2013 06 13 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 13, 2013

www.kl.lt

135 (19 738)

12 82AC6?A.162;6@ /6? 296<

turtas

ab_aN`-QVR[N Ya ?RQNXa\_Vb` 9bXN` :VX[RcVĂ˜Vb`

Atostogauti pigiau – pas kaimynus

Interpeliacija V.AndriukaiÄ?io nei nustebino, nei iĹĄgÄ…sdino.

Mir­ties baus­mÄ— Bal­ta­ru­si­jo­je – sau­go­mas ko­zi­ris de­ry­bo­se su Eu­ro­pa?

Lietuva 8p.

Pasaulis 11p.

Latvijoje ir Lenkijoje atostogauti pigiau 3 kartus.

Atostogos Lietuvos pa jĹŤryje vasaros sezonu tampa tikra prabangos preke, kuriai iĹĄ laidauti gali tik neskaiÄ?iuo jantys pinigĹł. TodÄ—l pastaruoju metu vis daugiau lietuviĹł dai rosi ÄŻ ĹĄaliĹł kaimyniĹł Baltijos jĹŤros pa krantÄ™, nes kirtus Lietu vos sienÄ… poilsis pajĹŤryje gali gerokai at pigti. Lukas MikneviÄ?ius

VasarÄ… iĹĄsiruoĹĄus ÄŻ Lietu l.miknevicius@diena.lt vos pajĹŤrÄŻ teks susitaikyti su faktu, kad piniginÄ™ reikÄ—s atverti Kainos iĹĄsipuÄ?ia plaÄ?iai. PavyzdĹžiui, dvivietÄŻ kam Baltijos pajĹŤrio trauka barÄŻ Palannenugali- gos vieĹĄbu Ä?iuose sezono metu varma. Ĺ ventÄ… pareigÄ… bent kartÄ… nu- gu ar pavyks rasti pigiau nei uĹž kelis vykti prie Lietuvos kran tus skalau- ĹĄimtus li tĹł, Nidoje ar JuodkrantÄ— janÄ?ios jĹŤros jauÄ?ia daĹžnas je lietuvis. kainos gali bĹŤ ti dar didesnÄ—s. Vis dÄ—lto pastaraisiais metais ĹĄios Ĺ˝inoma, kainas diktuoja iĹĄvykos neretai apkars paklauta. Pasitry- sos ir pa siĹŤlos dÄ—sniai. Ĺ tai Palannus ĹžmoniĹł knibĹždÄ—lyne ir iĹĄleidus goje oďŹ cia liai yra apie 14 tĹŤkst. neadekvaÄ?iÄ… sumÄ… pini gĹł iĹĄsvajo- nakvynÄ—s vietĹł, o, ÄŻvairiais neoďŹ tasis poilsis virsta vargu ar net tik- cialiais duo menimis, gerais savaitra kanÄ?ia. galiais kurorte apsistoja bent 6 ar

Ilgiausiu pajĹŤriu dĹžiaugiasi

latviai

7 kartus daugiau poilsiau tojĹł. Nesunku nuspÄ—ti, kad visi ĹĄie ĹžmonÄ—s apsistoja nelegalias ap gyvendinimo paslaugas siĹŤlanÄ?iĹł palangiĹĄkiĹł bĹŤstuose. TaÄ?iau ÄŻsi bÄ—gÄ—jus vasarai sunku gauti ir tokiÄ… nakvynÄ—s vietÄ…, o nuomos kaina beprotiĹĄkai iĹĄsipuÄ?ia. ď Ž Kaimynai: cVR [N` ]\ Kainos kandĹžiojasi ir pa ]b YVN _VNb `VĂş 9R[ XV W\` @\ jĹŤrio ka]\ a\ Xb _\_ aĂş ]\VY `VNb a vinÄ—se. PavyzdĹžiui, uĹž pa \ Wb` V ZĂ­ `Ăş N YVR` a_Nb XVN ]YN Ă˜VNV` ]N ]YĂ­ QV ZVNV` [R prasÄ?iau- praĹĄius gry bĹł padaĹžo kepsnys paYVR ab cV Xb X_N a\ cNVg Q Vb V_ YN[ siÄ… karbonadÄ…, kuris Vil ĹĄenes, nes mĹŤsĹł tautieÄ?iai niuje die- brangs dar Xf aV [\ ZV` cVR a\ ZV` 5 litais. besudanos pietĹł metu kainuo ro vos treÄ?dalÄŻ ÄŻ Lietuvos ja apie 10 Nieko nuostabaus – kurortus litĹł, Palangos J.Basanavi smulkieji atvykstanÄ?iĹł Ä?iaus gat- mĹŤsĹł pajĹŤ lankytojĹł. DaugumÄ… rio verslininkai jau sevÄ—je teks pakloti apie 25 pajamĹł pajĹŤrio verslinin litus, pa- niai nesiorien kams sutuoja ÄŻ lietuviĹĄkas kineĹĄa rusai, vokieÄ?iai ar skandina-

Ĺ iandien priedas

Tai­syk­les uŞ­ra­ťo­krau­ju Nau­ja­sis Dra­gō­nĹł kvar­ta­las, ku­ria­me jau gy­ve­na ne vie­ nas tĹŤks­tan­tis klai­ pÄ—­die­Ä?iĹł, vis dar lau­kia, ka­da tu­rÄ—s ci­vi­li­zuo­tÄ… priÄ—­ji­ mÄ… prie vie­nin­te­lÄ—s au­to­bu­sĹł sto­te­lÄ—s. O kol kas di­de­li ir ma­Şi ĹĄio mik­ro­ra­jo­no gy­ ven­to­jai kas­dien ri­ zi­kuo­ja sa­vo svei­ka­ ta, nes pa­ra­le­li­nÄ—­je Lie­po­jos gat­vei gat­ ve­lÄ—­je nÄ—­ra nei ke­lio Ĺženk­lĹł, nei pe­rÄ—­jos.

 @Uba aR_` a\PX• [b\ a_

Kaina 1,30 Lt

„Kol kas ne­su­gal­vo­jo­me, kaip gÄ—­lÄ—­mis ap­so­din­ti for­ te­pi­jo­nÄ….“ Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dÄ—­ja Ire­na Ĺ a­ka­lie­nÄ— aiť­ki­no, ko­dÄ—l gÄ—­liĹł kom­po­zi­ci­joms pa­si­rink­tos bo­ru­ŞÄ—s, o ne ki­ti ob­jek­tai.

5p.

Cent­re – ma­Şes­nÄ— rink­lia­va Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Pi­lies til­to re­mon­tas pa­ko­re­guos ir rink­lia­vos uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­ mÄ… tvar­kÄ…. Nu­ma­to­ma, jog mies­to cent­re at­si­ras dau­giau vie­tĹł, kur uĹž ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ… bus ga­li­ma mo­ kÄ—­ti pi­giau nei ÄŻpras­ta. Va­lan­da – 50 cen­tĹł

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Pa­te­ko į Rea­ni­ma­ci­jos sky­rių

Penk­ta­die­nÄŻ chi­rur­gas 75 me­tĹł Po­ vi­las Met­ri­kas grį­Şo iĹĄ uŞ­siÄ—­mi­mĹł kva­li­fi­ka­ci­jos kÄ—­li­mo kur­suo­se. Iť­li­ po Eli­zos sto­te­lÄ—­je, pe­rÄ—­jo Kre­tin­gos gat­vÄ™, to­liau Ĺžings­nia­vo as­fal­tuo­tu ta­ke­liu ir ÄŻĹžen­gÄ— ÄŻ var­do ne­tu­rin­Ä?iÄ… gat­ve­lÄ™, ku­rio­je nÄ—­ra nÄ— vie­no pe­rÄ—­ jos Ĺženk­lo, ir bu­vo par­ trenk­tas au­to­mo­bi­lio.

9

„„Nu­ken­tÄ—­jo: ava­ri­jos au­ka gy­dy­to­jas P.Met­ri­kas bai­mi­na­si, kad pa­na­ťi ne­lai­mÄ— neiť­tik­tĹł Dra­gō­nĹł kvar­ta­le

gy­ve­nan­Ä?iĹł vai­kĹł.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

„Da­bar­ti­nÄ—­je gel­to­no­jo­je zo­no­ je ga­li at­si­ras­ti dau­giau mÄ—­ly­nos spal­vos“, – tei­gÄ— vie­ťo­sios ÄŻstai­gos „Klai­pÄ—­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­rius Gin­ta­ras Ne­niť­kis. Jis kal­bÄ—­jo apie tai, jog mies­to cent­re, ku­ria­me uĹž va­lan­dÄ… au­ to­mo­bi­lio sto­vÄ—­ji­mo rei­kia mo­ kÄ—­ti du li­tus, ga­li at­si­ras­ti dau­ giau mÄ—­ly­nų­jĹł zo­nĹł, kur du li­tus rei­kia mo­kÄ—­ti uĹž ke­tu­riĹł va­lan­dĹł sto­vÄ—­ji­mÄ….

3

VadovĹł kon­kur­se staigmenĹł nebuvo Eve­li­na Zen­ku­tÄ— e.zenkutÄ—@kl.lt

Tri­jĹł sa­vi­val­dy­bei pa­val­dĹžiĹł uos­ ta­mies­Ä?io svei­ka­tos prie­Şiō­ros ÄŻstai­gĹł vy­riau­sių­jĹł gy­dy­to­jĹł kon­ kur­sas ne­ti­kÄ—­tu­mĹł ne­pa­tei­kÄ— – lai­mÄ—­to­jais pa­skelb­ti da­bar­ti­niai va­do­vai.Ta­Ä?iau kon­ku­ren­tai to­kÄŻ spren­di­mÄ… dar ga­li ap­skĹłs­ti. Gal­va aukť­Ä?iau

Po va­kar ÄŻvy­ku­sio kon­kur­so Klai­ pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­

jos di­rek­to­rÄ— Ju­di­ta Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ— in­for­ma­vo, kad ter­mi­nuo­tÄ… dar­ bo su­tar­tÄŻ lie­pos 1 d. su Klai­pÄ—­dos uni­ver­si­te­ti­ne li­go­ni­ne tu­rÄ—­tĹł pra­ tÄ™s­ti Vin­sas Ja­nu­ťo­nis, su Vai­kĹł li­ go­ni­ne – Klau­di­ja Bo­bians­kie­nÄ—, o su Klai­pÄ—­dos svei­ka­tos prie­Şiō­ros cent­ru – Lo­re­ta Venc­kie­nÄ—. „Na­tō­ra­lu, Ĺžmo­nÄ—ms, ku­rie ĹĄian­ dien dir­ba ĹĄio­se pa­rei­go­se, pir­mi­nÄ—s sÄ…­ly­gos bu­vo ge­res­nÄ—s. Kom­pe­ten­ci­jos jie tu­ri dau­giau ir ko­mi­si­jos aky­se bu­ vo vi­sa gal­va aukť­Ä?iau“, – sa­kÄ— J.Si­mo­na­vi­Ä?iō­tÄ—.

2

„„NesikeiÄ?ia: KlaipÄ—dos universitetinei ligoninei ir toliau vadovaus V.JanuĹĄonis.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

2

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 13, 2013

miestas Krikš­tys lai­vą

Ne­dar­bas ma­žė­ja

Lai­kė eg­za­mi­ną

Ry­toj nuo 17 val. Krui­zi­nių lai­ vų ter­mi­na­le vyks gy­lių ma­ta­ vi­mo lai­vo „Lo­tas“ krikš­ty­nos, o po jų – iš­kil­min­gai pa­mi­nė­ta gi­li­ni­mo dar­bų pa­bai­ga. Lai­vo krikš­ta­mo­te taps In­ga Grub­ liaus­kie­nė. Hid­rog­ra­fi­nį lai­vą „Lo­tas“ Uos­to di­rek­ci­ja įsi­gi­jo už 6,530 mln. li­tų. Laivas yra 23,2 m il­gio, 6 m plo­čio, 1,17 m grimz­lės.

Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos duo­me­ni­mis, ge­gu­žę į ją krei­pė­si 2,9 tūkst. be­dar­ bių – 2,5 pro­c. ma­žiau nei ba­ lan­dį. Ge­gu­žę pa­dė­ta įsi­dar­ bin­ti nuo­la­ti­niam dar­bui ir pa­ gal ter­mi­nuo­tas dar­bo su­tar­ tis 2,9 tūkst. as­me­nų – 9 pro­c. dau­giau nei praė­ju­sį mė­ne­ sį. Klai­pė­dos mies­te ne­dar­bas sie­kia 7,9 pro­c.

Abi­tu­rien­tai va­kar lai­kė vals­ty­ bi­nį bio­lo­gi­jos eg­za­mi­ną. Klai­ pė­do­je jį lai­ky­ti bu­vo už­si­re­ gist­ra­vę 471 abi­tu­rien­tas iš bend­ro­jo la­vi­ni­mo ir pro­fe­si­nių mo­kyk­lų. Į eg­za­mi­ną neat­vy­ ko 32 dvy­lik­to­kai. Pag­rin­di­nė bran­dos eg­za­mi­nų se­si­ja baig­ sis bir­že­lio 19 d., kai bus lai­ko­ mas in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų eg­za­mi­nas.

Dienos telegrafas Sa­vi­val­dy­bė. Šian­dien mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­l iaus­kas lan­k y­sis krui­ zi­n ia­me lai­ve „Sil­ver Whis­per“. 13 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to „Au­la Mag­na“ jis pa­svei­k ins Šiau­rės ir Bal­t i­jos ša­l ių šiuo­lai­k i­n io šo­k io tink­lo „Ked­ja“ su­ va­ž ia­v i­mo da­ly­v ius. Vė­l iau iš­v yks į Vil­n ių. Eis­mas. Šian­d ien 14 val. sa­v i­val­dy­ bė­je vyks Sau­gaus eis­mo ko­m i­si­jos po­sė­d is. Jo dar­bot­var­kė­je nu­ma­t y­ta svars­ty­ti 7 klau­si­mus. Tarp jų – ir dėl eis­mo Til­tų gat­ve. Suei­g a. Šian­d ien 17.30 val. Klai­p ė­ dos vie­šo­sios I.Si­mo­nai­t y­tės bib­l io­ te­kos vi­d i­n ia­me kie­me­ly­je prie Sau­ lės laik­ro­d žio vyks vie­ša aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas – Klai­pė­da“ suei­ga. Jo­ je bus ap­tar­ti nu­veik­ti dar­bai bei inau­ gu­r uo­tas nau­ja­sis aso­cia­ci­jos „Ma­no mies­tas Klai­p ė­da“ pre­z i­den­tas Sau­ lius Sa­vic­k is. Kon­fe­ren­ci­ja. Ry­toj 9 val. Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te vyks tarp­tau­t i­nė moks­ li­nė kon­fe­ren­ci­ja „Kal­bos vie­ne­t ų se­ man­ti­ka ir struk­tū­ra“. Būs­t as. Pa­j ū­r y­j e bu­t ų kai­nos svy­ ruo­ja nuo 50 tūkst. iki 700 tūkst. li­ tų. Tei­g ia­ma, kad pi­g iau­siai par­duo­ da­m i pra­stos būk­lės būs­tai, ku­r iuos vos įsi­g i­jus rei­kė­t ų re­mon­t uo­t i, ar­ba jų plo­tas bū­na la­bai ne­d i­de­l is – iki 20 kv. met­r ų.

Kultūros ma­gist­rų būrys didėja Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­rų sąrašas pa­ si­pil­dys nau­ju var­du. Rugp­jū­čio 1-ąją, per Klai­pė­dos gim­ta­die­nį, iš­kil­min­gos ce­re­ mo­ni­jos me­tu auk­si­niu žie­du pa­si­puoš An­ge­li­na Ba­ny­tė. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Kaip tei­gė Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bės Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas Na­rū­nas Lend­rai­tis, ta­len­tin­ga uos­ ta­mies­čio dai­li­nin­kė – mo­nu­men­ ta­lis­tė, fres­kų, sgra­fi­tų ir mo­zai­kų au­to­rė A.Ba­ny­tė po pen­kių slap­tų bal­sa­vi­mo tu­rų pa­si­rink­ta kaip la­ biau­siai šiais me­tais ti­tu­lo nu­si­pel­ niu­si Klai­pė­dos kul­tū­ros at­sto­vė. Pre­ten­den­tus ver­ti­no Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ro var­do su­tei­ki­ mo ko­mi­si­ja, ku­rią su­da­rė me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, Kul­tū­ros sky­riaus ve­dė­jas N.Lend­rai­tis, bei

11 Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­bos na­rių. Be nu­ga­lė­to­jos, šie­met ma­gist­ro var­dą gau­ti pre­ten­da­vo dar 8 klai­ pė­die­čiai: Ser­ge­jus Isa­je­vas, Ra­sa Nor­ku­tė, Gra­ži­na Juo­dy­tė, Re­gi­ na Šal­te­ny­tė, pro­f. Pet­ras Biels­kis, doc.Vy­tau­tas Blū­šius, Ire­na Ma­ri­ja Gel­gu­tie­nė, Liu­da Ku­rai­tie­nė. Pa­gal nuo­sta­tus per me­tus ga­li bū­ti ap­do­va­no­ti trys kul­tū­rai nu­ si­pel­nę klai­pė­die­čiai. Kaip per­nai ir už­per­nai, šie­met bu­vo iš­rink­ta tik po vie­ną kul­tū­ros vei­kė­ją. Rugp­jū­čio 1-ąją, per mies­to gim­ta­ die­nį, Pi­lies mu­zie­ju­je A.Ba­ny­tė bus ap­do­va­no­ta auk­si­niu žie­du, su­kur­tu pa­gal re­ne­san­si­nio žie­do pro­to­ti­pą.

Kū­ry­ba: kul­tū­ros ma­gist­re iš­rink­ta A.Ba­ny­tė savo darbais pa­puo­šė ne

vie­ną Klai­pė­dos bei Pa­lan­gos pa­sta­tą.

Ne­ri­jaus Jan­kaus­ko nuo­tr.

Gy­dy­to­jų kon­kur­sas – be int­ri­gos Pe­rei­na­ma­sis kon­kur­so 1 ba­las bu­vo 12, o mak­si­ ma­liai su­rink­ti bu­vo ga­li­ma 20 ba­lų. Sie­kė ir ki­ti

Til­te­lis. Pa­lan­go­je įam­ž in­tas No­be­lio pre­m i­jos lau­rea­to Jo­si­fo Brods­k io at­ mi­n i­mas – žy­maus, ku­ror­tą itin mė­ gu­sio poe­to var­du pa­va­d in­tas me­d i­ nis til­te­l is per Rą­žę ša­l ia gar­sio­sios J.Ba­sa­na­v i­čiaus gat­vės. Dar šią va­sa­ rą til­te­l į tu­rė­tų pa­puoš­ti ir in­for­ma­ci­ nė len­te­lė. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­r iu­je už­re­g ist­ruo­tos 6 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Juo­za­pas Ste­po­na­ vi­čius (g. 1929 m.), Vy­tau­tas Juo­dei­k is (g. 1930 m.), Ve­ro­ni­ka Ža­lie­nė (g. 1933 m.), Vik­to­r i­ja Jo­k u­b ai­t ie­nė (g. 1942 m.), Arū­nas Že­mai­tis (g. 1945 m.), Vik­ tor Fio­do­rov (g. 1954 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Ri­man­tas Ra­d žius, Ni­ko­laj Zi­mi­nas. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Ka­z i­m ie­ras Ri­čar­das Čes­lo­vas Mi­siū­ra. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 5 mer­gai­tės ir 8 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­ gal­bos me­di­kai su­lau­kė 45 iš­kvie­ti­mų. Klai­pė­die­čiai dau­giau­sia skun­dė­si šir­ dies rit­mo su­tri­ki­mais, aukš­tu krau­jos­ pū­d žiu, pil­vo ir gal­vos skaus­mais.

Į Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­ nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo po­stą dar pre­ten­da­vo ir mies­to po­li­ti­kas, Jū­ ri­nin­kų li­go­ni­nės Chi­rur­gi­jos kli­ni­ kos va­do­vas pro­f. dr. Ar­tū­ras Raz­ ba­daus­kas, ku­ris kon­kur­so me­tu su­rin­ko maž­daug 5 ba­lais ma­žiau nei kon­ku­ren­tas V.Ja­nu­šo­nis. Vai­kų li­go­ni­nės va­do­vė K.Bo­ bians­kie­nė kon­ku­ren­ci­jos ne­su­ lau­kė ir kan­di­da­ta­vu­si vie­na su­ rin­ko 17,8 ba­lo. Gau­s iau­s ias kon­k ur­sas vy­ ko Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ ros cent­ro va­do­vo pa­rei­goms. Be L.Venc­kie­nės, vy­riau­siuo­ju gy­dy­ to­ju pa­no­ro tap­ti ir far­ma­ci­nin­kas Egi­di­jus Ja­nu­šo­nis, ku­ris yra Lie­tu­ vos gy­dy­to­jų są­jun­gos Klai­pė­dos fi­ lia­lo pir­mi­nin­ko An­ta­no Ja­nu­šo­nio sū­nus, bei bu­vęs Klai­pė­dos svei­ka­ tos prie­žiū­ros cent­ro vi­daus au­di­ to­rius Graž­vy­das Že­ko­nis. Pa­sak ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rės, A.Ja­nu­šo­nis ir G.Že­ko­nis ma­ žiau­sio rei­kia­mo ba­lų skai­čiaus ne­ su­rin­ko. Pre­ten­den­tai į va­do­vus bu­vo tik­ ri­na­mi žo­džiu ir raš­tu – jiems rei­ kė­jo at­sa­ky­ti į 50 klau­si­mų ir įveik­ ti po­kal­bį. Per tris dar­bo die­nas kon­kur­so re­zul­ta­tai ga­li bū­ti ap­skųs­ti. Po kon­kur­so V.Ja­nu­šo­nis pa­li­kęs pa­tal­pą sa­kė, kad nie­ko ko­men­

Re­zul­ta­tai: vy­riau­sių­jų gy­dy­to­jų kon­kur­se dau­giau­sia ba­lų su­rin­ko da­bar­ti­niai įstaigų va­do­vai: V.Ja­nu­šo­nis,

K.Bo­bians­kie­nė ir L.Venc­kie­nė.

tuo­ti ne­ga­li, nes in­for­ma­ci­ja apie kon­kur­so ei­gą ir ba­lus yra kon­fi­ den­cia­li. L.Venc­kie­nė bu­vo at­vi­res­nė. Ji ne­slė­pė, kad iš­ban­dy­mas pa­rei­ka­ la­vo jė­gų ir pri­ver­tė ner­vin­tis. K.Bo­bians­kie­nė sa­kė, jog ruo­ šian­tis teo­ri­nei kon­kur­so da­liai, te­ko ne­ma­žai skai­ty­ti, ta­čiau tu­ rint di­de­lę dar­bo li­go­ni­nė­je pa­tir­ tį, di­des­nių sun­ku­mų kon­kur­sas ne­su­kė­lė. Įs­pė­jo dėl konf­lik­to

Kon­kur­so ko­mi­si­ją su­da­rė pen­ki na­riai – pir­mi­nin­kė Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­ to­rė J.Si­mo­na­vi­čiū­tė, Per­so­na­lo sky­riaus ve­dė­ja Jo­li­ta Gri­gai­tie­nė, Svei­ka­tos ap­sau­gos sky­riaus ve­dė­ja Ja­ni­na Asa­daus­kie­nė, Cent­ra­li­zuo­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

to vi­daus au­di­to sky­riaus ve­dė­ja Mei­lu­tė Ka­taus­kie­nė ir So­cia­li­nių rei­ka­lų de­par­ta­men­to di­rek­to­rė

Ju­di­ta Si­mo­na­vi­čiū­tė:

Lai­mė­to­jai ko­mi­si­ jos aky­se bu­vo vi­sa gal­va aukš­čiau ir tu­ rė­jo dau­giau kom­pe­ ten­ci­jos.

