­kin­gai, įžū­liai“, – pik­ti­no­si L.Dū­da.

At­si­li­ko dėl pa­va­sa­rio

Įmo­nės „Eko­no­vus“ Klai­pė­dos re­ gio­no va­do­vas An­ta­nas Gu­de­lis tvir­ti­no, kad pa­plū­di­mius vė­luo­ ja­ma pa­ruoš­ti, nes ne­bu­vo pa­va­ sa­rio. „Iš kar­to dirb­ti ne­ga­lė­jo­me, nes bu­vo su­ša­lęs smė­lis. Da­bar vis­kas lyg ir yra pa­ruoš­ta, iš­sky­rus ta­ kus. Jiems įreng­ti rei­kia daug lai­ ko. Tai nė­ra pa­pras­ti dar­bai. Vė­jas pus­to smė­lį. Už­ka­sa­mi laip­tai ir ta­ kai. Juos rei­kia at­kas­ti“, – pa­sa­ko­ jo A.Gu­de­lis. Tei­gia­ma, kad Ant­ro­jo­je Meln­ ra­gė­je mo­te­rų pa­plū­di­mį žy­min­ tis ženk­las lai­ku ne­bu­vo pa­sta­ty­ tas, nes jo ne­spė­ta at­nau­jin­ti. Jį ir ženk­lus žy­min­čius rū­ky­mo vie­tas ke­ti­na­ma pa­sta­ty­ti ar­ti­miau­sio­mis die­no­mis. Jei ne klai­džios mo­te­rų plia­žo ir rū­k y­m o vie­t ų paieš­kos, dau­ giau in­ci­den­tų plia­že ne­bū­tų bu­

Liudvikas Dū­da:

Jei ne­bus vis­kas pa­ ruoš­ta, ir vėl skir­si­me bau­dą.

Sezonas: žmonės skuba mėgautis pirmosiomis vasariškomis dieno­

mis pajūryje.

vę už­f ik­s uo­ta. Klai­p ė­d os skęs­ tan­č ių­j ų gel­b ė­j i­m o tar­n y­b os vy­r iau­s ia­s is spe­c ia­l is­tas Alek­

sand­ras Siak­ki tvir­ti­no, jog pir­ ma­sis va­sa­ros sa­vait­ga­lis praė­jo be in­c i­d en­t ų, nors žmo­n ių bu­ vo daug.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Van­duo šal­tas – apie 11–12 laips­nių ši­lu­mos. Žmo­nės ban­dė lįs­ti į jū­rą, bet ne­si­mau­dė“, – pa­ ste­bė­jo A.Siak­ki.

4

antradienis, birželio 4, 2013

miestas

Mies­tui – be­na­mių iš­šū­kis 1

Ne pra­šo, o rei­ka­lau­ja rū­ ka­lų, o jų ne­ga­vęs pa­ly­ di keiks­ma­žo­džiais. Pa­var­gęs nuo kau­li­ji­mo val­ka­ta čia pat iš­si­trau­ kia ir bu­te­lį deg­ti­nės. To­kią kliū­tį vi­si sten­gia­si apei­ti, kai ku­rie net pe­rei­na į ki­tą gat­vės pu­sę. Į mies­tą už­su­kus krui­zi­niams lai­ vams, val­ka­tų bū­rys nu­tū­pia Bir­žos til­tą, se­na­mies­čio gat­ve­les. Fon­ta­nuo­se – val­ka­tų prau­syk­la

Čia jie ne­ven­gia ne tik el­ge­tau­ti, bet ir mė­gau­tis ci­vi­li­za­ci­jos pa­to­ gu­mais. Sau­lės įkai­tin­tas fon­ta­nų van­duo jiems at­ro­do tin­ka­mas hi­ gie­nos pro­ce­dū­roms. Per pa­čią die­nos kait­rą Karlsk­ro­ nos aikš­tė­je, ša­lia Dra­mos teat­ro ir Pi­lies til­to be­na­mis nie­ko ne­si­var­ žy­da­mas ir net neap­si­dai­ręs, ar kas jį ma­to, nu­si­mo­vė kel­nes ir pa­mer­ kė sa­vo ge­ni­ta­li­jas į du­be­nė­lį pri­ me­nan­tį fon­ta­no in­dą. Ša­lia tuo me­tu fo­tog­ra­fa­vo­si jau­ na šei­ma iš Pe­ter­bur­go. Ga­li bū­ti, kad pa­tys to ne­ži­no­da­mi, jie už­ fik­sa­vo pa­si­bjau­rė­ti­ną vaiz­dą, ku­ ris jų at­min­ty­je vi­sa­da aso­ci­juo­sis su Klai­pė­dos var­du. Čia pat ant suo­liu­ko jis iš­si­dė­lio­ jo sa­vo dvo­kian­čią man­tą. Prau­si­ mo­si ri­tua­las ne­bu­vo sku­bo­tas. Be­na­mis lė­tai sags­tė­si kel­nes, ne­ sku­bė­da­mas, lyg de­monst­ruo­da­ mas ypa­tin­gą sa­vo kruopš­tu­mą, prau­sė ly­ties or­ga­nus, šluos­tė­si skar­ma­lais ir pa­ma­žu ren­gė­si, tar­ si at­li­kęs žyg­dar­bį. Vi­sa jo po­vy­za spin­du­lia­vo vi­siš­ ką abe­jin­gu­mą tam, kas vy­ko ap­ lin­kui. Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai apie šį vaiz­dą bu­vo pra­neš­ta, ta­čiau, kai pa­tru­liai bu­vo lais­vi nuo sku­bes­nių dar­bų, Karlsk­ro­nos aikš­tė­je vy­ro nuo­gu už­pa­ka­liu ne­be­ra­do. Draus­min­ti el­ge­tau­jan­čių ne­ga­li

Klai­pė­do­je ne­ga­lio­ja tai­syk­lė, drau­ džian­ti el­ge­ta­vi­mą, tad po­li­ci­nin­kai san­kci­jas prieš se­na­mies­čio vei­dą ga­di­nan­čius be­na­mius ga­li tai­ky­ti tik to­kiu at­ve­ju, jei­gu šie vie­šai gir­ tau­ja, pro­vo­kuo­ja­mai el­gia­si ar da­ ro nu­si­kal­ti­mą. Vi­sais ki­tais at­ve­jais pa­rei­gū­nai ne­tu­ri tei­sės pa­žeis­ti šių žmo­nių tei­sių ir pri­va­lo jų pai­sy­ti. „Ta­ry­bi­niais lai­kais val­ka­tas mi­ li­ci­nin­kai su­rink­da­vo ir iš­vež­da­ vo iš mies­to. Da­bar to da­ry­ti ne­ ga­li­me, – tei­gė uos­ta­mies­čio 1-ojo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to vir­ši­nin­kas Min­dau­gas Bu­si­las. – Jei­gu mies­ to val­džia iš­leis­tų po­tvar­kį, drau­ džian­tį el­ge­tau­ti, at­si­ras­tų pa­grin­ das dar la­biau ko­vo­ti su be­na­miais mies­to cent­re.“ Jo pa­val­di­nys Vy­gan­tas Ku­kaus­ kas ra­gi­no ne­tin­ka­mai be­siel­gian­ čius be­na­mius fo­tog­ra­fuo­ti ir nuo­ trau­kas su įvy­kio ap­ra­šy­mu siųs­ti į po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tą. Ta­da esą pa­rei­gū­nai at­lik­tų ty­ri­mą bei ga­lė­ tų im­tis prie­mo­nių. „Mes esa­me ta po­li­ci­jos gran­dis, ku­ri ti­ria gau­tus pra­ne­ši­mus. Mū­ sų pa­rei­ga nė­ra pa­tru­liuo­ti. Tam yra pa­tru­lių tar­ny­ba. Jie tu­ri sa­vo va­do­ vus, ku­rie tu­ri nu­ma­ty­ti, ka­da ir kur tai da­ry­ti. Mes tu­ri­me dau­gy­bę ki­ tų dar­bų. Jei­gu bū­tų bend­ras prie­ mo­nių pla­nas, ga­lė­tu­me su­da­ry­ti marš­ru­tus, iš įvai­rių tar­ny­bų skir­ti pa­rei­gū­nų, ma­nau, ta­da sėk­min­giau val­dy­tu­me si­tua­ci­ją se­na­mies­ty­je“, – tei­gė V.Ku­kaus­kas.

Pa­to­gu­mai: fon­ta­nas Karlsk­ro­nos aikš­tė­je la­bai pa­to­gus be­na­miams praus­tis.

Skam­bi­na tie­siai ko­mi­sa­rui

And­rius Le­liu­ga:

Romena Savickienė:

Kol kas nie­kas nė­ra su­gal­vo­jęs, kaip at­si­ kra­ty­ti be­na­mių. Jų yra ne tik Klai­pė­do­je, bet ir gra­žiau­siuo­se pa­sau­lio mies­tuo­se.

Ne­bė­ra eks­cent­riš­ko­ jo Ge­na­di­jaus, ku­ris per­nai šiur­pi­no tu­ris­ tus Teat­ro aikš­tė­je pa­ si­ro­dęs su il­gu liet­pal­ čiu ir gink­lu ran­ko­je.

Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­ jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios tvar­kos biu­ro vir­ši­nin­kas And­rius Le­liu­ga pa­prieš­ta­ra­vo ko­le­goms teig­da­mas, kad at­ski­ro pra­ne­ši­mo apie tvar­kos pa­žei­di­mus pa­rei­gū­ nams ne­rei­kė­tų lauk­ti. Už­ten­ka ir ži­nios, pa­si­ro­džiu­sios vie­šo­jo­ je erd­vė­je.

ne­ba­dy­tų sve­čiams akių. „Kol kas nie­kas nė­ra su­gal­vo­jęs, kaip at­si­kra­ty­ti be­na­mių. Jų yra ne tik Klai­pė­do­je, bet ir gra­žiau­ siuo­se pa­sau­lio mies­tuo­se. Mes maž­daug ži­no­me, kiek be­na­mių yra kiek­vie­no apy­lin­kės ins­pek­ to­riaus te­ri­to­ri­jo­je. Prieš ke­le­ tą me­tų ban­dy­ta juos re­gist­ruo­ti, fik­suo­ti val­ka­tų pirš­tų at­spau­dus. Tai da­ry­ta tam, kad ra­dę mi­ru­sį, ži­no­tu­me jo as­me­ny­bę“, – pa­sa­ ko­jo A.Le­liu­ga. Prieš ke­le­tą me­tų po­li­ci­ja da­ ly­da­vo­si apie be­na­mius tu­ri­mais duo­me­ni­mis su so­cia­li­niais dar­ buo­to­jais. Šie steng­da­vo­si na­mų ne­tu­rin­tiems as­me­nims pra­neš­ti, kur ga­li­ma per­nak­vo­ti, nu­si­praus­ ti, kur var­guo­liai ne­mo­ka­mai mai­ ti­na­mi. „Jei iš­va­ry­si­me juos iš se­na­mies­ čio, jie at­si­ras ki­to­se mies­to da­ly­ se. Tu­rė­tu­me gal­vo­ti, kaip juos su­ grą­žin­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą, bet tai per­ne­lyg to­li­ma mi­si­ja. Keis­tas da­ly­kas, kad kas­met be­na­mių gre­ tas pa­pil­do vis jau­nes­ni as­me­nys. Kas­met dis­ku­tuo­ja­me šia te­ma, bet nau­jo nie­ko, tie­siog kons­ta­tuo­ja­ me pa­čią pro­ble­mą“, – ap­gai­les­ ta­vo pa­rei­gū­nas.

Sau­go tu­ris­tus iš lai­vo

Pa­rei­gū­nas pa­sa­ko­jo, kad kiek­vie­ną pa­va­sa­rį, prieš pra­si­de­dant krui­ zi­nių lai­vų lan­ky­mo­si mū­sų mies­ te se­zo­nui, pa­rei­gū­nai su­si­tin­ka su Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro (TIC) at­sto­vais ir ap­ta­ria, kaip už­tik­rin­ti tu­ris­tų sau­gu­mą. Gi­dai jau ne vie­nus me­tus pra­ ne­ša pa­rei­gū­nams, ku­rio­mis die­ no­mis lau­kia krui­zi­nių lai­vų bei ku­riuo me­tu ir ku­rio­mis mies­to gat­vė­mis ve­džios tu­ris­tus. Esą to­mis die­no­mis pa­tru­lių rink­ti­nės pa­rei­gū­nai kur kas daž­ niau nei ki­to­mis die­no­mis šmė­ žuo­ja se­na­mies­čio gat­vė­mis, taip iš­bai­dy­da­mi val­ka­tas. Spe­cia­liai tam skir­tas pės­čių­ jų pa­tru­lių eki­pa­žas atei­na į lan­ ky­ti­nas vie­tas dar iki čia at­si­ran­ dant tu­ris­tų gru­pei, kad val­ka­tos

TIC va­do­vė Ro­me­na Sa­vic­kie­nė ti­ki­no, kad mū­sų se­na­mies­tis kei­ čia­si į ge­rą pu­sę. Ne­bė­ra eks­cent­ riš­ko­jo Ge­na­di­jaus, ku­ris per­nai šiur­pi­no tu­ris­tus Teat­ro aikš­tė­je pa­si­ro­dęs su il­gu liet­pal­čiu ir gink­ lu ran­ko­je. Pa­na­šu, kad jis no­rė­jo su­vai­din­ti A.Puš­ki­ną ar ko­kią ki­tą as­me­ny­bę, nes pa­dek­la­ma­vęs po­smą pri­dė­jo gink­lą sau prie smil­ki­nio. Ta­čiau ru­sų kal­bos ne­sup­ran­tan­tys tu­ris­ tai si­tua­ci­ją ver­ti­no vi­sai ki­taip, nei ti­kė­jo­si keis­tuo­lis. „Ten­ka pri­pa­žin­ti, Klai­pė­da ne­ tu­ri kuo nu­ste­bin­ti at­vy­kė­lių, bet jei­gu vie­to­je bent men­kų įspū­džių tu­ris­tų at­min­ty­je už­si­fik­suo­ja šiur­ pūs ag­re­sy­vių be­na­mių vaiz­dai, ne­ ga­li­ma ti­kė­tis, kad sve­čiai dar ka­ da nors čia at­vyks. Ap­mau­du, bet pri­va­lo­me tu­ris­tus per­spė­ti ati­ džiai sau­go­ti sa­vo daik­tus. Šie­met vie­no krui­zi­nio lai­vo įgu­los na­rys jau bu­vo api­plėš­tas se­na­mies­ty­je, jis ne­te­ko plan­še­ti­nio kom­piu­te­ rio. Iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ti, kad skam­bin­ti bend­ruo­ju pa­gal­bos te­ le­fo­nu neap­si­mo­ka. Kai at­si­tin­ka bė­da, skam­bi­nu tie­siai A.Le­liu­gai ir ži­nau, kad pro­ble­ma bus ne­del­ siant iš­spręs­ta. Juk yra bu­vę at­ve­jų, kai tu­ris­tai į mū­sų cent­rą at­bėg­da­ vo slėp­tis“, – tei­gė R.Sa­vic­kie­nė. Su sve­tim­ša­liais ne­re­tai bend­ rau­jan­ti mo­te­ris džiau­gė­si, kad Klai­pė­do­je ne­bė­ra įžū­lių el­ge­tau­ jan­čių vai­kų, ku­rie dar prieš ke­le­ tą me­tų graibs­ty­da­vo tu­ris­tus už skver­nų. Bend­ros pa­stan­gos da­vė vai­sių

Nors aki­vaiz­du, kad val­ka­tau­jan­ čių as­me­nų te­ro­ras nor­ma­lių­jų at­ žvil­giu yra sun­kiai iš­spren­džia­ma pro­ble­ma, pa­na­šu, kad ją įma­no­ma bent jau su­ma­žin­ti. Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus va­do­vė Vil­ma Ši­la­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad prieš po­ rą me­tų sos­ti­nė­je su­si­rū­pin­ta be­ na­miais. Ta­da paaiš­kė­jo, jog ne­ pai­sant dau­gy­bės tar­ny­bų, ku­rios dir­ba su šios so­cia­li­nės gru­pės as­ me­ni­mis, nie­kas tiks­liai ne­ži­no­jo,

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nei kiek Vil­niu­je yra na­mų ne­tu­rin­ čių žmo­nių, nei ko­kių pa­slau­gų bei pa­gal­bos jiems rei­kia. Ta­da sa­vi­val­dy­bės, ne­vy­riau­sy­ bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų bei „Ca­ri­to“ at­ sto­vai su­kū­rė bend­rą pro­gra­mą, ku­rio­je bu­vo nu­ma­ty­ta, kaip grą­ žin­ti į nor­ma­lų gy­ve­ni­mą val­ka­tau­ jan­čius bei el­ge­tau­jan­čius žmo­nes. At­si­ra­do duo­me­nų ba­zė apie šiems žmo­nėms tei­kia­mas pa­slau­gas. So­cia­li­nės pa­ra­mos cent­ro dar­ buo­to­jai išė­jo į gat­ves ir at­li­ko ty­ ri­mą apie žmo­nes be na­mų, jų dar­bin­gu­mą, am­žių bei po­rei­kius. Paaiš­kė­jo, kad di­džio­ji dau­gu­ma no­rė­jo keis­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. „Da­bar vei­kia sis­te­ma, lei­džian­ ti ži­no­ti, kaip tie žmo­nės mig­ruo­ ja, kaip iš vie­nų nak­vy­nės na­mų ke­liau­ja į ki­tus, at­si­ra­do ga­li­my­bė ste­bė­ti, ko­kios pa­slau­gos jiems su­ tei­kia­mos, kiek tai kai­nuo­ja mies­ tui. Ge­rai, kad pa­ga­liau tarp įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų at­si­ra­do ry­šys, – pa­sa­ ko­jo V.Ši­la­lie­nė. – Da­bar nak­vy­nės na­mai tu­ri au­to­mo­bi­lį. So­cia­li­nis dar­buo­to­jas kar­tu su po­li­ci­nin­ku va­ži­nė­ja rep­re­zen­ta­ci­nė­mis mies­ to gat­vė­mis, kur aso­cia­lūs as­me­ nys mėgs­ta el­ge­tau­ti. Šis tan­de­mas be­na­mius iš­ga­be­na ten, kur tei­kia­ mos jiems skir­tos pa­slau­gos. Be to, ši ko­man­da rea­guo­ja į iš­kvie­ti­mus. Iki šiol šiems po­ky­čiams ne­rei­kė­jo pa­pil­do­mų žmo­nių ar pi­ni­gų.“ Klai­pė­die­čiai pa­jė­gų ne­vie­ni­ja Nors vil­nie­čiai pri­pa­žįs­ta, kad be­ na­mių ir el­ge­tų mies­te vis dar yra, ta­čiau si­tua­ci­ja aki­vaiz­džiai pa­si­ kei­tė į ge­rą ir ta­po la­biau val­do­ma. Po tru­pu­tį kei­čia­si ir vil­nie­čių po­ žiū­ris į iš­mal­dos da­vi­mą. Klai­pė­dos So­cia­li­nių rei­ka­lų de­ par­ta­men­to di­rek­to­rė Aud­ra Dau­jo­ tie­nė tei­gė, kad mū­sų mies­te pa­na­ šių pro­gra­mų kaip Vil­niu­je nė­ra. Anot jos, po­li­ci­ja pri­va­lo rū­pin­tis vie­šą­ja tvar­ka mies­te, o jei­gu be­na­ miai ne­da­ro tei­sės pa­žei­di­mų, tai nie­kam ir neužk­liū­va. Šie­met ge­gu­žės mėn. po­li­ci­jos pa­tru­liai du­kart su­lau­kė pra­ne­ši­ mo apie gir­tau­jan­čius be­na­mius Žve­jų gat­vė­je ir kar­tą – prie Jo­no kal­ne­lio.

5

antradienis, birželio 4, 2013

miestas

„Gu­bo­jos“ mo­kyk­la išnyks „Gu­bo­jos“ mo­kyk­ los, ku­rio­je mo­ko­ si spe­cia­lių­jų po­rei­ kių vai­kai, lau­kia reor­ga­ni­za­ci­ja. Įs­ tai­ga bus pri­jung­ ta prie „Me­dei­nės“ mo­kyk­los. Pert­var­ka: „Gu­bo­jos“ mo­kyk­la bus pri­jung­ta prie „Me­dei­nės“ mo­kyk­los.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pert­var­ka bus įgy­ven­din­ta nuo šio rug­sė­jo. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Švie­ti­mo sky­riaus ve­dė­ja Lai­ma Priž­gin­tie­ nė tvir­ti­no, kad tė­vams bu­vo siū­lo­ ma ne­ga­lią tu­rin­čius vai­kus per­kel­ ti į „Vy­tu­rio“ pa­grin­di­nę mo­kyk­lą. Ji su­ti­ko priim­ti spe­cia­lių­jų po­rei­ kių mo­ki­nius. „De­šimt tė­vų bu­vo iš­reiš­kę no­rą, kad jų vai­kai mo­ky­tų­si „Vy­tu­rio“ pa­grin­di­nė­je mo­kyk­lo­je. Ta­čiau dau­gu­ma at­si­sa­kė. Jie nu­spren­ dė pe­rei­ti į „Me­dei­nės“ ir „Svet­ lia­čiok“ mo­kyk­las. Vie­nas ne­ga­ lią tu­rin­tis vai­kas bus in­teg­ruo­tas į „Vy­tu­rio“ pa­grin­di­nės mo­kyk­los kla­sę“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja.

„Me­dei­nės“ mo­kyk­los pa­tal­ poms rei­kia re­mon­to. L.Priž­gin­tie­nė tvir­ti­no, kad mo­ kyk­los lau­ko ir vi­daus re­mon­to dar­bams rei­kia 90 tūkst. li­tų. Pa­ sak ve­dė­jos, ant­rie­siems dar­bams rei­kia 45 tūkst. li­tų. Šios lė­šos bus skir­tos, o lau­ko dar­bai ga­li pa­lauk­ti. Nuo ki­tų me­tų pa­tal­pų pa­ge­ri­ni­mui pla­nuo­ja­ma skir­ti 100 tūkst. li­tų. Ve­dė­jos tei­gi­mu, pa­ti mo­kyk­ la yra at­li­ku­si re­mon­to dar­bų už 27 tūkst. li­tų. Bu­vo su­re­mon­tuo­tos kai ku­rios kla­sės, grin­dys. Iš „Me­dei­nės“ mo­kyk­los nu­ma­ to­ma at­leis­ti 23 žmo­nes. Iš jų 20 yra pen­si­nio am­žiaus. Skai­čiuo­ja­ ma, kad išei­ti­nėms kom­pen­sa­ci­ joms rei­kė­tų apie 271,8 tūkst. li­tų. Iš „Gu­bo­jos“ mo­kyk­los pla­nuo­ ja­ma at­leis­ti 36 dar­buo­to­jus. Iš jų

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

59

– tiek darbuotojų žadama atleisti iš „Gubojos“ ir „Medeinės“ mokyklų. 21 yra pen­si­nio am­žiaus. Nu­ro­do­ ma, kad dau­gu­ma at­lei­džia­mų dar­ buo­to­jų yra va­ly­to­jai, sar­gai, kiem­ sar­giai, vi­rė­jai. Jų išei­ti­nėms kom­pen­sa­ci­joms ga­li pri­reik­ti apie 355,3 tūkst. li­tų, jei­gu jie ne­su­tiks pe­rei­ti į ki­tą įstai­ gą ar­ba ne­bus to­kių ga­li­my­bių.

