2013 06 07 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 7, 2013

www.kl.lt

130 (19733)

=2;8A.162;6@ /6? 296< $

11 ?RQNXa\_Ă› ?VaN /\Ă˜VbYfaĂ›

pramogĹł

Karaliaus ĹĄiuola

A.But­ke­vi­Ä?ius Tau­ti­niĹł ma­Şu­mĹł ÄŻsta­ty­mÄ… vil­ki­na, nes ne­no­ri pra­ras­ti ko­zi­rio?

Lietuva 7p.

Kri­zÄ— bai­gÄ—­si, bet bank­ro­tĹł skai­Ä?ius iĹĄau­go.

Ekonomika9p.

Klaipėdoje – 200 ťokio entuziastų iť Šiaurės ir Baltijos ťalių.

KitÄ… savaitÄ™ Lietuvos uostamiestyje rinksis ĹĄiuolaikinio ĹĄokio entuzias tai iĹĄ Ĺ iaurÄ—s ir Baltijos ĹĄaliĹł. Spektakliai ir performansai vyks salÄ—se, gatvÄ—se ir net prekybos centruose. SuvaĹžiuos iĹĄ aĹĄtuoniĹł

gidas

ikinis ĹĄokis

rengta Taline ir Rygoje, teko atsirinkti geriausius o dabar trijĹł ĹĄaliĹł ĹĄiuolaikinio ĹĄokio spektaklius KlaipÄ—doje sprogsianÄ?iam „Baltijos burbului“. Anot meno vadybininkÄ—s AkvilÄ—s EglinskaitÄ—s, KlaipÄ—dos menininkĹł grupÄ— „Žuvies akis“, organizuojanti ĹĄÄŻ aĹĄtuoniĹł Ĺ iaurÄ—s ir liĹł ĹĄokio bendruomenÄ—s Baltijos ĹĄakartu nori paĹžadinti susitikimÄ…, klaipÄ—dieÄ?iĹł susidomÄ—jimÄ… ĹĄiuolaikiniu ĹĄokiu. Bet, net jei jis ir nebus labai dide-

200

ĹĄaliĹł

BirĹželio 12–15 d. KlaipÄ—doje vyks didĹžiausio Ĺ iaurÄ—s ir Baltijos nos menĹł tinklo „keĂ°ja“, ĹĄaliĹł scevienijanÄ?io ĹĄiuolaikinio ĹĄokio bendruomenÄ™, suvaĹžiavimas. Tai – tiek ĹĄokio profesiona – aĹĄtuonias ĹĄalis bei 11 jĹł organizacijĹł lĹł jungiantis tin- ď Ž atvyks ÄŻ KlaipÄ—dÄ… klas, kuriame glaudĹžiai TrijulÄ—:  XRĂ°WN• `bcN VNcVZ iĹĄ Ă– 8YNV]Ă›Q\WR \_TN[Vgb\WN[Ă˜V\` Ĺ iaurÄ—s ir Baltijos biauja Ĺ iaurÄ—s ir Baltijos bendradarXNQ W\ ZRab Ă&#x;cNV_VNb`V\`R b\`a . RVX\ . 2TYV[`XNVaĂ› V_ 4 4VR ĹĄaliĹł. NZVR`Ă˜V\ R_QcĂ›`R XYNV]Ă›QVRĂ˜Vb Projekto pavadinimui ĹĄalys. Q_NVafaĂ› ]N`V_Ă­]V[\ ` V[a_VTb\aĂş Vb\YNVXV[V` \XV` pasitelktas Diskutuos lis, publikos spektakliuose islandiĹĄkas Ĺžodis apie tapatybÄ™ „keĂ°ja“, stigs, nes vien suvaĹžiavimo nepriniuose seminaruose, tis grandinÄ™ ir suprantamasreiĹĄkian- Keturias dienas truksianÄ?iame kĹŤrybinÄ—se Sprogs dalyviĹł visomis vaĹžiavime su- dirbtuvÄ—se. atvyks per du ĹĄimtus, Ĺ iaurÄ—s ĹĄaliĹł kalbomis. „Baltijos burbulas“ bus nagrinÄ—jama o Jis iĹĄreiĹĄkia ĹĄiuokrai verĹĄis pamatyti jau jie tai tiParaleliai laikinei Europai ir Juos ves Ĺžymiausi pagrindinÄŻ ĹĄio tinklo kuo daugiau. visam siekÄŻ ĹĄiĹł dienĹł Baltijos bus pristatoma Ĺ iaurÄ—s ir Ĺ io suvaĹžiavimo ti jau egzistuojanÄ?ius – sustiprin- janÄ?iam pasauliui aktuali globalÄ—- ekspertai: ĹĄokio antropologijo ĹĄaliĹł ĹĄiuolaikinio Ĺ iaurÄ—s ĹĄokio kĹŤ- jo Ĺ iaurÄ—s-Baltijo naujiena – naus rÄ—jĹł programa, tijos ĹĄaliĹł ĹĄokio organizacijĹł ir Bal- problema. KlaipÄ—dieÄ?iĹł tapatybÄ—s prof. AndrĂŠe Grau sudaryta iĹĄ dviejĹł s ĹĄaliĹł prodiuseiĹĄ DidĹžiosios segmentĹł pasirinkta ir meno riĹł Britanijos, choreografai tinklo susitikimas forumo tema – „NacionalinÄ— kĹŤrÄ—jĹł ryĹĄius bei skatinti bei ĹĄokantis Alexan- sirodymĹł – nemokamĹł vieĹĄĹł pa- turas – naujus. me- deris Andriashkina ninÄ— tapatybÄ— ĹĄokyje“ Kaip pasakojo ĹĄio ekskursijĹł marĹĄrutas ÄŻvairiose miesto erdvÄ—se s (Rusija) ir bei po KlaipÄ—dÄ…, kurÄŻ ves Baltijos ĹĄaliĹł ĹĄokio uostamiestyje viena susitikimo diskutuoti, kaip globalinio– kvieÄ?ia Manuel Pelmus (Rumunija), ne tradiciniai platformos iĹĄ organizapasaulio pergidai, „Baltic nai apdovanotas kontekste iĹĄsaugoti toriĹł menininkĹł bet ĹĄokÄ—jai, istoriniai Bubble“, kurios Berlyno grupÄ—s raiĹĄkos unikafaktai, akademijos ir savivaldybÄ—s menĹł vyks „Švyturio menĹł spektakliai ÄŻvykiai ir asmenybÄ—s akis“ narÄ— menotyrininkė„Žuvies lumÄ… ir kartu iĹĄlikti bus pristatosuprantamiems aukĹĄ- pÄ—dos universiteto doke“, Klai- mi ĹĄokio miniatiĹŤromis. ir me- vieni kitiems? Ä?iausiu ÄŻvertinimu no vadybininkÄ— Goda Kiek esame MenĹł fakulte„Berlyno meto ChoreograďŹ jos SuvaĹžiavimo KlaipÄ—doje ÄŻ KlaipÄ—doje rengiamÄ…GiedraitytÄ—, mi savo praeities, liaudies veikia- no prizu“. katedros prof. suvaĹžiavi- jĹł, mentaliteto tradiciriai – KlaipÄ—dos universitetaspartneJ.GudaviÄ?iaus salÄ—je Taip pat dalyvaus mÄ… atvyks per 200 ir pan.? ir KlaipÄ—dos viena akty- koncertĹł ĹĄokio profesiir LieiĹĄliktume globalioje Ar tam, kad viausiĹł ĹĄiĹł dienĹł onalĹł: ĹĄokÄ—jai, choreografai, salÄ—je . Per tris vakarus tuvos ĹĄokio informacijos centras. ĹĄokio prodiurinkoje, privaĹĄokio lome kurti Renginio biudĹžetas bus pristatyta seriĹł Laurie pedagogai, festivaliĹł universalĹł menÄ…? – 345 tĹŤkst. liprodiuseriai, patybÄ— Ar ta- PrancĹŤzija), Uprichard (Airija, jos ir Estijos 10 Lietuvos, Latvi- tĹł. JÄŻ remia vadybininkai, institucijĹł ES programa „KultĹŤra“, gali Amareya teatro meno choreografĹł darbĹł. ir orga- kÄ—s Ĺženklas?bĹŤti parduota kaip pre- vadovÄ— Ĺ iaurÄ—s Baltijos mobilumo Bilietais po 15 Lt nizacijĹł vadovai, ir Gdansko ĹĄokio Ar ĹĄiuolaikinÄ— Europa bus prekiaujama net politikai, su programa, LR KultĹŤros kuratorÄ— dr. Katarzyna festivalio prie ÄŻÄ—jimo ÄŻ spektaklius. egzistuoja uĹž tapatybÄ—s kuriais bus diskutuojama rÄ—mimo fondas ir Pastuszak apie ĹĄios KlaipÄ—dos miesto (Lenkija), Europos ChoreografÄ— Agnija meno ĹĄakos plÄ—tros AtsakymĹł ÄŻ ĹĄiuos ribos?.. savivaldybÄ—. Ĺžurnalo „tanz“ Ĺ eiko aiĹĄperspektyvas. klausimus vyriausiasis kino, kad „Baltic bus ieĹĄkoma diskusijose, Bubble“ vyks „KlaipÄ—dos“ inf. prakti- Wesemannas redaktorius Arndas jau treÄ?iÄ…syk pameÄ?iui. (Vokietija) ir kiti. Baltijos ĹĄokio platforma PrieĹĄ tai „keĂ°ja“ renginiĹł buvo su- programa – www.kl.lt

Ĺ iandien priedas ď Ž Performansai

: \XV\ a_b]Ă›  SVR TN_`\ ]_\WRXaĂ–  =N`V`X\YV[aV c YQd\_X`• V /RYTVW\` XN_ab `b 8 VRa\cNVgQ VNV• ]bOYVXNV NQN[ YNV]Ă›Q\` ZR[V[V[XĂş T_b]R  b cVR` NXV`• cVR[NZR V 8YNV]Ă›Q\ aĂ&#x; [RXN`QVR[V XĂ– N]`V]V_XVZĂ– ` ]_RXfO\` PR[a_Ăş VĂ– `NcNVaĂ? ANV YfT N] VYVZN` ]_VR  XR ]_V`aNa\ V[a_VTb\WN[aĂ&#x; \XV\ V_ Ă°WN• `bcN VNcVZĂ–

Kaina 1,30 Lt

CfaNba\ 9VNbQN[`XV\ [

b\a_

PrieĹĄ mo­to­cik­lÄ… – ĹĄa­kÄ—­mis Ĺ au­tu­vai, ĹĄa­kÄ—s, me­ta­li­niai stry­pai, grie­Şia­mi dan­tys ir keiks­mai – vi­sa tai skir­ta mo­to­ro­le­riĹł, mo­to­cik­lĹł ir ke­tur­ ra­Ä?iĹł vai­ruo­to­jams. Sa­vo ÄŻky­riai bler­ bian­Ä?iais Ĺžais­liu­ kais jie iĹĄ pro­to va­ ro kai­my­nus, taip uŞ­si­trauk­da­mi bai­ siau­siÄ… rĹŤs­ty­bÄ™.

„Tai pa­dik­ta­vo mo­te­riť­ka nuo­jau­ta.“ Klai­pÄ—­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos vy­riau­sio­ji gy­dy­to­ja Gra­Şi­na Mac­no­rie­nÄ— paaiť­ki­no, nuo ko pra­si­dÄ—­jo ÄŻta­ri­mai dÄ—l ne­sÄ…­Şi­nin­go ka­si­nin­kÄ—s dar­bo.

8p.

Ba­zÄ—­je – ne­tvar­kos kloa­ka As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Prasta pa­sta­tĹł ir ke­liĹł bĹŤk­lÄ—, rek­ la­mi­niĹł sten­dĹł chao­sas, sÄ…­var­ ty­nais vir­tu­sios te­ri­to­ri­jos – to­kÄŻ vaiz­dÄ… iť­vy­do pir­mÄ… kar­tÄ… Ĺ i­lu­ tÄ—s plen­te ÄŻsi­kō­ru­sÄŻ san­dÄ—­liĹł ma­ sy­vÄ… ap­lan­kÄ™ sa­vi­val­dy­bÄ—s dar­ buo­to­jai.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Aiť­ki­na­si, ko­dÄ—l ĹĄo­vÄ—

Pra­si­dÄ—­jÄ™s ĹĄil­ta­sis se­zo­nas ÄŻ mies­to gat­ves iť­vi­lio­jo dvi­ra­Ä?iĹł trans­por­to prie­mo­niĹł ger­bÄ—­jus. Nors dau­ge­ ly­je pa­sau­lio ĹĄa­liĹł mo­to­ro­le­riai ar mo­to­cik­lai yra pa­grin­di­nÄ— su­si­sie­ ki­mo prie­mo­nÄ— mies­te, mō­suo­se ĹĄi tra­di­ci­ja kol kas ke­liÄ… ski­na­si sun­ kiai, su­kel­da­ma nemaŞą kai ku­rios vi­suo­me­nÄ—s da­lies ag­re­si­jÄ…. PrieĹĄ ke­l e­t Ä… die­n Ĺł Mo­k yk­ los gat­vÄ—s ra­jo­ne ÄŻvy­ko in­ci­den­ tas, ku­rio me­tu nu­ken­tÄ—­jo mo­to­ ro­le­riu va­Şia­vÄ™s 25 me­tĹł An­ta­nas. KaŞ­koks vy­ras smo­gÄ— jam per gal­ vÄ… me­ta­li­niu daik­tu ir ť­ o­vÄ— ĹĄau­tu­ vu ÄŻ mo­to­ro­le­rio prie­ki­ nÄ™ ap­dai­lÄ….

4

Try­pÄ— dul­kes ir lau­ŞÄ— ra­tus

„„Rea­ly­bÄ—: mo­to­ro­le­riais ir motociklais vaĹžinÄ—jantys klaipÄ—dieÄ?iai neretai tampa pykÄ?io prieĹžastimi.

Dovana skaitytojams

„Shut­ters­tock“ nuo­tr

BirĹželio 8 d. dienraĹĄÄ?io numeryje ieĹĄkokite dovanos – kupono nemokamam buteliukui orchidÄ—jĹł trÄ…ĹĄĹł ir aksesuarui sodo centre „Frezija“.

Val­di­nin­kĹł vieť­na­gÄ—s pre­ky­bos ba­ zÄ— su­lau­kÄ— po gy­ven­to­jĹł skun­dĹł. EsÄ… ato­kio­je pre­ky­bi­nin­kĹł te­ri­to­ ri­jo­je kles­ti ne­tvar­ka. „Žmo­nÄ—s skun­dÄ—­si dÄ—l ap­gai­lÄ—­ti­ nos si­tua­ci­jos. Ĺ ios te­ri­to­ri­jos ne­ sa­me tik­ri­nÄ™. Ir iĹĄ tie­sĹł iť­vy­do­me bai­sius ke­lius. IĹĄ ĹĄios te­ri­to­ri­jos Ĺžmo­gus ga­li iť­va­Şiuo­ti su­ga­din­ tu au­to­mo­bi­liu“, – pa­ste­bÄ—­jo sa­ vi­val­dy­bÄ—s Vie­ťo­sios tvar­kos sky­ riaus ve­d Ä—­ja Kris­t i­n a Vin­ti­lai­tÄ—.

2

2

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 7, 2013

miestas

Ba­zė­je – ne­tvar­kos kloa­ka 1

Pa­si­do­mė­ję, kaip smul­ kie­ji vers­li­nin­kai tvar­ ko­si šio­je te­ri­to­ri­jo­je, val­di­nin­kai iš­vy­do dau­gy­bę ne­tvar­kos. „Čia vei­kia iš­ti­sas san­dė­lių ūkis. Pas­ta­tai ir skly­pai pri­klau­so įvai­ riau­siems fi­zi­niams ir ju­ri­di­niams as­me­nims. Ta­čiau yra to­kių vie­tų, kur sa­vi­nin­kai tik­rai ne­si­lai­ko net mies­to tvar­kos ir šva­ros tai­syk­lių“, – pa­sa­ko­jo K.Vin­ti­lai­tė. Ša­lia san­dė­lių tik­rin­to­jai iš­vy­do ne vie­ną sa­vai­tę kau­pia­mus šiukš­ lių kal­nus. „Pa­dan­gos, plas­ti­kas, ko­mu­na­ li­nės at­lie­kos, pa­čios įvai­riau­sios šiukš­lės“, – apie tai, ką ma­tė, pa­ sa­ko­jo K.Vin­ti­lai­tė.

– tiek litų sieks pirmoji nuobauda, skirta bazės pastatų ir žemės savininkams. jė­gas ga­li­ma bū­tų šią vie­tą pa­da­ry­ti pa­trauk­lią. Vi­daus ke­liai šio­je te­ri­ to­ri­jo­je yra pri­va­ti­nin­kų rei­ka­las“, – kal­bė­jo K.Vin­ti­lai­tė. Kels mo­kes­čius?

Baus ne­va­las

Tik­rin­to­jų dė­me­sį pa­trau­kė ir kai ku­rių pa­sta­tų būk­lė. „Aki­vaiz­du, kad čia yra sta­ti­nių prie­žiū­ros pa­žei­di­mų. Abe­jo­ju, ar kai ku­riuos iš vi­so kas nors pri­žiū­ ri, nes sto­gai yra pa­vo­jin­gos būk­ lės“, – kal­bė­jo Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja. Už vi­są šią ne­tvar­ką pa­sta­tų ir te­ ri­to­ri­jų sa­vi­nin­kai tu­rės at­sa­ky­ti. „Mė­gin­si­me iš­siaiš­kin­ti iki dvie­ jų de­šim­čių sa­vi­nin­kų ir pa­si­kvie­ si­me pa­si­kal­bė­ti“, – ti­ki­no K.Vin­ ti­lai­tė. Už sta­ti­nių tech­ni­nės prie­žiū­ ros, mies­to tvar­kos ir šva­ros tai­

Baudos: Ši­lu­tės plen­te esan­čių pre­ky­bos san­dė­lių sa­vi­nin­kai grei­čiau­siai su­lauks nuo­bau­dų už ne­tvar­ką ir

šiukš­les.

syk­lių ne­si­lai­ky­mą ne­va­loms gre­ sia san­kci­jos. „Pir­mas su­si­ti­ki­mas su mu­mis jiems at­sieis 10 li­tų ir nu­ro­dy­mu. Tai yra pu­sė mi­ni­ma­lios bau­dos. Bet kiek­vie­na­me pro­to­ko­le bus įra­šy­tas įpa­rei­go­ji­mas tur­to sa­vi­ nin­kui su­si­tvar­ky­ti. Bus nu­ro­dy­

Biu­dže­ti­nės įstai­gos liks be bu­hal­te­rių

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

tas ir lai­kas, per ku­rį tu­ri bū­ti įves­ta tvar­ka“, – sa­kė K.Vin­ti­lai­tė. Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai ža­da ati­džiau pa­tik­rin­ti, kaip šia­me ra­jo­ne lai­ko­ ma­si rek­la­mos tai­syk­lių. „Ši­lu­tės plen­te mū­sų pa­rei­gū­nai jau bu­vo žval­gę­si, ta­čiau į šią te­ri­

Po­ky­čiai: nuo ki­tų me­tų biu­dže­ti­nių įstai­gų pi­ni­gai bus skai­čiuo­ja­mi

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Uos­ta­mies­čio val­džia ap­si­spren­dė grįž­ti prie prieš dau­giau nei de­šimt me­tų ga­lio­ju­sios tvar­kos – cent­ra­li­ zuo­ti biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ ją. Dar­bo ne­teks be­veik du šim­tai klai­pė­die­čių.

Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Fi­ nan­s ų ir tur­to de­par­ta­m en­ to di­rek­to­rės Al­do­nos Špu­čie­nės, cent­ra­li­za­vus biu­dže­ti­nių įstai­gų bu­hal­te­ri­ją bū­tų pa­nai­kin­tos apie 194 bu­hal­te­ri­nės ap­skai­tos dar­ buo­to­jų pa­rei­gy­bės ir at­si­sa­ko­ma spe­cia­lių pro­gra­mų. Tei­gia­ma, kad bū­tų su­tau­po­ma be­veik 6 mln. li­ tų per me­tus. Pert­var­kai rei­kė­tų dau­giau nei 2,7 mln. li­tų. Šios lė­šos bū­tų pa­nau­do­ja­mos nau­jai įkur­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

to sa­vi­val­dy­bės pa­da­li­nio ir nau­jai įsteig­tos pa­rei­gy­bės biu­dže­ti­nė­se įstai­go­se dar­bo už­mo­kes­čiui, so­ cia­li­nio drau­di­mo įmo­koms, dar­ bo vie­tų iš­lai­ky­mui. Nu­ma­to­ma, kad pir­mai­siais me­ tais eko­no­mi­nis efek­tas bus ma­žes­ nis – 3,2 mln. li­tų. Vie­na pa­grin­di­ nių prie­žas­čių – išei­ti­nės iš­mo­kos at­leis­tiems dar­buo­to­jais. Tam rei­ kė­tų 1,1 mln. li­tų. Dar nė­ra tiks­liai aiš­ku, kiek kai­ nuos dar­bo vie­tų įren­gi­mas nau­jo pa­da­li­nio dar­buo­to­jams. Pre­li­mi­ na­riai ma­no­ma, kad tam rei­kė­tų 350 tūkst. li­tų. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rės Ju­di­tos Si­ mo­na­vi­čiū­tės tei­gi­mu, ap­skai­ tos cent­ra­li­za­vi­mas – tik į nau­dą. Esą taip bus už­tik­rin­tas di­des­nis skaid­ru­mas.

to­ri­ją teks grįž­ti ir pa­tik­rin­ti rek­ la­mos tei­sė­tu­mą“, – aiš­ki­no sky­ riaus ve­dė­ja. Val­di­nin­kus iš­vy­dę kai ku­rie vers­li­nin­kai va­kar pa­tys išė­jo iš sa­ vo san­dė­lių ir ėmė dis­ku­tuo­ti. „Yra to­kių, ku­rie tvar­ko ir pri­žiū­ri sa­vo tur­tą. O su­vie­ni­jus vers­li­nin­kų

Klai­pė­dos vi­ce­me­ras Ar­tū­ras Šul­ cas ti­ki­no, kad pa­sku­ti­nį kar­tą pre­ ky­bos san­dė­lių te­ri­to­ri­jo­je lan­kė­si prieš me­tus. „Šio­kios to­kios ci­vi­li­za­ci­jos čia yra, bet yra ir ap­leis­tų vie­tų. Dan­ga čia – bai­si. O tai yra ab­so­liu­čiai pri­va­ti te­ ri­to­ri­ja, vie­no sa­vi­nin­ko nė­ra, vis­kas pri­va­ti­zuo­ta at­ski­rais san­dė­liais ir plo­tais“, – kal­bė­jo vi­ce­me­ras. A.Šul­co tei­gi­mu, Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus dar­buo­to­jams čia dar­ bo bus dar il­gai. „Gal­b ūt rei­k ė­t ų kai ku­r iuos san­dė­lius įtrauk­ti į ne­pri­žiū­ri­mų pa­s ta­t ų są­ra­š ą? Tuo­m et jiems ga­lė­tų bū­ti tai­ko­mas mak­si­ma­ lus tur­to mo­kes­tis. Taip pat ke­ lio dan­gos pri­va­čio­je te­ri­to­ri­jo­je ne­prie­žiū­ra ga­li bū­ti ver­ti­na­ma kaip ap­leis­ta že­mė“, – aiš­ki­no A.Šul­cas.

