2013 07 02 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

.;A?.162;6@ 962= <@

antradienis, LIEPOS 2, 2013

www.kl.lt

9

RUBRIKA

`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 7\YN[aN 7b XRcVĂ˜VR[Ă›

sveikata

150 (19 753)

VasarÄ… vaistai au ga pievose

Sei­mo pir­mi­nin­kas V.Ged­vi­las – prieĹĄ Pre­zi­den­tÄ™.

Ar Va­ťing­to­nas tik­rai pa­si­ti­ki sÄ…­jun­gi­nin­kais iĹĄ Eu­ro­pos?

Va­sa­rÄ… ieť­ko­ti vais­tĹł – ÄŻ pie­vas.

ď Ž Laikas: cN `N

_N Q\` [V cNV` aV[ T Ăş WĂş Nb TN YĂş aR _RV XVN WĂş ]_V `V _V[X aV

Kam gerti parace tamolÄŻ, jei tempe ratĹŤra gali nukris avieÄ?iĹł arbatos? ti iĹĄgÄ—rus Kam eiti pas gydy tojÄ… antibiotikĹł re mokÄ—ti uĹž juos pi cepto ir nigus, jei bakteri jĹł sukeltÄ… uĹždegi na Ä?iobreliai? Ir mÄ… malĹĄijĹł galima gauti uĹž dykÄ….

 @Uba aR_` a\PX• [b\

a_ naudingĹłjĹł medĹžia gĹł jose lieka, orkaitÄ—je auga VaistaĹžolÄ—ms ken lai tiesiog sudekia tiesioginiai saulÄ—s spin ga ir tampa bever duliai Ä?iai“, – perspÄ—pakinta augalĹł spal – tuomet ja J.PaulikienÄ—. La pams, Ĺžiedams, va ir kvapas. IĹĄdĹžiovintas vais stiebams – visoms taĹžoles geriauvaistingĹłjĹł Ĺžosia saugoti popie riniuose ar medĹžiaginiuose mai ĹĄeliuose. Tin1 g – tiek vaistiniĹł ka ir natĹŤraliĹł me dĹžiagĹł dÄ—ĹžutÄ—s ĹžoleliĹł pakanka – popierinÄ—s, me „Žo le liĹł ne pa tar dinÄ—s. JĹł dugnÄ… reikia iĹĄkloti ti mieste, priemies ti na rink- pasiimti Ĺžirkles ar Kuo toliau nuo mies vienam puodeliui standĹžiu popiepeilÄŻâ€œ, – moko Ä?io soduose, Ĺžo to riumi. greta dideliĹł pasÄ— lininkÄ—. Gamtoje – pats Ĺža liĹł laukĹł – ten arbatos. liavimas ir ĹžyPlastikiniuose mai oras ir vanduo yra dÄ—jimas. VienĹł au ĹĄeliuose ar uĹžterĹĄti, purĹĄgalĹł pumpurai, stiklainiuose Ĺžole DĹžiovinti orkaitÄ— kiama ÄŻvairiĹł che kitĹł – Ĺžiedai, tre lÄ—s nesivÄ—dins, netinka mikalĹłâ€œ, – perÄ?iĹł ten greitai iĹĄaugs Prisirinkus vaista ĹĄaknys turi gydomĹł – stiebai ar spÄ—ja ĹžolininkÄ— Ju grybelis. ĹžoliĹł nevalia mÄ—lijo jĹł svaybiĹł. leliĹł dalims dĹžiĹŤti nÄ—. NaudingĹł svei na Paulikie- gautis gamta, reikia Tuoj suĹžydÄ—s liepos. puikiausiai tinskubÄ—ti namo: katai augalĹł Ĺžo Svarbu ka pa lelÄ—s bus veiksmin ko, kad liepĹžiedĹžiĹł Medikai sa- ji pataria ieĹĄkoti bent uĹž dvidegesnÄ—s pradÄ—- vo vÄ—sis. Taip jos nepraranda sa- Vais lapo forma arbata malĹĄijus jas dĹžiovinti, taĹžolÄ—s nÄ—ra nekal ĹĄimties kilomet veikliĹłjĹł medĹžiagĹł na kosulÄŻ, karĹĄÄ?ia jas nuskynus, ne rĹł nuo miesto. tos ĹžolelÄ—s. vimÄ…, tinka skair spalvos. Jos, kaip ir chemi vÄ—liau kaip po po Ĺ˝olininkÄ— pataria Tai reikia daryti lauti skaudamÄ… gerk niai vaistai, gali ros valandĹł. suriĹĄti Ĺžoleles da sausÄ… ir saulÄ—lÄ™, raminamai tÄ… ÄŻ ryĹĄulÄ—lius ir paka ryti ĹĄalutinÄŻ povei DĹžiovinti irgi rei veikia nervĹł siste dienÄ…. binti ant sienos, kÄŻ. kia teisingai – mÄ…. Tereikia ĹĄiĹł kur nekrenta sau Nevalia vaistaĹžo orkaitÄ— netinka. ĹžiedĹł prisirinkti. „VaistaĹžoliĹł nega lÄ—s spinduliai, ar liĹł perdozuolima rauti su ti ar gerti jĹł arba palubÄ—je. DĹžiovin ĹĄaknimis. Einant „Nors Ĺžinoma, kad tÄ… kasdien: orti galima lauke ar Ĺžoliauti bĹŤtina ganizmas pripras vaistaĹžolÄ—s iĹĄdĹžiĹŤs kuo greiÄ?iau patalpoje, taip pat spe ir nebereaguos ta, tuo daugiau cialiose dĹžio- ÄŻ vyklose, kurias daug ĹžoleliĹł poveikÄŻ sukas jau turi. sirgus.

JustÄ— KiburytÄ—

Lietuva 7p. Pasaulis 13p.

Ĺ iandien priedas

Klai­pÄ—­da – ES uŞ­kam­pis

Kaina 1,30 Lt

10

„Su­si­la­Şi­no dÄ—l mer­gos ar dar ko­kios ne­sÄ…­mo­nÄ—s ir ĹĄo­ki­nÄ—­ja.“ Pa­lan­gos gel­bÄ—­to­jĹł va­do­vas Jo­nas Pi­roŞ­ni­kas at­sklei­dÄ— prie­Şas­tis, ko­dÄ—l ne­blai­vĹŤs ekst­re­ma­lai ryŞ­ta­si ĹĄok­ti nuo til­to.

Klai­pÄ—­die­Ä?iai ne­tu­ rÄ—s pro­gĹł pa­jus­ti is­ to­ri­nio ÄŻvy­kio – Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mo Eu­ro­pos SÄ…­ jun­gai (ES) svar­bos. Uos­ta­mies­ty­je vyks tik vie­nas uŞ­da­ras uŞ­sie­nio de­le­ga­ci­ jĹł priÄ—­mi­mas, o vie­ ĹĄĹł ren­gi­niĹł ne­sup­ la­nuo­ta. Ma­no­ma, jog Klai­pÄ—­da Eu­ro­ pos uŞ­ri­by­je li­ko dÄ—l itin pra­sto su­si­sie­ki­ mo bei ge­rĹł vieť­bu­ Ä?iĹł sty­giaus.

8p.

Lai­ve – blo­giau nei ka­lÄ—­ji­me Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— Dau­giau nei mÄ—­ne­sÄŻ prie Af­ri­kos kran­tĹł bank­ru­tuo­jan­Ä?ios kom­pa­ ni­jos lai­ve ÄŻstri­gÄ™ Lie­tu­vos jō­ri­nin­ kai skai­Ä?iuo­ja pa­sku­ti­nes bul­ves ir jau pla­nuo­ja par­da­vi­nÄ—­ti lai­vo ÄŻran­gÄ…. Taip juos elg­tis ver­Ä?ia tai, kad jie ne­ga­li pa­lik­ti sa­vo bu­vei­ nÄ—s, nes pra­ras­tĹł ke­tu­riĹł mÄ—­ne­siĹł dar­bo uŞ­mo­kes­tÄŻ, ku­rÄŻ yra sko­lin­ gi darb­da­viai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ďst­ri­go prie Af­ri­kos

Pluk­dys lai­vu

Lie­tu­va pirmÄ… kartÄ… istorijoje pir­ mi­nin­kau­ti ES pra­dÄ—­jo va­kar, vai­ rÄ… pe­rÄ—­mu­si iĹĄ Ai­ri­jos, ir bend­ri­jai di­ri­guos pus­me­tÄŻ – iki me­tĹł pa­bai­gos.

4

„„Ce­re­mo­ni­ja: Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­dĹžia va­kar pa­skelb­ta prie Vy­riau­sy­bÄ—s rō­mĹł iť­kil­min­gai iť­ke­

liant bend­ri­jos vÄ—­lia­vÄ….

Vy­gin­to Ska­rai­Ä?io (BFL) nuo­tr.

PraÄ—­ju­siÄ… sa­vai­tÄ™ „Klai­pÄ—­da“ ra­ ĹĄÄ— apie ne­pa­vy­dÄ—­ti­no­je si­tua­ci­jo­je at­si­dō­ru­sius ke­lis Lie­tu­vos jō­ri­nin­ kus. Jie yra Gib­ral­ta­ro uos­te (Jung­ ti­nÄ— Ka­ra­lys­tÄ—) pri­si­ťvar­ta­vu­sia­me lai­ve „Ar­des­co“ ir jo pa­ lik­ti ne­ga­li.

2

K.Bra­zaus­kie­nei – var­gas dÄ—l sō­naus As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Kris­ti­na Bra­zaus­kie­nÄ— vÄ—l gelbs­ti sa­vo sō­nĹł. Va­kar ji at­vy­ko ÄŻ Klai­ pÄ—­dÄ… at­siim­ti po­li­ci­nin­kĹł iĹĄ jos sō­ naus atim­to vi­su­rei­gio, mat ke­liĹł ere­lis Er­nes­tas But­ri­mas neį­vei­ kia po­trau­kio sÄ—s­ti prie vai­ro iť­gÄ—­ rus. Pre­zi­den­to nať­lÄ—s sō­nus ir vÄ—l su­lai­ky­tas Ne­rin­go­je, ťį­syk jis vai­ ra­vo pra­ban­gĹł „Pors­che“. Pa­siō­lÄ— 600 li­tĹł ky­ťį

Vil­nie­tis vers­li­nin­kas po­li­ci­jos pa­ rei­gō­nų bu­vo su­lai­ky­tas ke­lio Smil­

tynė–Nida 9 ki­lo­met­re, Alks­ny­nÄ—s po­ste. E.But­ri­mui teis­mas yra uŞ­drau­ dÄ™s vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lÄŻ, ta­Ä?iau Ne­ rin­go­je gy­ve­na­mÄ…­jÄ… vie­tÄ… dek­la­ra­ vÄ™s vers­li­nin­kas ir vÄ—l sÄ—­do prie vai­ro. Vy­ras Alks­ny­nÄ—s po­ste bu­vo su­ stab­dy­tas nak­tÄŻ ÄŻ sek­ma­die­nÄŻ, apie 1.30 val. Vai­ruo­to­jas at­si­sa­kÄ— pĹŤs­ti ÄŻ al­ko­ ho­lio ma­tuok­lÄŻ. UĹž tai, kad bō­tĹł iť­ veng­ta pa­tik­ros, E.But­ri­mas pa­tru­ liui pa­siō­lÄ— 600 li­tĹł ky­ťį. E.But­r i­m ui gre­s ia bau­dĹžia­mo­ji by­la.

8

„„Gel­bÄ—­to­ja: K.Bra­zaus­kie­nÄ— pa­ti at­vy­ko ÄŻ uos­ta­mies­tÄŻ paim­ti sō­naus au­to­mo­bi­lio. Gin­ta­ro Vai­Ä?e­kaus­ko („Bal­ti­cum TV“ lai­da „Rei­das“) nuo­tr.

2

antradienis, LIEPOS 2, 2013

miestas

Lai­ve – blo­giau nei ka­lė­ji­me 1

Lai­vą val­džiu­si Vo­kie­ ti­jos kom­pa­ni­ja „Sea­ voss Ship­ping“ bank­ru­tuo­ja, yra neat­sis­kai­čiu­si su įgu­la, to­dėl ši ne­ga­li pa­lik­ti lai­vo, nes prie­šin­gu at­ve­ju pra­ras­tų vi­sus už­dirb­tus ir neat­gau­tus pi­ni­gus. Įgu­la vis dar ieš­ko ad­vo­ka­to, ku­ris pa­dė­tų su­ tvar­ky­ti lai­vo areš­to ir par­da­vi­mo pro­ce­dū­ras. Pa­si­ro­džius pub­li­ka­ci­jai, at­si­lie­ pė ir ki­ti Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai, dir­ ban­tys jau bank­ru­tuo­jan­čio­je Vo­ kie­ti­jos kom­pa­ni­jo­je.

Jau sa­vai­tę ne­tu­ri­me nie­ko nor­ma­liai pa­ val­gy­ti. Šiek tiek pro­ duk­tų duo­da jū­rei­ viai iš ki­tų lai­vų, bet jų už­ten­ka tik vie­nam kar­tui.

Lai­vas „Idan­nus“ nuo ge­gu­žės 27 d. yra Ka­sab­lan­kos (Ma­ro­kas, Af­ri­ ka) uos­te. „Mes net ne­ži­no­me, kas da­bar yra lai­vo sa­vi­nin­kas. Bank­ ru­tuo­jan­čios bend­ro­vės at­sto­vai su mu­mis ne­bend­rau­ja, ne­tei­kia jo­kių ži­nių. Krei­pė­mės į Tarp­tau­ti­nę jū­ ri­nin­kų or­ga­ni­za­ci­ją (ITF), ta­čiau jos at­sto­vai dar nie­ko nau­din­go ne­ nu­vei­kė“, – guo­dė­si lai­ve ka­pi­to­no pa­dė­jė­ju dir­ban­tis Vi­ta­li­jus P. (pa­ var­dė re­dak­ci­jai ži­no­ma – V.S.). Li­ko vos ke­lios bul­vės

Jis na­mo tu­rė­jo grįž­ti prieš du mė­ ne­sius, nes bai­gė­si pen­kių mė­ne­sių kont­rak­tas. Ta­čiau iš­vyk­ti ne­si­ry­ žo, nes ne­no­rė­jo pra­ras­ti už­dirb­tų pi­ni­gų – jis nė­ra ga­vęs at­ly­gi­ni­mo už ke­tu­ris mė­ne­sius. Lai­ve „Idan­nus“ yra dar vie­nas lie­tu­vis – vyr. me­cha­ni­kas. Sko­ la aš­tuo­nių na­rių įgu­lai sie­kia apie 60 tūkst. eu­rų. „Kol esu įstri­gęs čia, Lie­tu­vo­ je man gi­mė duk­ry­tė. Jos dar ne­ ma­čiau ir ne­ži­nau, ka­da pa­ma­ty­ siu. Įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip jau­čia­si mū­sų šei­mos, ku­rioms ne­ga­li­me par­siųs­ti pi­ni­gų, o jos dar tu­ri dėl mū­sų ir jau­din­tis. Ži­nau, kad ke­ lių įgu­los na­rių vai­kai sun­kiai ser­ ga, vy­rai ei­na iš pro­to ir nie­ko ne­

ga­li pa­da­ry­ti“, – rea­ly­bę at­sklei­dė Vi­ta­li­jus. Tiek ITF, tiek Lie­tu­vos jū­ri­nin­kų są­jun­gos at­sto­vų pa­ta­ri­mas jiems – kant­ry­bės ir jo­kiu bū­du ne­pa­ lik­ti lai­vo, nes ta­da pi­ni­gų tik­rai neat­gaus. „Mū­sų gy­ve­ni­mo są­ly­gos – blo­ ges­nės nei ka­lė­ji­me. Ka­li­niai nors gau­na mais­to ir van­dens. Pas­ta­ ro­jo dar tu­ri­me, ta­čiau mais­to li­ko šiek tiek ry­žių ir ke­lios bul­vės. Jau sa­vai­tę ne­tu­ri­me nie­ko nor­ma­liai pa­val­gy­ti. Šiek tiek pro­duk­tų duo­ da jū­rei­viai iš ki­tų lai­vų, bet jų už­ ten­ka tik vie­nam kar­tui“, – guo­dė­ si jū­ri­nin­kas. Ra­gi­no ne­duo­ti ra­my­bės

Šiek tiek vė­liau jis pa­ra­šė laiš­ką ir pa­si­džiau­gė, kad mais­to tie­kė­ jai šiaip taip su­ti­ko pro­duk­tų duo­ ti ne­mo­ka­mai, tad bent jau mir­ti iš ba­do ne­rei­kės. „Mes tik­rai kreip­si­mės į žmo­ gaus tei­sių gy­ni­mo or­ga­ni­za­ci­jas, nes su mu­mis el­gia­si ne­žmo­niš­ kai. ITF at­sto­vai, ku­rie tu­rė­tų mu­ mis rū­pin­tis, re­gis, mus pa­mir­ šo. Bū­si­me pri­vers­ti par­duo­ti vi­są lai­vo įran­gą, o tai pa­da­ry­ti Af­ri­ko­ je la­bai leng­va, nes pra­gy­ven­ti rei­ kia nors kiek pi­ni­gų, o jų ne­tu­ri­me nė vie­nas“, – bū­si­mus sa­vo žings­ nius at­sklei­dė Vi­ta­li­jus. Jū­ri­nin­kų tei­ses gi­nan­čių or­ga­ ni­za­ci­jų at­sto­vai tik pa­kar­to­jo, kad jū­ri­nin­kai bū­tų kant­rūs, nes pi­ni­ gus jie at­gaus tik ta­da, kai lai­vas bus par­duo­tas, o tuo tu­ri pa­si­rū­ pin­ti ITF, to­dėl šiai or­ga­ni­za­ci­jai rei­kia nuo­lat ra­šy­ti laiš­kus, ne­duo­ ti ra­my­bės. Bank­ru­tuo­jan­čiai kom­pa­ni­jai „Sea­voss Ship­ping“ pri­klau­sė trys lai­vai, ku­riuo­se yra įstri­gę ma­žiau­ siai pen­ki Lie­tu­vos jū­ri­nin­kai.

60 – tiek tūkst. eu­rų siekia skola aš­tuo­niems lai­vo „Idan­nus“ įgulos nariams.

Ne­ži­no­my­bė: „Idan­nus“ lai­vas, ku­ria­me yra du lie­tu­viai jū­ri­nin­kai, Ka­

sab­lan­kos uos­te sto­vi jau dau­giau nei mė­ne­sį ir neaiš­ku, ka­da ši ne­pa­ vy­dė­ti­na si­tua­ci­ja bus iš­spręs­ta. ma­ri­net­raf­fic.com nuo­tr.

Rekonstrukcija: J.Ja­no­nio gat­vė­je dar li­ko baig­ti klo­ti va­žiuo­ja­mo­sios da­lies grin­di­nį, pa­so­din­ti me­džius.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Naujai gat­vei ruošia dušą Iki J.Ja­no­nio gat­vės re­konst­ruk­ci­jos pa­ bai­gos li­ko ma­žiau nei mė­nuo. Re­mon­tą at­lie­kan­čios įmo­nės at­sto­vai tvir­ti­no, kad vi­sus dar­bus bus spė­ta at­lik­ti lai­ku. Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

„Vis­ką spė­si­me. Kaip pa­ža­dė­jo­ me, taip ir bus“, – tvir­ti­no įmo­ nės „Žem­ka­sa“ va­do­vas Dai­nius Zo­kas. J.Ja­no­nio gat­vė­je dar li­ko ak­me­ ni­mis iš­klo­ti ne­di­de­lį ruo­žą va­ žiuo­ja­mo­sios da­lies, už­baig­ti klo­

ti ša­li­gat­vius, įreng­ti bor­te­lius. Po dvie­jų sa­vai­čių pla­nuo­ja­ma pra­ dė­ti so­din­ti me­džius. Pas­ku­ti­nė­ mis die­no­mis bus įreng­tos gro­te­ lės ap­link me­džius. „No­ri­me, kad nie­kas nie­ko ne­ spė­tų su­nio­ko­ti, nu­lau­žy­ti“, – pa­ brė­žė D.Zo­kas. J.Ja­no­nio gat­vė tu­ri bū­ti už­baig­ta iki rugp­jū­čio 1-osios. Ta­da ją ver­

tins ob­jek­to pri­pa­ži­ni­mo tin­ka­mu nau­do­ti ko­mi­si­ja. „Prieš ap­žiū­rą iš­šluo­si­me, spe­ cia­lia ma­ši­na iš­plau­si­me, iš­švei­ si­me gat­vę, kad ji tik­rai bū­tų kaip nau­ja. Gat­ve bu­vo lei­džia­mas eis­ mas, tai ji nu­si­tep­lio­jo“, – pa­sa­ko­ jo va­do­vas. Jo­niš­kės gat­vės re­mon­tas taip pat ar­tė­ja prie pa­bai­gos. Dar­bams čia už­baig­ti li­ko du mė­ne­siai. „Vis­ką da­ro­me, kad spė­tu­me dar­bus už­baig­ti lai­ku. At­nau­ji­nus J.Ja­no­nio gat­vę, vi­sas pa­jė­gas per­ kel­si­me į Jo­niš­kės gat­vę“, – tvir­ti­ no D.Zo­kas. Pas­ta­ro­jo­je jau bai­gia­ ma klo­ti tink­lus, iš vie­nos jos pu­sės pra­de­da­ma ties­ti ša­li­gat­vius, so­ din­ti me­džius.

Klom­bų gė­lė­s puo­šia ka­pus Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Į mies­to gė­ly­nus nu­si­tai­kė ne tik van­da­lai, bet ir so­li­daus am­žiaus mo­te­rys. Ma­no­ma, kad jos iš dar­ že­lių din­gu­sias gė­les so­di­na ant ka­pų, bal­ko­nuo­se.

Va­gys­tės iš mies­to gė­ly­nų tę­sia­si ir šie­met. Daž­niau­siai dings­ta pa­vie­ niai dai­gai. Ta­čiau pa­si­tai­ko ir di­ des­nių iš­puo­lių. Il­gą­jį Jo­ni­nių sa­vait­ga­lį iš gė­ly­ no At­gi­mi­mo aikš­tė­je, žie­do prie Se­no­jo tur­gaus, va­zų se­na­mies­ty­ je bu­vo iš­rau­ta per 300 dai­gų, ku­ rių ver­tė 2 tūkst. li­tų. „La­biau­siai tą kar­tą nu­ken­tė­ jo At­gi­mi­mo aikš­tės gė­ly­nas. Vi­ sas pa­kraš­tys bu­vo nu­rau­tas. Da­ lis gė­lių bu­vo pa­lik­ta, da­lis din­go“, – pa­sa­ko­jo Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Mies­to tvar­ky­mo sky­riaus ve­ dė­ja Ire­na Ša­ka­lie­nė. Il­ga­pirš­čiai la­biau­siai nu­si­tai­kė į pe­lar­go­ni­jas ir jur­gi­nus. I.Ša­ka­lie­ nės tei­gi­mu, as­me­nis, ku­rie nio­ko­ ja gė­ly­nus ir va­gia gė­les, ga­li­ma su­ skirs­ty­ti į dvi gru­pes. „Da­lis yra tie­siog van­da­lai, ku­ riems šiaip na­gai niež­t i. Jie iš­ rau­n a gė­l es ir pa­l ie­ka. Ta­č iau

Dar­bas: po van­da­lų iš­puo­lių ir va­gys­čių pri­žiū­rė­to­jams ten­ka at­so­din­

ti gė­les.

te­ko gir­dė­ti, jog au­ga­lus va­gia ir gar­baus am­žiaus pi­lie­čiai. To­kie as­me­nys iš­rau­na, gra­žiai su­si­de­ da į mai­š e­l į ir iš­s i­n e­š a. Gal pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

skui ant ka­pų ar bal­ko­nuo­se pa­ si­so­di­na“, – spė­jo ve­dė­ja, ku­riai apie to­kius at­ve­jus pra­ne­ša pri­ žiū­rė­to­jai.

3

antradienis, LIEPOS 2, 2013

miestas Ieš­ko drau­di­kų

Bai­gė­si priė­mi­mas

Sus­kys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­ jų ter­mi­na­lą sta­tan­ti „Klai­ pė­dos naf­ta“ ieš­ko drau­di­ mo bend­ro­vės, ku­ri ap­draus­ tų ri­zi­ką, su­si­ju­sią su ter­mi­na­ lo inf­rast­ruk­tū­ros – du­jo­tie­kio ir kran­ti­nės – sta­ty­ba. Nu­ma­ to­ma, kad ma­te­ria­lio­sios ža­los drau­di­mo su­ma sieks 223,25 mln. Lt.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­te va­ kar bai­gė­si priė­mi­mas į ant­ ro­sios pa­ko­pos – ma­gist­ran­ tū­ros stu­di­jas. Už­re­gist­ruo­ ti 568 sto­jan­tie­ji, ku­rie pa­reiš­ ke 936 pa­gei­da­vi­mus stu­di­juo­ ti pa­gal ma­gist­ran­tū­ros stu­di­jų pro­gra­mas. Per­nai, no­rin­čių­jų stu­di­juo­ti ma­gist­ran­tū­ro­je su­ lauk­ta 513.

Gydyklos išsaugojo savo va­do­vus Sui­ru­tė dėl gy­dy­mo įstai­gų va­do­vų kon­ kur­so baig­ta. Va­kar ofi­cia­liai pa­si­ra­šy­ tos dar­bo su­tar­tys su uos­ta­mies­čio ir Pa­lan­gos li­go­ni­nių vy­riau­siai­siais gy­dy­ to­jais. Be­veik vi­so­se jų ir to­liau dirbs se­ nie­ji va­do­vai.

Eve­li­na Zen­ku­tė

Po­ky­čiai: po konkursų vadovas pasikeitė tik vienoje gydykloje.

Kon­kur­sai dėl gy­dy­mo įstai­gų va­ do­vų po­stų, ku­rių stei­gė­ja yra Svei­ ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­ja, vy­ko ke­tu­rio­se pa­jū­rio me­di­ci­nos įstai­ go­se: Klai­pė­dos jū­ri­nin­kų, Res­ pub­li­ki­nė­je Klai­pė­dos, Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­go­ni­nė­se ir Pa­lan­ gos vai­kų rea­bi­li­ta­ci­jos sa­na­to­ri­jo­ je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“. Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos Ry­šių su vi­suo­me­ne sky­riaus ve­dė­ ja Gied­rė Mak­si­mai­ty­tė in­for­ma­vo, kad va­kar su li­go­ni­nių va­do­vų kon­ kur­sų lai­mė­to­jais bu­vo su­da­ry­tos ter­mi­nuo­tos pen­ke­rių me­tų dar­bo su­tar­tys.

