2013 06 05 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

TREÄŒIADIENIS, BIRĹ˝ELIO 5, 2013

www.kl.lt

128 (19 731)

10 A?2š6.162;6@ /6? 296< "

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

na m a i

PlĹŤduriuojantÄŻ gy venimÄ… padik

NA­TO Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cent­ras ieť­ko­ti kal­tĹł dÄ—l iť­puo­liĹł pataria tarp savĹł.

Lietuva 7p.

Daugelis lietuviĹł ÄŻpratÄ™ gyventi sausumoje ir nÄ— nepagalvoja, kaip patogu ÄŻsikurti ant vandens: nereikia sklypo, o statinÄŻ galima nuplukdyti ten, kur patinka. Reikia ĹĄiek tiek ryĹžto, ir plĹŤduriuojantis statinys gali tapti kasdienybe.

Vidurio Europoje vienintelė susisiekimo priemonė – valtis.

Gy­ve­ni­mas ant van­dens: na­mai ten, kur esi.

Pasaulis 12p.

Ĺ iandien priedas

Vereta Rupeikai

v.rupeikaite@die

tavo M.Tvenas

tÄ—

na.lt

SekÄ— Tomu Soje

riu

„Gimiau ir augau prie vandens – Nemuno ir Neries santakoje, todÄ—l vanduo visÄ… laikÄ… traukÄ—, jis man primena vai kystę“, – atsivÄ—rÄ— kaunietis Riman tas IgnataviÄ?ius, jau trisdeĹĄimt me tĹł gyvenantis Palangoje. Vyras prisimena, lÄ™ ÄŻtakÄ… jam pada kokiÄ… diderÄ— paauglystÄ—je perskaityta JAV raĹĄytojo Marko Tveno knyga „To mo Sojerio nuoď Ž Simbolis: ? 6T tykiai“. Tad ir jis, [N aN cV Ă˜Vb` YNV c\ ]N kaip knygos hecV QN YĂ– ]_V aNV XĂ› XV rojus dvylikametis a\Z` ]N `XV_ aVZ` “ ]V_ berniukas, paĂ˜VNV ]_R Xf ONV ka. Vyras prisipaĹži noro plaustu leis no, tis ÄŻ nuotykiĹł traukÄ— platesni van kad jÄŻ visada ti. Tad verslininkas paieĹĄkas. Drauge denys. ÄŻsigijo sklypÄ… Ke upÄ—mis keliauprie pat Palangos, liaujantys pasta davo ne tik Riman Gyvenimui ant van tai buvusio karjeto draugai, bet ir dens pradĹžiÄ… ro dvi pirtelÄ—s ir tro Tai Rimanto kara davÄ— pagrindinÄ— vietoje. brolis – KÄ™stutis belÄ— be pamatĹł. lystÄ—, kurioje jo veik IgnataviÄ?ius, ĹžiKapitaliniĹł pasta siela dainuoja. ÄŒia ba Ĺžuvimis. Riman la – prekyÄŒia dabar telkĹĄo nomas Kauno vi tĹł, pasak ĹĄeimigimsta ir realiskaidrus vansuo tui ninko, jam ir nerei zuojasi keisÄ?iausi ceremonimeistras. menininkas, prekiauti iĹĄ standar nesinorÄ—jo dens telkinys, supa kia, nes „viskas sumanymai, pamas tinÄ—s palapi- Ant turi judÄ—ti“. nÄ—s, tad pasigami kranto, pamiĹĄkÄ—je, gamtos. baigos jiems nematyti. Vis dÄ—lto Rimantas no lai Ant galima pa- dens Net rÄ…stinÄ— trobe gyventi ÄŻ pajĹŤrÄŻ, kur persikraustÄ— me di nÄ™ ke lio ni nÄ™ vo formos matyti medinÄŻ name ir pakrantÄ—je stĹŤk vanlÄ—, iĹĄ paĹžiĹŤlÄŻ, vandenyje ne gyveno jo su- tÄ™. pre ky vie- – ne santys ros niekuo dideli statiniai – tuoktinÄ—. Tai anaip TokiĹł laivĹł su ra nesiskirian laikini, be patol nebuvo autais vis dau- tÄ…: vienÄ… plĹŤduriuojantÄŻ objek- ma tĹł vasarnamiĹł, kar ti nuo ÄŻprasgÄ—jo, reikÄ—jo kaĹž tĹł, tad ir dÄ—l jĹł pa medinÄŻ pastatÄ… bei tÄ… buvo pakilusi kur juos laikysta pines, dengtas nend kelias pala- ras iĹĄvengÄ— daugybÄ—s tymo vy- ÄŻ orÄ… ir su visais baldais rÄ—mis. bei daiktais dokumentĹł nu tvarkymo. Tai vadi neĹĄta ÄŻ kitÄ… sklypo namieji ĹĄalaĹĄai, vietÄ…. Keliant namÄ… buvo panau doti traukinio bÄ—-

Kaina 1,30 Lt

ď Ž Gamtoje: QNbTfOĂ? \OWRX

aĂş ? 6T[NaNcVĂ˜Vb` `bTNYc\W\ TN

ZV[aV V [NaĂ­_NYVĂş Ă˜VN ]Na NbT N[Ă˜VĂş V_ _N`aĂş Z

RQ VNTĂş

CR _R a\` ?b ]RV XNV aĂ›` [b\ a_

Prie upÄ—s – drÄ…­sĹŤs uŞ­mo­jai

„Spe­cia­liai nie­ko ne­da­ro­ me, tie­siog ati­duo­da­me tiek jÄ—­gĹł, kiek ga­li­me.“

Po po­ros de­ťimt­me­ Ä?iĹł prie Da­nÄ—s ÄŻsi­kō­ ru­si bend­ro­vÄ— „Klai­ pÄ—­dos ener­gi­ja“ tu­rÄ—­ tĹł lik­ti tik pri­si­mi­ni­ muo­se. Iť­kel­di­nus ĹĄi­ lu­mos ga­myk­lÄ…, jos vie­to­je iť­dyg­tĹł nau­ jas gy­ve­na­ma­sis kvar­ta­las. MaŞ­daug 100 mln. li­tĹł ver­ti­ na­mas ÄŻmo­nÄ—s iť­kel­ di­ni­mo pla­nas vie­ niems at­ro­do avan­ tiō­ris­tiť­kas, o ki­tiems – vi­siť­kai rea­lus.

„Žu­vÄ—d­ros“ va­do­vÄ— Skais­tu­tÄ— Idze­le­vi­Ä?ie­nÄ— at­sklei­dÄ—, kaip pa­sie­kia­mos ÄŻspō­din­gos ko­man­dos per­ga­lÄ—s.

As­ta Dy­ko­vie­nÄ—

Rei­ka­lau­ja įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų

2p.

Ni­diť­kiai reikalauja teisingumo As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Nuo teis­mĹł ma­ra­to­no dÄ—l ne­tei­sÄ—­ tĹł sta­ty­bĹł pa­var­gÄ™ ne­rin­giť­kiai rei­ ka­lau­ja tei­sin­gu­mo ir pra­ťo pa­keis­ ti Kur­ťiĹł ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ ko tvar­ky­mo pla­nÄ….

a.dykoviene@kl.lt

Sup­la­nuo­ta prieĹĄ „re­vo­liu­ci­ją“

„Toks gy­ve­ni­mas. Bend­ra­ja­me pla­ ne te­ri­to­ri­jÄ… pa­lei Da­nÄ—s upÄ™ skir­ ti mies­to vys­ty­mui­si nu­ma­ty­ta dar prieĹĄ re­vo­liu­ci­jÄ…, tu­riu gal­vo­je, iki 1990-ĹłjĹł. Bu­vo kaŞ­koks penk­me­ Ä?io pla­nas ir ten nu­ma­ty­ta, kad vi­ sa pra­mo­nÄ— iĹĄ Da­nÄ—s pa­kran­tÄ—s tu­rÄ—s iť­si­kraus­ty­ti“, – sa­kÄ— Klai­pÄ—­dos sa­ vi­val­dy­bÄ—s Ur­ba­nis­ti­nÄ—s plÄ—t­ros de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas.

4

„„Pers­pek­ty­va: po ke­lio­li­kos me­tĹł Da­nÄ—s pa­kran­tÄ—­je pra­mo­ni­nÄ—s te­ri­to­ri­jos vie­to­je tu­rÄ—­tĹł iť­kil­ti nau­jas mies­

to kvar­ta­las.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ÄŽ Ne­rin­gÄ… ant­ra­die­nÄŻ iť­si­ruo­ťÄ™ Sei­ mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­ to na­riai iť­vaikť­Ä?io­jo Juodk­ran­tÄ—­je Kur­ťiĹł ma­riĹł pa­kran­tÄ—­je sty­ran­Ä?iÄ… ply­nÄ™, kur teis­mo spren­di­mu bu­vo nu­griau­tas Ĺžu­vies res­to­ra­nas. „Mes sie­kia­me, kad bō­tĹł pa­keis­ tas nau­jai ren­gia­mas te­ri­to­ri­jĹł pla­ na­vi­mÄ… reg­la­men­tuo­jan­tis ÄŻsta­ty­ mas. Ja­me vis bu­vo kal­ba­ma, kad tvar­ka nu­sta­to­ma vi­soms sa­vi­val­ dy­bÄ—ms, iť­sky­rus Ne­rin­gÄ…. O juk sa­vi­val­dy­bÄ— ir at­sa­kin­ga uĹž te­ri­to­ri­jĹł pla­na­vi­mÄ….

7

2

TREČIADIENIS, BIRŽELIO 5, 2013

miestas

Dar­že­liuo­se – va­sa­ros tvar­ka­raš­tis Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Va­sa­ra gąs­di­na iki­mo­kyk­li­nio am­ žiaus vai­kus au­gi­nan­čius tė­ve­lius. Dar­že­liai vie­nas po ki­to ren­gia­si ato­sto­goms, tad rei­kės ieš­ko­ti išei­ čių, kur pa­lik­ti ma­ža­me­čius. Ta­ čiau spe­cia­lis­tai tei­gia, jog dėl iki­ mo­kyk­li­nių įstai­gų ato­sto­gų ne­pa­ to­gu­mų tė­ve­liai tik­rai ne­pa­jus.

Iš vi­so uos­ta­mies­ty­je vei­kia 53 švie­ti­mo įstai­gos, vyk­dan­čios iki­ mo­kyk­li­nio ir prieš­mo­kyk­li­nio ug­ dy­mo pro­gra­mas. Šil­tuo­ju se­zo­nu dar­že­liai mik­ ro­ra­jo­nuo­se su­de­ri­no sa­vo veik­lą ir jiems bu­vo su­da­ry­tas spe­cia­lus dar­bo gra­fi­kas. Įs­tai­gos šiais me­ tais va­sa­rą ato­sto­gaus nuo vie­no iki dvie­jų mė­ne­sių, o li­ku­sios dirb­ ti kiek­vie­na­me mik­ro­ra­jo­ne pri­ ims vai­kus iš kai­my­nys­tė­je esan­ čio dar­že­lio. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­ rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Ste­fa­ni­ja Van­ce­vi­čie­nė in­for­ma­vo, kad bir­že­ lio mė­ne­sį uos­ta­mies­ty­je veiks 33,

lie­pos – 11, o rugp­jū­čio mė­ne­sį – 11 iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų. Nuo rugp­jū­čio vi­du­rio įstai­gų, baig­sian­ čių ato­sto­gau­ti, skai­čius augs. Anot spe­cia­lis­tės, pro­ble­mų dėl ato­sto­goms už­da­ry­tų dar­že­lių ne­ tu­rė­tų kil­ti – šiais me­tais ato­sto­ gau­jan­čių įstai­gų skai­čius net ma­ žes­nis nei anks­tes­niais. „Kaip ir kiek­vie­nais me­tais, dar­ že­lių va­do­vai ap­klau­sė auk­lė­ti­nių tė­vus, ka­da jiems bū­tų pa­to­giau­ sia, kad įstai­gos ne­dirb­tų. Pa­gal ap­klau­sos re­zul­ta­tus ir su­da­ry­tas ato­sto­gau­jan­čių dar­že­lių gra­fi­kas“, – sa­kė S.Van­ce­vi­čie­nė. Ji ti­ki­no, jog dir­ban­čių įstai­gų dar­že­li­nu­kai iš ki­tų iki­mo­kyk­li­nio ug­dy­mo įstai­gų tik­rai neužp­lūs, to­dėl per­pil­dy­tų gru­pių su­si­da­ry­ ti ne­tu­rė­tų. Pa­sak jos, pa­tiems tė­vams ne­rei­ kia ieš­ko­ti, į ku­rį dar­že­lį ves­ti sa­ vo vai­kus – apie tai tu­ri in­for­muo­ti auk­lė­ti­nio įstai­gos va­do­vas. „Jei vai­ko iki­mo­kyk­li­nė įstai­ga ato­sto­gau­ja, kai­my­ni­nio dar­že­lio va­do­vai pri­va­lo ras­ti vie­tos ma­žy­ liui ir jį priim­ti“, – kal­bė­jo S.Van­ ce­vi­čie­nė.

Pers­pek­ty­va: me­ras, svei­kin­da­mas šo­kė­jus, neat­me­tė ti­ki­my­bės, kad už ke­le­to me­tų Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­

kių Eu­ro­pos čem­pio­na­tas bus su­reng­tas Klai­pė­do­je.

Auksinei „Žu­vėd­rai“ pa­dė­kojo sim­bo­li­škai Svei­ki­nant „Žu­vėd­ros“ eki­pos šo­kė­jus su iš­ko­vo­ta įspū­din­ga per­ga­le, pa­siū­ly­ta am­bi­cin­ga idė­ja – Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­ kių čem­pio­na­tą po ke­le­rių me­tų su­reng­ti uos­ta­mies­ty­je. Eve­li­na Zen­ku­tė

Ba­lan­sas: kiek­vie­na­me mik­ro­ra­jo­ne ato­sto­gų me­tu dirb­sian­tys dar­že­liai

pri­va­lės priim­ti vai­kus iš kai­my­ni­nės įstai­gos.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­kar „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jams bei jų va­do­vams tar­ta „ačiū“ už Eu­ ro­pos čem­pio­na­te lai­mė­tą auk­są, pa­siau­ko­ja­mą dar­bą ir ša­lies po­ pu­lia­ri­ni­mą. Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, svei­kin­da­mas čem­ pio­nus, tei­gė, kad auk­si­nis „Žu­ vėd­ros“ skry­dis – pui­kiau­sias Klai­ pė­dos mies­to gar­si­ni­mo pa­vyz­dys. „Iš­ko­vo­tų me­da­lių spal­va nė­ ra es­mi­nis skir­tu­mas. La­biau­siai džiu­gi­na fak­tas, kad dau­ge­lį me­

tų ko­lek­ty­vas gy­vuo­ja ro­dy­da­ mas aukš­čiau­sius re­zul­ta­tus. Gal nu­skam­bės sa­va­nau­diš­kai, ta­čiau esa­me iš­le­pin­ti jū­sų per­ga­lių, ta­ čiau šis sa­va­nau­diš­ku­mas – be nei­ gia­mo prie­sko­nio“, – sa­kė me­ras. „Žu­vėd­ros“ va­do­vė Skais­tu­ tė Idze­le­vi­čie­nė sa­kė, kad ko­lek­ ty­vo per­ga­lių prie­žas­tis – nuo­šir­ dus dar­bas. „Tam, kad iš­lai­ky­tu­me aukš­ tą pro­fe­sio­na­lu­mo ly­gį, spe­cia­liai nie­ko ne­da­ro­me, tie­siog ati­duo­da­ me tiek jė­gų, kiek ga­li­me“, – kal­ bė­jo va­do­vė.

V.Grub­liaus­kas, šo­kė­jams lin­ kė­da­mas nie­ka­da ne­pa­mirš­ti uos­ ta­mies­čio, pa­siū­lė idė­ją už ke­le­to me­tų Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių Eu­ ro­pos čem­pio­na­tą su­reng­ti Klai­ pė­do­je. „Tu­ri­me vi­sas įma­no­mas ga­li­ my­bes – are­ną, vieš­bu­čius, inf­rast­ ruk­tū­rą. Ma­nau, kad to­kie teo­ri­niai svars­ty­mai ga­lė­tų tap­ti rea­ly­be po 5 ar 8 me­tų. Jei ga­li sos­ti­nė, ma­nau, ga­li­me ir mes“, – sa­kė me­ras. Anot jo, ir pi­ni­gų to­kiam svar­ biam bei mies­to pres­ti­žą pa­di­din­ sian­čiam ren­gi­niui at­si­ras­tų. „Žu­vėd­ros“ eki­pos šo­kė­jams bei va­do­vams bu­vo įteik­tos sim­bo­li­ nės do­va­nos. Me­ras ti­ki­no, kad no­ rė­tų­si ir fi­nan­siš­kai pa­rem­ti čem­ pio­nus, ta­čiau ne vi­sa­da tam esa­ma ga­li­my­bių. Pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­jo­je da­ly­va­ vo tik sep­ty­ni eki­pos šo­kė­jai iš še­ šio­li­kos – li­ku­siems čem­pio­nams at­vyk­ti su­truk­dė eg­za­mi­nai, dar­ bai ir ke­lio­nės.

Sutrūnijusias šilumos trasas pakeis nau­jo Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­ty­je pra­dė­ta at­nau­jin­ ti ši­lu­mos tink­lus. Šie­met bus re­ konst­ruo­ta dau­giau nei pen­ki ki­lo­ met­rai tra­sų. Dėl dar­bų ke­lias die­ nas gy­ven­to­jams ga­li tek­ti vers­tis be karš­to van­dens.

skirs­to­mie­ji tink­lai Ged­mi­nų gat­ vė­je ties „Vėt­run­gės“ gim­na­zi­ja ir Ged­mi­nų pa­grin­di­ne mo­kyk­la. Skirs­to­mie­ji ši­lu­mos tink­lai bus at­nau­ji­na­mi te­ri­to­ri­jo­je ap­link Tri­ ny­čių tven­ki­nį: ties Jo­no kal­ne­liu, Sau­sio 15-osios, Rum­piš­kės, Til­ žės gat­vė­se. Jie bus at­nau­ji­na­mi ir Žve­jy­bos uos­to ra­jo­no Žal­gi­rio gat­vė­je.

Dar­bus jau pra­dė­jo

Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­ lu­mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­ vo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Sma­gu­ ris tvir­ti­no, kad ši­lu­mos tink­lų at­nau­ji­ni­mo dar­bai vyks vi­sa­me mies­te. Re­konst­ruo­ja­mi bus ir ma­gist­ra­ li­niai, ir kvar­ta­li­niai tink­lai. Dar­ bai jau vyks­ta Ši­lu­tės plen­te, ne­ to­li įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ ka­ti­li­nės. Pra­de­da­ma at­nau­jin­ti ir ma­gist­ ra­lę Lie­po­jos plen­te, re­no­vuo­ja­mi

Keis ir mies­to cent­re

Dar­bai vyks ir mies­to cent­re. Ši­lu­ mos tra­sos bus at­nau­ji­na­mos Puo­ džių, Bokš­tų, S.Dau­kan­to, Nau­jo­ jo­je Uos­to, I.Kan­to gat­vė­se. Taip pat Lie­tu­vi­nin­kų aikš­tė­je, Man­to, Vil­ties, Ra­mio­jo­je gat­vė­se. Šią va­sa­rą bus re­mon­tuo­ja­ma ir ma­gist­ra­lė, ei­nan­ti pa­lei Vin­gio gat­vę, ties Ban­du­žių gy­ve­na­muo­ ju ra­jo­nu, taip pat ma­gist­ra­li­niai tink­lai pa­lei Pa­ne­vė­žio gat­vę. Iš vi­so šie­met nu­ma­ty­ta at­nau­

Arū­nas Sma­gu­ris:

Dau­gu­ma gy­ven­to­ jų ne­pa­jus, kad vyk­ do­mi dar­bai. Jiems ne­sut­riks karš­to van­dens tie­ki­mas. Ta­čiau kai ku­riais at­ve­jais jis ga­li bū­ti ne­tie­kia­mas.

jin­ti 5,172 ki­lo­met­ro tra­sų. Se­ni vamz­džiai bus pa­keis­ti nau­jais be­ ka­na­liais, iš anks­to izo­liuo­tais. Bend­ro­vei „Klai­pė­dos ener­gi­ ja“ tink­lų at­nau­ji­ni­mas kai­nuos 9 mln. li­tų be pri­dė­ti­nės ver­tės mo­ kes­čio.

A.Sma­gu­ris aiš­ki­no, kad tink­ lai, ku­riuos pir­miau­sia bū­ti­na at­ nau­jin­ti, pa­si­rink­ti pa­gal ke­lis kri­ te­ri­jus. „At­siž­vel­gė­me, kiek de­fek­tų juo­ se ap­tik­ta hid­rau­li­nių pa­tik­ri­ni­mų me­tu. Ypač pra­sta tink­lų būk­lė yra mies­to cent­re, nuo Bir­žos til­to į šiau­rę. Čia jie yra vie­ni se­nes­nių. Pa­čia­me se­na­mies­ty­je esa­me pa­ kei­tę be­veik vi­sus tink­lus“, – pa­ sa­ko­jo pa­va­duo­to­jas. Ka­riš­kiai liks be karš­to van­dens

Kiek truks ši­lu­mos tra­sų at­nau­ji­ ni­mas, dar neaiš­ku. Pa­sak A.Sma­ gu­rio, vis­kas pri­klau­sys nuo orų, kaip pa­vyks gau­ti lei­di­mus dar­ bams. Pa­va­duo­to­jas tei­gė, kad pro­ble­mų ky­la mies­to cent­re į šiau­rę nuo Bir­žos til­to. Kai ku­ rie skly­pai tu­ri daug sa­vi­nin­kų, iš ku­rių rei­kia gau­ti raš­tiš­ką su­ti­ki­ mą dar­bams.

