2013 07 05 kauno diena

2,50 Lt

Visus savo skaitytojus sveikiname Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos proga!

Vyčio Snarskio pieš.

Penktadienis liepos 5, 2013 Nr. 154 (20015) Kaunodiena.lt

Kaip nusipirkti, neišleidžiant nei cento?..

Pirkite su Ūkio banko lizingu, užregistruokite pirkinį internetu ir dalyvaukite loterijoje.

30 laimingųjų už savo pirkinius nemokės nei cento!

Akcija vyksta iki 2013 m. rugpjūčio 31 d.

Daugiau informacijos www.ubl.lt

Lietuva

Pasaulis

9p.

Lan­ky­to­jams­ at­ve­ria­muo­se­ Val­do­vų­ rū­muo­se –­ ir A.M.Bra­zaus­ko kam­ba­rys.

Egip­to ­ ka­riuo­me­nė ­ su­try­pė ­ tra­pius ­ de­mok­ra­ti­jos ­ dai­gus.

12p.

Sportas Skan­da­lin­go­ji Mad­ri­do ­ „Real“ žvaigž­dė ­ R.Fer­nan­de­zas vėl žais ­ Kau­ne?

16p.

Al­pi­nis­tas ­ S.Da­mu­le­vi­čius: „Er­nes­to ­ ir ma­no ­ daik­tai ­ te­bė­ra ten.“

19p.

Penktadienio

Liepos 5, 2013 Nr. 154 (20015) kaunodiena.lt 2,50 Lt

Ma­no namai, ma­no tvir­to­vė, mano vė­lia­va Vis dau­giau kau­ nie­čių įren­gia prie na­mų vė­lia­vos stie­bus, o ant jų ke­ lia ne tik vals­ty­bi­ nę, bet ir Lie­tu­vos is­to­ri­nę, Kau­no ar se­niū­ni­jų vė­lia­vas.

Ka­ra­lius?

Min­dau­gas Ka­ra­lius Jur­gi­ta Ša­kie­nė

j.sakiene@kaunodiena.lt

Kau­ne stu­di­juo­jan­tis 21 me­tų Min­ dau­gas Ka­ra­lius su­ka­si sa­vo 42 ha ūky­je, o po me­tų ža­da pe­rim­ti ir dvi­gu­bai di­des­nį tė­vo ūkį.

Var­das ver­čia pa­si­temp­ti

Min­dau­gas neį­si­vaiz­duo­ja sa­vęs ki­ to­kiu var­du ir pa­var­de. „Tik­rai ne­si­ gai­liu, kad esu Min­dau­gas Ka­ra­lius.

At­virkš­čiai. Džiau­giuo­si tuo. Toks de­ri­nys pri­ver­čia pa­si­ temp­ti“, – kal­bė­jo jis.

2

Dienos citata „Mė­si­nė­je ar par­duo­tu­vė­ je eks­po­nuo­jama 12 dar­ bų, ei­ni pirk­ti vy­no ar jau­ tie­nos ir ma­tai ka­bant fo­ tog­ra­fi­ją“, –

Sau­lius Tvir­bu­tas

s.tvirbutas@kaunodiena.lt

Sos­ti­nė­je – Kau­no sim­bo­lis

Lie­pos 6-ąją, mi­nint Vals­ty­bės die­ną ir Min­dau­go ka­rū­na­vi­mą, prie vi­sų na­mų pri­va­lo plaz­dė­ti tris­pal­vės. Be šios die­nos, vals­ty­ bi­nę vė­lia­vą dar pri­va­lu kel­ti Va­sa­ rio 16-ąją ir Ko­vo 11-ąją. Vie­ni šią prie­vo­lę pa­mirš­ta ir ri­zi­kuo­ja už­si­ trauk­ti ad­mi­nist­ra­ci­nę at­sa­ko­my­ bę, ki­ti tai da­ro su pa­si­di­džia­vi­mu.

Ir ne tik per vals­ty­bi­nes šven­tes.

Vers­li­nin­ko To­mo Au­gu­ta­vi­ čiaus na­mo kie­me Vil­niu­je, Pi­lai­ tė­je, Kau­no mies­to vė­lia­va ple­vė­ suo­ja nuo­lat. „Ją man pa­do­va­no­jo bi­čiu­liai iš­leis­tu­vių iš Kau­no pro­ ga, – pa­sa­ko­jo jis. – Tai bu­vo pa­ ska­ta nu­si­pirk­ti ir prie na­mo įtvir­ tin­ti stie­bą. Jis su­tei­kia kie­mui kil­nu­mo, taip pat ple­vė­suo­jan­ti vė­ lia­va tar­si by­lo­ja: čia – ma­ no tvir­to­vė.“

3

Na­cio­na­li­nės pre­mi­jos lau­rea­tas­ fo­to­me­ni­nin­kas An­ta­nas Sut­kus­ abe­jo­ja, ar taip me­nas­ pa­sie­kia žiū­ro­vą.

30p.

Vie­ny­bė: M.Bžes­kie­nė džiaugėsi, kad dau­gia­bu­čio gy­ven­to­jai vie­nin­gai ir be dis­ku­si­jų pri­ta­rė idė­jai įtvir­tin­

ti stie­bą vė­lia­vai.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Kitas „Kauno dienos“ numeris išeis liepos 8 d., pirmadienį.

2

Penktadienis, liepos 5, 2013

Miestas

Oro kokybė Kaune 0

23

50mg/m3

Šaltinis: Kauno miesto aplinkos kokybės tyrimai

Kietosios dalelės (KD10) Nustatyta 24 val. ribinė vertė

0

0,36

Anglies monoksidas (CO)

10 mg/m3

Nustatyta 8 val. ribinė vertė

0

48

200 mg/m3 Azoto dioksidas (NO2)

Nustatyta 1 val. ribinė vertė

Prie pi­lies – „Skir­gai­la“

Mielieji Kauno rajono žmonės!

Lietuvos valstybės įkūrėjo Mindaugo karūnavimo diena mums padeda suvokti valstybę kaip vieną didžiausių vertybių, lemiančių tautos išlikimą, gerovę ir saugumą.

Sveikinu Jus Lietuvos valstybės gimtadienio proga.

Semkimės stiprybės iš praeities, saugokime kalbą, branginkime papročius ir tradicijas. Nuoširdžiu darbu, šviesiomis mintimis bei kilniais siekiais kurkime savo krašto ir visos Lietuvos ateitį.

Būkime vienytojai ir kūrėjai – tokie, koks buvo karalius Mindaugas!

Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras Pas­vars­to: M.Ka­ra­lius juo­kia­si, kad gal­būt ir sa­vo sū­nui duos Min­dau­

go var­dą.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Ka­ra­lius? Min­dau­gas Ka­ra­lius Dėl var­d o ir pa­var­d ės 1 jis daž­nai at­si­du­ria dė­ me­sio cent­re, ne tik prieš lie­pos

6-ąją – Ka­ra­liaus Min­dau­go ka­ rū­na­vi­mo die­ną. Min­dau­gas šyp­ so­si, kad sa­vo dar­bais, el­ge­siu sten­gia­si, jei ne pa­tei­sin­ti ka­ra­ liš­ką­jį var­dą ir pa­var­dę, tai bent jų ne­su­tep­ti.

Kaip pa­g rin­d i­n es ge­r iau­s ias sa­vo sa­vy­bes jau­na­sis ūki­nin­kas įvar­di­jo darbš­tu­mą, kant­ry­bę, už­ si­spy­ri­mą, mo­kė­ji­mą bend­rau­ti.

Tai pa­de­da jau­nam žmo­gui dirb­ti ūky­je nuo auš­ros iki su­te­mų Toks darbš­tu­mas da­vė sa­vo vai­ sių. Vos su­lau­kęs pil­na­me­tys­tės Min­dau­gas iš už­si­dirb­tų pi­ni­gų įsi­gi­jo pir­mą­jį nuo­sa­vą au­to­mo­ bi­lį. Jam tau­pė tre­jus me­tus.

Dės­ty­to­jas ne­pa­ti­kė­jo

Daž­niau­sia reak­ci­ja pri­si­sta­čius? Iš pra­džių Min­dau­gas su­lau­kia nuo­ sta­bos ir ati­des­nio žvilgs­nio, po to se­ka šyp­se­na. Vis dėl­to su­si­pa­žin­ da­mas jis pa­var­dės sten­gia­si ne­ pa­mi­nė­ti – sa­ko, kad ne­no­ri su­si­ reikš­min­ti.

Dėl sa­vo var­do ir pa­var­dės vai­ ki­nas su­lau­kia ne­ma­žai pa­gy­ri­mų, kad jam pa­si­se­kė, ir iš kar­to juo­kais ima pa­vy­dė­ti jo bū­si­mai žmo­nai, ko­kią gra­žią pa­var­dę ši gaus.

Kar­tą bu­vo pa­te­kęs į ko­miš­ką si­ tua­ci­ją, kai dės­ty­to­jas ne­pa­ti­kė­jo, kad jis yra Min­dau­gas ir dar Ka­ra­ lius. Dės­ty­to­jas pra­dė­jo juok­tis ir pa­sa­ko­jo ži­nąs at­ve­jų, kad stu­den­ tai mėgs­ta pa­juo­kau­da­mi į pa­skai­ tos da­ly­vių są­ra­šą įtrauk­ti ir ne­bū­

tus as­me­nis. „Bet kai at­si­sto­jau ir pri­si­sta­čiau, su­pra­to, kad tai tie­ sa. Dės­ty­to­jas šiek tiek su­si­gė­do, kad ne­pa­ti­kė­jo, ir ta­da vi­si sma­giai pa­si­juo­kė­me“, – pa­sa­ko­jo A.Stul­ gins­kio uni­ver­si­te­to stu­den­tas.

Pir­mo­kas vai­ra­vo trak­to­rių

Ka­ra­lius – ūki­nin­kas. Keis­to­kas de­ri­nys. Ar Min­dau­gas nie­ka­da nė­ ra gal­vo­jęs apie po­li­ti­kos moks­lus? „Do­miuo­si po­li­ti­ka, bet mė­gė­jiš­ kai. Kaip moks­las ma­ne ji ne­la­bai trau­kia“, – sa­kė vai­ki­nas.

Jo nuo­mo­ne, reikš­min­gas bet koks ge­rai at­lie­ka­mas dar­bas, veik­la. Ži­nių apie ūki­nin­ka­vi­mą, o svar­biau­sia – pa­tir­ties, pa­šne­ko­vas sė­mė­si nuo ma­žu­mės. Tė­vų ūky­je dirb­ti pra­dė­jo dar bū­da­mas vai­kas. „Be­si­mo­ky­da­mas pir­mo­je kla­sė­je, jau vai­ra­vau trak­to­rių, o bū­da­mas sep­tin­to­je kla­sė­je lau­kuo­se jau dir­ bau kom­bai­nu“, – var­di­jo M.Ka­ra­ lius.

Stu­di­jos jam pa­tin­ka ir gau­tos ži­nios la­bai pra­ver­čia ūky­je, ta­čiau sie­kį įgy­ti ir ma­gist­ran­tū­ros dip­lo­ mą grei­čiau­siai teks ati­dė­ti.

Dės­ty­to­jas šiek tiek su­si­gė­do, kad ne­pa­ti­kė­jo, ir ta­da vi­si sma­giai pa­si­ juo­kė­me.

Derinys: Kaune gyvena keturi Mindaugai Karaliai.

Moks­lai mo­kyk­lo­je vai­ki­nui se­kė­ si ga­na ge­rai, uni­ver­si­te­te taip pat mo­ko­si aš­tun­tu­kais. Po me­tų Min­ dau­gas įgis že­mės ūkio in­ži­ne­ri­jos ir va­dy­bos spe­cia­lis­to ba­ka­lau­ro dip­lo­mą.

Gy­ven­to­jų re­gist­ro tar­ny­bos di­

rek­to­rės Ma­ri­jos Nor­ke­vi­čie­nės duo­me­ni­mis, Kau­ne sa­vo gy­ve­na­ mą­ją vie­tą yra dek­la­ra­vę: 4 Min­dau­gai Ka­ra­liai, 0 Mor­tų Ka­ra­lie­nių, 93 Ka­ra­liai, 82 Ka­ra­lie­nės.

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Ci­

„Po me­tų tė­tis pla­nuo­ja išei­ ti į pen­si­ją, man per­ra­šys sa­vo ūkį, to­dėl bent jau iš pra­džių ne­bes­pė­ siu ir dirb­ti, ir mo­ky­tis“, – pa­sa­ko­ jo M.Ka­ra­lius.

Tiek jis, tiek tė­vas sa­vo ūkiuo­se au­gi­na grū­di­nes kul­tū­ras: ru­gius, rap­sus. Ūky­je yra tik vie­nas sam­ dy­tas dar­bi­nin­kas.

Pa­va­di­no, nes pa­ti­ko

Ant­ro­jo dip­lo­mo teks pa­lauk­ti

Min­dau­gas nė­ra po­pu­lia­rus var­das

Gal ir Min­dau­go šei­my­nykš­čių var­dai – is­to­ri­nių as­me­ny­bių? Ne. Min­dau­gas tu­ri jau­nes­nį bro­lį Mar­ ty­ną, vy­res­nę se­sę Rū­tą. Ma­ma – Vi­ta­li­ja, tė­tis – Vik­to­ras. „Man var­dą iš­rin­ko mo­čiu­tė.

Kiek ži­nau, var­das jai pa­pras­čiau­

vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos biu­ro ve­dė­ jas Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius tei­gė, kad šie­met Min­dau­go var­das su­teik­tas dviem ber­niu­kams. Mor­ta ne­pa­va­ din­ta nė vie­na mer­gai­tė.

siai pa­ti­ko“, – pa­sa­ko­jo M.Ka­ra­ lius. Ir jo mo­čiu­tė, ir ma­ma yra Vi­ ta­li­jos.

Jei pa­ts su­si­lauks sū­naus, ar pa­ va­dins jį ir­gi Min­dau­gu? „Ko­dėl gi ne? Esu apie tai gal­vo­jęs“, – kal­bė­ jo stu­den­tas.

Lais­va­lai­kiu, ku­rio nuo dar­bų ir moks­lų ne­daug be­lie­ka, jis mėgs­ ta žve­jo­ti, klau­sy­ti mu­zi­kos, žais­ ti krep­ši­nį, leis­ti lai­ką su drau­gais, ke­liau­ti.

3

Penktadienis, liepos 5, 2013

Miestas

Prie pi­lies – „Skir­gai­la“ Tre­čia­die­nio va­ka­rą dau­gy­bė žmo­nių su­si­rin­ko prie Kau­no pi­lies pa­žiū­rė­ ti Vals­ty­bės die­nai pa­mi­nė­ti skir­to spek­tak­lio – Vin­co Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus „Skir­gai­los“. Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lis pra­tę­sė tra­di­ci­ją pri­sta­ty­ti prem­ je­rą Lie­tu­vos is­to­ri­jos te­ma. Šį­met re­ži­sie­rius Vy­tau­tas Rum­šas pa­gal V.Krė­vės-Mic­ke­vi­čiaus kū­ri­nį pa­sta­tė is­to­ri­nę dra­mą, pa­sa­ko­jan­čią apie iš­ ki­lią, bet prieš­ta­rin­gą as­me­ny­bę – XI­V a. gy­ve­nu­sį lie­tu­vių ku­ni­gaikš­tį Skir­ gai­lą, Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio Al­gir­do sū­nų. Lė­tai lei­džian­tis sau­lei prie Kau­no pi­lies at­gi­jo vi­du­ram­žių dva­sia, at­si­sklei­dė tra­giš­ka Skir­gai­los ko­va su ap­lin­ki­niais ir su sa­vi­mi, to me­to po­li­ti­nės, kul­tū­ri­nės bei re­li­gi­nės pro­ble­mos. Skir­gai­la – tai sim­bo­lis­ti­nis epo­chos as­muo, ku­rio nu­si­vy­li­me jun­ta­ma vi­sos pa­go­niš­ko­sios Lie­tu­vos iš­gy­ven­to­ji tra­ge­di­ja.

En­ri­kos Strio­gai­tės ir Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo fo­to­re­por­ta­žas

Ma­no namai, ma­no tvir­to­vė, mano vė­lia­va T.Au­g u­ta­v i­č ius sa­vo 1 gim­to­jo mies­to vė­lia­vą ke­lia dėl pa­trio­tiš­ku­mo. „Vi­sa­da

Neiš­kė­lus vė­lia­vos gre­sia bau­da Šie­met per Va­sa­rio 16-osios ir Ko­vo 11-osios šven­tes Kau­no sa­v i­val­dy­ bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­r ius nu­ bau­dė 11 gy­ven­to­jų, ku­rie sa­vo val­ do­se neiš­kė­lė vals­ty­bi­nės vė­lia­vos.

Už šį ad­m i­n ist­ra­ci­nės tei­sės nu­si­ žen­g i­mą ski­ria­ma 10–30 li­tų bau­ da ar­ba įspė­ji­mas.

Pa­s ak Kau­no sa­v i­val­dy­b ės Vie­ šo­s ios tvar­kos sky­r iaus vy­r iau­ sio­sios spe­cia­l is­tės Edi­tos Mo­t ū­ zie­nės, per­nai ne­pas­k ir­ta nė vie­ na nuo­bau­da. „Ta­da sky­r iu­je dir­ bo ne­daug dar­buo­to­jų ir bu­vo ne­ pa­kan­ka­mos ga­l i­my­bės dirb­t i sa­ vait­ga­liais ir per vals­ty­bi­nes šven­ tes“, – aiš­k i­no ji.

bu­vau ir lik­siu kau­nie­tis. Nie­ka­da to ne­slė­piau at­si­kė­lęs į Vil­nių, drą­ siai įvar­di­ju sa­vo kil­mę ir iš­di­džiai iš­kė­liau my­li­mo mies­to vė­lia­vą“, – pa­reiš­kė prieš ke­le­rius me­tus sos­ ti­nė­je ap­si­gy­ve­nęs kau­nie­tis.

Kai­my­nai ne­pyks­ta

Pak­laus­tas, ar ne­su­lau­kė kai­my­ nų rūs­ty­bės, vy­ras nu­si­juo­kė, kad dau­giau­sia dėl kau­nie­tiš­kos vė­lia­ vos te­ko dis­ku­tuo­ti su žmo­na, ku­ri yra vil­nie­tė. „O kai­my­nai čia kul­ tū­rin­gi, be to, dau­ge­lis at­vy­kę iš ki­ tų mies­tų, taip pat ir Kau­no“, – sa­ kė T.Au­gu­ta­vi­čius.

Per vals­ty­bi­nes šven­tes jo kie­me ke­lia­ma ir tris­pal­vė. „Tu­riu ir ki­ tų ša­lių vė­lia­vų. Jas ke­liu, kai pas ma­ne at­vyks­ta drau­gų iš už­sie­nio.

Pa­vyz­džiui, ša­lia Kau­no vė­lia­vos ar tris­pal­vės su­ple­vė­suo­ja Sankt Pe­ ter­bur­go mies­to, JAV na­cio­na­li­ nė vė­lia­vos“, – pa­sa­ko­jo T.Au­gu­ ta­vi­čius.

Jo nuo­mo­ne, glo­ba­lė­jan­čia­ me pa­sau­ly­je tu­ri­me sau­go­ti ir di­ džiuo­tis sa­vo sa­vi­tu­mu. „To­dėl ir sa­vo ša­lies sim­bo­lius rei­kia gerb­ ti. Vė­lia­va – vie­nas bū­dų puo­se­ lė­ti tau­tiš­ku­mą. Pa­vyz­džiui, ame­ ri­kie­čiai vi­sur ke­lia sa­vo vė­lia­vą ir tuo la­bai di­džiuo­ja­si“, – pa­ste­bė­jo T.Au­gu­ta­vi­čius.

Di­džiuo­ja­si sa­vo ša­li­mi

Tu­ne­lio g. nuo­sa­vo na­mo kie­ me Ja­ni­na Ba­niu­lie­nė su vy­ru vie­ ni pir­mų­jų Kau­ne įtvir­ti­no vė­lia­ vos stie­bą. „Pa­ma­čiusi už­sie­ny­je to­kius stie­bus prie gy­ven­to­jų na­ mų su­pra­tau, kad to kaip tik ir rei­ kia mū­sų kie­mui. Vi­sa­da sva­jo­jau apie ko­kį nors gra­žų, pa­trio­tiš­ ką ak­cen­tą prie na­mų“, – pa­sa­ko­ jo mo­te­ris.

Ji įsi­ti­ki­nu­si, kad tu­ri­me di­džiuo­ tis sa­vo ša­li­mi. „Ma­ne ste­bi­na, kai nuo­sa­vų na­mų gy­ven­to­jai verkš­le­ na, kad teks iš­leis­ti pi­ni­gų vė­lia­vai pirk­ti, nes bai­mi­na­si bau­dų. Tu­ri­ me di­džiuo­tis ir gerb­ti sa­vo vals­ty­ bę. Tai šven­tas da­ly­kas“, – ka­te­go­ riš­ka J.Ba­niu­lie­nė. Ji ke­ti­na įsi­gy­ti ir is­to­ri­nę vė­lia­vą, ku­rią kels pa­ kai­to­mis su tris­pal­ve.

Pat­rio­tiz­mas: vie­na pir­mų­jų mies­te ant stie­bo vė­lia­vą iš­kė­lu­si J.Ba­niu­lie­nė ne­sup­ran­ta tų, ku­rie ne­si­di­džiuo­

ja sa­vo ša­lies sim­bo­li­ka.

ap­link jį gy­ven­to­jai dar pa­so­di­ no gė­lių. „Po to, kai su­re­mon­ ta­vo­me na­mą, iš­kir­to­me prie jo esan­čius krū­my­nus, at­si­vė­rė erd­ vė, ku­ri pra­šy­te pra­šė­si ko­kio nors ak­cen­to“, – pa­sa­ko­jo bu­tų sa­vi­ nin­kų bend­ri­jos pir­mi­nin­kė Ma­ri­ ja Bžes­kie­nė.

Ji pa­ste­bė­jo, kad su gy­ven­to­jais daž­nai ky­la gin­čų, ar ver­ta pra­dė­ti ko­kį nors na­mo ūkio pro­jek­tą, ku­ riam rei­kia rink­ti lė­šas. „Ta­čiau dėl stie­bo vė­lia­vai vi­si bu­vo bend­ros nuo­mo­nės ir no­riai pri­si­dė­jo įna­ šais“, – džiau­gė­si pir­mi­nin­kė.

M.Bžes­kie­nė prieš lie­pos 6 d. iš­ kė­lė tris­pal­vę. „Ki­to­mis die­no­mis nuo­lat ple­vė­suos is­to­ri­nė Lie­tu­vos vė­lia­va“, – da­li­jo­si pla­nais ji.

Pris­ta­to se­niū­ni­jos sim­bo­li­ką

Ga­na daug vė­lia­vų ant stie­bų ple­ vė­suo­ja ir Kau­no ra­jo­no mies­te­

liuo­se. Ka­č er­g i­n ė­je gy­ve­n an­t is Vy­tau­tas Moc­kus dar prieš sep­ ty­ne­rius me­tus sa­vo kie­me įsi­ ren­gė stie­bą. „Tuo me­tu tai dar ne­bu­vo pla­čiai pa­pli­tę, o da­bar juos įsi­ren­gia ne­ma­žai ka­čer­gi­ niš­kių. Anuo­met to­kius stie­bus daž­niau­siai už­si­sa­ky­da­vo įmo­nės, o ir kai­na­vo jie dvi­gu­bai dau­giau nei da­bar – apie 2 tūkst. li­tų“, – pa­sa­ko­jo jis.

V.Moc­kus stie­bą įtvir­tin­ti su­ ma­n ė, kai Kau­n o ra­jo­n o val­d žia pa­tvir­t i­n o se­n iū­n i­j ų vė­l ia­vas. „Mū­sų kie­mas yra ne­to­li pa­grin­ di­nės mies­te­lio gat­vės, to­dėl iš­ kel­ta se­n iū­n i­jos vė­l ia­va rep­re­ zen­t uo­ja mies­te­l į“, – įsi­t i­k i­n ęs vy­ras.

Jis įžvel­g ia ir dau­g iau vė­l ia­ vos pranašumų. „Nei­šė­jęs iš na­ mų ži­nau vė­jo kryp­tį ir stip­ru­mą.

Bū­na, kad žve­jai, ei­da­mi Ne­mu­no

link pro ma­no kie­mą ir pa­žvel­gę į vė­lia­vą, ap­si­su­ka ir grįž­ta at­gal, jei vė­jas ne­pa­lan­kus žve­jy­bai“, – šyp­so­jo­si ka­čer­gi­niš­kis.

Vė­lia­va – vie­nas bū­dų puo­se­lė­ti tau­ tiš­ku­mą. Pa­vyz­ džiui, ame­ri­kie­čiai vi­sur ke­lia sa­vo vė­ lia­vą ir tuo la­bai di­ džiuo­ja­si.

Stie­bai po­pu­lia­rė­ja

Bend­ro­vės „Da­rus“ pro­jek­tų va­ do­vas Vik­to­ras Ka­ly­t is mi­n ė­ jo, kad pri­va­tūs as­me­nys vė­lia­vų stie­bais ak­ty­viau pra­dė­jo do­mė­ tis prieš 4–5 me­tus. „Iki tol jų dau­giau­sia už­sa­ky­da­vo vals­ty­bi­

nės įstai­gos, įmo­nės. Pas­ta­ruo­ sius dve­jus me­tus stie­bų par­da­ vi­mas tarp gy­ven­to­jų au­ga la­bai spar­čiai“, – tei­gė V.Ka­ly­tis.

Vie­na Ža­lia­kal­nio mik­ro­ra­jo­ no se­niū­nai­čių Vi­li­ja Liu­tac­kie­nė ir­gi mi­nė­jo, kad nuo­sa­vų na­mų kvar­ta­luo­se įsi­ga­li at­ski­rų vė­lia­ vos stie­bų ma­da. „Tu­ri­me gy­ ven­to­ją, ku­ris iš­kė­lęs sa­vo gi­mi­ nės her­bą“, – mi­nė­jo ji.

Ant­ra ver­tus, ji pa­si­gen­da jau­ nų žmo­nių pa­trio­tiš­ku­mo. „Vis dar ne­ma­žai na­mų per vals­ty­bi­nes šven­tes iš­vis ne­ke­lia vė­lia­vų“, – ap­gai­les­ta­vo V.Liu­tac­kie­nė.

Pi­lie­tiš­kų žmo­nių dau­gė­ja

Kau­n o mies­to ce­re­m o­n i­m eist­ ras Kęs­tu­tis Ig­na­ta­vi­čius pa­ste­ bi, kad vis dau­giau kau­nie­čių ke­ lia vė­lia­vas ne tik per vals­ty­bi­nes šven­tes. „Vė­lia­vos pa­puo­šia mies­ tą, ro­do, kad žmo­nės neuž­si­da­rę sa­vuo­se kie­muo­se, bet pri­si­sta­ to kaip da­lis mies­to bend­ruo­me­ nės“, – kal­bė­jo jis.

Pa­sak jo, po­pu­lia­rė­ja ir is­to­ri­nės Lie­tu­vos vė­lia­vos su Vy­čiu. „Per šei­mos šven­tes, ki­to­mis pro­go­mis ge­riau­sia ka­bin­ti mies­to ar­ba is­ to­ri­nę vė­lia­vas, o tris­pal­ves kel­ti per vals­ty­bi­nes šven­tes“, – aiš­ki­ no K.Ig­na­ta­vi­čius.

Pa­puo­šė ir dau­gia­bu­tį

Ne­se­niai at­ski­rai nuo sta­ti­nio iš­ kel­ta vė­lia­va su­ple­vė­sa­vo ir 3-iuo­ ju nu­me­riu pa­žy­mė­to dau­gia­bu­čio kie­me A.Ma­pu g. Ša­lia re­no­vuo­ to pa­sta­to bu­vo įreng­tas stie­bas,

Iš­ti­ki­my­bė: T.Au­gu­ta­vi­čiaus kie­me sos­ti­nė­je nuo­lat ple­vė­suo­ja gim­

Išsiskiria: V.Moc­kus sa­ko, kad seniūnijos vė­lia­va rep­re­zen­tuo­ja mies­

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

to­jo mies­to vė­lia­va.

te­lį ir puošia kiemą.

4

penktADIENIS, liepos 5, 2013

tema

Kur pir­mo­jo ir vie­nin­te­lio b Ap­si­lan­kiu­sie­ji Lat­vi­jos Ag­luo­no­je bū­ti­nai iš­girs­ta pa­sa­ko­ji­mą apie pir­mo­jo Lie­tu­vos ka­ra­liaus nu­žu­dy­mą ir jo ka­pą šio­je vie­to­vė­je, ta­čiau ir Luc­ke (Uk­rai­na) dar tar­pu­ka­riu sto­vė­jo kry­žius ant ka­ra­liaus Min­dau­go ka­po, o bal­ta­ru­siai tei­gia, kad mū­sų val­do­vas il­ si­si Nau­gar­du­ke. Tai kur iš tie­sų pa­lai­do­tas prieš 750 me­tų žu­vęs Min­dau­gas?

Vir­gi­ni­ja Sku­čai­tė

v.skucaite@kaunodiena.lt

Ra­do Liu­bar­to ka­pą?

Anot Lie­tu­vos is­to­ri­ja be­si­do­min­ čio vil­nie­čio Juo­zo Elek­šio, uk­ rai­nie­čiai džiū­gau­ja Luc­ko pi­ly­je su­ra­dę čia iki šiol ger­bia­mo jau­ niau­sio Ge­di­mi­no sū­naus Liu­bar­ to ka­pą. Pats įspū­din­giau­sias šios

pi­lies bokš­tas va­di­na­mas jo var­du (rus. – baš­nia Liu­bar­ta). „Jei uk­rai­nie­čių at­ra­di­mas bus pa­tvir­tin­tas, tai bū­tų tik­ra sen­ sa­ci­ja. Dar di­des­nė sen­sa­ci­ja bū­ tų, jei su­ži­no­tu­me, kur pa­lai­do­tas 1263 m. nu­žu­dy­tas pir­mas ir vie­ nin­te­lis mū­sų ka­ra­lius Min­dau­gas (gi­mė apie 1200 m. – red. pa­st.).

Pla­čiai kal­ba­ma apie mū­sų val­do­vo

pa­lai­do­ji­mo vie­tas lat­vių Ag­luo­no­ je ir net bal­ta­ru­sių Nau­gar­du­ke“, – var­di­jo is­to­ri­jos stu­di­joms at­si­dė­ jęs bu­vęs žur­na­lis­tas J.Elek­šis.

Luc­ke ne­ga­lė­jo bū­ti

Ga­li bū­ti, kad bal­ta­ru­siai spė­ja, jog Nau­gar­du­ke vie­ti­nin­ku bu­vęs Min­dau­go vy­riau­sias sū­nus Vai­ šel­ga ga­lė­jo par­si­vež­ti tė­vo kū­ną ir

jį čia pa­lai­do­ti. Bet tai tik mig­lo­ta prie­lai­da, ne­pa­rem­ta jo­kiais duo­ me­ni­mis. Pak­laus­tas apie in­ter­ne­te klai­džio­jan­čią in­for­ma­ci­ją, kad ka­ ra­liaus Min­dau­go ka­pas yra Luc­ke, is­to­ri­jos en­tu­zias­tas J.Elek­šis tik šyp­te­lė­jo.

Is­to­ri­kas To­mas Ba­ra­naus­kas įsi­ ti­ki­nęs, kad Min­dau­go ka­po Luc­ke ne­tu­rė­tų bū­ti: „Luc­kas Min­dau­gui

tik­rai nie­ka­da ne­prik­lau­sė. Gal čia kas nors bend­ro su Vo­ly­nės ku­ni­ gaikš­tys­tė­je (Vo­ly­nės Vla­di­mi­re) nu­žu­dy­tu vy­riau­siuo­ju Min­dau­go sū­nu­mi Vai­šel­ga?“

Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad nei su Lie­tu­va ar Lat­ ga­la, nei su ka­ta­li­ky­ be ne­su­si­jęs vo­kie­ tis dva­si­nin­kas bū­tų ėmę­sis fal­si­fi­kuo­ti is­to­ri­ją.

Bal­tiš­ka Ag­luo­nos le­gen­da

„Lie­t u­vo­je tu­r i­m e le­gen­d ą apie Ge­d i­m i­n o žū­t į Ve­l iuo­n o­je 1341 m. ir jo ka­pą vie­na­me šio mies­te­ lio pi­lia­kal­nių. Vis dėl­to le­gen­da apie Min­dau­go ka­pą Ag­luo­no­je – tai pa­tvir­t i­n a kai ku­r ie duo­m e­ nys – man gra­žes­nė ir svar­bes­nė, nes su­jun­gia abi iš­li­ku­sias bal­tų tau­tas“, – tei­gė Vy­tau­to Di­džio­ jo uni­ver­s i­te­to (VDU) pro­fe­so­ rius Al­vy­das But­kus.

Pa­sak pro­fe­so­riaus mi­ni­mos le­ gen­dos, Min­dau­gas bu­vo nu­žu­dy­ tas ir pa­lai­do­tas Lat­ga­los (Lie­tu­va apie 200 me­tų val­dė šią Lat­vi­jos da­lį) ka­ta­li­ky­bės cent­re – Ag­luo­ no­je, esan­čio­je už 53 km į šiau­rės ry­tus nuo Daug­pi­lio.

Ka­ra­liaus sos­tas su­nai­kin­tas

750

– prieš tiek metų nužudytas Lietuvos karalius Mindaugas.

Iš­li­ko: se­nų ply­tų sie­na prie Ag­luo­nos ka­ted­ros ba­zi­li­kos. Ga­li bū­ti, kad ji su­mū­ry­ta iš se­no bokš­to ak­me­nų, ku­riuos išvežant 1618 m. bu­vo ras­ta

Min­dau­go ant­ka­pi­nė plokš­tė (jos užrašo kopija – nuotr. apačioje centre) iš juo­do mar­mu­ro.

Vie­nur tvir­ti­na­ma, kad val­do­vas il­ si­si prie Ag­luo­nos baž­ny­čios esan­ čia­me pil­ka­py­je, prie se­nų­jų ka­pi­ nių var­tų, kur, sa­ko, dar Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais kai­rė­je var­ tų pu­sė­je stūk­so­jo di­de­lė ak­me­nų krū­va, lat­vių va­di­na­ma Ka­ra­liaus sos­tu. Tai ver­čia mus, lie­tu­vius, su­klus­ti – juk Lat­vi­jo­je nie­ka­da ne­bu­vo ka­ra­liaus. Ant šios ak­me­ nų krū­vos žmo­nės dė­da­vo gė­lių.

So­viet­me­čiu Ka­ra­liaus sos­tas bu­ vo su­nai­kin­tas.

Ki­tuo­se šal­ti­niuo­se tei­gia­ma, kad Min­dau­go pa­lai­kai bu­vę per­kel­ti į baž­ny­čią (da­bar­ti­nė mū­ri­nė baž­ ny­čia bu­vo pa­sta­ty­ta 1780 m. vie­ toj se­no­sios me­di­nės) po al­to­riu­mi. Čia vie­nuo­liai do­mi­ni­ko­nai bu­vo pri­tvir­ti­nę virš pa­lai­do­ji­mo vie­tos at­mi­ni­mo plokš­tę, ku­ri po 1863 m. su­ki­li­mo pra­din­go.

Juo­zo Elek­šio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Pas­to­riaus vo­kie­čio liu­di­ji­mas

Versija: po tar­pu­ka­rio nuo­trau­

ralių Min­dau­go ir Mor­tos šeimai Ag­luo­noje tu­rė­tų iš­kil­ti ru­de­niop.

ka buvo įrašyta: „Luc­kas. Lie­tu­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio ir ka­ra­liaus Min­dau­go ka­pas“.

Su­kak­čiai: pa­mink­las Lietuvos ka­

Al­vy­do But­kaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

NAC / Fe­lik­so No­vic­kio nuo­tr.

„Man lat­viai ko­le­gos pa­do­va­no­jo se­no­sios me­di­nės baž­ny­čios kal­ ti­nę vi­nį, ku­rią la­bai bran­gi­nu. Juk ga­li bū­ti, kad bū­tent šio­je baž­ny­ čio­je ir bu­vo pa­lai­do­tas Min­dau­gas, čia bu­vo ant­ka­pi­nė juo­do mar­mu­ ro plokš­tė. Ne­se­niai skai­čiau, kad da­bar­ti­nės Ag­luo­nos baž­ny­čios ku­ni­gai ne­no­ri nie­ko leis­ti į sa­vo ar­chy­vus, bet kaž­koks aukš­tas lat­ vių Ka­ta­li­kų baž­ny­čios at­sto­vas esą pa­reiš­kė, jog tai, kas jau ras­ta baž­ ny­čios ar­chy­ve, ne­ke­lia abe­jo­nių.

Gal, sa­kau, jie tą pa­mink­li­nę len­tą ra­do?“ – svars­tė J.Elek­šis.

Anot A.But­kaus, pir­ma­sis ži­no­ mas liu­di­ji­mas apie Min­dau­go ka­ pa­vie­tę ir ją žy­min­čią ant­ka­pi­nę plokš­tę Ag­luo­no­je mus pa­sie­kė iš XVII a. Tuo­met re­li­gi­nių teks­tų ver­ tė­jas ir Duo­be­lės pa­sto­rius vo­kie­tis Jo­nas Fryd­ri­kas Ri­vi­jus sa­vo raš­tuo­ se pa­mi­nė­jo, kad 1618 m. Ag­luo­no­je,

5

penktADIENIS, liepos 5, 2013

tema

bal­tų ka­ra­liaus ka­pas?

Ka­pa­vie­tes gau­bia le­gen­dos Kai ku­rie Lat­ga­los dva­si­nin­kai siū­

lo ini­ci­juo­ti Ag­luo­nos ba­zi­li­kos al­ to­riaus ir po­že­mio eks­per­ti­zę – gal Min­dau­gas iš tie­sų bu­vo čia per­lai­ do­tas? Gal mū­sų lau­kia vie­nas di­ džiau­sių Lie­tu­vos vals­ty­bės is­to­ri­ jo­je at­ra­di­mų? Juk iki šiol ne­ži­no­me ne tik sa­vo ka­ra­liaus ka­po, bet ir, pa­ vyz­džiui, kaip jis bu­vo pa­lai­do­tas – krikš­čio­niš­kai ar pa­go­niš­kai?

Lat­viai su lie­tu­viais ren­gia­si pa­

Le­gen­da: spė­ja­ma, kad ka­ra­lie­nė Mor­ta pa­lai­do­ta ne­to­li

ka­rū­na­vi­mo vie­tos – ant La­ta­vos kai­me­lio kal­no.

To­mo Ba­ra­naus­ko as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

mi­nė­ti 750-ąsias Min­dau­go žū­ties me­ti­nes. Pla­nuo­ja­ma su­reng­ti už paau­ko­tas lė­šas sta­to­mo pa­mink­ lo bal­tų vie­ny­bės idė­jai – Lie­tu­vos val­do­vui Min­dau­gui ir iš Lat­ga­los ki­lu­siai jo žmo­nai Mor­tai – ati­den­ gi­mo iš­kil­mes. Šio pa­mink­lo au­to­ rius – pa­skelb­tą kon­kur­są lai­mė­jęs skulp­to­rius Vid­man­tas Gy­li­kis.

Ma­no­ma, kad Mor­ta ga­li bū­ti pa­

lai­do­ta ne­to­li vie­tos, kur, anot is­to­ ri­ko T.Ba­ra­naus­ko, bu­vo ka­rū­nuo­ta su Min­dau­gu – La­ta­vos kai­me­ly­je. Čia, ne­to­li Šven­to­sios upės, yra kal­ va, o ant jos – ma­žes­nė kal­ve­lė, ku­ rią se­nes­ni žmo­nės va­di­na Ka­ra­lie­ nės ka­pu. Kal­ba­ma, kad bū­tent čia ir yra ka­ra­lie­nės Mor­tos am­ži­no­jo poil­sio vie­ta.

Bal­ta­ru­si­jo­je: Min­dau­go kal­nas Nau­gar­du­ke, ku­rio se­no­sios

Is­to­ri­nė: da­bar­ti­nė Ag­luo­nos ka­ted­ra sto­vi bu­vu­sios me­di­nės vie­to­je.

Juo­zo Elek­šio as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

mies­to ka­pi­nės sie­ja­mos su Min­dau­go pa­lai­do­ji­mo vie­ta.

tvar­kant kaž­ko­kio se­no bokš­to griu­ vė­sius, bu­vo ras­ta juo­do mar­mu­ ro ant­ka­pi­nė plokš­tė, liu­di­ju­si šio­je vie­to­vė­je esant Min­dau­go ka­pą.

Iš­li­ko tik plokš­tės ko­pi­ja

Pa­sak VDU pro­fe­so­riaus, Ag­luo­ no­je ras­ta ant­ka­pi­nė plokš­tė bu­vo iš­vež­ta į Kuok­ne­sės baž­ny­čią, bet iki mū­sų die­nų neiš­li­ko – te­bė­ra tik teks­to ko­pi­ja, da­ry­ta 1690 m.

Ji skel­bia, kad „šio­je že­mė­je il­si­si Min­dau­gas“, kad šiam lie­tu­vių va­ dui (ku­ni­gaikš­čiui) „gy­ven­ti ir mir­ ti bu­vo gar­bė“ ir kad jis bu­vo klas­ta žiau­riai nu­žu­dy­tas 1263 m. rug­sė­ jo 12-ąją. Teks­tas pa­ra­šy­tas lo­ty­nų kal­ba. Ja­me nė­ra tiks­liai nu­ro­dy­ta pir­mo­jo ir vie­nin­te­lio bal­tų val­do­ vo pa­lai­do­ji­mo vie­ta.

Ver­ta įsi­dė­mė­ti, kad plokš­tės ko­ pi­ja, kaip tei­gia­ma, pa­da­ry­ta 1690 m., o J.F.Ri­vi­jus mi­rė 1685 m. Tad plokš­tę ma­tė ne vie­nas žmo­gus, o ja la­biau­siai su­si­do­mė­jęs, ma­tyt, nu­ko­pi­ja­vo teks­tą. „Ko­dėl plokš­tės už­ra­šas lo­ty­niš­ kas? – klau­si­mą pa­kar­to­jo A.But­ kus. – XIII a. ir vė­liau bu­vo įpras­ta įvy­kius do­ku­men­tuo­ti lo­ty­niš­kai.

Juk vie­na to am­žiaus Li­vo­ni­jos kro­ ni­kų – Hen­ri­ko Lat­vio – taip pat pa­ra­šy­ta lo­ty­niš­kai. Ne­tu­rė­tų ste­ bin­ti ir lo­ty­niš­ki ant­ka­pių už­ra­šai, nes iki pat Mar­ti­no Lut­he­rio baž­

ny­čios re­for­mos XVI a. Die­vo na­ mų kal­ba bu­vo lo­ty­nų.“ J.F.Ri­vi­jus – T.Nar­bu­to pra­ma­nas?

A.But­kaus nuo­mo­ne, ga­li­ma dis­ ku­tuo­ti dėl ant­ka­pi­nės plokš­tės ko­pi­jos (ji pa­da­ry­ta su vi­sais rai­ džių nu­tru­pė­ji­mais ir neaiš­kiais frag­men­tais) au­ten­tiš­ku­mo, juo­lab kad neiš­li­ko ori­gi­na­lo, ta­čiau, ki­ta ver­tus, var­gu ar ant­ka­pi­nės plokš­ tės is­to­ri­ja bū­tų bu­vu­si iš­lauž­ta iš pirš­to – sun­ku pa­ti­kė­ti, kad nei su Lie­tu­va ar Lat­ga­la, nei su ka­ta­li­ky­ be ne­su­si­jęs vo­kie­tis dva­si­nin­kas bū­tų ėmę­sis fal­si­fi­kuo­ti is­to­ri­ją.

Pro­fe­so­rius Ed­var­das Gu­da­vi­ čius sa­vo mo­nog­ra­fij­ o­je „Min­dau­ gas“ ra­šo, kad pir­ma­sis apie mū­sų val­do­vo ka­pą Ag­luo­no­je 1835 m. yra už­si­mi­nęs Teo­do­ras Nar­bu­tas, pa­ skel­bęs, kad jo su­ras­to­je J.F.Ri­vi­ jaus kro­ni­ko­je yra ap­ra­šo­ma ant­ ka­pi­nė plokš­tė. Tik bė­da, kad mū­sų is­to­ri­kas Ar­tū­ras Du­bo­nis yra už­ gin­či­jęs tos Ri­vi­jaus kro­ni­kos au­ ten­tiš­ku­mą.

Ve­lio­nės va­lia

Min­dau­go nu­žu­dy­mą įpras­ta aiš­ kin­ti Tre­nio­tos ir Nal­šios ku­ni­ gaikš­čio Dau­man­to są­moks­lu. Kuo jiems neį­ti­ko Min­dau­gas?

Ne­ga­li­ma nu­ty­lė­ti mo­nog­ra­fi­jo­ je „Min­dau­gas“ E.Gu­da­vi­čiaus pa­

tei­kia­mos Min­dau­go mei­lės Mor­tai in­terp­re­ta­ci­jos. Pro­fe­so­rius, aiš­ kin­da­mas, ko­dėl Mor­tos se­suo ne­ bu­vo iš­leis­ta iš ka­ra­lie­nės lai­do­tu­ vių, svars­to, jog tai lė­mė Min­dau­go no­ras tu­rė­ti gy­vą Mor­tos pa­veiks­ lą bei „įvyk­dy­ti ve­lio­nės va­lią: sa­ vo ma­žus vai­kus ji no­rė­jo pa­ti­kė­ti se­se­riai, o ne ki­tai pa­mo­tei“. Pas­ ta­rą­jį mo­ty­vą fik­suo­ja ir Lie­tu­vos met­raš­tis (By­chov­co kro­ni­ka).

Dau­man­tas neat­lei­do

Is­to­ri­kas T.Ba­ra­naus­kas pri­mi­nė, kad Min­dau­gas ve­dė Mor­tą, atė­męs ją iš Vis­man­to Bu­lai­čio. Tą pa­čią is­to­ri­ją jis, Min­dau­gas, pa­kar­to­jo, ves­da­mas mi­ru­sios žmo­nos se­se­rį, atė­męs ją iš ku­ni­gaikš­čio Dau­man­ to. Toks val­do­vo el­ge­sys pa­pik­ti­no ku­ni­gaikš­čius, su­kė­lė ne­san­tai­ ką ša­ly­je. Ki­lus vi­daus ka­rui, žu­vo Min­dau­go prie­ši­nin­kus pa­lai­kęs ir jų pu­sė­je ko­vo­jęs bu­vęs Mor­tos vy­ ras Vis­man­tas.

Min­dau­gas, nors ir ži­no­jo, kad ir ku­ni­gaikš­tis Dau­man­tas, iš ku­ rio jė­ga atė­mė žmo­ną, ta­po prie­šu, ne­sku­bė­jo jo at­si­kra­ty­ti. At­virkš­ čiai – Min­dau­gas pa­ti­kė­jo Dau­ man­tui ka­riuo­me­nę, vyks­tan­čią į ka­rą su Brians­ko (anuo­met ši Ru­ sios že­mė pri­klau­sė Auk­so or­dai) ku­ni­gaikš­čiu. Ta­čiau Dau­man­tas, užuo­t vy­kęs į žy­gį, grį­žo at­gal. Su­

si­mo­kęs su ar­ti­miau­siu Min­dau­go bend­ra­žy­giu ir se­se­rė­nu Tre­nio­ta, ku­riam ne­pa­ti­ko ka­ra­liaus ne­ryž­ tin­gu­mas ko­vo­jant su Vo­kie­čių or­ di­nu, jis su ki­tais są­moks­li­nin­kais 1263 m. nu­žu­dė Lie­tu­vos val­do­vą bei du jau­niau­sius jo sū­nus.

Dau­man­tas, su­si­mo­ kęs su ar­ti­miau­siu Min­dau­go bend­ra­žy­ giu ir se­se­rė­nu Tre­ nio­ta, nu­žu­dė Lie­ tu­vos val­do­vą ir du jau­niau­sius jo sū­nus.

Lat­viai ger­bia le­gen­dą

Anot A.But­kaus, Min­dau­go ke­lio­ nė po Mor­tos (1210–1262) mir­ties į Ag­luo­ną su sū­nu­mis paaiš­ki­na­ ma tuo, kad, kaip tei­gia le­gen­da, ka­ra­lie­nė bu­vo ki­lu­si iš Lat­ga­los, Ma­de­lo­nų pi­lies val­dy­to­jo šei­mos.

Rei­kė­tų pri­si­min­ti, kad Lat­ga­los že­mės iki Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo bu­vo jo val­do­se – ten jis ir su­si­ra­ do sau žmo­ną. Tad, mi­rus Mor­tai, Min­dau­gas su sū­nu­mis tik­rai ga­lė­ jo ke­liau­ti į uoš­vi­ją guos­ti ka­ra­lie­ nės tė­vų dėl duk­ters mir­ties ir čia

Anot pro­fe­so­riaus A.But­kaus,

Min­dau­go žū­ties ir ka­pa­vie­tės Ag­ luo­no­je nau­dai liu­di­ja ne tiek kont­ ro­ver­siš­kai ver­tin­ti­na plokš­tė su įra­šu, kiek gy­va liau­dy­je le­gen­da, ko­kios nė­ra spė­ja­mų Min­dau­go ka­ pa­vie­čių vie­to­vė­se ki­to­se ša­ly­se. Be to, neį­ti­ki­ma, kad le­gen­dą apie Min­ dau­go ka­pą bū­tų su­ge­bė­jęs įteig­ti vals­tie­čiams (bū­tent jie am­žių tėk­ mė­je iš­sau­go­jo šią le­gen­dą) T.Nar­ bu­tas ar jo XIX a. kny­ga „Dzi­je sta­ro­ zyt­ne na­ro­du li­tews­ke­go“.

1263 m. Tre­nio­tos bei Dau­man­to vadovauja­mų są­moks­li­nin­kų bū­ti pa­ty­ko­tas bei nu­žu­dy­tas.

Lat­viai la­bai pa­gar­biai trak­tuo­ ja le­gen­dą apie Min­dau­go žū­tį Ag­ luo­no­je ir ka­ra­lie­nės Mor­tos kil­mę iš lat­ga­lių. Per eks­kur­si­ją į Ag­luo­ nos baž­ny­čią ga­li­ma su­ži­no­ti, kad Min­dau­gas bu­vęs pir­ma­sis ir vie­ nin­te­lis bal­tų ka­ra­lius, sten­gę­sis su­vie­ny­ti ap­lin­ki­nes bal­tų gen­tis, ga­lė­jęs tu­rė­ti lat­ga­lių že­mė­je da­ lį sa­vo val­dų ar bent re­zi­den­ci­ją. „Ši­taip grįž­ta­ma prie ka­ra­lie­nės Mor­tos lat­ga­liš­kos kil­mės. Šios hi­ po­te­zės nau­dai liu­di­ja ir tai, kad Mor­tos se­suo, tap­da­ma Dau­man­ tie­ne, nu­te­kė­jo ne kur nors už jū­rų ma­rių – vie­ti­niams ku­ni­gaikš­tu­ kams ne­bu­vę įpras­ta ieš­ko­ti žmo­ nų už de­vy­nių gi­rių, – o į kai­my­ni­ nę Nal­šią, ku­ri bu­vu­si į pie­tus nuo Lat­ga­los – Lie­tu­vos Sė­lo­je,“ – aiš­ ki­no A.But­kus.

6

Penktadienis, liepos 5, 2013

Savaitė

32p.

Fes­ti­va­lis „Ope­re­tė Kau­no pi­ly­je“: re­pe­ti­ci­jų už­ku­li­siai.

Vie­šo­sios tvar­kos prie­vaiz­dai at­si­svei­ki­na su gink­lais

Kitoks žvilgsnis

Dai­nos ir šven­tės

Man­tas La­pins­kas

m.lapinskas@kaunodiena.lt

N

Poetas Kęstutis Navakas

O

siau­be, tik ne­dai­nuo­kit! – ne sy­k į yra iš­sprū­dę ko­k ioj il­goj už­sta­lėj pa­ma­čius jau su­tar­t i­nai be­si­ž io­ jan­čias tau­riai kve­pian­čias gi­mi­ nai­čių ir ki­tų fi­gū­ran­tų bur­nas. Bet kur tau, ne­ truk­da­vo ir sa­ka­lė­lis at­skris­ti, ir žu­vėd­ra bal­ to­ji pa­mo­ti. Įvai­riais bal­sais ir to­na­ci­jom. Nors lįsk po sta­lu.