Svas­ti­kų nai­kin­ti ne­sku­bė­jo Mil­da Ski­riu­tė Jū­ri­nin­kų pro­spek­te ant gar­so slo­pi­ni­mo sie­ne­lės sa­vai­tę akis ba­dė svas­ti­kos. Klai­pė­die­čiai pik­ ti­no­si, kad sa­vi­val­dy­bė jų ne­sku­ ba nu­va­ly­ti.

Ban­du­žių se­niū­nai­tė Li­gi­ta Girs­ kie­nė pa­sa­ko­jo, kad vie­nas gy­ ven­to­jas apie ant tvo­ros iš­pieš­tas tris svas­ti­kas pra­ne­šė praė­ju­sią sa­vai­tę. Pa­sak se­niū­nai­tės, šie ženk­lai at­si­ra­do po sa­vait­ga­lio. Prie vie­ nos iš svas­ti­kų bu­vo ir už­ra­šas ru­ sų kal­ba. L.Girs­kie­nė tvir­ti­no, kad

apie ženk­lus iš kar­to in­for­ma­vo sa­vi­val­dy­bę. „Ma­nau, kad to­kie ženk­lai tu­ri bū­ti už­da­žy­ti ne­del­siant. Jū­ri­nin­ kų pro­spek­tu į Tarp­tau­ti­nę per­ kė­lą va­žiuo­ja daug klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių. Įdo­mu, kaip už­sie­ nie­čiams at­ro­do to­kie ženk­lai?“ – re­to­riš­kai klau­sė se­niū­nai­tė. Anot klai­pė­die­tės, sa­vi­val­dy­bė nuo­lat gąs­di­na gy­ven­to­jus bau­do­ mis už gra­fi­čius ant pa­sta­tų, ta­čiau pa­ti ne­si­rū­pi­na sa­vo sta­ti­nių tvar­ kin­gu­mu. „Apie tai, kad sie­ne­lė iš­mar­gin­ ta gra­fi­čiais, sa­vi­val­dy­bei pra­ne­šiau ko­vo pra­džio­je. Svas­ti­kų ta­da dar

ne­bu­vo. Ga­vau at­sa­ky­mą, kad sie­ ne­lė bus su­tvar­ky­ta at­si­žvel­giant į fi­nan­sa­vi­mą. Jei taip bū­tų nu­ter­lio­ ti pa­sta­tai, žmo­nės iš kar­to gau­tų bau­dą, o čia tai­syk­lės ne­ga­lio­ja“, – pik­ti­no­si se­niū­nai­tė. Po ke­lių die­nų sie­ne­lė vis dėl­to bu­vo už­da­žy­ta. „Žmo­nės tu­rė­tų pra­neš­ti apie to­ kius ženk­lus. Pa­tys vis­ko ne­ga­li­me su­žiū­rė­ti. Ima­mės prie­mo­nių. Dar­ bų per de­šimt mi­nu­čių nuo pra­ne­ ši­mo pa­da­ry­ti ne­ga­li­me“, – ko­ dėl be­veik sa­vai­tę del­sė pa­nai­kin­ti svas­ti­kas, aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da.

Ženk­lai: ant gar­so slo­pi­ni­mo sie­ne­lės Jū­ri­nin­kų pro­spek­te bu­vo iš­pieš­tos trys svas­ti­kos.

Li­gi­tos Girs­kie­nės nuo­tr.

6

antradienis, birželio 4, 2013

nuomonės

Kai skam­ban­tis mies­tas su­tin­ka ir pa­ly­di lai­vus

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Lie­tu­viš­ki bren­so­nai

K

Violeta Juodelienė

P

as­ta­ro­sios­mis die­no­mis į Lie­ tu­vą su­plū­dę pa­sau­ly­je pri­ pa­ž in­t i ly­de­r iai da­l i­jo vie­ną už ki­tą ver­tin­ges­nius pa­ta­ri­ mus, kaip pa­kar­to­t i jų sėk­mės is­to­r i­ ją. Ne­pai­syk ki­t ų nuo­mo­nės, bet drą­ siai pra­šyk pa­gal­bos. Tu­rėk sva­jo­nę, jos siek kryp­tin­gai, bet neiš­duok sa­vo prin­ci­pų. No­rėk už­dirb­ti, bet ne­gal­vok apie pi­ni­g us. Skam­bė­jo dau­g y­bė vie­na už ki­tą pa­ pras­tes­n ių tie­sų, ku­r ios, sklis­da­mos iš la­bai sėk­min­g ų ir dar la­biau cha­riz­ ma­tiš­kų as­me­ny­bių lū­pų, at­ro­do it ste­ buk­l in­ga lai­mės for­mu­lė, ku­rią pri­tai­ kius pra­kti­ko­je ga­li­ma už­dirb­ti mi­li­jo­ ną. Gal­būt net ne pa­sku­ti­n į. Iš di­d žių žmo­n ių iš­g irs­tos ba­na­l ios tie­sos skam­ba ma­g iš­kai – it ste­buk­l i­

Tik pa­sa­ko­je nu­prau­ sus, ap­vil­kus šva­riais marš­ki­niais pe­le­nių ga­ li­ma pa­vers­ti prin­cu. nės pa­sa­kos prieš mie­gą. Ka­ž in tik, ar daug kas Lie­tu­vo­je pa­jė­g ia iki ga­lo su­ pras­ti jo­se už­ko­duo­tas min­tis? Tik pa­sa­ko­je nu­prau­sus, nu­kar­pius na­g us ir plau­k us, ap­v il­k us šva­r iais marš­k i­n iais pe­le­n ių ga­l i­ma pa­vers­t i prin­cu. Apie to­k io prin­co, va­kar dar bu­vu­sio mėš­l i­nais tar­pu­pirš­čiais, ge­ bė­ji­mus val­dy­ti, tau­to­sa­ka nu­ty­li. Nie­ kas ir ne­ga­l i pa­neig­t i ga­l i­my­bės, kad jie ne­pa­virs­ta ki­to­se pa­sa­ko­se ap­dai­ nuo­ja­mais kvai­lais ka­ra­liais. Kad ir ko­k ia gra­ž i Lie­t u­va pa­si­ro­dė oro ba­l io­nu skri­du­siam se­rui Ri­char­ dui Bran­so­nui, mū­suo­se ste­buk­lų ne­ daug, žmo­nėms pa­kei­tus for­mą, tu­ri­ nys ne­bū­ti­nai pa­si­kei­čia. Tuo pat me­tu, kai „Fo­rum One“ pra­ne­ šė­jai sva­jo­ja apie kos­mo­są (tie­sio­g i­ne pra­sme) ir pa­ta­ri­nė­ja lie­tu­viams, kaip mo­ky­t is iš klai­dų, pa­sta­r ie­ji džiau­g ia­ si vers­lo pla­nais, drą­sa pra­noks­tan­ čiais in­ves­t uo­to­jų į vieš­bu­t į Mar­se ke­t i­ni­mus. „Spe­cia­l ių­jų tar­ny­bų me­to­dai vers­le“ – taip va­di­na­si vie­nos Vil­niaus bend­ ro­vės sva­jo­nė. Kai į na­mus, biu­rą įsi­ ver­ž ia STT ar FNTT, net kie­čiau­sie­ ji pra­ran­da sa­v it­var­dą, sa­ko lie­tu­v iš­ kie­ji bren­so­nai. Kad taip ne­nu­t ik­t ų, rei­ka­l in­gos ne tik ži­nios, bet ir pra­kti­ niai įgū­d žiai, tvir­t i­na mū­siš­k iai ly­de­ riai ir siū­lo pa­si­sem­ti pa­tir­ties iš tei­sia­ mo­jo, dvie­jų įta­r ia­mų­jų, bu­vu­sio VSD pa­rei­g ū­no, tai­ko­mo­sios psi­cho­lo­g i­jos spe­cia­l is­to.

o ge­ro, tai bu­vo pir­mą­kart. Uos­ta­mies­ty­je skam­bė­jo toks ele­gan­tiš­kas džia­zas. Ne, ne­šo­ki­ra­vo nei kon­ cer­tuo­jan­čios gru­pės, nei pa­vie­niai mu­zi­kan­tai. Tie­są sa­kant, pir­mą­ kart Klai­pė­do­je, se­na­mies­čio gat­ vė­je, ma­čiau taip sma­giai be­si­rai­ tan­tį sak­so­fo­ni­nin­ką. Mies­tie­čiai at­si­kvė­pė. Pa­ga­liau vie­ną kar­tą bu­ vo ras­tas komp­ro­mi­sas ir tai ten­ki­ no, re­gis, dau­gu­mą. Pa­ga­liau tu­rė­ jo­me ga­li­my­bę rink­tis. Ar­gi ne to­dėl ėjo­me į At­gi­mi­mą? Bet Klai­pė­do­je tai tu­ri dar ypa­tin­ gą reikš­mę, Kurš­ma­rė­mis plau­kian­ tys lai­vai tie­siog gra­žiai ūkau­ja. Re­ gis, tik to­dėl ši mu­zi­ka įgy­ja ki­to­kią reikš­mę. Jo­kia­me ki­ta­me Lie­tu­vos mies­te ši­to ne­pa­ma­ty­si ir neiš­gir­si. Net mies­to gat­vė­se siau­tė­jan­tys dvi­ra­ti­nin­kai to­mis die­no­mis bu­vo lyg ir ap­ri­mę. Ar tai mu­zi­kos įta­ka? Vis­ko ga­li bū­ti. Kur beei­tų sve­čiai, re­tas ap­len­ kia se­ną­ją tur­ga­vie­tę. Nie­ko ypa­ tin­go jo­je nė­ra. Tie ke­li ap­griu­vę, pra­dė­ti tvar­ky­ti ir ne­ži­nia kam pa­ lik­ti pa­sta­tai. Ten, ne­to­li Pi­lies gat­ vės, pa­čia­me Se­no­sios tur­ga­vie­tės ga­le, sto­vi be­ne vie­nin­te­lis res­tau­ ruo­tas pa­sta­tas. Čia Dar­žų gat­vė­ je bu­vo bu­vu­sios 4-osios vi­du­ri­nės mo­kyk­los pra­di­nė mo­kyk­la. Su šil­ to­mis kros­ni­mis, tua­le­tu lau­ke, ko­ ri­do­riu­je už­deng­ta me­ta­li­ne sta­ti­ nai­te ge­ria­mam van­de­niui ir prie tos sta­ti­nai­tės gran­di­nė­le pri­tvir­ tin­tas me­ta­li­nis puo­du­kas. Van­duo bu­vo la­bai ska­nus ir šal­tas. Ten iš rau­do­nų ply­tų ne taip jau ir se­niai bu­vo su­mū­ry­tas tua­le­tas. Ar­chi­tek­tas Sau­lius Ma­no­mai­tis ir­ gi ži­no tą is­to­ri­ją. Ir kai to­je vie­to­ je bu­vo at­kas­ti pa­lai­kai, jis ten bu­vo, to­dėl pa­klau­siau: kas čia bus. Kiek pyk­te­lė­jęs at­sa­kė žar­go­nu: „vy­ chud­kė“. Ne­pa­ti­kė­jau sa­vo aki­mis, kai tas pa­sta­tas iš tie­sų iš­dy­go. Tie­są sa­ kant, da­bar bū­tų įdo­mu ži­no­ti, kas at­si­ti­ko su tais pa­lai­kais? Ar tas pa­ ts, kas jau at­si­ti­ko ir su ki­tais? Įdo­ mu, ką mies­to val­džia ke­ti­na ap­tver­ ti. Me­na­mas ka­pi­nes, o jų mies­te, be­je, yra ir dau­giau, tua­le­tą ar bū­ si­mą­sias sta­ty­bas Se­no­jo­je tur­ga­ vie­tė­je? Tik man re­gis, pir­miau­sia

rei­kė­tų baig­ti pra­dė­tas sta­ty­bas, o pa­skui im­tis nau­jų dar­bų. Ar ge­ras šei­mi­nin­kas da­ro ki­taip? Kad ir kaip ten bū­tų, ta­čiau Klai­ pė­do­je pa­vel­das nė­ra sau­go­mas. Ne­ži­nau prie­žas­ties. Gal dėl la­bai ne­vie­na­reikš­mės is­to­ri­jos. Ta­čiau per­ra­ši­nė­ti is­to­ri­ją yra la­bai ne­dė­ kin­gas dar­bas. Vo­kie­ti­ja, kaip ži­no­ma, ka­ro me­ tais bu­vo la­bai su­griau­ta. Bet žiū­rė­ ki­te, kaip ji da­ro. Dau­ge­lį se­nų pa­ sta­tų jie at­sta­tė. Ne­ga­na to, prie to­kių pa­sta­tų pri­ka­bi­na len­te­les, kur pa­ra­šo, koks tai yra pa­sta­tas, ka­ da pra­dė­tas at­sta­ti­nė­ti ir ka­da baig­ tas. Ne­ma­čiau va­di­na­mų­jų am­žiaus sta­ty­bų. Pa­ga­liau vie­šu­mas už­ker­ta ke­lią blo­giems dar­bams. Ne­ži­nau, kaip da­bar tu­ri jaus­tis tie, ku­rie iš bu­vu­sio Vi­tės ra­jo­no pa­da­ rė tai, kas da­bar čia yra. Tu­rė­jo bū­ti ne­ma­žas in­te­re­sas, jei se­nu­tė­lė, pui­ kiau­siais ta­šy­tais ak­me­ni­mis grįs­ ta Uos­to gat­vė ati­te­ko uos­to bend­ ro­vei. Da­bar yra li­kęs tik ne­di­du­kas se­no­sios gat­vės ruo­žas. Kaip dar tų ta­šy­tų ak­me­nų nie­kas neiš­lu­po? Bet juk tie, ku­rie su­gal­vo­jo Se­ną­ jį tur­gų pa­vers­ti sta­tyb­vie­te, ma­tyt, ži­no, ko­dėl tai da­ro. Gal pa­kvi­po Eu­ ro­pos Są­jun­gos fon­dų pi­ni­gais? Mies­tą pa­vers­ti sta­tyb­vie­te la­bai ne­sun­ku. Bet ko­dėl neat­si­ran­da no­ro ap­leis­tų pa­sta­tų sa­vi­nin­kus Se­no­jo­ je tur­ga­vie­tė­je pa­pra­šy­ti paaiš­kin­ti, ko­dėl nie­ko ne­da­rė? Ly­giai taip pat tu­rė­tų paaiš­kin­ti, pa­vyz­džiui, ko­dėl lau­kia­ma, kol su­nyks bu­vu­sio Odos li­gų dis­pan­se­rio pa­tal­pos? Ir vis dėl­ to kas bus da­ro­ma su se­nuo­ju ma­lū­ nu? Ant griu­vė­sių jau ber­žai au­ga. O juk tai yra vie­tos, kur tu­ris­tai ne­ ra­gi­na­mi ei­na. Jie ei­na, ži­no­ma, ir link Ža­lio­sios vais­ti­nės. Gai­la, kad iki šiol juos pa­si­tin­ka ap­mu­si­ję lan­gai. Ir to­ kių ap­leis­tų pa­sta­tų yra daug. Ka­ro nuo­sto­lius pa­li­ki­me ka­rui. Bet mes jau esa­me 23 me­tus ne­prik­

„Pa­vo­gė“ mie­gą

lau­so­ma vals­ty­bė. Ne nau­jos ar­chi­ tek­tū­ros va­žiuo­ja žiū­rė­ti, o sten­gia­si pa­žvelg­ti, kas li­ko iš se­no­sios is­to­ri­ jos. To­li pa­vyz­džių ieš­ko­ti ne­rei­kia. Pa­žiū­rė­ki­te, kas li­ko iš Rau­do­no­jo Kry­žiaus li­go­ni­nės, sta­ty­tos prieš­ ka­ry­je. Da­bar ji at­ro­do lyg kregž­ dės liz­das. Gra­žu? Kai kam, ma­tyt, gra­žu ir de­ga­li­nių tink­lai, iš­si­dės­tę cent­ri­nė­je mies­to ar­te­ri­jo­je. Be­je, ša­lia ro­tu­šės yra sto­vė­jęs ne­ di­de­lis pa­sta­tė­lis su bokš­tu ir laik­ ro­džiu. Pa­ty­liu­kais nu­griau­ta. Da­ bar to­je vie­to­je žvil­gan­tis pa­sta­tas. Tad toks mū­sų su­pra­ti­mas apie is­ to­ri­ją ir mū­sų ry­šius su ja. Aną­dien ne­to­li ke­pyk­lė­lės, esan­ čios prie­šais Se­ną­jį tur­gų, ke­li vo­ kiš­kai kal­ban­tys tu­ris­tai ieš­ko­jo se­ na­mies­čio. Pa­ro­džiau, kur Ta­ra­vos Ani­kės aikš­tė su fon­ta­nė­liu, kur jų ieš­ko­mas Se­na­sis tur­gus, kur Ma­ri­ jos Tai­kos Ka­ra­lie­nės baž­ny­čia, kur­ link rei­kia ei­ti, no­rint ras­ti pa­mink­li­nį ak­me­nį evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų šven­to­ jo Jo­no baž­ny­čiai. Tie žmo­nės bu­vo bran­daus am­žiaus. Sa­kė, kad ki­tą­dien bus ap­žval­gi­nė eks­kur­si­ja. Aiš­ku tik vie­na, jog va­ka­rie­čiams mū­sų gy­ri­ma­sis se­na­mies­čiu sun­ kiai su­pran­ta­mas. Se­na­mies­tis at­ ro­do ap­gai­lė­ti­nai. Ir ne tik to­dėl, kad at­grub­na­gių bet kaip su­dė­lio­ti ak­me­nys siau­ro­se gat­ve­lė­se yra tie­ siog neį­vei­kia­mos kliū­tys neį­ga­lie­ siems. Ma­čiau, kaip iš vie­no krui­ zi­nio lai­vo gru­pė tu­ris­tų, tarp ku­rių bu­vo ir vie­na neį­ga­lio­jo ve­ži­mė­ly­je, ties se­nuo­ju pa­štu pa­sto­vė­jo il­go­ kai, o pa­skui ke­lie­se ėmė ir per­ne­šė tą ve­ži­mė­lį su mo­te­ri­mi į ki­tą gat­vės pu­sę. Jie juo­kė­si. O mes? Tu­rė­tu­ me raus­ti iš gė­dos tai pa­ma­čius. Ar ma­tė­te neį­ga­liuo­sius, va­ži­nė­jan­čius uos­ta­mies­čio gat­vė­mis? Be­veik ne­ ma­tau. O ir kur jiems va­ži­nė­ti? Juk jie ne dvi­ra­ti­nin­kai, ku­riems nu­tie­ sė spe­cia­lius ta­kus. Pui­ku, kai mies­te skam­ba mu­zi­ ka. Bet ne tik dėl jos tu­ris­tai įvei­kia tūks­tan­čius ki­lo­met­rų. Juk da­bar dėl per mies­tą te­kan­čios upės var­ do gin­či­ja­ma­si. Kam, jei­gu ne is­to­ ri­kams, rei­kė­tų pa­dė­ti taš­ką, vie­šai nu­ro­dant, ku­ris upės pa­va­di­ni­mas yra se­nes­nis? O ta gy­ven­to­jų ap­ klau­sa vis tiek yra pi­lie­čių nuo­mo­ nė. Ar ji tik­rai nie­ko ne­reiš­kia?

Ge­ri dar­bai tik­rai lie­ka at­min­ty­je A.Dy­ko­vie­nė „Žy­dų gel­bė­to­jams – ti­tu­lai“, „Klai­pė­da“, 2013 05 29.