Naujos AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bei pardavimo kainos 2013 m. gegužės 30 d. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-125 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“ ir Klaipėdos rajono savivaldybės taryba sprendimu Nr. T11-289 „Dėl AB „Klaipėdos vanduo“ geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų ir pardavimo kainų nustatymo“ patvirtino tokias AB „Klaipėdos vanduo“ teikiamų paslaugų kainas:

sa­vi­val­dy­bė­je.

10

1. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas bute, – 4,39 Lt/m3, iš to skaičiaus: 1.1. geriamojo vandens tiekimo – 2,18 Lt/m3; 1.2. nuotekų tvarkymo – 2,21 Lt/m3, iš to skaičiaus: 1.2.1. nuotekų surinkimo – 1,06 Lt/m3; 1.2.2. nuotekų valymo – 0,78 Lt/m3; 1.2.3. dumblo tvarkymo – 0,37 Lt/m3; 2. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualiame name, – 4,00 Lt/m3, iš to skaičiaus: 2.1. geriamojo vandens tiekimo – 1,99 Lt/m3; 2.2. nuotekų tvarkymo – 2,01 Lt/m3, iš to skaičiaus: 2.2.1. nuotekų surinkimo – 0,96 Lt/m3; 2.2.2. nuotekų valymo – 0,71 Lt/m3; 2.2.3. dumblo tvarkymo – 0,34 Lt/m3; 3. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonentams – 4,22 Lt/m3, iš to skaičiaus: 3.1. geriamojo vandens tiekimo – 2,25 Lt/m3;

3.2. nuotekų tvarkymo – 1,97 Lt/m3, iš to skaičiaus: 3.2.1. nuotekų surinkimo – 0,94 Lt/m3; 3.2.2. nuotekų valymo – 0,70 Lt/m3; 3.2.3. dumblo tvarkymo – 0,33 Lt/m3; 4. geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo abonentams, perkantiems vandenį patalpoms šildyti ir karštam vandeniui ruošti, ir vartotojų grupei, atsiskaitančiai daugiabučio namo įvade, – 3,92 Lt/m3, iš to skaičiaus: 4.1. geriamojo vandens tiekimo – 1,95 Lt/m3; 4.2. nuotekų tvarkymo – 1,97 Lt/m3, iš to skaičiaus: 4.2.1. nuotekų surinkimo – 0,94 Lt/m3; 4.2.2. nuotekų valymo – 0,70 Lt/m3; 4.2.3. dumblo tvarkymo – 0,33 Lt/m3;

8. vidutinę pardavimo kainą abonentams – 11,57 Lt apskaitos prietaisui per mėnesį, ją diferencijuojant pagal įrengtų apskaitos prietaisų diametrus ir tipus: 8.1. 15 mm – 5,18 Lt per mėnesį; 8.2. 20 mm – 6,23 Lt per mėnesį; 8.3. 25 mm – 8,05 Lt per mėnesį; 8.4. 32 mm – 10,95 Lt per mėnesį; 8.5. 40 mm – 14,00 Lt per mėnesį; 8.6. 50 mm – 62,67 Lt per mėnesį; 8.7. 80 mm – 110,14 Lt per mėnesį; 8.8. 100 mm – 133,04 Lt per mėnesį; 8.9. 125 mm – 237,98 Lt per mėnesį; 8.10. 150 mm – 269,15 Lt per mėnesį; 8.11. nuotekų skaitikliai – 370,35 Lt per mėnesį; 9. nuotekų surinkimo mobiliosiomis transporto priemonėmis kainą – 18,10 Lt/m3;

5. pardavimo kainą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo bute: 5.1. kai apskaitos prietaisas priklauso vandens tiekėjui – 4,02 Lt butui per mėnesį; 5.2. kai apskaitos prietaisas ne vandens tiekėjo – 2,88 Lt butui per mėnesį;

10. nuotekų valymo kainą abonentams už kiekvieną 100 mg/l virš bazinės taršos BDS7 koncentracijos padidėjimą – 0,08 Lt/m3;

6. pardavimo kainą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas daugiabučio namo įvade, – 8,07 Lt namui per mėnesį;

12. nuotekų valymo kainą abonentams už kiekvieną 10 mg/l virš bazinės taršos azoto koncentracijos padidėjimą – 0,01 Lt/m3;

7. pardavimo kainą vartotojams, kuriems vanduo apskaitomas individualaus namo įvade: 7.1. kai apskaitos prietaisas priklauso vandens tiekėjui – 4,10 Lt apskaitos prietaisui per mėnesį; 7.2. kai apskaitos prietaisas ne vandens tiekėjo – 3,12 Lt apskaitos prietaisui per mėnesį;

13. nuotekų valymo kainą abonentams už kiekvieną 1 mg/l virš bazinės taršos fosforo koncentracijos padidėjimą – 0,02 Lt/m3.

11. nuotekų valymo kainą abonentams už kiekvieną 100 mg/l virš bazinės taršos skendinčių medžiagų koncentracijos padidėjimą – 0,06 Lt/m3;

Visos kainos pateiktos be pridėtinės vertės mokesčio. Naujos teikiamų paslaugų kainos bus pradėtos taikyti nuo 2013 m. rugpjūčio 1 d. AB „Klaipėdos vanduo“ informacija Užs. 1124241

3

PENKTADIENIS, BIRŽELIO 7, 2013

miestas Skam­bės dai­nos

Pa­gerbs žu­vu­sius

Švęs van­de­ny­no die­ną

Šeš­ta­die­nį 15 val. Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Tau­ti­nių kul­tū­rų cent­re (K.Do­ne­lai­čio g. 6B) vyks kū­ry­bi­ nė po­pie­tė-pa­si­sė­dė­ji­mas. Ren­ gi­nio me­tu pa­si­ro­dys an­samb­liai ir gru­pės. Su­si­rin­ku­sie­siems dai­ nuos „Pa­jū­rio“ pa­grin­di­nės mo­ kyk­los an­samb­lis „Ve­re­tion­ce“, gru­pė „Ve­čio­ra“. Taip pat pa­si­ro­ dys sve­čiai iš Ry­gos.

Šian­dien Ka­ri­nių jū­rų pa­jė­ gų šta­be Klai­pė­do­je lan­ky­sis aukš­tų Vo­kie­ti­jos ka­ri­nio lai­vy­ no at­sar­gos ka­ri­nin­kų (ad­mi­ ro­lų ir jū­rų ka­pi­to­nų) gru­pės de­le­ga­ci­ja. Po ap­si­lan­ky­mo šta­be jie vyks į Vo­kie­ti­jos ka­ rių ka­pi­nes, kur 11.15 val. ren­ gia­ma žu­vu­sių Vo­kie­ti­jos ka­rių pa­ger­bi­mo ce­re­mo­ni­ja.

Šian­dien, Tarp­tau­ti­nės pa­sau­ li­nio van­de­ny­no die­nos iš­va­ka­ rė­se, Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­ju­je vyks šiai pro­gai skir­ti ren­gi­niai. Veiks „Van­dens, mu­zi­kos ir vė­ jo“ la­bo­ra­to­ri­ja po at­vi­ru dan­ gu­mi. Nuo 11.30 iki 14 val. vi­ si ga­lės ap­si­lan­ky­ti Jū­ri­nių ty­ ri­mų de­par­ta­men­to moks­li­nių ty­ri­mų lai­ve „Vė­jū­nas“.

Pliažo ka­vi­nės lau­kia Jo­ni­nių Pap­lū­di­my­je vei­ kian­čių ka­vi­nių sa­ vi­nin­kai lau­kia Jo­ni­ nių. Bū­tent po šios šven­tės, anot vers­li­ nin­kų, at­vyks­ta tik­ ri poil­siau­to­jai, ku­ rie at­ne­ša pel­ną.

Ce­re­mo­ni­ja. Šian­d ien 15 val. Klai­pė­ dos uni­ver­si­te­to au­lo­je vyks iš­k il­min­ ga gar­bės dak­ta­ro re­ga­li­jų įtei­ki­mo ce­ re­mo­n i­ja. Šie­met šie var­dai su­teik­t i De­la­va­ro (JAV) uni­ver­si­te­to pro­fe­so­ riui eme­ri­tui Ph. D. Vik­to­rui Vy­tau­tui Kle­mui ir Lie­tu­vos kul­tū­ros, me­no bei vi­suo­me­nės vei­kė­jui pro­f. dr. Vy­tau­tui Ja­ke­lai­čiui.

m.skiriute@kl.lt

At­si­da­rė: pa­plū­di­mio ka­vi­nės jau lau­kia lan­ky­to­jų.

tos­to­gau­ja“, – pa­brė­žė R.Vis­man­ tie­nė. Šie­met Meln­ra­gės ir Gi­ru­lių pa­ plū­di­miuo­se vei­kia aš­tuo­nios ka­vi­ nės, nors vie­tų joms yra dau­giau. Kon­kur­są lai­mė­ję ka­vi­nių sa­vi­ nin­kai pri­va­lo pai­sy­ti ne­ma­žai rei­ ka­la­vi­mų. Tarp jų – įreng­ti tvar­ kin­gas ka­vi­nes, daik­tų sau­gyk­las, du­šus.

Vers­li­nin­kai tvir­ti­no, kad vi­sus sa­vo įsi­pa­rei­go­ji­mus įgy­ven­di­no dar per­nai. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­riaus vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Ri­man­tas Ar­mo­nas tvir­ti­no, jog šie­met dar ne­bu­vo tik­rin­ta, kaip ka­vi­nės pa­si­ruo­šė va­sa­rai.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Dar ne­t u­r ė­jo­m e ga­l i­my­b ių. Trūks­ta pa­jė­gų. Per­nai vis­ką bu­ vo­m e pa­t ik­r i­n ę. Ma­n o­m e, kad šie­met jie taip pat lai­ko­si rei­ka­ la­vi­mų. Poil­siau­to­jai vis­ką ste­bi. Jei kas nors bus ne taip – pra­neš. Jei vers­li­nin­kai ne­vyk­dys rei­ka­ la­vi­mų, su jais ga­li­ma nu­trauk­ ti su­tar­tį“, – ko­men­ta­vo R.Ar­ mo­nas.

Naujai in­ves­ti­ci­jai pa­si­rin­ko Klai­pė­dą As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ly­giai prieš 20 me­tų Klai­pė­do­je veik­lą pra­dė­ju­si kom­pa­ni­ja „Phi­ lip Mor­ris Lie­tu­va“ pri­sta­tė nau­ją in­ves­ti­ci­nį pro­jek­tą. Ši bend­ro­vė bu­vo vie­na pir­mų­jų už­sie­nio in­ ves­tuo­to­jų uos­ta­mies­ty­je.

„Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“, mi­nė­da­ ma kom­pa­ni­jos veik­los Lie­tu­vo­ je dvi­de­šimt­me­tį, pri­sta­tė dau­giau nei 32,4 mi­li­jo­no li­tų ver­tės in­ves­ ti­ci­nį pro­jek­tą – dvie­jų filt­ri­nių tū­ be­lių ga­my­bos li­ni­jų įdie­gi­mą Klai­ pė­dos fab­ri­ke. Pa­sak „Phi­lip Mor­ris Bal­tic“ ge­ ne­ra­li­nės di­rek­to­rės Chris­tia­ne Schwall, Klai­pė­dos ga­myk­la yra pir­mo­ji „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­to­ nal“ bend­ro­vės ga­myk­la pa­sau­ly­je, ku­rio­je bus pra­dė­tos ga­min­ti filt­ri­ nės tū­be­lės. „Di­džiuo­ja­mės, kad šiai no­va­to­ riš­kai in­ves­ti­ci­jai iš vi­sų ša­lių bu­vo pa­si­rink­ta bū­tent Lie­tu­va“, – tei­ gė C.Schwall. Šian­dien Klai­pė­do­je ga­mi­na­mos filt­ri­nės tū­be­lės yra tie­kia­mos ES

Se­mi­na­ras. Šian­dien 9 val. vieš­bu­ty­ je, esan­čia­me Nau­jo­jo So­do g. 1A, vyks se­m i­na­ras „Oro tar­ša iš lai­v ų Bal­t i­jos jū­ro­je ir uos­t uo­se“. Pra­ne­ši­mus skai­ tys šios sri­t ies spe­cia­l is­tai iš Suo­m i­ jos, Šve­di­jos, Len­ki­jos ir Lat­vi­jos, vyks dis­ku­si­ja. Se­mi­na­ras ne­mo­ka­mas. Jis vyks ang­lų kal­ba. Su­va­ž ia­vi­mas. Šian­d ien 12 val. poil­ sia­v ie­tė­je „SOS vai­kai“ Kark­lė­je vyks dvy­lik­to­jo Že­mai­ti­jos bib­lio­te­k i­nin­k ų spor­to są­skry­d žio ati­da­ry­mas.

Mil­da Ski­riu­tė

Plia­že vei­kian­čios ka­vi­nės jau at­ vė­rė du­ris ir lau­kia klien­tų, ku­rių dar nė­ra daug. „Klien­tų dar ma­žai. Nė­ra poil­ siau­to­jų. Į pa­plū­di­mius atei­na klai­ pė­die­čiai, ku­rie pa­tys vis­kuo ap­si­ rū­pi­na par­duo­tu­vė­je ir at­si­ne­ša į pa­plū­di­mį. Lau­kia­me tik­rų poil­ siau­to­jų. Iš dau­gia­me­tės pra­kti­kos ga­liu pa­sa­ky­ti, kad jie pa­si­ro­dys po Jo­ni­nių“, – tvir­ti­no dvie­jų pa­plū­ di­mio ka­vi­nių sa­vi­nin­kas Ma­rius Ju­no­kas. Įsi­bė­gė­sian­čio ato­sto­gų me­to lau­kia ir tris ka­vi­nes pa­plū­di­my­je tu­rin­ti Re­da Vis­man­tie­nė. „Ren­gia­mės. Lau­kia­me va­sa­ros. Orai ge­ri, bet žmo­nės kol kas nea­

Dienos telegrafas

rin­kai. Ar­ti­miau­siu me­tu pla­nuo­ ja­ma pra­dė­ti šių pro­duk­tų eks­por­ tą į ki­tas tarp­tau­ti­nes rin­kas. Per dvi­de­šimt veik­los Klai­pė­do­je me­tų bend­ro­vė nuo­lat in­ves­tuo­ja į ga­myk­los plėt­rą ir mo­der­ni­za­vi­mą. In­ves­ti­ci­jos jau vir­ši­jo 610 mi­li­jo­nų

Žūk­lė. Ki­tą sa­vai­tę, bir­že­l io 15 die­ną, Klai­pė­dos ra­jo­ne esan­čia­me di­d žia­ ja­me Slen­g ių kar­je­re vyks var­ž y­bos „Jau­na­sis žve­jys 2013“. Ren­g i­n į or­ga­ ni­z uo­ja Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­k u­ ra­t ū­ra kar­t u su Klai­pė­dos vai­ko tei­ sių ap­sau­gos sky­r iu­m i bei žve­jų klu­ bu „KIB­KIT.LT“. Šio ren­gi­nio me­tu Klai­ pė­dos re­g io­no vai­kai nuo 6 iki 16 me­ tų kar­t u su sa­vo tė­ve­l iais kvie­čia­m i mo­k y­t is tu­r i­n in­gai gam­to­je pra­leis­t i lais­va­lai­k į, kar­tu pa­ž ve­jo­ti ir drau­g iš­ kai pa­rung­ty­niau­ti pa­si­tik­ri­nant, kam sek­sis pa­gau­ti dau­g iau­sia žu­v ų ar su­ žve­jo­t i di­d žiau­sią lai­m i­k į. Iš­s a­mes­ nę in­for­ma­ci­ją apie var­ž y­bų nuo­sta­ tus, išanks­t i­nę re­g ist­ra­ci­ją ra­si­te in­ ter­ne­te ad­re­su www.kib­k it.lt ar­ba te­ le­fo­nu 8 677 68 650. Iš anks­to už­si­re­ gist­r uo­t i ga­l i­ma nu­ro­dy­t u in­ter­ne­t i­ niu ad­re­su. Mir­t ys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­r uo­tos 6 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Ma­rė Gi­bie­nė (g. 1924 m.), Jus­t i­nas Rup­šys (g. 1927 m.), Al­fon­s as Pa­ce­v i­č ius (g. 1941 m.), An­ta­nas Jo­nu­š as (g. 1944 m.), Vik­tor Per­va­kov (g. 1945 m.), Ona Ze­no­v ič (g. 1947 m.).

Klai­pė­dos ga­myk­ la yra pir­mo­ji „Phi­lip Mor­ris In­ter­na­to­nal“ bend­ro­vės ga­myk­ la pa­sau­ly­je, ku­rio­je bus pra­dė­tos ga­min­ti filt­ri­nės tū­be­lės.

li­tų. „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“ įkur­ta 1993 m., kai pa­grin­di­nis ak­ci­nin­ kas įsi­gi­jo Klai­pė­dos vals­ty­bi­nį ta­ ba­ko fab­ri­ką. Da­bar bend­ro­vė ga­mi­na dau­giau nei 800 pre­kės ženk­lų ci­ga­re­čių, par­duo­da­mų Bal­ti­jos ša­ly­se ir eks­ por­tuo­ja­mų į dau­giau nei 60 pa­ sau­lio rin­kų.

Bė­g i­mas. Šian­d ien 18 val. prie mo­lo Meln­ra­gė­je Je­le­na.lt kvie­čia jung­t is klai­pė­d ie­čius į bė­g i­mą „Už blai­v ią ir svei­ką Lie­tu­vą“.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ju­rij Mi­ku­se­vič, Bro­nius Jau­de­g is.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 9 mo­te­rys. Gi­mė 6 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai.

li­tų. 2012 m. „Phi­lip Mor­ris Bal­ tic“ gry­no­sios par­da­vi­mo pa­ja­mos be ak­ci­zo mo­kes­čio su­da­rė 134,6 mln. li­tų. Bend­ro­vė­je Lie­tu­vo­je dir­ba dau­ giau kaip 500 dar­buo­to­jų.

Grei­to­j i. Va­k ar iki 17 val. grei­to­s ios pa­g al­b os me­d i­k ai su­l au­k ė 60 iš­ kvie­t i­m ų. Klai­p ė­d ie­č iai dau­g iau­ sia skun­d ė­s i aukš­t u krau­j os­p ū­d žiu, krau­j o­t a­kos su­t ri­k i­m ais, pil­vo ir gal­ vos skaus­m ais.

Ju­bi­lie­jus: kom­pa­ni­ja „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­va“ per sa­vo veik­los 20-me­

tį į ga­myk­lą Klai­pė­do­je in­ves­ta­vo mi­li­jo­nus li­tų.

Kom­pa­ni­ja „Phi­lip Mor­ris Bal­ tic“ yra ant­ra pa­gal dy­dį mo­kes­čių mo­kė­to­ja Lie­tu­vo­je. Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos duo­me­ni­ mis, 2012 m. į vals­ty­bės biu­dže­ tą bend­ro­vė su­mo­kė­jo 526 mln.

4

penktadienis, birželio 7, 2013

miestas

Prieš mo­to­cik­lą – ša­kė­mis 1

Nu­ken­tė­jęs vai­ki­nas su­ skai­čia­vo, kad jam pa­ da­ry­ta 300 li­tų ža­la, ir pa­si­skun­dė po­li­ci­jai. Kol vyks­ta ty­ri­mas, be­lie­ ka spė­lio­ti, kad už­puo­li­ką su­ner­vi­ no mo­to­ro­le­rio bler­bi­mas. Ra­mio­se nuo­sa­vų na­mų kvar­ta­ luo­se bei už­mies­ty­je gy­ve­nan­tys žmo­nės ne­re­tai skun­džia­si šio ne­ ma­lo­naus gar­so ata­ko­mis. „Kad ir kas at­si­ti­ko, toks vy­ro el­ ge­sys ne­pa­tei­si­na­mas. Jei­gu ne­no­ rė­jo pa­si­skųs­ti po­li­ci­jai, ga­lė­jo pa­ si­kal­bė­ti su mo­to­ro­le­rio vai­ruo­to­ju gra­žiuo­ju. Pro­tin­gi žmo­nės vi­sa­da ran­da išei­tį“, – tei­gė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro (KEB) Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos va­das Ar­nol­das Jan­kus. Ner­vi­na šai­žus gar­sas

Ta­čiau var­gu ar toks pa­ta­ri­mas įti­ kin­tų ne vie­ną de­šim­tį klai­pė­die­ čių, ken­čian­čių bler­bian­čias kai­ my­nų pra­mo­gas. „Sup­ras­čiau, jei mo­to­ro­le­ris ar mo­to­cik­las bū­tų nau­do­ja­mi kaip su­si­sie­ki­mo prie­mo­nė. Ta­čiau ne. Į dar­bus vi­si ke­liau­ja ma­ši­no­mis, o po dar­bo grį­žę na­mo sė­da ant ke­ tur­ra­čių, mo­to­ro­le­rių ir pra­de­da siau­tė­ti po lan­gais. Taip jie pra­ mo­gau­ja. Te­gul pra­mo­gau­ja, bet ne ki­tų žmo­nių ra­my­bės są­skai­ta“, – pik­tai apie kai­my­nus pa­sa­ko­jo šiau­ri­nės mies­to da­lies gy­ven­to­ja.

Sta­tis­ti­ka Šių me­t ų pra­d žio­j e Klai­p ė­do­j e bu­vo re­gist­ruo­ta 526 mo­to­ro­le­riai ir mo­pe­dai, 1 435 mo­to­cik­lai, 24 ke­tur­ra­čiai iki 15 ki­lo­va­t ų ga­l in­ gu­mo, ga­lin­ges­ni ke­tur­ra­čiai iki šiol bū­da­vo re­gist­ruo­ja­mi kaip že­mės ūkio tech­ ni­ka.

Tai­syk­lės Mo­to­ro­le­riais ir mo­pe­dais va­ži­nė­ti tu­

ri tei­sę as­me­nys nuo 15 me­tų. Kaip ir vi­ si ki­ti vai­ruo­to­jai jie pri­va­lo iš­lai­ky­ti Ke­ lių eis­mo tai­syk­lių teo­ri­jos eg­za­mi­ną. Jam ga­li­ma ruoš­tis ir sa­va­ran­kiš­kai. Tvarka: motorolerių ir motociklų vairuotojai privalo laikytis kelių eismo taisyklių.

