2013 06 10 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

PIRMADIENIS, BIRŽELIO 10, 2013

www.kl.lt

132 (19 735) =6?:.162;6@ /6? 296<

9

RUBRIKA

JĹŞRA

c ZNabaV`-XY Ya ?RQNXa\_Vb` CVQZN[aN` :NabaV` aRY % #%# " ddd Wb_N ! Ya

LietuviĹĄko uosto tebe

LÄ—­tai dir­ban­ti Vy­riau­sy­bÄ— stab­do ir Sei­mÄ….

Lietuva 5p.

Pietų Afrikos ­ gyventojai ­ N.Mandelai ­ meldŞia sveikatos.

Pasaulis 8p.

Ĺ ie­me­tÄ— Jō­ros ĹĄven­tÄ— – su ka­ra­liť­kai­siais Ĺženk­lais.

Vidmantas Matutis

v.matutis@kl.lt

Kontroliavo netgi Ryga

KlaipÄ—dos uosto perdavimas Lietuvai tampa svarbia data. Buvo padÄ—tas taĹĄkas: KlaipÄ—da su uostu turi atitekti Lietuvai. Po to KlaipÄ—dos uostas dar Ä—jo iĹĄ rankĹł ÄŻ rankas. me trinksÄ—jo vokieÄ?iĹł kareiviĹł Jabatai. Sovietai norÄ—jo ÄŻkurti uĹždarÄ… karinÄŻ uostÄ…. KurÄŻ laikÄ… KlaipÄ—dos uostas netgi kontroliuotas iĹĄ gos. Tokius faktus Latvijos RysostinÄ—s archyvuose iĹĄkapstÄ— istorikas Romaldas AdomaviÄ?ius vyresnysis. Jis rado dokumentÄ…, kuriame rygieÄ?iams pateikta ataskaita apie sugriovimus per AntrÄ…jÄŻ pasaulinÄŻ karÄ… KlaipÄ—dos uoste. Jie liudija, kad karas KlaipÄ—dos uostui didelÄ—s Ĺžalos nepadarÄ—. Istorija viskÄ… sudÄ—liojo ÄŻ vietas Lietuvos intensyviai tiek prieĹĄka- ď Ž ÄŽvertinimas: riu, tiek dabar atstatomas 8YNV]Ă›Q\` b\`ab TNYVZ N QVQ Vb\aV` KlaipÄ—dos uostas tapo vienu svarbiausiĹł rytinÄ—s Baltijos ĹĄaliĹł uostĹł. KaĹžkada turÄ—jÄ™s tik svajonÄ™ varĹžytis su galinguoju Rygos uostu, jis jÄŻ aplenkÄ— mĹŤsĹł dienomis. PripaŞįstama, kad tiek prieĹĄkariu, tiek mĹŤsĹł dienomis KlaipÄ—dos uosto vystymas priklausÄ— nuo ĹžmoniĹł, jĹł poĹžiĹŤrio ÄŻ uostÄ… kaip vertybÄ™. Lietuvos jĹŤrĹł muziejaus istorikas Romualdas AdomaviÄ?ius jaunesnysis pastebÄ—jo, kad, nors uostas perduotas Lietuvai prieĹĄ 90 metĹł, jo lietuvÄ—jimo procesas vyksta ir dabar.

10

vyresnysis:

Verslo ĹžmonÄ—ms uostas svarbiausias kaip ĹŤkinis vienetas, kuris neĹĄa pajamas.

Romualdas AdomaviÄ?ius

jaunesnysis:

Nors uostas perduotas Lietuvai prieĹĄ 90 metĹł, jo lietuvÄ—jimo procesas vyksta ir dabar.

CVQZN[a\ :NabĂ˜V\ [b\a_

ArĹŤnÄ— ArbuĹĄauskaitÄ—:

Daugeliui lietuviĹł jĹŤra tik vieta, kur galima atvykti ÄŻ paplĹŤdimius pasimaudyti.

Julius Žukas:

JĹŤrĹł verslo iniciatyvos turi bĹŤti pagrindinis dalykas, skatinantis jĹŤriniĹł tradicijĹł plÄ—trÄ… visuomenÄ—je.

Kaina 1,30 Lt

„Jei Ĺžmo­nÄ—s bu­tus su­si­dÄ—­jo ÄŻ pi­ ra­mi­dÄ™, tai ko­dÄ—l ap­link jÄ… kaŞ­ kas ki­tas tu­ri rink­ti ĹĄiukť­les.“ Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s Mies­to ĹŤkio de­par­ ta­men­to di­rek­to­rius Liud­vi­kas Dō­da ÄŻsi­ti­ki­nÄ™s, kad dau­gia­ bu­Ä?iĹł kie­mais Ĺžmo­nÄ—s tu­ri rō­pin­tis lyg sa­vais.

Dau­gia­bu­Ä?io gy­ven­ to­jai jau­Ä?ia­si ve­dĹžio­ ja­mi uĹž no­sies – nuo me­tĹł pra­dĹžios pa­di­ dÄ—­jus mi­ni­ma­liai al­ gai Ĺžmo­nÄ—s ga­vo di­ des­nes sÄ…­skai­tas uĹž laip­ti­nÄ—s va­ly­mÄ…. Ne­va va­ly­to­jai tu­ rÄ—­jo pa­kil­ti al­ga. Ta­ Ä?iau paaiť­kÄ—­jo, kad ĹĄÄŻ dar­bÄ… at­lie­kan­Ä?iai mo­te­riai al­ga ne tik ne­pa­ki­lo, bet ĹĄim­tu li­tĹł su­ma­ŞÄ—­jo.

6p.

Rei­de ÄŻkliu­vo ir pa­rei­gō­nas Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkute@kl.lt

Sa­vait­ga­lÄŻ uos­ta­mies­ty­je ir jo ra­jo­ ne vy­kÄ™ Ke­liĹł po­li­ci­jos biu­ro or­ga­ ni­zuo­ti rei­dai pri­bloť­kÄ— re­zul­ta­tais: iĹĄaiť­kin­ti 36 ne­blai­vĹŤs vai­ruo­to­jai, tarp ku­riĹł – ir po­li­ci­jos pa­rei­gō­nas.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Dar­bÄ… pra­de­da pa­ry­Ä?iais

4

Romaldas AdomaviÄ?ius

Ĺ iandien priedas Ar verta vadintis uostamiesÄ?iu?

Idealizuojant praeitÄŻ manoma, prieĹĄkariu poĹžiĹŤris ÄŻ jĹŤreivystÄ™, kad uosto veiklÄ… Lietuvoje buvo ĹĄiltesnis nei dabar. Tuomet KlaipÄ—dos uostas atliko ne vien ekonominÄ™, bet ir Lietuvos, kaip jĹŤrĹł valstybÄ—s, pristatymo, jos jĹŤrinio mentaliteto brandinimo funkcijÄ….

Va­ly­to­ja – ba­lan­so ÄŻkai­tÄ—

Ban­dy­mai iť­siaiť­kin­ti, kur dings­ta iĹĄ gy­ven­to­jĹł su­rink­ti pi­ni­gai, siu­ti­ na na­mo ad­mi­nist­ra­to­riĹł. „Pas­kam­bi­nu­si pa­sta­tÄ… ad­mi­ nist­ruo­jan­Ä?ios ÄŻmo­nÄ—s „Pas­lau­gos bĹŤs­tui“ bu­hal­te­rei, bu­vau ap­ťauk­ta. Tie­sÄ… sa­kant, nie­kas ir ne­pa­siaiť­ki­ no, kur nuei­na mō­sĹł pi­ni­gai. Bu­vo pa­sa­ky­ta, kad anks­Ä?iau ÄŻmo­nÄ— bu­ vo ne­tei­sin­gai ap­skai­Ä?iu­si mo­kes­ Ä?ius, to­dÄ—l da­bar ne­mo­kÄ—s va­ly­to­ jai tiek, kiek pri­klau­so“, – pik­ti­no­si vie­na Tai­kos pr. 3 na­mo gy­ven­to­jĹł Auk­sÄ—.

ieĹĄkoma

Istorikai sutarė – minėtina Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai diena – birŞelio 27-oji. Tą dieną prieť 90 metų buvo pasiraťytas ir vieťai perskaitytas dokumentas apie uosto perdavimą Lietuvai iť prancōzų valdomos direktorijos.

„„Klau­si­mai: dau­gia­bu­Ä?io gy­ven­to­jai ne­sup­ran­ta, ko­dÄ—l pa­di­dÄ—­jus mo­kes­Ä?iui uĹž bend­rų­jĹł pa­tal­pĹł va­ly­mÄ…, va­

ly­to­jai Z.Mar­ki­nai bu­vo su­ma­Şin­ta al­ga.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Sa­vait­ga­lÄŻ Klai­pÄ—­dos mies­to gat­vÄ—­ se ir ra­jo­no ke­liuo­se vai­ruo­to­jams bu­vo karť­ta: Ä?ia vy­ko ke­liĹł po­li­ci­ jos pa­tru­liĹł rei­dai, ku­riĹł me­tu tik­ rin­ti ne tik automobiliĹł, bet ir dvi­ ra­Ä?iĹł vai­ruo­to­jai. Ĺ eť­ta­die­nÄŻ pa­rei­gō­nai ke­liuo­ se pra­lei­do pu­sÄ™ pa­ros – nuo 6 val. ry­to iki 18 val. va­ka­ro. Vil­niaus plen­te, Ĺ er­nuo­se ir prie VÄ—­Şai­Ä?iĹł or­ga­ni­zuo­tĹł pa­tik­ri­ni­mĹł me­tu bu­vo pa­tik­rin­ta ar­ti tĹŤks­tan­ Ä?io vai­ruo­to­jĹł. Tarp jĹł nu­sta­ty­ti 23 ne­blai­vĹŤs as­me­nys. 16 iĹĄ jĹł vai­ra­vo ma­ťi­nas, 7 va­Şia­vo dvi­ ra­Ä?iais.

3

2

pirmadienis, BIRŽELIO 10, 2013

miestas

Ne­su­si­do­mė­jo: šian­dien tu­rė­jo vyk­ti pre­ky­bos cent­ro „Sa­tur­nas“ var­žy­ti­nės.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

„Sa­tur­nas“ – per brangus? Bir­že­lio mė­ne­sį iš var­žy­ti­nių Klai­pė­do­ je bus par­duo­da­mas pen­kio­li­kos uos­ta­ mies­čio bank­ru­ta­vu­sių ar bank­ru­tuo­jan­ čių bend­ro­vių tur­tas, tarp jų ir le­gen­di­nio pre­ky­bos cent­ro „Sa­tur­nas“ pa­sta­tas. As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Po­pu­lia­riau­sia pre­kė – sta­ti­niai

Šie­met bank­ro­to by­los iš­kel­tos jau 46 Klai­pė­dos mies­te vei­ku­sioms įmo­nėms. Dau­ge­lio jų tur­tas par­ da­vi­nė­ja­mas iš var­žy­ti­nių. Daž­nu at­ve­ju or­ga­ni­zuo­ja­mos ant­ro­sios var­žy­ti­nės, nes pir­mą kar­tą par­duo­ da­mu tur­tu nie­kas ne­su­si­do­mi. Bir­že­lį už 367 tūkst. li­tų bus par­ duo­da­mas bank­ru­ta­vu­siai įmo­nei „Klai­pė­dos ka­pi­ta­lo gru­pė“ pri­ klau­san­tis gy­ve­na­ma­sis na­mas ir 8 arų že­mės skly­pas Ro­kiš­kio gat­ vė­je Klai­pė­do­je. Iš var­žy­ti­nių par­duo­da­mi 4 įmo­ nių de­bi­to­ri­niai įsi­sko­li­ni­mai, sie­ kian­tys nuo 20 tūkst. iki treč­da­lio mi­li­jo­no li­tų, taip pat pa­pras­to­sios var­di­nės ak­ci­jos, rek­rea­ci­nės ar že­ mės ūkio pa­skir­ties skly­pai, ku­rių pra­di­nė kai­na sie­kia nuo 102 tūkst. iki 4 mln. li­tų.

Už val­tį pra­šo treč­da­lio mi­li­jo­no

Už įspū­din­gas su­mas par­duo­ da­mi ir pa­sta­tai Klai­pė­do­je. Štai bank­ru­ta­vu­sios bend­ro­vės „Bal­ ti­cums drau­di­mas“ tur­tas – Her­ kaus Man­to gat­vė­je esan­tis pa­sta­ tas iš var­žy­ti­nių par­duo­da­mas už 560 tūkst. li­tų. Poil­sia­vie­tė Smil­ ty­nė­je – už 856 tūkst. li­tų. Iš var­žy­ti­nių šį mė­ne­sį bus mė­gi­ na­ma dar kar­tą par­duo­ti du bank­ru­ ta­vu­sios bend­ro­vės „Pas­sat“ pa­sta­ tus I.Kan­to gat­vė­je, ku­rių pra­di­nė kai­na sie­kia 5 mln. 402 tūkst. li­tų. Įdo­mu tai, kad ši bend­ro­vė par­duo­da iš var­žy­ti­nių ir la­bai bran­gią mo­to­ri­nę 13 met­rų il­gio val­tį, ku­rios pra­di­nė kai­na – 283 tūkst. li­tų. Var­žy­ti­nės pa­ki­bo ant plau­ko

Na ir įspū­din­giau­sia pra­di­nė auk­ cio­nų kai­na – 12 mln. li­tų. Už tiek ti­ki­ma­si par­duo­ti pre­ky­bos cent­rą Tai­kos pro­spek­te, ku­ris pri­klau­so

bank­ru­ta­vu­siai bend­ro­vei „Klai­ pė­dos Sa­tur­nas“. Ta­čiau bir­že­lio 10 d. pla­nuo­ tos var­žy­ti­nės grei­čiau­siai neį­ vyks, nes ne­bu­vo už­si­re­gist­ra­ vęs nė vie­nas da­ly­vis. Spė­ja­ma, kad in­te­re­san­tus ga­lė­jo at­bai­dy­ ti 1 mln. 200 tūkst. li­tų var­žy­ti­ nių da­ly­vio įmo­ka – 10 pro­cen­ tų pra­di­nės par­duo­da­mo ob­jek­to su­mos. „Jei­gu ir per pa­kar­to­ti­nes var­žy­ ti­nes pre­ky­bos cent­ro „Sa­tur­nas“ pa­sta­to nie­kas ne­nu­pirks, ta­da kre­di­to­riai spręs, ką to­liau da­ry­ ti – kai­ną ma­žin­ti ar keis­ti par­da­ vi­mo stra­te­gi­ją“, – sa­kė bank­ro­tų ad­mi­nist­ra­to­riaus įga­lio­tas as­muo To­mas Ma­li­naus­kas. Bir­že­lį taip pat už 12 mln. li­tų bus ke­ti­na­ma par­duo­ti apar­ta­men­ tų ti­po vieš­bu­tį Žve­jų gat­vė­je, tai – bank­ru­tuo­jan­čios bend­ro­vės „Da­ nės var­tai“ tur­tas.

12 – už tiek mln. litų bandoma parduoti „Saturną“.

Klaipėdiečių laukia šal­tas du­šas Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jų lau­kia pri­vers­ti­nis grū­di­ni­ma­sis. Nuo pir­ma­die­nio šio­je uos­ta­mies­ čio pu­sė­je bus at­lie­ka­mi hid­rau­li­ niai ši­lu­mos tra­sų ban­dy­mai.

Tra­sų pa­tik­ri­ni­mai pa­di­din­tu slė­giu pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je nuo Kau­no gat­vės bus or­ga­ni­zuo­ja­mi taip pat kaip ir šiau­ri­nė­je. Pir­ma­die­nio nak­tį įmo­nė „Klai­ pė­dos ener­gi­ja“ nu­trauks ši­lu­mos ga­my­bą ir tie­ki­mą. Pie­ti­nės mies­ to da­lies gy­ven­to­jai karš­tą van­de­nį dar tu­rės iki vi­dur­die­nio, kol šil­dy­ mo sis­te­mos pri­žiū­rė­to­jai užak­lins sklen­des. Šiuos dar­bus at­lik­ti rei­kia, kad na­muo­se ne­sprog­tų ra­dia­to­riai. Hid­rau­li­nius ban­dy­mus yra nu­ ma­ty­ta at­lik­ti ant­ra­die­nį ir tre­čia­ die­nį, ta­čiau pa­pras­tai tam už­ten­ka vie­nos die­nos. Po jų paaiš­kės, ku­

rios tra­sos yra ne­san­da­rios ir kiek truks re­mon­tas. Jei ne­bus ras­ta di­de­lių de­fek­tų, kai ku­rie klai­pė­die­čiai jau tre­čia­ die­nio va­ka­rą ga­lės džiaug­tis šil­tu van­de­niu. Ta­čiau tai pri­klau­so nuo

Nu­ma­to­ma, kad di­ džio­ji da­lis pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­ to­jų karš­to van­dens su­lauks ket­vir­ta­die­ nio po­pie­tę.

na­mo šil­dy­mo sis­te­mos pri­žiū­rė­to­ jų, ka­da jie nuims ak­les. Pir­miau­ sia karš­tas van­duo tu­rė­tų pa­siek­ ti Ban­du­žių, Vin­gio gat­vių, Ši­lu­tės plen­to gy­ven­to­jus, ku­rie yra ar­ čiau­siai Lyp­kių ka­ti­li­nės.

Nu­ma­to­ma, kad di­džio­ji da­lis pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ven­to­jų karš­to van­dens su­lauks ket­vir­ta­ die­nio po­pie­tę. Tei­gia­ma, kad hid­rau­li­niai ban­ dy­mai yra vie­nin­te­lis bū­das, lei­ džian­tis ap­tik­ti tra­sų de­fek­tus ir juos pa­ša­lin­ti iki šil­dy­mo se­zo­no pra­džios. Gy­ven­to­jai, ku­rių na­mams dėl ras­tų de­fek­tų ne­bus ga­li­ma ope­ ra­ty­viai at­nau­jin­ti karš­to van­ dens tie­ki­mo, bus in­for­muo­ja­ mi at­ski­rai. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ at­ sto­vai pa­brė­žė, jog hid­rau­li­nių ban­ dy­mų me­tu var­to­to­jams ne­bus tie­ kia­ma ši­lu­mos ener­gi­ja karš­tam van­de­niui ruoš­ti, to­dėl re­ko­men­ duo­ja­ma už­suk­ti bu­to įva­di­nį karš­to van­dens ven­ti­lį, kad už šal­tą van­de­ nį ne­rei­kė­tų mo­kė­ti kaip už karš­tą. Šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je ši­lu­mos tra­sų hid­rau­li­niai ban­dy­mai bu­vo at­lie­ka­mi ge­gu­žės vi­du­ry­je.

3

pirmadienis, BIRŽELIO 10, 2013

miestas Mu­zi­ka­vo ru­sų bend­ruo­me­nė

Sto­vyk­lo­je – pa­baig­tu­vės

Įvei­kė Kur­šių ma­rias

Šeš­ta­die­nį uos­ta­mies­ty­je skam­bė­jo ru­sų liau­dies dai­nos. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Tau­ ti­nių kul­tū­rų cent­re vy­ku­sio­je kū­ry­bi­nė­je po­pie­tė­je pa­si­ro­dė „Pa­jū­rio“ pa­grin­di­nės mo­kyk­ los an­samb­lis „Ve­re­tion­ce“ bei gru­pė „Ve­čio­ra“. Ren­gi­ny­je da­ ly­va­vo ir ko­lek­ty­vas „Il­jins­ka­ja Piat­ni­ca“ iš Ry­gos.