N

o­riu pa­dė­ko­ti už šil­ tą straips­nį, ku­rį pa­ra­šė­ te ir re­dak­ci­ja pub­li­ka­vo. Kiek­vie­nas tu­ri ga­li­my­ bę rink­tis: žu­dy­ti, ty­lė­ti ar­ba gel­bė­ ti. Ga­li­ma pa­vers­ti laik­raš­tį į gry­ną

ti taip, kaip pa­da­rė­te jūs, – su mei­ le Die­vui ir žmo­gui. Ačiū re­dak­ci­jai, ku­ri tę­sia švie­sias laik­raš­čio tra­di­ci­ jas ir to­liau sklei­džiant to­le­ran­ci­jos, vi­sa­ver­čio žmo­gaus for­ma­vi­mo idė­ jas, ro­dy­da­ma, kad ge­ri dar­bai lie­ka at­min­ty­je il­giau ne­gu tam­sūs. Fe­lik­sas Pu­zems­kis

Gy­ve­nu Žal­gi­rio gat­vė­je. Kai praė­ ju­sios sa­vai­tės pa­bai­go­je į mū­sų kie­mą at­ga­be­no sta­ty­bi­nį va­go­ nė­lį ir dau­gy­bę vamz­džių, su­pra­ tau – tu­rė­si­me ša­lia sta­tyb­vie­tę. Ir il­gam. Re­mon­to „džiaugs­mus“ pa­ju­to­me jau anks­ty­vą pir­ma­die­ nį, kai pu­sė sep­ty­nių ry­to gar­siai žveng­da­mi dar­bi­nin­kai su­si­rin­ko į dar­bo vie­tą. Pa­ti­kė­ki­te, tai blo­ giau už kie­me siau­tė­jan­čius vai­ kus ar ru­jo­jan­čius ka­ti­nus. Ki­taip ta­riant, pa­sku­ti­nį mie­go pus­va­ lan­dį „pa­vo­gė“ vamz­džių tie­sė­jai. Bai­su pa­gal­vo­ti, kad tai tę­sis vi­są va­sa­rą. Gied­rė

Ta pa­ti Pa­lan­ga

Esu klai­pė­die­tė. Anks­ty­vą šeš­ ta­die­nį lan­kiau­si mū­sų kai­my­ni­ nia­me ku­ror­te – Pa­lan­go­je. Kai už­su­kau į vie­ną pre­ky­bos cent­ rą, nu­ste­bau pa­ma­čiu­si daug jau­ nų žmo­nių, ku­rie iš pat ry­to pir­ ko al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų. Kai ku­rie jau­nuo­liai, abe­jo­nių ne­ki­lo, bu­ vo po aud­rin­gos nak­ties. Kai ku­ rių vei­dai bu­vo nu­sė­ti mė­ly­nė­mis. Tur­būt muš­ty­nių pėd­sa­kai. Ki­taip ta­riant, su­pra­tau, kad nak­ti­nis gy­ve­ni­mas va­sa­ri­nė­je Pa­lan­go­je ne­si­kei­čia dau­gy­bę me­tų ir, grei­ čiau­siai, ne­si­keis nie­ka­da. Si­gi­tas

Ra­do rak­tus

Pir­ma­die­nį ry­te Lie­pų gat­vė­je ra­ dau rak­tų ry­šu­lį, ku­ria­me yra ir rak­tas nuo šar­vuo­tų bu­to du­rų. Jei pa­si­ge­do­te, at­si­liep­ki­te. Ma­no te­le­fo­no nu­me­rio tei­rau­ki­tės re­ dak­ci­jo­je. Al­gir­das

Pa­gar­ba nuo­sta­biam žmo­gui

Šiek tiek pa­šli­jo ma­no svei­ka­ta ir te­ko va­žiuo­ti pas me­di­kus į Vil­nių. Krei­piau­si į bu­vu­sį Ne­rin­gos me­rą, gy­dy­to­ją An­ta­ną Vin­kų. Bu­vau la­ bai nu­ste­bin­ta, kad jis mie­lai su­ti­ ko man pa­dė­ti. Vis­ką ga­vau, ko rei­ kė­jo. Esu su­grau­din­ta iki aša­rų. Jis – žmo­gus iš di­džio­sios rai­dės, gy­ dy­to­jas iš pa­šau­ki­mo. Dė­ko­ju jam iš vi­sos šir­dies. Zo­fi­ja

Ne­no­riu re­no­va­ci­jos

Mū­sų dau­gia­bu­tis dar ga­na gra­ žiai at­ro­do. Dau­gu­ma gy­ven­to­ jų (ži­no­ma, ne vi­si) su­gal­vo­jo, kad mums rei­kia ap­šil­tin­ti lau­ko sie­ nas iš na­mo ga­lų. O ko­dėl aš tu­riu mo­kė­ti už sie­nų šil­ti­ni­mą, jei ma­ no bu­te žie­mą-va­sa­rą tem­pe­ra­tū­ ra sie­kia 27 laips­nius karš­čio. Gal jiems ver­tė­tų su­tvar­ky­ti pa­čią ši­ lu­mos sis­te­mą, o ne sie­nas šil­tin­ ti? Nes nuo tų rink­lia­vų ma­ne api­ ma bai­si dep­re­si­ja, toks jaus­mas, kad gy­ve­nu tik nuo sko­los iki sko­ los ati­da­vi­mo. Ste­fa­ni­ja Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

kri­mi­na­li­nę kro­ni­ką ir tu­rė­ti mo­ men­ti­nį po­pu­lia­ru­mą tarp skai­ty­to­ jų. Ga­li­ma pa­da­ry­ti nuo­trau­ką to­kiu ra­kur­su, kad sa­lė at­ro­dy­tų pus­tuš­tė ar­ba įdė­ti laik­raš­ty­je ne­vy­ku­sią da­ ly­vių nuo­trau­ką. O ga­li­ma pa­da­ry­

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

397 728

telefonas@kl.lt

Atgarsiai

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

karštas telefonas

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

AntrADIENIS, birželio 4, 2013

lietuva Ty­ri­mas ­ baig­tas

Nep­riims ­ bet ko

Pris­tatė ­ kan­di­datą

Spe­cia­liųjų ty­rimų tar­ny­ba (STT) baigė iki­teis­minį ty­rimą, ku­ria­me Vil­niaus vi­ce­me­rui so­cial­de­mok­ra­tui Ro­mui Ado­ ma­vi­čiui pa­reikš­ti įta­ri­mai dėl pre­ky­bos po­vei­kiu. Po­li­ti­kas įta­ria­mas rei­ka­lavęs 40 tūkst. litų ky­šio už vie­nai bend­ro­vei pa­lan­kią „Vil­niaus van­denų“ kon­kur­so baigtį.

Vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Dai­lis Al­fon­sas Ba­ra­kaus­kas tvir­ti­no, kad bir­že­lio 1-ąją įsi­ga­lio­ju­si nau­ja at­ran­ka į vals­tybės tar­ nybą turėtų leis­ti priim­ti pro­ fe­sio­na­lus. Anks­tes­niais tes­ tais bu­vo tik­ri­na­mas tik įsta­ tymų iš­ma­ny­mas, o į tar­nybą pa­tek­da­vo tei­si­nin­kai, bet ne rei­kia­mos sri­ties spe­cia­lis­tai.

Premjeras Al­gir­das But­ke­vi­ čius pre­zi­den­tei Da­liai Gry­ baus­kai­tei pir­ma­dienį pa­teikė Eval­do Gus­to (nuo­tr.) kan­di­ datūrą į ūkio mi­nist­rus. Ša­lies va­dovė kan­di­datą į ūkio mi­nist­ rus turė­jo priim­ti šian­dien ry­ te. Iki pra­ėju­sio penk­ta­die­nio E.Gus­tas dir­bo Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos kanc­le­riu.

Sąjūdžiui – 25-eri

Ne­se­niai iš pa­jūrio grįžu­sią Jūri­nių ir žu­vi­nin­kystės rei­ kalų ko­mi­siją kei­čia šian­dien ir ry­toj Ne­rin­go­je po­sėdžiau­sian­tis Ap­lin­ kos ap­sau­gos ko­mi­ te­tas. Jo pir­mi­nin­ kas Al­gi­man­tas Sa­ la­ma­ki­nas sa­ko ne­ san­tis to­kių iš­vykų ša­li­nin­kas, ta­čiau kai ku­rios ke­lionės esą būti­nos.

Va­kar Lie­tu­vo­je bu­vo mi­ni­mas Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Sąjūdžio įkūri­mo 25-me­tis – Par­la­ men­te pa­si­sakę Sąjūdžio kūrėjai bei po­li­ti­kai tvir­ti­no, kad pri­ si­min­ti tų laikų vie­nybę būtų ne pro šalį ir da­bar.

Sma­giau: į Kur­šių ne­riją pa­dirbė­ti vyks­tan­tys Sei­mo at­sto­vai tvir­ti­na, kad

ši ke­lionė pla­nuo­ta se­niai, ta­čiau su­pran­ta­ma, jog saulėtą va­sarą dirb­ti pa­jūry­je kur kas ma­lo­niau, nei šla­pią ru­denį. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sei­mas dirb­ti ke­lia­si į pa­jūrį Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Nau­da nea­be­jo­ti­na

Pa­va­sarį ir va­sa­ros pra­džio­je tra­ di­ciš­kai pa­dažnė­ja iš­va­žiuo­jamųjų Sei­mo ko­mi­tetų bei ko­mi­sijų po­ sėdžių. Pa­vyzd­žiui, šian­dien ir ry­ toj sos­tinę į pa­jūrį iš­keis Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­tas. Jo pir­mi­nin­kas A.Sa­la­ma­ki­nas tei­gia, kad tai pir­ ma­sis per ka­den­ciją šio ko­mi­te­to iš­ va­žiuo­ja­ma­sis po­sėdis. Bet ke­lionės svar­ba Sei­mo na­rys nea­be­jo­ja. „Ne­rin­gos me­ras jau se­niai kvie­ tė at­vyk­ti, su­si­pa­žin­ti su vie­tos ta­ry­ba, nu­ma­to­mas po­sėdis. Bet neap­si­ri­bo­ja­me vien Ne­rin­ga, ki­ tą dieną vyk­si­me į Pajū­rio re­gio­ ninį par­ką, pa­skui esam pa­kvies­ti pa­žiūrė­ti, kaip vei­kia at­liekų de­gi­ ni­mo sto­tis, ar iš tiesų ten vis­kas ge­rai. Ir ap­lan­ky­sim naf­tos iš­ga­ vi­mo įmonę „Mi­ni­jos naf­ta“, ku­ rio­je nau­do­ja­mas hid­rau­li­nio ar­ dy­mo me­to­das. Tad ke­tu­ri zui­kiai bus nu­šau­ti per vieną vi­zitą. Vil­ niu­je to ne­pa­ma­ty­si“, – pa­sa­ko­jo A.Sa­la­ma­ki­nas. Ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, to­kios iš­vy­kos nau­din­gos ir pirmą ka­den­ciją par­la­men­te esan­tiems Sei­mo na­riams, nes taip jie ga­li tie­sio­giai su­si­pa­žin­ti su ob­jek­tais, ku­rių li­ki­mas sprend­žia­mas po­ sėdžiuo­se. „Ant­ras da­ly­kas, aš įvar­di­ju jį kar­di­na­liu įsta­ty­mu, – tai Te­ri­to­rijų pla­na­vi­mo įsta­ty­mas. Iki lie­pos 1 d. mes su­pla­navę jį priim­ti, todėl kaip tik Ne­rin­gos sa­vi­val­dybė­je dis­ku­ tuo­si­me, koks jų po­žiū­ris į te­ri­to­

rijų pla­na­vimą. Nes vi­suo­met yra, ne­no­riu pa­sa­ky­ti „konf­lik­tas“, bet tarp sau­gomų te­ri­to­rijų ir Ne­rin­ gos sa­vi­val­dybės yra ne­si­bai­gian­ti dis­ku­si­ja, kaip jiems to­liau gy­ven­ti. Vil­niu­je mes to tik­rai ne­pa­ma­ty­sim ir ne­su­ži­no­sim, pa­ma­ty­sim tik vie­ to­je“, – aiš­ki­no Sei­mo na­rys.

Al­gi­man­tas Sa­la­ma­ki­nas:

Jei va­žiuo­ja pa­žiūrė­ti, kaip miš­kas at­ro­do, tai to­kios iš­vy­kos ne­rei­ ka­lin­gos. Nes kiek­vie­ nas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­ tis ži­no, kaip at­ro­do miš­kas ar eže­ras. Pa­žiūrė­ti į med­žius – ne­tiks­lin­ga

Ta­čiau, pa­sak A.Sa­la­ma­ki­no, kar­ tais ko­le­gos Sei­me ne­ven­gia pa­ pikt­naud­žiau­ti ir į iš­va­žiuo­ja­muo­ sius po­sėdžius vyks­ta daž­niau, nei to iš­ties rei­kia. „Aš ne­su tų iš­va­žiuo­jamųjų po­ sėdžių ša­li­nin­kas, praeitą ka­den­ ciją daž­no­kai lyg va­žiuo­da­vo ko­ mi­te­tai. Jei ga­li­ma spręsti Vil­niu­je, kai vis­kas aiš­ku, va­žia­vi­mas būna bergžd­žias. <...> Jei va­žiuo­ja pa­ žiūrė­ti, kaip miš­kas at­ro­do, tai to­ kios iš­vy­kos ne­rei­ka­lin­gos. Nes kiek­vie­nas Lie­tu­vo­je gy­ve­nan­tis ži­no, kaip at­ro­do miš­kas ar eže­ ras. Bet šiuo at­ve­ju po­sėdis su­si­jęs su įsta­tymų bazės kei­ti­mu ir rei­kia bent pri­si­lies­ti prie to­kių da­lykų,

kad neat­si­tiktų taip, jog statė statė žmonės na­mus, vi­si matė, kad sta­ to, juk namą pa­sta­ty­ti – tai ne lau­ ko tua­letą. Ke­le­rius me­tus statė ir pa­skui sa­ko, kad da­bar griau­sim, o mo­kes­čių mokė­to­jai kom­pen­suos. Tad rei­kia su­dėlio­ti įsta­tymų bazę, kad to­kių kvai­lys­čių dau­giau neat­ si­tiktų“, – iš­va­žiuo­jamąjį po­sėdį tei­si­no A.Sa­la­ma­ki­nas. Pajū­ry­je neuž­si­bus

Kiek­vie­nas ko­mi­te­tas ar ko­mi­si­ja po­sėdžių tvarką nu­si­sta­to sa­va­ran­ kiš­kai. Iš­vyks­tamųjų po­sėdžių iš­ lai­dos de­ga­lams ima­mos iš kan­ce­ lia­rinėms iš­lai­doms nu­ma­tytų lėšų ar­ba pa­tiems ko­mi­te­tams ar ko­mi­ si­joms skirtų pi­nigų. Pak­laus­tas, ar, įsi­vy­ra­vus ma­lo­ niems orams, par­la­men­ta­rams ne­ kils pa­gun­da pa­jūry­je pa­būti il­giau, nei nu­ma­ty­ta dar­bot­varkė­je, A.Sa­ la­ma­ki­nas už­tik­ri­no į Vil­nių par­si­ ve­šian­tis vi­sus ko­le­gas. „Kad ne, vi­sus par­ve­šiu at­gal, nė vie­nas ne­lie­ka. Tiek in­ten­sy­vi dar­ bot­varkė, kad ne­bus lai­ko kur nors pa­si­lik­ti, vi­si su­pla­navę grįžti. <...> Va­žiuo­jam nuo Klaipė­dos ga­na di­ delį at­stumą link naf­tos gręžyk­los, ten ko­mi­te­tas tu­ri būti vi­sos su­ dėties, todėl ne­ma­nau, kad čia bus ko­kio nors pikt­naud­žia­vi­mo“, – sakė ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas. Į iš­va­žiuo­ja­muo­sius po­sėdžius šį pa­va­sarį jau vy­ko ir dau­giau ko­mi­ tetų bei ko­mi­sijų. Rei­ka­lus ne Sei­ me ap­ta­rinė­jo Eko­no­mi­kos, Kai­mo rei­kalų, Svei­ka­tos rei­kalų ko­mi­te­ tai, Ener­ge­ti­kos ir, ži­no­ma, Jūri­nių ir žu­vi­nin­kystės rei­kalų ko­mi­si­ja.

Pir­ma­sis fak­ti­nis ne­prik­lau­so­mybę at­kūru­sios Lie­tu­vos va­do­vas, bu­ vu­sios Aukš­čiau­sio­sios Ta­ry­bosAt­ku­ria­mo­jo Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Lands­ber­gis pri­minė, kad būtent Sąjūdžio pa­stan­go­mis bu­vo at­kur­ta Lie­tu­vos vals­tybė, – ša­lis at­ga­vo sa­vo žemę. „25 metų Sąjūdžio ba­lan­sas – de­mok­ra­tinė ne­prik­lau­so­ma vals­ tybė at­kur­ta, iš da­lies ap­sau­go­ta. Vi­suo­menės at­vi­ru­mas, min­čių ir vei­ki­mo laisvė – jo­mis nau­do­ jamės, jei no­ri­me ver­tai gy­ven­ti. Ša­lis, at­ga­vu­si sa­vo žemę, van­de­ nis ir orą, – štai es­mi­nis da­ly­kas“, – iš­kil­min­ga­me minė­ji­me Sei­me sakė V.Lands­ber­gis. Pri­si­min­da­mas Sąjūdžio is­to­ riją V.Lands­ber­gis pa­brėžė, kad jis sąmo­nin­gai ne­ta­po par­ti­ja, li­ ko vi­suo­me­ni­nis judė­ji­mas. Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­ las tvir­ti­no, jog Sąjūdžio prin­ci­pai šiuo me­tu ne­tgi svar­bes­ni nei tuo­ met. „Aki­vaiz­du: tai, kas bu­vo dek­ la­ruo­ja­ma prie­š 25 me­tus, šian­dien

yra net svar­biau. Ypač at­sa­ko­mybė už sa­vo žod­žius ir poel­gius. Tuo tu­ri būti va­do­vau­ja­ma­si kiek­vieną die­ ną, kiek­vieną va­landą, kiek­vieną mi­nutę“, – per iš­kil­mingą Sei­mo po­sėdį teigė V.Ged­vi­las. Lie­tu­vos Per­sit­var­ky­mo Sąjūdis įkur­tas 1988 m. bir­že­lio 3 d. Tuo­ met Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­jos salė­je Vil­niu­je įvy­ko Sąjūdžio ini­ cia­ty­vinės grupės su­si­rin­ki­mas. Šią grupę su­darė 35 žymūs Lie­tu­ vos moks­lo ir me­no žmonės. Stei­ gia­ma­sis or­ga­ni­za­ci­jos su­va­žia­ vi­mas įvy­ko 1988 m. spa­lio 22 ir 23 d. Šis vi­suo­me­ni­nis judė­ji­mas 1990 m. siekė Lie­tu­vos vals­ty­bin­ gu­mo at­kūri­mo ir jį įgy­ven­di­no. „Klaipėdos“, BNS inf.

Kir­to: V.Lands­ber­gis va­kar Sei­

me ne tik pri­si­minė Sąjūdžio ver­ty­bes, ta­čiau ne­vengė ir mo­ ralų da­bar­ti­nei vi­suo­me­nei.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

D.Gry­baus­kaitės kri­ti­ka Švei­ca­ri­jai Pre­zi­dentė Da­lia Gry­baus­kaitė, va­kar Lie­tu­vo­je pri­ėmu­si Švei­ ca­ri­jos pre­zi­dentą Ue­li Mau­rerį, ne­vengė ir kri­ti­kos lie­tu­vių emig­ rantų ne­įsi­leid­žian­čiai ša­liai.

D.Gry­baus­kaitė bend­ro­je pre­zi­ dentų kon­fe­ren­ci­jo­je Švei­ca­ri­jos spren­dimą nuo šių metų ba­land­žio ne­įsi­leis­ti aš­tuo­nių 2004-ai­siais į ES įsto­ju­sių vals­ty­bių emig­rantų pa­va­di­no keis­tu. „Kar­tais ma­to­me disk­ri­mi­na­cinį ir dve­jo­pais stan­dar­tais pa­remtą po­žiūrį į ES na­res. Pa­vyzd­žiui, matė­me pa­starąjį spren­dimą išplės­ti ap­ri­bo­ji­mus tik aš­tuo­ nioms ša­lims narėms, ku­rios įsto­ jo 2004 m., bet ne vi­soms. <...> Šis ne­tin­ka­mas el­ge­sys su narė­mis mums kiek keis­tas, taip pat jaut­ rus“, – po su­si­ti­ki­mo su Švei­ca­ri­ jos va­do­vu sakė D.Gry­baus­kaitė. Pa­sak Pre­zi­dentės, prie­š įve­ dant ap­ri­bo­ji­mus, pir­miau­sia rei­ kėtų apie tai kalbė­tis. Ta­čiau pa­ts U.Mau­re­ris sakė, kad imig­ran­tai – svar­biau­sia Švei­ ca­ri­jos vi­daus po­li­ti­kos pro­ble­ma. „Švei­ca­ri­jai, ko ge­ro, ši pro­ble­ma pa­ti svar­biau­sia vi­daus po­li­ti­kos at­žvil­giu. Be abe­jo, de­ry­bo­se su

ES tai taip pat bus svar­bus as­pek­ tas“, – po su­si­ti­ki­mo su Lie­tu­vos Pre­zi­den­te D.Gry­baus­kai­te žur­ na­lis­tams sakė U.Mau­re­ris. Švei­ca­ri­jos va­do­vas sa­ko, kad dėl Švei­ca­ri­jos tai­komų kvotų imig­ran­tams iš Bend­ri­jos ša­lių pro­blemų su ES galėtų kil­ti ki­ tais me­tais. „Ga­li kil­ti pro­blemų, jei ki­tais me­tais re­fe­ren­du­me bus pa­tvir­tin­ti tie dar griež­tes­ni ap­ ri­bo­ji­mai, tuo­met žiūrė­si­me, kaip to­liau elg­simės“, – teigė jis. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nesk­lan­du­mai: D.Gry­baus­kaitė

kri­ti­ka­vo Švei­ca­ri­jos el­gesį nau­ jų ES na­rių at­žvil­giu, o U.Mau­re­ ris pri­pa­ži­no, kad Švei­ca­ri­jai dėl to ga­li kil­ti pro­blemų.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

8

antradienis, birželio 4, 2013

užribis Pa­vo­gė par­ti­jos ženk­liu­kus

Ge­riau­si ša­ly­je – klai­pė­die­čiai

Pa­siū­lė 2 tūkst. li­tų ky­šį

Klai­pė­do­je ap­vog­tas Li­be­ra­ lų ir cent­ro są­jun­gai pri­klau­ san­čio vil­nie­čio au­to­mo­bi­lis. 25-erių S.J po­li­ci­jai sa­kė, kad ma­ši­na bu­vo ap­šva­rin­ta Žve­jų gat­vė­je. Nu­ken­tė­ju­sy­sis nu­ro­ dė, kad din­go jo daik­tai, par­ ti­jos ženk­liu­kai ir ki­to as­mens striu­kė. Nuos­to­lis sie­kia 4,7 tūkst. li­tų.

Ge­riau­sia ša­lies pa­tru­lių po­ra pri­ pa­žin­ti klai­pė­die­čiai – Klai­pė­ dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­to Pat­ru­lių rink­ti­nės 2 kuo­pos 2 bū­rio vy­riau­sia­sis pa­ tru­lis Juo­zas Bič­kus ir vy­resn. pa­ tru­lė Sand­ra Venc­lo­vai­tė. J.Bič­ kus ge­riau­siu Lie­tu­vos pa­tru­liu ta­po jau ant­rą­jį kar­tą. Jis bu­vo lai­mė­jęs ir 2011 m. kon­kur­se.

Įkau­šu­si „Au­di 80“ vai­ruo­to­ ja, su­stab­dy­ta Klai­pė­dos po­li­ ci­nin­kų, mė­gi­no iš­si­suk­ti siū­ly­ da­ma di­džiu­lį ky­šį. Mo­te­ris bu­ vo su­stab­dy­ta Klai­pė­dos ra­jo­ ne, ke­ly­je Kaunas–Jurbarkas– Šilutė–Klaipėda, 228-aja­me ki­ lo­met­re. 44-erių Ž.D. au­to­mo­ bi­lį vai­ra­vo ne­blai­vi, jai nu­sta­ty­ tas 2,01 pro­m. gir­tu­mas.

Žu­di­kas iš­kei­kė teis­mą As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Pei­liu su­gė­ro­vę nu­dū­ręs klai­pė­die­ tis pir­ma­die­nį Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me kė­lė są­my­šį. Pa­reiš­kęs, kad jam į vis­ką nu­si­spjau­ti, vy­ras nuo­spren­dį iš­klau­sė sė­dė­da­mas ir be­si­keik­da­mas.

43-ejų Sau­lius Mė­čius už gro­ tų pa­siųs­tas vie­nuo­li­kai me­tų, nors pro­ku­ra­tū­ra pra­šė be­na­mį įka­lin­ti dviem me­tais il­ges­niam lai­kui. Vy­ras lais­vės atė­mi­mo baus­mės su­lau­kė už su­gy­ven­ti­nės Ri­tos Sy­ sai­tės nu­žu­dy­mą.

Dū­rė: už su­gy­ven­ti­nės nu­žu­dy­

mą nu­teis­tas S.Mė­čius teis­mą iš­plū­do ir aiš­ki­no esąs ne­kal­tas.

