2013 07 13 klaipeda

LIEPOS 13, 2013

Nr. 159 (19 762)

www.kl.lt

Teis­mas kons­ta­ta­vo: V.Von­žu­tai­tė, V.Gab­šys, V.Us­pas­ki­chas – bend­ri­nin­kai.

Mi­li­jo­nai vi­so pa­sau­lio žmo­nių lau­kia nau­jo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­to įpė­di­nio.

Pa­sau­lis 6p.

Kaina 1,60 Lt

Lietuva 10p.

La­kū­no biog­ra­fi­jos mįs­lė

„Bo­bu­ly­čių su svo­gū­nų laiš­ kais ar ali­jo­šiu­mi ne­lie­si­me.“ Prieš rei­dą Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­ja Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė pa­brė­žė, kad bus fik­suo­ja­mi rim­tes­ni pa­žei­di­mai.

3p.

Če­bu­re­kų pre­kiau­to­jai ne­si­trau­kia Ur­tė So­fi­ja Mi­to­kai­tė Karš­ti, ska­nūs če­bu­re­kai! Tai – vie­ nas gar­siau­sių ne­le­ga­laus Pa­lan­ gos vers­lo šū­kių, ku­ris jau dau­gy­ bę va­sa­rų drums­čia poil­siau­to­jų ra­my­bę. Nors prieš ket­ve­rius me­ tus Pa­lan­gos ta­ry­ba už­drau­dė iš­ne­ šio­ja­mą­ją mais­to pre­ky­bą pa­plū­di­ miuo­se, ta­čiau če­bu­re­kų pre­kiau­ to­jai iš pa­jū­rio ne­si­trau­kia.

Gau­si ko tik no­ri Spė­ja: K.Zub­ric­kas iš­kė­lė ver­si­ją, kad dėl le­gen­di­nio la­kū­no S.Gi­rė­no drau­di­mo pi­ni­gų bu­vo su­klas­to­ti net gi­mi­nės do­ku­men­tai.

Laik­ro­di­nin­kas Kleo­pas Zub­ric­kas tei­gia esąs le­gen­di­nio la­kū­ no Sta­sio Gi­rė­no, ku­rio gi­mi­nė anks­čiau va­din­ta Girs­kiais, gi­ mi­nai­tis. Vy­ras įsi­ti­ki­nęs, kad siek­da­mi pa­si­nau­do­ti drau­di­mo pi­ni­gais už žu­vu­sį Sta­sį kai ku­rie gi­mi­nai­čiai esą su­klas­to­jo šei­ mos do­ku­men­tus.

2

Eu­ge­ni­jaus Bun­kos nuo­tr.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Mįs­lin­ga gi­mi­nys­tė

Rie­ta­vo miestelyje gy­ve­nan­tis 92 me­tų K.Zub­ric­kas tvir­ti­na, kad jo ma­mos bro­lis bu­vo ve­dęs Lietu­ vą išgarsinusio S.Gi­rė­ no se­se­rį Ma­ri­jo­ną.

4

Če­bu­re­kų par­da­vė­jams to­kie drau­ di­mai – nė mo­tais. Paaug­liai ir jau­ nuo­liai, ne­ši­ni di­de­liais šaltk­rep­ šiais, poil­siau­to­jams, kaip ir prieš de­šimt­me­tį, siū­lo ne tik če­bu­re­kų, kep­tos duo­nos ar alaus, bet ir ki­bi­ nų ar net rū­ky­tų žu­vų. „Taip, per­ku. Juk ne­iš­sik­rau­si vi­so šal­dy­tu­vo į ran­ki­nę. O vai­kai daž­nai išalks­ta pa­plū­di­ my­je.

2

2

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 13, 2013

miestas

Klai­pė­do­je – ES de­san­tas Lie­tu­vos pir­mi­nin­ ka­vi­mo ES cent­ru trum­pam ta­po Klai­ pė­da. Į uos­ta­mies­ tį jau va­kar at­vy­ ko apie 90 ES dip­ lo­ma­tų, ku­riems sa­vi­val­dy­bė šian­ dien ren­gia pa­žin­ti­ nę pro­gra­mą ir me­ ro priė­mi­mą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Ren­gė­si pus­me­tį

Pa­žin­ti­nis ES ša­lių am­ba­sa­do­ rių šio­je bend­ri­jo­je vi­zi­tas į pa­jū­ rį yra vie­nas reikš­min­giau­sių Lie­ tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES ren­gi­nių, to­dėl pa­si­ren­gi­mas jam tru­ko apie pus­me­tį, kol iki smulk­me­nų bu­vo su­dė­lio­tos vi­sos de­ta­lės. Šian­dien gar­bės pri­si­sta­ty­ti ES na­cio­na­li­niams at­sto­vams tu­rės Klai­pė­da. Už­da­ras ren­gi­nys vyks Kon­cer­tų sa­lė­je.

Sve­čiams ren­gia­ma­si pa­ro­dy­ ti kon­cer­ti­nę-pa­žin­ti­nę pro­gra­ mą, ku­rio­je bus pri­sta­ty­ta Klai­pė­ dos praei­tis, da­bar­tis ir atei­tis. Po pro­gra­mos Klai­pė­dos kon­cer­tų sa­ lės fo­jė vyks ofi­cia­lus ES na­cio­na­li­ nių at­sto­vų priė­mi­mas.

Prieš pa­tie­kiant de­ser­tą, staig­ me­ną sve­čiams do­va­nos ir Klai­pė­ dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas.

Jis tri­mi­tu at­liks Loui­so Armst­ ron­go kū­ri­nį „What a Won­der­ful World“.

Sve­čiams iš ES bus įteik­ti su­ve­ ny­rai, pri­me­nan­tys uos­ta­mies­tį, – iš va­rio iš­kal­din­ti Klai­pė­dos se­nie­ ji ant­spau­dai, ku­rie bus lyg sėk­mės mo­ne­tos, o jų ant­ro­je pu­sė­je įra­šy­ti Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES me­tai ir žo­dis „Klai­pė­da“.

Pa­tiks­lin­ta­me at­vy­ku­sių ES na­ cio­na­li­nių at­sto­vų są­ra­še – 87 pa­ var­dės, tarp ku­rių ir dip­lo­ma­tų žmo­nos, pa­dė­jė­jai. Klai­pė­do­je ke­

Vie­ta: pir­mo­ji ES na­cio­na­li­nių at­sto­vų pa­žin­tis su Klai­pė­dos kraš­tu –

„Na­tio­nal Golf Re­sort“ apy­lin­kė­se.

lių ES ša­lių am­ba­sa­do­rių ne­bus, nes jie dėl įvai­rių prie­žas­čių ne­ga­ lė­jo at­vyk­ti.

Skai­čiuo­ja­ma, jog Klai­pė­dos pri­ si­sta­ty­mas ir me­ro priė­mi­mas kai­ nuos apie 20 tūkst. li­tų.

Pa­tiks­lin­ta­me at­vy­ ku­sių ES na­cio­na­li­nių at­sto­vų są­ra­še – 87 pa­ var­dės, tarp ku­rių ir dip­lo­ma­tų žmo­nos, pa­dė­jė­jai.

Pa­si­rin­ko gol­fo klu­bą

ES dip­lo­ma­tų de­san­tas į uos­ta­ mies­tį at­vy­ko jau va­kar. Pir­ma­ sis ren­gi­nys, ku­ria­me jie da­ly­va­vo, – Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­ to di­rek­ci­jos var­du su­reng­ta iš­kil­ min­ga va­ka­rie­nė „Na­tio­nal Golf Re­sort“ klu­bo res­to­ra­ne. „Vie­tą iš­rin­ko Už­sie­nio rei­ka­lų mi­ nis­te­ri­jos Vals­ty­bi­nio ir dip­lo­ma­ti­nio

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

pro­to­ko­lo de­par­ta­men­to at­sto­vai, ku­rie Klai­pė­do­je dar prieš pus­me­tį ap­lan­kė ne vie­ną res­to­ra­ną“, – tei­ gė Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­jos Rin­ko­da­ros sky­riaus vir­ ši­nin­kė Kris­ti­na Gon­tier.

Va­ka­rie­nė­je da­ly­va­vo ir 10 žmo­ nių iš Klai­pė­dos – uos­to va­do­vai, uos­te esan­čių aso­cia­ci­jų pre­zi­den­ tai, su­si­sie­ki­mo vi­ce­mi­nist­ras Sau­ lius Gir­daus­kas, Lais­vo­sios eko­no­ mi­nės zo­nos va­do­vai, Klai­pė­dos me­rą V.Grub­liaus­ką pa­va­da­vęs jo pa­ta­rė­jas Si­mo­nas Gent­vi­las.

Išsk­ris spe­cia­liu rei­su

Šian­dien nuo 9 val. ES dip­lo­ma­ tams ren­gia­ma eks­kur­si­ja lai­vu po uos­to ak­va­to­ri­ją. Sve­čiai bus at­ pluk­dy­ti iki Jū­rų mu­zie­jaus, kur ga­lės iš­si­lai­pin­ti. Mu­zie­ju­je jie lan­ ky­tis ne­ke­ti­na, o iš­kart au­to­bu­sais vyks į Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bę.

Sek­ma­die­nį iš Klai­pė­dos ES na­ cio­na­li­niai at­sto­vai iš­vyks į Pa­lan­ gą, šiek tiek su ja su­si­pa­žins ir tą pa­čią die­ną spe­cia­liu rei­su iš Tarp­ tau­ti­nio Pa­lan­gos oro uos­to iš­skris į Briu­se­lį.

Če­bu­re­kų pre­kiau­to­jai ne­si 1

Be to, nie­kur ne­rei­kia ei­ti: priei­na prie ta­vęs ir nu­si­per­ki“, – kad nau­do­ja­si šio ne­ le­ga­laus vers­lo pa­slau­go­mis ne­slė­pė kau­nie­tė Ri­ma. „Ma­no vy­ras mėgs­ta če­bu­re­kus. Ta­čiau aš ne­su jų mė­gė­ja, o ir ne­ma­nau, kad jų pre­ky­ba ati­tin­ ka vi­sus hi­gie­nos rei­ka­la­vi­mus“, – min­ti­mis da­li­jo­si ki­ta poil­siau­to­ja. „Ne, tik­rai ne. Nie­ka­da ne­per­ ku ir ne­pirk­siu. Bi­jau ap­si­nuo­dy­ti.

Taip pat ne­ga­liu pa­kęs­ti to­kių pre­ kiau­to­jų, ku­rie ei­na, šū­kau­ja, ne­ lei­džia ra­miai il­sė­tis“, – pik­ti­no­si klai­pė­die­tė Ju­li­ja. Vi­du­ti­nė če­bu­re­ kų kai­na pa­plū­di­miuo­se sie­kia 5–6 li­tus, o už vie­ną rū­ky­tą žu­vį pre­ kiau­to­jai pra­šo nuo 6 iki 22 li­tų.

Nai­ki­no ki­bi­nus ir alų

Ne­tei­sė­tus pre­kiau­to­jus če­bu­re­kais kont­ro­liuo­ja po­li­ci­ja, Mais­to ir ve­te­ ri­na­ri­jos tar­ny­ba bei Pa­lan­gos sa­vi­

val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus dar­buo­to­jai. Pa­jū­rio pre­kiau­to­jai nuo­lat yra ir ski­ria­mą­ja Vals­ty­bi­nės mo­kes­čių ins­pek­ci­jos ap­ran­ga – ža­ lio­mis lie­me­nė­mis – vil­kin­čių ins­ pek­to­rių aki­ra­ty­je. Ta­čiau net ir šios di­džiu­lės pa­jė­gos ne­ga­li pa­keis­ti si­ tua­ci­jos pa­jū­ry­je, ku­ri iš­lie­ka pa­na­ ši jau dau­gy­bę me­tų. „Šie­m et Pa­l an­gos vals­ty­b i­ nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba neiš­da­vė nė vie­no lei­di­mo iš­ne­ šio­ja­ma­jai pre­ky­bai pa­plū­di­miuo­ se. To­dėl šian­dien ne­le­ga­lių pre­ kiau­to­jų si­tua­ci­ja iš­lie­ka pa­na­ši kaip praė­ju­siais me­tais“, – ne­slė­ pė vie­na tar­ny­bos at­sto­vė. „Pre­kiau­to­jus pa­plū­di­miuo­se gau­do po­li­ci­ja, ku­ri su­ra­šo pro­to­ko­ lą ir ski­ria bau­dą. Mes sa­vo ruož­tu su­ra­šo­me hi­gie­ni­nę ata­skai­tą ir pai­ ma­me mais­to pro­duk­tus, ku­rie yra su­nai­ki­na­mi“, – pa­sa­ko­jo mo­te­ris.

Šią va­sa­rą Pa­lan­go­je su­lai­ky­ta apie 50 ne­le­ga­lių če­bu­re­kų par­da­ vė­jų, o su­nai­kin­ta apie 60 ki­log­ra­ mų (540 vie­ne­tų) če­bu­re­kų, 4 ki­ log­ra­mai kep­tos duo­nos bei ki­bi­nų, 6 lit­rai alaus ir net 100 ki­log­ra­mų žu­vų. Už pre­ky­bos tai­syk­lių pa­žei­ di­mą bau­džia­ma nuo 20 iki 100 li­ tų bau­da. Su­mo­kė­ję jas, pre­kiau­to­ jai vėl grįž­ta į pa­plū­di­mius.

Poil­siau­to­jai abe­jin­gi sau

Če­bu­re­kų pre­kiau­to­jai ne­si­var­gi­na gau­ti lei­di­mo pre­ky­bai. No­rė­da­mi jį gau­ti, jie tu­rė­tų už­tik­rin­ti tin­ka­mas mais­to lai­ky­mo są­ly­gas. Vi­sų pir­ ma če­bu­re­kai pri­va­lo bū­ti lai­ko­mi spe­cia­liuo­se ši­lu­mą iš­sau­gan­čiuo­ se krep­šiuo­se. Kiek­vie­nas už­kan­dis tu­ri bū­ti san­da­riai su­pa­kuo­tas. „Aš ne­ga­liu at­si­ste­bė­ti. Par­duo­ tu­vė­se žmo­nės, rink­da­mie­si mais­ tą, vi­sa­da pa­si­žiū­ri, kur jis lai­

3

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 13, 2013

miestas Pa­kė­lė til­tą

Su­mu­šė pen­si­nin­ką

Šo­ki­ruo­ja ne­gy­vi ruo­niai

Nak­tį iš ket­vir­ta­die­nio į penk­ta­ die­nį Bir­žos til­tą pri­žiū­rin­tiems dar­bi­nin­kams pa­ga­liau pa­vy­ko pa­kel­ti įren­gi­nį. Dvi nak­tis dar­ bi­nin­kų ban­dy­mai tai pa­da­ry­ti bu­vo ne­sėk­min­gi. Pa­kė­lus til­tą pa­ša­lin­ti vi­si nu­sta­ty­ti ge­di­mai, to­dėl esą da­bar jis vei­kia ne­ prie­kaiš­tin­gai ir til­tą bus ga­li­ma pa­kel­ti bet ka­da, kai pri­reiks.

Nuo už­puo­li­kų mįs­lin­go­mis ap­ lin­ky­bė­mis nu­ken­tė­jo klai­pė­die­ tis pen­si­nin­kas. 84 me­tų se­no­lis po­li­ci­jai pra­ne­šė, jog nak­tį į sa­vo bu­tą, esan­tį vie­na­me Ši­lu­tės pl. dau­gia­bu­čių, įsi­lei­do ke­tu­ris iš ma­ty­mo pa­žįs­ta­mus jau­nuo­lius.

Jie pen­si­nin­ką su­mu­šė, pa­gro­bė 800 li­tų ir dra­bu­žių. Se­no­lis gy­ do­mas li­go­ni­nė­je.

Šie­met Lie­tu­vos pa­jū­ry­je jau ras­ta 20 ne­gy­vų ruo­nių. Vie­ni jų bu­vo su šau­ti­nė­mis žaiz­do­mis, ki­ti, ma­tyt, nu­gai­šo įsi­pai­nio­ ję į žve­jų tink­lus. Spė­ja­ma, kad prie Lie­tu­vos kran­tų jau ne­gy­vus ruo­nius sro­vės at­ne­ša iš Šve­di­ jos ir Suo­mi­jos, kur juos ga­li­ma šau­dy­ti. Pil­kie­ji ruo­niai įra­šy­ti į Rau­do­ną­ją kny­gą.

Tik­rin­to­jai iš­vai­kė sen­jo­ras

Be­si­mė­tan­tys „bam­ ba­liai“, įtar­ti­nos kom­pa­ni­jos ir sen­jo­ rai, be lei­di­mų par­ da­vi­nė­jan­tys ne tik pa­čių užau­gin­ tas dar­žo­ves. Tai iš­ vy­do kont­ro­lie­riai, va­kar su­ren­gę pa­ tik­ri­ni­mą prie bu­vu­ sio pre­ky­bos cent­ro „Vai­kų pa­sau­lis“.

m.skiriute@kl.lt

Sank­ci­jos: iš sa­vo so­do at­vež­to­mis gė­ry­bė­mis pre­kiau­jan­čios sen­jo­ros at­si­pir­ko įspė­ji­m ais.