Va­kar fi­ni­ša­vo vai­kų ir jau­ni­mo et­ni­nės kul­tū­ros sto­vyk­la „Vė­ lun­gis“. Kū­ry­bi­nės sto­vyk­los da­ ly­viai tris die­nas mo­kė­si tra­di­ ci­nių ama­tų, mu­zi­ka­vi­mo, žai­dė žai­di­mus, šo­ko folk­lo­ri­nių šo­kių va­ka­ruo­se bei ėjo į pa­žin­ti­nes eks­kur­si­jas. Bai­gia­mo­sios šven­ tės me­tu bu­vo pri­sta­ty­ti sto­vyk­ lau­to­jų pa­reng­ti pro­jek­tai.

Klai­pė­dos irk­la­vi­mo meist­rų klu­bo „Dan­gės yriai“ na­riai šį sa­vait­ga­lį su­ren­gė žy­gį iki Dre­ ver­nos. Šeš­ta­die­nį spor­ti­nin­kai Da­nės upe ir Kur­šių ma­rio­mis įvei­kė 30 km dis­tan­ci­ją. Va­kar to­kiu pa­čiu marš­ru­tu grį­žo at­ gal į Klai­pė­dą. Prieš žy­gį klai­pė­ die­čiai ren­gė tre­ni­ruo­tes „gi­go“ ti­po val­ti­mis.

Dvi­ra­tininkai pradėjo se­zo­ną

Dienos telegrafas Ren­gi­nys. Šian­dien 18.30 val. At­gi­mi­mo aikš­tė­je vyks šį se­zo­ną tre­čią kar­tą or­ga­ ni­zuo­ja­mas ren­gi­nys „Bur­bu­lia­to­rius“.

Dvi­ra­čių spor­to tra­ di­ci­jo­mis nuo se­no gar­sė­jan­ti Klai­pė­da į bū­rį su­kvie­tė apie 150 šios trans­por­to prie­mo­nės ger­bė­jų. Va­kar uos­ta­mies­ty­ je šur­mu­lia­vo dvi­ra­ čių en­tu­zias­tai, pa­ skel­bę va­sa­ros se­ zo­no star­tą.

La­vo­nai. Klai­p ė­do­je šeš­ta­d ie­n į ras­t i dvie­jų ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ty­bės žmo­nių pa­lai­kai, vie­ni iš jų – sui­rę. Po­li­ci­jos de­ par­ta­men­to tei­g i­mu, Ši­lu­tės plen­te ap­ tik­tas ne­nus­ta­ty­tos ta­pa­ty­bės apie 80 me­t ų am­ž iaus vy­ro kū­nas be išo­r i­n ių smur­to žy­mių. Ki­to as­mens, ku­rio ta­pa­ ty­bė ir ly­tis ne­nus­ta­ty­ta, pa­lai­kai ras­ti Jo­niš­kės gat­vė­je, ne­to­li ge­le­ž in­ke­lio til­ to esan­čiuo­se krū­muo­se. Pa­vo­gė gink­lą. Klai­pė­do­je nak­t į į šeš­ta­ die­n į vie­nas uos­ta­m ies­čio gy­ven­to­jas ne­te­ko sa­vo šau­na­mo­jo gink­lo. Prie Lau­ ki­nin­k ų gat­vė­je esan­čio pre­ky­bos cent­ ro pa­vog­tas 1990 m. gi­mu­sio pi­l ie­čio K.M. re­vol­ve­r is ir lei­d i­mas lai­k y­t i gink­ lą. Gink­lą nu­ken­tė­jęs as­muo lai­kė spor­ ti­nia­me krep­šy­je. Nuos­to­lis – 649 li­tai.

Ren­gi­nys: dvi­ra­čių va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tė­je da­ly­va­vo apie 150 mė­gė­jų ir pro­fe­sio­na­lų.

Mir­tys. Šeš­ta­die­nį Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos ir re­gist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­ta vie­nos klai­pė­die­ tės mir­tis. Mi­rė Ada Sto­nie­nė (g. 1962 m.).

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Cent­ri­nės mies­to da­lies gat­vių žie­de – Lie­pų, Her­kaus Man­to, S.Dau­kan­to, Tri­la­pio gat­vė­mis – nuo ry­to iki po­pie­tės pe­da­lus my­ nė ir pro­fe­sio­na­lai, ir mė­gė­jai. Šven­tė pra­si­dė­jo va­sa­ros pa­svei­ ki­ni­mo ra­tu, ku­ria­me va­žia­vo vi­sa

dvi­ra­ti­nin­kų ko­lo­na. Ją per mies­ tą ve­dė ir va­sa­rą svei­ki­no Klai­pė­ dos lė­lių teat­ro per­so­na­žai – po­nas Klai­pė­di­kis ir po­nia Klai­pė­di­kie­nė. Mė­gė­jai ir pro­fe­sio­na­lai nu­my­nė sim­bo­li­nę 2,56 km dis­tan­ci­ją. Šven­tės or­ga­ni­za­to­riai džiau­gė­ si, jog su sa­vo dvi­ra­te trans­por­to prie­mo­ne į šven­tę at­vy­ko ir ne­ma­ žai šei­mų.

Kiek vė­liau star­ta­vo dvi­ra­ti­nin­ kai en­tu­zias­tai, sa­vo jė­gas iš­ban­ dę 31 km mė­gė­jų ma­ra­to­no tra­so­je. Nu­ga­lė­to­ju ta­po Ro­ber­tas Kuk­ta, ant­ras li­ko Ro­jus Ado­mai­tis, tre­ čias – Mar­ty­nas Pi­li­ba­vi­čius. Dvi­ra­čių pro­fe­sio­na­lai var­žė­ si 51 km žie­di­nių lenk­ty­nių dis­tan­ ci­jo­je. Pro­fe­sio­na­lų eli­tą į Klai­pė­dą su­kvie­tė ti­tu­luo­ti dvi­ra­čių spor­to

at­sto­vai – bro­liai Gin­tau­tas ir Min­ dau­gas Uma­rai, be­je, ir pa­tys da­ly­ va­vę lenk­ty­nė­se. Ab­so­liu­čiu var­ žy­bų ly­de­riu ir abe­jo­nių ne­kė­lu­siu nu­ga­lė­to­ju ta­po klai­pė­die­tis To­mas Vait­kus. Ant­ras li­ko Jus­tas Kli­ma­vi­ čius, o tre­čias – And­rius Pe­čiu­lis. Pri­zais įver­tin­ti ir įdo­miau­si bei ori­gi­na­liau­si, dvi­ra­čiu bei ap­ran­ga šven­tė­je iš­si­sky­rę dvi­ra­ti­nin­kai.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ma An­fi­sa So­ko­lo­va. Nau­ja­gi­miai. Sa­vait­ga­lį pa­gim­dė 16 mo­ te­r ų. Gi­mė 8 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 58 iš­kvie­ti­mų. Klai­ pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­dė­si aukš­t u krau­jos­pū­džiu, krau­jo­ta­kos su­tri­ki­mais, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

Rei­de įkliu­vo ir pa­rei­gū­nas 1

Situacija: pareigūnai vakar popietę pasalą paspendė vairuotojams,

vykstantiems iš pajūrio.

Vytauto Liaudanskio nuo­tr.

Ke­liems as­me­nims nu­ sta­ty­tas sun­kus gir­tu­ mo laips­nis. Dau­gu­mai – leng­vas ir vi­du­ti­nis. Va­kar Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos biu­ro pa­rei­gū­nai anks­ti ry­te or­ ga­ni­za­vo dar vie­ną rei­dą. Dvi va­ lan­das vai­ruo­to­jai bu­vo tik­ri­na­mi Vil­niaus plen­te. Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­jos at­sto­ vai tei­gė, kad per trum­pą lai­ką už­ fik­suo­ta 12 as­me­nų, ku­riems nu­ sta­ty­tas leng­vas gir­tu­mo laips­nis. Tą­kart įkliu­vo 10 vai­ruo­to­jų ir 2 dvi­ra­ti­nin­kai. Va­kar ry­te vy­ku­sio rei­do me­tu pro­mi­lių į al­ko­ho­lio ma­tuok­lį įpū­ tė ir Klai­pė­dos po­li­ci­jos pa­rei­gū­ nas. Jam nu­sta­ty­tas leng­vas gir­tu­ mo laips­nis. Po pie­tų tik­rin­to­jai rei­dą tę­sė P.Li­dei­kio gat­vė­je, va­žiuo­jant iš Meln­ra­gės ar Gi­ru­lių į mies­to pu­ sę. Dėl su­si­da­ran­čių spūs­čių pa­rei­ gū­nai ne­tu­rė­jo ga­li­my­bės pa­tik­rin­ ti kiek­vie­nos ma­ši­nos vai­ruo­to­jo, tad au­to­mo­bi­lius stab­dė at­si­tik­ti­

ne tvar­ka. Iki 16.30 val. pa­rei­gū­ nai pri­čiu­po vie­nin­te­lį ne­blai­vų vai­ruo­to­ją. Jam bu­vo nu­sta­ty­tas leng­vas gir­tu­mo laips­nis. Pri­čiup­

Kol or­ga­niz­mas pa­ša­li­na al­ko­ho­lį tu­ri praei­ti ma­žiau­ siai 6–12 val. tas ne­blai­vus vy­ras ne­ma­lo­nę už­ si­trauks ne tik dėl gir­tu­mo, bet ir dėl ky­šio siū­ly­mo. Gir­tu­mą tik­ri­ nu­siam po­li­ci­nin­kui jis pa­siū­lė 470 li­tų ir 20 eu­rų. Kaip tei­gė Klai­pė­dos ke­lių po­li­ci­ jos at­sto­vai, rei­dų me­tu už­fik­suo­ti skai­čiai – ne­ma­lo­niai di­de­li. Anot jų, grei­čiau­siai sa­vait­ga­ lį šven­čian­tys žmo­nės neį­ver­ti­ na sa­vo ga­li­my­bių: vie­ni sė­da prie vai­ro ma­ny­da­mi, kad iš­gė­rė ne­daug ir tik­rai „neį­pūs“, ki­ti dar bū­na iki ga­lo neiš­sib­lai­vę, mat kol or­ga­niz­

mas pa­ša­li­na al­ko­ho­lį tu­ri praei­ti ma­žiau­siai 6–12 val. Me­di­kai tei­gia, kad al­ko­ho­lio kie­ kis ma­žė­ja la­bai lė­tai, iš anks­to ži­no­ mu tem­pu, ka­dan­gi žmo­gaus ke­pe­ nys per va­lan­dą suar­do tam tik­rą jo kie­kį. Ša­li­nant al­ko­ho­lį iš or­ga­niz­mo 90 pro­c. vi­so dar­bo ten­ka ke­pe­nims, o 10 pro­c. plau­čiams ir inks­tams. Svei­ko žmo­gaus ke­pe­nys suar­do nuo 0,15 iki 0,20 pro­mi­lės per va­ lan­dą. Tai­gi, vie­ną pro­mi­lę pa­ša­lin­ ti vi­du­ti­niš­kai už­truks 6 va­lan­das. Už vai­ra­vi­mą esant ne­blai­viam, kai yra leng­vas gir­tu­mo laips­nis, gre­sia bau­da nuo 500 iki 1500 li­tų ir tei­sės vai­ruo­ti trans­por­to prie­ mo­nes atė­mi­mas nuo me­tų iki pu­ sant­rų, esant vi­du­ti­niam ar sun­ kiam gir­tu­mo laips­niui – bau­da nuo 2000 iki 3000 li­tų ir tei­sės vai­ ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes atė­mi­ mas nuo dve­jų iki tre­jų me­tų ar­ba ad­mi­nist­ra­ci­nis areš­tas nuo 10 iki 20 pa­rų ir tei­sės vai­ruo­ti trans­por­ to prie­mo­nes atė­mi­mas nuo dve­jų iki tre­jų me­tų.

4

pirmadienis, birželio 10, 2013

miestas

Va­ly­to­ja – ba­lan­so įkai­tė

Komentaras

1

Prie Se­no­jo tur­gaus žie­ di­nės san­kry­žos esan­čio na­mo gy­ven­to­jai ne vie­nus me­tus ken­čia nuo val­ka­tų ir nar­ko­ma­nų vi­zi­tų į jų laip­ti­nę. Šiukš­les, iš­ma­tas, mais­to li­ku­ čius, bu­te­lius kas ry­tą ten­ka tvar­ ky­ti va­ly­to­ja pu­se eta­to dir­ban­čiai Zo­fi­jai Mar­ki­nai. Mo­te­ris de­vy­naukš­tį pra­de­da plau­ti dar pa­ry­čiais, kai gy­ven­to­ jai mie­ga. „Vis­ko čia bū­na. Nė­ra ma­lo­nu, bet nie­ko ne­pa­da­ry­si. Prieš ke­lias die­nas ap­ti­kau du be­na­mius aš­ tun­ta­me aukš­te laip­ti­nė­je mie­gan­ čius. Su vi­su čiu­ži­niu bu­vo įsi­tai­sę. O ką da­ry­ti to­kiu at­ve­ju? Kvie­ti po­ li­ci­ją, ta­da vel­ki pa­ti čiu­ži­nį lauk“, – ry­ti­nius nuo­ty­kius pa­sa­ko­jo va­ ly­to­ja.

Al­gis Gai­žu­tis

Klai­pė­dos sa­v i­val­dy­bės Bu­t ų ir ener­ge­t i­kos po­sky­r io ve­dė­jas

K

Dir­ba ba­so­mis

Mo­te­ris ti­ki­no, kad dar­bo ji ne­si­ kra­to. Ge­ru žo­džiu va­ly­to­ją mi­nė­jo ir dau­gy­bė šio na­mo gy­ven­to­jų. „Ji net pirš­ti­nių ne­tu­ri, jo­kių prie­mo­nių jai nė­ra ski­ria­ma. Pa­ ti ėjau į par­duo­tu­vę ir pir­kau de­ zin­fek­ci­nio skys­čio ir ki­tų va­ly­ mo prie­mo­nių. Juk po nak­ties laip­ti­nė­je vi­so­kių da­ly­kų ap­tin­ ka­me“, – kal­bė­jo šio na­mo gy­ ven­to­ja Ri­ta. „Ji ba­so­mis ko­jo­ mis penk­tą va­lan­dą ry­te grin­dis plau­na, kad ne­bil­dė­tų, žmo­nių ne­pa­ža­din­tų. Ta­čiau užuo­t mo­ te­riai pa­di­di­nę al­gą, ją su­ma­ži­ no“, – kai­my­nę už­sto­jo šio na­ mo gy­ven­to­jai. Jie įsi­ti­ki­nę, kad yra kur kas ge­ riau, kai laip­ti­nę va­lo ta­me pa­čia­ me na­me gy­ve­nan­tis žmo­gus. „Anks­čiau iš dar­bo bir­žos pa­ kvies­ti žmo­nės dir­bo. Kar­tą per sa­vai­tę at­va­žiuo­da­vo, pa­va­ly­da­vo, ir vis­kas. O bū­da­vo taip, kad į lif­ tą ne­bu­vo įma­no­ma įlip­ti, smar­ vė no­sį ries­da­vo“, – pri­si­mi­nė gy­ ven­to­jai. Mo­kes­tis išau­go ke­liais li­tais

Z.Mar­ki­na ne­slė­pė, kad nuo me­tų pra­džios, kai bu­vo pa­di­din­ta mi­ni­ ma­li al­ga, di­des­nio at­ly­gio ti­kė­jo­ si ir ji. Pu­se eta­to dir­ban­ti mo­te­ris pri­ si­pa­ži­no, kad per­nai per mė­ne­sį jai bu­vo mo­ka­ma 360 li­tų al­ga. „Nuo sau­sio mė­ne­sio al­ga bu­vo pa­di­dė­ju­si iki 450 li­tų. Ta­čiau tik

Sąs­kai­ta: na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­ti įmo­nė va­ly­to­jos al­gą nu­rė­žė mo­ty­vuo­da­ma tuo, kad ji ne­va­lė ko­mer­ci­nių

pa­tal­pų, ku­rių ir ne­pri­va­lė­tų šva­rin­ti.

tris mė­ne­sius man mo­kė­jo to­kią su­mą“, – pri­dū­rė Z.Mar­ki­na. Už ba­lan­dį ji sa­ko be­ga­vu­si 318 li­tų. „O mo­kes­čius už va­ly­mą mums pa­di­di­no. Tad ko­dėl su­rin­kę dau­ giau iš gy­ven­to­jų, mo­te­riai ėmė mo­kė­ti ma­žiau?“ – pik­ti­no­si dau­ gia­bu­čio gy­ven­to­jai. Šia­me na­me yra 108 bu­tai. Per­ nai žmo­nės už laip­ti­nės va­ly­mą kas mė­ne­sį mo­kė­jo apie 7 li­tus. „Mo­kes­tis bu­vo pa­kel­tas iki 9–11 li­tų, mo­ty­vuo­jant tuo, kad išau­go mi­ni­ma­li al­ga ir va­ly­to­jai reiks mo­ kė­ti dau­giau. Ta­čiau jai al­gą su­ma­ ži­no. Jei jau taip, ta­da te­gul su­ma­ ži­na ir mo­kes­čius. O kur tie pi­ni­gai pa­de­da­mi, jei va­ly­to­ja jų ne­gau­ na?“ – ste­bė­jo­si na­mo gy­ven­to­ ja Auk­sė. Va­lė ko­mer­ci­nes pa­tal­pas?

Pa­mė­gi­nus pa­siaiš­kin­ti, ko­dėl už di­des­nius mo­kes­čius va­ly­to­ ja ėmė gau­ti ma­žes­nę al­gą, su­ži­ no­ta, kad prieš Z.Mar­ki­ną dir­bu­ si va­ly­to­ja už tą pa­čią su­mą va­lė ir dau­gia­bu­ty­je įsi­kū­ru­sias ko­mer­ ci­nes pa­tal­pas.

Esą Z.Mar­ki­na bu­vo priim­ta vie­ to­je ser­gan­čios va­ly­to­jos. Pa­dir­bė­ ju­si lai­ki­nai, mo­te­ris ga­lų ga­le bu­vo įdar­bin­ta pu­se eta­to, nes pirm­ta­kė at­si­sa­kė dirb­ti dėl li­gos.

Re­gi­na Uz­nie­nė:

Jei aš per­nai per­mo­ kė­jau, tai ar ne­tu­riu su­tvar­ky­ti taip, kad bū­tų ba­lan­sas? Ne­ jau man ak­ci­nin­kų pra­šy­ti, kad pa­deng­ tų nuo­sto­lius?