Mėgs­ta lie­t u­v iai dai­nuo­t i, dai­nuo­ja vi­so­se šven­tė­se, ra­di­ju­je, te­le­vi­zi­jo­je, jei ga­lė­tų – dai­ nuo­tų ir laik­raš­čiuo­se. Jei Kau­ne vyks­ta ko­ kia ma­si­nė šven­tė, jo­je pa­ma­ty­si ke­lias sce­ nas: vie­no­se dai­nuos „liau­d ies ko­lek­ty­vai“, ki­to­se „po­pžvaigž­dės“, nuo dai­nų ne­pa­sis­lėp­ si net už­si­be­to­na­vęs au­sis. Štai ir Dai­nų slė­nis at­gau­tas, bus ga­li­ma vi­sus dai­no­rė­lius lo­ka­li­ zuo­ti – už­plėš taip, kad Pa­ne­vė­žy­je gir­dė­sis.

Ar ma­si­nio me­no val­džiai pa­ kan­ka, ar pa­gal­vo­ti­na, kaip kuo dau­giau kau­nie­čių su­do­min­ti ir pro­fe­sio­na­liuo­ju.

Tie­są sa­kant, jo­kio čia blo­gio: kas mėgs­ta, te­ dai­nuo­ja, kam pa­tin­ka, te­sik­lau­so. Tik­tai ne­rei­ kia vi­so to ta­pa­tin­ti nei su pro­fe­sio­na­lią­ja šiuo­ lai­ki­ne mu­zi­ka, nei su me­nu ap­skri­tai.

Yra Kau­ne vie­nas žan­ras, ku­ris tik­rai ga­li at­ sto­vau­ti pro­fe­sio­na­liam me­nui ir bū­ti mėgs­ ta­mas tūks­tan­čių – ope­re­tė. Kau­nas la­bai ope­ re­tiš­kas ir tai jam tei­kia tik ža­ve­sio. Štai ir Vals­ ty­bės die­nos pro­ga ša­lia ki­tų tra­di­ci­nių ren­gi­ nių (ar jie ne per tra­di­ci­niai?) – „Ope­re­tė Kau­ no pi­ly­je“. Kau­no pi­lį tik­rai ga­li­ma sie­ti su ku­ ni­gaikš­čiu Min­dau­gu, ope­re­tę – ge­ro­kai ma­ žiau. Vis dėl­to tai ne­blo­gas fes­ti­va­lis, tee­sie.

Gat­vių šven­tė­se ir­gi daž­niau­siai pa­ma­ty­si dai­ nuo­jant, siū­lant praei­viams įsi­trauk­ti į įvai­rius merg­va­ka­rio ly­gio veiks­mus. Na, to­kia gat­vės šven­čių pri­gim­tis. Svar­bu tik, ar ma­si­nio me­no val­džiai pa­kan­ka, ar pa­gal­vo­ti­na, kaip kuo dau­ giau kau­nie­čių su­do­min­ti ir pro­fe­sio­na­liuo­ju.

Kau­nas pre­ten­duo­ja tap­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne. Gra­ž i pre­ten­zi­ja, mies­tas vi­sa­da tu­ rė­jo am­bi­ci­jų, at­si­ras­t ų ir po­ten­ci­jos, tik jos paieš­kos ir ska­ti­ni­mas tu­ri pra­si­dė­ti jau da­ bar. Vie­na – Han­zos die­nos ar­ba Dai­nų šven­ tė, vi­sai kas ki­ta – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nės ren­gi­nių tink­le­lis. Šiek tiek ne­jau­ku bū­tų to­je sos­ti­nė­je vėl iš­vy­dus de­šim­tį sce­nų su dai­no­ rė­liais. Tuo­met dar­syk tek­tų šūk­te­lė­ti: o siau­ be, tik ne­dai­nuo­kit! informacija:

302 250

au­ja­sis sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus va­do­vas – ket­ vir­to aukš­to­jo moks­lo dip­lo­mo sie­kian­tis Da­nas Bort­ ke­vi­čius – de­ga en­tu­ziaz­mu da­ ry­ti tvar­ką mies­te. Svar­biau­sia – ne skir­ti bau­das, bet už­siim­ti pre­ven­ci­ja, sa­ko jis.

Iki šiol me­di­ci­nos sri­ty­je dir­ bęs D.Bort­ke­v i­č ius pa­kei­t ė anks­čiau sky­riui va­do­va­vu­sį Ri­ mą Si­de­rą, iš pa­rei­gų pa­si­trau­ ku­sį po to, kai Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius lai­ku ne­su­ge­bė­jo pa­ skelb­ti nau­jo ste­bė­ji­mo ka­me­rų nuo­mos kon­kur­so. Mies­tui dėl to bu­vo iš­ki­lu­si grės­mė lik­ti be elekt­ro­ni­nių akių.

– Kar­je­rą sky­riu­je pra­dė­jo­te kaip ei­li­nis spe­cia­lis­tas? Ar se­niai čia dir­ba­te? – „Kau­ no die­na“ pa­klau­sė D.Bort­ke­ vi­čiaus.

– Ne, čia dir­bu ne­se­niai, ma­no pa­tir­tis čia nė­ra di­de­lė, o ve­dė­jo pa­rei­gas pra­dė­jau ei­ti nuo bir­že­ lio 25 d. Iki šiol ma­no dar­bo pa­ tir­tis dau­giau su­si­ju­si su svei­ ka­tos ap­sau­gos sis­te­ma, ta­čiau vie­nas ma­no iš­si­la­vi­ni­mų – tei­ sės moks­lai. Tu­riu ir me­di­ci­ni­ nį bei psi­cho­lo­go iš­si­la­vi­ni­mą. Šiuo me­tu dar stu­di­juo­ju vie­šą­jį ad­mi­nist­ra­vi­mą. Mo­kiau­si Kau­ no me­di­ci­nos, Vy­tau­to Di­džio­jo uni­ver­si­te­tuo­se. Ne­tu­riu ko­kios nors gy­dy­to­jo li­cen­ci­jos – ma­no pa­tir­tis me­di­ci­no­je bu­vo dau­ giau ad­mi­nist­ra­ci­nė. Te­ko dirb­ti tiek po­lik­li­ni­ko­se, tiek pri­va­čia­ me me­di­ci­nos sek­to­riu­je.

– Ko­kia jū­sų Vie­šo­sios tvar­ kos sky­riaus vi­zi­ja? Ką pla­ nuo­ja­te čia pa­keis­ti, su ko­ kio­m is pro­b le­m o­m is jau su­si­dū­rė­te?

– Di­džiau­sias ma­no no­ras – kuo di­des­nį dė­me­sį skir­ti pre­ven­ci­ jai. Dirb­da­mas spe­cia­lis­tu pa­ ste­bė­jau žmo­nių ne­pa­si­ten­ki­ni­ mą sky­riaus veik­la. Jie sa­ky­da­vo,

27

– tiek dar­buo­to­jų šiuo me­tu dir­ba Vie­šo­sios tvar­kos sky­riu­je. Kau­no mies­to ta­ry­ba yra pri­ta­ru­si siū­ly­mui iš­plės­ti sky­rių iki 31 spe­cia­lis­to. reklamos skyrius:

E. paštas redakcija@kaunodiena.lt

Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt

ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“, Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.

„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Žilvinė Petrauskaitė

„Kauno dienos“ redakcija, Kęstučio g.

86, 44296 Kau­nas. Fak­sas 423 404.

Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260 Jūratė Kuzmickaitė – 302 275

MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė –

Vilniaus biuro vadovas Evaldas Labanauskas – (8 5) 219 1372

TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –

„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys

302 230

Nu­si­gink­luos: D.Bort­ke­vi­čius vi­sus tu­ri­mus gink­lus ža­da ati­duo­ti Gink­lų fon­dui. Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

kad mes atei­na­me ir bau­džia­me.

No­rė­čiau kuo dau­giau dė­me­sio skir­ti žmo­nėms in­for­muo­ti. Rei­ kė­tų aiš­kiai pa­sa­ky­ti, ko­kie yra pra­si­žen­gi­mai ir ko­kios baus­mės už tai gre­sia. Tai ži­no­da­mi kau­ nie­čiai ga­lė­tų su­si­tvar­ky­ti, pa­ vyz­džiui, sa­vo do­ku­men­tus – tai leis­tų iš­veng­ti ne­ty­či­nio pra­si­ žen­gi­mo.

– Tai reiš­kia, kad žmo­gus pir­ miau­sia bus įspė­ja­mas, ir tik jam ne­pak­lu­sus bus tai­ko­ma nuo­bau­da?

– Gal­būt ne vi­sai taip. Ad­mi­nist­ ra­ci­nių tei­sės pa­žei­di­mų ko­dek­ sas ne­nu­ma­to to­kio punk­to kaip įspė­ji­mas.

– O kaip ža­da­te in­for­muo­ti žmo­nes?

– Ar­ti­miau­siu me­tu ža­da­me at­ nau­jin­ti sa­vo in­ter­ne­to sve­tai­nę, Vie­šo­sios tvar­kos sky­rius žengs į so­cia­li­nius tink­lus, to­kius kaip feis­bu­kas. La­bai ti­ki­mės pa­gal­ bos ir iš ži­niask­lai­dos, ku­ri ga­ lė­tų pri­si­dė­ti prie in­for­ma­ci­jos sklai­dos.

– Gal pla­nuo­ja­te steig­ti at­ ski­rą pa­si­ti­kė­ji­mo ar in­for­ ma­ci­jos te­le­fo­ną?

– Jis jau yra – vi­si gy­ven­to­jai nuo­lat ga­li skam­bin­ti in­ter­ne­ te pa­tei­kia­mais sky­riaus nu­me­ riais. In­ter­ne­to sve­tai­nė­je taip pat pla­nuo­ja­me pa­da­ry­ti ir at­ ski­rą at­si­lie­pi­mų skil­tį apie mū­ sų dar­buo­to­jus.

– Ne­ma­žai skun­dų su­lau­kia­ ma dėl gy­ven­to­jų, ku­rie ne­ ren­ka sa­vo ke­tur­ko­jų iš­ma­tų, kaip tai nu­ma­to įsta­ty­mas. Ar tai jū­sų sky­riaus funk­ci­ja?

– Ne, tai ne mū­sų kom­pe­ten­ci­ ja – šias funk­ci­jas at­lik­ti pa­ves­ ta se­niū­ni­joms. Vis dėl­to kar­tu su jo­mis pla­nuo­ja­me vyk­dy­ti bend­ rus žy­gius ir rei­dus. Ma­nau, kad jų bus – ir kuo ga­li­ma dau­giau.

Platinimo tarnyba: 302

242

– Kiek sky­riu­je yra dar­buo­ to­jų?

– Jų da­bar pa­dau­gė­jo – atė­jo 12 nau­jų spe­cia­lis­tų. Pla­nuo­ja­me, kad iš vi­sų tu­ri­mų eta­tų mies­te pa­tru­liuos apie 20 žmo­nių.

– Žmo­nių pa­dau­gė­jo, o ko­ kia ma­te­r ia­l i­n ė sky­r iaus ba­zė?

– Kaip tik pla­nuo­ja­me ati­duo­ti tu­ri­mas prie­mo­nes Gink­lų fon­ dui, nes tu­ri­me du­ji­nių pis­to­le­ tų, ki­to­kių gink­lų, mat mes ne­ ga­li­me nau­do­ti to­kių rep­re­si­nių prie­mo­nių. Ban­dy­si­me kuo dau­ giau su žmo­nė­mis dirb­ti pro­fi­ lak­tiš­kai.

– Sky­r ius tu­r ė­j o uni­for­ mas. Kaip kau­nie­čiai ga­lės at­s kir­t i Vie­š o­s ios tvar­kos sky­riaus pa­rei­gū­nus?

– Šiuo me­tu at­nau­ji­na­me uni­ for­mas – tu­rė­tu­me gau­ti striu­ kes ir pri­se­ga­mas lie­me­nes. Ma­ nau, kad tai bu­vo bū­ti­na, mat vien dar­b uo­t o­j o bu­v i­m as ša­ lia yra pa­kan­ka­ma pro­fi­lak­ti­ nė prie­mo­nė.

– Anks­č iau sky­r ius dir­b o nuo 8 iki 17 val. Da­bar ga­lio­ ja vis dar ta pa­ti tvar­ka?

– Šiuo me­t u ad­m i­n ist­ra­c i­ jos di­rek­to­riui pa­teik­tas pra­ šy­mas, kad bū­tų ga­li­ma dirb­ti dviem pa­mai­no­mis. Abi pa­mai­ nos iš­si­dės­ty­tų nuo 7 iki 22 val., nes daž­niau­siai pa­gal­bos mies­ tie­čiams rei­kia prieš dar­bo va­ lan­das ir va­ka­rais.

– Ko­kiais klau­si­mais į jū­sų dar­b uo­to­j ą ga­l ė­t ų kreip­t is mies­tie­čiai gat­vė­je?

– Jei tik bus ko­kių nors pa­ste­ bė­ji­mų, te­gul krei­pia­si – mes iš­sprę­si­me, jei tai ne­per­žengs mū­s ų kom­p e­ten­c i­j os ri­b ų, jei ga­lė­si­me. Jei ne­ga­lė­si­me pa­dė­ ti, vi­sa­da in­for­muo­si­me po­li­ci­ ją ar ki­tas tar­ny­bas.

Prenumeratos skyrius: 302

Komentaras

Dai­nius Rat­ke­lis

Kau­no mies­to sa­v i­val­dy­bės ad­m i­n ist­ra­ci­jos di­rek­to­r ius

K

iek­v ie­nam sky­r iaus ve­ dė­jui yra iš­kel­t i už­da­v i­ niai. Jei žmo­g us ma­to, kad tų už­da­v i­n ių ne­su­ ge­ba at­lik­ti, jis pa­si­trau­kia – taip pa­ da­rė ir R.Si­de­ra. Ma­nau, kad tai la­ bai pro­t in­gas žings­n is. Pas­k u­t i­n iu me­tu jo pu­sėn bu­vo pa­žer­ta ne­ma­ žai kri­t i­kos, nu­skam­bė­jo lai­k u ne­ nu­pirk­t ų ka­me­r ų is­to­r i­ja. Jis pa­t s pa­si­pra­šė per­kel­t i į že­mes­nes pa­ rei­gas – tai tik­rai ne­bu­vo nuo­bau­ da. Nau­ja­sis ve­dė­jas atė­jo su nau­ja stra­te­gi­ja, nau­jo­mis min­ti­mis. Sa­vi­ val­dy­bei jis pa­tei­kė vi­są pro­gra­mą, ką ža­da čia pa­da­ry­ti, vis­ką paaiš­ki­ no ir sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jai.

Jis tik­rai pa­kan­ka­mai en­tu­z ias­t in­ gas, tad ir priė­mė to­k į spren­d i­mą. Žmo­gus tu­ri va­do­va­vi­mo pa­tir­ties, pla­taus iš­si­la­v i­n i­mo, ta­čiau lai­kas pa­ro­dys, ar jis ge­ba už­da­vi­nius įgy­ ven­din­ti, ar ne.

– Ko­kių dar yra mies­te, be ne­ le­ga­lių išo­ri­nių rek­la­mų, pro­ ble­mų, ku­rias sky­rius ga­lė­tų iš­spręs­ti?

– Mes tie­siog pla­nuo­ja­me dau­ giau dė­me­sio skir­ti sa­vi­val­dy­bės iš­duo­da­miems lei­di­mams pro­pa­ guo­ti, kad net pre­kiau­da­mi kny­ go­mis ar ki­to­mis pre­kė­mis žmo­ nės tu­rė­tų ži­no­ti, kad tu­ri gau­ti sa­vi­val­dy­bės lei­di­mą. Iš pra­džių dau­giau­sia dė­me­sio skir­si­me pre­ ven­ci­jai, kad žmo­gus ži­no­tų sa­ vo pa­rei­gą įsi­gy­ti tą lei­di­mą, o jau vė­liau bau­si­me.

244

3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261 302 243

LIETUVA: Justinas Argustas – Eglė Šepetytė – Ekonomika: Lukas Miknevičius –

(8 5) 219 1381 (8 5) 219 1381 (8 5) 219 1372

PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387

SPORTAS: Romas Poderys – Marius Bagdonas –

302 258 302 259

Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –

302 272

FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –

302 269 302 269 302 269

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1380 NAMAI: Vereta Rupeikaitė –

302 265

Sveikata: Marijana Jasaitienė –

302 263

Ratai: Arūnas Andriuškevičius –

302 260

http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje

aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –

302 263 302 276 (8 5) 219 1374

REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 21 760.

ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244

7

Penktadienis, liepos 5, 2013

Miestas

Atos­to­gų prie­šas – žar­ny­no in­fek­ci­nės li­gos Va­sa­ros sau­lė ne tik le­pi­na ma­lo­nia gai­va, ši­lu­ma, bet ir mū­sų sta­lui do­va­ no­ja itin gau­sų švie­ žių dar­žo­vių ir uo­ gų der­lių. De­ja, daž­ nai šios gė­ry­bės ne tik su­stip­ri­na mū­ sų svei­ka­tą, bet ir bū­na in­fek­ci­nių li­gų prie­žas­tis.

Ru­gi­lė Vil­kai­tė

Apie žar­ny­ną ata­kuo­jan­čias in­fek­ ci­nes li­gas „Kau­no die­na“ kal­bė­ jo­si su Kau­no kli­ni­ki­nės li­go­ni­nės In­fek­ci­nių li­gų II sky­riaus gy­dy­to­ ja Da­lia Mer­kie­ne. Me­di­kė pa­sa­ko­ jo apie gre­sian­čias li­gas, jų simp­ to­mus, gy­dy­mo me­to­dus, pa­tei­kė re­ko­men­da­ci­jas, kaip ap­sau­go­ti or­ ga­niz­mą nuo ne­pa­gei­dau­ja­mų bak­ te­ri­jų, kad jos ne­su­ga­din­tų su­pla­ nuo­tų va­sa­ros ato­sto­gų.

– Ko­kios bak­te­ri­jos va­sa­rą la­ biau­siai pa­vo­jin­gos mū­sų or­ ga­niz­mui?

– Už­sik­rės­ti žar­ny­no in­fek­ci­nė­mis li­go­mis ga­li­ma ne tik va­sa­rą, bet ir ki­tais me­tų lai­kais. Šil­tuo­ju me­tų lai­ku, t. y. va­sa­rą, daž­nes­ni bak­ te­ri­nės kil­mės vi­du­ria­vi­mai. Daž­ niau­si bak­te­ri­nės kil­mės vi­du­ria­vi­ mo su­kė­lė­jai yra sal­mo­ne­lės, ši­ge­lės (di­zen­te­ri­jos su­kė­lė­jos), Es­he­ri­chia co­li, kam­pi­lo­bak­te­ri­jos. Sal­mo­ne­lių su­kel­ti vi­du­ria­vi­mai va­di­na­mi sal­ mo­ne­lio­ze.

– Ku­rie mais­to pro­duk­tai pa­vo­ jin­giau­si? Kas tai le­mia?

– Pa­vyz­džiui, sal­mo­ne­lė­mis už­si­ kre­čia­ma ir sal­mo­ne­lio­ze su­ser­ga­ ma su­val­gius ne­pa­kan­ka­mai ter­ miš­kai ap­do­ro­tų kai ku­rių mais­to pro­duk­tų – kiau­ši­nių, viš­tie­nos.

La­bai svar­bu pro­duk­tus ge­rai nu­plau­ti. Ant kiau­ši­nio lukš­to ga­ li bū­ti sal­mo­ne­lių, ku­rios pa­ten­ ka į mais­tą, to­dėl prieš ga­mi­nant val­gį bū­ti­na nu­si­plau­ti ran­kas bei nu­plau­ti kiau­ši­nio lukš­tą, ypač kai nau­do­ja­mi ža­li kiau­ši­niai.

Ne ma­žiau pa­vo­jin­gos ga­li bū­ti ir pra­stai nu­plau­tos švie­žios dar­ žo­vės, ypač la­pi­nės. Ne­vi­rin­ta­me pie­ne ga­li bū­ti bak­te­ri­jų, pvz., ši­ ge­lių. Iš­gė­rus to­kio pie­no, ga­li­ma su­si­rgti ši­ge­lio­ze, ar­ba di­zen­te­ri­ ja, ga­li pra­si­dė­ti net vi­du­ria­vi­mas su krau­ju, gau­sio­mis krau­jin­go­mis glei­vė­mis.

– Ar in­fek­ci­nės li­gos suak­ty­vė­ ja va­sa­rą?

– Taip, va­sa­rą daž­niau pa­si­tai­ ko pa­c ien­t ų, ku­r iems vi­d u­r ia­v i­

Re­ko­men­da­ci­jos: ne­pa­mirš­ki­te tin­ka­mai pa­ruoš­ti mais­to pro­duk­tų: plau­ti vai­sius ir dar­žo­ves, ne­var­to­ti pro­duk­tų, ku­rių ga­lio­ji­mo lai­kas pa­si­bai­

gęs, pa­ta­ria gy­dy­to­ja D.Mer­kie­nė.

mą su­kė­lė bak­te­ri­jos, pa­te­ku­sios nuo pra­s tai nu­p lau­t ų uo­g ų ar dar­ž o­v ių, ypač nuo la­p i­n ių (sa­ lo­tų, ko­pūs­tų), taip pat nuo ši­lu­ mo­je pa­sto­vė­ju­sio mais­to, ku­ria­ me grei­t ai dau­g i­n a­s i bak­t e­r i­j os (įvai­r ūs pie­n o pro­d uk­t ai, mė­sos ga­mi­niai).

– Kiek šiuo me­tu In­fek­ci­nių li­ gų sky­riu­je gu­li to­kių pa­cien­tų?

Kiek iš vi­so ga­li­te vie­nu me­tu priim­ti pa­cien­tų?

– Mū­sų In­fek­ci­nių li­gų II sky­riu­je yra 25 lo­vos. Šiuo me­tu gy­do­mi 22 pa­cien­tai. Šiais me­tais di­de­lio žar­ ny­no in­fek­ci­jų pro­trū­kio ne­pas­te­bi­ me, li­go­nių srau­tas – kaip ir įpras­ ta va­sa­rą.

– In­fek­ci­nė­mis li­go­mis daž­ niau su­ser­ga vy­res­ni ar jau­nes­ ni žmo­nės, mo­te­rys ar vy­rai?

– Am­žius la­bai įvai­rus, pa­si­tai­ko tiek vy­res­nių, tiek jau­nes­nių. Nes­ kai­čiuo­ja­me, mo­te­rų ar vy­rų dau­ giau į mus krei­pia­si, bet skai­čiai tu­ rė­tų bū­ti pa­na­šūs.

– Ko­kie pir­mie­ji in­fek­ci­nės li­ gos, pvz., žar­ny­no in­fek­ci­jos simp­to­mai? Ar žmo­gui rei­kia kreip­tis į šei­mos gy­dy­to­ją, ar ne­lauk­ti ir sku­bė­ti pas jus?

– Pa­c ien­t ai skun­d žia­s i pil­vo skaus­mais, vi­du­ria­vi­mu, py­ki­ni­ mu, vė­mi­mu, karš­čia­vi­mu, silp­ nu­mu. Ga­na daž­nai in­fek­ci­nės žar­ny­no li­gos pa­si­reiš­kia tik vi­ du­ria­vi­mu, ku­ris be jo­kių sun­kes­ nių komp­li­ka­ci­jų praei­na per ke­lias die­nas. Esant to­kiai li­gos for­mai, pa­tar­ti­na pra­dė­ti nuo simp­to­mi­ nio gy­dy­mo. Tai su­si­rgęs žmo­gus ga­li pa­da­ry­ti ir pa­ts.

– Kaip pa­si­rū­pin­ti sa­vi­mi, pa­ ju­tus šiuos li­gų simp­to­mus?

Dalia Mer­kie­nė:

Pir­mie­ji žar­ny­no in­ fek­ci­nės li­gos simp­to­ mai: pil­vo skaus­mai, vi­du­ria­vi­mas, py­ki­ni­ mas, vė­mi­mas, karš­ čia­vi­mas, silp­nu­mas.

– Jei ūmus vi­du­ria­vi­mas su­ke­lia ne­ di­de­lį ar vi­du­ti­nio sun­ku­mo dis­kom­ for­tą, svar­biau­sia yra gau­siai ger­ti, per die­ną – nuo 3 iki 4 lit­rų van­dens, mi­ne­ra­li­nio ne­ga­zuo­to van­dens, ar­ ba­tų. Vi­du­riuo­jant pir­mas 4–6 val. re­ko­men­duo­ja­ma ne­val­gy­ti, ta­ čiau daž­niau­siai ir pa­ts žmo­gus to ne­no­ri. Vė­liau mais­tas tu­rė­tų bū­ti švel­nus, neašt­rus ir ne­rie­bus. Ga­li­ ma var­to­ti spe­cia­lius re­hid­ra­ta­ci­jai skir­tų mi­ši­nių mil­te­lius, ku­riuos te­ rei­kia iš­tir­pin­ti van­de­ny­je. Šie mil­te­ liai par­duo­da­mi vais­ti­nė­se. Ga­li­ma ger­ti van­de­ny­je iš­tir­pin­tus mil­te­lius „Smec­ta“, ku­rie taip pat par­duo­da­ mi vais­ti­nė­se.

Vi­du­riuo­jant rei­kė­tų var­to­ti mais­to, ku­rio su­dė­ty­je yra drus­kos.

At­si­ra­dus ape­ti­tui, rei­kė­tų pra­dė­ti nor­ma­liai mai­tin­tis, bet re­ko­men­ duo­ja­ma po­rą die­nų ne­var­to­ti pie­ no pro­duk­tų, ža­lių dar­žo­vių, sun­ kiai virš­ki­na­mų mais­to pro­duk­tų (kep­tų, rie­bių).

Itin svar­bu kruopš­čiai rū­pin­tis as­mens hi­gie­na, po ap­si­lan­ky­mo tua­le­te nu­si­plau­ti ran­kas su mui­ lu. Daž­niau va­ly­ti ir plau­ti tua­le­ to pa­tal­pą ir klo­ze­tą.

Artūro Morozovo nuotr.

– Ka­da žmo­gus pri­va­lo kreip­tis pa­gal­bos į spe­cia­lis­tą?

– Į šei­mos gy­dy­to­ją ar­ba gy­dy­ to­ją spe­cia­lis­tą re­ko­men­duo­ja­me kreip­tis, kai iš­ryš­kė­ja de­hid­ra­ta­ ci­ja (skys­čių trū­ku­mas or­ga­niz­me) – tai ro­do di­de­lis troš­ku­lys, bur­ nos džiū­vi­mas, di­de­lis silp­nu­mas, gal­vos svai­gi­mas, su­re­tė­jęs šla­pi­ ni­ma­sis. Ki­ti simp­to­mai – stip­rus pil­vo ar tie­sio­sios žar­nos skaus­mas, krau­jas iš­ma­to­se, dau­giau kaip 39 laips­nių kū­no tem­pe­ra­tū­ra, vi­du­ ria­vi­mas ne­praei­na il­giau nei tris die­nas.

– Kai pa­cien­tas pa­gul­do­mas į jū­sų sky­rių dėl vi­du­ria­vi­mo, ar jam tai­ko­ma spe­cia­li die­ta? Ko­ kie gy­dy­mo me­to­dai?

– Gy­dant sta­cio­na­re ski­ria­ma skai­du­lų su­ma­žin­ta die­ta, la­še­li­ nės in­fu­zi­jos elekt­ro­li­tų dis­ba­lan­ sui at­kur­ti, „Smec­ta“, pa­kan­ka­ mai skys­čių. Nus­ta­čius bak­te­ri­nės

kil­mės vi­du­ria­vi­mą, ski­ria­ma an­ ti­bio­ti­kų te­ra­pi­ja.

– Ką pa­tar­si­te žmo­nėms, kad iš­veng­tų to­kių li­gų?

– La­bai svar­bu yra hi­gie­na. Ne­pa­ mirš­ti pa­si­nau­do­jus tua­le­tu nu­si­ plau­ti su mui­lu ran­kų. Svar­bi pro­ fi­lak­ti­kos nuo už­si­krė­ti­mo įvai­riais pa­to­ge­ni­niais mik­roor­ga­niz­mais prie­mo­nė yra ran­kų plo­vi­mas ga­ mi­nant mais­tą bei prieš pa­de­ dant val­g y­ti. Ne­pa­mirš­ki­te tin­ ka­mai pa­ruoš­ti mais­to pro­duk­tų: plau­ki­te vai­sius ir dar­žo­ves, ne­ var­to­ki­te pro­duk­tų, ku­rių ga­lio­ji­ mo lai­kas pa­si­bai­gęs, bei ne­sau­giai šil­to­je ap­lin­ko­je bu­vu­sių mais­to pro­duk­tų.

La­bai svar­bu, ypač ruo­šiant mė­sos ga­mi­nius, va­ly­ti pjaus­ty­ mo len­te­les ir ki­tus pa­vir­šius, ku­ riais nau­do­ja­ma­si, ge­rai iš­plau­ ti šluos­tes.

Mieli kauniečiai, Prieš 760 metų mūsų protėviai liepos 6-ąją vainikavo kunigaikštį Mindaugą Lietuvos karaliumi. Tai tūkstantmečio istorijos legenda, padėjusi mažai Lietuvos valstybei iškilti ir būti žinomai Vakarų Europoje.

Tegul ši šventė visų mūsų širdyse žadina meilę ir ilgesį Tėvynei, istorinei praeičiai, tegul suvienija mus visus kilniems tikslams ir idėjoms.

Nuoširdžiai Jūsų Gediminas Abeciūnas Všį Kauno klinikinės ligoninės direktorius

Užs. 1135339

8

Penktadienis, liepos 5, 2013

Užribis

Tra­ge­di­ja: per ava­ri­ją Bal­tų pr. žu­vo ma­ma ir duk­ra.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

Pra­šo su­tram­dy­ti ke­lių ere­lius Bal­tų pr. įvy­ku­si tra­ge­di­ja, kai pės­čių­jų pe­ rė­jo­je žu­vo mo­ti­na su de­vyn­me­te duk­ra, su­kė­lė kauniečių pa­si­pik­ti­ni­mą. Ši­lai­nių gy­ven­to­jai už­plū­do se­niū­ni­ją, rei­ka­lau­da­ mi im­tis prie­mo­nių.

Val­das Kas­pe­ra­vi­čius, Vi­li­ja Žu­kai­ty­tė Už­da­rė į areš­ti­nę

Tre­čia­die­nio va­ka­re tra­giš­ka ava­ri­ ja įvy­ko Bal­tų pr. Au­to­mo­bi­lis ne­ re­gu­liuo­ja­mo­je pės­čių­jų pe­rė­jo­je par­tren­kė mo­te­rį ir mer­gai­tę. 44erių mo­te­ris žu­vo iškart, o jos de­ vyn­me­tė duk­ra bu­vo gai­vi­na­ma, bet ne­tru­kus taip pat mi­rė.

Ava­ri­ja įvy­ko ties Ši­lai­nių se­niū­ ni­jos pa­sta­tu, Bal­tų pr. 53.

Pa­sak liu­dy­to­jų, 20-me­tis au­to­ mo­bi­lio vai­ruo­to­jas Lu­kas Jab­lons­ kas pro­spek­tu lė­kė di­de­liu grei­čiu, ne­bu­vo ma­ty­ti jo­kių stab­dy­mo žy­ mių. Po BMW smū­gio su­mai­to­ti mo­ti­nos ir duk­ters kū­nai at­si­dū­rė per ke­lias de­šim­tis met­rų nuo pės­ čių­jų pe­rė­jos.

Vai­ruo­to­jas per ava­ri­ją ne­nu­ ken­tė­jo, ta­čiau jis už­da­ry­tas į areš­ ti­nę. „Kau­no die­nos“ ži­nio­mis, tai ne pir­mas kar­tas, kai šis dvi­de­šimt­ me­tis vir­ši­ja grei­tį ir su­ke­lia ava­ ri­ją. Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, tai jau tre­čio­ji jo ava­ri­ja per dve­ jus me­tus.

Vie­ta pa­ženk­lin­ta mir­ties

„Ke­lis kar­tus vos pa­vy­ko iš­veng­ ti ne­lai­mės pės­čių­jų pe­rė­jo­je dėl di­de­lio grei­čio mė­gė­jų, laks­tan­čių Bal­ti­jos pr.“, – pa­sa­ko­jo Ši­lai­niuo­ se gy­ve­nan­ti Sau­lė.

Mo­te­riai ne­ra­mu, nes ki­tais me­ tais jos duk­ra pra­dės lan­ky­ti mo­ kyk­lą. „Aš pa­ti bi­jau ei­ti per pe­rė­ ją, o dar la­biau jau­di­nuo­si dėl sa­vo

vai­kų“, – tei­gė Sau­lė. Bal­tų pr. pa­ ženk­lin­tas mir­ties žy­me. Čia kiek­ vie­nais me­tais įvyks­ta skau­džių ne­lai­mių, per ku­rias daž­niau­siai žūs­ta pės­tie­ji.

Prieš ke­le­rius me­tus vė­lų va­ka­rą ne­re­gu­liuo­ja­mo­je pės­čių­jų pe­rė­jo­ je au­to­mo­bi­lis par­tren­kė 71-ų me­ tų vy­rą, ku­ris nuo su­ža­lo­ji­mų mi­rė.

Per­nai čia di­de­liu grei­čiu le­kian­ tis au­to­mo­bi­lis ne­pra­lei­do au­to­bu­ so. Per ava­ri­ją nu­ken­tė­jo ne tik vie­ šuo­ju trans­por­tu va­žia­vę žmo­nės, bet ir prie pės­čių­jų pe­rė­jos au­to­ mo­bi­ly­je sė­dė­ju­sios dvi mo­te­rys.

Po­li­ci­jos kant­ry­bė trū­ko

Nuomonės

Po tra­ge­d i­jos Bal­t ų pr., kai 20 me­t ų kau­n ie­č io vai­r uo­ja­mas au­to­mo­bi­ lis už­mu­šė mo­te­r į ir de­vy­ne­rių me­ tų mer­gai­tę, pa­rei­g ū­nai at­krei­pė dė­ me­s į, kad jau­nuo­l iai, vai­r uo­jan­t ys ga­l in­g us au­to­mo­bi­l ius, ke­l ia vis di­ des­nę grės­mę

Ma­nau, kad ženk­lų kei­ti­mas ir grei­ čio ri­bo­ji­mas ne­bus veiks­min­gas. Žmo­nės lin­kę sau­go­ti ne ap­lin­ki­ nius, bet sa­ve ir sa­vo tur­tą. Ma­nau, kad veiks­min­giau­sia bū­tų prieš pe­ rė­jas įreng­ti di­de­lius „gu­lin­čius po­li­ ci­nin­kus“. Tai vai­ruo­to­jai tik­rai pri­ stab­dys. Pa­si­žiū­rė­ki­me į Klai­pė­dą, ten vos ne vi­sos pe­re­jos ap­sau­go­ tos kal­ne­liais, grei­tai pro juos ne­ pra­lėk­si, o ir in­ves­ti­ci­ja tik­rai ge­ra: ne­rei­kia nei elekt­ros, nei spe­cia­lios prie­žiū­ros.

Per pir­mą pus­me­t į dėl pra­de­dan­ čių­jų ir jau­nų vai­ruo­to­jų (iki 25 me­ tų am­ž iaus) kal­tės ša­ly­je įvy­ko 209 eis­mo įvy­kiai. Jų me­tu 17 žmo­nių žu­ vo, 288 eis­mo da­ly­viai su­žeis­ti.

Pa­rei­g ū­nai taip pat siū­lo vai­r uo­to­ jams iki 21 me­t ų už­d raus­t i vai­r uo­t i trans­por­to prie­mo­nes, ku­r ių ga­l ia di­des­nė nei 70 kW. Pa­sak pa­rei­g ū­ nų, tai pa­dė­t ų su­ma­ž in­t i skau­d žių eis­mo įvy­kių, ku­rių pa­grin­di­nė prie­ žas­tis – vir­šy­tas grei­tis ir pa­vo­jin­gas ma­nev­ra­vi­mas

Po­li­ci­ja yra pa­tei­ku­si pa­siū­ly­mą grą­ žin­t i Ke­l ių eis­mo tai­syk­l ių pa­žei­d i­ mų įver­t i­n i­mo ba­lais sis­te­mą: kiek­ vie­nam vai­ruo­to­jui, tu­rin­čiam dau­ giau kaip dve­jų me­tų vai­ra­vi­mo sta­ žą, per me­tus su­rin­kus 10 ba­lų, o pra­ de­dan­čiam vai­ruo­to­jui – 5 ba­lus, be ski­ria­mų bau­dų, bū­tų ati­ma­ma tei­sė

Dar vie­nas po­l i­ci­jos siū­ly­mas – vai­ ruo­to­jams, ne­tu­rin­tiems dve­jų me­tų vai­ra­vi­mo sta­žo, jei jiems bu­vo atim­ ta tei­sė vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­ nę, ne­su­teik­t i ga­l i­my­bės anks­čiau, nors ir praė­jus pu­sei pa­skir­to­jo tei­ sės atė­m i­mo ter­m i­no, at­gau­t i vai­ ruo­to­jo pa­ž y­mė­ji­mą.

ma­tuok­lį. Vi­si pa­siū­ly­mai va­kar pa­teik­ti sa­vi­val­dy­bės Trans­por­to ir eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riui.

Užp­lū­do se­niū­ni­ją

Va­kar nuo ry­to Ši­lai­nių se­niū­ni­ ja su­lau­kė ne tik toje pa­si­pik­ti­nu­ sių gy­ven­to­jų skam­bu­čių, ne­ma­žai žmo­nių už­su­ko į šią įstai­gą. „Džiau­giuo­si, kad žmo­nės to­kie ak­ty­vūs, tik su­si­tel­kus ga­li­ma kaž­ ką pa­keis­ti“, – tei­gė Ši­lai­nių se­niū­ nas Gin­tau­tas Sin­ke­vi­čius.

Se­niū­nas įsi­ti­ki­nęs: pro­ble­mų yra ne tik pe­rė­jo­je, kur įvy­ko ne­ lai­mė, bet ir ki­to­se. Jos vi­sos yra ne­re­gu­liuo­ja­mos. Val­di­nin­kas pa­ sa­ko­jo, kad ma­čiu­sie­ji tre­čia­die­nio ava­ri­ją ti­ki­no, jog 20-me­tis vai­ruo­ to­jas ga­lė­jo lėk­ti net 150 km per va­ lan­dą grei­čiu. „Nors šio­je gat­vė­je grei­tis ir bu­ vo su­ma­žin­tas, bet ne­ži­no­me, kaip ap­si­sau­go­ti nuo laks­tū­nų, ku­rie ne­si­lai­ko eis­mo tai­syk­lių. Kal­bė­jo­ mės su žmo­nė­mis, ieš­ko­si­me bū­ dų, kaip ap­sau­go­ti gy­ven­to­jus nuo to­kių ke­lių ere­lių“, – ža­dė­jo G.Sin­ ke­vi­čius.

vai­ruo­ti trans­por­to prie­mo­nes. Šios sis­te­mos grą­ž i­ni­mas po­l i­ci­jai pa­dė­ tų efek­ty­viau ko­vo­ti su daž­nai da­ro­ mais KET pa­žei­di­mais.

Grei­čio ma­tuok­lis pa­dės?

Paulius Keras:

Pa­rei­gū­nai nuo­lat pa­ tru­liuo­ja, bet to neuž­ ten­ka. Rei­kia rim­tai ap­svars­ty­ti ga­li­my­ bę pro­spek­te įreng­ti grei­čio ma­tuok­lį.

Jo tei­gi­mu, svars­to­ma ir ga­li­ my­bė įreng­ti švie­so­fo­rą, ir grei­ tį ma­ži­nan­čius kal­ne­lius ar grei­čio

Kau­no val­di­nin­kai va­kar ry­te taip pat ap­žiū­rė­jo ne­lai­mės vie­tą Bal­tų pr. „Ne­ga­lė­čiau pa­ža­dė­ti, kad ar­ti­ miau­siu me­tu vi­so­se pe­rė­jose Bal­tų pr. bus įreng­ti švie­so­fo­rai. Tie­siog tam nė­ra lė­šų“, – tei­gė Trans­por­ to ir eis­mo or­ga­ni­za­vi­mo sky­riaus ve­dė­jas Pau­lius Ke­ras.

Jis įsi­ti­ki­nęs, kad šia­me pro­spek­ te rei­kia ak­ty­viau gau­dy­ti grei­čio mė­gė­jus. „Pa­rei­gū­nai nuo­lat pa­ tru­liuo­ja, bet to neuž­ten­ka. Rei­kia rim­tai ap­svars­ty­ti ga­li­my­bę pro­ spek­te įreng­ti grei­čio ma­tuok­lį“, – svars­tė ve­dė­jas. Šių me­tų biu­dže­te nė­ra nu­ma­ty­ta lė­šų nau­jiems grei­čio ma­tuok­liams įreng­ti Kau­ne, ta­čiau ve­dė­jas ti­ki­ no, kad jei­gu ki­tos išei­ties ne­bus – ban­dys ras­ti rei­kia­mų lė­šų.

Kau­ne vei­kia tik vie­nas sta­cio­na­ rus grei­čio ma­tuok­lis.

dzin

onu­te Tie­siog šiur­pas per­bė­go per vi­są kū­ ną, iš­gir­dus apie šią ne­lai­mę. Siau­bo fil­mas. Dau­gu­ma to­kių jau­nuo­lių ne­si­lai­ko tai­syk­lių. Len­kia į nie­ką ne­žiū­rė­da­mi, juk jie – ere­liai. Užuo­ jau­ta šei­mai, ne­te­kus bran­gių žmo­ nių. La­bai gai­la, kad pa­nai­ki­no mir­ ties baus­mę. Vai­ruo­to­jas gaus ke­ lerius me­tu­kus, o jei tė­vai dar tu­ri pi­ni­gų, tai ir iš­tei­sins ar nu­teis lyg­ ti­nai. Tiek Lie­tu­vo­je ve­rta yra žmo­ gaus gy­vy­bė.

mer­gi­na Bal­tų pr. tik­rai rei­kia kaž­ką da­ry­ti, nes kai ku­rie vai­ruo­to­jai čia jau­čia­ si kaip au­tost­ra­do­je, o po­li­ci­ja nie­ ko ne­vei­kia. Pa­ti esu skri­du­si sker­ sai pro­spek­to, kai vie­na gud­ra­gal­ vė ap­si­su­ko drau­džia­mo­je vie­to­ je. Po­li­ci­ja sto­vė­jo už ko­kių 400 m, bet nie­ko ne­no­rė­jo ma­ty­ti ir gir­dė­ti.

Kai pa­skam­bi­nau į po­li­ci­ją, ope­ra­to­ rė pra­ne­šė, kad jie la­bai už­siė­mę.

Vio­le­ta Koš­ma­riš­ka ži­nia. Užuo­jau­ta šei­ mai ir stip­ry­bės jai. Jei vai­ruo­to­jas tu­ri nors kris­le­lį žmo­giš­ku­mo, šis įvy­kis jam bus di­džiu­lė baus­mė vi­ sam gy­ve­ni­mui.

Kaunodiena.lt

9

penktADIENIS, liepos 5, 2013

lietuva

11p.

Valdžios kuriamos darbo grupės nepadeda grąžinti gyventojų į kaimus.

Val­dovų rūmai: nuo skrybė­lai­čių iki duoklės A.M.Bra­zaus­kui

Dar 2000-ai­siais bu­vo nu­spręsta at­kur­ti Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ ni­gaikš­tystės val­dovų rūmus. Praė­jus try­li­kai metų, sim­bo­liš­kai lie­pos 6-ąją, jie at­vers du­ris lan­ky­to­jams. Tie­sa, tik vie­na rūmų da­lis. Ant­ro­ji turėtų būti baig­ta po 3–5 metų.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

Mo­der­nus mu­zie­jus

Pir­mo­sio­mis ati­da­ry­mo die­no­mis lan­ky­to­jai galės pa­si­nau­do­ti ne vi­ so­mis rūmuo­se atei­ty­je būsian­čio­ mis pa­slau­go­mis. Ta­čiau jau veiks ne­ma­žai eks­po­zi­cijų, kny­gy­nas, su­ve­nyrų par­duo­tuvė. Ap­žiūrė­da­ mi eks­po­na­tus sve­čiai galės su­si­ pa­žin­ti su rūmų is­to­ri­ja iki XVII a. vi­du­rio, kai jie bu­vo nu­siaub­ti.

Vėles­nių laikų is­to­ri­ja bus pa­teik­ ta ant­ro­je, dar ne­baig­to­je, pa­sta­ to da­ly­je.

Iš dau­ge­lio Lie­tu­vo­je vei­kian­čių mu­ziejų Val­dovų rūmai iš­sis­ki­ ria sa­vo mo­der­nu­mu. Be­veik vi­sos erdvės pri­tai­ky­tos ne­įga­lie­siems, įreng­ti lif­tai, spe­cia­liais de­tek­to­ riais fik­suo­ja­ma, jei lan­ky­to­jai per­ žen­gia eks­po­natų ap­žiū­ros ri­bas.

Mu­zie­ju­je ga­li­ma pa­ma­ty­ti įvai­ raus lai­ko­tar­pio eks­po­natų, su is­ to­ri­ja su­pa­žin­dins ir spe­cia­liai su­ kur­ti ma­ke­tai. „Pag­rin­di­nis mūsų tiks­las yra ne mu­zie­jinė ra­mybė ir tvar­ka, nors tai ir­gi la­bai svar­bu. Pag­rin­di­nis mūsų

14,5 tūkst. kv. m – toks yra Val­dovų rūmų plo­tas.

tiks­las yra, kad kiek­vie­nas žmo­gus, at­ėjęs į šią įstaigą, jaustų­si čia rei­ ka­lin­gas, lau­kia­mas“, – sakė Val­ dovų rūmų mu­zie­jaus di­rek­to­rius dr. Vy­das Do­lins­kas. Dėl šios prie­ žas­ties bu­vo sprend­žia­mas svar­ bus klau­si­mas – kaip pa­pa­sa­ko­ti lan­ky­to­jams visą rūmų is­to­riją jų ne­var­gi­nant.

Eks­po­na­tų įvairovė

Kar­tu su rūsiu Val­dovų rūmai yra ke­tu­rių aukštų. Rūsy­je ati­deng­ ti tikrųjų rūmų pa­ma­tai. Ki­ti trys aukš­tai – įgy­ven­din­ta vi­zi­ja, kaip rūmai galė­jo at­ro­dy­ti.

Rūsy­je ga­li­ma ap­žiūrė­ti dar ak­ mens am­žių me­nan­čius ra­di­nius, van­den­tie­kio ir ka­na­li­za­ci­jos, ku­ riuos tuo me­tu jau turė­jo rū­ mai, įren­gi­nius. Kai ku­rie ra­di­niai ne­tgi ste­bi­na, kad iš­li­ko iki šių die­ nų. Rūmų te­ri­to­ri­jo­je bu­vo ras­tas me­di­nis šu­li­nys, o jo vi­du­je – ku­ bi­liu­kas, ku­riuo ka­dai­se sem­tas van­duo, taip pat eks­po­nuo­ja­mi iš­ likę šiau­dinės skrybėlės frag­men­ tai, dau­gybė kitų ra­di­nių. „Kar­tais net iš rūsio duo­menų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kas bu­vo tre­čia­me aukš­te“, – sakė V.Do­lin­skas. XVII a. vi­du­ry­je rūmuo­se bu­vo įsit­vir­ti­nu­ si rusų ka­riuo­menė, ku­ri rūsį nau­ do­jo kaip pa­ra­ko sau­gyklą. Ma­no­ ma, kad ban­dant at­siim­ti rūmus pa­ra­kas spro­go ir dėl to įgriu­vo vi­si trys aukš­tai. Rūsy­je iš­li­ko su­griu­ vu­sių aukštų plytų, kok­lių, grindų frag­mentų, todėl vi­sa tai bu­vo ga­ li­ma at­kur­ti.

Vie­no­je rūsio da­ly­je, kur lan­ky­ to­jai galės pa­ma­ty­ti Lie­tu­vos XV–

XVI a. pi­lių žemė­lapį, yra pa­slėpti rūmų frag­men­tai. Juos bu­vo nu­ spręsta pa­lik­ti nea­ti­deng­tus tam, kad atei­ty­je, kai at­si­ras nau­jes­nių tech­no­lo­gijų, būtų ga­li­ma at­lik­ti ge­res­nius ar­cheo­lo­gi­nius ty­ri­mus.

Vie­na rūsio da­lis skir­ta val­dovų lo­by­nui ir iž­di­nei. Čia lan­ky­to­jai galės ap­žiūrė­ti ne tik to me­to mo­ ne­tas, bet ir at­kur­tas karū­nas.

Ki­tuo­se aukš­tuo­se ma­ty­ti, kaip ka­dai­se galė­jo būti įreng­ti rūmai.

Salė­se eks­po­nuo­ja­mos nuo­la­tinės ir trum­pa­laikės pa­ro­dos. Tre­čia­ me aukš­te, be at­kurtų baldų, ga­li­ ma pa­ma­ty­ti ir at­kurtą sostą. „Mau­zo­lie­jus“ A.M.Bra­zaus­kui

V.Do­lins­kas nu­si­minęs, kad Val­ dovų rūmai la­biau ver­ti­na­mi už­ sie­ny­je, o Lie­tu­vo­je kai ku­riems jie sim­bo­li­zuo­ja ko­rup­ciją. Ta­čiau vy­ ras ti­ki­si, jog lie­tu­viai įver­tins at­ kurtą is­to­rinį pa­veldą.

Lie­pos 6-ąją, kai bus ati­da­ro­ mas Val­dovų rūmų mu­zie­jus, čia vyks šven­ti­nis ren­gi­nys – teat­ra­li­ zuo­tas kon­cer­tas „Ope­ra at­si­ve­ria Val­dovų rūmuo­se“.

Kaip jau minė­ta, atei­ty­je pla­nuo­ ja­ma at­kur­ti li­ku­sią rūmų dalį. Taip pat čia, ža­da­ma, veiks nuo­la­tinė pa­ro­da, ku­rio­je pre­zi­den­tas Al­gir­ das My­ko­las Bra­zaus­kas, kaip vie­ nas pa­grin­di­nių Val­dovų rūmų at­ kūri­mo ini­cia­to­rių, bus ly­gi­na­mas su rūmuo­se gy­ve­nu­siais val­do­vais.

Kai rūmai bus at­kur­ti iki ga­lo, lan­ ky­to­jai galės ap­žiūrė­ti juos nei­ šei­da­mi iš namų, nes pla­nuo­ja­ma eks­kur­si­jas po rūmus pa­da­ry­ti pa­ sie­kia­mas vir­tua­liai.

Sim­bo­lis: to­kia­me XVI a. sos­te Žy­gi­man­tui Se­na­jam ir Žy­gi­man­tui Au­

gus­tui išsėdė­ti ne­bu­vo leng­va – jis ne­bu­vo itin pa­to­gus.

Pra­ban­ga: eks­po­nuo­ja­mos at­kur­tos karū­nos, ku­rio­mis galė­jo puoš­tis

Lie­tu­vos Did­žio­sios Ku­ni­gaikš­tystės val­do­vai.

Kas­die­nybė: vals­tybės rei­ka­lus sprendę mi­nist­rai dirb­da­vo pa­to­giuo­se ka­bi­ne­tuo­se, ta­čiau skir­ti val­do­vams,

be abe­jo, bu­vo pra­ban­giau­si.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuotr.

Ra­di­nys: Že­mu­tinės pi­lies te­ri­to­ri­jo­je at­ka­sus šu­linį, vi­du­je ap­tik­tas

ne­blo­gai iš­si­laikęs me­di­nis ku­bi­liu­kas.

10

penktadienis, liepos 5, 2013

lietuva

Sei­mas iť­ly­dė­tas su uŞ­duo­ti­mis Sei­me mi­nint pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­dŞią, ťa­lies va­do­vė Dalia Gry­ baus­kai­tė ra­gi­no ypa­tin­gą dė­me­ sį skir­ti fi­nan­si­niam sta­bi­lu­mui, o Sei­mo pir­mi­nin­kas Vy­das Ged­vi­ las su­ti­ko, kad Lie­tu­vai tai – krikť­ tas su rim­tais iť­ban­dy­mais.

Pa­ger­bė par­la­men­tų va­do­vai

„„ Pa­rei­gos: ťven­tiť­kai nu­si­tei­ku­

siam Sei­mui ir ki­tiems po­li­ti­kams D.Gry­baus­kai­tÄ— pri­mi­nÄ—, kad ES pir­mi­nin­kau­jan­Ä?ios Lie­tu­vos lau­ kia dau­gy­bÄ— rim­tĹł dar­bĹł.

Vy­gin­to Ska­rai­Ä?io nuo­tr.