„Tų sa­vi­nin­kų kar­tais bū­na la­bai daug. Ne vi­sus pa­vyk­ta su­ras­ti“, – sa­kė „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ Ši­lu­ mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­vo pa­ va­duo­to­jas. Dėl tra­sų at­nau­ji­ni­mo kai ku­ riems var­to­to­jams ga­li bū­ti lai­ki­ nai su­stab­dy­tas karš­to van­dens tie­ki­mas. „Dau­gu­ma gy­ven­to­jų ne­pa­jus, kad vyk­do­mi dar­bai. Jiems ne­sut­ riks karš­to van­dens tie­ki­mas. Ta­ čiau kai ku­riais at­ve­jais jis ga­li bū­ ti ne­tie­kia­mas. Ta­da steng­si­mės, kad dar­bai bū­tų at­lik­ti kuo grei­ čiau. Daž­niau­siai var­to­to­jai van­ dens ne­tu­ri dvi die­nas. Ta­čiau pa­ si­tai­ko su­dė­tin­ges­nių si­tua­ci­jų, kai tai už­si­tę­sia 3–4 die­nas“, – rea­liai si­tua­ci­ją ver­ti­no A.Sma­gu­ris. Pa­sak pa­šne­ko­vo, at­nau­ji­nant tra­są Lie­po­jos gat­vė­je karš­to van­ dens tie­ki­mas bus nu­trauk­tas tik Lie­tu­vos Di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Bu­

3

TREČIADIENIS, BIRŽELIO 5, 2013

miestas Kvie­čia į mankš­tą

Klai­pė­dai – įver­ti­ni­mas

Su­tei­kė pa­sko­lą

Klai­pė­die­čiai ket­vir­tą kar­tą kvie­ čia­mi ry­tą pra­dė­ti mankš­tin­da­ mie­si lau­ke. Vi­si lau­kia­mi ket­vir­ ta­die­nį 6.15 val. va­di­na­ma­ja­me Žve­jy­bos uos­to ra­jo­ne, už Vy­dū­ no vi­du­ri­nės mo­kyk­los esan­čio­ je dirb­ti­nės dan­gos mi­ni fut­bo­ lo aikš­tė­je. Mankš­tą ves pro­fe­ sio­na­li tre­ne­rė. To­kius ren­gi­nius ža­da­ma or­ga­ni­zuo­ti ir to­liau.

Lat­vi­jo­je lei­džia­mas vers­lo žur­na­ las „For­bes“ at­li­ko ty­ri­mą, ku­riuo siek­ta iš­skir­ti ge­riau­sius vers­lo re­gio­nus Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Klai­ pė­dai čia te­ko pir­mo­ji vie­ta. At­lik­ tos ap­klau­sos me­tu mū­sų uos­ ta­mies­tis įver­tin­tas kaip sėk­min­ giau­sias Bal­ti­jos ša­lių mies­tas, ku­ria­me ga­li­ma kur­ti, vys­ty­ti ir įgy­ven­din­ti sa­vo vers­lo pla­nus.

Vil­niu­je ant­ra­die­nį po­sė­džia­vu­si Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­ko di­rek­ to­rių val­dy­ba pri­ta­rė vals­ty­bės val­do­mos AB „Klai­pė­dos naf­ta“ pra­šy­mui skir­ti iki 300 mln. li­ tų il­ga­lai­kę pa­sko­lą su­skys­tin­tų­ jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo pro­ jek­tui fi­nan­suo­ti. Šį pro­jek­tą nu­ ma­to­ma įgy­ven­din­ti iki 2014 m. pa­bai­gos.

Mies­te – nau­jos gė­lių kom­po­zi­ci­jos Uos­ta­mies­tį puo­ šian­čius gė­ly­nus bai­ gia­ma ap­so­din­ti nau­ jo­mis gė­lė­mis. Klai­ pė­die­čiai ir mies­ to sve­čiai ga­lės džiaug­tis ne tik nau­ jo­mis kom­po­zi­ci­jo­ mis, bet ir ro­žy­nu.

Dienos telegrafas Pa­ro­da. Šian­d ien 18 val. Klai­p ė­dos vie­šo­sios bib­l io­te­kos Gi­r u­l ių fi­l ia­lebend­r uo­me­nės na­muo­se ati­da­ro­ma Dži­nos Ja­siū­nie­nės ta­py­bos dar­bų pa­ ro­da „Ab­ra­ka­dab­ra“. Au­to­rė sa­vo dar­ buo­se sie­k ia at­kur­ti pra­ras­tą bur­tų ir ste­buk­lų pa­sau­l į, kai žmo­nės dar ne­ bu­vo pra­ra­dę ti­kė­ji­mo skrai­dan­čiais ki­li­mais, ste­buk­lin­go­mis lem­po­mis ir ne­kal­to­m is mer­ge­lė­m is. Pa­ro­da „Ab­ ra­ka­dab­ra“ vyks iki lie­pos 3 d. Po­kal­bis. Ry­toj 18 val. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės vie­šo­sios bib­lio­te­kos Kal­nu­ pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks po­kal­ bis „Žmo­gus ne­tu­ri sie­los, nes žmo­gus yra sie­la, tu­r in­t i kū­ną“. Ve­dė­jas Ma­r i­ jus Gri­go­la.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Va­sa­ri­nio gė­lių so­di­ni­mo dar­bai ar­tė­ja į pa­bai­gą. Dar li­ko gė­les pa­ so­din­ti At­gi­mi­mo aikš­tė­je, prie skulp­tū­ros „Ar­ka“ ir va­zo­se. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, so­di­na­mos tra­ di­ci­nės gė­lės: pe­lar­go­ni­jos, spri­gės, jur­gi­nai, be­go­ni­jos, sul­fi­ni­jos. Klai­p ė­d ie­č iai ir at­v y­k ė­l iai po ke­lių mė­ne­sių ga­lės pa­si­gro­žė­ ti ir nau­j u ro­ž y­n u. Jis įreng­tas skve­re prie bur­lai­vio „Me­ri­dia­ nas“ kran­ti­nės. I.Ša­ka­lie­nė pa­sa­ko­jo, kad ro­žy­ no įren­gi­mas at­siė­jo per 30 tūkst. li­tų. Į šią su­mą įskai­čiuo­ja­mos ne tik gė­lės, bet ir že­mė, ve­ja. „Čia bus tik­rai pra­ban­gus ir gra­ žus gė­ly­nas. Ti­ki­mės, kad va­gys į jį neį­si­suks. Ro­žy­nui rei­kės skir­ti di­ des­nę ap­sau­gą“, – tvir­ti­no ve­dė­ja. Kiek at­siė­jo va­sa­ri­nis gė­lių so­di­

Dar­bai: va­kar gė­lės bu­vo so­di­na­mos Ne­rin­gos skve­re. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ni­mas, kol kas neaiš­ku. Vis­kas bus su­skai­čiuo­ta pa­si­bai­gus dar­bams. Iš vi­so šie­met mies­te so­di­na­moms gė­lėms skir­ta 190 tūkst. li­tų. „Ga­liu pa­sa­ky­ti tiek, kad gė­lių pa­so­din­ta bus la­bai daug“, – pa­ brė­žė ve­dė­ja. Mies­to žel­di­niais be­si­rū­pi­nan­ čios įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­sa­ko­jo, jog vyk­dant dar­bus ne­ sklan­du­mų ne­ki­lo. „Vis­kas vyks­ta pa­gal pla­ną. Kaip ir ža­dė­jo­me, kad va­sa­ros pra­džio­ je pa­so­din­si­me nau­jų gė­lių, taip ir pa­da­rė­me. Šiek tiek už­tru­ko­me ne tik dėl vė­ly­vo pa­va­sa­rio – ne­si­no­ rė­jo iš­rau­ti naš­lai­čių, ku­rios vis dar gra­žiai žy­di“, – tvir­ti­no va­do­vas.

Pa­sak G.Va­la­ši­no, šiek tiek rū­ pes­čių ke­lia karš­čiai. Ten­ka daž­ niau lais­ty­ti gė­les. Anot va­do­vo, van­dens su­nau­do­ja­ma tik­rai daug. „Gė­les lais­to­me vė­lai va­ka­re ar anks­ti ry­te, kad joms ne­pa­kenk­ tu­me. Kai die­nos karš­tos ir švie­čia sau­lė, lais­ty­ti ne­ga­li­ma“, – pa­brė­ žė va­do­vas. Di­rek­to­rius pa­sa­ko­jo, kad van­ de­nį gė­lėms lais­ty­ti pra­dė­ta siurb­ ti iš van­dens tel­ki­nių. Daž­niau­siai iš Da­nės ir Tri­ny­čių tven­ki­nio, nes čia ge­res­nis pri­va­žia­vi­mas. Anks­ čiau jo įmo­nė im­da­vo iš van­den­ vie­tės. „Nusp­ren­dė­me im­ti van­de­nį iš na­tū­ra­lių tel­ki­nių, nes juo­se van­ duo šil­tes­nis. Van­den­vie­tė­je jis la­

190 – tiek tūkst. li­tų iš vi­so šie­met skir­ta gė­lių so­di­ni­mui mies­te. bai šal­tas, o šil­dy­ti – nė­ra ka­da“, – aiš­ki­no va­do­vas. Pa­sak G.Va­la­ši­no, su­tau­py­ti daug ne­pa­vyks­ta. Van­duo iš van­den­vie­ tės ne­kai­nuo­da­vo bran­giai: ku­bi­ nis met­ras – li­tas. Ma­ši­nos cis­ter­ na esą at­siei­da­vo 10 li­tų.

omis

Žūk­lė. Ki­tą sa­vai­tę, bir­že­lio 15 d., Klai­pė­ dos ra­jo­ne, di­džia­ja­me Slen­gių kar­je­re vyks var­žy­bos „Jau­na­sis žve­jys 2013“. Ren­gi­nį or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­dos apy­ gar­dos pro­ku­ra­tū­ra kar­tu su Klai­pė­dos vai­kų tei­sų ap­sau­gos sky­riu­mi bei žve­ jų klu­bu „KIB­KIT.LT“. Šio ren­gi­nio me­ tu Klai­pė­dos re­gio­no vai­kai nuo 6 iki 16 me­tų kar­tu su sa­vo tė­ve­liais kvie­čia­ mi mo­ky­tis tu­ri­nin­gai gam­to­je pra­leis­ti lais­va­lai­kį, drau­ge pa­žve­jo­ti ir drau­giš­ kai rung­ty­niau­ti. Bus žiū­ri­ma, kam sek­ sis pa­gau­ti dau­giau­sia žu­vų ar su­žve­jo­ ti di­džiau­sią lai­mi­kį. Iš­sa­mes­nę in­for­ ma­ci­ją apie var­žy­bų nuo­sta­tus, išanks­ ti­nę re­gist­ra­ci­ją ra­si­te in­ter­ne­te ad­re­su www.kib­kit.lt ar­ba te­le­fo­nu 8 677 68650. Iš anks­to už­si­re­gist­ruo­ti ga­li­ma nu­ro­dy­ tu in­ter­ne­ti­niu ad­re­su. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 7 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Re­g i­na Se­me­na­ vi­čie­nė (g. 1923 m.), Ta­das Stan­kus (g. 1925 m.), Ti­chon Zo­lo­t u­chin (g. 1926 m.), Ja­n i­na Gur­č i­n ie­nė (g. 1936 m.), Jus­t i­nas Ma­čiu­l is (g. 1941 m.), Ed­var­ das Sa­vic­kas (g. 1959 m.), Ma­ri­na Fo­k i­ na (g. 1963 m.).

ti­gei­džio dra­gū­nų mo­to­ri­zuo­ta­jam pės­ti­nin­kų ba­ta­lio­nui. Gy­ven­to­jai ne­pa­to­gu­mų ne­pa­jus. Iš vi­so Klai­pė­do­je yra apie 210 km cent­ra­li­zuo­to ši­lu­mos tie­ki­ mo tink­lų. Iš jų at­nau­jin­ta treč­da­ lis. Tink­lų nau­do­ji­mo lai­kas yra 30 me­tų.

Tink­lų am­žius ir il­gis

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Bro­nis­la­va Lei­kie­nė, Ge­di­mi­nas Mei­ge­ vi­čius, Alek­sej Bo­ga­tov, Au­ge­nė Po­cie­ nė, Ti­chon Zo­lo­tu­chin, Ta­das Stan­kus.

Tink­lai, įreng­ti

iki 1970 m., – 19 km

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 4 mo­te­rys. Gi­mė 2 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai.

Tink­lai, įreng­ti

nuo 1970 iki 1980 m., – 40 km Tink­lai, įreng­ti

nuo 1981 iki 1990 m., – 52 km Tink­lai, įreng­ti

nuo 1991 iki 2000 m., – 28 km Tink­lai, įreng­ti

po 2000 m., – 69 km

Tech­ni­ka. Pre­ky­bos cent­re, esan­čia­ me Tai­kos pro­spek­tas 61, klai­pė­d ie­ čiai ga­l i iš­ban­dy­t i vie­ną įdo­m iau­sių Lie­tu­vą pa­sta­rai­siais me­tais pa­sie­ku­ sių tech­no­lo­g i­jų ste­buk­lų – au­to­mo­bi­ lių lenk­ty­nių si­mu­lia­to­rių. Jis čia sto­ vės iki bir­že­l io 21 d. Si­mu­l ia­to­r iaus ver­tė – 300 tūkst. li­tų.

Pra­džia: Lie­po­jos gat­vė­je jau pra­dė­ti ši­lu­mos tra­sų at­nau­ji­ni­mo dar­bai.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 46 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai skun­dė­si aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, pa­t ir­to­m is trau­mo­ mis. Vie­nas ki­tas klai­pė­d ie­t is krei­pė­ si dėl karš­čia­vi­mo.

4

trečiadienis, birželio 5, 2013

miestas

Prie upės – drą­sūs už­mo­jai

Neį­gy­ven­din­ti ir strin­gan­tys pro­jek­tai Ly­g iai prieš 10 me­tų Klai­pė­do­je, Mi­ ni­jos gat­vės ir Jū­r i­n in­k ų pro­spek­ to san­k ir­to­je, tu­rė­jo at­si­ras­t i plie­no konst­ruk­ci­jų ga­myk­la. Ame­ri­k ie­čių bend­ro­vė „Pe­n i­nox Bal­t i­ka“ ža­dė­jo mi­l i­jo­n i­nes in­ves­t i­ci­jas ir 300 nau­ jų dar­bo vie­t ų klai­pė­d ie­čiams. Ta­ čiau įbe­to­nuo­ta sim­bo­l i­nė kap­su­lė li­ko vie­n in­te­l is liu­d i­ji­mas apie ke­t i­ ni­mus sta­ty­ti įmo­nę, ku­ri taip ir neat­ si­ra­do.

Pa­li­ki­mas: prieš 84 me­tus veik­lą pra­dė­ju­si „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ sa­vo te­ri­to­ri­jo­je tu­ri vals­ty­bės sau­go­mo kul­tū­ri­nio tech­ni­kos pa­vel­do.

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

1

Tai esą ne­vyks dras­tiš­kai ir ne­bus pri­vers­ti­nis iš­kė­ li­mas. Tei­gia­ma, kad ši­lu­mos ener­ gi­jos cent­re esan­tiems ob­jek­tams ne­be­rei­kia tiek, kiek anks­čiau, to­ dėl svars­to­ma šiau­ri­nė­je mies­to da­ ly­je, ar­čiau nau­jų gy­ve­na­mų­jų ra­jo­ nų, sta­ty­ti nau­ją ka­ti­li­nę. „Klai­pė­dos ener­gi­jai“ iš­si­kė­lus iš Da­nės gat­vės, to­je vie­to­je pla­nuo­ ja­ma sta­ty­ti ko­mer­ci­nės pa­skir­ties ir gy­ve­na­muo­sius pa­sta­tus. Il­ga­lai­kis pro­ce­sas

„Klai­pė­dos ener­gi­jos“ iš­kel­di­ni­mas iš Da­nės gat­vės tu­rė­tų bū­ti baig­tas iki 2030 m. Spe­cia­lis­tų tei­gi­mu, vis­kas pra­si­dės ne anks­čiau kaip 2016-ai­siais, o pa­ts pro­ce­sas iš­ skai­dy­tas į ke­tu­ris eta­pus. „Pir­muo­ju eta­pu 2016–2017 m. bus at­lais­vi­na­ma ku­ro ūkio (re­zer­ vi­nio ma­zu­to) sau­go­ji­mo te­ri­to­ri­ja. Iki šiol rei­kė­jo lai­ky­ti ma­zu­to re­ zer­vua­rus tam, kad tu­rė­tu­me al­ ter­na­ty­vaus ku­ro, jei kar­tais strig­tų du­jų tie­ki­mas“, – tei­gė bend­ro­vės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ tech­ni­kos di­

rek­to­rius Vi­lius Bui­ne­vi­čius. At­si­ ra­dus su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lui, ku­ris už­tik­rins al­ter­na­ ty­vų du­jų tie­ki­mo bū­dą, „Klai­pė­ dos ener­gi­jai“ se­no­sios ma­zu­to tal­ pyk­los ne­be­bus rei­ka­lin­gos. Nuo šių me­tų šil­dy­mo se­zo­no pa­bai­gos bend­ro­vė­je su­stab­dy­ta ir elekt­ros ener­gi­jos ga­my­ba, to­dėl ku­ro esą bus su­de­gi­na­ma dar ma­ žiau. „Klai­pė­dos ener­gi­jai“ ne­be­rei­ kia tiek elekt­ros pa­jė­gu­mų, juo­lab elekt­ros ga­my­bos įren­gi­niai se­ni. Jų at­nau­ji­ni­mui rei­kė­tų in­ves­ti­ci­ jų, o tai – eko­no­miš­kai neap­si­mo­ ka. Juo­lab elekt­rą bend­ro­vė ga­mi­no tik sa­vo reik­mėms šil­dy­mo se­zo­no me­tu, o da­lį par­duo­da­vo LES­TO. Ant­ra­me eta­pe 2018–2022 m. įmo­nės te­ri­to­ri­ją ke­ti­na­ma at­lais­ vin­ti vi­suo­me­nės po­rei­kiams ir dvi­ra­čių ta­ko įren­gi­mui pa­lei Da­nės upę. O 2023– 2025 m. bus iš­va­ly­ ta bend­ro­vės san­dė­lių, val­gyk­los, spor­to sa­lės erd­vė, ku­ri uži­ma pa­ grin­di­nį įmo­nės plo­tą. 2026–2030 m. ke­ti­na­ma iš­mon­tuo­ti įran­gą iš ga­my­bi­nių pa­sta­tų.

20 km ąžuo­li­nių po­lių

Ta­čiau ši­ta elekt­ri­nė yra tech­ni­kos pa­vel­das, nes „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ – vie­na se­niau­sių Lie­tu­vos ener­ ge­ti­kos įmo­nių, išau­gu­si iš 1929 m. pa­sta­ty­tos ang­li­mis kū­re­na­mos elekt­ri­nės ant Da­nės kran­to. Tuo me­tu tai bu­vo vie­na mo­der­niau­sių elekt­ri­nių Lie­tu­vo­je. Ją spe­cia­liai sta­tė ša­lia upės, nes bar­žo­mis bu­ vo pa­to­gu at­ga­ben­ti ang­lių. Elekt­ri­nė smar­kiai nu­ken­tė­jo Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais, ta­ čiau po ka­ro bu­vo at­sta­ty­ta ir vei­ kė iki šio­lei. Il­gus me­tus Klai­pė­dos elekt­ri­nė bu­vo pa­grin­di­nė elekt­ ros tie­kė­ja Va­ka­rų Lie­tu­vo­je, o 1959-ai­siais Klai­pė­dą su­jun­gus su bend­ra Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos sis­te­ ma, pa­grin­di­niu įmo­nės už­da­vi­niu ta­po cent­ra­li­zuo­tos ši­lu­mos tie­ki­ mas pra­mo­nei bei gy­ve­na­mie­siems na­mams. „Iš tų se­nų lai­kų įmo­nė­je yra ir įren­gi­nių, ir sta­ti­nių, ku­rių la­bai pa­gei­dau­tų Lie­tu­vos ener­ge­ti­kos ir tech­ni­kos mu­zie­jus, jau už­si­pra­ šęs eks­po­na­tų. Elekt­ri­nė yra pa­sta­ ty­ta ant ąžuo­li­nių po­lių, ku­rių il­ gis su­dė­jus sie­kia 20 ki­lo­met­rų. Jie bu­vo su­kal­ti tam, kad su­tvir­tin­tų grun­tą, kad vib­ruo­jan­tys pa­sta­tai jo neiš­ju­din­tų“, – pa­sa­ko­jo V.Bui­ ne­vi­čius. Iš pa­vel­do neišb­rauks

„Kaip Klai­pė­dos krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le ne­nau­do­ja­mas sto­vi elin­gas – me­ta­li­nis se­no­sios lai­vų ga­myk­los įren­gi­nys, ku­ris yra pa­ vel­do ob­jek­tas, ir jo ne­ga­li­ma lik­ vi­duo­ti, taip ir pas mus iden­tiš­ka si­tua­ci­ja. Tai­gi ta te­ri­to­ri­ja vi­siš­kai at­lais­vin­ta tik­rai ne­bus“, – įsi­ti­ki­ nęs „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ tech­ni­ kos di­rek­to­rius. Da­lis elekt­ri­nės yra įtrauk­ta į vals­ty­bės sau­go­mų kul­tū­ros pa­ vel­do ob­jek­tų są­ra­šą. Pa­sak pa­vel­ do­sau­gi­nin­ko Lais­vū­no Ka­va­liaus­ ko, jei atei­ty­je ten vyks kaž­ko­kios di­de­lės re­konst­ruk­ci­jos, rei­kės pa­ ban­dy­ti iš­sau­go­ti kai ku­riuos se­nus pa­sta­tus ar įren­gi­nius ir in­teg­ruo­ti juos į nau­ją ap­lin­ką. Bal­ti­jos ša­ly­se esą yra ne vie­na elekt­ri­nė, ku­ri yra sau­go­ma. Ta­čiau iš­brauk­ti iš re­gist­ro to­kių ob­jek­tų ne­sku­ba­ma. Pa­sak pa­vel­do­sau­gi­ nin­ko, įra­šy­ti į są­ra­šą yra leng­viau nei iš jo iš­brauk­ti. Pla­nus ko­re­guo­ja ap­lin­ky­bės

Yra pa­vo­jus, kad iš­kel­di­nus „Klai­ pė­dos ener­gi­ją“, mies­to cent­ re at­si­ras dar vie­na dir­vo­nuo­jan­ti ply­nė. Bend­ro­vės pa­grin­di­nis ak­

Kas­ty­tis Ma­ci­jaus­kas:

Bend­ra­ja­me pla­ne te­ri­to­ri­ją pa­lei Da­ nės upę skir­ti mies­to vys­ty­mui­si nu­ma­ty­ ta dar prieš re­vo­liu­ ci­ją, tu­riu gal­vo­je, iki 1990-ųjų.