Nu­si­kal­ti­mas pa­da­ry­tas 2011-ųjų gruo­dį. Ne­gy­va R.Sy­sai­tė bu­vo ap­tik­ta mies­to cent­re esan­čia­me skve­re­ly­ je. Eks­per­tai, ap­žiū­rė­ję mo­ters la­ vo­ną, nu­sta­tė, kad nak­vy­nės na­mų gy­ven­to­ja bu­vo nu­dur­ta pei­liu. Įta­ri­mai dėl nu­žu­dy­mo kri­to ant de­vy­ne­riais me­tais jau­nes­nio mo­ ters su­gy­ven­ti­nio S.Mė­čiaus. Ta­ čiau vy­ras bu­vo pra­din­gęs. Pa­rei­ gū­nai ku­rį lai­ką ieš­ko­jo jo įvai­rio­se lan­dy­nė­se, lab­da­ros val­gyk­lo­se, ki­ to­se vie­to­se. Po ke­le­to die­nų S.Mė­čius pa­ ts atė­jo į po­li­ci­ją. Nors įta­ria­ma­sis ne­pri­si­pa­ži­no nu­žu­dęs mo­te­rį, ta­ čiau pa­rei­gū­nai su­lai­kė be­na­mį. Vė­liau, aiš­ki­nan­tis ap­lin­ky­bes, paaiš­kė­jo, kad įvy­kio vie­to­je kri­ mi­na­lis­tai ra­do du žieb­tu­vė­lius. Ant vie­no ras­ta au­kos krau­jo, ant ki­to – su­gy­ven­ti­nio. Bu­vo ap­tik­ tas ir pei­lis, ku­riuo bu­vo nu­dur­ta mo­te­ris. S.Mė­čius vi­są lai­ką nei­gė kal­tę ir įro­di­nė­jo, kad tą die­ną net ne­ma­tė su­gy­ven­ti­nės. Kri­mi­na­lis­tai su­ra­do liu­di­nin­kus, ku­rie pri­si­mi­nė ma­tę po­re­lę mies­ te. Be­na­mius už­fik­sa­vo ir vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ros Tur­gaus gat­ vė­je. O vie­no­je par­duo­tu­vė­je abu su­gy­ven­ti­niai už­fik­suo­ti per­kan­ tys vy­no bu­te­lį. Iš­ty­rus S.Mė­čiaus dra­bu­žius, ant jo džin­si­nių kel­nių ap­tik­ta au­ kos krau­jo. Dėl ko S.Mė­čius smo­gė pei­liu mo­te­riai, nė­ra ži­no­ma. „Konf­lik­to prie­žas­čių mes ne­ži­ no­me. Nors kal­ti­na­ma­sis ne­pri­si­ pa­ži­no, ta­čiau bu­vo su­rink­ta ne­ tie­sio­gi­nių įro­dy­mų“, – kal­bė­jo pro­ku­ro­ras Ar­tū­ras Sau­no­rius. S.Mė­čius teis­mo pro­ce­so me­tu ne kar­tą kė­lė er­ze­lį, rep­li­ka­vo pro­ku­ ro­rui. O iš­klau­sy­da­mas nuo­spren­dį at­si­sa­kė at­si­sto­ti ir rep­li­ka­vo, var­to­ da­mas ru­siš­kus keiks­ma­žo­džius. Kal­ti­na­ma­jam bu­vo pa­skir­ta psi­ chiat­ri­nė eks­per­ti­zė, ku­ri nu­sta­tė, kad jis yra pa­jė­gus at­sa­ky­ti už sa­ vo veiks­mus.

Iš­gel­bė­jo iš pe­do­fi­lo na­gų Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­čio dau­ gia­bu­čių na­mų kvar­ta­le ne­ži­no­ mas as­muo nu­skriau­dė ma­ža­me­ tę mer­gai­tę. Nu­si­kal­tė­lį iš­bai­dė ir mer­gai­tę ap­gy­nė žmo­gus, ku­ rio pa­gal­ba la­bai rei­ka­lin­ga po­li­ ci­nin­kams.

Bir­že­lio 1-ąją apie 16 val. Deb­re­ce­ no gat­vė­je ties 55 na­mu kol kas ne­ nus­ta­ty­tas as­muo nu­skriau­dė ma­ žą mer­gai­tę.

Pe­do­fil­ ą nu­si­kal­ti­mo mo­men­ tu už­ti­ko ir ke­lis kar­tus jam į gal­vą smo­gė kaž­koks žmo­gus. Taip jis iš­ gel­bė­jo mer­gai­tę ir iš­bai­dė nu­si­kal­ tė­lį. Ap­du­jęs nuo smū­gių iš­kry­pė­lis sė­do ant dvi­ra­čio ir nu­va­žia­vo. Nu­si­kal­ti­mą ti­rian­tys Smur­ti­ nių nu­si­kal­ti­mų sky­riaus pa­rei­gū­ nai pra­šo at­si­liep­ti mer­gai­tės gel­ bė­to­ją. Šio žmo­gaus pa­gal­ba la­bai rei­ka­lin­ga nu­sta­tant nu­si­kal­tė­lio as­me­ny­bę. Pa­rei­gū­nai pra­šo vy­rą pa­skam­bin­ti tel. 354 040 ar 8 698 26 710 ar­ba užei­ti į Vy­riau­sią­jį po­li­ ci­jos ko­mi­sa­ria­tą Jū­ros gat­vė­je 1.

Pur­vas: nu­se­ku­sia­me De­gu­čių tven­ki­ny­je vie­tos žmo­nės žu­vis trau­kė ran­ko­mis, ki­bi­rais, sė­mė su­riš­tais

marš­ki­nė­liais.

Mar­ti­nos Dyg­lės nuo­tr.

Tven­ki­nys dingo per nak­tį Pra­kiu­ru­si be­to­ni­nė už­tvan­ka sa­vait­ga­lį su­nai­ki­no De­gu­čių tven­ki­nį. Žmo­nės žu­ vis gel­bė­jo ran­ko­mis, iki ke­lių brai­dy­da­ mi dumb­le, ta­čiau da­lis gy­vū­ni­jos iš­gai­šo.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Be­to­ne – 5–6 sky­lės

Bai­mi­na­ma­si, kad toks pat li­ki­mas ga­li iš­tik­ti ir ki­tus sep­ty­nis Ši­lu­tės ra­jo­ne esan­čius tven­ki­nius. Eko­lo­gi­nė ne­lai­mė Ši­lu­tės ra­jo­ ne pa­ste­bė­ta penk­ta­die­nio va­ka­rą. Spė­ja­ma, kad 6,6 ha tven­ki­nys iš­ ny­ko dėl to, kad ero­zi­jos neat­lai­kė be­to­ni­nė pra­lai­da. „Užt­van­ka pa­sta­ty­ta 1976 m. Aki­vaiz­du, kad so­viet­me­čiu be­to­ no ko­ky­bė bu­vo pra­sta, neaiš­ku, kaip jis bu­vo su­tan­kin­tas. Be­to­ ne pra­si­grau­žė 5–6 sky­lės ir vi­sas van­duo nu­te­kė­jo per pra­lai­dą“, – aiš­ki­no Ši­lu­tės sa­vi­val­dy­bės Kai­ mo rei­ka­lų sky­riaus ve­dė­jo pa­va­ duo­to­jas Po­vi­las Bud­vy­tis. Dar penk­ta­die­nį sa­vi­val­dy­bės dar­buo­to­jai, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ir gais­ri­nin­kai ap­žiū­rė­jo įvy­kio vie­tą, ta­čiau tai­sy­ti pra­lai­dos net ne­mė­ gin­ta, nes ji bu­vo 2–3 met­rų gy­ly­ je po van­de­niu. Ma­no­ma, kad sky­lės be­to­ni­nė­je pra­lai­do­je at­si­ra­do po žie­mos šal­ čių ir pa­va­sa­ri­nių at­ly­džių. Žu­vis sė­mė ran­ko­mis

Šeš­ta­die­nio ry­tą, kai tven­ki­nys vi­ siš­kai nu­se­ko, žmo­nės bri­do į pur­ vą ir dumb­lą, mė­gin­da­mi iš­gel­bė­ti bent da­lį žu­vų.

Įmo­nės „Ši­lu­tės po­lde­riai“ dar­ buo­to­jai, ap­lin­ki­niai gy­ven­to­jai, ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai ran­ko­mis rin­ko žu­vis ir per­kė­lė į že­miau tven­ki­nio esan­tį Mig­lo­no upe­lį, ku­ris už ke­lių ki­lo­met­rų įte­ka į Šy­šos upę.

Mindaugas Mi­čiu­lis:

Vaiz­das tik­rai žiau­ rus. Di­džiau­sias nuo­ sto­lis yra pa­čiai kai­ mo bend­ruo­me­nei. Nors upe­lis sek­lus, ta­čiau ti­ ki­ma­si, kad žu­vys pa­sieks Šy­ šos upę. „Iš­gel­bė­ta ke­lias­de­šimt tūks­tan­ čių įvai­raus am­žiaus ir rū­šių žu­vų, ku­rių bend­ras svo­ris sie­kė apie 1,2 tūkst. ki­log­ra­mų“, – aiš­ki­no Ši­ lu­tės gy­vo­sios gam­tos ins­pek­ci­jos spe­cia­lis­tas Min­dau­gas Mi­čiu­lis. Sek­ma­die­nį, jau ge­ro­kai nu­se­kus 2–3 met­rų gy­lio tven­ki­nio van­de­ niui, žu­vų leis­ta iš­grieb­ti ir vie­ti­ niams gy­ven­to­jams. Kas ki­bi­rais, kas krep­šiais ar net iš su­riš­tų marš­ki­nių pa­si­ga­min­tais sem­tu­vais grie­bė ir ne­šė­si žu­vis. Ta­čiau karš­tis ir de­guo­nies trū­ ku­mas pri­bai­gė tai, kas li­ko po mė­ gi­ni­mo iš­gel­bė­ti žu­vis.

Pir­ma­die­nį Že­mai­čių Nau­mies­ čio se­niū­ni­jos dar­bi­nin­kai rin­ko gai­še­nas ir svars­tė, kiek at­sieis jų uti­li­za­vi­mas. Bi­jo, kad ne­lai­mė kar­to­sis

Vals­ty­bi­nis tven­ki­nys bu­vo pri­žiū­ ri­mas sa­vi­val­dy­bės. „Ra­jo­ne yra sep­ty­ni tven­ki­niai. Bi­jau, kad toks li­ki­mas ga­li iš­tik­ti ir juos. Vi­sos už­tvan­kos sta­ty­tos prieš 40 me­tų. Pi­ni­gų jų prie­žiū­rai mes iš vals­ty­bės ne­gau­na­me. Šia­me tven­ ki­ny­je bu­vo at­lik­tas tik kos­me­ti­nis re­mon­tas“, – aiš­ki­no P.Bud­vy­tis. Pa­sak pa­šne­ko­vo, ša­ly­je esan­čių pra­lai­dų, me­lio­ra­ci­nės sis­te­mos ir py­li­mų prie­žiū­rai rei­kė­tų apie 128 mln. li­tų. „Iš biu­dže­to ski­ria­ma 27 mln. li­ tų. Pol­de­rių sis­te­mos prie­žiū­rai lė­šų už­ten­ka, ta­čiau me­lio­ra­ci­nės sis­te­mos prie­žiū­rai pi­ni­gų trūks­ta. Ši­lu­tės ra­jo­ne dre­nuo­ti bū­ti­na 85 tūkst. hek­ta­rų, o šiems dar­bams ski­ria­ma 320 tūkst. li­tų. „Kuo to­lyn, tuo si­tua­ci­ja ga­li bū­ti pa­vo­jin­ges­nė. Il­gai­niui iš tven­ki­nių liks pel­kės“, – sa­kė P.Bud­vy­tis. Už ža­lą gam­tai at­sa­kys vals­ty­bė?

Ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai kol kas ne­skai­čia­ vo, ko­kia ga­li bū­ti pa­da­ry­ta ža­la gam­ tai. Ši­lu­tės gy­vo­sios gam­tos ins­pek­ci­ jos spe­cia­lis­tas M.Mi­čiu­lis ti­ki­no, kad kol kas nė­ra aiš­ku, kam teks pa­teik­ti są­skai­tą dėl pa­da­ry­tos ža­los. „Vaiz­das tik­rai žiau­rus. Di­džiau­ sias nuo­sto­lis yra pa­čiai kai­mo bend­ruo­me­nei. Di­džią­sias žu­vis bent ga­li­ma pa­gau­ti, mai­lius ir ma­ žes­nės žu­vys li­ko dumb­le. Kaž­kiek jų pa­vyks su­rink­ti. Ža­lą su­skai­ čiuo­si­me, bet kas už tai at­sa­kys? Juk tven­ki­nys pri­klau­so vals­ty­bei“, – kal­bė­jo ap­lin­ko­sau­gi­nin­kas.

9

AntrADIENIS, birželio 4, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,01 %

7,3 mln. litų už „Bal­ti­jos TV“ su­mokės LNK te­le­vi­zi­ja.

–1,20 %

+1,88 %

kl.lt/naujienos/ekonomika

„Ache­mos“ grupė ­ tu­ri naują va­dovą

€

Mi­li­jar­dinę apy­vartą ge­ne­ruo­jan­čio vie­no di-­ d­žiau­sių Lie­tu­vo­je kon­cernų „Ache­mos“ grupės ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi pa­skir­tas kon­ cer­no val­do­mos Jo­na­vos trąšų ga­my­bos įmonės „Ache­ma“ va­do­vas 50 metų Val­de­ma­ ras Va­rei­ka. Jis „Ache­mo­je“ dir­ba 27 me­tus – bend­rovė­je jis yra dirbęs meist­ru, vėliau ga­ my­bos cechų vir­ši­nin­ku, nuo 2008 m. – ga­ my­bos di­rek­to­riu­mi, o 2012 m. ba­land­žio pa­ bai­go­je jis ta­po jos ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­riu­mi.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0520 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0417 JAV do­le­ris 1 2,6507 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5608 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9233 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0765 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5373 Ru­si­jos rub­lis 100 8,2655 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7753

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

De­ga­lų kai­nos pokytis

+0,1378 % +0,2654 % +0,0793 % –0,3735 % +0,0061 % –0,0866 % +0,0309 % –0,6312 % –0,0288 %

Vakar Tink­las

A 95

Dy­ze­li­nas

Du­jos

„Sta­toil“

4,72

4,44

2,33

„Apoil“

4,68

4,43

2,18

Vi­d. kai­na vi­so ap­tar­na­vi­mo de­ga­li­nių tink­luo­se. Šal­ti­nis: www.de­ga­lu­kai­nos.lt WTI naf­ta

„Brent“ naf­ta

91,61 dol. už 1 brl.

100,39 dol. už 1 brl.

Pro­tui ir idė­joms sie­nos neeg­zis­tuo­ja Emig­ra­ci­ja ne­būti­nai yra blo­gybė, tik rei­ kia ja pro­tin­gai pa­si­nau­do­ti. Po pa­saulį iš­ si­barstę ir pa­tir­ties įgiję lie­tu­viai sa­vo ša­ liai ga­li būti to­kie pat nau­din­gi, kaip ir čia dir­ban­tys bei ku­rian­tys gy­ven­to­jai.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ne emig­ra­ci­ja, o cir­ku­lia­ci­ja

Lai­kas nu­sto­ti skirs­ty­tis į emig­ran­ tus ir li­ku­sius Lie­tu­vo­je, nes ša­liai iš to nėra jo­kios nau­dos. O su­vie­ niję ge­riau­sią Lie­tu­vo­je ir už­sie­ ny­je gy­ve­nan­čių tau­tie­čių pa­tirtį galė­tu­me pa­siek­ti stul­bi­namų re­ zul­tatų. To­kia pa­grin­dinė ži­nutė bu­vo siun­čia­ma Pa­sau­lio lie­tu­vių eko­no­mi­kos fo­ru­me (PLEF), ku­ ria­me dau­gu­ma po­kal­bių vis pa­si­ suk­da­vo emig­ra­ci­jos te­ma. „Emig­ra­ci­ja tu­ri ir tei­giamų ypa­ ty­bių, tik rei­kia steng­tis jo­mis pa­si­ nau­do­ti. Emig­ra­ciją rei­kia pa­vers­ ti pro­tų cir­ku­lia­ci­ja“, – Vil­niaus „Li­tex­po“ pa­rodų cent­re vy­ku­sia­ me fo­ru­me kalbė­jo Lie­tu­vos vers­ lo kon­fe­de­ra­ci­jos pre­zi­den­tas Val­ das Sut­kus.

skai­čių jis nu­si­leid­žia tik Vil­niui ir Kau­nui. Tą pa­tį pa­brėžė ir Eu­ro­pos Par­ la­men­to pir­mi­nin­ko pa­tarė­jas Ar­ nol­das Pranc­ke­vi­čius. Jo tei­gi­mu, lie­tu­viams lai­kas ne tik įsi­ki­bus sau­go­ti sa­vo praeitį, bet ir at­si­ver­ ti pa­sau­liui. „Ma­no ma­ny­mu, šis fo­ru­mas siun­čia dvi la­bai svar­bias ži­nu­tes. Pir­mo­ji yra ta, kad Lie­tu­va ne­be­bus to­kia, ko­kia bu­vo. Jos ne­be­su­tal­ pin­si į 65 tūkst. kvad­ra­ti­nių ki­lo­ metrų ir tau­ti­nius dra­bu­žius. Lie­ tu­viai ak­ty­viai da­ly­vau­ja pa­sau­lio pro­ce­suo­se, o mūsų ša­lis ne­tru­ kus stos prie tur­tin­giau­sio vals­ty­ bių klu­bo vai­ro (Lie­tu­va nuo lie­pos 1 d. pe­ri­ma pir­mi­nin­ka­vimą ES Ta­ ry­bai). Tai iššū­kis Lie­tu­vos žmo­ nėms at­si­ver­ti pa­sau­liui. Ant­ro­ji ži­nutė: Lie­tu­va nėra tur­ tin­ga gam­tos iš­tek­lių ar stip­ri pa­gal ka­rinę ga­lią, ta­čiau tu­ri sa­vo žmo­ nes. Mūsų iššū­kis – kur­ti vals­tybę, stip­rią žmonė­mis ir ino­va­ci­jo­mis. Tam rei­kia ir dias­po­ros pa­stangų, tu­ri­me pa­si­nau­do­ti vi­sa­me pa­sau­ ly­je pa­skli­du­sių lie­tu­vių pa­tir­ti­mi ir in­ves­ti­ci­jo­mis“, – sakė A.Pranc­ ke­vi­čius. Ša­lies dy­dis ne­svar­bu

Ar­nol­das Pranc­ke­vi­čius:

Lie­tu­va ne­be­bus to­ kia, ko­kia bu­vo. Jos ne­be­su­tal­pin­si į 65 tūkst. kvad­ra­ti­nių ki­ lo­metrų ir tau­ti­nius dra­bu­žius. Pa­sak jo, šiuo­lai­ki­nia­me pa­sau­ ly­je at­stu­mai ne­bėra kliū­tis, todėl jau lai­kas liau­tis kalbė­ti apie emig­ ran­tus bei gy­ve­nan­čius gim­tinė­je ir vi­sus lie­tu­vius su­vok­ti kaip vieną tautą, ku­rios kiek­vie­nas na­rys ga­li būti nau­din­gas sa­vo ša­liai, ne­pai­ sant gy­ve­na­mo­sios vie­tos. V.Sut­kus taip pat pri­minė, kad ne­bėra pra­smės ap­si­ri­bo­ti vals­ ty­bių sie­no­mis, nes, pa­vyzd­žiui, Lon­doną lais­vai ga­li­ma va­din­ti tre­čiu pa­gal dydį lie­tu­viš­ku mies­ tu, juk pa­gal gy­ve­nan­čių lie­tu­vių

Tą pa­tį sakė ir PLEF viešė­ ję sėkmin­gai už­sie­ny­je dir­ban­tys lie­tu­vių kilmės vers­li­nin­kai. Nors kai ku­rie silp­nai kal­ba ar vi­sai ne­ kal­ba lie­tu­viš­kai, vi­si jie teigė vi­ suo­met jautę ryšį su mūsų ša­li­mi ir gal­voję, kaip galėtų pri­si­dėti prie jos ge­rovės. „Aš gi­miau Či­ka­go­je. Tuo me­ tu bu­vo sa­ko­ma, kad šia­me mies­te dau­giau lie­tu­vių nei Vil­niu­je, nors ne­ži­nau, ar tai bu­vo tie­sa. Vis dėlto kalbė­ti pra­dėjau lie­tu­viš­kai, ang­ liš­kai pra­bi­lau tik būda­ma ket­ve­rių metų. Esu lie­tu­vaitė, ma­no šir­dy­ je tėvynė yra Lie­tu­va“, – sakė JAV bend­rovės „Si­nic­kas Com­mu­ni­ca­ tions“ va­dovė An­ge­la Si­nic­kas. Ji sakė, jog kad ir ku­rio­je pa­sau­ lio vie­to­je būtų, iš­gir­du­si lie­tu­ višką pa­vardę vi­suo­met priei­na pa­ si­šnekė­ti: „Lie­tu­viai vi­sur yra tar­si pri­va­taus klu­bo na­riai.“ „At­si­me­nu, kaip jau­ni Či­ka­gos lie­tu­viai kalbė­da­vo­me, ką da­ry­ tu­me, jei Lie­tu­va at­gautų ne­prik­ lau­so­mybę, ar grįžtu­me, ar lik­ tu­me JAV. Mes ne­ži­no­jo­me, ką

Ta­pa­tybė: PLEF viešėjęs A.Moc­kus pa­sa­ko­jo, kad jau­nystė­je bu­vo nu­si­teikęs dirb­ti tik Ko­lum­bi­jai, ta­čiau vė-

liau lie­tu­viš­kos šak­nys ėmė da­ry­ti sa­vo.

būtent no­ri­me da­ry­ti, ta­čiau ži­no­ jo­me, kad ką nors da­ry­ti no­ri­me. Šis fo­ru­mas ir yra ga­li­mybė su­ si­jung­ti, su­si­pa­žin­ti, kar­tu dirb­ ti ir kar­tu ei­ti pir­myn“, – kalbė­ jo A.Si­nic­kas. Buvęs Ko­lum­bi­jos sos­tinės Bo­go­ tos me­ras An­ta­nas Moc­kus pa­sa­ko­ jo, kaip jam, tuo­met dar jau­nuo­liui, vie­nas išei­vi­jos ku­ni­gas pa­sakė, kad rei­kia dirb­ti dėl Lie­tu­vos. „Tuo­met spon­ta­niš­kai at­sa­kiau, kad dirb­siu Ko­lum­bi­jai, bet sėkla pa­sėta li­ko“, – sakė A.Moc­kus. O Ki­ni­jos bend­ro­vei „CIE Au­ to­mo­ti­ve“ va­do­vau­jan­tis Joh­nas Mac­kas lie­tu­vius barė dėl ne­vi­ sa­ver­tiš­ku­mo komp­leksų. „Te­ko nu­sivil­ti, nes per dvi die­nas gal 15 kartų girdė­jau, jog Lie­tu­va yra per ma­ža, kad įgy­ven­dintų vieną ar kitą idėją. Iš tiesų ne­svar­bu, kas yra ma­žas, o kas di­de­lis. Svar­bu, kas užaugs di­de­lis“, – sakė J.Mac­ kas ir pri­minė, kad nie­kas ne­sa­ko, jog Švei­ca­ri­ja ar Olan­di­ja yra ma­ žos ša­lys.