„Pa­tik­ri­ni­mas pa­gal Ko­rup­ci­ jos pre­ven­ci­jos įsta­ty­mą praė­jo sklan­džiai ir ne­ti­kė­tu­mų neat­ne­ šė. Li­go­ni­nių va­do­vai ga­li sėk­min­ gai kib­ti į dar­bus“, – tei­gė G.Mak­ si­mai­ty­tė. Pa­sak jos, Klai­pė­dos jū­ri­nin­ kų li­go­ni­nė­je nu­ga­lė­jo vie­nin­te­lis į va­do­vo vie­tą pre­ten­da­vęs Jo­nas Są­ly­ga. Pa­lan­gos rea­bi­li­ta­ci­jos li­ go­ni­nė­je kon­kur­se vy­riau­sio­jo gy­ dy­to­jo pa­rei­goms da­ly­va­vo ke­tu­ri pre­ten­den­tai, o lai­mė­jo il­ga­me­tis įstai­gos di­rek­to­rius gy­dy­to­jas Vir­ gi­ni­jus Bis­kys. Or­ga­ni­zuo­tas kon­kur­sas ne­bu­ vo sėk­min­gas 23 me­tus vai­kų rea­

e.zenkute@kl.lt

„Pa­lan­gos gin­ta­rui“ va­do­vau­ti iš­rink­tas vil­nie­tis gy­dy­to­jas Kęs­tu­tis Spei­čys. bi­li­ta­ci­jos sa­na­to­ri­jo­je „Pa­lan­gos gin­ta­ras“ dir­bu­siam Zig­man­tui Pau­laus­kui. „Pa­lan­gos gin­ta­rui“ va­do­vau­ti iš­rink­tas vil­nie­tis gy­ dy­to­jas Kęs­tu­tis Spei­čys. Iki šiol me­di­kas bu­vo Na­cio­na­li­nio krau­jo cent­ro Do­no­rų sky­riaus ve­dė­jas. Kon­kur­są į Res­pub­li­ki­nės Klai­pė­ dos li­go­ni­nės vy­riau­sio­jo gy­dy­to­jo

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

vie­tą lai­mė­jo da­bar­ti­nis va­do­vas Ro­mal­das Sa­ka­laus­kas, nu­run­gęs vie­nin­te­lį kon­ku­ren­tą K.Spei­čį. Su­tar­tys pra­tęs­tos ir su kon­kur­ sus lai­mė­ju­siais tri­jų Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bei pa­val­džių li­ go­ni­nių vy­riau­siai­siais gy­dy­to­jais. Jais li­ko bu­vę įstai­gų va­do­vai. Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­ bės Per­so­na­lo sky­riaus vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Lau­ry­na Jo­nai­tė pa­tvir­ ti­no, kad Klai­pė­dos uni­ver­si­te­ti­nei li­go­ni­nei pen­ke­rius me­tus vėl va­ do­vaus Vin­sas Ja­nu­šo­nis, Vai­kų li­ go­ni­nei – Klau­di­ja Bo­bians­kie­nė, o Klai­pė­dos svei­ka­tos prie­žiū­ros cent­rui – Lo­re­ta Venc­kie­nė.

Dienos telegrafas Tre­n i­ruo­tės. Klai­p ė­d ie­č iai va­s a­ros ry­tus kvie­čia­mi pra­dė­ti mankš­ta lau­ ke. Už­siė­mi­mai vyks lie­pos 2, 4, 6, 9, 11, 13, 16, 18, 20, 23, 25, 27 ir 30 die­no­mis. Dirb­ti­nės ve­jos fut­bo­lo aikš­te­lė­je prie M.Maž­vy­do pro­gim­na­zi­jos, I.Si­mo­nai­ ty­tės kal­no te­r i­to­r i­jo­je ir sta­d io­ne už Vy­dū­no vi­du­ri­nės mo­kyk­los mankš­ to­se vi­si lau­k ia­mi ant­ra­die­niais ir ket­ vir­ta­die­niais 6.15 val., o šeš­ta­die­niais – 9 val. Send­va­rio pa­grin­di­nės mo­kyk­ los sta­dio­ne ant­ra­die­niais ir ket­vir­ta­ die­n iais už­siė­m i­mai vyks 7.15 val., o šeš­ta­die­niais – 10.15 val. Mir­t ys. Va­k ar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­j os sky­r iu­j e už­re­g ist­r uo­tos 11 klai­ pė­d ie­č ių mir­t ys. Mi­rė Juo­z as Ston­ čai­t is (g. 1926 m.), Anas­t a­s i­j a Bol­dy­ še­v a (g. 1927 m.), Ele­n a Kas­p e­r a­v i­ čie­nė (g. 1928 m.), Ma­r i­ja Bi­ga (g. 1928 m.), Fi­l ip Eler (g. 1928 m.), Mag­da­le­na Zo­f i­j a Žal­k aus­k ie­nė (g. 1930 m.), Va­ dim Sub­b o­to­v ič (g. 1936 m.), Va­len­t i­ na Fe­do­to­va (g. 1939 m.), Ana­to­l ij Živ­ liuk (g. 1941 m.), Da­nu­tė Vin­ke­v i­čie­nė (g. 1942 m.), Si­g i­t a Stub­raus­k ie­nė (g. 1959 m.). Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Va­len­ti­na Fe­do­to­va, Fi­lip Eler, Ana­to­ lij Živ­l iuk, Si­g i­ta Stub­raus­k ie­nė, Ma­ri­ ja Sca­liets­ka­ja. Jo­n iš­kės ka­p i­n ės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Juo­zas Ston­čai­t is, Ele­na Kas­pe­ra­ vi­čie­nė. Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Trą­šoms – tua­le­to tu­ri­nys? Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Tur­ga­vie­tė­se iš smul­kių­jų pre­ kei­vių dar­žo gė­ry­bes įsi­gy­jan­tys žmo­nės ne­ga­li bū­ti tik­ri, jog kar­tu su dar­žo­vė­mis ar vai­siais ne­gaus ir pa­vo­jin­go už­kra­to. To­kia grės­ mė vi­sai rea­li, kai au­ga­lai trę­šia­mi žmo­nių fe­ka­li­jo­mis.

„Ne­ži­nia, kaip ten yra iš tik­rų­jų. Bet smar­vė bai­si, ypač kai šil­ta“, – tei­gė ne­to­li­mo­je kai­my­nys­tė­je gy­ ve­nan­ti gargž­diš­kė. Pa­sak jos, žmo­nės ken­čia ir ty­li, nes ne­no­ri vel­tis į konf­lik­tus. Ta­čiau Klai­pė­dos re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Klai­pė­dos ra­jo­no agen­tū­ros vy­riau­sia­sis spe­cia­ lis­tas Al­gi­man­tas Pa­go­jus ra­gi­no bū­ ti­nai pra­neš­ti apie to­kius at­ve­jus.

No­sį rie­čia smar­vė

Vie­no in­di­vi­dua­lių na­mų kvar­ta­lo Gargž­duo­se gy­ven­to­jai įta­ria, kad bū­tent to­k iu bū­d u jų kai­my­n ai au­gi­na sa­vo lys­vių gė­ry­bes. Ma­ža to, žmo­nės šnibž­da­si, jog nuim­tą der­lių šie par­da­vi­nė­ja vie­tos tur­ ge­ly­je. „Klai­pė­dos“ pa­šne­ko­vė pa­sa­ko­ jo, kad ap­lin­ki­niams gy­ven­to­jams jo­kia pa­slap­tis, kad kai­my­nai ne­ tu­ri nuo­te­kų įren­gi­nių. Kart­kar­tė­ mis iš so­dy­bos pa­sklin­da no­sį rie­ čian­tis dvo­kas, ta­čiau aiš­ki­na­ma, jog esą su­rink­tos fe­ka­li­jos pa­ka­sa­ mos po me­džiu.

Kai­my­nai fo­tog­ra­fuo­ja

„Pil­ti fe­ka­li­jas į dir­vą drau­džia­ma. Jei in­for­ma­ci­ja po pa­tik­ri­ni­mo pa­ si­tvir­tin­tų, už pa­žei­di­mus gre­sia at­sa­ko­my­bė. Bau­da sie­kia nuo 200 iki 600, ta­čiau pir­mą kar­tą pra­si­ žen­gus – 100 li­tų“, – aiš­ki­no spe­ cia­lis­tas. Pa­sak A.Pa­go­jaus, gy­ven­to­jai pri­va­lo bū­ti pri­jun­gę prie cent­ra­ li­zuo­tų nuo­te­kų tink­lų ar­ba tu­rė­ti iš­grie­bi­mo duo­bę. „Pri­va­lo­ma tu­ rė­ti vie­nų me­tų nuo­te­kų iš­ve­ži­mo do­ku­men­tus, jei jų nė­ra, me­džia­gą per­duo­da­me Klai­pė­dos ra­jo­no sa­

vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riui“, – tei­gė tar­nau­to­jas. Pa­sak pa­šne­ko­vo, skun­dai dėl pa­na­šių at­ve­jų ra­jo­ne – ne re­te­ ny­bė. „Ne­se­niai pa­tik­ri­no­me pra­ne­ši­ mus End­rie­ja­ve, Kre­tin­ga­lė­je, Vė­ žai­čiuo­se. Pa­si­tai­ko įvai­rių at­ve­ jų – tai pa­si­da­rę sky­lę iš­grie­bi­mo duo­bė­je nuo­te­kas iš­lei­džia į ka­na­lą, o Dre­ver­no­je kai­my­nas nu­fo­tog­ra­ fa­vo, kaip vie­nas gy­ven­to­jas fe­ka­ li­jo­mis lais­tė lau­kus“, – pa­sa­ko­jo A.Pa­go­jus. Ga­li­mos in­fek­ci­jos

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė-mais­to pro­duk­tų ins­ pek­to­rė Ol­ga Žlio­bie­nė įspė­jo, jog fe­ka­li­jo­mis ne­ga­li­ma tręš­ti jo­kių mais­tui skir­tų au­ga­lų. „Juo­se ga­li lik­ti li­ku­čių to, kas iš­ si­ski­ria iš fe­ka­li­jų, kas su­ke­lia žar­ ny­no in­fek­ci­nes li­gas. Tai ir žar­ni­ niai en­te­ro­ko­kai, E.co­li, ir ši­ge­lės bei ki­ti mik­roor­ga­niz­mai“, – aiš­

Pre­ky­ba: įsi­gy­jant ki­tų užau­gin­tas dar­žo ir so­do gė­ry­bes, ten­ka pa­si­

kliau­ti au­gin­to­jų są­ži­ne.

ki­no spe­cia­lis­tė. Paš­ne­ko­vė pa­ti­ ki­no, jog nu­si­skun­di­mų dėl fe­ka­li­ jo­mis trę­šia­mų dar­žo­vių ar vai­sių įstai­ga ne­su­lau­kia. „Mū­s ų tar­ny­b os dar­b ą reg­l a­ men­t uo­jan­č iuo­se tei­s ės ak­t uo­se ne­n u­sa­k y­ta, kad tu­r i­m e tik­r in­t i au­ga­lų au­gi­ni­mo są­ly­gas, kuo jie yra trę­šia­mi. Ši funk­ci­ja pri­klau­

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

so Au­ga­l ų ap­sau­gos ins­p ek­c i­jai. Ta­č iau fak­t iš­kai kont­ro­l iuo­ja­m i tie au­g in­to­jai, ku­r ie re­g ist­r uo­ ti va­d i­n a­m a­ja­m e fi­to­s a­n i­ta­r i­ nia­me re­gist­re, o tai yra di­des­ni ūki­n in­kai. Kal­bant apie in­d i­v i­ dua­l ius au­g in­to­j us, iš es­m ės tai yra jų są­ž i­n ės rei­ka­l as“, – tei­g ė O.Žlio­bie­nė.

4

antradienis, LIEPOS 2, 2013

miestas

Klai­pė­da – ES už­kam­pis

Komentaras

Ro­me­na Sa­vic­kie­nė

Klai­pė­dos tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­ro di­rek­to­rė

M

Prog­ra­ma: į vie­nin­te­lį ofi­cia­lų ren­gi­nį uos­ta­mies­ty­je at­vyk­sian­tiems už­sie­nio sve­čiams bus pri­sta­ty­ta ir Klai­pė­dos kraš­to praei­tis.

„Ne tik Klai­pė­da už­kam­ 1 pis, bet ir ki­ti mies­tai, nes vi­si Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo

ES ren­gi­niai su­kon­cent­ruo­ti Vil­ niu­je“, – pa­brė­žė Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bės Tarp­tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja Da­lia Ples­ko­vie­nė. Ta­čiau pa­jū­ris ga­li džiaug­tis bent tuo, kad ja­me vyks vie­nas svar­ biau­sių pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­ nių – ES ša­lių na­cio­na­li­nių at­sto­vų pa­žin­ti­nis vi­zi­tas. Jis su­pla­nuo­tas lie­pos 12–14 die­no­mis. „Per šį pa­žin­ti­nį vi­zi­tą tra­di­ciš­ kai pri­sta­to­ma pir­mi­nin­kau­jan­ čios ša­lies kul­tū­ra, iš­skir­ti­nu­mas. Ka­dan­gi Lie­tu­va neį­si­vaiz­duo­ja­ma be pa­jū­rio – Klai­pė­dos kraš­to, Kur­ šių ne­ri­jos, Pa­lan­gos, šis ren­gi­nys pa­ti­kė­tas mums“, – paaiš­ki­no pa­ šne­ko­vė. Nu­ma­to­ma, kad į pa­jū­rį at­vyks 120 sve­čių. 95 jų bus ES ša­lių na­cio­na­li­niai at­sto­vai ir juos ly­din­tys as­me­nys, o li­ku­sie­ji – Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos dar­buo­to­jai, ku­rie tu­ri

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

už­tik­rin­ti, kad sve­čiai iš už­sie­nio jaus­tų­si jau­kiai. Pir­mo­sios vi­zi­to die­nos va­ka­ rą nu­ma­ty­ta už­sie­nio sve­čių vers­lo va­ka­rie­nė su Klai­pė­dos jū­rų uos­to įmo­nių ir aso­cia­ci­jų va­do­vais, Lais­ vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos at­sto­vais. Ki­tą die­ną jiems lai­vu bus su­reng­ta eks­kur­si­ja po uos­to ak­va­to­ri­ją. Po jos am­ba­sa­do­riai iš­vyks į Kur­ šių ne­ri­ją, o va­ka­re grįš į Klai­pė­dą, kur Kon­cer­tų sa­lė­je jie ste­bės pa­ reng­tą kul­tū­ri­nę pro­gra­mą, bus su­ reng­tas ir uos­ta­mies­čio me­ro priė­ mi­mas. Val­giams – 12 tūkst. li­tų

Kon­cer­t i­n ė­je-pa­ž in­t i­n ė­je pro­ gra­mo­je sve­čiams bus pri­sta­ty­ ta Klai­pė­dos praei­tis, da­bar­tis ir atei­tis. Praei­ti­mi rū­pin­sis uos­ta­ mies­čio Et­no­kul­tū­ros cent­ras – už­sie­nie­čiams bus ro­do­mos se­no­ sios Klai­pė­dos nuo­trau­kos, o sy­kiu pri­sta­to­mi ir šio kraš­to tau­ti­niai kos­tiu­mai. Klai­pė­dos da­bar­tį sim­bo­li­zuos šo­kių an­samb­lio „Žu­vėd­ra“ pa­si­

ro­dy­mas, nes šo­kė­jai yra neat­sie­ja­ ma da­bar­ti­nio uos­ta­mies­čio da­lis. „Žvelg­da­mi į atei­tį, ak­cen­tuo­si­ me, kad di­džiau­sia ver­ty­bė yra šei­ ma, kad Eu­ro­pa yra vie­na šei­ma, to­dėl sce­no­je pa­si­ro­dys Kon­cer­ tų sa­lės ka­me­ri­nio or­kest­ro va­do­ vas Min­dau­gas Bač­kus su sa­vo vai­ kais“, – pa­sa­ko­jo D.Ples­ko­vie­nė.

Kol kas dar ži­no­ma, jog šį mė­ne­sį Klai­pė­ do­je trum­pai sve­čiuo­ sis ir Vo­kie­ti­jos pre­ zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas.

Po kon­cer­tų sve­čių lauks fur­še­ tas, ku­rio val­giams ir gė­ri­mams ke­ ti­na­ma iš­leis­ti apie 12 tūkst. li­tų. Iš vi­so ES vals­ty­bių na­cio­na­li­ nių at­sto­vų priė­mi­mas Klai­pė­do­ je ir su­pa­žin­di­ni­mas su ja kai­nuos apie 20 tūkst. li­tų. Už da­lį šios su­mos pa­ga­min­ ti ir su­ve­ny­rai, ku­rie bus pa­do­va­ no­ti sve­čiams – iš va­rio iš­kal­din­ ti Klai­pė­dos se­nie­ji ant­spau­dai, ku­rie bus lyg sėk­mės mo­ne­tos, o jų ant­ro­je pu­sė­je įra­šy­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES me­tai ir žo­dis „Klai­pė­da“. Pa­ra­šė vie­ne­tą

Po nak­vy­nės Klai­pė­do­je ki­tą die­ną už­sie­nio sve­čių de­le­ga­ci­ja iš­vyks į Pa­lan­gą ir po pa­žin­ties su ja spe­ cia­liu rei­su iš­skris į Briu­se­lį. Anot D.Ples­ko­vie­nės, kol kas dar ži­no­ma, jog šį mė­ne­sį Klai­pė­do­ je trum­pai sve­čiuo­sis ir Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas. Jis į uos­ta­mies­tį už­suks, kai vyks į Ni­dą, kur ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis Tho­mo Man­no fes­ti­va­lis. „Dau­giau in­for­ma­ci­jos apie ki­tų de­le­ga­ci­jų vi­zi­tus kol kas ir ne­tu­ ri­me, o gal jų ir ne­bus. Vi­są Lie­tu­

vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES koor­di­nuo­ ja Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir ji dau­giau mū­sų pa­gal­bos ne­pra­šė. Be abe­jo, gai­la, kad pas mus vyks tik vie­nas ren­gi­nys ir jis bus už­da­ ras. Ta­čiau tai, ma­tyt, lė­mė dau­gy­ bė niuan­sų“, – ap­gai­les­ta­vo Tarp­ tau­ti­nių ry­šių, vers­lo plėt­ros ir tu­riz­mo sky­riaus ve­dė­ja. Jos nuo­mo­ne, pa­grin­di­nė pro­ble­ ma, ku­ri gal­būt ir lė­mė, jog Klai­pė­ da li­ko ES už­ri­by­je, yra su­si­sie­ki­ mas su uos­ta­mies­čiu tiek oru, tiek ge­le­žin­ke­liais. Be to, Klai­pė­do­je, anot D.Ples­ko­ vie­nės, trūks­ta ir di­des­nių kon­fe­ ren­ci­jų sa­lių, ge­res­nių vieš­bu­čių. „Ne­se­niai uos­ta­mies­ty­je lan­kė­ si at­sto­vai iš or­ga­ni­za­ci­jos, at­sto­ vau­jan­čios krui­zi­nių lai­vų li­ni­joms. Jie ap­si­gy­ve­no vie­na­me di­džiau­sių Klai­pė­dos vieš­bu­čių ir jį įver­ti­no la­bai blo­gai. Vie­nas at­sto­vas net pa­ra­šė vie­ne­tą. Va­di­na­si, tik­rai yra pro­ble­mų dėl tam tik­ros kla­sės ap­ gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų“, – ne­slė­pė D.Ples­ko­vie­nė. No­rė­jo fo­ru­mų

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas kal­ti­no aukš­čiau­sią val­ džią, kad ši ig­no­ra­vo uos­ta­mies­tį ir ne­su­tei­kė jam pro­gos or­ga­ni­zuo­ ti dau­giau Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­ mo ES ren­gi­nių. „Tik­rai ne­ma­nau, kad 300 ki­lo­ met­rų nuo Vil­niaus iki Klai­pė­dos yra sun­kiai įvei­kia­mas at­stu­mas. Esu įsi­ti­ki­nęs, jog bū­tų bu­vę tiks­ lin­ga lo­gis­ti­kos, trans­por­to, lai­vy­ bos klau­si­mų fo­ru­mus or­ga­ni­zuo­ ti uos­ta­mies­ty­je, nes šie klau­si­mai ak­tua­liau­si bū­tent Klai­pė­dai. Ta­ čiau yra taip, kaip yra. Ir tik­rai la­bai gai­la, jog klai­pė­die­čiai ne­pa­jus šio iš­skir­ti­nio įvy­kio Lie­tu­vai dva­sios, ne­bent žiū­rė­da­mi ži­nias. Nuei­ta leng­viau­siu ke­liu ir vis­kas su­kon­ cent­ruo­ta Vil­niu­je“, – ap­gai­les­ta­ vo V.Grub­liaus­kas. Klai­p ė­d os „Eu­ro­p e Di­rect“ cent­ro va­do­vė Da­lia Ur­bu­ty­tė ne­ slė­pė, kad jos va­do­vau­ja­ma įstai­

a­ny­čiau, kad di­džiau­sia nau­da mums vi­siems ir Lie­tu­vai yra tai, kad pir­ mi­nin­ka­vi­mas ES pa­da­ rys ge­rą dar­bą – iš­pla­tins in­for­ma­ci­ją, ge­rą­ją ži­nią apie mū­sų ša­lį. Kas nors per tą pus­me­tį po Lie­tu­vą pa­ke­liaus, pa­ma­ tys daug gra­žių da­ly­kų, pa­pa­sa­kos sa­vo drau­gams, to­dėl gal­būt atei­ty­je ga­li­me su­lauk­ti dau­giau žmo­nių, ku­rie at­vyks pa­gal at­gar­sius. To­dėl la­bai svar­bu, kad Vil­niu­je, kur vyks­ta vi­si ren­gi­niai, sve­ čiai bū­tų tin­ka­mai ap­tar­nau­ja­mi vieš­ bu­čiuo­se, ka­vi­nė­se, kad iš­si­vež­tų tik ge­rus įspū­džius. Neat­me­tu ga­li­my­bės, jog ir per šį pus­me­tį iki mū­sų at­ke­liaus ko­kie nors už­sie­nio sve­čiai, ku­rie tarp Vil­niu­je vyk­sian­čių ofi­cia­lių ren­gi­nių tu­rės ke­lias lais­vas die­nas. O kol kas dir­ba­me įpras­tu re­ži­mu, nes pa­ts se­zo­ no įkarš­tis. Tu­ris­tų srau­tams di­des­nę įta­ką tu­ri orai, o ne Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mas ES. Tik­rai ne­jau­čia­me, kad šis įvy­kis da­ro ko­kį nors po­vei­kį tu­riz­mui pa­jū­ry­je ir dėl to, aiš­ku, la­bai gai­la. Mes no­rė­tu­me, kad vi­si ren­gi­niai vyk­tų Klai­ pė­do­je, ta­čiau vis tiek rei­kia įver­tin­ti tai, jog uos­ta­mies­tis yra sun­kiai pa­sie­kia­ mas. Di­džio­ji da­lis de­le­ga­ci­jų skren­da tie­sio­gi­niais skry­džiais, o į pa­jū­rį to­kių nė­ra. Rei­kia ti­kė­tis, kad bent jau Eu­ro­ pos ša­lių na­cio­na­li­niai at­sto­vai, ap­si­ lan­kę Klai­pė­do­je, apie mus sa­vo vals­ ty­bė­se pa­skleis ge­rą­ją ži­nią, ir mes lyg di­vi­den­dų ki­tais ar dar ki­tais me­tais su­ lauk­si­me dau­giau tu­ris­tų.

ga, nors ir at­sto­vau­ja ES, vie­šų ren­gi­nių, skir­tų švies­ti klai­pė­die­ čius apie pir­mi­nin­ka­vi­mą bend­ri­ jai, neor­ga­ni­zuos. „Mū­sų cent­ras at­sto­vau­ja Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos prio­ri­te­tams ir pa­ gal juos su­da­ro­mas me­ti­nis ren­gi­ nių pla­nas. Juos ir or­ga­ni­zuo­ja­me. Tarp jų klai­pė­die­čiams ne­nu­ma­ ty­tas joks ren­gi­nys, skir­tas Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mui ES. Mū­sų nie­kas ne­pra­šė, kad or­ga­ni­zuo­tu­ me švie­tė­jiš­kus ren­gi­nius. Tai­gi, kad ir kaip bū­tų gai­la, klai­pė­die­ čiai tik­rai ne­pa­jus, jog šį pus­me­tį Lie­tu­va yra iš­skir­ti­nė“, – pa­brė­žė D.Ur­bu­ty­tė.

Pir­mi­nin­ka­vi­mo ES iš­lai­dos Skai­čiuo­ja­ma, kad Lie­tu­vos pir­

mi­nin­ka­vi­mas ES mo­kes­čių mo­kė­ to­jams kai­nuos 214 mln. li­tų. Dau­giau­sia iš­lai­dų pa­rei­ka­laus

įvai­rios ko­man­di­ruo­tės, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mas, Lie­tu­vos pri­si­sta­ ty­mas. 102 Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos

dar­buo­to­jai lai­ki­nai iš­siųs­ti į Briu­se­ lį ir į ki­tas ša­lies dip­lo­ma­ti­nes at­sto­ vy­bes. Pa­pil­do­mų dar­buo­to­jų įdar­ bin­ta ir Vil­niu­je. Pa­ga­min­ti do­va­nas bei su­ve­ny­

rus sve­čiams, ku­rie Lie­tu­vo­je lan­ ky­sis ar­ti­miau­sią pus­me­tį, iš­leis­ta apie 2,7 mln. li­tų. Jų pa­ga­min­ta še­ šios to­nos.

5

antradienis, liepos 2, 2013

miestas

Spren­di­mas: du­jo­tie­kio tra­sa bus nu­ties­ta po dvi­ra­ti­nin­kų ta­ku.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dėl du­jo­tie­kio išar­dys ke­lią Net­ru­kus va­žiuo­ jan­tie­ji į Lė­bar­tus su­si­durs su eis­mo ap­ri­bo­ji­mais. Dėl tie­sia­mo du­jo­tie­kio bus išar­dy­tas dvi­ra­ čių ta­kas, vai­ruo­to­ jai per­spė­ja­mi bū­ti ati­des­ni.