Aud­ra Dau­jo­tie­nė. Kon­kur­se da­ly­ va­vo ir ste­bė­to­ja – Klai­pė­dos mies­ to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­bos na­rė Na­ta­ li­ja Is­to­mi­na.

Bu­vo pa­skli­dę kal­bų, kad A.Raz­ ba­daus­kas, kaip bu­vęs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės ste­bė­ to­jų ta­ry­bos na­rys, ne­va ne­ga­lė­ jo pre­ten­duo­ti į šios įstai­gos va­do­ vo po­stą. Esą nuo jo pa­si­trau­ki­no iš ste­bė­to­jų ta­ry­bos bu­vo praė­ję ne­pa­kan­ka­mai lai­ko. Ta­čiau J.Si­ mo­na­vi­čiū­tė šio­je si­tua­ci­jo­je vi­ są at­sa­ko­my­bę už sa­vo veiks­mus per­kė­lė kon­kur­so da­ly­viui. „Ma­no su­da­ry­ta ko­mi­si­ja ne­ ga­li at­mes­ti kan­di­da­tų. Vi­si da­ly­ viai, ku­rie pa­reiš­kia no­rą da­ly­vau­ ti ir ati­tin­ka rei­ka­la­vi­mus, į po­stus ga­li kan­di­da­tuo­ti. Mes įspė­jo­me A.Raz­ba­daus­ką, jog ga­li kil­ti vie­ šų­jų ir pri­va­čių in­te­re­sų konf­lik­ tas, o vi­sa at­sa­ko­my­bė vė­liau jau pri­klau­sė pa­čiam pre­ten­den­tui“, – sa­kė ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė.

3

KETVIRTADIENIS, BIRŽELIO 13, 2013

miestas

Cent­re – ma­žes­nė rink­lia­va „Taip vai­ruo­to­jai, ku­rie 1 at­va­žiuo­ja iš šiau­ri­nės mies­to pu­sės, bus ska­ti­na­mi sa­

vo au­to­mo­bi­lius pa­lik­ti šiau­ri­nė­je mies­to da­ly­je – iki Bir­žos til­to“, – aiš­ki­no G.Ne­niš­kis. Prie­žas­tis – nuo spa­lio ka­pi­ta­li­ niam re­mon­tui ke­ti­na­ma už­da­ry­ ti Pi­lies til­tą, to­dėl bai­mi­na­ma­si, jog tie­siog bus sun­ku su­si­do­ro­ti su au­to­mo­bi­lių srau­tais, trau­kian­čiais per Bir­žos til­tą ir Til­tų gat­ve.

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Da­bar­ti­nė­je gel­to­no­ jo­je zo­no­je ga­li at­si­ ras­ti dau­giau mė­ly­ nos spal­vos.

„Gel­to­no­jo­je zo­no­je vie­tų, kur pi­giau bus ga­li­ma sta­ty­ti au­to­mo­ bi­lius, ga­li at­si­ras­ti ne tik aikš­te­ lė­se, bet ir kai ku­rio­se gat­vė­se“, – in­for­ma­vo „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nio trans­por­to“ va­do­vas. Kont­ro­liuos, ar ne­pikt­nau­džiau­ja

Šiuo me­tu vie­tas, kur vai­ruo­to­ jai gel­to­no­jo­je zo­no­je ga­lė­tų pi­giau pa­lik­ti au­to­mo­bi­lius, ana­li­zuo­ja spe­cia­li dar­bo gru­pė. Gy­ven­to­jams ge­ra ži­nia yra tai, kad jau ne­tru­kus maž­daug 20-yje vie­tų, ku­rios yra ap­mo­kes­tin­to­je te­ri­to­ri­jo­je, at­si­ras ženk­lai, in­for­muo­jan­tys, kad prie

Pi­ni­gai: vai­ruo­to­jai už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą šie­met jau su­mo­kė­jo

dau­giau nei per­nai tuo pat me­tu.

val­diš­kų įstai­gų va­lan­dą bus ga­li­ ma sto­vė­ti ne­mo­ka­mai. Prie me­di­ ci­nos įstai­gos ne­mo­ka­mai bus lei­ džia­ma sto­vė­ti dvi va­lan­das. To­kių val­diš­kų įstai­gų ap­mo­kes­tin­to­je zo­no­je yra 21. „Ta­čiau vai­ruo­to­jai ne­tu­rė­tų pa­ mirš­ti, jog kai pa­sta­tys au­to­mo­bi­ lį, už lan­go jie pri­va­lo už­kiš­ti la­pe­ lį, ku­ria­me pa­ra­šy­ta, ka­da ma­ši­na bu­vo pa­lik­ta. Tik­rai kont­ro­liuo­si­ me, ar ne­pikt­nau­džiau­ja­ma to­kia ga­li­my­be ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­ to­mo­bi­lius“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to sky­riaus ve­dė­jas Ri­man­tas Moc­kus. Su­rin­ko dau­giau

Šie­met per 4 mė­ne­sius rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą su­rink­ta 865 tūkst. li­tų – apie 10 pro­c. dau­ giau nei per tą pa­tį praė­ju­sių me­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų lai­ko­tar­pį. Rink­lia­vos su­rink­ ta dau­giau, nes žmo­nės esą mie­lai nau­do­ja­si va­di­na­muo­ju už­mar­ šu­mo mo­kes­čiu. Jo ne­su­mo­ka, ir gin­čy­tis yra lin­kę tik treč­da­lis už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą ne­su­si­mo­ kė­ju­sių ir pra­ne­ši­mą apie tai ga­vu­ sių vai­ruo­to­jų. Iš jau su­rink­tų pi­ni­gų 500 tūkst. li­tų bus skir­ti ap­mo­kes­tin­to­je te­ri­ to­ri­jo­je esan­tiems kie­mams lo­py­ti. „Ka­dan­gi už sto­vė­ji­mą kie­muo­se taip pat rei­kia mo­kė­ti, jų re­mon­tas yra sa­vo­tiš­ka grą­ža gy­ven­to­jams“, – tei­gė R.Moc­kus. Šiuo me­tu jau su­tvar­ky­ti M.Maž­ vy­do alė­jo­je ir Til­žės g. 15 esan­tys kie­mai. Ar­ti­miau­siu me­tu dar­ bi­nin­kai kie­mus pra­dės tvar­ky­ ti Šau­lių g. 23A, S.Dau­kan­to g. 33, Ga­li­nio Py­li­mo g. 18-21, Di­džio­jo­ je Van­dens ir Til­tų gat­vė­se.

Į bu­tus su­grįš karš­tas van­duo Pie­ti­nė­je mies­to da­ly­je už­va­kar pa­di­din­tu slė­giu baig­tos tik­rin­ ti ši­lu­mos tra­sos. Į dau­gu­mos klai­pė­die­čių bu­tus karš­tas van­ duo tu­rė­tų su­grįž­ti jau šian­dien va­ka­re. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Tie, ku­rių na­mams dėl ras­tų de­fek­ tų ne­bus ga­li­ma ope­ra­ty­viai at­nau­ jin­ti van­dens tie­ki­mo, bus in­for­ muo­ja­mi at­ski­rai. Įmo­nės „Klai­pė­dos ener­gi­ja“ Ši­lu­mos tie­ki­mo tar­ny­bos va­do­ vo pa­va­duo­to­jas Arū­nas Sma­gu­ ris pa­sa­ko­jo, kad hid­rau­li­niai ši­lu­ mos tra­sų ban­dy­mai vy­ko šiek tiek ne pa­gal gra­fi­ką, ta­čiau juos spė­ta už­baig­ti per vie­ną die­ną. „Pa­gal pla­ną tink­lų pa­tik­ri­ni­ mus tu­rė­jo­me baig­ti 19 val., o bai­ gė­me 21.30 val.“, – tvir­ti­no pa­va­ duo­to­jas. Pa­sak A.Sma­gu­rio, ap­tik­ta vie­ nuo­li­ka įtar­ti­nų vie­tų, ta­čiau dar tiks­liai ne­ži­no­ma, ar tai tra­sų de­ fek­tai. „Vis­kas paaiš­kės, kai už­pil­dy­ si­me tra­sas van­de­niu. Šiuos dar­ bus pra­dė­si­me šian­dien va­ka­re. Iki

ryt­die­nos už­pil­dy­si­me ir ga­lė­si­me tiek­ti ši­lu­mą“, – va­kar pa­sa­ko­jo A.Sma­gu­ris. Pa­sak pa­va­duo­to­jo, ket­vir­ta­die­ nio va­ka­rą karš­tas van­duo tu­rė­tų pa­siek­ti dau­gu­mos pie­ti­nės mies­ to da­lies gy­ven­to­jų būs­tus. Pir­miau­sia karš­tas van­duo tu­ rė­t ų pa­s iek­t i Ban­d u­ž ių, Vin­g io gat­vių, Ši­lu­tės plen­to gy­ven­to­ jus, ku­rie yra ar­čiau­siai Lyp­kių ka­ti­li­nės. Ta­čiau tai pri­klau­sys ir nuo ši­lu­ mos ūkio pri­žiū­rė­to­jų, ka­da jie nu­ ims ak­les. Gy­ven­to­jai, ku­rių na­mams dėl ras­tų de­fek­tų ne­bus ga­li­ma ope­ ra­ty­v iai at­n au­j in­t i karš­to van­ dens tie­ki­mo, bus in­for­muo­ja­mi at­ski­rai. „Jei bus de­fek­tų, steng­si­mės dirb­ti taip, kad kuo ma­žiau var­to­ to­jų bū­tų be karš­to van­dens. De­ fek­tus pa­ša­lin­ti ban­dy­si­me kuo grei­čiau“, – tvir­ti­no A.Sma­gu­ris.

Pa­to­gu­mai: šian­dien va­ka­re dau­

gu­ma pie­ti­nės mies­to da­lies gy­ ven­to­jų jau ga­lės džiaug­tis karš­ tu van­de­niu.

4

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

miestas

Gelbėtojų rūpestis – pasiklydę vaikai Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į pa­plū­di­mį vai­kus pa­pra­mo­gau­ ti at­si­ve­du­sios dar­že­lio dar­buo­to­ jos neiš­ven­gė stre­so. Vie­nas iš ma­ ža­me­čių pa­si­kly­do, bet bu­vo sku­ biai su­ras­tas.

Dė­me­sys: kont­ro­lie­riai tik­ri­no ir pa­plū­di­mio ka­vi­nes.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Al­ko­ho­lis už­trau­kė bėdą Kont­ro­lie­riai ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai tre­čia­ die­nį draus­mi­no tvar­kos ne­si­lai­kan­čius pa­plū­di­mio lan­ky­to­jus. Jų lau­kia bau­dos už įvai­rius pa­žei­di­mus: gir­ta­vi­mą vie­šo­je vie­to­je, šu­nų ve­džio­ji­mą, rū­ky­mą.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus spe­cia­lis­tai pa­ tik­ri­ni­mą pa­plū­di­my­je vyk­dė kar­ tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais. Ant­ra­die­nį po pie­tų nuo Ant­ro­ sios Meln­ra­gės tik­rin­to­jai plia­žu ėjo Pir­mo­sios Meln­ra­gės link. Bu­vo ste­bi­ma, ar poil­siau­to­jai pa­plū­di­my­je ne­rū­ko, ne­ve­džio­ja šu­nų, ne­gir­tau­ja, lai­ko­si sau­gaus el­ge­sio van­de­ny­je tai­syk­lių. Ir pa­plū­di­mio ka­vi­nės bu­vo tik­ri­na­mos, ar lai­ko­si pre­ky­bos ir pa­slau­gų tei­ki­mo vie­šo­sio­ se vie­to­se tai­syk­lių. Per pust­re­ čios va­lan­dos bu­vo už­fik­suo­ti še­

ši pa­žei­di­mai. Trys iš jų dėl šu­nų ve­džio­ji­mo plia­že, vie­nas – dėl rū­ky­mo, du – dėl gir­ta­vi­mo vie­ šo­je vie­to­je. Vie­n a gir­tau­jan­t i kom­pa­n i­ ja kont­ro­lie­riams su­kė­lė ne­ma­žai rū­pes­čių. Pa­sak Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Kont­ ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio ve­dė­jo Vi­liaus Va­lio, gir­ta­vu­si kom­pa­ni­ja el­gė­si ag­re­sy­viai. Vie­na mer­gi­na pa­bė­go, bet pa­skui grį­žo. „Kom­pa­ni­ja pik­ti­no­si, kad drau­ džia­me jiems gir­tau­ti, trik­do­me jų „ra­mų“ poil­sį“, – pa­sa­ko­jo V.Va­lys. Ki­ta al­ko­ho­lį var­to­ju­sių mo­te­rų kom­pa­ni­ja pri­si­pa­ži­no pra­si­žen­ gu­si ir sce­nų ne­kė­lė.

Vie­no vai­kų dar­že­lio auk­lė­ti­niai Gi­ru­lių ant­ra­ja­me pa­plū­di­my­je lai­ką lei­do ant­ra­die­nį. Apie 13 val. juos pri­žiū­rin­ti įstai­gos dar­buo­to­ ja pa­si­ge­do vie­no apie 5–6 me­tų ber­niu­ko. Pa­gal­bos kreip­ta­si į gel­ bė­to­jus. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Alek­sand­ras Siak­ki pa­sa­ko­jo, kad ber­niu­kas bu­vo grei­tai su­ras­tas – po 10–15 mi­nu­čių, kai pa­ste­bė­ta, kad vai­kas din­go.

„In­for­ma­ci­ja apie din­gu­sį ber­niu­ ką bu­vo pra­neš­ta per gar­sia­kal­bius. Gel­bė­to­jai pa­tys ieš­ko­jo vai­ko. Vie­ ni pa­plū­di­my­je, ki­ti ėjo į Gi­ru­lius. Ber­niu­kas bu­vo ras­tas au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė­je“, – pa­sa­ko­jo A.Siak­ki. Paaiš­kė­jo, kad vai­kas nuo gru­pės at­si­sky­rė, nes no­rė­jo pas ma­ mą ir verk­da­mas išė­jo jos ieš­ko­ti. Tai ne pir­mas at­ve­jis šį se­zo­ną, ka­da ieš­ko­ma pa­si­kly­du­sių vai­kų pa­plū­di­my­je. „Pa­sik­ly­dę vai­kai – vie­na pa­ grin­di­nių pro­ble­mų pa­plū­di­my­je. Suau­gu­sie­ji jų ne­pri­žiū­ri ir ma­žy­ liai nu­klys­ta. Bū­na, kad tė­vai gu­ li ko­po­se, o vai­kai mau­do­si vie­ni jū­ro­je. Ne­lai­mė ga­li grei­tai įvyk­ti. Tė­vai tu­rė­tų aky­lai pri­žiū­rė­ti sa­ vo vai­kus pa­plū­di­my­je ir ne­leis­ti jiems vie­niems mau­dy­tis“, – pa­ brė­žė A.Siak­ki.

Pa­sak V.Va­lio, as­me­nys plia­že var­to­jo ne­stip­rius gė­ri­mus. Kad ger­tų deg­ti­nę, ne­bu­vo už­fik­suo­ta. „Ta­čiau dar ne va­ka­ras. Gal ge­ rian­tie­ji stip­res­nius gė­ri­mus atei­na va­ka­re? Aki­vaiz­du, kad dėl al­ko­ho­ li­nių gė­ri­mų var­to­ji­mo pa­plū­di­my­

Vi­lius Va­lys:

Kom­pa­ni­ja pik­ti­no­ si, kad drau­džia­me jiems gir­tau­ti, trik­do­ me jų „ra­mų“ poil­sį.

je pa­tik­ri­ni­mus rei­kia da­ry­ti daž­ niau. Kal­bė­si­me apie tai su po­li­ci­ja. Pra­šy­si­me, kad jie pa­tru­liuo­tų ke­ tur­ra­čiu ir at­kreip­tų į tai dė­me­sį“, – dės­tė ve­dė­jas. Gir­ta­vi­mą pa­plū­di­miuo­se – kaip vie­ną pa­grin­di­nių pro­ble­mų įvar­ di­ja ir gel­bė­to­jai. Pa­t ik­r i­n i­m us pa­p lū­d i­m iuo­se Vie­šo­sios tvar­kos spe­cia­lis­tai vyk­ dys kiek­vie­ną tre­čia­die­nį. Bus pa­ si­ren­ka­mas vis ki­tas plia­žas.

Re­ko­men­da­ci­ja: gel­bė­to­jai suau­gu­sie­siems pa­ta­ria pa­plū­di­my­je ne­

nu­leis­ti akių nuo sa­vo vai­kų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Die­na – su ge­du­lo ženk­lu Mil­da Ski­riu­tė Per vie­ną die­ną 1941 m. bir­že­lio 14-ąją iš Lie­tu­vos gy­vu­li­niuo­ se va­go­nuo­se bu­vo iš­vež­ta per 30 tūkst. žmo­nių. Pri­si­mi­ni­mai apie tau­tos kan­čią gu­la­guo­se gy­vi iki šiol. Uos­ta­mie­ty­je jie bus įpras­min­ti ne vie­nu tra­di­ci­ niu ren­gi­niu.

Ren­gi­niai: Ge­du­lo ir vil­ties die­ną tra­di­ciš­kai vyks ei­se­na ir bus pa­dė­tos

gė­lės prie Tau­tos kan­čios me­mo­ria­lo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Penk­ta­die­nį, Ge­du­lo ir vil­ties die­ną, 16 val. nuo Klai­pė­dos po­ li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­ gos bu­vei­nės Lie­pų gat­vė­je pa­ju­ dės ei­se­na, ku­ri pa­sieks Tau­tos kan­čios me­mo­ria­lą S.Dau­kan­to gat­vė­je. Ei­se­no­je da­ly­vaus ne tik Klai­pė­ dos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos na­riai, bet ir ka­riai. Pri­ si­jung­ti prie ei­se­nos kvie­čia­mi vi­ si mies­tie­čiai.

16.20 val. vyks iš­kil­min­gas mi­nė­ ji­mas so­vie­ti­nio ge­no­ci­do au­koms pa­gerb­ti, pa­si­ro­dys Klai­pė­dos po­ li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos cho­ras „At­min­ties gai­da“, jau­ni­mo an­samb­lis. Bus pa­dė­tos gė­lės prie Tau­tos kan­čios me­mo­ria­lo. Po mi­nė­ji­mo – 18 val. vi­si lau­kia­ mi Kris­taus Ka­ra­liaus baž­ny­čio­je. Šeš­ta­die­nį, Oku­pa­ci­jos ir ge­ no­ci­do die­ną, 17 val. Šv. Pran­ciš­ kaus Asy­žie­čio kop­ly­čio­je vyks pa­mal­dos trem­ty­je žu­vu­siems lie­tu­viams at­min­ti. Po jų – Žve­ jų rū­mų miš­raus cho­ro „Klai­pė­ da“ kon­cer­tas. „Ne­daug be­li­ko žmo­nių, iš­gy­ve­ nu­sių trem­tį. Juk di­džio­ji da­lis jų žu­vo. Ta­čiau yra šei­mos, gi­mi­nės, ar­ti­mie­ji. Tas skaus­mas, pri­si­mi­ni­ mai yra gy­vi žmo­nių šir­dy­se, žaiz­ dos krau­juo­ja iki šiol. 1941 me­tai Lie­tu­vai bu­vo žiau­rus smū­gis. Tiek

žmo­nių bu­vo iš­vež­ta iš gim­tų­jų vie­ tų. Dau­gu­ma taip ir ne­grį­žo. Svar­ bu, kad žmo­nės ži­no­tų, pri­si­min­tų šią da­tą, kad to­kie da­ly­kai ne­pa­si­ kar­to­tų. Už­mirš­ti yra pa­vo­jin­ga“, – kal­bė­jo Klai­pė­dos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos va­do­vas Vy­ tau­tas Pran­ciš­kus Mic­kus. Bir­že­lio 14-ąją ke­lia­ma vals­ty­bi­ nė vė­lia­va su ge­du­lo ženk­lu. Ta­čiau tai da­ry­ti pri­va­lo­ma ne vi­siems – tik vals­ty­bės, sa­vi­val­dy­bių ins­ti­tu­ ci­joms ir įstai­goms. „Ki­ti žmo­nės, kel­ti ar ne­kel­ti vė­ lia­vą, ga­li spręs­ti pa­tys. Svar­biau­ sia, kad ji bū­tų su ge­du­lo ženk­lu“, – pri­mi­nė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė. Pa­sak jos, bir­že­lio 14-ąją bus at­krei­pia­mas dė­me­sys, ar įstai­ gos, ku­rios tu­rė­jo iš­kel­ti vė­lia­vą, tai pa­da­rė.

5

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

miestas

Dar­bai: bo­ru­žė­lių kar­ka­sai va­kar bu­vo bai­gia­mi puoš­ti gė­lė­mis. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pė­dą pa­puo­šė bo­ru­žės iš gė­lių Sa­vi­val­dy­bė jau iš­lei­do vi­sus pi­ni­gus, skir­ tus mies­tui pa­puoš­ti gė­lė­mis. Ir nors va­ sa­rą žie­dų ne­trūks, jau da­bar val­di­nin­kai lau­žo gal­vas, ką rei­kės da­ry­ti ru­de­nį.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šio­mis die­no­mis dar­bi­nin­kai bai­ gė so­din­ti va­sa­ri­nes gė­les. Prieš tai bu­vo nu­rau­tos pa­va­sa­rį pa­so­din­tos naš­lai­tės. Iš vi­so pa­va­sa­rį įvai­rio­se mies­to vie­to­se bu­vo pa­so­din­ta apie 8,5 tūkst. naš­lai­čių, ku­rios kai­na­vo apie 10 tūkst. li­tų. Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­dė­ jos Ire­nos Ša­ka­lie­nės, šie­met gė­ lė­mis puoš­ti mies­tą skir­ta 190 tūkst. li­tų – be­veik tiek pat, kiek ir per­nai. 10 tūkst. li­tų jau iš­leis­ta, o li­ku­ sie­ji 180 tūkst. li­tų bus skir­ti va­ sa­ri­nėms gė­lėms – be­go­ni­joms, jur­gi­nams, se­ren­čiams, pe­lar­go­ni­ joms, pe­tu­ni­joms so­din­ti. „Jei no­rė­tu­me, kad Klai­pė­da sa­ vo gė­ly­nais pri­lyg­tų bent jau Drus­ ki­nin­kų še­šė­liui, rei­kė­tų ma­žiau­siai 300 tūkst. li­tų. Ta­čiau ban­do­me iš­ si­vers­ti su tuo, ką tu­ri­me“, – tei­gė I.Ša­ka­lie­nė. Ne­pai­sant men­ko fi­nan­sa­vi­mo, Klai­pė­do­je šie­met at­si­ra­do ir nau­ jų kom­po­zi­ci­jų. Da­nės skve­re­ly­je prie Bir­žos til­ to, „Me­ri­dia­no“ aikš­tė­je ir prie ste­buk­lin­go­sios skulp­tū­rė­lės „Pe­ liu­kas“ pa­sta­ty­tos pen­kios nau­ jos gė­lių kom­po­zi­ci­jos – bo­ru­žė­ lės. Vie­nos jų konst­ruk­ci­ja kai­na­vo 5,2 tūkst. li­tų. „Aiš­ku, ga­lė­jo­me rink­tis ir ki­tas fi­gū­ras. Ta­čiau šios pa­si­ro­dė la­bai gra­žios, be to, for­te­pi­jo­no gė­lė­mis juk neap­so­din­si“, – juo­ka­vo I.Ša­ ka­lie­nė. Nau­jos va­sa­ri­nės gė­lės pa­so­ din­tos At­gi­mi­mo aikš­tė­je, jos su­

žy­dė­jo ir ant kom­po­zi­ci­jos „Lai­ ve­lis“. Šių­me­tė nau­jo­vė ir tai, kad „Me­ri­dia­no“ aikš­tė­je įreng­ tas di­džiu­lis ro­žy­nas. Ja­me pa­so­ din­ta 1,5 tūkst. ro­žių. Gė­ly­no su­ tvar­ky­mas ir dai­gai kai­na­vo apie 37 tūkst. li­tų. „Tu­ri­me ir dau­giau su­ma­ny­ mų, kaip pa­puoš­ti mies­tą. Esa­ me pa­ren­gę pro­jek­tą ties via­du­ ku virš Man­to gat­vės su­for­muo­ti Klai­pė­dos her­bo for­mos gė­ly­ną.

Šių­me­tė nau­jo­vė yra tai, kad „Me­ri­dia­no“ aikš­tė­je įreng­tas di­ džiu­lis ro­žy­nas. Ja­ me pa­so­din­ta 1,5 tūkst. ro­žių. Ta­čiau tai la­bai bran­giai kai­nuo­ ja, rei­kės lauk­ti ge­res­nių lai­kų“, – kons­ta­ta­vo Mies­to tvar­ky­mo sky­ riaus ve­dė­ja. Ji pa­si­džiau­gė tuo, jog pa­sta­ruo­ju me­tu su­ma­žė­jo va­gys­čių iš mies­ to gė­ly­nų. „Ta­čiau rei­kia tris kar­ tus pa­bels­ti į me­dį, kad va­gi­šiai vėl ne­suak­ty­vė­tų. Pa­ti po­pu­lia­riau­sia jų vie­ta – gė­ly­nas žie­de prie Se­no­jo tur­gaus. Ne vie­nas ma­tė, kaip koks žmo­ge­lis iš­si­rau­na gė­ly­čių ir iš­kart ne­ša į tur­gų par­duo­ti“, – bai­sė­jo­ si I.Ša­ka­lie­nė. Ka­dan­gi pi­ni­gai gė­lėms jau iš­ nau­do­ti, ru­de­nį ti­ki­ma­si su­lauk­ ti do­va­nų, kad vėl bū­tų kuo pa­gra­ žin­ti mies­tą. Taip su­si­klos­tė, kad ru­de­nį ku­rie nors gė­lių tie­kė­jai pa­ do­va­no­ja žie­dų uos­ta­mies­čiui.

6

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

nuomonės

Se­na­mies­tis – ap­leis­ta sky­lė

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pre­zi­den­tės nu­brėž­tos gai­rės

Ma­ža pro­ble­ma au­to­bu­se

No­riu pa­dė­ko­ti „Klai­pė­dos ke­lei­vi­ niam trans­por­tui“ už tai, kad įsi­gi­ jo nau­jų­jų au­to­bu­sų. Jie la­bai pa­ to­gūs, ty­liai vei­kia va­rik­lis – net ma­lo­nu va­žiuo­ti. Tik pa­ste­bė­jau ne­di­de­lę pro­ble­mą, kad au­to­bu­ se, atei­nant me­tui ro­dy­ti sto­te­lės pa­va­di­ni­mą, apa­ra­tas ne­ro­do lie­ tu­viš­kų rai­džių ir ta­da au­to­ma­tiš­ kai už­strin­ga sto­te­lės pa­va­di­ni­mo pri­sta­ti­nė­to­jo bal­sas. Bet tai ne­di­ de­lė bė­da ir tik­riau­siai grei­tai ji bus įveik­ta.

N

Ar iš­var­dy­ti punk­ tai ne­ga­lė­tų tap­ti ki­ tais me­tais įvyk­sian­ čių pre­zi­den­to rin­ki­mų pro­gra­ma? rei­ka­lų mi­n ist­ro Li­no Lin­ke­v i­č iaus ma­nev­r ų, kal­bas apie Lie­tu­vos ir Len­ ki­jos san­ty­kių at­ši­li­mą ga­li­ma pa­mirš­ ti. Ly­g iai taip pat, kaip ir Vy­riau­sy­bės va­do­vo Al­g ir­do But­ke­v i­čiaus sva­jas apie san­ty­k ių su Ru­si­ja „per­kro­vi­mą“. Yra vie­na vie­nin­te­lė kryp­tis – Šiau­rė, t. y. bend­ra­dar­bia­vi­mas su Skan­di­na­vi­ ja ir su dviem Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis. ES pir­m i­n in­ka­v i­mo dar­bot­var­kė. Lie­ tu­va vi­są dė­me­sį skirs ES ener­ge­ti­kos po­li­ti­kai. Taip pat bus sie­kia­ma iš­ju­din­ ti ES Ry­tų par­tne­rys­tės po­li­ti­ką, nes pa­ sta­r ų­jų me­tų ak­ty­vi Ru­si­jos veik­la po­ so­vie­ti­nė­je erd­vė­je ver­čia ieš­ko­ti prie­ mo­nių, ku­rios „Lie­tu­vos žmo­nėms už­ tik­rin­tų sau­ges­n į gy­ve­ni­mą“. Vi­daus po­l i­t i­ka. Pa­sak D.Gry­baus­kai­ tės, Lie­tu­vo­je yra trys gru­pės: daug ge­ rų, ta­len­tin­g ų, są­ž i­nin­gai dir­ban­čių ir pa­trio­t iš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­n ių, ku­ rie tu­r i di­d žiuo­t is esan­t ys lie­t u­v iai. Taip pat yra val­d žia, ku­r i skęs­ta dar­ bo gru­pė­se, da­l i­ja­si po­stus, už­sii­ma po­pu­l iz­mu ar net per­se­k io­ja lie­tu­vy­ bę. Ga­l iau­siai tre­čias vei­kė­jas – pa­t i Pre­z i­den­tė, ku­r i da­ro vis­ką, kad pa­ža­ bo­tų ant­ro­jo vei­kė­jo ape­ti­tą. Rin­ki­mai. Ar iš­var­dy­ti punk­tai ne­ga­lė­ tų tap­ti ki­tais me­tais įvyk­sian­čių pre­ zi­den­to rin­k i­mų pro­g ra­ma?

Ro­mas

Ap­sau­gi­nin­kai ne­draus­min­gi

Nepatrauklu: tu­ris­tams Klai­pė­dos se­na­mies­ty­je ten­ka vaikš­čio­ti ga­na ny­kio­mis gat­vė­m is.

J

ei ir to­liau tę­sis to­kia si­tua­ ci­ja, tai ne­be­tu­rė­si­me nei se­ na­mies­čio, nei tu­ris­tų. Se­ na­mies­čio gai­vi­ni­mas, ku­rį aš va­di­nu nai­ki­ni­mu, pra­si­dė­jo jau prieš ke­le­rius me­tus. At­ro­dė, kad su­re­mon­tuos ke­lias gat­ves ir vis­kas bus ge­rai. Ta­čiau juk to tik­rai neuž­ ten­ka. Man tik­rai la­bai skau­da šir­dį dėl mū­sų se­na­mies­čio, nes pa­ti Klai­ pė­do­je gy­ve­nu. Me­tų me­tais tę­sia­ si tos pa­čios pro­ble­mos. Kiek ga­li­ ma kal­bė­ti, kad se­na­mies­ty­je rei­kia nor­ma­laus tua­le­to, kur klai­pė­die­ čiai, tu­ris­tai ga­lė­tų ir rei­ka­lus at­lik­ ti, ir ran­kas nu­si­plau­ti. Kal­ba­ma, o nie­ko ne­da­ro­ma. Gė­da, kai tu­ris­tai po de­šimt kar­tų per die­ną klau­sia, kur tua­le­tas, o aš jiems ne­tu­riu, ką pa­sa­ky­ti. Vil­nius, Kau­nas, Pa­lan­ ga su­si­tvar­kė, o Klai­pė­da kaž­ko­kia neį­ga­li. Ne­gi se­na­mies­ty­je nė­ra vie­

tų, vi­so­kių kam­pe­lių, kur tuos tua­ le­tus bū­tų ga­li­ma pa­sta­ty­ti? Da­bar at­si­ra­do dar vie­na pro­ble­ ma. Iš se­na­mies­čio iš­si­kraus­tė pa­

Da­bar at­si­ra­do dar vie­na pro­ble­ma. Iš se­na­mies­čio iš­si­ kraus­tė pa­sku­ti­nis ban­kas. sku­ti­nis ban­kas. Tu­ris­tams rei­kia iš­si­keis­ti pi­ni­gų, o įstai­gos, kur tai bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti, nė­ra. Už­tat jie apie Klai­pė­dą ir at­si­lie­pia kaip apie kaž­ko­kį už­kam­pį. Pa­sa­ko­ja ki­ tiems, jog čia, uos­ta­mies­ty­je, žmo­ nės kaž­ko­kio­je sky­lė­je gy­ve­na. Tre­čia pro­ble­ma – ka­vi­nių dar­ bo lai­kas. Pa­ti ma­čiau, kaip tu­ris­

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

tų gru­pę po se­na­mies­tį sek­ma­die­nį ve­džio­jo apie 9 val. ry­tą. Kai ku­rie žmo­nės pa­no­ro at­si­ger­ti ka­vos. O jos nė­ra, kur gau­ti, nes nė vie­na ka­ vi­nė ne­dir­ba. Kaž­ku­ri anks­čiau­siai, at­ro­do, at­si­da­ro 10 val. ry­to. Kur tai ma­ty­ta – mies­to cent­re ir dar sa­ vait­ga­lį. Ir ypač ži­nant, kad da­bar yra tu­riz­mo se­zo­nas. To­dėl ir ne­rei­kia ste­bė­tis, kad Klai­pė­dos se­na­mies­tis mirš­ta. Jis ne­mirš­ta, o jau nu­mi­rė. Vi­sos gat­ vės ap­šiu­ru­sios, ak­me­nys iš­si­klai­ pę taip, kad ko­jas ga­li iš­si­suk­ti. Kaip gra­žu bū­tų gė­ly­nai – bet apie juos tik sva­jo­ja­me. Tik­rai mi­li­jo­ nų ne­kai­nuo­tų, jei ke­li gė­lių va­zo­nai bū­tų pa­sta­ty­ti Da­nės kran­ti­nė­se. Es­mė ta, kad spren­di­mų, kaip gra­žin­ti, gy­vin­ti se­na­mies­tį tik­rai yra. Tik rei­kia jų im­tis, bet, ma­tyt, kaž­kas, o gal nie­kas ne­no­ri... Ire­na Nemytė

Ra­gau­ti že­muo­gių no­ri­si ne vi­sa­da

A

tė­jo že­muo­gių no­ki­mo me­tas. Šio me­tų lai­ko vai­ kys­tė­je lauk­da­vau kaip ste­buk­lo. Va­žiuo­da­vau pas se­ne­lę į kai­mą, ži­no­jau, kad jos sirps­ta. Su­si­ruoš­da­vau prie ka­na­ lo šlai­tų kaip į šven­tę. Že­muo­giau­ da­vau at­sar­giai, kad tik ne­su­min­ dy­čiau tų kvap­nių, sul­tin­gų, sal­džių uo­ge­lių. Že­muo­gė – pie­vų ka­ra­lie­nė. Tiek džiaugs­mo ir švie­sių pri­si­mi­ni­ mų iš pra­bė­gu­sių ma­žų die­nų. Da­bar pa­ti tu­riu duk­ry­tę, bet ne­be­tu­riu se­ne­lės kai­me, pas ku­ rią ga­lė­čiau nu­va­žiuo­ti ir pa­ro­dy­ ti sa­vo mer­gai­tei, kaip sma­gu rink­ti pri­si­rpu­sias že­muo­ges. Klai­pė­dos miš­ke­liuo­se čia jų ir­gi ne per dau­ giau­sia, o jei jau kur ir noks­ta, tai jas sku­biai nu­ren­ka į žmo­nes ne­pa­ na­šios ypa­tos, ku­rios pa­skui sto­vi tur­gu­je ar prie par­duo­tu­vių ir dre­ ban­čio­mis nuo įsi­se­nė­ju­sio al­ko­ ho­liz­mo ran­ko­mis ki­ša stik­li­nę že­ muo­gių. Pir­ki­te, pi­gu tik – 5 li­tai. Sus­to­ju, žiū­riu į jas ap­stul­bu­si. Tai – ma­no vai­kys­tės uo­gos. Žmo­gys­ta

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

397 728

telefonas@kl.lt

Evaldas Labanauskas e­no­r in­tys gir­dė­ti neiš­g irs. Po kiek­vie­no Pre­zi­den­tės Da­l ios Gry­baus­kai­tės me­ ti­nio pra­ne­ši­mo at­si­ran­da pa­si­gen­dan­čių konk­re­tu­mo, aiš­ku­mo ir dar ko nors. Šie me­tai – ne išim­tis. Pa­ly­g in­t i su anks­tes­n iais me­t i­n iais pra­ne­ši­mais, šią sa­vai­tę Pre­z i­den­tės per­skai­ty­tas teks­tas iš­si­sky­rė op­ti­miz­ mu ir na­cio­na­liš­ku­mu. Ji ap­ta­rė ne tik, jos nuo­mo­ne, svar­biau­sius praė­ju­sių me­t ų įvy­k ius Lie­tu­vo­je, bet ir nu­brė­ žė atei­ties gai­res. Ener­ge­t i­ka. Pre­z i­den­tė ir to­l iau ak­t y­ viai stums su­skys­t in­t ų­jų du­jų ter­m i­ na­lo Klai­pė­do­je bei elekt­ros jung­ties su Skan­di­na­vi­ja pro­jek­tus. Tai, D.Gry­baus­ kai­tės nuo­mo­ne, yra gal ir mi­ni­ma­lūs, bet pa­g rin­di­niai ša­lies ener­ge­ti­nės ne­ prik­lau­so­my­bės ga­ran­tai. Vi­sa­gi­no ato­ mi­nės elekt­ri­nės ar ska­lū­nų du­jų ne­pa­ mi­nė­ji­mas reiš­kia, kad šis pro­jek­tas nė­ ra prio­r i­te­tas, o gal net ne­la­bai ti­k i­ma (ne be pa­g rin­do) jo atei­ti­mi. Už­sie­nio po­l i­ti­ka. Ne­pai­sant už­sie­nio

karštas telefonas

vyp­te­li be­dan­te bur­na, gra­žios uo­ gos, su­rin­kau dar ry­tą. Kad gra­žios – ma­tau, bet ne­ga­liu jų pirk­ti. Man kaž­kaip ne­ma­lo­nu ir ne­tgi šlykš­tu, ne­si­no­ri net žiū­rė­ti į tą pu­sę. Kaž­ kas pa­juo­du­siais na­gais gra­bi­nė­ ja. Neį­si­vaiz­duo­ju, kas iš tų mur­ zių ga­li pirk­ti uo­gų, gė­lių ar gry­bų. Kiek­vie­nas daik­tas, ku­riuo puo­ši na­mus, bet koks mais­tas tu­ri bū­ti

Do­vy­das

Laip­ti­nė­se šva­ros ne­ras­ta

„Pem­pi­nin­kų val­dos“ siū­lo gy­ven­ to­jams pa­slau­gą – laip­ti­nių va­ly­ mą. Per pus­me­tį mū­sų laip­ti­nė­je triū­sia jau tre­čia va­ly­to­ja, bet są­ži­ nin­gu dar­bu ne­pa­si­žy­mė­jo nė vie­ na, nes jų nie­kas ne­kont­ro­liuo­ja. Krei­piau­si į sa­vi­val­dy­bę raš­tu. Re­ zul­ta­tas – nu­li­nis. Pa­vyz­džiui, bir­ že­lio 3-ią­ją laip­ti­nės nie­kas ne­va­ lė, nors va­ly­ti pri­va­lo­ma kiek­vie­ną pir­ma­die­nį. Bir­že­lio 10-ąją va­ly­to­ ja pa­šla­pi­no pir­mo ir ant­ro aukš­ to laip­tus. Vir­šu­ti­niai trys aukš­tai li­ko ne­va­ly­ti, o drėg­nas plo­vi­mas sie­nų, du­rų, pa­lan­gių ir ki­ti dar­ bai nei anks­čiau, nei da­bar ne­bu­vo at­lie­ka­mi. No­ri­me pa­klaus­ti: ko­ dėl mo­ka­me už neat­lik­tus dar­bus? Kam rei­ka­lin­gos to­kios dar­buo­to­ jos, ne­su­ge­ban­čios at­lik­ti tie­sio­ gi­nio sa­vo dar­bo, o tik ren­kan­čios pi­ni­gus iš gy­ven­to­jų? Pa­gal ko­kius kri­te­ri­jus jos prii­ma­mos į dar­bą? Lau­kia­me at­sa­ky­mo. Mū­sų ad­re­ sas Bal­ti­jos g. 41. Laip­ti­nės įga­lio­ti­nė Ag­nė

ir dva­siš­kai šva­rus. Žy­dai tu­ri to­ kią są­vo­ką „ko­še­ri­nis“. Ne­su šios tau­tos at­sto­vė, bet dau­ge­liu at­ve­ ju su jais su­tin­ku. Ne­ži­nau, kaip tai paaiš­kin­ti, bet vi­sa sie­la jau­ čiu, kad ne­ga­li­ma pirk­ti mais­to iš bet ko. Pa­ma­čiu­si be­na­mės su­gra­ ba­lio­tas že­muo­ges, ži­nau tik vie­na – te­gul ji pa­ti jas ir val­go. Ing­ri­da

Nup­jau­ta žo­lė šiukš­li­na

Deb­re­ce­no gat­vė­je pra­si­dė­jo žo­lės pjo­vi­mo dar­bai. Kad žo­lė nu­pjau­ na­ma tai ge­rai, bet pro­ble­ma tai, kad ji pa­lie­ka­ma to­je pa­čio­je vie­to­ je ir ne­su­ren­ka­ma. Kuokš­tai žo­lės mė­to­si ant va­žiuo­ja­mo­sios da­lies, pės­čių­jų ta­ko. Ar taip sun­ku yra ją su­grėb­ti? Ar al­gą mo­ka tik už nu­ pjo­vi­mą? Li­nas Pa­ren­gė Gy­tis Pet­raus­kas

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Realybė: litai už uogas neretai konvertuojami į alkoholį.

Vie­nos sau­gos fir­mos au­to­mo­bi­lio vai­ruo­to­jai yra la­bai ne­kom­pe­ten­ tin­gi, bent jau taip at­ro­do pa­žiū­ rė­jus į jų vai­ra­vi­mo ma­nie­ras. Ne pir­mą kar­tą ma­tau, kaip ap­sau­gi­ nin­kai pa­žei­džia ke­lių eis­mo tai­ syk­les. Jie vi­su grei­čiu le­kia ne tik gat­vė­mis, bet ir kie­mais, kur su­ ri­kiuo­tos ei­lės gy­ven­to­jų ma­ši­nų. Ten au­to­mo­bi­liams pra­si­lenk­ti neį­ma­no­ma, tad ga­li­ma ir ava­ri­ jos ti­ki­my­bė. O kas bū­tų, jei į ke­lią iš­bėg­tų koks nors vai­kas? Juo­lab ma­ši­na va­žia­vo be jo­kių įspė­ja­ mų­jų sig­na­lų. Sau­gos fir­mos ne­ tu­ri jo­kios pri­vi­le­gi­jos neat­sa­kin­ gai va­ži­nė­tis.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

Ketvirtadienis, birželio 13, 2013

parama kaimui

Sankcijų už pirkimo pažeidimus galima išvengti

Nerija Norvaišienė

Vykdant pirkimus daugeliui pareiškėjų ir paramos gavėjų kyla neaiškumų, todėl neretai pasitaiko įvairių pažeidimų. Visgi pirkimo klaidų galima išvengti, o šiais metais įsigaliojusi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimo tvarką, taikymo metodika numato ne vieną švelnesnį nustatytų pažeidimų sankcionavimo atvejį. Sankcijos proporcingos klaidoms

Nauja sankcijų už pirkimo pažeidimus taikymo metodika buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procese padarytos klaidos nėra lygiavertės. Remiantis šia metodika, paramos dydžio sumažinimas už pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimus yra taikomas proporcingai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, mastą bei padarinius. Taip siekiama, kad sankcijos būtų proporcingos pažeidimų dydžiui ir sunkumui. Šis pakeitimas numato didelius palengvinimus pareiškėjams, siekiantiems pasinaudoti ES parama, ir paramos gavėjams, jau įgyvendinantiems projektus pagal KPP. Iki šios tvarkos įsigaliojimo paramos gavėjai, nesilaikę pirkimo vykdymo tvarkos, paprastai netekdavo visos tam pirkimui skirtos paramos sumos. Pagal naują metodiką nustačius, kad paramos gavėjai pažeidė pirkimo vykdymo tvarką, pritaikoma procentine paramos sumos dalimi išreikšta sankcija. Vėliau, pateikus mokėjimo prašymą, apskaičiuojama konkreti paramos sumažinimo suma. „Už sunkiausius pirkimo tvarkos pažeidimus nekompensuojama 100 proc. skirtų paramos lėšų, o mažiausia galima sankcija – 5 proc.,“ – teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas. Praktikoje dažniausiai taikoma 25 proc. dydžio sankcija, nustatyta už pažeidimus netinkamai vertinant tiekėjų pasiūlymus, nesilaikant procedūrų keičiant pasirašytą pirkimo sutartį ir pan. Paramos gavėjams minėtoje metodikoje numatytas dar vienas didelis palengvinimas – gavę pranešimą apie NMA ketinamas taikyti

25

proc. dydžio dažniausiai taikoma sankcija, nustatyta už pažeidimus netinkamai vertinant tiekėjų pasiūlymus.

sankcijas, paramos gavėjai iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos (sprendimo dėl sankcijų pritaikymo priėmimo NMA) turi teisę iš naujo tinkamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo dokumentus. Tokiu atveju sankcijos paramos gavėjams, nustačius, kad pažeidimų nėra, nebus taikomos. Svarbu suderinti sąlygų keitimą

Vienas dažniausiai pasitaikančių pirkimo tvarkos pažeidimų – netinkamai keičiamos jau pasirašytos sutarties sąlygos. Vykdant pirkimo sutartį ir iškilus poreikiui keisti joje numatytas sąlygas (pvz., norima atsisakyti tam tikrų darbų, vienus darbus ar paslaugas keisti kitais ar mažinti sutarties kainą ir pan.), privaloma laikytis nustatytos sutarties keitimo derinimo tvarkos. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos ir pirkimus vykdo vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu, planuojamiems pirkimo sutarties pakeitimams prieš tai turi gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (netaikoma mažos vertės pirkimams). Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo vadovaudamiesi žemės ūkio ministro patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau tekste – pirkimo taisyklės). Jose nurodoma, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su NMA, o prašymai dėl sutarčių keitimo nagrinėjami NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose. Pasitaiko, kad paramos gavėjai klaidingai mano, jog gavus sutikimą iš projektą administruojančių NMA darbuotojų dėl investicijų keitimo, sutarties pratęsimo ir pan. daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Atkreipiamas dėmesys, kad projektus pagal KPP priemones administruojantys asmenys teikia sutikimą tik dėl paramos sutarties su NMA keitimo, o sutikimui dėl pirkimo sutarties keitimo reikia gauti NMA teritorinio paramos administravimo skyriaus pritarimą. Tam teikiamas atskiras prašymas, kuriame išsamiai išdėstomi planuojami pakeitimai bei argumentai, kad tai nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties ir pakeitimai būtini siekiant tinkamai įvykdyti sutartį. Pirkimo tvarkoje išimčių nėra

Jei pareiškėjo ar paramos gavėjo prašymas atitinka pirkimo sutartyje numatytas keitimo sąlygas, galima kreiptis į NMA teritorinį skyrių. NMA, vertindama pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti

numatyti įgyvendinamo projekto tikslai ir uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, nebuvo galima numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios institucijos, taip pat turėtų atsižvelgti, kuriame pirkimo etape projektas yra. Jeigu vykdyti pakeitimus per vėlu, pirkimo sutartis privalo būti nutraukta – tokiu atveju sudaroma nauja pirkimo sutartis. G.Ruseckas pabrėžė, kad pirkimo tvarkoje jokių išimčių nėra: pirkimo tvarka numato, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, jei tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje. „Jei pareiškėjas ar paramos gavėjas, su tiekėju sudaręs pirkimo sutartį dėl traktoriaus, kreipiasi į NMA teritorinį skyrių su prašymu vietoj traktoriaus pirkimo sutartyje nurodyti ir pirkti kombainą, tokių pakeitimų NMA jau nebegali patvirtinti,“ – pavyzdį pateikė NMA specialistas.

Iki šios tvarkos įsigaliojimo paramos gavėjai, nesilaikę pirkimo vykdymo tvarkos, paprastai netekdavo visos tam pirkimui skirtos paramos sumos.

Anot G.Rusecko, pirkimo sutarties keitimo klaidos kyla dėl klaidingo įsitikinimo, kad sutartį pakeisti nesunku, tačiau prisideda ir teisinių žinių trūkumas, neadekvatūs projektavimo darbai ir planavimo įgūdžių stoka. Anot NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo, pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų numatyti kuo lankstesnes sutarties keitimo sąlygas. Pirkimo sutarties rengimas iš tiesų reikalauja atidumo ir toliaregiško požiūrio. „Reikia įsivaizduoti, kaip projektas bus vykdomas, kokių netikėtų situacijų gali iškilti“, – teigė G.Ruseckas. Pabrėžtina, kad, norint išvengti nemalonumų ateityje, svarbu ne tik numatyti galimus nesklandumus, bet ir detaliai juos aprašyti sutartyje. Pavyzdžiui, rangos sutartyje tiesiog paminėti, kad ateityje numatomas papildomų darbų pirkimas, neužtenka – numatant sutarties keitimo galimybes, būtina pateikti konkrečias detales. Organines trąšas gaminančios UAB „Bioorganika“ vadovas Lukas Raglys su pirkimo procedūra susidūrė vykdydamas ES remiamą verslo plėtros projektą pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Verslininkas pasakojo,

kad projekto darbai vis dar vyksta, tačiau jau gali džiaugtis naujomis gamybos patalpomis ir kompostavimo įranga. L.Raglys pabrėžė, kad, vykdant didelio masto projektus, nereikia savęs įsprausti į pernelyg griežtus laiko rėmus, būtina nusistatyti realius projekto įgyvendinimo etapus ir neskubinti derybų su tiekėjais bei rangovais. Pasak paramos gavėjo, projekto sėkmė taip pat labai priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos bei rangovo kompetencija.

jo pasiūlyme ar pačioje sutartyje, traktuojami kaip išskirtinių sąlygų sudarymas ir atitinkamai NMA tokiose situacijose pareiškėjui pritaiko sankcijas už sutarties vykdymo tvarkos nesilaikymą.

Aistės Mileikaitės nuotr.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP), neretai susiduria su pirkimo vykdymo klaidomis, kurios gali sutrukdyti sėkmingai panaudoti ES paramą.

Sąlygos – tikslios ir vienodos

Pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų vengti klaidų rengdami paslaugų bei darbų pirkimo sąlygas. Rengiant pirkimo sąlygas būtina nurodyti tikslias arba bent preliminarias prekių, paslaugų bei darbų apimtis. Taip pat svarbu laikytis pirkimo sąlygų paskelbimo reikalavimų, nurodytų pirkimo taisyklėse: vengti neproporcingų pirkimo objektui kvalifikacinių reikalavimų ir klaidingo, diskriminuojančio šių reikalavimų nustatymo; pasiūlymuose būtina nurodyti ir tiksliai apibrėžti visus kvalifikacinius pirkimo objekto bei sutarties pasirašymo kriterijus. Dažnai pasitaiko atvejų, kad patvirtinamos vienokios pirkimo sąlygos, o skelbime apie pirkimą nurodomos kitokios, truputį pakeistos. Tačiau pasitaiko ir dar blogesnių situacijų, kai tinkamai parengtos sąlygos vėliau netinkamai perkeliamos arba iš viso neperkeliamos į sutartį, taip iš tiekėjo reikalaujama visiškai kitokių, nei buvo paskelbta, sutarties vykdymo sąlygų. Pirkimų vykdytojai turėtų žinoti, jog tokie, kad ir nedideli, neatitikimai yra rimta priežastis tiekėjui užprotestuoti pirkimus, o NMA – taikyti nemažas sankcijas. Rengiant viešojo pirkimo konkurso sąlygas, rekomenduojama numatyti ir aiškiai aprašyti būsimos pirkimo sutarties tam tikrų nuostatų keitimo galimybes dėl pasikeitusių aplinkybių – tokių, kaip papildomų darbų ar paslaugų pirkimas, termino pratęsimas, taip pat paslaugų apimties atsisakymas ar papildomas įsigijimas, subrangovų keitimo tvarka ir pan. Anot G.Rusecko, iškilus poreikiui keisti esmines sutarties sąlygas ją jau vykdant, to nebus galima padaryti, nes tai prieštarautų pirkimo tvarkai ir principams. Aiškūs terminai

Su tiekėju sudarytoje pirkimo sutartyje turi būti numatyti aiškūs terminai, kada paslauga ar prekė turi būti pristatyta. Pasitaiko situacijų, kai tiekėjai vėluoja pristatyti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus. Todėl pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys projektus pagal KPP priemones, turi griežčiau kontroliuoti, kaip rangovas vykdo įsipareigojimus, ar tiekėjas nevėluoja pateikti prekių arba paslaugų, o vėluojant – taikyti baudas, delspinigius ar kitas pirkimo sutartyje tiekėjui numatytas sankcijas. Atvejai, kai tiekėjui žodiniu ar rašytiniu pritarimu pareiškėjas ar paramos gavėjas leidžia įvykdyti sutartį vėliau, nei buvo numatyta pirkimo sąlygose, tiekė-

Giedrius Ruseckas:

Pirkimo tvarka numato, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, jei tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje.

Pasirašant bei vykdant pirkimo sutartį, pasitaiko ir kitų klaidų. Pavyzdžiui, perkama iš susijusių asmenų; nesutampa pasiūlyme ir sutartyje nurodyti duomenys (vykdomų paslaugų kiekis, įkainiai, terminai); pirkimo sutartis pratęsiama nenurodžius tokios galimybės pirkimo dokumentuose; iš esmės keičiamas pirkimo sutarties turinys, nors pirkimo sąlygose buvo pateiktas pirkimo sutarties projektas; pirkimo sutarties sąlygų keitimas neatitinka pirkimo dokumentuose numatytų pirkimo sutarties keitimo galimybių (keičiamos esminės sutarties nuostatos). Todėl rekomenduojama nepradėti vykdyti pirkimo sutarties, neįsitikinus, kad pirkimai atlikti tinkamai. PR

Dažniausios klaidos: Vykdant sutartį, keičiamos joje

numatytos pradinės sąlygos nesant aptartos tokios galimybės sutartyje (pvz., vieni darbai keičiami kitais, atsisakoma darbų ir (ar) paslaugų); tiekėjui pratęsiamas sutarties

vykdymo terminas, nors tokios galimybės sutartis nenumatė; į pirkimo sąlygas ir sutartį neį-

traukiama jos atskirų nuostatų keitimo galimybė; keičiant sutarties sąlygas, nesilai-

koma nustatytos kreipimosi į NMA ir (ar) Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pritarimo sutarties keitimui tvarkos; netinkamai įvertinama tiekėjų

kvalifikacija ir (ar) pasiūlymai; į sutartį perkeltos ne visos pirki-

mo sąlygos arba jos pakeistos.

8

KetvirtADIENIS, birželio 13, 2013

lietuva

19 tūkst.

– tiek al­ko­ho­lio par­da­vi­mo taškų šiuo me­tu yra Lie­tu­vo­je.

Pri­tarė ­ re­for­mai

Skun­das ­ dėl eti­kos

Vy­riau­sybė po­sėdy­je tre­čia­dienį pri­tarė kai ku­rių mo­kes­čių įsta­tymų pa­tai­soms. Jos bus tei­kia­mos Sei­mui, o dėl at­skirų Sei­mo na­rių mo­kes­ti­nių pa­si­ūlymų, pa­sak prem­ je­ro Al­gir­do But­ke­vi­čiaus, bus dis­ku­tuo­ja­ ma vėliau. Vy­riau­sybė siū­lo di­din­ti neap­ mokestinamajį pajamų dydį iki 570 litų, 15 pro­c. ap­mo­kes­tin­ti palū­ka­nas už indė­lius ir sko­los ver­ty­bi­nius po­pie­rius, nuo kitų metų siū­lo­ma di­din­ti ta­ba­ko ir al­ko­ho­lio ak­ci­zus.

Sei­mo opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­bi­ lius dėl Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) frak­ci­ jos na­rių pla­katų per Pre­zi­dentės Da­lios Gry­baus­kaitės me­ti­nio pra­ne­ši­mo skai­ tymą Sei­mo salė­je kreipė­si į Eti­kos ir pro­ cedūrų ko­mi­siją. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris pra­ šo at­sa­ky­ti, ar šios par­ti­jos veiks­mai, kai Sei­mo salė­je bu­vo išdė­lio­ti teis­mus smer­ kian­tys dvi­kal­biai pla­ka­tai, ne­sukėlė in­te­ resų konf­lik­to.

Pir­mi­nin­ka­vi­mas ES ato­stogų ne­su­ga­di­ns Jau grei­tai pra­si­dėsian­tis pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai įkarš­tis vald­žios at­sto­vams ato­stogų planų ne­su­jaukė. Dau­gu­ma jų poilsį pla­nuo­ja rugpjūtį – tą mėnesį pa­pras­tai ato­sto­gau­ja­ma ir ES ins­ti­tu­ci­jo­se. Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Sei­mo pir­mi­nin­kas žais golfą

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las rugpjū­čio 15 d. vyks į kon­fe­ren­ciją Gren­lan­di­jo­je, tad sa­ko ato­sto­gau­ sian­tis ar­ba sa­vaitę prie­š tai, ar­ba po to. Tiks­liai ato­stogų gra­fi­ko V.Ged­ vi­las teigė dar ne­sup­la­navęs, ta­čiau norėtų trum­pai ištrūk­ti į už­sienį. „Rugpjūtį ban­dy­siu gal sa­vai­tei kur nors iš­va­žiuo­ti, dau­giau kaip ir ne­tu­riu ato­stogų. Pla­nuo­ju sa­vai­ tei į už­sienį, dar neap­sisp­rend­žiau kur, Eu­ro­po­je kur nors. O gal ir vie­ toj būsiu, gal ir nie­kur neiš­va­žiuo­ siu“, – svarstė Sei­mo pir­mi­nin­kas. Pak­laus­tas, ar tu­ri tra­di­cijų, kaip leis­ti ato­sto­gas, V.Ged­vi­las pa­sa­ ko­jo vi­suo­met lais­vu me­tu žaid­ žian­tis golfą. „Kiek galė­siu va­sarą, kiek lai­kas leis, golfą žai­siu. Mėgstu žais­ti, tai se­na ma­no aist­ra. Pap­ras­tai žaid­žiu sos­tinė­je gol­fo klu­be ar­ba Eu­ro­pos geog­ra­fi­nia­me cent­re. Dar kar­ tais Klaipė­do­je, kar­tais var­žy­bos vyks­ta, tai ir var­žy­bo­se da­ly­vau­ju. Pag­rin­di­nis da­ly­kas, kai lais­vo lai­ ko tu­riu, tai spor­tuo­ju – ar­ba krep­ ši­nis, ar­ba fut­bo­las, ar­ba gol­fas“, – at­skleidė po­li­ti­kas. Sei­mo pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, dau­ gu­ma mi­nistrų poil­siaus būtent rugpjūtį, kai tai da­ro ir ES ins­ti­

tu­cijų at­sto­vai. Ta­čiau liepą, pa­sak V.Ged­vi­lo, dar teks pa­si­dar­buo­ti iš pe­ties. „Liepą dar vyks dar­bai, lie­pos 4 d. bus pa­sku­ti­nis po­sėdis Sei­me, iš­kil­min­gas pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES Ta­ry­bai ati­da­ry­mas, at­va­ žiuos la­bai daug sve­čių iš Eu­ro­pos Par­la­men­to. Be to, dar ki­ti pa­ruo­ šia­mie­ji pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bai vyks liepą, turė­sim dar­bo“, – sa­ kė Sei­mo pir­mi­nin­kas.

Vy­das Ged­vi­las:

Kiek galė­siu va­sarą, kiek lai­kas leis, golfą žai­siu. Mėgstu žais­ti, tai se­na ma­no aist­ra.

Prem­je­ras – į pa­jūrį

Ke­lių sa­vai­čių ato­sto­gas rugpjū­ tį pla­nuo­ja ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Ta­čiau ko­kią ke­lionės kryptį jis pa­si­rinks, dar neaiš­ku. „Pap­ras­tai sa­vaitę prem­je­ras pra­leis­da­vo Lie­tu­vos pa­jūry­je, tad ti­ki­ma­si, kad ir šie­met pa­vyks da­ lį ato­stogų lai­ko pailsė­ti Lie­tu­vo­ je. Ki­ta da­lis ato­stogų pla­nuo­ja­ma už­sie­ny­je, Eu­ro­po­je, ta­čiau kol kas dar ne­ga­li­me įvar­dy­ti, ku­rio­je ša­

ly­je“, – in­for­ma­vo Mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko spau­dos tar­ny­ba. Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ti­ki­no ir per ato­sto­gas neuž­mir­šian­tis, kad Lie­tu­vos lau­kia pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai, tad to­li neiš­vyks – jei­gu pri­reiktų grįžti. „Ti­kiuo­si, bent po­ros sa­vai­čių ato­sto­gos bus. <...> Bet jei­gu bus, tai nea­be­jo­ti­nai Lie­tu­vo­je, su ga­ li­my­be bet ku­rią aki­mirką, jei tik reiks, grįžti. Šiaip visą laiką mes su žmo­na ato­sto­gau­ja­me Lie­tu­vo­ je – ke­letą sa­vai­čių kai­mo so­dy­bo­ je. Ar­ba esa­me buvę Pa­lan­go­je, to­ liau nuo tos cent­rinės gatvės, kur ra­miau, ma­žiau žmo­nių, triukš­mo. Tai to­kie po­lėkiai, po­mėgiai neeg­ zo­ti­niai“, – kalbė­jo V.Ma­zu­ro­nis.

Jūra: prem­je­ras A.But­ke­vi­čius pa­pras­tai ato­sto­gau­ja Lie­tu­vos pa­jūry­je,

todėl tikė­ti­na, kad ir šie­met jis vyks ten pailsė­ti.

tas Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ ri­jai va­do­vau­jan­tis Vy­te­nis Po­vi­ las And­riu­kai­tis ne­daug­žod­žia­vo. Tik at­skleidė, kad poil­siaus lie­pos pa­bai­go­je ir į už­sienį ne­vyks. „Dar ne­ži­nau, ži­nau, kad lie­pos pa­bai­go­ je, bet tiks­liai ne­ga­liu dar pa­sa­ky­ti. Būsiu tik Lie­tu­vo­je, gal pa­vyks ko­ kią sa­vaitę kaip vi­sa­da su bai­darė­ mis“, – teigė V.P.And­riu­kai­tis. E.Ma­siu­lis rink­sis pa­jūrį

Lai­ky­sis senų tra­di­cijų

Kultū­ros mi­nist­ras Šarū­nas Bi­ru­ tis ato­sto­gaus ir bir­želį, ir rugpjūtį. Mi­nist­ro tei­gi­mu, poil­sio sa­vaitė­ mis jis lai­ky­sis per daug metų at­ si­ra­du­sių ato­stogų tra­di­cijų. „Bir­želį sa­vaitė­lei skri­sim su šei­ ma į Kretą. Li­ku­sios ato­sto­gos – rugpjū­čio pra­džio­je. Tai Lie­tu­vo­je, kai­me, Ni­do­je, Kur­šių ma­rių re­ga­ to­je tra­di­ciš­kai da­ly­vau­ju. To­kia tra­ di­ci­ja jau 20 metų – Kur­šių ne­ri­jo­je. Tai Ni­dos džia­zo fes­ti­va­lis, Kur­šių ma­rių re­ga­ta, te­ni­sas. Ir pa­skui sa­ vaitė kai­me“, – sakė Š.Bi­ru­tis. Apie ato­stogų pla­nus pa­klaus­

Vie­nas opo­zi­ci­jos ly­de­rių Li­be­ralų sąjūdžio pir­mi­nin­kas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis sakė kol kas jo­kių ke­lio­nių bi­ lietų ne­tu­rin­tis, o ato­sto­gas grei­ čiau­siai su šei­ma leis Lie­tu­vo­je. „Šiais me­tais kaip nie­kad ne­tu­ ri­me ko­kių nors konk­re­čių planų. <...> Kol kas į už­sienį va­žiuo­ti ne­ pla­nuo­ja­me, bet neat­me­ta­me to­ kio va­rian­to, gal su­gal­vo­si­me ką nors ku­riam nors sa­vait­ga­liui. O šiaip tra­di­ciš­kai – sa­vaitę Ni­do­ je būsi­me maž­daug lie­pos pabai­ goje–rugpjūčio pra­džio­je, vyks Kur­šių ma­rių re­ga­ta, tru­putį pa­ bu­riuo­si­me ir sa­vaitę su šei­ma

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pa­būsi­me Ni­do­je. O dau­giau, ka­ dan­gi pa­ts iš Klaipė­dos esu, tai tam kraš­te lai­ky­siuo­si. Kol kas ne­ tu­ri­me nei bi­lietų, nei ko­kių nors ke­lia­la­pių, nes neaiš­kus gra­fi­kas, ka­da žmo­na galės. Tad jei at­si­ras ga­li­mybė, gal ir išlėk­si­me trum­ pam“, – pa­sa­ko­jo E.Ma­siu­lis. Li­be­ra­las sakė­si esąs už­kietėjęs žve­jys, tad la­biau­siai jį trau­kia su van­de­niu su­si­ju­sios pra­mo­ gos. Taip pat, jei pa­vyks, E.Ma­ siu­lis neat­me­ta ga­li­mybės nu­vyk­ ti stebė­ti ša­lies krep­ši­nio rink­tinės žai­di­mo. „Dar va­rian­tas – rugsė­jo pra­džio­je, prie­š pra­si­de­dant Sei­mo se­si­jai, galbūt nu­va­žiuo­ti į Eu­ro­pos krep­ši­nio čem­pio­natą Slovė­ni­jo­je. Ga­na ne­to­li vyks­ta, tai Lie­tuvą pa­ lai­ky­ti, ko­kias ke­lerias var­žy­bas pa­žiūrė­ti“, – sakė E.Ma­siu­lis. O ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­ kaitė, kaip ir anks­tes­niais me­tais, ato­sto­gau­ti ne­ke­ti­na. Pag­rin­di­nis to­kio spren­di­mo mo­ty­vas – ša­lies va­do­vo ato­stogų ne­nu­ma­to Lie­tu­ vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to įsta­ ty­mas.

V.And­riu­kai­tis ap­si­džiaugė in­ter­pe­lia­ci­ja Li­be­ralų sąjūdis pa­skelbė ini­ci­juo­ jan­tis in­ter­pe­lia­ciją svei­ka­tos ap­ sau­gos mi­nist­rui so­cial­de­mok­ra­ tui Vy­te­niui Po­vi­lui And­riu­kai­čiui, o jis pa­ts ti­ki­na, kad la­bai džiau­gia­ si ini­cia­ty­va ir tuo, jog galės at­sa­ky­ ti į klau­si­mus.

Kul­mi­na­ci­ja: daug kri­ti­kos dėl

už­si­motų vyk­dy­ti per­tvarkų su­ laukęs V.P.And­riu­kai­tis, at­ro­do, nė kiek ne­nus­te­bo su­laukęs in­ter­pe­ lia­ci­jos. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

„Ma­nau, kad per pusę metų veik­ los mi­nist­ras su­gebė­jo su­kir­šin­ti me­dikų bend­ruo­menę, nu­vil­ti pa­ cien­tus, si­tua­ci­ja svei­ka­tos ap­sau­ gos sri­ty­je yra smar­kiai blogė­jan­ti tiek vals­ty­bi­nia­me, tiek pri­va­čia­ ja­me sek­to­riu­je“, – BNS va­kar sa­ kė Li­be­ralų sąjūdžio ly­de­ris Eli­gi­ jus Ma­siu­lis. Pa­sak jo, ti­ki­ma­si, kad in­ter­pe­ lia­ciją pa­rems Sei­mo opo­zi­cinės

frak­ci­jos. E.Ma­siu­lis vei­kiau­siai turė­jo nu­steb­ti, jog koa­li­ci­jos par­tnerės Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) ly­de­ris Vy­tau­tas Gap­šys ka­te­go­ riš­kai neat­metė, kad in­ter­pe­lia­ci­ jos jo frak­ci­ja ne­pa­lai­kys. „V.P.And­riu­kai­čio veik­la kėlė la­ bai daug su­si­rūpi­ni­mo ir opo­zi­ci­ jai, ir val­dan­tie­siems. Skai­ty­si­me tekstą, svars­ty­si­me. Žiūrė­si­me, kaip mi­nist­ras at­sa­kys (į in­ter­pe­ lia­ci­jos klau­si­mus – BNS pa­st.)“, – pa­klaus­tas, ar jo ko­le­gos rems ini­cia­tyvą, kalbė­jo Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) va­do­vas. Opo­zi­ci­jos ly­de­ris And­rius Ku­ bi­lius taip pat tvir­ti­no, kad kon­ ser­va­to­riai tu­ri ne­ma­žai klau­simų mi­nist­rui, – ar in­ter­pe­lia­ciją pa­

lai­ky­ti, jo frak­ci­ja esą taip pat spręs ar­ti­miau­siu me­tu. Pats svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­ ras V.P.And­riu­kai­tis tei­gia, kad in­ ter­pe­lia­ci­ja jam būtų pa­lan­ki pro­ga pa­teik­ti at­sa­ky­mus. „Džiaug­čiau­si in­ter­pe­lia­ci­ja, aš la­bai jos no­riu. Aš tik­rai nuo­šird­žiai sa­kau, aš jos no­riu. Aš no­riu pa­kvies­ti kiek­vieną opo­ nentą į dis­ku­si­jas. Ir jei­gu bus to­ kia did­žiulė pro­ga gau­ti teisę stovė­ti par­la­men­to tribū­no­je, aš būsiu la­bai lai­min­gas“, – spau­dos kon­fe­ren­ci­ jo­je va­kar sakė mi­nist­ras. Jo tei­gi­mu, jei Sei­mas pa­reikš ne­ pa­si­tikė­jimą juo, „pa­da­ry­ti dar­bai pa­si­liks“ ir jo įpėdi­niui teks įgy­ ven­din­ti re­for­mas, ku­rias jis su­ pla­na­vo.

Per se­si­ją ne ma­žiau kaip 29 Sei­mo na­riai ga­li pa­teik­ti in­ter­ pe­lia­ciją mi­nist­rui, rei­ka­lau­da­ mi paaiš­kin­ti priimtų spren­dimų mo­ty­vus. Mi­nist­ras į in­ter­pe­lia­ ciją tu­ri at­sa­ky­ti per dvi sa­vai­ tes, do­ku­men­tas svars­to­mas par­ la­men­te. Jei­gu Sei­mo nu­ta­ri­mo dėl in­ ter­pe­lia­ci­jos pro­jek­te mi­nist­ro at­ sa­ky­mas pri­pažįs­ta­mas esąs ne­ pa­ten­ki­na­mas ir pa­reiš­kia­mas ne­pa­si­tikė­ji­mas juo, toks nu­ta­ri­mo pro­jek­tas ga­li būti priim­tas slap­tu bal­sa­vi­mu dau­giau kaip pusės visų Sei­mo na­rių balsų dau­gu­ma. Tokį nu­ta­rimą pri­ėmus, mi­nist­ras tu­ri at­si­sta­ty­din­ti. „Klaipėdos“ inf.

9

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

užribis

Tai­syk­les už­ra­šo­krau­ju 1

Nu­ken­tė­ju­sy­sis iš­gy­ve­ no, nors jam lū­žo stu­bu­ ro slanks­te­lis, smar­kiai su­muš­tas kū­nas ir gal­va. „Da­bar ga­liu tik spė­ti, kaip aš ne­pa­ma­čiau at­va­žiuo­jan­čio au­ to­mo­bi­lio, o jo vai­ruo­to­ja ne­ma­tė ma­nęs. Šia­me siau­ra­me iš­va­žia­vi­ me eis­mas vyks­ta abiem kryp­ti­mis. Gal mik­roau­to­bu­sas, ku­ris sto­vi ša­ lia vai­sių pre­ky­bos vie­tos, su­truk­ dė? Pra­lei­dau vie­ną ma­ši­ną, o ki­tos ne­pas­te­bė­jau. Ta mo­te­ris tik­rai ne­ kal­ta. Džiau­giuo­si, kad ta ma­ši­niu­ kė bu­vo ne itin di­de­lė, ti­kiu, kad ir grei­tis ne itin di­de­lis bu­vo. At­si­dū­ riau ant ka­po­to, nuo ka­po­to nu­lė­ kiau ant že­mės. Vai­ruo­to­jai esu dė­ kin­gas ir už tai, kad ji man ne­lei­do sto­tis, nors dėl sme­ge­nų su­krė­ti­ mo blaš­kiau­si, no­rė­jau kaž­kur ei­ ti. Ne­jau­čiu tai mo­te­riai jo­kio pyk­ čio. Ži­nau, kad aš jos au­to­mo­bi­liui di­de­lės ža­los ne­pa­da­riau“, – pri­ kaus­ty­tas prie lo­vos kal­bė­jo klai­ pė­die­tis.

ja da­li­mi, kaip bu­vo įvar­dy­ta po­li­ ci­jos pra­ne­ši­me apie eis­mo įvy­kį. Dau­gy­bė vai­kų, ei­da­mi į mo­kyk­ lą, tu­ri pa­tek­ti į au­to­bu­sų sto­te­lę, – pa­sa­ko­jo P.Met­ri­kas. – Gat­ve­lė­ je pa­da­ry­tas dvi­pu­sis eis­mas, kad iš Dra­gū­nų gat­vės žmo­nės ga­lė­tų be jo­kių apy­lan­kų kaip ga­li­ma grei­ čiau pa­siek­ti pre­ky­bos cent­rą „Ri­ mi“. Man at­ro­do, kad tai pa­da­ry­ta pre­ky­bi­nin­kų in­te­re­sais, kad pir­ kė­jai ne­nuk­lys­tų į ki­tas par­duo­tu­ ves. Gat­ve­lė yra siau­bin­gai jud­ri. Ma­nau, kad eis­mą jo­je per ket­ve­ rius ar pen­ke­rius me­tus bu­vo ga­li­ ma su­tvar­ky­ti. Juk ne vi­si žmo­nės va­ži­nė­ja­si au­to­mo­bi­liais.“

Pa­vo­jai: siau­ro­je gat­ve­lė­je lei­džia­mas abi­pu­sis eis­mas, ta­čiau au­to­mo­bi­liams su­sto­ti drau­džia­ma tik vie­

Tai­syk­les ap­šlaks­tė krau­jas

Įvy­kį fik­sa­vę po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai do­ku­men­tuo­se įra­šė, kad P.Met­ri­ kas ėjo ne per pės­čių­jų pe­rė­ją. Apie tai, kad gre­ta Lie­po­jos gat­ vės esan­čio­je be­var­dė­je gat­ve­lė­ je, ku­ria daž­niau­siai va­žiuo­ja­ma iš par­duo­tu­vės „Ri­mi“ į Dra­gū­nų kvar­ta­lą, nė­ra nė vie­nos pės­čių­ jų pe­rė­jos, do­ku­men­te neuž­si­me­ na­ma. Kas kal­tas dėl eis­mo įvy­kio, dar aiš­ki­na­si po­li­ci­ja. Ke­lių po­li­ci­ jos biu­ro vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Min­dau­gas Džer­mei­ka ti­ki­no, kad į šį klau­si­mą at­sa­kys tik ty­ri­mas. „Ke­lių eis­mo tai­syk­lės sa­ko, jei­ gu nė­ra pa­žy­mė­tų pe­rė­jų, žmo­gus tu­ri pa­si­rink­ti to­kią vie­tą, kad pe­ rei­ti gat­vę bū­tų sau­gu, ei­ti pri­va­ lu sta­čiu kam­pu. Vi­sos Ke­lių eis­mo tai­syk­lės už­ra­šy­tos krau­ju, tai yra, rea­lūs įvy­kiai ver­tė su­kur­ti tas tai­ syk­les. Skau­du taip kal­bė­ti, bet taip yra“, – tei­gė pa­rei­gū­nas. Ne­lai­mė ga­li pa­si­kar­to­ti

Kol pa­rei­gū­nai aiš­ki­na­si, ku­ris eis­ mo da­ly­vis kal­tes­nis, nu­ken­tė­ju­ sy­sis ti­ki­na, kad ne­lai­mė bet ku­rią die­ną ga­li pa­si­kar­to­ti. „Ma­ne la­biau­siai var­gi­na klau­ si­mas, ko­dėl tai įvy­ko. Dra­gū­nų mik­ro­ra­jo­nas gy­vuo­ja jau ne vie­ nus me­tus. Šim­tai žmo­nių kas­dien šią gat­ve­lę pe­rei­na va­žiuo­ja­mą­

no­je pu­sė­je. Nuo­lat čia sto­vin­tis pre­kei­vių mik­roau­to­bu­sas truk­do pa­ma­ty­ti at­va­žiuo­jan­čius au­to­mo­bi­lius.

Min­dau­gas Džer­mei­ka:

Pas mus pro­ble­ma yra vai­ruo­to­jų kul­ tū­ra, tei­sin­giau, jos sto­ka.

Vaiz­dą už­sto­ja mik­roau­to­bu­sas

Ne vie­nus me­tus gy­ve­nan­tis Dra­ gū­nų kvar­ta­le P.Met­ri­kas įsi­ti­ki­ nęs, kad gat­ve­lė­je prie pre­ky­bos cent­ro tu­ri bū­ti vie­nos kryp­ties eis­mas nuo li­go­ni­nės pu­sės. Be to, da­bar eis­mą truk­do nuo­ lat gat­vė­je sto­vin­tis vai­sių ir dar­ žo­vių pre­kei­vio mik­roau­to­bu­sas, nors ke­lio ženk­las drau­džia su­sto­ti tik ki­to­je gat­ve­lės pu­sė­je. Grei­tis šia­me ruo­že ne­ri­bo­ja­mas, va­di­na­si, ir čia ga­li­ma va­žiuo­ti 50 km/val. grei­čiu. „Aš kal­ti­nu mies­to ad­mi­nist­ra­ci­ ją, ku­ri neap­ri­bo­jo grei­čio, ne­sut­ var­kė ženk­lų, kad žmo­nės nea­be­ jo­da­mi ži­no­tų, kur ei­ti. Gy­ven­to­jų su­si­rin­ki­muo­se esa­me ne kar­tą kal­ bė­ję apie sau­gu­mą Dra­gū­nų ir ša­ lia ei­nan­čio­je gat­vė­se, bet pe­rė­ jos dry­žiai mū­sų gat­vė­je at­si­ra­do

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ne­se­niai. Gat­ve­lė­je ša­lia Lie­po­jos gat­vės jų vis dar nė­ra“, – nuo­mo­ nę dės­tė P.Met­ri­kas. Lau­kia sta­ty­bų pa­bai­gos

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­ mi­nist­ra­ci­jos Mies­to ūkio de­par­ ta­men­to va­do­vas Liud­vi­kas Dū­da tei­gė, kad gat­ve­lę su­kū­rė Dra­gū­nų kvar­ta­lo vys­ty­to­jai bend­ro­vė „Pa­ ma­rio tro­ba“. „Gat­ve­lę įren­gė, bet mums jos ne­per­da­vė. Gal atei­ty­je ji ir bus per­duo­ta mies­tui, ta­da bus ga­li­ ma su sa­vi­val­dy­be apie tai kal­bė­ ti. Šiuo me­tu bū­tent ši bend­ro­vė ir tu­rė­tų su­tvar­ky­ti vi­sus ženk­lus. Tai nė­ra gat­vė. Tai yra įva­žia­vi­mas į sta­to­mą Dra­gū­nų kvar­ta­lą. Iš jo bus va­žiuo­ja­ma į bai­gia­mo sta­ty­ ti na­mo kie­mą. Tai tie­siog Dra­gū­ nų gat­ve­lių tink­las. Kol sta­ty­bos ne vi­siš­kai už­baig­tos, rei­kia elg­ tis pa­gal bend­rą­sias eis­mo tai­syk­ les – ei­nant per gat­vę pa­si­žiū­rė­ti į kai­rę ir de­ši­nę“, – aiš­ki­no val­ di­nin­kas. Ap­gai­les­tau­da­mas dėl nu­ken­tė­ ju­sio žmo­gaus, L.Dū­da ti­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė kol kas ne­ga­li kont­ro­ liuo­ti, ar yra įreng­ti ke­lio ženk­lai, nes te­be­vyks­ta sta­ty­bos.

„Zeb­rus“ nu­tri­na va­ly­to­jai

Bend­ro­vės „Pa­ma­rio tro­ba“ di­rek­ to­rius Juo­zas Rai­šu­tis ti­ki­no, kad vi­sų mies­to gat­vių šei­mi­nin­kė yra sa­vi­val­dy­bė. „Prieš dve­jus ar tre­jus me­tus bu­ vo nu­brai­žy­ta tai, kas bu­vo nu­ma­ ty­ta pa­gal kvar­ta­lo de­ta­lų­jį pla­ną. Tie­siog per lai­ką vi­si tie da­ly­kai iš­ si­try­nė. Ant­rą ar tre­čią kar­tą nie­ kas ne­pai­šys. Da­bar jau ne­pri­si­me­ nu, ar jū­sų mi­ni­mo­je vie­to­je bu­vo pa­žy­mė­ta pe­rė­ja. Kur dau­giau va­lo snie­gą, žy­mė­ji­mai iš­si­tri­na. Ne mū­ sų kom­pe­ten­ci­ja kas po­rą me­tų gat­ ves žy­mė­ti, – aiš­ki­no J.Rai­šu­tis. Jis pa­sa­ko­jo, kad gat­vė nu­ties­ta vals­ty­bės že­mė­je. „Gal­būt tai ne mū­sų rei­ka­las, bet gar­bės su­pra­ti­mas ver­čia mus su­ tvar­ky­ti ją iki ga­lo. Dar šie­met bus nu­brai­žy­tos nau­jos li­ni­jos, gal­būt net pe­rė­ją žy­min­tis „zeb­ras“ at­ si­ras. Ta­čiau da­bar tai da­ry­ti nė­ ra pra­smės, nes bus klo­ja­mas dar vie­nas sluoks­nis as­fal­to. Lau­kia­ me, kol į sta­tyb­vie­tę ne­be­va­ži­nės sun­kias­vo­rė tech­ni­ka. Net­ru­kus įrengs kal­ne­lius

M.Džer­mei­ka da­li­jo­si pa­tir­ti­mi iš vieš­na­gės Lon­do­ne. Pa­rei­gū­nas

ste­bė­jo­si, kad gy­ve­na­mų­jų na­mų kvar­ta­luo­se au­to­mo­bi­liai va­ži­nė­ja la­bai lė­tai, ir net jei vai­ruo­to­jai no­ rė­tų, ne­ga­lė­tų pa­laks­ty­ti. Mat šio­ se gat­ve­lė­se įreng­ti kal­ne­liai, pri­ me­nan­tys ban­gas. „Ten vai­ruo­to­jams jau se­niai yra išug­dy­tas įpro­tis mie­ga­mai­siais va­ di­na­muo­se ra­jo­nuo­se va­žiuo­ti lė­tai. Pas mus pro­ble­ma yra vai­ruo­to­jų kul­tū­ra, tei­sin­giau, jos sto­ka. Mū­ siš­kiai spau­džia grei­čio pe­da­lą, kad ir kur bū­tų – au­tost­ra­do­je ar na­mo kie­me“, – tei­gė pa­rei­gū­nas. Dra­gū­nų mik­ro­ra­jo­ną ad­mi­nist­ ruo­jan­čios įmo­nės „Ad­min­ta“ di­ rek­to­rius Alek­se­jus Je­go­ro­vas tei­ gė, kad vi­sai ne­se­niai ga­vo lei­di­mą įrengti kal­ne­lius Dra­gū­nų gat­vė­je. Tai pa­da­rys kvar­ta­lą sta­tan­ti bend­ ro­vė „Pa­ma­rio tro­ba“. A.Je­go­ro­vas ti­ki­no, kad gy­ven­to­ jai ne­kė­lė pe­rė­jų klau­si­mo pa­ra­le­li­ nė­je Lie­po­jos gat­vei gat­ve­lė­je. Daž­niau bend­ruo­se su­si­rin­ki­ muo­se bū­da­vo pik­ti­na­ma­si, kad ša­lia kvar­ta­lo esan­ti au­to­bu­sų sto­ te­lė ne­tu­ri stik­li­nio pa­vil­jo­no. Nuo 2009 m. ad­mi­nist­ra­to­riai ne kar­ tą dėl to esą krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę, bet at­sa­ky­mo ir pro­ble­mos spren­ di­mo ne­su­lau­kė iki šiol.

Rea­ly­bė: Lie­po­jos gat­vė­je įreng­ta pe­rė­ja pa­ra­le­li­nė­je gat­ve­lė­je ne­pa­žy­mė­ta, nors čia Pai­nia­va: nors gat­ve­lė­je yra dvi­pu­sis eis­mas, vai­ruo­to­jai ne­re­tai vie­na kryp­ti­mi va­žiuo­ja

ve­da grįs­tas ta­ke­lis.

dviem ei­lė­mis.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

10

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

klaipėdos verslas Po­sė­džiaus ta­ry­ba

Kont­ro­liuos sta­ty­bas

„Prak­ti­kų bir­ža“

Ry­toj Uos­to di­rek­ci­jos di­džio­ jo­je kon­fe­ren­ci­jų sa­lė­je po­sė­ džiaus Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­ rų uos­to ta­ry­ba. Bus svars­to­mi klau­si­mai dėl Šven­to­sios uos­ to at­sta­ty­mo per­spek­ty­vų, dėl uos­to ir jū­rų trans­por­to is­to­ri­ nio mu­zie­jaus po at­vi­ru dan­gu­ mi, taip pat, kur per­spek­ty­vo­je iš­kel­ti Smil­ty­nės per­kė­lą.

Dar­bo ins­pek­ci­jos pa­rei­gū­nai iki ru­dens tik­rins, kaip sta­tyb­vie­tė­ se lai­ko­ma­si dar­buo­to­jų sau­gos ir svei­ka­tos rei­ka­la­vi­mų. Ak­ci­ ja „Sta­tyb­vie­tė­se – sau­gus dar­ bas“ vyks dviem eta­pais. Bir­že­ lio mė­ne­sį ypa­tin­gas dė­me­sys bus krei­pia­mas į sta­tyb­vie­tė­se nau­do­ja­mas ko­lek­ty­vi­nes ap­ sau­gos prie­mo­nes.

Klai­pė­dos pra­mo­ni­nin­kų aso­cia­ ci­ja pra­de­da for­muo­ti nau­ją stu­ den­tų pra­kti­kan­tų duo­me­nų ba­ zę. Kol kas bend­ra­dar­biau­ja­ma tik su uos­ta­mies­čio aukš­to­sio­ mis mo­kyk­lo­mis, prie pro­jek­to pri­si­jun­gia di­džio­sios Klai­pė­dos įmo­nės, ku­rio­se stu­den­tai ga­lė­ tų at­lik­ti pra­kti­ką. Ki­tą sa­vai­tę pra­si­dės stu­den­tų re­gist­ra­ci­ja.

Ci­ga­re­tės su­ke­ lia vė­žį ir dau­gy­bę svei­ka­tos pro­ble­mų. Bet kad ir koks ne­ mo­ra­lus pro­duk­tas bū­tų ci­ga­re­tės, jų ga­ min­to­jai – vie­ni di­ džiau­sių mo­kes­čių mo­kė­to­jų ša­ly­je, „Phi­lip Mor­ris Lie­ tu­va“ – tarp gei­džia­ miau­sių darb­da­vių, o ci­ga­re­tės at­si­ra­di­ mo ke­lias – su įdo­ mia is­to­ri­ja.

Ekspertas pataria

Savo versle naudojate muziką? – Nepamirškite atsiskaityti atlikėjams

Fab­ri­kas: ci­ga­re­čių ga­my­bos su­bti­ly­bės daž­nai var­to­to­jui net ne­ži­no­mos.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Tabako iš fabriko neneša As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Se­nos pirk­lių tra­di­ci­jos

Fabrikas „Phi­lip Mor­ris“ 20-mečio proga atvėrė duris ir papasakojo, kaip gaminami rūkalai. Nedaug kas žino, kad nuo ta­ba­ko sėk­los iš­bė­ri­mo į dir­vą iki su­džio­ vin­to ta­ba­ko la­po praei­na 2 me­tai. Bra­zi­li­jo­je, Ar­gen­ti­no­je, da­bar jau ir Ki­ni­jo­je, Grai­ki­jo­je, Kip­re, Tur­ki­jo­ je augimamą tabaką galima įsigyti tik aukcionuose. Ta­ba­ko pir­ki­mo tra­di­ci­jos yra įdo­mios. Pa­sa­ko­ja­ma, kad auk­cio­no me­tu vaikš­to spe­cia­ lis­tas, ran­ko­mis tik­ri­na džio­vin­tus ta­ba­ko la­pus ir, jei­gu jam jie tin­ka, ant kor­te­lės už­ra­šo sa­vo kai­ną ir tą kor­te­lę me­ta sau per pe­tį. „Už to­kių ver­tin­to­jų-pir­kė­jų at­ sto­vų vaikš­to du vy­ru­kai ir tas kor­ te­les gau­do. Tam, kad žmo­gus ga­ lė­tų ver­tin­ti ta­ba­ką ir ra­šy­ti kai­ną, jis tu­ri 15 me­tų vaikš­čio­ti to­kiems ver­tin­to­jams iš pa­skos ir gau­dy­ ti kor­te­les su kai­nų pa­siū­ly­mais“, – ta­ba­ko ga­mi­nių pir­ki­mo su­bti­ly­ bes pa­sa­ko­jo „Phi­lip Mor­ris Lie­tu­ va“ Ga­my­bos ap­mo­ky­mo sky­riaus inst­ruk­to­rius Ma­rius Žel­vys. Nuo „gil­jo­ti­nos“ iki dė­žu­tės

Di­džio­ji da­lis džio­vin­tų ta­ba­ko la­ pų į fab­ri­ką Klai­pė­do­je par­ve­ža­mi iš Cent­ri­nio lo­gis­ti­kos cent­ro Ant­ ver­pe­ne. Kiek­vie­na ta­ba­ko la­pų dė­žė tu­ri uni­ka­lų ko­dą, ja­me už­fik­ suo­ta, ku­rių me­tų der­lius, ko­kia­me ūky­je užau­gin­tas ir taip to­liau. „Įmo­nė­je yra va­di­na­ma­sis „la­ pų pa­da­li­nys“, jo spe­cia­lis­tai pa­gal la­pų sa­vy­bes la­bai ge­rai ži­no, ko­kią dė­žę į ku­rią par­ti­ją pa­leis­ti. Dar­buo­ to­jai Bra­zi­li­jo­je me­tus ir il­giau mo­ kė­si, kaip at­pa­žin­ti ta­ba­ko ko­ky­bę“,

– sa­kė M.Žel­vys. La­pai į fab­ri­ką pa­ ten­ka iš­džio­vin­ti ir su­pre­suo­ti. Tam, kad la­pas bū­tų ko­ky­biš­kai ap­dirb­tas, jį rei­kia at­skir­ti iš vi­sos ma­sės. Tam pra­ver­čia va­di­na­mo­ji gil­jo­ti­na. 200 kg pre­suo­to ta­ba­ko ka­la­dės pjaus­ to­mos 20–25 cm sto­rio „su­muš­ti­ niais“. Ki­tas eta­pas – drė­ki­ni­mas. Ta­da nau­do­ja­ma „ag­re­sy­vi“ prie­ mo­nė – karš­tas ga­ras, kai ta­ba­kas pa­kan­ka­mai su­drė­ki­na­mas, drėg­mė sie­kia iki 20 pro­c., jis smul­ki­na­mas to­liau. Mil­ži­niš­kas būg­nas, ku­ria­

Ma­rius Žel­vys:

Iš­si­neš­ti ci­ga­re­čių ne­le­ga­liai gal ir ky­la kam nors pa­gun­da, bet tai bū­na pir­mas ir pa­sku­ti­nis kar­tas.

me yra 8 pei­liai, ta­ba­ką su­smul­ki­na šiau­de­liais iki 0,9 mm. Tai – stan­ dar­tas, jis esą la­biau­siai tin­ka­mas ci­ga­re­čių ma­ši­nai, ku­ri per mi­nu­tę pa­ga­mi­na 10 tūkst. ci­ga­re­čių. Ypa­tin­ga ko­ky­bės kont­ro­lė

Kai ta­ba­kas pa­ruoš­tas, jis slen­ ka ci­ga­re­čių ma­ši­na, ku­ri su­su­ ka vamz­de­lį – dvi­gu­bą ci­ga­re­tę, ji dar bū­na be filt­ro. Pas­kui per vi­du­ rį už­de­da­mas dvi­gu­bas filt­ras. Vė­ liau tas vamz­de­lis per­pjau­na­mas ir gau­na­mos dvi ci­ga­re­tės, ku­rios to­ liau kon­ve­je­riu va­žiuo­ja į pa­ka­vi­mo ma­ši­ną, kuri per mi­nu­tę su­pa­kuo­ja 500 ci­ga­re­čių pa­ke­lių. „Yra spe­cia­lus įren­gi­nys, ku­ris dar prieš su­pa­ka­vi­mą į pa­ke­lius, pa­ma­ tuo­ja, ar tei­sin­gas ta­ba­ko kie­kis ci­

ga­re­tė­je. O ki­tus pa­ra­met­rus ope­ ra­to­rius kont­ro­liuo­ja svars­tyk­lė­mis, ma­ta­vi­mo prie­tai­sais“, – tvir­ti­no M.Žel­vys. Ci­ga­re­čių po­pie­rių ga­mi­na vo­kie­čiai, len­kai, aust­rai. Per vie­ną pa­mai­ną pri­rei­kia de­šim­tis ki­log­ra­ mų sve­rian­čių 140 po­pie­riaus ri­čių. At­lie­kos per­dir­ba­mos

Ci­ga­re­čių ga­my­bo­je pa­si­tai­ko ir bro­ko, jis ke­liau­ja į spe­cia­lią ma­ li­mo ma­ši­ną, ku­rio­je su­pla­ka­mas po­pie­rius, pa­lei­džia­mas ta­ba­kas, jis iš­si­jo­ja­mas ir grįž­ta at­gal į ga­ my­bą, nes ta­ba­kas – bran­gi ža­lia­va. Tei­gia­ma, kad pu­sė ci­ga­re­tės sa­vi­ kai­nos su­da­ro bū­tent ta­ba­kas. Jei bro­kuo­ta pro­duk­ci­ja yra su filt­ru, tas po­pie­rius į ma­ku­la­tū­rą jau ne­tin­ka. To­dėl iš jo ga­mi­na­ma izo­ lia­ci­nė me­džia­ga – eko­lo­gi­nė va­ta. Iš tų at­lie­kų, ku­rios su­si­da­ro fab­ ri­ke, 97 pro­c. yra per­dir­ba­ma. Se­ nas, už­si­sto­vė­jęs ta­ba­kas yra kom­ pos­tuo­ja­mas ir par­duo­da­mas kaip trą­ša. Kol kas fab­ri­kas at­lie­kų bio­ ku­rui ne­nau­do­ja, bet pla­nuo­ja sta­ ty­ti sa­vo bio­ku­ro ka­ti­li­nę. Jo­kių leng­va­tų ne­li­ko

Per­nai per me­tus fab­ri­kas pa­ga­mi­ no be­veik 20 mlrd. ci­ga­re­čių. Tačiau jos jaudina retą darbuotoją, mat dau­gu­ma jų ne­rū­ko. „Ci­ga­re­tės – ak­ci­zi­nis pro­duk­tas. Bet ko­kios nuo­lai­dos yra už­draus­tos. Tad įsi­gy­ti dar­buo­to­jams jų leng­va­ ti­niu bū­du ne­ga­li­ma. Iš­si­neš­ti ci­ga­ re­čių ne­le­ga­liai gal ir ky­la kam nors pa­gun­da, bet tai bū­na pir­mas ir pa­ sku­ti­nis kar­tas“, – sa­kė M.Žel­vys. Išei­nan­čių žmo­nių spe­cia­liai esą nie­kas ne­tik­ri­na, bet jei ei­nant pro var­te­lius pa­si­girs­ta spe­ci­fi­nis gar­sas, nes ci­ga­re­čių pa­ke­lio ko­das yra su me­ta­lu, dar­buo­to­ją ten­ka pa­tik­rin­ti.

Atėjus vasarai pajūryje steigiasi daug naujų poilsiautojų apgyvendinimo ir maitinimo vietų, tačiau ne visų jų savininkai nori atsiskaityti atlikėjams už savo klientams grojamą muziką. Atlikėjų atstovai tokį elgesį vadina teisiniu nihilizmu, bet tikisi, kad iki baudų prieiti nereikės. Kavinės, restoranai, viešbučiai, kitos apgyvendinimo ir maitinimo vietos sunkiai įsivaizduojamos be fone skambančios muzikos. Tačiau, gaudamas naudą iš muzikos verslas taip pat turi pareigą atsiskaityti atlikėjams, kurių muziką jie naudoja, nesvarbu, ar sudarinėdami savo asmeninius grojaraščius kompiuteryje, ar įjungdami radijo imtuvą ar televizorių. Už muziką atsiskaito ne tik apgyvendinimo ir maitinimo įstaigų, bet ir prekybos centrų, sporto klubų, kirpyklų savininkai, masinių renginių organizatoriai, taip pat ir fiziniai asmenys, teikiantys komercines apgyvendinimo paslaugas. Tai daryti verslininkus įpareigoja autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas. Pagal jį, kiekvienas fizinis bei juridinis asmuo, naudojantis komerciniais tikslais išleistas fonogramas ar jų kopijas viešam paskelbimui, turi mokėti atlyginimą atlikėjams bei fonogramų gamintojams. Tokia sistema veikia daugelyje pasaulio šalių. Lietuva – ne išimtis. Kad verslininkams nereikėtų sudarinėti sutarčių su kiekvienu atlikėju ir įrašų gamintoju atskirai, Lietuvoje dar 1999 m. įkurta gretutinių teisių asociacija AGATA. Jos nariais šiuo metu yra per 3,5 tūkst. šalies atlikėjų ir įrašų gamintojų. Remdamasi muzikos naudotojų pateikiamomis ataskaitomis kiekvienais metais AGATA Lietuvos ir užsienio atlikėjams ir įrašų gamintojams išmoka jiems priklausantį atlyginimą už jų muzikos naudojimą. Gretutinių teisių asociacijos atstovus laiko aferistais Šiuo metu visoje Lietuvoje AGATA turi galiojančias sutartis su 1514 kavinių ir restoranų valdytojų bei 338 viešbučių valdytojais. Palangoje iš 91 maitinimo įstaigos galiojančias sutartis turi 60. Likusios muzikos nenaudoja arba naudoja nelegaliai. Prastesnė situacija su Palangos viešbučiais: iš 99-ių, sutarčių neturi 48-i. Klaipėdoje iš 218 restoranų ir kavinių sutartis su AGATA turi 136, tačiau iš 59-ių viešbučių net 38 atlikėjams nemoka nė cento, nes nėra sudarę sutarčių. „Verslininkai nepasirašo sutarčių, nors ir naudoja muziką savo viešbučiuose, kavinėse ar nuomojamuose namuose. Ne visi supranta, kodėl apskritai už muziką reikia mokėti, dalis nuolat vilkina sutarties pasirašymo laiką. Pasitaikė ir tokių, kurie mus apšaukė aferistais. Vyksta teisinis nihilizmas, kuris nenau-

dingas nei atlikėjams, nei patiems verslininkams“, – situaciją pajūryje komentuoja AGATA muzikos licencijų skyriaus vadovas Mindaugas Budvytis. Teisės profesorius: tai – nepagarba kūrybai Vilniaus universiteto Privatinės teisės katedros profesorius, advokatas Vytautas Mizaras verslininkų nenorą atsiskaityti atlikėjams vertina kaip nepagarbą kūrybai. „Manau, kad visuomenei trūksta supratimo, jog intelektinė nuosavybė – šiuo atveju, muzika – nėra viešoji nuosavybė, kurią panorus galima naudoti savo tikslams“, – teigė jis. Verslininkams, nesuprantantiems, kodėl už muziką reikia atsiskaityti, V. Mizaras siūlo savęs paklausti, kodėl jie muzi-

Vytautas Mizaras:

Jei muzika yra naudojama, vadinasi, manoma, kad ji duoda naudą. O už duodamą naudą reikia atsilyginti.

ką apskritai naudoja. „Niekas juk neliepia to daryti. Tegul išjungia: bus tylu, kavinėse skambės tik stalo įrankiai. Bet jei jau muzika yra įjungiama, vadinasi, manoma, kad ji duoda naudą. O už duodamą naudą reikia atsilyginti“, – paaiškino profesorius. M.Budvytis atkreipia dėmesį, kad licencijos kaina nėra didelė: pavyzdžiui, kavinei, kurios dydis iki 50 kv. m, per mėnesį licencija kainuos 36 Lt – kaip keli puodeliai kavos. Tuo tarpu baudos už piktybinį nelegalų muzikos transliavimą gali siekti net iki kelių tūkstančių litų. Šiuo metu su sutarčių nepasirašiusiais verslininkais siekiama susitarti gražiuoju, tačiau jei to nepavyks padaryti, teks kreiptis į teismą. „Labai tikimės, kad baudų neprireiks. Mūsų asociacijos tikslas nėra bausti verslininkus. Mes tik norime, kad muzikantų kūryba būtų naudojamasi sąžiningai“ – pabrėžė AGATA atstovas.

Kaip gauti licenciją Norėdami, jog jūsų kavinėje, restorane ar kitoje maitinimo ar apgyvendinimo įstaigoje muzika skambėtų legaliai, dėl sutarties kreipkitės į AGATA muzikos licencijų skyrių el. paštu marius@agata.lt arba telefonu (8 5) 212 4506. Dėl sutarties sudarymo reikia kreiptis likus mažiausiai trims dienoms iki įstaigos atidarymo.

11

KetvirtADIENIS, birželio 13, 2013

pasaulis Te­le­vi­zi­ja ­ nu­ti­lo

Pas­merkė ­ iš­nau­do­jimą

Mirė se­niau­sias vy­ras

Grai­ki­jos po­li­tinės par­ti­jos ir pro­fe­sinės sąjun­gos sten­gia­ si pri­vers­ti vy­riau­sybę at­šauk­ ti šoką su­kėlusį spren­dimą už­da­ry­ti vals­ty­binį trans­liuo­ toją ERT, ku­ris nu­traukė dar­ bą ant­ra­dienį va­ka­re. Vy­riau­ sybė sa­vo spren­dimą aiš­ki­na tuo, kad ERT la­bai se­ki­na vals­ tybės biud­žetą.

Po­pie­žius Pran­ciš­kus va­kar griež­tai kri­ti­ka­vo vaikų iš­nau­ do­jimą namų ruo­šo­je ir sakė, kad vaikų dar­bo at­vejų, dau­ giau­sia su­si­ju­sių su mer­gaitė­ mis, daugė­ja ne­tur­tin­go­se vals­tybė­se. Pa­sau­linės die­nos prie­š vaikų darbą pro­ga jis ra­ gi­no im­tis veiks­mingų prie­mo­ nių ko­vai su šiuo ma­ru.

Ja­po­ni­jos li­go­ninė­je va­kar ry­te dėl natū­ra­lių prie­žas­čių mirė se­niau­sias pa­sau­lio žmo­gus ir se­niau­sias ka­da nors gy­venęs vy­ras – 116 metų ja­po­nas Ji­ roe­mo­nas Ki­mu­ra. Se­no­lis turė­jo sep­ty­nis vai­kus, 14 vai­ kai­čių, 25 pro­vai­kai­čius ir 14 pro­pro­vai­kai­čių, maž­daug 40 metų dir­bo pa­šte.

Su­šau­dy­ti, ne­ga­li­ma pa­si­gailė­ti Bal­ta­ru­si­jos teis­mas ne­tru­kus ga­li pa­skelb­ti dar vieną, jau ant­rą šie­met, mir­ties baus­ mę, o eks­per­tai ieš­ko at­sa­kymų, kodėl ša­lis vie­nin­telė Eu­ro­po­je ne­sku­ba jos at­si­sa­ky­ti.

Nu­žudė stu­dentę

Go­me­lio sri­ties teis­mas tu­ri pa­ skelb­ti nuo­sprendį Go­me­lio vals­ ty­bi­nio uni­ver­si­te­to stu­dentės Na­ ta­li­jos Je­mel­jan­či­ko­vos nu­žu­dy­mo by­lo­je. Dėl šio nu­si­kal­ti­mo kal­ti­na­ mas 25-erių sri­ties cent­ro gy­ven­ to­jas, ku­ris pri­pa­ži­no kaltę. Pa­sak pro­ku­rorų, 2012 m. naktį į rugsė­jo 20 d. tei­sia­ma­sis už­puolė mer­giną prie jos namų ir smogė jai pei­liu dau­giau nei šimtą kartų.

Mir­ties bausmės mo­ ra­to­riu­mas ga­li tap­ ti vie­na Bal­ta­ru­si­jos nuo­laidų, nes tai ne­ gre­sia vi­di­niais ne­ ra­mu­mais. Jis įvykdė žmog­žu­dystę vos me­ tus iš­buvęs laisvė­je po aš­tuo­ne­rių metų kalė­ji­mo, kur bu­vo pa­kliuvęs mir­ti­nai su­mušęs sa­vo mo­ti­nos su­gy­ven­tinį. Pro­ku­ro­rai pa­va­di­ no tei­siamąjį itin pa­vo­jin­gu vi­suo­ me­nei ir pa­rei­ka­la­vo aukš­čiau­sios bausmės – su­šau­dy­ti. O ad­vo­ka­tai pra­šė teis­mo pa­lik­ti jį gyvą ir at­si­ žvelg­ti į tai, kad kal­ti­ni­mai re­mia­si vien tei­sia­mo­jo pri­si­pa­ži­ni­mu, ir į tai, kad jis pa­dėjo ty­ri­mui.

Vie­na mir­ties bausmė Bal­ta­ru­si­ jo­je šie­met jau bu­vo skir­ta. Ba­land­žio 24 d. Mo­gi­lio­vo sri­ties teis­mas aukš­čiau­sią bausmę skyrė vie­nam ka­li­nio žu­dikų. Uk­rai­no­je 1969 m. gimęs vy­ras prie­š ka­me­ros draugą laimė­jo do­mi­no par­tiją – ant kor­ tos bu­vo pa­dėta pra­laimė­ju­sio­jo gy­vybė. 2012 m. lie­pos 4 d. jis su ki­tu 23-ejų ka­li­niu pa­smaugė pra­ laimė­toją. Tal­ki­nin­kas už tai ga­vo 16 metų kalė­ji­mo, o žmog­žu­dystės or­ga­ni­za­to­rius nu­teis­tas mir­ti, nes, anot pro­ku­rorų, kėlė di­delį pa­vojų vi­suo­me­nei. Anks­čiau už ke­letą sun­kių nu­si­kal­timų jis bu­ vo nu­baus­tas 25-eriems me­tams kalė­ji­mo. Po­li­ti­nis klau­si­mas

Bal­ta­ru­si­ja šian­dien yra vie­nin­telė Eu­ro­pos ša­lis, kur tai­ko­ma mir­ties bausmė. Vald­žia tai aiš­ki­na rem­ da­ma­si vi­suo­menės nuo­mo­ne, o žmo­gaus tei­sių gynė­jai rei­ka­lauja at­šauk­ti aukš­čiau­sią bausmę. Pas­tarąjį kartą gar­sios dis­ku­si­ jos šiuo klau­si­mu už­virė 2012 m. pa­va­sarį, kai mir­ties bausmė bu­ vo skir­ta Dmit­ri­jui Ko­no­va­lo­vui ir Vla­dis­la­vui Ko­va­lio­vui. Šie du jau­ nuo­liai bu­vo pri­pa­žin­ti kal­tais dėl te­ro­ro ak­to Mins­ko met­ro 2011 m. ba­l andį. Grei­tas teis­m o pro­ce­ sas ir bausmės įvyk­dy­m as ne­

Pro­tes­tas: Bal­ta­ru­si­jos žmo­gaus tei­sių gynė­jai rei­ka­lau­ja nai­kin­ti mir­ties bausmę.

pai­sant tyrėjų ir teis­mo ob­jek­ty­ vu­mu abe­jo­ju­sių žmo­gaus tei­sių gynėjų pro­testų pri­vertė dau­gelį bal­ta­ru­sių ki­taip pa­žvelg­ti į mir­ ties bausmę. Bal­ta­ru­si­jos Hel­sin­kio ko­mi­te­ to Ju­ri­dinės ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ha­ris Po­go­niaj­la tei­gia, kad pa­sta­ rai­siais me­tais skirtų mir­ties baus­ mių su­mažė­jo, at­si­ra­dus kalė­ji­mui iki gy­vos gal­vos. Ne­pai­sant to, mir­ ties bausmė tebė­ra įtrauk­ta į baud­žiamąjį ko­deksą, todėl teis­mai tu­ ri teisę ją tai­ky­ti. „At­siž­velg­da­ma į tai, kad gar­sių sun­kių nu­si­kal­timų mažė­ja, vals­ tybė galėtų at­si­sa­ky­ti mir­ties baus­

mės. Bet tai po­li­ti­nis klau­si­mas“, – sakė žmo­gaus tei­sių gynė­jas. Ko­zi­ris dia­lo­ge su ES?

Jam pri­ta­ria ir Jung­tinės pi­lie­tinės par­ti­jos pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Le­vas Mar­go­li­nas. Jo nuo­mo­ne, skir­da­ma mir­ties baus­mes Bal­ta­ ru­si­ja žlug­do vi­sas sa­vo ga­li­my­bes pa­siek­ti lūžį san­ty­kiuo­se su ES. „Tai no­ras pa­ro­dy­ti, kad jei­gu ES ne­da­rys drau­giškų žings­nių, ga­ li būti dar blo­giau. Ar­ba ban­dy­ mas nu­kreip­ti Briu­se­lio dėmesį nuo po­li­ti­nių ka­li­nių pro­ble­mos, pa­ro­dant, kad yra ge­ro­kai bai­ses­ nių da­lykų, ku­rių fo­ne po­li­ti­nių ka­

AFP nuo­tr.

li­nių klau­si­mas neat­ro­do es­mi­nis“, – teigė L.Mar­go­li­nas. O po­li­to­lo­gas Aliak­sand­ras Klas­ kovs­kis ma­no, kad mir­ties baus­ mės at­šau­ki­mo ar­ba mo­ra­to­riu­mo klau­simą Mins­kas tau­po kaip ko­zirį dia­lo­gui su Eu­ro­pa pra­dėti. „Jei­gu pra­si­dės at­ši­li­mas, toks mo­ra­to­riu­mas ga­li tap­ti vie­na Bal­ ta­ru­si­jos nuo­laidų, nes tai ne­gre­ sia vi­di­niais ne­ra­mu­mais, ki­taip ne­gu rin­kimų įsta­ty­mo ar­ba par­ tijų re­gist­ra­vi­mo tai­syk­lių švel­ni­ ni­mas. O lai­kas po­li­tinėms de­ry­ boms dar neatė­jo“, – re­ziu­ma­vo po­li­to­lo­gas. „Deuts­che Wel­le“ inf.

Me­cha­ni­kas tei­sia­mas už vals­tybės iš­da­vystę Bal­ta­ru­si­jo­je va­kar pra­si­dėjo vals­ tybės iš­da­vi­mu kal­ti­na­mo naf­tos per­dir­bi­mo įmonės me­cha­ni­ko teis­mas, vy­riau­sy­bei pa­reiš­kus, kad išaiš­ki­no jo mėgi­nimą per­ duo­ti in­for­ma­ciją už­sie­nio slap­to­ sioms tar­ny­boms.

Kal­ti­na­ma­sis: 23-erių A.Gai­du­

ko­vui gre­sia 15 metų kalė­ji­mo bausmė. „Bel­sat“ nuo­tr.

Kal­ti­na­ma­sis And­re­jus Gai­du­ko­ vas laiš­ke, kurį per­skaitė jo ša­li­ ninkė prie­š teis­mo pra­džią, sakė, kad yra kal­ti­na­mas siekęs gau­ti fi­ nan­sa­vimą iš JAV cent­rinės žval­gy­ bos valdybos. Slap­tumą sau­gan­ti bu­vu­si so­ vie­tinė res­pub­li­ka skel­bia ma­žai in­for­ma­ci­jos apie šią bylą, ta­čiau žmo­gaus tei­sių gynė­jai sa­ko, kad kal­ti­na­ma­sis da­ly­va­vo pro­tes­tuo­se prie­š ša­lies pre­zi­dentą Aliak­sandrą Lu­ka­šenką, ku­ris pa­sta­rai­siais me­

tais pra­dėjo nuo­žmų su­si­do­ro­jimą su sa­vo prie­ši­nin­kais. 23-ejų A.Gai­du­ko­vas bu­vo suim­ tas pra­ėju­sių metų lapk­ritį, kai mėgi­no per­duo­ti in­for­ma­ciją už­ sie­nio slap­to­sioms tar­ny­boms, kaip pra­nešė Bal­ta­ru­si­jos sau­gu­mo tar­ ny­ba KGB. Kal­ti­na­ma­jam gre­sia iki 15 metų laisvės at­ėmi­mo bausmė. By­los nag­rinė­ji­mas vyks­ta ša­ lies šiaurry­ti­nia­me Vi­tebs­ko mies­ te. Žmo­gaus tei­sių gynė­ja Tat­ja­na Se­ve­ri­nec nau­jienų agentū­rai AFP sakė, kad vie­nas ES dip­lo­ma­tas ir vi­suo­menės na­riai į teis­mo salę ne­ bu­vo įleis­ti. Žmo­gaus tei­sių gynė­jams skir­ ta­me laiš­ke, kurį per­skaitė T.Se­ ve­ri­nec, A.Gai­du­ko­vas rašė: „Man pa­reikš­ti kal­ti­ni­mai, kad aš kė­

liau grėsmę na­cio­na­li­niam sau­gu­ mui“. A.Gai­du­ko­vas dir­bo me­cha­ni­ku naf­tos per­dir­bi­mo įmonė­je „Naf­ tan“. Jo bi­čiu­lis ir bend­ra­dar­bis Jev­ge­ni­jus Kons­tan­ti­no­vas nau­ jienų agentū­rai AFP sakė, kad ne­ įma­no­ma, jog to­kios že­mos gran­ dies dar­buo­to­jas ži­notų ko­kių nors vals­tybės pa­slap­čių. Pa­sak draugų, A.Gai­du­ko­vas da­ ly­va­vo ke­liuo­se ty­liuo­se pro­tes­tuo­ se prie­š A.Lu­ka­šen­kos re­žimą 2011 m. „Kol kas mes dar ne­va­di­na­me A.Gai­du­ko­vo po­li­ti­niu ka­li­niu, ta­ čiau la­bai ati­džiai ste­bi­me pa­dėtį“, – sakė Bal­ta­ru­si­jos žmo­gaus tei­sių gynėjų grupės „Ves­na“ na­rys Vla­ di­mi­ras Lab­ko­vi­čius. „Pats fak­tas, kad teis­mas vyks­ ta už už­darų durų, ro­do, jog jis yra

po­li­ti­nis. Rem­da­mie­si teis­mo iš­va­ do­mis mes pa­da­ry­si­me pa­reiš­kimą dėl to, ar lai­ko­me A.Gai­du­kovą po­ li­ti­niu ka­li­niu“, – pri­dūrė jis. A.Gai­du­ko­vo mo­ti­na Ol­ga gru­ pei „Ves­na“ sakė, kad jai užd­raus­ ta lan­ky­ti sūnų areš­tinė­je ir da­ly­ vau­ti teis­me. Nuo 1994 m. Bal­ta­ru­siją val­dan­ tis A.Lu­ka­šen­ka su sa­vo sau­gu­mo pa­jėgo­mis griežtų prie­mo­nių prie­š opo­zi­ciją ėmėsi rea­guo­da­mas į pro­tes­tus, ku­rie ki­lo po 2010 m. pre­zi­den­to rin­kimų. Kalė­ji­me at­ si­dūrė ke­lios de­šim­tys opo­zi­ci­jos ak­ty­vistų ir ša­li­ninkų, įves­ti griež­ ti ap­ri­bo­ji­mai dėl ma­si­nių sueigų or­ga­ni­za­vi­mo. Vis dėlto kal­ti­ni­mai vals­tybės iš­da­vi­mu dar ne­se­niai Bal­ta­ru­si­jo­je bu­vo re­te­nybė. BNS inf.

12

ketvirtADIENIS, birželio 13, 2013

turtas

turtas@diena.lt Redaktorius Lukas Miknevičius

Atos­to­gau­ti pi­giau – pas kai­my­nus

Atos­to­gos Lie­tu­vos pa­jū­ry­je va­sa­ros se­zo­nu tam­pa tik­ra pra­ ban­gos pre­ke, ku­riai iš­lai­dau­ti ga­li tik ne­skai­čiuo­jan­tys pi­ni­gų. To­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau lie­tu­vių dai­ro­si į ša­lių kai­ my­nių Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­tę, nes kir­tus Lie­tu­vos sie­ną poil­sis pa­jū­ry­je ga­li ge­ro­kai at­pig­ti. Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt

Kai­nos iš­si­pu­čia

Bal­ti­jos pa­jū­rio trau­ka ne­nu­ga­li­ ma. Šven­tą pa­rei­gą bent kar­tą nu­ vyk­ti prie Lie­tu­vos kran­tus ska­lau­ jan­čios jū­ros jau­čia daž­nas lie­tu­vis. Vis dėl­to pa­sta­rai­siais me­tais šios iš­vy­kos ne­re­tai ap­kars­ta. Pa­sit­ry­ nus žmo­nių knibž­dė­ly­ne ir iš­lei­dus nea­dek­va­čią su­mą pi­ni­gų iš­sva­jo­ ta­sis poil­sis virs­ta var­gu ar net tik­ ra kan­čia.

Va­sa­rą iš­si­ruo­šus į Lie­tu­vos pa­ jū­rį teks su­si­tai­ky­ti su fak­tu, kad pi­ni­gi­nę rei­kės at­ver­ti pla­čiai. Pa­ vyz­džiui, dvi­vie­tį kam­ba­rį Pa­lan­ gos vieš­bu­čiuo­se se­zo­no me­tu var­ gu ar pa­vyks ras­ti pi­giau nei už ke­lis šim­tus li­tų, Ni­do­je ar Juodk­ran­tė­je kai­nos ga­li bū­ti dar di­des­nės. Ži­no­ma, kai­nas dik­tuo­ja pa­klau­ sos ir pa­siū­los dės­niai. Štai Pa­lan­ go­je ofi­cia­liai yra apie 14 tūkst. nak­vy­nės vie­tų, o, įvai­riais neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, ge­rais sa­vait­ ga­liais ku­ror­te ap­si­sto­ja bent 6 ar

Ilgiausiu pajūriu džiaugiasi latviai

7 kar­tus dau­giau poil­siau­to­jų. Ne­ sun­ku nu­spė­ti, kad vi­si šie žmo­nės ap­si­sto­ja ne­le­ga­lias ap­gy­ven­di­ni­ mo pa­slau­gas siū­lan­čių pa­lan­giš­ kių būs­tuo­se. Ta­čiau įsi­bė­gė­jus va­ sa­rai sun­ku gau­ti ir to­kią nak­vy­nės vie­tą, o nuo­mos kai­na be­pro­tiš­kai iš­si­pu­čia. Kai­nos kan­džio­ja­si ir pa­jū­rio ka­ vi­nė­se. Pa­vyz­džiui, už pa­pras­čiau­ sią kar­bo­na­dą, ku­ris Vil­niu­je die­ nos pie­tų me­tu kai­nuo­ja apie 10 li­tų, Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je teks pa­klo­ti apie 25 li­tus, pa­

Kai­my­nai: vie­nas po­pu­lia­riau­sių Len­ki­jos So­po­to ku­ror­tų poil­siau­to­jus iš m

pra­šius gry­bų pa­da­žo keps­nys pa­ brangs dar 5 li­tais. Nie­ko nuo­sta­baus – smul­kie­ji mū­sų pa­jū­rio vers­li­nin­kai jau se­ niai ne­sio­rien­tuo­ja į lie­tu­viš­kas ki­

še­nes, nes mū­sų tau­tie­čiai be­su­da­ ro vos treč­da­lį į Lie­tu­vos ku­ror­tus at­vyks­tan­čių lan­ky­to­jų. Dau­gu­mą pa­ja­mų pa­jū­rio vers­li­nin­kams su­ ne­ša ru­sai, vo­kie­čiai ar skan­di­na­

13

ketvirtADIENIS, birželio 13, 2013

turtas V.Va­si­liaus­kas dėl ban­kų ra­mus

Daug už­dir­ban­tiems pen­si­jų nea­tims

Ša­lies ban­kai at­lai­ky­tų eko­no­mi­kos nuo­ smu­kį ir ne­pa­žeis­tų ka­pi­ta­lo pa­kan­ka­ mu­mo nor­mų. Taip ti­ki­na Lie­tu­vos ban­ ko val­dy­bos pir­mi­nin­kas Vi­tas Va­si­liaus­ kas (nuo­tr.). Ta­čiau jis at­krei­pia dė­me­sį, kad ša­lies fi­nan­sų sis­te­mai grės­mę ke­lia au­gan­čios sa­vi­val­dy­bių sko­los ir kre­di­to uni­jų plėt­ra. V.Va­si­liaus­kas taip pat tei­gia, kad vi­si ban­kai pa­jėg­tų at­lai­ky­ti di­des­nį nei 25 pro­c. in­dė­lių smu­ki­mą.

Vy­riau­sy­bė ne­pri­ta­rė par­la­men­ta­ro Jur­ gio Raz­mos siū­ly­mui ne­mo­kė­ti vals­ty­bi­ nių pen­si­jų daug už­dir­ban­tiems as­me­nims, tarp jų – ir Aukš­čiau­sio­jo bei Kons­ti­tu­ci­nio teis­mų pir­mi­nin­kams. So­cia­li­nės ap­sau­ gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja nu­ro­dė, kad J.Raz­ mos siū­ly­mas ne­mo­kė­ti pen­si­jų di­de­les pa­ ja­mas gau­nan­tiems as­me­nims pa­lies­tų tik 3,1 pro­c. vi­sų ga­vė­jų, o jos pa­nai­ki­ni­mas tik teis­mų pir­mi­nin­kams pa­žeis­tų Kons­ti­tu­ci­ją.

3–4

kar­tus

nak­vy­nės kai­nos Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je.

mū­sų ša­lies trau­kia pla­čiais pa­plū­di­miais, ne­lie­tu­viš­ku kraš­to­vaiz­džiu ir lan­ky­ti­no­mis vie­to­mis.

vai, ku­rie kiek­vie­no cen­to ato­sto­ gau­da­mi ne­skai­čiuo­ja. Tad va­sa­rą siau­ras Lie­tu­vos pa­ jū­rio ruo­žas virs­ta dau­gia­kal­biu pra­ga­ru, kur ke­lią iki Bal­ti­jos jū­ros ban­gų ten­ka skin­tis al­kū­nė­mis, už pra­stą mais­tą mo­kė­ti bai­sius pi­ ni­gus ir glaus­tis Pa­lan­gos bo­bu­čių pa­lė­pė­se. Dėl to vis dau­giau lie­tu­vių ap­si­ žval­go, kad Bal­ti­jos jū­ra ska­lau­ja ne tik mū­sų ša­lies pa­kran­tę, ir ato­sto­ goms ren­ka­si kai­my­nių Lat­vi­jos bei Len­ki­jos pa­jū­rio ku­ror­tus. Tie­sa, pir­mą­ją lie­tu­viai, ypač gy­ve­nan­tys šiau­ri­nė­je ša­lies da­ly­je, at­ra­do jau se­no­kai, o ant­ro­ji di­des­nį su­si­do­ mė­ji­mą pra­dė­jo kel­ti tik pa­sta­rai­ siais me­tais. Ta­čiau vi­sai ne be rei­ ka­lo, nes ato­sto­gau­ti pas kai­my­nus daž­nu at­ve­ju ne tik įdo­miau, bet ir ge­ro­kai pi­giau. Iš­lai­dos kur kas ma­žes­nės

Pen­kis kar­tus nei Lie­tu­vo­je il­ges­nis Lat­vi­jos pa­jū­rio ruo­žas la­biau­siai trau­kia ty­los ir ra­my­bės ieš­kan­ čius lie­tu­vius, ku­rie pa­plū­di­my­je ne­no­ri trin­tis šo­nais su kai­my­nais ir klau­sy­tis iš kiek­vie­nos ka­vi­nės sklin­dan­čios daž­niau­siai ne pa­čios ge­riau­sios mu­zi­kos. Lat­vi­jo­je ne­si­kan­džio­ja ir kai­nos. Pa­vyz­džiui, ant jū­ros kran­to sto­vin­ tį me­di­nį na­mu­ką ša­lia vie­no po­pu­ lia­riau­sių Lat­vi­jos Lie­po­jos ku­ror­tų ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už 170 li­tų pa­ rai. To­kia­me na­mu­ke ga­li nak­vo­ti pen­ki še­ši žmo­nės, ja­me yra tua­le­ tas, du­šas, pir­tis, vie­ta mais­to ga­ my­bai. Ne­di­de­lio bu­to nuo­ma to­ je pa­čio­je Lie­po­jo­je at­sieis apie 70 li­tų už pa­rą, še­šia­vie­čiai apar­ta­ men­tai ne to­kiuo­se po­pu­lia­riuo­se ku­ror­tuo­se kaip Vents­pi­lis ar Ruo­ ja kai­nuos tik pu­sant­ro šim­to li­tų už pa­rą. Pa­lan­go­je ar Ni­do­je už to­ kius būs­tus tek­tų pa­klo­ti ma­žiau­

siai tris ke­tu­ris kar­tus dau­giau. Kur kas bran­ges­nė nak­vy­nė di­džiau­ sia­me ir po­pu­lia­riau­sia­me Lat­vi­ jos ku­ror­te Jūr­ma­lo­je. Šia­me tur­ tin­gų ru­sų pa­mėg­ta­me mies­te kai ku­rie vieš­bu­čiai siū­lo apar­ta­men­ tų, kai­nuo­jan­čių net iki po­ros tūks­ tan­čių eu­rų už pa­rą. Ta­čiau kai­no­ mis, pra­mo­gų kie­kiu ir ru­sų tu­ris­tų skai­čiu­mi Pa­lan­gą pri­me­nan­ti Jūr­ ma­la – išim­tis Lat­vi­jos pa­jū­ry­je, ku­rio pu­šy­nuo­se ap­stu sto­vyk­lau­ti su pa­la­pi­nė­mis spe­cia­liai pri­tai­ky­ tų sto­vyk­la­vie­čių. Jų tiek daug, kad šiek tiek pa­va­žia­vus pa­jū­riu vie­ ną ga­li­ma ras­ti vi­siš­kai tuš­čią. Už ga­li­my­bę ant Bal­ti­jos jū­ros kran­to mė­gau­tis vi­siš­ka ra­my­be teks su­ mo­kė­ti vos po­rą la­tų, ku­riuos va­ ka­rais su­ren­ka pa­kran­tę pri­žiū­rin­ tys lat­vių pa­rei­gū­nai.

Lie­tu­vos pa­jū­rio ruo­žas virs­ta dau­ gia­kal­biu pra­ga­ru, kur ke­lią iki Bal­ti­jos jū­ros ban­gų ten­ka skin­tis al­kū­nė­mis. Į Lat­vi­ją – ra­my­bės

„La­bai mėgs­tu Ni­dą, ta­čiau ten vyks­tu tik ru­de­nį, va­sa­ros se­zo­ nui jau pa­si­bai­gus. Vi­sų pir­ma, ne­ma­tau pra­smės per ke­lias die­ nas iš­leis­ti tiek pi­ni­gų, kiek rei­kė­ tų sa­vait­ga­liui ku­rio­je nors Eu­ro­pos sos­ti­nė­je, įskai­tant ir pi­gių skry­ džių bend­ro­vės bi­lie­to kai­ną. Ant­ ra, ne­su mi­nios ir triukš­min­gų pra­ mo­gų mė­gė­jas, tad Lie­tu­vos pa­jū­ris va­sa­rą ma­nęs ne­ža­vi“, – prie­žas­ tis, ko­dėl prieš ke­le­tą me­tų žvilgs­ nį nu­krei­pė į kai­my­nę Lat­vi­ją, var­ di­jo vil­nie­tis Au­gus­tas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad pir­ miau­sia su drau­gais nu­spren­dė iš­ ban­dy­ti vi­sai gre­ta Lie­tu­vos sie­nos esan­tį Pa­pės mies­te­lį. Šis mies­te­lis jau se­niai vir­tęs lie­tu­viš­ku bas­tio­ nu. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma poil­siau­to­ jų čia at­vyks­ta iš mū­sų ša­lies, at­ si­skai­ty­ti už pa­slau­gas ar pre­kes par­duo­tu­vė­je ga­li­ma li­tais, o vie­ tos gy­ven­to­jai pui­kiai kal­ba lie­tu­ viš­kai. „Na, iš­leis­ti daug pi­ni­gų Pa­ pė­je ne­pa­vyks. Nak­vy­nė čia pi­gi, žmo­gui išei­na apie 20–30 li­tų už pa­rą, o dau­giau iš­lai­dau­ti tie­siog nė­ra kur. Esu gir­dė­jęs juo­kau­jant, kad di­džiau­sia pra­mo­ga Pa­pė­je – pra­mo­gų ne­bu­vi­mas. Ta­čiau ke­ lias die­nas ra­miai pa­va­sa­ro­ti ant jū­ros kran­to su drau­gų kom­pa­ni­ ja – tai idea­li vie­ta“, – tei­gė Au­ gus­tas. Vi­są Lat­vi­jos pa­jū­rį vė­liau iš­nar­ šęs vy­ras pa­sa­ko­jo įsi­ti­ki­nęs, kad tai pui­ki ša­lis trum­pai ato­sto­gų iš­ vy­kai, kai vyk­ti kur nors to­liau nė­ ra lai­ko ar pi­ni­gų, o jū­ros trau­ka vis tiek nu­ga­li.

mi trum­pi fil­mu­kai apie mies­tus, ku­riuo­se vy­ko var­žy­bos. To­kia­ me fil­mu­ke ypač įspū­din­gai at­ro­ dė ant Bal­ti­jos jū­ros kran­to įsi­kū­ ręs Gdans­kas, taip ir ki­lo min­tis ja­me ap­si­lan­ky­ti. Be to, vi­sai ša­lia Gdans­ko yra ir be­ne po­pu­lia­riau­ sias Len­ki­jos pa­jū­rio ku­ror­tas So­ po­tas. Nak­vy­nės kai­nos Len­ki­jo­je iš­ ties ne­gąs­di­na. Vieš­bu­čio kam­ba­rį ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už to­kią pa­čią su­mą, ko­kios už ke­lių kvad­ra­ti­nių met­rų kam­ba­riu­ką pra­šo Pa­lan­ gos mo­čiu­tės, o to­kių pat Len­ki­jos mo­čiu­čių siū­lo­mi kam­ba­riai, pa­ly­ gin­ti su Pa­lan­ga, kai­nuo­ja juo­kin­ gai ma­žai. Pa­vyz­džiui, tri­jų ar ke­tu­rių žvaigž­ du­čių vieš­bu­ty­je Gdans­ke dvi­vie­tis kam­ba­rys kai­nuo­ja apie 40–60 eu­ rų už pa­rą. O už tą pa­čią kai­ną dar gau­si­te pus­ry­čius, dau­gu­ma vieš­bu­ čių siū­lo ir ga­li­my­bę nau­do­tis pir­ti­ mi, bur­bu­li­nė­mis vo­nio­mis, ki­to­ mis pa­slau­go­mis. Pap­ras­tes­niuo­se vieš­bu­čiuo­se ga­li­ma ras­ti ir dvi­vie­ čių kam­ba­rių už 20 eu­rų, o nak­vy­ nės pa­slau­gas tei­kian­tys vie­tos gy­ ven­to­jai už kam­ba­rį pa­pra­šys 20–30 zlo­tų (maž­daug 16–24 li­tų). Oras iš­vy­kos ne­su­ga­di­na

Tai, kad lie­tu­viai apie Len­ki­ją pa­ ma­žu nu­sto­ja gal­vo­ti tik kaip apie

0,5 proc.

– tiek per­nai Lie­tu­vo­je išau­go rea­lu­sis dar­bo už­mo­kes­tis. pra­stų ke­lių vals­ty­bę pa­ke­liui į Va­ ka­rus, pa­ste­bi ir mū­sų ke­lio­nių or­ ga­ni­za­to­riai. Tie­sa, daž­niau­siai siū­ lo­mos ke­lio­nės į Kro­ku­vą ir sos­ti­nę Var­šu­vą, ta­čiau pa­ma­žu at­si­ran­ da ir ke­lio­nių gru­pėms, ku­rių tiks­ las – bū­tent Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­ tė Len­ki­jo­je. Sa­vai­tės truk­mės ke­lio­nė au­to­bu­ su su še­šio­mis nak­vy­nė­mis ant Bal­ ti­jos jū­ros kran­to įsi­kū­ru­siuo­se vieš­ bu­čiuo­se bei poil­sio pa­plū­di­miuo­se ir iš­vy­kų į tu­ris­ti­nius ob­jek­tus de­ri­ ni­mu kai­nuo­ja apie 900 li­tų. „Nors lie­tu­vių ke­liau­to­jai į Len­ ki­ją vis dar žvel­gia ne­pa­tik­liai, si­ tua­ci­ja pa­ma­žu kei­čia­si. Tie, ku­ rie ap­lan­ko So­po­tą, Gdans­ką ar Mal­bor­ką, nuo­mo­nę apie Len­ki­ ją tik­rai pa­kei­čia ir ne­be­ma­no, kad tai pa­ke­lės rek­la­mų vals­ty­bė“, – juo­ka­vo ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Ke­lio­nių lai­kas“ at­sto­vė Da­nu­ tė Čor­nij. Pa­sak jos, Len­ki­jos pa­jū­rį pir­ miau­sia ver­ta rink­tis dėl kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kio. „Jei ly­gin­si­me su Lie­tu­va, kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kiu len­kai mus tik­ rai len­kia. Ten yra tik­rai pi­giau nei pas mus, o ir pa­ma­ty­ti ga­li­ma la­bai daug. Net jei oras pra­stas ir gu­lė­ti pa­plū­di­my­je nei­šei­na, ga­li­ma lan­ ky­ti vie­tos is­to­ri­nes įžy­my­bes“, – tei­gė D.Čor­nij.

Su­do­mi­no fil­mu­kas

Paš­ne­ko­vas tei­gė, kad šią va­sa­rą ke­ti­na vyk­ti į prie­šin­gą pu­sę ir ap­ lan­ky­ti Bal­ti­jos pa­kran­tę Len­ki­jo­ je. „Ma­nau, Len­ki­jo­je bus ma­žiau gu­lė­ji­mo pa­plū­di­my­je ir dau­giau iš­vy­kų po tu­ris­ti­nius ob­jek­tus, nes len­kų ku­ror­ti­niai mies­tai yra ga­na di­de­li ir pa­žiū­rė­ti juo­se yra ką. Tad iš­lai­dų bus dau­giau. Ta­ čiau, kiek te­ko do­mė­tis nak­vy­nės kai­no­mis, Len­ki­jo­je jos ge­ro­kai ma­žes­nės nei pas mus“, – tei­gė Au­gus­tas. Jis juo­kė­si ta­pęs len­kų rek­la­mos au­ka, nes kai praė­ju­siais me­tais Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je vy­ko Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas, per te­ le­vi­zi­jų trans­lia­ci­jas bu­vo ro­do­

Idilė: ilga Baltijos jūros pakrantė Latvijoje žavi neliesta gamta. Beje,

kaimynų pajūrio pušynuose gausu gerai įrengtų stovyklaviečių.

„Shutterstock“ nuotr.

14

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

sportas

Sporto telegrafas Lygiosios. Lietuvos jaunimo (iki 21 metų) futbolo rinktinė, vadovaujama Armino Narbekovo, antrąsias 2015 metų Europos čempionato rungtynes svečiuose su Suomijos bendraamžiais baigė lygiosiomis 2:2 (0:1). Šeimininkai pirmavo po Joelio Pohjanpalo (14 min.) tikslaus smūgio, tačiau du Luko Spalvio (53 ir 70 min.) įvarčiai antrajame kėlinyje išvedė lietuvius į priekį 2:1. Tačiau pergalės išlaikyti nepavyko – Patrikas O’Shaughnessy rezultatą išlygino paskutinę minutę. Visas rungtynes žaidė „Atlanto“ gynėjas Markas Beneta, Klaipėdos „Granito“ atstovas Justas Vilavičius aikštėje pasirodė nuo 69-osios min. Dėl valstybinių egzaminų neatvyko keletas futbolininkų, tarp jų ir „Atlanto“ saugas Donatas Kazlauskas. NBA. Trečiosiose NBA lygos čempionato finalo rungtynėse San Antonijaus „Spurs“ klubas namuose 113:77 (24:20, 26:24, 28:19, 35:14) nugalėjo reguliariojo sezono nugalėtojus bei čempionų titulus ginančius Majamio „Heat“ krepšininkus ir persvėrė varžybų iki keturių pergalių rezultatą 2:1. Pirmąjį susitikimą varžovų aikštėje „Spurs“ komanda laimėjo 92:88, o antrąjį pralaimėjo 84:103.

Po sezono pačiūžos – ant vinies „Skato“ ledo ritulio mokyklos auklėtiniai pradės vasaros atostogas. Kovas ant ledo jiems primins nuotraukos, vaizdo įrašai ir turnyrinės lentelės.

Pergalės: jaunieji Klaipėdos ledo ritulininkai šį sezoną laimėjo ne vieną trofėjų.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Europoje. Antradienį sužaistos trejos 2014 metų pasaulio futbolo čempionato Europos zonos atrankos turnyro rungtynės. B grupėje pergalę svečiuose iškovojo Armėnijos rinktinė, net 4:0 (2:0) sutriuškinusi nesėkmingai šiame atrankos cikle žaidžiančią Danijos ekipą. Du įvarčius į šeimininkų vartus įmušė Jura Movsisjanas (1 ir 59 min.), po vieną – Aras Ozbilizas (19 min.) bei Henrichas Mchitarianas (82 min.). Trečiąją pergalę šeštosiose rungtynėse iškovojo ir su 11 taškų į trečiąją vietą C grupėje pakilo Švedijos rinktinė, namuose 2:0 (1:0) nugalėjusi jau šeštąją nesėkmę iš eilės patyrusią autsaiderę Farerų salų (0 tšk.) ekipą. Abu įvarčius nugalėtojams pelnė Zlatanas Ibrahimovičius (35 min. ir 82 min. iš 11 m baudinio). Lygiosiomis 1:1 (0:1) baigėsi I grupės rungtynės tarp Baltarusijos ir Suomijos komandų. Svečiai pirmavo po tikslaus Teemu Pukkio (22 min.) smūgio, o rezultatą išlygino Dmitrijus Verchovstovas (85 min.). Premija. Vyriausybė vakar posėdyje nusprendė išimties tvarka skirti premijas sambo imtynių sportininkui Sergejui Grečicho ir jo treneriui Eduardui Rudui. Premija S.Grečicho įvertintas už 2012 metų lapkritį Minske vykusiame pasaulio sambo čempionate iškovotą pirmą vietą 62 kg svorio kategorijoje. Imtynininkui skirta 7 tūkst. 500 litų, E.Rudui – 3 tūkst. 750 litų. Ispanijoje. Antrosiose Ispanijos krepšinio čempionato finalo rungtynėse čempionės titulą ginanti „Barcelona Regal“ komanda su Šarūnu Jasikevičiumi svečiuose 72:71 (11:10, 15:26, 20:19, 26:16) įveikė reguliariojo sezono nugalėtoją bei šalies vicečempioną Madrido „Real“ klubą, kurio gretose dėl traumos nerungtyniauja Martynas Pocius, ir išlygino finalo iki trijų pergalių rezultatą 1:1. Sekmadienį pirmąsias rungtynes „karališkasis“ klubas laimėjo 76:72 (21:14, 14:31, 15:13, 26:12). Dar pusfinalio serijoje lūžusio šonkaulio pasekmes jaučiantis Š. Jasikevičius antradienį per 13 min. prametė tritaškį bei taškų nepelnė.19 taškų prie pergalės prisidėjo Juanas Carlosas Navarro, 14 – Bradas Olesonas.

Varžėsi dviem frontais

Daugiausiai ir sėkmingiausiai rungtyniavo 12-mečiai „Skato2001“ komandos žaidėjai, ugdomi Eduardo Pavliukovo ir Andrejaus Šutovo. Jie kovojo dviejų valstybių – Lietuvos ir Latvijos – pirmenybėse. Per sezoną jaunieji klaipėdiečiai sužaidė net 67 rungtynes. Treneris E.Pavliukovas pajuokavo, kad nuo rugsėjo iki balandžio pabaigos auklėtiniai turėjo vos du laisvus savaitgalius. Latvijos čempionate jauniesiems ledo ritulininkams nebuvo iškelta užduotis. „Neturėjome tikslo žūtbūt laimėti varžybų, – sakė treneris. – Kad pasisemtų patirties, leidome žaisti visiems berniukams.“ Valstybės kaimynės jaunučių pirmenybėse varžėsi net 21 komanda. „Skatas-2001“ užėmė 16ąją vietą. Kai kurios ekipos sutiko atvykti į Lietuvą, tačiau su daugeliu klaipėdiečiams abu susitikimus teko žaisti išvykose. Lietuvos čempionate kovojo vos 8 komandos. Negana to, tarp jų trys – iš Kaliningrado (Rusija). Mūsų šalies varžybose, kurias sudarė keturi ratai, Klaipėdos žaidėjams teko žaisti 28 rungtynes. Nuo pirmojo rato į priekį išsiveržė Vilniaus ekipa, vėliau įgijusi akivaizdžią persvarą prieš artimiausius persekiotojus. Tačiau per paskutiniuosius du turus uostamiesčio klubas sostinėje abu sykius nugalėjo čempionų vardus užsitikrinusius varžovus – 5:4 ir 7:3. Tai buvo vieninteliai vilniečių nuostoliai pirmenybėse. „Galbūt pirmosiose rungtynėse jie mūsų neįvertino, tačiau antrosiose varžovai siekė bet kokia kaina laimėti“, – susitikimus su čempionais prisiminė E.Pavliukovas. Vilniečiai pirmenybes baigė iškovoję 78 taškus, klaipėdiečiai – 68. Bronzos medalius laimėjusi Kaliningrado „Feniks-2“ – vos 47 taškus.

Geriausiu čempionato vartininku pripažintas uostamiesčio vartų sargas Nikita Kuzminovas, gynėju – Ernestas Rudys. Draugus į priekį vedė ne vienas ar du lyderiai, o būrelis jaunučių – Arnas Palšauskas, Dominykas Razmadzė, Eimantas Noreika, Jokūbas Minelga, Vasaris Kaveckas. „Per sezoną žaidėjai akivaizdžiai patobulėjo, – gyrė komandoje žaidžiančius berniukus ir mergaites E.Pavliukovas, – jie geriau įvertina įvykius aikštelėje, greičiau numato ėjimus. Pagerėjo jų žaidybinis mąstymas, požiūris į treniruotes.“ 10-mečiams sužvilgo bronza

Sėkmingai kovojo ir dviem metais jaunesni „Skato-2003-Wawos“ ledo ritulininkai. Jie šalies čempionate, tarp 12 komandų, iškovojo bronzos medalius. Pirmajame etape uostamiesčio ledo ritulininkai varžėsi Vakarų divizione su Klaipėdos „Baltijos“, Kaliningrado (dviem), Liepojos (Latvija) ir Šiaulių ekipomis. Užėmę ketvirtąją vietą, „Skato-2003Wawos“ žaidėjai pateko į tolesnį – lemiamą etapą. Jame savo meistriškumu išskyrė Vilniaus ir Liepojos berniukai, iškovoję po 27 taškus. Dėl bronzos medalio vyko nuožmi kova tarp dviejų Klaipėdos klubų ir kaliningradiečių. Visoms joms surinkus po 12 taškų, teko žiūrėti tarpusavio rezultatus. Ir jie buvo lygūs – kiekviena komanda turėjo po pergalę ir pralaimėjimą. Tik įvarčių skirtumas lėmė, jog bronzos žetonai sužvilgo ant „Skato-2003-Wawos“ sportininkų krūtinių. Geriausiu šalies varžybų vartininku vėl pripažintas klaipėdietis. Šis titulas atiteko Iljai Valasenkai. Komandą į priekį traukė Ilja Kuznecovas, Nikita Volochas. Ekipoje rungtyniavo ir trys mergaitės, niekuo nenusileidusios berniukams – Maša Kukanova, Polina Tolmačiova ir Klara Miuller. Mažiausieji kovojo turnyruose

8-mečiams „Skato-2005“ auklėtiniams šalies pirmenybių nėra, todėl komandos vadovai A.Kancleris

Drąsuolės: iš po šalmų kyšančios kasos išduoda, kad tarp ledo rituli-

ninkų yra ir mergaičių.

ir E.Pavliukovas, kad vaikai gautų žaidybinės praktikos, vyko su jais į įvairius turnyrus, patys rengė varžybas. Per sezoną Klaipėdoje buvo surengti du „Transkelos“ turnyrai – rudenį ir pavasarį. Abu juos laimėjo „Skato-2005“ žaidėjai. Spalio mėnesį į uostamiestį susirinko po tris ekipas iš Lietuvos ir Latvijos. „Skatas-2005“ laimėjo visus 5 susitikimus, tačiau net tris iš jų – po nuožmios kovos. Geriausio gynėjo prizu apdovanotas nugalėtojų komandos žaidėjas Danielius Čečekovas. Gegužę į pajūrį susirinko aštuonios ekipos iš trijų šalių. Po nesėkmės su Sankt Peterburgo (Rusija) „Silver Lions“ klubu atrodė, kad klaipėdiečiams nepavyks apginti „Transkelos“ taurės, tačiau kitądien rusai, žaisdami su varžovais, visus kartus suklupo, o klaipėdiečiai skynė pergales. Geriausio puolėjo prizas įteiktas uostamiesčio žaidėjui Aleksan-

drui Zavirochinui, rezultatyviausio žaidėjo – 9 įvarčius pasiekusiai K.Miuller. Anot trenerio A.Kanclerio, kitą sezoną „Skatas-2005“ varžysis šalies čempionate. „Mokykloje yra daug vaikų, galbūt registruosime pirmenybėms dvi komandas“, – sakė specialistas. Kaip ir praėjusį sezoną, vyresni – 12-mečiai bandys jėgas Lietuvoje ir Latvijoje. „Šiandien turime apie 110 vaikų. Galėtume suformuoti kiekvienų gimimo metų ekipas, – pasidžiaugė E.Pavliukovas. – Tačiau Lietuvoje rengiamos varžybos neporiniais metais gimusiems jauniesiems ledo ritulininkams. Tad kai kuriems sportininkams tenka kovoti su vyresniais varžovais.“ Stebėdami vaikų treniruotes, ant pačiūžų stoti panoro ir tėveliai. Todėl neseniai suburta „Skato“ tėvelių komanda, rudenį žadanti kovoti Žemaitijos pirmenybėse.

19

ketvirtadienis, birželio 13, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Versus aureus“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažo­ dį dovanojame Eknatho Easwarano knygą „Proto pergalė“.

Eknatho Easwarano „Proto pergalė“. Nėra nieko svarbiau nei gebėti suvok­ ti, ką mes galvojame – kokie mūsų jaus­ mai, troškimai, norai; kaip mes mato­ me pasaulį ir save. Mokėjimas valdy­ ti mintis atveria vilčių hori­zontus. Tai reiškia, kad mes galime imti keisti sa­ vo gyvenimą ir charakterį, tarpusa­ vio santykius, išmokti įveikti kasdie­ nio gyvenimo sunkumus ir tapti tuo, kuo norime būti. Knygoje „Proto pergalė“ pateikiama praktinių patarimų, kaip pakeisti savo mąstymą ir išsiugdyti įgūdžius, padė­ siančius tapti kūrybingesniems ir gy­ venimo kliūtis paversti galimy­bėmis augti ir tobulėti. Autorius rašo lengvu stiliumi, giliai įžvelgia žmogaus psi­ chologiją. Jis geba patraukliai susieti Rytus ir Vakarus, senovės ir šiandie­ nos pasaulius, susieda­mas viską į gy­ venimo sistemą, kur vertinamas pa­ prastumas, praktiškumas, užuojauta kitam ir dogmų nepaisymas.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, tei­ singai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės pri­ zą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateik­ ti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKY­ MAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, birželio 18 d.

Avinas (03 21–04 20). Šiandien geriau išsižadėti principų, nei aršiai už juos kovojant veltis į ginčus ir barnius. Tvirtumą pademonstruokite ateityje – jis bus tinkamai įvertintas. Jautis (04 21–05 21). Šiandien dirbkite konkrečius, praktiškus darbus. Netinkamas metas imti paskolą, investuoti ar skolintis pinigus. Dvyniai (05 22–06 21). Neduokite valios emocijoms. Ginčytis šiandien beprasmiška, jūsų vis viena niekas negirdės. Pats išmintingiausias sprendimas būtų nusileisti arba atidėti svarbų pokalbį kitai dienai. Vėžys (06 22–07 22). Jei tektų priimti svarbų sprendimą, vadovaukitės intuicija. Stenkitės nesuklysti – klaida gali skaudžiai atsiliepti ateityje. Liūtas (07 23–08 23). Liūtams patartina neduoti valios egoizmui, arogancijai. Užuot kovoję, užleiskite tam kartui pozicijas priešininkui, tuomet nuostoliai bus minimalūs, o ateityje tikrai atsigriebsite. Mergelė (08 24–09 23). Improvizacijos šiandien tikrai nuneštų vėjais visos dienos ar pastarosios savaitės darbą, tad jų venkite. Jokių rimtų sprendimų, susijusių su karjera, šeima, meilės santykiais nepriiminėkite, verčiau pasirūpinkite sveikata . Svarstyklės (09 24–10 23). Pirmas įspūdis šiandien bus stiprus, tačiau klaidingas, juo labiau, kad šiandien nebūsite objektyvūs. Svarbių reikalų netvarkykite nei šiandien, nei artimiausiomis dienomis. Skorpionas (10 24–11.22). Paprašytas padėti – neatsisakykite, nors padėkos galite ir nesulaukti. Nenusiminkite – kitą kartą jums kas nors pagelbės. Vakare atsiribokite nuo visko, kas vyksta aplink, pamedituokite. Šaulys (11 23–12 21). Atėjo laikas prisėsti ir ramiai apsvarstyti įsisenėjusią problemą . Darbe venkite sudėtingų užduočių, konfliktiškų situacijų, asmeniniame gyvenime daugiau tikėkite meile ir draugyste. Ožiaragis (12 22–01 20). Nesukite galvos dėl aplinkinių nuomonės, daugiau kliaukitės savo nuomone ir svarbiausia – intuicija. Vakare nebūkite priekabūs, bendraudami su šeimos nariais – net nedidelis konfliktas visus išsekintų. Vandenis (01 21–02 19). Kažką teks paaukoti dėl aukštesnių tikslų ar ilgalaikės perspektyvos. Dėl išryškėjusių trūkumų darbe nesijaudinkite ir nenuvertinkite savęs – artimiausiu metu susikaupsite ir viską ištaisysite. Žuvys (02 20–03 20). Nuotaika ir savijauta nekokia, būsite linkęs bambėti ir ieškoti priekabių. Greičiausiai nepelnytai pralaimėsite – ką gi, dar bus laiko atsigriebti, kiek vėliau tikrai išmuš jūsų valanda.

Orai

Šiandien naktį Lietuvoje bus giedra, laikysis 8-10 laipsnių temperatūra. Dieną oras sušils iki 21-24 laipsnių šilumos. Penktadienio naktį bus debesuota, 11-15 laipsnių šilumos. Penktadienio dieną visoje Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs, oras šils iki 25 laipsnių.

Šiandien, birželio 13 d.

+24

+20

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+24

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+22

Utena

+25

4.51 22.20 17.19

164-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 201 diena. Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +27 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +17 Dublinas +16 Kairas +32 Keiptaunas +18 Kopenhaga +20

kokteilis Pės­čia­jam tek­tų kal­tė „Na, bro­l iai lie­t u­v iai, ka­r iau­ja­te?! – at­ si­l ie­pė Vyc­ka, pa­no­ręs pa­reikš­t i sa­vo nuo­mo­nę apie sun­k ią dvi­ra­t i­n in­k ų pa­dė­t į Klai­pė­do­je. – Dvi­ra­tis prieš pės­ čią­jį, pės­čia­sis prieš dvi­ra­t į. Net juo­kas ima. O pa­ne­lei Auš­rai, aną­d ien va­ž ia­ vu­siai į Gi­ru­lius ir at­gal – kant­ry­bės. Bet kiek žmo­gus ga­li jos tu­rė­ti? Kas­met po mė­ne­s į sve­č iuo­ja­mės Olan­d i­jo­je. Iš kar­to bu­vo­me įspė­t i, kad ne­vaikš­čio­ tu­me dvi­ra­čių ta­kais. Net ir at­si­tik­ti­nai neuž­lip­tu­me. Nes nie­kam ne­pa­sis­kų­si­ me, jei bū­si­me par­trenk­ti dvi­ra­ti­nin­ko! Ne­ga­na to, bu­vo­me per­spė­ti, kad jei dėl pės­čio­jo kal­tės su­si­ža­los dvi­ra­ti­nin­kas, tu­rės at­sa­ky­ti pės­čia­sis. Jis pri­va­lės pa­ deng­ti svei­ka­tos drau­di­mo iš­lai­das. Čia – Lie­tu­va, čia – ki­taip nei ki­tur.“

Londonas +18 Madridas +33 Maskva +23 Minskas +22 Niujorkas +20 Oslas +19 Paryžius +17 Pekinas +27

Praha +27 Ryga +20 Roma +29 Sidnėjus +20 Talinas +19 Tel Avivas +29 Tokijas +23 Varšuva +22

Vėjas

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

2–6 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+24

+23

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+20

+19

+18

7

+19

+14

+15

+15

8

+15

+16

+16

+16

4

rytoj

šeštadienį

Prin­ci­pin­gas klai­pė­die­tis „Jei ei­nu ša­l i­gat­v iu, o iš pa­skos at­va­ žiuo­ja dvi­ra­ti­nin­kas, aš – ne­si­trau­k iu, – pa­reiš­kė skai­ty­to­jas Aš. – Dvi­ra­ti­nin­ kams yra skir­tos gat­vės, o ne ša­l i­gat­ viai. Kaž­kas su­gal­vo­jo ant ša­l i­gat­v ių dvi­ra­čių ta­kus įreng­ti. Tai ką, man ant sie­nos lip­ti, kad pra­leis­čiau dvi­ra­ti­nin­ ką? Ne­su­lauk­si­te!“

Ką šią­nakt sap­na­vo­te? Su­si­dū­ri­mai neiš­ven­gia­mi

Jei sap­nuo­ja­te, kad ei­na­te til­tu, jū­sų

Anot Klai­pė­d ie­tės, uos­ta­m ies­t y­je ša­l i­ gat­viai yra tik­rai per siau­r i. Kai dar da­ lį jų sky­rė dvi­ra­ti­nin­kams, pės­tie­siems pa­lik­tas tik­tai pus­met­ris. „Tai nė­ra nor­ma­lu. Su­si­dū­ri­mai – neiš­ven­ gia­mi“, – pa­ste­bė­jo „Kok­tei­lio“ skai­ty­to­ja.

lau­k ia il­ga ke­l io­nė ar nau­jas dar­bas. Jei til­tas lin­guo­ja, ga­li­ma ri­zi­k in­ga su­ tar­t is. Sap­ne sta­to­mas ar re­mon­tuo­ja­ mas til­tas reiš­k ia, kad jū­sų bai­mė, ne­

Akvilina, Anta, Antanas, Antanė, Antanina, Antas, Antonija, Antonijus, Arūnė, Dainius, Kunotas, Miniotas, Minius, Minjotas, Minotas, Nina.

birželio 13-ąją

Rytas

Sap­ni­nin­kas

Vardai

ri­mas bus ne­pag­rįs­tas. Žiū­rė­ti nuo til­to į van­de­n į – pa­vy­das, kad ki­tiems se­ka­ si ge­riau. Jei sap­nuo­ja­te du til­tus – dar tą pa­t į mė­ne­sį tap­si­te veid­mai­n io au­ ka. De­gan­tis til­tas reiš­kia, kad aist­ra ne­ taps pa­lai­ma. Šis sap­nas ga­l i reikš­t i ir pa­lan­k ią pro­gą pa­keis­ti gy­ve­ni­mo bū­ dą ar vie­tą. Jūs va­žiuo­ja­te ke­liu, ku­rio ruo­že yra ir til­tas, kai jį pri­va­ž iuo­ja­te, ma­to­te, kad til­tas pa­deng­tas van­de­niu, ke­lias yra už­l ie­tas, nes nuo­te­k ų vamz­d is už­si­ kim­šęs, prie til­to sto­vi daug tei­sė­sau­ gos at­sto­v ų, tai toks sap­nas reiš­k ia, kad jūs abe­jo­ja­te dėl sa­vo veiks­mų ir sie­kia­te per­žiū­rė­ti vis­ką, kas ga­li jums su­truk­dy­ti siek­ti už­si­brėž­to tiks­lo. Jū­ sų at­sar­gu­mas yra ne­rei­ka­lin­gas.

1964 m. Kau­ne gi­mė krep­ši­nin­kas Ša­r ū­nas Mar­čiu­lio­nis.

1969 m. pra­si­dė­jo JAV da­l i­n ių iš­ve­d i­m as iš Viet­na­mo. 1983 m. JAV kos­m i­n is apa­ra­t as „Pio­neer 10“ kir­to Nep­t ū­no or­bi­tą ir ta­po pir­muo­ju žmo­gaus pa­ga­min­tu ob­jek­tu, pa­li­ ku­siu Sau­lės sis­te­mą. 1995 m. Bos­ni­jos ser­bai pa­lei­do be­veik vi­s us įkai­tais lai­ky­tus JT taik­ da­rius. 1998 m. per In­di­ją praū­ žęs ga­l in­gas cik­lo­n as nu­si­ne­šė ma­žiau­siai 727 žmo­nių gy­vy­bes.

1999 m. nau­jo­jo Eu­ro­pos Par­la­men­to rin­ki­muo­se dau­giau­sia vie­tų (226 iš 626) ga­vo cent­ro de­ši­nės Eu­ro­pos liau­d ies par­t i­ ja, pir­mą kar­tą ap­len­ku­ si iki šiol do­mi­na­vu­sius so­cia­lis­tus. 2006 m. di­d žiau­siu pa­ sau­ly­je pi­n i­g i­n iu li­te­ra­ tū­r i­n iu pri­z u už ang­l iš­ kai pa­ra­šy­tą gro­ži­nės li­ te­ra­tū­ros kū­ri­nį bu­vo ap­ do­va­no­tas ai­rių au­to­rius Col­mas Toi­bi­nas.

Į Klai­pė­dą atkeliavo rožiniai pe­li­ka­nai

Neį­ma­no­ma va­žiuo­ti „Už Va­sa­ros est­ra­dos yra du ta­kai, vie­ nas – dvi­ra­čiams, ki­tas – pės­tie­siems. Aš ir­gi aną­dien va­žia­vau į Gi­ru­lius – neį­ma­ no­ma va­ž iuo­ti, vi­sur ant dvi­ra­čių ta­ko – pės­tie­ji. Ką da­ry­ti? Gal ne­kreip­ti į juos dė­ me­sio, o pa­skui aiš­kin­tis?“ – py­ko Jo­nas. Eg­zo­ti­ka: greta ruonių pe­li­ka­nai ap­si­pra­to la­bai grei­tai.

Be­lauk­da­mi del­fi­na­riu­mo sta­ty­bų pa­bai­gos Jū­rų mu­zie­jaus dar­buo­ to­jai su­ka gal­vas, ką nau­jo, dar ne­ ma­ty­to pa­ro­dy­ti lan­ky­to­jams.

Akys: ir ei­nant, ir va­žiuo­jant dvi­

ra­čiu rei­kia žvelg­ti į ženk­lus.

Links­mie­ji tirš­čiai Tar­nau­to­jas, ką tik at­siė­męs at­ly­g i­n i­ mą, pa­reiš­kė bu­hal­te­r iui: – Jūs nuo ma­nęs nu­su­ko­te 10 li­tų! Bu­hal­te­r is: – Ma­nau, kad vis­kas tei­sin­gai. Bet ko­ dėl, kai praė­ju­sį kar­tą per­mo­kė­jo­me 20 li­tų, jūs ty­lė­jo­te? Tar­nau­to­jas: – To­dėl, kad jei vie­ną kar­tą su­k ly­do­te, tai dar ga­l i­ma už­si­merk­t i, bet kai du kar­tus – tai jau ne­do­va­no­ti­na! Čes­ka (397 719; jei­gu jūs ne­tu­ri­te pro­ble­mų – jūs jau mi­rę)

Jau ku­rį lai­ką mu­zie­jaus ap­sau­gi­ nia­me ka­na­le gy­ve­na įspū­din­gų ir eg­zo­tiš­kų paukš­čių ket­ver­tu­kas. Tai – iš Če­ki­jos Dvur Kra­lo­ve zoo­ lo­gi­jos so­do at­ga­ben­ti ro­ži­niai pe­ li­ka­nai. Bio­lo­gas, Ak­va­riu­mo sky­riaus ve­dė­jas Sau­lius Ka­ra­lius pa­sa­ko­ja, kad tai nė­ra re­tas paukš­tis, ta­čiau la­bai mėgs­ta­mas zoo­lo­gi­jos so­ dų, nes trau­kia lan­ky­to­jų akis tiek neįp­ras­ta ro­ži­ne plunks­nų spal­va, tiek spar­nų plo­čiu, ku­ris ga­li siek­ ti pus­ket­vir­to met­ro, tiek įspū­din­ gu po­sna­pio mai­šu. Jū­rų mu­zie­jaus pe­li­ka­nų ket­ver­ tu­kas dar ne­ga­li džiaug­tis ro­ži­ne plunks­nų spal­va. – Tai dar jau­ni paukš­čiai, – pa­ sa­ko­jo Jū­rų žin­duo­lių ir paukš­čių

Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jaus nuo­tr.

sky­riaus ve­dė­jas Arū­nas Gru­šas, ku­rio rū­pes­čiu pe­li­ka­nai ir at­ke­lia­ vo į Lie­tu­vą. – Vie­na po­ra – per­nai me­tų, ki­ta šie­me­ti­nė. Ne­sub­ren­dę paukš­čiai bū­na ru­ di, o puoš­nią bal­tai ro­ži­nę spal­ vą įgau­na tik tre­čiai­siais-ket­vir­ tai­siais me­tais, be­si­ruoš­da­mi jau tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­joms. A.Gru­šas ti­ki­si, kad jam pa­vyks su­lauk­ti pe­li­ka­nų jau­nik­lių ir Jū­rų mu­zie­ju­je. – Tik tam rei­kia dar ke­le­to pe­li­ ka­nų, – sa­kė Arū­nas. – Jie pe­ri tik ko­lo­ni­jo­mis: vie­na po­ra ne­si­jau­čia sau­gi ir to­dėl ne­pla­nuo­ja atei­ties su jau­nik­liais. Mu­zie­jaus ka­na­le pe­li­ka­nai ap­si­ pra­to la­bai grei­tai. Nors pir­mo­mis die­no­mis pe­ li­ka­nai pri­da­rė rū­pes­čių: vie­nas jų, nu­spren­dęs pa­keis­ti gy­ve­na­ mą­ją vie­tą, iš ka­na­lo nu­si­ga­vo iki ma­rių. „Klai­pė­dos“ inf.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.