Lie­tu­vo­je bus pa­tarė­jais

Or­ga­ni­za­ci­jos „Glo­bal Lit­hua­nian Lea­ders“ va­dovė, vie­na pa­grin­di­ nių PLEF or­ga­ni­za­to­rių Da­lia Pet­ ke­vi­čienė sakė, kad su­ma­ny­mas su­jung­ti Lie­tu­vo­je ir už jos gy­ve­ nan­čių lie­tu­vių idė­jas ir jėgas jau duo­da re­zul­tatų. Pa­sak jos, už­sie­ ny­je daug pa­siekę lie­tu­viai mūsų ša­ly­je taps tam tik­rais vie­tos vers­ lo globė­jais, kon­sul­tuos įmo­nes ir pa­dės joms aug­ti. Ti­ki­ma­si, kad iki metų pa­bai­gos to­kių globėjų at­si­ras bent 50. Jie įsi­pa­rei­gos ma­žiau­siai va­landą per mėnesį skir­ti sa­vo glo­ bo­ja­mam vers­lui kon­sul­tuo­ti. Tie­sa, D.Pet­ke­vi­čienė mes­telė­ jo ak­me­nuką į vals­tybės ins­ti­tu­cijų daržą. Pa­sak jos, to­kia už­sie­nio lie­ tu­vių pa­tir­ti­mi galėtų pa­si­nau­do­ti ir vals­tybės val­do­mos įmonės, ta­čiau kol kas ši idė­ja sun­kiai ski­na­si ke­lią. „Yra žmo­nių, ku­rie galėtų būti puikūs to­kių įmo­nių pa­tarėjų ta­ rybų na­riai. Tam jie ne­pri­va­lo būti Lie­tu­vo­je. Mes ma­to­me, kad tai bu­ vo pra­dėta da­ry­ti, ir la­bai ti­kimės,

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

jog nau­jo­ji vald­žia tęs ši­tuos pro­ ce­sus“, – teigė D.Pet­ke­vi­čienė. Me­tas įsi­leis­ti jau­nimą

Tie­sa, ne vi­si PLEF sve­čiai emig­ra­ ci­jo­je įžvelgė vien po­zi­ty­vių da­ly­kų. Pra­ne­šimą skaitęs Ško­ti­jos ir Es­ti­jos in­ves­ti­ci­nio fon­do „Ci­ce­ro Ca­pi­tal“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Ja­me­sas Oa­ te­sas teigė, kad jei emig­ra­ci­jos ten­ den­ci­jos ne­si­keis, Lie­tu­va ne­turės atei­ties. Pa­sak jo, si­tua­ci­ja galėtų keis­tis, jei va­dovų kėdės būtų už­ leid­žia­mos jau­niems, at­vi­riems ir ori­gi­na­lių idėjų tu­rin­tiems žmo­ nėms, ku­rie šiuo me­tu sie­kia kar­je­ ros už­sie­ny­je. „Kal­ba­me, ko­kie ge­ri yra jau­ni Lie­tu­vos spe­cia­lis­tai. Ta­ čiau kur jie yra? Aš ne­ma­tau mi­ nistrų ir prem­jerų, ku­riems būtų 20 ar 30 metų, ma­tau sa­vo am­žiaus va­do­vus. To­kia pa­ti si­tua­ci­ja yra ir vers­le“, – kalbė­jo J.Oa­te­sas. Pa­sak jo, jau­niems žmonėms sa­ vo ša­ly­je rei­kia su­teik­ti dau­giau ga­ li­my­bių ir at­sa­ko­mybės, kad jie čia jaustų­si lau­kia­mi ir rei­ka­lin­gi.

10

AntrADIENIS, birželio 4, 2013

pasaulis Did­žiu­lis ­ gais­ras

Kru­vi­nas ­ su­si­do­ro­ji­mas

Būti­na ­ vie­nybė

Ma­žiau­siai 119 žmo­nių žu­vo per gaisrą vie­no­je paukš­tie­ nos per­dir­bi­mo įmonė­je šiau­ rės rytų Ki­ni­jo­je. Gais­ras bu­ vo dau­giau­sia aukų pa­rei­ka­ lavęs in­ci­den­tas per pa­sta­ruo­ sius 12 metų Ki­ni­jo­je. Įmonę, įsikū­ru­sią Dzi­li­no pro­vin­ci­jo­je, lieps­nos ap­ėmė ta­da, kai jo­je bu­vo per 300 dar­buo­tojų.

Ato­kaus Ru­si­jos To­limųjų Ry­ tų Za­po­rožės kai­mo gy­ven­to­ jai įta­ria­mi mir­ti­nai su­spardę ir su­badę sa­vo kai­myną, nes jis bu­vo gėjus. Trys įta­ria­mie­ ji bu­vo suim­ti. Kaip nu­ro­do agentū­ra „In­ter­fax“, rem­da­ ma­si po­li­ci­jos in­for­ma­ci­ja, nu­ žu­dy­ta­sis bu­vo vie­tos oro uos­ to di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas.

Vie­tos vald­žios rin­ki­mai Ry­go­ je, kur dau­gumą balsų laimė­ jo pro­ru­siš­kas kai­riųjų „San­ tarvės cent­ras“, ro­do, kad rei­ kia po­li­ti­nių jėgų kon­so­li­da­ci­ jos. Tai pa­reiškė Lat­vi­jos pre­ zi­den­tas And­ris Bėrzi­nis. Pre­ zi­den­tas pri­dūrė, kad žmo­nių ak­ty­vu­mas ne­su­mažė­jo, tie­ siog ša­ly­je – ma­žiau žmo­nių.

Ar Tak­si­mas ne­taps Tah­ri­ru? Tur­ki­jos prem­je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­ do­ğa­nas, at­ro­do, su­si­dūrė su pir­muo­ju rim­tu iššū­kiu. Pro­tes­tuo­to­jai Tur­ki­jo­je mi­nistrą pir­mi­ninką kal­ti­na dik­ta­to­riš­ ku­mu, o šis at­rėžė, kad kal­ti­ni­mai – iš pirš­ to lauž­ti. Kru­vi­ni pro­tes­tai

Si­tua­ci­ja Tur­ki­jo­je – iš tiesų įtemp­ ta. Vis­kas pra­si­dėjo penk­ta­dienį. Stam­bu­le, did­žiau­sia­me Tur­ki­ jos mies­te, pla­nuo­ja­ma lik­vi­duo­ ti Ge­zio par­ką pa­grin­dinė­je mies­to Tak­si­mo aikštė­je. Čia, kaip ir Egip­ to sos­tinės Kai­ro Tah­ri­ro aikštė­je, daž­nai or­ga­ni­zuo­ja­mi mi­tin­gai. Sta­ty­bos aikštė­je pra­si­dėjo pra­ ėju­sių metų lapk­ritį. Siek­ta pra­ plėsti gat­ves au­to­mo­bi­lių eis­mui ir įreng­ti pėsčiųjų zoną ap­link aikš­ tę. Taip pat bu­vo pa­skelb­ti pla­nai aikštė­je pa­sta­ty­ti me­četę. Ta­čiau dalį Stam­bu­lo gy­ven­ tojų pa­pik­ti­no pla­nai, ku­riuos re­ mia vy­riau­sybė. Jie tvir­ti­no, kad Stam­bu­le su­mažės ža­liųjų erd­vių. Ki­ti pik­ti­no­si, kad ap­link Tak­si­mo aikštę ir taip ap­stu me­če­čių. Pro­tes­tuo­to­jai ne­lei­do dar­bi­nin­ kams nu­pjau­ti pa­sku­ti­nių med­žių ko­mer­cinė­je zo­no­je, todėl te­ko įsi­ kiš­ti po­li­ci­jai. Pa­reigū­nai rea­ga­vo griež­tai. Stam­ bu­lo po­li­ci­ja ėmė aša­rinė­mis du­jo­ mis, gu­minė­mis laz­do­mis ir van­dens pa­tran­ko­mis vai­ky­ti pro­tes­tuo­to­jus. O šie ap­mėtė po­li­ciją ak­me­ni­mis ir net Mo­lo­to­vo kok­tei­liais. Pa­sau­lie­tinė­je Tur­ki­jo­je, val­ do­mo­je is­la­mis­ti­nių šaknų tu­rin­ čios Tei­sin­gu­mo ir plėtros par­ti­ jos (AKP), nie­ko pa­na­šaus ne­bu­vo jau ga­na il­gai. Per su­si­rėmi­mus bu­ vo su­žeis­ta de­šim­tys žmo­nių, ke­li žu­vo. Kai ku­rie nu­kentė­jo nuo aša­ ri­nių dujų, ki­tiems bu­vo su­lau­žy­tos ran­kos ir ko­jos. Pa­ra­gi­no skirs­ty­tis

Pro­tes­to ak­ci­jos ap­ėmė visą šalį, todėl te­ko įsi­kiš­ti aukš­čiau­siems ša­lies va­do­vams. Prem­je­ras R.T.Er­do­ğa­nas pa­reiškė, kad pro­tes­tai tu­ri liau­tis ne­del­sdami, nors pri­pa­ži­no, kad po­li­ci­ja su de­ monst­ran­tais elgė­si nea­dek­va­čiai. „Bu­vo pa­da­ry­ta kai ku­rių klaidų, po­ li­ci­jos at­sa­kas bu­vo ekst­re­ma­lus“, – kalbė­jo R.T.Er­doğa­nas. Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos at­sto­ vai pri­dūrė, kad po­li­ci­jos veiks­mus nag­rinės spe­cia­li ko­mi­si­ja. Mi­nis­ te­ri­ja ir­gi pri­pa­ži­no, kad po­li­ci­jos at­sa­kas bu­vo ne­pro­por­cin­gas. Vis­gi R.T.Er­do­ğa­nas pa­reiškė, kad planų per­tvar­ky­ti Tak­si­mo aikštę jis neat­si­sa­kys, o pro­tes­tuo­ to­jus pa­ra­gi­no ei­ti na­mo.

„Ra­gi­nu pro­tes­tuo­to­jus ne­del­ siant nu­trauk­ti sa­vo de­monst­ra­ ci­jas“, – kalbė­jo R.T.Er­do­ğa­nas ir pra­šė veng­ti „ža­los lan­ky­to­jams, pėstie­siems bei krau­tu­vi­nin­kams“. „Jei­gu my­li­te šią šalį, jei­gu my­li­te Stam­bulą, – ne­pa­si­duo­ki­te ši­tiems žai­di­mams“, – pri­dūrė prem­je­ras. Tur­ki­jos pre­zi­den­tas Ab­dul­ lah Gülas šeš­ta­dienį pa­ra­gi­no de­ monst­ran­tus ir po­li­ciją va­do­vau­tis svei­ku pro­tu, o už­sie­nio rei­kalų mi­ nist­ras Ah­me­tas Da­vu­toğ­lu so­cia­ li­nia­me tink­le „Twit­ter“ per­spėjo dėl ša­lies įvaizd­žio su­prastė­ji­mo. Va­karų po­zi­ci­ja

Pro­testų iš­vai­kymą griež­tai su­kri­ti­ ka­vo or­ga­ni­za­ci­ja „Am­nes­ty In­ter­ na­tio­nal“. Tur­ki­jos sąjun­gi­ninkės Did­žio­ji Bri­ta­ni­ja, Prancū­zi­ja ir Jung­tinės Vals­ti­jos pa­ra­gi­no R.T.Er­ do­ğa­no vy­riau­sybę elg­tis san­tūriai. O Si­ri­jos in­for­ma­ci­jos mi­nist­ras Om­ra­nas al Zogh­bi pa­si­nau­do­jo pro­ga įgel­ti R.T.Er­do­ğa­nui. „Tur­ki­jos žmo­nių rei­ka­la­vi­mai ne­pa­tei­si­na šios prie­var­tos, ir jei Er­do­ğa­nas ne­pajė­gia nau­do­ti ne­ smur­ti­nių me­todų, ta­da jis turėtų at­si­sta­ty­din­ti“, – sakė O.al Zogh­bi. „Er­do­ğa­nas ve­da sa­vo šalį te­ro­ris­ ti­niu ke­liu, nai­kin­da­mas Tur­ki­jos tau­tos ci­vi­li­za­ciją ir pa­sie­ki­mus“, – pri­dūrė jis.

Jei­gu jie kuklų tar­ nau­toją pri­ly­gi­na dik­ta­to­riui, tuo­met man trūksta žod­žių.

„Dik­ta­to­riau, at­si­sta­ty­dink“

De­monst­ran­tai skan­da­vo: „Dik­ta­ to­riau, at­si­sta­ty­dink! Mes prie­šin­ simės, kol laimė­sim.“ Vi­daus rei­kalų mi­nist­ras Muam­ me­ras Güle­ris sakė, kad iš vi­so suim­ta bu­vo dau­giau nei pu­sant­ro tūkstan­čio žmo­nių. Tie­sa, dau­ge­ lis vėliau bu­vo pa­leis­ti. Liu­di­nin­kai pa­sa­ko­jo, kad pa­ reigū­nai bu­vo kaip nie­kuo­met pik­ti. Jie mušė pro­tes­tuo­to­jus gu­ minė­mis laz­do­mis. Po­li­ci­ja pa­skelbė, jog bu­vo su­ žeis­ti 58 ci­vi­liai ir 115 sau­gu­mo pa­ reigūnų. Pa­reigū­nai taip pat nu­

Smur­tas: žiau­rus Tur­ki­jos po­li­ci­jos el­ge­sys su de­monst­ran­tais su­kėlė ne­ra­mumų bangą vi­so­je ša­ly­je. „Reu­ters“ nuo­tr.

rodė, kad bu­vo ap­ga­din­ta be­veik 100 po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių, 94 krau­tuvės ir de­šim­tys kitų au­to­ mo­bi­lių. Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos va­ do­vas M.Güle­ris pa­da­rytą žalą įver­ti­no dau­giau nei 20 mln. lirų (28,3 mln. litų). Stebė­to­jai ak­cen­ta­vo, kad vi­ suo­menės ne­pa­si­ten­ki­ni­mas kon­ ser­va­ty­via prem­je­ro po­li­ti­ka bren­ do jau se­niai, reikė­jo tik deg­tu­ko, ku­ris įpliekstų ugnį. „Šis judė­ji­mas yra re­zul­ta­tas didė­jan­čio nu­si­vy­li­ mo ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo se­ku­lia­ riuo­se vi­suo­menės sluoks­niuo­se, ku­rie ne­galė­jo da­ry­ti įta­kos po­li­ti­ kai pa­starąjį de­šimt­metį, – tvir­ti­ no Car­ne­gie fon­do tyrė­jas Si­na­nas Ülge­nas. – Tai pre­cen­den­to ne­tu­ rin­tis stai­gus ir ne­pla­nuo­tas vi­ suo­me­ni­nis judė­ji­mas, ku­ris ki­lo ne­ma­ni­pu­liuo­jant jo­kiai po­li­ti­nei par­ti­jai. Tai di­delė staig­me­na.“ Vis­gi ana­li­ti­kai ne­si­ėmė įvy­kių Tur­ki­jo­je lai­ky­ti Arabų pa­va­sa­rio ap­raiš­ka. Prieš­ta­rin­gas po­li­ti­kas

Va­do­vau­jant R.T.Er­do­ğa­nui Tur­ ki­jos eko­no­mi­ka au­go, o ša­lies re­ pu­ta­ci­ja tarp­tau­tinė­je are­no­je la­bai su­stiprė­jo. Vis­gi sa­vo ša­ly­je prem­je­ras ver­ti­ na­mas prie­šta­rin­gai. Jo vy­riau­sybė ne­se­niai pri­ėmė įsta­tymą, smar­kiai su­var­žantį pre­kybą al­ko­ho­liu, de­ monst­ra­vo prie­šiš­kumą Si­ri­jos re­ži­ mui, o to­kia po­zi­ci­ja, kai ku­rių nuo­ mo­ne, ke­lia pa­vojų ša­lies sau­gu­mui. Pro­tes­tuo­to­jai R.T.Er­do­ğaną va­ di­no sul­to­nu ir smerkė jį kaip dik­ ta­to­rių, ta­čiau šis, sek­ma­dienį duo­da­mas in­ter­viu, at­metė jam me­ta­mus kal­ti­ni­mus. „Da­bar yra nau­ja grėsmė, ku­ ri va­di­na­si „Twit­ter“, – pik­ti­no­si R.T.Er­doğa­nas. – Ten ga­li­ma ras­

ti ge­riau­sių me­lo pa­vyzd­žių. Man so­cia­li­niai tink­lai at­ro­do did­žiau­ sia grėsmė vi­suo­me­nei.“ Jis pri­dūrė: „Jei­gu jie kuklų tar­ nau­toją pri­ly­gi­na dik­ta­to­riui, tuo­ met man trūksta žod­žių. Man rūpi tik tar­nau­ti sa­vo ša­liai.“ R.T.Er­doğa­nas pro­tes­tus va­di­ no ideo­lo­gi­niais ir ma­ni­pu­liuo­ja­ mais opo­zi­ci­jos, „ne­įsten­gian­čios

įveik­ti (vy­riau­sybės) per rin­ki­mus“. R.T.Er­do­ğa­nas už­si­minė, kad jo par­ tiją pa­lai­ko di­delė vi­suo­menės da­lis ir sakė ga­lin­tis su­kvies­ti į mi­tin­gus daug dau­giau sa­vo ša­li­ninkų. „Mūsų ša­li­nin­kai skam­bi­na ir klau­sia: „Ar to­liau tylė­si­me?“ Ta­ čiau aš pa­si­sa­kau už ra­mybę“, – pri­pa­ži­no prem­je­ras. BBC, „Time“, CNN, BNS inf.

AKP įta­ka Tur­ki­jo­je R.T.Er­d o­ğ a­n o val­d an­č io­j i AKP

par­ti­ja rin­ki­mus pirmą­kart laimė­jo 2002 m., su­lau­ku­si pa­lai­ky­mo po dau­gelį metų dir­bu­sių ne­sta­bi­lių koa­li­ci­nių vy­riau­sy­bių. Per rin­ki­mus 2011 m. AKP su­rin­ko 50 pro­c. balsų.

mę ir už­tik­ri­no di­desnį nei 8 pro­c. ūkio au­gimą 2010 ir 2011 m. R.T.Er­d o­ğ a­n as siekė pa­d i­d in­t i

Tur­k i­j os dip­l o­m a­t inį au­t o­r i­t etą – daž­nai aiš­kin­da­mas, kad de­mok­ra­ ti­j a yra su­d e­r i­n a­m a su mu­s ul­m o­ AKP trans­for­ma­vo ša­lies eko­no­ niš­k o­m is ver­t ybė­m is, ypač ša­l y­s e, miką po nio­ko­jan­čios krizės 2001 m., per ku­rias nu­vil­ni­jo Arabų pa­va­sa­ taip pat nu­statė griežtą biud­že­to draus­ rio su­ki­li­mai.

Kodėl R.T.Er­do­ğa­nas užrūs­ti­no tur­kus? Ana­li­ti­kai sa­ko, kad Tur­ki­jos vi­suo­

menė va­do­vau­jant R.T.Er­do­ğa­nui ta­ po la­biau su­si­prie­ši­nu­si.

mo­kyk­las, sie­kiant užau­gin­ti, R.T.Er­ do­ğa­no žod­žiais ta­riant, „die­vo­bai­ mingą kartą“.

Val­dan­čio­ji AKP par­ti­ja tu­ri di­delę

Vėliau Tur­ki­jos par­la­men­tas taip

dau­gumą par­la­men­te. Ji pra­dėjo vir­ tinę re­formų, ku­rios su­pykdė dau­gelį pi­lie­čių, be­si­skund­žian­čių dėl au­to­ri­ ta­ri­nio val­dy­mo ir kon­ser­va­ty­vio­sios pro­gra­mos.

pat pri­ėmė teisės ak­tus, su­var­žan­čius al­ko­ho­lio pre­kybą ir rek­lamą. Ba­landį Stam­bu­lo teis­mas nu­rodė iš

Per­nai R.T.Er­do­ğa­nas su­kėlė pa­

nu­til­dytų ne­pa­ten­kintų bal­sus.

si­pik­ti­nimą, kai pri­ly­gi­no abor­tus žmog­ž u­d ys­t ei. Se­k u­l ia­r io­j o spar­ no at­sto­vai taip pat šir­do, kai par­la­ men­tas praei­tais me­tais pra­dėjo am­ bi­cingą prem­je­ro pa­si­ūlytą švie­ti­mo re­formą, leid­žian­čią steig­ti dva­si­nes

Tur­ki­ja pir­mau­ja pa­sau­ly­je pa­gal

nau­jo nag­rinė­ti pa­sau­ly­je ži­no­mo pia­ nis­to Fa­zi­lo Say bylą. Mu­zi­kan­tas bu­ 2004 m. AKP mėgi­no priim­ti prie­ vo ap­kal­tin­tas švent­va­giš­kais pa­si­sa­ šta­rin­gai ver­ti­namą įsta­tymų pa­taisą, ky­mais ir bu­vo pa­si­ųstas 10 mėne­sių draud­žian­čią sve­ti­ma­vimą. Tie­sa, bu­ už grotų. vo pri­vers­ta at­si­sa­ky­ti šio žings­nio, su­ Kri­ti­kai kal­ti­na R.T.Er­do­ğa­no vy­ lau­ku­si kri­ti­kos iš opo­zi­ci­jos. riau­sybę nau­do­jan­tis teis­mais, kad

ka­li­namų žur­na­listų skai­čių ir šio­je sri­ty­je len­kia Ki­niją bei Iraną. Taip pat ka­li­na­mi šim­tai ka­riš­kių, aka­de­mikų ir tei­si­ninkų – dau­giau­sia dėl kal­ti­nimų rez­gus sąmoks­lus prie­š vy­riau­sybę.

11

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 4, 2013

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Po­ky­čiai – priė­jus liep­to ga­lą

Prin­ci­pas: svei­kuo­lis ti­ki­na, kad mė­gau­tis gy­ve­ni­mu mes ga­li­me tik ne­prieš­ta­rau­da­mi sa­vo pri­gim­čiai ir gam­tai.