„Anks­čiau dir­bu­si va­ly­to­ja va­lė kie­mą ir ko­mer­ci­nes pa­tal­pas, ku­ rios yra pir­ma­me sta­ti­nio aukš­te su at­ski­ru įė­ji­mu“, – aiš­ki­no įmo­nės „Pas­lau­gos būs­tui“ di­rek­to­rė Re­ gi­na Uz­nie­nė. Pak­lau­sus, ko­dėl dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jų są­skai­ta bu­vo va­lo­mos ir ko­mer­ci­nės pa­tal­pos, R.Uz­nie­nė

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

spė­jo, kad gal­būt vers­li­nin­kai su va­ly­to­ja bu­vo at­ski­rai su­de­rė­ję. „Aš ne­ži­nau, ar vi­du­je va­lė, bet ten ko­ri­do­rius tai yra“, – kal­bė­jo R.Uz­nie­nė. Ta­čiau Tai­kos pro­spek­to 3 na­me šios pa­tal­pos už­ra­kin­tos, jų ko­ri­ do­riu­mi gy­ven­to­jai ne­si­nau­do­ja. Kai ko­mer­ci­nių pa­tal­pų sa­vi­ nin­kai at­si­sa­kė va­ly­to­jos pa­slau­gų ir ne­be­mo­kė­jo už bend­rų­jų pa­tal­ pų va­ly­mą, buvo nu­spręs­ta su­ma­ žin­ti al­gą va­ly­to­jai. Ta­čiau iš vi­so na­mo pa­slau­gų at­ si­sa­kė vos 5 pa­tal­pų sa­vi­nin­kai. Mo­kė­jo dau­giau nei su­rin­ko

R.Uz­nie­nė sa­kė, kad mi­li­jo­no li­tų va­ly­to­jai nie­kas ne­mo­kės, net jei mo­te­ris ir dir­ba ge­rai. „Ta­čiau nuo to lai­ko, kai mo­te­ris pra­dė­jo dirb­ti, ji ne­va­lė ko­mer­ci­nių pa­tal­pų. O mo­ka­ma bu­vo pu­sė mi­ ni­ma­lios al­gos. Mes pa­ty­rė­me nuo­ sto­lių. Už praė­ju­sius me­tus jai su­si­ da­rė per­mo­ka. O iš kur mums paim­ti pi­ni­gų, jei jų nė­ra? Iš vi­so mes jai per­mo­kė­jo­me 900 li­tų“, – aiš­ki­no na­mą ad­mi­nist­ruo­jan­čios įmo­nės „Pas­lau­gos būs­tui“ di­rek­to­rė.

o­mer­ci­nės pa­tal­pos ne­tu­ rė­tų bū­ti va­lo­mos iš žmo­ nių lė­šų. Vers­l i­n in­kai tu­ ri pa­t ys su­si­tar­t i ar­ba su įmo­ne, ar­ba su va­ly­to­ja ir pa­pil­do­ mai mo­kė­t i. Kiek­vie­na­me na­me tu­ rė­t ų bū­t i na­mo bend­r ų­jų pa­tal­pų nau­do­ji­mo ap­ra­šas. Ja­me tu­rė­tų bū­ ti ap­ra­šy­ti pa­tal­pų sa­vi­nin­kų san­ty­ kiai, at­sa­ko­my­bė, nau­do­ji­mas. Bū­na to­kių si­tua­ci­jų, kai ko­mer­ci­nės pa­tal­ pos įren­gia­mos su at­ski­rais įė­ji­mais. To­k iu at­ve­ju žmo­nės tik­rai ne­t u­r i mo­kė­t i už bend­r ų­jų pa­tal­pų va­ly­ mą. Už gy­ven­to­jų pi­ni­gus ne­tu­ri bū­ ti va­lo­mos ko­mer­ci­nės pa­tal­pos. Ne­ bent yra pa­sam­dy­tas žmo­g us ir su juo su­si­tar­ta. Svar­bu ži­no­t i, ko­k iam dar­bui jis yra sam­do­mas. Ki­ta ver­tus, bet ku­ris gy­ven­to­jas tu­rė­tų ga­li­my­bę su­si­pa­žin­ti su bend­rų­jų pa­tal­pų va­ ly­mo su­tar­ti­mi. Įmo­nė tu­rė­tų nu­sta­ ty­ti įkai­n į, pa­gal ku­r į bū­tų mo­ka­ma už konk­re­tų dar­bą.

Nors R.Uz­nie­nė tei­gė, kad per­ mo­ka su­si­da­rė per­nai, šie­met Z.Mar­ki­nai tris mė­ne­sius taip pat bu­vo mo­ka­ma pu­sė mi­ni­ma­ lios al­gos. „Šia­me na­me, at­me­tus pri­dė­ti­ nės ver­tės mo­kes­tį, mes pri­skai­ čiuo­ja­me 655 li­tus. Tai reiš­kia, kad už to­kią su­mą pa­tei­kia­mos są­skai­ tos. Ta­čiau ne­mo­ku­mo koe­fic­ ien­to čia nė­ra. Iš 108 bu­tų mo­ka 103, nes ki­ti yra ko­mer­ci­nės pa­skir­ties pa­ tal­pos ir ne­si­nau­do­ja va­ly­mo pa­ slau­go­mis“, – aiš­ki­no R.Uz­nie­nė. „Pas­lau­gos būs­tui“ va­do­vė ti­ki­ no, kad įmo­nė pri­va­lo mo­kė­ti įvai­ rius mo­kes­čius. „Jei aš per­nai per­mo­kė­jau, tai ar ne­tu­riu su­tvar­ky­ti taip, kad bū­tų ba­lan­sas? Ne­jau man ak­ci­nin­kų pra­ šy­ti, kad pa­deng­tų nuo­sto­lius?“ – re­to­riš­kai klau­sė R.Uz­nie­nė. Di­rek­to­rė ti­ki­no, kad gy­ven­to­jai ga­li pa­tys su­si­tar­ti su va­ly­to­ja ir jai mo­kė­ti tie­siai už laip­ti­nės va­ly­mą. „Čia juk yra tiks­li­nės lė­šos. Mes ne­pri­va­lo­me rū­pin­tis laip­ti­nės va­ ly­mu, tai da­ro­me tik to­dėl, kad žmo­nės to no­rė­jo“, – sa­kė R.Uz­ nie­nė.

Fes­ti­va­lis populiarins baletą Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Sa­vait­ga­lį uos­ta­mies­ty­je ka­ra­lia­vo šo­kis, gra­ci­ja ir vai­kų bei jau­ni­mo kle­ge­sys. Klai­pė­dos mu­zi­ki­nia­me teat­re vy­ko tarp­tau­ti­nis ba­le­to fes­ ti­va­lis-kon­kur­sas „Co­da 2013“.

Vil­tis: ti­ki­ma­si, jog fes­ti­va­lis-kon­kur­sas „Co­da 2013“ taps gra­žia tra­

di­ci­ja, pa­dė­sian­čia po­pu­lia­rin­ti ba­le­tą Klai­pė­do­je.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rė Klai­pė­ dos mu­zi­ki­nio teat­ro pri­ma­ba­le­ri­ na, šou ba­le­to „Co­da“ va­do­vė In­ga Briaz­ka­lo­vai­tė pra­dė­da­ma šven­tę džiau­gė­si, kad uos­ta­mies­ty­je tai – pir­mas tarp­tau­ti­nis kla­si­ki­nio šo­ kio fes­ti­va­lis. Ren­gi­nio idė­jos au­to­rė vy­lė­si, kad jis taps gra­žia tra­di­ci­ja, pa­dė­ sian­čia po­pu­lia­rin­ti ba­le­tą Klai­pė­ do­je.

Su nau­ju star­tu šo­kė­jų pa­svei­kin­ ti at­vy­kęs Klai­pė­dos mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ak­cen­ta­vo, kad uos­ta­mies­tis – idea­li vie­ta ju­ de­siui, po­lė­kiui ir imp­ro­vi­za­ci­jai. „Jau­čiuo­si sa­vo­tiš­ku ką tik gi­ mu­sio kū­di­kio krikš­ta­tė­viu. Ti­ kiuo­si, kad šis fes­ti­va­lis nueis il­gą ir gra­žų ke­lią, o uos­ta­mies­čio pub­ li­ka dar la­biau pa­mėgs kla­si­ki­nį šo­ kį“, – kal­bė­jo me­ras. I.Briaz­ka­lo­vai­tė pa­sa­ko­jo, kad pa­ruoš­tas spe­cia­lias pro­gra­mas sce­no­je de­monst­ra­vo dau­giau nei 350 vai­kų ir jau­nuo­lių, šo­kan­čių kla­si­ki­nį bei mo­der­nų šo­kį. Jau­nie­ji ju­de­sio en­tu­zias­tai į Klai­pė­dą at­vy­ko iš vi­sos Lie­tu­vos, pra­džiu­gi­no ir sve­čiai iš Lat­vi­jos bei Ka­li­ning­ra­do.

Fes­ti­va­lis pra­dė­tas ne­kon­kur­ si­ne pro­gra­ma, ku­rią at­li­ko pa­tys jau­niau­si šven­tės da­ly­viai. Ma­žų­ jų pa­si­ro­dy­mas sa­lė­je su­si­rin­ku­sius žmo­nes pri­ver­tė šyp­so­tis ir griaus­ min­go­mis ova­ci­jo­mis pa­lai­ky­ti vai­ kus, sce­no­je žen­gian­čius pir­muo­ sius žings­nius. Kon­kur­si­nė­je pro­gra­mos da­ly­ je sa­vo pa­sie­ki­mus de­monst­ra­vo šo­kė­jai nuo 6 iki 18 me­tų, ku­riuos ver­ti­no ko­mi­si­ja. Vi­si da­ly­viai bu­vo su­skirs­ty­ti į ke­lias am­žiaus gru­pes ir at­li­ko pa­si­rink­tą kla­si­ ki­nę ar­ba mo­der­naus šo­kio kom­ po­zi­ci­ją. Ta­len­tin­giau­si ir, žiu­ri nuo­ mo­ne, ge­riau­siai šo­kę vai­kai bu­ vo ap­do­va­no­ti spe­cia­lio­mis sta­ tu­lė­lė­mis.

5

pirmadienis, birželio 10, 2013

lietuva

Sei­mo dar­bą stab­do Vy­riau­sy­bė Par­la­men­ta­rai po­sė­džių die­no­mis vis daž­ niau tu­ri lais­vas po­pie­tes dėl to, kad Sei­ mo dar­bot­var­kės trum­pė­ja. Sei­me – vis ma­žiau įsta­ty­mų pro­jek­tų, nes Vy­riau­ sy­bės dar­bo ap­su­kos la­bai lė­tos. Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Vė­luo­ja iš­va­dos

Ko­dėl par­la­men­ta­rams dar­bo Sei­ me ma­žė­ja? Pag­rin­di­nė prie­žas­tis ta, kad Vy­riau­sy­bė Sei­mui vė­luo­ ja pa­teik­ti sa­vo iš­va­das maž­daug dėl šim­to įsta­ty­mų pro­jek­tų. Kol tų iš­va­dų nė­ra, par­la­men­ta­rai im­ tis svars­ty­ti pa­tai­sų ne­ga­li. „Ten­den­ci­ja yra aki­vaiz­di, nes il­gas są­ra­šas, ar­tė­jan­tis prie 100, įsta­ty­mų, dėl ku­rių vė­luo­ja iš­va­dos iš Vy­riau­sy­bės. Ki­ta ver­tus, jei žiū­ rė­si­me į Vy­riau­sy­bės dar­bot­var­kes, jos vis trum­pė­ja. Du kar­tus trum­ pes­nės, nei bū­da­vo anks­čiau, kai bu­vo ap­svars­to­ma 40–50 pro­jek­ tų. Tai le­mia ir Sei­mo dar­bo tem­ pą“, – aiš­ki­no Jur­gis Raz­ma, opo­ zi­ci­nės Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų par­ti­jos at­ sto­vas. J.Raz­ma pri­mi­nė, jog ne kar­ tą bu­vo taip, kad Sei­mo va­do­vy­bė ne­su­ge­bė­jo už­pil­dy­ti vi­sos die­nos

Sei­mo ple­na­ri­nių po­sė­džių dar­ bot­var­kės, tad bu­vo po­sė­džiau­ja­ ma vos pu­sę die­nos. „Ku­rį lai­ką gel­bė­jo bu­vu­sios Vy­ riau­sy­bės pro­jek­tai, 2–3 me­tų se­ nu­mo. Kai jie bai­gė­si, val­dan­tie­ji vi­sai iš­se­ko“, – sam­pro­ta­vo opo­ zi­ci­jos at­sto­vas J.Raz­ma. Jo tei­gi­mu, ru­ti­ni­nio dar­bo par­ la­men­to po­sė­džių sa­lė­je – tik ma­ žiau: „Bent to, ku­rį le­mia Sei­mo po­sė­džių ir ko­mi­te­to dar­bo truk­ mė, – tik­rai taip.“ Prob­le­mą pri­pa­žįs­ta

Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­ja iš da­lies pri­pa­žįs­ta opo­zi­ci­jos prie­kaiš­tus. Ta­čiau kal­tę dėl vė­luo­jan­čių iš­va­ dų ver­čia mi­nis­te­ri­joms ir su­dė­tin­ giems įsta­ty­mo pro­jek­tams. Re­mi­gi­jus Mo­tu­zas, Vy­riau­sy­bės kanc­le­rio pa­va­duo­to­jas, dės­tė, kad to­kia si­tua­ci­ja su­si­da­rė dėl va­di­ na­mo­jo tar­pu­val­džio – juk Al­gir­do But­ke­vi­čiaus Vy­riau­sy­bė de facto pra­dė­jo dirb­ti tik praė­ju­sių me­tų gruo­dį.

At­si­pū­ti­mas: par­la­men­ta­rai pri­pa­žįs­ta, kad Sei­me dirb­ti – vis leng­viau.

„Mes ši­tą vė­luo­jan­čių Vy­riau­ sy­bės iš­va­dų klau­si­mą nag­ri­nė­jo­ me su mi­nist­ru pir­mi­nin­ku. Si­tua­ ci­ja da­bar pa­ge­rė­ju­si. Taip, iš tie­sų bū­ta daug pa­ve­di­mų, kur su­si­ju­sios net ke­lios mi­nis­te­ri­jos. Jo­se klau­si­ mo nag­ri­nė­ji­mas už­trun­ka“, – dė­ lio­jo R.Mo­tu­zas. Esą Vy­riau­sy­bė, pra­dė­ju­si dar­ bą gruo­dį, ne­sku­bė­jo vyk­dy­ti Sei­ mo pa­ve­di­mų. „Tad vie­nu me­tu pa­klau­si­mų iš Sei­mo at­si­ra­do dau­giau. Daug yra su­si­ję su mo­kes­čiais, o tuos da­ly­ kus aiš­ki­na­si net ke­lios ar dau­giau mi­nis­te­ri­jų. Daug vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jų in­te­re­sų su­si­ker­ta, to­dėl už­ trun­ka. Dir­ba­me in­ten­sy­viai ir ne­

tru­kus si­tua­ci­ja tu­rė­tų pa­ge­rė­ti“, – už­tik­ri­no Vy­riau­sy­bės kanc­le­rio pa­va­duo­to­jas. Se­si­ją baigs lai­ku

Kaip lė­tas Vy­riau­sy­bės dar­bas pa­ veiks Sei­mą? Par­la­men­to pir­mi­ nin­kas Vy­das Ged­vi­las – ra­mus. „Sku­bė­ti nė­ra ko“, – dien­raš­čiui pa­reiš­kė jis. Sei­mo va­do­vas ir­gi pri­pa­ži­no, kad par­la­men­to ap­su­ kos lė­tes­nės, ta­čiau šį reiš­ki­nį jis sie­jo su ko­ky­be. „Yra daug įsta­ty­mo pro­jek­tų, su­ si­ju­sių su fi­nan­sais, tad bū­ti­nai tu­ ri­me su­lauk­ti Vy­riau­sy­bės iš­va­dų. Ki­tą sa­vai­tę ren­ka­si ko­mi­te­tų pir­ mi­nin­kai ap­tar­ti šios si­tua­ci­jos, tad

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

žiū­rė­si­me, kaip čia bus“, – kal­bė­ jo V.Ged­vi­las. Par­la­men­to va­do­vas įti­ki­nė­jo, kad tie įsta­ty­mų pro­jek­tai, dėl ku­ rių lau­kia­ma iš­va­dos iš Vy­riau­sy­ bės, – ne pa­tys bū­ti­niau­si. „Ku­riems ne­rei­kia Vy­riau­sy­bės iš­va­dos, tuos priim­sim. Kur dar ga­li­ma ypač ne­sku­bė­ti. Pro­jek­tų gau­sa Sei­me ne­kal­ba apie jų ko­ ky­bę, taip pat ir Sei­mo“, – ra­mi­ no V.Ged­vi­las. Be­je, Sei­mo pir­mi­nin­kas už­tik­ri­ no, kad Sei­mo pa­va­sa­rio se­si­ja ne­ bus pra­tę­sia­ma ir par­la­men­ta­rai dar­bą baigs lie­pos pra­džio­je. Ta­da pra­si­dės Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­niai.