Pa­na­šu, kad ji ne vie­nin­te­lė dėl to pyks­ta – neiš­ken­tu­si ke­tur­ra­čio bler­bi­mo vie­na kai­my­nių iš­bė­go į gat­vę ir vi­jo­si jį su ša­ke ran­ko­se. Su­kan­dę dan­tis to­kias pra­mo­ gas ken­čia ir ne­to­li mies­to esan­čios so­dų bend­ri­jos gy­ven­to­jai. Paaug­ lys kai­my­nų sū­nus va­ka­rais iš­su­ka iš sa­vo kie­mo, pa­va­žiuo­ja ke­lias de­ šim­tis met­rų siau­ra gat­ve­le ir grįž­ ta. Taip lyg bi­tė į avi­lį vai­kas siu­va vi­są va­ka­rą. Gre­ti­mai gy­ve­nan­tys žmo­nės nirš­ta dėl trik­do­mos ra­my­bės, bet tram­do emo­ci­jas, nes ne­no­ri su­si­ pyk­ti su kai­my­nais.

Dvi­ra­čių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­jai ne­ma­lo­nūs ne tik kai­my­ nams, bet ir vai­ruo­to­jams ke­liuo­se. „Iš Ni­dos, kur gy­ve­nu, ge­ru oru į dar­bą Klai­pė­do­je pa­ts daž­nai va­ žiuo­ju ne mašina ir ga­liu pa­si­da­ly­ ti pa­tir­ti­mi, kad ki­ti eis­mo da­ly­viai dvi­ra­tė­mis trans­por­to prie­mo­nė­mis va­ži­nė­jan­čius žmo­nes lai­ko ke­lių chu­li­ga­nais. Va­žiuo­da­mas mo­to­cik­lu esu pa­ty­ręs, kad au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jai daž­nai el­gia­si ne­ko­rek­tiš­kai – ne­pra­lei­džia, pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­ ja, už­ki­ša ma­ši­ną prieš mo­to­cik­lą“, – ne­ma­lo­nia pa­tir­ti­mi da­li­jo­si Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos va­das A.Jan­kus.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ne­mo­ka rink­lia­vos

Kur kas pa­lan­kiau nei nuo triukš­mo pa­var­gę kai­my­nai ir ma­ši­nų vai­ruo­ to­jai dvi­ra­tes trans­por­to prie­mo­nes ver­ti­na pa­rei­gū­nai bei val­di­nin­kai. Šie­met Ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­ gū­nai pra­dė­jo agi­tuo­ti klai­pė­die­čius šil­tuo­ju me­tų lai­ku per­sės­ti ant dvi­ ra­čių, mo­to­ro­le­rių ar mo­to­cik­lų. Taip no­ri­ma su­ma­žin­ti trans­por­to srau­tus mies­te, pa­ge­rin­ti Klai­pė­dos oro ko­ky­bę. Vai­ruo­to­jai vi­lio­ja­mi ga­li­my­be už šių trans­por­to prie­mo­ nių sta­ty­mą cent­ri­nė­je mies­to da­ ly­je ne­mo­kė­ti sto­vė­ji­mo rink­lia­vos. Ta­čiau pės­tie­ji ir ma­ši­nų vai­ruo­to­ jai to­kius ra­gi­ni­mus ver­ti­na su siau­ bu – esą dvi­ra­čių trans­por­to pre­mo­ nių vai­ruo­to­jai vi­siš­kai ne­pai­so eis­mo tai­syk­lių: nar­do eis­mo juos­to­mis, vir­ ši­ja leis­ti­ną grei­tį, ne­dė­vi šal­mų. Ke­lių pa­tru­lių kuo­pos va­das A.Jan­kus ne­slė­pė – iš tie­sų dvi­ra­ čių trans­por­to prie­mo­nių vai­ruo­to­

Ne­draus­min­gi mo­ to­cik­li­nin­kai mū­sų mies­te tu­ri bi­jo­ti tik po­li­ci­nin­kų su la­ze­ ri­niais grei­čio ma­ tuok­liais. jai daž­nai pa­žei­džia eis­mo tai­syk­les ir yra klai­din­gai įsi­ti­ki­nę, jog dau­ ge­lis rei­ka­la­vi­mų jiems ne­tai­ko­mi. Ne­si­bai­mi­na vai­ruo­ti gir­ti

Vy­res­ni žmo­nės, ypač tie, ku­rie tu­ ri tei­sę vai­ruo­ti įvai­rias trans­por­ to prie­mo­nes, įsi­ti­ki­nę, kad ne­nu­ si­žen­gia tai­syk­lėms, jei­gu mo­pe­du ar mo­to­ro­le­riu va­žiuo­ja ne­blai­vūs, teig­da­mi, kad tai nė­ra trans­por­to prie­mo­nė. Pa­rei­gū­nų pa­tir­tis ro­do, kad dau­ gy­bė mo­to­ro­le­rių sa­vi­nin­kų klai­ din­gai ma­no, jog šioms trans­por­to prie­mo­nėms ne­rei­kia nei re­gist­ra­ ci­jos, nei drau­di­mo. KEB pa­rei­gū­nai ypa­tin­gą dė­me­sį dvi­ra­tėms trans­por­to prie­mo­nėms ski­ria nuo ge­gu­žės iki ru­dens. Pas­te­bė­ta, kad jų vai­ruo­to­jai daž­niau­siai pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­ ja, o grei­čio vir­ši­ji­mas jiems nė­ra bū­din­gas. KEB ty­rė­ja Ne­rin­ga Ja­sins­kai­tė ti­ki­no, kad mo­to­cik­lų bei mo­to­ro­ le­rių vai­ruo­to­jai ne­tu­ri tei­sės pra­ ner­ti tarp au­to­mo­bi­lių ir su­sto­ ti prie­šais švie­so­fo­rą tarp ma­ši­nų. Jie, kaip ir vi­si ki­ti eis­mo da­ly­viai, pri­va­lo sto­vė­ti pa­skui prie­šais va­ žiuo­jan­čią trans­por­to prie­mo­nę.

Iš­lai­kiu­sie­ji eg­za­mi­ną gau­na AM

ka­te­go­ri­jos vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Prak­ti­kos eg­za­mi­no jiems lai­ky­ti ne­ rei­kia. Jei­gu mo­pe­das ar mo­to­ro­le­ris ga­li

iš­vys­ty­ti di­des­nį nei 45 ki­lo­met­rų per va­lan­dą grei­tį, o jų va­rik­lio dar­bi­nis tū­ ris di­des­nis nei 50 ku­bi­nių cen­ti­met­ rų, juos ga­li vai­ruo­ti tik tu­rin­tie­ji A1 ka­ te­go­ri­jos vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mą. Mo­to­ro­le­riai re­gist­ruo­ja­mi Vals­ty­

bi­nė­je įmo­nė­je „Re­git­ra“. Kiek­vie­nas mo­to­ro­le­rio ar leng­vo­

jo ke­tur­ra­čio vai­ruo­to­jas bei ke­lei­vis pri­va­lo mū­vė­ti šal­mą. Šal­mai ne­bū­ti­ni va­žiuo­jant tais mo­

to­ro­le­riais, ku­riuo­se yra rė­mai bei ga­ myk­lo­je įreng­ti sau­gos dir­žai, ta­čiau mū­sų gat­vė­se to­kių be­veik ne­si­ma­to.

Ra­da­rų lėk­da­mi ne­bi­jo

Grei­tį vir­ši­ja daž­niau­siai jau­ni spor­ ti­nių mo­to­cik­lų, va­di­na­mų brit­vo­mis, vai­ruo­to­jai. Po­li­ci­nin­kai juos mėgs­ta va­din­ti vie­na­die­niais. To­kie daž­niau­ siai ne­tu­ri vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mo, o jų plie­no žir­gas ne­re­tai net ne­pa­žy­ mė­tas vals­ty­bi­niais nu­me­riais. Ki­tus eis­mo da­ly­vius ne­re­tai ner­vi­na grei­čio ma­tuok­lių ne­bi­ jan­tys mo­to­cik­li­nin­kai. Ir ne­nuos­ta­bu – sta­cio­na­rūs ma­ tuok­liai mo­to­cik­lų ne­fik­suo­ja, nes juos vai­ruo­jan­tie­ji bū­na su šal­mais, o ir vals­ty­bi­niai nu­me­riai yra tik ga­le. Be to, pa­sak A.Jan­kaus, Klai­pė­do­ je nė­ra sta­cio­na­rių grei­čio ma­tuok­ lių, ku­rie fik­suo­ja nu­va­žiuo­jan­čios trans­por­to prie­mo­nės grei­tį. Tad ne­draus­min­gi mo­to­cik­li­nin­kai mū­ sų mies­te tu­ri bi­jo­ti tik po­li­ci­nin­kų su la­ze­ri­niais grei­čio ma­tuok­liais. Nors šie­met mo­to­cik­li­nin­kai ir mo­to­ro­le­rių vai­ruo­to­jai į ava­ri­jas ne­pa­te­ko, pa­pras­tai to­kių eis­mo įvy­ kių pa­sek­mės bū­na la­bai skau­džios. Daug kar­tų per­žiū­rė­jęs šį pa­va­sa­rį Gargž­duo­se įvy­ku­sios ava­ri­jos, ku­rios me­tu žu­vo mo­to­cik­li­nin­kas, vaiz­do įra­šą, A.Jan­kus tei­gė įsi­ti­ki­nęs, kad ga­lin­gus mo­to­cik­lus vai­ruo­ti tu­rė­tų bū­ti lei­džia­ma nuo 25-erių. „Pats va­ži­nė­ju mo­to­cik­lu ir ga­liu pa­tar­ti – jei­gu mo­to­cik­li­nin­kai vi­ sa­da jaus­tų­si va­žiuo­jan­tys ne pa­ grin­di­ne, o ša­lu­ti­ne gat­ve, ne­lai­ mių iš­veng­tų. Ži­nau, kad vai­ruo­jant ma­ši­ną pa­ma­ty­ti mo­to­cik­lą yra kur kas sun­kiau nei au­to­mo­bi­lį. Men­ kiau­sia klai­da ke­ly­je ga­li kai­nuo­ti gy­vy­bę. Va­ka­rų Eu­ro­pos vals­ty­bė­ se be­veik vi­si mo­to­cik­li­nin­kai dė­ vi spe­cia­lius rū­bus, ku­rie ap­sau­go la­biau­siai pa­žei­džia­mus or­ga­nus. Pas mus ne­re­tai ga­li­ma pa­ma­ty­ti mo­to­cik­li­nin­ką, avin­tį šle­pe­tė­mis, vil­kin­tį marš­ki­nė­liais ir šor­tais“, – pik­ti­no­si A.Jan­kus.

5

penktadienis, birželio 7, 2013

miestas

Įvy­kis: ku­po­lų už­kė­li­mas ant cerk­vės sto­go – di­de­lė šven­tė Klai­pė­dos sen­ti­kiams.

Sen­ti­kių cerk­vė pa­si­puo­šė ku­po­lais ir kry­žiais Per 300 me­tų sen­ti­ kių gy­va­vi­mo is­to­ri­ ją Klai­pė­do­je di­džiu­ lis įvy­kis bend­ruo­ me­nė­je – bai­gia­mi sta­ty­ti nau­ji mal­ dos na­mai, ku­rie jau su­bliz­go auk­so spal­ vos ku­po­lais ir mil­ži­ niš­kais kry­žiais. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ku­po­lai – iš Vol­go­dons­ko

Var­po dū­žiais, mal­do­mis ir pa­lai­ mi­ni­mais pra­si­dė­jo la­bai svar­bus nau­jo­sios sen­ti­kių cerk­vės sta­ty­bų eta­pas. Ly­dint šioms apei­goms, ant cerk­vės sto­go va­kar vi­dur­die­nį už­ kel­ti du maž­daug po to­ną sve­rian­ tys auk­su tvis­kan­tys ku­po­lai ir du po 200 kg svo­rio kry­žiai. Ku­po­lus ir kry­žius ga­mi­no meist­ rai iš Ru­si­jos Vol­go­dons­ko mies­to, ku­ris yra maž­daug už 190 km nuo Ros­to­vo prie Do­no. Jie pa­ga­min­ti iš auk­są imi­tuo­jan­čios me­džia­gos. Tai – ne auk­sas, ta­čiau pa­na­šus į jį ne­rū­di­jan­tis me­ta­las. Ku­po­lai iš Vol­go­dons­ko sunk­ve­ ži­miais at­vež­ti da­li­mis, čia ku­po­lų plokš­te­les ga­myk­los meist­ras Ser­ ge­jus Prij­ma­kas su­jun­gė per sa­ vai­tę. Be­je, jis – bu­vęs geo­lo­gas, moks­lus bai­gęs Mask­vos uni­ver­si­ te­te, ta­čiau jau 17 me­tų ga­mi­na ku­ po­lus cerk­vėms. „Pro­fe­si­ją pa­keis­ti pri­ver­tė per­ mai­nos vals­ty­bė­je, su M.Gor­ba­čio­ vo „pe­rest­roi­ka“ vis­kas ap­si­ver­tė, tiek geo­lo­gų ne­be­rei­kė­jo, te­ko ieš­ ko­ti ki­to­kio už­siė­mi­mo“, – pa­sa­ ko­jo meist­ras iš Ru­si­jos. Už­sa­ky­mų ga­min­ti ku­po­lus cerk­ vėms meist­rai iš Vol­go­dons­ko gau­ na la­bai daug, taip pat iš Is­pa­ni­jos, Iz­rae­lio. Ta­čiau Lie­tu­vo­je – pir­mas už­sa­ky­mas.

Pa­lai­mi­ni­mas: sen­ti­kių dva­si­nin­kai pa­šven­ti­no nau­jo­sios cerk­vės ku­

po­lus vai­ni­kuo­sian­čius kry­žius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Griež­tai pa­gal ka­no­nus

Pa­sak dva­si­nin­ko tė­vo Jev­ge­ni­ jaus Le­be­de­vo, sen­ti­kių re­li­gi­niai ka­no­nai su­si­klos­tė la­bai se­niai. „Šven­ta­ja­me Raš­te Jė­zus Kris­ tus su­ly­gi­na­mas su sau­le, ku­ri ir­ gi te­ka iš ry­tų. O sau­lė nu­skaid­ri­na žmo­gaus vi­dų, jo sie­lą, to­dėl sen­ti­ kių cerk­vė ir orien­tuo­ja­ma į ry­tus“, – pa­sa­ko­jo dva­si­nin­kas.

Jev­ge­ni­jus Bon­da­re­vas:

Mels­tis – tik me­tų pa­bai­go­je

Šiuo me­tu Klai­pė­dos ap­skri­ty­ je gy­ve­na apie 6 tūkst. sen­ti­kių, maž­daug pu­sė jų – uos­ta­mies­ty­ je. Ti­kin­tie­ji re­gist­ruo­ja­mi pa­gal at­lie­kan­čiuo­sius iš­pa­žin­tį per di­ džią­sias me­tų šven­tes. Cerk­vė Sta­ty­bi­nin­kų pro­spek­ te pra­dė­ta sta­ty­ti 2010-ųjų pa­bai­

Mal­dos na­mai sta­to­ mi pa­gal vi­sus se­nuo­ sius ka­no­nus. Jei mes jų ne­pai­sy­si­me, į nau­ ją­ją cerk­vę nie­kas nea­teis mels­tis. go­je. Bend­ruo­me­nės pir­mi­nin­kas Jev­ge­ni­jus Bon­da­re­vas džiau­gė­ si, kad sta­ty­bos dar­bai vyks­ta pa­ gal pla­ną. „Kry­žiai bus orien­tuo­ti griež­ tai į ry­tų pu­sę, taip pat pa­sta­ty­ta ir cerk­vė. Mal­dos na­mai sta­to­mi pa­gal vi­sus se­nuo­sius ka­no­nus. Jei mes jų ne­pai­sy­si­me, į nau­ją­ją cerk­ vę nie­kas nea­teis mels­tis. Ši­tie rei­ ka­la­vi­mai – la­bai griež­ti“, – pa­sa­ ko­jo J.Bon­da­re­vas.

Nau­jo­jo­je cerk­vė­je sen­ti­kiai ga­lės pra­dė­ti mels­tis šių me­tų pa­bai­go­ je, nes kol kas ne­pa­baig­tos iko­nos, ku­rių cerk­vė­je bus apie 100. „Vil­niu­je yra iko­nų ta­py­to­jas Geor­gi­jus Ja­kov­le­vas, tai – ypa­ tin­gas, pa­lai­min­tas žmo­gus, ku­ riam su­teik­ta tei­sė ta­py­ti iko­nas sen­ti­kių cerk­vei. Jis taip pat sen­ti­ kis. Šiai mi­si­jai jį pa­lai­mi­no Aukš­ čiau­sio­ji cerk­vės ta­ry­ba“, – pa­sa­ ko­jo J.Bon­da­re­vas. Dau­giau nei pu­sė iko­nų jau pa­ baig­ta, jos ne­tru­kus bus at­ga­ben­ tos į Klai­pė­dą. Taip pat tu­ri bū­ti pa­ga­min­tas iko­nos­ta­sas – me­di­nė, iko­no­mis de­ko­ruo­ta cerk­vės per­tva­ra, ski­ rian­ti al­to­rių nuo li­ku­sios cerk­vės erd­vės. Klai­pė­dos sen­ti­kių cerk­vės pro­ jek­to są­ma­ti­nė ver­tė – apie 5 mln. li­tų, maž­daug 2,4 mln. li­tų kai­nuos cerk­vės sta­ty­bos.

6

penktadienis, birželio 7, 2013

nuomonės

Pi­lia­vie­tė – šlavėjų koš­ma­ras

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

397 728

telefonas@kl.lt

Pir­myn į praei­tį

Neg­ra­žiai kai­my­nai pa­siel­gė

Justinas Argustas

A

p­si­me­la­vę, su­k lai­d i­nę, gal­ vo­s e – ne eu­ro­pie­t iš­kos ver­t y­bės ir glo­ba­l i­za­ci­ja, o siau­ras ir bu­kas et­no­na­cio­ na­liz­mas. Tai – mū­sų kai­rie­ji. Šiaip pa­na­ šūs epi­te­tai daž­nai tai­ko­mi vi­du­ram­ž iš­ kas tra­di­ci­jas apie abor­tus ir baž­ny­čios vaid­me­n į puo­se­lė­jan­tiems ra­di­ka­liems de­ši­n ie­siems, ta­čiau tin­ka ir da­l iai so­ cial­de­mok­ra­tų. Ko­dėl? To­dėl, kad Lie­tu­vos tau­ti­nės ma­ žu­mos, ypač – len­kai, jau du de­šimt­me­ čius lau­kia, ka­da lie­tu­viai su­si­tai­kys su, at­ro­dy­tų, to­kia pa­pras­ta nuo­lai­da – ke­lio­ mis pa­pil­do­mo­mis rai­dė­mis abė­cė­lė­je. Val­dan­t ie­ji so­cial­de­mok­ra­tai ir sa­vo, ir Vy­riau­sy­bės pro­g ra­mo­je pa­ža­dė­jo kuo grei­čiau šį iš es­mės tech­n i­n į, bet dė­ka bu­ko lie­tu­vių kal­bi­nio na­cio­na­liz­mo ta­ pu­sį po­li­ti­niu klau­si­mą iš­spręs­ti. Kai­rių­ jų vir­šū­nė­lės tai ža­dė­jo, tai per­si­gal­vo­da­ vo, ir Tau­ti­nių ma­žu­mų įsta­ty­mas, tu­rin­ tis šias pro­ble­mas baig­ti, vėl už­stri­go.

Išsp­ren­dus šias pseu­do pro­ble­mas ga­li­ma bū­tų im­tis tik­rų­jų. Nuo pat pra­džių da­li­jant pa­ža­dus bu­vo aiš­ku, kad koa­li­ci­jo­je šiuo klau­si­mu su­ta­ ri­mo nė­ra, bet soc­de­mų pro­pa­gan­dis­tas Ge­d i­m i­nas Kir­k i­las vis tiek skel­bė, kad vis­kas bus iš­spręs­tą šių me­t ų ba­lan­d į. Suk­lai­di­no ar są­mo­nin­gai pa­me­la­vo? Iš es­mės fi­lo­lo­g i­nė ar net tech­ni­nė pro­ ble­ma įga­vo po­l i­t i­n į ir net tarp­tau­t i­n į skam­be­sį. Dėl to at­si­pra­ši­nė­ja­ma mi­nist­ rų ly­giu. Po­li­ti­kai ir iš kai­rės, ir iš de­ši­nės su­ran­da vi­so­k iau­sių prie­žas­čių aiš­k in­ ti, kas gi bū­t ų blo­go, jei Geor­ge Bush ar Adam Mic­kie­wicz pa­se ar ant gat­vių len­ te­lių bū­tų ra­šo­ma ori­gi­na­liai. Išsp­ren­dus šias pseu­do pro­ble­mas ga­li­ ma bū­tų im­tis tik­rų­jų. Pa­vyz­džiui: kas at­ si­ti­ko ir ką da­ry­ti, kad ša­lia sos­ti­nės yra la­biau­siai ša­ly­je at­si­li­kęs Vil­ni­jos re­g io­ nas? To­kio at­ve­jo kaip mū­siš­kis Eu­ro­po­ je ne­la­bai ra­si. Ko­dėl tas kraš­tas de­z in­ teg­r uo­tas ir so­cia­l iai silp­n iau­sias ko­ne vi­sais po­ž iū­riais? Ga­liau­siai, kaip yra su Lie­tu­vos len­kais? Ar Lie­tu­vo­je ap­skri­tai gy­ve­na ir kiek tik­ rų len­k ų? Jei taip – ko­kie jie ir ko­kia jų ta­ pa­t y­bė? Kaip jie su­pran­ta len­k iš­k u­mą. Tik kal­bi­n iu pa­g rin­du ar yra koks nors ki­toks, tvir­tes­nis pa­ma­tas? De­ja, val­dan­tie­ji to­kių ir pa­na­šių klau­si­ mų ne­ke­lia. Ap­mau­du ir tai, kad jų ne­ke­ lia ir Val­de­ma­ro To­ma­ševs­kio par­ti­ja.

Su­ma­ny­mas: pi­lia­vie­tė­je trin­ke­lės žy­mės vie­tas, kur sto­vė­jo pi­lies sie­nos, bokš­tai, o bu­vu­sios pi­lies kie­mo

plo­tai bus už­pil­ti ak­mens skal­da.