Va­kar iť­kil­min­ga­me Lie­tu­vos pir­mi­ nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­dĹžios mi­ nė­ji­me is­to­ri­nė­je Ko­vo 11-osios sa­ lė­je Sei­me rin­ko­si ĹĄa­lies va­do­vai, po­li­ti­kai, taip pat dau­gy­bÄ— gar­bin­ gĹł sve­Ä?iĹł. Be Lie­tu­vos Pre­zi­den­tÄ—s D.Gry­baus­kai­tÄ—s, po­sė­dy­je da­ly­va­ vo Ai­ri­jos Ats­to­vĹł rō­mĹł pir­mi­nin­ kas Sea­nas Bar­ret­tas, Grai­ki­jos par­ la­men­to pir­mi­nin­kas At­ha­nas­sias Pa­paioan­nou, Es­ti­jos par­la­men­ to pir­mi­nin­kÄ— Ene Erg­ma, Kroa­ti­jos par­la­men­to va­do­vas Jo­si­pas Le­ko, Lat­vi­jos par­la­men­to pir­mi­nin­kÄ— Sol­ vi­ta Abuol­ti­nia, Len­ki­jos Se­na­to pir­ mi­nin­kas Bog­da­nas Bo­ru­se­wic­zius, Eu­ro­pos Par­la­men­to pir­mi­nin­ko pa­ va­duo­to­jas Oth­ma­ras Ka­ras. „Ti­ki­me so­li­da­ria ir su­bsi­dia­ria Eu­ro­pa. Pa­si­sa­ko­me uĹž pa­ti­ki­mÄ…, at­vi­rÄ… ir au­gan­Ä?iÄ… ES. To­dÄ—l atei­nan­ tÄŻ pus­me­tÄŻ dirb­si­me stip­rin­da­mi ES fi­nan­si­nÄŻ sta­bi­lu­mÄ… ir at­sa­kin­gu­mÄ….

Do­mi­si, bet ne­per­ka Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Bu­vęs Lie­tu­vos am­ba­sa­dos pa­sta­ tas Var­ťu­vo­je vis dar ne­ran­da pir­ kė­jo. Jau įvy­ko net trys ne­sėk­min­ gi auk­cio­nai. Vis dėl­to ne­pra­ran­ da­ma vil­ties bu­vu­sią am­ba­sa­dą į ki­tas ran­kas per­leis­ti dar ťie­met.

Par­duo­ti Var­ťu­vos cent­re, ge­ro­je, stra­te­gi­nė­je vie­to­je, esan­tį pa­sta­ tą Vy­riau­sy­bė lei­do dar 2008 m.

Na­mas tuť­Ä?ias sto­vi nuo 2006ĹłjĹł, kai Lie­tu­vos dip­lo­ma­tai iĹĄ ten iť­si­kraus­tÄ— ÄŻ erd­ves­nes pa­tal­pas.

Nuo per­nai spa­lio bu­vu­siÄ… am­ ba­sa­dÄ… bu­vo mė­gi­na­ma tris kar­ tus par­duo­ti auk­cio­ne, ta­Ä?iau ne­ sÄ—k­min­gai. Pir­mus du kar­tus 682 kv. m. pa­sta­tas ÄŻkai­no­tas be­veik 9 mln. li­tĹł (2,6 mln. eu­rĹł), ĹĄiĹł me­ tĹł ge­gu­Şę uĹž jÄŻ pa­pra­ťy­ta jau kiek dau­giau kaip 8 mln. li­tĹł (2,3 mln. eu­rĹł). Ta­Ä?iau pir­kė­jĹł vis dar nė­ra.

Tur­to ban­ko Tur­to at­nau­ji­ni­ mo tar­ny­bos di­rek­to­riaus Lai­mo Da­niō­no tei­gi­mu, be­si­do­min­Ä?iĹł bu­vu­sios am­ba­sa­dos pa­tal­po­ mis yra, ta­Ä?iau vi­si no­ri ma­Şes­ nÄ—s kai­nos. „Be­si­do­min­Ä?iĹł yra ir tie be­si­ do­min­tys ÄŻvar­di­ja, kad Var­ťu­vo­je pa­na­ťaus tur­to ga­na ne­ma­Şai. O

mes ne­lin­kÄ™ kai­nos la­bai nu­leis­ti, uŞ­tat vyks­ta to­kia, pa­va­din­ki­me, rin­kos ste­bė­se­na. Kai­na jau bu­ vo nu­leis­ta, bet tie be­si­do­min­tys ÄŻvar­di­ja, kad ji tu­rė­tĹł bō­ti nu­leis­ta dau­giau“, – sa­kÄ— L.Da­niō­nas.

Pa­sak pa­ťne­ko­vo, ki­tÄ… auk­cio­ nÄ… pla­nuo­ja­ma reng­ti rug­sė­jÄŻ, kai baig­sis ato­sto­gĹł me­tas. Ta­Ä?iau ar pa­sta­to kai­na bus dar la­biau su­ ma­Şin­ta, kol kas neaiť­ku. L.Da­ niō­no tei­gi­mu, pir­kė­jus la­biau­siai at­bai­do tai, kad ÄŻ pa­sta­tÄ… pa­ten­ka per ma­Şai sau­lÄ—s ĹĄvie­sos. „Pir­kė­jai ver­ti­na vis­kÄ…. Tas pa­ sta­tas tu­ri sa­vĹł pra­na­ťu­mĹł ir sa­ vĹł mi­nu­sĹł. Vie­nas iĹĄ mi­nu­sĹł, ku­ rÄŻ pir­kė­jai ÄŻvar­di­ja, – kad pie­ti­nÄ—s sau­lÄ—s ja­me nė­ra. Tai yra pro­ble­ ma, rei­kia ga­na ne­ma­Şų in­ves­ti­ ci­jĹł, tad vis­kas su­si­de­da ÄŻ skai­ Ä?ius. Ka­dan­gi tÄ… tur­tÄ… Ĺžiō­ri vers­lo ÄŻmo­nÄ—s, jos vis­kÄ… ap­skai­Ä?iuo­ja per pi­ni­gus, ÄŻvar­di­ja tuos trō­ku­mus ir sa­ko, kad kai­na per di­de­lė“, – at­ sklei­dÄ— pa­ťne­ko­vas.

Pa­va­sa­rÄŻ kal­bė­ta, kad pa­sta­tu ypaÄ? do­mi­si uk­rai­nie­Ä?iai. Ta­Ä?iau san­do­ris neį­vy­ko. Vis dÄ—l­to ti­ki­ ma­si, kad nau­jo pa­sta­to ĹĄei­mi­ nin­ko paieť­kos neuŞ­si­tÄ™s. „Mes esa­me su­pla­na­vÄ™, kad ĹĄiais me­tais pa­sta­tas bus par­duo­ tas“, – ti­ki­no L.Da­niō­nas.

„„Ma­Şė­ja: bu­vu­sios am­ba­sa­dos Var­ťu­vo­je kai­na nu­kri­to be­veik vie­nu

mi­li­jo­nu li­tų.

Tur­to ban­ko nuo­tr.

Stip­rin­si­me Eu­ro­pos pi­ni­gĹł są­jun­ gÄ…. Plė­to­si­me bend­rą­jÄ… rin­kÄ… ir ska­ tin­si­me vers­lo kon­ku­ren­cin­gu­mÄ… bei ino­va­ci­jas“, – sa­kÄ— Pre­zi­den­tÄ—.

Lie­tu­va ne­sie­kia bō­ ti tik ES „var­to­to­ja“.

Vi­si pi­lie­Ä?iai no­ri pri­si­dė­ti prie sÄ—k­ min­gos Eu­ro­pos atei­ties kō­ri­mo.

Dė­me­sys – ne­dar­bui ir ener­ge­ti­kai

Pas­ku­ti­nia­me Sei­mo pa­va­sa­rio se­ si­jos po­sė­dy­je pa­sa­ky­to­je kal­bo­ je Pre­zi­den­tÄ— pa­brė­Şė, kad Lie­tu­va pra­de­da pir­mi­nin­kau­ti, kai eko­ no­mi­nÄ— si­tua­ci­ja Eu­ro­po­je vis dar su­dė­tin­ga, tad po­li­ti­kams teks nu­ veik­ti dau­gy­bÄ™ dar­bĹł. „Ne­dar­bas, ypaÄ? jau­ni­mo, tiek Lie­tu­vo­je, tiek ki­to­se ES vals­ty­bė­se yra pa­sie­kÄ™s re­kor­di­nes aukť­tu­mas.

Dar vis bō­ti­na dė­ti pa­stan­gas sie­ kiant il­ga­lai­kio fi­nan­si­nio sta­bi­lu­mo de­ri­nant jÄŻ su eko­no­mi­kos ska­ti­ni­ mo prie­mo­nė­mis ir struk­tō­ri­nė­mis re­for­mo­mis“, – sa­kÄ— ĹĄa­lies va­do­vÄ—.

Ji taip pat pa­brė­Şė, kad „eko­ no­mi­nÄ— ir ener­ge­ti­nÄ— kon­ku­ren­ ci­ja ĹĄian­dien ke­lia dau­giau klau­si­ mĹł, nei ES ga­li at­sa­ky­ti“, o Azi­jos ir Lo­ty­nĹł Ame­ri­kos vals­ty­bÄ—s me­ ta iť­ťō­kÄŻ Eu­ro­pai. „Ir jei­gu ne­dė­si­me pa­stan­gĹł si­ tua­ci­jai pa­keis­ti – kon­ku­ruo­ti da­ ry­sis vis sun­kiau“, – sa­kÄ— D.Gry­ baus­kai­tÄ—.

Pa­sak Pre­zi­den­tÄ—s, vie­na to prie­ Ĺžas­Ä?iĹł – ne­kon­ku­ren­cin­ga ener­ge­ti­ kos iť­tek­liĹł kai­na vi­so­je Eu­ro­po­je. „Vi­sa Eu­ro­pa ga­lĹł ga­le pa­ti­ria ir su­pran­ta, kad ener­ge­ti­kos iť­tek­liĹł tie­ki­mo mo­no­po­li­ja yra prie­ťin­ga mō­sĹł au­gi­mo ir Ĺžmo­niĹł ge­ro­vÄ—s tiks­lams. Pa­ma­Şu, bet tiks­lin­gai ES tu­ri ju­dė­ti ÄŻ prie­kÄŻ ne tik kur­da­ ma vi­daus ener­ge­ti­kos rin­kÄ…, bet ir siek­da­ma su­ta­ri­mo dÄ—l ES iĹĄo­rÄ—s ener­ge­ti­kos po­li­ti­kos. Nes tik kon­ ku­ren­cin­gos ener­ge­ti­kos iť­tek­liĹł kai­nos pa­dÄ—s grą­Şin­ti vi­sos Eu­ro­ pos eko­no­mi­kÄ… ÄŻ sta­bi­laus au­gi­mo ke­lią“, – kal­bė­jo Lie­tu­vos va­do­vÄ—.

Sa­vo kal­bo­je ji taip pat pa­mi­nė­ jo ki­tus pir­mi­nin­ka­vi­mo prio­ri­te­ tus – san­ty­kių su ES kai­my­nė­mis ge­ri­ni­mą, pre­ky­bos su stra­te­gi­nė­ mis par­tne­rė­mis plėt­rą, sau­gu­mo ir gy­ny­bos po­li­ti­kos stip­ri­ni­mą.

„Lie­tu­va ne­sie­kia bō­ti tik ES „var­to­to­ja“. Mō­sĹł po­li­ti­kai, vers­ li­nin­kai, me­ni­nin­kai ir vi­si pi­lie­Ä?iai no­ri pri­si­dė­ti prie sÄ—k­min­gos Eu­ ro­pos atei­ties kō­ri­mo. Esa­me pa­si­ ruo­ťę sun­kiai dirb­ti kur­da­mi sau­ gius ir tur­tin­gus Eu­ro­pos na­mus.

Mō­sĹł na­mus“, – sa­kÄ— Pre­zi­den­tÄ— ir kal­bÄ… bai­gÄ— ra­gi­ni­mu vi­soms ES ĹĄa­lims na­rÄ—ms ir kai­my­nÄ—ms dirb­ ti kar­tu.

Krikť­tas Lie­tu­vai

„Lie­tu­va – pir­mo­ji iĹĄ tri­jĹł Bal­ti­jos ĹĄa­liĹł, ku­riai ati­te­ko ĹĄi reikť­min­ga ir at­sa­kin­ga mi­si­ja. Su to­kiu iť­ťō­ kiu su­si­du­ria­me pir­mÄ… kar­tÄ…. Tai – tar­si krikť­tas, po ku­rio ga­lė­si­me ti­ tu­luo­ti sa­ve ne kaip nau­jo­kÄ™, o kaip pa­ty­ru­siÄ… Eu­ro­pos vals­ty­bę“, – va­ kar Sei­me sa­kÄ— par­la­men­to pir­mi­ nin­kas V.Ged­vi­las. Pa­sak jo, vi­ sÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ant­rÄ… pus­me­tÄŻ Lie­tu­va bus at­sa­kin­ga uĹž ES dar­bot­var­kę – rei­kÄ—s sprÄ™s­ti vi­siems eu­ro­pie­ Ä?iams ak­tua­lius klau­si­mus. „Ma­lo­nu pa­brėŞ­ti ir tai, kad Lie­ tu­va – pir­mo­ji vals­ty­bÄ—, ku­ri pir­mi­ nin­kaus kÄ… tik dar la­biau pa­di­dė­ju­ siai Eu­ro­pai, ku­riÄ… su­da­ro jau 28 na­rÄ—s“, – tvir­ti­no Sei­mo va­do­vas.

KD, BNS inf.

„Švyturio“ tradicinei kolekcijai – Europos someljÄ— ÄŻvertinimas Mantas Jocius TradicijĹł laikymasis duoda vaisiĹł, kaip pabrÄ—Ĺžia „Švyturio“ vyriausioji aludarÄ— DĹžuljeta ArmonienÄ—. Ji neslepia dĹžiaugsmo, kad net trijĹł „Švyturio“ daryklos tradicinÄ—s kolekcijos rĹŤĹĄiĹł alus – „Baltijos“, „Baltas“ ir „Old Port Ale“ – iĹĄ Briuselio parsiveŞė apdovanojimus „iTQi Superior Taste Award 2013“, dar vadinamus Europos skonio ir kokybÄ—s „Oskarais“.

Geriausiai ÄŻvertintam „Švyturio Baltijos“ alui suteikta iĹĄskirtinÄ— KriĹĄtolo ĹžvaigĹždÄ—. KriĹĄtolo ĹžvaigĹždÄ—s apdovanojimÄ… gauna produktai, trejus metus iĹĄ eilÄ—s gavÄ™ trijĹł ĹžvaigĹždĹžiĹł apdovanojimus ir surinkÄ™ daugiau nei 90 proc. teigiamĹł Europos virtuvÄ—s ĹĄefĹł ÄŻvertinimĹł. „Baltijos“ alus surinko net 94,7 proc. teigiamĹł ÄŻvertinimĹł anoniminÄ—je degustacijoje, kurioje vertinamas gÄ—rimĹł ir maisto produktĹł pirmasis ÄŻspĹŤdis, iĹĄvaizda, aromatas bei skonis.

Tai kol kas vienintelis lietuviĹĄkas produktas, pelnÄ™s tokÄŻ aukĹĄtÄ… ÄŻvertinimÄ…. „Pasiteisino tai, kad iĹĄlaikÄ—me tradicinius ĹĄiĹł rĹŤĹĄiĹł alaus gamybos metodus. Ĺ is alus, kaip ir prieĹĄ penkiasdeĹĄimt metĹł, brandinamas senoviniuose brandinimo rĹŤsiuose, kuriĹł iĹĄ didĹžiĹłjĹł daryklĹł turi tik „Švyturys“, – pasakojo DĹž.ArmonienÄ—. „Baltijos“ alaus receptas – vienas seniausiĹł mano naudojamĹł receptĹł, „Švyturio“ paveldo dalis.

Jis buvo sukurtas dar septintajame praÄ—jusio amĹžiaus deĹĄimtmetyje. Ĺ is tamsus alus buvo vienas iĹĄ visasÄ…junginiĹł alaus receptĹł, sukurtĹł KlaipÄ—doje. NorÄ—dami didesnÄ—s ÄŻvairovÄ—s nei vien standartiniai

ď Ž Apdovanojimas:  cfab_V\• cf_VNb`V\WV NYbQN_Ă› 1 ._Z\[VR[Ă› QVQ Vb\

WN`V V `XV_aV[Vb N]Q\cN[\WVZb  /NYaVW\`• NYbV “ 8_V a\Y\ cNVT QR

„Žigulinio“ ar „SostinÄ—s“ receptai, ir to meto technologai ieĹĄkojo savo sprendimĹł. Taip gimÄ—, pavyzdĹžiui, tradicinis lietuviĹĄkas „Širvenos“ receptas, na, o klaipÄ—dieÄ?iai atsakÄ— BirŞų kraĹĄtui ir sukĹŤrÄ— „Baltijos“ alĹł. „Baltijos“ alus, jo receptĹŤra ir gaminimo technologija nekito nuo pat jos gamybos pradĹžios.

Per tiek metĹł nematÄ—me reikalo jo keisti“, – pasakojo vyriausioji „Švyturio“ aludarÄ—.

Ji sakÄ— neabejojanti, kad to meto KlaipÄ—dos aludariai ÄŻkvÄ—pimo ieĹĄkojo dar senojo MÄ—melio tradicijose ir pasiĹŤlÄ— „kovo“ arba „Marzen“ stiliaus tamsĹłjÄŻ alĹł. GalbĹŤt todÄ—l jis, kai buvo pradÄ—tas vertinti, buvo nesunkiai klasiďŹ kuotas kaip bavariĹĄko „Oktoberfest / Marzen“ stiliaus alus. „Naudojamas tamsus karamelinis salyklas pirmiausia prisideda prie ĹĄio alaus iĹĄvaizdos – jÄ… irgi vertina maisto degustatoriai. Te-

ko girdÄ—ti, kad apibĹŤdinant „Baltijos“ alaus spalvÄ… jis lyginamas ir su variu, ir su bronza, bet vis dÄ—lto man labiausiai patinka klaipÄ—dietiĹĄkas apibĹŤdinimas – tamsaus gintaro spalvos“, – teigÄ— DĹž.ArmonienÄ—.

AlĹł „iTQi“ apdovanojimuose vertino 14 Europos virÄ—jĹł ir someljÄ— asociacijĹł nariai iĹĄ PrancĹŤzijos, Belgijos, Ispanijos, DidĹžiosios Britanijos, Graikijos, Portugalijos, Vokietijos, Italijos, Ĺ vedijos ir kitĹł senojo Ĺžemyno ĹĄaliĹł. Kiekvienais metais produktus vertina vis kiti ekspertai, kad bĹŤtĹł iĹĄvengta subjektyvumo skiriant balus. „DĹžiaugiuosi, kad „Švyturio“ alus labai gerai vertinamas uĹžsienio ekspertĹł. Tai liudija „Švyturio“ daryklos meistriĹĄkumÄ… pasaulio kontekste ir leidĹžia mums deramai atstovauti Lietuvai kaip iĹĄskirtinÄ—s aludarystÄ—s ĹĄaliai“, – dĹžiauPR gÄ—si DĹž.ArmonienÄ—.

11

penktadienis, liepos 5, 2013

ekonomika Bank­ro­tų ­ skai­čius au­ga

At­pi­go dau­gu­ma grū­dų

Per pir­mą pus­me­tį bu­vo re­gist­ruo­ta 776 įmo­nių bank­ro­to at­ve­jai – 131 at­ve­ju (20 pro­c.) dau­giau nei per tą pa­tį 2012 m. lai­ ko­tar­pį, kaip ro­do kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­ fo“ duo­me­nys. Nei­gia­mas bank­ro­tų sta­tis­ ti­kos ten­den­ci­jas daugiausia lė­mė šie­met 57 pro­c. daž­nes­ni pa­slau­gų įmo­nių bank­ ro­tai. Šiek tiek ma­žes­nis au­gi­mas ste­bė­tas trans­por­to (28 pro­c.) ir pre­ky­bos (16 pro­c.) sek­to­rių bank­ro­tų sta­tis­ti­ko­je.

Lie­tu­vo­je su­ma­žė­jo vi­sų grū­dų, iš­sky­rus mais­ti­nių kvie­čių, su­pir­ki­mo kai­nos. Mais­ti­ nių kvie­čių vi­du­ti­nė su­pir­ki­mo kai­na tre­čią bir­že­lio sa­vai­tę, pa­ly­gin­ti su ket­vir­ta ge­gu­ žės sa­vai­te, pa­di­dė­jo 1,2 pro­c., iki 754,3 li­to už to­ną, kaip ra­šo Že­mės ūkio in­for­ma­ci­jos ir kai­mo vers­lo cent­ro lei­di­nys „Ag­ro­rin­ka“.

Pa­ša­ri­nių kvie­čių kai­nos su­ma­žė­jo 9 pro­c., pa­ša­ri­nių mie­žių ir kviet­ru­gių – po 12 pro­c., rap­sų – 2,3 pro­c.

Vi­di­nę gy­ ven­to­jų mig­ ra­ci­ją ge­riau­ siai su­stab­ dy­tų in­ves­ti­ ci­jų pri­trau­ ki­mas į re­gio­ nus, ta­čiau ir šis ro­dik­lis ne­bliz­ga.

Mig­ra­ci­ja: ne­ma­ty­da­mi per­spek­ty­vų dirb­ti ir už­si­dirb­ti pro­vin­ci­jo­je, gy­ven­to­jai ma­siš­kai trau­kia ne tik į už­sie­nį, bet ir į

di­džiuo­sius ša­lies mies­tus, ku­r eko­no­mi­nė si­tua­ci­ja ge­res­nė.

Ša­rū­no Ma­žei­kos / BFL nuo­tr.

Iš kai­mų – pa­skui pi­ni­gus Kol ša­lies val­džia ku­ria dar­bo gru­pes ir svars­to, kaip su­ma­žin­ti vi­di­nę gy­ven­to­jų mig­ra­ci­ją į di­džiuo­sius mies­tus bei at­gai­vin­ti į eko­no­mi­nę be­dug­nę rie­dan­čius re­ gio­nus, kai­mo vie­to­vės to­liau ne­ten­ka tūks­tan­čių gy­ven­to­jų.

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

In­ves­ti­ci­jų me­džiok­lė ne­si­se­ka

„Pri­va­lo­me ne­del­sdami stab­dy­ ti ne tik dar­bin­giau­sio am­žiaus žmo­nių emig­ra­ci­ją į už­sie­nį, bet ir vi­di­nę mig­ra­ci­ją – gy­ven­to­jų ju­dė­ ji­mą iš re­gio­nų į di­džiuo­sius mies­ tus“, – dar va­sa­rį, po su­si­ti­ki­mo su už­sie­nio ša­lių pre­ky­bos rū­mų at­sto­vais, pa­reiš­kė prem­je­ras Al­ gir­das But­ke­vi­čius.

Tuo­met Vy­riau­sy­bės va­do­vo nu­ro­dy­mu bu­vo su­da­ry­ta spe­cia­ li dar­bo gru­pė, ku­riai pa­ves­ta pa­ reng­ti gy­ven­to­jų užim­tu­mo di­ di­ni­mo stra­te­gi­ją. Va­do­vau­ti šiai gru­pei bu­vo pa­skir­ta so­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rė Al­gi­ man­ta Pa­be­dins­kie­nė.

Kol kas dar­bo gru­pės iš­va­dų nė­ ra, o sta­tis­ti­ka ro­do, kad ša­lies kai­ mo vie­to­vių gy­ven­to­jai ma­siš­kai kei­čia gy­ve­na­mą­ją ir dar­bo vie­tą.

Vie­ni lai­mės ieš­ko­ti trau­kia į už­ sie­nį, ki­tus su­vi­lio­ja di­die­ji ša­lies mies­tai.

A.But­ke­vi­čiaus tei­gi­mu, vi­di­nę gy­ven­to­jų mig­ra­ci­ją ge­riau­siai su­ stab­dy­tų in­ves­ti­ci­jų pri­trau­ki­mas į re­gio­nus, ta­čiau ir šis ro­dik­lis ne­ bliz­ga.

Lie­tu­vos ban­ko duo­me­ni­mis, su­kaup­tos tie­sio­gi­nės už­sie­nio in­ ves­ti­ci­jos (TUI) Lie­tu­vo­je šių me­tų ba­lan­džio pra­džio­je sie­kė 41,184 mlrd. li­tų – per ket­vir­tį jos pa­di­ dė­jo 20,16 mln. li­tų, ar­ba vos 0,05

pro­c. Pa­ly­gin­ti su 2012-ųjų ba­ lan­džio pra­džia, su­kaup­tos TUI pa­di­dė­jo 1,689 mlrd. li­tų, ar­ba 4,3 pro­c. Vi­du­ti­niš­kai vie­nam ša­ lies gy­ven­to­jui šių me­tų ba­lan­džio pra­džio­je te­ko 13 901 li­tas TUI. Vi­si ke­liai – į sos­ti­nę

Per­nai Lie­tu­vo­je gy­ve­na­mą­ją vie­ tą pa­kei­tė apie 60 tūkst. žmo­nių, ar­ba tiek, kiek me­tų pra­džio­je gy­ ve­no Aly­taus mies­te. Vi­di­nė mig­ ra­ci­ja ša­ly­je per­nai, pa­ly­gin­ti su 2011 m., pa­di­dė­jo 15 pro­c. Dau­ giau­sia gy­ven­to­jų – 11 tūkst. – per­si­kė­lė į Vil­nių. Sos­ti­nė taip pat pir­ma­vo pa­gal nau­jai pa­sta­ty­tų būs­tų skai­čių.

Sos­ti­nė per­nai pri­trau­kė 56 pro­c. dau­giau žmo­nių nei 2011ai­siais ir 67 pro­c. dau­giau nei 2010 m. Čia per­nai pa­sta­ty­tų būs­ tų skai­čius sie­kė 1,9 tūkst. ir su­ da­rė 36,5 pro­c. vi­sų nau­jos sta­ty­ bos bu­tų ša­ly­je. „Sos­ti­nė­je vei­kia daug vals­ty­ bi­nių or­ga­ni­za­ci­jų, įmo­nių ir už­ sie­nio kor­po­ra­ci­jų at­sto­vy­bių, su­ kon­cent­ruo­ta dau­giau nei pu­sė ša­lies uni­ver­si­te­tų. Dėl to ji nuo­ lat pri­trau­kia nau­jų gy­ven­to­jų, o da­lis jų kas­met nu­spren­džia įsi­gy­ ti nuo­sa­vą būs­tą“, – tei­gė ban­ko „Swed­bank“ Fi­nan­sa­vi­mo de­par­ ta­men­to di­rek­to­rė Jū­ra­tė Gu­mu­ liaus­kie­nė.

Vil­nius iš­si­ski­ria ir pa­gal iš­duo­ da­mų būs­to pa­sko­lų skai­čių. Daž­ niau­siai būs­tui sos­ti­nė­je sko­li­na­si

35 me­tų, pa­pras­tai jau su­kū­rę šei­ mą, tu­rin­tys aukš­tą­jį iš­si­la­vi­ni­mą ir gau­nan­tys aukš­tes­nes nei vi­du­ ti­nės pa­ja­mas gy­ven­to­jai.

Vi­lio­ja ir ki­ti mies­tai

Praė­ju­siais me­tais at­vy­kė­lių skai­ čius au­go ne tik Vil­niu­je, bet ir ki­ tuo­se mies­tuo­se. Iš vi­so 2012-ai­ siais į mies­tus at­vy­ko 38 tūkst. nau­jų gy­ven­to­jų, ar­ba penk­ta­da­ liu (19,4 pro­c.) dau­giau nei 2011ai­siais. Tie­sa, šiek tiek ūg­te­lė­jo ir at­virkš­ti­nė mig­ra­ci­ja: per­si­kė­lu­sių į kai­mo vie­to­ves skai­čius pa­di­dė­jo 8,2 pro­c., iki 22 tūkst.

Ant­ras po­pu­lia­riau­sias nau­ja­ku­ rių mies­tas po Vil­niaus bu­vo Kau­ nas: ja­me per­nai ap­si­gy­ve­no 4,3 tūkst. nau­ja­ku­rių. Į Klai­pė­dą at­ vy­ko 2,4 tūkst. nau­jų gy­ven­to­jų. „Pa­ly­gin­ti su gy­ve­nan­čiais ki­ tuo­se ša­lies mies­tuo­se, kau­nie­ čiai ir klai­pė­die­čiai tik­rai ak­ty­viai per­ka gy­ve­na­mą­jį būs­tą. „Swed­ bank“ duo­me­ni­mis, Vil­niaus gy­ ven­to­jai šiuo me­tu su­da­ro be­veik pu­sę vi­sų nau­jų būs­to pa­sko­lų su­ tar­čių, 17 pro­c. to­kių su­tar­čių su­ da­ro Kau­no, o 16 pro­c. – Klai­pė­ dos gy­ven­to­jai. Vi­di­nės mig­ra­ci­jos kryp­tys įro­do, kad trys di­die­ji ša­ lies mies­tai su­tei­kia dau­giau­sia moks­lo, dar­bo ir kar­je­ros ga­li­my­ bių“, – dės­tė J.Gu­mu­liaus­kie­nė.

Iš­va­dos – šį mė­ne­sį

Tai­gi, di­die­ji mies­tai į už­sie­ nį emig­ra­vu­sių gy­ven­to­jų ne­tek­tį

bent iš da­lies su­ge­ba kom­pen­suo­ti at­vy­kė­liais iš pro­vin­ci­jos, kai­mų ir ma­žes­nių mies­te­lių. Ta­čiau si­tua­ ci­ja tik pra­stė­ja.

So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rės S.Pa­be­dins­kie­nės pa­ta­ rė­ja Vai­da Vin­ce­vi­čiū­tė dien­raš­čiui tei­gė, kad mi­nė­tos dar­bo gru­pės iš­va­dos dėl užim­tu­mo re­gio­nuo­se di­di­ni­mo Vy­riau­sy­bei tu­rė­tų bū­ ti pri­sta­ty­tos lie­pą. Vei­kiau­siai tai įvyks ant­ro­je šio mė­ne­sio pu­sė­je.

Kol kas Mi­nist­rų ka­bi­ne­tui pri­sta­ ty­tos tik kryp­tys, ku­rio­mis ši dar­ bo gru­pė dir­ba. „Mū­sų mi­nis­te­ri­ja dar­bo gru­ pės veik­lą koor­di­nuo­ja, ta­čiau pa­ čias iš­va­das ren­gia ne vie­na ins­ti­ tu­ci­ja – Dar­bo bir­ža, Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja, Ūkio mi­nis­te­ ri­ja, vers­lo aso­cia­ci­jų at­sto­vai, ne­ vy­riau­sy­bi­nės or­ga­ni­za­ci­jos. Da­bar vi­sos ins­ti­tu­ci­jos mums siun­čia sa­vo iš­va­das, jos bus api­bend­rin­ tos ir pa­teik­tos svars­tyti“, – sa­kė V.Vin­ce­vi­čiū­tė.

60

tūkst.

– tiek lie­tu­vių per­nai pa­kei­tė gy­ve­na­mą­ją vie­tą ša­lies vi­du­je.

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0028 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0508 JAV do­le­ris 1 2,6560 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5253 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9203 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0152 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3461 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0084 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8009

pokytis

–0,4212 % +0,5960 % –0,1954 % +0,1388 % +0,0244 % +0,7872 % –0,2433 % –0,0150 % +0,0179 %

Pra­šo pa­gal­bos Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba ofi­cia­liai krei­pė­si į Eu­ro­ pos Ko­mi­si­ją (EK) su pra­šy­mu skir­ti 3,5 mln. eu­rų (12 mln. li­tų) pa­ra­mos ap­si­gin­ti nuo Bal­ta­ru­si­jo­je siau­ čian­čio af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro.

Tai BNS pa­tvir­ti­no tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Mi­lius. Anot jo, pi­ni­gai rei­ka­ lin­gi spe­cia­liems an­ga­rams Lie­tu­vos bei Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je sta­ty­ti ir de­zin­fe­ka­vi­mo prie­mo­nėms.

Iš Vy­riau­sy­bės ga­vu­si 750 tūkst. li­tų pir­mi­nėms pre­ven­ci­jos prie­ mo­nėms, tar­ny­ba tre­čia­die­nį iš įmo­nės „De­zin­fek­ci­jos pa­slau­gos“ įsi­gi­jo bū­ti­nas de­zin­fe­ka­vi­mo prie­ mo­nes ir įran­gą. „Tu­ri­mų prie­mo­nių de­zin­fek­ci­ jai mums už­teks dau­giau­sia dviem mė­ne­siams, to­dėl šią sa­vai­tę pa­ pra­šė­me eu­ro­pi­nės pa­ra­mos. EK at­sto­vai, su ku­riais nuo­lat bend­ rau­ju, pui­kiai su­pran­ta, ką reikš­ tų af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras Lie­tu­vo­ je. Ru­si­ja už­drau­dė im­por­tą iš ES, kai ap­ti­ko už­krės­tų bul­vių, su­pran­ tu, kad taip ga­li at­si­tik­ti ir dėl kiau­ lių“, – BNS sa­kė J.Mi­lius.

Pa­sak jo, sau­gan­tis už­kra­to, ko­va ga­li truk­ti 5–10 me­tų.

Anot J.Mi­liaus, svars­to­ma tarp Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sta­ty­ ti 500 ki­lo­met­rų il­gio tvo­rą, skir­tą lau­ki­nių gy­vū­nų ju­dė­ji­mui su­stab­ dy­ti. Ga­li­mos šio pro­jek­to są­nau­ dos neįs­kai­čiuo­tos Ko­mi­si­jai pa­ teik­ta­me pra­šy­me. „Tarp ga­li­mų sau­go­ji­mo­si nuo af­ri­ki­nio kiau­lių ma­ro prie­mo­nių ga­lė­tų bū­ti tvo­ra, ko­kios sta­to­mos pas mus au­tost­ra­do­se ir skir­tos gy­ vū­nų ju­dė­ji­mui ri­bo­ti. Pa­sie­nie­čiai yra įren­gę apie 100 ki­lo­met­rų tvo­rą Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­je, ta­čiau to­ kios su­dė­tin­gos ir bran­gios mums ne­rei­kia“, – tei­gė J.Mi­lius. Jo tei­ gi­mu, 1 met­ras tvo­ros, pir­mi­niais skai­čia­vi­mais, ga­lė­tų kai­nuo­ti apie 20 li­tų. BNS skai­čia­vi­mais, tvo­ra kai­nuo­tų apie 10 mln. li­tų. Ag­re­sy­ vų ir spar­čiai plin­tan­tį ma­rą per­ ne­ša šer­nai, taip pat da­lis er­kių. „Bū­tų idea­lu, jei to­kia tvo­ra Lie­ tu­vos te­ri­to­ri­ją sau­go­tų nuo ne tik iš Bal­ta­ru­si­jos, bet ir iš Ru­si­jos ga­ lin­čių at­klys­ti lau­ki­nių gy­vū­nų“, – BNS sa­kė J.Mi­lius. Ru­si­jos ži­niask­ lai­da skel­bia, kad af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ras yra apė­męs ir vi­są Ru­si­jos eu­ro­pi­nę te­ri­to­ri­ją. Lie­tu­vos pa­ rei­gū­nai pa­dė­tį Bal­ta­ru­si­jo­je, kur spar­čiai plin­ta af­ri­ki­nis kiau­lių ma­ ras, ver­ti­na kaip la­bai pa­vo­jin­gą.

Lie­tu­vos ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba nuo praė­ju­sio penk­ta­die­nio su­griež­ti­ no kont­ro­lę Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos, ku­rio­je už­fik­suo­tas ma­ro pro­trū­kis, pa­sie­ny­je. Ma­ro ži­di­nių esa­ma apie 40 ki­lo­met­rų nuo Lie­tu­vos.

KD, BNS inf.

12

penktadienis, liepos 5, 2013

14p.

Kelio paieškos branduoliniame Bermudų trikampyje.

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis De­mok­ra­ti­ja Egip­te bai­gė­si Egip­to ka­riuo­me­nė pa­reiš­kė, jog pe­ri­ma val­džią, o pre­zi­den­ tą Mo­ha­me­dą Mor­si ver­čia iš po­sto. Da­ bar jau sun­ku pa­sa­ ky­ti, kas bus to­liau.

Aiš­ku tik tai, kad eko­no­mi­nės ir so­ cia­li­nės pro­ble­mos pa­čios neiš­sisp­ręs.

50

– mažiausiai tiek žmonių žuvo Egipte per savaitę, iki M.Morsi buvo nuverstas.

De­mok­ra­ti­jos bom­ba spro­go

Praė­jo vos dve­ji me­tai nuo die­nos, kai egip­tie­čiai iš­ver­tė iš po­sto il­gus me­tus ša­liai va­do­va­vu­sį Hos­ni Mu­ ba­ra­ką. Fa­rao­nu va­din­tas H.Mu­ba­ ra­kas vė­liau my­nė teis­mų slenks­ čius, o tau­ta rin­ko nau­juo­sius ša­lies va­do­vus.

2011 m. di­džiau­sio­je pa­gal gy­ ven­to­jų skai­čių ara­bų vals­ty­bė­ je bu­vo iš­rink­tas par­la­men­tas, po me­tų ša­lies va­do­vu ta­po is­la­miš­ kos Mu­sul­mo­nų bro­li­jos na­rys M.Mor­si.

Ta­čiau ra­my­bės po­li­ti­nės re­for­ mos Egip­te neat­ne­šė. Ir var­gu ar ga­lė­jo... So­cia­li­nė ir eko­no­mi­nė pa­dė­tis Egip­te kaip bu­vo pra­sta, taip ir li­ko.

Dau­ge­lis ėmė svai­dy­tis kal­ti­ni­ mais, esą M.Mor­si, užuo­t rū­pi­nę­ sis ša­lies pro­ble­mo­mis, ėmė telk­ti val­džią. Ki­ti pik­ti­no­si, kad Mu­sul­ mo­nų bro­li­ja – karš­tai re­li­gin­ga, net ekst­re­mis­ti­nė, to­dėl ne­va engs se­ku­lia­rius gy­ven­to­jus.

Ga­l iau­s iai prie vi­so jo­va­l o pri­ si­d ė­jo įsi­se­n ė­j u­s ios vi­s uo­m e­n ės pro­b le­m os – ne­d ar­bas, skur­d as, ki­tos so­c ia­l i­n ės pro­b le­m os, su­ dė­t in­ga eko­n o­m i­n ė pa­d ė­t is...

Tai vėl su­vei­k ė kaip ka­ta­l i­za­to­ rius. Šios sa­vai­tės vi­du­ry­je de­mok­ra­ ti­jai, at­ro­do, bu­vo pa­dė­tas taš­kas.

Bent da­bar taip at­ro­do.

Nu­si­vy­lė Mu­sul­mo­nų bro­li­ja

Tie­sa, po rin­ki­mų daug kas kal­ bė­jo, kad egip­tie­čių pa­si­rin­ki­mas bal­suo­ti už Mu­sul­mo­nų bro­li­ją – lauk­tas. Bro­li­ja, be abe­jo­nės, bu­vo ge­riau­siai ži­no­ma iš vi­sos gau­sy­ bės Egip­to po­li­ti­nių jė­gų. Pri­pa­ žįs­ta­ma ir ger­bia­ma, or­ga­ni­zuo­ ta, ka­dai­se ko­vo­ju­si po­grin­dy­je su re­ži­mu, Mu­sul­mo­nų bro­li­ja įvei­kė dau­ge­lį sa­vo mar­gi­na­li­nių var­žo­vų iš li­be­ra­lio­sios, de­mok­ra­tiš­kos, so­ cial­de­mok­ra­tiš­kos sto­vyk­lų.

Tai nau­jas is­to­ri­nis mo­men­tas. At­sik­ra­ tė­me M.Mor­si ir Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos.

Vis­gi eks­per­tai at­sar­giai ver­ti­ no rin­ki­mų baig­tį. Pa­sak jų, bu­vo sun­ku nu­spė­ti, kaip Egip­tui, tiks­ liau, iš­rink­toms skir­tin­gų pa­žiū­ rų po­li­ti­nėms jė­goms, sek­sis „per­ kur­ti“ ša­lį.

Nuo­g ąs­ta­v i­m ai, at­ro­d o, bu­vo pa­grįs­ti. Po­li­ti­nės ko­vos ir pro­ tes­tai ta­po ko­ne Egip­to kas­die­ ny­be.

Ka­riuo­me­nė ku­rį lai­ką į ne­ra­mu­ mus žvel­gė iš šo­no. Ta­čiau ant­ra­ die­nį ta­rė sa­vo žo­dį – pa­skel­bė ul­

ti­ma­tu­mą. Ja­me aiš­kiai pa­sa­ky­ta – M.Mor­si pri­va­lo per 48 va­lan­das su­re­gu­liuo­ti kri­zę ir pa­si­trauk­ti, ant­raip ka­riš­kiai įsi­kiš.

Gy­ny­bos mi­nist­ras ir gink­luo­ tų­jų pa­jė­gų va­das ge­ne­ro­las Ab­ de­las Fat­tah al Si­si įvyk­dė, ką ža­ dė­jo.

Ka­dan­gi M.Mor­si ne­pa­sit­rau­kė, prie­šin­gai, per sa­vo at­sto­vus pa­ reiš­kė, kad „ko­vos su per­vers­mu“, ka­riš­kiai pre­zi­den­tą nu­ša­li­no, o po­li­ci­ja pra­dė­jo sui­mi­nė­ti svar­bius pre­zi­den­to pa­dė­jė­jus ir Mu­sul­mo­ nų bro­li­jos ly­de­rius. Bu­vo iš­duo­ ta 300 Mu­sul­mo­nų bro­li­jos pa­rei­ gū­nų areš­to or­de­rių. Nut­rauk­tos ir Mu­sul­mo­nų bro­li­jos te­le­vi­zi­jos trans­lia­ci­jos. Areš­tuo­ti ir te­le­vi­zi­ jos „Al Ja­zee­ra“ Egip­to fi­lia­lo dar­ buo­to­jai, nes trans­lia­vo nu­vers­to­jo M.Mor­si kal­bą.

Ka­riš­kiai ėmė­si ini­cia­ty­vos

Pro­tes­tuo­to­jų bu­vei­nė­je Egip­ to sos­ti­nės Tah­ri­ro aikš­tė­je lie­jo­ si džiaugs­mo aša­ros. Žmo­nės ke­ lias va­lan­das svei­ki­no vie­ni ki­tus, švil­pė, lei­do pi­ro­tech­ni­kos prie­ mo­nes ir spau­dė au­to­mo­bi­lių gar­ si­nius sig­na­lus. „Tai nau­jas is­to­ri­nis mo­men­tas.

At­sik­ra­tė­me M.Mor­si ir Mu­sul­ mo­nų bro­li­jos“, – džiau­gė­si vie­ nas links­my­bių da­ly­vis Oma­ras She­ri­fas.

Dau­ge­lis su­si­rin­ku­sių pro­tes­tuo­ to­jų kal­ti­no ša­lies va­do­vą iš­da­vus 2011 m. re­vo­liu­ci­ją – tuo, kad val­ džia bu­vo su­kon­cent­ruo­ta jo Mu­ sul­mo­nų bro­li­jos ran­ko­se.

O M.Mor­si ša­li­nin­kų gre­to­se tvy­ ro­jo pyk­tis. Jie sa­kė, kad nie­kuo­met ne­pri­pa­žins per­vers­mo.

Dau­ge­lis eks­per­tų nuo­gąs­tau­ja, kad ne­su­ta­ri­mai tarp abie­jų sto­ vyk­lų ga­li su­kel­ti Egip­te la­bai rim­ tą kri­zę. Mu­sul­mo­nų bro­li­ja tiek Egip­te, tiek re­gio­ne tu­ri ne­ma­žai ša­li­nin­kų. Ar ne­kils gink­luo­tų su­ si­rė­mi­mų, nors ji jau se­niai su­dė­ jo gink­lus?

Jau vyks­tant pro­tes­tams neiš­ veng­ta au­kų. Per sa­vai­tę iki M.Mor­ si nu­ver­ti­mo per su­si­rė­mi­mus žu­vo ma­žiau­siai 50 žmo­nių.

Tie­sa, A.F.al Si­si ra­mi­no, kad ka­ riuo­me­nė kont­ro­liuo­ja si­tua­ci­ją.

Pir­miau­sia, į Kai­ro ir ki­tų mies­ tų gat­ves iš­rie­dė­jo tan­kai ir ka­riuo­ me­nės da­li­niai. Vė­liau ge­ne­ro­las iš­dės­tė ke­lio į po­li­ti­nį pe­rei­na­mą­jį pro­ce­są de­ta­les.

Pa­sak jo, is­la­mis­tų pa­reng­ ta kons­ti­tu­ci­ja bus įšal­dy­ta, taip pat bus su­reng­ti pir­ma­lai­kiai pre­ zi­den­to rin­ki­mai, ta­čiau neį­var­ di­jo ter­mi­no. A.F.al Si­si pri­dū­rė, kad ka­riš­kiai ne­si­kiš į po­li­ti­ką. Esą „ar­mi­ja liks ato­kiai nuo po­li­ti­kos“.

Ga­liau­siai Egip­to ka­riš­kiai pra­ne­ šė, kad lai­ki­nuo­ju va­do­vu pa­skel­bė

Re­vo­liu­ci­jos vė­jai ne­pa­sie­kė turistų pamėgtų Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Prieš dve­jus me­tus, kai bu­vo ver­ čia­mas Hos­ni Mu­ba­ra­kas, Lie­tu­ vos ke­l io­n ių agen­t ū­r oms te­k o at­š auk­t i skry­d žius į Egip­t ą. Šį­ kart ne­ra­mu­mai šio­je ša­ly­je lie­ tu­v ių tu­r is­t ų poil­s io be­v eik ne­ sut­ruk­dė.

Tu­ris­tai ke­lio­nių neat­šau­kia

Tu­riz­mo agen­tū­ros „No­va­tu­ras“ rin­ko­da­ros pro­jek­tų va­do­vė Ie­va Do­re­lai­tie­nė dien­raš­čiui tei­gė, kad Egip­to ku­ror­ti­nės zo­nos yra to­ li nuo po­li­ti­nių ne­ra­mu­mų, to­dėl šio­je ša­ly­je poil­siau­jan­tiems lie­tu­ viams jo­kių pro­ble­mų ne­ki­lo. „Lai­ko­mės Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jos re­ko­men­da­ ci­jų su­si­lai­ky­ti nuo ke­lio­nių į di­ džiuo­sius Egip­to mies­tus, bet poil­ sio zo­no­se ra­mu, tu­ris­tai sau­gūs ir ra­miai ato­sto­gau­ja. Ko mes at­si­sa­ kė­me – tai eks­kur­si­jų į pa­tį Kai­rą.

Bet pa­dė­tis jau sta­bi­li­zuo­ja­si, nuo šian­dien (lie­pos 4 d. – red. pa­st.) yra at­nau­jin­tos eks­kur­si­jos į Luk­ so­rą, – va­kar sa­kė I.Do­re­lai­tie­

nė. – Atos­to­gau­to­jai kon­sul­tuo­ja­ si, bet ke­lio­nių neat­šau­kia. Egip­tas yra po­pu­lia­riau­sia ato­sto­gų kryp­tis žie­mą, o va­sa­rą po­pu­lia­res­nės ki­tos kryp­tys, nors tu­ris­tai vis tiek ren­ ka­si Egip­tą dėl ge­ro kai­nos ir ko­ky­ bės san­ty­kio, ge­ro kli­ma­to ir pui­ kaus ap­tar­na­vi­mo.“ Egip­te šiuo me­tu ato­sto­gau­ja 86 „No­va­tu­ro“ klien­tai, pir­ma­die­nį

ten iš­ke­liaus nau­ja lie­tu­vių tu­ris­ tų gru­pė.

Egip­tas liks po­pu­lia­rus

„Tez­Tour“ Vie­šų­jų ry­šių ir rin­ko­ da­ros sky­riaus va­do­vė In­ga Aukš­ tuo­ly­tė taip pat tei­gė, kad pa­gei­da­ vi­mų ati­dė­ti su­pla­nuo­tas ke­lio­nes į Egip­tą ne­bu­vo su­lauk­ta. Ke­lio­nių agen­tū­ra to­liau vyk­do su­pla­nuo­tą

skry­džių pro­gra­mą į šią ša­lį. „Kaip pa­ty­ręs ke­lio­nių or­ga­ni­za­to­rius, esa­me suin­te­re­suo­ti vi­siš­ka sa­vo klien­tų ge­ro­ve ir sau­gu­mu. Nuo­lat pa­lai­ko­me ry­šį su Egip­to ku­ror­tuo­ se vei­kian­čio­mis „Tez­Tour“ at­sto­ vy­bė­mis. Jo­se tu­ris­tams su­tei­kia­ ma vi­sa rei­ka­lin­ga in­for­ma­ci­ja. „Tez­Tour“ at­sto­vy­bės Egip­te pa­ tvir­ti­na, kad tu­ris­tų mėgs­ta­muo­

se ku­ror­tuo­se ra­mu ir sau­gu. Šiuo me­tu lai­ki­nai su­stab­dy­tos eks­kur­ si­jos į Kai­rą“, – dien­raš­čiui tei­gė I.Aukš­tuo­ly­tė. „Ti­kė­ti­na, kad Egip­tas ir to­liau iš­liks vie­na po­pu­lia­riau­sių žie­mos se­zo­no poil­si­nių ke­lio­nių kryp­čių dėl pui­kiai iš­vys­ty­tos tu­riz­mo inf­ rast­ruk­tū­ros, aukš­čiau­sios kla­sės ap­tar­na­vi­mo, ge­ro kai­nos ir ko­ky­

Ko mes at­si­sa­kė­me – tai eks­kur­si­jų į pa­ tį Kai­rą. Bet pa­dė­tis jau sta­bi­li­zuo­ja­si, at­ nau­ji­na­mos eks­kur­ si­jos į Luk­so­rą.

Atos­to­gos: tu­ris­tai ra­gi­na­mi su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į di­džiuo­sius Egip­to mies­tus, o ku­ror­ti­nė­se ša­lies zo­no­se ra­mu.

„Reu­ters“ nuo­tr.

13

penktadienis, liepos 5, 2013

pasaulis Pra­dės ­ de­ry­bas

Ne­lai­min­gas ­ at­si­ti­ki­mas

Mi­rė ­ iš­ra­dė­jas

De­ry­bos dėl lais­vo­sios pre­ky­ bos tarp ES ir JAV bus pra­dė­ tos, ta­čiau tuo pat me­tu dar­ bo gru­pės tirs Va­šing­to­no gal­ būt vyk­do­mo šni­pi­nė­ji­mo Eu­ ro­pos dip­lo­ma­ti­nė­se at­sto­vy­ bė­se mas­tą. Tai tre­čia­die­nį po ES ly­de­rių de­ry­bų Ber­ly­ne pa­ skel­bė Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos va­ do­vas José Ma­nue­lis Bar­ro­so.

Tra­giš­ka Sau­lės cir­ko ak­ro­ba­ tės Sarah’os Guil­lot-Guyard žū­tis per praei­tą sa­vait­ga­ lį vy­ku­sį pa­si­ro­dy­mą Las Ve­ ga­so are­no­je bu­vo pri­pa­žin­ ta ne­lai­min­gu at­si­ti­ki­mu. 31 me­tų dvie­jų vai­kų mo­ti­na mi­ rė nuo dau­gy­bi­nių su­ža­lo­ji­ mų, nu­kri­tu­si iš dau­giau nei 27 m aukš­čio.

Doug­la­sas En­gel­bar­tas, ku­ris kom­piu­te­ri­nės pe­ly­tės iš­ra­ di­mu su­kė­lė re­vo­liu­ci­ją in­for­ ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų sri­ty­je, ant­ra­die­nį mi­rė Ka­li­for­ni­jo­je, bū­da­mas 88 me­tų. Šis prie­ tai­sas, ku­ris iš pra­džių at­ro­dė kaip me­di­nė dė­žu­tė su dviem me­ta­li­niais ra­tu­kais, pa­ten­ tuo­tas 1970 m.

i – pre­zi­den­tas nu­vers­tas Aukš­čiau­sio­jo kons­ti­tu­ci­nio teis­mo pir­mi­nin­ką Ad­ly al Man­sou­rą. Be­ je, į teismo pirmininko po­stą A.al Man­sou­rą pa­sky­rė pa­ts M.Mor­si, ku­rio pa­rei­gas jis da­bar eis.

Tarp­tau­ti­nė reak­ci­ja

Tarp­tau­ti­nė bend­ruo­me­nė pa­ra­gi­ no Egip­to ka­riš­kius ir ki­tus pa­rei­ gū­nus veng­ti smur­to pro­trū­kių.

JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ ma pa­ra­gi­no Egip­tą kuo grei­čiau grįž­ti prie ren­ka­mos ci­vi­li­nės vy­ riau­sy­bės, o Di­džio­ji Bri­ta­ni­ja iš­ sa­kė su­si­rū­pi­ni­mą dėl ar­mi­jos įsi­ ki­ši­mo.