Investicijų į bendradarbiavimą grąža – neišmatuojama Justė Labutytė Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus įgyvendinsiančios vietos veiklos grupės (VVG) rengiasi būsimajam darbų etapui. Pasak VVG atstovų, kaimui gaivinti ir bendruomeniškumui kurti skirta LEADER metodo priemonė šalyje sėkmingai skinasi kelią. Pasiteisino artima draugystė Klaipėdos krašto VVG, kaimo bendruomenių atstovai, VVG kuratoriai iš Programos LEADER ir žemdirbių mokymo metodikos centro, taip pat Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai su 2013-ųjų bendradarbiavimo projektų rengimo reikalavimais, naujovėmis galėjo susipažinti Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Gargžduose surengtame informaciniame seminare. ŽŪM Kaimo plėtros departamento Alternatyviosios veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Ilona Sadovskaitė pripažino, kad įgyvendinant pirmuosius projektus pritrūko patirties, tačiau džiugu tai, jog VVG operatyviai reaguoja į pastabas ir stengiasi taisyti savo klaidas. „Dauguma VVG galėtų drąsiai pasakyti, kad labiausiai pasiteisino draugystė su artimiausiais kaimynais, su kuriais nėra barjero bendraujant, – su latviais, estais, lenkais, suomiais. Praktika parodė, kad bandomieji projektai su labiau nutolusiomis valstybėmis, kaip Prancūzija ar Italija, buvo nesėkmingi, nes labai skirtingi požiūriai, darbo kultūra“, – pripažino I.Sadovskaitė. Populiaresni tarptautiniai Teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektams įgyvendinti buvo skirta 14,4 mln. litų. Šių metų balandžio 19-osios duomenimis, gautos 67 paraiškos, suma

– kiek daugiau nei 12 mln. litų. Iš jų 26 paraiškos įgyvendinti teritorinio ir 41 – tarptautinio bendradarbiavimo projektus. „Tikėjomės, kad teritorinių projektų bus gerokai daugiau. Išėjo atvirkščiai – tarptautinių buvo daugiau ir įdomesnių nei teritorinių partnerysčių. Su patvirtinimais ne taip smagu, nes nemažai paraiškų buvo atsiimta, išregistruota, neišvengta daug taisymų“, – pripažino ministerijos atstovė. Projektų įgyvendinimo statistika byloja, kad buvo patvirtinti 32 bendradarbiavimo projektai, kurių vertė – beveik 4,8 mln. litų: 14 iš jų teritorinio ir 18 – tarptautinio bendradarbiavimo projektai. Reikia bent 3 partnerių Šiemet lėšų krepšelio suma nepasikeitė. Kiekvienai VVG pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą skirtas 282 317 litų paramos lėšų krepšelis, o naudodamos šias lėšas veiklos grupės savarankiškai sprendžia, kiek ir kokių projektų įgyvendins. Pageidautina, kad VVG pateiktų po vieną teritorinį bei tarptautinį projektą. Pranešėja atkreipė dėmesį, kad pirmoji remiamos veiklos sritis (1SR) susijusi su gerosios patirties kaimo plėtros sklaida (vadinamieji „minkštieji“ projektai), antroji veiklos sritis (2SR) – su gyvenimo kokybės gerinimu ir gyventojų užimtumo didinimu kaime. Tai investiciniai, arba vadinamieji „kietieji“, projektai. Naujovė projektų viešinimo srityje – kad informacija apie projektus turi būti pateikiama VVG interneto svetainėje, o jei įgyvendinant bendradarbiavimo projektą planuojama organizuoti renginius Lietuvoje, apie tai prieš 5 darbo dienas reikia raštu, e. paštu informuoti NMA bei Programos LEDER ir žemdirbių mokymo metodikos centrą. Dar viena šių metų naujovė tiek tarptautiniuose, tiek teritoriniuose bendra-

darbiavimo projektuose yra tai, kad juose turi dalyvauti bent 3 partneriai. Tačiau rekomenduojama, kad jų turėtų būti ne daugiau kaip 6, antraip projektus bus sudėtinga įgyvendinti. Į papildomų partnerių sąrašą šiemet įtrauktos ir žuvininkystės regiono VVG, kurios įgyvendina strategiją. Tokia galimybė ypač aktuali Vakarų Lietuvos kraštui. Lektorė atkreipė dėmesį, jog įgyvendinant bendradarbiavimo projektus partneriu negali būti savivaldybė. Reikalaus daugiau konkrečios naudos Pagrindiniai šiemetės tvarkos pakeitimai – paramos sumų apribojimai. Didžiausia paramos suma vienam „minkštajam“ tarptautiniam projektui – iki 50 tūkst. litų, „kietajam“ – iki 200 tūkst. litų, nepriklausomai nuo to, kiek partnerių dalyvauja. Finansuojama iki 100 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. Didžiausia paramos suma „minkštajam“ teritoriniam projektui – iki 30 tūkst. litų, finansuojama iki 95 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų, „kietajam“ projektui – iki 200 tūkst. litų, finansuojama iki 90 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų. 2013 m. bendradarbiavimo projektais skatinama savanoriška veikla, dėl to numatyta galimybė projektų finansavimą užtikrinti savanorišku darbu. ŽŪM atstovė taip pat atkreipė dėmesį į pakitusius pareiškėjo tinkamumo kriterijus, į tai, kad partnerytė projektuose turės būti labiau pagrįsta, bus reikalaujama labai konkrečių rezultatų, taip pat kad praplėstas netinkamų finansuoti išlaidų sąrašas, pavyzdžiui, atsisakyta remti išlaidas kelių, vidaus vandenų transporto priemonėms. Apribotos bendradarbiavimo išlaidos. Nuo šių metų taip pat numatytas trumpesnis tiek tarptautinio, tiek teritorinio bendradarbiavimo projektų įgyvendini-

 Pokyčiai: šiais metais bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo tvarkoje ne tik

atsirado naujovių bei tam tikrų sugriežtinimų, tačiau ir paramos lėšų mokėjimo būdas tapo liberalesnis. Vytauto Petriko nuotr. mo laikas: ne ilgesnis kaip 12 mėnesių „minkštųjų“ projektų veikloms ir ne ilgesnis nei 18 mėnesių „kietųjų“ projektų veikloms. Projekto įgyvendinimo pabaiga – ne vėlesnė kaip 2015 m. gegužės 31 d. Tampa vieningesni Seminare „LEADER projektų, finansuojamų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą, įgyvendinimo aktualijos 2013 m.: teritorinio ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų paramos paraiškų rinkimo naujovės, vietos plėtros strategijų administravimas ir vietos projektų įgyvendinimas“ dalyvavusi žuvininkystės regiono VVG „Klaipėdos rajono iniciatyvos“ valdybos pirmininkė Vilma Daukšienė pasakojo, kad organizacija planuoja rengti bendradarbiavimo projektus, tad renginyje pateikta informacija apie šių metų pokyčius yra itin aktuali. „Esame parengę vieną regioninį projektą kartu su Ignalinos atstovais, tačiau buvo šiokių tokių nesklandumų, negavome finansavimo. Tad įdomu sužinoti, kokios naujovės laukia šiemet, kokių palengvinimų galime tikėtis“, – kalbėjo pašnekovė.

V.Daukšienės teigimu, investicijų į bendradarbiavimo projektus grąža yra akivaizdi. „Tokie projektai sujungia kaimo bendruomenes, žmonės darosi vieningesni, nes jie turi bendrų interesų, tikslų. Manau, kad vienija ne tiek pinigai, kiek bendros idėjos“, – įsitikinusi pašnekovė. Šilutės VVG pirmininkas Vytautas Laurinaitis pripažino, kad bendradarbiavimo projektų įgyvendinimo tvarkoje šiemet atsirado nemažai naujovių, tam tikrų sugriežtinimų, suvaržymų, tačiau džiugina ir liberalesnis paramos lėšų mokėjimo būdas. Pašnekovas svarstė, jog šie pokyčiai atsirado iš praktikos, įvertinus padarytas klaidas. „Manau, VVG atstovų šios naujovės negąsdina, svarbiausia, kad būtų aiškumas, skaidrumas“, – teigė V.Laurinaitis. www.kaimesypsenudaugeja.lt – užeik, pamatyk, pasirodyk... Užs. 1121162

6

pirmadienis, birželio 10, 2013

nuomonės

Kie­mus – ant žmo­nių pe­čių?

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Kam truk­do A.Sa­bo­nis?

karštas telefonas

397 728

telefonas@kl.lt

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Er­zi­na va­ba­lai

N

uo rugp­jū­čio vi­siems klai­pė­die­čiams, gy­ve­nan­tiems dau­gia­bu­čiuo­se na­muo­se, ga­li tek­ti mo­kė­ti už kie­ mų prie­žiū­rą: šiukš­lių rin­ki­mą, šie­na­vi­mą, snie­go va­ly­mą. Jau ren­gia­mi Mies­to šva­ros ir tvar­kos tai­ syk­lių pa­kei­ti­mai. Ar klai­pė­die­čiai tu­ri pa­tys rū­pin­tis tvar­ka kie­muo­se, tu­rės ap­si­spręs­ti mies­to ta­ry­ba. Da­bar už tai mo­ka mies­to sa­vi­val­dy­bė. Per me­tus šios pa­slau­gos jai at­siei­na 2 mln. li­tų. Ar dau­gia­bu­ čių na­mų gy­ven­to­jai pa­tys tu­ri rū­pin­tis kie­mų prie­žiū­ra?

Už

Prieš

Šiais me­tais tiek daug va­ba­lų, kad ne­bes­pė­ja­me plau­ti au­to­mo­bi­lio stik­lų. Vie­ną di­džiu­lį gram­buo­lį ant rū­bų te­ko par­si­neš­ti net į na­ mus. Bu­vau pa­plū­di­my­je, po smė­ lį pa­si­vaikš­čio­jau ba­so­mis, ta­čiau vie­nas iš vabz­džių už­si­ropš­tė ant kel­nių kleš­nės. Tik na­muo­se pa­ ste­bė­jau, kad kaž­kas ro­po­ja. Vy­tas

Ir vėl nuo­gu pa­stur­ga­liu

Zig­man­tas Ju­re­vi­čius

P

er­mai­nin­go klu­bi­nio krep­ši­nio se­ zo­no už­dan­ga jau ku­ris lai­kas nu­ si­lei­du­si. Net­ru­kus krep­ši­nio ger­ bė­jų žvilgs­niai kryps į Eu­ro­pos mo­te­rų čem­pio­na­to Pran­cū­zi­jo­je ba­ta­li­jas, vė­liau – į jau­ni­mo rink­ti­nių tur­ny­rus, o ru­de­ niop vi­sa Lie­tu­va jau mel­sis Jo­nui Va­lan­čiū­ nui, Min­dau­gui Kuz­mins­kui ir ki­toms ša­lies žvaigž­dėms, štur­muo­sian­čioms Eu­ro­pos vy­ rų čem­pio­na­to Slo­vė­ni­jo­je pje­des­ta­lą. Ta­čiau tai – tik ma­to­ma ša­lies krep­ši­nio pu­sė. Ne ma­žiau, o gal ne­tgi dau­giau, sly­pi še­šė­ly­je. Ko­va dėl įta­kos ant­ro­sios mū­sų re­li­gi­jos aukš­ čiau­siuo­se sluoks­niuo­se ne­ži­no ato­sto­gų. Dar se­zo­nui ar­tė­jant kul­mi­na­ci­jos link vie­ na­me ša­lies dien­raš­ty­je pra­si­dė­jo spe­ku­lia­ ci­jos apie esą įta­ri­mą su­kė­lu­sias LKL čem­ pio­na­to rung­ty­nes, ku­rio­se „Žal­g i­ris“ kaž­ kaip keis­tai pra­lai­mė­jo Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­tui“. Klaus­ta, ko­dėl ty­li Ar­vy­das Sa­bo­nis? O jei ir pra­by­la, ko­dėl LKF pre­zi­den­tas gai­ li­si tik vie­nos ko­man­dos aist­ruo­lių, esą de­ monst­ra­ty­viai at­si­sa­ky­da­mas pa­si­džiaug­ti to­kia re­ta „Lie­tu­vos ry­to“ sėk­me.

Ti­kė­ki­mės, kad A.Sa­ bo­nio au­to­ri­te­to pa­ kaks il­gam.

Liud­vi­kas Dū­da, Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­ men­to di­rek­to­rius: Dau­gia­bu­čių na­mų gy­ven­to­jai pa­tys tu­ri rū­pin­tis kie­ mais. Jie yra že­mės nau­do­to­jai ir pri­va­lo pa­si­rū­pin­ti, kad jo­je bū­tų tvar­ka. Nie­kas ki­tas ne­pri­šiukš­li­na kie­ muo­se, o pa­tys žmo­nės. Mo­kes­tis už kie­mų va­ly­mą – tai ne rink­lia­va. Gy­ven­to­jai mo­kė­tų už pa­slau­gą, ku­ri jiems bū­tų su­teik­ta. Ne­no­rin­tie­ji mo­kė­ti ga­lė­tų ir pa­tys tvar­ky­tis. Žmo­nės, ku­rie tu­ri pri­va­čius skly­pus, pa­tys jais rū­pi­na­si ar­ba už vi­sus dar­bus mo­ka: už žo­lės pjo­vi­ mą, šiukš­lių rin­ki­mą, snie­go va­ly­mą. Nie­kas jiems ne­ kom­pen­suo­ja. Jei žmo­nės bu­tus su­si­dė­jo į pi­ra­mi­dę, tai ko­dėl ap­link ją kaž­kas ki­tas tu­ri rink­ti šiukš­les.

Ste­buk­lų pa­si­tai­ko ir tur­gu­je

Tą­syk gel­ta ir A.Sa­bo­nio pa­gal­bi­nin­kui. Kau­ nie­tis Pau­lius Mo­tie­jū­nas, itin sun­kiu „Žal­gi­ riui“ me­tu su­ti­kęs už­si­krau­ti klu­bo val­dy­mo rū­pes­čius, kal­tin­tas už­prog­ra­muo­tu in­te­re­ sų konf­lik­tu. Tar­si prie Kau­no eki­pos biu­ro du­rų ri­kiuo­tų­si mi­nios gel­bė­to­jų, tik ir sva­ jo­jan­čių, kaip kuo grei­čiau su­mes­ti sa­vo mi­ li­jo­nus ir pa­deng­ti sko­las žai­dė­jams. Apie tai, kad tas pa­ts P.Mo­tie­jū­nas dar anks­čiau pel­ nė pa­čių žal­gi­rie­čių pa­si­ti­kė­ji­mą ir įro­dė sa­ vo ge­bė­ji­mą tvar­ky­tis, ap­dai­riai nu­ty­lė­ta. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis A.Sa­bo­niui smog­ta ki­tu kam­pu. Tam pa­čiam sos­ti­nės dien­raš­ čiui, tar­si reik­liam ant­sto­liui, pa­rū­po tik­ros ar me­na­mos Sa­bo sko­los ban­kui „Sno­ras“. „Žal­gi­ris“ taip pat neat­si­gi­na vil­nie­čių dė­me­ sio. Net ir nė vie­no iš kon­ku­ruo­jan­čių klu­bų ne­pa­lai­kan­tys ša­lies po­rta­lai jau at­vi­rai ste­ bi­si, ko­dėl „Lie­tu­vos ry­tui“ taip rū­pi Kau­no klu­bo fi­nan­sai, ko­man­dos komp­lek­ta­ci­ja. Apie nau­jie­nas pa­čia­me LKL vi­ce­čem­pio­ nų klu­be skel­bia­ma itin šykš­čiai. Ar to­kios skan­da­lų ban­gos įsi­siū­buo­ja at­si­ tik­ti­nai? Nors iki LKF pre­zi­den­to rin­ki­mų dar li­ko tre­ ji me­tai, neat­mes­ti­na prie­lai­da, kad rin­ki­mų kam­pa­ni­ja jau pra­si­dė­jo. Tar­pi­niu jos mū­šiu ga­li tap­ti jau šią sa­vai­tę vyk­sian­tys LKL pre­ zi­den­to rin­ki­mai. Ti­kė­ki­mės, kad A.Sa­bo­nio au­to­ri­te­to pa­kaks il­gam.

D

Nup­jau­tą žo­lę – gy­vu­liu­kams

Ste­biu, kaip vė­jais nuei­na nu­pjau­ ta žo­lė. Tarp Žar­dės tven­ki­nio ir I.Si­mo­nai­ty­tės kal­no ply­ti pie­vos. Tai la­bai mėgs­ta­ma mies­tie­čių vie­ ta. Ne­se­niai čia bu­vo nu­pjau­ta žo­ lė, ku­ri džiū­da­ma sklei­džia ma­lo­nų kva­pą. Man tai aso­ci­juo­ja­si su vai­ kys­te. Ko­lū­kių lai­kais tė­vas pjau­ da­vo žo­lę pa­ke­lė­se ir prie ka­na­ lų, kad tik su­si­vež­tų tris ve­ži­mus šie­no. O da­bar nu­pjau­ta žo­lė nueis per­niek. O juk šie­nas ga­lė­tų virs­ ti pa­ša­ru gy­vu­liams. Kaž­kur Lie­ tu­vo­je iš ba­do dve­sia ark­liai, o čia žo­lė pū­va. Pab­ran­go le­dai

Nie­kaip ne­sup­ran­tu lie­tu­viš­ko vers­lo su­bti­ly­bių. Kai tik pra­si­dė­jo va­sa­ra ir žmo­nės puo­lė pirk­ti le­dus, ga­min­to­jai stai­ga pa­bran­gi­no sa­vo pro­duk­ci­ją. Ma­no mėgs­ta­mų le­ dų rū­šis vie­na­me pre­ky­bos cent­re pa­bran­go ko­ne pu­se li­to. Ko­dėl taip yra? Ar jie gal­vo­ja tik apie mil­ži­ niš­kus pel­nus, nes žmo­gus vis tiek pirks le­dų, nes yra va­sa­ra? Si­mo­na Užmaršumas: ne vienam pirkėjui yra pasitaikę palikti įsigytą prekę, ta-

čiau retam teko ją atgauti.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Par­da­vė­ja ra­miai klau­sia, kiek pir­kau: ki­log­ra­mą ar du. Sa­kau, kad ki­log­ra­mą. O ji ra­miai aiš­ki­na, kad ne aš vie­ nin­te­lė to­kia – per die­ną pas ją pir­ kė­jai pa­li­kę ki­log­ra­mą po­mi­do­rų, du mai­še­lius agur­kų, ku­rių vie­na­ me bu­vo ki­log­ra­mas, o ki­ta­me – du ki­log­ra­mai šių dar­žo­vių. Pir­miau­sia ap­si­džiau­giau, kad ne aš vie­na to­kia iš­si­blaš­kiu­si.

Dar la­biau nu­džiu­gi­no ir nu­ste­ bi­no mo­ters klau­si­mas, ar no­rė­siu at­gau­ti pi­ni­gus, ar ką nors už juos vėl įsi­gy­siu. Še tau ir tur­gus. Nei liu­di­nin­kų, nei vis­ką se­kan­čių ka­me­rų ir toks są­ži­nin­gu­mas. O par­duo­tu­vėj net ka­me­roms se­kant ne vi­siems pa­vyks­ta įro­dy­ ti sa­vo tie­są. Jus­ti­na Rau­die­nė

Ak­ci­jos me­luo­ja

Vie­na­me pre­ky­bos cent­re Ma­žo­ jo Kai­me­lio ra­jo­ne ma­čiau rek­la­ mą, kad vyks­ta ak­ci­ja ir tai­ko­ma 30 pro­c. nuo­lai­da sku­ti­mo­si pei­ liu­kams. Iš­si­rin­kau vie­ną ir nu­ žings­nia­vau prie ka­sos. Ta­čiau ten su­ži­no­jau, kad ak­ci­jos nė­ra. La­bai pa­slau­gi par­da­vė­ja net per­brau­ kė sa­vo nuo­lai­dų kor­te­le, no­rė­da­ ma įsi­ti­kin­ti, ar tik­rai nėra nuo­ lai­dos. Paaiš­kė­jo, kad ak­ci­ja vy­ko sa­vait­ga­lį, o pla­ka­tai ka­bo­jo dar ir tre­čia­die­nį. Ri­ta Pa­ren­gė As­ta Alek­sė­jū­nai­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Eleo­no­ra

Klai­pė­die­tė

a­bar to­kie lai­kai, kai vi­sų tu­ri la­biau sau­go­tis, nei pa­si­ti­kė­ti, kai tei­sy­bės ge­ riau neieš­ko­ti, per­mo­kė­ tų pi­ni­gų ne­si­ti­kė­ti su­si­grą­žin­ti, o pa­mes­to daik­to ne­be­siž­val­gy­ti, nes tas, kas ra­do, ap­si­mes ne­ra­dęs. Ta­čiau ste­buk­lų pa­si­tai­ko. Ir ne­tgi pa­čio­se ne­ti­kė­čiau­sio­se vie­to­se. Vie­ną karš­tą po­pie­tę už­su­kau į Se­ną­ją tur­ga­vie­tę ap­si­pirk­ti. Čia gė­ly­tės, čia bul­vy­tės, braš­kės... Mai­še­lių mai­še­liai. Stab­te­lė­jau ir prie agur­kų. Ma­lo­ni par­da­vė­ja pa­ svė­rė ki­log­ra­mą, at­si­svei­ki­no­me ir iš­si­sky­rė­me. Tik va­ka­re po dar­bo grį­žu­si na­ mo tarp vi­sų mai­še­lių pa­si­ge­dau agur­kų. Ir šen, ir ten jų ieš­kau, nė­ ra ir ga­na. Sup­ra­tau, jog grei­čiau­ siai juos bū­siu pa­li­ku­si ten, kur ir pir­kau. Ki­tą die­ną vėl ke­liau­ju į tur­gų agur­kų. Nie­ko ge­ro ne­si­ti­kė­da­ma, stab­te­liu prie va­ka­rykš­tės par­da­ vė­jos ir kal­tai teiraujuosi, ar kar­ tais ne­pa­li­kau agur­kų, ku­riuos va­ kar čia nu­si­pir­kau.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Arū­nas Barb­šys, Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos na­rys: Tvar­ka dau­gia­bu­čių na­mų kie­muo­se tu­ri rū­pin­tis ne gy­ven­to­jai, o sa­vi­val­dy­bė. Juk kie­mai nė­ra už­da­ri. Da­bar vie­šą­sias erd­ves no­ri­ma pri­skir­ti gy­ven­to­jams. Įdo­mu, kaip jos bū­tų pa­da­ly­tos, kai vie­no­je vie­to­je sto­ vi še­ši dau­gia­bu­čiai na­mai. Kaip ta erd­vė jiems bū­tų iš­ skai­dy­ta? Ar bū­tų aiš­ku, ku­ris na­mas ku­riuo plo­tu tu­ ri rū­pin­tis? Sun­ku įsi­vaiz­duo­ti. Ne­gi li­ni­jas nu­brai­žy­si ar tvo­ro­mis ap­tver­si? Ne­rei­kia ti­kė­tis, kad bus iš­da­ly­ta vi­sa te­ri­to­ri­ja ir gy­ven­to­jai ja rū­pin­sis. Ne­ma­nau, kad tai tin­ka­mas ir tei­sin­gas spren­di­mas. Gy­ven­to­jai mo­ ka mo­kes­čius, tai ko­dėl sa­vi­val­dy­bė ne­ga­li su­si­tvar­ ky­ti mies­te?