M

ies­to pi­lia­vie­tė­je jau ku­ris lai­kas vyks­ta pi­ lies lie­ka­nų tvar­ky­ mas, kon­ser­va­vi­mas ir pan. O bu­vu­sios pi­lies pie­ti­nę pu­ sę, ku­rio­je ne­li­kę bu­vu­sių py­li­mų, nu­tar­ta iš­klo­ti trin­ke­lė­mis ir skal­ da. Trin­ke­lės žy­mės vie­tas, kur sto­ vė­jo pi­lies sie­nos, bokš­tai, kur bu­ vo pa­tal­pos, o štai ak­mens skal­da bus nu­klo­ti bu­vu­sios pi­lies kie­mo plo­tai. Vis­kas bū­tų gra­žu ne tik po­pie­ riu­je, bet ir na­tū­ro­je, jei esan­čia­me tuš­čia­me plo­te, ku­ria­me da­bar yra klo­ja­mos mi­nė­tos trin­ke­lės, ne­bū­ tų vi­sos ei­lės di­de­lių me­džių. Atė­ jus la­pų kri­ti­mo lai­kui, ypač kai pūs pie­tų ar piet­ry­čių kryp­ties vė­jai, la­pai di­de­liais kie­kiais kris ant ša­ lia su­klo­tų trin­ke­lių ir skal­dos, bus vė­jo ne­ša­mi į ati­deng­tas pi­lies mū­ rų lie­ka­nas ir pan. La­pus ga­li­ma šluo­ti nuo tvir­to pa­grin­do, bet nuo skal­dos, iš at­vi­

rų pi­lia­vie­tės mū­rų, ur­vų, šu­li­nių ir už­ka­bo­rių krapš­ty­ti gau­siai vė­jo su­neš­tus la­pus bus la­bai sunku. Juo la­biau kad šiuo me­tu šva­ra ir tvar­ ka pi­lia­vie­tė­je rū­pi­na­si vos vie­nas žmo­gus.

Rei­kė­tų ir Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je pa­ša­lin­ ti dar esan­čias ke­ lias ei­les me­džių. Vil­niaus Ge­di­mi­no pi­lies šlai­ tuo­se me­džių jau nė­ra. Rei­kė­tų ir Klai­pė­dos pi­lia­vie­tė­je pa­ša­lin­ti dar esan­čias ke­lias ei­les me­džių, nes jie ne­tu­ri nie­ko bend­ro su šia is­to­ri­ ne vie­ta. Me­džiai čia li­kę dar nuo so­viet­me­čiu ten bu­vu­sios lai­vų re­ mon­to ga­myk­los. Iš nau­jų pa­tvar­ky­mų pi­lia­vie­tė­ je ke­lia abe­jo­nių ir nu­ta­ri­mas vi­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

sus lais­vus plo­tus tarp at­kas­tų ir de­monst­ruo­ja­mų pi­lies mū­ro lie­ ka­nų už­pil­ti leng­vom šla­ko „bur­ buo­lėm“. Ti­ki­ma­si, kad jos pri­ stab­dys čia lan­džio­ti mėgs­tan­čio jau­ni­mė­lio bū­rius, ku­rie po sa­ vo pa­si­bu­vi­mų pa­lie­ka la­bai daug įvai­rių šiukš­lių, bu­te­lių, nuo­rū­ kų. Kai ku­rie čia at­lie­ka ir gam­ ti­nius rei­ka­lus ar net už­sii­mi­nė­ja sek­su. Ma­nau, kad pa­ber­tas šla­ kas ne­truk­dys čia ir to­liau lan­ky­ tis įvai­riems ne­su­sip­ra­tė­liams bei šiukš­lin­to­jams, o pi­lia­vie­tės va­ly­ to­jui bus žy­miai sun­kiau nu­ran­ kio­ti įvai­rias šiukš­les nuo tų bi­rių „bur­buo­lių“, nei šluo­ti nuo tvir­to ly­gaus pa­vir­šiaus. Pi­lia­vie­tė­je kart­kar­čiais ban­ do kur­tis ir va­di­na­mie­ji be­na­miai, įvai­rio­mis kryp­ti­mis ne­var­žo­mai, net ša­li­gat­viais va­ži­nė­ja ma­ši­nos. O po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai čia lan­ky­tis ne­mėgs­ta. Vy­tas Ta­mo­šiū­nas

T

ie­siog no­riu pa­dė­ko­ti sky­ re­lio „Karš­tas te­le­fo­nas“ įkū­rė­jui. Šios nuo­mo­nės pa­ro­do Lie­tu­vos už­ku­li­si­nį gy­ve­ni­mą, ko­vą su ne­sklan­du­mais ir trū­ku­mais. Žmo­gus toks pa­da­ rė­lis, kad iš­si­lie­jęs, kas šir­dy­je gu­ li, tam­pa lai­min­ges­nis. Šian­die­ną vi­si vi­sa gerk­le rė­kia, kad nė­ra tvar­kos, nė­ra gy­ve­ni­mo ir taip to­liau. Ta­čiau gy­ve­ni­mas yra gra­žus ir la­bai gra­žus, tik rei­kia mo­kė­ti juo džiaug­tis. Rei­kia mo­kė­ ti at­skir­ti gė­rį nuo blo­gio. Blo­gy­bių yra daug, tai – tie­sa. Užė­jau į par­duo­tu­vę ir į akis kri­ to bū­re­lis žmo­nių, ku­rie kaip tik dis­ku­ta­vo šia te­ma. Pri­si­jun­giau ir aš. Vie­ni py­ko, ki­ti pri­ta­rė, ga­liau­ siai da­rė iš­va­das vie­ni ki­tus pa­pil­ dy­da­mi.

Ire­na

Kal­bi­nin­kai tu­ri pri­pa­žin­ti kly­dę

Klai­pė­do­je gy­ve­nu nuo 1945 me­ tų bir­že­lio. Dar rū­ko griu­vė­siai, kai ma­no se­ne­lį – ge­le­žin­ke­li­nin­ ką at­siun­tė dirb­ti iš Kau­no. Ge­rai pa­me­nu, kaip at­ro­dė mies­tas. Pa­ti va­liau griu­vė­sius prie Dan­gės. Pri­ si­me­nu, kaip jie at­ro­dė da­bar­ti­nė­je At­gi­mi­mo aikš­tė­je. Upė vi­sa­da bu­ vo Dan­gė, o ne Da­nė. Taip ją va­di­no se­nie­ji mies­to gy­ven­to­jai. Pa­na­šiai iš­kreip­tas yra ir gat­vės pa­va­di­ni­ mas. Su­ki­lė­lis bu­vo Her­kus Mon­ tė, jo var­du pa­va­din­ta gat­vė po ka­ ro bū­tent taip ir va­di­no­si. Kaž­ko­dėl kal­bi­nin­kai nu­ta­rė su­lie­tu­vin­ti tą prū­siš­ką ku­ni­gaikš­čio, ka­ro va­ do var­dą ir pa­va­di­no Man­to gat­ve. Rei­kė­tų, kad kal­bi­nin­kai pri­pa­žin­ tų, jog su­kly­do. Spy­noms – me­ta­li­nius me­de­lius

grįž­ti į ge­ne­ra­li­nio pro­ku­ro­ro po­ stą. Tie­sa, bu­vo prieš­ta­rau­jan­čių, ku­rie reiš­kė prie­kaiš­tą dėl jo pri­ klau­sy­mo Dar­bo par­ti­jai. Ta­čiau pa­žvel­ki­me į bet ko­ kią par­ti­ją ir pa­ma­ty­si­me įvai­ raus plau­ko, įvai­rios kul­tū­ros ir su­pra­ti­mo at­sto­vus. Rei­kia žiū­rė­ ti į kiek­vie­ną žmo­gų at­ski­rai. Šiuo me­tu par­ti­jos, ku­rių yra ne­sus­kai­ čiuo­ja­ma ga­ly­bė, pri­lygs­ta bo­bų tur­gui. O juk už­tek­tų 2–3 par­ti­ jų. Toms par­ti­joms ne­rū­pi Lie­tu­ vos gy­ve­ni­mas. Dau­gu­ma tų par­ ti­nių vei­kė­jų sie­ja bend­ri in­te­re­sai ar­ba bend­ras tur­tas. To­kio­je ma­ žo­je ša­ly­je yra dau­giau val­dan­čių­ jų nei dir­ban­čių­jų. Nuo to rei­kė­ tų pra­dė­ti. Rei­kia pra­dė­ti blai­viai mąs­ty­ti ir veik­ti. Klai­pė­die­tė

Mū­sų jau­na­ve­džiai ir įsi­my­lė­jė­liai įjun­ko ka­bin­ti ant til­tų spy­nas. Per te­le­vi­zi­ją ma­čiau, kad Ru­si­jo­je tam tiks­lui ga­mi­na­mi me­ta­li­niai me­de­ liai ir sta­to­mi prie til­tų. Ant jų pa­ ka­bin­tos spy­nos ne dar­ko ir ga­di­ na, o puo­šia mies­tą. Ga­lė­tų ir mū­sų val­džia ką nors pa­na­šaus su­gal­vo­ti. Siū­ly­mas da­ry­ti kaž­ko­kius sten­dus, ma­no su­pra­ti­mu, ba­na­lus ir ne­ra­ cio­na­lus. Svet­la­na

Ko­dėl ne­si­šyp­so­me?

Au­to­bu­se įsi­kal­bė­jau su mo­te­ri­mi, ku­ri pa­sa­ko­jo ne­se­niai grį­žu­si iš Ai­ri­jos. Nors ir lie­tu­vė, ji pa­ste­bė­jo, kad mes la­bai ma­žai šyp­so­mės. At­ ro­do, kad di­džiau­si pa­sau­lio rū­pes­ čiai vi­sus Lie­tu­vos gy­ven­to­jus bū­tų pri­slė­gę. Tik jau­ni žmo­nės dar kle­ ga, o vy­res­nie­ji vis pa­niu­rę. Ne­ge­ rai kaž­kas. Taip ne­tu­ri bū­ti. Da­lia Pa­ren­gė Dai­va Ja­naus­kai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Kal­ba nu­kry­po apie Ar­tū­rą Pau­ laus­ką. Jis sto­vė­jo prie­šais tan­ko vamz­dį. Bū­da­mas dar la­bai jau­ nas nie­ko ne­bi­jo­jo ir gy­nė Lie­tu­ vą. Va­di­na­si, jis my­li Lie­tu­vą ir jos žmo­nes. O tuo pat me­tu dau­gu­ma mū­sų lin­dė­jo­me na­muo­se, se­kė­me tuos bai­sius 1991 me­tų įvy­kius dre­bė­ da­mi, ap­si­ka­bi­nę sa­vo vai­kus, ne­ ži­no­da­mi, kas bus ry­toj, o gal ir šian­dien. Ko­d ėl vy­ko po­kal­b is apie A.Pau­laus­ką? To­dėl, kad jis yra tei­si­nin­kas. Šian­die­ną pil­nas jė­ gų, su di­de­liu ba­ga­žu tei­si­nių ži­ nių, pa­tir­ties. Mū­sų pa­šne­ko­vų bū­re­lis nu­ spren­dė, kad tik jis ga­li iš­trauk­ ti Lie­tu­vą iš šios duo­bės. Il­gai gal­ vo­ju­si ir aš tam pri­ta­riau. Jis tu­ri

Pas­kai­čiau apie tai, kad mo­te­ rį nu­bau­dė už jos au­gi­na­mas viš­ tas, ir pa­gal­vo­jau – ak, tie lie­tu­viai su pra­keik­tu sa­vo am­ži­nu pa­vy­du. Ga­lė­tų – gerk­lę vie­nas ki­tam per­ kąs­tų. Pyks­ta, kad žmo­nės pa­čių užau­gin­tų viš­tų kiau­ši­nius, mė­ są val­go. Nu­bė­go, pa­skun­dė, kad kai­my­nei bū­tų blo­giau. Ne vie­nas trem­tį iš­ken­tęs žmo­gus yra pa­ sa­ko­jęs, kad ir to­li­ma­ja­me Si­bi­re bu­vo to­kių. Jei kas ko­kį nors par­ še­liu­ką nu­si­pirk­da­vo ar kar­vu­tę, bėg­da­vo pa­skųs­ti, kad ge­riau sė­dė­ tų ir sau­lėg­rą­žas spjau­dy­tų nie­kuo ne­veik­da­mi. Ir da­bar tas pa­ts. Už­ sie­ny­je lie­tu­vis lie­tu­viui di­džiau­ sias kon­ku­ren­tas. Gal­būt tai­syk­lės ir ne­lei­džia viš­tų mies­te au­gin­ti, o kur žmo­giš­ku­mas? Rei­kia steng­ tis, kad žmo­nės ga­lė­tų iš­gy­ven­ ti. Juk ne dau­giaaukš­čia­me au­gi­no tas viš­tas, bet sa­vo­je val­do­je. Neg­ ra­žu, ne­krikš­čio­niš­ka taip kai­my­ nams elg­tis.

Ma­ri­ja

Pra­dė­ki­me blai­viai mąs­ty­ti

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

karštas telefonas

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

PenktaDIENIS, birželio 7, 2013

lietuva Siū­lo dau­giau leng­vatų

Sėkme ­ ne­pa­tikė­jo

Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) at­sto­vai Sei­me vėl siū­lo grąžin­ti ir ne­ri­bo­tam lai­kui pa­lik­ ti prie­š ke­le­rius me­tus tai­ky­tas pri­dėtinės vertės mo­kes­čio (PVM) leng­va­tas svar­ biau­siems mais­to pro­duk­tams – na­mi­nių paukš­čių mėsai, jos su­bpro­duk­tams, na­mi­ nių gyvulių ir paukš­čių mėsos ga­mi­niams ir pus­ga­mi­niams, dar­žovėms ir vai­siams. Par­la­men­ta­rai sva­jo­ja, kad PVM su­mažė­ jimą kom­pen­suos išaugęs var­to­ji­mas.

Par­la­men­ta­ras Ar­vy­das Anu­šaus­kas pra­ šo Viešųjų pir­kimų tar­ny­bos iš­siaiš­kin­ti 2,722 mln. litų vertės kon­kur­so, kurį laimė­ jo su so­cial­de­mok­ra­tu Bro­niu­mi Bra­daus­ ku (nuo­tr.) su­si­ju­si įmonė „Aviaeksp­re­ sas“, ap­lin­ky­bes. Bend­rovė laimė­jo Žemės ūkio mi­nis­te­ri­jos ko­man­di­ruo­čių or­ga­ni­ za­to­riaus kon­kursą. A.Anu­šaus­kas ste­bi­si, kad iš kon­kur­so bu­vo eli­mi­nuo­ti ma­žiau­sią kainą pa­si­ūlę vers­li­nin­kai.

176 mln. litų

– tiek įver­tin­ta jau pa­baig­ta Val­dovų rūmų da­lis.

Šni­pai – kom­piu­te­riai

Ką da­ry­ti, jei svar­bus spren­ di­mas ga­li su­ men­kin­ti po­li­ ti­nius di­vi­den­ dus? Ži­no­ma, jį rei­kia vis ati­ dėlio­ti. Tad aukš­ti po­li­ti­kai, ypač prem­je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius, del­sia ap­si­spręsti dėl Tau­ti­nių ma­ žumų įsta­ty­mo.

Vis daž­niau pa­si­tai­ko, kad iš Rytų ša­lių įve­ža­mo­je pro­gra­minė­je ar tech­ninė­je įran­go­je yra iš anks­to įdieg­ta va­di­na­mo­ji šni­pinė­ji­mo pro­gra­ma. Taip sa­ko spe­cia­lis­tai.

Lai­kas: Tau­ti­nių ma­žumų įsta­ty­mo pro­jek­tas pa­reng­tas prie­š mėnesį, bet

prem­je­ras del­sia tar­ti žodį.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Tau­ti­nių ma­žumų įsta­ty­mas – lyg karš­ta bulvė Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vardų ir pa­vard­žių ra­šy­ba lo­ty­ niš­kais raš­me­ni­mis, vie­to­vard­žių ir gat­vių ra­šy­mas lenkų bei rusų kal­bo­mis. Tai – pa­grin­dinės prie­š mėnesį baig­to reng­ti il­gai lauk­to Tau­ti­nių ma­žumų įsta­ty­mo nuo­ sta­tos. Ta­čiau prem­je­ras jau visą mėnesį del­sia ap­si­spręsti, ar įsta­tymą im­ti ir svars­ty­ti Vy­riau­sybės po­sėdy­je. „Kol kas tie­siog lau­kia­me. Įsta­ty­ mas į Vy­riau­sybę iš­siųs­tas ge­gužės vi­du­ry­je“, – in­for­ma­vo vie­nas jo rengėjų Lie­tu­vos lenkų rin­kimų ak­ci­jos de­le­guo­tas kultū­ros vi­ce­ mi­nist­ras Ed­var­das Tru­se­vi­čius. Val­dan­tie­ji Vy­riau­sybės pro­gra­ mo­je yra įrašę, kad vardų ir pa­vard­ žių ra­šymą ne­vals­ty­bi­ne kal­ba rei­ kia kuo grei­čiau išspręs­ti, nes šis rei­ka­las nuo­di­ja ir tarp­vals­ty­bi­nius san­ty­kius. Ta­čiau prem­je­ras A.But­ ke­vi­čius to pa­da­ry­ti grei­tai ne­no­ri.

Jis už­si­manė, kad įsta­ty­mo pro­ jek­tas būtų svars­to­mas Vy­riau­sybės Stra­te­gi­nia­me ko­mi­te­te ir tik ta­da tei­kia­mas svars­ty­mui. „Ne­ga­liu pa­ sa­ky­ti da­tos, ka­da svars­tys. Kol kas įpa­rei­go­jo­me Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ riją, kad pa­rengtų pa­tai­sas, jie dis­ ku­tuo­ja su Vals­ty­bi­ne lie­tu­vių kal­ bos ko­mi­si­ja“, – dėstė Vy­riau­sybės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­lis.

Ed­var­das Tru­se­vi­čius:

Kol kas tie­siog lau­kia­me. Įsta­ty­mas į Vy­riau­sybę iš­siųs­tas ge­gužės vi­du­ry­je. Užuot spren­dus pro­blemą iš es­ mės, Tau­ti­nių ma­žumų įsta­ty­mo pro­jek­tas ir to­liau vo­lio­ja­mas mi­ nis­te­rijų stal­čiuo­se. Štai Tei­sin­gu­ mo mi­nis­te­ri­ja pa­si­ūlė Vals­ty­bi­nei

lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­jai išspręs­ti kal­bos pro­ble­mas pa­gal sa­vo kom­ pe­ten­ciją, ki­taip ta­riant, kad ko­ mi­si­ja sa­vo spren­di­mu, ku­ris pa­gal įsta­tymą pri­va­lo­mas, priimtų kal­ bos tai­syk­les. Tik ta­da, pa­sak Tei­ sin­gu­mo mi­nis­te­ri­jos at­stovų, tei­ si­nin­kai galėtų nu­sta­ty­ti tvarką ir tei­sinį re­gu­lia­vimą. E.Tru­se­vi­čiaus, Tau­ti­nių ma­ žumų įsta­ty­mo rengė­jo, nuo­mo­ ne, te­rei­kia priim­ti po­li­tinį spren­ dimą ir ap­si­spręsti, ko­kia apim­ti­mi ir ku­rio­se sa­vi­val­dybė­se bus ga­li­ma var­to­ti ki­tas – tau­ti­nių ma­žumų – kal­bas. Ta­čiau šį spren­dimą po­li­ti­kai tik ati­dėlio­ja. Štai Ge­di­mi­nas Kir­ki­las, so­cial­de­mok­ratų vi­ce­pir­mi­nin­kas, anks­čiau skelbė, kad Tau­ti­nių ma­ žumų įsta­ty­mas galėtų būti priim­ tas šių metų ba­landį. Ta­čiau kol kas taip ir neaiš­ku, ar įsta­ty­mas bus pa­teik­tas dar bir­želį, ar jo pa­ tei­ki­mas bus nu­kel­tas į Sei­mo ru­ dens se­siją.

Įsta­ty­mo pro­jek­tas – li­be­ra­lus Pir­m i­n io Vy­r iau­s y­b ei pa­t eik­t o Pa­vyzd­ž iui: „Gy­ve­na­mo­jo­je vie­tovė­ Tau­t i­n ių ma­ž umų įsta­t y­m o pro­ je, ku­rio­je tau­tinė ma­žu­ma su­da­ro ne jek­te nu­m a­to­m a teisė ra­š y­t i gy­ve­ ma­ž iau kaip 25 pro­c. bend­ro gy­ve­na­ namųjų vie­to­v ių, gat­v ių, vals­t y­b i­ mo­sios vie­tovės gy­ven­tojų skai­čiaus nio ad­m i­n ist­r a­v i­m o ir sa­v i­v al­d y­ po nau­jau­sio vi­suo­ti­nio gy­ven­tojų su­ bių ad­m i­n ist­r a­v i­m o su­b jektų bei ra­šy­mo, gy­ve­na­mo­sios vie­tovės pa­ to­p og­r a­f i­n ių ženklų pa­v a­d i­n i­mus va­d i­n i­mas ša­l ia pa­va­d i­n i­mo vals­ tau­t inės ma­ž u­mos kal­b a, ta­č iau su ty­bi­ne kal­ba ra­šo­mas ir tos tau­t inės ma­ž u­mos kal­ba; gat­v ių, esan­čių gy­ iš­ly­g o­m is.

ve­na­mo­sios vie­tovės te­r i­to­r i­jo­je, pa­ va­d i­n i­mai ša­l ia pa­va­d i­n imų vals­t y­ bi­ne kal­ba ra­šo­mi ir tos tau­tinės ma­ žu­mos kal­ba; vals­t y­bi­n io ad­m i­n ist­ ra­vi­mo ir sa­vi­val­dy­bių ad­mi­nist­ra­vi­ mo su­bjektų, esan­čių gy­ve­na­mo­sios vie­tovės te­ri­to­ri­jo­je, pa­va­di­ni­mai ša­ lia pa­va­di­nimų vals­ty­bi­ne kal­ba ra­šo­ mi ir tos tau­tinės ma­ž u­mos kal­ba.“

„Vis daž­niau pa­ste­bi­ma, kad iš Rytų ša­lių at­ke­liau­jan­ti įran­ga – tiek pro­gra­minė, tiek tech­ninė – tu­ri jau iš anks­to įdieg­tus pa­ žeid­žia­mu­mus, sau­gu­mo spra­ gas, ku­rios pa­skui leid­žia per nuo­tolį pri­si­jung­ti ir vyk­dy­ti tą juodą darbą“, – va­kar per Sei­mo Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to po­sėdį, skirtą ki­ber­ne­ ti­niam sau­gu­mui, sakė Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­nybų de­par­ta­ men­to prie Kraš­to ap­sau­gos mi­ nis­te­ri­jos spe­cia­lis­tas Al­gi­man­ tas Me­lai­kis. Anot jo, ki­ber­ne­ti­nis šni­pinė­ji­ mas – la­bai di­delė grėsmė. „Užk­ra­tas, pa­tekęs į kom­piu­terį, ga­li la­bai su­ma­niai su­rink­ti nu­ro­ dy­to po­būdžio in­for­ma­ciją, ga­ li stebė­ti tink­lo pro­ce­sus, ga­li per nuo­tolį val­dy­ti kom­piu­terį, ga­li įjung­ti ir fik­suo­ti vaizdą bei gar­ są, ga­li la­bai ty­liai sėdėti bei lauk­ti sa­vo šei­mi­nin­ko ko­man­dos ir pa­ gal ko­mandą pra­dėti darbą, ga­li su­si­nai­kin­ti ne­pa­lik­da­mas pėd­ sakų“, – aiš­ki­no spe­cia­lis­tas. Anot jo, toks užk­ra­tas su­ge­ba įsisk­verb­ti ir į mo­bi­liuo­sius prie­

„Shutterstock“ nuotr.

tai­sus. „Be to, jis nuo­lat to­bu­li­na­ mas, tam ski­ria­mi di­de­li iš­tek­liai, at­ski­ros vals­tybės re­mia tą veiklą, fi­nan­suo­ja“, – sakė A.Me­lai­kis. Pa­sak jo, NA­TO yra pri­pa­ži­nu­si, jog in­ter­ne­to erdvė tam­pa nau­ju ka­ro lau­ku, o to pa­da­ri­nys yra tai, kad vi­sos ki­ber­ne­tinės prie­monės ga­li būti nau­do­ja­mos kaip gink­las. „Mo­der­nus tan­kas su gink­luo­te ga­li kai­nuo­ti 4 mln. JAV do­le­rių. Ką ga­li jis pa­da­ry­ti, vi­si su­pran­ ta­me. <...> 10 tūkst. kom­piu­te­rių, per nuo­tolį val­domų ir su­jungtų į bot­net (už­val­dytų kom­piu­te­rių tinklą – red. pa­st.), nuo­ma per par­ą kai­nuo­ja 200 JAV do­le­rių. Tik nuo pik­ta­va­lio tikslų ir fan­ta­ zi­jos pri­klau­so, ką jis su­gal­vos su to­kia ga­lin­ga ar­mi­ja pa­da­ry­ti“, – kalbė­jo Ant­ro­jo ope­ra­ty­vi­nių tar­ nybų de­par­ta­men­to spe­cia­lis­tas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Paieš­kos įsibėgė­ja Pro­ku­ratū­ra ruo­šia tarp­tau­ti­nius pa­gal­bos pra­šy­mus į įvai­rias už­ sie­nio vals­ty­bes, siek­da­ma gau­ti in­for­ma­ci­jos apie ieš­ko­mos Sei­ mo narės Ne­rin­gos Venc­kienės (nuotr.) bu­vi­mo vietą.