Pavojinga: pės­tie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai iki ru­dens tu­rės ju­dė­ti judraus Lė­

bar­tų ke­lio kelk­raš­čiu.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Kelk­raš­čiu – pės­tie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai

„Du­ji­nin­kai ne­tu­rė­jo ki­to pa­si­rin­ ki­mo, nes šio­je vie­to­je daug pri­ va­čių že­mių. To­dėl du­jų tra­są nu­ spręs­ta ties­ti po šiuo me­tu esan­čiu dvi­ra­čių ta­ku“, – aiš­ki­no įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­liai“ di­rek­ to­riaus pa­va­duo­to­jas ke­lių prie­ žiū­rai Vy­tau­tas Gru­žas. Pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų pa­mėg­ tas ta­kas drie­kia­si nuo Rim­kų via­ du­ko iki pat Lė­bar­tų ka­pi­nių. „Ta­kas bus išar­dy­tas apie 2 ki­ lo­met­rų at­stu­mu nuo via­du­ko iki pat Lė­bar­tų ka­pi­nių pa­bai­gos. Tra­ sa to­liau bus tie­sia­ma ša­lia Klai­ pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bei pri­ klau­san­čio ke­lio, ku­ris tę­sia­si nuo Lė­bar­tų Do­vi­lų link“, – pa­ste­bė­ jo V.Gru­žas. Dvi­ra­čių ta­ką pla­tins

Įmo­nės „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vė spau­dai Si­gi­ta Pet­ri­ko­ny­tė-Jur­kū­ nie­nė ti­ki­no, kad įmo­nė at­lie­ka Klai­ pė­dos mies­tui ir vi­sam Klai­pė­dos re­gio­nui la­bai svar­bius du­jų tie­ki­ mo pa­ti­ki­mu­mo di­di­ni­mo dar­bus. „Šie dar­bai bu­vo su­pla­nuo­ti iš anks­to. Ma­no ži­nio­mis, „Klai­pė­

dos re­gio­no ke­liai“ po dvie­jų sa­ vai­čių pra­dės ke­lio dan­gos ar­dy­ mo dar­bus, ta­da dar­bų im­si­mės mes. Dvi­ra­čio ta­kas bus pra­pla­ tin­tas ir nau­jai pa­deng­tas as­fal­

Vy­tau­tas Gru­žas:

Ta­kas bus išar­dy­tas apie 2 ki­lo­met­rų at­ stu­mu nuo via­du­ko iki pat Lė­bar­tų ka­pi­ nių pa­bai­gos. to dan­ga. Pla­nuo­ja­me dar­bus pa­ baig­ti iki spa­lio 20 d.“, – tei­gė įmo­nės „Lie­tu­vos du­jos“ at­sto­vė spau­dai. Dvi­ra­čių ta­kas bus ar­do­mas ir vėl nau­jai at­sta­ty­tas dėl du­jo­tie­kio sta­ ty­bos dar­bų pa­gal ke­lią Klaipėda– Veiviržėnai (nuo ke­lio Nr. 141 Klai­ pėda–Kaunas (Ši­lu­tė) iki san­kry­žos Ketvergiai–Lėbartai–Kiškėnai). Ap­ri­bo­ji­mai iki ru­dens

Įmo­nės „Klai­pė­dos re­gio­no ke­ liai“ di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas V.Gru­žas pa­ste­bė­jo, kad dėl dar­ bų pės­tie­ji ir dvi­ra­ti­nin­kai iki ru­

dens tu­rės ju­dė­ti Lė­bar­tų ke­lio kelk­raš­čiu. „Dėl to vai­ruo­to­jai tu­rė­tų bū­ ti ati­des­ni. Nors šia­me ke­ly­je nė­ra toks in­ten­sy­vus eis­mas, ta­čiau ne­ tru­kus čia at­si­ras įspė­ja­mų­jų ženk­ lų. Jie in­for­muos, kad ke­ly­je ga­ li bū­ti pės­čių­jų ir dvi­ra­ti­nin­kų. Čia au­to­mo­bi­lių eis­mas bus ri­bo­ja­mas iki 70 km/h. Lė­bar­tuo­se iš­liks 50 km/h grei­tis“, – sa­kė V.Gru­žas. Šiuo me­tu įva­žiuo­jan­tie­ji į Lė­ bar­tus ar Ket­ver­gius jau pa­ste­bė­ jo po­ky­čių ke­ly­je. „Bai­gia­me įreng­ti ke­tu­ris grei­ tį ri­bo­jan­čius kal­ne­lius. Lė­bar­tuo­ se įreng­ta nau­ja pės­čių­jų pe­rė­ja“, – ti­ki­no V.Gru­žas. Grei­tį ri­bo­jan­tys kal­ne­liai su­ lau­kė Ket­ver­gių gy­ven­to­jų pa­si­ pik­ti­ni­mo. Ta­čiau ke­li­nin­kai grei­ čio mė­gė­jų ai­ma­nas at­re­mia tuo, kad per pa­sta­ruo­sius ket­ve­rius me­tus šia­me ke­ly­je bu­vo su­žeis­ta 11 žmo­nių. „To­kia­me trum­pa­me ke­lio ruo­ že, tai yra di­de­lis su­žeis­tų­jų skai­ čius. Grei­čio kal­ne­liai yra įreng­ ti kas 400 met­rų. Ma­no­me, kad tai pa­kan­ka­mas at­stu­mas“, – sa­ kė V.Gru­žas. Dvi­ra­čių ta­ko ar­dy­mo dar­bai tu­ rė­tų pra­si­dė­ti lie­pos pra­džio­je.

6

antradienis, liepos 2, 2013

nuomonės

Eli­ t as. Ar vi­ s uo­ m e­ n ė Nei užuo­jau­tos, nei lėk­tu­vų ga­li ap­siei­ti be jo? Žvilgsnis

karštas telefonas

Redakcijos skiltis

K Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė

A

ną sa­vai­tę Lie­tu­vos ir ne tik mū­sų ša­l ies ži­n iask­lai­do­je mir­gė­jo dvi pa­var­dės – Er­ nes­tas Mark­šai­tis ir Sau­lius Da­mu­le­vi­čius. Lie­tu­vių al­pi­nis­tai, pa­si­ ry­žę įveik­ti vie­ną su­dė­tin­giau­sių pa­sau­ lio vir­šu­kal­nių – Nan­ga Par­ba­tą. Li­ki­mas ar žiau­rus at­si­tik­ti­nu­mas pa­ki­ šo ko­ją E.Mark­šai­čio sva­jo­nei ir sie­k iui tap­ti pir­muo­ju lie­tu­vių al­pi­nis­tu, įvei­ku­ siu „mir­ties kal­ną“. Tai, kas nu­ti­ko ato­kia­ me Šiau­rės Pa­k is­ta­no Hi­ma­la­jų ra­jo­ne, su al­pi­niz­mu nie­kaip ne­su­si­ję. Ne kal­nai pa­si­glem­žė al­pi­nis­tų gy­vy­bes, o fa­na­tiz­ mo pri­tvin­kę ta­li­bai. Pas­ta­ro­sio­mis die­no­mis ak­tua­liau­sias bu­ vo vie­nas klau­si­mas – ka­da pa­ga­liau jie

Kol vir­šū­nė neį­veik­ta, nei užuo­jau­tos, nei lėk­tu­vų. grįš na­mo? Pa­kis­ta­no val­džia dė­jo pa­stan­ gų, kad tra­giš­kai žu­vu­sio E.Mark­šai­čio pa­ lai­kai ir gy­vas li­kęs S.Da­mu­le­vi­čius kaip ga­li­ma grei­čiau pa­siek­tų na­mus. Tam bu­ vo skir­tas ka­ri­nis Pa­kis­ta­no lėk­tu­vas, dar praė­ju­sio penk­ta­die­nio pa­va­ka­rę tu­rė­jęs par­skrai­din­ti juos į Vil­nių. Tech­ni­ka yra tech­ni­ka, ir ji gen­da. Taip nu­ti­ko ir tą­kart. Skry­dis iš Char­ko­vo į Vil­nių bu­vo at­šauk­ tas, iki bus ras­tas spren­di­mas. Ir jį ra­do. Au­to­mo­bi­l is, va­sa­ros karš­t is ir dau­g iau nei pa­ra iki na­mų. Tuo pa­ čiu Pa­kis­ta­no lėk­tu­vu be lie­tu­vio pa­lai­ kų bu­vo ga­be­na­mi ir per iš­puo­l į žu­vu­ sių uk­rai­nie­čių bei slo­va­kų al­pi­nis­tų kū­ nai. Slo­va­ki­jos val­džiai ne­pri­rei­kė dvie­ jų pa­rų, kad at­gau­tų ve­lio­nius. Dar anks­ ty­vą šeš­ta­die­nio ry­tą jie bu­vo par­skrai­ din­ti na­mo. Ma­ža to, vals­ty­bė pa­skel­bė ge­du­lo die­ną ir pa­gerb­da­ma žu­vu­siuo­ sius su­ren­gė vals­ty­bi­nes lai­do­tu­ves. Ge­riau­sias spren­di­mas, ku­r į ra­do Lie­ tu­va, bu­vo ka­ta­fal­kas. Nors tu­ri­me tris „Spar­ta­nus“. Ap­mau­dą ir liū­de­sį su­kė­lė ir val­džios reak­ci­ja į vi­są šį įvy­kį. Ar tiks­liau bū­tų pa­sa­ky­ti, kad aukš­čiau­si Lie­tu­vos pa­rei­gū­nai te­ro­ris­tų nu­žu­dy­tam mū­sų al­pi­nis­tui di­de­lio dė­me­sio reikiamu lai­ ku ne­pa­ro­dė. Pas­merk­ti te­ro­ro ak­tui lai­ ko už­te­ko, o pa­reikš­ti užuo­jau­tą dėl žu­ vu­sio­jo vals­ty­bės va­do­vei jo ne­pa­ka­ko. Juk šiuo me­tu yra ir svar­bes­nių dar­bų. Tik klau­si­mas, ar val­džia bū­tų rea­ga­vu­ si taip pat, jei vis dėl­to li­k i­mas ne­bū­t ų iš­krė­tęs pik­to po­kšto ir lei­dęs al­pi­nis­tui įgy­ven­din­ti jo sva­jo­nę. Pre­zi­den­tė nea­ be­jo­t i­nai spaus­t ų jam ran­ką ir E.Mark­ šai­tis tap­tų did­vy­riu, o kol vir­šū­nė neį­ veik­ta, nei užuo­jau­tos, nei lėk­tu­vų.

ai prieš ke­lias sa­vai­tes ana­ pi­lin išė­jo gar­baus am­žiaus su­lau­kęs įžy­mus Vo­kie­ti­jos mąs­ty­to­jas fi­lo­lo­gas Wal­te­ ris Jen­sas, dir­bęs Tiu­bin­ge­no uni­ver­ si­te­te, apie tai ra­šė spau­da, tai bu­vo karš­čiau­sia nau­jie­na ži­nių lai­do­se. Tai bu­vo žmo­gus, apie ku­rį pa­gar­ biai kal­bė­jo ne tik fi­lo­so­fai, bet ir dau­ ge­lis pa­pras­tų mies­tie­čių. Dar keis­čiau man bu­vo, jog laik­raš­ty­je ne­bu­vo jo­kio ne­kro­lo­go. Tie­siog iš­pil­dy­ta jo va­lia: at­si­svei­ki­ni­mo die­ną baž­ny­čio­je tu­ri skam­bė­ti W.A.Mo­zar­to „Rek­viem“. Taip ir bu­vo. Pag­rin­di­nė­je Tiu­bin­ge­ no baž­ny­čio­je tą­dien bu­vo užim­tos be­veik vi­sos tūks­tan­tis vie­tų. „Rek­viem“ in­tar­puo­se skam­bė­ jo mąs­ty­to­jo min­tys. Mies­to kny­ gy­nuo­se bu­vo ga­li­ma nu­si­pirk­ti jo kny­gų. Tiu­bin­ge­ne kal­bė­jo, kad išė­jo vie­ nas eli­to at­sto­vų. Be po­mpas­ti­kos, bet, kaip man pa­si­ro­dė, de­ra­mai pa­ gerb­tas ir įver­tin­tas tiek pa­čios vals­ ty­bės, tiek ir pi­lie­čių. Ir tik kai šio­mis die­no­mis Tiu­bin­ ge­no se­na­mies­ty­je esan­čia­me an­ tik­va­ria­te bu­vo ati­da­ry­tas ra­šy­to­jo, No­be­lio pre­mi­jos lau­rea­to Her­man­ no Hes­sės ka­bi­ne­tas, ku­riam įreng­ti di­džiau­sią fi­nan­si­nę pa­gal­bą su­tei­ kė au­to­mo­bi­lių ga­myk­la „Pors­che“, nu­ste­bau su­ži­no­ju­si, kad bū­tent W.Jen­sas, tuo­met dar dar nie­kam ne­ži­no­mas žmo­gus, praū­žus ka­ro aud­roms, triū­sė šia­me kny­gy­ne. Stro­pu­mu, kant­ry­be, sa­va­ran­ kiš­ku­mu, at­sa­ko­my­be, tiks­lo sie­ki­ mu abu šie di­džia­vy­riai gar­si­no sa­ vo Tė­vy­nę. Man vi­sa­da la­bai sma­gu at­si­dur­ ti tik­ro eli­to ra­te. Kaž­kaip šie žmo­ nės sėk­min­gai iš­ven­gia žvil­gan­čių žur­na­lų pus­la­pių. Ir apie jų iš­gy­ ve­ni­mus daž­niau­siai iš­girs­ta­me tik ta­da, kai jie išei­na, su­ži­no­ję at­sa­ky­ mus į dau­ge­liui rū­pi­mus klau­si­mus. Ne­gir­dė­jau, kad jie gir­tų­si nau­jau­ siais au­to­mo­bi­liais ar tuo, kiek kar­ tų kei­tė par­tne­rius. Gy­ve­ni­me yra svar­bes­nių da­ly­kų nei pi­ni­gai, tur­ tai ar ko­va dėl val­džios. O kai ka­da ji bū­na to­kia ap­gai­lė­ti­na. Vis dėl­to jo­kia de­mok­ra­ti­nė vi­suo­ me­nė ne­ga­li ap­siei­ti be eli­to. Ne tu­ri­

mas tur­tas, o at­sa­ko­my­bė už pa­da­ry­ tus dar­bus, pa­sa­ky­tus žo­džius le­mia: pri­klau­sai tai iš­rink­tų­jų gru­pei ar ne. Klai­pė­do­je ir­gi yra gy­ve­nę įžy­ mių me­ni­nin­kų, poe­tų. Ka­žin ar yra uos­ta­mies­ty­je nors vie­no to­kio me­ ni­nin­ko mu­zie­jus? Kiek ži­nau, nė­ra. Bu­vo anks­čiau šne­kų, kad bus pri­kal­ta at­mi­ni­mo len­te­lė prie na­ mo, ku­ria­me gy­ve­no Sa­lys Še­me­ rys-Šme­raus­kas. Iki šiol jos ne­bu­ vo. Gal jau at­si­ra­do? La­bai ap­mau­du, kad uos­ta­mies­ ty­je bai­gia­ma iš­trin­ti prieš­ka­rio is­ to­ri­ja. Sa­ky­tum, jog mies­tas ne­tu­rė­ jo nei prieš­ka­rio šven­čių, nei jau­kių ka­vi­nių, nei kny­gy­nų, nei spau­dos, o juk net ir na­mas yra iš­li­kęs, kur bu­vo įsi­kū­ru­si laik­raš­čio „Me­me­ler Damf­boot“ re­dak­ci­ja. Esu kal­bė­ju­si su bu­vu­siu vie­ nu pa­sku­ti­nių­jų jos re­dak­to­riu­mi, kai šis su šei­ma vie­šė­jo Klai­pė­do­ je. Nu­si­fo­tog­ra­fa­vo­me prie to pa­ sta­to. Kam nors tai įdo­mu? Nie­ kam. Sa­ve be­va­di­nan­čiam mies­to eli­tui tu­rė­tų rū­pė­ti šie klau­si­mai. Nes­var­bu tai. Bet yra di­de­lis troš­ ku­lys net už men­kiau­sius dar­be­ lius įsiam­žin­ti. Ži­no­mu­mas vi­sa­da at­ve­ria du­ris. Tik blo­gos ma­nie­ros jas už­tren­kia. Pas­ku­ti­nę bir­že­lio sa­vai­tę per vie­ną Vo­kie­ti­jos te­le­vi­zi­jos ka­na­lą vis ro­dy­ da­vo trum­pus re­por­ta­žė­lius apie Lie­ tu­vą, kaip vals­ty­bę, ku­ri pus­me­tį va­ do­vaus Eu­ro­pos Ta­ry­bai. Spau­do­je bu­vo ra­ši­nių ir apie tai, kaip mes iš­ bri­do­me iš kri­zės. Ir ne pir­mą kar­tą pa­ste­bė­ta, jog sie­kiant su­val­dy­ti kri­ zę, Lie­tu­vo­je bu­vo nu­rėž­tos pen­si­jos. Ga­lė­jau tik pa­vy­dė­ti, kai su­ži­no­ jau, kad vo­kie­čių pen­si­nin­kams dėl kri­zės nė vie­nas cen­tas ne­bu­vo nu­ brauk­tas. Se­no­lių tei­ses sau­go tos ša­lies kons­ti­tu­ci­ja.

telefonas@kl.lt

Te­gu paaiš­ki­na mir­tin­gie­siems

Sun­ku pa­sa­ky­ti, ar da­bar jau ge­rai pa­sau­liui ži­no­mas Ed­war­das Snow­ de­nas sie­kė ži­no­mu­mo. Ar vi­sa­ da bet ko­kios prie­mo­nės pa­tei­si­na tiks­lą? Ma­nau, kad ne. Kas šian­dien ga­li nu­brėž­ti ri­bą: kur yra did­vy­riš­ku­mas ir kur pra­ si­dė­jo iš­da­vys­tė? Kaip ga­lė­jo at­ si­tik­ti? Ma­ma – apy­gar­dos teis­mo tar­nau­to­ja, tė­vas dir­ba Pak­ran­ čių ap­sau­gos tar­ny­bo­je. Bū­da­mas 24 me­tų jis tu­rė­jo vis­ką, ko no­rė­ jo. Šie­met sau­sį jis pa­ra­šė ano­ni­ mi­nį elekt­ro­ni­nį laiš­ką do­ku­men­ti­ nių fil­mų sta­ty­to­jai Lau­rai Poit­ras. Jis jai nie­ko neiš­da­vė, bet pa­ža­dė­ jo skan­da­lin­gos me­džia­gos. Bir­že­lio 1-ąją E.Snow­de­nas, L.Poit­ras ir du Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos „Guar­dian“ žur­na­lis­tai su­si­ti­ko pen­kių žvaigž­ du­čių vieš­bu­ty­je Hon­kon­ge. La­bai iš­sa­miai tai ap­ra­šy­ta sa­vait­raš­ty­je „Die Zeit“. Dar po ke­lių sa­vai­čių pa­sau­lį ap­ skrie­jo ži­nia apie pa­si­klau­sy­mus. Vi­si no­ri­me sau­gaus gy­ve­ni­mo. Ko­kią kai­ną esa­me pa­si­ren­gę mo­kė­ti už tai? Ar ži­no­mu­mas vi­sa­da tei­kia džiaugs­mo? Ar ži­no­mu­mas reiš­kia ir tei­sy­bės mo­no­po­lį? Koks skir­tu­mas tarp vals­ty­bės pa­slap­čių ir lo­ja­lu­mo vals­ty­bei? Kas, jei­gu ne vals­ty­bių va­do­vai tu­rė­tų ne bend­rais žo­džiais kal­bė­ti apie jau­ni­mo ne­dar­bą Eu­ro­pos Są­ jun­gos vals­ty­bė­se? Sta­tis­ti­ka ne­gai­les­tin­ga. Ji tvir­ti­ na, jog, pa­vyz­džiui, kas tre­čias jau­ nas is­pa­nas yra be­dar­bis. O kiek jau­ nų be­dar­bių yra Ita­li­jo­je, Grai­ki­jo­je, Por­tu­ga­li­jo­je? Eu­ro­pos Są­jun­ga ple­čia­si. Lie­pos 1-ąją į va­di­na­mą­jį iš­rink­tų­jų klu­bą priim­ta Kroa­ti­ja. Ei­lė ja ne­si­bai­gia. Lau­kia Ser­bi­ja, Ma­ke­do­ni­ja, Al­ba­ni­ ja, Bos­ni­ja ir Her­ce­go­vi­na, Ko­so­vas, Tur­ki­ja, o gal Uk­rai­na? Eu­ro­pa be sie­ nų. Bet ir be di­de­lio pa­si­ti­kė­ji­mo. Po­li­ti­kai kal­ba iš aukš­tų tri­bū­nų ir ne­ma­lo­nias si­tua­ci­jas sten­gia­si „apei­ti“. Jų glo­ba­lus mąs­ty­mas ne vi­sa­da leng­vi­na pi­lie­čių gy­ve­ni­mą. Kai ka­da pi­lie­čiams, ko ge­ro, es­ti per sun­ku su­si­tai­ky­ti su po­li­ti­kų di­du­ mu ir ži­no­mu­mu. Ir kur tuo­met at­ si­su­ka eli­tas? Jo ne­ma­ty­ti.

Gar­sui tu­rė­tų bū­ti ri­bos

S

a­vait­ga­lį vaikš­čio­jo­me po Klai­pė­dą. Bu­vo­me ap­si­sto­ ję ir prie At­gi­mi­mo aikš­tė­je vyks­tan­čio ren­gi­nio-kon­cer­ to Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­ti­nių žai­dy­ nių gar­bei. Bū­tu­me šį ren­gi­nį pa­žiū­ rė­ję il­giau, jei­gu ne mu­zi­ka, tiks­liau – jos gar­sas. Gal bu­vo blo­gai su­re­ gu­liuo­ti gar­sia­kal­biai, gal dar ko­kia

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Ja­ni­na Ba­či­liū­nai­tė-Os­ter­maier

mū­sų jau­nų žmo­nių tu­ri pro­ble­mų dėl klau­sos ir kad ap­skri­tai gy­ve­na­ me ne­svei­ko­je ap­lin­ko­je. Tik ka­žin ar kam nors vi­sa tai rū­pi? Kar­tais at­ro­do, kad Lie­tu­va yra la­bai tur­tin­ga ša­lis, nes mums daug bran­giau yra gy­dy­ti li­gas, o ne rū­ pin­tis jų pre­ven­ci­ja. Mies­tie­tis V.

Kas ga­li man paaiš­kin­ti, ko­kia mums nau­da iš to pir­mi­nin­ka­vi­mo ES? Ma­nau, kad tik Vil­niaus po­ nams, ku­rie da­bar kas­dien va­ži­nės į Briu­se­lį, bus tik­rai nau­da. O vi­si li­ku­sie­ji tik žiop­sos iš­si­žio­ję. Ga­ lė­tų tie biu­rok­ra­tai pla­čia­jai vi­suo­ me­nei paaiš­kin­ti, ko­kia čia nau­da Lie­tu­vai, nes pa­pras­ti žmo­nės to ne­ži­no. Ta­čiau, įta­riu, kad jiems nu­si­spjau­ti, ži­no tau­tie­čiai apie šį rei­ka­lą ar ne­ži­no, svar­bu pa­tiems kler­kams ge­rai. Kai vi­sa tai ma­tai, taip ir niež­ti ran­kos... Sta­nis­lo­vas

Ga­li atim­ti šu­niu­ką

Ta­pau at­pir­ki­mo ož­ka, ir tik to­dėl, kad tu­riu ma­žą šu­niu­ką. Gy­ve­nu dau­gia­bu­čia­me na­me ir vie­nin­te­ lė iš vi­sų gy­ven­to­jų tu­riu ke­tur­ ko­jį drau­gą. Ta­čiau jo net ne­ve­du į lau­ką, jis vi­sus gam­ti­nius rei­ka­ lus tvar­kin­gai at­lie­ka bu­te, o aš tik pa­skui iš­ne­šu į kon­tei­ne­rį. Ne­pai­ sant to, ap­link mū­sų na­mą esan­tys žo­ly­nai pil­ni šu­nų „mi­nų“. Ir ma­ no kai­my­nai kal­ti­na ma­ne, jog taip žo­ly­nus pri­ter­šė ma­no šu­niu­kas. Aš jiems aiš­ki­nu, kad ma­no ma­ žiu­kas net ne­ga­lė­tų to­kių krū­vų pri­da­ry­ti, nes pa­ts už jas ma­žes­ nis yra, kad tai šu­nų iš ki­tų na­mų dar­bas. Ta­čiau kai­my­nai nė gir­dė­ti ne­no­ri. Ra­do at­pir­ki­mo ož­ką ir tar­ kuo­ja da­bar ma­ne. Bi­jau, kad jie iš ma­nęs net šu­niu­ką ga­li atim­ti, nes to­kie įsiu­tę, o ir aš, ir ma­no šu­niu­ kas esa­me nie­kuo dė­ti. Zo­fi­ja

Ku­ror­tas – jau­nat­viš­kes­nis

Pa­si­kei­tus val­džiai Ne­rin­go­je, jau­ čia­ma dau­giau jau­nat­viš­ku­mo. Ir ren­gi­nių kaž­kaip dau­giau at­si­ra­do. Vien ko ver­tas tik ką pa­si­bai­gęs vai­ kų ir jau­ni­mo fes­ti­va­lis „Bal­tic Voi­ ce“ Juodk­ran­tė­je. Net ne­ga­liu pa­sa­ ky­ti, gal toks įspū­dis su­si­da­ro dėl to, kad me­ras čia jau­nas ir ener­gin­gas. Tai pui­ku, kad ku­ror­tas tu­ri ką pa­ro­ dy­ti at­vy­ku­siems poil­siau­to­jams. Ha­na

Už keiks­mus – ka­lė­ji­mas

Ner­vi­na, kad esa­me be­raš­čių ir kei­ kū­nų ša­lis. Kai au­to­bu­sų sto­te­lė­se pa­si­klau­sai mū­sų mies­to gy­ven­to­jų kal­bų, au­sys kais­ta. Kal­ba­me kaip tik­ri idio­tai, ne­sup­ra­si, nei ką no­ri žmo­gus pa­sa­ky­ti, nei ką ap­skri­tai šne­ka. O kiek keiks­ma­žo­džių mes var­to­ja­me, siau­bas! Kas ant­ras žo­ dis – „b...“ ir „k...“. Jei tai bū­tų so­ vie­ti­nių lai­kų žmo­nės, tai dar nors tru­pu­tį bū­tų ga­li­ma su­pras­ti. Ta­ čiau kai kei­kia­si jau­no­ji kar­ta, ku­ ri iš­vis anų lai­kų nė­ra re­gė­ju­si, jau vi­sai siau­bas. Ma­nau, už keiks­mus tu­rė­tų bū­ti bau­džia­ma, kaip už kri­ mi­na­li­nį nu­si­kal­ti­mą. Tik taip mes iš­gui­si­me tuos pik­tus žo­džius iš mū­sų kas­die­nės kal­bos. Da­nu­tė B. Pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

nors ki­ta tech­ni­nė prie­žas­tis, bet mu­zi­ka skli­do to­kiu gar­su, nuo ku­rio mums ėmė ža­liuo­ti aky­se ir da­ry­tis blo­ga. Sup­ran­ta­ma, lau­ko kon­cer­ tai vi­sa­da iš­si­ski­ria gar­su, bet jei­gu de­ci­be­lų tiek, kad praei­vį ga­li iš­tik­ti in­sul­tas, tai jau la­bai blo­gai. Vis­kam tu­rė­tų bū­ti ri­bos. Kai ri­bų nė­ra, tai ir ne­ver­ta ste­bė­tis, kad be­veik pu­sė

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

397 728

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

antradienis, liepos 2, 2013

lietuva kl.lt/naujienos/lietuva

V.Ged­vi­las pra­trū­ko: Pre­zi­den­tė me­luo­ja Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­ vi­las, va­kar įver­ti­nęs Pre­zi­den­ tės žo­džius apie Sei­me taip ir ne­ priim­tą pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­ čio (PVM) leng­va­tų at­šal­dy­tai mė­ sai pro­jek­tą, ap­kal­ti­no Da­lią Gry­ baus­kai­tę skal­dant par­la­men­tą ir sa­kant ne­tie­są.