Aš daug da­ly­kų ga­liu su­pras­ti ir ži­ nau, kad žmo­nės tu­ri tei­sę į lais­vę. Ta­čiau ne­ga­liu pa­kęs­ti, kai ne­be­ tu­ri­ma su­vo­ki­mo, ka­da ką ga­li­ma da­ry­ti. Kai bu­vo šil­ti orai, pa­plū­ di­my­je ne­be­ži­no­jau kur dė­tis su ma­žu vai­ku. Kad ir kur nuei­tum, vi­sur – nu­dis­tai. Bend­ro plia­žo ri­ bos pa­si­da­rė vi­siš­kai ne­beaiš­kios. At­ro­do, kad bend­ra­ja­me plia­že įsi­tai­siau ant smė­liu­ko, kai vai­ kas gar­siai iš­pyš­ki­no, kad vėl ma­ to nuo­gą su­bi­nę. Bai­su, kaip taip ga­li­ma elg­tis.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

pirmadienis, birželio 10, 2013

ekonomika Dar­bų daug, no­rin­čių – re­ta

Bir­žo­je – ­ ra­my­bė

Jau du mė­ne­sius už­re­gist­ruo­ja­ma dau­ giau dar­bo pa­siū­ly­mų ne­gu ieš­kan­čių dar­ bo, kaip pra­ne­šė LRT. Vien ge­gu­žę siū­ly­ mų įsi­dar­bin­ti įre­gist­ruo­ta apie pu­sant­ro kar­to dau­giau, nei krei­pė­si be­dar­bių. Įre­ gist­ruo­tų lais­vų dar­bo vie­tų skai­čius yra di­džiau­sias per vi­są Dar­bo bir­žos veik­los is­to­ri­ją. Praė­ju­sį mė­ne­sį darb­da­viai įre­ gist­ra­vo re­kor­di­nį skai­čių lais­vų dar­bo vie­ tų – be­veik 36 tūkst.

„Nas­daq Omx“ Vil­niaus bir­žo­je praė­ju­sią sa­vai­tę tvy­ro­jo apa­ti­ja – dau­giau kaip po 100 tūkst. eu­rų per­leis­ta tik „Ap­ran­gos“ ir „Ag­ro­will Group“ ak­ci­jų. Iš ki­tų įmo­nių kiek di­des­nio dė­me­sio su­lau­kė „Klai­pė­ dos naf­tos“ ir „Ci­ty Ser­vi­ce“ ver­ty­bi­niai po­pie­riai. Spė­ja­ma, kad šią sa­vai­tę dė­me­ sys kryps į „Lie­tu­vos du­jas“ – vyks ak­ci­ nin­kų su­si­rin­ki­mas dėl įmo­nės reor­ga­ni­ za­vi­mo pla­no.

80-a

pa­sau­ly­je yra Lie­tu­va pa­gal tu­ri­mas auk­so at­sar­gas, ku­rios sie­kia 5,8 to­nos.

Vers­lo su lie­tu­viais ne­ro­man­ti­zuo­ja

Lat­vi­jos vers­li­nin­kai nei­dea­li­zuo­ja ta­ria­ mų bro­liš­kų jaus­mų lie­tu­viams. Kai­my­nai į vers­lą Lie­tu­vo­je, kaip ir ki­tur, žiū­ri itin pra­gma­tiš­kai.

Dau­giau­sia 2012 m. Lie­tu­vo­je in­ ves­ta­vu­si ir už tai ap­do­va­no­ta sau­ gos tar­ny­ba „Grifs AG“. Ji per­nai

Lie­tu­vo­je in­ves­ta­vo 1,3 mln. li­ tų. Bend­ro­vė au­go įsi­gy­da­ma ki­tas sau­gos įmo­nes, in­ves­ta­vo į sau­gos sis­te­mas, nau­ją įran­gą, trans­por­ to prie­mo­nes, taip pat au­go įmo­ nės dar­buo­to­jų skai­čius. Lie­tu­vo­je po­pu­lia­riau­siu Lat­vi­ jos pre­kės ženk­lu bu­vo iš­rink­tas „Ci­ta­de­le“ ban­kas. Šią no­mi­na­ci­ ją sky­rė in­ter­ne­tu bal­sa­vę Lie­tu­vos gy­ven­to­jai. Ge­riau­sio­mis Lat­vi­jos bend­ro­vių par­tne­rė­mis bu­vo pri­pa­žin­tos trys Lie­tu­vos bend­ro­vės: au­di­to pa­slau­gas tei­kian­ti „Grant Thorn­ton Ri­mess“, sa­lo­ną „In­ter­je­ro erd­vė“ val­dan­ti įmonė „In­ter­je­ro ele­men­ tai“ bei kos­me­ti­kos ir par­fu­me­ri­jos pre­ky­bos bend­ro­vė „Doug­las LT“. Pas­ta­ro­sios įmo­nės pro­duk­tų va­ do­vė Gab­rie­lė Pet­niū­nie­nė lat­vių įver­tin­tą bend­ro­vės sėk­mę grin­dė vers­lo po­rei­kiu plės­tis. „Ti­ki­mės, kad mū­sų par­tne­riai Lat­vi­jo­je yra taip pat suin­te­re­suo­ti tu­rė­ti vers­lo san­ty­kių su Lie­tu­va, – tei­gė G.Pet­niū­nie­nė – Ir nors Lie­ tu­vo­je dir­ba­me dar tik me­tus, čia mū­sų pro­duk­ci­ją jau spė­jo pa­mėg­ ti. Dar me­tai ki­ti, ir gal­būt čia veik­ si­me ne­ką ma­žiau ak­ty­viai, ne­gu Lat­vi­jo­je.“ Lat­vi­jos am­ba­sa­do­rius Lie­tu­vo­je Mar­ti­nis Vir­sis, pa­klaus­ tas, ar Lie­tu­vos ir Lat­vi­jos vers­li­ nin­kų bend­ra­dar­bia­vi­mas vi­sa­da grįs­tas tik pra­gma­tiš­kais eko­no­mi­ niais san­ty­kiais, pri­si­pa­ži­no, kad, jo ma­ny­mu, bū­tent jie ir yra vie­ nin­te­lis glau­daus abie­jų ša­lių įmo­ nių bend­ra­dar­bia­vi­mo va­rik­lis. „Juk vers­las vi­sa­da yra vers­las“, – pa­brė­žė M.Vir­sis.

Pa­sie­ki­mas: pre­ky­bos tarp Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos apy­var­ta iki praė­ju­sių me­tų pa­bai­gos pa­sie­kė 4 mlrd. eu­rų (apie 13,8 mlrd. li­tų) ri­bą.

To­mo Ur­be­lio­nio / BFL nuo­tr.

Er­len­das Dia­gi­le­vas De­šimt sėk­min­giau­sių

Praė­ju­sią sa­vai­tę Lat­vi­jos am­ba­sa­ do­je Vil­niu­je vy­ku­sia­me kas­me­čia­ me ap­do­va­no­ji­mų ren­gi­ny­je „Na­ me­ja Bal­va“ bu­vo pri­sta­ty­tos ir ap­do­va­no­ji­mus iš am­ba­sa­dos at­ sto­vų ran­kų at­siė­mė de­šimt įmo­ nių, pa­ro­džiu­sių sėk­min­giau­sius Lat­vi­jos ir Lie­tu­vos vers­lo bend­ra­ dar­bia­vi­mo pa­vyz­džius. Sep­ty­nios iš jų – Lat­vi­jos bend­ ro­vės, pri­pa­žin­tos ge­riau­sio­mis sa­ vo ša­lies įmo­nė­mis, vyk­dan­čio­mis veik­lą Lie­tu­vo­je. Dar trys Lie­tu­vos įmo­nės bu­vo ap­do­va­no­tos už ge­ riau­sius par­tne­rys­tės su Lat­vi­jos vers­lo at­sto­vais pa­vyz­džius. „Žvel­giant į šian­die­ną iš is­to­ri­nės per­spek­ty­vos, svar­bu pa­mi­nė­ti, kad iki šiol Lie­tu­va bu­vo tik­riau­siai pa­ti svar­biau­sia Lat­vi­jos pre­ky­bos par­tne­rė, – ren­gi­ny­je kal­bė­jo Lat­vi­jos įmo­nių rū­mų pir­mi­nin­kas Ga­tis Jung­ha­nas. – Ma­lo­nu, kad, ne­pai­ sant sun­kios eko­no­mi­nės pa­dė­ties ir rin­kos spe­ci­fi­kos, Lat­vi­jos įmo­ nėms pa­vy­ko pa­siek­ti už­si­brėž­tus tiks­lus, – tai pa­tvir­ti­na ir ge­ri fi­ nan­si­niai re­zul­ta­tai. Pa­vyz­džiui, per­nai tu­rė­jo­me pro­gą ak­cen­tuo­ ti, kad bend­ra pre­ky­bos tarp abie­ jų ša­lių apy­var­ta iki me­tų pa­bai­

gos pa­sie­kė 4 mlrd. eu­rų ri­bą, – šis skai­čius su­da­ro penk­ta­da­lį Lat­vi­jos tarp­tau­ti­nės pre­ky­bos apy­var­tos. Tai­gi, ap­do­va­no­da­mi tas Lat­vi­jos bend­ro­ves, ku­rios šie­met Lie­tu­vos rin­ko­je pa­si­ro­dė ge­riau­siai, ir Lie­ tu­vos fir­mas, ta­pu­sias ge­riau­sio­ mis mū­sų ša­lies įmo­nių par­tne­rė­ mis, tu­ri­me pro­gą pa­mi­nė­ti pui­kų bend­ra­dar­bia­vi­mą tarp abie­jų vals­ ty­bių vers­lo sek­to­rių.“ Is­to­ri­niai pa­grin­dai

Brėž­da­mas aiš­kias pa­ra­le­les tarp šių die­nų lie­tu­vių bei lat­vių bend­ra­dar­ bia­vi­mo ir vi­du­ram­žių įvy­kių mū­sų re­gio­ne, Lat­vi­jos įmo­nių rū­mų pir­ mi­nin­kas paaiš­ki­no pa­grin­di­nio ap­ do­va­no­ji­mų pri­zo – Na­mei­sio auk­so žie­do – pa­va­di­ni­mo kil­mę. „Kai XIII a. re­gio­ne ki­lo grės­mė iš vo­kie­čių ka­ri­nio or­di­no pu­sės, lat­vių val­do­vas Na­mei­sis su­da­rė są­jun­gą su lie­tu­vių ku­ni­gaikš­čiu Trai­de­niu. Są­jun­ga bu­vo sėk­min­ga ir pa­si­ro­dė esan­ti itin nau­din­ga abiem ša­lims – su­vie­ni­ju­sios sa­vo jė­gas abi tau­tos pa­si­ju­to daug stip­res­nės ir su­ge­ bė­jo duo­ti tin­ka­mą at­kir­tį ko­vin­ga­ jam or­di­nui“, – pa­sa­ko­jo G.Jung­ha­ nas ir pa­brė­žė, kad lie­tu­vių ir lat­vių koo­pe­ra­ci­ja nuo to lai­ko iš­li­ko to­kia stip­ri iki pat šių die­nų. Šie­met Na­mei­sio auk­so žie­das

ati­te­ko Lat­vi­jos bend­ro­vei „Til­ de in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos“. Ši įmo­nė mū­sų ša­ly­je jau ne pir­mą de­šimt­me­tį ži­no­ma dėl sa­vo ak­ty­ vios veik­los pro­gra­mi­nės įran­gos lo­ka­li­za­vi­mo, lie­tu­vių kal­bos pa­ lai­ky­mo pro­gra­mi­nės įran­gos kū­ ri­mo ir tech­ni­nės do­ku­men­ta­ci­jos ver­ti­mo sri­ty­se. Dėl pri­zo taip pat var­žė­si ne­prik­ lau­so­ma elekt­ros ener­gi­jos tie­kė­ja „Elekt­rum Lie­tu­va“ ir drau­di­mo bend­ro­vės „BTA In­su­ran­ce Com­ pa­ny“ SE fi­lia­las Lie­tu­vo­je.

kiau­jan­ti „Au­to ka­da“. Bend­ras įmo­nės par­duo­tu­vių skai­čius praė­ ju­siais me­tais išau­go dvi­gu­bai – Lie­tu­vo­je bu­vo ati­da­ry­tos net trys „Au­to ka­dos“ par­duo­tu­vės. Bend­ro­vės di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Rai­tis Kes­mi­nas pa­grin­di­ ne įmo­nės sėk­mės Lie­tu­vos rin­ko­je prie­žas­ti­mi įvar­di­ja pa­pras­čiau­sią išo­ri­nį veiks­nį – di­de­lę „Au­to ka­ dos“ pla­ti­na­mos pro­duk­ci­jos pa­ klau­są mū­sų ša­ly­je. „Jei­gu pa­ klau­sa yra, ta­da vis­kas, kas mums be­lie­ka, – tie­siog ją pa­ten­kin­ti“, – tei­gė R.Kes­mi­nas.

Svar­biau­sia – ga­lu­ti­nis re­zul­ta­tas

Ap­do­va­no­ji­mą at­siė­mu­si „Til­de in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų“ di­rek­ to­rė Re­na­ta Špu­kie­nė pri­si­pa­ži­no, kad jos at­sto­vau­ja­ma įmo­nė – vie­ nas pa­vyz­džių, pa­ro­dan­čių, kaip aiš­kiai vers­las mū­sų re­gio­ne lin­kęs orien­tuo­tis bū­tent į re­zul­ta­tą. „Sa­vo kas­die­nia­me dar­be nuo­ lat orien­tuo­ja­mės į tiks­lą, ir min­ tis, kad sie­da­mi to tiks­lo dar ga­li­me su­lauk­ti ko­kių nors ap­do­va­no­ji­mų, at­ro­do, net ne­ga­lė­tų šau­ti į gal­vą“ – lai­ky­da­ma ran­ko­se Lat­vi­jos am­ ba­sa­dos at­sto­vų įteik­tą pri­zą kal­ bė­jo R.Špu­kie­nė. Li­ku­sių ka­te­go­ri­jų nu­ga­lė­to­jai pa­si­da­li­jo tar­pu­sa­vy­je si­dab­ri­nius Na­mei­sio žie­dus. So­cia­liai at­sa­kin­ giau­sios Lie­tu­vo­je veik­lą vyk­dan­ čios Lat­vi­jos bend­ro­vės ti­tu­lą pel­ nė „BTA In­su­ran­ce Com­pa­ny“ SE fi­lia­las Lie­tu­vo­je. Spar­čiau­siai 2012 m. au­gu­sia Lat­vi­jos bend­ro­ve Lie­tu­vo­je pri­pa­ žin­ta kro­vi­ni­niais au­to­mo­bi­liais, jų įran­ga ir at­sar­gi­nė­mis da­li­mis pre­

Mar­ti­nis Vir­sis:

Juk vers­las vi­sa­da yra vers­las.

In­ves­ti­ci­jos su­lau­kė įver­ti­ni­mo

8

pirmadienis, birželio 10, 2013

pasaulis Švel­ni­na ­ įtam­pą

Kri­zė ­ bai­gė­si?

Nuo­gas ­ pro­tes­tas

Šiau­rės ir Pie­tų Ko­rė­jos pa­rei­ gū­nai va­kar su­ren­gė pir­mą­ sias sa­vo de­ry­bas. Dau­giau­ sia dė­me­sio skir­ta įšal­dy­tiems ko­mer­ci­jos ry­šiams, įskai­tant bend­rą Ke­son­go pra­mo­nės komp­lek­są. De­ry­bos bu­vo su­ reng­tos Šiau­rės Ko­rė­jai at­si­sa­ kius įpras­tų ka­rin­gų pa­reiš­ki­ mų ir pa­siū­lius pra­dė­ti dia­lo­gą.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­ çois Hollande’as sten­gė­si įti­ kin­ti Ja­po­ni­jos vers­lo ly­de­ rius, kad eu­ro zo­nos sko­lų kri­zė bai­gė­si. Tie­sa, nors eu­ro zo­nos sko­lų kri­zė, pra­si­dė­ju­si 2009 m. pa­bai­go­je, at­slū­go, eu­ro zo­nos eko­no­mi­ka trau­ kė­si še­šis ket­vir­čius iš ei­lės, o ne­dar­bas pa­sie­kė 12,2 pro­c.

Mek­si­kos dvi­ra­ti­nin­kai nuo­gut nuo­gu­tė­liai pro­tes­ta­vo prieš ne­kul­tū­rin­gus jų in­te­re­sų ne­ pai­san­čius au­to­mo­bi­lių vai­ruo­ to­jus. Apie 3 tūkst. de­monst­ ran­tų, ku­rių da­lis va­žia­vo vi­siš­ kai nuo­gi, o ki­ti – su mau­dy­mo­ si kos­tiu­mė­liais ar­ba apa­ti­niais, – ne­pai­sė pa­šai­pių šūks­nių ir su­tri­ku­sių gy­ven­to­jų šyp­se­nų.

Bu­vu­sio Pie­tų Af­ ri­kos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to, No­be­lio tai­kos pre­mi­jos lau­ rea­to Nel­so­no Man­ de­los jė­gos, at­ro­ do, menksta. Me­di­ kams vėl te­ko gel­ bė­ti 94 me­tų po­li­ti­ ką, ku­riam at­si­nau­ji­ no kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ja.

