2013 06 15 klaipeda

BIRŽELIO 15, 2013

Nr. 137 (19 740)

www.kl.lt

Te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vę „Om­ni­tel“ pa­li­ko 12 me­tų jai va­do­va­vęs A.Za­bu­lis. Ekonomika 7p.

Kau­no ro­tu­šė­je dai­ni­nin­kė R.Ščio­go­le­vai­tė va­kar ta­po Da­mi­jo­nai­tie­ne.

Vakarė 13p.

Dak­ta­rų erai atėjo galas At­pil­do die­na Dak­ ta­rų gau­jai atė­jo bir­ že­lio 14-ąją – Vil­ ties iš ge­du­lo die­ ną. Gau­jos na­riai iš teis­mo po­sė­džių sa­ lės išė­jo apim­ti skir­ tin­gų nuo­tai­kų. Iki gy­vos gal­vos ka­lė­ ti nu­teis­tas 55 me­tų Hen­ri­kas Dak­ta­ras bu­vo aki­vaiz­džiai nu­si­mi­nęs, bet ti­ki­ no dar pa­ko­vo­siąs.

Lo­go­pe­dė Sta­sė Vil­kie­nė pa­ta­ria tė­vams kal­ban­tis su vai­kais žo­džių „bum bum“ ir „atia­tia“ ne­var­to­ti.

Dėl til­to spręs Vil­niu­je Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Pla­nai per ma­rias sta­ty­ti til­tą, ku­ ris ves­tų į Kur­šių ne­ri­ją, ski­na­si ke­lią į aukš­tes­nį lyg­į. Va­kar Uos­to di­rek­ci­jos ta­ry­bos po­sė­dy­je pri­tar­ ta, kad Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja Vil­ niu­je su­for­muo­tų spe­cia­lis­tų gru­ pę, ku­ri ana­li­zuos, ar rei­kia sta­ty­ ti til­tą.

d.janauskaite@kl.lt

Pat­rau­kė praei­vių dė­me­sį

4

„Kal­bė­ki­te žmo­niš­kai, ant­ raip jie maug­liais pa­virs.“

5p.

Dai­va Ja­naus­kai­tė

Penk­ta­die­nį po pie­tų prie Klai­pė­ dos apy­gar­dos teis­mo pa­sta­to iš­ si­ri­kia­vo ke­lios ka­li­nius ve­žio­jan­ čios po­li­ci­jos ma­ši­nos. Gat­vė­je sto­vi­nia­vo ryš­kiu ple­du ap­si­siau­ tu­sios švie­siap­lau­kės mo­te­rys ir vi­sas bū­rys fo­toa­pa­ra­tais bei fil­ ma­vi­mo ka­me­ro­mis ap­si­gink­la­vu­ sių re­por­te­rių.

Re­tas ku­ris praei­vių pa­ži­no blon­ di­nes – H.Dak­ta­ro žmo­ną, duk­ras bei ki­tas gi­mi­nai­tes. Ma­žai kas nu­ tuo­kė, kad va­kar čia nuo­spren­dį iš­ klau­sė gar­sio­sios Dak­ta­ rų gru­puo­tės na­riai.

Kaina 1,60 Lt

Ap­sau­ga: H.Dak­ta­ras iki paskutinės akimirkos tvirtino esąs nekaltas ir vadino save Dievo kariu.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sužinokite daugiau 2 psl.

Uos­to di­rek­ci­jos va­do­vo Ar­vy­do Vait­kaus nuo­mo­ne, til­to rei­kia, nes uos­te in­ten­sy­vės lai­vy­ba, bus pa­ra­ ly­žiuo­ja­ma 2-osios Smil­ty­nės per­ kė­los veik­la.

Pir­me­ny­bę plauk­ti uos­te tu­ri jū­ ri­niai lai­vai. Žy­mią įta­ką lai­vy­bai da­rys ir kar­tą per sa­vai­tę įplauk­ sian­tys bei iš­plauk­sian­tys du­jo­ve­ žiai. Jie už­da­rys uos­tą ma­žiau­siai po dvi va­lan­das. 2-osios Smil­ty­ nės per­kė­los rei­de ma­ nev­ruos jū­ri­niai kel­tai.

2

2

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 15, 2013

miestas

Dėl til­to spręs Vil­niu­je

Pers­pek­ty­va: spe­cia­lis­tai įsi­ti­ki­nę, kad dėl uos­te in­ten­sy­vė­jan­čios kro­vos ir bū­si­mų du­jo­ve­žio ma­nev­rų

2-osios Smil­ty­nės per­kė­los kel­tams bus sun­ku tin­ka­mai at­lik­ti sa­vo funk­ci­ jas.

1

Jie kas­kart su­lai­kys kel­ tų eis­mą maž­daug pus­ va­lan­džiui.

Kai uos­te bus krau­na­mas vie­nas mi­li­jo­nas są­ly­gi­nių kon­tei­ne­rių per me­tus, kiek­vie­ną sa­vai­tę pa­pil­do­ mai at­plauks 2–3 di­de­li kon­tei­ne­ ri­niai lai­vai ir 15–20 ma­žes­nių.

Jie taip pat stab­dys per­kė­los veik­lą.

A.Vait­kus pro­gno­za­vo, kad in­ten­ sy­vė­jant lai­vų eis­mui uos­te Smil­ ty­nės per­kė­los kel­tai tu­rės lauk­ti, tad mies­te va­sa­rą su­si­da­rys au­to­ mo­bi­lių spūs­tys.

Kad taip neat­si­tik­tų, jis ir siū­lo jau da­bar pra­dė­ti gal­vo­ti apie til­

500 – tiek tūkst. automobilių per metus aplenktų miesto gatves pastačius tiltą per Kuršių marias.

to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bą. Pas­ta­ čius til­tą iš Kai­rių gat­vės per me­tus Klai­pė­dos mies­te ma­ši­nų srau­tas su­ma­žė­tų 500–600 tūkst. au­to­ mo­bi­lių.

Til­to link jie va­žiuo­tų Klai­pė­dos pie­ti­niu ap­link­ke­liu, ku­ris nuo Kai­ rių gat­vės iš­lįstų į Klaipėdos–Šilu­ tės ke­lią ties Dum­pių są­var­ty­nu.

Uos­to bend­ruo­me­nės nuo­mo­ne, kaip at­rak­ci­ja tu­rė­tų bū­ti iš­sau­go­ ta se­no­ji Smil­ty­nės per­kė­la.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas sua­be­jo­jo, ar pla­na­vi­mo do­ku­men­tuo­se til­tas yra nu­ma­ ty­tas, o Kro­vos kom­pa­ni­jų aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tas Vai­do­tas Ši­lei­ka siū­lė ana­li­zuo­ti, ar til­tas ne­truk­ dys uos­to pie­ti­nės da­lies kro­vos kom­pa­ni­jų veik­lai.

At­si­ra­dus til­tui tek­tų pla­tin­ ti Kai­rių gat­vę. Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo ko­mer­ci­jos di­rek­to­rius Ar­vy­das Skuo­das pri­ si­mi­nė, kad pa­na­ši si­tua­ci­ja kaip Klai­pė­do­je bu­vo Vo­kie­ti­jos Riu­ ge­no sa­lo­je.

Prieš sta­tant til­tą na­cio­na­li­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je, jis taip pat tu­ rė­jo prie­ši­nin­kų. Da­bar vo­kie­čiai šiuo til­tu yra pa­ten­kin­ti. Jis ke­lis

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Arvy­das Vait­kus:

In­ten­sy­vė­jant lai­vų eis­mui uos­te Smil­ty­ nės per­kė­los kel­tai tu­rės lauk­ti, tad mies­ te va­sa­rą su­si­da­rys au­to­mo­bi­lių spūs­tys.

kar­tus pa­di­di­no tu­ris­tų trau­ką į Riu­ge­no sa­lą.

Kad til­tas ne­tap­tų lais­vo plūs­mo į Kur­šių ne­ri­ją vie­ta, jis bū­tų ap­mo­ kes­tin­tas pa­na­šiais įkai­niais, ko­kie da­bar yra Smil­ty­nės per­kė­lo­je.

Me­ni­nin­kams – mies­to sti­pen­di­jos Ri­ta Bo­čiu­ly­tė r.bociulyte@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bė šie­ met pir­mą­syk pa­sky­rė sti­pen­di­jas me­ni­nin­kams. Jas 2013–2014 m. gaus ke­tu­ri uos­ta­mies­čio kul­tū­ros ir me­no kū­rė­jai.

Jie da­ly­va­vo ir lai­mė­jo kon­kur­se, ku­ria­me mu­zi­kos, dai­lės, li­te­ra­tū­ ros, teat­ro, fo­tog­ra­fi­jos ir ki­no sri­ ty­se var­žė­si 37 pre­ten­den­tai.

Jų pa­raiš­koms įver­t in­t i Klai­ pė­dos kul­tū­ros sky­rius bu­vo pa­ si­tel­kęs eks­per­tus, o, at­si­žvelg­ da­ma į jų ver­ti­ni­mus, spren­di­mą priė­mė mies­to Kul­tū­ros ir me­no ta­ry­ba.

Jį sa­vo įsa­ky­mu pa­tvir­ti­no Klai­ pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­ nist­ra­ci­jos di­rek­to­rė Ju­di­ta Si­mo­ na­vi­čiū­tė.

Tarp pir­mų­jų Klai­pė­dos sti­pen­ di­nin­kų – jau­no­ji pia­nis­tė Ade­lė Dau­no­ra­vi­čiū­tė, ku­riai sti­pen­di­ja skir­ta kon­cer­tuo­ti vie­no­je gar­siau­ sių pa­sau­lio sa­lių „Car­ne­gie Hall“ Niu­jor­ke (JAV). Jai sti­pen­di­ja skir­ ta 6 mė­ne­siams.

Iš mies­to biu­dže­ to šioms kul­tū­ros ir me­no sti­pen­di­joms bus skir­ta 46 tūkst.

800 li­tų. Sti­pen­di­jos dy­dis – 1 300 li­tų per mė­ne­sį.

Dai­li­nin­kė ke­ra­mi­kė Dai­va Lo­žy­ tė vi­sus me­tus sti­pen­di­ją gaus, kad įgy­ven­din­tų sa­vo už­mo­jį – su­kur­

tų 12-os skulp­tū­ri­nių kom­po­zi­ci­jų cik­lą „Jau­se­nos“.

Klai­pė­dos mies­tas pa­rems ir ki­no ope­ra­to­riaus bei fo­tog­ra­fo Eu­ge­ni­ jaus Ma­ciaus sie­kį kur­ti Klai­pė­dos mies­to 1988–2002 m. ir vė­les­nio lai­ko­tar­pio is­to­ri­jos vi­deo- ir fo­ toar­chy­vą. Jam sti­pen­di­ja skir­ta vie­ne­riems me­tams.

Re­ži­sie­rius Do­na­tas Sa­vic­kis pus­me­tį gaus Klai­pė­dos sti­pen­di­ ją, ku­rios jis pra­šė ob­jek­tų spek­ tak­lio vi­sai šei­mai „No­jaus lai­vas“ pa­sta­ty­mui.

Iš mies­to biu­dže­to šioms kul­tū­ ros ir me­no sti­pen­di­joms bus skir­ta 46 tūkst. 800 li­tų. Sti­pen­di­jos dy­ dis – 1 300 li­tų per mė­ne­sį. Jos bus pra­dė­tos mo­kė­ti lie­pą.

Ki­tą kul­tū­ros ir me­no sti­pen­di­ jų kon­kur­są Klai­pė­dos mies­to sa­vi­ val­dy­bė ke­ti­na skelb­ti jau šių me­ tų ru­de­nį.

3

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 15, 2013

miestas Lai­kė eg­za­mi­ną

Pa­gerbs S.Mi­ke­lį

Pak­rikš­ti­jo lai­vą

Abi­tu­rien­tai va­kar tik­ri­no­si sa­vo che­mi­jos ži­nias. Lai­ky­ti šį vals­ ty­bi­nį eg­za­mi­ną Klai­pė­do­je bu­ vo už­si­re­gist­ra­vę 167 dvy­lik­to­ kai, neat­vy­ko 13. Eg­za­mi­ne jo­kių in­ci­den­tų neuž­fik­suo­ta. Abi­tu­ rien­tų dar lau­kia fi­zi­kos (bir­že­lio 17 d.), vo­kie­čių kal­bos (bir­že­lio 18 d.) ir in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­ gi­jų (bir­že­lio 19 d.) eg­za­mi­nai.

Sek­ma­die­nį bus mi­ni­mas Ni­ dos baž­ny­čios 10-me­tis. 9.15 val. nu­ma­to­mas gė­lių pa­dė­ji­ mas prie Sta­sio Mi­ke­lio (nuo­tr.) ka­po Ni­dos ka­pi­nė­se, o 9.45 val. at­mi­ni­mo len­tos S.Mi­ke­liui ati­ den­gi­mas (Ko­pų g. 15). 10 val.

Ni­dos Ma­ri­jos Krikš­čio­nių Pa­ gal­bos baž­ny­čio­je bus au­ko­ja­ mos ju­bi­lie­ji­nės šven­tos Mi­šios.

Klai­pė­do­je va­kar iš­kil­min­gai pa­ krikš­ty­tas nau­jas Uos­to di­rek­ci­jos gy­lių ma­ta­vi­mo lai­vas „Lo­tas“. Jo krikš­ta­mo­te ta­po In­ga Grub­liaus­ kie­nė. Po krikš­ty­nų iš­kil­min­gai pa­ žy­mė­ta ir uos­to ka­na­lo gi­li­ni­mo dar­bų pa­bai­ga. Iš­kil­mė­se da­ly­va­ vo Vy­riau­sy­bės kanc­le­ris Al­mi­nas Ma­čiu­lis, su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ ras Sau­lius Gir­daus­kas.

Kan­čia iš­si­ža­dė­ti tė­vy­nės ne­pri­ver­tė Kris­ti­na Len­kai­ty­tė k.lenkaityte@kl.lt

„Esa­me čia, kad nu­lenk­tu­me gal­ vas prieš tuos, ku­rie grį­žo su lie­tu­ viš­ka šne­ka, su Die­vu šir­dy, su ar­ ti­mo mei­le“, – mi­nė­ji­mą, skir­tą Ge­ du­lo ir vil­ties die­nai, va­kar uos­ta­ mies­ty­je pra­dė­jo ku­ni­gas Sau­lius Stumb­ra, re­to­riš­kai klaus­da­mas, ar vis dar mo­ka­me ver­tin­ti sa­vo že­mę, kal­bą ir ar­ti­mą, ar bū­da­mi kar­tu ne­si­jau­čia­me vie­nas ki­tam sve­ti­mi.

Vie­nos skau­džiau­sių is­to­ri­jos da­tų pa­mi­nė­ji­mas uos­ta­mies­ty­je tra­ di­ciš­kai bu­vo pra­dė­tas iš­kil­min­ga ei­se­na nuo Klai­pė­dos po­li­ti­nių ka­ li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos bu­vei­ nės Lie­pų gat­vė­je iki Tau­tos kan­ čios me­mo­ria­lo. Jo­je da­ly­va­vo ne tik bu­vę trem­ti­niai ir jų ar­ti­mie­ji, bet ir ka­riai bei skau­diems žmo­ nių iš­gy­ve­ni­mams nea­be­jin­gi tau­ tie­čiai. „Ti­kiuo­si, kad tau­tie­čių kau­ lai ir kau­le­liai, iš­bars­ty­ti GU­LAG’o pla­ty­bė­se, ka­da nors ras vie­tą tė­ vų že­mė­je“, – vy­lė­si mies­to me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, pa­žy­mė­da­ mas, jog kiek­vie­nais me­tais li­ku­sių gy­vų mū­sų is­to­ri­jos liu­di­nin­kų lie­ ka vis ma­žiau.

Po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių Klai­pė­dos sky­riaus pir­mi­nin­kas Vy­tau­tas Mic­kus, ne­slėp­da­mas su­si­jau­di­ni­mo, trum­pai ap­žvel­ gė trem­ties eta­pą, leis­da­mas bent min­ti­mis nu­klys­ti į au­kų iš­gy­ve­ ni­mus.

Praė­jus 72 me­tams po skau­daus Lie­tu­vos is­to­ri­jos eta­po, oku­pa­ci­ jos su­ža­lo­tos šir­dys ro­do pa­vyz­ dį, koks stip­rus, ne­pa­lau­žia­mas ir iš­ti­ki­mas sa­vo kraš­tui pri­va­lo bū­ ti žmo­gus.

Vie­na jų – Be­nig­na Dir­gin­čiū­tėKlo­die­nė, anuo­met sep­ty­ne­rių me­ tų mer­gai­tė, bu­vo iš­trem­ta kar­tu su vi­sa še­šių as­me­nų šei­ma. Skau­dūs pri­si­mi­ni­mai ją nu­ne­ša į tuos lai­ kus, kai pa­sku­ti­nį kar­tą ma­tė sa­

Pagerbė: nuo Klaipėdos po­li­ti­nių ka­li­nių ir trem­ti­nių są­jun­gos bu­vei­nės Lie­pų gat­vė­je iki Tau­tos kan­čios me­

mo­ria­lo nuvilnijo eisena.

vo tė­vą, o mais­tas bu­vo di­džiau­sia ver­ty­bė. „Da­bar gy­ve­na­me tik­ rai ge­rai, o skun­džia­mės la­biau nei tuo­met“, – bu­vu­si trem­ti­nė pri­ pa­žįs­ta, kad vie­nin­te­lis no­ras tuo­ kart bu­vo, kuo grei­čiau su­grįž­ti į ša­lį, ku­rią da­bar­ti­nės kar­tos leng­ va ran­ka pa­lie­ka.

Faktai Šian­d ien ša­l is mi­n i Oku­pa­ci­jos ir ge­du­lo die­ną, ku­rią pri­si­me­na­mos ir pa­ger­bia­mos ma­s i­n io ne­kal­t ų žmo­nių trė­mi­mo į ne­tin­ka­mas gy­ ven­t i Si­bi­ro ir to­l i­mo­sios Šiau­rės te­r i­to­r i­jas So­v ie­t ų Są­jun­go­je au­ kos. 1941 me­tais bir­že­l io 14-ąją gy­ vu­l i­n iuo­se va­go­nuo­se iš Lie­tu­vos bu­vo iš­vež­ta dau­g iau nei 18 ūkst., o per vi­s ą sta­l i­n iz­mo lai­ko­tar­pį – dau­g iau nei 132 tūkst. žmo­nių.

Dienos telegrafas Fes­ti­va­lis. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­do­je vyks ket­vir­to­jo tarp­tau­ti­nio po­par­to fes­ti­va­ lio-kon­kur­so „Ru­si­jos ban­ga“ ren­gi­niai. Šian­dien 16 val. ren­gi­nių sa­lė­je „Va­ka­ris“, esan­čio­je vieš­bu­ty­je „Am­ber­ton Klai­ pė­da“, – su­si­ti­ki­mas su ak­to­riu­mi Re­gi­ man­tu Ado­mai­čiu. Ry­toj 15 val. Klai­pė­ dos kon­cer­tų sa­lė­je ren­gia­mas di­dy­sis fes­ti­va­lio kon­cer­tas. 20 val. – dis­ko­te­ka su fes­ti­va­lio lau­rea­tais ir gru­pe „Gra­vi­ta­ ci­ja“ nak­ti­nia­me klu­be, esan­čia­me Tai­ kos pr. 64/Baltijos pr. 24B. San­tuo­kos. Šian­dien Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Ci­vi­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­ gist­ra­ci­jos sky­r iu­je tuok­sis 15 po­r ų. Žie­dus su­mai­nys Er­nes­ta Oku­l i­č iū­ tė ir Aud­rius Ra­dzys (11.30 val.), Do­vi­ lė Pla­tau­nai­tė ir Ge­d i­mi­nas Kas­pe­ra­ vi­čius (11.40 val.), Li­na Ju­cy­tė ir And­ rė­jus Mi­chai­lo­vas (11.50 val.), Je­le­na Vla­sen­ko ir Jus­tas Za­ram­ba (12 val.), Mar­ga­r i­ta Duob­l ie­nė ir Ro­man Ba­la­ šov (12.10 val.), Do­vi­lė Anu­žy­tė ir And­ rius Jo­ku­baus­kas (12.30 val.), Vir­gi­ni­ja Oli­šaus­kai­tė ir Jus­ti­nas Nor­kus (12.40 val.), Vik­to­ri­ja Dar­da ir Ma­rius Zei­de­ris (14 val.), Ilo­na Tri­no­va ir Aud­rys Va­lat­ ka (14.30 val.), Ina Iva­nen­ko ir Va­dim Hie­ta­nie­mi (14.40 val.), Jur­g i­ta Lin­gy­ tė ir Gin­tau­tas Jur­gai­tis (15 val.), Jur­g i­ ta Va­lu­ž ie­nė ir Re­mi­g i­jus Šie­ma (15.10 val.), Vik­to­r i­ja La­to­ž ai­tė ir Gin­ta­ras Nar­mon­tas (15.20 val.), Li­na Da­g i­ly­ tė ir To­mas Vai­nu­t is (15.30 val.), Jur­g i­ ta Mi­siū­nie­nė ir Vai­das Baš­kys (15.40 val.). Auk­si­nių ves­tu­vių pro­ga įža­dus at­nau­jins Klau­d i­ja ir Ka­z i­m ie­ras La­ jaus­kai.

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 4 klai­pė­ die­čių mir­tys. Mi­rė Kos­tas Ma­ž u­tis (g.

1921 m.), Mi­chail Kul­bic­k ij (g. 1925 m.), Ma­r i­ja Kie­k ie­nė (g. 1932 m.), Rai­mon­ das Dob­ro­vols­k is (g. 1964 m.).

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Gin­ta­ras Mū­nius, Os­val­das Ged­bu­das.

Tra­di­ci­ja: trem­ties kan­čios ir au­kos uos­ta­mies­ty­je pri­si­me­na­mos ir

pa­ger­bia­mos kas­met.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 3 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Ženk­lus sle­pia me­džių ša­kos Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Klai­pė­dos gat­vė­se ga­li kil­ti ava­ri­ nės si­tua­ci­jos, mat kai ku­rie ke­lio ženk­lai din­go tarp me­džių ša­kų.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nai apie tai įspė­ jo mies­to val­džią.

„At­ši­lo orai, su­ža­lia­vo me­džiai.

Kai ku­rio­se vie­to­se jų ša­kos už­ sto­ja ke­lio ženk­lus. Dėl to su­si­da­ ro ava­ri­nės si­tua­ci­jos, ku­rių me­tu ga­li bū­ti su­ža­lo­ti žmo­nės. Ša­kos,

sle­pian­čios ženk­lus, tu­ri bū­ti nu­ ge­nė­tos“, – dė­me­sį į pro­ble­mą no­ rė­jo at­kreip­ti Klai­pė­dos ke­lių po­ li­ci­jos biu­ro vir­ši­nin­kas Ra­mū­nas Ši­dei­kis.

Sau­gaus eis­mo ko­mi­si­jos na­ riai nu­ta­rė pro­ble­mi­nių vie­tų są­ ra­šą per­duo­ti Mies­to tvar­ky­mo sky­riui.

Ko­mi­si­jos na­riai pa­ta­rė dė­me­ sį at­kreip­ti ir į si­tua­ci­ją dvi­ra­čių ta­kuo­se. Juo­se esą me­džių ša­kos brau­kia dvi­ra­ti­nin­kams per nu­ ga­ras. Anot Klai­p ė­d os sa­v i­val­

dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­ to di­rek­to­riaus Liud­vi­ko Dū­dos, kai mies­te bu­vo at­lie­ka­mi ge­nė­ ji­mo dar­bai, me­džiai ne­ža­lia­vo ir ke­lio ženk­lai bu­vo ma­to­mi. „Da­bar me­džiai su­la­po­jo ir pa­ slė­pė ženk­lus. Kas­met bū­na tas pa­ts. Nu­ge­nė­si­me me­džius. Iš­ lais­vin­si­me ženk­lus iš jų glė­bio.

Ne­tu­ri­me ki­tos al­ter­na­ty­vos“, – sa­kė L.Dū­da.

Pa­sak di­rek­to­riaus, ke­lio ženk­ lus už­sto­jan­čios me­džių ša­kos bus nu­ge­nė­tos ar­ti­miau­siu me­tu.

Pavojinga: sulapojus medžiams kelio ženklai tapo nebepastebimi.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

4

šeštadienis, birželio 15, 2013

miestas

Dak­ta­rų erai atėjo galas

Fak­tai Teis­mo pro­ce­sas Klai­pė­dos apy­gar­ dos teis­me už­tru­ko 2 me­tus ir 1 mė­ ne­sį.

Po­sė­d žiau­t i pro­ce­so da­ly­v iai rink­ da­vo­si kar­tą per mė­ne­sį tris die­nas iš ei­lės.

To­kių tris die­nas tru­ku­sių po­sė­džių bu­vo 20.

By­los nag­ri­nė­ji­mas bu­vo ati­dė­tas tik vie­ną kar­tą dėl vie­nam kal­t i­na­ma­ jam at­lik­tos ope­ra­ci­jos.

Pro­ce­so pra­džio­je by­lą su­da­rė 73 to­ mai, pa­bai­go­je jų bu­vo 94.

Nuosp­ren­dis užė­mė 158 pus­la­pius.

By­lo­je bu­vo tei­sia­ma 16 as­me­nų, vie­ nas jų pa­si­slė­pė.

Nu­ken­tė­ju­siai­siais įvar­dy­ti 27 as­me­ nys.

Susidomėjimas: Daktarų gaujos byla, kurioje buvo teisiama šešiolika asmenų, dirbo dešimtys teisininkų, nestokojo žiniasklaidos dėmesio.

1

Praei­viai smal­siai žval­gė­si į šią mar­gą mi­nią ir su­pra­ to, kad teis­me vyks kaž­kas ypa­tin­ go, nes iš po­li­ci­jos ženk­lais pa­žy­mė­ tų au­to­mo­bi­lių iš­šo­ko au­to­ma­tais gink­luo­ti kau­kė­ti „Aro“ vy­rai.

Liu­dy­t i pra­d žio­je kvies­t i 135 as­me­ nys, vė­l iau ad­vo­ka­t ų pra­šy­mu šis są­ra­šas bu­vo pa­pil­dy­tas.

Va­di­no sa­ve Die­vo ka­riu

Pen­kias mi­nu­tes prieš pra­de­dant skai­ty­ti teis­mo nuo­spren­dį ži­ niask­lai­dos at­sto­vams leis­ta fo­tog­ ra­fuo­ti ir fil­muo­ti kal­ti­na­muo­sius.

Tai bu­vo vie­nin­te­lis per vi­są pro­ ce­są at­ve­jis, kai fo­tog­ra­fuo­jan­tys ir fil­muo­jan­tys re­por­te­riai bu­vo įleis­ ti į teis­mo sa­lę. Taip elg­ta­si sau­gu­ mo su­me­ti­mais.

Kol mirk­sė­jo blyks­tės bei švie­tė fil­ ma­vi­mo ka­me­rų lem­pos, H.Dak­ta­ras iš­nau­do­jo ga­li­my­bę pa­si­sa­ky­ti. „Aš esu Die­vo ka­rys. Aš nie­ko blo­go ne­pa­da­riau. Tai jie žu­dė ir plė­šė, juos ir tu­ri teis­ti. Žiū­rė­kit, aš nie­ko ne­bi­jau, o jie sle­pia vei­ dus po kau­kė­mis“, – po­strin­ga­vo ryš­kiais spor­ti­niais tre­nin­gais vil­ kė­jęs, vė­ri­niu su dau­gy­be kry­žių pa­si­puo­šęs bei il­gus plau­kus pa­si­ lei­dęs H.Dak­ta­ras. Ran­ko­se jis lai­ kė šven­tų­jų pa­veiks­lą.

Pag­rin­di­niu gau­jos žmo­gu­mi va­ di­na­mas vy­ras aiš­ki­no, kad ka­lė­ji­ me be teis­mo pra­lei­do ket­ve­rius me­tus. Žur­na­lis­tus pa­va­di­nęs ge­ riau­siais sa­vo drau­gais, ku­rie nie­ ka­da jo neap­lei­džia, H.Dak­ta­ras pa­dė­ko­jo jiems už tai, kad atė­jo. „Mū­sų vi­sų li­ki­mas vie­no­das.

Vi­si ten bū­si­me, – apie gy­ve­ni­mą neiš­ven­gia­mai pa­si­bai­gian­tį mir­ ti­mi kal­bė­jo H.Dak­ta­ras. – Pro­ku­ ro­rai ma­ne jau pa­lai­do­jo, bet mes dar pa­gy­ven­si­me. Ne­ga­liu pa­sa­ky­ ti, koks bus nuo­spren­dis, bet ži­nau, jei aš bū­čiau ne Dak­ta­ras, nuo­ spren­dis bū­tų vi­sai ki­toks.“ Kol H.Dak­ta­ras rė­žė kal­bą, ki­ ti tei­sia­mie­ji su­ko vei­dus slėp­da­ mie­si nuo ob­jek­ty­vų.

Už pa­gal­bą – švel­nes­nės baus­mės

Nors bu­vo skai­to­ma tik re­zo­liu­ci­nė nuo­spren­džio da­lis, po­sė­dis už­tru­ ko pu­sant­ros va­lan­dos. Sau­sa­kim­ šo­je teis­mo sa­lė­je bu­vo vi­siš­kai ty­ lu, kiek­vie­nas sten­gė­si iš­girs­ti be jo­kios įgar­si­ni­mo tech­ni­kos skai­ to­mą nuo­spren­dį.