Duk­ry­tės li­ga, ne­pa­si­ten­ki­ni­mas sa­vo svei­ka­ta ir psi­cho­lo­gi­ne bū­se­na 33 me­tų Da­lių Vir­ši­lą pri­ver­tė kar­di­na­liai pa­keis­ti gy­ ve­ni­mą. Dau­giau nei 5 me­tus svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą pro­pa­guo­ jan­tis vy­ras ti­ki­na, kad troš­ki­mas pa­žin­ti sa­ve ir su­pan­tį pa­sau­lį ga­li bū­ti vais­tas nuo vi­sų įma­no­mų li­gų. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Ne­si­rū­pi­no sa­vi­mi

D.Vir­ši­las sa­vo vai­kys­tę pra­lei­do, kaip ir vi­si pa­pras­ti ho­mo so­vie­ti­cus tė­vų vai­kai – klau­si­mų apie svei­ka­tą šei­mo­je net ne­kil­da­vo. Pir­mą­ją ci­ ga­re­tę vai­ki­nas su­rū­kė 7-erių. „Po bal­ko­nais rink­da­vo­me nuo­ rū­kas ir ap­si­mes­da­vo­me tik­rais vy­ rais. Rim­tai rū­ky­ti pra­dė­jau de­vin­to­ je kla­sė­je, kai man bu­vo maž­daug 14 me­tų, le­ga­liai – su tė­vų ži­nia – nuo 16 me­tų“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vas. Vai­ki­nas pri­si­me­na val­gęs vis­ką, o la­biau­siai mė­go ban­de­les su li­mo­na­ du, bly­nus, šo­ko­la­dą, ša­ko­tį su pie­ nu, sal­dai­nius „Iri­sas“ ir vis­ką, kas tuo me­tu bū­da­vo par­duo­tu­vė­se. Pra­si­dė­jęs sa­va­ran­kiš­kas gy­ve­ ni­mas po­ky­čių svei­kos gy­ven­se­

nos sri­ty­je neat­ne­šė. Da­lius dir­bo nuo ry­to iki va­ka­ro, grį­žęs na­mo ger­da­vo alų ir žiū­rė­da­vo te­le­vi­zo­ rių, o dar­be su­rū­ky­da­vo dau­giau nei 30 ci­ga­re­čių per die­ną. „Prieš pen­ke­rius me­tus 28-ąjį gim­ta­die­nį šven­čiau Hon­kon­ge. Pag­rin­di­nis gė­ri­mas bu­vo deg­ti­nės ir ener­gi­nio gė­ri­mo kok­tei­liai. Ta­ da ir nu­spren­džiau, kad tu­riu keis­ ti sa­vo el­ge­sį ir gy­ve­ni­mo kryp­ tį, ant­raip su­nai­kin­siu sa­ve ir sa­vo šei­mą“, – kal­bė­jo D.Vir­ši­las.

mais­tas, ku­rį var­to­ja­me, ir yra aler­ gi­jos prie­žas­tis. Su žmo­na po tru­ pu­tį pra­dė­jo­me keis­ti mai­ti­ni­mo­si įpro­čius. Pas­te­bė­jo­me, kad pra­dė­ jo nyk­ti bu­vu­sios svei­ka­tos pro­ble­ mos“, – kal­bė­jo vai­ki­nas. D.Vir­ši­las pri­dū­rė, kad po­ky­čiai į jo gy­ve­ni­mą nea­tė­jo per vie­ną die­ ną, rei­kė­jo įdė­ti ne­ma­žai pa­stan­gų, kad svei­ka gy­ven­se­na tap­tų na­tū­ra­ liu da­ly­ku. Vai­ki­nas tei­gia, kad es­ mi­nis jo da­bar­ti­nio gy­ve­ni­mo prin­ ci­pas – ne­si­prie­šin­ti pri­gim­čiai ir gam­tos, kū­ri­ni­jos evo­liu­ci­jai.

Po­ky­čiai – ne iš kar­to

Pa­sak jo, ki­tas įvy­kis, pri­ver­tęs iš es­mės pa­keis­ti po­žiū­rį į svei­ka­tą, bu­vo duk­ry­tės li­ga. Mer­gai­tę nuo­lat ber­da­vo, me­di­kai ne­ga­lė­jo nu­sta­ty­ti li­gos prie­žas­ties. „Drau­gų pa­re­ko­ men­duo­ti ap­si­lan­kė­me Na­tū­ra­lios me­di­ci­nos cent­re. Čia paaiš­kė­jo, jog

Ju­dė­ti svar­biau­sia

Da­lius ke­lia­si kar­tu su sau­le. Va­sa­rą prieš pen­kias, žie­mą – prieš še­šias, at­lie­ka są­na­rių mankš­tą, pa­bė­gio­ja, iš­si­mau­do jū­ro­je ar­ba šal­ta­me du­še. „Anks­čiau sten­giau­si me­di­tuo­ti ra­ my­bė­je, da­bar me­di­tuo­ju vaikš­čio­

da­mas ir dirb­da­mas ko­kį nors fi­zi­nį dar­bą. Val­gau ta­da, kai esu al­ka­nas, o ne nu­sta­ty­to­mis va­lan­do­mis. Ren­ kuo­si kuo įvai­res­nį ir švie­žes­nį mais­ tą. Nuos­ta­bu, jei jis or­ga­niš­kas, iš vie­ti­nių ūki­nin­kų“, – var­di­jo jis. Svei­kuo­lis daž­nai lan­ko­si pa­ jū­ry­je, pu­šy­ne, va­ži­nė­ja dvi­ra­čiu, plau­kio­ja ba­sei­ne, va­sa­ras pra­lei­ džia kai­me, gam­to­je, sto­vyk­lo­ se su vai­kais ar svei­kuo­lių bend­ ruo­me­nė­je.

Nusp­ren­džiau, kad tu­riu keis­ti sa­vo el­ ge­sį ir gy­ve­ni­mo kryp­tį, ant­raip su­ nai­kin­siu sa­ve ir sa­ vo šei­mą. „Sten­giuo­si iš­lik­ti ra­mus bet ko­ kio­je si­tua­ci­jo­je, kad ir ko­kia be­vil­ tiš­ka ji at­ro­dy­tų. Ver­ti­nu ra­my­bę, ne­daug šne­ku, ne­kri­ti­kuo­ju, neap­ kal­bu, sten­giuo­si vi­sur įžvelg­ti tei­ gia­mų da­ly­kų, ne­pyk­ti ant žmo­nių, nes jie, kaip ir aš, mo­ko­si, tik sa­vo bū­du“, – kal­bė­jo D.Vir­ši­las.

Bū­ti­na mo­ky­tis

Žmo­gui, ku­ris ne­si­jau­čia ge­rai ir su­vo­kia, kad gy­ve­ni­me rei­kia po­ ky­čių, pa­šne­ko­vas siū­lo ras­ti ne­ pa­si­ten­ki­ni­mo ir pra­stos sa­vi­jau­ tos prie­žas­tį. O jei­gu to ne­pa­vyks­ta pa­da­ry­ ti iš kar­to, rei­kia pa­keis­ti ap­lin­ką, pa­bū­ti gam­to­je, pa­ju­dė­ti ar per­žiū­ rė­ti mais­to ra­cio­ną. „Leo­n ar­d as da Vin­č i sa­k ė – jei­g u į sa­ve de­d a­m e la­vo­n us, esa­m e ka­p i­n ės. Kiek­v ie­n as tu­r i at­si­trauk­ti nuo nuo­bo­džios ru­ti­ nos ir pa­žvelg­ti į sa­vo vi­dų, pa­ si­š ne­k ė­t i su sa­v i­m i at­v i­rai: kas aš esu, ko iš tik­rų­jų man rei­kia, koks ma­n o gy­ve­n i­m o tiks­l as, ko­k ia ma­n o eg­z is­ta­v i­m o pra­ smė ir kaip tą pra­smę pa­nau­do­ ju kas­d ie­n ė­je veik­l o­je“, – įsi­t i­ ki­nęs Da­lius. Pa­sak jo, jei­gu lin­ki­me sa­vo vai­ kams gė­rio ir svei­ka­tos, gy­ven­ti svei­kiau juos tu­rė­tu­me mo­ky­ti sa­ vo as­me­ni­niu pa­vyz­džiu. Paš­n e­ko­vas ma­n o, kad vi­sas gy­ve­ni­mas yra mo­ky­ma­sis. Toks žmo­gaus tiks­l as: to­b u­l ė­t i, bū­ ti są­mo­nin­gam ir mė­gau­tis pa­ čiu vyks­mu – gy­ve­ ni­mu.

12

12

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 4, 2013

rubrika sveikata

Po­ky­čiai – priė­jus liep­to ga­lą „Mė­gau­t is gy­ve­n i­ 11 mu kaip pro­ce­su mes ga­li­me tik ne­prieš­ta­rau­da­mi sa­

vo pri­g im­č iai ir gam­tai, bū­d a­ mi svei­ki ir tei­gia­mai nu­si­tei­kę priim­ti vis­ką, ką gy­ve­ni­mas duo­ da“, – sa­kė jis.

dar­n ią evo­l iu­c i­j ą bei sėk­m in­g ą ta­vo eg­z is­ta­v i­m ą pa­s au­l io rai­ do­je“, – kal­b ė­jo svei­ko gy­ve­n i­ mo bū­do pro­pa­guo­to­jas. Pats Da­lius va­ži­nė­ja dvi­ra­čiu su šei­ma pu­šy­ne, su duk­ry­tė­mis plau­kio­ja ba­sei­ne, su drau­gais bė­ gio­ja ris­te­le pa­jū­rio smė­liu, pės­čio­ mis ke­liau­ja į biu­rą, su­si­ti­ki­mą ar mies­tą. „Nors prieš po­rą me­tų bė­gio­jau po 10 ki­lo­met­rų per die­ną. Šian­ dien to, kiek ju­du da­bar, vi­siš­kai pa­kan­ka. Jau­čiuo­si sa­vi­mi“, – tei­ gė pa­šne­ko­vas.

Min­tys vei­kia

D.Vir­ši­las ti­ki­na, kad kar­tais šei­ mos gy­dy­to­jai pra­šo jo pa­ties pa­ ta­ri­mo. Į me­di­kus jis krei­pia­si tik ta­da, kai pri­rei­kia sku­bios pa­gal­ bos, pa­vyz­džiui, iš­var­žos ope­ra­ci­ jos ar­ba ty­ri­mų vai­kams. Paš­ne­ko­vas tei­gia, kad sten­gia­si ne­pak­liū­ti į gy­dy­to­jų aki­ra­tį, ver­ čiau grū­di­na­si, va­lo ir svei­ka­ti­na sa­vo sie­lą, pro­tą ir kū­ną. Po­pu­lia­rė­jan­tis po­žiū­ris, jog vi­sos li­gos pra­si­de­da mū­sų gal­vo­se, pa­ šne­ko­vui priim­ti­nas – tik ne­rei­kė­tų šio­je si­tua­ci­jo­je bū­ti ka­te­go­riš­kam. „Kar­tais li­ga yra įgim­ta, o kar­ tais su­si­for­muo­ja dėl mū­sų pa­tir­ čių anks­ty­vo­je vai­kys­tė­je, kai są­ mo­nin­gu­mo, va­di­na­si, as­me­ni­nio pro­ta­vi­mo, dar ma­ža. Vie­nas iš evo­liu­ci­jos prin­ci­pų – prie­žas­ties ir pa­sek­mės ry­šys: ką pa­sė­si, tą ir pjau­si. Jei­gu ne­sė­ji svei­kų min­čių apie sa­vo svei­ką ir dar­nų bu­vi­mą šio­je pla­ne­to­je, vei­kiau­siai žmo­ gaus gal­vo­je nie­kas ir ne­su­dygs. O tuš­čia gal­va nie­ka­da ne­bū­na, tad

Jei­gu pra­kai­tuo­ ji sa­vo kas­die­nia­me dar­be – pra­mo­gau­ ti spor­to klu­be ne­be­ rei­kia.

Sklei­džia ži­nias

Po­žiū­ris: D.Vir­ši­las į gy­dy­to­jų aki­ra­tį sten­gia­si ne­pak­liū­ti, ver­čiau grū­di­na­si, va­lo ir svei­ka­ti­na sa­vo sie­lą, pro­

tą ir kū­ną.

įver­tin­ki­me, ko­kias min­tis sė­ja­ me“, – pa­ta­rė Da­lius. Spor­tas – pra­mo­ga

Pak­laus­tas, ką da­ry­ti žmo­gui, ku­ ris ne­mėgs­ta spor­tuo­ti, Da­lius at­ sa­kė, kad prie­var­ta šio­je si­tua­ci­jo­ je ne­bū­ti­na.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Spor­tuo­ti, iš­ver­tus iš grai­kų kal­bos, reiš­kia pra­mo­gau­ti. Vis­kas pri­klau­so nuo žmo­gaus gy­ven­se­ nos: jei­gu per die­ną ju­di pa­kan­ka­ mai, pa­pil­do­mai to da­ry­ti nė­ra bū­ ti­na“, – sa­kė svei­kuo­lis. Pa­sak jo, žmo­gui bū­ti­na ju­dė­ti, su­pra­kai­tuo­ti, kad pa­si­ša­lin­tų šla­kai

ir ki­tos ne­rei­ka­lin­gos me­džia­gos. „Jei­gu pra­kai­tuo­ji sa­vo kas­die­ nia­me dar­be – pra­mo­gau­ti spor­ to klu­b e ne­b e­rei­k ia. Fi­z i­n is ak­ ty­vu­mas yra šios vi­sa­tos vyks­mo sa­v y­b ė ir ju­d ė­t i rei­k ia tam, kad ne­prieš­ta­rau­tum pri­gim­ties dės­ niams, ku­r ie už­t ik­r i­n a svei­k ą ir

Pa­tir­ti­mi ir min­ti­mis apie svei­ka­tą D.Vir­ši­las da­li­ja­si ir su ap­lin­ki­niais. „Per prie­var­tą sa­vo idė­jų ir nuo­ mo­nės ne­per­šu, o su­si­bū­ri­mo vie­ to­se kar­tais pa­si­da­li­ju sa­vo pa­tir­ ti­mi, su­vo­ki­mu ir įžval­go­mis apie iš­min­tin­gą ir na­tū­ra­lų gy­ve­ni­mą“, – sa­kė Da­lius. Va­sa­ro­mis jis sa­va­no­riau­ja, pa­de­ da or­ga­ni­zuo­ti ar pa­ts or­ga­ni­zuo­ja svei­ko ir są­mo­nin­ges­nio gy­ve­ni­mo bū­do sto­vyk­las-mo­kyk­las.

Skie­pai nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės – ne­po­pu­lia­rūs Sie­kiant ap­sau­go­ti žmo­nes nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės, suau­gu­sie­ji nuo šių li­gų skie­ pi­ja­mi vals­ty­bės lė­šo­mis. Spe­cia­lis­tams ke­lia ne­ri­mą klai­pė­die­čių van­gu­mas – žmo­nės ne­si­nau­do­ja ne­mo­ka­ma ga­li­my­ be iš­veng­ti pa­vo­jin­gų li­gų. Eve­li­na Zen­ku­tė

eve­l i­na.zenkute@kl.lt

Trūks­ta in­for­ma­ci­jos

107

– tiek gy­ven­to­jų 2013 m. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je pa­si­skie­pi­jo nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės.

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro duo­me­ni­mis, Klai­pė­ dos ap­skri­ty­je 2013 m. nuo dif­te­ ri­jos ir stab­li­gės pa­si­skie­pi­jo tik 107 as­me­nys. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­ tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­ fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­jos pa­va­duo­to­ja Ina Kuz­ne­co­va tei­gė, kad prie­žas­tys, ko­dėl žmo­ nės skie­pi­ja­si ne­no­riai, ga­li bū­ ti ke­lios. „Su­dė­tin­ga at­sa­ky­ti tiks­liai, ta­ čiau, ma­nau, kad dau­gu­ma gy­ven­ to­jų ap­skri­tai ne­ži­no apie ne­mo­ ka­mą vak­ci­na­ci­jos nuo stab­li­gės ir dif­te­ri­jos ga­li­my­bę. Trūks­ta in­for­ ma­ci­jos ne tik apie vals­ty­bės fi­nan­ suo­ja­mus skie­pus, bet ir ele­men­ta­ rių ži­nių apie šias rim­tas li­gas. Ypač – jau­ni­mui“, – sa­kė I.Kuz­ne­co­va. Pa­sak jos, ki­ta pro­ble­ma – šei­ mos gy­dy­to­jų užim­tu­mas. Spe­cia­lis­tė tei­gia, kad me­di­kai vie­nam pa­cien­tui ski­ria la­bai ma­žai lai­ko ir in­for­ma­ci­jos apie ne­mo­ka­ mą ga­li­my­bę pa­si­skie­py­ti nuo dif­ te­ri­jos ir stab­li­gės ne­su­tei­kia. Yra ir dar vie­na pro­ble­ma – pa­ sta­rai­siais me­tais ta­po ma­din­ga ne­si­skie­py­ti ap­skri­tai.

Už­sik­re­čia ke­liau­dami

I.Kuz­ne­co­va in­for­ma­vo, kad dif­ te­ri­ja – ūmi­nė, oro la­še­li­niu bū­du plin­tan­ti už­kre­čia­mo­ji li­ga. Li­gos su­kė­lė­jas – at­spa­rios ap­ lin­kai, ga­mi­nan­čios stip­rų tok­si­ną, dif­te­ri­jos laz­de­lės. Daž­niau­siai, pa­ sak spe­cia­lis­tės, už­si­kre­čia­ma nuo ser­gan­čio žmo­gaus, sveiks­tan­čio li­go­nio ar bak­te­ri­jų ne­šio­to­jo kal­ bant, ko­sint ar čiau­dint. Dif­te­ri­ja pa­si­reiš­kia vir­šu­ti­nių kvė­pa­vi­mo ta­kų pa­žei­di­mu – žio­ čių ir ki­tų glei­vi­nių už­de­gi­mu, kai su­si­da­ro bū­din­gos ap­na­šos – fib­ ri­ni­nė plė­vė, ryš­kia vi­so or­ga­niz­ mo in­tok­si­ka­ci­ja (ap­si­nuo­di­ji­mu),

Lie­tu­vo­je bu­vo už­ re­gist­ruo­tas 81 su­ si­rgi­mas dif­te­ri­ja, mir­tin­gu­mas nuo dif­te­ri­jos sie­kė apie 20 pro­c. vi­daus or­ga­nų bei ner­vų sis­te­mos pa­žei­di­mu. Dif­te­ri­jos tok­si­no po­vei­kiui ypač jaut­rios šir­dies rau­mens, inks­tų, ner­vi­nio au­di­nio ląs­te­lės, to­dėl ser­ gant dif­te­ri­ja ga­li kil­ti šir­dies rau­ mens, inks­tų už­de­gi­mai, iš­si­vys­ty­ ti inks­tų ne­pa­kan­ka­mu­mas. Li­gos ei­ga bū­na sun­ki ir dėl tok­ si­nų su­kel­tų komp­li­ka­ci­jų ga­na daž­nai pa­si­bai­gia mir­ti­mi. I.Kuz­ne­co­va ti­ki­no, kad žmo­ nėms ne­rei­kė­tų ap­si­gau­ti esą šia li­ga už­si­krės­ti be­veik neį­ma­no­ma. „Žmo­nės da­bar daug ke­liau­ja, vyks­ta ne tik į poil­si­nes eks­kur­ si­jas, bet ir sa­va­ran­kiš­kai ap­lan­ ko eg­zo­t iš­k us kraš­t us. Gy­ven­

to­jams, daž­n ai vyks­tan­t iems į už­sie­nį, ypač rei­kė­tų pa­si­rū­pin­ ti sa­vo sau­gu­mu“, – kal­bė­jo spe­ cia­lis­tė. Grės­mė so­di­nin­kams

Ki­ta ne ma­žiau pa­vo­jin­ga li­ga, nuo ku­rios rei­kė­tų skie­py­tis, tei­gė I.Kuz­ne­co­va, yra stab­li­gė. Tai – re­ta, pa­vo­jin­ga žaiz­dų in­ fek­ci­ja. Li­gą su­ke­lian­ti stab­li­gės laz­de­lė la­bai at­spa­ri ap­lin­kai, iš­ ski­ria stip­rų tok­si­ną, ku­ris pa­žei­ džia ner­vų sis­te­mą, su­ke­lia rau­ me­nų spaz­mus. Tarp suau­gu­sių­jų mir­tin­gu­mas nuo stab­li­gės sie­kia iki 50 pro­c. Stab­li­gės su­kė­lė­jas ran­da­mas gy­v ū­n ų žar­ny­n e, dir­vo­ž e­my­je, ku­ris trę­šia­mas gy­vu­lių mėš­lu. Žmo­nės daž­niau­siai už­si­kre­čia dirb­da­mi že­mės ūkio dar­bus, kai į žaiz­das pa­ten­ka že­mių su stab­li­ gės spo­ro­mis. Stab­li­ge daž­niau­siai ser­ga vy­ res­nio am­žiaus žmo­nės, ku­rie daug me­tų ne­bu­vo skie­py­ti nuo šios li­gos. Pli­ti­mą su­stab­dė

Vai­kai nu­sta­ty­tais ter­mi­nais skie­pi­ ja­mi nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės pa­ gal mū­sų ša­lies vai­kų pro­fi­lak­ti­nių skie­pi­ji­mų ka­len­do­rių ir yra ap­sau­ go­ti nuo šių li­gų. Suau­gu­sie­siems pa­lai­ko­mo­sios vak­ci­nos do­zės re­ko­men­duo­ja­mos kas 10 me­tų. Pas­ku­ti­nis dif­te­ri­jos su­si­rgi­mų pa­ki­li­mas Lie­tu­vo­je bu­vo 1994– 1995 m. Tuo lai­ko­tar­piu Lie­tu­vo­je bu­vo už­re­gist­ruo­tas 81 su­si­rgi­mas dif­te­ri­ja, mir­tin­gu­mas nuo dif­te­ri­ jos sie­kė apie 20 pro­c. Di­džiau­sią sir­gu­sių­jų da­lį su­ da­rė 30–49 me­tų as­me­nys. Vi­si mi­ru­sie­ji bu­vo suau­gę, ne­skie­py­

ti nuo dif­te­ri­jos. Sie­kiant už­kirs­ti ke­lią ser­ga­mu­mo dif­te­ri­ja pa­ki­li­ mui, 1995–1996 m. bu­vo vyk­do­ mas ma­si­nis suau­gu­sių­jų skie­pi­ji­ mas. Tais me­tais bu­vo pa­skie­py­ta 1,5 mln. Lie­tu­vos gy­ven­to­jų. Dėl sie­pų ser­ga­mu­mas dif­te­ri­ja su­ma­žė­jo, o 2003–2007 m. Lie­tu­ vo­je ne­bu­vo už­re­gist­ruo­ta nė vie­no at­ve­jo. Praė­jus 11 me­tų po ma­si­nio suau­gu­sių­jų skie­pi­ji­mo, 2008 m. ša­ly­je vėl bu­vo pra­dė­ti re­gist­ruo­ti dif­te­ri­jos su­si­rgi­mai. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je nuo 2001 m. ne­bu­vo už­re­gist­ruo­ta nė vie­ no dif­te­ri­jos at­ve­jo, žmo­nių su­si­ rgi­mai stab­li­ge bu­vo už­re­gist­ruo­ti 2006 m. ir 2012 m. Ra­gi­na skie­py­tis

Sie­kiant ap­sau­go­ti gy­ven­to­jus nuo su­si­rgi­mų dif­te­ri­ja ir stab­li­ ge, jų komp­li­ka­ci­jų bei mir­čių, pa­ gal Na­cio­na­li­nę imu­nop­ro­fi­lak­ti­ kos pro­gra­mą 2009 m. lapk­ri­čio mėn. bu­vo pra­dė­ti pla­ni­niai suau­ gu­sių, vy­res­nių nei 26 me­tų as­me­ nų, skie­pi­ji­mai. Klai­pė­dos ap­skri­čiai bu­vo skir­ ta be­veik 22 tūkst. vak­ci­nos do­zių, ku­rio­mis bu­vo ga­li­ma pa­skie­py­ ti 10 pro­c. 26 me­tų ir vy­res­nių gy­ ven­to­jų. 2012 m. bu­vo pa­skie­py­ti 1058 as­ me­nys, iš vi­so 2010–2012 m. bu­vo pa­skie­py­ti 7163 Klai­pė­dos ap­skri­ ties gy­ven­to­jai. Dar daug žmo­nių ne­pa­si­nau­do­ jo šia ga­li­my­be, ta­čiau skie­pi­ji­mai te­be­vyk­do­mi ir vi­si no­rin­tie­ji ga­ li tai pa­da­ry­ti. Klai­pė­dos ap­skri­ty­je skie­pi­ji­mai nuo dif­te­ri­jos ir stab­li­gės at­lie­ka­mi 50-yje as­mens svei­ka­tos prie­žiū­ros įstai­gų. No­rin­tie­siems pa­si­skie­py­ ti re­ko­men­duo­ja­ma kreip­tis į sa­vo šei­mos gy­dy­to­ją.

