2013 07 10 klaipeda

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

A?2š6.162;6@ 962 =<@

9

TREÄŒIADIENIS, LIEPOS 10, 2013

www.kl.lt

namai

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Kiemuose – kova

Dau­gy­bÄ™ me­tĹł O.bin La­de­nas Pa­kis­ta­ne gy­ve­no ÄŻpras­tÄ… gy­ve­ni­mÄ….

V.Lands­ber­gÄŻ ÄŻpyk­dÄ— ko­le­gos J.V.Pa­lec­kio pa­siō­ly­mas.

NÄ—ra kur laikyti automobiliĹł? PraĹĄom persÄ—sti ÄŻ autobusus.

ab\ `R XVR Zb\ `R QNb TVN Ob Ă˜VĂş Tf cR[ a \ WNV `N c\ Nb a\ Z \

Cf aNb a\ =Ra _V X\ [b\ a_

zistavo“, – teigÄ— klai pÄ—dietis urbanistas Simonas Gent vilas. UostamiesÄ?io me ro tikinimu, veiksmin patarÄ—jo ÄŻsikai, kai maĹĄina bus giausias ĹĄios ne prabangos, problemos sprendi netenka susidur o bĹŤtinybÄ—s reika mo bĹŤdas – vieti su ĹĄia problelas. Tad natĹŤraĹĄasis transportas. ma, mat tu ri ga lu, kad dabar turi Paklojo solidĹžiÄ… li mybÄ™ sta tysumÄ… me, kÄ… turime“, ti automobilÄŻ po „ReikÄ—tĹł galvoti – svarstÄ— paĹĄneko KlaipÄ—dietÄ— Elina ne tik apie tai, Simonas Gentvi Ĺžeminiame gavÄ—. prisiminÄ—, jog kai las: kaip tuo ÄŻtikinti gy raĹže. Tiesa, tokiÄ… daugiau nei prieĹĄ Moteris prisipaĹžino, ventojus. Kitaip galimy trisdeĹĄimt metĹł jog ĹĄiandien ne uĹžsukanÄ?iÄ… ÄŻ savo jos ĹĄeima ÄŻsikÄ—lÄ— dykai – perkant bĹŤs bÄ™ gavo deleguoti atitinkamus ÄŻ naujai pastatytÄ… vaikystÄ—s gyveresursus de- Pas mus automobitÄ… uĹž vietÄ… rÄ—tĹł aikĹĄtelÄ—je teko pa namÄ…jÄŻ rajonÄ… tik devynaukĹĄtÄŻ pieti ir Su si sie ki mo kloti papildomai ministerijai – ji lis – nere nÄ—je miesto dalykart tai ir statuso vieĹĄajam transpor nuolatos „ťiurpina“ kartÄ—mis jÄ… per 20 tĹŤkst. litĹł. je, ilgus metus kie tui turÄ—tĹł teikti me bĹŤdavo galima matomi vaizĹženklas, ÄŻ jÄŻ inves didesnÄŻ prioritetÄ… dai – ne tik kiemai, iĹĄvysti vos keletÄ… au ir daugiau lÄ—ĹĄĹł. jĹł prieigos, bet tomobiliĹł. Ĺ iantuoMiestas tai jau po O kÄ… daryti AtÄ—nams? kur ÄŻmanoma – ir dien toks vaizdas ties truputÄŻ daro per jama daugiau ne Ĺžalieji plotai, Ĺžai144 butĹł namu gu ÄŻ tam tikras priemo „Automobilis ĹĄalia dimĹł aikĹĄtelÄ—s uĹž atrodytĹł kaip iĹĄ fan nes barikaduoti apgyvenamosios tastikos srities. ras eismo linijas, Til – per atski- iĹĄsilavinimÄ…, ÄŻ kitus vietos – Ĺžinoma, linkiniĹł gyventojĹł „Žinoma, anuomet patogu, bet mĹŤtĹł gatvÄ—s priomaĹĄinĹł. ritetÄ… vieĹĄajam sĹł daugiabuÄ?iai galÄ—jo pagalvoti, kad vargiai kas Nau jos sta tybos transportui, per dalykus, kurie iĹĄ esnamai buvo stana ateis tokie laiautomobiliĹł staty nanti moteris dĹžiau me gy ve- tyti tuo laikmeÄ?iu, mo mieste sis- mÄ—s yra svarbes kai automo- te gÄ—si, jog jai bi ni. mą“, – kalbÄ—jo paliĹł proporcija gy ventojui buvo ĹĄnekovas. Lina Bieliauskai

Pasaulis 13p.

le

ď Ž GudrybÄ—s: N[X

OV YVNZ` YNV Xf aV ]_N Nors lipk ÄŻ medÄŻ! Po `V ZN [\ ]N ]VY Q\ Z Ăş ]Y\ aĂş darbo dienos dau giabuÄ?io kieme ne busieji priĹĄvartuo susku- kitokia. KlaipÄ—die ti savo „ratĹłâ€œ ne Ä?iams, kurie maretai trykĹĄta dar aud nÄ—mis emocijomis. no, kad jĹł kiemai ringes- tĹł perpildyti, reikÄ—Specialistai teigia, ÄŻsivaizduoti, kaip jog ne vienerius me uostamiestÄŻ kamuo turÄ—tĹł jaustis AtÄ—nĹł gyventojai. tus janÄ?ios problemos Nes AtÄ—nĹł ar kiti senamiesÄ?iai bu raktas – paÄ?iĹł mies rankose. EsÄ… terei vo planuoti tada, kia pakeisti savo mÄ…stymÄ… ir ÄŻproÄ?ius. tieÄ?iĹł kai automobiliai apskritai neeg

l.bieliauskaite@k

Lietuva 7p.

dÄ—l vietos po sau

156 (19 759)

l.lt

tÄ—

Ĺ iandien priedas

Draus­ti­nis virs dy­ku­ma?

Bō­tin­gÄ—s gy­ven­to­ jai ĹĄiurps­ta – prie pat sie­nos su Lat­vi­ja esan­Ä?ia­me draus­ti­ ny­je jau po mÄ—­ne­sio ke­lias pa­ras die­nÄ… nak­tÄŻ ĹĄÄ—ls tĹŤks­tan­ Ä?iai Ĺžmo­niĹł.

Kaina 1,30 Lt

11

„Žmo­nÄ—s ÄŻpra­to lai­ky­ti au­to­ mo­bi­lius kuo ar­Ä?iau du­rĹł, ne­duok Die­ve, kad tik ne­rei­ kÄ—­tĹł ei­ti ke­lio­li­ka met­rĹł.“ Ar­chi­tek­tÄ— Ra­mu­nÄ— Sta­ťe­vi­Ä?iō­tÄ— ma­no, kad dÄ—l ma­ťi­no­mis uŞ­ba­ri­ka­duo­tĹł kie­mĹł kal­ti ir pa­tys klai­pÄ—­die­Ä?iai.

11p.

Ke­lio­nei ÄŻ Mo­gi­lio­vÄ… – ato­sto­gos Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Ĺ ian­dien Bal­ta­ru­si­jos mies­te Mo­gi­ lio­ve ati­da­ro­mas ga­myk­lĹł komp­ lek­sas, ku­rio sa­vi­nin­kÄ—s – bend­ro­vÄ— „Va­ka­rĹł me­die­nos gru­pė“ ir kon­cer­ no SBA ÄŻmo­nÄ— „Me­be­lain“. Sy­kiu su vers­li­nin­kais iť­vy­ko ir uos­ta­mies­Ä?io va­do­vas, ku­ris iĹĄÄ—­jo dvie­jĹł die­nĹł ato­ sto­gĹł ir ĹĄio vi­zi­to ne­lai­ko ofi­cia­liu.

As­ta Alek­sÄ—­jō­nai­tÄ— a.aleksejunaite@kl.lt

Ne­mie­gos ke­tu­rias pa­ras

„MÄ—­gi­ni­mai iť­siaiť­kin­ti, ar tik­rai Bō­tin­gÄ—s geo­mor­fo­lo­gi­nis draus­ ti­nis yra tin­ka­ma vie­ta to­kiam ren­gi­niui, ÄŻstri­go val­di­nin­kĹł ty­lo­ je. Dau­gu­ma jĹł tik da­bar su­Şi­no­jo, kad Bō­tin­gÄ—­je yra draus­ti­nis, o kas juo tu­ri rō­pin­tis, iĹĄ vi­so neaiť­ku“, – kal­bÄ—­jo Bō­tin­gÄ—s gy­ven­to­ja La­ri­ sa Ĺ im­kie­nÄ—. Vie­tos gy­ven­to­jai su­n e­r i­m o, kai su­Şi­no­jo, jog fes­ti­va­lis „Sat­ta Out­si­de“ ĹĄie­met iĹĄ Ĺ ven­to­sios yra per­ke­lia­mas ÄŻ Bō­tin­gÄ—s kai­mÄ….

4

„Tai – ne ko­man­di­ruo­tė“

„„Fes­ti­va­lis: Bō­tin­gÄ—­je gy­ve­nan­ti L.Ĺ im­kie­nÄ— abe­jo­ja, kad prie pat Lat­vi­jos sie­nos esan­tis draus­ti­nis iť­liks, jei

per jÄŻ ke­tu­rias pa­ras Ĺžings­niuos tĹŤks­tan­Ä?iai jau­nuo­liĹł.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Dvi klai­pÄ—­die­tiť­kos bend­ro­vÄ—s ÄŻ ga­ myk­lĹł komp­lek­sÄ… in­ves­ta­vo apie 270 mln. li­tĹł. Ja­me ga­mi­na­mi kor­ pu­si­niai bal­dai iĹĄ na­tō­ra­laus lukť­ to bei plokť­tÄ—s ir fa­ne­ra. Lie­tu­vos, Klai­pÄ—­dos vers­li­nin­ kĹł de­le­ga­ci­ja, ku­rios gre­to­se yra ir uos­ta­mies­Ä?io me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas, ÄŻ Mo­gi­lio­ vÄ… iť­vy­ko va­kar po­pie­tÄ™.

2

ÄŽ Pa­lan­gÄ… teks su­kti ap­link­ke­liais Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Nuo ĹĄian­dien ke­lio­nÄ™ ÄŻ Pa­lan­gÄ… ap­ sun­kins tra­di­ci­nÄ—s 1 000 ki­lo­met­rĹł Ĺžie­di­nÄ—s lenk­ty­nÄ—s, dÄ—l ku­riĹł ÄŻ va­ sa­ros sos­ti­ne ti­tu­luo­ja­mÄ… ku­ror­tÄ… teks va­Şiuo­ti ap­link­ke­liais, nes vi­si pa­grin­di­niai ke­liai bus uŞ­da­ry­ti. Prog­no­zuo­ja­mos spĹŤs­tys

1 000 ki­lo­met­rĹł Ĺžie­di­nÄ—s lenk­ty­ nÄ—s, ku­riĹł ren­gi­niai pra­si­de­da jau ĹĄian­dien, o spor­ti­nin­kai var­Şy­sis

ĹĄeť­ta­die­nÄŻ, vyks­ta ke­liĹł KlaipÄ—da– Liepoja ir Palanga–Kretinga san­ kir­to­je. To­dÄ—l ĹĄie ke­liai uŞ­da­ro­mi, kad bō­tĹł ga­li­ma ÄŻreng­ti lenk­ty­niĹł tra­sÄ… – ra­tus, ku­riĹł lenk­ty­ni­nin­kai tu­rÄ—s ÄŻveik­ti 334. Va­Şiuo­jan­tie­ji ÄŻ Pa­lan­gÄ… iĹĄ Klai­ pÄ—­dos tu­rÄ—s su­kti se­nuo­ju ke­liu pro Ne­mir­se­tÄ…. Pla­nuo­jan­tie­ji ke­lio­nÄ™ jai tu­rÄ—­tĹł skir­ti dau­giau lai­ko, nes grei­ tis se­nuo­ju Ne­mir­se­tos ke­liu yra ri­ bo­ja­mas iki 50 ki­lo­met­rĹł per va­lan­ dÄ…, be to, ga­li su­si­da­ry­ti au­to­mo­bi­liĹł spĹŤs­tys.

8

„„Pa­si­ruo­ťi­mas: prie ÄŻ Pa­lan­gÄ… nuo Klai­pÄ—­dos be­si­drie­kian­Ä?io ke­lio jau bai­gia­mas sta­ty­ti lenk­ty­niĹł mies­te­lis,

ku­ris ne­tru­kus pri­si­pil­dys ťur­mu­lio ir au­to­mo­bi­lių va­rik­lių gaus­mo.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

2

TREČIADIENIS, LIEPOS 10, 2013

miestas

Dėl moks­lei­vių gresia teis­mai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Uos­ta­mies­čio po­li­ti­kai ir val­di­nin­ kai, ku­rie ne­lin­kę į Klai­pė­dos mo­ kyk­las įleis­ti moks­lei­vių iš ra­jo­no, ga­lė­jo pa­žeis­ti tei­sės ak­tus ir vai­ kus disk­ri­mi­nuo­ti.

ug­dy­mo pro­gra­mą. Pir­mu­mo tei­se ga­li pa­si­nau­do­ti ir tie vai­kai, ku­rie gy­ve­na tos mo­kyk­los ap­tar­nau­ja­ mo­je te­ri­to­ri­jo­je. Vi­si ki­ti moks­lei­ viai tu­ri kon­ku­ruo­ti ar­ba pa­gal pra­ šy­mų pa­tei­ki­mo da­tą, ar­ba pa­gal pa­sie­ki­mų re­zul­ta­tus. Ir ne­svar­bu, ar vai­kas yra klai­pė­die­tis, ar gargž­ diš­kis“, – aiš­ki­no D.Ke­re­keš.

Tu­ri kon­ku­ruo­ti

Tai sie­kia iš­siaiš­kin­ti Vy­riau­sy­bės at­ sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je Dai­va Ke­ re­keš. Ji Klai­pė­dos apy­gar­dos ad­mi­ nist­ra­ci­niam teis­mui pa­tei­kė pra­šy­mą iš­tir­ti, ar Klai­pė­dos mies­to ta­ry­bos spren­di­mas dėl moks­lei­vių priė­mi­ mo į bend­ro­jo ug­dy­mo mo­kyk­las yra tei­sė­tas. Pra­šy­mą teis­mas priė­mė.

Vir­gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė:

Mo­kyk­lų sa­vi­nin­kė yra Klai­pė­dos sa­vi­ val­dy­bė, to­dėl na­tū­ ra­lu, kad ji pir­miau­ sia rū­pi­na­si sa­vo mies­to moks­lei­viais.

Spren­di­mo pro­jek­tą – priė­mi­mo į uos­ta­mies­čio bend­ro­jo la­vi­ni­mo mo­kyk­las tvar­ką pa­ren­gė spe­cia­ li dar­bo gru­pė, o do­ku­men­tą pa­ tvir­ti­no po­li­ti­kai. Ja­me nu­ma­ty­ta, kad pir­me­ny­bė pa­tek­ti į Klai­pė­dos mo­kyk­las tei­kia­ma uos­ta­mies­ty­ je gy­ve­nan­tiems vai­kams, o iš ki­tų sa­vi­val­dy­bių moks­lei­viai ga­li bū­ti prii­ma­mi tik tuo­met, jei ug­dy­mo įstai­go­se yra lais­vų vie­tų. „Ta­čiau tei­sės ak­tuo­se nu­ma­ty­ ta ki­taip. Juo­se tei­gia­ma, kad pir­ me­ny­bė pa­tek­ti į mo­kyk­lą tei­kia­ma tiems vai­kams, ku­rie jo­je jau mo­ kė­si, pa­vyz­džiui, pa­gal pra­di­nio

Gin­čas truks me­tus

Jos tei­gi­mu, ana­lo­giš­ką tvar­ką, kaip ir Klai­pė­dos mies­to ta­ry­ba, bu­vo pa­tvir­ ti­nę ir Šiau­lių po­li­ti­kai. Jų spren­di­ mas taip pat bu­vo ap­skųs­tas teis­mui. Skun­dą jau iš­nag­ri­nė­jo ir Vy­riau­sia­ sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas. „Jis ir pa­si­sa­kė apie tai, ką mi­nė­jau, kad pir­me­ny­bė pa­tek­ti į mo­kyk­lą pri­ klau­so tiems vai­kams, ku­rie jo­je jau mo­kė­si, ir tiems, ku­rie gy­ve­na ug­dy­ mo įstai­gos ap­tar­nau­ja­mo­je te­ri­to­ri­ jo­je. Ki­to­kių pir­mu­mo tei­sių nė­ra nu­ ma­ty­ta“, – tvir­ti­no D.Ke­re­keš. Ji pa­brė­žė, jog mies­to ta­ry­bos spren­di­mas yra ga­lio­jan­tis – teis­mo ne­bu­vo pra­šy­ta jį stab­dy­ti dėl to, kad ne­sut­rik­tų priė­mi­mas į mo­kyk­las. „Ma­nau, kad per me­tus vi­sus teis­mi­nius gin­čus baig­si­me ir prieš ki­tus moks­lo me­tus po­li­ti­kams gal­ būt teks ko­re­guo­ti priė­mi­mo į mo­ kyk­las tvar­ką“, – tei­gė Vy­riau­sy­bės at­sto­vė Klai­pė­dos ap­skri­ty­je. Disk­ri­mi­na­ci­jos neįž­vel­gė

Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ ky­bės ir kai­tos po­sky­rio ve­dė­ja Vir­ gi­ni­ja Ka­za­kaus­kie­nė aiš­ki­no, kad nuo­sta­ta apie pir­me­ny­bę mies­to vai­ kams pa­tek­ti į mo­kyk­las priė­mi­mo į bend­ro­jo ug­dy­mo įstai­gas tvar­ko­je at­si­ra­do to­dėl, jog išaiš­kė­jo ne­ma­žai at­ve­jų, kad ra­jo­no va­kai į uos­ta­mies­ čio gim­na­zi­jas bū­da­vo prii­ma­mi, o klai­pė­die­čiams ne­be­lik­da­vo vie­tų. Be to, moks­lei­vis iš ki­tos sa­vi­val­ dy­bės Klai­pė­dai yra nuo­sto­lin­gas, nes „at­si­ne­ša“ tik mo­ki­nio krep­še­ lį, o ap­lin­kos lė­šas mo­kyk­lai ten­ka skir­ti iš mies­to biu­dže­to, nors mo­ ki­nio tė­vai gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­ kes­čio į jį ne­su­mo­ka. „Dar­bo gru­pė, ku­ri ruo­šė šią tvar­ ką, jo­kios disk­ri­mi­na­ci­jos neįž­vel­gė. Mo­kyk­lų sa­vi­nin­kė yra Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė, to­dėl na­tū­ra­lu, kad ji pir­ miau­sia rū­pi­na­si sa­vo mies­to moks­ lei­viais. Bet lauk­si­me, ką pa­sa­kys teis­mai“, – tei­gė V.Ka­za­kaus­kie­nė.

Po­žiū­ris: sie­kia­ma, kad kuo dau­giau žmo­nių, ne­ga­lin­čių sa­vi­mi tin­ka­mai pa­si­rū­pin­ti, lik­tų na­muo­se ir su­

lauk­tų pa­gal­bos, o ne pa­tek­tų į glo­bos įstai­gas.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Slaugyti vyks mašinomis Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė dviem sa­vo biu­ dže­ti­nėms įstai­goms nu­pirks ke­tu­ris nau­jus au­to­mo­bi­lius, ku­riais slau­gy­to­ jai va­žiuos teik­ti pa­gal­bą na­muo­se sun­kią ne­ga­lią tu­rin­tiems klai­pė­die­čiams. Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Ti­ki­ma­si, kad slau­gos pa­slau­gų su­ lauks dau­giau neį­ga­lių­jų, nes so­ cia­li­niai dar­buo­to­jai taps mo­bi­les­ ni, bus ge­riau ap­rū­pin­ti tech­ni­ka. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bė sy­kiu su dar 19 ša­lies sa­vi­val­dy­bių da­ly­ vau­ja So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­ bo mi­nis­te­ri­jos ini­ci­juo­ta­me pro­ jek­te, ku­rio tiks­las – teik­ti pa­gal­bą ju­dė­ji­mo ar re­gė­ji­mo ne­ga­lią tu­rin­ tiems žmo­nėms jų na­muo­se. Klai­ pė­dai skir­ta 1 mln. 260 tūkst. li­tų. Da­lis šių pi­ni­gų bus iš­leis­ti ke­tu­

riems nau­jiems au­to­mo­bi­liams įsi­gy­ti. Du jų bus ati­duo­ti nau­do­ tis neį­ga­lių­jų cent­rui „Klai­pė­dos lakš­tu­tė“, ki­ti du – So­cia­li­nės pa­ ra­mos cent­rui. Net­ru­kus bus skel­bia­mas kon­ kur­sas nau­jiems au­to­mo­bi­liams įsi­gy­ti. Pir­kė­ja bus Klai­pė­dos sa­ vi­val­dy­bė. „Au­to­mo­bi­liais nau­do­sis tie žmo­nės, ku­rie vyks pas neį­ga­liuo­ sius į jų na­mus. Tai ko­man­da: slau­ gy­to­ja, jos pa­dė­jė­ja, so­cia­li­nė dar­ buo­to­ja ir jos pa­dė­jė­ja. Dar­buo­to­jai au­to­mo­bi­liu nu­si­veš ir rei­kia­mą

tech­ni­ką, ku­ri taip pat bus įsi­gy­ ta už pro­jek­to lė­šas. Pa­vyz­džiui, pirk­si­me kel­tu­vų, ku­rių rei­kia ne­ ju­dan­čiam žmo­gui iš lo­vos pa­kel­ ti“, – aiš­ki­no Klai­pė­dos sa­vi­val­ dy­bės So­cia­li­nės pa­ra­mos sky­riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Lie­sy­tė. Da­lis pro­jek­to pi­ni­gų taip pat bus skir­ta mo­kė­ti slau­gy­to­jams at­ly­gi­ ni­mus, dar­buo­to­jų mo­ky­mams. Ta­čiau pro­jek­to pi­ni­gų nau­jų dar­ buo­to­jų al­goms už­teks iki 2015 me­ tų rug­sė­jo. „Svar­biau­sias šio pro­jek­to tiks­ las yra tai, kad kuo dau­giau žmo­ nių su­lauk­tų slau­gos ir glo­bos pa­ slau­gų sa­vo na­muo­se. Klai­pė­do­je to­kios pa­gal­bos ga­li ti­kė­tis 50-čia neį­ga­lių­jų dau­giau nei jos su­lau­kia da­bar“, – tei­gė A.Lie­sy­tė. Šiuo me­tu „Klai­pė­dos lakš­tu­ tė“ slau­gą na­muo­se tei­kia 30-čiai žmo­nių, o 18 dar lau­kia ei­lė­je. So­ cia­li­nės pa­ra­mos cent­ras taip pat va­žiuo­ja pas 30 iš na­mų ne­ga­lin­ čių išei­ti klai­pė­die­čių.

Ke­lio­nei į Mo­gi­lio­vą – ato­sto­gos „No­riu pa­brėž­ti, kad 1 tai – ne ko­man­di­ruo­ tė, o neo­fi­cia­lus vi­zi­tas. Į Bal­ta­ru­

si­ją vyks­tu sa­vo ato­sto­gų są­skai­ta. Pir­miau­sia to­dėl, kad ne­no­riu už­ krau­ti pa­pil­do­mų rū­pes­čių mo­kes­ čių mo­kė­to­jams ir vi­suo­me­ni­nin­ kams. Šiais lai­kais žmo­nės la­bai jaut­rūs, tad ge­riau pa­da­ry­ti vis­ką, kad bū­tų iš­veng­ta ne­ma­lo­nu­mų, dėl ku­rių pa­skui rei­kė­tų aiš­kin­tis. Tie­siog ne­no­riu pa­slys­ti ant ka­la­ ku­to kul­še­lės ar ko­kios nors bal­ do de­ta­lės“, – iro­ni­za­vo V.Grub­ liaus­kas. Vi­zi­tas – kom­pen­sa­ci­ja

Uos­ta­mies­čio va­do­vas pa­brė­žė, jog Mo­gi­lio­ve, ku­ris yra Klai­pė­dos mies­tas par­tne­ris, lan­ky­sis pir­mą kar­tą. „Tu­riu kvie­ti­mą į Mo­gi­lio­vo die­ nas – ofi­cia­lią mies­to šven­tę, ta­ čiau jo­je ne­ga­lė­siu da­ly­vau­ti, į ją ne­vyks ir nie­kas iš sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų, nes tuo me­tu Klai­pė­do­ je ren­gia­ma Jū­ros šven­tė. To­dėl šis neo­fi­cia­lus vi­zi­tas bus tar­si ma­no kom­pen­sa­ci­ja iš anks­to pa­svei­kin­ti mies­tą par­tne­rį, la­bai ti­kiuo­si, jog pa­vyks su­si­tik­ti su Mo­gi­lio­vo me­ ru. Kri­mi­na­lo tik­rai nė­ra“, – aiš­ki­ no V.Grub­liaus­kas. Jam svar­bu ir tai, jog Lie­tu­vos in­ ves­tuo­to­jai Bal­ta­ru­si­jo­je, me­ro žo­ džiais, yra su Klai­pė­dos prie­sko­niu. „Tai bus dar vie­na pro­ga po­pu­lia­

Pla­nas: V.Grub­liaus­kas vy­lė­si, kad Mo­gi­lio­ve, nors ir per neo­fi­cia­lių vi­

zi­tą, pa­vyks nu­veik­ti rim­tų dar­bų.

rin­ti Klai­pė­dos var­dą“, – sa­vo ke­ lio­nės vie­ną tiks­lų įvar­di­jo uos­ta­ mies­čio va­do­vas. Į Ka­li­ning­ra­dą ne­be­vyks

Iš Mo­gi­lio­vo mies­to va­do­vas grįš ket­vir­ta­die­nio po­pie­tę. Penk­ta­die­ nį jis tu­rė­jo vyk­ti ofi­cia­laus vi­zi­ to į Ka­li­ning­ra­dą, ta­čiau vi­zi­tas jau se­no­kai bu­vo at­šauk­tas, kai pa­sie­ kė ži­nia, jog šeš­ta­die­nį Klai­pė­do­ je lan­ky­sis Vo­kie­ti­jos pre­zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas. Jį V.Grub­liaus­ kas uos­ta­mies­ty­je ly­dės, kai sve­čias ap­žiū­ri­nės te­ri­to­ri­ją, ku­rio­je no­ri­ma at­sta­ty­ti šv. Jo­no baž­ny­čią.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lie­pos 12–14 die­no­mis pa­jū­ry­ je, o tai ir Klai­pė­do­je, vyks vie­nas svar­biau­sių Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­ vi­mo ES ren­gi­nių – ES ša­lių na­ cio­na­li­nių at­sto­vų pa­žin­ti­nis vi­ zi­tas.