Nu­si­kals­ta­mo su­si­vie­ni­ji­mo na­ riai, gink­luo­ti šau­na­mai­siais gink­ lais bei sprog­me­ni­mis, žu­dė žmo­ nes, prie­var­ta­vo tur­tą, plė­ši­ka­vo.

Kau­nie­čių gau­jos na­riai vei­kė vi­so­je Lie­tu­vo­je, net ir Klai­pė­do­je,

Į teis­mą Klai­pė­do­je neat­vy­ko tik Ka­ li­ning­ra­do sri­ty­je gy­ve­nan­ti mo­te­ris ir gar­baus am­žiaus pra­stos svei­ka­tos Si­gi­to Čia­po mo­ti­na.

Kal­t i­na­muo­sius sau­go­jo Klai­pė­dos kon­vo­ja­vi­mo bū­rio, Kre­tin­gos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pa­rei­gū­nai bei Lie­tu­vos po­li­ci­jos spe­cia­lių­jų ope­ra­ ci­jų rink­ti­nės „Aras“ ko­vo­to­jai, Pat­ru­ lių kuo­pos pa­rei­g ū­nai žiū­rė­jo tvar­ kos teis­me.

Ap­sau­ga: H.Dak­ta­ras teis­me pa­si­ro­dė su šven­tų­

jų pa­veiks­lais ir kry­žiais ant kak­lo.

kur jos priei­go­se pa­gro­bė kont­ra­ ban­di­nė­mis ci­ga­re­tė­mis pa­krau­tą vil­ki­ką ir nu­gink­la­vo kro­vi­nį ly­dė­ ju­sius pa­rei­gū­nus.

56 me­tų Egi­di­jus Aba­rius, va­din­ tas de­ši­nią­ja gau­jos va­dei­vos ran­ ka, fi­nan­si­nin­ku bei sme­ge­ni­mis, teis­mo spren­di­mu nu­teis­tas ka­lė­ ti 20 me­tų.

Aki­vaiz­džiai aukš­tes­nę pa­dė­tį gau­jo­je užė­mu­siam ne kar­tą teis­tam

Hen­ri­kas Dak­ta­ras:

Aš nie­ko blo­go ne­ pa­da­riau. Tai jie žu­ dė ir plė­šė, juos ir tu­ri teis­ti. Žiū­rė­kit, aš nie­ko ne­bi­jau, o jie sle­pia vei­dus po kau­kė­mis.

ak­ty­viam gau­jos na­riui, ne­pri­pa­ži­ nu­siam kal­tės Ro­lan­dui Za­vec­kui skir­ta ka­lė­ti 14 me­tų ir 6 mė­ne­sius.

Nors ir įvyk­dę ne­ma­žai sun­ kių nu­si­kal­ti­mų, ta­čiau pa­dė­ję at­ skleis­ti gau­jos pik­ta­da­ry­bes bei at­vi­rai kal­bė­ję apie va­dei­vas vy­rai su­lau­kė švel­nes­nių baus­mių.

Vir­gi­ni­jui Sil­vest­ra­vi­čiui skir­ta 9 me­tai ne­lais­vės, Vai­das Van­se­vi­čius ka­lės 8 me­tus, Sau­lius Vai­tu­kai­ tis – 4-erius, Rim­vy­das Ži­lins­kas, ku­riam pro­ku­ro­ras pra­šė nea­tim­ ti lais­vės, už gro­tų pra­leis 3-ejus, Vid­man­tas Gu­dzins­kas – 5 me­tus.

Pa­lai­ky­mas: į pa­sku­ti­nį­jį teis­mo po­sė­dį R.Dak­ta­rie­

nė at­si­ve­žė ir jau­niau­sią­ją duk­rą.

Gi­męs ir au­gęs ka­lė­ji­me Rim­gau­ das Lan­tu­chas nu­teis­tas 13 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­me.

Gy­tis Je­že­rys nu­teis­tas 11-ai, Aud­ rius Gu­doms­kas – 8-eriems, Ra­mū­ nas Sta­nio­nis – 7 su pu­se me­tų.

Ni­ko­la­jus Ar­chi­po­vas su­lau­kė 2 me­tų ne­lais­vės baus­mės, o Ka­zi­mie­ rui Pet­ro­niui skir­ta 45 pa­rų areš­to.

Teis­mas nu­sta­tė, kad N.Ar­chi­ po­vas, R.Sta­nio­nis ir K.Pet­ro­nis ne­prik­lau­sė nu­si­kals­ta­mam su­si­ vie­ni­ji­mui.

Re­nal­dui Ston­čiui bau­džia­mo­ji by­la nu­trauk­ta suė­jus pa­trau­ki­mo bau­džia­mo­jon at­sa­ko­my­bėn se­na­ ties ter­mi­nui.

Kal­ti­na­ma­sis A.Ši­mė­nas by­los nag­ri­nė­ji­mo me­tu nuo teis­mo pa­ si­slė­pė, to­dėl jam pa­skelb­ta paieš­ ka, o bau­džia­mo­ji by­la iš­skir­ta į at­ ski­rą by­lą.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

nan­si­nė by­la su­lauk­da­vo ypa­tin­go ži­niask­lai­dos dė­me­sio, ta­čiau apie ją in­for­muo­ti vi­suo­me­nę ne­bu­vo taip pa­pras­ta.

Pat­ru­liai, bu­dė­ję teis­mo ko­ri­do­ riaus pra­džio­je, kruopš­čiai tik­ri­no kiek­vie­no į sa­lę ei­nan­čio ran­ki­nių tu­ri­nį ir ak­lai klau­sė teis­mo po­sė­ džių sek­re­to­rės. To­dėl į sa­lę įleis­ da­vo tik tris žur­na­lis­tus. Tik po skun­dų teis­mo pir­mi­nin­kui į sa­ lę pa­tek­da­vo vi­si ži­niask­lai­dos at­ sto­vai, jiems at­si­ras­da­vo ir pa­pil­ do­mų kė­džių.

Kas­kart įei­da­mi į sa­lę žur­na­lis­tai bū­da­vo pri­vers­ti iš­vers­ti ran­ki­nes, ko­ri­do­riu­je pa­lik­ti skė­čius, dik­to­ fo­nus bei fo­toa­pa­ra­tus.

Prieš pir­muo­sius po­sė­džius vals­ ty­bės sau­go­mų gau­jos na­rių vei­dai bu­vo sle­pia­mi ne tik po kau­kė­mis, bet ir jų kū­nai bu­vo den­gia­mi ne­ per­šau­na­mais sky­dais.

Apie tur­tus – ki­ta by­la

Teis­mas kon­fis­ka­vo kal­ti­na­mų­jų tur­to už 550 tūkst. li­tų, nu­ken­tė­ ju­sie­siems pri­tei­sė per 200 tūkst. li­tų tur­ti­nės ir 450 tūkst. li­tų ne­ tur­ti­nės ža­los at­ly­gi­ni­mo.

Nea­be­jo­ja­ma, kad nuo­spren­dis bus ap­skųs­tas.

Pa­žy­mė­ta, kad H.Dak­ta­ro ir E.Aba­riaus tur­to kon­fis­ka­vi­mo klau­si­mas tu­rė­tų bū­ti iš­spręs­tas ki­to­je by­lo­je, ku­rio­je at­lie­ka­mas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas dėl ne­pag­rįs­ to pra­tur­tė­ji­mo. Į sa­lę leis­da­vo po kra­tos

Prieš dau­giau nei po­rą me­tų pra­ si­dė­ju­sių pir­mų­jų teis­mo po­sė­džių me­tu bū­ta ne­ma­žai įtam­pos. Re­zo­

bu­vo ak­ty­viau­si. Kai ku­rie ki­ti il­ gų po­sė­džių me­tu kar­tais snūs­tel­ da­vo ir per vi­są pro­ce­są neuž­da­vė nė vie­no klau­si­mo.

Dė­ko­jo už są­ži­nin­gą pro­ce­są

By­lo­je kal­ti­ni­mą pa­lai­kė du pro­ ku­ro­rai – Ge­ne­ra­li­nės pro­ku­ra­tū­ ros at­sto­vas Zdis­la­vas Tu­li­ševs­kis ir Klai­pė­dos apy­gar­dos pro­ku­ro­ras Ai­das Gi­nio­tis.

Tiek pat, kiek ir tei­sia­mų­jų, sa­ lė­je sė­dė­da­vo ad­vo­ka­tų.

Pir­mų­jų po­sė­džių me­tu tei­sė­ jų ko­le­gi­jos pir­mi­nin­kas Zig­mas Po­cius ne kar­tą griež­tai rei­ka­la­vo neuž­da­vi­nė­ti me­na­mų klau­si­mų, jų ne­kar­to­ti, ne­klaus­ti to, apie ką jau bu­vo kal­bė­ta, ir ne­ban­dy­ti vil­ kin­ti teis­mo pro­ce­so.

H.Dak­ta­rą teis­me gy­nė du ad­vo­ ka­tai. Vie­nas jų bei Egi­di­jaus Aba­ riaus ir Ro­lan­do Za­vec­ko gy­nė­jai

Pa­lai­ky­ti at­va­žia­vo vi­sa šei­ma

R.Dak­ta­rie­nė da­ly­va­vo vi­suo­se be išim­ties teis­mo po­sė­džiuo­se. Nė vie­no ki­to tei­sia­mo­jo šei­mos na­ riai pro­ce­so ne­ste­bė­jo. Iš Kau­no į Klai­pė­dą mo­te­ris at­va­žiuo­da­vo net tuo­met, kai pa­si­ma­ty­ti su su­tuok­ ti­niu pa­vyk­da­vo vos ke­lias aki­mir­ kas, nes tei­sė­jai svars­tė suė­mi­mo pra­tę­si­mo klau­si­mą.

Kas­kart įei­da­ma į sa­lę ir išei­da­ ma iš jos mo­te­ris pa­bu­čiuo­da­vo su­tuok­ti­nį, o trum­pų per­trau­kė­lių me­tu steng­da­vo­si pa­pa­sa­ko­ti nau­ jie­nas iš šei­mos gy­ve­ni­mo. „Jis vi­sa­da šyp­so­si. Mes at­va­ žiuo­ja­me jį pa­lai­ky­ti, bet išei­na prie­šin­gai. Tai jis, nors ir su­ra­kin­ tas ant­ran­kiais, sa­vo šyp­se­na ma­ne ver­čia bū­ti stip­ria“, – tei­gė R.Dak­ ta­rie­nė. Įpu­sė­jus teis­mo pro­ce­sui Klai­ pė­do­je mo­te­ris lan­kė­si pas vie­ tos ži­niuo­nę. Pra­na­šau­to­ja pa­ži­no žy­miau­sio Lie­tu­vos ka­li­nio su­ tuok­ti­nę ir su­tei­kė jai vil­čių, kad vis­kas baig­sis ge­rai. Kol kas šios pra­na­šys­tės neiš­si­pil­dė.

Va­kar iš­klau­sy­ti teis­mo nuo­ spren­džio at­vy­ko ne tik H.Dak­ta­ro žmo­na, bet ir ne­pil­na­me­tė jau­nė­ lė bei dvi suau­gu­sios duk­ros, ku­rių vie­na lau­kia­si kū­di­kio. Su jo­mis bu­vo ir jų vy­rai bei R.Dak­ta­rie­nės se­suo.

Iš­gir­du­si, kad su­tuok­ti­niui skir­ ta ka­lė­ti iki gy­vos gal­vos, R.Dak­ta­ rie­nė at­si­sė­do ir ban­dė su­si­tvar­dy­ ti ne­pra­vir­ku­si. Ta­čiau pa­si­bai­gus teis­mo po­sė­džiui aša­rų ji ne­su­ val­dė. Į la­vi­ną žur­na­lis­tų klau­si­ mų mo­te­ris at­sa­kė vie­nin­te­lį žo­dį: „Ne­si­ti­kė­jau“.

5

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 15, 2013

ŠEŠTADIENIO INTERVIU

S.Vil­kie­nė: ko­dėl aš ne­ga­liu šok­ti?

T

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

ūks­tan­čiai vai­kų yra dė­ kin­gi klai­pė­die­tei lo­go­ pe­dei Sta­sei Vil­kie­nei už iš­mo­ky­tus tai­syk­lin­ gus žo­džius. Ki­tais me­tais bus pu­sė am­žiaus, kai ši pe­da­go­gė vi­sas sa­ vo ži­nias ski­ria ma­žie­siems. Mo­te­ris stul­bi­na ne tik pro­fe­si­niais su­ge­bė­ ji­mais, ji ku­ria ei­les, kar­pi­nius, už­ sii­mi­nė­ja jo­ga ir lig šiol šo­ka li­ni­ji­ nius šo­kius.

Gi­mė 1942 m. sau­sio 27 d. Jau­re­lių kai­me Ute­nos ra­jo­ne.

Vil­n iaus pe­da­go­g i­n ia­me ins­t i­tu­te bai­gė de­fek­to­lo­gės spe­cia­ly­bę.

Po stu­di­jų tre­jus me­tus dės­tė Šiau­ lių pe­da­go­g i­nia­me ins­ti­tu­te. Į Klai­pė­dą at­va­ž ia­vo 1967 m., dir­ bo Klai­pė­dos vai­k ų li­go­n i­nės po­

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

lik­li­ni­ko­je.

Dau­g iau nei 30 me­tų dės­tė Klai­pė­

Cha­rak­te­rį for­ma­vo kan­čia

dos pe­da­go­g i­kos fa­kul­te­te.

– Bir­že­lio vi­du­ry­je ša­ly­je mi­ ni­mos tra­giš­kos mū­sų tau­tos is­to­ri­jos die­nos, ar jū­sų šei­mą pa­lie­tė sta­li­ni­nės rep­re­si­jos?

– Tie­sio­giai nu­ken­tė­jo tė­čio bro­ lio šei­ma. Ma­no dė­dė dir­bo rai­to­jo­je po­li­ci­jo­je, pa­skui – ban­ke. Jo šei­mą 1941 m. bir­že­lio 14 d. iš­ve­žė prie Le­ nos žio­čių į By­ko­vo iš­ky­šu­lį pa­čio­mis žiau­riau­sio­mis są­ly­go­mis, kad ne­ grįž­tų. Ten – Die­vo už­kam­pis, pu­sė trem­ti­nių žu­vo pir­mą­ją žie­mą.

– Kaip jū­sų dė­dės šei­mai pa­vy­ ko iš­gy­ven­ti Si­bi­re?

– Vy­rai bu­vo at­skir­ti nuo šei­mų.

Slap­ta nak­ti­mis jie ne­šda­vo pa­ čių su­gau­tas žu­vis šei­moms, o ša­ lia slan­kio­jo bal­tie­ji lo­kiai. Dė­dė su ja­ku­tais su­si­drau­ga­vo, pe­rė­mė jų ži­nias, kaip iš­gy­ven­ti to­kio­mis at­ šiau­rio­mis są­ly­go­mis. Sa­vo bend­ ruo­me­nė­je Si­bi­re jis net krikš­ti­jo vai­kus. Juo pa­si­ti­kė­jo, jis bu­vo iš­ min­tin­gas. Apie gy­ve­ni­mą Si­bi­re net ra­šė kny­gą, bet jo ant­ro­ji žmo­ na iš bai­mės, kad jų vėl neiš­vež­tų, tą rank­raš­tį su­de­gi­no.

– Tai jiems sa­vo­t iš­kai pa­s i­ se­kė?

– Iš da­lies. Jų sū­naus ta­da neiš­ve­ žė kar­tu su vi­sais. Kai tė­vai jau bu­ vo Si­bi­re, vai­ki­nui atė­jo lai­kas ei­ti į ka­riuo­me­nę. Jis pa­reiš­kė, kad pas rau­do­nuo­sius neis, nes jo tė­vai rep­ re­suo­ti, ir pa­si­trau­kė į miš­ką. Tas miš­ke­lis ma­no tė­viš­kė­je ne­di­de­lis.

Juos ten kaip kiš­kius iš­gau­dė. Kai nu­šo­vė, ne­lei­do lai­do­ti. Iš­vo­gė­me kū­ną ir slap­ta pa­lai­do­jo­me nak­tį.

Tė­ve­lis su kai­my­nais su­ka­lė kars­tą.

– O kaip jū­sų šei­mai pa­vy­ko iš­ veng­ti trem­ties?

– Tik per plau­ką. Juk pa­var­dė ta pa­ ti. Po pusb­ro­lio mir­ties ir mes bu­vo­ me pa­sta­ty­ti prie sie­nos su­šau­dy­ mui. Ta­čiau kai­my­nas tu­rė­jo ry­šių su nau­ją­ja val­džia. Jis sa­ko, pa­žiū­ rė­ki­te, jų vai­kai vi­sai ma­ži, ko­kie jie ban­di­tai? Ma­no vy­riau­siam bro­liui bu­vo vos 13 me­tų, o man – ket­ve­ri.

Kaž­kaip pa­gai­lė­jo. Pa­me­nu, im­da­vo į ka­riuo­me­nę tuos jau­nus vy­rus, ve­ ža­mi jie dai­nuo­da­vo, kai tik iš­girs­ da­vo­me tą dai­na­vi­mą, pra­pliup­da­ vo­me rau­do­mis. Ar­ti­mų­jų kan­čia, tai, ką ma­čiau ap­lin­kui, iš ma­žens for­ma­vo ma­no cha­rak­te­rį.

– Ką dar at­s i­m e­n a­te iš vai­ kys­tės?

– Ma­no tė­ve­liai bu­vo la­bai do­ri ir darbš­tūs žmo­nės, ma­ma – pui­ki au­ dė­ja, tė­tis – meist­ras, sa­vo ran­ko­ mis pa­sta­tė na­mus, pa­da­rė bal­dus.

Jie la­bai no­rė­jo, kad mo­ky­čiau­si. To­ dėl nuo 10 m. pra­ktiš­kai gy­ve­nau pas sve­ti­mus žmo­nes, nes kai pra­dė­jau

1990 m. kar­t u su ko­le­ge Al­do­na And­r i­jaus­k ie­ne iš­lei­do va­do­vė­l į „Gar­sų ta­ri­mas“.

2005 m. su­teik­tas me­no kū­rė­jos sta­tu­sas.

2009 m. iš­lei­do sa­vo poe­z i­jos ir kar­pi­nių kny­gą „Ke­liu beei­nant“.

2010 m. pri­pa­žin­ta Klai­pė­dos mies­ to Me­tų mo­ky­to­ja.

Da­bar dir­ba sa­na­to­r i­nia­me lop­še­ ly­je-dar­že­ly­je „Eg­lu­tė“ lo­go­p e­de eks­per­te, taip pat – Klai­pė­dos vai­ kų li­go­ni­nės Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­ li­ni­ko­je.

Tu­ri duk­rą Eg­lę, sū­nų Min­dau­gą bei du anū­kus – Ado­mą ir Kot­ry­ną.

Pro­fe­sio­na­lė: S.Vil­kie­nė jau be­veik pu­sę am­žiaus mo­ko vai­kus tai­syk­lin­gai kal­b ė­ti.

ei­ti į mo­kyk­lą, kad kas­dien ne­rei­kė­ tų grįž­ti į kai­mą, tė­vai man nuo­mo­ jo kam­ba­rį. Gy­ve­nau ir pas da­vat­ką, ir pas mo­ky­to­jas. Pas­kui gy­ve­nau pas to­kią mo­te­rį, virš ku­rios lo­vos ka­bė­ jo Jo­si­fo Sta­li­no po­rtre­tas. Kai atė­jo auk­lė­to­jas, pa­si­žiū­rė­jo, ma­mai lie­pė su­ras­ti ki­tą bu­tą. Sa­kė, kad man to­ kio­je ap­lin­ko­je – ne­vie­ta. Grei­tai ne­ pa­vy­ko ras­ti ki­to kam­ba­rio, tai auk­ lė­to­jas ma­ne ap­gy­ven­di­no in­ter­na­te.

– Jūs la­bai spor­tiš­ka, jau­nys­tė­ je te­ko spor­tuo­ti?

– Taip, la­bai daug. Dau­giau­siai už­ sii­mi­nė­jau gim­nas­ti­ka, bet žais­da­ vau ir ran­ki­nį, ir dvi­ra­čiais va­žiuo­ da­vau, ir sta­lo te­ni­są žai­džiau.

nų tvar­ka­raš­čio pa­ma­čiau, kad dar ga­liu įsto­ti į de­fek­to­lo­go spe­cia­ly­bę.

Atė­jau ir pa­reiš­kiau, kad biog­ra­fi­ ją jau mo­ku.

– Ar ka­da nors gai­lė­jo­tės dėl pa­si­rink­tos pro­fe­si­jos?

– Oi, ne. Man po me­tų de­ka­nas pa­ siū­lė pe­rei­ti į li­te­ra­tų kur­są, bet aš ne­be­no­rė­jau.

Ar­ti­mų­jų kan­čia, tai, ką ma­čiau ap­ lin­kui, nuo ma­žens for­ma­vo ma­no cha­ rak­te­rį.

Ko­ją pa­ki­šo Le­ni­no biog­ra­fi­ja

– Kaip pa­si­rin­ko­te bū­tent lo­go­ pe­dės spe­cia­ly­bę?

– 11-oje kla­sė­je be­veik vi­si ži­no­jo, kas kuo no­ri bū­ti. Ma­ne trau­kė li­ te­ra­tū­ra. Kai auk­lė­to­jas Ra­po­las Šal­te­nis ma­nęs pa­klau­sė, kuo bū­ siu, sa­kiau, ne­ži­nau, bet tik – ne mo­ky­to­ja. O jis šyp­te­lė­jo į ūsą ir at­ sa­kė ei­lė­mis: „Tu gal ir su­pyk­si, gal ir nu­bau­si, bet ap­si­su­ku­si ir vėl pri­ glau­si“. Jis nu­ma­tė ma­no atei­tį.

– Bet jūs ne­pla­na­vo­te bū­ti lo­ go­pe­de?

– Ke­ti­nau stu­di­juo­ti li­te­ra­tū­rą, tu­rė­jau la­bai gra­žią auk­lė­to­jo re­ ko­men­da­ci­ją, bet su­klu­pau per is­ to­ri­jos eg­za­mi­ną. At­sa­ki­nė­da­ma apie Le­ni­no biog­ra­fi­ją ne­ži­no­jau, ka­da jis gu­lė­jo pa­la­pi­nė­je prie to eže­ro. Kai ruo­šiau­si, skai­čiau ki­ tus da­ly­kus, pa­gal­vo­jau, ta biog­ ra­fi­ja – pa­sa­kos kaž­ko­kios. Dės­ty­ to­jui sa­kiau, kad per stu­di­jų me­tus tik­rai iš­mok­siu tą biog­ra­fi­ją. O jis man at­rė­žė: kai iš­mok­si, ta­da ir at­ eik. Atė­jau ki­tą die­ną. Prie eg­za­mi­

Nau­jo­jo am­žiaus vai­kų bė­dos

– Ki­tą­met bus 50 me­tų, kai jūs dir­ba­te lo­go­pe­de, kaip per jū­ sų dar­bo pra­kti­ką kei­tė­si vai­kų ne­ga­la­vi­mai?

– La­bai daž­n ai pa­gal­vo­j u, kas per tą lai­ką pa­si­kei­tė. Pir­miau­ sia, vai­kų atė­ji­mas į ši­tą pa­sau­lį.

Jei anks­čiau 5–6 mė­ne­sių nėš­tu­ mo gi­mę kū­di­kiai neiš­gy­ven­da­vo, tai da­bar juos su­ge­ba iš­leis­ti iš li­go­ni­nių gy­vus ir daug­maž svei­ kus. Bet pa­skui jiems rei­kia neu­ro­ lo­go, ma­sa­žuo­to­jo, ki­ne­zi­te­ra­peu­ to, oku­lis­to, lo­go­pe­do, spe­cia­laus pe­da­go­go, psi­cho­lo­go, kar­tais net psi­chiat­ro. Išt­rauk­ti žmo­gų, kad jis gy­ven­tų, yra šven­ta, ne­svar­ bu, kad jam pa­skui rei­kia pa­gal­ bos. Kas ga­li bū­ti gra­žiau už iš­gel­ bė­tą gy­vy­bę. O kad yra pro­ble­mų ir rei­kia pa­gal­bos, čia jau ki­ti da­ ly­kai. Ant­ra, da­bar vais­tais ska­ ti­na­mi gim­dy­mai. Vai­kai gims­ta kaž­ko­kie vir­pan­tys, ku­rie ir­gi tu­ ri daug svei­ka­tos pro­ble­mų. Pa­si­ tai­kė jau ne vie­nas at­ve­jis, kai pas

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ma­ne at­ve­dė už­sie­ny­je gi­mu­sius vai­kus, ku­riems gims­tant tai­ky­ tos rep­lės, juk tai nie­ka­da ne­bu­ vo ge­rai. Pas mus jau se­niai nie­ kas to ne­be­da­ro.

– Ko­kią įta­ką šiuo­lai­ki­nių tė­vų san­ty­kiai su vai­kais tu­ri jų kal­ bos vys­ti­mui­si?

– Tie­sio­gi­nę. Svar­biau­sia, kad da­ bar pa­si­kei­tė tė­vų po­žiū­ris į vai­kus.

Jie il­gai lai­ko­mi kū­di­kiais, pa­vyz­ džiui, pas ma­ne at­ve­dė 5 me­tų vai­ ką su saus­kel­nė­mis, nes tė­vams taip pa­to­giau. Tė­vai no­ri, kad tik vai­kas jiems ne­truk­dy­tų, jie su jais net ne­ be­kal­ba. Vie­na mo­ti­na man iš­rė­žė, o ka­da tu­riu juo už­siim­ti, aš gi pri­ va­lau pi­ni­gus už­dirb­ti šei­mai. Bet vai­kui juk ne vien duo­nos rei­kia, ko­dėl jį tik da­bar pas ma­ne at­ve­da, kai jis tik gar­sais rė­kau­ja. Ja­po­nai jai pa­sa­ky­tų, po­nia, jūs jau pa­vė­ la­vo­te ug­dy­ti vai­ką ly­giai ket­ve­rius me­tus. Jam jau nuo gi­mi­mo rei­kė­ jo pa­dė­ti, bet ji ne­tu­rė­jo lai­ko. Tė­ vai ne­tu­rė­tų vai­ko lai­ky­ti kū­di­kiu ir kal­bė­ti su juo tik bum bum, atia­tia ir ki­tais pa­na­šiais „žo­džiais“. Kal­ bė­ki­te žmo­niš­kai, ant­raip jie maug­ liais pa­virs. Tė­vams la­biau­siai rei­ kia su­siim­ti, kai tik vai­kai ima tar­ti pir­muo­sius žo­džius, ir jų neap­leis­ti.

Pa­me­nu at­ve­jį, kai 1967 m. pra­dė­ jau dirb­ti Kon­sul­ta­ci­nė­je po­lik­li­ni­ ko­je. Mes su gy­dy­to­jų bri­ga­da va­ži­ nė­jo­me po re­gio­ną ir Skuo­do ra­jo­ne ra­do­me 10 me­tų am­žiaus vai­kų, ku­ rie ne­kal­bė­jo, nors bu­vo svei­ki. Jie bu­vo tie­siog ap­leis­ti.

Kar­pi­niai, jo­ga ir li­ni­ji­niai šo­kiai

– Jūs esa­te me­no kū­rė­ja, kaip at­s i­ra­d o po­t rau­k is kar­p i­ niams?

– Ma­n o vy­ras Eli­m a­n as – la­ bai me­niš­kos sie­los, ma­tyt, ir aš

tą me­niš­ku­mą lai­kiau kaž­kur gi­ liai, tik jis at­si­vė­rė, kai man bu­ vo jau 40 me­tų, iki tol nie­ka­da ne­ kar­piau, ne­pie­šiau. Sū­nus sun­kiai sir­go, te­ko prie jo bu­dė­ti nak­ti­mis, iš pra­džių kar­piau įvai­rias lo­go­ pe­di­nes prie­mo­nes, pa­skui duk­ra at­ne­šė J.Da­ni­liaus­kie­nės ir N.Ju­ rė­nie­nės kny­gą „Kar­pi­niai“. Var­ ty­da­ma ją vis pa­gal­vo­da­vau, kad ir aš taip ga­lė­čiau. Nors dar prieš tuos įvy­kius bu­vo ki­tas at­ve­jis.

Nuo­mo­jo­me bu­tą, jo šei­mi­nin­kė vie­ną kar­tą pa­ro­dė to­kį pa­veiks­ liu­ką ir pa­klau­sė, ko­kia tech­ni­ka jis at­lik­tas. Ma­niau, kad tai gra­ fi­ka, o bu­vo kar­pi­nys. Pap­ra­šiau tą pa­veiks­lė­lį pa­sko­lin­ti, pa­si­da­ riau ko­pi­ją ir pa­si­dė­jau. Po dau­ ge­lio me­tų vėl prie to grį­žau. Kar­ piau ir dė­jau į krū­vą, kol vie­na dai­li­nin­kė pa­ma­tė ir pa­siū­lė da­ ly­vau­ti pa­ro­do­se. Vis­kas pra­si­dė­ jo 1983 m. O si­lue­tus ėmiau kar­ py­ti prieš 16 me­tų.

– O kaip su­si­do­mė­jo­te jo­ga ir li­ ni­ji­niais šo­kiais?