13

ANTRADIENIS, BIRŽELIO 4, 2013

sveikata

Krau­jos­pū­dis ir mi­tai Lie­tu­vos gy­ven­to­jai nė­ra lin­kę at­lik­ti pro­ fi­lak­ti­nių ty­ri­mų, ne­se­ka sa­vo krau­jos­pū­ džio rod­me­nų, to­dėl su­ser­ga vis jau­nes­ni. „Pro­fi­lak­tiš­kai ne­si­tik­ri­nant šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos už­klum­pa ne­ ti­kė­tai, lyg per­kū­nas iš gied­ro dan­ gaus. Apie tai by­lo­ja ir daž­nai gir­ di­mos grei­to­sios pa­gal­bos ma­ši­nų si­re­nos“, – nuo­gąs­tau­ja Lie­tu­vos šir­dies aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė pro­ fe­so­rė Ža­ne­ta Pet­ru­lio­nie­nė. Prie­žas­ti­mi ne­skir­ti lai­ko sa­vo krau­jos­pū­džio pa­tik­rai daž­nai tam­ pa grei­tas gy­ve­ni­mo tem­pas, ne­no­ ras lan­ky­tis gy­dy­mo įstai­go­se. Di­ de­lės įta­kos tu­ri ir vi­suo­me­nė­je sklan­dan­tys klai­din­gi mi­tai, ku­riais ti­kė­da­mi žmo­nės pa­di­dė­ju­sį krau­ jos­pū­dį tie­siog ig­no­ruo­ja. Mi­tas: vi­suo­me­nė­je ga­ji nuo­mo­ nė, kad pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis – nie­ko rim­to.

Tie­sa ta, kad net jei­gu ir ne­jau­čia­ te pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio su­ke­ lia­mų svei­ka­tos ne­ga­la­vi­mų, jis ga­ li pa­kenk­ti jū­sų šir­džiai, inks­tams, gal­vos sme­ge­nims, akims ir ki­tiems kū­no or­ga­nams. Kiek­vie­nas suau­gęs žmo­gus tu­ ri ži­no­ti, koks yra jo įpras­tas krau­ jos­pū­dis. Ver­ta kiek­vie­nam įsi­min­ ti, kad op­ti­ma­laus krau­jos­pū­džio skai­čiai yra 120/80 mm/Hg. Pa­ vo­jaus nė­ra, jei­gu šis skai­čius ne­ vir­ši­ja 140/90 mm/Hg. Jei krau­ jos­pū­dis di­des­nis nei 140/90 mm/ Hg – bū­ti­na su­si­rū­pin­ti. Ypač di­ de­lis pa­vo­jus ky­la, kai krau­jos­pū­ dis vir­ši­ja 180/110 mm/Hg.

Mi­tas: jei­gu sa­vi­jau­ta ge­ra, ma­tuo­ tis krau­jos­pū­džio ne­rei­kia.

La­bai daž­nai pa­di­dė­ju­sio, o kar­tais ir la­bai aukš­to krau­jos­pū­džio žmo­ nės ne­jau­čia il­gus me­tus. Be to, ne vi­si pa­gal­vo­ja, kad gal­vos skaus­ mas, sun­ku­mas pa­kau­šy­je, svai­gi­ mas, mir­gė­ji­mas aky­se ga­li bū­ti dėl aukš­to krau­jos­pū­džio. Kar­tais ke­le­tą de­šimt­me­čių pa­ di­dė­jęs krau­jos­pū­dis neišp­ro­vo­ kuo­ja jo­kių ju­ti­mų, ne­pas­te­bi­mai ža­lo­da­mas jū­sų or­ga­niz­mą. Mi­tas: jau­niems žmo­nėms hi­per­ ten­zi­ja ne­gre­sia.

Nau­jau­si ty­ri­mai ro­do, kad anks­ty­ vie­ji pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio – hi­per­ten­zi­jos – po­žy­miai ga­li at­si­

ras­ti net ir jau­nes­niems nei 18 me­tų jau­nuo­liams. Vie­no iš de­šim­ties dvi­de­šimt­ me­čių krau­jos­pū­dis jau pa­di­dė­jęs. Su­lig kiek­vie­nu de­šimt­me­čiu hi­ per­ten­zi­jos at­ve­jų dau­gė­ja. Apsk­ ri­tai šian­dien žmo­nės iki 30 me­tų gy­ve­na itin ak­ty­viai – mo­ko­si, dir­ ba, au­gi­na vai­kus, ak­ty­viai lei­džia lais­va­lai­kį. Šių žmo­nių kas­die­ny­bė neat­sie­ja­ma nuo stre­so, įtam­pos. O juk pa­sta­rie­ji – dau­ge­lio li­gų prie­

Ne vi­si pa­gal­vo­ja, kad gal­vos skaus­ mas, sun­ku­mas pa­ kau­šy­je, svai­gi­mas, mir­gė­ji­mas aky­se ga­li bū­ti dėl aukš­to krau­jos­pū­džio. žas­tis. Me­di­kų bend­ruo­me­nė nuo­ lat kar­to­ja, kad daug li­gų jau­nė­ja. Kuo anks­čiau li­ga bus pa­ste­bė­ta, tuo grei­čiau ją bus ga­li­ma iš­gy­dy­ ti net ne­var­to­jant vais­tų, o tik kei­ čiant mi­ty­bą ir gy­ve­ni­mo bū­dą. Mi­tas: vy­res­nio am­žiaus žmo­ nėms pa­di­dė­ju­sio krau­jos­pū­džio ne­rei­kia gy­dy­ti.

Krau­ja­gys­lių stan­dė­ji­mas yra se­ nė­ji­mo po­žy­mis, ta­čiau pa­di­dė­ jęs krau­jos­pū­dis nė­ra to­le­ruo­ti­ na svei­ka­tos būk­lė ne­prik­lau­so­mai nuo am­žiaus. Vy­res­niems aukš­tas krau­jos­pū­ dis yra pa­vo­jin­ges­nis, daug di­des­nė in­fark­to, in­sul­to, stai­gios mir­ties ri­zi­ka. Pa­vo­jus su­si­rgti hi­per­ten­ zi­ja spar­čiai di­dė­ti pra­de­da 40– 50 me­tų žmo­nėms, ypač 40-ies su­lau­ku­siems vy­rams. To­kio am­ žiaus vy­rai pri­va­lo ati­džiau sek­ti sa­vo svei­ka­tą ir la­biau ja rū­pin­tis: jie maž­daug de­šimt­me­čiu anks­ čiau su­ser­ga in­fark­tais ir in­sul­tais ir gy­ve­na de­šim­čia me­tų trum­ piau nei Lie­tu­vos mo­te­rys. Mo­te­ rims krau­jos­pū­dis spar­čiai di­dė­ja po me­no­pau­zės. Ty­ri­mų duo­me­ ni­mis, hi­per­ten­zi­ja nu­sta­to­ma pu­ sei pen­kias­de­šimt­me­čių.

Au­ga­lai na­tū­ra­liam įde­giui

Mi­tas: pa­di­dė­jęs krau­jos­pū­dis – tik ap­kū­nių žmo­nių pro­ble­ma.

Krau­jos­pū­dis ga­li pa­di­dė­ti bet kam, ne­prik­lau­so­mai nuo kū­no svo­rio. Tie­sa, ap­kū­nūs žmo­nės tu­ri di­des­ nę ti­ki­my­bę anks­ti su­si­rgti, ypač kai vy­rau­ja pil­vi­nis, ar­ba va­di­na­ ma­sis obuo­lio ti­po nu­tu­ki­mas. Svar­bu at­min­ti, kad įta­kos pa­di­ dė­ju­siam krau­jos­pū­džiui ga­li tu­rė­ti pa­vel­di­mas po­lin­kis į hi­per­ten­zi­ją, am­žius (per 35 m.), rū­ky­mas, ma­ žas fi­zi­nis ak­ty­vu­mas, per di­de­lė kū­no ma­sė, cuk­ri­nis dia­be­tas, sū­ raus ir rie­baus mais­to po­mė­gis, pa­ di­dė­jęs krau­jo rie­ba­lų kie­kis, psi­ choe­mo­ci­nė įtam­pa, as­me­ny­bės A (ag­re­sy­vus, kon­ku­ruo­jan­tis) ir D (jau­čian­tis nuo­la­ti­nę įtam­pą, ne­ mo­kan­tis at­si­pa­lai­duo­ti) ti­pai. Mi­tas: ka­va ke­lia krau­jos­pū­dį. Va­di­ na­si, su­ma­ži­nus ka­vos kie­kį krau­ jos­pū­dis su­si­re­gu­liuos sa­vai­me.

Ty­ri­mai iš tik­rų­jų ro­do ko­fei­no po­ vei­kį krau­jos­pū­džiui – ka­vą ge­riant ne­re­gu­lia­riai pa­ste­bi­mas krau­ jos­pū­džio pa­di­dė­ji­mas, ku­ris yra trum­pa­lai­kis. Ka­vą ge­riant nuo­lat, or­ga­niz­mas prie jos įpran­ta ir įta­ka krau­jos­pū­ džiui su­ma­žė­ja. Vis dėl­to, ko­fei­nas yra stip­ri sti­mu­liuo­ja­mo­ji me­džia­ga, to­dėl ne­de­rė­tų ja pikt­nau­džiau­ti. „Klaipėdos“ inf.

Sau­lės vo­nios ma­ ži­na krau­jos­pū­dį Sau­lės vo­nios ga­li nor­ma­li­zuo­ti

krau­jo spau­di­mą. Apie tai pa­skel­bė Edin­bur­go moks­li­nin­kai. Ta­čiau jie kar­tu pri­me­na, kad ult­ra­vio­le­ti­niais spin­du­liais pikt­nau­džiau­ti ne­de­ra, nes jie ga­li su­kel­ti odos vė­žį.

Vai­siuo­se ir dar­žo­vė­se yra daug ka­ro­ti­noi­dų, ku­rie da­ro įta­ką žmo­ nių odos spal­vai.

Tai pa­tvir­ti­no Ško­ti­jos Sent And­ ru­so uni­ver­si­te­to die­to­lo­gai, iš­ siaiš­ki­nę, kaip žmo­gaus mi­ty­bos ra­cio­nas vei­kia jo odos spal­vą. Še­ šias sa­vai­tes moks­li­nin­kai ste­bė­ jo ty­ri­mo sa­va­no­rių mi­ty­bos įpro­

čius. Paaiš­kė­jo, kad val­giu­sių­jų ryš­kių spal­vų dar­žo­ves ir vai­sius odos spal­va ta­po ru­des­nė, pri­mi­ nė na­tū­ra­lų įde­gį. To­kie re­zul­ta­tai bu­vo pa­ste­bė­ti jau po mė­ne­sio.Šios ty­ri­mo gru­pės da­ly­vių ra­cio­ne bu­ vo mor­kos, pi­pi­rai, ki­viai ir bu­ro­ kė­liai. Nea­be­jo­ti­na, kad toks įde­gis yra daug sau­ges­nis nei de­gi­nan­tis sau­lė­je ar so­lia­riu­me.

Vy­ras mano, kad yra mi­ręs Vie­nas Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės gy­ ven­to­jas, su­si­rgęs re­ta li­ga – Ko­tar­ do, ar­ba va­di­na­muo­ju gy­vo la­vo­no sind­ro­mu, ma­no esąs mi­ręs.

Jį la­bai trau­kė į ka­pi­nes, ne­bu­ vo ape­ti­to, no­ro bend­rau­ti. Tai pra­si­dė­jo prieš de­vy­ne­rius me­ tus, kai vy­ras ban­dė nu­si­žu­dy­ti. Pa­bu­do įsi­ti­ki­nęs, kad yra ne­be­ gy­vas. Prieš tai vy­ras sir­go dep­

re­si­ja. Ko­tar­do sind­ro­mas – vie­ nas re­čiau­sių psi­chi­kos su­tri­ki­mų. Ma­no­ma, kad pa­sau­ly­je juo ser­ga ne dau­giau kaip ke­li šim­tai žmo­ nių. Bri­tas pra­dė­jo sveik­ti po to, kai gy­dy­to­jai nu­sta­tė, kad kai ku­ rių jo gal­vos sme­ge­nų sri­čių ak­ty­ vu­mas yra la­bai men­kas, kaip ve­ ge­ta­ci­nės būk­lės li­go­nių. Pra­dė­jus gy­dy­mą vy­ras grįž­ta į nor­ma­lų gy­ ve­ni­mą.

Moks­li­nin­kai aiš­ki­na, kad vei­kiant

ult­ra­vio­le­ti­niams spin­du­liams į krau­ją iš­si­ski­ria azo­to ok­si­das, ku­ris ple­čia krau­ja­gys­les ir ma­ži­na spau­ di­mą. Eks­pe­ri­men­tas pa­ro­dė, kad 20

min. sau­lės vo­nių krau­jos­pū­dį nor­ ma­li­zuo­ja vie­nai va­lan­dai. Tie­sa, moks­li­nin­kai tei­gia, kad eks­

pe­ri­men­to re­zul­ta­tai tik pre­li­mi­na­ rūs ir jie ti­ki­si to­liau ana­li­zuo­ti gau­tus duo­me­nis, kad būs­tų iš­siaiš­kin­ta sau­ lės vo­nių nau­da ir ža­la svei­ka­tai.

Len­ki­jo­je per­so­din­tas vei­das Len­ki­jo­je pir­mą kar­tą ša­lies me­di­ci­nos is­to­ri­jo­je 33-ejų vy­rui at­lik­ta vei­do per­so­di­ni­mo ope­ra­ci­ja.

To­bu­la: idea­lus krau­jos­pū­dis – 120/80 mm/Hg.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr

Ji plas­ti­kos chi­rur­gų pa­cien­tu ta­ pu­siam len­kui iš­sau­go­jo ga­li­my­bę ma­ty­ti, kvė­puo­ti ir val­gy­ti. Len­kas vei­dą su­si­ža­lo­jo dirb­da­mas ak­mens skal­dy­mo ma­ši­na. Jam bu­vo su­ža­ lo­ta ir kau­ko­lė, su­tru­pin­ti kau­lai, to­dėl gy­dy­to­jai tu­rė­jo at­sta­ty­ti vi­ są vei­dą, pra­de­dant aki­duo­bė­mis ir bai­giant žan­di­kau­liais. „Bu­vo su­dė­ tin­ga su­ras­ti do­no­rą, ku­ris su­ža­lo­ta­jam tik­tų pa­gal ly­tį, vei­do for­mą, akių pa­dė­ tį, am­žių ir ki­tus svar­bius veiks­nius, ta­čiau vis dėl­to tai pa­vy­ko“, – džiau­gia­si Vroc­la­vo kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės me­di­kai, ti­kė­da­ mie­si sėk­mės.

14

antradienis, birželio 4, 2013

sportas

Sporto telegrafas Karatė. Šveicarijoje vykusiame Europos karatė kiokušin čempionate jaunių grupėje čempione tapo klaipėdietė Skaistė Venckutė, bronzos medalį iškovojo Austėja Šalvytė. Su dviem medaliais grįžo moterų grupėje rungtyniavusi Diana Mačiūtė. Ji kata (technikos demonstravimo) rungtyje laimėjo bronzos medalį, o kumitė (kovų) varžybose tapo vicečempione. Pripažinimas. Naujai steigiamas Lietuvos futbolo garbės klubas, kuris vienys rinktinės futbolininkus ir kitus nusipelniusius futbolui žmones, pasipildė keturiais naujais nariais , buvusiais Klaipėdos „Atlanto“ žaidėjais Arūnu Šuika, Robertu Poškumi, Raimondu Vainoru ir Rimantu Žvingilu. Per „Atlanto“ ir „Ekrano“ rungtynių pertrauką jiems buvo įteikti rinktinės šalikai ir abonementai į namų rungtynes. Tapę simbolinio klubo nariais jie bus kviečiami į futbolo renginius, gaus kitų privilegijų. Pirmieji simbolinio klubo nariais praėjusią savaitę tapo buvę legendinio „Žalgirio“ žaidėjai, dešimtojo dešimtmečio pradžioje rinktinei atstovavę Viačeslavas Sukristovas, Stasys Baranauskas bei Arminas Narbekovas. Kartu su jais klubą papildė ir „Žalgirio“ kapitonas Andrius Skerla, kuris yra sužaistų rungtynių rinktinėje rekordininkas. Išvyks. Kauno „Žalgirio“ sirgalių simpatijas pelnęs vyriausiasis treneris Joanas Plaza atsisveikina su Lietuva. Vakar 49-erių katalonas pranešė, kad po ilgų dvejonių ir svarstymų apsisprendė nepratęsti sutarties su legendine šalies komanda ir ateinantį sezoną veikiausiai vėl dirbs tėvynėje. J.Plazos lietuviškas nuotykis baigsis rytoj, kai lėktuvas pakils į gimtąją Ispaniją. Boksas. Baltarusijos sostinėje vykstančio 40-ojo Europos bokso čempionato aštuntfinalyje Londono vasaros olimpiados bronzos medalininkas Evaldas Petrauskas (svorio iki 64 kg grupė) jau antrame raunde techniniu nokautu įveikė čeką Zdeneką Chladeką. Ketvirtfinalyje rytoj lietuvis surems pirštines su Prancūzijos atstovu Abdelmaliku Ladjaliu. Nepasisekė vilniečiui Vladimirui Milevskiui (iki 81 kg), jis 0:3 turėjo pripažinti moldovo Petru Ciobanu pranašumą bei pasitraukti iš tolesnių pirmenybių. Klaipėdietis Gytis Vaitkus (iki 60 kg) šalies garbę gins šiandien. Jo varžovu bus olimpietis Pavlo Iščenko iš Ukrainos. Kiek anksščiau iš čempionato jau pasitraukė pirmąsias kovas pralaimėję Eimantas Stanionis (iki 69 kg) ir Eugenijus Tutkus (iki 91 kg). Verdiktas. Lietuvos moterų rinktinės vyriausiasis treneris Algirdas Paulauskas apsisprendė dėl 12 krepšininkių, kurios dalyvaus Europos čempionate. Po kontrolinio turnyro Prancūzijoje treneris nusprendė, kad rinktinės treniruočių stovyklą paliks klaipėdietės Lina Pikčiutė ir Marina Solopova. M.Solopovą kamuoja nugaros skausmai, o L.Pikčiutė neprilygo kitoms aukštaūgėms. Tačiau Prancūzijoje Lietuvos garbę gins net keturios uostamiesčio žaidėjos – Inesa Visgaudaitė, Gabrielė Gutkauskaitė, Monika Grigalauskytė ir Eglė Šikšniūtė. Europos pirmenybės vyks birželio 15–30 d. D grupėje Lietuvos rinktinė kovos su Baltarusijos, Čekijos ir Kroatijos komandomis.

Daugiau nei dviem tūkstančiams sporto mėgėjų, susirinkusių stebėti Klaipėdos „Atlanto“ ir Panevėžio „Ekrano“ rungtynių, buvo pateiktas aukščiausio lygio futbolo trileris, kurio veikėjai buvo ne tik žaidėjai ir žiūrovai, bet ir gamta, šliūkštelėjusi lietaus ir atsiuntusi žaibų.

Kova: „Atlanto“ ir „Ekrano“ rungtynėse žiūrovams nestigo atkaklių dvikovų įvairiose aikštės vietose.

Futbolo drama stadione Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Po nuožmios, bekompromisinės kovos susitikimas baigėsi lygiosiomis 1:1. Tačiau sirgaliai buvo linksmi, lyg jų mėgstama komanda būtų laimėjusi. Nieko nuostabaus, – po sumaišties prie „Ekrano“ vartų paskutinis kamuolį lietęs Kazimieras Gnedojus į tinklą jį pasiuntė priešpaskutinę varžybų minutę. Rungtynes aktyviau pradėjo šeimininkai, keletą kartų pavojingai smūgiavo kamuolį į panevėžiečių baudos aikštelę. Vėliau žaidimas aprimo, tačiau neilgam. 23-iąją min. panevėžietis Edgaras Baranauskas iš 18 m pavojingai kirto. Laimė, kamuolys praskriejo pro pat virpstą. 27-ąją min. „Atlanto“ gynėjai pražiopsojo svečių legionierių Uchenną Umehą. Puolėjas iš Nigerijos, iššokęs vienui vienas prieš Mantą Galdiką, nesunkiai nukreipė kamuolį į tinklą. Antrojo kėlinio pradžia nieko gero „Atlantui“ nežadėjo. 52-ąją min. klaipėdiečiai leido U.Umehai dar kartą išbėgti vienam prieš vartininką. Laimė, puolėjas nutarė nesmūgiuoti, o dar kartą „išmaudyti“ Andrių Jokšą. Tačiau tai buvo lemtinga klaida. Po kontakto su gynėju, juodaodis žaidėjas krito. Susitikimo arbitras Gediminas Mažeika, įžvelgęs legionieriaus veiksmuose vaidybą, vietoje 11 m baudinio apdovanojo jį geltona kortele. 55-ąją min. iš patogios padėties padvigubinti rezultatą galėjo kitas „Ekrano“ užsienietis Igoris Kozlovas. Tačiau futbolininko iš Latvijos smūgį atrėmė M.Galdikas. Įpusėjus kėliniui klaipėdiečiai perėmė iniciatyvą, tačiau jų atakas daugkartiniai čempionai lengvai atmušdavo. Likus iki rungtynių pabaigos apie 15 min., žiūrovus ir žaidėjus užklupo didelis lietus, lydimas žaibų.Pilant lietui, susitikimas trumpam buvo sustabdytas, mat vienas iš aistruolių, akivaizdžiai padauginęs „gaiviųjų“ gėrimų, panoro pabėgioti kartu su futbolininkais. Būdamas basas, jis neįstengė konkuruoti nei su žaidėjais, nei su apsaugininkais. Po to, kai nosimi paakėjo veją, žiūrovas buvo nuvestas į stadiono užkulisius.