Anot Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­ šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos Vin­ti­lai­tės, pa­tik­ri­ni­mas kar­tu su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nais mi­ nė­to­je te­ri­to­ri­jo­je su­reng­tas su­lau­ kus gy­ven­to­jų skun­dų. „Žmo­nės pra­ne­šė, kad gre­ta esan­ čiuo­se kie­muo­se vy­rau­ja ne­tvar­ka, se­niai mė­to­si šiukš­lės, nuo­lat gir­ tau­ja­ma, laks­to pa­lai­di šu­nys. No­ rė­jo­me už­klup­ti tvar­ką pa­žei­džian­ čius as­me­nis“, – pa­sa­ko­jo ve­dė­ja.

Tik­r in­t i bu­vo ir pre­kei­v iai.

K.Vin­ti­lai­tės tei­gi­mu, gau­ta in­ for­ma­ci­ja, kad šio­je vie­to­je ne­le­ ga­lūs pre­kei­viai vi­siš­kai suį­žū­lė­jo – jiems ne­beuž­ten­ka pri­sės­ti ant ša­li­gat­vio ar suo­liu­ko, jie sau lei­

džia at­si­neš­ti ne­tgi pre­kys­ta­lius. „Bo­bu­ly­čių su svo­gū­nų laiš­kais ar ali­jo­šiu­mi ne­lie­si­me. Ieš­ko­si­me rim­tų pa­žei­di­mų“, – prieš pa­tik­ ri­ni­mą tei­gė ve­dė­ja.

Tik­rin­to­jai prie „Vai­kų pa­sau­ lio“ už­fik­sa­vo ne­ma­žai pa­žei­di­mų.

Pen­kių dar­žo­vių ir vai­sių par­da­vė­ jų bu­vo pa­pra­šy­ta pa­teik­ti lei­di­ mus. Pas­ta­ruo­sius tu­rė­jo trys. „Du pa­tei­kė se­nus lei­di­mus, ku­ rių ga­lio­ji­mas pa­si­bai­gęs. Nau­jų ne­tu­rė­jo. Nu­ro­dė­me jiems at­vyk­ti pas mus ir at­neš­ti ga­lio­jan­čius lei­ di­mus. Jei to ne­pa­da­rys, bus skir­tos nuo­bau­dos“, – aiš­ki­no Kont­ro­lės ir pre­ven­ci­jos po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Vi­gan­das Jab­lons­kis.

ko­mas, ar nė­ra pa­žeis­ta pa­kuo­tė.

Pir­kė­jai vi­sa­da at­krei­pia dė­me­sį ir į ga­lio­ji­mo lai­ką. Ta­čiau če­bu­re­kus kaip pir­ko, taip te­be­per­ka“, – ste­ bė­jo­si Pa­lan­gos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos vir­ši­nin­ kas Arū­nas Eli­jo­šius.

Pa­sak va­do­vo, taip at­si­tin­ka, nes poil­siau­to­jai at­si­pa­lai­duo­ja ir ne­ gal­vo­ja apie ga­li­mas pa­sek­mes. „Vi­suo­me­nė pa­ti tu­ri su­si­rū­pin­ti ir klaus­ti par­da­vė­jų, ar jie tu­ri lei­ di­mą pre­kiau­ti. Kiek­vie­nas žmo­gus tu­ri rū­pin­tis sa­vo svei­ka­ta ir ži­no­ti, ką val­go“, – tvir­ti­no A.Eli­jo­šius.

Kvie­čia ko­vo­ti su „ne­le­ga­lais“ Klai­pė­dos ap­skri­ties vals­ty­bi­nė mo­kes­čių ins­pek­ci­ja (AV­MI) šie­ met yra nu­sta­čiu­si 195 ne­re­gist­ ruo­tos veik­los at­ve­jus (tarp jų yra ir pre­ky­ba mais­to pro­duk­tais) ir pa­ žei­dė­jams už tai sky­ru­si ad­mi­nist­ ra­ci­nes nuo­bau­das.

Lenk­ty­nės. Šian­d ien prie Pa­lan­gos, ke­l ių į Klai­p ė­dą, Lie­po­ją ir Pa­lan­gą, Kre­t in­gą san­k ir­to­je vyks 1 000 ki­lo­ met­r ų lenk­ty­nės. Jų star­tas 12.15 val.

Lenk­ty­ni­nin­kai va­ž iuos 2 994 met­r ų il­g io tra­sa. Jie tu­rės įveik­t i 334 ra­tus.

Nu­ga­lė­to­jų su­t i­k i­mo di­dy­sis kon­cer­ tas pra­si­dės 19 val.

At­mi­ni­mas. Pir­ma­die­n į 17.30 val. ant „Vik­to­r i­jos“ vieš­bu­čio sie­nos bus ati­ deng­ta at­m i­n i­mo len­ta, skir­ta „Ro­ta­ ry“ ju­dė­ji­mo pra­di­nin­kams Klai­pė­do­ je pa­gerb­t i. Bū­tent šio vieš­bu­čio res­ to­ra­ne prieš­ka­r io ro­ta­r iai rink­da­vo­si kas­sa­vai­ti­niams bro­lių su­si­ti­k i­mams.

Pir­ma­sis „Ro­ta­r y“ klu­bas Klai­pė­do­je bu­vo įsteig­tas prieš 75 me­tus.

Mil­da Ski­riu­tė

i­tr au­kia

Dienos telegrafas

Pa­sak jo, ma­žais kie­kiais pre­ kė­mis iš sa­vo so­dų pre­kiau­jan­čios sen­jo­ros, ku­rių bū­ta 12, at­si­pir­ ko po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų įspė­ji­mais.

Per 10 mi­nu­čių jos su­si­rin­ko pre­kes ir pa­si­ša­li­no. Kaip ir bu­vo pra­ne­šę gy­ven­to­jai, ve­jo­je tarp Tai­kos pro­ spek­to 95 ir 97 na­mų mė­tė­si daug tuš­čių „bam­ba­lių“, ki­tų bu­te­lių. „Ma­tyt, su­si­ren­ka ati­tin­ka­ mas kon­tin­gen­tas žmo­nių, su­sė­da po krū­mais, ge­ria, o ta­rą pa­lie­ka. Šiukš­les ra­do­me, bet gir­tau­jan­ čių žmo­nių – ne“, – tei­gė to pa­ties po­sky­rio vy­riau­sia­sis spe­cia­lis­tas Sau­lius Va­liu­lis.

Vie­n a vy­r ų kom­pa­n i­ja su­k ė­ lė įta­ri­mų. Ta­čiau jie tuo me­tu

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

ne­g ir­ta­vo. Po­l i­c i­jos pa­rei­g ū­n as įspė­jo vy­r us, kad var­to­t i al­ko­ ho­li­nius gė­ri­mus vie­šo­je vie­to­je drau­džia­ma.

Ga­li bū­ti, kad tuo me­tu bend­ra­ min­čiai bu­vo išė­ję ap­si­pirk­ti. Trys as­me­nys iš kom­pa­ni­jos pa­si­ti­ko du vy­rus, išė­ju­sius iš par­duo­tu­vės su alu­mi, ir įspė­jo ei­ti į ki­tą pu­sę.

Prie pre­ky­bos cent­ro ras­tas mie­ gan­tis vy­ras, ku­rį te­ko ža­din­ti ir siųs­ti na­mo. Už­fik­suo­ta ir 10 au­to­ mo­bi­lių, ku­rie bu­vo pa­lik­ti ant ša­ li­gat­vių. Jiems gre­sia bau­dos. „Aiš­kin­si­mės, kas šia­me ra­jo­ne tu­ri tvar­ky­ti žel­di­nius. Mies­te ne­ tvar­kos dar yra ne­ma­žai“, – tvir­ti­ no S.Va­liu­lis.

60

Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 3 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Ana An­to­ši­na (g.

1930 m.), An­ta­nas Juš­ke­vi­čius (g. 1946 m.), Ri­ta Nor­bu­tie­nė (g. 1965 m.).

– tiek ki­log­ra­mų če­bu­re­kų tik­rin­to­jai jau su­nai­ki­no šią va­sa­rą.

„Kaip ro­do praė­ju­sių me­tų re­ zul­ta­tai ir pa­čių vers­li­nin­kų bei ap­ lin­ki­nių pa­ste­bė­ji­mai, ko­va su ne­ le­ga­liais pre­kiau­to­jais yra efek­ty­vi.

To­dėl ir šie­met ji yra tai­ko­ma to­ se te­ri­to­ri­jo­se, ku­rio­se ak­ty­viau­ siai vyk­do­ma ko­mer­ci­nė veik­la, be abe­jo, neap­len­kiant ir pa­jū­rio pa­ plū­di­mių. Juo­se daž­niau nei ki­tur fik­suo­ja­mi ne­re­gist­ruo­tos veik­los at­ve­jai, pa­vyz­džiui, pre­ky­ba le­ dais, vais­van­de­niais, če­bu­re­kais.

Pap­lū­di­mio ka­vi­nė­se daž­nes­ni ka­ sos apa­ra­to kvi­tų neiš­da­vi­mo at­ve­ jai“, – ko­men­ta­vo Klai­pė­dos AV­MI Kont­ro­lės de­par­ta­men­to di­rek­to­rės pa­va­duo­to­ja Vi­da Oku­li­čie­nė.

San­tuo­kos. Šian­d ien Klai­pė­dos ci­v i­ li­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ci­jos sky­ riu­je tuok­sis 23 po­ros. Žie­dus su­mai­ nys Si­mo­na Go­lu­bovs­k y­tė ir Gin­tau­ tas Mi­nel­ga, Ok­sa­na Suš­čen­ko ir Kęs­ tu­t is La­dy­ga, Dai­va Pav­l iu­ko­vai­tė ir Nor­ber­tas Ben­d i­kas, Vio­le­ta Kup­r ie­ nė ir Kęs­t u­t is Jo­nu­šas, Eri­ka Genš­ke ir Alek­sandr Smi­r i­nen­ko, Jo­l i­ta Cins­ kai­tė ir Gied­r ius Pranc­k us, Ol­ga Ko­ žev­n i­ko­va ir Kons­tan­t in Po­p ov, Ka­ ri­na Kre­men­co­va ir Ki­r il Ju­sov, Ju­l i­ ja Port­nych ir Dmit­r ij Kur­n ia­kov, Ala Ni­ko­lai­čiuk ir And­rej Ta­ra­nen­ko, Vai­ da Kau­l iū­tė ir And­r ius Mi­nei­k is, Jev­ ge­n i­ja Tri­fo­no­va ir Alek­s andr Kar­ kov, Edi­t a Zin­ke­v i­č ie­nė ir Vid­man­ tas Poš­k a, Ag­nė Stro­pie­nė ir Alek­ sand­ras Ci­l in­g i­nas, Svet­la­na So­ko­lo­ va ir Alek­sandr Be­laj, Je­le­na Bag­r ij ir Ka­ren Pet­ro­sov, Je­le­na La­pinš ir John Ru­nar Aars­kog, Yau­he­niya Sa­mu­le­va ir Egi­d i­jus Do­v ia­kovs­k is, Li­na Dau­jo­ tė ir An­ta­nas Kund­ro­tas, Je­le­na Bur­ di­na ir Ar­t ū­ras Bie­l i­n is, Ing­r i­da Ba­ bo­nai­tė ir Dei­v i­das Prons­k us, Alek­ sand­ra Se­men­čen­ko ir And­rej Oga­ ne­s ian, Vi­da Po­r u­t ie­nė ir Ri­man­t as Čer­n iaus­kas.

Lė­bar­tų ka­pi­nės. Šian­dien lai­do­ja­mi Fi­lo­me­na Ado­mai­t ie­nė, Zig­mas Na­ vic­kas, Ona Krau­je­lie­nė, Svet­la­na Po­ po­va, ry­toj – Ri­ta Nor­bu­tie­nė.

Jo­n iš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ ja­mos Ta­ma­ra Byst­ro­va, Leo­ka­d i­ja Žen­čie­nė.

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 13 mo­te­r ų. Gi­mė 9 mer­gai­tės ir 4 ber­niu­kai.

Tra­di­ci­jos: če­bu­re­kų pil­nais šaltk­rep­šiais gink­luo­ti jau­nuo­liai ir jų siū­

lo­mą „pro­duk­ci­ją“ per­kan­tys poil­siau­to­jai – daž­nas vaiz­de­lis Pa­lan­gos pa­plū­di­miuo­se.

Da­ri­jos Va­si­liaus­kie­nės nuo­tr.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 67 iš­k vie­ ti­mų. Dau­giau­sia me­di­kai sku­bė­jo pa­ dė­ti gat­vė­je gu­lin­tiems ne­blai­viems ir su­si­žei­du­siems žmo­nėms.

4

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 13, 2013

miestas Pro Me­mo­ria

La­kū­no biog­ra­fi­jos mįs­lė Tei­gia­ma, kad Mag­de­ 1 lė, Ma­ri­jo­na ir Bar­bo­ra, taip pat Jur­gis bu­vo Juo­za­po Girs­

Liepos 11-ąją, savo vestuvių metinių dieną, po ilgos kovos su sunkia liga užgeso Ritos Norbutienės gyvenimo žvaigždė...

Skaudu ir liūdna - išėjo tokia dar jauna, žydinti kaip vasara, tokia reikalinga, mylinti, miela ir mylima... Be Jos ištuštėjo vyro Algimanto, dukters Emilijos, sūnaus Simono namai, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos, Gargždų vaikų muzikos mokyklos fortepijono klasės, pravirko širdys, nutilo fortepijono garsai... Ritai tebuvo 48-eri.

Neilgas Ritos gyvenimo kelias prasidėjo 1965 metų kovo 15 d. Klaipėdoje. Jau nuo mažens gimusi Ritos meilė muzikai su metais tik augo ir stiprėjo - talentinga mergaitė baigė Klaipėdos J.Karoso muzikos mokyklą, St.Šimkaus konservatoriją, įstojo ir baigė Vilniaus muzikos ir teatro akademiją. Muzika ją lydėjo ir toliau – 1989 m. jau sukūrusi šeimą baigė akademiją ir išvyko dirbti į Gargždų vaikų muzikos mokyklą, o netrukus įsidarbino ir Klaipėdos E.Balsio menų gimnazijoje. Bendradarbiai ir draugai matė jos atsakingumą, veiklos troškimą, norą viską padaryti tik labai gerai ir iki galo. Visur jos buvo pilna, viską ji stengėsi suspėti – ir namus prižiūrėti, vyru bei vaikais rūpintis, ir darbe atsakingas pareigas užimti : nuo 2007 m. ji vadovavo Gargždų vaikų muzikos mokyklos fortepijono skyriui. Rita suspėdavo ne tik mokiniams fortepijono paslaptis atverti, bet nuolat organizuodavo įvairius seminarus, koncertus, kuriuose ir pati su savo mokiniais nenuilsdama dalyvaudavo. Ir E.Balsio gimnazijoje, ir Gargždų muzikos mokykloje mokytoja Rita buvo mylima mokinių už nuoširdumą ir gerumą, kolegos gerbė už toleranciją, geranoriškumą, subtilumą.

Taip ir nutrūko skambi gyvenimo styga ties nepabaigtais darbais, širdį dalijant tarp šeimos ir dviejų mokyklų, kuriose iki pat mirties ji dirbo.

Sunku suvokti, kad Rita jau niekad nebenusišypsos ir nebepakvies į savo klasės koncertą, kad nebepamatysime Jos, apsuptos mokinių, kad nebegirdėsime Jos skambaus balso. Pasigesime Jos - ramios, tolerantiškos, draugiškos ir paslaptingos. Ritos atminimas kaip pati šviesiausia muzika glūdės kiekvieno Ją pažinojusio širdyje...

Liūdi Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos ir Gargždų vaikų muzikos mokyklos bendruomenės.

Atsisveikinimas su velionės urna su palaikais – penktadienį Šv. Kazimiero bažnyčioje nuo 12 val.

Laidotuvės – sekmadienį 14.30 val. Lėbartų kapinėse

kio (S.Gi­rė­no tė­vo) pir­mo­sios žmo­ nos Onos vai­kai. Ji mi­rė, o Juo­za­pas su ant­rą­ja žmo­na su­si­lau­kė tri­jų sū­nų – Jo­no, Pet­ro ir Sta­sio.

K.Zub­ric­kas pa­sa­ko­jo, kad jam bu­vo 12 me­tų, kai vie­šė­da­mas pas sa­vo te­tą iš­gir­do apie „Li­tua­ni­cos“ su­du­ži­mą. „Atė­jo kai­my­nė, at­si­ne­šė laik­ raš­tį, pra­dė­jo skai­ty­ti apie tą lėk­ tu­vo ka­tast­ro­fą, tai Sta­sio se­suo Mag­di­kė pa­sa­kė: ma­tai, kur ne­la­ ba­sis spran­dą nu­si­su­ko“, – pri­si­ mi­nė K.Zub­ric­kas.

Pa­sa­ko­ja­ma, jog ant­ro­ji Juo­za­ po žmo­na Mar­ci­jo­na (la­kū­no mo­ ti­na) ne­la­bai mė­gu­si sa­vo po­duk­ rų ir po­sū­nio. „Pa­sa­ko­jo, kad pa­mo­tė juos skriau­dė. Ne­su­ta­rė jie, bet aš tų pa­sa­ko­ji­mų ma­žai klau­siau­si. Gal to­dėl Mag­di­kė ir į bro­lio mir­tį taip su­rea­ga­vo“, – ma­no K.Zub­ric­kas.