– Jo­ga – tai žai­d i­m as, praei­t ą va­sa­rą tuo dau­giau už­siė­miau. O li­n i­j i­n ius šo­k ius lan­kau jau tre­ jus me­t us. Pa­m e­n u, la­bai skau­ dė­jo ko­jos, vaikš­čio­jau šlu­buo­da­ ma, su­si­ti­kau sa­vo pa­žįs­ta­mą, ji sa­k o, ateik į li­n i­j i­n ių šo­k ių re­ pe­ti­ci­jas ir praeis. Ir tik­rai – po tri­jų re­pe­ti­ci­jų skaus­mo kaip ne­ bū­t a. Li­n i­j i­n iai šo­k iai – tai ko­ lek­t y­vas. Mes, ten su­s i­b ė­g ę iš skir­t in­g ų sri­č ių, ga­l i­m e kva­t o­t i, bū­ti juo­kin­gi, bū­ti sa­vi­mi, esa­me lais­v i. Bū­n a, kai man koks nors ju­de­sys ne­pa­vyks­ta, gal­vo­ju, vel­ nias ma­ne ne­šė į tą ga­le­rą. Ką aš čia vei­k iu? Kaip ga­l iu pa­m irš­t i, kiek man me­t ų? Bet, kai vėl ima sek­tis, pa­gal­vo­ju, o ko­dėl aš ne­ ga­liu šok­ti?

6

ĹĄeĹĄtadienis, birĹželio 15, 2013

lietuva

Par­ti­jos grą­Şi­no ne vi­sas sko­las Kai ku­rios po­li­ti­nės par­ti­jos – vis dar su sko­lų kup­ra, ku­ri li­ko nuo praė­ju­sių Sei­ mo rin­ki­mų. Di­dŞio­sios par­ti­jos su jo­mis be­veik su­si­tvar­kė, o ma­Şo­sios lig ťiol pi­ ni­gus grą­Şin­ti del­sia.

kiek sun­kiau. Ar­tō­ro Zuo­ko „Są­ jun­ga TAIP“ vis dar ne­grą­Şi­no apie 300 tĹŤkst. li­tĹł. „Da­lis sko­lĹł jau su­mo­kė­ta. Lapk­ ri­Ä?io vi­du­ry iĹĄ 1 pro­c. gy­ven­to­jĹł pa­ja­mĹł mo­kes­Ä?io ti­ki­mÄ—s su­rink­ti pi­ni­gĹł. Per­nai su­rin­ko­me 70 tĹŤkst. li­tĹł. Tad iĹĄ tĹł pi­ni­gĹł grą­Şin­si­me“, – aiť­ki­no par­ti­jos at­sa­kin­ga­sis sek­ re­to­rius Ro­ber­tas Fi­lis­to­vi­Ä?ius.

Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Lau­kia teis­mo spren­di­mo

Vy­riau­sio­sios rin­ki­mĹł ko­mi­si­jos (VRK) duo­me­ni­mis, il­gÄ… lai­kÄ… di­ dĹžiau­sios sko­li­nin­kÄ—s bu­vo ke­tu­rios par­ti­jos. Dar ba­lan­dÄŻ Dar­bo par­ti­ ja (lei­bo­ris­tai) tu­rė­jo 1,2 mln. li­tĹł sko­lĹł, „Są­jun­ga TAIP“ – apie 650 tĹŤkst. li­tĹł, Vals­tie­Ä?iĹł liau­di­nin­kĹł ir Ĺža­lių­jĹł są­jun­ga – 474 tĹŤkst. li­tĹł, o Ĺ˝mo­niĹł par­ti­ja – 265 tĹŤkst. li­tĹł.

Di­dĹžiau­sios sko­li­nin­kÄ—s – Dar­ bo par­ti­jos (lei­bo­ris­tĹł) – at­sto­vai tei­gia, kad su kre­di­to­riais jau su­si­ tvar­kÄ—. Vie­nas par­ti­jos ly­de­riĹł Vik­ to­ras Us­pas­ki­chas dien­rať­Ä?iui aiť­ ki­no, kad di­dĹžio­ji da­lis sko­lĹł jau grą­Şin­ta. „O ka­da teis­mas at­lais­ vins mō­sĹł do­ta­ci­jÄ… – tai vi­siem su­ mo­kė­sim“, – pri­dō­rÄ— jis.

Vy­tau­tas Gap­ťys, ofi­cia­lus lei­ bo­ris­tĹł va­do­vas, tvir­ti­no kiek ki­ taip. EsÄ… par­ti­ja te­tu­ri 100 tĹŤkst. li­tĹł sko­lÄ…. „Su­tar­ty­se bu­vo mo­kė­ ji­mo gra­fi­kai, at­si­skai­to­me lai­ku“, – in­for­ma­vo V.Gap­ťys.

Iť­gel­bė­jo do­ta­ci­jos

Par­ti­jĹł, iĹĄ biu­dĹže­to kas­met gau­ nan­Ä?iĹł do­ta­ci­jas, ly­de­riai pri­pa­Şi­ no, kad iť­gel­bė­jo bō­tent jos. Ra­mō­ nas Kar­baus­kis, Vals­tie­Ä?iĹł ir Ĺža­lių­jĹł są­jun­gos ly­de­ris, pa­ti­ki­no, kad vos ga­vu­si do­ta­ci­jÄ… par­ti­ja grą­Şi­no vi­ sas veik pu­sÄ™ mi­li­jo­no li­tĹł sie­ku­ sias sko­las.

Lau­kia pra­Şō­tis?

„„Pra­sis­ko­li­nę: į keb­liau­sią pa­dė­tį,

re­gis, pateko Ĺžlu­gu­sio ban­ki­nin­ ko V.Ro­ma­no­vo Lie­tu­vos Ĺžmo­niĹł par­ti­ja. Ĺ ios par­ti­jos sko­lĹł kup­ ra – ke­li ĹĄim­tai tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł, o par­ti­jos pir­mi­nin­kÄ— J.Ĺ i­ma­naus­ kie­nÄ— apie tai ÄŻ kal­bas ne­si­lei­ dĹžia.

To­mo Ra­gi­nos / BFL nuo­tr.

„Taip ir bu­vom su­pla­na­vÄ™. Li­ko mo­kė­ti gal ko­kie 8 tĹŤkst. li­tĹł. Ar­ti­ miau­siu me­tu rink­si­me na­rio mo­ kes­tÄŻ, tad gal­bĹŤt per sa­vai­tÄ™ ne­liks nÄ— tĹł 8 tĹŤkst. li­tĹłâ€œ, – op­ti­mis­tiť­kai kal­bė­jo R.Kar­baus­kis. Li­ku­sioms dviem par­ti­joms sko­li­nin­kÄ—ms –

ÄŽ keb­liau­siÄ… pa­dė­tÄŻ, re­gis, pate­ ko Ĺžlu­gu­sio ban­ki­nin­ko Vla­di­mi­ro Ro­ma­no­vo Lie­tu­vos Ĺžmo­niĹł par­ti­ ja. Ĺ ios par­ti­jos sko­lĹł kup­ra – ke­li ĹĄim­tai tĹŤks­tan­Ä?iĹł li­tĹł.

Jo­kio ak­ty­vaus vei­ki­mo ne­ro­ dan­Ä?io po­li­ti­nio da­ri­nio at­sto­vÄ—, for­ma­li par­ti­jos ly­de­rÄ— Joa­na Ĺ i­ ma­naus­kie­nÄ— dien­rať­Ä?io Ĺžur­na­lis­ tĹł skam­bu­tÄŻ ir klau­si­mÄ… apie par­ti­ jos sko­las pa­si­ti­ko itin prie­ťiť­kai. „Nu ir kÄ…?!“ – uŞ­si­mi­nus apie di­ de­les sko­las teiť­ta­rÄ— J.Ĺ i­ma­naus­ kie­nÄ—. Ji pra­dė­jo aiť­kin­ti, kad sko­los – tai VRK, o ne Ĺžur­na­lis­tĹł rei­ka­las. „Ko jĹŤs Ä?ia skam­bi­na­te, ko­dÄ—l jums Ä?ia rō­pi? VRK spren­dĹžia“, – iť­ta­ru­si ĹĄios Ĺžo­dĹžius J.Ĺ i­ma­naus­ kie­nÄ— pa­dė­jo te­le­fo­no ra­ge­lÄŻ.

Li­na Pet­ro­nie­nė, VRK Po­li­ti­nių par­ti­jų ir po­li­ti­nių kam­pa­ni­jų fi­ nan­sa­vi­mo kont­ro­lės sky­riaus ve­ dė­ja, pa­tvir­ti­no, kad li­ku­sios par­ ti­jos sko­lų be­veik ne­tu­ri. VRK kol kas ne­ga­li pa­teik­ti de­ta­lios in­for­ ma­ci­jos, nes ją vis dar ana­li­zuo­ja.

Svarbiausi patarimai, kaip iĹĄsirinkti stogo dangÄ… Kuo uĹždengti ĹĄlaitinÄŻ namo stogÄ…: molio ar betono Ä?erpÄ—mis, bitumine danga, skarda, o gal banguotais cementiniais lakĹĄtais? Kaip nesuklysti ir iĹĄ didelÄ—s stogĹł dangĹł pasiĹŤlos iĹĄsirinkti tinkamiausiÄ… variantÄ…?

Pateiksime kelis patarimus, ÄŻ kÄ… atkreipti dÄ—mesÄŻ renkantis stogÄ….

Molio klasika

Viena seniausiĹł ir labiausiai paplitusiĹł stogo dangĹł yra molio arba betono Ä?erpÄ—s. Jos paplitusios Lietuvos ir pasaulio miestĹł senamiesÄ?iuose dÄ—l savo ilgaamĹžiĹĄkumo ir estetikos. ÄŒerpÄ—s bĹŤna natĹŤraliĹł spalvĹł, taip pat gali bĹŤti daĹžytos ir glazĹŤruotos. Jos masyvios, dÄ—l to gerai sulaiko ĹĄilumÄ… ĹžiemÄ… arba maloniÄ… vÄ—sÄ… vasarÄ….

Tai universali danga, tinkanti ÄŻvairaus nuolydĹžio stogams. KokybiĹĄkĹł Ä?erpiĹł stogas ilgaamĹžis – ĹĄimtas metĹł jam ne riba. DÄ—l savo privalumĹł ĹĄis stogas nÄ—ra pigus, be to, daugiau kainuoja ir medinÄ— stogo konstrukcija ĹĄiai sunkiai dangai.

Iť Şemės gelmių – ant stogo

NaujĹłjĹł laikĹł iĹĄradimas – bituminÄ— stogo danga. Ji daĹžniausiai naudojama iĹĄtisomis juostomis plokĹĄtiems daugiabuÄ?iĹł namĹł stogams dengti, o ĹĄlaitiniams stogams gaminamos bituminÄ—s Ä?erpelÄ—s. Jomis galima lengvai ir greitai uĹždengti daug plokĹĄtumĹł ir kampĹł turinÄ?ius stogus. Padarius dengimo klaidĹł, jĹł taisymas nekainuoja daug, nes tai nebrangi danga. DÄ—l universalumo, klojimo paprastumo bitumines Ä?erpeles daĹžnai renkasi pirmÄ…jÄŻ namÄ… statantys naujakuriai. Nepaisant daugelio pri-

valumĹł, bituminÄ— danga tinka ne visoms gamtinÄ—ms aplinkybÄ—ms. „BituminÄ—s dangos negalima kloti ten, kur yra spygliuoÄ?iĹł medĹžiĹł, nes nukritÄ™ ant stogo spygliai ÄŻsirÄ—Ĺžia ÄŻ bitumÄ… ir vÄ—liau dÄ—l to ant dangos pradeda augti kerpÄ—s, kaupiasi neĹĄvarumai. IĹĄkyla pavojus, kad bus paĹžeistas stogo sandarumas“, – teigia vilnietis architektas Gediminas Sakalis.

Bitumo Ä?erpelÄ—ms kloti reikia iĹĄtisinio tvirto pagrindo, nes jos yra minkĹĄtos ir plonos. Tam daĹžniausiai naudojamos klijuotos orientuotĹł skiedrĹł plokĹĄtÄ—s (OSB), kuriomis pirmiausia reikia padengti visÄ… stogÄ…. VÄ—liau prie jĹł kalamos Ä?erpelÄ—s. Dirbtinio bitumo gamyboje naudojama nafta, dÄ—l to tai degi medĹžiaga ir, kilus gaisrui, toks stogas pleĹĄka sparÄ?iausiai.

Svarbu Ĺžinoti tai, kad draudimas nekompensuoja stiprios kruĹĄos iĹĄdauĹžytos plieninÄ—s dangos. TokiĹł atvejĹł Lietuvoje yra pasitaikÄ™ ne vienas. Be to, stogo montavimo darbams atlikti reikia itin kvaliďŹ kuotĹł ir sÄ…ĹžiningĹł stogdengiĹł, nes maĹžiausias montavimo technologijos nukrypimas greitai sugadina visÄ… stogÄ…. „Lietuvos klimato sÄ…lygos lemia, kad ant skardinio stogo gali susidaryti nemaĹži temperatĹŤrĹł skirtumai. Sakykime, stogo virĹĄĹł kaitina pavasario saulÄ—, o apaÄ?iÄ… ĹĄaldo tirpstantis sniegas. Nori nenori, bet skardos lakĹĄtai tokiu atveju deformuojasi – iĹĄlinksta arba atĹĄoka nuo pagrindo. Per susidariusius tarpus ÄŻ namo konstrukcijas patenka drÄ—gmė“, – paĹžymi architektas.

Šonas ťyla – ťonas ťąla

Banguoti lakĹĄtai

Metalo skardos stogo danga ilgÄ… laikÄ… buvo vienas populiariausiĹł pasirinkimĹł Lietuvoje. Tai buvo nauja, santykinai nebrangi ir graĹžiai atrodanti danga, taÄ?iau pastaraisiais metais iĹĄaugusios metalo kainos padidino ir plieninÄ—s stogo dangos kainas. ÄŒia nekalbame apie itin prabangias, ilgaamĹžes vario ar cinko skardos dangas, bet apie daugumai matytÄ… skardinÄ™ Ä?erpes imituojanÄ?iÄ… dangÄ…, kuri tvirtinama ne riĹĄant viela ir lankstant skardÄ…, bet varĹžtais, sukamais kiaurai metalÄ….

Ji turi kelis esminius trĹŤkumus: lyjant net ir nestipriam lietui, barĹĄka garsiau negu kitos dangos, iĹĄkart ÄŻkaista nuo saulÄ—s, o ĹžiemÄ… perĹĄÄ…la, dÄ—l to ant vidinÄ—s dangos pusÄ—s kaupiasi drÄ—gmÄ—.

Banguoti pluoĹĄtinio cemento lakĹĄtai, arba beasbestis ĹĄiferis, yra viena mÄ—gstamiausiĹł stogo dangĹł Lietuvoje. Statybos specialistai tokiÄ… dangÄ… vertina dÄ—l patvarumo, estetikos ir ilgaamĹžiĹĄkumo.

Gerai priĹžiĹŤrimas toks stogas tarnaus daugiau nei 50 metĹł. „VisĹł populiariausiĹł stogo dangĹł kaina, ÄŻvertinant stogo konstrukcijÄ…, yra panaĹĄi, taÄ?iau beasbesÄ?iai pluoĹĄtinio cemento lakĹĄtai turi vienÄ… didelÄŻ privalumÄ… – dangÄ… sumontuoti nesudÄ—tinga ir netrunka ilgai. Darbus gali atlikti ir pats ĹĄeimininkas. Lyginant su metalo arba bitumine danga, cemento lakĹĄtĹł stogo ÄŻrengimas gali kainuoti 30–40 proc. pigiau vien dÄ—l maŞų montavimo ir stogo parengimo

ď Ž /N[Tb\aĂş PRZR[a\ YNX aĂş QN[TN 9VRabc\` XYVZNa\ `Ă–YfT\ZV` f_N V ON[

QfaN V_ aRVTVNZNV b `V_RX\ZR[QNcb`V ]R_ XRYVN`QR VZa ZRaĂş

kaĹĄtĹł. O ir estetiniu poĹžiĹŤriu tokie stogai atrodo nepriekaiĹĄtingai“, – sako G.Sakalis.

Pasak architekto, ĹžmonÄ—s ĹĄiÄ… dangÄ… naudoja nuo sovietiniĹł laikĹł, todÄ—l kai kam jos iĹĄvaizda gali bĹŤti ÄŻkyrÄ—jusi. TaÄ?iau paskutiniu metu banguoti cemento lakĹĄtai iĹĄgyvena renesansÄ… dÄ—l keliĹł prieĹžasÄ?iĹł: visĹł pirma – joje nebÄ—ra kenksmingojo asbesto, visĹł antra – galima rinktis ÄŻvairiĹł matmenĹł, skirtingo bangĹł aukĹĄÄ?io dangas. PavyzdĹžiui, maĹžieji „Eternit Baltic“ gaminami lakĹĄtai „Gotika“ su didelÄ—mis bangomis sukuria to-

kÄŻ stogo vaizdÄ…, kuris gali konkuruoti su aukĹĄÄ?iausios klasÄ—s stogo dangomis.

Architektōros specialisto manymu, renkantis stogo dangą pastatui, reikėtų atkreipti dėmesį į architektōrinį kontekstą – kokioje vietovėje stovi pastatas, ar ťalia yra medŞių, koks stogo nuolydis ir kitus faktorius. Nuo to labiausiai priklausys, ar pasirinkta stogo danga tarnaus ilgai ir patikimai.

Banguotus lakĹĄtus jau galima pirkti internetu www.e-eternit.lt

7

šeštadienis, birželio 15, 2013

ekonomika

Nau­ją va­do­vą ra­do Šve­di­jo­je Skan­di­na­vi­jos te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­ vės „Te­lia­So­ne­ra“ val­do­mos bend­ro­vės „Om­ni­tel“ va­do­vy­bė­je po­ky­čiai – il­ga­me­tį bend­ro­vės pre­zi­den­tą An­ta­ną Za­bu­lį kei­ čia 55-erių šve­das Da­nas Strom­ber­gas. „Om­ni­tel“ pra­ne­šė, kad dau­giau kaip 20 me­tų „Te­lia­So­ne­rooje“ dir­ ban­tis D.Strom­ber­gas įmo­nės pre­ zi­den­tu pa­skir­tas penk­ta­die­nį.

Pa­sak bend­ro­vės, jis tu­ri ge­ros pa­tir­ties, kaip pa­siek­ti re­zul­ta­tų su­dė­tin­go­mis rin­kos są­ly­go­mis, – 2009–2012 m. jis va­do­va­vo „Te­lia­ So­ne­ros“ fik­suo­to­jo ry­šio pa­da­li­nio bend­ro­vei Da­ni­jo­je ir pa­ver­tė nuo­ sto­lin­gą įmo­nę pel­nin­ga. D.Strom­ ber­gas taip pat tu­ri or­ga­ni­za­ci­jos kū­ri­mo, po­ky­čių ir su­si­jun­gi­mo val­dy­mo pa­tir­ties. „Lie­tu­vos mo­bi­lio­jo ry­šio rin­ka iš­gy­ve­na iš­šū­kių ku­pi­ną pe­rei­na­ mą­jį lai­ko­tar­pį. Mes pla­nuo­ja­me už­si­tik­rin­ti rin­kos ly­de­rio po­zi­ci­jas ir pa­di­din­ti pel­nin­gu­mą. „Om­ni­ tel“ įdiegs nau­ją vers­lo mo­de­lį, pa­ di­din­sian­tį duo­me­nų per­da­vi­mą ir su­ma­žin­sian­tį bal­so pa­slau­gų ma­

žė­ji­mą. Tę­si­me tink­lo mo­der­ni­za­ vi­mą, to­liau plė­si­me 4G LTE tink­lą ir di­din­si­me jo tal­pą“, – pra­ne­ši­me sa­kė „Te­lia­So­ne­ros“ Bal­ti­jos mo­bi­ lio­jo ry­šio pa­da­li­nio va­do­vas Ken­ ne­tas Rad­ne.

Pla­nų, be abe­jo­nės, tu­riu, nes aš ne­bu­ vau toks sės­lus, kad, sa­ky­kim, gu­liu tik vie­no­je vie­to­je.

51-ų A.Za­bu­lis „Om­ni­tel“ va­do­ va­vo nuo 2000-ųjų spa­lio. „Kar­tu su bend­ro­ve nuė­jau il­gą ir po­ky­čių pil­ną ke­lią, nuo Juo­zo Pet­ro Ka­zic­ko ir Vik­to­ro Ge­di­mi­no Gruo­džio įsteig­tos pir­mo­sios Lie­

Kar­je­ra: nuo 2000 m. „Om­ni­tel“ va­do­va­vęs A.Za­bu­lis kol kas neatsk­lei­džia, ką veiks pa­si­trau­kęs iš šios te­

le­ko­mu­ni­ka­ci­jų bend­ro­vės.

tu­vos mo­bi­lio­jo ry­šio bend­ro­vės iki tarp­tau­ti­nės „Te­lia­So­ne­ros“ gru­ pės na­rės, nuo bal­so pa­slau­gų iki duo­me­nų per­da­vi­mo bend­ro­vės“, – pra­ne­ši­me tei­gė A.Za­bu­lis.

Vė­liau 51-ų A.Za­bu­lis žur­na­lis­ tams tei­gė, kad jo išė­ji­mas po 12 va­do­va­vi­mo me­tų bu­vo or­ga­niš­ kas. „Ma­ny­čiau, kad čia vis­kas vy­ko or­ga­niš­kai. Ne­rei­kia pa­mirš­ti, kad bend­ro­vė­je dirb­ta 10–12 me­tų, tai vie­nas as­pek­tas. Ki­tas as­pek­tas – bend­ro­vė tu­ri sa­vo fa­zes, įsi­kū­ri­ mo, au­gi­mo, pa­skui – va­di­na­mą­ją su­bren­di­mo fa­zę. Vis tiek te­le­ko­ mu­ni­ka­ci­jų rin­ko­je ma­to­mi ne­ma­ži po­ky­čiai, ir re­gu­lia­vi­mo, ir tai, kad

pe­rei­na­ma nuo bal­so bend­ro­vės prie duo­me­nų bend­ro­vės. Yra tam tik­ros fa­zės, ir lai­kas po tų dešim­ ties–dvylikos me­tų bent jau pa­ gal­vo­ti apie tai, kad rei­kia ko nors nau­ja“, – BNS sa­kė A.Za­bu­lis.

Jis tei­gė tu­rin­tis pla­nų, ku­riuos ke­ti­na įgy­ven­din­ti, ta­čiau pir­miau­ sia sa­kė no­rin­tis su­si­dė­lio­ti prio­ri­ te­tus. „Pla­nų, be abe­jo­nės, tu­riu, nes aš ne­bu­vau toks sės­lus, kad, sa­ky­kim, gu­liu tik vie­no­je vie­to­je. Tar­ki­me, šian­dien esu ir Vals­ty­bės pa­žan­ gos ta­ry­bos na­rys, ir ke­le­to įmo­nių ar ins­ti­tu­ci­jų ta­ry­bos na­rys, ši­to­je sri­ty­je, ma­nau, ir to­liau dirb­siu. O dėl tie­sio­gi­nės veik­los – taip, pla­

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

nų yra ne­ma­žai, ir, ma­nau, rei­kia vis­ką gra­žiai su­si­dė­lio­ti, nes iš tie­ sų dar­bo me­tu tas tem­pas – ypač te­le­ko­mu­ni­ka­ci­jų sek­to­riu­je – yra la­bai la­bai di­de­lis. Tad la­bai ge­rai su­ma­žin­ti tą tem­pą ir vis­ką gra­žiai su­si­sty­guo­ti, su­dė­lio­ti pla­nus, ku­ rie bu­vo, ku­rie yra, ir grei­tu lai­ku ga­lė­siu jais pa­si­da­ly­ti“, – BNS sa­ kė A.Za­bu­lis.

Anot jo, „Om­ni­tel“ pa­vy­ko ne­ ma­žai pa­siek­ti per dvy­li­ka jo va­ do­va­vi­mo me­tų. „Aš ma­nau, kad tie dešimt–dvy­ lika me­tų bend­ro­vei praė­jo la­bai sėk­min­gai, nu­veik­ta tik­rai ne­ma­ žai“, – pri­dū­rė A.Za­bu­lis. „Klaipėdos“, BNS inf.

8

šeštadienis, birželio 15, 2013

11p.

Mag­na­to san­tuo­ka žlu­go.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio ver­dik­t Spren­di­mas ne­leis­ti Ak­ba­rui Has­he­mi Raf­san­ja­ni da­ly­vau­ti Ira­no pre­zi­den­to rin­ ki­muo­se ne­ti­kė­tas, nors jo bu­vo ga­li­ma lauk­ti. Ar aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris Ali Kha­ me­nei tel­kia ga­lią sa­vo ran­ko­se?

Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ne­ti­kė­tas posūkis

Ge­gu­žės 22 d. Ira­no kons­ti­tu­ci­jos ser­gė­to­jų ta­ry­ba pa­skel­bė, kad du kan­di­da­tai – bu­vęs ša­lies va­do­vas A.H.Raf­san­ja­ni ir Es­fan­dia­ras Ra­ hi­mas Mas­haei – rin­ki­muo­se ne­ da­ly­vaus.

Spren­di­mas – ne­ti­kė­tas. A.H.Raf­san­ja­ni nea­be­jo­ti­nai bu­vo la­bai stip­rus kan­di­da­tas, gal­būt net ga­ lė­jęs lai­mė­ti rin­ki­mus.

A.H.Raf­san­ja­ni dvi ka­den­ci­ jas va­do­va­vo Ira­nui – nuo 1989 iki 1997 m. Ta­čiau 2005 m. pra­lai­mė­ jo da­bar­ti­niam pre­zi­den­tui Mah­ mou­dui Ah­ma­di­ne­ja­dui. Nuo to lai­ko abu po­li­ti­niai ly­de­riai iš skir­ tin­gų po­li­ti­nių sto­vyk­lų ne­su­ta­rė tar­pu­sa­vy­je.

A.H.Raf­san­ja­ni ne­ven­gė kri­ti­ kuo­ti įpė­di­nio po­li­ti­kos, tuo pa­ čiu daž­nai at­sa­kė ir M.Ah­ma­di­ne­ ja­das.

Nors A.H.Raf­san­ja­ni bu­vo už­ kirs­tas ke­lias į šių me­tų rin­ki­mus, jis nea­be­jo­ti­nai te­bė­ra vie­nas įta­ kin­giau­sių po­li­ti­nių vei­kė­jų Ira­ne.

Be to, jis – vie­nas tur­tin­giau­sių.

A.H.Raf­san­ja­ni tur­tas ver­ti­na­mas dau­giau nei mi­li­jar­du do­le­rių.

Re­vo­l iu­c i­j os Ira­n e me­tais A.H.Raf­san­ja­ni bu­vo vie­nas ar­ ti­miau­sių bu­vu­sio aukš­čiau­sio­ jo va­do­vo aja­to­los Ru­hol­lah Kho­ mei­ni są­jun­gi­nin­kų.

Pir­mai­siais me­tais po re­vo­liu­ci­ jos bū­tent jis pri­klau­sė svar­biau­ siems Ira­no re­vo­liu­ci­nės ta­ry­bos na­riams, ku­rie iš es­mės pa­dė­jo pa­ grin­dus da­bar­ti­nei san­tvar­kai. Ka­ ro su Ira­ku me­tais vy­riau­sia­sis va­ das bu­vo pa­sky­ręs A.H.Raf­san­ja­ni ka­riuo­me­nės va­do­vu.

A.H.Raf­san­ja­ni lai­ko­mas nuo­ sai­kiu Ira­no po­li­ti­ku, pa­si­sa­kan­ čiu už eko­no­mi­kos li­be­ra­li­za­ci­ją.

Pre­zi­den­ta­vi­mo me­tais jis sten­gė­ si per­tvar­ky­ti eko­no­mi­ką, tad pa­ si­sa­kė už pri­va­ti­za­ci­ją, lais­vo­sios rin­kos kū­ri­mą, tech­no­lo­gi­jų plė­ to­ji­mą. „Pa­sau­lis kei­čia­si, to­dėl mes tu­ri­me pri­si­tai­ky­ti prie są­ly­gų ir priim­ti spren­di­mus, ku­rie pri­ klau­so nuo ap­lin­ky­bių“, – yra sa­ kęs A.H.Raf­san­ja­ni.

Taip pat A.H.Raf­san­ja­ni vi­suo­ met pa­si­sa­kė už švel­nes­nius san­ ty­kius su Va­ka­rais ir Iz­rae­liu, ge­rus san­ty­kius su ki­to­mis Ara­bų ša­li­mis, vals­ty­bė­mis Cent­ri­nė­je Azi­jo­je bei Kau­ka­ze.

Tie­sa, kal­bė­da­mas apie Ira­no bran­duo­li­nę pro­gra­mą, A.H.Raf­ san­ja­ni reiš­kė pa­ra­mą pro­jek­tui, ta­čiau pa­brė­žė, kad ma­si­nio nai­ ki­ni­mo gink­lų ga­my­ba ker­ta­si su Ira­no kul­tū­ra.

Šį at­ve­jį nag­ri­nė­siu su aukš­čiau­siuo­ju ly­de­riu iki pa­sku­ti­ nės aki­mir­kos ir ti­ kiuo­si, kad pro­ble­ ma bus iš­spręs­ta.

Ne­su­tai­ko­mi prie­ši­nin­kai

Jei bū­tų buvęs iš­rink­tas, var­gu ar A.H.Raf­san­ja­ni būtų tęsęs griež­tą da­bar­ti­nio ša­lies va­do­vo M.Ah­ma­ di­ne­ja­do po­li­ti­ką, ku­ri pa­stū­mė­jo šii­tiš­ką vals­ty­bę į izo­lia­ci­ją.

A.H.Raf­san­ja­ni vi­suo­met bu­ vo la­biau lin­kęs de­rė­tis su ki­to­mis vals­ty­bė­mis, nei užim­ti ka­te­go­riš­ ką po­zi­ci­ją.

Ne­nuos­ta­bu, kad jis tu­ri ne­ma­ žai są­jun­gi­nin­kų ša­lies vi­du­je, ku­ rie daž­niau­siai api­bū­di­na­mi kaip re­for­mis­tai, su­si­tel­kę apie „Ira­no kū­ri­mo tar­nau­to­jų“ par­ti­ją.

Prieš ket­ve­rius me­tus re­for­mis­tai me­tė rim­tą iš­šū­kį kon­ser­va­to­riams, kai ki­lo va­di­na­ma­sis ža­lia­sis ju­dė­ji­ mas. Ta­da Ira­ne ki­lo pro­tes­tų ban­ga prieš M.Ah­ma­di­ne­ja­do per­ga­lę rin­ ki­muo­se, o A.H.Raf­san­ja­ni ak­ty­viai pa­lai­kė M.Ah­ma­di­ne­ja­do opo­nen­tą Mi­rą Hos­sei­ną Mou­sa­vi.

Re­for­mis­tų opo­nen­tai – M.Ah­ ma­di­ne­ja­do kon­ser­va­ty­vu­sis spar­ nas – dau­giau­sia re­mia­mi sau­gu­ mo ir ka­riš­kių.

Tie­sa, M.Ah­ma­di­ne­ja­das, at­ro­ do, spė­jo per sa­vo val­dy­mo me­tus su­si­pyk­ti ne tik su re­for­mis­tais, bet ir su aukš­čiau­siuo­ju ly­de­riu aja­to­la A.Kha­me­nei. Šį pa­pik­ti­no M.Ah­ma­di­ne­ja­do ban­dy­mai į aukš­tus po­stus vals­ty­ bė­je stum­ti sa­vo ap­lin­kos as­me­nis

Spren­di­mas: kur du pe­ša­si, tre­čias lai­mi, – aukš­čiau­sia­sis Ira­no ly­de­ris A.Kha­me­nei (nuotr.), at­ro­do, ne­no­rėjo

pre­zi­den­to rin­ki­muo­se.

ir taip pa­ša­lin­ti re­li­gi­nius vei­kė­jus, ar­ti­mus A.Kha­me­nei.

Nors var­gin­giau gy­ve­nan­tys sluoks­niai pa­lai­ko M.Ah­ma­di­ne­ ja­dą ir jo so­cia­liai orien­tuo­tą po­li­ ti­ką, de­ry­bų me­no šis ly­de­ris, re­ gis, neiš­ma­no.

Va­ka­rų at­žvil­giu M.Ah­ma­di­ne­ ja­das net ne­ban­do elg­tis dip­lo­ma­ tiš­kai, nors eko­no­mi­nės san­kci­jos Ira­nui kas­met griež­tė­ja, to­dėl Te­ he­ra­nas vie­ną die­ną bus pri­vers­tas il­gam sės­ti prie de­ry­bų su Va­ka­rais sta­lo. Prie­šin­gu at­ve­ju ga­li­mas ir eko­no­mi­kos žlu­gi­mas.

Pre­zi­den­tas įsiu­to

Rea­guo­da­mas į spren­di­mą ne­leis­ ti A.H.Raf­san­ja­ni ir E.R.Mas­haei da­ly­vau­ti rin­ki­muo­se M.Ah­ma­di­ ne­ja­das ne­gai­lė­jo kri­ti­kos Ser­gė­to­ jų ta­ry­bai. Ša­lies va­do­vui ne­pa­ti­ko, kad jo pa­dė­jė­jas ir bu­vęs ad­mi­nist­ra­ci­jos va­do­vas E.R.Mas­haei neįt­rauk­tas į aš­tuo­nių pa­tvir­tin­tų kan­di­da­tų da­ly­vau­ti bir­že­lio 14 d. rin­ki­muo­ se są­ra­šą. Jis net pa­rei­ka­la­vo, kad

aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris per­svars­ty­ tų spren­di­mą. „Šį at­ve­jį nag­ri­nė­siu su aukš­ čiau­siuo­ju ly­de­riu iki pa­sku­ti­nės aki­mir­kos ir ti­kiuo­si, kad pro­ble­ma bus iš­spręs­ta, – ža­dė­jo M.Ah­ma­di­ ne­ja­das. – Aš ver­ti­nu Mas­haei kaip iš­ti­ki­mą, tei­sin­gą bei nau­din­gą ša­ liai ir pa­rė­miau jį at­si­žvelg­da­mas į šiuos ge­bė­ji­mus bei sa­vy­bes. Bet jis ta­po ne­tei­sin­gu­mo au­ka.“ E.R.Mas­haei pa­reiš­kė, kad sieks at­šauk­ti spren­di­mą dėl pa­ša­li­ni­mo iš są­ra­šo. „Ma­nau, kad ma­no pa­ša­li­ni­mas ne­tei­sin­gas. Aš siek­siu tai iš­spręs­ti iki pat (aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio aja­to­ los Ali – red. pa­st.) Kha­me­nei. Die­ vui pa­no­rė­jus, tai bus iš­spręs­ta“, – kal­bė­jo bu­vęs kan­di­da­tas.

E.R.Mas­haei lai­ko­mas ar­ti­miau­ siu M.Ah­ma­di­ne­ja­do są­jun­gi­nin­ ku. Ta­čiau Ira­ne E.R.Mas­haei kal­ ti­na­mas įva­ręs ne­su­ta­ri­mo pleiš­tą tarp M.Ah­ma­di­ne­ja­do ir A.Kha­ me­nei.

A.H.Raf­san­ja­ni sto­vyk­lo­je nuo­ tai­kos bu­vo vi­sai ki­to­kios. Po­li­ti­kas

pa­reiš­kė, kad ne­ke­ti­na kves­tio­nuo­ ti Kons­ti­tu­ci­jos ser­gė­to­jų ta­ry­bos nu­ta­ri­mo.

Ta­ry­ba ne­pa­tiks­li­no, ko­kios prie­ žas­tys lė­mė dvie­jų įta­kin­gų kan­di­ da­tų iš­me­ti­mą iš rin­ki­mų ko­vos.

Tie­sa, Ser­gė­to­jų ta­ry­bos at­sto­vas Ab­ba­sa­li Kadk­ho­dai pra­si­ta­rė, kad veiks­niai pa­ša­li­nant kai ku­riuos kan­di­da­tus bu­vo silp­na svei­ka­ta ir se­ny­vas am­žius, nors neį­var­di­ jo 79-erių A.H.Raf­san­ja­ni.

Vis­gi var­gu ar tai bu­vo svar­biau­ sia prie­žas­tis.

Dvasinio va­do­vo žo­dis?

La­bai ti­kė­ti­na, kad spren­di­mui pa­ ša­lin­ti iš rin­ki­mų ko­vos po vie­ną abie­jų ne­su­ta­rian­čių sto­vyk­lų at­ sto­vą pri­ta­rė A.Kha­me­nei.

Ar tai reiš­kia, kad val­džią į sa­vo ran­kas Ira­ne pe­rims dva­si­nis va­do­ vas? Ar Ira­no lau­kia val­džios cent­ ra­li­za­ci­jos pro­ce­sas?

Anks­čiau Ira­ne aiš­kiai iš­si­sky­rė trys ga­lios cent­rai – A.H.Raf­san­ ja­ni re­for­mis­tai, M.Ah­ma­di­ne­ ja­do kon­ser­va­to­riai ir A.Kha­me­

9

šeštadienis, birželio 15, 2013

pasaulis Kli­ba ­ kė­dė

Prem­je­ras ­ nu­si­lei­do

Per­žen­gė ­ ri­bas

Če­ki­jos opo­zi­ci­ja ža­da su­ reng­ti bal­sa­vi­mą dėl ne­pa­si­ ti­kė­ji­mo vy­riau­sy­be, jei­gu mi­ nist­ras pir­mi­nin­kas Pet­ras Ne­ča­sas neat­sis­ta­ty­dins po di­de­lio mas­to po­li­ci­jos rei­dų vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­ci­jų bei pri­ va­čių įmo­nių biu­ruo­se ir ke­ lių jam ar­ti­mų po­li­ti­nių vei­kė­ jų areš­to.

Tur­ki­jos vy­riau­sy­bė va­kar su­ ti­ko su­stab­dy­ti Stam­bu­lo Tak­si­mo par­ko per­tvar­ky­mo pla­nus, ku­rie pa­kurs­tė jau dvi sa­vai­tes vyks­tan­čius pro­tes­ tus prieš vy­riau­sy­bę. Ar sta­ ty­bos par­ko te­ri­to­ri­jo­je yra tei­sė­tos, spręs teis­mas, o vė­ liau šis klau­si­mas ga­li bū­ti iš­ kel­tas re­fe­ren­du­me.

Jung­ti­nės Vals­ti­jos ket­vir­ta­ die­nį ap­kal­ti­no Si­ri­ją nau­do­ jant che­mi­nius gink­lus prieš su­ki­lė­lius ir ši­taip per­žen­gus rau­do­ną­ją li­ni­ją šia­me konf­ lik­te. Va­šing­to­nas pa­skel­ bė, kad su­teiks ka­ri­nę pa­gal­ bą pa­jė­goms, ko­vo­jan­čio­ms prieš pre­zi­den­tą Bas­ha­rą al As­sa­dą.

tas: chao­so ne­bus Komentaras

Ie­va Ko­rei­vai­tė

VU TSPMI Ira­no eks­per­tė

I

ra­no Is­la­mo Res­pub­l i­kos par­la­ men­to rin­k i­mai 2004 m. sig­na­ li­za­vo apie tai, kad yra priim­tas spren­di­mas stab­dy­ti re­for­mas ša­ ly­je ir keis­ti už­sie­nio po­li­ti­kos kryp­tį, t. y. ne­nuo­lai­d žiau­ti Va­ka­r ų spau­di­mui su­stab­dy­ti bran­duo­li­nę pro­gra­mą. Po 2004 m. rin­k i­mų dau­gu­mą vie­tų par­ la­men­te užė­mė kon­ser­va­ty­vių pa­žiū­ rų kan­di­da­tai. Tuo me­tu net 2,5 tūkst. re­for­m is­t i­n ių pa­ž iū­r ų kan­d i­da­t ų bu­ vo ne­leis­ta kan­d i­da­t uo­t i (Ser­gė­to­jų ta­r y­ba pa­tvir­t i­na ar­ba at­me­ta kan­d i­ da­tus). 2005 m. pre­z i­den­to rin­k i­mus taip pat lai­mė­jo kon­ser­va­ty­vių pa­ž iū­ rų M.Ah­ma­di­ne­ja­das.

A.H.Raf­san­ja­ni, Ali La­ri­ja­ni yra tie po­li­ ti­kai, ku­rie pa­lai­ko dia­lo­go su Va­ka­rais po­li­ti­ką ir yra nuo­sai­kių pa­žiū­rų. To­kia jų po­zi­ci­ja, ti­kė­ti­na, ne­priim­ti­na aukš­ čiau­sia­jam ly­de­riui. Ant­ras da­ly­kas, re­ ži­mo va­do­vai vis dar at­si­me­na 2009 m. po rin­ki­mų ki­lu­sius pro­tes­tus, va­di­na­ mus Ža­lią­ja re­vo­liu­ci­ja, ir bai­mi­na­si jų.

Da­lis rin­kė­jų ti­kė­jo, kad rin­ki­mų re­zul­ ta­tai bu­vo su­klas­to­ti, taip pre­zi­den­tu ant­rai ka­den­ci­jai bu­vo iš­rink­tas M.Ah­ ma­di­ne­ja­das, o re­for­mis­ti­nių pa­žiū­rų kan­di­da­tas M.H.Mou­sa­vi pra­lai­mė­jo.

Už­sie­nio ži­niask­lai­da daž­nai svars­to, kad, rem­da­ma­si 2009 m. pa­tir­ti­mi, Ira­ no va­do­vy­bė nu­spren­dė, jog ma­žiau pa­vo­jin­ga ne­leis­ti re­for­mis­ti­nių ir nuo­ sai­kių pa­žiū­rų kan­di­da­tams da­ly­vau­ ti rin­ki­muo­se, nei vė­liau ban­dy­ti keis­ti rin­ki­mų re­zul­ta­tus. Tai tik prie­lai­da, ko ga­lė­tų bi­jo­ti ir kaip ban­do ap­si­sau­go­ti Ira­no re­ži­mas. Tvir­tai ga­li­ma teig­ti tik tai, kad aukš­čiau­sio­jo ly­de­rio po­zi­ci­ja yra ne­leis­ti re­for­mis­ti­nių pa­žiū­rų po­ li­ti­kų į val­džią ir A.H.Raf­san­ja­ni kan­di­ da­tū­ros at­me­ti­mas tai pa­tvir­ti­na.

Ku­rie kan­di­da­tai var­žė­si?

Ser­gė­to­jų ta­r y­ba šį kar­t ą pa­t vir­t i­ no tik aš­tuo­nis kan­di­da­tus – pen­kis A.Kha­me­nei ar­ti­mus kon­ser­va­to­rius, du nuo­sai­kių pa­žiū­rų po­li­ti­kus ir vie­ ną re­for­ma­to­rių.

Mo­ham­ma­das Ba­qe­ras Qa­li­ba­

fas – kon­ser­va­ty­vio­jo spar­no Te­he­ ra­no me­ras.

o ma­ty­ti A.H.Raf­san­ja­ni ir E.R.Mas­haei AFP nuo­tr.

nei. Da­bar, re­gis, su­si­da­ro įspū­dis, kad ga­lios cent­ras – vie­nas. Tai – A.Kha­me­nei, ku­riam lo­ja­lūs po­li­ ti­kai, be­je, do­mi­nuo­ja ir kan­di­da­ tų į pre­zi­den­tus są­ra­še.

Gal­būt taip sie­kia­ma su­ma­žin­ ti ti­ki­my­bę, kad po rin­ki­mų ša­ly­ je kils ne­ra­mu­mų, kai nė vie­na iš kon­ku­ruo­jan­čių eli­to pu­sių ne­nu­ si­leis, kaip tai bu­vo 2009 m.?

Tai­gi po ta­ry­bos spren­di­mo rin­ ki­mų int­ri­ga bliūkš­ta. At­ro­do, A.Kha­me­nei no­ri sau ar­ti­mes­nio po­li­ti­ko ša­lies va­do­vo po­ste.

Dau­ge­lis ana­li­ti­kų pa­ste­bi, kad var­gu ar aukš­čiau­sia­sis ly­de­ris im­tų ir at­šauk­tų ta­ry­bos spren­di­ mą, nors ga­li tai pa­da­ry­ti spe­cia­ liu dek­re­tu. „Aki­vaiz­du, jog A.Kha­me­nei pa­ siun­tė ži­nią Ser­gė­to­jų ta­ry­bai, kad jis ne­no­ri rin­ki­muo­se ma­ty­ti nei A.H.Raf­san­ja­ni, nei E.R.Mas­haei.

Jis no­ri lanks­taus ša­lies va­do­vo ir ra­mių rin­ki­mų“, – ko­men­ta­vo Clif­ fas Kup­cha­nas, po­li­ti­kos ana­li­ti­kas iš bend­ro­vės „Eu­ra­sia Group“. O Yas­mi­nas Ale­mas, Ira­no eks­per­tas

Ali Ak­ba­ras Ve­laya­ti – bu­vęs už­

sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras.

Sank­ci­jos luo­ši­na eko­no­mi­ką Inf­lia­ci­ja, ne­dar­bas ir eko­no­mi­ kos re­ce­si­ja. Nau­ja­jam Ira­no pre­ zi­den­tui bus apie ką pa­mąs­ty­ti.

„Pre­ky­bos cent­rai ne­tru­kus at­ro­ dys taip, kaip ka­ro me­tais. Už­sie­ nio pro­duk­tai dings­ta nuo pre­kys­ ta­lių, o šie blun­ka sau­lė­je“, – ga­na liūd­ną vaiz­dą api­bū­di­no 43-ejų Ira­no vers­li­nin­kas Kam­ra­nas.

Jis Ira­ne ne­bu­vo pa­sta­ruo­sius tris mė­ne­sius ir pir­mie­ji įspū­džiai jį šo­ki­ra­vo.

Ira­no na­cio­na­li­nė va­liu­ta ria­las per pa­sta­ruo­sius me­tus nu­ver­tė­ jo dau­giau nei per­pus. Ypač daug ža­los eko­no­mi­kai pri­da­rė tarp­tau­ ti­nės san­kci­jos prieš ša­lies ban­kus ir ener­ge­ti­kos sek­to­rių, ku­rias pa­ skel­bė ES ir JAV. Ofi­cia­liai skel­bia­ma, kad Ira­ne inf­lia­ci­ja sie­kia 32,3 pro­c., ta­čiau eks­per­tai sa­ko, jog rea­lus skai­čius ga­li bū­ti ge­ro­kai di­des­nis – gal­būt net 40 pro­c. „Dau­giau­sia nuo­sto­lių pa­ti­ria že­mo­ji ir vi­du­ri­nė kla­sė. Jų tiks­ las da­bar – iš­gy­ven­ti“, – kons­ta­ ta­vo liūd­ną pa­dė­tį Bi­ja­nas Kha­ jeh­pou­ras, eks­per­tas iš Vie­no­je esan­čio ty­ri­mų ins­ti­tu­to.

Pa­sak jo, jei Ira­no re­ži­mas sie­ kia, kad tau­ta jį rem­tų, vy­riau­sy­ bei teks pa­suk­ti gal­vą, ką da­ry­ti su ša­lies eko­no­mi­ka.

Spren­di­mai ga­li bū­ti ir ra­di­ka­ lūs, pa­vyz­džiui, kaip ka­ro su Ira­ ku me­tais. 1980–1988 m. Ira­ no val­džia ri­bo­jo svar­bių mais­to pro­duk­tų, to­kių kaip mė­sa, ry­žiai ir cuk­rus, par­da­vi­mą žmo­nėms.

Nes tuo me­tu smar­kiai kri­to pa­ sau­li­nės naf­tos kai­nos ir im­por­to apim­tis smar­kiai su­men­ko.

Ira­no vy­riau­sy­bė vis gar­siau kal­ba, kad grą­žins va­di­na­mą­ją ku­po­nų sis­te­mą, tie­sa, vie­toj po­

pie­ri­nių bus nau­do­ja­mi elekt­ro­ ni­niai.

Vers­li­nin­kas Kam­ra­nas pa­sa­ ko­jo, kad jo at­sto­vau­ja­ma vie­na Eu­ro­pos įmo­nė Ira­ne nu­spren­dė nu­trauk­ti dar­bą, nes vers­las ne­ si­se­kė.

Blo­ga pa­dė­tis Ira­no ener­ge­ti­kos sek­to­riu­je ir ga­my­bos sek­to­riaus pro­ble­mos pa­stū­mė­jo eko­no­mi­ką į re­ce­si­ją. Tie­sa, vie­tos ga­min­to­ jams im­por­to apim­ties su­ma­žė­ji­ mas – ge­ras da­ly­kas, bet ga­my­ba Ira­ne strin­ga.

Dau­giau­sia nuo­sto­ lių pa­ti­ria že­mo­ji ir vi­du­ri­nė kla­sė. Jų tiks­las da­bar – iš­gy­ ven­ti.

To­dėl pro­duk­ci­jos kai­nos smar­ kiai išau­go. Žmo­nės gau­na iš vy­ riau­sy­bės kom­pen­sa­ci­jas, ku­ rio­mis ga­li su­ma­žin­ti nei­gia­mus kai­nų šuo­lių pa­da­ri­nius, ta­čiau vie­tos įmo­nės yra pri­vers­tos verž­ tis dir­žus, nes jų są­skai­tos die­na iš die­nos au­ga.

Pa­sak Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do, 2013 m. ša­lies BVP smu­ ko 1,3 pro­c. „Sank­ci­jos kas­met vis griež­tė­ja ir smar­kiai ken­kia Ira­no pre­ky­bai bei pra­mo­nei, – pa­brė­žė Na­de­ras Ha­bi­bi, Ira­no eko­no­mis­tas, dir­ ban­tis vie­na­me JAV uni­ver­si­te­te.

– Vis dėl­to tu­rė­tu­me tu­rė­ti gal­vo­ je ir ne­ra­cio­na­lų bei ne vi­suo­met iš­min­tin­gą eko­no­mi­kos val­dy­mą, ku­ris taip pat tu­ri nei­gia­mos įta­ kos vers­lo kli­ma­tui ir pri­va­tiems in­ves­tuo­to­jams.“ BBC inf.

Saee­das Ja­li­li pašalinus mi­nė­tus

įta­kin­gus kan­di­da­tus uži­ma tvir­tą po­zi­ci­ją rin­ki­mų są­ra­še. Jis lai­ko­mas A.Kha­me­nei ar­ti­mu žmo­gu­mi, ži­no­ mu dėl sa­vo ne­pa­len­kia­mos po­zi­ci­ jos de­ry­bo­se dėl Ira­no bran­duo­li­nių Ha­sa­nas Rou­ha­ni – nuo­sai­kiu kon­ am­bi­ci­jų su ga­lin­go­sio­mis pa­sau­lio ser­va­to­riu­mi lai­ko­mas bu­vęs de­ry­bi­ vals­ty­bė­mis. nin­kas bran­duo­li­niais klau­si­mais.

iš JAV, pa­brė­žė, jog M.Ah­ma­di­ne­ ja­das ne­la­bai ga­li ką pa­da­ry­ti, kad jo są­jun­gi­nin­kas grįž­tų į rin­ki­mų ko­vą. „Sver­tai, ku­riuos tu­ri aukš­čiau­ sia­sis ly­de­ris ir jo są­jun­gi­nin­kai, nu­svers vis­ką, ką M.Ah­ma­di­ne­ja­ das ir jo ko­man­da tu­ri sa­vo ran­ko­ se, – sa­kė eks­per­tas. – Po 2009 m. bu­vo iš­mok­tos kai ku­rios pa­mo­kos.

Vi­sa tai bus pri­tai­ky­ta šiuo­se rin­ ki­muo­se. Tie, kas abe­jos, ga­li bū­ ti įvar­dy­ti kaip prie­šai.“

1

mlrd. dolerių vertinamas A.H.Raf­san­ja­ni turtas.

Prob­le­mos: Ira­nas dėl tarp­tau­ti­nių san­kci­jų kas­met pa­ti­ria di­de­lių

nuo­sto­lių.

„Reu­ters“ nuo­tr.

10

šeštadienis, birželio 15, 2013

pasaulis

E.Snow­de­nas – did­vy­ris ar iš Di­džiu­lio mas­to JAV šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mą at­sklei­dęs Ed­war­das Snow­de­nas paau­ko­jo ra­mų gy­ve­ni­mą ir pa­do­rų at­ ly­gi­ni­mą dėl to, ką lai­ko tei­sy­be. Koks li­ ki­mas jo lau­kia: šlo­vė, ka­lė­ji­mas ar prie­ globs­tis, pa­vyz­džiui, Ru­si­jo­je?

Ka­rei­vio kar­je­ra ne­pa­si­se­kė

Tiks­liai ne­nu­ro­do­mo­je vie­to­je su E.Snow­de­nu su­si­ti­kę laik­raš­čio „The Guar­dian“ žur­na­lis­tai api­ bū­di­no jį kaip ty­lų ir pro­tin­gą vy­ riš­kį, leng­vai bend­rau­jan­tį ir kuk­ lios lai­ky­se­nos, pui­kiai iš­ma­nan­tį kom­piu­te­rius.

Jis gi­mė ir užau­go Eli­za­bet Si­ty­ je Šiau­rės Ka­ro­li­nos vals­ti­jo­je, vė­ liau per­si­kė­lė į Me­ri­lan­dą, ar­čiau Na­cio­na­li­nės sau­gu­mo agen­tū­ros (NSA) Fort Mi­de.

Me­ri­lan­do ko­le­dže jau­nuo­lis stu­ di­ja­vo in­for­ma­ti­ką, kad su­rink­tų pa­kan­ka­mai ba­lų aukš­to­jo iš­si­la­ vi­ni­mo dip­lo­mui gau­ti, bet stu­di­ jų taip ir ne­bai­gė. Kaip sa­kė pa­ts, moks­lai jam se­kė­si pra­stai.

2003 m. E.Snow­d e­n as sto­ jo į ar­mi­ją ir pra­dė­jo lan­ky­ti spe­ cia­lių­jų pa­jė­gų pa­ren­gia­muo­sius kur­sus ti­kė­da­ma­sis iš­vyk­ti tar­ nau­ti į Ira­ką. Bet kur­sus te­ko mes­ ti, kai per tre­ni­ruo­tes jis su­si­lau­ žė abi ko­jas.

Dirb­ti NSA jis pra­dė­jo kaip ap­ sau­gi­nin­kas vie­na­me Me­ri­lan­do uni­ver­si­te­to slap­ta­me ob­jek­te. Vė­ liau jis dir­bo Cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) In­for­ma­ci­nio sau­ gu­mo tar­ny­bo­je.

Nors ne­tu­rė­jo dip­lo­mo, kom­piu­ te­rių iš­ma­ny­mas pa­dė­jo E.Snow­ de­nui grei­tai kop­ti kar­je­ros laip­ tais. 2007 m. jis jau dir­bo CŽV Že­ne­vo­je, tu­rė­da­mas dip­lo­ma­ti­nę prie­dan­gą.

B.Oba­ma nie­ko ne­pa­kei­tė

„Daug iš to, ką pa­ma­čiau ir su­ži­no­ jau Že­ne­vo­je apie sa­vo vy­riau­sy­bę ir jos vaid­me­nį pa­sau­ly­je, ma­ne nu­ vy­lė. Sup­ra­tau, kad esu da­lis to, kas duo­da dau­giau ža­los ne­gu nau­dos“,

– vė­liau laik­raš­čiui „The Guar­dian“ pri­si­pa­ži­no E.Snow­de­nas.

Jis sa­kė, kad no­rė­jo tap­ti in­for­ ma­to­riu­mi dar anks­čiau, bet nu­ spren­dė pa­lauk­ti ir pa­žiū­rė­ti, ar 2008 m. JAV pre­zi­den­to rin­ki­mai ir Ba­rac­ko Oba­mos per­ga­lė pa­keis ša­lies po­li­ti­ką. „B.Oba­ma pra­tę­sė sa­vo pirm­ta­ kų po­li­ti­ką“, – įsi­ti­ki­nęs E.Snow­ de­nas.

La­biau­siai bi­jau, kad jie ateis ma­no šei­ mos, ma­no drau­gų, drau­gės – vi­sų, su kuo aš bend­rau­ju.

2009 m. jis išė­jo iš CŽV ir pra­ dė­jo bend­ra­dar­biau­ti su NSA kaip įvai­r ių išo­r i­n ių su­tar­t i­n in­k ių, įskai­tant bend­ro­ves „Dell“ ir „Bo­ oz Al­len“, dar­buo­to­jas. Pas­ta­ro­jo­je bend­ro­vė­je jis ir ga­lė­jo priei­ti prie itin slap­tų do­ku­men­tų. „Pra­ne­ši­mai apie tai, kad šis žmo­gus or­ga­ni­za­vo slap­tos in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mą, šo­ki­ruo­ja.

Ir jei­gu tai ati­tin­ka tik­ro­vę, to­kie veiks­mai sun­kiai pa­žei­džia mū­ sų bend­ro­vės dar­buo­to­jų el­ge­sio ko­dek­są ir ver­ty­bes“, – tei­gia­ma „Booz Al­len“ pa­reiš­ki­me. Pra­ne­ ša­ma, kad E.Snow­de­no me­ti­nis at­ ly­gi­ni­mas sie­kė 200 tūkst. do­le­rių (520 tūkst. li­tų).

Na­mų pa­ma­ty­ti ne­be­si­ti­ki

Ge­gu­žės 1 d. E.Snow­de­nas su mer­ gi­na su­si­rin­ko vi­sus daik­tus ir pa­ li­ko na­mus Ha­va­juo­se. Kai­my­

In­for­ma­to­rius: E.Snow­de­no pa­vie­šin­ti fak­tai – di­de­lis smū­gis B.Oba­mos ad­mi­nist­ra­ci­jai.

nai pa­sa­ko­jo, kad jų du­rys nuo­lat bu­vo už­da­ry­tos, užuo­lai­dos už­ trauk­tos. Ga­ra­žas esą bu­vo pri­ krau­tas gau­sy­bės dė­žių, bet da­bar yra tuš­čias. „Jie su nie­kuo čia per­ne­lyg ne­ bend­ra­vo“, – sa­kė vie­nas kai­my­nų.

E.Snow­de­no mer­gi­na, tink­la­raš­ čio nuo­trau­ko­se ma­to­ma šo­kan­ti ap­link stie­bą, iš­vy­ko pas drau­gus į JAV Va­ka­rų pa­kran­tę. „Ma­ne pa­li­ko pa­si­kly­du­sią jū­ro­ je be kom­pa­so“, – tink­la­raš­ty­je ra­ šė mer­gi­na.

Bai­min­da­ma­sis dėl jų sau­gu­mo, in­for­ma­to­rius nu­trau­kė vi­sus ry­ šius su ar­ti­mai­siais. „Ma­no šei­ma ne­ži­no apie tai, kas vyks­ta. La­biau­siai bi­jau, kad jie ateis ma­n o šei­m os, ma­n o drau­gų, drau­gės – vi­sų, su kuo aš bend­rau­ju, – „The Guar­dian“ sa­ kė E.Snow­de­nas. – Man teks su tuo gy­ven­ti vi­są li­ku­sį gy­ve­ni­mą.

Ne­ga­lė­siu dau­giau su jais bend­ rau­ti. Val­džia griež­tai elg­sis su vi­sais, kas ma­ne pa­žįs­ta. Tai ne­

pasaulis per savaitę

Bau­džia­ma­sis ty­ri­mas

Did­vy­ris ar iš­da­vi­kas? Šiuo klau­si­ mu da­bar karš­tai dis­ku­tuo­ja ame­ ri­kie­čiai, su­ži­no­ję, kad vy­riau­sy­bė vyk­do slap­tą šni­pi­nė­ji­mo pro­gra­mą PRISM ir se­ka juos in­ter­ne­te. Ke­ lios de­šim­tys žmo­nių jau pa­si­ra­šė pe­ti­ci­ją, ku­ri rei­ka­lau­ja E.Snow­de­ nui vi­siš­kos am­nes­ti­jos. Ta­čiau JAV val­džia pra­dė­jo bau­džia­mą­jį ty­ri­mą ir pa­reiš­kė, jog ima­ma­si „vi­sų bū­ ti­nų žings­nių“, kad E.Snow­de­nas bū­tų pa­trauk­tas at­sa­ko­my­bėn.

Il­giau nei de­šimt­me­tį Federali­ niam tyrimų biūrui va­do­va­vęs Ro­ ber­tas Muel­le­ris, ku­ris ar­ti­miau­siu lai­ku ke­ti­na pa­lik­ti šį po­stą, tei­si­ no JAV vyk­do­mą di­džiu­lio mas­ to duo­me­nų apie te­le­fo­ni­nius po­

kal­bius ir as­me­nų veik­lą in­ter­ne­te rin­ki­mą kaip gy­vy­biš­kai svar­bias prie­mo­nes, ku­rios bū­tų ga­lė­ju­sios už­kirs­ti ke­lią 2001 m. rug­sė­jo 11osios te­ro­ro ata­koms Ame­ri­ko­je, jei­gu bū­tų tuo me­tu vei­ku­sios. „Tie pa­vie­ši­ni­mai pa­da­rė reikš­ min­gą ža­lą mū­sų vals­ty­bei ir mū­ sų sau­gu­mui“, – R.Muel­le­ris sa­ kė įsta­ty­mų lei­dė­jams per Ats­to­vų Rū­mų tei­sės ko­mi­te­to po­sė­dį.

Ta­čiau dau­ge­lis įsta­ty­mų lei­ dė­jų šiuos pa­reiš­ki­mus te­be­ver­ti­ na skep­tiš­kai. De­mok­ra­tas Joh­nas Co­nyer­sas būgš­ta­vo dėl ste­bė­ji­mo pro­gra­mos mas­to ir slap­tu­mo, sa­ ky­da­mas: „Bi­jau, kad ne­tru­kus ga­ li­me tap­ti se­ki­mo vals­ty­be.“ E.Snow­de­nas šiuo me­tu yra Hon­kon­ge – pu­siau au­to­no­mi­nė­ je Ki­ni­jos te­ri­to­ri­jo­je, kur jis pa­ža­ dė­jo už­gin­čy­ti teis­me ti­kė­ti­ną JAV or­de­rį jo ekst­ra­di­ci­jai.

O Ru­si­ja pa­skel­bė, kad svars­ty­ tų E.Snow­de­no prie­globs­čio pra­ šy­mą, jei­gu to­kį gau­tų.

Pa­ren­gė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

2013 06 08 2013 06 14

Šeš­ta­die­nis

Pir­ma­die­nis

Veng­ri­ja pra­dė­jo eva­ kuo­ti kai­mų gy­ven­to­ jus ir stip­ri­no van­de­nį lei­džian­čius py­li­mus pa­lei tvins­tan­tį Du­no­ jų, kai di­džiau­sia per il­ges­nį nei de­šimt­ me­čio lai­ko­tar­pį Vi­du­rio Eu­ro­pos po­tvy­ nių ban­ga pa­sie­kė Bu­da­peš­tą.

Pot­vy­niai jau nu­si­ne­šė bent 19 žmo­nių gy­vy­bę, pri­ver­tė pa­lik­ti sa­vo na­mus tūks­

Su pro­ble­mo­mis be­ si­gru­mian­tys I t a ­l i ­j o s cent­ro kai­ rie­ji lai­mė­jo Ro­mos me­ro rin­ki­mus, taip pat ge­rai pa­si­ro­dė ki­tuo­se mies­tuo­se ir su­tei­kė po­stū­mį prem­je­rui En­ri­co Let­tai, ku­ris sten­ gia­si su­val­dy­ti ne­ sma­gią koa­li­ci­ją su tra­di­ci­niais prie­ši­nin­ kais de­ši­niai­siais.

Cent­ro kai­rių­jų kan­di­da­ tas, bu­vęs chi­rur­gas Ig­na­zio Ma­ri­ no (nuo­tr.), ant­ra­ja­me rin­ki­mų ra­te ko­ vo­je dėl Ro­mos me­ro po­sto ga­vo 63,8 pro­c. bal­sų ir įvei­kė da­bar­ti­nį me­rą Gian­

tan­čius gy­ven­to­jų ir pa­da­rė mi­li­jar­dais eu­rų ver­ti­na­mos ža­los sa­vo ke­ly­je per Aust­ri­ją, Vo­kie­ti­ją, Če­ki­ją ir Slo­va­ki­ją.

Bu­da­peš­te van­duo ap­sė­mė pau­pio gat­ves. Sos­ti­nės me­ras Istvá­nas Tarló­ sas pa­pra­šė gy­ven­to­jų kiek įma­no­ma ma­žiau va­ži­nė­ti au­to­mo­bi­liais, nu­ro­dė už­da­ry­ti plau­ki­mo ba­sei­nus ir nu­sta­ tė nau­jus ap­ri­bo­ji­mus dėl au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo.

lei­džia man nak­ti­mis už­mig­ti.“ Vy­ras pri­pa­žįs­ta, kad jam ga­li grės­ti ka­lė­ji­mas: „Jei­gu jie pa­no­rės jus pa­ siek­ti, lai­kui bė­gant jie tai pa­da­rys.

Ne­tu­riu su­pra­ti­mo, kas ma­nęs lau­ kia atei­ty­je. Bet ne­si­ti­kiu pa­ma­ty­ti na­mų, nors la­bai to no­rė­čiau.“

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ant­ra­die­nis ni Ale­man­no, ga­vu­sį 36,2 pro­c. bal­sų. Šie vie­tos rin­ki­mai, ku­riuo­se bal­sa­vi­mo tei­sę tu­rė­ jo maž­daug 6 mln. žmo­nių, bu­vo pir­ mas rim­tas ita­ lų nuo­t ai­k ų pa­tik­ri­ni­mas po to, kai ba­ lan­d į bu­vo su­f or­m uo­t a E.Let­tos vy­ riau­sy­bė. Ta­ čiau vi­suo­me­ nės nu­si­vy­li­mą Ita­li­jos par­ti­jo­mis aki­ vaiz­džiai pa­ro­dė re­kor­di­ nis rin­kė­jų ak­ty­vu­mo su­ma­žė­ji­ mas sos­ti­nė­je – iki 45 pro­c. 2008 m., kai G.Ale­man­no bu­vo iš­rink­tas me­ru, rin­kė­ jų ak­ty­vu­mas bu­vo 63 pro­c.

Ki­ni­ja pra­dė­jo iki šiol il­ giau­sią sa­vo va­do­vau­ ja­mą kos­mi­nę mi­si­ ją – kos­mi­nis lai­vas „Shenz­hou 10“ star­ta­ vo iš Dziu­čiua­no kos­mi­nio cent­ro Go­bio dy­ ku­mo­je. Trys šio kos­mi­nio lai­vo, ku­rio pa­va­ di­ni­mas reiš­kia „die­viš­ka­sis lai­vas“, įgu­los na­riai, tarp jų – ant­ro­ji į kos­mo­są pa­ki­lu­si Ki­ni­jos kos­mo­nau­tė Wang Ya­ping, or­bi­to­je tu­rė­tų pra­leis­ti 15 die­nų. Ši mi­si­ja yra la­bai svar­bus žings­nis Ki­ni­jai sie­kiant pa­sta­ty­ ti vi­sa­pu­siš­kai funk­cio­nuo­jan­čią kos­mo­so sto­tį, ku­rio­je kos­mo­nau­tai ga­lė­tų gy­ven­ti il­gą lai­ką. Ki­ni­ja sa­vo pir­mą­jį kos­mo­nau­tą į kos­mo­są pa­siun­tė tik 2003 m. ir jos pa­jė­ gu­mai šio­je sri­ty­je vis dar at­si­lie­ka nuo JAV bei Ru­si­jos, ta­čiau ki­nai tu­ri la­bai am­bi­cin­ gą pro­gra­mą, ku­rio­je yra ir pla­nai iš­lai­pin­ ti žmo­gų Mė­nu­ly­je, o iki 2020 m. pa­sta­ty­ti or­bi­ta ap­link Že­mę skrie­jan­čią sto­tį.

11

šeštadienis, birželio 15, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

š­da­vi­kas?

Nu­te­kin­to­jai ir jų li­ki­mai JAV ka­riuo­me­nės ei­li­nis Brad­ley Man­nin­gas, pa­si­nau­dodamas tu­ri­ ma priei­ga prie slap­tos me­džia­gos, per­da­vė tink­la­la­piui „Wi­k i­Leaks“ dau­giau nei 700 tūkst. slap­tų do­ku­ men­tų – tai bu­vo di­džiau­sias in­for­ ma­ci­jos nu­te­ki­ni­mas per JAV is­to­ri­ ją. Ka­rei­vis bu­vo suim­tas ir šį mė­ne­ sį sto­jo prieš teis­mą. Jam pa­teik­tas 21 kal­ti­ni­mas, tarp jų – pa­gal­ba prie­ šui. Už tai gre­sia ka­lė­ji­mas iki gy­vos gal­vos.

2010 m. tink­la­la­pio „Wi­ki­Leaks“ įkū­ rė­jas Ju­lia­nas Assange’as pa­vie­ši­ no 390 tūkst. slap­tų JAV ka­riuo­me­ nės do­ku­men­tų apie ka­rą Ira­ke. Do­ ku­men­tai per ži­niask­lai­dą ap­skrie­jo vi­są pa­sau­lį. Šve­di­jo­je ap­kal­tin­tas iš­ ža­gi­ni­mu, jis ga­vo prie­globs­tį Ek­va­ do­ro am­ba­sa­do­je Lon­do­ne, kur na­ mų areš­to są­ly­go­mis gy­ve­na jau be­ veik me­tus. J.Assange’as bai­mi­na­si, kad iš­siųs­tas į Šve­di­ją jis ga­liau­siai bus per­duo­tas Jung­ti­nėms Vals­ti­ joms ir nu­teis­tas.

2004 m. pa­sau­lį pa­šiur­pi­no nuo­ trau­kos iš Ira­ko Abu Grai­bo ka­lė­ji­ mo, ku­rio­se ma­to­ma, kaip ame­ri­ kie­čiai pri­žiū­rė­to­jai ty­čio­ja­si iš ka­ li­nių ir juos kan­ki­na. Šias nuo­trau­ kas tar­ny­bos drau­go ka­me­ro­je ra­ do ka­rei­vis Joe Dar­by. Il­gai svars­ tęs, jis vis­gi nu­spren­dė jas pa­vie­šin­ ti. Ke­li kan­kin­to­jai bu­vo nu­teis­ti ka­ lė­ti, ki­ti ne­te­ko ran­gų, o teis­muo­se liu­di­jęs J.Dar­by dėl sau­gu­mo su­me­ ti­mų su šei­ma per­si­kraus­tė gy­ven­ti į ki­tą mies­tą. Ta­čiau jis tvir­ti­no ne­si­ gai­lin­tis dėl sa­vo poel­gio.

2003 m. bu­vęs JAV am­ba­sa­do­rius Jo­sep­has Ch.Wil­so­nas laik­raš­ty­ je „The New York Ti­mes“ ap­kal­ti­no Bal­tuo­sius rū­mus, kad jų pre­teks­ tas pra­dė­ti ka­rą Ira­ke yra me­la­gin­ gas. Net­ru­kus į vie­šu­mą pa­te­ko in­ for­ma­ci­ja, jog dip­lo­ma­to žmo­na Va­ le­rie Pla­me yra slap­toji žval­gy­bos agen­tė. Ty­ri­mas at­sklei­dė, kad ši in­ for­ma­ci­ja bu­vo nu­te­kin­ta iš pre­zi­ den­to George’o W.Bus­ho ad­mi­nist­ ra­ci­jos. Dėl to 30 mė­ne­sių ka­lė­ti bu­ vo nu­teis­tas res­pub­li­ko­nas po­li­ti­ kas Le­wi­sas Lib­by (nuo­tr.), bet pre­ zi­den­tas su­švel­ni­no jam baus­mę.

Mag­na­to san­tuo­ka žlu­go Ži­niask­lai­dos kor­po­ra­ci­jos „News Corp.“ va­do­vas Ru­per­tas Mur­do­ chas ket­vir­ta­die­nį pa­da­vė do­ku­ men­tus skir­tis su tre­čią­ja žmo­na Wen­di Deng ir kaip prie­žas­tį nu­ ro­dė tai, jog san­tuo­ka su 38 me­ tais už jį jau­nes­ne mo­te­ri­mi ne­ be­pa­tai­so­mai žlu­go. Žmo­na tig­rė

82 me­tų ži­niask­lai­dos mag­na­ to žmo­na, ku­ri yra gi­mu­si Ki­ni­ jo­je, tur­būt la­biau­siai gar­sė­ja tuo, jog 2011 m. šo­ko gin­ti sa­vo vy­ro ir skė­lė pro­tes­tuo­to­jui, ku­ris ren­gė­ si į jį mes­ti tor­tą.

Dėl to in­ci­den­to per Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos par­la­men­te vy­ku­sį klau­sy­mą dėl te­le­fo­ni­nio šni­pi­nė­ ji­mo, į ku­rį įsi­vė­lė ke­le­tas R.Mur­ do­cho ži­niask­lai­dos im­pe­ri­jos laik­raš­čių, žur­na­lis­tai ją pra­mi­nė žmo­na tig­re. „Ga­liu pa­tvir­tin­ti, <...> kad Ru­ per­tas Niu­jor­ko vals­ti­jos Aukš­ čiau­sia­ja­me teis­me pa­da­vė sky­ry­ bų do­ku­men­tus, – sa­kė jo at­sto­vas Ste­ve­nas Ru­bens­tei­nas. – Do­ ku­men­tuo­se sa­ko­ma, kad „po­no Mur­do­cho ir Wen­di san­ty­kiai ne­ be­pa­tai­so­mai nu­trū­ko“.“ Iki­ve­dy­bi­nė su­tar­tis

„News Corp.“ ar­ti­mas šal­ti­nis, ne­no­rė­jęs skelb­ti sa­vo pa­var­dės, sa­kė, kad po­ra yra pa­si­ra­šiu­si iki­

ve­dy­bi­nę su­tar­tį, bet pla­čiau ne­ ko­men­ta­vo.

Jis pri­dū­rė, jog šios sky­ry­bos ne­pa­veiks to, kaip val­do­ma ži­ niask­lai­dos im­pe­ri­ja, nes Wen­di Deng ne­tu­ri „News Corp.“ ak­ci­ jų ar bal­sa­vi­mo tei­sių.

Anot šal­ti­nio, ke­tu­ri vy­riau­si R.Mur­do­cho vai­kai iš anks­tes­nių san­tuo­kų tu­ri bal­sa­vi­mo tei­sę.

44 me­tų Wen­di Deng už R.Mur­ do­cho iš­te­kė­jo 1999 m. pri­va­čio­je jach­to­je, ku­rią jis, kaip pra­neš­ta, nu­si­pir­ko pen­si­jai. Juo­du tu­ri dvi duk­te­ris, Gra­ce ir Chloe.

Su ant­rą­ja žmo­na An­na Torv R.Mur­do­chas iš­si­sky­rė li­kus mė­ ne­siui iki ves­tu­vių su Wen­di Deng, o su pir­mą­ja žmo­na Pat­ri­cia Boo­ ker ne­be­gy­ve­no nuo 1967-ųjų.

Skal­dys im­pe­ri­ją

To­kios nau­jie­nos pa­si­ro­dė dvi die­ nos po to, kai „News Corp.“ ak­ci­ nin­kai pri­ta­rė pla­nui bir­že­lio 28 d. pa­da­ly­ti R.Mur­do­cho va­do­vau­ja­ mą kong­lo­me­ra­tą į dvi ne­prik­lau­ so­mas fir­mas.

Per tą pa­da­li­ji­mą bus su­kur­ta bend­ro­vė, di­džiau­sią dė­me­sį ski­ rian­ti nau­jie­noms bei lei­dy­bai, ir ki­ta įmo­nė, ku­ri kon­cent­ruo­sis į te­le­vi­zi­ją ir fil­mus.

R.Mur­do­chas liks va­do­vau­ti abiem fir­moms, kaip į pra­mo­gas orien­tuo­tos „21st Cen­tu­ry Fox“

val­dy­bos pir­mi­nin­kas bei ge­ne­ra­ li­nis di­rek­to­rius ir kaip nau­jo lei­ dy­bos pa­da­li­nio „News Cor­po­ra­ tion“ vyk­do­ma­sis pir­mi­nin­kas.

Su­si­pa­ži­no dar­be

Wen­di Deng su R.Mur­do­chu su­ si­pa­ži­no dirb­da­ma jo bend­ro­vė­ je „Star Te­le­vi­sion“ Hon­kon­ge, kur bu­vę ko­le­gos ją va­di­na pa­ty­ ru­sia spe­cia­lis­te, tu­rin­čia di­de­lių am­bi­ci­jų.

1968 m. – per kul­tū­ri­nės re­vo­liu­ ci­jos pi­ką – Ki­ni­jos ry­tuo­se esan­ čia­me Su­džou gi­mu­si Wen­di Deng bū­da­ma 19-os iš­vy­ko stu­di­juo­ti į Jung­ti­nes Vals­ti­jas. 1996-ai­siais ji bai­gė Jei­lio va­dy­bos mo­kyk­lą.

R.Mur­do­chas vi­są gy­ve­ni­mą kū­rė sa­vo „News Corp.“ im­pe­ri­ją – pra­ dė­jęs nuo vie­nin­te­lio aust­ra­lų laik­ raš­čio, ku­rį pa­vel­dė­jo.

Jis per­si­kraus­tė į Lon­do­ną, ten 1969-ai­siais įsi­gi­jęs sa­vait­raš­tį „News of the World“ ra­do at­ra­mą Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos rin­ko­je.

Vė­liau jis nu­si­pir­ko dien­raš­tį „The Sun“ ir jį pa­ver­tė po­pu­lia­riu bul­va­ri­niu lei­di­niu.

Lon­do­ne lei­džia­mų jo laik­raš­čių sėk­mė pa­dė­jo fi­nan­suo­ti 1981 m. pres­ti­ži­nius pir­ki­nius „The Ti­ mes“ ir „Sun­day Ti­mes“, nors dėl to įsi­gi­ji­mo la­bai prie­ši­no­si bri­tų is­teb­liš­men­to da­lis.

BNS inf.

44 me­tų Wen­di Deng už R.Mur­do­ cho iš­te­kė­jo 1999 m. pri­ va­čio­je jach­ to­je, ku­rią jis, kaip pra­ neš­ta, nu­si­ pir­ko pen­si­ jai.

Sie­na: Wen­di Deng la­biau­siai gar­sė­ja tuo, kad 2011 m. šo­ko gin­ti sa­vo vy­ro ir skė­

lė pro­tes­tuo­to­jui, ku­ris ren­gė­si į jį mes­ti tor­tą.

Tre­čia­die­nis

Ket­vir­ta­die­nis

Ke­li tūks­tan­čiai žmo­ nių da­l y­va­vo de­ monst­ra­ci­jo­je Mask­ vo­je reikš­da­mi pa­ra­mą su­lai­ky­tiems ar ka­li­na­ miems pro­tes­tuo­to­jams – ki­tą die­ną po to, kai pre­zi­den­tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ap­kal­ti­no Va­šing­to­ną re­miant pro­tes­tų prieš jį ju­dė­ji­mą.

Ko­vos su ko­rup­ci­ja ak­ty­vis­to, tink­la­ raš­ti­nin­ko ir teisininko Alek­se­jaus Na­ val­no va­do­vau­ja­mos pro­tes­to ak­ci­jos „Mar­šas prieš bu­de­lius“ tiks­las bu­ vo pa­rem­ti 12 ak­ty­vis­tų, ku­rie bu­vo­ ap­kal­tin­ti smur­tu per opo­zi­ci­jos mi­tin­ gą praė­ju­siais me­tais, ir ka­li­na­mus ak­ ty­vis­tus. Žy­giuo­da­mi per Mask­vos cent­rą pro­ tes­tuo­to­jai skan­da­vo „Viens, du, trys, Pu­ti­nai, išeik!“, „Ru­si­ja be Pu­ti­no!“, „Na­ val­ną – į me­rus!“.

Strei­kuo­jan­tys dar­ buo­to­jai Pran­cū­zi­jo­je už­da­rė dau­giau kaip pu­sę ša­lies ge­le­žin­ke­ lių li­ni­jų po to, kai dėl skry­džių kont­ro­lie­rių strei­ko šią sa­vai­tę bu­vo at­šauk­ta tūks­tan­čiai skry­džių.

Grei­tų­jų TGV ir re­gio­ni­nė­mis li­ni­jo­mis va­ži­nė­jo tik maž­daug 40 pro­c. trau­ki­nių.

Dar­bi­nin­kai strei­kuo­ja dėl pla­nų rest­ruk­ tū­ri­zuo­ti vals­ty­bi­nę ge­le­žin­ke­lių bend­ro­vę SNCF. Be to, strei­ku sie­kia­ma pa­spaus­ti va­do­vy­bę prieš de­ry­bas dėl at­ly­gi­ni­mų, ku­rios pra­si­dė­jo va­kar.

Ge­le­žin­ke­li­nin­kų strei­kas vy­ko po dvi die­nas tru­ku­sio skry­džių su­tri­ki­mo dėl kont­ro­lie­rių pro­tes­to prieš pla­nus kur­ti bend­rą Eu­ro­pos oro erd­vę.

Trečiadienį buvo atšaukta iki trijų ketvirtadalių skrydžių iš Paryžiaus Orly ir Charles’io de Gaulle’io oro uostų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

12

šeštadienis, birželio 15, 2013

sportas Šiandien su „Šilute“

Prezidentas – R.Milašius

„Mažeikiai“ nežais

Lietuvos futbolo 1-osios lygos čempionate pirmaujantys uostamiesčio „Granito“ žaidėjai šiandien 17 val. Klaipėdos centriniame stadione kovos su „Šilutės“ vienuolike. Klaipėdiečiai po 9 rungtynių turi 20 taškų, šilutiškiai po 7 susitikimų – 8.

Pamario komanda tarp 12 klubų užima 8-ąją poziciją.

Vilniuje vykusiame Lietuvos krepšinio lygos (LKL) susirinkime buvo išrinktas naujas LKL prezidentas. Šios pareigos vienbalsiai patikėtos 55-erių verslininkui Remigijui Milašiui. Jis pakeitė iki šiol prezidento pareigas ėjusį Šarūną Kliokį, lygai vadovavusį nuo 2002 metų.

Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) čempionui „Mažeikių“ klubui neleista dalyvauti 2013– 2014 metų LKL čempionate.

Mažeikiškiai negalės varžytis su stipriausiomis komandomis dėl to, kad neturi LKL reikalavimus atitinkančios arenos. Viltis likti lygoje sužibo paskutinę vietą užėmusiai „Palangai“.

Nuleista studentų čempionato vėliava Jubiliejinio – 15-ojo Lietuvos studentų krepšinio lygos (LSKL) sezono uždarymo šventėje aukso medaliais apdovanoti pirmą kartą čempionais tapę Mykolo Romerio universiteto (MRU) vaikinai.

MRU – pirmąkart nugalėtojai

Klaipėdos universiteto (KU) krepšininkams sezonas buvo prasčiausias per pastaruosius dešimt metų.

Daug metų bronzos medalius iškovodavę uostamiesčio studentai kristi žemyn pradėjo pernai, užėmę ketvirtą vietą. Šįmet klaipėdiečiai su 5 pergalėmis po 16 rungtynių užėmė aštuntąją vietą tarp devynių aukštųjų mokyklų.

Tačiau šventėje buvo pajūrio akcentų. LSKL prezidentas klaipėdietis verslininkas Rimantas Cibauskas apdovanojo KU rektorių Vaidutį Laurėną ir universiteto sporto klubo pirmininkę Genovaitę Avižonienę.

Sidabro medaliai įteikti Edo Nickaus treniruojamai Lietuvos sporto universiteto (LSU) komandai, o bronzos – daugkartiniams Lietuvos ir Europos studentų čempionams – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) krepšininkams.

Naudingiausiu sezono žaidėju tapo MRU atstovas Antanas Udras, per finalinę kovą su LSU ekipa pelnęs 13 taškų. Iš viso per sezoną jis sužaidė 17 rungtynių, pelnė 280 taškų (vidutiniškai po 16,47 taško per varžybas).

Pagerbti nusipelnę žmonės

Prizais už indėlį į LSKL plėtrą buvo apdovanota per tuzinas žmonių

Sveikinimai: LSKL

prezidentas R.Cibauskas VDU ekipai po keleto metų įteikė ne auksinę, o bronzinę taurę.

bei atskirų LSKL komandų atstovai, treneriai.

Tarp jų – LSKL steigėjas Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, Lietuvos studentų sporto asociacijos prezidentas Česlovas Garbaliauskas, Lietuvos krepšinio federacijos garbės prezidentas Vladas Garastas.

Viena iš gražiausių nominacijų – Rektoriaus taurė – įteikta VDU rektoriui Zigmui Lydekai.

Taip pat apdovanoti LSKL signatarai, prieš 15 metų pasirašę lygos steigimo dokumentus.

Anot R.Cibausko, jubiliejiniai metai buvo geri – sezone buvo daug atkaklių ir įdomių rungtynių, atkrintamųjų varžybų dalyviai ir ekipos prizininkės nebuvo žinomos iki paskutiniųjų sekundžių. „Tai puošia mūsų lygą, kuri yra viena didžiausių Lietuvoje, – sakė klaipėdietis. – Mūsų čempionate, kuriame dvi vaikinų ir viena merginų lygos rungtyniauja net 26 komandos. Kasmet nustatome po tris geriausius penketukus.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Džiugu, jog su kiekvienais metais komandų lygis kyla, keičiasi ir universitetų požiūris į sportą. Studentų krepšinyje sudaromos sąlygos atsiskleisti į profesionalias komandas dar tik pretenduojantiems krepšininkams.“ LSKL prezidentas pastebėjo, kad apdovanojus geriausius 15-ojo čempionato žaidėjus sezonas dar nesibaigia – liepos mėnesį Lietuvos studentų rinktinė keliaus į Kazanę (Rusija), kur vyks universiada. Pasaulio studentų vasaros žaidynėse mūsų krepšininkai vėl sieks medalių. Po 2007-ųjų universiados Tailande lietuviai pasidabino aukso medaliais, o prieš dvejus – 2011-aisiais – Kinijoje ne pačios pajėgiausios sudėties Lietuvos studentų rinktinė užėmė trečiąją vietą.

R.Cibauskas įsitikinęs, kad LSKL – stipriausia studentų lyga Europoje. „Žaidėjų troškimas siekti pergalių juos daro čempionais. Esame čempionų tauta. Tą tikrai žinote. LSKL komandos tęsia krepšinio

Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė

Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

„Klaipėdos“ inf.

Prieš akis – universiada

reklamos skyrius: 397

Administratorė Daiva Pavliukovaitė –

tradicijas Lietuvoje, krepšininkai yra didžiausi mūsų šalies ambasadoriai ir pasididžiavimas, – sakė prezidentas. – Džiugu matyti, kad sportas tampa prioritetu, o

aukštųjų mokyklų planai ir užmojai plėtojant krepšinio tradicijas Lietuvoje – pavyzdys visam Senajam žemynui. Kai Lietuvoje daugelyje sričių nerimą kelia talentų nutekėjimas, mes ne žodžiais, o darbais įrodėme, kad emigraciją galime sustabdyti parodydami galimybes. LSKL pasiekė aukšto lygio krepšinį, o studijos universitete suderintos su sportiniu režimu.

Sustabdyti krepšininkų emigraciją pavyko iš esmės pakeitus požiūrį į aukštąjį mokslą.“ LSKL skatina jaunimą ne tik žaisti krepšinį, bet ir gerai mokytis.

Kasmet piniginėmis stipendijomis apdovanojami geriausiai studijuojantys žaidėjai – vaikinas ir mergina. Šiemet stipendijos skirtos Vilniaus universiteto studentams Laurynui Jacevičiui ir Justei Rauluševičiūtei. „Apdovanodami geriausiuosius stipendijomis parodome, kad mokslas yra vertybė, kurią turime branginti. Taip pat džiugu, jog universitetai yra suinteresuoti turėti kuo geresnes krepšinio komandas, todėl geriems žaidėjams patys stengiasi sudaryti sąlygas sportuoti. Krepšininkams mažinamas mokestis už mokslą arba visai nereikia mokėti, suteikiama kitų lengvatų“, – pasidžiaugė R.Cibauskas.

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

tais rungtyniavo itin nesėkmingai.

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

Fiasko: Klaipėdos universiteto studentai (mėlyna apranga) šiais me-

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėm

Vytauto Petriko nuotr.

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

13

šeštADIENIS, birželio 15, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

Lai­mės paieškos – iš ant­ro kar­to Kau­no ro­tu­šė­je penk­ta­die­nį žie­dus su­mai­nė dai­ni­nin­ kė Rū­ta Ščio­go­le­vai­ tė ir jos iš­rink­ta­sis – sep­ty­ne­riais me­ tais jau­nes­nis kau­ nie­tis vers­li­nin­kas Ro­lan­das Da­mi­jo­ nai­tis.

Jur­gi­ta Ša­kie­nė j.sakiene@diena.lt

R.Ščio­go­le­vai­tė pa­si­rin­ko vy­ro pa­ var­dę ir ta­po Da­mi­jo­nai­tie­ne.

Tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją, be vi­sų ki­tų jau­nų­jų ar­ti­mų­jų, ste­bė­jo ir R.Ščio­go­le­vai­tės sū­nus Ado­mas. „Ei­nam į ce­re­mo­ni­ją“, – pa­ra­gi­ no sū­nų R.Ščio­go­le­vai­tė. „O kas ta ce­re­mo­ni­ja?“ – gar­siai nu­si­ste­bė­ jo ber­niu­kas ir tuo su­kė­lė ap­lin­ki­ nių juo­ką.

Prieš ce­re­mo­ni­ją nei R.Ščio­go­ le­vai­tė, nei jos iš­rink­ta­sis su ži­ niask­lai­da kal­bė­ti ne­no­rė­jo ir pa­pra­šė ne­trik­dy­ti rim­ties bei su­ si­kau­pi­mo.

Po ce­re­mo­ni­jos jau­nie­ji bu­vo šiek tiek šne­kes­ni ir sa­kė esan­tys la­bai lai­min­gi. Pak­laus­ta, kur pla­nuo­ja pra­leis­ti me­daus mė­ne­sį, Rū­ta tei­ gė ne­no­rin­ti leis­tis į to­kius as­me­ niš­ku­mus.

Pra­bi­lus apie ga­li­mą šei­mos pa­ gau­sė­ji­mą, R.Ščio­go­le­vai­tė nu­si­ šyp­so­jo: atei­ty­je vis­ko ga­li bū­ti.

Dai­ni­nin­kės uoš­vis Ro­lan­das Da­ mi­jo­nai­tis, pa­klaus­tas, kaip ver­ti­ na mar­čią, sa­kė, jog ji – su­per. „Jie vie­nas ki­tam la­bai tin­ka“, – sū­ naus pa­si­rin­ki­mu džiau­gė­si R.Da­ mi­jo­nai­tis.

Po­ra su­si­pa­ži­no per­nai pa­va­sa­rį, o su­si­ža­dė­jo ru­de­nį. Tuo­met Rū­tos ran­ką pa­puo­šė R.Da­mi­jo­nai­čio do­ va­no­tas su­ža­dė­tu­vių žie­das. Dai­ ni­nin­kė apie my­li­mą­jį vie­šai daug ne­kal­bė­jo ir ku­rį lai­ką ven­gė jį pri­ sta­ty­ti, ta­čiau daž­nai drau­ge pa­si­ro­ dan­ti po­ra grei­tai pa­trau­kė dė­me­sį.

Tai ant­ro­ji Šiau­liuo­se gi­mu­sios R.Ščio­go­le­vai­tės san­tuo­ka.

2004 me­tais ji su­si­tuo­kė su orei­ viu Vy­tau­tu Sa­ma­ri­nu. 2006-ųjų sau­sį po­ra iš­si­sky­rė.

Tais pa­čiais me­tais dai­ni­nin­kė šo­kių pro­jek­te su­si­pa­ži­no su šo­kė­ju Dei­vi­du Meš­kaus­ku, su ku­riuo su­ si­lau­kė sū­naus Ado­mo. Ber­niu­kui da­bar jau pen­ke­ri, ta­čiau aud­rin­

Šventė: 31-erių R.Ščiogolevaitė ir 24-erių R.Da­mi­jo­nai­tis žiedus sumainė Kauno rotušėje.

Artūro Morozovo nuotr.

gai pra­si­dė­jęs po­ros ro­ma­nas ne­ bu­vo sėk­min­gas ir jų san­ty­kiai nu­ trū­ko.

Vė­liau R.Ščio­go­le­vai­tė su­si­ti­ki­ nė­jo su dai­ni­nin­ku ir ak­to­riu­mi iš Vo­kie­ti­jos El­vi­nu Dan­de­liu, bet ir jų ke­liai ne­tru­kus iš­si­sky­rė.

Pra­bi­lus apie ga­li­mą šei­mos pa­gau­sė­ji­ mą, R.Ščio­go­le­vai­tė nu­si­šyp­so­jo: atei­ty­je vis­ko ga­li bū­ti. „Ma­nau, kad tai yra tas žmo­ gus, su ku­riuo Rū­ta pra­leis vi­są li­ ku­sį sa­vo gy­ve­ni­mą“, – taip apie R.Ščio­go­le­vai­tės vy­ru ta­pu­sį R.Da­ mi­jo­nai­tį po tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ jos kal­bė­jo dai­ni­nin­kės drau­gė ir san­tuo­kos liu­di­nin­kė Ro­si­ta Či­vi­ ly­tė. Ji sa­kė, kad su Ro­lan­du Rū­ta jau­čia­si sau­gi.

Dai­ni­nin­kės iš­rink­to­jo R.Da­mi­ jo­nai­čio įmo­nė už­sii­ma elekt­ri­nių bui­ti­nių prie­tai­sų did­me­ni­ne pre­ ky­ba.

Svečias: tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją, be vi­sų ki­tų jau­nų­jų

ar­ti­mų­jų, ste­bė­jo ir R.Ščio­go­le­vai­tės sū­nus Ado­mas.

Skambiai: pranešdami apie naujai sukurtą šeimą

Da­mi­jo­nai­čiai paskambino varpu.

14

šeštADIENIS, birželio 15 , 2013

vakarė

Ra­šy­to­jo ke­lią Pa­gal jo kny­gas pa­sta­ty­ti se­ria­lai „Tu­riu gar­bės“, „Sa­vas – sve­ti­mas“, „Ru­siš­kas ver­ ti­mas“, o kri­mi­na­li­nių se­ria­lų hi­tu ta­po fil­ mas „Pe­ter­bur­go ban­di­tai“.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Bū­tent pa­sta­ro­jo he­ro­jaus – žur­ na­lis­to And­re­jaus Ob­nors­kio (Se­ rio­gi­no) – pa­veiks­lą po­pu­lia­rus ru­ sų žur­na­lis­tas ir ra­šy­to­jas And­re­jus Kons­tan­ti­no­vas kū­rė rem­da­ma­sis sa­vo pa­tir­ti­mi.

As­me­ni­nė pa­ties A.Kons­tan­ti­ no­vo pa­tir­tis taip pat įspū­din­ga: ara­bų kraš­tų stu­di­jos Sankt Pe­ ter­bur­go uni­ver­si­te­te ir sep­ty­ne­ rius me­tus tru­ku­si ka­ri­nė tar­ny­ba Ar­ti­mų­jų Ry­tų ša­ly­se, straips­niai laik­raš­ty­je „Sme­na“ kri­mi­na­li­nė­ mis te­mo­mis ir iš­skir­ti­niai in­ter­viu su ban­di­tais, dau­giau kaip 40 do­ ku­men­ti­nių kny­gų bei kri­mi­na­li­nių ro­ma­nų, stul­bi­nan­tys ho­no­ra­rai ir ne­ti­kė­tai už­griu­vęs po­pu­lia­ru­mas.

Apie sa­vo sėk­mės for­mu­lę – 49erių A.Kons­tan­ti­no­vo in­ter­viu.

– Ger­bia­mas And­re­jau, kiek ži­ no­me, jūs – žur­na­lis­tas iki kau­ lų sme­ge­nų. Kaip nu­ti­ko, kad ta­po­te ra­šy­to­ju?

– Aš ne­lai­kau sa­vęs ra­šy­to­ju. Aš – žur­na­lis­tas. Kny­gas ra­šau lais­ vu nuo dar­bo me­tu. Ra­šiau to­dėl, kad man tai pa­pras­čiau­siai pa­ tin­ka. Net­gi ne vi­sai tai bu­vo ma­ no pa­si­rin­ki­mas. Taip nu­ti­ko, kad ma­ne stum­te­lė­jo.

20

mln. eg­zemp­lio­rių iš­leis­ta A.Kons­tan­ti­no­vo kny­gų.

– Kas stum­te­lė­jo?

– Juo­kin­ga is­to­ri­ja – ma­no pir­mo­ji kny­ga „Nu­si­kals­ta­mas Ru­si­jos pa­ sau­lis“ išė­jo ne ru­sų kal­ba, o šve­ dų. Dir­bau žur­na­lis­tu laik­raš­ty­ je „Sme­na“, ra­šiau kri­mi­na­li­nė­mis te­mo­mis. Tai bu­vo prieš 20 me­tų. Iš Šve­di­jos at­va­žia­vo Mal­col­mas Di­ xe­lius – la­bai ži­no­mas šve­dų te­le­ vi­zi­jos žur­na­lis­tas. Jie su­ko fil­mą „Ru­sų ma­fi­ja“ ir jiems rei­kė­jo pa­ gal­bi­nin­ko – pro­diu­se­rio iš ru­sų pu­sės. Jie pa­kvie­tė ma­ne. Fil­mas la­ bai sėk­min­gai bu­vo pa­ro­dy­tas Va­ ka­rų Eu­ro­po­je.

Ta­da šve­dų lei­dė­jai pa­siū­lė Mal­ col­mui pa­ra­šy­ti kny­gą. Jis ma­ne pa­kvie­tė bend­ra­dar­biau­ti. Mes iš­ va­žia­vo­me į Šve­di­ją ir apie mė­ne­ sį dir­bo­me kar­tu. Jis pui­kiai kal­ba ru­siš­kai – daug me­tų bu­vo dir­bęs Šve­di­jos te­le­vi­zi­jos ko­res­pon­den­tu Mask­vo­je, jau bu­vo iš­ver­tęs ne­ma­žai ru­sų ra­šy­to­jų kū­ri­nių į šve­dų kal­bą.

To­dėl mums bu­vo leng­va bend­rau­ti – tar­da­vo­mės ru­siš­kai, o jis vis­ką iš kar­to už­ra­šy­da­vo šve­diš­kai.

Pas­kui Ru­si­jo­je kny­gą ver­tė į ru­sų kal­bą. Ver­ti­mas ne­la­bai ge­ras, ne­ la­bai li­te­ra­tū­ri­nis. Už­tat ki­lo di­de­ lis su­si­do­mė­ji­mas ta te­ma – kny­gos ti­ra­žas bu­vo di­džiu­lis.

Sankt Pe­ter­bur­go lei­dė­jai man ėmė siū­ly­ti – gal dar ką nors pa­ ra­šy­si. Taip aš pra­dė­jau ra­šy­ti do­ku­men­ti­nę kny­gą „Pe­ter­bur­go ban­di­tai“. Nuo ta­da tas ra­šy­mas tę­sia­si – pa­ra­šiau per 40 kny­ gų. Bend­ras jų ti­ra­žas per tuos 20 me­tų – dau­giau kaip 20 mln. eg­ zemp­lio­rių.

– Gy­ve­na­te vi­siš­kai be lais­ va­lai­kio – aria­te kiek­vie­ną die­ną?

– Taip ne­pa­sa­ky­čiau. Aiš­ku, esu ga­na užim­tas žmo­gus, bet lais­vo lai­ko tu­riu.

– Kny­go­je svar­biau­sia – is­to­ ri­ja. Is­to­ri­ja yra – ir kny­ga yra.

Is­to­ri­jos nė­ra – ir kny­gos nė­ra.

Kaip ma­no­te?

– Su­tin­ku. Ma­no kny­gų is­to­ri­jos – iš po­li­ci­nin­kų dar­bo ir gy­ve­ni­mo.

– Kiek lai­ko ati­ma kny­gos ra­ šy­mas? Pir­miau­sia tur­būt, kaip sa­ko žur­na­lis­tai, ren­ka­ tės me­džia­gą, pa­skui pa­si­da­ ro­te ap­ma­tus, o ta­da sė­da­te ra­šy­ti?

– Vi­saip bū­na. Nau­jau­sią kny­ gą „Jei­gu kas nors ma­ne gir­di“ ra­ šiau dve­jus me­tus. Bet ji la­bai sun­ ki, la­bai su­dė­tin­ga – ji grei­čiau­siai išim­tis. Ne iš kar­to su­pra­tau, kaip su­dė­lio­ti jos kom­po­zi­ci­ją. Ta kny­ ga – apie ka­ro ver­tė­jus, apie bai­ sius 1985 m. įvy­kius ka­ri­nė­je tvir­ to­vė­je Pa­kis­ta­no ir Af­ga­nis­ta­no pa­sie­ny­je.

Au­to­riaus tei­sės ek­ ra­ni­za­ci­jai ga­li bū­ ti de­šimt kar­tų bran­ ges­nės. Va­di­na­si, kai per­ka ek­ra­ni­za­ci­jos tei­ses, ga­li su­mo­kė­ti 150 tūkst. JAV do­le­rių.

Pap­ras­tai vis­ką da­rau grei­tai, iš anks­to ži­nau, kaip kas bus, – gal­ vo­je vis­kas jau bū­na su­si­dė­lio­ję, tad aš tik už­ra­šau. Dir­bu be juod­raš­čių, ta­čiau ra­šau ran­ka, ne kom­piu­te­ riu. Aš ap­skri­tai ne­si­nau­do­ju kom­ piu­te­riu.

Kny­gą pa­ra­šau vi­du­ti­niš­kai per 45 die­nas. Bet jos ne­bū­na iš ei­lės, vie­na po ki­tos. No­rė­da­mas ra­šy­ti bū­ti­nai tu­riu kur nors iš­va­žiuo­ti.

Tai­gi imu de­šimt die­nų ato­sto­gų ir va­žiuo­ju, pa­vyz­džiui, į Kip­rą.

Ar­ba į Mal­dy­vus, Grai­ki­ją – tai ma­no mėgs­ta­mos vie­tos. Ten ge­ ra jū­ra.

Ry­tą iš­si­mau­dau, ta­da – pus­ry­ čiai, dar kar­tą iš­si­mau­dau ir sė­du dirb­ti. Dir­bu iki 17–18 val. Pas­kui – į spor­to sa­lę, į jū­rą ir va­ka­rie­nės.

To­kia die­not­var­kė bū­na vi­sas de­ šimt die­nų. Taip pa­ra­šau ne­men­ką kny­gos da­lį. Ta­čiau po mė­ne­sio vėl lei­džiuo­si į to­kią ke­lio­nę.

– Kiek vie­nai kny­gai pa­ra­šy­ti rei­kia to­kių „ko­man­di­ruo­čių“?

– Maž­daug ke­tu­rių. Jei per me­tus išei­na ke­tu­rios kny­gos, ku­rias ra­ šau tik aš vie­nas, va­di­na­si, bu­vo apie še­šio­li­ka to­kių ke­lio­nių.

15

šeštADIENIS, birželio 15, 2013

vakarė

ą tie­sė ir Sankt Pe­ter­bur­go ban­di­tai iš­ger­ti, pa­si­kal­bė­ti. Jie sa­kė: „Ateik pas mus.“ „Ne“, – at­sa­ky­da­vau.

Nie­ka­da dėl jų ne­tu­rė­jau jo­kių pro­ble­mų – dau­ge­lį pa­ži­no­jau. Kai mo­kiau­si uni­ver­si­te­te, kai ku­rie jų taip pat ten mo­kė­si. Ta­da už­sii­mi­ nė­jau spor­tu – bu­vau uni­ver­si­te­to dziu­do rink­ti­nė­je. Dau­ge­lis spor­ti­ nin­kų tais lai­kais taip pat pa­su­ko į ban­di­tiz­mą.

Ru­si­jos or­ga­ni­zuo­ti nu­si­kal­tė­ liai tuo ir sky­rė­si, pa­vyz­džiui, nuo Ita­li­jos ma­fi­jos, – ten re­te­ny­bė bu­ vo žmo­nės, tu­rin­tys aukš­tą­jį iš­si­ la­vi­ni­mą. Tarp mū­sų or­ga­ni­zuo­tų nu­si­kal­tė­lių bu­vo la­bai daug iš­ si­la­vi­nu­sių žmo­nių. Dau­ge­lis bu­ vo pa­sie­kę net moks­li­nį ly­gį – bu­ vo moks­lų kan­di­da­tai.

Prio­ri­te­tai: „Sa­ky­čiau taip: aš li­kau žur­na­lis­tas, o ra­šy­to­jo dar­bas – ho­bis“, – paaiš­ki­no po­pu­lia­rių kri­mi­na­

li­nių ro­ma­nų au­to­rius iš Sankt Pe­ter­bur­go A.Kons­tan­ti­no­vas.

– Kny­gos ra­šy­mo są­nau­dos – tu­riu ome­ny­je tas ko­man­di­ruo­ tes – pa­čiam ra­šy­to­jui kai­nuo­ja di­de­lius pi­ni­gus?

– Taip. Bet ga­na di­de­li ma­no ho­no­ ra­rai už tas kny­gas. Vis dėl­to pa­ grin­di­niai ho­no­ra­rai ne už kny­gas, o už jų ek­ra­ni­za­vi­mo tei­ses. Be­veik vi­sų ma­no kny­gų au­to­riaus tei­sės Ru­si­jo­je par­duo­tos. Re­mian­tis jo­ mis, nu­fil­muo­ta 13 ar 14 se­ria­lų ir to­liau fil­muo­ja­ma. Už tai kur kas di­des­ni ho­no­ra­rai nei už kny­gas.

– Koks jū­sų, pa­vyz­džiui, ho­no­ ra­ras už kny­gą ir koks už ek­ra­ ni­za­ci­jai par­duo­tas au­to­riaus tei­ses?

– Už kny­gą mo­ka avan­są, o pa­skui – nuo par­duo­to ti­ra­žo. Ta­čiau dėl ti­ra­žo ky­la pro­ble­mų. Tik išei­na kny­ga, o po dvie­jų die­nų pi­ra­tai ją jau pa­skel­bia in­ter­ne­te. Už tai pi­ ni­gų ne­gau­si. Avan­sas už kny­gą, ne­ly­gu, koks lei­dė­jas, bū­na apie 15 tūkst. JAV do­le­rių (apie 39,6 tūkst. li­tų). O au­to­riaus tei­sės ek­ra­ni­za­ci­ jai ga­li bū­ti de­šimt kar­tų bran­ges­ nės. Va­di­na­si, kai per­ka ek­ra­ni­za­ ci­jos tei­ses, ga­li su­mo­kė­ti 150 tūkst. do­le­rių (396 tūkst. li­tų).

– Bet kai ra­šo­te kny­gą, tur­būt apie ho­no­ra­rą ne­gal­vo­ja­te?

– Ne­gal­vo­ju. Esu dar ir ži­niask­lai­ dos kont­ro­liuo­jan­čio­sios bend­ro­ vės Žur­na­lis­ti­nių ty­ri­mų agen­tū­ros vie­nas sa­vi­nin­kų. Dėl to aš – ne­ti­ piš­kas au­to­rius Ru­si­jo­je. Ti­piš­kas ra­šy­to­jas gy­ve­na tik iš ho­no­ra­rų, ku­riuos gau­na už kny­gas. O aš dar vaikš­tau į dar­bą, ir tas dar­bas duo­ da ga­na daug pel­no.

– Ta­da kaip jūs ga­li­te im­ti ato­ sto­gų ke­tu­ris kar­tus per me­tus, kur nors va­žiuo­ti, jei tu­ri­te dar­ bą? Kaip vir­ši­nin­kas nau­do­ja­ tės sa­vo pa­dė­ti­mi?

– Ne, sa­vo pa­dė­ti­mi aš ne­si­nau­ do­ju. Jei rei­ka­lai klos­to­si taip, kad bū­ti­nas ir ma­no da­ly­va­vi­mas juos tvar­kant, nie­ka­da neiš­va­žiuo­siu.

O jei vis­kas klos­to­si ki­taip, pa­ lie­ku sa­vo drau­gą. Mes esa­me ke­ tu­ri tos bend­ro­vės sa­vi­nin­kai. Aš – pa­grin­di­nis, o jie trys – ma­ no pa­va­duo­to­jai. Ir dar – mes vi­ si ke­tu­ri drau­gai. Se­ni drau­gai jau 20 me­tų.

– Ar­gi šiais lai­kais dar bū­na drau­gų, kai su­ka­si di­de­li pi­ni­ gai? Ne­su­si­py­ko­te nei dėl šla­ man­čių­jų, nei dėl mo­te­rų?

– Ne. Su vie­nu jų mo­kiau­si dar uni­ ver­si­te­te, vie­no­je gru­pė­je. Esa­me pa­žįs­ta­mi 33 me­tus. Su ki­tu pra­ dė­jo­me drau­ge dirb­ti žur­na­lis­ti­ko­ je 1991 m. – tai­gi esa­me pa­žįs­ta­mi 22 me­tus. Ir tik­tai tre­čią­jį pa­žįs­tu ma­žiau­siai už ki­tus, apie 17 me­tų. Ir vi­są lai­ką gy­ve­no­me la­bai drau­giš­ kai. Jei­gu iš tik­rų­jų mes pyk­tu­mė­ mės, iš­si­vaikš­čio­tu­me kas sau, ta­da nie­ko ne­bū­tų. Mū­sų sėk­mės re­cep­ tas – mū­sų žmo­niš­ki san­ty­kiai. Mes tu­rė­jo­me daug ga­li­my­bių su­si­pyk­ti, bet taip neį­vy­ko. Ži­no­te, mes sa­ve lai­ko­me la­biau žur­na­lis­tais nei vers­li­nin­kais. Ir sten­gė­mės ma­žiau gal­vo­ti apie pi­ ni­gus, o dau­giau – apie tai, kaip su­kur­ti tą sa­vo bend­ro­vę. Ir mes ją įkū­rė­me prieš 17 me­tų.

– Sankt Pe­ter­bur­go uni­ver­si­te­te bai­gė­te Ry­tų fa­kul­te­tą, kur įgi­ jo­te ara­bų kraš­tų is­to­ri­ko kva­ li­fi­ka­ci­ją. Sep­ty­ne­rius me­tus Gy­ny­bos mi­nis­te­ri­jos sis­te­mo­ je dir­bo­te ver­tė­ju Ar­ti­mų­jų Ry­ tų ša­ly­se. Tur­būt kū­ry­bo­je pra­ ver­tė ir ta pa­tir­tis?

– Tai bu­vo dar So­vie­tų Są­jun­ gos lai­kais. Aš bu­vau ka­ro ver­tė­ jas – dir­bau Pie­tų Je­me­ne, ga­vau ten lei­te­nan­to laips­nį. Pas­kui grį­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

žau, nes rei­kė­jo baig­ti penk­tą Pe­ter­ bur­go uni­ver­si­te­to kur­są. Bet ma­ne vėl pa­šau­kė į ar­mi­ją – dve­jus me­ tus pra­lei­dau Kras­no­da­re, spe­cia­ lių­jų mo­ky­mų cent­re. Pas­kui tre­jus me­tus tar­na­vau Li­bi­jo­je, Af­ri­ko­ je. Taip pat bu­vau ver­tė­jas iš ara­ bų kal­bos. Vis­kas taip su­si­klos­tė.

Il­giau lik­ti tar­nau­ti ar­mi­jo­je ne­no­ rė­jau.

1991 m. iš jos pa­si­trau­kiau, atė­ jau dirb­ti žur­na­lis­tu į Le­ning­ra­do laik­raš­tį „Sme­na“. Ta­da, kai pra­ si­dė­jo tie bai­sūs ban­di­tiz­mo lai­kai.

Ten ir įkū­riau kri­mi­na­lis­ti­kos sky­ rių. Sup­ra­tau, kad čia – dau­gy­bė įdo­mių te­mų. Ne tik do­ku­men­ti­nių, bet ir me­ni­nių.

Vie­ną ro­ma­ną – „Žur­na­lis­tas“ – pa­sky­riau ka­ro ver­tė­jams. Dau­ge­ liu po­žiū­rių tai – au­to­biog­ra­fi­nis ro­ma­nas. Pa­gal jį su­suk­tas po­pu­ lia­rus se­ria­las.

– Ra­šy­to­ju ta­po­te dėl žur­na­lis­ ti­nio dar­bo?

– Ži­no­ma. Sa­ky­čiau taip: aš li­kau žur­na­lis­tas, o ra­šy­to­jo dar­bas – ho­bis.

– Rei­kia­mu lai­ku at­si­ra­do­te rei­ kia­mo­je vie­to­je ir pa­stvė­rė­te ta­da įdo­mią bei po­pu­lia­rią te­ mą?

– Tai ir bu­vo vie­nas sėk­mės ele­ men­tų. Be to, vis­ką, ką da­riau, da­ riau iš šir­dies. To­je sri­ty­je aš bu­vau vie­nas pir­mų­jų. Tuo me­tu žmo­nės tie­siog jau­tė to­kių te­mų al­kį – juk So­vie­tų Są­jun­go­je „ne­bu­vo“ nu­si­ kal­ti­mų, ban­di­tų, pro­sti­tu­ci­jos.

– Ar sun­ku bu­vo tar­tis su ban­ di­tais dėl in­ter­viu?

– Kai grį­žau iš Li­bi­jos, Pi­te­ry­je jau bu­vo pra­si­dė­ję ban­di­tiz­mo lai­kai.

Dau­ge­lis tų, ku­riuos pa­ži­no­jau kaip nor­ma­lius vai­ki­nus, ta­po ban­di­tais.

Ta­čiau drau­ge su jais ga­lė­jo­me ka­vos

– Ra­šy­ti to­kio­mis te­mo­mis ta­da bu­vo pa­vo­jin­ga – vi­so­je Ru­si­jo­ je vy­ko ma­fi­jos tar­pu­sa­vio ka­ rai. Ar ne­bi­jo­da­vo­te?

– Ta­da mies­te vi­siems bu­vo pa­vo­ jin­ga, ne tik man. In­ter­viu su ban­ di­tais, va­gi­mis (Ru­si­jo­je nu­si­kals­ ta­mo pa­sau­lio au­to­ri­te­tai va­di­na­mi įtei­sin­tais va­gi­mis – red. pa­st.) bu­ vo di­džiu­lė re­te­ny­bė. In­ter­viu jie duo­da­vo re­tai – jie su­tik­da­vo pa­ pras­čiau­siai pa­si­kal­bė­ti. Ta­da ką nors su­ži­nai, pa­nau­do­ji straips­ niuo­se.

Da­riau in­ter­viu su pa­grin­di­niu Sankt Pe­ter­bur­go ban­di­tu, Tam­ bo­vo nu­si­kal­tė­lių gru­puo­tės ly­de­ riu. Da­bar jis sė­di ka­lė­ji­me. Tos gru­puo­tės nė­ra, o bu­vo ji ga­lin­ga.

Duo­ti in­ter­viu jis su­ti­ko ne iš kar­ to. Pas­kui bu­vo iš­ti­sa pro­ce­dū­ra: jis prieš­ta­ra­vo, kad bū­tų įjung­tas dik­to­fo­nas, to­dėl vis­ką tu­rė­jau už­ ra­ši­nė­ti ran­ka. Pas­kui teks­tą at­ spaus­di­nau – jis paė­mė vie­ną eg­ zemp­lio­rių, ant kiek­vie­no la­po tu­rė­jau pa­si­ra­šy­ti. Man te­ko ki­tas eg­zemp­lio­rius, ten pa­si­ra­šė jis. Jis kaž­ko­dėl ne­pa­si­ti­kė­jo, ma­nė, kad ga­liu ką nors pa­keis­ti. Pas­kui tas in­ter­viu bu­vo įtrauk­tas į sto­rą do­ ku­men­ti­nę kny­gą.

Vie­nas va­gis taip pat su­ti­ko duo­ ti in­ter­viu, nes mer­dė­jo ka­lė­ji­mo li­ go­ni­nė­je nuo plau­čių vė­žio. Jis jau bu­vo se­nas – no­rė­jo iš­pa­sa­ko­ti sa­vo gy­ve­ni­mą. Įdo­mus jo li­ki­mas. Jo tė­ vą kaip liau­dies prie­šą Sta­li­no lai­ kais su­šau­dė, mo­ti­na pa­te­ko į ka­lė­ ji­mą, o jį paė­mė į vai­kų na­mus. Taip vai­ki­nas iš pa­do­rios šei­mos ta­po pro­fe­sio­na­liu nu­si­kal­tė­liu.

Bu­vo ir ki­to­kių da­ly­kų – su sa­vo bend­ro­vės vai­ki­nais pir­ma nei po­li­ ci­ja su­čiu­po­me žu­di­ką. Jis da­ly­va­vo nužudant de­pu­ta­tą Vik­to­rą No­vo­ sio­lo­vą. Pa­da­rė­me su juo in­ter­viu, pa­skui jį per­da­vė­me po­li­ci­jai.

– Ar jū­sų žmo­na, ak­to­rė Na­ta­li­ ja Krug­lo­va, vai­di­na jū­sų ro­ma­ nų ek­ra­ni­za­ci­jo­se?

– Kai ku­rio­se. Šiuo me­tu per 1-ąjį Ru­si­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lą ro­do­ mas se­ria­las apie po­li­ci­nin­kus pa­ gal ma­no kny­gą, ji ten vai­di­na vie­ną pa­grin­di­nių vaid­me­nų. O pa­tį pa­ grin­di­nį at­lie­ka lie­tu­vių kil­mės ak­ to­rius Ser­ge­jus Pus­ke­pa­lis. Jis ta­ po la­bai ži­no­mas, kai nu­si­fil­ma­vo juos­to­je „Kaip aš pra­lei­dau šią va­ sa­rą“. Už pa­grin­di­nį vaid­me­nį ta­ me fil­me Ber­ly­no ki­no fes­ti­va­ly­je jis lai­mė­jo „Si­dab­ri­nį lo­kį“. Da­bar jis – žvaigž­dė. Gy­ve­na Ja­ros­lav­ly­je, yra vy­riau­sia­sis dra­mos teat­ro re­ ži­sie­rius.

Ma­no žmo­na yra Sankt Pe­ter­bur­ go teat­ro „Na Va­sil­jevs­kom“ ak­to­ rė. Tu­ri­me du vai­kus: sū­nui – 11, duk­rai – 10 me­tų.

– Ar Sankt Pe­ter­bur­go gat­vė­ se žmo­nės jus at­pa­žįs­ta, svei­ ki­na­si?

– Ap­gai­les­tau­ju, bet taip. Bū­na ne­ la­bai pa­to­gu ka­vi­nė­se, res­to­ra­nuo­ se – jau­ti į ta­ve įrem­tus žvilgs­nius, kuž­de­sį „Pa­žiū­rėk...“. Pa­vyz­džiui, ge­ri su bi­čiu­liu ka­vą, priei­na koks nors žmo­gus ir sa­ko: „Ga­li­ma, no­ riu už­duo­ti jums klau­si­mą?“

No­rė­da­mas ra­šy­ ti bū­ti­nai tu­riu kur nors iš­va­žiuo­ti. Tai­ gi imu de­šimt die­nų ato­sto­gų ir va­žiuo­ ju, pa­vyz­džiui, į Kip­ rą. Ar­ba į Mal­dy­vus, Grai­ki­ją – tai ma­no mėgs­ta­mos vie­tos.

Ten ge­ra jū­ra.

– Pi­te­ry­je jūs po­pu­lia­res­nis už sa­vo žmo­ną?

– Ne. Ją la­bai daž­nai ro­do per te­ le­vi­zo­rių, ma­ne – re­čiau. Ją žmo­ nės taip pat mėgs­ta už­kal­bin­ti.

At­va­žiuo­ja, pa­vyz­džiui, į de­ga­li­ nę, o ten klau­sia: „Ar jus va­kar ro­ dė per te­le­vi­zo­rių se­ria­le?“ Nuei­na į tur­gų, o ten vėl klau­si­nė­ja. Ji tu­ ri net sa­vo ger­bė­jų klu­bą in­ter­ne­te to­kio­se ne­ti­kė­to­se vie­to­se kaip Če­ lia­bins­kas. Če­lia­bins­ke ji net nė­ ra bu­vu­si.

– Ko­kių tu­ri­te po­mė­gių?

– La­bai mėgs­tu skai­ty­ti. La­bai mėgs­tu žiū­rė­ti se­ria­lus. Bet ne ru­ siš­kus – ru­siš­ki se­ria­lai man ne­ la­bai pa­tin­ka. Da­bar la­bai ge­ri ame­ri­kie­čių, da­nų, šve­dų se­ria­lai.

Da­bar ge­rų se­ria­lų dau­giau nei ge­ ro ki­no. Jie įdo­mes­ni už tai, ką da­ro Ho­li­vu­das. Dar mėgs­tu klu­be žais­ ti bi­liar­dą. Už­tat ne­mėgs­tu ekst­re­ ma­lių spor­to ša­kų – man už­ten­ka ad­re­na­li­no gy­ve­ni­me.

Plunks­nos tai­kik­ly­je – ty­ri­mai Nuo 1998 m. va­sa­r io A.Kons­tan­t i­ no­vas va­do­vau­ja sa­vo pa­ties įkur­ tai ži­niask­lai­dos kont­ro­liuo­jan­čia­ jai bend­ro­vei Žur­na­l is­t i­n ių ty­r i­ mų agen­tū­rai – yra jos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­r ius ir vy­r iau­sia­sis re­dak­ to­rius. Bend­ro­vė lei­džia sa­vait­raš­ čius „Vaš tai­nyj so­vet­nik“, „MK v Pi­ te­re“, žur­na­lą „Go­rod 812“, in­ter­ne­ti­ nį laik­raš­tį „Fon­tan­ka.ru“ ir „47 No­ vos­tej iz Le­ning­rads­koj ob­las­ti“.

Nuo 1993 m. pra­dė­tos leis­t i jo do­ ku­men­t i­kos kny­gos ir kri­m i­na­l i­ niai ro­ma­nai. Jų su­k ur­ta per 40, o bend­ras ti­ra­ž as vir­š i­ja 20 mln. eg­zemp­l io­r ių. Ro­ma­nai „Ad­vo­ka­ tas“ ir „Ad­vo­ka­tas 2“ iš­vers­t i į lie­ tu­v ių kal­bą.

Sankt Pe­ter­b ur­g o uni­ver­s i­te­to Žur­n a­l is­t i­kos fa­k ul­te­te A.Kons­ tan­t i­no­vas dės­to spe­cia­lų žur­na­ lis­t i­n io ty­r i­mo me­to­d i­kos ir pra­ kti­kos kur­są.

16

šeštADIENIS, birželio 15, 2013

vakarė

Li­ba­ne jau ga­li­ma ska­nau­ti švie­žių apel­si­nų ir treš­nių, mau­dy­tis Vi­dur­že­ mio jū­ro­je. Lie­tu­vos ra­di­jo lai­dų ve­dė­ją Ag­nę Ska­ma­ra­kai­ tę į šią Ar­ti­mų­jų Ry­ tų ša­lį nu­vi­lio­jo jo­ je vy­kęs pi­lie­ti­nis ka­ras.

Mokykla: „Libanas – tai lyg istorijos vadovėlis“, – palygino žinių vedėja A.Skamarakaitė, neseniai keliavusi po šią Artimųjų Rytų šalį, nestokojančią

Libanas: vaiz­dai pa­bė­gė­lių Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Teks iš­mok­ti ara­biš­kai

Vil­niaus uni­ver­si­te­te, Orien­ta­ lis­ti­kos cent­re, A.Ska­ma­ra­kai­tė ap­gy­nė ma­gist­ro dar­bą apie tai, kaip 1975–1990 m. Li­ba­ne vy­kęs pi­lie­ti­nis ka­ras vaiz­duo­ja­mas ki­ no fil­muo­se. Šią ša­lį ji bu­vo su­ si­kū­ru­si sa­vo vaiz­duo­tė­je, bet vis di­dė­jo no­ras ten nu­va­žiuo­ ti ir pa­ma­ty­ti, kaip vis­kas at­ro­ do iš tik­rų­jų. „No­rė­jau su vie­tos žmo­nė­mis pa­bend­rau­ti, pa­si­kal­bė­ti apie tai, kaip jie at­si­me­na tą ka­rą, kaip jis trak­tuo­ja­mas da­bar. No­rė­jo­si sa­vo moks­li­nį dar­bą vai­ni­kuo­ti ta ke­lio­ ne ir, ži­no­ma, pa­tu­ris­tau­ti“, – kal­ bė­jo A.Ska­ma­ra­kai­tė. Į ke­lio­nę ji lei­do­si su drau­gu – žur­na­lis­tu Ma­riu­mi Ei­du­ko­niu.

Ke­lias die­nas juo­du ke­lia­vo iš­si­ nuo­mo­tu au­to­mo­bi­liu, pa­skui – vie­šuo­ju trans­por­tu.

A.Ska­ma­ra­kai­tė pa­ty­rė, kad vie­ tos gy­ven­to­jai ne­la­bai no­ri pri­si­ min­ti ša­lį nu­nio­ko­ju­sį ka­rą. Esą gy­ve­ni­mas ne­sto­vi vie­to­je – žiū­ rė­ki­me į prie­kį. Ka­ras – tai praei­ tis, o da­bar mes gal­vo­ja­me apie Li­ ba­no atei­tį. Gi­liau, iš šir­dies kal­bė­ti apie to­kius da­ly­kus truk­dė ir kal­ bos bar­je­ras, nes ang­liš­kai su li­ba­ nie­čiais ga­li­ma pa­lai­ky­ti tik bend­ ro po­bū­džio po­kal­bį. „Jei­gu no­ri su­ži­no­ti iš­sa­miau apie tą ka­rą, rei­kė­tų kal­bė­ti ara­ biš­kai. La­biau nei ang­lų bū­tų pa­dė­ ju­sios pran­cū­zų kal­bos ži­nios, nes Li­ba­nas – bu­vu­si pran­cū­zų ko­lo­ni­ ja, mo­kyk­lo­se dar mo­ko­ma pran­ cū­zų kal­bos“, – pa­ty­rė A.Ska­ma­ ra­kai­tė.

Iš­pa­žįs­ta net 18 re­li­gi­jų

Kai­nos Vie­ša­sis trans­por­tas Li­bane ne­

bran­gus – ke­lio­nė mik­roau­to­bu­su po mies­tą at­siei­na 1,5 li­to. Ke­liau­ti iš mies­to į mies­tą taip pat pi­gu.

Stip­ri li­ba­nie­tiš­ka ir ara­biš­ka ka­va

plas­ti­ki­niuo­se in­de­liuo­se par­duo­ da­ma gat­vė­se už 25–50 cen­tų.

So­čius pie­tus gat­vė­je ga­li pa­val­

gy­ti už 5 li­tus, ta­čiau res­to­ra­ne už viš­tie­nos pa­tie­ka­lą su dar­žo­vė­mis tek­tų pa­klo­ti 30 li­tų.

Vieš­bu­čiai bran­gūs. Už juos, au­to­

mo­bi­lio nuo­mą ga­li­ma at­si­skai­ty­ti JAV do­le­riais.

Li­ba­nas už Lie­tu­vą ma­žes­nis be­ne še­šis kar­tus, to­dėl per be­veik dvi sa­vai­tes tu­ris­tai pa­ma­tė vos ne vi­ są ša­lį. „La­bai įvai­ri ta ša­lis. At­si­me­ nu, Iz­rae­ly­je, taip pat la­bai ma­žo­je ša­ly­je, man pa­da­rė įspū­dį dau­gy­ bė kont­ras­tų. Tas pa­ts – ir Li­ba­ne.

Kaip sa­ko pa­tys li­ba­nie­čiai, jų ša­ ly­je gy­ve­na 18 re­li­gi­jų iš­pa­žįs­tan­ tys žmo­nės, ir tai la­bai jun­ta­ma“, – pa­ste­bė­jo A.Ska­ma­ra­kai­tė.

Ji ma­tė, kad žmo­nės Li­ba­ ne gy­ve­na su­si­bū­rę pa­gal re­li­gi­ nę pri­klau­so­my­bę. Pa­vyz­džiui, vie­na­me Li­ba­no mies­te, kur gy­ ve­na mu­sul­mo­nai šii­tai, at­mos­ fe­ra kon­ser­va­ty­vi. Ki­ta­me įsi­kū­ rę nuo ge­no­ci­do pa­bė­gę ar­mė­nai – ten at­mos­fe­ra vi­sai ki­to­kia. Ka­ di­šos slė­ny­je gy­ve­na be­veik vien

krikš­čio­nys – ten la­bai jun­ta­ma pran­cū­zų kul­tū­ra. „Kiek­vie­na­me mies­te, kad ir į ku­rį nu­ke­liau­tum, pa­ma­tai skir­tin­gą žmo­ nių gy­ve­ni­mo bū­dą, skir­tin­gą kul­tū­rą ir po­žiū­rį į tuos pa­čius da­ly­kus, ir tai la­bai įdo­mu“, – ste­bė­jo­si lie­tu­vė.

A.Ska­ma­ra­kai­tei la­bai pa­ti­ ko di­džiu­lis li­ba­nie­čių sve­tin­ gu­mas. Pa­bend­ra­vęs su jais tie­ siog jau­ti, kad at­va­žia­vai ne šiaip į ša­lį – tu at­va­žia­vai pas juos, ir jie pri­sii­ma at­sa­ko­my­bę už ta­ve kaip sve­čią. „Apie Si­ri­ją ir Li­ba­ną ga­liu pa­ sa­ky­ti vie­na: esi ten sve­čias, ku­rio lau­kia iš­skės­to­mis ran­ko­mis. Bū­si ir pa­val­gy­din­tas, ir pa­gir­dy­tas, ir ap­reng­tas, ir nu­vež­tas ten, kur tau rei­kia“, – de­ta­li­za­vo pa­šne­ko­vė.

Kaip sa­ko pa­tys li­ba­ nie­čiai, jų ša­ly­je gy­ ve­na 18 re­li­gi­jų iš­pa­ žįs­tan­tys žmo­nės, ir tai la­bai jun­ta­ma.

Pa­bė­gė­lių sto­vyk­los šo­ki­ra­vo

Di­džiu­lį įspū­dį A.Ska­ma­ra­kai­tei pa­da­rė dvi pa­les­ti­nie­čių pa­bė­gė­lių sto­vyk­los Bei­ru­te. Per pi­lie­ti­nį ka­rą ten vy­ko di­džiu­lės žu­dy­nės. „Vie­na – ką ma­tei fil­muo­se, ką apie tai skai­tei. O kai su­si­du­ri akis į akį su tais žmo­nė­mis, kai ban­dai juos kal­bin­ti, kai pa­ma­tai jų rea­ lų bū­vį – kas ki­ta. Tai šo­ki­ruo­ja. Ir pa­jun­ti be­jė­giš­ku­mą, nes su­pran­ti, kad ne­la­bai kuo jiems ga­li pa­dė­ti“, – pa­sa­ko­jo mer­gi­na.

Jos nuo­mo­ne, Li­ba­ne la­biau­siai skurs­ta bū­tent pa­les­ti­nie­čių pa­ bė­gė­liai. Sto­vyk­lo­se Bei­ru­te la­bai ankš­ta, trūks­ta šva­raus van­dens.

Jų atei­tis – neuž­tik­rin­ta. Kai ku­ rių pa­les­ti­nie­čių Li­ba­ne gy­ve­na jau tre­čia kar­ta, bet yra ap­ri­bo­ta, ką jie ga­li veik­ti, dirb­ti.

Grie­ti­nė­lė, ku­ri dir­ba fi­nan­sų, pa­slau­gų sri­ty­se, pa­sii­ma vis­ką ir gy­ve­na la­bai ge­rai. Ypač tai ma­ty­ ti Bei­ru­te, kur ne­trūks­ta pra­ban­gių au­to­mo­bi­lių, res­to­ra­nų. Pa­tys li­ba­ nie­čiai pri­pa­žįs­ta, kad ša­ly­je esa­ma di­džiu­lių so­cia­li­nių skir­tu­mų – ir pra­ban­gos, ir skur­do.

vie­nuo­lių“, – pa­sa­ko­jo A.Ska­ma­ ra­kai­tė.

Tu­ris­tai lan­kė­si Ka­nos kai­me­ ly­je Pie­tų Li­ba­ne. Vis ver­da gin­ čai: ar čia – ta pa­ti Ka­na, kur Jė­ zus Kris­tus van­de­nį pa­ver­tė vy­nu ir ku­ri pa­mi­nė­ta Bib­li­jo­je? Ten yra ola, ku­rio­je esą Jė­zus Kris­tus slė­pė­si su sa­vo mo­ki­niais, dau­gy­ bė di­džiu­lių iš­skap­tuo­tų ak­me­nų.

Ant vie­no jų iš­skap­tuo­ta pa­sku­ ti­nė Kris­taus ir jo mo­ki­nių va­ka­ rie­nė. „Aiš­ku, vi­si li­ba­nie­čiai sa­kys, kad tai – tik­rai ta vie­ta, tik­rai ta bib­li­ nė Ka­na“, – įsi­ti­ki­nu­si A.Ska­ma­ ra­kai­tė.

Van­de­nį pa­ver­tė vy­nu

Ag­nei bu­vo įdo­mu pa­ma­ty­ti tas vie­tas, apie ku­rias skai­tė mo­ kyk­li­niuo­se va­do­vė­liuo­se. Pa­ vyz­džiui, da­bar­ti­nė­je Li­ba­no te­ri­to­ri­jo­je, Vi­dur­že­mio jū­ros pa­kran­tė­je, dau­giau kaip prieš 3 tūkst. me­tų se­no­vės fi­ni­kie­čiai bu­vo įkū­rę mies­tų. „Li­ba­nas – tik­ras is­to­ri­jos va­do­ vė­lis, ten tiek daug is­to­ri­jos ir kul­ tū­ros pa­mink­lų iš fi­ni­kie­čių lai­kų.

Pa­vyz­džiui, Bib­lo mies­te iš­li­kęs se­nas tur­gus. Pa­ju­tęs jo at­mos­fe­ rą, net ga­lė­tum įsi­vaiz­duo­ti, koks ga­lė­jo bū­ti tas fi­ni­kie­čių mies­tas“, – spė­lio­jo tu­ris­tė.

Ka­di­šos slė­ny­je, kur gy­ve­na krikš­čio­nys ma­ro­ni­tai, ka­ta­li­kų at­ša­ka, dau­gy­bė vie­nuo­ly­nų iš­ kal­ti uo­lo­se. Ypač pui­kus vaiz­ das at­si­ve­ria, žvel­giant į juos iš slė­nio. „Daug ce­lių, iš­skap­tuo­tų uo­lo­ se. Jo­se krikš­čio­nys ras­da­vo prie­ globs­tį nuo re­li­gi­nių per­se­kio­to­ jų. Kai ku­rie vie­nuo­ly­nai vei­kia, kai ku­rie – ne. Slė­ny­je ga­li su­tik­ti

Tik­ra mįs­lė – mik­roau­to­bu­sai

Bei­ru­tas lie­tu­vę šiek tiek nu­vy­lė.

Gal dėl to, kad iš jo la­bai daug ti­ kė­jo­si? Pa­si­ro­do, Li­ba­no sos­ti­nė la­biau pri­tai­ky­ta au­to­mo­bi­lių vai­ ruo­to­jams, o ne pės­tie­siems, nes ten ma­žai ša­li­gat­vių, di­de­lis už­ terš­tu­mas. „Bei­ru­tas įvai­rus. Ja­me ga­li ir pi­ giai, ir bran­giai gy­ven­ti, ja­me tie­ siog jau­čia­mas švie­žio mais­to kul­ tas – res­to­ra­nas prie res­to­ra­no“, – pa­sa­ko­jo Ag­nė.

Sos­ti­nė­je ver­da ir nak­ti­nis gy­ve­ ni­mas – dau­gy­bė ara­bų iš ki­tų ša­ lių čia su­va­žiuo­ja pa­si­links­min­ti.

Tam tik­ruo­se ra­jo­nuo­se ir gat­vė­se nak­ti­niai klu­bai įsi­kū­rę vie­nas ša­ lia ki­to.

Po Bei­ru­tą zu­jan­tys mik­roau­ to­bu­sai – tik­ra mįs­lė, nes jie ne­ tu­ri nu­sta­ty­to marš­ru­to. Tu­ ri kel­ti ran­ką ir juos stab­dy­ti, klaus­ti, ar va­žiuo­ja ten, kur tau rei­kia. Kar­tais ga­li daug lai­ko su­ gaiš­ti, ban­dy­da­mas su­gau­ti tą, ku­rio rei­kia.

17

šeštADIENIS, birželio 15, 2013

vakarė

įstabių vaizdų. Kedras – jos simbolis.

Ma­riaus Ei­du­ko­nio nuo­tr.

Pabėgėliai: Sab­ros pa­les­ti­nie­čių stovykloje – skurdas.

Mal­da: tu­ris­tai mėgs­ta lan­ky­ti Bei­ru­to me­če­tes.

ių sto­vyk­lo­se šo­ki­ravo Dėl re­li­gi­nės įtam­ pos tiek daug tos ka­ riuo­me­nės. Dar dėl to, kad kai ku­riuo­se mies­tuo­se kla­nai tar­ pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si šū­viais.

Po til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai

Ar sau­gu bu­vo ke­liau­ti po Li­ba­ną? Į šį klau­si­mą Ag­nė vie­na­reikš­miš­ kai at­sa­ky­ti ne­ga­li.

Ji pa­ste­bė­jo, kad vi­sur la­bai daug ka­riuo­me­nės. Bei­ru­to se­na­mies­ tis, cent­ras – ap­tver­ti, nu­ro­dy­ta, pro ku­riuos var­tus ga­li­ma įei­ti, o pro ku­riuos išei­ti. Vi­sur bu­di ka­ rei­viai. Po vi­sais til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai. Greit­ke­liuo­se kas ke­lias­ de­šimt ki­lo­met­rų įreng­ti pa­tik­ros punk­tai.

Ga­li pa­ma­ny­ti: jei yra daug ka­ riuo­me­nės, gal ša­ly­je sau­giau? Bet pa­skui gal­vo­ji, ko­dėl tos ka­riuo­me­

nės tiek daug? „Vie­ni gy­ven­to­jai sa­ko, kad tai su­si­ję su nar­ko­ti­kų pre­ky­ba, nes ne­to­li Si­ri­jos pa­sie­ nio au­gi­na­mos ka­na­pės. Be to, Si­ ri­jo­je vyks­ta pi­lie­ti­nis ka­ras, ir tai esą ne­ga­li ne­pa­veik­ti Li­ba­no, kur įsi­kū­rę net apie 400 tūkst. pa­bė­ gė­lių si­rų. Taip pat dėl re­li­gi­nės įtam­pos tiek daug tos ka­riuo­me­ nės. Dar dėl to, kad kai ku­riuo­ se mies­tuo­se kla­nai tar­pu­sa­vio san­ty­kius aiš­ki­na­si šū­viais. Tai­ gi daug tų prie­žas­čių, ko­dėl vi­sur pil­na ka­riš­kių“, – var­di­jo A.Ska­ ma­ra­kai­tė.

Ne­pa­gei­dau­ja­mo vy­rų dė­me­ sio lie­tu­vė iš­ven­gė. Prie­žas­tis pa­ pras­ta: ji se­gė­jo il­gą si­jo­ną, vil­kė­ jo marš­ki­nius il­go­mis ran­ko­vė­mis, o ei­da­ma į me­če­tes ant gal­vos už­ si­riš­da­vo ska­rą. „Kai ger­bi jų tra­di­ci­jas, ne­de­ monst­ruo­ji sa­vo kū­no, iš kar­to pa­jun­ti, kad ki­taip į ta­ve ir žiū­ri, – pa­juo­ka­vo Ag­nė. – Be to, ke­lia­ vau su vy­ru. Jei bū­čiau ke­lia­vu­ si vie­na, gal pa­sa­ko­čiau apie ki­ to­kią pa­tir­tį.“

Pre­ky­ba: ne­ma­žai ka­vos par­da­vė­jų gat­vė­je siū­lo iš­ger­ti li­ba­nie­tiš­kos ar ara­biš­kos ka­vos už 25–50 cen­tų.

Sau­gu­mas: Li­ba­ne la­bai daug ka­riuo­me­nės, po til­tais iš­ri­kiuo­ti tan­kai, greit­ke­liuo­se kas ke­lias­de­šimt ki­lo­

met­rų įreng­ti pa­tik­ros punk­tai.

18

šeštADIENIS, birželio 15, 2013

vakarė

Svar­biau­sias gy­ve­ni­mo pro­jek­tas – šei­ma Ką reiš­kia bū­ti ge­rais tė­vais? Kaip at­sa­kin­ gai la­vin­ti vai­kus ir įdieg­ti jiems šei­mos ver­ty­bes? Kaip su­ pras­ti sa­vo vai­ką?

Kaip elg­tis, jei jū­sų paaug­lys grei­tai pra­ ran­da sa­vit­var­dą, ne­ be­no­ri lan­ky­ti mo­ kyk­los ir su­si­dė­jo su neaiš­kiais drau­gais?

Su to­kiais ir pa­na­ šiais klau­si­mais su­si­ du­ria dau­gu­ma tė­vų, au­gi­nan­čių vai­kus.

– Ne­pa­to­gios te­mos? Ko­kius ta­ bu žmo­nėms daž­niau­siai ten­ka per­ženg­ti?

– Vi­di­nis ne­pa­si­ten­ki­ni­mas šei­mo­ je, ne­pa­gar­bus el­ge­sys, in­ty­mu­mo sto­ka, dė­me­sio trū­ku­mas, žmo­nos kont­ro­lė, vy­ro pa­sy­vu­mas, nuo­var­ gis, dar­bo­ho­liz­mas, vie­ni­ši ap­leis­ ti vai­kai, bro­lių ir se­se­rų kon­ku­ren­ ci­ja, paaug­lių va­ka­rė­liai, anks­ty­vi ly­ti­niai san­ty­kiai, ti­kė­ji­mo, konk­re­ čiau – krikš­čio­niš­kų ver­ty­bių per­ da­vi­mas. Šia­me kon­teks­te ypač iš­ ryš­kė­ja be­są­ly­giš­kos mei­lės svar­ba.

To mo­ko­mės vi­są gy­ve­ni­mą. My­lė­ ti ki­tą taip, kaip sa­ve pa­tį. Elg­tis su ki­tais taip, kaip no­rė­čiau, kad su ma­ni­mi elg­tų­si.

Paslaptis: Šeimų universitete savanoriaujanti verslininkė Asta Laukaitienė įsitikinusi, kad tik geri tėvų san-

tykiai padeda užauginti laimingus vaikus. Jai pritaria ir sūnus, ir vyras.

Do­mi­ny­kas Nor­kū­nas

Ras­ti at­sa­ky­mus į šiuos klau­si­mus pa­de­da Šei­mų uni­ver­si­te­tas, or­ga­ ni­zuo­jan­tis ne­mo­ka­mus mo­ky­mus tė­vams. Kal­ba­mės su ne pir­mus me­tus Šei­mų uni­ver­si­te­te sa­va­no­ riau­jan­čia mo­de­ra­to­re vers­li­nin­ke As­ta Lau­kai­tie­ne, jau užau­gi­nu­sia du vai­kus.

– Ko­kie pa­grin­di­niai Šei­mų uni­ ver­si­te­to tiks­lai ir prin­ci­pai?

– Pag­rin­di­nis Šei­mų uni­ver­si­te­to prin­ci­pas: tik ge­ri tė­vų tar­pu­sa­vio san­ty­kiai pa­de­da vai­kams užaug­ti har­mo­nin­go­mis, vi­sa­ver­tė­mis as­ me­ny­bė­mis.

Be­si­mo­ky­da­mi dau­ge­lio da­ly­kų mo­kyk­lo­se ar uni­ver­si­te­tuo­se taip ir ne­su­ži­no­me, ką reiš­kia bū­ti ge­ra ma­ ma ar tė­čiu. To­dėl Šei­mų uni­ver­si­te­ tas pui­kiai už­pil­do šią ni­šą. Su­si­rin­kę į mo­ky­mus tė­vai dis­ku­tuo­ja, rem­da­ mie­si at­ve­jo ana­li­zės me­to­du. Šis

me­to­das bu­vo pra­dė­tas tai­ky­ti Har­ var­do uni­ver­si­te­te kaip efek­ty­viau­sia suau­gu­sių­jų mo­ky­mo prie­mo­nė.

Jei­gu atei­tų koks nors pro­tin­gas dė­dė ir mo­ky­tų mus, kaip su­si­kal­ bė­ti su įno­rin­gu paaug­liu, grei­čiau­ siai pri­ta­ria­mai pa­lin­guo­tu­me gal­ vas ir išė­ję gy­ven­tu­me po se­no­vei.

O čia gau­na­me ap­ra­šy­tą rea­lią ko­ kios nors šei­mos si­tua­ci­ją – jų vai­ kų am­žius bei įvai­rios pro­ble­mos pa­na­šios į dis­ku­si­jon su­si­rin­ku­sių šei­mų.

To­dėl ana­li­zuo­da­mi at­si­žvel­gia­ me į esa­mus fak­tus ir iš­gry­ni­na­me pro­ble­mas. Jos daž­nai gi­lios ir ne taip aki­vaiz­džiai ma­to­mos. Dis­ku­ si­ją ve­da Šei­mų uni­ver­si­te­to sa­va­ no­ris mo­de­ra­to­rius, ku­rio pa­tir­tis bei įžval­gos daž­nai pa­de­da gru­pei iš­siaiš­kin­ti tik­rą­ją prie­žas­tį. Tuo­ met vi­si „įjun­gia­me“ sa­vo kū­ry­ biš­ku­mą ir ieš­ko­me rea­lių, ne­stan­ dar­ti­nių spren­di­mų, kaip ga­lė­tu­me pa­dė­ti tai šei­mai.

– Kas pa­ska­ti­no jus tap­ti sa­va­ no­re? Mi­nė­jo­te, jog pa­dė­da­ma ki­tiems kar­tu pa­de­da­te ir sau.

Ko­kią dar dva­si­nę pra­smę ir nau­dą įžvel­gia­te šia­me dar­be?

Be­si­mo­ky­da­mi dau­ ge­lio da­ly­kų mo­ kyk­lo­se ar uni­ver­ si­te­tuo­se taip ir ne­su­ži­no­me, ką reiš­ kia bū­ti ge­ra ma­ma ar tė­čiu.

– Dėl sa­va­no­rys­tės – ne­mėgs­tu verk­ti ir de­juo­ti, kaip vis­kas Lie­tu­ vo­je blo­gai. Esu žmo­gus, ku­ris no­ri pa­keis­ti ką nors iš es­mės. To­dėl, kai tik iš­gir­dau apie Šei­mų uni­ver­si­te­to mi­si­ją, iš­kart su­pra­tau, kad mes su

Asmeninio A.Laukaitienės archyvo nuotr.

vy­ru, pa­da­rę tik­rai ne­ma­žai klai­ dų, ga­li­me pa­sa­ky­ti jau­niems tė­ vams: „Mo­ky­ki­tės ir bū­ki­te ge­res­ niais tė­vais“. Nie­ko nė­ra gra­žes­nio, kaip išau­gin­ti svei­ką, lais­vą ir lai­ min­gą žmo­gų.

Daž­nai tė­vai sa­ko, kad la­bai my­ li sa­vo vai­kus. O ar su­si­mąs­to, kaip ne­są­mo­nin­gai juos luo­ši­na, pro­gra­ muo­ja? „Neimk, ne­liesk, tu ma­žas, pie­nas nuo lū­pų dar ne­nu­var­vė­jęs; su­si­tvar­kyk MAN kam­ba­rius, greit kad MAN pa­mo­kas pa­ruoš­tum; jei ne­sto­si ten, ne­mo­kė­siu už ta­vo moks­lus“, ir taip to­liau.

Ko­dėl to­kia liūd­na Lie­tu­vos sta­ tis­ti­ka? Mes su sa­vo vai­kais per die­ną pra­lei­džia­me 5–7 mi­nu­tes! O iš­si­ski­ria ge­ro­kai dau­giau nei pu­ sė šei­mų! Tik ieš­ko­da­mi ži­nių, dis­ ku­tuo­da­mi, skir­da­mi lai­ko sa­viug­ dai, ga­li­me pa­keis­ti esa­mą pa­dė­tį.

Ir tai aki­vaiz­džiai vei­kia. Su­tuok­ ti­niai pra­de­da kal­bė­tis tar­pu­sa­vy­ je. Ir ne tik „pa­to­gio­mis“ te­mo­mis.

– Ko­dėl ir ko­kiems žmo­nėms re­ko­men­duo­tu­mė­te ap­si­lan­ ky­ti Šei­mų uni­ver­si­te­te? Ko­dėl Šei­mų uni­ver­si­te­tas yra bū­tent ta vie­ta, ku­rio­je jie gaus tai, ko jiems iš tik­rų­jų rei­kia?

– Jei­gu jau su­kū­rė­me šei­mą, tu­ri­ me ras­ti lai­ko ir ją puo­se­lė­ti. Ko­dėl dau­ge­lis pra­de­da ieš­ko­ti spren­di­ mų, kai san­ty­kiai ima by­rė­ti?.. Ko­ dėl daž­nai, tik pra­si­dė­jus paaug­lys­ tės pro­ble­moms, tė­vai su­si­mąs­to: „Ką mes pra­lei­do­me, ko lai­ku ne­ pas­te­bė­jo­me?..“ Šei­mų uni­ver­si­ te­te su­pran­ti, kad mo­ky­tis nie­ka­da ne­vė­lu! Ir jau ge­riau po de­šimt me­ tų iš­mok­ti pa­žin­ti ir su­pras­ti sa­vo vai­kus, nei su­lau­kus rim­tos paaug­ lys­tės kri­zės grauž­tis, ko­dėl nie­ ko ne­pa­da­riau. Vos vie­na va­lan­da per sa­vai­tę ga­li pa­keis­ti jū­sų šei­mos gy­ve­ni­mą.

Nuo­šir­džiai džiau­giuo­si, kad Lie­ tu­vo­je sėk­min­gai pri­gi­jo Šei­mų uni­ ver­si­te­tas ir kas­met vis dau­giau tė­ vų ryž­ta­si to­bu­lė­ti. Be­je, au­ga ir sa­va­no­rių mo­de­ra­to­rių ko­man­ da, ku­ri gau­na la­bai stip­rius mo­ ky­mus.

Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie Šei­mų uni­ver­si­te­tą – www.sei­mu.lt. Mo­ ky­mai tė­vams kol kas ne­kai­nuo­ja, nes pro­jek­tą „Dar­ni šei­ma ir tva­ri mo­kyk­los bend­ruo­me­nė – atei­ties Lie­tu­va“ fi­nan­suo­ja Eu­ro­pos so­ cia­li­nis fon­das.

A.Smetoną vaidinsiantis R.Šimukauskas: jis nebuvo bailys Darius Sėlenis

d.selenis@diena.lt

Tėvynę lemiamu momentu bailiai palikęs niekšas ar teisingas ir pro­ tingas šalies vadovas? Prieštarin­ gai vertinamą Lietuvos tarpukario prezidentą Antaną Smetoną įkūny­ siantis 38 metų kaunietis aktorius Ramūnas Šimukauskas yra teigia­ mų vertinimų pusėje.

– Televizijoje parodijavote Arū­ ną Valinską, Viktorą Uspaski­ chą, o dabar pagal Gedimino Jankaus pjesę „Kybartų aktai“ spektaklyje „Smetona“ (rež.

Vytautas Balsys) vaidinsite pre­ zidentą A.Smetoną. Nebaugu?

– Pasistengsiu įkūnyti šią iški­ lią asmenybę. Tiesa, nedidelia­ me epizode esu vaidinęs Vytautą Didįjį. Žinoma, vargu ar gali­ ma išvesti paralelę tarp minėtų žmonių. Valinskas, Uspaskichas – televiziniai, humoristiniai per­ sonažai, ten ironiškas požiūris į

politiką, o čia – rimtas vaidmuo.

Ne karikatūra.

Ar Lietuva galėjo pasielgti ki­ taip, pasipriešinti okupacijai gin­ klu? Ar A.Smetona, kaip sako vieni, iš baimės per upelį pabėgo, ar ne­ pasirašydamas dokumentų, išsine­ šęs konstitucinę nepriklausomybę į užsienį pasielgė teisingai ir okupa­ cija tapo antikonstitucinė, nejuri­ dinė? Tai – rimta diskusija.

– Be abejonės, vaidinti vieną garsiausių Lietuvos istorinių asmenybių – iššūkis. Turėjote vaizdinės, garsinės informaci­ jos ar tik improvizuosite pagal scenarijų?

– Žiūrėjau kronikas, deja, garso įrašų su A.Smetonos balsu likę la­ bai nedaug.

– Ar galima atrasti nors ma­ žą dalelę ko nors bendro tarp R.Šimukausko ir A.Smetonos?

– Oi, retai tapatinu save su vaidi­ namais personažais ir niekada ne­ ieškau tokių savybių. A.Smetona

buvo intelektualas, filosofas, vertė Platoną. Tai mane domino, nors ne­ laikau savęs filosofu. Ir net intelek­ tualu. Bet man įdomu stebėti tokius žmones, asmenybes. Tai suteikė ga­ limybę gilintis į Lietuvos istoriją.

– Ko tikrai nebus spektaklyje „Smetona“, nors kai kurie žiū­ rovai tikėsis?

– Mano bičiulių, draugų nuomo­ nė apie A.Smetoną labai skirtinga: vieniems jis – bailys, niekšas, pa­ bėgėlis. Kitiems – teisingas, geras, protingas vadovas. Todėl visi gali tikėtis skirtingų dalykų.

– Kurioje vertinimų barikadų pusėje esate jūs?

– Gedimino Jankaus požiūriu, ką pasakoja Kybartų aktai, preziden­ tas bandė išsaugoti bent teorinę ne­ priklausomybę. Aš – A.Smetonos pusėje. Galvoti priešingai būtų la­ bai sudėtinga.

– Kokiais trim žodžiais apibū­ dintumėte A.Smetoną? Kas jis?

Plakatas: dažniausiai A.Valinską parodijuojantį R.Šimukauską Smeto-

nos vaidmenyje sunku atpažinti net mamai.

– Idealistas, intelektualas, užsi­ spyręs. Ilgametis vadovas. O tai tam tikra prasme – savybė.

– Ar kuriant spektaklį ir šį vai­ dmenį buvo kuriozų?

Roko Medonio nuotr.

– Kai buvo sukurtas spektaklio „Smetona“ plakatas, jį parodžiau mamai. Sakau, bus spektaklis apie A.Smetoną. Ji pažiūrėjo į mano nuotrauką ir paklausė: „O kas vai­ dins Smetoną?“

19

šeštADIENIS, birželio 15, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Astrologinė prognozė birželio 15–21 dienoms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį savaitgalį su aplinki­ niais daug kalbėsite apie dietas, madas, grožio priemo­ nes, sporto klubus ir stovyklas, dalysitės sveikatos patarimais ir pan. Naudingos informacijos ra­ site ir žiniasklaidoje. Ir ne tik ra­ site, bet šį kartą ir pasinaudosite ja praktiškai. Kitą savaitę būsite veiklūs, dalykiški, tačiau jus ga­ li persekioti kreditoriai, antsto­ liai. Pravartu ieškoti paramos iš partnerių, rėmėjų.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Savaitgalį galite atsidurti dėmesio centre. Vieni ju­ mis žavėsis, kiti kritikuos. Raski­ te laiko trumpai išvykai, ekskur­ sijai, iškylai gamtoje ar kaip nors panašiai atsipalaiduoti. Kitą sa­ vaitę jūsų nenuvils prekyba, tur­ to, nuomos, draudimo reikalai.

Kažkokiu būdu galite įgyti dau­ giau pinigų, autoriteto ar tiesiog pasitikėjimo savimi. Galbūt kaž­ kuo pasitarnaus reklama, žinias­ klaida.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Pa­tir­tis: įšven­tin­ta į ka­pi­to­no pa­dė­jė­jos pa­rei­gas Gied­rė iš­mo­ko ne tik

pa­kel­ti ir nu­leis­ti bu­res.

Ro­ber­to Raz­mos nuo­tr.

„Sau­sai­niu“ iš­plau­ku­si grį­žo jū­ri­nin­ke Eko­lo­giš­kes­nių ke­lio­nių kaip uos­ ta­mies­ty­je sun­ku ir įsi­vaiz­duo­ ti: jach­ta skro­džiant ma­rių ar jū­ ros ban­gas ty­ras oras ga­ran­tuo­tas.

Grei­tai šva­res­niu oru bus ga­li­ma kvė­puo­ti ir sau­su­mo­je.

Jau ta­po gra­žia tra­di­ci­ja, jog kiek­ vie­ną sek­ma­die­nį prie te­le­vi­zi­jos ek­ra­nų žiū­ro­vus kvie­čia lai­da „Lie­ tu­va – jū­ri­nė vals­ty­bė“.

Bir­že­lio 16-ąją lai­dos ka­pi­to­nas Hen­ri­kas ir vie­to­je ne­nus­tygs­tan­ ti Gied­rė klai­pė­die­čius ir mies­to sve­čius pa­ti­kins, jog uos­ta­mies­ čio vie­ša­sis trans­por­tas yra ne tik pa­to­gus ir sau­gus, ta­čiau ir eko­ lo­giš­kas. Ne­se­niai Klai­pė­dos ke­ lius pra­dė­ję puoš­ti nau­ju­tė­lai­čiai au­to­bu­sai liu­di­ja, jog mies­tas kei­ čia­si, au­ga, o ir šiuo­lai­ki­nės trans­ por­to prie­mo­nės yra kur kas ko­ky­ biš­kes­nės bei mo­der­nes­nės. Lai­dos vieš­nia ban­dys įti­kin­ti Hen­ri­ką, jog

nau­jie­ji ke­lių lai­ne­riai pa­si­rink­ti tik dėl ma­žes­nės oro tar­šos mies­te. Bet ar tai vie­nin­te­lė prie­žas­tis?

Taip pat lai­do­je dar vie­ną siu­že­tą pri­sta­tys Gied­rė. Pa­li­ku­si Hen­ri­ką ir to­liau va­ži­nė­tis eko­lo­giš­kais au­ to­bu­sais, Gied­rė ners į pla­čiuo­sius van­de­nis – plauks į jū­rą bu­riuo­ti.

De­ja, nau­ju­tė­lai­tė­je jach­to­je „Go­ sail.lt Au­de­nis“.

Gied­rei pa­si­de­gin­ti ant de­nio ne­pa­si­seks – įšven­tin­ta į ka­pi­to­no pa­dė­jė­jos pa­rei­gas ža­vio­ji lai­dos ve­dė­ja iš­moks ne tik pa­kel­ti ir nu­ leis­ti bu­res, bet ir val­dys lai­vą. Lai­ dos pa­bai­go­je pa­ma­ty­si­te, ar į jū­rą „sau­sai­niu“ iš­plau­ku­si Gied­rė grįš tik­ra jū­ri­nin­ke.

Ne­pa­mirš­ta­mų ir ste­bi­nan­čių aki­mir­kų do­va­no­jan­ti lai­da „Lie­tu­ va – jū­ri­nė vals­ty­bė“ – jau šį sek­ ma­die­nį, bir­že­lio 16-ąją, 16.45 val. per Lie­tu­vos te­le­vi­zi­ją.

Eg­zo­tiš­kas sve­čias Penk­ta­die­nio vi­dur­die­nį prie vie­ no Klai­pė­dos mies­te esan­čio vieš­ bu­čio bu­vo ga­li­ma ste­bė­ti ne­kas­ die­nį reiš­ki­nį – po­ros met­rų il­gio tig­ri­nį pi­to­ną, ra­miai be­si­ran­gan­ tį ant smal­suo­lių ran­kų.

Pa­si­ro­do, šis eg­zo­tiš­kas gy­vū­nas į uos­ta­mies­tį at­ke­lia­vo „pri­sta­ty­ti“ į rin­ką iš­lei­džia­mo nau­jo pro­duk­ to. Pak­laus­ti, ko­dėl pa­si­rin­ko bū­ tent šį šal­tak­rau­jį gra­žuo­lį, rek­la­ mi­nės ak­ci­jos or­ga­ni­za­to­riai sa­kė no­rė­ję į Lie­tu­vą at­vež­ti šiek tiek kait­ros ir eg­zo­ti­kos.

Pris­ta­ty­mo me­tu vi­si no­rin­tys ga­lė­jo nu­si­fo­tog­ra­fuo­ti ar iš ar­čiau su­si­pa­žin­ti su šiuo iš­skir­ti­niu gam­ tos kū­ri­niu. „Klai­pė­dos“ inf.

„Klai­pė­dos“ inf.

Savaitgalį būsite nusitei­ kę romantiškam pasima­ tymui ar šiaip maloniai pramogai su šeima, vaikais. Gali atsinau­ jinti nutrūkę ryšiai. Arba papil­ nės piniginė, pagerės buitinės sąlygos. Kitą savaitę sėkmę už­ tikrinti jums gali geri sąjungi­ ninkai, verslo partneriai. Gali­ te sulaukti kvietimo į profesinį pokalbį, konkursą. Galbūt apsi­ spręsite dėl įvaizdžio, dietos. Ti­ kėtina romantiška intriga.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Savaitgalį gali būti suabe­ jota jūsų sumanymų rea­ lumu, tikslingumu. Arba jūs patys savimi nepasitikėsite, nedžiugins savijauta ar aplinka, kurioje teks leisti laisvalaikį, ypač jei ji bus šurmulinga. Puikiai veiks intui­ cija, galimas meninis įkvėpimas.

Kitą savaitę į daugelį problemų sugebėsite pažvelgti su ypatingu objektyvumu. Svarbu, kad elg­ tumėtės garbingai. Galite imtis su nekilnojamuoju turtu susiju­ sių planų.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Savaitgalį tinkamai susi­ planuokite laiką, kad dėl daugybės reikalų neprarastumė­ te progų patirti malonumų. Ga­ limas naudingas pokalbis, pers­ pektyvi dalykinė ar asmeninė pažintis. Nuo pirmadienio per porą dienų jums reikėtų daug nuveikti, nes nuo trečiadienio tam nusiteikti bus daug sun­ kiau dėl sumažėjusios energijos ar prastesnės savijautos. Venki­ te svaigalų.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Savaitgalio dienomis ga­ lite sublizgėti pokalbiuo­ se apie politinius, tarptautinius, ideologinius dalykus. Palanku išsakyti nuomonę konferenci­ joje, internetinėse diskusijose ir pan. Saugokitės apsinuodijimo, alergijų. Kitos savaitės darbai judės be problemų, jeigu laiky­ sitės dienotvarkės ir etikos. Ga­ li būti aptartas darbo, uždarbio, atostoginių ar papildomų priedų klausimas, išmokėta kompensa­ cija ar avansas.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Savaitgalį tikriausiai gau­ site viliojamų pasiūlymų dėl laisvalaikio praleidimo. Ga­ li sutrukdyti nekokia savijau­ ta. Arba atsiras neatidėliojamų ūkinių ar šeimos reikalų. Regis, pavyks gerai juos išspręsti. Kitą savaitę seksis tvarkyti reklamos reikalus, plėtoti kūrybinę vei­ klą. Galite vykti į kelionę, ren­ ginį, puikiai pasirodyti konkur­ se ar viešumoje. Regis, padarytas įspūdis jums atneš populiarumo arba apčiuopiamos naudos.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Savaitgalį galite tikėtis intriguojamų naujienų, svečių arba kvietimo į svečius, ekskursiją. Savo patarimais labai padėsite giminaičiui ar senam bičiuliui, kaimynui, kuris atvers jums savo slaptas kortas. Kitą sa­ vaitę palanku apgalvoti norimas naujoves, planuoti veiklą ir atos­ togas. Regis, skaičiuosite, kiek galite skirti lėšų artimųjų labui.

Nuo trečiadienio gana sėkmingi taps su vaikais, šou verslu, kūry­ ba susiję reikalai.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Savaitgalį kursite pra­ turtėjimo planus. Galbūt gausite patarimą, kaip padidin­ ti pajamas arba kaip nebrangiai įsigyti norimą daiktą. Kitos sa­ vaitės pradžia nebloga reikalams, susijusiems su informacija, re­ klama, mokslu, tarpininkavi­ mu, vertėjavimu. Gali būti, kad jums pavyks išsiaiškinti svarbų nesusipratimą. Galima netolima kelionė. Nuo trečiadienio labai rūpinsitės artimų žmonių ma­ terialiniais poreikiais.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Savaitgalį jums seksis ruošti publikacijas, megzti ryšius su žmonėmis, atvykusiais iš toli. Tikėtinos išlaidos, kurios atsipirks. Galite susitikti seną draugą ar simpatiją. Kitą savaitę palanku tvarkyti konfidencialius reikalus, skirti meilės pasima­ tymus. Vis dėlto galite nevisiš­ kai tiksliai įvertinti jums rodomą palankumą. Labiau įsiklausykite į savo vidinį balsą. Nuo trečiadie­ nio pravartu spręsti nuosavybės, verslo, remonto klausimus.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Savaitgalį galimi konflik­ tai dėl meilės ir seksuali­ nių nesusipratimų. Regis, vaikų arba mylimo žmogaus norų, po­ reikių tenkinimas jums nemažai kainuos. Kitą savaitę nepristig­ site įspūdžių ir veiklos. Tikėti­ ni reikalai, susiję su kelionėmis, užsienio ryšiais, mokslu, kvalifi­ kacija. Galbūt laikysite egzami­ ną arba sužinosite įvertinimą, rezultatą, gausite diplomą ar kt.

Pravartu ieškotis darbo, siųsti CV, eiti į dalykinius interviu. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Savaitgalį jūsų laimės jausmas tiesiogiai pri­ klausys nuo situacijos šeimoje, partnerystės srityje. Jeigu jau­ sitės vertinami, gerbiami, svar­ būs, mylimi, tai ir patys steng­ sitės įtikti aplinkiniams. Realiai patirsite, kad meilės nebūna per daug. Kitą savaitę galite sužino­ ti naujieną, susijusią su investi­ cijomis, mokesčiais, draudimu, verslu. Turbūt sugebėsite su­ maniai panaudoti savo patirtį ir gauti naudos ar lengvatų.

Si­do­ni­ja

20

ŠEŠTADIENIS, BIRŽELIO 15, 2013

vaikų alėja 4–7 m.

Suraskite 10 skirtumų

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvo­ je daug kur palis, bus šilta. Šiandien oras bus šiek tiek vėsesnis – 19-21 laipsnis šilumos, daugiausiai bus de­ besuota su pragiedruliais. Rytoj nu­ matoma panaši oro temperatūra, kai kur palis.

Šiandien, birželio 15 d.

+23

+18

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+21

Šiauliai

Klaipėda

+22

Panevėžys

+21

Utena

+21

4.51 22.11 17.20

166-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 199 dienos.

Saulė Dvynių ženkle.

Tauragė

+22

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +28 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +19 Dublinas +14 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +18

kokteilis Ne­jau­gi mes to­kie kvai­li?

An­zel­mas „Kok­tei­liui“ at­siun­tė įro­dy­mų – rea­liai eg­zis­tuo­jan­čias inst­ruk­ci­jas, – kad žmo­ni­ja iš­mirs dėl sa­vo kvai­lu­mo.

Pa­vyz­džiui, ant ap­klo­to („Ma­de in Tai­ wan“) pa­ra­šy­ta: „Ne­nau­do­ki­te kaip ap­ sau­gos nuo tor­na­do“.

Ant veid­ro­dė­l io, įtai­sy­to ant dvi­ra­t i­ nin­ko šal­mo: „At­min­ki­te, daik­tai, at­si­ spin­din­tys jū­sų veid­ro­dy­je, iš tik­rų­jų yra už jū­sų“.

Ant pie­no bu­te­lio dang­te­lio (Ang­li­jo­ je): „Ati­da­rę neap­vers­ki­te bu­te­lio dug­ nu į vir­šų“.

Kai ku­rio­se ša­ly­se ant ko­ka­ko­los bu­te­ liu­kų: „Ati­da­ry­ki­te ki­ta ran­ka“.

Ant „Sears“ fir­mos fe­no: „Ne­nau­do­ki­te mie­go­da­mi“.

Ant ova­l ios for­mos mui­lo pa­k uo­tės: „Inst­r uk­ci­ja: nau­do­k i­te kaip įpras­ta mui­lą“.

Ant de­ser­to dė­ž u­tės dug­no: „Neap­ vers­ki­te dug­nu į vir­šų“.

Ant „Marks&Spencer“ pu­din­go: „Po pa­ šil­dy­mo pro­duk­tas bus karš­tas.“ Ant ki­nų gir­lian­dų: „Tik nau­do­ji­mui pa­ tal­pos vi­du­je ar­ba lau­ke“.

Ant „Sains­bu­ry’s“ ara­chi­sų: „Įs­pė­ji­mas: pro­duk­to su­dė­ty­je yra rie­šu­tų“.

Ant „Ame­ri­can air­li­nes“ rie­šu­tų pa­kuo­ tės: „Inst­ruk­ci­ja: ati­da­ry­k i­te pa­k uo­tę, su­val­gy­ki­te rie­šu­tus“.

Ant šve­dų elekt­r i­nio pjūk­lo: „Ne­ban­ dy­k i­te su­stab­dy­ti pjūk­lo sa­vo ran­ko­ mis ar ge­ni­ta­li­jo­mis“.

Ant vai­k iš­ko su­per­me­no kos­t iu­mo: „Net su šiuo kos­t iu­mu jūs ne­ga­lė­si­te skrai­dy­ti“.

Ant mau­dy­mo­si ke­pu­rai­tės vieš­bu­ty­ je: „Tik vie­nai gal­vai“.

Ant „Ro­wen­ta“ lai­dy­nės pa­kuo­tės: „Ne­ ly­gin­ki­te dra­bu­žių ant kū­no“.

Ant „Ny­tol“ mig­do­mų­jų pa­kuo­tės: „Įs­ pė­ji­mas: iš­gė­rus šių vais­tų, jus ga­li im­ ti mie­gas“. Čes­ka (iš dvie­jų blo­gy­bių iš­si­ren­ku tą, ku­rios dar ne­ban­džiau)

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+16 +33 +26 +19 +27 +18 +21 +32

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+25 +20 +27 +19 +17 +28 +27 +22

Vėjas

4–9 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+18

+18

+18

4

+18

+19

+17

+16

6

+17

+18

+17

+16

8

rytoj

pirmadienį

Orai bus ne­pas­to­vūs Klai­pė­die­čiams, no­rin­tiems pa­si­mė­gau­ ti va­sa­riš­kais orais, šį sa­vait­ga­lį teks nu­ si­vil­ti. Si­nop­ti­kai pro­gno­zuo­ja, jog uos­ta­ mies­čio dan­gų niauks de­be­sys, ku­rie ne tik už­dengs sau­lę, bet ir pa­lais­tys lie­tu­mi. e.zenkute@kl.lt

Kaip tei­gė Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­ lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­riaus ve­dė­jas Lion­gi­nas Pakš­ tys, šian­dien uos­ta­mies­ty­je nu­ma­ to­mas ne­di­de­lis de­be­suo­tu­mas be kri­tu­lių. Tik nak­tį de­be­sys tan­kiau ap­trauks dan­gų ir pa­si­pils lie­tus.

Pa­sak spe­cia­lis­to, sek­ma­die­nį taip pat bus ap­si­niau­kę, vie­to­mis ga­li­mi trum­pi lie­tūs. Pūs piet­va­ ka­rių ir va­ka­rų 8–13 m/s vė­jas.

Sa­vait­ga­lį ter­mo­met­ro stul­pe­lis pa­kils iki 17–20 laips­nių ši­lu­mos, o nak­tį at­vės iki 10–13 laips­nių. Ši­lu­mos pliūps­nio be­si­ti­kin­čius uos­ta­mies­čio va­sa­ro­to­jus L.Pakš­ tys ga­li nu­džiu­gin­ti ir la­biau op­

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

Vardai Bargailė, Jolanta, Krescencija, Vidas, Vitas.

birželio 15-ąją

Rytas

Eve­li­na Zen­ku­tė

+22

+20

ti­mis­ti­nė­mis pro­gno­zė­mis – įsi­ bė­gė­jant atei­nan­čiai sa­vai­tei orai pa­ma­žu ge­rės.

Pir­ma­die­nį vie­to­mis dar trum­pai pa­lis, ant­ra­die­nį lie­taus ne­nu­ma­to­ ma, tre­čia­die­nio ry­tą ir die­ną ža­ da­mi ne­di­de­li kri­tu­liai, o ket­vir­ta­ die­nį ir penk­ta­die­nį džiu­gins sau­si orai. Pir­ma­die­nį pūs 6–11 m/s va­ ka­rų vė­jas. Ant­ra­die­nį, tre­čia­die­ nį ir ket­vir­ta­die­nį – ne­pas­to­vios kryp­ties 4–9 m/s vė­jas.

Nuo pir­ma­die­nio iki tre­čia­die­ nio die­no­mis tem­pe­ra­tū­ra su­šils iki 19–22 laips­nių. Dar va­sa­riš­kes­ ni orai nu­ma­to­mi ket­vir­ta­die­nį ir penk­ta­die­nį, kai klai­pė­die­čiai ga­ lės mė­gau­tis 22–25 laips­nių ši­lu­ ma. Nak­ti­mis ki­tą sa­vai­tę bus apie 10–13 laips­nių ši­lu­mos.

1161 m. pir­mą kar­tą pa­ mi­nė­ta Pa­lan­ga.

1167 m. pir­mą kar­tą is­to­ ri­niuo­se šal­ti­niuo­se pa­ mi­n ė­t as Ko­p en­h a­g os (Da­ni­ja) var­das.

1752 m. Ben­j a­m i­n as Frank­li­nas eks­pe­ri­men­ tu įro­dė, kad žai­bas yra elekt­ros iš­ly­dis.

1843 m. gi­mė nor­ve­g ų kom­p o­z i­to­r ius Ed­var­ das Grie­gas.

1904 m. ki­lus gais­rui gar­ lai­v y­je ne­to­l i Niu­jor­ko (JAV) žu­vo dau­g iau nei

tūks­tan­tis ke­lei­vių.

1914 m. gi­mė SSRS va­ do­vas (1982–1984) Ju­r i­ jus And­ro­po­vas.

1919 m. ang­lai John Al­ cock ir Art­hur Brown bai­gė pir­mą­jį tran­sat­lan­ ti­nį skry­dį be nu­tū­pi­mo.

1940 m. So­vie­tų Są­jun­ ga oku­pa­vo Lie­tu­vą. Lie­ tu­va pra­ra­do ne­prik­lau­ so­my­b ę pen­k iems de­ šimt­me­čiams.

1943 m. Pa­ry­ž iu­je gi­mė ro­ko mu­z i­kos at­l i­kė­jas John­ny Hal­ly­day.

1963 m. Los An­dže­le gi­ mė ak­to­rė He­len Hunt.