2013 06 13 vilniaus diena

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

birželio 13–19 d., 2013 m. Nr. 24 (1525)

išeina ketvirtadieniais

2 Lt

aTmin imaS Speciali lRT p gedu Ro lo

gR iR vil TieS d ama ienai

, 2013 m. birželis

Geriau

2013 m.

8000 Tiražas

Nr. 24

DOVANA Su „Vilniaus diena“

dasa i g ų i n i Rengos atostogos – su šeim elIs BIrž

Viduramžių šventė Trakų pusiasalio pilyje

si

nemokamai

Taikik ly

Plačiau priede „Renginių gidas“ 2p.

Va­sa­ra! Pir­myn ato­sto­gaut! tr.

vo nuo nio ar chy As me ni

ato­ šeimos kas lemia – Beata, tą ir pobūdį? g įtakos. stogų vie turi labai dauta, pato­ šil tai – Vaikai , kad būtų diniją, Renkamės gos, sime į Sar nalis­ gu. Birželį vyk pirmos atosto dėja, žur nebus, bus laidų ve autorė B.Ni­ tikriausiai mo tiek daug rą to­ sa gu Šią va knygų į saulėtąją jau yra tą to pato Vaikai narinių tė, kuli su šeima leisis kiu oru le­ kai keliausime. su jais gali šį cholson ir ne visada pui pati pasa­ nes amžiaus, kad ti jiems basei­ leis ją kio o ne tik Sardini ną. Kaip joje, vasa­ ti, la­ do veik ma Lon li li Ga vo nu pinantį gyveno Ang turkštis. rinkti ir stogauda nes ne daug ką pasi kojo, kol niausiai ato lio ke daž bai limesnes mą. romis žie je, o į to Lietuvo si rudenį arba vo ruošda

os. no lai d jo se zo mos nau muo ja vičiūtė Pepce ga, bus fil Indrė iute@diena.lt ės kny

šne ko v au ja pa si ro dys n

p ir neį­ jais, kitai ata Ni­ iamos su rų Be s mote o ir gos leidž Įžymy s atosto ausių Lietuvo reikia gero or ži, viso jos, te na žymi ikai ma „Kol va ju“, – sakė vie stogoms, pasak o sivaizdu O tobuloms ato n. cholso mo. ki nusitei s ga le pa e tis: jo ar by m

r ir d a ra da tai va s bė: Bea

se lį Trakuo Savaitga žių viduram skambės ka, kausis muzi s senųjų triū i, ria rite istrai. amatų me

i.pepcevic

3

saros Pirmąjį va jos ir sostinėje mėnesį se vyks apylinkė certų ginių, kon aibė ren tų pramogų. ir ki

Tel PRo evizijo

birže GRAMo s lio 1 5–21 s d.

gus menui Neabejin sias es didžiau vėl pakvi liųjų menų vizua Baltijos renginys nius“. „ArtVil šalyse –

7

VAsAje meilėRIškOs pink s lėse Kai ko­pi tam­so­je, švil­pia

TV H Ragi ERO n išdrįs­imas svaJAI ti,­gy joti,

Tiraža s 34

­ven­t i

290

vėjas, po ko­jo­mis – be­dugnė ir ne­gyvė­liai, tik­rai la­bai bai­su.

Jau­čiau­si tarp mir­ties ir gy­ vybės, tar­si ki­ta­me pa­sau­ly­je.

4–7 

Edi­ta Uk­saitėNi­chols, pir­mo­ji lie­tuvė, įkopu­si į Eve­restą

2

19p.

Miestas

4p.

Pa­si­lei­du­sio Vil­niaus pėdsa­kais

nuomonės 11p. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kur ge­riau, pi­giau ir įdo­miau ilsė­tis: Lie­tu­vos, Len­ki­jos ar Lat­vi­jos pa­jūry­je? Gal lik­ti sos­tinė­je, čia ren­gi­nių ir pra­mogų tik­rai ne­trūks. Be to, ar ži­no­te, kur ruo­šia­si poil­siau­ti Vil­niaus me­ras ir ki­ti mies­to po­li­ti­kai? Ar Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mas ES ne­sut­ruk­dys Sei­mo ir Vy­riau­sybės na­riams šie­met lai­ky­tis sa­vo ato­stogų tra­di­cijų? diena.lt

Sa­vait­ga­lis

Su­si­pa­žin­ki­te – And­re­jus Kons­tan­ ti­no­vas, žur­na­lis­tas ir ra­šy­to­jas, kurį la­biau­siai, ko gero, iš­gar­si­no se­ria­las „Pe­ter­bur­go ban­di­tai“.

20 mln. eg­zemp­lio­rių – tiek iš­leis­ta A.Kons­tan­ti­no­vo knygų.

22p.

Prenum e

Dovanos prenumeratoriams!

Receptų žurnalas Saldainių „Pergalė“ dėžutės

*Prenumeruojant 2014 m. už 84 Lt.

ratos

akcija

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

timkėn7esiuLi*t

2014 m .

Daugiau informacijos priede „Renginių gidas“ 8p.

JAV do­mi­na ne tik ener­ge­ti­ka JAV bend­rovės pa­si­r y­ž u­sios ne tik pa­si­da­ly­t i pa­t ir­t i­mi, bet ir in­ves­tuo­ ti į ener­ge­t ikos pro­jek­tus Lie­tu­vo­je, o mūsų ša­l ies pir­m i­n in­ka­v i­mo ES prio­r i­te­tai ati­t in­ka Vašingtono in­te­ re­sus. Tai interviu teigė aukštas JAV pareigūnas Bren­tas R.Hart­ley.

2

birželio 13–19, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Dė­kos Is­lan­di­jai Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Šeš­ta­die­nį, bir­že­lio 15 d., Vil­niu­ je jau ant­rą kar­tą mies­tie­čiai bus kvie­čia­mi svei­kin­ti Is­lan­di­ją šūks­niais „Ačiū tau, Is­lan­di­ja“ ir „Takk, Is­land“. Ren­gi­nio tiks­las – pa­dė­ko­ti is­lan­dams už is­to­ri­nę drą­sa ir drau­gys­tę.

1991 m. Is­lan­di­ja bu­vo pir­mo­ ji vals­ty­bė, pri­pa­ži­nu­si mū­sų ša­ lies Nep­rik­lau­so­my­bę. Bū­tent už tai vil­nie­čiai ir kvie­čia­mi pa­dė­ko­ti is­lan­dams, sim­bo­liš­kai pa­si­rin­kus bir­že­lio mė­ne­sį, kai pa­ti Is­lan­di­ ja šven­čia sa­vo Nep­rik­lau­so­my­ bės die­ną. „Idė­ja ki­lo ta­da, kai su­pra­tau, jog rei­kia iš­nau­do­ti Is­lan­di­jos gat­ vę. Pa­ma­niau, kad rei­kia suor­ga­ni­ zuo­ti šven­tę, ku­ri bū­tų pi­lie­čių, o ne po­li­ti­kų. Anks­čiau po­li­ti­kai pa­ mi­nė­da­vo šį is­to­ri­nį įvy­kį, ir tiek.

No­ri­si, kad žmo­nės ver­tin­tų Nep­ rik­lau­so­my­bę. Taip pat šis pro­jek­ tas iš da­lies yra ur­ba­nis­ti­nio di­zai­ no pro­jek­tas: įvai­rio­se erd­vė­se vyks kon­cep­tua­lūs, kū­ry­biš­ki ren­gi­niai“, – pa­sa­ko­jo idė­jos au­to­rius ir or­ga­ ni­za­to­rius Man­tas Ti­tas Ur­bo­nas.

Ren­gi­nio die­ną Is­lan­di­jos gat­ vė bus pa­puoš­ta šios ša­lies spal­ vų gir­lian­do­mis, o vil­nie­čiai bus pa­žin­di­na­mi su jos tra­di­ci­jo­mis ir kul­tū­ra. Taip pat bus ga­li­ma pa­ra­ gau­ti tra­di­ci­nio pū­dy­to ryk­lio, da­ ly­vau­ti spe­cia­lia­me pro­tmū­šy­je ar net lai­mė­ti lėk­tu­vo bi­lie­tą į Is­lan­ di­ją. Nu­fil­muo­tos ren­gi­nio aki­ mir­kos ir vil­nie­čių pa­dė­kos iš­kart po ren­gi­nio in­ter­ne­tu ke­liaus į Is­ lan­di­ją.

Is­lan­di­jos gar­bės kon­su­las Lie­ tu­vo­je Vai­do­tas San­ka­las ak­cen­ ta­vo, kad šven­tė dau­giau skir­ta pa­si­džiaug­ti Is­lan­di­jos na­cio­na­ li­ne šven­te, ku­ri ten mi­ni­ma bir­ že­lio 17-ąją. „Šiais me­tais ren­ gi­nio pro­gra­ma bus tur­tin­ges­nė, tad lie­ka ti­kė­tis, kad ji ir to­liau tik augs. Vė­liau gal tu­rė­si­me ir Is­lan­ di­jos gat­vės sa­vait­ga­lio šven­tę?“ – šyp­so­jo­si V.Sa­nka­las.

Ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riai pa­sa­ ko­jo, kad ži­nią apie idė­ją sie­kia pa­skleis­ti kuo pla­čiau, ypač pa­ čio­je Is­lan­di­jo­je, sie­kiant, kad į Vil­niu­je vyks­tan­čią šven­tę at­vyk­ tų kuo dau­giau is­lan­dų. „Is­lan­dai, kai pa­ma­ty­da­vo mū­ sų fil­muo­tą me­džia­gą iš praei­ tų me­tų šven­tės, la­bai nu­steb­da­ vo. Pa­si­ro­do, nie­kas ki­tas jiems taip ne­dė­ko­ja: jie kuk­liai, bet su džiaugs­mu aky­se žiū­ri į tai“, – džiau­gė­si Is­lan­di­jos gar­bės kon­ su­las V.San­ka­las. „Ačiū tau, Is­lan­di­ja 2013“ – ko ge­ro, vie­nin­te­lis to­kio ti­po pi­lie­ti­ nis pro­jek­tas, per ku­rį vie­na vals­ ty­bė dė­ko­ja ki­tai.

Mies­to val­džios va­sa Va­sa­ra – ato­sto­gų me­tas! Vie­ni Vil­niaus val­džios at­sto­vai jas lei­džia lan­ky­da­mi Lie­tu­vos dva­rus, ki­ti – pa­jū­rį, tre­ti lei­džia­si į žve­jy­bą Nor­ ve­gi­jo­je. O kai ku­rie vis dėl­to ir va­sa­rą lie­ka at­si­da­vę dar­bui.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

yra tam, kad bū­tų kuo ma­žiau pro­ gra­ma­vi­mo“, – tei­gė vi­ce­me­ras.

Dar­bas ir tik dar­bas

Mėgs­tu tik ak­ty­vų poil­sį, il­giau nei pus­ die­nį gu­lė­ti vie­no­ je vie­to­je prie ko­kio nors van­dens tel­ki­ nio man ne­pa­vyks­ta ir tai jau vir­ši­ja ma­ no kant­ry­bės ri­bas.

i.pepceviciute@diena.lt

„Ne­tu­riu ato­sto­gų“, – taip trum­ pai į no­rą pa­si­kal­bė­ti, kur va­sa­ros, su šyp­se­na at­sa­kė Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas.

Kad nea­tos­to­gaus, o dirbs, te­ ko iš­girs­ti ir iš mies­to ta­ry­bos na­ rio Vi­do Ur­bo­na­vi­čiaus. Pak­laus­ tas, ko­dėl šią va­sa­rą ne­skirs lai­ko poil­siui, jis at­sa­kė: „Nei­šei­na ato­sto­gau­ti su šei­ma, o be šei­mos ne­si­ no­ri. Tai­gi poil­sio ne­bus.“ Dar ne­sup­la­na­vęs ato­sto­gų tei­ gė ir vi­ce­me­ras Ja­ros­la­vas Ka­mins­ kis. „Pap­ras­tai ato­sto­gau­ju Lie­tu­ vo­je, mėgs­tu ty­lą ir mėgs­tu tin­gi­ niau­ti“, – sa­kė jis. Vi­ce­me­ras tei­ gė ne­tu­rin­tis nuo­la­ti­nės vie­tos, kur ge­riau­sia mė­gau­tis ty­la.

Atos­to­gų jis va­žiuo­ja įvai­riai: ir su šei­ma, ir su drau­gais, kar­tais į už­sie­nį, o kar­tais ir Lie­tu­vo­je. Anot jo, kaip šei­ma nu­spren­džia, taip ir da­ro.

Nors mėgs­ta ty­lą, ra­my­bę ir nie­ko ne­veik­ti, J.Ka­mins­kis ant­rą ato­sto­gų da­lį ski­ria ak­ty­ves­niam poil­siui. Tie­sa, ką bū­tent vei­kia, neiš­da­vė. „Da­ro­me tai, kas šau­na į gal­vą.

Aš ne­prog­ra­muo­ju, nes ato­sto­gos

bai mėgs­ta jais va­ži­nė­ti. Taip pat žai­džia tink­li­nį. „Jei ato­sto­gau­ja­ me už­sie­ny­je, pa­vyz­džiui, Tur­ki­ jo­je, ir aš, ir žmo­na, ypač sū­nus, la­bai mėgs­ta­me žais­ti pa­plū­di­mio tink­li­nį. Tik gu­lė­ji­mas prie jū­ros nė­ra mėgs­ta­mas mū­sų šei­mo­je“, – sa­kė vi­ce­me­ras.

J.Pins­kus ne­slė­pė, kad jam pa­ tin­ka ir poil­sis prie eže­rų su pa­la­ pi­nė­mis, ta­čiau žmo­na taip il­sė­ tis ne­la­bai mėgs­ta. O pa­si­tei­ra­vus, ko rei­kia, kad ato­sto­gos bū­tų ge­ ros, at­sa­kė: „Bū­ti­na są­ly­ga yra ge­ ra nuo­tai­ka, ta­da vi­sur ge­rai. Kar­ tais ga­li­ma ir blo­guo­se da­ly­kuo­se daug gė­rio pa­ste­bė­ti.“

Mėgs­ta Pa­lan­gą

Štai vi­ce­me­ras Jo­nas Pins­kus ato­sto­gų pla­nų jau tu­ri. Per Jo­ni­nes ke­le­tui die­nų su šei­ma pla­nuo­ja vyk­ti į Pa­lan­gą. Be­je, šį Lie­tu­vos ku­ror­tą Pins­kų šei­ma la­bai mėgs­ ta. O va­sa­ros ga­le, rugp­jū­čio ant­ ro­je pu­sė­je, vi­ce­me­ras su drau­gais ke­ti­na sa­vai­tei vyk­ti į Nor­ve­gi­ją žve­jo­ti.

Paš­ne­ko­vas sa­vo šei­mą pri­ski­ ria uni­ver­sa­lių poil­siau­to­jų ka­ te­go­ri­jai, pa­ts tei­gė mėgs­tan­tis ir ak­ty­vų, ir pa­sy­vų poil­sį. Žie­mą su šei­ma va­žiuo­ja į kal­nus sli­di­nė­ ti, va­sa­rą lai­ką lei­džia dau­giau­ sia prie jū­ros. Vyk­da­mi į Pa­lan­gą jie vi­sad ve­ža­si dvi­ra­čius, nes la­

Ge­riau­sia – Lie­tu­vo­je

„Pa­čios ge­riau­sios va­sa­ros ato­sto­ gos, aiš­ku, yra Lie­tu­vo­je, – įsi­ti­ ki­nęs mies­to ta­ry­bos sek­re­to­rius Mi­ros­la­vas Mon­ke­vi­čius. – La­bai mėgs­tu su šei­ma ir drau­gais ke­ liau­ti po mū­sų ša­lį.“ M.Mon­ke­vi­čius sa­kė daž­nai vyks­tan­tis ap­lan­ky­ti Lie­tu­vos dva­ rų, mies­te­lių, ne­ma­ty­tų vie­tų. Tą pa­tį ke­ti­na da­ry­ti ir šią va­sa­rą – sa­ vai­tei ar dviem trauks į Že­mai­ti­ją.

Ka­dan­gi mėgs­ta ke­liau­ti au­to­ mo­bi­liu, ato­sto­gas daž­niau­siai lei­džia Lie­tu­vo­je, bent jau va­sa­rą, kaip pa­ts pa­brė­žė, bet kar­tais ke­ liau­ja ir po už­sie­nio vals­ty­bes.

Kvies į šven­tę Bir­ž e­l io 18 d., ant­r a­d ie­n į, vi­s i Vil­niaus mies­to sen­jo­rai kvie­ čia­m i tu­r i­n in­g ai pra­l eis­t i die­ nos prie Bal­t o­j o til­t o. Mankš­ tos, po­kal­biai su žy­miais žmo­ nė­mis ir svei­ka­tin­gu­mo at­sto­ vais, kon­cer­tas – ir vi­sa tai vie­ na­me ne­mo­ka­ma­me ren­gi­ny­je „Ak­ty­vus sen­jo­ras“.

Sen­jo­rai ak­ty­viai pra­dė­ti die­ną kvie­čia­mi 10 val. pra­si­dė­sian­čio­ je ry­ti­nė­je mankš­to­je, ei­ty­nė­se su šiau­rie­tiš­ko­sio­mis laz­do­mis ir šo­ kių pa­mo­ko­se.

Vi­dur­die­nį pa­spor­ta­vę vi­si jė­ gas at­gau­ti ga­lės klau­sy­da­mie­si

pa­skai­tų ir įsi­jung­da­mi į po­kal­ bius su svei­ka­tin­gu­mo at­sto­vais apie svei­ką gy­ven­se­ną bei ge­rą sa­ vi­jau­tą. Įk­ve­pian­čias is­to­ri­jas pa­ sa­kos ypa­tin­gas ren­gi­nio sve­čias – Al­gi­man­tas Če­kuo­lis, o su­si­ rin­kę klau­sy­to­jai prieš links­mą­ją pro­gra­mos da­lį pa­si­stip­rins puo­ de­liu ar­ba­tos ir vai­šė­mis.

Ren­gi­nio kul­mi­na­ci­ja – Vai­ dos Ge­ny­tės ir Vy­tau­to Šiš­kaus­ ko kon­cer­tas, ku­ris pri­vers vi­sus sen­jo­rus iš­ban­dy­ti jė­gas šo­kių aikš­te­lė­je ir su­da­ly­vau­ti mik­liau­ sių ko­jų kon­kur­se bei na­mo grįž­ti su lai­mė­tais pri­zais.

Pat­rio­tas: ta­ry­bos sek­re­to­rius M.Mon­

ke­vi­čius ti­ki­na, kad ato­sto­gas daž­niau­ siai lei­džia Lie­tu­vo­je.

VD inf.

miestas per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Pra­neš­ta, kad vil­nie­čiams šal­tas van­duo tu­rė­tų pa­ brang­ti 94,3 cen­to už ku­binį metrą (iki 5,31 li­to su PVM), nes die­ną prieš Vil­niaus val­džia pri­ta­rė di­ džiau­sios Lie­tu­vo­ je van­dens tie­ki­mo bend­ro­vės „Vil­niaus van­d e­n ys“ 241,82 mln. li­tų in­ves­ti­ci­joms.

Di­džią­ją da­lį in­ves­ti­ci­jų – 93,69 mln. li­tų – bend­ro­vė skirs

iš nuo­sa­vų lė­šų, 90,17 mln. li­tų sko­lin­sis. Dar 53,61 mln. li­tų ke­ti­ na gau­ti ES pa­ra­ mos, 3,97 mln. li­ tų – iš vals­ty­bės biu­dže­to, o iš sa­ vi­val­dy­bės lė­šų bus skir­ta 380 tūkst. li­tų, kaip nu­ro­do­ma plėt­ros pla­ne. „Vil­niaus van­ de­nų“ in­ves­ti­ci­joms dar tu­rės pri­tar­ti Kai­nų ko­mi­si­ja.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Ra­my­bė: kol kas vi­ce­me­ras J.Ka­mins­kis ato­sto­gų pla­nų ne­tu­

ri, bet pri­si­pa­ži­no, kad per jas mėgs­ta ty­lą ir tin­gi­niau­ti.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

2013 06 06 2013 06 12

Sek­ma­die­nis

Pir­ma­die­nis

Vil­n iu­j e vie­n uo­l ik­t ą kar­t ą or­ga­n i­z uo­ ta Ru­s i­j os die­n os šven­t ė. Šį kar­t ą ji pra­s i­d ė­j o Sta­s io Brun­d zos ret­ro au­ to­m o­b i­l ių pa­ro­d a, taip pat sve­č iai ga­l ė­j o įsi­g y­t i kny­g ų, su­ve­ny­r ų ir pa­ ska­n au­t i na­c io­n a­l i­n ės ru­s ų vir­t u­v ės pa­t ie­ka­l ų. Į ren­gi­nį Vin­gio par­ke or­ga­ni­za­to­riai pa­kvie­tė 400 at­li­kė­jų iš Vil­niaus, Kau­ no, Vi­sa­g i­n o, Ru­s i­j os ir Bal­t a­r u­s i­j os.

Kon­cer­to aši­mi or­ga­ni­za­to­riai įvar­di­ jo po­p u­l ia­r ios Mask­vos gru­p ės „Sa­ moc­ve­ty“ pa­si­ro­dy­mą. Ru­si­jos die­na šven­čia­ma bir­že­lio 12 d.

Vil­niaus apy­gar­dos teis­mui per­ duo­ta pre­ky­ba po­vei­kiu įta­ ria­m o Vil­n iaus vi­ce­m e­ro so­cial­de­mok­ra­to Ro­mo Ado­ ma­vi­čiaus by­la. Iki­teis­mi­nį ty­ri­mą šio­je bau­džia­mo­jo­je by­lo­je at­li­ko Spe­cia­lių­jų ty­ri­ mų tar­ny­bos Vil­niaus val­dy­ bos pa­rei­gū­nai. Nuo pa­rei­gų nu­ša­lin­tas sos­ti­nės vi­ce­me­ras R.Ado­ma­vi­čius kal­ti­na­mas, kad, bū­da­mas Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bei pri­klau­san­čios bend­ro­vės „Vil­niaus van­de­nys“ ste­bė­to­jų ta­ry­bos na­rys, ža­dė­

3

birželio 13–19, 2013

miestas

12p.

Pirmininkavimas ES Vyriausybės ir Seimo narių atostogų nesugadino.

a­ros ato­sto­gos

Studijos tarptautinėse grupėse: įdomu ir naudinga Tarptautiškumo plėtra – ypač svarbi šiandienos Lietuvos aukštajam mokslui keliama užduotis.

Pa­na­šūs: Vil­niaus me­ras A.Zuo­kas (nuotr. kairėje) ti­ki­na, kad nea­

tos­to­gaus. Tą pa­tį sa­ko ir vie­nas di­džiau­sių jo kri­ti­kų ta­ry­bos na­rys V.Ur­bo­na­vi­čius. And­riaus Ufar­to ir Vy­gin­to Ska­ros / BFL nuo­tr.

„Mėgs­tu tik ak­ty­vų poil­sį, il­ giau nei pus­die­nį gu­lė­ti vie­no­je vie­to­je prie ko­kio nors van­dens tel­ki­nio man ne­pa­vyks­ta ir tai jau vir­ši­ja ma­no kant­ry­bės ri­bas,

– juo­kė­si pa­šne­ko­vas ir pri­dū­rė: – Kal­bant apie van­dens pra­mo­ gas, esu na­ras, jau de­šimt me­tų su nar­dy­mo įran­ga nar­dau po van­ de­niu.“

Prob­le­ma: vi­ce­me­ras J.Pins­kus ne­slė­pė, kad jam pa­tin­ka poil­sis prie

eže­rų su pa­la­pi­nė­mis, ta­čiau žmo­na taip il­sė­tis ne­la­bai mėgs­ta.

Min­dau­go Vai­čiu­lio / BFL nuo­tr.

Todėl drąsiai galima teigti, kad baigdama sėkmingai įgyvendinti Europos socialinio fondo remiamą projektą „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų tarptautiškumo skatinimas“ (Nr. VP12.2.-ŠMM-07-K-02-033) Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija žengia dar vieną žingsnį link to, kad kolegija taptų užsienio šalių studentų traukos objektu, kad ji prisidėtų formuojant kokybišką aukštąjį mokslą suteikiančios ir draugiškos užsieniečiams šalies įvaizdį. Nuolat siekiama, kad atsirastų kuo daugiau galimybių kolegijoje mokytis užsienio studentams.

2011 m. rugsėjo 13 d. pradėto įgyvendinti projekto metu trijų studijų programų (Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos) dėstytojai tobulino kvalifikaciją seminaruose („Mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų programų kūrimo metodika“, „Mokymosi pasiekimais grindžiamų studijų modulių kūrimas“, „Šiuolaikinių informacinio modeliavimo technologijų taikymas studijose“ ir kt. ), 96 ak. val. trukmės anglų kalbos kursuose bei praktiniuose seminaruose, kuriuos vedė lektoriai iš Didžiosios Britanijos, Danijos, Vengrijos, Kipro, Lenkijos ir kitų šalių aukštųjų mokyklų („Darbo specifika dirbant tarptautinėje studentų grupėje“, „Inovatyvių mokymo(si) metodų taikymas“ ir kt.).

18 dėstytojų vyko į 6 stažuotes užsienio aukštosiose mokyklose.

Jie sėmėsi patirties organizuojant studijas tarptautinėse studentų grupėse. Dėstytojai buvo Danijoje (VIA), Portugalijoje (ESAD ir Bragansos politechnikos institute), Prancūzijoje (Reimso universitete), Švedijoje (Linšiopingo universitete) ir Lenkijoje (Balstogės technologijos universitete). Ši patirtis labai naudinga, ja pasidalyta su kolegomis, pasinaudota atnaujinant programas.

Vykstant projektui kiekvienos studijų programos dėstytojų grupės atnaujino studijų programų turinį ir sukūrė naujus modulius anglų kalba,

Ant­ra­die­nis da­mas pa­ si­nau­do­ ti sa­vo t a r ­ n y ­b a , įga­lio­ ji­m ais bei pa­ ž i n ­t i ­ mis, rei­ ka­la­vo ir priė­mė di­de­ lės ver­tės ky­šį – 40 tūkst. li­tų.

Pra­neš­ta, kad teis­mas ga­lu­ti­ nai pri­pa­ži­no, jog Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas su­ pai­nio­jo pri­va­čiuo­sius ir vie­šuo­sius in­te­re­sus bal­ suo­da­mas dėl ne­kil­no­ ja­mo­jo tur­to mo­kes­čio ta­ri­fų. Lie­tu­vos vy­riau­ sia­sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas at­me­tė A.Zuo­ko pra­ šy­mą pa­ nai­kin­ti jam ne­p a­l an­k ų

pritaikytus dėstyti užsieniečiams.

Interjero dizaino studijų programoje sudaryta iš dalies modulinė studijų programa su 2 moduliais anglų kalba („Projektavimas 1“ ir „Projektavimas 2“), Statybos studijų programai sukurtas modulis anglų kalba „Statybos procesų technologija“, o Vežimo kelių transportu vadybos programai parengtas modulis anglų kalba „Transporto veiklos organizavimas ir valdymas“. Buvo įvykdytas atnaujintų programų tarpinis vertinimas, kurį atliko išorės ekspertai, o vėliau ir galutinis išorinis ekspertinis vertinimas. Programų atnaujinimus patvirtino kolegijos Akademinė taryba.

Siekiant, kad pagal naujus modulius studijuosiantys užsienio studentai turėtų pakankamai metodinės medžiagos anglų kalba, buvo parengta 13 metodinių mokymo(si) priemonių, kurios išleistos 6 spausdintiniais leidiniais ir 1 CD. Statybos fakulteto dekanė Lina Sakalauskienė sako, kad projektas buvo ypač naudingas. Ji priminė, kad, pavyzdžiui, statybininkus Lietuvoje rengia 5 kolegijos. „Mūsų tikslas – kad studijų Statybos programa būtų suvienodinta ne tik nacionaliniu mastu, kas buvo atlikta 2010–2012 m. įgyvendinant kitą mūsų kolegijos projektą, bet ir užtikrintų studentų judrumą bei studijų tarptautiškumą. Projekto metu parengta metodinė medžiaga anglų kalba, taigi studentas, pasirinkęs studijuoti modulį, gauna koncentruotą metodinę medžiagą“,– teigia L.Sakalauskienė.

Projektas baigiasi 2013 m. rugsėjo 13 d., tad pavasario semestre vyko naujų modulių bandomasis įgyvendinimas, per kurį buvo vykdomos modulius studijuojančių studentų bei dėstančių dėstytojų apklausos, parengtos rekomendacijos, kaip būtų galima ateityje tobulinti anglų kalba įgyvendinamus modulius ir pritraukti kuo daugiau užsienio studentų.

Studijų tarnybos specialistė Airida Tylienė, dirbanti projekte ir

rengianti bandomojo įgyvendinimo vertinimo ataskaitas bei siūlymus Statybos, Interjero dizaino bei Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų modulių studijų kokybei tobulinti, sako, kad 2013 m. gegužės mėnesį buvo apklausti bandomajame studijų programų įgyvendinime dalyvavę studentai iš Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos bei kitų šalių aukštųjų mokyklų ir modulių dalykus dėstę dėstytojai. Pasak jų, studijų kokybė tenkina jų lūkesčius ir poreikius, suteikia žinių ir kompetencijų dirbti tarptautinėje aplinkoje, o projektas skatina ne tik tarptautiškumą ir mobilumą, bet ir dalijimąsi gerąja patirtimi. Tai – didžiausia ir svarbiausia projekto pridėtinė vertė. „Iš esmės vienas stipriausių dalykų projekte tai, kad ir kuriama metodinė medžiaga anglų kalba, ir skatinamas glaudus tarptautinis bendradarbiavimas bei didinama studentų ir dėstytojų mainų apimtis. Lietuvos studentai tobulina anglų kalbos žinias, o kitų šalių studentai studijuodami Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje ne tik susipažįsta su Lietuvos kultūra, bet ir bendradarbiaudami rengia bendrus projektus“, – sako A.Tylienė.

Siekiant supažindinti užsienio partnerius ir Lietuvos studentus, norinčius studijuoti tarptautinėse grupėse, su naujomis galimybėmis rinktis Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje siūlomus studijų modulius anglų kalba, vykdant projektą parengti bukletai ir plakatai, kurie bus platinami užsienio aukštosiose mokyklose bei PR Lietuvoje.

Vizitinė kortelė Projektas „Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Interjero dizaino, Statybos ir Vežimo kelių transportu vadybos studijų programų tarptautiškumo skatinimas“ (projekto kodas VP1-2.2.-ŠMM-07-K-02-033).

Tre­čia­die­nis Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nes eti­kos ko­mi­si­ jos (VTEK) spren­di­mą. Teis­mo spren­ di­mas yra ga­lu­ti­nis ir ne­skun­džia­mas.

VTEK 2011 m. nu­ta­rė, kad, da­ly­vau­ da­mas ren­giant, svars­tant ir bal­suo­ jant dėl mo­kes­čio dy­džio Vil­niu­je 2012 m., me­ras ne­si­ lai­kė Vie­šų­jų ir pri­va­ čių in­ t e ­ r e ­s ų de­ri­ni­mo vals­ty­bi­nė­je tar­ny­bo­je įsta­ty­mo.

„Met­ro są­jū­dis“ su­ren­gė su­ ren­gė spau­dos kon­fe­ren­ ci­ją, ku­rio­je pra­neš­ta, kad Vil­niu­je nu­tie­sus met­ro bū­tų ga­li­ma ti­kė­tis ne tik ma­žes­nių eis­mo spūs­čių, bet ir di­des­nių in­ves­ti­ci­jų.

Pa­sak Lie­tu­vos pra­mo­ni­ nin­kų kon­fe­de­ra­ci­jos pre­ zi­den­to Ro­ber­to Dar­gio, inf­ rast­ruk­tū­ros plėt­ra pa­ska­tin­tų in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mą į Vil­nių.

Jis ti­ki­no, kad, pa­vyz­džiui, Var­šu­vo­ je pa­sta­čius met­ro mies­tas in­ten­sy­viai

p l ė ­t ė ­s i bū­t ent to­m is kryp­ t i ­ mis, kur bu­vo met­ ro, nes smar­kiai p a ­d i ­d ė ­ jo per­ve­ža­mų žmo­nių srau­tas.

4

birželio 13–19, 2013

miestas diena.lt/naujienos/miestas

Tu­ris­tus bau­gi­na tik tak­sis­tai Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Pla­nuo­ja­ma, kad šią va­sarą Vil­nių užplūs ne­ką ma­žiau tu­ristų nei pra­ėjusį se­zoną. Per­nai įvai­rio­se Vil­niaus ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­ se bu­vo ap­si­stoję 781 002 sve­čiai.

Po­pu­liarė­ja ir tarp skan­di­navų

Tu­ristų srau­tai Vil­niu­je au­ga – re­ mian­tis pra­ėju­sių metų sta­tis­ti­ ka šią va­sarą ti­ki­ma­si, kad mies­tas su­lauks ne ma­žes­nio po­pu­lia­ru­ mo tarp už­sie­nio tu­ristų. Vil­niaus tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ruo­se (VTIC) per 2013 m. pirmą ket­virtį jau ap­si­lankė 25 697 mies­to sve­čiai.

Dau­giau­sia iš jų – rusų.

Dau­giau­sia sve­čių su­lau­kia­ma iš ša­lių kai­my­nių – Ru­si­jos, Bal­ta­ ru­si­jos, Len­ki­jos, Lat­vi­jos. Ta­čiau Lie­tu­vos sos­tinė po­pu­lia­ri ir tarp Vo­kie­ti­jos, Jung­tinės Ka­ra­lystės, Ita­li­jos, Jung­ti­nių Vals­tijų, Nor­ve­

50 pro­c.

per­nai au­go tu­ristų iš Nor­ve­gi­jos skai­čius.

gi­jos ir Es­ti­jos pi­lie­čių. Be­je, pra­ ėju­siais me­tais Lie­tu­vos sos­tinė­je nor­vegų bu­vo ne­ma­žai: šios ša­lies tu­ristų skai­čiaus au­gi­mas per­nai bu­vo did­žiau­sias – 50 pro­c.

Pa­sak VTIC di­rek­to­riaus pa­ va­duo­to­jos Jur­gi­tos Sta­sai­tytės, kiek­vie­nais me­tais jų cent­ruo­se ap­si­lan­ko ir ne­ma­žai lie­tu­vių, ku­ rie do­mi­si sos­tinės lan­ky­ti­no­mis vie­to­mis, vyks­tan­čiais ren­gi­niais.

2012 m. VTIC bu­vo ap­si­lankę be­ veik 23 tūkst. lie­tu­vių.

Ieš­ko lie­tu­viš­ko mais­to

„Tu­ris­tai daž­niau­siai do­mi­si Vil­ niaus mies­to is­to­rinė­mis vie­to­mis. Ži­no­ma, tei­rau­ja­si ir apie tra­di­ci­ nius val­gius bei vie­tas, kur galėtų pa­ra­gau­ti lie­tu­viš­kos vir­tuvės pa­ tie­kalų. Mies­to sve­čiai, ap­si­stoję il­ges­niam lai­kui, klau­sia apie lan­ ky­ti­nus ob­jek­tus, ku­rie yra tolė­liau nuo sos­tinės cent­rinės da­lies“, – pa­sa­ko­jo J.Sta­sai­tytė. Į sos­tinę at­vy­ku­siems sve­čiams tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras siū­lo mo­der­nius pa­žin­di­ni­mo­si su mies­ tu būdus: tu­ris­tai tu­ri ga­li­mybę iš­ si­nuo­mo­ti plan­še­ti­nius kom­piu­te­ rius, au­dio­gi­dus. Taip pat spe­cia­liai mies­tui pa­žin­ti yra su­kur­ta pro­ gramėlė iš­ma­nie­siems te­le­fo­nams.

Gąsdi­na el­ge­tos ir tak­sis­tai

Kaip teigė VTIC dar­buo­to­ja, tu­ris­ tams ma­žai ak­tua­lus trans­por­tas,

nes jie daž­nai ap­si­sto­ja se­na­mies­ ty­je. Tak­si ar mies­to trans­por­to pa­ slau­gos po­pu­lia­resnės tarp vers­lo tu­ristų. De­ja, šių pa­slaugų ko­ky­ be mies­to sve­čiai pa­ten­kin­ti ne vi­ sa­da. „Dau­giau­sia skundų tiek žod­žiu, tiek ir raš­tu gau­na­me dėl ne­sąži­ ningų tak­si vai­ruo­tojų. Taip pat dėl el­ge­tau­tojų, ku­rie la­bai įky­riai pra­šo iš­mal­dos“, – kalbė­jo J.Sta­ sai­tytė. Tai da­ly­kai, ku­rie la­biau­ siai ga­di­na mies­to įvaizdį at­vykė­ lių aky­se.

Taip pat ne vi­si no­rin­tys ap­ lan­ky­ti Vil­nių tu­ri tam pa­lan­kias sąly­gas. „Vil­niaus mies­tui reikėtų dau­giau tie­sio­gi­nių skryd­žių, ypač sie­kiant pri­trauk­ti dau­giau vers­lo tu­ristų“, – teigė J.Sta­sai­tytė.

Bėda dėl retesnių kalbų

„Or­ga­ni­zuo­jant eks­kur­si­jas ne­su­si­ du­ria­ma su gidų sto­ka, jei­gu už­sa­ ko­ma eks­kur­si­ja lie­tu­vių ar įpras­ to­mis už­sie­nio kal­bo­mis – anglų, vo­kie­čių, rusų, lenkų ir pan. Ta­čiau su­lau­kia­me už­sa­kymų ir re­tesnė­mis kal­bo­mis, t. y. skan­di­navų, Pietų Eu­ro­pos ar Azi­jos ša­lių kal­bo­ mis. Jau­čia­mas būtent šias kal­bas mo­kan­čių gidų, tu­rin­čių gi­do pa­ žymė­ji­mus, trūku­mas“, – pa­sa­ko­ jo VTIC dar­buo­to­ja.

Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro duo­me­ni­mis, šiuo me­tu ša­ly­je yra 7768 pa­žymė­ji­mus tu­rin­tys gi­dai.

XIX–XX a. san­dūro­je pro­sti­tu­ci­ja Vil­niu­je, kaip ir vi­so­je tuo­metė­je Ru­si­jos im­pe­ri­jo­je, bu­vo le­ga­li­zuo­ta.

Po­li­ci­jos de­par­ta­ men­to nu­sta­ty­to­ se vieš­na­mių tai­ syklė­se bu­vo nu­ ma­ty­ta, kad gau­ti lei­dimą steig­ti vieš­namį galė­jo pa­do­ri, ne­su­tep­ tos re­pu­ta­ci­jos mo­te­ris nuo 35 iki 55 metų.

Trau­ka: S.Pi­lin­kus tvir­ti­na, kad Vil­n

nors šis vers­las ir bu­vo ne­le­ga­lus.

Kūniš­ki ma­lo­nu Vil­niui ne­bu­vo sv Ra­sa Ja­ku­baus­kienė r.jakubauskiene@diena.lt

Po­pu­lia­ru­mas: tu­ristų srau­tai Vil­niu­je au­ga.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Nors prie­š Pirmąjį pa­sau­linį ka­ rą ši veik­la bu­vo le­ga­li ir teisė­ ta, 1901 m. vieš­na­mius pra­dėta už­da­ry­ti ir kel­ti į ki­tas vie­tas.

Vil­niaus po­lic­meis­te­ris tų metų ru­denį Vil­niaus gu­ber­na­to­riui pra­nešė, ku­rie ma­dam vieš­na­ miai už­da­ry­ti. Ta­čiau tai bu­vo tik la­šas jūro­je. Vieš­na­miai ir to­liau veikė Pap­lau­jos gatvė­je Užu­py­ je, Ty­mo ir Aukš­tai­čių gatvė­se, o Uk­mergės gatvė­je – net de­ vy­ni. Me­no­ty­ri­nin­kas, Vil­niaus ro­tušės ce­re­mo­ni­meist­ras Sau­ lius Pi­lin­kus, šį bei tą ži­nan­tis apie vieš­na­mių is­to­ri­ją, „Vil­ niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo, kad tar­ pu­ka­riu, Vil­niui ta­pus tuo­metės Len­ki­jos vals­tybės vie­no re­gionų cent­ru ir su­men­kus jo kaip svar­ baus eko­n o­m i­kos, pra­m onės cent­ro reikš­mei, su­men­ko ir va­ di­n a­m a­s is pro­s ti­t u­c i­jos vers­ las. Li­ko tik „tran­zi­ti­niai klien­ tai“ – ka­ri­nin­kai, pirk­liai ir ki­ti pra­ša­lai­čiai.

– Ar tar­pu­ka­riu pro­sti­tu­ci­ja bu­vo le­ga­lus vers­las?

– Ne, ma­nau, kad tuo­metė­je Len­ ki­jos vals­tybė­je (va­di­na­si, ir Vil­ niu­je) tai ne­bu­vo le­ga­lu. Ži­no­ ma, ne­tu­riu konk­re­čių pa­vyzd­žių ar įro­dymų, kad pa­grįsčiau ši­ tą faktą, ta­čiau per­žvel­gus tuo­ metę vil­nie­tišką spaudą kar­tais ga­li­ma ap­tik­ti ži­nu­čių apie su­ lai­kytą ar nu­baustą mer­giną už minėtą veiklą, tad ga­li­ma da­ry­ ti prie­laidą, kad ši veik­la iš tiesų ne­bu­vo le­ga­li.

– Kur bu­vo pa­grin­dinės plaš­ ta­kių su­si­būri­mo vie­tos?

– To­kių taškų tar­pu­ka­rio Vil­niu­ je, ko ge­ro, bu­vo 19 ar 20. Pag­rin­ di­niai, ži­no­ma, būria­vo­si apie stotį, se­na­miestį, Užupį, apie

tur­gus, Šni­piš­kes, kur bu­vo ar­ti ka­rei­vinės, did­žiuo­siuo­se mies­to vieš­bu­čiuo­se.

– O kaip dėl vieš­na­mio da­bar­ tinė­je Pamėn­kal­nio gatvė­je?

Esa­te at­radęs ori­gi­na­lių įro­ dymų apie pa­kan­tu­mo na­mus (prie­š Pirmąjį pa­sau­linį karą ofi­cia­liai vieš­na­miai bu­vo va­ di­na­mi kant­rybės ar­ba pa­kan­ tu­mo na­mais)?

– Apie 1990-uo­sius Pamėn­kal­ nio gatvė­je – maž­daug to­je vie­ to­je, kur da­bar yra pa­mink­las ja­ponų dip­lo­ma­tui Chiune’i Su­ gi­ha­rai, – bu­vo griau­na­mas se­ nas pa­sta­tas. Se­ni, ap­leis­ti pa­ sta­tai ir nar­šy­mas juo­se – ma­no sti­chi­ja (juo­kia­si). Tai­gi, smal­ su­mo ve­da­mas iš­land­žio­jau tą iš da­lies nu­griautą pa­statą ir ra­dau daiktų, ku­rie ma­ne la­bai su­do­ mi­no, – mo­te­riš­kus bal­ti­nius su per­la­mut­rinė­mis sa­gutė­mis (tai bu­vo itin mėgsta­ma to me­to de­ talė), daug pu­to­jan­čio vy­no bu­te­ lių – tiek sveikų, tiek su­dau­žytų.

O svar­biau­sia – laiš­kai, ku­rie vi­ siš­kai įti­ki­no, kad kaip tik šia­me na­me galė­jo būti ne­le­ga­li „spe­cia­ li įstai­ga“. Laiškų tu­ri­nys ne­bu­vo kuo nors ypa­tin­gas. Pa­vyzd­žiui: „Ba­se, ta­da ir ta­da būsiu Vil­niu­ je. Jei tu ne­si la­bai už­siė­mu­si, gal ga­lim su­si­tik­ti?“ – Ko­kios mo­te­rys tar­pu­ka­riu teik­da­vo kūniškų ma­lo­numų pa­slau­gas?

– Iš­li­ko ta pa­ti si­tua­ci­ja, kaip ir prie­š Pirmąjį pa­sau­linį karą, – daž­niau­siai tai bu­vo mo­te­rys, ne­tu­rin­čios ką pra­ras­ti, ku­rioms reikė­jo pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nio, naš­ lės. Aiš­ku, kaip ir vi­sais lai­kais, da­lis bu­vo tie­siog lais­vo el­ge­sio mer­gi­nos, ku­rių toks bu­vo gy­ve­ ni­mo būdas. Tau­tybė čia ne­turė­ jo įta­kos, bu­vo įvai­rių mer­ginų ir mo­terų.

5

birželio 13–19, 2013

Pren ume rato s akc ija „R eng inių gid as“ 8p.

miestas

t 84 L

Miesto centre – res­to­ra­nas dviem Ru­gilė Ere­mi­naitė r.ereminaite@diena.lt

Vil­niu­je ruo­šia­ma­si įgy­ven­din­ti iki šiol ne­girdėtą idėją – ati­da­ry­ti res­ to­raną, skirtą… dviem as­me­nims.

Būsi­mo res­to­ra­no va­dovė teigė, kad tai – vie­nin­te­lis toks res­to­ra­ nas ne tik Eu­ro­po­je, bet ir vi­sa­me pa­sau­ly­je.