Esą ne­tru­kus po Sta­sio mir­ties stai­ga už­gin­čy­ta, kad J.Girs­kis bu­ vo du­kart ve­dęs. K.Zub­ric­kas įsi­ti­ ki­nęs, jog taip pa­da­ry­ta spe­cia­liai, kad ne­rei­kė­tų su pir­mos žmo­nos vai­kais da­ly­tis žu­vu­sio la­kū­no pa­ li­ki­mu.

Yra pa­sa­ko­ji­mas, kad po lėk­tu­vo su­du­ži­mo Lie­tu­vo­je li­kę gi­mi­nai­ čiai lau­kė iš Ame­ri­kos iš­mo­kų už žu­vu­sį Sta­sį Gi­rė­ną. „Esu gir­dė­jęs, kad ant­ro­sios Juo­za­po žmo­nos M.Mar­tin­ku­tėsGirs­kie­nės gi­mi­nės ti­kė­jo­si to pa­ li­ki­mo. To­dėl bu­vo su­fal­si­fi­kuo­ta šei­mos is­to­ri­ja, kad tų pi­ni­gų ne­ gau­tų Sta­sio gi­mi­nės iš jo tė­vo pir­ mo­sios san­tuo­kos“, – šo­ki­ruo­jan­ čią ži­nią pa­tei­kė rie­ta­viš­kis.

Ofi­cia­li ver­si­ja

Ofi­cia­li ver­si­ja – Mar­ci­jo­na Mar­ tin­ku­tė bu­vo vie­nin­te­lė Juo­za­po žmo­na ir su juo su­si­lau­kė 16 vai­kų, ta­čiau iš­gy­ve­no tik ke­tu­ri – Bar­ bo­ra, Jo­nas, Pet­ras ir Sta­sys (jau­ niau­sias).

Sim­bo­liš­ka, kad la­kū­no se­sers Bar­bo­ros pro­vai­kai­tė Li­na Gu­ de­liū­nie­nė šian­dien yra S.Gi­rė­ no gim­ti­nės mu­zie­jaus eks­po­zi­ci­ jos va­do­vė.

Mu­zie­ji­nin­kė do­mi­si sa­vo gi­mi­ nės is­to­ri­ja ir ti­ki­na, kad jos pro­pro­ se­ne­lis J.Girs­kis tu­rė­jo vie­nin­te­lę žmo­ną M.Mar­tin­ku­tę-Girs­kie­nę. „Ne­tu­rė­jo S.Gi­rė­no tė­vas dvie­ jų žmo­nų, Vy­to­ga­los kai­me Girs­ kių bu­vo daug, net 5 šei­mos. Tur­ būt žmo­gus kaž­ką pai­nio­ja. Mes re­mia­mės ne gan­dais, o ar­chy­vi­ niais do­ku­men­tais, san­tuo­kos liu­ di­ji­mu, baž­ny­ti­nė­mis kny­go­mis“, – tvir­ti­no L.Gu­de­liū­nie­nė.

Mag­de­lės, Ma­ri­jo­nos ir Jur­gio – to­kių vai­kų šei­mo­je esą ne­bu­vo. Iš 16 gi­mu­sių vai­kų 6 mi­rė ne­krikš­ ty­ti. To­dėl jų var­dų do­ku­men­tuo­ se nė­ra.

Kal­bant apie ki­tas Girs­kių at­ža­ las, pir­mo­ji gi­mė Bar­bo­ra 1874 m. ko­vo 16 d. ir mi­rė 1931-ai­siais, su­ lau­ku­si 57 me­tų, ji – mu­zie­ji­nin­kės L.Gu­de­liū­nie­nės pro­se­ne­lė, la­kū­no S.Gi­rė­no vy­riau­sio­ji se­suo.

Ant­ro­ji šei­mo­je bu­vo Ona, gi­mu­ si 1876 m. va­sa­rio 16 d., mi­ru­si 7 die­nų am­žiaus. Tre­čias vai­kas bu­ vo Jo­nas, gi­męs 1877 m. Jis iš­va­žia­ vo į Ame­ri­ką ir ten mi­rė 1938 m.

1879 m. Girs­kiams gi­mė Ja­ni­na,

jų ne­bu­vo. Jei bū­tų bu­vu­si pir­mo­ ji san­tuo­ka ir jo­je gi­mę vai­kai, tai ma­ty­tu­me kny­go­se“, – įsi­ti­ki­nu­si L.Gu­de­liū­nie­nė.

no mu­zie­ji­nin­kė. Pet­ras dar prieš tra­g iš­k ą bro­l io žū­t į 1933 m. iš Ame­ri­kos grį­žo į Lie­tu­vą. L.Gu­ de­liū­nie­nė pa­sa­ko­jo, kad jis tė­ viš­kė­je nu­grio­vė se­nus su­ke­žu­ sius tė­vų na­mus ir at­sta­tė nau­jus pa­sta­tus. „Už drau­di­mo gau­tus pi­ni­gus jis at­kū­rė tė­vų ūkį ir, jo žo­džiais ta­ riant, bent ši­tą Sta­sio no­rą įgy­ven­ di­no. To­dėl ir li­ko tė­viš­kė­je. Mes gi ži­no­me, kad S.Gi­rė­nas, per­skri­dęs At­lan­tą, pla­na­vo tar­nau­ti Lie­tu­vos ka­ro avia­ci­jo­je ir čia gy­ven­ti“, – pa­tvir­ti­no L.Gu­de­liū­nie­nė.

Ko­dėl skry­džio per At­lan­tą au­ ko­to­jai neat­siė­mė sa­vo pi­ni­gų iš drau­di­mo bend­ro­vės, paaiš­ki­ni­ mo nė­ra. „Ga­li­mas da­ly­kas, jie juos pa­li­ ko kaip au­ką. Tai bu­vo gra­žus ges­ tas. Jų au­ka juk bu­vo tik pi­ni­gi­nė, o S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas Lie­tu­vai su­ mo­kė­jo sa­vo gy­vy­bė­mis“, – ma­no mu­zie­ji­nin­kė.

Į Ame­ri­ką – už vog­tus ark­lius

Girs­kis ar Gi­rė­nas?

Neat­siė­mė: le­gen­di­niam S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no skry­džiui per At­lan­tą

pi­ni­gus au­ko­ję žmo­nės at­si­sa­kė drau­di­mo iš­m o­kų.

ku­ri bū­da­ma 6 me­tu­kų mi­rė nuo plau­čių už­de­gi­mo. Dar vie­na, jau ant­ro­ji, Ona gi­mė 1881 m., mi­rė 1 me­tų ir 4 mė­ne­sių.

1883 m. gi­mė Ju­ze­fa, ji mi­rė 6 mė­ne­sių. 1885 m. gi­mė Do­mas, mi­rė dve­jų me­tu­kų. Aš­tun­tas šei­ mos vai­kas pa­gal baž­ny­ti­nės kny­ gos met­ri­kas yra Ka­zys, ku­ris gi­mė 1887 m., jis mi­rė 7 mė­ne­sių.

Li­na Gu­de­liū­nie­nė:

Mes re­mia­mės ne žmo­nių kal­ba, ne gan­dais, o – ar­chy­vi­ niais do­ku­men­tais, san­tuo­kos liu­di­ji­mu, baž­ny­ti­nė­mis kny­ go­mis.

„Pet­ras gi­mė 1890 m. Su juo bū­ si­ma­sis la­kū­nas Sta­sys ir iš­vy­ko į Ame­ri­ką. Pet­ras grį­žo į Lie­tu­vą ir mi­rė Vy­to­ga­lo­je, sa­vo gim­ta­ja­me kai­me, bū­da­mas 70 m. Ir pa­sku­ti­ ny­sis vai­kas šei­mo­je bu­vo Sta­sys“, – šei­mos ge­nea­lo­gi­ją pa­sa­ko­jo mu­ zie­ji­nin­kė.

Baž­ny­ti­nė­se kny­go­se li­ko toks įra­šas: „1893 m. spa­lio 7 d. Upy­ nos baž­ny­čio­je vie­ti­nis ku­ni­gas Vin­cen­tas Kau­šas pa­krikš­ti­jo vi­ so­mis sak­ra­men­to apei­go­mis kū­di­ kį, var­du Sta­nis­lo­vas, gi­mu­sį spa­lio 4 d. Vy­to­ga­los kai­me. Tė­vai Juo­za­ pas Girs­kis ir Mar­ci­jo­na Mar­tin­ku­ tė gy­ve­na tei­sė­toj mo­te­rys­tėj, pri­ si­ra­šę prie Kal­ti­nė­nų vals­čiaus“.

Lo­giš­ki klau­si­mai

„Ver­si­jų ga­li bū­ti daug, bet jos tu­ ri bū­ti pa­grįs­tos do­ku­men­tais. Jei Juo­za­pas bū­tų ve­dęs ant­rą kar­tą, kur din­go įra­šas apie pir­mą­ją san­ tuo­ką? Ko­dėl prie jo ir M.Mar­tin­ ku­tės san­tuo­kos nie­ko nė­ra pa­ žy­mė­ta, kad jo pir­mo­ji žmo­na yra mi­ru­si, ir neį­ra­šy­ta, kad tai J.Girs­ kio ant­ro­ji san­tuo­ka? Juk baž­ny­ti­ nė­se kny­go­se tu­ri bū­ti pir­mo­sios Girs­ki­nės, jei to­kia bu­vo, mir­ties liu­di­ji­mas“, – dės­tė mu­zie­ji­nin­kė.

La­kū­no bro­lis Pet­ras su L.Gu­de­ liū­nie­nės ma­mos šei­ma vie­nuo­se na­muo­se gy­ve­no 17 me­tų, bu­vo jos krikš­ta­tė­vis, ta­čiau ir jis esą nie­ko ne­pa­sa­ko­jo apie ne­tik­rus bro­lius ir se­se­ris. „Tik­rai bū­tų pra­si­ta­ręs, kad yra kaž­ko­kie ki­ti gi­mi­nai­čiai. Ta­čiau

Re­dak­ci­jos ar­chy­vo nuo­tr.

1904 m. bū­da­mas 60-ies mi­rė Sta­ sio tė­vas. Po 4 me­tų – ir mo­ti­na.

1910 m. su vy­res­niu bro­liu Pet­ru Sta­sys ry­žo­si ke­liau­ti į Ame­ri­ką, kur nuo 1900 m. gy­ve­no vy­riau­ sias bro­lis Jo­nas. Žmo­nė­se gy­vas pa­sa­ko­ji­mas, kad S.Gi­rė­no vy­res­ny­sis bro­lis Jo­nas į Ame­ri­ką iš­vy­ko pa­vo­gęs po­rą ark­ lių. Esą anais lai­kais ark­lių va­gys­ tės, sie­kiant pra­si­ma­ny­ti pi­ni­gų, bu­vo ne nau­jie­na. „Sta­sio bro­lis Jo­nas, ne­no­rė­da­ mas tar­nau­ti Ru­si­jos ca­ro ka­riuo­ me­nė­je, pa­vo­gė du ark­lius iš gre­ti­ mo dva­ro, par­da­vė juos ir už gau­tus pi­ni­gus iš­vy­ko į Ame­ri­ką, po to at­ siun­tė „šip­kar­tę“, kad ir Pet­ras su Sta­siu at­vyk­tų į už­jū­rį“, – pa­sa­ko­ jo K.Zub­ric­kas.

Girs­kių šei­ma iš­ties gy­ve­no la­ bai ne­tur­tin­gai, ta­čiau pa­sa­ko­ja­ ma, kad šios gi­mi­nės mo­te­rys bu­vo auk­si­nių ran­kų au­dė­jos ir mez­gė­ jos. To­dėl vi­sai įma­no­ma ir ki­ta pi­ ni­gų ke­lio­nei į Ame­ri­ką at­si­ra­di­mo ver­si­ja.

Yra le­gen­da, kad prieš pat mir­tį S.Gi­rė­no mo­čiu­tė su­klau­pu­siems šei­my­nykš­čiams iš­reiš­kė pa­sku­ti­ nę va­lią: „Kai mir­siu, ne­šar­vo­ki­ te lo­vo­je, o pir­ma nu­su­ki­te jos ko­jų pa­puo­ši­mus ir ap­vers­kit“.

Po mir­ties įvyk­dę tai, ko pra­šy­ti, na­miš­kiai lo­vos ko­jo­se ap­ti­ko mo­ čiu­tės su­tau­py­tų auk­si­nių pi­ni­gų.

Drau­di­mas – bro­liui ir ma­mai

Gin­čas dėl la­kū­no pa­li­ki­mo vis dėl­ to tu­ri tam tik­rą pa­grin­dą. S.Da­rius ir S.Gi­rė­nas, prieš su­si­ruoš­da­mi į le­gen­di­nį žy­gį, sa­vo va­lią iš­reiš­kė tes­ta­men­tuo­se. Jie bu­vo ap­drau­dę sa­vo ke­lio­nę.

Drau­di­mo iš­mo­kos tu­rė­jo bū­ti su­grą­žin­tos skry­džio au­ko­to­jams, kad jie ga­lė­tų at­siim­ti lė­šas, ku­ rios tam tik­ra pra­sme ne­pa­tei­si­no lū­kes­čių. „Drau­d i­m o bend­ro­v ės skel­b ė pra­n e­š i­m us laik­raš­č iuo­se, ieš­ ko­da­mos au­ko­to­jų, kad šie ga­lė­ tų at­siim­ti įdė­tus pi­ni­gus. Lau­kė, kad at­si­liep­tų tie, ku­rie pa­gei­dau­ tų at­gau­ti lė­šas. Ir, kai jų neat­si­ ra­do, kaip tes­ta­men­te ir bu­vo nu­ ro­dy­ta, po tam tik­ro lai­ko da­lis drau­di­mo pi­ni­gų bu­vo iš­mo­kė­ta S.Da­riaus ma­mai, o S.Gi­rė­no da­ lis – jo bro­liui Pet­rui“, – tvir­ti­

La­kū­no S.Gi­rė­no pa­var­dė per jo gy­ve­ni­mą įvai­riai kei­čia­ma bu­vo net ke­tu­ris kar­tus: Girs­kis, Gir­ čius, Stan­ley Girch ir Gi­rė­nas. Ta­ čiau pri­gi­jo pa­sta­ro­ji.

Pa­sa­ko­ja­ma, kad dar prieš lem­ tin­gą­jį skry­dį su S.Da­riu­mi už­su­kę į vie­no Ame­ri­kos laik­raš­čio re­dak­ci­ ją la­kū­nai pra­si­ta­rė, jog no­ri skris­ti į Lie­tu­vą. S.Girs­kio pa­var­dė re­dak­ to­riui pa­si­ro­dė ne­lie­tu­viš­ka ir ne­ de­ran­ti due­te „Da­rius ir Girs­kis“, to­dėl žur­na­lis­tas esą pa­siū­lė pa­si­ va­din­ti Gi­rė­nu. „S.Gi­rskį mes va­di­na­me Gi­rė­nu, tai trum­piau­siai nau­do­ta pa­var­dė, bet la­biau­siai ži­no­ma, ku­rią pa­si­ rin­ko jis pa­ts, ir mes tu­ri­me pai­sy­ ti jo va­lios. Jam ši pa­var­dė ne­bu­vo pri­mes­ta, jam ji pa­ti­ko ir ti­ko“, – tei­gia mu­zie­ji­nin­kė.

Esą Ame­ri­ko­je į juos net ne­si­ kreip­da­vo var­dais, o sa­ky­da­vo: po­ ne Da­riau, po­ne Gi­rė­nai.

Neat­sa­ky­ti klau­si­mai 1933 m. lie­pos 15 d., praė­jus 8 val. ir

48 min. nuo iš­skri­di­mo iš Niu­jor­ko, „Li­tua­ni­ca“ jau skri­do virš Niu­faun­ dlen­do sa­los.

Ties Gran Fal­so mies­te­liu la­kū­nai

iš­me­tė bal­tu kas­pi­nu per­riš­tą rau­do­ ną mai­še­lį su pra­ne­ši­mu: „Lie­tu­vos „Li­tua­ni­ca“ skren­da sėk­min­gai. La­ kū­nai Ste­po­nas Da­rius ir Sta­sys Gi­ rė­nas jau­čia­si ge­rai“. Ši la­kū­nų in­for­ ma­ci­ja bu­vo pa­sku­ti­nė.

Tik­ro­sios „Li­tua­ni­cos“ žū­ties prie­

žas­tys nei­šaiš­kin­tos iki šiol. Tarp žmo­nių sklan­do vi­so­kiau­sios ver­ si­jos.

Spe­cia­lio­sios Lie­tu­vos Res­pub­li­

kos ko­mi­si­jos ofi­cia­lios iš­va­dos bu­ vo pa­skelb­tos 1933 m. spa­lio 9 d. „Lie­ tu­vos ai­de“, kur ra­šo­ma, kad ka­tast­ ro­fa įvy­ku­si lėk­tu­vui už­ka­bi­nus me­ džių vir­šū­nes, le­kiant vi­su grei­čiu.

Vi­siš­kai at­mes­ta ver­si­ja, kad la­kū­ nai bu­vo pa­šau­ti.

Ta­da šau­ti­nių žaiz­dų kū­nuo­se ne­

ra­do nei me­di­kai, nei per at­pa­ži­ni­ mą sa­vo vy­rą ap­žiū­rė­ju­si S.Da­riaus žmo­na Jau­nu­tė.