Kol sirgaliai slėpėsi nuo vandens kur galėjo, „Atlanto“ futbolininkai dar uoliau ėmėsi gelbėti bent tašką. Teisėjui skaičiuojant paskutines minutes, Andrius Bartkus pasiuntė kamuolį „Ekrano“ vartų link. Kojų miške kamuolys neužstrigo, o įlėkė į vartus – 1:1. Padėkojęs žiūrovams, kad jie gausiai susirinko į rungtynes, klaipėdiečių vyriausiasis treneris Konstantinas Sarsanija sakė, jog jo auklėtiniai susitikimui prasidėjus turėjo keletą progų įmušti įvartį. Tai galėjo nulemti varžybų baigtį. O dėl gynėjų klaidos praleistas įvartis vertė daugiau dėmesio skirti puolimui. Todėl antrojo kėlinio pradžioje svečiai vėl turėjo gerą progą pasižymėti. Strategas pasidžiaugė, kad pavyko išlyginti rezultatą, išsaugoti trijų taškų persvarą prieš „Ekraną“. „Po mūsų lygiųjų, pirmaujantis Vilniaus „Žalgiris“ sustiprino lyderio poziciją. Tačiau dar prieš akis daug rungtynių“, – pabrėžė specialistas iš Rusijos.

Herojus: vienas iš žiūrovų išbėgo į aikštę, tačiau apsaugininkai nelei-

do jam ilgai būti dėmesio centre.

Komandų rikiuotė Rungtynių statistika Vieta Komanda

1.„Žalgiris“ 2.„Atlantas 3.„Ekranas“ 4.„Sūduva“ 5.„Šiauliai“ 6.„Kruoja 7.„Banga“ 8.„Dainava 9.„Tauras“

Rungt.

Ta.kai

14 14 14 15 13 14 14 14 14

35 32 29 25 17 16 14 5 4

„Atlantas“ – „Ekranas“ 1:1 (1:0). K.Gnedojus (89)/U.Umehas (27). „Atlantas“: M.Galdikas, M.Beneta, K.Gnedojus, M.Kazlauskas, A.Jokšas, A.Bartkus, D.Navikas (48 min. įspėtas; nuo 77 min. S.Rakauskas), A.Urbšys, D.Kazlauskas, T.Eliošius (nuo 72 min. V.Trakys), E.Razulis (nuo 64 min. M.Papšys). „Žalgiris“ – „Kruoja“ 4:0 (3:0). K.Bilinskis (16 ir 31), P.Komolovas (43), T.Kanai (68). „Sūduva“ – „Banga“ 2:1 (0:1). N.Valskis (46 ir 49)/A.Staponka (28).

Pavojus: užėjus liūčiai didelis būrys žiūrovų nuo vandens slėpėsi avarinės būklės VIP tribūnoje.

„Atlanto“ nuotr.

19

antradienis, birželio 4, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – Beržai antradienis – Valtis trečiadienis – Malda ketvirtadienis – Portretas penktadienis – Skulptorius Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtoja – Irena Kremerienė.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda.

Avinas (03 21–04 20). Rasite išeitį iš bet kokios probleminės situacijos. Tikėtina, kad kas nors tinkamai patars. Nešvaistykite puikios dienos smulkmenoms, atsipalaiduoti ir pailsėti suspėsite vėliau. Jautis (04 21–05 20). Jaučiate, kad sekasi, todėl su viskuo susitvarkote. Neabejokite savo sėkme. Fortūna jums palanki, todėl dėkodamas imkite jos dovanas. Dvyniai (05 21–06 21). Norėsite bendrauti ir dalytis mintimis. Tačiau pokalbio partnerį rinkitės atsargiai, kad vėliau netektų gailėtis dėl to, ką pasakėte. Atminkite, kad geras pašnekovas gali tapti ištikimu draugu. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga neįmanoma. Ir tikrai kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Kol kas teks panuobodžiauti darbe ir užsiimti neįdomiais dalykais. Nenusiminkite, viskas pravers ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Iškils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu. Tikėtina daug klaidų, konfliktų ir visa tai teks ištaisyti. Pasistenkite būti malonūs, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Klaidingai įvertinsite savo jėgas, užsiimsite veikla, kuri jums bus neįveikiama. Jeigu viskas klostosi ne taip, kaip reikia, užsiimkite kokiu nors maloniu reikalu. Svarstyklės (09 24–10 23). Neskubėkite, jeigu jums kas nors trukdo. Bus sunku bendrauti, liksite nesuprastas. Jeigu pasitelksite į pagalbą savo darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybingų idėjų ir minčių. Pamąstykite ne tik apie kasdieninius, bet ir apie amžinus dalykus. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite. Pajuskite, kad esate visatos dalis. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų ketinimams ar projektams trukdys aplinkiniai, o nuomonė liks nesuprasta. Gali kilti nesutarimų su bendraamžiu ar vyresniu žmogumi, todėl elkitės išmintingai, kad neatrodytumėte kaip blogo būdo išsišokėlis. Ožiaragis (12 22–01 20). Tikėtini emocijų protrūkiai ir konfliktai. Kas nors prieštaraus jūsų interesams. Būkite atsargus ir kantrus bendraudamas su aplinkiniais. Neskubėkite pateikti savo išvadų ir apibendrinimų, tam nepalanki diena. Vandenis (01 21–02 19). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją, nes tai gali turėti neigiamos įtakos jūsų planams. Palankus metas kūrybai. Žuvys (02 20–03 20). Būsite svajingas, norėsite atitrūkti nuo savo pareigų. Bet svajodamas nepamirškite realių įsipareigojimų.

Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 11 d.

„Vėlungis“ jaunimą ves tarmių takais Klaipėdos etnokultūros centras birželio 6–9 dienomis vasaros poilsiavietėje „Pasaka“ Giruliuose rengia 14-ąją vaikų ir jaunimo etninės kultūros stovyklą „Vėlungis“.

Šiltas, vasariškas vėjas jaunimą kviečia keturias dienas praleisti Klaipėdos krašte, kur bus dainuojama, muzikuojama, šokama ir mėgaujamasi įvairių amatų popietėmis. Stovyklos tema – Tarmių metai, todėl į ją susirinkusieji susipažins su etnografinių regionų tarmėmis, jų žodynu, pasakojamąja tautosaka.

Šioje stovykloje visi mokysis bendrauti ne tik etnografinių regionų tarmėmis, bet ir muzikos, šokio kalbomis. „Vėlungis“ kvies pakeliauti po regionus, sužinoti jų skirtumus ir įdomybes – tarmė išskiria ir puošia žmogų, tarmė parodo, kas ir iš kur esame. Stovyklos amatų alėjoje „Vėlungio“ draugai išbandys tradicinę keramiką ir tekstilę, kuršišką juvelyriką, liaudies tapybą, odininkystę. Stovyklautojai darysis šiaudo birbynes, skudučius, drožinės iš medžio, pins iš žolių. Netrūks judrių

ir nuotaikingų senovinių žaidimų, konkursų, staigmenų, taip pat muzikos, dainų ir pasišokimų. Vaikų ir jaunimo dėmesį trauks malonaus vėjo atpūsti svečiai. Tai Vytautas Švažas, grojantis ne vienu savo pagamintu instrumentu, o labiausiai mėgstantis perkusiją. Prisidės multinstrumentalistas Saulius Petreikis, grojantis įvairiais pasaulio instrumentais. Atvažiuos kino kūrėja Jūratė Leikaitė, pristatysianti savo kurtus animacinius filmus pagal lietuvių tautosaką, mitologiją. Šilutiškė pedagogė Vai-

da Galinskienė kalbės ne tik Klaipėdos krašto tarme, bet ir pristatys kitų etnografinių regionų tarmes. Paskutinę stovyklos dieną stovyklautojai pėdins į Girulius – viešosios bibliotekos Girulių filialą ir bendruomenės namus, kur vyks baigiamasis tradicinės vaikų ir jaunimo etnokultūrinės stovyklos „Vėlungis“ koncertas. Organizatoriai visus kviečia birželio 9 d. 12 val. į šį jaunųjų kūrėjų pasirodymą – išgirsti kaip kalbame ir kas esame. „Klaipėdos“ inf.

Giruliuose: vaikus ir jaunimą į

etninės kultūros stovyklą „Vėlungis“ Klaipėdos etnokultūros centras buria jau 14-i metai.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje laikysis labai šilti orai. Šiandien pro­ gnozuojamas lietus su perkūnija. Temperatūra bus dieną 24–26 laips­ niai šilumos. Trečiadienį lietaus ne­ prognozuojama, temperatūra naktį sieks 13–16, dieną 26–27 laipsnius ši­ lumos.

Šiandien, birželio 4 d.

+24

+21

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+25

Utena

+24

4.57 22.12 17.15

155-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 210 dienų. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+26

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +19 Brazilija +26 Briuselis +18 Dublinas +16 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +18

kokteilis Jau­nuo­lis iš­gąs­di­no mo­te­rį Pa­si­su­k io­jęs po di­d žiau­sią Eu­ro­po­je pre­ky­bos cent­rą, klai­pė­die­tis Do­mas riog­l i­no sa­vo au­to­mo­bi­l io link. Ėjo vi­ du­t i­niu grei­čiu – nei sku­bė­jo, nei vil­ko ko­ją už ko­jos. Prie­ky­je pūš­ka­vo mo­te­ riš­kė, ne­ši­na apy­pil­n iais po­l ie­t i­le­n i­ niais mai­še­l iais. Kas juo­se bu­vo, tur­ būt nei „Kok­tei­l iui“, nei Do­mui ne­pa­ vyks su­ž i­no­ti. Ta­čiau ne jie svar­biau­ si šios ži­nu­tės da­ly­viai. Žo­d žiu, Do­mui beei­nant, mo­te­ris stai­ ga at­si­su­ko ir pik­tai su­ri­ko: „Ko čia ei­ni iš pa­skos?! Neš­din­k is!“ Vai­k i­nas su­sto­jo, suak­me­nė­jo ko­ne sta­bo iš­tik­tas. „Ir ką gal­vo­t i, – svars­tė klai­pė­d ie­t is. – Ar aš įtar­ti­nas pa­si­ro­d žiau, ar bo­bu­lei ma­kau­lė ap­si­su­ko?“

Kaunas Londonas +19 Madridas +29 Maskva +27 Minskas +23 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +19 Pekinas +30

Praha +17 Ryga +24 Roma +21 Sidnėjus +18 Talinas +24 Tel Avivas +25 Tokijas +28 Varšuva +21

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+21

+18

+17

4

+18

+21

+21

+18

3

rytoj

ketvirtadienį

+23

Vilnius

Marijampolė

+25

Alytus

Vardai Dausprungas, Deimena, Kornelijus, Pranciškus, Vincenta (Vincė)

birželio 4-ąją

Rytas

+20

+26

+25

+22

+18

3

1070 m. Pran­cū­zi­jo­je bu­ vo iš­ras­tas rok­fo­ro sū­rio ga­mi­ni­mo me­to­das. Šis sū­r is su mė­ly­nuo­ju pe­ lė­siu yra vie­nas iš se­ niau­siai ži­no­mų. Pran­ cū­z i­jo­je jis bu­vo va­d i­ na­mas ka­ra­lių ir po­pie­ žių sū­riu. 1800 m. Va­šing­to­ne bu­ vo baig­t i sta­t y­t i Bal­t ie­ ji rū­mai. Pir­m ie­ji į juos įsi­k raus­t ė pre­z i­d en­ tas Joh­nas Adam­sas su žmo­na.

1845 m. gi­mė Ju­l i­ja Be­niu­še­viū­tė-Žy­man­ tie­nė- Že­mai­tė, lie­t u­ vių ra­šy­to­ja, kla­si­kė. Mi­rė 1921 m.

Spy­noms at­ra­do ki­tą vie­tą

1926 m. Da­lai La­ma įve­ dė Ti­be­to gy­ven­to­jams mo­kes­tį už au­sis. Jis bu­ vo skir­tas ka­riuo­me­nės su­k ū­r i­mui. Tu­r in­t ie­j i vie­ną au­sį mo­kė­jo per­ pus ma­žes­nį mo­kes­tį. 1941 m. trem­t y­je Olan­ di­jo­je mi­rė kai­ze­ris Wil­ hel­mas II – de­v in­ta­sis Prū­si­jos ka­ra­l ius ir tre­ čia­sis Vo­k ie­t i­jos (1888– 1918) im­pe­ra­to­rius. 1950 m. mi­rė tre­čia­sis Lie­t u­vos Res­pub­l i­kos pre­z i­den­tas Ka­z ys Gri­ nius. Gi­mė 1866 m.

Sap­ni­nin­kas

Juo­ke­liai: vy­rai kal­ba, kad mo­te­

rų el­ge­sio neį­ma­no­ma nu­spė­ti.

Kad užaug­tų ge­ri vai­kai Sa­vait­ga­lį pro­gre­sy­vie­ji pla­ne­tos žmo­ nės šven­tė Tė­vo die­ną. Kad vai­kai svei­k in­tų tė­ve­l ius, jie tu­r i užaug­ti do­ ri, są­mo­nin­g i pi­l ie­čiai. O ar jie bus to­ kie, pri­k lau­so nuo tė­čių ir ma­mų. Pag­rin­di­nė ge­ro auk­lė­ji­mo tai­syk­lė: „Tė­ vai pri­va­lo bū­ti pa­vyz­džiu vai­kams“. Tai pa­t s svar­biau­sias pa­ta­r i­mas, ku­ rio pri­va­lu lai­k y­t is! Ne­ga­l i­ma ti­kė­t is iš vai­ko, kad jis ims mai­tin­tis svei­kai, jei ma­tys tė­ve­l ius kas­dien val­gan­čius grei­tai pa­ruo­šia­mus pus­ga­mi­nius. O jei pa­tys ne­ga­l i­te at­si­plėš­ti nuo te­le­ vi­zo­riaus ar kom­piu­te­rio, ne­si­ti­kė­ki­te, kad vai­kai tu­rės ki­tų pra­mo­g ų. Vai­kai yra jud­r ūs ir jiems rei­k ia nuo­ lat ką nors veik­t i. Net jei­g u jū­sų vai­ kas dar tik žen­g ia pir­muo­sius žings­ nius, jam rei­k ia nuo­lat ju­dė­t i ir tre­n i­ ruo­t is. Tai pa­de­da vys­t y­t is rau­me­ nims, daug ju­dė­da­mi vai­kai pa­vargs­ ta, to­dėl ge­riau mie­ga. O jei vai­kai mie­ ga, tai ir jūs ga­l i­te iš­si­mie­go­ti.

Links­mie­ji tirš­čiai Psi­chiat­r i­jos li­go­n i­nė­je li­go­n is kvie­ čia­mas me­t i­nei ap­ž iū­rai. Gy­dy­to­jas jam duo­da ply­tą ir klau­sia: – Kas čia? Li­go­nis: – Šuo. Pa­cien­tas gy­dy­t is pa­l ie­ka­mas dar me­ tams. Per ki­tą ap­ž iū­rą jis vėl gau­na ply­tą. – Kas čia? – Ply­ta. – Svei­kas! Iš­lei­d žia­me na­mo. Li­go­n is, išei­da­mas pro var­tus, glos­to ply­tą: – Mes juos ap­ga­vo­me, Bo­bi­kai, ap­ga­ vo­me. Čes­ka (397 719; ar tie­sa, kad mei­lę nuo nea­ py­kan­tos ski­ria vie­nas kar­tas?)

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­ne my­lė­ti jau­ną mer­gi­ną reiš­kia,

Permainos: pa­su­ka­ma­sis til­te­lis – nau­ja vie­ta, ku­rio­je jau­na­ve­džiai ka­bi­na spy­ne­les.

Pa­su­ka­ma­sis pės­čių­jų til­tas per pi­lia­vie­tės ka­na­lą – ne tik tech­ni­kos pa­mink­las, bet ir nau­ja vie­ta, į ku­rią jau­na­ve­džiai ar įsi­my­ lė­ju­sios po­re­lės at­ke­liau­ja pa­ka­bin­ti am­ ži­nus jaus­mus sim­bo­li­zuo­jan­čių spy­ne­lių. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

1855 m. pa­sta­ty­tas uni­ka­lus ir vie­nin­te­lis Lie­tu­vo­je toks pa­ su­ka­ma­sis til­te­lis nau­do­ja­mas ne tik pa­gal pa­skir­tį, leis­da­mas įplauk­ti ar iš­plauk­ti jach­toms iš Pi­lies uos­to ar ve­dan­tis į Krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­lą, bet ir tam­ pa sim­bo­li­ne vie­ta jaus­mams iš­ reikš­ti. Iki šiol po­ros spy­nas uos­ta­mies­ ty­je daž­niau­siai ka­bi­no ant Bir­žos ir Pi­lies til­tų tu­rėk­lų.

Ta­čiau mies­to val­džiai pa­sa­kius griež­tą „ne“ ro­man­tiš­kiems sim­ bo­liams ir jau ne kar­tą juos pa­ša­ li­nus nuo tu­rėk­lų, jau­na­ve­džiai ra­do nau­ją al­ter­na­ty­vą – pa­su­ ka­mą­jį til­te­lį. Sta­ti­nio gran­di­nes puo­šia vis dau­giau spy­nų, sim­ bo­li­zuo­jan­čių am­ži­ną mei­lę. ir tik lai­ko klau­si­mas, ka­da dėl pa­ pil­do­mo svo­rio jos ir nuo šio til­ to bus nu­pjau­tos ir ki­bi­rais iš­vež­ tos į san­dė­lius. Bend­ro­vės „Via­du­kas“ Klai­pė­ dos sky­riaus vir­ši­nin­kas Ar­vy­ das Bie­se­vi­čius sa­kė, kad su­pran­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ta jau­ni­mo no­rą su­si­ra­kin­ti vi­sam gy­ve­ni­mui. „Tra­di­ci­ja gal ir gra­ži, ta­čiau ji kenks­min­ga. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad vi­si daik­tai tu­rė­tų bū­ti nau­do­ ja­mi pa­gal pa­skir­tį. Til­te­lis yra jaut­ rus svo­riams ir vis­kas pri­klau­so nuo to, kiek spy­nos sve­ria. Jei pri­segs tik vie­ną ki­tą, tur­būt pro­ble­mos ne­bus. Ta­čiau jei jų už­ka­bins šim­tais ki­log­ ra­mų – rei­kės gal­vo­ti apie spy­nų pa­ ša­li­ni­mą“, – kal­bė­jo A.Bie­se­vi­čius. Pa­sak jo, til­te­lis yra su­re­gu­liuo­ tas taip, jog su­ktų­si leng­vai, o nuo už­ka­bin­tų spy­ne­lių ga­li keis­tis jo ba­lan­sas. „Bet ko­kiu at­ve­ju til­tas rei­ka­lin­ gas tam, kad juo pe­rei­tų žmo­nės. Ką da­ry­ti su spy­no­mis? Ma­nau, kad ge­riau­sias ga­li­mas spren­di­mas – spe­cia­lus sten­das mies­te. Ta­da įsi­my­lė­jė­liai ga­lės ro­dy­ti sa­vo jaus­ mus ne­kenk­da­mi sta­ti­niams. Ta­ čiau šiuo klau­si­mu jau tu­ri rū­pin­ tis Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė“, – sa­kė A.Bie­se­vi­čius.

kad lau­k ia džiaugs­mas, kad nu­ga­lė­si­ te vi­sus sun­k u­mus. Jei my­l i­te sa­ve – pa­ten­k in­si­te geis­mus ir tu­rė­si­te nau­ dos. My­lė­ti ne­my­lin­tį žmo­gų – iš­lai­dos ar ne­ti­kė­ti nuo­sto­liai. Sap­nuo­se iš­sa­ky­ ti vie­nas ki­tam jaus­mus ga­li reikš­ti, kad lau­kia liū­de­sys. Jei sap­nuo­ja­te, kad pri­ si­pa­ži­no­te my­li­mam žmo­gui, kad jį my­ li­te, lau­kia pink­lės ir int­ri­gos.  Jei sap­nuo­ja­te, kad dan­gus ap­te­mo ir ap­si­niau­kė, reiš­kia, kad at­si­tiks skau­ dus įvy­kis, ku­ris ga­li pa­keis­ti jū­sų gy­ve­ ni­mo kryp­tį.  Sap­ne ken­tė­ti – gy­ve­ni­mo džiaugs­ mas ir gar­bė. Jei mo­te­ris sap­nuo­ja, kad pud­ruo­ja­ si ki­tiems ma­tant, bus su­gun­dy­ta ar pa­ si­ryš ri­zi­k in­gam vers­lui, san­dė­riui. Iš­ ber­t i pud­rą – pra­ž ū­t in­gas neat­sar­g u­ mas. Tai ga­li bū­ti ir ženk­las, kad ne­pa­ lik­tu­mė­te pėd­sa­k ų ten, kur esa­te aky­ lai ste­bi­mi ir ver­ti­na­mi. Sap­ne pud­ruo­ ti tik no­sį – ne­vy­kęs ban­dy­mas pa­keis­ti nuo­mo­nę apie sa­ve ar pri­vers­ti pa­ti­kė­ ti vi­sais pa­ža­dais. Šis sap­nas ga­li reikš­ ti ir kerš­tin­gą me­lą. Pud­ruo­ti ki­tus reiš­ kia, jog jiems pa­dė­si­te įgy­ven­din­ti abe­ jo­ti­nus pla­nus. Jei sap­nuo­ja­te, kad pra­dė­jo­te mankš­ tin­tis, dar tą pa­t į mė­ne­sį pa­kei­si­te gy­ ve­ni­mo bū­dą, kad nu­tol­tu­mė­te nuo tų, su ku­r iais jums tik­rai ne­de­ra ei­t i vie­ nu ke­liu. Da­ry­ti mankš­tą aikš­tė­je – per­ spė­ji­mas, kad stro­piau sau­go­tu­mė­te sa­ vo pa­slap­tis. Jei mo­ko­te da­ry­ti mankš­ tą, ver­t in­ga pa­t ir­t i­m i bus ne­pa­si­nau­ do­ta, nes kaž­kas pa­si­stengs pa­skleis­ti ne­ma­lo­nius gan­dus apie jus ir vi­są jū­ sų šei­mą.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.