Jau ant­rus me­tus Vil­niu­je trum­pai viešėjęs res­to­ra­nas „Din­ner in the sky“, šie­met net pen­kias die­nas į dangų kėlęs sos­tinės gur­ma­nus, at­ro­do, ne­tru­kus turės ir kon­ku­ rentą. Bent jau idė­jos ori­gi­na­lu­mo po­žiū­riu: ja­me pie­tau­ti ar va­ka­rie­ niau­ti galės tik du žmonės.

Būsi­mo res­to­ra­no „Fo­ve­ri“ va­ dovė Iry­na Han­no­va neatsk­leidė konk­re­čios jo vie­tos, tik už­si­minė, kad res­to­ra­nas stūksos tarp Vil­ niaus cent­ro ir se­na­mies­čio. Tikė­ ti­na, kad šią ori­gi­na­lią vietą bus ga­li­ma ras­ti Va­šing­to­no skve­re, ne­ to­li Lu­kiš­kių aikštės.

niu­je „damų na­mai“ itin klestė­jo tar­pu­ka­riu, – tuo­met jų bu­vo be­ne 20,

To­mo Mozū­ros mon­ta­žas

u­mai tar­pu­ka­rio sve­ti­mi – Kas bu­vo pa­grin­di­niai klien­ tai? Gal te­ko ap­tik­ti ko­kios nors in­for­ma­ci­jos apie to lai­ ko iš­ki­lias as­me­ny­bes, gar­ses­ nius žmo­nes?

– Pag­rin­di­niai pro­sti­tu­čių klien­ tai tar­pu­ka­riu bu­vo ke­liau­jan­tys pirk­liai, ama­ti­nin­kai, ka­riš­kiai, uos­tuo­se – jūrei­viai. Kal­bant apie gar­sius žmo­nes – prie­š Pirmąjį pa­sau­linį karą tai bu­vo aukš­to ran­go ka­riš­kiai: ge­ne­ro­lai, lei­te­ nan­tai ir pa­na­šiai. O dėl kitų – jų vie­šin­ti ne­norė­čiau, nes gy­vi dar jų ar­ti­mie­ji, gi­minės. Tad būtų ne­ ma­lo­nu jiems, jei to­kia in­for­ma­ ci­ja išeitų į vie­šumą. Bet ap­skri­ tai gar­sių žmo­nių bu­vo plaš­ta­kių klientų sąra­še.

Ar­chy­vuo­se at­ras­ta­ me kai­ny­ne bu­vo mi­ ni­mos 5, 12 ka­peikų, bet už ko­kias tiks­liai pa­slau­gas jos bu­vo mo­ka­mos – neaiš­ku.

– Ar už pa­slau­gas bu­vo at­si­ skai­to­ma tik pi­ni­gais?

– Nie­kur ne­su skaitęs, girdėjęs, kad būtų buvę at­si­skai­to­ma kaip nors ki­taip nei pi­ni­gais. Ži­no­ma, laiš­kuo­se ga­li­ma ap­tik­ti tekstų, ku­riuo­se, pa­vyzd­žiui, pirk­liai klaus­da­vo sa­vo „drau­gių“, ką par­vež­ti do­vanų iš vie­nos ar ki­tos

vie­tos. Ta­čiau jo­kių pa­tvir­ti­nimų – ar par­vežė, ar ne – ne­tu­riu.

– Kiek kai­nuo­da­vo minė­ti pa­ si­links­mi­ni­mai?

– Ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek tiks­ liai kai­na­vo pro­sti­tu­čių pa­slau­ gos prie­š Pirmąjį pa­sau­linį karą, nes ši­to ne­ži­nau. Jei­gu kalbė­tu­me apie lai­ko­tarpį prie­š Pirmąjį karą, ar­chy­vuo­se te­ko at­ras­ti ne­tgi kai­ nyną. Pa­vyzd­žiui, bu­vo mi­ni­mos 5, 12 ka­peikų, bet už ko­kias tiks­ liai pa­slau­gas jos bu­vo mo­ka­mos – ne­ži­nau. Aiš­ku, kai­na galė­jo būti ir ke­li, ir ke­lio­li­ka rub­lių – vis­ kas pri­klausė nuo su­tei­kiamų pa­ slaugų „spekt­ro ir ly­gio“.

– O kaip dėl vyrų pro­sti­tutų – ar mo­te­rys galė­da­vo nu­si­pirk­ ti tokį ma­lo­numą?

– La­bai abe­jo­ju. Ne­su ab­so­liu­ čiai nie­ko apie tai girdėjęs ar radęs bent ko­kių nors užuo­minų.

– Ar Vil­nius sa­vo tei­kia­mo­mis pro­sti­tu­čių pa­slau­go­mis, in­ ty­miu gy­ve­ni­mu kuo nors iš­ sis­kyrė iš kitų Eu­ro­pos mies­ tų?

– Vil­nius prie­š Antrąjį pa­sau­linį karą bu­vo kuk­lus už­kam­pis, pro­ vin­ci­ja, pa­ly­gin­ti su did­žiai­siais me­ga­po­liais. Ačiū Die­vui, tai ne­ bu­vo tas cent­ras, į kurį ma­siš­kai plauk­da­vo „spe­cia­lių po­rei­kių tu­ rin­tys tu­ris­tai“. Ma­tyt, trūkstant pa­klau­sos, neiš­si­vystė di­delė pa­ si­ūla.

Vieš­na­mius steigė ir pa­čio­se ka­rei­vinė­se Praei­nan­t ys pro da­bar­t i­n io Se­rei­ kiš­k ių par­ko (Ber­nar­dinų so­do) te­ ri­to­r i­jo­je esantį Liau­d ies kultū­ros cent­ro pa­statą grei­čiau­siai nė ne­įta­ ria, kad dar prie­š dau­giau nei sep­ty­ nis de­šimt­me­čius čia bu­vo įsikūrę ir va­d i­na­m ie­ji „damų na­mai“. Kaip

sa­ko fo­tog­ra­fas, fo­tog­ra­fi­jos is­to­r i­ jos ty­r inė­to­jas Sta­n is­lo­vas Žvirgž­ das, šia­me pa­sta­te ka­dai­se bu­vo ka­ rei­vinės, ta­čiau įdo­miau­sia tai, kad plaš­takės ka­riš­kių pa­to­gu­mui sa­vo pa­slau­gas teik­da­vo ant­ra­me šio pa­ sta­to aukš­te, kur ir gy­ve­no.

Mūsų res­to­ra­nas bus skir­tas po­roms.

Būsi­mo nau­jo res­to­ra­no spren­ di­mas kiek ne­tikė­tas: jo di­zai­nas ir erdvė bus pri­tai­ky­ta tik dviem as­me­nims. „Mūsų res­to­ra­nas bus skir­tas po­roms, ku­rios yra įsi­ mylė­ju­sios ir no­ri sa­vo laiką pra­ leis­ti kar­tu ne­pap­ras­tai gra­žio­je bei ro­man­tiš­ko­je vie­to­je“, – pa­sa­ko­jo I.Han­no­va.

Lan­ky­to­jai re­zer­va­ci­jas galės at­ lik­ti in­ter­ne­tu, pa­si­rink­da­mi jiems pa­lan­kią dieną ir va­landą. Kai­nos čia pri­klau­sys nuo res­to­ra­ne pra­ leistų va­landų skai­čiaus, be abe­jo, įsi­mylėjė­liai turės mokė­ti už vietą ir už pa­tie­ka­lus. Ta­čiau vi­sas būsi­ mas per­so­na­las ap­tar­naus tik tuos du žmo­nes. „Mes steng­simės kuo

Ori­gi­na­lu­mas: ne­se­niai Vil­niu­je viešė­jo „dan­gaus res­to­ra­nas“, o jau

ru­denį turėtų būti rea­li­zuo­ta ir ki­ta, res­to­ra­no po­rai, idė­ja.

ge­riau pa­si­rūpin­ti sa­vo klien­tais, bet be jo­kio ne­pa­gei­dau­ti­no įky­ ru­mo“, – ti­ki­no „Fo­ve­ri“ va­dovė.

Nau­jo ekst­ra­va­gan­tiš­ko res­to­ra­ no kon­cep­ci­ja, pa­sak I.Han­no­vos, ne­sut­ruk­dys pa­to­gu­mui. Vir­tuvė čia bus kiek tra­di­ciš­kesnė – eu­ro­ pie­tiš­ka. Klien­tai galės iš­vys­ti ne­ mažą vynų ar kitų gėrimų pa­si­rin­ kimą. Res­to­ra­no „Fo­ve­ri“ va­dovė ti­ki­si, kad jų klien­tais taps ži­no­mi Lie­tu­vos žmonės, po­li­ti­kai, vers­li­ nin­kai, me­no žmonės ar tie­siog su­ si­tuo­ku­sios po­ros, no­rin­čios pra­

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

leis­ti laiką tête-à-tête. „No­ri­me, kad vis­kas būtų idea­lu, tad at­si­da­ ry­ti mes ne­skubė­si­me. Pla­nuo­ja­me tai pa­da­ry­ti tik rugsėjį ar spalį. Ži­ no­me, kad ru­duo yra tas lai­kas, kai dau­gu­ma žmo­nių šven­čia svar­bius sa­vo gy­ve­ni­mo įvy­kius. Tai­gi, mes no­ri­me su­kur­ti do­vaną ką tik su­si­ tuo­ku­sioms po­roms“, – pa­sa­ko­jo I.Han­no­va.

Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dybės at­ sto­vai teigė, kad įmant­rios kon­cep­ ci­jos res­to­ra­nas lei­dimą veik­ti yra gavęs tre­jiems me­tams.

6

birželio 13–19, 2013

parama kaimui

Sankcijų už pirkimo pažeidimus galima išvengti

Nerija Norvaišienė

Vykdant pirkimus daugeliui pareiškėjų ir paramos gavėjų kyla neaiškumų, todėl neretai pasitaiko įvairių pažeidimų. Visgi pirkimo klaidų galima išvengti, o šiais metais įsigaliojusi Sankcijų paramos gavėjams, pažeidusiems pirkimo tvarką, taikymo metodika numato ne vieną švelnesnį nustatytų pažeidimų sankcionavimo atvejį.

Sankcijos proporcingos klaidoms

Nauja sankcijų už pirkimo pažeidimus taikymo metodika buvo priimta atsižvelgiant į tai, kad pirkimo procese padarytos klaidos nėra lygiavertės. Remiantis šia metodika, paramos dydžio sumažinimas už pirkimo vykdymo tvarkos pažeidimus yra taikomas proporcingai, atsižvelgiant į pažeidimų pobūdį, mastą bei padarinius. Taip siekiama, kad sankcijos būtų proporcingos pažeidimų dydžiui ir sunkumui. Šis pakeitimas numato didelius palengvinimus pareiškėjams, siekiantiems pasinaudoti ES parama, ir paramos gavėjams, jau įgyvendinantiems projektus pagal KPP. Iki šios tvarkos įsigaliojimo paramos gavėjai, nesilaikę pirkimo vykdymo tvarkos, paprastai netekdavo visos tam pirkimui skirtos paramos sumos.

Pagal naują metodiką nustačius, kad paramos gavėjai pažeidė pirkimo vykdymo tvarką, pritaikoma procentine paramos sumos dalimi išreikšta sankcija. Vėliau, pateikus mokėjimo prašymą, apskaičiuojama konkreti paramos sumažinimo suma. „Už sunkiausius pirkimo tvarkos pažeidimus nekompensuojama 100 proc. skirtų paramos lėšų, o mažiausia galima sankcija – 5 proc.,“ – teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas. Praktikoje dažniausiai taikoma 25 proc. dydžio sankcija, nustatyta už pažeidimus netinkamai vertinant tiekėjų pasiūlymus, nesilaikant procedūrų keičiant pasirašytą pirkimo sutartį ir pan.

Paramos gavėjams minėtoje metodikoje numatytas dar vienas didelis palengvinimas – gavę pranešimą apie NMA ketinamas taikyti

25

proc. dydžio dažniausiai taikoma sankcija, nustatyta už pažeidimus netinkamai vertinant tiekėjų pasiūlymus.

sankcijas, paramos gavėjai iki atitinkamo mokėjimo prašymo pateikimo termino pabaigos (sprendimo dėl sankcijų pritaikymo priėmimo NMA) turi teisę iš naujo tinkamai įvykdyti pirkimą ir pateikti vertinti šio pirkimo dokumentus. Tokiu atveju sankcijos paramos gavėjams, nustačius, kad pažeidimų nėra, nebus taikomos.

Svarbu suderinti sąlygų keitimą

Vienas dažniausiai pasitaikančių pirkimo tvarkos pažeidimų – netinkamai keičiamos jau pasirašytos sutarties sąlygos. Vykdant pirkimo sutartį ir iškilus poreikiui keisti joje numatytas sąlygas (pvz., norima atsisakyti tam tikrų darbų, vienus darbus ar paslaugas keisti kitais ar mažinti sutarties kainą ir pan.), privaloma laikytis nustatytos sutarties keitimo derinimo tvarkos.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie yra perkančiosios organizacijos ir pirkimus vykdo vadovaudamiesi Viešųjų pirkimų įstatymu, planuojamiems pirkimo sutarties pakeitimams prieš tai turi gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą (netaikoma mažos vertės pirkimams).

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios organizacijos, pirkimus vykdo vadovaudamiesi žemės ūkio ministro patvirtintomis Projekto vykdytojo, pretenduojančio gauti paramą iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai pagal KPP priemones, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau tekste – pirkimo taisyklės). Jose nurodoma, kad pirkimo sutarties pakeitimai turi būti suderinti su NMA, o prašymai dėl sutarčių keitimo nagrinėjami NMA teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Pasitaiko, kad paramos gavėjai klaidingai mano, jog gavus sutikimą iš projektą administruojančių NMA darbuotojų dėl investicijų keitimo, sutarties pratęsimo ir pan. daugiau jokių veiksmų atlikti nereikia. Atkreipiamas dėmesys, kad projektus pagal KPP priemones administruojantys asmenys teikia sutikimą tik dėl paramos sutarties su NMA keitimo, o sutikimui dėl pirkimo sutarties keitimo reikia gauti NMA teritorinio paramos administravimo skyriaus pritarimą. Tam teikiamas atskiras prašymas, kuriame išsamiai išdėstomi planuojami pakeitimai bei argumentai, kad tai nekeis pirkimo objekto, jo tiesioginės paskirties ir pakeitimai būtini siekiant tinkamai įvykdyti sutartį.

Pirkimo tvarkoje išimčių nėra

Jei pareiškėjo ar paramos gavėjo prašymas atitinka pirkimo sutartyje numatytas keitimo sąlygas, galima kreiptis į NMA teritorinį skyrių. NMA, vertindama pirkimo sutarties sąlygų pakeitimų būtinybę, atsižvelgia į tai, ar, atlikus numatomus pakeitimus, bus pasiekti

numatyti įgyvendinamo projekto tikslai ir uždaviniai, pakeitimai yra ekonomiškai pagrįsti bei naudingi, o aplinkybių, dėl kurių kilo pirkimo sutarties keitimo poreikis, nebuvo galima numatyti vykdant konkursą ar apklausą. Pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie nėra perkančiosios institucijos, taip pat turėtų atsižvelgti, kuriame pirkimo etape projektas yra. Jeigu vykdyti pakeitimus per vėlu, pirkimo sutartis privalo būti nutraukta – tokiu atveju sudaroma nauja pirkimo sutartis.

G.Ruseckas pabrėžė, kad pirkimo tvarkoje jokių išimčių nėra: pirkimo tvarka numato, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, jei tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje. „Jei pareiškėjas ar paramos gavėjas, su tiekėju sudaręs pirkimo sutartį dėl traktoriaus, kreipiasi į NMA teritorinį skyrių su prašymu vietoj traktoriaus pirkimo sutartyje nurodyti ir pirkti kombainą, tokių pakeitimų NMA jau nebegali patvirtinti,“ – pavyzdį pateikė NMA specialistas.

Iki šios tvarkos įsigaliojimo paramos gavėjai, nesilaikę pirkimo vykdymo tvarkos, paprastai netekdavo visos tam pirkimui skirtos paramos sumos.

Anot G.Rusecko, pirkimo sutarties keitimo klaidos kyla dėl klaidingo įsitikinimo, kad sutartį pakeisti nesunku, tačiau prisideda ir teisinių žinių trūkumas, neadekvatūs projektavimo darbai ir planavimo įgūdžių stoka. Anot NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vadovo, pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų numatyti kuo lankstesnes sutarties keitimo sąlygas. Pirkimo sutarties rengimas iš tiesų reikalauja atidumo ir toliaregiško požiūrio. „Reikia įsivaizduoti, kaip projektas bus vykdomas, kokių netikėtų situacijų gali iškilti“, – teigė G.Ruseckas.

Pabrėžtina, kad, norint išvengti nemalonumų ateityje, svarbu ne tik numatyti galimus nesklandumus, bet ir detaliai juos aprašyti sutartyje. Pavyzdžiui, rangos sutartyje tiesiog paminėti, kad ateityje numatomas papildomų darbų pirkimas, neužtenka – numatant sutarties keitimo galimybes, būtina pateikti konkrečias detales.

Organines trąšas gaminančios UAB „Bioorganika“ vadovas Lukas Raglys su pirkimo procedūra susidūrė vykdydamas ES remiamą verslo plėtros projektą pagal KPP priemonę „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“. Verslininkas pasakojo,

kad projekto darbai vis dar vyksta, tačiau jau gali džiaugtis naujomis gamybos patalpomis ir kompostavimo įranga. L.Raglys pabrėžė, kad, vykdant didelio masto projektus, nereikia savęs įsprausti į pernelyg griežtus laiko rėmus, būtina nusistatyti realius projekto įgyvendinimo etapus ir neskubinti derybų su tiekėjais bei rangovais. Pasak paramos gavėjo, projekto sėkmė taip pat labai priklauso nuo išorinių veiksnių, tokių kaip oro sąlygos bei rangovo kompetencija.

jo pasiūlyme ar pačioje sutartyje, traktuojami kaip išskirtinių sąlygų sudarymas ir atitinkamai NMA tokiose situacijose pareiškėjui pritaiko sankcijas už sutarties vykdymo tvarkos nesilaikymą.

Aistės Mileikaitės nuotr.

Pareiškėjai ir paramos gavėjai, jau įgyvendinantys projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą (KPP), neretai susiduria su pirkimo vykdymo klaidomis, kurios gali sutrukdyti sėkmingai panaudoti ES paramą.

Sąlygos – tikslios ir vienodos

Pareiškėjai ir paramos gavėjai turėtų vengti klaidų rengdami paslaugų bei darbų pirkimo sąlygas.

Rengiant pirkimo sąlygas būtina nurodyti tikslias arba bent preliminarias prekių, paslaugų bei darbų apimtis. Taip pat svarbu laikytis pirkimo sąlygų paskelbimo reikalavimų, nurodytų pirkimo taisyklėse: vengti neproporcingų pirkimo objektui kvalifikacinių reikalavimų ir klaidingo, diskriminuojančio šių reikalavimų nustatymo; pasiūlymuose būtina nurodyti ir tiksliai apibrėžti visus kvalifikacinius pirkimo objekto bei sutarties pasirašymo kriterijus.

Dažnai pasitaiko atvejų, kad patvirtinamos vienokios pirkimo sąlygos, o skelbime apie pirkimą nurodomos kitokios, truputį pakeistos. Tačiau pasitaiko ir dar blogesnių situacijų, kai tinkamai parengtos sąlygos vėliau netinkamai perkeliamos arba iš viso neperkeliamos į sutartį, taip iš tiekėjo reikalaujama visiškai kitokių, nei buvo paskelbta, sutarties vykdymo sąlygų. Pirkimų vykdytojai turėtų žinoti, jog tokie, kad ir nedideli, neatitikimai yra rimta priežastis tiekėjui užprotestuoti pirkimus, o NMA – taikyti nemažas sankcijas.

Rengiant viešojo pirkimo konkurso sąlygas, rekomenduojama numatyti ir aiškiai aprašyti būsimos pirkimo sutarties tam tikrų nuostatų keitimo galimybes dėl pasikeitusių aplinkybių – tokių, kaip papildomų darbų ar paslaugų pirkimas, termino pratęsimas, taip pat paslaugų apimties atsisakymas ar papildomas įsigijimas, subrangovų keitimo tvarka ir pan. Anot G.Rusecko, iškilus poreikiui keisti esmines sutarties sąlygas ją jau vykdant, to nebus galima padaryti, nes tai prieštarautų pirkimo tvarkai ir principams.

Aiškūs terminai

Su tiekėju sudarytoje pirkimo sutartyje turi būti numatyti aiškūs terminai, kada paslauga ar prekė turi būti pristatyta. Pasitaiko situacijų, kai tiekėjai vėluoja pristatyti prekes, suteikti paslaugas ar atlikti darbus. Todėl pareiškėjai ir paramos gavėjai, įgyvendinantys projektus pagal KPP priemones, turi griežčiau kontroliuoti, kaip rangovas vykdo įsipareigojimus, ar tiekėjas nevėluoja pateikti prekių arba paslaugų, o vėluojant – taikyti baudas, delspinigius ar kitas pirkimo sutartyje tiekėjui numatytas sankcijas.

Atvejai, kai tiekėjui žodiniu ar rašytiniu pritarimu pareiškėjas ar paramos gavėjas leidžia įvykdyti sutartį vėliau, nei buvo numatyta pirkimo sąlygose, tiekė-

Giedrius Ruseckas:

Pirkimo tvarka numato, kad sutarties sąlygos negali būti keičiamos, jei tokio pakeitimo galimybė nebuvo numatyta pirkimo sutartyje.

Pasirašant bei vykdant pirkimo sutartį, pasitaiko ir kitų klaidų. Pavyzdžiui, perkama iš susijusių asmenų; nesutampa pasiūlyme ir sutartyje nurodyti duomenys (vykdomų paslaugų kiekis, įkainiai, terminai); pirkimo sutartis pratęsiama nenurodžius tokios galimybės pirkimo dokumentuose; iš esmės keičiamas pirkimo sutarties turinys, nors pirkimo sąlygose buvo pateiktas pirkimo sutarties projektas; pirkimo sutarties sąlygų keitimas neatitinka pirkimo dokumentuose numatytų pirkimo sutarties keitimo galimybių (keičiamos esminės sutarties nuostatos).

Todėl rekomenduojama nepradėti vykdyti pirkimo sutarties, neįsitikinus, kad pirkimai atlikti tinPR kamai.

Dažniausios klaidos: Vykdant sutartį, keičiamos joje

numatytos pradinės sąlygos nesant aptartos tokios galimybės sutartyje (pvz., vieni darbai keičiami kitais, atsisakoma darbų ir (ar) paslaugų); tiekėjui pratęsiamas sutarties

vykdymo terminas, nors tokios galimybės sutartis nenumatė; į pirkimo sąlygas ir sutartį neį-

traukiama jos atskirų nuostatų keitimo galimybė; keičiant sutarties sąlygas, nesilai-

koma nustatytos kreipimosi į NMA ir (ar) Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pritarimo sutarties keitimui tvarkos; netinkamai įvertinama tiekėjų

kvalifikacija ir (ar) pasiūlymai; į sutartį perkeltos ne visos pirki-

mo sąlygos arba jos pakeistos.

7

birželio 13–19, 2013

miestas kaunodiena.lt/naujienos/lietuva

Pap­ras­ čiau­siai ad­mi­nist­ ra­ci­jos prii­ma­ma­ ja­me bu­ vo su­si­dė­ vė­ju­sios grin­dys – tie­siog pa­ juo­du­sios.

„Vil­niaus vie­šo­jo trans­por­to“ (VVT) dar­buo­to­jai, gir­dė­ da­mi vis daž­nė­jan­ čias kal­bas apie tro­ lei­bu­sų eros pa­bai­ gą, pik­ti­na­si ne­žmo­ niš­ko­mis dar­bo są­ ly­go­mis ir ste­bi­si ne­ va įmo­nių va­do­vy­ bės ka­bi­ne­tuo­se at­ lie­ka­mais re­mon­ tais. Pas­ta­rie­ji vi­sus kal­ti­ni­mus nei­gia.

Nuo­mo­nės: VVT va­do­vai ma­no, kad pro­ble­mos ke­lia­mos iš nie­ko, nes pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai ko­vo­ja tar­pu­sa­vy­je, o šie

pa­tei­kia įro­dy­mų, jog gy­ve­ni­mo są­ly­gos bend­ra­bu­čiuo­se tin­ka ne­bent gy­vu­liams.

www.tro­lei­bu­sas.lt stop kad­ras

Tro­lei­bu­sų ka­ruo­se tei­sūs vi­si Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Dar­buo­to­jai jau­čia­si nu­skriaus­ti

Mies­tie­čiai pa­si­ry­žę gel­bė­ti Vil­ niaus tro­lei­bu­sų sis­te­mą ir blo­gas dar­bo są­ly­gas ken­čian­čius dar­buo­ to­jus: kiek anks­čiau bu­vo įkur­tas spe­cia­lus in­ter­ne­to pus­la­pis, ku­ ria­me pub­li­kuo­ja­mi su mies­to vie­ šo­jo trans­por­to pro­ble­mo­mis su­si­ję teks­tai, pa­si­pik­ti­nu­sių dar­buo­to­jų fil­muo­ta me­džia­ga.

Trum­pa­me vaiz­do kli­pe, ku­ rį pus­la­pio ad­mi­nist­ra­to­riams at­ siun­tė pri­si­sta­ty­ti ne­pa­no­ręs VVT dar­buo­to­jas, at­si­sklei­džia ne pats ma­lo­niau­sias vaiz­das – ava­ri­nės būk­lės, hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mų nea­ ti­tin­kan­tys pe­lė­siais apau­gę du­šai.

Pa­si­ro­do, to­kiuo­se du­šuo­se yra pri­ vers­ti praus­tis Ver­kių gat­vė­je esan­ čių au­to­bu­sų re­mon­to dirb­tu­vių dar­buo­to­jai. Tie­sa, ke­le­tas pro­fe­ si­nių są­jun­gų dar­buo­to­jų tvir­ti­na, kad šiuo me­tu ir taip ge­rai at­ro­dę va­do­vy­bės ka­bi­ne­tai yra re­mon­ tuo­ja­mi.

Blo­gy­bės – vie­na po ki­tos

Ju­dė­ji­mo „Už tro­lei­bu­sus Vil­niu­ je“ ini­cia­to­rius Ma­rius Mar­ke­vi­ čius į šiuo me­tu iš­ki­lu­sias pro­ble­ mas žiū­ri rim­tai. „Į vie­šu­mą VVT esan­čias pro­ble­mas pra­dė­jau kel­ti ne­beap­si­ken­ tęs kal­bų apie pla­nus mies­te nai­ kin­ti ne­va nee­fek­ty­vius bei at­gy­ ve­nu­sius tro­lei­bu­sus ir ke­ti­ni­mų mies­tui „pa­do­va­no­ti“ tram­va­jų“, – pik­ti­no­si vy­ras ir pa­reiš­kė, kad tai – kie­no nors no­ras pa­si­pel­ny­ti, dar kar­tą di­de­liu mas­tu „nu­ste­ke­ nant mies­tą“.

Ta­čiau pa­šne­ko­vas tei­gė įta­rian­ tis, kad tuo pat me­tu, kai tro­lei­bu­ sai jau lai­do­ja­mi, vie­šo­jo trans­por­to va­do­vy­bės ka­bi­ne­tuo­se at­lie­ka­mas re­mon­tas. Apie tai jis sa­kė gir­dė­jęs iš dvie­jų skir­tin­gų įmo­nės dar­buo­ to­jų.

Ini­cia­ty­vos už tro­lei­bu­sų iš­sau­ go­ji­mą at­sto­vas taip pat pa­sa­ko­ jo, kad pe­lė­siai – tik vie­na iš bė­dų. „Dir­ban­tys au­to­bu­sų par­ke kvė­ puo­ja nuo­din­go­mis me­džia­go­mis – jo­kio rū­pi­ni­mo­si žmo­nių svei­

ka­ta. Tai bai­sus da­ly­kas“, – sa­kė pa­šne­ko­vas.

Re­mon­tus ma­tė sa­vo aki­mis

„Vil­niaus tro­lei­bu­sų“ Nau­jo­sios pro­fe­si­nės są­jun­gos pir­mi­nin­ kė Ali­na Ry­žins­ka­ja pa­tvir­ti­no, kad šiuo me­tu esą re­mon­tuo­ja­mas VVT ge­ne­ra­li­nio di­rek­to­riaus Gin­ ta­ro Na­ku­čio ka­bi­ne­tas. „Aš ma­čiau tik priė­mi­mo kam­ba­ rį, iš tie­sų, ne­ži­nau, kas konk­re­čiai ten da­ro­ma. Įei­ti bu­vo neį­ma­no­ma, o meist­ras kaž­ką su grin­di­mis da­rė.

Va­do­vy­bė kol kas per­si­kė­lu­si dirb­ti į po­sė­džių sa­lę. O ei­li­nių dar­buo­to­ jų prau­syk­los, du­šai – su pe­lė­siais ir la­bai siau­bin­gai at­ro­do“, – skun­ dė­si A.Ry­žins­ka­ja.

Pro­fe­si­nės są­jun­gos at­sto­vė ti­ ki­no, kad vi­sais įma­no­mais bū­dais ban­do­ma tau­py­ti pi­ni­gus bū­tent iš dar­buo­to­jų są­skai­tos: ne­su­tei­kia­ mos vi­sos dar­buo­to­jams pri­klau­ san­čios ato­sto­gos – iš­lei­džia il­sė­ tis skai­dy­da­mi ato­sto­gas da­li­mis, o at­ly­gi­ni­mas mo­ka­mas pa­vė­luo­tai, jis taip pat skai­do­mas į da­lis.

Skun­dų pa­grįs­tu­mą nei­gia

Pats VVT ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius G.Na­ku­tis bu­vo ne­pa­sie­kia­mas – jis ato­sto­ga­vo. Ta­čiau jo pa­va­ duo­to­jas Ro­mual­das Striš­ka sa­kė, kad vi­si iš­var­dy­ti kal­ti­ni­mai ne­ pag­rįs­ti. „Šiaip mes sten­gia­mės su­da­ry­ ti vi­sas įma­no­mas dar­bo są­ly­gas.

Dar­buo­to­jų dirb­tu­vė­se su­tvar­ky­ tos mai­ti­ni­mo­si zo­nos, at­nau­jin­ tos prau­syk­los, da­ro­mi ki­ti rei­ka­ lin­gi dar­bai. Sa­ky­ki­me, au­to­bu­sų par­ko prau­si­mo­si vie­tos yra kiek se­nes­nės sta­ty­bos ir jos rei­ka­lau­ja re­konst­ruk­ci­jos. Bet yra įtrauk­ta į pir­maei­lius pla­nus ir ar­ti­miau­siu me­tu jas re­konst­ruo­si­me“, – ti­ki­ no R.Striš­ka.

Jis nei­gė ir tai, kad va­do­vų ka­ bi­ne­tuo­se vyk­do­mas re­mon­tas. „Pro­fe­si­nių są­jun­gų at­sto­vai ne­ tei­sin­gai kal­ba. Pap­ras­čiau­siai ad­ mi­nist­ra­ci­jos prii­ma­ma­ja­me bu­vo su­si­dė­vė­ju­sios grin­dys – tie­siog pa­juo­du­sios. Po me­tų jas iš­vis bū­ tų rei­kė­ję keis­ti, o da­bar mes sa­vo mi­ni­ma­lio­mis jė­go­mis ga­lė­jo­me jas

tie­siog nu­šli­fuo­ti ir per­la­kuo­ti“, – gy­nė­si R.Striš­ka.

Pa­sak jo, es­ka­luo­ja­mos pro­ble­ mos ne­tu­ri pa­grin­do, o VVT va­do­ vy­bė, ne­no­rė­da­ma, kad vie­šo­jo­je erd­vė­je apie juos su­si­da­ry­tų klai­ din­ga nuo­mo­nė, net pla­nuo­ja kai ku­riuos ki­tus su­pla­nuo­tus dar­bus nu­trauk­ti.

Dar­buo­to­jai skun­džia­si be rei­ka­lo?

„Mes sten­g ia­m ės su­d a­ry­t i kuo ge­res­n es dar­b o są­ly­gas ir pro­ fe­s i­n ės są­j un­gos tik­rai ne­t u­r ė­ tų skųs­tis: vi­sos jos tu­ri di­de­lius ka­bi­ne­tus kiek­vie­na­me par­ke, jie ap­rū­pin­ti kom­piu­te­ri­ne tech­ni­ka, te­le­fo­nais. Bū­na, kad at­ly­gi­ni­mai vė­luo­ja ke­lias die­nas, ta­čiau pa­ ti­kė­ki­te, vie­šo­jo trans­por­to dar­ buo­to­jams at­ly­g i­n i­m ai mo­ka­m i vi­si ir vi­sada lai­ku“, – ko­men­ta­ vo R. Striš­ka.

VVT ad­mi­nist­ra­ci­jos dar­buo­to­jas svars­tė, kad gal­būt toks ne­pa­si­ten­ ki­ni­mas ke­lia­mas dėl pa­čių pro­fe­ si­nių są­jun­gų tar­pu­sa­vio spau­di­ mo, vi­di­nių ko­vų.

Trans­por­to kri­ti­kai sa­lės ne­ga­vo Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė Sa­vi­val­dy­bė­je su­si­rin­kę mies­to ta­ ry­bos bei Sei­mo kon­ser­va­to­riai, ve­ žė­jų ir įvai­rių vi­suo­me­ni­nių or­ga­ni­ za­ci­jų at­sto­vai tę­sė aud­rą su­kė­lu­sios trans­por­to re­for­mos kri­ti­ką. Tie­sa, jiems vie­toj Ta­ry­bos po­sė­džių sa­lės rei­kė­jo ten­kin­tis Ko­le­gi­jų sa­le.

Ar­ti­le­ri­ja: į pa­gal­bą ne­pa­ten­kin­ti

me­ro re­for­mo­mis kon­ser­va­to­rių at­sto­vai pa­si­kvie­tė ir prie­šin­gai sto­vyk­lai at­sto­vau­jan­tį so­cial­de­ mok­ra­tą V.Mi­lė­ną.

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Dis­ku­si­jo­je ne­da­ly­va­vo pa­ts re­ for­mos ini­cia­to­rius Vil­niaus me­ ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ta­čiau pa­si­ro­ dė ke­le­tas opo­zi­ci­jai pri­klau­san­čių mies­to ta­ry­bos na­rių, ku­rie taip pat lai­ko­si nei­gia­mos nuo­mo­nės re­for­mos klau­si­mu. Tik dis­ku­si­ja, tu­rė­ju­si vyk­ti sa­vi­val­dy­bės Ta­ry­ bos po­sė­džių sa­lė­je, bu­vo per­kel­ta į Ko­le­gi­jų sa­lę, nes me­ras prieš pat ren­gi­nio pra­džią pa­reiš­kė, kad kri­ tikų ten neį­leis.

Dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­riai ir da­ly­ viai ne­nei­gė, kad vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma tu­rė­tų bū­ti vyk­do­ma, ta­

čiau ki­to­kiais bū­dais: au­to­bu­sai esą tu­rė­tų pa­pil­dy­ti sis­te­mą, o ne pa­ keis­ti tro­lei­bu­sus. Pa­sak jų, mo­der­ nu per­sės­ti į ki­tus au­to­bu­sus, ta­čiau vi­siš­kai neap­gal­vo­ta, ko­kio su­si­sie­ ki­mo pa­to­gu­mo ne­teks mies­tas.

Dis­ku­si­jos or­ga­ni­za­to­riai Ma­rius Mar­ke­vi­čius ir To­mas To­mi­li­nas ti­ ki­no, kad, įvyk­džius re­for­mą, vie­ šo­jo trans­por­to inf­rast­ruk­tū­ra ne tik kad ne­pa­ge­rė­tų, bet ir „bū­tų grįž­ta į so­vie­ti­nio po­bū­džio sis­te­ mą“. Esą, nau­jie­ji au­to­bu­sai neį­ veiks marš­ru­tų per nu­ro­dy­tą lai­ ką, o kas 10 mi­nu­čių va­žiuo­jan­tys au­to­bu­sai ap­skri­tai ne­ga­li bū­ti va­ di­na­mi vie­šuo­ju trans­por­tu.

Dis­ku­si­jo­je da­ly­va­vęs Sei­mo na­ rys kon­ser­va­to­rius Man­tas Ado­ mė­nas ir­gi tei­gė neį­si­vaiz­duo­jan­tis, kad ši re­for­ma ga­lė­tų bū­ti įvyk­dy­ ta sklan­džiai. Pa­sak jo, nė­ra sis­ te­min­go pa­si­ruo­ši­mo re­for­mai, o pro­ble­ma me­ta­ma ant pri­va­čių ve­ žė­jų, mies­tie­čių pe­čių. Jo par­ti­jos

ko­le­ga Ar­vy­das Anu­šaus­kas pra­ne­ šė, kad Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­ nist­ra­ci­niam teis­mui ką tik įtei­kė skun­dą dėl ve­žė­jų. Ta­ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius Val­das Ben­kuns­ kas pri­mi­nė „liūd­ną pa­tir­tį su vil­ nie­čio kor­te­le“ ir sa­kė, kad žmo­nės sun­kiai su­si­gau­dys, ko­kiais marš­ ru­tais va­žiuo­ti.

Be­je, į vie­šą dis­ku­si­ją-pro­tes­ tą at­vy­ko net ir A.Zuo­ko koa­li­ci­jos par­tne­rių so­cial­de­mok­ra­tų at­sto­ vas Vy­tau­tas Mi­lė­nas. Jis „ne­ti­ kė­tai“ pri­ta­rė opo­zi­ci­jos nuo­mo­ nei, kad vie­ša­sis trans­por­tas, kaip ir vi­sas ki­tas ūkis, yra ap­leis­tas, o per­tvar­ka, nors ir yra rei­ka­lin­ga, pri­va­lo bū­ti vyk­do­ma ne­sku­bo­tai.

Be­je, jo frak­ci­ja iš­kart po to, kai ta­ ry­ba at­me­tė me­ro pa­siū­ly­tą re­for­ mos va­rian­tą, pa­siū­lė ir ki­tą – re­ for­mą nu­kel­ti iki 2015-ųjų sau­sio 1-osios, li­kus kiek dau­giau nei mė­ ne­siui iki sa­vi­val­dy­bių rin­ki­mų. Ar tuo­met bent vie­nas po­li­ti­kas ryž­

tų­si re­for­muo­ti trans­por­tą ir taip er­zin­ti rin­kė­jus, ma­tyt, ne­ver­ta nė klaus­ti.

Kei­čia­si marš­ru­tai Nuo lie­pos 1 d. Vil­niu­je įsi­ga­lios vie­šo­jo trans­por­to po­ky­čiai. At­si­ ras še­ši grei­tie­ji au­to­bu­sų marš­ru­ tai, taip pat pri­ve­ža­mie­ji marš­ru­tai.

Bus įreng­tos 35 pa­pil­do­mos sto­te­lės nau­juo­se marš­ru­tuo­se.

Be to, pir­mi­nin­ka­vi­mo Eu­ro­pai me­ tu kei­čia­ma ir 88 tra­sa: šio marš­ru­to au­to­bu­sai va­žiuos iki oro uos­to.

Op­ti­mi­zuo­jant vie­šo­jo trans­por­to dar­ bą, ne­be­liks da­lies marš­ru­tų, pa­si­keis kai ku­rių au­to­bu­sų ir tro­lei­bu­sų va­žia­ vi­mo tra­sos bei gra­fi­kai. Taip pat kei­ sis kai ku­rių marš­ru­tų nu­me­ra­ci­ja.

Pla­tes­nė in­for­ma­ci­ja – www.vil­niust­ rans­port.lt.

8

birželio 13–19, 2013

mokslai mieste Moksleivius vasarą keičia darbininkai Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

In­ves­ti­ci­jos: sa­vi­val­dy­bė 2013 m. Vil­niaus mo­kyk­lų re­no­va­ci­jai iš vi­so skirs 26,25 mln. li­tų.

Vis­val­do Mor­ke­vi­čiaus ir Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Šią va­sa­rą pla­nuo­ja­ma re­no­vuo­ti aš­tuo­nias Vil­niaus mo­kyk­las, nors mo­ky­mo įstai­gų, ku­rias rei­kia at­ nau­jin­ti, yra kur kas dau­giau. Tie­ sa, vi­sų mo­kyk­lų ko­ri­do­riai ir kla­ sės re­mon­tuo­ja­mos kas­met.

„Šią va­sa­rą pla­nuo­ja­ma re­no­vuo­ ti aš­tuo­nias Vil­niaus mo­kyk­las, ke­tu­rios iš jų re­no­vuo­ja­mos pa­gal Kli­ma­to kai­tos spe­cia­lią­ją pro­gra­ mą (Nau­ji­nin­kų vi­du­ri­nė mo­kyk­ la, Tai­kos pro­gim­na­zi­ja, Žy­gi­man­ to Au­gus­to pa­grin­di­nė mo­kyk­la, „Vers­mės“ ka­ta­li­kiš­ko­ji mo­kyk­la)“, – sa­kė Vil­niaus vys­ty­mo kom­pa­ni­ jos vir­ši­nin­kas Vid­man­tas Mi­ka­ laus­kas.

Kaip pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tas, pa­ gal ener­gi­ją tau­pan­čias pro­gra­mas ne­re­no­vuo­toms mo­kyk­loms bū­ti­na pa­keis­ti lan­gus, ap­šil­tin­ti pa­sta­tų sie­nas, sto­gus, su­tvar­ky­ti vė­di­ni­ mo sis­te­mas, taip pat re­konst­ruo­ ti šil­dy­mo sis­te­mas. Mo­kyk­loms, ku­rios jau ga­vo ES pa­ra­mą ener­gi­ ją tau­pan­čioms prie­mo­nėms, bū­ti­ na at­lik­ti ir vi­daus pa­tal­pų ka­pi­ta­ li­nį re­mon­tą, mo­der­ni­zuo­ti vi­daus pa­tal­pas.

Ne vi­sos mo­kyk­los gaus pa­ra­mą, ta­čiau sie­kia­ma, kad lė­šų šiems tiks­lams bū­tų dau­giau.

„Ne vi­sos mo­kyk­los gaus pa­ra­ mą, ta­čiau sie­kia­ma, kad lė­šų šiems tiks­lams bū­tų dau­giau. Šiuo me­tu ren­gia­mi 14 mo­kyk­lų mo­der­ni­za­ vi­mo pro­jek­tai. Ūkio mi­nis­te­ri­jai pa­skel­bus kvie­ti­mą, bus tei­kia­mos pa­raiš­kos gau­ti pa­ra­mą pa­gal Kli­ ma­to kai­tos pro­gra­mą“, – pa­sa­ ko­jo V.Mi­ka­laus­kas. Sa­vi­val­dy­bė 2013 m. Vil­niaus mo­kyk­lų re­no­va­ ci­jai iš vi­so skirs 26,25 mln. li­tų. „Ruo­šia­mės re­mon­tuo­ti mo­kyk­lą kaip ir kiek­vie­nais me­tais. Šie­met nau­do­si­me lė­šas, ku­rias ga­vo­me už pa­tal­pų nuo­mą, taip pat tė­ve­ lių ir mo­ky­to­jų suau­ko­tas 2 pro­c. lė­šas. Tai nor­ma­li pra­kti­ka – re­ mon­to dar­bus at­lik­ti iš sa­vo su­pla­ nuo­tų, su­kaup­tų lė­šų“, – pa­sa­ko­jo Vil­niaus An­ta­kal­nio gim­na­zi­jos di­ rek­to­rė Vi­ta Kir­ki­lie­nė.

Pa­sak jos, at­lie­ka­mi tik svar­ biau­si re­mon­to dar­bai, nes di­ de­liems re­mon­tams rei­kė­tų la­bai daug pi­ni­gų. „Kas­met at­lie­ka­me ne ke­lių tūks­tan­čių, o di­des­nės ver­tės re­mon­to dar­bų. Praė­ju­siais me­tais re­mon­tas at­siė­jo 10 tūkst. li­tų. Vis­kas su­si­ję su mo­ki­nių ug­ do­mo­sios ap­lin­kos ge­ri­ni­mu, at­ kū­ri­mu po moks­lo me­tų. Kai la­ bai rei­kia, ir bal­dus pa­kei­čia­me.

Tie­siog esa­me nu­ma­tę sa­vo prio­ ri­te­tus ir juos vyk­do­me“, – tei­gė V.Kir­ki­lie­nė. Šią va­sa­rą Vil­niaus An­ta­kal­nio gim­na­zi­ja įvai­riems re­mon­to ir at­ nau­ji­ni­mo dar­bams vėl ža­da in­ves­ tuo­ti net iki 10 tūkst. li­tų. „Kas no­ri, tas pa­si­re­mon­tuo­ja“, – op­ti­mis­tiš­ kai į si­tua­ci­ją žvel­gė di­rek­to­rė.