Šių­me­tės me­ro ko­ man­di­ruo­tės į už­sie­nį: Va­sa­rio 24–26 d. – Gdans­kas (Len­ki­ja). Ko­vo 8–14 d. – Či­ka­ga (JAV). Ba­lan­džio 9–12 d. – Jung­ti­nė Ka­ra­lys­tė. Ge­gu­žės 8–9 d. – Zas­ni­cas (Vo­kie­ti­ja).

3

TREČIADIENIS, LIEPOS 10, 2013

miestas Pa­si­ra­šė su­tar­tį

Da­ly­vau­ja re­ga­to­je

Ti­ki­si dau­giau kro­vi­nių

Bend­ro­vė „Klai­pė­dos naf­ta“ ir Eu­ro­pos in­ves­ti­ci­jų ban­kas (EIB) Liuk­sem­bur­ge va­kar pa­si­ra­šė iki 87 mln. eu­rų (apie 300 mln. li­tų) su­skys­tin­tų­jų gam­ti­nių du­jų ter­ mi­na­lo sta­ty­bos fi­nan­sa­vi­mo su­ tar­tį. Jos pa­si­ra­šy­mas ta­po aiš­ kiu ženk­lu, jog EIB re­mia Lie­tu­ vos sie­kį pa­di­din­ti na­cio­na­li­nį ener­ge­ti­nį sau­gu­mą.

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bur­lai­vis „Bra­ban­der“ da­ly­vau­ja pa­sau­li­ nė­je di­džių­jų bur­lai­vių re­ga­to­je „The Tall Ships Ra­ces 2013“, ku­ ri prieš ke­lias die­nas star­ta­vo Ar­ hus (Da­ni­ja) uos­te. Re­ga­tos fi­ni­ šas – Hel­sin­ky­je (Suo­mi­ja) lie­pos 17 d. Ant­ra­sis eta­pas Ry­ga (Lat­vi­ ja)–Ščecinas (Len­ki­ja) nu­ma­to­ mas lie­pos 28 – rugp­jū­čio 3 d.

Bal­ta­ru­si­jos kro­vi­nių srau­tą per Klai­pė­dos uos­tą ti­ki­ma­si pa­di­din­ ti nuo 11 mln. iki 15 mln. t. Tai va­ kar ap­ta­rė su Bal­ta­ru­si­jos de­le­ ga­ci­ja su­si­ti­kęs Klai­pė­dos uos­ to va­do­vas Ar­vy­das Vait­kus. Per pa­sta­ruo­sius me­tus bal­ta­ru­siš­kų kro­vi­nių apim­tys uos­te išau­go 3 kar­tus ir su­da­ro apie treč­da­lį vi­ sų kro­vi­nių.

Bir­žos til­tą lei­do kil­no­ti tris nak­tis

Ba­sei­nas. Klai­pė­dos „Gin­ta­ro“ ba­sei­ ne bai­gė­si ne­mo­ka­mos plau­ki­mo tre­ ni­ruo­tės. Jas lan­kė du šim­tai vai­kų. Vi­ si no­rin­tys iš­mok­ti plauk­ti už­si­re­gist­ra­ vo per pir­mas dvi die­nas. Vai­kams, lan­ kiu­siems plau­ki­mo kur­sus, įteik­ti spe­cia­ lūs pa­žy­mė­ji­mai. Klai­pė­dos vi­suo­me­nės svei­ka­tos biu­ras pla­nuo­ja ir atei­ty­je or­ga­ ni­zuo­ti to­kius mo­ky­mus.

Bir­žos til­to pri­žiū­rė­ to­jai iš sa­vi­val­dy­ bės ga­vo lei­di­mą tris nak­tis jį kil­no­ti, kad įsi­ti­kin­tų, ar tin­ ka­mai vei­kia pa­kė­li­ mo me­cha­niz­mai.

Be­dar­biai. Šian­dien 15.15 val. Klai­pė­dos te­ri­to­ri­nės dar­bo bir­žos Klai­pė­dos sky­ riu­je (Nai­ku­pės g. 27A) vyks in­for­ma­ci­ nis su­si­r in­k i­mas dar­bo bir­žo­je re­g ist­ ruo­tiems as­me­nims te­ma „Vers­lo liu­di­ ji­mų su­bsi­di­ja­vi­mas“.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Pro­fi­lak­ti­nių til­to me­cha­niz­mų pa­ tik­ros pri­rei­kė po to, kai bu­vo pa­ keis­tas elekt­ros ka­be­lis, ku­riuo ati­ te­kan­čia ener­gi­ja mai­ti­na­mi til­to pa­kė­li­mo įren­gi­niai, švies­tu­vai. Da­nės upės dug­ne pa­klo­tas 70 met­rų il­gio ka­be­lis bu­vo pa­žeis­tas, to­dėl jį ir pri­rei­kė pa­keis­ti. Pir­mą­jį Bir­žos til­to pa­kė­li­mo ban­dy­mą dar­bi­nin­kai at­li­ko nak­ tį iš ant­ra­die­nio į tre­čia­die­nį apie 1 va­lan­dą. Prog­no­zuo­ta, kad toks pa­kė­li­mas tu­rė­tų truk­ti ke­lio­li­ka mi­nu­čių ir ne­trik­dy­ti eis­mo, ku­ris nak­tį ir taip nė­ra in­ten­sy­vus. Bir­žos til­to pri­žiū­rė­to­jai sa­vi­val­ dy­bės pra­šė, o ši su­ti­ko, kad til­to pa­kė­li­mo ban­dy­mai bū­tų at­lie­ka­mi lie­pos 9–12 d. nak­ti­mis. „Tai – re­ zer­vas. Mes pra­šė­me sa­vi­val­dy­bės

Mir­tys. Va­kar Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­riu­je už­re­gist­ruo­tos 3 klai­pė­die­čių mir­tys. Mi­rė Al­bi­nas Va­lai­tis (g. 1935 m.), Al­ber­tas Pet­ru­se­vi­čius (g. 1952 m.), In­ga Kve­da­ra­vi­čiū­tė (g. 1981 m.). Lo­giš­ka: Bir­žos til­to pa­kė­li­mo ban­dy­mai at­lie­ka­mi tik nak­ti­mis, kad ne­truk­dy­tų eis­mui.

Da­nės upės dug­ne pa­klo­tas 70 met­rų il­gio ka­be­lis bu­vo pa­žeis­tas, to­dėl jį ir pri­rei­kė pa­keis­ti. lei­di­mo Bir­žos til­tą kel­ti tris nak­ tis. Ta­čiau to vei­kiau­siai ne­pri­reiks, jei vis­kas pa­vyks pir­mu ban­dy­mu.

Prak­ti­ka ro­do, kad taip daž­niau­siai ir bū­na“, – tei­gė Bir­žos til­tą pri­ žiū­rin­čios bend­ro­vės „Via­du­kas“ Klai­pė­dos fi­lia­lo vir­ši­nin­kas Ar­vy­ das Bie­se­vi­čius. Bir­žos til­tas bu­vo re­konst­ruo­tas prieš sep­ty­ne­rius me­tus. Už be­ veik 5 mln. li­tų bu­vo pa­keis­ti til­ to tu­rėk­lai, val­dy­mo, pa­lei­di­mo me­cha­niz­mai, vi­sa elekt­ros įran­ ga, res­tau­ruo­ti švies­tu­vai, pa­klo­ ta epok­si­di­nė dan­ga su hid­roi­zo­

Dvi­ra­čių ta­ko ga­li tek­ti pa­lauk­ti Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Dvi­ra­čių ta­kas pa­lei Da­nę ga­li bū­ti už­baig­tas vė­liau nei pla­nuo­ta. Ran­ go­vai at­si­lie­ka nuo dar­bų gra­fi­ko. Jau da­bar svars­to­ma, ar ne­rei­kės pra­tę­si su­tar­ties.

Su­tar­tį su dvi­ra­čių ta­ką tie­sian­čia įmo­ne sa­vi­val­dy­bė pa­si­ra­šė prieš dau­giau nei me­tus. „Dar­bų dar nė­ra at­lik­ta la­bai daug, bet vis­kas pa­ju­dė­jo. Bai­gia­ mi reng­ti tink­lai, pa­ma­tai ta­kui, kai ku­rios vie­tos as­fal­tuo­ja­mos. Dar­bai šiek tiek at­si­lie­ka nuo gra­ fi­ko“, – sa­kė Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­ bės Pro­jek­tų sky­riaus ve­dė­ja Elo­na Jur­ke­vi­čie­nė. Dvi­ra­čių ta­kas pa­lei Da­nę tu­ri bū­ti įreng­tas iki šių me­ tų pa­bai­gos. Ta­čiau, anot E.Jur­ke­ vi­čie­nės, ti­kė­ti­na, kad su­tar­tis bus pra­tęs­ta. „Lai­ko dar yra pus­me­tis. Oras ge­ras. Gal vis­ką spės at­lik­ti lai­ku“, – svars­tė E.Jur­ke­vi­čie­nė. Praė­ju­siais me­tais dar­bų bu­ vo at­lik­ta už be­veik 500 tūkst. li­t ų, da­bar jų ver­t ė sie­k ia 1,9 mln. li­tų.

Dienos telegrafas

Dar­bai: kai ku­rie dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­ko ruo­žai jau yra išas­fal­tuo­ti.

Bend­ra pro­jek­to ver­tė yra 7,8 mln. li­tų. Nau­ja­sis dvi­ra­čių ir pės­čių­ jų ta­kas tu­rė­tų bū­ti 7 ki­lo­met­rų 237 met­rų il­gio. Jis driek­sis Da­nės upės slė­nio te­ri­to­ri­jo­je nuo Bir­žos

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

til­to pie­ti­nės kran­ti­nės iki Lie­ pų gat­vės til­to per upę ir šiau­ri­ne kran­ti­ne nuo Lie­pų gat­vės til­to iki Pa­lan­gos ke­lio. Ta­kas taip pat kirs Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to Bo­ta­ni­kos par­ko te­ri­to­ri­ją.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

lia­ci­niais sluoks­niais. Vars­to­ma­sis me­ta­li­nis til­tas ant mū­ri­nių at­ ra­mų Klai­pė­do­je bu­vo pa­sta­ty­tas 1879 me­tais pa­gal vie­ti­nio ar­chi­ tek­to Me­je­rio pro­jek­tą. Per Ant­rą­jį pa­sau­li­nį ka­rą til­tas bu­vo su­sprog­ din­tas, bet 1948–1955 me­tais jį pa­ vy­ko at­sta­ty­ti, o 1976 me­tais – re­ konst­ruo­ti. Šią va­sa­rą tu­rė­tų pra­si­dė­ti ir Pi­ lies til­to, ku­ris jau dau­gy­bę me­tų ne­ma­tė re­mon­to, re­konst­ruk­ci­ja.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­m i In­ga Kve­da­ra­vi­čiū­tė, Vy­tau­tas Ma­čiu­ lis, Vy­tau­tas Straz­das, Frol Ma­ri­nič, Al­ ber­tas Pet­ru­se­vi­čius. Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mas Vy­tau­tas Gai­l iū­nas. Nau­ja­gi­miai. Per sta­tis­ti­nę pa­rą pa­gim­dė 7 mo­te­rys. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 3 ber­niu­kai. Grei­to­ji. Va­kar iki 16 val. grei­to­sios pa­gal­ bos me­di­kai su­lau­kė 49 iš­kvie­ti­mų.

4

TRečiadienis, liepos 10, 2013

miestas

Draus­ti­nis virs dy­ku­ma? 1

„Iki šiol ne­ži­no­me, ar šiam ren­gi­niui yra duo­tas lei­di­mas? Mums nie­kas ne­pa­sa­ko, kaip bus už­tik­rin­ta vie­šo­ji tvar­ka, ar ke­lių tūks­tan­čių kon­cer­to da­ ly­vių au­to­mo­bi­liai ne­bus pa­lik­ti ko­po­se, kaip kad kiek­vie­ną die­ną ma­to­me draus­ti­ny­je?“ – ne­ri­ma­ vo L.Šim­kie­nė. Ki­ta gy­ven­to­ja Rū­ta ti­ki­no, jog jos šei­mai be­liks rugp­jū­čio pra­ džio­je įvyk­sian­čio kon­cer­to me­tu pa­lik­ti sa­vo na­mus. „Mes tik mel­džia­mės, kad bū­tų tin­ka­mos kryp­ties vė­jas, – ke­tu­rias pa­ras lik­si­me be mie­go. Ta­čiau jei teks pa­lik­ti sa­vo būs­tą, bau­gu, kad ne­pa­si­kar­to­tų va­gys­tės, ku­rių jau čia bu­vo“, – bai­mi­no­si Rū­ta. „Skai­čiau, kad anks­tes­niais me­ tais vy­ku­sių šių fes­ti­va­lių me­tu po­ li­ci­ja bu­vo su­lai­kiu­si ne­ma­žai da­ly­ vių, ku­rie var­to­jo nar­ko­ti­kus. O kas mums ga­lė­tų at­sa­ky­ti, kad tiek mes pa­tys, tiek mū­sų na­mai bus sau­ gūs?“ – nuo­gąs­ta­vo Mo­ni­ka. Ves­tu­vėms lei­di­mo ne­rei­kia

Gy­ven­to­jai krei­pė­si į Pa­lan­gos po­ li­ci­ją, sa­vi­val­dy­bę, Klai­pė­dos re­ gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­ men­tą ir net Pre­zi­den­tū­rą. Pa­lan­gos vi­ce­me­ras Sau­lius Si­ mė aiš­ki­no, kad mies­to val­džia net ne­ga­li duo­ti ar ne­duo­ti lei­di­mo to­ kiam ren­gi­niui. „O kas ves­tu­vėms lei­di­mus duo­ da? Fes­ti­va­lis vyks pri­va­čio­je te­ri­ to­ri­jo­je. Or­ga­ni­za­to­riai įsi­pa­rei­go­jo įvyk­dy­ti vi­sus rei­ka­la­vi­mus“, – rė­ žė vi­ce­me­ras. Pa­lan­gos po­li­ci­jos Vie­šo­sios po­ li­ci­jos sky­riaus ve­dė­jas Gin­tau­tas Po­ce­vi­čius aiš­ki­no, kad kol kas or­ ga­ni­za­to­riai ne­pa­tei­kė jo­kio pla­no, kaip ke­ti­na ap­sau­go­ti ša­lia ren­gi­nio vie­tos esan­tį draus­ti­nį. „Mū­sų rei­ka­las yra už­tik­rin­ti vie­šą­ją tvar­ką. O gam­tą ir draus­ti­ nius te­gul sau­go ap­lin­ko­sau­gi­nin­ kai“, – aiš­ki­no G.Po­ce­vi­čius. Po­li­ci­jos at­sto­vas pa­ste­bė­jo, kad Šven­to­sios bend­ruo­me­nė pri­ta­rė

Er­lan­das Pap­laus­kis:

Val­dos: šio­je pri­va­čio­je že­mė­je ža­da su­tilp­ti pen­kios sce­nos, 5 tūkst. da­ly­vių ir dar pa­la­pi­nių mies­te­lis.

tam, kad fes­ti­va­lis vyk­tų Bū­tin­ gė­je. Ta­čiau tik­rą­sias to­kio spren­di­ mo prie­žas­tis at­sklei­dė Šven­to­sios se­niū­ni­jos bend­ruo­me­nės ta­ry­bos pir­mi­nin­kė Ire­na Gal­di­kie­nė. „Ma­ny­čiau, ge­rai, kad jie iš­si­kė­ lė į Bū­tin­gę. Mes ši­to jau ne­be­no­ rė­jo­me, tris pa­ras triukš­mas, tai jau per daug. Juk rugp­jū­tį dar vyks­ ta in­ten­sy­vus ku­ror­ti­nis se­zo­nas. Poil­siau­to­jai no­ri ra­my­bės. Or­ga­ ni­za­to­riai pri­ža­dė­jo, kad nu­suks sce­nas į šiau­rės pu­sę. O Bū­tin­gė­ je juk tik ke­lios so­dy­bos“, – pri­si­ pa­ži­no I.Gal­di­kie­nė. Ženk­lų nė­ra

Fes­ti­va­lio „Sat­ta Out­si­de“ or­ga­ ni­za­to­riai kol kas pra­šo sa­vi­val­ dy­bės lei­di­mo 400 žmo­nių spor­ ti­nėms žai­dy­nėms, ku­rios vyks pa­plū­di­my­je, ta­čiau rea­liai fes­ ti­va­ly­je da­ly­vaus ma­žiau­siai 5 tūkst. žmo­nių. „Bė­da ta, kad fes­ti­va­lis vyks pri­va­čiai sta­ty­bų bend­ro­vei pri­ klau­san­čia­me skly­pe, or­ga­ni­za­ to­rių šta­bas įsi­kurs vie­tos gy­ ven­to­jos so­dy­bo­je. Šią pie­vą nuo draus­ti­nio ski­ria ke­liu­kas. Vi­si ren­gi­nio da­ly­viai ne­tu­ri ki­to bū­ do, kaip pa­siek­ti pa­jū­rį, o tik per draus­ti­nio ko­pas. Ne­jau­gi po­li­ci­ ja, su­si­ki­bu­si ran­ko­mis, at­ri­bos draus­ti­nį nuo įkau­šu­sių kon­cer­to da­ly­vių? Ar čia mes, gy­ven­to­jai, tu­rė­si­me tai pa­da­ry­ti“, – pro­ble­ mos es­mę aiš­ki­no L.Šim­kie­nė.

Ženk­lai: Bū­tin­gė­je nė­ra nuorodos ar in­for­ma­ci­nio sten­do, skel­bian­čio,

kad čia – geo­mor­fo­lo­gi­nis draus­ti­nis.

Mo­te­ris ti­ki­no, kad gy­ven­to­ jai nė­ra prieš pa­tį ren­gi­nį, ta­čiau jiems trūks­ta at­sa­ky­mų į rū­pi­mus klau­si­mus. Bū­tin­gės kai­me yra tik vie­nin­te­ lis ženk­las, per­spė­jan­tis, kad pa­jū­ rio ko­pas sau­go įsta­ty­mai. Va­kar „Klai­pė­dos“ žur­na­lis­ tai, pa­si­vaikš­čio­ję iki pat sie­nos su Lat­vi­ja, ne­ra­do nė vie­no ženk­lo ar in­for­ma­ci­nės len­tos, ku­ri žy­mė­ tų draus­ti­nio ri­bas ar paaiš­kin­tų, kaip pri­va­lu lan­ky­to­jui to­kio­je te­ ri­to­ri­jo­je elg­tis. „Daž­nai su­tin­ku už­sie­nie­čius dvi­ra­ti­nin­kus ir jie ma­nęs klau­si­ nė­ja, ar tu­ri tei­sę va­žiuo­ti šiuo ke­ liu, ar jie ras vie­tą poil­siui, ar bus tua­le­tas, ar bus ga­li­ma pa­val­gy­ti. Jie tie­siog ki­to men­ta­li­te­to žmo­nės, o mums, lie­tu­viams, ne­la­bai aiš­ku, ką čia rei­kia iš vi­so sau­go­ti“, – tei­ gė L.Šim­kie­nė. Rei­ka­lau­ja ta­kų ir laip­tų

Pa­lan­gos ap­lin­kos ap­sau­gos agen­ tū­ros ve­dė­ja Ra­mu­nė Lu­ko­še­vi­ čie­nė pri­pa­ži­no, kad fes­ti­va­lio da­ ly­viai, nors ir iš­si­nuo­mo­jo pri­va­čią že­mę ren­gi­niui, ta­čiau į ją ga­lės pa­ tek­ti tik draus­ti­niu be­si­drie­kian­čiu ke­liu­ku. „To­kia te­ri­to­ri­ja nė­ra pri­tai­ky­ ta ma­si­niams ren­gi­niams. Draus­ ti­nis ir bu­vo įkur­tas tam, kad bū­tų iš­sau­go­tos ko­pos bei jų aug­me­ni­ ja. Mes rei­ka­lau­ja­me, kad or­ga­ni­ za­to­riai nu­ties­tų ta­kus per draus­ ti­nį iki pat jū­ros. Pra­šo­me pa­teik­ti de­ta­lią in­for­ma­ci­ją, kur bus sta­to­ mi au­to­mo­bi­liai“, – aiš­ki­no R.Lu­ ko­še­vi­čie­nė. Pa­sak jos, jei draus­ti­ny­je fes­ti­va­ lio da­ly­viai su­gal­vos kur­ti lau­žus ar sta­ty­ti pa­la­pi­nes ar­ba sta­tys au­to­ mo­bi­lius, jiems grės bau­dos ir ad­ mi­nist­ra­ci­nė at­sa­ko­my­bė. „Jei pi­lie­tis pa­da­rys nu­si­žen­gi­mą draus­ti­ny­je, jam grės nuo 300 iki 500 li­tų bau­da. Ta­čiau jei bus nu­ nio­ko­tos ko­pos, ma­ny­čiau, mums teks pa­da­ry­ti fo­to­fik­sa­ci­ją ir skai­ čiuo­ti, ko­kia ža­la gam­tai ga­lė­jo bū­ti pa­da­ry­ta. At­sa­ko­my­bė to­kiu at­ve­ ju teks ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­riams –

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

grės nuo 1 iki 4 tūkst. li­tų bau­da“, – aiš­ki­no R.Lu­ko­še­vi­čie­nė. Grės ir bau­džia­mo­ji by­la

Ap­lin­kos vi­ce­mi­nist­ras Al­man­tas Pet­ kus pa­reiš­kė, kad jei bus pa­da­ry­ta ža­ la gam­tai, or­ga­ni­za­to­riams ga­li grės­ti net ir bau­džia­mo­ji at­sa­ko­my­bė. Vi­ce­mi­nist­ras ren­gi­nio or­ga­ni­za­ to­riams pa­ta­rė pa­si­rink­ti ki­tą vie­tą sa­vo šven­tei. „Skel­bia­ma, kad ren­gi­nio me­ tu bus pa­sta­ty­tos sep­ty­nios sce­ nos, dvi iš jų bus pa­plū­di­my­je. O draus­ti­nis nė­ra pri­tai­ky­tas ma­si­ niam lan­ky­mui ir ma­si­niai ren­gi­ niai ne­ga­li bū­ti or­ga­ni­zuo­ja­mi šio­je vie­to­je“, – sa­vo raš­te aiš­ki­no vi­ce­ mi­nist­ras. Pa­jū­ry­je to­kiems ren­gi­niams nu­ ma­ty­tos trys ofi­cia­lios vie­tos. „Jie ga­li vyk­ti prie Pa­lan­gos cent­ri­nės gel­bė­ji­mo sto­ties, pa­ plū­di­my­je ties „Me­dū­zos“ vieš­ bu­čiu ir prie Šven­to­sios gel­bė­ji­mo sto­ties“, – aiš­ki­no Pa­lan­gos sa­vi­ val­dy­bės Vers­lo sky­riaus spe­cia­lis­ tė Ža­ne­ta Žul­ku­vie­nė. Įta­ria ma­ni­pu­lia­ci­jas

Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko eko­lo­ gas Er­lan­das Pap­laus­kis ste­bė­jo­si, jog jau yra skel­bia­ma, kad fes­ti­va­ lis vyks, ta­čiau nė­ra aiš­ku, ar ren­gi­ nys tik­rai tu­ri vi­sus lei­di­mus. „Paaiš­ki­ni­mai, kad jis vyks pri­ va­čia­me skly­pe, ma­nęs neį­ti­ki­na. Nes dvi sce­nos bus įreng­tos pa­ plū­di­my­je, pra­šo­ma lei­di­mo 400 žmo­nių var­žy­boms, ta­čiau aki­vaiz­ du, jog bus ke­li tūks­tan­čiai žmo­nių. Ma­ny­čiau, yra ne­ko­rek­tiš­kai ma­ ni­pu­liuo­ja­ma. Ne­jau­gi ki­tiems 4,6 tūkst. žmo­nių bus už­draus­ta pa­ tek­ti į pa­jū­rį?“ – ste­bė­jo­si E.Pap­ laus­kis. Jis pa­brė­žė, kad jei į ren­gi­nį su­ si­rinks 10 tūkst. žmo­nių, šiai ma­ sei pa­trau­kus per draus­ti­nį į pa­jū­rį, lik­tų tik iš­tryp­ta dy­ku­ma. „Ten nie­ko ne­liks iš aug­me­ni­ jos. Aš ne­ga­liu muš­ti či­go­no už tai, kad jis atei­ty­je pa­vogs ark­lį. Gal ir or­ga­ni­za­to­riai pa­da­rys vis­ką, kad po to vi­si džiaug­si­mės, kaip tvar­

Jei į ren­gi­nį su­ si­rinks 10 tūkst. žmo­nių, šiai ma­ sei pa­trau­kus per draus­ti­nį į pa­jū­rį, lik­tų tik iš­tryp­ta dy­ ku­ma.

kin­gai praė­jo ren­gi­nys. Ta­čiau kol kas aš ne­ma­tau, kad to­kio dy­džio ren­gi­niui bū­tų pa­si­ruoš­ta“, – rė­žė E.Pap­laus­kis. E.Pap­laus­kio tei­gi­mu, pir­ma rei­ kė­tų įreng­ti ta­kus per draus­ti­nį ir laip­tus per ko­pas. „Ma­no aki­mis, šiuo me­tu gam­ti­ nei ver­ty­bei gre­sia su­nai­ki­ni­mas, o to nie­kas ne­ga­li su­stab­dy­ti. Mums be­liks pa­teik­ti ieš­ki­nį už gam­tai pa­da­ry­tą ža­lą, o kas ją at­ly­gins, jei vie­šo­ji įstai­ga stai­ga bank­ru­tuos?“ – svars­tė E.Pap­laus­kis. Iš­si­nuo­mo­jo 40 hek­ta­rų

Vie­šo­sios įstai­gos „Sat­ta Out­si­de“ di­rek­to­rius And­rius Jo­nuš­kis aiš­ki­ no, kad jau su­si­ta­rė su įmo­ne „Pa­ lan­gos ko­mu­na­li­nin­kas“ dėl me­di­ nių ta­kų įren­gi­mo per ko­pas, nors sa­vo už­sa­ky­mo dar ga­lu­ti­nai ne­ pat­vir­ti­no. „Tai kai­nuos apie 20 tūkst. li­ tų. Mes sten­gia­mės įvyk­dy­ti vi­sus rei­ka­la­vi­mus. Ke­liu­ku per Bū­tin­gės kai­mą nie­kas ne­va­ži­nės, nes mes jį už­da­ry­si­me, gy­ven­to­jai ga­lės bū­ ti ra­mūs. Spe­cia­liai iš Šven­to­sios sam­do­me au­to­bu­siu­kus, ku­rie ve­ žios da­ly­vius, at­vyk­sian­čius au­to­ bu­sais“, – ti­ki­no A.Jo­nuš­kis. Pa­sak or­ga­ni­za­to­riaus, ren­gi­nį sau­gos 70 ap­sau­gos dar­buo­to­jų, ki­ tus klau­si­mus spręs 200 sa­va­no­rių. „Au­to­mo­bi­liams iš­nuo­mo­ta že­mė prie Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lo. Iki ren­gi­nio vie­tos žmo­nės eis pės­tu­ te. Mes iš­si­nuo­mo­jo­me ko­ne vi­sas ap­link esan­čias pri­va­čias te­ri­to­ri­ jas, ma­žiau­siai 40 hek­ta­rų“, – aiš­ ki­no A.Jo­nuš­kis. Vie­tos gy­ven­to­jai nuo­gąs­ta­vo, kad dvi­ra­čių ta­ku va­di­na­mu smė­ lio ke­liu­ku pa­ju­dė­jus or­ga­ni­za­to­rių tech­ni­kai iš jo nie­ko ne­liks. „Sce­nas, apa­ra­tū­rą, įran­gą su­si­ve­ ši­me trak­to­riu­ku per pri­va­čią pie­vą. Yra net ki­tas ke­lias – per Lat­vi­jos te­ ri­to­ri­ją. Mums be­liks pa­si­da­ry­ti ma­ žą til­tu­ką“, – ti­ki­no A.Jo­nuš­kis. Būgš­ta­vi­mus, kad į ren­gi­nį su­ si­rinks nar­ko­ti­kus var­to­jan­tys as­ me­nys, įstai­gos va­do­vas at­rė­mė aiš­kin­da­mas, jog ap­sau­ga skru­pu­ lin­gai tik­rins kiek­vie­ną da­ly­vį. „Mes de­ra­mės su drau­di­mo kom­pa­ni­ja ir no­ri­me ap­draus­ti ko­ pas. Ne­no­ri­me su­reng­ti vai­kų dis­ ko­te­kos, pri­šiukš­lin­ti ir iš­va­žiuo­ti. Mes no­ri­me dirb­ti taip, kad ga­lė­ tu­me su­grįž­ti ki­tais me­tais. Nors ren­gi­nys tre­jus me­tus neat­si­pir­ ko“, – aiš­ki­no A.Jo­nuš­kis.