Jung­ti­nių Tau­tų va­do­vas Ban Kimoo­nas tei­gė su­pran­tan­tis, kad egip­tie­čiai bu­vo „stip­riai nu­si­vy­lę“ sa­vo ly­de­riu, ta­čiau taip pat pri­dū­ rė esan­tis su­si­rū­pi­nęs dėl ar­mi­jos įsi­ki­ši­mo.

ES išo­rės po­li­ti­kos va­do­vė Cat­he­ri­ne Ash­ton iš­reiš­kė vil­tį, kad lai­ki­no­ji ad­mi­nist­ra­ci­ja, ku­rią pa­ skel­bė nau­ja­sis re­ži­mas, bus vi­siš­ kai veiks­ni ir kad bus už­tik­ri­na­mos žmo­gaus tei­sės bei įsta­ty­mų vir­še­ ny­bė. Ta­čiau svar­biau­sia ES vals­ty­ bė Vo­kie­ti­ja pa­brė­žė, jog M.Mor­si nu­ša­li­ni­mas yra „di­de­lis at­si­trau­ ki­mas nuo de­mok­ra­ti­jos“.

Veng­ti smur­to pa­ra­gi­no ir Ru­si­ja, o Sau­do Ara­bi­jos ka­ra­lius Ab­dul­lah gy­rė ar­mi­jos įsi­ki­ši­mą.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

ku­ror­tų bės san­ty­kio, ma­lo­naus kli­ma­to bei šil­tos jū­ros“, – pri­dū­rė „Tez­Tour“ at­sto­vė.

Mi­nis­te­ri­ja įspė­ja

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­ te­ri­ja va­kar pa­ra­gi­no su­si­lai­ky­ti nuo ne­bū­ti­nų ke­lio­nių į di­džiuo­ sius Egip­to mies­tus – Kai­rą, Alek­ sand­ri­ją, Sue­cą, Is­mai­li­ją, Port Sai­dą – ir rim­tai įver­tin­ti vy­ki­mo į ki­tus Egip­to mies­tus bei re­gio­nus, iš­sky­rus Rau­do­no­sios jū­ros ku­ror­ tus, bū­ti­ny­bę. „Ša­ly­je iš­lie­ka aukš­ta pro­tes­tų, riau­šių ir ki­tų vie­šo­jo sau­gu­mo pa­ dė­tį pa­blo­gin­ti ga­lin­čių įvy­kių ti­ki­ my­bė“, – pra­ne­šė Už­sie­nio rei­ka­ lų mi­nis­te­ri­ja. „Re­ko­men­duo­ja­me veng­ti iš­vyk­ ti iš Pie­tų Si­na­ju­je esan­čių ku­ror­tų te­ri­to­ri­jos, o ke­liau­jant į Egip­to pie­ tuo­se esan­čius tu­ris­ti­nius ob­jek­ tus ir mies­tus – Luk­so­rą, Asua­ną – rink­tis oro trans­por­tą. Vyks­tan­ tiems į pa­sie­nio su Li­bi­ja ir Su­da­nu re­gio­nus pa­tar­ti­na at­si­žvelg­ti į vie­ tos ins­ti­tu­ci­jų sau­gu­mo re­ko­men­ da­ci­jas bei per­spė­ji­mus“, – nu­ro­do Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja.

Si­tua­ci­ja: M.Mor­si ir ka­riš­kių drau­gys­tė bai­gė­si, ar­mi­jos va­do­vai pa­skel­bė, kad Egip­to pre­zi­den­tas nu­vers­tas ir su­lai­ky­tas.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Ar­mi­ja pa­ro­dė, kas šalyje šei­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ber­ž iū­nas v.berziunas@diena.lt

Ka­riš­kiai Egip­to po­li­ti­nia­me gy­ve­ ni­me do­mi­nuo­ja nuo pat 1952 m. per­vers­mo, po ku­rio 1953-iai­siais pa­skel­bus nau­ją­ją ša­lies kons­ti­ tu­ci­ją bu­vo įkur­ta Egip­to Res­pub­ li­ka.

1952 m. nu­ver­tus mo­nar­chi­nę san­tvar­ką Egip­te įsi­tvir­ti­no ar­ mi­jos va­do­vy­bė. Egip­to va­do­vai Mu­ham­ma­das Na­gui­bas, Ga­ma­ las Ab­de­las Nas­se­ras, An­wa­ras Sa­da­tas ir Hos­ni Mu­ba­ra­kas – vi­ si bu­vo ar­mi­jos ge­ne­ro­lai.

To­k ios ga­l ios, ko­k ia ar­m i­ja mė­gau­ja­si Egip­te, ka­riš­kiai ne­ tu­ri jo­kio­je ki­to­je pa­sau­lio ša­ly­ je, gal­būt tik Pa­kis­ta­ne. Ka­riuo­ me­nės va­dai val­dė ir val­do Egip­to vals­ty­bės įmo­nes, pri­žiū­ri vis­ką, nuo mais­to ga­my­bos iki tu­ris­tų mėgs­ta­mų ku­ror­tų prie Rau­do­ no­sios jū­ros.

Ma­ža to, ar­mi­ją pa­lai­ko di­de­ lė da­lis Egip­to gy­ven­to­jų, nors sim­pa­ti­jos ka­riš­kiams ne­pa­dė­jo H.Mu­ba­ra­kui iš­lik­ti val­džio­je.

Ge­ne­ro­las H.Mu­ba­ra­kas ne­ su­ge­bė­jo ga­ran­tuo­ti sta­bi­lu­mo Egip­te. Tai pri­ver­tė ka­riš­kius keis­ ti tak­ti­ką. Sie­kiant nu­ra­min­ti vi­ suo­me­nę iš pra­džių rei­kė­jo sim­ bo­liš­kai pa­keis­ti tai, kas įpras­mi­no šiurkš­tų re­ži­mą.

Pir­mas žings­nis – H.Mu­ba­ra­ kas nu­vers­tas nuo val­džios. Ant­ ras – teis­mo baus­mė H.Mu­ba­ra­ kui. Tre­čias – pa­ža­dė­tos re­for­mos, pir­miau­sia – po­li­ti­nės, nors, at­ro­ do, dau­giau kos­me­ti­nės nei sis­te­ mi­nės.

Ta­čiau vi­suo­me­nę nors lai­ki­nai nu­ra­min­ti pa­vy­ko. Bent jau iš­ leis­ti ga­rą, su­si­kau­pu­sį per bru­ta­ lų H.Mu­ba­ra­ko pa­lai­ky­tą su­si­do­ ro­ji­mą su pro­tes­tuo­to­jais.

2011 m. žie­mą H.Mu­ba­ra­ kas pa­si­trau­kė, o ka­riš­kiai lai­ki­ nai pe­rė­mė val­džią. Mo­ha­me­ das Hus­sei­nas Tan­ta­wi, tuo­me­tis Gink­luo­tų­jų pa­jė­gų Aukš­čiau­sio­ sios ta­ry­bos pir­mi­nin­kas, ta­po de fac­to ša­lies va­do­vu.

Tų pat me­tų va­sa­rį ka­riuo­me­ nė pa­lei­do par­la­men­tą ir su­stab­ dė kons­ti­tu­ci­jos ga­lio­ji­mą, kol bus pa­ruoš­ta nau­jo­ji.

Ko­vo mė­ne­sį bu­vo su­reng­tas re­fe­ren­du­mas dėl kons­ti­tu­ci­jos, o lapk­ri­tį Egip­te su­reng­ti pir­mie­ ji nuo H.Mu­ba­ra­ko re­ži­mo nu­ver­ ti­mo par­la­men­to rin­ki­mai. Dar po me­tų 2012 m. bir­že­lį iš­rink­tas ša­ lies va­do­vas Mo­ha­me­das Mor­si, Mu­sul­mo­nų bro­li­jos kan­di­da­tas.

Ky­la klau­si­mas, kaip į per­vers­mą rea­guos vi­suo­me­ nė, tiks­liau – tie, ku­rie re­mia M.Mor­si?

At­ro­dė, kad Egip­tas sto­ja­si ant ko­jų. Ta­čiau Mu­sul­mo­nų bro­li­ jai sten­gian­tis di­din­ti įta­ką Egip­ te ki­lo pa­si­prie­ši­ni­mas, dau­giau­ sia iš se­ku­lia­rių ir li­be­ra­lių Egip­to vi­suo­me­nės sluoks­nių.

2012 m. žie­mą ki­lo pir­mie­ji su­ si­rė­mi­mai tarp M.Mor­si ša­li­nin­kų ir opo­nuo­jan­čių ša­lies va­do­vui bei vy­riau­sy­bei. Dau­ge­lis pro­tes­tuo­ti

išė­ju­sių egip­tie­čių bai­mi­no­si, kad Mu­sul­mo­nų bro­li­ja ga­li im­tis įves­ ti Egip­te re­li­gi­nę val­džią.

Bro­li­jos įta­kos au­gi­mo ne­no­rė­jo ir ka­riuo­me­nė, ta­čiau ka­riš­kiai ku­ rį lai­ką ne­si­ki­šo, vei­kiau­siai lau­kė pre­teks­to veik­ti. Kai nau­jo­ji ša­ lies val­džia su M.Mor­si prie­ša­ky­ je pa­si­ro­dė esan­ti ne­pa­jė­gi su­val­ dy­ti si­tua­ci­ją Egip­te, ka­riš­kiai ėmė verž­ti varž­tus.

Tie­sa, da­bar ky­la klau­si­mas, kaip į per­vers­mą rea­guos vi­suo­ me­nė, tiks­liau – tie, ku­rie re­mia M.Mor­si?

Ka­riš­kių eli­tas neiš­ven­gia­mai yra pri­klau­so­mas nuo nuo­tai­kų vi­suo­me­nė­je. So­cia­li­nė ir eko­no­ mi­nė pa­dė­tis Egip­te ma­žai te­pa­ge­ rė­jo, tad tik lai­ko klau­si­mas, ka­da vi­suo­me­nė su­si­voks, jog ap­skri­ tai sis­te­ma – dau­ge­lio pro­ble­mų prie­žas­tis. Šiuo at­ve­ju, ma­tyt, vis­kas pri­ klau­sys nuo to, kaip Egip­to po­li­ti­ nis ir ka­ri­nis eli­tas su­ge­bės spręs­ti vi­suo­me­nę sle­gian­čias so­cia­li­nes bei eko­no­mi­nes pro­ble­mas. Ga­li­ mas ir kie­to kumš­čio sce­na­ri­jus – tai kol kas sun­ku pa­sa­ky­ti.

14

PenktADIENIS, liepos 5, 2013

pasaulis kaunodiena.lt/naujienos/uzsienis

Ras­ti bendrą kalbą

Įvykių kalendorius

KUR? Vilniuje.

KA­DA? Penk­ta­die­nį, lie­pos 5 d.

Tarp­tau­tinės ato­minės ener­ge­ti­kos agentū­ros (TA­TE­NA) va­do­vas Yu­kiya Ama­no pa­si­ūlė išeitį, kaip Lie­tu­vai, Ru­si­jai ir Bal­ta­ru­si­jai už­megz­ti skaidrų, konst­ruk­tyvų bei po­zi­tyvų dia­logą dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių.

pIRMININKAVIMO IšKiLMĖS Lie­tu­vos sos­tinė­je vyks pir­mi­nin­ka­vi­mo ES Ta­ry­bai pra­džios iš­kilmės. Ša­lies va­dovė Da­lia Gry­baus­kaitė su­si­tiks su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja ir Eu­ro­ pos Ko­mi­si­jos pir­mi­nin­ku José Ma­nue­liu Bar­ro­so. Uni­ka­laus kultū­ri­nio pro­jek­to, pri­sta­ty­sian­čio Lie­tuvą Eu­ro­pai, aši­mi taps mu­zi­ki­nis kūri­nys „Sąšau­ka“, ku­ris mu­zi­kinė­mis ir vaiz­do prie­monė­mis sieks pa­ro­dy­ti Lie­ tu­vos ir Eu­ro­pos bend­rystę.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Sankt Pe­ter­bur­gas (Ru­si­ja)

Ko­re­guo­ja pro­jektą

KUR? Lam­pedū­zoje.

KA­DA? Pir­ma­die­nį, lie­pos 8 d.

Popiežiaus vizitas Po­pie­žius Pran­ciš­kus pir­mo­jo už­sie­nio vi­zi­to vyks į mig­rantų sa­la va­di­ namą Lam­pedūzą Ita­li­jo­je, kur mel­sis už ne­le­ga­lius mig­ran­tus, nu­sken­ du­sius pa­ke­liui į Eu­ropą. Va­ti­ka­nas pra­nešė, kad po­pie­žius bu­vo la­bai su­ krėstas dėl dar vienos nelaimės prie Lam­pedū­zos krantų pra­ėjusį mėnesį, kai nu­sken­dus val­čiai žu­vo sep­ty­ni žmonės. Tūkstančiai žmo­nių pa­sta­rai­ siais me­tais per Lam­pedūzą bandė pa­tek­ti į ES per­pil­dy­to­mis val­ti­mis.

KUR? Did­žio­joje Bri­ta­ni­joje.

KA­DA? Ant­ra­die­nį, lie­pos 9 d.

Ge­gužės pa­bai­go­je ži­niask­lai­do­je pa­si­rod­žius pra­ne­ši­mų, kad Ru­si­ ja stab­do Bal­ti­jos ato­minės elekt­ rinės sta­ty­bas Ka­li­ning­ra­de, Ru­ si­jos bran­d uo­l inės ener­ge­t i­kos bend­rovė „Ro­sa­tom“ ne­tru­kus pa­tiks­li­no, jog pro­jek­tas ne stab­ do­mas, o ko­re­guo­ja­mas. Dvie­ jų did­žiųjų 1200 me­ga­vatų reak­ to­rių sta­tybų ter­mi­nas pra­tęstas, o ob­jek­to aikš­telė ple­čia­ma, kad gre­ta jų, kaip svars­to­ma, iš­dygtų nuo ke­tu­rių iki aš­tuo­nių ma­žo – 40 me­ga­vatų – ga­lin­gu­mo reak­ to­riai, pa­našūs į tuos, ko­kie jau ke­letą de­šimt­me­čių nau­do­ja­mi ato­mi­niuo­se po­van­de­ni­niuo­se lai­ vuo­se ir led­lau­žiuo­se. „Tech­no­lo­gijų vys­ty­ma­sis žen­ gia di­ver­si­fi­ka­ci­jos ke­liu, sie­kiant su­d a­ry­t i platų sąlygų spektrą dieg­ti nau­jos konst­ruk­ci­jos reak­ to­rius, taip pat ma­žo ir vi­du­ti­ nio dyd­žio reak­to­rius. Šie reak­to­ riai ga­li su­teik­ti ga­li­mybę plėto­ti bran­duo­linę ener­ge­tiką ne­di­de­ liuo­se tink­luo­se ir ato­kiuo­se ra­ jo­nuo­se“, – tei­gia­ma bir­že­lio pa­ bai­go­je Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sios tarp­tau­tinės kon­fe­ren­ci­jos „Bran­ duo­linė ener­ge­ti­ka XXI a.“ ga­lu­ti­ nia­me pa­reiš­ki­me, kurį per­skaitė „Ro­sa­tom“ va­do­vas Ser­ge­jus Ki­ ri­jen­ka.

Pro­jek­tai jau ku­ria­mi

RAMADANO PRADŽIA Dau­ge­ly­je arabų ša­lių pra­si­dės pa­snin­ko mėnuo ra­ma­da­nas, kai ti­kin­tie­ ji nuo auš­ros iki saulės lai­dos ne­galės val­gy­ti, ger­ti, rūky­ti ir mylė­tis. Po to, kai ge­gužės 22 d. Lon­do­ne is­la­mis­tai gatvė­je nu­žudė britą ka­reivį ir pa­ didė­jo tar­pet­ninė įtam­pa, Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos vals­ty­binė te­le­vi­zi­ja „Chan­ nel 4“ nu­sprendė tie­sio­giai trans­liuo­ti mue­dzi­no kvie­timą mels­tis. Be­veik 5 pro­c. Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­tojų lai­ko sa­ve mu­sul­mo­nais.

TA­TE­NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no nea­be­jo­ja ma­žo ir vi­du­ti­nio ga­lin­ gu­mo reak­to­rių per­spek­ty­vo­mis.

„Jie tu­ri daug pra­na­šumų. Jie ne­ di­de­li, ma­žiau kai­nuo­ja, dau­gu­ma jų ga­li būti pa­ga­min­ti ga­myk­lo­je, o sau­gu­mo po­žiū­riu jie ga­na pa­ti­ki­ mi. To­kie reak­to­riai tin­ka ša­lims, kur ener­ge­ti­kos sis­te­mos nėra pla­ čiai iš­vys­ty­tos, – per kon­fe­ren­ ciją Sankt Pe­ter­bur­ge sakė Yu­kiya Ama­no. – Be to, ma­žo ir vi­du­ti­ nio ga­lin­gu­mo reak­to­riai tu­ri pra­ na­šumų ir už­tik­ri­nant bran­duo­li­

Ro­lan­das Kriš­čiū­nas:

Tu­ri­me at­vejį, kai bu­ vo pa­žeis­ta Es­po kon­ ven­ci­ja, – tai pa­darė Bal­ta­ru­si­ja. Padė­ tis dėl pro­jek­to Ka­li­ ning­ra­do sri­ty­je iš es­ mės ne­ką ge­resnė.

nių ginklų ne­pla­ti­nimą, todėl jie vis svar­bes­ni bran­duo­linės ener­ ge­ti­kos atei­čiai. Su di­de­liu su­si­ domė­ji­mu ste­bi­me tech­no­lo­ginį pro­gresą šio­je sri­ty­je ir pa­de­da­me

Korekcija: dviejų didžiųjų Baltijos

lė plečiama, kad greta jų išdygtų nuo

vals­tybėms, ku­rios no­ri plėto­ti to­ kio ti­po reak­to­rius.“ Eu­ro­pos sau­gu­mo ir bend­ra­ dar­bia­vi­mo or­ga­ni­za­ci­jos (ES­BO) Bran­duo­linės ener­gi­jos agentū­ros va­do­vas Lui­sas E.Echá­var­ri pri­ dūrė, kad jau ke­le­tas vals­ty­bių ro­ do ini­cia­tyvą ir pro­jek­tuo­ja ma­žo bei vi­du­ti­nio dyd­žio reak­to­rius. „Ga­li­ma tikė­tis, kad per ket­ve­ rius, še­še­rius ar aš­tuo­ne­rius me­ tus to­kių reak­to­rių pa­si­ro­dys rin­ ko­je“, – sakė jis.

Siū­lo eks­pertų pa­galbą

KUR? Če­ki­joje.

KA­DA? Tre­čia­die­nį, lie­pos 10 d.

nAUJA VYRIAUSYBĖ Če­ki­jo­je bus ofi­cia­liai pa­skelb­ta nau­ja vy­riau­sybė, jos va­do­ve pirmą kartą ga­li tap­ti mo­te­ris – Par­la­men­to pir­mi­ninkė Mi­ros­la­va Němco­vá. Pet­ro Ne­čo (nuo­tr.) va­do­vau­ja­ma vy­riau­sybė griu­vo pra­ėjusį mėnesį įsip­lies­kus skan­da­ lui dėl ko­rup­ci­jos, kai po­li­ci­ja su­ėmė sep­ty­nis vals­ty­bi­nių ins­ti­tu­cijų pa­reigū­ nus, tarp jų – prem­je­ro kan­ce­lia­ri­jos va­dovę Janą Na­gyovą. Ji kal­ti­na­ma ban­ dy­mu pa­pirk­ti par­la­men­to na­rius ir ne­teisė­tu prem­je­ro žmo­nos šni­pinė­ji­mu.

Išei­tis: Yukiya Ama­no siū­lo vi­soms trims kai­mynėms pa­si­kvies­ti tarp­

tau­ti­nių ne­prik­lau­somų eks­pertų, o jų iš­va­das pa­skelb­ti vie­šai.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Žur­na­listų pa­pra­šy­tas pa­ko­men­ tuo­ti konf­lik­tinę si­tua­ciją Bal­ti­ jos re­gio­ne, kur vie­nu me­tu pla­ nuo­ja­ma sta­ty­ti net tris ato­mi­nes elekt­ri­nes – Lie­tu­vo­je, Bal­ta­ru­si­ jo­je ir Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je, TA­TE­ NA va­do­vas Yu­kiya Ama­no pri­ pa­ži­no, kad ne tik Bal­ti­jos, bet ir ki­tuo­se re­gio­nuo­se su­si­da­ro pa­ dėtis, kai bend­ras sie­nas tu­rin­ čioms vals­tybėms trūksta tar­pu­ sa­vio su­pra­ti­mo. „TA­TE­NA vaid­muo nėra ver­tin­ti, ku­ri ša­lis tei­si, ku­ri ne, ar­ba joms tar­pi­nin­kau­ti. Mes ska­ti­na­me vals­ ty­bes kalbė­tis vieną su ki­ta, už­tik­ rin­ti skaid­rumą. Bet, svar­biau­ sia, ra­gi­na­me vals­ty­bes nau­do­tis TA­TE­NA pa­slau­go­mis. Mes ga­li­ me iš­siųs­ti tarp­tau­ti­nius eks­per­ tus įver­tin­ti vie­nos ar ki­tos vals­ tybės dar­bo. Jei­gu ki­ta ša­lis to no­ri,

15

PenktADIENIS, liepos 5, 2013

pasaulis

siū­lo­si pa­dėti TA­TE­NA Bran­duo­linė atei­tis Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ras Dmit­ri­jus Ro­ go­z i­nas (nuotr.) api­brėžė pen­k ias prie­žas­tis, kodėl Ru­si­ja sie­ja sa­vo atei­ tį su bran­duo­li­ne ener­ge­ti­ka. „Pir­ma, Ru­s i­jos Fe­de­ra­c i­ja vi­s uo­ met bu­vo ta ša­lis, ku­ri pa­laikė moks­ linį ir tech­no­lo­g inį pro­g resą. Kas­ kart, kai ne­pa­kan­ka­mai įver­t in­da­ vo­me moks­l i­n io bei tech­no­lo­g i­ nio pro­g re­so reikšmę, ša­l ies eko­ no­m i­ka riedė­da­vo į duobę ir vals­ tybės lauk­da­vo la­bai di­de­l i su­k rėti­ mai. Būtent todėl mes ne­si­r uo­šia­ me kar­to­t i praei­t ies, taip pat ne­to­l i­ mos, klaidų ir nuo­sek­liai imamės vi­ so to, kas per­spek­ty­viau­sia, ino­va­ty­ viau­sia bei nau­din­giau­sia vals­ty­bei.

Ant­ra, mūsų ša­ly­je vi­suo­met bu­vo la­ bai stip­ri fi­zikų, taip pat bran­duo­linės fi­zi­kos moks­li­ninkų pa­ren­g i­mo mo­ kyk­la. Šiuo me­tu vals­ty­binė kor­po­ra­ ci­ja „Ro­sa­tom“ vyk­do įvai­rius kon­kur­ sus ir olim­pia­das jau­niems ta­len­tin­ giems žmonėms, ku­rie tu­ri po­linkį į šiuos moks­lus. Šiuo po­ž iū­r iu Ru­siją ga­l i­ma pa­va­d in­t i švie­čia­muo­ju ug­ ni­kal­niu, ren­g ian­čiu to­k io po­būdžio spe­cia­lis­tus, ku­rių var­dai yra pa­sau­ li­nio ly­gio ir ku­rie jau įnešė ne­įkai­no­ jamą indėlį į bran­duo­linės ener­ge­ti­ kos ir vi­sos žmo­ni­jos plėtrą.

pro­fe­sio­na­lams. Tu­r i­me skaud­ž ią Čer­no­by­lio pa­tirtį, po šios ka­tast­ro­fos bu­vo pa­da­ry­tos griež­čiau­sios iš­va­dos – tiek pa­čia­me bran­duo­li­nia­me moks­ le, tiek mūsų ša­lies po­li­ti­niu lyg­me­niu; bu­vo su­vok­ta, kad svar­biau­sia ir ge­ riau­sia rem­tis sau­gu­mu, vys­ty­ti sau­ gias tech­no­lo­gi­jas. Nes mes bran­gi­ na­me ir sa­vo tau­tos, ir tų ša­lių, ku­rios kvie­čia­si mūsų bran­duo­li­nes tech­no­ lo­gi­jas į sa­vo te­ri­to­riją, sau­gumą.

Pa­ga­liau penk­to­ji prie­žas­tis – Ru­si­ja yra vie­na iš dviejų stam­biau­sių bran­ duo­li­nių vals­ty­bių ka­ri­niu po­ž iū­riu. Šiuo me­tu at­nau­ji­na­me Ru­si­jos gink­ luotą­sias pa­jėgas, bran­duo­linį stra­te­ ginį po­ten­cialą, ku­ris su­lai­ko nuo bet ko­kios ag­re­si­jos prie­š mūsų šalį. Nau­ do­ja­me šias tech­no­lo­gi­jas, kad iš­sau­ go­tu­me taiką tiek sa­vo ša­liai, tiek sa­ vo sąjun­g i­ninkėms, tiek vi­sai pla­ne­ tai. Toks ci­vi­li­nių bei ka­ri­nių tech­no­ lo­g ijų de­r i­nys yra neats­k i­r ia­mas ir natū­ra­lus, pa­t vir­t i­nan­t is mūsų ryž­ tą vys­ty­ti sau­gias bran­duo­li­nes tech­ no­lo­g i­jas“, – sakė Ru­si­jos vi­cep­rem­je­ ras D.Ro­go­zi­nas.

Tre­čia, Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­ja yra šal­ta šiau­rinė vals­tybė, did­žiulė že­my­ninė ša­lis, ku­rios did­žio­ji da­lis gy­ven­tojų gy­ve­na eu­ro­pinė­je da­ly­je. Mes su­vo­ kia­me, kad mūsų ša­lies tur­tai glūdi už Ura­lo kalnų: Va­karų ir Rytų Si­bi­re, taip pat To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Iš­gau­ti šių uni­ka­lių gam­tos iš­tek­lių ne­įma­no­ma nau­do­jant tik tra­di­ci­nius ener­gi­jos šal­ ti­nius, ku­rie priei­na­mi pie­čiau. Šiau­ri­ niuo­se re­gio­nuo­se bran­duo­linė ener­ ge­ti­ka tu­ri vis ma­žiau al­ter­na­tyvų.

Ket­vir­to­ji prie­žas­tis su­si­ju­si su tuo šal­ tak­rau­jiš­ku­mu, ku­ris būdin­gas mūsų

atominės elektrinės reaktorių statybų terminas pratęstas, o objekto aikšteketurių iki aštuonių mažo galingumo reaktorių.

vi­suo­met esa­me pa­si­rengę iš­siųs­ ti mi­siją ir į šalį kai­mynę, taip pat ti­kimės, kad ša­lys su­tiks re­zul­ ta­tus pa­skelb­ti vie­šai. Ši­taip pa­ dėtis tam­pa aiš­kesnė, didė­ja tar­ pu­sa­vio su­pra­ti­mas, už­tik­ri­na­mas

Ser­ge­jus No­vi­ko­vas:

Dar prieš ke­letą me­ tų iš­vertė­me į lie­tu­ vių kalbą po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­nimą ir įteikė­me Lie­tu­vos ge­ ne­ra­li­niam kon­su­lui Sankt Pe­ter­bur­ge. tarp­tau­tinės teisės lai­ky­ma­sis. Tai­ gi mūsų vaid­muo yra ne nu­ro­dinė­ ti vals­tybėms, bet to­kio­mis ne­tie­ sio­ginė­mis prie­monė­mis pri­si­dėti prie po­zi­ty­vaus dia­lo­go“, – sakė Yu­kiya Ama­no.

Es­po kon­ven­ci­ja

Abi­pu­siai prie­kaiš­tai

Kad ša­lių kai­my­nių dia­lo­gas la­bai svar­bus, skai­ty­da­mas pra­ne­šimą kon­fe­ren­ci­jo­je „Bran­duo­linė ener­ ge­ti­ka XXI a.“ ak­cen­ta­vo ir Lie­tu­ vos už­sie­nio vi­ce­mi­nist­ras Ro­lan­das Kriš­čiū­nas. „Lie­tu­va iš sa­vo pa­tir­ties ga­li pa­brėžti, kad vals­ty­bių kai­my­nių dia­lo­gas neap­siei­na be sun­kumų, – teigė vi­ce­mi­nist­ras. – Tu­ri­me at­vejį, kai bu­vo pa­žeis­ta Es­po kon­ven­ci­ja, – tai pa­darė Bal­ta­ru­si­ja. Si­tua­ci­ja dėl pro­jek­to Ka­li­ning­ra­do sri­ty­je iš es­ mės ne­ką ge­resnė. Esa­me įsi­ti­kinę, kad Es­po kon­ven­ci­ja ne­turėtų būti lai­ko­ma pa­pras­tu for­ma­lu­mu, ir ti­ kimės, jog mūsų kai­my­nai lai­ky­sis to­kio pat po­žiū­rio.“ Ta­čiau Ru­si­jos atstovai ne­sup­ran­ta Lie­tu­vos prie­kaištų. „Mes pri­sii­ma­me ne­tgi dau­giau įsi­pa­ rei­go­j imų, nei galė­t u­m e, – ti­ ki­n o „Ro­sa­tom“ ko­m u­n i­ka­c i­jos di­rek­to­rius Ser­ge­jus No­vi­ko­vas.

– Tik­riau­siai ži­no­te, kad Ru­si­ ja pa­si­rašė Es­po kon­ven­ciją, bet jos ne­ra­ti­fi­ka­vo. Ta­čiau Bal­ti­jos ato­minės elekt­rinės at­ve­ju mes sa­va­n o­r iš­kai vei­k ia­m e lai­k y­d a­ mie­si šios kon­ven­ci­jos dva­sios, in­for­muo­da­mi vals­ty­bes kai­my­ nes apie to­k ius pro­jek­t us kaip ato­minė elekt­rinė.

At­li­ko­me vi­suo­me­ni­nius klau­ sy­mus de­vy­nio­se iš de­šim­ties ša­ lių kai­my­nių. De­šim­ta, kur to dar ne­darė­me, yra Lie­tu­va, bet esa­me

Jung­t i­n ių Tautų kon­ven­ci­ja dėl po­ vei­k io ap­l in­kai įver­t i­n i­mo tarp­vals­ ty­bi­nia­me kon­teks­te (Es­po kon­ven­ ci­ja) yra pa­g rin­di­nis tarp­tau­ti­nis do­ ku­men­tas, nu­ma­tan­t is būti­nybę ša­

pa­si­rengę tai pa­da­ry­ti. Dar prieš ke­letą metų iš­vertė­me į lie­tu­vių kalbą po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­nimą ir įteikė­me Lie­tu­vos ge­ne­ra­li­niam kon­su­lui Sankt Pe­ter­bur­ge, bet Lie­tu­va iki šiol nėra pa­si­ren­gu­ si vi­suo­me­ni­niams klau­sy­mams.

Tai vals­tybės teisė, ir mes ne­ga­ li­me su sa­vo įsta­tais jėga verž­tis į sve­timą kiemą.“ Lie­tu­va no­ri at­sa­kymų

Lie­tu­vos už­sie­nio rei­kalų mi­nis­ te­ri­ja (URM) laik­raš­čiui teigė, kad Lie­tu­va nėra ga­vu­si ofi­cia­laus Ru­ si­jos siū­ly­mo su­reng­ti vie­šuo­sius svars­ty­mus Lie­tu­vo­je dėl Ka­li­ ning­ra­do ato­minės elekt­rinės po­ vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo pa­gal Es­ po kon­ven­ciją. „Ver­ti­na­me Ru­si­jos siekį lai­ky­ tis Es­po kon­ven­ci­jos Ka­li­ning­ra­ do ato­minės elekt­rinės at­ve­ju, ta­ čiau no­ri­me at­kreip­ti dėmesį, kad šio­je kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ty­tas pro­ cedūrų ei­liš­ku­mas, pa­gal kurį tu­ri vyk­ti tarp­vals­ty­binės kon­sul­ta­ci­jos dėl ato­mi­nių elekt­ri­nių sau­gos, – pir­miau­sia tu­ri būti pa­reng­tas iš­

lims kai­mynėms bend­ra­dar­biau­t i ato­mi­nių elekt­ri­nių sta­ty­bos klau­si­ mais: teik­ti in­for­ma­ciją, su­pa­ž in­din­ ti ša­lių kai­my­nių vi­suo­menę, or­ga­ni­ zuo­ti eks­pertų kon­sul­ta­ci­jas.

sa­mus Po­vei­kio ap­lin­kai ver­ti­ni­mo do­ku­men­tas ir pa­teik­ti at­sa­ky­mai į už­duo­tus ša­lių klau­si­mus raš­tu, tik ta­da ren­gia­mi vie­šie­ji svars­ty­mai ir ga­liau­siai eks­pertų kon­sul­ta­ci­jos“, – tei­gia­ma URM laik­raš­čiui pa­teik­ta­ me at­sa­ky­me. „Tik iš­lai­kius šį pro­cedūrų ei­ liš­kumą, t. y. pir­ma ga­vus iš­sa­mią in­for­ma­ciją iš Ru­si­jos, bus už­tik­ rin­tas tin­ka­mas po­vei­kio ap­lin­kai įver­ti­ni­mas, o Lie­tu­vos vi­suo­menė tin­ka­mai su­pa­žin­din­ta su pro­jek­ tu. De­ja, šiuo me­tu pro­ce­sas – vis dar pir­ma­ja­me iš etapų, nes vis dar ne­gau­ti at­sa­ky­mai į Lie­tu­vos eks­pertų iš­kel­tus klau­si­mus dėl bran­d uo­l inės sau­gos stan­d artų ir ap­lin­ko­sau­gos rei­ka­la­vimų lai­ ky­m o­s i Ka­l i­n ing­ra­d o ato­m inė­ je elekt­rinė­je. Ru­si­jos siū­ly­mai stai­ga pe­rei­ti į ant­rąjį ar net tre­ čiąjį iš Es­po kon­ven­ci­jo­je nu­ma­ tytų etapų ir su­reng­ti vie­šuo­sius Ka­li­ning­ra­do ato­minės elekt­rinės pro­jek­to svars­ty­mus ar eks­pertų kon­s ul­ta­c i­jas Lie­t u­vo­je ne­ga­l i būti lai­ko­mi priim­ti­nais“, – teigė URM.

Ira­nas su­sto­ti ne­ke­ti­na Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Va­karų ra­gi­ni­mai su­stab­dy­ti ura­no sod­ri­nimą ne­kliu­do Ira­ nui plėto­ti sa­vo bran­duo­linės pro­gra­mos. Pradėjęs eksp­loa­ tuo­ti pirmąjį ato­minį reak­to­rių Bu­šeh­re, Te­he­ra­nas jau svars­ to apie ki­tus ir ža­da juos sta­ty­ ti pa­ts.

Ira­no bran­duo­linės ener­gi­jos or­ ga­ni­za­ci­jos va­do­vas Fe­rey­doo­nas Ab­ba­si (nuotr.) Sankt Pe­ter­bur­ge vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Bran­ duo­linė ener­ge­ti­ka XXI a.“ pa­ sa­ko­jo žur­na­lis­tams, kad 1 tūkst.

MW reak­to­rius Bu­šeh­ro ato­ minė­je elekt­rinė­je jau vei­kia ir ne­tru­kus bus pra­dėtas eksp­ loa­tuo­ti pa­gal pa­skirtį. „Ru­si­jos bend­rovė dar tu­ri at­lik­ti tam tik­ rus ban­dy­mus, o po jų elekt­rinė bus per­duo­ta mums eksp­loa­tuo­ ti“, – sakė pa­reigū­nas.

Anot jo, elekt­rinė­je ga­li­ma įreng­ti iš vi­so ke­tu­ris reak­to­ rius, ir to­kie pla­nai svars­to­mi.

Bet iki šiol Ira­nas kliovė­si Ru­si­ jos tech­no­lo­gi­jo­mis, o da­bar is­ la­miš­ka res­pub­li­ka tei­gia, kad yra pa­jėgi pa­ti sta­ty­tis bran­duo­ li­nius reak­to­rius. „Jau pra­dėjo­me sa­vo te­ri­to­ ri­jo­je ir sa­vo jėgo­mis ga­min­ ti įrangą, su­si­ju­sią su ga­lin­gais reak­to­riais. Jau be­veik baigė­me kur­ti 360 MW reak­to­rių“, – sa­ kė F.Ab­ba­si.

Pa­reigū­nas teigė, kad Ira­nas ke­ti­na sta­ty­tis 10 MW ti­riamąjį reak­to­rių ir leng­vo­jo van­dens elekt­rinę. „Net­ru­kus gau­si­me ga­lu­ti­nius žemės skly­po duome­ nis, kur stovės elekt­rinė, o tuo­ met pra­dėsi­me įren­gi­mo dar­ bus“, – teigė F.Ab­ba­si. Žur­na­listų pa­klaus­tas, ar ga­li­ ma tikė­tis per­mainų Ira­no bran­ duo­linė­je pro­gra­mo­je po to, kai ša­lies vairą po pra­ėju­sio mėne­sio rin­kimų per­ėmė nau­jas pre­zi­ den­tas, F.Ab­ba­si sakė: „Norė­čiau pa­sa­ky­ti, kad Ira­no bran­duo­linė pro­gra­ma sie­kia dviejų tikslų.

Pir­mas – elekt­ros ener­gi­jos ga­ my­ba, o ant­ras – spin­du­liuotės nau­do­ji­mas tai­kiais tiks­lais, mū­ sų tau­tos la­bui.

Mūsų pir­ma­sis tiks­las – elekt­ ros ener­gi­ja – iš­liks, bran­duo­li­ nio ku­ro ga­my­ba ir sod­ri­ni­mas taip pat bus tęsia­mas pa­gal mū­ sų pa­reikš­tus tiks­lus. Mes tęsi­me ga­mybą pa­gal sa­vo po­rei­kius.“

16

penktADIENIS, liepos 5, 2013

18p.

„Tour de France“ siaubas – kuok­te­lė­ję žiū­ro­vai.

sportas@diena.lt Redaktorius Romas Poderys

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

???? ??

sportas

???? ??

Kauno „Žal­gi­ris“ ren­gia­si bū­ti ki­toks Nau­ja­sis Kau­no „Žal­gi­rio“ klu­bo se­zo­nas – su at­jau­nė­ju­sia ko­man­da eli­ti­nė­je Eu­ro­ly­go­je, bet tik­riau­siai be VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos, su ki­to­kia vi­zi­ja – ne pra­gma­tiš­kai ap­si­ri­bo­ti vien šia die­na, bet žvelg­ti į atei­tį.

Ro­mas Po­de­rys

r.poderys@kaunodiena.lt

Vėl at­vyks „Real“

Va­kar Bar­se­lo­no­je iš­trau­kus 2013– 2014 m. Eu­ro­ly­gos tur­ny­ro bur­ tus paaiš­kė­jo žal­gi­rie­čių var­žo­vai.

Be­veik vi­si jie – ge­rai pa­žįs­ta­mi iš praė­ju­sio se­zo­no.

Lie­tu­vos čem­pio­nai pa­te­ko į B gru­pę, ku­rio­je iš­mė­gins jė­gas su Mad­ri­do „Real“ (Is­pa­ni­ja), Stam­ bu­lo „Ana­do­lu Efes“ (Tur­ki­ja), Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ (Vo­kie­ ti­ja), Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ ni“ (Ita­li­ja) ir Stras­bū­ro SIG (Pran­ cū­zi­ja) eki­po­mis.

Su „Real“, „Ana­do­lu Efes“, „Bro­ se Bas­kets“ bei „EA7 Em­po­rio Ar­ ma­ni“ žal­gi­rie­čiai ko­vo­jo ir 2012– 2013 m. Eu­ro­ly­gos var­žy­bo­se, ne­pa­vy­ko įveik­ti tik mad­ri­die­čių.

Dvi­ko­va su „Real“ iš­si­sky­rė ypa­ tin­ga įtam­pa: Mad­ri­de per var­žy­ bas, o Kau­ne po jų ki­lo in­ci­den­tų, ku­riuo­se vie­nas pa­grin­di­nių vei­kė­ jų bu­vo is­pa­nų krep­ši­nio žvaigž­dė Ru­dy Fer­nan­de­zas. „Esa­me pa­ten­kin­ti bur­tų re­zul­ta­ tais. Gru­pė pa­kan­ka­mai pa­jė­gi, ta­ čiau ga­li­me kau­tis su vi­sais var­žo­ vais. Mū­sų tiks­las – pa­tek­ti į „Top 16“ eta­pą ir ma­no­me, kad ga­li­me jį pa­siek­ti. Džiu­gu, kad Eu­ro­ly­ga ne­ tryp­čio­ja vie­to­je ir to­bu­lė­ja. Praė­ju­sį se­zo­ną tik­rai pa­si­tei­si­no spren­di­mas

iš­plės­ti „Top 16“ eta­pą. Ko­man­dos ir žiū­ro­vai su­lau­kė dar dau­giau įdo­mių aukš­to ly­gio rung­ty­nių. Šie­met Eu­ ro­ly­ga taip pat priė­mė ge­rą spren­di­ mą: klu­bai, ku­rie ne­pa­teks į „Top 16“, ne­bus nu­skriaus­ti – tęs ko­vas Eu­ro­ pos tau­rės tur­ny­re. Ne­pai­sant to, „Žal­gi­ris“ steng­sis pra­si­brau­ti į ant­ rą­jį Eu­ro­ly­gos var­žy­bų eta­pą. Ti­kė­ si­mės gau­saus žiū­ro­vų pa­lai­ky­mo“, – sa­kė „Žal­gi­rio“ klu­bo ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Pau­lius Mo­tie­jū­nas.

Re­gu­lia­rus se­zo­nas star­tuos spa­lio 17-ąją. Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­to tur­ ny­ras ki­tą­met vyks Mi­la­ne (Ita­li­ja).

Vi­si ma­čai – lyg mū­šiai

„Nie­ka­da ne­rei­kia bur­tų skirs­ty­ti į ge­rus ar blo­gus, nes kiek­vie­nos rung­ ty­nės Eu­ro­ly­go­je yra sun­kios. Ap­si­ džiau­gus bur­tais ga­li­ma la­bai grei­tai nu­svil­ti. To­kios aukš­to ly­gio var­žy­ bo­se vi­sos ko­man­dos yra pa­jė­gios, – „Žal­gi­rio“ klu­bo sve­tai­nei zal­gi­ris.lt sa­kė Kau­no ko­man­dos vy­riau­sia­sis tre­ne­ris Ilias Zou­ras. – Re­gu­lia­ria­­me se­zo­ne į kiek­vie­nas rung­ty­nes žiū­rė­ si­me kaip į at­ski­rą mū­šį ir steng­si­mės jį lai­mė­ti. Ma­nau, kad la­bai bus svar­ bu, kaip mes at­ro­dy­si­me kiek­vie­na­ me ma­če. Pab­rė­žiu žo­dį „mes“.

– Tre­ne­ri, kas, jū­sų nuo­mo­ne, yra B gru­pės fa­vo­ri­tai?

- Ne­no­rė­čiau iš­skir­ti fa­vo­ri­tų ir ki­ toms eki­poms su­teik­ti pa­pil­do­mos

Sąs­kai­tos: praė­ju­sį se­zo­ną žal­gi­rie­čiai du­kart po at­kak­lių grum­ty­nių –

74:75 ir 104:105 – nu­si­lei­do Eu­ro­ly­gos vi­ce­čem­pio­nui „Rea­lui“.

AFP nuo­tr.

abe­jo­nės, sieks su­bur­ti lai­min­tį ko­ lek­ty­vą. Kol kas sun­ku nu­spė­ti, kaip jų ko­man­da at­ro­dys, bet esu tik­ras, kad jie bus la­bai rim­ti var­žo­vai.

Ilias Zou­ras:

La­bai bus svar­bu, kaip mes at­ro­dy­si­me kiek­vie­na­me ma­če.

Pab­rė­žiu žo­dį „mes“.

mo­ty­va­ci­jos, ta­čiau aki­vaiz­du, kad šios gru­pės ly­de­riai tu­rė­tų bū­ti „Real“ ir „Ana­do­lu Efes“ klu­bai.

– Praė­ju­sį se­zo­ną „Žal­gi­ris“ žai­dė su ke­tu­rio­mis iš pen­kių šios gru­pės ko­man­dų. Ką ma­ no­te apie tai?

– Mū­sų var­žo­vai gal ir bus to­ kie pa­tys, ta­čiau da­bar­ti­nis „Žal­ gi­ris“ tik­rai skir­sis nuo praė­ju­sių me­tų ko­man­dos. To­dėl ne­reik­tų ly­ gin­ti praė­ju­sio ir bū­si­mo se­zo­no eki­pų. Tie­sa, dau­gu­ma mū­sų gru­ pės var­žo­vų iš­lai­kė sa­vo ko­man­ dų bran­duo­lius. Pa­vyz­džiui, tre­ ne­ris Chri­sas Fle­min­gas jau il­gai dir­ba su „Bro­se Bas­kets“. Tas pa­ts tre­ne­ris bei tęs­ti­nu­mas – ir Stras­ bū­re. Mad­ri­do ir Stam­bu­lo eki­pos taip pat iš­sau­go­jo tre­ne­rius ir pa­ grin­di­nius žai­dė­jus. Mes kur­si­me nau­ją ko­lek­ty­vą ir steng­si­mės var­ žo­vus pa­lauž­ti sa­vo ko­vin­gu­mu ir ener­gi­ja.

– Pas­kelb­ta, kad Mi­la­nas ki­tais me­tais or­ga­ni­zuos Eu­ro­ly­gos fi­na­lo ket­ver­to var­žy­bas. Ar tai Ita­li­jos klu­bui pri­dės pa­pil­do­ mos mo­ty­va­ci­jos?

– Ma­nau, kad vi­sos Eu­ro­ly­gos ko­ man­dos yra mo­ty­vuo­tos pa­si­ro­dy­ti kuo ge­riau. „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ tu­rės nau­ją tre­ne­rį. Klu­bo va­do­vai nu­spren­dė kur­ti eki­pą iš nau­jo ir, be

– Ar, su­ži­no­jęs kon­ku­ren­tus Eu­ro­ly­go­je, jūs įsi­gy­tu­mė­te abo­ne­men­tą į „Žal­gi­rio“ se­zo­ no var­žy­bas?

– Ži­no­ma! Ir Eu­ro­ly­gos bur­tai su tuo ne­su­si­ję. Už „Žal­gi­rį“ sirg­čiau kiek­vie­no­se rung­ty­nė­se. No­rė­čiau pa­ska­tin­ti ger­bė­jus ne tik do­mė­tis ko­man­da, bet ir ak­ty­viai ją pa­lai­ ky­ti „Žal­gi­rio“ are­no­je. Ypač šį se­ zo­ną krep­ši­nin­kai tu­ri jaus­ti, kad aist­ruo­liai kiek­vie­ną die­ną yra ša­ lia ko­man­dos ir su­da­ro tvir­tą už­nu­ ga­rį. Tai bus nau­jas star­tas, ta­čiau „Žal­gi­rio“ are­na pri­va­lo iš­lik­ti vie­ na karš­čiau­sių Eu­ro­po­je.

Nau­jos pa­rei­gos

Bar­se­lo­no­je įvy­ku­sia­me Eu­ro­ly­gos klu­bų va­do­vų su­si­rin­ki­me P.Mo­tie­ jū­nui pa­ti­kė­tos nau­jos pa­rei­gos – jis iš­rink­tas į Eu­ro­ly­gos val­dy­bą. „Žal­ gi­rio“ va­do­vas pa­kei­tė Gdy­nės „Pro­ kom“ (Len­ki­ja) klu­bo, pra­ra­du­sio Eu­ro­ly­gos A ly­gio li­cen­ci­ją, at­sto­vą.

Kau­nie­tis į val­dy­bą bu­vo iš­rink­ tas vien­bal­siai.

Be to, Eu­ro­ly­ga sie­kia, kad Se­no­ jo kon­ti­nen­to krep­ši­nis bū­tų di­na­ miš­kes­nis, to­dėl ini­ci­juo­ja ke­lis žai­di­mo tai­syk­lių pa­kei­ti­mus.

Siū­lo­ma su­grą­žin­ti ko­vą dėl gin­ čo ka­muo­lio, o ne ati­duo­ti jį ko­man­ doms pa­gal ei­liš­ku­mą. Tai ne­tai­ko­ ma tai­syk­lei, kad ma­čo pra­džio­je gin­čą lai­mė­ju­si eki­pa gaus ka­muo­lį ir ket­vir­ta­jam kė­li­niui, o pra­lai­mė­ju­si – ant­ra­jam ir tre­čia­jam kė­li­niams.

No­ri­ma su­ma­žin­ti baus­mę už tech­ni­nę pra­žan­gą iki vie­no bau­ dos me­ti­mo, bet pa­lie­kant ka­muo­ lį ko­man­dai, ku­rios var­žo­vai pa­žei­ dė tai­syk­les.

Tu­rė­tų bū­ti trum­pi­na­mos mi­nu­ tės per­trau­kė­lės ir per­trau­kos tarp kė­li­nių.

At­si­sa­kys VTB ly­gos?

Pa­si­kei­tus Eu­ro­pos krep­ši­nio klu­ bų var­žy­bų sis­te­mai, po re­gu­lia­raus se­zo­no pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­ly­go­je bai­ gu­sios ko­man­dos rung­ty­niaus ant­ ro pa­gal ran­gą – Eu­ro­pos tau­rės

Kandidatas: vienas „Žalgirio“ jaunim

tur­ny­ro – ant­ra­me eta­pe. At­siž­vel­ gęs į tai, „Žal­gi­ris“ ke­ti­na ne­da­ly­ vau­ti VTB Vie­nin­go­sios krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te. Anot P.Mo­tie­jū­ no, jau­nai ko­man­dai rei­kė­tų per­si­ plėš­ti – ji ne­pa­jėg­tų nor­ma­liai ko­ vo­ti vi­sais fron­tais. „Žal­gi­rio“ klu­bo ge­ne­ra­li­nis di­rek­ to­rius abe­jo­ja, ar VTB ly­gos va­do­vai su­tiks keis­ti šių var­žy­bų sis­te­mą.

Praė­ju­sį se­zo­ną VTB Vie­nin­go­ sios krep­ši­nio ly­gos čem­pio­na­te žal­gi­rie­čiai su­žai­dė 26 rung­ty­nes, iš jų 20 lai­mė­jo. „Mes da­bar ne­ko­men­tuo­si­me „Žal­gi­rio“ spren­di­mo. Ar­ti­miau­ sio­mis die­no­mis Kau­ne su­si­tik­si­ me su klu­bo va­do­vais. Tas su­si­ti­ki­ mas kol kas neat­šauk­tas“, – va­kar pa­reiš­kė VTB Vie­nin­go­sios krep­ ši­nio ly­gos ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius And­re­jus Ši­ro­ko­vas. Žai­dė­jų ieš­kos ir JAV

Lauk­da­mas Eu­ro­ly­gos bur­tų trau­ ki­mo ce­re­mo­ni­jos, P.Mo­tie­jū­nas pa­si­da­li­jo min­ti­mis apie ar­tė­jan­tį nau­ją „Žal­gi­rio“ se­zo­ną.

– Di­rek­to­riau, ar ryš­kė­ja bū­si­ mo­sios ko­man­dos kon­tū­rai? – pa­klau­sė­me Lie­tu­vos čem­pio­nų klu­ bo va­do­vo.

– Bend­ri bruo­žai – taip. Ži­no­me, ko no­ri­me ir ką pa­gal da­bar­ti­nes ga­li­my­bes esa­me pa­jė­gūs pa­siū­ly­ ti žai­dė­jams. Taip pat aiš­ku, ko­ kio­se var­žy­bo­se da­ly­vau­si­me, ko

17

penktADIENIS, liepos 5, 2013

sportas Pra­si­dė­jo uni­ver­sia­da

Var­žy­sis Suo­mi­jo­je

Rung­ty­niaus Eu­ro­ly­go­je

Ry­toj Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) bus ofi­cia­liai ati­da­ry­ta 27-oji va­ sa­ros uni­ver­sia­da, ta­čiau var­ žy­bos pra­si­dė­jo jau šian­dien.

Pa­sau­lio stu­den­tų žai­dy­nė­se da­ly­vaus dau­giau nei 9 300 at­le­tų iš 162 vals­ty­bių, tarp jų – ir Lie­tu­vos stu­den­tai. Jie iš­mė­gins jė­gas 12-oje spor­ to ša­kų.

Eu­ro­pos leng­vo­sios at­le­ti­ kos (iki 23 me­tų) čem­pio­na­te Suo­mi­jo­je Lie­tu­vai at­sto­vaus 21 at­le­tas. Rink­ti­nės ly­de­riai – pa­sau­lio jau­ni­mo čem­pio­nas dis­ko me­ti­kas And­rius Gu­ džius (nuo­tr.) bei vi­ce­čem­pio­ nės – šuo­li­nin­kė į aukš­tį Ai­ri­nė Pal­šy­tė ir tri­šuo­li­nin­kė Do­vi­lė Dzin­dza­le­tai­tė.