Kon­cep­ci­ja: is­to­ri­kams kliū­va ant ne­vei­kian­čio fon­ta­no už­temp­ti že­mė­la­piai, ku­riuo­se Lie­tu­vos „su­dė­ty­je“

yra ir Bal­ta­ru­si­ja, ir da­lis Uk­rai­nos, Len­ki­jos bei Ru­si­jos.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Dėl gė­ly­no – skun­dų la­vi­na

Sei­mo fon­ta­no re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas ne tik ke­lia abe­jo­nių dėl sa­vo es­te­ti­nės iš­vaiz­dos. Praei­viai spė­lio­ja: ar tik šis gė­ly­nas, iš pir­mo žvilgsnio pri­me­nan­tis ke­le­rius me­tus ne­šie­nau­tą pie­vą, ne­bus sa­vi­val­dy­bės kerš­tas Sei­mui. Juk Ar­tū­ras Zuo­kas su par­ la­men­tu ne­su­ta­ria. Mar­ga­ri­ta Vo­rob­jo­vai­tė, Jus­ti­nas Ar­gus­tas At­siė­jo 200 tūkst. li­tų

Il­gą lai­ką ne­tvar­ko­mas ir ne­pri­ žiū­ri­mas fon­ta­nas jau ne­be pir­mą kar­tą tam­pa Sei­mo ir sa­vi­val­dy­bės ne­su­ta­ri­mų prie­žas­ti­mi. Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja ne kar­tą yra krei­pu­sis į sos­ti­nės sa­vi­val­dy­bę ir pra­šiu­ si su­tvar­ky­ti fon­ta­ną, ta­čiau kas­ kart su­lauk­da­vo at­sa­ky­mo, kad Vil­niaus mies­tas tam ne­tu­ri pi­ni­ gų. Ar­tė­jant pir­mi­nin­ka­vi­mo ES lai­ko­tar­piui, pi­ni­gų vis­gi at­si­ra­ do, ta­čiau jų pa­ka­ko tik bu­vu­siam fon­ta­nui virs­ti mar­gas­pal­viu gė­ly­ nu, pa­puoš­tu ten­tais su se­nai­siais že­mė­la­piais ap­trauk­ta pi­ra­mi­de. Nors šis kū­ri­nys vil­nie­čiams at­ sieis apie 200 tūkst. li­tų, pa­si­gir­do kal­bų, kad taip sos­ti­nės sa­vi­val­dy­ bė gal­būt pa­si­ty­čio­jo iš Sei­mo. Tie­sa, vil­tys pa­ma­ty­ti re­konst­ ruo­tą ir vei­kian­tį fon­ta­ną dar ne­pa­ lai­do­tos. Prieš ke­le­rius me­tus sa­vi­ val­dy­bės įmo­nės „Vil­niaus pla­nas“ at­lik­tais skai­čia­vi­mais, apy­tiks­lė vi­siš­kos fon­ta­no re­konst­ruk­ci­jos su­ma bu­vo apie 6 mln. li­tų. Da­bar, sa­vi­val­dy­bės at­sto­vės tei­gi­mu, ši pra­ban­ga net at­pi­go. Pieva vidury miesto

„Kai ga­lė­si­me fon­ta­no re­konst­ruk­ ci­jai skir­ti be­veik 3,5 mln li­tų, fon­ ta­nas bus re­konst­ruo­tas“, – tei­gė Gied­rė Če­po­ny­tė, Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Žel­dy­nų po­sky­rio vyr. spe­cia­lis­tė. At­sa­ko­my­bę už ne­šie­nau­tą pie­vą pri­me­nan­tį bu­vu­sį Sei­mo fon­ta­ną ji ir pri­siė­mė. Pak­laus­ta, ar, jos ma­ny­mu, toks gė­ly­nas tik­rai tin­ka prie aikš­ tės ap­lin­kos, pa­šne­ko­vė tvir­tai iš­sa­ kė sa­vo po­zi­ci­ją: „Man nie­kas neį­ro­ dys, kad mies­te ne­ga­li bū­ti žy­din­čios pie­vos. Žmo­nių nuo­mo­nės skir­tin­ gos, vie­ni pik­ti­na­si, ki­ti, at­virkš­čiai, svei­ki­na, gi­ria, kad ne­šie­nau­ta pie­va mies­to cent­re – drą­sus spren­di­mas.“ Anot G.Če­po­ny­tės, to­bu­lin­ti ga­li­ma bet ką, ta­čiau kas esą ga­li at­sa­ky­ti,

ka­da gė­ly­nas bus to­bu­las, – kai bus vien mė­ly­nas ar vien ža­lias? G.Če­ po­ny­tė aiš­ki­no, kad gė­lių va­gys­tės yra iš­ties opi pro­ble­ma. „Mies­tie­čiai, ma­ty­da­mi ly­gius, vie­no­dus gė­ly­nus, ne­ma­to ki­tos pu­sės, – iš­vog­tos gė­lės daž­niau­siai pa­kei­čia­mos nau­jo­mis anks­ti ry­te, o šia­me gė­ly­ne nė kar­to dar ne­bu­ vo­me ap­ti­kę iš­vog­tų plo­tų, tad nė kar­to ne­bu­vo bū­ti­ny­bės pil­dy­ti“, – džiau­gė­si pa­šne­ko­vė.

Rei­kė­jo pa­si­telk­ti ne tik vie­šų­jų ry­šių agen­tū­rą, bet ir is­to­ ri­kus. To­kiu at­ve­ju bū­tų bu­vę dau­giau is­to­ri­nės tie­sos. Ko­men­tuo­ti ne­no­rė­jo

Svars­tant, ką da­ry­ti su bu­vu­sio fon­ ta­no purkš­tu­vų pi­ra­mi­de, idė­ja jai su­teik­ti edu­ka­ci­nį at­spal­vį ap­trau­ kant ją že­mė­la­pių ten­tais ki­lo di­zai­ ne­riui Jur­giui Ge­ru­lai­čiui. Ant ke­ tu­rių pi­ra­mi­dės sie­nų pa­vaiz­duo­ti Lie­tu­vos že­mė­la­piai, at­spin­din­tys pa­grin­di­nius ša­lies is­to­ri­jos eta­pus: Min­dau­go su­vie­ny­tą Lie­tu­vos vals­ ty­bės bran­duo­lį XIII a. ant­ro­je pu­ sė­je, Vy­tau­to už­baig­tą lip­dy­ti Lie­ tu­vos Di­džio­sios Ku­ni­gaikš­tys­tės im­pe­ri­ją nuo Bal­ti­jos iki Juo­do­sios jū­ros, ap­kar­py­tą tar­pu­ka­rio Lie­tu­vą be Vil­niaus kraš­to ir da­bar­ti­nę Lie­ tu­vos Res­pub­li­ką. Vie­na pro­jek­to bend­raau­to­ rių, ap­žel­di­ni­mo įmo­nės di­rek­to­rė Vio­le­ta Oli­se­vi­čie­nė, pla­čiau pa­ ko­men­tuo­ti kraš­to­vaiz­džio idė­jos ne­pa­no­ro – su­mur­mė­jo pa­si­tei­si­ ni­mą, jog tu­ri sve­čių, pa­siū­lė tei­ rau­tis sa­vi­val­dy­bės ir nu­me­tė ra­ ge­lį. Ta­čiau že­mė­la­piai už­kliu­vo is­to­ri­jos pro­fe­sio­na­lams – pa­vyz­ džiui, Sei­mo na­riui, is­to­ri­kui Ar­ vy­dui Anu­šaus­kui. „Ką su­gal­vo­jo, tą su­gal­vo­jo. Ge­riau­sia išei­tis, ži­

no­ma, bu­vo re­konst­ruo­ti fon­ta­ną. Tų že­mė­la­pių idė­ja gal ir ge­ra. Ta­ čiau is­to­ri­niai kon­tū­rai tu­ri ati­tik­ti epo­chą. Jei jau ro­do­me LDK, tai ro­ dy­kim ir ko­kia tuo me­tu bu­vo Ru­ si­ja. Rei­kė­jo pa­si­telk­ti ne tik vie­šų­ jų ry­šių agen­tū­rą, bet ir is­to­ri­kus. To­kiu at­ve­ju bū­tų bu­vę dau­giau is­ to­ri­nės tie­sos. O da­bar kas pa­da­ry­ ta, ne­la­bai su­pran­tu. Ga­na keis­tai at­ro­do tos juo­dos dė­mės“, – kal­ bė­jo is­to­ri­kas, Sei­mo na­rys A.Anu­ šaus­kas. Be­je, in­ter­ne­te va­kar pa­si­py­lė ir dau­giau kri­ti­kos idė­jos au­to­riams. Vie­ni rim­tai pik­ti­no­si, ką apie sa­ vo vi­du­ram­žių im­pe­ria­lis­ti­nius sie­kius de­monst­ruo­jan­čią Lie­tu­vą pa­ma­nys ES vals­ty­bių de­le­ga­ci­jos, ki­ti į tai rea­ga­vo links­miau. Pa­vyz­ džiui, su prie­ra­šu „Vo­kie­ti­jos pir­ mi­nin­ka­vi­mas ES“ iš­pla­tin­tas Hit­ le­rio lai­kų Eu­ro­pos vaiz­das, Ita­li­jos pir­mi­nin­ka­vi­mas pa­puoš­tas Ro­mos im­pe­ri­jos vaiz­du.

Komentaras Jo­nas Mi­le­rius Sei­mo kanc­le­r is

S

ei­mo fon­ta­no kon­cep­ci­jos ne­ no­rė­čiau ver­tin­ti. Kiek­vie­nas tu­ri sa­vo sko­nį. Šis ob­jek­tas Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai ne­prik­lau­ so. Taip, mums skam­bi­na žmo­nės, is­to­ ri­jos ži­no­vai ir gau­na­me prie­kaiš­tų, kad ne taip, kaip rei­kia, pa­da­rė­me. Yra pa­si­ pik­ti­nu­sių. Bet dėl fon­ta­no re­konst­ruk­ ci­jos mes krei­pė­mės dar į Vil­niaus me­ rą kon­ser­va­to­rių Vi­lių Na­vic­ką. Ža­dė­jo, kad su­tvar­kys, bet neiš­te­sė­jo pa­ža­do. Ne­ži­nau, ko­kie ten is­to­ri­kai ruo­šė tuos že­mė­la­pius, bet tai – mies­to val­džios ini­cia­ty­va. Pra­šė­me, kad at­si­ras­tų in­ for­ma­ci­niai sky­de­liai. Ga­liau­siai pro­ jek­tą ža­dė­ta baig­ti iki bir­že­lio vi­du­rio, o jis už­si­tę­sė iki pat pir­mi­nin­ka­vi­mo pra­džios. To­dėl žmo­nės prie to fon­ta­ no dir­bo net šį sa­vait­ga­lį. Va­kar Sei­me jau vy­ko pir­m i­n in­ka­v i­mo ren­g i­n iai, tad tik­rai reik­tų pa­sku­bė­ti su in­for­ma­ ci­niais sky­de­liais.

Sei­mo pir­mi­nin­kas Dar­bo par­ti­jos at­sto­vas V.Ged­vi­las kal­ti­na Pre­zi­ den­tę D.Gry­baus­kai­tę kal­bant ne­ tie­są apie nau­dą bu­vu­sio Dar­bo par­ti­jos ly­de­rio Vik­to­ro Us­pas­ki­ cho įmo­nėms dėl PVM leng­va­tos. „Są­mo­nin­gai lau­kiau ke­lias die­ nas, nes man bu­vo įdo­mu, kaip­gi į to­kius ša­lies va­do­vės pa­reiš­ki­ mus rea­guos po­li­to­lo­gai ir eks­ per­tai, ku­rie mėgs­ta ver­tin­ti po­li­ ti­kų kalbas, ta­čiau ne­su­lau­kiau nė vie­no. Su­si­da­ro įspū­dis, kad pa­ gal kaž­ko­kias ne­ra­šy­tas tai­syk­les Pre­zi­den­tė są­mo­nin­gai ar­ba ne­ są­mo­nin­gai ga­li kal­bė­ti ne­tie­są ir klai­din­ti vi­suo­me­nę, ta­čiau kar­tu ji jau­čia­si tei­si bei vi­siems vie­no­ dai tei­sin­ga – taip, kaip to rei­ka­ lau­ja Kons­ti­tu­ci­ja“, – pir­ma­die­ nį iš­pla­tin­ta­me pra­ne­ši­me tei­gia V.Ged­vi­las. Jis pri­mi­nė, kad, ko­men­tuo­da­ ma Sei­me svars­to­mą pro­jek­tą dėl PVM leng­va­tos švie­žiai at­šal­dy­ tai mė­sai nu­sta­ty­mo, D.Gry­baus­ kai­tė sa­kė, jog šia leng­va­ta „suin­ te­re­suo­tas vie­nas iš val­dan­čio­sios koa­li­ci­jos par­tne­rių tie­sio­giai. Tai jei­gu ki­tas koa­li­ci­jos par­tne­ris no­ri do­va­no­ti 200 mln. li­tų – tiek kai­nuo­tų PVM leng­va­ta mė­sai –

vie­nam iš sa­vo par­tne­rių už kaž­ ką, taip tur­būt ir ver­tin­si­me“. „Man bū­tų sun­ku įsi­vaiz­duo­ti, kaip vie­nai įmo­nei iš vi­sos Lie­tu­ vos mė­sos per­dir­bi­mo ša­kos ga­lė­ tų ati­tek­ti 200 mln. li­tų dėl to­kių pa­tai­sų. Juk įsta­ty­me neį­ra­šy­ta konk­re­ti V.Us­pas­ki­cho ar kie­no nors ki­to įmo­nė. Be to, pa­ts V.Us­ pas­ki­chas ple­na­ri­niame Sei­mo po­sė­dyje pa­sa­kė, kad ne­bal­suos už šią pa­tai­są, nes įsta­ty­mas yra ne­su­ba­lan­suo­tas. Jis pa­ts agi­ta­vo Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ją ne­bal­suo­ti už, to­dėl vi­sa frak­ci­ja jos ir ne­pa­ lai­kė“, – tvir­ti­no V.Ged­vi­las. Be­je, va­kar D.Gry­baus­kai­ tė Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­džios pro­ga tvir­ti­no, kad šis iš­šū­kis įvei­kia­mas, o sklan­džiam dar­bui ga­li su­truk­dy­ti ne­bent po­ li­ti­nių par­ti­jų rie­te­nos. „Klaipėdos“, BNS inf.

Santykiai: D.Gry­b aus­k ai­t ės

pa­reiš­ki­mas apie Dar­bo par­ti­jai nau­din­gą PVM leng­va­tą suer­zi­ no V.Ged­vi­lą.

Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Ma­ži­nant prie­dus pa­žeis­ta Kons­ti­tu­ci­ja Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas va­kar pa­ skel­bė, kad per kri­zę ma­ži­nant tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mus pa­žeis­ta Kons­ti­tu­ci­ja.

Per eko­no­mi­kos kri­zę vals­ty­ bės tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų at­ly­gi­ni­ mai bu­vo su­ma­žin­ti iš da­lies pa­ žei­džiant Kons­ti­tu­ci­ją – tai va­kar kons­ta­ta­vo Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas. Teis­mo spren­di­mu Kons­ti­tu­ci­ jai prieš­ta­rau­ja spren­di­mai, ku­ riais su­ma­žin­ti vals­ty­bės tar­nau­ to­jų ir tei­sė­jų pa­rei­gi­nės al­gos koe­fi­cien­tai, vals­ty­bės tar­nau­to­ jų prie­dų už kva­li­fi­ka­ci­nes kla­ses, sta­tu­ti­nių vals­ty­bės tar­nau­to­jų prie­dų už kva­li­fi­ka­ci­nes ka­te­go­ri­ jas dy­džiai. Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo tei­gi­mu, 2009 m. vi­du­ry­je bu­vo ga­li­ma su­ma­žin­ti tik ba­zi­nį dy­dį, tai­ko­mą pa­rei­gū­nų ir tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mams ap­skai­čiuo­ti. Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas nu­ spren­dė ati­dė­ti nu­ta­ri­mo įsi­ga­ lio­ji­mą iki spa­lio 1 d. Jei iki to lai­ko ne­bus priim­ti ati­ tin­ka­mi įsta­ty­mai, tu­ri įsi­ga­lio­ti iki kri­zės ga­lio­ję ne­su­ma­žin­ti vals­ty­ bės tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų pa­rei­gi­ nės al­gos koe­fi­cien­tai, vals­ty­bės tar­nau­to­jų prie­dų už kva­li­fi­ka­ci­ nes kla­ses, sta­tu­ti­nių vals­ty­bės tar­nau­to­jų prie­dų už kva­li­fi­ka­ ci­nes ka­te­go­ri­jas dy­džiai. Tai sa­ ko­ma teis­mo pra­ne­ši­me spau­dai. Re­mian­tis teis­mo išaiš­ki­ni­mu,

su­ma­ži­nus pa­rei­gi­nės al­gos koe­ fi­cien­tus 11–20 pa­rei­gy­bių ka­te­ go­ri­jų vals­ty­bės tar­nau­to­jams, nu­sta­ty­tas ne­pro­por­cin­gas vals­ ty­bės tar­nau­to­jų at­ly­gi­ni­mų ma­ ži­ni­mo mas­tas, pa­žeis­tos at­ly­ gi­ni­mų pro­por­ci­jos, at­lie­kan­čio su­dė­tin­gą dar­bą aukš­tos kva­li­fi­ ka­ci­jos vals­ty­bės tar­nau­to­jo at­ ly­gi­ni­mo dy­dis priar­tin­tas prie ne to­kį su­dė­tin­gą dar­bą dir­ban­ čio že­mes­nės kva­li­fi­ka­ci­jos as­ mens at­ly­gi­ni­mo. Pa­rei­gū­nams ir tar­nau­to­jams su­ma­žin­tas prie­dų už kva­li­fi­ka­ ci­nes kla­ses ir ka­te­go­ri­jas dy­dis, pa­sak Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo, dar la­biau iš­krei­pė at­ly­gi­ni­mų dy­džių pro­por­ci­jas. „Klaipėdos“, BNS inf.

Nuosp­ren­dis: bu­vu­sios Vy­riau­

sy­bės spren­di­mas ma­žin­ti vals­ ty­bės tar­nau­to­jų ir tei­sė­jų al­gas va­kar pri­pa­žin­tas pa­žei­džiančiu Kons­ti­tu­ci­ją. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

8

antradienis, liepos 2, 2013

užribis

K.Bra­zaus­kie­nei – var­gas dėl sū­naus Tik­rin­tis ma­tuok­liu ne­no­rė­jo

1

Ekst­re­ma­lai: šo­ki­nė­ti nuo Pa­lan­gos til­to tarp poil­siau­to­jų – vis dar

po­pu­lia­ru.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

Per bern­va­ka­rį – šuo­lis nuo til­to Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Pa­lan­go­je bern­va­ka­rį šven­tęs lat­ vis ry­žo­si neįp­ras­tam iš­šū­kiui – šuo­liui nuo til­to į jū­rą. Neb­lai­vus vy­ras per­duo­tas po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nams.

In­ci­den­tas ant Pa­lan­gos til­to įvy­ko šeš­ta­die­nio va­ka­rą apie 20.45 val. Nuo til­to nu­šo­ku­sį ekst­re­ma­lą iš van­dens te­ko trauk­ti pa­plū­di­my­je bu­din­tiems gel­bė­to­jams. Vy­ras bu­vo per­duo­tas po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams. Pa­sak Pa­lan­gos gel­bė­to­jų va­do­ vo Jo­no Pi­rož­ni­ko, lat­vis iš pa­žiū­ ros bu­vo gir­tas. Ku­ror­te jis šven­tė bern­va­ka­rį ir su­si­la­ži­no su drau­ gais, kad nu­šoks nuo til­to. Šie­met tai ne pir­mas toks ekst­re­ ma­las. Tra­di­ci­ja šo­ki­nė­ti nuo til­to į jū­rą ku­ror­te dar ga­ji. Il­gą­jį Jo­ni­nių sa­vait­ga­lį ku­ror­to gel­bė­to­jams te­ko trauk­ti ki­tą poil­ siau­to­ją, ku­ris nu­šo­ko nuo til­to. Jis taip pat per­duo­tas po­li­ci­jos pa­rei­ gū­nams.

„Kad nuo til­to šo­ki­nė­tų blai­vūs žmo­nės, dar nie­ko. Ta­čiau vi­si šie ekst­re­ma­lai bū­na įkau­šę ir nu­šo­kę skęs­ta“, – tvir­ti­no ku­ror­to gel­bė­ to­jų va­do­vas. Prie­mo­nių, kaip su­draus­min­ti to­kius ekst­re­ma­lus, kol kas nė­ra. „Ką da­ry­si, jei „kau­šai“ ne­tu­ ri pro­to. Su­si­la­ži­no dėl mer­gos ar dar ko­kios ne­są­mo­nės ir šo­ki­nė­ja. Til­tu vaikš­čio­ti juk neužd­rau­si“, – tei­gė J.Pi­rož­ni­kas. Šie­met jū­ro­je dar ne­nus­ken­do nė vie­nas žmo­gus. Ku­ror­to gel­bė­to­jai jau iš­gel­bė­jo še­šis žmo­nes, pa­te­ku­sius į ne­lai­ mę jū­ro­je. Pen­kiems iš jų pa­gal­ba su­teik­ta il­gą­jį Jo­ni­nių sa­vait­ga­lį. Ta­čiau J.Pi­rož­ni­kas at­krei­pė dė­ me­sį, kad ša­lies sta­tis­ti­ka liūd­na. „Šie­met Lie­tu­vos van­dens tel­ki­ niuo­se jau nu­sken­do apie 80 žmo­ nių. Dvi­gu­bai dau­giau nei anks­tes­ niais me­tais. 90 pro­c. skęs­tan­čių yra ne­blai­vūs. Žmo­nės el­gia­si la­ bai neat­sa­kin­gai“, – pa­brė­žė va­ do­vas.

Kai­my­nus per­šo­vė be­si­pui­kuo­da­mas gink­lu As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Klai­pė­dos po­li­ci­jos 2-aja­me ko­mi­ sa­ria­te pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­ mas dėl dvie­jų klai­pė­die­čių su­ža­ lo­ji­mo.

Deb­re­ce­no gat­vė­je in­ci­den­to me­tu nuo šau­na­mo­jo gink­lo nu­ken­tė­jo mo­te­ris ir jos sū­nus. Klai­pė­die­čius per­šo­vė jų kai­my­nas, to pa­ties na­ mo gy­ven­to­jas. Pat­ru­liai su grei­to­sios me­di­ci­ni­ nės pa­gal­bos me­di­kais į šios gat­vės dau­gia­bu­tį sku­bė­jo vė­lo­ką penk­ta­ die­nio va­ka­rą, apie 22.30 val. Vie­na­me bu­tų pa­gal­bos pri­rei­kė 53-ejų mo­te­riai D.Š., 33 me­tų jos sū­nui A.Š. Me­di­kai kvies­ti to­dėl, kad kai­my­ nas iš le­ga­liai tu­rė­to gink­lo „Hek­ler and Koch“ per­šo­vė mo­te­riai blauz­ dą, o jos sū­nui – šlau­nį.

At­vy­kus me­di­kams, vy­ro žaiz­da la­bai smar­kiai krau­ja­vo. Abu nu­ken­tė­ju­sie­ji nu­ga­ben­ti į li­go­ni­nę. Bu­te bu­vo ir 42 me­tų įta­ria­ma­sis V.E., ku­ris paaiš­ki­no pa­tru­liams, kad gink­las – 9 mm ka­lib­ro pis­to­ le­tas su šo­vi­niais – esąs jo ir jis tu­ rįs lei­di­mą jį lai­ky­ti. Vy­ras tei­si­no­si, kad su­žei­dė kai­ my­nus ne­ty­čia, tik no­rė­da­mas pa­ si­pui­kuo­ti pis­to­le­tu, o šis bu­vo už­tai­sy­tas. Neat­sar­giai pa­spau­dęs gai­du­ką, vy­ras per­šo­vė bu­to šei­mi­ nin­kę su sū­nu­mi. Paaiš­kė­jo, kad įta­ria­ma­sis bu­vo ne­blai­vus. Ko­mi­sa­ria­te jam nu­sta­ ty­ta 1,37 pro­m. al­ko­ho­lio. Dėl dvie­jų žmo­nių svei­ka­tos su­ trik­dy­mo Klai­pė­dos 2-asis po­li­ci­ jos ko­mi­sa­ria­tas pra­dė­jo iki­teis­mi­ nį ty­ri­mą. V.E. už­da­ry­tas į areš­ti­nę. Le­ga­liai lai­ky­tas jo gink­las ir šo­vi­ niai paim­ti.

„Pra­dė­jus iki­teis­mi­nį ty­ ri­mą dėl ky­šio da­vi­mo, vai­ruo­to­jas bu­vo su­lai­ky­tas, kad bū­tų at­lik­ti pro­ce­si­niai veiks­mai. Jo blai­vu­mas bu­vo pa­tik­rin­tas 3.55 val. Praė­jus dviem va­lan­doms po su­lai­ky­mo, nu­sta­ty­ta 1,46 pro­m. al­ko­ho­lio“, – si­tua­ci­ją nupa­sa­ko­ jo Ne­rin­gos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to Vie­šo­sios po­li­ci­jos po­sky­rio va­do­ vas Ri­mas Mil­kin­tas. Spė­ja­ma, kad tuo me­tu, kai vai­ ra­vo au­to­mo­bi­lį, E.But­ri­mas ga­lė­jo bū­ti dar gir­tes­nis. E.But­ri­mui tei­ sė vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį yra atim­ta tre­jiems me­tams. Po ap­klau­sos Ni­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te E.But­ri­mas pa­leis­ tas, ta­čiau pra­ban­gų­jį „Pors­che“ vy­rui te­ko pa­lik­ti sto­vė­ti po­li­ci­ jos kie­me.