5

ŠEŠTADIENIS, LIEPOS 13, 2013

šeštadienio interviu

L.Lau­ri­na­vi­čie­nė: „Ži­nau per­ga­lės re­cep­tą“

D

Vi­zi­ti­nė kor­te­lė

ai­lės stu­di­jos „Var­sa“ va­ do­vė Lo­re­ta Lau­ri­na­vi­ čie­nė jau ke­lis de­šimt­ me­čius uos­ta­mies­čio var­dą po­pu­lia­ri­na vi­sa­me pa­sau­ly­ je. Jos ruo­šia­mi vai­kai ne tik ren­gia as­me­ni­nes pa­veiks­lų pa­ro­das sa­vo mies­te, bet ir ski­na lau­rus tarp­tau­ ti­niuo­se pie­ši­nių kon­kur­suo­se. Pe­ da­go­gė ti­ki­na ži­nan­ti sėk­mės for­ mu­lę, kaip per­ga­lių no­rą pa­vers­ti rea­ly­be. Il­gus me­tus dar­bui su vai­ kais ati­da­vu­si mo­te­ris pri­si­pa­žįs­ta, kad slap­ta dar pa­sva­jo­ja paim­ti tep­ tu­ką į ran­kas ir pra­dė­ti ta­py­ti pro­fe­ sio­na­liai.

Gi­mė 1960 m. ge­gu­žės 8 d. Klai­pė­ do­je.

1978 m. uos­ta­mies­ty­je bai­gė 5-ąją vi­du­ri­nę mo­kyk­lą.

1983 m. Šiau­l ių pe­da­go­g i­n ia­me ins­t i­t u­te ga­vo dai­lės spe­cia­ly­bės dip­lo­mą.

1983 m. iš­te­kė­jo už Ar­mi­no Lau­ri­ na­vi­čiaus.

Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Nuo 1983 m. iki da­bar dir­ba Klai­pė­ dos jau­ni­mo cent­ro dai­lės stu­di­jos „Var­sa“ va­do­ve.

No­rė­jo ir dai­nuo­ti

Tu­ri dvi duk­ras – Mo­ni­ką ir Gin­ta­rę.

– Pie­ši­mas bu­vo jū­sų aist­ra nuo ma­žų die­nų?

– Dar bū­da­ma vai­kas la­bai mė­gau pieš­ti, lan­kiau ir bai­giau dai­lės mo­kyk­lą, ku­ri ir nu­lė­mė ma­no to­ li­mes­nį pro­fe­si­nį ke­lią. Sa­vo šei­mą api­bū­din­čiau kaip tu­rin­čią me­ni­nę gys­le­lę – au­gant ma­ne su­po skai­ to­vai, li­te­ra­tai, pirš­liai, o ne ma­ te­ma­ti­kai ar tech­ni­nių spe­cia­ly­bių at­sto­vai. Ta­čiau rim­tų me­ni­nin­ kų šei­mo­je ne­pa­me­nu – vie­nin­te­ lis gi­mi­nė­je ži­no­mas žmo­gus bu­vo skulp­to­rius Ju­lius Ver­tu­lis, ku­ris ne­blo­gai pa­žįs­ta­mas pa­lan­giš­kiams ir klai­pė­die­čiams.

– Do­mė­jo­tės vien dai­le?

– Vai­kys­tė­je ma­ne trau­kė ir dai­na­ vi­mas. Lan­kiau mu­zi­kos mo­kyk­lą.

Ypač mė­gau kla­si­ki­nį vo­ka­lo sti­lių.

Ta­čiau, ma­tyt, taip su­si­klos­tė ap­ lin­ky­bės, kad tuo lai­ku neat­si­ra­ do pe­da­go­gų, ku­rie su­ge­bė­tų įžieb­ti aist­rą šiam po­mė­giui, vei­kiau, at­ virkš­čiai, at­bai­dė. Esu įsi­ti­ki­nu­si, kad kiek­vie­nam vai­kui la­bai svar­bu su­tik­ti pui­kų mo­ky­to­ją, ku­ris ge­bė­ tų už­deg­ti. O dai­na­vi­mas iki šiol yra neiš­si­pil­džiu­si ma­no sva­jo­nė. Li­ku­si vie­na na­muo­se daž­nai pa­mankš­ti­nu bal­są, bet tik ta­da, kai nie­kas ne­gir­ di. Vie­šai – ne­drįs­tu, ta­čiau dai­na­ vi­mo po­rei­kį jau­čiu iki šių die­nų.

Trau­kė tik uos­ta­mies­tis

– Klai­pė­da – gim­ta­sis jū­sų mies­tas?

– Esu gry­nak­rau­jė klai­pė­die­tė, ku­ri čia gi­mė ir užau­go. Trum­pam uos­ ta­mies­tį bu­vau pa­li­ku­si tik ta­da, kai iš­vy­kau mo­ky­tis į Šiau­lių pe­da­go­ gi­nį ins­ti­tu­tą. Ten stu­di­ja­vau dai­ lę. Ga­vu­si dip­lo­mą ne­svars­ty­da­ma su­grį­žau čia, į sa­vo my­li­mą mies­ tą. Moks­lus bai­giau pui­kiais re­ zul­ta­tais, to­dėl pa­ti ga­lė­jau rink­tis mies­tą, ku­ria­me no­riu dirb­ti. Nors nie­ka­da ne­si­gai­lė­jau iš­vy­ku­si stu­ di­juo­ti į Šiau­lius – pa­me­nu, jau­ nys­tė­je no­rė­jau lais­vės, sa­va­ran­ kiš­ku­mo, pa­bėg­ti iš na­mų – ta­čiau sa­vo atei­tį sie­jau tik su Klai­pė­da.

– Kaip gy­ve­ni­mas su­si­klos­tė, bai­gus stu­di­jas Šiau­liuo­se?

– Grį­žu­si į uos­ta­mies­tį iš kar­to pra­dė­jau dirb­ti Klai­pė­dos jau­ni­mo cent­ro dai­lės stu­di­jo­je „Var­sa“. Ki­ to to­kio rim­to dar­bo sa­vo gy­ve­ni­ me ir ne­tu­rė­jau. Rug­sė­jį ma­nęs lau­ kia ne­men­kas ju­bi­lie­jus – švę­siu 30 me­tų va­do­va­vi­mo šiai stu­di­jai su­ kak­tį. Juo­kau­da­ma sa­kau, kad tai

ka. Vė­liau vai­kas pa­ts pa­ti­ria nau­jų da­ly­kų at­ra­di­mo džiaugs­mą.

Lai­mė: su­vo­ku­si, kad jau­nys­tę kei­čia bran­da, L.Lau­ri­na­vi­čie­nė iš­mo­ko ja džiaug­

tis.

ma­no pir­ma ir, ko ge­ro, pa­sku­ti­nė dar­bo­vie­tė. Kar­tais pa­gal­vo­da­vau, jog no­rė­tų­si „nu­trūk­ti“ ir veik­ti ką nors vi­siš­kai ki­to­kio, bet vė­liau su­ pran­tu, kad gy­ve­ni­me rei­kia da­ry­ti tai, ką su­ge­bi ge­riau­siai.

Bu­vę mo­ki­niai ne­pa­mirš­ta

– Jūs ir esa­te stu­di­jos „Var­sa“ įkū­rė­ja?

– Pir­miau­sia ta­pau pa­pras­to dai­ lės bū­re­lio va­do­ve. Se­niau tam, kad bū­tų su­teik­tas stu­di­jos var­das, rei­kė­jo kuo nors nu­si­pel­ny­ti – tai bū­da­vo di­de­lė gar­bė. Ke­le­rius me­ tus dir­bo­me tam, kad gau­tu­me šį ti­tu­lą, ir su Švie­ti­mo sky­riaus pa­ lai­mi­ni­mu už nuo­pel­nus ir lai­mė­ji­ mus pa­ga­liau bu­vo­me įvar­dy­ti kaip stu­di­ja.

– Per 30 dar­bo me­tų išug­dė­te dau­gy­bę mo­ki­nių. Kaip su jais su­ta­ria­te da­bar?

– Ju­bi­lie­jaus pro­ga bū­tų sma­gu su­ rink­ti bent da­lį sa­vo mo­ki­nių, ku­rie, nors ir iš­si­bars­tę po vi­są pa­sau­lį, pa­su­ko me­no ke­liu. Nuos­ta­bus jaus­ mas, kai ma­no auk­lė­ti­niai į stu­di­ją „Var­sa“ at­ve­da jau sa­vo at­ža­las.

Lan­kan­tys už­siė­mi­mus vai­kai juo­ kau­da­mi ma­nęs tei­rau­ja­si am­žiaus.

At­sa­kau, kad gal­vo­tų, kaip pa­tiems no­ri­si. Ga­biau­si „Var­są“ lan­kę mo­ ki­niai stu­di­juo­ja ke­lio­se Lon­do­no dai­lės aka­de­mi­jo­se, mo­ko­si Vo­kie­ti­ jo­je, Bel­gi­jo­je. Ne­ma­ža jų da­lis pa­su­ ko į di­zai­ną, ar­chi­tek­tū­rą, iliust­ra­ vi­mą. Grį­žę ato­sto­gau­ti auk­lė­ti­niai da­žai ap­lan­ko ma­ne. Be ga­lo sma­gu su­vok­ti fak­tą, kad esi pri­si­me­na­mas ir ver­ti­na­mas.

Dar ti­ki­si ta­py­ti

– Ar pa­ti dar pie­šia­te?

– Ak­ty­viai me­no pa­sau­ly­je ne­si­ reiš­kiu. Sa­vo ma­lo­nu­mui ta­pau ant šil­ko, ta­čiau as­me­ni­nės pa­ro­ dos taip ir ne­su­ren­giau. Vė­liau su­ kur­tus dar­bus do­va­no­ju gi­mi­nėms ir drau­gams.

– Ne­b u­vo gai­l a, kad sa­ve iš­ da­li­ju­si vai­kams taip ir ne­ta­ po­te dai­l i­n in­ke iš di­d žio­s ios rai­dės?

– Iš da­lies su­tin­ku, kad dar­bas su jau­ni­mu atė­mė ga­li­my­bę tap­ti ži­ no­ma ta­py­to­ja. Jau­nys­tė­je, kai la­ bai no­rė­jau pieš­ti pro­fe­sio­na­liai, ne­tu­rė­jau ga­li­my­bių. Ma­ži vai­kai, bui­tis ir veik­la stu­di­jo­je vis truk­ dy­da­vo rim­tai pa­si­ner­ti į dai­lę. O da­bar, pri­si­pa­žin­siu, ty­liai vi­liuo­ si, kad atei­ty­je dar pra­dė­siu ta­py­ti rim­čiau. Gal ma­no gy­ve­ni­me tie­siog rei­kia po­stū­mio ir ko nors, kas pri­ vers­tų paim­ti tep­tu­ką į ran­kas. Ro­

Lo­re­ta Lau­ri­na­vi­čie­nė:

Kad vai­kas iš­si­lais­ vin­tų iš ste­reo­ti­pi­ nio mąs­ty­mo ir ba­na­ lių gė­ly­čių ar šuns bū­ de­lių pai­šy­mo, tu­riu plės­ti jo aki­ra­tį.

dos, duk­ros jau užau­go ir vi­są lai­ką bū­tų ga­li­ma skir­ti sau, ta­čiau grį­ žu­si po dar­bo ne­be­tu­riu jė­gų pa­pil­ do­mai veik­lai. Tam, kad pra­dė­čiau kur­ti, tu­riu bū­ti pail­sė­ju­si ir ge­ ros nuo­tai­kos. Na­muo­se pieš­ti ga­ liu tik ta­da, kai esu vie­na ir nie­kas ne­truk­do.

– Dar­bas su vai­kais, o ypač tu­ rin­čiais me­ni­nių po­lin­kių, la­ biau nu­var­gi­na ar džiu­gi­na?

– Į stu­di­ją „Var­sa“ nie­ka­da nė­jau lyg į ka­tor­gą, nes veik­la su vai­kais ir paaug­liais be ga­lo įdo­mi – jie už­ de­ga ir pa­krau­na tei­gia­ma ener­gi­ja.

Ta­čiau jau grį­žu­si na­mo jau­čiuo­ si iš­sunk­ta ir su nie­kuo ne­be­no­riu kal­bė­ti, nes nuo­lat lie­žu­viu ma­lu dar­be. Jei vai­kams nie­ko neaiš­kin­ si, ne­pa­sa­ko­si, ne­ro­dy­si, ne­ban­dy­ si su­pa­žin­din­ti su nau­jais da­ly­kais, pieš­ti no­rin­tis žmo­gus nie­ko ne­pa­

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

jaus. Kad vai­kas iš­si­lais­vin­tų iš ste­ reo­ti­pi­nio mąs­ty­mo ir ba­na­lių gė­ly­ čių ar šuns bū­de­lių pai­šy­mo, tu­riu plės­ti jo aki­ra­tį ir ban­dy­ti pa­ža­din­ ti fan­ta­zi­ją. Ži­no sėk­mės pa­slap­tį

– Dai­lės pa­slap­čių mo­ky­tis vai­ kai pas jus plūs­te plūs­ta. Kaip rei­kia už­krės­ti pie­ši­mo aist­ra?

– Tik pra­dė­ju­si dirb­ti, jau­čiau­ si taip, lyg vis­ką ži­no­čiau. Min­ty­ se grį­žu­si į pir­muo­sius stu­di­jos va­ do­va­vi­mo me­tus, pa­me­nu, gal­vo­jau ži­nan­ti, kaip rei­kia mo­ky­ti vai­kus.

Ta­čiau da­bar su­vo­kiu, kad praei­ ty­je re­zul­ta­tai ga­lė­jo bū­ti ge­res­ni, o vai­kų pie­ši­niai – įdo­mes­ni. Vis­kas gy­ve­ni­me atei­na su pa­tir­ti­mi. Da­ bar jau su­pran­tu, kaip prie kiek­vie­ no jau­nuo­lio priei­ti ir jam su­teik­ti rei­kia­mų ži­nių. Gal ne vi­si iš jų su­ rengs per­so­na­li­nes pa­ro­das, ta­čiau pa­tį ta­py­mo pro­ce­są jiems pa­da­ ry­siu ma­lo­nų. Su kiek­vie­nu stu­di­ją lan­kan­čiu žmo­gu­mi rei­kia dirb­ti in­ di­vi­dua­liai: priei­ti, pa­dė­ti, pa­tar­ ti. O kar­tais ten­ka bū­ti ne tik pe­da­ go­ge, bet ir ta, ku­ri paauk­lė­ja jau­ną as­me­ny­bę. Pas­te­bė­jau, kad su ga­biu vai­ku daž­nai dirb­ti dar su­dė­tin­giau – nuo­lat rei­kia steng­tis neuž­gož­ti in­di­vi­dua­lu­mo.

– Stu­di­jos „Var­sa“ auk­lė­ti­niai Klai­pė­dos var­dą gar­si­na ir pa­ sau­ly­je. Dau­gy­bė vai­kų lau­rus ski­na tarp­tau­ti­niuo­se kon­kur­ suo­se. Ko­kiais bur­tais už­sii­ma­ te, kad jū­sų mo­ko­mi vai­kai to­ kie pa­ste­bi­mi?

– Il­ga­me­tė da­ly­va­vi­mo kon­kur­suo­se pa­tir­tis man lei­do su­vok­ti, ko rei­kia per­ga­lei. To­kiuo­se ren­gi­niuo­se lai­mi pie­ši­niai, ku­riuo­se pa­ste­bi­ma sa­vi­ ta idė­ja, ki­toks ma­ty­mo kam­pas bei po­žiū­ris. Tam, kad pa­ska­tin­čiau ir įkvėp­čiau vai­ką nu­ta­py­ti to­kį dar­ bą, pri­va­lau for­muo­ti ne­stan­dar­ ti­nę jau­no žmo­gaus pa­sau­lė­žiū­rą: su­pa­žin­din­ti su pa­sau­liu, me­ni­ nin­kais, jų dar­bais, o ne tik tech­ni­

– Per­ga­l ės pa­ver­č ia jus lai­ min­ga?

– Lai­mė­ji­mais tarp­tau­ti­niuo­ se kon­kur­suo­se tur­būt džiau­giuo­ si la­biau nei pa­tys vai­kai. Įsi­vaiz­ duo­ki­te, tarp­tau­ti­nia­me kon­kur­se da­ly­vau­ja apie 60 tūkst. pie­ši­nių.

Kai iš vi­sų at­siųs­tų dar­bų pa­ste­ bi ta­vo mo­ki­nio pie­ši­nį, su­pran­ ti, kad ei­ni tei­sin­gu ke­liu. Kad žiu­ri akį pa­trauk­tų kaž­koks dar­bas, rei­ kia ypa­tin­gos vai­ko iš­raiš­kos, po­ žiū­rio. Man, kaip pe­da­go­gei, rei­kia ži­no­ti, kas ga­li pri­kaus­ty­ti ko­mi­si­ jos dė­me­sį. Lai­mė­ji­mai kon­kur­suo­se įro­do, kad jau per­pra­tau, ko rei­kia to­kiems ren­gi­niams. Man šie kon­ kur­sai – lyg azar­ti­niai žai­di­mai.

Dar­bo na­mo ne­si­ne­ša

– Mi­nė­jo­te, kad veik­la stu­di­jo­ je ati­ma daug jė­gų. Kaip at­si­pa­ lai­duo­ja­te?

– Grįž­tu na­mo, pa­glos­tau šu­nį ir vi­są stre­są lyg ran­ka nui­ma. Tu­riu gra­žų kie­mą, ku­ria­me ve­ši dau­gy­ bė au­ga­lų, džiau­giuo­si šau­niu vy­ru, ma­ne ve­žan­čiu į ke­lio­nes, ku­rio­se ga­liu pa­ma­ty­ti dau­gy­bę ar­chi­tek­tū­ ri­nių ste­buk­lų. Vi­sa­da lau­kiu su­si­ ti­ki­mų su grįž­tan­čio­mis duk­ro­mis.

Gal­vo­ju, kad į na­mus dar­bo ne­ga­li­ ma ne­štis. Sa­vas kam­pas ir yra tam, kad ga­lė­tum pail­sė­ti. Jei jau­sie­si pa­ var­gęs ir ner­vin­gas, neį­do­mus bū­si ir dar­be. Tik pa­ts bū­da­mas smal­ sus, ga­lė­si už­deg­ti vai­kus.

– Jau­čia­tės ver­ti­na­ma ir ger­ bia­ma?

– Di­de­lis srau­tas vai­kų, ku­riuos tė­ vai at­ve­da pas ma­ne, tur­būt įro­do, kad tam tik­rą au­to­ri­te­tą ir žmo­nių pa­si­ti­kė­ji­mą esu įgi­ju­si.

– Po­kal­bio pra­džio­je pra­si­ta­rė­ te, kad sa­vo auk­lė­ti­niams neiš­ duo­da­te am­žiaus. Sle­pia­te sa­ vo me­tus?

– Daž­niau­siai – ne. Juk svar­biau­ sia, kaip jau­tie­si. Be to, į gro­žio kon­kur­sus ne­pre­ten­duo­ju, to­dėl esu be ga­lo lai­min­ga, tu­rė­da­ma tiek me­tų, kiek yra da­bar. Rei­kia ži­no­ ti, kad jau­nys­tę kei­čia bran­da, ir iš­ mok­ti ja džiaug­tis. Ypač kai svei­ka­ ta skųs­tis ne­ga­liu. Tu­riu vis­ką, ko ga­li no­rė­ti mo­te­ris, – nuo­sta­bų vy­ rą, duk­ras, mėgs­ta­mą dar­bą, drau­ gų ir dau­gy­bę ki­tų da­ly­kų.

6

Šeštadienis, liepos 13, 2013

8p.

Kaip Čiukotka gyvens be R.Abramovičiaus?

pasaulis@diena.lt Redaktorius Julijanas Gališanskis

pasaulis

Kai vie­nas verks, mi­li­jo­nai visame Ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne pa­gimdė! Ku­ni­ gaikš­tienė Cat­he­ri­ne ta­po ma­ma! To­kios ant­raštės ne­tru­kus skambės pir­muo­se laik­raš­čių pus­la­piuo­se, nes jau artimiausio­ mis dienomis pa­saulį turėtų iš­vys­ti būsi­ma­ sis Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos sos­to įpėdi­nis.

Li­go­ninės ap­gul­tis

Sraig­tas­par­nis sto­vi pa­si­rengęs bet ku­rią aki­mirką nu­skrai­din­ti ku­ni­ gaikštį Wil­liamą iš oro bazės Šiau­ rės Vel­se (čia jis at­lie­ka tar­nybą) į va­karų Lon­do­no Švč. Mergelės Ma­ri­jos li­go­ninę, kur 1982 m. gi­ mė pa­ts ir ku­rią dar nuo pra­ėju­sios sa­vaitės ap­gulė žur­na­lis­tai bei fo­ tog­ra­fai. Šie pui­kiai ži­no, kiek yra ver­tos pir­mo­sios gar­se­ny­bių kūdi­ kių nuo­trau­kos. 2008 m. ak­to­riai An­ge­li­na Jo­lie ir Bra­das Pit­tas už pirmą­sias sa­vo dvy­nukų fo­tog­ra­fi­ jas ga­vo 11 mln. do­le­rių.

Mo­te­rys ko­pi­juo­ja Cat­he­ri­ne sti­lių, šu­ kuo­seną, o „no­sis kaip Kate’s“ yra vie­na po­pu­lia­riau­sių ope­ ra­cijų plas­tinės chi­ rur­gi­jos kli­ni­ko­se.

Ši ma­ni­ja pra­si­dėjo dar per­nai gruodį, kai Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­ tienė Cat­he­ri­ne bu­vo pa­gul­dy­ ta į li­go­ninę dėl ry­ti­nio py­ki­ni­mo.

Jau tuo­met vie­nas britų vers­li­nin­ kas ėmė par­da­vinė­ti ka­ra­liš­kuo­sius vėmi­mo mai­še­lius. Da­bar pre­ky­ bi­nin­kai ka­ra­liš­kuo­sius sim­bo­lius nau­do­ja vi­sur, pra­de­dant sau­sai­

niais ir bai­giant puo­de­liais, lėkš­ tėmis bei kny­go­mis.

Lon­do­no vieš­bu­tis „Gros­ve­nor Hou­se“ žengė dar to­liau. Jis siū­lo iš­si­nuo­mo­ti ka­ra­liškąjį vaikų kam­ barį, įrengtą to pa­ties bu­ti­ko, ku­ ris ap­rūpi­no ir Wil­lia­mo vai­kystės mie­gamąjį. Toks kam­ba­rys kai­nuo­ja 2,3 tūkst. svarų ster­lingų (9,2 tūkst. litų) už par­ą, ja­me pa­sta­ty­ti rankų dar­bo bal­dai, taip pat vai­kiš­ka lo­ velė su karūnė­le ir bal­da­ki­mu.

Postū­mis eko­no­mi­kai

Pa­si­pel­ny­ti iš ka­ra­liš­ko­sios šei­mos pa­gausė­ji­mo ban­do ir pa­tys Wind­ so­rai bei Midd­le­to­nai. Ka­ra­liš­ko­ sios ko­lek­ci­jos fon­do, ku­ris rūpi­ na­si ka­ra­liškųjų rūmų su­ve­ny­rais, par­duo­tuvė­se pa­si­rodė vai­kiškų kom­bi­ne­zonų, pri­me­nan­čių gvar­ die­čių uni­formą. Būsi­mo se­ne­ lio prin­co Char­le­so par­duo­tuvė­je „Highg­ro­ve Shop“ Glos­ter­š y­ ro gra­fystė­je par­duo­da­ma rankų dar­bo vai­kiš­ka ava­lynė. Būsi­mos ma­mos tėvai Ca­ro­le ir Mi­chae­ las Midd­le­to­nai taip pat pa­pildė sa­vo šven­čių or­ga­ni­za­vi­mo par­ duo­tuvės asor­ti­mentą vai­kiš­ko­ mis prekė­mis.

Kaip per­nykš­tis ka­ra­lienės ju­bi­lie­ jus ar­ba Wil­lia­mo ir Cat­he­ri­ne ves­ tuvės 2011-ai­siais, sos­to įpėdi­nio gi­mi­mas šiais eko­no­miš­kai su­dėtin­ gais lai­kais ža­da tam tikrą po­stūmį Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos ūkiui. Maž­me­ ninės pre­ky­bos ty­rimų cent­ras pro­

Pa­si­ro­dy­mas: pa­starąjį kartą ku­ni­gaikš­tienė Cat­he­ri­ne vie­šai pa­de­monst­ra­vo sa­vo ap­valų pil­vuką bir­že­lio 15-ąją

gno­zuo­ja, kad nuo lie­pos pra­džios iki rugpjū­čio pa­bai­gos ša­lies eko­ no­mi­ka pa­pil­do­mai gaus 240 mln. svarų ster­lingų (be­veik 1 mlrd. litų).

Treč­da­lis šios su­mos bus pra­val­gy­ ta ir pra­ger­ta per šven­ti­nius va­karė­ lius, dar dau­giau turėtų būti iš­leis­ta įvai­riau­siems su­ve­ny­rams – žais­ lams, ki­toms vai­kiš­koms prekėms, kny­goms, plokš­telėms ir pan.

Anot Maž­me­ninės pre­ky­bos ty­ rimų cent­ro di­rek­to­riaus Jos­hua Bam­fiel­do, apie 13 pro­c. turėtų išaug­ti net vai­kiškų su­lanks­tomų kėdu­čių su ra­te­liais par­da­vi­mas,

Įtam­pa: fo­tog­ra­fai, ap­gulę Lon­do­no Švč. Mergelės Ma­ri­jos li­go­ninę, lau­kia išs­va­jotųjų pirmųjų kadrų.

nes bri­tai steng­sis neat­si­lik­ti nuo Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­čių.

Britų so­cio­lo­gai dar anks­čiau pa­stebė­jo, kad Cat­he­ri­ne ta­po pa­ vyzd­žiu dau­ge­liui mo­terų. Jos ko­pi­ juo­ja ku­ni­gaikš­tienės sti­lių, šu­kuo­ seną, sten­gia­si nau­do­ti to­kią pat kos­me­tiką, o „no­sis kaip Kate’s“ yra vie­na po­pu­lia­riau­sių ope­ra­cijų plas­tinės chi­rur­gi­jos kli­ni­ko­se.

La­žybų karšt­ligė

Neką ma­žes­nis ažio­ta­žas pa­ste­bi­ mas ir la­žybų kon­to­ro­se, kur azar­ tiš­kie­ji bri­tai ban­do nu­spėti viską: nuo nau­jo­jo sos­to įpėdi­nio ly­ties ir var­do iki svo­rio, plaukų ar akių spal­vos. Kai kas ne­tgi la­ži­na­si, kad jis stu­di­juos Ško­ti­jos Šv. And­riaus uni­ver­si­te­te ar­ba kad jos pir­mo­jo vai­ki­no var­das bus Ro­ber­tas.

Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne teigė nu­sprendę ne­tik­rin­ti kūdi­kio ly­ ties iki gi­mi­mo, nors dau­ge­liui pa­ si­rodė, kad ku­ni­gaikš­tienė šie­met kovą apie tai pra­si­tarė, kai iš vie­nos britės ga­vu­si do­vanų pliu­šinį žais­ lą tarė: „Ačiū, aš per­duo­siu jį sa­vo me...“ – ir stai­giai nu­ti­lo.

Vis­gi ly­tis ne­be­tu­ri to­kios di­delės reikšmės kaip anks­čiau, nes 2011 m.

Tautų Sand­rau­ga nu­sprendė su­teik­ti mo­nar­cho sūnums ir duk­te­rims vie­ nodą teisę į sostą. Tai­gi Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­čių vai­kas bus tre­čias eilė­ je į sostą ir į ket­virtą vietą nu­stums Wil­lia­mo brolį princą Har­ry.

Po­ra teigė jau iš­rin­ku­si var­dus tiek ber­niu­kui, tiek mer­gai­tei, bet ir­gi nu­sprendė ne­skelb­ti jų pir­ma lai­ko. O tarp la­žy­bi­ninkų po­pu­lia­ riau­si var­dai – ka­ra­lienės Elž­bie­ tos II vi­du­ri­nis var­das Ale­xand­ra ir George’as. „Ažio­ta­žas jau­čia­mas vi­so­je ša­ly­je, – teigė la­žybų bend­ rovės „Pad­dy Po­wer“ at­sto­vas Ro­ ry Scot­tas. – La­žy­bos ir ka­ra­liš­ko­ji šei­ma yra dvi po­pu­lia­riau­sios pra­ mo­gos Jung­tinė­je Ka­ra­lystė­je, kaip ir po­kal­biai apie pra­stą orą.“ Auklę at­stos se­ne­liai

Dėl ko bri­tams la­žin­tis ne­be­rei­kia ir kas jau pa­skelb­ta ofi­cia­liai? Tai Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­čių kūdi­kio ti­tu­las. Nau­ja­gi­mis bus va­di­na­mas var­du ir turės Jo ar Jos Ka­ra­liš­ko­ sios Aukš­tybės Kemb­rid­žo prin­co ar prin­cesės ti­tulą.

Britų ži­niask­lai­da ra­šo, kad vai­ kas dau­giau lai­ko tik­riau­siai pra­leis Midd­le­tonų na­muo­se. Nors se­ne­ liai Mi­chae­las ir Ca­ro­le ne­tu­ri ka­ ra­liškų šaknų, būtent jie ga­li su­ teik­ti vai­kui tai, ko jam la­biau­siai rei­kia, – meilę, jau­kius na­mus ir ramų gy­ve­nimą.

Pa­sak ka­ra­liš­ko­sios šei­mos biog­ rafės Pen­ny Ju­nor, pa­ts prin­cas Wil­lia­mas la­bai mėgsta žmo­nos šeimą, ra­mią ir at­pa­lai­duo­jan­čią jų namų at­mos­ferą.

Cat­he­ri­ne taip pat ke­ti­na at­si­sa­ ky­ti il­ga­metės tra­di­ci­jos turė­ti ka­

7

Šeštadienis, liepos 13, 2013

pasaulis Lei­do ­ abor­tus

Pro­tes­tai ­ ne­rims­ta

Nau­jas ­ mil­ži­nas

Ai­ri­jos par­la­men­tas va­kar bal­ sa­vo už tai, kad tam tik­rais at­ ve­jais būtų leis­ta at­lik­ti abor­ tus, po il­gai tru­ku­sių de­batų šio­je ka­ta­li­kiš­ko­je ša­ly­je, per ku­riuos būta net krau­ju ra­ šytų laiškų prem­je­rui. Abor­ tai būtų leid­žia­mi tik tais at­ ve­jais, kai mo­ters gy­vybė yra pa­vo­ju­je.

Nu­vers­to Egip­to pre­zi­den­to Mo­ha­me­do Mor­si prie­ši­nin­ kai ir ša­li­nin­kai va­kar – pirmąjį šven­to­jo mu­sul­monų mėne­sio ra­ma­da­no penk­ta­dienį – ra­gi­ no reng­ti pro­tes­tus ir ei­ty­nes, o lai­ki­na­sis prem­je­ras Ha­ze­ mas el Beb­la­wi žadė­jo jau kitą sa­vaitę pri­saik­din­ti naują mi­ nistrų ka­bi­netą.

Ki­ni­ja pralenkė Du­bajų, ati­da­ ry­da­ma naują did­žiau­sią pa­ sau­ly­je pa­statą – did­žiulį ban­ guo­to sta­čia­kam­pio pa­vi­da­ lo sta­tinį iš stik­lo ir plie­no, ku­ ria­me ga­li tilp­ti 20 Sidnė­jaus ope­ros teatrų. Čeng­du mies­te iš­dy­gu­sio Nau­jo­jo šimt­me­čio pa­sau­li­nio cent­ro plo­tas yra 1,7 mln. kv. m.

pasaulyje džiaug­sis

240

mln.

– tiek svarų ster­lingų pa­pil­domai gi­mus prin­cui ar­ba prin­ce­sei gaus Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos eko­no­mi­ka.

Pa­gal­ba: bri­tai siun­čia ka­ra­liš­ka­jai po­rai ne tik do­vanų, bet ir pa­ta­rimų.­

Do­vanų la­vi­na

per ka­ra­lienės gim­ta­die­nio pa­radą.

ra­liškąją auklę. Nors Wil­lia­mas la­ bai mylė­jo sa­vo auk­les, jis su­ti­ko su to­kiu spren­di­mu ir ža­da sąži­nin­gai at­lik­ti vi­sas tėvo pa­rei­gas.

Sau­gos pri­va­tumą

Ku­ni­gaikš­tis Wil­lia­mas pir­mas ka­ ra­liš­ko­sios šei­mos is­to­ri­jo­je da­ly­ vaus žmo­nos gim­dy­me. Nau­ja­sis sos­to įpėdi­nis die­nos šviesą iš­vys Lon­do­no Švč. Mergelės Ma­ri­jos li­ go­ninės pri­va­čia­me Lin­do spar­ne, kur prie­š 31 me­tus gimė pa­ts Wil­lia­ mas. Prin­cesė Dia­na, ku­ri žu­vo 1997 m. per au­to­mo­bi­lio ka­tast­rofą Pa­ ry­žiu­je po sky­rybų su prin­cu Char­ le­su, ten pa­gimdė ir princą Har­ry. Įpras­tas gim­dy­mas šio­je pri­va­ čio­je li­go­ninės da­ly­je kai­nuo­ja 5 tūkst. svarų ster­lingų (20 tūkst. li­ tų), o kiek­vie­na pa­pil­do­ma nak­tis – po 1 tūkst. (4 tūkst. litų). Gim­dy­mui va­do­vaus pa­tyręs me­di­kas Mar­cu­ sas Set­chel­las, buvęs ka­ra­lienės gi­ ne­ko­lo­gas. Ne­di­delės iš­kilmės nu­ ma­ty­tos pa­čio­je li­go­ninė­je: sve­čiai galės pa­kel­ti taurę šam­pa­no ir pa­ svei­kin­ti nau­juo­sius tėve­lius. Žur­na­lo „Ma­jes­ty“ re­dak­to­rius Joe Litt­le’as sakė, kad ku­ni­gaikš­tis ir ku­ni­gaikš­tienė yra pri­va­ti po­ra ir, nors ži­no apie did­žiulį su­si­domė­ jimą vi­sa­me pa­sau­ly­je, ban­do ri­bo­ti vie­šumą. „Pri­va­tu­mas yra svar­biau­ sia prin­cui Wil­lia­mui, nes jis ma­ tė, kaip jo mo­ti­na, prin­cesė Dia­na, kentė­jo nuo pa­pa­racų, ir no­ri už­tik­

„Reu­ters“ nuo­tr.

rin­ti, kad to ne­nu­tiktų jo žmo­nai ar jo pa­ties vai­kams“, – sakė jis.