9

birželio 13–19, 2013

miestietis Šios sa­vai­tės rub­ ri­kos he­ro­jų Egi­di­ jų tin­gią sau­lė­tą šeš­ ta­die­nio po­pie­tę su­ti­ko­me Mo­niuš­ kos skve­re­ly­je. At­ si­pa­lai­da­vęs vy­riš­ kis ty­so­jo ant suo­ liu­ko ir iš pa­žiū­ros mė­ga­vo­si skai­ty­mo ma­lo­nu­mu.

Po­žiū­ris: iš Aukš­tai­ti­jos ki­lęs gy­dy­to­jas sa­vęs tik­ru vil­nie­čiu ne­va­di­na.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Aukš­tai­tis gy­dy­to­jas Vil­niaus nei­dea­li­zuo­ja Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ta­čiau priė­jus ar­čiau paaiš­kė­jo, kad Egi­di­jaus in­te­re­sų sri­tis – vi­sai ne gro­ži­nė li­te­ra­tū­ra. Vy­ras pri­si­sta­tė esąs šei­mos gy­dy­to­jas ir lais­vą lai­ką iš­nau­do­jan­tis sem­da­ma­sis pro­fe­si­ nių ži­nių. „Lau­kiu kon­cer­tu­ko Mo­ ky­to­jų kie­me­ly­je, pa­gal­vo­jau, kad neap­si­mo­ka grįž­ti na­mo trum­pam“, – be­si­sės­da­mas šyp­te­lė­jo Egi­di­jus.

Gy­dy­to­jas, ku­riam „per 40 me­ tų“, ki­lęs iš Aukš­tai­ti­jos. Į sos­ti­ nę, kaip ir dau­ge­lis, jis at­vy­ko stu­ di­juo­ti ir li­ko, o šiuo me­tu dir­ba vie­no­je ra­jo­no li­go­ni­nių. Po­kal­biui įsi­bė­gė­jus paaiš­kė­ja, kad me­di­kas gy­ve­ni­me iš­ban­dė ne vie­ną pro­fe­ si­ją, o atei­ty­je sa­ve ma­to kaip dės­ ty­to­ją. Ir nors šia­me mies­te gy­ve­ na jau il­gai, tik­ru vil­nie­čiu Egi­di­jus sa­vęs vis dar ne­va­di­na. Ta­čiau tvir­ tą po­žiū­rį apie šian­die­nės sos­ti­nės pro­ble­mas vy­ras tu­ri.

Vi­si mes, lie­tu­viai, esa­me kai­mie­čiai, o kai­mie­čiu bū­ti ir­gi nė­ra la­bai blo­gai.

– Ko­dėl pa­si­rin­ko­te bū­tent gy­ dy­to­jo pro­fe­si­ją? – pa­klau­sė­me Egi­di­jaus.

– Ne­ži­nau, kai kas pa­ti­ko ši­toj sri­ ty. Rea­lus moks­las ir rea­li pro­fe­si­ja, su­si­ju­si su rea­liais da­ly­kais, ne teo­ re­ti­niais ir su­gal­vo­tais. Da­bar daug pro­fe­si­jų yra dirb­ti­nos, nė­ra jo­kio pa­grin­do, rea­ly­bės. O čia – ob­jek­ ty­vi gam­ti­nių įvy­kių rea­ly­bė.

– Jei­gu rink­tis rei­kė­tų da­bar – ką nors keis­tu­mė­te?

– Esu tru­pu­tį pa­dir­bė­jęs ir ki­to­ se sri­ty­se. Gal­būt dar do­min­tų pa­ dir­bė­ti dės­ty­to­ju, tu­riu to­kį no­rą.

Bet čia vė­liau (šyp­te­li).

– Kuo dar dir­bo­te?

– Vers­le bu­vau, val­di­nin­ku bu­vau, tru­pu­tį mo­ky­to­ju.

– Ne­pa­ti­ko ar ne­si­se­kė?

– Kaž­kaip ne­ži­nau, la­bai il­gai ir ne­gal­vo­jau to dirb­ti. Bet gal ga­lė­ jau ir il­giau už­si­bū­ti.

– Kaip at­ro­do jū­sų die­na?

– Dir­bu ry­te, o ki­ta pa­mai­na daž­ niau­siai po pie­tų bū­na. Taip dau­ giau­sia ir dir­bu.

– Koks jū­sų san­ty­kis su Vil­niu­ mi? Ku­rias mies­to vie­tas la­ biau­siai mėgs­ta­te?

– Da­bar jau per daug čia vis­ko, spūstys ne­są­mo­nin­gos, pri­sta­tė vi­ so­kių „dė­žu­čių“, na­mų. Aiš­ku, yra se­na­mies­tis, daug pro­tin­gų žmo­nių gy­ve­na. Bet da­bar jau Vil­nius ne­be toks, koks bu­vo anks­čiau. O mėgs­ tu ža­lią­sias zo­nas, Vin­gio par­kas la­bai pa­tin­ka, Kal­nų par­kas, na, ir se­na­mies­tis.

– Jei­gu at­vyk­tų sve­čių, ku­riems rei­kė­tų ap­ro­dy­ti Vil­nių, į ku­rias vie­tas juos nu­si­ves­tu­mė­te?

– Aiš­ku, ant Ge­di­mi­no kal­no už­lip­ ti rei­kė­tų, pa­ro­dy­ti Vil­niaus pa­no­ ra­mą, se­na­mies­čio gat­ves. Vis­gi ir iš mu­zie­jų rei­kė­tų ką nors ap­ro­dy­ti, vie­nas įdo­mes­nių man – Ge­no­ci­do au­kų mu­zie­jus.

– Jei­gu bū­tu­mė­te Vil­niaus me­ ras, ką keis­tu­mė­te?

– Man at­ro­do, da­bar pa­grin­di­nės pro­ble­mos Vil­niu­je yra spūs­tys ir di­de­lės ši­lu­mos kai­nos. Rei­kė­tų tas pro­ble­mas spręs­ti. Aiš­ku, reik­ tų kal­bė­ti ir apie tai, kad sta­tant na­mus rei­kia at­si­žvelg­ti į svei­ka­tą, na­mai ne­ga­li bū­ti sta­to­mi bet kur, ant šiukš­ly­nų. O da­bar – „pra­mu­ šė“ kas nors skly­pą, tai ir sta­to.

Tu­ri bū­ti tam tik­ra ža­lių­jų juos­tų ir ki­to­kių sta­ti­nių har­mo­ni­ja. Vis­ kas chao­tiš­ka, nė­ra bend­ro mies­to pa­veiks­lo, pri­kiš­ta, kas „pra­mu­šė“ kur nors, tai la­bai blo­gai, su­grio­vė bend­rą gra­žų mies­to pa­veiks­lą. Tu­ ri jis vi­sas toks bū­ti – ža­lio­sios zo­ nos, at­stu­mai, spal­vų an­samb­lis, bend­rai for­ma, ką ir ­kal­bėti apie auk­sinio pjū­vio tai­syk­lę.

– O ar sa­ve lai­ko­te vil­nie­čiu?

– Iš da­lies – taip. Vil­nie­tis yra tas, ku­ris gi­męs Vil­niu­je. O aš la­biau iš kai­mo, gam­tos vai­kas.

– Tai vil­nie­čiu tik gims­ta­ma, ne tam­pa­ma?

– Ga­li­ma tap­ti... Bet vi­si mes, lie­ tu­viai, esa­me kai­mie­čiai, o kai­mie­ čiu bū­ti ir­gi nė­ra la­bai blo­gai.

10

birželio 13–19, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Pre­zi­den­tės nu­brėž­tos gai­rės

Evaldas Labanauskas

N

e­no­r in­t ys gir­dė­t i neiš­g irs. Po kiek­v ie­no Pre­z i­den­tės Da­l ios Gry­baus­kai­tės me­ti­nio pra­ne­ ši­mo at­s i­ran­d a pa­s i­gen­d an­ čių konk­re­t u­mo, aiš­k u­mo ir dar ko nors. Šie me­tai – ne išim­tis.

Pa­ly­g in­ti su anks­tes­niais me­ti­niais pra­ne­ ši­mais, šią sa­vai­tę Pre­z i­den­tės per­skai­t y­ tas teks­tas iš­si­sky­rė op­t i­m iz­mu ir na­cio­ na­l iš­k u­mu. Ji ap­ta­rė ne tik, jos nuo­mo­ne, svar­biau­sius praė­ju­sių me­tų įvy­kius Lie­tu­ vo­je, bet ir nu­brė­žė atei­ties gai­res.

Ener­ge­ti­ka. Pre­z i­den­tė ir to­l iau ak­t y­v iai stums su­skys­t in­t ų­jų du­jų ter­mi­na­lo Klai­ pė­do­je bei elekt­ros jung­t ies su Skan­di­na­ vi­ja pro­jek­t us. Tai, D.Gry­baus­kai­tės nuo­ mo­ne, yra gal ir mi­n i­ma­lūs, bet pa­g rin­d i­ niai ša­lies ener­ge­ti­nės ne­prik­lau­so­my­bės ga­ran­tai. Vi­sa­g i­no ato­mi­nės elekt­r i­nės ar ska­lū­nų du­jų ne­pa­mi­nė­ji­mas reiš­k ia, kad šis pro­jek­tas nė­ra prio­ri­te­tas, o gal net ne­la­ bai ti­k i­ma (ne be pa­g rin­do) jo atei­ti­mi.

Ar iš­var­dy­ti punk­tai ne­ga­lė­tų tap­ti ki­tais me­tais įvyk­sian­ čių pre­zi­den­to rin­ki­mų pro­ gra­ma?

Už­sie­nio po­li­ti­ka. Ne­pai­sant už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ro Li­no Lin­ke­vi­čiaus ma­nev­rų, kal­bas apie Lie­tu­vos ir Len­k i­jos san­ty­k ių at­ši­l i­mą ga­l i­ma pa­m irš­t i. Ly­g iai taip pat, kaip ir Vy­r iau­sy­bės va­do­vo Al­g ir­do But­ ke­v i­čiaus sva­jas apie san­t y­k ių su Ru­si­ja „per­k ro­vi­mą“. Yra vie­na vie­nin­te­lė kryp­tis – Šiau­rė, t. y. bend­ra­dar­bia­vi­mas su Skan­di­ na­vi­ja ir su dviem Bal­ti­jos vals­ty­bė­mis.

ES pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bot­var­kė. Lie­tu­ va vi­są dė­me­sį skirs ES ener­ge­ti­kos po­li­ti­ kai. Taip pat bus sie­kia­ma iš­ju­din­ti ES Ry­tų par­tne­rys­tės po­li­ti­ką, nes pa­sta­r ų­jų me­tų ak­ty­vi Ru­si­jos veik­la po­so­vie­ti­nė­je erd­vė­ je ver­čia ieš­ko­t i prie­mo­n ių, ku­r ios „Lie­tu­ vos žmo­nėms už­tik­rin­tų sau­ges­n į gy­ve­ni­ mą“. Be to, bus sie­k ia­ma įtvir­tin­ti iš­ko­vo­tą di­des­nę ES pa­ra­mą Lie­tu­vai, t. y. pra­stum­ ti ES biu­d že­tą.

Vi­daus po­li­ti­ka. Pa­sak D.Gry­baus­kai­tės, Lie­tu­vo­je yra trys gru­pės: daug ge­rų, ta­len­ tin­g ų, są­ž i­n in­gai dir­ban­čių ir pa­t rio­t iš­kai nu­si­tei­ku­sių žmo­nių, ku­rie tu­ri di­d žiuo­tis esan­tys lie­tu­viai. Taip pat yra val­d žia, ku­ ri skęs­ta dar­bo gru­pė­se, da­li­ja­si po­stus, už­ sii­ma po­pu­liz­mu ar net per­se­kio­ja lie­tu­vy­ bę. Ga­l iau­siai tre­čias vei­kė­jas – pa­ti Pre­zi­ den­tė, ku­ri da­ro vis­ką, kad pa­ža­bo­tų ant­ro­ jo vei­kė­jo ape­ti­tą. Bet Pre­zi­den­tei rei­kia pir­ mo­jo vei­kė­jo pa­ra­mos: „To­dėl šian­dien bū­ tent ir no­r iu pa­k vies­ti mus vi­sus tap­ti tik­ rais sa­vo vals­ty­bės šei­mi­nin­kais.“ Rin­ki­mai. Ar iš­var­dy­t i punk­tai ne­ga­lė­t ų tap­ti ki­tais me­tais įvyk­sian­čių pre­zi­den­to rin­k i­mų pro­g ra­ma?

Savaitės interviu

V.Blin­ke­vi­čiū­tė: lin­kiu mū­sų žmo­nėms orios se­nat­vės Ve­ro­n i­k a Šu­m i­lo­vai­tė

K

uo dau­giau žmo­nių tu­rės nor­ma­ liai mo­ka­mą ir le­ga­lų dar­bą, tuo bus gau­ses­nės įmo­kos į so­cia­li­ nio drau­di­mo bei pen­si­jų fon­dus ir di­des­nės ga­ran­ti­jos su­lau­kus pen­si­nio am­žiaus. Tai tei­gia eu­ro­par­la­men­ta­rė Vi­ li­ja Blin­ke­vi­čiū­tė, ko­men­tuo­da­ma ne­se­niai Eu­ro­pos Par­la­men­to (EP) pa­tvir­tin­tą adek­ va­čių, sau­gių ir tva­rių pen­si­jų dar­bot­var­kę. Šis do­ku­men­tas ypač svar­bus, nes su­si­jęs su vi­sų ES pi­lie­čių tei­sė­tais lū­kes­čiais gau­ ti nor­ma­lią pen­si­ją.

– Pen­si­jų pro­ble­ma ak­tua­li ne tik Lie­ tu­vo­je, bet ir ki­to­se ša­ly­se. Dirb­da­mi vi­są gy­ve­ni­mą mo­ka­me mo­kes­čius, ta­ čiau se­nat­vė­je ne­ga­li­me bū­ti ga­ran­tuo­ ti dėl sa­vo pa­ja­mų. Ko­dėl?

– Eu­ro­pa sens­ta. Lie­tu­va ne išim­tis. Per 50 me­tų gy­ve­ni­mo truk­mė ES pail­gė­jo 5 me­tais, o iki 2060-ųjų vy­rų gy­ve­ni­mo truk­mė ga­ li pail­gė­ti dar 8 me­tais, mo­te­rų – 6,5 me­ tų. Še­šias­de­šimt­me­čių ir vy­res­nių as­me­ nų kas­met ES pa­dau­gė­ja maž­daug 2 mln. O dar­bin­go am­žiaus as­me­nų dėl že­mo gims­ ta­mu­mo ma­žė­ja ir ke­lis atei­nan­čius de­šimt­ me­čius kas­met tik ma­žės. Tai­gi, vie­nam dir­ ban­čiam ir mo­kes­čius mo­kan­čiam žmo­gui ten­ka iš­lai­ky­ti vis dau­giau pen­si­nin­kų. Ma­ žai ti­kė­ti­nas ir spar­tus eko­no­mi­kos bei dar­ bo na­šu­mo au­gi­mas. Ne­sa­me ap­sau­go­ti ir nuo eko­no­mi­kos kri­zių. Vi­sa tai nei­gia­mai vei­kia vals­ty­bių ga­li­my­bes tin­ka­mai fi­nan­ suo­ti pen­si­jų sis­te­mas. To­dėl EP mi­nė­ta­me do­ku­men­te ra­gi­na ša­lis na­res sku­biai pa­ reng­ti ir įgy­ven­din­ti prie­mo­nes, ku­rios pa­ dė­tų pen­si­jų sis­te­mas pri­tai­ky­ti prie kin­ tan­čių eko­no­mi­nių ir de­mog­ra­fi­nių są­ly­gų.

Ne­rei­kė­tų su­prie­šin­ti kar­ tų, ku­rių so­li­da­ru­mu grin­ džia­ma mū­sų so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma.

Išeitis: V.Blinkevičiūtės manymu, darbdaviai turi būti motyvuojami kuo ilgiau išlaikyti vy-

– Ką EP siū­lo da­ry­ti, kad atei­ty­je pen­ si­nin­kų lū­kes­čiai bū­tų pa­ten­kin­ti?

– Svar­biau­sia – už­tik­rin­ti aukš­tą užim­tu­ mo ly­gį. Kai žmo­nės ne­tu­ri dar­bo ar­ba dir­ ba ma­žai mo­ka­mą, ne vi­so lai­ko ar dar­bo su­tar­ti­mi neį­for­min­tą dar­bą, ga­li gau­ti tik da­lį pen­si­jos, o tai di­di­na skur­do ri­zi­ką se­ nat­vė­je. Be abe­jo, pen­si­nio am­žiaus vė­li­ni­ mas ir vy­rų bei mo­te­rų pen­si­nio am­žiaus su­vie­no­di­ni­mas yra tin­ka­miau­sias at­sa­kas į il­gė­jan­čią gy­ve­ni­mo truk­mę. Vis dėl­to, vė­ li­nant pen­si­nį am­žių, rei­kia už­tik­rin­ti vy­ res­nio am­žiaus žmo­nių užim­tu­mą ir įver­ tin­ti, ar vi­si fi­ziš­kai ga­li il­giau dirb­ti.

Mes re­ko­men­duo­ja­me ri­bo­ti anks­ty­vo išė­ ji­mo į pen­si­ją ga­li­my­bes. Vis dėl­to tai rei­kia da­ry­ti at­sar­giai, už­tik­ri­nant, kad ati­tin­ka­ miems dar­buo­to­jams bū­tų su­teik­ta ga­li­my­ bė lik­ti dar­bo rin­ko­je ar­ba, jei tai neį­ma­ no­ma, jiems bū­tų ga­ran­tuo­tos adek­va­čios pa­ja­mos. Ne­ga­li­ma anks­ty­vo išė­ji­mo į pen­ si­ją tei­sin­ti sie­kiu at­lais­vin­ti dar­bo vie­tų jau­ni­mui.

Pap­ras­tai vals­ty­bė­se, ku­rio­se aukš­čiau­ sias jau­ni­mo užim­tu­mo ly­gis, di­džiau­sias yra ir vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jų užim­ tu­mo ly­gis. Ne­rei­kė­tų prie­šin­ti kar­tų, ku­ rių so­li­da­ru­mu grin­džia­ma mū­sų so­cia­li­nio drau­di­mo sis­te­ma. La­bai svar­bu yra pa­dė­ti vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms iš­sau­go­ti pro­fe­ si­nę svei­ka­tą ir ge­bė­ji­mus kuo il­giau dirb­ti,

resnio amžiaus darbuotojus.

su­teik­ti jiems ga­li­my­bių mo­ky­tis, esant rei­ ka­lui, – pri­tai­ky­ti jiems dar­bo vie­tas.

Darb­da­viai tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­ja­mi kuo il­ giau iš­lai­ky­ti vy­res­nio am­žiaus dar­buo­to­jus ir jų pa­tir­tį per­duo­ti jau­ni­mui. Mes ra­gi­na­ me iš­lai­ky­ti dau­gia­pa­ko­pę pen­si­jų sis­te­mą, ku­rio­je pir­muo­ju smui­ku tu­ri griež­ti vals­ty­ bės mo­ka­mos pen­si­jos. So­cia­li­nio drau­di­mo pen­si­jų iš­mo­kos tu­rė­tų bū­ti glau­džiai su­sie­ tos su iš­dirb­tų me­tų skai­čiu­mi ir su­mo­kė­ to­mis įmo­ko­mis. Vis dėl­to la­bai svar­bios ir ki­tos pen­si­jų sis­te­mos pa­ko­pos. Žmo­nėms tu­ri bū­ti su­teik­ta ga­li­my­bė pa­si­di­din­ti sa­vo pen­si­jas da­ly­vau­jant in­ves­ti­ci­niuo­se pen­si­jų fon­duo­se ar­ba kau­piant sa­va­ran­kiš­kai. Rei­ kia ge­rin­ti pa­pil­do­mų pen­si­jų fon­dų ren­ta­ bi­lu­mą, sau­gu­mą ir priei­na­mu­mą, ma­žin­ti veik­los są­nau­das. ES fi­nan­siš­kai rems vals­ ty­bių pa­stan­gas pa­laips­niui įgy­ven­di­nant efek­ty­vias pa­pil­do­mas pen­si­jų sis­te­mas.

– O ką siū­ly­tu­mė­te Lie­tu­vai?

– Lie­tu­vai re­ko­men­duo­ja­ma už­baig­ti pra­dė­ tą pen­si­jų sis­te­mos re­for­mą ir vi­so­ke­rio­pai di­din­ti pa­ska­tas dirb­ti, taip pat – ir pen­si­ nio am­žiaus žmo­nėms. Lie­tu­vo­je rei­kė­tų iš­ lai­ky­ti dau­gia­pa­ko­pę pen­si­jų sis­te­mą, pa­ grin­di­nį dė­me­sį ski­riant „Sod­rai“.

Bū­tų la­bai ge­rai, jei pas mus pra­dė­tų veik­ ti ir pro­fe­si­niai pen­si­jų fon­dai. Ma­no nuo­

mo­ne, la­bai svar­bu grą­žin­ti da­bar­ti­niams pen­si­nin­kams tai, kas bu­vo vi­siš­kai ne­pag­ rįs­tai su­tau­py­ta iš jų są­skai­tos, ir už­tik­rin­ ti są­ly­gas di­din­ti pen­si­jas. O tai ga­lė­si­me sėk­min­gai pa­da­ry­ti tik su­ma­ži­nę ne­dar­ bą, pa­di­di­nę at­ly­gi­ni­mus, pa­ža­bo­ję ne­le­ ga­lų dar­bą ir su­si­grą­ži­nę iš­vy­ku­sius dirb­ti sve­tur. Nea­be­jo­ju, kad Vy­riau­sy­bės spren­ di­mai pa­di­din­ti mi­ni­ma­lų mė­ne­si­nį at­ly­gi­ ni­mą, pa­reng­ti užim­tu­mo di­di­ni­mo stra­te­ gi­ją, mig­ra­ci­jos re­gu­lia­vi­mo prie­mo­nes ir ki­tų pro­gra­mi­nių nuo­sta­tų įgy­ven­di­ni­mas su­da­rys pa­lan­kias są­ly­gas ge­rin­ti pen­si­ nin­kų gy­ve­ni­mą. No­riu, kad ir mū­sų žmo­ nės se­nat­vė­je gy­ven­tų oriai.

Užs. 1122807

11

birželio 13–19, 2013

nuomonės

Nuo­mo­nes, ko­men­ta­rus, dis­ku­si­jų te­mų pa­siū­ly­mus siųs­ki­te e. pa­štu nuomone@diena.lt

Lie­tu­vos nu­sta­ty­ti prio­ri­te­tai svar­būs JAV Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

J

ung­ti­nių Vals­ti­jų bend­ro­vės pa­si­ry­žu­ sios ne tik pa­si­da­ly­ti pa­tir­ti­mi, bet ir in­ves­tuo­ti į ener­ge­ti­kos pro­jek­tus Lie­ tu­vo­je, o mū­sų ša­lies pir­mi­nin­ka­vi­mo ES prio­ri­te­tai ati­tin­ka JAV in­te­re­sus.

Apie tai ir grės­mes Vi­du­rio bei Ry­tų Eu­ro­ pai, ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą laik­raš­tis kal­bė­jo­ si su JAV vals­ty­bės sek­re­to­riaus pa­ta­rė­jo pa­ va­duo­to­ju Eu­ro­pos ir Eu­ra­zi­jos klau­si­mais Bren­tu R.Hart­ley.

– Ka­dan­gi tu­ri­te daug pa­tir­ties Vi­du­rio ir Ry­tų Eu­ro­pos sau­gu­mo sri­ty­je, kaip įver­tin­tu­mė­te, ar šis re­gio­nas yra sau­ gi vie­ta gy­ven­ti ir ko­kių sau­gu­mo iš­šū­ kių jam ky­la?

– Bal­ti­jos re­gio­nas ir Vi­du­rio Eu­ro­pa šian­dien ge­ro­kai sau­ges­ni, nei prieš ke­le­tą de­šimt­me­ čių. Mil­ži­niš­ka pa­žan­ga pa­da­ry­ta in­teg­ruo­ jant re­gio­ną į eu­roat­lan­ti­nes ins­ti­tu­ci­jas. Šio re­gio­no vals­ty­bės, įskai­tant Lie­tu­vą, šian­dien jau ne­bė­ra tos, ku­rioms už­tik­ri­na­mas sau­ gu­mas, o tos, ku­rios už­tik­ri­na sau­gu­mą. Jos žiū­ri to­liau sa­vo sie­nų, kar­tu su są­jun­gi­nin­ kėmis dir­ba Af­ga­nis­ta­ne ir ki­tuo­se re­gio­nuo­ se, dir­ba ES, už­tik­rin­da­mos eko­no­mi­nę plėt­ rą ir kles­tė­ji­mą, da­ly­vau­ja spren­džiant ki­tus pasaulinius klau­si­mus, ak­tua­lius ES. Ir ne­pai­sant eko­no­mi­nių pro­ble­mų, ku­rias pa­ti­ria ES ir Jung­ti­nės Vals­ti­jos, to­liau sėk­ min­gai vyks­ta dar­bas už­tik­ri­nant sau­gu­mą re­gio­ne bei pa­sau­ly­je.

– Šian­dien su­si­du­ria­me su nau­jo ti­po grės­mė­mis. Vie­ną jų – ki­ber­ne­ti­nes ata­ kas – ne­se­niai pa­ty­rė Lie­tu­va. Kiek rim­ tas yra šis pa­vo­jus ir ar mes pa­si­ren­gę su juo ko­vo­ti?

– Ki­ber­ne­ti­nis sau­gu­mas jau se­niai lai­ko­ mas rim­ta pro­ble­ma. Pri­si­me­nu, dar 2006 m. per NA­TO vir­šū­nių su­si­ti­ki­mą Ry­go­je kal­bė­jo­me apie tai. Pas­kui bu­vo ata­kos prieš Es­ti­ją, prieš JAV ir ki­tas ša­lis, vie­na pa­sta­ rų­jų ata­kų su­reng­ta prieš Lie­tu­vą. Tai rim­ tas sau­gu­mo iš­šū­kis, su ku­riuo su­si­du­ria­me mes vi­si. Jung­ti­nės Vals­ti­jos ėmė­si tam tik­ rų prie­mo­nių šiai pro­ble­mai spręs­ti: įsteig­ tas at­ski­ras ka­riuo­me­nės da­li­nys, įtrauk­tos tei­sė­sau­gos ins­ti­tu­ci­jos, konk­re­čiai – Fe­de­ ra­li­nis ty­ri­mų biu­ras, priim­ta ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo stra­te­gi­ja. Taip pat dir­ba­me su par­tne­riais vi­sa­me pa­sau­ly­je, steng­da­mie­si to­bu­ lin­ti stan­dar­tus ko­vai su ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­ mo iš­šū­kiais ir gy­ny­bos prie­mo­nes.

Bet taip pat tu­ri­me ne­pa­mirš­ti ir ki­tos mo­ ne­tos pu­sės: priei­gos prie in­ter­ne­to. Tu­ri bū­ ti iš­lai­ky­ta pu­siaus­vy­ra tarp prie­mo­nių ko­vai su ki­ber­ne­ti­nė­mis grės­mė­mis ir tuo pat me­tu pri­va­lo­me ne­pa­mirš­ti, jog šia­me skait­me­ni­ nia­me am­žiu­je in­ter­ne­tas, so­cia­li­niai tink­lai ir iš­raiš­kos prie­mo­nės tu­ri bū­ti ap­sau­go­tos.

Ki­taip ta­riant, ap­sau­go­da­mi sa­vo sis­te­mas pri­va­lo­me už­tik­rin­ti priei­gą prie dau­gia­ly­ pės ter­pės ir jos at­vi­ru­mą, kad žmo­nės ga­lė­ tų reikš­tis, nau­do­tis žo­džio lais­ve, vir­tua­lių su­si­bū­ri­mų lais­ve.

– Bet nau­jau­sios ata­kos ro­do, kad mes kol kas ne­tu­ri­me efek­ty­vių prie­mo­nių ko­vo­ti su ki­ber­ne­ti­nė­mis grės­mė­mis?

– Taip, to­dėl to­liau dir­ba­me tiek sa­vo ša­ly­je, tiek su už­sie­nio par­tne­riais dvi­ša­liu pa­grin­du ir per ins­ti­tu­ci­jas, to­kias kaip NA­TO, steng­ da­mie­si to­bu­lin­ti šias prie­mo­nes. Kai ku­rios vals­ty­bės šiuo at­žvil­giu yra pa­sie­ku­sios dau­ giau, ski­ria dau­giau lai­ko ir iš­tek­lių, reor­ga­ ni­za­vo sa­vo vy­riau­sy­bes, kad ga­lė­tų efek­ ty­viai ko­vo­ti su ki­ber­ne­ti­nė­mis ata­ko­mis ir ki­tais iš­šū­kiais.

Lie­tu­va kar­tu su Jung­ti­nė­mis Vals­ti­jo­mis, NA­TO ir ES par­tne­riais tu­ri daug iš­tek­lių ir ga­li pa­si­kliau­ti drau­giš­ko­mis ša­li­mis už­tik­ rin­da­ma ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą.

– Ar yra sėk­min­gų pa­vyz­džių, kai ki­ber­ ne­ti­nių ata­kų or­ga­ni­za­to­riai bu­vo nu­ sta­ty­ti ir nu­baus­ti?

– Nus­ta­ty­ti kal­ti­nin­kus ga­li bū­ti la­bai sun­ku, nes jie ke­liau­ja per skir­tin­gus klo­dus. Jung­ ti­nės Vals­ti­jos bu­vo nu­sta­čiu­sios Ki­ni­jos or­ ga­ni­za­ci­ją, ku­ri vyk­dė ata­kas ir in­filt­ra­vo­si į JAV sis­te­mas, ir mes kal­bė­jo­mės su Ki­ni­ja apie tai. Bet, pa­si­kar­to­siu, nu­sta­ty­ti or­ga­ni­ za­to­rius bū­na la­bai sun­ku, ir tai yra pa­grin­ di­nis klau­si­mas ku­riant efek­ty­vias prie­mo­nes ki­ber­ne­ti­niam sau­gu­mui už­tik­rin­ti.

Jung­ti­nės Vals­ti­jos yra lin­ ku­sios ti­kė­ti, jog kad ir koks bū­tų pro­jek­tas, jis pri­ va­lo bū­ti per­spek­ty­vus eko­no­miš­kai.

– Dar vie­nas Lie­tu­vai opus sau­gu­mo klau­si­mas – ener­ge­ti­ka. Kuo Jung­ti­nės Vals­ti­jos ga­li pa­dė­ti Lie­tu­vai šio­je sri­ ty­je?

– Ener­ge­ti­nis sau­gu­mas ir tie­kė­jų įvai­ro­vė yra Jung­ti­nių Vals­ti­jų prio­ri­te­ti­nis rū­pes­tis, nors dėl ska­lū­nų re­vo­liu­ci­jos šian­dien esa­me ge­res­nės for­mos, nei bu­vo­me prieš ke­le­tą me­ tų. Taip pat pri­pa­žįs­ta­me, kad dau­ge­liui mū­ sų drau­gų ir par­tne­rių rei­kia įvai­rių bei pa­ti­ ki­mų ener­gi­jos šal­ti­nių.

Kal­bant apie Lie­tu­vą ir Bal­ti­jos re­gio­ną, tę­sia­me dia­lo­gą ir ban­do­me aiš­kin­tis, ko­kios yra ga­li­my­bės. Šios dis­ku­si­jos vyks­ta ir ES, svars­to­ma pa­sta­ty­ti re­gio­ni­nį su­skys­tin­tų­ jų du­jų ter­mi­na­lą. Lie­tu­va žen­gė pir­muo­sius žings­nius ti­riant ska­lū­nų du­jų iš­tek­lius, nu­ spren­dė sta­ty­tis su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­ lą, svars­to nu­ties­ti du­jo­tie­kį į Len­ki­ją – šie ir ki­ti pro­jek­tai yra po­zi­ty­vūs žings­niai.

Lie­tu­vos ir ki­tų ša­lių vy­riau­sy­bės tu­rės nu­ spręs­ti, kaip su­dė­lio­ti prio­ri­te­tus ir kaip juos įgy­ven­din­ti. Jung­ti­nės Vals­ti­jos yra lin­ku­sios ti­kė­ti, jog kad ir koks bū­tų pro­jek­tas, jis pri­va­lo bū­ti per­spek­ty­vus eko­no­miš­kai. Ga­li bū­ti ir ki­ to­kių ap­lin­ky­bių, jei­gu tie­ki­mo įsi­pa­rei­go­ji­mai tu­ri kri­ti­nę reikš­mę. Vy­riau­sy­bė ga­li im­tis ko nors, kas tu­rės pa­pil­do­mų iš­lai­dų, bet vy­riau­ sy­bės ar­ba gru­pės vals­ty­bių rei­ka­las spręs­ti, ką jos no­ri da­ry­ti. O Jung­ti­nės Vals­ti­jos ga­li pa­ siū­ly­ti po­li­ti­nę ir mo­ra­li­nę pa­ra­mą.

JAV ener­ge­ti­kos bend­ro­vės tu­ri daug ži­nių ir pa­tir­ties, jos ga­li pa­dė­ti vyk­dant tam tik­ rus pro­jek­tus.

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė JAV is­to­ri­jos ir tarp­tau­ti­nių san­ty­kių ba­ka­

– Ar jos yra pa­si­ry­žu­sios in­ves­tuo­ti į ener­ge­ti­kos pro­jek­tus Lie­tu­vo­je?

– Taip.

– Kai Lie­tu­va pa­si­sta­tys su­skys­tin­tų­jų du­jų ter­mi­na­lą, ar ji ga­li ti­kė­tis im­por­tuo­ ti ska­lū­nų du­jas iš Jung­ti­nių Vals­ti­jų?

– Ska­lū­nų du­jų eks­por­tas yra dis­ku­si­jų klau­ si­mas Jung­ti­nė­se Vals­ti­jo­se. Ne­se­niai bu­vo iš­duo­ta ant­ra li­cen­ci­ja bend­ro­vei eks­por­tuo­ ti du­jas. Ne­su ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos eks­per­tas, bet, kaip su­pran­tu, bend­ro­vė, ga­vu­si li­cen­ci­ ją, ga­li su­da­ry­ti bet ko­kias su­tar­tis, ku­rios jai at­ro­do eko­no­miš­kai nau­din­gos.

Tai­gi dvi eks­por­to li­cen­ci­jos jau iš­duo­tos, dar dėl ke­lių Ener­ge­ti­kos de­par­ta­men­tas šiuo me­tu svars­to. Ne­su gir­dė­jęs apie spe­ci­fin ­ ius geog­ra­fi­nius rei­ka­la­vi­mus, kur ga­li­ma eks­ por­tuo­ti tas du­jas, to­dėl neat­me­tu ga­li­my­bės, kad jos ga­lė­tų ke­liau­ti ir į Lie­tu­vą. Bet tai pri­ klau­sys nuo eko­no­mi­nių su­si­ta­ri­mų.

– Ru­si­jos for­muo­ja­ma Eu­ra­zi­jos są­jun­ ga atei­ty­je ga­lė­tų tap­ti nau­ju geo­po­li­ti­ niu žai­dė­ju. Kaip tai ga­li at­si­liep­ti Ry­tų ir Vi­du­rio Eu­ro­pos sau­gu­mui?

– Ne­su tik­ras, ar ga­li­ma įžvelg­ti tie­sio­gi­nį ry­šį tarp įsteig­tos Mui­tų są­jun­gos ir Ry­tų bei Vi­du­ rio Eu­ro­pos sau­gu­mo. Vals­ty­bės tu­rės pa­čios spręs­ti, ar jos no­ri da­ly­vau­ti šio­je są­jun­go­ je. Jung­ti­nės Vals­ti­jos ma­no, kad orien­ta­ci­ja į Va­ka­rus tu­ri aiš­kių pra­na­šu­mų. ES per Ry­tų par­tne­rys­tę stip­ri­na ry­šius su to­kio­mis vals­ ty­bė­mis, kaip Uk­rai­na ir Mol­do­va, taip pat su Kau­ka­zo re­gio­nu. JAV re­mia šias pa­stan­gas.

Mes sten­gia­mės ge­rin­ti san­ty­kius su Ru­si­ ja, ku­rie ga­na komp­li­kuo­ti. Yra sri­čių, ku­rio­se sėk­min­gai dir­ba­me kar­tu, – tai Ira­no ir Šiau­rės Ko­rė­jos klau­si­mai, taip pat klau­si­mai, su­si­ję su Af­ga­nis­ta­nu, įskai­tant Šiau­ri­nį ap­rū­pi­ni­mo ke­lią. Ne­se­niai per Ark­ties ta­ry­bos su­si­ti­ki­mą Šve­di­jo­je taip pat sėk­min­gai dir­bo­me su ru­sais spręs­da­mi šio re­gio­no klau­si­mus.

Ki­tos sri­tys la­biau komp­li­kuo­tos. Jung­ti­ nėms Vals­ti­joms su­si­rū­pi­ni­mą su­kė­lė Ru­si­jos priim­ti įsta­ty­mai, ku­rie ri­bo­ja ne­vy­riau­sy­bi­ nių or­ga­ni­za­ci­jų veik­lą. Tu­ri­me ne­su­ta­ri­mų dėl to, kaip bu­vo tvar­ko­ma Ser­ge­jaus Mag­ nic­kio (2009 m. Mask­vos ka­lė­ji­me mi­ru­sio

lau­ro bei stra­te­gi­nių stu­di­jų ma­gist­ro laips­nį įgi­jęs B.R.Hart­ley dip­lo­ma­ti­nę tar­ny­bą pra­dė­ jo 1981 m.

Dirb­da­mas Eu­ro­pos ša­ly­se įgi­jo daug pa­tir­ ties Se­no­jo že­my­no sau­gu­mo sri­ty­je.

Nuo per­nai spa­lio ei­na JAV vals­ty­bės sek­re­ to­riaus pa­ta­rė­jo pa­va­duo­to­jo Eu­ro­pos ir Eu­ra­ zi­jos klau­si­mais pa­rei­gas.

Jis ku­ruo­ja JAV dvi­ša­lius san­ty­kius su Šiau­ rės, Bal­ti­jos ša­li­mis ir Vi­du­rio Eu­ro­pos vals­ty­ bė­mis.

tei­si­nin­ko – red. pa­st.) by­la, ir Kong­re­sas ga­na aiš­kiai dėl to pa­si­sa­kė. Mū­sų po­zi­ci­jos taip pat ne­su­ta­po Si­ri­jos klau­si­mu. Vals­ty­bės sek­re­to­rius Joh­nas Ker­ry ir Ru­si­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras Ser­ge­jus Lav­ro­vas ak­ty­viai dėl to dis­ku­ta­vo, ir mes ti­ki­mės, kad Ant­ro­ sios Že­ne­vos kon­fe­ren­ci­jos per­spek­ty­vos at­ neš vai­sių bei pra­dės nau­ją po­li­ti­nį pro­ce­są, pa­dė­sian­tį iš­spręs­ti šią tra­giš­ką si­tua­ci­ją.

Ru­si­ja yra tarp­tau­ti­nės bend­ruo­me­nės na­ rė, su ku­ria tu­ri­me bend­ra­dar­biau­ti. Ir mes sten­gia­mės tai da­ry­ti taip: pa­lie­ka­me at­vi­ ras du­ris san­ty­kiams ge­rin­ti, bet kar­tu gi­na­ me sa­vo in­te­re­sus bei ver­ty­bes.

– Ko­kių lū­kes­čių tu­ri Jung­ti­nės Vals­ti­jos dėl Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES? – Mes svei­ki­na­me Lie­tu­vą pri­sii­mant šią at­ sa­ko­my­bę. Sėk­min­gai dir­bo­me su Lie­tu­va, kai ji pir­mi­nin­ka­vo Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ ra­dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jai bei De­mok­ra­ti­ jų bend­ri­jai.

Ma­no­me, kad Lie­tu­vos nu­sta­ty­ti pir­mi­nin­ ka­vi­mo prio­ri­te­tai – Ry­tų par­tne­rys­tė, ener­ ge­ti­nis sau­gu­mas, Bal­ti­jos re­gio­ni­nis pla­ nas ir ES sie­nų sau­gu­mas – yra svar­būs. Jau esa­me šiek tiek kal­bė­ję apie Uk­rai­ną bei Ry­tų par­tne­rys­tę, ener­ge­ti­nį sau­gu­mą ir ti­ki­mės, kad Lie­tu­va ly­giai taip pat rim­tai bei at­sar­ giai at­liks sa­vo pa­rei­gą, kaip per anks­tes­nius pir­mi­nin­ka­vi­mus. Lin­ki­me jai sėk­mės ir, ne­ bū­da­mi ES na­riai, pa­dė­si­me siek­ti jos tiks­lų, kuo ga­lė­si­me.

Visą interviu skaitykite portale www.diena.lt

Pa­gy­ros: aukš­tas JAV pa­rei­gū­nas B.R.Hart­ley pa­brė­žė, kad Lie­tu­va, kaip ir ki­tos re­gio­no vals­ty­bės, jau ne­bė­ra ta, ku­rios sau­gu­mas už­tik­

ri­na­mas, o ta, ku­ri jį už­tik­ri­na.

JAV am­ba­sa­dos Lie­tu­vo­je nuo­tr.

12

birželio 13–19, 2013

lietuva diena.lt/naujienos/lietuva

Lietuvos kaimui – parama žaliosios politikos plėtrai Gvidas Karčinskas g.karcinskas@diena.lt

Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama kaimą keičia neatpažįstamai. O štai besirengiant naujajai ES paramos finansinei perspektyvai ir sėkmingai daugelį programų įgyvendinusio miškininkystės sektoriaus laukia naujovės: keisis kai kurios finansavimo kryptys, apimtis, o didžiausias dėmesys bus skiriamas žaliajai politikai. Svarbi žinia miško savininkams: viliamasi, kad paramos dydžiai smarkiai keistis neturėtų.

Jau grei­tai pra­si­ dėsian­tis pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES Ta­ry­bai įkarš­tis vald­žios at­ sto­vams ato­stogų planų ne­su­jaukė.

Dau­gu­ma jų poilsį pla­nuo­ja rugpjūtį – tą mėnesį pa­pras­tai ato­sto­gau­ja­ma ir ES ins­ti­tu­ci­jo­se.

Jūra: prem­je­ras A.But­ke­vi­čius pa­pra

Paskubėję dar spės gauti paramą

Baigiantis 2007–2013 m. ES paramos programai, skirtai Lietuvos kaimo plėtrai, rezultatai miškininkystės sektoriuje džiuginantys: didžioji dalis priemonių buvo įgyvendintos sėkmingai. Tai byloja ir beveik išsekę paramos likučiai.

Tiesa, parama skirtingose programose išseko dėl skirtingų priežasčių – ir dėl milžiniško populiarumo, ir priešingai – dėl potencialių paramos gavėjų pasyvumo, kai lėšas teko išdalyti kitoms paramos kryptims.

Sėkmingai veikusios programos: „Mažos ekonominės vertės medynų ir krūmynų pertvarkymas bei jaunuolynų ugdymas“, „Miško kirtimo, apvaliosios medienos ir biokuro ruošos modernizavimas“, „Miškų ekonominės vertės didinimas“, „Miškų infrastruktūros gerinimas“, „Stichinių nelaimių ir gaisrų paveiktų miškų atkūrimas, jų prevencija“.

Tarp mažiau populiarių programų buvo „Natura 2000“, „Miškų aplinkosaugos išmokos“ (išmokos miško savininkams už tai, kad šie nekerta miško, nors turi tam reikiamus leidimus), jų lėšos buvo perskirstytos kitoms programoms.

Pasak Žemės ūkio ministerijos specialistų, natūralu, kad greitai iš miško uždirbti siekiantys asmenys, apskaičiavę naudą, renkasi ne saugoti mišką, o iškirtę teritoriją plynai parduoti medieną.

Viena sėkmingiausių paramos priemonių, susijusi su miškų įveisimu, priežiūra ir apsauga. Nuo 2010-ųjų ši priemonė patyrė tikrą bumą – 2011-aisiais ir 2012-aisiais vis buvo prašoma papildyti skirtas lėšas, o šiuo metu dėl didelio paraiškų skaičiaus netgi teks vykdyti atrankas.

Dar viena 2007–2013 m. itin išpopuliarėjusi priemonė – „Pelno nesiekiančios investicijos miškuose“. Ja pasinaudoti gali tiek privačių miškų savininkai, tiek ir valstybės miškų valdytojai. Ji leidžia didinti miškų ekologinę ir estetinę vertę – pagal šią priemonę remiamas miškų ekologinių ir rekreacinių funkcijų kaimo vietovėse atkūrimas, išsaugojimas ir plėtra.

pailsė­ti.

Nauda: miškų įveisimas, priežiūra ir jų apsauga – viena sėkmingiausių

paramos priemonių.

Populiariausia – sodinti mišką

Pasak Gedimino Mažeikos, Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento Kompensacijų ir investicijų skyriaus vyriausiojo specialisto, viena galimų miško įveisimo programos populiarumo priežasčių – paprastesnė paramos gavimo tvarka, kai nebereikia pagrįsti faktinių miško įveisimo išlaidų, užtenka įgyvendinti sodinimo normatyvus, o pagal apskaičiuotą vidutinę sodinukų ir sodinimo darbų kainą padengiama 70 proc. išlaidų.