5

TRečiadienis, liepos 10, 2013

miestas

Ko­le­gi­jo­je – ne­ra­mu­mai Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nė­je ko­le­gi­jo­je ne­ rims­ta aist­ros, ku­ rias įžie­bė va­do­vy­ bės pra­dė­ta vyk­ dy­ti per­mai­nų po­ li­ti­ka. At­lei­di­mai iš dar­bo ir neaiš­kios nau­jos pa­rei­gy­bės pik­ti­na įstai­gos dar­ buo­to­jus. Pa­si­pik­ti­ni­mas: ko­le­gi­jos va­do­vy­bę dar­buo­to­jai kal­ti­na įtar­ti­nų dar­

bo vie­tų kū­ri­mu ir ne­skaid­riu kon­kur­sų or­ga­ni­za­vi­mu. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Neš­va­rūs kon­kur­sai

Pri­sis­ta­ty­ti ne­pa­no­rę as­me­nys skun­dė­si esą Klai­pė­dos vals­ty­bi­ nė­je ko­le­gi­jo­je nai­ki­na­mos vie­nos pa­rei­gy­bės ir at­si­ran­da ki­tos. „Nau­jos dar­bo vie­tos iš­ve­da­mos kaip Mi­čiū­ri­no lai­kais. Skel­bia­mas vie­ti­nės reikš­mės kon­kur­sė­lis, šiek tiek pa­kei­čia­mas pa­va­di­ni­mas ir jau at­si­ran­da nau­jas po­stas. Vis­kas iš­ spren­džia­ma grei­tai – už­ten­ka su­ si­ti­ki­mo prie ke­tu­rių akių“, – tei­gė si­tua­ci­ja ne­pa­ten­kin­ti as­me­nys. Pa­sak jų, dar nė­ra aiš­ku, ko­kia si­tua­ci­ja yra su pa­va­duo­to­jo inf­ rast­ruk­tū­rai vie­ta. „Jau vaikš­to nau­jas žmo­gus, pra­ ti­na­si. Kiek gir­dė­jo­me, nau­jos va­ do­vy­bės – „sa­vas“. Ky­la klau­si­mas, ko­kia si­tua­ci­ja yra su šio as­mens kom­pe­ten­ci­ja pa­rei­gy­bei. Ar bu­vo vyk­do­mas kon­kur­sas?“ – klau­sia in­cog­ni­to no­rė­ję lik­ti žmo­nės. Po­ky­čiai ko­le­gi­jo­je pa­lie­tė ir auš­ čiau­sią va­do­vy­bę. Nuo bir­že­lio 1-osios Klai­pė­dos vals­ty­bi­nei ko­le­gi­jai lai­ki­nai va­ do­vau­ja Gra­ži­na Mark­val­die­nė, prieš tai dir­bu­si tos pa­čios ko­le­gi­ jos Tech­no­lo­gi­jų fa­kul­te­to de­ka­ne, ku­ri pa­kei­tė ša­lių su­si­ta­ri­mu po­stą pa­li­ku­sį Va­le­ri­jų Kuz­ne­co­vą. Ma­žė­ja stu­den­tų

G.Mark­val­die­nė si­tua­ci­jos švie­ti­mo įstai­go­je ne­dra­ma­ti­za­vo. Ji pa­ti­ki­ no, jog ko­le­gi­jo­je vyks­ta po­ky­čiai, ku­riuos rei­kė­jo pra­dė­ti jau anks­ čiau, kad įstai­gos fi­nan­si­nė būk­lė bū­tų sėk­min­gai su­ba­lan­suo­ta. Pa­sak jos, po­ky­čių pro­gra­ma bu­ vo pri­sta­ty­ta Aka­de­mi­nei ir Ko­le­ gi­jos ta­ry­boms bei vi­sai švie­ti­mo įstai­gos bend­ruo­me­nei ir ne­va bu­ vęs vi­suo­ti­nis su­pra­ti­mas bei su­ta­ ri­mas, kad per­mai­nos pra­si­dė­jo ir neiš­ven­gia­mai vyks to­liau. Lai­ki­no­ji ko­le­gi­jos di­rek­to­rė tei­ gė, kad vie­na prie­žas­čių, ko­dėl rei­ kia gal­vo­ti apie per­so­na­lo op­ti­mi­ za­vi­mą ir dar­buo­to­jų at­lei­di­mą, yra su­ma­žė­jęs stu­den­tų skai­čius. „No­rin­čių stu­di­juo­ti jau­nuo­ lių ma­žė­ja ne tik mū­sų įstai­go­je – esa­me priar­tė­ję prie de­mog­ra­fi­ni­ nės duo­bės kraš­to. Ne­nuos­ta­bu, kad dau­ge­lis aukš­to­jo moks­lo įstai­ gų ieš­ko bū­dų, kaip šį sun­kų lai­ko­ tar­pį iš­gy­ven­ti“, – sa­kė G.Mark­ val­die­nė.

Anot jos, dra­ma­tiš­kų da­ly­kų, vyks­tan­čių ko­le­gi­jo­je, ji ne­ma­to, ta­čiau pri­pa­ži­no, kad tam tik­rų ne­ tek­čių teks pa­tir­ti. „Apsk­ri­tai vi­si po­ky­čiai pra­si­dė­ jo dar ta­da, kai di­rek­to­riu­mi bu­vo V.Kuz­ne­co­vas. Ma­nau, per­mai­nų ko­le­gi­jo­je rei­kė­jo im­tis dar se­niau, kad da­bar si­tua­ci­ja įstai­go­je bū­tų pa­lan­kes­nė ir aiš­kes­nė“, – kal­bė­ jo lai­ki­nai di­rek­to­riaus pa­rei­gas ei­ nan­ti mo­te­ris. Nau­ji eta­tai – bū­ti­ni

Kal­ti­ni­mus esą ko­le­gi­jos di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jo inf­rast­ruk­tū­ rai kom­pe­ten­ci­ja nea­ti­tin­ka jo pa­ rei­gy­bių, G.Mark­val­die­nė griež­tai nei­gia. Anks­čiau šias pa­rei­gas užė­męs as­muo pa­ra­šė pa­reiš­ki­mą, kad pa­ lie­ka pa­rei­gas. „Ko­le­gi­jo­je ūkio da­lis be­veik nea­tos­to­gau­ja, o nuo­la­ti­nių pro­

Va­le­ri­jus Kuz­ne­co­vas:

Ky­la pa­ra­dok­sa­li si­ tua­ci­ja. Di­rek­to­rius tam­pa at­sa­kin­gas už spren­di­mus, ku­rių priim­ti ne­ga­li. Dėl šios prie­žas­ties ir pa­si­ry­žau nu­trauk­ti dar­bo san­ty­kius.

ble­mų, ku­rias rei­kia spręs­ti, – ap­stu. Sku­biai bu­vo ras­ta al­ter­ na­ty­va. Da­bar­ti­nis di­rek­to­riaus pa­va­duo­to­jas inf­rast­ruk­tū­rai tu­ ri sta­ty­bų spe­cia­ly­bės ma­gist­rą, ser­ti­fi­ka­tus, lei­džian­čius ver­tin­ ti sta­ti­nių ir re­mon­to dar­bų ko­ ky­bę, kom­pe­ten­ci­jos spren­džiant ūki­nius rei­ka­lus, pro­jek­ti­nio dar­ bo pa­tir­ties“, – pa­sa­ko­jo lai­ki­no­ ji di­rek­to­rė. Paš­ne­ko­vė aiš­ki­no, kad ki­tais moks­lo me­tais ko­le­gi­jo­je tu­rė­tų at­si­ras­ti tik dvi nau­jos pa­rei­gy­bės. Ta­čiau jas su­kur­ti įstai­ga yra įpa­ rei­go­ta vyk­do­mų pro­jek­tų. Pa­sak jos, ne­ma­žo vi­suo­me­nės dė­me­sio su­si­lau­kęs ba­sei­no už­ da­ry­mas bu­vo vie­nin­te­lis lo­giš­kas pro­ble­mos spren­di­mo bū­das. Ko­l e­g i­ja, ku­r ios pa­g rin­d i­n ė funk­ci­ja yra teik­ti aukš­tą­jį iš­si­la­vi­

ni­mą, dėl pa­tir­tų nuo­sto­lių ne­be­ ga­lė­jo sau leis­ti in­ves­tuo­ti pi­ni­gų į ba­sei­no iš­lai­ky­mą. Bu­vu­sio Klai­ pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos di­rek­ to­riaus įsa­ky­mu bir­že­lio 15 d. ba­ sei­nas bu­vo už­da­ry­tas. „Spren­d žiant ba­sei­n o iš­l i­k i­ mo klau­si­mą, bu­vo­me su­si­ti­kę su suin­te­re­suo­tais as­me­ni­mis, ku­rie pa­žė­rė daug pa­ta­ri­mų, kaip atei­ ty­je ba­sei­nas ga­lė­tų tap­ti ko­mer­ ciš­kai nau­din­gu. Ta­čiau konk­re­čių pa­siū­ly­mų, kaip vyk­dy­ti ba­sei­no veik­lą, kad bū­tų ga­li­ma už­si­dirb­ ti, ne­su­lau­kė­me“, – tei­gė pa­šne­ ko­vė. Išė­jo pa­ts

Kiek dau­giau nei mė­ne­sį ko­le­gi­jos di­rek­to­riu­mi ne­san­tis V.Kuz­ne­co­ vas pa­sa­ko­jo, kad pa­ts Ko­le­gi­jos ta­ ry­bai pa­tei­kė siū­ly­mą nu­trauk­ti su­ tar­tį ša­lių su­ta­ri­mu. „Ta­ry­ba prieš dve­jus me­tus su­ ren­gė kon­kur­są, ku­rį lai­mė­jęs ta­ pau di­rek­to­riu­mi. Nau­jas kon­kur­ sas va­do­vo po­stui užim­ti dar nė­ra pa­skelb­tas, nes jam pa­reng­ti rei­ kia lai­ko. Ko­le­gi­jai va­do­vau­ti bu­vo skir­ta lai­ki­nai pa­rei­gas ei­nan­ti di­ rek­to­rė. Vie­šas kon­kur­sas bus or­ ga­ni­zuo­tas kiek vė­liau“, – sa­kė bu­ vęs įstai­gos di­rek­to­rius. Pa­sak jo, di­džiau­sia pro­ble­ma ky­la su ko­le­gi­jos sa­vi­val­dos or­ga­ nais, ku­riuos su­da­ro be­veik vien šio­je įstai­go­je dir­ban­tys žmo­nės. Aka­de­mi­nė­je ta­ry­bo­je dir­ba tik Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos dar­buo­to­jai, Ko­le­gi­jos ta­ry­bo­je – jie su­da­ro dau­gu­mą. „Klai­pė­dos vals­ty­bi­nės ko­le­gi­jos di­rek­to­riu­mi esą ne­ga­li bū­ti žmo­ gus, esan­tis iš mi­nė­tų dvie­jų ko­le­ gi­jos sa­vi­val­dos or­ga­nų. Ky­la pa­ra­ dok­sa­li si­tua­ci­ja. Di­rek­to­rius tam­pa at­sa­kin­gas už spren­di­mus, ku­rių priim­ti ne­ga­li. Dėl šios prie­žas­ties ir pa­si­ry­žau nu­trauk­ti dar­bo san­ty­ kius “, – sa­kė V.Kuz­ne­co­vas. Anot jo, pro­fe­si­jų pa­si­rin­ki­mas kin­ta, o pa­sta­ruo­ju me­tu ma­žiau po­pu­lia­rios tam­pa pe­da­go­gi­nės dis­cip­li­nos. „Sto­ji­mas į šias pro­fe­si­jas yra su­ma­žė­jęs, tad na­tū­ra­lu, jog tu­ri ma­žė­ti ir pe­da­go­gi­nis per­so­na­las. Bir­že­lį ko­le­gi­jo­je pa­si­bai­gė krū­vio for­ma­vi­mas ki­tiems moks­lo me­ tams. Nie­ko keis­to, kad at­lei­džia­mi žmo­nės de­monst­ruo­ja ne­pa­si­ten­ ki­ni­mą“, – kal­bė­jo bu­vęs di­rek­to­ rius V.Kuz­ne­co­vas.

6

TRečiadienis, liepos 10, 2013

nuomonės

Ke­lių gai­džius – į ka­lė­ji­mą

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Š

Kas bi­jo niek­da­rių?

Vio­le­ta Juo­de­lie­nė

O

i, tie gė­jai niek­da­r iai! No­ ri­me įti­k in­t i Eu­ro­p ą, kad esa­me verž­lūs Bal­t i­jos tig­ rai švel­niu triu­šių kai­liu­ku, nak­ti­mis ne­mie­ga­me ES pir­mi­nin­ka­vi­ mo pro­ga pa­ra­di­nius ren­gi­nius beor­ga­ ni­zuo­da­mi, bet anie vėl ne­rims­ta, su sa­ vo­mis ei­ty­nė­mis vi­są sce­na­ri­jų ga­di­na. Juo­kas juo­kais, ta­čiau ra­miai ste­bė­t i, kaip Lie­t u­vos po­l i­t i­kai su­skys­ta vos iš­g ir­dę apie ke­t i­ni­mus reng­t i ei­ty­nes „Už ly­g y­b ę“ ir ima blaš­k y­t is iš­v y­dę vai­vo­rykš­tės spal­v ų vė­l ia­vas, hu­mo­ ro jaus­mas jau ne­be­pa­de­da. Ko­dėl to­k ie rim­ti as­me­nys el­g ia­si taip ne­r im­tai? Nes bi­jo ne­g ink­luo­tos mi­ nios žmo­nių? Kaip kad vie­nu me­tu bi­ jo ir al­ter­na­ty­vios ener­ge­ti­kos, ir am­ži­ nai pri­k lau­sy­ti nuo ru­siš­k ų du­jų; bi­jo len­kiš­kų rai­džių lie­tu­viš­kuo­se pa­suo­ se ir ne­tek­ti Len­k i­jos drau­gys­tės; taip pat ir per di­de­lių ak­ci­z ų al­ko­ho­liui, ir kad tau­ta pra­si­gers...

Ko­dėl to­kie rim­ti as­me­ nys el­gia­si taip ne­rim­tai? Jei tiek fo­bi­jų kan­kin­tų ko­kį nors Jo­ną Jo­nai­tį, jis se­niai trin­tų ne val­diš­kas kė­ des, bet ban­dy­da­mas su­pras­ti, kas su juo vyks­ta, vars­ty­tų ati­tin­ka­mų me­di­ ci­nos spe­cia­lis­tų ka­bi­ne­tų du­ris. Po­li­ti­kų at­ve­ju at­sa­ky­mas – ne vie­nas, bet vi­si jie la­bai ne­so­li­dūs. Tau­tos iš­r ink­t ie­ji bi­jo ne­tek­t i la­bai kon­ser­va­t y­v ių rin­kė­jų pa­lan­k u­mo, ku­rio, po­li­ti­kų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je ga­ li pel­ny­ti tik da­ly­da­mas le­dus ir pa­ža­ dus. Dar jie ne­r i­mau­ja dėl nau­jų kuo­ ko­m is gink­luo­t ų gra­ž u­l ių pro­vo­ka­ci­ jų – juk jas bū­ti­nai už­fik­suo­tų už­sie­nio ži­niask­lai­da. O ta­da – su­die taip gra­žiai su­re­ž i­suo­tam pir­mi­n in­ka­vi­mo spek­ tak­l iui! Pa­dė­t ies neiš­tai­sy­t ų nė įspū­ din­g i ar­te­fak­tai Val­do­v ų rū­muo­se. Mū­siš­k iai tig­rai bi­jo, dre­ba iš bai­mės taip smar­k iai, kad ne­be­pa­jė­g ia pri­pa­ žin­ti de­mok­ra­ti­jos al­fa ir ome­ga, jog ei­ ty­nės „Už ly­gy­bę“ – tai gru­pės as­me­nų ke­ti­ni­mas pa­si­nau­do­ti Žmo­gaus tei­sių kon­ven­ci­jo­je ga­ran­tuo­ta tei­se į tai­k ių su­si­r in­k i­mų lais­vę. Už­va­kar šia tei­se nau­do­jo­si Są­jū­d is, va­kar – stu­den­tai, šian­dien sek­sua­l i­nės ma­ž u­mos, ry­toj – ža­lio­sios ener­ge­ti­kos ša­li­nin­kai. Tos „as­me­nų gru­pės“ įsi­t i­k i­n i­mai ga­l i er­ zin­ti ar net žeis­ti, bet šie jaus­mai nuo pa­gar­bos vie­nam es­mi­nių de­mok­ra­ti­ jos prin­ci­pų neat­lei­d žia. Bū­tent dėl to ir ES aky­se šis ren­gi­nys yra daug svar­ bes­n is už to­bu­l iau­siai su­re­ž i­suo­t us kon­cer­tus ar įspū­din­gas do­va­nas.

į ir praė­ju­sį mė­ne­sį šim­ tai, jei ne tūks­tan­čiai, Lie­tu­vos žmo­nių dėl ke­lių ere­lių el­ge­ sio ne­te­ko sa­vo ar­ti­mų­ jų. Pil­ni laik­raš­čiai in­ for­ma­ci­jos apie ma­mą ir duk­rą pra­žu­džiu­sį per grei­tai va­žia­vu­sį jau­nuo­lį, ku­rį teis­mas lei­do suim­ ti trims mė­ne­siams. Bir­žuo­se taip pat 23-ejų „jau­nik­lis“ nu­žu­ dė mo­te­rį ir pa­bė­go. Nuo­lat mir­ti­ nos ava­ri­jos vyks­ta ir „Via Bal­ti­ ca“ ke­ly­je. Žo­džiu, kaip kaž­ka­da kar­to­ da­vo so­vie­ti­nės lai­dos „01 02 03“ (vė­liau – „Ke­liai, ma­ši­nos, žmo­nės“) le­gen­di­nis ve­dė­jas Vir­gi­ni­jus Mar­ti­šaus­ kas, ka­ras ke­liuo­ se tę­s ia­s i. Tik, pa­ly­gin­ ti su tuo­me­ čiais ma­ši­nų srau­tais Lie­tu­ vos Ta­ry­bų So­cia­lis­ti­nė­je Res­pub­ li­ko­je, da­bar pa­dė­tis pa­si­kei­tu­si yra iš es­mės. Anais lai­kais Klai­pė­ dos dau­gia­bu­čių kie­muo­se sto­vė­ da­vo vos vie­nas ki­tas ži­gu­liu­kas ar za­po­ro­žie­tis, o da­bar ma­ši­nos sto­ vi net ant ža­lių­jų ve­jų ir vai­kų žai­ di­mo aikš­te­lių. Tai­gi si­tua­ci­ja ki­ta, ir pro­ble­mos ki­tos. Anuo­me­tį ka­rą ke­liuo­se ga­li­ ma va­din­ti ne ka­ru, o vai­kų žai­di­ mais, va da­bar tai vyks­ta ka­ras, nes kas­dien žū­va žmo­nės. Daž­niau­siai jau­ni, svei­ki, dar­bin­gi, ga­lė­ję duo­ti daug nau­dos mū­sų tė­vy­nei. Ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad tie­siog yra da­ro­mi nu­si­kal­ti­mai prieš Lie­ tu­vos žmo­nes. Ir daž­niau­siai juos da­ro jau­ni, neat­sa­kin­gi žmo­nės, ne­su­si­for­ma­vu­sios as­me­ny­bės ar­ba tie­siog kvai­liai, ku­rie mo­ka tik vie­na – „spaus­ti ga­zą“. Ne­ siū­lau to­kius vei­kė­jus iš­kart uti­ li­zuo­ti, ta­čiau ką nors da­ry­ti yra tie­siog bū­ti­na. Jei­gu jau­nuo­liui, pra­žu­džiu­siam de­vyn­me­tę mer­ gai­tę ir jos ma­mą, teg­re­sia tik aš­ tuo­ne­ri me­tai ka­lė­ji­mo, tai vi­siš­ kai aiš­ku, kad vals­ty­bės tei­si­nė­je ba­zė­je tik­rai yra ne­tvar­ka. Jei nu­

K

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Kas lei­do svi­lin­ti pa­dan­gas?

Sa­vait­ga­lį Mo­kyk­los gat­vė­je vy­ko kaž­ko­kios ma­ši­nų var­žy­bos. Bai­ su. Juk tai tik­ras au­to­mo­bi­lių lau­ žy­mas ir as­fal­to dan­gos ga­di­ni­mas. Kaž­ko­kie jau­nuo­liai ne lenk­ty­nia­ vo, o pra­si­su­kan­čiais ma­ši­nų ra­tais svi­li­no pa­dan­gas. Vi­sa Mo­kyk­los ir Lie­pų gat­vė bu­vo pa­sken­du­si dū­ muo­se, o de­gan­čia gu­ma smir­dė­ jo iki pat K.Do­ne­lai­čio pa­mink­lo. Įdo­mu, kas mies­to cent­re lei­do or­ ga­ni­zuo­ti to­kias var­žy­bas? Kas at­ sa­kys už už­terš­tą orą, nes pa­dan­gų de­gi­ni­mas yra di­de­lis ad­mi­nist­ra­ ci­nės tvar­kos pa­žei­di­mas, bau­džia­ mas ne­ma­žo­mis bau­do­mis? Kas at­ sa­kys ir už su­dar­ky­tą as­fal­to dan­gą, ku­ria šian­dien pri­vers­ti „džiaug­tis“ Klai­pė­dos vai­ruo­to­jai? La­bai no­rė­ tu­me, kad mies­to val­džia at­sa­ky­tų mums į šį klau­si­mą. Lie­pų g. gy­ven­to­jų gru­pė And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

si­kal­tė­lis už vie­no žmo­gaus žiau­ rų nu­žu­dy­mą ga­li bū­ti nu­teis­tas iki gy­vos gal­vos, tai ko­dėl šiuo at­ ve­ju už dvie­jų žmo­nių nu­žu­dy­mą teg­re­sia tik aš­tuo­ne­ri me­tai ne­ lais­vės? Ži­nant, ko­kiais prin­ci­ pais dir­ba mū­sų teis­mai, kai klas­

Už­mu­šę žmo­gų vai­ ruo­to­jai, ypač ne­ blai­vūs, tu­ri įgy­ ti nu­si­kal­tė­lio, o jau vie­ną­kart baus­ti už ana­lo­giš­ką veik­lą – re­ci­dy­vis­to sta­tu­są.

to­ja­mi spren­di­mai, o tei­sė­jai net vi­so­je ES ieš­ko­mus įtei­sin­tus va­ gis pa­lei­džia į lais­vę, ne­sun­ku su­ vok­ti, kad mi­nė­tu at­ve­ju ava­ri­jos kal­ti­nin­kas ne­gaus ir tų aš­tuo­ne­ rių me­tų. Pas­kirs ko­kius pen­ke­rius ar še­še­rius, o po ket­ve­rių me­tų už ge­rą el­ge­sį, o gal ir už gra­žias akis iš­vis pa­leis į lais­vę lyg­ti­nai.O juk

dvie­jų žmo­nių ne­sug­rą­žin­si. Jie nie­ka­da ne­beg­rįš nei pas ar­ti­muo­ sius, nei į vi­suo­me­nę. To­dėl tu­ri bū­ti im­ta­si ati­tin­ka­ mų prie­mo­nių ir įsta­ty­mų pa­tai­ sų. Dėl ap­lai­du­mo ir neat­sar­gu­mo ar vir­šy­to grei­čio už­mu­šę žmo­gų vai­ruo­to­jai, ypač ne­blai­vūs, tu­ ri įgy­ti nu­si­kal­tė­lio, o jau vie­ną­ kart baus­ti už ana­lo­giš­ką veik­lą – re­ci­dy­vis­to sta­tu­są. Vie­nas ke­ly­je nu­žu­dy­tas žmo­gus tu­ri bū­ti ver­ ti­na­mas ne ma­žiau kaip 15 me­tų ne­lais­vės. Jei nu­žu­dy­ti du, baus­ mė tu­ri bū­ti dvi­gu­bi­na­ma, jei trys – tri­gu­bi­na­ma. Leis­ti­ną grei­tį 40 ki­lo­met­rų per va­lan­dą vir­ši­ję as­me­nys tu­ri bū­ ti bau­džia­mi ne tik bau­do­mis, bet ir lai­ki­nu lais­vės atė­mi­mu iki tri­ jų mė­ne­sių. Ke­lių ere­liai, gai­de­liai ir pa­tys gai­džiai tu­ri bū­ti be gai­les­ čio so­di­na­mi į ka­lė­ji­mus ir ko­lo­ni­ jas, o jų trans­por­to prie­mo­nės kon­ fis­kuo­ja­mos, jie tu­ri vi­są gy­ve­ni­mą mo­kė­ti sa­vo au­kų ar­ti­mie­siems ne­ tur­ti­nę ža­lą. Prie­šin­gu at­ve­ju Lie­ tu­vo­je ir to­liau bus žu­do­mi nie­kuo ne­kal­ti žmo­nės. Jo­nas Rin­ke­vi­čius

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

ti se­na­mies­tį. Taip pat jos šo­nuo­ se pa­klo­tus ašt­rius ak­me­nis rei­kė­tų pa­keis­ti ly­giu grin­di­niu. Da­bar tais ak­me­ni­mis ne­pa­ten­kin­tos ne tik mo­te­rys, ku­rios avi ba­tus su kul­ niu­kais, bet ir vy­rai. Rei­kė­tų čia įreng­ti gė­lių klom­bas, kad bū­tų gra­žu. Žve­jų gat­vė yra per siau­ra bū­ti ar­te­ri­ja. Vie­ni vers­li­ nin­kai pa­si­sta­tė ka­vi­nę, tai praei­ ti li­ko du met­rai. Juk bū­na šven­tės, o jų me­tu vaikš­to mi­nios žmo­nių. Neuž­teks vie­tos.