Ru­denį po­ra turėtų ap­si­gy­ven­ti Lon­do­ne, ke­tu­rių aukštų ir 20-ies kam­ba­rių Ken­sing­to­no rūmuo­se, kur jau bai­gia­ma 1 mln. svarų ster­ lingų (4 mln. litų) kai­na­vu­si re­no­ va­ci­ja. Iki tol šei­ma gy­vens sa­vo ko­ted­že Vel­se ar­ba ma­ža­me dviejų mie­gamųjų na­me­ly­je prie pat Ken­ sing­to­no rūmų.

Did­žiu­lis po­pu­lia­ru­mas

Artė­jant nu­m a­to­m ai gim­dy­m o da­tai – lie­pos 13-ajai – ku­ni­gaikš­

tienė nuo pra­ėju­sio mėne­sio ne­be­ vyk­do ofi­cia­lių pa­reigų, o prin­cas Wil­lia­mas, paieš­kos ir gelbė­ji­mo sraig­tas­par­nio pi­lo­tas, oro pa­ jėgų bazė­je Vel­so šiaurė­je yra pa­ si­rengęs bet ku­riuo me­tu sku­biai grįžti į Lon­doną.

Pas­tarąjį kartą Cat­he­ri­ne vie­ šai pa­de­monst­ra­vo sa­vo ap­valų pil­vuką bir­že­lio 15-ąją per ka­ra­ lienės gim­ta­die­nio pa­radą. Dviem die­no­mis anks­čiau ji pa­krikš­ti­jo į van­denį nu­leistą bei jos gar­bei pa­ va­dintą krui­zinį laivą „Royal Prin­ cess“ ir su­daužė į jo bortą šam­pa­ no bu­telį.

Ka­ra­liš­ko­sios šei­mos po­pu­lia­ ru­mas Did­žio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je bei už­sie­ny­je po ka­ra­liškųjų ves­tu­vių ir per­nai minė­to dei­man­ti­nio (60 metų) ka­ra­lienės val­dy­mo ju­bi­lie­ jaus tebė­ra la­bai di­de­lis.

Fo­tog­ra­fas Mar­kas Ste­war­tas bu­vo vie­nas pirmųjų, įsikū­ru­sių spau­dos sto­vyk­lo­je prie li­go­ninės, kad būtų pir­mo­se eilė­se, kai ka­ra­ liš­ko­ji po­ra su kūdi­kiu išeis iš li­ go­ninės. „Vi­sa­me pa­sau­ly­je yra did­žiu­lis su­si­domė­ji­mas ka­ra­liš­kuo­ju kūdi­ kiu, ypač Ame­ri­ko­je, ir aš no­riu būti pir­mo­je eilė­je, kai bus ra­šo­ma pa­sau­lio is­to­ri­ja“, – sakė M.Ste­ war­tas.

Pa­rengė Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis

Žais­lai, lie­menėlės ir net pre­zer­ va­ty­vai – pir­ma­gi­mio be­si­lau­kian­ tys ku­ni­gaikš­čiai Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne gau­na įvai­rių do­vanų iš vi­so pa­sau­lio, taip pat Lie­tu­vos.

Lie­tu­vis nu­mezgė su­knelę

Suo­mi­jos vy­riau­sybė ku­ni­gaikš­ čiams do­vanų nu­siuntė jau­nos ma­ mos rin­ki­nuką. Jį su­da­ro kram­tu­ kas, kre­mas, vo­nios rankš­luos­tis ir hi­gie­nos reik­me­nys, kūdi­kio čiu­ži­ nys, žie­mi­nis kom­bi­ne­zo­nas, žin­ dy­mo lie­menėlė, šu­kos ir tarp kitų prie­mo­nių – pre­zer­va­ty­vai. Dėžė, į ku­rią su­dėti vi­si šie daik­tai, ga­ li būti nau­do­ja­ma kaip lop­šys. To­ kie rin­ki­niai Suo­mi­jo­je do­va­no­ja­mi vi­soms be­si­lau­kian­čioms mo­te­ rims. Ma­no­ma, kad dėl jų kūdi­kių mirš­ta­mu­mas Suo­mi­jo­je yra vie­ nas ma­žiau­sių pa­sau­ly­je.

Bu­vu­si Aust­ra­li­jos prem­jerė Ju­lia Gil­lard Wil­lia­mui ir Cat­he-­ ri­ne do­vanų nu­siuntė pliu­šinę kengūrą, o ku­ni­gaikš­tienės dėdė Ga­ry Golds­mit­has, ku­ris nea­be­ jo­ja, kad gims ber­niu­kas, do­vanų nau­ja­gi­miui nu­pir­ko fut­bo­lo klu­ bo „Chel­sea“ ak­cijų.

Bent vieną do­vaną ka­ra­liš­ko­ ji šei­ma ga­vo ir iš Lie­tu­vos. To­ limųjų reisų vai­ruo­to­jas Va­len­ti­ nas Kai­rys maž­daug per mėnesį, sėdėda­mas sa­vo vil­ki­ko ka­bi­no­je, nu­mezgė rau­doną su­knelę ir nu­ siuntė ją ku­ni­gaikš­tie­nei Cat­he­ ri­ne. Po mėne­sio jis ga­vo pa­dėkos laišką: „Kemb­rid­žo ku­ni­gaikš­ tienė dėko­ja už gra­žią rau­doną megztą su­knelę ir džiau­gia­si, kad apie ją gal­vo­ja­te.“ Įžy­my­bių pa­puo­šalų di­zai­ne­ ris Theo Fen­nel­las su­kūrė kol kas pra­šmat­niau­sią do­vaną kūdi­kiui – 10 tūkst. svarų ster­lingų (40 tūkst. litų) kai­nuo­jan­čią bran­gak­ me­niais nu­sags­tytą 18 ka­ratų bal­ to­jo auk­so apy­rankę su pri­ka­bin­tu kūdi­kių odos kre­mo in­de­liu.

Laimę neš mo­ne­tos

Gau­sa: Did­žio­sios Bri­ta­ni­jos par­duo­tuvės lūžta nuo ka­ra­liš­ko­sios at­

ri­bu­ti­kos su­ve­nyrų.

Ka­ra­liš­kie­ji rūmai pri­minė, kad prii­ma do­va­nas tik iš fi­zi­nių as­

AFP nuo­tr.

menų ar­ba už­sie­nio vy­riau­sy­bių, bet ne iš ko­mer­ci­nių or­ga­ni­za­cijų.

Jie taip pat pa­si­rūpi­no do­va­no­mis – bet ne tik Wil­lia­mui su Cat­he­ ri­ne ir jų pir­ma­gi­miui.

Ka­ra­liš­ko­ji mo­netų ka­lyk­la pa­ ruošė 2013 pro­gi­nių si­dab­ri­nių pensų, ku­rių bend­ra vertė vir­ši­ ja 50 tūkst. svarų ster­lingų (200 tūkst. litų) ir ku­rie bus pa­do­va­ no­ti vai­kams, gi­mu­siems tą pa­ čią dieną, kaip ir Jung­tinės Ka­ra­ lystės sos­to įpėdi­nis ar­ba įpėdinė.

Ma­no­ma, kad si­dab­rinės mo­ne­tos ne­ša laimę ir svei­katą.

Ku­ni­gaikš­tienės dėdė G.Golds­mit­has, ku­ris nea­be­jo­ja, kad gims ber­niu­ kas, do­vanų nau­ja­ gi­miui nu­pir­ko fut­bo­lo klu­bo „Chel­sea“ ak­cijų.

Nuo­la­tinės pa­gi­rios

Be do­vanų, Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ ne su­lau­kia gau­sybės pa­ta­rimų iš pa­tir­ties jau tu­rin­čių tėvų. „Jūsų gy­ve­ni­mas atei­nan­čius dve­jus me­tus bus pa­na­šus į nuo­ la­ti­nes pa­gi­rias, – laiš­ke įspėjo Gil­ly Bed­dows iš Man­čes­te­rio. – Ne­si­jau­din­ki­te ir pa­ban­dy­ki­te tuo mėgau­tis. Nek­lau­sy­ki­te vi­ so­kių gu­ru, ku­rie lai­ko­si au­gin­ti­ nių dre­sa­vi­mo prin­cipų ir pa­ta­ria pra­ver­ti vai­ko kam­ba­rio užuo­lai­ das kiek­vieną dieną 8.23 val. Rea­ guo­ki­te į sa­vo kūdi­kio po­rei­kius tuo­met, kai to rei­kia, ir ati­duo­ ki­te jam visą sa­vo meilę. Vi­suo­ me­ni­nis gy­ve­ni­mas? Pa­mirš­ki­ te apie jį.“ „Ge­riau­sias pa­ta­ri­mas? Nek­reip­ki­te dėme­sio į vi­sus ki­tus pa­ta­ri­mus“, – va­do­vau­tis sa­vo gal­va ir nuo­jau­ta ra­gi­no Joh­nas Whit­ting­to­nas iš Sto­ko.

BBC, „The Dai­ly Mail“ inf.

8

ŠeštADIENIS, liepos 13, 2013

pasaulis kl.lt/naujienos/uzsienis

Kaip Čiu­kot­ka gy­ve

Įvykių kalendorius

KUR? Pa­ry­žiu­je.

KA­DA? Lie­pos 14 d.

Bas­ti­li­jos die­na Šven­ti­niu pa­ra­du Eli­zie­jaus lau­kuo­se Pran­cū­zi­ja pa­mi­nės Bas­ti­li­jos paė­ mi­mo die­ną. Ren­gi­ny­je da­ly­vaus Af­ri­kos ša­lių ka­rei­viai ir Pran­cū­zi­jos da­ li­niai, da­ly­va­vę ka­ri­nė­je ope­ra­ci­jo­je Ma­ly­je. Tarp aukš­tų sve­čių bus Jung­ ti­nių Tau­tų va­do­vas Ban Ki-moo­nas ir lie­pos pra­džio­je į ES įsto­ju­sios Kroa­ ti­jos pre­zi­den­tas Ivo Jo­si­po­vi­ćius. Prog­ra­mos ak­cen­tas – nau­jo trans­por­ti­ nio lėk­tu­vo „Air­bus A400M“ skry­dis virš Pa­ry­žiaus.

Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­ jo­je gy­ve­nan­tis ru­ sų mi­li­jar­die­rius Ro­ ma­nas Ab­ra­mo­ vi­čius, re­gis, tu­rės dau­giau lai­ko pa­si­ rū­pin­ti fut­bo­lo klu­ bo „Chel­sea“ rei­ka­ lais. Jis at­si­sa­kė Ru­ si­jos Čiu­kot­kos re­ gio­no par­la­men­to va­do­vo po­sto, tie­ sa, sa­ko, kad re­gio­ no li­ki­mo va­liai ne­ pa­liks.

KUR? Ru­si­jo­je.

KA­DA? Lie­pos 15 d.

Im­por­to drau­di­mas

At­sis­ta­ty­di­no: vie­nas tur­tin­giau­sių Ru­si­jos žmo­nių R.Ab­ra­mo­vi­čius pa­si­t

Ru­si­ja nu­trauks at­vė­sin­tos kiau­lie­nos ir jau­tie­nos im­por­tą iš Lie­tu­vos, kur tik­rin­da­mi įmo­nes Ru­si­jos ins­pek­to­riai ra­do lat­viš­kos ir len­kiš­kos mė­sos.

Iš Lie­tu­vos rei­ka­lau­ja­ma už­tik­rin­ti, kad Ru­si­jai bū­tų tie­kia­ma tik vie­tos pro­ duk­ci­ja, nors ES ki­tų jos ša­lių ža­lia­vos nau­do­ji­mas yra lei­džia­mas. Dėl tos pa­čios prie­žas­ties Mask­va stab­do ir mė­sos bei pie­no pro­duk­tų im­por­tą iš Grai­ki­jos.

KUR? Grai­ki­jo­je.

KA­DA? Lie­pos 16 d.

Vi­suo­ti­nis strei­kas Dvi pa­grin­di­nės Grai­ki­jos pro­fe­si­nės są­jun­gos GSEE ir ADE­DY, ku­rios vie­ ni­ja 2,5 mln. vals­ty­bi­nio ir pri­va­čio­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų, su­rengs 24 va­ lan­dų vi­suo­ti­nį strei­ką. Dar­buo­to­jai pro­tes­tuo­ja prieš ma­si­nius at­lei­di­mus vals­ty­bi­nia­me sek­to­riu­je, at­lei­di­mo pro­ce­dū­rų su­pap­ras­ti­ni­mą pri­va­čia­ja­ me sek­to­riu­je, nau­jus mo­kes­čius, vals­ty­bi­nių įstai­gų ir įmo­nių už­da­ry­mą, sko­li­nin­kų tur­to par­da­vi­mą auk­cio­nuo­se.

Il­ga­me­tis val­do­vas

Prie­žas­tis, dėl ku­rios R.Ab­ra­mo­vi­ čius at­si­sa­kė da­ly­vau­ti Ru­si­jos po­li­ ti­ko­je, – pa­pras­ta. Ru­si­jos pre­zi­den­ tas Vla­di­mi­ras Pu­ti­nas ėmė­si ko­vos, kaip pa­ts sa­ko, su ko­rup­ci­ja val­di­ nin­kų sluoks­niuo­se, to­dėl už­drau­dė vi­siems val­di­nin­kams tu­rė­ti ban­kų są­skai­tas už­sie­nio vals­ty­bė­se.

R.Ab­ra­mo­vi­čius to­kių nea­be­jo­ti­ nai tu­ri. Jis 14 me­tų da­ly­va­vo Ru­si­ jos ry­tuo­se esan­čios Čiu­kot­kos au­ to­no­mi­nės sri­ties val­dy­me.

Nuo 2008 m. jis dir­bo re­gio­no par­ la­men­to va­do­vu, kiek anks­čiau – gu­

kapitono teismas Ita­li­jos Gro­se­to mies­te bus at­nau­jin­tas ka­tast­ro­fą pa­ty­ru­sio krui­zi­nio lai­vo „Cos­ta Con­cor­dia“ ka­pi­to­no Fran­ces­co Schet­ti­no teis­mas. Jis kal­ti­na­mas ne­ ty­či­niu nu­žu­dy­mu ir tuo, kad pa­li­ko lai­vą, kai ja­me dar bu­vo ke­lei­vių. 2012 m. sau­sį lai­vas „Cos­ta Con­cor­dia“, ku­riuo plau­kė 4200 žmo­nių, prie Ita­li­jos kran­ tų už­plau­kė ant uo­lų, pa­vir­to ant šo­no ir nu­grimz­do. 32 žmo­nės per ka­tast­ro­fą žu­vo. Ka­pi­to­no ad­vo­ka­tai sie­kia, kad kal­tė ne­bū­tų su­vers­ta jam vie­nam.

Sąs­kai­tos už­sie­ny­je

Maž­daug 10,2 mlrd. do­le­rių ver­tės R.Ab­ra­mo­vi­čiaus tur­to re­gist­ruo­

ta už­sie­ny­je – tai yra tiek ne­kil­no­ ja­ma­sis tur­tas, tiek ban­kų są­skai­ tos ir in­ves­ti­ci­jos.

Ru­si­jos oli­gar­chui pri­klau­so Lon­ do­no fut­bo­lo klu­bas „Chel­sea“, ku­ rį jis įsi­gi­jo ly­giai prieš de­šimt­me­tį, pri­va­ti in­ves­ti­ci­jų bend­ro­vė „Mill­ hou­se LLC“, na­mai Lon­do­ne, Ru­ si­jo­je ir JAV, ke­tu­rios su­per­jach­tos „Ec­lip­se“, „Lu­na“, „Pe­lo­rus“ ir „Le Grand Bleu“, ku­rių ver­tė – ne vie­ nas mi­li­jar­das.

R.Ab­ra­mo­vi­čius daž­nai pa­ten­ ka į tur­tin­giau­sių pa­sau­lio žmo­nių są­ra­šus. Jis yra bu­vęs tiek Ru­si­jos,

Pas­lap­tin­gi žai­di­mai už s Tai, kas de­da­si tarp Ru­si­jos val­dan­ čio­jo eli­to, ži­no­ma, pa­slap­tis. Ta­ čiau kiek­vie­na pa­slap­tis ne­tru­kus apau­ga gan­dais. Aiš­ku, kad tarp eli­to ne­su­ta­ri­mų yra, ta­čiau ko­kie jie ir ko­dėl jų ky­la?

Pa­leis­ta an­tis

KUR? Grosete.

KA­DA? Lie­pos 17 d.

ber­na­to­riu­mi. Šį po­stą Ru­si­jos oli­gar­ chas ga­vo 2000 m. Tur­tuo­lis daž­nai ap­si­lan­ky­da­vo Čiu­kot­ko­je. Ma­ža to, nuo 1999 m., kaip pa­ts sa­ko, re­gio­no ge­ro­vei kur­ti at­sei­kė­jo net 2,5 mlrd. do­le­rių. Už paau­ko­tus R.Ab­ra­mo­vi­ čiaus pi­ni­gus ato­kia­me Ru­si­jos re­ gio­ne bu­vo sta­to­mos mo­kyk­los, li­ go­ni­nės. Kar­tu steig­tos oli­gar­chui pri­klau­san­čios įmo­nės, nes Čiu­kot­ ko­je bu­vo su­ma­žin­ti mo­kes­čiai.

Bria­nas Whitmore’as, Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jui pri­klau­san­čio tink­ la­raš­čio „The Po­wer Ver­ti­cal“ au­ to­rius, pa­brė­žė, kad ne­se­niai vir­ tua­lio­je erd­vė­je Ru­si­jo­je žai­biš­ku grei­čiu ėmė plis­ti ko­men­ta­rai, esą Vla­di­mi­ras Ja­ku­ni­nas, „Ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių“ va­do­vas, be­je, pre­ zi­den­to Vla­di­mi­ro Pu­ti­no pa­ti­kė­ ti­nis ir vie­nas įta­kin­giau­sių žmo­nių vals­ty­bė­je, bu­vo at­leis­tas.

Gan­dais ne­ti­kė­ti, at­ro­do, ne­bu­ vo pa­grin­do. Juk in­for­ma­ci­ją apie V.Ja­ku­ni­no at­lei­di­mą kaž­kas su­ge­ bė­jo įkel­ti į pa­tį vy­riau­sy­bės tink­ la­la­pį.

Bir­že­lio 19 d. va­ka­rą ži­nią apie at­lei­di­mą skel­bė vi­sos Ru­si­jos nau­ jie­nų agen­tū­ros: ITAR-TASS, „In­ ter­fax“, „RIA-No­vos­ti“. Sus­ku­bo ir in­ter­nau­tai – ru­siš­ka­sis „Twit­ tersp­he­re“ plyš­te ply­šo.

Są­moks­las prieš V.Ja­ku­ni­ną?

Tie­sa, stai­ga pa­si­ro­dęs pra­ne­ši­mas din­go, o ta­da bu­vo dar ir pa­neig­ tas. Gan­dus, ne­va at­leis­tas va­do­ vas, pa­nei­gė „Ru­si­jos ge­le­žin­ke­ liai“, o ta­da ir ša­lies vy­riau­sy­bė.

Ga­liau­siai nau­jie­nų agen­tū­ra „RIA-No­vos­ti“ ryž­tin­gai pra­ne­šė, kad pra­ne­ši­mas spau­dai bu­vo at­ siųs­tas iš kompiuterio, kurio IP ad­ re­sas ne­su­tam­pa su ša­lies vy­riau­ sy­bės. To­les­nis ty­ri­mas at­sklei­dė, kad su­klas­to­tas pra­ne­ši­mas spau­ dai bu­vo iš­siųs­tas iš ser­ve­rio Ir­ kuts­ko sri­ty­je. „Ru­si­jos ge­le­žin­ke­lių“ at­sto­vas spau­dai Alek­sand­ras Pir­ko­vas si­ tua­ci­ją pa­va­di­no pro­vo­ka­ci­ja bei elekt­ro­ni­niu nu­si­kal­ti­mu ir pri­dū­ rė, jog ne­ži­no, kas tai pa­da­rė.

Po in­ci­den­to dau­ge­lis ėmė spė­ lio­ti, kam bu­vo nau­din­ga su­kel­ ti pa­ni­ką? Ar ją su­kė­lė V.Ja­ku­ni­nui opo­nuo­jan­čios jė­gos eli­te?

Ma­žai kas pa­ti­kė­jo, kad skan­da­ lą su­kė­lė koks nors at­si­tik­ti­nis pro­ gra­mi­šius iš Si­bi­ro, šiaip sau kre­ čian­tis po­kštus.

Ne­tik­ri pra­ne­ši­mai apie „Ru­si­ jos ge­le­žin­ke­lių“ va­do­vo at­lei­di­mą

pa­si­ro­dė tik ke­lios die­nos po to, kai in­ter­ne­te bu­vo pa­skelb­tos puoš­ nių įmo­nės va­do­vo rū­mų Mask­vos prie­mies­ty­je fo­tog­ra­fi­jos.

Var­gu ar skan­da­lą su­kė­lė koks nors at­ si­tik­ti­nis pro­gra­mi­ šius iš Si­bi­ro.

Prieš ke­lis mė­ne­sius ki­lo skan­ da­las, kai V.Ja­ku­ni­nas ne­va vie­šai spau­dai pa­reiš­kė, kad, jo nuo­mo­ ne, Dū­mos rin­ki­mai 2011 m. bu­vo su­klas­to­ti. Tie­sa, V.Ja­ku­ni­nas sku­ biai pa­nei­gė to­kius žo­džius sa­ky­ da­mas, kad spau­da iš­krai­pė jo pa­ si­sa­ky­mą.

Ru­si­jos spau­da ta­da net svars­tė, kad gal­būt V.Ja­ku­ni­nas iš­ties ga­lė­ jo bū­ti iš­mes­tas, ta­čiau jam pa­vy­ko įti­kin­ti V.Pu­ti­ną per­si­gal­vo­ti.

Kaip pra­ne­ša­ma, jis bu­vo su­si­ ti­kęs su V.Pu­ti­nu vos pa­si­ro­džius pir­mie­siems pra­ne­ši­mams apie jo at­lei­di­mą.

9

ŠeštADIENIS, liepos 13, 2013

pasaulis

vens be R.Ab­ra­mo­vi­čiaus?

Ko­va su ko­rup­ci­ja?

Čiu­kot­ka (Čiuk­čių au­to­no­mi­nė apy­gar­da)

Įs­ta­ty­mas, pa­gal ku­rį Ru­si­jos val­di­ nin­kams drau­džia­ma tu­rė­ti są­skai­ tas už­sie­n io ban­k uo­se, o ne­k il­no­ ja­ma­sis tur­tas tu­ri bū­ti dek­la­ruo­ja­ mas kas­met, priim­tas ge­gu­žę.

Tei­si­nis sta­tu­sas. Fe­de­ra­li­nis su­

V.Pu­t i­no ul­t i­m a­t u­m as val­d i­n in­ kams bu­vo griež­tas – ar­ba jie per tris mė­ne­s ius pa­k lūs­t a, ar­b a pa­ lie­ka po­stus. V.Pu­t i­nas sa­ko, kad tik taip ga­l i­ma ko­vo­t i su ko­r up­ci­ja vals­t y­bės tar­ny­bo­je.

Pa­s ak „Trans­pa­ren­cy In­ter­na­t io­ nal“, Ru­si­ja – vie­na la­biau­siai ko­ rum­puo­t ų vals­t y­bių pa­s au­ly­j e.

Prieš ku­r į lai­ką pa­skelb­to­je or­ga­ ni­za­ci­jos ata­skai­to­je apie ko­rup­ci­ jos mas­tą Ru­si­jai ati­te­ko „gar­bin­ga“ 133-io­ji vie­ta iš 176 vals­ty­bių.

Pa­sak „The New York Ti­mes“, Ru­si­ jos tur­tuo­liai, tarp jų – ir vals­ty­bės tar­nau­to­jai, lai­ko pi­ni­gus Di­d žio­jo­ je Bri­ta­ni­jo­je, Ny­der­lan­duo­se, Švei­ ca­r i­jo­je ir Kip­re. Sklin­da gan­das, kad net pa­t s V.Pu­t i­nas lai­ko san­ tau­pas už­sie­ny­je.

­trau­kė iš Čiu­kot­kos re­gio­no par­la­men­to va­do­vo pa­rei­gų.

tiek Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos tur­tin­ giau­sių są­ra­šo vir­šū­nė­je. Šiais me­tais ru­siš­ka­sis „For­bes“ pa­skel­bė, kad R.Ab­ra­mo­vi­čius – 13 pa­gal tur­tą Ru­si­jos žmo­gus. Čiu­kot­kos re­gio­ne bu­vo re­gist­ ruo­ta pir­mo­ji di­de­lė R.Ab­ra­mo­vi­ čiaus bend­ro­vė „Sib­neft“. Tie­sa, vė­liau ją per­pir­ko „Gazp­rom“, o šio būs­ti­nė – Sankt Pe­ter­bur­ge. Čiu­kot­ko­je gy­ve­na apie 50 tūkst. žmo­nių. Nuo Mask­vos re­gio­nas nu­ to­lęs dau­giau nei 6 tūkst. km. Ki­to­je Be­rin­go są­siau­rio pu­sė­je – Alias­ka, pri­klau­san­ti Jung­ti­nėms Vals­ti­joms.

„Reu­ters“ nuo­tr.

Tai to­liau­siai į ry­tus esan­tis Ru­ si­jos re­gio­nas – kai kas jį va­di­na ato­kiu už­kam­piu. Pa­gal dy­dį re­gio­ nas – di­des­nis nei Uk­rai­na, ku­ri yra di­džiau­sia pa­gal plo­tą ša­lis Eu­ro­ po­je po Ru­si­jos.

Ne­pa­liks li­ki­mo va­liai

Tie­sa, R.Ab­ra­mo­vi­čius ne­sa­kė, kad ap­leis Čiu­kot­ką, prie­šin­gai, jis pa­reiš­kė, kad pa­lai­ko da­bar­ ti­nį gu­ber­na­to­rių Ro­ma­ną Ko­pi­ ną, ku­ris ke­ti­na ne­tru­kus kan­di­ da­tuo­ti ant­ra­jai ka­den­ci­jai. Taip pat oli­gar­chas pa­reiš­kė, kad to­

bjek­tas Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jo­je, esan­tis Ru­si­jos To­li­muo­siuo­se Ry­tuo­se. Pag­ rin­di­nis mies­tas ir ad­mi­nist­ra­ci­nė re­ gio­no sos­ti­nė – Ana­dy­ris. 1991 m. Čiu­ kot­ka at­si­sky­rė nuo Ma­ga­da­no sri­ties ir šiuo me­tu ne­prik­lau­so jo­kiam ki­ tam fe­de­ra­ci­niam Ru­si­jos ob­jek­tui.

Geog­ra­fi­ja. Čiu­kot­kos apy­gar­dos plo­tas – 737,7 tūkst. kv. km. Re­gio­no kran­tus ska­lau­ja Ry­tų Si­bi­ro bei Čiuk­ čių jū­ros, pri­klau­san­čios Ark­ties van­ de­ny­nui, ir Be­rin­go jū­ra bei są­siau­ris, pri­klau­san­tys Ra­mia­jam van­de­ny­ nui. Be­rin­go są­siau­ris ski­ria Azi­ją nuo Šiau­rės Ame­ri­kos Alias­kos pu­sia­sa­lio.

Au­to­no­mi­nė apy­gar­da dau­giau­sia iš­ si­dės­čiu­si Čiuk­čių pu­sia­sa­ly­je. Di­džio­ ji da­lis te­ri­to­ri­jos – kal­nuo­ta. Jo­je stūk­ so Čiuk­čių kal­ny­nas, Ana­dy­rio plokš­ čia­kal­nis (aukš­tis iki 1853 m). Yra di­de­ lė pel­kė­ta Ana­dy­rio že­mu­ma.

Kli­ma­tas. Di­džio­ji apy­gar­dos da­ lis drie­kia­si už po­lia­ri­nio ra­to. Kli­ ma­tas rūs­tus, šal­tas, pa­kran­tė­se – jū­

ri­nis, gi­les­niuo­se ra­jo­nuo­se – ryš­kiai kon­ti­nen­ti­nis. Vi­du­ti­nė sau­sio mė­ne­ sio tem­pe­ra­tū­ra svy­ruo­ja nuo –15 °C iki –39 °C, lie­pą – 5–10 °C šilumos. Per me­tus iš­kren­ta 200–500 mm kri­tu­lių.

Am­ži­nas įša­las, vy­rau­ja tund­ra, tai­ga ir ark­ti­nės dy­ku­mos.

Gy­ven­to­jų skai­čius. Maž­daug 50,5

tūkst.

Eko­no­mi­ka, ža­lia­vos. Čiu­kot­ko­

je yra ne­ma­ži naf­tos, gam­ti­nių du­jų, ang­lių, auk­so, volf­ra­mo, ala­vo tel­ki­ niai. Tie­sa, dau­ge­lis žmo­nių ver­čia­si žve­jy­ba ir el­ni­nin­kys­te.

Trans­por­tas. Di­džio­jo­je da­ly­je re­

gio­no nė­ra ke­lių, to­dėl pa­grin­di­nis su­si­sie­ki­mas vyks­ta oru. Žie­mą dau­ ge­lis vie­ti­nių nau­do­ja­si už­ša­lu­sio­mis upė­mis ir ki­tais van­dens tel­ki­niais.

Val­džia. Da­bar­ti­nis re­gio­no gu­ber­

na­to­rius – R.Ko­pi­nas. 2008 m. jis po­ste pa­kei­tė ru­sų oli­gar­chą R.Ab­ra­mo­ vi­čių. Šis re­gio­nui va­do­va­vo nuo 2000 m.

Kaip tvir­ti­na „The New York Ti­mes“, vien 2008 m. iš Ru­si­jos „iš­te­kė­jo“ apie 350 mlrd. JAV do­le­rių. Pa­sau­ lio ban­ko ver­t i­n i­mu, 1994–2011 m. lai­ko­tar­piu iš Ru­si­jos „iš­te­kė­jo“ iš vi­ so 782 mlrd. do­le­rių, ir šis skai­čius to­liau au­ga.

Per­nai iš Ru­si­jos iš­vež­ta apie 90 mlrd. do­le­r ių, o šių me­t ų sau­sį – 8–10 mlrd. do­le­rių.

liau rems ir vyk­dys įvai­rius pro­ jek­tus re­gio­ne.

Dar­bų Čiu­kot­ko­je daug. Re­gio­no eko­no­mi­ka – silp­na, nes ieš­ko­ti ir iš­gau­ti nau­din­guo­sius iš­tek­lius čia su­dė­tin­ga dėl at­šiau­raus kli­ma­to.

Ma­ža to, mil­ži­niš­kus pi­ni­gus kai­ nuo­ja iš­tek­lių trans­por­ta­vi­mas.

Eks­per­tai sa­ko, kad R.Ab­ra­mo­ vi­čiaus pa­si­trau­ki­mas iš po­li­ti­kos

ga­li nei­gia­mai at­si­liep­ti Čiu­kot­kos re­gio­nui. „Čiu­kot­kai tai – di­de­lė ne­tek­tis, nes šio re­gio­no at­si­ga­vi­mas pra­si­ dė­jo su R.Ab­ra­mo­vi­čiu­mi“, – pa­ brė­žė po­li­ti­kos ana­li­ti­kas Dmit­ri­ jus Ab­za­lo­vas.

Vis­gi pa­ties oli­gar­cho at­sto­vai pa­nei­gė, kad mi­li­jar­die­rius nu­ trauks pa­ra­mą re­gio­nui.

Vie­nin­te­lis skir­tu­mas, pa­sak jų, tas, kad R.Ab­ra­mo­vi­čius ne­da­ly­ vaus po­li­ti­ko­je. Taip pat mi­li­jar­ die­riaus at­sto­vai pa­nei­gė, kad tarp R.Ab­ra­mo­vi­čiaus ir aukš­čiau­sios Ru­si­jos val­džios tvy­ro įtam­pa.

Tie­sa, at­sto­vai ne­ga­lė­jo pa­tvir­ tin­ti, ar R.Ab­ra­mo­vi­čius kal­bė­jo­si apie sa­vo spren­di­mą su V.Pu­ti­nu.

Pa­ren­gė Va­len­ti­nas Ber­žiū­nas

storų Krem­liaus sie­nų Eli­to žai­di­mai

Kai ku­rie Krem­liaus ste­bė­to­jai sa­ ko, kad su­klas­to­tas pra­ne­ši­mas tik įro­do tarp eli­to atstovų vyks­tan­čias ko­vas. Daž­niau­siai iš­ski­ria­mos dvi eli­to gru­pės. Pir­mo­ji va­di­na­ma si­ lo­vi­kais – tai dau­giau­sia jė­gos ins­ ti­tu­ci­jų at­sto­vai, ar­ti­mes­ni V.Pu­ ti­nui; ant­ro­ji – tech­nok­ra­tais: šie yra dau­giau­sia iš Sankt Pe­ter­bur­ go, kur dir­bo V.Pu­ti­nas.

Si­lo­vi­kai skai­do­mi į tris gru­pes: vie­na gru­pė kon­cent­ruo­ja­si ap­ link Ser­ge­jų Iva­no­vą, ki­ta su­si­ju­si su „Ros­neft“ ge­ne­ra­li­niu di­rek­to­ riu­mi Igo­riu Se­či­nu, o tre­čio­ji – su pa­čiu V.Ja­ku­ni­nu. Šį kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai va­di­na or­to­dok­su sau­gu­mie­čiu dėl ar­ti­mų jo ry­šių su Ru­si­jos sta­čia­ti­kių baž­ny­čia ir tra­ di­ci­nių ver­ty­bių pro­pa­ga­vi­mo. Į S.Iva­no­vo gru­pę įei­na mi­nist­ ro pir­mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Dmit­ ri­jus Ro­go­zi­nas, Ti­ria­mo­jo ko­mi­te­ to va­do­vas Alek­sand­ras Bast­ry­ki­nas ir Ser­ge­jus Če­me­zo­vas, vals­ty­bi­nės kor­po­ra­ci­jos „Ru­si­jos tech­no­lo­gi­jos“ va­do­vas, ku­ris bu­vo įran­kis, pa­dė­jęs iš­mes­ti gy­ny­bos mi­nist­rą Ana­to­li­jų Ser­diu­ko­vą praei­tais me­tais.