Sim­bo­lis: uo­lus ko­vo­to­jas už žmo­gaus tei­ses N.Man­de­la – vie­nas my­li­miau­sių pa­sau­lio po­li­ti­kų.

AFP nuo­tr.

Pie­tų Af­ri­ka mel­džia­si už N.Man­de­lą Svei­ka­ta silps­ta

94 me­tų N.Man­de­la PAR sos­ti­nės Pre­to­ri­jos li­go­ni­nė­je at­si­dū­rė prieš ke­lias die­nas. Pa­sak gy­dy­to­jų, jam at­ si­nau­ji­no kvė­pa­vi­mo ta­kų in­fek­ci­ja. Sa­vait­ga­lį li­go­ni­nės gy­dy­to­jai pa­ skel­bė, kad po­li­ti­kas jau kvė­pa­vo be apa­ra­tų, bet pri­dū­rė, kad N.Man­ de­los būk­lė – su­dė­tin­ga, nors sta­ bi­li. Šeš­ta­die­nį bu­vęs PAR va­do­vas bu­vo hos­pi­ta­li­zuo­tas – jau ket­vir­ tą kar­tą per pa­sta­ruo­sius sep­ty­nis mė­ne­sius. Vis­gi mi­li­jo­nams N.Man­de­los ger­bė­jų vi­sa­me pa­sau­ly­je tai bu­vo vil­ties ži­bu­rys, kad bu­vęs PAR ly­ de­ris at­si­gaus. Ta­čiau N.Man­de­los at­sto­vai bu­ vo pri­vers­ti pri­pa­žin­ti, kad vie­no žy­miau­sių ne tik Af­ri­kos, ta­čiau ir pa­sau­lio po­li­ti­kų N.Man­de­los svei­ ka­ta die­na iš die­nos silp­nė­ja. Po to, kai pir­mą­syk bu­vo pa­gul­ dy­tas į li­go­ni­nę dėl kvė­pa­vi­mo ta­ kų in­fek­ci­jos, N.Man­de­la vis re­čiau ro­dė­si vie­šu­mo­je. Be­je, svei­ka­tos pro­ble­mų bu­vęs PAR ly­de­ris tu­rė­jo ir anks­čiau. Bū­ nant 83 me­tų jam bu­vo diag­no­zuo­ tas pro­sta­tos vė­žys. Lai­mė, li­ga bu­ vo vi­siš­kai iš­gy­dy­ta. „Ša­lies gy­dy­to­jas“

N.Man­de­la iš­gar­sė­jo kaip ko­vo­to­ jas už juo­dao­džių PAR gy­ven­to­ jų tei­ses. Tie­sa, už pa­si­prie­ši­ni­mą apart­hei­dui jis 27 me­tus pra­lei­do ka­lė­ji­me. Išė­jęs į lais­vę 1990 m. po ket­ve­ rių me­tų jis ta­po pir­muo­ju juo­dao­ džiu PAR pre­zi­den­tu. Nors prie­ši­no­si bal­tao­džių ma­ žu­mos re­ži­mui, iš­rink­tas ša­lies va­ do­vu jis nu­krei­pė ša­lį na­cio­na­li­nio su­si­tai­ky­mo ke­liu. N.Man­de­la sie­ kė, kad bū­tų at­kur­tas juo­dao­džių

dau­gu­mos oru­mas, ir sten­gė­si už­ tik­rin­ti bal­tao­džius, jog jiems ne­ rei­kia bi­jo­ti nau­jų po­ky­čių. 1994 m. ta­pęs PAR va­do­vu jis pa­reiš­kė: „Žen­gia­me į su­si­ta­ri­ mą, kad kur­si­me vi­suo­me­nę, ku­ rio­je vi­si Pie­tų Af­ri­kos gy­ven­to­jai, tiek juo­dao­džiai, tiek bal­tao­džiai, ga­lės iš­di­džiai ei­ti be bai­mės sa­vo šir­dy­se, už­tik­ri­nant jų neat­sie­ja­ mą tei­sę į žmo­giš­ką­jį oru­mą – vai­ vo­rykš­tės tau­tą, tai­ko­je su sa­vi­mi ir pa­sau­liu.“

Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą pa­sky­riau šiai Af­ri­ kos žmo­nių ko­vai. Ko­vo­jau prieš bal­tų­ jų do­mi­na­vi­mą ir ko­ vo­jau prieš juo­dų­jų do­mi­na­vi­mą.

jo gen­ties var­du – Ma­di­ba. Po­li­ti­ kas vi­suo­met mo­kė­jo už­bur­ti sa­vo klau­sy­to­jus sa­vik­ri­tiš­ku hu­mo­ru ir žmo­niš­ku­mu. N.Man­de­la vi­suo­met pa­brėž­da­ vo vi­sų PAR gy­ven­to­jų ly­gy­bę, kad ir ko­kia bū­tų jų odos spal­va. Nors bu­vo ka­li­na­mas be­veik tris de­šimt­ me­čius, su sa­vo ka­lin­to­jo apart­hei­ do ar­chi­tek­to Hend­ri­ko Ver­woer­do naš­le jis gė­rė ar­ba­tą, o ap­si­vil­kęs reg­bio ko­man­dos „Spring­boks“ marš­ki­nė­lius at­vy­ko pa­svei­kin­ ti šio bal­tao­džių klu­bo su per­ga­le per 1995 m. reg­bio pa­sau­lio čem­ pio­na­tą. N.Man­de­la yra sa­kęs: „Vi­są sa­vo gy­ve­ni­mą bu­vau pa­sky­ręs šiai Af­ ri­kos žmo­nių ko­vai. Ko­vo­jau prieš bal­tų­jų do­mi­na­vi­mą ir ko­vo­jau prieš juo­dų­jų do­mi­na­vi­mą. Bran­gi­ nau de­mok­ra­ti­jos ir lais­vos vi­suo­ me­nės idea­lą. <...> Tai idea­las, dėl ku­rio esu pa­si­ruo­šęs mir­ti.“ Po­li­ti­nis ak­ty­vis­tas

1993 m. N.Man­de­la kar­tu su ka­ den­ci­ją bai­gian­čiu PAR pre­zi­den­tu Fre­de­ri­ku de Kler­ku ga­vo No­be­lio tai­kos pre­mi­ją. Des­mon­das Tu­tu, ang­li­ko­nų ar­ ki­vys­ku­pas iš PAR, taip pat ap­ do­va­no­tas No­be­lio tai­kos pre­mi­ ja, pa­brė­žė, kad ka­lė­ji­me pra­leis­ti me­tai N.Man­de­lą pa­ver­tė „ša­lies gy­dy­to­ju“. „Jis išė­jo bū­da­mas daug di­des­ nė as­me­ny­bė ne­gu žmo­gus, ku­ris ten įžen­gė... Žmo­gus, ku­ris jau­tė užuo­jau­tą, di­de­lę užuo­jau­tą – ne­tgi sa­vo kan­kin­to­jams. Jis iš­mo­ ko su­pras­ti žmo­giš­kų­jų bū­ty­bių trū­ku­mus bei silp­ny­bes ir kil­niau ver­tin­ti ki­tus“, – sa­kė dva­si­nin­ kas. N.Man­de­la PAR va­di­na­mas

N.Man­de­la daug nu­vei­kė PAR vi­ suo­me­nės la­bui. Jis daug dė­me­ sio sky­rė ša­lies jau­ni­mui, iš vers­ lo su­rink­tas lė­šas nu­kreip­da­mas mo­kyk­lų sta­ty­bai ato­kio­se te­ri­to­ ri­jo­se. 2005 m. nuo AIDS mi­rė jo sū­nus, to­dėl N.Man­de­la ėmė ak­ty­viai rū­ pin­tis šios li­gos pa­ža­bo­ji­mu PAR. Vie­nas pa­sta­ro­jo me­to N.Man­ de­los pa­sie­ki­mų tarp­tau­ti­nė­je are­ no­je bu­vo jo pa­gal­ba sie­kiant, kad 2010 m. pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­ na­tas bū­tų su­reng­tas PAR ir pir­ mą­kart – Af­ri­kos že­my­ne. Jis pra­džiu­gi­no žiū­ro­vus per fi­ na­lo rung­ty­nes, at­va­žiuo­da­mas gol­fo au­to­mo­bi­liu­ku. Mi­nia ta­da ply­šo iš džiaugs­mo. Po čem­pio­ na­to PAR pre­zi­den­tas Ja­co­bas Zu­

ma sa­kė, kad na­cio­na­li­nio pa­si­di­ džia­vi­mo pa­ki­li­mas dėl šio tur­ny­ro priar­ti­no ša­lį prie N.Man­de­los vi­ zi­jos iš­si­pil­dy­mo. „La­bai priar­tė­jo­me, jei­gu dar vi­ siš­kai ne­pa­sie­kė­me, prie jū­sų, Tė­ ve, sva­jo­nės apie vie­ną tau­tą, vie­ nin­gą sa­vo įvai­ro­ve, šven­čian­čią sa­vo pa­sie­ki­mus ir dir­ban­čią kar­ tu“, – ta­da kal­bė­jo ša­lies va­do­vas. Lau­kiant vy­riau­sy­bės ža­dė­ tų nau­jie­nų iš li­go­ni­nės, ku­rio­

je gy­do­mas N.Man­de­la, tūks­tan­ čiai PAR gy­ven­to­jų įvai­rio­se ša­lies šven­to­vė­se mel­dė bu­vu­siam pre­zi­ den­tui svei­ka­tos. „Mes lin­ki­me jam kuo grei­čiau pa­sveik­ti. Jis tu­ri pa­sveik­ti, – sa­ kė Mlu­gi­si Sek­ho­sa­na. – Mes vi­si pui­kiai ži­no­me, kiek daug jis pa­da­ rė mums ir mū­sų ša­liai. Vi­sa ša­lis, tiek bal­tie­ji, tiek juo­dao­džiai, lin­ki jam pa­sveik­ti.“ BBC, „Reu­ters“, BNS inf.

N.Man­de­los biog­ra­fi­ja Gi­mė 1918 m. lie­pos 18-ąją Mve­zo

kai­me Trans­kė­jo­je, vie­na­me iš ne­tur­ tin­giau­sių PAR re­gio­nų. Tik­ra­sis var­ das Ro­lih­lah­la Da­lib­hun­ga Man­de­la. Ang­liš­ką var­dą jam su­tei­kė jo mo­kyk­ los mo­ky­to­jas. Stu­di­juo­da­mas Fort He­ro uni­ver­

si­te­to ko­le­dže ša­lies piet­ry­čiuo­se N.Man­de­la įsi­trau­kė į po­li­ti­nę veik­ lą, tap­da­mas ak­ty­vis­tu. 1952 m. Jo­ ha­nes­bur­ge jis įkū­rė pir­mą­ją juo­dao­ džių ad­vo­ka­tų kon­to­rą kar­tu su ki­tu ak­ty­vis­tu Oli­ve­riu Tam­bo. 1961 m. jis ta­po Af­ri­kos na­cio­na­li­

Tarp­t au­t i­n ei

bend­r uo­m e­n ei griež­t i­n ant san­k ci­j as PAR, ra­d i­k a­ lu­sis pre­zi­den­tas Pie­te­ris Wil­le­mas Bot­h a pa­s i­t rau­k ė iš po­s to. Jį 1989 m. pa­kei­tė nuo­sa­ku­sis F.de Kler­kas. Šis 1990 m. nu­ro­dė pa­leis­ti N.Man­ de­lą. 1994 m. N.Man­de­la bu­vo iš­rink­

tas PAR pre­zi­den­tu. Tie­sa, pre­zi­den­ to po­ste jis dir­bo tik vie­ną pen­ke­ rių me­tų ka­den­ci­ją. Iš jo pa­si­trau­kęs 1999 m. pra­dė­jo tar­pi­nin­kau­ti spren­ džiant konf­lik­tus, ypač per ka­rą Bu­ run­dy­je.

nio kong­re­so gink­luo­to po­grin­di­nio spar­no „Umk­hon­to we Siz­we“ („Tau­ tos ie­tis“) vy­riau­siuo­ju va­du, o ki­tais me­tais iš­vy­ko mo­ky­tis ka­ry­bos Al­žy­ re ir Etio­pi­jo­je.

1998 m. mi­nė­da­mas sa­vo 80-ąjį

mas Ro­be­no sa­lo­je. 1982 m. jis bu­vo per­kel­tas į Keip­tau­no Pols­mo­ro ka­lė­ ji­mą, vė­liau – į Vik­tor Fers­te­rio ka­lė­ji­ mą ne­to­li Per­lo.

2009 m. Jung­ti­nės Tau­tos jo gim­ta­

gim­ta­die­nį N.Man­de­la, iš­si­sky­ręs su sa­vo anks­tes­ne žmo­na Win­nie Ma­ di­ki­ze­la-Man­de­la, su­si­tuo­kė su ve­ lio­nio Mo­zam­bi­ko pre­zi­den­to Sa­ Po il­giau nei me­tus tru­ku­sios po­ mo­ros Ma­che­lo naš­le Gra­ça Ma­chel. grin­di­nės veik­los N.Man­de­la bu­vo N.Man­de­la tu­ri tris duk­ras: Ma­ki, Zin­ suim­tas ir 1964 m. nu­teis­tas ka­lė­ti iki dzi ir Ze­na­ni. gy­vos gal­vos. Teis­mas vy­ko Jo­ha­nes­ 2004 m. ge­gu­žę N.Man­de­la pa­skel­ bur­go prie­mies­ty­je Ri­vo­ni­jo­je, kur jo bė re­čiau da­ly­vau­sian­tis vie­šo­je veik­ pa­skelb­ta kal­ba vė­liau ta­po ko­vos su lo­je, kad ga­lė­tų pa­si­džiaug­ti „daug ra­ apart­hei­du ju­dė­ji­mo ma­ni­fes­tu. mes­niu gy­ve­ni­mu“ su sa­vo šei­ma ir N.Man­de­la 18 me­tų bu­vo ka­li­na­ drau­gais. die­nį pa­skel­bė Tarp­tau­ti­ne N.Man­de­ los die­na ir taip pir­mą­kart pa­ger­bė jo as­me­ny­bę.

9

pirmADIENIS, BIRžELIO 10, 2013

rubrika

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Lietuviško uosto tebeieškoma Istorikai sutarė – minėtina Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai diena – birželio 27-oji. Tą dieną prieš 90 metų buvo pasirašytas ir viešai perskaitytas dokumentas apie uosto perdavimą Lietuvai iš prancūzų valdomos direktorijos. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Kontroliavo netgi Ryga

Klaipėdos uosto perdavimas Lietuvai tampa svarbia data. Buvo padėtas taškas: Klaipėda su uostu turi atitekti Lietuvai. Po to Klaipėdos uostas dar ėjo iš rankų į rankas. Jame trinksėjo vokiečių kareivių batai. Sovietai norėjo įkurti uždarą karinį uostą. Kurį laiką Klaipėdos uostas netgi kontroliuotas iš Rygos. Tokius faktus Latvijos sostinės archyvuose iškapstė istorikas Romaldas Adomavičius vyresnysis. Jis rado dokumentą, kuriame rygiečiams pateikta ataskaita apie sugriovimus per Antrąjį pasaulinį karą Klaipėdos uoste. Jie liudija, kad karas Klaipėdos uostui didelės žalos nepadarė. Istorija viską sudėliojo į vietas Lietuvos intensyviai tiek prieškariu, tiek dabar atstatomas Klaipėdos uostas tapo vienu svarbiausių rytinės Baltijos šalių uostų. Kažkada turėjęs tik svajonę varžytis su galinguoju Rygos uostu, jis jį aplenkė mūsų dienomis. Pripažįstama, kad tiek prieškariu, tiek mūsų dienomis Klaipėdos uosto vystymas priklausė nuo žmonių, jų požiūrio į uostą kaip vertybę. Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Romualdas Adomavičius jaunesnysis pastebėjo, kad, nors uostas perduotas Lietuvai prieš 90 metų, jo lietuvėjimo procesas vyksta ir dabar. Ar verta vadintis uostamiesčiu?

Idealizuojant praeitį manoma, kad prieškariu požiūris į jūreivystę, uosto veiklą Lietuvoje buvo šiltesnis nei dabar. Tuomet Klaipėdos uostas atliko ne vien ekonominę, bet ir Lietuvos, kaip jūrų valstybės, pristatymo, jos jūrinio mentaliteto brandinimo funkciją.

10

Įvertinimas: Klaipėdos uostu galima didžiuotis.

Romaldas Adomavičius vyresnysis:

Verslo žmonėms uostas svarbiausias kaip ūkinis vienetas, kuris neša pajamas.

Romualdas Adomavičius

Vidmanto Matučio nuotr.

Arūnė Arbušauskaitė:

Julius Žukas:

Daugeliui lietuvių jūra tik vieta, kur galima atvykti į paplūdimius pasimaudyti.

Jūrų verslo iniciatyvos turi būti pagrindinis dalykas, skatinantis jūrinių tradicijų plėtrą visuomenėje.

jaunesnysis:

Nors uostas perduotas Lietuvai prieš 90 metų, jo lietuvėjimo procesas vyksta ir dabar.

10

pirmADIENIS, BIRžELIO 10, 2013

rubrika JŪRA Nuskendo bendrabutis

Atidarymas vėluoja

Įvertino „Vikingą“

Klaipėdoje planuota pjaustyti Rostoke, Vokietijoje kaip studentų bendrabutį naudotą laivą „Georg Buchner“. Lenkų vilkiko tempiamas į Klaipėdą jis nuskendo Baltijos jūroje ties Gdansku. 153 m ilgio „Georg Buchner“ buvo statytas 1951 m. Jis naudotas kaip keleivinis, mokomasi laivas, bendrabutis.

Nuo šių metų sezono pradžios turėjo būti atidarytas Kuršių marių pasienio postas Rusijos Kaliningrado srities Rybačij gyvenvietėje. Užsitęsė jo veiklos derinimas Rusijos federalinės valdžios institucijoje. Dabar žadama, kad pasienio postas Rybačij gyvenvietėje bus atidarytas šiemet liepą.

Odesoje vyko forumas apie kombinuotą traukinį „Vikingas“. Jis pristatytas įvairiems verslininkams ir užsienio diplomatams. Ukrainoje šiuo traukiniu gabenamiems konteineriams taikoma 20 proc. tarifų nuolaida. Šis bendras Lietuvos, Baltarusijos ir Ukrainos projektas vertinamas kaip itin pavykęs.