Be to, iš Žve­jų gat­vės no­rint pa­ siek­ti „Me­ri­dia­ną“ rei­kia įveik­ti laip­tus ir pe­rei­ti gat­vę. Šio­je gat­vė­ je nuo­lat skun­džia­ma­si dėl triukš­ mo. Be­veik vi­si čia esan­tys bu­tai yra iš­nuo­mo­ti. Ma­nau, kad ne­le­ ga­liai. Vers­li­nin­kai, ku­rių vers­las ken­ čia dėl skun­dų, į pa­gal­bą ga­lė­tų pa­si­telk­ti mo­kes­čių ins­pek­to­rius ir pa­tik­rin­ti, kas čia to­kie ne­pa­ ten­kin­ti. Au­gus­ti­nas

Ta­ry­bi­nis po­žiū­ris

Il­sė­jau­si Smil­ty­nė­je. Iš to­lo akį džiu­gi­no nau­jai per­da­žy­ti mels­vi suo­liu­kai. Sma­gu, kad mies­to tvar­ ky­to­jai ši­taip pa­si­ruo­šė va­sa­rai. Bet taip gra­žiai jie at­ro­do tik iš to­lo. Kai pri­sė­dau, pa­ma­čiau, kad vi­sas suo­ liu­kų gro­žis tik „dėl akių“. Nu­da­ žy­tos len­tos tru­pa vos pa­lie­tus su vi­sais mė­ly­nais da­žais. Nie­kaip ne­sup­ran­tu to­kios dar­bo kul­tū­ros. Ko­dėl iš vi­so taip da­ro­ma? Gal pro­ tin­giau bū­tų tuos suo­liu­kus iš vi­so išar­dy­ti, užuo­t imi­tuo­jant kos­me­ ti­nį re­mon­tą, ku­rio rea­liai nė­ra. Ak­vi­lė

Kas nu­praus Meln­ra­gę?

Ry­te vaikš­ti­nė­jant po Meln­ra­gę, su­si­da­ro įspū­dis, kad va­ka­rais ir nak­ti­mis čia lan­ko­si tik gir­tuok­liai ir vi­so­kiau­si ne­va­ly­vi žmo­nės. Ko­ po­se mė­to­si va­ka­rykš­čių iš­ger­tu­vių lie­ka­nos, o ap­lin­kui, kur beei­tum, vi­sur pri­vem­ta. Tvai­kas no­sį rie­ čia. Ne­ži­nau, ką apie mus tu­ri gal­ vo­ti Klai­pė­dos sve­čiai. Gal pa­jū­rio tvar­ky­to­jai vi­sa tai ga­lė­tų kaip nors nu­plau­ti. Sup­ran­tu, kad pro­ce­dū­ ra ne itin ma­lo­ni, be­tgi re­pu­ta­ci­ ja – svar­biau. Ne­si­no­rė­tų, kad iš­ va­žiuo­jan­tie­ji apie pa­jū­rį iš­si­vež­tų to­kius bai­sius įspū­džius. Vir­gis

Ne­pa­li­ko ša­li­gat­vio

Meln­ra­gė­je sta­to­mas nau­jas pre­ky­ bos cent­ras. Ži­no­ma, la­bai džiau­gia­ mės, kad at­si­ras dar vie­na vie­ta, kur bus ga­li­ma ap­si­pirk­ti. Ta­čiau ste­bi­ na kit­kas. Sta­ty­to­jai at­si­tvė­rė sta­ tyb­vie­tę ir taip su­siau­ri­no ša­li­gat­vį, vi­siš­kai ne­pa­lik­da­mi vie­tos pės­tie­ siems, kad šie į au­to­bu­sų sto­te­lę pri­ vers­ti ei­ti va­žiuo­ja­mą­ja ke­lio da­li­mi. Tarp ma­ši­nų la­vi­ruo­ja ir ma­mos su ma­žais vai­kais. Bai­su žiū­rė­ti, iki ne­ lai­mės – vie­nas žings­nis. Ne­beaiš­ ku, kas svar­biau – nau­jas pre­ky­bos cent­ras ar praei­vių sau­gu­mas? Va­len­ti­nas Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Tur­gaus gat­vė tu­rėtų tap­ti alė­ja lai­pė­do­je vyks­ta dis­ku­si­jos dėl Žve­jų ir Tur­gaus gat­ vių. Aš ma­nau, kad Tur­ gaus gat­vę rei­kė­tų pa­vers­ti to­kia pat, kaip Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­ vi­čiaus, – pės­čių­jų alė­ja. Ši gat­vė yra Klai­pė­dos šir­dies ar­ te­ri­ja. Žmo­nių mi­nios ga­lė­tų lais­ vai ei­ti į Teat­ro aikš­tę, Jo­no kal­ ne­lį, prie „Me­ri­dia­no“. Ma­nau, kad mies­to val­džia tu­rė­tų pa­vers­ti Tur­gaus gat­vę alė­ja, kad ir kiek tai kai­nuo­tų. Tik taip pa­vyks at­gai­vin­

karštas telefonas

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

trečiadienis, liepos 10, 2013

lietuva Pro­tes­tas ei­lių ne­pail­gi­no

At­vyks­ta garbus svečias

R.Pak­sas mo­ko Pre­zi­den­tę

Lie­tu­vos pa­sie­nie­čiai va­kar ry­te pra­dė­jo va­di­na­mą­ją ita­ liš­ką pro­tes­to ak­ci­ją, kai vi­ si vals­ty­bės sie­ną ker­tan­tys žmo­nės ir trans­por­to prie­ mo­nės bu­vo tik­ri­na­mos itin kruopš­čiai. Ak­ci­ja vy­ko sklan­ džiai ir ei­lių Bal­ta­ru­si­jos pa­ sie­ny­je ne tik ne­pail­gi­no, bet net jas su­trum­pi­no.

Ry­toj į Lie­tu­vą su vals­ty­bi­niu vi­zi­tu at­vyks­ta Vo­kie­ti­jos pre­ zi­den­tas Joa­chi­mas Gauc­kas. Jis su­si­tiks su Pre­zi­den­te Da­ lia Gry­baus­kai­te ir ap­tars abie­ jų ša­lių bend­ra­dar­bia­vi­mą bei Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES, o penk­ta­die­nį Lie­tu­vos ir Vo­kie­ti­ jos va­do­vai pre­zi­den­tū­ro­je ati­ da­rys dvi­ša­lį vers­lo fo­ru­mą.

Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rys Ro­lan­das Pak­sas su­si­rū­pi­no, kad Lie­tu­vos Pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė neat­sis­pirs vie­ nos eu­ro­par­la­men­ta­rės kvie­ti­ mui da­ly­vau­ti sek­sua­li­nių ma­ žu­mų ei­ty­nė­se „Bal­tic Pri­de“ Vil­niu­je, ir vie­šai pa­ra­gi­no ša­ lies va­do­vę ne­su­si­gun­dy­ti šiuo pa­siū­ly­mu.

Su­si­py­ko dėl Minsko

Po il­gos ko­vos Vil­ niaus me­ro Ar­tū­ro Zuo­ko mal­dos bu­ vo iš­girs­tos. Prem­ je­ras Al­gir­das But­ ke­vi­čius pra­ne­ šė, kad gel­bės ant bank­ro­to slenks­čio at­si­dū­ru­sią sos­ti­nę.

Ig­nas Ja­čaus­kas Briu­se­lis (Bel­gi­ja)

Eu­ro­par­la­men­ta­ras Vy­tau­tas Lands­ber­gis pasipiktino ko­le­ gos Jus­to Vin­co Pa­lec­kio siū­ly­ mu Eu­ro­pos Par­la­men­tui pa­nai­ kin­ti lai­ki­nas vi­zas Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nams ir sa­ko, kad toks spren­di­mas to­ly­gus gar­sio­sios Ser­ge­jaus Mag­nic­kio by­los pri­ pa­ži­ni­mui nie­ki­ne.

Po­li­ti­ka: prem­je­ras A.But­ke­vi­čius (de­ši­nė­je) su­ra­do bend­rą kal­bą su Vil­niaus me­ru A.Zuo­ku. And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Prem­je­ras gel­bė­ja Vil­nių Di­dins GPM da­lį

Pa­sak Vy­riau­sy­bės va­do­vo, ypač pra­stą Vil­niaus mies­to fi­nan­si­ nę pa­dė­tį ga­lė­tų pa­ge­rin­ti Fi­nan­ sų mi­nis­te­ri­jos pa­sko­la ir nuo 42 iki 50 pro­c. pa­di­din­ta jam ski­ria­ mo gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­čio (GPM) da­lis. Jis pri­dū­rė, kad Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė fak­tiš­kai yra ne­ mo­ki, to­dėl pa­pil­do­mas pa­ja­mas ji pri­va­lės skir­ti tik sko­loms deng­ti. Be to, su ban­kais bus ta­ria­ma­si, kad jie sos­ti­nei sko­lin­tų pi­giau. „Rei­kia pa­sa­ky­ti, kad Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės fi­nan­si­nė pa­ dė­tis la­bai blo­ga, bend­ri fi­nan­si­ niai įsi­pa­rei­go­ji­mai, pa­ly­gin­ti su jos biu­dže­to pla­nuo­ja­mo­mis pa­ja­mo­ mis, jau sie­kia 208 pro­c., o pa­sko­ los su­da­ro 118 pro­c. Tai ro­do, kad fak­tiš­kai Vil­niaus mies­to sa­vi­val­ dy­bė yra ne­mo­ki“, – va­kar spau­ dos kon­fe­ren­ci­jo­je sa­kė A.But­ke­ vi­čius, ku­ris ry­te bu­vo su­si­ti­kęs su Vil­niaus me­ru A.Zuo­ku. Pa­sak jo, sun­kią sa­vi­val­dy­bės pa­ dė­tį pa­ge­rin­tų Vy­riau­sy­bės pa­sko­ la ir Vil­niui ski­ria­mos GPM da­lies di­di­ni­mas. „Pir­ma, tu­ri bū­ti su­teik­ta trum­ pa­lai­kė pa­sko­la iš Fi­nan­sų mi­nis­te­ ri­jos ir ta pa­sko­la tu­ri bū­ti nau­do­ja­ ma tik dar­bo už­mo­kes­čio sko­loms bei ki­tiems fi­nan­si­niams įsi­pa­rei­ go­ji­mams deng­ti. Jo­kiu bū­du pa­ sko­los lė­šos ne­ga­li bū­ti ski­ria­mos atei­ties pro­jek­tams fi­nan­suo­ti. Atei­ties pro­jek­tai tu­ri bū­ti fi­nan­ suo­ja­mi iš pla­ni­nių įplau­kų. Ki­tas la­bai svar­bus žings­nis bus pa­da­ry­

tas, kad gy­ven­to­jų pa­ja­mų mo­kes­ čio at­skai­ty­mai mies­to biu­dže­tui bus pa­di­din­ti iki 50 pro­c. – tai yra 8 pro­cen­ti­niais punk­tais“, – sa­kė Vy­riau­sy­bės va­do­vas. Prem­je­ro at­sto­vė spau­dai Eve­ li­na But­ku­tė-Laz­daus­kie­nė BNS sa­kė, kad kal­ba­ma apie 12 mln. li­ tų trum­pa­lai­kę (iki šių me­tų pa­bai­ gos) pa­sko­lą.

Ričardas Malinauskas:

Vi­sur fi­nan­si­nė pa­dė­ tis la­bai blo­ga. Nė­ra išim­čių. Prog­no­zės – op­ti­mis­ti­nės

A.But­ke­vi­čius ti­ki­si, kad pa­ge­rin­ ti sos­ti­nės fi­nan­si­nę būk­lę pa­vyks per ke­le­tą me­tų. Be to, pa­sak jo, bus ban­do­ma su­si­tar­ti su ban­kais, kad šie sa­vi­val­dy­bei sko­lin­tų ma­ žes­nė­mis pa­lū­ka­no­mis. „Esam nu­ma­tę tam tik­rą ei­gą, kaip pa­ge­rin­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­ bės fi­nan­si­nę būk­lę, bet tai už­truks ke­le­tą me­tų. Ir ti­ki­mės, jog su ko­ mer­ci­niais ban­kais pa­vyks su­si­tar­ ti, kad jie il­gai­niui sko­lin­tų sa­vi­val­ dy­bei su ma­žes­nė­mis pa­lū­ka­no­mis, sten­gian­tis re­fi­nan­suo­ti pa­sko­las su di­de­lė­mis pa­lū­ka­no­mis“, – ti­ki­ no mi­nist­ras pir­mi­nin­kas. Šiais me­tais Vil­niaus mies­tui ten­kan­ti čia su­ren­ka­mo GPM da­ lis pa­di­din­ta nuo 40 iki 42 pro­c. Mies­tas skai­čiuo­ja, kad jam lie­ka

tik apie 366 mln. li­tų GPM, nors jo pla­nuo­ja­ma su­rink­ti apie 1,52 mlrd. li­tų – 40 pro­c. vi­so­je ša­ly­je su­mo­ ka­mo šio mo­kes­čio. Aiš­ki­na­si ir teis­mai

Vil­niaus me­ras A.Zuo­kas žur­na­lis­ tams tei­gė, kad da­bar­ti­nė Vy­riau­sy­ bė gir­di sos­ti­nės pro­ble­mas, o anks­ tes­nio­ji jas iš es­mės ig­no­ra­vo. Jis taip pat pa­brė­žė, kad šiuo me­tu sa­vi­val­ dy­bės sko­la sie­kia 1,1 mlrd. li­tų. Vil­niaus apy­gar­dos ad­mi­nist­ra­ ci­nis teis­mas per­nai ba­lan­dį nu­ spren­dė nag­ri­nė­ti Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bės rei­ka­la­vi­mą dėl ne­gau­tų pa­ja­mų pri­teis­ti jai iš vals­ty­bės 939 mln. li­tų. Teis­mas per­nai spa­lį pa­ pra­šė Kons­ti­tu­ci­nio Teis­mo pa­teik­ti iš­va­dą, ar Kons­ti­tu­ci­jai ne­prieš­ta­ rau­ja val­džios spren­di­mas, kad Vil­ niaus mies­tui bū­tų per­ve­da­ma tik 40 pro­c., o be­veik vi­soms ki­toms sa­vi­val­dy­bėms pa­lie­ka­ma 100 pro­c. jo­se su­ren­ka­mo pa­ja­mų mo­kes­čio. Teis­mas su­stab­dė by­los nag­ri­nė­ ji­mą, kol Kons­ti­tu­ci­nis Teis­mas pa­ skelbs išaiš­ki­ni­mą, ar GPM ri­bo­ji­ mas ne­prieš­ta­rau­ja Kons­ti­tu­ci­jo­je įtvir­tin­tam as­me­nų ly­gia­tei­siš­ku­mo prin­ci­pui, sa­vi­val­dy­bių sa­va­ran­kiš­ ku­mo bei sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tų sa­ va­ran­kiš­ku­mo prin­ci­pams. Ne­no­ri pa­kenk­ti ki­tiems

Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ jos pre­zi­den­tas so­cial­de­mok­ra­tas Ri­čar­das Ma­li­naus­kas ti­ki­si, kad Vil­niui ski­ria­ma GPM da­lis ki­ tą­met bus di­di­na­ma iš vals­ty­bės

biu­dže­to, o ne ki­tų sa­vi­val­dy­bių są­skai­tos. Aso­cia­ci­jos va­do­vas siū­lo dėl kri­ zės su­ma­žin­tą fi­nan­sa­vi­mą at­kur­ ti vi­soms sa­vi­val­dy­bėms, nes vi­sų jų fi­nan­si­nė si­tua­ci­ja itin pra­sta ir gau­na­mų lė­šų ne­be­pa­kan­ka. „Be abe­jo­nės, rei­kia di­din­ti ir jau se­niai tai rei­kė­jo pa­da­ry­ti. Prieš tre­jus me­tus bu­vo su­ma­žin­tas fi­ nan­sa­vi­mas 30 pro­c. Bent jau jį rei­kia at­kur­ti – tai bū­tų mi­ni­ma­ liai, ko rei­kia sa­vi­val­dy­bėms, kad jos ga­lė­tų leng­viau kvė­puo­ti <...>. Ne­bė­ra kaip jas skriaus­ti, jos jau nu­skriaus­tos ket­ve­ri pen­ke­ri me­ tai“, – BNS sa­kė Drus­ki­nin­kų me­ ras R.Ma­li­naus­kas. Pa­sak jo, šian­dien vi­sų sa­vi­val­ dy­bių fi­nan­si­nė pa­dė­tis yra ne­pa­ ten­ki­na­ma: „Vi­sur fi­nan­si­nė pa­dė­ tis la­bai blo­ga. Nė­ra išim­čių.“ Ta­čiau Lie­tu­vos sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos va­do­vas taip pat ti­ki­na, kad ver­tin­ti si­tua­ci­ją esą per anks­ ti, nes nė­ra ga­lu­ti­nio spren­di­mo dėl GPM da­lies Vil­niui di­di­ni­mo. „Klaipėdos“, BNS inf.

12

mln. li­tų – tiek iki šių me­tų pla­nuo­ja­ma pa­sko­lin­ti Vil­niui.

Eu­ro­pos Par­la­men­to Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas va­kar prita­ rė eu­ro­par­la­men­ta­ro pa­siū­ly­mui pa­nai­kin­ti ap­ri­bo­ji­mus lais­vai ju­dė­ti ES ša­ly­se kai ku­riems Bal­ ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nams. J.V.Pa­ lec­kio Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­to var­du pri­sta­ty­to­se Re­ko­men­da­ ci­jo­se išo­ri­nei veiks­mų tar­ny­bai dėl san­ty­kių su Bal­ta­ru­si­ja nu­ro­ do­ma, kad rei­kė­tų pa­nai­kin­ti ap­ ri­bo­ji­mus gau­ti vi­zą kai ku­riems pa­rei­gū­nams. Pa­sak V.Lands­ber­ gio, ga­lu­ti­nia­me teks­te li­ko su­ švel­nin­tas siū­ly­mas pa­nai­kin­ti vi­zų drau­di­mą vie­nin­te­liam už­ sie­nio rei­ka­lų mi­nist­rui Vla­ di­mi­rui Ma­ke­jui. Ta­čiau eu­ro­ par­la­men­ta­rą pa­pik­ti­no tai, kad ne­nu­ro­do­ma, ku­riam lai­kui bū­ tų pa­nai­kin­tas drau­di­mas. „Bus bal­suo­ja­ma dėl re­zo­liu­ ci­jos, kaip elg­tis dėl vi­zų re­ži­mo Bal­ta­ru­si­jos pa­rei­gū­nams, ku­rie pri­si­dė­jo prie Bal­ta­ru­si­jos re­ži­ mo nu­si­kal­ti­mų. Yra siū­ly­mas lai­ki­nai pa­nai­kin­ti vi­zų drau­ di­mą. Tai jau aiš­ku, kad lai­ki­ nai pa­nai­ki­nęs drau­di­mą jo jau ne­beį­ve­si. Tie­sa, da­bar jau kal­ ba­ma apie už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nist­rą V.Ma­ke­jų, kad jis ga­lė­tų da­ly­vau­ti Eu­ro­po­je, įvai­riuo­ se ren­gi­niuo­se, su­si­ti­ki­muo­se. Gal­būt ir dėl to, kad jis ga­lė­tų at­ va­žiuo­ti į Vil­nių. Tai toks Lands­ ber­gis sa­ko – o ku­riam lai­kui? Jei tol, kol mes pir­mi­nin­kau­ja­me, – ge­rai. Jei tol, kol spren­džia­ma, pa­leis­ti po­li­ti­nius ka­li­nius ar ne, – tai jie ga­li spręs­ti ir de­šimt me­tų. Aš siek­siu, kad bū­tų įra­ šy­ta, jog drau­di­mas pa­nai­ki­na­ mas iki me­tų pa­bai­gos“, – sa­kė V.Lands­ber­gis. Jis įžvel­gia pa­vo­jų, kad pri­tai­ kius išim­tį vie­nam Bal­ta­ru­si­jos po­li­ti­kui bū­tų at­ver­ta Pan­do­ros skry­nia ir ki­tiems, o de­mok­ra­ ti­niai ES prin­ci­pai bū­tų pa­min­ ti. Po­li­ti­kas ne­tgi pa­ly­gi­no tai su ga­li­mu at­si­sa­ky­mu tai­ky­ti san­kci­jas vyk­ti į Eu­ro­pą gar­sio­sios S.Mag­nic­kio by­los vei­kė­jams Ru­si­jo­je. „Jei at­lei­džia­mas Bal­ ta­ru­si­jos vals­ty­bės pa­rei­gū­nų nu­si­žen­gi­mas, tai tuo­met bus leng­viau ir su S.Mag­nic­kio by­ la“, – iro­ni­za­vo jis.

8

TRečiadienis, liepos 10, 2013

užribis Ap­vo­gė bu­tą ir ma­ši­nas

Pri­sieks jau­nie­ji po­li­ci­nin­kai

Nugvelbė kel­nes

Uos­ta­mies­čio po­li­ci­jai pra­neš­ ta, kad už­va­kar ry­te pa­ste­bė­ ta, jog iš Kuo­sų g. esan­čio bu­to kaž­kas pa­vo­gė du te­le­vi­zo­rius, ran­ki­nę. Ma­no­ma, kad į jį pa­te­ kta per bal­ko­ną. Taip pat už­va­ kar ry­te Bal­ti­jos pr. 12B na­mo po­že­mi­nia­me ga­ra­že ras­ti ap­ vog­ti trys au­to­mo­bi­liai. Nuos­ to­liai tiks­li­na­mi.

Ry­toj 13.30 val. Klai­pė­dos ap­skri­ ties Vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to tre­čio­jo aukš­to sa­lė­je vyks jau­nų, ne­se­niai tar­ny­bą pra­dė­ju­ sių po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų prie­sai­kos ce­re­mo­ni­ja. Ren­gi­nio me­tu taip pat bus įteik­ti Vals­ty­bės die­nos pro­ga skir­ti ap­do­va­no­ji­mai tar­ ny­bo­je pa­si­žy­mė­ju­siems uos­ta­ mies­čio pa­rei­gū­nams.

29 m. klai­pė­die­tis po­li­ci­jai pra­ ne­šė, kad šeš­ta­die­nį prie Kre­tin­ gos g. 52 na­mo ne­pa­žįs­ta­mi vai­ ki­nai jį su­mu­šė, pa­vo­gė kel­nes ir te­le­fo­ną. Jam bu­vo su­lau­žy­ ti šon­kau­liai. Die­ną prieš tai nu­ ken­tė­jo ir 50 m. klai­pė­die­tis. Po pie­tų prie Bal­ti­jos pr. 24 na­mo jį su­mu­šė du paaug­liai ir atė­mė te­le­fo­ną, 180 li­tų bei laik­ro­dį.

Į Pa­lan­gą teks su­kti ap­link­ke­liais 1

Į ku­ror­tą nuo Kre­tin­gos at­vyks­tan­tys vai­ruo­to­ jai ties Vyd­man­tais ga­li at­si­trenk­ti į už­kar­dą, nes ties šia vie­ta taip pat bus už­da­ry­tas ke­lias. Ri­bos grei­tį

Va­žiuo­jan­tie­ji iš Kre­tin­gos Pa­lan­gą ga­lės pa­siek­ti pro Rū­dai­čius. Taip pat bus pa­sta­ty­tos nuo­ro­dos, kaip au­to­mo­bi­liu nu­si­gau­ti iki Šven­to­ sios, Skuo­do, Ži­bi­nin­kų, Grau­dū­ šių, Laz­di­nin­kų. Vi­si ap­lin­ki­niai ke­liai yra as­fal­tuo­ti. Vai­ruo­to­jai tu­rė­tų at­kreip­ti dė­ me­sį į tai, kad prieš apy­lan­kų sche­ mas grei­tis bus ri­bo­ja­mas iki 40 ki­ lo­met­rų per va­lan­dą. Pag­rin­di­niai į Pa­lan­gą ve­dan­tys ke­liai bus už­da­ry­ti šian­dien nuo 17 val, o už­kar­dos nuim­tos nak­tį iš šeš­ta­die­nio į sek­ma­die­nį – 2 va­ lan­dą. Pa­ta­rė žiū­rė­ti į ženk­lus

„Vai­ruo­to­jams ga­li­ma duo­ti tik vie­ ną pa­ta­ri­mą – ati­džiai ste­bė­ti ke­lio

ženk­lus. Ta­čiau kar­tais at­ro­do, kad tie ženk­lai – ne­ma­to­mi. Tiek me­ tų, kiek dir­bu, te­ko pa­čiai ne kar­tą ste­bė­ti, kaip at­va­žiuo­ja žmo­nės iki Vyd­man­tų ir tu­ri su­sto­ti prie pa­ sta­ty­tų gelž­be­to­ni­nių blo­kų. Ir dar ste­bi­si, iš kur jie at­si­ra­do. Sa­kau: juk bu­vo pa­sta­ty­ti ke­lio ženk­lai, in­for­muo­jan­tys, jog eis­mas už­da­ ry­tas. Ma­tyt, ne vi­si no­ri tai ži­no­ ti“, – sam­pro­ta­vo įmo­nės „Klai­pė­ dos re­gio­no ke­liai“ Sau­gaus eis­mo ir ke­lių prie­žiū­ros sky­riaus vir­ši­ nin­kė Ri­ma Dob­ra­dzie­jū­tė. Šio­mis die­no­mis prie tra­sos jau bai­gia­mas įreng­ti ir lenk­ty­nių mies­te­lis. 1 000 ki­lo­met­rų lenk­ty­nių ren­gi­ niai Pa­lan­go­je pra­si­de­da šian­dien, ta­čiau į pa­grin­di­nę tra­są jie per­si­ kels ry­toj, kur vyks Lie­tu­vos au­to­ mo­bi­lių trau­kos lenk­ty­nių (dra­go) čem­pio­na­tas. Penk­ta­die­nį tra­so­je taip pat ne­trūks įvai­rių ad­re­na­li­no iš­si­sky­ri­mą ska­ti­nan­čių pa­si­ro­dy­ mų, o pa­grin­di­nių lenk­ty­nių star­ tas – šeš­ta­die­nį 12.15 val.