„Jie kaip ir pa­ruoš­ti, bet dar iš­vers­ti rei­kia“, – BNS sakė Šiau­lių apy­gar­ dos pro­ku­ratū­ros at­sto­vas spau­dai Mar­ty­nas Po­vi­lai­tis. Ta­čiau vals­ tybės, į ku­rias bus siun­čia­mi pra­ šy­mai, kol kas ne­įvar­di­ja­mos. Jis taip pat teigė, kad duo­ ti pa­ve­di­mai po­li­ci­jai ap­klaus­ti konk­re­čius liu­dy­to­jus, jog būtų ga­li­ma nu­sta­ty­ti N.Venc­kienės bu­vi­mo vietą, – turėtų vyk­ti ofi­ cia­lios liu­dy­tojų ap­klau­sos. Par­la­men­tarės N.Venc­kienės paieš­ka pa­skelb­ta ge­gužės 9 d. Nus­ta­ty­ti, kur tiks­liai yra „Drąsos ke­lio“ par­ti­jos frak­ci­jos se­niūnė, pro­ku­ro­rai įpa­rei­go­jo po­li­ciją. Sei­mo „Drąsos ke­lio“ par­ti­ jos frak­ci­jos na­rys Val­das Va­si­ liaus­kas ži­niask­lai­dai sakė, kad N.Venc­kienė sa­vo pa­dėjėjams elekt­ro­ni­nius laiš­kus ra­šo iš JAV. „Ba­land­žio 16 d. pir­mas laiš­kas gau­tas iš JAV, ji pa­svei­ki­no sa­vo pa­ dėjėją su gi­mi­mo die­na ir kar­tu bu­ vo pra­šy­mai (dėl įsta­tymų pro­jektų

Margaritos Vorobjovaitės nuotr.

re­gist­ra­vi­mo – BNS pa­st.). Aki­ vaiz­du, kad laiš­kas at­ėjo iš JAV, aki­ vaiz­du iš siun­ti­mo vie­tos, iš kaž­ku­ rios JAV in­ter­ne­to ka­vinės“, – LNK „Ži­nioms“ sakė V.Va­si­liaus­kas. Anot jo, iš kur siųs­tas laiš­kas, N.Venc­kienės bend­ra­žy­giai iš­ siaiš­ki­no pa­gal va­di­namąjį IP ad­ resą. Tai kom­piu­te­rio iden­ti­fi­ka­ to­rius IP tink­luo­se. Be to, pa­sak V.Va­si­liaus­ko, tik N.Venc­kienė galė­jo ži­no­ti, kur pa­dėti jos nu­ro­dy­ti do­ku­men­tai, ir tiks­lią pa­dėjėjo gi­mi­mo datą. Sei­mas ba­land­žio pra­džio­je pa­ nai­ki­no par­la­men­tarės tei­sinę ne­ lie­čia­mybę, svars­tant šį klau­simą N.Venc­kienė Sei­me ne­be­pa­si­rodė. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

penktadienis, birželio 7, 2013

užribis Mo­sa­vo pei­liu

Vo­gė ak­me­nis

Mu­šė ar­ti­muo­sius

Po­li­ci­ja su­čiu­po prie ba­ro pei­ liu mo­sa­vu­sį 20-me­tį. In­ci­den­ tas įvy­ko Žve­jų g. esan­čia­me ba­re. Du vai­ki­nai kei­kė­si, ka­ bi­nė­jo­si prie lan­ky­to­jų, lau­ ke vie­nas iš jų iš­si­trau­kė 15– 20 cm pei­lį ir gra­si­no su vi­sais su­si­do­ro­ti. Chu­li­ga­nas su­lai­ ky­tas, pei­lis ras­tas įsmeig­tas gė­ly­ne.

Po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, kas ga­lė­jo pa­vog­ti du di­de­lius ak­me­nis iš iš­vež­ti į miš­ką. Į Skuo­do po­li­ ci­ją krei­pė­si 48 me­tų A.V. Vy­ ras pra­ne­šė, kad Pa­no­tės kai­ me jis ap­ti­ko, jog pa­vog­ti jam pri­klau­sę du di­de­li ak­me­nys. Vy­ras pa­reiš­ki­me nu­ro­dė, kad dėl va­gys­tės pa­ty­rė 300 li­tų nuo­sto­lį.

Į Po­li­ci­jos pa­gal­bos pri­rei­kė Ši­ lu­tės raj. Juk­nai­čių kai­me gy­ ve­nan­čiai šei­mai. Neb­lai­vus 43 me­tų tė­vas Z.E. su­mu­šė 33 me­ tų E.K ir 12 me­tų anū­kę. Nu­ken­ tė­ju­sio­sios dėl vei­dų su­mu­ši­mo gy­do­mos am­bu­la­to­riš­kai. Z.E. nu­sta­ty­tas 1,63 pro­mi­lės gir­tu­ mas, jis su­lai­ky­tas ir už­da­ry­tas į areš­ti­nę.

Degtinės va­ryk­los sulaukė galo As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Kre­tin­gos po­li­ci­ja su­se­kė vi­du­ ry miš­ko ug­nį po na­mi­nės deg­ti­ nės apa­ra­tu kurs­tan­čius deg­tin­ da­rius.

Dar­bė­nų se­niū­ni­jos Da­ra­tai­čių kai­me esan­čia­me miš­ke­ly­je po­li­ ci­nin­kai su­čiu­po 59-erių ir 67-e­ rių vie­tos gy­ven­to­jus. Vy­rai bu­vo pa­ga­mi­nę 90 lit­rų na­mi­nės deg­ ti­nės kva­pą tu­rin­čio skys­ti­mė­ lio. Deg­tin­da­riams gre­sia bau­da ar­ba lais­vės atė­mi­mu iki pen­ke­ rių me­tų. Pa­lan­gos po­li­ci­ja Med­va­la­kio gat­vė­je ra­do 120 lit­rus na­mi­nės

deg­ti­nės kva­pą tu­rin­čio skys­čio. Būs­to šei­mi­nin­kas 50 me­tų J.D. tu­ rė­jo ir 23 pa­ke­lius ci­ga­re­čių su ru­ siš­ko­mis ban­de­ro­lė­mis. Plun­gės ra­jo­ne, Jo­gau­dų kai­ me, A.T. so­dy­bo­je po­li­ci­jos pa­ rei­gū­nai ra­do vie­ną lit­rą na­mi­nės deg­ti­nės. Ž.K. so­dy­bo­je Plun­gės ra­jo­ne, Pauoš­nių kai­me, ūki­nia­me pa­sta­ te ras­ta įran­ga na­mi­nei deg­ti­nei ga­ min­ti bei 924 lit­rų pa­ruoš­to rau­go. Ž.K. bu­vo su­lai­ky­tas ir už­da­ry­tas į il­ga­lai­kio su­lai­ky­mo pa­tal­pą. Pra­ dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Su­lai­ ky­ta­sis 2010 me­tais jau bu­vo teis­ tas už na­mi­nės deg­ti­nės ga­be­ni­mą ir ga­mi­ni­mą.

Ty­ri­mas: Klai­pė­dos sto­ma­to­lo­gi­jos po­lik­li­ni­kos ka­si­nin­kė įta­ria­ma iš­švais­čiu­si pinigus.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ka­si­nin­kę įtaria sukčiavus Uos­ta­mies­čio po­li­ci­ja aiš­ki­na­si, kur pra­ din­go apie 80 tūkst. ver­tės Sto­ma­to­lo­gi­ jos po­lik­li­ni­kos tur­tas. As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Fab­ri­kė­liai: Klai­pė­dos ap­skri­ties po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai įvai­

rio­se vie­to­se su­čiu­po deg­tin­da­rius.

Po­li­ci­jos nuo­tr.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si Vie­šo­sios įstai­ gos Klai­pė­dos mies­to sto­ma­to­lo­ gi­jos po­lik­li­ni­kos ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vy­bė. Pa­reiš­ki­me nu­ro­do­ma, kad įstai­gos va­do­vai įta­ria po­lik­li­ni­ kos bu­hal­te­ri­jos ka­si­nin­kę I.S.pa­ si­sa­vi­nus 80 tūkst. 190 li­tų ver­ tės tur­tą. Įs­tai­gos va­do­vė Gra­ži­na Mac­no­ rie­nė ti­ki­no, jog dar­buo­to­jai tu­rė­

jo įta­ri­mų, kad ka­si­nin­kė ga­li su­ kčiau­ti. „Mes tu­rė­jo­me to­kių įta­ri­mų. Tai pa­dik­ta­vo mo­te­riš­ka nuo­jau­ ta, to­dėl at­li­ko­me in­ven­to­ri­za­ci­ ją“, – ti­ki­no po­lik­li­ni­kos vy­riau­ sio­ji gy­dy­to­ja. Ka­si­nin­kė I.S. po­lik­li­ni­ko­je dir­ bo 30 me­tų. „Mums bu­vo skau­du, nes pa­ži­ no­jo­me ir pa­si­ti­kė­jo­me dar­buo­to­ ju“, – tei­gė va­do­vė. Anks­čiau ka­si­nin­kė ne­bu­vo su­ lau­ku­si prie­kaiš­tų dėl dar­bo.

„Ne­ži­nau, kiek lai­ko bu­vo su­ kčiau­ja­ma, ta­čiau pa­tik­ri­ni­mas įvy­ ko mū­sų ini­cia­ty­va. Su­rink­tus įro­dy­ mus ati­da­vė­me po­li­ci­jos ty­rė­jams“, – pa­sa­ko­jo po­lik­li­ni­kos va­do­vė.

Gra­ži­na Mac­no­rie­nė:

Mums bu­vo skau­ du, nes pa­ži­no­jo­me ir pa­si­ti­kė­jo­me dar­ buo­to­ju. Ka­si­nin­kei te­ko at­si­svei­kin­ ti su dar­bu. Įvy­kį ti­ria uos­ta­mies­ čio po­li­ci­ja. Už di­de­lės ver­tės tur­ to iš­švais­ty­mą gre­sia ka­lė­ji­mas iki 7 me­tų.

Po pa­gal­ve laikytas Su­kčiai persikėlė į socialinius tinklus auk­sas išgaravo As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Pa­lan­gos po­li­ci­ja ieš­ko auk­so lo­bio va­gių. Pa­rei­gū­nų pa­gal­bos pa­pra­ šė vie­na pa­lan­giš­kė, ku­ri pa­si­ge­do na­muo­se po pa­gal­ve lai­ky­tų ju­ve­ ly­ri­nių dir­bi­nių.

Da­nu­tė Elž­bie­ta ku­ror­to po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą, ku­ria­me iš­var­di­jo vi­są ei­lę pra­din­ gu­sių ru­siš­ko auk­so pa­puo­ša­lų. Mo­te­ris tei­gė, kad auk­so dir­bi­ niai bu­vo lai­ko­mi va­zo­je, o ši bu­vo pa­slėp­ta po pa­gal­ve mie­ga­ma­ja­me – lo­vo­je, ku­rio­je ir mie­ga pa­ti bu­ to šei­mi­nin­kė. Pa­lan­giš­kė nu­ro­dė, kad ke­ra­mi­ nė­je va­zo­je lai­kė auk­si­nius aus­ka­

rus, ku­rie kai­nuo­ja 600 li­tų. Va­zo­je bu­vo ir 1 tūkst. li­tų ver­tės gran­di­ nė­lė. Kar­tu din­go ir auk­si­nis šir­dies for­mos pa­ka­bu­tis su Mer­ge­lės zo­ dia­ko ženk­lu, sve­rian­tis 6 gra­mus. Pa­ka­bu­tis įver­tin­tas 500 li­tų. Tarp pa­puo­ša­lų bu­vo lai­ko­ma ir 3 gra­mus sve­rian­ti ki­ta gran­di­nė­lė su pa­ka­bu­čiu, ku­ri kai­nuo­ja 200 li­tų. Va­zo­je šei­mi­nin­kė lai­kė ir pail­ gos for­mos auk­so žie­dą su rau­do­ nu ak­me­niu. Žie­das įver­tin­tas 1 tūkst. li­tų. Iš vi­so bu­to šei­mi­nin­kė nu­ro­ dė pa­ty­ru­si 3,6 tūkst. li­tų nuo­sto­ lį. Tie­sa, mo­te­ris į po­li­ci­ją atė­jo tik bir­že­lį, nors auk­so dir­bi­nių pa­si­ge­ do dar ko­vą.

Klai­pė­dos pa­rei­gū­nai ne pir­mą kar­tą mė­gi­na iš­siaiš­kin­ti in­ter­ne­te siau­tė­jan­čius su­kčius. Šį sy­kį nu­si­ kal­tė­liai mė­gi­no pa­si­pi­ni­gau­ti so­ cia­li­ne tink­le „Fa­ce­book“.

Į po­li­ci­ją krei­pė­si 27 me­tų jau­nuo­ lis E.B. Jis so­cia­li­nia­me tink­le sa­ vo pa­sky­ro­je ap­ti­ko ži­nu­tę, kad jo drau­gui rei­kė­tų pa­sko­lin­ti pi­ni­gų. Nie­ko blo­go neį­tar­da­mas, vai­ki­nas į bi­čiu­lio mer­gi­nos są­skai­tą per­ve­ dė 150 li­tų. Klai­pė­die­tis tik vė­liau su­si­sie­kė su drau­gu ir iš­siaiš­ki­no, kad šis ne­ pra­šė jo­kių pi­ni­gų. Ap­gau­tas vai­ki­ nas krei­pė­si į po­li­ci­ją. Įvy­kį ti­ria Klai­pė­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas.

Ap­ga­vo: so­cia­li­niuo­se tink­luo­se siau­čian­tys su­kčiai, no­rė­da­mi iš­vi­lio­

ti pi­ni­gų, nau­do­ja­si pri­va­čio­mis pa­sky­ro­mis.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

9

PenktaDIENIS, birželio 7, 2013

ekonomika

Ge­res­ni lai­kai – kol kas tik iliu­zi­ja Nors vis daž­niau kal­ba­ma, kad kri­ zė ir blo­giau­si lai­kai jau praei­ty­je, ne­ma­ ža da­lis vers­li­ninkų to­kią nuo­monę ga­ li pa­neig­ti sa­vo pa­ vyzd­žiu – įmo­nių bank­rotų skai­čius per me­tus išau­go be­veik penk­ta­da­ liu.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Bank­rotų daugė­ja

Re­mian­tis Įmo­nių bank­ro­to val­dy­ mo de­par­ta­men­to prie Ūkio mi­nis­ te­ri­jos 2013 m. bir­že­lio 1 d. duo­me­ ni­mis, bank­rotų skai­čius Lie­tu­vo­je išau­go 17,2 pro­c., pa­ly­gin­ti su tuo pa­čiu lai­ko­tar­piu 2012 m. Lie­tu­vo­je 2013 m. sausio–ge­ gužės mėne­siais bu­vo pra­dėti 524 bank­ro­to pro­ce­sai, o tuo pa­čiu lai­ ko­tar­piu 2012 m. – 447. Tie­sa, bend­rovės „Cre­di­tin­fo Lie­tu­va“ duo­me­ni­mis, vers­lo pra­ dels­tos sko­los ge­gužę su­mažė­jo 77 mln. litų ir mėne­sio pa­bai­go­je bu­ vo 5 mlrd. litų. Ta­čiau ir šis skai­čius vei­kiau yra išim­tis nei ten­den­ci­ja.

Nesėkmės: įmo­nių bank­rotų skai­čius Lie­tu­vo­je vis dar dvi­gu­bai di­des­nis nei ikik­ri­zi­niais me­tais.

Tik ma­lo­ni išim­tis

Pa­sak „Cre­di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­dovės Ali­nos Bue­mann, vers­ lo skolų po­rtfe­lio su­mažė­jimą ge­ gužę dau­giau­sia nulėmė pa­gerėjęs pra­monės, pre­ky­bos ir ne­kil­no­ja­ mo­jo tur­to bend­ro­vių kre­di­ti­nių įsi­pa­rei­go­jimų ban­kams ir kre­di­to uni­joms vyk­dy­mas. „Vis dėlto mėne­sinį skolų su­ mažė­jimą ga­li­me lai­ky­ti tik ma­ lo­nia išim­ti­mi, nes nei­gia­mos ten­den­ci­jos šiais me­tais iš­lie­ka – pra­delstų įsi­pa­rei­go­jimų po­rtfe­lis

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

per pen­kis mėne­sius pa­didė­jo 176 mln. litų. Su mo­ku­mo pro­ble­mo­ mis dau­giau­sia su­si­du­ria ap­gy­ven­ di­ni­mo ir mai­ti­ni­mo įstai­gos, taip pat trans­por­to bend­rovės“, – sakė A.Bue­mann. „Cre­di­tin­fo“ duo­me­ni­mis, pra­ ėjusį mėnesį vers­las pa­dengė 152 mln. litų anks­čiau su­si­da­riu­sių skolų – tai vie­na did­žiau­sių sumų, už­fik­suotų šiais me­tais. Pa­ly­gin­ki­ me: vers­las 2012 m. kas mėnesį pa­ deng­da­vo vi­du­ti­niš­kai po 163 mln. litų skolų.

Panašiai ir sve­tur

Ne­pai­sant ne­blogų ge­gužės re­zul­ tatų, bend­ra ša­lies įmo­nių si­tua­ci­ ja ne­tei­kia daug vil­čių. „Nors pa­sta­ rai­siais mėne­siais bank­rotų skai­čius sta­bi­li­za­vo­si, ta­čiau šių metų pen­ kių mėne­sių sta­tis­ti­ka, pa­ly­gin­ti su pra­ėju­sių metų tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu, neat­ro­do ge­riau. Šiais me­tais bank­ro­tams ma­žiau­siai at­spa­rios bu­vo maž­me­ninės pre­ky­bos, pa­ slaugų ir trans­por­to veik­los, ku­rio­se bank­rotų skai­čius didė­jo did­žiau­siu tem­pu“, – teigė A.Bue­mann.

Vers­lo ri­zi­kos val­dy­mo bend­ rovės „Co­fa­ce“ Ri­zi­kos ver­ti­ni­mo de­par­ta­men­to di­rek­to­riaus Min­ dau­go Sven­tic­ko tei­gi­mu, ri­zi­kos ver­tin­to­jus su­ne­rim­ti ver­čia ir tai, kad 2013 m. pir­mo ket­vir­čio bank­ rotų skai­čius vis dar dvi­gu­bai di­ des­nis nei sta­bi­lios eko­no­mi­kos me­tais (kaip 2006 ar 2007 m.), nors bend­ras įmo­nių skai­čius Lie­ tu­vo­je au­go. „Co­fa­ce“ šiuo me­tu ati­džiai ste­ bi įmo­nes, už­sii­man­čias sta­tybų veik­la ir ypač su­si­ju­sias su me­ta­lo ap­dir­bi­mu bei pra­mo­ne. Pas­ta­ruo­ ju me­tu fik­suo­ja­me nuo­lat au­gantį ne­mo­kumą me­ta­lo sek­to­riu­je“, – teigė M.Sven­tic­kas. Pa­sak jo, ne­rimą ke­lia ir pa­sta­ ruo­ju me­tu au­gan­tis ne­mo­ku­mas trans­por­to sek­to­riu­je. „Co­fa­ce“ pro­gnozės Lie­tu­vai iš­ lie­ka ga­na slo­gios, nes dėl mažė­jan­ čio eks­por­to Lie­tu­vo­je eko­no­mi­kos au­gi­mas turėtų dar la­biau sulėtė­ ti. Ti­ki­ma­si, kad se­zo­niš­ku­mas šiek tiek pa­ge­rins pa­dėtį sta­tybų sek­ to­riu­je, ta­čiau ir tai bus tik lai­ki­nas efek­tas. Gerų nau­jienų kol kas ne­ža­ da ir si­tua­ci­ja ap­lin­kinė­se rin­ko­se. „Padė­tis Eu­ro­po­je pra­ėju­siais me­tais pra­stėjo, išau­go įmo­nių ne­ mo­ku­mas, su­tri­ko at­si­skai­ty­mai. Vis dar dau­giau­sia pra­ne­šimų gau­ na­me apie neat­sis­kai­ty­mus me­ta­lo bei sta­tybų sek­to­riuo­se, todėl juos da­bar la­biau­siai ste­bi­me. Blogė­ jan­čią šių sek­to­rių pa­dėtį ma­to­ me be­veik vi­so­je Eu­ro­po­je, ypač Slovė­ni­jo­je, Slo­va­ki­jo­je, Če­ki­jo­je bei Len­ki­jo­je. Tik Uk­rai­no­je, Es­ ti­jo­je ir Lat­vi­jo­je fik­sa­vo­me mažė­ jan­čius bank­rotų skai­čius“, – sakė M.Sven­tic­kas.

Studijos tarptautinėse grupėse: įdomu ir naudinga Tarptautiškumo plėtra – ypač svarbi šiandienos Lietuvos aukštajam mokslui keliama užduotis.