Lie­tu­vos mo­te­rų krep­ši­nio ly­ gos (LMKL) čem­pio­nė ir ša­lies tau­rės lai­mė­to­ja Vil­niaus „Ki­ birkš­ties-VI­ČI-IKI“ ko­man­da da­ly­vaus 2013–2014 m. se­zo­ no Eu­ro­ly­gos tur­ny­re. Šių var­ žy­bų bur­tai bus iš­trauk­ti šian­ dien Miun­che­ne. Praė­ju­sį se­ zo­ną vil­nie­tės da­ly­va­vo Eu­ro­ pos tau­rės tur­ny­re.

Ket­virt­fi­na­ly­je – ki­nų bar­je­ras Če­ki­jos sos­ti­nė­je vyks­tan­čia­ me pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 19 me­ tų) vai­ki­nų krep­ši­nio čem­pio­na­ te Lie­tu­vos rink­ti­nė įvei­kė vie­ną ly­de­rių – Is­pa­ni­jos ko­man­dą ir tęs ko­vą dėl me­da­lių.

mo ekipos lyderių T.Dimša (su kamuoliu) jau vilkėjo pagrindinės komandos marškinėlius.

jo­se siek­si­me. Kol kas ne­no­rė­tu­me konk­re­ti­zuo­ti, su ku­riais krep­ši­nin­ kais de­ra­mės, nes sten­gia­mės lai­ky­ tis prin­ci­po: kol ant su­tar­čių nė­ra pa­ra­šų – ne­ko­men­tuo­ti jo­kių užuo­ mi­nų, gan­dų, spė­lio­nių, nees­ka­luo­ti spe­ku­lia­ci­jų. Ga­liu pa­tvir­tin­ti, kad mū­sų aki­ra­ty­je yra ir bu­vu­sių žal­gi­ rie­čių, pa­sko­lin­tų ki­tiems klu­bams, bet te­be­tu­rin­čių su­tar­tis su „Žal­gi­ riu“, ir vai­ki­nų iš dub­le­rių ko­man­ dos. Pa­si­rin­ki­mas nė­ra ma­žas.

– Ar tarp jų yra Ar­tū­ras Mi­lak­ nis, Sii­mas San­de­ris Ve­nė, Vy­ te­nis Či­žaus­kas?

– Ga­lė­tu­me iš­var­dy­ti dar ke­lio­li­ ka ži­no­mų žai­dė­jų, bet tai dar nie­ko ne­reiš­kia. Jie, kaip ir Vy­te­nis Lip­ke­ vi­čius ar šiuo me­tu su Lie­tu­vos jau­ ni­mo rink­ti­ne pa­sau­lio čem­pio­na­ te da­ly­vau­jan­tys Lu­kas Le­ka­vi­čius, Jus­tas Ta­mu­lis, To­mas Dim­ša, Ma­ rius Gri­go­nis bei po trau­mos at­si­ga­ vęs Ar­tū­ras Gu­dai­tis, taip pat Ed­ga­ ras Ula­no­vas, Min­dau­gas Kup­šas, Si­mo­nas Ky­man­tas – ga­li­mi kan­di­ da­tai į „Žal­gi­rį“, yra ar­čiau­siai mū­ sų ko­man­dos. Kai ku­rie iš šių vai­ki­nų jau praė­ju­sį se­zo­ną da­ly­va­vo pa­grin­ di­nės eki­pos tre­ni­ruo­tė­se, žai­dė ofi­ cia­lias rung­ty­nes. Tai nė­ra ga­ran­ti­ja, kad jie vi­si bus pa­kvies­ti į pa­grin­di­ nę su­dė­tį. Taip, „Žal­gi­rio“ bran­duo­ lį su­da­rys Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai, bet pla­nuo­ja­me tu­rė­ti ir 3–4 le­gio­nie­ rius, ku­rie žais­tų star­to pen­ke­te, bū­ tų pa­jė­gūs im­tis ly­de­rių pa­rei­gų.

– Gal jau ieš­ko­te nau­jų le­gio­ nie­rių?

– Ki­tą sa­vai­tę su vy­riau­siuo­ju tre­ ne­riu Iliu Zou­ru vyk­si­me į JAV, Las Ve­ga­są, kur kas­met ren­gia­ma NBA va­sa­ros sto­vyk­la. Pa­žiū­rė­si­me, pa­ si­tar­si­me. Ko­man­dą komp­lek­tuo­ si­me de­rin­da­mi įvai­rius va­rian­tus.

I.Zou­ras pri­ta­rė to­kiai stra­te­gi­jai, jis no­ri da­ly­vau­ti ku­riant nau­ją ko­ vi­nį ko­lek­ty­vą.

– Ką nu­spren­dė su­tar­tis su „Žal­gi­riu“ te­be­tu­rin­tys Kšiš­ to­fas ir Dar­ju­šas Lav­ri­no­vi­čiai, Ro­ber­tas Jav­to­kas?

– No­rė­tu­me iš­lai­ky­ti ir abu bro­ lius, ir Ro­ber­tą, bet mes jiems ne­ ga­li­me pa­siū­ly­ti to­kių pat fi­nan­ si­nių są­ly­gų, ko­kios bu­vo praė­ju­sį se­zo­ną. Tie­siog ne­tu­rė­si­me tiek pi­ ni­gų.

– Ge­gu­žės mė­ne­sį sa­kė­te, kad klu­bas in­ten­sy­viai ieš­ko stam­ baus in­ves­tuo­to­jo. Kaip klos­to­ si paieš­kos?

– No­ri­me, kad ga­li­mas in­ves­tuo­ to­jas ar in­ves­tuo­to­jai iš Lie­tu­vos ar iš už­sie­nio įver­tin­tų mū­sų pa­stan­ gas gy­ven­ti ne vien šia die­na, bet ir pla­nus ke­le­riems me­tams į prie­ kį. Vyks­ta de­ry­bos, bet va­sa­ra – ne pa­ts pa­lan­kiau­sias me­tas to­kiems dar­bams. Ti­ki­mės, kad ru­dens pra­ džio­je pa­dė­tis bus aiš­kes­nė, juo la­ biau kad ir ko­man­dos bran­duo­lį tu­ rė­si­me.

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr.

Eu­ro­ly­ga A gru­pė

„Bar­ce­lo­na Re­gal“ Mask­vos CSKA Stam­bu­lo „Fe­ner­bah­çe Ül­ker“ Ki­je­vo „Bu­di­vel­nik“ Belg­ra­do „Par­ti­zan mt:s“ „JSF Nan­ter­re“ B gru­pė

Aš­tunt­fi­na­lio E gru­pė­je jau­nie­ji Lie­tu­vos krep­ši­nin­kai 61:59 nu­ ga­lė­jo is­pa­nus ir iš­ko­vo­jo penk­tą per­ga­lę. Šian­dien mū­siš­kiai pa­ sau­lio čem­pio­na­to ket­virt­fin ­ a­ly­ je su­si­kaus su Ki­ni­jos eki­pa.

Be­veik vi­są ma­čą su Is­pa­ni­jos rink­ti­ne lie­tu­viai dik­ta­vo sa­vo są­ ly­gas – 13:2, 36:18, 44:31, 54:48.

Li­kus žais­ti pu­sant­ros mi­nu­tės, is­pa­nai priar­tė­jo – 58:57. Tuo­ met dvi­taš­kį pa­tai­kė To­mas Dim­ ša, vie­ną bau­dą – Ma­rius Gri­go­ nis, o is­pa­nai tik pa­sku­ti­nė­mis se­kun­dė­mis su­švel­ni­no skir­tu­mą dviem bau­dų me­ti­mais.

Lie­tu­viai pa­tai­kė vos vie­ną tri­ taš­kį iš 24 (4,2 pro­c.), is­pa­nams se­kė­si ne­žy­miai ge­riau – 4/27 (14,8 pro­c.). Mū­siš­kiai pa­da­rė dvi­gu­bai dau­giau klai­dų – 16:8, bet taik­liau mė­tė dvi­taš­kius – ati­tin­ka­mai 62,9 pro­c. (22/35) ir 45,7 pro­c. (16/35) bei bau­das – 77,8 pro­c. (14/18) ir 57,7 pro­c.

(15/26).

Is­pa­ni­jos krep­ši­nin­kai ket­virt­ fi­na­ly­je su­si­tiks su aust­ra­lais,

E gru­pė Komanda

1. Is­pa­ni­ja 2. Lie­tu­va 3. Kroa­ti­ja 4. Ka­na­da 5. Ar­gen­ti­na 6. Ira­nas

Re­zul­ta­tai Lietuva–Ispanija 61:59 (17:11,

19:15, 11:17, 14:16). Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­jai: M.Gri­go­nis 13 (7 at­ko­vo­ ti ka­muo­liai), A.Jan­kai­tis ir M.Ge­ be­nas po 10/G.Her­nan­go­me­zas 13, E.Vi­ce­do 11.

Kroatija–Iranas 81:60, Kanada–

Argentina 78:62, Kinija–Brazilija 77:87, Rusija–Australija 61:78, JAV– Serbija 71:62.

kroa­tai – su ser­bais, o kol kas nė vie­nų rung­ty­nių ne­pra­lai­mė­ję ame­ri­kie­čiai – su ka­na­die­čiais.

Jei­gu tre­ne­rio To­mo Ma­siu­lio va­do­vau­ja­ma ko­man­da įveiks ki­ nus, pus­fin ­ a­ly­je žais su JAV ar­ba Ka­na­dos rink­ti­ne.

KD inf.

1

– tiek tritaškių per rungtynes su ispanais pataikė Lietuvos krepšininkai.

F gru­pė Perg.

5 5 5 3 1 1

Pral. Taškų sant.

1 1 1 3 5 5

472:394 467:406 518:454 478:336 398:452 350:458

Komanda

1. JAV 2. Ser­bi­ja 3. Ki­ni­ja 4. Aust­ra­li­ja 5. Ru­si­ja 6. Bra­zi­li­ja

Perg.

6 5 3 3 2 2

Pral. Taškų sant.

0 1 3 3 4 4

572:312 421:323 414:462 428:412 373:435 398:444

Mad­ri­do „Real“ Stam­bu­lo „Ana­do­lu Efes“ Kau­no „Žal­g i­ris“ Bam­ber­go „Bro­se Bas­kets“ Mi­la­no „EA7 Em­po­rio Ar­ma­ni“ Stras­bū­ro SIG C gru­pė

Pi­rė­jo „Olym­pia­cos“ Sie­nos „Mon­te­pas­chi“ Ma­la­gos „Uni­ca­ja“ Stam­bu­lo „Ga­la­ta­sa­ray“ Ze­lio­nos Gu­ros „Stel­met“ Miun­che­no „Bayern“ D gru­pė

Atė­nų „Pa­nat­hi­nai­kos“ Tel Avi­vo „Mac­ca­bi Elect­ra“ Vi­to­ri­jos „La­bo­ral Kut­xa“ „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ Belg­ra­do „Crve­na Zvez­da“ At­ran­kos tur­ny­ro nu­ga­lė­to­jas

Tiks­las: T.Ma­siu­lio ka­riau­na už­tik­rin­tai žen­gia pa­sau­lio čem­pio­na­

to me­da­lių link.

Ar­tū­ro Mo­ro­zo­vo nuo­tr.

18

penktADIENIS, liepos 5, 2013

sportas Ren­gia­si at­ran­kai

Iš­ko­vo­jo si­dab­ro me­da­lį

To­li nuo ly­de­rių

Lie­tu­vos sa­lės fut­bo­lo čem­pio­ nė Kau­no „Nau­ta­ros“ ko­man­ da šeš­tą kar­tą da­ly­vaus Eu­ro­ pos tau­rės tur­ny­re ir at­ran­kos A gru­pė­je na­muo­se ko­vos su Mol­do­vos bei Pran­cū­zi­jos at­ sto­vais – Ki­ši­nio­vo „Lex­max“ ir Pa­ry­žiaus „Spor­tin­gu“. Į ki­tą var­žy­bų eta­pą pa­teks tik 1-ąją vie­tą užė­mu­si eki­pa.

Ma­ke­do­ni­jo­je vyks­tan­čia­me Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 21 me­ tų) im­ty­nių čem­pio­na­te grai­ kų-ro­mė­nų sti­liaus var­žy­bo­se si­dab­ro me­da­lį iš­ko­vo­jo Man­ tas Knys­tau­tas (nuo­tr.). Lie­tu­ vos at­le­tas svo­rio ka­te­go­ri­jos iki 120 kg fi­na­le 0:7 pra­lai­mė­jo bend­raam­žiui gru­zi­nui Ja­ko­ biui Ka­dža­jai.

Ita­li­jo­je vyks­tan­čių mo­te­rų dvi­ra­čių lenk­ty­nių „Gi­ro Ro­ sa“ ket­vir­ta­me eta­pe ge­riau­ siai se­kė­si „Pas­ta Za­ra-Co­ geas“ ko­man­dos na­rei In­ gai Čil­vi­nai­tei – ji užė­mė 42ą vie­tą, o jos bend­ra­žy­gė Ka­ ta­ži­na Sos­na – 76-ą. Bend­ro­ je įskai­to­je I.Čil­vi­nai­tė – 52-a, K.Sos­na – 101-a.

Lenktynių siaubas – kuok­te­lė­ję žiū­ro­vai Re­das Gri­ne­vi­čius Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kas Ra­mū­nas Na­var­daus­kas bend­ro­je ju­bi­lie­ji­ nių – 100-ųjų – dau­gia­die­nių lenk­ ty­nių „Tour de Fran­ce“ įskai­to­je ky­la aukš­tyn.

JAV ko­man­dai „Gar­min-Sharp“ at­sto­vau­jan­tis lie­tu­vis 228,5 km iš Pajūrio Kanės į Mar­se­lį nu­va­žia­vo per 5 val. 31 min. 51 sek. ir penk­ tą eta­pą bai­gė aš­tun­tas su pa­grin­ di­ne gru­pe.

Eta­pą lai­mė­jo bri­tas Mar­kas Ca­ ven­dis­has, fi­ni­šo spur­tu ap­len­ kęs pri­zi­nin­kais ta­pu­sius nor­ve­gą Ed­val­dą Boas­so­ną ir slo­va­ką Pe­te­ rį Sa­ga­ną. R.Na­var­daus­kas į prie­ kį pra­lei­do ir vo­kie­tį And­re Grei­ pe­lį, ita­lą Ro­ber­to Fer­ra­ri, nor­ve­gą Alek­san­de­rį Kris­tof­fą bei is­pa­ną Jua­ną Jo­sé Lo­ba­tą.

Bend­ro­je lenk­ty­nių įskai­to­je R.Na­var­daus­kas iš 170-osios po­zi­ ci­jos pa­ki­lo į 152-ąją ir ly­de­riui aust­ ra­lui Si­mo­nui Ger­ran­sui pra­lai­mi 27 min. 20 sek. Ant­ro­je vie­to­je – Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­kos (PAR) at­sto­vas Da­ry­las Im­pey’us, tre­čio­je – švei­ca­ ras Mi­chae­lis Al­ba­si­nis. Es­tas Rei­ nas Taa­ra­mae iš „Co­fi­dis So­lu­tions Cre­dits“ ko­man­dos – 104-oje po­

Aš­tun­tas: penk­to eta­po fi­ni­šą R.Na­var­daus­kas (dešinėje) pa­sie­kė su pa­grin­di­ne gru­pe.

zi­ci­jo­je, lat­vis Ga­tis Smu­ku­lis iš „Ka­tiu­šos“ – 115-oje vie­to­je.

Penk­tą eta­pą vėl pa­ženk­li­no dvi­ ra­ti­nin­kų griū­tis. Ap­mau­džiau­sia, kad ji įvy­ko jau fi­ni­šuo­jant ly­de­ riams. La­biau­siai nu­ken­tė­jo „Ra­ dioS­hack-Leo­pard“ eki­pos spor­ti­ nin­kas is­pa­nas Hai­ma­ras Zu­bel­dia

– jam lū­žo kai­rė ran­ka. Ne­pat­vir­tin­ tais duo­me­ni­mis, šon­kau­lį su­si­lau­žė ir R.Na­var­daus­ko ko­man­dos drau­ gas ka­na­die­tis Ry­de­ris Hes­je­da­lis.

Rū­pes­čių lenk­ty­ni­nin­kams ke­lia ir neat­sar­gūs ar kuok­te­lė­ję žiū­ro­vai. Su­ si­dū­ręs su į tra­są įžen­gu­siu fo­tog­ra­fu mė­gė­ju, kai­rės ran­kos pirš­tų saus­gys­

les su­si­žei­dė „Sa­xo-Tin­koff“ na­rys Ben­ja­mi­nas No­va­lis Gon­za­le­zas. „Sky“ eki­pos spor­to di­rek­to­rių Ni­co­lą Por­ta­lį pri­bloš­kė įvy­kis per penk­to eta­po var­žy­bas. „Du mū­sų vy­ru­kai – Ri­chie’s Por­te’as ir Ge­raint’as Tho­mas – pra­dū­rė pa­dan­gas. Jas ap­žiū­rė­ję

„Reu­ters“ nuo­tr.

mū­sų ser­vi­so meist­rai iš­lu­po be­ veik pu­sę sau­jos smul­kių ašt­rių me­ta­li­nių smei­gių. Ma­tyt, kaž­kas jų ty­čia pa­žė­rė ant plen­to. Gir­dė­ jau, kad ir kai ku­rios ki­tos ko­man­ dos jų pri­si­rin­ko. Ačiū Die­vui, kad nė vie­nas iš dvi­ra­ti­nin­kų ne­nu­ken­ tė­jo“, – pa­pa­sa­ko­jo N.Por­ta­lis.

19

Penktadienis, liepos 5, 2013

21p.

aukštyn žemyn

O.Pikul jau skelbia savo vestuvių datą.

aukstynzemyn@diena.lt Redaktorė Marijana Jasaitienė

Į kalnus – pa­ma­ty­ti Die­vo vei­do

Pa­ly­dė­jo: „Mū­sų žlium­bian­čių Er­nes­tas tik­rai ne­no­rė­tų pa­ma­ty­ti, tad ge­riau pa­kel­kime tau­re­lę, pa­li­kime la­šą jam ir šyp­so­da­mie­si pri­si­min­kime“, – to­kiais žo­džiais ir min­ti­mis drau­

gai pa­ly­dė­jo E.Mark­šai­tį į pa­sku­ti­nę ke­lio­nę.

Min­tys apie kal­ nus – vie­tą, kur jau­ tie­si lais­vas ir net­ gi sau­gus, neap­lei­ džia al­pi­nis­to Sau­ liaus Da­mu­le­vi­ čiaus ir po bičiu­ lio netekties. „Jei kas kal­nus atim­ tų, va­di­na­si, atim­tų džiaugs­mą gy­ven­ ti“, – sa­ko jis.

Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Vos prieš ke­lias die­nas po krau­piai pa­si­bai­gu­sios eks­pe­di­ci­jos iš Pa­ kis­ta­no na­mo pa­ga­liau su­grį­žo al­ pi­nis­tas S.Da­mu­le­vi­čius, kar­tu su juo – ir al­pi­nis­to Er­nes­to Mark­šai­ čio pa­lai­kai. Su­vok­ti tai, kas įvy­ko, ras­ti at­sa­ky­mų į klau­si­mus S.Da­ mu­le­vi­čiui dar ne­pa­vy­ko. „Gal­būt pa­vyks vėl iš­vy­kus į kal­ nus“, – sa­kė 30-me­tis vy­ras ir dar kar­tą pa­brė­žė, kad šis te­ro­ro ak­tas ne­tu­ri nie­ko bend­ra su al­pi­niz­mu.

Esą vi­si tai su­pran­tan­tys al­pi­nis­ tai šią si­tua­ci­ją ver­ti­na bū­tent taip ir to­kie da­ly­kai jų aist­ros taip leng­vai nea­tims. Taip S.Da­mu­le­vi­čius kal­ bė­jo pra­bė­gus po­rai die­nų nuo aki­ mir­kos, kai kir­to Lie­tu­vos sie­ną.

– Per pa­sta­rą­sias die­nas pa­ty­ rė­te tiek, kiek vei­kiau­siai gy­

Gle­bo So­ko­lo­vo nuo­tr.

ve­ni­me dar ne­te­ko. Pa­ga­liau grį­žo­te na­mo, tik va­kar (pir­ ma­die­nį – red. pa­st.) į pa­sku­ti­ nę ke­lio­nę pa­ly­dė­jo­te sa­vo bi­ čiu­lį, bend­ra­žy­gį E.Mark­šai­tį.

Ar nors kiek pa­leng­vė­jo?

At­si­vė­rė tuš­tu­ma.

Da­bar jau ne­be­ži­ nau, kur no­riu at­si­ bus­ti.

– Ne... Šian­dien (ant­ra­die­nį – red. pa­st.) tik pra­dė­jau skai­ty­ti, kaip vi­sas tas įvy­kis bu­vo nu­švies­tas spau­do­je. Ten bū­da­mi apie tai kal­ bė­jo­mės tar­pu­sa­vy­je, o kas bu­vo ra­šo­ma, iš prin­ci­po – kas nu­ti­ko, nes mū­sų juk ten ne­bu­vo, ne­ma­tė­ me, ne­ži­no­jo­me.

Vyks­ta žu­di­kų paieš­ka, ty­ri­mas, įdo­mu su­ži­no­ti, kaip sek­sis to­liau.

Er­n es­t o ir ma­n o daik­t ai te­b ė­ra ten. Ti­kiuo­si, per sa­vai­tę dvi jie su­grįš. Svar­biau­sia bu­vo at­gau­ ti juos iš ba­zi­nės sto­vyk­los. Bai­ su bu­vo, kad iš­vogs ar­ba jie dings, bus su­nai­kin­ti. Pa­lai­kau ry­šį ir su ki­tais eks­pe­di­ci­jos da­ly­viais. Vis­ kas dar tar­si be­si­su­kan­čio­je ka­ru­ se­lė­je: tik va­kar pa­lai­do­jo­me, vos spė­jau šiek tiek pa­bū­ti su šei­ma, už­puo­lė te­le­vi­zi­jos ir pan. Dar net ne­b u­vo lai­k o ra­m iai apie vis­k ą pa­gal­vo­ti.

– Praė­ju­sią sa­vai­tę, kaip pa­ts mi­nė­jo­te, pa­bu­dęs ti­kė­da­vo­ tės iš­vys­ti Nan­ga Par­ba­to ba­ zi­nės sto­vyk­los vaiz­dus. Jau dvi nak­tis pra­lei­do­te na­muo­se. Ar jaus­mas vis dar tas pa­ts?

– Pa­kei­tė, bet, sa­ky­čiau, į to­kią pu­sę, ko­kios ne­si­ti­kė­jau, – at­si­ vė­rė tuš­tu­ma. Da­bar jau ne­be­ži­ nau, kur no­riu at­si­bus­ti.

– Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip lei­do­te lai­ką iki ne­lai­mės, kuo už­siė­ mė­te?

– Ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je pra­lei­do­me dau­giau nei dvi sa­vai­tes. Oras bu­ vo pui­kus. Pra­dė­jo­me reng­ti marš­ ru­tą: su­ne­šio­jo­me vir­ves, svo­rius, įkū­rė­me pir­mą sto­vyk­lą. Ta­da oras su­bju­ro. Vie­ną nak­tį trink­te­lė­jo ko­ kį pus­met­rį snie­go. Po­rą die­nų lau­ kėm, kol nueis la­vi­nos. Ta­da bė­go­ me į pir­mą sto­vyk­lą jos at­kas­ti, ieš­ko­ti sa­vo daik­tų, pa­la­pi­nių, nes vis­kas bu­vo už­vers­ta snie­gu.

Er­nes­tas ne­ga­la­vo, jo pa­la­pi­nę su­laužė lavina, to­dėl jis grį­žo į ba­ zi­nę sto­vyk­lą. Aš ir­gi sir­gau, bet iš­ gė­ręs vais­tų pa­si­ju­tau ge­riau ir nu­ spren­džiau ei­ti į vir­šų. Šiaip la­bai sau­gau­si, kol vi­siš­kai ne­pa­gy­ju, bet šį­kart vis­kas bu­vo ki­taip. Dar sa­ kiau, kad nuei­siu iki pir­mos sto­ vyk­los, o jei dar blo­ gai jau­siuos, grį­šiu.

20

20

Penktadienis, liepos 5, 2013

aukštyn žemyn

Į kalnus – pa­ma­ty­ti Die­vo vei­do Ir kaip tik bū­čiau grį­ 19 žęs tą va­ka­rą. Bet jau­ čiau­si ge­rai ir ko­pė­me į vir­šų.

– Nan­ga Par­ba­tas – vie­na su­dė­ tin­giau­sių vir­šu­kal­nių pa­sau­ ly­je. Er­nes­tas tu­rė­jo ke­ti­ni­mų tap­ti pir­muo­ju lie­tu­viu, įvei­ku­ siu šį kal­ną žu­di­ką. Ko­kios bu­ vo jū­sų am­bi­ci­jos, tiks­lai?

– Man tai bū­tų bu­vu­si aukš­čiau­sia vir­šū­nė. Iki šiol aukš­čiau­siai esu įko­pęs į dvi 7,5 km vir­šū­nes. Čia vis­kas kei­tė­si. Eks­pe­di­ci­jos sti­lius ki­toks, rei­kė­jo keis­ti ba­tus, dra­bu­ žius, pri­si­de­rin­ti įran­gą, ma­žin­ti svo­rį. Vien pa­si­ruoš­ti šiai eks­pe­ di­ci­jai bu­vo di­de­lis iš­šū­kis. Tai la­ bai mo­ty­va­vo. O ir pa­ti vir­šū­nė – ji la­bai gra­ži. Atei­ni – ir prieš ta­ve di­džiu­lė sie­na...

Man dar la­bai svar­bi ir marš­ru­ to bei vir­šū­nės es­te­ti­ka. Nan­ga Par­ ba­tas yra to­kia kom­bi­na­ci­ja, ku­rią sun­ku ki­tur ras­ti. Ir vi­sur ta­vęs lau­ kia kab­liu­kai: per­lip­ti sie­ną, pa­skui klam­po­ti snie­go lau­kais, ga­na sta­ čiai kop­ti ki­lo­met­rą ir nuo­lat gal­vo­ ti, kaip tai da­ry­ti. Ži­no­jo­me, kad tai rei­ka­laus la­bai daug ener­gi­jos.

Be to, vi­sa­da sma­gu bū­ti pir­mam, pa­da­ry­ti ką nors, ko ki­tas ne­pa­da­ rė. Ši­tame kal­ne tik­rai bu­vo ga­li­ma tai pa­da­ry­ti, iki šiol į jį tė­ra įko­pę vos trys šim­tai žmo­nių.

– Sa­kė­te, kad kal­nais jus dar vai­kys­tė­je už­krė­tė tė­vai?

– Daž­niau­siai va­žiuo­da­vo­me sli­ di­nė­ti ir su­tik­ti Nau­jų­jų me­tų. Kai bu­vau dvy­li­kos, pir­mą kar­tą išė­jo­ me į Aukš­tuo­sius Tat­rus, pe­rė­jo­me kal­nų ma­sy­vą. Tė­vai tik­rai ne­ska­ ti­no, net gal, sa­ky­čiau, ne­la­bai no­ rė­jo, kad už­si­ka­bin­čiau.

– Ka­da pa­ju­to­te, kad no­ri­te tap­ ti al­pi­nis­tu?

– Ma­no tė­vai, jų drau­gai, am­ži­na­ til­sį krikš­ta­tė­vis – vi­si vie­naip ar ki­taip su­si­ję su kal­nais. Nuo vai­ kys­tės, kiek skai­čiau apie kal­nus, gir­dė­jau pa­sa­ko­ji­mų, apie al­pi­ nis­tus su­si­da­rė toks be­veik to­bu­lo žmo­gaus įvaiz­dis – drą­sus, drau­ giš­kas, pa­de­dan­tis, stip­rus. Ei­na dvie­se su­si­ri­šę vir­ve, ta drau­gys­ tė, ko­man­dos dva­sia. Grįž­ta na­ mo, pa­sa­ko­ja nuo­ty­kius. Ir at­ro­dė, jei no­riu bū­ti ga­na ge­ras žmo­gus, tu­riu tai pa­ban­dy­ti.

Eks­pe­di­ci­ja: al­pi­nis­tai ži­no­jo, kad, no­rint įveik­ti vie­ną su­dė­tin­giau­sių

vir­šu­kal­nių pa­sau­ly­je – 8 126 m Nan­ga Par­ba­tą, jų lau­kia daug iš­šū­kių ir kad tai pa­rei­ka­laus be ga­lo daug ener­gi­jos ir iš­tver­mės.

Sauliaus Damulevičiaus as­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

– Klau­si­mas ba­na­lus, bet kas jums yra kal­nai? Ir dėl ko trau­ kia į juos grįž­ti?

– Ten yra vis­kas. Ta pa­ti es­te­ti­ka – daug fo­tog­ra­fuo­ju, kad ga­lė­čiau pa­ro­dy­ti ki­tiems. Sa­vęs iš­ban­dy­ mas, sti­chi­jos pa­ži­ni­mas, ge­bė­ji­ mas iš­kęs­ti sun­ku­mus.

Nuo ma­žens man pa­grin­di­nė ver­ ty­bė bu­vo lais­vė da­ry­ti tai, ką no­ riu, kaip nors ki­taip, sa­vaip. Ir kal­nuo­se tai vi­sa­da ga­li. Nan­ga Par­ba­tas – aukš­to ly­gio al­pi­niz­ mas. O kal­nai ga­li pa­siū­ly­ti vis­ ką: ei­ti ta­ke­liu, fo­tog­ra­fuo­ti gė­ly­ tes, gro­žė­tis vaiz­dais. Ga­li­ma lip­ti le­du, į vir­šū­nes, į la­bai aukš­tas vir­ šū­nes. Al­pi­niz­mas, apie ku­rį kal­ba­ me, yra žiau­res­nis, čia klai­dos kai­ na kur kas di­des­nė.

Kredo: alpinistai ži­no, kad kal­nai yra pa­vo­jin­gi ir kad nuo jų spren­di­mų ir

– Ko­kio pa­si­ren­gi­mo rei­ka­lau­ ja šis spor­tas? Al­pi­nis­tai tre­ni­ ruo­ja­si kas­dien ar tik ruoš­da­ mie­si eks­pe­di­ci­jai?

– Tai la­bai in­di­vi­dua­lu. Vie­ni juo­ kau­da­mi sa­ko, kad tre­ni­ruo­ja­si tik silp­ni, ki­tiems tai yra gy­ve­ni­mo bū­ das. Aš į vis­ką žiū­riu kaip į tre­ni­ ruo­tę. Pro­fe­sio­na­lūs al­pi­nis­tai, jei da­ly­vau­ja dvie­jo­se eks­pe­di­ci­jo­se per me­tus, ruo­šia­si nuo­lat. Pri­si­de­ri­ na­me vis­ką: ma­ra­to­no pro­gra­mą – iš­tver­mei, lai­pio­ji­mo – rau­me­ nims stip­rin­ti ir t. t. Džiau­gia­mės, kai kas nors pa­pra­šo už­neš­ti so­fą į penk­tą aukš­tą, nes tai – ir­gi tre­ni­ ruo­tė (šyp­so­si).

– Ar al­pi­nis­tai tu­ri ko­kių nors prie­ta­rų, ri­tua­lų? Fil­me „In­ to Thin Air“ (apie eks­pe­di­ci­ją, ko­pu­sią į Eve­res­tą, – red. pa­st.) te­ko gir­dė­ti fra­zę, kad pa­sie­kęs vir­šū­nę pa­ma­tai Die­vo vei­dą.

Kaip rei­kė­tų in­terp­re­tuo­ti ši­ tą fra­zę?

– Ma­nau, kiek­vie­nas ką nors tu­ri.

Anks­čiau, kai kal­nų tiek dar ne­pa­ži­ no­jau, tu­rė­jau dau­giau prie­ta­rų. Iš prin­ci­po pa­ts tu­ri vis­ką jaus­ti. Kaip sa­ko­me, ei­ti į kal­nus yra kiek­vie­no spren­di­mas. Ir pa­ts tu­ri pa­sa­ky­ti, ar esi pa­si­ruo­šęs, no­ri tą­dien lip­ti ar leis­tis že­myn. Tai la­bai svar­bu.

Vi­di­nės nuo­jau­tos paaiš­kin­ti ne­ga­ li. Kar­tais net at­ro­do, kad su ta­vim kas nors ei­na, nors ei­ni vie­nas.

To­kia­me aukš­ty­je bū­na net ha­ liu­ci­na­ci­jų, bet man ne­pa­si­tai­kė.

Pa­vyz­džiui, prieš 60 me­tų Nan­ ga Par­ba­tą pir­ma­sis įvei­kęs aust­ ras Her­man­nas Bulh‘is vir­šū­nę pa­ sie­kė vie­nas. Jo par­tne­riai ap­si­su­ko ir grį­žo, o jis to­liau ko­pė. Vi­są nak­tį pra­lei­do dau­giau nei 8 km aukš­ty­ je. Vi­si ste­bė­jo­si, kaip jis iš­gy­ve­no.

Nu­si­lei­dęs pa­sa­ko­jo, kad vi­są lai­ką bu­vo su drau­gu. Ir iki tos aki­mir­kos, kol ne­nu­si­lei­do ir neįk­vė­pė dau­giau oro, jis ne­sup­ra­to, kad bu­vo vie­nas.

Ne­ži­nau, kaip dėl Die­vo, la­biau ti­kiu žmo­gu­mi. Už­ko­pęs į tas aukš­ tas vir­šū­nes ma­tai pra­ktiš­kai kos­

mo­so ri­bą: švie­są, atei­nan­čią nuo že­mės, ir tam­su­mą – iš vir­šaus. Tai su­si­lie­ja, ma­tai, kad Že­mė ap­va­li.

Tas jaus­mas tik­rai ypa­tin­gas. Yra kas nors, ma­tyt, dėl to ir grįž­ta­me.

Ne­ži­nau, ar Die­vo vei­dą, ar pa­ties kal­no vei­dą ten pa­ma­tai. Juk bū­tent į kal­ną dau­ge­lis krei­pia­mės kaip į gy­vą bū­ty­bę, ei­da­mi su juo kal­ba­ mės, kad jis priim­tų, bū­tų nuo­lan­ kus ir pa­leis­tų.

– Mi­nė­jo­te, kad tra­ge­di­ja Pa­kis­ ta­ne ne­tu­ri nie­ko bend­ra su al­ pi­niz­mu ir tai su­pran­tan­čių al­ pi­nis­tų ne­ga­li su­stab­dy­ti to­liau siek­ti sa­vo sva­jo­nių ir tiks­lų.

Tai pa­sa­ky­ki­te, kas su­stab­do?

– Bū­na, at­bai­do ne­lai­min­gi at­si­ ti­ki­mai. Kar­tais al­pi­niz­mas su­si­ jęs su gy­ve­ni­mo eta­pais: at­si­ran­da šei­ma, dar­bai, fi­nan­sai ir pa­na­šiai.

Kar­tais tie­siog pe­rei­na­ma prie ki­ tų po­mė­gių – sli­di­nė­ji­mo, dvi­ra­čių spor­to, bė­gi­mo. Gal­būt pa­skui vėl prie to grįž­ta­ma. Ta li­ga su­si­rgus, iš­gy­ti sun­ku. Ži­no­me, kad kal­nai yra pa­vo­jin­gi ir kad nuo mū­sų spren­di­mų ir ri­zi­ kos pa­si­rin­ki­mo laips­nio pri­klau­so, ar ke­lio­nė bus sėk­min­ga.

– Ar pa­si­se­ki­mo iš­trūk­ti iš pra­ žū­ties gniauž­tų ne­ver­ti­na­te kaip ženk­lo, kad gal­būt rei­kė­tų pri­stab­dy­ti, su­ma­žin­ti tem­pą?

– Al­pi­niz­mas sie­ja­mas su pa­vo­jais, al­pi­nis­tai va­di­na­mi ad­re­na­li­no fa­ na­ti­kais. Man keis­tas tas apibūdi­ nimas. Ad­re­na­li­no iš­si­sky­ri­mas – tai or­ga­niz­mo reak­ci­ja į pa­vo­jų, pa­vyz­džiui, kai kren­ti, pra­skren­da pro gal­vą ak­muo, bet to­kie at­ve­jai bū­na ga­na re­ti. Al­pi­nis­tas tu­ri bū­ti kuo la­biau su­si­kon­cent­ra­vęs min­ ty­se ir kuo la­biau at­pa­lai­da­vęs kū­ ną. Jei rau­me­nys vi­są lai­ką įtemp­ ti, iš­kart vargs­ti. Ži­nau, kad al­pi­nis­tus va­di­na mir­ ti­nin­kais, ri­zi­kuo­jan­čiais sa­vo gy­ vy­be. Jei grįž­ta – ge­rai, jei ne – taip jiems ir rei­kė­jo. Vi­sur mū­sų lau­kia tie pa­tys pa­vo­jai. Di­de­lė ma­ši­na ar

21

Penktadienis, liepos 5, 2013

aukštyn žemyn kaunodiena.lt/naujienos

O.Pikul: jis no­rė­jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių Ind­rė Pep­ce­vi­čiū­tė i.pepceviciute@diena.lt

Lie­pos 19 d. auk­so žie­dus su­mai­ nys vie­na gar­siau­sių Lie­tu­vos po­ rų – mer­gi­nų gru­pės „Nau­jos Pu­py­ tės“ na­rė O­ksa­na Pi­kul ir jos iš­rink­ ta­sis krep­ši­nin­kas Si­mas Ja­sai­tis.

Gau­bia pa­slap­ties šy­du

Kol kas, nei kur pla­nuo­ja­ma tuok­ tu­vių šven­tė, nei kiek jo­je bus sve­ čių, nei ku­rio di­zai­ne­rio su­kne­ lę vil­kės, nei kur po puo­tos me­dų ko­pi­nės, O.Pi­kul neatsk­lei­džia, tik šyp­so­da­ma­si sa­ko: „Ves­tu­vių die­ ną vis­ką pa­ma­ty­si­te!“ Kaip krep­ši­nin­kas my­li­ma­jai pa­si­pir­šo, ji taip pat lin­ku­si pa­ si­lai­ky­ti sau. „Tai la­bai as­me­niš­ ka. Ga­liu tik iš­duo­ti, kad tai įvy­ ko Lie­tu­vos pa­jū­ry­je, ne­to­li mū­sų mėgs­ta­mo res­to­ra­no. Bet de­ta­lių pa­sa­ko­ti ne­no­rė­čiau“, – tei­gė pa­ šne­ko­vė.

ri­zi­kos pa­si­rin­ki­mo laips­nio pri­klau­so, ar ke­lio­nė bus sėk­min­ga.

na­mas nuo jų neap­sau­gos. Ava­ri­ jos įvyks­ta kas­dien, žmo­nės su­ser­ ga, ky­la gais­rai ir pa­na­šiai.

O bū­da­mas ten, jei li­pi su­dė­tin­gu marš­ru­tu, vi­są­laik apie tai gal­vo­ji, ži­nai, kad esi ri­zi­kos zo­no­je, sten­ gie­si nu­ma­ty­ti, ak­ty­viai prie­ši­nie­ si ri­zi­kin­gam įvy­kiui. Ma­nau, kad kal­nuo­se at­si­ran­da mir­ties ir gy­ve­ ni­mo pu­siaus­vy­ra. Čia at­ro­do, kad mir­ties nė­ra, kol tai neį­vyks­ta. Ten tu ži­nai, kad mir­si. Ten nė­ra to­kio klau­si­mo. Tie­siog ži­nai, kad žmo­ gus yra mir­tin­gas. Li­pant į aukš­tus kal­nus, or­ga­niz­mas 6 km aukš­ty­je jau taip ne­be­funk­cio­nuo­ja, žaiz­dos ne­gy­ja, jei at­si­sė­si ant snie­go ir už­ mig­si – mir­si. Nuo­lat tu­ri ką nors da­ry­ti, kad iš­lik­tum gy­vas. Gal to­ dėl trau­kia į kal­nus, nes ten vi­są lai­ką jau­tie­si gy­vas.

Saulius Damulevičius:

Čia at­ro­do, kad mir­ ties nė­ra, kol tai neį­vyks­ta. Ten tu ži­nai, kad mir­si.

– Su Er­nes­tu pa­tys ar­ti­miau­ si drau­gai ne­bu­vo­te, ta­čiau ne­ ma­žai bend­ra­vo­te. Kal­bin­ti Er­ nestą pa­ži­no­ję al­pi­nis­tai be­veik su­tar­ti­nai pa­brė­žė jo cha­riz­mą.

Koks jums bu­vo Er­nes­tas?

– Er­nes­tas iš vie­nos pu­sės bu­vo la­ bai tvir­tas, sa­vo nuo­mo­nę gin­da­vo iki nu­kri­ti­mo. Aš ir­gi tu­riu tvir­tą

nuo­mo­nę, bet jau kar­tais veng­da­ vau de­ba­tų su juo, nes ga­lė­da­vo­me kal­bė­ti apie tą pa­tį ir vis tiek nė vie­ nas ne­pa­si­duo­da­vo (šyp­so­si). Aiš­ ku, jis la­bai do­mė­jo­si al­pi­niz­mu, pa­sau­lio nau­jie­no­mis, jo nuo­mo­nė bu­vo pa­grįs­ta.

Iš ki­tos pu­sės – drau­giš­kas, ko­ mu­ni­ka­bi­lus. Iš kur jis ži­no­jo tiek anek­do­tų, ir da­bar ne­sup­ran­tu. Ga­ lė­da­vo vi­są va­ka­rą juos pa­sa­ko­ti, ir vis nau­ji, ne­gir­dė­ti. Su­si­rink­da­vo­ me ba­zi­nė­je sto­vyk­lo­je prie sta­lo, ir taip bū­da­vo links­ma.

Ma­nau, kad Er­nes­tas bu­vo rea­ lis­tas. Sup­ra­to pa­vo­jus, į juos drą­ siai ėjo, nors bu­vo ne­te­kęs sa­vo par­ tne­rių, už­grū­din­tas. Bet jis vi­są­laik ra­miai į tai žiū­rė­jo. Ir mes po lai­ do­tu­vių drau­gų ra­te kal­bė­jo­me, kad mū­sų žlium­bian­čių jis tik­rai ne­no­ rė­tų pa­ma­ty­ti, tad ge­riau pa­kel­ ki­me tau­re­lę, pa­li­ki­me la­šą jam ir šyp­so­da­mie­si pri­si­min­ki­me.

– Kaip ma­no­te, ar ka­da nors ry­ ši­tės grįž­ti į Nan­ga Par­ba­tą?

– La­bai no­rė­čiau. Ne­pat­rauk­ si tų vir­šū­nių iš Pa­kis­ta­no. Ži­no­ ma, ruo­šian­tis ten dar kar­tą rei­ kės ge­rai vis­ką ap­gal­vo­ti, ypač dėl sau­gu­mo. Bet toks pla­nas ar bent no­ras yra. Dar bū­da­mi ten vi­si nu­ ta­rė­me, kad ki­tą­met rei­kė­tų su­ grįž­ti ir pa­sta­ty­ti at­mi­ni­mo len­tą ar pa­mink­lą.

– Dėl šios eks­pe­di­ci­jos me­tė­te dar­bus, tai da­bar esa­te vi­siš­kai lais­vas. Ką veik­si­te?

– Šiek tiek pail­sė­siu, o pa­skui gal jau vėl kur nors vyk­siu. Er­nes­tas po šios eks­pe­di­ci­jos pla­na­vo kop­ti į K2, aš tu­rė­jau sa­vų pla­nų ir jie iš­li­ko.

Ten, kur pla­nuo­ju, bet dar neatsk­ lei­siu, yra ma­no ge­ri drau­gai, gra­ žios vir­šū­nės. Gal ten ra­siu at­sa­ ky­mus į klau­si­mus ir už­pil­dy­siu tą tuš­tu­mą.

– Tu­ri­te vir­šū­nę, ku­rią sva­jo­ja­ te įveik­ti?

– Tu­riu jų vi­są są­ra­šą (šyp­so­si).

Mei­lė, sim­pa­ti­ja yra che­mi­ja. Ne­ga­ li nu­sa­ky­ti, dėl ko tą žmo­gų my­li. Tie­ siog taip jau gam­tos duo­ta.

Ko­dėl tiek daug pa­slap­ties? „To­ dėl, kad toks su­si­ta­ri­mas. Aš žo­ džio žmo­gus ir žo­džio lai­kau­si.

Vis­ką pa­ma­ty­si­te ves­tu­vių die­ ną“, – tvir­ti­no O.Pi­kul ir nu­si­juo­kė sa­ky­da­ma, kad tik­riau­siai jie su Si­ mu at­ro­do per­ne­lyg pa­slap­tin­gi.

Už ką my­li S.Ja­sai­tį?

O.Pi­kul ne­slė­pė – dar ne­se­niai apie šei­mą ji ne­gal­vo­jo, svar­biau­si jai bu­vo moks­lai ir pa­čios veik­la. „Bet šiuo me­tu man tai la­bai ak­ tua­lus klau­si­mas, mes ruo­šia­mės kur­ti šei­mą, ruo­šia­mės san­tuo­kai. Šei­mą kaip ver­ty­bę įdie­gė ma­ma.

Ka­dan­gi jau žen­gia­me to­kį žings­ nį, mums ši ver­ty­bė, be abe­jo­nės, da­bar yra svar­biau­sia“, – at­vi­ra­ vo dai­ni­nin­kė.

Kal­bė­da­ma apie lai­min­gą san­ tuo­ką kaip vi­so to pa­grin­dą ji iš­ sky­rė ke­le­tą da­ly­kų: su­pra­tin­gu­ mą, ge­bė­ji­mą vie­nam prie ki­to de­rin­tis, to­le­ran­ci­ją, mo­kė­ji­mą at­leis­ti, pa­gar­bą ir mei­lę vie­no ki­ tam. Tai, O.Pi­kul įsi­ti­ki­ni­mu, le­ mia san­ty­kių sėk­mę.

Vi­si žmo­nės tu­ri trū­ku­mų, idea­ lių nė­ra. Bet už ką vis dėl­to ji taip my­li Si­mą? „Mei­lė, sim­pa­ti­ja yra che­mi­ja.

Ne­ga­li nu­sa­ky­ti, dėl ko tą žmo­gų my­li. Tie­siog taip jau gam­tos duo­ ta. Ir kai pa­jau­čia­me vie­nas ki­tam sim­pa­ti­ją, ne­ga­lime pa­sa­ky­ti už ką. Taip, daž­nai šis jaus­mas apa­ ki­na. ir ne­ma­tai nei­gia­mų žmo­ gaus sa­vy­bių, ku­rios lai­kui bė­gant iš­ryš­kė­ja. Ga­lė­čiau daug var­dy­ti, ku­rios Si­mo sa­vy­bės man pa­tin­ ka, bet nuo­šir­du­mą ir pa­pras­tu­mą iš­skir­čiau kaip la­biau­siai ža­vin­ čias“, – tei­gė bū­si­mo­ji nuo­ta­ka. „Tie­są sa­kant, apie tai nie­kad ne­su­si­mąs­čiau, nes tarp mū­sų yra vi­siš­ka che­mi­ja ir mei­lė vie­no ki­ tam“, – pri­dū­rė ji.

Dis­ku­si­ja: pa­sak dai­ni­nin­kės O.Pi­kul, ji siū­lė ty­liai ir ra­miai su­si­tuok­

ti už­sie­ny­je, bet my­li­ma­sis S.Ja­sai­tis no­rė­jo kitaip.

Siū­lė pa­bėg­ti sve­tur

Tuok­tu­vių šven­tę po­ra pla­na­ vo kar­t u. O.Pi­k ul tei­g i­m u, ji bus jų abie­jų sva­jo­nių iš­si­pil­dy­ mas. „Tu­rė­si­me tai, ko ir no­rė­ jo­me“, – apie kol kas pa­slap­ties šy­du gau­bia­mą ves­tu­vių šven­tę sa­kė O.Pi­kul.

Dai­ni­nin­kė tei­gė ne­san­ti la­bai reik­li ir per­ne­lyg di­de­lės reikš­ mės de­ta­lėms ar vie­tai ji ne­sky­ rė. Kaip pa­ti sa­kė, ne­si­no­rė­jo prie nie­ko per daug pri­si­riš­ti. Ta­čiau pa­pa­sa­ko­jo, kad vis dėl­to pir­mi­ nis ves­tu­vių pla­nas iš­si­sky­rė. „Siū­liau Si­mui va­žiuo­ti kur nors į to­li­mą gra­žią ša­lį ir ty­liai, ra­miai su­si­tuok­ti, liu­di­nin­kės bū­tų bu­ vu­sios mū­sų ma­mos. Bet jis no­ rė­jo di­de­lių gra­žių ves­tu­vių. Man ti­ko abu va­rian­tai“, – tei­gė pa­ šne­ko­vė.

Pa­sak jos, kai my­li žmo­gų ir svar­b iau­s ias tam­pa pa­ts šei­

Gedimino Žilinsko nuo­tr.

mos kū­ri­mo fak­tas, no­rai, kaip tai at­švęs­ti, jau ne­be­tu­ri di­de­ lės reikš­mės. „Tai jau tam­pa tik ga­li­my­bių ir lai­ko klau­si­mu. Ačiū Die­vui, kad ga­lė­jo­me sau leis­ti pa­si­da­ry­ti taip, kaip no­rė­jo­me. Iš prin­ci­po ne­tei­ kiu tam tiek daug reikš­mės. Man jo­kio skir­tu­mo, ko­kios ves­tu­vės bū­tų bu­vu­sios“, – apie ne­tru­kus įvyk­sian­čią šven­tę kal­bė­jo krep­ ši­nin­ko su­ža­dė­ti­nė.

3

metai

– ma­žiau­siai tiek trun­ka S.Ja­sai­čio ir O.Pi­kul drau­gys­tė.

22

Penktadienis, liepos 5, 2013

aukštyn žemyn

Ri­mi­nis – mėgs­tan­tiesiems sa Toks il­gas pa­plū­di­mys ir to­kia, at­ro­do, ne­si­bai­gian­ti pa­grin­di­nė Via­le Re­gi­na Marg­he­ri­ta gat­vė yra tik Ita­li­jos ku­ror­te Ri­mi­ny­je. Abi­pus jos – ga­ly­bė res­to­ra­nų, pi­ce­ri­jų, tra­to­ri­jų, ba­rų. Vis­kas – ato­sto­gau­to­jų poil­siui ir ge­ro­vei.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Le­gen­dos gim­ti­nė

Da­bar Ri­mi­nis gal­būt ir ne toks, ko­kį sa­vo fil­muo­se įam­ži­no čia gi­ męs (ir čia pa­lai­do­tas) gar­su­sis ita­ lų ki­no re­ži­sie­rius Fe­de­ri­co Fel­li­ni, ku­rio juos­to­se rea­ly­bė su­si­pi­na su fan­ta­zi­ja. Da­bar Ri­mi­ny­je – dau­ giau rea­ly­bės, ma­žiau fan­ta­zi­jos.

Prie Ad­ri­jos jū­ros įsi­kū­ręs Ri­mi­ nis pir­mą kar­tą čia įkė­lu­siam ko­ ją at­ro­do lyg vieš­bu­čių džiung­lės – jų čia yra net 2300. O kiek dar vi­lų ir apar­ta­men­tų! Vi­si vieš­bu­čiai ne­ di­de­li ir kom­pak­tiš­ki, vi­si pa­plū­di­ miai – vals­ty­bi­niai ir jie iš­nuo­mo­ ti, to­dėl už gul­tus ir skė­čius rei­kia mo­kė­ti pa­pil­do­mai. Ta­čiau nie­kas ne­truk­do atei­ti iš­si­mau­dy­ti į bet ku­rį pa­plū­di­mį.

Ma­no­ma, kad Ri­mi­nis – di­ džiau­sias ku­ror­tas Eu­ro­po­je. Smė­ lė­tas jo pa­plū­di­mys drie­kia­si apie 20 km. Už­tat čia tik­ras „ko­mu­niz­ mas“ – dau­gu­ma vieš­bu­čių tri­ jų žvaigž­du­čių. Ge­res­ni – ke­tu­rių ir pen­kių žvaigž­du­čių – vieš­bu­ čiai įsi­kū­rę ato­kiau nuo cent­ro – Ri­čo­nė­je. Bet ir juo­se gy­ve­nan­tys ato­sto­gau­to­jai ne­sė­di ran­kų su­dė­ ję – ban­do pa­gau­ti grei­tą ita­liš­ko gy­ve­ni­mo rit­mą.

Kai va­ka­re įsi­žie­bia spal­vo­tos švie­sos, dar stip­riau pra­de­da ūž­ti automobiliai ir mo­to­ro­le­riai, ba­rai ir nak­ti­niai klu­bai, kai į gat­ves su­ plūs­ta vi­sas ku­ror­tas ir sa­vo po­stus uži­ma pa­sau­ly­je se­niau­sios pro­fe­si­jos at­sto­vės, at­ro­do, kad Ri­ mi­nis – tai mies­tas, ku­ris nie­ka­da ne­mie­ga. Kaip ir Niu­jor­kas.