Va­gys­tė: iš vieš­bu­čių kam­ba­rių dings­ta ir ant­klo­dės, ir pa­ta­ly­nė, ir užuo­lai­dos.

Klientai va­gia ir užuo­lai­das Poil­siau­to­jai iš ku­ror­tų vieš­bu­čių iš­si­ve­ža ne tik mui­lą, šam­pū­ną ar kū­no kre­mą, bet ir rankš­luos­čius, pa­ta­ly­nę ar net nu­ ka­bi­na užuo­lai­das. Šie­met to­kių „su­ve­ny­ rų“ ieš­ko­to­jų kaip nie­ka­da daug.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Kam­ba­ry­je ne­ra­do ant­klo­dės

Tvar­ko­si: va­kar bū­si­mų lenk­ty­nių vie­to­je dar­ba­vo­si sun­kio­ji tech­ni­ka. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

Sus­tip­ri­no ap­sau­gą Nuo šiol Ne­mu­nu be­si­drie­kian­čios Lie­tu­vos vals­ty­bi­nės sie­nos su Ru­ si­jos Ka­li­ning­ra­do sri­ti­mi sau­ga bus aky­les­nė.

Lie­pą pa­bai­gus dieg­ti komp­lek­si­ nę ste­bė­ji­mo sis­te­mą Ši­lu­tės ra­jo­ ne esan­čio­je Vals­ty­bės sie­nos ap­ sau­gos tar­ny­bos Pa­gė­gių rink­ti­nės Vi­lei­kių už­kar­do­je, šiuo­lai­ki­nė­mis elekt­ro­ni­nė­mis prie­mo­nė­mis nuo šiol bus ste­bi­ma ir kont­ro­liuo­ja­ ma vi­sa nuo Sma­li­nin­kų iki Rus­nės Ne­mu­no upe be­si­drie­kian­ti vals­ty­ bės sie­na. Tei­gia­ma, kad bus pa­ge­rin­ta sau­ gu­mo si­tua­ci­ja šia­me 27 ki­lo­met­rų

il­gio ruo­že – sie­ną pa­žeis­ti ne­pas­ te­bė­tiems taps neį­ma­no­ma. Sis­te­m a su­tei­k ia ga­l i­my­b ę iš ste­bė­ji­mo cent­ro tie­sio­giai ste­bė­ ti vals­ty­bės sie­nos li­ni­ją ir ma­ty­ti, kas ju­da jos link tiek iš Lie­tu­vos te­ri­to­ri­jos, tiek iš Ru­si­jos pu­sės. Sis­te­ma su­tei­kia ga­li­my­bę pa­ kan­ka­m ai anks­t i iden­t i­f i­k uo­t i ga­li­mus vals­ty­bės sie­nos pa­žei­ dė­jus, to­dėl pa­rei­gū­nai tu­rės už­ tek­ti­nai lai­ko pa­si­ruoš­ti ope­ra­ty­ viai rea­guo­ti, su­lai­kant vals­ty­bės sie­ną ne­tei­sė­tai pe­rė­ju­sius as­me­ nis ar­ba už­ker­tant jiems ke­lią tai pa­da­ry­ti. „Klai­pė­dos“ inf.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Ne­rin­gos tu­riz­mo ir vers­lo aso­cia­ ci­jos pre­zi­den­tė Ir­ma Balt­ru­šai­tie­ nė pa­sa­ko­jo, kad pa­na­šių va­gys­čių šie­met yra tik­rai ne­ma­žai. Iš vieš­bu­čių kam­ba­rių daž­ niau­siai dings­ta rankš­luos­čiai. Bū­na, kad poil­siau­to­jai iš­si­ve­ža ir pa­ta­ly­nę. Bu­vo at­ve­jis, kai vieš­bu­čio kam­ba­ry­je dar­buo­to­jai ne­be­ra­do ant­klo­dės. Vie­ni stu­den­tai nu­ka­ bi­no ir pa­si­sa­vi­no čia ka­bė­ju­sias užuo­lai­das. „Su to­kiu at­ve­ju esu su­si­dū­ru­ si ne tik pa­ti, bet ir ki­tas vieš­bu­tis. Kaž­kaip iš kar­to neap­si­žiū­rė­jo­me, o pa­skui žiū­ri­me, kad užuo­lai­dų ne­bė­ra. Šiuo at­ve­ju tai di­de­li nuo­ sto­liai vieš­bu­čiui“, – tvir­ti­no pre­ zi­den­tė. Anot I.Balt­ru­šai­tie­nės, per se­ zo­ną to­kių „su­ve­ny­rų“ ieš­ko­to­jų pa­si­tai­ko la­bai daug. Va­sa­ros pa­ bai­go­je dėl il­ga­pirš­čių poil­siau­to­jų vieš­bu­čiai skai­čiuo­ja di­de­lius nuo­ sto­lius. Su to­kio­mis pat pro­ble­mo­mis su­ si­du­ria ne­rin­giš­kiai, ku­rie kam­ba­rius nuo­mo­ja pri­va­čia­me sek­to­riu­je.

„Gal iš­si­vež­to rankš­luos­čio va­ gys­te ir ne­ga­li pa­va­din­ti, bet nuo­ sto­liai per se­zo­ną su­si­da­ro ne­ma­ži. Gal kai ku­rie žmo­nės rankš­luos­čių neiš­si­ve­ža, o pa­pras­čiau­siai iš­si­ne­ ša prie jū­ros ir pa­lie­ka. Neat­sa­kin­ gu­mo da­bar yra la­bai daug. Ta­čiau

Ir­ma Balt­ru­šai­tie­nė:

Gal iš­si­vež­to rankš­ luos­čio va­gys­te ir ne­ga­li pa­va­din­ti, bet nuo­sto­liai per se­zo­ ną su­si­da­ro ne­ma­ži.

kai dings­ta ant­klo­dė ar užuo­lai­ dos, vis­kas aiš­ku“, – tvir­ti­no pre­ zi­den­tė. Tvar­ka ste­bi­no vo­kie­čius

I.Balt­r u­š ai­t ie­n ė pri­s i­m i­n ė, kad prieš 10–15 me­tų at­vy­kę vo­kie­čiai la­bai ste­bė­da­vo­si, kad ap­gy­ven­di­ nant klien­tui ne­duo­da­ma pa­si­ra­šy­ ti, kas yra pa­lie­ka­ma kam­ba­ry­je. „Tai­gi ga­li kas nors ding­ti“, – per­spė­da­vo poil­siau­to­jai iš Vo­kie­

ti­jos. Ta­čiau, anot I.Balt­ru­šai­tie­ nės, tais lai­kais nie­kas iš vieš­bu­čių kam­ba­rių ne­ding­da­vo. „Ma­tyt, to­kia ma­da atė­jo iš Va­ ka­rų“, – svars­tė aso­cia­ci­jos pre­zi­ den­tė. I.Balt­ru­šai­tie­nė at­krei­pė dė­me­ sį, kad klien­tas, pa­pra­šy­tas pa­si­ra­ šy­ti už kam­ba­ry­je pa­lik­tus daik­tus, ga­li įsi­žeis­ti. „Kai ku­rie žmo­nės ne­sup­ran­ta, ko­dėl skai­čiuo­ja­ma, kiek ir ko jam duo­di. Sa­ko, kad mes jais ne­pa­si­ ti­ki­me. Ap­gy­ven­di­ni žmo­gų ir gal­ vo­ji, kaip pa­sielg­ti. Ne­no­ri nei kad klien­tas įsi­žeis­tų, nei nuo­sto­lių pa­ tir­ti“, – pa­brė­žė pre­zi­den­tė. Pa­lie­ka ma­to­mo­je vie­to­je

Pa­sak I.Balt­ru­šai­tie­nės, Lie­tu­vo­je ma­žai kur ga­lio­ja tvar­ka, kad bū­ tų pra­šo­ma pa­si­ra­šy­ti už pa­lik­tus daik­tus kam­ba­ry­je. Ta­čiau, jos tei­ gi­mu, šią pro­ble­mą rei­kia spręs­ti – priim­ti vi­siems vie­no­dą tvar­ką. „Da­bar ge­riau­sia daik­tus, ku­rie daž­niau­siai dings­ta, pa­lik­ti ma­ to­mo­je vie­to­je, kad, iš­leis­da­mas žmo­gų, ga­lė­tu­mei grei­tai per­ žvelg­ti, ar nie­kas ne­din­go“, – pa­ ta­rė pre­zi­den­tė. I.Balt­ru­šai­tie­nė pa­brė­žė, kad nie­kas ne­pyks­ta, kai poil­siau­to­ jai iš­si­ve­ža jiems praus­tis skir­ tus mui­lus, du­šo že­lė, šam­pū­ną, kū­no kre­mus ar ki­tas hi­gie­nos prie­mo­nes. „To­kį el­ge­sį tik­rai ne­lai­ko­me ne­ są­ži­nin­gu. Prie­mo­nės skir­tos klien­ tams. Jei šie no­ri, ga­li praus­tis, jei ne, ga­li iš­si­vež­ti kaip su­ve­ny­rą. Ma­ny­čiau, kad tai tik į nau­dą vieš­ bu­čiui. Tai yra rek­la­mi­niai da­ly­kai. Ge­rai, kad žmo­nės juos pa­sii­ma“, – pa­brė­žė aso­cia­ci­jos pre­zi­den­tė.

9

TREČIADIENIS, LIEPOS 10, 2013

namai

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Kie­muo­se – ko­va dėl vie­tos po sau­le

Gud­ry­bės: ankš­tuo­se kie­muo­se dau­gia­bu­čių gy­ven­to­jai sa­vo au­to­mo­bi­liams lai­ky­ti pra­si­ma­no pa­pil­do­mų plo­tų.

Nors lipk į me­dį! Po dar­bo die­nos dau­gia­bu­čio kie­me ne­sus­ku­ bu­sie­ji pri­švar­tuo­ti sa­vo „ra­tų“ ne­re­tai trykš­ta dar aud­rin­ges­ nė­mis emo­ci­jo­mis. Spe­cia­lis­tai tei­gia, jog ne vie­ne­rius me­tus uos­ta­mies­tį ka­muo­jan­čios pro­ble­mos rak­tas – pa­čių mies­tie­čių ran­ko­se. Esą te­rei­kia pa­keis­ti sa­vo mąs­ty­mą ir įpro­čius. Li­na Bie­liaus­kai­tė l.bieliauskaite@kl.lt

Pak­lo­jo so­li­džią su­mą

Klai­pė­die­tė Eli­na pri­si­mi­nė, jog kai dau­giau nei prieš tris­de­šimt me­tų jos šei­ma įsi­kė­lė į nau­jai pa­sta­ty­tą de­vy­naukš­tį pie­ti­nė­je mies­to da­ly­ je, il­gus me­tus kie­me bū­da­vo ga­li­ma iš­vys­ti vos ke­le­tą au­to­mo­bi­lių. Šian­ dien toks vaiz­das ties 144 bu­tų na­mu at­ro­dy­tų kaip iš fan­tas­ti­kos sri­ties. „Ži­no­ma, anuo­met var­giai kas ga­lė­jo pa­gal­vo­ti, kad ateis to­kie lai­

kai, kai ma­ši­na bus ne pra­ban­gos, o bū­ti­ny­bės rei­ka­las. Tad na­tū­ra­ lu, kad da­bar tu­ri­me, ką tu­ri­me“, – svars­tė pa­šne­ko­vė. Mo­teris pri­si­pa­ži­no, jog šian­dien už­su­kan­čią į sa­vo vai­kys­tės gy­ve­ na­mą­jį ra­jo­ną tik kart­kar­tė­mis ją nuo­la­tos „šiur­pi­na“ ma­to­mi vaiz­ dai – ne tik kie­mai, jų priei­gos, bet kur įma­no­ma – ir ža­lie­ji plo­tai, žai­ di­mų aikš­te­lės už­ba­ri­ka­duo­ti ap­ lin­ki­nių gy­ven­to­jų ma­ši­nų. Nau­jos sta­ty­b os na­m e gy­ve­ nan­ti mo­te­ris džiau­gė­si, jog jai

ne­ten­ka su­si­dur­ti su šia pro­ble­ ma, mat tu­r i ga­l i­my­b ę sta­ty­ ti au­to­mo­bi­lį po­že­mi­nia­me ga­ ra­že. Tie­sa, to­kią ga­li­my­bę ga­vo ne dy­kai – per­kant būs­tą už vie­tą aikš­te­lė­je te­ko pa­klo­ti pa­pil­do­mai per 20 tūkst. li­tų. O ką da­ry­ti Atė­nams?

„Au­to­mo­bi­lis ša­lia gy­ve­na­mo­sios vie­tos – ži­no­ma, pa­to­gu, bet mū­ sų dau­gia­bu­čiai na­mai bu­vo sta­ ty­ti tuo laik­me­čiu, kai au­to­mo­ bi­lių pro­por­ci­ja gy­ven­to­jui bu­vo

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ki­to­kia. Klai­pė­die­čiams, ku­rie ma­ no, kad jų kie­mai per­pil­dy­ti, rei­kė­ tų įsi­vaiz­duo­ti, kaip tu­rė­tų jaus­tis Atė­nų gy­ven­to­jai. Nes Atė­nų ar ki­ ti se­na­mies­čiai bu­vo pla­nuo­ti ta­da, kai au­to­mo­bi­liai ap­skri­tai neeg­zis­ ta­vo“, – tei­gė klai­pė­die­tis ur­ba­nis­ tas Si­mo­nas Gent­vi­las. Uos­ta­mies­čio me­ro pa­ta­rė­jo įsi­ ti­ki­ni­mu, veiks­min­giau­sias šios pro­ble­mos spren­di­mo bū­das – vie­ ša­sis trans­por­tas. „Rei­kė­tų gal­vo­ti ne tik apie tai, kaip tuo įti­kin­ti gy­ven­to­jus. Ki­taip de­le­guo­ti ati­tin­ka­mus re­sur­sus de­ rė­tų ir Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai – ji vie­ša­jam trans­por­tui tu­rė­tų teik­ti di­des­nį prio­ri­te­tą ir dau­giau lė­šų. Mies­tas tai jau po tru­pu­tį da­ro per tam tik­ras prie­mo­nes – per at­ski­ ras eis­mo li­ni­jas, Til­tų gat­vės prio­ ri­te­tą vie­ša­jam trans­por­tui, per au­to­mo­bi­lių sta­ty­mo mies­te sis­ te­mą“, – kal­bė­jo pa­ šne­ko­vas.

11

Si­mo­nas Gent­vi­las:

Pas mus au­to­mo­bi­ lis – ne­re­tai ir sta­tu­so ženk­las, į jį in­ves­tuo­ ja­ma dau­giau ne­gu į iš­si­la­vi­ni­mą, į ki­tus da­ly­kus, ku­rie iš es­ mės yra svar­bes­ni.

10

TREČIADIENIS, LIEPOS 10, 2013

rubrika namai

Įtai­ga: be­to­ni­nės skulp­tū­ros ir ki­ti ry­tie­tiš­ki ob­jek­tai aki­mir­ką pri­ver­čia sua­be­jo­ti, ku­rio­je ša­ly­je esi.

At­kar­to­jo: kie­me Alf­re­das pa­sta­tė ži­no­mų Ki­ni­jos pa­sta­tų

Ve­re­tos Ru­pei­kai­tės nuo­tr.

ma­ke­tus, tie­sa, sa­vo aki­mis jų nie­ka­da ne­ma­tė.

Pradžia: saus

kas kūrinys p

Ki­po­ni­jos val­do­vas sa­vo būs­tą už­lei­do eks­po Jei nu­ke­liau­ti į Ja­po­ni­ją ar Ki­ni­ją per bran­ gu, ga­li­ma kad ir au­to­bu­su nu­kak­ti į Tel­ šius ir pa­tir­ti ga­na tik­ro­viš­kų Ry­tų ša­lių įspū­džių. Šių dvie­jų ša­lių že­mai­tiš­ką ver­si­ją sa­vo na­muo­se pa­tei­kia vie­ti­nis me­ni­nin­kas. Ve­re­ta Ru­pei­kai­tė v.rupeikaite@diena.lt

Mais­to kva­pų ne­sklin­da

Vie­no­je gat­ve­lė­je in­di­vi­dua­lių na­ mų kvar­ta­le neį­ma­no­ma ne­pas­te­ bė­ti keis­tais už­ra­šais ir de­ko­ra­ci­jo­ mis ap­kars­ty­tos tvo­ros. Akį trau­kia už­ra­šai „Ki­ni­ja“, „Ki­po­ni­ja“, hie­ rog­li­fai. Ten­ka pa­suk­ti gal­vą mė­ gi­nant iš­šif­ruo­ti, ką reiš­kia ir ki­ ti teks­tai, ku­rie, pa­si­ro­do, už­ra­šy­ti že­mai­tiš­ka tar­me. Ryš­kių spal­vų puo­šy­bos mo­ty­ vai pa­ki­ša min­tį – gal tai ki­nų res­ to­ra­nas? Išo­rė – tik ne­di­de­lis tru­ pi­nė­lis to, kas glū­di ki­ta­pus tvo­ros. Ir čia ne­tarš­ka in­dai, kep­tu­vė­se ne­ čirš­ka mais­tas. Pa­sip­ra­šius į sve­čius ant iš­ka­ bos nu­ro­dy­tu te­le­fo­nu, su­tar­tu lai­ku du­ris at­ve­ria bliz­giu siu­vi­ nė­tu švar­ku ir kū­gio for­mos, gin­ ta­rais de­ko­ruo­ta skry­bė­le pa­si­puo­ šęs vy­ras. Įžen­gus pro var­te­lius at­si­ve­ria vi­ sa ka­ra­li­ja: skulp­tū­ros, de­ko­ra­ci­jos, aug­me­ni­ja ir daug vi­sa ko, sun­kiai nu­sa­ko­mo. At­ro­do, kad kiek­vie­nas šio kie­mo kvad­ra­ti­nis cen­ti­met­ras yra iš­nau­do­tas tam, kad min­ti­mis nu­kel­tų lan­ky­to­ją į Ry­tus. Net ir se­na­sis tar­pu­ka­rio lai­kų na­mas pri­de­rin­tas prie ap­lin­kos – sto­gą pa­rai­to pri­mi­ty­vi puo­šy­ba, ant fa­sa­dų – fres­kos. Ge­riau įsi­žiū­ rė­jus ga­li­ma pa­ma­ty­ti, kad vis­kas pa­da­ry­ta iš ele­men­ta­rių, po ran­ka esan­čių da­ly­kų. Daug kur ma­to­mi

spal­vo­ti skri­tu­liu­kai – tai me­ta­li­ niai kon­ser­va­vi­mo dang­te­liai. Vi­so to kū­rė­jas Alf­re­das Al­gir­ das Jo­nu­šas sa­ve pri­sta­to ne­tau­ py­da­mas lai­ko: „Esu or­di­no „Už nuo­pel­nus Lie­tu­vai“ me­da­li­nin­kas, Tel­šių mies­to gar­bės pi­lie­tis, dai­li­ nin­kas, ju­ve­ly­ras, ga­mi­nęs pa­puo­ ša­lus pre­zi­den­tams, ma­no pa­ro­dos bu­vo...“

Alf­re­das Al­gir­das Jo­nu­šas:

Esu pu­siau Don Ki­ cho­tas, vi­sas san­tau­ pas iš­lei­dęs, ba­sas.

Užk­rė­tė ja­po­no kū­ri­niai

Kas at­pū­tė į Že­mai­ti­jos sos­ti­nę Ry­ tų vė­jus? A.A.Jo­nu­šas Ki­ni­jo­je nie­ ka­da ne­bu­vo, o į Ja­po­ni­ją nu­skri­do ne­se­niai, nors šios ša­lies at­ri­bu­ti­ ka jau dau­giau kaip 30 me­tų ka­ra­ liau­ja tel­šiš­kio kie­me. Dėl su­ry­tė­ji­mo kal­tas vi­sa­me pa­ sau­ly­je gar­sus ja­po­nų ar­chi­tek­tas. Vis dėl­to šio ne­ti­kė­to po­sū­kio is­to­ ri­ją Alf­re­das pra­de­da pa­sa­ko­ti dar nuo anks­tes­nių lai­kų. Mū­ri­nis tė­vų na­mas, sta­ty­tas 1939 m., bu­vo gy­ve­na­mas tik prie­ ki­nė­je da­ly­je. Pas­ta­to gi­lu­mo­je bu­ vo įreng­tos dirb­tu­vės, ku­rio­se bu­vo re­mon­tuo­ja­ma įvai­riau­sia ano me­ to tech­ni­ka. Tė­vas tu­rė­jo net juo­

Kaina

nuo

3 400LT/kv.m

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt

Mi­si­ja: že­mai­tis A.A.Jo­nu­šas jau­čia­si it Ja­po­ni­jos ar Ki­ni­jos am­ba­sa­do­rius, sklei­džian­tis ži­nias apie šias ša­lis.

do­jo me­ta­lo lie­jyk­lą, bu­vo nu­pir­kęs siau­ru­ko gar­ve­žį. „Jis tu­rė­jo su­kti elekt­rą pu­sei mies­to. Vė­liau pa­ts tė­vas žu­vo po trau­ki­niu Kė­dai­nių ra­jo­ne, kai ka­ro lai­ku ve­žė žy­dus su ope­liu­ku“, – pa­sa­ko­jo Alf­re­das. Ta­da jam bu­vo vos 17 me­tų. Ne­li­kus dirb­tu­vių šei­mi­nin­ko, Alf­re­do ma­ma nu­spren­dė vi­sa­ me na­me įreng­ti gy­ve­na­muo­sius kam­ba­rius ir sū­nui pa­ti­kė­jo su­kur­ ti jų in­ter­je­rą. Jau­nas vy­ras su už­ si­de­gi­mu priė­mė šią už­duo­tį. Pa­ sis­ko­li­no ar­chi­tek­to pa­žy­mė­ji­mą ir nar­šė Vil­niaus bib­lio­te­kas, ieš­ko­ da­mas už­sie­nie­tiš­kų ar­chi­tek­tū­ros žur­na­lų. „Var­čiau žur­na­lus ir už­si­šo­kau ant ja­po­nų ar­chi­tek­to Ken­zo Tan­ ge’s (1913–2005) kū­ry­bos. Jis kū­rė la­bai įdo­mius, tais lai­kais ne­ma­ ty­tus pa­sta­tus. La­bai pa­ti­ko, sa­ vo aki­mis šiuos pa­sta­tus pa­ma­ čiau vi­sai ne­se­niai“, – šyp­so­jo­si že­mai­tis. Da­bar do­mi­na Ki­ni­ja

Bai­gęs Kau­no po­li­tech­ni­kos ins­ ti­tu­tą ir grį­žęs na­mo, vy­ras kie­me

su­kū­rė ne­di­de­lį ja­po­niš­ką so­dą. Tie­sa, jis la­bai ne­di­de­lis, vos ke­lių kv. m plo­to. Ro­dy­da­mas tą pa­tį ja­po­niš­ką so­ dą au­to­rius pri­me­na, kad jie ga­ li bū­ti su van­de­niu, tven­ki­niais. Jo pa­ties ne­di­de­lia­me so­de­ly­je van­ dens nė­ra. Prie ja­po­niš­ko so­do vi­sa ki­ta šlie­jo­si sa­vai­me. „Dau­giau kaip 30 me­tų vi­sa tai ku­riu“, – su­skai­čia­ vo vy­ras. Be­to­ni­nės ir ki­to­kios skulp­tū­ros, fres­kos, pie­ši­niai, įvai­rių me­no kū­ ri­nių ko­pi­jos, pa­sta­tų, skulp­tū­rų ir pa­sta­tų daik­tų ma­ke­tai iš fa­ne­ros įspraus­ti aukš­to­mis tvo­ro­mis nuo išo­rės ati­tver­ta­me kie­me. Iš pra­džių jis ža­vė­jo­si Ja­po­ni­ja, ta­čiau vė­liau su­pra­tęs, kad Ry­tų kul­tū­ros ži­di­nys yra Ki­ni­ja, kad jos kul­tū­ra yra se­nes­nė ke­liais tūks­ tan­čiais me­tų, A.A.Jo­nu­šas įni­ko rink­ti ir kur­ti su Ki­ni­ja su­si­ju­sius eks­po­na­tus. „Bu­vo Ja­po­ni­ja, da­bar – Ki­ni­ja. Pa­kei­čiau dvi rai­des ir išė­jo Ki­po­ ni­ja – tai ma­no res­pub­li­ka“, – juo­ kė­si že­mai­tis.

Lie­tu­viš­kas bun­ke­ris

Neįp­ras­to­je so­dy­bo­je yra ir ki­to­kių eks­po­na­tų. Pa­vyz­džiui, vie­ną ker­tę Alf­re­das sky­rė Don Ki­cho­tui. „Aš pa­ts esu pu­siau Don Ki­cho­tas, vi­ sas san­tau­pas iš­lei­dęs, ba­sas“, – juo­kė­si vy­ras. Ato­kiau­sio­je skly­po vie­to­je me­ di­nia­me na­me­ly­je įreng­ta ne­di­de­ lė tech­ni­kos eks­po­zi­ci­ja, me­nan­ti Alf­re­do tė­vą – čia ne­ma­žai daik­tų iš bu­vu­sių dirb­tu­vių. Ta­me pat na­me­ ly­je ga­li­ma šmurkš­te­lė­ti į bun­ke­rį, ku­ris įreng­tas pa­gal bu­vu­sio lie­tu­ vių par­ti­za­no pa­sa­ko­ji­mą. Bun­ke­ry­ je ga­na rea­lis­tiš­kai pa­vaiz­duo­ta tau­ tos did­vy­rių kas­die­ny­bė. Il­gai­niui mu­zie­jus su­si­kū­rė ir Alf­re­dui pri­klau­san­čio­je gy­ve­na­ mo­jo na­mo da­ly­je. Sen­daik­čius, re­lik­vi­jas vy­ras rin­ko ke­liau­da­mas, ne­ma­žai daik­tų yra do­va­no­ti. Da­lis erd­vių pa­švęs­tos pa­ties A.A.Jo­nu­ šo kū­ry­bai – ju­ve­ly­ri­kai, ku­ri glau­ džiai su­sie­ta su gin­ta­ru. Alf­re­do kur­ti dir­bi­niai iš gin­ta­ ro yra iš­ke­lia­vę į įvai­rius pa­sau­lio kraš­tus. An­tai gin­ta­ri­nis bi­ki­nis bu­vo de­monst­ruo­ja­mas Bra­zi­li­jos

11

TREČIADIENIS, LIEPOS 10, 2013

namai

Kie­muo­se – ko­va dėl vie­tos po sau­le Komentaras

Ra­mu­nė Sta­še­vi­čiū­tė

Ar­chi­tek­tė, mies­to ta­r y­bos na­rė

P

sa japoniškas sodas – pirmas rytietišprie A.A.Jonušo namų.

o­na­tams Rea­ly­bė: to­kie vaiz­dai ta­po įpras­ti tan­kiai ap­gy­ven­din­tuo­se Klai­pė­dos ra­jo­nuo­se.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

9 Anot pa­šne­ko­vo, tai, jog Klai­pė­do­je re­gist­ruo­ta 86 tūkst. Svar­bu sta­tu­sas

kar­na­va­le. Žie­dą su gin­ta­ru ne­šio­ ja ir pa­ts ju­ve­ly­ras. Bi­lie­tų ne­par­duo­da

Alf­re­das tu­ri tūks­tan­čius įvai­rios ver­tės daik­tų, ne­nuos­ta­bu, kad jam pa­čiam vie­tos na­muo­se ne­be­li­ko. „Gy­ve­nu pas žmo­ną“, – juo­kė­si na­ mus sa­vo eks­po­na­tams už­lei­dęs že­ mai­tis. Tie­sa, šis mu­zie­jus – neo­ fi­cia­lus, jį iš­lai­ky­ti ir pri­žiū­rė­ti – jo vie­no rei­ka­las. Tvar­ky­tis šiek tiek pa­de­da se­niū­ni­ja, ge­ri žmo­nės. Pak­laus­tas, koks li­ki­mas lau­kia eks­po­na­tų skli­di­nų na­mų, Alf­re­ das gi­liai at­si­dūs­ta: „Grius, grius ir su­grius. Jau da­bar pra­de­da ka­bin­ tis prie rek­la­mos gat­vė­je. Jei lieps ją nuar­dy­ti, už­si­ra­kin­siu ir tiu tiu – mu­zie­jaus ne­liks. Va­di­na­si, toks ob­jek­tas ne­rei­ka­lin­gas“, – svars­ tė tel­šiš­kis, kol kas prii­man­tis lan­ ky­to­jus, moks­lei­vių gru­pes, sko­li­ nan­tis erd­vę įvai­riems ren­gi­niams ir ne­pra­šan­tis už tai su­si­mo­kė­ti. Kas no­ri – ga­li au­ko­ti. To­kio ob­jek­to svar­ba vy­ras nea­ be­jo­ja – čia lan­ky­to­jų ne­stin­ga iš vi­sos Lie­tu­vos.

au­to­mo­bi­lių, – iš­kal­bin­ga sta­tis­ti­ ka. Tai­gi ne­re­ta šiuo­lai­ki­nė šei­ma tu­ri ne po vie­ną, o po dvi ma­ši­nas. Pa­sak S.Gent­vi­lo, jei žmo­nės bū­tų ob­jek­ty­vūs, pri­pa­žin­tų, jog au­to­ mo­bi­lis mies­te ap­skri­tai nė­ra bū­ ti­ny­bė. „As­me­niš­kai pa­ts ma­ši­na taip pat nau­do­juo­si itin re­tai. Ži­no­ma, ne­ kal­bu apie tuos, ku­riems au­to­mo­bi­ lis yra dar­bo prie­mo­nė. Ta­čiau sta­ tis­tiš­kai au­to­mo­bi­lį žmo­gus nau­do­ja vi­du­ti­niš­kai 4 pro­c. jo gy­va­vi­mo lai­ ko. Vie­ša­sis trans­por­tas eksp­loa­tuo­ ja­mas fak­tiš­kai iš­ti­są pa­rą – 16 val. Be to, pa­skai­čiuo­ta, kad, pa­vyz­ džiui, Vil­niaus šei­mos vi­du­ti­nės iš­ lai­dos leng­va­jam au­to­mo­bi­liui sie­kia 15 pro­c., bet jei jie nau­do­tų­si vie­šuo­ ju trans­por­tu, jos siek­tų tik 3 pro­c., – ar­gu­men­tus var­di­jo ur­ba­nis­tas. – Ki­tas da­ly­kas, kad pas mus au­to­mo­ bi­lis – ne­re­tai ir sta­tu­so ženk­las. Į jį in­ves­tuo­ja­ma dau­giau ne­gu į iš­si­la­ vi­ni­mą, į ki­tus da­ly­kus, ku­rie iš es­ mės yra svar­bes­ni.“ Tad, pa­sak pa­šne­ko­vo, jei vi­suo­ me­nė bū­tų są­mo­nin­ges­nė, mi­li­jo­ ni­nes lė­šas, skir­tas inf­rast­ruk­tū­rai, as­fal­to dan­goms, bū­tų ga­li­ma nu­ kreip­ti į iš­ma­nią­sias prie­mo­nes – nau­jin­ti au­to­bu­sų par­ką, įreng­ti pa­ to­ges­nes sto­te­les, pi­gin­ti bi­lie­tus.

Nė­ra pri­gim­ti­nė tei­sė

„No­riu pri­min­ti, kad gy­ven­to­jai ga­li re­gist­ruo­tis te­ri­to­ri­jas, ap­si­ brėž­ti skly­pus ap­link sa­vo dau­gia­ bu­čius, plės­ti au­to­mo­bi­lių lai­ky­mo aikš­te­les, bet re­tas na­mas tai da­ro. Ki­ta ga­li­my­bė – lai­ky­ti ma­ši­nas pri­va­čio­se aikš­te­lė­se, bet žmo­nės už šią pa­slau­gą mo­kė­ti ne­no­ri“, – pri­pa­ži­no pa­šne­ko­vas. S.Gent­vi­las pri­si­mi­nė ke­ti­ni­mus ne­to­li Nau­jo­sios tur­ga­vie­tės sta­ty­ti dau­giaaukš­tę au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mo aikš­te­lę, ta­čiau esą šios idė­jos bu­ vo at­si­sa­ky­ta po ap­lin­ki­nių gy­ven­to­ jų ap­klau­sos. Šie pa­reiš­kė, kad to­kios pa­slau­gos jiems ne­rei­kia, mat už pi­

ni­gus sa­vo ma­ši­nų lai­ky­ti ne­ke­ti­na. „Ko­dėl žmo­nės pri­va­lo pirk­ ti po­že­mi­nę ga­ra­žo vie­tą? Nes au­ to­mo­bi­lio sta­ty­mas nė­ra sa­vai­me įgy­ta, pri­gim­ti­nė tei­sė. Ta­čiau se­ no­sios sta­ty­bos na­muo­se gy­ve­nan­ tys žmo­nės vis dar suau­gę su to­ kia idė­ja, to­dėl jei nė­ra kaip, ge­riau ma­ši­nas sta­to ant žo­ly­nų ar krep­ši­ nio aikš­te­lėse. Ta­čiau toks po­žiū­ris

Skan­di­na­vi­jo­je prie sta­to­mo na­mo nu­ ma­ty­tas mak­si­ma­ lus au­to­mo­bi­lių vie­ tų skai­čius, prie­šin­ gai nei Lie­tu­vo­je, kur pa­gal reg­la­men­ tus nu­ro­do­mas mi­ ni­ma­lus to­kių vie­tų skai­čius. tu­rė­tų pa­si­keis­ti. Dar blo­giau, kad ieš­ko­da­mi ki­tų al­ter­na­ty­vų žmo­ nės ima kraus­ty­tis į už­mies­tį. Kaip juos su­lai­ky­ti, čia jau iš­šū­kis po­li­ ti­kams“, – pri­pa­ži­no S.Gent­vi­las. Pu­sė mies­to – as­fal­tas

Au­to­mo­bi­lių lai­ky­mo pro­ble­ma opi dau­ge­ly­je pa­sau­lio did­mies­čių. Ir,

pa­sak pa­šne­ko­vo, sve­tur taip pat ne­ban­do­ma iš­ra­di­nė­ti nau­jų dvi­ra­ čių, o sie­kia­ma šią pro­ble­mą spręs­ ti vėl­gi pa­si­tel­kiant vie­šo­jo trans­ por­to tei­kia­mas ga­li­my­bes. „Pa­v yz­d žiui, Va­ka­r uo­s e po­ pu­l ia­r u plė­to­t i gy­ve­n a­m uo­s ius kvar­ta­lus, kur kai­my­nai tu­ri vie­ną au­to­mo­bi­lį ir juo nau­do­ja­si. Ar­ba tu­ri nuo­mos pa­slau­gą, ku­rią už­ tik­ri­na kvar­ta­lo vys­ty­to­jas, kad jam ne­rei­kė­tų įren­gi­nė­ti aikš­te­ lių, nes tai rei­ka­lau­ja la­bai di­de­ lių in­ves­ti­ci­jų“, – aiš­ki­no me­ro pa­ta­rė­jas. Paš­ne­ko­vas pir­miau­siai pa­si­tel­ kė Skan­di­na­vi­jos pa­vyz­dį, kur prie sta­to­mo na­mo nu­ma­ty­tas mak­si­ ma­lus au­to­mo­bi­lių vie­tų skai­čius, prie­šin­gai nei Lie­tu­vo­je, kur pa­gal reg­la­men­tus nu­ro­do­mas mi­ni­ma­ lus to­kių vie­tų skai­čius. „Konk­re­čiai Šve­di­jo­je, Aust­ri­jo­je, ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se yra kvar­ta­lų, ku­rie su­pro­jek­tuo­ti kon­cep­tua­liai, nau­do­tis tik vie­šuo­ju trans­por­ tu, nes yra aukš­to tan­ku­mo. Sten­ gia­ma­si nu­kreip­ti žmo­nes į vie­šo­ jo trans­por­to sis­te­mą ir neeik­vo­ti pi­ni­gų aikš­te­lių dan­gai. Blo­giau­ sias to pa­vyz­dys – Los An­dže­las, kur pu­sę mies­to plo­to su­da­ro as­ fal­tas. Čia tiek daug au­to­mo­bi­lių, kad val­džia pri­vers­ta vys­ty­ti bran­ giai kai­nuo­jan­čią inf­rast­ruk­tū­rą“, – kal­bė­jo S.Gent­vi­las.

a­vel­dė­jo­me kie­mus su to­k ia inf­rast­r uk­t ū­ra, kai 20-čiai bu­t ų bu­vo ski­r ia­ma vie­na au­to­mo­bi­l ių sto­vė­ji­mo vie­ ta, o da­bar tam pa­čiam bu­t ų skai­čiui fak­t iš­kai rei­k ia 24 vie­t ų. Blo­go­ji ži­n ia ta, kad to­k io kie­k io au­to­mo­bi­l ių (rei­ kia dau­g iau kaip 20 kar­t ų di­des­n io as­fal­to plo­to) prie na­mų mes nie­ka­da ne­su­tal­pin­si­me, ne­bent išas­fal­tuo­tu­ me vi­sus par­k us ir vai­k ų žai­d i­mo ar spor­to aikš­te­les. Ta­čiau ne­ma­nau, kad gy­ven­to­jai ryž­t ų­si to­k iems spren­d i­ mams, o ir įsta­ty­mi­nė ba­zė to ne­leis­ tų. Ge­ro­ji ži­n ia ta, kad mies­to ta­r y­ba yra pa­tvir­ti­nu­si ne­ma­žai gy­ve­na­mų­ jų te­r i­to­r i­jų de­ta­l ių­jų pla­nų, ku­r io­se nu­ma­t y­t a daug pa­pil­do­mos vie­tos au­to­mo­bi­l iams lai­k y­t i. Tai te­r i­to­r i­jos tarp Tai­kos pro­s pek­to, Deb­re­ce­no gat­vės, Ši­lu­tės plen­to ir Sta­ty­bi­n in­k ų pro­spek­to; 13 ha te­ri­to­ri­jos, ri­bo­ja­mos Kre­t in­gos gat­vės, „Že­my­nos“ gim­na­ zi­jos bei Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to skly­ pų ri­bo­m is ir Her­kaus Man­to gat­vės; 23 ha te­r i­to­r i­jos, ri­b o­ja­mos Sta­d io­ no, Pu­šy­no, Švy­t u­r io, Ma­lū­n i­n in­k ų, Spor­t i­nin­k ų bei S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no gat­vių; 16 ha te­ri­to­ri­jos, ri­bo­ja­mos Kre­ tin­gos, Pa­ne­vė­ž io, Lie­po­jos gat­v ių, ir Šiau­rės pro­spek­to; 38 ha te­ri­to­ri­jos, ri­ bo­ja­mos Tai­kos ir Sta­t y­bi­n in­k ų pro­ spek­t ų, ko­mer­c i­nės pa­skir­t ies skly­ pų Mi­n i­jos gat­vė­je ri­b a bei Smil­te­lės gat­vės; 120 ha te­r i­to­r i­j os, ri­b o­j a­mos Ši­lu­tės plen­to, Smil­te­lės gat­vės, Tai­ kos bei Sta­t y­bi­n in­k ų pro­s pek­t ų; te­r i­ to­r i­jos tarp Tai­kos pro­spek­to, Kau­no gat­vės, Ši­lu­tės plen­to ir Pa­r y­ž iaus Ko­ mu­nos gat­vės; te­r i­to­r i­jos tarp Bal­t i­jos pro­spek­to, Ši­lu­tės plen­to, Deb­re­ce­no gat­vės ir Tai­kos pro­s pek­to. Šiuo me­ tu pla­nuo­ja­ma te­r i­to­r i­ja, be­si­r i­b o­jan­ ti su Jū­rei­v ių, Poil­s io, Strė­vos gat­v ių tę­s i­n iu, Mi­t u­vos, Žal­g i­r io, Kal­nu­p ės, Ni­dos ir Ram­by­no gat­vė­m is. Ten, kur pa­t vir­t in­t i de­t a­l ie­ji pla­n ai, gy­ven­to­ jai ga­l i re­g ist­r uo­t i sa­vo skly­pus juos nuo­mo­j ant ar­b a iš­s i­p er­k ant iš vals­ ty­b ės ir tam­p ant visa­tei­s iais sa­vo te­ ri­to­r i­j os šei­m i­n in­k ais. Bū­d a­m i sa­vo že­mės nau­do­to­j ai, jie ga­l i įsi­reng­t i pa­g al pa­t vir­t in­t us de­t a­l iuo­s ius pla­ nus pa­pil­do­m as au­to­mo­bi­l ių lai­k y­ mo aikš­te­les ar ki­t as ap­l in­kos ge­r i­n i­ mo prie­mo­nes. Jei žmo­nės ti­k i­si, kad kas nors už juos įrengs vie­tas jų au­to­ mo­bi­l iams lai­k y­t i, tu­rės nu­si­v il­t i ir to­ liau gy­ven­t i da­bar­t i­nė­m is są­ly­go­m is. At­s i­ra­dus lais­vai au­to­mo­bi­l ių rin­kai, mū­s ų žmo­nės įpra­to lai­k y­t i au­to­mo­ bi­l ius po sa­vo lan­gais, kuo ar­č iau du­ rų, ne­duok Die­ve, kad tik ne­rei­kė­t ų ei­t i ke­l io­l i­ka met­r ų iki sa­vo ma­š i­nos. Ati­d žiau pa­nag­r i­nė­jus inf­rast­r uk­t ū­ ros si­t ua­c i­j ą, daž­n ai ga­l i­m a at­r as­ ti gat­v ių, kur ga­l i­ma lai­k y­t i sa­vo au­ to­mo­bi­l ius to­l iau nuo na­mų. Ma­t yt, prie to rei­k ia pra­t in­t is, o šei­moms, ku­r ios tu­r i ke­l is au­to­mo­bi­l ius, ge­rai pa­g al­vo­t i, ar to rei­k ia. Kaip be­bū­t ų, vie­š o­j o trans­p or­to sis­te­m a to­bu­lė­j a ir jau da­b ar dau­ge­l į vie­t ų, ypač pi­ko me­t u, leng­v iau pa­s iek­t i au­to­bu­s u ar dvi­ra­č iu ne­g u au­to­mo­bi­l iu.

12

TrečiADIENIS, liepos 10, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,23 %

€

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 3,0152 DB sva­ras ster­lingų 1 4,0103 JAV do­le­ris 1 2,6775 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5423 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9192 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,0216 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3639 Ru­si­jos rub­lis 100 8,1106 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7758

pokytis

–0,5803 % +0,0499 % –0,5239 % –0,1728 % +0,0346 % +0,2337 % +1,3352 % +0,4334 % –0,4804 %

Gau­dys sko­li­nin­kus Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Per dve­jus me­tus Vals­ty­binė mo­ kes­čių ins­pek­ci­ja (VMI) teisė­sau­ gos ins­ti­tu­ci­joms per­davė in­for­ ma­ciją apie 200 as­menų, ku­rie galbūt tu­ri tur­to, ne­pag­rind­žia­ mo gau­na­mo­mis pa­ja­mo­mis.

„Ver­ti­nant gy­ven­tojų ri­zi­kin­gumą ga­li­mo mo­kes­čių ven­gi­mo po­žiū­ riu, tur­to ir pa­jamų dek­la­ra­cijų duo­me­nys ana­li­zuo­ja­mi bei ly­ gi­na­mi su VMI tu­ri­mais ir iš tre­ čiųjų šal­ti­nių gau­tais duo­me­ni­ mis apie as­menų gau­tas pa­ja­mas, tu­rimą turtą ir iš­lai­das“, – tei­ gė VMI vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­jas Artū­ras Kle­raus­kas. Pa­sak jo, gy­ven­tojų kont­ro­ lei skirtų iš­tek­lių da­lis au­ga, t. y. 2011 m. gy­ven­to­jams te­ko 43 pro­c. kont­rolės veiksmų, o 2012 m. ši da­lis išau­go iki 46 pro­c. (10,565 tūkst. kont­rolės veiksmų). Gy­ ven­to­jams nu­ro­dy­ta pa­pil­do­mai su­mokė­ti į biud­žetą per 51 mln. litų ne­su­mokėtų mo­kes­čių. Iš vi­so nuo 2011 m. pra­džios iki 2012 m. gruod­žio 31 d. dėl ne­ teisė­to pra­turtė­ji­mo teisė­sau­gos ins­ti­tu­ci­joms per­duo­ta apie 200 as­menų, nu­sta­ty­ta dau­giau nei 70 mln. litų tur­to vertė, ku­rio įsi­gi­ ji­mui pa­grįsti galbūt trūksta tei­ sėtų pa­jamų. VMI ža­da ne­tru­kus im­tis ir tų gy­ven­tojų, ku­rie ne­pa­teikė pra­ ėju­sių metų pa­jamų dek­la­ra­cijų, nors pri­valė­jo tai pa­da­ry­ti. Pre­ li­mi­na­riais duo­me­ni­mis, to­kių gy­ven­tojų yra apie 70 tūkst. Per­ nai dek­la­ra­cijų ne­pa­teikė apie 80 tūkst. gy­ven­tojų. „VMI šie­met su­laukė 2012 m. pa­jamų dek­la­ra­cijų iš 838 tūkst. gy­ven­tojų, 97,5 pro­c. gy­ven­tojų dek­la­ra­ci­jas pa­teikė elekt­ro­ni­niu būdu. Ta­čiau, pa­ly­gi­nu­si gau­tas dek­la­ra­ci­jas su tre­čiųjų šal­ti­nių (bankų, dar­bo­vie­čių, gy­ven­tojų

vers­lo par­tne­rių) pa­teik­ta in­for­ ma­ci­ja, Mo­kes­čių ins­pek­ci­ja nu­ statė, kad dar apie 70 tūkst. gy­ ven­tojų vėluo­ja įvyk­dy­ti sa­vo mo­kes­ti­nes prie­vo­les – pa­teik­ti dek­la­ra­ciją ir, jei rei­kia, su­mokė­ti mo­kestį“, – sakė VMI vir­ši­nin­ko pa­va­duo­to­ja Vil­ma Vild­žiū­naitė. Dau­giau­sia pa­teik­ti dek­la­ra­ci­jas ir su­mokė­ti mo­kestį vėluo­ja pa­ si­nau­doję di­des­niu nei pri­klau­ so neap­mo­kes­ti­na­muo­ju pa­jamų dyd­žiu, taip pat gy­ven­to­jai, pri­ va­lan­tys dek­la­ruo­ti turtą ir kar­ tu pa­teik­ti pa­jamų dek­la­ra­ciją, vers­lo liu­di­ji­mus turėję ar in­di­vi­ dua­lią veiklą pa­gal pa­žymą vyk­ dę mo­kes­čių mokė­to­jai. Vi­siems vėluo­jan­tiems pa­teik­ti dek­la­ra­ ci­jas VMI pra­de­da siųs­ti pri­mi­ ni­mus: Elekt­ro­ni­nio dek­la­ra­vi­mo sis­te­mos var­to­to­jai bus in­for­muo­ ja­mi elekt­ro­ni­niu būdu, o ki­tiems siun­čia­mi tra­di­ci­niai laiš­kai. VMI pri­me­na, kad mo­kes­čių mokė­to­jui, lai­ku (iki ge­gužės 2 d.) ne­pa­tei­kus pa­jamų mo­kes­čio dek­ la­ra­ci­jos ir ne­su­mokė­jus pri­klau­ san­čių mo­kes­čių, skai­čiuo­ja­mi 0,03 pro­c. dels­pi­ni­giai už kiek­ vieną dieną. Pik­ty­biš­kai ven­gian­ čius mokė­ti mo­kes­čius gy­ven­to­ jus VMI pla­nuo­ja baus­ti iki 500 litų sie­kian­čio­mis bau­do­mis. „Jei gy­ven­to­jas su­si­du­ria su fi­ nan­si­niais sun­ku­mais ir ne­ga­li iš­ kart su­mokė­ti pa­jamų mo­kes­čio, VMI ra­gi­na jį kreip­tis dėl mo­kes­ čių ati­dėji­mo ar mokė­ji­mo išdės­ ty­mo da­li­mis“, – teigė V.Vild­žiū­ naitė ir ak­cen­ta­vo, kad gy­ven­to­jui toks būdas kai­nuos kur kas pi­giau, nei vėliau gre­sian­tis lėšų areš­tas, išieš­ko­ji­mas iš tur­to ir t. t. Šie­met dau­giau nei 573 tūkst. gy­ven­tojų, pa­tei­ku­sių dek­la­ra­ci­ jas, sie­kia pa­si­nau­do­ti gy­ven­tojų pa­jamų mo­kes­čio leng­va­to­mis, sie­kian­čio­mis 223 mln. litų su­ mą, o 133 tūkst. gy­ven­tojų dek­ la­ra­vo turį su­mokė­ti 187 mln. litų šio mo­kes­čio.

dau­giau lėšų ir jėgų.

Vytauto Petriko nuo­tr.

–0,16 %

Iš Vil­niaus skris į Tel Avivą

Pra­ban­gus vieš­bu­tis – nuo­sto­lin­gas

Pi­gių skryd­žių bend­rovė „Wizz Air“ spa­lio pa­bai­go­je pra­dės skrai­din­ti iš Vil­niaus į Tel Avivą. Skryd­žiai vyks du kar­tus per sa­vaitę. Anot Vil­niaus oro uos­to ge­ne­ra­li­nio di­rek­ to­rius Ge­di­mi­no Al­man­to, iki šiol skryd­žiai į Tel Avivą bu­vo tik se­zo­ni­niai. „Tel Avi­vas yra la­bai spe­cia­li ir įdo­mi kryp­tis. Is­to­riš­ kai prie jos bu­vo dir­ba­ma se­zo­niš­kai ar­ba skryd­žiai bu­vo ne­re­gu­lia­riai vyk­do­mi už­sa­ komųjų skryd­žių bend­ro­vių“, – teigė jis.

Pra­bangų vieš­butį „Kem­pins­ki“ sos­tinė­je per­nai va­sarą ati­da­riu­si bend­rovė „Cat­hed­ ral Squa­re Ho­tel“ 2012 m. pa­tyrė 7,69 mln. litų grynųjų nuo­sto­lių, įmonės pa­ja­mos sie­ kė 2,549 mln. litų. Pa­ly­gin­ti su 2011 m., kai „Kem­pins­ki“ vieš­bu­tis dar ne­bu­vo ati­da­ry­ tas, per­nai „Cat­hed­ral Squa­re Ho­tel“ nuo­ sto­liai išau­go 2,8 kar­to, o pa­ja­mos – 26 kar­tus. Šiais me­tais vieš­bu­čio pa­ja­mas ti­ ki­ma­si išau­gin­ti bent ke­tu­ris kar­tus.

Eu­ro­pos Par­la­ men­to (EP) ko­mi­ te­tas bal­suos, ar siū­ly­ti draus­ti kram­tomąjį, kal­janų ta­baką ir ploną­sias ci­ga­ re­tes. Taip pat siū­lo­ma elekt­ro­ ni­nes ci­ga­re­tes leis­ti par­duo­ti tik su gy­dy­to­jo re­ko­men­da­ci­ja. Po­ky­čiai: kol kas Eu­ro­po­je pla­nuo­ja­ma užd­raus­ti ploną­sias aro­ma­ti­nes

ci­ga­re­tes, taip pat aro­ma­tinį ta­baką ir elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes, taip pat svars­to­ma, kad atei­ty­je ci­ga­re­čių pa­ke­liai turėtų būti stan­dar­ti­zuo­ti.

Plo­no­sioms ci­ga­retėms – ga­las? Ig­nas Ja­čaus­kas Briu­se­l is (Bel­g i­ja)

Pra­sidės svars­ty­mas

Jau ry­toj EP Ap­lin­kos, vi­suo­menės svei­ka­tos ir mais­to sau­gos ko­mi­te­ tas bal­suos, ar pri­tar­ti siū­ly­mams draus­ti ploną­sias ci­ga­re­tes, kram­ tomąjį ta­baką ir tai­ky­ti ki­tus ap­ ri­bo­ji­mus. Be­je, at­si­ra­do ir nau­jas pa­si­ūly­mas draus­ti elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes ar­ba par­duo­ti jas tik su gy­dy­to­jo re­ko­me­da­ci­ja. Vėliau dėl šių pa­kei­timų, ku­rie bus tei­kia­mi Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai kaip re­ko­men­ da­ci­ja, bal­suos vi­sas EP. Ko­mi­te­to at­stovė, Lie­tu­vos de­ le­guo­ta eu­ro­par­la­men­tarė Rad­vilė Morkū­naitė tvir­ti­na, kad iš vi­so yra per 1300 pa­si­ūlymų, dėl ku­rių bus ban­do­ma susi­tar­ti. Svar­biau­ si jų – ma­žin­ti įspėjamųjų pie­šinė­ lių ant ci­ga­re­čių pa­ke­lių plotą, taip pat draus­ti elekt­ro­ni­nes ci­ga­re­tes, kram­tomąjį ir kal­janų ta­baką. „Kaip bal­suos ko­mi­te­tas, kol kas ne­vi­siš­kai aiš­ku. Bet net ir mūsų grupė­je, ku­ri daž­niau­siai – proin­ dust­rinė, yra su­ta­ri­mas, kad būtų lais­vas bal­sa­vi­mas. Pra­nešė­jas, ku­ris yra vo­kie­tis, būtų už griež­tesnį reg­ la­men­ta­vimą. Tikė­tis, kad šve­dai ar vo­kie­čiai būtų elekt­ro­ni­nių ci­ga­re­ čių en­tu­zias­tai, ne­ver­ta. Dėl elekt­ ro­ni­nių ci­ga­re­čių – yra pa­si­ūlymų, kad tai būtų par­duo­da­ma, tar­ki­me, su gy­dy­to­jo re­cep­tu ar kaip nors ki­ taip“, – sakė R.Morkū­naitė. Gąsdi­na kont­ra­ban­da

Med­žioklė: VMI gy­ven­tojų kont­ro­lei pa­sta­rai­siais me­tais ski­ria vis

+1,93 %

Anot jos, ko­mi­te­to po­zi­ci­ja yra siū­ ly­ti ma­žin­ti ci­ga­re­čių pa­ke­lių įspė­ jamųjų pra­ne­šimų apie rūky­mo

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

žalą plotą nuo 75 pro­c., kaip no­ri Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, iki 65 pro­c. „Taip pat siū­lo­ma į re­gu­lia­ vimą įtrauk­ti, t. y. draus­ti, kal­ja­ no ta­baką, taip pat yra pa­si­ūly­mas draus­ti ir kram­tomąjį ta­baką. Tai ypač ak­tua­lu šve­dams – vie­nas mū­ sų ko­le­ga iš Šve­di­jos, pa­vyzd­žiui, kram­to ta­baką net per po­sėdį. Bet iš esmės pri­ta­ria­ma Eu­ro­pos Ko­ mi­si­jos siū­ly­mui dėl įvai­rių ap­ri­ bo­jimų“, – sakė R.Morkū­naitė. Siū­lo­ma nu­sta­ty­ti ir ki­tas smulk­ me­nas, pa­vyzd­žiui, draus­ti ar ne mėti­nes ci­ga­re­tes ar­ba įvai­rių aro­ matų su­kamąjį ta­baką. Tie­sa, anot R.Morkū­naitės, va­di­na­mo­jo snuff, ar­ba uos­to­mo­jo, ta­ba­ko, taip pat ci­garų ir ci­ga­ri­lių pre­ky­bos minė­tu teisės aktų pa­ke­tu ne­bus sie­kia­ma reg­la­men­tuo­ti.

ga­mi­nių ieš­ko­ti ne­le­ga­lio­je rin­ko­ je. Jei, kaip da­bar pla­nuo­ja­ma, bus užd­raus­ta pre­ky­ba men­to­lio sko­nio bei plo­no­sio­mis ci­ga­retė­mis, dau­ giau nei pusė jas rūkan­čių žmo­nių pra­dės ieš­ko­ti kont­ra­ban­dinės pro­ duk­ci­jos, – tai tei­gia 61 pro­c. da­bar rūkan­čių šias ci­ga­re­tes. Per ty­rimą, kurį už­sakė ta­ba­ko ga­min­to­jai, bu­ vo ap­klaus­tas 1131 Lie­tu­vos in­ter­ne­ to var­to­to­jas, iš jų 500 bu­vo rūkan­tys.

Rad­vilė Morkū­naitė:

Vie­nas mūsų ko­le­ga iš Šve­di­jos, pa­vyzd­žiui, kram­to ta­baką net per po­sėdį.

Ta­ba­ko pra­monės at­sto­vai ti­ki­na, kad, pa­vyzd­žiui, plonųjų aro­ma­ti­ nių ci­ga­re­čių drau­di­mas tik pa­di­ dintų kont­ra­ban­dos mastą. Bir­želį įmonės „Bri­tish Ame­ri­can To­bac­co“ už­sa­ky­mu rin­kos ty­rimų bend­rovės „Be­rent“ at­lik­tos ap­klau­ sos duo­me­ni­mis, ES svars­to­mos Ta­ ba­ko ga­mi­nių di­rek­ty­vos įsi­ga­lio­ ji­mas lie­tu­vius pa­ska­tintų ta­ba­ko

Žvalgosi į Australiją

Šiuo me­tu ES va­dovų akys kryps­ta ir į Aust­ra­liją, ku­ri vyk­do tarp­tau­ tinį by­linė­jimą­si dėl stan­dar­ti­zuotų ci­ga­re­čių pa­ke­lių. Aust­ra­liją – vie­nin­telę šalį pa­sau­ly­je, ku­r vi­ sos ci­ga­retės par­duo­da­mos vie­no­ dais pa­ke­liais, – dėl šio spren­di­mo Pa­sau­lio pre­ky­bos or­ga­ni­za­ci­jai yra ap­skundę ta­ba­ko eks­por­tuo­ to­jai. Jei Aust­ra­li­ja šį by­linė­jimą­si laimėtų, šios ša­lies pa­vyzd­žiu grei­ čiau­siai pa­suktų ir ES narės. Kaip va­kar pra­nešė BNS, Vil­ niu­je vy­ku­sia­me ES svei­ka­tos rei­ kalų mi­nistrų su­si­ti­ki­me da­ly­vavęs už svei­katą at­sa­kin­gas eu­ro­ko­mi­ sa­ras To­nis Bor­gas pro­gno­zuo­ja, kad Aust­ra­li­jos sėkmės at­ve­ju apie ana­lo­giš­kus pla­nus pa­skelbtų dau­ giau Eu­ro­pos vals­ty­bių. Iš ES ša­lių kol kas vie­nin­telė Ai­ri­ja jau pra­nešė ke­ti­nan­ti įves­ti stan­dar­ti­zuo­tus ci­ ga­re­čių pa­ke­lius. Ant Aust­ra­li­jo­je par­duo­damų ci­ ga­re­čių pa­ke­lių ne­ma­ty­ti prekės ženklų ar kitų išs­kir­ti­nių žy­menų, o ga­min­to­jo pa­va­di­ni­mas už­ra­šo­ mas stan­dar­ti­niu šif­ru. Ant pa­ke­lių taip pat yra per­spėji­mai dėl rūky­ mo ža­los.

13

trečiadienis, liepos 10, 2013

pasaulis Lei­do pri­si­jung­ti

Ati­dė­jo teis­mą

Mi­rė nuo vė­žio

Lat­vi­ja 18-ąja eu­ro zo­nos ša­ li­mi taps nuo atei­nan­čių me­ tų sau­sio 1-osios. To­kį spren­ di­mą pa­tvir­ti­no ES fi­nan­sų mi­nist­rai. Eu­ro­pos Par­la­men­ tas lie­pos 3-ią­ją pri­ta­rė Lat­ vi­jos sie­kiui įsi­ves­ti eu­rą. Tie­ sa, ap­klau­sos ro­do, kad net 53 pro­c. lat­vių ne­pri­ta­ria eu­ ro įve­di­mui.

Ava­ri­ją prie vie­nos Ita­li­jos sa­ los kran­tų pa­ty­ru­sio krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­pi­ to­no Fran­ces­co Schet­ti­no by­ los nag­ri­nė­ji­me pa­skelb­ta per­ trau­ka. Teis­mas tęs dar­bą lie­ pos 17 d. F.Schet­ti­no kal­ti­na­ mas ne­ty­či­niu 32 žmo­nių nu­ žu­dy­mu per 2012 m. sau­sio ­ 13 d. įvy­ku­sį in­ci­den­tą.

Bu­vęs Ja­po­ni­jos Fu­ku­ši­mos ato­mi­nės elekt­ri­nės va­do­vas 58 me­tų Ma­sao Yos­hi­da, li­kęs sa­vo dar­bo vie­to­je ir mė­gi­nęs su­val­dy­ti ava­ri­nę pa­dė­tį elekt­ ri­nės reak­to­riuo­se po 2011 m. smo­gu­sio mil­ži­niš­ko cu­na­mio, va­kar mi­rė nuo vė­žio. Tie­sa, me­di­kai pa­tvir­ti­no, kad su dar­ bu elekt­ri­nė­je li­ga ne­su­si­ju­si.

O.bin La­de­nui – policijos bau­da už grei­tį De­šimt­me­tį vie­nas ieš­ko­miau­sių pa­sau­lio žmo­nių „Al Qae­dos“ ly­de­ris Osa­ma bin La­de­nas lyg nie­kur nie­ko gy­ve­no Pa­kis­ta­ne ir net bu­vo su­stab­dy­tas po­li­ci­jos, nes vir­ši­jo grei­tį? To­kia ži­nia ap­skrie­jo pa­sau­lį. Ne­kė­lė pa­si­ti­kė­ji­mo

Pa­kis­ta­no sau­gu­mo tar­ny­bos tvir­ ti­na, kad ša­lies te­ri­to­ri­jo­je su­ge­ba už­tik­rin­ti sau­gu­mą. Tie­sa, kad taip iš tie­sų nė­ra, tu­rė­jo pro­gą įsi­ti­kin­ ti ir Lie­tu­vos pi­lie­čiai. Kai Jung­ti­nės Vals­ti­jos su­ren­ gė slap­tą ope­ra­ci­ją, per ku­rią bu­vo nu­kau­tas „Al Qae­dos“ ly­de­ris O.bin La­de­nas, Is­la­ma­ba­das siu­to. Dau­ge­lis Pa­kis­ta­no po­li­ti­kų py­ko, kad są­jun­gi­nin­kės JAV ne­si­var­gi­no pra­neš­ti apie pla­nuo­ja­mą ope­ra­ci­ ją kal­nuo­to­je ša­lies da­ly­je esan­čia­ me Abo­ta­ba­do mies­te, kur, at­ro­do, „Al Qae­dos“ va­dei­va ra­miai gy­ve­ no be­veik de­šimt­me­tį. Ame­ri­kie­čiai ta­da pa­reiš­kė, kad Pa­kis­ta­no sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos apie ope­ra­ci­ją ne­bu­vo in­for­muo­ tos dėl itin di­de­lio mi­si­jos slap­tu­ mo. Esą ope­ra­ci­ja, pa­skli­dus ži­niai, ga­lė­jo žlug­ti. Tie­sa, dau­ge­liui bu­vo aiš­ku, kad jei ži­nios apie pla­nuo­ja­mą O.bin La­de­no me­džiok­lę pa­sklis, la­bai ti­kė­ti­na, jog „Al Qae­dos“ ved­lio Abo­ta­ba­de ne­liks nė kva­po. Mat Pa­kis­ta­no sau­gu­mo ins­ti­tu­ci­jos – lyg kiau­ras rė­tis. Slap­ta Pa­kis­ta­no ata­skai­ta

Šią sa­vai­tę pa­vie­šin­tas slap­tas Pa­ kis­ta­no do­ku­men­tas tik pa­tvir­ti­no kar­čią tie­są. Įdo­miau­sia, kad „Al Qae­dos“ va­das, praė­jus maž­daug dve­jiems me­tams po rug­sė­jo 11-osios ata­kų JAV, bu­vo su­stab­dy­tas Pa­kis­ta­no po­li­ci­jos, nes vir­ši­jo grei­tį. Ta­čiau po­li­ci­jos pa­rei­gū­nams nea­tė­jo min­tis su­lai­ky­ti tuo me­ tu ieš­ko­miau­sią pa­sau­lio te­ro­ris­tą. Įta­ri­mų ne­ki­lo ir Pa­kis­ta­no žval­ gy­bai. Ma­ža to, ata­skai­to­je ste­bi­ma­si, ko­dėl sau­gu­mo dė­me­sio neatk­rei­ pė di­džiu­lis pa­slap­tin­gas komp­lek­ sas Abo­ta­ba­de. „Sun­ku pa­ti­kė­ti, kad vi­sos sau­ gu­mo ins­ti­tu­ci­jos, vie­tos pa­rei­gū­ nai, po­li­ci­jos, sau­gu­mo ir žval­gy­ bos pa­rei­gū­nai neatk­rei­pė dė­me­sio į (to komp­lek­so – red. pa­st.) dy­dį, keis­tą pa­vi­da­lą, spyg­liuo­tas vie­las, au­to­mo­bi­lių bei lan­ky­to­jų ne­bu­vi­ mą ir ki­tus ženk­lus per be­veik še­še­ rių me­tų lai­ko­tar­pį“, – sa­ko­ma do­ ku­men­te. Atas­kai­tą, pa­reng­tą Pa­kis­ta­ne, ga­vo Ka­ta­re įsi­kū­ru­si te­le­vi­zi­ja „Al Ja­zee­ra“. Jo­je ap­stu įvai­rių pi­kan­tiš­kų de­ ta­lių apie ieš­ko­miau­sio pa­sau­lio

te­ro­ris­to gy­ve­ni­mą. Pa­sak „Al Ja­ zee­ros“, ata­skai­ta bu­vo pa­reng­ta vie­no Pa­kis­ta­no tei­sė­jo va­do­vau­ja­ mos ko­mi­si­jos, įkur­tos tuoj po JAV spe­cia­lių­jų pa­jė­gų ope­ra­ci­jos prieš O.bin La­de­ną. Do­ku­men­tas pa­grįs­tas pa­ro­dy­ mais, ku­riuos da­vė 201 šal­ti­nis, įskai­tant ve­lio­nio „Al Qae­dos“ ly­ de­rio šei­mos na­rius ir įvai­rius pa­ rei­gū­nus.

Kar­tą, kai jie vi­si bu­ vo iš­vy­kę į tur­gų, po­li­ci­nin­kas juos su­stab­dė dėl grei­čio vir­ši­ji­mo.

Ša­lies sau­gu­mo spra­gos

Apie in­ci­den­tą, kai bu­vo su­lai­ky­ tas O.bin La­de­no au­to­mo­bi­lis, pa­ sa­ko­jo jo žmo­na Ma­ryam. Ji bu­vo vie­na ar­ti­miau­sių O.bin La­de­no pa­ti­kė­ti­nių. Mo­te­ris, kaip tei­gia­ma ata­skai­to­je, pri­si­mi­nė, kaip jį ve­žan­tis au­to­mo­bi­lis bu­ vo su­stab­dy­tas Pa­kis­ta­no po­li­ci­jos Sva­to re­gio­ne. „Kar­tą, kai jie vi­si bu­vo iš­vy­kę į tur­gų, po­li­ci­nin­kas juos su­stab­ dė dėl grei­čio vir­ši­ji­mo, – sa­ko­ma ata­skai­to­je. – Ta­čiau jos (Ma­ryam) vy­ras grei­tai su­tvar­kė rei­ka­lus su tuo po­li­ci­nin­ku, ir jie nu­va­žia­vo.“ Pa­kis­ta­no vy­riau­sy­bės ne­kom­ pe­ten­ci­jai ap­tar­ti ata­skai­to­je skir­ ti net 336 pus­la­piai. Ypač daug kri­ti­kos su­lau­kė Pa­kis­ta­no sau­

gu­mo tar­ny­bos, ku­rios, re­mian­ tis do­ku­men­tu, ne­su­ge­bė­jo ap­tik­ti JAV cent­ri­nės žval­gy­bos val­dy­bos (CŽV) veik­los ša­lies te­ri­to­ri­jo­je. „Kal­bant apie (ne­su­ge­bė­ji­mą ap­ tik­ti – red. pa­st.) CŽV tink­lo, bū­ ta nu­si­kals­ta­mo ap­lai­du­mo ir ne­ kom­pe­ten­tin­gu­mo“, – sa­ko­ma ata­skai­to­je. Ma­ža to, spė­ja­ma, kad Pa­kis­ta­no žval­gy­bos vi­du­je ga­li bū­ti prie­šiš­ kų ele­men­tų. Atas­kai­to­je kri­ti­kuo­ja­mos ir JAV. Pab­rė­žia­ma, kad slap­ta ope­ra­ci­ja bu­vo „ne­tei­sė­ta“. „JAV vei­kė kaip ban­di­tai, – sa­ ko­ma do­ku­men­te. – Ta­čiau svar­ biau­sia, kad ši tra­ge­di­ja ro­do vi­siš­ ką Pa­kis­ta­no ne­su­ge­bė­ji­mą ap­tik­ti O.bin La­de­no sa­vo te­ri­to­ri­jo­je be­ veik de­šimt­me­tį ar­ba įžvelg­ti JAV po­li­ti­kos Pa­kis­ta­no at­žvil­giu, pa­ si­bai­gu­sios Pa­kis­ta­no žmo­nių pa­ že­mi­ni­mu, ku­rio bu­vo ga­li­ma iš­ veng­ti.“ Kar­tu ata­skai­to­je pa­brė­žia­ma, kad O.bin La­de­nas bu­vo au­ka, o ame­ri­kie­čių ope­ra­ci­ja įvar­dy­ta kaip žmo­gaus nu­žu­dy­mas. Žiū­rė­jo abe­jin­gai

Atas­kai­to­je tvir­ti­na­ma, kad O.bin La­de­nas at­vy­ko į Pa­kis­ta­ną 2002 m. pa­va­sa­rį ar­ba va­sa­rą. Jis dve­ jus me­tus gy­ve­no Ha­ri­pu­re, prieš per­si­kel­da­mas į na­mą Abo­ta­ba­ de su sa­vo di­de­le šei­ma 2005 m. rugp­jū­tį. „Vi­sos vie­tos Pa­kis­ta­ne, kur bu­ vo ap­si­sto­jęs O.bin La­de­nas, nė­ra tiks­liai ži­no­mos, – ra­šo­ma do­ku­ men­te. – Ta­čiau tarp jų bu­vo FA­TA

Pa­vie­ši­no: Pa­kis­ta­no po­li­ci­ja sky­rė O.bin La­de­nui bau­dą už grei­čio vir­

ši­ji­mą, ta­čiau su­lai­ky­ti ieš­ko­miau­sią pa­sau­lio te­ro­ris­tą ne­ma­tė rei­ka­lo.

(Fe­de­ra­ciš­kai val­do­mos gen­čių že­mės – Pie­tų Va­zi­ris­ta­nas ir Ba­ džau­ras), Pe­ša­va­ras, Sva­tas ir Ha­ ri­pu­ras.“ Nus­ta­ty­ta, kad jis kaž­ku­riuo me­ tu 2002 m. at­vy­ko į Pa­kis­ta­ną vei­ kiau­siai iš To­ra Bo­ros vie­to­vės Af­ ga­nis­ta­ne, kur „Al Qae­dos“ ly­de­rį me­džio­jo JAV pa­jė­gos. O.bin La­de­no šei­ma iš Af­ga­ nis­ta­no Kan­da­ha­ro pro­vin­ci­jos per­si­kė­lė į di­džiau­sią Pa­kis­ta­no mies­tą Ka­ra­čį tuoj po 2001 m. rug­ sė­jo 11-osios ata­kų prieš Jung­ti­nes Vals­ti­jas. Ma­no­ma, kad gy­ven­da­

„Reu­ters“ nuo­tr.

mas kal­nuo­ta­me re­gio­ne O.bin La­ de­nas 2003 m. va­sa­rį su­si­ti­ko su rug­sė­jo 11-osios ata­kų su­ma­ny­to­ ju Kha­li­du Sheik­hu Mo­ham­me­du. Šis po mė­ne­sio bu­vo suim­tas Pa­ kis­ta­no pa­rei­gū­nų. Už­sie­nio kal­ti­ni­mai, kad O.bin La­de­nas vei­kiau­siai slaps­to­si Pa­ kis­ta­ne, tuo­me­čio Pa­kis­ta­no pre­zi­ den­to Per­ve­zo Mus­har­ra­fo vy­riau­ sy­bės ne­bu­vo ver­ti­na­mi rim­tai. 2005 m. Pa­kis­ta­no ka­ri­nės žval­ gy­bos tar­ny­ba ISI net nu­trau­kė „Al Qae­dos“ ly­de­rio paieš­kas. BBC, „Dai­ly Mail“, CNN, BNS inf.

„Al Qaedos“ vadeivos gy­ve­ni­mo aki­mir­kos Kaip gy­ve­no ieš­ko­miau­sias pa­ sau­lio te­ro­ris­tas? At­ro­do, kad Osa­ mos bin La­de­no gy­ve­ni­mas Pa­kis­ ta­ne bu­vo ne­rū­pes­tin­gas.

O.bin La­de­nas gy­ve­no as­ke­tiš­ko­ mis są­ly­go­mis. Jis ne­bu­vo pri­si­ri­ šęs prie tur­to, tu­rė­jo ma­žai dra­bu­ žių, o die­nas lei­do pri­žiū­rė­da­mas sa­vo vai­kų ir vai­kai­čių re­li­gi­nį ug­ dy­mą bei žai­di­mus. „Prieš at­vyk­da­mas į Abo­ta­ba­dą jis tu­rė­jo vos tris po­ras marš­ki­ nių va­sa­rai ir dar tris po­ras – žie­ mai“, – pa­sa­ko­jo ata­skai­tą ren­gu­ sios O.bin La­de­no žmo­nos. Jei­gu pa­si­jus­da­vo blo­gai, jis gy­ dy­da­vo­si tra­di­ci­niais ara­biš­kais

vais­tais, o „kas­kart, kai pa­si­jus­ da­vo van­gus, už­val­gy­da­vo šo­ko­ la­do su obuo­liu“. Atas­kai­to­je taip pat mi­ni­ma, jog no­rė­da­mas, kad jo neat­pa­žin­tų iš oro, O.bin La­de­nas dė­vė­da­vo kau­ bo­jiš­ką skry­bė­lę. Jis ją už­si­maukš­ lin­da­vo, kai ei­da­vo pa­si­vaikš­čio­ti į kie­mą. Atas­kai­to­je taip pat kal­ba­ma apie pa­sku­ti­nę te­ro­ris­to nak­tį. O.bin La­de­nas nuė­jo mie­go­ ti į sa­vo kam­ba­rį su jau­niau­sia iš tri­jų žmo­nų – Amal. Jie tuo­jau po vi­dur­nak­čio bu­vo pa­ža­din­ti gar­ so, „pa­na­šaus į aud­rą“. Tie­sa, „Al Qae­dos“ vai­dei­va ma­nė, kad ar­ti­ na­si aud­ra. Iš pra­džių jis neat­pa­ži­

no ame­ri­kie­čių sraig­tas­par­nio ke­ lia­mo gar­so. Tik vė­liau O.bin La­de­nas puo­lė į bal­ko­ną, „ta­čiau nak­tis bu­vo be mė­ ne­sie­nos, tvy­ro­jo vi­siš­ka tam­sa“. Sup­ra­tęs, kad iš­ki­lo JAV pa­jė­gų rei­do grės­mė, ku­rios se­niai bai­ min­ta­si, O.bin La­de­nas ne­lei­do sa­vo žmo­nai įjung­ti švie­sos ir pa­ si­šau­kė sa­vo sū­nų Kha­li­dą. Kol jo dvi duk­ros dek­la­ma­vo Ko­ra­no iš­trau­kas, O.bin La­de­nas ir Kha­li­das ruo­šė­si pa­sku­ti­nei ko­ vai. Ta­čiau ata­skai­to­je nu­ro­do­ma, kad „Al Qae­dos“ ly­de­ris ne­tu­rė­jo gink­lo, kai bu­vo nu­kau­tas. Vė­liau, kai Amal pa­ma­tė vie­ną JAV ka­rį, nu­krei­pu­sį gink­lą į te­

ro­ris­tų ly­de­rį jų mie­ga­ma­ja­me, ji puo­lė prie ame­ri­kie­čio, o šis šūk­ te­lė­jo „Ne! Ne!“ ir šo­vė jai į ke­lį. Po šio rei­do JAV ka­riai pa­si­ša­li­ no, pa­siė­mę įvai­rių daik­tų, įskai­ tant kom­piu­te­rius, ta­čiau taip pat as­me­ni­nių daik­tų, tarp jų – auk­są ir O.bin La­de­no tes­ta­men­tą. Vie­na te­ro­ris­to žmo­nų, ku­ri bu­ vo skai­čiu­si tes­ta­men­tą, ne­no­rė­jo at­skleis­ti jo de­ta­lių. Mo­te­ris sa­kė, kad jis ne­bu­vo po­li­ti­nis ir bu­vo su­ si­jęs tik su as­me­ni­niais bei šei­mos rei­ka­lais. „Re­mian­tis ki­tais pra­ne­ ši­mais, tes­ta­men­te sa­ko­ma, kad jo vai­kai ne­tu­rė­tų siek­ti va­do­vau­ti „Al Qae­dai“, – nu­ro­dė ty­rė­jai. BNS, BBC inf.