ci­nin­kas yra mies­to sa­vi­val­dy­bė, ku­ri ir spręs, kaip elg­tis su įmo­nės te­ri­to­ri­ja. Esą dar ne­ži­nia, ar ji bus pri­va­ti­zuo­ja­ma, ar mies­tas pa­ts šią erd­vę pri­tai­kys vi­suo­me­ni­nei pa­ skir­čiai. Ma­žai kas no­ri šiuo klau­ si­mu dis­ku­tuo­ti, nes tai esą la­bai to­li­ma per­spek­ty­va. „Ta­čiau sto­vė­ti ir ne­gal­vo­ti, kas bus po 10–20 me­tų, ir­gi ne­ga­li­ma. Juk kai ku­rių pro­jek­tų rea­li­za­vi­mui įta­kos tu­ri tam tik­ros ap­lin­ky­bės, taip pat fi­nan­si­nė-eko­no­mi­nė si­ tua­ci­ja, ku­ri ir­gi ko­re­guo­ja mū­sų ro­ži­nius pla­nus“, – kal­bė­jo bu­vęs il­ga­me­tis Klai­pė­dos me­ras Ri­man­ tas Ta­raš­ke­vi­čius. Bet ku­riuo at­ve­ju, mies­tas da­ bar ple­čia­si į Pa­lan­gos pu­sę ir ka­ ti­li­nė prie Da­nės upės, ku­ri ap­rū­ pi­na šiau­ri­nę mies­to da­lį ši­lu­ma, yra ga­na ato­kiai nuo gy­ve­na­mų­ jų ra­jo­nų. To­dėl jau da­bar vyk­da­mos skly­ po pa­rin­ki­mo pro­ce­dū­ros nau­jos ka­ti­li­nės šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­ je sta­ty­boms. Kuo ji bus kū­re­na­ma – du­jo­mis ar bio­ku­ru, tai esą pri­ klau­sys nuo kai­nų. Ta­čiau fak­tas, kad įmo­nė dai­ro­si, kur per­kel­ti ši­ lu­mos ga­my­bą. Nes esą kuo di­des­ nis at­stu­mas iki var­to­to­jų, tuo di­ des­ni nuo­sto­liai pa­ti­ria­mi ši­lu­mos tra­so­se. Apy­t iks­l iais skai­č ia­v i­m ais, „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ iš­kel­di­ni­ mui iš mies­to cent­ro ga­li pri­reik­ti 100 mln. li­tų. „Neį­si­vaiz­duo­ju, gal tik­rai ant „Klai­pė­dos ener­gi­jos“ ka­mi­no bū­ tų ga­li­ma įreng­ti ap­žval­gos aikš­te­

Prieš 6 me­tus in­ves­ti­ci­jų gru­pei „In­ val­da“ pri­k lau­san­t i bend­ro­vė „Klai­ pė­dos kon­d i­te­r i­ja“ iš­kė­lė ga­my­bą iš mies­to cent­ro į nau­jas pa­tal­pas, o se­ no­je vie­to­je nu­spren­dė įkur­t i vieš­ bu­t į. Ar­cheo­lo­gai, pra­dė­ję ka­si­nė­t i 52 arų bu­vu­sio sal­dai­nių fab­ri­ko plo­ tą, ap­t i­ko pa­čios se­n iau­sios Klai­pė­ do­je re­for­ma­t ų baž­ny­čios lie­ka­nas ir 182 šven­to­r iu­je pa­lai­do­t ų gar­bių mies­t ie­čių pa­lai­kus. Ta­da ki­lo pa­si­ pik­t i­ni­mas, kad ant ka­pi­nių bus pa­ sta­ty­tas vieš­bu­tis. Ne­pai­sant triukš­ mo, pa­sta­tas at­si­ra­do. Ta­čiau li­ko ne­ pa­baig­tas, jį te­ko už­kon­ser­vuo­ti ir tik per­nai dar­bai vėl at­nau­jin­ti. Už Jo­no kal­ne­lio tu­rė­jo iš­k il­ti gy­ve­ na­mų­jų na­mų kvar­ta­las, va­di­na­ma­ sis „Ri­ver­si­de“. Vi­suo­me­nei pri­sta­ty­ti gra­ž ūs pro­jek­tai, pra­dė­ti par­da­vi­nė­ ti būs­tai. Ta­čiau pro­jek­tas taip ir ne­ rea­li­zuo­tas. Su­ma­ny­mą esą su­stab­ dė pi­ni­g ų sty­g ius. Prie­š ais Klai­p ė­dos kon­cer­t ų sa­ lę Šau­l ių gat­vė­je bu­v u­sį spi­r i­to ga­ myk­los pa­sta­tą nau­jam gy­ve­n i­mui pri­kel­t i pla­nuo­ta, kai dar kri­ze nė ne­kve­pė­jo. Ta­čiau in­ves­tuo­to­jai nu­ spren­dė nein­ves­tuo­ti. Už Lab­ren­ciš­kių, ša­lia me­de­ly­no, tu­ rė­jo iš­k il­ti be­veik pu­sant­ro šim­to in­ di­vi­dua­lių na­mų kvar­ta­las su vai­k ų dar­že­liu ir net mo­kyk­la bei ki­tais vi­ suo­me­n i­n iais pa­sta­tais. Auk­cio­nas įvy­ko, ir net bu­vo pa­skelb­tas jo lai­ mė­to­jas, ku­ris Klai­pė­dos mies­to sa­ vi­val­dy­bei su­mo­kė­jo apie mi­li­jo­ną li­ tų pra­di­n į įna­šą, bet vis­kas su­sto­jo. Gre­ta se­na­mies­čio stūk­so­ju­si „Tri­ny­ čių“ ga­myk­la vi­lio­jo ne vie­ną in­ves­ tuo­to­ją. Mil­ž i­niš­ka pa­trauk­li te­ri­to­ri­ ja, uži­man­ti maž­daug 5 ha, šian­dien pri­me­na ka­ro lau­ką. Ka­da ji bus su­ tvar­ky­ta, ne­ž i­nia. Yra dar ke­l i ge­ros va­l ios ke­t i­n i­mai Klai­p ė­do­je – įgy­ven­d in­t i Me­me­l io mies­to pro­jek­tą, pa­sta­ty­ti nau­ją Mu­ zi­k i­n į teat­rą, at­gai­v in­t i bu­v u­sį du­jų fab­ri­ką.

lę. Ta­čiau vi­sur at­si­re­mia­me į fi­ nan­si­nes ga­li­my­bes. Bet ga­li­ma juk pa­si­nau­do­ti ir ES fon­dų pa­ ra­ma“, – apie ga­li­my­bes pra­ktiš­ kai pri­tai­ky­ti dar vie­ną pra­mo­ni­nę erd­vę mies­to cent­re kal­bė­jo R.Ta­ raš­ke­vi­čius. Esą pri­rei­kė maž­daug 10 me­tų, kad nau­jam gy­ve­ni­mui bū­tų pri­kel­ tas Ta­ba­ko fab­ri­kas, „Au­ro­ros“ bei „Vik­to­ri­jos vieš­bu­čiai. Šiuo me­tu spar­čiai sta­to­mas komp­lek­sas bu­ vu­sios sker­dyk­los te­ri­to­ri­jo­je. Vis dėl­to per pa­sta­rą­jį de­šimt­ me­tį Klai­pė­do­je in­ves­tuo­to­jai ir mies­to val­džia dė­jo di­de­les vil­tis į ke­lio­li­ka mil­ži­niš­kų ir bran­gių pro­ jek­tų. Ta­čiau dau­gu­ma jų taip ir li­ ko po­pie­riu­je.

5

trečiadienis, birželio 5, 2013

kultūra

Belgas su Klaipėda atsisveikins paroda Uostamiesčio Meno kieme šiandien visuomenei bus pristatyta Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) rezidento Gilleso Ivano Frankignoul (Belgija) socialinės fotografijos paroda „Už betono“. Pastebėjimai: G.I.Frankignoul visą mėnesį tyrinėjo ir fotografavo Klaipėdą.

G.I.Frankignoul jau visą mėnesį vieši KKKC rezidentūroje. Per tą laiką menininkas stebėjo ir fiksavo Klaipėdą, jos gyventojus, miesto prieigas. G.I.Frankignoul uostamiesčio tyrinėjimą pro fotoobjektyvą prilygino plaukimui po vandeniu: „Kai paneriame pirmą kartą, nežinome, ar vanduo šaltas, ar šiltas. Mes visiškai panyrame į jutimus. Pirmosios sekundės po vandeniu yra ryškiausios,

kol kūnas prisitaiko. Bandžiau išlaikyti šį konkretų pojūtį ir stebėti, kas už jo“. G.I.Frankignoul (g. 1980 m.) gyvena ir kuria tai Briuselyje, tai Paryžiuje. Menininkas domisi politinėmis, socialinėmis ir ekonominėmis problemomis, jų refleksija visuomenėje bei žmonių ryšiuose. Jis yra baigęs kino studijas Briuselyje, 2007 m. įkūrė savo įmonę „Playtime Films“ (liet. „Laisva-

laikio filmai“), pats režisavo, prodiusavo trumpametražius, dokumentinius filmus, reportažus bei sukūrė dvi vaidybines kino juostas. Jo filme „Nuošalė“ šeši aktoriai eksperimentuoja dokumentine medžiaga, permąsto autodokumentikos žanrą. Vieną rugsėjo savaitę Briuselyje aktoriai kuria autodokumentinius naratyvus, susipinančius į bendrą filmą. Fantastiniame filme „Tylos deka-

dos“ režisierius svarstė apie politinio meno reikšmę, politinius įsipareigojimus, gal net kūrė socialinį Vakarų Europos 2000–2010 m. manifestą. G.I.Frankignoul praėjusiais metais nusprendė keisti kūrybinę kryptį – palikęs kino industriją, dabar jis daugiau dėmesio skiria poezijai, dramaturgijai ir fotografijai. Klaipėdoje menininkas užsibrėžė tikslą – pasiruošti

būsimiems savo projektams, tęsti savo sociologinių ir meninių praktikų refleksijas. Atsisveikindamas su Klaipėda, G.I.Frankignoul šiandien 18 val. atidarys savo darbų parodą, kurioje pasidalys asmeniniais fotografiniais pastebėjimais apie šį miestą ir bandymais atskleisti, kas slypi „Už betono“. Parodą bus galima apžiūrėti iki liepos 14 d. „Klaipėdos“ inf.

Naujoje galerijoje – Benas Šarka Šiandien 19 val. Klaipėdoje atidaroma nauja ekspozicinė erdvė – meno galerija „si:said“, kuri įsikūrė Galinio Pylimo gatvės 28-ajame name.

Galerijos pavadinimas apeliuoja į pajūrį ir krantą, o įkurtuvės sutampa su klaipėdiečio menininko Beno Šarkos kūrybos parodos „Rojus smegenų žievės peizažuose“ pristatymu. Benas Šarka savo naujuosiuose kūriniuose perkonstravo dviejų neurologų-psichiatrų – graiko Georgo N.Koskino (1885–1975) ir rumuno Constantino von Economo – Vienoje parengtus smegenų žievės tyrinėjimus, kurie reikšmingi medicinos istorijoje. Jų nuotraukos buvo atspausdintos 1906 m. Berlyne. Menininkas smegenų žievės žemėlapiuose tapė peizažus. Nervų ląstelių topografijoje jis taškais nužymėjo galimo rojaus kontūrus. Benas Šarka (g. 1963) – alternatyvaus teatro kūrėjas, režisierius, aktorius, performeris bei dailininkas. 1984–1988 m. jis studijavo režisūrą tuometės Valstybinės konservatorijos (dabar LMTA) Klaipėdos fakultetuose. 1987 m. įkūrė nepriklausomą teatrą „Gliukai“, kurio dauguma pasirodymų vyksta ne teatrinėse erdvėse, o gatvėje, sandėliuose, aikštėse ir t.t. Ugnis ir vanduo – neatsiejama jo vaidinimų dalis, scenines improvizacijas paverčianti fantasmagorišku ritualu, o aktorių – šamanu. Paroda „Rojus smegenų žievės peizažuose“ galerijoje „si:said“ veiks iki liepos 7 d.

Peizažai: B.Šarka smegenų žie-

vės žemėlapiuose nužymėjo galimo rojaus kontūrus.

Naujos galerijos projektą remia Lietuvos kultūros ministerija. Jam įgyvendinti klaipėdietė meno vadybininkė Skaistė Kazarauskaitė gavo Kultūros ministerijos stipendiją. „Tai yra mano eksperimentas, – sakė ji. – Užsimojau rengti meno parodas savo susikurtoje erdvėje/galerijoje. Pažiūrėsim, kas iš to išeis.“ „Klaipėdos“ inf.

6

trečiadienis, birželio 5, 2013

nuomonės

Bend­ruo­me­nės jė­gų ne­pa­kan­ka

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

M.Schul­zo nu­si­kal­bė­ji­mai

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas

B

al­ta­ru­si­jos pre­zi­den­to Aliak­ sand­ro Lu­ka­šen­kos ran­kos su­tep­tos krau­ju ir jam ne vie­ ta de­mok­ra­ti­jų bend­ri­jo­je“, – pa­reiš­kė Vil­niu­je Eu­ro­pos Par­la­men­ to (EP) pir­m i­n in­kas Mar­t i­nas Schul­ zas. Vo­k ie­ti­jos po­l i­ti­kas, o dar ir aukš­ tas Eu­ro­pos Są­jun­gos pa­rei­g ū­nas, at­ vy­kęs į ki­tą vals­t y­bę, žars­to­si pa­na­ šiais ko­men­ta­rais. Sun­k u pa­t i­kė­t i sa­ vo au­si­m is. Gal­būt rei­kė­t ų pri­m in­t i, kad Bal­ta­ru­si­ja – vie­na la­biau­siai Ant­ ro­jo pa­sau­l i­nio ka­ro me­tais nu­ken­tė­ ju­sių nuo na­cis­ti­nės Vo­kie­ti­jos ag­re­si­ jos ša­lių Eu­ro­po­je? Gal­būt M.Schul­zas to ne­ž i­no? Ge­ro to­no ženk­las šiuo at­ ve­ju bū­tų su­si­lai­ky­ti nuo pa­na­šių ko­ men­ta­rų apie „krau­ju su­tep­tas ran­kas“. Ar­ba bent jau įro­dy­mų pa­teik­ti, ku­rių M.Schul­zas, su­pran­ta­ma, net ne­si­var­

Bal­ta­ru­si­ja – vie­na la­ biau­siai Ant­ro­jo pa­sau­ li­nio ka­ro me­tais nu­ ken­tė­ju­si nuo na­cis­ti­ nės Vo­kie­ti­jos ag­re­si­jos ša­lių Eu­ro­po­je. gi­no pri­sta­ty­ti. Nie­kas ne­pa­me­na, kad Vo­k ie­t i­ja bū­tų vie­šai at­si­pra­šiu­si Bal­ ta­ru­si­jos tau­tos už is­to­ri­nes skriau­das. Ir vi­sai ne­svar­bu, kad EP va­do­vas ad­ re­sa­vo sa­vo ko­men­ta­r us A.Lu­ka­šen­ kai. Dip­lo­ma­t i­ja čia iš to­lo ne­dvel­k ia. Trūks­ta žo­d žių. Po to­k ių ko­men­ta­r ų ky­la tik vie­nas klau­si­mas: ko­dėl Bal­ta­ ru­si­ja iki šiol vie­šai ne­pap­ra­šė na­cis­ti­ nės oku­pa­ci­jos ža­los at­ly­gi­ni­mo iš Vo­ kie­ti­jos? Pa­vyz­d žiui, kaip Grai­k i­ja, ku­ ri, be­je, pa­rei­ka­la­vo, nors ka­ro me­tais nu­ken­tė­jo ge­ro­kai ma­žiau nei Bal­ta­ru­ si­ja ir šios ša­l ies gy­ven­to­jai. M.Schul­zo ko­men­ta­ras – pra­sto to­no ženk­las, skal­dan­t is Eu­ro­pą, o ne vie­ ni­jan­tis. Tai aki­vaiz­dus spau­di­mas ki­ tai vals­t y­bei, mė­tan­t is ne­pag­r įs­tais kal­ti­ni­mais. Įdo­mu, ko­dėl M.Schul­zas ne­kal­bė­jo apie Li­bi­ją, o gal Si­ri­ją? Juk ką tik ES ša­lys (ne Bal­ta­ru­si­ja) su­si­ta­rė Si­ri­jos su­ki­lė­liams tiek­ti gink­lus... Kiek ten su­ki­lė­lių ran­kų su­tep­ta krau­ju, leis­ ki­te pa­k laus­ti. La­bai pa­na­šu, kad ES – te­ro­riz­mą re­mian­ti or­ga­ni­za­ci­ja? Klys­ tu? Jei mū­sų ša­l is ke­l ia tiks­lą suar­tė­ ti su Bal­ta­r u­si­ja, Lie­t u­va ne­t u­r i ak­lai va­do­vau­t is to­k io­m is, kad ir EP va­do­ vo kal­bo­mis, o juo­lab klau­san­tis pa­na­ šių ko­men­ta­r ų for­muo­ti už­sie­nio po­ li­t i­kos in­te­re­sų. O M.Schul­zui rei­kė­tų pa­si­mo­k y­t i dip­lo­ma­t i­jos ir ne­si­jaus­t i ki­to­se ša­ly­se šei­mi­nin­ku. Nes toks jis čia tik­rai nė­ra.

K

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Plo­ji­mai til­te­liui

Sa­vait­ga­lį Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­ na­le vy­ko džia­zo fes­ti­va­lio ren­gi­ niai. Klai­pė­die­čiai ir sve­čiai ke­lią į ter­mi­na­lą trum­pi­no per pa­su­ ka­mą­jį til­te­lį. O pa­si­ro­do, jis tu­ ri sa­vo „su­ki­nė­ji­mo­si“ gra­fi­ką, ku­ rio griež­tai lai­ko­ma­si net ta­da, kai tūks­tan­čiai žmo­nių plūs­ta į ren­gi­ nius. Ki­taip ta­riant, bu­vau tarp tų, ku­rie pa­kliu­vo į tą spūs­tį ir kant­riai lau­kė. Kai pa­ga­liau til­te­lis grį­žo į sa­vo vie­tą, abie­jo­se kran­to pu­sė­se sto­vė­ję žmo­nės ėmė plo­ti. Nie­kaip ne­sup­ran­tu, ne­jau­gi net to­mis re­to­ mis die­no­mis, kai ter­mi­na­le vyks­ta ren­gi­niai, til­te­lio su­ki­nė­ji­mo gra­fi­ kas ne­ga­lė­tų bū­ti lanks­tes­nis?

Vis svars­tau, kaip pa­keis­ti po­žiū­rį, kad žmo­nės ne­terš­tų ten, kur il­si­si, vaikš­ to ar dir­ba.

Li­na

Nu­ma­ri­no se­na­mies­tį

Pikt­žaiz­dė: skve­re­lį Mi­ni­jos gat­vė­je pa­mė­go mies­to ne­va­los, ku­rie po

vis­ko net ne­su­ge­bė­jo­me su­rink­ ti. Ypač daug tų „gė­ry­bių“ – pa­ lei ga­myk­los tvo­rą. Vis svars­tau, kaip pa­keis­ti po­žiū­rį, kad žmo­nės ne­terš­tų ten, kur il­si­si, vaikš­to ar dir­ba. Skau­džiau­sia tai, jog iš­kart po mū­sų tal­kos pa­ste­bė­jau, kad vėl su­si­rin­ko ne­va­los ir vėl ter­šia ten,

sa­vęs pa­lie­ka štai to­kį pėd­sa­ką.

Ind­rės Žvink­lie­nės nuo­tr.

kur ką tik iš­kuo­pė­me. Tai iš­vy­dus api­ma ne­vil­tis. Mes, nors ne­di­de­ lė bend­ruo­me­nės da­lis, pa­ro­dė­me, ką rei­kia da­ry­ti. Sut­var­kė­me la­bai ne­daug, mū­sų jė­gų ne­be­pa­ka­ko, nes be val­džios įsi­ki­ši­mo šiuo at­ ve­ju dau­giau nie­ko pa­da­ry­ti ne­ ga­lė­jo­me. Juk yra be­dar­biai, or­ ga­ni­zuo­ja­mi vie­šie­ji dar­bai, ko­dėl ne­ga­lė­tų ši­tos te­ri­to­ri­jos su­tvar­

ky­ti žmo­nės, ku­rie gau­na vals­ty­ bės pa­šal­pas? Be to, pa­ste­bė­jo­me, kad mies­to val­džia di­džiau­sią dė­ me­sį ski­ria cent­ro su­tvar­ky­mui, o kaip žmo­nės gy­ve­na pa­kraš­čiuo­se, ne­la­bai kam rū­pi. Neį­si­vaiz­duo­ju, kaip kal­bė­ti, ką sa­ky­ti, kad mus iš­ girs­tų ir pa­da­ry­tų tai, ką rei­kia. Juk Žve­jy­bos uos­tas – ir­gi Klai­pė­da. Ind­rė Žvink­lie­nė

S

kai­čiau spau­do­je, kad mū­ sų mies­to me­ras da­ly­va­ vo džia­zo fes­ti­va­ly­je, gro­jo, links­mi­no žmo­nes. Ma­ny­ čiau, kad jam dar be vi­so ši­to ver­ tė­tų pa­si­va­ži­nė­ti ir pa­si­dai­ry­ti po mies­tą. Gy­ve­nu dau­gia­bu­ty­je Ši­ lu­tės plen­te, ša­lia bu­vu­sios ka­vi­nės „So­džius“. Kai rei­kia nu­va­žiuo­ti į

mies­to cent­rą, kad įsės­čiau į au­to­ bu­są, tu­riu pe­rei­ti Ši­lu­tės plen­tą. Dar­bo va­lan­do­mis ši­tuo plen­tu be per­sto­jo va­žiuo­ja mil­ži­niš­ki sunk­ ve­ži­miai. Pas­pau­džiu myg­tu­ką, kad už­si­deg­tų ža­lia švie­so­fo­ro švie­sa ir tu­riu bėg­ti per ke­lią. Ka­dan­gi ža­ lia švie­sa de­ga la­bai trum­pai, oriai pe­rei­ti gat­vę – neį­ma­no­ma mi­si­ja.

Ap­lei­do baž­ny­čią

Net­var­ka: kai kur pės­čių­jų pe­rė­jas žy­min­čių ženk­lų ant va­žiuo­ja­mo­

Ne­ga­na to, dry­žuo­ta pės­čių­jų pe­ rė­ja vi­sai iš­blu­ku­si ir ne­per­da­žy­ ta jau ma­žiau­siai pen­ke­rius me­tus. Kai as­fal­tas su­šlam­pa, vi­siš­kai ne­ be­ma­ty­ti, kur per gat­vę ei­ti sau­gu. Aiš­ku, yra pės­čių­jų pe­rė­jos ženk­lai, bet pės­tie­ji tu­ri ma­ty­ti ir tas dry­ žuo­tas li­ni­jas gat­vė­je. Jei­gu vai­ruo­ to­jas kliu­dys pės­čią­jį ei­nan­tį ne per „zeb­rą“, kal­tas liks pės­čia­sis. Ne­ jau mies­te nė­ra da­žų ar dar­bi­nin­kų, ku­rie nu­da­žy­tų tas pe­rė­jas? To­kia si­tua­ci­ja ne tik prie ma­no na­mų – to­kias pat nu­blu­ku­sias pe­rė­jas ma­ čiau vi­sa­me mies­te. Dar skai­čiau laik­raš­ty­je, kad kai ku­rias pės­čių­jų pe­rė­jas Ši­lu­tės plen­te nai­kins, nes esą su­si­da­ro au­to­mo­bi­lių spūs­tys. Ta­čiau kaž­ko­dėl pa­mirš­ta­mi žmo­ nės, ku­rie ne va­žiuo­ja au­to­mo­bi­ liais, o vaikš­to pės­ti? Ga­lė­čiau te­mą nuo gat­vių pe­rė­jų per­kel­ti ir ant ša­li­gat­vio. Ma­no gy­ ve­na­ma­ja­me ra­jo­ne ša­li­gat­vio ply­ te­lės iš­si­klai­piu­sios, su­kri­tu­sios, iš­ki­lu­sios. Aš pra­stai ma­tau, to­dėl ne kar­tą nu­griu­vau, už­kliu­vu­si už tų ply­te­lių. Gal iš tie­sų ver­tė­tų me­rui pa­si­dai­ ry­ti po mies­tą, kad pa­ma­ty­tų, kaip kas at­ro­do ir kur rei­kė­tų ūkiš­kos ran­kos.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Al­do­na

sios ke­lio da­lies vi­siš­kai ne­ma­ty­ti.