Po ap­klau­sos Ni­dos po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­ te E.But­ri­mas pa­leis­ tas, ta­čiau pra­ban­ gų­jį „Pors­che“ vy­rui te­ko pa­lik­ti sto­vė­ti po­li­ci­jos kie­me.

Pa­gel­bė­jo ma­ma

Va­kar po pie­tų Klai­pė­dos Mi­ni­jos gat­vė­je esan­čio­je au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lė­je, kur bu­vo „Pors­ che“, pa­si­ro­dė K.Bra­zaus­kie­nė. Ji ėmė­si vai­ruo­ti sū­naus, ku­riam atim­tas vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ji­mas, vi­su­rei­gį. E.But­ri­mas sė­do ša­lia ma­mos, į ke­lei­vio vie­tą. Sa­vo įspū­din­gą au­to­mo­bi­lį „Le­ xus“, ku­riuo at­vy­ko, pre­zi­den­to naš­lė pa­li­ko prie aikš­te­lės. Dėl vai­ra­vi­mo – vir­ti­nė by­lų

Tai ne pir­mas kar­tas, ka­da E.But­ri­ mas įkliū­va už vai­ro ne­blai­vus ir tu­ ri rei­ka­lų su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais.

Ne­si­se­ka: E.But­ri­mui uos­ta­mies­ty­je už nu­si­žen­gi­mus Ke­lių eis­mo tai­

syk­lėms yra te­kę tris kar­tus sto­ti prieš teis­mą.

Už tai, kad vai­ra­vo gir­tas, E.But­ ri­mas teis­mo yra nu­baus­tas 7,5 tūkst. li­tų bau­da. Pre­zi­den­to naš­lės sū­nus po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams įkliu­vo ne­blai­vus Ni­ do­je, kai vai­ra­vo mo­to­ro­le­rį. Vy­ras po­li­ci­jos pa­tru­liams tuo­ met mė­gi­no aiš­kin­ti, kad ką tik iš­ gė­rė vy­no tau­rę, o blai­vu­mą esą rei­ kė­tų tik­rin­ti šiek tiek luk­te­lė­jus. Teis­mą E.But­ri­mas įti­ki­nė­jo, kad Ni­do­je jam ne­bu­vo su­da­ry­ta ga­li­ my­bė gir­tu­mą pa­si­tik­rin­ti me­di­ ci­nos įstai­go­je, esą al­ko­ho­lio kie­kį krau­jy­je ga­lė­jo pa­tik­rin­ti tik uos­ta­ mies­čio me­di­kai. Ta­čiau po pen­kių die­nų po su­lai­ ky­mo E.But­ri­mas ir vėl įkliu­vo prie to pa­ties mo­to­ro­le­rio vai­ro.

As­tos Alek­sė­jū­nai­tės nuo­tr.

Po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams vy­ras ne­ pa­tei­kė ne tik vai­ruo­to­jo pa­žy­mė­ ji­mo, bet ir ci­vi­li­nės at­sa­ko­my­bės drau­di­mo po­li­so. 2001 m. ru­de­nį iš­klau­sęs teis­ mo spren­di­mą dėl to­kio el­ge­sio, E.But­ri­mas jau ki­tą die­ną po­li­ci­jai įkliu­vo Klai­pė­dos cent­re, kai vai­ra­ vo au­to­mo­bi­lį su prie­ka­ba val­tims vež­ti. Be to, paaiš­kė­jo, kad ši prie­ ka­ba nė­ra tin­ka­mai įre­gist­ruo­ta. Uos­ta­mies­čio teis­mai nag­ri­nė­jo tris by­las, su­si­ju­sias su E.But­ri­mo vai­ra­vi­mu. Pas­ta­ruo­ju me­tu teis­mai E.But­ri­mui tei­sę vai­ruo­ti yra atė­mę 36 mė­ne­siams. Sos­ti­nė­je vy­rui yra te­kę ma­žiau­siai pen­kis kar­tus sto­ti prieš teis­mą už įvai­rius nu­si­žen­gi­ mus Ke­lių eis­mo tai­syk­lėms.

Kiek kar­tų ve­džio­ti šu­nį? As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės pa­ tvir­tin­to­se gy­vū­nų lai­ky­mo tai­syk­ lė­se nuo šiol yra nu­ma­ty­ta ne tik tai, kiek kvad­ra­ti­nių met­rų bu­to plo­to tu­ ri tek­ti vie­nam au­gin­ti­niui, bet ir kiek kar­tų jis tu­ri bū­ti iš­ves­tas į lau­ką.

Ka­tė, kaip ir šuo, sve­rian­tis iki 10 ki­log­ra­mų, bu­te ar­ba na­me tu­ri tu­ rė­ti ne ma­žes­nę kaip 10 kvad­ra­ti­nių met­rų erd­vę. Nuo 20 iki 40 kg sve­rian­tis šuo tu­ri tu­rė­ti apie 20 kv. m plo­tą. Kur kas dau­giau erd­vės pri­reiks au­gin­ ti­niui, jei bu­te bus lai­ko­ma vi­sa šu­ niu­kų ar ka­čiu­kų va­da. Klai­pė­dos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas Ed­ga­ ras Ku­tu­rys ti­ki­no, kad nau­jo­sios tai­ syk­lės nu­ma­tys ke­lias nau­jo­ves. „Šios tai­syk­lės pa­ruoš­tos va­do­ vau­jan­tis pa­vyz­di­nė­mis tai­syk­lė­ mis. Ir mes šyp­so­jo­mės ir juo­kė­

mės, ta­čiau tai Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba pa­siū­lė įtrauk­ti plo­to nor­mas gy­vū­nams. Sup­ran­ta­ma, kad mes ne­vaikš­čio­ si­me su svars­tyk­lė­mis ir ne­sver­si­ me šu­nų na­muo­se ir ne­ma­tuo­si­me, ko­kia­me plo­te jie gy­ve­na“, – kal­ bė­jo E.Ku­tu­rys. Tai­syk­l ė­se nu­m a­ty­ta ir dau­ giau gy­vū­nų ge­ro­vės nu­ro­dy­mų. Jei šuo ne­bus lai­ko­mas vol­je­re, jis tu­rės bū­ti iš­ve­da­mas pa­si­vaikš­ čio­ti ne re­čiau kaip 1 kar­tą per die­ną ne trum­pes­niam kaip 1 va­ lan­dos lai­ko­tar­piui ar­ba ne re­čiau kaip 2 kar­tus per die­ną ne trum­ pes­niems kaip 30 mi­nu­čių lai­ko­ tar­piams. „O štai gy­vū­nų šei­mi­nin­kai ga­lės pa­si­rink­ti, ar šu­nį ve­džio­ti su pa­ va­dė­liu, ar be jo. Tai ne­bus pri­va­lo­ ma“ , – pa­ste­bė­jo E.Ku­tu­rys. Klai­pė­dos ra­jo­no gy­ven­to­jai, pa­sak E.Ku­tu­rio, ne­tu­ri prie­vo­lės sa­vi­val­ dy­bė­je re­gist­ruo­ti sa­vo au­gin­ti­nių.

„Juos re­g ist­r uos Vals­ty­b i­n ė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba, o re­gist­ra­ci­ja bus pri­va­lo­ma nuo 2016 m.“, – sa­kė E.Ku­tu­rys. Ra­jo­no gy­ven­to­jai ne­pri­va­lo gau­ ti dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jų su­ti­ki­mo dėl gy­vū­no lai­ky­mo. Už šių tai­syk­ lių ne­si­lai­ky­mą gre­sia įspė­ji­mas ar­ ba bau­da iki 200 li­tų. „Pa­gal Ad­mi­nist­ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­są, jei šuo už­puls ir įkąs praei­viui, grės dar di­des­nė bau­da“, – ti­ki­no E.Ku­tu­rys. Šio­se tai­syk­lė­se pa­žy­mė­ta, kad šu­nis re­ko­men­duo­ja­ma ve­džio­ ti sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos įreng­to­se gy­vū­nų ve­džio­ji­mo aikš­ te­lė­se, jei jos yra, ki­tais at­ve­jais – lau­ky­mė­se, ki­to­se re­čiau žmo­nių lan­ko­mo­se vie­to­se. „Kol kas šu­nų ve­džio­ji­mo aikš­ te­lių ra­jo­ne nė­ra. Ofi­cia­liai jos nė­ ra įtei­sin­tos, nors vie­tos nu­ma­ty­ tos“, – kal­bė­jo Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jas.

9

ANTRADIENIS, liepos 2, 2013

rubrika

sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

sveikata

Vasarą vaistai auga pievose

Lai­kas: va­sa­ra dos­ni vais­tin­gų­jų au­ga­lų, te­rei­kia jų pri­si­rink­ti.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kam ger­ti pa­ra­ce­ta­mo­lį, jei tem­pe­ra­tū­ra ga­li nu­kris­ti iš­gė­rus avie­čių ar­ba­tos? Kam ei­ti pas gy­dy­to­ją an­ti­bio­ti­kų re­cep­to ir mo­kė­ti už juos pi­ni­gus, jei bak­te­ri­jų su­kel­tą už­de­gi­mą mal­ši­ na čiob­re­liai? Ir jų ga­li­ma gau­ti už dy­ką. Jus­tė Ki­bu­ry­tė Kuo to­liau nuo mies­to

Gam­to­je – pa­ts ža­lia­vi­mas ir žy­ dė­ji­mas. Vie­nų au­ga­lų pum­pu­rai, ki­tų – žie­dai, tre­čių – stie­bai ar šak­nys tu­ri gy­do­mų­jų svay­bių. Tuoj su­žy­dės lie­pos. Me­di­kai sa­ ko, kad liep­žie­džių ar­ba­ta mal­ši­ na ko­su­lį, karš­čia­vi­mą, tin­ka ska­ lau­ti skau­da­mą gerk­lę, ra­mi­na­mai vei­kia ner­vų sis­te­mą. Te­rei­kia šių žie­dų pri­si­rink­ti.

„Žo­l e­l ių ne­p a­tar­t i­n a rink­ ti mies­te, prie­mies­čio so­duo­se, gre­ta di­de­lių pa­sė­lių lau­kų – ten oras ir van­duo yra už­terš­ti, purš­ kia­ma įvai­rių che­mi­ka­lų“, – per­ spė­ja žo­li­nin­kė Ju­li­jo­na Pau­li­kie­ nė. Nau­din­gų svei­ka­tai au­ga­lų ji pa­ta­ria ieš­ko­ti bent už dvi­de­ šim­ties ki­lo­met­rų nuo mies­to. Tai rei­kia da­ry­ti sau­są ir sau­lė­ tą die­ną. „Vais­ta­žo­lių ne­ga­li­ma rau­ti su šak­ni­mis. Ei­nant žo­liau­ti bū­ti­na

pa­siim­ti žirk­les ar pei­lį“, – mo­ko žo­li­nin­kė. Džio­vin­ti or­kai­tė ne­tin­ka

Pri­si­rin­kus vais­ta­žo­lių ne­va­lia mė­ gau­tis gam­ta, rei­kia sku­bė­ti na­mo: žo­le­lės bus veiks­min­ges­nės pra­dė­ jus jas džio­vin­ti, jas nu­sky­nus, ne vė­liau kaip po po­ros va­lan­dų. Džio­vin­ti ir­gi rei­kia tei­sin­gai – or­kai­tė ne­tin­ka. „Nors ži­no­ma, kad kuo grei­čiau vais­ta­žo­lės iš­džiūs­ta, tuo dau­giau

nau­din­gų­jų me­džia­gų jo­se lie­ ka, or­kai­tė­je au­ga­lai tie­siog su­de­ ga ir tam­pa be­ver­čiai“, – per­spė­ ja J.Pau­li­kie­nė. La­pams, žie­dams, stie­bams – vi­soms vais­tin­gų­jų žo­

1 g – tiek vais­ti­nių žo­le­lių pa­kan­ka vie­nam puo­de­liui ar­ba­tos. le­lių da­lims džiū­ti pui­kiau­siai tin­ ka pa­vė­sis. Taip jos ne­pra­ran­da sa­ vo veik­lių­jų me­džia­gų ir spal­vos. Žo­li­nin­kė pa­ta­ria su­riš­ti žo­le­les į ry­šu­lė­lius ir pa­ka­bin­ti ant sie­nos, kur ne­kren­ta sau­lės spin­du­liai, ar pa­lu­bė­je. Džio­vin­ti ga­li­ma lau­ke ar pa­tal­po­je, taip pat spe­cia­lio­se džio­ vyk­lo­se, ku­rias daug kas jau tu­ri.

Vais­ta­žo­lėms ken­kia tie­sio­gi­ niai sau­lės spin­du­liai – tuo­met pa­kin­ta au­ga­lų spal­va ir kva­pas. Iš­džio­vin­tas vais­ta­žo­les ge­riau­ sia sau­go­ti po­pie­ri­niuo­se ar me­ džia­gi­niuo­se mai­še­liuo­se. Tin­ka ir na­t ū­ra­l ių me­d žia­g ų dė­žu­tės – po­pie­ri­nės, me­di­nės. Jų dug­ną rei­kia iš­klo­ti stan­džiu po­pie­riu­mi. Plas­ti­ki­niuo­se mai­še­liuo­se ar stik­lai­niuo­se žo­le­lės ne­si­vė­dins, ten grei­tai išaugs gry­be­lis. Svar­bu la­po for­ma

Vais­ta­žo­lės nė­ra ne­kal­tos žo­le­lės. Jos, kaip ir che­mi­niai vais­tai, ga­li da­ry­ti ša­lu­ti­nį po­vei­kį. Ne­va­lia vais­ta­žo­lių per­do­zuo­ ti ar ger­ti jų ar­ba­tą kas­dien: or­ ga­niz­mas pri­pras ir ne­be­rea­guos į žo­le­lių po­vei­kį su­ si­rgus.

10

10

ANTRADIENIS, liepos 2, 2013

rubrika sveikata

Vasarą vaistai auga pievose 9

„Jei žmo­gus lin­kęs į aler­gi­ją, la­bai svar­bu ži­ no­ti, ko­kie au­ga­lai su­ke­lia aler­gi­ nes reak­ci­jas. Kai ku­rie au­ga­lai ga­li iš­pro­vo­ kuo­ti už­de­gi­mą, su­dir­gin­ti skran­ dį, odą“, – per­spė­ja vais­ti­nin­kė

Kuo ma­žiau kar­py­ tos žo­le­lės, tuo il­ giau rei­kia lauk­ti, kol jos iš­skleis sa­vo sa­vy­bes. Zi­ta Ja­nu­šaus­kie­nė. Li­goms gy­dy­ti tin­ka tik de­ra­mai pa­ruoš­ta ar­ba­ta. Žo­le­les rei­kia už­pil­ti stip­riai ga­ ruo­jan­čiu, bet dar ne­ver­dan­čiu – 90 laips­nių – van­de­niu, pa­lai­ky­ti 2–10 min., pa­ta­ria vais­ti­nin­kė.

„Kuo ma­žiau kar­py­tos žo­le­lės, tuo il­giau rei­kia lauk­ti, kol jos iš­ skleis sa­vo sa­vy­bes. O jei mi­ši­nio su­dė­ty­je yra džio­ vin­tų uo­gų, šak­nų ar­ba au­ga­lų žie­ vės, puo­de­lį už­den­gus pa­lai­ky­ ti re­ko­men­duo­ja­ma ir dar il­giau. Vie­nam puo­de­liui pa­pras­tai su­ nau­do­ja­ma 1–2 g žo­le­lių“, – mo­ ko Z.Ja­nu­šaus­kie­nė. Ji pri­du­ria, kad nėš­čios ir krū­ ti­mi mai­ti­nan­čios mo­te­rys vais­ ta­ž o­l es tu­r i var­to­t i dar at­sar­ giau, nes žo­lės, ku­rios ne­ken­kia suau­gu­sie­siems, ga­li bū­ti ža­lin­ gos vai­kams. „Be­si­lau­kian­čioms vai­ke­lio mo­ te­rims ne­re­ko­men­duo­ja­ma var­to­ ti ali­jo­šių, de­be­sy­lų, ka­da­gių, pe­ ly­nų ar­ba­tos. Šios vais­ta­žo­lės ga­li pa­ska­tin­ti per­si­lei­di­mą ir su­kel­ti nėš­tu­mo komp­li­ka­ci­jų“, – tvir­ti­ na me­di­kė.

Vais­ta­žo­lės: taip ir ne Čiob­re­liai

Avie­čių uo­gos ir stie­bai

de­zin­fe­kuo­ja, ra­mi­na, slo­pi­na už­de­ gi­mą. Jų nuo­vi­ras var­to­ja­mas ko­su­ liui pa­leng­v in­t i, ser­gant vir­šu­t i­n ių kvė­p a­v i­mo ta­k ų li­go­m is. Ne­g a­l i­ ma var­to­t i ser­gant ke­pe­nų ir inks­ tų li­go­m is.

tin­ka nuo per­ša­li­mo, ska­ti­na pra­kai­ ta­vi­mą, ma­ž i­na tem­pe­ra­tū­rą, pa­de­ da esant avi­ta­mi­no­zei. Ga­li pa­kenk­ ti ser­gan­t ie­siems inks­t ų už­de­g i­mu, po­dag­ra.

Ra­mu­nė­lės

ra­m i­na, tin­ka reu­ma­t i­n iams skaus­ mams, skran­d žio ir žar­ny­no už­de­ gi­mams mal­šin­t i, įvai­r ioms odos li­ goms, pū­l iuo­jan­čioms akims gy­dy­ ti. Ga­l i su­kel­t i aler­g i­ją, jei var­g i­na šien­l i­gė. Va­le­ri­jo­nai

ra­m i­na cent­r i­nę ner­v ų sis­te­mą, at­ pa­lai­duo­ja rau­me­n is, re­g u­l iuo­ja šir­ dies dar­bą, ge­r i­na krau­jo apy­kai­tą, pa­de­da var­g i­nant ne­m i­gai. Rei­k ia ži­no­t i, kad va­le­r i­jo­nai slo­pi­na virš­ ki­n i­mo or­ga­nų veik­lą, su­ke­l ia gal­ vos skaus­mą, py­k i­n i­mą.

Jo­na­žo­lės

ra­m i­na ner­v us, va­lo plau­č ius, ke­ pe­n is ir šla­pi­mo pūs­lę, slo­pi­na įvai­ rius su­t i­n i­mus, už­de­g i­mus. Ne­rei­ kė­t ų var­to­t i, jei­g u už­k ie­tė­ję vi­du­ riai, aukš­tas krau­jos­pū­d is, bū­nant il­gą lai­ką sau­lė­je.

Grės­mė: dėl tu­ber­ku­lio­zės tu­rė­tų su­si­rū­pin­ti daž­nai ko­sė­jan­čių vai­kų tė­vai.

mal­ši­na ko­su­l į, per­ša­l i­mą, karš­čia­ vi­mą, tin­ka ska­lau­t i gerk­lę, kai var­ gi­na an­gi­na. Ra­mi­na­mai vei­kia ner­ vų sis­te­mą, pa­de­da at­si­pa­lai­duo­t i. Tam pui­k iai tiks ke­l ios sau­jos už­ pli­k y­t ų žie­dų, įpil­t ų į jau pa­r uoš­ tą vo­n ią. Ne­ge­rai šią ar­ba­tos ger­t i nuo­lat.

Są­ly­gos: vais­ta­žo­les rei­kai pra­dė­ti džio­vin­ti ne vė­liau kaip per dvi va­

lan­das, jų pri­si­rin­kus, ir pa­džiau­ti ne sau­lė­kai­to­je, o pa­vė­sy­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

.„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Tu­ber­ku­lio­zė aršiai kėsinasi į vai­kus Nors ser­gan­čių­jų tu­ber­ku­lio­ze skai­čius iš­lie­ka sta­bi­liai aukš­ tas, spe­cia­lis­tams vis di­des­nį ne­ri­mą ke­lia fak­tas, kad ši sun­ki li­ ga vis daž­niau pa­lie­čia vai­kus ir jau­ni­mą. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Pa­žei­džia­mi ir vai­kai

Lie­pų žie­dai

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro duo­me­ni­mis, 2012 m. Klai­ pė­dos ap­skri­ty­je bu­vo už­re­gist­ ruo­ti 125 nau­ji at­vi­ros plau­čių tu­ ber­ku­lio­zės su­si­rgi­mai, tarp jų ir pen­kiems vai­kams. Šiais me­tais tarp vai­kų jau už­re­ gist­ruo­ti 4 nau­ji su­si­rgi­mai – trims paaug­liams, lan­kan­tiems mo­kyk­ las, ir vie­nam 6 me­tų vai­kui, ei­ nan­čiam į lop­še­lį-dar­že­lį. Cent­ro spe­cia­lis­tai tei­gia, kad vai­kų su­si­rgi­mai ke­lia di­de­lį ne­ ri­mą, nes ma­ža­me­čių ser­ga­mu­ mas tu­ber­ku­lio­ze pri­klau­so nuo to, kaip gy­do­mi suau­gu­sie­ji ir nuo jų po­žiū­rio į li­gą. Daž­niau­siai šia li­ ga su­ser­ga vai­kai, gy­ve­nan­tys ša­ lia ser­gan­čių ir ne­si­gy­dan­čių šei­ mos na­rių. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro Užk­re­čia­mų­jų li­gų pro­fi­lak­ ti­kos ir kont­ro­lės sky­riaus vy­riau­ sio­ji spe­cia­lis­tė Vi­li­ja Peč­kaus­kie­nė tei­gė, kad tu­ber­ku­lio­zė pa­lie­čia vis pla­tes­nį sluoks­nį žmo­nių, ku­riems anks­čiau šis su­si­rgi­mas grės­da­vo ma­žiau. Kaip tei­gė spe­cia­lis­tė, žmo­gui bū­ti­na ati­džiai ste­bė­ti sa­vo svei­ ka­tos būk­lę, o pra­dė­jus jaus­ti silp­ nu­mą, ape­ti­to sto­ką, pra­kai­ta­vi­mą, karš­čia­vi­mą, ne­ten­kant svo­rio, už­ si­tę­sus ko­su­liui, bū­ti­na kreip­tis į me­di­kus. Šie simp­to­mai pa­ste­bi­mi ir ser­ gant ki­to­mis li­go­mis, to­dėl la­bai svar­bu kuo anks­čiau kreip­tis į gy­ dy­to­ją. Kai me­di­kų ak­ty­vu­mo ne­pa­ kan­ka, pa­ra­gin­ti ar nu­ves­ti įtar­ti­nus as­me­nis pa­si­tik­rin­ti dėl tu­ber­ku­lio­ zės tu­rė­tų šei­mos na­riai, bend­ruo­ me­nės ar se­niū­ni­jos at­sto­vai.

Ko­su­lys – rim­ta

„Dau­ge­liui žmo­nių nuo­la­ti­nis ko­ sė­ji­mas – smulk­me­na ir įpras­ tas reiš­ki­nys, daž­nai pa­tei­si­na­mas be­si­kei­čian­čiu oru ir leng­vu per­ ša­li­mu. Ta­čiau tai yra rim­tas li­gų simp­to­mas“, – sa­kė V.Peč­kaus­ kie­nė. Pa­sak jos, ne­ga­li­ma sa­ky­ti, kad tė­vai ne­si­rū­pi­na sa­vo vai­kais, ta­čiau jie ne­tu­rė­tų nu­mo­ti ran­ka į be­si­tę­ sian­tį nuo­la­ti­nį vai­ko ko­su­lį.

Vi­li­ja Peč­kaus­kie­nė:

Pas­ta­ruo­ju me­tu sa­ ko­ma, kad ko­sė­ti ir čiau­dė­ti rei­kia į al­ kū­nę. Tai pui­kus bū­ das, pa­de­dan­tis sau­ go­ti ki­tus ir sa­ve.

Kaip tei­gė spe­cia­lis­tė, tu­ber­ku­ lio­zė – tai rim­ta lė­ti­nė in­fek­ci­nė li­ ga, ku­rią su­ke­lia tu­ber­ku­lio­zės mi­ ko­bak­te­ri­jos. Su­kė­lė­jai yra la­bai at­spa­rūs ir pla­čiai pa­pli­tę ap­lin­ko­je, ta­ čiau jaut­rūs tie­sio­gi­niams sau­lės spin­du­liams. „Dėl tu­ber­ku­lio­zės grės­mės ypač tu­rė­tų su­si­rū­pin­ ti žmo­nės, ku­rie daž­nai ser­ga, o jų imu­ni­te­tas yra silp­nes­nis. Kiek­ vie­nam bū­ti­na sek­ti sa­vo or­ga­niz­ mo sig­na­lus ir ban­dy­ti su­vok­ti, ar tam tik­ri simp­to­mai lai­ki­ni, ar be­ si­tę­sian­tys il­gą lai­ką“, – ak­cen­ta­vo V.Peč­kaus­kie­nė. Anot jos, la­bai svar­bus – ran­kų plo­vi­mas ir net toks pa­pras­tas da­ ly­kas, kaip kul­tū­ra čiau­dė­jant. Daž­

nai čiau­dė­ja­me ar ko­sė­ja­me bur­ną pri­si­deng­da­mi ran­ka. „Pas­ta­ruo­ju me­tu sa­ko­ma, kad ko­sė­ti ir čiau­dė­ ti rei­kia į al­kū­nę. Tai pui­kus bū­das, pa­de­dan­tis sau­go­ti ki­tus ir sa­ve“, – kal­bė­jo pa­šne­ko­vė. Bū­ti­na tik­rin­tis

Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos cent­ro spe­cia­lis­tai įspė­ja, kad pa­ vo­jin­ga li­ga ga­li­ma už­si­krės­ti tik nuo žmo­gaus, ser­gan­čio ak­ty­via (at­vi­ra) tu­ber­ku­lio­zės for­ma. Ma­ no­ma, kad vie­nas ser­gan­ty­sis at­vi­ ra tu­ber­ku­lio­zės for­ma per me­tus ga­li už­krės­ti iki 25 svei­kų as­me­nų, bet jei ser­gan­ty­sis lai­ko­si as­mens hi­gie­nos, už­krės­tų­jų skai­čius su­ ma­žė­ja per pu­sę. „Tu­ber­ku­lio­ze su­ser­ga im­lus bak­te­ri­jai žmo­gus. Pa­di­dė­ju­sią ri­ zi­ką už­si­krės­ti tu­ri svei­ka­tos ap­ sau­gos dar­buo­to­jai, dir­ban­tys su už­si­krė­tu­siais pa­cien­tais, as­me­nys, var­to­jan­tys int­ra­ve­ni­nius nar­ko­ti­ kus, ne­gau­nan­ti rei­kia­mos me­di­ ci­ni­nės pa­gal­bos vi­suo­me­nės da­ lis. Toks gy­ve­ni­mo bū­das le­mia su­ma­žė­ju­sį or­ga­niz­mo at­spa­ru­ mą ir pa­di­dė­ju­sį im­lu­mą tu­ber­ku­ lio­zės su­kė­lė­jui“, – aiš­ki­no cent­ro dar­buo­to­jai. Pa­sak jų, tu­ber­ku­lio­zė nu­sta­ to­ma at­lie­kant rent­ge­no­lo­gi­nius, bak­te­rio­lo­gi­nius ty­ri­mus ir tu­ ber­ku­li­no mė­gi­nius (Man­tu) vai­ kams. Man­tu mė­gi­nys, at­lie­ka­mas įšvirkš­čiant tu­ber­ku­li­no į dil­bio odą, nau­do­ja­mas kaip tu­ber­ku­ lio­zės in­di­ka­to­rius, ku­ris pa­de­ da nu­sta­ty­ti pir­mi­nį už­si­krė­ti­mą vai­kys­tė­je. Kol tu­ber­ku­lio­zės pa­pli­ti­mas ša­ ly­je yra di­de­lis, kiek­vie­nas žmo­gus, net ne­tu­rė­da­mas ne­ga­la­vi­mų, pro­ fi­lak­tiš­kai pa­ts tu­ri kreip­tis į gy­dy­ to­ją bent vie­ną kar­tą per me­tus.