Populiariausi iš želdinių, be abejo, ąžuolai. Už hektaro jų įveisimą palankioje ūkininkauti vietovėje numatyta parama – apie 14 tūkst. litų, jei vietovė ūkininkauti nepalanki – 16,1 tūkst. litų. Taip pat kasmet penkerius metus gaunama po 2,2 tūkst. litų už miško priežiūrą ir apsaugą. „Tačiau su ąžuolais reikėtų elgtis atsargiai, nors didžiausios išmokos ir skiriamos būtent ąžuolynui įveisti, sodinant ne mažiau nei 2500 ąžuolų viename hektare. Žmonės puldavo jų sodinti, tačiau neretai tai nepasiteisindavo, ąžuolai neprigydavo, tada jie sodindavo kitus medžius. Kita problema – trūksta ąžuolų sodinukų. Žmonės prisiprojektuoja, o tada trejus metus laukia sodinukų, vis prašo pratęsti projektą ar net pakeisti. Teoriškai galima rasti galimybių įvežti sodinukus iš užsienio, įrodant, kad sėkla lietuviška, tačiau miškininkystės institutas itin saugo lietuviškų ąžuolų genofondą“, – sakė G.Mažeika.

G.Mažeika pripažino, kad baigiant išsekti daugelio programų paramai gautoms paraiškoms teks taikyti atranką, t. y. pirmumo kriterijus. O pirmumas teikiamas pareiškėjams, kurie iki tol nėra gavę ES

Tomo Raginos nuotr.

investicinės paramos žemės ūkio ir kaimo plėtrai (išskyrus priemonę, kuria buvo remiamas asbestinių stogų keitimas), taip pat prioritetas prieš urėdijas, įmones, asociacijas teikiamas ir paraiškas pateikusiems fiziniams asmenims. Labiau skatinamos inovacijos, didesnė tikimybė gauti paramą yra mažiau ūkininkauti palankioms vietovėms.

Pirmumas kai kur teikiamas ir miškų savininkų asociacijoms.

Nauja programa – iki metų galo

Šiuo metu Bendrijos narės su Europos Komisija aktyviai derina 2014–2020 m. Kaimo plėtros reglamentą, t. y. pagrindinį dokumentą, kuris nulems, kaip bus paskirstyta parama minėtu laikotarpiu. Tikimasi, kad šį dokumentą pavyks priimti Lietuvai pirmininkaujant ES, t. y. dar iki šių metų pabaigos.

Kol kas aiškios tik gairės: Europa dar labiau skatins žaliąją politiką – agroaplinkosaugą, ekologiją, klimato kaitos mažinimo programas. „Derėtasi, kad urėdijos toliau gautų paramą, tačiau kol kas ketinama jos urėdijoms atsisakyti“, – sakė G.Mažeika. Planuojama, kad investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą bus sujungtos į vieną priemonę, kuri turės daug krypčių. Taip pat geros naujienos planuojantiems atsodinti miškus – ateityje yra planų miškų įveisimo išlaidas finansuoti 100 proc., o dabar galiojančias penkerių metų išmokas už įveistą mišką ir jo priežiūrą pailginti iki dešimties metų. www.kaimesypsenudaugeja.lt – PR užeik, pamatyk, pasirodyk...

Pir­mi­nin­ka­vi ato­stogų plan Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Sei­mo pir­mi­nin­kas žais golfą

Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­las rugpjū­čio 15 d. vyks į kon­fe­ren­ciją Gren­lan­di­jo­je, tad sa­ko ato­sto­gau­ sian­tis ar­ba sa­vaitę prie­š tai, ar­ba po to. Tiks­liai ato­stogų gra­fik ­ o V.Ged­ vi­las teigė dar ne­sup­la­navęs, ta­čiau norėtų trum­pai ištrūk­ti į už­sienį. „Rugpjūtį ban­dy­siu gal sa­vai­tei kur nors iš­va­žiuo­ti, dau­giau kaip ir ne­tu­riu ato­stogų. Pla­nuo­ju sa­vai­ tei į už­sienį, dar neap­sisp­rend­žiau kur, Eu­ro­po­je kur nors. O gal ir vie­ toj būsiu, gal ir nie­kur neiš­va­žiuo­ siu“, – svarstė Sei­mo pir­mi­nin­kas.

Pak­laus­tas, ar tu­ri tra­di­cijų, kaip leis­ti ato­sto­gas, V.Ged­vi­las pa­sa­ ko­jo vi­suo­met lais­vu me­tu žaid­ žian­tis golfą. „Kiek galė­siu va­sarą, kiek lai­kas leis, golfą žai­siu. Mėgstu žais­ti, tai se­na ma­no aist­ra. Pap­ras­tai žaid­žiu sos­tinė­je gol­fo klu­be ar­ba Eu­ro­pos geog­ra­fi­nia­me cent­re. Dar kar­ tais Klaipė­do­je, kar­tais var­žy­bos vyks­ta, tai ir var­žy­bo­se da­ly­vau­ju.

Pag­rin­di­nis da­ly­kas, kai lais­vo lai­ ko tu­riu, tai spor­tuo­ju – ar­ba krep­ ši­nis, ar­ba fut­bo­las, ar­ba gol­fas“, – at­skleidė po­li­ti­kas.

Sei­mo pir­mi­nin­ko tei­gi­mu, dau­ gu­ma mi­nistrų poil­siaus būtent rugpjūtį, kai tai da­ro ir ES ins­ti­ tu­cijų at­sto­vai. Ta­čiau liepą, pa­sak V.Ged­vi­lo, dar teks pa­si­dar­buo­ti iš pe­ties. „Liepą dar vyks dar­bai, lie­pos 4 d. bus pa­sku­ti­nis po­sėdis Sei­me, iš­kil­min­gas pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai ati­da­ry­mas, at­va­žiuos la­ bai daug sve­čių iš Eu­ro­pos Par­la­ men­to. Be to, dar ki­ti pa­ruo­šia­mie­ji pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bai vyks liepą, turė­sim dar­bo“, – sakė Sei­mo pir­ mi­nin­kas.

Prem­je­ras – į pa­jūrį

Ke­lių sa­vai­čių ato­sto­gas rugpjū­ tį pla­nuo­ja ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius. Ta­čiau ko­kią ke­lionės kryptį jis pa­si­rinks, dar neaiš­ku. „Pap­ras­tai sa­vaitę prem­je­ras pra­leis­da­vo Lie­tu­vos pa­jūry­je, tad ti­ki­ma­si, kad ir šie­met pa­vyks da­ lį ato­stogų lai­ko pailsė­ti Lie­tu­vo­ je. Ki­ta da­lis ato­stogų pla­nuo­ja­ma už­sie­ny­je, Eu­ro­po­je, ta­čiau kol kas dar ne­ga­li­me įvar­dy­ti, ku­rio­je ša­ ly­je“, – in­for­ma­vo Mi­nist­ro pir­mi­ nin­ko spau­dos tar­ny­ba.

Vy­das Ged­vi­las:

Kiek galė­siu va­sarą, kiek lai­kas leis, golfą žai­siu. Mėgstu žais­ti, tai se­na ma­no aist­ra.

Ap­lin­kos mi­nist­ras Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis ti­ki­no ir per ato­sto­gas neuž­mir­šian­tis, kad Lie­tu­vos lau­kia pir­mi­nin­ka­vi­mas ES Ta­ry­bai, tad to­li neiš­vyks – jei­gu pri­reiktų grįžti. „Ti­kiuo­si, bent po­ros sa­vai­čių ato­sto­gos bus. <...> Bet jei­gu bus, tai nea­be­jo­ti­nai Lie­tu­vo­je, su ga­ li­my­be bet ku­rią aki­mirką, jei tik reiks, grįžti. Šiaip visą laiką mes su žmo­na ato­sto­gau­ja­me Lie­tu­vo­ je – ke­letą sa­vai­čių kai­mo so­dy­bo­ je. Ar­ba esa­me buvę Pa­lan­go­je, to­ liau nuo tos cent­rinės gatvės, kur ra­miau, ma­žiau žmo­nių, triukš­mo.

Tai to­kie po­lėkiai, po­mėgiai neeg­ zo­ti­niai“, – kalbė­jo V.Ma­zu­ro­nis.

Lai­ky­sis senų tra­di­cijų

Kultū­ros mi­nist­ras Šarū­nas Bi­ru­ tis ato­sto­gaus ir bir­želį, ir rugpjūtį.

13

birželio 13–19, 2013

lietuva

26p.

Dailininkė A.Tornau: menininkas – egoistiška profesija.

In­ter­pe­lia­ci­ja ­ mi­nist­rui Opo­zi­ci­nis Li­be­ralų sąjūdis trečiadie­ nį pa­skelbė ini­ci­juo­jan­tis in­ter­pe­lia­ ciją svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nist­rui so­ cial­de­mok­ra­tui Vy­te­niui Po­vi­lui And­ riu­kai­čiui. In­ter­pe­lia­ci­jos teks­te dau­ giau­sia klau­simų mi­nist­rui už­duo­da­ ma dėl jo pa­si­sa­kymų prie­š pri­vatųjį me­di­ci­nos sek­to­rių, ke­lia­ma klau­si­mų ir dėl ko­man­dos na­rių tin­ka­mu­mo ei­ti šias pa­rei­gas.

as­tai ato­sto­gau­ja Lie­tu­vos pa­jūry­je, todėl tikė­ti­na, kad ir šie­met jis vyks ten Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

­ as ES m ų ne­su­ga­di­no Mi­nist­ro tei­gi­mu, poil­sio sa­vaitė­ mis jis lai­ky­sis per daug metų at­ si­ra­du­sių ato­stogų tra­di­cijų. „Bir­želį sa­vaitė­lei skri­sim su šei­ ma į Kretą. Li­ku­sios ato­sto­gos – rugpjū­čio pra­džio­je. Tai Lie­tu­vo­je, kai­me, Ni­do­je, Kur­šių ma­rių re­ga­ to­je tra­di­ciš­kai da­ly­vau­ju. To­kia tra­ di­ci­ja jau 20 metų – Kur­šių ne­ri­jo­je.

Tai Ni­dos džia­zo fes­ti­va­lis, Kur­šių ma­rių re­ga­ta, te­ni­sas. Ir pa­skui sa­ vaitė kai­me“, – sakė Š.Bi­ru­tis.

Apie ato­stogų pla­nus pa­klaus­ tas Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ jai va­do­vau­jan­tis Vy­te­nis Po­vi­las And­riu­kai­tis ne­daug­žod­žia­vo. Tik at­skleidė, kad poil­siaus lie­pos pa­ bai­go­je ir į už­sienį ne­vyks. „Dar ne­ži­nau, ži­nau, kad lie­pos pa­bai­go­je, bet tiks­liai ne­ga­liu dar pa­sa­ky­ti. Būsiu tik Lie­tu­vo­je, gal pa­vyks ko­kią sa­vaitę kaip vi­sa­da su bai­darė­mis“, – teigė V.P.And­ riu­kai­tis.

E.Ma­siu­lis rink­sis pa­jūrį

Vie­nas opo­zi­ci­jos ly­de­rių Li­be­ralų sąjūdžio pir­mi­nin­kas Eli­gi­jus Ma­ siu­lis sakė kol kas jo­kių ke­lio­nių bi­ lietų ne­tu­rin­tis, o ato­sto­gas grei­ čiau­siai su šei­ma leis Lie­tu­vo­je. „Šiais me­tais kaip nie­kad ne­tu­ ri­me ko­kių nors konk­re­čių planų. <...> Kol kas į už­sienį va­žiuo­ti ne­

pla­nuo­ja­me, bet neat­me­ta­me to­kio va­rian­to, gal su­gal­vo­si­me ką nors ku­riam nors sa­vait­ga­liui. O šiaip tra­di­ciš­kai – sa­vaitę Ni­do­je būsi­ me maž­daug lie­pos pabaigoje–rug­ pjūčio pra­džio­je, vyks Kur­šių ma­rių re­ga­ta, tru­putį pa­bu­riuo­si­me ir sa­ vaitę su šei­ma pa­būsi­me Ni­do­je. O dau­giau, ka­dan­gi pa­ts iš Klaipė­dos esu, tai tam kraš­te lai­ky­siuo­si. Kol kas ne­tu­ri­me nei bi­lietų, nei ko­kių nors ke­lia­la­pių, nes neaiš­kus gra­fi­ kas, ka­da žmo­na galės. Tad jei at­si­ ras ga­li­mybė, gal ir išlėk­si­me trum­ pam“, – pa­sa­ko­jo E.Ma­siu­lis.

Li­be­ra­las sakė­si esąs už­kietėjęs žve­jys, tad la­biau­siai jį trau­kia su van­de­niu su­si­ju­sios pra­mo­gos. Taip pat, jei pa­vyks, E.Ma­siu­lis neat­me­ ta ga­li­mybės nu­vyk­ti stebė­ti ša­lies krep­ši­nio rink­tinės žai­di­mo. „Dar va­rian­tas – rugsė­jo pra­ džio­je, prie­š pra­si­de­dant Sei­mo se­si­jai, galbūt nu­va­žiuo­ti į Eu­ro­ pos krep­ši­nio čem­pio­natą Slovė­ni­ jo­je. Ga­na ne­to­li vyks­ta, tai Lie­tuvą pa­lai­ky­ti, ko­kias ke­lerias var­žy­bas pa­žiūrė­ti“, – sakė E.Ma­siu­lis.

O ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­ kaitė, kaip ir anks­tes­niais me­tais, ato­sto­gau­ti ne­ke­ti­na. Pag­rin­di­nis to­ kio spren­di­mo mo­ty­vas – ša­lies va­ do­vo ato­stogų ne­nu­ma­to Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­to įsta­ty­mas.

Sir­ga­lius: li­be­ra­las E.Ma­siu­lis neat­me­ta ga­li­mybės vyk­ti stebė­ti ša­lies

krep­ši­nio rink­tinės žai­di­mo.

Al­gir­do Ku­bai­čio / BFL nuo­tr.

43-ią

vietą

uži­ma Lie­tu­va pa­gal „Pa­sau­linį tai­kos in­deksą 2013“.

14

birželio 13–19, 2013

ekonomika

Atos­to­gau­ti pi­giau – pas kai­my­nus Atos­to­gos Lie­tu­vos pa­jū­ry­je va­sa­ros se­zo­nu tam­pa tik­ra pra­ban­gos pre­ke, ku­riai iš­lai­dau­ti ga­li tik ne­skai­ čiuo­jan­tys pi­ni­gų. To­dėl pa­sta­ruo­ju me­tu vis dau­giau lie­tu­vių dai­ro­si į ša­lių kai­my­nių Bal­ti­jos jū­ros pa­kran­ tę, nes kir­tus Lie­tu­vos sie­ną poil­sis pa­jū­ry­je ga­li ge­ro­kai at­pig­ti.

Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt

Kai­nos iš­si­pu­čia

Bal­ti­jos pa­jū­rio trau­ka ne­nu­ga­li­ma. Šven­tą pa­rei­gą bent kar­tą nu­vyk­ti prie Lie­tu­vos kran­tus ska­lau­jan­čios jū­ros jau­čia daž­nas lie­tu­vis. Vis dėl­ to pa­sta­rai­siais me­tais šios iš­vy­kos ne­re­tai ap­kars­ta. Pa­sit­ry­nus žmo­ nių knibž­dė­ly­ne ir iš­lei­dus nea­dek­ va­čią su­mą pi­ni­gų iš­sva­jo­ta­sis poil­ sis virs­ta var­gu ar net tik­ra kan­čia.

Va­sa­rą iš­si­ruo­šus į Lie­tu­vos pa­ jū­rį teks su­si­tai­ky­ti su fak­tu, kad pi­ni­gi­nę rei­kės at­ver­ti pla­čiai. Pa­ vyz­džiui, dvi­vie­tį kam­ba­rį Pa­lan­ gos vieš­bu­čiuo­se se­zo­no me­tu var­ gu ar pa­vyks ras­ti pi­giau nei už ke­lis šim­tus li­tų, Ni­do­je ar Juodk­ran­tė­je kai­nos ga­li bū­ti dar di­des­nės. Ži­no­ma, kai­nas dik­tuo­ja pa­klau­ sos ir pa­siū­los dės­niai. Štai Pa­lan­ go­je ofi­cia­liai yra apie 14 tūkst. nak­vy­nės vie­tų, o, įvai­riais neo­fi­ cia­liais duo­me­ni­mis, ge­rais sa­vait­ ga­liais ku­ror­te ap­si­sto­ja bent 6 ar 7 kar­tus dau­giau poil­siau­to­jų. Ne­ sun­ku nu­spė­ti, kad vi­si šie žmo­nės ap­si­sto­ja ne­le­ga­lias ap­gy­ven­di­ni­ mo pa­slau­gas siū­lan­čių pa­lan­giš­ kių būs­tuo­se. Ta­čiau įsi­bė­gė­jus va­ sa­rai sun­ku gau­ti ir to­kią nak­vy­nės vie­tą, o nuo­mos kai­na be­pro­tiš­kai iš­si­pu­čia.

Kai­nos kan­džio­ja­si ir pa­jū­rio ka­ vi­nė­se. Pa­vyz­džiui, už pa­pras­čiau­ sią kar­bo­na­dą, ku­ris Vil­niu­je die­ nos pie­tų me­tu kai­nuo­ja apie 10 li­tų, Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­ vė­je teks pa­klo­ti apie 25 li­tus, pa­ pra­šius gry­bų pa­da­žo keps­nys pa­ brangs dar 5 li­tais.

Nie­ko nuo­sta­baus – smul­kie­ji mū­sų pa­jū­rio vers­li­nin­kai jau se­ niai ne­sio­rien­tuo­ja į lie­tu­viš­kas ki­ še­nes, nes mū­sų tau­tie­čiai be­su­da­ ro vos treč­da­lį į Lie­tu­vos ku­ror­tus at­vyks­tan­čių lan­ky­to­jų. Dau­gu­mą pa­ja­mų pa­jū­rio vers­li­nin­kams su­ ne­ša ru­sai, vo­kie­čiai ar skan­di­na­ vai, ku­rie kiek­vie­no cen­to ato­sto­ gau­da­mi ne­skai­čiuo­ja.

Tad va­sa­rą siau­ras Lie­tu­vos pa­ jū­rio ruo­žas virs­ta dau­gia­kal­biu pra­ga­ru, kur ke­lią iki Bal­ti­jos jū­ros ban­gų ten­ka skin­tis al­kū­nė­mis, už pra­stą mais­tą mo­kė­ti bai­sius pi­ ni­gus ir glaus­tis Pa­lan­gos bo­bu­čių pa­lė­pė­se.

Dėl to vis dau­giau lie­tu­vių ap­si­ žval­go, kad Bal­ti­jos jū­ra ska­lau­ja ne tik mū­sų ša­lies pa­kran­tę, ir ato­sto­ goms ren­ka­si kai­my­nių Lat­vi­jos bei Len­ki­jos pa­jū­rio ku­ror­tus. Tie­sa, pir­mą­ją lie­tu­viai, ypač gy­ve­nan­tys šiau­ri­nė­je ša­lies da­ly­je, at­ra­do jau se­no­kai, o ant­ro­ji di­des­nį su­si­do­ mė­ji­mą pra­dė­jo kel­ti tik pa­sta­rai­ siais me­tais. Ta­čiau vi­sai ne be rei­ ka­lo, nes ato­sto­gau­ti pas kai­my­nus daž­nu at­ve­ju ne tik įdo­miau, bet ir ge­ro­kai pi­giau.

Lie­tu­vos pa­jū­rio ruo­žas virs­ta dau­ gia­kal­biu pra­ga­ru, kur ke­lią iki Bal­ti­jos jū­ros ban­gų ten­ka skin­tis al­kū­nė­mis.

Iš­lai­dos kur kas ma­žes­nės

Pen­kis kar­tus nei Lie­tu­vo­je il­ges­nis Lat­vi­jos pa­jū­rio ruo­žas la­biau­siai trau­kia ty­los ir ra­my­bės ieš­kan­ čius lie­tu­vius, ku­rie pa­plū­di­my­je ne­no­ri trin­tis šo­nais su kai­my­nais ir klau­sy­tis iš kiek­vie­nos ka­vi­nės sklin­dan­čios daž­niau­siai ne pa­čios ge­riau­sios mu­zi­kos.

Lat­vi­jo­je ne­si­kan­džio­ja ir kai­ nos. Pa­vyz­džiui, ant jū­ros kran­to sto­vin­tį me­di­nį na­mu­ką ša­lia vie­ no po­pu­lia­riau­sių Lat­vi­jos Lie­po­ jos ku­ror­tų ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už 170 li­tų pa­rai. To­kia­me na­mu­ke ga­li nak­vo­ti pen­ki še­ši žmo­nės, ja­ me yra tua­le­tas, du­šas, pir­tis, vie­ ta mais­to ga­my­bai. Ne­di­de­lio bu­ to nuo­ma to­je pa­čio­je Lie­po­jo­je at­sieis apie 70 li­tų už pa­rą, še­šia­ vie­čiai apar­ta­men­tai ne to­kiuo­

se po­pu­lia­riuo­se ku­ror­tuo­se kaip Vents­pi­lis ar Ruo­ja kai­nuos tik pu­ sant­ro šim­to li­tų už pa­rą. Pa­lan­go­ je ar Ni­do­je už to­kius būs­tus tek­tų pa­klo­ti ma­žiau­siai tris ke­tu­ris kar­ tus dau­giau.

Kur kas bran­ges­nė nak­vy­nė di­ džiau­sia­me ir po­pu­lia­riau­sia­me Lat­vi­jos ku­ror­te Jūr­ma­lo­je. Šia­me tur­tin­gų ru­sų pa­mėg­ta­me mies­ te kai ku­rie vieš­bu­čiai siū­lo apar­ ta­men­tų, kai­nuo­jan­čių net iki po­ ros tūks­tan­čių eu­rų už pa­rą. Ta­čiau kai­no­mis, pra­mo­gų kie­kiu ir ru­sų tu­ris­tų skai­čiu­mi Pa­lan­gą pri­me­ nan­ti Jūr­ma­la – išim­tis Lat­vi­jos pa­jū­ry­je, ku­rio pu­šy­nuo­se ap­stu sto­vyk­lau­ti su pa­la­pi­nė­mis spe­ cia­liai pri­tai­ky­tų sto­vyk­la­vie­čių. Jų tiek daug, kad šiek tiek pa­va­žia­vus pa­jū­riu vie­ną ga­li­ma ras­ti vi­siš­kai tuš­čią. Už ga­li­my­bę ant Bal­ti­jos jū­ros kran­to mė­gau­tis vi­siš­ka ra­ my­be teks su­mo­kė­ti vos po­rą la­tų, ku­riuos va­ka­rais su­ren­ka pa­kran­tę pri­žiū­rin­tys lat­vių pa­rei­gū­nai. Į Lat­vi­ją – ra­my­bės

„La­bai mėgs­tu Ni­dą, ta­čiau ten vyks­tu tik ru­de­nį, va­sa­ros se­zo­ nui jau pa­si­bai­gus. Vi­sų pir­ma, ne­ma­tau pra­smės per ke­lias die­ nas iš­leis­ti tiek pi­ni­gų, kiek rei­kė­ tų sa­vait­ga­liui ku­rio­je nors Eu­ro­pos sos­ti­nė­je, įskai­tant ir pi­gių skry­ džių bend­ro­vės bi­lie­to kai­ną. Ant­ ra, ne­su mi­nios ir triukš­min­gų pra­ mo­gų mė­gė­jas, tad Lie­tu­vos pa­jū­ris va­sa­rą ma­nęs ne­ža­vi“, – prie­žas­ tis, ko­dėl prieš ke­le­tą me­tų žvilgs­ nį nu­krei­pė į kai­my­nę Lat­vi­ją, var­ di­jo vil­nie­tis Au­gus­tas.

Paš­ne­ko­vas pa­sa­ko­jo, kad pir­ miau­sia su drau­gais nu­spren­dė iš­ ban­dy­ti vi­sai gre­ta Lie­tu­vos sie­nos esan­tį Pa­pės mies­te­lį. Šis mies­te­lis jau se­niai vir­tęs lie­tu­viš­ku bas­tio­ nu. Ab­so­liu­ti dau­gu­ma poil­siau­to­ jų čia at­vyks­ta iš mū­sų ša­lies, at­ si­skai­ty­ti už pa­slau­gas ar pre­kes par­duo­tu­vė­je ga­li­ma li­tais, o vie­ tos gy­ven­to­jai pui­kiai kal­ba lie­tu­ viš­kai.

„Na, iš­leis­ti daug pi­ni­gų Pa­ pė­je ne­pa­vyks. Nak­vy­nė čia pi­gi, žmo­gui išei­na apie 20–30 li­tų už pa­rą, o dau­giau iš­lai­dau­ti tie­siog nė­ra kur. Esu gir­dė­jęs juo­kau­jant, kad di­džiau­sia pra­mo­ga Pa­pė­je – pra­mo­gų ne­bu­vi­mas. Ta­čiau ke­ lias die­nas ra­miai pa­va­sa­ro­ti ant jū­ros kran­to su drau­gų kom­pa­ni­ ja – tai idea­li vie­ta“, – tei­gė Au­ gus­tas.

Vi­są Lat­vi­jos pa­jū­rį vė­liau iš­nar­ šęs vy­ras pa­sa­ko­jo įsi­ti­ki­nęs, kad tai pui­ki ša­lis trum­pai ato­sto­gų iš­ vy­kai, kai vyk­ti kur nors to­liau nė­ ra lai­ko ar pi­ni­gų, o jū­ros trau­ka vis tiek nu­ga­li.

gin­ti su Pa­lan­ga, kai­nuo­ja juo­kin­ gai ma­žai.

Pa­vyz­džiui, tri­jų ar ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­ty­je Gdans­ke dvi­vie­tis kam­ba­rys kai­nuo­ja apie 40–60 eu­rų už pa­rą. O už tą pa­čią kai­ną dar gau­si­te pus­ry­čius, dau­ gu­ma vieš­bu­čių siū­lo ir ga­li­my­ bę nau­do­tis pir­ti­mi, bur­bu­li­nė­mis vo­nio­mis, ki­to­mis pa­slau­go­mis.

Pap­ras­tes­niuo­se vieš­bu­čiuo­se ga­ li­ma ras­ti ir dvi­vie­čių kam­ba­rių už 20 eu­rų, o nak­vy­nės pa­slau­gas tei­ kian­tys vie­tos gy­ven­to­jai už kam­ ba­rį pa­pra­šys 20–30 zlo­tų (maž­ daug 16–24 li­tų).

Oras iš­vy­kos ne­su­ga­di­na

Su­do­mi­no fil­mu­kas

Paš­ne­ko­vas tei­gė, kad šią va­sa­rą ke­ti­na vyk­ti į prie­šin­gą pu­sę ir ap­ lan­ky­ti Bal­ti­jos pa­kran­tę Len­ki­jo­ je. „Ma­nau, Len­ki­jo­je bus ma­žiau gu­lė­ji­mo pa­plū­di­my­je ir dau­giau iš­vy­kų po tu­ris­ti­nius ob­jek­tus, nes len­kų ku­ror­ti­niai mies­tai yra ga­na di­de­li ir pa­žiū­rė­ti juo­se yra ką. Tad iš­lai­dų bus dau­giau. Ta­ čiau, kiek te­ko do­mė­tis nak­vy­nės kai­no­mis, Len­ki­jo­je jos ge­ro­kai ma­žes­nės nei pas mus“, – tei­gė Au­gus­tas.

Jis juo­kė­si ta­pęs len­kų rek­la­mos au­ka, nes kai praė­ju­siais me­tais Len­ki­jo­je ir Uk­rai­no­je vy­ko Eu­ro­ pos fut­bo­lo čem­pio­na­tas, per te­ le­vi­zi­jų trans­lia­ci­jas bu­vo ro­do­ mi trum­pi fil­mu­kai apie mies­tus, ku­riuo­se vy­ko var­žy­bos. To­kia­ me fil­mu­ke ypač įspū­din­gai at­ro­ dė ant Bal­ti­jos jū­ros kran­to įsi­kū­ ręs Gdans­kas, taip ir ki­lo min­tis ja­me ap­si­lan­ky­ti. Be to, vi­sai ša­lia Gdans­ko yra ir be­ne po­pu­lia­riau­ sias Len­ki­jos pa­jū­rio ku­ror­tas So­ po­tas.

Nak­vy­nės kai­nos Len­ki­jo­je iš­ ties ne­gąs­di­na. Vieš­bu­čio kam­ba­rį ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už to­kią pa­čią su­mą, ko­kios už ke­lių kvad­ra­ti­nių met­rų kam­ba­riu­ką pra­šo Pa­lan­ gos mo­čiu­tės, o to­kių pat Len­ki­jos mo­čiu­čių siū­lo­mi kam­ba­riai, pa­ly­

Tai, kad lie­tu­viai apie Len­ki­ją pa­ma­ žu nu­sto­ja gal­vo­ti tik kaip apie pra­ stų ke­lių vals­ty­bę pa­ke­liui į Va­ka­rus, pa­ste­bi ir mū­sų ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­ riai. Tie­sa, daž­niau­siai siū­lo­mos ke­ lio­nės į Kro­ku­vą ir sos­ti­nę Var­šu­vą, ta­čiau pa­ma­žu at­si­ran­da ir ke­lio­nių gru­pėms, ku­rių tiks­las – bū­tent Bal­ ti­jos jū­ros pa­kran­tė Len­ki­jo­je.

Sa­vai­tės truk­mės ke­lio­nė au­to­bu­ su su še­šio­mis nak­vy­nė­mis ant Bal­ ti­jos jū­ros kran­to įsi­kū­ru­siuo­se vieš­ bu­čiuo­se bei poil­sio pa­plū­di­miuo­se ir iš­vy­kų į tu­ris­ti­nius ob­jek­tus de­ri­ ni­mu kai­nuo­ja apie 900 li­tų. „Nors lie­tu­vių ke­liau­to­jai į Len­ ki­ją vis dar žvel­gia ne­pa­tik­liai, si­ tua­ci­ja pa­ma­žu kei­čia­si. Tie, ku­rie ap­lan­ko So­po­tą, Gdans­ką ar Mal­ bor­ką, nuo­mo­nę apie Len­ki­ją tik­rai pa­kei­čia ir ne­be­ma­no, kad tai pa­ ke­lės rek­la­mų vals­ty­bė“, – juo­ka­vo ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­riaus „Ke­lio­nių lai­kas“ at­sto­vė Da­nu­tė Čor­nij.

Pa­sak jos, Len­ki­jos pa­jū­rį pir­ miau­sia ver­ta rink­tis dėl kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kio. „Jei ly­gin­si­me su Lie­tu­va, kai­nos ir ko­ky­bės san­ty­kiu len­kai mus tik­ rai len­kia. Ten yra tik­rai pi­giau nei pas mus, o ir pa­ma­ty­ti ga­li­ma la­bai daug. Net jei oras pra­stas ir gu­lė­ti pa­plū­di­my­je nei­šei­na, ga­li­ma lan­ ky­ti vie­tos is­to­ri­nes įžy­my­bes“, – tei­gė D.Čor­nij.

3–4

kar­tus

nak­vy­nės kai­nos Lat­vi­jo­je ir Len­ki­jo­je ma­žes­nės nei Lie­tu­vo­je.

Kai­my­nai: vie­nas po­pu­lia­riau­sių Len­ki­jos So­po­to ku­ror­tų poil­siau­to­jus iš mū­sų ša­lies trau­kia pla­čiais pa­plū­di­miais, ne­lie­tu­viš­ku kraš­to­vaiz­džiu ir lan­ky­ti­no­mis vie­to­mis.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

birželio 13–19, 2013

15

ekonomika Ilgiausiu pajūriu džiaugiasi latviai

16

birželio 13–19, 2013

pAsaulis

Aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio ver­dik­ta Spren­di­mas ne­leis­ti Ak­ba­rui Has­he­mi Raf­san­ja­ni da­ly­vau­ti Ira­no pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se ne­ti­kė­tas, nors jo bu­vo ga­li­ma lauk­ti. Ar aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris Ali Kha­ me­nei tel­kia ga­lią sa­vo ran­ko­se?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ne­ti­kė­tas posūkis

Ge­gu­žės 22 d. Ira­no kons­ti­tu­ci­jos ser­gė­to­jų ta­ry­ba pa­skel­bė, kad du kan­di­da­tai – bu­vęs ša­lies va­do­vas A.H.Raf­san­ja­ni ir Es­fan­dia­ras Ra­ hi­mas Mas­haei – rin­ki­muo­se ne­ da­ly­vaus.

Spren­di­mas – ne­ti­kė­tas. A.H.Raf­san­ja­ni nea­be­jo­ti­nai bu­vo la­bai stip­rus kan­di­da­tas, gal­būt net ga­ lė­jęs lai­mė­ti rin­ki­mus.

A.H.Raf­san­ja­ni dvi ka­den­ci­ jas va­do­va­vo Ira­nui – nuo 1989 iki 1997 m. Ta­čiau 2005 m. pra­lai­mė­ jo da­bar­ti­niam pre­zi­den­tui Mah­ mou­dui Ah­ma­di­ne­ja­dui. Nuo to lai­ko abu po­li­ti­niai ly­de­riai iš skir­ tin­gų po­li­ti­nių sto­vyk­lų ne­su­ta­rė tar­pu­sa­vy­je.

A.H.Raf­san­ja­ni ne­ven­gė kri­ti­ kuo­ti įpė­di­nio po­li­ti­kos, tuo pa­ čiu daž­nai at­sa­kė ir M.Ah­ma­di­ne­ ja­das.

Nors A.H.Raf­san­ja­ni bu­vo už­ kirs­tas ke­lias į šių me­tų rin­ki­mus, jis nea­be­jo­ti­nai te­bė­ra vie­nas įta­ kin­giau­sių po­li­ti­nių vei­kė­jų Ira­ne.

Be to, jis – vie­nas tur­tin­giau­sių.

A.H.Raf­san­ja­ni tur­tas ver­ti­na­mas dau­giau nei mi­li­jar­du do­le­rių.

Re­vo­l iu­c i­j os Ira­n e me­tais A.H.Raf­san­ja­ni bu­vo vie­nas ar­ ti­miau­sių bu­vu­sio aukš­čiau­sio­ jo va­do­vo aja­to­los Ru­hol­lah Kho­ mei­ni są­jun­gi­nin­kų.

Pir­mai­siais me­tais po re­vo­liu­ci­ jos bū­tent jis pri­klau­sė svar­biau­ siems Ira­no re­vo­liu­ci­nės ta­ry­bos na­riams, ku­rie iš es­mės pa­dė­jo pa­ grin­dus da­bar­ti­nei san­tvar­kai. Ka­ ro su Ira­ku me­tais vy­riau­sia­sis va­ das bu­vo pa­sky­ręs A.H.Raf­san­ja­ni ka­riuo­me­nės va­do­vu.

A.H.Raf­san­ja­ni lai­ko­mas nuo­ sai­kiu Ira­no po­li­ti­ku, pa­si­sa­kan­ čiu už eko­no­mi­kos li­be­ra­li­za­ci­ją.

Pre­zi­den­ta­vi­mo me­tais jis sten­gė­ si per­tvar­ky­ti eko­no­mi­ką, tad pa­ si­sa­kė už pri­va­ti­za­ci­ją, lais­vo­sios rin­kos kū­ri­mą, tech­no­lo­gi­jų plė­ to­ji­mą. „Pa­sau­lis kei­čia­si, to­dėl mes tu­ri­me pri­si­tai­ky­ti prie są­ly­gų ir priim­ti spren­di­mus, ku­rie pri­ klau­so nuo ap­lin­ky­bių“, – yra sa­ kęs A.H.Raf­san­ja­ni.

Šį at­ve­jį nag­ri­nė­siu su aukš­čiau­siuo­ju ly­de­riu iki pa­sku­ti­ nės aki­mir­kos ir ti­ kiuo­si, kad pro­ble­ ma bus iš­spręs­ta.

Spren­di­mas: kur du pe­ša­si, tre­čias lai­mi, – aukš­čiau­sia­sis Ira­no ly­de­ris A.Kha­me­nei (nuotr.), at­ro­do, ne­no­ri m

Taip pat A.H.Raf­san­ja­ni vi­suo­ met pa­si­sa­kė už švel­nes­nius san­ ty­kius su Va­ka­rais ir Iz­rae­liu, ge­rus san­ty­kius su ki­to­mis Ara­bų ša­li­mis, vals­ty­bė­mis Cent­ri­nė­je Azi­jo­je bei Kau­ka­ze.

Tie­sa, kal­bė­da­mas apie Ira­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą, A.H.Raf­ san­ja­ni reiš­kė pa­ra­mą pro­jek­tui, ta­čiau pa­brė­žė, kad ma­si­nio nai­ ki­ni­mo gink­lų ga­my­ba ker­ta­si su Ira­no kul­tū­ra.

Ne­su­tai­ko­mi prie­ši­nin­kai

Jei bū­tų buvęs iš­rink­tas, var­gu ar A.H.Raf­san­ja­ni būtų tęsęs griež­tą da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo M.Ah­ma­ di­ne­ja­do po­li­ti­ką, ku­ri pa­stū­mė­jo šii­tiš­ką vals­ty­bę į izo­lia­ci­ją.

A.H.Raf­san­ja­ni vi­suo­met bu­ vo la­biau lin­kęs de­rė­tis su ki­to­mis

vals­ty­bė­mis, nei užim­ti ka­te­go­riš­ ką po­zi­ci­ją.

Ne­nuos­ta­bu, kad jis tu­ri ne­ma­ žai są­jun­gi­nin­kų ša­lies vi­du­je, ku­ rie daž­niau­siai api­bū­di­na­mi kaip re­for­mis­tai, su­si­tel­kę apie „Ira­no kū­ri­mo tar­nau­to­jų“ par­ti­ją.

Prieš ket­ve­rius me­tus re­for­mis­tai me­tė rim­tą iš­šū­kį kon­ser­va­to­riams, kai ki­lo va­di­na­ma­sis ža­lia­sis ju­dė­ji­ mas. Ta­da Ira­ne ki­lo pro­tes­tų ban­ga prieš M.Ah­ma­di­ne­ja­do per­ga­lę rin­ ki­muo­se, o A.H.Raf­san­ja­ni ak­ty­viai pa­lai­kė M.Ah­ma­di­ne­ja­do opo­nen­tą Mi­rą Hos­sei­ną Mou­sa­vi.

Re­for­mis­tų opo­nen­tai – M.Ah­ ma­di­ne­ja­do kon­ser­va­ty­vu­sis spar­ nas – dau­giau­sia re­mia­mi sau­gu­ mo ir ka­riš­kių.

Tie­sa, M.Ah­ma­di­ne­ja­das, at­ro­ do, spė­jo per sa­vo val­dy­mo me­tus

pasaulis per savaitę Ket­vir­ta­die­nis Ru­si­jos pir­mo­sios po­ ros pra­ne­ši­mas, kad po 30 san­tuo­kos me­tų juo­du ski­ria­si, ap­stul­bi­ no vi­są ša­lį, nors to­kių įta­ri­mų bu­vo ir anks­čiau, nes pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ofi­cia­liuo­se ren­gi­niuo­ se, tarp jų – per už­sie­nio vi­zi­tus, pa­sta­rai­ siais me­tais pa­si­ro­dy­da­vo vie­nas. „Vi­sa ma­no veik­la, vi­sas dar­bas su­sie­ tas su vie­šu­mu, su ab­so­liu­čiu vie­šu­mu.

Vie­niems tai pa­tin­ka, ki­tiems – ne. Bet

yra žmo­nių, ku­rie vi­sai su tuo ne­su­de­ ri­na­mi. Štai Liud­mi­la Alek­sand­rov­na at­ sto­vė­jo sar­gy­bo­je aš­tuo­ne­rius me­tus, jau net de­vy­ne­rius me­tus. Tad ap­skri­tai tai bend­ras spren­di­mas“, – Ru­si­jos te­le­ vi­zi­jai sa­kė V.Pu­ti­nas.

Ru­sai ėmė spė­lio­ti, ar dėl sky­ry­bų kal­ta ki­ta mo­te­ris, ar pre­zi­den­tas ves dar kar­ tą. Kaip­mat at­gi­mė se­ni gan­dai, kad V.Pu­ ti­nas ga­li pa­lai­ky­ti ro­man­tiš­kus san­ty­kius su olim­pi­ne gim­nas­ti­kos čem­pio­ne Ali­na Ka­ba­je­va.

su­si­pyk­ti ne tik su re­for­mis­tais, bet ir su aukš­čiau­siuo­ju ly­de­riu aja­to­la A.Kha­me­nei. Šį pa­pik­ti­no M.Ah­ma­di­ne­ja­do ban­dy­mai į aukš­tus po­stus vals­ty­ bė­je stum­ti sa­vo ap­lin­kos as­me­nis ir taip pa­ša­lin­ti re­li­gi­nius vei­kė­jus, ar­ti­mus A.Kha­me­nei.

Nors var­gin­giau gy­ve­nan­tys sluoks­niai pa­lai­ko M.Ah­ma­di­ne­ ja­dą ir jo so­cia­liai orien­tuo­tą po­li­ ti­ką, de­ry­bų me­no šis ly­de­ris, re­ gis, neiš­ma­no.

Va­ka­rų at­žvil­giu M.Ah­ma­di­ne­ ja­das net ne­ban­do elg­tis dip­lo­ma­ tiš­kai, nors eko­no­mi­nės san­kci­jos Ira­nui kas­met griež­tė­ja, to­dėl Te­ he­ra­nas vie­ną die­ną bus pri­vers­tas il­gam sės­ti prie de­ry­bų su Va­ka­rais sta­lo. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­li­mas ir eko­no­mi­kos žlu­gi­mas.

Pre­zi­den­tas įsiu­to

Rea­guo­da­mas į spren­di­mą ne­leis­ ti A.H.Raf­san­ja­ni ir E.R.Mas­haei da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se M.Ah­ma­di­ ne­ja­das ne­gai­lė­jo kri­ti­kos Ser­gė­to­ jų ta­ry­bai. Ša­lies va­do­vui ne­pa­ti­ko, kad jo pa­dė­jė­jas ir bu­vęs ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas E.R.Mas­haei neįt­rauk­tas į aš­tuo­nių pa­tvir­tin­tų kan­di­da­tų da­ly­vau­ti bir­že­lio 14 d. rin­ki­muo­ se są­ra­šą. Jis net pa­rei­ka­la­vo, kad aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris per­svars­ty­ tų spren­di­mą. „Šį at­ve­jį nag­ri­nė­siu su aukš­ čiau­siuo­ju ly­de­riu iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos ir ti­kiuo­si, kad pro­ble­ma bus iš­spręs­ta, – ža­dė­jo M.Ah­ma­di­ ne­ja­das. – Aš ver­ti­nu Mas­haei kaip iš­ti­ki­mą, tei­sin­gą bei nau­din­gą ša­ liai ir pa­rė­miau jį at­si­žvelg­da­mas į

2013 06 06 2013 06 12

Šeš­ta­die­nis

Pir­ma­die­nis

Veng­ri­ja pra­dė­jo eva­ kuo­ti kai­mų gy­ven­to­ jus ir stip­ri­no van­de­nį lei­džian­čius py­li­mus pa­lei tvins­tan­tį Du­no­ jų, kai di­džiau­sia per il­ges­nį nei de­šimt­ me­čio lai­ko­tar­pį Vi­du­rio Eu­ro­pos po­tvy­ nių ban­ga pa­sie­kė Bu­da­peš­tą.

Pot­vy­niai jau nu­si­ne­šė bent 19 žmo­nių gy­vy­bę, pri­ver­tė pa­lik­ti sa­vo na­mus tūks­

Bu­vęs JAV cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­ bos dar­buo­ to­jas Ed­ war­das Snow­de­nas, pa­vie­ši­nęs skan­da­lin­gą in­for­ma­ci­ ją apie slap­tą spe­cia­ lių­jų tar­ny­bų se­ki­mo pro­gra­mą PRISM, pa­l i­ko Hon­kon­go vieš­bu­tį ir ėmė slaps­ ty­tis. Anks­čiau 29-erių vy­ras pri­pa­ži­no, kad bi­ jo blo­giau­sia, – jam ga­ li tek­ti sės­ti už gro­tų, vei­ kiau­siai iki gy­ve­ni­mo ga­lo, ar­ba jis ga­li bū­ti nu­žu­dy­tas.

Rem­da­mie­si iš E.Snow­de­no gau­ta in­for­ma­ci­ja laik­raš­čiai „The Guar­dian“ ir „The Was­hing­ton Post“ praė­ju­sią sa­vai­

tan­čius gy­ven­to­jų ir pa­da­rė mi­li­jar­dais eu­rų ver­ti­na­mos ža­los sa­vo ke­ly­je per Aust­ri­ją, Vo­kie­ti­ją, Če­ki­ją ir Slo­va­ki­ją.

Bu­da­peš­te van­duo ap­sė­mė pau­pio gat­ves. Sos­ti­nės me­ras Istvá­nas Tarló­ sas pa­pra­šė gy­ven­to­jų kiek įma­no­ma ma­žiau va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, nu­ro­dė už­da­ry­ti plau­ki­mo ba­sei­nus ir nu­sta­ tė nau­jus ap­ri­bo­ji­mus dėl au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo.

17

birželio 13–19, 2013

pasaulis

as: chao­so Ira­ne dau­giau ne­bus

ma­ty­ti A.H.Raf­san­ja­ni ir E.R.Mas­haei pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

šiuos ge­bė­ji­mus bei sa­vy­bes. Bet jis ta­po ne­tei­sin­gu­mo au­ka.“ E.R.Mas­haei pa­reiš­kė, kad sieks at­šauk­ti spren­di­mą dėl pa­ša­li­ni­mo iš są­ra­šo. „Ma­nau, kad ma­no pa­ša­li­ni­mas ne­tei­sin­gas. Aš siek­siu tai iš­spręs­ti iki pat (aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio aja­to­ los Ali – red. pa­st.) Kha­me­nei. Die­ vui pa­no­rė­jus, tai bus iš­spręs­ta“, – kal­bė­jo bu­vęs kan­di­da­tas.

E.R.Mas­haei lai­ko­mas ar­ti­miau­ siu M.Ah­ma­di­ne­ja­do są­jun­gi­nin­ku.

Ta­čiau Ira­ne E.R.Mas­haei kal­ti­na­ mas įva­ręs ne­su­ta­ri­mo pleiš­tą tarp M.Ah­ma­di­ne­ja­do ir A.Kha­me­nei.

A.H.Raf­san­ja­ni sto­vyk­lo­je nuo­ tai­kos bu­vo vi­sai ki­to­kios. Po­li­ti­kas pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na kves­tio­nuo­ ti Kons­ti­tu­ci­jos ser­gė­to­jų ta­ry­bos nu­ta­ri­mo.

tę pa­skel­bė, kad JAV spe­cia­lio­sios tar­ ny­bos šni­pi­nė­ja mi­li­jo­nų ame­ri­kie­čių te­le­fo­no skam­bu­čius ir tu­ ri slap­tą tie­sio­ gi­n ę priei­gą prie in­ter­ne­ to mil­ži­nių, to­kių kaip „G o o g ­l e“ , „Fa­ce­book“ ir „Ya­hoo!“, ser­ve­rių.

Prieš iš­vyk­ da­mas į Hon­ kon­gą E.Snow­de­ nas sa­kė: „Ne­no­riu gy­ven­ti pa­sau­ly­je, ku­ ria­me vis­kas įra­ši­nė­ja­ma.

Tai, ką jie da­ro, ke­lia grės­mę de­mok­ra­ ti­jai.“

AFP nuo­tr.

Ta­ry­ba ne­pa­tiks­li­no, ko­kios prie­ žas­tys lė­mė dvie­jų įta­kin­gų kan­di­ da­tų iš­me­ti­mą iš rin­ki­mų ko­vos.

Tie­sa, Ser­gė­to­jų ta­ry­bos at­sto­vas Ab­ba­sa­li Kadk­ho­dai pra­si­ta­rė, kad veiks­niai pa­ša­li­nant kai ku­riuos kan­di­da­tus bu­vo silp­na svei­ka­ta ir se­ny­vas am­žius, nors neį­var­di­ jo 79-erių A.H.Raf­san­ja­ni.

Vis­gi var­gu ar tai bu­vo svar­biau­ sia prie­žas­tis.

Dvasinio va­do­vo žo­dis?

La­bai ti­kė­ti­na, kad spren­di­mui pa­ ša­lin­ti iš rin­ki­mų ko­vos po vie­ną abie­jų ne­su­ta­rian­čių sto­vyk­lų at­ sto­vą pri­ta­rė A.Kha­me­nei.

Ar tai reiš­kia, kad val­džią į sa­vo ran­kas Ira­ne pe­rims dva­si­nis va­do­ vas? Ar Ira­no lau­kia val­džios cent­ ra­li­za­ci­jos pro­ce­sas?

Anks­čiau Ira­ne aiš­kiai iš­si­sky­rė trys ga­lios cent­rai – A.H.Raf­san­ ja­ni re­for­mis­tai, M.Ah­ma­di­ne­ ja­do kon­ser­va­to­riai ir A.Kha­me­ nei. Da­bar, re­gis, su­si­da­ro įspū­dis, kad ga­lios cent­ras – vie­nas. Tai – A.Kha­me­nei, ku­riam lo­ja­lūs po­li­ ti­kai, be­je, do­mi­nuo­ja ir kan­di­da­ tų į pre­zi­den­tus są­ra­še.

Gal­būt taip sie­kia­ma su­ma­žin­ ti ti­ki­my­bę, kad po rin­ki­mų ša­ly­ je kils ne­ra­mu­mų, kai nė vie­na iš kon­ku­ruo­jan­čių eli­to pu­sių ne­nu­ si­leis, kaip tai bu­vo 2009 m.?

Tai­gi po ta­ry­bos spren­di­mo rin­ ki­mų int­ri­ga bliūkš­ta. At­ro­do, A.Kha­me­nei no­ri sau ar­ti­mes­nio po­li­ti­ko ša­lies va­do­vo po­ste.

Dau­ge­lis ana­li­ti­kų pa­ste­bi, kad var­gu ar aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris im­tų ir at­šauk­tų ta­ry­bos spren­di­ mą, nors ga­li tai pa­da­ry­ti spe­cia­ liu dek­re­tu. „Aki­vaiz­du, jog A.Kha­me­nei pa­ siun­tė ži­nią Ser­gė­to­jų ta­ry­bai, kad jis ne­no­ri rin­ki­muo­se ma­ty­ti nei A.H.Raf­san­ja­ni, nei E.R.Mas­haei.

Jis no­ri lanks­taus ša­lies va­do­vo ir ra­mių rin­ki­mų“, – ko­men­ta­vo Clif­ fas Kup­cha­nas, po­li­ti­kos ana­li­ti­kas iš bend­ro­vės „Eu­ra­sia Group“.

O Yas­mi­nas Ale­mas, Ira­no eks­ per­tas iš JAV, pa­brė­žė, jog M.Ah­ ma­di­ne­ja­das ne­la­bai ga­li ką pa­da­ ry­ti, kad jo są­jun­gi­nin­kas grįž­tų į rin­ki­mų ko­vą. „Sver­tai, ku­riuos tu­ri aukš­čiau­ sia­sis ly­de­ris ir jo są­jun­gi­nin­kai, nu­svers vis­ką, ką M.Ah­ma­di­ne­ja­ das ir jo ko­man­da tu­ri sa­vo ran­ko­ se, – sa­kė eks­per­tas. – Po 2009 m. bu­vo iš­mok­tos kai ku­rios pa­mo­kos.

Vi­sa tai bus pri­tai­ky­ta šiuo­se rin­ ki­muo­se. Tie, kas abe­jos, ga­li bū­ ti įvar­dy­ti kaip prie­šai.“

1

mlrd. dolerių vertinamas A.H.Raf­san­ja­ni turtas.

Komentaras

Ie­va Ko­rei­vai­tė

VU TSPMI Ira­no eks­per­tė

I

ra­no Is­la­mo Res­pub­l i­kos par­la­ men­to rin­k i­mai 2004 m. sig­na­ li­za­vo apie tai, kad yra priim­tas spren­di­mas stab­dy­ti re­for­mas ša­ ly­je ir keis­ti už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį, t. y. ne­nuo­lai­d žiau­ti Va­ka­r ų spau­di­mui su­stab­dy­ti bran­duo­li­nę pro­gra­mą. Po 2004 m. rin­k i­mų dau­g u­mą vie­tų par­ la­men­te užė­mė kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­ rų kan­di­da­tai. Tuo me­tu net 2,5 tūkst. re­for­m is­t i­n ių pa­ž iū­r ų kan­d i­da­t ų bu­ vo ne­leis­ta kan­d i­da­t uo­t i (Ser­gė­to­jų ta­r y­ba pa­tvir­t i­na ar­ba at­me­ta kan­d i­ da­tus). 2005 m. pre­z i­den­to rin­k i­mus taip pat lai­mė­jo kon­ser­va­ty­vių pa­ž iū­ rų M.Ah­ma­di­ne­ja­das.

A.H.Raf­san­ja­ni, Ali La­ri­ja­ni yra tie po­li­ ti­kai, ku­rie pa­lai­ko dia­lo­go su Va­ka­rais po­li­ti­ką ir yra nuo­sai­kių pa­žiū­rų. To­kia jų po­zi­ci­ja, ti­kė­ti­na, ne­priim­ti­na aukš­ čiau­sia­jam ly­de­riui. Ant­ras da­ly­kas, re­ ži­mo va­do­vai vis dar at­si­me­na 2009 m. po rin­ki­mų ki­lu­sius pro­tes­tus, va­di­na­ mus Ža­lią­ja re­vo­liu­ci­ja, ir bai­mi­na­si jų.

Da­lis rin­kė­jų ti­kė­jo, kad rin­ki­mų re­zul­ ta­tai bu­vo su­klas­to­ti, taip pre­zi­den­tu ant­rai ka­den­ci­jai bu­vo iš­rink­tas M.Ah­ ma­di­ne­ja­das, o re­for­mis­ti­nių pa­žiū­rų kan­di­da­tas M.H.Mou­sa­vi pra­lai­mė­jo.

Už­sie­nio ži­niask­lai­da daž­nai svars­to, kad, rem­da­ma­si 2009 m. pa­tir­ti­mi, Ira­ no va­do­vy­bė nu­spren­dė, jog ma­žiau pa­vo­jin­ga ne­leis­ti re­for­mis­ti­nių ir nuo­ sai­kių pa­žiū­rų kan­di­da­tams da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se, nei vė­liau ban­dy­ti keis­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Tai tik prie­lai­da, ko ga­lė­tų bi­jo­ti ir kaip ban­do ap­si­sau­go­ti Ira­no re­ži­mas. Tvir­tai ga­li­ma teig­ti tik tai, kad aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio po­zi­ci­ja yra ne­leis­ti re­for­mis­ti­nių pa­žiū­rų po­ li­ti­kų į val­džią ir A.H.Raf­san­ja­ni kan­di­ da­tū­ros at­me­ti­mas tai pa­tvir­ti­na.

Ku­rie kan­di­da­tai var­žy­sis?

Ser­gė­to­jų ta­r y­ba šį kar­t ą pa­t vir­t i­ no tik aš­tuo­nis kan­di­da­tus – pen­kis A.Kha­me­nei ar­ti­mus kon­ser­va­to­rius, du nuo­sai­kių pa­žiū­rų po­li­ti­kus ir vie­ ną re­for­ma­to­rių.

Mo­ham­ma­das Ba­qe­ras Qa­li­ba­

fas – kon­ser­va­ty­vio­jo spar­no Te­he­ ra­no me­ras.

Ali Ak­ba­ras Ve­laya­ti – bu­vęs už­

sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras.

Saee­das Ja­li­li pašalinus mi­nė­tus

įta­kin­gus kan­di­da­tus uži­ma tvir­tą po­zi­ci­ją rin­ki­mų są­ra­še. Jis lai­ko­mas A.Kha­me­nei ar­ti­mu žmo­gu­mi, ži­no­ mu dėl sa­vo ne­pa­len­kia­mos po­zi­ci­ jos de­ry­bo­se dėl Ira­no bran­duo­li­nių Ha­sa­nas Rou­ha­ni – nuo­sai­kiu kon­ am­bi­ci­jų su ga­lin­go­sio­mis pa­sau­lio ser­va­to­riu­mi lai­ko­mas bu­vęs de­ry­bi­ vals­ty­bė­mis. nin­kas bran­duo­li­niais klau­si­mais.

Ant­ra­die­nis

Tre­čia­die­nis

Ki­ni­ja pra­dė­jo iki šiol il­ giau­sią sa­vo va­do­vau­ ja­mą kos­mi­nę mi­si­ ją – kos­mi­nis lai­vas „Shenz­hou 10“ star­ta­ vo iš Dziu­čiua­no kos­mi­nio cent­ro Go­bio dy­ ku­mo­je. Trys šio kos­mi­nio lai­vo, ku­rio pa­va­ di­ni­mas reiš­kia „die­viš­ka­sis lai­vas“, įgu­los na­riai, tarp jų – ant­ro­ji į kos­mo­są pa­ki­lu­si Ki­ni­jos kos­mo­nau­tė Wang Ya­ping, or­bi­to­je tu­rė­tų pra­leis­ti 15 die­nų. Ši mi­si­ja yra la­bai svar­bus žings­nis Ki­ni­jai sie­kiant pa­sta­ty­ ti vi­sa­pu­siš­kai funk­cio­nuo­jan­čią kos­mo­so sto­tį, ku­rio­je kos­mo­nau­tai ga­lė­tų gy­ven­ti il­gą lai­ką. Ki­ni­ja sa­vo pir­mą­jį kos­mo­nau­tą į kos­mo­są pa­siun­tė tik 2003 m. ir jos pa­jė­ gu­mai šio­je sri­ty­je vis dar at­si­lie­ka nuo JAV bei Ru­si­jos, ta­čiau ki­nai tu­ri la­bai am­bi­cin­ gą pro­gra­mą, ku­rio­je yra ir pla­nai iš­lai­pin­ ti žmo­gų Mė­nu­ly­je, o iki 2020 m. pa­sta­ty­ti or­bi­ta ap­link Že­mę skrie­jan­čią sto­tį.

Įtemp­ta ra­my­bė pa­ry­ čiais nu­si­sto­vė­jo Stam­ bu­lo pro­tes­tų aikš­tė­ je po riau­šių po­li­ci­jos ir pro­tes­tuo­to­jų su­si­ rė­mi­mų, ku­rie ki­lo, kai Tur­ki­jos prem­je­ras ˘a­nas pa­ža­dė­jo Re­ce­pas Tayyi­pas Er­dog ne­to­le­ruo­ti jo­kių ma­si­nių de­monst­ra­ci­jų.

Ke­lio­mis va­lan­do­mis anks­čiau Tak­si­mo aikš­tė bu­vo pa­na­ši į mū­šio lau­ką, ap­gaub­ta aša­ri­nių du­jų de­be­sų, kai po­li­ci­ja iš­vai­kė de­ šim­tis tūks­tan­čių pro­tes­tuo­to­jų, skan­duo­ ˘a­nai, at­si­sta­ty­dink!“ ir „Pa­ jan­čių „Er­dog sip­rie­ši­ni­mas!“. Ant­ra­die­nio va­ka­rą vy­kę su­si­rė­mi­mai bu­vo di­džiau­si per 12 pa­sta­ rų­jų die­nų Tur­ki­ją krė­tu­sius ne­ra­mu­mus.

Kai riau­šių po­li­ci­ja pri­ver­tė di­de­lę mi­nią iš­si­sklai­dy­ti, pa­nau­do­da­ma aša­ri­nes du­ jas ir van­dens pa­tran­kas, su­si­rė­mi­mai su ma­žes­nė­mis de­monst­ran­tų gru­pė­mis tę­ sė­si iki vė­lu­mos.

18

birželio 13–19, 2013

sportas

„Vi­sa­da pa­lai­kau Eu­ro­pos ko­man­das“ Lie­tu­vos fut­bo­lo aist­ruo­liams, ne­se­niai tu­rė­ju­siems pro­gą stebėti mū­sų ir Grai­ki­jos na­cio­na­li­nių rink­ti­nių akis­ta­tą, gra­žaus fut­bo­lo il­gė­tis ne­teks: pra­si­de­da Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės čem­pio­na­tas.

Er­len­das Dia­gi­le­vas e.diagilev@diena.lt

Tie­sa, neei­li­ne šią fut­bo­lo šven­tę pa­va­din­ti bū­tų sun­ku – tei­sę reng­ti čem­pio­na­tą au­to­ma­tiš­kai įgy­ja ša­ lis, me­tais vė­liau ren­gian­ti pa­sau­lio čem­pio­na­tą, o ir pa­čia­me „Čem­ pio­nų tau­rės“ tur­ny­re su­si­run­gia ko­man­dos, prieš tai ne­rung­ty­nia­ vu­sios jo­kia­me spe­cia­liai šiai iš­ vy­kai į Bra­zi­li­ją skir­ta­me at­ran­kos cik­le. Ta­čiau ver­ta at­kreip­ti dė­me­ sį į tai, kad čia run­gia­si jau ti­tu­luo­ ti čem­pio­nai – kiek­vie­nos iš že­my­ ni­nių fut­bo­lo aso­cia­ci­jų ren­gia­mų na­cio­na­li­nių ko­man­dų pir­me­ny­ bių nu­ga­lė­to­jai: Hen­ri De­lau­nay tau­rę iš „Eu­ro 2012“ par­si­ve­žę is­ pa­nai, Pie­tų Ame­ri­kos čem­pio­na­tą lai­mė­ję urug­va­jie­čiai, CON­CA­CAF „Gold Cup“ tro­fė­jų iš­ko­vo­ję mek­ si­kie­čiai, stip­riau­sios Okea­ni­jo­je rink­ti­nės var­dą ne­ti­kė­tai pel­nę Hai­ čio at­sto­vai ir prieš pust­re­čių me­ tų OFC Azi­jos tau­rę iš­kė­lę ja­po­nai.

Pas­ta­ro­sios dvi rink­ti­nės šeš­ta­die­ nį Bra­zi­li­jos sos­ti­nė­je, re­no­vuo­ta­ me Na­cio­na­li­nia­me Mané Gar­rin­ chos sta­dio­ne, pra­dės dau­giau nei dvi sa­vai­tes truk­sian­tį tur­ny­rą.

Taip pat ver­ta pa­brėž­ti, kad bent jau pir­mo šių­me­tės Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės čem­pio­na­to eta­po tur­ny­ri­ nė­je len­te­lė­je pa­ma­ty­si­me ir Ita­li­ jos rink­ti­nę, per­nai Eu­ro­pos čem­ pio­nų ti­tu­lo „iš­ven­gu­sią“ tik per plau­ką. Jiems šią iš­vy­ką į Bra­zi­ li­ją ga­ran­ta­vo is­pa­nai, abie­juo­ se di­džiau­siuo­se pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tuo­se iš­ko­vo­ję nu­ga­lė­ to­jų ti­tu­lą ir „Eu­ro 2012“ si­dab­rą, dėl ku­rio Ce­sa­re’s Pren­del­li auk­lė­ ti­niai ga­lė­jo iš­nau­do­ti at­si­lais­vi­nu­ sį per­nai Ki­je­ve vy­ku­sio fi­na­lo lai­ mė­to­jų ke­lia­la­pį. O per šį tur­ny­rą, kaip ir per ki­tą­met vyk­sian­tį pa­ sau­lio čem­pio­na­tą, ku­rį sa­vo sta­ dio­nuo­se prii­ma, bra­zi­lai ban­dys ap­gin­ti praė­ju­sios Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės nu­ga­lė­to­jų var­dą.

Nors, kaip ir kiek­vie­no­je di­džio­ jo­je fut­bo­lo fies­to­je, lie­tu­vių ar­ti­ miau­sia­me Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės čem­pio­na­te ne­pa­ma­ty­si­me, tur­ny­ ro trans­lia­ci­jos tei­ses šie­met įsi­gi­jo ir mū­sų ša­lies na­cio­na­li­nis trans­ liuo­to­jas. Lie­ka tik spė­lio­ti, ar ant­ ro­je bir­že­lio pu­sė­je Bra­zi­li­jo­je vyk­ sian­čios var­žy­bos su­lauks tiek pat mū­sų tau­tie­čių dė­me­sio, kiek jo ga­li ti­kė­tis 2014-ųjų pa­sau­lio pir­ me­ny­bės. Jų at­ran­kos cik­lą vis dar for­ma­liai tę­sian­čios Lie­tu­vos na­ cio­na­li­nės fut­bo­lo rink­ti­nės vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Csa­ba László su­ ti­ko pa­si­da­ly­ti sa­vo įžval­go­mis apie ar­tė­jan­tį čem­pio­na­tą ir lie­tu­vių ga­ li­my­bes ka­da nors pa­si­ro­dy­ti pa­na­ šaus mas­to spor­to ren­gi­ny­je.

– Tre­ne­ri, mū­sų rink­ti­nei, at­ kak­liai ko­vo­jan­čiai dėl ke­ lia­la­pio bent į vie­ną di­de­lį čem­pio­na­tą, ar­ti­miau­sia rea­ li per­spek­ty­va – Pran­cū­zi­jo­ je 2016 m. vyk­sian­tis Eu­ro­pos čem­pio­na­tas, kur pir­mą­syk su­ si­rungs 24 ko­man­dos. No­rė­da­ mi pa­kliū­ti į ki­tą šių pir­me­ny­bių

at­ran­kos eta­pą, gru­pė­je tu­rė­ tu­me užim­ti bent tre­čią vie­tą. už­da­vi­nys ga­na am­bi­cin­gas.

Ar mū­sų ša­liai at­sto­vau­jan­ čiai eki­pai jis tik­rai įkan­da­mas ir ap­skri­tai kur link da­bar ju­da Lie­tu­vos fut­bo­lo rink­ti­nė?

– Ju­da­me pir­myn. Lė­tai, la­bai lė­ tai, bet ga­na tvir­tai. At­sis­to­jęs prie rink­ti­nės vai­ro, pir­miau­sia tu­rė­jau ome­ny­je, kad man pa­ti­kė­ta ko­man­ da pa­sta­rų­jų dvie­jų čem­pio­na­tų at­ ran­ko­se tik­rai ne­pa­si­ro­dė ge­riau­ siai. Ir tai ne­bu­vo konk­re­čių žai­dė­jų ar anks­tes­nių tre­ne­rių kal­tė.

Po pra­lai­mė­tų rung­ ty­nių su Grai­ki­ja žiū­ro­vai at­si­sto­jo ir plo­jo Lie­tu­vos gar­ bę gy­nu­siems žai­ dė­jams taip, lyg šei­ mi­nin­kai tą va­ka­rą bū­tų tu­rė­ję švęs­ti per­ga­lę.

Nu­sis­ta­tė­me tiks­lą, ku­ris skel­bė, kad iki 2016 m. tu­rė­si­me eki­pą, pa­ jė­gią pa­siek­ti fi­na­li­nę Eu­ro­pos čem­ pio­na­to sta­di­ją. Bū­tent šia link­me da­bar ir dir­ba­me. Ban­do­me pri­ trauk­ti į ko­man­dą jau­nų, per­spek­ ty­vių žai­dė­jų, ku­rie ga­lė­tų pa­keis­ti sa­vo kar­je­rą iki to lai­ko gal­būt baig­ sian­čias rink­ti­nes žvaigž­des. Tų, ku­rie ga­lė­tų to­bu­lė­ti, ga­lė­tų ko­vo­ti ir siek­ti kar­tu už­si­brėž­tų tiks­lų. Iki 2016 m. mes pri­va­lo­me tu­rė­ti rink­ ti­nę, ku­rios per­spek­ty­vu­mu nie­kas nea­be­jo­tų. Toks re­zul­ta­tas rei­ka­lau­ ja ne­ma­žai lai­ko ir sun­kaus dar­bo, ta­čiau yra įgy­ven­di­na­mas. Bū­tent tai mes ir ža­da­me pa­da­ry­ti.

Mes esa­me nor­ma­lia­me ke­ly­je.

Ne­pa­sa­ky­siu, kad esa­me ge­ra­me ke­ ly­je, nes čia nie­kas ne­ža­da ei­ti kaip per svies­tą. Ta­čiau tiks­lai yra aiš­ kūs ir konk­re­tūs, jų mes siek­si­me.

– Lie­tu­va daž­nai įvar­di­ja­ma be­ ne vie­nin­te­le ša­li­mi Eu­ro­po­je, kur fut­bo­las nė­ra po­pu­lia­riau­ sias spor­tas. Di­džio­ji da­lis lie­ tu­vių nė­ra pa­ten­kin­ti mū­sų na­ cio­na­li­nės rink­ti­nės re­zul­ta­tais.

Ki­ti sa­ko, kad pra­stiems re­zul­ ta­tams įta­kos tu­ri ir per silp­nas pa­lai­ky­mas. Ta­čiau pa­sta­ro­ sios rink­ti­nės rung­ty­nės na­ muo­se pa­ro­dė, kad su­si­do­mė­ ji­mas fut­bo­lu mū­sų ša­ly­je tu­ri au­gi­mo per­spek­ty­vą, – Lie­tu­ vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos sta­dio­ nas praė­ju­sį penk­ta­die­nį bu­vo be­veik pil­nas. Ar jau­čia­te, kad lie­tu­vių mei­lė fut­bo­lui di­dė­tų?

– At­sa­ky­da­mas į šį klau­si­mą pir­ miau­sia pri­si­me­nu pir­mą­sias rink­ ti­nės rung­ty­nes na­mie su Slo­va­ki­jos ko­man­da. Ma­čiau, kiek daug iš­ti­ ki­mų sir­ga­lių at­ly­dė­jo sa­vo rink­ti­nę į sta­dio­ną. Kal­bė­da­mas su žmo­nė­ mis prieš žai­di­mą ir po jo, iš­gir­dau, kad šiai ša­liai rei­kia ne tik na­cio­ na­li­nės rink­ti­nės, jai taip pat rei­kia

pa­ties fut­bo­lo. Ki­tą kartą, iš­vy­koje per akis­ta­tą su Slo­va­ki­ja, pa­lai­ky­ti ko­man­dos at­vy­ko apie 700 sir­ga­lių.

Po pa­sta­rų­jų pra­lai­mė­tų rung­ty­nių su Grai­ki­ja, ne­pai­sydami iš­ties ge­ro mū­siš­kių žai­di­mo, žiū­ro­vai ne­pa­li­ ko sta­dio­no – jie at­si­sto­jo ir plo­jo Lie­tu­vos gar­bę gy­nu­siems žai­dė­ jams taip, lyg šei­mi­nin­kai tą va­ka­ rą bū­tų tu­rė­ję švęs­ti per­ga­lę. Ir tai iš tie­sų bu­vo per­ga­lė man, nes jau­ čiau, kad ir ma­no dar­bas bu­vo įver­ tin­tas, o aikš­tė­je ko­vo­ję vy­rai įkvė­pė žiū­ro­vams mei­lę fut­bo­lui.

Ir vis­kas to­dėl, kad žiū­ro­vai neak­li, – jie pui­kiai ma­to esa­mą si­tua­ci­ją, jie ma­to pro­gre­są, ku­rio sie­kia­me, ir tai ska­ti­na juos sek­ ti ko­man­dą, to­liau ją pa­lai­ky­ti. Tai stu­mia ma­ne tęs­ti šiuos dar­bus, man pa­tin­ka ga­li­my­bė siek­ti iš­šū­ kio, ku­rį esa­me už­si­brė­žę. Bū­tent dėl to no­riu lik­ti prie rink­ti­nės vai­ ro iki 2016 m. ir at­ves­ti šią ko­man­ dą į fi­na­li­nį Eu­ro­pos fut­bo­lo čem­ pio­na­to eta­pą. Šis pa­sie­ki­mas bū­tų šven­tė ne tik Lie­tu­vos fut­bo­lui, ta­ čiau ir vi­sai ša­liai.

– Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės pir­me­ ny­bių pra­džia ne­nu­mal­do­mai ar­tė­ja. Ar ste­bė­si­te šį čem­pio­ na­tą, ar ža­da­te ana­li­zuo­ti rung­ ty­nes, ku­rio­se da­ly­vaus Eu­ro­ pos ko­man­dos – po­ten­cia­lūs lie­tu­vių var­žo­vai ar­tė­jan­čio­je „Eu­ro 2016“ at­ran­ko­je, – kaip pro­fe­sio­na­las?

– Ži­no­ma. Ste­biu vi­sas tarp­tau­ti­nes rung­ty­nes, ku­rias tik ga­liu. Pap­ras­ tai tei­kiu pir­me­ny­bę ša­lių kai­my­nių ir bu­vu­sių Ta­ry­bų Są­jun­gos res­ pub­li­kų rink­ti­nių žai­di­mams, ta­ čiau daž­nai ap­si­lan­kau ir eu­ro­pie­ čių akis­ta­to­se. Pa­vyz­džiui, li­kus ke­lioms sa­vai­tėms prieš rung­ty­nes su grai­kais lan­kiau­si Vo­kie­ti­jo­je, be abe­jo, ak­ty­viai ste­biu ir tai, kaip se­ka­si, pa­vyz­džiui, kai­my­nų lat­vių ko­man­dai, – žiū­riu kiek­vie­nas tiek jų, tiek len­kų ir bal­ta­ru­sių rung­ty­ nes. Pui­kiai ži­nau be­veik kiek­vie­ną žai­dė­ją, rung­ty­niau­jan­tį Eu­ro­pos na­cio­na­li­nių rink­ti­nių su­dė­ty­je ir sek­siu jų pa­si­ro­dy­mus Bra­zi­li­jo­je.

– Ką ma­no­te apie esa­mą ti­tu­ luo­tų­jų is­pa­nų ir stai­giai su­ stip­rė­ju­sių ita­lų ko­man­dų būk­ lę? Ar ma­no­te, kad ir šie­met Bra­zi­li­jo­je jie su­ge­bės „iš­šau­ ti“? Už ką ža­da­te sirg­ti ar­tė­ jan­čia­me Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės čem­pio­na­to tur­ny­re?

– To­kio ti­po čem­pio­na­tuo­se vi­sa­ da pa­lai­kau Eu­ro­pos rink­ti­nes – ti­kiuo­si, kad ko­man­doms iš mū­sų že­my­no pa­si­seks ir šio­se pir­me­ny­ bė­se. La­biau­siai ser­gu už is­pa­nus – tai tik­rai stip­ri, gra­žų žai­di­mą de­monst­ruo­jan­ti ir pui­kią for­mą su­ge­ban­ti iš­lai­ky­ti rink­ti­nė. Ita­ lai taip pat tu­ri šau­nią ko­man­dą, bet jų žai­di­mas la­biau per­mai­nin­ gas, sun­ku pro­gno­zuo­ti, ko tiks­liai ga­li­ma ti­kė­tis iš pa­čios eki­pos. Ta­ čiau bet ku­riuo at­ve­ju džiaug­siuos, jei­gu per­ga­lę fi­na­le pa­sieks eu­ro­pie­ čiai. Juk ga­lų ga­le fut­bo­las – eu­ro­ pie­tiš­kas žai­di­mas.

Optmistas: Cz.László ne­pra­ran­da am­bi­ci­jų, kad jo tre­ni­ruo­ja­ma Lie­tu­

vos rink­ti­nė ga­lė­tų pa­tek­ti į ki­tą 2016 m. Eu­ro­pos čem­pio­na­to at­ran­kos eta­pą ir do­va­no­ti Lie­tu­vai di­džiu­lę fut­bo­lo šven­tę.

To­mo Luk­šio / BFL nuo­tr.

Rungtynių tvar­ka­raš­tis per LRT A gru­pė

22 val.

Bir­že­lio 15 d.

22 val.

Bra­zi­li­ja– Mek­si­ka – Bra­zi­li­ja – Ita­li­ja –

Is­pa­ni­ja –

Tai­tis.

1 val.

Ni­ge­ri­ja –

Urug­va­jus.

Bir­že­lio 23 d.

Mek­si­ka.

Bir­že­lio 20 d.

1 val.

22 d.

Bir­že­lio 21 d.

Ita­li­ja.

Bir­že­lio 19 d.

22 val.

Ni­ge­ri­ja.

Bir­že­lio 20 d.

Ja­po­ni­ja.

Bir­že­lio 16 d.

22 val.

Tai­tis –

Ja­po­ni­ja.

Bir­že­lio 22d.

22 val.

Ita­li­ja – Bra­zi­li­ja.

22 val. (LRT kul­tū­ra) Ja­po­ni­ja – Mek­si­ka.

22 val.

Ni­ge­ri­ja – Is­pa­ni­ja.

22 val. (LRT kul­tū­ra) Urug­va­jus – Tai­tis.

Bir­že­lio 26 d.

22 val. Pus­fi­na­lis.

Bir­že­lio 27 d.

22 val. Pus­fi­na­lis.

B gru­pė

Bir­že­lio 30 d.

Bir­že­lio 17 d.

19 val. Rung­ty­nės dėl 3-ios vie­tos.

1 val.

Is­pa­ni­ja –

Urug­va­jus.

Lie­pos 1 d. 1 val. Fi­na­las.

19

birželio 13–19, 2013

28p.

Spalvingas „Apgaulės meistrų“ šou.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

„Ne­si­ti­kė­jau, kad bus taip bai­su“ Ta­kas siau­ru­tė­lis, ant jo gu­li ne­gy­vė­lis. Gre­ta – gi­li be­dug­nė. Spi­gi­na 60 laips­nių šal­tis. Tai pa­ty­rė lie­tu­vė Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols, kop­da­ma į di­džiau­sią pa­sau­lio kal­ną – Eve­res­tą, vie­ti­nių va­di­na­mą Džo­mo­lung­ ma. Įko­pė. Apie ekst­re­ma­lią ke­lio­nę – jos pa­čios pa­sa­ko­ji­mas. 20p.

As­me­ni­nio ar­chy­vo, „Shutterstock“ nuo­tr.

20

birželio 13–19, 2013

savaitgalis

Pirmieji: 1953 m. ge­gu­žės 29 d. lai­ko­ma Eve­res­to „už­ka­ria­vi­mo“ die­na. Tuo­met kal­no vir­šū­nę pa­sie­kė Ed­mun­das Per­ci­va­lis Hil­la­ry iš Nau­jo­sios Ze­lan­di­jos ir šer­pas Ten­zing Nor­gay iš Ne­pa­lo

„Ne­si­ti­kė­jau, kad bus taip ba Tam­sa ir ne­gy­vė­liai

Iš vie­nuo­li­kos mū­sų gru­pės na­ rių į Džo­mo­lung­mos vir­šū­nę už­ko­ pė tik va­do­vas Phi­las Cram­so­nas – sep­tin­tą kar­tą, bu­vu­si pro­fe­sio­ na­li dvi­ra­ti­nin­kė 63 me­tų Mar­ga­ret – ant­rą kar­tą, Ole ir aš. Tie, ku­rie jau bu­vo įko­pę ar ne­pa­sie­kė vir­šū­ nės šiuo šiau­ri­niu marš­ru­tu iš Ti­ be­to pu­sės, pri­pa­ži­no, kad pie­ti­nis marš­ru­tas iš Ne­pa­lo ir Ki­ni­jos sie­ nos pu­sės per­pus leng­ves­nis ir ne toks pa­vo­jin­gas.

Kai pra­dė­jau kop­ti į aukš­tu­mi­nes sto­vyk­las, pa­si­da­rė dar sun­kiau, dar pa­vo­jin­giau. Bai­gė­si snie­gas, ke­lią pa­sto­da­vo di­de­li ak­me­nys, ma­ži sly­do iš po ko­jų. Kai kur ne­bu­ vo sau­gos vir­vių, su­si­kon­cent­ruo­ti bu­vo la­bai sun­ku, trū­ko oro.

Jau­čiau­si la­bai pa­žei­džia­ma, ta­ čiau iš­sau­go­jau vi­di­nį už­tai­są, ku­ ris stū­mė ma­ne pir­myn: dar vie­nas žings­ne­lis šią aki­mir­ką.

Man bai­siau­sia kop­ti tam­so­ je. Bu­vo ypač bai­su, kai rei­kė­jo ei­ ti siau­ru ta­ke­liu šlai­to briau­na. Čia pat – be­ne po­ros ki­lo­met­rų be­dug­ nė. Ir dar rei­kia ei­ti vei­du į ją.

Nors ir bu­vau su­si­ri­šu­si su sa­vo šer­pu Tar­kiu, jis bu­vo prie­ky­je, ma­ čiau tik vir­vę ir sa­vo pirš­ti­nes. Ant siau­ro ta­ke­lio gu­lė­jo ne­gy­vė­lis, ku­rį te­ko per­ženg­ti. Sten­giau­si ne­žiū­rė­ ti, bet ma­čiau bo­luo­jan­čias ran­kas, pirš­tų na­gus.

Iš vi­so ma­čiau bent de­šimt žu­ vu­sių al­pi­nis­tų. Ži­no­jau, kad taip bus, bet kai ko­pi tam­so­je, švil­pia vė­jas, po ko­jo­mis – be­dug­nė ir ne­ gy­vė­liai, tik­rai la­bai bai­su. Jau­ čiau­si tarp mir­ties ir gy­vy­bės, tar­si

ki­ta­me pa­sau­ly­je. Gir­dė­jau bal­sus, dai­na­vi­mą, kal­bas. At­si­suk­da­vau – nie­ko. Tik tam­sa, ma­no pirš­ti­nės ir ne­gy­vė­liai. At­ro­dė, lyg jie ­ką nors šnabž­dė­tų.

Ma­čiau be­dug­nę, o ant siau­ro ta­ke­lio – bo­luo­jan­tį ne­gy­ vė­lį, ku­rį teko per­ ženg­ti.

Dvie­se ant pa­sau­lio sto­go

Taip įvy­ko, kad vir­šū­nę su šer­pu Tar­kiu pa­sie­kė­me dvie­se. Ke­li bu­vo už­ko­pę prieš 45 mi­nu­tes. Dar ki­ti, ku­rie ėjo už ma­nęs, nu­ša­lo ga­lū­nes ir grį­žo at­gal. Net ir šer­pas Tar­kis ne­ju­to dvie­jų pirš­tų.

Gū­siai bu­vo stip­res­ni, nei pro­ gno­zuo­ta, – apie 65–75 km /val.

Oro tem­pe­ra­tū­ra sie­kė 60 laips­nių šal­čio. Tu­rė­jau pa­tir­ties, kai ko­ piau į ki­tus kal­nus – va­di­na­muo­ sius ašuon­tūks­tan­ti­nin­kus, to­dėl bu­vau la­bai su­si­kon­cent­ra­vu­si iki pat vir­šū­nės. Skai­čia­vau žings­nius iki ke­tu­rių ir tuo­met ju­di­nau ran­ kų bei ko­jų pirš­tus. Jei bū­čiau grį­ žu­si at­gal į sto­vyk­lą, ku­ri bu­vo 8 km aukš­ty­je, bū­čiau tu­rė­ju­si grįž­ti na­ mo, nes bu­vom iš­nau­do­ję daug de­ guo­nies.

Džo­mo­lung­mos vir­šū­nę pa­sie­kė­ me ge­gu­žės 22-ąją 9 val. ry­to. Tai neap­sa­ko­mas jaus­mas – mes net ma­tė­me že­mės iš­lin­kį. Ne­bu­vo jo­ kio kva­po, jau­čiau­si kaip ki­ta­me

Ko­man­da: su Edi­tos ko­man­da ke­lia­vo pa­ty­rę šer­pai.

pa­sau­ly­je. Ne­ga­lė­jau pa­ti­kė­ti, kad sto­viu ant pa­sau­lio sto­go. Tuo me­ tu žmo­gus tar­si pe­rei­na į ki­tą pa­ sau­lį.

Eks­pe­di­ci­ja tru­ko be­veik du mė­ ne­sius. Ant vir­šū­nės pra­lei­do­me 20 mi­nu­čių. Be­veik ne­bu­vo de­be­ sų. Tie­sa, pū­tė la­bai stip­rus vė­ jas, ban­džiau iš­skleis­ti Lie­tu­vos vė­l ia­v ą, ku­r i nuo­t rau­k o­se bū­ tent dėl vė­jo gū­sių at­ro­do ap­ver­ sta. Tai už­fik­sa­vo ir ma­no vaiz­ do ka­me­ra.

Kad ir kaip bū­tų, jau­čiau­si pui­ kiai, no­rė­jau iš­nau­do­ti kiek­vie­ną aki­mir­ką, ja mė­gau­tis. Kar­tu bu­ vo bai­su: už­kop­ti – tik pu­sė dar­bo.

Dar rei­kia nu­si­leis­ti. Aša­rų ne­bu­vo.

Ver­kiau tik sa­vo pa­la­pi­nė­je.

Ne­val­gė 19 va­lan­dų

Mo­ti­na dei­vė Džo­mo­lung­ma bu­vo man ma­lo­nin­ga. Ji ma­ne ap­sau­go­jo.

Su sa­vi­mi tu­rė­jau ta­lis­ma­ną – Zee ak­me­nį. Ti­be­tie­čiai ti­ki, kad jis tu­ri ste­buk­lin­gų ga­lių, gy­do žaiz­das.

Prieš kop­da­mi da­ly­va­vo­me re­li­ gi­nė­je ce­re­mo­ni­jo­je – pu­džo­je, kur be­veik vi­są die­ną trys la­mos at­li­ko ri­tua­lus. Be šios pro­ce­dū­ros šer­pai nie­ka­da ne­ko­pia į kal­nus. Ri­tua­le da­ly­vau­ja ir al­pi­nis­tai.

Per pa­sku­ti­nes 19 va­lan­dų va­di­ na­mo­jo­je mir­ties zo­no­je ne­su­val­ giau nė kąs­nio. Bi­jo­jau nu­si­mau­ti pirš­ti­nes, nes bu­vo la­bai šal­ta. Už­ ša­lęs bu­vo ir van­duo.

Pag­rin­di­nė­se sto­vyk­lo­se mai­ti­ no­mės la­bai ska­niai. Du kar­tus per die­ną val­gė­me mė­są, 16 val. bu­vo lai­mės va­lan­dos, kai vi­rė­jai pa­ga­ min­da­vo net su­šių, iš­ger­da­vo­me po

stik­li­nę vy­no. Tik lip­da­mi į aukš­tu­ mi­nę sto­vyk­lą ne­šė­mės mais­to. Bu­ vau at­si­ve­žu­si pen­kis di­de­lius pa­ ke­lius džio­vin­tų rū­ky­tų deš­re­lių. Jas val­giau dar kop­da­ma į Ma­nas­lu. Į sau­są la­za­ni­ją, spa­ge­čius, ku­riuos rei­kia už­pil­ti van­de­niu, net ne­ga­lė­ jau pa­žiū­rė­ti. Dar tu­rė­jau ener­gi­nių šo­ko­la­dų, sau­sai­nių, bet jų taip ir ne­pa­ra­ga­vau.

Val­gy­da­vau su šer­pais jų pa­la­ pi­nė­je, da­li­jo­mės mais­tu. Jie tu­rė­jo sau­sai­nių, ki­niš­kų ma­ka­ro­nų.

Per skan­da­lą pa­lai­ko šer­pus

Su šer­pais su­ta­rė­me pui­kiai. Mū­ sų va­do­vui Phi­lui jie – kaip šei­mos na­riai. Jų bu­vo 14-a, tik trys nau­ jo­kai. Ki­ti yra da­ly­va­vę ne vie­na­me žy­gy­je. Tarp mū­sų bu­vo ir vy­riau­ sio­jo šer­po ti­tu­lą Sir­dar (Sar­dar) tu­rin­tis Dor­je Sher­pa – jis ne­šė vaiz­do ka­me­rą, kai 1996 m. IMAX kū­rė fil­mą apie Eve­res­tą. Ži­nau apie pir­mą Džo­mo­lung­mos is­to­ri­jo­je ki­lu­sį skan­da­lą, kai šer­ pai ap­mė­tė ak­me­ni­mis gar­sius al­ pi­nis­tus Si­mo­ne Mon­ro, Ue­li Stec­ ką ir kar­tu su jais ko­pu­sį Jo­nat­ha­ną Grif ­fi t­hą. Šim­tu pro­cen­tų esu šer­pų pu­sė­je.

Yra griež­ta ne­ra­šy­ta tai­syk­lė, kad šer­pai, tvir­ti­nan­tys vir­ves, už­ko­ pia pir­mie­ji. Jie ne­bu­vo bai­gę dar­ bų, kai Si­mo­ne su ko­le­go­mis per­li­po jas, ap­len­kė šer­pus. Ita­las ir se­niau ­gar­sė­jo iš­si­šo­ki­mais. Al­pi­nis­tų pa­ sau­ly­je ne­tgi skli­do kal­bos, kad jis bu­vo pa­vo­gęs de­guo­nies ba­lio­ną ir už jį už­si­sa­kė sraig­tas­par­nį grįž­ ti iš kal­nų. O tai mū­sų bend­ruo­me­ nė­je be­veik pri­lygs­ta žmog­žu­dys­tei.

Tikslas: Džo­mo­lung­mos vir­šū­nė­je Edi­ta iš­bu­vo 20 mi­nu­čių.

Nep­ri­ta­riu ag­re­si­jai, bet esu šer­pų pu­sė­je.

Da­le­lė Lie­tu­vos

Snie­gi­nio leo­par­do, ku­rį pa­ma­ty­ti di­de­lė lai­mė ir ku­rio sa­vy­bes – iš­ tver­mę, grakš­tu­mą, ne­prik­lau­so­ my­bę, pa­slap­tin­gu­mą, vie­šu­mos ven­gi­mą ir neiš­si­šo­ki­mą, kuk­lu­ mą – la­bai ver­ti­nu gy­ve­ni­me, ne­ ma­čiau.

Tie­sa, prie pa­grin­di­nės sto­vyk­los ma­čiau mė­ly­nų avių, o kur jos, ten ir snie­gi­nis leo­par­das. Gal iš­vy­siu jį ant ki­to kal­no?

Ko­dėl, net ir se­niai gy­ven­da­ma už­sie­ ny­je, iš­ke­liu ant kal­ no vir­šū­nių Lie­tu­vos vė­lia­vą? Man tai la­ bai svar­bu. Tai ma­no iden­ti­te­tas.

Ko­dėl, net ir se­niai gy­ven­da­ma už­sie­ny­je, iš­ke­liu ant kal­no vir­šū­ nių Lie­tu­vos vė­lia­vą? Man tai la­ bai svar­bu. Tai ma­no iden­ti­te­tas.

Vi­si ma­no ko­le­gos ži­no, kad aš lie­ tu­vė. Nie­ka­da ne­no­rė­jau ir ne­bū­siu ne­lie­tu­vė.

No­riu nors ma­ža da­le­ly­te pri­si­ dė­ti prie sa­vo ša­lies var­do pro­pa­ ga­vi­mo. Ir vi­sa­da jau­čiuo­si lie­tu­vė.

Ypač kal­nuo­se, iš­kel­da­ma Lie­tu­vos vė­lia­vą, siū­tą sa­vo ran­ko­mis.

Išk­lau­sė ir su­ra­šė Da­rius Sė­le­nis

21

birželio 13–19, 2013

savaitgalis diena.lt/naujienos/laisvalaikis

Sun­kiai įvei­kia­mas pa­sau­lio sto­gas Eve­res­tas, ar­ba Džo­mo­lung­ma (Die­vų Mo­ti­na), – aukš­čiau­sia pa­ sau­lio vir­šū­nė (8848 m). Kal­nas yra Hi­ma­la­jų kal­ny­ne Ma­han­lan­gū­ro Hi­ma­lo kal­na­gūb­ry­je, ski­rian­čia­me Ne­pa­lą nuo Ti­be­to. Hi­ma­la­jų kal­ny­ nas, kar­tu ir gar­su­sis Eve­res­tas, šie­ met įtrauk­ti į pa­vo­ju­je esan­čių uni­ ka­lių gam­tos ob­jek­tų są­ra­šą.

o.

„Shutterstock“ nuotr.

ai­su“ Li­ko vie­nuo­li­ka E.Uk­sai­tei-Ni­chols Džo­mo­lung­ma (8848 m aukš­čio) – jau tre­čias kal­ nas aš­tuon­tūks­tan­ti­nin­kas. 2011 m. spa­lio 1 d. ji įko­pė į 8201 m, šeš­tą pa­ gal dy­dį, Čo Oju, o ly­giai po me­tų, vėl spa­lio 1-ąją, jau sto­vė­jo ant vie­no iš ke­tu­rių pa­vo­jin­giau­sių kal­nų vir­šū­ nės – 8163 m aukš­čio Ma­nas­lu. Al­pi­ nis­tė juo­ka­vo, kad nuo pa­sau­lio sto­ gu va­di­na­mo kal­no vir­šū­nės min­ty­ se dar ne­grį­žo.

Gim­tuo­sius Tel­šius pa­li­ku­si 1996 m. po Pran­cū­zi­ją, JAV, Ka­na­dą ke­lia­vu­ si, Jung­ti­nių Tau­tų Pa­sau­lio mais­to pro­gra­mo­je dir­bu­si ir hu­ma­ni­ta­ri­ nė­se mi­si­jo­se Hai­ty­je bei Ni­ge­ry­ je da­ly­va­vu­si lie­tu­vė sa­ko, kad po Džo­mo­lung­mos rei­kia ką nors keis­ ti, to­dėl da­bar ieš­kos nau­jo pro­jek­to.

O kai bus dar­bo, kai už­dirbs, gal­vos ir apie nau­ją vir­šū­nę. Dar li­ko 11 aš­ tuon­tūks­tan­ti­nin­kų.

Pie­ti­nia­me Ti­be­to pa­kraš­ty­je tar­ tum aukš­ta sie­na iš­ki­lę Hi­ma­la­jų kal­nai. Į pie­tus kal­na­gūb­rių lan­kas tę­sia­si 2400 km. Dau­giau kaip 500 Hi­ma­la­jų vir­šū­nių yra aukš­tes­nės už aukš­čiau­sią Al­pių vir­šu­kal­nę Monb­la­ną. Tarp jų yra aukš­čiau­sias ne tik Hi­ma­la­jų, bet ir vi­so Že­mės ru­ tu­lio kal­nas – Džo­mo­lung­ma.

Eve­res­to. Tam di­džiu­lį po­stū­mį tu­ rė­jo į Eve­res­tą įko­pu­sių Len­ki­jos al­ pi­nis­tų Wan­dos Rut­kie­wicz bei Jer­ zy Ku­kucz­kos ap­si­lan­ky­mas Lie­tu­ vo­je 1988 m. Min­tis įkop­ti į Eve­res­ tą pa­ti­ko Ame­ri­kos lie­tu­viui al­pi­nis­ tui Ale­xui Ber­tu­liui, jis 1989 m. Lie­ tu­vos al­pi­nis­tus pa­kvie­tė į JAV Kas­ ka­di­nius kal­nus. 1991 m. įvy­ko žval­ gy­bi­nė eks­pe­di­ci­ja į Eve­res­tą. Į ba­zi­ nę sto­vyk­lą pa­ki­lo: A.Ber­tu­lis, Kęs­tu­ tis Ba­lei­šis, Ri­man­tas Skir­man­tas ir V.Ša­dui­kis.

1992 m. ru­de­nį įvy­ko pir­mo­ji tarp­ tau­ti­nė Lie­tu­vos al­pi­nis­tų eks­pe­di­ ci­ja į Eve­res­tą. Al­pi­nis­tų ko­man­dai va­do­va­vo A.Ber­tu­lis. Da­lis eks­pe­ di­ci­jos na­rių net tris kar­tus pa­ki­lo Į Eve­res­tą pa­pras­tai ko­pia­ma du kar­ iki 7850 m aukš­ty­je esan­čios V sto­ tus per me­tus, pa­va­sa­rį apie ge­gu­žę vyk­los, bet blo­gas oras su­truk­dė kil­ti ir ru­de­nį, spa­lio bei lapk­ri­čio mė­ne­sį. į vir­šū­nę. Įko­pi­mą te­ko ati­dė­ti.

Il­gai bu­vo ma­no­ma, kad žie­mą įlip­ti Po pus­me­čio (1993 m. ge­g u­žės 10 į jį neį­ma­no­ma. Į Džo­mo­lung­mą yra d.) į aukš­čiau­sią pa­sau­lio vir­šu­kal­ įko­pę dau­giau nei 300 žmo­nių, iš jų nę pa­k i­lo Vla­das Vit­kaus­kas. Jis į – ke­lio­li­ka mo­te­rų.

Eve­res­to vir­šū­nę įko­pė kla­si­k i­n iu Pir­mą­sias eks­pe­di­ci­jas ren­gė ang­lai. marš­ru­tu iš Ne­pa­lo per Khum­bu le­ Jie mė­gi­no lip­ti iš šiau­rės pu­sės. Pa­ dy­ną ir Pie­tų Bal­ną. Ant­ra­sis lie­tu­ siek­ti vir­šū­nės ne­si­se­kė. Tie­sa, yra vis Sau­lius Vi­lius Eve­res­to vir­šū­nę ma­nan­čių, kad 1924 m. tai gal­būt pa­ pa­sie­kė 2003 m. ge­gu­žės 22 d. Jis vy­ko bri­tams George’ui Mal­lo­ry ir įko­pė iš Ti­be­to pu­sės. Šią eks­pe­di­ And­rew Irvine’ui, ku­rie 1924 m. bir­ ci­ją S.Vi­lius sky­rė lie­tu­vių ke­liau­to­ že­lį din­go vir­šū­nės ra­jo­ne. Vė­liau, ki­ jo bei ant­ro­po­lo­go An­ta­no Poš­kos nams už­da­rius Ti­be­tą nuo už­sie­nie­ 100-ųjų gi­m i­mo me­t i­n ių su­k ak­ čių, bu­vo pra­dė­ti žval­gy­ti pa­to­ges­ni čiai ir pen­k ias­de­šimt­me­čiui, kai į Eve­res­to vir­šū­nę bu­vo įkop­ta pir­ pie­ti­niai marš­ru­tai iš Ne­pa­lo.

1953 m. ge­gu­žės 29 d. lai­ko­ma Eve­ mą kar­tą. Tre­čias 2007 m. ge­gu­ res­to „už­ka­ria­vi­mo“ die­na. Tuo­met žės 5 d. įko­pė Al­das Bal­t u­t is, ket­ kal­no vir­šū­nę pa­sie­kė Ed­mun­das vir­tas tais pa­čiais me­tais – Da­r ius Per­ci­va­lis Hil­la­ry iš Nau­jo­sios Ze­lan­ Vai­čiu­lis. di­jos ir šer­pas Ten­zing Nor­gay iš Ne­ 2011 m. pa­va­sa­rį į Eve­res­tą ban­dė pa­lo. Už tai E.P.Hil­la­ry bu­vo su­teik­tas kop­ti Al­do­na Skė­rai­ty­tė, bet su­si­rgu­ si 7000 m aukš­ty­je bu­vo pri­vers­ta se­ro ti­tu­las.

Pir­mie­ji al­pi­nis­tai lie­tu­viai, bu­vę Hi­ pa­suk­ti at­gal. 2013 m. ge­gu­žės 22 d. ma­la­juo­se ir iš to­lo pa­ma­tę Eve­res­ į Eve­res­tą įko­pė pir­mo­ji mo­te­ris lie­ tą, bu­vo Dai­nius Ma­kaus­kas, Ri­man­ tu­vė Edi­ta Uk­sai­tė-Ni­chols. tas Ne­ve­raus­kas ir Vi­lius Ša­dui­kis, 1988 m. ru­de­nį TSRS ant­ro­sios rink­ ti­nės su­dė­ty­je žval­gę ke­lią į Kan­ čen­džun­gą iš Si­ki­mo pu­sės. Nuo ta­ da bu­vo pra­dė­ta ieš­ko­ti ke­lių link

Iš vi­so dau­giau nei 2,5 tūkst. al­pi­ nis­tų „už­ka­ria­vo“ Eve­res­tą ir dau­ giau nei 200 ke­liau­to­jų žu­vo ban­ dy­da­mi tai pa­da­ry­ti. „Al­pi­niz­mo vi­kio“ inf.

60

laips­nių šal­čio sie­kė oro tem­pe­ra­tū­ra, lipant į Everesto viršūnę.

Sir­dar: Dor­je Sher­pa tu­ri vy­riau­sio­jo šer­po ti­tu­lą.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

22

birželio 13–19, 2013

savaitgalis

Ra­šy­to­jo ke­lią Pa­gal jo kny­gas pa­sta­ty­ti se­ria­lai „Tu­riu gar­bės“, „Sa­vas – sve­ti­mas“, „Ru­siš­kas ver­ ti­mas“, o kri­mi­na­li­nių se­ria­lų hi­tu ta­po fil­ mas „Pe­ter­bur­go ban­di­tai“.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Bū­tent pa­sta­ro­jo he­ro­jaus – žur­ na­lis­to And­re­jaus Ob­nors­kio (Se­ rio­gi­no) – pa­veiks­lą po­pu­lia­rus ru­ sų žur­na­lis­tas ir ra­šy­to­jas And­re­jus Kons­tan­ti­no­vas kū­rė rem­da­ma­sis sa­vo pa­tir­ti­mi.

As­me­ni­nė pa­ties A.Kons­tan­ti­ no­vo pa­tir­tis taip pat įspū­din­ga: ara­bų kraš­tų stu­di­jos Sankt Pe­ ter­bur­go uni­ver­si­te­te ir sep­ty­ne­ rius me­tus tru­ku­si ka­ri­nė tar­ny­ba Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­ly­se, straips­niai laik­raš­ty­je „Sme­na“ kri­mi­na­li­nė­ mis te­mo­mis ir iš­skir­ti­niai in­ter­viu su ban­di­tais, dau­giau kaip 40 do­ ku­men­ti­nių kny­gų bei kri­mi­na­li­nių ro­ma­nų, stul­bi­nan­tys ho­no­ra­rai ir ne­ti­kė­tai už­griu­vęs po­pu­lia­ru­mas.

Apie sa­vo sėk­mės for­mu­lę – 49-erių A.Kons­tan­ti­no­vo in­ter­viu „Vil­niaus die­nai“.

– Ger­bia­mas And­re­jau, kiek ži­ no­me, jūs – žur­na­lis­tas iki kau­ lų sme­ge­nų. Kaip nu­ti­ko, kad ta­po­te ra­šy­to­ju?

– Aš ne­lai­kau sa­vęs ra­šy­to­ju. Aš – žur­na­lis­tas. Kny­gas ra­šau lais­ vu nuo dar­bo me­tu. Ra­šiau to­dėl, kad man tai pa­pras­čiau­siai pa­ tin­ka. Net­gi ne vi­sai tai bu­vo ma­ no pa­si­rin­ki­mas. Taip nu­ti­ko, kad ma­ne stum­te­lė­jo.

20

mln. eg­zemp­lio­rių iš­leis­ta A.Kons­tan­ti­no­vo kny­gų.

– Kas stum­te­lė­jo?

– Juo­kin­ga is­to­ri­ja – ma­no pir­mo­ji kny­ga „Nu­si­kals­ta­mas Ru­si­jos pa­ sau­lis“ išė­jo ne ru­sų kal­ba, o šve­ dų. Dir­bau žur­na­lis­tu laik­raš­ty­ je „Sme­na“, ra­šiau kri­mi­na­li­nė­mis te­mo­mis. Tai bu­vo prieš 20 me­tų. Iš Šve­di­jos at­va­žia­vo Mal­col­mas Di­ xe­lius – la­bai ži­no­mas šve­dų te­le­ vi­zi­jos žur­na­lis­tas. Jie su­ko fil­mą „Ru­sų ma­fi­ja“ ir jiems rei­kė­jo pa­ gal­bi­nin­ko – pro­diu­se­rio iš ru­sų pu­sės. Jie pa­kvie­tė ma­ne. Fil­mas la­ bai sėk­min­gai bu­vo pa­ro­dy­tas Va­ ka­rų Eu­ro­po­je.

Ta­da šve­dų lei­dė­jai pa­siū­lė Mal­ col­mui pa­ra­šy­ti kny­gą. Jis ma­ne pa­kvie­tė bend­ra­dar­biau­ti. Mes iš­ va­žia­vo­me į Šve­di­ją ir apie mė­ne­ sį dir­bo­me kar­tu. Jis pui­kiai kal­ba ru­siš­kai – daug me­tų bu­vo dir­bęs Šve­di­jos te­le­vi­zi­jos ko­res­pon­den­tu Mask­vo­je, jau bu­vo iš­ver­tęs ne­ma­žai ru­sų ra­šy­to­jų kū­ri­nių į šve­dų kal­bą.

To­dėl mums bu­vo leng­va bend­rau­ti – tar­da­vo­mės ru­siš­kai, o jis vis­ką iš kar­to už­ra­šy­da­vo šve­diš­kai.

Pas­kui Ru­si­jo­je kny­gą ver­tė į ru­sų kal­bą. Ver­ti­mas ne­la­bai ge­ras, ne­ la­bai li­te­ra­tū­ri­nis. Už­tat ki­lo di­de­ lis su­si­do­mė­ji­mas ta te­ma – kny­gos ti­ra­žas bu­vo di­džiu­lis.

Sankt Pe­ter­bur­go lei­dė­jai man ėmė siū­ly­ti – gal dar ką nors pa­ra­ šy­si. Taip aš pra­dė­jau ra­šy­ti do­ku­ men­ti­nę kny­gą „Pe­ter­bur­go ban­di­ tai“. Nuo ta­da tas ra­šy­mas tę­sia­si – pa­ra­šiau per 40 kny­gų. Bend­ras jų ti­ra­žas per tuos 20 me­tų – dau­ giau kaip 20 mln. eg­zemp­lio­rių.

– Gy­ve­na­te vi­siš­kai be lais­va­ lai­kio – aria­te kiek­vie­ną die­ ną?

– Taip ne­pa­sa­ky­čiau. Aiš­ku, esu ga­na užim­tas žmo­gus, bet lais­vo lai­ko tu­riu.

– Kny­go­je svar­biau­sia – is­to­ ri­ja. Is­to­ri­ja yra – ir kny­ga yra.

Is­to­ri­jos nė­ra – ir kny­gos nė­ra.

Kaip ma­no­te?

– Su­tin­ku. Ma­no kny­gų is­to­ri­jos – iš po­li­ci­nin­kų dar­bo ir gy­ve­ni­mo.

– Kiek lai­ko ati­ma kny­gos ra­ šy­mas? Pir­miau­sia tur­būt, kaip sa­ko žur­na­lis­tai, ren­ka­tės me­ džia­gą, pa­skui pa­si­da­ro­te ap­ ma­tus, o ta­da sė­da­te ra­šy­ti?

– Vi­saip bū­na. Nau­jau­sią kny­ gą „Jei­gu kas nors ma­ne gir­di“ ra­ šiau dve­jus me­tus. Bet ji la­bai sun­ ki, la­bai su­dė­tin­ga – ji grei­čiau­siai išim­tis. Ne iš kar­to su­pra­tau, kaip su­dė­lio­ti jos kom­po­zi­ci­ją. Ta kny­ ga – apie ka­ro ver­tė­jus, apie bai­sius 1985 m. įvy­kius ka­ri­nė­je tvir­to­vė­je Pa­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ta­no pa­sie­ny­je.

Pap­ras­tai vis­ką da­rau grei­tai, iš anks­to ži­nau, kaip kas bus, – gal­ vo­je vis­kas jau bū­na su­si­dė­lio­ję, tad aš tik už­ra­šau. Dir­bu be juod­raš­čių, ta­čiau ra­šau ran­ka, ne kom­piu­te­ riu. Aš ap­skri­tai ne­si­nau­do­ju kom­ piu­te­riu.

Au­to­riaus tei­sės ek­ ra­ni­za­ci­jai ga­li bū­ ti de­šimt kar­tų bran­ ges­nės. Va­di­na­si, kai per­ka ek­ra­ni­za­ci­jos tei­ses, ga­li su­mo­kė­ ti 150 tūkst. JAV do­ le­rių.

Kny­gą pa­ra­šau vi­du­ti­niš­kai per 45 die­nas. Bet jos ne­bū­na iš ei­lės, vie­na po ki­tos. No­rė­da­mas ra­šy­ ti bū­ti­nai tu­riu kur nors iš­va­žiuo­ti.

Tai­gi imu de­šimt die­nų ato­sto­gų ir va­žiuo­ju, pa­vyz­džiui, į Kip­rą. Ar­ ba į Mal­dy­vus, Grai­ki­ją – tai ma­no mėgs­ta­mos vie­tos. Ten ge­ra jū­ra.

Kip­re įsi­ku­riu vieš­bu­ty­je „Le Me­ ri­dien“, kur man la­bai pa­tin­ka. Ry­ tą iš­si­mau­dau, ta­da – pus­ry­čiai, dar kar­tą iš­si­mau­dau ir sė­du dirb­ ti. Dir­bu iki 17–18 val. Pas­kui – į spor­to sa­lę, į jū­rą ir va­ka­rie­nės. To­ kia die­not­var­kė bū­na vi­sas de­šimt die­nų. Taip pa­ra­šau ne­men­ką kny­ gos da­lį. Ta­čiau po mė­ne­sio vėl lei­ džiuo­si į to­kią ke­lio­nę.

– Kiek vie­nai kny­gai pa­ra­šy­ ti rei­kia to­kių „ko­man­di­ruo­ čių“?

– Maž­daug ke­tu­rių. Jei per me­tus išei­na ke­tu­rios kny­gos, ku­rias ra­ šau tik aš vie­nas, va­di­na­si, bu­vo apie še­šio­li­ka to­kių ke­lio­nių.

23

birželio 13–19, 2013

savaitgalis

ą tie­sė ir Sankt Pe­ter­bur­go ban­di­tai iš­ger­ti, pa­si­kal­bė­ti. Jie sa­kė: „Ateik pas mus.“ „Ne“, – at­sa­ky­da­vau.

Nie­ka­da dėl jų ne­tu­rė­jau jo­kių pro­ble­mų – dau­ge­lį pa­ži­no­jau. Kai mo­kiau­si uni­ver­si­te­te, kai ku­rie jų taip pat ten mo­kė­si. Ta­da už­sii­mi­ nė­jau spor­tu – bu­vau uni­ver­si­te­to dziu­do rink­ti­nė­je. Dau­ge­lis spor­ti­ nin­kų tais lai­kais taip pat pa­su­ko į ban­di­tiz­mą.

Ru­si­jos or­ga­ni­zuo­ti nu­si­kal­tė­ liai tuo ir sky­rė­si, pa­vyz­džiui, nuo Ita­li­jos ma­fij­ os, – ten re­te­ny­bė bu­ vo žmo­nės, tu­rin­tys aukš­tą­jį iš­si­ la­vi­ni­mą. Tarp mū­sų or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­tė­lių bu­vo la­bai daug iš­ si­la­vi­nu­sių žmo­nių. Dau­ge­lis bu­ vo pa­sie­kę net moks­li­nį ly­gį – bu­ vo moks­lų kan­di­da­tai.

Prio­ri­te­tai: „Sa­ky­čiau taip: aš li­kau žur­na­lis­tas, o ra­šy­to­jo dar­bas – ho­bis“, – paaiš­ki­no po­pu­lia­rių kri­mi­na­

li­nių ro­ma­nų au­to­rius iš Sankt Pe­ter­bur­go A.Kons­tan­ti­no­vas.

– Kny­gos ra­šy­mo są­nau­dos – tu­riu ome­ny­je tas ko­man­di­ruo­ tes – pa­čiam ra­šy­to­jui kai­nuo­ja di­de­lius pi­ni­gus?

– Taip. Bet ga­na di­de­li ma­no ho­no­ ra­rai už tas kny­gas. Vis dėl­to pa­ grin­di­niai ho­no­ra­rai ne už kny­gas, o už jų ek­ra­ni­za­vi­mo tei­ses. Be­veik vi­sų ma­no kny­gų au­to­riaus tei­sės Ru­si­jo­je par­duo­tos. Re­mian­tis jo­ mis, nu­fil­muo­ta 13 ar 14 se­ria­lų ir to­liau fil­muo­ja­ma. Už tai kur kas di­des­ni ho­no­ra­rai nei už kny­gas.

– Koks jū­sų, pa­vyz­džiui, ho­no­ ra­ras už kny­gą ir koks už ek­ra­ ni­za­ci­jai par­duo­tas au­to­riaus tei­ses?

– Už kny­gą mo­ka avan­są, o pa­skui – nuo par­duo­to ti­ra­žo. Ta­čiau dėl ti­ra­žo ky­la pro­ble­mų. Tik išei­na kny­ga, o po dvie­jų die­nų pi­ra­tai ją jau pa­skel­bia in­ter­ne­te. Už tai pi­ ni­gų ne­gau­si. Avan­sas už kny­gą, ne­ly­gu, koks lei­dė­jas, bū­na apie 15 tūkst. JAV do­le­rių (apie 39,6 tūkst. li­tų). O au­to­riaus tei­sės ek­ra­ni­za­ci­ jai ga­li bū­ti de­šimt kar­tų bran­ges­ nės. Va­di­na­si, kai per­ka ek­ra­ni­za­ ci­jos tei­ses, ga­li su­mo­kė­ti 150 tūkst. do­le­rių (396 tūkst. li­tų).

– Bet kai ra­šo­te kny­gą, tur­būt apie ho­no­ra­rą ne­gal­vo­ja­te?

– Ne­gal­vo­ju. Esu dar ir ži­niask­lai­ dos kont­ro­liuo­jan­čio­sios bend­ro­ vės Žur­na­lis­ti­nių ty­ri­mų agen­tū­ros vie­nas sa­vi­nin­kų. Dėl to aš – ne­ti­ piš­kas au­to­rius Ru­si­jo­je. Ti­piš­kas ra­šy­to­jas gy­ve­na tik iš ho­no­ra­rų, ku­riuos gau­na už kny­gas. O aš dar vaikš­tau į dar­bą, ir tas dar­bas duo­ da ga­na daug pel­no.

– Ta­da kaip jūs ga­li­te im­ti ato­ sto­gų ke­tu­ris kar­tus per me­tus, kur nors va­žiuo­ti, jei tu­ri­te dar­ bą? Kaip vir­ši­nin­kas nau­do­ja­ tės sa­vo pa­dė­ti­mi?

– Ne, sa­vo pa­dė­ti­mi aš ne­si­nau­ do­ju. Jei rei­ka­lai klos­to­si taip, kad bū­ti­nas ir ma­no da­ly­va­vi­mas juos tvar­kant, nie­ka­da neiš­va­žiuo­siu.

O jei vis­kas klos­to­si ki­taip, pa­ lie­ku sa­vo drau­gą. Mes esa­me ke­ tu­ri tos bend­ro­vės sa­vi­nin­kai. Aš – pa­grin­di­nis, o jie trys – ma­ no pa­va­duo­to­jai. Ir dar – mes vi­ si ke­tu­ri drau­gai. Se­ni drau­gai jau 20 me­tų.

– Ar­gi šiais lai­kais dar bū­na drau­gų, kai su­ka­si di­de­li pi­ni­ gai? Ne­su­si­py­ko­te nei dėl šla­ man­čių­jų, nei dėl mo­te­rų?

– Ne. Su vie­nu jų mo­kiau­si dar uni­ ver­si­te­te, vie­no­je gru­pė­je. Esa­me pa­žįs­ta­mi 33 me­tus. Su ki­tu pra­ dė­jo­me drau­ge dirb­ti žur­na­lis­ti­ko­ je 1991 m. – tai­gi esa­me pa­žįs­ta­mi 22 me­tus. Ir tik­tai tre­čią­jį pa­žįs­tu ma­žiau­siai už ki­tus, apie 17 me­tų. Ir vi­są lai­ką gy­ve­no­me la­bai drau­giš­ kai. Jei­gu iš tik­rų­jų mes pyk­tu­mė­ mės, iš­si­vaikš­čio­tu­me kas sau, ta­da nie­ko ne­bū­tų. Mū­sų sėk­mės re­cep­ tas – mū­sų žmo­niš­ki san­ty­kiai. Mes tu­rė­jo­me daug ga­li­my­bių su­si­pyk­ti, bet taip neį­vy­ko. Ži­no­te, mes sa­ve lai­ko­me la­biau žur­na­lis­tais nei vers­li­nin­kais. Ir sten­gė­mės ma­žiau gal­vo­ti apie pi­ ni­gus, o dau­giau – apie tai, kaip su­kur­ti tą sa­vo bend­ro­vę. Ir mes ją įkū­rė­me prieš 17 me­tų.

– Sankt Pe­ter­bur­go uni­ver­si­te­te bai­gė­te Ry­tų fa­kul­te­tą, kur įgi­ jo­te ara­bų kraš­tų is­to­ri­ko kva­ li­fi­ka­ci­ją. Sep­ty­ne­rius me­tus Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos sis­te­mo­ je dir­bo­te ver­tė­ju Ar­ti­mų­jų Ry­ tų ša­ly­se. Tur­būt kū­ry­bo­je pra­ ver­tė ir ta pa­tir­tis?

– Tai bu­vo dar So­vie­tų Są­jun­ gos lai­kais. Aš bu­vau ka­ro ver­tė­ jas – dir­bau Pie­tų Je­me­ne, ga­vau ten lei­te­nan­to laips­nį. Pas­kui grį­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

žau, nes rei­kė­jo baig­ti penk­tą Pe­ter­ bur­go uni­ver­si­te­to kur­są. Bet ma­ne vėl pa­šau­kė į ar­mi­ją – dve­jus me­ tus pra­lei­dau Kras­no­da­re, spe­cia­ lių­jų mo­ky­mų cent­re. Pas­kui tre­jus me­tus tar­na­vau Li­bi­jo­je, Af­ri­ko­ je. Taip pat bu­vau ver­tė­jas iš ara­ bų kal­bos. Vis­kas taip su­si­klos­tė.

Il­giau lik­ti tar­nau­ti ar­mi­jo­je ne­no­ rė­jau.

1991 m. iš jos pa­si­trau­kiau, atė­ jau dirb­ti žur­na­lis­tu į Le­ning­ra­do laik­raš­tį „Sme­na“. Ta­da, kai pra­ si­dė­jo tie bai­sūs ban­di­tiz­mo lai­kai.

Ten ir įkū­riau kri­mi­na­lis­ti­kos sky­ rių. Sup­ra­tau, kad čia – dau­gy­bė įdo­mių te­mų. Ne tik do­ku­men­ti­nių, bet ir me­ni­nių.

Vie­ną ro­ma­ną – „Žur­na­lis­tas“ – pa­sky­riau ka­ro ver­tė­jams. Dau­ge­ liu po­žiū­rių tai – au­to­biog­ra­fi­nis ro­ma­nas. Pa­gal jį su­suk­tas po­pu­ lia­rus se­ria­las.

– Ra­šy­to­ju ta­po­te dėl žur­na­lis­ ti­nio dar­bo?

– Ži­no­ma. Sa­ky­čiau taip: aš li­kau žur­na­lis­tas, o ra­šy­to­jo dar­bas – ho­bis.

– Rei­kia­mu lai­ku at­si­ra­do­te rei­ kia­mo­je vie­to­je ir pa­stvė­rė­te ta­da įdo­mią bei po­pu­lia­rią te­ mą?

– Tai ir bu­vo vie­nas sėk­mės ele­ men­tų. Be to, vis­ką, ką da­riau, da­ riau iš šir­dies. To­je sri­ty­je aš bu­vau vie­nas pir­mų­jų. Tuo me­tu žmo­nės tie­siog jau­tė to­kių te­mų al­kį – juk So­vie­tų Są­jun­go­je „ne­bu­vo“ nu­si­ kal­ti­mų, ban­di­tų, pro­sti­tu­ci­jos.

– Ar sun­ku bu­vo tar­tis su ban­ di­tais dėl in­ter­viu?

– Kai grį­žau iš Li­bi­jos, Pi­te­ry­je jau bu­vo pra­si­dė­ję ban­di­tiz­mo lai­kai.

Dau­ge­lis tų, ku­riuos pa­ži­no­jau kaip nor­ma­lius vai­ki­nus, ta­po ban­di­tais.

Ta­čiau drau­ge su jais ga­lė­jo­me ka­vos

– Ra­šy­ti to­kio­mis te­mo­mis ta­da bu­vo pa­vo­jin­ga – vi­so­je Ru­si­jo­ je vy­ko ma­fi­jos tar­pu­sa­vio ka­ rai. Ar ne­bi­jo­da­vo­te?

– Ta­da mies­te vi­siems bu­vo pa­vo­ jin­ga, ne tik man. In­ter­viu su ban­ di­tais, va­gi­mis (Ru­si­jo­je nu­si­kals­ ta­mo pa­sau­lio au­to­ri­te­tai va­di­na­mi įtei­sin­tais va­gi­mis – red. pa­st.) bu­ vo di­džiu­lė re­te­ny­bė. In­ter­viu jie duo­da­vo re­tai – jie su­tik­da­vo pa­ pras­čiau­siai pa­si­kal­bė­ti. Ta­da ką nors su­ži­nai, pa­nau­do­ji straips­ niuo­se.

Da­riau in­ter­viu su pa­grin­di­niu Sankt Pe­ter­bur­go ban­di­tu, Tam­ bo­vo nu­si­kal­tė­lių gru­puo­tės ly­de­ riu. Da­bar jis sė­di ka­lė­ji­me. Tos gru­puo­tės nė­ra, o bu­vo ji ga­lin­ga.

Duo­ti in­ter­viu jis su­ti­ko ne iš kar­ to. Pas­kui bu­vo iš­ti­sa pro­ce­dū­ra: jis prieš­ta­ra­vo, kad bū­tų įjung­tas dik­to­fo­nas, to­dėl vis­ką tu­rė­jau už­ ra­ši­nė­ti ran­ka. Pas­kui teks­tą at­ spaus­di­nau – jis paė­mė vie­ną eg­ zemp­lio­rių, ant kiek­vie­no la­po tu­rė­jau pa­si­ra­šy­ti. Man te­ko ki­tas eg­zemp­lio­rius, ten pa­si­ra­šė jis. Jis kaž­ko­dėl ne­pa­si­ti­kė­jo, ma­nė, kad ga­liu ką nors pa­keis­ti. Pas­kui tas in­ter­viu bu­vo įtrauk­tas į sto­rą do­ ku­men­ti­nę kny­gą.

Vie­nas va­gis taip pat su­ti­ko duo­ ti in­ter­viu, nes mer­dė­jo ka­lė­ji­mo li­ go­ni­nė­je nuo plau­čių vė­žio. Jis jau bu­vo se­nas – no­rė­jo iš­pa­sa­ko­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Įdo­mus jo li­ki­mas. Jo tė­ vą kaip liau­dies prie­šą Sta­li­no lai­ kais su­šau­dė, mo­ti­na pa­te­ko į ka­lė­ ji­mą, o jį paė­mė į vai­kų na­mus. Taip vai­ki­nas iš pa­do­rios šei­mos ta­po pro­fe­sio­na­liu nu­si­kal­tė­liu.

Bu­vo ir ki­to­kių da­ly­kų – su sa­vo bend­ro­vės vai­ki­nais pir­ma nei po­li­ ci­ja su­čiu­po­me žu­di­ką. Jis da­ly­va­vo nužudant de­pu­ta­tą Vik­to­rą No­vo­ sio­lo­vą. Pa­da­rė­me su juo in­ter­viu, pa­skui jį per­da­vė­me po­li­ci­jai.

– Ar jū­sų žmo­na, ak­to­rė Na­ta­li­ ja Krug­lo­va, vai­di­na jū­sų ro­ma­ nų ek­ra­ni­za­ci­jo­se?

– Kai ku­rio­se. Šiuo me­tu per 1-ąjį Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lą ro­do­ mas se­ria­las apie po­li­ci­nin­kus pa­ gal ma­no kny­gą, ji ten vai­di­na vie­ną pa­grin­di­nių vaid­me­nų. O pa­tį pa­ grin­di­nį at­lie­ka lie­tu­vių kil­mės ak­ to­rius Ser­ge­jus Pus­ke­pa­lis. Jis ta­ po la­bai ži­no­mas, kai nu­si­fil­ma­vo juos­to­je „Kaip aš pra­lei­dau šią va­ sa­rą“. Už pa­grin­di­nį vaid­me­nį ta­ me fil­me Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­je jis lai­mė­jo „Si­dab­ri­nį lo­kį“. Da­bar jis – žvaigž­dė. Gy­ve­na Ja­ros­lav­ly­je, yra vy­riau­sia­sis dra­mos teat­ro re­ ži­sie­rius.

Ma­no žmo­na yra Sankt Pe­ter­bur­ go teat­ro „Na Va­sil­jevs­kom“ ak­to­ rė. Tu­ri­me du vai­kus: sū­nui – 11, duk­rai – 10 me­tų.

– Ar Sankt Pe­ter­bur­go gat­vė­ se žmo­nės jus at­pa­žįs­ta, svei­ ki­na­si?

– Ap­gai­les­tau­ju, bet taip. Bū­na ne­ la­bai pa­to­gu ka­vi­nė­se, res­to­ra­nuo­ se – jau­ti į ta­ve įrem­tus žvilgs­nius, kuž­de­sį „Pa­žiū­rėk...“. Pa­vyz­džiui, ge­ri su bi­čiu­liu ka­vą, priei­na koks nors žmo­gus ir sa­ko: „Ga­li­ma, no­ riu už­duo­ti jums klau­si­mą?“

No­rė­da­mas ra­šy­ ti bū­ti­nai tu­riu kur nors iš­va­žiuo­ti. Tai­ gi imu de­šimt die­nų ato­sto­gų ir va­žiuo­ ju, pa­vyz­džiui, į Kip­ rą. Ar­ba į Mal­dy­vus, Grai­ki­ją – tai ma­no mėgs­ta­mos vie­tos.

Ten ge­ra jū­ra.

– Pi­te­ry­je jūs po­pu­lia­res­nis už sa­vo žmo­ną?

– Ne. Ją la­bai daž­nai ro­do per te­ le­vi­zo­rių, ma­ne – re­čiau. Ją žmo­ nės taip pat mėgs­ta už­kal­bin­ti.

At­va­žiuo­ja, pa­vyz­džiui, į de­ga­li­ nę, o ten klau­sia: „Ar jus va­kar ro­ dė per te­le­vi­zo­rių se­ria­le?“ Nuei­na į tur­gų, o ten vėl klau­si­nė­ja. Ji tu­ ri net sa­vo ger­bė­jų klu­bą in­ter­ne­te to­kio­se ne­ti­kė­to­se vie­to­se kaip Če­ lia­bins­kas. Če­lia­bins­ke ji net nė­ ra bu­vu­si.

– Ko­kių tu­ri­te po­mė­gių?

– La­bai mėgs­tu skai­ty­ti. La­bai mėgs­tu žiū­rė­ti se­ria­lus. Bet ne ru­ siš­kus – ru­siš­ki se­ria­lai man ne­ la­bai pa­tin­ka. Da­bar la­bai ge­ri ame­ri­kie­čių, da­nų, šve­dų se­ria­lai.

Da­bar ge­rų se­ria­lų dau­giau nei ge­ ro ki­no. Jie įdo­mes­ni už tai, ką da­ro Ho­li­vu­das. Dar mėgs­tu klu­be žais­ ti bi­liar­dą. Už­tat ne­mėgs­tu ekst­re­ ma­lių spor­to ša­kų – man už­ten­ka ad­re­na­li­no gy­ve­ni­me.

Plunks­nos tai­kik­ly­je – ty­ri­mai Nuo 1998 m. va­s a­r io A.Kons­tan­t i­ no­vas va­do­vau­ja sa­vo pa­t ies įkur­ tai ži­n iask­lai­dos kont­ro­l iuo­jan­čia­ jai bend­ro­vei Žur­na­l is­t i­n ių ty­r i­mų agen­t ū­rai – yra jos ge­ne­ra­l i­n is di­ rek­to­r ius ir vy­r iau­s ia­s is re­dak­to­ rius. Bend­ro­vė lei­d žia sa­vait­raš­ čius „Vaš tai­nyj so­vet­n ik“, „MK v Pi­te­re“, žur­na­lą „Go­rod 812“, in­ter­ ne­t i­n į laik­r aš­t į „Fon­t an­k a.ru“ ir „47 No­vos­tej iz Le­n ing­rads­koj ob­ las­t i“.

Nuo 1993 m. pra­dė­tos leis­ti jo do­ku­ men­ti­kos kny­gos ir kri­mi­na­li­niai ro­ ma­nai. Jų su­kur­ta per 40, o bend­ras ti­ra­žas vir­ši­ja 20 mln. eg­zemp­lio­rių.

Ro­ma­nai „Ad­vo­ka­tas“ ir „Ad­vo­ka­tas 2“ iš­vers­ti į lie­tu­vių kal­bą.

Sankt Pe­ter­bur­go uni­ver­si­te­to Žur­ na­l is­t i­kos fa­k ul­te­te A.Kons­t an­t i­ no­vas dės­to spe­c ia­lų žur­na­l is­t i­ nio ty­r i­mo me­to­d i­kos ir pra­k ti­kos kur­są.

24

birželio 13–19, 2013

savaitgalis

Kos­ta Ri­ka Išs­kir­ti­nio gam­tos gro­žio, sve­tin­ga, tai­ ki ir sau­gi ša­lis, skir­tin­gai nei kai­my­ninė Mek­si­ka. Ta­čiau ten gy­ven­ti ne­norėtų.

Taip Cent­rinė­je Ame­ri­ko­je esan­čią Kos­ta Riką api­būdi­no klaipė­die­tis Arū­nas Vai­no­ ra, šio­je ša­ly­je poil­siavęs su ne­ma­ža lie­tu­ vių gru­pe.

As­ta Dy­ko­vienė

a.dykoviene@diena.lt

Ža­lias ir sve­tin­gas kraš­tas

„Mums, at­vy­ku­siems iš Lie­tu­vos, vis­kas at­rodė eg­zo­tiš­kai: la­bai ža­lia ir spal­vin­ga. Vi­si eg­zo­tiš­ki au­ga­lai, ku­riuos au­gi­na­me sa­vo na­muo­se, ten au­ga natū­ra­lio­je gam­to­je“, – pa­sa­ko­jo A.Vai­no­ra.

Kos­ta Ri­ka pa­gal ­gy­ve­ni­mo ly­ gį lai­ko­ma pa­čia tur­tin­giau­sia Lo­ tynų Ame­ri­kos ša­li­mi. Pag­rin­di­nis jos pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nis – tu­riz­ mas. Pa­ly­gin­ti su ap­lin­kinė­mis vals­tybė­mis, gy­ven­tojų ten nėra la­bai daug. 2006-ųjų duo­me­ni­ mis, Kos­ta Ri­ko­je gy­ve­no dau­giau nei 4 mln. žmo­nių, iš ku­rių dau­gu­ ma vie­naip ar ki­taip su­si­ję su tu­ riz­mu. „Pas­tebė­jau, kad to­se vals­tybė­ se, kur kles­ti tu­riz­mas, žmonės bū­ na la­bai ge­ra­no­riš­ki, drau­giš­ki, at­ si­pa­lai­davę, nes iš tu­ristų už­dir­ba ne to­kius jau sun­kius pi­ni­gus“, – sakė klaipė­die­tis.

Ta­čiau pa­si­tei­ra­vus, ar norė­ tų gy­ven­ti Kos­ta Ri­ko­je, kur gana švel­nus kli­ma­tas, dau­gybė ža­lu­ mos ir be­si­šyp­san­tys žmonės, vy­ ras at­sakė nei­gia­mai. „Aš as­me­niš­kai ten gy­ven­ti ne­ norė­čiau. Jei ko­kios nors ap­lin­ kybės ne­pri­vers, ap­skri­tai ne­norė­ čiau iš Lie­tu­vos nie­kur iš­va­žiuo­ti.

Ne­ma­nau, kad tie, ku­rie iš­vyks­ ta, tėvynę pa­lie­ka iš di­de­lio no­ ro. Lie­tu­vo­je mes tik­rai gy­ve­na­me gra­žes­niuo­se na­muo­se, va­žinė­ja­ me ge­res­niais au­to­mo­bi­liais ne­ gu žmonės Kos­ta Ri­ko­je“ – atvi­ rai kalbėjo A.Vainora.

Gam­ta: Kos­ta Ri­ka ne vel­tui va­di­na­ma ro­ju­mi žemė­je – gyvū­ni­ja ir aug­me­ni­ja čia ypač spal­vin­ga.

Ša­lis dir­ba at­vykė­liams

Kos­ta Ri­ko­je pra­ban­ga tvis­ka tik vieš­bu­čiai. „Vieš­bu­čiai pa­sta­ty­ ti ap­link kal­nus, at­si­daręs bet kurį langą ma­tai ug­ni­kalnį, trykš­tan­čias vers­mes, kren­tan­čius kriok­lius, gam­tos gro­žis neap­sa­ko­mas. Tai nuo­sta­biau­sia, ką te­ko ma­ty­ti šio­ je žemė­je“, – įsi­ti­kinęs A.Vai­no­ra.

Arū­nas Vai­no­ra:

Vieš­bu­čiai pa­sta­ty­ ti ap­link kal­nus. At­ si­daręs bet kurį lan­ gą ma­tai ug­ni­kalnį, trykš­tan­čias vers­ mes, kren­tan­čius kriok­lius, gam­tos gro­žis neap­sa­ko­mas.

Ša­ly­je yra sep­ty­ni vei­kian­tys ug­ ni­kal­niai, ku­rių aukš­tis 1–2 km, tad jie ma­to­mi iš bet ku­rio taš­ko.

Fil­mai „Ava­ta­ras“, „Ju­ros pe­rio­ do par­kas“ ir dau­ge­lis kitų fil­muo­ti būtent Kos­ta Ri­ko­je. Pa­sak klaipė­

Pomė­giai: Kos­ta Ri­ko­je tu­ri ką veik­ti ir ašt­rių po­jūčių mėgėjai.

25

birželio 13–19, 2013

savaitgalis

tu­ris­tams – ro­jus žemė­je die­čio, vie­tos gy­ven­to­jai ne­si­ver­žia iš sa­vo tėvynės, nes ten la­bai gra­žu ir įma­no­ma pra­gy­ven­ti kad ir tu­ rint ne­di­deles pa­ja­mas.

Arū­nas pa­sa­ko­jo, kad te­ko ap­ lan­ky­ti la­bai ge­rus res­to­ra­nus, kur mais­tas tir­po bur­no­je. Ta­čiau la­ biau­siai nu­ste­bi­no ne­įtikimo dyd­ žio po­rci­jos. „Į lėkštę įdėda­vo kepsnį – pusę ki­log­ra­mo mėsos vie­nam žmo­gui – kaip duo­nos ke­ palą. To ga­ba­lo būtų už­tekę pu­sei mūsų grupės. Por­cijų dy­dis – ame­ ri­kie­tiš­kas. Gal todėl, kad Kos­ta Ri­ ko­je dažniau­si tu­ris­tai yra iš JAV“, – svarstė klaipė­die­tis.