14

TRečiadienis, liepos 10, 2013

sportas

Žaidynėse – sprinterės si­dab­ras Va­sa­ros stu­den­tų žai­dy­nė­se vie­ni klai­ pė­die­čiai jau džiu­gi­na re­zul­ta­tais, ki­ti dar lau­kia sa­vo ko­vų. Uos­ta­mies­čio at­sto­vų są­skai­to­je jau yra ir pir­ma­sis me­da­lis, ku­rį iš­ko­vo­jo sprin­te­rė Li­na Grin­či­kai­tė. Vi­lia­ma­si, jog ant pri­zi­nin­kų pa­ky­los už­ kops ir dau­giau klai­pė­die­čių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) vyks­tan­čio­se 27osio­se va­sa­ros stu­den­tų žai­dy­nė­se – uni­ver­sia­do­je L.Grin­či­kai­tė ne­ tu­rė­jo pro­ble­mų pra­si­brau­ti į 100 m bė­gi­mo fi­na­lą. Ir ja­me sprin­te­rė star­ta­vo pui­ kiai, dis­tan­ci­jo­je su­gai­šo 11,32 sek. ir vos 0,04 sek. nu­si­lei­do tik ame­ ri­kie­tei Au­rieyall Scott. Bron­zos me­da­lį iš­ko­vo­jo ru­ mu­nė And­reea Lui­za Og­ra­zea­nu (11,41 sek.). Tai tre­čia­sis L.Grin­či­kai­tės me­ da­lis uni­ver­sia­do­se 100 m bė­gi­mo rung­ty­je – 2009 me­tais Ser­bi­jo­ je ji ta­po čem­pio­ne, o 2011-ai­siais Ki­ni­jo­je ten­ki­no­si bron­za. Klai­pė­ die­tė šiuo me­tu at­sto­vau­ja Lie­tu­ vos spor­to uni­ver­si­te­tui. Iš Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to į uni­ ver­sia­dą iš­vy­ko 14 spor­ti­nin­kų. Tarp jau da­ly­va­vu­sių var­žy­bo­ se ge­riau­siai se­kė­si irk­luo­to­jams Ma­riui Ra­lic­kui, bro­liams Do­ vy­dui ir Ro­kui Bal­siams. Jie ke­ tur­vie­te, ku­rią sy­kiu irk­la­vo ir spor­ti­nin­kas iš Kau­no, 2 km dis­ tan­ci­jo­je vos neiš­ko­vo­jo me­da­lių ir tu­rė­jo ten­kin­tis ket­vir­tą­ja vie­ta.

3

Lie­tu­vos at­sto­vė ro­vi­mo veiks­mu įvei­kė 64 kg štan­gą, stū­mi­me su­si­ do­ro­jo su 78 kg svo­riu ir iš viso su­ rin­ko 142 kg. Klai­pė­die­tis ru­tu­lio stū­mi­kas Ša­rū­nas Ba­ne­vi­čius uni­ver­sia­do­je li­ko sep­tin­tas. Va­kar sa­vo pa­si­ro­dy­mus pra­dė­jo ir sun­kiaat­le­čiai vai­ki­nai. Pir­ma­sis

Kar­j e­ra. Atei­n an­t į se­z o­n ą Klai­p ė­ dos „Nep­t ū­n as“ tu­rės vers­t is be vie­ no sa­vo ly­de­r ių. 25 me­t ų 200 cm ūgio leng­va­s is kraš­to puo­lė­j as Dei­ vi­d as Gai­l ius jau su­k ir­to ran­ko­m is su Liub­l i­j a­nos „Union Olim­pi­j a“ klu­ bu. Klai­p ė­d ie­t is su Slo­vė­n i­j os vi­ce­ čem­pio­nų klu­bu ofi­c ia­l iai pa­s i­r a­š ė dve­j ų me­t ų su­t ar­t į. „Union Olim­pi­ ja“ praė­ju­s į se­z o­n ą Slo­vė­n i­j os čem­ pio­n a­to fi­n a­lo se­r i­j o­j e 1-3 nu­s i­lei­do No­vo Mes­to „Krka“ krep­š i­n in­k ams ir 2013-2014 m. rung­t y­n iaus tik Eu­ ro­p os tau­rės tur­ny­re. Jame žaisti ke­ tinimų turi ir uostamiesčio „Nep­t ū­ no“ komanda. Žai­dy­n ės. Klai­p ė­do­j e va­k ar pra­s i­ dė­j o tris die­n as vyk­s ian­č ios 11-osios Bal­t i­j os ša­l ių ka­r iš­k ių spor­to žai­ dy­n ės. Jo­s e da­ly­v au­j a dau­g iau nei 200 suau­g u­s ių­j ų ir jau­nų­j ų spor­t i­ nin­k ų iš Lie­t u­vos, Lat­v i­j os ir Es­t i­j os gink­luo­t ų­j ų pa­j ė­g ų ir ka­r i­n ių jau­n i­ mo or­g a­n i­z a­c i­j ų. Suau­g u­s ie­ji iš­b an­ dys sa­vo jė­g as pa­plū­d i­m io tink­l i­n io, ma­ž o­j o fut­b o­lo, krep­š i­n io 3x3, spor­ ti­nės žūk­lės, šach­m a­t ų, svars­č io kil­ no­ji­mo ir va­s a­ros biat­lo­no rung­t y­s e. Jau­n ie­j i šau­l iai trauks vir­vę, įveiks kliū­č ių ruo­ž ą, žais krep­š i­n į 3x3 ir var­ž y­s is va­s a­ros biat­l o­n o rung­t y­ je. Žai­dy­n ės Klai­p ė­do­j e ren­g ia­mos jau ant­r ą­j į kar­t ą. Pir­mo­j i spor­t i­n in­ kų pa­ž in­t is su uos­t a­m ies­č iu įvy­ko 2007-ai­s iais.

Nuo pri­zi­nin­kų pa­ky­los juos sky­ rė vos 1,5 sek. Va­sa­ros stu­den­tų žai­dy­nė­se jau star­ta­vo ir vie­nin­te­lė mer­gi­na, at­ sto­vau­jan­ti Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tui. Sun­kiaat­le­tė Alek­sand­ra Ste­pa­no­va svo­rio ka­te­go­ri­jo­je iki 48 kg užė­mė de­vin­tą vie­tą tarp 13 da­ly­vių.

– tiek me­da­lių uni­ver­ sia­do­se 100 m bė­gi­mo rung­ty­je jau yra iš­ko­vo­ ju­si klai­pė­die­tė L.Grin­či­kai­tė.

Sporto telegrafas

Pri­zi­nin­kė: L.Grin­či­kai­tė dar kar­tą įro­dė, jog sa­vo am­žiaus gru­pė­je yra

vie­na ge­riau­sių sprin­te­rių pa­sau­ly­je.

iš klai­pė­die­čių sa­vo jė­gą de­monst­ ra­vo Man­tas Vit­kaus­kas (svo­rio ka­ te­go­ri­ja iki 69 kg). Jis tarp 19 da­ ly­vių užė­mė 14 vie­tą, dvi­ko­vė­je iš viso su­rin­kęs 246 kg. Ry­toj sun­kio­sios at­le­ti­kos tur­ ny­re var­žy­sis klai­pė­die­čiai To­mas Li-čin-hai ir Ma­rius Mic­ke­vi­čius. Abie­jų svo­rio ka­te­go­ri­ja – iki 85 kg. Po­ryt jė­gas iš­ban­dys Ser­ge­jus Li­cha­vo­jus (105 kg) ir Žy­gi­man­tas Sta­nu­lis (94 kg). Spe­cia­lis­tų tei­gi­

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

mu, Ž.Sta­nu­lis tarp Lie­tu­vos sun­ kiaat­le­čių tu­ri dau­giau­sia šan­sų iš­ ko­vo­ti me­da­lį. Ry­toj pra­si­dės ir lais­vų­jų im­ty­nių ko­vos, ku­rio­se im­sis ir klai­pė­die­čiai Jo­nas Ru­da­vi­čius bei Ša­rū­nas Jur­ čys, o sam­bo im­ty­ni­nin­kas Val­das Ka­na­pic­kas iš Klai­pė­dos uni­ver­si­ te­to ko­vos sek­ma­die­nį. Va­sa­ros stu­den­tų žai­dy­nės baig­ sis lie­pos 17 die­ną. Jos vyks­ta kas dve­jus me­tus.

Su­s i­r in­k i­m as. Rug­s ė­j o 3 d. 17 val. vyks Klai­p ė­dos ap­skri­t ies ir mies­to fut­b o­lo fe­de­ra­c i­jos vi­s uo­t i­n is na­r ių su­s i­r in­k i­m as. Vie­t a – Klai­p ė­dos sa­ vi­val­dy­b ės Spor­to ir kū­no kul­t ū­ros sky­r iaus po­s ė­d žių sa­lė (S.Dau­k an­ to g. 24, Klai­p ė­da). Dar­bot­var­kė­je nu­ ma­t y­t i svarbūs klausimai: fe­de­ra­c i­ jos pre­z i­den­to ir val­dy­bos na­r ių rin­ ki­mai. Krep­š i­n is. Eu­ro­p os čem­p io­n a­t ui Kuršių nerijoje be­s i­ren­g ian­t i Lie­t u­ vos mer­g i­nų jau­nu­č ių (iki 16 me­t ų) rink­t i­n ė Ni­do­j e su­ž ai­d ė pir­m ą­s ias kont­ro­l i­nes rung­t y­nes, ku­r io­s e šei­ mi­n in­kės ne­p ri­ly­g o Suo­m i­j os eki­ pai – 49:78 (18:25, 8:19, 8:17, 15:17). Lie­ tu­vos rink­t i­nei 17 taš­k ų pel­nė Do­v i­ lė Štri­m ai­t y­tė, 7 – Ka­ro­l i­n a Ai­du­k ai­ tė, 6 – Klau­d i­ja Ser­ke­v i­č iū­tė, 4 – Lau­ ri­t a Mar­ke­v i­č iū­tė, po 3 – Ur­tė Sla­v ic­ kai­tė, Ra­sa Kny­zai­tė ir Mar­t y­na Krav­ čen­k ai­tė, po 2 – Ag­nė Bo­bi­nai­tė, Mar­ ty­na Krav­čen­kai­tė ir Ka­ro­l i­na Vi­soc­ kai­tė. Plau­k i­k ai. Olim­p i­n ės čem­p io­n ės Rū­tos Mei­lu­t y­tės ve­d a­m a Lie­t u­vos jau­nų­jų plau­k i­k ų rink­t i­nė šian­d ien star­t uos Poz­n a­nė­j e (Len­k i­j a) pra­s i­ dė­sian­č ia­me 40-aja­me Eu­ro­p os jau­ nių plau­k i­mo čem­pio­na­te. Mū­s ų ša­ lies ko­man­do­je – sep­t y­n i spor­t i­n in­ kai. Rink­t i­nės ly­de­rė R.Mei­lu­t y­tė pla­ nuo­ja da­ly­vau­t i 50 m lais­v u sti­l iu­m i ir 100 m krū­t i­ne var­ž y­b o­se. Jai ir dar ke­l iems plau­k i­k ams šios var­ž y­b os bus ge­ne­ra­l i­nė re­pe­t i­ci­ja prieš lie­pos 19 – rugp­jū­č io 4 die­no­m is Bar­se­lo­no­ je (Is­pa­n i­ja) vyk­sian­t į pa­s au­l io čem­ pio­na­t ą. Fes­t i­va­l is. Ny­der­l an­duo­s e ren­g ia­ ma­me XII Eu­ro­p os jau­n i­mo olim­ pi­n ia­me fes­t i­v a­ly­j e Lie­t u­v ai at­s to­ vaus 54 spor­t i­n in­k ai: 18 leng­vaat­le­ čių, 12 plau­k i­k ų, 10 dziu­do im­t y­n i­ nin­k ų, 6 dvi­r a­t i­n in­k ai, po 4 te­n i­s i­ nin­k us ir gim­nas­t us. Var­ž y­b os vyks lie­p os 14–19 die­no­m is Ut­rech­to spor­ to ba­zė­s e.

19

TRečiAdienis, liepos 10, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Džeko Londono knygą „Baltoji Iltis“.

Džekas Londonas. „Baltoji Iltis“ – vilkas, užaugęs atšiauriame pasaulyje, patyręs daugybę skriaudų, kiekvieną akimirką kovojęs dėl galimybės išlikti, patenka į visai kitą aplinką, kurioje nubunda geriausios jo prigimties šaknys. Vilkiukas niekad nebuvo matęs žmogaus, tačiau instinktu jautė jo galią. Kažkokiu nesuvokiamu būdu žmoguje jis atpažino gyvybę, kuri išsikovojo pranašumą prieš kitus Tyrų gyventojus. Ne vien savo, bet ir visų savo protėvių akimis žiūrėjo dabar vilkiukas į žmogų, – akimis, kurios kadaise sukinėjosi tamsoje apie daugybę žiemos stovyklų laužų, kurios spoksojo iš tolo arba iš tankumynų gelmės į tą keistą dvikojį gyvį, kuris buvo visų gyvųjų daiktų viešpats.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 16 d.

Avinas (03 21–04 20). Patirsite sunkumų bendraudamas, liksite nesuprastas. Galite susikivirčyti su vyresniu ar autoritetingu žmogumi, todėl verčiau patylėkite. Jei į pagalbą pasitelksite darbštumą, ši sudėtinga diena taps tikrai puiki. Jautis (04 21–05 20). Trūks artimųjų pritarimo ir meilės. Galite su kuo nors susipykti, todėl patirsite stresą. Bet jei sugebėsite suprasti, kad tokia būsena greitai praeis, ši nepalanki diena smarkiai nepakenks. Dvyniai (05 21–06 21). Seksis bendrauti su vaikais, jaunais žmonėmis. Jausite jų supratimą bei palaikymą. Tačiau nepiktnaudžiaukite pasitikėjimu – atsakomybė bendraujant ne mažiau svarbi nei darbe. Prisiimtus įsipareigojimus teks vykdyti. Vėžys (06 22–07 22). Palanki diena kurti ir apmąstyti naujas idėjas. Daug kalbėsite, aptarinėsite savo mintis. Tikėtina trumpa kelionė ar ypatingas susitikimas. Liūtas (07 23–08 23). Būkite atsargus su pinigais, neišlaidaukite. Spinduliuosite meilę ir šilumą aplinkiniams, mėgausitės gyvenimu ir teigiamai vertinsite save. Toks jausmų proveržis gali sukelti nepagrįstą dosnumą, dėl kurio vėliau galite pasigailėti. Mergelė (08 24–09 23). Esate labai įsitempęs ir šiek tiek irzlus. Jūsų žodžiai gali sukelti aplinkinių nepasitenkinimą, todėl geriau patylėkite ir venkite konfliktų. Svarstyklės (09 24–10 23). Aplinkiniai jums mes iššūkį dėl keblaus dalyko. Tai gali tapti kivirčo priežastimi. Palankus metas ugdyti kantrybę. Jokia katastrofa neištiko, tiesiog tai ne jūsų diena. Skorpionas (10 24–11 22). Jūsų vertybės prieštaraus jūsų paties interesams. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti. Šaulys (11 23–12 21). Būsite nepatenkintas supančiu pasauliu. Nejaučiate meilės aplinkiniams ir pats jaučiatės nemylimas. Neskubėkite aiškintis santykių – viskas greitai susitvarkys. Ožiaragis (12 22–01 20). Jūsų žodžiai gali turėti neigiamų padarinių. Tikėtinas konfliktas su vyresniu ar autoritetingu žmogumi. Nesijaudinkite – didelės žalos tai nepadarys. Vandenis (01 21–02 19). Esate linkęs viską supaprastinti. Ieškosite ko neįprasto, kad galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Laukia didžiulė veiklos įvairovė. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Nepatiks kolegų nerealus požiūris į situaciją, todėl gali kilti konfliktas. Jo galite išvengti, jei pasistengsite išgirsti aplinkinius, įsiklausyti į jų nuomonę.

Orai

Artimiausiomis dienomis Lietuvoje palis, bet orai ir toliau išliks šilti. Šiandien oras sušils iki 21–25 laipsnių, vakariniuose rajonuose prognozuojamas lietus. Ketvirtadienį lis beveik visoje Lietuvoje, dieną vietomis galima perkūnija. Temperatūra naktį laikysis apie 12–17, dieną 19–24 laipsnius šilumos. Panašūs orai išsilaikys iki savaitės pabaigos.

Šiandien, liepos 10 d.

+21

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+23

Šiauliai

Klaipėda

+24

Panevėžys

+22

Utena

+22

5.06 22.15 17.09

191-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 174 dienos. Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+25

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +24 Brazilija +25 Briuselis +22 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +22 Kopenhaga +21

kokteilis Er­zi­na kel­to grei­tis Ir taip trum­pa ke­l io­nė kel­tu per Kur­ šių ma­r ias vi­sai ne­prailgs, be to, dar pa­t ir­si­te daug ža­v ių įspū­d žių, jei įsi­ kur­si­te ke­lei­v iams skir­ta­me sa­lo­ne. Tuo įsi­ti­ki­no „Kok­tei­lio“ agen­tas. Tai­gi ta­me kel­to sa­lo­ne yra tua­le­tas, skir­tas ke­lei­viams. La­bai jau po­pu­lia­ri pa­tal­ pa, nors ji ste­bė­ti­nai ma­ža, ta­čiau kar­ tais ja­me su­tel­pa net ke­li žmo­nės. Ne­ re­tai tai bū­na jau­nos po­re­lės, dėl ku­ rių prie tua­le­to du­r ų per vos ke­l ias mi­nu­tes trun­kan­t į kel­to rei­są nu­t įs­ta ei­lė be­si­pik­t i­nan­čių in­te­re­san­t ų. Kai ku­rie jų kaž­ką šnypš­čia apie pa­do­ru­ mą, ki­ti kant­riai ty­li, nes jau pa­sie­kę to­ kią sta­di­ją, kai kiek­vie­nas ne­rei­ka­lin­ gas ju­de­sys ga­li baig­tis as­me­ni­ne ne­ lai­me. Ki­taip ta­riant, ne­pa­ten­kin­ti vi­si – ir ta po­re­lė, už­si­da­riu­si tua­le­te, ir ki­ti, be­lau­kian­tys prie tua­le­to du­rų: kel­tas plau­kia per grei­tai.

Kaunas Londonas +25 Madridas +37 Maskva +26 Minskas +26 Niujorkas +29 Oslas +23 Paryžius +27 Pekinas +27

Praha +26 Ryga +24 Roma +28 Sidnėjus +15 Talinas +21 Tel Avivas +30 Tokijas +35 Varšuva +27

Vėjas

2–8 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+18

+19

+17

+16

5

+17

+19

+19

+17

3

rytoj

PENKtadienį

+20

Vilnius

Marijampolė

+23

Alytus

+20

+18

5

1509 m. gi­mė pran­cū­ zų-švei­ca­r ų kil­mės re­li­ gi­jos re­for­ma­to­rius, pro­ tes­tan­tas John Cal­vin. 1962 m. šią die­ną įvy­ko pir­ma­sis ry­šių pa­ly­do­vo „Tels­tar“ pa­lei­di­mas per At­lan­to van­de­ny­ną, pra­ dė­jęs elekt­ro­ni­nio ry­šio am­žių. 1973 m. po tris šimt­me­ čius tru­k u­sio bri­t ų ad­ mi­n ist­ra­v i­mo Ba­ha­mų sa­los pa­si­skel­bė ne­prik­ lau­so­mo­mis.

Bėgdami buliai su­žeidė žmo­nes

Adrenalinas: net ir žinodami, kad gali būti sužeisti, vyrai leidžiasi į trasą kartu su buliais.

Su­ner­vi­no skam­bu­tis Va­kar 112 gel­bė­ji­mo tar­ny­bo­je pa­si­gir­do ne­ri­mą ke­lian­tis skam­bu­tis. Gel­bė­to­jai su­si­ner­vi­no ir ra­ge­lio nu­ta­rė ne­kel­ti. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, „Kok­tei­lio“ pa­ste­bė­ji­mas: jei ga­vo­te į no­sį, va­di­na­si, drau­giš­kas po­kštas bu­vo ne­vy­kęs)

Sap­ni­nin­kas Jei­gu sap­nuo­ja­te jū­rei­vius, lau­kia il­ga

Ne­su­de­ri­no in­te­re­sų

Vai­ra­vi­mo inst­ruk­to­rius aiš­ki­na nau­ jai mo­ki­nei: „Mie­la po­nia, tuos tris me­ ta­li­nius pe­da­lus po vai­ru, į ku­riuos ga­ li­te su­brai­žy­ti ba­te­lius, va­din­si­me san­ ka­ba, stab­džiais ir ak­ce­le­ra­to­riu­mi.“

1990 m. Mi­chai­las Gor­ ba­č io­v as per­r ink­t as SSKP ly­de­riu. 1991 m. pri­sie­kė pir­ma­ sis Ru­si­jos pre­z i­den­tas Bo­ri­sas Jel­ci­nas. 1992 m. Han­na Su­choc­ ka ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi Len­ki­jos is­to­ri­jo­je, ta­pu­sia mi­nist­re pir­mi­nin­ke. 1992 m. bu­vęs Pa­na­mos dik­ta­to­rius Ma­nue­lis No­ rie­ga už nar­ko­ti­kų kont­ ra­ban­dą nu­teis­tas ka­lė­ti 40 me­tų.

Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

liui“ skun­dė­si, kad ant sta­cio­na­ rių pa­plū­di­mio tua­le­tų trūks­ta to­kių įspė­jamų­jų ženk­lų.

Vai­ra­vi­mo mo­kyk­la

Amalija, Eimirė, Gilvainis, Prudencija, Rufina, Sigutė.

1997 m. Ma­ja­my­je (JAV) prie sa­vo na­mų nu­šau­tas pa­sau­li­nio gar­so ma­dų kū­rė­jas Gian­ni Ver­sa­ce.

Pa­si­ge­do: poil­siau­to­jai „Kok­tei­

Vie­nat­vę mėgs­tan­ti poil­siau­to­ja „Kok­ tei­l iui“ dū­s a­vo apie ne­sup­ra­t in­g us žmo­nes, ku­rie ki­tiems li­pa ant gal­vų, ne­pai­sy­da­m i jo­k ių ge­ro to­no tai­syk­ lių. Tad štai ta po­nia nuė­jo į pa­plū­di­mį, ap­si­džiau­gė, kad jis pus­tuš­tis, pri­gu­lė ant smė­l iu­ko, iki ar­t i­m iau­sių kai­my­ nų – pus­šim­tis met­r ų. Ta­čiau džiaug­ tis te­ko neil­gai. Stai­ga pa­si­ro­dė šei­my­ nė­lė, ku­ri nu­spren­dė įsi­kur­ti prie po­ nios, nors pa­plū­di­my­je – vie­tos pil­na. Da­mą su­trik­dė toks ban­dos jaus­mas, o drau­gi­ją mėgs­tan­ti šei­my­na pa­si­ju­ to įžeis­ta, kai kai­my­nė, su­si­rin­ku­si sa­ vo man­tą, de­monst­ra­ty­viai iš­si­kraus­ tė į ki­tą plia­žo vie­tą.

Vardai

liepos 10-ąją

Rytas

+18

+25

+21

Is­pa­ni­jos šiau­rė­je esan­čio­je Pamp­ lo­no­je, kur vyks­ta gar­su­sis San Fer­ mi­no fes­ti­va­lis, ad­re­na­li­no mė­gė­ jams ant­ra­die­nį tre­čią kar­tą bė­gant prieš še­šis po pu­sę to­nos sve­rian­ čius bu­lius, bu­vo su­žeis­ti ma­žiau­ siai du žmo­nės.

Du su­žeis­ti is­pa­nai, 30 ir 47 me­tų, kris­da­mi pa­ty­rė su­mu­ši­mus ir bu­vo nu­vež­ti į li­go­ni­nę, pra­ne­šė re­gio­no svei­ka­tos ap­sau­gos pa­rei­gū­nai. Bė­g i­kai šo­k i­n ė­jo ban­dy­d a­m i ap­šil­ti ir da­rė tem­pi­mo pra­ti­mus, o pa­skui, pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­ nei pa­skel­bus bė­gi­mo grįs­to­mis

Pamp­lo­nos gat­vė­mis pra­džią, lei­ do­si prieš bėg­ti į ko­ri­dą pa­leis­tus še­šis juo­dus bu­lius ir še­šis jau­tu­ kus.Vin­giuo­tą 848,6 m il­gio marš­ ru­tą bu­liai iš Val­def­res­no ūkio nu­ bė­go vos per dvi mi­nu­tes ir 29 se­kun­des. „Klai­pė­dos“, BNS inf.

ir įdo­mi ke­lio­nė. Jei­gu mer­gi­na sap­nuo­ ja jū­rei­vius, va­di­na­si, dėl leng­va­bū­diš­ku­ mo jai gre­sia sky­ry­bos su my­li­muo­ju. Jei­ gu sap­ne re­gi­te nu­liū­du­sius jū­rei­vius, va­ di­na­si, ar­tė­ja aud­ra ar­ba bar­niai šei­mo­je. Sap­ne bū­ti jū­rei­viu – ke­lio­nė į to­li­mas ša­ lis, kur pa­tir­si­te pui­kių, nuo­sta­bių nuo­ty­ kių ir tu­rė­si­te ma­lo­nių poil­sio mi­nu­čių; Jei sap­nuo­ja­te, kad stro­piai ra­šo­te dai­ ly­raš­tį, ne­tru­kus teks su­telk­ti vi­sas pa­ stan­gas ir įro­dy­ti su­ge­bė­ji­mus bei pra­ na­šu­mą. Dai­ly­raš­tis su klai­do­mis – per­ spė­ji­mas ke­ti­nan­tiems iš­si­skir­ti, kad ne­ sku­bė­tų. Jei dai­ly­raš­ty­je kar­to­ja­te vie­ną žo­dį, teks įro­dy­ti iš­ti­ki­my­bę dar­bo va­ do­vui. Sap­ne ma­ty­ti pe­rekš­lę viš­tą reiš­kia di­ de­lį ne­pa­si­ten­ki­ni­mą gy­ve­ni­mu. Ma­ty­ti viš­tą, de­dan­čią kiau­ši­nius, – ra­my­bė iki gy­vos gal­vos, o ma­ty­ti po pe­rekš­le viš­ čiu­kus – di­de­lis džiaugs­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad pra­de­da­te mo­ky­tis žais­ti te­ni­są, tap­si­te sa­vu ten, kur pa­tek­ ti tik sva­jo­ja­te. Da­ly­vau­ti te­ni­so var­žy­ bo­se – ver­tin­gas pa­ta­ri­mas pa­keis­ti ap­ lin­ką ne­nu­vils. Tei­sė­jau­ti te­ni­so var­žy­ bo­se – pa­lan­ki pro­ga pa­si­pel­ny­ti iš sku­ baus pa­pil­do­mo dar­bo. Jei sap­nuo­ja­te, kad jums pa­ta­ria ne­žais­ti te­ni­so, bū­ki­te pa­si­ruo­šęs dau­giau lai­ko skir­ti na­mams ir šei­mai. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir per­dė­tą rū­pi­ni­mą­si svei­ka­ta.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.