Todėl drąsiai galima teigti, kad baigdama sėkmingai įgyvendinti Europos socialinio fondo remiamą projektą „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų tarptautiškumo skatinimas“ (Nr. VP12.2.-ŠMM-07-K-02-033) Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija žengia dar vieną žingsnį link to, kad kolegija taptų užsienio šalių studentų traukos objektu, kad ji prisidėtų formuojant kokybišką aukštąjį mokslą suteikiančios ir draugiškos užsieniečiams šalies įvaizdį. Nuolat siekiama, kad atsirastų kuo daugiau galimybių kolegijoje mokytis užsienio studentams. 2011 m. rugsėjo 13 d. pradėto įgyvendinti projekto metu trijų studijų programų (Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos) dėstytojai tobulino kvalifikaciją seminaruose („Mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų kūrimo metodika“, „Mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų modulių kūrimas“, „Šiuolaikinių informacinio modeliavimo technologijų taikymas studijose“ ir kt. ), 96 ak. val. trukmės anglų kalbos kursuose bei praktiniuose seminaruose, kuriuos vedė

lektoriai iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Vengrijos, Kipro, Lenkijos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų („Darbo specifika dirbant tarptautinėje studentų grupėje“, „Inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas“ ir kt.). 18 dėstytojų vyko į 6 stažuotes užsienio aukštosiose mokyklose. Jie sėmėsi patirties organizuojant studijas tarptautinėse studentų grupėse. Dėstytojai buvo Danijoje (VIA), Portugalijoje (ESAD ir Bragansos politechnikos institute), Prancūzijoje (Reimso universitete), Švedijoje (Linšiopingo universitete) ir Lenkijoje (Balstogės technologijos universitete). Ši patirtis labai naudinga, ja pasidalyta su kolegomis, pasinaudota atnaujinant programas. Vykstant projektui kiekvienos studijų programos dėstytojų grupės atnaujino studijų programų turinį ir sukūrė naujus modulius anglų kalba, pritaikytus dėstyti užsieniečiams. Interjero dizaino studijų programoje sudaryta iš dalies modulinė studijų programa su 2 moduliais anglų kalba („Projektavimas 1“ ir „Projektavimas 2“), Statybos studijų programai sukurtas modulis anglų kalba „Statybos procesų technologija“, o Vežimo kelių transportu vadybos programai parengtas modulis anglų kalba „Transporto veiklos organizavimas ir valdymas“. Buvo įvykdytas

atnaujintų programų tarpinis vertinimas, kurį atliko išorės ekspertai, o vėliau ir galutinis išorinis ekspertinis vertinimas. Programų atnaujinimus patvirtino kolegijos Akademinė taryba. Siekiant, kad pagal naujus modulius studijuosiantys užsienio studentai turėtų pakankamai metodinės medžiagos anglų kalba, buvo parengta 13 metodinių mokymo(si) priemonių, kurios išleistos 6 spausdintiniais leidiniais ir 1 CD. Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė sako, kad projektas buvo ypač naudingas. Ji priminė, kad, pavyzdžiui, statybininkus Lietuvoje rengia 5 kolegijos. „Mūsų tikslas – kad studijų Statybos programa būtų suvienodinta ne tik nacionaliniu mastu, kas buvo atlikta 2010–2012 m. įgyvendinant kitą mūsų kolegijos projektą, bet ir užtikrintų studentų judrumą bei studijų tarptautiškumą. Projekto metu parengta metodinė medžiaga anglų kalba, taigi studentas, pasirinkęs studijuoti modulį, gauna koncentruotą metodinę medžiagą“,– teigia L.Sakalauskienė. Projektas baigiasi 2013 m. rugsėjo 13 d., tad pavasario semestre vyko naujų modulių bandomasis įgyvendinimas, per kurį buvo vykdomos modulius studijuojančių studentų bei dėstančių dėstytojų apklausos, parengtos rekomenda-

cijos, kaip būtų galima ateityje tobulinti anglų kalba įgyvendinamus modulius ir pritraukti kuo daugiau užsienio studentų. Studijų tarnybos specialistė Airida Tylienė, dirbanti projekte ir rengianti bandomojo įgyvendinimo vertinimo ataskaitas bei siūlymus Statybos, Interjero dizaino bei Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų modulių studijų kokybei tobulinti, sako, kad 2013 m. gegužės mėnesį buvo apklausti bandomajame studijų programų įgyvendinime dalyvavę studentai iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei kitų šalių aukštųjų mokyklų ir modulių dalykus dėstę dėstytojai. Pasak jų, studijų kokybė tenkina jų lūkesčius ir poreikius, suteikia žinių ir kompetencijų dirbti tarptautinėje aplinkoje, o projektas skatina ne tik tarptautiškumą ir mobilumą, bet ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Tai – didžiausia ir svarbiausia projekto pridėtinė vertė. „Iš esmės vienas stipriausių dalykų projekte tai, kad ir kuriama metodinė medžiaga anglų kalba, ir skatinamas glaudus tarptauti-

nis bendradarbiavimas bei didinama studentų ir dėstytojų mainų apimtis. Lietuvos studentai tobulina anglų kalbos žinias, o kitų šalių studentai studijuodami Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ne tik susipažįsta su Lietuvos kultūra, bet ir bendradarbiaudami rengia bendrus projektus“, – sako A.Tylienė. Siekiant supažindinti užsienio partnerius ir Lietuvos studentus, norinčius studijuoti tarptautinėse grupėse, su naujomis galimybėmis rinktis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje siūlomus studijų modulius anglų kalba, vykdant projektą parengti bukletai ir plakatai, kurie bus platinami užsienio aukštosiose mokyklose bei Lietuvoje. Užs. 1124044

Vizitinė kortelė Projektas „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų tarptautiškumo skatinimas“ (projekto kodas VP1-2.2.-ŠMM-07-K-02-033).

10

penktadienis, birželio 7, 2013

pasaulis Opo­zi­ci­jos ­ teis­mas

Pri­pa­ži­no ­ klai­das

Mo­kės ­ mo­kes­čius

Mask­vos teis­mas va­kar pra­ dė­jo nag­ri­nė­ti by­lą, ku­rio­je 12 as­me­nų kal­ti­na­mi smur­ tu per mi­tin­gą, su­reng­tą opo­ zi­ci­jos praei­tais me­tais pre­zi­ den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no inau­ gu­ra­ci­jos iš­va­ka­rė­se. Kri­ti­ kai šį pro­ce­są va­di­na pa­ro­do­ mą­ja by­la, ku­ria sie­kia­ma už­ gniauž­ti ne­pa­ten­kin­tų bal­sus.

Tarp­tau­ti­nis va­liu­tos fon­das pri­pa­ži­no, kad pla­nuo­jant pir­ mą­jį Grai­ki­jos fi­nan­si­nio gel­ bė­ji­mo pa­ke­tą 2010 m. bu­ vo pa­da­ry­ta reikš­min­gų klai­ dų, dėl ku­rių te­ko pa­reng­ ti ant­rą daug di­des­nio mas­ to ir griež­tes­nių są­ly­gų pro­ gra­mą, o ša­lis nu­grimz­do į gi­ lią re­ce­si­ją.

Bel­gi­jo­je ar­tė­ja is­to­ri­nis mo­ men­tas: pir­mą­kart nuo ša­ lies ne­prik­lau­so­my­bės pa­ skel­bi­mo 1830 m. ka­ra­liš­ ko­sios šei­mos na­riai pri­va­ lės mo­kė­ti mo­kes­čius. Val­ dan­čio­ji koa­li­ci­ja, pa­lai­kant dviem opo­zi­ci­jos par­ti­joms, šią re­for­mą pa­tvir­ti­no tre­ čia­die­nį.

M.Jack­so­no duk­rai nu­si­žu­dy­ti ne­pa­vy­ko Ve­lio­nio Mi­chae­lo Jack­so­no duk­ ra Pa­ris tre­čia­die­nį Ka­li­for­ni­jo­je bu­vo sku­biai nu­vež­ta į li­go­ni­nę, nes ban­dė nu­si­žu­dy­ti. Ban­dė per­si­pjau­ti rie­šą

15-me­tė Pa­ris pa­ra­šė sa­vi­žu­džio laiš­ką ir ban­dė per­si­pjau­ti de­ši­ nį rie­šą mė­sos ka­pok­le. Tai pra­ ne­šė apie įžy­my­bes ra­šan­ti in­ter­ ne­to sve­tai­nė TMZ. Paaug­lė, ku­rios tė­vas mi­rė 2009-ai­siais, 72 va­lan­doms bu­ vo pa­gul­dy­ta į li­go­ni­nę psi­chiat­ro prie­žiū­rai, kaip sa­kė šal­ti­nis šei­ mo­je. Jis pri­dū­rė, jog Pa­ris ser­ga dep­re­si­ja ir anks­čiau yra kal­bė­ju­ si, kad gal­vo­ja apie sa­vi­žu­dy­bę.

Va­kar vi­sos ma­no bė­dos at­ro­dė taip to­li, o da­bar at­ro­do, tar­si jos ma­nęs ne­ pa­liks. „Ji ban­dė per­si­pjau­ti rie­šą, – sa­ kė šal­ti­nis, ku­ris ne­no­rė­jo skelb­ti sa­vo var­do. – Ji tik­rai jau­čia, kad jai rei­kia tė­vo. <...> Anks­čiau kar­ tą ji bu­vo gy­do­ma dėl dep­re­si­jos, tad tai yra tar­si tik­ras pa­gal­bos šauks­mas.“ „Jos būk­lė ge­ra, <...> ji nė­ra kri­ ti­nė“, – pri­dū­rė jis. „Ko­dėl aša­ros yra sū­rios?“

Vė­lai ant­ra­die­nį Pa­ris pa­ra­šė ke­ lias ži­nu­tes „Twit­ter“, tarp jų žo­džius „Va­kar vi­sos ma­no bė­ dos at­ro­dė taip to­li, o da­bar at­ ro­do, tar­si jos ma­nęs ne­pa­liks“ ir

„Man įdo­mu, ko­dėl aša­ros yra sū­ rios?“. Jos se­ne­lė Kat­he­ri­ne, ku­ ri šiuo me­tu ke­lia by­lą ne­lem­tų M.Jack­so­no pa­sku­ti­nių gast­ro­ lių or­ga­ni­za­to­riams, sa­kė: „Bū­ti jaut­ria 15-me­te yra sun­ku, kad ir kas bū­tum.“ „Ypač sun­ku, kai ne­ten­ki ar­ti­ miau­sio žmo­gaus. Fi­ziš­kai Pa­ris vis­kas ge­rai, jai ski­ria­mas de­ra­ mas me­di­ci­ni­nis dė­me­sys. Pra­ šom gerb­ti jos ir šei­mos pri­va­ tu­mą“, – pri­du­ria­ma Kat­he­ri­ne pa­reiš­ki­me. Pa­ris mo­ti­na ir po­pmu­zi­kos ka­ ra­liaus bu­vu­si žmo­na Deb­bie Ro­ we sa­kė: „Ver­ti­na­me vi­sų rū­pes­ tį dėl Pa­ris <...> ir pa­gar­bą šei­mos pri­va­tu­mui.“ Pri­si­gė­rė tab­le­čių

Paaug­lės gy­ve­ni­me „daug kas vyks­ta“, jos pa­čios žo­džius ci­ta­ vo „En­ter­tain­ment To­night“. TMZ pra­ne­šė, kad P.Jack­son skam­bi­no pa­gal­bos sa­vi­žu­džiams li­ni­ja ir kad į jos skam­bu­tį at­si­lie­ pęs žmo­gus pra­ne­šė gel­bė­to­jams. Sve­tai­nė pa­skel­bė skam­bu­čio nu­ me­riu 911 įra­šą, ku­ria­me gir­di­mi dis­pe­če­rio žo­džiai: „Per­do­za­vi­ mas. Še­ri­fo pa­rei­gū­nai rea­guo­ja.“ Pa­ris iš na­mų bu­vo iš­neš­ta ne­štu­vais, kaip sa­ko­ma pra­ne­ši­me. Pri­du­ria­ma, kad paaug­lė per­si­ pjo­vė de­ši­nę ran­ką ir iš­gė­rė daug ibup­ro­fe­no tab­le­čių. Pa­ris, M.Jack­so­no vi­du­ri­nis vai­kas (vy­riau­sia­sis – Prince, jau­ nes­ny­sis – Blan­ke­t), jau de­biu­ta­ vo pra­mo­gų in­dust­ri­jo­je: ji pa­si­ ro­do sta­to­ma­me fil­me „Lun­do­nų til­tas ir trys rak­tai“. BNS inf.

Stygius: Ve­ne­sue­los gy­ven­to­jai pri­vers­ti sto­vė­ti il­go­se ei­lė­se ar­ba vaikš­čio­ti iš par­duo­tu­vės į par­duo­tu­vę,

ieš­ko­da­mi no­ri­mos pre­kės.

Grį­žo mais­to kor­te­lės Vie­na naf­tos tur­tin­gos Ve­ne­sue­los vals­ti­ja dėl di­džiu­lio de­fi­ci­ to nuo ki­tos sa­vai­tės įve­da mais­to kor­te­les. Sto­vi il­go­se ei­lė­se

Ši­taip spręs­ti de­fi­ci­to pro­ble­mą nu­spren­dė ant­ro­ji pa­gal dy­dį ša­ lies vals­ti­ja Su­li­ja. Daug naf­tos tu­rin­ti vals­ty­bė maž­daug 70 pro­c. mais­to pro­duk­ tų im­por­tuo­ja iš ki­tų ša­lių. Pas­ ta­ruo­ju me­tu ša­ly­je ypač trūks­ta cuk­raus, pie­no, alie­jaus, ku­ku­rū­zų mil­tų ir net tua­le­ti­nio po­pie­riaus. Gy­ven­to­jai pri­vers­ti sto­vė­ti il­go­se ei­lė­se ar­ba vaikš­čio­ti iš par­duo­tu­ vės į par­duo­tu­vę, ieš­ko­da­mi no­ri­ mos pre­kės. Ve­ne­sue­los cent­ri­nio ban­ko duo­ me­ni­mis, sty­giaus in­dek­sas ba­lan­dį pa­sie­kė 21 pro­c. – aukš­čiau­sią ro­ dik­lį nuo 2009 m., kai šis in­dek­sas bu­vo pra­dė­tas fik­suo­ti. Tai reiš­kia, kad iš 100 pro­duk­tų 21 nė­ra priei­ na­mas. 20 pre­kių per sa­vai­tę

Prob­le­ma: 15-me­tę Pa­ris ka­ma­vo dep­re­si­ja, ji ir anks­čiau yra kal­bė­

ju­si, kad gal­vo­ja apie sa­vi­žu­dy­bę.

„Reu­ters“ nuo­tr.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Su­li­jos gu­ber­na­to­riaus ad­mi­nist­ ra­ci­jos va­do­vas Blag­di­mi­ras Lab­ra­ do­ras paaiš­ki­no, kad elekt­ro­ni­nė­ je kor­te­lė­je bus fik­suo­ja­ma, ką jau pir­ko vie­nas ar ki­tas žmo­gus. Įsi­ gy­ti tą pa­čią die­ną tos pa­čios pre­ kės jis jau ne­be­ga­lės. „Vie­nos šei­mos vie­nas as­muo ga­lės nu­si­pirk­ti 20 kas­die­nio var­ to­ji­mo pro­duk­tų per sa­vai­tę“, – sa­kė B.Lab­ra­do­ras.

Eks­pe­ri­men­tas, ku­ria­me da­ly­ vaus 65 vals­ti­jos sos­ti­nės pre­ky­ bos cent­rai, apims to­kius pro­duk­ tus kaip ry­žiai, mil­tai, svies­tas, pie­nas, tua­le­ti­nis popierius ir dan­ tų pa­sta.

Elekt­ro­ni­nė­je kor­ te­lė­je bus fik­suo­ja­ ma, ką jau pir­ko vie­ nas ar ki­tas žmo­gus. Įsi­gy­ti tą pa­čią die­ną tos pa­čios pre­kės jis jau ne­be­ga­lės.

Di­džiu­lė inf­lia­ci­ja

Opo­zi­ci­ja dėl pro­duk­tų de­fi­ci­to kal­ti­na griež­tą eko­no­mi­kos kont­ ro­lę, ku­rią vyk­do vy­riau­sy­bė, ir kri­ti­kuo­ja ga­my­bos bei var­to­to­jų po­rei­kių nea­ti­ti­ki­mą. Pag­rin­di­nių pro­duk­tų – mil­ tų, ry­žių, cuk­raus – par­da­vi­mo kont­ro­lė daž­nai pri­ve­da prie to, kad var­to­to­jai su­per­ka juos di­de­ liais kie­kiais, o pa­skui per­par­duo­ da bran­giau. Ba­lan­dį inf­lia­ci­ja Ve­ne­sue­lo­je pa­sie­kė 29,4 pro­c., ir im­por­tuo­ja­

mų mais­to pro­duk­tų de­fic­ i­tas da­ bar yra sun­kiau­sias per ket­ve­rius me­tus. Vals­ty­bės kont­ro­lės kri­ti­kai įsi­ti­ ki­nę, jog ve­lio­nio pre­zi­den­to Hu­go Cháve­zo su­kur­tas eko­no­mi­nis mo­ de­lis se­niai at­gy­ve­no. O Ve­ne­sue­los val­džia dėl tam tik­ rų pre­kių sty­giaus kal­ti­na opo­zi­ci­ jos po­li­ti­kų są­moks­lą ir spe­ku­lia­ ci­ją kai­no­mis. Vals­ty­bė re­gu­liuo­ja kai­nas, kad pre­kės bū­tų priei­na­ mos skur­džiau­siems vi­suo­me­nės sluoks­niams. Milijardas subsidijoms

Mais­to kor­te­lių sis­te­ma iki šiol vei­ kia Ku­bo­je, čia ji bu­vo įves­ta prieš pu­sę am­žiaus, po to, kai JAV pa­ skel­bė ša­lies blo­ka­dą. Ry­žiai, viš­tie­na, cuk­rus, pie­nas, kiau­ši­niai, svies­tas, pu­pe­lės, ma­ ka­ro­nai ir du­jų ba­lio­nai par­duo­da­ mi tik pa­gal kor­te­les. Prieš ku­rį lai­ką Ku­bos pre­zi­den­ tas Raú­lis Cast­ro pa­ža­dė­jo pa­laips­ niui at­si­sa­ky­ti kor­te­lių sis­te­mos, nes eko­no­mi­ka neat­lai­ko mais­to kai­nų su­bsi­di­ja­vi­mo iš­lai­dų. Šiuo me­tu Ku­ba mais­to su­bsi­di­ joms iš­lei­džia dau­giau nei mi­li­jar­dą do­le­rių, ku­rie pa­skirs­to­mi gy­ven­ to­jams per kor­te­les. BBC inf.

11

penktadienis, birželio 7, 2013

pramogų

Redaktorė Rita Bočiulytė

gidas

Karaliaus šiuolaikinis šokis Kitą savaitę Lietuvos uostamiestyje rinksis šiuolaikinio šokio entuziastai iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Spektakliai ir performansai vyks salėse, gatvėse ir net prekybos centruose.

rengta Taline ir Rygoje, o dabar teko atsirinkti geriausius trijų šalių šiuolaikinio šokio spektaklius Klaipėdoje sprogsiančiam „Baltijos burbului“. Anot meno vadybininkės Akvilės Eglinskaitės, Klaipėdos menininkų grupė „Žuvies akis“, organizuojanti šį aštuonių Šiaurės ir Baltijos šalių šokio bendruomenės susitikimą, kartu nori pažadinti klaipėdiečių susidomėjimą šiuolaikiniu šokiu. Bet, net jei jis ir nebus labai dide-

200

Suvažiuos iš aštuonių šalių

Birželio 12–15 d. Klaipėdoje vyks didžiausio Šiaurės ir Baltijos šalių scenos menų tinklo „keðja“, vienijančio šiuolaikinio šokio bendruomenę, suvažiavimas. Tai – aštuonias šalis bei 11 jų organizacijų jungiantis tinklas, kuriame glaudžiai bendradarbiauja Šiaurės ir Baltijos šalys. Projekto pavadinimui pasitelktas islandiškas žodis „keðja“, reiškiantis grandinę ir suprantamas visomis Šiaurės šalių kalbomis. Jis išreiškia pagrindinį šio tinklo siekį – sustiprinti jau egzistuojančius Šiaurės ir Baltijos šalių šokio organizacijų ir meno kūrėjų ryšius bei skatinti naujus. Kaip pasakojo šio susitikimo uostamiestyje viena iš organizatorių menininkų grupės „Žuvies akis“ narė menotyrininkė ir meno vadybininkė Goda Giedraitytė, į Klaipėdoje rengiamą suvažiavimą atvyks per 200 šokio profesionalų: šokėjai, choreografai, šokio pedagogai, festivalių prodiuseriai, vadybininkai, institucijų ir organizacijų vadovai, net politikai, su kuriais bus diskutuojama apie šios meno šakos plėtros perspektyvas.

– tiek šokio profesionalų atvyks į Klaipėdą iš Šiaurės ir Baltijos šalių.

Trijulė: „keðja“ suvažiavimą Klaipėdoje organizuojančios A.Šeiko, A.Eglinskaitė ir G.Giedraitytė pasirūpino,

kad jo metu įvairiausiose uostamiesčio erdvėse klaipėdiečius intriguotų šiuolaikinis šokis.

Diskutuos apie tapatybę

Keturias dienas truksiančiame suvažiavime bus nagrinėjama šiuolaikinei Europai ir visam globalėjančiam pasauliui aktuali tapatybės problema. Klaipėdiečių pasirinkta forumo tema – „Nacionalinė meninė tapatybė šokyje“ – kviečia diskutuoti, kaip globalinio pasaulio kontekste išsaugoti raiškos unikalumą ir kartu išlikti suprantamiems vieni kitiems? Kiek esame veikiami savo praeities, liaudies tradicijų, mentaliteto ir pan.? Ar tam, kad išliktume globalioje rinkoje, privalome kurti universalų meną? Ar tapatybė gali būti parduota kaip prekės ženklas? Ar šiuolaikinė Europa egzistuoja už tapatybės ribos?.. Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma diskusijose, prakti-

niuose seminaruose, kūrybinėse dirbtuvėse. Juos ves žymiausi šių dienų ekspertai: šokio antropologijos prof. Andrée Grau iš Didžiosios Britanijos, choreografai Alexanderis Andriashkinas (Rusija) ir Manuel Pelmus (Rumunija), pernai apdovanotas Berlyno menų akademijos ir savivaldybės aukščiausiu įvertinimu „Berlyno meno prizu“. Taip pat dalyvaus viena aktyviausių šių dienų šokio prodiuserių Laurie Uprichard (Airija, Prancūzija), Amareya teatro meno vadovė ir Gdansko šokio festivalio kuratorė dr. Katarzyna Pastuszak (Lenkija), Europos žurnalo „tanz“ vyriausiasis redaktorius Arndas Wesemannas (Vokietija) ir kiti.

Sprogs „Baltijos burbulas“

Paraleliai bus pristatoma Šiaurės ir Baltijos šalių šiuolaikinio šokio kūrėjų programa, sudaryta iš dviejų segmentų – nemokamų viešų pasirodymų įvairiose miesto erdvėse bei Baltijos šalių šokio platformos „Baltic Bubble“, kurios spektakliai vyks „Švyturio menų doke“, Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Choreografijos katedros prof. J.Gudavičiaus salėje ir Klaipėdos koncertų salėje . Per tris vakarus bus pristatyta 10 Lietuvos, Latvijos ir Estijos choreografų darbų. Bilietais po 15 Lt bus prekiaujama prie įėjimo į spektaklius. Choreografė Agnija Šeiko aiškino, kad „Baltic Bubble“ vyks jau trečiąsyk pamečiui. Prieš tai Baltijos šokio platforma buvo su-

lis, publikos spektakliuose nepristigs, nes vien suvažiavimo dalyvių atvyks per du šimtus, o jau jie tai tikrai veršis pamatyti kuo daugiau. Šio suvažiavimo naujiena – naujo Šiaurės-Baltijos šalių prodiuserių tinklo susitikimas bei šokantis turas – ekskursijų maršrutas po Klaipėdą, kurį ves ne tradiciniai gidai, bet šokėjai, istoriniai faktai, įvykiai ir asmenybės bus pristatomi šokio miniatiūromis. Suvažiavimo Klaipėdoje partneriai – Klaipėdos universitetas ir Lietuvos šokio informacijos centras. Renginio biudžetas – 345 tūkst. litų. Jį remia ES programa „Kultūra“, Šiaurės Baltijos mobilumo programa, LR Kultūros rėmimo fondas ir Klaipėdos miesto savivaldybė. „Klaipėdos“ inf.

„keðja“ renginių programa – www.kl.lt

Performansai: šokio trupė „fieldworks“ iš Belgijos kartu su Klaipėdos menininkų grupe „Žuvies akis“ viename iš Klaipėdos prekybos centrų šią savaitę pristato intriguojantį šokio ir

garso projektą „Pasiskolinti vietovaizdžiai“, publikai žadantį nekasdienišką apsipirkimą. Tai lyg apšilimas prieš „keðja“ suvažiavimą.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

12

penktadienis, birželio 7, 2013

pramogų gidas Kaliningradiečiai žadins prisiminimus

„Vėlungis“ baigsis tarmių koncertu

Kaliningrado srities filharmonija šiandien Klaipėdoje surengs koncertą, skirtą Rusijos dienai. Jo programoje „Manyje gyvena prisiminimai...“ skambės dainos, operų arijos iš žymaus rusų dainininko Muslimo Magomajevo (1942–2008) repertuaro. Tai vienas iš tarptautinio menų festivalio „Gintarinis vėrinys“ renginių. Jame muzikuos Kaliningrado srities filharmonijos pučiamųjų orkestras, vadovaujamas Eduardo Gantovskio, bei solistai Viktorija Bobkova (mecosopranas), Aleksandras Dudnickis, Nikolajus Gorlovas ir Arkadijus Martirosianas (baritonai). KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Birželio 7 d. 18.30 val. KAINA? 23 Lt.

Klaipėdos etnokultūros centras birželio 6–9 dienomis vaikus ir jaunimą sukvietė į Girulius, į etninės kultūros stovyklą „Vėlungis“. Ten dainuojama, muzikuojama, šokama ir mėgaujamasi įvairių amatų popietėmis. Stovyklos tema – Tarmių metai, todėl į ją susirinkusieji susipažįsta su etnografinių regionų tarmėmis, jų žodynu, pasakojamąja tautosaka. Paskutinę dieną stovyklautojai Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Girulių filiale ir bendruomenės namuose surengs baigiamąjį „Vėlungio“ stovyklos koncertą, kuriame parodys, ko išmoko. KUR? Girulių bibliotekoje (Šlaito g. 10A). KADA? Birželio 9 d. 12 val. KAINA? Nemokamai.

Į muzikos bangas ners į tango ritmu Kitą savaitę Klaipėdos koncertų salėje bus galima išgirsti netradicinį smuiko ir gitaros derinį kartu su styginių orkestru.

lando Dyenso kompozicija gitarai ir orkestrui „Tango e sky“ bei Honkonge gimusio žymaus britų gitaros atlikėjo, kompozitoriaus Geraldo Garcia‘os Koncertas smuikui, gitarai ir orkestrui. Pastarąjį kūrinį diriguos jaunas, perspektyvus dirigentas Modestas Barkauskas. Lietuvos muzikos ir te-

Sergejus Krinicinas:

Smuikas laikomas vienu artimiausių instrumentų žmogaus balsui, o balsas, lydimas gitaros skambesio, atsiskleidžia dar jausmingiau...

Smuiku grieš V.Čepinskis

Temperamentingoje programoje „Birželio koncertai ir tango“ kartu su Klaipėdos kameriniu orkestru muzikuos jau senokai Klaipėdoje girdėtas smuikininkas Vilhelmas Čepinskis ir gitaristas Sergejus Krinicinas. V.Čepinskis nuolat koncertuoja kaip solistas, taip pat su skirtingais Lietuvos ir užsienio kolektyvais ne tik Europoje, bet ir JAV, Dominikos Respublikoje, Japonijoje. Klaipėdiečiai puikiai prisimena smuikininko suburto kolektyvo „Camerata Klaipėda“ koncertus. Šiuo metu jo vadovaujamą orkestrą globoja Vilnius, ir jis vadinasi „Camerata Palatina Vilnensis“. „Tikiuosi, jog Klaipėdos melomanai jau pasiilgo emocionalių šio talentingo smuikininko pasirodymų“, – sakė Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas violončelininkas Mindaugas Bačkus, ruošdamas naują programą. Gitara gros S.Krinicinas

S.Krinicinas yra ne vieno gitaros konkurso, Lietuvos klasiki-

Duetas: V.Čepinskis ir S.Krinicinas jau nebe pirmi metai koncertuoja kartu.

nės gitaros festivalio laureatas. Jis groja Baltijos gitarų kvartete, koncertuoja Lietuvoje ir užsienio šalyse. Smuikininkas ir gitaristas bendradarbiauja jau keletą metų; drauge yra parengę ne vieną programą. Beje, pernai jų duetas pasirodė ir Klaipėdos koncertų salėje. „Smuikas laikomas vienu artimiausių instrumentų žmogaus balsui, o balsas, lydimas gitaros skambesio, atsiskleidžia dar jausmingiau...“, – teigė S.Krinicinas.

Papildys styginių orkestras

Šį kartą dueto muzikavimą papildys darnus styginių orkestro skambesys. Klaipėdos kamerinio orkestro, intriguojančio vis naujomis programomis, laukia kūrybinga ir veikli vasara. Jau suplanuoti koncertai „Paežerių dvaro“, Tytuvėnų vasaros, Žagarės vyšnių, Palangos sakralinės muzikos „Ave Maria“, Kristupo vasaros, Piano. lt festivaliuose. Per Jūros šventę Klaipėdos kamerinis orkestras klausytojams pateiks netradicinę, skandina-

viško skambesio programą, parengtą su svečiais iš Danijos – alternatyvaus džiazo grupe „Offpiste Gurus“. Pirmojoje koncerto dalyje orkestras atliks argentiniečių gitaristo ir kompozitoriaus Máximo Diego Pujolo siuitą „Buenos Aires“ bei ispanų gitaristo ir kompozitoriaus Isaako Albenizo kompoziciją „Ispanija“. Diriguos M.Barkauskas

Antrojoje koncerto dalyje skambės prancūzų-tunisiečių kilmės gitaristo ir kompozitoriaus Ro-

atro akademijoje jis įgijo choro dirigento ir operinio simfoninio dirigavimo specialybes. M.Barkauskas yra Vilniaus B.Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas. Vakaro programą užbaigs jausmingas Ástoro Piazzolla’os „Meditango“ smuikui, gitarai ir orkestrui. Pasinerti į tango ritmu pulsuojančias muzikos bangas klaipėdiečiai kviečiami birželio 12 d. 18 val. „Klaipėdos“ inf.

Fotografijos parodoje – vanduo, žemė ir Benas Šarka Antano Mončio namuose-muziejuje Palangoje rytoj 17 val. atidaroma menininkės Kristinos Sereikaitės fotografijos paroda „Vanduo. Žemė. Detalė – Benas Šarka“, veiksianti iki liepos 5-osios.

Ašis: K.Sereikaitės fotografijų ciklo pagrindinis objektas – nuogas ir trapus

žmogaus kūnas, nesipriešinantis gamtos didybei ir susiliejantis su ja.

K.Sereikaitė (g. 1980 m.) 2005-aisiais tapo Prancūzų kultūros centro Roberto Doisneau garbei organizuoto fotografijos konkurso laureate, nuo tol aktyviai dalyvauja parodose. Jauna menininkė jau yra surengusi 11 personalinių ekspozicijų Lietuvoje, Danijoje, Prancūzijoje, dalyvavo tarptautinėse jungtinėse meno parodose Prancūzijoje, Meksikoje, JAV. Kaip pastebėjo menotyrininkė dr. Eglė Jaškūnienė, K.Sereikatės profesinė ir kūrybinė biografija yra susijusi su globaliomis vizualinės kultūros studijomis. Jos 2000– 2012 m. biografijoje susipina kinematografiniai ir fotografiniai edukaciniai elementai, leidžiantys autorei profesionaliai reikštis abie-

jose veiklos srityse. Jos profesinė raida audiovizualinėje srityje buvo nuosekli ir apima visą šiuolaikinio audiovizualinio meno studijų spektrą – tai režisūros studijos Klaipėdos universitete, fotografijos studijos Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje bei Nacionalinėje fotografijos mokykloje Arlyje (Prancūzija), operatorinės studijos Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kristinos kūrybinė veikla vienareikšmiai remiasi jos studijų lauku – tai profesionali fotografijos ir operatorinio meno sintezė, leidžianti operuoti abiejų sričių raiškos galimybėmis. „Fotografijos srityje autorė jau turi susiformavusį pakankamai aiškų kūrybinį braižą, kurį galima apibūdinti kaip romantinę šiuolaikinės visuomenės personifikaciją. Jos darbai reflektuoja emocinę individo būseną, kuri analizuojama atsietai nuo civilizacinių, urbanistinių, demografinių ir kitų, su šiuolaikine žmogaus būtimi susi-

jusių laukų. Tai savotiška būsena, kuri asocijuojasi su reminiscencijų, asociacijų refleksijomis. Jos pateikiamos per jaunystės, feminizmo, kartų kaitos, personalines istorinės savivokos prizmes. Kosmopolitiniame globalizacijos kontekste Kristinos darbai patraukia emociniu subjektyvizmu, jausmingumu, kuriame dera šiuolaikinės asmeninio, personifikuoto ir europinio, globalizuoto identiteto raiškos“, – teigė E.Jaškūnienė. Paroda „Vanduo. Žemė. Detalė – Benas Šarka“ sujungs dvi nuotraukų serijas, sukurtas bendradarbiaujant su klaipėdiečiu menininku Benu Šarka. Anot autorės, tai bandymas fotografijos priemonėmis ieškoti pirmapradžio žmogaus santykio su gamta ir jos elementais – vandeniu ir žeme. Nuogas ir trapus žmogaus kūnas, nesipriešinantis gamtos didybei ir susiliejantis su ja – pagrindinis fotografijų ciklo objektas. „Klaipėdos“ inf.

13

penktadienis, birželio 7, 2013

pramogų gidas Vyks tarptautinis baleto festivalis

Nidoje gaus „Vargonų vasara“

Tarptautinis baleto festivalis-konkursas „CODA 2013“ iš Lietuvos, Latvijos bei Rusijos Kaliningrado srities į Klaipėdą rytoj sukvies daugiau nei 350 vaikų ir jaunuolių, šokančių klasikinį bei modernųjį šokį. Renginyje taip pat bus pristatyta parodomoji M.K.Čiurlionio menų mokyklos programa, pasirodys LNOBT baleto šokėja Grytė Dirmaitė. Parodomojoje festivalio programoje šoks 3–5 metų vaikai, o konkursinėje dalyje savo pasiekimus demonstruos 6–18 metų šokėjai. Laureatams specialius prizus įsteigė primabalerina Eglė Špokaitė bei dienraštis „Klaipėda“. KUR? Klaipėdos muzikiniame teatre (Danės g. 19). KADA? Birželio 8 d. 14 val. KAINA? 10 Lt, renginio dieną – 15 Lt.

Pajūryje praūžė džiazai, o jiems įkandin atgaudžia vargonai. Antroje birželio pusėje Nidoje vyks „Vargonų vasara 2013“. „Šįsyk kaip niekad varganas mūsų biudžetas, bet labai ambicinga programa – ačiū užsienio šalių ambasadoms! Penki festivalio koncertai – tai tarptautinio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso laureatų rečitaliai. Šiemet šis konkursas švenčia 45-metį, todėl džiaugiamės, kad pasitaikė gera proga į Lietuvą pasikviesti Europos vargonų elito atstovų. Jie visi mūsų pajūryje vargonuos pirmą kartą“, – sakė festivalio organizatorius vargonininkas Balys Vaitkus. KUR? Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje (Pamario g. 43). KADA? Birželio 16–30 d. 20 val. KAINA? 15 Lt.

Sapnai

„Klaipėdos galerijoje“ atidaryta jaunos menininkės, šiuo metu gyvenančios ir kuriančios Braitone (Didžioji Britanija), Monikos Jakimauskaitės paroda „Akimirkos“. Iš Klaipėdos kilusi autorė gimtajame mieste pristato pirmąją personalinę parodą.

Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Meno skyriuje šiandien 17.30 val. atidaroma Vilijos Visockienės fotografijų paroda „Sapnai...“.

Sugrįžimas: 2005-ųjų Vilniaus dailės akademijos Tekstilės katedros absolventė M.Jakimauskaitė, dabar sėkmin-

Danguolė Ruškienė Sujungė dvi meno sritis

Joje M.Jakimauskaitė sujungė dvi savo prigimtimi skirtingas meno sritis – tekstilę bei fotografiją ir vieną, bet talpią temą – prisiminimų ir nuojautų prisodrintas asmenines akimirkas. Jau kurį laiką užsienio meno parodose ir mugėse sėkmingai savo kūrybą pristatančios menininkės paroda „Klaipėdos galerijoje“ veiks iki birželio 27 d. Vėliau ji persikels į Simono Dacho namus. Akivaizdu, kad prieš aštuonerius metus Vilniaus dailės akademijoje, Tekstilės katedroje įgijusi bakalauro diplomą Monika jau spėjo įvaldyti pagrindines tekstilės technikas ir tai atvedė ją prie autorinės raiškos paieškų. Kaip teigė M.Jakimauskaitė, jos šiandieninei meninei kalbai rastis dar trūko fotografijos, kuri išlaisvintų mintis ir kartu suformuotų stabilią realybės atramą – ne tik kaip nuorodą, palengvinančią autorės sumanymams realizuotis, bet ir kaip orientyrą suvokėjui, nukreipiant mintis pageidaujama linkme. 2008-aisiais Braitono universitete išklausytas nespalvotos, analoginės fotografijos kursas suteikė jai galimybę papildyti lig tol naudotų raiškų arsenalą naujomis priemonėmis. Taip jos kūryboje tekstilė susijungė su fotografija ir išsikristalizavo į šiandien naudojamą autorinę techniką. Su jausmais ir apmąstymais

Parodoje „Akimirkos“ autorės naudojamos tekstilės technikos – gana tradicinės: aplikacijos, derinant skirtingų faktūrų ir spalvų, įvairios kilmės ir sudėties pluoštus, siuvinėjimas, dygsniavimas ir pan. Dažniausiai Monikos pasiren-

gai kurianti Didžiojoje Britanijoje, pirmą kartą į Klaipėdą atvežė savo darbų parodą.

Vytauto Petriko nuotr.

Įvaizdintos mintys

kama tekstilinė kalba neperžengia taikomosios ir dekoratyvinės dailės ribų, pasiūlo jau įprastus tekstilės meno kūrinių raiškos būdus ir suformuoja kartais net pernelyg skambų komercinį atgarsį. Fotografija autorei leidžia atitrūkti nuo tekstilinio pluošto diktato ir įvesti savo kūriniuose gana ryškias korekcijas, užfiksuotą atvaizdą pateikiant kaip centrinį, kaip savotišką jausmų bei prisiminimų sankaupą ir meditatyvios prigimties apmąstymų išeities tašką. Realistiniai fotografiniai vaizdai pratęsiami, palaipsniui pereinant į visiškai kitą vizualinę raišką. Čia architektūros linijos ryškaus audinio plote pratęsiamos dygsniais, fototechnikos optikos užfiksuotos šiurkščios faktūros atkartojamos analogiškų medžiagų skiautėmis, smėlis nejučia pereina į gruoblėtą šydą, o akmenys išsisėja už fotografijos ribų kruopščiai autorės rankomis nugludinta oda.

Fotografiniai vaizdai jai suteikia galimybę išsaugoti akimirkas, o tekstilė – improvizuoti, fantazuoti, apmąstyti ar spėlioti. Darbuose – ir gimtoji Klaipėda

M.Jakimauskaitės darbuose – gimtoji Klaipėda, Lietuvos pajūris, naujai pažintos vietovės, tarp jų – ir Braitonas. Nors fiksuojamuose vaizduose apstu žmogaus paliktų pėdsakų, bet jo paties čia nėra. Autorė ieško tvaresnių savo fizine prigimtimi objektų, mažiau kintančių laiko tėkmėje. Anot jos, tokie realybės atspindžiai yra stabilesni, turintys ilgalaikį poveikį ir neabejotinai žadinantys ryškesnes emocijas. Čia – gyvenimas iš praeities, dabarties ir atsargios ateities vizijos.

Monika teigė, kad jos fiksuojami fotografiniai vaizdai jai suteikia galimybę išsaugoti kiekvienos dienos, akimirkos momentus, o tekstilės technikos – improvizuoti, fantazuoti, apmąstyti ar spėlioti. Pagrindiniai jos fiksuojami objektai – urbanistiniai ir gamtos peizažai, kuriuos aprėmina ryškios, vibruojančios audinių skiautės, kur ne kur išmargintos užfiksuotų objektų motyvais jau visai kitomis priemonėmis. Fotografija (taip pat atspausta ant audinio) sulydoma su skirtingų faktūrų ir spalvų audiniais į vientisą meninę kalbą, taip pratęsiant užfiksuoto vaizdo vizualinę ir prasminę sąrangą. Nors rezultatas ir nėra visiškai naujas, tačiau intriguoja autorės pasirenkamais sprendimais. Jie sujungia ne tik skirtingas atlikimo technikas, bet susintetina ir pasirenkamų raiškų leksikoną, atveriantį pakankamai talpų interpretacinį lauką. Jame kiekvienas nesunkiai aptiks savo realybėje ar vizijose (iš)būtų akimirkų.

Jos autorė V.Visockienė gimė 1971 m. Šakiuose, ten baigė vidurinę mokyklą, nuo 1994 m. gyvena Zarasų rajone, šiuo metu – Dusetose. Kaip popieriaus karpinių meistrė, ji nuo 2001-ųjų yra Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė. Taip pat rašo eilėraščius, 2002-aisiais tapo Zarasų rajono metų literate. Fotografijos srityje Vilija irgi pasižymėjo: pernai laimėjo Lietuvos fotomenininkų sąjungos fotografijų konkursą „Debiutas 2012“, šiemet gavo tarptautinės fotografijos parodos-konkurso „Žirgas fotografijoje“ Dusetų dailės galerijos prizą, apdovanota tarptautinės gamtos fotografijų parodos Utenoje „Žemės diena – 2013“ diplomu, tapo laukinės gamtos fotografijos konkurso „Gintarinis žaltys“ laureate ir gamtos fotografų klubo „Žalias skėtis“ nare. V.Visockienė 2002–2013 m. surengė personalines karpinių ir fotografijų parodas Zarasuose, Visagine, Vilniuje, Utenoje, Klaipėdoje, nuolat dalyvauja jungtiniuose meno projektuose. Šiuokart menininkė į Klaipėdą atvežė savo fotografijas, tarsi atklydusias iš sapnų. Vilijos žodžiais, „būna, kad sapnai tampa įkyriais svečiais, nelabai leidžiančiais užmigti. Ir sapnuojam juos – neryškius ir nerimtus, nespalvotus ir keistus, naivius ir graudžius. Tie pavidalai, idėjos, svajonės kasdien mus lanko, ne tik naktimis, bet ir dienos metu – jie plevena aplink ir rymo šalia, bandydami atkreipti mūsų dėmesį, norėdami papasakoti apie kitokią realybę, kviesdami ten apsilankyti...“ Su V.Visockienės fotografijų „Sapnais...“ Meno bibliotekoje bus galima susipažinti iki liepos pradžios. „Klaipėdos“ inf.

Pavidalai: V.Visockienė savo fo-

tografijose įkūnijo sapnus.

14

penktadienis, birželio 7, 2013

sportas Klaipėdoje žais Filipinų rinktinė

Nugalėtos norvegės

Jaunimo ekipos pergalė

Šalies studentų krepšinio lygos vicečempionai Lietuvos sporto universiteto (LSU) žaidėjai sekmadienį Klaipėdos arenoje išmėgins jėgas su Filipinų nacionaline rinktine, kuri rengiasi Azijos čempionatui. Filipiniečiai Lietuvoje bus neatsitiktinai, juos konsultuoja mūsų šalies specialistas Kęstutis Kemzūra.

Pergale planetos merginų jaunimo (iki 23 m.) paplūdimio tinklinio čempionatą Lenkijoje pradėjo klaipėdietė Ieva Dumbauskaitė ir Monika Povilaitytė iš Tytuvėnų. Lietuvės pirmosiose A grupės rungtynėse per 31 min. 2:0 (21:17, 21:16) nugalėjo norveges Irmelin Torsvik Sannarnes bei Anę Guro Tveit Hjortland.

Lietuvos jaunimo (iki 21 m.) futbolo rinktinė pirmosiose 2015 metų Europos čempionato atrankos varžybose Marijampolėje 2:1 nugalėjo bendraamžius iš San Marino. Lietuviai po Ovidijaus Verbicko (11 min.) įvarčio pirmavo, tačiau svečiai išlygino rezultatą. Pergalingą įvartį 84ąją min. pasiekė Lukas Spalvis.