Nak­tį poil­siau­to­jai ga­li links­ min­tis dis­ko­te­ko­se. „Co­co­nuts“ iki 23 val. kok­tei­liams tai­ko nuo­lai­ das – 8 eu­rus kai­nuo­jan­tį kok­tei­lį par­duo­da už 5. Ita­liš­ka ro­man­tiš­ka mu­zi­ka skam­ba daž­na­me vieš­bu­ ty­je – ten šo­ka pa­gy­ve­nę žmo­nės.

Į jū­rą – ir su laz­de­le

Ri­mi­nis nė­ra jau toks kai­mas – ja­ me 130 tūkst. gy­ven­to­jų. Va­sa­rą, pa­pras­tai lie­pą ir rugp­jū­tį, mies­tas pa­si­pil­do 2 mln. poil­siau­to­jų. Mal­ šin­ti ato­sto­gų karšt­li­gės čia trau­kia vo­kie­čiai, ru­sai, ang­lai, pa­tys ita­lai.

Ri­mi­nio ne­ven­gia ir lie­tu­viai.

Dau­gu­ma poil­siau­to­jų triukš­ mo ir gau­sy­bės žmo­nių ne­bi­jo – čia ato­sto­gau­ja su ma­žais vai­kais.

Nėš­čios mo­te­rys, drą­siai at­ki­šu­ sios sa­vo pil­vus, trau­kia į jū­rą. Į jū­rą bren­da ir laz­da be­si­re­mian­ ti sen­jo­rė, o ją pri­lai­ko pa­na­šaus am­žiaus šiek tiek tvir­tes­nė drau­ gė ir drau­gas. Tie­siog ste­bi­na, kaip jie gai­džio žings­ne­liu trau­kia į vos vos ban­guo­jan­čią Ad­ri­ją. Ri­mi­nis – mėgs­tan­tiesiems sau­lę, jū­rą ir gy­ ve­ni­mo džiaugs­mą.

Nėš­čios mo­te­rys, drą­siai at­ki­šu­sios sa­vo pil­vus, trau­kia į jū­rą.

Ska­niau­si pa­sau­ly­je le­dai

Atos­to­gau­to­jų pa­slau­goms – dau­ gy­bė res­to­ra­nų, pi­ce­ri­jų, tra­to­ri­jų, ba­rų. Juo­se skimb­čio­ja lėkš­tės, ša­ ku­tės, vy­no tau­rės, alaus bo­ka­lai ir ai­di links­mų žmo­nių kle­ge­sys.

Pi­cą „Mar­ga­ri­ta“, nuo ku­rios pra­si­dė­jo per­ga­lin­gas pi­cų žy­gis per pa­sau­lį, Ri­mi­ny­je ga­li­ma su­val­ gy­ti už 5–6 eu­rus. Ru­siš­kų barš­čių lėkš­tė – 7, o gar­sie­ji ita­liš­ki ge­la­ to (le­dai) vaf­liniame puodelyje – 2 eu­rai. Šiems ne­pri­lygs­ta jo­kios ša­lies le­dai.

Emi­li­jos-Ro­ma­ni­jos sri­tis, ku­rio­ je įsi­kū­ręs Ri­mi­nis, gar­sė­ja Par­mos kum­piu ir par­me­za­no sū­riu, Bo­lo­ ni­jos ma­ka­ro­nais. Šio re­gio­no pa­ tie­ka­las yra ir pia­da – plo­nas duo­

nos sko­nio pa­plo­tė­lis, įda­ry­tas sū­riu bei dar­žo­vė­mis. O kur dar Emi­li­ jos-Ro­ma­ni­jos vy­nas, iš­spaus­tas iš ‘San­gio­ve­se’ vy­nuo­gių! Ši vy­nuo­ gių rū­šis čia – pa­grin­di­nė.

Ar per­ženg­si Ru­bi­ko­ną?

Nu­mal­ši­nę sau­lės ir mau­dy­nių troš­ku­lį, ki­tą die­ną poil­siau­to­jai trau­kia ap­žiū­rėti­ Ri­mi­nio. Mies­tas su­si­de­da iš dvie­jų zo­nų – is­to­ri­nės ir ku­ror­ti­nės. Pag­rin­di­nis is­to­ri­ nio mies­to sim­bo­lis ir se­niau­sias sta­ti­nys – im­pe­ra­to­riaus Au­gus­ to Trium­fo ar­ka, pa­sta­ty­ta 27 m. pr. Kr. Pe­rė­jęs im­pe­ra­to­riaus Ti­be­ri­ jaus I a. sta­ty­tą ar­ki­nį til­tą, pa­ ten­ki į se­ną Bor­go San Giu­lia­no kvar­ta­lą, ku­rį ri­mi­nie­čiai nuo se­ no va­di­na kai­mu. Siau­ros gat­ve­lės, ma­ži na­me­liu­kai. Kai ku­rių sie­nos pa­sa­ko­ja apie F.Fel­li­ni ir jo kar­je­ rą ki­no pa­sau­ly­je. F.Fel­li­ni skir­tas fres­kas re­ži­sie­riaus mir­ties me­ti­nių pro­ga 1994 m. nu­ta­pė trys Ri­mi­nio me­ni­nin­kai – kiek­vie­nas fres­ko­se įam­ži­no pa­si­rink­to fil­mo sce­ną.

Grįž­da­mas at­gal į mies­to da­lį, va­di­na­mą Ma­ri­na cent­ro, iš­vys­ ti tie­siog kla­si­ka ta­pu­sį vieš­bu­tį „Grand Ho­tel Ri­mi­ni“, ku­rio liuk­so kam­ba­ry­je, at­vy­kęs į gim­tą­jį mies­ tą, ap­si­sto­da­vo F.Fel­li­ni. Gim­tojo re­ži­sie­riaus na­mo neiš­li­ko.

Ne­to­li vieš­bu­čio – va­di­na­ma­sis vel­nio ra­tas. Už 8 eu­rus juo pa­ki­ lus į 60 m aukš­tį at­si­ve­ria Eu­ro­po­ je di­džiau­sio ku­ror­to pa­plū­di­mys ir mies­to pa­no­ra­ma.

Ne­to­li Ri­mi­nio te­ka Ru­bi­ko­no upė, sie­ja­ma su Ce­za­rio var­du ir jo po­sa­kiu „Per­ženg­ti Ru­bi­ko­ną“.

Mies­to pa­kraš­ty­je ga­li­ma ap­lan­ ky­ti mi­nia­tiū­rų par­ką, ku­ria­me – vi­si gar­sie­ji Ita­li­jos ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lai, tik su­ma­žin­ti iki mi­ ni­mu­mo. Čia pa­tiks tiek vai­kams, tiek suau­gu­sie­siems, nes, be mi­ nia­tiū­rų, yra ir pra­mo­gų: trau­ki­nu­

kas, van­dens ka­no­jos, mi­ni ke­lio­nė Di­džiuo­ju Ve­ne­ci­jos ka­na­lu, for­tas su van­dens pa­tran­ko­mis.

Ap­žiū­ri ša­lies įžy­my­bes

Poil­siau­jan­tieji Ri­mi­ny­je tra­di­ciš­ kai ky­la į Ape­ni­nų kal­nus, kur įsi­ kū­ręs San Ma­ri­nas – vals­ty­bė vals­ ty­bė­je. Tai – pa­ti po­pu­lia­riau­sia ir ar­ti­miau­sia (at­stu­mas – tik 25 km) eks­kur­si­ja iš Ri­mi­nio.

Pa­tys iš­tver­min­giau­sieji lei­džia­ si į to­li­miau­sią eks­kur­si­ją – į Ro­mą.

Ke­lio­nė į San Ma­ri­ną kai­nuo­ja 20, Flo­ren­ci­ją – 70, Ve­ne­ci­ją – 80, Ro­ mą – 105 eu­rus.

Vaikš­tant po San Ma­ri­ną, pir­ miau­sia rei­kia at­rem­ti ru­sių pre­ kiau­to­jų ata­kas: „Grįž­da­mi at­gal, bū­ti­nai už­su­ki­te į mū­sų krau­tu­vė­ lę.“ O ma­žy­čių krau­tu­vė­lių čia – kaip gry­bų po lie­taus, į vi­sas tik­rai neuž­suk­si. Jo­se pre­kiau­ja­ma su­ve­ ny­rais, ran­ki­nė­mis, ba­tais, pa­puo­ ša­lais. Čia yra gar­sių pre­kės ženk­ lų, ta­čiau rink­tis rei­kia ati­džiai, nes gau­su pa­dir­bi­nių.

San Ma­ri­no Švie­siau­sio­ji Res­ pub­li­ka – se­niau­sia ir ma­žiau­sia res­pub­li­ka pa­sau­ly­je, esan­ti 60 kv. km Že­mės lo­pi­ny­je. Šiuo me­tu jo­je yra apie 26 tūkst. gy­ven­to­jų. Ma­ no­ma, kad San Ma­ri­ną 301 m. įkū­ rė vie­nuo­lis ir mū­ri­nin­kas šv. Ma­ ri­nas. Per­se­kio­ja­mas dėl re­li­gi­nių įsi­ti­ki­ni­mų jis bu­vo pri­vers­tas bėg­ti nuo im­pe­ra­to­riaus Diok­le­cia­no.

Tu­ris­tai ky­la į pa­čią Ti­ta­no kal­ no vir­šū­nę (740 m virš jū­ros ly­gio).

Ten įsi­kū­ręs vi­du­ram­žius pri­me­ nan­tis taip pat San Ma­ri­nu va­di­ na­mos ša­lies sos­ti­nės se­na­mies­tis.

Ja­me – val­džios pa­sta­tas, trys pi­lys, pa­mink­las Giuseppe’i Ga­ri­bal­di – žy­miam Ita­li­jos re­vo­liu­cio­nie­riui, ko­vo­ju­siam dėl jos su­si­vie­ni­ji­mo.

Pri­vers­tas bėg­ti iš Ve­ne­ci­jos, prie­ globs­čio G.Ga­ri­bal­di ieš­ko­jo bū­tent čia. San Ma­ri­nas tu­ ri sa­vo pi­ni­gų ka­lyk­

Apim­tis: šia ka­ru­se­le pa­ki­lus į aukš­t

lą, pa­što ženk­lus, fut­bo­lo ko­man­ dą ir net ka­riuo­me­nę. Vi­du­ti­nė al­ga čia – apie 300 eu­rų di­des­nė ne­gu Ita­li­jo­je. Va­sa­ros karš­čių ali­na­mi tu­ris­tai ne­puo­la štur­muo­ti gy­ny­ bi­nių pi­lių. Ra­miai įsi­kū­rę pa­vė­ sy­je, jie gurkš­no­ja gai­viuo­sius gė­ ri­mus, alų ir žval­go­si į ra­tu San Ma­ri­ną su­

Is­to­ri­ja: pa­grin­di­nis is­to­ri­nio Ri­mi­nio sim­bo­lis ir se­niau­sias sta­ti­nys –

im­pe­ra­to­riaus Au­gus­to Trium­fo ar­ka, pa­sta­ty­ta 27 m. pr. Kr.

Eks­kur­si­ja: ato­sto­gau­jan­tys Ri­mi­ny­je pa­pras­tai ky­la į Ape­ni­nų kal­nus, kur įsi­kū­ręs San Ma­ri­nas – vals­ty­

bė vals­ty­bė­je.

Van­duo: Ve­ne­ci­ja – tai di­džio­ji pa­slap­tis, per 200–300 me­tų ji ma­žai te­p

150 kanalų.

23

Penktadienis, liepos 5, 2013

aukštyn žemyn

au­lę, jū­rą ir gy­ve­ni­mo šėls­mą Kai va­ka­re įsi­ žie­bia spal­vo­ tos švie­sos, kai į gat­ves su­ plūs­ta vi­sas ku­ror­tas ir sa­ vo po­stus uži­ ma pa­sau­ly­ je se­niau­sios pro­fe­si­jos at­ sto­vės, at­ro­do, kad Ri­mi­nis – tai mies­tas, ku­ ris nie­ka­da ne­ mie­ga.

­ty­bes, at­si­ve­ria Eu­ro­po­je di­džiau­sio ku­ror­to – Ri­mi­nio – pa­plū­di­mys.

pan­čius kal­nus ir virš jų plau­kian­ čius de­be­sis.

Sus­to­ju­sio lai­ko mies­tas

Ki­tas tu­ris­tų marš­ru­tas ve­da į Ve­ ne­ci­ją – mies­tą ant van­dens, iš ku­ rio kaž­ka­da drie­kė­si ke­lias į Ry­tus.

Sa­ko­ma, kad Ve­ne­ci­ja pra­tur­tė­ jo iš drus­kos – už ją im­da­vo mui­

Lai­mos Že­mu­lie­nės nuo­tr.

tą. Kaž­ka­da tai bu­vo vie­nas tur­tin­ giau­sių Eu­ro­pos mies­tų. La­gū­na, spe­ci­fin ­ is oras, gon­do­los – mies­ tas ant van­dens tu­ris­tus trau­kia vi­ sais me­tų lai­kais. Ve­ne­ci­ja – tai di­ džio­ji pa­slap­tis, tai su­sto­jęs lai­kas: per 200–300 me­tų ji ma­žai te­pa­si­ kei­tė. Ro­man­ti­kos čia – su kau­pu.

Pag­rin­di­nė Ve­ne­ci­jos gat­vė (kaip

Ge­di­mi­no pro­spek­tas Vil­niu­je) – Di­dy­sis ka­na­las, o pa­grin­di­nis „tro­ lei­bu­sas“ – va­po­ret­to (gar­lai­vis).

Pa­lei Di­dį­jį ka­na­lą ant po­lių pa­sta­ ty­ta dau­gy­bė pra­šmat­nių rū­mų, o tie po­liai nuo van­dens apau­gę ža­ lio­mis „barz­do­mis“. Va­po­ret­to ar­ tė­jant prie Šv. Mor­kaus aikš­tės, ve­ ria­si vis įspū­din­ges­ni vaiz­dai.

Vals­ty­bė: prie San Ma­ri­no par­la­

Ho­ri­zon­tai: tu­ris­tai žval­go­si į ra­tu San Ma­ri­ną su­pan­čius kal­nus, virš jų plau­kian­čius de­be­sis ir kal­nų pa­

O štai ir ji – to­ji aikš­tė. Čia – du svar­biau­si mies­to sta­ti­niai: Šv.

Mor­kaus ba­zi­li­ka, ku­rio­je su­si­py­ nę Ry­tų ir Va­ka­rų ar­chi­tek­tū­ros bei puo­šy­bos sti­liai, ir Do­žų rū­mai – go­ti­kos še­dev­ras.

Pa­siirs­ty­mas ka­na­lais gon­do­ la še­šiems as­me­nims at­siei­na po 20 eu­rų. Ke­liau­nin­kai vai­ši­na­

mi šam­pa­nu. Ve­ne­ci­jos baž­ny­čias, mu­zie­jus puo­šia pa­sau­li­nio gar­ so dai­li­nin­kų še­dev­rai. Ta­čiau per pus­die­nį to neap­žiū­rė­si – Ve­ne­ci­ ją rei­kia ap­lan­ky­ti dar kar­tą. Be­lie­ ka už 8 eu­rus lif­tu pa­kil­ti į Šv. Mor­ kaus aikš­tė­je esan­čią var­pi­nę. Iš čia rus­vai švy­ti Ve­ne­ci­jos sto­gai, sa­los ir sa­le­lės – kaip ant del­no.

Gro­žis: Ve­ne­ci­jos par­duo­tu­vė­

se – gau­sy­bė pa­puo­ša­lų, pa­ga­ min­tų iš Mu­ra­no stik­lo.

pa­si­kei­tė. Miestas turi apie 120 salų ir

men­to kei­čia­si gar­bės sar­gy­ba.

pė­dė­je įsi­kū­ru­sius na­mus.

24

Penktadienis, liepos 5, 2013

aukštyn žemyn horoskopai.diena.lt

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė lie­pos 6–12 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Šį sa­vait­ga­lį ne­nuo­bo­ džiau­si­te, tik bū­ki­te itin at­sar­gūs ke­ly­je, ne­lenk­ty­niau­ki­te su ban­dan­čiai­siais ap­lenk­ti. Nu­ ma­to­mi in­for­ma­ty­vūs ren­gi­niai, eks­kur­si­jos, sve­čiai ir vieš­na­gės.

Jus ga­li nu­džiu­gin­ti ne­ti­kė­tai iš­ girs­ta nau­jie­na. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­ te priim­ti svar­bų spren­di­mą, su­si­ ju­sį su šei­ma, mei­le, nuo­sa­vy­be ar vai­kais. Sek­sis de­monst­ruo­ti hu­ mo­rą, ta­len­tus, ar­ba tai da­rys jū­sų vai­kai, o jūs juos palaikysite. Ga­ li­mas su­si­ti­ki­mas su ar­ti­mu žmo­ gu­mi, ku­rio il­gai ne­ma­tė­te.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį jū­sų min­tys su­ ksis apie nuo­sa­vy­bę, gra­ žius daik­tus, ska­nius pa­tie­ka­lus.

Tur­būt steng­si­tės pa­si­pel­ny­ti. Tai ga­li pa­vyk­ti, ta­čiau jei gau­si­te pa­ ja­mų, tuoj sku­bė­si­te iš­lai­dau­ti.

Ga­lbūt atvyks sve­čias, ku­ris jus ir nu­ste­bins, ir iš­var­gins. Ki­tą sa­vai­ tę pa­lan­ku gai­vin­ti se­nas pa­žin­ tis, už­baig­ti anks­čiau pra­dė­tus, bet už­mes­tus kū­ry­bi­nius pro­jek­ tus, at­sa­ky­ti į neat­sa­ky­tus laiš­kus ir pan. Tik­tų pre­li­mi­na­riai tar­tis dėl nuo­mos, in­ter­viu ar pan.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Šeš­ta­die­nį bū­si­te ak­ty­vūs ir ieš­ko­si­te tin­ka­mos drau­gi­ jos bend­ram lais­va­lai­kiui, iš­vy­kai į ren­gi­nius. Ga­li­te su­si­ras­ti šau­nią kom­pa­ni­ją, už­megz­ti int­ri­guo­ja­mą flir­tą. Sek­ma­die­nį jau elg­si­tės ga­ na keis­tai, steng­si­tės nuo vi­sų at­ si­ri­bo­ti. Gal­būt išaiš­kės kaž­ko­kia klas­ta, me­las ar­ba su­triks svei­ka­ ta. Ki­ta sa­vai­tė pa­lan­ki me­ni­nei ir me­di­ci­ni­nei veik­lai, so­cia­li­niams in­te­re­sams, lab­da­rai. Iš kon­fi­den­ cia­lios veik­los ga­li­mos pa­ja­mos.

Jū­sų gal­vo­je su­ksis pro­tin­gos min­ tys, ga­li­te su­bliz­gė­ti ga­bu­mais.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te ko­mu­ ni­ka­bi­lūs, smal­sūs. Ga­li­te su­lauk­ti sve­čio ar­ba pa­tys kaž­kur vyk­si­te. Ga­li­te at­si­dur­ti vi­suo­ me­nės ar pub­li­kos aki­ra­ty­je. Tai pa­glos­tys sa­vi­mei­lę, ta­čiau teks iš­tver­ti vie­šą dė­me­sį, kri­ti­ką. Sau­ go­ki­tės trau­mų. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­mi su­si­ti­ki­mai, per ku­riuos nu­skam­ bės ne­blo­gų idė­jų. De­ja, ne­tru­kus ap­ting­si­te ar­ba pra­sčiau jau­si­tės, ma­žiau pa­si­ti­kė­si­te sa­vi­mi ir ki­ tais. Ki­ta ver­tus, su­stip­rės in­tui­ ci­ja – įsi­klau­sy­ki­te į ją.

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį tik­riau­siai teks at­lik­ti pa­rei­gą, nuo ku­rios no­rė­tu­mė­te iš­si­suk­ti. Vis dėl­to ją at­li­kus nuo­tai­ka pra­skaid­rės. Ki­ tu at­ve­ju kil­tų konf­l ik­tų. Sek­sis ge­riau, jei­gu tu­rė­si­te pa­kan­ka­mai pa­kan­tu­mo ir kant­ry­bės. Ki­tą sa­ vai­tę gau­si­te ži­nią, ža­dan­čią pa­ gei­dau­ja­mą per­mai­ną ar fi­nan­ si­nę pa­ra­mą, pa­sko­lą, ga­li­my­bę nau­din­gai kaž­ką par­duo­ti ar nu­ pirk­ti. Ti­kė­ti­na, kad tu­rė­si­te ga­ li­my­bę iš­tai­sy­ti kai ku­rias klai­das.

No­rė­sis lėk­ti to­liau nuo kas­die­ny­ bės, pa­si­ner­ti į pra­mo­gas.

Aukš­to­ji ma­da – ne kiek­vie­no no­siai

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį jums ga­li kil­ti no­ras ne švęs­ti vals­ty­bės šven­tę, o su­ki­nė­tis vir­tu­vė­je ar so­dy­bo­je. Jei vis dėl­to kur nors į vie­šu­mą ei­si­te, tai ruoš­da­mie­si il­ gai gai­ši­te prie veid­ro­džio. La­biau sau­go­ki­tės kan­dan­čių, ge­lian­čių pa­da­rų. Paš­ne­ko­vams ne­sa­ky­ki­ te vis­ko, ką gal­vo­ja­te, nes su­kel­ si­te įtam­pą. Ki­tą sa­vai­tę jums tu­ rė­tų sek­tis tar­pi­nin­kau­ti, megz­ti bend­ra­dar­bia­vi­mą, par­tne­rys­tę.

Tik­tų tvar­ky­ti ir fi­nan­si­nius bei ju­ri­di­nius rei­ka­lus.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

Sa­vait­ga­lį vi­si tu­rės sa­vų su­ma­ny­mų, ir jūs pa­si­ju­ si­te vie­ni­ši. Gal­būt pa­tys at­si­sa­ ky­si­te kaž­kur da­ly­vau­ti, vyk­ti. Jei vis dėl­to ra­si­te ne­di­de­lę drau­gi­ ją pa­ple­pė­ti prie tau­rės vy­no, ne­ pra­ras­ki­te sai­ko. Sau­go­ki­te svei­ ka­tą, kont­ro­liuo­ki­te sa­vo žo­džius, kad iš­veng­tu­mė­te konf­l ik­tų. Ki­ tą sa­vai­tę vis­ką lems jū­sų ža­ve­ sys, as­me­ni­nės sa­vy­bės, mo­kė­ ji­mas bend­rau­ti. Ga­li­te kaž­kuo su­bliz­gė­ti, įgy­ti dau­giau įta­kos.

Re­gis, su­si­tik­si­te su se­nais drau­ gais, gi­mi­nai­čiais, sve­čiuo­si­tės ar­ba priim­si­te sve­čius. Įma­no­mas per­spek­ty­vus san­do­ris.

Bū­tis: „Pa­ry­žiu­je jau­čiuo­si ge­riau ne­gu Vil­niu­je“, – Kanų festivalyje nu­

sifotografavęs su aktore Sharon Stone, sa­kė Pa­ry­žiaus ma­dos sa­vai­ tė­je be­si­lan­kan­tis di­zai­ne­ris J.Stat­ke­vi­čius.

PJB / SIPA nuo­tr.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį di­džiau­sią at­ gai­vą teiks gam­tos gro­žis, mei­lės ro­man­ti­ka, spor­tas, ekst­ re­ma­lūs lais­va­lai­kio už­siė­mi­mai.

Val­dy­ki­te im­pul­sy­vu­mą, ne­pro­ vo­kuo­ki­te ag­re­si­jos. Sau­go­ki­tės trau­mų. Gal­būt su­ra­si­te pa­mes­tus pi­ni­gus, daik­tą ar­ba kaip tik kaž­ ko ne­tek­si­te. Ki­tą sa­vai­tę no­riai bend­rau­si­te ir dar­buo­si­tės. Ti­ kė­ti­nos pa­ja­mos iš ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to, ko­mer­ci­jos, gro­žio pro­ ce­dū­rų, kū­ry­bi­nio dar­bo. Tur­būt pa­vyks gau­ti ar pa­teik­ti do­mi­nan­ čią in­for­ma­ci­ją. Jau­si­te ypa­tin­gą prie­šin­gos ly­ties dė­me­sį.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį įdo­miai lei­si­te ne na­muo­se. Vyk­si­te į ren­ gi­nius, ku­ror­tą ar pas se­niai ma­ty­ tus žmo­nes, gy­ve­nan­čius to­lo­kai nuo jū­sų. Pa­sis­ten­ki­te ne­pro­vo­ kuo­ti bar­nių ir ne­si­vel­ti į juos, jei­gu pro­vo­kuos ki­ti. Sau­go­ki­tės trau­mų.

Kuo ini­cia­ty­ves­ni ir veik­les­ni bū­ si­te, tuo ge­riau sek­sis ki­tą sa­vai­ tę, ypač jei pa­dės ak­ty­vus pa­žįs­ta­ mas. Re­gis, įtik­si­te ir vir­ši­nin­kui, ir klien­tams. Pa­lan­ku telk­ti ko­lek­ty­ vą, or­ga­ni­zuo­ti veik­lą, ren­gi­nius.

Pi­ni­gi­nė su­plo­nės, jei­gu pri­si­jung­ si­te prie sma­gios kom­pa­ni­jos ar kils no­ras de­monst­ruo­ti pra­ban­gą.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

Sa­vait­ga­lį ga­li­mi su­si­ti­ki­ mai su įvai­riais žmo­nė­mis, nau­jos pa­žin­tys. Be ga­lo trok­ši­te dė­me­sio, mei­lės, ero­ti­nių ma­lo­nu­ mų. Tur­būt už­plūs aist­rin­gi jaus­ mai. Ga­li­te įgy­ven­din­ti pla­ną, su­ si­ju­sį su ke­lio­ne ar in­for­ma­ci­ja iš už­sie­nio. Re­gis, su­do­min­si­te neei­ li­nį žmo­gų. At­sar­giai ke­ly­je. Ki­tą sa­vai­tę ga­li­te gau­ti reikš­min­gą ži­ nią iš už­sie­nio ar ofi­cia­lios įstai­gos.

Už­sie­nie­tis ga­li jus pa­ska­tin­ti ryž­ tis neįp­ras­tai avan­tiū­rai. Pa­dau­gės op­ti­miz­mo ir to­li sie­kian­čių pla­nų.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Su­lau­kę pa­kvie­ti­mo į pa­ si­ma­ty­mą ar šau­nų va­ka­ rė­lį, šeš­ta­die­nį pa­si­ju­si­te lyg ant spar­nų. Iš­ties no­rė­sis flir­tuo­ti, švęs­ti, or­ga­ni­zuo­ti pra­mo­gas ir jo­se da­ly­vau­ti. Ver­ta pa­mė­gin­ ti at­nau­jin­ti san­ty­kius, ku­rie ne­ se­niai pa­ty­rė kri­zę. Pa­si­sau­go­ki­ te ag­re­sy­vių gy­vū­nų, er­kių. Ki­tą sa­vai­tę pa­lan­ku spręs­ti įsi­dar­bi­ ni­mo ir vers­lo klau­si­mus. Tur­būt ko­re­guo­si­te sa­vo įvaiz­dį ar­ba su­ ma­niai puo­ši­te ki­tus. Ga­li įsi­žieb­ ti flir­tas dar­be. Bū­si­te nea­be­jin­gi ki­tų žmo­nių pro­ble­moms, su­ma­ niai tar­pi­nin­kau­si­te. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį kils įvai­rių no­rų, ta­čiau ar­ti­mie­ji ne vis­kam pri­tars. Pa­si­sau­go­ki­te gre­sian­čių trau­mų, taip pat ir bui­ti­nių. Ne­ su­kel­ki­te gais­ro. Ti­kė­ti­nas ren­gi­ nys, ku­ria­me su­tik­si­te se­niai ma­ ty­tus žmo­nes. Bus kuo ste­bė­tis.

Re­gis, džiu­gins ir vai­kai, ir mei­lė.

Ki­tą sa­vai­tę bū­si­te ener­gin­gi, kū­ ry­bin­gi. Kaž­kuo ga­li pa­si­tar­nau­ti ger­bė­jai, rė­mė­jai. Ga­li­te pa­siek­ti ne­blo­gų re­zul­ta­tų kū­ry­bo­je, spor­ te, dirb­da­mi su vai­kais.

Si­do­ni­ja

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

Gar­sus dra­bu­žių di­zai­ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius sve­čiuo­ja­si Pran­cū­zi­ jos sos­ti­nė­je, kur vyks­ta Pa­ry­žiaus ma­dos sa­vai­tė.

„Kaip vi­sa­da, aš – ma­dos sa­vai­tė­ je“, – at­si­lie­pęs te­le­fo­nu, džiaugs­ min­gai sa­kė di­zai­ne­ris.

At­vy­kęs į Pa­ry­žių, J.Stat­ke­vi­čius pir­miau­sia spė­jo ap­si­lan­ky­ti priė­ mi­me Lie­tu­vos am­ba­sa­do­je ir nu­ si­fo­tog­ra­fuo­ti kar­tu su dar­bo vi­zi­to į Pa­ry­žių at­vy­ku­sia Pre­zi­den­te Da­ lia Gry­baus­kai­te. Pre­zi­den­tė su­si­ ti­ko su Pa­ry­žiu­je dir­ban­čiais lie­ tu­viais. „Ne­ga­lė­siu Vil­niu­je bū­ti Lie­pos 6-ąją, Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo die­ ną, to­dėl bu­vau pa­kvies­tas čia“, – mįs­lin­gai sa­kė di­zai­ne­ris.

J.Stat­ke­vi­čius į dau­ge­ly­je ma­dos na­mų vyks­tan­čius ko­lek­ci­jų pri­ sta­ty­mus tu­ri var­di­nius kvie­ti­mus ir yra pa­si­ry­žęs iš vie­no pri­sta­ty­ mo bėg­ti į ki­tą. Tai – ne­leng­va, nes ren­gi­niai vyks­ta ne po vie­nu sto­gu, o įvai­rio­se Pa­ry­žiaus vie­to­se. „Man vi­sa­da vis­kas įdo­mu. Aš – po­zi­ty­vus žmo­gus, kai kal­ba su­ka­

si apie pro­fe­sio­na­lius da­ly­kus. O hau­te cou­tu­re – ne kiek­vie­no no­ siai. Lie­tu­viai – ne ma­dos žmo­ nės. Kam juos er­zin­ti? Nei ma­to, nei per­ka, nei ži­no, nei su­pran­ta.

Nė vie­nas ne­va­ži­nė­ja kaip aš – 24 me­tus į ma­dų pri­sta­ty­mus. Ste­ bė­ti, gi­lin­tis“, – dės­tė J.Stat­ke­ vi­čius.

Lie­tu­viai – ne ma­ dos žmo­nės. Kam juos er­zin­ti? Nei ma­to, nei per­ka, nei ži­no, nei su­ pran­ta. Šios min­tys jam šmėkš­te­lė­jo gal­ vo­je, kaip sa­kė, sė­dint per ko­lek­ ci­jos pri­sta­ty­mą pir­mo­je ei­lė­je su „Cha­nel“ aukš­to­sios ma­dos li­ni­jos klien­te vers­li­nin­ke In­ga Ko­zel ša­lia po­nios Ber­na­det­te Chi­rac.

Ar jam pa­tin­ka Pa­ry­žius? „Na, kaip man ga­li ne­pa­tik­ti Pa­ ry­žius? – ste­bė­jo­si di­zai­ne­ris to­kiu klau­si­mu. – Pa­ry­žiu­je jau­čiuo­si ge­ riau ne­gu Vil­niu­je.“

25 3

penktaDIENIS, liepos 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Skelbimų ir prenumeratos skyrius!

Kęstučio g. 86, I–V 7.30–17.30 val. Tel. 302 202, 302 231.

Vytauto pr. 23, priešais Autobusų stotį, I–V 7–16 val. (pietų pertrauka 13–14 val.) , VI 8–11 val. Tel. 8 655 45 114.

Klasifikuoti

Darbo skelbimai �������������������������������� 25 Paslaugos ���������������������������������������� 25, 26 Parduoda � ���������������������������������������� 26, 27 Perka � ���������������������������������������������������������� 27 Įvairūs � ����������������������������������������������� 27, 28 Keičia � ��������������������������������������������������������� 27 Karščiausi kelionių pasiūlymai ����������������������� 28 Pramogos, šventės, laisvalaikis � �������������������������������������������� 28 Kviečia � ����������������������������������������������������� 28 Kviečia mokytis ��������������������������������� 28 Pamesta � ��������������������������������������������������� 28 Dovanoja ������������������������������������������������� 28 Vikingų loto ������������������������������������������� 28

skelbimai skelbimai@kaunodiena.lt 302 202, 302 231 (redakcijoje) Taksi firmai reikalinga patyrusi operatorė (-ius), neturinti žalingų įpročių, dirbti pamainomis. Tel. 8 606 39 767.

DARBo skelbimai

TELEVIZORIŲ remontas – kliento namuose, tel. 8 634 69 625. Taisykla – P.Lukšio g. 66, tel. 8 676 92 322.

1134358

Tekstilės gamybos įmonė ieško valytojos (-o). Darbas Šlienavoje. Teirautis tel.

8 672 53 888.

1135346

KAUNO KOLEGIJA SKELBIA KONKURSĄ

KATEDRŲ VEDĖJŲ PAREIGOMS UŽIMTI Visa detali informacija apie darbo vietas ir konkurso sąlygas paskelbta Kauno kolegijos internetiniame puslapyje www.kauko.lt.

Dokumentai konkursui priimami iki š.m. rugpjūčio 15 d.

1125849

Reikalingas vairuotojas vežti krovinius iki 10 t Lietuvoje. Reikalavimai: C kat., darbo patirtis. Siūlome laiku mokamą atlyginimą, visas socialines garantijas. Tel. 8 655 15 369.

1135320

Reikalingas vairuotojas, turintis C kat., maisto prekėms išvežioti. Atlyginimas nuo 1700 Lt iki 2000 Lt. Tel. 341 368, 8 600 19 444.

1132237

Reikalingas vyresnio amžiaus sargas dirbti naktimis Vilijampolėje. Tel. 8 671 98 096.

1135663

Reikalingi automobilių plovėjai plovykloje Šilainiuose. Atlyginimas nuo 1 400 Lt. Apmokome dirbti. Tel. 8 652 67 042.

1134024

Reikalingi ekskavatorininkai, „Bobcat“ vairuotojai dirbti Kaune. Tel. 8 687 75 077.

1135774

Reikalingi maršrutinio taksi vairuotojai dirbti Kauno mieste. Tel. 8 699 73 083, 8 685 81 081.

Siūlo darbą

1132796

AB „Žemaitijos pienas“ reikalingi vairuotojai-ekspeditoriai (C kat.). Darbas Kaune. CV siųsti e. paštu a.bieliunas@zpienas.lt. Tel. 8 614 86 113.

1134967

Autoservisas ieško automobilių šaltkalvių.

Vieno – visam etatui, antro – dirbti papildomai. Atlyginimas priklauso nuo darbo rezultatų. Tel. 8 620 75 794.

1135197

Baldų gamybos įmonė UAB „FPI Baltic” (Žeimiai, Jonavos r.) ieško PAKUOTOJO (-OS), SUKIRPĖJO (-OS). Darbo patirtis baldų gamybos įmonėje – privalumas.

Visos socialinės garantijos. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 687 21 336 arba e. p. personalas@fpifurniture.eu.

1131592

Globos namams Garliavoje reikalinga darbšti, tvarkinga valytoja. Tel. 8 652 93 000.

1136065

Įmonei, gaminančiai medinius langus, reikalingas stalius-staklininkas. Darbas Karmėlavoje. Skambinti tel. 8 670 30 627.

1128008

Kvalifikuotai siuvėjai taisyti proginius drabužius, visa d. d., dirbame tik darbo dienomis, atlyginimas labai konkurentabilus. Tel. 8 699 62 830.

1133121

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1128962

Reikalinga buhalterė-administratorė. Darbas – gamybinėje įmonėje apskaitos programa „Pragma“. Tel. 8 699 65 740.

1134731

REIKALINGA FLORISTĖ. Darbas gėlių salone.

Informacija tel. 8 699 90 909.

1135454

Reikalingas kiemsargis Dainavos mikrorajone. Darbas 0,5 etato. Tel. 8 683 22 557.

1135591

Transporto įmonė, sėkmingai dirbanti jau 17 metų, siūlo darbą tarptautinių reisų vairuotojams Vakarų Europoje su naujomis transporto priemonėmis („Volvo“ vilkikai su užuolaidinėmis puspriekabėmis). Reikalavimai: turėti E kategoriją; darbo patirtis ne mažiau kaip 2 m. ES šalyse; atsakingumas, pareigingumas. Tel. 8 682 45 800.

Reikalingi profesionalūs skardininkai, elektrikai dirbti nuolat ir laikinai. Tel. 8 677 76 588.

1135635

Reikalingi tarptautinių pervežimų vairuotojai, turintys darbo patirties. Tel. 8 615 59 333.

1134850

Reikalingi tarptautinių reisų vairuotojai dirbti su autotraukiniais ir vilkikais su puspriekabėmis. Maršrutai Europa–Rusija, Kazachstanas. Tel. 8 687 52 240. Kaunas.

1130839

Reikalingi vairuotojai, turintys D arba D1 kat., dirbti maršrutinių taksi vairuotojais Kauno mieste. Tel. 8 687 96 820.

1126780

Reikalingi vamzdžių klojėjai arba pagalbiniai darbininkai. Tel. 8 698 12 964, 8 614 42 515.

1134609

Reikalingi: šaltkalvis, suvirintojas (argonu) ir tekintojas-frezuotojas. Tel. 8 699 65 740.

1134733

Restoranui reikalinga indų plovėja. Darbas slankiuoju grafiku. Daugiau inf. tel. 8 678 80 880, skambinti nuo 10 iki 18 val.

1134160

Siuvimo įmonei reikalinga brigadininkė. Būtina darbo patirtis siuvimo įmonėje. Įmonė siuva viršutinius vyriškus ir moteriškus drabužius. Geros darbo sąlygos. Laiku mokamas konkurencingas atlyginimas. Visos socialinės garantijos. Tel. 8 674 10 014.

1135841

Skubiai reikalingi patyrę betonuotojai, plytelių klijuotojai ir kiti statybininkai. Tel. 8 609 61 482.

1134539

Reikalingas pagalbinis miško darbininkas.

Suteikiamas nemokamas gyvenamasis plotas. Gali būti su šeima. Darbas Jonavos r., Užusaliuose. Tel. 8 686 30 214.

Skubiai reikia minkštųjų baldų apmušalų siuvėjų. Pageidaujama darbo patirtis. Darbas Savanorių pr. 225, Kaune, 8–17 val. Tel. 8 673 06 774.

1134372

1135700

Transporto įmonei reikalingi TARPTAUTINIŲ PERVEŽIMŲ VAIRUOTOJAI dirbti Europoje.

Nauji vilkikai ir geros darbo sąlygos. Tel. 8 686 61 396.

1129983

UAB „Adrelsta“ ieško elektros ir silpnų srovių montuotojų. Geros darbo sąlygos. Reikalavimai: darbo patirtis, pareigingumas, atsakingumas. Tel. (8 37) 261 013; 8 610 43 909.

1130280

UAB „Androlina“ reikalinga buhalterė (-is) dirbti 0,5 etato (pirminių dokumentų suvedimas, programa BUHA, sandėlio ir kuro apskaita, kasos vedimas, faktūrų rašymas (maisto prekės). Tel. 8 678 16 777.

1135807

Akcija – iki liepos 31 d. ypatinga iki 40 % nuolaida stuburo skausmams gydyti (bronzinis abonementas). Gydytojas Ilja Seldinas, turintis 30-ies metų patirtį Lietuvos, Lenkijos, JAV klinikose, gydo stuburo, sąnarių ir galvos skausmus. Senjorams, neįgaliesiems, studentams ir vaikams – nuolaidos iki 40 %. Kaunas, Baltijos pr. 7 (Šilainių poliklinika), 351 kabinetas. Registracija tel. 8 662 25 881.

1120675

Gyd. V.Kašėta, N.Grušauskas gydo odos, alergines, grybelines, venerines ligas. Iškvietimas į namus. K.Petrausko g. 40, tel.

(8 37) 220 288; www.odosligos.lt.

1111820

Pacientų gydymas jų namuose po ilgalaikio ALKOHOLIO vartojimo ir esant sunkiam PAGIRIŲ sindromui. Pagalba visą parą. www.isblaivinimas.lt. Tel. 8 699 28 234, 221 128.

1128228

SPECIALUS PASIŪLYMAS KAKLO KRAUJAGYSLIŲ ECHOSKOPIJAI MEDICINOS CENTRE „NEUROMEDA“! Visą liepos mėnesį taikoma 20 proc. nuolaida. KAINA tik 79 Lt. Registracija tel. 8 613 42 780, 331 511; www.neuromeda.lt.

1133493

UAB „Tyrana“ reikalingi CE kategorijos vairuotojai-ekspeditoriai dirbti maršrutais LT–EU–RUS. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 698 49 705.

1130138

UAB B&L Santechnika ieško santechnikų, suvirintojų elektra, tigu (argono ir autogenų aplinkoje). Vamzdynų virinimas. Darbas visoje Lietuvoje ir Vokietijoje. Atlyginimas sutartinis. Tel. 8 616 88 086.

1134990

Viešbučiui-restoranui reikalingi darbuotojai ūkio darbams. Tel. 8 685 67 777.

1134766

Vokiškai SUSIKALBANČIAM JAUNIMUI! Nemokamų studijų programa su galimybe dirbti ir įsitvirtinti Vokietijoje. UAB ANNUS, lic. Nr. L-94,99,144,182,189. Karo Ligoninės g. 29, tel. (8 37) 204 555, 8 652 18 180; annus@takas.lt.

1135344

Paslaugos IŠBLAIVINIMAS VISĄ PARĄ. Priklausomybės ligų gydymas. Tel. 8 606 91 150.

1104722

ORGANIZMO VALYMO PROCEDŪROS – žarnyno, kepenų valymas. Individualios mitybos programos sudarymas sergantiesiems, norintiesiems sulieknėti.

Natūralaus gydymo centras, Savanorių pr. 284, tel. (8 37) 710 602, 8 682 92 261; www.ngc.lt.

1134985

1129635

Statybos, remonto

1129384

1127428

Buitinės technikos remonto Senà buitinæ, kompiuterinæ technikà ir kitus elektronikos prietaisus Registracija tel.

AKCIJA! „ALUPLAST“ profilio 5 kamerų langai – su 30 % nuolaida ir vidine apdaila. Šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Ritininės užuolaidos. Pramonės pr. 16 („Urmo“ bazė, 2 vagonėlis). Tel. (8 37) 451 712, 8 647 00 002, e. paštas gediminas@arventa.lt.

www.kaunakiemis.lt

Akcija! Gaminame stogelius su permatoma danga virš durų, stogines, verandas. Greitai ir kokybiškai. Tel. 8 686 81 398, 533 223.

1134827

Nebrangiai prijungiame skaitmeninę televiziją. Taisome televizorius, garso aparatūrą ir kitus el. prietaisus – su garantija. Galime atvykti. Tel. 8 617 77 751.

1129433

„AEG“, „Ardo“, „Beko“, „Bosch“ ir kt. automatinių skalbyklių remontas. Dirbame ir savaitgaliais. Garantija iki 2 m. Tel. 8 602 56 100.

1119645

Atlieku nebrangų mikrobangų krosnelių, skalbyklių, dulkių siurblių, šaldytuvų, el. viryklių remontą. Garantija iki 2 m. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 680 85 778.

1130060

Medikų

1132181

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Adresas Savanorių pr. 192, Kaunas, tel. (8 37) 327 424; www.pc-help.lt.

Pervežame sugedusius ir sudaužytus automobilius. Tel. 8 657 73 008.

8 641 99 000

1121094

1129865

Nebrangiai tvarkau kompiuterius, įrašau programas, Windows, antivirusinę. Šalinu virusus. Taisau interneto sutrikimus. Atvykstu nemokamai. Tel. 8 651 67 272.

Automobilių radiatorių, žibintų, buferių remontas, dažymas ir keitimas. Kondicionierių pildymas ir remontas. Tel. 332 520, 8 699 55 568.

UAB „Jargala“ reikalingas automobilių elektrikas, automobilių šaltkalvis. Be žalingų įpročių. Kontaktiniai tel. 8 687 44 898, 8 614 22 986.

1129462

1129470

Atlieku visus kompiuterių priežiūros darbus, Windows instaliavimą, virusų šalinimą, Smart TV, interneto tvarkymą. Atvykstu į namus nemokamai. Tel. 8 684 32 863.

Remontuoju lengvųjų automobilių ir VILKIKŲ RADIATORIUS, BUFERIUS ir kitas stiklo pluošto ir plastmasines detales.

Garantija. Tel. 220 176 9-18 val., 8 699 25 402

Nemokamai iðveþa

Valymo paslaugų įmonė mielai priims į darbą valytojas (-us) ir kiemsargius, turinčius 35–55 proc. darbingumą. Kreiptis tel. 8 618 00 837.

Taisome nešiojamuosius, stacionarius ir žaidimų kompiuterius. Atnaujiname NAVIGACIJAS. Suteikiame garantiją. Galime atvykti.

Tel. 8 617 77 731.

Automobilininkams

UAB Hidraulikos centras ieško šaltkalvio suvirintojo virinti elektra. Darbo užmokestis – sutartinis. Tel. 8 611 11 193, e. paštas info@khc.lt.

1132191

Kompiuterininkų

1132406

1132242

UAB „Solotransa“ reikalingi CE kategorijos vairuotojai-ekspeditoriai dirbti Europa–Rusija kryptimi automobiliu-šaldytuvu. Atlyginimas mokamas laiku. Tel. 8 685 10 705.

8 655 45 114 (Vytauto pr. 23)

Automatinių skalbyklių, džiovyklių, indaplovių, elektrinių viryklių, mikrobangų krosnelių, dulkių siurblių, smulkios buitinės technikos remontas. Detalės.

Garantija iki 36 mėn. Tel. 230 110, 8 610 72 777, 8 670 72 013, 8 612 62 443.

1129094

Šaldytuvų taisymas užsakovo namuose.

Tel. 230 762, 8 699 20 896.

1135171

Taisome įvairių tipų televizorius klientų namuose. Iškvietimas nemokamas. Garantija. Tel. 719 765, 8 652 39 176.

1134112

1127152

Akcija! Plastikiniai langai, šarvuotos durys, aliuminio balkonai. Gamintojo kainomis. 5 m. garantija. Apdailos darbai. Tel. 8 600 61 010, 8 617 56 746.

1126617

AKCIJA! Virtuvės langas – nuo 520 Lt; 3 dalių kambario – nuo 690 Lt, balkono durys su vitrina – nuo 800 Lt (kainos su montavimu ir palangėmis). Vertikalios orlaidės, balkonų stiklinimas, ritininės užuolaidos, žaliuzės, garažo vartai. UAB „EG group“, tel. 540 123, 8 612 65 486.

1121945

Apdaila. Mansardų įrengimas ir šiltinimas. Įvairių grindų įrengimas (ir iš MDP), gipskartonio ir medžio drožlių plokščių montavimas. Tel. 8 630 40 405.

1135035

Atliekame griovimo darbus – sienų, pertvarų, angų pjovimas (su dulkių nusiurbimu), kirtimas. Sąramų montavimas. Konsultacijos. Statybinio laužo išvežimas. Pastatų griovimas. Tel. 8 699 77 162.

1130256

Nukelta į 26 p.

26 2

penktadIENIS, liepos 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Dengia įvairių tipų naujus ir perdengia senus stogus, atlieka visus statybos ir remonto darbus. Tel. 8 699 32 216, 8 655 17 160.

Paslaugos Statybos, remonto

1130643

Atliekame drenažo, lauko ir vidaus vandentiekio bei kanalizacijos, valymo įrengimų montavimą. Sutvarkome dokumentaciją.

Dirbame jau 20 metų. Tel. 8 674 13 881.

1134914

Atliekame įvairius remonto darbus. Griovimas, rekonstrukcija. Betonuojame, mūrijame. Dengiame stogus, montuojame karkasines konstrukcijas. Šiltiname fasadus.

Tel. 8 677 76 588. NEBRANGIAI. 1135632

Atliekame kokybiškai tik gipskartonio montavimo darbus (sunkias ir lengvas konstrukcijas). Tel. 8 620 80 461, 8 671 13 410.

Dengiame ir remontuojame plokščiuosius stogus prilydomąja danga. Skardiname. Suteikiame garantiją. Tel. (8 37) 743 220, 8 687 94 355.

1133980

Dengiame naujus ir renovuojame senus šlaitinius stogus. Darbus atliekame kokybiškai. Tel. 8 647 57 756.

1135626

Elektriko paslaugos. Kokybiškai ir greitai.

Taikomos nuolaidos. Tel. 8 609 83 349.

1131825

Klijuoju plyteles, atlieku vidaus apdailą. Tel. 8 680 88 902.

1133515

1135195

Kvalifikuoti meistrai atlieka visus vidaus ir lauko apdailos bei remonto darbus. Daugiau inf. tel. 8 603 55 179, 8 651 87 033, e. paštas arunas.statyba@gmail.com.

1126645

Atliekame privačių ir daugiabučių namų šiltinimą polistirenu, akmens vata. Dedame struktūrinį tinką. Ventiliuojami fasadai. Tel. 8 614 45 953. www.apsiltinime.lt.

Grindų betonavimas – smėlbetonio grindys (FIBRA). Dirbame kokybiškai ir greitai.

Tel. 8 605 71 199.

Mini krautuvo BOBCAT nuoma. Grunto kasimo, lyginimo, stumdymo, krovimo darbai.

Tel. 8 600 72 223.

Atvežame žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio, betono gaminių. Tel. 373 894, 8 624 02 954.

GRINDŲ BETONAVIMAS (nuo 1 kv. m iki Jūsų pageidaujamo ploto) – butams, namams, biurams ir t.t. LIEJAME pamatus. Patirtis.

Kokybė. Tel. 8 650 44 922.

Mūrininkų brigada kokybiškai mūrija, betonuoja, lieja pamatus. Turi stelažus, maišyklę. Organizuoja statybą. Medžiagos savo arba užsakovo. Tel. 8 611 75 596.

GRINDŲ BETONAVIMAS. Kaune ir aplink Kauną. Konsultuojame, organizuojame medžiagų tiekimą, suteikiame garantiją. Tel. 8 678 19 899.

NAMŲ ŠILTINIMAS ekovata ir polistireno granulėmis. Darbas amerikietiška įranga KRENDL. Patirtis. Kokybė. Tel. 8 655 66 061.

1131973

1123731

Atvežu iki 4 kub. žvyro – keliams betonuoti, smėlio – mūryti, tinkuoti, skaldos įvairių frakcijų. Išvežu statybinį laužą. Tel. 8 604 97 679.

1130865

Automobilinio bokštelio nuoma (15 m aukščio). Šlaitinių stogų dengimas, skardinimas. Tel. 8 687 19 660 (Rolandas), 8 602 92 845.

1123162

Be dulkių kokybiškai šlifuojame, lakuojame, restauruojame parketą, medines grindis, laiptus. Tel. 8 677 36 264. www.slifavimas.info.

1132147

Betonuojame grindis, ruošiame pagrindus. Klojame visų tipų grindų dangą. Ilgalaikė patirtis. Garantija. Tel. 8 686 44 993, 8 687 24 321.

1120491

Betonuojame pamatus tvoroms, terasoms, atramines sieneles, statome stulpus. Kiti betonavimo darbai. Tel. 8 679 79 148.

1135062

1113713

1135576

1130979

Griovimo, rekonstrukcijos darbai: montuojame sąramas. Atstatome griūvančias sienas. Nemokamai atvykstame, konsultuojame. Tel. 8 677 76 588. NEBRANGIAI, greitai.

1135641

Kaminų įdėklai (darbo patirtis), valymas.

Pristatomieji kaminai. Latakų valymas. Garantija. Be poilsio dienų. Tel. 8 676 53 813. www.kaminuideklai.com.

1114473

Kaminų įdėklai ir santechnikos darbai. Tel. 8 645 83 324.

1134034

Kaminų įdėklai, pristatomieji kaminai. Židinių prijungimas į kaminus. Įvairūs skardos lankstiniai. Tel. 8 647 45 060.

1129804

Darome pamatus, atliekame mūro, stogų dengimo ir įvairius statybos darbus. Montuojame ir tveriame tvoras. Tel. 8 656 27 767.

Kaminų įdėklai, valymas, pristatomieji kaminai, remontas. Kaminų mūrijimas. Tel. 8 619 29 430.