Lietuviško uosto tebeieškoma Manoma, kad anuomet 9 uostas žymiai daugiau dėmesio skyrė jūriniam tautišku-

mui puoselėti. Dabar visas jūrinis intelektas tarsi baigiasi už Gargždų. Ar Lietuva ir Klaipėda yra pasirengusi įsileisti jūrinę ideologiją už 50 kilometrų nuo Klaipėdos? Tokį klausimą kėlė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė. Netgi ir pačioje Klaipėdoje dėl uosto ir miesto santykių dar yra daug neatsakytų klausimų. Dalis klaipėdiečių kelia klausimą, ar tikslinga Klaipėdai vadintis uostamiesčiu. Nuo seno išliko supratimas, kad uostamiestis reiškia, jog svarbiausias yra uostas, o šalia jo miestas arba uostą aptarnaujančios jūreivių pasilinksminimo vietos – barai, klubai, viešnamiai. Gilioje senovėje gal ir buvo taip. Dabar situacija yra pasikeitusi. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Arvydas Vaitkus mano, kad atskirti uostą ir miestą būtų beprasmiška, nes tai yra viena visuma. „Kartais panašūs klausimai atrodo kaip trukdymas, bet tie žmonės, kurie kelia uostui ne visada palankius klausimus, taip pat atlieka savo darbą. Aš uostą vertinu kaip makroekonominį vienetą, kuris duoda naudą ir miestui, ir valstybei. Jokiame kitame verslo sektoriuje nėra tokio greito 2,5 metų investicijų atsipirkimo kaip uoste“, – pastebėjo A.Vaitkus. Agrarinis mentalitetas išliko

Šiandien atsakymas paprastas ir dėl nuolat keliamo klausimo – ar Lietuva yra jūrinė valstybė? Istorikas Julius Žukas mano, kad Lietuva yra jūrinė valstybė, bet lietuvių tauta yra ne jūrinė, o agrarinė. Prie jūros, į Klaipėdos uostą ji veržėsi todėl, kad pradžioje į Vokietiją, o vėliau į Angliją reikėjo išvežti užaugintą žemės ūkio produkciją. Klaipėdos universiteto docentės Arūnės Arbušauskaitės vertinimu, tiek anuometinėje Lietuvoje, tiek dabartinėje supratimas apie jūrą buvo menkas. 1934 metais surengta pirmoji jūros šventė buvo didžiulė atrakcija, bet į ją atvyko palyginti nedaug žmonių. Galbūt lėmė susisiekimo problemos? Nedaug dėmesio jūriniams reikalams skyrė ir anuometinė valdžia, spauda. 1939 metais, kai nuo Lietuvos buvo atplėštas Klaipėdos uostas, Kaune posėdžiavusi valdžia, kaip matyti pagal protokolą, tik padejavo – „Vaje, vaje, ką darysime be Klaipėdos“. Tuometė Lietuvos žiniasklaida po 1939 metų gegužės 20 d. pasirašy-

tos sutarties tarp Lietuvos ir Vokietijos reicho, kuria įkurta Lietuvai gėdinga Klaipėdos laisvojo uosto zona, tik konstatavo, kad „Lietuva su Vokietija pasirašė ūkinius susitarimus“ ir nė žodžio apie tai, kad Klaipėdos kraštas faktiškai atskirtas nuo Lietuvos. Dabar, anot A.Arbušauskaitės, daugeliui lietuvių jūra tik vieta, kur galima atvykti į paplūdimius. Tiesa, dabar jau kiek plačiau žinoma, kad kasmet Klaipėdoje rengiamos didžiulės jūrų šventės. Darbo pristatant Klaipėdą Lietuvai kaip jūrinį miestą yra labai daug. Kyla klausimų – kas ir kaip tai padarys? Uostą supranta skirtingai

„Uosto reikšmę kiekvienas matome savaip. Verslo žmonėms uostas svarbiausias kaip ūkinis vienetas, kuris neša pajamas“, – pastebėjo Romaldas Adomavičius vyresnysis. „Jūrų verslo iniciatyvos turi būti pagrindinis dalykas, skatinantis jūrinių tradicijų plėtrą visuomenėje. Privati iniciatyva turi būti remiama finansais. Kito būdo geriau pristatyti jūrinį identitetą nėra“, – mano istorikas Julius Žukas. A.Vaitkus pastebėjo, kad Klaipėdoje dažnai neteisingai keliamas klausimas – ką jie ten Vilniuje supranta apie uostą? „Man graudu, kad tokia asmenybė kaip buvęs Susisiekimo ministerijos vandens transporto departamento direktorius Juozas Darulis buvo nepagrįstai nuvertinta. Tai žmogus, per 20 metų puoselėjęs Lietuvos vandens transporto sistemą, parašęs knygą apie vandens transporto veiklą. Ką vilniečiai supranta ar nesupranta apie uostą, jūrą klausimas retorinis. Dažnu atveju matau, kad kaltiname vilniečius tuo, ko patys Klaipėdoje nepadarėme“, – pastebėjo A.Vaitkus. Jis prisiminė septynerius metus dirbęs Susisiekimo ministerijoje. Kaip klaipėdietis ir jūrininko sūnus vykdamas į Susisiekimo ministeriją manė daug ką suprantąs. Atvykęs supratęs, kad nežino nieko, teko mokytis, o vadovėlių nebuvo. Dirbdamas ministerijoje jis susidūrė ir su visišku uosto specifikos nesupratimu. Mano, kad reikėtų ne piktintis vilniečiais ar kauniečiais, o kantriai ir nuosekliai aiškinti jiems jūrinę specifiką. Bet didžiausias darbas turi būti atliekamas Klaipėdoje. Turi būti suformuota labai aiški Lietuvos transporto sistemos ir uosto veiklos vizija. Pagrindinis uosto vystymo tikslas turėtų būti sudarytos galimybės priimti didžiausius į Baltijos jūrą atplaukiančius „ Baltmax“ laivus.

Nostalgija: tik nuotraukose ir prisiminimuose išliko su pasididžiavimu paminėti ankstesnių metų Europos jūros

Europos jūros diena nus Dalis jūrininkų yra nusivylę, kad šiemet gegužės mėnesį, nors ir vyko nemažai įvairių renginių, tačiau kasmet minima Europos jūros diena tarp jų nuskendo. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Jau buvo lyg ir susiformavusi tradicija kasmet apie gegužės 20-ąją švęsti Europos jūros dieną. Vyko iškylos prie molų, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos pirmakursių priesaika prie „Albatroso“ paminklo, laivų paradas. „Nusivyliau, kai savaitgalį gegužės 18 ir 19 dienomis Klaipėdoje vyko tokie renginiai kaip senamiesčio gaivinimo diena, Danės upės valymo diena, kažkokia turgaus naktis ir nė žodžio apie tai, kad visoje Europoje minima jūros diena“, – pastebėjo Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža. Jis akcentavo ir tai, kad renginių koordinacijos nėra ne tik Klaipėdoje, bet ir visame regione. Tą patį gegužės 18 ir 19 dienos savaitgalį įvairūs renginiai vyko Nidoje, Palangoje, kur taip pat nė žodžiu neužsiminta apie jūrą, nors tai pajūrio miesteliai.

Dar vienas nusivylimo akcentas tai, kad jūrinės organizacijos daug prisidėjo rinkdamos Danės upės krantinių pavadinimus. Jie buvo svarstomi Lietuvos jūrininkų sąjungoje, Kapitonų klube, kitose jūrinėse visuomeninėse orga-

Jūrininkai suabejojo, ar verta atlikti visuomeninius įsipareigojimus, jei jie nedidina Klaipėdos jūriškumo.

nizacijose. Tačiau nauji krantinių pavadinimai pirmą kartą pristatyti ne Europos jūros dienos, o Danės upės valymo renginyje. „Ar mums, jūrininkams, verta vykdyti kokius nors visuomeninius įsipareigojimus, jei su jais elgiama-

si taip, kad jie nedidina Klaipėdos, kaip uostamiesčio jūriškumo?“, – klausė P.Bekėža, iškėlęs klausimą Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. Išankstinius Europos jūros dienos minėjimo planus sujaukė ir Klaipėdos miesto politikai. Buvo planuojama 2013 metais per Europos jūros dienos minėjimą prie „Albatroso“ paminklo įteikti naujai įsteigtas „Albatroso“ nominacijas. Tačiau dalis politikų net nesigilinę į „Albatroso“ nominacijos nuostatus „Albatroso“ paminklą iš anksto prilygino Lėbartų kapinėms ir įjungė raudoną šviesą kylančioms jūrinėms iniciatyvoms. Dėl baigiančių subyrėti tiltų pakėlimo mechanizmų atsisakyta kelti tiltus, todėl nebuvo laivų parado Danės upėje. Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis mano, kad su gegužės 20-ąja susietą savaitgalį visi renginiai turėtų vykti su Europos jūros dienos devizu. Tai reiškia, kad ir renginiai turėtų būti su jūriniu akcentu. Savivaldybės Kultūros skyriui ir Viešųjų ryšių poskyriui turėtų būti duotas aiškus signalas tą savaitgalį nepristatinėti renginių, kurie nėra susiję su Europos jūros diena.

11

pirmADIENIS, BIRžELIO 10, 2013

JŪRA Baltarusija taupo

Jūrininkai skriaudžiami

Baigia misiją

Anksčiau į Latvijos Ventspilio uostą dyzelinį kurą gabenusios geležinkeliais dabar Baltarusijos kompanijos jį pumpuoja vamzdynu. Baltarusijos geležinkeliuose 7–10 kartų išaugo naftos produktų gabenimo tarifai. Dėl šios priežasties ir į Klaipėdos uostą gali mažėti baltarusiškų naftos produktų.

Juodosios jūros regionas pripažintas viena nepalankiausių jūrininkų darbo vietų pasaulyje. Šioje jūroje dirba per 2400 laivų. Maždaug trečdalio laivų eksploatacijos laikas yra daugiau kaip 30 metų. Jūrininkai juose dirba sunkiomis sąlygomis, nuolat pažeidinėjamos jų teisės, mokami sumažinti atlyginimai.

Estija ir Slovėnija pareiškė, kad nutraukia antipiratinę misiją ES kariniame junginyje „Atalanta“. Vokietijos ir Prancūzijos laivuose iš Estijos buvo nusiųstos penkios grupės po dešimt karių. Estijos kariai misiją jau baigė gegužę, Slovėnija savo karius atšauks birželį. Vertinama, kad misija yra neefektyvi.

Klaipėda taps Jūros šventės karalyste Pasikeitusi viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ vadovybė ketina išlaikyti visas ankstesnes Jūros šventės jūrines tradicijas ir pateikti keletą naujų. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Karnavalas ar paradas?

s dienos renginiai. Vidmanto Matučio nuotr.

skendo Šiuo metu niekas nėra įpareigotas reguliuoti, kad renginiai gegužės 20-ąją būtų susiję su jūriniais akcentais. VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys pastebėjo, kad Europos jūros dienos renginių koordinavimas visada būdavo. Ir tą dieną vykstantys renginiai, tokie kaip regata „Gero vėjo“, visuomenės diena Lietuvos karinėse jūrų pajėgose, ta pati Danės valymo akcija, kuri susieta su jūros taršos mažinimu, laivų paradas visada „tilpo” po Europos jūros dienos vėliava. Jo nuomone, negalima uždrausti ir kitų renginių, jei jų vieta nesutampa. Esminė nuostata galėtų būti tokia, kad Europos jūros dienos savaitgalį neturi būti daromi kitokio pobūdžio vieši renginiai. Bet tokį sprendimą turi priimti miesto politikai ar savivaldybės administracija. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Jūrinių ir vidaus vandenų reikalų komisijos pirmininkas Valerijonas Bernotas mano, kad į vieną dieną neturi būti sutrauktos visos šventės, o akcentai turi būti teikiami su Europos jūros diena susietiems renginiams. Renginiai turi turėti aiškų Europos jūros dienos renginių devizą.

Šiemetinės Jūros šventės devizas bus „Jūros šventės karalystė“. Kaip aiškino VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys, tuo siekiama akcentuoti Klaipėdos miesto karališkumą. Joks kitas miestas Lietuvoje negali pasigirti tokiu karališkumu, kaip Klaipėda. Nuo 1807 metų sausio iki 1808 metų sausio dabartiniame rotušės pastate Danės gatvėje buvo laikina Prūsijos karalienės Luizės rezidencija. Ant pastato yra išlikusi karališka žymė. Klaipėdai karališkumo suteikia ir jūriniai personažai kaip Jūratė, Neptūnas, kurie vaizduojami su karūnomis. Prisimenant tai Klaipėdą per Jūros šventę planuojama papuošti kaip karalių miestą. Kaip puošybos elementas būtų sumontuota karūna. Jūros šventės meninė programa taip pat bus formuojama akcentuojant karališkumą. R.Žiubrys teigė ir jūrines organizacijas kvietęs dalyvauti teatralizuotoje eisenoje šalia įvairių karališkų personažų, paryškinti tą Klaipėdos miesto karališkumą. Sulaukta skeptiško požiūrio, pasvarstymų, ar tai nebus panašu į cirką – uosto kompanijos atrodysiančios nelabai rimtai. „Tradicinė jūrininkų ir uosto kompanijų atstovų eisena kasmet tampa vis populiaresnė, sulaukia vis daugiau žmonių. Žmonėms įdomu, pamato seniai matytus bičiulius. Eisena yra vienas iš traukos į Jūros šventę būdų. Palikime ją šiemet be teatralizavimo, o paskui matysime“, – svarstė jūrų kapitonas Sigitas Šileris. Jo nuomone, paradų, kaip tarybiniais laikais, su papuošta technika dabar jau nebereikėtų. Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis mano, kad

nei karnavalo, nei parado miesto gatvėse nereikėtų – Danės upė turi virsti pagrindine šventinio karnavalo vieta. Bandys paskirti flagmaną

Kaip ir kasmet, Jūros šventėje išliks tradicinis šventės atidarymas su pagrindine jūrine tematika. Čia derama vieta numatyta ir „Klaipėdos“ dienraščio kasmet rengiamam Metų jūrininko apdovanojimui. Išliks ir tradicinės žuvusių jūrininkų pagerbimo ceremonijos. Tai susirinkimai prie „Linkuvos“ paminklo Skulptūrų parke, prie Liudviko Stulpino kapo Kopgalio kapinaitėse, prie „Albatroso“ paminklo. Jūrų kapitonas Ričardas Lučka prie šių paminklų pasigenda miesto valdžios atstovų. Kasmet į Kopgalio kapinaites plukdomas folklorinis ansamblis. Jau buvo pasigirdę kalbų, kad tai daryti beprasmiška, nes prie L.Stulpino kapo nesusirenka ir dešimt žmonių. Jei per Jūros šventę jūroje būtų audra, o tokių atvejų per ilgametę jūros švenčių istoriją yra buvę du, jūrininkų pagerbimo ceremonija vyktų prie „Albatroso“ paminklo. Tikimasi, kad šiemet, kaip ir kasmet, laivai plauks į jūrą. Ir bus stengiamasi išplukdyti į jūrą kaip galima daugiau žmonių. Pageidautina, kad į laivus žmonės eitų su gėlėmis. Kol kas nežinoma nei kiek laivų plauks, nei kuris laivas bus flagmanas. Pernai Lietuvos karinių jūrų pajėgos kritikuotos, kad jų skirtas laivas – flagmanas nekoordinavo laivų jūroje. Pats flagmanas nuplaukė tolyn į priekį, kiti laivai jūroje išsisklaidė. Jūrinio parado reikalus kasmet koor-

dinuojantis savivaldybės Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis mano, kad laivų paradas turi būti valdomas iš laivo flagmano. Kariškių nuomone, viską turėtų koordinuoti renginio organizatoriai. „Mano ir Lietuvos karinių jūrų pajėgų vado nuomone, Jūros šventės laivų paradas nėra Karinių jūrų

Joks kitas miestas Lietuvoje negali pasigirti tokiu karališkumu kaip Klaipėda. pajėgų renginys. Šventės organizatoriai turi pateikti ne tik prašymus, bet ir aiškiai nurodyti, kas ką turi daryti. Jei laive pageidaujama renginio vedėjo, juo taip pat turi pasirūpinti ne kariškiai, o šventės organizatoriai“, – dėstė Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovas Antanas Brencius. Kasmet prieš šventę rengiami pasitarimai, sudėliojamos schemos, kokiu eiliškumu ir atstumu vienas nuo kito plauks laivai. Tačiau realiai viskas vyksta kitaip nei numatyta schemose. Po pernykščio laivų plaukimo į jūrą buvo kilę minčių, kad laivuose per pagerbimo ceremoniją turi būti skaitomos eilės. Galbūt žuvusiuosius laimintų karo kapelionas? Nieko tokio šiemet dar nebus, nes vainikų nuleidimo ceremonija labai užsitęstų. Jau ir taip laive flagmane kasmet mažėja žmonių, norinčių plaukti nuleisti vainikų.

Dar vienas Jūros šventės akcentas šiemet bus tai, kad šeštadienį 12 valandą, kai iš laivų nuleidžiami vainikai, pagerbimas tylos minute vyktų ir Klaipėdos miesto gatvėse. Apie tai būtų pranešama per mieste išdėstytą koncertinę sceninę įrangą. Jūrininkų eilės prie „Meridiano“

Yra maždaug 80 proc. tikimybė, kad per Jūros šventę į stovėjimo vietą šalia Biržos tilto sugrįš suremontuotas „Meridianas“. Numatyta skverelyje prie „Meridiano“ atidaryti naujųjų jo savininkų ir jūrininkų inicijuojamą „Kapitonų uostą“. Čia jūrininkai galėtų pristatyti savo kūrybą – išleistas knygas, parašytas eiles. Idealu būtų, jei šioje vietoje jūrininkai užtrauktų ir jūrines dainas. Dėl šio renginio dalis jūrininkų turi ir skeptišką savo požiūrį. Kažkada ant „Meridiano“ denio vyko rankų lenkimo varžybos „Bocmano ranka“. Taip pat „Meridiane“ prisistatinėjo Jūrų kapitonų klubas. Kam kurti naujus renginius, jei galima sugrąžinti jau kažkada susiformavusias tradicijas? Jūros šventėje nenumatytas ir, atrodo, užmarštin jau nueis buvęs populiarus Jūrininkų vakaro renginys. Danės upėje vyks tradicinė laivų ekspozicija „Dangės flotilė“, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengs valčių varžybas. Skirtingai nei ankstesniais metais, iš Danės upės į Jono kalnelį bus perkelti jaunieji „Optimist“ jachtų buriuotojai. Dėl to vėlgi kyla klausimų – ar per aukštus šlaitus nedidelės burelės gaus vėjo.

Nesusipratimas: Jūros šventės parado flagmanas ne visada sugeba suvaldyti kitus į jūrą plaukiančius laivus. Vidmanto Matučio nuotr.