11

ANTRADIENIS, liepos 2, 2013

sveikata

Karš­tis ir spor­tas: ar tai su­de­ri­na­ma? Ar svei­ka mankš­tin­tis karš­tą va­sa­ros die­ ną? Ar ge­rai sės­ti ant dvi­ra­čio ir su­kar­ti de­šim­tis ki­lo­met­rų iki tol ne­spor­ta­vus? „Vis­kas tin­ka, tik svar­bu įver­tin­ti sa­vo ga­ li­my­bes“, – pa­ta­ria spor­to me­di­ci­nos spe­ cia­lis­tas, Lie­tu­vos olim­pi­nės rink­ti­nės vyr. gy­dy­to­jas Da­lius Bar­kaus­kas.

Ka­ro­li­na Mar­cin­ke­vi­čiū­tė k.marcinkeviciute@diena.lt

– Die­no­mis, kai karš­tis ter­mo­ met­re pa­sie­kia 30 laips­nių pa­ da­lą, ju­dė­ti tam­pa sun­ku, o kai kas spor­tuo­ja. Ar tai ne­ken­kia svei­ka­tai? – Va­sa­rą spor­tuo­ti bū­ti­na. Ta­čiau rei­kia įver­tin­ti ir svei­ka­tos būk­lę, ir orą. Jei oras sau­sas ir karš­tas – nie­ko blo­go. To­kiu oru spor­tuo­ti yra leng­viau, nei esant karš­tam ir drėg­nam orui. Tvan­ku­ma di­di­na ri­zi­ką gau­ ti ši­lu­mos smū­gį. Rei­kia at­kreip­ ti dė­me­sį į skys­čių ba­lan­są, li­gas, jei ser­ga­ma cuk­ri­niu dia­be­tu, šir­ dies ir krau­ja­gys­lių li­go­mis. Tai yra svar­bu ne tik spor­tuo­jant, bet ir dir­bant kait­rią die­ną. Spor­tuo­ jant rei­kia ne­pa­mirš­ti ir 10–15 mi­ nu­čių per­trau­kė­lių. – Ko­kią reikš­mę spor­tuo­jant tu­ri am­žius? Ar vy­res­nio am­ žiaus žmo­gui ne­de­rė­tų spor­ tuo­ti ma­žiau nei jau­nuo­liui? – Vie­na­reikš­miš­kai į šį klau­si­mą at­sa­ky­ti ne­ga­liu, nes am­žiaus li­ mi­to nė­ra. Daug svar­biau at­kreip­ ti dė­me­sį į fi­zi­nę jė­gą, ku­ri yra in­ di­vi­dua­li. Kar­tais dvi­de­šimt­me­tis yra silp­nes­nis ir ma­žiau pa­jė­gus spor­tuo­ti nei, tar­kim, še­šias­de­ šimt­me­tis. Am­žius daž­nai tam­pa ir pa­si­ tei­si­ni­mu, kai ne­no­ri­ma spor­tuo­ ti, bet tai le­mia tik fi­zi­nės jė­gos. Vie­nam sun­ku už­lip­ti į tre­čią na­ mo aukš­tą, o ki­tam, jo bend­raam­ žiui, už­bėg­ti dar aukš­čiau – jo­kia pro­ble­ma. Spor­tuo­ti ga­li kiek­vie­nas, tik svar­bu, kiek jis tam pa­si­ren­gęs. Be to, bū­ti­na at­skir­ti spor­tą nuo fi­zi­ nio ak­ty­vu­mo. Spor­tas – tai re­zul­ ta­tų sie­ki­mas, o fi­zi­nis ak­ty­vu­mas yra rei­ka­lin­gas krau­jo­ta­kai, są­na­ rių pa­slan­ku­mui pa­ge­rin­ti. – Ko­kiu pa­ros me­tu mankš­tin­ tis svei­kiau­sia? – Va­sa­rą sau­lė­kai­to­je pra­kai­tuo­ ti tik­rai ne­ge­rai. Spor­tuo­ti ge­riau­ sia anks­ty­vą ry­tą ar vė­ly­vą po­pie­ tę. Ma­no­ma, kad ge­riau­sias lai­kas mankš­tin­tis – nuo 17 iki 19 val. Rei­kia at­ras­ti to­kią fi­zi­nę veik­lą, ku­ri tei­kia ma­lo­nu­mą, nes spor­tas per prie­var­tą nau­dos ne­duos. – Be­ne kiek­vie­nas tu­ri dvi­ra­tį ir mie­lai juo va­ži­nė­ja. Vis dėl­ to, ar va­ži­nė­tis dvi­ra­čiu yra tas pat, kaip bė­gio­ti ar spar­ čiai ei­ti? – Ėji­mas, be abe­jo, yra leng­viau­ siai priei­n a­m a ir na­t ū­ra­l iau­s ia fi­zi­nė veik­la. No­rint at­si­kra­ty­ti pa­pil­do­mų ki­log­ra­mų, ėji­mas tu­

ri bū­ti in­ten­sy­vus. To­kią fi­zi­nės veik­los rū­šį re­ko­men­duo­čiau la­ biau nei va­žia­vi­mą dvi­ra­čiu. Te­ rei­kia pa­si­rink­ti pa­to­gią ap­ran­gą ir ava­ly­nę. – Gal­būt šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas bū­tų dar veiks­min­ges­nis? – Tai rei­ka­lau­ja ži­nių. Dau­ge­lis žmo­nių tie­siog vel­ka laz­das. Tam, kad šiau­rie­tiš­ka­sis ėji­mas bū­ tų veiks­min­gas, rei­kia bent ke­le­to pro­fe­sio­na­lių tre­ni­ruo­čių. – Pas­ta­ruo­ju me­tu per Lie­tu­vą nu­vil­ni­jo ma­ra­to­nų ban­ga. Ko­ kia jū­sų nuo­mo­nė apie šią fi­zi­ nę veik­lą? – Jei nu­bė­gi dau­giau nei 25 ki­lo­ met­rus per sa­vai­tę, tai da­rai tik­

Spor­tuo­ti ge­riau­sia anks­ty­vą ry­tą ar vė­ ly­vą po­pie­tę. Ma­no­ ma, kad ge­riau­sias lai­kas mankš­tin­tis – nuo 17 iki 19 val. rai ne dėl sa­vo svei­ka­tos. Be abe­ jo, bė­gio­ti yra svei­ka, bet per­ne­lyg di­de­li krū­viai svei­ka­tos tik­rai ne­ pri­de­da. – Kai ku­rie iš mū­sų ir va­sa­rą ren­ka­si ne spor­tą lau­ke, juo­ lab kai karš­ta, o spor­to klu­bus, kur oras vė­si­na­mas kon­di­cio­ nie­riais. Kaip ge­riau? – Kiek­vie­nas tu­ri tei­sę rink­tis. Ae­ ro­bi­kai ar jo­gai rei­ka­lin­ga mu­zi­ka, sa­lė, spe­cia­lios prie­mo­nės. Jei lau­ ke la­bai karš­ta ir žmo­gus tu­ri tik ke­lias va­lan­das spor­tuo­ti, spor­to klu­bas ga­li bū­ti ge­ras pa­si­rin­ki­ mas, bet aš la­biau ver­ti­nu na­tū­ra­ lias są­ly­gas, to­dėl va­sa­ros pra­na­ šu­mus rei­kia iš­nau­do­ti ir spor­tuo­ti lau­ke. Kal­bant apie kon­di­cio­nie­rių, tai yra kom­for­to su­tei­kian­ti prie­mo­nė, ta­čiau jei ji yra nau­do­ja­ma ne­tin­ ka­mai ar po žie­mos, kai bu­vo ne­ nau­do­ja­ma, ne­pa­tik­ri­na­ma, neiš­ va­lo­ma, ga­li su­kel­ti daug svei­ka­tos pro­ble­mų. – Atos­to­gau­da­mi tu­ri­me ga­li­ my­bę ir iš­ban­dy­ti ekst­re­ma­lų spor­tą, ku­riam daž­nai bū­na­ me ne­pa­si­ren­gę fi­ziš­kai. – Jei tik ne­per­ver­ti­na­me sa­vo fi­zi­ nių ga­li­my­bių, tai nė­ra blo­gai. Rei­ kia pri­si­min­ti ir tai, kad vi­sa­da yra pra­de­dan­čių­jų gru­pių, ne tik pro­ fe­sio­na­lų. Ekst­re­ma­lus spor­tas nė­ ra blo­gas da­ly­kas, bet ir čia rei­kia ob­jek­ty­viai ver­tin­ti sa­vo jė­gas.

Pa­si­rin­ki­mas: mankš­ta lau­ke? Va­sa­ros ry­tą tai ge­riau nei spor­to sa­lė­je.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Ką reikia žinoti apie privalomąjį sveikatos draudimą, jei auginate vaikus Dirbantys tėvai, auginantys mažamečius vaikus, dėl savo sveikatos draudimo jaučiasi ramūs, nes kas mėnesį už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba šias įmokas jie moka patys.

Tačiau ne visi žino, kad tam tikrais atvejais tėveliai yra draudžiami valstybės, ir nepasidomi, ką reikia padaryti, kad šis draudimas galiotų. Ar besilaukiančioms mamoms gali kilti problemų dėl draustumo?

Problemų dėl draustumo pasitaiko mamoms, kurios ima lauktis vaikelio būdamos registruotos darbo biržoje (turėdamos bedarbio statusą) arba niekur nedirbdamos ir neturėdamos bedarbio statuso. Sveikatos draudimo įstatyme numatyta, kad apdraustosiomis valstybės lėšomis laikomos tos moterys, kurioms įstatymų nustatyta tvarka suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, bei nedirbančios moterys jų nėštumo laikotarpiu 70 dienų (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) iki gimdymo ir 56 dienas po gimdymo. Dažniausiai pasitaiko atvejų, kai darbo biržoje registruotos nėščiosios, iš gydytojo gavusios pažymą apie nėštumą, pristato ją darbo biržai, bet tokios pažymos nepateikia teritorinei ligonių kasai. Būna atvejų, kai nedirbančios nėščiosios į ligonių kasą nesikreipia iki pat gimdymo, ir tik prasidėjus jam, ligonių kasa sulaukia išsigandusio nėščiosios vyro su priekaištais, kodėl jo gimdanti žmona yra nedrausta privalomuoju sveikatos draudimu.

Ką tuomet reikia daryti nedirbančioms nėščiosioms, kad jos įgytų valstybės draudžiamųjų statusą ir galėtų drąsiai vykti į gydymo įstaigą?

Toks statusas įgyjamas atvykus į teritorinę ligonių kasą ir pateikus atitinkamą pažymą. Ar nėščioji niekur nedirba, ar netekusi darbo yra registruota darbo biržoje, ji turi kreiptis į gydytoją dėl pažymos apie nėštumą ir tokią pažymą (originalą) pateikti ligonių kasai. Pažymoje turi būti įrašyta data, kada moteriai suėjo 28 nėštumo savaitės. Pažymos duomenys įvedami į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą ir nuo to momento besilaukianti moteris tampa drausta. Jos draustumas galioja ir 56 dienas po gimdymo. Pažyma, įrašius duomenis į registrą, grąžinama moteriai, todėl vėliau ją galima pateikti darbo biržai. Ar tai reiškia, kad praėjus 56 dienoms po gimdymo nedirbančios mamos valstybės lėšomis nebedraudžiamas?

Sveikatos draudimo įstatyme įtvirtinta nuostata, pagal kurią apdraustaisiais valstybės lėšomis laikomi vienas iš tėvų (įtėvių,) arba globėjų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų (įtėvių) arba globėjų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vadinasi, nedirbanti mama, pagimdžiusi kūdikį, praėjus 56 dienoms po gimdymo turi teisę į privalomąjį sveikatos draudimą valstybės lėšomis, tačiau ši teisė taip pat turi būti patvirtinta ligonių kasoje. Svarbu žinoti, kad globėjais laikomi tik tie asmenys, kurie yra įteisinę vaiko globą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Pasirinkti valstybės lėšomis apdraustojo statusą gali tik vienas iš tėvų – arba mama, arba tėvas, jei jie nedirba. Tėvai tarpusavyje turi susitarti, kuris bus apdraustas valstybės lėšomis. Tas, kuris pageidauja tokio draudimo, teritorinei ligonių kasai privalo pateikti vaiko (vaikų) gimimo liudijimo originalą (liudijimų originalus) ir savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kol tėvai nesikreipia į ligonių kasą, ši neturi informacijos, kuris iš tėvų pasirinko draudimą valstybės lėšomis. Tokios informacijos neturi ir gydymo įstaigos, todėl jos negali teikti ligonių kasų apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų. Ką daryti, jei gimus vaikui arba praradę darbą, laiku į ligonių kasą nedirbantis tėvas ar mama nesikreipė? Ar jie praras galimybę apsidrausti valstybės lėšomis?

Apdraustaisiais valstybės lėšomis, pateikę reikiamus dokumentus ligonių kasai, tėvas ar mama tampa nuo vaiko gimimo dienos. Vadinasi, privalomojo sveikatos draudimo įmokų skola, jei tokia buvo susidariusi nedirbant, Sveikatos draudimo įstatyme numatytu vaiko auginimo laikotarpiu, panaikinama. Tačiau laiku neatvykus į ligonių kasą susitvarkyti draudimo, atsiranda nepatogumų gydymo įstaigoje – pirmiausia tokie tėvai siunčiami į ligonių kasą ir tik paskui jiems suteikiamos ligonių kasų apmokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Įsidėmėjus, kad gimus vaikui reikia apsilankyti ligonių kasoje, išvengiama nepatogumų ir laiko gaišimo. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1131785

12

antradienis, liepos 2, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,52 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0083 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0345 JAV do­le­ris 1 2,6518 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5252 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9190 Len­ki­jos zlo­tas 10 7,9880 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3760 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0675 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8048

pokytis

–0,3379 % –0,0050 % +0,2306 % –0,0712 % –0,0285 % –0,1787 % –0,3234 % –0,1720 % +0,3040 %

+0,90 %

+0,46 %

Než­val­gy­ti ska­lū­nų bū­tų klai­da

Pen­si­jas grą­žin­tų nuo 2015-ųjų

Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė tei­gia, kad rei­kia iš­siaiš­kin­ti, ko­kių gam­tos iš­ tek­lių yra Lie­tu­vo­je. Anot jos, to ne­da­ ry­ti bū­tų di­džiu­lė klai­da, ku­ri ma­žin­ tų ES kon­ku­ren­cin­gu­mą. „Mums rei­ kia su­pras­ti, kad su to­kia ener­ge­ti­kos po­li­ti­ka ES mes šau­do­me sau į ko­jas ir bū­si­me vis ma­žiau kon­ku­ren­cin­gi“, – in­ter­viu po­rta­lui eu­rac­tiv.com tei­gė D.Gry­baus­kai­tė.

Prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius tei­gia, kad su­ma­žin­tas pen­si­jas bū­tų ga­li­ma pra­dė­ti grą­žin­ti nuo 2015-ųjų, jei­gu leis­ tų vals­ty­bės fi­nan­si­nės ga­li­my­bės. „Dėl pen­si­jų grą­ži­ni­mo ru­de­nį tu­rė­tų bū­ti pa­teik­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­ria­me tu­ri bū­ti nu­ma­ty­tas pen­si­jų grą­ži­ni­mo lai­ko­tar­pis. Aš ti­kiuo­si, kad jau 2015 m. gal bū­tų ga­li­ma“, – va­kar po Vy­riau­sy­ bės pa­si­ta­ri­mo tei­gė A.But­ke­vi­čius.

Vi­daus rin­ko­je – są­stin­gio pa­bai­ga Pas­ta­ruo­ju me­tu ga­na aiš­kiai at­si­gau­nan­tis var­to­ji­mas vi­daus rin­ ko­je lei­džia vil­tis, kad tik eks­por­tui ne­be­reiks trauk­ti vi­so ša­lies eko­no­mi­kos ve­ži­mo. Ta­čiau tam, kad žmo­nės leis­tų dau­giau pi­ ni­gų, rei­kia, jog ma­žė­tų ne­dar­bas ir spar­čiau aug­tų at­ly­gi­ni­mai.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Vis­ko per­ka dau­giau

Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ ni­mis, ša­lies maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių apy­var­ta (be PVM) 2013 m. ge­gu­žę su­da­rė be­veik 2,457 mlrd. li­tų ir, pa­ly­gin­ti su ba­lan­džiu, pa­ di­dė­jo 10,3 pro­c. Pa­ša­li­nus se­zo­no įta­ką, maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­ nių apy­var­ta per mė­ne­sį ūg­te­lė­jo 1,7 pro­c. Įmo­nių, pre­kiau­jan­čių mais­to pre­kė­mis, apy­var­ta per mė­ne­sį pa­ di­dė­jo 8 pro­c., au­to­mo­bi­lių de­ga­ lų maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių – 15,8 pro­c., pre­kiau­jan­čių ne mais­to pre­kė­mis įmo­nių apy­var­ta pa­di­dė­jo 10,3 pro­c. La­biau­siai au­go spe­cia­ li­zuo­tų spor­to įran­gos (38,1 pro­c.), me­ta­lo dir­bi­nių, da­žų ir stik­lo (26,8 pro­c.) par­duo­tu­vių apy­var­ta. Per me­tus maž­me­ni­nės pre­ky­bos įmo­nių apy­var­ta (be PVM), pa­ša­ li­nus dar­bo die­nų skai­čiaus įta­ką, pa­di­dė­jo 5,8 pro­c. Įmo­nių, pre­ kiau­jan­čių mais­to pre­kė­mis, apy­ var­ta per me­tus pa­di­dė­jo 3,3 pro­c., au­to­mo­bi­lių de­ga­lų maž­me­ni­ nės pre­ky­bos įmo­nių – 6,9 pro­c., pre­kiau­jan­čių ne mais­to pre­kė­mis įmo­nių apy­var­ta pa­di­dė­jo 8,6 pro­c. La­biau­siai au­go spe­cia­li­zuo­tų dra­ bu­žių (33,3 pro­c.) ir te­le­ko­mu­ni­ka­ ci­jų įran­gos (32,9 pro­c.) par­duo­tu­ vių apy­var­ta.

San­tau­pų ne­lie­čia

Tad, ro­dos, lie­tu­viai daug lais­viau ima at­ver­ti pi­ni­gi­nes toms pre­ kėms, ku­rių kri­zės me­tais ne­ga­lė­jo sau leis­ti ar lai­kė jas ne bū­ti­niau­ siais da­ly­kas. Ir nors da­lis eko­no­ mis­tų pro­gno­zuo­ja, kad vi­daus var­to­ji­mas šie­met ga­li tap­ti pa­pil­ do­mu sti­mu­lu ša­lies eko­no­mi­kai aug­ti, pir­mo­sios kregž­dės dar ne­ bū­ti­nai reiš­kia pa­va­sa­rį.

Jei ne­ma­žės ne­dar­bas ir ne­di­dės at­ly­gi­ ni­mai, spar­tes­nio vi­ daus var­to­ji­mo au­gi­ mo ti­kė­tis bus sun­ku.

„Dans­ke“ ban­ko vy­res­nio­ji ana­ li­ti­kė Bal­ti­jos ša­lims Vio­le­ta Kly­ vie­nė sa­ko, kad ūg­te­lė­jęs vi­daus var­to­ji­mas vi­sų pir­ma tu­rė­tų bū­ti sie­ja­mas ne su di­des­nė­mis dau­gu­ mos gy­ven­to­jų pa­ja­mo­mis, bet su pa­sta­ruo­ju me­tu spar­čiai au­gu­sia eks­por­to apim­ti­mi. Pa­sak V.Kly­vie­nės, eks­por­tuo­ jan­čių įmo­nių re­zul­ta­tai at­si­lie­ pė tik da­lies gy­ven­to­jų pa­ja­moms, nes šios įmo­nės ne­ga­li su­kur­ti tiek dar­bo vie­tų, kad tai reikš­min­gai keis­tų ne­dar­bo sta­tis­ti­ką.

„Ikik­ri­zi­niais me­tais var­to­ji­mo au­gi­mą ska­ti­no kre­di­tai ir sta­ty­ bų bu­mas. Da­bar var­to­ji­mą ska­ti­na eks­por­tas, ta­čiau jei ne­ma­žės ne­dar­ bas ir neaugs at­ly­gi­ni­mai, spar­tes­nio vi­daus var­to­ji­mo au­gi­mo ti­kė­tis bus sun­ku“, – sa­kė eko­no­mis­tė. Vis dėl­to pa­šne­ko­vė tei­gė, kad šiuo me­tu tva­raus vi­daus var­to­ ji­mo au­gi­mo per­spek­ty­vos ga­na op­ti­mis­ti­nės. Anot jos, ne­rei­kė­ tų bai­min­tis ir dėl nea­pib­rėž­tu­ mo Ru­si­jos bei eu­ro zo­nos rin­ko­ se, ku­rios yra pa­grin­di­nis mū­sų eks­por­tuo­to­jų tai­ki­nys. „Dau­ge­lis eko­no­mis­tų kal­ba, kad ki­tais me­ tais ga­li­me lauk­ti aiš­kaus eu­ro zo­ nos at­si­ga­vi­mo, tai kom­pen­suo­ tų ne­tek­tis, ku­rios ga­lė­tų at­si­ras­ti smun­kant Ru­si­jos eko­no­mi­kai“, – aiš­ki­no eko­no­mis­tė. Pak­laus­ta, ar tai, kad vi­daus var­ to­ji­mas au­ga spar­čiau nei at­ly­gi­ ni­mai, reiš­kia, jog lie­tu­viai ėmė op­ti­mis­tiš­kiau žvelg­ti į atei­tį ir pir­ ki­niams leis­ti san­tau­pas, V.Kly­vie­ nė tei­gė, esą to tik­rai ne­ga­li­ma pa­ sa­ky­ti. Anot jos, nors pa­lū­ka­nos už ban­ kuo­se lai­ko­mus in­dė­lius šiuo me­ tu ir svy­ruo­ja apie nu­lį pro­cen­tų, žmo­nės vis dar yra la­bai at­sar­gūs ir leis­ti san­tau­pų pir­ki­niams ne­sku­ ba. Vi­daus var­to­ji­mo ir at­ly­gi­ni­ mų au­gi­mo nea­ti­ti­ki­mą V.Kly­vie­ nė vi­sų pir­ma sie­ja su še­šė­li­nė­mis gy­ven­to­jų pa­ja­mo­mis.

Bai­mių dėl atei­ties jau ma­žiau Sta­tis­ti­kos de­par­ta­men­to duo­me­ni­ mis, var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mo ro­dik­lis šių me­tų bir­že­lį pa­di­dė­jo vie­nu pro­cen­ti­ niu punk­tu ir bu­vo mi­nus 8. Nors šis ro­dik­lis ir nei­gia­mas, jis vis tiek yra di­ džiau­sias per pa­sta­ruo­sius pen­ke­rius me­tus. Pa­si­ti­kė­ji­mo au­gi­mui dau­giau­ sia įta­kos tu­rė­jo ge­res­nis be­dar­bių skai­ čiaus ki­ti­mo per­spek­ty­vų ver­ti­ni­mas. Bir­že­lį 13 pro­c. gy­ven­to­jų tei­gė, kad jų na­ mų ūkio fi­nan­si­nė pa­dė­tis per praė­ju­ sius 12 mė­ne­sių pa­ge­rė­jo, 26 pro­c. – kad pa­blo­gė­jo, 60 pro­c. – kad ne­pa­si­kei­tė.

20 pro­c. gy­ven­to­jų tei­gė, kad per praė­ ju­sius me­tus ji pa­ge­rė­jo, 31 pro­c. – kad pa­blo­gė­jo, 48 pro­c. – kad ne­pa­si­kei­tė. Žvelg­da­mi į atei­tį, kaip ir ge­gu­žę, treč­ da­lis (33 pro­c.) gy­ven­to­jų ma­nė, kad ša­ lies eko­no­mi­nė pa­dė­tis per ar­ti­miau­ sius 12 mė­ne­sių tru­pu­tį pa­ge­rės, 18 pro­c. – kad pa­blo­gės, 44 pro­c. pro­gno­ za­vo, jog pa­dė­tis iš­liks to­kia pa­ti.

že­l į sky­rė­si 3 pro­cen­t i­n iais punk­tais. Pa­ly­g in­t i su ge­g u­že, mies­te var­to­to­ jų pa­si­t i­kė­ji­mo ro­d ik­l is pa­d i­dė­jo 2, o kai­me su­ma­žė­jo 1 pro­cen­t i­n iu punk­ tu. Mies­to gy­ven­to­jų var­to­to­jų pa­si­ ti­kė­ji­mo ro­d ik­l io di­dė­ji­mą lė­mė op­t i­ mis­t iš­kes­nės be­dar­bių skai­čiaus ki­t i­ mo pro­gno­zės: ma­nan­čių, kad be­dar­ bių skai­čius per ar­t i­m iau­sius 12 mė­ ne­sių su­ma­žės, da­lis pa­di­dė­jo nuo 23 iki 27 pro­c.

Bir­že­lį kas ket­vir­tas gy­ven­to­jas (25 pro­c.) ti­kė­jo ar­ti­miau­sius 12 mė­ne­sių be­dar­bių skai­čių ma­žė­siant, 33 pro­c. Kai­mo gy­ven­to­jai šiek tiek pe­si­mis­tiš­ pro­gno­za­vo, kad jis augs. kiau ver­ti­no ša­lies eko­no­mi­nės pa­dė­ Ver­tin­da­mi ti­kė­ti­nus sa­vo šei­mos fi­ Sa­vo ga­l i­my­b es bent kiek su­t au­py­ ties ir be­dar­bių skai­čiaus ki­ti­mo per­ nan­si­nės pa­dė­ties po­ky­čius per ar­ti­ ti per atei­n an­č ius 12 mė­ne­s ių gy­ spek­ty­vas, be to, šiek tiek ma­žiau jų ti­ miau­sius 12 mė­ne­sių, 20 pro­c. gy­ven­ ven­to­jai ver­t i­no šiek tiek op­t i­m is­t iš­ kė­jo­si nors kiek su­tau­py­ti per ar­ti­miau­ to­jų vy­lė­si, kad ji pa­ge­rės, 17 pro­c. ma­ kiau nei praė­ju­sį mė­ne­sį. Be­si­ti­kin­čių sius 12 mė­ne­sių. nė, jog su­pras­tės, 59 pro­c. gy­ven­to­ nors kiek su­tau­py­t i per ar­t i­m iau­sius Per me­tus (2013 m. bir­že­lį, pa­ly­gin­ti su jų nuo­mo­ne, jų na­mų ūkio fi­nan­si­nė 12 mė­ne­sių gy­ven­to­jų da­l is pa­d i­dė­ 2012 m. bir­že­liu) var­to­to­jų pa­si­ti­kė­ji­ pa­dė­tis ar­ti­miau­siais me­tais ne­si­keis. jo nuo 30 iki 32 pro­c. Var­to­to­jų pa­si­ mo ro­dik­lis pa­di­dė­jo 7 pro­cen­ti­niais Ver­tin­da­mi ša­lies eko­no­mi­nę pa­dė­tį, ti­kė­ji­mo ro­d ik­l is mies­te ir kai­me bir­ punk­tais.

At­si­gau­na: kri­zę iš­gy­ve­nu­sių lie­tu­vių pir­ki­nių krep­šiai pa­ma­žu vėl ima

pil­nė­ti.

Au­gi­mas bus nuo­sek­lus

Lie­tu­vos ban­kas taip pat tei­gia, kad var­to­ji­mui gy­ven­to­jai lei­džia ne pa­ja­mas iš dar­bo už­mo­kes­čio, ta­ čiau, cent­ri­nio ban­ko eko­no­mis­tų ma­ny­mu, tai ne­bū­ti­nai reiš­kia, jog iš­lai­doms ski­ria­mi ne­le­ga­liai gau­ na­mi pi­ni­gai. „Vi­daus var­to­ji­mą pa­lai­ko ki­ tos nei dar­bo na­mų ūkių pa­ja­mos, pa­vyz­džiui, pa­ja­mos iš tur­to, taip pat ne tiek daug kaip anks­čiau di­ dė­jan­čios kai­nos“, – tei­gia­ma 2013 m. Lie­tu­vos ban­ko mak­roe­ko­no­mi­ nė­se pro­gno­zė­se. Lie­tu­vos ban­kas pro­gno­zuo­ja, kad di­des­nių vi­daus var­to­ji­mo šuo­lių ti­kė­tis ne­ver­ta, jo au­gi­mas bus nuo­sek­lus. Pa­pil­do­ma pa­va­ra

SEB ban­ko pre­zi­den­to pa­ta­rė­jas Gi­ta­nas Nau­sė­da ma­no, kad vi­daus var­to­ji­mas ar­ti­miau­siais me­tų ket­ vir­čiais ga­li ma­lo­niai nu­ste­bin­ti ir tap­ti pa­pil­do­ma pa­va­ra ša­lies eko­ no­mi­kai aug­ti. Pa­sak G.Nau­sė­dos, prie var­to­ji­ mo au­gi­mo tu­rė­tų pri­si­dė­ti ir pla­ nuo­ja­mas neap­mo­kes­ti­na­mo­jo pa­ ja­mų dy­džio (NPD) di­di­ni­mas nuo 470 iki 570 li­tų, nors šis spren­di­ mas gy­ven­to­jų ki­še­nių ap­čiuo­pia­ mai ir ne­pa­pil­dys.

Kęstučio Vanago / BFL nuo­tr.

„Šiaip jau NPD di­di­ni­mas yra efek­ty­ves­nis bū­das, no­rint di­din­ ti per­ka­mą­ją ga­lią, ne­gu mi­ni­ma­ lios mė­ne­si­nės al­gos kė­li­mas, nes jis vyk­do­mas iš vals­ty­bės, o ne vers­lo su­bjek­tų są­skai­tos ir neap­ lips įvai­riau­siais „pa­to­bu­li­ni­mais“, ku­rių vie­nin­te­lis tiks­las – iš­veng­ ti są­nau­dų au­gi­mo. Pa­kė­lus NPD, pa­di­dė­ju­sios į ran­kas gau­na­mos pa­ja­mos leis­tų dau­giau var­to­ti bū­ tent toms gy­ven­to­jų gru­pėms, ku­ rios il­gai ati­dė­lio­jo bū­ti­niau­sių po­ rei­kių ten­ki­ni­mą, to­dėl jos skirs pa­pil­do­mų pi­ni­gų pir­ki­niams, o ne tau­py­ti“, – ma­no G.Nau­sė­da.

8

proc.

– tiek per mėnesį išaugo maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta.

13

antradienis, liepos 2, 2013

pasaulis Tra­giš­kas ­ gais­ras

Lai­mė­jo ­ rin­ki­mus

At­me­tė ­ ape­lia­ci­ją

Ugan­dos sos­ti­nė­je Kam­pa­lo­ je už­si­lieps­no­jus de­ga­lus ve­ žančiam sunk­ve­ži­miui, kai į jį rė­žė­si ki­tas au­to­mo­bi­lis, žu­vo 31 žmo­gus. Ne­lai­mė pa­gal au­ kų skai­čių ta­po di­džiau­siu to­kio po­bū­džio in­ci­den­tu Ugan­do­je nuo 2001 m. gruo­džio, kai apie 90 žmo­nių žu­vo pa­na­šio­mis ap­lin­ky­bė­mis ša­lies ry­tuo­se.

Po­pu­lia­ri bu­vu­si Či­lės pre­zi­den­ tė so­cia­lis­tė Mi­chel­le Ba­che­let, val­džiu­si vals­ty­bę nuo 2006 iki 2010 m., ne­sun­kiai lai­mė­ jo opo­zi­ci­nės par­ti­jos pir­mi­nius rin­ki­mus. M.Ba­che­let per lapk­ri­čio 17 d. rin­ki­mus var­žy­sis su kon­ser­va­ty­viu Pab­lo Lon­guei­ra. Tie­sa, per­ga­lė pro­gno­zuo­ja­ma bū­tent M.Ba­che­let.

JAV Aukš­čiau­sia­sis teis­mas at­me­tė pa­sku­bo­mis pa­teik­ tą pra­šy­mą grą­žin­ti drau­di­mą tuok­tis tos pa­čios ly­ties as­me­ nų po­roms Ka­li­for­ni­jo­je. Visgi ho­mo­sek­sua­lų san­tuo­kų prie­ ši­nin­kai pa­reiš­kė, kad lei­di­mas tuok­tis ho­mo­sek­sua­lioms po­ roms iš nau­jo bu­vo pa­skelb­ tas per­ne­lyg sku­bo­tai.

Ant­ro­ji Egip­to re­vo­liu­ci­ja?

2003 m. pul­ti Ira­ką nu­spren­du­sios JAV spjo­vė į eu­ro­pie­čių nuo­mo­nę. Da­bar ame­ri­kie­čiai dar sy­kį įsiu­ti­no Eu­ro­ pą. At­ro­do, jie lyg nie­kur nie­ko šni­pi­ nė­jo ne tik ei­li­nius Se­no­jo že­my­no gy­ ven­to­jus, bet ir aukš­ tus pa­rei­gū­nus.

Praė­jo vos dve­ji me­tai po Egip­tą pur­čiu­sių pro­tes­tų prieš tuo­me­ tį ša­lies va­do­vą Hos­ni Mu­ba­ra­ką. Egip­tie­čiai vėl pa­trau­kė į gat­ves – šį kar­tą rei­ka­lau­ti da­bar­ti­nio pre­ zi­den­to Mo­ha­me­do Mor­si at­si­sta­ ty­di­ni­mo.

Pyk­tis: kai ku­rie eu­ro­pie­čiai pa­si­pik­ti­no, kad juos šni­pi­nė­ja ame­ri­kie­čiai, to­dėl pa­trau­kė pro­tes­tuo­ti prie

Jung­ti­nių Vals­ti­jų am­ba­sa­dų.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Są­jun­gi­nin­kės ar kon­ku­ren­tės? Tai­ki­nys – Vo­kie­ti­ja

Vo­kie­čių „Der Spie­gel“ sa­vait­ ga­lį pa­skel­bė pub­li­ka­ci­ją. Jo­je be užuo­lan­kų sa­ko­ma, kad Ame­ri­ kos žval­gy­ba, ku­rios slap­tą šni­pi­ nė­ji­mo pro­gra­mą PRISM pa­vie­ši­ no bu­vęs Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo agen­tū­ros (NSA) dar­buo­to­jas Ed­ war­das Snow­de­nas, slap­ta šni­ pi­nė­jo aukš­tus kai ku­rių ES ša­lių dip­lo­ma­tus. Pub­li­ka­ci­ja su­kė­lė ne­men­ką šur­ mu­lį Se­na­ja­me že­my­ne. In­for­ma­ci­ją, ku­rią pa­sklei­dė „Der Spie­gel“, ne­tru­kus pa­si­čiu­po bri­tų lei­di­nys „The Guar­dian“. Jis pa­reiš­kė, kad JAV žval­gy­bos tai­ki­ niai, be ES ins­ti­tu­ci­jų, bu­vo Pran­ cū­zi­jos, Ita­li­jos ir Grai­ki­jos am­ba­ sa­dos Va­šing­to­ne. „Der Spie­gel“ pri­dū­rė, kad JAV slap­to­sios tar­ny­bos į Vo­kie­ti­ją tai­ kė­si la­biau nei į bet ku­rią ki­tą ES ša­lį. Žur­na­las tei­gė, kad Vo­kie­ti­jo­je kas mė­ne­sį bu­vo ste­bi­ma po pu­ sę mi­li­jar­do ko­mu­ni­ka­ci­jos at­ve­jų – te­le­fo­no skam­bu­čių, elekt­ro­ni­ nių laiš­kų, SMS ži­nu­čių, įra­šų in­ ter­ne­to po­kal­bių sve­tai­nė­se. „Der Spie­gel“ anks­čiau at­sklei­ dė, kad JAV agen­tų klau­sy­mo­si įran­ga bu­vo pa­slėp­ta ES biu­ruo­ se Briu­se­ly­je ir Jung­ti­nė­se Vals­ ti­jo­se. Pri­me­na Šal­tą­jį ka­rą

ES pa­rei­gū­nai rea­ga­vo tul­žin­gai. Jie net pa­reiš­kė, kad de­ry­bos dėl di­džiau­sios pa­sau­ly­je lais­vo­sios pre­ky­bos zo­nos su­kū­ri­mo ga­li at­

si­dur­ti pa­vo­ju­je. Taip pat Briu­se­ lis pa­rei­ka­la­vo at­sa­ky­mų į mes­tus kal­ti­ni­mus. Tuč­tuo­jau pa­siaiš­kin­ti pa­rei­ka­la­vo ir Vo­kie­ti­ja bei Pran­ cū­zi­ja. Vo­kie­ti­jos tei­sin­gu­mo mi­nist­ rė sa­kė, kad šni­pi­nė­ji­mas pri­me­ na Šal­tą­jį ka­rą. „Ame­ri­kie­čiai <...> ga­liau­siai tu­ri ne­dels­da­mi ir nuo­dug­niai paaiš­kin­ti, ar ži­niask­lai­dos pra­ ne­ši­mai apie vi­siš­kai ne­pro­por­ cin­gas JAV klau­sy­mo­si prie­mo­ nes ES yra tiks­lūs, ar ne, – sa­kė Sa­bi­ne Leut­heus­ser-Schnar­ren­ ber­ger. – Mums neį­si­vaiz­duo­ja­ ma, kad mū­sų drau­gės JAV eu­ro­ pie­čius lai­ko prie­šais.“ Vo­kie­ti­jos pro­ku­ro­rai už­si­mi­nė, kad vei­kiau­siai pra­dės nag­ri­nė­ti, ar ne­tei­sė­tas šni­pi­nė­ji­mas pa­žei­ dė įsta­ty­mus, nors neį­var­di­jo, ka­ da bus pra­dė­tas ofi­cia­lus ty­ri­mas. Eu­ro­pos Par­la­men­to va­do­vas Mar­ti­nas Schul­zas dar sek­ma­die­ nį pa­reiš­kė, kad jei­gu tie įta­ri­mai šni­pi­nė­ji­mu tei­sin­gi, „tai yra di­ džiu­lis skan­da­las“. O Liuk­sem­bur­go už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras Jea­nas As­sel­bor­ nas pri­dū­rė, kad JAV šni­pi­nė­ji­mas yra ne­val­do­mas. „JAV ge­riau ste­bė­tų sa­vo žval­ gy­bos tar­ny­bas, o ne sa­vo są­jun­ gi­nin­kus“, – sa­kė jis. Tie­sa, ame­ri­kie­čiai tei­gė, kad dėl nau­jų pra­ne­ši­mų apie jų šni­pi­ nė­ji­mą ES biu­ruo­se at­sa­kys „dip­ lo­ma­ti­niais ka­na­lais“. „Kal­bant apie po­li­ti­ką, esa­me aiš­kiai pa­sa­kę, kad Jung­ti­nės Vals­

ti­jos ren­ka to­kią už­sie­nio žval­gy­ bi­nę in­for­ma­ci­ją, ko­kią ren­ka vi­sos ša­lys“, – bu­vo sa­ko­ma Na­cio­na­li­ nės žval­gy­bos di­rek­to­riaus biu­ro pa­reiš­ki­me.

JAV slap­to­sios tar­ ny­bos į Vo­kie­ti­ją tai­ kė­si la­biau nei į bet ku­rią ki­tą ES ša­lį.

Šni­pi­nė­ji­mo ope­ra­ci­jos

Vie­na­me iš nu­te­kin­tų NSA fai­lų sa­ko­ma, kad žval­gy­bos pa­rei­gū­nai šni­pi­nė­jo am­ba­sa­das ir Jung­ti­nių Tau­tų at­sto­vy­bes, su­mon­tuo­da­mi slap­tą klau­sy­mo­si įran­gą elekt­ro­ ni­nė­se ry­šių prie­mo­nė­se, pe­rim­ da­mi kon­fi­den­cia­lius pra­ne­ši­mus ir gau­dy­da­mi ry­šių sig­na­lus spe­ cia­li­zuo­to­mis an­te­no­mis. Bu­vo mė­gi­na­ma klau­sy­tis po­ kal­bių ir sek­ti su­si­ra­ši­nė­ji­mą Pran­cū­zi­jos, Ita­li­jos ir Grai­ki­jos am­ba­sa­do­se Va­šing­to­ne, o Ja­po­ ni­ja, Mek­si­ka, Pie­tų Ko­rė­ja, In­di­ja ir Tur­ki­ja bu­vo įvar­dy­tos kaip to­ kių ope­ra­ci­jų tai­ki­niai. Pa­sak „The Guar­dian“, bla­kės bu­vo įmon­tuo­tos į šif­ruo­jan­tį fak­ so apa­ra­tą ES am­ba­sa­do­je Va­šing­ to­ne per ope­ra­ci­ją „Per­di­do“, sie­ kiant iš­siaiš­kin­ti apie ne­su­ta­ri­mus tarp Bend­ri­jos na­rių. Pa­na­šaus po­bū­džio ope­ra­ci­ ja prieš Pran­cū­zi­jos at­sto­vy­bę prie Jung­ti­nių Tau­tų bu­vo pra­

min­ta „Black­foot“, o prieš šios ša­lies am­ba­sa­dą Va­šing­to­ne – „Wa­bash“. Ita­li­jos am­ba­sa­da Va­ šing­to­ne bu­vo ope­ra­ci­jos „Bru­ neau“ tai­ki­nys. „Der Spie­gel“ ak­cen­ta­vo, kad vie­n a­m e „griež­tai slap­ta­m e“ 2010 m. rug­sė­jo do­ku­men­te ap­ ra­šo­ma, kaip NSA se­kė ES dip­lo­ ma­ti­nę mi­si­ją Va­šing­to­ne. Pas­ta­te bu­vo įreng­ti mik­ro­fo­ nai, bu­vo in­filt­ruo­ta­si į kom­piu­ te­rių tink­lą, tad NSA ga­lė­jo priei­ ti prie elekt­ro­ni­nių laiš­kų ir vi­daus do­ku­men­tų. Šni­pi­nė­ja­ma, pa­sak „Der Spie­ gel“, bu­vo ir ES būs­ti­nė Briu­se­ ly­je. Lei­d i­nys pa­m i­n ė­jo dau­g iau kaip prieš pen­ke­rius me­tus įvy­ ku­sį in­ci­den­tą. ES sau­gu­mo eks­ per­tai pa­sta­te „Jus­tus Lip­sius“, dar va­di­na­ma­me ES šir­di­mi, ap­ ti­ko te­le­fo­nų klau­sy­mo­si prie­tai­ sų, ku­riais bu­vo tai­ko­ma­si į ke­lių vals­ty­bių, tarp jų – Vo­kie­ti­jos, Di­ džio­sios Bri­ta­ni­jos ir Pran­cū­zi­jos, biu­rus. Pa­gal itin slap­tą pro­gra­mą PRISM ren­ka­ma ir ana­li­zuo­ja­ma in­for­ma­ci­ja iš in­ter­ne­to bei te­le­ fo­nų nau­do­to­jų vi­sa­me pa­sau­ly­ je, gau­nant priei­gą prie „Goog­le“, „Ya­hoo!“ ir ki­tų in­ter­ne­to bend­ro­ vių duo­me­nų. JAV pa­rei­gū­nai sa­ko, kad su­ rink­ta in­for­ma­ci­ja ne­va gy­vy­biš­ kai svar­bi ko­vo­je su pa­sau­li­niu te­ ro­riz­mu. BBC, „The Guar­dian“, „Der Spie­gel“, „Deuts­che Wel­le“, BNS inf.

Pro­tes­tai prieš pre­zi­den­tą vy­ ko vi­sa­me Egip­te, ta­čiau ar­šiau­ si, kaip jau ta­po įpras­ta, – sos­ti­ nė­je Kai­re. De­monst­ra­ci­jos pe­rau­go į su­si­ rė­mi­mus tarp M.Mor­si ša­li­nin­kų ir prie­ši­nin­kų. Pro­tes­tuo­to­jai ap­su­po Mu­sul­mo­nų bro­li­jos būs­ti­nę Kai­ re. Te­le­vi­zi­jos re­por­ta­žuo­se bu­vo ma­ty­ti de­gan­tis pa­sta­tas ir de­šim­ tys jį puo­lan­čių žmo­nių, ku­rie svai­ dė ak­me­nis ir pa­de­ga­mą­sias bom­ bas. Mu­sul­mo­nų bro­li­jos ša­li­nin­kai į puo­lan­čius šau­dė šra­tais, ban­dy­ da­mi juos at­rem­ti. Žu­vo ma­žiau­siai sep­ty­ni žmo­nės. Į gat­ves sos­ti­nė­je pa­trau­kė tūks­ tan­čiai žmo­nių. Dau­ge­lis skan­da­ vo „lauk“. Tah­ri­ro aikš­tė­je su­si­rin­kę pro­ tes­tuo­to­jai mo­ja­vo rau­do­no­mis kor­te­lė­mis, tai reiš­kia, kad M.Mor­ si pa­ša­li­na­mas. „Žmo­nės no­ri, kad re­ži­mas bū­tų nu­ša­lin­tas. Išeik, Mor­si!“ – skan­ da­vo pro­tes­tuo­to­jai. „Tai – ant­ro­ji re­vo­liu­ci­ja, o Tah­ri­ras yra re­vo­liu­ci­jos sim­bo­ lis. Re­vo­liu­ci­ja bus pra­dė­ta čia“, – pro­gno­za­vo dai­li­dė Ib­ra­hi­mas Ham­mou­da, pro­tes­tuo­ti at­vy­kęs iš ša­lies šiau­rė­je esan­čio Dum­ja­to. Kaip ir prieš dve­jus me­tus, dau­ ge­lis pro­tes­tuo­to­jų lai­kė per­brauk­ tus M.Mor­si ir ki­tų vals­ty­bės pa­ rei­gū­nų iš Mu­sul­mo­nų bro­li­jos at­vaiz­dus. Tie­sa, anks­čiau tai bu­ vo H.Mu­ba­ra­ko nuo­trau­kos. M.Mor­si bu­vo iš­rink­tas prieš me­tus, per pir­mus lais­vus Egip­to rin­ki­mus. Ta­čiau šian­dien jo kri­ti­ kai kal­ti­na jį iš­da­vus re­vo­liu­ci­ją – tuo, kad val­džia bu­vo su­kon­cent­ ruo­ta is­la­miš­kų gru­pių ran­ko­se. Pro­tes­tus su­šau­kė ma­si­nė kam­ pa­ni­ja „Ta­ma­rod“ („Su­ki­li­mas“), ku­ri sa­ko, kad su­rin­ko dau­giau kaip 22 mln. pa­ra­šų už M.Mor­si pa­si­trau­ki­mą ir pir­ma­lai­kius pre­ zi­den­to rin­ki­mus. „Mū­sų pe­ti­ci­jai su­rink­ta 22 134 465 pa­ra­šai“, – džiau­gė­si „Ta­ma­ rod“ at­sto­vas spau­dai Mah­mou­ das Bad­ras. Ašt­rė­jant su­si­rė­mi­mams tarp M.Mor­si rė­mė­jų ir prie­ši­nin­kų, kai ku­rios Va­ka­rų ša­lys pa­ra­gi­no sa­vo pi­lie­čius ne­vyk­ti į Egip­tą, o esan­ čius šio­je ša­ly­je kuo sku­biau krau­ tis la­ga­mi­nus. BNS, BBC, CNN inf.

14

antradienis, liepos 2, 2013

sportas

Žai­dy­nė­se pa­si­ge­do val­džios Klai­pė­do­je šur­mu­ lia­vu­sios Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­ dy­nės jų da­ly­viams at­min­ty­je pa­li­ko tik pa­čių ge­riau­sių pri­ si­mi­ni­mų. Ta­čiau or­ga­ni­za­to­riai bu­ vo pa­ten­kin­ti ne vis­kuo. Juos ypač nu­vy­lė tai, kad žai­ dy­nė­se ne­pa­si­ro­dė aukš­čiau­si ša­lies va­do­vai.

Su­si­ti­ki­mas: žai­dy­nes vai­ni­ka­vo krep­ši­nio fi­na­las, ku­ria­me ko­vė­si Ame­ri­kos lie­tu­viai (ža­lia ap­ran­ga) ir klai­pė­die­čiai.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Klai­pė­die­čiams – me­da­liai

Į IX pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­ nes at­vy­ko apie 3 tūkst. spor­ti­nin­ kų. 600 jų bu­vo iš už­sie­nio – iš 20 vals­ty­bių. Mė­gė­jai spor­ti­nin­kai ke­tu­rias die­nas ko­vo­jo 24 spor­to ša­kų var­ žy­bo­se. Jų ma­ra­to­ną sek­ma­die­nį bai­gė krep­ši­nin­kai. Šia­me tur­ny­re klai­pė­die­čiai tu­rė­jo ten­kin­tis si­ dab­ro me­da­liais. Be pra­lai­mė­ji­mų iki fi­na­lo nu­ žings­nia­vę uos­ta­mies­čio at­sto­vai, ko­vo­je dėl auk­so me­da­lių tu­rė­jo pri­pa­žin­ti ko­man­dos „Li­tua­ni­ca“ (JAV) pra­na­šu­mą. Nors pir­ma­sis kė­li­nys bai­gė­si ly­gio­sio­mis 9:9, ta­ čiau ant­ra­ja­me Ame­ri­kos lie­tu­viai ėmė tol­ti ir sa­vo var­žo­vams ne­lei­do priar­tė­ti iki pat var­žy­bų pa­bai­gos. „Li­tua­ni­ca“ klai­pė­die­čius įvei­kė įti­ki­na­mu re­zul­ta­tu 60:38. Bron­zos me­da­liais pa­si­puo­ šė „Ai­ri­jos“ ko­man­da, re­zul­ta­ tu 66:46: įvei­ku­si „Kai­lius“ iš

Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos. Be­je, „Ai­ri­ ja“ ma­ža­ja­me fi­na­le tu­rė­jo ko­vo­ti, kai po dvie­jų pra­tę­si­mų pus­fin ­ a­ ly­je pra­lai­mė­jo čem­pio­ne ta­pu­siai „Li­tua­ni­cai“. Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nių tink­li­nio var­žy­bo­se, ku­rio­se var­žė­ si ko­man­dos iš JAV bei įvai­rių Lie­ tu­vos mies­tų (Klai­pė­dos, Vil­niaus, Šiau­lių, Gargž­dų), tiek mo­te­rų, tiek vy­rų var­žy­bų nu­ga­lė­to­jais ta­ po klai­pė­die­čiai. Tarp dai­lio­sios ly­ ties at­sto­vių pir­mą­ją vie­tą iš­ko­vo­jo SK „Vie­su­las“ tink­li­nin­kės, o tarp vy­rų ne­nu­ga­li­mi bu­vo Klai­pė­dos tink­li­nio aso­cia­ci­jos at­sto­vai. Pa­kė­lė kar­te­lę

Pa­sau­lio lie­tu­vių žai­dy­nes vai­ni­ka­ vo Spor­to fo­ru­mas, ku­ria­me da­ly­ va­vo vi­sų už­sie­nio lie­tu­vių bend­ ruo­me­nių pir­mi­nin­kai. „Fo­ru­me da­ly­vau­ti bu­vo la­bai sma­gu, nes iš jo da­ly­vių gir­dė­jau tik pa­čius ge­riau­sius at­si­lie­pi­mus apie žai­dy­nių or­ga­ni­za­ci­ją. Klai­pė­ da spor­ti­nin­kus pa­si­ti­ko tik­rai sve­ tin­gai, pa­si­rū­pi­no ge­ru oru, pui­kia

kul­tū­ri­ne pro­gra­ma. Ge­ros spor­ to ba­zės, pui­kūs vieš­bu­čiai – prie­ kaiš­tų ne­bu­vo“, – džiau­gė­si vie­nos iš žai­dy­nių or­ga­ni­za­to­rės Lie­tu­vos spor­to fe­de­ra­ci­jų są­jun­gos ge­ne­ra­ li­nė sek­re­to­rė Ag­nė Va­na­gie­nė. Ji įsi­ti­ki­nu­si, jog po ket­ve­rių me­ tų, kai Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­ dy­nes vyks Kau­ne, spor­ti­nin­kai vėl su ma­lo­nu­mu grįš į Lie­tu­vą. „Klai­ pė­da kar­te­lę pa­kė­lė la­bai aukš­tai, tad kau­nie­čiai tik­rai tu­rės pa­si­steng­ti, kad tin­ka­mai suor­ga­ni­zuo­tų žai­dy­ nes“, - pa­brė­žė A.Va­na­gie­nė. Ji vy­lė­si, jog po ket­ve­rių me­tų į žai­dy­nės at­vyks dar dau­giau spor­ ti­nin­kų. Šie­met jų šio­je spor­to šven­tė­je da­ly­va­vo 250 dau­giau nei 2009 me­tais. Iš­gel­bė­jo V.Adam­kus

Klai­pė­dos me­ro pa­va­duo­to­jas Vy­ tau­tas Če­pas taip pat pa­ti­ki­no, kad Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nės praė­jo sklan­džiai, ta­čiau ne­pa­vy­ko iš­veng­ti ir smul­kių ne­su­sip­ra­ti­mų. Kai ku­rių var­žy­bų pra­džia bu­vo ati­dė­ta, ki­to­se trū­ko in­ven­to­riaus.