1130758

1129156

Dažome namus, stogus, fasadus. Aukšta kokybė. Ilgalaikiai rezultatai. Tel. 8 644 41 861.

1125494

Kasame, valome šulinius, tranšėjas, surandame vandenį. Atliekame drenažo, kanalizacijos, vandentiekio bei „Traidenio“ montavimą. Tel. 8 603 74 856.

Dedame parketą, šlijuojame, restauruojame, lakuojame, poliruojame. Ilgametė darbo patirtis. Kokybę garantuojame. Tel. 8 609 48 510.

Klijuoju glazūruotas plyteles, darau vonios ir vamzdynų uždengimus, atlieku santechnikos darbus. Tel. 707 838, 8 619 66 635.

1131575

1135763

1135662

1131272

Žolės pjovimas trimeriais, žoliapjovėmis.

Medžių pjovimo, genėjimo darbai (autobokšteliu ir be jo), gyvatvorių karpymas.

Tel. 8 611 45 542.

1134181

Kokybiškai tinkuoju kalkiniu skiediniu. Tel. 8 608 70 061.

Mini ekskavatoriumi atliekame gręžimo, kasimo darbus. Statome ir betonuojame tvoros stulpus.Tel. 8 653 66 987.

1135011

Žemės kasimo, lyginimo, darbai. 1 val. – 80 Lt. Trinkelių, plytelių klojimo darbai, tvorų, bortų statymas, pagrindų ruošimas. Tel. 8 654 89 956.

Klijuoju plyteles. Darau nuimamus vonios, vamzdžių uždengimus, plastikines lubas.

Keičiu unitazus. Kokybė, garantija. Tel. 454 854, 8 617 24 686.

Greitai ir kokybiškai montuojame gipskartonio plokštes, pakabinamąsias lubas, sienas, pertvaras. Šiltiname. Tel. 8 676 38 877.

1130035

Vidaus įrangos

1126821

1134751

1135393

APSAUGOS SIGNALIZACIJA namams, sodų nameliams, butams ir kt. Ryšys/valdymas – mobiliuoju telefonu. Mažos kainos. VAIZDO STEBĖJIMO sistemos. Tel. 8 675 04 304.

1135129

LAIPTŲ gamyba. Iš sausos ąžuolo, uosio medienos gaminame laiptus, palanges. Tel. 8 612 12 003, 392 244.

1124002

PLISUOTOS ŽALIUZĖS, RITININĖS UŽUOLAIDOS, ROMANETĖS – UAB „Eurivila“. K.Donelaičio g. 33, tel. 423 333. www.eurivila.lt.

1131034

Baldžių

1127473

Nuomojame BOBCAT mini krautuvus, ekskavatorius. Kasame, lyginame, griauname, gręžiame pamatams skyles, iškrauname, pakrauname krovinius. Tel. 8 656 41 801.

1105905

Padedame priduoti ir įregistruoti Registrų centre sodo namelius iki 80 kv. m (be projekto). Taip pat atliekame kadastrinius matavimus (inventorizacija). Tel. 8 628 58 888.

1134259

Pigūs kaminų įdėklai, pristatomieji kaminai, nestandartinės jungtys. Gamyba, prekyba, montavimas. Tel. 8 699 65 991.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone Sodą su mūriniu namu SB „Monolitas“, 3 km nuo Kauno (7 a, 2 kamb., virtuvė, krosnis, rūsys, 150 m iki miško, 300 m iki Kauno marių, miesto autobusai). Tel. 8 675 67 874.

1135660

1 k. butą Šilainiuose, monolitiniame name (12/10 a., bendr. pl. 37 kv. m, su balkonu, vidinis, saulėta pusė, tvarkingas, rakinama laiptinė). Tel. 8 676 63 692.

1126446

Aptraukiame baldus gobelenu. Keičiame spyruokles, vatiną, poroloną – dirbtuvėse ir pas klientą. Pensininkams – nuolaidos. Tel. 366 160, 8 651 82 459.

1 kambario butą Draugystės g. (5/5 a., mūriniame name, 36 kv. m, 63 000 Lt) arba keičiu į 1 kambario butą 1–3 a. (primokėsiu). Tel. 8 604 88 816.

Atvykstame, konsultuojame ir išmatuojame nemokamai! NESTANDARTINIAI BALDAI PER SAVAITĘ! Spintos, virtuvės ir kiti. Tel. 8 683 90 946. www.rusnesbaldai.lt.

1,5 k. butą Eiguliuose, Sukilėlių pr. (5/1 a., b. pl. 38 kv. m). Be tarpininkų. Kaina 86000 Lt. Tel. 8 688 55 109.

1131897

1135592

Nebrangiai, bet kokybiškai atliekame visus betonavimo darbus. Pamatai, perdangos, laiptai ir pan. Turime savo ekskavatorių. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 657 73 008.

1135102

1134056

Greitai, kokybiškai remontuojame minkštuosius baldus. Keičiame dizainą. Platus gobeleno pasirinkimas. Be poilsio dienų.

Transportas nemokamas. Tel. 440 774.

1134380

Nebrangiai gaminame korpusinius baldus: virtuvės, spintas, jaunuolio kambario ir kt.

Vasaros NUOLAIDOS! Tel. 8 614 36 447, 8 698 81 318. www.rimvydobaldai.lt.

1124774

Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295.

1135391

1134858

2 kambarių butą Ž. Šančiuose (3/2 a. mūriniame name, bendr. pl. 36 kv. m, po remonto, yra signalizacija, autonominis šildymas, internetas). Tel. 8 674 64 821.

1124652

2 sklypus Babtų seniūnijoje: 4,5 ha besiribojantį su magistrale Kaunas–Klaipėda ir 2,52 ha prie vandens ir miško. Kaina sutartinė. Tel. 8 616 03 924.

1135466

3 kambarių butą su autonominiu šildymu Ringauduose (2 aukštas, žiemą šildymo mokesčiai nuo 200 iki 300 Lt, suremontuotas). Tel. 563 733, 8 685 70 060.

1134965

1134774

4 kambarių tvarkingą butą, mūriniame name, prie Botanikos sodo (5/4 a., vidinis, šiltas, yra parketas, pakeisti langai, durys, su baldais). Arba nuomoju. Tel. 8 614 55 269.

Renovuojame senus stogus, dengiame naujus. Dažome stogus. Šiltiname sienas, apkalame dailylentėmis. Atliekame skardinimo darbus. Tel. 8 653 31 638.

Kavinė UAB „Partizanai“ kviečia šauniai praleisti laiką, atšvęsti šeimos šventes (iki 100 asmenų). Tel. 8 612 65 960. www.kavinepartizanai.lt.

7,35 a sodo sklypą SB „Pagiriai“, 3 km nuo Garliavos (šalia miškelio, kadastriniai matavimai, elektra). Be tarpininkų. Kaina sutartinė. Tel. 8 671 03 530.

Santechnikas atlieka visus darbus. Padeda nupirkti, atvežti medžiagas (su nuolaidomis). Tel. 8 680 84 699 nuo 7 iki 22 val.

Muzikantas – švenčių vedėjas Jūsų jubiliejui, vestuvėms, firmos šventei. Programa – pagal Jūsų pageidavimus. Tel. 8 686 97 021, Kaunas.

Butą Dainavoje (48 kv. m, 5/2 a., plastikiniai langai, tvarkinga laiptinė, graži aplinka, maži mokesčiai). Kaina 76000 Lt. Turiu ir kitą variantą. Tel. 8 678 00 678.

Santechnikas atlieka visus santechnikos darbus. Vandentiekis, šildymas, kanalizacija. Stato kietojo kuro, dujinius katilus.

Tel. 8 605 85 205, 389 258.

1119758

1135314

Reguliuoju plastikinius, aliumininius ir medinius langus bei duris; keičiu tarpines, stiklo paketus. Taip pat atlieku kt. remonto darbus. Tel. 8 699 45 913.

1130590

Šventėms

1131417

1134435

1130991

1126979

Santechnikas nebrangiai atlieka visus smulkius santechnikos darbus. Keičia kanalizacijos, vandentiekio vamzdyną. Valo kanalizaciją praplovimo būdu. Atvyksta greitai. Tel. 8 680 50 069.

1135638

SANTECHNIKAS. Maišytuvų, bakelių, kriauklių, kranų, vamzdyno keitimas ir remontas.

Skalbyklių, indaplovių prijungimas. DIRBU IR POILSIO DIENOMIS. Tel. 8 669 70 577.

1133081

Šlaitinių stogų dengimas, restauravimas, palėpių įrengimas, skardinimo darbai. Karkasinių namų statyba, sienų šiltinimas, vidaus darbai. Tel. 8 634 55 006.

1132247

Statome karkasinius namus. Dengiame stogus. Tel. 8 672 56 127.

1135500

Stogdengys, turintis patirties, greitai ir kokybiškai dengia šlaitinių ir karkasinių namų stogus. Dirbu patikimai. Tel. 8 673 96 426.

1133317

TRINKELIŲ KLOJIMAS. Kokybiškai kloju trinkeles, vejos bortelius, įrengiu vandens nutekėjimo sistemas. Kokybę garantuoju. Tel. 8 687 82 448.

1131395

Visi griovimo darbai: griauname namus, pamatus, sienas, WC ir vonios kabinas, pjauname angas. Statome sąramas. Išvežame statybinį laužą. Tel. 8 608 17 131.

1134964

Vokiški plastikiniai langai, šarvuotos durys. Balkonų stiklinimas. Langų remontas.

Tel. 8 688 87 055, 8 687 82 361.

1133232

Židiniai, krosnys (pečiai), lauko ugniakurai, šiltasienės, viryklės, pirtys, rūkyklos, šiltasuoliai, duonkepiai. Statau, remontuoju. Tel. 320 279, 8 651 71 958.

1135489

1132293

Profesonalios virėjos paruoš Jums įvairius skanius patiekalus ar vieno kąsnio sumuštinius Jūsų šventėms. Serviruojame stalus Jūsų pasirinktoje vietoje. Kviečiame apsilankyti mūsų kavinėje Ateities pl., Kaune.

Tel. 8 620 75 791.

1135330

Kitos

1135479

1119255

DnB būstas teikia paslaugas norintiesiems parduoti ar išnuomoti savo nekilnojamąjį turtą. Tel. 8 676 22 040, e. paštas darius.daugela@dnbbustas.lt.

1115892

Dviejų kambarių butą Vilijampolėje, K.Griniaus g. 6 (penkių aukštų blokinio namo V a.). Kaina apie 70 000 Lt. Tel. 8 606 85 072 (nuo 15 val.).

1135493

„ABDONO“ kilimų ir žaliuzių valykla valo kilimus (kliento patalpose arba išsivežame), minkštuosius baldus, čiužinius, „Bauer“ ir kt. patalynę sausu ir šlapiu giluminiu būdu amerikietiška įranga. Langų valymas, grindų dangos atnaujinimas, patalpų tvarkymas po remonto ir visos kitos švaros paslaugos. UAB „ABDONAS“ (bet kada), tel. 77 09 44, 8 688 18 946. Žemaičių g. 31, www.abdonas.lt.

1130952

Aplinkos projektavimas, alpinariumų, gėlynų, vejos įrengimas. Aplinkos, kapų priežiūros darbai. Pavėsinės, terasos, tvoros, sodinukai. Tel. 8 685 18 588.

1128551

Namą miesto centre, bet tylioje, ramioje vietoje (b. pl. 160 kv. m, 6,7 a sklypas). Kaina 680 000 Lt. Tel. 8 677 29 903.

1121280

Namą Ramučiuose, pritaikytą gyventi dviem šeimoms (2 a. mūr. n., 152 kv. m, 15 a, šildomas trimis būdais: kietojo kuro kat., dujos, židinys). 370 000 Lt. Tel. 8 614 20 429.

1135313

Namą Žaliakalnyje, Kalniečių g. (šildymas kietuoju kuru ir dujomis, 6 a sklypas, 1997 m. statyba, b. pl. 386 kv. m). Kaina 950 000 Lt. Tel. 8 687 17 531.

1121273

Namų valdos 30 a sklypą su namo projektu ir leidimu statybai Raudondvario apylinkėje, ant Nevėžio upės šlaito. Be tarpininkų.

Kaina 51 000 Lt. Tel. 8 663 61 708.

1134377

NEMOKAMAI išvežame bet kokį nereikalingą metalo laužą, buitinę techniką. Mokamai – senus baldus, šiukšles ir visa kt.

Pjauname medžius. Tel. 8 607 38 000, 799 681.

Naujos statybos name 2 kambarių butą Šilainiuose (bendr. pl. 60 kv. m, rūsys, garažas, autonominis šildymas). Kaina 245 000 Lt. Tel. 8 603 30 209.

1134770

Padedame parduoti Jūsų butą, namą, sodą, žemės sklypą ir sutvarkyti visus dokumentus. Firma „Aujama“, P.Lukšio g. 34, tel. 412 960 (d. d. 9–18 val.).

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1128967

Pigiai išsiurbiame fekalijų šulinius, pasikrauname ir išvežame šakas, šiukšles, statybines atliekas, birius krovinius. Tel. 380 853, 8 685 30 321.

1124644

1135246

1128493

Parduodamas namų valdos sklypas Seniavos pl., Aleksote. Iki miesto centro 3 km. Sklypas 4,7 a. Galima pirkti sklypą šalia. Visos miesto komunikacijos. Tel. 8 656 88 200.

1132198

Nukelta į 27 p.

27 3

penktaDIENIS, liepos 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Aleksote, Kalvarijų g. 7, prekiaujame ąžuolo, juodalksnio ir mišrių pjuvenų briketais.

Taip pat durpių briketais. Atvežame. Tel. 8 683 54 559.

parduoda Nekilnojamasis turtas Kaune ir Kauno rajone

1129025

Perku, padedu parduoti sodą, sklypą, namą, sodybą, butą, patalpas, garažą, mišką. Tel. 8 646 46 366, 8 618 84 422, (8 37) 333 555. www.simokusilas.lt.

1134558

Petrašiūnuose dviejų kambarių bute parduodama dalis buto, yra galimybė išsipirkti kitą dalį. Kaina sutartinė. Be tarpininkų.

Tel. 8 612 03 558.

1131116

Pirkčiau arba nuomočiausi butą arba namą Kaune. Tel. 8 613 27 075 (Lukas).

1108712

Žemės ūkio paskirties 89 a sklypą 4 km nuo Kauno (140 m ribojasi su Nevėžio upe). Galimas paskirties keitimas. Be tarpininkų.

Kaina 35 000 Lt. Tel. 8 611 51 337.

1134376

Nekilnojamasis turtas kitose vietose

Atvešime geros kokybės baltarusiškų durpių briketų, akmens anglių – vasaros kainomis!

Tel. 8 683 13 463.

1134923

Atvešime malkų: ąžuolinių, beržinių, alksninių, uosinių ir kt. (skaldytos, trinkelėmis, rąstais). Pristatome nemokamai. Tel. 8 674 02 104.

1127187

Atvežame malkų miškavežiu. Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 604 96 454.

1130945

Ąžuolo, beržo pjuvenų briketus, baltarusiškus durpių briketus. VASAROS KAINOS. Tel. 8 677 44 884.

1134494

Beržines ir ąžuolo malkas – skaldytas arba trinkelėmis. Atvežame nemokamai. Tel. 8 608 55 554.

Beržo, uosio, ąžuolo, drebulės, alksnio malkas trinkelėmis arba skaldytas. Atvežimas nemokamas. Tel. 8 676 49 094.

1134361

Beržo, uosio, ąžuolo, juodalksnio skaldytas malkas. Tel. 8 613 23 999.

1129821

Prienų r., prie Jūrės miestelio, 6 arų sklypą (15 kv. m vasarnamis, elektra). Graži, rami vieta, geras susisiekimas, 26 km nuo Kauno. Kaina 11 000 Lt. Tel. 8 627 96 158.

Malkos, supjautos trinkelėmis arba skaldytos. Vežame po 10 erdm. Turime pušies, alksnio, beržo ir kirtimo atliekų. Tel. 8 629 00 708.

Skubiai parduodamas butas Palangoje (38 kv. m, erdvi virtuvė, kambarys, holas, vonia ir tualetas atskirai, yra balkonas, 3 aukštas). Kaina 78 000 Lt. Tel. 8 684 72 529.

Parduodame ąžuolines, uosines, beržines, juodalksnio malkas (rąstais, trinkelėmis, skaldytas). Perkame mišką visoje Lietuvoje.

Tel. 8 675 55 671.

1134809

1135708

Buitinė technika

1133527

1124888

Parduodu malkas „iš pirmų rankų“. Atvežu miškavežiu. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

1118250

Defektuota, naudota, nauja buitinė technika. Virtuvės įrankiai, aksesuarai ir indai. www.aldile.com, Jonavos g. 254, Kaunas.

Tel. 8 698 31 328.

1124021

Nauja, nukainota buitinė technika.

A+++ šaldytuvai, A+++ skalbyklės. AEG, BOSCH, LIEBHER, SIEMENS ir kt. Kovo 11osios g. 45A. Tel. 313 656, 8 699 83 487; www.ventara.lt.

1119555

Statybinės medžiagos

1125786

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, elektros variklius, nichromą. Jurbarko g. 2, tel. 363 283, 8 601 17 935.

1125366

Alavą, nichromą, nerūdijantį ir instrumentinį plieną, elektros variklius, generatorius, starterius ir įvairius metalus.

Tel. 8 610 22 688.

1125658

1123283

1129368

Prienų r., Papilvio k., SB „Aušrinė“, 13 a sklypą su 30 kv. m nameliu. Graži vieta, geras susisiekimas, 26 km nuo Kauno. Kaina 15 000 Lt. Tel. 8 675 57 940.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius. Išsivežame metalą. Raudondvario pl. 112, tel. 267 424, 8 650 50 353.

Pigiai geras ąžuolo, uosio, beržo, juodalksnio ir mišrias malkas – trinkelėmis ir skaldytas. Turime sausų. Pristatome nemokamai.

Tel. 8 689 30 433.

1124310

Skaldytas lapuočių, spygliuočių malkas. Kaina – nuo 550 Lt (7 kub. m). Tel. 8 686 30 214.

1134371

Perka

Aliuminio, vario, bronzos, nerūdijančio plieno ir juodųjų metalų laužą, lydmetalį, babitą, akumuliatorius, elektros variklius.

Elektrėnų g. 8, tel. 8 686 83 409.

Brangiai perkame juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsivežame patys. Išvežame senus automobilius. S.Lozoraičio g.

19, Garliava, tel. 8 611 39 500.

1131207

Brangiai perkame juodųjų metalų laužą, mokame iš karto. Išsivežame savo transportu. Tel. 8 606 27 717.

1134583

Brangiai perku mišką (su žeme arba išsikirsti). Atsiskaitau iš karto. Miškavežio paslaugos. Tel. 8 685 16 221, 8 635 30 367, (8 37) 291 255.

Brangiai perku žemės grąžinimo dokumentus (išvadas), iškart atsiskaitome grynaisiais arba pavedimu. Tel. 8 606 14 770.

1131847

Mišką. Moka iki 40000 Lt už ha. Tel. 8 686 06 994.

1133685

Perkame elektros variklius, generatorius, starterius. Didesnį kiekį pasiimame patys.

Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

PLASTIKINIAI LANGAI ir BALKONŲ STIKLINIMAS – pigiausiai Kaune. Vokiška kokybė, garantija 10 metų. Tel. 223 200, 8 608 70 099. www.langvila.lt.

1133760

1125516

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Veiverių g.

148A, tel. 392 213, 8 686 40 259.

1125718

Kitos prekės

1134098

1120969

Perkame mišką visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 699 29 992.

PERKAME MIŠKĄ. Tel. 8 602 31 516.

1123225

Perkame žemės ūkio paskirties žemę visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1127444

Perkame žemės ūkio paskirties žemę Jurbarko r. Tel. 8 643 75 526.

1127490

Perku butą, namą, sodą, žemės sklypą, gali būti įkeistas, apleistas, su skolomis.

Siūlyti įvairius variantus. „Aujama“, tel.

311 208 (d. d. 9–18 val.).

1128524

Perku senus paveikslus, eskizus. Gali būti prastos būklės, be rėmų. Siūlykite įvairius variantus. Tel. 8 684 15 352, e. paštas consult4art@gmail.com.

1096544

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Vokiečių g.

187, tel. 478 088, 8 681 46 384.

Bankrutavusios UAB „Imperita“, UAB „IL Siciliano“, UAB „Vilkijos duona“ išparduoda nekilnojamąjį, trumpalaikį ir ilgalaikį turtą bei reikalavimo teises pagal įmonės skolininkų neįvykdytas prievoles. Su parduodamo turto sąrašais, kainomis ir turto pardavimo tvarka galima susipažinti UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biure, Jonavos g. 16A, Kaune. Informacija teikiama tel. (8 37) 308 945, 8 611 46 343, faksas (8 37) 308 948; www.adminbiuras.lt, e. paštas biuras@adminbiuras.lt.

Aukštomis kainomis įmonė perka įvairius AUTOMOBILIUS ir kt. techniką (po eismo įvykio ar su kt. defektais). Greitai tvarkome dokumentus, atsiskaitome, pasiimame. Tel. 8 684 26 629, 8 603 62 208.

1135373

1133649

1125442

1129678

Automobilių įmonė perka nevažiuojančius, važiuojančius, su ar be TA, daužtus automobilius iki 3000 Lt. Patys pasiimame. Atsiskaitome vietoje. Tel. 8 615 87 008.

1133077

1124335

Pirksiu nedidelės kvadratūros namuką Kaune arba arti Kauno. Tel. 302 530, 8 676 22 529.

1133089

1133273

Vežame žmones, siuntas, krovinius, automobilius iš/į Angliją, Vokietiją, Olandiją, Belgiją, Prancūziją. Tel. 8 645 45 799, e. paštas Mariukaas@yahoo.com.

1129232

VEŽAME žvyrą, skaldą (nuo 1 iki 10 kub. m).

Tel. 8 618 20 971.

1135561

Vežame žvyrą, smėlį, juodžemį iki 5 kub. m Kaune arba Kauno r. Tel. 8 631 33 736.

1134889

Kelionės „Vikra“ kasdien veža poilsiautojus į Palangą ir Šventąją. Keleivių draudimas. Keleivius paimame prie namų. Tel. 352 368, 8 613 97 061; www.vikra.lt.

1118935

G.Babensko įmonė kasdien veža poilsiautojus į (iš) Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas). Paima iš sutartos vietos. Tel. (8 37) 365 573, 8 610 64 270.

1131230

1134214

1134405

Pigiai pervežame buitinę techniką, baldus ir kitus krovinius. Vežame visoje Lietuvoje. Tel. 8 614 43 798.

Brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų METALŲ LAUŽĄ, elektros variklius, akumuliatorius. Išsiveža patys. Išveža senus automobilius. Vandžiogalos pl.

106, Domeikava, tel. 8 682 69 307, (8 37) 478 989.

AB SUPERKA AUTOMOBILIUS. Gali būti seni, po avarijos, nevažiuojantys. Atsiskaitome iš karto. Sutvarkome dokumentus.

Pasiimame patys. Europos pr. 56. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, senus automobilius. Demontuojame metalą. Technikos g. 8C, tel. 8 687 46 496.

Pirksiu trijų arba keturių kambarių butą.

Gali būti be remonto. Tel. 8 609 96 653, 8 614 21 023.

1136038

1121018

1126802

Įvairią statybinę medieną, dailylentes, terasines lentas, pjuvenas, atraižas. Transporto paslaugos. Dirbame ir šeštadieniais. Tel. (8 37) 330 071, 8 682 25 858.

Pigiai atvežame nuo 1 iki 25 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio. Savikroviais – trinkelių, blokelių, perdengimo plokščių. Tel. 8 688 12 000.

1121067

Brangiai juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą: aliuminį, varį, žalvarį, akumuliatorius.

Išsivežame patys. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Perka katalizatorius, akumuliatorius, starterius, generatorius, automobilių laidus, kompiuterių ir kitas plokštes bei seną, nebenaudojamą buitinę techniką. Tel. 8 660 99 000; www.kaunakiemis.lt.

1125593

Pirksiu vieno arba dviejų kambarių butą Dainavoje, Eiguliuose arba Šilainiuose. Gali būti be remonto. Tel. 8 600 40 550, 8 678 42 261.

1134127

AB BRANGIAUSIAI KAUNE PERKA: juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, akumuliatorius, senus automobilius. Išrašome utilizavimo pažymas. Pasiimame patys. Europos pr. 56. I–V nuo 9 iki 17.30 val., VI nuo 9 iki 14 val. Tel. 391 549, 8 639 10 001.

Akumuliatorius, spalvotųjų, juodųjų metalų ir nerūdijančio plieno laužą, el. variklius, nichromą. Birželio 23-iosios g.

23A, tel. 312 043, 8 682 40 444.

VAZ, „Moskvič“, GAZ ir kitus importinius automobilius, kėbulus. Pasiimame. Tel. 479 097, 8 698 19 888, 8 610 24 724.

Pervežimai, perkraustymai, senų baldų ir buitinės technikos utilizavimas. Automobilio valanda – 40 Lt. Tel. 8 680 11 777, e. paštas pervezimai@hotmail.com.

1134612

Automobilius (senus, surūdijusius, su defektais, nevažiuojančius) ir kėbulus. Atsiskaito iš karto, pasiima patys. Tel. 8 673 31 752.

1125272

1126788

Mikroautobusu iki 1,5 t pervežame įvairius krovinius, statybines medžiagas, gipso plokštes, baldus, buitinę techniką, motorolerius. Tel. 8 677 80 090.

1130396

1118269

„Metrampa“ brangiai perka juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, automobilius. Moka iš karto, išsiveža. Švenčionių g. 8, Betygalos g. 2. Tel. 740 405, 8 687 90 575; www.metrampa.lt.

UAB „Skreperis“ brangiai ir greitai nupirks nenaudojamą transporto priemonę. Atsiskaitome iš karto. Atvykstame savo transportu. Išrašome utilizavimo pažymą. Tel. 8 610 38 888.

Pirksiu Kauno radijo gamyklos magnetolą MINIJA (pirmą modelį), bet kokios būklės.

Tel. 8 659 17 623.

1134808

Superkame juodųjų ir spalvotųjų metalų laužą, senus automobilius (utilizavimo pažymos). Pasiimame savo transportu. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 698 41 681, 441 088.

1112100

Superkame juoduosius, spalvotuosius metalus. Demontuojame, išsivežame mažus kiekius. Be poilsio dienų. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 600 60 674, 260 840.

1129890

UAB „Alternate Heat“ perka mišką visoje Lietuvoje. Tel. 8 673 19 696.

1131064

Keičia

1123538

Keičiamas 2 k. butas Miško g. į didesnės kvadratūros butą. Pageidautinas patalpų aukštis ne mažiau kaip 2,6 m. Tel. 8 670 88 990.

1135074

Keleivinių-krovininių mikroautobusų nuoma (su vairuotoju ar be vairuotojo) – pervežimams, kelionėms. Tel. 8 672 97 228.

1134006

Vežame į (iš) Klaipėdą, Palangą, Šventąją (minkštos sėdynės, keleivių draudimas).

Paimame iš vietos. Tel. 553 191, 8 651 35 980. A.Vainorienės firma.

Įvairūs Nuomoja Ieškau tvarkingo žmogaus ar šeimos gyventi ir prižiūrėti sodybą vienkiemyje, 30 km nuo Kauno. Tel. 8 620 16 279.

1135695

Išnuomojamas atskiras 1 kambario butas privačioje valdoje viengungiui arba viengungei. Kaina 350 Lt. Tel. 8 616 03 924.

1123964

Vežame poilsiautojus iš Vilniaus (nuo 35 Lt), iš Kauno (30 Lt) į PALANGĄ, ŠVENTĄJĄ ir atgal. Tel. 8 699 99 965, 8 612 22 227.

1129562

Paskolos

1135468

Išnuomojamos 250 kv. m patalpos Draugystės g. 19, Kaunas, 1 aukštas, įėjimas iš gatvės pusės. Patalpų paskirtis: prekybinė, komercinė, administracinė. Tel. 8 650 58 456.

1134663

Priimsiu gyventi žmogų be žalingų įpročių, kuris už suteiktą gyvenamąjį plotą padės nedideliame namų ūkyje. Tel. 8 603 83 822, e. paštas pastoges@yahoo.com.

1134513

Gabenimai „MAN“ savivarčiais atvežame iki 13 t žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, žvirgždo, kokybiško juodžemio iki 8–9 kub. m. Rašome sąskaitas. Tel. 8 633 33 374.

1132262

0–24 val. atvežame iki 9 kub. m žvyro, smėlio, juodžemio, mėšlo, atsijų, asfalto skaldos. Savikroviu išvežame žemes, statybinį laužą. Tel. 8 686 92 900.

1125988

Atvešiu pigiausiai nuo 1 iki 4 kub. m žvyro, smėlio, skaldos, atsijų, juodžemio ir kt. Tel. 8 653 02 322.

1134210

Atvežame iki 12 t smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio. Išvežame (atvežame) statybinį laužą. BOBCAT paslaugos. Tel. 8 698 07 749.

1135297

Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, juodžemio, betono nuo 1 iki 5 kub. m. BOBCAT paslaugos. IŠRAŠOME SĄSKAITAS. Tel. 8 699 30 078.

1135136

Atvežame smėlio, žvyro, skaldos, juodžemio, atsijų iki 7 tonų, „Bobcat“ nuoma, išrašome sąskaitas. Tel. 8 657 68 660.

1134508

Atvežu nuo 1 iki 4 kub. m smėlio, žvyro, skaldos, atsijų, smulkaus žvirgždo, žemės, juodžemio. Išvežame statybines atliekas, senus baldus. Tel. 8 676 75 341.

1136044

Atvežu savivarčiu su kranu juodžemio, durpių, žvyro, skaldos, organinių trąšų. Pasikraunu žvyrą, žemes ir t. t. Tel. 8 687 73 505.

1135111

Paskola be užstato per 10 min. iki 2000 Lt turintiesiems oficialias pajamas. Tel. 314 531, skambinti d. d. nuo 9 iki 17 val., „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34.

1128664

Paskolos nuo 3000 Lt, perkreditavimai per 1 val. Užstatas – nekilnojamasis turtas, automobilis. Visų dokumentų tvarkymas, konsultacijos. Tel. 315 599.

1128583

Paskolos per 1 valandą (turintiesiems užstatą), perkreditavimai, konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Firma „Aujama-credit“, P.Lukšio g. 34. Tel. 412 960.

1128607

Skubi paskola nuo 5000 Lt už mažiausias palūkanas. Užstatas – automobilis, nekilnojamasis turtas. Konsultacijos, visų dokumentų tvarkymas. Tel. 8 600 69 691.

1128557

Paskolos palankiausiomis sąlygomis nekilnojamojo ir kt. turto savininkams. Teirautis ir savaitgaliais. Tel. 8 602 36 979, (8 37) 210 625. www.sgpartneriai.lt.

1118155

Akcija GREITOS PASKOLOS. Užstatas – nekilnojamasis turtas arba automobiliai. Konsultuojame, tvarkome visus dokumentus. Tel. 8 687 82 448. Mituvos g. 5, Kaunas.

1131371

Kiti 2013 07 16 10.30 val. bus atliekami kadastriniai matavimai sklypui, kad. Nr. 190102980189, esančiam Kauno m. sav., Kauno m., Panemunės sen., Rokai, proj. skl. Nr. 3592. Kviečiame dalyvauti gretimų skl. savininkus. UAB Geodezijos centras, Pašilaičių g. 17–38, Vilnius, tel. 8 609 97 972; info@geocentras.lt.

1135261

Nukelta į 28 p.

28 2

penktadIENIS, liepos 5, 2013

klasifikuoti skelbimai Pramogos, šventės, laisvalaikis

Įvairūs

Pramogos

Kiti Šventėms ir laisvalaikio kelionėms nuomojame „Mercedes Benz“ 16 vietų mikroautobusus. Patyrę ir mandagūs vairuotojai užtikrins Jums gerą, šventinę nuotaiką bei malonų aptarnavimą. Vežame žmonių grupes užsakomaisiais reisais Lietuvoje ir užsienyje. Kainos sutartinės. Tel. 8 612 19 930; nuoma.litaksa@gmail.com.

1133904

Karščiausi kelionių pasiūlymai Kelionių AgentūrA „Krantas Travel“

Tel. (8 37) 490 202, I.Kanto g. 22, kaunas@kaunas.krantas.lt www.krantas.lt Laisvė... Pramogos... Draugai...

Atostogos... Džiaugsmas...

Ir dar daugiau priežasčių keliauti jūra – išsirinkite savo!

VASAROS KRUIZAS RYGA–STOKHOLMAS–RYGA – nuo 105 Lt

Į kelionės kainą įskaičiuota: • Kruizinė kelionė pasirinktos klasės kajutėje.

• Uosto ir kuro mokestis.

• Pramoginė ir poilsinė programa laive: gyva muzika, šokiai, diskoteka, viktorinos ir galimybė laimėti nuostabias dovanas ir „Tallink“ kelioninius dovanų kuponus, naktinė šou programa!

• Mažiesiems keliautojams nuobodu nebus – laive yra pramogų ir vaikams!

Pasiūlymas galioja kruizams iki 2013 08 31.

Daugiau informacijos www.krantas.lt

Kelionių organizatorius „kelionių centras“

Šiauliai, tel. 8 642 19 000, (8 41) 399 544, www.travelcentre.lt 07 19, 08 16 – Velička–Krokuva–Čenstakava, 3 d./2 n., 355 Lt. 07 19, 08 16 – Krokuva–OsvencimasČenstakava, 3 d./2 n., 355 Lt. 07 26 – Gdanskas–Sopotas–Gdynia– Malborkas, 3 d./2 n., 340 Lt. 08 16 – Torunė–Stary Lichenas–Varšuva, 3 d./2 n., 355 Lt. 07 13 – Torunė–Griunvaldas–Vilko

guolis–Šv. Lipka, 3 d./2 n., 340 Lt. 07 06, 08 03 – Olštynas–Malborkas– Gdanskas–Šv.Lipka–Vilko guolis–Vygriai, 2 d./1 n., 280 Lt. 08 03 – Seinai–Vygriai–Augustavas (plaukimas kanalais), 80 Lt. 07 20, 08 10, 09 07 – Varšuva, 2 d./1 n., 250 Lt. 07 11, 08 08, 09 18 – Slovakija, 4 d./3 n., 485 Lt. 08 05 – Šiaurės Italija, 8 d./7 n., 4 vakarienės, 1450 Lt. 08 14 – Vokietija: Harco kalnai–Falkenšteino ir Volfsburgo pilys–Kvedlinburgas–Goslaras, 5 d./4 n., 665 Lt. 07 26 – Potsdamas–Berlynas, 3 d./2 n., 465 Lt. Išvykimas iš Kauno.

UAB „MŪSŲ ODISĖJA“ 128 Lt. Gižyckas, plaukimas kanalais, Rospudos slėnis, Veisiejai.

Tel. 207 879, 8 698 03 091 M.Valančiaus g. 19 (darbo laikas nuo 8 iki 21 val.)

E. p. info@turinfo.lt, www.musuodiseja.lt 07 13 – „Žalgirio mūšio pėdsakais“,

07 20 – Žagarės vyšnių festivalis „Istorijos nesuklastosi“. 98 Lt. Pakruojo dvaras, Linkuva, Joniškis, Žagarė.

07 27 – „Dvarų tango“, 74 Lt. Siesikai, Taujėnai, Lėnas, Bistrampolis.

GIDŲ kursai PALANGOJE – nuo rugpjūčio 12 d. Vakariniai gidų kursai Kaune – nuo liepos 15 d.

Pamesta Dingusį brandos atestatą G Nr. 003778, išduotą Ingai Zorskytei 2000 m. birželio 18 d., laikyti negaliojančiu.

1136124

Kauno aukštesniosios medicinos mokyklos priedas prie diplomo B Nr. 102933, išduotas 1994 06 28 Jolitai Dubauskienei, negalioja.

1135350

Pamestą Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos (gimnazijos) brandos atestatą V Nr. 027305, priedą VP Nr. 029860, išduotus Andželikai Lukaitei, laikyti negaliojančiais.

1135492

Dovanoja Dovanojame 2 mėn. KATINĖLIUS – labai mielus, žavius, draugiškus ir tvarkingus (naudojasi kraiko dėžute). Tel. 8 659 25 169.

1134746

Informuojame, kad įmonės savininko sprendimu nuo 2013 m. liepos 1 d. D.Kirdeikio firma „RAMZESAS“, kodas 135100068, adresas P.Dovydaičio g. 52, Kaunas, pertvarkoma į UAB „RAMZESAS“, kuri perims visas įmonės teises ir pareigas. Tel. 8 682 40 740.

1135547

Kauno rajono savivaldybės administracija informuoja apie Kauno rajono vietinės reikšmės kelių ir gatvių rekonstrukcijos techninių ir techninių darbo projektų parengimą. Parengti šie projektai: 1. Domeikavos seniūnijos Aušros gatvės šaligatvio įrengimo techninis-darbo projektas; 2. Akademijos seniūnijos Sodų gatvės rekonstrukcijos techninis-darbo projektas; 3. Raudondvario seniūnijos Nevėžio gatvės rekonstrukcijos techninis-darbo projektas; 4. Vilkijos seniūnijos Bažnyčios Mažosios gatvės rekonstrukcijos techninis-darbo projektas; 5. Karmėlavos seniūnijos Žirgyno gatvės rekonstrukcijos techninis projektas; 6. Samylų seniūnijos kelio s3 link sodų bendrijų rekonstrukcijos techninis projektas; 7. Karmėlavos seniūnijos Alyvų gatvės rekonstrukcijos techninis projektas.

Statinių paskirtis – inžinerinis statinys (susisiekimo komunikacijos). Projekto rengėjas – UAB „Kelprojektas“ Kelių skyrius (I.Kanto g. 25, LT-44002 Kaunas, projekto vadovas B.Berkmonas, tel. (8 37) 205 678, 8 684 12 923, faksas (8 37) 205 227, adresas internete www.kelprojektas.lt, e. paštas benas.berkmonas@kelprojektas.lt). Su projektiniais sprendiniais nuo 2013 m. liepos 8 d. galima susipažinti UAB „Kelprojektas“, I.Kanto g. 25, Kaunas, 416 kabinetas; Kauno rajono savivaldybės kelių ir transporto skyriuje, Savanorių pr. 371, Kaunas, ir Kauno rajono seniūnijose, kurių teritorijose projektuojamos gatvės. Pastabas ir pasiūlymus raštu dėl techninių projektų sprendinių Kauno rajono savivaldybės kelių ir transporto skyriui ir UAB „Kelprojektas“ Kelių skyriui galima teikti iki viešo susirinkimo ir jo metu. Parengti techninių projektų sprendiniai bus pristatyti viešame susirinkime, kuris vyks 2013 m. rugpjūčio 5 d. 17 val. Kauno rajono savivaldybės posėdžių salėje (201 kab.), Savanorių pr. 371, Kaune.

1135260

Informacija apie pradedamą Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV).

Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa rengiama siekiant tinkamai paskirstyti ES kaimo plėtrai skirtą paramą nauju programavimo laikotarpiu, programos rengimo pradžia – 2013 m. II ketv. Programos rengimo organizatorius – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (Gedimino pr. 19, LT-01103 Vilnius, tel. (8 5) 239 1001, faks. (8 5) 239 1212; zum@zum.lt, www.zum.lt), strateginio pasekmių aplinkai vertinimo konsultantas – VšĮ „Aplinkos apsaugos politikos centras“ (A.Juozapavičiaus g. 6/2, LT-09310 Vilnius, tel. (8 5) 272 7152; aapc@aapc.lt, www.aapc.lt). Pasiūlymus SPAV klausimais visuomenė gali teikti SPAV konsultantui (raštu, aukščiau nurodytu adresu) per visą vertinimo laikotarpį iki viešo susirinkimo ir jo metu (apie susirinkimo vietą ir laiką bus informuojama papildomai).

1135160

UAB „Joldija“ (toliau – „Joldija“), kodas 133865639, buveinės adresas – Verslo g.

2, Kumpių k., Kauno r. sav., Lietuvos Respublika, valdyba aprobavo „Joldijos“ atskyrimo sąlygas. Atskyrimo pagrindas – Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių 71 str. 1 d. Atskyrime dalyvaujantis juridinis asmuo – „Joldija“. Po atskyrimo veiklą pradėsianti bendrovė – UAB ,,Oranžinis turtas“ (toliau – Nauja bendrovė), būsimos buveinės adresas Verslo g. 2, Kumpių k., Kauno r. sav., Lietuvos Respublika. Po atskyrimo pasibaigiančių juridinių asmenų nėra. Naujos bendrovės įstatinis kapitalas bus formuojamas iš nuo „Joldijos“ atskiriamos dalies turto, teisių ir pareigų. Pagal atskyrimo sąlygas atskiriamą dalį sudarantis „Joldijos“ turtas, teisės ir pareigos pereina Naujai bendrovei nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Visos „Joldijos“ perleidžiamos teisės ir pareigos pagal sandorius pereis Naujai bendrovei ir visi tokie sandoriai bus įtraukiami į Naujos bendrovės buhalterinę apskaitą nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo momento. Perdavimo-priėmimo aktas bus sudaromas po to, kai juridinių asmenų registre bus įregistruotos „Joldijos“ bei Naujos bendrovės naujos įstatų redakcijos. Su atskyrimo sąlygomis, po atskyrimo tęsiančios veiklą „Joldijos“ ir pradėsiančios veiklą Naujos bendrovės įstatais, „Joldijos“ 3 paskutinių metų metinių finansinių ataskaitų rinkiniais, metiniais pranešimais galima susipažinti nuo šio skelbimo dienos „Joldijos“ buveinėje darbo dienomis nuo 9 iki 16 val.

Šilainių seniūnijoje (1 zona) nuo liepos 16 d. 9 val. iki liepos 22 d. 16.30 val. vartotojams: Baltų pr. 36, 143, 145, 147, 149, 159, 161, 165, 167, 169, 173, 177, 179, 181, 193, Naujakurių g. 31, 33, 35, 51, 66, 68, 70, 74, 76, 78, 82, 84, 86, 88, 88A, 88B, 88C, 88D, 88E, 88F, 88H, 92, 96, 98, 116A, Prūsų g. 23, Žiemgalių g. 8.

Dainavos ir Eigulių seniūnijose (18 zona) nuo liepos 16 d. 9 val. iki liepos 22 d. 16.30 val. vartotojams: Dubingių g. 1A, 1B, 3, 7, 10, 16, Kovo 11-osios g. 120, 124, 128, 128A, 130, 130A, V.Krėvės pr. 49A, P.Lukšio g.

1A, 20, 22, 22A, 24, 26, 28, 30, Pakraščio g. 2, 4, 17, 27, Partizanų g. 33, 45, 47, 47A, 49, 53, 55, 62, 66, Perkaso takas 10, Sartų g. 2, 13, Savanorių pr. 350, 352, 360, 362, 366, 367, 369, 370, 371, 372, 376, 380, 382, 390, 392, 394. Šančių seniūnijoje (38 zona) nuo liepos 18 d. 9 val. iki liepos 19 d.

16.30 val. vartotojams: Akmenės g.

5, 7, 9, 11, Alsėdžių g. 5, 7, 16A, 40, Ašmenos 2-oji g. 8, 21, 23, 25, 25A, 33, 35, 37, Džiugo g. 4, 5, 6, 11, Len-

Tiražo Nr. 1060, liepos 3 d.

AUKSO PUODAS – 16 072 838 Lt DIDYSIS PRIZAS – 2 368 329 Lt 07 08 02 31 14 06 Auksinis skaičius 26 Papildomi skaičiai 40 36 Lietuvoje laimėti prizai: 5 + papildomas sk. 23 679 Lt (0 priz.)

5 skaičiai – 4 510 Lt (6 priz.)

4 skaičiai – 157 Lt (237 priz.)

3 skaičiai – 11 Lt (4291 priz.)

2 + papildomas sk. – 6 Lt (5537 priz.)

Džokeris – bil. nr. 080 227 580 (111 632 Lt) Prognozė: Aukso puode – 18 mln. Lt Didysis prizas – 2 mln. Lt Džokeris – 110 000 Lt

Kviečia AR NORITE GAUTI ŠVENTĄJĮ RAŠTĄ (Naująjį Testamentą) DOVANŲ? Apsilankykite paskaitose „Biblija – mitas ar tiesa“, kurios vyks liepos 6 ir 7 d. (šeštadienį 17 val., sekmadienį 12 val.) Žemės projektavimo institute, Gedimino g. 47–210, Kaune. Inf. tel. 8 607 84 667. Įėjimas nemokamas.

Organizatorius – krikščionių bendrija „Gyvasis vanduo“.

1134463

Kaimo turizmo sodyba netoli Kauno kviečia švęsti gimtadienius ar vestuves, rengti konferencijas, sporto šventes. www.turizmaskaimo.lt. Tel. 8 640 30 900.

1130878

Kauno r. Karmėlavos sen. sodų bendrija NAUJASODIS skelbia visuotinį narių susirinkimą. Susirinkimo darbotvarkė: 1. Valdymo organų rinkimai. 2. Įstatų pakeitimo tvirtinimas. 3. Vidaus tvarkos taisyklių tvirtinimas. 4. Kiti klausimai. Susirinkimas vyks 2013 m. rugpjūčio 1 d. 18 val. SB „Naujasodis“ posėdžių namelyje. Narių dalyvavimas būtinas. Valdybos pirmininkas A.Marma.

1135427

1135476

AB „Kauno energija“ praneša AB „Kauno energija“ praneša, kad dėl Kauno miesto centralizuoto šilumos tiekimo įrenginių XI etapo hidraulinių bandymų ir planinių remontų laikinai stabdomas centralizuotas termofikacinio vandens tiekimas:

VIKINGŲ LOTO

tvario g. 3, 5, Medvėgalio g. 9, 10, 11, 12, 13, 15, 17, 19, 21, 23, 23A, 25, 29, 31, Prancūzų g. 6, 14, 17, 21, 32, 33, 45, 47, 49, 51, 59, 69, 71, 73, 75, Rambyno g. 15, Servitutų g. 107A, 107B, 111, Skuodo g. 27, Šaldytuvų g. 42, 44, 46, 50, 60, Verkių g. 32, 36, 44, Vievio g. 2, 4, 8, 45, 54, Vyšniavos g. 3, 7, Žarėnų g. 1, 10, 11, 17, 18, 19, 26.

Prašom iki hidraulinių bandymų ir planinių remontų pradžios patikimai atjungti šilumos vartojimo įrenginius šilumos punktuose. Už pasekmes, nesiėmus nurodytų priemonių, atsako už pastato šilumos ūkį atsakingas asmuo ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas, jei tokių nėra, tai asmenys, prisiėmę atsakomybę už tinkamą pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą.

Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojai pasilieka teisę atjungimus vykdyti pagal savo sudarytus grafikus.

Termofikacinio vandens tiekimo atnaujinimo laikas gali būti keičiamas.

Pastebėjus termofikacinio vandens nutekėjimus, prašom nedelsiant pranešti tel. 8 698 38 056, (8 37) 361 517.

Atsiprašome už patirtus nepatogumus.

Užs. 1135514

Kviečia Palanga! Pušyne, prie Birutės parko, mediniame vasarnamyje poilsiui nuomojami 1, 2, 3, 4 vietų kambariai. Tel. 8 612 83 010.

1134488

Kviečiame 2013 07 08 11 val. žemės sklypo, kad. Nr. 5233/11:1094, savininkę Genovaitę Reginą Kliuk ar jos įgaliotus asmenis atvykti į gretimo sklypo ribų nužymėjimą Kauno r., Ramučių k., proj. Nr. 528-2 (kad. Nr. 5233/11:1262, savininkė Birutė Dukauskienė). UAB „MTL servisas“.

Tel. 8 675 77 054.

1135193

Privatūs globos namai SENJORŲ VILA (Žalioji g. 19B, Garliava) pradeda senjorų apgyvendinimą naujame korpuse. Globa, slauga.

Garbinga senatvė, prižiūrima medikų. Vienviečiai, dviviečiai kambariai, didelė lauko terasa, sodas. Pasirūpinkite kokybiška artimųjų senatve. http://www.senjoruvila.lt. Tel. (8 37) 552 258, 8 652 93 000.

1136048

Kviečia mokytis Buhalterinės apskaitos ir mokesčių pagrindų mokymai jau liepos 13 d. – tik 399 Lt. Mokymai vyksta V.Krėvės pr. 13A, Kaunas.

Daugiau informacijos www.docinta.lt. Tel. 8 685 07 009, e. paštas info@docinta.lt.

1134299

Kursai: apsaugos darbuotojų pirminio parengimo – 2013 07 22, šaunamojo ginklo įsigijimo savigynai – 2013 07 24. Informacija tel. 8 686 08 017 9–16 val., e. paštas vytautasatk@one.lt.

1129285

Kviečiame suaugusiuosius ir šeimas į Koučingo ir lyderystės vasaros stovyklas nuo liepos 8 d. Daugiau informacijos tel. 8 656 23 723, e. paštas info@tla.lt.

1126896

29

penktadienis, liepos 5, 2013

kas, kur, kada

Gal­būt kiek­vie­na­me jų, dai­li­nin­kas ieš­ko­jo ir au­to­biog­ra­fi­nių bruo­žų...

Pei­za­žuo­se, at­virkš­čiai, ta­ry­tu­mei ­gam­ta bū­tų įsi­šė­lu­si eks­tra­ver­tė, la­bai at­vi­rai at­sklei­džia­mos vi­sos įma­no­mos emo­ci­jos ir jau­se­nos: me­džių pa­vi­da­lai tar­si su­si­vė­lę ir siau­čian­tys, pa­si­ruo­šę kaž­kam nau­jo – aud­rai, vėt­rai ar gai­viam lie­tui. Ho­ri­zon­tai vi­sai ne­nu­obo­dūs: net ir tam­sios spal­vos – po­zi­ty­vios.

Amžinąjį atilsį Užsidegė žvaigždė ir vėl užgeso, Dangus tik žėri amžinai.

Tu sušukai: esu – mes esam, O aidas atkartojo: kaip trumpai.

Gyvenimas negailestingas, nežiūri amžiaus nei jausmų. Į amžinybę pasikviečia brangiausius mums ir artimiausius iš visų.

Tragiškai žuvus Laimai VAIČAITIENEI ir jos dukrelei Aistei, nuoširdžiai užjaučiame vyrą Valių bei artimuosius.

UAB „Angliškas stilius“ kolektyvas

NACIONALINIS M.K.ČIURLIONIO DAILĖS MUZIEJUS ir jo pa­da­li­niai: M.Ži­lins­ko dai­lės ga­le­ri­ja, Kau­no pa­veiks­lų ga­le­ri­ja, Ke­ra­mi­kos mu­ zie­jus, Vel­nių mu­zie­jus, A.Žmui­dzi­na­vi­čiaus kū­ri­nių ir rin­ki­nių mu­zie­jus, A. ir P.Ga­lau­nių na­mai, M.Ra­kaus­kai­tės ir L.Trui­kio me­mo­ ria­li­nis mu­zie­jus, J.Zi­ka­ro me­mo­ria­li­nis mu­ zie­jus, Is­to­ri­nė LR Pre­zi­den­tū­ra, M.K.Čiur­lio­ nio me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus Drus­ki­nin­kuo­se, V.K.Jo­ny­no ga­le­ri­ja Drus­ki­nin­kuo­se lie­pos 6 d. (Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­ vi­mo die­ną) ne­dirbs.

UAB „Stomatologijos poliklinika“ kolektyvas nuoširdžiai užjaučia Teresę Ireną JONKIENĘ dėl brangios sesers mirties.

„PRARADIMAS“ – laidojimo paslaugos, kremavimas, parvežimas iš užsienio, platus laidojimo reikmenų pasirinkimas, paėmimas iš namų ir ligoninių, šaldytuvai, dokumentų sutvarkymas, giesmininkai, smuikas, gėlės, naujas MERCEDES katafalkas. Renovuotos šarvojimo salės Panerių g. 19, Vilijampolėje. Šarvojame Saulėtekio, Šv. Antano, Aleksoto bažnyčiose, S.Žukausko g. 3B, Kauno r. šarvojimo salėse. Užsakymai priimami 24 val. per parą be poilsio dienų – K.Petrausko g. 28, Žaliakalnis. Tel. (8 37) 730 200, 8 650 68 220. Taikome nuolaidas.

1131350

Ilgametė darbo patirtis – užtikrinta kokybė ir nebrangios paslaugos. Laidojimo paslaugų biuras ANAPILIS teikia laidojimo, kremavimo paslaugas. Platus karstų, rūbų, laidojimo atributikos pasirinkimas. Šarvojimo salių nuoma. Kapų priežiūros paslaugos.

Pensininkus ir neįgaliuosius laidojame valstybės lėšomis. PIGUS KREMAVIMAS. K.Baršausko g. 65 (priešais PC „Molas“). Dirbame visą parą. www.anapilis.lt. Tel. 8 670 22 835, 8 608 37 933.