Nuė­jęs į Šv. Juo­za­po Dar­bi­nin­ ko baž­ny­čią švęs­ti De­vin­ti­nių, pa­ si­bai­sė­jau. To­kia šven­tė, o vi­du­ je nei vai­ni­ko, nei ber­že­lių. Lai­mė, kad ku­ni­gai bent į lau­ką išė­jo ir ap­ link baž­ny­čią apė­jo. Ap­lei­do ku­ni­ gai mū­sų baž­ny­tė­lę. Ma­no vai­kai at­va­žia­vę net juo­kė­si. Kle­bo­nas tik re­mon­tus da­ro, o šven­to­vės vi­du­ mi ne­si­rū­pi­na. Pet­ras

Ne­su­sit­var­ko su el­ge­to­mis

Šiau­liuo­se tiek prieš po­rą me­tų, tiek da­bar ne­pas­te­bė­jau, kad mies­ to cent­re ar prie baž­ny­čių bū­tų be­ na­mių. Siū­ly­čiau klai­pė­die­čiams pa­si­tar­ti su Šiau­lių vie­šą­ja po­li­ci­ ja ir pa­si­mo­ky­ti, kaip tvar­ky­tis, kad ir uos­ta­mies­ty­je si­tua­ci­ja dėl be­na­ mių keis­tų­si. Sta­sys

Pa­lie­ka krū­ve­les

Už­sie­ny­je, žmo­gus ve­džio­jan­tis šu­ nį ir ran­ko­se ne­tu­rin­tis spe­cia­laus mai­še­lio, ga­li bū­ti nu­baus­tas vien už tai. O ką jau kal­bė­ti apie tuos, ku­rie ne­su­si­ren­ka au­gin­ti­nių pa­ lik­tų krū­ve­lių. Klai­pė­do­je pa­dė­tis pra­sta. Ne tik šu­nys, bet ir žmo­nės da­ro, ką no­ri, ir ne­gal­vo­ja, kad ter­ šia ap­lin­ką. Ma­nau, mies­te trūks­ta tin­ka­mos šu­ni­nin­kų kont­ro­lės. Da­lia Pa­ren­gė Eve­li­na Zen­ku­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Va­sa­ros lau­ko ka­vi­nės Klai­pė­do­ je dir­ba iki 23 val., ge­riau­siu at­ ve­ju iki vi­dur­nak­čio. O kas no­ri šil­tą va­ka­rą tū­no­ti kaip šilt­na­my­ je įkai­tu­sio­je pa­tal­po­je? Ir vis per tuos se­na­mies­čio gy­ven­to­jus, ku­ rie vis­kuo ne­pa­ten­kin­ti ir am­ži­nai niur­na. Esą lau­ko ka­vi­nės kel­da­vo per daug triukš­mo, to­dėl ap­ri­bo­ jo jų dar­bo lai­ką. Dar per­nai to­kių ka­vi­nių bu­vo pil­na Da­nės kran­ti­ nė, šie­met vis­kas nu­ty­la dar ne­ su­te­mus, kaip ko­kiam vai­kų dar­ že­ly­je. Ir ne­klaus­ki­te se­na­mies­čio gy­ven­to­jai, kas kal­tas, kad mies­to cent­ras mer­di. Gi­ta

Pės­čių­jų pe­rė­jos – pa­vo­jin­gos

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

ai per Lie­tu­vą ūžė vi­ suo­ti­nė tal­ka „Da­rom“, mū­sų Žve­jy­bos uos­to ra­jo­no se­niū­nai­tė su­ kvie­tė bend­ruo­me­nę tvar­ky­ti par­ke­lį Mi­ni­jos gat­vė­je, prie­šais So­cia­li­nių moks­lų fa­kul­te­tą, ša­ lia bu­vu­sios ga­myk­los „Prog­re­ sas“ tvo­ros. Su­si­rin­ko­me la­bai ne­daug žmo­ nių, kar­tu su pen­ke­rių me­tų tal­ ki­nin­ke mū­sų bu­vo aš­tuo­ni, nors ti­kė­jo­mės, kad apy­lin­kės šva­ ra mū­sų bend­ruo­me­nei rū­pės la­ biau. Vi­sa bė­da, kad ra­do­me la­bai daug šiukš­lių, pra­de­dant plas­ti­ki­ niais pi­gaus vy­no bu­te­liais ir bai­ giant pa­nau­do­tais švirkš­tais. Mes

Informacija: 397

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TREČIADIENIS, BIRŽELIO 5, 2013

lietuva Su­ne­ri­mo ­ dėl STT

By­la – ­ į pa­baigą

Al­gas di­dins kitą­met

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­ vi­čius sa­ko ne­tu­rin­tis duo­ menų apie ta­ria­mas Spe­cia­ liųjų ty­rimų tar­ny­bos (STT) pro­vo­ka­ci­jas prie­š so­cial­de­ mok­ra­tus. O Sei­mo na­rys Artū­ras Pau­laus­kas (nuo­tr.) kreipė­si į STT va­dovą ir pra­šė įver­tin­ti spau­dos pub­li­ka­ci­jas šia te­ma.

Dar­bo par­ti­jos juo­do­sios bu­ hal­te­ri­jos by­la, teis­me nag­ rinė­ja­ma pen­ke­rius me­tus, – jau prie pa­bai­gos. Ant­ra­dienį kalbė­ti baigė visų kal­ti­namųjų ad­vo­ka­tai, dar pa­sku­ti­nius žod­žius tars tei­sia­mie­ji. Teis­ mas pa­skelbė, kad kitą pir­ ma­dienį išk­lau­sys visų kal­ti­ namųjų pa­sku­ti­nius žod­žius.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius ti­ki­na, kad kitą­met sta­tu­ti­niams pa­reigū­nams ir kultū­ros sri­ties dar­buo­to­jams bus di­di­na­mi at­ ly­gi­ni­mai. Mi­nist­ro pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, al­gas kitą­met ža­da­ma di­din­ti ir kitų biud­že­ti­nių įstaigų dar­buo­to­jams. Pa­reigū­nai ža­da dėl mažų algų pro­tes­tuo­ti per pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­nius.

Kal­bos apie ki­ber­ ne­ti­nius iš­puo­lius su­ju­di­no Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­jas. Įta­ri­mai dėl jų kren­ta kai­my­ nei Ry­tuo­se, ta­čiau NA­TO Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cent­ro at­sto­vai sa­ko, kad „reikėtų ieš­ko­ti kaltų ir sa­vo ša­lies vi­du­je“.

Ni­diš­kiai reikalauja teisingumo Įs­ta­ty­mas pa­žeis­tų dau­ 1 gy­bę kon­ven­ci­jų ir char­ ti­jų“, – kal­bė­jo Ne­rin­gos me­ras

Mastas: Es­ti­jos ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cent­ro spe­cia­lis­tai įspėjo, kad ki­ber­ne­ti­nių iš­puo­lių skai­čius pa­sta­

ruo­ju me­tu au­ga.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Kur ki­ber­ne­ti­nių ata­kų šal­ti­nis? Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Mįslin­gos ata­kos

Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės ini­cia­ty­va va­kar su­reng­ta­me pa­si­ ta­ri­me ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo klau­ si­mais da­ly­va­vo su­si­sie­ki­mo ir už­ sie­nio rei­kalų vi­ce­mi­nist­rai, Kraš­to ap­sau­gos, Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ rijų, taip pat Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ny­bos, Vals­tybės kont­ro­lie­riaus tar­ny­bos at­sto­vai. Su­si­ti­ki­mas, pa­sak ša­lies va­ dovės at­stovų, or­ga­ni­zuo­tas todėl, kad pa­sta­ruo­ju me­tu esą pa­daugė­ jo ki­ber­ne­ti­nių ata­kų prie­š Lie­tu­ vos in­ter­ne­to erdvę. Prieš dvi sa­vai­tes nau­jienų po­ rta­las del­fi .lt skelbė, kad prie­š po­rtalą iki šeš­ta­die­nio tęsėsi ki­ ber­ne­tinės ata­kos. Por­ta­las ne­va bu­vo ata­kuo­tas pro­gra­mi­šių, kai pa­skelbė, kaip per „Eu­ro­vi­zi­jos“ dainų kon­kursą Lie­tu­vo­je or­ga­ni­ zuo­tai pirk­ti bal­sai už Ru­si­jos at­ stovę kon­kur­se.

Tie­sa, ne­pa­tiks­lin­ta, ar ata­ka bu­ vo nu­kreip­ta prie­š visą vals­tybę, be to, nie­kas ne­įvar­di­jo, kas, tikė­ti­na, galė­jo or­ga­ni­zuo­ti iš­puolį. Neo­fi­cia­ liai tei­gia­ma, kad ata­kų brai­žas la­bai pa­na­šus į tų, ku­rios bu­vo su­reng­tos prie­š Es­tiją 2007 m., kai iš Ta­li­no cent­ro bu­vo per­kel­tas Bron­zi­nio ka­ rei­vio pa­mink­las so­vietų ka­riams. „Pri­mi­ty­vus po­žiū­ris“?

Po minė­to su­si­ti­ki­mo ša­lies va­dovė pa­reiškė, kad būti­na per­žiūrė­ti vi­ sų ins­ti­tu­cijų in­for­ma­ci­nių iš­tek­ lių ap­saugą ir ga­ran­tuo­ti vals­tybės pa­si­ren­gimą ga­li­moms ki­ber­ne­ tinėms ata­koms. Ypač, D.Gry­baus­kaitės žod­žiais ta­riant, svar­bu už­tik­rin­ti in­for­ma­ cinės erdvės sau­gumą prie­š Lie­tu­ vai kitą mėnesį čium­pant ES štur­ valą. „Ša­lies va­dovės tei­gi­mu, iki šiol tam ne­bu­vo skir­ta pa­kan­ka­ mai dėme­sio, į in­for­ma­ci­nių iš­tek­ lių sau­gumą žiūrė­ta per­ne­lyg pri­ mi­ty­viai, – BNS ci­ta­vo Pre­zi­dentės at­stovę spau­dai Daivą Ul­bi­naitę. –

Ki­ber­ne­tinės ata­kos prie­š Es­tiją Iš­puo­liai prie­š Es­ti­jos bankų, mi­nis­te­ rijų, ži­niask­lai­dos ir te­le­vi­zijų tink­la­la­ pius pra­si­dėjo 2007 m. ba­landį. Sut­ri­ ko vals­ty­bi­nių ir pri­va­čių įstaigų dar­ bas. Iš­puo­liai su­reng­ti po to, kai Es­ti­jos sos­ tinės Ta­li­no vald­žia nu­tarė iš­mon­tuo­ ti mies­to cent­re esan­čią Bron­zi­nio ka­ rio sta­tulą ir ją per­kel­ti į Ta­li­no ka­pi­ nes. Eks­per­tai, stebėję iš­puo­lius prie­š Es­tiją, tvir­ti­no, kad jie bu­vo įmantrūs, ko­kių anks­čiau ne­bu­vo pa­si­taikę. Es­ ro­pos Ko­mi­si­jos eks­per­tai. ti­jos pa­reigū­nai ki­ber­ne­ti­nio iš­puo­lio Po šių iš­puo­l ių NA­TO su­si­r ūpi­no ki­ or­ga­ni­za­vi­mu ap­kal­ti­no Ru­siją. ber­ne­t inės erdvės sau­g u­mu. 2008 Tie­sa, vėliau pri­pa­ži­no, kad ne­tu­ri įro­ m. Es­t i­jo­je bu­vo įsteig­tas Ki­ber­ne­t i­ dymų, jog iš­puo­lius or­ga­ni­za­vo Krem­ nio sau­gu­mo cent­ras, ku­ris šiuo me­ lius. Įro­dymų, kad už iš­puo­l ius at­sa­ tu vei­k ia kaip NA­TO kom­pe­ten­ci­jos kin­ga Ru­si­jos vald­ž ia, vėliau ne­ra­do cent­ras. nei iš­puo­lius nag­rinėję NA­TO, nei Eu­

Ša­lies va­dovė pa­brėžė, kad iš tiesų vals­tybė tu­ri mo­der­nių prie­mo­nių in­ter­ne­to erdvės ap­sau­gai, ta­čiau ne vi­sos vals­tybės ins­ti­tu­ci­jos jo­ mis nau­do­ja­si.“ Vi­daus rei­kalų mi­nis­te­ri­jos Elekt­ ro­ninės vald­žios po­li­ti­kos sky­riaus vedė­jas Rim­vy­das Jan­čiaus­kas pa­ brėžė, kad vals­tybės ins­ti­tu­ci­ jos cent­ra­li­zuo­tai įdiegtų sau­gu­ mo prie­mo­nių kar­tais ne­nau­do­ja sąmo­nin­gai. Pa­sak BNS, Vi­daus rei­kalų mi­ nis­te­ri­jos ir Ry­šių re­gu­lia­vi­mo tar­ ny­bos at­sto­vai po su­si­ti­ki­mo aiš­ ki­no, kad vals­tybės tar­ny­bo­je ne­va trūksta kom­pe­ten­tingų šios sri­ties spe­cia­listų, – jų esą sun­ku pri­ trauk­ti dėl ne­di­de­lių at­ly­gi­nimų.

Daž­niau­siai la­bai sun­ku su­sie­ti ki­ber­ ne­ti­nes ata­kas su konk­re­čia ša­li­mi. Iš­puo­lių daugė­ja

Skaud­žiai nuo ki­ber­ne­ti­nių ata­kų 2007 m. nu­kentė­ju­si Es­ti­ja įkūrė Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo centrą, ku­ris vėliau ga­vo ir NA­TO ak­re­di­ta­ciją. NA­TO Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cent­ro at­stovė spau­dai Kris­tii­na Pen­nar pa­brėžė, kad ki­ber­ne­ti­nių iš­puo­lių skai­čius pa­sau­ly­je au­ga, nes in­for­ma­cinė­mis tech­no­lo­gi­jo­ mis nau­do­ja­si vis dau­giau žmo­nių. „De­ja, ki­ber­ne­ti­nių iš­puo­lių skai­ čius tik au­ga. Iš­puo­liai daž­nai būna ne tik su­si­ję su kri­mi­na­li­niais nu­ si­kal­ti­mais, ta­čiau ir po­li­tiš­kai mo­ ty­vuo­ti“, – dien­raš­čiui tvir­ti­no at­ stovė. Pa­sak jos, did­žiau­sias Ki­ber­ne­ ti­nio sau­gu­mo cent­ro spe­cia­listų iššū­kis – užbėg­ti už akių vi­siems, ku­rie no­ri pa­si­nau­do­ti vir­tua­lia erd­ve nu­si­kal­ti­mams įvyk­dy­ti.

„Ge­r iau­s ias būdas tin­ka­m ai ap­sau­go­t i ki­b er­n e­t inę erdvę – bend­ra­dar­biau­ti su ki­to­mis ša­li­ mis ir or­ga­ni­za­ci­jo­mis. Taip pat rei­kia su­kur­ti tei­sinę bazę ir in­ ves­tuo­ti į žmo­nių švie­timą, nes dau­ge­l io var­to­tojų ži­n ios apie pa­vo­jus, sly­pin­čius ki­ber­ne­tinė­ je erdvė­je, tebė­ra gan men­kos“, – dėstė at­stovė. Ji pri­dūrė, kad ki­ber­ne­ti­nis sau­ gu­mas – vie­nas did­žiau­sių iššū­kių vals­tybėms. „Dau­ge­lis mūsų ne­įsi­ vaiz­duo­ja gy­ve­ni­mo be in­for­ma­ci­ nių tech­no­lo­gijų. Nors eks­per­tai ne­ma­no, kad atei­ty­je vi­si ka­rai bus ka­riau­ja­mi vien kom­piu­te­riais, jie vis dėlto su­tin­ka, kad ki­ber­ne­ti­nių kovų nea­be­jo­ti­nai kils. Paž­velgę į pa­starųjų metų iš­puo­lius, ku­rių dau­ge­lis bu­vo la­bai aukš­to ly­gio (dau­giau­sia su­si­ju­sių su šni­pinė­ ji­mu), ga­li­me įžvelg­ti ten­den­ciją, kad ki­ber­ne­ti­nių iš­puo­lių tik dau­ gės“, – kons­ta­ta­vo K.Pen­nar. Pak­laus­ta, kaip ver­ti­na pa­si­rod­žiu­sią in­for­ma­ciją apie ki­ber­ne­ ti­nius iš­puo­lius prie­š Lie­tu­vos ži­ niask­laidą, K.Pen­nar pa­brėžė, kad NA­TO Ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cent­ ras pa­na­šių in­ci­dentų ki­to­se ša­ly­ se ne­ti­ria, nes dau­giau­sia dėme­sio ski­ria ty­ri­mams ir spe­cia­listų mo­ ky­mui. Taip pat ji sakė ne­ga­lin­ti įvar­dy­ti konk­re­čių vals­ty­bių, ku­ rios būtų norė­ju­sios pa­kenk­ti Lie­ tu­vos ži­niask­lai­dai. „Ma­nau, šiuo at­ve­ju klau­si­mas turėtų būti skir­tas at­sa­kin­goms Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­joms. Kal­bant apie ša­lis, ku­rios galbūt ga­li or­ ga­ni­zuo­ti iš­puo­lius, daž­niau­siai la­bai sun­ku su­sie­ti ki­ber­ne­ti­nes ata­kas su konk­re­čia ša­li­mi. Be­ je, reikėtų ieš­ko­ti kaltų ne tik ki­ to­se ša­ly­se, ta­čiau ir ša­lies vi­du­ je. Įvai­rios suin­te­re­suo­tos grupės ga­li būti po­li­tiš­kai mo­ty­vuo­tos įvyk­dy­ti pa­na­šius iš­puo­lius“, – sakė at­stovė.

Da­rius Ja­sai­tis. Ta­čiau sa­vo­tiš­ko­je ak­la­vie­tė­je at­si­dū­rę ni­diš­kiai pra­šė Sei­mo na­ rių ini­ci­juo­ti Kur­šių ne­ri­jos na­cio­ na­li­nio par­ko tvar­ky­mo pla­no pa­ kei­ti­mus. „Po­li­ti­kai ap­žiū­rė­jo lyg ir ore pa­ ki­bu­sius pa­sta­tus, ku­riuos teis­mai nu­ro­do nu­griau­ti ar­ba re­konst­ruo­ ti. Ma­ny­čiau, tu­rė­tų bū­ti kal­ba­ma apie kom­pen­sa­ci­jas. Juk žmo­nės ne­kal­ti, kad jie pa­siė­mė pa­sko­las, įsi­gi­jo tur­tą, o vals­ty­bė jį nu­grio­ vė. Įs­ta­ty­mai to­kie, kad žmo­nės pra­ra­do tur­tą, o pa­sko­las jie vis tiek pri­va­lo mo­kė­ti“, – ni­diš­kių po­zi­ci­ ją aiš­ki­no Ne­rin­gos me­ras.

Ža­da griau­ti 12 na­mų

D.Ja­sai­tis ti­ki­no, kad Ne­rin­go­je yra apie 12 pa­sta­tų, ku­riems gre­sia nu­ grio­vi­mas. Kur kas dau­giau yra to­kių sta­ti­ nių, ku­riuos bus pri­va­lu per­sta­ty­ti ar­ba re­konst­ruo­ti. D.Ja­sai­tis ti­ki­no, kad žmo­nės jau­čia­si ap­gau­ti, nes kar­tą jau sta­ ty­boms sko­li­nę­si iš ban­ko, ka­žin ar ant­rą kar­tą gaus pa­sko­las tų pa­čių sta­ti­nių per­sta­ty­mui. Sei­mo Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­ te­to pir­mi­nin­kas Al­gi­man­tas Sa­ la­ma­ki­nas aiš­ki­no, kad ant­ra­die­nį po­li­ti­kai su­si­ti­ko su tų pa­sta­tų, ku­ riems gre­sia bul­do­ze­riai, sa­vi­nin­ kais ir iš­klau­sė jų po­zi­ci­ją. „Žmo­nių klau­sė­me, kur jų kal­tė, kad jie at­si­dū­rė to­kio­je si­tua­ci­jo­ je? Nei po­li­ti­kai, nei Sau­go­mų te­ ri­to­ri­jų tar­ny­bos at­sto­vai ne­pa­sa­ kė mums, kad kal­ti yra šie žmo­nės. Ko­dėl in­ves­ta­vę ne­ma­žus pi­ni­gus žmo­nės tu­ri nu­griau­ti sa­vo pa­sta­ tus?“ – kal­bė­jo Sei­mo na­rys A.Sa­ la­ma­ki­nas. Šauks po­sė­dį

Ap­lin­kos ap­sau­gos ko­mi­te­to pir­ mi­nin­kas ste­bė­jo­si, kad už žu­vies res­to­ra­no Juodk­ran­tė­je nu­grio­vi­ mą vals­ty­bė iš mo­kes­čių mo­kė­to­ jų ki­še­nės sa­vi­nin­kui tu­rės su­mo­ kė­ti 5 mln. li­tų. „Tre­čia­die­nį sos­ti­nė­je kvie­čia­ mės į po­sė­dį vi­sus at­sa­kin­gus as­ me­nis, ku­rie tu­rė­tų at­sa­ky­ti, kaip to­liau elg­tis ir ar tu­ri šie žmo­nės vil­čių iš­veng­ti grio­vi­mo. Vals­ty­bė nė­ra to­kia tur­tin­ga, kad už 20 mln. li­tų kaž­kas įgy­ven­din­tų sa­vo am­ bi­ci­jas. Nie­kas mums taip ir ne­pa­ sa­kė, kam tie na­mai truk­do ir kuo jie ken­kia. Pa­si­ro­do, kad ne­truk­ do, bet lai­min­gi tap­si­me, tik juos nu­grio­vę“, – ste­bė­jo­si A.Sa­la­ma­ ki­nas.