„Ne­sa­kau, kad to­kios smulk­me­nos stip­riai pa­vei­kė žai­dy­nių or­ga­ni­za­ vi­mą, ta­čiau jų ga­lė­jo ir ne­bū­ti, rei­ kė­jo tik svei­kos nuo­vo­kos“, – tei­gė vi­ce­me­ras. Jis pri­pa­ži­no la­biau­siai nu­ste­bęs dėl to, kad į žai­dy­nių ati­da­ry­mą neat­vy­ ko nei Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė, nei prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, nei Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­ las. „Tai pa­ro­dė, kaip ro­do­me dė­me­sį pa­sau­lio lie­tu­viams. Keis­ta, kad val­ džia, ku­ri dek­la­ruo­ja, jog jai la­bai rū­pi už­sie­nio lie­tu­viai, kal­ba apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­bę, net neat­va­žiuo­ja žmo­nėms ran­kų pa­spaus­ti. Spor­ti­nin­kai ir­gi ste­bė­jo­si ir klau­si­nė­jo, ko­dėl žai­dy­ nė­se ne­ma­ty­ti Lie­tu­vos va­do­vų. Lai­ mė, pa­dė­tį iš­gel­bė­jo pre­zi­den­tas Val­ das Adam­kus“, – kal­bė­jo V.Če­pas. Jis pa­si­džiau­gė, jog žai­dy­nė­se ypač ge­rai se­kė­si klai­pė­die­čiams. „Da­vė kaip rei­kiant, už­tat ir me­ da­lių daug“, – juo­kė­si vi­ce­me­ras. Pa­sau­lio lie­tu­vių spor­to žai­dy­nės Lie­tu­vo­je vyks­ta kas ket­ve­rius me­ tus. 2017 me­tais jos bus or­ga­ni­zuo­ ja­mos Kau­ne.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Vy­tau­tas Če­pas:

Keis­ta, kad val­džia, ku­ri dek­la­ruo­ja, jog jai la­bai rū­pi už­sie­ nio lie­tu­viai, kal­ba apie dvi­gu­bą pi­lie­ty­ bę, net neat­va­žiuo­ja žmo­nėms ran­kų pa­ spaus­ti.

Bra­zi­lai su­triuš­ki­no čem­pio­nus De­vin­tą­jį Tarp­tau­ti­nės fut­bo­lo aso­ cia­ci­jų fe­de­ra­ci­jos (FI­FA) Kon­fe­de­ ra­ci­jų tau­rės tur­ny­rą tre­čią kar­tą iš ei­lės ir ket­vir­tą per vi­są is­to­ri­ją lai­ mė­jo Bra­zi­li­jos rink­ti­nė.

Ga­li­my­bės: su­stab­dy­ti Ney­ma­rą ne­pa­žei­dus tai­syk­lių – sun­ki už­duo­

tis net pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nams.

AFP nuo­tr.

Fi­na­le bra­zi­lai ne­lauk­tai leng­vai 3:0 (2 ir 47 min. Fre­das, 44 min. Ney­ma­ ras) su­triuš­ki­no pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nę Is­pa­ni­jos ko­man­dą, ku­riai tai bu­vo pir­mo­ji ne­sėk­mė po 29 iš ei­ lės ne­pra­lai­mė­tų ma­čų. Is­pa­nas Ser­gio Ra­mo­sas ga­lė­ jo su­švel­nin­ti re­zul­ta­tą, ta­čiau 55ąją mi­nu­tę ne­rea­li­za­vo 11 m bau­ di­nio. Ma­čą pa­sau­lio ir Eu­ro­pos čem­pio­nai bai­gė be iš aikš­tės pa­ša­

lin­to Ge­rar­do Pi­que (68 min.), ku­ ris šiurkš­čiai pra­si­žen­gė stab­dy­da­ mas Ney­ma­rą. „Lai­mė­ti vi­sa­da sun­ku, ta­čiau nau­din­ga ir pra­lai­mė­ti – kad ko­ man­da ne­pra­dė­tų ma­ny­ti esan­ti ne­nu­ga­li­ma. Bra­zi­lai žai­dė ge­riau ir nu­si­pel­nė per­ga­lės, nors jiems kar­tais tie­siog se­kė­si – tu­riu gal­ vo­je pir­mą ir ant­rą įvar­čius“, – po var­žy­bų kal­bė­jo Is­pa­ni­jos vie­nuo­li­ kės stra­te­gas Vi­cen­te del Bos­que. „At­ro­dė, kad įveik­ti is­pa­nus – neį­ma­no­ma mi­si­ja, ta­čiau tai, kas neį­ma­no­ma, bū­din­ga tik žmo­ nėms, bet ne Die­vui“, – pa­reiš­kė Bra­zi­li­jos eki­pos ly­de­ris Ney­ma­

ras, pri­pa­žin­tas ge­riau­siu šio tur­ ny­ro žai­dė­ju. Bron­zos me­da­liai įteik­ti Eu­ro­pos vi­ce­čem­pio­nei Ita­li­jos ko­man­dai, ma­ža­ja­me fi­na­le po 11 m bau­di­nių se­ri­jos 3:2 įvei­ku­siai Pie­tų Ame­ri­ kos čem­pio­nę Urug­va­jaus rink­ti­nę. Su­si­ti­ki­mo did­vy­riu ta­po tris bau­di­nius at­rė­męs ita­lų var­ti­nin­ kas Gian­lui­gi Buf­fo­nas. Re­zul­ta­ty­viau­siam tur­ny­ro žai­ dė­jui skir­to pri­zo – „Auk­si­nio ba­ te­lio“ – sa­vi­nin­ku ta­po is­pa­nas puo­lė­jas Fer­nan­do Tor­re­sas. Ki­tas Kon­fe­de­ra­ci­jų tau­rės tur­ ny­ras vyks 2017 m. Ru­si­jo­je. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

19

ANTRAdienis, liepos 2, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su „Baltos lankos“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Frederick Forsyth knygą „Kobra“.

Frederick Forsyth. „Kobra“. Polas Devero, buvęs CŽV darbuotojas, senamadiškas, sumanus ir negailestingas, visų vadinamas Kobra, iš JAV valstybės vadovo gauna, atrodytų, neįmanomą užduotį – bet kokia kaina sunaikinti kokaino industriją, nusikaltėliams duodančią milijardus dolerių pelno per metus. Jam suteikiami resursai: žmonės, ginklai, pinigai – neriboti, o operaciją nutraukti jis gali tik pasiekęs galutinį tikslą. Prasideda nuožmi kova, kurioje Kobra nusiteikęs būti toks pat žiaurus kaip ir narkotikų kartelio baronai...

Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: antradienis – Aristokratas trečiadienis –ŽAIBOLAIDIS ketvirtadienis – Kertinis akmuo penktadienis – Stereotipas

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Praėjusios savaitės laimėtojas – Žilvinas Kuprys.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA

(tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 9 d.

Avinas (03 21–04 20). Jausite šeimos ir draugų supratimą bei palaikymą. Beje, jiems taip pat reikalinga jūsų nuoširdi parama, ypač jei norite ką nors drauge nuveikti. Jautis (04 21–05 20). Daugiau laiko praleiskite su mylimu žmogumi. Tikėtinas emocijų antplūdis. Apskritai ši diena sėkminga ir žadanti puikių rezultatų. Pasistenkite nepraleisti jos bergždžiai. Dvyniai (05 21–06 21). Jūsų komunikabilumas ir diplomatiškumas padės sėkmingai susitarti su aplinkiniais. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Sekite savo mintis – tai labai svarbu. Vėžys (06 22–07 22). Atrodys, kad pasiekti ką nors reikšminga neįmanoma. Diena gali atrodyti beprasmė ir nuobodi. Kol kas išsvajotos aukštumos jums nepasiekiamos. Bet ateis ir geresni laikai, o kol kas užsiimkite įprastais darbais. Liūtas (07 23–08 23). Kils problemų, susijusių su asmeniniu gyvenimu. Tikėtina daug sunkumų, klaidų, konfliktų, ir visa tai teks įveikti bei ištaisyti. Pirmoje dienos pusėje pasistenkite būti malonus, venkite kivirčų. Mergelė (08 24–09 23). Esate nusivylęs savo karjera. Jūsų nepasitenkinimas gali turėti neigiamos įtakos visai darbo dienai. Dėl aplinkinių provokacijų galite prarasti savitvardą. Pasistenkite būti kantrus. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo ar diskusijos priežastimi. Palanki diena ugdyti kantrybę, o ramybė tegul tampa jūsų sąjungininkė. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia susitikimas su svarbiu žmogumi. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu. Šaulys (11 23–12 21). Bendraudamas su jaunesniu žmogumi įsivelsite į konfliktą, galite būti įžeistas. Kantrybė ir ištvermė greitai duos vaisių. O jei nesusivaldysite, nedelsdamas atsiprašykite. Ožiaragis (12 22–01 20). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausias savybes. Kils idėjų, kuriomis norėsite pasidalyti su aplinkiniais. Kolegos nesupras jūsų, bet įvertins jūsų originalumą bei sugebėjimus. Vandenis (01 21–02 19). Daug ginčysitės, nesulauksite pritarimo ir paaiškės, kad kai kurie žmonės išvis nebenori jūsų remti. Pasistenkite būti aktyvus, nes pasyvumas erzins. Žuvys (02 20–03 20). Netinkamas laikas įsigyti naujų daiktų, nes artimieji nesupras jūsų skonio. Šis sudėtingas laikotarpis baigsis, o dabar geriausia pabūti vienam.

Orai

Nors naktys artimiausiomis paromis bus vėsios, dienomis į Lietuvą grįš šiluma. Šiandien bus debesuota, oras sušils iki 19–24 laipsnių šilumos. Klaipėdos regione galimi trumpi lietūs. Trečiadienio naktį trumpai palis visoje šalyje, laikysis 10–14 laipsnių šiluma. Dieną lyti gali šiaurinėje dalyje ir Vilniuje, bus 21–26 laipsniai šilumos.

Šiandien, liepos 2 d.

+19

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia)

+22

Šiauliai

Klaipėda

+23

Panevėžys

+21

Utena

+21

4.57 22.22 17.25

183-ioji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 182 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+24

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +31 Berlynas +23 Brazilija +26 Briuselis +23 Dublinas +16 Kairas +31 Keiptaunas +16 Kopenhaga +18

kokteilis Ir Čes­ka kar­tais ato­sto­gau­ja Kaip jau pa­t s ap­si­skel­b ė, „Kok­tei­l io“ pla­kė­jas, ge­riau­sias fut­bo­lo ko­man­dos Pli­k ių „Sa­k uo­nos – Klark­so­no“ (vie­ną kar­tą lai­mė­ju­sios ne­tgi prieš Vil­niaus „Žal­g i­r į“!) tre­ne­ris, gar­siau­sias vi­sų lai­ kų žur­na­lis­tas Čes­ka bu­vo pri­vers­tas išei­t i pail­sė­t i. Jo dar­bo­ho­l iz­mas ta­po ne­pa­ken­čia­mas – šis vy­ru­kas ato­sto­ gų pri­kau­pė dau­g iau nei vi­si ki­t i re­ dak­ci­jos dar­buo­to­jai kar­t u su­dė­jus. Na­muo­se ver­k ia se­n iai tė­vo ne­ma­tę vai­kai, pro lan­gą akis bai­g ia pra­ž iū­rė­ ti žmo­na, o ir ūkis ap­leis­tas. Pats Čes­ ka ma­no, kad vis­kam pa­tai­sy­ti pa­kaks dvie­jų svai­čių, per ku­r ias jis dar ren­ gia­si ap­lan­ky­ti gi­mi­nes Pa­pua Nau­jo­ jo­je Gvi­nė­jo­je, po to už­suk­ti į Tai­tį – pa­ guos­t i fut­bo­l i­nin­k ų.

Psi­cho­te­ra­peu­to žo­dis Psi­c hoa­n a­l i­t i­k as psi­c ho­te­r a­p eu­t as Ole­gas La­pi­nas įsi­ti­k i­nęs, kad bū­ti­ny­ bė ato­sto­gau­ti yra ne­nor­ma­laus mū­sų dar­bo rit­mo pa­sek­mė. Jis pa­ste­bė­jo, kad gam­to­je nė vie­nas gy­v is nea­tos­ to­gau­ja. Jiems ato­sto­gas at­sto­ja mie­ gas ir snū­du­r ia­v i­mo bū­se­nos, į ku­ rias gy­v ū­nai pa­ny­ra kas ke­le­tą va­lan­ dų. Ka­tės ir šu­nys snau­d žia iki 13 va­ lan­dų per pa­rą. Spe­cia­l is­tas nea­be­jo­ ja, kad ir mū­sų pro­tė­viai da­rė taip pat, o ato­sto­gas žmo­ni­ja ži­no vos po­rą šim­ tų me­tų. Pa­sak psi­cho­te­ra­peu­to, dau­ gu­mos žmo­nių gy­ve­ni­mo rit­mas, kai mie­ga­ma po 4–6 va­lan­das per pa­rą, pri­me­na ark­l io.

Pa­t a­r i­m as: dar­be bū­ti­na nu­

snūs­ti, ta­da ne­ky­la min­čių apie ato­sto­gas.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Jei esi darbš­tus kaip bi­tė, stip­rus kaip meš­ka, dir­bi kaip ark­lys, na­mo pa­rei­ ni pa­var­gęs kaip šuo – tau rei­k ia ve­te­ ri­na­ro, nes esi asi­las!

Links­mie­ji tirš­čiai Mo­k y­to­ja vai­k u­č ių klau­sia, kaip jie pra­lei­do ato­sto­gas. – Ma­no ma­ma pro­sti­tu­tė, tai už jos už­ dirb­tus pi­ni­gus skri­do­me į Ha­va­jus, – sa­ko Onu­tė. – O ma­no tė­tis po­l i­ci­nin­kas, tai va­ž ia­ vom į Grai­k i­ją, – gi­r ia­si Jo­nu­kas. – Ma­no tė­vas „fū­r is­tas“. Per vi­so­k ias pro­s ti­t u­tes ir po­l i­c i­n in­k us pi­n i­g us pra­švais­tė, to­dėl tu­rė­jo­me sė­dė­t i na­ muo­se, – ne­l inks­mai ato­sto­gas nu­pa­ sa­ko­jo Pet­r iu­kas. Čes­kos sek­re­to­rė (397 721; jei neat­si­liep­siu, la­kuo­juo­si na­gus. Skam­bin­ki­te ki­tą die­ną)

Londonas +19 Madridas +35 Maskva +28 Minskas +23 Niujorkas +26 Oslas +18 Paryžius +25 Pekinas +32

Praha +24 Ryga +23 Roma +27 Sidnėjus +19 Talinas +21 Tel Avivas +29 Tokijas +27 Varšuva +25

Vėjas

3–7 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+19

+18

+16

3

+17

+20

+21

+19

2

rytoj

ketvirtadienį

+24

Marijampolė

Vilnius

+23

Alytus

+23

+20

3

1566 m. mi­rė gar­sus vi­ du­ram­ž ių pra­na­šas Mi­ che­lis de Nost­re­da­me’as. Gi­mė 1503 m. 1877 m. gi­mė vo­k ie­čių ra­š y­to­jas, in­te­lek­t ua­l i­ nių, fi­lo­so­fi­nių ir psi­cho­ lo­g i­n ių ro­ma­nų meist­ ras, 1946 m. No­be­lio pre­ mi­jos lau­rea­tas Her­man­ nas Hes­se. 1901 m. Niu­jor­ke bu­vo ne­re­gė­t i karš­čiai (43,33 laips­n io Cel­si­jaus) nuo ku­r ių mi­rė be­veik 400 žmo­nių.

Ingvaras, Julius, Liepa, Regina, Tautrimas, Tautrimė.

1961 m. nu­s i­š o­vė ame­r i­k ie­č ių ra­š y­to­ jas Er­nes­tas He­ming­ way’us.

Dramb­lio pa­te­lė krito nuo krū­vio Vie­na per smar­kiai iš­nau­do­ta ir per daug nu­tu­ku­si dramb­lio pa­te­ lė, ku­rios kan­čios ta­po gat­vės cir­ kų gy­vū­nų pa­ti­ria­mo ne­tin­ka­mo el­ge­sio sim­bo­liu, nu­gai­šo Mum­ba­ ju­je po ke­lias sa­vai­tes tru­ku­sios ko­vos dėl jos gy­vy­bės.

58 me­tų dramb­lės Bidž­li gy­vy­ bė už­ge­so sek­ma­die­nį, iš­si­vys­čius komp­li­ka­ci­joms dėl jos se­ny­vo am­žiaus, ko­jų rau­me­nų de­ge­ne­ ra­ci­jos ir art­ri­to, nau­jie­nų agen­ tū­rai AFP sa­kė Bom­bė­jaus drau­gi­ jos už žiau­raus el­ge­sio su gy­vū­nais pre­ven­ci­ją (BSPCA) sek­re­to­rius J.C.Khan­na. „Ji nu­gai­šo dėl abe­jin­gu­mo, ne­ ži­no­ji­mo ir ne­tin­ka­mo el­ge­sio“, – pa­žy­mė­jo ve­te­ri­na­ras J.C.Khan­na, kon­sul­ta­vęs ko­man­dą, ku­ri mė­gi­ no iš­gel­bė­ti dramb­lį. Bidž­li, ku­rios var­das reiš­kia „Žai­bas“, li­ki­mas su­kė­lė pyk­tį gy­ vū­nų tei­sių ak­ty­vis­tams ir Bo­li­vu­ do žvaigž­dėms, kai dramb­lė praė­ ju­sį mė­ne­sį bu­vo ras­ta gu­lin­ti ir ken­čian­ti di­de­lį skaus­mą Mum­ ba­jaus šiau­rės ry­ti­nia­me prie­ mies­ty­je. Ji ne­be­ga­lė­jo at­si­sto­ti po de­šimt­me­čius tru­ku­sios blo­ gos prie­žiū­ros ir per di­de­lio dar­ bo krū­vio. Kaip ra­šo vie­tos laik­raš­čiai, Bidž­ li sa­vi­nin­kai il­giau nei 50 me­tų be per­trau­kos vers­da­vo dramb­lę da­ly­

Vardai

liepos 2-ąją

Rytas

+21

+24

+23

1976 m. po 20 me­tų tru­ ku­sio ka­ro ofi­cia­l iai su­ vie­ny­tas Viet­na­mas į So­ cia­lis­ti­nę Res­pub­li­ką. 1990 m. dau­g iau nei tūks­tan­tis pi­lig­ri­mų žu­ vo mi­nios spūs­ty­je Me­ ko­je (Sau­do Ara­bi­ja). 1994 m. Me­de­li­ne nu­žu­ dy­tas Ko­lum­bi­jos fut­bo­ li­nin­kas And­re­sas Es­co­ ba­ras, ku­ris ne­ty­čia įmu­ šė įvar­tį į sa­vo ko­man­dos var­tus pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­to rung­t y­nė­ se su JAV ko­man­da.

Sap­ni­nin­kas Ką šiąnakt sapnavote?

Dar­bas: dramb­liai daž­nai ma­to­mi dau­ge­lio In­di­jos mies­tų gat­vė­se.

vau­ti gat­vės cir­ko vai­di­ni­muo­se ir ves­tu­vių ce­re­mo­ni­jo­se. Dramb­liai daž­nai ma­to­mi dau­ ge­lio In­di­jos mies­tų gat­vė­se, nors Mum­ba­ju­je, ku­ris yra di­džiau­sias ša­lies mies­tas, jų ju­dė­ji­mas yra ofi­ cia­liai ap­ri­bo­tas. Mies­to gat­vė­se dramb­lius ve­ džio­ti pa­pras­tai lei­džia­ma tik per re­li­gi­nes ce­re­mo­ni­jas. Pa­sak ve­te­ri­na­rų, sa­vi­nin­kai dau­ge­lį me­tų šė­rė Bidž­li ne­tin­ ka­mu ėde­siu, įskai­tant In­di­jo­

je po­pu­lia­rius „va­da pa­vus“ – į mė­sai­nius pa­na­šius už­kan­džius, ku­riuo­se vie­to­je mė­sos nau­do­ja­ mi prie­sko­niais pa­gar­din­ti ir rie­ ba­luo­se ap­kep­ti bul­vi­niai pa­plo­ tė­liai. Azi­ji­niai dramb­liai pa­pras­tai ėda žo­lę, ša­ke­les ir me­džių žie­vę. In­di­jo­je gy­ve­na apie 25 tūkst. lau­ki­nių azi­ji­nių dramb­lių, ta­čiau jie spar­čiai nyks­ta dėl bra­ko­nie­ria­ vi­mo ir bu­vei­nių nai­ki­ni­mo. BNS inf.

Žu­vo lieps­no­se Ari­zo­nos vals­ti­jo­je, ko­vo­da­mi su gais­ru, žu­vo 19 ug­nia­ge­sių. Pa­rei­gū­nai lieps­no­se žu­vo sek­ma­die­ nį pa­va­ka­re, steng­da­m ie­si su­lai­k y­t i Jar­nel Hi­lo gais­rą į šiau­rę nuo Fi­nik­so mies­to. Vie­nas miš­k ų ūkio pa­rei­gū­nas CNN sa­kė, kad tie ug­nia­ge­siai bu­ vo iš vie­tos ko­man­dos, ku­ri ka­sė ug­nies su­lai­ky­ mo li­ni­ją. Gais­ras ki­lo penk­ta­die­nį ir, kaip nu­ro­dė miš­k ų ūkio pa­rei­g ū­nai, apė­mė 320–400 ha. Jar­ ne­lo ir Pipls Va­l io gy­ven­to­jai eva­k uo­t i. Pa­rei­g ū­ nai pro­gno­za­vo, kad gais­ras su­nai­kins ma­žiau­siai 250 na­mų – maž­daug pu­sę Jar­ne­lo mies­te­lio. CNN, BBC, BNS inf., AFP nuo­tr.

Jei­gu su­sap­na­vo­te aguo­nas, toks sap­ nas reiš­k ia, kad jū­sų lau­k ia pe­r io­das, pil­nas ma­lo­nu­mų, mei­lės. Jei sap­nuo­ ja­te, kad ski­na­te aguo­nų žie­dus, jums pa­vyks su­kaup­ti daug tur­to be ki­tų pa­ gal­bos. Aguo­nų uos­ty­mas – trum­pa­lai­ kis įsi­my­lė­ji­mas, svai­g us džiaugs­mas. Jei­gu jau­čia­te aguo­nų aro­ma­tą, tai toks sap­nas reiš­kia, kad jūs pa­si­duo­si­te veid­ mai­nių žmo­nių pro­vo­ka­ci­joms. Jei sap­ nuo­ja­te la­bai daug aguo­nų, lau­kia ne­ti­ kė­t i sve­čiai. Trin­t i aguo­nas grūs­tu­vė­je – sve­t i­mo­te­r ia­vi­mas ar tie­siog at­si­t ik­t i­ niai san­ty­kiai.  Sap­nuo­ti rau­do­ną mė­nu­lį reiš­k ia, kad lau­kia ka­ras, skais­tų – lai­mė, mig­lo­tą – mei­lės gin­čas. Jei mė­nu­lis krin­ta iš dan­ gaus, lau­kia lai­min­gas įvy­kis. Sap­ne re­gė­ti me­džia­gą reiš­kia, kad ne­ tik­ri drau­gai jums tik kenks, da­ry­da­mi ne­ ma­lo­nu­mus ir ža­lą. Jei­gu sap­nuo­ja­te, kad per­ka­te me­džia­gos – jū­sų rei­ka­lai pa­ge­ rės. Jei­gu sap­nuo­ja­te gra­žią spal­vo­tą me­ džia­gą, reiš­kia, kad pra­dė­tas dar­bas ge­rai klos­ty­sis. Sap­ne pa­čiam aus­ti me­džia­gą daž­niau­siai reiš­kia blo­gas pa­žin­tis. Jei sap­nuo­ja­te, kad pra­dė­jo­te mankš­ tin­tis, dar tą pa­tį mė­ne­sį pa­kei­si­te gy­ve­ni­ mo bū­dą, kad nu­tol­tu­mė­te nuo tų, su ku­ riais jums tik­rai ne­de­ra ei­ti vie­nu ke­liu. Sap­nuo­se mankš­tin­tis aikš­tė­je – per­spė­ ji­mas, kad stro­piau sau­go­tu­mė­te sa­vo pa­ slap­tis. Jei mo­ko­te da­ry­ti mankš­tą ki­tus, ver­tin­ga pa­tir­ti­mi bus ne­pa­si­nau­do­ta, nes kaž­kas pa­si­stengs pa­skleis­ti ne­ma­ lo­nius gan­dus apie jus ir vi­są jū­sų šei­mą.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.