Mu­zie­juo­se – gy­vi indė­nai

Kos­ta Ri­kos tur­guo­se gau­sybė su­ ve­nyrų – se­no­sios indėnų kultū­ros sim­bo­lių. Ta­čiau esą tai ir vis­kas, kas li­ko iš prie­ško­lum­bi­nio Kos­ta Ri­kos lai­ko­tar­pio. „Anuos lai­kus liu­di­ja tik su­ve­ny­rai, nes pa­čių in­ dėnų nėra, o tie ke­li dar likę gy­ve­ na et­nog­ra­fi­niuo­se kai­muo­se. Juos ten ro­do kaip mu­zie­ji­nius eks­po­ na­tus“, – pa­sa­ko­jo Arū­nas. „Žmonės ten ne­gražūs. Gra­žiau­ sios jų mo­te­rys iš­va­žia­vo į Santą Bar­barą Ka­li­for­ni­jo­je, kur fil­muo­ja­ si po­pu­lia­riuo­se se­ria­luo­se. O šiaip vie­tos žmonės nėra pa­trauklūs, gal todėl, kad mūsų sko­nio su­pra­ti­mas yra ki­toks“, – svarstė Arū­nas.

Esą Lo­tynų Ame­ri­kos mo­ters gro­žio eta­lo­nas – kuo pla­tes­ni klu­ bai ir di­des­ni sėdme­nys. „Gal todėl ten nie­kas ne­de­ da imp­lantų į krūtis. Juos pri­tai­ko už­pa­ka­liui. Te­le­vi­zi­jos rek­la­mo­ se vien apie tai ir kal­ba­ma. Kai už­ pa­ka­lis pro du­ris ne­be­tel­pa, tai jau ge­rai“, – iro­ni­za­vo A.Vai­no­ra.

Aštrūs po­jūčiai – ekst­re­ma­lams

Kos­ta Ri­ko­je tu­ris­tams su­da­ry­ tos sąly­gos už­kop­ti ant vei­kian­čio ug­ni­kal­nio kra­te­rio ir ten su­tik­ti saulė­tekį, jo­dinė­ti žir­gais, plau­kio­ ti val­ti­mis srau­nio­mis upė­mis ar ly­ nu skrie­ti virš tar­pek­lio. „Esu srau­ nia upe plaukęs Tur­ki­jo­je, bet Kos­ta Ri­ko­je su­dėtin­gu­mo ka­te­go­ri­ja bu­ vo kur kas aukš­tesnė. Ten mo­juo­ti irk­lais te­ko stip­riau, ne kartą su vi­ su plaus­tu bu­vo­me panėrę po van­ de­niu. Tai bu­vo la­bai įdo­mus die­ nos žy­gis“, – džiaugė­si vyras.

čio­je Mek­si­ko­je jau vi­sai ki­to­kia ap­lin­ka. „Nu­si­kals­tamą dva­sią pa­ju­to­ me vos iš­l ipę iš lėktu­vo. Atsk­ ri­do­me la­bai ne­tinkamu lai­ku – prie­š pat oro uos­to už­d a­rymą.

Apie 20 va­l.vie­tos lai­ku skryd­žių ne­bėra ir oro uos­tas už­da­ro­mas.

O mums reikė­jo iš­si­nuo­mo­ti ma­ šiną, nu­va­žiuo­ti dar 400 km“, – pri­si­minė Arū­nas.

Tie veikė­jai, ku­rie turė­jo tu­ris­tus iš Lie­tu­vos nu­vež­ti į rei­kiamą vietą, ne­galė­jo pa­si­ūly­ti rei­kia­mo dyd­žio au­to­bu­siu­ko. Ke­liau­to­jus jie „per­ par­davė“ ki­tiems. „Kaip su­pra­to­me vėliau, tie mus „per­par­davė“ dar ki­tiems. O po dviejų va­landų vos ne­įvy­ko muš­ tynės pa­čia­me oro uos­te tarp kon­ ku­ruo­jan­čių vežėjų, nes ke­lios grupės mūsų ne­be­pa­si­da­li­jo“, – pa­sa­ko­jo Arū­nas.

Ta­čiau tuo nuo­ty­kiai ne­si­baigė, nu­va­ž ia­v us gal 15 km nuo oro Kraštovaizdis: Kos­ta Ri­ko­je, ku­ri sa­vo dyd­žiu pri­lygs­ta Lie­tu­vai, yra sep­ty­ni vei­kian­tys ug­ni­kal­niai. uos­to, vi­si su­sto­jo de­ga­linė­je. Iš­ li­po „vers­li­nin­kai“ iš au­to­bu­siu­ ko ir tu­ris­tams pa­reiškė, kad ke­ lionės kai­na kei­čia­si. O jei jie su tuo ne­su­tin­ka, pa­gra­si­no nu­vež­ ti at­gal į oro uostą, ku­ris jau bu­ vo tuš­čias. „Tai bu­vo pir­mas ne­ma­lo­nus su­si­dūri­mas Mek­si­ko­je. O pa­skui, grįžtant at­gal, api­plėšė nuo­mo­ jamą au­to­bu­siuką – pa­vogė at­sar­ ginį ratą, ratų gaub­tus. Tai iš kar­to pri­minė tuos lai­kus, kai mes pa­tys čia, Lie­tu­vo­je, nak­čiai ei­da­mi na­mo nuo ma­ši­nos nuim­da­vo­me va­ly­tu­ vus ar gaub­tus pri­suk­da­vo­me spe­ cia­liais varž­tais, kad ne­pa­vogtų“, – įspūdžius apie Mek­siką pa­sa­ko­ jo vyras.

Tu­ris­tus ste­bi­no, kad Mek­si­kos miestų gatvė­se la­bai daug gink­ luotų žmo­nių – tiek po­li­ci­jos, tiek Pa­li­ki­mas: senųjų že­my­no pa­li­kuo­nių indėnų li­ko la­bai ne­daug ir jie šian­dien tar­si ai­das iš to­li­mos praei­ties. ka­riuo­menės. Nuo­la­t kaukė po­li­ci­ jos si­re­nos. Vi­siš­kai ki­to­kia si­tua­ Tu­ris­tus va­do­vai ve­ža dar vie­ vi­si žvie­gian­tys iš siau­bo. Man „Re­ko­men­duo­čiau į to­kias vie­tas ci­ja Kos­ta Ri­ko­je, kur nuo praei­to nos ekst­re­m a­l ios pra­m o­gos: bu­vo la­bai juo­kin­ga“, – pri­si­minė ne­va­žiuo­ti ne­blai­viems žmonėms, am­žiaus 5-ojo de­šimt­me­čio iš vi­ „skryd­žio“ ly­nu nuo kal­no į kal­ Arū­nas. nes vis­gi yra tam tik­ros sau­gu­mo so pa­nai­kin­ta ka­riuo­menė. ną, apa­čio­je – tar­pek­lis, ku­rio gy­ A.Vai­no­ra sakė, kad nemėgs­ta tai­syklės, ku­rių rei­kia lai­ky­tis“, – Ša­ly­je li­ko tik su­ka­rin­ta po­li­ci­ lis iki 100 metrų. „Ne­su la­bai di­ si­tua­cijų, ku­rių ne­ga­li val­dy­ti pa­ts. pa­brėžė pašnekovas. ja, nuo ta­da Kos­ta Ri­ka ta­po vie­ de­lis oro pra­mogų gerbė­jas. Man O ten ant ly­no esą tu­ris­tas pa­ka­bi­ na iš ne­dau­ge­lio re­gio­no ša­lių, po van­de­niu jau­kiau. Aš par­čiuo­ na­mas kaip bul­vių mai­še­lis. Sun­ Pas kai­my­nus – kri­mi­na­linė dva­sia ku­rios de­mok­ra­tinė rai­da ne­bu­ žiau pir­mas ir bu­vo be ga­lo sma­ kes­nio svo­rio keliautojai esą la­bai Kos­ta Ri­ko­je tu­ris­tai ne­jau­čia jo­ vo per­trau­kia­ma ka­riš­kių val­dy­ gu vi­sus fo­tog­ra­fuo­ti, nes emo­ci­ bai­mi­no­si, kad ne­nutrūktų ly­nas, kios įtam­pos dėl vie­tos kri­mi­ mo. O ša­lis ta­po pa­trauk­li tu­riz­ jos lie­jo­si per kraš­tus. Atlėk­da­vo ta­čiau ten vis­kas įreng­ta sau­giai. na­li­nių ele­mentų, o ne­to­li esan­ mui vys­ty­ti.

Kos­ta Ri­kos vi­zi­tinė kor­telė Kos­ta Ri­kos Res­pub­li­ka – vals­t ybė Cent­r inė­je Ame­r i­ko­je Šiaurės Ame­ ri­kos že­my­ne.

Ji ri­bo­ja­si su Pa­na­ma pie­t uo­se, Ni­ ka­rag­va šiaurė­je, taip pat Ka­r ibų jū­ ra ry­t uo­se ir Ra­m iuo­ju van­de­ny­nu va­ka­ruo­se.

Prieš­k o­l um­b i­n iu lai­k o­t ar­p iu di­ desnė­j e da­b ar­t inės Kos­t a Ri­kos te­ ri­to­r i­j o­j e gy­ve­no indė­n ai. Čia aukš­ to ly­g io kultūrą kūrė čo­ro­te­g ai.

1502 m. rugsė­jo 18 d. Kos­ta Ri­kos pa­ krantę pri­plaukė Kris­t u­pas Ko­lum­ bas. Kos­ta Ri­ka ta­po pie­čiau­sia Nau­ jo­sios Is­pa­ni­jos ko­lo­ni­jos da­li­mi.

Klu­bo „Ok­to­pus“ ar­chy­vo nuotr.

Po 1839 m. Kos­ta Ri­ka ta­po ne­prik­ lau­so­ma vals­ty­be.

1949 m. José Fi­g ue­resas Fer­reras pa­nai­k i­no ka­r iuo­menę, ša­ly­je li­ko tik su­ka­rin­ta po­li­ci­ja.

Vals­ty­binė kal­ba – is­panų.

Kos­t a Ri­ka („Tur­t in­ga Pak­rantė“ – Plo­tas – 51 100 km². isp.), nors ir lie­ka ag­ra­r i­nė ša­l i­s , pa­ Gy­ven­tojų – 4 mln. siekė ga­na aukštą gy­ve­ni­mo lygį.

Va­liu­ta – Kos­ta Ri­kos ko­lo­nas.

26

birželio 13–19, 2013

savaitgalis

A.Tor­nau: me­ni­nin­kas – egois­tiš­ka pro­fe­si­ja Mies­to vai­kas, ku­rio kūrybą įkve­pia gam­ta. Mėgstan­ti šaltąjį metų laiką ir įsi­ti­ki­nu­si, kad pa­va­di­ni­mai me­ no kūrinį įspraud­žia į rėmus. Taip trum­pai ga­li­ma api­ būdin­ti vieną lie­tu­ vių ta­py­tojų ir ryt pra­si­de­dan­čios XV Vil­niaus ta­py­bos trie­nalės or­ga­ni­za­ to­rių bei da­ly­vių Arūnę Tor­nau.

Tai iš tiesų yra di­delės žirklės tarp to, ką me­ni­nin­kas, ta­py­to­ jas mąsto, ir to, ką žiū­ro­vas ma­ to. Kar­tais tai did­žiulė pra­ra­ ja, ne­mokė­ji­mas per­skai­ty­ti, ypač šiuo­lai­ki­nio me­no. Ir ta­da at­si­ ran­da pro­ble­ma, kad šiuo­lai­ki­nis me­ni­nin­kas kal­ba la­bai su­dėtin­ ga, už­šif­ruo­ta kal­ba, o skai­ty­to­jai, žiū­ro­vai ne­be­mo­ka at­pa­žin­ti, ne­ be­no­ri gi­lin­tis. Tai pa­ste­biu ir pa­ti stebė­da­ma kitų me­ni­ninkų dar­bus. Čia grįžta­ma prie to, jog me­ni­nin­ kas ne­turėtų la­bai stip­riai už­šif­ ruo­ti sa­vo darbų, kad tarp žiū­ro­vo ir me­no kūri­nio liktų ko­mu­ni­ka­ ci­ja. Bet ši­to trie­nalė­je ne­pa­ma­ ty­si­te, ji vis dėlto tuos kla­si­ki­nius prin­ci­pus iš­lai­ko. Ma­nau, kad vis­ kas bus aiš­ku.

No­ras: ta­py­to­ja A.Tor­nau, įsitikinusi, jog vi­di­nis menininko pasaulis tu­ri būti la­bai tur­tin­gas, la­bai gi­lus, ap­

mąsty­tas, kad tai, ką no­ri pa­ro­dy­ti, būtų svar­bu ir ki­tiems žmonėms.

Indrė Pep­ce­vi­čiūtė i.pepceviciute@diena.lt

Penk­ta­dienį Lie­tu­vos dai­li­ninkų sąjun­ga Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­re (ŠMC) ati­da­ro XV Vil­niaus ta­py­ bos trie­nalę „Ta­py­bos kon­teks­tai“.

Pa­ro­do­je da­ly­vau­ja net 42 ta­py­to­ jai iš Lie­tu­vos ir 14 au­to­rių iš Bal­ti­ jos ša­lių: Len­ki­jos, Vo­kie­ti­jos, Da­ ni­jos, Šve­di­jos, Suo­mi­jos, Es­ti­jos, Lat­vi­jos.

Tarp at­rinktų me­ni­ninkų – ir ži­ no­ma lie­tu­vių ta­py­to­ja A.Tor­nau.

Trie­nalė­je bus pri­sta­ty­tas jos pra­ ėju­siais me­tais nu­ta­py­tas dar­bas „Bir­že­lio va­ka­ras“, kaip ir be­veik vi­si dai­li­ninkės kūri­niai, įkvėp­ tas gam­tos. Tie­sa, pa­klaus­ta, koks kūri­nio pa­va­di­ni­mas, ji ne iš­kart jį pri­si­minė. Kaip pa­ti sakė: „Kei­ čiu juos daž­nai. Ir ši­tas bu­vo kei­ čia­mas ke­letą kartų, ne­be­pa­me­nu, ku­ris ga­liau­siai li­ko.“ – Kodėl kei­čia­te darbų pa­va­di­ ni­mus? Kas tu­ri tam įta­kos?

– Apsk­ri­tai la­bai sun­kiai dar­bams su­tei­kiu pa­va­di­ni­mus. Man la­bai sun­ku tiks­liai juos nu­sa­ky­ti, nes yra pla­čios sąvo­kos, apie ką gal­vo­ ju, o pa­va­di­ni­mas, ma­no nuo­mo­ne, la­bai su­siau­ri­na pra­smę. Ir dar­bai pa­tys per­ta­po­mi, ir jų pa­va­di­ni­mai kei­čia­mi. Jei galė­čiau, ne­norė­čiau darbų iš­vis va­din­ti. Man at­ro­do, kad tą būseną pa­ts dar­bas ir spin­ du­liuo­ja. Bet kar­tais, kai žiū­riu ko­ legų dar­bus, su­pran­tu, kad tas pa­ va­di­ni­mas ir sa­vo pri­de­da.

– Gam­ta nuo jūsų kūry­bos neat­ sie­ja­ma. Ku­rie reiš­ki­niai jus la­ biau­siai įkve­pia, jums la­biau­ siai pa­tin­ka?

– Ma­ne įkve­pia žie­ma, žie­mos pra­ džia, snie­go kri­ti­mas, rūkas, lie­tus, plau­kian­čios le­do ly­tys. Šie reiš­ki­ niai ma­ne kaip žmogų smar­kiai vei­ kia. Ypač snie­gas. To­kios liūd­no­kos,

ele­giš­kos nuo­tai­kos, kai žmo­gus jau­tie­si ma­ža vi­sa­tos, gam­tos da­ li­mi. Pa­va­sa­ris man pa­tin­ka, bet ne­la­bai mėgstu to­kių džiaugs­mingų nuo­taikų, jų ir ža­lu­mos nie­kad ne­ vaiz­duo­ju.

– Bet pa­žvel­gęs į jūsų dar­bus sa­ky­tum, kad švie­su­mo juo­se ne­trūksta.

– Taip, jo ne­trūksta. Ne­norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad tos nuo­tai­kos jau vi­ siš­kai ele­giš­kos. Bet ža­lių darbų, gam­tos šėlsmo nie­kad ne­ta­pau.

Kar­tais ta­pau krin­tan­čią šviesą, pa­vyzd­žiui, kur nors dirb­tuvėj, ant grindų, sienų. Bet vėlgi tai su­ta­pa­ ti­ni su žmo­gaus būse­na. Vy­rau­ja ko­kie nors su­skai­dy­mai, ta švie­sa efe­me­riš­ka, ji tuoj pat iš­nyks­ta. Ieš­ kai sąsajų su sa­vi­mi. Tie­siog sa­ky­ čiau, kad tos ma­no darbų nuo­tai­ kos dau­giau ele­giš­kos.

Man la­bai tin­ka „blo­ gas“ oras. Kai ap­si­ niaukę, ly­no­ja, man la­biau pa­vyks­ta su­ si­kaup­ti. Pa­va­sarį saulė stip­ri, smar­ kiai išb­laš­ko.

– Ir pa­ti to­kia esat?

– Kaip žmo­gus la­bai džiau­giuo­si pa­ va­sa­riu, va­sa­ros pra­džia, bet vi­sa tai trau­kos jaus­mo ne­tu­ri. Minė­jau, kad ma­ne la­bai vei­kia snie­gas. Tu­riu la­ bai daug to­kių darbų. Juo­se vy­rau­ja pilkš­va, bal­ta, rus­va spal­vos.

– At­siž­vel­giant į tai, no­ri­si pa­ klaus­ti: ku­ria­te dau­giau­sia šal­ tuo­ju metų lai­ku?

– Na, iš tikrųjų aš juo­kau­ju, ne­ ži­nau, ką pa­sa­kytų ki­ti dai­li­nin­

kai, bet man la­bai tin­ka „blo­gas“ oras. Kai ap­si­niaukę, ly­no­ja, man la­biau pa­vyks­ta su­si­kaup­ti. Pa­ va­sarį saulė stip­ri, smar­kiai išb­ laš­ko. Ir no­ri­si būti to­je saulė­je, ir kar­tu vi­so to džiaugs­mo vaiz­ duo­ti vi­sai ne­si­no­ri. Tai ne ma­ no te­m a. Kaip me­n i­n inkė tik­rai ge­r iau jau­č iuo­s i ru­d enį, žiemą, anks­t yvą, ne­g ražų pa­va­sarį. O va­sarą da­rau tai, ką esu sumąs­ čiu­si anks­čiau, tie­sio­giai su­si­ju­ sių su gam­ta tų darbų nėra. Ne­ bent šiaip ste­biu kur nors miš­ke med­žio žievės pa­vir­šių – ar ko­kie va­ba­lai bėgio­ja, ar skruzdė­ly­nas akį pa­trau­kia.

– Jūsų dar­buo­se daug gam­tos, jos reiš­ki­nių, bet esa­te mies­ to vai­kas. Gimėt, užau­got ir te­ be­gy­ve­nat Vil­niu­je. Kiek jo yra jūsų kūri­niuo­se?

– Taip, gi­miau, užau­gau ir to­liau įky­riai gy­ve­nu to­je pa­čio­je vie­to­ je prie Lu­kiš­kių aikštės. Esu mies­to vai­kas, bet gam­tos man kar­tais rei­ kia kaip oro. Kad ir trum­pam, nors į Vin­gio par­ką nuei­ti, pa­lei Nerį pa­ si­vaikš­čio­ti, kad pa­si­krautų ba­te­ri­ jos. No­ri­si iš­si­va­ly­ti ir tik­ro žvilgs­ nio į gamtą. Ma­no kūry­bo­je yra vos ke­le­tas mies­to temų: griuvė­siai, sienų frag­men­tai, pra­ėju­sio lai­ ko pėdsa­kai, bet pa­ties mies­to ne­ su vaiz­da­vu­si.

– O koks Vil­nius yra jūsų aki­ mis?

– Vil­nius man la­bai bran­gus. La­ bai jį my­liu, kiek ga­liu, do­miuo­ si is­to­ri­ja, ku­riais am­žiais kas kur gy­ve­no, ko­kių pėdsakų pa­li­ko, ko­ kie žymūs me­ni­nin­kai kur nors čia šmėkštelė­jo. La­bai mėgstu kur nors iš­va­žiuo­ti, bet vi­sa­da la­bai no­ri­ si ir grįžti.

– Kaip ma­no­te, ko­kia yra gy­ ve­ni­mo ir kūry­bos sąsa­ja? Ar­

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

ba kas yra ta­py­to­jas ar ap­skri­tai me­ni­nin­kas šia­me gy­ve­ni­me?

– Me­ni­nin­kas yra to­kia egois­tiš­ka pro­fe­si­ja. Vi­sa jo kūry­ba, viską, ką iš­ne­ša į pa­vir­šių, jis per­filt­ruo­ja per sa­ve. Jo vi­di­nis pasaulis tu­ri būti la­ bai tur­tin­gas, la­bai gi­lus, ap­mąsty­ tas, kad tai, ką no­ri pa­ro­dy­ti, būtų svar­bu ir ki­tiems žmonėms. Įdo­ mu, ką me­ni­nin­kas la­bai as­me­niš­ ko pa­ro­do, bet tai turėtų kaip nors in­ter­fe­ruo­tis, veik­ti ir ki­tus žmo­nes, ta­da yra ry­šys. O jei me­ni­nin­ko pa­ stebė­ji­mai to­kie ga­na pa­pras­ti – tie­ siog gėlės, tie­siog vai­kai ar kas nors gra­žaus, ma­nau, ta­da pri­si­lie­čia­ ma prie ne­pa­kan­ka­mai kitų žmo­nių klodų. Nes neuž­ten­ka vien pa­pras­to tie­sio­gi­nio gro­žio vaiz­da­vi­mo. Rei­ kia fi­lo­so­fiš­kiau ap­mąsty­ti tai, ką no­ri pa­sa­ky­ti, kad pla­tesnė au­di­to­ ri­ja galėtų tai at­pa­žin­ti. Kai me­ni­ nin­kas kal­ba neaiš­kiai, neat­pažįs­ ta­mai, jis ir­gi tam­pa ne­sup­ras­tas.

Ki­ta ver­tus, gal me­ni­nin­kas kur­da­ mas la­bai daug ir nemąs­to, kiek jis bus su­pras­tas. Jis tik­riau­siai dau­ giau­sia gal­vo­ja apie sa­ve.

– O pa­ti, kai ku­ria­te, ta­po­ te, gal­vo­ja­te apie sa­vo darbų stebė­toją?

– Ne, vi­sai ne­gal­vo­ju. Bet ma­ no at­ve­ju gal ir ne­rei­kia la­bai gal­ vo­ti. Turė­jau ome­ny dau­giau tuos su­dėtin­gus vi­deo­me­no, ins­ta­lia­ cijų dar­bus, jų au­to­rius. Tuo ši ta­ py­bos trie­nalė ir svar­bi. Tai tra­ di­cinės dailės iš­raiš­ka. Tai būtent tai, ką ne­sun­ku per­skai­ty­ti. Ta­py­ ba nėra toks su­dėtin­gas me­no žan­ ras, kad būtų ga­li­ma ne­su­vo­kia­mai kalbė­ti.

– Kal­bant apie laiką, kiek jo rei­ kia me­ni­nin­kui? Jums pa­čiai, kai nu­ta­po­te darbą, ko­kios per­ trau­kos rei­kia, iki imatės ta­py­ ti kitą?

– Me­ni­nin­kui rei­kia lai­ko, ir ne vien fi­ziš­kai dirb­ti – stovė­ti prie mol­ ber­to ir ta­py­ti. Ne­ma­žai lai­ko rei­ kia pamąs­ty­ti, ką no­ri pa­da­ry­ti.

Būna to­kių mo­mentų, kai no­ri da­ ry­ti, bet ne­ga­li, ne­si­se­ka. O kar­tais iš­kart vis­kas se­ka­si, stai­ga vis­kas aiš­ku, švie­su. Tai nor­ma­lus kūry­ bi­nis pro­ce­sas. Bet kai visą­laik bėgi, sku­bi, daug rei­kalų, esi užim­tas, tai ži­no­ma, kad gal­va tuš­čia, ne apie tai gal­vo­ji. Man pa­čiai gam­ta la­bai pa­de­da su­ri­kiuo­ti, su­dėlio­ti min­tis, nu­si­ra­min­ti, ap­svars­ty­ti, kaip kas turėtų būti. Ir dar­bams man rei­kia daug lai­ko. Ži­no­ma, šian­die­nis žmo­gus tu­ ri de­rin­ti viską. Did­žiulė pra­ban­ga būti tie­siog me­ni­nin­ku ir ne­turė­ ti kitų veiklų, dar­bo. Taip gy­ven­ ti ga­li tik vie­ne­tai. O vi­si ki­ti tu­ri­ me de­rin­ti viską, kad ras­tu­me lai­ko ir min­tims, ir jų iš­raiš­kai. Trum­pai ta­riant, būti me­ni­nin­ku ne­leng­va (šyp­te­li).

XV Vil­niaus ta­py­bos trie­nalė „Ta­py­bos kon­teks­tai“ Šios trie­nalės aki­ra­t y­je – tra­d i­cijų, naujų me­ni­nių idėjų ir ta­py­bos kai­ta.

Ta­py­bos dar­bai sie­k ia pri­sta­ty­ti Lie­ tu­vos ir Bal­ti­jos ša­lių skir­tingų kartų, re­g ionų ta­py­bos kon­teks­tus, at­spin­ din­čius tra­di­cijų ir šian­die­nos me­no po­ky­čius bei nau­jo­vių paieš­kas.

Trie­n alė­j e eks­p o­nuo­j a­m i prie­š ka­ rio ta­py­b os, Kau­no me­no mo­k yk­ los mo­k y­tojų ir mo­k i­n ių, „Ars“ da­ly­ vių An­t a­no Sa­muo­l io, Vik­to­ro Viz­ gir­dos, An­t a­no Gu­d ai­č io, Ado­mo Gal­d i­ko, Vla­do Ei­du­ke­v i­č iaus ta­py­ bos dar­bai su­teiks ga­l i­mybę su­g re­ tin­t i XX a. mo­der­n iz­mo tra­d i­cijų kū­ rėjų, vi­sos dailės at­si­nau­ji­n i­mo ieš­

ko­ju­s ių ne tik Va­karų Eu­ro­p os me­ no cent­r uo­se, bet ir lie­t u­v ių liau­d ies me­ne, kūri­n ius su šian­d ie­nos ta­py­ bos dar­bais.

Kaip sakė pa­ro­dos ku­ra­torė Ni­jolė Nev­če­s aus­k ienė, XV trie­n alė yra tar­si ju­bi­l ie­jinė, todėl jo­je mėgi­na­ma pri­si­m in­t i anks­tes­nes. Eks­po­z i­ci­jo­je yra ir 1975 m. ak­cen­tas, kai bu­vo pra­ dėti eks­po­nuo­t i to me­to ta­py­bos re­ for­ma­to­r ių dar­bai, taip pat nuo 1969ųjų pra­dėtų reng­t i Vil­n iaus ta­py­bos trie­na­l ių pra­d i­n in­ko Jo­no Šva­žo ir kitų dar­bai.

Pa­ro­da, ati­da­ro­ma penk­ta­d ienį 18 val. ŠMC, veiks iki rugpjū­čio 18 d.

27

birželio 13–19, 2013

meilė

Ves­tu­vės – at­sa­ko­my­bės pri­siė­mi­mas Ne tik tra­di­ci­niai glė­biai gė­lių bei ar­ti­mų­jų bu­či­niai, bet ir kon­fe­ti sal­vės – to­kių svei­ ki­ni­mų su­lau­kė praė­ju­sį šeš­ta­die­nį po tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­jos iš Šv. Onos baž­ny­ čios išė­ję 26-erių Dia­na ir 29-erių Jo­nas.

Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Vos išė­ję pro baž­ny­čios du­ris jau­ na­ve­džiai su­sku­bo įsiam­žin­ti su tė­vais. „Tė­ve­liai, pa­sku­bė­kit, kol dar rei­ka­lin­gi“, – pa­šmaikš­ta­vo kaž­kas iš sve­čių.

Pri­sii­mi at­sa­ko­my­bę už šei­mą ir už tai, kad no­ri bū­ti kar­tu iš tik­ rų­jų, o ne tie­siog šiaip gy­ve­ni su­si­dė­jęs.

Po­ra auk­so žie­dus su­mai­ny­ti nu­ spren­dė po ket­ve­rių me­tų drau­gys­ tės. Jau­no­sios tei­gi­mu, ves­tu­vės – ne šiaip sim­bo­li­nis ges­tas, o bū­ ti­ny­bė, by­lo­jan­ti apie dvie­jų žmo­ nių pa­si­ry­ži­mą ei­ti bend­ru ke­liu. „Ves­tu­vės – tai tra­di­ci­ja. Pri­sii­ mi at­sa­ko­my­bę už šei­mą ir už tai, kad no­ri bū­ti kar­tu iš tik­rų­jų, o ne tie­siog šiaip gy­ve­ni su­si­dė­jęs. Bent jau ma­no to­kia nuo­mo­nė“, – tvir­ tai sa­kė Dia­na.

San­tuo­ką jau­nie­ji įtei­si­no ir ci­ vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­re. Ta­čiau, pa­sak jau­no­sios, to neuž­ten­ka, kad tuok­tu­ves bū­tų ga­li­ma va­din­ti tik­ ro­mis. „Man svar­bu su­si­tuok­ti prieš Die­vą, kad Die­vas pa­lai­min­tų san­ tuo­ką“, – pri­dū­rė nuo­ta­ka.

Pak­laus­ta apie pirš­ly­bas, jau­no­ ji nu­si­šyp­so­jo. „Bu­vo ne­ti­kė­ta, pri­ klau­pė ant vie­no ke­lio ir pa­si­pir­šo, pa­pra­šė bū­ti jo žmo­na“, – mei­liai į vy­rą pa­žvel­gė Dia­na.

Jo­nas bū­si­mai žmo­nai pa­si­pir­šo Užut­ra­ky­je. Mo­teris sakė, jog va­ žiuo­da­ma ten ji neį­ta­rė, kad ne­tru­ kus jau mū­vės su­ža­dė­tu­vių žie­dą.

O ir pa­gal­vo­ti, ar no­ri ženg­ti prie al­to­riaus, Dia­nai ne­pri­rei­kė – lem­ tin­gą­jį „taip“ ji iš­ta­rė iš kar­to.

Ten pat – į Užut­ra­kį – po­ra su gau­siu bū­riu sve­čių sa­kė vyk­sian­ ti ir iš­kart po ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ jos – fo­tog­ra­fuo­tis ir at­švęs­ti įsi­ min­ti­nos die­nos.

Jau­nie­ji pri­pa­žįs­ta, kad su­pla­ nuo­ti ves­tu­vių šven­tę leng­va ne­ bu­vo. Or­ga­ni­za­ci­nis pro­ce­sas esą bu­vo gan var­gi­nan­tis, o iš­si­rink­ti nuo­ta­kos su­kne­lę pri­rei­kė ar­ti­mų­ jų pa­gal­bos. „Il­gai, la­bai il­gai pla­na­vom, su­kne­lę iš­si­rink­ti pa­dė­jo ma­ma ir se­ suo. Šiaip pu­sant­rų me­tų vis­kas už­tru­ko. Prieš pu­sant­rų me­tų su­ si­ža­dė­jom, tai bent me­tus tik­rai pla­na­vom ves­tu­ves“, – pri­si­mi­nė Dia­na.

O ko­pi­nė­ti po­ves­tu­vi­nio me­daus jau­nie­ji sa­kė sa­vai­tei vyk­sian­tys į Tur­ki­ją. Ta­čiau konk­re­taus marš­ ru­to tei­gė dar ne­su­gal­vo­ję – iki šiol vi­są lai­ką užė­mė ves­tu­vių pla­na­vi­ mo rū­pes­čiai. „Dar tiks­liai ne­ži­nom, tie­siog ne tas gal­voj bu­vo“, – šyp­so­jo­si jau­ na­ve­džiai.

Spon­ta­niš­ki: me­daus mė­ne­sio nu­spren­dė vyk­ti į Tur­ki­ją, bet marš­ru­to iš anks­to ne­pla­na­vo.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ka­ra­liš­kosios jungtuvės pa­ke­rė­jo Šve­di­ją Vė­lia­vė­lė­mis mo­juo­jan­tys šve­dai ir ka­ra­liš­kų­jų šei­mų na­riai sa­vait­ ga­lį šven­tė Šve­di­jos prin­ce­sės Ma­ de­lei­ne, jau­niau­sios ka­ra­liaus Kar­ lo XVI Gus­ta­vo at­ža­los, ves­tu­ves su Niu­jor­ko ban­ki­nin­ku Chris­top­he­ riu O’Neil­lu.

Mi­nia, šeš­ta­die­nį su­si­rin­ku­si prie ka­ra­l iš­k ų­j ų rū­m ų Stok­h ol­m e, džiaugs­min­gai šau­kė, kai jau­na­ve­ džiai tris­kart pa­si­bu­čia­vo prieš iš­ va­žiuo­da­mi ark­lių trau­kia­ma ka­ rie­ta per sos­ti­nės šir­dį.

Per ce­re­mo­ni­ją ka­ra­liš­ko­jo­je kop­ ly­čio­je Ch.O’Neil­las tram­dė aša­ras, kai jo nuo­ta­ka atė­jo prie al­to­riaus, skam­bant šve­dų ves­tu­vių mar­šui.

Ke­lio­mis mi­nu­tė­mis anks­čiau po­ pmu­zi­kos gru­pės „Ro­xet­te“ dai­ni­ nin­kė Ma­rie Fred­riks­son at­li­ko vie­ną ge­riau­siai ži­no­mų šve­dų ba­la­džių.

Ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jos, ku­ri vy­ ko šve­dų ir ang­lų kal­bo­mis, liu­di­ nin­kais ta­po ki­tų ka­ra­liš­kų­jų šei­ mų na­riai, tarp jų Mo­na­ko prin­ce­sė Char­le­ne, Ja­po­ni­jos prin­ce­sė Ta­ka­ ma­do ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos prin­ cas Ve­sek­so gra­fas Ed­war­das.

!

Nuo­ta­ka, ku­riai pir­ma­die­nį su­ kaks 31-i, vil­kė­jo di­zai­ne­rio Va­len­ ti­no su­kur­tą su­kne­lę iš klos­tuo­tos šil­ko or­gan­zos, pa­puoš­tą dramb­lio kau­lo spal­vos Šan­ti­ji nė­ri­niais, su ke­tu­rių met­rų il­gio šlei­fu.

Ma­de­lei­ne mo­ti­na, ka­ra­lie­nė Sil­ vi­ja, dė­vė­jo ža­lios spal­vos šil­ki­nę su­knią.

Ves­tu­vės ga­li žy­mė­ti pra­džią ra­mes­nei ir la­biau su­bren­du­siai prin­ce­sei.

Fo­to­ge­niš­ka prin­ce­sė su Niu­jor­ ko fi­nan­si­nin­ku Ch.O’Neil­lu su­si­ pa­ži­no, kai dir­bo Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se vei­kian­čia­me Pa­sau­li­nia­me vai­kys­tės fon­de, įkur­ta­me 1999 m. jos mo­ti­nos ka­ra­lie­nės Sil­vi­ jos. Apie jųd­vie­jų su­ža­dė­tu­ves bu­ vo pa­skelb­ta per­nai spa­lį.

38-erių jau­ni­kis at­si­sa­kė priim­ ti ka­ra­liš­ką­jį ti­tu­lą, dėl ku­rio jam

bū­tų rei­kė­ję priim­ti Šve­di­jos pi­lie­ ty­bę ir at­si­sa­ky­ti par­tne­rio bei ty­ ri­mų va­do­vo pa­rei­gų ap­ri­bo­tos ri­ zi­kos fon­de „Nos­ter Ca­pi­tal“, apie ku­rį anks­čiau ma­žai bu­vo ži­no­ma.

JAV ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos pi­ lie­ty­bę tu­rin­tis vers­li­nin­kas su­ kė­lė prieš­ta­rin­gų at­si­lie­pi­mų per­ nai lapk­ri­tį, kai pa­ro­dė ne­pa­do­rų ženk­lą vie­nam fo­tog­ra­fui. Tuo­met bu­vo ke­lia­mas klau­si­mas, ar jis tin­ ka­mas su­tuok­ti­nis prin­ce­sei, ku­ri yra ket­vir­ta ei­lė­je į sos­tą.

Ki­taip nei jos se­sers sos­to įpė­ di­nės prin­ce­sės Vic­to­rios, pa­ver­ gu­sios Šve­di­jos žmo­nių šir­dis sa­vo pa­pras­tu­mu, Ma­de­lei­ne san­ty­kiai su vi­suo­me­ne nie­ka­da ne­bu­vo pa­ pras­ti. Įžen­gu­si į tre­čią de­šim­tį, ji pel­nė va­ka­rė­lių liū­tės re­pu­ta­ci­ją pra­ban­ giuo­se Stok­hol­mo nak­ti­niuo­se klu­ buo­se. Bul­va­ri­nė ži­niask­lai­da taip pat pla­čiai nu­švies­da­vo jos ap­si­pir­ ki­mo ke­lio­nes.

2003 m. jau­no­ji prin­ce­sė bu­ vo nu­fo­tog­ra­fuo­ta vai­ruo­jan­ti au­ to­mo­bi­lį gat­ve, ku­rio­je lei­džia­mas tik pės­čių­jų eis­mas.

Pa­žin­tis: prin­ce­sė Ma­de­lei­ne su iš­rink­tuo­ju Ch.O’Neil­lu su­si­pa­ži­no, kai

dir­bo JAV vei­kian­čia­me Pa­sau­li­nia­me vai­kys­tės fon­de.

Net­gi ruoš­da­ma­si ves­tu­vėms Ma­ de­lei­ne pa­te­ko į pir­muo­sius pus­la­ pius, kai bu­vo su­stab­dy­ta po­li­ci­jos va­žiuo­jan­ti vie­ša­jam trans­por­tui skir­ta eis­mo juos­ta. Vė­liau ka­ra­ liš­kie­ji rū­mai pa­reiš­kė, kad prin­ce­ sės au­to­mo­bi­lis tu­rė­jo lei­di­mą taip va­žiuo­ti. Ne­se­niai iš­leis­tos kny­ gos apie prin­ce­sę Ma­de­lei­ne au­to­

„Scan­pix“ nuo­tr.

rius Da­nie­lis Nyhlé­nas pa­brė­žė, kad jos „sti­lius ki­toks: ma­ty­ti, jog ji yra aukš­to­sios vi­suo­me­nės na­rė“. „Ma­nau, ves­tu­vės ga­li žy­mė­ti pra­džią ra­mes­nei ir la­biau su­bren­ du­siai prin­ce­sei. Ga­li­ma sa­ky­ti, kad ma­žo­ji se­su­tė suau­go“, – pa­ brė­žė D.Nyhlé­nas.

VD, BNS inf.

„Vil­niaus die­nos“ rub­ri­koje „Mei­lė“ kvie­čia­me jau­na­ve­džius pa­pa­sa­ko­ti apie sa­ve, sa­vo mei­lę, pa­si­da­ly­ti įspū­džiais iš ves­tu­vių. Ga­li kreip­tis ir jau­nų­jų ar­ti­mie­ji ar drau­gai ir pa­svei­kin­ti jau­na­ve­džius „Vil­niaus die­no­je“.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos tei­rau­tis e. pa­štu redakcija@diena.lt ar­ba tel. 219 1372.

28

birželio 13–19, 2013

kinas diena.lt/naujienos/laisvalaikis

kinomanams

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“. KA­DA? Nuo bir­že­lio 14 d.

Už­sis­py­rė­liai pra­kti­kan­tai Fil­mas „Prak­ti­kan­tai“ – apie pa­stan­gas pri­tap­ti be­si­kei­čian­čia­me pa­sau­ly­je.

Bi­lis (akt. Vince’as Vaugh­nas) ir Ni­kas (akt. Owe­nas Wil­so­nas) – par­da­vė­jai. Jie ap­suk­rūs, pui­kiai iš­ma­no sa­vo dar­bą, ma­lo­nūs su klien­tais, ta­čiau, po­pu­lia­ rė­jant elekt­ro­ni­nei pre­ky­bai, tam­pa ne­be­rei­ka­lin­gi. Ne­no­rė­da­mi keis­ti mėgs­ ta­mos pro­fe­si­jos, vy­ru­kai už­si­spi­ria gau­ti dar­bą. Ir ne bet kur, o in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų bend­ro­vė­je „Goog­le“. Tie­sa, tai pa­da­ry­ti sun­ku.

Kadrai iš filmo

KUR? Ki­no teat­ruo­se „Fo­rum Ci­ne­mas Vin­gis“, „Fo­rum Ci­ne­mas Ak­ro­po­lis“, „Mul­ti­ki­no“, „Pa­sa­ka“. KA­DA? Nuo bir­že­lio 14 d.

Ke­lio­nė pas di­no­zau­rus Se­ria­lo „Di­no­zau­riu­kai“ re­ži­sie­rius Joh­ny Kaf­ka pri­sta­to nau­ją di­no­zau­rų is­ to­ri­ją vi­sai šei­mai „Ma­no ma­ma di­no­zau­rė“. Trys iš­dy­kę vai­kai ran­da kiau­ ši­nio for­mos lai­ko ma­ši­ną. Nė ne­nu­tuok­da­mi, koks tai daik­tas, nuo­ty­kių ieš­ ko­to­jai nu­ta­ria ją iš­ban­dy­ti ir nu­ke­liau­ja į prie­šis­to­ri­nius di­no­zau­rų lai­kus. Čia jie su­si­du­ria su vi­sai ne­pa­vo­jin­ga ir la­bai mo­ti­niš­ka ti­ra­no­zau­re, ir ši ima­ si jų glo­bos.

KUR? Ki­no teat­re „Pa­sa­ka“.

KA­DA? Bir­že­lio 18 d. 18.15 val.

Ci­niš­ka po­li­ti­nė sa­ty­ra Biu­rok­ra­tiš­kai komp­li­kuo­to siu­že­to ci­niš­ka po­li­ti­nė sa­ty­ra „Vie­no­je kil­po­je“ ašt­riai pa­ro­di­juo­ja Va­šing­to­no ir Lon­do­no ka­bi­ne­tuo­se su­sė­du­sius dė­des su bran­giais kos­tiu­mais, odi­niais po­rtfe­liais ir svar­biais do­ku­men­tais. Kol dvie­ jų vals­ty­bių po­li­ti­kai, jų pa­ta­rė­jai ir sek­re­to­rės pe­ša­si int­ri­go­se, murk­do­si iš­ da­vys­tė­se bei at­vi­rai me­luo­ja, JAV pre­zi­den­tas ir bri­tų prem­je­ras iš tik­rų­jų ren­gia­si žy­giui į Ira­ką.

Vir­tua­laus api­plė­ši­mo ma­gi­ja Anks­čiau daž­nai bu­vo ku­ria­mi fil­mai apie pa­vie­nius ge­nia­ lius lo­šė­jus, o da­bar šie per­so­na­žai už­lei­džia vie­tą dar­naus ko­man­di­nio žai­di­mo da­ly­viams. Žiū­ro­vų dė­me­siui – „Ap­ gau­lės meist­rai“.

Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas Lo­ši­mų dra­mos

Azar­ti­niai lo­ši­mai vi­lio­ja ne tik grei­tai pra­lob­ti sva­jo­jan­čius leng­ va­ti­kius, bet ir me­niš­kos na­tū­ros avan­tiū­ris­tus. Jiems kor­tų ar ru­ le­tės sta­las yra pui­ki kva­pą gniau­ žian­čių dra­mų aikš­te­lė, ku­rio­ je ga­li­ma ste­bė­ti, kaip svai­gi­na­ma per­ga­lė aki­mirks­niu ga­li virs­ti vi­ siš­ku bank­ro­tu. Tai vie­ta, kur iš­ ban­do­mi lo­šė­jų ner­vai ir su­ge­bė­ji­ mas ra­mia vei­do iš­raiš­ka ble­fuo­ti.

Vie­ni jų vi­siš­kai pa­si­kliau­ja li­ki­ mu ar­ba sa­vo in­tui­ci­ja, ki­ti mė­gi­na per­pras­ti at­si­tik­ti­nu­mų sis­te­mą ir veik­ti moks­liš­kai. Šie ap­si­gink­luo­ja ne tik­tai ga­na abst­rak­čia ti­ki­my­bių teo­ri­ja, bet ir konk­re­čiais ma­te­ma­ ti­kų ap­skai­čiuo­tais dės­nin­gu­mais.

Jais re­mia­si vi­so­kiau­si po­pu­lia­rių kny­gų au­to­riai, ku­rie sa­vo vei­ka­lus mėgs­ta pa­teik­ti kaip pra­kti­nių pa­ta­ri­ mų tu­rin­čius va­do­vė­ lius. Tie­sa, juos skai­ to ne tik leng­vo gro­bio mė­gė­jai, bet ir tie, ku­ rie gau­na ge­rus pi­ni­gus už tai, kad kur­tų vi­so­ kiau­sius sau­gik­lius, ga­ lin­čius už­kirs­ti ke­lią iš­ ra­din­goms sve­ti­mų pi­ni­gų pa­si­sa­vi­ni­mo teo­ri­joms.

Apip­lė­ši­mai mo­der­nė­ja

KUR? Ki­no teat­re „Skal­vi­ja“.

KA­DA? Bir­že­lio 14 d. 21.10 val., 16 d. 21 val., 18 d. 16.40 val.

Moks­li­nė fan­tas­ti­ka ir mei­lė „Au­ro­ra“ – fa­ta­liš­ka mei­lės is­to­ri­ja, per­teik­ta pa­si­tel­kus fan­tas­ti­nio psi­cho­lo­ gi­nio tri­le­rio žan­rą. Vyk­dant su­dė­tin­gą moks­li­nį eks­pe­ri­men­tą, ku­rio pa­grin­ das – in­for­ma­ci­jos per­da­vi­mas neu­ro­nais, jau­nas san­tū­rus vy­ras Lu­kas pa­ tirs stul­bi­nan­tį nuo­ty­kį ko­mos iš­tik­tos mo­ters Au­ro­ros gal­vo­je. Iš­lais­vi­nęs ins­tink­tus ir už­slo­pin­tas fan­ta­zi­jas, jis pra­dės lė­tą me­ta­mor­fo­zės pro­ce­są.

Lu­kas jau ne­be­bus toks, koks bu­vo…

Anks­čiau vis­kas bu­vo pa­ pras­čiau. George’o Cloo­ ney su­vai­din­tas De­nis Ou­ še­nas (re­ži­sie­riaus Ste­ve­no Soderbergho fil­muo­se) su­ bu­ria bend­ra­min­čių ko­man­ dą, įžū­liai api­plė­šia net tre­ jus di­džiau­sius Las Ve­ga­so lo­ši­mo na­mus ir ra­miau­ siai gro­bį iš­si­ne­ša krep­ šiuo­se. Ar­ba ak­to­riaus Je­

re­my Iron­so tre­čia­ja­me „Kie­ta­me rie­šu­tė­ly­je“ su­vai­din­tas cha­riz­ ma­tiš­kas pik­ta­da­rys su­sprog­di­ na ke­lis Niu­jor­ko ob­jek­tus, o pa­ si­nau­do­da­mas vi­suo­ti­niu są­my­šiu api­plė­šia Cent­ri­nį re­zer­vų ban­ką ir į ke­lio­li­ka sunk­ve­ži­mių su­si­krau­ na to­nas auk­so lui­tų. Aiš­ku, kad to­kios kva­pą gniau­žian­čios ope­ ra­ci­jos rea­liai at­lie­ka­mos mir­ti­ nai pa­vo­jin­gų įvy­kių vie­to­se ir re­ tai ap­siei­na be au­kų.

Bet vis­kas kei­čia­si. Da­bar ir rea­ lia­me gy­ve­ni­me vis daž­niau gir­ di­me, kad ba­na­lius api­plė­ši­mus su neiš­ven­gia­mais su­si­šau­dy­mais ir gau­dy­nė­mis vis daž­niau kei­ čia vir­tuo­ziš­kai at­lie­ka­mi vir­tua­ lūs nu­si­kal­ti­mai, kai plė­ši­kams vi­sai ne­bū­ti­na da­ly­vau­ti api­plė­ ši­mo vie­to­se. Vie­ną to­kį mo­der­ nio­mis tech­no­lo­gi­jo­mis pa­grįs­tą „am­žiaus api­plė­ši­mą“ ga­li­me pa­ ma­ty­ti fil­me „Ap­gau­lės meist­ rai“. Juos­to­je iš­ra­din­gi nu­si­ kal­tė­liai sa­vo veik­lai pri­tai­ko triu­kus, ku­rių ga­lė­tų pa­vy­dė­ti pa­ts Da­vi­das Cop­per­fiel­das (sa­ko­ma, kad jis kon­sul­ta­ vo fil­mo au­to­rius).

ra­din­gos ko­man­dos be­ne­fi­su, pa­ reng­tu kaip spal­vin­gas šou, tam­pa vie­no Pa­ry­žiaus ban­ko api­plė­ši­ mas, ste­bint mi­nioms smal­suo­lių, kai „Rai­te­liai“ ope­ra­ci­jai va­do­vau­ ja iš Las Ve­ga­so.

Juos­to­je iš­ra­din­gi nu­si­kal­tė­liai sa­vo veik­lai pri­tai­ko triu­ kus, ku­rių ga­lė­tų pa­ vy­dė­ti pa­ts D.Cop­ per­fiel­das.

Sa­ko­te, kad tai neį­ma­no­ma? Taip ma­nė ir FTB spe­cia­lu­sis agen­tas Di­la­nas Hob­sas (akt. Mar­kas Ruf­ fa­lo), kol pa­ts sa­vo aki­mis pa­ma­ tė pa­na­šų fan­tas­ti­nį re­gi­nį. Tra­ di­ci­nės po­li­ci­nin­kų prie­mo­nės čia tik­rai be­jė­gės. To­dėl į pa­gal­bą ten­ ka kvies­tis ma­giš­kų triu­kų de­mas­ kuo­to­ją Ta­deu­są Bred­lį (akt. Mor­ ga­nas Free­ma­nas). Re­zul­ta­tai ga­li nu­ste­bin­ti tik tuos, ku­rie per iliu­ zio­nis­tų sean­są bu­vo la­bai ne­pas­ ta­būs.

Spal­vin­gas pi­ni­gų šou

Gru­pe­lė ge­rai tar­pu­sa­ vy su­ta­rian­čių afe­ris­ tų, pa­si­va­di­nu­sių „Ke­ tu­riais rai­te­liais“, ke­lia pa­ni­ką pa­ty­ru­sioms FTB pa­jė­goms, nes ga­li di­de­ les pi­ni­gų su­mas iš pa­ti­ ki­mai sau­go­mų ban­kų pa­ vog­ti per at­stu­mą. Jie yra tik­ri sa­vo ama­to vir­tuo­zai ir mėgs­ta sa­vo ak­ci­jas or­ga­ ni­zuo­ti taip, kad jų vai­siais ga­lė­tų pa­si­nau­do­ti ir at­si­tik­ ti­niai žmo­nės, rei­kia­mu me­ tu tin­ka­mo­je vie­to­je pa­kliu­vę į tik­rą bank­no­tų lie­tų. Tik­ru iš­

„Ap­gau­lės meist­rai“ („Now You See Me“) Kri­mi­na­li­nis tri­le­ris.

JAV, 2013 m. Rež. Louis Le­ter­rier. Vai­di­na Jes­se Ei­sen­ber­gas, M.Ruf­fa­lo, M.Free­ma­nas, Is­la Fis­her, Mi­chae­las Caine’as.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

3

N-13 „Ap­gau­lės meist­rai“ Nuo 2013 06 14 Truk­mė 115 min.

29

birželio 13–19, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt.

Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

skelbimai

konkursas

Vilniaus miesto savivaldybės administracija nuo birželio 14 d. skelbia vadovo konkursą eiti viešosios įstaigos Lazdynų poliklinika direktoriaus pareigas.

Viešoji įstaiga Lazdynų poliklinika (toliau – įstaiga) ­– pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, buveinės adresas – Erfurto g. 15, LT-04220 Vilnius, įmonės kodas – 224245280.

Darbo pobūdis: direktorius organizuoja ir valdo įstaigos darbą taip, kad būtų kokybiškai teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, gerinama Vilniaus miesto gyventojų sveikata, mažinamas jų sergamumas ir mirtingumas.

Kvalifikaciniai reikalavimai pretendentui: 1. direktoriaus pareigas gali eiti Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo, turintis leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje teisės aktų nustatyta tvarka bei mokantis valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją; 2. direktoriaus pareigas gali eiti asmuo, įgijęs aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį); 3. turėti ne mažesnę kaip 1 metų administracinio darbo patirtį sveikatos priežiūros ir (ar) socialinių paslaugų srityse;

4. šias pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus: 4.1. išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą; 4.2. išmanyti sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus organizuojant ir planuojant sveikatinimo veiklą; 4.3. mokėti naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis, mokėti dirbti ir naudotis šiomis programomis: „MS Word“, „MS Excel“, „MS Outlook“, „Internet Explorer“.

Pretendentų atrankos būdas: testas (raštu ir žodžiu).

Pretendentas privalo pateikti: 1. prašymą leisti dalyvauti konkurse (gali būti pildoma vietoje); 2. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, išsilavinimą patvirtinantį dokumen-

tą ir šių dokumentų kopijas; 3. gyvenimo aprašymą; 4. užpildytą pretendento anketą (gali būti pildoma vietoje); 5. savo privalumų sąrašą, nurodydamas dalykines savybes; 6. savo, kaip įstaigos vadovo, veiklos programą; 7. dokumentų, įrodančių pretendento papildomas kompetencijas pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 299 patvirtintų Kvalifikacinių reikalavimų Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos biudžetinių ir viešųjų įstaigų, jų padalinių ir filialų vadovams IV dalį, kopijas.

Pretendentas dokumentus pateikia tiesiogiai arba registruotu laišku per 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos E. miesto departamento Interesantų aptarnavimo skyriaus 13 langelyje (Konstitucijos pr. 3, Vilnius).

Informacija apie skelbiamą konkursą teikiama tel.: (8 5) 211 2089, 211 2032; e. p.: laura.kriauciunaite@vilnius.lt arba egle. mikaliuniene@vilnius.lt, http://www.vilnius.lt/index.php?2841301387.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2013 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 1-1198 „Dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir paruošimą naudoti sutarties formos tvirtinimo“ buvo patvirtinta minėtos bendradarbiavimo sutarties forma ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotas pasirašyti ben-

dradarbiavimo sutartis su visomis pakuočių gamintojų ir importuotojų organizacijomis, turinčiomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos išduotą galiojančią pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licenciją.

Bendradarbiavimo sutartyse nustatyti pagrindiniai tikslai: įdiegti efektyvią pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, sudaryti galimybes Vilniaus miesto savivaldybės gy-

ventojams bei kitiems komunalinių atliekų turėtojams naudotis pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo priemonėmis (konteineriais), mažinti perdirbti ar kitaip panaudoti tinkamų pakuočių atliekų patekimą į aplinką ir regioninį nepavojingų atliekų sąvartyną.

Su sprendimu galima susipažinti www. vilnius.lt.

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www.Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265.

kai vertinimo dokumentų rengėjas – UAB „R.A.C.H.E.L Consulting” , S.Žukausko g.

33-53, LT-09129 Vilnius. Tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – gamybinio pastato rekonstrukcija įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Geologų g. 12A, Vilnius, Vilniaus apskr. PAV subjektai, nagrinėjantys dokumentus, teikiantys išvadas - Vilniaus visuomenės sveikatos centras, KVAD Vilniaus teritorinis padalinys, Vilniaus apskr. priešgaisrinė gelbėjimo valdyba ,Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakinga institucija priimsianti sprendimą – Vilniaus regioninis aplinkos apsaugos departamentas (A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius). Susipažinti su poveikio aplinkai vertinimo programa galima nuo birželio 13 d. iki birželio 27 d. Naujininkų seniūnijoje (S.Dariaus ir S.Girėno g, 11, LT-02170 Vilnius) darbo dienomis 8–17 val. Pasiūlymus dėl poveikio aplinkai vertinimo programos (pasiūlymų kopijos papildomai gali būti pateiktos pagal kompetenciją PAV subjektams ir atsakingai institucijai) prašom teikti PAV dokumentų rengė-

Siūlo darbą

1093202

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją.

Tel. 8 647 07 741.

1076333

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

1098175

Kelionių Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449.

Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1118496

Parduoda Baldus

Paslaugos

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

Statybos ir remonto

1123345

Perka DĖMESIO! Brangiai superkame naujus ir naudotus akinius, įvairių modelių. Tikrai brangiai. Visa informacija www.perkuakinius.lt.

1124447 Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 607 97 663.

1122363

Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155.

1058711

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1068524

Įvairūs Dažome namus, stogus, fasadus. Aukšta kokybė. Ilgalaikiai rezultatai. Tel. 8 644 41 861.

1125564

INFORMACIJA APIE PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO PROGRAMĄ. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo užsakovas UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel. (8 5) 268 5989, faks. (8 5) 268 5988.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplin-

Vilniaus miesto savivaldybės administracija skelbia kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkursą.

Konkurso tikslas – įrengti ir eksploatuoti 87 kioskus (paviljonus) Vilniaus miesto viešosiose vietose, kuriose bus vykdoma prekybos, spaudos platinimo, paslaugų teikimo veikla bei elektrinių dviračių įkrovimo ir nuomos veikla. Konkurso objektas į dalis neskaidomas.

Konkurso laimėtojas turės teisę įrengti ir eksploatuoti kioskus (paviljonus) dešimt metų.

Konkursoorganizavimopagrindas–Vilniaus miesto savivaldybės administracijos- direktoriaus 2013 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 1417 „Dėl kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkurso nuostatų tvirtinimo“.

Kioskai (paviljonai) turi būti pastatyti ir įrengti šiais terminais: – paviljonai, skirti prekybai ir elektriniams dviračiams laikyti, – iki 2013 m. spalio 1 d.

– kioskai (paviljonai), skirti prekybai ne vėliau kaip per metus nuo sutarties pasirašymo dienos centrinėje miesto dalyje (Senamiesčio ir Naujamiesčio seniūnijose) ir ne vėliau kaip per trejus metus nuo sutarties pasirašymo kitose Vilniaus miesto vietose.

Kioskai (paviljonai) turi būti įrengiami pagal nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus projektus, vadovaujantis savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ parengtais projektiniais pasiūlymais „Tipinių kioskų Vilniaus miestui projekto parengimui“.

Konkurso laimėtojas moka vietinę rinkliavą už leidimo prekiauti (teikti paslaugas) išdavimą pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus dydžius.

Konkurso vertinimo kriterijus yra didžiau-

sias siūlomas paramos socialinės infrastruktūros plėtrai kiekvienais metais dydis.

Konkurso dalyviai registruojami ir dalyviams konkurso dokumentų paketai išduodami nuo 2013 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyriuje, Konstitucijos pr. 3, 16 ir 17 langeliuose, dalyviams pateikus rašytinį laisvos formos prašymą ir sumokėjus 100 Lt į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento (departamento kodas 188708377) a. s. LT 93 7044 0600 0123 5077 AB SEB Vilniaus banke (banko kodas 70440) už Kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkurso dokumentus.

Asmenys, pageidaujantys dalyvauti konkurse, iki 2013 m. liepos 3 d. 8.30 val. pateikia dokumentus užklijuotame ir užantspauduotame voke su užrašu „Kioskų (paviljonų) įrengimo ir eksploatavimo atrankos konkursui“ į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Interesantų aptarnavimo skyrių (Konstitucijos pr. 3, 16 ir 17 langeliuose).

Konkursiniame pasiūlyme esantys dokumentai (su priedais) turi būti parengti valstybine kalba, sunumeruoti, susiūti ir paskutinio lapo antroje pusėje patvirtinti įmonės vadovo parašu ir antspaudu. Vokų su konkursiniais pasiūlymais atplėšimas įvyks 2013 m. liepos 3 d. 8.30 val. 215 kabinete (Konstitucijos pr. 3).

Papildoma informacija teikiama telefonais 211 2286, 211 2269 arba e. p. virgina.skiriene@vilnius.lt, audrone.kernagiene@vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Ekonomikos ir investicijų departamento darbo laikas: I–IV 8.30–17.30; V 8.30–16.15. Pietų pertrauka 12.30–13.15.

jui UAB „R.A.C.H.E.L Consulting”, S.Žukausko g. 33-53, LT-09129 Vilnius, arba užsakovui – UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius (kontaktinis asmuo G.Vasiliauskas) nuo 8 iki 17 val. darbo dienomis per 10 darbo dienų nuo šios informacijos paskelbimo dienos.

viktoras@archidelta.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – prekybos pastato statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Kalvarijų g. 180, Vilniaus m. sav. 4. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) priimta atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 06 06 rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-2825). 5.

Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB „archiDELTA“, Tilto g.

15, III a., LT-01101 Vilnius, tel. 8 614 54 721, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti raštu Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir UAB „AF-Consult“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 210 7210, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1126531

Informuojame, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymais patvirtinti vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo, formavimo ir pertvarkymo projektai dėl Romualdui Čepui priklausančio žemės sklypo (0101/0009:0418) Mokslininkų g. 25, Vilnius, 2013 06 07 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-811. Visą informaciją apie patvirtintą projektą galima rasti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto tinklalapyje. Tel. 8 678 16 911.

1126501

Informacija apie prekybos pastato Kalvarijų g. 180, Vilniuje, statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „K-18“, Saltoniškių g. 9B, Vilnius. Kontaktinis asmuo – Viktoras Gricius, tel. 8 614 54 721, e. paštas

1126107

30

skelbimai

Informacija apie prekybos pastato Justiniškių g. 119D, Vilniuje, statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Justiniškių aikštelė“, Justiniškių g. 62A, Vilnius, Tel. (8 5) 273 0944, faks. (8 5) 273 3065. Kontaktinis asmuo – Viktoras Gricius, tel. 8 614 54 721, e. paštas viktoras@archidelta.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – prekybos pastato statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Justiniškių g. 119D, Vilniaus m. sav. 4. At-

birželio 13–19, 2013

Tel. 261 3653, 261 3655, 261 3659 skelbimai@vilniausdiena.lt sakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) priimta atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 06 06 rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-2827). 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., LT-01101 Vilnius, tel. 8 614 54 721, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti raštu Vilniaus

regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, ir UAB „AF-Consult“, Lvovo g. 25, Vilnius, tel. (8 5) 210 7210, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1126105

Informacija apie prekybos pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės Ukmergės g. 329B, Vilniuje, statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Ūpas“, Ukmergės g. 329B, Vilnius, tel. (8 5) 230 3186, faks.

(8 5) 232 8288. Kontaktinis asmuo – Viktoras Gricius, tel. 8 614 54 721, e. paštas viktoras@archidelta.lt. 2. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – prekybos pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės statyba. 3. Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Ukmergės g.

329B, Vilniaus m. sav. 4. Atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (VRAAD) priimta atrankos išvada – planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 06 06 rašto Nr. (38-4)-VR-1.7-2726). 5. Su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima susipažinti: UAB „archiDELTA“, Tilto g. 15, III a., LT-01101 Vilnius, tel. 8 614 54 721, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 6. Motyvuotus pasiūlymus dėl atrankos išvados persvarstymo galima teikti raštu: Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, per 20 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo. 7. Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente, A.Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius, tel.

(8 5) 272 8536, ir UAB „AF-Consult“, Lvovo g.

25, Vilnius tel. (8 5) 210 7210, per 10 darbo dienų nuo šio skelbimo paskelbimo.

1126106

INFORMACIJA apie planuojamos ūkinės veiklos – gamybinio pastato rekonstrukcija, įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, galutinę atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas UAB „Pramonės energija“, Jogailos g. 4, Vilnius, tel. (8 5) 268 5989, faks. (8 5) 268 5988.

Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentų rengėjas UAB „R.A.C.H.E.L Consulting”, S.Žukausko g.

33-53, LT-09129, Vilnius, tel. (8 5) 278 9595, faks. (8 5) 277 8195. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Gamybinio pastato rekonstrukcija, įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu.

Planuojamos ūkinės veiklos vieta Geologų g.

12A, Vilnius, Vilniaus apskr. Persvarstoma atsakingos institucijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada 2013 04 09 Nr. (38-4)-VR-1.7-1769, kad gamybinio pastato rekonstrukcijai, įrengiant du po 8MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Motyvai peržiūrėti atrankos išvadą. Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2013 04 17 raštu Nr.(12-37)-2-1818 kreipėsi į Vilniaus RAAD dėl prašymo persvarstyti atrankos išvadą dėl sanitarinių apsaugos zonų nustatymo. Visuomenės atstovai 2013 05 02 ir 2013 05 03 prašymais kreipėsi į Vilniaus RAAD dėl atrankos išvados persvarstymo dėl PAV privalomumo, motyvuodami, jog buvo visapusiškai neįvertintos aplinkybės, galinčios turėti neigiamą poveikį aplinkai ir visuomenės sveikatai. Pagrindiniai motyvai, kuriais buvo remtasi priimant galutinę atrankos išvadą. Visuomenės nepasitenkinimas PŪV. PAV metu visuomenei bus sudarytos galimybės išsamiau susipažinti su PŪV, teikti pasiūlymus dėl pastarosios sprendinių įgyvendinimo.

Visuomenės pasiūlymus privalės vertinti PAV

užsakovas. Taip pat PAV metu bus atliekamos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kurių metu bus atliekamas suinteresuotos visuomenės pageidaujamas poveikio gyvenamajai aplinkai vertinimas. Priimta galutinė atrankos išvada. Gamybinio pastato rekonstrukcijai, įrengiant du po 8 MW biokuro katilus su kondensaciniu ekonomaizeriu, poveikio aplinkai vertinimas privalomas.

1126528

Informuojame, kad 2013 m. liepos 1 d. 11 val. bus vykdomas Kazimiero Algirdo Andriūno žemės sklypo, esančio Lindiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4174/0200:703, ir 2013 m. liepos 1 d. 12 val. bus vykdomas Marijos Lisinskienės žemės sklypo, esančio Lindiškių k., Avižienių sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4174/0200:87, ribų ženklinimas. Kviečiame gretimo sklypo, kadastrinis Nr. 4174/0200:105, savininkę Janiną Sinkevičienę dalyvauti ženklinant Kazimiero Algirdo Andriūno ir Marijos Lisinskienės žemės sklypų ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „SANORA“ adresas Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821, e. p. soklida.info@gmail.com.

1124559

Informuojame, kad 2013 m. liepos 1 d. 14 val. bus vykdomas Irenos Undraitienės žemės sklypo, esančio Kryžiokų Sodų 6-oji g.

112, Verkių sen., Vilniaus m., kadastrinis Nr. 0101/0135:177, ribų ženklinimas. Kviečiame sodininkų bendrijos „Panerys“ gretimo sklypo Nr. 174 (Kryžiokų Sodų 6-oji g. 106, Verkių sen., Vilniaus m.) savininką ar paveldėtoją dalyvauti ženklinant Irenos Undraitienės žemės sklypo ribas. Kadastrinius matavimus atliekančios įmonės UAB „SANORA” adresas Žalgirio g. 90-423, Vilnius, tel. 275 2523, 8 698 40 821, paštas soklida.info@gmail.com.

1124558

Informacija apie Prekybos centro prie Rygos ir Justiniškių g. Vilniuje statybos atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo. 1) Planuojamos ūkinės veiklos užsakovas – UAB „Rygos PC“, M.K. Čiurlionio g. 82-56 a, Vilnius, tel (8 5) 233 4416, 8 688 03 845. Dainius Kitovas, el.p. dainius@kitapuse.com. 2) Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas – Prekybos centro prie Rygos ir Justiniškių g. (skl. kad. Nr. 0101/0029:339) Vilniuje statyba. 3) Planuojamos ūkinės veiklos vieta – Rygos g. ir Justiniškių g., Vilnius. 4) Atsakingos institucijos - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento priimta atrankos išvada – Prekybos centro prie Rygos ir Justiniškių g. Vilniuje statybos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (2013 06 10, Nr. (38-4)-VR-1.7-2849). 5) Išsamiau susipažinti su informacija apie planuojamą ūkinę veiklą galima pas užsakovą – UAB „Rygos PC“, M.K. Čiurlionio g. 82a-56, Vilnius, tel. (8 5) 232 3984, faks. (8 5) 232 3977, el. p. lku@girteka.lt. Direktorius Laurynas Kuzavas. 6) Teikti pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą galima atsakingai institucijai - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui (A.Juozapavičiaus g. 9, Vilnius, tel. (8 5) 272 8536, faks. (8 5) 272 8389) 20 darbo dienų laikotarpyje nuo skelbimo paskelbimo datos.

7) Išsamiau susipažinti su atrankos išvada ir atrankos dokumentais galima Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamente ar UAB „Kitos pusės projektai“ (nurodytais adresais ir telefonais) 10 darbo dienų laikotarpyje nuo skelbimo paskelbimo datos.

1126503

31

birželio 13–19, 2013

skelbimai Informuojame, kad vadovaujantis 2013 02 07 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 026-13, reg. Nr. AD-94-(3.31), rengiamas 0,6000 ha ploto žemės ūkio paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4117/0500:1036, esančio Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorė: Aldona Kovalevskaja, adresas Riešės g. 21, Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, tel.

8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitą, projektuoti gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos (G1) - sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 07 02 iki 2013 07 16 Riešės seniūnijos patalpose (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 16 10 val. Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone.

1124630

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 03 13 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 084-13 reg. Nr. AD-175-(3.31) rengiamas 0,3126 ha ploto kitos – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4162/0200:1179, esančio Didžiasalio k., Nemežio sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Saulius Smalys, adresas Santariškių g. 59-2, Vilnius.

Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g.

50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: sklypą padalyti į du sklypus, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 27 iki 2013 07 18 Nemežio seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 18 10 val. Nemežio seniūnijos patalpose.

1124552

Informuojame, kad vadovaujantis 2013 03 13 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 111-13 reg. Nr. AD-173-(3.31) rengiamas 0,2986 ha ploto kitos – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties vietovės lygmens žemės sklypo, kad. Nr. 4103/0200:445, esančio Gilužių k., Avižienių sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatorius: Stanislav Uzialo, adresas Justiniškių g. 130A, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas Vytenio g. 50, 208 kab., Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430, e. p. info@vildomus.lt. Planavimo tikslas: padalyti sklypą, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 06 27 iki 2013 07 16 Nemežio seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas vyks 2013 07 16 10 val. Nemežio seniūnijos patalpose.

1124551

Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus 2012 05 31 įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1278 patvirtintas žemės sklypo Nr. 4184/0400:0194, esančio Putiniškių k., Sudervės sen., Vilniaus r., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Planavimo organizatoriai – Gintautas Leščinskas, Rimutė Arlauskienė, Antanas Matiulevičius; rengėjas – UAB „Baltijos matavimų organizacija“.

1124536

Pradėtas rengti sklypų Liepkalnio g. 172 ir 174 bei gretimos teritorijos detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybė įsakymais Nr. 30-1634 (2012 08 10) ir Nr. 30-568 (2013 03 06) pavedė miesto plėtros departamentui organizuoti 2,3 ha teritorijos detaliojo plano rengimą. 2012 10 18 trišalės sutarties Nr. A70-38(31.36-MP) pagrindu detaliojo plano rengėjas UAB „Geri projektai“. Planavimo vadovė S.Kazlauskienė. Planavimo terminas 2013-2018 m. Detaliojo planavimo tikslas: nekeičiant Vilniaus m. bendrojo plano sprendinių, pakeisti esamų sklypų Liepkalnio g. 172 ir 174 ribas, prijungiant papildomą valstybinės žemės plotą iki gatvės raudonųjų linijų, nustatyti naudojimo būdus: komercinės paskirties objektų, pramonės ir sandėliavimo objektų, inžinerinės infrastruktūros teritorijos bei pobūdžius: degalinių ir autoservisų statinių statybos, pramonės ir sandėliavimo įmonių statybos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos, kitus tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus.

Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas Rasų seniūnijoje nuo 2013 06 13 iki 2013 07 12. Viešas aptarimas vyks 2013 07 12 14 val. seniūnijos patalpose (Žemaitijos g. 9, LT-01134 Vilniaus m.). Gauti informaciją apie detalųjį planą ir teikti planavimo pasiūlymus bei pretenzijas galima tel. 8 686 53 652 arba e. paštu geriprojektai@gmail.com bei raštu adresu S.Moniuškos g. 7-2, Vilnius. Atmestų planavi-

mo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1125261

Pradėtas rengti sklypų Nemėžio kaime, kadastro Nr. 0101/0158:730, 0101/0158:614, 0101/0158:701, 0101/0158:653, Vilniaus m. detalusis planas. Savivaldybė sutartimi Nr. 042163 A615-122(2.15.1.7-AD4) 2012 11 29 perdavė UAB „Ilvesta“, UAB „Televizijos ir ryšių sistemos“, Valentinui Kačan, Vandai Kačan detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teises ir pareigas. Parengtas detalusis planas bus eksponuojamas Naujosios Vilnios seniūnijoje nuo 2013 06 13 iki 2013 07 11. Viešas aptarimas vyks 2013 07 11 15 val. seniūnijos patalpose, Pergalės g. 8, LT-11201 Vilnius). Planavimo organizatorius – sklypų savininkai.

Planavimo terminas nuo 2012 11 29 iki 2015 11 29. Detaliojo plano rengėjas UAB „Geri projektai“. Planavimo vadovė S.Kazlauskienė. Detaliojo planavimo tikslas: pakeisti žemės sklypų pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą, naudojimo būdą - gyvenamąjį ir pobūdį vienbučių – dvibučių bei vienbučių ir dvibučių blokuotų gyvenamųjų pastatų statybos, atskirųjų želdynų teritorijos, sudalyti į sklypus, nustatyti kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus.

Gauti informaciją apie detalųjį planą ir teikti planavimo pasiūlymus bei pretenzijas galima tel. 8 686 53 652 arba e. paštu geriprojektai@ gmail.com bei raštu adresu S.Moniuškos g. 7-2, Vilnius. Atmestų planavimo pasiūlymų pareiškėjai parengto projekto sprendinius bei viešo svarstymo procedūras gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos per mėnesį nuo pareiškėjams registruoto pranešimo įteikimo dienos.

1125257

Pranešame, kad 2013 m. birželio 20 d. 12 val. Kryžkelio kaime, Rukainių seniūnijoje, Vilniaus rajone, pagal VAVA 2005 03 24 įsakymu Nr. 2.3-2018-41 patvirtintą projektą suprojektuotam Janei Jarmalkovič žemės sklypui Nr. 1282-1 rengiami kadastriniai matavimai. Prašom gretimo žemės sklypo, kad.

Nr. 4180/0300:0017, savininkės Bronislavos Zubkovos paveldėtojus atvykti aukščiau nurodytu laiku prie žemės sklypo dėl bendros žemės sklypų ribos suderinimo, arba kreiptis IĮ „Matininkas“ Rinktinės g. 55-18, LT-09207 Vilnius, tel. (8 5) 247 0382, e. paštas matininkas@konsolidacija.lt.

1125210

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (PVSV) ataskaitą.

Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „Bionovus“, adresas: verslo centras „Europa“, Konstitucijos pr. 7, LT-09308 Vilnius, tel.

(8 5) 239 4930, faks. (8 5) 239 4931, el. p. info@bionovus.lt. PVSV ataskaitos rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, LT12142Vilnius, tel. (8 5) 210 7610, faks. (8 5) 212 4777, el. p. info@cowi.lt. Planuojamos

ūkinės veiklos pavadinimas – Biomase kūrenama jėgainė. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Jočionių g. 13, Vilnius. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: UAB „Bionovus“ nuomojame sklype planuoja pastatyti biomase (pagrinde įvairia mediena, o taip pat kitu augalinės kilmės kuru, išskyrus atliekas) kūrenamą jėgainę šilumos gamybai. Jėgainėje bus įrengti du vandens šildymo katilai ir kondensacinis dūmų ekonomaizeris, papildomai galiai išgauti. Jėgainėje pagaminta šiluma bus tiekiama į Vilniaus miesto centralizuotus šilumos tinklus. Susipažinti su PVSV ataskaita galima iki viešo susirinkimo: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A (8 a.) Vilnius, tel. (8 5) 210 7558, faks. (8 5) 212 4777, el. p. daba@cowi.lt ir Panerių seniūnijoje, Žalioji a. 3, Vilnius. Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 liepos 01 d. 13:00 val. Trakų Vokės bendruomenės kultūros centre, Žalioji a. 3, Vilnius. Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui.

1086263

Pranešimas sodininkų bendrijos „VĖTRUNGĖ-1“ nariams apie eilinį bendrijos narių susirinkimą, kuris vyks 2013 06 29 11 val. susirinkimų aikštelėje. Susirinkimo dienotvarkė: 1. Valdybos pirmininkės 2012 m. veiklos ataskaita ir jos tvirtinimas. 2. Buhalterės 2012 m. finansinė ataskaita ir jos tvirtinimas. 3. Revizijos komisijos ataskaita jos tvirtinimas. 4. Pajamų-išlaidų sąmatos 2013 m. tvirtinimas. 5. Pirmininko ir valdybos rinkimai. 6. Bendrijos įstatų pakeitimas.

7. Kiti klausimai. Nesusirinkus pakankamam bendrijos narių skaičiui, po dviejų savaičių vyks pakartotinis susirinkimas.

parengto 2012 metais UAB „Geodezijos centras“, rengėjas Antanas Balnis, 2010 10 08 kvalifikacijos pažymėjimas Nr. 2R-KP-368, yra patvirtintas.

1126532

Vadovaujantis žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 2013 m. birželio 24 d.

9 val. Vilniaus r. sav., Pagirių sen., Melekonių k., SB „Pagiriai“, skl. Nr. 278, bus ženklinamos žemės sklypo ribos. Prašom kaimyninio sklypo savininkus, paveldėtojus, įgaliotus asmenis atvykti prie žemės sklypo, kadastrinis Nr. 4167/0602:0277, prie bendros su kaimynu ribos ir dalyvauti jas paženklinant. UAB ERNIKA, e. paštas ernika7@gmail.com. Pasiteirauti tel. 8 673 34 710, Kelmijos Sodų 17-oji g. 35.

1126515

PRANEŠIMAS APIE ATLIEKAMUS KADASTRINIUS MATAVIMUS. UAB „Geodeziniai matavimai“ informuoja, kad bus atliekami kadastriniai matavimai pilietei Remigijai Zinkevičienei nuosavybės teise priklausančio že-

Pranešame, kad 2013 m. birželio 5 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1295 Kristinos Tunaitienės, Stanislovo Tunaičio 0,6631 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Mykoliškių k., Rukainių sen., Vilniaus r., kad. Nr. 4180/0100:365, kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti,

Rengiamas žemės sklypo Pylimo g. 36 planas, prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Rengimo pagrindas – Vilniaus miesto savivaldybės 2013 02 22 įsakymas Nr. A30-244.

Rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti. Dėl išsamesnės informacijos prašome kreiptis adresu: Vilnius, Konstitucijos pr. 3, SĮ „VILNIAUS PLANAS“, 527 kab. Tel. 8 698 81 851, matininkas A.Kunigėlis.

Pramogos „Vinetu Kaimas” – autentiška amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį – inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km. nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis, Šlikių k. Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt tel.: +370 602 50 008.

1126080

Sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ nariams!

2013 m. birželio 29 d. 12 val. šaukiamas sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ narių susirinkimas. Susirinkimo vieta prie SB „Žalesa-2“ teritorijoje esančios parduotuvės. Susirinkimo darbotvarkė : 1. Informacinis pranešimas. 2.

Bendrijos teritorijos formavimo pertvarkymo projekto svarstymas ir priėmimas. 3. Mokesčių nustatymas. 4. Bendrijos įstatų ir bendrijos buveinės vietos svarstymas ir priėmimas.

5. Kiti klausimai. Susirinkus mažiau nei pusei sodininkų benrijos narių, pagal LR sodininkų įstatymo 16 str. 10 p. susirinkimas laikomas neįvykusiu. Pakartotinis sodininkų bendrijos narių susirinkimas vyks 2013 m. liepos 13 d. (šeštadienį) 12 val. toje pačioje vietoje pagal tą pačią darbotvarkę. Registracijos pradžia 11.45 val. Susirinkimą šaukia sodininkų bendrijos „Žalesa-2“ valdyba.

1126223

mės sklypo, kadastrinis Nr. 4124/0400:0352, skl. Nr. 1129, Paąžuolių k., Vilniaus r. sav., Vilniaus apskrityje, ribos bus ženklinamos vietovėje birželio 19 d. 10 val. Žemės sklypų ženklinimą ir kadastrinius matavimus atliks UAB „Geodeziniai matavimai“, Saltoniškių g.

29/3, Vilnius, tel. (8 5) 285 1183, geod.-matininkas L.Karvelis, tel. 8 671 96 775.

1124161

1126660

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

PASIŪLYMAS ILGAJAM JONINIŲ SAVAITGALIUI! Ilgiausia šventė trumpiausią vasaros naktį!

KRUIZO RYGA–STOKHOLMAS–RYGA KAINA NUO 120 LT Į kelionės kainą įskaičiuota: • Kruizinė kelionė pasirinktos klasės kajutėje.

• Uosto ir kuro mokestis.

• De Luxe, Junior Suite ir Suite klasių kajutėse – putojantis vynas, gaivieji gėrimai

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

ir vaisiai kajutėje, pusryčiai à la carte restorane į abi puses kiekvienam keleiviui.

• Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva muzika, šokiai, diskoteka, viktorinos ir galimybė laimėti nuostabias dovanas ir Tallink kelioninius dovanų kuponus, bei naktine šou programa!

Pasiūlymas galioja kruizams iš Rygos 2013 06 17–23 Daugiau informacijos www.krantas.lt

Orai 24-oji metų savaitė.

Saulė Dvynių ženkle.

Vėjas 1–4 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+21

Sinoptikų duomenimis, likusią savaitę naktys Lietuvoje bus vėsios, o dienomis bus šilta, tačiau debesuota. Savaitgalį vietomis gali palyti. Šiandien oras sušils iki 21–24 laipsnių šilumos, lietaus nenumatoma. Penktadienio naktį bus debesuota, temperatūra – 11–15 laipsnių šilumos. Dieną visoje Lietuvoje prognozuojami trumpi lietūs, oras šils iki 25 laipsnių. Trumpi lietūs žadami ir savaitgalio naktimis – temperatūra laikysis apie 10, dienomis – 22–24 laipsnius šilumos.

+21

+24

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+24

Klaipėda

+11

Panevėžys

+27 +26 +26 +19 +16 +31 +16 +19

+25

4

+21

+23

Šeštadienį

Tauragė

+24

Pasaulyje Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena

Naktis

Kaunas

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+19 +32 +22 +23 +19 +15 +19 +30

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+12

+23

Vėjas (m/s)

+22

3

Vilnius

+22

+24 +24 +28 +20 +19 +26 +23 +24

Diena

Marijampolė

+22

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+11

Vėjas (m/s)

+25

4

Kalendorius Ketvirtadienis, Birželio 13 d.

penktadienis, Birželio 14 d.

šeštadienis, Birželio 15 d.

sekmadienis, Birželio 16 d.

pirmadienis, Birželio 17 d.

antradienis, Birželio 18 d.

trečiadienis, Birželio 19 d.

Teka 4.42 Leidžiasi 21.56

Teka 4.42 Leidžiasi 21.57

Teka 4.42 Leidžiasi 21.57

Teka 4.41 Leidžiasi 21.57

Teka 4.41 Leidžiasi 21.58

Teka 4.41 Leidžiasi 21.59

Teka 4.41 Leidžiasi 21.59

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Jaunatis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

Mėnulis Priešpilnis

VARDAI: Antanas, Antanina, Antonijus, Skalvė

VARDAI: Almina, Alminas, Bazilijus, Valerijus

VARDAI: Jolanta, Krescencija, Modestas, Vitas

VARDAI: Benas, Jūra, Jūratė, Tolminas

VARDAI: Adolfas, Adolfina, Daugantė, Laura, Vilmantė

VARDAI: Ginbutas, Marcelinas, Morkus, Vaiva

VARDAI: Dovilas, Julijana, Ramunė, Romas

1865 m. gimė airių poetas, Nobelio literatūros premijos laureatas Williamas Butleris Yeatsas.

1951 m. gimė švedų aktorius Stellanas Skarsgårdas.

1953 m. gimė amerikiečių aktorius Timas Allenas.

1953 m. gimė poetas Donaldas Kajokas.

1964 m. gimė krepšininkas Šarūnas Marčiulionis.

1968 m. gimė anglų dainininkas, muzikantas Davidas Gray.

1973 m. mirė poetas Jonas Aistis-Aleksandravičius.

1980 m. gimė dainininkas Deivis Norvilas.

1980 m. gimė ispanų krepšininkas Juanas Carlosas Navarro.

Gedulo ir vilties diena Tarptautinė tinklaraštininkų diena 1928 m. gimė Argentinos ir Kubos revoliucionierius Ernesto Che Guevara.

1941 m. prasidėjo masinis Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonių trėmimas į Sibirą.

1944 m. gimė krepšinio treneris Rimantas Endrijaitis.

1946 m. gimė verslininkas milijardierius Donaldas Trumpas.

1951 m. gimė režisierius Algimantas Puipa.

1961 m. gimė britų dainininkas Boy George.

1969 m. gimė vokiečių teniso žvaigždė Steffi Graf.

Okupacijos ir genocido diena Alytaus miesto diena 1843 m. gimė norvegų kompozitorius Edvardas Griegas.

1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

1943 m. gimė prancūzų dainininkas ir aktorius Johnny Hallyday.

1946 m. gimė graikų dainininkas Demis Roussos.

1950 m. gimė teatro, kino ir televizijos aktorius Liubomiras Laucevičius.

1963 m. gimė amerikiečių aktorė Helen Hunt.

1964 m. gimė amerikiečių aktorė, TV serialo „Draugai“ žvaigždė Courteney Cox.

1819 m. gimė kunigas, švietėjas, tautosakininkas, leksikografas Antanas Juška.

1918 m. gimė filantropas, verslininkas, ekonomikos mokslų daktaras Juozas Kazickas.

1953 m. gimė skulptorius Romualdas Kvintas.

1963 m. į orbitą pakilo pirmoji pasaulyje kosmonautė moteris Valentina Tereškova.

1971 m. gimė Tupac Shakur, JAV repo ir hiphopo atlikėjas, vienas garsiausių, populiariausių reperių pasaulyje.

1978 m. gimė ledo ritulininkas Dainius Zubrus.

1986 m. gimė krepšininkas Artūras Milaknis.

Pasaulinė kovos su dykumų plitimu ir sausromis diena 1882 m. gimė rusų kompozitorius Igoris Stravinskis.

1885 m. iš Prancūzijos į Niujorko uostą buvo atplukdyta Laisvės statula.

1940 m. gimė teatro ir kino aktorius Saulius Sipaitis.

1944 m. Islandija tapo nepriklausoma valstybe.

1980 m. grupė „Led Zeppelin“ pradėjo savo paskutinį koncertų turą.

1980 m. gimė amerikiečių tenisininkė Venus Williams.

2007 m. mirė italų dizaineris, vadinamas mados architektu, Gianfranco Ferré.

1919 m. nustatyta pirmoji Lietuvos ir Lenkijos demarkacijos linija.

1928 m. mirė norvegų keliautojas, poliarinių sričių tyrinėtojas Roaldas Amundsenas.

1929 m. gimė rašytojas prozininkas, dramaturgas, vertėjas, režisierius Grigorijus Kanovičius.

1942 m. gimė britų grupės „The Beatles“ narys dainininkas Paulas McCartney.

1946 m. gimė dainininkė (sopranas), pedagogė Regina Maciūtė.

1949 m. gimė Lenkijos politikai dvyniai Jarosławas ir Lechas Kaczyńskiai.

1952 m. gimė aktorė Isabella Rossellini.

1904 m. gimė kompozitorius, dirigentas, pianistas Balys Dvarionas.

1936 m. gimė teatro režisierius Jonas Jurašas.

1947 m. gimė indų rašytojas Salmanas Rushdie.

1962 m. gimė amerikiečių dainininkė Paula Abdul.

1967 m. gimė norvegų slidininkas, daugkartinis olimpinis ir pasaulio čempionas Bjørnas Dæjhlie.

1972 m. gimė prancūzų aktorius Jeanas Dujardinas.

1978 m. gimė Vokietijos krepšininkas Dirkas Nowitzki.

1993 m. mirė seras Williamas Goldingas, anglų romanistas, Nobelio literatūros premijos laureatas.

Na ir kaip tu nežinai?

sunkus sudoku

1. Pasak naujausių Eurobarometro duomenų, kuri šalis suvartoja daugiausia šampano po Prancūzijos? dys vieną savo paslaugų. Kurią?

2. Šių metų liepos 1 d. „Google“ sustab 3. Kas sieja šias Vilniaus gatve s: g., J.Basanavičiaus g., A.Vivu A.Jakšto g., Gedimino pr., Lukiškių g., Totorių lskio g., Gedimino pr., Vilnia us g., A.Volano g., Gedimino pr., J.Tumo-Vaižga nto g., Gedimino pr., Šventa ragio g., Gedimino pr.?

4. Kurių JAV prezidentų atvaizdai iškalti Rašmoro kalvoje?

dobermano veislė?

5. Kuriai profesijai apsaugoti buvo išvesta

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius.

Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

4

9

reklamos skyrius: 261

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

3

1

7 3 1

7

3

4 3

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

9

7 9

5

1688

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

PR

7

1

4

2

8

3

5

9

9

5

2

1

3

7

4

6

8

8

4

3

9

5

6

1

2

7

3

6

7

8

4

1

2

9

5

5

1

8

2

6

9

7

4

3

5

4

2

9

5

7

3

8

1

6

7

3

4

6

1

5

9

8

2

7

2

8

5

7

9

4

6

3

1

1

9

6

3

8

2

5

7

4

6

2 4

Prenumeratos skyrius: 261

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 4000.

3

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

6

2 4

9

Platinimo tarnyba: 261

5

8 2

8

Pasiūlykite savo klausimą: d.kiauleikis@vilniausdiena.lt karštOJI linija: 212

6

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Taline 2. „Turandot“ 3. George’as Orwellas 4. & 5. Czesławas Miłoszas

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS:

261 3656, 279 1370, 261 3659,

faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653