Sporto telegrafas Pagerbtuvės. Šiandien 17.30 val. Klaipėdos sportininkų namuose (S.Daukanto g. 24) 80-ojo gimtadienio proga bus sveikinamas vienas iš dviračių turizmo Lietuvoje pradininkų, žymus keliautojas, dviračių turizmo sporto meistras, teisėjas Algimantas Knašas. Pokyčiai. Kitą sezoną prie Lietuvos krepšinio lygos vicečempiono Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubo vairo toliau stovės vokietis Dirkas Bauermannas, o jo asistentai bus Dainius Adomaitis ir Arvydas Gronskis. Tačiau pakeistas fizinio rengimo treneris – vietoj slovėno Tomašo Brineco ateis Tomas Munius, pastaruosius du sezonus dirbęs Ukrainoje, Dnepropetrovsko „Dnipro“ klube, kurį treniravo Valdemaras Chomičius. 2007-2008 metų sezone 32-ejų T.Munius talkino tuomečiam „Lietuvos ryto“ fizinio rengimo treneriui Juozui Šapalui, po to buvo Vilniaus „Perlo“ fizinio rengimo treneris. Šią vasarą T.Munius yra atsakingas už Lietuvos vaikinų jaunimo (iki 20 metų) rinktinės fizinį pasiruošimą.

Futbolininkai prisiminė E.Karinauską Pirmąjį senjorų futbolo turnyrą ilgamečiam „Atlanto“ žaidėjui Edmontui Karinauskui atminti laimėjo šeimininkai ir svečiai iš Latvijos – Ventspilio futbolininkai.

Stipriausieji: jaunesnių senjorų – per 35 metų – turnyre triumfavo klaipėdiečiai.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Aukštyn. Ketvirtadienį šeštą kartą šiemet paskelbtame Tarptautinės futbolo federacijų asociacijos (FIFA) pasaulio rinktinių reitinge Lietuvos nacionalinė vienuolikė su 330 įskaitinių taškų per mėnesį iš 111-osios vietos pakilo į 105-ąją. Per keturias savaites Lietuvos ekipa savo kraitį padidino keturiolika įskaitinių taškų. Pralaimėjo. Lietuvos merginų jaunimo (iki 20 metų) krepšinio rinktinė, treniruojama klaipėdiečio Daliaus Ubarto, Panevėžyje pirmąsias kontrolines rungtynes beviltiškai pralaimėjo Japonijos moterų rinktinei – 57:103. Lietuvos komandoje geriausiai sekėsi vidurio puolėjai Ievai Prėskienytei, pelniusiai 19 taškų. 11 taškų surinko Greta Tamašauskaitė, 7 – Laura Želnytė, po 6 – Ieva Kazlauskaitė ir Agnė Černeckytė. Lietuvių laukia išvyka į Latviją, kur birželio 9–11 d. žais kontrolines rungtynes su šios šalies bendraamžėmis. Šešiolikos ekipų Senojo žemyno 20-mečių merginų krepšinio pirmenybės, kurioms ruošiasi mūsų rinktinė, Turkijoje vyks liepos 4–14 d, o lietuvaičių varžovėmis D grupėje bus Vokietijos, Švedijos bei Turkijos žaidėjos. Krepšinis. Trečiosiose Ispanijos vyrų krepšinio čempionato pusfinalio rungtynėse „Barcelona Regal“ komanda, kurios gretose dėl lūžusio šonkaulio nerungtyniavo Šarūnas Jasikevičius, trečiadienį svečiuose 84:62 nugalėjo Las Palmaso „Herbalife Gran Canaria“ krepšininkus, laimėjo pusfinalį iki trijų pergalių 3:0. „Barcelona Regal“ ekipos varžove finale iki trijų pergalių bus vicečempionas Madrido „Real“ klubas, kurio gretose dėl traumos nerungtyniauja Martynas Pocius.

Dėl dviejų taurių varžėsi vyresni nei 35 metų ir 50 metų senjorai. „Jaunuolių“ turnyre pergalę šventė Klaipėdos „Veteranai“, laimėję visas trejas rungtynes, – 4:1 su „Baltais“, 3:1 – „Klasco“ ir 2:1 nugalėjo „Vakarus“. Senjorų per 50 metų varžybose visoms keturioms ekipoms sužaidus tarpusavyje, po lygiai taškų surinko trys ekipos – Klaipėdos, Ventspilio ir Kaliningrado (Rusija). Klaipėdiečiai 2:0 įveikė rusus, tačiau tokiu pat skirtumu nusileido latviams. Geresnis įvarčių

skirtumas palankiausias buvo latviams, nes jie, varžovams iš Kaliningrado nusileidę 0:1, turėjo teigiamą santykį. Varžybų puošmena tapo draugiškos rungtynės tarp Klaipėdos komandos ir Lietuvos rinktinės, kuriose žaidė 60 metų ir vyresni senjorai. Pergalę 2:1 šventė svečiai, kuriuos į priekį vedė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Julius Kvedaras, Romualdas Laurinavičius. Uostamiesčio ekipoje žiūrovai išvydo legendinius „Atlanto“ žaidėjus Mindaugą Kaušpėdą, vartininką Algimantą Lungį, gynėją Kazį Indrijaitį.

Vytauto Petriko nuotr.

Bendražygiai: LFF prezidentui J.Kvedarui (balti marškinėliai) ir su juo

kovojančiam M.Kaušpėdui (dešinėje) Klaipėdos stadionas gerai žinomas – abu rungtyniavo „Atlante“.

„Atlante“ – jaunimo rinktinės kapitonas Klaipėdos „Atlanto“ futbolo klubas pasirašė dvejų metų sutartį su 18-mečiu tauragiškiu Luku Artimavičiumi.

Kurorte: L.Artimavičius ir V.Lekevičius parašus sutartyje suraitė Pa-

langoje.

„Atlanto“ futbolo klubo nuotr.

Tauragėje futbolininko kelią pradėjęs jaunuolis ketverius metus meistriškumą kėlė Nacionalinėje futbolo lygoje. Nuo 2013-ųjų sezono rungtyniavo gimtojoje „Tauro“ komandoje. 1994 metų rugpjūčio 12 d. gimęs L.Artimavičius Tauragės komandoje žaidė neturėdamas sutarties, todėl jam nebuvo kliūčių pereiti į „Atlantą“. Į pirmąją Klaipėdos futbolo klubo treniruotę 189 cm 82 kg gynėjas atvyks birželio 17 d., o uostamiesčio ekipai atstovauti galės po Europos jaunimo iki 19 metų čem-

pionato, kuriame jis, būdamas Lietuvos U-19 rinktinės kapitonu, gins šalies garbę. „Kalbėjomės su L.Artimavičiumi dar žiemą, prieš treniruočių stovyklą Turkijoje, tačiau jis norėjo Tauragėje baigti mokslus vidurinėje mokykloje, – sakė „Atlanto“ klubo direktorius Vacys Lekevičius. – Futbolininkas turi gerus duomenis. Ypač maloniai stebina jo greičio ir vikrumo savybės. Tiesa, gynėjui dar trūksta patirties, tačiau tai tik laiko klausimas.“ Pats žaidėjas irgi patenkintas tolesniu savo karjeros posūkiu. „Atlantas“ – labai gera komanda, treneriai – kvalifikuoti, todėl džiaugiuosi, kad atvyksiu į Klaipėdą“, – sakė L.Artimavičius.

19

penktadienis, birželio 7, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. Baltoji Iltis – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 11 d.

Avinas (03 21–04 20). Palanki diena bendrauti su draugais ir jaunais žmonėmis. Teigiamai vertinsite savo padėtį, bus malonu padėti aplinkiniams. Šiandien viskas jūsų rankose. Jautis (04 21–05 20). Gali būti, kad jums bus pasiūlytas darbas. Daug dėmesio skirkite komandinei veiklai – kartu nuveiksite daug daugiau. Dvyniai (05 21–06 21). Aplinkiniai trukdys išsakyti savo nuomonę, todėl jums gali pritrūkti jėgų ir kantrybės bendraujant su kolegomis. Jūsų idėjos gali likti neįvertintos. Bus gana sunku objektyviai vertinti įvykius, todėl rizikuojate susipainioti net pačiose paprasčiausiose situacijose. Vėžys (06 22–07 22). Būsite neįprastos nuotaikos. Galbūt sutiksite patrauklų žmogų ir įsimylėsite. Tačiau romantiškas susižavėjimas ilgai netruks. Būkite atidus ir netyčia neįskaudinkite artimo žmogaus. Liūtas (07 23–08 23). Geras laikas paskaityti knygą ar pažiūrėti filmą. Kalbėdamas ar bendraudamas būsite labai emocionalus. Žmonės lengvai supras, ką galvojate. Apsispręskite, kas dabar jums svarbiau – ar draugų palaikymas ar ėjimas prieš srovę. Mergelė (08 24–09 23). Turėsite galimybę atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Užplūs naujų idėjų ir minčių lavina. Mėgausitės ilgais pokalbiais, rašysite laiškus, plepėsite telefonu. Tik nepamirškite darbo! Skorpionas (10 24–11 22). Būsite nepatenkintas jus supančiais žmonėmis. Jausitės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys ir pasaulis nušvis kitomis spalvomis. Šaulys (11 23–12 21). Svajosite ir sieksite savo idealų. Bendradarbiavimas ir bendravimas turės teigiamos įtakos jūsų karjerai. Drąsiai judėkite pirmyn. Ožiaragis (12 22–01 20). Jausite šeimos, draugų ir pažįstamų paramą. Darbe ir asmeniniame gyvenime vyraus darna. Nepiktnaudžiaukite tuo, kad jumis pasitikima, saugokite draugų paslaptis. Vandenis (01 21–02 19). Palanki diena dirbti su kitais žmonėmis. Beveik viskas jums pasiekiama ir įmanoma. Tikėkite savo jėgomis ir nenusivilsite. Žuvys (02 20–03 20). Puikus laikas ryžtingiems karjeros posūkiams. Jums nestigs jėgų, tiesiog pasistenkite jas protingai išnaudoti. Dirbkite nesiblaškydamas, o po to maloniai pailsėkite – esate vertas ramybės ir gyvenimo džiaugsmų.

Orai

Artimiausiomis dienomis numatomi šilti orai su trumpais lietumis, perkūnija, vietomis galimas škvalas, kruša. Šiandien oras sušils iki 24–28 laipsnių. Šeštadienio naktį temperatūra bus 11–14, dieną 19–25 laipsniai šilumos.

Šiandien, birželio 7 d.

+24

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+25

Šiauliai

Klaipėda

+26

Panevėžys

+24

Utena

+24

4.54 22.15 17.21

158-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 207 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+27

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +24 Dublinas +18 Kairas +35 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20

kokteilis Dvi­ra­ti­nin­kė va­žiuo­da­ma šiur­po „Va­ž ia­vau aną­d ien dvi­ra­čiu, tai tiek kvai­l ių ma­čiau, kad net kok­t u, – nir­ šo dvi­ra­čių se­zo­ną pra­dė­ju­si Auš­ra. – Kam skir­ti dvi­ra­čių ta­kai? Dvi­ra­ti­nin­ kams. Ta­čiau jais lyg nie­kur nie­ko pė­ di­na žmo­nės. Skam­bi­nau skam­ba­l iu­ ku, pra­šiau žo­džiu, kad pa­si­trauk­tų ar į kai­rę, ar į de­ši­nę pu­sę. Jūs ma­no­te, jie su­pra­to? Jie bam­bė­jo, į ne­gra­ž ią vie­tą siun­tė. Ma­mos su vai­ku­čiais vaikš­čio­ da­mos ne­krei­pia dė­me­sio į juos – pa­lei­ džia lyg šu­niu­kus pa­si­ga­ny­ti, o pa­čios ci­ga­re­tė­mis mė­gau­ja­si.“ Klai­pė­die­tė, neap­si­ken­tu­si vie­nai ma­ mai rė­žė: „Mo­te­rie, žiū­rėk ma­žių“, o ji at­ šo­vė: „Ap­va­žiuo­si“. Anot „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­jos, vi­sai per­ kai­to žmo­nių sme­ge­nė­lės. Nei su­pra­ti­ mo, nei užuo­jau­tos – nie­ko... To­l iau rie­dė­da­ma dvi­ra­čiu Auš­ra ant dvi­ra­čių ta­ko su­ti­ko sto­vin­čią ir ra­miai sau van­de­nį gurkš­no­jan­čią mer­gi­ną. Mo­te­ris pa­pra­šė: „Gal ga­li­te pa­si­trauk­ti nuo ta­ko“, o ji: „Ap­va­žiuo­si!“ „Aš tu­riu su­kti į žo­lę, kad ją ap­lenk­čiau?“ – klau­sė dvi­ra­ti­nin­kė, ku­riai ke­lio­nė atė­ mė la­bai daug ner­vų. Ne­ga­na to, grįž­tant at­gal į Klai­pė­dą, užė­jo lie­tus. Auš­ra pa­vi­jo va­žiuo­jan­čią šei­mą, ku­riai ju­dė­ji­mo tai­syk­lės neeg­ zis­ta­vo. Jie vin­gu­ria­vo tai į kai­rę, tai į de­ši­nę. Gal dėl to, kad lie­tus py­lė ir ne­ si­ma­tė ke­lio. Kai klai­pė­die­tė rep­li­ka­vo: „Ką jūs da­ro­ te? Va­žiuo­ki­te vo­re­le, vie­nas pa­skui ki­ tą. Ki­ti gi va­žiuo­ja iš pa­skos“, ji ant­rą kar­ tą per vie­ną iš­vy­ką bu­vo pa­siųs­ta ne­ ma­lo­nia kryp­ti­mi.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Links­mes­n ių ke­l io­n ių net už pi­n i­g us ne­ra­si.

Keis­tuo­liai: dvi­ra­čiais va­žiuo­ja

įvai­riau­sio men­ta­li­te­to pi­lie­čiai.

Ner­vus itin ra­mi­na ar­ba­ta Ar­ba­to­je, pa­sak ja­po­nų iš­min­čiaus Ka­ ku­dzo Oka­ku­ros, „sly­pi su­bti­lus ža­ve­ sys, dėl ku­rio sun­ku at­si­spir­ti jos sko­ niui ir ku­r is pa­ver­čia ją idea­l i­za­vi­mo ver­tu ob­jek­tu“. Ar­ba­ta yra iš­min­tin­gų­ jų, ty­lių­jų, san­tū­rių­jų, jaut­rių­jų ir kant­ rių­jų gė­ri­mas. Gė­ri­mas to­kių žmo­nių, ku­rie ge­ba pa­si­juok­ti iš sa­vęs ir į gy­ve­ ni­mo ne­to­bu­lu­mą žvel­gia su iro­ni­ja.

Links­mie­ji tirš­čiai – Ko­dėl vy­rai šne­ka ne­švan­ky­bes? – Kad po to ga­lė­tų bur­ną alu­mi iš­plau­ti. Čes­ka (397 719; pa­ti­kė­ki­te, rie­dant dvi­ra­čiu iš­vy­kos bū­na ne­pa­ly­gin­ti tu­ri­nin­ges­nės nei va­žiuo­jant au­to­mo­bi­liu)

Londonas +26 Madridas +21 Maskva +22 Minskas +24 Niujorkas +20 Oslas +20 Paryžius +26 Pekinas +28

Praha +21 Ryga +22 Roma +25 Sidnėjus +20 Talinas +21 Tel Avivas +27 Tokijas +24 Varšuva +24

Vėjas

5–10 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+27

+25

Marijampolė

Vilnius

+24

Alytus

Klaudijus, Milda, Lukrecija, Radvydė, Ratautas, Robertas, Svajūnas.

birželio 7-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+10

+20

+18

+12

6

+13

+19

+19

+8

4

+10

+17

+16

+12

2

rytoj

sekmadienį

1502 m. gi­mė Ro­mos po­ pie­ž ius (1572–1585) Gri­ ga­l ius XIII, re­for­ma­vęs Ju­li­jaus ka­len­do­rių. 1862 m. Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ir JAV pa­si­ra­šė su­tar­ tį, drau­d žian­čią pre­k y­ bą ver­gais. 1926 m. Ka­zys Gri­nius iš­ rink­tas tre­čiuo­ju Lie­tu­vos Pre­zi­den­tu (pre­zi­den­ta­vo iki 1926 m. gruo­džio 17 d.). 1929 m. po 59 me­tų per­ trau­kos Ro­mo­je at­kur­ta Va­ti­ka­no vals­ty­bė, neeg­ zis­ta­vu­si nuo 1870 m.

1930 m. Lie­t u­vos uni­ ver­si­te­tas Kau­ne pa­va­ din­tas Vy­tau­to Di­d žio­ jo var­du. 1960 m. Sau­do Ara­bi­jos mo­te­rys įgi­jo tei­sę gau­ti iš­si­la­vi­ni­mą. 1965 m. „So­ny“ Ja­po­n i­ jos rin­kai pri­s ta­tė pir­ muo­sius pa­sau­ly­je vaiz­ do mag­ne­to­fo­nus. 1967 m. mi­rė poe­tas, ra­ šy­to­jas, lie­tu­vių li­te­ra­tū­ ros kla­si­kas Vin­cas My­ ko­l ai­t is-Pu­t i­n as. Gi­mė 1893 m.

Res­to­ra­nai – be pa­šil­dy­to mais­to Su­si­rū­pi­nu­si dėl to, kad jos gast­ ro­no­mi­nei re­pu­ta­ci­jai ken­kia stan­dar­tų nea­ti­tin­kan­čios už­ kan­di­nės, Pran­cū­zi­ja svars­to, ar už­draus­ti vie­šo­jo mai­ti­ni­mo įstai­goms va­din­tis res­to­ra­nais, jei­gu jo­se mais­tas nė­ra ruo­šia­ mas nuo pat pra­džios ir ten dir­ ban­čių še­fų.

Šiuo drau­di­mu, ku­rį re­mia res­to­ ra­nų są­jun­ga „Syn­hor­cat“ ir par­la­ men­ta­rų gru­pė, sie­kia­ma pa­ža­bo­ti „res­to­ra­nų“, ku­riuo­se pa­tie­kia­mas iš pus­ga­mi­nių pa­ruoš­tas ar mik­ro­ ban­gų kros­ne­lė­je pa­šil­dy­tas mais­ tas, dy­gi­mą. Ta­čiau pa­siū­ly­mui prie­ši­na­si kai ku­rie res­to­ra­nų sa­vi­nin­kai, ku­rie bai­mi­na­si, kad jis pa­kenks in­dust­ ri­jai pa­kel­da­mas kai­nas, ir per­ spė­ja, kad bus pra­ras­ta daug dar­ bo vie­tų. Ta­čiau par­la­men­tui ren­gia­ma­si pa­teik­ti nau­jo var­to­to­jų tei­sių įsta­ ty­mo pro­jek­to pa­tai­są. Pa­gal ją bū­tų ap­ri­bo­ta tei­sė var­ to­ti ter­mi­ną „res­to­ra­nas“. Res­to­ra­ nu ga­lė­tų va­din­tis tik tos įstai­gos, ku­rio­se mais­tas ruo­šia­mas čia pat, iš ža­lia­vų, švie­žių ar­ba šal­dy­tų. Išim­tys bū­tų tai­ko­mos tik kai ku­riems jau pa­ruoš­tiems iš anks­

Vardai

1981 m. Ru­s i­jo­j e gi­ mė te­n i­si­n in­kė An­na Kour­ni­ko­va.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Rūpestis: Prancūzijoje bus siekiama, kad restoranu galėtų vadintis tik ta

įstaiga, kurioje maistą nuo pradžių iki galo ruošia šefas. „Shutterstock“ nuotr.

to pro­duk­tams, to­kiems kaip duo­ na ir le­dai. „Grei­ta­sis mais­tas ir mais­tas iš­ si­neš­ti“ per­nai su­da­rė 54 pro­c. Pran­cū­zi­jos rin­kos – 34 mlrd. eu­

rų ir pir­mą kar­tą par­da­vi­mu pra­ len­kė tra­di­ci­nį mais­tą, pa­tie­kia­mą res­to­ra­nuo­se prie ap­tar­nau­ja­mų sta­liu­kų. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

VIKINGŲ LOTO

Nr. 1056

2013 06 05 AUKSO PUODAS – 12 083 621 Lt DIDYSIS PRIZAS – 6 595 257 Lt 01 42 08 43 21 32 Auksinis skaičius 16 Papildomi skaičiai 33 36 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk 24 277 Lt (0 priz.) 5 skaičiai 13 873 Lt (2 priz.) 4 skaičiai 172 Lt (221 priz.) 3 skaičiai 12 Lt (4098 priz.) 2 + papildomas sk. 7 Lt (5393 priz.) Džokeris - bil. nr. 040 107 406 (114 452 Lt) Prognozė: Aukso puode – 15 mln. Lt Didysis prizas – 8 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt

Sap­ne re­gė­ti dan­gų – gra­žios, bet tuš­ čios sva­jo­nės. Jei dan­gus gied­ras – su­ ma­ny­mai pil­dy­sis, jei ap­niu­kęs ir juo­ das, lau­k ia kliū­tys, liū­de­sys. Jei sap­ nuo­ja­te žvaigž­dė­tą dan­g ų, lau­k ia di­ de­lis pa­li­ki­mas, ne­ti­kė­ti tur­tai. Jei sap­ nuo­ja­te, kad esa­te dan­gu­je – ma­žas už­ dar­bis, tin­gi­nys­tė. Sap­nuo­ti rū­bi­nę nė­ra ge­ras ženk­las. Tai reiš­kia, kad jums ky­la pa­vo­jus dėl per di­de­lio at­vi­ru­mo. Jei sap­nuo­ja­te deg­tu­kus, reiš­kia, kad iš­sau­go­si­te tur­tą. Jei už­deg­si­te deg­tu­ ką, lau­kia ne­ti­kė­tas ma­lo­nu­mas. Sap­ nuo­ti ves­tu­ves – ir ge­ras, ir blo­gas ženk­ las, žiū­rint, kie­no tai ves­tu­vės. Sap­nuo­ ti sa­vo vai­k ų ves­tu­ves – ge­ras ženk­ las. Bū­si­te vi­sų ger­bia­mi ir my­li­mi. Pa­ čiam kel­t i ves­tu­ves – pra­ra­si­te drau­ gą. Jei sap­ne gir­di­te ves­tu­vių mu­zi­ką – tu­rė­si­te iš­lai­dų ar neiš­veng­si­te liū­ de­sio. Jei ves­tu­vė­se šo­ka­te – pa­si­sau­ go­ki­te ap­kal­bų. Re­gė­ti links­mas ves­ tu­ves, bet jo­se ne­da­ly­vau­ti, reiš­kia gė­ dą ir su­mi­ši­mą, o re­gė­ti ves­tu­vi­nin­kus prie al­to­riaus reiš­kia blo­gas nau­jie­nas ar­ba bar­n ius su ar­t i­mais žmo­nė­mis. Jei­gu mer­gi­na sap­ne priė­mė pa­siū­ly­ mą tuok­tis, va­di­na­si, ji pa­klau­sys ki­tų nuo­mo­nės, o pa­ža­dai jos neap­vils. Ne­ ve­du­siam sap­nuo­ti, kad jis jau ve­dęs – blo­gas ženk­las. Sap­ne ves­ti sa­vo žmo­ ną ar te­kė­ti už sa­vo vy­ro reiš­kia, kad lau­kia li­ga ar­ba liū­de­sys.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.