8

trečiadienis, birželio 5, 2013

užribis Vie­to­je kom­piu­ te­rio – bu­te­lis

Ap­vo­gė per lan­gą

Žmo­na gra­si­no pei­liu

28 me­tų klai­pė­die­tis in­ter­ne­tu pir­ko plan­še­ti­nį kom­piu­te­rį ir su­ mo­kė­jo už jį 800 li­tų. Ta­čiau pa­ šte pa­siė­męs siun­ti­nį vai­ki­nas ja­ me ra­do ne įsi­gy­tą pre­kę, o plas­ ti­ki­nį bu­te­lį su van­de­niu. Nu­ken­ tė­ju­sy­sis krei­pė­si į po­li­ci­ją ir nu­ ro­dė as­me­nį, su ku­riuo su­da­rė san­do­rį. Už siun­ti­mą klai­pė­die­tis su­mo­kė­jo 24 li­tus.

Nak­tį į ant­ra­die­nį Rum­piš­kės gat­vės gy­ven­to­ja pa­si­ge­do ant pa­lan­gės lai­ky­to ne­šio­ja­ mo­jo kom­piu­te­rio. 34 me­tų mo­te­ris nak­čiai bu­vo pa­li­ku­ si pra­vi­rą lan­gą. Ji gy­ve­na pir­ ma­ja­me na­mo aukš­te. Din­gęs kom­piu­te­ris įver­tin­tas 800 li­ tų. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas dėl va­gys­tės.

Plun­gė­je pir­ma­die­nį apie 16 val. na­mo grį­žo ne­blai­vi žmo­na. Mo­ te­ris su­si­py­ko su 10 me­tų jau­ nes­niu su­tuok­ti­niu, stvė­rė pei­lį ir pra­dė­jo gra­sin­ti jį nu­žu­dy­sian­ ti. Tai bu­vo ne pir­mas kar­tas, kai ji taip el­gė­si. Vy­ras iš­kvie­tė po­li­ ci­ją. 60-me­tė į al­ko­ho­lio ma­tuok­ lį įpū­tė 1,47 pro­m. ir bu­vo už­da­ry­ ta į areš­ti­nę.

Nuo­mo­nės dėl tur­to ver­tin­to­jos iš­si­sky­rė Dai­va Ja­naus­kai­tė 45 me­tų tur­to ver­tin­to­ja Vir­gi­ni­ ja Vai­no­rie­nė va­kar Klai­pė­dos apy­gar­dos teis­me iš­gir­do iš­tei­si­ na­mą­jį nuo­spren­dį. Kal­tin­tai ky­ ši­nin­ka­vi­mu, do­ku­men­tų klas­ to­ji­mu bei ne­tei­sin­gos bu­hal­te­ri­ jos ve­di­mu mo­te­riai tai ne pa­sku­ ti­nis teis­mo po­sė­dis, nes pro­ku­ ro­ras nea­be­jo­da­mas tei­gė, jog šį spren­di­mą ap­skųs.

2009 m. V.Vai­no­rie­nė vie­nos bend­ro­vės pra­šy­mu įver­ti­no po­ rą šiai pri­klau­san­čių že­mės skly­ pų. Ver­ti­ni­me bu­vo pa­žy­mė­ta, kad vie­nas skly­pas ri­bo­ja­si su Kur­šių ma­rio­mis, o ki­tas yra ša­lia jų.

Iš­ban­dy­mas: V.Vai­no­rie­nė pa­

rei­gū­nų aki­ra­ty­je yra nuo 2009ųjų, kai ki­tos mo­ters po­kal­bių klau­sę­si pa­rei­gū­nai me­tė įta­ri­ mus ir jai.

Pa­sak kal­ti­ni­mo, to­kia ap­lin­ky­bė lei­do du­kart pa­di­din­ti že­mės ver­ tę. 2009-ai­siais bend­ro­vei to rei­ kė­jo už­si­tik­ri­nant di­des­nę ban­ ko pa­sko­lą. Iš tie­sų, vie­nas skly­pų ne­si­ri­bo­jo, o ki­tas ne­bu­vo ša­lia ma­rių. Už šį sku­bų dar­bą ver­tin­ to­ja ga­vo 5 tūkst. li­tų, ku­rie ne­bu­ vo per­ves­ti į V.Vai­no­rie­nės įmo­nės są­skai­tą, o su­mo­kė­ti gry­nais. Pa­rei­gū­nai tai įver­ti­no kaip ky­šį, nes pa­pras­tai už to­kį dar­bą mo­ka­ ma nuo 400 iki 700 li­tų. Pa­rei­gū­nai apie šią is­to­ri­ją su­ ži­no­jo klau­sy­da­mie­si vie­nos ne­ kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros va­ do­vės po­kal­bių te­le­fo­nu. Mo­te­ris bu­vo se­ka­ma, nes bu­vo įta­ria­mo­ji ki­to­je by­lo­je, su­si­ju­sio­je su vie­nos uos­ta­mies­čio li­go­ni­nės dar­buo­to­ jos ne­tei­sė­ta veik­la. Bū­tent ji tar­pi­nin­ka­vo tarp že­ mės sa­vi­nin­kų ir V.Vai­no­rie­nės, o by­lo­je ta­po liu­dy­to­ja ir nuo at­sa­ ko­my­bės, kaip ky­šio da­vė­ja, bu­vo at­leis­ta. Ko­dėl ši mo­te­ris ne­no­ rė­jo mo­kė­ti pi­ni­gų už ver­ti­ni­ mą į V.Vai­no­rie­nės są­skai­tą, li­ko neaiš­ku. Po­kal­bių tarp šių dvie­jų mo­te­ rų me­tu apie tai, kad 5 tūkst. li­tų yra ne­tei­sė­tas at­ly­gis, neuž­si­min­ ta. Teis­mo ma­ny­mu, kiek už at­lik­ tą dar­bą im­ti pi­ni­gų yra už­sa­ko­vo ir dar­bą at­li­ku­sio as­mens su­si­ta­ ri­mo rei­ka­las. Kal­ti­ni­mą pa­lai­kęs pro­ku­ro­ras Vi­ta­li­jus Gu­len­ko­vas yra tik­ras, kad tur­to ver­tin­to­ja paė­mė ky­šį, su­klas­to­jo do­ku­men­tus ir ap­gau­ lin­gai ve­dė bu­hal­te­ri­ją. Jis pra­šė teis­mą anks­čiau ne­teis­tai mo­te­riai skir­ti lais­vės atė­mi­mo baus­mę. Kal­ti­na­mo­ji ne­pri­pa­ži­no kal­ti­ ni­mų ir gy­nė­si nuo jų. Teis­mo įsi­ti­ki­ni­mu, V.Vai­no­rie­ nė ne­pa­da­rė nie­ko, ką bū­tų ga­li­ ma ver­tin­ti kaip nu­si­kal­ti­mą ir ją iš­tei­si­no. Pro­ku­ro­ras nea­be­jo­da­mas tei­ gė, kad šį spren­di­mą ap­skųs ir to­liau sieks ap­kal­ti­na­mo­jo nuo­ spren­džio.

Gel­bė­jo įstri­gu­sią kar­vę As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Ug­nia­ge­siai Ši­lu­tės ra­jo­no Šy­šos kai­me gel­bė­jo dumb­le įstri­gu­sią kar­vę.

Prieg­lobs­čio nuo kait­ros ar van­dens ieš­ko­ju­si ver­šin­ga kar­vė įklim­po dvie­jų met­rų gy­lio ka­na­le. Iš pra­džių kar­vę iš bė­dos mė­gi­no va­duo­ti gy­vu­lio šei­mi­nin­kai. Ta­

čiau ne­pa­vy­kus jos iš­trauk­ti, bu­vo iš­kvies­ti gel­bė­to­jai. Žmo­nės, be­ gel­bė­da­mi gy­vu­lį, mė­gi­no pa­dė­ti kar­vei ap­si­ver­šiuo­ti. Ši­lu­tės ug­nia­ge­siai gy­vu­lį iš­ trau­kė ap­juo­sę jį per krū­ti­nę ir pil­ vą gu­mi­nė­mis žar­no­mis. Spe­cia­ lios tech­ni­kos ne­pri­rei­kė. Ta­čiau per ne­lai­mę nu­dvė­sė ką tik gi­męs ver­šiu­kas. Kar­vės šei­mi­ nin­kai skai­čia­vo nuo­sto­lius ir ap­ gai­les­ta­vo dėl pra­ras­to ver­še­lio.

Auk­sa­ran­kis: Kęs­tu­čio ga­ra­že su­mon­tuo­ta ga­na su­dė­tin­ga apa­ra­tū­ra bu­vo skir­ta me­tam­fe­ta­mi­nui ga­min­ti.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Narkotikus ga­mi­no kai­me Klai­pė­dos or­ga­ni­zuo­to nu­si­kals­ta­mu­mo ty­ri­mo biu­ro pa­rei­gū­nai de­mas­ka­vo pir­ mą mū­sų kraš­te me­tam­fe­ta­mi­no ga­mi­ni­ mo fab­ri­kė­lį bei su­lai­kė kvai­ša­lų ga­min­to­ jus ir pla­tin­to­jus. Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Ap­si­me­tė nar­ko­ti­kų pir­kė­jais

Se­ki­mo ir de­mas­ka­vi­mo ope­ra­ci­ja už­tru­ko apie pu­sant­rų me­tų. Nu­ si­kal­tė­liai bu­vo la­bai at­sar­gūs, lai­ kė­si griež­tos kons­pi­ra­ci­jos. Dau­giau nei prieš me­tus 1959 m. gi­męs klai­pė­die­tis Ni­ko­la­jus įkliu­ vo, kai pa­rei­gū­nai su­lai­kė vi­są gru­ pę ka­na­pė­mis pre­kia­vu­sių jau­nų vai­ki­nų. Tą­kart bū­ta ži­nių, kad šis vy­ras jau­nuo­liams tie­kė me­tam­fe­ ta­mi­ną. Už­mez­gę su Ni­ko­la­ju­mi ry­šį, pir­kė­jais ap­si­me­tę pa­rei­gū­nai iš jo nu­si­pir­ko pu­sę ki­log­ra­mo šių nar­ ko­ti­kų. Ta­čiau tiks­las bu­vo su­ži­no­ti, kur ir kas juos ga­mi­na. Ty­ri­mas at­ve­dė pas nu­si­kals­ta­ mo vers­lo or­ga­ni­za­to­rių 1970 m. gi­mu­sį klai­pė­die­tį Ar­tū­rą. Šis vy­ ras jau bu­vo pa­si­žy­mė­jęs už­sie­ny­je – be­ne 2007 m. jis bu­vo nu­teis­tas Nor­ve­gi­jo­je už di­de­lio kie­kio nar­ ko­ti­kų kont­ra­ban­dą. Pra­ver­tė su­vi­rin­to­jo ži­nios

Pa­rei­gū­nai įsi­ti­ki­nę, kad jo ry­šiai su už­sie­ny­je gy­ve­nan­čiais nar­ko­ ti­kų pla­tin­to­jais iš­li­ko. Kaip spė­ ja­ma, bū­tent Ar­tū­ras or­ga­ni­za­vo me­tam­fe­ta­mi­no ga­mi­ni­mo vers­lą Klai­pė­dos ra­jo­ne. Suor­ga­ni­za­vę dar ke­lis pir­ki­ mus iš šių vy­rų pa­rei­gū­nai su­se­kė, kur me­tam­fe­ta­mi­nas ga­mi­na­mas. Paaiš­kė­jo, kad šių nar­ko­ti­kų ga­

my­bos įren­gi­niai bu­vo su­mon­tuo­ ti vie­nos so­dy­bos, esan­čios Bud­ri­ kių kai­me, ga­ra­že. Čia gy­ve­na su­vi­rin­to­ju dir­ban­ tis 1968 m. gi­męs Kęs­tu­tis. Jis bu­ vo sa­vo­tiš­kas ga­my­bos meist­ras.

Šis su­si­vie­ni­ji­mas tie­kė nar­ko­ti­kus di­ de­liais kie­kiais ir su gat­vės pre­kei­viais rei­ka­lų ne­tu­rė­da­vo. Vy­ras su­meist­ra­vo ga­na su­dė­tin­ gą įran­gą kvai­ša­lams ga­min­ti, ją su­mon­ta­vo ir, kaip įta­ria­ma, pa­ts dir­bo su šiais apa­ra­tais. Me­tam­fe­ta­mi­no ga­my­ba, pa­sak ži­no­vų, yra kur kas pa­pras­tes­nė nei am­fe­ta­mi­no, ta­čiau taip pat ne­ pap­ras­tas che­mi­nis pro­ce­sas, rei­ ka­lau­jan­tis spe­cia­lios įran­gos. Nea­be­jo­ja­ma, kad Kęs­tu­tis su­ pra­to, ką ga­mi­na, tad iš­si­suk­ti nuo at­sa­ko­my­bės jam var­gu ar pa­vyks.

Per ke­lias pa­rei­gū­nų ope­ra­ci­jas iš šių vy­rų bu­vo paim­ta apie trys ki­log­ra­mai me­tam­fe­ta­mi­no, ku­rio ver­tė sie­kia 100 tūkst. li­tų. Ma­no­ma, kad ga­ra­že su­mon­tuo­ ta la­bo­ra­to­ri­ja veik­da­vo tik ta­da, kai vy­rai gau­da­vo už­sa­ky­mą. Ras­ti rea­li­za­ci­jos vie­tas po­ li­ci­nin­kams pa­pras­tai yra la­bai su­dė­tin­ga. Daž­nai narp­lio­da­mi kvai­ša­lų tie­ki­mo ka­muo­lį jie pa­ mes­da­vo siū­lo ga­lą kur nors pa­ ke­liui į Kau­ną. Prieš pu­sant­rų me­tų bend­ra­dar­ biau­da­mi su Nor­ve­gi­jos po­li­ci­ja mū­sų pa­rei­gū­nai išaiš­ki­no iš mū­sų ša­lies į šią Skan­di­na­vi­jos vals­ty­ bę be­si­drie­ku­sius nar­ko­ti­kų tie­ki­ mo ke­lius. Paaiš­kė­jo, kad mė­ty­da­mi pė­das nu­si­kal­tė­liai kvai­ša­lus ve­žė per Vo­ kie­ti­ją, o Nor­ve­gi­jo­je la­bai ati­džiai juos slė­pė, slap­ta­vie­tes įsi­reng­da­vo miš­kuo­se po ak­me­ni­mis. Sta­tis­ti­ka tei­gia, kad Nor­ve­gi­ ja pir­mau­ja Eu­ro­po­je pa­gal mir­ tin­gu­mą nuo nar­ko­ti­kų mi­li­jo­nui gy­ven­to­jų. Po­pu­lia­riau­si kvai­ša­lai ten da­bar yra am­fe­ta­mi­nas ir me­ tam­fe­ta­mi­nas.

Į Nor­ve­gi­ją – per Vo­kie­ti­ją

Ki­ti du nu­si­kals­ta­mo vers­lo na­riai Ar­tū­ras ir Ni­ko­la­jus taip pat bu­vo pa­si­skirs­tę vaid­me­ni­mis. Vie­nas tei­kė ža­lia­vą, ki­tas rū­pi­no­si ga­ta­ vos pro­duk­ci­jos rea­li­za­vi­mu. Šis su­si­vie­ni­ji­mas tie­kė nar­ko­ ti­kus di­de­liais kie­kiais ir su gat­ vės pre­kei­viais rei­ka­lų ne­tu­rė­da­ vo. Esa­ma įta­ri­mų, kad nar­ko­ti­kai bu­vo skir­ti Skan­di­na­vi­jos rin­kai.

Pel­nas: pa­rei­gū­nai pas įta­ria­

muo­sius ra­do ne­ma­žai pi­ni­gų, gau­tų už kvai­ša­lus.

9

trečiADIENIS, birželio 5, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

–0,13 %

10 kartų

– tiek per­nai išau­go „Ei­kos“ grupės nuo­sto­liai.

–0,91 %

–0,19 %

Nusipirko Gol­fo klu­bą

„Lesto“ imasi taupyti

€

Lie­tu­vos baldų ga­my­bos gru­ pė „Er­go­lain“ iš Šve­di­jos in­ ves­ti­cijų fon­do „As­kemb­la Growth Fund“ įsi­gi­jo Eu­ro­pos cent­ro gol­fo klubą, kurį iki šiol valdė bend­rovė „Golf De­ve­ lop­ment“. San­do­rio su­ma ne­ skel­bia­ma. Per ar­ti­miau­sius me­tus į klubą pla­nuo­ja­ma in­ ves­tuo­ti apie 1 mln. litų.

Elekt­ros skirs­ty­mo grupė „Les­to“ ma­ži­na klientų ap­tar­ na­vi­mo tinklą. Nuo lie­pos de­ šim­ties ma­žiau­sių klientų ap­ tar­na­vi­mo centrų veik­la per­ ke­lia­ma į di­des­nius mies­tus. „Les­to“ skai­čiuo­ja, kad ma­ žuo­siuo­se klientų ap­tar­na­vi­ mo cent­ruo­se ap­tar­nau­ti vie­ ną klientą bran­giai kai­nuo­ja.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0393 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0456 JAV do­le­ris 1 2,6427 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5640 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9249 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1096 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,5490 Ru­si­jos rub­lis 100 8,2952 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7815

gas dau­ge­liui tautų, – ne­mo­ka­me par­da­vinė­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ge­ri par­davė­jai – de­fi­ci­tas Kas per daug – tas ne­svei­ka

Tiek mais­to, tiek dra­bu­žių ar kitų pre­kių par­duo­tuvė­se dir­ban­tiems par­davė­jams tai­ko­mi pa­našūs rei­ ka­la­vi­mai, vie­nas jų – pro­fe­sio­ na­lus klientų ap­tar­na­vi­mas. Daž­ nai ky­la klau­si­mas, kas kam at­ro­do pro­fe­sio­na­lu ir kur yra ta ri­ba, ku­ rią ne taip jau sun­ku per­ženg­ti. Nuo vi­siš­ko abe­jin­gu­mo iki per­ ne­lyg per­dėto dėme­sio ir en­tu­ziaz­ mo. Taip daž­nai ver­ti­na­mas mus kas­dien ap­tar­nau­jan­tis par­duo­tu­ vių per­so­na­las. „Dau­ge­liu at­vejų at­ro­do, kad už­ ėjęs į par­duo­tuvę su­truk­dei kam nors kokį kitą darbą dirb­ti. Ar­ba prie­šin­gai – kar­tais par­davė­jai per­ ne­lyg įkyrūs“, – kons­ta­ta­vo eti­ke­to ži­no­vas Gied­rius Druk­tei­nis. Jo ma­ny­mu, tai būti­na spręsti – ar­ba as­menį ap­mo­kant, ar­ba ko­kiais nors ki­tais būdais mo­ty­vuo­jant. Nes pu­siaus­vy­ros pas mus nėra. „Ma­ne ap­skri­tai nuo­šird­žiai ste­ bi­na lie­tu­viš­ka ne­pa­gar­ba žmo­gui, at­si­ne­šan­čiam pi­ni­gus, tiek ka­vinė­ se, res­to­ra­nuo­se, tiek par­duo­tuvė­ se, bet kur ki­tur, kur tu, kaip pi­ni­ gus mo­kan­tis as­muo, esi lai­ko­mas prie­šu, truk­dy­to­ju, pre­ten­zin­gu sno­bu ir pan. Daž­nai su­si­da­ro įspū­ dis, kad par­davė­jams, kitų pa­slaugų teikė­jams tie pi­ni­gai krin­ta tar­si iš dan­gaus ir ne­rei­kia jų iš­lu­pinė­ti iš žmo­gaus. Tai, ma­no ma­ny­mu, la­bai ne­tei­sin­gas po­žiū­ris. Dir­ban­tis žmo­ gus ži­no, kaip iš tiesų sun­ku už­dirb­ti litą“, – dėstė G.Druk­tei­nis. Lie­tu­viai ne­mo­ka pre­kiau­ti

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, vie­nas fil­ mo „Gra­ži mo­te­ris“ epi­zodų daž­ nas ir mūsų gy­ve­ni­me. Jei už­su­ki

pokytis

–0,4161 % +0,0965 % –0,3018 % +0,1250 % +0,0325 % +0,4098 % +0,2579 % +0,3593 % +0,2234 %

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius (nuotr.) tei­gia, kad kol kas ne­ ma­to ga­li­my­bių pa­di­din­ti mi­ni­ ma­lią mėne­sinę algą (MMA) iki 1200 litų, kaip siū­lo Dar­bo par­ti­ ja (lei­bo­ris­tai).

Ver­si­ja: pa­sak G.Druk­tei­nio, lie­tu­viai ap­skri­tai ne­tu­ri ge­no, ku­ris būdin­

i.pepceviciute@diena.lt

kiekis Santykis

Algų dau­giau ne­di­dins

Pas­lau­gus, sąži­nin­ gas, ma­lo­nus, ge­ ban­tis bend­rau­ ti su klien­tais, tvar­ kin­gai at­ro­dan­tis. To­kie rei­ka­la­vi­mai ke­lia­mi par­duo­tu­ vių ka­si­nin­kams, par­davė­jams-kon­ sul­tan­tams. De­ja, ne­re­tas at­ve­jis, kai rei­ka­la­vi­mai ir tik­ rovė ne­su­tam­pa.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

į pra­ban­gią gar­saus prekės ženk­lo dra­bu­žių par­duo­tuvę ar au­to­mo­ bi­lių sa­loną vilkė­da­mas pa­trin­tus džin­sus ir nie­kuo neiš­sis­ki­rian­čius marš­kinė­lius, o ne puošnų kos­ tiumą, ga­li būti ir išp­ra­šy­tas lauk, o jei ir ne, ma­lo­naus bend­ra­vi­ mo tikė­tis be­veik ne­ver­ta. „Nors ir Bib­li­jo­je pa­sa­ky­ta, kad su kiek­vie­ nu žmo­gu­mi rei­kia elg­tis gra­žiai, nes nie­ka­da ne­ži­nai, kuo tas žmo­ gus pa­virs“, – do­ro el­ge­sio su ki­tu ra­gi­no ne­pa­mirš­ti G.Druk­tei­nis. Pa­sak eti­ke­to ži­no­vo, mes, lie­ tu­viai, ap­skri­tai ne­tu­ri­me ge­no, ku­ris būdin­gas dau­ge­liui tautų, – ne­mo­ka­me par­da­vinė­ti. „Nie­ka­ da ne­par­da­vinė­jo­me in­te­lek­ti­nių pro­duktų ar pro­duktų, tu­rin­čių pri­dėtinę vertę. O par­duo­ti ve­žimą kai­lių ar sta­tinę me­daus ypa­tin­go pro­to ne­rei­kia, tas par­da­vi­mo pro­ ce­sas vi­sa­da bu­vo leng­vas. Dėl to par­duo­ti žmo­gui daiktą, ku­rio iš prin­ci­po ne­rei­kia, kas ir yra visų pra­ban­gos pre­kių par­da­vi­mas, – ši­to mums rei­kia iš­mok­ti“, – sa­ kė G.Druk­tei­nis.

Ma­ne ap­skri­tai nuo­ šird­žiai ste­bi­na lie­ tu­viš­ka ne­pa­gar­ba žmo­gui, at­si­ne­šan­ čiam pi­ni­gus. Pliu­sai ir mi­nu­sai

Kas yra ko­ky­biš­kas, pro­fe­sio­na­lus ir priim­ti­nas ap­tar­na­vi­mas, ži­no­ma, kiek­vie­nas dar sprend­žia ir pa­gal sa­ve. Už­sukęs į par­duo­tuvę ar net de­ga­linę, daž­nas no­ri tie­siog įsi­gy­ ti, ko rei­kia, su­si­mokė­ti ir be di­de­ lių kalbų išei­ti. Ta­čiau daž­nai esa­

me ver­čia­mi at­sa­ky­ti į par­davėjų už­duo­da­mus klau­si­mus: „Gal py­ ra­gai­čio prie ka­vos? O gal dar norė­ tumė­te įsi­gy­ti šampū­no?“ Tie­sa, neat­mes­ti­nas va­rian­tas, kai to­kiais at­ve­jais pirkė­jas pri­si­ me­na, jog to ar ki­to šampū­no jam tik­rai rei­kia. Klau­si­mas, kaip ir kiek pa­si­tei­si­na mo­de­lis, tai­ko­mas kos­ me­ti­kos, hi­gie­nos prekių par­duo­ tu­vių tink­lo „Dro­gas“ par­davė­ joms-kon­sul­tantėms, – pa­kar­to­ti gau­namą sumą ir ati­duo­damą grą­ žą. De­ja, iš pa­čių „Dro­go“ va­dovų to iš­girs­ti ne­pa­vy­ko. Svar­bu šva­rios ran­kos

Kal­bos ne­pras­lys­ta pro au­sis, bet štai akys fik­suo­ja vaizdą. Ar ma­lo­ nu į ran­kas im­ti prekę, ku­ri ką tik bu­vo par­davė­jos ran­ko­se juo­do­ mis pa­nagė­mis? Var­gu. „Daž­nai ap­si­per­ku vie­no­je Vil­niaus cent­re esan­čių mažųjų „Ma­xi­mos“ par­ duo­tu­vių. Ži­no­te, ne­si­no­ri įžeis­ti žmo­gaus, bet kar­tais tie­siog knie­ ti pa­klaus­ti par­davė­jos, ar ji ka­da nors plau­na ran­kas“, – ne­pa­si­ten­ ki­nimą iš­reiškė vil­nietė An­ge­li­na. Mo­ters žod­žiai ne iš pirš­to lauž­ ti. Ir šis fak­tas pra­si­len­kia su ka­si­ nin­kams ke­lia­mais rei­ka­la­vi­mais. „Ma­xi­mos LT“ ko­mu­ni­ka­ci­jos va­ dovė Re­na­ta Sau­lytė pa­tvir­ti­no, kad dar­buo­tojų ran­kos pri­va­lo būti šva­rios, na­gai trum­pi ir tvar­kin­gi. Bend­rovės „Ri­mi Lie­tu­va“ viešų­ jų ry­šių va­dovė Ra­min­ta Sta­nai­ tytė-Čes­nu­lienė, kalbė­da­ma šia te­ma, pa­minė­jo jun­ginį „idea­liai šva­rios“. Tai­gi klau­si­mas, kaip to­kie da­ ly­kai pra­slys­ta pro ver­ti­nan­čių klientų ap­tar­na­vimą, tik­ri­nan­čių pro­duktų ko­kybę, lai­ky­mo sąly­ gas ko­kybės dar­buo­tojų, re­vi­zo­rių, įmonės va­dovų akis.

„Kol kas ši­to­kių ga­li­my­bių ne­ ma­tau, nes MMA šiuo me­tu yra 1000 litų ir aš ma­nau, kad skir­ tu­mas tarp MMA ir dar­buo­tojų, dir­ban­čių vals­tybės tar­ny­bo­je ar­ ba dir­ban­čių pa­gal dar­bo su­tar­tis kultū­ros sek­to­riu­je, bib­lio­te­ko­se, ki­to­se ins­ti­tu­ci­jo­se, yra la­bai ne­ di­de­lis“, – LRT ra­di­jui ant­ra­dienį teigė A.But­ke­vi­čius. Pa­sak jo, iki 1,2 tūkst. litų pa­ di­din­ta MMA reikštų, kad kva­li­ fi­kuo­ta dar­bo jėga būtų įver­tin­ta mi­ni­ma­liu už­mo­kes­čiu. „Tai reikš­ tų, kad kva­li­fi­kuo­ta dar­bo jėga iš esmės būtų įver­tin­ta vos ne MMA dyd­žiu. Ir, aiš­ku, šiuo me­tu rei­kia įver­tin­ti, kad kon­ku­ren­ci­ja yra au­ gan­ti, kad eko­no­mi­ka, jei­gu kalbė­ tu­me apie eu­ro zo­nos ša­lis, kol kas neat­si­gau­na“, – sakė prem­je­ras. Mi­nist­ras pir­mi­nin­kas teigė, kad MMA pa­di­din­ti ne­ga­li­ma ir dėl su­dėtin­gos eko­no­minės si­ tua­ci­jos ES.

„Šių metų pir­m as ket­v ir­t is pa­rodė, kad dau­ge­ly­je eu­ro zo­ nos ša­l ių vyks­ta eko­n o­m i­kos lėtėji­mas, ir ma­nau, kad rei­kia la­bai at­sar­giai elg­tis su MMA, bet rei­kia gal­vo­ti, kaip pa­di­din­ ti kon­ku­ren­cin­gumą ir su­kur­ti lanks­čią dar­bo rinką“, – ti­ki­no A.But­ke­vi­čius. Ge­gužės pa­bai­go­je Sei­mo Dar­ bo par­ti­jos frak­ci­jos na­rių grupė, ku­riai va­do­vau­ja Vir­gi­ni­ja Balt­rai­ tienė, pa­si­ūlė nu­sta­ty­ti 10 tūkst. litų me­tinį neap­mo­kes­ti­namųjų pa­jamų, į ku­rias įei­na vi­sos dar­ bo pa­ja­mos, dydį. Jei šiam pa­si­ūly­mui ne­būtų pri­tar­ta, kaip al­ ter­na­tyvą siū­lo­ma to­liau di­din­ ti MMA. BNS inf.

Žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimas artėja į pabaigą Žemės ūkio ministerija primena, kad birželio 15 d. baigiasi pagrin­ dinis žemės ūkio naudmenų ir pa­ sėlių deklaravimas. Pavėluotai pateiktos paraiškos gauti tiesiogi­ nes išmokas už žemės ūkio naud­ menų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cuk­ rų ir paramą už plotus pagal Lietu­ vos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos priemones bus priima­ mos iki liepos 10 d., tačiau už kiek­ vieną uždelstą darbo dieną para­ ma bus mažinama 1 proc.

Pareiškėjai paraiškas gali pateikti atvykę į seniūniją, kurioje įregist­ ruota žemės ūkio valda. Seniūni­ jos darbuotojas, naudodamasis Paraiškų priėmimo informacine sistema, padės pareiškėjui elekt­ roniniu būdu įbraižyti deklaruo­ jamų žemės ūkio naudmenų, pa­ sėlių ir kitus plotus bei užpildyti kitus duomenis, reikalingus pa­ raiškai pateikti. Pareiškėjai, turintys galimy­ bes naudotis e. bankininkyste, pa­ raiškas gali pateikti savarankiškai, jungdamiesi prie VĮ Žemės ūkio in­ formacijos ir kaimo verslo centro administruojamos Paraiškų priė­ mimo informacinės sistemos.

VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, iki š. m. birželio 3 d. buvo priimtos 94 377 paraiškos, deklaruotas 1 240 496,33 ha plotas. O 2012 m. tokiu pat metu buvo priimta daugiau pa­ raiškų – 106 549 ir deklaruotas di­ desnis plotas – 1 484 881,35 ha (pri­ minsime, kad iš viso 2012 m. buvo pateiktos 159 448 paraiškos, dekla­ ruotas 2 784 280,46 ha plotas). Nors pavasaris šiais metais vė­ lavo ir žemdirbiams šiuo metu pats darbymetis, tačiau galutinis kasmečio paraiškų surinkimo ter­ minas nesikeičia ir pagrindinis že­ mės ūkio naudmenų ir pasėlių dek­ laravimas netrukus baigsis. Kaip rodo ankstesnių metų patirtis, pa­ skutinėmis deklaravimo dienomis seniūnijas užplūdę pareiškėjai turi laukti norinčiųjų deklaruoti pasė­ lius eilėje, kadangi seniūnijos dar­ buotojai dėl didelio darbo krūvio negali priimti visų atėjusiųjų pa­ teikti paraiškas. Todėl kviečiame žemdirbius neatidėlioti ir kuo sku­ biau teikti paraiškas.

Užs. 1111134

10

trečiadienis, birželio 5, 2013

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Plū­du­riuo­jan­tį gy­ve­ni­mą pa­d Dau­ge­lis lie­tu­vių įpra­tę gy­ven­ti sau­ su­mo­je ir nė ne­pa­ gal­vo­ja, kaip pa­to­ gu įsi­kur­ti ant van­ dens: ne­rei­kia skly­ po, o sta­ti­nį ga­li­ma nu­pluk­dy­ti ten, kur pa­tin­ka. Rei­ kia šiek tiek ryž­to, ir plū­du­riuo­jan­tis sta­ ti­nys ga­li tap­ti kas­ die­ny­be. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Se­kė To­mu So­je­riu

„Gi­miau ir au­gau prie van­dens – Ne­mu­no ir Ne­ries san­ta­ko­je, to­ dėl van­duo vi­są lai­ką trau­kė, jis man pri­me­na vai­kys­tę“, – at­si­vė­ rė kau­nie­tis Ri­man­tas Ig­na­ta­vi­čius, jau tris­de­šimt me­tų gy­ve­nan­tis Pa­ lan­go­je. Vy­ras pri­si­me­na, ko­kią di­de­ lę įta­ką jam pa­da­rė paaug­lys­tė­ je per­skai­ty­ta JAV ra­šy­to­jo Mar­ko Tve­no kny­ga „To­mo So­je­rio nuo­ ty­kiai“. Tad ir jis, kaip kny­gos he­ ro­jus dvy­li­ka­me­tis ber­niu­kas, pa­ no­ro plaus­tu leis­tis į nuo­ty­kių paieš­kas. Drau­ge upė­mis ke­liau­ da­vo ne tik Ri­man­to drau­gai, bet ir bro­lis – Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius, ži­ no­mas Kau­no vi­suo­me­ni­nin­kas, ce­re­mo­ni­meist­ras. Vis dėl­to Ri­man­tas per­si­kraus­tė gy­ven­ti į pa­jū­rį, kur gy­ve­no jo su­ tuok­ti­nė. Tai anaip­tol ne­bu­vo au­

Sim­bo­lis: R.Ig­na­ta­vi­čius lai­vo pa­vi­da­lą pri­tai­kė ki­toms pa­skir­tims – pir­čiai, pre­ky­bai.

ka. Vy­ras pri­si­pa­ži­no, kad jį vi­sa­da trau­kė pla­tes­ni van­de­nys. Gy­ve­ni­mui ant van­dens pra­džią da­vė pa­grin­di­nė veik­la – pre­ky­ ba žu­vi­mis. Ri­man­tui ne­si­no­rė­jo pre­kiau­ti iš stan­dar­ti­nės pa­la­pi­ nės, tad pa­si­ga­mi­no lai­vo for­mos me­d i­n ę ke­l io­n i­n ę pre­k y­v ie­ tę. To­kių lai­vų su ra­tais vis dau­ gė­jo, rei­kė­jo kaž­kur juos lai­ky­

ti. Tad vers­li­nin­kas įsi­gi­jo skly­pą prie pat Pa­lan­gos, bu­vu­sio kar­je­ ro vie­to­je. Čia da­bar telk­šo skaid­rus van­ dens tel­ki­nys, su­pa­mas gam­tos. Ant kran­to, pa­miš­kė­je, ga­li­ma pa­ ma­ty­ti me­di­nį na­me­lį, van­de­ny­je – ne vie­ną plū­du­riuo­jan­tį ob­jek­ tą: me­di­nį pa­sta­tą bei ke­lias pa­la­ pi­nes, deng­tas nend­rė­mis.

Ke­liau­jan­tys pa­sta­tai

Tai Ri­man­to ka­ra­lys­tė, ku­rio­je jo sie­la dai­nuo­ja. Čia gims­ta ir rea­li­ zuo­ja­si keis­čiau­si su­ma­ny­mai, pa­ bai­gos jiems ne­ma­ty­ti. Ant van­ dens ir pa­kran­tė­je stūk­san­tys ne­di­de­li sta­ti­niai – lai­ki­ni, be pa­ ma­tų, tad ir dėl jų pa­sta­ty­mo vy­ ras iš­ven­gė dau­gy­bės do­ku­men­tų tvar­ky­mo. Tai va­di­na­mie­ji ša­la­šai,

Gamtoje: daugybę objektų R.Ignatavičius sugalvojo gaminti iš natūralių, čia pat augančių ir rastų medžiagų.

dvi pir­te­lės ir tro­be­lė be pa­ma­tų. Ka­pi­ta­li­nių pa­sta­tų, pa­sak šei­mi­ nin­ko, jam ir ne­rei­kia, nes „vis­kas tu­ri ju­dė­ti“. Net rąs­ti­nė tro­be­lė, iš pa­žiū­ ros nie­kuo ne­si­ski­rian­ti nuo įpras­ tų va­sar­na­mių, kar­tą bu­vo pa­ki­lu­si į orą ir su vi­sais bal­dais bei daik­tais nu­neš­ta į ki­tą skly­po vie­tą. Ke­liant na­mą bu­vo pa­nau­do­ti trau­ki­nio bė­

11

trečiadienis, birželio 5, 2013

namai

dik­ta­vo M.Tve­nas Ji su­mū­ry­ta taip, kad na­mo kil­no­ ji­mas jai ne­pa­ken­kia. Be to, jo sie­ nos sau­go dau­gy­bę įvai­rių se­nie­nų, ra­kan­dų, šir­džiai mie­lų daik­tų, ku­ rie glos­to šei­mi­nin­ko šir­dį. Ap­siei­na be elekt­ros

„Va­žiuo­ju prie van­dens“, – taip sa­vo itin daž­nas iš­vy­kas iš na­mų Pa­lan­go­je va­di­na Ri­man­tas. Prie bu­vu­sio kar­je­ro jis at­vyks­ta ne dryb­so­ti. Juk lau­kia vir­ti­nė dar­bų, ku­riuos pa­ts čia pat ir su­gal­vo­ja. Kiek­vie­nas ma­to­mas ob­jek­tas – jo fan­ta­zi­jos vai­sius.

Ri­man­tas Ig­na­ta­vi­čius:

Prie van­dens daug lai­ko pra­lei­džiu, čia gam­ta, vis­kas na­tū­ ra­lu, ty­lu, ra­mu. Net ir jū­ros ne­ma­tau, ku­ ri už pu­sant­ro ki­lo­ met­ro, vis nė­ra ka­da.

giai. „Šiais lai­kais yra spe­cia­li tech­ ni­ka, ku­ri pa­jė­gi į ki­tą vie­tą per­kel­ti na­mą, tik šis dar­bas bran­giai kai­ nuo­ja“, – pa­ste­bė­jo pa­šne­ko­vas. Tie­sa, Ri­man­tas no­rė­jo šį na­ mą sta­ty­ti ant sli­džių ir žie­mą pa­ trauk­ti ten, kur rei­kia, bet šis su­ ma­ny­mas ne­pa­si­tei­si­no. Apie 60 kv. m bend­ro plo­to tu­ rin­čia­me na­me­ly­je yra net kros­nis.

An­tai ša­la­šai – itin eg­zo­tiš­ kas įren­gi­nys. Tai pa­la­pi­nė, deng­ ta nend­rė­mis ir plū­du­riuo­jan­ti ant van­dens. Po pa­la­pi­ne pri­tvir­tin­tos pu­tų po­lis­ti­ro­lo plokš­tės, ku­rios iš­lai­ko tiek kar­ka­są su nend­rė­mis, tiek vi­du­je esan­čius žmo­nes. Pa­sak Ri­man­to, po­lis­ti­ro­las neį­mirks­ta, yra ne­kenks­min­gas, žie­mą jam nie­ ko ne­nu­tin­ka. Paš­ne­ko­vo ži­nio­mis, to­kioms tech­no­lo­gi­joms už­sie­nie­ čiai po­lis­ti­ro­lą nau­do­ja jau se­niai. Šia plau­kian­čia pa­la­pi­ne ga­li­ma nu­siir­ti į bet ku­rią van­dens tel­ki­ nio vie­tą, nu­leis­ti in­ka­rą ir sau bū­ ti. Se­zo­no me­tu į vi­dų pri­klo­ja­ma šie­no – štai ir guo­lis. R.Ig­na­ta­vi­ čius at­krei­pė dė­me­sį, kad jo val­

do­se nė­ra elekt­ros. Anks­čiau tu­ rė­jo vė­jo jė­gai­nę, ta­čiau vėt­ra ją ap­ga­di­no, tad da­bar šei­mi­nin­kas ver­čia­si be jos. Mo­bi­lų­jį te­le­fo­ ną jis įkrau­na au­to­mo­bi­ly­je, mi­ ni­ma­liems po­rei­kiams yra ge­ne­ ra­to­rius. Tik šal­dy­tu­vo nė­ra, tad va­sa­rą ten­ka rink­tis il­giau ne­gen­ dan­tį mais­tą. Ant van­dens plū­du­riuo­ ja ir dar vie­nas me­di­nis na­ me­l is, ja­m e įreng­ta pir­tis su prie­pir­čiu. Pa­si­šil­džius ga­li­ma iš­kart nuo „de­nio“ leis­tis į skaid­ rų kar­je­ro van­de­nį, o po to pri­sės­ti ir ry­mo­ti žvel­giant į ne­di­de­lę sa­lą prie­šais. Pir­tis lai­ko­si ant po­nto­nų, ją ga­li­ma nu­pluk­dy­ti į bet ku­rią ki­ tą van­dens tel­ki­nio vie­tą.

Plau­kio­ja: ša­la­šais pra­min­tos nend­ri­nės pa­la­pi­nės ant van­dens, pri­

dė­jus šie­no, tam­pa eg­zo­tiš­kais guo­liais.

Ža­vi­si kur­šių pa­pro­čiais

Už­sik­rė­tęs plau­kio­ji­mo idė­jo­mis, R.Ig­na­ta­vi­čius su bend­ra­min­čiais yra įkū­ręs „Bal­ti­jos kur­šių vi­tin­ gų“ aso­cia­ci­ją. Vi­tin­gais va­di­na­ mi se­no­vės prū­sų di­di­kai ir kar­ ve­džiai, ku­rie ke­lia­vo Bal­ti­jos ša­lių ke­liais. Pa­de­dant is­to­ri­kams, aso­ cia­ci­ja sie­kia at­kur­ti vi­tin­gų ke­lio­ nių marš­ru­tus ir juos pa­kar­to­ti. R.Ig­na­ta­vi­čius sva­jo­ja Pa­lan­go­ je prie jū­ros įkur­ti ir Bal­ti­jos ša­lių se­no­vi­nę gy­ven­vie­tę, mat da­bar­ti­ nė­se tu­ri­mo­se val­do­se tam per ma­ žai vie­tos. Vis dėl­to ir jo ne­di­de­lė­je ka­ra­ lys­tė­je gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je, no­rin­čių čia at­vyk­ti drau­gų, pa­ žįs­ta­mų ne­stin­ga. Čia pra­šo­si pa­ sto­vyk­lau­ti ir skau­tai. Šei­mi­nin­kas pla­nuo­ja, kad il­gai­niui sau­su­mo­ je at­si­ras dau­giau lai­ki­nų na­me­lių. Vy­rui rū­pi kur­ti tai, kad su­si­ję su kur­šių kraš­tu. „Kur­šiai gro­bė, pre­kia­vo ir gim­ dė vai­kus. Jie tu­rė­jo ne­di­de­lius lai­ vus ir ka­ria­vo. Atp­lauk­da­vo van­ dens žmo­nės, jie taip pat gy­ve­no

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

Mo­bi­lūs: vi­si ant van­dens pa­sta­ty­ti ob­jek­tai ga­li bū­ti nu­pluk­dy­ti į ki­tą

van­dens tel­ki­nio vie­tą.

ant van­dens ar­ba prie jo“, – is­to­ ri­nė­mis ži­nio­mis da­li­jo­si en­tu­zias­ tas. Vy­ras puo­se­lė­ja pa­jū­rio kul­tū­ ros tra­di­ci­jas, nes ma­no, kad rei­kia gerb­ti kraš­tą, ku­ria­me gy­ve­ni, jo pa­pro­čius. Jū­rą ma­to re­tai

„Prie van­dens daug lai­ko pra­lei­džiu, čia gam­ta, vis­kas na­tū­ra­lu, ty­lu, ra­ mu. Net ir jū­ros ne­ma­tau, ku­ri vos už pu­sant­ro ki­lo­met­ro. Vis nė­ra ka­ da“, – pri­si­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. Ri­man­to su­tuok­ti­nė pra­si­ta­rė, kad vy­ras ne­daž­nas sve­čias jų bu­ vei­nė­je. Ta­čiau R.Ig­na­ta­vi­čius sa­

ko, kad žmo­na jau ap­si­pra­to su jo iš­ vy­ko­mis prie van­dens, o keis­ti vy­ro po­mė­gių ne­pa­vyk­tų. Ri­man­tas pa­ rū­pi­no ke­le­tą dar­žo lys­vių ir ti­ki­si, kad su­tuok­ti­nę tai už­lai­kys. Jis pri­ pa­žįs­ta, kad mo­te­riš­kų ran­kų trūks­ ta ne­prie­kaiš­tin­gai šva­rai ir tvar­kai pa­lai­ky­ti. Ypač sun­ku tvar­ky­tis, kai nė­ra bui­ties pa­to­gu­mų. Čia nė­ra du­šo, van­den­tie­kio. R.Ig­na­ta­vi­čius pa­kū­re­na pir­te­ lės kros­nį ir šil­do­si. Jis ti­ki, kad tai ge­riau­sia prie­mo­nė ne tik prau­ sian­tis, bet ir sau­gan­tis li­gų. „Or­ ga­niz­mą rei­kia grū­din­ti“, – įsi­ti­ki­ nęs pa­šne­ko­vas.

12

trečiADIENIS, birželio 5, 2013

pasaulis Įšal­do ­ sta­ty­bas

Padė­tis ­ rims­ta?

At­siėmė ­ žod­žius

Ru­si­jos ato­minės ener­ge­ti­kos kor­po­ra­ci­ja „Ro­sa­tom“, iki šiol ofi­cia­liai nei­gu­si, kad įšal­do Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės Ka­ra­liau­čiu­je sta­tybą, nu­rodė pra­dėti elekt­rinės kon­ser­va­ vi­mo dar­bus. Anks­čiau bu­vo pra­ne­ša­ma, kad „Ro­sa­tom“ svars­to sta­ty­ti ma­žes­nio ga­ lin­gu­mo reak­to­rius.

Tur­ki­jos prem­je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ğa­nas pa­reiškė, kad pa­dėtis jo ša­ly­je „da­bar jau rims­ta“. Pro­tes­tuo­to­jai po bru­ta­laus po­li­ci­jos su­si­do­ro­ ji­mo su de­monst­ran­tais va­ di­no R.T.Er­do­ğaną dik­ta­to­riu­ mi ir kal­ti­no jį sie­kiant pri­mes­ ti kon­ser­va­ty­vias is­la­miš­kas ver­ty­bes Tur­ki­jos vi­suo­me­nei.

Mi­chae­lo Doug­la­so at­sto­vas pa­neigė, kad ak­to­rius in­ter­ viu britų laik­raš­čiui „The Guar­ dian“ dėl prie­š tre­jus me­tus diag­no­zuo­to gerklės vėžio kal­ ti­no ora­linį seksą. Ats­to­vas sa­ kė, kad 68-erių žvaigždė kalbė­ jo apie bur­nos ertmės vėžio ir ora­li­nio sek­so, kaip apie vie­no iš ri­zi­kos veiks­nių, ryšį.

De­ry­bos Ura­le Ru­si­jos Je­ka­te­rin­bur­go mies­te va­kar vy­ko tra­di­ci­nis Ru­si­jos ir ES viršū­nių su­si­ti­ki­mas. Šį kartą pa­kalbė­ti bu­vo apie ką.

ES ne­se­niai pri­tarė ginklų tie­ ki­mui Si­ri­jos su­kilė­liams. Ru­ siją pa­pik­ti­no toks spren­di­mas. Mask­va pa­reiškė, kad taip ES tik pa­ska­tins krau­jo lie­jimą Si­ri­jo­je. Vladimiras Pu­ti­nas re­mia Si­ri­ jos pre­zi­den­to Bas­ha­ro al As­sa­ do vy­riau­sybę, su ku­ria Mask­ va bend­ra­dar­biau­ja nuo Ta­rybų Sąjun­gos laikų. Ru­si­jos gy­ny­ bos mi­nist­ras Ser­ge­jus Šoi­gu prie­š ES ir Ru­si­jos ly­de­rių de­ry­ bas net pa­reiškė, kad spren­di­ mas ap­gink­luo­ti Si­ri­jos su­kilė­ lius Mask­vai at­ri­šo ran­kas tiek­ti gink­lus B.al As­sa­dui, nors tai draudė tarp­tau­tinės su­tar­tys. Tie­sa, ES ly­de­riai Her­ma­nas Van Rom­puy ir José Ma­nue­lis Bar­ro­so vy­ko į Je­ka­te­rin­burgą ne tik kri­ti­kos klau­sy­ti, bet ir pri­min­ ti Ru­si­jos va­do­vui V.Pu­ti­nui apie žmo­gaus tei­sių pa­dėtį Ru­si­jo­je. Briu­se­lis ypač su­si­rūpinęs dėl pa­sta­ro­sios Mask­vos kam­pa­ni­jos prie­š ne­vy­riau­sy­bi­nes or­ga­ni­za­ ci­jas, gau­nan­čias lėšų iš už­sie­ nio, rei­ka­lau­jant, kad jos re­gist­ ruotų­si kaip už­sie­nio agentės. V.Pu­ti­nas prie­š su­si­ti­kimą sa­ kė, jog nea­be­jo­ti­nai kels opų be­ vi­zio re­ži­mo tarp Ru­si­jos bei ES klau­simą ir ban­dys su­si­tar­ ti dėl iš­ly­gos Ru­si­jos dujų mil­ži­ nui „Gazp­rom“, kad jam ne­būtų tai­ko­mos nau­jos tai­syklės, draud­žian­čios val­dy­ti du­jo­tie­kius ir ki­to­kią inf­rast­ruktūrą ES ša­ly­se. Ru­si­ja tie­kia apie treč­dalį 27 ša­lių blo­ke su­var­to­jamų dujų, o do­mi­nuo­jan­ti pa­dėtis dau­gelį metų lei­do „Gazp­rom“ dik­tuo­ ti kai­nas. Šis gin­čas kul­mi­na­ ciją pa­siekė per­nai rugsėjį, kai ES nu­sprendė pra­dėti ty­rimą dėl „Gazp­rom“ kainų nu­sta­ty­ mo stra­te­gi­jos. AFP, BNS inf.

Su­si­ti­ki­mas: V.Pu­ti­nas (vidu­

ryje) ko­le­gas iš ES H.Van Rom­ puy (kairėje) ir J.M.Bar­ro­so pri­ėmė Ura­lo mies­te Je­ka­te­ rin­bur­ge. AFP nuo­tr.

Stip­rių liū­čių au­ko­ mis Vi­du­rio Eu­ro­ po­je, at­ro­do, ta­po pen­ki lie­tu­viai. Vo­ kie­čiai ne juo­kais bi­jo po­tvy­nio. Ne­ pap­ras­to­ji pa­dėtis pa­skelb­ta ir Če­ki­jos sos­tinė­je Pra­ho­je, taip pat Aust­ri­jo­je ir Švei­ca­ri­jo­je. Patvino: Vo­kie­ti­jos Ba­va­ri­jos žemė­je esan­tis Pa­sau mies­tas po smar­kių liū­čių vir­to ant­rąja Ve­ne­ci­ja.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tarp sti­chi­jos aukų – ir lie­tu­viai Ne­laimė greit­ke­ly­je

Liū­tys pie­ti­nia­me Vo­kie­ti­jos greit­ ke­ly­je A5 su­kėlė pur­vo nuo­šliaužą. Su­si­darė spūstis. Kaip skelbė Vo­kie­ti­jos ži­niask­ lai­da, lie­tu­vių vai­ruo­ja­mas mik­ roau­to­bu­sas su­sto­jo spūsties ga­le, o ne­tru­kus į jį rėžėsi di­de­liu grei­ čiu va­žiuo­jan­tis vil­ki­kas. Jo vai­ ruo­to­jas, pa­sak pa­reigūnų, ku­rie ti­ria ne­laimės prie­žas­tis, slid­žia­ me ke­ly­je ne­su­valdė sun­kias­vorės trans­por­to prie­monės. Po su­si­ dūri­mo abi trans­por­to prie­monės už­si­lieps­no­jo, nes vil­ki­kas ga­be­no che­mi­nes med­žia­gas. Po­li­ci­jos pa­reigū­nai pa­brėžė, kad vei­kiau­siai ava­riją su­kėlė stip­rus lie­tus ir ne­sau­gus grei­tis. Vo­kie­čiai su­ne­rimę

Vo­kie­čius ne­si­liau­jan­čios liū­tys ne juo­kais gąsdi­na. Pra­neš­ta apie dvi po­tvy­nio au­kas. Į kovą su sti­chi­ja bu­vo pa­si­ųsta ka­riuo­menė. La­biau­siai nuo po­tvy­nių nu­ kentė­jo pie­tinė Vo­kiet­jos Ba­va­ri­jos žemė. Van­duo už­lie­jo ne­mažą dalį Pa­sau mies­to. Pie­tinė­je ša­lies da­ly­ je esan­tis mies­tas, ku­rio se­na­mie­tis tu­ri is­to­rinę vertę, įsikūręs Du­no­ jaus, Ino ir Il­co upių san­ta­ko­je. Šių upių van­dens ly­gis jau pa­ki­ lo aukš­čiau, ne­gu jos bu­vo pa­tvi­ nu­sios per anks­tes­nius re­kor­di­nius po­tvy­nius 1954 ir 2002 m. Her­ber­tas Zil­lin­ge­ris, Pa­sau mies­ to kri­zių val­dy­mo cent­ro at­sto­vas, pa­brėžė, kad si­tua­ci­ja ekst­re­ma­ li. Pa­vo­jus taip pat bu­vo pa­skelb­tas ry­ti­niuo­se Tiu­rin­gi­jos ir Sak­so­ni­jos re­gio­nuo­se, kur na­mus bu­vo pri­ vers­ti pa­lik­ti tūkstan­čiai žmo­nių. Bi­jo tva­no sos­tinė­je

Če­ki­jo­je pa­dėtis dar blo­gesnė, bi­ jo­ma di­de­lio mas­to Pra­hos už­lie­ji­ mo. Pir­ma­dienį bu­vo už­lie­ta da­lis

sos­tinės se­na­mies­čio. Už­da­ry­tos met­ro­po­li­te­no sto­tys ir mo­kyk­los, net gar­su­sis Ka­ro­lio til­tas. Pra­ho­je gy­ve­ni­mas tar­si su­sto­jo. Už­si­darė vers­lo ir moks­lo įstai­gos, su­tri­ko su­si­sie­ki­mas ir elekt­ros tie­ki­mas. Gelbė­to­jai pra­nešė, jog be ži­nios din­go bent ke­tu­ri žmonės. Ma­no­ ma, kad jie žu­vo per stip­rias liū­tis. Ša­ly­je nuo sa­vait­ga­lio iš vi­so žu­ vo pen­ki žmonės. Du žmonės žu­vo sa­vait­galį su­griu­vus jų va­sar­na­miui į pie­tus nuo Pra­hos, o trys ki­ti nu­ sken­do išt­vi­nu­sio­se upė­se ar­ba ka­ na­luo­se.

To­kiu me­tu su­pran­ ti, ką ga­li pa­da­ry­ti gam­ta, ko­kie esa­me be­jėgiai, kad ir ko­kių turė­tu­me tech­no­lo­ gijų. Pas­tarąjį kartą di­de­lio mas­to po­tvy­niai Vi­du­rio Eu­ropą ska­la­vo 2002 m. Ta­da sti­chi­ja nu­si­nešė de­ šim­čių žmo­nių gy­vybę, pa­darė mi­ li­jardų eurų žalą. Bai­min­da­mie­si, kad po­tvy­niai ga­li įgau­ti di­delį mastą, če­kai dar sek­ma­dienį pa­skelbė ne­pap­rastąją pa­dėtį ir pa­siuntė į pa­galbą gelbė­to­ jams 2 tūkst. ka­rių. „To­kiu me­tu su­ pran­ti, ką ga­li pa­da­ry­ti gam­ta, ko­kie esa­me be­jėgiai, kad ir ko­kių turė­tu­ me tech­no­lo­gijų“, – sakė Pra­ho­je gy­ve­nan­ti pen­si­ninkė He­le­na Ho­ lu­bo­va, stebė­da­ma ky­lantį van­denį nuo til­to per Vltavą Pra­hos cent­re. Ki­ta Če­ki­jos sos­tinės gy­ven­to­ja Ni­kol Vo­bo­ri­lo­va, dir­ban­ti vie­na­ me res­to­ra­ne ne­to­li upės, sakė, kad pa­sta­te van­dens gy­lis sie­kia nuo 30 iki 40 cm.

Vlta­vos upė­je, te­kan­čio­je per Prahą, van­dens ly­gis 10 kartų vir­ ši­jo įprastą. Nors upė­je įreng­tos ke­lios užt­van­kos, jas pa­reigū­nams te­ko pra­ver­ti, nes van­duo re­zer­ vua­ruo­se pa­siekė kri­tinį lygį. Va­ka­ri­niuo­se Če­ki­jos re­gio­nuo­se tūkstan­čiai žmo­nių bu­vo be elekt­ ros. Sut­ri­ko trau­ki­nių eis­mas, nes vėtros rovė med­žius ir jie vir­to ant bėgių. Bu­vo eva­kuo­ta per 3 tūkst. žmo­ nių. Skai­čiuo­ja­ma, kad po­tvy­nio ža­la vien Če­ki­jo­je ga­li siek­ti 20 mlrd. eurų. Aust­ri­jo­je po­tvy­niai ir liū­tys taip pat pa­si­glemžė ke­lių žmo­nių gy­ vybę. Va­ka­ri­nio Zalc­bur­go mies­to, be­si­ri­bo­jan­čio su Vo­kie­ti­ja, apy­ linkė­se ir ša­lies šiaurė­je ki­lo ke­lios pur­vo nuo­šliau­žos. Aust­ri­jos pa­reigū­nai per­spėjo, kad van­dens ly­gis Du­no­jaus ir Ino upė­se, tikė­ti­na, pa­kils aukš­čiau, nei už­fik­suo­ta 2002 m. Pa­vo­jus bu­vo pa­skelb­tas ir ki­to­ se re­gio­no ša­lių sos­tinė­se, per ku­ rias te­ka Du­no­jus. Slo­va­ki­jos prem­je­ras Ro­ber­tas Fi­co per­spėjo, kad po­tvy­nis ša­ly­je – rea­lus, nes smar­kiai ky­la Du­no­jaus van­dens ly­gis. „Iš Vo­kie­ti­jos ir Aust­ri­jos ko­legų su­lau­kia­me blogų ži­nių. Da­bar da­ ro­me viską, kad ap­sau­go­tu­me sos­ tinę“, – tvir­ti­no Slo­va­ki­jos vy­riau­ sybės va­do­vas. Veng­ri­jos sos­tinės Bu­da­peš­to ka­tast­rofų val­dy­mo cent­ro va­do­ vas Ba­kon­di Györ­gy taip pat tvir­ ti­no, kad apie 400 pa­reigūnų mies­ te sta­to užt­va­ras nuo van­dens. Ne­su­ti­ko pa­lik­ti namų

Nors žmonėms bu­vo nu­ro­dy­ta eva­ kuo­tis, dau­ge­lis li­ko sau­go­ti sa­vo tur­to. „Daug žmo­nių, ku­riems jau te­ko grum­tis su di­de­liais po­tvy­

niais 2002 m., at­si­sakė pa­lik­ti sa­ vo na­mus“, – tvir­ti­no Pa­sau me­ras Jürge­nas Dup­pe­nas. Tie­sa, bu­vo ir to­kių, ku­rie nu­ sprendė ne­žais­ti su li­ki­mu. „Esa­me su­krėsti. Turė­jo­me pa­ lik­ti namą aki­mirks­niu“, – pa­ sa­ko­jo vie­na mo­te­ris, gy­ve­nan­ ti ry­ti­nia­me Vo­kie­ti­jos Dres­de­no mies­te. Ji kar­tu su sa­vo kūdi­kiu naktį pra­lei­do vie­na­me bend­ruo­ menės cent­re, kaip ir tūkstan­ čiai kitų eva­kuotų žmo­nių ry­tinė­je Sak­so­ni­jos žemė­je. Pa­sak Vo­kie­ti­jos pa­reigūnų, eva­ kuo­ta bu­vo tūkstan­čiai žmo­nių. Pot­vy­nio užk­lup­tuo­se mies­tuo­ se bu­vo už­da­ry­tos mo­kyk­los, ati­ dėti eg­za­mi­nai, su­tri­ko trans­por­ to eis­mas. „Der Spie­gel“, BBC, BNS inf.

Vi­du­rio Eu­ro­pa skęsta Aust­ri­ja. Du žmonės žu­vo, dar

ke­li pa­skelb­ti din­gu­siais be ži­nios ša­lies va­ka­rinė­je da­ly­je. Vo­kie­ti­ja. Sak­so­ni­jo­je pa­skelb­ ta eva­kua­ci­ja, o Ba­va­ri­jo­je šią sa­ vaitę pro­gno­zuo­ja­mos nau­jos liū­ tys. Pra­neš­ta apie dvi po­tvy­nio au­ kas, ke­lių žmo­nių ieš­ko­ma. La­biau­ siai nu­kentė­jo Ba­va­ri­jo­je esan­tis Pa­ sau mies­tas. Jis bu­vo be­veik vi­siš­ kai už­lie­tas. Če­ki­ja. Pra­neš­ta apie sep­ty­nis žu­ vu­siuo­sius. Pra­ho­je pa­skelb­ta ne­ pap­ras­to­ji pa­dėtis. Į pa­galbą pa­si­ telk­ta ka­riuo­menė. Vlta­vos upė­je, te­kan­čio­je per sos­tinę, van­dens ly­ gis 10 kartų vir­ši­jo įprastą. Slo­va­ki­ja ir Veng­ri­ja. Bai­mi­na­

ma­si, kad smar­kiai ky­lan­tis van­ dens ly­gis Du­no­jaus upė­je su­kels po­tvy­nius ša­lių sos­tinė­se Bra­tis­la­ vo­je ir Bu­da­peš­te.

13

trečiadienis, birželio 5, 2013

sportas Perrinktas A.Černovas

Nepateko į kitą etapą

Japonai turi kelialapį

Lietuvos šachmatų federacijos prezidentu dviem metams perrinktas dabartinis federacijos vadovas Aleksandras Černovas, šiose pareigose esantis nuo 2012 m. kovo. A.Černovas buvo vienintelis iškeltas kandidatas. Susirinkime dalyvavo 26 federacijos nariai. 22 iš jų balsavo už, 3 – susilaikė, vienas – nebalsavo.

Minske vykstančio Europos bokso čempionato aštuntfinalyje, klaipėdietis Gytis Vaitkus (svorio iki 60 kg grupė) 0:3 nusileido ukrainiečiui Pavlo Iščenkai iš Ukrainos ir baigė pasirodymą Baltarusijoje. Lietuvos viltis Evaldas Petrauskas šiandien ketvirtfinalyje pirštines surems su prancūzu Abdelmaliku Ladjaliu.

Pirmoji į kitais metais Brazilijoje vyksiantį pasaulio futbolo čempionatą kelialapį iškovojo Japonijos rinktinė, vakar su Australijos komanda sužaidusi lygiosiomis 1:1 (0:0). Iškovoję 14 taškų, japonai tapo nepavejami. Dėl antrojo bilieto į Braziliją vyksta nuožmi kova tarp keturių rinktinių.

Iš Europos čempionato – ne tuščiomis

Pergalės. Lenkijoje vykusiame tarptautiniame graikų ir romėnų imtynių jaunių turnyre „Kaszuby Cup“ puikiai kovojo Lietuvos rinktinė. Mūsų šalies atletai užėmė trečią komandinę vietą tarp 29 ekipų iš Lenkijos, Armėnijos, Baltarusijos, Norvegijos, Danijos, Čekijos, Rusijos ir Lietuvos. Ant imtynių kilimo Lenkijoje puikiai rungėsi panevėžietis Kristupas Šleiva (iki 50 kg; 13 dalyvių) ir klaipėdietis Paulius Galkinas (iki 69 kg; 19 dalyvių). Nepralaimėję nė vienos kovos, jie tapo turnyro nugalėtojais.

Šveicarijoje surengtame Europos kiokušin karatė čempionate suaugusiųjų varžybose medaliais nudžiugino Diana Mačiūtė, jaunių pirmenybėse sublizgėjo aukso ir bronzos žetonus iškovojusios Skaistė Venckutė ir Austėja Šalvytė.

Tenisas. Nesėkmingai Pietų Korėjoje prasidėjęs teniso turnyras susiklostė šeštam pagal reitingą 21-erių Laurynui Grigeliui. 420-ąją vietą ATP klasifikacijoje užimantis klaipėdietis 3:6, 4:6 pralaimėjo 20-mečiam šeimininkui Jungui-Woongui Na (ATP-540) ir pasitraukė iš tolesnės kovos.

Prizininkės: treneris L.Kubilius su sėkmingai pasirodžiusiomis auklėtinėmis S.Venckute (kairėje) ir

A.Šalvyte.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

„Okinavos“ klubo prezidentei D.Mačiūtei geriau sekėsi kumitė (kovų) rungtyje, kurioje tapo vicečempione. Klaipėdietę pakeliui į finalą – pusfinalyje, pačioje susitikimo pabaigoje, sužeidė vengrė Zsofia Szabo. Patyrusi kairės rankos alkūnės traumą, uostamiesčio atstovė auksą kaunietei Ritai Pivoriunaitei atidavė be kovos. „Varžovė trinktelėjo per ranką, iškart pajutau stiprų skausmą. Bandžiau nerodyti, kad skauda, bet varžovė dar kartą keliu pataikė į alkūnę, ir rankos nebegalėjau valdyti. Gerai, kad tuo metu baigėsi dvikovos laikas. Tačiau finale negalėjau kautis. Net po trijų vaistų nuo skausmo ampulių skaudėti nepaliovė“, – DELFI pasakojo D.Mačiūtė. Kata (technikos demonstravimo) rungtyje ji, patekusi tarp geriausiųjų sportininkių, užėmė trečiąją vietą. Liucernos mieste Lietuvos nacionalinės rinktinės nariai iškovojo aštuonis medalius – po tris aukso ir sidabro bei du bronzos. Čempionais tapo R.Pivoriūnaitė, panevėžietė Rūta Brazdžionytė ir pirmą kartą į elitą prasiveržęs kaunietis Andrius Draugelis. Pernai Belgijoje vykusiame čempionate Lietuvos rinktinė pelnė devynis medalius: penkis aukso, tris sidabro ir vieną bronzos.

Sporto telegrafas

Išvakarėse prieš suaugusiųjų varžybas vyko Senojo žemyno jaunių pirmenybės, kuriose sėkmingai pasirodė uostamiesčio „Shodan“ auklėtinės. S.Venckutė tapo Europos čempione, o A.Šalvytė iškovojo bronzos apdovanojimą. Svorio iki 60 kg grupėje dalyvavusiai S.Venckutei tai buvo pirmosios pirmenybės. Nepaisant to, kad daugelis varžovių labiau patyrusios ir metais vyresnės, klaipėdietė buvo nesustabdoma. Pirmoje kovoje ji 5:0 įveikė Belgijos kovotoja. Pusfinalyje laukė pajėgi varžovė iš Ukrainos, kurią S.Venckutė buvo įveikusi prieš metus Lenkijoje vykusiame Europos jaunučių čempionate. Dėl traumos ukrainietė nepasirodė ant tatamio, o klaipėdietė į finalą gavo bilietą be kovos. Auksinė kova su bulgare buvo viena gražiausių ir atkakliausių merginų grupėje. Varžybas teko pratęsti net tris kartus. Po lemiamos minutės S.Venckutė iškovojo nugalėtojos titulą. „Tai labai atkakli ir darbšti mergina, sau išsikelianti aukščiausius tikslus bei mokanti nuosekliai jų siekti“, – gyrė auklėtinę treneris Lukas Kubilius. Bronzos medalį laimėjusi A.Šalvytė taip pat nustebino daugelį. Mažai patirties turinti sportininkė varžėsi sunkiausių atlečių (per 65 kg) grupėje. Klaipėdietė suklupo pusfinalyje, pralaimėjusi būsimai Europos čempionei iš

Vienintelis. Lietuvos studentų vaikinų krepšinio rinktinės vyriausiasis treneris Dainius Adomaitis pristatė penkiolika kandidatų į komandą, kuri liepos 6–17 d. Kazanėje (Rusija) dalyvaus vasaros universiadoje. Tarp jų yra ir klaipėdietis Arnas Butkevičius, žaidžiantis „Neptūno“ ekipoje. „Minimalus tikslas universiadoje – medaliai. Priklausys, kokia bus mūsų sudėtis, ar pavyks visiems išvengti traumų. Be to, svarbu, kokio pajėgumo atvažiuos varžovai. Daug faktorių lems. Manau, tikrai įdomus bus turnyras“, – vakar spaudos konferencijoje sakė D.Adomaitis. Pirmadienį kandidatai, vadovaujami D.Adomaičio, Arvydo Gronskio ir Arūno Juknevičiaus bei fizinio rengimo trenerio Virginijaus Mikalausko, Druskininkuose pradės dešimties dienų pirmąją treniruočių stovyklą. Prizininkė. Prancūzijoje vykusiose tarptautinėse lengvosios atletikos varžybose „Meeting de Montreuil“ antrąją vietą disko metimo rungtyje užėmė praėjusių metų nugalėtoja Zinaida Sendriūtė – 62 m 20 cm. Devynių dalyvių varžybose nugalėtoja tapo prancūzė Melina Robert-Michon (63 m 29 cm), o trečiąja pozicija tenkinosi lenkė Žaneta Glanc (60 m 8 cm).

Interviu: D.Mačiūtė dažnai sulaukia žiniasklaidininkų dėmesio.

Ukrainos. A.Šalvytės bronzos medalis tapo malonia staigmena Lietuvos rinktinei. Kiti klaipėdiečiai pasirodė kukliau. „Okinavos“ nariai Artūras Zavalnyj užėmė 5-ąją vietą, Paulius Sasnauskas ir Evelina Zas-

čiurinskaitė – 6-ąsias. „Shodan“ narė Beatričė Bugenytė neįveikė aštunfinalio barjero, pralaimėjusi olandei. Aušrinei Mažulytei ir Erikai Jokubauskaitei nepavyko nugalėti pirmųjų varžovių.

Krepšinis. Šeštosiose Rumunijos krepšinio pirmenybių finalo rungtynėse dviejų lietuvių Tirgu Murešo „Mureš“ klubas svečiuose 76:83 nusileido čempionų titulus apgynusiems Ploješčio CSU krepšininkams ir, pralaimėjęs finalą iki keturių pergalių 2:4, tenkinosi sidabru. Vėl rezultatyviausiai svečių ekipoje žaidęs Vaidotas Pečiukas pelnė 23 taškus. Net 38 min. 29 sek. aikštėje praleidęs lietuvis pataikė 3 tritaškius iš 9, 6 dvitaškius iš 7 bei 2 baudų metimus iš 5. Gediminas Navickas surinko 6 taškus. Tai buvo jau devintasis Ploješčio klubo čempiono titulas per paskutinį dešimtmetį, o „Mureš“ komandai tai buvo pirmieji sidabro medaliai.

19

trečiadienis, birželio 5, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. Baltoji Iltis – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Lengvas ir ramus laikas, viskas vyksta sklandžiai. Tinkamai organizuotas darbas neturėtų kelti rūpesčių. Pats laikas pagalvoti apie savęs tobulinimo ar karjeros galimybes. Viskas, ką numatysite, ateityje gali tapti realybe. Jautis (04 21–05 20). Palanki diena ieškoti naujų idėjų. Galimas malonus bendravimas su mylimais žmonėmis. Vakarop tapsite irzlus, imsite nepasitikėti savimi, bet truputis poilsio greitai pašalins įtampą. Dvyniai (05 21–06 21). Puikiai seksis suprasti aplinkinius. Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Diena tikrai puiki, o ir rytoj nenumatoma jokių nemalonių staigmenų. Vėžys (06 22–07 22). Sveika nuovoka padės sėkmingai bendrauti su viršininkais ir kolegomis. Nemalonūs dalykai nepasikartos, jei atsikratysite senų baimių ir prietarų. Liūtas (07 23–08 23). Būsite susikaupęs ir greitas, o žodžiai – vienintelis ginklas, kurio jums prireiks. Galbūt jūsų įvertinimai bus neteisingi, todėl verčiau gerai pagalvokite prieš ką nors sakydamas. Mergelė (08 24–09 23). Atrodys, kad pernelyg išsiskiriate iš kitų. Nesulauksite reikiamo patarimo, o dėl pridarytų klaidų jausitės susierzinęs. Verta atsisakyti kolektyvinės veiklos, nes tai nesuteiks pasitenkinimo. Svarstyklės (09 24–10 23). Galite priimti neteisingą sprendimą, kuris neigiamai paveiks tolesnį jūsų gyvenimą. Būkite atsargus ir pasirenkite įvairioms staigmenoms bei netikėtumams. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia svarbus susitikimas. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Bendraujant su mažai pažįstamais žmonėmis pravers jūsų gebėjimas susitarti. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos šie ginčai neatneš. Ožiaragis (12 22–01 20). Turite pakankamai energijos ir motyvacijos, kad pagerintumėte savo aplinką. Nesilaikykite įsikibęs savo pamokymų ir išvadų, verčiau asmeniniu pavyzdžiu pademonstruokite profesionalumą ir patirtį. Vandenis (01 21–02 19). Bandysite pasinerti į romantišką gyvenimą, mėgausitės jausmais ir atvirai reikšite emocijas. Neignoruokite savo norų. Žuvys (02 20–03 20). Iš kitų galite tikėtis nedidelės pagalbos. Pajusite, kad santykiai su aplinkiniais tampa harmoningi. Jūsų problemos yra išsprendžiamos, be to, atsiras galinčių padėti jas išspręsti.

E.Clap­to­nas iš­skir­ti­nių įgei­džių ne­pa­reiš­kė Va­kar „Žal­gi­rio“ are­no­je kon­cer­ ta­vęs bri­tų gi­ta­ris­tas ir dai­ni­nin­ kas Eri­cas Clap­to­nas ne tik su­kė­lė ger­bė­jų eu­fo­ri­ją.

Į kar­je­ros 50-me­čiui skir­tas gast­ ro­les iš­vy­kęs mu­zi­kan­tas kon­cer­ to ren­gė­jus nu­ste­bi­no pa­pras­tu­mu. Nors E.Clap­to­nas – vie­na ryš­kiau­ sių as­me­ny­bių ro­ko ir bliu­zo is­to­ ri­jo­je, iš šio mu­zi­kan­to kuk­lu­mo ga­lė­tų pa­si­mo­ky­ti dau­ge­lis jau­ nes­nių žvaigž­džių. „Tai – at­li­kė­jas, su ku­riuo nė­ ra jo­kio var­go. Jo gast­ro­lių va­dy­bi­ nin­kai at­vi­rai sa­ko, kad jis dau­gy­bę me­tų yra sce­no­je, yra ma­tęs šil­

to ir šal­to, to­dėl ne­tu­ri jo­kių kap­ri­ zų, vie­nin­te­liai jo no­rai yra su­si­ję su sklan­džiu vie­ti­nės ko­man­dos dar­ bu per kon­cer­tą ir re­pe­ti­ci­jas. Jo­kių žvaigž­diš­kų pa­gei­da­vi­mų ir keis­te­ ny­bių – dirb­ti su to­kiais ar­tis­tais yra ma­lo­nu“, – sa­kė Eri­cą į Lie­tu­ vą pa­kvie­tu­sios kon­cer­tų agen­tū­ros „BDG Mu­sic Group“ at­sto­vas Dei­ vi­das Afar­jan­cas. Į Lie­tu­vą iš Leip­ci­go at­vy­ku­si E.Clap­to­no ko­man­da ne­pa­gei­da­ vo nei ypa­tin­gų trans­por­to prie­ mo­nių, nei pra­ban­gos už­ku­li­siuo­ se – į kon­cer­tą ke­liaus au­to­bu­sais, o ko­ne vi­sus reik­me­nis per­si­ren­gi­ mo kam­ba­riams at­si­ga­bens pa­tys.

Pap­ra­šy­ta tik pa­rū­pin­ti pa­pras­ tus bal­dus – sta­lus, so­fas, šal­dy­tu­ vus, taip pat – kiek dau­giau nei 100 kg le­do ku­be­lių, 120 rankš­luos­čių, ke­lis di­de­lius veid­ro­džius kam­ba­ riui, ku­ria­me gri­muo­sis E.Clap­to­ no pri­ta­rian­čio­sios vo­ka­lis­tės. Ne­rei­kė­jo pa­rū­pin­ti ir to­kiais at­ ve­jais įpras­tų gė­ri­mų ir už­kan­džių – juos Lie­tu­vos par­duo­tu­vė­se nu­ pir­ko su gru­pe ke­liau­jan­tis vi­rė­jas. Bu­vo p­ra­šy­ta pa­sam­dy­ti ke­le­tą pa­ dė­jė­jų, ku­rie pa­dė­jo ga­min­ti mais­ tą. Taip pat griež­tai pa­brėž­ta, kad vi­sos at­lie­kos už­ku­li­siuo­se tu­ri bū­ ti rū­šiuo­ja­mos. „Klai­pė­dos“ inf.

Gast­ro­lės: E.Clap­to­nas į Lie­tu­vą at­skri­do po kon­cer­tų Vo­kie­ti­jo­je.

Orai

Savaitės viduryje Lietuvoje numato­ mi audringi orai – lis su perkūnija, kris kruša, kils škvalas. Šiandien daug kur taip pat trumpai palis su perkūnija, gali kilti škvalas, per jį vėjo gūsiai ga­ li siekti 15–20 m/s. Temperatūra bus 23–28 laipsniai šilumos. Ketvirtadienį didesnių orų permainų nenuma­ toma. Temperatūra naktį 14–16, dieną 26–28 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 5 d.

+24

+22

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+26

Šiauliai

Klaipėda

+27

Panevėžys

+24

Utena

+24

4.56 22.13 17.16

156-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 209 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+26

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +20 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +17 Kopenhaga +18

kokteilis Sū­riai au­ga me­džiuo­se Neį­t i­kė­t i­na, ta­čiau treč­da­l is kon­ser­ va­t y­v io­sios ir aukš­to­sio­m is mo­k yk­ lo­mis gar­sė­jan­čios Di­d žio­sios Bri­ta­ni­ jos moks­lei­vių įsi­ti­k i­nę, kad sū­riai au­ ga ant me­d žių. Jung­t i­nės Ka­ra­lys­tės mi­t y­bos fon­do su­reng­to­je ap­klau­so­je, ku­rio­je da­ly­va­ vo la­bai daug – apie 30 tūkst. jau­nų­jų res­pon­den­tų, 29 pro­c. ma­ž ų­jų kla­sių vai­kai įsi­ti­k i­nę, kad sū­riai – au­ga­li­nės kil­mės pro­duk­tai. Kas penk­tas ma­ža­sis bri­tas die­va­go­ ja­si, kad kra­bų laz­de­lės yra pa­ga­min­ tos iš viš­tie­nos, kas de­šim­tas, – jog po­ mi­do­rai au­ga po že­me.

Ne­pa­tik­rin­ta is­to­ri­ja Vie­no­je čiuk­čių šei­mo­je gi­mė pro­tin­ gas vai­kas. Jį gė­din­gai iš­vi­jo. Taip ir at­ si­ra­do ja­po­nai.

Londonas +23 Madridas +29 Maskva +23 Minskas +25 Niujorkas +25 Oslas +18 Paryžius +23 Pekinas +30

Praha +17 Ryga +25 Roma +22 Sidnėjus +20 Talinas +24 Tel Avivas +26 Tokijas +25 Varšuva +20

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+26

+24

Vilnius

Marijampolė

+24

Alytus

Vardai Bonifacas, Elvyra, Marcė, Kantautas, Kantvydė

birželio 5-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+22

+20

+19

3

+21

+22

+21

+18

2

+19

+19

+17

+15

5

rytoj

penktadienį

1864 m. už­draus­ta spau­da lie­tu­viš­kais raš­me­ni­mis. 1867 m. ati­da­ry­ta Vil­niaus vie­šo­ji bib­lio­te­ka. Bib­lio­te­ kos fon­dai bu­vo su­da­ry­ti iš ru­sų val­d žios kon­f is­ kuo­tų pri­va­čių bib­lio­te­kų bei bu­vu­sios Vil­niaus uni­ ver­si­te­to bib­lio­te­kos. 1898 m. gi­mė is­pa­nų poe­ tas Fre­de­ri­co Gar­cia Lor­ca. 1921 m. gi­mė li­te­ra­t ū­ros kla­si­kas, nau­jo­sios lie­tu­ vių poe­zi­jos pra­di­nin­kas, poe­tas Vy­tau­tas Ma­čer­ nis. Mi­rė 1944 m.

1975 m. Kau­ne gi­mė krep­ši­nin­kas Žyd­rū­nas Il­gaus­kas.

Lie­pos ren­gia­si žy­dė­ti bir­že­lį

1988 m. aust­ra­lė Kay Cot­ tee ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­ mi pa­sau­ly­je, ku­r i vie­na ne­d i­de­le bu­r i­ne val­t i­m i api­plau­kė ap­link pa­sau­lį. 2004 m. su­lau­kęs 93-ejų Los An­d že­le mi­rė 40-a­ sis Ame­ri­kos pre­zi­den­tas Ro­nal­das Rea­ga­nas, val­ dęs ša­lį nuo 1981 iki 1989 m. Gi­mė 1911 m. 2011 m. im­pe­ra­to­riaus Na­ po­leo­no Bo­na­par­te ang­lų kal­bos mo­ky­mo­si są­siu­vi­ niai auk­cio­ne Pran­cū­zi­jo­je bu­vo par­duo­ti už 93 tūkst. eu­rų (321 tūkst. li­tų).

Sap­ni­nin­kas

Lem­pos plies­kė die­ną O štai Tai­kos pro­spek­te, prie ne­to­l ie­ se nuo žie­do esan­čio pre­k y­bos cent­ ro, va­kar de­gė ži­bin­tai. Tai ma­čiu­si Jo­ lan­ta ste­bė­jo­si: „Ma­t yt, tur­t in­g i žmo­ nės val­do pre­k y­bos cent­rą, kad ga­l i die­nos me­tu švies­ti klien­tams, ei­nan­ tiems pas juos“.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ta­čiau va­ka­rop, kai tam­sūs lie­taus de­ be­sys at­slin­ko į uos­ta­mies­tį, mies­te­lė­ nai tu­rė­jo džiaug­tis ap­švie­ti­mu.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Pokš­tai: gam­ta šiais me­tais pa­tei­kė įdo­my­bių – bir­že­lį lie­pos ėmė krau­ti žie­dus.

Tie­sa: švie­sos, kaip ir ši­lu­mos –

per daug ne­bū­na.

Šie­met su­vė­la­vus pa­va­sa­riui gam­ta ir to­ liau ne­gai­li staig­me­nų – iš pra­džių vie­nu me­tu su­žy­dė­jo ko­ne vi­si me­džiai ir krū­ mai, o bir­že­lį lie­pos ėmė krau­ti žie­dus.

Suf­le­ris Lie­tu­vos moks­lei­viams 2013 m. pra­d žio­je 103 mies­tuo­se gy­ve­ no 1 mln. 995 tūkst. (67 pro­c.) ša­lies gy­ ven­to­jų, kai­me – 984 tūkst. (33 pro­c.) Pen­kių di­džių­jų mies­tų – Vil­niaus, Kau­ no, Klai­pė­dos, Šiau­lių ir Pa­ne­vė­žio – sa­ vi­val­dy­bė­se gy­ve­no 41 pro­c. ša­lies gy­ ven­to­jų.

Links­mie­ji tirš­čiai Uoš­vė žen­tui: – Ži­nai, bran­gu­sis, su­k is kaip no­ri, bet no­r iu, kad ma­ne pa­lai­do­t um Krem­ liaus sie­no­je. Ki­tą die­ną žen­tas: – Tai štai, bran­g io­ji uoš­ve, su­k is kaip no­r i, bet lai­do­t u­vės nu­ma­t y­tos šian­ dien ant­rą. Čes­ka (397 719; ar su­tin­ka­te, kad žmo­gus vi­ suo­met tu­ri tu­rė­ti karš­tą šir­dį ir šal­to alaus?)

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė Ona Rū­ta Ža­dei­ kie­nė aiš­ki­no, kad mė­ne­siu anks­ čiau pra­žy­sian­čios lie­pos – iš tie­sų re­tas reiš­ki­nys, ta­čiau esą ne­ver­ta ste­bė­tis gam­tos iš­dai­go­mis. „Taip nu­ti­ko dėl pa­ki­lu­sios tem­ pe­ra­tū­ros ir pa­kan­ka­mos drėg­mės, kad vi­si me­džiai su­žy­dė­jo be­veik vie­nu me­tu. Nors kai ku­rios rū­šys tu­rė­jo žy­dė­ti dviem, tri­mis sa­vai­ tė­mis vė­liau“, – kal­bė­jo Bo­ta­ni­kos so­do di­rek­to­rė.

Pa­sak O.R.Ža­dei­kie­nės, ne­spė­jus nu­žy­dė­ti aly­voms, pra­žy­do kle­vai, ne­tru­kus su­žy­dės jaz­mi­nai. „Ro­do­dend­rai žy­di vi­su gra­žu­ mu, su­žy­dė­jo vilk­dal­giai, o štai vien­die­nės, ku­rios yra va­sa­ros vi­ du­rio gė­lės, taip pat jau tuoj pra­ žys. Taip at­si­tiks ir lie­poms. Vi­sa tai nu­ti­ko dėl aukš­tos oro tem­pe­ ra­tū­ros“, – pa­ste­bė­jo spe­cia­lis­tė. Bo­ta­ni­kos so­do va­do­vė ti­ki­no, kad pa­si­tai­ko me­tų, kai me­džiai la­bai lė­ tai iš­sklei­džia sa­vo žie­dus, ta­čiau bū­ na ir to­kių pa­va­sa­rių kaip šie­met. „Vis­kas pri­klau­so nuo gam­tos. Kuo karš­čiau, tuo vis­kas per­žy­di

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

grei­čiau“, – sa­kė klai­pė­die­tė. Spe­ cia­lis­tė ti­ki­no, kad sun­ku pro­gno­ zuo­ti, ar anks­ti su­žy­dė­ję au­ga­lai ir me­džiai šie­met žie­dus su­kraus ant­rą kar­tą. „Ti­kė­ti­na, kad pa­kar­to­ti­nai žy­dės vie­na ar ki­ta me­džių ša­ka. Vei­ge­lės krū­mai kar­tais ru­de­niop pra­žys­ ta ant­rą kar­tą, jei są­ly­gos pa­si­tai­ko pa­lan­kios. Ma­ny­čiau, ma­si­nio žy­ dė­ji­mo ne­bus, bet ant­rą kar­tą žy­ dės vie­na ki­ta me­džių ša­ka“, – aiš­ ki­no O.R.Ža­dei­kie­nė. Šį ru­de­nį žie­dais ga­li nu­ste­bin­ti net ir obe­lys. „Ta­čiau ga­li bū­ti, kad nau­ji ūg­liai ne­spės su­me­dė­ti, to­dėl to­kie me­ džiai ga­li la­bai ap­šal­ti“, – kal­bė­jo mo­te­ris. Žie­dais šie­met itin ste­bi­no for­si­ ti­ja, o per­nai šie krū­mai vi­sai ne­žy­ dė­jo ar­ba tik la­bai ne­žy­miai. „Šie­met aud­rin­gai žy­di ir ro­ do­dend­rai, nors per­nai bu­vo tik vie­nas ki­tas žie­das“, – pa­ste­bė­jo O.R.Ža­dei­kie­nė.

Jei sap­nuo­ja­te, kad jums par­ve­žė ver­ tin­gų lauk­tu­vių, lau­kia įsi­pa­rei­go­ji­mas, ku­ris ga­li ne­pa­tik­ti na­miš­kiams. Pa­čiam par­vež­ti lauk­tu­vių, reiš­kia, jog lau­kia su­ si­tai­k y­mas, ypač su tė­vais. Nep­r iim­t i lauk­tu­vių – per­spė­ji­mas, kad dar tą pa­tį mė­ne­sį bus iš­ban­dy­ta jū­sų iš­ti­ki­my­bė. Jei sap­nuo­ja­te, kad jū­sų pra­šo in­ter­ viu, dar tą pa­čią sa­vai­tę tu­rė­si­te pro­gą iš­si­skir­ti iš ki­tų. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir ne­ti­kė­tus na­miš­kių kės­lus, jei pra­dė­si­ te rei­ka­lau­ti iš­skir­ti­nių tei­sių. At­si­sa­ky­ti duo­ti in­ter­viu – pri­mi­ni­mas, jog itin tau­ pūs kar­tais mo­ka du kar­tus. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pra­ž ū­tin­gą pa­si­trau­ki­mą. Pa­mąs­ty­ki­te: gal ver­ta pa­si­rink­ti tik at­ si­trau­ki­mą sa­vai­tei ar mė­ne­siui.  Sap­nuo­ti kok­lių kros­nis sa­vo na­ muo­se – pri­si­mi­ni­mai pa­dės ras­ti at­sa­ ky­mą į klau­si­mą, ak­tua­lų ir jums, ir vi­ sai šei­mai. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir vy­ res­nio gi­mi­nai­čio ver­tin­gą pa­ta­ri­mą ar net pa­li­ki­mą. Ke­lios kok­lių kros­nys na­ muo­se – bar­niai dėl pir­me­ny­bės pa­keis kai­my­nų, gi­mi­nai­čių, drau­gų nuo­mo­nę apie jus. Ne­no­ri­te, kad taip at­si­tik­tų? Ta­ da tai­ky­k i­tės nea­t i­dė­l io­da­mi. Virs­tan­ čios kok­lių rie­tu­vės – ne­pa­vy­kęs su­si­tai­ ky­mas at­vers ir akis, ir du­ris. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­kvie­ti­mą į pa­gal­bą, tal­ ką jums la­bai ne­pa­lan­kiu me­tu. Nes­ku­ bė­ki­te at­sa­ky­ti nei­gia­mai. Šil­dy­tis prie kok­lių kros­nies va­sa­rą – iš­lai­du­mas at­ ves ant be­dug­nės kraš­to, bet nuo pa­sku­ ti­nio žings­nio su­spės su­lai­ky­ti drau­gai. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir įžei­dų ne­nuo­šir­ du­mą. Pa­sis­ten­ki­te lai­ku pa­ste­bė­ti bei tin­ka­mai įver­tin­ti pa­tai­kū­nus.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.