12

pirmADIENIS, BIRžELIO 10, 2013

JŪRA

Nuostabiausios nardymo vietos Karibų baseine Lietuvos nardytojai dažniausiai vyksta į nuostabaus grožio ir vandens skaidrumo Raudonąją jūrą. Pasaulyje yra daugybė narų traukos vietų, grožiu ir nuskendusiais laivais lenkiančių šią jūrą. Vidmantas Matutis v.matutis@kl.lt

Laivai šalia Venesuelos

Vertinama, kad labiausiai patraukli povandeninio nardymo vieta yra Karibų jūros baseine šalia didžiųjų atolų. Nardytojų rojumi yra laikomas 240 salelių atolas šalia Venesuelos. Jo plotas per 900 kvadratinių kilometrų. Daugybė rifų užstoja bangas nuo Atlanto vandenyno, o vanduo toks skaidrus, kad balto smėlio fone galima matyti 30 metrų gylyje plaukiančias žuvis. Prie atolų yra daugybė jūros gyvūnų, ištisi koralų rifai, vandens augalų miškai, uolos. Tikram nardytojui – nuotykių ieškotojui reikia ne tik gražaus povandeninio vaizdo, bet ir adrenalino. Kas gali būti geriau už nuskendusius laivus. Netoli Venesuelos prie Antilų salyno salos Bonaire vos už 50 metrų nuo kranto 15 metrų gylyje yra nuskendęs laivas „Our Confidence“. Antrojo pasaulinio karo metais jis plukdė bėglius. Laivas yra tikra paslaptis net ir nardytojams. Nors jis arti kranto, palyginti negiliai, tačiau nedaugelis nardytojų žino apie šį laivą. Tragedija jūrų kelte

Viena iš patraukliausių vietų su nuskendusiais laivais yra Virdžinijos salų archipelagas už 80 kilometrų nuo Puerto Riko. Šios apie 50 salų tapo lemties vieta daliai į Ameriką plaukusių nuotykių ieškotojų. Aplink Virdžinijos salas yra ne tik nuostabus povandeninis pasaulis, bet ir daugybė nuskendusių laivų. Turistus čia traukia 1984 metais per uraganą šalia Sent Tom. salos nuskendęs laivas „WIT Shoal“. 120 metrų ilgio laivas, kuris Antrojo pasaulinio karo metais buvo pritaikytas plukdyti tankus, guli 10 metrų gylyje. Prie Virdžinijos salų yra ir 1967 metais nuskendęs ir 123 žmonių gyvybes nusinešęs jūrų keltas „RMS Rhone“. 1965 metais statytas prašmatnus laivas plukdė keliautojus iš Didžiosios Britanijos į Karibų jūros baseino salas. Lemtingas jam buvo dešimtasis reisas. Per uraganą stiprus vėjas užmetė laivą ant uolų. Jame dar veikė garinis variklis. Šaltas vanduo prasiveržė į mašinų skyrių, sprogo garo katilai, laivo keleiviams ir įgulai nepalikdami jokios vilties išsigelbėti.

Paskirtis: lėktuvnešis „USS Oriskany“ specialiai nuskandintas, kad taptų žuvų veisimosi vieta. „Youtube.com“, „Sdtn.com“, „Navy-airline.com“ nuotr.

Legenda: bėglių laivas „Our Confidence“ dar mažai lankomas narų.

Tragedija: „RMS Rhone“ nusinešė ir 123 žmonių gyvybes.

ypač traukia šalia šios salos 1859 metais nuskendęs garlaivis „Paramatta“. Tai buvo vienas iš paskutiniųjų garlaivių, kurį vietoje dabar mums įprasto laivų sraigto varė didžiulis ratas. Laivo priekinė dalis yra trijų metrų, galinė – 12 metrų

Šaltas vanduo prasiveržė į mašinų skyrių, sprogo garo katilai, laivo keleiviams ir įgulai nepalikdami jokios vilties išsigelbėti.

gylyje. Nedidelis gylis leidžia narams po vandeniu su pilnu oro rezervuaru būti maždaug valandą. Patraukli vieta yra ir 200 kvadratinių kilometrų Arubos sala. Niekas šios salos ir nežinotų, jei prie jos 20 metrų gylyje Antrojo pasaulinio karo metais nebūtų nuskendęs 120 metrų ilgio Vokietijos laivas „Antilla“. Dėl ypatingos vietos ir padėties jis vandenyje gerai apšviestas.

Laivų gaudyklės

Didžiausia laivų gaudykle buvo kartu su rifu apie 30 kilometrų nusitęsusi Anegados sala. Nardytojus

Ekskursijos po vandeniu

Pamatyti nuskendusius laivus galima net ir nemokant nardyti. Spe-

cialios apžvalgos turistams rengiamos iš „Atlantis“ tipo mažų povandeninių laivų. Povandenines ekskursijas vykdanti JAV kompanija iš viso turi 11 turistinių povandeninių laivų. Jie nardo skirtingose vietose prie nuskendusių laivų. Gali panerti iki 45 metrų ir išbūti po vandeniu maždaug valandą. Nuo 1985 metų, kai pradėti naudoti „Atlantis“ turistiniai povandeniniai laivai, jais pasinaudojo per 10 mln. žmonių. Prancūzų inžinierius Žakas Ružeras yra pastatęs futuristiniu vadinamą trimaraną su stikliniu korpusu. Šis laivelis taip pat naudojamas plukdyti turistams ir supažindinti juos su povandeniniu pasauliu. Skenduolis matomas ir naktį

Manoma, kad pasaulyje įvairiose vietose guli nuskendę maždaug milijonas laivų. Dalies jų niekas taip ir nepamatys, nes jie guli dideliuose vandenynų gyliuose. Laivą galima atrasti ir kelių kilometrų gylyje. Klausimas tik, kam jo ieškoti, jei tai nėra legenda, kaip, tarkime, „Titanikas“. Dauguma laivų, kuriuos lanko nardytojai, yra beveik vandens paviršiuje, iki 20 metrų gylyje. Didžiausia dalis laivų yra nuskendę. Kai kurie jų nuskandinti ir specialiai, kad būtų traukos vieta nar-

Trauka: „Antilla“ ypač traukia nardytojus.

dytojams. Viena iš tokių dirbtinių vietų yra prie Roatano salos netoli Hondūro. 40 metrų ilgio laivas „Prince Albert“ 1985 metais buvo specialiai nuskandintas. Jis yra apaugęs įvairiais mongrovių augalais ir po vandeniu sukuria nepakartojamą vaizdelį. Prie Martinikos salų yra unikalus nuskandintas laivas „Nahoon“. Pradžioje jis Šiaurės jūroje buvo kaip laivas-švyturys. Vėliau naudotas kaip plaukiojantis naktinis klubas. Užsitarnavęs tam tikrą vardą laivas buvo nuskandintas į 35 metrų gylį prie Daimono uolos ir tapo nardytojų traukos vieta. Jis tarsi „sėdi“ ant dugno. Nuskandintas laivas gerai apšviestas ir puikiai matomas netgi naktį.

Didžiausias nuskendęs laivas

Nardytojus iš viso pasaulio traukia Meksikos įlankoje už 40 kilometrų nuo Floridos krantų nuskandintas buvęs JAV lėktuvnešis „USS Oriskany“. 275 metrų ilgio lėktuvnešis laikomas didžiausiu nuskendusiu laivu. Tai tarsi trys futbolo stadionai. Lėktuvnešis yra nuskendęs 65 metrų gylyje. Viršutinė jo dalis yra maždaug 40 metrų gylyje. Ne kiekvienas naras gali nusileisti prie šio laivo. Reikalinga profesionali nardymo įranga. Kol kas tik nedidelė dalis narų leidžiasi prie šio laivo, kuris vadinamas „Didžiuoju O“. Kadangi lėktuvnešis labai didelis, filmuoti ar fotografuoti jo viso iškart neįmanoma.

Orai

Atvėso visuose rajonuose. Šiandien tešils iki 17-22 laipsnių, pajūryje apie 15 šilumos. Vėjas besikeičiančios krypties, vidutinio stiprumo. Rytoj prognozuojamas dar šiek tiek vėsesnis oras, tačiau atslinks sausesnė oro masė – tik vietomis trumpai palis.

Šiandien, birželio 10 d.

+21

+14

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+22

Utena

+20

4.53 22.18 17.25

161-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 204 dienos. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+21

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +26 Berlynas +21 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +17 Kairas +33 Keiptaunas +15 Kopenhaga +19

kokteilis Žvyr­ke­liui – la­kū­no var­das Da­lis vai­ruo­to­jų ar ke­lei­vių, at­va­žiuo­jan­ čių į Do­vi­lus ar­ba iš­va­ž iuo­jan­čių iš šio mies­te­lio, at­krei­pia dė­me­sį į žvyr­ke­lį, ku­ ris yra įvar­dy­tas Eri­ko Mač­kaus gat­ve. Vos už šim­to met­rų nuo gy­ven­vie­tės ri­ bo­ženk­lio esan­čio žvy­ruo­to ke­lio tik ma­ ža da­lis yra Do­vi­lų te­ri­to­ri­jo­je, to­liau jis ko­ne kul­kos skrie­ji­mo tra­jek­to­ri­jos tie­su­ mu „šau­na“ Lė­bar­tų gy­ven­vie­tės link. Kaip juo­ka­vo Apo­l i­na­ras, ne­ma­ž ai žmo­nių, pir­mą kar­tą pa­skai­tę var­dą ir pa­var­dę, ma­no, kad taip pa­gerb­tas koks nors vie­ti­nis ma­fio­zas, ki­ti – tie­siog su­ka gal­vas, kas jis per vie­nas tas E.Mač­kus. „Kok­tei­lio“ pa­pra­šy­ti sek­liai lyg ant del­no pa­tei­kė duo­me­nis apie pi­lie­tį. Paaiš­kė­jo, tai joks po­nai­tis, o ne­pel­ny­tai ma­žai ži­ no­mas pir­ma­sis Klai­pė­dos kraš­to la­kū­ nas, gi­męs 1903 m. Do­vi­luo­se. Tad sau­sio 26-ąją jam bū­tų su­ka­kę 110 me­tų. Tarp do­v i­l iš­k ių sklin­da kal­bos, kad E.Mač­k us bu­vo va­l in­gas, su­ma­nus ir drą­sus žmo­gus, tu­rė­jęs ne­men­k ų am­ bi­ci­jų kraš­to ap­sau­gos sri­ty­je. 1923 m. da­ly­va­vo pri­jun­giant Klai­pė­dos kraš­tą prie Di­džio­sios Lie­tu­vos. 1931-ųjų ge­gu­ žės 16 d. jam skren­dant nai­kin­tu­vu „Le­ tov Š-20“ su­ge­do va­rik­lis. 28-erių E.Mač­ kus žu­vo ties Vei­ve­riais.

Vie­ta: gat­vės pa­va­di­ni­mo len­te­lė

yra pa­čia­me mies­te­lio pa­kraš­ty­je.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Ne­jau­g i pa­čiuo­se Do­v i­luo­se ne­bu­vo ga­l i­ma ras­t i gat­vės, ku­r iai bū­t ų ga­l i­ ma su­teik­t i la­k ū­no var­dą? Pa­sib­laš­ kius po mies­te­lį tik­rai ras­tu­me gat­vių su be­pras­miš­kais Švie­sos, Ry­to­jaus ar Atei­ties pa­va­di­ni­mais.

Nu­girs­tas po­kal­bis – Ko­dėl ne­gel­b ė­jo­te žmo­nos, kai ji sken­do? – Aš ne­sup­ra­tau, kad ji skęs­ta – rė­ka­vo kaip vi­sa­da. Čes­ka (397 719; aš pa­žįs­tu Eri­ką Moc­kų, Eri­ką Ku­čiaus­ką, bet Eri­ko Mač­kaus – ne­ži­no­jau)

Londonas +17 Madridas +24 Maskva +24 Minskas +24 Niujorkas +21 Oslas +19 Paryžius +20 Pekinas +26

Praha +15 Ryga +18 Roma +24 Sidnėjus +19 Talinas +19 Tel Avivas +28 Tokijas +25 Varšuva +21

Vėjas

1–3 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+20

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

Vardai Diana, Galindas, Liutgardas, Margarita, Nikandras, Pelagija, Vingailė.

birželio 10-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+12

+14

+12

+11

5

+13

+14

+13

+11

5

+14

+15

+14

+12

3

rytoj

trečiadienį

1610 m. Man­ha­ta­no sa­lo­ je (da­bar­ti­nis Niu­jor­kas, JAV) iš­si­lai­pi­no pir­mie­ji olan­dų nau­ja­ku­riai. 1793 m. Pa­ry­žiu­je (Pran­ cū­zi­ja) ati­da­ry­tas pir­ma­ sis pa­sau­ly­je zoo­lo­gi­jos so­das. 1909 m. pir­mą kar­tą lai­ vy­bos is­to­ri­jo­je pra­ktiš­ kai pa­nau­do­t as ne­lai­ mės – SOS – sig­na­las. 1926 m. mi­rė gar­su­sis is­ pa­nų ar­chi­tek­tas An­to­nio Gau­di. Vie­nas žy­miau­sių jo sta­ti­nių – neuž­baig­ta ka­ted­

ra Bar­se­lo­no­je Sag­ra­da Fa­ mi­lia, sta­to­ma jau dau­giau nei 100 me­tų (nuo 1882 m., o pla­nuo­ja­ma baig­ti 2026 m.). Gi­mė 1852 m. 1946 m. re­fe­ren­du­mu Ita­l i­jo­je ša­l is pa­skelb­ ta res­pub­l i­ka; ka­ra­l ius Um­ber­to at­si­sta­t y­d i­no po tri­jų die­nų. 1956 m. gi­mė po­l i­t i­kas Ro­lan­das Pak­sas. 1957 m. gi­mė Ko­vo 11-o­ sios ak­to sig­na­ta­ras ir bu­ vęs Lie­tu­vos prem­je­ras Ge­di­mi­nas Vag­no­rius.

Neiš­ti­ki­miau­si – pa­ry­žie­čiai

1965 m. gi­mė mo­de­ lis ir ak­to­rė Eli­za­beth Hur­ley.

teleloto

Nr. 896

2013 06 09

Kur žmo­nės neiš­ti­ki­miau­si? Kas nau­do­ja sek­so žais­liu­kus? Ar­ba kur daž­niau­siai prie­var­tau­ja­ma? – Pran­cū­zi­jos geog­ra­fai pa­mė­gi­ no at­sa­ky­ti į šiuos ir ki­tus klau­si­ mus, su­da­rę pa­sau­li­nį sek­sua­lu­ mo at­la­są.

Nau­do­jant duo­me­nis iš pen­kių Eu­ ro­pos ša­lių apie pa­žin­čių po­rta­lo „Glee­den“, skir­to ve­du­siems žmo­ nėms, ieš­kan­tiems in­ty­mių san­ ty­kių už san­tuo­kos ri­bų, 1,5 mln. var­to­to­jų, bu­vo nu­sta­ty­ta, kad Pa­ ry­žius yra mies­tas, ku­rio gy­ven­to­ jai pa­tys neiš­ti­ki­miau­si. Šie duo­me­nys ro­do, jog dau­giau nei pu­sė sa­vo par­tne­rius ap­gau­ di­nė­jan­čių žmo­nių yra įgi­ję aukš­ tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą, o 22 pro­c. dir­ba fi­nan­sų, ban­ki­nin­kys­tės ar­ba drau­ di­mo sek­to­riuo­se. Pag­rin­di­nė įvar­ di­ja­ma neiš­ti­ki­my­bės prie­žas­tis – troš­ki­mas pa­tik­rin­ti sa­vo gun­dy­mo ga­lias. At­la­so sky­riu­je apie po­ras taip pat ana­li­zuo­ja­mi ki­to­kie sek­sua­li­ niai įpro­čiai, to­kie kaip ly­ti­nių san­ ty­kių daž­nu­mas ar­ba pa­si­ten­ki­ni­ mo ly­gis.

§§§ §§§ §§§ Visa lentelė – 60 018 (1 x 60 018) Lt §§ §§§ Įstrižainės – 9 Lt §§§ Eilutė – 3 Lt §§ §§ Keturi kampai – 2 Lt

Įrodyta: Paryžius – meilės miestas ne tik turistams, bet ir čia gyve-

nantiems žmonėms.

Grai­ki­jo­je, Len­ki­jo­je ir Bra­zi­li­jo­je apie 80 pro­c. gy­ven­to­jų ma­no, jog sek­sas yra la­bai svar­bus, o Tai­lan­ de ir Ja­po­ni­jo­je taip gal­vo­ja tik 38 pro­c. žmo­nių, ro­do ty­ri­mai. Eu­ro­pos mas­tu sek­so žais­liu­kus la­biau­siai lin­kę nau­do­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos, Nor­ve­gi­jos ir Šve­di­jos gy­ven­to­jai, ro­do pre­zer­va­ty­vų ga­ min­to­jos „Du­rex“ stu­di­ja. Ta­čiau pie­ti­nių ša­lių, įskai­tant Pran­cū­zi­ ją, gy­ven­to­jai to­kiais da­ly­kais do­ mi­si ma­žiau.

At­la­se nag­ri­nė­ja­ma ir tam­sio­ji ly­ti­nių san­ty­kių pu­sė: ja­me pa­tei­ kia­mi duo­me­nys apie pro­sti­tu­ci­ją, ly­ti­nį smur­tą ir disk­ri­mi­na­ci­ją. Šve­di­jai pri­klau­so Eu­ro­pos re­ kor­das pa­gal 2008 m. už­re­gist­ ruo­tų pa­reiš­ki­mų apie iš­ža­gi­ni­ mus skai­čių – 100 tūkst. gy­ven­to­jų jų te­ko 53,2. Ta­čiau at­la­so su­da­ry­ to­jai pa­žy­mi, kas šio­je ša­ly­je iš­prie­ var­ta­vi­mas api­brė­žia­mas daug pla­ čiau ne­gu ki­to­se vals­ty­bė­se. BNS inf.

EUROJACKPOTAS Nr. 1234 Nr. 19 EUROJACKPOTAS

2013 00 00 2013 06 07 EUROJACKPOTAS - 00 000 000 Lt

EUROJACKPOTAS – 55 244 800 Lt 06 11 29 + 0200 06 00 000900 003500 Atspėta: Laimėjimas: Papildomi skaičiai 0 0 5+2 55 244 800 Lt 5 Prognozė: +1 1 333 494 Lt 5 Eurojackpote 115 - 00569 mln. Lt 4+2 7 805 Lt 4+1 604 Lt 4 304 Lt 3+2 132 Lt 3+1 62 Lt 2+2 42 Lt 3 41 Lt 1+2 30 Lt 2+1 26 Lt Prognozė: „Eurojackpotas“ – 65 mln. Lt

§§ §§ 67 63 56 25 59 30 68 08 34 21 74 70 73 53 75 37 09 02 03 31 29 10 45 64 69 36 41 52 72 28 47 20 22 13 06 §§§ 62 07 54 46 65 §§ §§§ 16 43 33 27 55 §§§ §§§ §§§ 26 61 38 51 49 32 66 04 Papildomi prizai: „Ford Mondeo“ (TV) – Daiva Šereikienė „Ford Mondeo“ (TV) – Rasa Šapalaitė „Ford Mondeo“ – 0362163 Kelialapis į Maljorką – 0253338 Kelialapis į Kretą – 0477967 Kelialapis į Turkiją – 0475861 Poriniai kelialapiai į Palangą – 0358540, 0043933, 0477628, 0186563, 0197366 Motoroleriai „Mosca Fava“– 0211573, 0425178, 0377868 Dviračiai „Panther“ – 005*078 LED televizoriai „Orion“ – 035*262 Muzikos centrai su DVD „Philips“ – 049*847 Fotokameros „Fujifilm“ – 035*999 Cikloninės krosnelės „LR“ – 037*446 Keptuvių rinkiniai „Tefal“ – 035*491 Kavos aparatai „Delonghi“ – 029*469 GPS navigatoriai „Lark Freebird“ – 043*876 Planšetiniai kompiuteriai „eSTAR“ – 044*896 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Ana Lapackienė iš Vilniaus 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Angelė Stankuvienė iš Marijampolės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Romas Norkevičius iš Plungės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Daiva Grigalauskytė iš Plungės 5 000 Lt (tel. 1634, birželio 10 d.) – Irma Bartkienė iš Šiaulių Kvietimai į TV: 017*500, 020*692, 013*800 Prognozė: Aukso puode bus – 600 000 Lt

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.