TAIKOMOS DIDELĖS NUOLAIDOS. 1128449

PAMINKLAI. Gaminame paminklus, dengiame kapavietes granito plokštėmis, užpilame kapą granito skalda, liejame pamatus, atnaujiname senus paminklus, kalame raides. Dirbame visoje Lietuvoje. Tel. 8 647 09 401, 384 912; www.uabpaminklai.lt.

Raudondvario pl. 115A, Kaunas. Partneriai: K.Kasakausko g. 64, Akmenė; Ramybės g. 7, Garliava. Laidojimo reikmenys, paslaugos, kremavimas – tel. 8 615 50 520, 8 686 45 729.

1134781

VISOS KAPŲ PRIEŽIŪROS PASLAUGOS: kapo dekoravimas skaldele, smėliu, juodžemiu. Tvarkymas po laidotuvių. Senų kapaviečių restauravimas, atnaujinimas. Trinkelių, plytelių, skaldytų akmenų klojimas. PAMINKLAI, AKMENS PLOKŠTĖS: gaminame įvairius paminklus iš kokybiško suomiško akmens. Liejame pamatus.

Tel. 8 648 55 567, (8 37) 334 633, Savanorių pr. 225 („Juzėje“). www.kapineta.lt. Visą liepos mėn. – 15 % nuolaida senų kapaviečių restauravimo darbams.

1131668

kviečia

kinas „CINAMON“

teatras „GIRSTUČIO“ RŪMAI Ko­vo 11-osios g. 26, tel. 454 480 www.girs­tu­tis.lt

DOMINO TEATRAS Lie­pos 10 d. 18 val. – LANGAS Į PARLAMENTĄ. Ko­me­di­ja. Re­ži­sie­rius Adol­fas Ve­čers­kis.

„NYKŠTUKO“ LĖLIŲ TEATRAS Ro­tu­šės a. 19, Ry­šių is­to­ri­jos mu­zie­ju­je

Lie­pos 7 d. 12 val. – MERGAITĖ IR VILKAS. Bi­lie­tai par­duo­da­mi 1 val. prieš spek­tak­lį.

renginiai ATVERK LANGUS – PENKTADIENIS! An­trą va­sa­ros mė­ne­sį an­trą kar­tą at­si­vers penk­ta­die­nio lan­gai.

Lie­pos 5 d. Kau­no Lais­vės alė­jo­je – me­ni­nė ak­ci­ja Kau­ne „At­verk lan­gus – PENKTADIENIS!” Kiek­vie­ną va­sa­ros mė­ne­sio penk­ta­die­ nį vie­ną kar­tą at­si­ve­ria lan­gai mu­zi­kai, po­ezi­jai, me­nui. Kaip ir bir­že­lio mė­ne­sį Lais­vės alė­ją už­lies pro­fe­sio­na­lių mu­zi­kos at­li­kė­jų im­pro­vi­za­ci­jos ir ori­gi­na­lių au­to­rių kū­ri­niai. Prie fon­ta­no tris kar­tus pa­si­ro­dys šo­kių gru­pė „Ti­me to show” (vad. Vai­das Ku­nic­kis), viešbu­čio „Ho­tel Kau­nas” ir res­to­ra­no „Mies­to so­das” pri­ei­go­se kon­ cer­tuos ka­me­ri­nis du­e­tas „Ar­dor”, Kau­no sty­gi­nių kvar­te­tas, ving­rus ir spal­vin­gas BSM trio bei jau­nat­viš­kos mu­zi­kan­tų Kęs­tu­ čio Zu­ba­vi­čiaus Li­nos Ži­lins­kai­tės, In­gri­dos Spa­lins­kai­tės, Mo­tie­jaus Ba­za­ro, My­ko­lo Ba­za­ro ir Ar­vy­do Jof­fės pa­jė­gos, ku­rių dė­ka nau­jai at­gims „The Be­at­les” dai­nos su lie­tu­viš­kų kan­klių prie­sko­niais. Dai­li­nin­kė ir ga­le­ri­nin­kė Ire­na Mi­ku­li­čiū­tė mi­nė­tam mu­ zi­ki­niam fo­nui su­tel­kė dai­li­nin­kus Gin­tautą Vai­čį, Au­rį Ra­dze­vi­čių, Ro­ma­ną Ave­rin­ce­vą, Rai­mun­dą Ma­jaus­ką, po­etus Taut­vy­dą Mar­cin­ke­vi­čiū­tę ir Gin­ta­rą Pa­tac­ką, ku­rie Vals­ty­bės (Lie­tu­vos ka­ra­liaus Min­dau­go ka­rū­na­vi­mo) die­nos iš­kil­mių iš­va­ka­rė­se sa­ vo vi­zu­a­lias ir žo­džio im­pro­vi­za­ci­jas ke­ti­na pa­žy­mė­ti ka­rū­nos žen­klu.

Kvie­čia­me pra­ei­nant stab­te­lė­ti ar­ba il­giau pa­si­mė­gau­ti mu­zi­kos, ju­de­sio, po­ezi­jos, me­no ir gai­vių gė­ri­mų gurkš­niu. Šo­kių gru­pė TIME TO SHOW (vad. Vai­ das Ku­nic­kis) – 18–18.08, 18.30–18.38, 19–19.08 val. prie Da­nie­liaus Dols­kio skulp­tū­ros ir fon­ta­no.

Du­e­tas ARDOR: Dai­nius Ver­šu­lis (vio­lon­ če­lė) ir Ju­li­ja Juk­nai­tė (for­te­pi­jo­nas) – 18.10–18.30 val. Res­to­ra­no „Mies­to so­das” lau­ko te­ra­sa (Lais­vės al. 93).

BSM TRIO: Vy­tau­tas Mi­ke­liū­nas (smui­ kas), Min­dau­gas Bač­kus (vio­lon­če­lė), Rai­mon­das Sviac­ke­vi­čius (akor­de­o­nas) – 18.10–19.30 val. Vieš­bu­čio „Ho­tel Kau­nas” ka­vi­nės lau­ko te­ra­sa (Lais­vės al. 79).

KAUNO STYGINIŲ KVARTETAS: Ka­ro­li­na Bei­na­ry­tė (I smui­kas), Da­lia Ter­mi­nai­tė (II smui­kas), Eg­lė La­pins­kė (al­tas) ir Sau­lius Bar­tu­lis (vio­lon­če­lė) – 17.10–18 val. Vieš­ bu­čio „Ho­tel Kau­nas” ka­vi­nės lau­ko te­ra­sa (Lais­vės al. 79).

Kęs­tu­tis Zu­ba­vi­čius (vo­ka­las), Li­na Ži­lins­kai­ tė ir In­gri­da Spa­lins­kai­tė (kan­klės), Mo­tie­ jus Ba­za­ras (for­te­pi­jo­nas), My­ko­las Ba­za­ras (bo­si­nė gi­ta­ra), Arvydas Joffė (mu­ša­mie­ ji) – 19.10–20.30 val. Res­to­ra­no „Mies­to so­das” lau­ko te­ra­sa (Lais­vės al. 93).

Da­ly­vau­ja dai­li­nin­kai Gin­tau­tas Vai­čys, Au­ris Ra­dze­vi­čius, Ro­ma­nas Ave­rin­ce­vas, Rai­mun­das Ma­jaus­kas, Ire­na Mi­ku­li­čiū­tė, po­etai Taut­vy­da Mar­cin­ke­vi­čiū­tė ir Gin­ta­ras Pa­tac­kas.

VYTAUTO DIDŽIOJO KARO MUZIEJUS K.Do­ne­lai­čio g. 64, tel. (8 37) 320 939 www.ka­riuo­me­ne.kam.lt/lt/ka­ro_mu­zie­jus.html

Lie­pos 5 d. 11 val. ati­da­ro­ma pa­ro­da „Lie­ tu­vos ka­ra­lys­tės ka­riai XIII a.”, skir­ta Min­ dau­go ka­rū­na­vi­mo 760-osioms me­ti­nėms.

Ren­gi­nys ne­mo­ka­mas.

Lie­pos 6 d., šeš­ta­die­nį, nuo 11 iki 17 val. kvie­čia ap­lan­ky­ti Vy­tau­to Di­džio­jo ka­ro mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­jas, su­si­pa­žin­ti su nau­ja pa­ro­da „Lie­tu­vos ka­ra­lys­tės ka­riai XIII a.”.

ISTORINĖ LIETUVOS RESPUBLIKOS PREZIDENTŪRA kaune Vil­niaus g. 33

Nuo lie­pos 5 d. kviečiame aplankyti jau­kią na­mų ši­lu­mą sklei­džian­čią pa­ro­dą INTELIGENTŲ ŠEIMA PIRMOJOJE LIETUVOS RESPUBLIKOJE. In­te­li­gen­tas, šei­ma, šei­mos bui­tis, vai­kų auk­lė­ji­mas ir lais­va­lai­kis – pa­grin­di­nės pa­ro­dos te­mos. Pa­ro­dos ren­gė­jai iš­ryš­ki­no es­mi­nes tar­pu­ka­rio lie­tu­vių in­te­li­gen­tų šei­mų sa­vy­bes: pi­lie­tiš­ku­mą, pa­trio­tiz­mą, pa­si­au­ko­ji­mą, aukš­tą mo­ra­lę ir kul­tū­rą.

XX a. 3 deš. su­si­for­ma­vęs nau­jas po­žiū­ris į vai­ką, į vai­kys­tės pa­sau­lį lei­džia ki­taip pa­žvelg­ti į šian­dien nor­ma ta­pu­sius vai­kų ug­dy­mo stan­dar­tus. Lan­ky­to­jai su­pa­žin­ di­na­mi su tuo­me­ti­niais mo­der­niais vai­kų auk­lė­ji­mo me­to­dais, žais­lais, be­si­for­muo­ jan­čiu po­žiū­riu į vai­ką kaip į ma­žą as­me­ny­ bę bei į vai­kys­tę kaip la­bai svar­bų am­žiaus tarps­nį. Lan­ky­to­jai taip pat pa­ma­tys da­le­lę in­te­li­gen­tų šei­mos bui­ties, su­si­pa­žins su at­si­ra­du­sio­mis nau­jo­mis var­to­ji­mo ten­ den­ci­jo­mis, ma­do­mis, re­kla­ma, mo­der­ naus tau­ti­nio sti­liaus ap­raiš­ko­mis na­mų in­ter­je­re. Pa­ro­do­je pri­sta­ty­tas ir in­te­li­gen­tų šei­mų lais­va­lai­kis, ku­ris tu­rė­jo švie­čia­mą­ją, tau­tiš­ku­mo, ben­druo­me­niš­ku­mo ug­dy­mo, taip pat fi­zi­nio, pro­ti­nio bei emo­ci­nio po­il­ sio funk­ci­jas.

A.ŽMUIDZINAVIČIAUS KŪRINIŲ IR RINKINIŲ MUZIEJUS V.Put­vins­kio g. 64

Iki rug­pjū­čio 25 d. pratęsia­ma Kęstu­čio Pa­ lio­ko (1933–1978) pa­ro­da, skir­ta dai­li­nin­ko 80-me­čiui.

Kęs­tu­čiui Pa­lio­kui in­ten­sy­viai dirb­ti bu­vo lem­ta tik ke­lio­li­ka me­tų. Pa­ro­do­je eks­ po­nuo­ja­mi ta­py­bos dar­bai, pie­ši­niai bei ke­le­tas skulp­tū­rų.

K.Pa­lio­kas mė­go ta­py­ti sa­vo šei­mos, drau­gų por­tre­tus; be­veik vi­suo­se to­kiuo­se dar­buo­se at­si­spin­di vie­ni­šu­mo, už­si­sklen­ di­mo jaus­mas. Por­tre­tuo­ja­mi žmo­nės – su­si­mąs­tę ir į sa­ve nu­grimz­dę in­tra­ver­tai.

PLC „Me­ga“ tel. 8 700 70 111

„Bjau­ru­sis aš 2“ 3D (iš­anks­ti­nė prem­je­ra, lie­t. k.) – 11 d. 19.15 val. „Ug­nies žie­das“ – 11 d. 21.15 val. „Aš to­kia su­si­jau­di­nu­si!“ – iki 11 d. 16, 18, 20 val. „Da­bar jau tik­rai šik­na“ – 5, 7, 9 d. 21.15 val. „Vie­ni­šas kla­jū­nas“ – iki 11 d. 12.15, 15.15, 18.30, 21.30 val. „Žmo­gus iš plie­no“ 3D – iki 11 d. 12.45, 15.45 val.; 6, 8, 10 d. 21.15 val. „Pa­sau­li­nis ka­ras Z“ 3D – iki 10 d. 18.45 val. „Pa­sau­li­nis ka­ras Z“ – iki 11 d. 12.30, 19.30, 22 val. „Di­džio­sios ves­tu­vės“ – iki 11 d. 16.15, 18.15 val. „Sam­sa­ra“ – iki 11 d. 17.15 val. „Prak­ti­kan­tai“ – iki 11 d. 13.30, 20.30 val. „Ma­no ma­ma di­no­zau­rė“ (lie­t. k.) – iki 11 d. 12, 14 val. „Pa­gi­rios 3: vel­niai ži­no kur“ – iki 11 d.

22.15 val. „Pa­slap­tin­ga ka­ra­lys­tė“ 3D (lie­t. k.) – iki 11 d. 10.30 val. „Pa­slap­tin­ga ka­ra­lys­tė“ (lie­t. k.) – iki 11 d.

11.15, 15 val.

„FORUM CINEMAS“ Ka­ra­liaus Min­dau­go pr. 49, „Ak­ro­po­lis“, III a.

„Vienišas klajūnas“ (pasaulinė premjera, N-13) – iki 11 d. 11.30, 14.30, 17.45, 21 val.; 5, 6 d. – 23 val. „Dabar jau tikrai šikna“ (premjera, N-18) – iki 11 d. 13.15, 17, 19.30, 21.50 val.; 5, 6 d. – 23.45 val. „Aš tokia susijaudinusi“ (premjera, N-16) – iki 11 d. 15.15, 17.15, 19.15, 21.20 val.

AČIŪ PREMJERA. „Bjaurusis aš 2“ (V) – 11 d.

19, 21.30 val.

COSMO VIP PREMJERA. „Vienas šūvis. Dvi kulkos“ (N-13) – 10 d. 21.30 val. „Pasaulinis karas Z“ 3D (N-13) – iki 11 d.

13.30, 18.15 val. „Žmogus iš plieno“ 3D (N-7) – iki 11 d.

10.15, 13.45 val. „Krudžiai“ 2D (liet. k., V) – iki 11 d. 11 val. „Samsara“ (N-7) – iki 11 d. 15.45, 20.40 val. „Žmogus iš plieno“ (N-7) – iki 11 d. 18 val. „Pasaulinis karas Z“ 2D (N-13) – iki 11 d.

20.50 val.; 5, 6 d. 23.20 val. „Kultūristai“ (N-16) – iki 11 d. 12.45, 17.30, 20.30 val.; 5, 6 d. 23.10 val. „Elitinis jaunimas“ (N-16) – iki 11 d. 15.30 val. „Paslaptinga karalystė“ 3D (liet. k., V) – iki 11 d. 11.15, 16 val. „Paslaptinga karalystė“ 2D (liet. k., V) – iki 11 d. 12, 14.15 val. „Didžiosios vestuvės“ (N-13) – iki 10 d.

16.30 val. „Apgaulės meistrai“ (N-13) – iki 10 d. 18.45 (seansas nevyks 11 d.) val. „Praktikantai“ (N-13) – iki 9 d. 21.10 val. „Mano mama dinozaurė“ 2D (liet. k., V) – iki 11 d. 10.45, 13 val. „Greiti ir įsiutę 6“ (N-13) – 5, 6 d. 23.30 val.

VASAROS AKCIJA VAIKAMS. „Legendos susivienija“ (liet. k., V) – iki 11 d. 10.30 (seansas nevyks 7 d.) val. Bilieto kaina 6 Lt. SEKMADIENIO VAIKŲ RYTMETYS. „Karališka drąsa“ (liet. k., V) – 7 d. 10.30 val. Bilieto kaina 11 Lt.

30

Penktadienis, liepos 5, 2013

menas ir pramogos

A.Sutkus, auk­si­nių kad­rų si­jo

„Su fo­tog­ra­fi­ja yra pa­na­šiai kaip su auk­so ieš­ko­ji­mu – ka­si, pa­skui plau­ni že­mes, vil­da­ma­sis at­ras­ti auk­so kruo­ pe­ly­tę. O tas auk­sas ga­li bū­ti pir­ma­me kas­tu­ve, ga­li bū­ti ir pa­sku­ti­nia­me. Ar­ ba ta­me, ku­rio jau ne­be­pa­jė­gei iš­kas­ ti“, – tei­gia Na­cio­na­ li­nės pre­mi­jos lau­ rea­tas fo­to­me­ni­nin­ kas An­ta­nas Sut­kus.

– Kluo­niš­kių kai­me au­gau pas se­ ne­lius. Esu įsi­ti­ki­nęs, kad idea­les­nės vie­tos aug­ti ir ne­ga­lė­jo bū­ti. Ma­no sū­nus, kai jam bu­vo 6-eri, man pa­ reiš­kė: „Tė­ti, aš no­riu užaug­ti kai­ me.“ Ir jo po­rei­kis, ma­nau, bu­vo tei­sin­gas, tik aš ne­ga­lė­jau jam ši­to su­teik­ti. O pa­ts iki 16 me­tų au­gau Kluo­niš­kiuo­se, nes ma­ma slaps­tė­si nuo tuo­me­tės val­džios, tė­vas, at­si­ sa­kęs bend­ra­dar­biau­ti su cent­ri­ne val­džia, po gra­si­ni­mų trem­ti­mi nu­ si­šo­vė. Rau­dond­va­ry­je jis yra pa­lai­ do­tas lais­va­ma­nių ka­pi­nė­se, ne­ži­ nau nė jo ka­po.

Kai­me se­ne­liai au­gi­no ga­na griež­tai, ka­ta­li­kiš­kai. Ei­nant iš­pa­ žin­ties rei­kė­da­vo tiks­liai pa­sa­ky­ti, iš ko­kio – ar iš kle­bo­no, ar iš dva­ ro – so­do nu­gvel­bei obuo­lių.

Vi­sam lai­kui įstri­go kai­mo gy­ve­ ni­mo ste­bė­ji­mas, ra­mus san­ty­kis su gam­ta – tu­rė­jau pui­kią vai­kys­tę.

Aug­ti kai­me – Die­vo do­va­na, žmo­ gus iš­ven­gia šur­mu­lio, be­pras­mio lė­ki­mo. Ir fo­tog­ra­fij­ o­se ma­no žmo­ nės – pra­ktiš­kai vi­si užau­gę kai­me.

Tie­sa, yra ir taip, kad po kiek lai­ko at­vy­kęs į kai­mą su­ži­nau, kad ma­no he­ro­jaus jau nė­ra ar­ba jis pra­si­gė­ ręs... Gai­la, bet taip nu­tin­ka ga­na daž­nai. Ki­ti kai­me – to­kie ūki­nin­ kai, kad nie­kuo ne­si­ski­ria nuo Vil­ niaus vers­li­nin­kų, tik to ūki­nin­ko vers­lo ob­jek­tas – že­mės ūkis.

Maest­ro: A.Sut­kus ti­ki­si, kad jo pa­vyz­dys už­krės ko­le­gas fo­to­me­ni­nin­kus ir Rau­dond­va­rio dva­re bus su­telk­

ta so­li­di lie­tu­vių fo­tog­ra­fi­jos eks­po­zi­ci­ja.

En­ri­ka Strio­gai­tė

e.striogaite@kaunodiena.lt

Tų „auk­so smil­čių“ A.Sut­kui pa­ vy­ko iš­si­jo­ti ne­ma­žai – fo­tog­ra­fas su­lau­kė pa­sau­li­nio pri­pa­ži­ni­mo. Jo nuo­trau­kų yra įsi­gi­jęs Os­ca­ro Nie­ meye­rio mu­zie­jus Bra­zi­li­jo­je, Tarp­ tau­ti­nis fo­tog­ra­fi­jos cent­ras Niu­jor­ ke, Dres­de­no ga­le­ri­ja, Na­cio­na­li­nė bib­lio­te­ka Pa­ry­žiu­je, at­li­kė­jas El­ to­nas Joh­nas, ki­ti ži­no­mi as­me­nys.

Ne­se­niai Lon­do­no „Sotheby’s“ auk­cio­ne A.Sut­kaus fo­tog­ra­fi­ja „J.P.Sart­re’as Lie­tu­vo­je“ bu­vo par­ duo­ta už 30 tūkst. li­tų.

Ge­riau­sių sa­vo dar­bų ko­lek­ci­ ją fo­tog­ra­fi­jos pa­triar­chas ne­se­niai pa­do­va­no­jo gim­ta­jam Kau­no ra­jo­ nui, o Lie­pos 6-ąją, Vals­ty­bės die­ nos pro­ga, Rau­dond­va­rio dva­ro pi­ ly­je bus ati­da­ry­ta A.Sut­kaus dar­bų pa­ro­da. Pats maest­ro ap­gai­les­tau­ ja, kad ne­ga­lės da­ly­vau­ti iš­kil­mė­ se – 74-ąjį gim­ta­die­nį šven­čian­tis me­ni­nin­kas tą­dien bus ki­ta­me pa­ sau­lio kraš­te – Bra­zi­li­jo­je, kur bus ati­da­ro­ma jau de­šim­to­ji fo­to­me­ni­ nin­ko pa­ro­da.

– Jū­sų fo­tog­ra­fi­jas no­riai per­ka ko­lek­ci­nin­kai, o jūs štai – ima­te ir jas do­va­no­ja­te. Kaip ir ko­dėl ki­lo min­tis sa­vo dar­bų ko­lek­ci­ ją pa­do­va­no­ti Kau­no ra­jo­nui?

– Šio su­ma­ny­mo prie­šis­to­rė to­kia.

Bu­vo ma­no dar­bų pa­ro­da Tu­lū­zos mu­zie­ju­je Pran­cū­zi­jo­je. Nus­te­bi­ no di­džiu­lis dė­me­sys, tai­gi nu­ve­ žiau jiems ir fo­tog­ra­fi­jos al­bu­mų, nes pa­ma­čiau, kad mu­zie­ju­je yra ir at­ski­ros pro­gra­mos jau­ni­mui, vai­ kams: su­da­ry­tas klau­si­my­nas, į ku­rį įtrauk­ti ir klau­si­mai apie Lie­ tu­vos fo­tog­ra­fus. Jei į tą šešių pus­ la­pių klau­si­my­ną sėk­min­gai at­sa­ ko­ma, at­ro­do, lai­mi­mas kaž­koks kul­tū­ri­nis pri­zas.

Grį­žau į Lie­tu­vą ir gal­vo­ju: Pran­ cū­zi­jo­je, Tu­lū­zo­je, vai­kai tu­ri ga­li­ my­bę lie­tu­vių fo­tog­ra­fų al­bu­mus žiū­rė­ti, o ma­no­jo, Kau­no ra­jo­no, to­kios ga­li­my­bės ne­tu­ri, nes ra­jo­nų bib­lio­te­ko­se jų pa­pras­čiau­siai nė­ra.

Gal tik Za­pyš­ky­je, Eže­rė­ly­je yra, kur esu as­me­niš­kai nu­ve­žęs.

Tai­gi su­gal­vo­jau ak­ci­ją „Do­va­ nok kny­gą sa­vo kraš­to bib­lio­te­kai“.

Pak­vie­čiau ko­le­gas Ro­mual­dą Ra­ kaus­ką, Alek­sand­rą Ma­ci­jaus­ką, Rai­mon­dą Pak­nį, Jo­ną Sta­se­lį, ki­ tus ir lei­dyk­las. Įsi­jun­gė Au­re­li­ jos Ma­kū­nie­nės lab­da­ros ir pa­ra­ mos fon­das, ir tų kny­gų su­rin­ko­me daug – už­te­ko ne tik kai­mo mo­kyk­ loms, do­va­no­jo­me ir vie­šo­sioms bib­lio­te­koms. Taip su­ži­no­jau, kad su Kau­no ra­jo­no me­ru Va­le­ri­ju­ mi Ma­kū­nu abu esa­me iš Za­pyš­kio apy­lin­kių. Su­ren­gė­me pa­ro­das Gar­ lia­vo­je, Za­pyš­ky­je, o po jų pa­siū­liau me­rui: pa­ro­dų jau neuž­ten­ka, rei­kia jums fo­tog­ra­fi­jų do­va­no­ti. Juo­lab kad tie dar­bai iš­si­mė­to, vals­ty­bė jų ne­kau­pia, vie­no­je vie­to­je ne­ga­li su­ si­pa­žin­ti su vie­no au­to­riaus kū­ry­ ba, mu­zie­jai tu­ri epi­zo­diš­kai, įvai­ rių au­to­rių vie­ną ki­tą kū­ri­nį.

Na, ir su­rin­kau šią ko­lek­ci­ją, ku­ rią, ti­kiuo­si, pa­pil­dys ir ki­tų ko­le­gų dar­bai, kad vie­no­je vie­to­je su­si­telk­ tų lie­tu­vių fo­tog­ra­fi­jos to me­to kar­ tos, iš ku­rios su­si­kū­rė Fo­tog­ra­fi­jos drau­gi­ja, var­dai, ku­rie gar­si­no Lie­ tu­vos fo­tog­ra­fij­ ą vi­sa­me pa­sau­ly­je.

– De­ja, Rau­dond­va­rio dva­re sa­vo pa­ro­dos ati­da­ry­me lie­pos 6 d. da­ly­vau­ti ne­ga­lė­si­te, nes tuo me­tu bū­si­te iš­vy­kęs į Bra­ zi­li­ją. Kaip jū­sų pa­ro­dų že­mė­ la­py­je at­si­ra­do ši to­li­ma ša­lis?

– Bra­zi­li­ja ma­no pa­ro­dų že­mė­la­py­je at­si­ra­do po vie­no bra­zi­lų pia­nis­to, kon­cer­ta­vu­sio Pran­cū­zi­jos pi­ly­je, kur bu­vo ma­no dar­bų eks­po­zi­ci­ja,

skam­bu­čio. Jam la­bai pa­ti­ko fo­tog­ ra­fij­ os, ku­rių ap­sup­ty­je jis ir kon­ cer­ta­vo, o po to pa­siū­lė pa­ro­dą per­ kel­ti į Bra­zi­li­ją.

Tai­gi Bra­zi­li­jo­je vyks ma­no pa­ro­ da, bus pri­sta­ty­tas ka­ta­lo­gas, or­ga­ ni­zuo­tas ap­skri­tas dis­ku­si­jų sta­las, nes tuo­met vyks Fo­tog­ra­fi­jos bie­na­ lė, su­va­žiuos daug pa­sau­lio fo­tog­ ra­fų ir ana­li­ti­kų. Bra­zi­li­jo­je la­biau­ siai pa­per­ka šil­tas priė­mi­mas. Esu įsi­my­lė­jęs Bra­zi­li­ją ir jos žmo­nes.

Vi­su 100 pro­c. pri­ta­riu po­pie­žiui, ku­ris ap­si­lan­kęs Bra­zi­li­jo­je pa­sa­kė, kad tai – Vil­ties kon­ti­nen­tas.

Ir iš­ties mū­sų eu­ro­pi­nė­mis pro­ ble­mo­mis ten ne­ser­ga­ma. Ten ant­rą die­ną žmo­nės su ta­vi­mi svei­ki­na­si kaip su sa­vu, priei­na po­li­ci­nin­kas ir spaus­da­mas ran­ką pa­si­do­mi, iš kur at­vy­kęs. Bra­zi­lų ša­lis kai ku­riais at­žvil­giais ci­vi­li­zuo­tes­nė nei mū­ sų. Ži­no­ma, skur­das ten eg­zis­tuo­ ja, to ne­nei­giu. Ta­čiau ša­lia – stip­ rus šei­mos, mo­ti­nos kul­tas. Tar­kim, jei ei­na mo­te­ris su vai­ku ant ran­kų, su ja ga­li praei­ti kad ir 10 žmo­nių be ei­lės. Pa­per­ka gy­vas žmo­nių bend­ ra­vi­mas, tai mes te­tu­ri­me tik pri­si­ mi­ni­muo­se.

– Ma­no jau toks am­žius, kad šiuo­ lai­ki­niam me­nui ne­tu­riu di­de­lio po­rei­kio. Bet te­ko da­ly­vau­ti Rio de Ža­nei­ro fo­tog­ra­fi­jos fes­ti­va­ly­je, ku­ ria­me da­ly­va­vo daug au­to­rių iš vi­ so pa­sau­lio. Tu­riu pri­si­pa­žin­ti, kad dar kar­tą nu­si­vy­liau fo­tog­ra­fij­ a ne­ tra­di­ci­nė­se erd­vė­se. Tar­kim, mė­si­ nė­je ar par­duo­tu­vė­je eks­po­nuo­jama 12 dar­bų, ei­ni pirk­ti vy­no ar jau­ tie­nos ir ma­tai ka­bant fo­tog­ra­fi­ją.

Pap­ras­tai ky­la vie­nin­te­lis klau­si­ mas: o ko ji čia ka­bo? Ir to­liau per­ ki sa­vo pir­ki­nį. Sup­ran­tu, kad taip fo­tog­ra­fi­ja tar­si pa­ti mė­gi­na atei­ti pas žiū­ro­vą, bet ar atei­na?

Pri­si­pa­žin­siu: esu už pa­ro­das, ku­rios vyks­ta ge­ro­se pa­ro­dų erd­ vė­se, pa­ts to­kio­se eks­po­nuo­da­vau sa­vo dar­bus ir ne­keis­čiau į jo­kią ne­tra­di­ci­nę erd­vę. Su­tin­ku su dai­ li­nin­kės Jū­ra­tės Staus­kai­tės iš­sa­ ky­ta min­ti­mi, kas yra ŠMC me­nas: at­si­bu­dai iš ry­to, tau šo­vė idė­ja, tu ją įvyk­dei, atė­jo žmo­nės, ja pa­si­ džiau­gė, ir vis­kas.

Be­je, pa­ro­dų ati­da­ry­mai jau ne­ bė­ra po­kal­biai – pa­pras­tai į juos atei­na­ma tra­di­ciš­kai iš­ger­ti, pa­ si­stum­dy­ti, pa­si­la­bin­ti, o po­kal­ bis pa­pras­tai neį­vyks­ta. Ir tu­riu pri­pa­žin­ti, kad už­sie­ny­je per pa­ro­ dų ati­da­ry­mus su­lau­kiu la­bai įdo­ mių klau­si­mų. Tar­kim, Bra­zi­li­jo­je 6-erių me­tų mer­gai­tė, man pa­sa­ ko­jant sa­vo biog­ra­fi­ją, pa­klau­sė, ko­dėl jau vai­kys­tė­je aš su­si­do­mė­ jau šia ša­li­mi. Jai at­sa­kiau, kad iš tro­fė­ji­nių fil­mų: bu­vo toks fil­mas, ku­ria­me he­ro­jus at­si­sa­ko plėš­ti ir pa­reiš­kia: aš – San­ta Pao­lo, esu lais­vas žmo­gus! Taip dar vai­kys­ tė­je Bra­zi­li­ja man ta­po lais­vės įsi­ kū­ni­ji­mu.

– O kaip su me­nu, ku­ria kryp­ ti­mi Bra­zi­li­jo­je ei­na šiuo­lai­ki­ nis me­nas?

– Iš Bra­zi­li­jos nu­si­kel­ki­me prie iš­ta­kų, į Za­pyš­kio apy­lin­kės Kluo­niš­kių kai­mą.

Pa­ro­dų ati­da­ry­ mai jau ne­bė­ra po­ kal­biai – pa­pras­ tai į juos atei­na­ma tra­di­ciš­kai iš­ger­ti, pa­si­stum­dy­ti, pa­ si­la­bin­ti.

– Ar šiuo me­tu fo­tog­ra­fuo­ja­te?

– Prak­tiš­kai ne, svei­ka­ta ne­lei­ džia. Fo­tog­ra­fij­ ai rei­kia ge­ros fi­zi­ nės for­mos.

– Bet, re­gis, dar prieš po­rą me­ tų la­bai sėk­min­gai fo­tog­ra­fa­ vo­te. Prieš olim­pia­dą Lon­do­ ne 2012 m. bu­vo­te pa­kvies­tas su ki­tais už­sie­nio fo­tog­ra­fais kur­ti po­rtre­to, ku­ris bu­vo la­bai ge­rai įver­tin­tas.

– Tai bu­vo konk­re­tus už­sa­ky­mas.

Bu­vo toks pro­jek­tas prieš olim­pia­ dą – fo­tog­ra­fuo­ti Lon­do­ne gy­ve­ nan­čius įvai­rių tau­ty­bių žmo­nes.

Fo­tog­ra­fa­vau vie­nos Lon­do­no ka­ vi­nės žmo­gų, tos ka­vi­nės va­do­vą, ki­lu­sį iš Juod­kal­ni­jos, la­bai liūd­ną, kaip ir tos ša­lies li­ki­mas. Jis ne­ga­li grįž­ti į sa­vo gim­ti­nę, nes nė­ra tik­ras dėl sa­vo vai­kų atei­ties.

Tai­gi tuo­met or­ga­ni­za­to­riams sa­kiau, kad jau sep­ty­ne­ri me­tai, kai ne­fo­tog­ra­fuo­ju. Bet pa­si­sten­ giau, nu­si­pir­kau juos­ti­nį fo­toa­pa­ ra­tą, to­kį, ko­kiu fo­tog­ra­fa­vau vi­są gy­ve­ni­mą, man su to­kiu įdo­miau nei skait­me­ni­niu.

Mums bu­vo nu­ro­dy­tas tam tik­ros ša­lies konk­re­tus žmo­gus, tu­rė­jo­me su­kur­ti jo po­rtre­tą. Tai­gi man te­ko juod­kal­nie­tis. Tą­kart ap­si­džiau­giau, kad ne mo­te­ris, nes jas fo­tog­ra­fuo­ti sun­ku, mat jos no­ri at­ro­dy­ti gra­žios, o aš ne­mo­ku jų pa­da­ry­ti gra­žių.

– Ypač kai tas gro­žis – in­di­vi­ dua­lus ma­ty­mo kam­pas.

– Taip, nie­ka­da ne­si­sten­giau fik­ suo­ti išo­ri­nio gro­žio, ma­ne do­mi­ no žmo­gaus es­mė. Kar­tą iš­si­ta­riau Kip­ro Pet­raus­ko žmo­nai, kad ar­ tis­tės ma­ne kei­kia, kai joms at­ne­ šu pa­ro­dy­ti jų nuo­trau­kas, nes, jų ma­ny­mu, jos – ne­gra­žios. Tuo­met K.Pet­raus­ko žmo­na ir sa­ko: „Nu­ nešk joms tas nuo­trau­kas ne po pus­me­čio, o po 10 me­tų, pa­ma­ty­ si – bus lai­min­gos.“ Iš­min­tin­gi žo­ džiai.

31

Penktadienis, liepos 5, 2013

Visa šventės „Lietuva Raudondvario dvare“, skirtos Valstybės dienai, programa – kaunodiena.lt

menas ir pramogos

ot­ o­jas

DATOS (liepos 5 d.)

1811 m. Venesuela tapo pirmąja Pietų Amerikos valstybe, išsikovojusia nepriklausomybę.

1888 m. gimė rusų kilmės lietuvių rašytojas Jonas Mackevičius.

1927 m. gimė poetė Liūnė Sutema (Zinaida Nagienė-Katiliškienė).

1940 m. Antrojo pasaulinio karo metais Prancūzijos vyriausybė nutraukė santykius su Didžiąja Britanija.

2012 m. britų princas Williamas Škotijoje buvo oficialiai įšventintas į riterius ir oficialiai tapo Dagio ordino nariu.

– Vis dėl­to ir fo­tog­ra­fuo­da­mas mo­te­ris tik­riau­siai ieš­ko­jo­te sa­vo­jo ti­pa­žo?

– Ne­bent in­tui­ty­viai, nes vi­sas me­ nas – iš in­tui­ci­jos. Są­mo­nin­gai su­ gal­vo­ti ga­li­ma tik moks­le, ne me­ne.

Na, tie­sa, šiuo­lai­ki­nis me­nas daž­ nai bū­na su­gal­vo­tas: idė­ja, ko­kio­ mis lė­šo­mis tą idė­ją įgyvendin­ ti, kaip įtrauk­ti ES ir t. t. Na, kaip anks­čiau bu­vo in­ter­na­cio­na­li­nė po­li­ti­ka, taip ir da­bar – kos­mo­ po­li­ti­nė. O me­nas gims­ta tik iš in­ tui­ci­jos, ku­rią mai­ti­na gy­ve­ni­mas, li­te­ra­tū­ra, dai­lė, ki­nas, mu­zi­ka – įvai­riau­sio me­no pa­ži­ni­mas.

horoskopai

Sten­giau­si, kad ko­ lek­ci­jo­je bū­tų nuo­ trau­kos, su­si­ju­sios su Kau­no ra­jo­nu, jo­se yra Ku­lau­tu­ va, Kluo­niš­kiai, Za­ pyš­kis.

Tar­kim, ma­no ge­riau­sios nuo­ trau­kos pa­da­ry­tos jau­nys­tė­je ir pra­ktiš­kai per vie­ną die­ną. At­si­ me­nu, Ig­na­li­no­je rug­sė­jo 1 d. 1964 m. pa­da­ry­ta ir „Pio­nie­riaus“ nuo­ trau­ka, ku­ri iš­gar­sė­jo pa­sau­ly­je, ir „Tė­vo ran­ka“ – tą ry­tą nuė­jau į mo­kyk­lą ir per va­lan­dą pa­da­ riau šiuos dar­bus. Neiš­fo­tog­ra­fa­ vęs nė ke­le­to juos­tų, ne­pa­da­ręs nė de­šim­čių kad­rų.

Ar­ba ki­tas dar­bas su vai­ku, žiū­ rin­čiu į vir­šų – šis darbas da­ly­ vau­ja pra­ktiš­kai vi­so­se pa­ro­do­se su dar 12–13 dar­bų – jie taip pat pa­da­ry­ti per vie­ną die­ną, pra­ktiš­ kai per va­lan­dą vie­na­me Dzū­ki­jos kai­me 1969-ai­siais.

Jei bū­čiau mis­ti­kas, sa­ky­čiau, kad to­mis va­lan­do­mis ma­ne tur­ būt ap­švie­tė Die­vas. O kaip ki­taip?

Na, ma­nau, gal to­dėl, kad bu­vau jau­nas, šva­rus žmo­gus, dar ne­su­ ga­din­tas. Vė­liau, kai ėmiau va­ do­vau­t i drau­g i­jai, Fo­t og­ra­f i­j os są­jun­gai, jau ge­ro­kai pa­ge­dau ir vis­kas ėmė klos­ty­tis ki­taip.

Grįž­tant prie ti­pa­žo – daž­niau­ siai tai bū­da­vo ei­li­niai kie­ti kai­mo žmo­nės, kie­ti sa­vo vi­du­mi, tvir­ta dva­sia. Ir kai sa­ve ma­no nuo­trau­ ko­se at­pa­žįs­ta Tu­lū­zos ar Bra­zi­li­ jos žmo­nės, tai reiš­kia, kad lais­vi žmo­nės tu­ri bend­ru­mų, to­dėl juos ir trau­kia tos fo­tog­ra­fi­jos.

Ki­ta ver­tus, tos fo­tog­ra­fi­jos – tai ir 50 me­tų ver­go­vės, oku­pa­ci­ jos liu­di­ji­mas. Tie kai­mo žmo­nės, ku­riuos fo­tog­ra­fa­vau, tu­rė­jo iš­ lik­ti, kad ir koks bū­tų sun­kus lai­ ko­tar­pis. Ma­nau, kad at­sto­vau­ju vie­nai sun­kiau­sių kar­tų, kai dau­ ge­lis žmo­nių bu­vo iš­trem­ti, žu­ vę ka­ruo­se ir mes, kaž­ko­kia da­lis, pra­si­mu­šė­me į Vil­nių, įsto­jo­me mo­ky­tis į aukš­tą­sias mo­kyk­las ir kaž­kaip iš­li­ko­me, ma­nau, dėl iš kai­mo at­si­neš­tos vi­di­nės dva­si­ nės stip­ry­bės.

– Kaip at­rin­ko­te fo­tog­ra­fi­jas ko­lek­ci­jai, ku­rią pa­do­va­no­jo­ te Kau­no ra­jo­nui?

– Sten­giau­si, kad ko­lek­ci­jo­je bū­tų nuo­trau­kos, su­si­ju­sios su Kau­no ra­jo­nu, jo­se yra Ku­lau­tu­va, Kluo­ niš­kiai, Za­pyš­kis. Jo­se – ir ma­no se­ne­liai, dė­dė Pet­ras, te­ta Ago­ta ir, ži­no­ma, ge­riau­si ma­no kad­rai.

Ver­ty­bė: gim­ta­jam kraš­tui do­va­no­toje A.Sut­kaus ko­lek­ci­jo­je – fo­tog­ra­fi­jos kla­si­ka lai­ko­mi, Lie­tu­vo­je ir už­

sie­ny­je ge­rai ži­no­mi kad­rai.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Avinas (03 21–04 20). Lengvai bendrausite su aplinkiniais, galėsite juos patikrinti, nes jūsų protas bus ypač aktyvus. Pernelyg nesipuikuokite savo intelektu ir sugebėjimais, nes jei būsite ne itin dėmesingas, kils pavojus įžeisti kitus žmones.

Jautis (04 21–05 20). Puikiai praleisite laiką su mylimu žmogumi.

Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Ši diena tikrai puiki, o ir rytoj nenusimato jokių nemalonių staigmenų.

Dvyniai (05 21–06 21). Kitaip vertinsite tai, kas gera. Pajusite meilę ir dėkingumą aplinkiniams. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau, negu galite įvykdyti.

Vėžys (06 22–07 22). Patyrinėkite vertybes, veiksmus, apmąstykite gyvenimą. Jums bus suprantamos aplinkinių emocijos. Tik apie tai niekam nesakykite, slėpkite spėliones, kad neįžeistumėte artimo žmogaus.

Liūtas (07 23–08 23). Kils pavojus būti suklaidintam. Patirsite psichologinį spaudimą. Kruopščiai atlikite savo tiesiogines pareigas ir neapsikraukite naujomis idėjomis.

Mergelė (08 24–09 23). Norėsite daug kalbėti, nes puikiai mąstote ir esate kupinas idėjų. Pasinaudokite šia puikia savo būsena apgalvodami ir įgyvendindami neatidėliotinus reikalus bei planus.

Svarstyklės (09 24–10 23). Viską vertinsite ir branginsite, o problemų sprendimas teiks malonumą. Neužsnūskite ant laurų ir paskubėkite susitvarkyti visus reikalus, nes artėja nelabai palankus laikotarpis.

Skorpionas (10 24–11 22). Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių. Pabūkite vienas, pasivaikščiokite po parką ar mišką. Pajuskite, kad esate visatos dalis, suvokite savo vienybę su supančiu pasauliu. Šaulys (11 23–12 21). Prisiminsite savo jaunystę ar tam tikrus malonius praeities įvykius. Bendraujant su jaunesniais žmonėmis kils nesutarimų ar agresijos išpuolių. Jei norite jų išvengti, tvardykite savo emocijas.

Ožiaragis (12 22–01 20). Viskas užklups vienu metu – ir geros naujienos, ir karjeros problemos. Bet šie sunkumai bus išsprendžiami gana lengvai.

Laukia naudingas bendravimas su svarbiu žmogumi.

Vandenis (01 21–02 19). Būsite kupinas nerealių svajonių. Dėl to gali nukentėti artimi žmonės. Nereikalaukite iš artimųjų, kad jie įgyvendintų jūsų vaizduotės reginius. Žuvys (02 20–03 20). Būsite nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejausite meilės aplinkiniams ir pats jausitės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys savaime.

Orai

Šiandien daugelyje rajonų trumpai palis, tačiau karštis neatslūgs. Temperatūra bus 23–30 laipsnių karščio.

Savaitgalis turėtų būti šiek tiek vėsesnis – dienomis bus mažai debesuota, prognozuojama 21–27 laipsnių šiluma.

Šiandien, liepos 5 d.

+24

+23

Telšiai

+27

Šiauliai

Klaipėda

+30

Panevėžys

+26

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (delčia) teka Mėnulis leidžiasi

186-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 179 dienos.

Saulė Vėžio ženkle.

Utena

+25

Tauragė

+29

Kaunas

Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +24 Brazilija +24 Briuselis +24 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +18 Kopenhaga +21

Londonas +25 Madridas +38 Maskva +30 Minskas +27 Niujorkas +32 Oslas +24 Paryžius +25 Pekinas +33

orai kaune šiandien

Praha +23 Ryga +29 Roma +30 Sidnėjus +19 Talinas +25 Tel Avivas +30 Tokijas +28 Varšuva +29

+30

+26

Vėjas

4–9 m/s

Vilnius

Marijampolė

4.50 21.56 17.06 2.49 19.25

+27

Alytus

Vardai Antanas, Butginas, Filomena, Gintas, Karolina, Mantmilė.

Kaip iš­gy­ven­ti per karš­čius

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+24

+29

+24

+18

4

+20

+26

+23

+19

4

+21

+25

+22

+16

3

rytoj

poryt

Ar­tė­jant karš­čių ban­gai, me­di­kai ra­gi­ na ne­pa­mirš­ti at­sar­gu­mo prie­mo­nių.

Po­rta­lo del­fi.lt kal­bin­ti eks­per­tai pa­ta­rė nuo 11 iki 17 val. gy­ven­ti sies­tos rit­mu: kuo ma­žiau ak­ty­viai dirb­ti, nei­ti, jei ne­ bū­ti­na, į mies­tą, ne­si­kai­tin­ti pa­plū­di­ my­je, ne­pa­mirš­ti gal­vos ap­dan­ga­lų, re­ gu­lia­riai var­to­ti skys­čius, val­gy­ti pa­ kan­ka­mai vai­sių. „Karš­tą die­ną ne­rei­ kė­tų dė­vė­ti sin­te­ti­nių dra­bu­žių, ypač ap­temp­tų. Ge­riau rink­tis juos švie­ses­ nius, kad at­spin­dė­tų ši­lu­mą. Ver­ta pri­ si­min­ti skė­tį kaip ap­sau­gą ne tik nuo lie­ taus, bet ir nuo tie­sio­gi­nių sau­lės spin­ du­lių“, – pa­ta­rė specialistai. del­fi.lt inf., UPPA/Photoshot nuo­tr.

įvairenybės

Fes­ti­va­lio re­pe­ti­ci­jos – be gin­čų Gab­rie­lė Jan­čiu­kai­tė

Jau ry­toj pra­si­dės fes­ti­va­lis „Ope­ re­tė Kau­no pi­ly­je“, to­dėl šio­mis die­no­mis so­lis­tai in­ten­sy­viai re­ pe­tuo­ja.

Nors fes­ti­va­liui šiais me­tais su­ kan­ka dvy­li­ka me­tų, so­lis­tas Egi­di­ jus Ba­vi­ki­nas čia pa­si­ro­dys pir­mą kar­tą. „Ma­lo­nu dirb­ti su žmo­nė­ mis, kai iš kiek­vie­no jų žvilgs­nio ar ju­de­sio su­pran­ti, ko iš ta­vęs ti­ ki­ma­si“, – tei­gė at­li­kė­jas.

So­lis­tė Mo­ni­ka Sa­ka­laus­kai­tė va­ kar džiau­gė­si, kad re­pe­ti­ci­ja pa­vy­ko, ta­čiau to­bu­lu­mui ri­bų nė­ra. „Esu mak­si­ma­lis­tė, to­dėl ma­nau, kad to­bu­lė­ti yra kur. Vi­si čia dir­ban­tys žmo­nės yra la­bai at­sa­kin­gi ir vie­ nin­gi“, – ti­ki­no M.Sa­ka­laus­kai­tė.

Sklan­džia va­ka­rykš­te re­pe­ti­ci­ja džiau­gė­si ir ki­ti jos da­ly­viai. „Mū­ sų vi­sų vi­di­nė bū­se­na yra la­bai ge­ ra, to­dėl ne­jun­ta­me įtam­pos ir ne­

si­gin­či­ja­me vie­ni su ki­tais. Esa­me ge­rai nu­si­tei­kę ir su­si­kau­pę dirb­ dami sa­vo dar­bą“, – pa­ste­bė­jo No­ meda Vil­ka­naus­kai­tė.

Fes­ti­va­liui „Ope­re­tė Kau­no pi­ly­ je“ sa­vi­tu­mo su­tei­kia veiks­mo vie­ ta – pi­lies priei­gos. „Šis fes­ti­va­lis – uni­ka­lus ir la­bai ko­ky­biš­kas ren­ gi­nys. Čia ta­ve su­pa gy­va pub­li­ka, ku­ri ir su­ku­ria vi­so ren­gi­nio at­ mos­fe­rą“, – sa­kė E.Ba­vi­ki­nas.

Kal­bin­ti so­lis­tai tvir­ti­no, kad šis fes­ti­va­lis jų pri­si­mi­ni­muo­se iš­lie­ka kaip la­bai jau­kus. „Iš šio fes­ti­va­lio vi­suo­met iš­si­ne­šu pa­čius ma­lo­niau­ sius ir šil­čiau­sius pri­si­mi­ni­mus“, – tei­gė N.Vil­ka­naus­kai­tė. Pa­sak E.Ba­ vi­ki­no, „Ope­re­tė Kau­no pi­ly­je“ yra ana­lo­gų ne­tu­rin­tis ren­gi­nys ne tik Kau­ne, bet ir vi­so­je Lie­tu­vo­je. „To­kia mu­zi­ka, ko­kia skam­bės Kau­ne šį sa­vait­ga­lį, iš­sklai­dys vi­ sus de­be­sis ir blo­gą nuo­tai­ką“, – ža­dė­jo E.Ba­vi­ki­nas.

Veiks­mas: sce­nos meist­rai kruopš­čiai ren­gia­si šeš­ta­die­nį ir sek­ma­die­nį vyk­sian­čiam fes­ti­va­liui „Ope­re­tė Kau­no pi­ly­je“.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

JŪS VIENA KOJA TEN

Tik 199 Lt pradinė kelionės įmoka ir

Dabar žiemos atostogos Egipte ir Tenerifėje iki 50% pigiau

Plačiau apie pasiūlymą www.novaturas.lt

Kauno rajono savivaldybė pristato Valstybės gimtadienio šventę

Lietuva Raudondvario dvare 2013 m. liepos 6 d. 11–21 val. Šventės programa

Nuo Mindaugo iki Vytauto Mišios Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčioje (11 val.).

Dalyvauja Kauno valstybinis choras, vadovaujamas Petro Bingelio.  Iškilmingas maldininkų ir riterių eitynes nuo Šv. Kūdikėlio Jėzaus Teresės bažnyčios iki Raudondvario dvaro veda Vytautas Didysis ir jo palyda (12.20 val.).  Bajoriška puota Raudondvario dvaro parke bei oranžerijoje: elnio kepimas ant laužo, Lietuvos ir Lenkijos kulinarijos paveldo pristatymas (15 val.).  Varmijos–Mozūrijos ir Lietuvos riterių turnyras (15 val.). 

Nuo Žygimanto Augusto iki Tiškevičių

Raudondvario dvaro svečias – Tarptautinis festivalis „Operetė Kauno pilyje“. Groja VDU Muzikos akademijos kamerinis orkestras (vadovas Robertas Bliškevičius), solistai: Gitana Pečkytė, Mindaugas Zimkus, Raimondas Baranauskas (16.40 val.).  Parke pasirodo Žygimantas Augustas ir Barbora Radvilaitė, damos, fechtuotojai, rieda karietos (17 val.).  XVII a. bajorų kovos (17.30 val.).  Operečių arijas atlieka Rita Preikšaitė ir Mindaugas Jankauskas; Kristina Siurbytė ir Žanas Voronovas (17–18.30 val.). 

Tarpukario Lietuvos aidai

Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona įvažiuoja į Raudondvario dvaro sodybą senoviniu automobiliu (19 val.).  Senovinių automobilių paroda.  A. Šabaniausko šlagerius atlieka Egidijus Bavikinas (19.30 val.). 

Tėvynę kuriame ir šiandien

Tiesioginė Tarybos posėdžio transliacija lauko scenos ekrane (13 val.).

Atidaroma Lietuvos fotografijos patriarcho Antano Sutkaus paroda (14.30 val.).  Pristatomi floristo Marijaus Gvildžio darbai (19 val.).  Lino Adomaičio ir kitų šiuolaikinės muzikos atlikėjų koncertas (20 val.).  Šventę vainikuoja bendrai giedama Tautiška giesmė, griaudi patrankų šūviai (21 val.).  

Renginys nemokamas

Šventės globėjas

Kauno rajono savivaldybės meras Valerijus Makūnas

Informacinis partneris – dienraštis

Rėmėjai: