2013 06 06 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013

www.kl.lt

129 (19732)

10

82AC6?A.162;6@ /6? 296< #

turtas

?RQNXa\_Vb`' 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb` ab_aN`-QVR[N Ya

Kai skaiÄ?ius keiÄ?ia raidÄ—s

Ko laukti iĹĄ PrezidentÄ—s D.GrybauskaitÄ—s ketvirtojo metinio praneĹĄimo?

Lietuva 8p.

Mask­vos me­ras S.So­bia­ni­nas nu­spren­dÄ— uŞ­bÄ—g­ti opo­zi­ci­jai uĹž akiĹł ir iĹĄÄ—­jo, kad su­grįŞ­tĹł.

Pasaulis 13p.

Vis daugiau gar siĹł nÄ… nusprendĹžia verslininkĹł vienÄ… dieprogramÄ… „Ex kuriam laikui cel“ bent pakeisti ÄŻ „Word skaiÄ?iavÄ™ ÄŻmo “ ir, uĹžuot niĹł raĹĄyti knygÄ…. Kas pajamas bei iĹĄlaidas, parinÄ?ius Ĺžmones ĹĄiuos amĹžinai laiko netuverÄ?ia taip elg tis?

Im­tis ra­ťy­ti kny­gas gar­sius Lie­tu­vos vers­li­nin­kus ska­ti­na pra­smÄ—s paieť­kos.

Lukas Mikne

l.miknevicius

viÄ?ius

rsas – garsiau si mĹŤsĹł versli ninkai, savo mintis iĹĄ liejÄ™ RaĹĄanÄ?iĹł nedaug tarimĹł, kaip per popieriuje. PaNoras pasidaly milijonÄ…, ir pa metus uĹžsidirbti ti savo Ĺžiniomis naĹĄiĹł paistalĹł patirtimi su ki bei knygose ĹĄiose tais ir taip pri nerasite. MĹŤsĹł sidÄ—ti kai la prie verslumo biau linkÄ™ tiesiog verslininugdy dÄ—styti sagĹł raĹĄymo prie mo. TokiÄ… kny- vo poĹžiĹŤrÄŻ ĹžastÄŻ daĹžniau nurodo jas pa siai menine ÄŻ verslÄ… remdamiesi asraĹĄÄ™ Lietuvos patirtimi. verslininkai. Pasak jĹł, knyga – tai tam PrivertÄ— tikras skolos atida aplinkybÄ—s aplankiusiÄ… sÄ—kmÄ™. vimas uĹž juos „Ne va kar gimiau – per tÄ… laikÄ… prikaupiau ĹžiniĹł, nebuvau pasyvus gyvenimo Dauguma vers stebÄ—tojas, todÄ—l daug ko iĹĄmo likau, daug kÄ… ninkĹł parduo supratau ir noriu tuo da tai, pa juk niekam nie sidalyti su kitais, kas gerai par ko duodapaÄ?ioje knygos nepavydĹžiu“, – ma. Tai nÄ—ra „99 mai apie gyvenimÄ…, %. PamÄ…sty- ď Ž RaĹĄyto savÄ™s jai: C /b ZR YV` [b\a_ V X darbÄ…, mokslÄ…, ÄŻprasminimas. verslą“ pradĹžio NV_Ă›` 6 @aN X je R cV Ă˜Vb` 6 9Nb_ „SICOR Biotech“ raĹĄo bendrovÄ—s sius tÄ… knygÄ… `N` . ?N XNb` XN` “ TN_ `VNb generalinis dipadarÄ—me“, – rektorius V.Bu `V ZĂ­`Ăş N YVR` cR_` pasako- dvi jo biotechnolo melis. knygas „Kelias YV [V[ XNV Xb _VR `N gas V.Bumelis. ÄŻ bazę“ ir „MaTaÄ?iau kalbÄ— c\ V [V\ ZV` V_ ]N Jis teigÄ— neabe ratono laukas“. damasis su laikkas po daug kartĹł aV_ aV ZV ]N `V QN jojantis, kad to TaÄ?iau galima Verslininkas pri YV W\ X[f T\ `R kios knygos neĹžiĹŤri, svarstyti ir kitaip. raĹĄÄ?iu V.Bumelis prisipa si- ga turi iĹĄ Joks verslas neap Ĺžino, kad Ä?iam, naudingos ne tik jas skaitan- paĹžino, kad ÄŻ leidyklÄ… jau ati liekamÄ…jÄ… reikĹĄmÄ™.tik knyknyga atsira duota saugotas nuo treÄ?ioji. Ĺ ÄŻkart sÄ—kmÄ—s, o knyga ne- iĹĄ didelio do labiau iĹĄ reikalo nei me bet ir raĹĄanÄ?iam. „Taip, ga tai bus groĹžinÄ—s ir panaĹĄiai ir versle“, – svarstÄ— TurbĹŤt li- teratĹŤros noro raĹĄyti. Vis – svarstyti, kad kny li- garsiausiĹł kĹŤrinys, nors pa turintis dokumen iĹĄliekamÄ…jÄ… vertÄ™ bar vers dÄ—lto da- krÄ… ga Ĺžymi tam tiĹĄalies verslininkĹł. vienas ts paĹĄnelininkas paten tas, liudijantis tai, verslininko veik kovas kratosi Pirmo kin buvo pasiekta. los etapÄ…, taÄ?iau tas, ko kad ĹĄi nebĹŤti knyga iĹĄvydo Tai ji sako, kad gro tokio apibĹŤdinimo ir bazę“ sios savo knygos „Kelias ÄŻ nai turi dokumen dienos ĹĄviesÄ…. Ĺžastis, kad reika pakankama prieĹžinis I.StaĹĄkeviÄ?ius tuoti ir sau„Kadangi esu goti tai, kas jau lais net nÄ—ra linnusprÄ™s literatĹŤ tai tekstas ar ne, kÄ™s laiky tikrasis pasiekta. Knyga nai laiko neturin apsikrovÄ™, amĹži- mokslĹł ti knyga. „Tai ros kritikai. gali akademijos na Lietuvos ĹžymÄ—ti ir naujo ke tys broĹĄiĹŤrÄ—lė“, „Tikriausiai yra – numojo ranka rys, turÄ—jau lio pradĹžiÄ…. Apskverslininkai imtĹł sÄ—kmÄ—s sulaukÄ™ paraĹĄyti tiesos, kad vers jis. ritai raĹĄyti yra nau knygÄ…, kurioje si ninkai knygas „Taip su atsispindÄ—tĹł din visiĹĄkai svetimos iĹĄ paĹžiĹŤros jiems mano apie savo verslus liĹžiui, kasmet, maĹž ga. AĹĄ, pavyzd- su tam mokslinio dar veiklos – raĹĄymo. raĹĄo Ä?iau darbÄ…,tapo, kad tuo metu keitikra pretenzija bo rezultadaug apie KalÄ— Tiesa, knygas tad turÄ—jau lai tai. TaÄ?iau ÄŻ amĹži das, susira paraĹĄiusiems ko. Skailie- no straips sudÄ—jus ÄŻvairius ma- veik ĹĄau darbus, kuriuos turiu nu- siekia ďŹ ksuoti tai, kas pasiek nybÄ™, Ä?iau paskaitas, ra tuviĹł verslinin ĹĄiau esÄ— tinkkams suskaiÄ?iuo nius, projektĹł ti per ateinanÄ?ius ta. AĹĄ laraĹĄ pats apie savo ap Ä?iams ir spau ko gero, uĹžten verslus neraĹĄau, metus. Knyga dai. Kilo noras ka ir vienos ran ti, knyga iĹĄÄ—jo pernelyg moks raĹĄymus irgi gali bĹŤti tam tad pasida tikras tokiĹł darbĹł ĹĄia tema asmeninÄ—s patir pirĹĄtĹł. Vladas kos met su Ĺžur linÄ—. ties netu- piau“, lyti tuo, kÄ… patyriau, sukauBumelis, Ignas naliste Inga Liut Tuo- sÄ…raĹĄas“, – kalbÄ—jo riu. Vis dÄ—lto tai StaĹĄ- ne pasi keviÄ?ius, Augus V.Bumelis. keviÄ?ie– sakÄ— verslinin turbĹŤt panaĹĄi si kalbÄ—jome, kad ti tua- jo, kny kas. Pasak cija, apie kuriÄ… reikÄ—tĹł knygÄ… kÄ… tik jĹł pÄ—domis nas Rakauskas ir padaryti ga „Kelias ÄŻ bazę“ man teko kalbÄ— Ä–mÄ—si labiau paĹžintinÄ™. pasekÄ™s Ilja Lautis vienu garsiu SÄ—dÄ—jome Bend groĹžinio teksto daug apdovano su sia buvo sugalvota kaip pirmiaukartu nuo 7 iki rovÄ—s verslininko jimĹł pelniusiu akto 22 val. ir per 4 riumi. Jis pasiskundÄ—, kelioniĹł dienoraĹĄÄ?iai, mÄ—ne- kas I.StaĹĄ NDX valdybos pirminintaÄ?iau vÄ—liau kad vaidmuo keviÄ?ius yra iĹĄ jos Ĺžanras pra baigiasi, kai uĹžgÄ™s leidÄ™s jau sce siplÄ—tÄ—. ta nos ĹĄviesos, ki Garsiausius no ďŹ lmĹł irgi niepasaulio mara nus ÄŻveikÄ™s pa totyrÄ™s ilgĹł distan cijĹł @diena.lt

Ĺ iandien priedas

Knygos, pade danÄ?ios

Vaida KalinkaitÄ—

ď Ž Ĺ altinis: XNV Xb

_V\` X[f NbT aV aN Ă˜VNb XVaĂş `XNV T\` WNb [VR `VRZ` cR_` YV [V[ XNZ` V aVR`Ăş af ZN` “ aVX ab ]N QR QN Ă˜VN` YNV X\ cNV` af ZN`

Gy­dyk­los tu­ris­tĹł ne­vi­lio­ja Ĺ˝o­dĹžiĹł de­ri­nys „pa­ jō­ris ir svei­ka­tos tu­ riz­mas“ val­dĹžios at­ sto­vĹł ir vers­li­nin­ kĹł au­sy­se dar ne­ skam­ba kaip bur­ ta­Şo­dis, ku­rÄŻ iť­ta­ rus pa­kvip­tĹł pi­ni­ gais. Klai­pÄ—­da ir ĹĄa­ lia jos esan­tys ku­ ror­ti­niai mies­tai ne­ si­var­gi­na me­di­ci­ nos pa­slau­gĹł pa­ vers­ti sri­ti­mi, ne­ťan­ Ä?ia di­dĹžiu­lÄŻ pel­nÄ… ne tik gy­dyk­lai.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

raĹĄtis kalbÄ—jo si su vieĹĄĹłjĹł

praturtÄ—ti ska itytojam

DaĹžnai knygynĹł ĹĄiĹł specialis ry- kai Ĺžmo bestseleriĹł len gus pasiekia nose galima ty- Hill+Knowl tu, bendrovÄ—s „VRP zul rasti knygĹł, pa tatĹł. Paprastai tam tikrĹł reton Strate tarian- bos Ä?iĹł, kaip leng sÄ—kmÄ— versle jau pirmininku My gies“ valdy- yra tam tik vai pradÄ—ti verslÄ…, ras rezultatas. kolu Katkumi. sidirbti pirmÄ…jÄŻ uĹžJei verslininkui atrodo, milijonÄ…, ar tie kad ĹžmonÄ—ms siog – Kaip pasakojanÄ?iĹł ÄŻdomu, kaip jis tai vertinate vers sÄ—kmÄ—s sulau kusio kurio pasiekÄ—, matyt, lo knygas, verslininko istorijÄ…. Kai ku se dalijami jauÄ?ia pareigÄ… jis rios jĹł kaip ar patarimai, – tikrais faktais uĹžsidirbti mi troĹĄkimÄ… papa kokÄŻ nors vidinÄŻ paremtos, ki lijonÄ…? sakoti, kodÄ—l tos – – Kaip prasimanymai. jam tai se ir

visas knygas. ka Yra ge- Klau si. Savaime tai nieko blogo. rų knygų, yra simas, kaip ta blogų knygų. Sa Apie tai, kurios knyga paraťyta kyti, ir kas jo kad visos tam verslo knygos je įdėta. tikro Şanro kny padėti uŞsidirb gali yra blogos, gos ti tytojui, o kurios milijoną jų skai- yra geros, bōtų kvaila. Kad visos – Ar įmanoma taip pat – raťytojui, laikvadovaujantis Manau, tos kny bōtų neteisybė. vien kny go gos raťomos ta da, gą verslą? mis sukurti sėkmin-

.[Q _VNb` BSN_ a\ .YVNb` 8\ _\ YV\ c\ /b aNb a

\ /N _Nb` X\ /39 [b\ a_

s arba raĹĄytoja

ms

Kaina 1,30 Lt

„Vi­siems lie­tu­viams neį­tik­si.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Sta­ty­bos lei­di­mĹł ir sta­ti­niĹł prie­Şiō­ros sky­riaus ve­dÄ—­jas Ge­di­mi­nas Po­cius ne­sup­ran­ta, ko­dÄ—l Ĺžmo­nÄ—s pyks­ta dÄ—l po lan­gais iť­dyg­sian­Ä?ios plo­vyk­los.

2p.

BaudÄ… gavo dÄ—l viĹĄtĹł Mil­da Ski­riu­tÄ— m.skiriute@kl.lt

Gar­baus am­Şiaus meln­ra­giť­kei teks at­si­svei­kin­ti su pri­va­taus na­ mo kie­me ÄŻreng­ta­me ap­tva­re lai­ ko­mo­mis viť­to­mis. Apie lai­ko­mus na­mi­nius paukť­Ä?ius tik­rin­to­jams pra­ne­ťÄ— ne­pa­ten­kin­ti mo­ters kai­ my­nai. Rō­kÄ— sto­te­lÄ—s pa­vil­jo­ne

Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Drus­ki­nin­kai kles­ti

Klai­pÄ—­da, Pa­lan­ga ir Ne­rin­ga tu­ ri dau­gy­bÄ™ pri­va­lu­mĹł, po­ten­cia­ liai ga­lin­Ä?iĹł pri­trauk­ti tu­ris­tus iĹĄ uŞ­sie­nio – tin­ka­mus Ĺžmo­giť­kuo­ sius ir gam­ti­nius iť­tek­lius, pa­ly­ gin­ti ne­di­de­les pa­slau­gĹł kai­nas, aukť­tos kva­li­fik ­ a­ci­jos spe­cia­lis­tus ir gau­sĹł pa­slau­gĹł pa­si­ rin­ki­mo spekt­rÄ….­

4

„„Truk­dĹžiai: svei­ka­tos tu­riz­mui uos­ta­mies­ty­je vys­ty­tis truk­do lo­gis­ti­ka, ne­pa­kan­ka­mas rek­la­mos kie­kis bei

trau­kos ob­jek­tų sty­gius.

SuŞinokite daugiau 5 psl.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Va­kar Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Vie­ ĹĄo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai su po­li­ci­jos pa­rei­gō­nais iť­si­ruo­ťÄ— ÄŻ rei­dÄ…. Rō­ky­mas drau­dĹžia­mo­se vie­ to­se bei ĹĄu­nĹł ve­dĹžio­ji­mo tai­syk­liĹł pa­Şei­di­mai su­lau­kÄ— dau­giau­sia tik­ rin­to­jĹł dÄ—­me­sio. Nuo Tai­kos pro­spek­to, Kau­no ir Ag­luo­nos gat­viĹł san­kry­Şos pa­ju­ dÄ—­jÄ™ Pir­mo­sios Meln­ra­gÄ—s link pa­ rei­gō­nai Ĺžval­gÄ—­si, ar nÄ—­ra rō­ko­ma au­to­bu­sĹł sto­te­liĹł lau­ki­ mo pa­vil­jo­nuo­se.

5

2

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013

miestas Išau­go pa­ja­mos

Kurs at­vi­ru­kus

Įteiks re­ga­li­jas

Bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ pre­li­mi­na­rios pa­ja­mos per ge­ gu­žę sie­kė 8,4 mln. li­tų – 6 pro­c. dau­giau nei tą pa­tį mė­ne­sį per­ nai. Ta­da jos bu­vo 7,9 mln. li­tų. Ge­gu­žę bend­ro­vė į ter­mi­na­lo tal­ pyk­las per­kro­vė 388 tūkst. to­nų naf­tos pro­duk­tų – 30 pro­c. dau­ giau nei per­nai ge­gu­žę. Ta­da bu­ vo per­krau­ta 298 tūkst. to­nų.

Šeš­ta­die­nį nuo 12 ir nuo 14 val. Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­ zie­ju­je vyks už­siė­mi­mai, ku­rių me­tu atė­ju­sie­ji ga­lės su­si­kur­ti at­ vi­ru­kus, pa­veiks­lė­lius ar ki­tus gra­ fi­kos dar­bus. Bū­ti­na išanks­ti­nė re­gist­ra­ci­ja. Ji vyks­ta tel. (8 46) 410 527. Už­siė­mi­mai suau­gu­sie­ siems kai­nuo­ja 5, o vai­kams, stu­ den­tams ir sen­jo­rams – 2,5 li­to.

Ry­toj 15 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to au­lo­je vyks iš­kil­min­ga gar­ bės dak­ta­ro re­ga­li­jų įtei­ki­mo ce­ re­mo­ni­ja. Šie­met šie var­dai su­ teik­ti De­la­va­ro (JAV) uni­ver­si­ te­to pro­fe­so­riui eme­ri­tui Ph. D. Vik­to­rui Vy­tau­tui Kle­mui ir Lie­tu­ vos kul­tū­ros, me­no ir vi­suo­me­ nės vei­kė­jui pro­f. dr. Vy­tau­tui Ja­ ke­lai­čiui.

Dienos telegrafas Kon­fe­ren­ci­ja. Šian­dien 10 val. vieš­bu­ ty­je „Am­ber­ton Klai­pė­da“ vyks vers­lo kon­fe­ren­ci­ja „Ga­ze­lė 2013“. Pas­kai­ta. Šian­d ien nuo 13 iki 14 val. Klai­p ė­dos uni­ver­s i­te­to Moks­lo ir tech­no­lo­g i­jų par­ko kon­fe­ren­ci­jų sa­ lė­je vyks pro­f. Ph. D. Vik­to­ro Vy­tau­to Kle­mo pa­skai­ta „Nau­jau­sių nuo­to­l i­ nio ste­bė­ji­mo prie­mo­nių bei me­to­dų tai­ky­mas jū­ros ap­lin­kos ty­ri­muo­se“. Ji vyks ang­lų kal­ba. Po­kal­bis. Šian­d ien 18 val. Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­b ės vie­š o­s ios bib­l io­te­kos Kal­nu­pės fi­lia­le (Kal­nu­pės g. 13) vyks po­kal­bis „Žmo­g us ne­t u­r i sie­los, nes žmo­gus yra sie­la, tu­rin­ti kū­ną“. Ve­dė­ jas Ma­r i­jus Gri­go­la. Bė­gi­mas. Ry­toj 18 val. Meln­ra­gė­je prie mo­lo Je­le­na.lt kvie­čia jung­t is klai­pė­ die­čius į bė­g i­mą už blai­v ią ir svei­ką Lie­tu­vą.

Pro­tes­tas ki­lo dėl p­lo­vyk­los Dau­gia­bu­čio na­mo kie­me ne­tu­rin­tys nė vie­nos vie­tos au­ to­mo­bi­liams sta­ty­ ti žmo­nės ki­lo į ko­ vą su sa­vi­val­dy­be, kai ši iš jų atė­mė ga­ li­my­bę nau­do­tis ir gre­ta bu­vu­sia nie­ kie­no au­to­mo­bi­lių aikš­te­le. Jos vie­to­je tu­rė­tų iš­dyg­ti ma­ši­ nų plo­vyk­la. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 6 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Bro­nius Jau­de­gis (g. 1920 m.), Eu­ge­ni­ja Pu­kie­nė (g. 1924 m.), Da­vyd Čel­pa­nov (g. 1931 m.), Ana­to­lij So­lov­jov (g. 1948 m.), Ju­rij Mi­ku­se­vič (g. 1963 m.), La­ri­sa Cha­ri­to­no­va (g. 1969 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ed­var­das Sa­v ic­kas, Ja­n i­na Gur­či­n ie­ nė, Ju­r ij Za­cha­rov, Ana­to­lij So­lov­jov. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Da­vyd Čel­pa­nov. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 2 ber­niu­kai. Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 57 iš­k vie­ ti­mų.

a.aleksejunaite@kl.lt

Skun­dė­si val­džiai

Į ko­vą su mies­to val­džia mė­gi­na sto­ti Tai­kos pr. 77 na­mo gy­ven­to­ jai. Iš 60 na­me esan­čių bu­tų sa­vi­ nin­kų pu­sė pa­si­ra­šė skun­dą mies­ to val­džiai. „Mū­sų na­mas ne­tu­ri nė vie­nos vie­tos au­to­mo­bi­liams sta­ty­ti. Vi­ so na­mo gy­ven­to­jai ma­ši­nas pa­ lie­ka ant žo­ly­nų, gat­vė­je ar ant ša­ li­gat­vių. O ša­lia esan­ti au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė bu­vo iš­nuo­mo­ta vers­li­nin­kams“, – gy­ven­to­jų nuo­ mo­nę iš­dės­tė Pra­nas Go­tau­tas. Žmo­nės pa­ste­bė­jo, kad ku­rį lai­ką prie bu­vu­sio „Pem­pi­nin­kų“ pre­ky­ bos cent­ro esan­čią aikš­te­lę nuo­ mo­jo au­to­mo­bi­lių sau­go­ji­mo pa­ slau­gas tei­kian­tys vers­li­nin­kai. „Po to aikš­te­lė li­ko tuš­čia. Ši­toks plo­tas, o žmo­nės ma­ši­nas grū­da

Skun­dai: gy­ven­to­jai prie­ši­na­si po lan­gais pla­nuo­ja­mai įreng­ti au­to­mo­bi­lių plo­vyk­lai ir no­ri aikš­te­lės sa­vo

reik­mėms.

kur pa­puo­la“, – pa­sa­ko­jo na­mo gy­ven­to­jas. Su­ži­no­ję, kad ne­tru­kus vals­ty­bi­ nė­je že­mė­je įsi­kurs au­to­mo­bi­lių plo­ vyk­la, gy­ven­to­jai ga­lu­ti­nai įsiu­to. Ma­ši­noms nė­ra vie­tos

„Ki­to­je gat­vės pu­sė­je yra Žve­jų rū­ mai. Kai juo­se vyks­ta kon­cer­tai, mes iš­vis na­mo ne­ga­li­me par­va­žiuo­ti. Vi­sur ap­link sto­vi žmo­nių au­to­mo­ bi­liai. O da­bar dar ir šio plo­to ne­be­ liks – po lan­gais plo­vyk­lą pa­sta­tys. Ma­nau, kad plo­vyk­lai čia ne vie­ta“, – pik­ti­no­si klai­pė­die­tis. P.Go­tau­tas ste­bė­jo­si, kad mies­ to val­džia li­ko abe­jin­ga gy­ven­to­jų pra­šy­mui ir skly­pą vis vien iš­nuo­ mo­jo vers­li­nin­kams. „Taip, vy­ko kon­kur­sas ir skly­pas bu­vo iš­nuo­mo­tas tre­jiems me­tams. Mes juk tu­ri­me su­tar­tį. Nut­rauk­ ti jos ne­ga­li­me. Per mė­ne­sį nuo­mi­ nin­kas mo­ka 3,4 tūkst. li­tų“, – aiš­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ki­no sa­vi­val­dy­bės Tur­to sky­riaus ve­dė­ja Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė. Ji ne­ si­ste­bė­jo, kad gy­ven­to­jai skun­džia­

Ge­no­vai­tė Pau­li­kie­nė:

Vi­sas mies­tas ne­tu­ ri aikš­te­lių, vi­si ma­ ši­nas sta­to gat­vė­se prie na­mų.

si ne­tu­rin­tys nė vie­no met­ro sa­vo au­to­mo­bi­liams. „Vi­sas mies­tas ne­tu­ri aikš­te­lių, vi­si ma­ši­nas sta­to gat­vė­se prie na­ mų“, – kal­bė­jo G.Pau­li­kie­nė. Veik­la ne­drau­džia­ma

Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­ žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas Ge­di­mi­nas

Po­cius aiš­ki­no, kad au­to­mo­bi­lių plo­vi­mu už­sii­man­tys vers­li­nin­kai ne­pa­žeis įsta­ty­mų. „Juk aikš­te­lė yra to­li nuo gy­ve­ na­mų­jų na­mų. To­kia veik­la ga­li bū­ti vys­to­ma tik lai­kan­tis nu­sta­ty­ tos tvar­kos, ga­vus vi­sus lei­di­mus. O vi­siems lie­tu­viams neį­tik­si“, – sa­ kė G.Po­cius. Kol kas plo­to nuo­mo­to­jai tik pre­ li­mi­na­riai mies­to val­džiai iš­dės­tė, ką jie ke­ti­na veik­ti šia­me skly­pe. „Pa­na­šu, kad bus ma­ši­nų plo­ vi­mo sa­vi­tar­na. Gal jie šią pa­slau­ gą teiks pa­tys, o gal šį ma­lo­nu­mą tu­rės au­to­mo­bi­lio sa­vi­nin­kas?“ – spė­lio­jo G.Po­cius. Sta­ty­bos lei­di­mų ir sta­ti­nių prie­ žiū­ros sky­riaus ve­dė­jas svars­tė, kad grei­čiau­siai plo­vyk­la ne­dirbs vi­ są pa­rą. „Juk ne „bor­de­lį“ stei­gia. At­va­ žiuos žmo­nės, ku­rie no­rės nu­si­plau­ti au­to­mo­bi­lį“, – juo­ka­vo G.Po­cius.

Egzaminų se­si­ja įsi­bė­gė­ja Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio abi­tu­rien­tų eg­za­mi­ nų se­si­ja įgau­na pa­grei­tį – moks­lei­ viai ži­nias pa­tik­ri­no jau tre­čia­ja­me vals­ty­bi­nia­me eg­za­mi­ne.

Klai­p ė­d os sa­v i­val­dy­b ės Ug­dy­ mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­d ė­ja Vir­g i­n i­ja Ka­za­kaus­k ie­ nė in­for­ma­vo, kad va­kar vy­ku­sį vals­ty­bi­nį ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­ ną uos­ta­mies­ty­je lai­ky­ti bu­vo už­ si­re­gist­ra­vę 850 jau­nuo­lių – iš jų 28 neat­vy­ko. Anot spe­cia­lis­tės, Klai­pė­do­je ne­pa­si­ro­džiu­sių abi­tu­rien­tų skai­ čius nė­ra di­de­lis, pa­ly­gin­ti su ki­ tais mies­tais.

„Ki­tuo­se cent­ruo­se į ži­nių pa­ tik­ri­ni­mą nu­spren­du­sių neat­vyk­ ti as­me­nų skai­čius sie­kė ir 100. Ka­dan­gi eg­za­mi­nas nė­ra pri­va­lo­ mas, moks­lei­viai už­si­re­gist­ruo­ja, o vė­liau tik dėl jiems ži­no­mų prie­ žas­čių nu­spren­džia ne­pa­si­ro­dy­ti. Į lie­tu­vių kal­bos ir li­te­ra­tū­ros ži­ nių pa­tik­ri­ni­mą moks­lei­viai žiū­ ri at­sa­kin­giau“, – tei­gė V.Ka­za­ kaus­kie­nė. Kaip ir kiek­vie­nais me­tais ma­te­ ma­ti­kos eg­za­mi­nas yra vie­nas po­ pu­lia­riau­sių – di­des­nis moks­lei­vių skai­čius ži­nias pa­tik­rin­ti pa­si­rin­ko tik ang­lų kal­bos eg­za­mi­ne. Vie­nin­te­lis lie­tu­vių kal­bos ir li­ te­ra­tū­ros eg­za­mi­nas abi­tu­rien­ tams šiais me­tais bu­vo pri­va­lo­ mas. Vi­sų vals­ty­bi­nių bran­dos

Klaipėdiečiai laikys egzaminus Bir­že­lio 7 d. Geog­ra­fi­ja – 429 Bir­že­lio 10 d. Is­to­ri­ja – 801 Bir­že­lio 12 d. Bio­lo­gi­ja – 443 Bir­že­lio 13 d. Ru­sų kal­ba – 94 Bir­že­lio 14 d. Che­mi­ja – 145 Bir­že­lio 17 d. Fi­zi­ka – 200 Bir­že­lio 18 d. Vo­kie­čių kal­ba – 34 Bir­že­lio 19 d. In­for­ma­ci­nės tech­

no­lo­gi­jos – 101

eg­za­mi­nų pa­grin­di­nės se­si­jos re­ zul­ta­tus nu­ma­to­ma pa­skelb­ti iki lie­pos 12 d.

Pa­si­rin­ki­mas: va­kar lai­ky­tas vals­ty­bi­nis ma­te­ma­ti­kos eg­za­mi­nas yra

vie­nas po­pu­lia­riau­sių.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

3

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013

miestas

Žo­lė grei­tes­nė už šienp­jo­vius

Ak­ci­ja: klai­pė­die­čiai tu­rė­tų su­skub­ti pa­si­rū­pin­ti ki­tų me­tų dien­raš­čio „Klai­pė­da“ pre­nu­me­ra­ta.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Pre­nu­me­ra­ta – skai­čiuo­jan­tiems As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejuniatre@kl.lt

Dien­raš­tis „Klai­pė­da“ kvie­čia skai­ ty­to­jus ne­pra­leis­ti pro­gos ir pa­ mėg­tą laik­raš­tį ki­tiems me­tams pre­nu­me­ruo­ti už ypa­tin­gą kai­ną.

„Pre­nu­me­ra­tos ak­ci­ja iš tie­sų yra la­ bai pa­trauk­li. Vos už 132 li­tus dien­raš­tį skai­ty­si­te vi­sus 2014 me­tus. Žmo­nės tei­rau­ja­si, ar vė­liau ne­bus dar pa­ trauk­les­nių kai­nų, ta­čiau aš at­sa­kau, jog ši mū­sų ak­ci­ja – ge­riau­sia kai­na ki­tų me­tų pre­nu­me­ra­tai. Ver­tė­tų su­ skub­ti“, – ti­ki­no dien­raš­čio rin­ko­da­ ros pro­jek­tų va­do­vė Mo­ni­ka Sal­to­nė.

Žel­di­nių pri­žiū­rė­to­ jai ne­spė­ja šie­nau­ ti vie­šų­jų mies­to erd­vių. Nors dar ne­ baig­ta žo­lę nu­pjau­ ti pir­mą kar­tą, šienp­ jo­viams jau rei­kė­tų su­kti ant­rą ra­tą.

Už­si­sa­kius dien­raš­tį iš anks­to, vie­nas laik­raš­tis at­sieis 44 cen­tus. „Tai yra tris kar­tus pi­giau, nei kiek­vie­ną die­ną pirk­ti dien­raš­tį. Ge­res­nio pa­siū­ly­mo jau ne­be­bus“, – ra­gi­no M.Sal­to­nė. Už­si­sa­ky­ti dien­raš­tį ati­dė­lio­jan­ tys skai­ty­to­jai tu­rė­tų ži­no­ti, kad ak­ci­ja vyks vi­są bir­že­lio mė­ne­sį. „Vis dėl­to pre­nu­me­ra­tos už­sa­ ky­mo ne­ver­tė­tų pa­si­lik­ti pa­sku­ti­ nei mė­ne­sio die­nai. Ak­ci­ja vyks iki bir­že­lio 29 die­nos. Ta­čiau jei klai­ pė­die­čiai yra ap­si­spren­dę ir no­rė­tų už­si­pre­nu­me­ruo­ti laik­raš­tį, ra­gi­na­ me ne­dels­ti“, – sa­kė M.Sal­to­nė. Vyks­tant pre­nu­me­ra­tos ak­ci­jai,

dien­raš­čio re­dak­ci­ja džiau­gia­si ga­ lė­da­ma pa­bend­rau­ti su sa­vo skai­ ty­to­jais. „Mes su­ži­no­me sa­vo skai­ty­to­ jų nuo­mo­nę, iš­girs­ta­me jų gy­ve­ni­ mo is­to­ri­jas. Į re­dak­ci­ją atei­na jau ant­ra ar tre­čia šio dien­raš­čio skai­ ty­to­jų kar­ta. Duk­ros ir sū­nūs dien­ raš­tį pre­nu­me­ruo­ja ne tik sau, bet ir sa­vo tė­vams, taip juos pra­džiu­ gin­da­mi mie­la do­va­na“, – pa­sa­ko­ jo M.Sal­to­nė. Pre­nu­me­ruo­jant dien­raš­tį ak­ci­ jos me­tu skai­ty­to­jų lau­kia ma­lo­ ni staig­me­na – kiek­vie­nam jų bus įteik­tas re­cep­tų žur­na­las „Ga­min­ ki­me drau­ge“.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Įmo­nės „Klai­pė­dos žel­di­niai“ di­ rek­to­rius Ge­di­mi­nas Va­la­ši­nas pa­ sa­ko­jo, kad pir­mo­ji mies­to vie­šų­ jų erd­vių šie­nap­jū­tė ei­na į pa­bai­gą. Dar li­ko žo­lę nu­pjau­ti Są­jū­džio, Poil­sio par­kuo­se, par­ke prie I.Si­ mo­nai­ty­tės kal­ne­lio. Ta­čiau, anot G.Va­la­ši­no, poil­siu ne­kve­pia, nes mies­tą jau rei­kia šie­nau­ti ant­rą kar­tą. Ypač ski­ria­mą­sias juos­tas Mo­kyk­los gat­vė­je, Ši­lu­tės plen­te. „Oras žo­lei aug­ti la­bai pa­lan­kus. Šil­ta, drėg­na. Nes­pė­ji vis­ko nu­ pjau­ti, o ir vėl iš nau­jo rei­kia. Ta­ čiau žo­lė tik iš pra­džių la­bai grei­tai au­ga. Vė­liau augs lė­čiau. At­si­ras pe­rio­diš­ku­mas“, – tvir­ti­no G.Va­ la­ši­nas.

Žo­lė: mies­to vie­šą­sias erd­ves jau

rei­kė­tų šie­nau­ti ant­rą kar­tą.

Pa­sak di­rek­to­riaus, sun­kiau­sia žo­lę bu­vo pjau­ti pir­mą kar­tą. „Po šal­to pa­va­sa­rio at­ši­lus ji grei­tai vi­sur su­žė­lė, o nu­pjau­ti vie­ nu kar­tu neį­ma­no­ma“, – pa­sa­ko­ jo G.Va­la­ši­nas. Ta­čiau rep­re­zen­ta­ ci­nėms mies­to vie­toms, to­kioms kaip At­gi­mi­mo, Lie­tu­vi­nin­kų aikš­ tės, pa­jė­gų ne­gai­li­ma. Čia žo­lė nu­ šie­nau­ta jau tris kar­tus. „Ten tu­ri bū­ti trum­pa žo­ly­tė“, – pa­brė­žė va­do­vas.

„Kabakas“ – naujas jaukus baras alaus mėgėjams Klaipėdos gyventojai ir uostamiesčio svečiai nuo šio penktadienio kviečiami apsilankyti naujame alaus bare „Kabakas“ adresu Sukilėlių g. 6. Naujoje alinėje siūlomas platus 19 rūšių alaus pasirinkimas ir įvairūs užkandžiai bei patiekalai. Jaukią atmosferą bare kuria originalus interjeras ir kruopščiai parinkta muzika – sena gera roko klasika.

Alaus baro „Kabakas“ pavadinimo reikšmė – ne tik žargonu jaunimo kalboje vadinamas baras ar užeiga. Tarminėje lietuvių kalboje šis žodis reiškia „paskutinę jėgą“, „galią“ – būtent tai ir simbolizuoja naujojo baro pavadinimas. 19 alaus rūšių

Bare alus pilstomas iš 19 čiaupų – tai didžiausias alaus mėgėjų verti­ namo pilstomo alaus pasirinkimas iš Klaipėdos barų. „Kabake“ alaus mėgėjai gali rinktis populiariausią pasaulyje kvietinį „Erdinger“, če­ kišką „Budweiser“ ir „Nymburg Postriženskė“, 2012 m. geriau­ sią Europoje „Blanche de Namur“, belgišką „Hoegaarden“, vokiš­ ką „Tucher“, airiškų tradicijų alų „O‘Hara‘s Irish“, vyšninį „Bac­ chus Kreikenbier“, 4 rūšių „Švy­ turio“ ir kt. „Manome, kad bare „Kabakas“ yra didžiausias pilstomo alaus pa­ sirinkimas Klaipėdoje. Sieksime, kad alaus kainos būtų patrauklios mūsų klientams“, – tikina baro sa­ vininkas. „Kabakas“ laukia ne tik ištroš­ kusių, bet ir praalkusių: lankyto­

Bare „Kabakas“ alaus mėgėjai gali

rinktis iš 19 pilstomo alaus rūšių, tarp kurių ir populiariausias pasaulyje kvietinis „Erdinger“ bei 2012 m. geriausias Europoje „Blanche de Namur“.

jams siūloma paskanauti nebrangių užkandžių (6–9 Lt) ar užsisakyti karštų patiekalų, pavyzdžiui, kar­ kos ar šonkauliukų. Jaukus interjeras

„Kabako“ savininkų teigimu, ku­ riant baro interjerą pirmiausia bu­ vo galvojama apie jaukumą, gerą atmosferą. „Baro interjeras – sendintas, iš Anglijos aludės specialiai atsi­ siuntėme autentiškas baro kėdes. Ant sienų kabo daug humoristi­ nių paveikslų, virš tualetų – ragai.

Naujojo alaus baro „Kabakas“ interjerą puošia iš Anglijos aludės atsisiųstos autentiškos kėdes, ant

sienų kabo humoristiniai paveikslai – siekiama, kad baro aplinka nuteiktų pozityviai ir į jį visada norėtųsi grįžti.

Siekėme, kad baro aplinka nuteik­ tų pozityviai ir į jį visada norėtųsi sugrįžti“, – teigia K.Vaišvila. Alinės savininkai atkreipia dė­ mesį, kad „Kabake“, kaip tikrame alaus bare, skambės tik senas ge­ ras rokas. „Na, gal ir dar keli seno gero popso kūriniai, kaip „Shoking Blue“ daina „Venus“, – šypsosi muzikos mėgėjas K.Vaišvila. Bare „Kabakas“ sporto mėgė­ jai galės stebėti tiesiogines svar­ biausių varžybų transliacijas, iš­ bandyti sėkmę stalo žaidimuose.

Baras talpina apie 70 lankytojų, dar iki 150 jų tilps bendroje baro ir restorano „Anikės teatras“ lau­ ko terasoje. Atidarymo vakarą prie baro sta­ lo dirbti ir svečius aptarnauti ke­ tina „Kabako“ savininkai Lina ir Kęstutis. Permainos ir restorane

Alaus baras priklauso Kęstučiui ir Linai Vaišviloms, valdantiems res­ toraną „Anikės teatras“ bei praėjusių metų lapkritį atidariusiems jaunimo jau pamėgtą kokteilių barą „Haze“.

Šis baras buvo įkurtas vietoje kavi­ nės „Jogundė“, o „Kabakas“ – vie­ toje restorano „Anikės kinai“. „Džiaugiamės, kad baras „Haze“ tapo mėgstama jaunimo pasilinks­ minimo vieta, ir tikimės, kad nau­ jasis alaus baras „Kabakas“ taip pat atras savo lankytoją. Permainas ar­ timiausiu metu planuojame ir res­ torane „Anikės teatras“, kuriame jau pasikeitė meniu – vykę jau­ nųjų virėjų eksperimentai sulaukė teigiamų lankytojų įvertinimų“, – pasakoja K.Vaišvila.

4

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

miestas

Gy­dyk­los tu­ris­tų ne­vi­lio­ja

Svei­ka­tos tu­ris­tams tei­kia­mos pa­

1

Va­ka­rų re­gio­nas ga­lė­ tų tap­ti pa­trauk­lia už­ sie­nie­čiams vie­ta, ku­ri su­tei­kia ga­li­my­bę diag­no­zuo­ti ir gy­dy­ ti li­gas, mė­gau­tis svei­ka­tą grą­ ži­nan­čio­mis pro­ce­dū­ro­mis. SPA pro­ce­dū­ros, rea­bi­li­ta­ci­ja, odon­ to­lo­gi­jos pa­slau­gos, plas­ti­kos chi­rur­gi­ja, ke­lio ir klu­bo są­na­ rių kei­ti­mo ope­ra­ci­jos, šir­dies ope­ra­ci­jos, ne­vai­sin­gu­mo gy­dy­ mas – vi­sas šias aukš­čiau­sio ly­ gio pa­slau­gas ga­lė­tu­me pa­siū­ly­ ti par­duo­ti už­sie­nie­čiams. Drus­ki­nin­kų ir Birš­to­no pa­vyz­ dys įro­do, kad svei­ka­tos tu­riz­mas ne tik teo­riš­kai per­spek­ty­vi ir pel­ nin­ga vers­lo sri­tis. Du ku­ror­ti­niai mies­tai de­monst­ruo­ja gy­vą pa­ vyz­dį, kaip pri­trauk­ti žmo­nes iš už­sie­nio ir aukš­tą tu­ris­tų lan­ko­ mu­mo skai­čių iš­lai­ky­ti ne tik va­ sa­ros se­zo­no me­tu, bet ir iš­ti­sus me­tus.

slau­gos: rea­bi­li­ta­ci­ja, gy­do­ma­sis SPA, li­gų diag­nos­ti­ka, ope­ra­ci­jos, plas­ti­nė chi­rur­gi­ja, odon­to­lo­gi­ja, gro­žio pro­ ce­dū­ros, at­pa­lai­duo­ja­ma­sis ma­sa­žas, spor­tas, jo­ga, SPA pro­ce­dū­ros. Dau­giau­sia svei­ka­tos tu­ris­tų at­

vyks­ta iš Ru­si­jos, Len­ki­jos, Vo­kie­ ti­jos. Dau­gė­ja už­sie­nie­čių iš Ki­ni­jos, Is­

pa­ni­jos, Ru­si­jos, Iz­rae­lio, Bal­ta­ru­si­ jos, Nor­ve­gi­jos. Lie­tu­vo­je svei­ka­tin­gu­mo tiks­lais

at­vy­kęs tu­ris­tas vi­du­ti­niš­kai per die­ ną iš­lei­džia dau­giau kaip 350 li­tų, per sa­vai­tę – 2 450 li­tų, per mė­ne­sį – 10 500. Spren­di­mas: tin­ka­mai ska­ti­na­mas svei­ka­tos tu­riz­mas uos­ta­mies­ty­je pa­dė­tų spręs­ti tuš­tė­jan­čio se­na­mies­

čio ir ne­dar­bo pro­ble­mas.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

aukš­tos ko­ky­bės ser­vi­są ga­li už­ tik­rin­ti tik pri­va­čios įstai­gos, o uos­ta­mies­ty­je nė­ra nė vie­no la­bai stip­raus vers­li­nin­kų val­do­mo me­ di­ci­nos cent­ro. Rei­kia ad­mi­nist­ra­to­riaus

Lai­mu­tis Paš­ke­vi­čius:

Va­ka­rų re­gio­nas svei­ka­tos tu­riz­ mo sri­ty­je tu­ri dau­ giau po­ten­cia­lo nei Drus­ki­nin­kai ar Birš­to­nas, tik jo neiš­nau­do­ja.

Mies­tas at­gy­tų

Svei­ka­tos tu­riz­mo plėt­ra Lie­tu­vo­ je be­si­rū­pi­nan­tis ir šią vers­lo sri­tį Va­ka­rų re­gio­ne ku­ruo­jan­tis Man­ tas Naš­lė­nas tei­gia, kad di­džiau­sia pro­ble­ma, su ku­ria su­si­du­ria uos­ ta­mies­tis, yra silp­ni pri­va­tūs me­ di­ci­nos cent­rai, skur­dus vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­gų ir pra­mo­gų pa­ si­rin­ki­mas bei vi­siš­kai neiš­vys­ty­ ta su­si­sie­ki­mo sis­te­ma. Anot jo, dar vie­na prie­žas­tis, ko­dėl ki­tuo­se mies­tuo­se svei­ka­tos tu­riz­mas kles­ti la­biau, – tin­ka­ma rek­la­ma. „Drus­ki­nin­kai ir Birš­to­nas la­ bai ak­ty­viai dir­ba rin­ko­da­ros klau­si­mais. Jie tu­ri sa­vo at­sto­vy­ bes Mask­vo­je, Sankt Pe­ter­bur­ ge, mies­tus pui­kiai ži­no ir Len­ki­ja, Ka­zachs­ta­nas, Azer­bai­dža­nas. Pa­ vyz­džiui, Drus­ki­nin­kuo­se nė­ra la­ bai stip­rių kli­ni­kų, bet kles­ti SPA pa­slau­gos. Vie­tos SPA cent­ruo­ se Drus­ki­nin­kuo­se jau re­zer­vuo­ tos Nau­jie­siems me­tams“, – tei­gė M.Naš­lė­nas. Paš­ne­ko­vas sa­kė, kad pa­jū­ris ne­tu­ri ko­ky­biš­kų me­di­ci­nos cent­ rų, iš­sky­rus vals­ty­bi­nes įstai­gas – Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nę ir Klai­ pė­dos jū­ri­nin­kų li­go­ni­nę. Ta­čiau

Svei­ka­tos tu­riz­mas Lie­tu­vo­je

„Val­džia daž­niau­siai bū­na pa­sy­ vi ir be pa­čių vers­li­nin­kų ini­cia­ty­ vos nie­ko ne­da­ro. Nė­ra ge­ro ir ak­ ty­vaus ad­mi­nist­ra­to­riaus – nie­ko ir ne­vyks­ta. Į uos­ta­mies­tį krui­zi­ niai lai­vai at­pluk­do bū­rius tu­ris­ tų. Val­džia, ma­ty­da­ma po­ten­cia­lą, tie­siog nie­ko ne­da­ro“, – sa­kė pa­ šne­ko­vas. „Kad uos­ta­mies­ty­je kaž­kas ku­ ruo­tų šią sfe­rą, ne­pas­te­biu. Ta­da, kai ki­ti ku­ror­ti­niai mies­tai kū­rė atei­ties stra­te­gi­jas, Klai­pė­da mie­ go­jo. Re­zul­ta­tus ma­to­me da­bar“,– tei­gė M.Naš­lė­nas. Lie­tu­vos me­di­ci­nos tu­riz­mo aso­ cia­ci­jos „Me­di­ci­nos Lie­tu­va“ pre­ zi­den­tas Lai­mu­tis Paš­ke­vi­čius tei­ gė, jog ver­ti­nant iš lo­ka­li­za­ci­jos ir inf­rast­ruk­tū­ros pu­sės Va­ka­rų Lie­ tu­vos re­gio­nas tu­ri dau­giau po­ ten­cia­lo nei Drus­ki­nin­kai ar Birš­ to­nas. Ge­res­nes są­ly­gas su­tei­kia ar­čiau esan­ti Skan­di­na­vi­ja, jū­ra, pu­šy­nai ir ki­ti gam­ti­niai iš­tek­liai, ku­riuos rei­kia mo­kė­ti par­duo­ti. Pag­rin­di­nis trū­ku­mas – uos­ta­ mies­ty­je ir ap­lin­ki­niuo­se mies­tuo­ se nė­ra suin­te­re­suo­tų žmo­nių su­ si­tel­ki­mo. „Drus­ki­nin­kuo­se la­bai di­de­lį dar­bą at­li­ko me­ras, ku­ris yra stip­ rus ly­de­ris, tu­rė­jęs aiš­kią vi­zi­ją, po­li­ti­nį ir fi­nan­si­nį pa­lai­ky­mą. Kai tu­ri kon­cep­ci­ją, įde­di dar­bo ir su­ku­ri pa­trauk­lią inf­rast­ruk­ tū­rą, pa­nau­do­da­mas mar­ke­tin­go prie­mo­nes, vers­las pra­de­da kles­ tė­ti. Klai­pė­da, Ne­rin­ga ir Pa­lan­ ga tu­ri nuo­sta­bias per­spek­ty­vas, ta­čiau kol kas pa­ste­biu, kad vi­sos įmo­nės dir­ba sau“, – kal­bė­jo pre­ zi­den­tas. Anot jo, rei­kė­tų per­žiū­rė­ti SPA ir me­di­ci­nos gy­dy­mo įstai­ gų dar­bą, tei­kia­mų pa­slau­gų ko­ ky­bę, pa­ly­gin­ti, ko­kias pa­slau­gas ga­li­ma gau­ti Eu­ro­po­je, ir va­do­ vau­tis la­biau pa­ty­ru­sių ša­lių pa­ vyz­džiu. Be to, pre­zi­den­tas ti­ki­no, kad me­di­ci­nos tu­ris­tai no­ri gau­ti komp­lek­si­nę pa­slau­gą – nuo vi­zos or­ga­ni­za­vi­mo ir svei­ka­ti­ni­mo pa­ slau­gų ga­vi­mo iki pra­mo­gų ir pa­ ly­dė­ji­mo iki oro uos­to.

Situacija: anot me­di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ di­rek­to­rės L.Bosienės, kol kas

turistai į klinikas užsuka tik esant ūmioms svei­ka­tos pro­ble­moms.

„Bū­nant Ni­do­je te­ko ste­bė­ti sce­ ną, kai du nor­ve­gai pie­ta­vo ka­vi­ nė­je. Vie­nas iš jų iš­si­trau­kė krū­ vą pi­ni­gų ir nu­si­vy­lęs pa­sa­kė, kad, at­vy­kęs ato­sto­gau­ti ir pla­na­vęs paiš­lai­dau­ti, ne­tu­rė­jo kur to pa­ da­ry­ti. Be to, di­des­nį dė­me­sį rei­ kė­tų kreip­ti į krui­zi­niais lai­vais at­vyks­tan­čius tu­ris­tus. Kol kas at­ ro­do, kad mes gal­vo­ja­me, jog esa­ me la­bai šau­nūs, bet nie­ko ne­da­ ro­me, kad pri­trauk­tu­me žmo­nes“, – L.Paš­ke­vi­čius. Ma­žė­ja pa­cien­tų

„Me­di­ci­na Lie­tu­vo­je la­bai stip­ri. Ko­dėl ne­su­tei­kus pro­gos, pa­vyz­ džiui, Ru­si­jos pi­lie­čiams at­vyk­ ti pas mus? Iš mū­sų ša­lies iš­vyks­ta dau­gy­bė žmo­nių, si­tua­ci­ja pri­va­ čio­se me­di­ci­nos kli­ni­ko­se tam­pa vis su­dė­tin­ges­nė, nes tiek klien­tų, kiek tu­rė­jo­me anks­čiau, jau ne­be­ su­lau­kia­me. O įstai­gos ga­li teik­ti pa­slau­gas ge­ro­kai di­des­niam žmo­ nių skai­čiui“, – ašt­rė­jan­čią pro­ble­ mą at­sklei­dė ir uos­ta­mies­čio me­ di­ci­nos cent­ro „Lor­na“ di­rek­to­rė Lo­re­ta Bo­sie­nė. Ti­ki­ma­si, kad to­kioms įstai­ goms ga­lė­tų pa­gel­bė­ti me­di­ci­nos tu­riz­mas – jei mū­sų ša­lies gy­ven­ to­jai ne­ga­li už­pil­dy­ti rin­kos, pro­ gą tai pa­da­ry­ti rei­kė­tų su­teik­ti už­ sie­nie­čiams. L.Bo­sie­nė pa­ste­bi, kad dau­giau­ sia uos­ta­mies­ty­je ap­si­lan­ko ru­sa­ kal­bių.

Ma­to­ma ten­den­ci­ja, kad šie žmo­nės į Lie­tu­vą at­ke­liau­ja ve­da­ mi dar­bo rei­ka­lų ir į kli­ni­kas už­su­ka tik esant ūmioms svei­ka­tos pro­ble­ moms. Spe­cia­liai gy­dy­tis jie ne­va­ žiuo­ja. Anot mo­ters, me­di­ci­nos tu­ riz­mo sėk­mė la­bai pri­klau­so ir nuo mies­to val­džios. „Pa­ra­ma, kon­tak­tai – tuo tu­ri rū­pin­tis mies­to val­džia. Kur vyks­ ta šie pro­ce­sai, svei­ka­tos tu­riz­mas kles­ti la­biau. Ma­nau, kad mies­tai ga­lė­tų da­ly­tis pa­tir­ti­mi, im­ti pa­ vyz­dį vie­ni iš ki­tų. Trūks­ta ir po­li­ ti­kų są­mo­nin­gu­mo, iš­mo­nės ir no­ ro su­si­vie­ny­ti bend­ram dar­bui“, – sa­kė L.Bo­sie­nė. Tin­ka­mai ska­ti­na­mas svei­ka­tos tu­riz­mas uos­ta­mies­ty­je pa­dė­tų spręs­ti ir tuš­tė­jan­čio se­na­mies­čio bei ne­dar­bo pro­ble­mas. Drus­ki­nin­kų ir Birš­to­no at­ve­jai ro­do, kad pa­dau­gė­jus tu­ris­tų at­ si­gau­na vieš­bu­čių, mai­ti­ni­mo ir pa­si­links­mi­ni­mo įstai­gų dar­bas, ku­ria­mos nau­jos dar­bo vie­tos me­ di­kams, trans­por­to pa­slau­gų tei­ kė­jams ar ap­tar­na­vi­mo sri­ties spe­ cia­lis­tams. Ska­tin­ti ne­sii­ma

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­ lia Ples­ko­vie­nė pri­pa­ži­no, kad sa­ vi­val­dy­bė, kal­bant apie svei­ka­tos tu­riz­mo vys­ty­mą uos­ta­mies­ty­je, ne­da­ro nie­ko.

Lė­šų šiai sfe­rai taip pat nė­ra ski­ ria­ma. In­for­ma­ci­ja apie tam tik­ras pa­ slau­gas, pa­vyz­džiui, SPA pro­ ce­dū­ras, yra tal­pi­na­ma Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro lei­di­niuo­se, o vė­liau pla­ti­na­ma pa­ro­dų me­ tu ar­ba Tu­riz­mo in­for­ma­ci­nia­ me cent­re. Ve­dė­ja aiš­ki­no, kad konk­re­čių veiks­mų nė­ra im­ta­si, nes uos­ta­ mies­ty­je su me­di­ci­nos sfe­ra su­si­ ju­sių pa­slau­gų tei­kė­jų, to­kių, ko­ kie yra Drus­ki­nin­kuo­se ar Birš­to­ne, ne­tu­ri­me. „Klai­pė­do­je pla­nuo­ja­mas sta­ty­ti ba­sei­nas su SPA komp­lek­su atei­ty­ je ga­lė­tų tap­ti reiš­ki­niu, ska­ti­nan­ čiu me­di­ci­nos tu­riz­mą“, – sa­kė D.Ples­ko­vie­nė. Ve­dė­ja ti­ki­no, kad jei pri­va­čia ini­cia­ty­va or­ga­ni­zuo­ja­mų pa­slau­ gų tei­kė­jas no­ri bū­ti įtrauk­tas į vie­ ši­ni­mo prie­mo­nes – lei­di­nius, in­ ter­ne­ti­nius pus­la­pius, – nie­ka­da neat­si­sa­ko­ma, o vi­sos nau­jo­vės bū­na pa­skel­bia­mos. Anot jos, kol kas sa­vi­val­dy­bė­je jo­kios prie­mo­nės, tu­rin­čios ska­ tin­ti me­di­ci­nos tu­riz­mą, nei stra­ te­gi­nia­me pla­ne, nei veik­los do­ku­ men­tuo­se, nė­ra. Gy­do ir už­sie­nie­čius

Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nės di­rek­to­rius Vir­gi­ni­jus Bis­kys kal­ bė­jo, kad į jo va­do­vau­ja­mą įstai­gą at­vyks­ta žmo­nės, tu­rin­tys konk­re­ čių svei­ka­tos pro­ble­mų. „Neuž­sii­ma­me pro­fi­lak­ti­ka. Siū­ lo­me svei­ka­ti­ni­mo pro­gra­mas. Ne­ tu­ri­me ga­li­my­bių priim­ti di­de­lių žmo­nių gru­pių – tuo ski­ria­mės nuo sa­na­to­ri­jų. Esa­me rei­ka­lin­gi žmo­ nėms, ku­riems rei­kia pro­fe­sio­na­ lios spe­cia­lis­tų pa­gal­bos“, – sa­kė di­rek­to­rius. Ta­čiau ši li­go­ni­nė yra suin­te­re­ suo­ta, kad čia at­vyk­tų kuo dau­ giau už­sie­nie­čių. Di­rek­to­rius tei­gė, jog ir da­bar įstai­go­je ap­si­lan­ko žmo­nės iš Šve­ di­jos, Pran­cū­zi­jos, Švei­ca­ri­jos, Iz­ rae­lio, Ru­si­jos, Azer­bai­dža­no, Gru­ zi­jos. Įs­tai­gos va­do­vas ti­ki­no, kad už­ sie­nie­čius į Pa­lan­gą vi­lio­ja pa­slau­ gų ko­ky­bė, aukš­tas pro­fe­sio­na­lu­mo ly­gis ir, pa­ly­gin­ti su Eu­ro­pa, ne­di­ de­lės kai­nos. „Kvie­čia­me ne­ma­žai žmo­nių iš Ry­tų ša­lių, ta­čiau jiems į Pa­lan­ gą pa­tek­ti su­dė­tin­giau dėl vi­zų iš­ da­vi­mo. Ma­nau, kad dirb­ti­nai pa­ spar­tin­ti in­for­ma­ci­jos sklai­dos pro­ce­są su­dė­tin­ga, tam rei­kia lai­ ko“, – kal­bė­jo V.Bis­kys.

5

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

miestas

Tvar­ka: meln­ra­giš­kei B.Ast­raus­kie­nei teks at­si­sa­ky­ti au­gi­na­mų viš­tų.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Baudą gavo dėl vištų 1

Vie­na­me jų bu­vo pri­čiup­ tas rū­kęs stu­den­tas. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Kont­ ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­ jo Vi­liaus Va­lio, vai­ki­nas jau­tė, kad ne­ga­li­ma rū­ky­ti pa­vil­jo­ne, bet tiks­ liai ne­ži­no­jo, jog tai drau­džia­ma. Pa­žei­dė­jui bus su­ra­šy­tas pro­to­ ko­las. Au­gi­no sa­vo reik­mėms

Pir­mo­sios Meln­ra­gės pa­plū­di­my­je tik­rin­to­jai pa­žei­di­mų neuž­fik­sa­vo. Ka­dan­gi bu­vo pra­stas oras, žmo­nių čia ne­bu­vo. Ta­čiau tik­rin­to­jai už­su­ ko į pri­va­čią val­dą Ko­pų gat­vė­je. Paaiš­kė­jo, kad šei­mi­nin­kai na­mo kie­me esan­čia­me ap­tva­re lai­ko apie 20 viš­tų.

Paskundė: ap­tva­re lai­kytos viš­tos užkliuvo kaimynams.

83 me­tų Bro­nė Ast­raus­kie­ nė tvir­ti­no, jog viš­tas au­gi­no sa­vo reik­mėms – mė­sy­tei. Iš­gir­du­si, kad paukš­čių lai­ky­ti ne­ga­li­ma, ji su­ne­ ri­mo, ką rei­kės da­ry­ti su viš­to­mis. „Ne­gi ne­ši į tur­gų par­duo­ti?“ – svars­tė gar­baus am­žiaus mo­te­ris.

„Ge­rai, kad žmo­nės pra­ne­ša apie gy­vū­nus, ku­rie jiems truk­do. Ofi­ cia­lų raš­tą gy­ven­to­jai ga­li pa­ra­šy­ ti ir mums, ir po­li­ci­jai. Ta­da ga­li­me iš­si­kvies­ti sa­vi­nin­ką ir tai­ky­ti nuo­ bau­das“, – aiš­ki­no ve­dė­jas. Už pur­vą – bau­da

Tik­rin­to­jams pra­ne­šė kai­my­nai

Vi­lius Va­lys:

Viš­tų ne­kon­fis­kuo­si­ me. Žmo­nės pa­tys ga­ lės nu­spręs­ti, ką su jo­ mis da­ry­ti. V.Va­lys pa­brė­žė, kad pa­gal tai­ syk­les drau­džia­ma lai­ky­ti, ga­ny­ ti že­mės ūkio pa­skir­ties gy­vū­nus ir bi­tes mies­to te­ri­to­ri­jo­je, iš­sky­ rus gy­ve­na­muo­sius ra­jo­nus: Tau­ ra­lau­kį, Gi­ru­lius, Pau­pius, Rim­kus, Žar­dę, Lab­ren­ciš­kes. „Meln­ra­gė­je lai­ky­ti že­mės ūkio pa­skir­ties gy­vū­nus yra drau­džia­ ma“, – tvir­ti­no ve­dė­jas.

V.Va­lys sa­kė, kad už to­kį pa­žei­di­ mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ba bau­da iki 2 tūkst. li­tų. Ta­čiau pir­mą kar­ tą baus­tiems žmo­nėms ski­ria­mas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­dy­mas. Jiems rei­kia su­mo­kė­ti 10 li­tų. „Pro­to­ko­lą su­ra­šy­si­me mo­ters sū­nui, ku­ris yra na­mo sa­vi­nin­kas. Bus skir­tas ad­mi­nist­ra­ci­nis nu­ro­ dy­mas, duo­tas ter­mi­nas pa­nai­kin­ ti viš­ty­ną. Viš­tų ne­kon­fis­kuo­ja­me. Žmo­nės ga­lės pa­tys nu­spręs­ti, ką su jo­mis da­ry­ti. Tvar­ka yra tvar­ka ir jos rei­kia lai­ky­tis“, – tei­gė ve­dė­jas. Pa­sak V.Va­lio, pa­sta­ruo­ju me­tu tai ne pir­mas at­ve­jis, kai pra­šo­ma pa­nai­kin­ti viš­ty­ną mies­to te­ri­to­ri­ jo­je. Ne­se­niai to­kia si­tua­ci­ja bu­vo ir Aly­taus gat­vė­je. „Daž­niau­siai au­gi­na­mo­mis viš­ to­mis ar ki­tais gy­vū­nais skun­džia­ si kai­my­nai, nes šie ke­lia triukš­mą, ter­šia ap­lin­ką, sklin­da ne­ma­lo­nus kva­pas“, – kal­bė­jo ve­dė­jas. V.Va­lio tei­gi­mu, da­bar yra gau­ tas skun­das dėl mies­to cent­re lai­ ko­mų dvie­jų šu­nų, ku­rie truk­do žmo­nėms praei­ti. Bu­vo pa­ra­šy­tas ofi­cia­lus skun­das.

Iš Pir­mo­sios Meln­ra­gės tik­rin­to­jai vy­ko į Skulp­tū­rų par­ką. Pa­žei­di­mų čia taip pat neuž­fik­suo­ta. Ta­čiau ties Lie­pų gat­vės 53 na­mu, kur vyks­ta sta­ty­bos, pa­ste­bė­ta, kad iš­va­žiuo­jan­tis trans­por­tas ter­šia ap­ lin­ką – į gat­vę pa­ten­ka pur­vas. „Nus­ta­ty­si­me, kas yra dar­bų va­ do­vas, ir iš­si­kvie­si­me. Bus su­ra­šy­tas pro­to­ko­las. Pa­gal tai­syk­les as­me­nys, vyk­dan­tys sta­ty­bos dar­bus, tu­ri pa­ si­rū­pin­ti, kad trans­por­tas ne­terš­tų ap­lin­kos“, – tei­gė ve­dė­jas. V.Va­lys pa­sa­ko­jo, kad ne­se­niai bu­vo su­ra­šy­ti pen­ki pro­to­ko­lai dėl to pa­ties pa­žei­di­mo. Vi­si jie vie­no­ je sta­tyb­vie­tė­je. „Yra stam­bes­nių ob­jek­tų, kur dir­ ba ke­li ran­go­vai, yra skir­tin­gi dar­bų va­do­vai. Kiek­vie­nam iš jų su­ra­šy­ta po pro­to­ko­lą“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­jas. To­kie pa­tik­ri­ni­mai bus vyk­do­mi re­gu­lia­riai. Ti­ki­ma­si, kad ki­tą tre­ čia­die­nį vy­raus sau­lė­ti orai ir bus ga­li­ma di­des­nį dė­me­sį skir­ti pa­ plū­di­miui. „Pa­kal­bė­jo­me su gel­bė­to­jais ir paaiš­kė­jo, kad ten yra daug pro­ ble­mų. Jie pra­šo mū­sų pa­gal­bos“, – tvir­ti­no V.Va­lys.

6

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

nuomonės

Už auk­są – ša­ko­tis ir šam­pa­nas

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Nep­ra­ne­ša apie šven­tes

Inovacijos prieš karves

Lu­kas Mik­ne­vi­čius

L

aikas pamiršti kompleksus, liautis tikėti kalbomis, kad Lietuva yra maža valstybė be perspektyvų, imtis inovacijų ir plačiai atsiverti pasauliui. Tokia pagrindinė žinutė buvo formuluojama šią savaitę vykusiame Pasaulio lietuvių ekonomikos forume. Pažiūrėjus į aktyvius, modernius, savo srityje pasaulyje daug pasiekusius lietuvius, kurie susirinko į šį forumą, regis, kad būtent tokiu keliu mūsų šalis ir žengia. Kaip pastebėjo Europos Parlamento pirmininko patarėjas Arnoldas Pranckevičius, Lietuvos į 65 tūkst. kvadratinių kilometrų ir tautinius drabužius nebesutalpinsi.

Vienai Lietuvai R.Bransonas – laukiamas svečias, kitai – kažkoks mulkis, gąsdinantis karves. Bet ar tikrai? Ar išties jau išmokome žvelgti toliau už savo kiemo tvoros? Tikrai ne visi, ir tai puikiai parodė viena pakaunės gyventoja, kuri jos pievoje oro balionu nusileidusiam serui Richardui Bransonui ne tik nedavė ką tik pamelžtos karvės pieno, bet dar ir liepė drožti kuo toliau bei nemindyti ganyklos. „Puškinu geriau domėkitės, o ne bransonais“, – dar pridėjo. Taip ir paaiškėja, kad kalbos apie dvi Lietuvas – ne be pagrindo. Vienai Lietuvai pasaulinio garso verslininkas R.Bransonas – laukiamas svečias ir žmogus, kurio veikla kitus įkvepia siekti verslo aukštumų, kitai Lietuvai tas pats R.Bransonas – kažkoks mulkis, gąsdinantis karves. Kurios Lietuvos mūsų šalyje daugiau? Deja, sprendžiant iš to, kad į Seimą vis dar patenka Petras Gražulis ir panašūs veikėjai, tos antrosios. Ir nors proporcijos keičiasi, tai vyksta kur kas lėčiau, nei norėtųsi. Vis dėlto Pasaulio lietuvių ekonomikos forumas bei Kaune vykęs lyderystės forumas „Forum One“, kuriame ir viešėjo R.Bransonas, parodė, kad Lietuva turi gausybę išsilavinusių, neįkainojamos patirties užsienyje įgavusių žmonių, kurie savo žinias nori panaudoti Lietuvos labui. Ne tik kurdami verslą, bet ir neatlygintinai prisidėdami prie efektyvesnio valstybės įmonių valdymo.

Skir­tu­mas: puoš­niai ir triukš­min­gai už ša­lies ly­gio per­ga­les bu­vo pa­gerb­ti krep­ši­nin­kai ir ran­ki­nin­kai, o Eu­

ro­pos čem­pio­nams „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jams skir­tas pa­ger­bi­mas bu­vo dau­giau nei kuk­lus.

K

lai­pė­dos mies­to val­džios dė­me­sys „Žu­vėd­ros“ eki­ pos šo­kė­jams ir jų va­do­ vams Skais­tu­tei ir Ro­mal­ dui Idze­le­vi­čiams už iš­ko­vo­tą auk­są čem­pio­na­te – tar­si spjū­vis į vei­dą. Ma­no gim­ta­die­niai bū­na tur­tin­ ges­ni – neap­si­ri­bo­ja bur­bu­liu­kais pri­sod­rin­tu gė­ri­mu ir di­de­lių lie­tu­ viš­kų ves­tu­vių sim­bo­liu – ša­ko­čiu. Ky­la klau­si­mas, ko­kio­mis svars­ tyk­l ė­m is nau­d o­ja­s i Klai­p ė­d os mies­to sa­vi­val­dy­bė, ma­tuo­da­ma per­ga­lių svo­rį? Ko­dėl prieš „Dra­ gū­no“ ran­ki­nin­kų pir­mos vie­tos lai­mė­ji­mą na­cio­na­li­nia­me čem­ pio­na­te ar „Nep­tū­no“ krep­ši­nin­kų tre­čią­ją vie­tą LKL čem­pio­na­te nu­ blan­ko „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jų eu­ro­pi­ nio ly­gio auk­sas? „Nep­tū­no“ ir „Dra­gū­no“ spor­ ti­nin­kams ir jų ar­ti­mie­siems bu­vo nu­ties­tas ki­li­mas, gro­jo dū­dų or­ kest­ras, ran­ko­mis ko­jo­mis mo­si­ ka­vo šo­kė­jos. „Žu­vėd­ra“ kaž­ko­dėl

į šią bliz­gią šven­tę priim­ta ne­bu­vo. Tuo­met mies­to val­džia, lyg tei­sin­ da­ma­si aiš­ki­no, kad jai bus su­reng­ tas at­ski­ras priė­mi­mas ir at­ski­ra šven­tė. Ta­čiau, ar tai bu­vo šven­tė? Gal­būt uos­ta­mies­čio gal­vos dau­ giau pa­gar­bos ir dė­me­sio bū­tų pa­

ro­dę, jei Lo­ty­nų Ame­ri­kos šo­kių ko­man­dų Eu­ro­pos čem­pio­na­te „auk­si­nės“ po­ros bū­tų pa­ro­džiu­ sios kom­po­zi­ci­ją su krep­šio ar ran­ ki­nio ka­muo­liais? Sa­ko­ma, kad į tą pa­čią upę neįb­ ri­si, ta­čiau žiū­rint, kaip bu­vo pa­ gerb­ti, jei tai ga­li­ma lai­ky­ti pa­gar­ ba, „Žu­vėd­ros“ šo­kė­jai ir va­do­vai, at­ro­do, jog uos­ta­mies­čio val­džia, įbri­du­si į upę, ten ir li­ko sto­vė­ti. Kiek kar­tų įvai­rių spor­to ša­kų at­ sto­vai nu­ri­ję ap­mau­dą ste­bė­jo pi­ ni­gų da­ly­bas, ku­rias lai­mi krep­ši­ nio at­sto­vai, o ki­ti, daug dau­giau tarp­tau­ti­nių lai­mė­ji­mų nei krep­ ši­nin­kai pa­sie­kę spor­ti­nin­kai, li­ko po­duk­ros vie­to­je. Ro­dos, to­kia si­tua­ci­ja Klai­pė­dos mies­to val­džią tu­rė­jo įpa­rei­go­ti bent mo­ra­liš­kai su­teik­ti kiek ga­li­ ma dau­giau dė­me­sio, kad čem­pio­ nai ne­si­jaus­tų nu­skriaus­ti ar ne­ pas­te­bė­ti. Rū­ta Jakš­ty­tė

Pir­kė­jai už­rūs­ti­no par­da­vė­ją

P

ir­kė­jas vi­sa­da tei­sus. To­kia nuo­sta­ta va­do­vau­ja­si už­ sie­nio pre­ky­bi­nin­kai. Ši tai­ syk­lė lė­tai ski­na­si ke­lią į di­ džiuo­sius pre­ky­bos cent­rus, ta­čiau tur­guo­se ir gat­vė­je vis dar kles­ti žiau­ri ta­ry­bi­nė rea­ly­bė: neap­gau­si – ne­gy­ven­si. Te­ko pa­kliū­ti į la­bai ne­ma­lo­nią si­tua­ci­ją. Nuė­jau nu­si­pirk­ti braš­kių iš pre­kei­vės, ku­ri sto­vi prie Ši­lu­tės plen­to 16 na­mo. Da­lis braš­kių bu­vo su­dė­tos į in­de­lius, da­lis – dė­žė­je. Ma­tė­si, kad in­de­liuo­se uo­gos pra­stos. Tik ant vir­šaus už­dė­tos ke­lios gra­žios, o po jo­mis – su­pu­ vu­sios ir ne­pri­sir­pu­sios. Prie pre­ kei­vės bu­vo iš­si­ri­kia­vę ke­li uo­gų pir­kė­jai, tarp jų – vie­na gar­baus am­žiaus po­ra. Jie pa­pra­šė, kad par­ da­vė­ja jiems įdė­tų braš­kių iš dė­žės, o ne bruk­tų jau su­rū­šiuo­tą in­de­lį. Va ta­da tai pra­si­dė­jo. Par­da­vė­ ja pa­reiš­kė, kad to ne­da­rys, ir lie­pė

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ko­dėl prieš „Dra­gū­ no“ ran­ki­nin­kų pir­ mos vie­tos lai­mė­ji­ mą na­cio­na­li­nia­me čem­pio­na­te ar „Nep­ tū­no“ krep­ši­nin­kų tre­čią­ją vie­tą LKL čem­pio­na­te nu­blan­ ko „Žu­vėd­ros“ šo­kė­ jų eu­ro­pi­nio ly­gio auk­sas?

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

Lai­ma

Nu­ma­ri­no se­na­mies­tį

Va­sa­ros lau­ko ka­vi­nės Klai­pė­do­ je dir­ba iki 23 val., ge­riau­siu at­ ve­ju iki vi­dur­nak­čio. O kas no­ri šil­tą va­ka­rą tū­no­ti kaip šilt­na­my­ je įkai­tu­sio­je pa­tal­po­je? Ir vis per tuos se­na­mies­čio gy­ven­to­jus, ku­ rie vis­kuo ne­pa­ten­kin­ti ir am­ži­nai niur­na. Esą lau­ko ka­vi­nės kel­da­vo per daug triukš­mo, to­dėl ap­ri­bo­ jo jų dar­bo lai­ką. Dar per­nai to­kių ka­vi­nių bu­vo pil­na Da­nės kran­ti­ nė, šie­met vis­kas nu­ty­la dar ne­ su­te­mus, kaip ko­kiam vai­kų dar­ že­ly­je. Ir ne­klaus­ki­te, se­na­mies­čio gy­ven­to­jai, kas kal­tas, kad mies­to cent­ras mer­di. Gi­ta

Vie­to­je dė­žės – gė­ly­nas

Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­to 28 na­mo ga­le yra vai­kų žai­di­mo aikš­te­lė, o jo­je – kaž­ka­da bu­vu­si smė­lio dė­ žė. Da­bar čia au­ga žo­lės. Pra­šy­tu­ me se­niū­nai­čių, jog jie pa­si­rū­pin­tų, kad bū­tų at­vež­ta že­mių ir įreng­tas gė­ly­nas. Be to, čia anks­čiau bu­ vo suo­liu­kas. Da­bar len­ta yra nu­ plėš­ta. Rei­kė­tų ir jį su­re­mon­tuo­ti. Se­niū­nai­čiai mums jau yra pa­dė­ ję. Vie­ną kar­tą pa­si­rū­pi­no, kad to­ je dė­žė­je bū­tų nu­pjau­ta žo­lė. Esa­ me la­bai dė­kin­gi. Gy­ven­to­jai

Rei­kia grą­žin­ti pa­va­di­ni­mą

Konfliktas: ne kiekvienam pirkėjui užtenka drąsos paprieštarauti su­

gedusias uogas įbrukti bandančiam pardavėjui.

pir­kė­jams im­ti su­pu­vu­sias uo­gas in­de­ly­je. Ji vi­so­kiau­siais žo­džiais iš­plū­do pir­kė­jus, pa­pra­šiu­sius nu­ si­pirk­ti ko­ky­biš­kų pro­duk­tų. Ne­ga­na to, par­da­vė­ja rėk­da­ma gra­si­no sen­jo­rams, kad šie dau­giau ne­praeis šia gat­ve, kad bus pa­kas­ti ir pa­na­šiai. Kaž­koks siau­bas. Kaip par­da­vė­ja ga­li taip bend­rau­ti su klien­tais, ypač gar­baus am­žiaus žmo­nė­mis? Jei toks įvy­kis bū­tų nu­

Vytauto Petriko nuotr.

ti­kęs par­duo­tu­vė­je, bent ži­no­tum, kam pa­si­skųs­ti. O kam pa­skųs­ti ši­ tą monst­rą? Ir ką gal­vo­ja šei­mi­nin­kai, į dar­bą priė­mę to­kias par­da­vė­jas? Be­je, iš tos pa­čios par­da­vė­jos man te­ko pirk­ti po­mi­do­rų. Ki­tą die­ną juos iš­me­čiau, nes bu­vo su­pu­vę. Ko­kios dar­žo­vės par­duo­da­mos gat­vė­se? Ar kas nors tik­ri­na jų ko­ky­bę? Da­nu­tė

Dan­gė anks­čiau nie­ka­da ne­bu­vo va­di­na­ma Da­ne. Ma­no tė­ve­liai, ku­rie jau mi­rę, gy­ve­no Klai­pė­do­je ir Klai­pė­dos ra­jo­ne nuo 1945 me­ tų. Ma­ma dir­bo vie­na­me dva­re ir pui­kiai mo­kė­jo vo­kiš­kai. Ji vi­sa­da sa­ky­da­vo, kad Dan­gė nie­ka­da ne­ bu­vo va­di­na­ma Da­ne. Ir ne­tgi juo­ kau­da­vo, kad vo­kie­čiai taip pa­va­ di­no šią upę nuo žo­džio „dan­ke“ (lie­tu­viš­kai – „ačiū“). Pa­kei­ tė vie­ną rai­dę, ir vis­kas, kad bū­ tų leng­viau įsi­min­ti pa­va­di­ni­mą. Ma­nau, jog upei rei­kė­tų grą­žin­ti Dan­gės var­dą. Zi­ta Pa­ren­gė Mil­da Ski­riu­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Uos­ta­mies­ty­je bai­gė­si Pi­lies džia­ zo fes­ti­va­lis, kiek anks­čiau vy­ ko lai­vų pa­ra­das ir Gat­vės mu­zi­ kos die­na. Ky­la klau­si­mas, ko­kius ren­gi­nius mū­sų mies­te dar iš­ vy­si­me. Trūks­ta in­for­ma­ci­jos, nes apie bū­si­mus įvy­kius nie­ ko ne­nu­tuo­kiu ir ži­nio­mis ne­ ga­liu pa­si­da­ly­ti su gi­mi­nė­mis ar drau­gais, ku­rie ar­ti­miau­siu me­ tu ke­ti­na ap­si­lan­ky­ti Klai­pė­do­je. Ma­nau, kad ins­ti­tu­ci­jos neat­lie­ka sa­vo dar­bo, nes da­bar at­ro­do, kad vie­nin­te­liai pla­nuo­ja­mi ren­gi­niai vyks Jū­ros šven­tės me­tu, o iki to dar li­ko daug lai­ko. Dėl to­kio neat­sa­kin­gu­mo ken­čia ir mies­to įvaiz­dis. Tur­būt ne­rei­kia ste­bė­ tis, ko­dėl se­na­mies­tis Klai­pė­do­ je yra tuš­čias.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

parama kaimui

Paraiškos gauti ES paramą – jau ir elektroniniu būdu Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (NMA), siekdama teikti kokybiškas ir klientų lūkesčius atitinkančias paslaugas, žengia dar vieną žingsnį modernesnio paramos administravimo link. Nuo šių metų gegužės 13 d. suteikta galimybė teikti paraiškas gauti paramą pagal tris Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos (KPP) priemones ne tik įprastiniu, bet ir elektroniniu būdu. Laisvė Aužbikavičienė

Pareiškėjai kviečiami teikti paraiškas elektroniniu būdu pagal priemones: „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“, „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“. Sistema jau veikia

Pareiškėjai ir paramos gavėjai jau kurį laiką turi galimybę savo pa-

raiškų vertinimo eigą, administracinę, finansinę informaciją ir jiems išsiųstus dokumentus pasitikrinti prisijungę prie NMA informacinio portalo. Į elektroninę erdvę įžengusios NMA pagrindinis siekis – sumažinti pareiškėjų ir paramos gavėjų administracinę naštą. Elektroninės paraiškos pranašumai pareiškėjui akivaizdūs: paraiškos pristatymas kelių mygtukų paspaudimu sutaupo daug laiko, nereikia spausdinti, pasirašyti dokumentų kopijų, taip pat paraiškos

pildymo procesą palengvina tai, kad kai kuriuos paraiškos duomenis elektroninės paraiškos sistema užpildo automatiškai (pvz., lapuočių ir spygliuočių medžių procentas veisiamame miške), be to, nurodomi klaidų pranešimai, kai pildant paraišką pateikiama klaidinga informacija, ir pateikiamos išsamios paraiškos pildymo instrukcijos. NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausiasis specialistas Donatas Kačinas pabrėžė, kad popierinė

paraiška nėra identiška elektroninei, – elektroninės paraiškos struktūra, informacijos išdėstymas supaprastintas. Vyriausiasis specialistas pasakojo, kad, kuriant elektroninę paraišką, buvo leista potencialiems pareiškėjams testuoti šią paraišką ir, remiantis jų pateiktomis pastabomis, elektroninė paraiška buvo tikslinama. Kad sistema naudotis paprasta, rodo ir tai, jog penkių paraiškų sulaukta jau pirmą paraiškų priėmimo dieną. Paraiškos pildymas

Užsiregistravęs vartotojas galės pasirinkti priemonę, pagal kurią nori pateikti paraišką arba mokėjimo pra-

šymą.

Norint peržiūrėti paraišką, pasitikrinti vertinimo eigą ar užpildyti naują paraišką, pareiškėjui reikia prisijungti prie NMA informacinio portalo https://portal.nma.lt ir pasirinkti skiltį „Prisijungimas“. Bendradarbiavimo ar asmens duomenų teikimo sutartį su NMA pasirašę asmenys gali prisijungti su vartotojo vardu ir slaptažodžiu. Tokiu atveju papildoma registracija NMA informacinėje sistemoje nereikalinga. Visiems kitiems pateikiama patogi prisijungimo sistema per elektroninius valdžios vartus, Lietuvos kredito unijas arba banką, su kuriuo vartotojas yra sudaręs elektroninės bankininkystės sutartį. Pasirinkus norimą KPP priemonę, pareiškėjui reikia užpildyti paraiškos duomenis: asmeninę bei su projektu susijusią informaciją, nurodyti projekto konsultanto kontaktinius duomenis (jei pareiškėjo nekonsultuoja konsultantas, tuomet šių duomenų nurodyti nereikia) ir prisegti reikiamus dokumentus. Pagrindinio lango informacinės kortelės skiriasi priklausomai nuo priemonės, kuriai yra teikiama paraiška.

procesą. Šalia kai kurių sudėtingesnių paraiškos duomenų laukelių vartotojai taip pat pamatys informacinį ženkliuką „i“, kurį paspaudus bus pateiktas paaiškinimas, kokius duomenis reikia įvesti ar kur yra pateikta reikiama informacija. Be to, jei pareiškėjas iš karto iki galo negali užpildyti paraiškos (neturi laiko, pritrūksta informacijos ir pan.), elektroninę paraišką toliau galima pildyti prisijungus vėliau, – užpildyta paraiškos dalis bus išsaugota.

Klaidingai suvedus informaciją ar nepateikus būtinų dokumentų, pareiškėjas informuojamas apie neteisingai pateiktą informaciją.

Elektroninės paraiškos pagal priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos iki šių metų birželio 28 d., o dėl priemonės „Naudojimasis konsultavimo paslaugomis“ ūkininkai gali kreiptis iki pat PR šių metų pabaigos.

Informacija

Užpildė be didelio vargo

Pagrindinis paraiškos pateikimo langas.

Prie paraiškos pridedami dokumentai turi būti elektroninės formos, todėl prieš pildant paraišką pareiškė-

jui reikės juos nuskenuoti.

Telšiškį Joną Kybartą elektronine paraiškos teikimo platforma pasinaudoti paskatino NMA Telšių paramos administravimo skyrius. Ūkininkas džiaugėsi, kad dvi paraiškas dėl akmenuotos žemdirbystei netinkamos žemės apželdinimo mišku užpildė per mažiau nei dvi valandas. J.Kybarto teigimu, daugiausia pastangų ir laiko pareikalavo ne duomenų įvedimas, bet dokumentų skenavimas. Pildant elektroninę paraiškos formą yra mažesnė tikimybė suklysti. Klaidingai suvedus informaciją ar nepateikus būtinų dokumentų, pareiškėjas informuojamas apie neteisingai pateiktą informaciją, todėl kol klaida nebus ištaisyta, nebus galima pateikti elektroninės paraiškos. Taip išvengiama dažniausiai daromų paraiškos pildymo klaidų. Pabrėžtina, kad pagrindinio elektroninės paraiškos lango dešiniajame kampe yra nuoroda į vartotojo patogumui NMA sukurtą išsamią paraiškos pildymo instrukciją, kuri žingsnis po žingsnio apžvelgia visą paraiškos pildymo

Pirmą kartą paraiškas pagal tris

KPP priemones galima pateikti ir neišeinant iš namų. Paraiškos pagal priemones „Pir-

mas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ priimamos iki šių metų birželio 28 d. Elektroninę paraišką galima pa-

teikti adresu https://portal.nma.lt, prisijungus per elektroninės bankininkystės sistemą, Lietuvos kredito unijas arba elektroninius valdžios vartus. Registracijai NMA portale pa-

kaks žemės ūkio valdos kodo bei PVM mokėtojo kodo. Žemės ūkio valdos kodą pareiškėjas gali rasti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pažymėjime apie valdos įregistravimą.

8

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

Mįs­lin­gas kon­kur­sas – po­li­ti­kų aki­ra­ty­je Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ar iš tie­sų „Li­tex­po“ at­si­sa­kius da­ly­vau­ti mi­li­jo­ni­nia­me kon­ kur­se bu­vo pa­ma­lo­nin­ti sa­vi? Po dienraščio pub­li­ka­ci­jos į šį klau­ si­mą ban­dys at­sa­ky­ti gru­pė par­ la­men­ta­rų. Ga­li bū­ti, kad rei­ka­lo im­tis bus priversta ir Vie­šų­jų pir­ ki­mų tar­ny­ba (VPT).

ga­li­ma įžvelg­ti ban­dy­mą pa­pras­ čiau­siai ati­duo­ti pel­nin­gą pir­ki­mą tiems, kas jo ne­ver­ti“, – ra­šo par­ la­men­ta­rė krei­pi­me­si į VPT. Ta­čiau VPT šio rei­ka­lo tir­ti ne­ sku­ba. Ž.Plyt­ni­kas si­tua­ci­jos ne­ ko­men­ta­vo. O VPT at­sto­vė spau­ dai Auš­ra Po­cie­nė bu­vo la­ko­niš­ka: „No­riu pri­min­ti, kad VPT są­ moks­lo teo­ri­jų ne­ti­ria.“ Neat­sa­ky­ti klau­si­mai

Su­ju­do de­ši­nie­ji

Nau­jie­siems vals­ty­bės įmo­nės „Li­tex­po“ va­do­vams ga­li tek­ ti vars­ty­ti Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jos du­ris. Da­lis de­ši­nių­jų po­li­ti­kų pa­si­ry­žę iš­tir­ti neo­fi­cia­lią in­for­ma­ci­ją, esą „Li­tex­po“ iš mi­ li­jo­ni­nio kon­kur­so pa­si­trau­kė są­ mo­nin­gai ir taip kon­kur­se už­lei­ do vie­tą ki­tai bend­ro­vei, sie­ja­mai su val­dan­čiai­siais so­cial­de­mok­ ra­tais. Ini­cia­ty­vą iš­tir­ti ar bent ban­dy­ ti pa­siaiš­kin­ti šį rei­ka­lą Sei­me ro­ do ke­li de­ši­nių­jų po­li­ti­kai. Vie­na jų – kon­ser­va­to­rė Ag­nė Bi­lo­tai­tė. Ji su­rea­ga­vo į dienraščio pub­li­ka­ ci­ją ir pa­siū­lė tai aiš­kin­tis Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­jo­je. Vi­ta­ li­jus Gai­lius, ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ kas, nu­si­tei­kęs šį klau­si­mą įtrauk­ ti į ar­ti­miau­sią po­sė­dį. „Ga­li bū­ti, kad iš­si­kvie­si­me at­ sa­kin­gus as­me­nis pa­siaiš­kin­ti ir ap­klau­si­me, nes rei­ka­las kve­pia ko­rup­ci­niais ry­šiais. Ga­liau­siai kai­rių­jų lai­ky­se­na ko­mi­si­jo­je pa­ ro­dys, ko­kia yra po­li­ti­nė va­lia, kas yra suin­te­re­suo­tas šį kon­kur­są iš­ tir­ti“, – už­si­de­gu­si kal­bė­jo A.Bi­ lo­tai­tė. VPT ty­ri­mo bai­do­si

Kon­ser­va­to­rių at­sto­vė dėl mi­nė­ to kon­kur­so krei­pė­si ir į Žyd­rū­no Plyt­ni­ko va­do­vau­ja­mą VPT. A.Bi­ lo­tai­tė tei­gė, kad si­tua­ci­ja ke­lia įta­ri­mų. „Ne­ga­li ne­si­ste­bė­ti to­kia su­ta­ pi­mų vir­ti­ne: nau­jas di­rek­to­rius at­si­sa­ko lai­mė­to pir­ki­mo, ku­riam įmo­nė tik­rai pa­si­ruo­šė ir bu­vo įver­ti­nu­si vi­sas ap­lin­ky­bes. Anks­ tes­nis di­rek­to­rius Aloy­zo Tar­vy­do aiš­ki­ni­mų ne­pat­vir­ti­na. Ga­liau­siai ant­rą vie­tą užė­mu­si įmo­nė sie­ja­ ma su ta pa­čia par­ti­ja, kaip ir nau­ ja­sis „Li­tex­po“ va­do­vas. Tu­ri­me pri­pa­žin­ti, kad šio­je si­tua­ci­jo­je

Pri­me­na­me, kad „Li­tex­po“ prieš po­rą mė­ne­sių lai­mė­jo vie­šo­jo pir­ ki­mo kon­kur­są dėl tei­sės tiek­ ti mai­ti­ni­mą dau­ge­ly­je pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES ren­gi­nių, ta­čiau, kaip tei­gia­ma, dėl po­li­ti­nio spau­di­mo iš po­sto pa­si­trau­kus bu­vu­siam įmo­nės di­rek­to­riui Da­riui Alek­ na­vi­čiui, lai­mė­to kon­kur­so bu­vo at­si­sa­ky­ta. Nau­ja­sis di­rek­to­rius, su so­ cial­de­mok­ra­tų par­ti­ja sie­ja­mas A.Tar­vy­das, ku­ris „Li­tex­po“ va­ do­va­vo po­rą de­šimt­me­čių, pa­ reiš­kė, kad ke­lių mi­li­jo­nų ver­tės vie­šo­jo pir­ki­mo kon­kur­so stai­ ga at­si­sa­kė, nes Val­do­vų rū­muo­ se neį­reng­ta vir­tu­vė. Po to­kio jo spren­di­mo tei­sė tiek­ti mai­ti­ni­ mą ati­te­ko kon­kur­se ant­rą vie­tą užė­mu­siai įmo­nei „Tau­ra­kal­nis“, va­do­vau­ja­mai taip pat su įta­kin­ giau­siais so­cial­de­mok­ra­tais sie­ja­ mos Ire­nos Če­reš­kie­nės. Kas at­si­ti­ko, kad nau­ji „Li­tex­ po“ va­do­vai, už­tik­rin­tai lai­mė­ ję, neo­fi­cia­lio­mis ži­nio­mis, maž­ daug 4 mln. li­tų kon­kur­są, už­lei­do vie­tą ki­tiems? Ofi­cia­li „Li­tex­po“ po­zi­ci­ja, ko­dėl iš kon­kur­so nu­ spręs­ta trauk­tis: paaiš­kė­jo, kad Val­do­vų rū­muo­se nė­ra ir ne­bus įreng­ta... vir­tu­vė. „Var­gu ar ne­ sant nei van­den­tie­kio, nei ka­na­ li­za­ci­jos ga­lė­tu­me gau­ti sa­ni­ta­ri­nį pa­są“, – pa­reiš­kė lai­ki­na­sis „Li­ tex­po“ va­do­vas A.Tar­vy­das. To­ kie pa­siaiš­ki­ni­mai ke­lia šyp­se­ną ES pir­mi­nin­ka­vi­mą or­ga­ni­zuo­ jan­tiems pa­rei­gū­nams. Ypač tu­ rint ome­ny mi­li­jo­ni­nes už­sa­ky­ mo su­mas. Re­mian­tis laik­raš­čio šal­ti­niais, jau anks­čiau įta­kin­gi kai­rių­jų at­ sto­vai vi­so­mis prie­mo­nė­mis sie­ kė, kad „Li­tex­po“ pa­si­trauk­tų iš kon­kur­so. Ga­liau­siai vis­kas „su­si­ tvar­kė“, kai D.Alek­na­vi­čius, neiš­ lai­kęs spau­di­mo, pa­si­trau­kė.

Dvip­ras­my­bė: A.Bi­lo­tai­tės ini­cia­ty­va Sei­mo An­ti­ko­rup­ci­jos ko­mi­si­

ja ne­tru­kus ža­da tir­ti 4 mln. li­tų ver­tą mai­ti­ni­mo kon­kur­są.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Atei­nan­tį ant­ra­die­ nį Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė skai­ tys ket­vir­tą­jį sa­ vo me­ti­nį pra­ne­ši­ mą. Po­li­to­lo­gai spė­ ja, kad juo ša­lies va­ do­vė ban­dys dar la­ biau su­stip­rin­ti at­ si­gau­nan­tį sa­vo po­ pu­lia­ru­mą ir ne­pa­ gai­lės kri­ti­kos.

Pa­tir­tis: Pre­zi­den­tės D.Gry­baus­kai­tės pra­ne­ši­mai iki šiol bu­vo trum­

pes­ni nei pirm­ta­kų ir, kaip ta­po įpras­ta, pa­si­žy­min­tys griež­ta re­to­ri­ka.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Ti­ki­ma­si sai­kin­go griež­tu­mo Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Išs­kir­ti­nės te­ma­ti­kos ne­lau­kia

Me­ti­niu pra­ne­ši­mu ap­žvelg­ti vals­ ty­bės pa­dė­tį ir vi­daus bei už­sie­nio po­li­ti­ką yra Pre­zi­den­to kons­ti­tu­ci­ nė prie­vo­lė. Kiek­vie­nas ša­lies va­ do­vas tra­di­ciš­kai įve­da sau bū­din­ gą to­kio pra­ne­ši­mo sti­lių. D.Gry­baus­kai­tės pra­ne­ši­mai iki šiol bu­vo trum­pes­ni nei pirm­ta­ kų ir pa­si­žy­min­tys griež­ta re­to­ri­ka. Anks­tes­niais me­tais Pre­zi­den­tė pra­ ne­ši­muo­se daug dė­me­sio sky­rė tei­ sė­sau­gos, ko­rup­ci­jos pro­ble­moms, Lie­tu­vos vie­tai ES, emig­ra­ci­jai. Po­ li­to­lo­gai ma­no, kad pa­na­šios te­mos vy­raus ir šių­me­tė­je kal­bo­je. Po­li­to­lo­gas Vy­tau­tas Dumb­liaus­ kas ma­no, kad me­ti­nia­me pra­ne­ši­ me D.Gry­baus­kai­tė pa­si­sa­kys dar griež­čiau nei įpras­tai, nes vi­suo­ me­nė iš pre­zi­den­to esą ti­ki­si dau­ giau nei iš ki­tų val­džios ins­ti­tu­ci­ jų. O ir skau­du­lių, ver­tų pa­mi­nė­ti, yra ap­stu. „Ka­dan­gi pre­zi­den­tas ren­ka­mas tie­sio­gi­niuo­se rin­ki­muo­se, žmo­nės ko nors ti­ki­si iš pre­zi­den­to, vie­nas­ me­nė ins­ti­tu­ci­ja tei­kia daug vil­čių. Ži­nant Sei­mo „po­pu­lia­ru­mą“, yra vil­tis, kad pre­zi­den­tas ką nors pa­ keis. <...> D.Gry­baus­kai­tės po­pu­ lia­ru­mas da­bar at­si­gau­na, tad aš ma­nau, kad ji tu­rė­tų ir pra­ne­ši­ me kaip nors dar su­stip­rin­ti tą at­ si­gau­nan­tį po­pu­lia­ru­mą. Ga­li­ma ti­kė­tis dar dau­giau kri­ti­kos skau­ džiais tei­sė­sau­gos, tei­sin­gu­mo, klau­si­mais, kad žmo­nės tei­sy­bės ne­ran­da. Sun­ku pa­sa­ky­ti, koks bus jos ak­cen­tas, bet tei­sė­sau­gos klau­ si­mas tik­rai bus ne pa­sku­ti­nis. Dar ener­ge­ti­ka, re­no­va­ci­jos ža­da­mas bu­mas. Ma­tom, kad ne­bus leng­va, tad Pre­zi­den­tė gal teiks sa­vo ver­ti­ ni­mą“, – sa­kė V.Dumb­liaus­kas. Pa­na­šios nuo­mo­nės apie bū­si­mo Pre­zi­den­tės pra­ne­ši­mo as­pek­tus lai­ko­si ir po­li­to­lo­gas Lau­ras Bie­li­ nis. Ta­čiau pra­ne­ši­mas esą ne­tu­rė­ tų bū­ti kuo nors iš­skir­ti­nis. „Ma­ny­čiau, kad Pre­zi­den­tė tu­rė­ tų už­si­min­ti apie pir­mi­nin­ka­vi­mą kaip iš­šū­kį, pro­ble­mą, ku­ri tuo me­ tu ir bus pa­grin­di­nė. Taip pat apie tam tik­rus Lie­tu­vos fi­nan­si­nius ir eko­no­mi­nius as­pek­tus, su­sie­tus su

ga­li­mu kri­zės įvei­ki­mu, ir apie pa­ vo­jus dėl per­ne­lyg di­de­lio op­ti­miz­ mo. Na­tū­ra­lu, ji nuo­lat kal­ba apie ko­rup­ci­nius as­pek­tus, ydas vals­ty­ bės val­dy­mo sis­te­mo­je“, – pa­brė­ žė L.Bie­li­nis. Pre­zi­den­to rin­ki­mų ne­mi­nės?

Ta­čiau ar pra­ne­ši­me bus jus­ti ar­ tė­jan­čių pre­zi­den­to rin­ki­mų pe­ri­ pe­ti­jos, po­li­to­lo­gų nuo­mo­nės iš­si­ ski­ria. V.Dumb­liaus­kas nea­be­jo­ja, kad teks­tas ra­šo­mas tu­rint gal­vo­je bū­si­mus rin­ki­mus. L.Bie­li­nis sa­ko, kad, bent tie­sio­giai, apie rin­ki­mus ne­bus už­si­min­ta.

Žmo­nės ko nors ti­ki­ si iš pre­zi­den­to, vie­ nas­me­nė ins­ti­tu­ci­ ja tei­kia daug vil­čių. Ži­nant Sei­mo „po­pu­ lia­ru­mą“, yra vil­tis, kad pre­zi­den­tas ką nors pa­keis. „Ma­nau, kad ji nie­ko neuž­si­ mins apie bū­si­mus rin­ki­mus į pre­ zi­den­tus, są­mo­nin­gai. Ji pa­sa­kė, kad iš­tars sa­vo žo­dį ru­de­nį, pa­ skui ji nie­ko neuž­si­mi­nė apie bū­ si­mus rin­ki­mus. Gir­di­me tik ki­tų in­terp­re­ta­ci­jas. Na­tū­ra­lu, tai žai­ di­mo da­lis, su­ke­lia­ma įtam­pa, mes vi­si spė­lio­jam, ieš­kom, svars­tom. Bet ji lai­ko­si tos nuo­sta­tos, kad ne­ kal­bės“, – svars­tė L.Bie­li­nis. Pra­ne­ši­mai nau­dos duo­da

Po­li­to­lo­gai tvir­ti­na, kad pre­zi­den­tų prie­vo­lė sa­ky­ti me­ti­nius pra­ne­ši­ mus yra bū­ti­na, nes lei­džia su­pras­ti aiš­kią ša­lies va­do­vo po­zi­ci­ją ak­tua­ liais klau­si­mais. Ta­čiau ar val­džios bei ki­tos ins­ti­tu­ci­jos at­si­žvel­gia į iš­sa­ky­tus pa­ste­bė­ji­mus ar­ba kri­ti­ ką, pri­klau­so nuo san­ty­kių su val­ džios at­sto­vais. „Tei­si­niu po­žiū­riu pre­zi­den­to pra­ne­ši­mas nie­kaip neį­pa­rei­go­ja Vy­riau­sy­bės ir Sei­mo. <...> Po­vei­kis įvyks­ta tik tuo­met, jei pre­zi­den­tas tu­ri rea­lią įta­ką, prie­mo­nes veik­ti Sei­mą ar Vy­riau­sy­bę. Ta­da jo kal­ba

yra sa­vo­tiš­kas val­dan­čio­sios dau­ gu­mos pro­gra­mos tę­si­nys. Šian­ dien mes ma­to­me, kad Pre­zi­den­tė nuo val­dan­čio­sios dau­gu­mos ga­na dis­tan­ci­juo­ta. To­dėl ir šis jos pra­ ne­ši­mas tu­rė­tų at­ro­dy­ti dau­giau kaip jos as­me­ni­nis si­tua­ci­jos ma­ ty­mas. Ver­ti­ni­mas ir reak­ci­jos ga­li bū­ti įvai­rios, bet rea­liai įpa­rei­go­ji­ mo vyk­dy­ti mes tik­rai čia ne­ma­ty­ si­me“, – ti­ki­no L.Bie­li­nis. Kri­ti­kuo­ti de­rė­tų su sai­ku

Po­li­ti­nį ša­lies gy­ve­ni­mą ste­bin­tys eks­per­tai su­ta­ria, kad D.Gry­baus­ kai­tė pa­si­žy­mi griež­ta re­to­ri­ka, ta­ čiau tai esą – jos tei­sė­tas pa­si­rin­ki­ mas. V.Dumb­liaus­kas pa­ste­bi, kad ka­den­ci­ją bai­gęs pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus sa­vo pra­ne­ši­muo­ se daug kal­bė­da­vo apie mo­ra­lę, o D.Gry­baus­kai­tė esą sten­gia­si pa­ veik­ti klau­sy­to­jus. Po­li­to­lo­go Al­vi­do Lu­ko­šai­čio nuo­mo­ne, ge­rai, kai aukš­čiau­sias vals­ty­bės as­muo ro­do gai­res ir ke­ lia žmo­nių am­bi­cin­gu­mą, ta­čiau per­si­steng­ti ir­gi ne­de­rė­tų. „Šios vals­ty­bės va­do­vės kal­ bų pra­smė su­vo­kia­ma pir­miau­ sia per tam tik­rą griež­tu­mą, kie­ tu­mą, pa­stan­gą ne tik įsi­klau­sy­ti, bet ir „gra­žiai“ elg­tis. Ne­la­bai tu­ rė­tų šau­ti į gal­vą toks rei­ka­las, kad nu­mo­siu ran­ka ir tiek, ką bu­vo ga­ li­ma įtar­ti per anks­tes­nes ka­den­ci­ jas. <...> Ta­čiau rei­kė­tų pa­si­steng­ ti, kad pra­ne­ši­muo­se bū­tų brė­žia­mi tam tik­ri ver­ty­bi­niai kri­te­ri­jai. Bet ne kad bū­tų kri­ti­ka dėl kri­ti­kos“, – dės­tė A.Lu­ko­šai­tis. Ant­ra ver­tus, pa­sak A.Lu­ko­šai­ čio, pa­kel­ti vi­suo­me­nės ūpui to­ kie ša­lies va­do­vo pra­ne­ši­mai – itin tin­ka­mi. „Per daug yra čiu­pi­nė­ji­mo­si, tryp­čio­ji­mo vie­to­je, dai­ry­mo­si, tą­sy­mo­si. To­dėl mes ir strin­gam daug kur. To­dėl, kad čiu­pi­nė­ja­ mės. Čiu­pi­nė­ja­mės su ener­ge­ti­ ka, re­for­mo­mis, orien­ta­ci­jo­mis, par­tne­rys­tė­mis už­sie­nio po­li­ti­kos kon­teks­te. Jei aš bū­čiau vals­ty­bės va­do­vas, taip ir pa­sa­ky­čiau: bai­kim čiu­pi­nė­tis, ti­kė­kim sa­vim, Lie­tu­va, bai­kim de­juo­ti ir verk­ti, nes ir taip tų aša­rų pa­kal­nės pil­nos ir upe­liai te­ka la­bai srau­niai“, – kal­bė­jo po­ li­to­lo­gas.

9

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

užribis Pa­si­ge­do ran­ki­nės

Mi­rė prie par­duo­tu­vės

Ap­vo­gė ga­ra­žą Di­tu­vo­je

Ant­ra­die­nį Gi­ru­liuo­se, prie vai­ kų va­sa­ros sto­vyk­los „Žu­vėd­ ra“ 22 me­tų mer­gi­na pa­li­ko sa­ vo au­to­mo­bi­ly­je ran­ki­nę. Apie 15 val. ji ra­do iš­dauž­tą ma­ši­nos ga­ li­nio lan­go stik­lą ir pa­si­ge­do ran­ ki­nės, ku­rio­je bu­vo kos­me­ti­kos prie­mo­nės, kal­ja­nas bei rie­du­ čiai. Pra­ras­tus daik­tus ji įver­ti­ no 800 li­tų.

Kre­tin­gos ra­jo­ne, Kal­niš­kių kai­ me bir­že­lio 4-osios va­ka­re prie vie­tos par­duo­tu­vės ap­tik­tas ne­ gy­vas 26 me­tų vy­ras. Ap­žiū­rė­ ję mi­ru­sį­jį pa­rei­gū­nai išo­ri­nių su­ ža­lo­ji­mų ne­pas­te­bė­jo. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas mir­ties prie­ žas­čiai nu­sta­ty­ti. Ti­ki­ma­si, kad į šį klau­si­mą at­sa­kys teis­mo me­ di­ci­nos eks­per­tai.

Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nams pra­neš­ta apie va­gys­ tę iš ga­ra­žo Di­tu­vo­je. Jo šei­mi­ nin­kas gy­ve­na už­sie­ny­je. Din­go mo­to­ro­le­ris, žve­jy­bos įran­kiai, dvi­ra­tis, žo­liap­jo­vė. Be to, sa­ vo daik­tų pa­si­ge­do ta­me pa­čia­ me ga­ra­že juos lai­kęs ki­tas žmo­ gus. Nuos­to­liai tiks­li­na­mi. Va­ gies ieš­ko­ma.

Gat­vė­se tyko pa­vo­jai

Klai­pė­dos apy­gar­ dos pro­ku­ra­tū­ra pra­ne­šė nu­trau­ku­ si iki­teis­mi­nį ty­ri­ mą dėl kel­te „Lis­co Glo­ria“ ki­lu­sio gais­ ro, nes po dau­gy­bės ty­ri­mo veiks­mų ne­ pa­vy­ko nu­sta­ty­ti, ko­dėl ki­lo gais­ras ir kas dėl to kal­tas.

Dai­va Ja­naus­kai­tė d.janauskaite@kl.lt

Pra­si­dė­ju­si va­sa­ra ke­liems uos­ ta­mies­čio vai­kams jau ap­kar­to – jie nu­ken­tė­jo gat­vė­je. Pa­rei­gū­nai tei­gia, kad pra­di­nių kla­sių mo­ki­ nu­kams va­sa­rą ypač trūks­ta ati­ du­mo.

Pa­sek­mės: su­de­gęs kel­tas ne­bu­vo pri­kel­tas ant­ram gy­ve­ni­mui.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Gais­ro prie­žas­čių ne­nus­ta­tė Šią sa­vai­tę pro­ku­ra­tū­ra nu­ta­rė nu­ trauk­ti iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl kel­ te „Lis­co Glo­ria“ ki­lu­sio gais­ro, ka­dan­gi ne­pa­da­ry­ta vei­ka, tu­rin­ti nu­si­kal­ti­mo ar bau­džia­mo­jo nu­si­ žen­gi­mo po­žy­mių. Nuo 2010 me­tų spa­lio 11-osios vyk­dy­tas ty­ri­mas dėl dar­bų sau­gos ir svei­ka­tos ap­sau­gos dar­be rei­ka­ la­vi­mų pa­žei­di­mų. Gais­ras kel­te „Lis­co Glo­ria“ ki­ lo 2010 me­tų spa­lio 9 die­ną apie 01.20 val. neut­ra­liuo­se van­de­ny­se Bal­ti­jos jū­ro­je 26 jūr­my­lės nuo Ky­ lio uos­to. Ug­nis įsi­plies­kė šeš­to de­ nio deng­to­je zo­no­je, gais­ro šal­ti­nis ap­tik­tas tarp vil­ki­ko ka­bi­nos ir ref­ ri­že­ra­to­riaus pa­tal­pos. Tuo me­tu kel­tu plau­kė 236 as­ me­nys, tarp jų – 32 įgu­los na­riai, bu­vo ga­be­na­mi 42 leng­vie­ji au­

to­mo­bi­liai ir 143 ki­tos trans­por­ to prie­mo­nės (vil­ki­kai, cis­ter­nos), tarp ku­rių pen­kios – su pa­vo­jin­gu kro­vi­niu. Ty­ri­mo me­tu Oden­sės uos­te (Da­ni­ja) ke­lis kar­tus bu­vo at­lik­ta su­de­gu­sio kel­to ap­žiū­ra. Aiš­ki­nan­tis gais­ro prie­žas­tis pa­ rei­gū­nai iš­siun­tė tei­si­nės pa­gal­bos pra­šy­mus į Vo­kie­ti­ją, Di­džią­ją Bri­ ta­ni­ją, Da­ni­ją, Uz­be­kis­ta­ną, Es­ti­ją ir Lat­vi­ją, įver­ti­no spe­cia­lis­tų iš­ va­das, ap­klau­sė vi­sus kel­to ke­lei­ vius bei įgu­los na­rius, at­li­ko ki­tus bū­ti­nus pro­ce­so veiks­mus. Ty­ri­mo me­tu su­rink­ta me­džia­ga su­da­ro 35 by­los to­mus. Nu­ta­ri­mą nu­trauk­ti iki­teis­ mi­nį ty­ri­mą priė­mu­si pro­ku­ro­ rė Kris­ti­na Prial­gaus­kie­nė tei­ gė, kad net pa­si­tel­kus eks­per­tus

Jei­gu ža­la dar neat­ ly­gin­ta, ją pa­ty­rę as­me­nys tu­ri tei­sę by­li­nė­tis ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka su lai­vo val­dy­to­ju bei rei­ka­lau­ti nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo. ne­b u­vo įma­n o­m a nu­s ta­ty­t i tiks­lios gais­ro ki­li­mo prie­žas­ ties, nes gais­ro ži­di­nio zo­na bu­ vo pa­veik­ta ug­nies. To­dėl ne­ga­ li­ma įvar­dy­ti ir už gais­ro ki­li­mą at­sa­kin­gų as­me­nų bei nu­sta­ty­ ti jų kal­tės for­mos ir at­sa­ko­my­ bės laips­nio.

Nusp­ręs­ta, kad lai­vo val­dy­to­ jas neuž­tik­ri­no pri­va­lo­mos prieš­ gais­ri­nės ap­sau­gos, dėl ko gais­ras ta­po ne­val­do­mas, o ža­los mas­ tai di­de­li. Pa­rei­gū­nams ne­pa­vy­ ko nu­sta­ty­ti at­sa­kin­gų as­me­nų veiks­mų ry­šio su ki­lu­sio­mis pa­ sek­mė­mis – di­de­lės ver­tės tur­to su­nai­ki­ni­mo dėl ne­su­kont­ro­liuo­ to gais­ro. Jei­gu ža­la dar neat­ly­gin­ta, ją pa­ty­rę as­me­nys tu­ri tei­sę by­ li­nė­tis ci­vi­li­nio pro­ce­so tvar­ka su lai­vo val­dy­to­ju bei rei­ka­lau­ ti nuo­sto­lių at­ly­gi­ni­mo. Pa­rei­ gū­nai tu­ri duo­me­nų, kad gais­ro pa­da­ry­tą tur­ti­nę ir ne­tur­ti­nę ža­ lą kel­to sa­vi­nin­kė at­ly­gin­to be­ veik vi­siems fi­zi­niams ir dau­ge­ liui ju­ri­di­nių as­me­nų. „Klai­pė­dos“ inf.

Žie­duo­se nupiešė naujas kelio juostas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio gat­vė­se at­nau­ji­ na­mas ho­ri­zon­ta­lus ženk­li­ni­ mas. Žie­di­nė­se san­kry­žo­se nu­ pieš­tos pa­pil­do­mos ro­dyk­lės, kad at­vy­kė­liams bū­tų leng­viau orien­tuo­tis.

Po­ky­čiai: Bal­ti­jos žie­di­nė­je san­kry­žo­je nu­pieš­tos nau­jos li­ni­jos, kad at­

vy­kė­liams bū­tų leng­viau orien­tuo­tis, kur va­žiuo­ti.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Li­ni­jas at­nau­ji­na­me vi­sa­me mies­ te. Pir­miau­sia bu­vo per­pieš­tos žie­ di­nės san­kry­žos. Ten su­žy­mė­tos pa­pil­do­mos ro­dyk­lės, kad at­vy­kė­ liams bū­tų leng­viau orien­tuo­tis, kur va­žiuo­ti“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­

dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­ par­ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dū­da. Pa­sak va­do­vo, mies­te yra daug su­si­dė­vė­ju­sių li­ni­jų. Jos at­nau­ji­ na­mos kas­met. Šie­met per­da­žo­ mos se­niau da­žų ne­ma­čiu­sios li­ ni­jos. Dar­bams skir­ta apie 300 tūkst. li­tų. L.Dū­da tvir­ti­no, jog li­ni­ jos gat­vė­se pie­šia­mos spe­cia­lia prie­mo­ne. „Jei nau­do­tu­me da­žus, li­ni­jos grei­tai nu­si­trin­tų. Jie tin­ka tik lai­ ki­noms li­ni­joms“, – tvir­ti­no di­rek­ to­rius.

Vien ant­ra­die­nį Klai­pė­dos gat­vė­se nu­ken­tė­jo du vai­kai. Apie 16 val. na­mo pa­rė­ju­si 11 me­ tų mer­gai­tė pa­pa­sa­ko­jo, kad gat­ vė­je ją kliu­dė au­to­mo­bi­lis, ir pa­ro­ dė ma­mai raš­te­lį, ku­ria­me bu­vo ją par­tren­ku­sios ma­ši­nos vai­ruo­to­jo te­le­fo­no nu­me­ris. Išk­vies­tas į įvy­kio vie­tą jis tu­rė­jo paaiš­kin­ti mer­gai­tės su­žei­di­mo ap­ lin­ky­bes. 47 me­tų vy­ras nu­brai­žė eis­mo įvy­kio sche­mą ir paaiš­ki­no, kad va­žiuo­da­mas Bal­ti­jos pro­spek­tu nuo Ši­lu­tės plen­to pri­stab­dė prie kal­ne­lio prieš pe­rė­ją ir ne­di­de­ liu grei­čiu ju­dė­jo pir­myn, kai ne­ va iš kai­rės stai­ga at­bė­go mer­gai­tė. „Volks­wa­gen Golf“ kliu­dė ją prie­ ki­ne da­li­mi. Vai­kų li­go­ni­nės me­di­kai, ap­žiū­ rė­ję su­žeis­tą­ją, diag­no­za­vo de­ši­nio klu­bo nu­broz­di­ni­mus ir iš­lei­do gy­ dy­tis am­bu­la­to­riš­kai. Vai­ruo­to­jas tu­rės pa­siaiš­kin­ti pa­rei­gū­nams, ko­dėl iš­kart į įvy­kio vie­tą neišk­vie­tė po­li­ci­jos. Tos pa­čios die­nos vi­dur­die­nį Spor­ti­nin­kų gat­vė­je au­to­mo­bi­lis trau­ma­vo 9 me­tų ber­niu­ką. „Toyo­ta Aven­sis Ver­so“ vai­ra­vęs 68 me­tų klai­pė­die­tis ties šios gat­ vės 5-uo­ju na­mu par­tren­kė iš kai­ rės gat­ve at­žy­gia­vu­sį ber­niu­ką. Vai­kui nu­broz­din­ta gal­va, de­ši­ ny­sis ke­lis bei de­ši­nės ran­kos al­ kū­nė. Su­ža­lo­ji­mus jis taip pat gy­ do­si na­muo­se.

Pa­vo­jai: pėsčiųjų perėja nega­

rantuoja saugumo.

10

Ketvirtadienis, Birželio 6, 2013

turtas

Redaktorius: Lukas Miknevičius turtas@diena.lt

Kai skaičius keičia raidės

Vis dau­giau gar­sių vers­li­ninkų vieną die­ ną nu­sprend­žia pro­gramą „Ex­cel“ bent ku­riam lai­kui pa­keis­ti į „Word“ ir, užuot skai­čiavę įmo­nių pa­ja­mas bei iš­lai­das, pa­ ra­šy­ti knygą. Kas šiuos am­ži­nai lai­ko ne­tu­ rin­čius žmo­nes ver­čia taip elg­tis? Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Ra­šan­čių ne­daug

No­ras pa­si­da­ly­ti sa­vo ži­nio­mis bei pa­tir­ti­mi su ki­tais ir taip pri­si­dėti prie vers­lu­mo ug­dy­mo. To­kią kny­ gų ra­šy­mo prie­žastį daž­niau­siai nu­ro­do jas pa­rašę Lie­tu­vos vers­ li­nin­kai. Pa­sak jų, kny­ga – tai tam tik­ras sko­los ati­da­vi­mas už juos ap­lan­kiu­sią sėkmę.

Dau­gu­ma vers­li­ ninkų par­duo­da tai, kas ge­rai par­duo­da­ ma. Tai nėra savęs įpras­mi­ni­mas. Ta­čiau ga­li­ma svars­ty­ti ir ki­taip. Joks vers­las neap­sau­go­tas nuo ne­ sėkmės, o kny­ga – iš­lie­kamąją vertę tu­rin­tis do­ku­men­tas, liu­di­jan­tis tai, ko bu­vo pa­siek­ta. Tai pa­kan­ka­ma prie­ žas­tis, kad rei­ka­lais ap­si­krovę, am­ži­ nai lai­ko ne­tu­rin­tys sėkmės su­laukę vers­li­nin­kai imtų­si iš pa­žiū­ros jiems vi­siš­kai sve­ti­mos veik­los – ra­šy­mo. Tie­sa, kny­gas pa­ra­šiu­siems lie­ tu­vių vers­li­nin­kams su­skai­čiuo­ti, ko ge­ro, už­ten­ka ir vie­nos ran­kos pirštų. Vla­das Bu­me­lis, Ig­nas Staš­ ke­vi­čius, Au­gus­ti­nas Ra­kaus­kas ir ką tik jų pėdo­mis pa­sekęs Il­ja Lau­

rsas – gar­siau­si mūsų vers­li­nin­kai, sa­vo min­tis iš­lieję po­pie­riu­je. Pa­ ta­rimų, kaip per me­tus už­si­dirb­ti mi­li­joną, ir pa­na­šių pais­talų šio­se kny­go­se ne­ra­si­te. Mūsų vers­li­nin­ kai la­biau linkę tie­siog dėsty­ti sa­ vo po­žiūrį į verslą rem­da­mie­si as­ me­ni­ne pa­tir­ti­mi. Pri­vertė ap­lin­kybės

„Ne va­kar gi­miau – per tą lai­ ką pri­kau­piau ži­nių, ne­bu­vau pa­ sy­vus gy­ve­ni­mo stebė­to­jas, todėl daug ko iš­mo­kau, daug ką su­pra­ tau ir no­riu tuo pa­si­da­ly­ti su ki­tais, juk nie­kam nie­ko ne­pa­vyd­žiu“, – pa­čio­je kny­gos „99 %. Pamąs­ty­ mai apie gy­ve­nimą, darbą, mokslą, verslą“ pra­džio­je ra­šo bend­rovės „SI­COR Bio­tech“ ge­ne­ra­li­nis di­ rek­to­rius V.Bu­me­lis. Ta­čiau kalbė­da­ma­sis su laik­ raš­čiu V.Bu­me­lis pri­si­pa­ži­no, kad kny­ga at­si­ra­do la­biau iš rei­ka­lo nei iš di­de­lio no­ro ra­šy­ti. Vis dėlto da­ bar vers­li­nin­kas pa­ten­kin­tas, kad ši kny­ga iš­vy­do die­nos šviesą. „Ka­dan­gi esu tik­ra­sis Lie­tu­vos mokslų aka­de­mi­jos na­rys, turė­jau pa­ra­šy­ti knygą, ku­rio­je at­si­spindėtų ma­no moks­li­nio dar­bo re­zul­ta­ tai. Ta­čiau su­dėjus įvai­rius ma­ no straips­nius, pro­jektų ap­ra­šy­mus kny­ga išė­jo per­ne­lyg moks­linė. Tuo­ met su žur­na­lis­te In­ga Liut­ke­vi­čie­ ne pa­si­kalbė­jo­me, kad reikėtų knygą pa­da­ry­ti la­biau pa­žin­tinę. Sėdėjo­me kar­tu nuo 7 iki 22 val. ir per 4 mėne­

Ra­šy­to­jai: V.Bu­me­lis (nuotr. iš kairės), I.Staš­ke­vi­čius, I.Laur­sas, A.Ra­kaus­kas – gar­siau­si mūsų ša­lies vers­li­nin­kai,

sius tą knygą pa­darė­me“, – pa­sa­ko­ jo bio­tech­no­lo­gas V.Bu­me­lis. Jis teigė nea­be­jo­jan­tis, kad to­kios kny­gos nau­din­gos ne tik jas skai­tan­ čiam, bet ir ra­šan­čiam. „Taip, ga­li­ me svars­ty­ti, kad kny­ga žy­mi tam ti­ krą vers­li­nin­ko veik­los etapą, ta­čiau ji ne­būti­nai tu­ri do­ku­men­tuo­ti ir sau­ go­ti tai, kas jau pa­siek­ta. Kny­ga ga­li žymė­ti ir nau­jo ke­lio pra­džią. Apsk­ ri­tai ra­šy­ti yra nau­din­ga. Aš, pa­vyzd­ žiui, kas­met, maž­daug apie Kalė­das, su­si­ra­šau dar­bus, ku­riuos tu­riu nu­ veik­ti per atei­nan­čius me­tus. Kny­ga ir­gi ga­li būti tam tik­ras to­kių darbų sąra­šas“, – kalbė­jo V.Bu­me­lis. Ėmėsi gro­ži­nio teks­to

Bend­rovės NDX val­dy­bos pir­mi­nin­ kas I.Staš­ke­vi­čius yra iš­leidęs jau

dvi kny­gas „Ke­lias į bazę“ ir „Ma­ ra­to­no lau­kas“. Vers­li­nin­kas pri­si­ pa­ži­no, kad į lei­dyklą jau ati­duo­ta ir tre­čio­ji. Šįkart tai bus gro­žinės li­ te­ratū­ros kūri­nys, nors pa­ts pa­šne­ ko­vas kra­to­si to­kio api­būdi­ni­mo ir sa­ko, kad gro­ži­nis tai teks­tas ar ne, nu­spręs li­te­ratū­ros kri­ti­kai. „Tik­riau­siai yra tie­sos, kad vers­li­ nin­kai kny­gas apie sa­vo vers­lus ra­šo su tam tik­ra pre­ten­zi­ja į am­ži­nybę, sie­kia fik­suo­ti tai, kas pa­siek­ta. Aš pa­ts apie sa­vo vers­lus ne­ra­šau, tad šia te­ma as­me­ninės pa­tir­ties ne­tu­ riu. Vis dėlto tai turbūt pa­na­ši si­tua­ ci­ja, apie ku­rią man te­ko kalbė­tis su vie­nu gar­siu daug ap­do­va­no­jimų pel­niu­siu ak­to­riu­mi. Jis pa­si­skundė, kad vaid­muo bai­gia­si, kai užgęs­ta sce­nos švie­sos, ki­no filmų ir­gi nie­

kas po daug kartų ne­žiū­ri, tik kny­ ga tu­ri iš­lie­kamąją reikšmę. Turbūt pa­na­šiai ir vers­le“, – svarstė vie­nas gar­siau­sių ša­lies vers­li­ninkų. Pir­mo­sios sa­vo kny­gos „Ke­lias į bazę“ I.Staš­ke­vi­čius net nėra lin­ kęs lai­ky­ti kny­ga. „Tai bro­šiūrėlė“, – nu­mo­jo ran­ka jis. „Taip su­ta­po, kad tuo me­tu kei­ čiau darbą, tad turė­jau lai­ko. Skai­ čiau pa­skai­tas, ra­šiau esė tink­ la­raš­čiams ir spau­dai. Ki­lo no­ras pa­si­da­ly­ti tuo, ką pa­ty­riau, su­kau­ piau“, – sakė vers­li­nin­kas. Pa­sak jo, kny­ga „Ke­lias į bazę“ pir­miau­ sia bu­vo su­gal­vo­ta kaip vers­li­nin­ko ke­lio­nių die­no­raš­čiai, ta­čiau vėliau jos žan­ras pra­si­plėtė. Gar­siau­sius pa­sau­lio ma­ra­to­ nus įveikęs pa­tyręs ilgų dis­tan­cijų

Kny­gos, pa­de­dan­čios pra­turtė­ti Vai­da Ka­lin­kaitė Daž­nai kny­gynų be­stse­le­rių len­ty­ no­se ga­li­ma ras­ti knygų, pa­ta­rian­ čių, kaip leng­vai pra­dėti verslą, už­ si­dirb­ti pirmąjį mi­li­joną, ar tie­siog pa­sa­ko­jan­čių sėkmės su­lau­ku­sio vers­li­nin­ko is­to­riją. Kai ku­rios jų – tik­rais fak­tais pa­rem­tos, ki­tos – pra­si­ma­ny­mai. Šal­ti­nis: kai ku­rios kny­gos jau­nie­siems vers­li­nin­kams iš tiesų pa­de­da

aug­ti, ta­čiau kitų skai­ty­mas – tik tuš­čias lai­ko švais­ty­mas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Apie tai, ku­rios vers­lo kny­gos ga­li pa­dėti už­si­dirb­ti mi­li­joną jų skai­ ty­to­jui, o ku­rios – ra­šy­to­jui, laik­

raš­tis kalbė­jo­si su viešųjų ry­ šių spe­cia­lis­tu, bend­rovės „VRP Hill+Knowlton Stra­te­gies“ val­dy­ bos pir­mi­nin­ku My­ko­lu Kat­ku­mi. – Kaip ver­ti­na­te vers­lo kny­gas, ku­rio­se da­li­ja­mi pa­ta­ri­mai, kaip už­si­dirb­ti mi­li­joną? – Kaip ir vi­sas kny­gas. Yra ge­ rų knygų, yra blogų knygų. Sa­ky­ti, kad vi­sos tam tik­ro žan­ro kny­gos yra blo­gos, būtų kvai­la. Kad vi­sos yra ge­ros, taip pat būtų ne­tei­sybė. Ma­nau, tos kny­gos ra­šo­mos ta­da,

kai žmo­gus pa­sie­kia tam tikrų re­ zul­tatų. Pap­ras­tai sėkmė vers­le jau yra tam tik­ras re­zul­ta­tas. Jei vers­ li­nin­kui at­ro­do, kad žmonėms įdo­ mu, kaip jis tai pa­siekė, ma­tyt, jis jau­čia pa­reigą ar kokį nors vi­dinį troš­kimą pa­pa­sa­ko­ti, kodėl jam tai se­ka­si. Sa­vai­me tai nie­ko blo­go. Klau­si­mas, kaip ta kny­ga pa­ra­šy­ta ir kas jo­je įdėta. – Ar įma­no­ma va­do­vau­jan­tis vien kny­go­mis su­kur­ti sėkmingą verslą?

11

Ketvirtadienis, Birželio 6, 2013

turtas Bio­ku­ru pre­kiaus per biržą

Rusų tiks­lai bu­vo tik po­li­ti­niai

Vy­riau­sybė nu­tarė, kad ši­lu­mos ir elekt­ros ga­min­to­jai bio­ku­ro galės įsi­gy­ti per bir­ žą. Ener­ge­ti­kos mi­nist­ras Ja­ros­la­vas Ne­ ve­ro­vi­čius teigė, kad nu­ta­ri­mo dėl ener­ge­ ti­kos ža­liavų pir­ki­mo tvar­kos pa­kei­ti­mas yra siau­ras, ta­čiau leis ga­min­to­jams ap­si­ rūpin­ti ku­ru artė­jan­čiam šil­dy­mo se­zo­nui. „Tai su­teiks dau­giau skaid­ru­mo, kon­ku­ ren­ci­jos, todėl ti­ki­ma­si ma­žes­nių ši­lu­mos kainų“, – sakė mi­nist­ras.

Ru­si­jos ži­niask­lai­dai pa­skel­bus apie ga­ limą Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės Ka­ra­ liau­čiaus sri­ty­je sta­tybų stab­dymą, bu­ vęs ener­ge­ti­kos vi­ce­mi­nist­ras Ro­mas Šve­ das (nuo­tr.) sakė, kad šis pro­jek­tas nuo pat pra­džių bu­vo grįstas po­li­ti­niais spren­ di­mais. R.Šve­do nuo­mo­ne, pro­jek­tu bu­vo sie­kia­ma su­kur­ti dirb­tinę kon­ku­ren­ciją Vi­ sa­gi­no ato­minės elekt­rinės pro­jek­tui, ku­ rio li­ki­mas da­bar neaiš­kus.

500 mln. litų

– tiek „Sod­rai“ sko­lins ke­tu­ri ban­kai.

Lyg ke­lionė į Marsą Lu­kas Mik­ne­vi­čius Bend­rovės „Get­Jar“ įkūrėjas Il­ ja Laur­sas – nau­jau­sias lie­tu­vių vers­li­ninkų ra­šy­tojų klu­bo na­ rys. Šią sa­vaitę pri­sta­ty­da­mas knygą „Vers­las nau­jai“ jis pri­si­ pa­ži­no, kad iš pra­džių idė­ja ra­šy­ ti nu­skambė­jo lyg pa­si­ūly­mas ke­ liau­ti į Marsą.

ku­rie sa­vo ži­nio­mis ir pa­tir­ti­mi pa­si­da­li­jo kny­go­se.

bėgi­kas I.Staš­ke­vi­čius pa­sa­ko­ jo, kad „Ma­ra­to­no lauką“ pa­rašė, nes pa­ju­to to­kios kny­gos po­reikį. „Daug žmo­nių klaus­da­vo pa­ta­ rimų, pra­šė kon­sul­ta­cijų, tad nu­ sprend­žiau su­ra­šy­ti, ką ži­nau apie bėgimą ir ma­ra­toną“, – teigė pa­ šne­ko­vas. Daug kalbė­ti apie tre­čią ką tik lei­dyk­lai ati­duotą knygą I.Staš­ke­ vi­čius kol kas ne­linkęs. Tik už­si­ minė, kad tai bus apy­sa­ka, ku­rio­je pa­sa­ko­ja­mos „iš­gal­vo­tos is­to­ri­jos iš vers­lo pa­sau­lio“. „Kny­ga pa­ra­ šy­ta ir ati­duo­ta lei­dyk­lai. Da­bar bus re­da­guo­ja­ma, tai­so­ma. Ma­ ty­si­me“, – nu­tęsė vers­li­nin­kas. Pak­l aus­tas, kodėl ap­s kri­tai ima­s i knygų ra­š y­m o, I.Staš­ke­ vi­čius teigė, kad vi­suo­met mė­

And­riaus Ufar­to, Aliaus Ko­ro­lio­vo, Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

go ge­rus teks­tus – tiek gro­ži­nius, tiek ne­gro­ži­nius, o ra­šinė­ja visą gy­ve­nimą. „Sup­ra­tau, kad ra­šy­da­mas tekstą sa­vo min­tis ga­liu reikš­ti su­pran­ta­ miau, gi­liau, ne­gu skai­ty­da­mas ko­ kią pa­skaitą. Nors šiuo­lai­ki­nio pa­ sau­lio tech­no­lo­gi­jos in­for­ma­ciją per­duo­da vaiz­dais, ma­nau, ge­ri teks­tai – tik­rai į to­kius ne­pre­ten­ duo­ju – vi­sai ki­taip vei­kia mūsų at­ mintį ir sąmonę nei vaiz­das ar gar­ sas“, – kalbė­jo I.Staš­ke­vi­čius. Vien vers­lo ne­ga­na

Psi­cho­te­ra­peu­tas Ole­gas La­pi­nas sa­ko, kad tik da­lis vers­lu už­sii­man­ čių žmo­nių yra vers­li­nin­kai iš pri­ gim­ties. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma to­kie nėra, todėl anks­čiau ar vėliau atei­na

me­tas, kai jie pra­de­da ieš­ko­ti, kaip sa­ve iš­reikš­ti ir įpras­min­ti. „Vers­las ne­pratę­sia žmo­gaus lai­ke. Did­žio­ji da­lis vers­li­ninkų par­duo­da tai, kas ge­rai par­duo­da­ma. Tai nė­ ra savęs įpras­mi­ni­mas. Ži­no­ma, yra ne­di­de­lis pro­cen­tas žmo­nių, ku­ rie sa­ko, kad gimė vers­li­nin­kais. Bet to­kių ma­žu­ma. Ki­ti pa­siekę tokį ly­ gį, kai ma­te­ria­linė ge­rovė, vaikų ap­ rūpi­ni­mas, brangūs daik­tai ne­bėra tiks­las. Tuo­met jie at­ran­da me­ninę raišką“, – teigė O.La­pi­nas. Anot jo, įpras­min­ti sa­ve vers­ le pa­si­se­ka tik vie­ne­tams: „Jei tu per­ki ar par­duo­di fe­rarį, tu savęs ne­įpras­mi­ni. Sa­ve įpras­mi­ni, jei fe­rarį ku­ri. Ta­čiau fe­rarį ku­ria ke­ li ne­daug kam ži­no­mi in­ži­nie­riai ir moks­li­nin­kai.“

„Šį mo­mentą tu pri­va­lai už­fik­ suo­ti. Ra­šyk knygą“, – to­kius žod­žius iš bi­čiu­lio bend­rovės „In­ teg­ri­ty PR“ val­dy­bos pir­mi­nin­ko Arū­no Pem­kaus iš­gir­do I.Laur­sas, kai bu­vo iš­rink­tas į įta­kin­giau­sių in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gijų sri­ties vers­li­ninkų Eu­ro­po­je ke­tu­rias­de­ šim­tuką. Nors ra­šy­ti I.Laur­sas at­si­kal­ binė­jo il­giau nei me­tus, vėliau, pa­de­da­mas bu­vu­sios žur­na­listės Ne­rin­gos Me­du­tytės, knygą pa­ rašė. Kny­go­j e „Vers­l as nau­jai“ I.Laur­sas at­vi­rai da­li­ja­si su­kaup­ ta pa­tir­ti­mi ku­riant sa­vo bend­ rovę ir pa­sa­ko­ja apie prin­ci­pus, būdin­gus šiuo­lai­ki­niam vers­lui, ypač – Si­li­cio slėnio (JAV) tech­ no­lo­gijų bend­rovėms. „Get­Jar“ pro­jek­to tarp­tau­tinė sėkmė at­vėrė man ga­li­mybę iš ar­ti su­si­pa­žin­ti su šiuo­lai­ki­niais vers­lo prin­ci­pais, būdin­gais ne tik did­žiau­sioms Si­li­cio slėnio tech­ no­lo­gijų bend­rovėms, bet ir be­si­

ver­žian­čiais į tra­di­ci­nius vers­lus. Visą šią pa­tirtį su­dėjau į knygą „Vers­las nau­jai“, kad galė­čiau ja pa­si­da­ly­ti su kuo dau­giau lie­tu­ vių“, – kalbė­jo I.Laur­sas. Vers­li­nin­kas teigė, kad to­kia kny­ga būtų pa­dėju­si jam su­tau­ py­ti ne­ma­žai lai­ko ir pi­nigų, jei būtų bu­vu­si iš­leis­ta tuo­met, kai verslą jis tik pra­dėjo.

Jei­gu to­kią knygą būčiau galėjęs per­ skai­ty­ti prie­š še­še­ rius me­tus, būčiau su­taupęs 300 tūkst. JAV do­le­rių. „Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad prie­š še­še­rius me­tus ma­no pa­ties ži­ nios apie šiuo­l ai­k i­n ius vers­ lo prin­ci­pus bu­vo ri­bo­tos, dau­ giau­sia įgy­tos uni­ver­si­te­tuo­se, ku­r iuo­se bu­vo kal­ba­m a apie tra­d i­c i­n ius eko­n o­m i­n ius mo­ de­lius. Tuo­met ma­žai ką ži­no­ jau apie ri­zi­kos ka­pi­ta­lo fon­dus. Jei­gu to­kią knygą būčiau galėjęs per­skai­ty­ti prie­š še­še­rius me­tus, būčiau su­taupęs 300 tūkst. JAV do­le­rių, – tiek kai­na­vo kon­sul­ tan­to, ku­ris paaiš­ki­no nau­jo­jo vers­lo prin­ci­pus, pa­slau­gos“, – pa­sa­ko­jo I.Laur­sas.

i skaitytojams arba rašytojams – Na, aš ne­su spe­cia­lis­tas ir nie­ka­ da ne­kūriau knygų apie verslą, to­ dėl man būtų la­bai sun­ku pa­sa­ky­ ti. Man at­ro­do, kad kuo dau­giau žmo­gus do­mi­si, kuo dau­giau ką nors vei­kia, kuo dau­giau mo­ko­ si, tuo dau­giau yra šansų, kad jam pa­si­seks. – Kaip ver­ti­na­te to­kias kny­gas kaip „Vie­nuo­lis, ku­ris par­davė „Fer­ra­ri“? – Tai gro­žinė li­te­ratū­ra. Ma­no nuo­ mo­ne, tai to­kia pu­siau re­li­gi­ja. Kai

iš pi­nigų už­dir­bi­mo ban­dai pa­da­ ry­ti vie­nin­telį pa­sau­ly­je gy­ve­ni­mo tikslą ir tikrą re­li­giją, ta­da dar tai su­mai­šai su eg­zis­ten­cia­lis­ti­ne fi­ lo­so­fi­ja, išei­na toks vie­nuo­lis, par­ davęs „Fer­ra­ri“. Ki­ta ver­tus, žmo­ nės tą knygą skai­to. Tai ro­do, kad žmonėms mūsų pa­sau­ly­je trūks­ ta re­li­gi­jos. Ma­tyt, dėl to ban­do tai skai­ty­ti. – Ma­no­te, kad žmonės to­kias kny­gas skai­to dėl dva­sinės pil­ natvės trūku­mo?

– Taip, vie­n a­reikš­m iš­kai. Žmo­ gus tu­ri už­pil­dy­ti sa­vo gy­ve­nimą. Kai iš mūsų gy­v e­n i­m o dings­ ta re­l i­g i­ja, ta­d a at­s i­ran­d a ki­t o­ kių re­l i­g i­n ių as­p ektų, su­d ie­v i­n a­ mas vers­l o kūri­m as. La­bai daug pa­n a­š ių knygų yra. Pau­l o Coel­ ho pseu­d o­re­l i­g i­n iai ra­š i­n iai ar­ ba tas pa­t s vie­n uo­l is, par­d avęs „Fe­r rari“. To­k ios kny­gos nuo­l at yra be­s tse­l e­r ių sąra­š uo­s e. Gal­ būt žmonėms rei­kia pe­no su­pras­ ti, kad vi­sa tai, ką da­rau, da­rau ne dėl nie­k o.

Žvilgs­nis: kny­go­je „Vers­las nau­jai“ I.Laur­sas pa­tei­kia sa­vo įžval­gas

apie šiuo­lai­kinį verslą ir jo už­ku­li­sius.

Bu­tau­to Ba­raus­ko / BFL nuo­tr.

12

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 6, 2013

klaipėdos verslas Dau­gė­ja gi­dų

Vers­lu­mo pra­dme­nys

Pa­si­nau­do­jo pa­ra­ma

Šiuo me­tu Lie­tu­vo­je dir­ba 7 768 gi­dai. Kiek­vie­nais me­tais iš­duo­ da­ma apie 300–350 gi­dų pa­ žy­mė­ji­mų, be­veik po pa­žy­mė­ji­ mą kas­dien. Gi­dai Lie­tu­vo­je ga­ li dirb­ti tik tu­rė­da­mi pa­žy­mė­ ji­mus, ku­riuos iš­duo­da Vals­ty­ bi­nio tu­riz­mo de­par­ta­men­tas Pro­fe­si­nės kva­li­fi­ka­ci­jos ver­ti­ni­ mo ko­mi­si­jos tei­ki­mu.

Tre­čia­die­nį Klai­pė­dos te­ri­to­ri­ nės dar­bo bir­žos Jau­ni­mo dar­ bo cent­re lan­ky­to­jams ir Dar­ bo bir­žo­je re­gist­ruo­tiems as­ me­nims vy­ko ren­gi­nys, skir­tas vers­lu­mui ska­tin­ti. Dar­bo bir­ žos spe­cia­lis­tai skai­tė pa­skai­tą „Vers­lu­mo pra­dme­nys“. Per­žiū­ rė­tas ir ap­tar­tas fil­mas „11 pra­ de­dan­čio­jo vers­li­nin­ko klai­dų“.

Jau­ni­mo užim­tu­mą ska­ti­nan­ ti prie­mo­nė „Pa­ra­ma pir­ma­jam dar­bui“ įga­vo pa­grei­tį. Per tūks­ tan­tį įmo­nių krei­pė­si į bend­ro­ vę „In­ves­ti­ci­jų ir vers­lo ga­ran­ti­ jos“ ir pa­tei­kė 6,5 tūkst. pra­šy­ mų iš da­lies kom­pen­suo­ti dar­ bo už­mo­kes­tį, mo­ka­mą jų įmo­ nė­se pir­mą kar­tą įdar­bin­tiems jau­niems as­me­nims.

Apk­lau­sos re­zul­ta­tai – it an­tau­sis Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės pa­slau­gos vers­lui – ne­pa­ten­ki­na­mos. Tai paaiš­kė­jo ap­klau­sus kas de­šim­tą uos­ta­mies­čio bend­ro­vę. Tad vers­li­nin­kus ste­bi­na vie­no kai­my­ni­nės ša­lies žur­na­lo ty­ri­mas, tei­gian­tis, kad Klai­pė­da yra sėk­min­giau­sias Bal­ti­jos ša­lių mies­tas, ku­ria­me ga­li­ma kur­ti, vys­ty­ti ir įgy­ven­din­ti sa­vo vers­lo pla­nus. vyk­dan­tys in­di­vi­dua­lią veik­lą. Apie 40 pro­c. ap­klaus­tų įmo­nių tu­ri iki 3 dar­buo­to­jų, 26 pro­c. – nuo 4 iki 9 dar­buo­to­jų, 15 pro­c. įmo­nių – nuo 10 iki 19 dar­buo­to­jų, 11 pro­c. – nuo 20 iki 49, 8 pro­c. – dau­giau nei 49 dar­ buo­to­jus. Ver­ti­nant įmo­nių veik­los truk­ mę, dau­giau­sia – 38 pro­c. – vei­kia 10–19 me­tų, 25 pro­c. – 5–9 me­tus, 24 pro­c. – 0–4 me­tus, 13 pro­c. – dau­giau nei 20 me­tų.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Re­zul­ta­tų ne­pag­ra­ži­no

Klai­pė­dos eko­no­mi­nės plėt­ros agen­tū­ros už­sa­ky­mu šių me­tų va­ sario–balandžio mė­ne­siais bend­ ro­vė „Eu­ro­te­la“ at­li­ko uos­ta­mies­ čio smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo įmo­nių ty­ri­mą. Te­le­fo­nu, įra­šant po­kal­bius, bu­ vo ap­klaus­ta 400 Klai­pė­dos vers­ lo įmo­nių. Ty­ri­mo tiks­las – iš­siaiš­kin­ti, kaip vers­li­nin­kai ver­ti­na šiuo me­ tu sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mas pa­slau­ gas vers­lui, koks šių pa­slau­gų ži­no­ mu­mas ir ku­rios pa­slau­gos vers­lui tei­kia di­džiau­sią su­vo­kia­mą ver­tę. Klai­pė­do­je yra apie 5 tūkst. įmo­ nių, iš ku­rių ap­klaus­ta kas 10 bend­ ro­vė. Paaiš­kė­jo, kad smul­ku­sis ir vi­du­ti­nis vers­las pa­slau­gas, ku­rias tei­kia val­džios ins­ti­tu­ci­jos, tarp jų ir sa­vi­val­dy­bė, ver­ti­na vi­du­ti­niš­kai ke­tu­riais ba­lais iš de­šim­ties. Vers­li­nin­kai, pa­ma­tę ap­klau­sos re­zul­ta­tus, ste­bė­jo­si, kad ap­klau­ sos ren­gė­jai ne­pag­ra­ži­no re­zul­ta­ tų, o esą juk ga­lė­jo nu­slėp­ti. „Gal rei­kė­tų su­pras­ti, kad sa­vi­ val­dy­bė pri­bren­do per­mai­noms. Ti­kiuo­si, jie ma­to, kad ver­ti­ni­mas pra­stas, ir su­pran­ta, kad rei­kia kaž­

Aras Mi­leš­ka:

Gal rei­kė­tų su­pras­ ti, kad sa­vi­val­dy­bė pri­bren­do per­mai­ noms.

ką keis­ti“, – svars­tė Smul­kio­jo ir vi­du­ti­nio vers­lo ta­ry­bos pir­mi­nin­ kas Aras Mi­leš­ka. Apk­lau­sė smul­kiuo­sius ir vi­du­ti­nius

76 pro­c. ap­klaus­tų įmo­nių – už­da­ro­ sios ak­ci­nės bend­ro­vės, 15 pro­c. – in­ di­vi­dua­lios įmo­nės, 2 pro­c. – ma­žo­ sios bend­ri­jos, 7 pro­c. – biu­dže­ti­nės įstai­gos, aso­cia­ci­jos, vie­šo­sios įstai­ gos, ak­ci­nės bend­ro­vės ir as­me­nys,

Pas­lau­go­mis nau­do­ja­si treč­da­lis

60 pro­c. ap­klaus­tų­jų tei­gė, kad sa­ vi­val­dy­bės pa­slau­go­mis, tei­kia­mo­ mis tie­sio­giai ar per tar­pi­nin­kus, nau­do­tis ne­te­ko. 32 pro­c. įmo­nių ka­da nors jo­mis nau­do­jo­si. Dau­giau­sia (48 pro­c.) įmo­nių pa­ žy­mė­jo, kad to­kios pa­slau­gos yra neak­tua­lios, jo­mis ne­si­do­mė­jo. 32 pro­c. įmo­nių pa­tvir­ti­no, kad trūks­ ta in­for­ma­ci­jos apie pa­slau­gas. 11 pro­c. įmo­nių at­bai­dė su­dė­tin­gos pa­ra­mos ga­vi­mo pro­ce­dū­ros. Apk­lau­sos duo­me­ni­mis, prie ma­žiau­siai ži­no­mų pa­slau­gų pri­ ski­ria­mi vers­lo in­ku­ba­to­riai (35 pro­c.) ir vers­lo pra­džios leng­va­ tos (49 pro­c.). Rei­ka­lin­giau­sios pa­ slau­gos įmo­nėms pa­si­ro­dė esan­čios fi­nan­si­nė pa­ra­ma vers­lo pra­džiai, vers­lo in­for­ma­ci­jos tei­ki­mas, kon­

Fak­tas: sa­vi­val­dy­bės tei­kia­mas pa­slau­gas bei jų po­rei­kį uos­ta­mies­čio smul­

kie­ji ir vi­du­ti­niai vers­li­nin­kai įver­ti­no ne­pa­ten­ki­na­mai.

sul­ta­ci­jos tei­si­niais, va­dy­bos ir ki­tais klau­si­mais. Ma­žiau­siai rei­ka­lin­gos pa­si­ro­dė kon­tak­tų mu­gės ir pa­ra­ma nau­jų dar­bo vie­tų kū­ri­mui. Už­sie­nie­čiai mus ver­ti­na ge­riau

„Tai, ką pa­liu­di­jo ap­klau­sos re­zul­ ta­tai, mes šne­kė­jo­me nuo­lat. At­lik­ ta ap­klau­sa tik įro­do, kad ne­veiks­ min­ga sa­vi­val­dy­bės pa­ra­ma vers­lui yra ne pa­vie­nė mū­sų nuo­mo­nė“, – pa­brė­žė A.Mi­leš­ka. Be­je, vers­li­nin­kus la­bai nu­ste­ bi­no Lat­vi­jo­je lei­džia­mo vers­lo žur­na­lo „For­bes“ ty­ri­mas, ku­riuo siek­ta iš­skir­ti ge­riau­sius vers­lo re­ gio­nus Bal­ti­jos vals­ty­bė­se. Lie­tu­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vos uos­ta­mies­tis Klai­pė­da pa­gal šį ty­ri­mą at­si­dū­rė są­ra­šo vir­šu­je. Klai­pė­da at­lik­tos ap­klau­sos me­tu įver­tin­ta kaip pa­ts sėk­min­giau­sias Bal­ti­jos ša­lių mies­tas, ku­ria­me ga­li­ ma kur­ti, vys­ty­ti ir įgy­ven­din­ti sa­vo vers­lo pla­nus. Skir­tin­gai nei Kau­ne, Klai­pė­do­je, pa­sak „For­bes“, ma­lo­nu ne tik dirb­ti, bet ir gy­ven­ti. „Gal už­sie­nie­čių aki­mis taip at­ro­do. Keis­ta, kad lat­vių lei­di­ nys skel­bia, jog Lie­tu­vo­je ge­riau nei Lat­vi­jo­je, neaiš­kus mo­ty­vas, neaiš­ku, ko­kios čia ma­ni­pu­lia­ci­ jos. Gal sie­kia­ma pa­spaus­ti sa­vus, pa­ro­dant, kad ki­tur yra ge­riau“, – svars­tė A.Mi­leš­ka.

Klai­pė­dą išgel­bės už­sie­nio uni­ver­si­te­tai? As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia puo­se­lė­ja am­bi­ci­jas į Klai­pė­dą pri­si­kvies­ti už­sie­nio uni­ver­si­te­tus. Tei­gia­ma, kad to­kiu bū­du sie­kia­ma į uos­ta­ mies­tį pri­trauk­ti jau­ni­mo, ku­ris čia ap­si­gy­ven­tų.

Realybė: sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, Klai­pė­do­je ma­žė­ja jau­nų žmo­nių,

taip pat ir stu­den­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Kaip ki­lo to­kia idė­ja? Žvel­giant iš mies­to per­spek­ty­vos, yra po­rei­kis pri­si­trauk­ti jau­ni­mo, ku­ris čia ap­si­ gy­ven­tų ir kel­tų mies­to kon­ku­ren­ cin­gu­mą“, – sa­kė Klai­pė­dos me­ro pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las. Tei­gia­ma, kad erd­vių Klai­pė­do­je tam yra daug, kad tik bū­tų kas te­nai įsi­kur­tų. Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, gy­ven­to­jų Klai­pė­do­je ma­žė­ja, taip pat ir stu­den­ti­jos. Tei­gia­ma, kad vie­nas ge­riau­sių bū­dų pri­trauk­ti į mies­tą gy­ven­to­jus, yra aka­de­mi­

nių ins­ti­tu­ci­jų, taip pat pro­fe­si­nių įstai­gų ar­ba mo­kyk­lų stei­gi­mas. Įp­ras­ta, kad to­kio­se įstai­go­se žmo­ nės iš­moks­ta pro­fe­si­jos ir čia pat ieš­ko dar­bo. Šiuo me­tu Klai­pė­do­ je yra lais­vų dar­bo vie­tų, taip pat yra il­ga­lai­kių be­dar­bių, ku­rie ne­ per­sik­va­li­fik ­ uo­ja. „To­dėl no­rė­tų­si šį struk­tū­ri­ nį ne­dar­bą ma­žin­ti pri­si­trau­kiant uni­ver­si­te­tus, ku­rie to­lia­re­giš­kai kur­tų dar­bo jė­gą esa­mai pa­klau­ sai“, – kal­bė­jo me­ro pa­ta­rė­jas. Kol kas esą tai tik idė­jos, bet kal­ba­ma apie jung­ti­nį fa­kul­te­tą su uos­ta­mies­čio moks­lo ins­ti­tu­ci­jo­ mis. Pa­sak S.Gent­vi­lo, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja prieš dve­ jus me­tus at­li­ko stu­di­ją, ap­klau­ sė 40 už­sie­nio uni­ver­si­te­tų dėl jų ga­li­my­bių atei­ti į Lie­tu­vą. Pen­ ki iš jų jau pa­si­ra­šė ke­ti­ni­mų pro­ to­ko­lus su Lie­tu­vos aukš­to­sio­mis

mo­kyk­lo­mis dėl jung­ti­nių fa­kul­ te­tų stei­gi­mo. Bet tarp jų nė­ra nė vie­nos Klai­pė­dos aukš­to­jo moks­ lo įstai­gos. „No­ri­me pa­ska­tin­ti vie­ti­nes aukš­tą­ sias mo­kyk­las su­si­do­mė­ti mo­ky­mo ko­ky­bės kils­te­lė­ji­mu. Esa­me at­vi­ri ir vi­siš­kai nau­jo už­sie­nio uni­ver­si­te­to, pa­na­šaus kaip LCC, atė­ji­mui į Klai­ pė­dą“, – sa­kė S.Gent­vi­las. Ta­da tarp aukš­tų­jų mo­kyk­lų stip­rė­tų kon­ku­ren­ci­nė ko­va, o stu­ den­tų bū­tų ga­li­ma pri­si­trauk­ti ir iš tre­čių­jų pa­sau­lio ša­lių – Bal­ta­ru­si­ jos, Mol­da­vi­jos ir ki­tur. „Bu­vo­me su­si­ti­kę su kon­sul­ tan­tais, at­li­ku­siais ga­li­my­bių stu­ di­ją. Mū­sų tiks­las yra pri­trauk­ ti į Klai­pė­dą jau­ni­mo, ku­ris čia ap­si­gy­ven­tų. Juo­lab mū­sų vers­lo struk­tū­ros sa­ko, kad jau yra dar­ bo, bet nė­ra kas jį dir­ba“, – tvir­ti­ no S.Gent­vi­las.

13

KetvirtADIENIS, birželio 6, 2013

pasaulis Ža­lia ­ švie­sa

Nu­teisė ­ eksp­rem­jerą

Aist­ros ­ ne­rims­ta

Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja lei­do Lat­vi­jai nuo atei­nan­čių me­ tų įsi­ves­ti bendrą va­liutą ir tap­ti eu­ro zo­nos, iš­gy­ve­ nan­čios eko­no­mi­kos kri­ zę dėl per di­de­lių vals­ty­bių skolų, 18-ąja na­re. Ga­lu­tinį spren­dimą priims eu­ro zo­ nos fi­nansų mi­nist­rai lie­ pos 9 d.

Slovė­ni­jos eksp­rem­je­ras Ja­ ne­zas Jan­ša va­kar bu­vo pri­ pa­žin­tas kal­tu dėl ko­rup­ci­ jos, su­si­ju­sios su šios eu­ro zo­nos ša­lies iki šiol did­žiau­ sia su­tar­ti­mi gy­ny­bos sri­ty­ je, ir bu­vo pa­si­ųstas už gro­ tų dve­jiems me­tams. 54-erių po­li­ti­kui taip pat skir­ta 37 tūkst. eurų bau­da.

Tur­ki­jo­je va­kar pa­ry­čiais vėl pra­si­veržė smur­tas, pro­tes­ tuo­to­jams ig­no­ruo­jant vy­riau­ sybės ra­gi­ni­mus baig­ti jau ke­ lias die­nas vyks­tan­čius ne­ra­ mu­mus, ta­pu­sius iki šiol di-­ d­žiau­siu iššū­kiu il­giau nei de­ šimt­metį tru­ku­siam prem­je­ro Re­ce­po Tayyi­po Er­do­ğa­no va­ do­va­vi­mui.

Me­ras at­si­sta­ty­di­no, kad su­grįžtų Mask­vos me­ras Ser­ge­jus So­bia­ni­nas nu­sprendė užbėg­ti opo­zi­ ci­jai už akių ir pa­skelbė išanks­ti­nius sos­tinės va­do­vo rin­ki­mus, ku­riuos turėtų ne­sun­kiai laimė­ti. Pa­lan­kus me­tas

Ar­ti­mas pre­zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ ti­no sąjun­gi­nin­kas S.So­bia­ni­nas pa­teikė ša­lies va­do­vui at­si­sta­ty­ di­ni­mo pra­šymą, kad galėtų da­ ly­vau­ti išanks­ti­niuo­se Mask­vos me­ro rin­ki­muo­se. Pre­zi­den­tas pra­ šymą pa­ten­ki­no ir nu­rodė jam lai­ ki­nai ei­ti me­ro pa­rei­gas iki rin­kimų rugsė­jo 8-ąją. Mask­vos ta­ry­ba tuo­me­čio pre­zi­ den­to Dmit­ri­jaus Med­ve­de­vo tei­ ki­mu S.So­bia­niną sos­tinės me­ru pa­skyrė 2010 m. spa­lio 21 d., ir jo įga­ lio­ji­mai turė­jo baig­tis 2015-ai­siais. Eks­per­tai tei­gia, jog da­bar, kai rei­ tin­gai dar pa­kan­ka­mi, kad būtų ga­ li­ma tikė­tis per­galės, jam la­bai pa­ lan­kus me­tas pel­ny­ti man­datą iki 2018 m. „Jį pa­lai­ko 53–55 pro­c. rinkė­ jų. Ar­ti­miau­siu me­tu, ka­dan­gi jis kont­ro­liuo­ja ži­niask­lai­dos prie­ mo­nes, rei­tin­gai ga­li būti „iš­suk­ti“ dar la­biau“, – sakė Le­va­dos nuo­ mo­nių ty­rimų cent­ro va­do­vas Le­ vas Gud­ko­vas. „S.So­bia­ni­no rei­ tin­gai aukš­ti, o opo­zi­ci­ja kol kas yra pra­stesnės for­mos, kad su juo kon­ku­ruotų. Vi­si ruošė­si ba­lo­ti­ ruo­tis 2015 m.“, – teigė po­li­to­lo­ gas Alek­se­jus Ma­kar­ki­nas. Krem­lius ma­ži­na ri­ziką

JAV laik­raš­tis „The New York Ti­ mes“ svars­to, jog išanks­ti­niai rin­ ki­mai skel­bia­mi todėl, kad Krem­ lius pa­ju­to po­li­ti­nių per­mainų ri­ziką. Anot lei­di­nio, Krem­liaus pa­reigū­nams ne­rimą ke­lia re­gio­ ni­nių ir sa­vi­val­dos rin­kimų se­ri­ ja, grąžin­ta per­nai at­li­kus po­li­tinę Prie­kaiš­tai: iš­ti­ki­mas V.Pu­ti­no (kairė­je) bend­ra­žy­gis S.So­bia­ni­nas tu­ri ge­ re­formą. Ypač ne­ri­mau­ja­ma dėl rus rei­tin­gus, nors Mask­vos gy­ven­to­jai pa­si­gen­da pa­žan­gos sprend­žiant­ Mask­vos, ku­ri ge­ro­kai at­ša­lo V.Pu­ opias mies­to pro­ble­mas, ypač – trans­por­to sri­ty­je. „Reu­ters“ nuo­tr. ti­no at­žvil­giu.

Opo­zi­ci­ja turės ma­žai lai­ko de­ra­ mai pa­si­ruoš­ti rin­ki­mams: bir­želį, liepą ir rugpjūtį. Rin­kimų kam­pa­ ni­ja vyks va­sarą, kai Mask­va iš­ tuštė­ja ir būna po­li­ti­nis šti­lis. Ma­ža to, opo­zi­ci­ja yra de­mo­ra­ li­zuo­ta, be­jėgiš­kai ste­bin­ti, kaip tei­sia­mas jos ly­de­ris Alek­se­jus Na­val­nas ir ke­lios de­šim­tys kitų per­nykš­čio pro­tes­to Mask­vos Bo­ lot­na­jos aikštė­je da­ly­vių.

S.So­bia­ni­no rei­tin-­ gai aukš­ti, o opo­zi­ci­ ja kol kas yra pra­stesnės for­mos, kad su juo kon­ku­ruotų. Vi­si ruošė­si ba­lo­ti­ ruo­tis 2015 m. „Šis pla­nas leid­žia ma­ny­ti, kad Krem­liaus pro­gno­zuo­to­jai ne­si­ti­ki, jog ar­ti­miau­siu me­tu eko­no­minė pa­dėtis ir po­li­tinės nuo­tai­kos gerės. Galbūt jie ne­tgi bai­mi­na­si, kad S.So­ bia­ni­nas ne­laimėtų 2015-ai­siais, kai baig­sis jo ka­den­ci­ja“, – svarstė „The New York Ti­mes“. Šio lei­di­nio kal­bin­ta Mask­vos Car­ne­gie cent­ro eks­pertė Ma­ri­ja Lip­man sakė: „Pro­tes­tuo­to­jai, ši­tie mo­der­ni­zuo­ti ru­sai, galbūt ir nėra po­li­tinė jėga, bet jų nuo­tai­kos yra veiks­nys, ku­rio ne­ga­li ig­no­ruo­ti. Krem­lius ir as­me­niš­kai V.Pu­ti­nas ban­do iš­veng­ti ri­zi­kos, su­ma­žin­ti ją, net jei­gu ji nėra la­bai di­delė.“ Tik naivūs ne­ma­to ap­gaulės

Tarp po­li­tikų, ku­rie norėtų pre­ten­ duo­ti į Mask­vos me­rus, yra A.Na­

val­nas, bet jis tei­sia­mas by­lo­je dėl vals­tybės lėšų grobs­ty­mo. Opo­zi­ ci­jos ly­de­riui gre­sia 10 metų kalė­ ji­mo. Ta­čiau ne­tgi lyg­tinė bausmė už­kirstų jam ke­lią da­ly­vau­ti rin­ki­ muo­se. Ki­tas pre­ten­den­tas yra mi­li­jar­ die­rius Mi­chai­las Pro­cho­ro­vas, ku­ ris kan­di­da­ta­vo 2012 m. pre­zi­den­to rin­ki­muo­se, bet po jų grei­tai din­go iš po­li­tinės sce­nos. Jis sakė dar pa­ svars­ty­sian­tis dėl da­ly­va­vi­mo me­ ro rin­ki­muo­se, bet pa­smerkė S.So­ bia­ni­no žingsnį ir ap­kal­ti­no jį bi­jant šva­rių rin­kimų. „Tik nai­vuo­liai čia ne­įžvel­gia ap­ gaulės: pa­si­rink­ti metą, kai po­li­ti­ niams opo­nen­tams ne­įma­no­ma mo­ bi­li­zuo­tis, ir or­ga­ni­zuo­jant kam­pa­niją pra­leis­ti trumpą va­sarą, va­sar­na­mių ir ato­stogų se­zoną“, – S.Pro­cho­ro­vas rašė sa­vo tink­la­raš­ty­je. Iš­ban­dy­tas sce­na­ri­jus

Mask­vos gy­ven­to­jai pa­starąjį kar­ tą merą tie­sio­giai rin­ko 2003 m. Po metų pre­zi­den­to V.Pu­ti­no ini­cia­ty­ va gu­ber­na­to­rių bei Mask­vos me­ro rin­ki­mai bu­vo pa­nai­kin­ti ir grąžin­ ti tik per­nai. Rugsė­jo 8 d. kar­tu su Mask­vos me­ru bus ren­ka­mas ir Mask­vos sri­ties gu­ber­na­to­rius. Grąži­nus gu­ber­na­to­rių rin­ki­mus, sce­na­ri­jus, kai re­gio­no va­do­vas sa­ va­no­riš­kai pa­lie­ka po­stą, kad būtų iš anks­to iš­rink­tas, jau bu­vo iš­ban­ dy­tas. Ši­taip per­nai bu­vo per­rink­ tas Ria­zanės sri­ties gu­ber­na­to­rius Ole­gas Ko­va­lio­vas. Be to, ba­landį pre­zi­den­tas pa­si­rašė įsaką, leid­žiantį re­gio­nams at­si­sa­ky­ti tie­ sio­gi­nių gu­ber­na­to­riaus rin­kimų. Tokį spren­dimą sa­vo re­gio­ne pri­ ėmė In­gu­ši­jos par­la­men­tas. BBC, „The New York Ti­mes“ inf.

Met­ro keleiviai duso nuo dūmų Tūkstan­čiai į darbą vyks­tan­čių žmo­nių va­kar ry­te bu­vo eva­kuo­ti iš Mask­vos met­ro­po­li­te­no, kai sto­ ties plat­for­mos pri­si­pildė dūmų įsip­lies­kus gais­rui.

Ne­pap­rastųjų si­tua­cijų mi­nis­te­ri­ jos pra­ne­ši­me tei­gia­ma, kad 4500 žmo­nių bu­vo eva­kuo­ti po gais­ ro, ku­ris tu­ne­ly­je tarp Ochot­nyj Ria­do ir Le­ni­no bib­lio­te­kos sto­ čių, esan­čių ša­lia Krem­liaus, ki­ lo maž­daug 8.20 val. vie­tos (7.20 val. Lie­tu­vos) lai­ku. Ru­si­jos te­le­ vi­zi­jos re­por­ta­žuo­se bu­vo ma­to­mi

dūmai, ky­lan­tys iš Ochot­nyj Ria­ do sto­ties, ku­ri – vie­na se­niau­sių sos­tinės met­ro­po­li­te­no sis­te­mo­ je ir yra ne­to­li Krem­liaus bei Did­ žio­jo teat­ro. Gais­ras bu­vo už­ge­sin­tas per maž­daug 40 mi­nu­čių. Me­di­ci­nos pa­gal­bos pri­reikė 45 žmonėms, o sep­ty­ni iš jų bu­vo pa­gul­dy­ti į li­go­ ninę. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja nu­rodė, kad pa­cien­tai ap­si­nuo­di­jo dūmais, o kai ku­rie iš pa­pra­šiu­sių me­dikų pa­gal­bos pa­si­ju­to blo­gai dėl „smar­kios reak­ci­jos į stresą“.

Mask­vos met­ro­po­li­te­no va­do­ vas Iva­nas Be­se­di­nas sakė, kad gais­ras pra­si­dėjo dėl trum­po­jo jun­gi­mo „su­dėtin­go­je tech­ninė­je jung­ty­je, su­si­ju­sio­je su kon­tak­ti­ niu bėgiu“. Li­ni­ja, ku­rio­je ki­lo gais­ras, bu­ vo už­da­ry­ta ir vėl pra­dėjo veik­ti tik po pietų. Per va­ka­rinį piką sos­ tinės met­ro­po­li­te­ne įvy­ko dar vie­ nas in­ci­den­tas: tu­ne­ly­je tarp dviejų sto­čių dėl tech­ni­nio ge­di­mo su­sto­ jo trau­ki­nys. Eis­mas bu­vo su­stab­ dy­tas pus­va­land­žiui.

Nesk­lan­du­mai: tūkstan­čiai mask­vie­čių va­kar pa­vėla­vo į darbą dėl in­

BNS, ne­wsru.com inf.

„Reu­ters“ nuo­tr.

ci­den­to sos­tinės met­ro­po­li­te­ne.

14

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

sportas

Sporto telegrafas Futbolas. Juodkrantės stadione vyks tarptautinis futbolo turnyras dėl Neringos taurės. Šiandien 16 val. varžysis Jarmalos (Latvija) „Spartaks“ ir Kaliningrado (Rusija) „Baltika“, 19 val. kovos Gardino (Baltarusija) „Neman“ ir Vilniaus „Žalgiris“. Šeštadienį 13 val. pralaimėjusios ekipos varžysis dėl 3-iosios vietos, o laimėjusios komandos 16 val. rungtyniaus dėl taurės.

Federacijos vairas – A.Vaitkui

Pagerbtuvės. Rytoj 17.30 val. Klaipėdos sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) 80-ojo gimtadienio proga bus sveikinamas vienas iš dviračių turizmo Lietuvoje pradininkų, žymus keliautojas, dviračių turizmo sporto meistras, teisėjas Algimantas Knašas. Didvyrė. Alabamos universiteto neįgaliųjų teniso komanda su Karolina Lingyte priešakyje pateko į finalinį USTA čempionatą. Nors klaipėdietė žaidė su vyrais, tačiau tai nesutrukdė jai pasiekti trijų pergalių iš eilės. Vyrų B diviziono turnyro pirmajame rate K. Lingytė 6:3, 6:2 nugalėjo Ricardo Castaedą, vėliau 6:2, 7:6 (7:5) įveikė pirmu skirstytą Jerry Vaughną, o lemiamoje kovoje lietuvaitė per dvi valandas 6:2, 4:6, 6:3 įrodė pranašumą prieš antrą pagal skirstymą Joną Liną. K.Lingytė prieš keletą metų patyrė kraupią avariją ir neteko kojos. Valinga sportininkė neprarado savo aistros sportui ir ėmė žaisti krepšinį vežimėliuose. Ji atstovauja ir Lietuvos vyrų krepšinio vežimėliuose rinktinei. Su Alabamos universiteto krepšinio komanda Karolina laimėjo JAV studentų čempionatą.

Prezidentas: naujasis LSAF vadovas A.Vaitkus ves sunkiaatlečius į di-

desnes aukštumas.

Klaipėdoje vykusiame Lietuvos sunkiosios atletikos čempionate titulus dalijosi jaunuoliai iki 20-ies ir 23-ejų metų, vyrai ir moterys. Beveik visose grupėse absoliučiai geriausiais buvo uostamiesčio sportininkai. Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Nesėkmė. Baltarusijos sostinėje vykstančio 40-ojo Europos bokso čempionato ketvirtfinalyje Londono olimpiados bronzos medalininkas Evaldas Petrauskas (iki 64 kg) vakar 1:2 turėjo pripažinti į pusfinalį iškopusio ir mažiausiai bronzos medalį užsitikrinusio Prancūzijos atstovo Abdelmaliko Ladjalio pranašumą. Prancūzijos boksininko varžovu pusfinalyje bus Rusijos atstovas Armenas Zakarianas, ketvirtfinalyje 2:1 privertęs pasiduoti Anglijos boksininką Samuelį Maxwellą. Kiek ankščiau iš pirmenybių jau pasitraukė Gytis Vaitkus (60 kg), Eimantas Stanionis (69 kg), Vladimiras Milevskis (81 kg) ir Eugenijus Tutkus (91 kg). Prabilo. Dortmundo „Borussia“ puolėjas Robertas Lewandowskis viešai pareiškė, jog jau šią vasarą nori palikti Čempionų lygos finalininkę. Jau kurį laiką lenko ateitis Dortmundo komandoje yra neaiški ir futbolininko paslaugomis domisi Miuncheno „Bayern“, „Man Utd“ bei Madrido „Real“. Pora. Prancūzijos atviro čempionato moterų varžybų pusfinalyje susitiks nugalėtojos titulą ginanti antra turnyro raketė rusė Marija Šarapova ir trečia skirstyta baltarusė Viktorija Azarenka. M. Šarapova ketvirtfinalyje per beveik dvi valandas 0:6, 6:4, 6:3 nugalėjo serbę Jeleną Jankovič (WTA-19). V.Azarenka ketvirtfinalyje per 1 val. 51 min. 7:6 (7:3), 6:2 nugalėjo rusę Mariją Kirilenko (WTA-12). Ispanijoje. Trečiosiose Ispanijos krepšinio čempionato pusfinalio rungtynėse vicečempionas Madrido „Real“ klubas, kurio gretose dėl traumos nerungtyniauja Martynas Pocius, antradienį svečiuose 77:63 (15:14, 20:233, 18:13, 24:13) nugalėjo Saragosos CAI krepšininkus. „Karališkasis“ klubas, laimėjęs pusfinalį 3:0, tapo pirmuoju finalininku.

Vyrų pirmenybėse visus varžovus akivaizdžiai pranoko klaipėdietis Modestas Šimkus, rungtyniavęs svorio iki 105 kg grupėje. Bronislavo Vyšniausko ir Zigmo Šimkaus auklėtinis rovimo veiksmu iškėlė 176 kg, o stūmimo – 200 kg štangą. Jo dvikovės suma – 376 kg. Artimiausias varžovas – absoliutus jaunimo iki 20 metų varžybų nugalėtojas Žygimantas Stanulis (155; 186; 341) atsiliko net 35 kg. Trečias absoliučioje įskaitoje stipriausias buvo jaunimo iki 23 metų čempionato sunkiaatletis Marius Mickevičius – 326 kg (146; 180). Pirmenybėse buvo galima išvysti seniai nerungtyniavusius klaipėdiečius. Svorio iki 77 kg grupėje kovojęs 27-erių Konstantinas Gerasimovas (125; 145; 270 kg) užėmė antrąją vietą. Vėl nusprendęs grįžti ant sunkiosios atletikos pakylos 30-metis Romas Pangonis (iki 94) iškovojo bronzos medalį (140; 170; 310). Sunkiausių atletų rikiuotėje stovėjo ir tituluočiausias Lietuvos štangos kilnojimo meistras Ramūnas Vyšniauskas, tačiau žiūrovai jo nesulaukė. „Jį ir visą jo šeimą kurį laiką kankino roto virusas. Jis buvo pasiruošęs dalyvauti, tačiau darant apšilimą ėmė jį pykinti“, – situaciją žiniasklaidininkams komentavo sportininko tėvas šalies rinktinės vyriausiasis treneris B.Vyšniauskas. Tik moterų absoliučios nugalėtojos titulas atiteko ne klaipėdietei. Jį iškovojo Gintarė Bražaitė iš Anykščių, rungtyniavusi svorio iki 69 kg grupėje. Išrovusi 70 kg, o išstūmusi 86 kg štangą, aukštaitė dvikovėje surinko 156 kg.

Akivaizdžiai lengvesnė už pagrindines varžoves klaipėdietė Aleksandra Stepanova (iki 53 kg) absoliučioje įskaitoje užėmė trečiąją vietą (61; 76; 137 kg). Čempionato išvakarėse buvo išrinktas Lietuvos sunkiosios atletikos federacijos (LSAF) prezidentas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) generalinis direktorius Arvydas Vaitkus pakeitė buvusį prezidentą – Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos generalinį direktorių Audrių Siaurusevičių. LSAF prezidiumas klaipėdiečio kandidatūrą palaikė vienbalsiai. LSAF viceprezidentas ir šalies Trenerių tarybos pirmininkas B.Vyšniauskas A.Vaitkui būti prezidentu pasiūlė neatsitiktinai – KVJUD vadovas jaunystėje pats kilnojo štangą. A.Vaitkus prisipažino, jog apsispręsti tapti sunkiaatlečių galva lėmė siekis, kad Lietuvoje karaliautų ne vien krepšinis, o ir kitos kartais nepelnytai užmirštos sporto šakos. „Kilnojau štangą, nes norėjau būti stiprus ir raumeningas. Keldamas štangas pamačiau, jog auga ne tik raumenys, bet ir stiprėja užsispyrimas bei ryžtas siekti tikslų. Šiandien Klaipėdos jūrų uoste užimamos pareigos reikalauja turėti stiprų stuburą, kad būtų galima atlaikyti negandas ir sunkumus“, – juokavo A.Vaitkus. Anot jo, sunkioji atletika, kaip ir visas sportas, yra geras variantas sprendžiant jaunimo užimtumo problemas. „Net išgyvendami ne pačius geriausius finansinius laikus, šios sporto šakos treneriai sugeba išugdyti auklėtinius, savo rezultatais garsinančius Lietuvą“, – pasidžiaugė A.Vaitkus.

Geriausias: pajėgiausias čempionato dalyvis M.Šimkus lengvai pra-

noko konkurentus.

Poilsis: varžybas

stebėjęs A.Didžbalis dar negali rungtyniauti dėl diskvalifikacijos.

Vytauto Petriko nuotr.

Persigalvojo: R.Vyšniauskas sto-

vėjo rikiuotėje kartu su varžovais, tačiau prie štangos neprisilietė.

Klaipėdiečių rezultatai Vyrai Iki 56 kg 3.Einaras Butkus – 147 kg Iki 62 kg 2 Vitalijus Sudnikas – 200 kg 3.Rimas Bartašius – 182 kg Iki 69 kg 1.Mantas Vitkauskas – 242 kg

Iki 58 kg 1.Iveta Dubinskaitė – 103 kg Per 75 kg 2.Deimantė Piekutė – 119 kg 3.Agnė Kavaliauskaitė – 78 kg Jaunimas iki 20 m. Iki 62 kg 1.Rimas Bartašius – 182 kg

Iki 69 kg Iki 77 kg 1.Mantas Vitkauskas – 242 kg 1.Irmantas Kačinskas – 285 kg 2.Konstantinas Gerasimovas – 270 kg Iki 77 kg 2.Rokas Beliauskas – 240 kg Iki 85 kg 3.Adomas Kriaučiūnas – 138 kg 1.Marius Mickevičius – 326 kg 2.Donatas Anuškevičius – 307 kg Iki 85 kg 3.Tomas Ličinchajus – 291 kg 1.Tomas Ličinchajus – 291 kg Iki 94 kg Iki 94 kg 1.Žygimantas Stanulis – 341 kg 1.Žygimantas Stanulis – 341 kg 2.Algimantas Trajanauskas – 325 kg 3.Gedas Guiskis – 279 kg 3.Romas Pangonis – 310 kg 105 kg 1.Modestas Šimkus – 376 kg 2.Sergejus Lichovojus – 315 kg 3.Andrius Užkuraitis – 310 kg Moterys Iki 53 kg 1.Aleksandra Stepanova – 137 kg

105 kg. 1.Sergejus Lichovojus – 315 kg 2.Andrius Užkuraitis – 310 kg Jaunimas iki 23 m. Absoliuti grupė 1.Marius Mickevičius – 326 kg 2.Algimantas Trajanauskas – 325 kg

19

ketvirtadienis, birželio 6, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. Baltoji Iltis – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Kelias, kurį renkatės, duobėtas, tačiau viliojantis. Esate pasiryžęs nuveikti kažką itin svarbaus. Mažiausia, ko galite tikėtis, – geresnis savęs pažinimas. Dieną jokiu būdu nesiimkite darbų. Jautis (04 21–05 20). Nepykite, jei jūsų klaida jums bus pirštu prikišamai parodyta. Pastabos veikiausiai bus dalykiškos ir geranoriškos. Verčiau žvelkite į priekį ir neieškokite rezgamų intrigų ten, kur jų nėra. Dvyniai (05 21–06 21). Ir jūs, ir jūsų partneris labai gerai vienas kitą suprantate, galite tuo pasidžiaugti. Verslo srityje – tinkamas laikas pamatuotai rizikai. Drąsus ir originalus planas gali išdegti. Vėžys (06 22–07 22). Kuo greičiau imkitės darbo. Būtų apmaudu, jei šiandien pradykinėtumėte, juo labiau kad turėsite daugybę įdomių pasiūlymų. Liūtas (07 23–08 23). Pasistenkite neskirti per daug dėmesio žmonių ar daiktų išvaizdai. Pirmas įspūdis būna apgaulingas. Būkite budrus ir atsargus, ypač jei pajusite, kad kažkas siekia paveikti jus emociškai. Mergelė (08 24–09 23). Susidūręs su sunkumais pasistenkite nedemonstruoti nusivylimo. Emocijos nepadės. Ramus ir racionalus elgesys išves jus iš aklavietės. Nuoširdus pokalbis padės atgauti dvasinę pusiausvyrą. Svarstyklės (09 24–10 23). Jūsų gyvenime daug sumaišties, dėl kurios greičiausiai pats esate kaltas. Permąstykite dar kartą, ką darote ne taip. Apskritai būsite itin energingas. Skorpionas (10 24–11 22). Rūkas pamažu sklaidosi, daug kas aiškėja. Priimdamas sprendimą atsižvelkite į aplinkinių nuomonę, bet nesileiskite, kad ji būtų lemiama. Ne visi jūsų patarėjai nusiteikę geranoriškai. Šaulys (11 23–12 21). Su žmonėmis bendrauti seksis prastai. Nerasite bendros kalbos nei su bendradarbiais, nei su namiškiais. Jei turite naminį gyvūną, jam ypač reikės jūsų globos. Ožiaragis (12 22–01 20). Ieškosite atsakymų į klausimus, kurių niekad iki šiol sau neuždavinėjote. Gana keista bus gilintis į niekad jums nerūpėjusius dalykus. Šįvakar pamirškite senus įpročius ir pramogas. Vandenis (01 21–02 19). Turite planą, kurį dar iki pietų sėkmingai įgyvendinsite. Popiet galite kiek atsipalaiduoti. Tegu kiti parodo, ką sugeba. Tiesiog bendraukite, megzkite naujas pažintis. Žuvys (02 20–03 20). Pirmoje dienos pusėje skaičiuosite pinigus ar kitas užgyventas materialines vertybes, džiaugsitės didėjančiomis pajamomis ir planuosite pirkinius. Nusipelnėte pasilepinti.

Kai gyvenimas – tarsi teatras Šiandien 17.30 val. Prano Domšaičio galerijoje atidaroma paroda „Gerardas Bagdonavičius. Kai gyvenimas – tarsi teatras...“, kurioje bus pristatyta įvairiapusė dailininko kūryba – tapyba, scenografija, grafika, taikomoji grafika, dizainas iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus rinkinių.

G.Bagdonavičius (1901–1986) – Šiaulių legenda, žymiausias XX a. miesto dailininkas, anuomet beveik visų šiauliečių pažįstamas, visų žinomas, visur sutinkamas. Stovėjęs prie nacionalinės dailės ištakų, jis buvo unikalus, universalus menininkas – grafikas, tapytojas, scenografas, knygų ir žurnalų iliustruotojas, ekslibrisų kūrėjas, taip pat

pedagogas, išugdęs būrį žymių mokinių, fotografas, vienas iš pirmųjų Lietuvos dizainerių, net architektas, tikriausiai pirmasis lietuvių kino aktorius, spaudos darbuotojas. Talentingas, darbštus, aristokratiškas, jautęs savo vertę, kartu paprastas ir demokratiškas. Šiauliams jis atidavė visą gyvenimą, visą širdį ir visą talentą. Kūrybinis G.Bagdonavičiaus braižas ir principai susiformavo veikiami įvairių XX a. pradžios stilių, kartu jis išliko savitas, originalus ir nepakartojamas. G.Bagdonavičius sukūrė apie 5 tūkst. įvairiausių dailės darbų. Jo kūriniai saugomi 11-oje Lietuvos muziejų, privačiose kolekcijose,

didžiausia dalis, 3 800 eksponatų, – Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Muziejininkai ištisą dešimtmetį tyrinėjo G.Bagdonavičiaus kūrybinį palikimą. Šio kruopštaus darbo rezultatas – paroda ir išsamus dailininko kūrinių, saugomų Lietuvos muziejuose, albumas bei katalogas skaitmeninėje laikmenoje. G.Bagdonavičiaus darbų paroda neatsitiktinai bus eksponuojama Klaipėdoje. Dailininkas buvo įsimylėjęs jūrą, mėgo piešti marinistinius peizažus – Baltiją, žvejų valteles, Klaipėdos uostą, Palangos pliažą, Nidą. Dalį šių kūrinių bus galima pamatyti parodoje, kuri P.Domšaičio galerijoje veiks iki liepos 21 d. „Klaipėdos“ inf.

Tapyba: G.Bagdonavičiaus paveikslas „Šiauliai. Didždvario vartai“, 1933 m.

Orai

Lietuvoje vyraus labai šilti orai su trumpais lietumis. Šiandien kai kur kris kruša, kils škvalas. Rytoj temperatūra naktį sieks 12–16 laipsnių, dieną kils iki 25–28 laipsnių.

Šiandien, birželio 6 d.

+23

+16

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+23

Utena

+25

4.55 22.14 17.19

157-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 208 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+25

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +25 Berlynas +19 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +16 Kairas +36 Keiptaunas +17 Kopenhaga +20

kokteilis Per­se­kio­to­jui pa­gra­si­no du­jo­mis Aną­dien „Kok­tei­lis“ ra­šė, kaip iš di­džiau­ sio Eu­ro­po­je pre­ky­bos cent­ro lyg nie­kur nie­ko sa­vo au­to­mo­bi­lio link ėjęs klai­pė­ die­tis Do­mas ta­po įta­ria­muo­ju. Prie­ky­je ėju­si mo­te­riš­kė, ma­tyt, pa­gal­vo­ju­si, jog jau­nuo­lis se­ka ją tu­rė­da­mas blo­gų kės­ lų, stai­ga at­si­su­ko ir pik­tai rik­te­lė­jo: „Ko čia ei­ni iš pa­skos?! Neš­din­kis!“ „Sus­to­jau, pra­dė­jau žval­g y­t is, gal čia ne ant ma­nęs rė­kia, bet žiū­riu, kad ša­ lia ma­nęs dau­giau nie­ko nė­ra“, – ne­ma­ lo­nias aki­mir­kas pri­si­mi­nė Do­mas. Pa­si­ro­do, to­kių at­si­ti­ki­mų bū­na ne­ma­žai. Ir Lu­kas pa­pa­sa­ko­jo pa­na­šų nuo­ty­kį, ku­rio me­tu jis ir­gi pa­si­jau­tė it pa­vo­jin­ gas už­puo­li­kas. „Tam­siu pa­ros me­tu ėjau iš par­duo­tu­ vės, – nors tai bu­vo ga­na se­niai, ta­čiau lyg šian­die­nos įvy­kius pri­si­me­na vy­riš­ kis, – prie­ky­je ei­nan­ti mo­te­ris pa­spar­ti­ no žings­nį. Ka­dan­gi bu­vo šal­ta, aš taip pat žen­giau spar­čiau. Da­ma stai­ga at­si­ su­ko ran­ko­je lai­ky­da­ma du­jų ba­lio­nė­lį ir no­rė­jo pul­ti. Tur­būt dėl to, kad to­mis die­ no­mis bu­vo api­plėš­tas lom­bar­das, ke­tu­ rios par­duo­tu­vės ir ke­le­tas žmo­nių.“

Ko ge­ro, mo­te­ris at­si­to­kė­jo Auš­ra pa­no­ro nu­ra­min­t i Do­mą: „Ne­ pyk ant tos mo­ters. Ma­tyt, tu pa­na­šus į jos bai­suok­l į. Kas ži­no, gal po ke­le­to žings­nių ji at­si­pei­kė­jo, kad ne­kal­tai ap­ šau­kė. Bū­na gi ir taip“.

Pa­na­šu­mas: gal mo­ters įta­ri­mą su­

kė­lęs Do­mas bu­vo pa­na­šus į šį ti­pą.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ką da­ro mo­te­ris, kai po jos so­dą vy­ riš­kis zig­za­gais laks­to? – To­liau šau­do. Čes­ka (397 719; vy­rai, pa­li­ki­me gra­žias mo­te­ris tiems, ku­rie ne­tu­ri vaiz­duo­tės)

Londonas +21 Madridas +26 Maskva +21 Minskas +24 Niujorkas +22 Oslas +19 Paryžius +24 Pekinas +30

Praha +19 Ryga +22 Roma +22 Sidnėjus +20 Talinas +22 Tel Avivas +29 Tokijas +25 Varšuva +23

Vėjas

1–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+14

+16

+16

+13

3

+14

+15

+16

+12

4

rytoj

šeštadienį

+14

Vilnius

Marijampolė

+24

Alytus

Vardai Bogumilas, Klaudijus, Mėta, Norbertas, Paulina, Tauras.

birželio 6-ąją

Rytas

+14

+25

+24

+13

+10

5

1814 m. Kop­ga­ly­je, šiau­ riau­sia­me Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­l i­n io par­ko ga­ le, ap­si­g y­ve­no pir­ma­sis nuo­la­t i­n is gy­ven­to­jas – žve­jas Jo­ha­nas Ver­ku­lis. 1875 m. gi­mė vo­k ie­čių ra­šy­to­jas, No­be­l io li­te­ ra­tū­ros pre­mi­jos lau­rea­ tas Tho­mas Man­nas. Mi­ rė 1955 m. 1905 m. pir­mą kar­tą Vil­ niu­je, mies­to teat­re su­ reng­ta­me lie­tu­vių va­ka­ re, bu­vo su­gie­do­ta Ku­dir­ kos „Tau­tiš­ka gies­mė“.

1944 m. Pa­lan­go­je gi­ mė ži­no­mas ra­šy­to­jas ir žur­na­l is­tas Lai­mo­ nas Ta­pi­nas.

Kūrybiškumas – be ribų

1967 m. ara­bų ir Iz­rae­lio ka­re Egip­tas už­da­rė Sue­ co ka­na­lą. 1973 m. Va­ka­rų Vo­kie­ti­ ja ra­ti­fi­ka­vo su­tar­tį, ku­ri nor­ma­l i­za­vo san­t y­k ius su Ry­tų Vo­kie­ti­ja. 1992 m. Lie­tu­va priim­ta į Pa­sau­lio ban­ką. 1994 m. že­mės dre­bė­ji­ mo au­ko­mis Ko­lum­bi­jo­ je ta­po ma­žiau­siai 1 000 gy­ven­to­jų. 1997 m. ei­da­mas 78-uo­ sius me­tus mi­rė poe­tas Eduar­das Mie­že­lai­tis.

Sap­ni­nin­kas

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­da – vie­nin­te­lis mies­tas ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir vi­so­se Bal­ti­jos ša­ly­ se, da­ly­vau­jan­tis uni­ka­lia­me tarp­ tau­ti­nia­me ren­gi­ny­je, skir­ta­me pa­ slau­gų di­zai­no me­to­do­lo­gi­jų pri­tai­ ky­mui, ku­riant nau­jas ir to­bu­li­nant esa­mas vie­šą­sias pa­slau­gas.

Vie­šų­jų pa­slau­gų di­zai­no kū­ry­ bi­nė se­si­ja „Gov­Jam“, ku­ri vy­ko LCC tarp­tau­ti­nia­me uni­ver­si­te­ te, – pui­kiai ži­no­mas ren­gi­nys vi­ sa­me pa­sau­ly­je. Šiais me­tais ja­me da­ly­vau­ja 35 mies­tai iš 20 ša­lių ir 5 že­my­nų. Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai, il­gą lai­ ką dir­bę su pa­slau­gų di­zai­no me­to­ do­lo­gi­jo­mis, pa­no­ro im­tis ne kal­bų, o dar­bų, ir su­teik­ti pra­kti­nę ga­li­ my­bę jau­ni­mui pa­ban­dy­ti su­kur­ti pa­slau­gų pro­to­ti­pus, ku­rie at­spin­ dė­tų kiek­vie­no iš mū­sų po­rei­kius. „Tris die­nas tru­ku­sio­je kū­ry­bi­ nė­je se­si­jo­je gru­pe­lė­mis su­si­skirs­ tę da­ly­viai kū­rė vie­šų­jų pa­slau­gų pro­to­ti­pus. Šian­dien įvai­rių sri­ čių spe­cia­lis­tai nu­siųs sa­vo dar­bo re­zul­ta­tus į vie­ną duo­me­nų ba­zę. Klai­pė­die­čiai vi­sas tris die­nas ban­ dė rea­li­zuo­ti idė­jas, kaip su­kur­ti

Dovana skaitytojams

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Pa­tir­tis: tris die­nas tru­ku­sio­je kū­ry­bi­nė­je se­si­jo­je gru­pe­lė­mis su­si­

skirs­tę da­ly­viai kū­rė vie­šų­jų pa­slau­gų pro­to­ti­pus.

ko­ky­biš­kas ir pa­trauk­lias pa­slau­gas švie­ti­mo, svei­ka­tos ir ki­to­se sri­ty­ se“, – tei­gė LCC tarp­tau­ti­nio uni­ ver­si­te­to rin­ko­da­ros di­rek­to­rė Eg­ lė Son­gai­lie­nė. Anot jos, da­ly­viai kū­rė sce­na­ri­ jus, da­rė pa­slau­gų iš­klo­ti­nes, net vai­din­da­vo, o rim­ti vers­li­nin­kai iš­ si­trauk­da­vo „Le­go“ ka­la­dė­les, kad ge­riau su­pras­tų, kaip gau­nant tam tik­rą pa­slau­gą jau­čia­si klien­tas. Or­ga­ni­za­to­rių tiks­las „Gov­Jam“ me­tu bu­vo su­teik­ti ga­li­my­bę ne pa­sa­ko­ti apie ko­ky­biš­ką pa­slau­

Birželio 8 d. dienraščio numeryje ieškokite dovanos – kupono nemokamam buteliukui orchidėjų trąšų ir aksesuarui sodo centre „Frezija“.

LCC nuo­tr.

gų tei­ki­mą, bet su­kur­ti ir pa­ro­dy­ti pa­tį pro­ce­są. „Ren­gi­ny­je nie­kas ne­si­var­žo, o tai ypač svar­bu ku­riant ino­va­ci­jas. Kū­ ry­bi­nės se­si­jos es­mė – da­ly­tis in­ for­ma­ci­ja ir pa­tir­ti­mi. Tik taip ga­ li­ma gau­ti grįž­ta­mą­jį ry­šį, pa­pil­dy­ti sa­vo idė­jas ir jas pa­vers­ti dar ge­res­ nė­mis“, – kal­bė­jo E.Son­gai­lie­nė. Iš vi­so ren­gi­ny­je da­ly­va­vo 16 žmo­nių, ku­rių gre­to­se – stu­den­ tai, vers­li­nin­kai, rin­ko­da­ros spe­ cia­lis­tai, vie­šo­jo pa­slau­gų sek­to­ riaus at­sto­vai.

Jei sap­nuo­ja­te ap­siaus­tį, kaž­kas no­ri jums pa­dė­ti išei­ti iš ap­gau­lės.  Sap­ne re­gė­ti ba­lan­džius ant sto­go – ma­lo­nios ži­nios ar­ba grei­tu lai­ku ma­ lo­nus laiš­kas. Jei sap­nuo­ja­te, kad gau­ do­te sa­vus ba­lan­džius – lau­kia pra­ra­di­ mas, iš­si­sky­ri­mas. Le­sin­ti ba­lan­džius – teks kaž­kam pa­dė­ti, ar ne­tgi pa­si­da­lin­ ti san­tau­po­mis ar tur­tais ar tie­siog pa­ dė­t i fi­nan­siš­kai. Be­si­bu­čiuo­jan­tys ba­ lan­d žiai – su­si­tai­k y­mas. Pe­r in­t ys ba­ lan­džiai – il­gai lauk­tos ves­tu­vės šei­mo­ je ar gi­mi­nė­je. Sap­ne ma­ty­ti bal­tą ba­lan­ dį yra ženk­las džiaugs­mo ir sėk­mės to­ je sri­ty­je, ku­ri su­si­ju­si su dar­bi­ne veik­la, mei­lės sri­ty­je tai yra blo­ga pra­na­šys­tė: jūs rė­žia­te spar­ną ap­link vie­ną as­me­nį, bet tai yra vel­tui gaiš­ta­mas lai­kas. Sap­ nuo­ti ba­lan­džius ir gir­dė­ti jų bur­ka­vi­mą – san­tar­vė šei­mo­je, džiaugs­mas mei­lė­ je, ar ne­tgi vai­kų gi­mi­mas. Jei­gu gir­di­te vie­ni­šo ba­lan­džio bur­ka­vi­mą - lau­ki­te ne­lai­mės.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.