Tei­gia­ma, kad ši gru­pė ga­na ak­ ty­viai sie­kė iš­vers­ti Dmit­ri­jų Med­ ve­de­vą iš mi­nist­ro pir­mi­nin­ko po­sto ir pa­keis­ti jį S.Iva­no­vu, taip iš tik­rų­jų jį pa­ver­čiant ma­to­mu V.Pu­ ti­no įpė­di­niu.

O esą I.Se­či­nas, ku­ris jau ir prieš tai ne­be­sis­ten­gė kenk­ti D.Med­ve­de­vui, nuo ta­da nu­trau­kė sa­vo pa­ra­mą.

Tai­gi, kai ku­rie eks­per­tai, tarp jų ap­žval­gi­nin­kas Alek­sand­ras Mo­ro­ zo­vas, sa­ko, kad V.Ja­ku­ni­nas ga­lė­jo tap­ti ko­vų tarp V.Pu­ti­no ir mi­nist­ro pir­mi­nin­ko D.Med­ve­de­vo ko­man­ dų au­ka. Ta­čiau Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­di­jo pa­da­li­nio Ru­si­jo­je skelb­ta­me in­ter­viu su Gle­bu Čer­ka­so­vu, Ru­si­ jos „Kom­mer­sant“ laik­raš­čio re­dak­ to­riaus pa­va­duo­to­ju, abe­jo­ja­ma, kad iš­puo­lį prieš įta­kin­gą V.Pu­ti­no są­ jun­gi­nin­ką ga­lė­jo or­ga­ni­zuo­ti silp­na D.Med­ve­de­vo ko­man­da. „D.Med­ve­ de­vo pa­ti­kė­ti­niai daug silp­nes­ni nei iš V.Pu­ti­no ap­lin­kos, – tei­gė jis. – Net nė­ra pra­smės kal­bė­ti apie ko­kį nors pa­si­prie­ši­ni­mą iš jų pu­sės.“ G.Čer­ka­so­vas, pa­sak B.Whitmore’o, tik­riau­siai tei­sus. V.Ja­ku­ni­ nas yra įta­kin­ga as­me­ny­bė, ku­ri ša­lia V.Pu­ti­no bu­vo la­bai il­gą lai­ką. „At­

ro­do, kad I.Se­či­nas taip pat ne­la­bai džiau­gia­si stip­rė­jan­čio­mis nau­jo­jo S.Iva­no­vo są­jun­gi­nin­ko A.Bast­ry­ ki­no po­zi­ci­jo­mis, ku­rio Ti­ria­ma­sis ko­mi­te­tas ta­po pa­grin­di­ne Krem­ liaus at­sto­va­vi­mo priemone, nu­stel­ biant Ru­si­jos Fe­de­ra­ci­jos fe­de­ra­li­nę sau­gu­mo tar­ny­bą, ku­riai va­do­vau­ja I.Se­či­no drau­gas Alek­sand­ras Bort­ ni­ko­vas, vi­sa­da bu­vęs ma­lo­nin­gas jo pra­šy­mams“, – pa­brė­žė ap­žval­ gi­nin­kas. G.Čer­ka­so­vas ma­no, kad V.Ja­ku­ni­nas ir jo gru­pė vis dar neiš­ si­rin­ko sa­vo pu­sės šio­je ko­vo­je. Ši is­to­ri­ja vis dar la­bai neaiš­ki, bet nea­be­jo­ti­nai taps aiš­kes­nė, kai dra­ ma, su­pan­ti V.Ja­ku­ni­ną ir jė­gos ins­ ti­tu­ci­jų gru­puo­čių ski­li­mą, bus at­ skleis­ta. „Tai pa­ro­do aukš­čiau­sių­jų įta­kos ins­ti­tu­ci­jų ne­sta­bi­lu­mą, – sa­kė G.Čer­ka­so­vas Lais­vo­sios Eu­ro­pos ra­ di­jo pa­da­li­niui Ru­si­jo­je. – To­kie da­ly­ kai vyks­ta, kai sis­te­ma kli­ba. O kli­ba ne dėl to, kad jau­čia išo­rės spau­di­mą, bet la­biau dėl pro­ble­mų, ky­lan­čių vi­ du­je. Per daug suin­te­re­suo­tų as­me­ nų yra įsi­py­nę tarp Ru­si­jos val­džios at­sto­vų, o val­džios at­sto­vams ne­pa­ vyks­ta su­si­tvar­ky­ti su jais.“

Klau­si­mas: virš ar­ti­mo V.Pu­ti­no są­jun­gi­nin­ko V.Ja­ku­ni­no gal­vos kau­

Parengė Kristina Sprindytė

AFP nuo­tr.

pia­si tam­sūs de­be­sys?

10

ŠeštADIENIS, liepos 13, 2013

lietuva

Ket­ve­ri me­tai kalė­ji­mo ir pi­ni­ginė bau­da. Tokį teis­mo spren­dimą va­kar iš­ gir­do Dar­bo par­ti­jos ved­lys Vik­to­ras Us­ pas­ki­chas. Teis­mas sep­ty­ne­rius me­tus tru­ku­sio­je by­lo­je pa­ga­liau pa­dėjo taš­ ką, ta­čiau tuo vis­kas dar ne­si­baigs.

Ver­dik­tas: V.Us­pas­kichą ir V.Von­žu­taitę teis­mas pa­siuntė už grotų, o V.Gap­šys (vi­du­ry­je) at­si­pir­ko pi­ni­gi­ne bau­da.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Ly­derį siun­čia už grotų, o par­ti­ja iš­si­su­ko Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Va­do­vai – kal­ti

Pag­rin­dinė ži­nia ta, kad teis­mas Dar­bo par­ti­jos ly­de­rius pri­pa­ži­ no kal­tais. V.Us­pas­ki­chas ket­ve­ rius me­tus turės pra­leis­ti pa­tai­sos na­muo­se. Vi­ta­li­ja Von­žu­taitė nu­ teis­ta tre­jiems me­tams, bu­hal­terė Ma­ri­na Liut­ke­vi­čienė – me­tams.

Vy­tau­tui Gap­šiui skir­ta tik 35,75 tūkst. litų bau­da. Dar­bo par­ti­ja ne­ beeg­zis­tuo­ja kaip ju­ri­di­nis as­muo, todėl kal­ti­ni­mai jai nu­trauk­ti.

Be to, teis­mas nu­statė, kad pa­ grin­di­nis nu­si­kal­timų or­ga­ni­za­to­ rius bu­vo V.Us­pas­ki­chas. Teisė­jai ak­cen­ta­vo: par­ti­jos įkūrėjas ir bu­ vęs il­ga­me­tis pir­mi­nin­kas V.Us­ pas­ki­chas ne tik ži­no­jo apie ap­ gau­lingą bu­hal­te­rinės ap­skai­tos tvar­kymą, bet ir jį kont­ro­lia­vo.

„Dar­bo par­ti­ja 2004–2006 m. nuo­lat gau­da­vo pa­ja­mas, ku­rių ofi­ cia­liai ne­įtraukė į ap­skaitą“, – pa­ brėžė teisė­ja.

Veikė kaip bend­ri­nin­kai

Teis­mas nu­statė, kad Dar­bo par­ ti­ja 2004–2006 m. į ap­skaitą ne­ įtraukė per 23 mln. lėšų. Vals­ty­bei bu­vo pa­teik­ta 31 klai­din­ga fi­nan­ sinė ata­skai­ta. Tai ro­do, kad ne­ teisė­ta veik­la bu­vo tęstinė.

V.Us­pas­ki­chas ir V.Von­žu­taitė – kaip nu­statė teis­mas – bu­vo ne tik ap­gau­lin­gos bu­hal­te­ri­jos or­ga­ni­za­ to­riai, bet ir vyk­dy­to­jai. Ta­čiau štai V.Gap­šys ir M.Liut­ke­vi­čienė – tik vyk­dy­to­jai.

Tie­sa, teis­mas pa­ša­li­no kal­ti­ni­ mus vei­kus grupė­je, bet nu­statė, kad jie veikė kaip bend­ri­nin­kai.

Kal­ti­na­mie­siems pa­nai­kin­ti kal­ ti­ni­mai pa­si­kėsi­nus už­val­dy­ti di­

delės vertės turtą. Teis­mas nu­ sprendė ne­grąžin­ti V.Us­pas­ki­chui su­mokė­to 500 tūkst. litų užs­ta­to.

Be to, V.Us­pas­ki­chui ir jo bend­ rams teks at­ly­gin­ti vals­ty­bei mi­li­ jo­ni­nius nuo­sto­lius, pa­tir­tus ne­ ga­vus mo­kes­čių.

Juos jungė bend­ras tiks­las, nau­din­gas par­ti­jai, – mo­kes­čių slėpi­mas.

Nu­lei­do gal­vas

Teis­mas pa­brėžė, kad juo­do­ji bu­ hal­te­ri­ja lei­do par­ti­jai gau­ti dau­ giau balsų rin­ki­muo­se, nes už ne­ įtrauk­tus į ap­skaitą pi­ni­gus bu­vo ren­gia­mi kon­cer­tai, per­ka­ma ži­

Koa­li­ci­ja ne­sus­vy­ruos?

Ar pa­s kel­bus baus­mes Dar­b o par­ veiksmų“, – pa­reiškė po­l i­to­lo­gas Lau­ kaip to­l iau elg­t is, da­ly­vau­t i ar ne­da­ ti­jos ly­de­r iams ši par­t i­ja grei­t ai ne­ ras Bie­l i­n is. ly­vau­t i val­dan­čio­jo­je koa­l i­ci­jo­je. Be žlugs? Bent jau kol kas ne, kaip tvir­ Po­li­to­lo­go Al­vi­do Lu­ko­šai­čio tei­gi­mu, abe­jo, spren­d i­mui įta­kos turės išo­r i­ ti­n a po­l i­to­lo­g ai. Ki­t a ver­t us, rei­k ia nuo­spren­dis par­ti­jos ly­de­riui ir pir­mi­ nis spau­di­mas ir pir­mas to spau­di­mo su­l auk­t i Ape­l ia­c i­n io teis­mo spren­ nin­kui dar ne­būti­nai reiš­kia po­ky­čius šal­ti­nis, nea­be­jo­ju, bus par­la­men­tinė di­mo. „Ma­nau, kad par­t i­jos rei­t in­gai val­dan­čio­jo­je koa­li­ci­jo­je. „Vie­no­kie ar opo­zi­ci­ja, ant­ras – vals­tybės va­dovė“, kurį laiką iš­l iks sta­bilūs. O kas bus to­ ki­to­k ie pa­da­ri­niai pri­k lau­so nuo Dar­ – BNS va­kar sakė A.Lu­ko­šai­tis. liau, pri­k lau­sys nuo par­t i­jos va­dovų bo par­t i­jos ly­de­r ių ap­si­spren­d i­mo, BNS inf.

Prem­je­ras – op­ti­mis­tas „Aš ne teisė­jas, tik­rai ne­galė­čiau ver­ tin­t i teis­mo spren­d i­mo“, – va­kar Vy­ riau­s ybė­j e žur­n a­l is­t ams pa­reiškė Algirdas But­ke­v i­čius. Prem­je­ras pri­ dūrė ma­nan­t is, kad teis­mo spren­d i­ mas ne­turės įta­kos koa­li­ci­jos dar­bui. „Aš ma­nau, kad koa­li­ci­ja to­liau dirbs sėkmin­gai ir ši­tas teis­mo spren­di­mas ne­turėtų pa­da­ry­ti jo­k ių po­ky­čių val­ dan­čio­jo­je dau­gu­mo­je“, – sakė A.But­ ke­v i­čius ir ne­ko­men­ta­vo, ar ma­no, kad Vy­tau­tas Gap­šys ga­li to­liau dirb­ ti Sei­mo pir­m i­n in­ko pir­muo­ju pa­va­ duo­to­ju. „Kol kas šitą klau­simą ati­ dėki­me“, – sakė prem­je­ras.

A.But­ke­v i­čius teigė, kad per anks­t i spręsti, ar da­bar­t i­n io va­do­vo V.Gap­ šio va­do­vau­ja­ma par­t i­ja po teis­mo spren­d i­mo ga­l i lik­t i koa­l i­ci­jo­je. „Per anks­ti dar priim­ti ko­k ius nors spren­ di­mus. Pir­ma­dienį tu­ri­me po­li­tinę ta­ rybą, ar­t i­m iau­siu me­tu taip pat tu­r i­ me sa­vo par­t i­jos va­do­v ybės pa­si­ta­ rimą ir po to galė­si­me kalbė­ti aiš­kiau, su­pran­ta­miau, ir aš ma­nau, kad ši­tas spren­di­mas dar ga­li būti ap­skųstas“, – sakė Vy­riau­sybės va­do­vas.

kad už­si­de­da­me ko­k ią nors dėmę.

Juos iš­rin­ko vi­suo­menė, rin­k i­muo­se – de­mok­ra­ti­niuo­se rin­k i­muo­se. Ir čia vi­siš­kai būtų ne­k ultū­r in­ga ir nee­t iš­ ka kalbė­ti, kad ko­k ia nors ki­ta par­ti­ja yra kal­ta dėl to, kas vyks­ta Lie­tu­vo­je ar ne­tgi teis­me“, – sakė prem­je­ras.

And­rius Ku­bi­lius, opo­zi­ci­jos ly­de­ris, ne­pra­lei­do pro­gos pa­reikš­ti: „Teis­mo spren­di­mas juo­do­sios bu­hal­te­ri­jos by­ lo­je yra la­bai rim­tas, todėl so­cial­de­mok­ ra­tai ir val­dan­čio­ji koa­li­ci­ja į šį spren­ Prem­je­ras taip pat ti­ki­no ne­ma­nan­tis, dimą pri­va­lo at­si­žvel­gi. Ki­tu at­ve­ju juos kad teis­mo spren­di­mas su­ga­dins koa­ trak­tuo­si­me kaip bend­ri­nin­kus.“ li­ci­jos re­pu­ta­ciją. „Tik­rai aš ne­ma­nau, BNS inf.

niask­lai­da. „Ap­gaulė nu­sle­piant pa­ja­mas nuo vals­tybės bu­vo es­ minė, to­kiu būdu bu­vo iš­veng­ ta mo­kes­ti­nių prie­vo­lių. Nus­ ta­ty­t i ob­jek­ty­v ie­j i su­k čia­v i­m o po­žy­miai“, – teigė teis­mas.

Jis pa­reiškė, kad V.Us­pas­ki­chas, V.Von­žu­taitė ir V.Gap­šys su­kčia­ vo ty­čia. O M.Liut­ke­vi­čienė, anot teis­mo, turė­jo su­vok­ti, kad at­lie­ ka ne­teisė­tus veiks­mus, bet vei­ kė kar­t u su ki­tais par­t i­jos na­ riais. Taip pat pa­teikė ne­tei­sin­gus duo­me­nis par­ti­jos su­va­žia­vi­mui, slėpda­m a juo­d o­s ios ka­sos eg­ zis­ta­v imą. Teis­m o spren­d i­m u, M.Liut­ke­vi­čienė nie­kam ne­pra­ nešė apie sle­pia­mus mo­kes­čius, todėl taip pat veikė ty­čia ir bend­ ri­nin­kau­da­ma. „Juos jungė bend­ras tiks­l as, nau­d in­gas par­t i­jai, – mo­kes­č ių slėpi­mas. Jų visų vei­ka tu­ri bū­ ti ver­ti­na­ma kaip tęstinė bend­ri­ ninkų grupė­je“, – skelbė teis­mas.

V.Us­p as­k ic­h as ir ki­t i tei­s ia­ mi Dar­bo par­ti­jos veikė­jai nuo­

sprend­žio klausė­si ty­lo­mis, nu­ leidę gal­vas.

Jautė­si lyg teat­re

Teis­mo nuo­sprend­žio klausė­si ne tik būrys žur­na­listų, bet ir Dar­bo par­ ti­jos (lei­bo­ristų) su­kvies­ti žmonės.

Iš­girs­ti, ką nu­spręs teis­mas, at­vy­ ko daug aukštų po­li­tikų.Salė­je bu­ vo ma­ty­ti mi­nist­ras Šarū­nas Bi­ru­tis, Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­ bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kas Artū­ras Pau­laus­kas, par­la­men­tarės Lo­re­ ta Grau­ži­nienė ir Vir­gi­ni­ja Balt­rai­ tienė, Sei­mo na­riai Me­čis­lo­vas Zas­ čiu­rins­kas, Kęstu­tis Dauk­šys ir ki­ti. Į teis­mo salę įžen­gus V.Us­pas­ ki­chui Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) rėmėjai pa­si­ju­to lyg teat­re ir de­ monst­ra­ty­viai at­si­sto­jo bei ėmė plo­ti. V.Us­pas­ki­chas ir jo bend­ra­ žy­giai ne­slėpė ge­ros nuo­tai­kos ir, re­gis, vai­di­no at­si­pa­lai­da­vu­sius.

Tie­sa, tei­siamųjų rėmėjų ra­mybę su­drumstė prie teis­mo rūmų pro­ tes­tuo­jan­tys ke­li se­nie­ji sąjūdie­čiai, ta­čiau jie grei­tai iš­sis­kirstė.

Komentarai Vik­to­ras Us­pas­ki­chas

Buvęs Darbo partijos vadovas

T

ai yra po­l i­t i­n is su­s i­do­ro­ ji­m as, teisė­j ai neat­l aikė spau­d i­mo. Lie­t u­va pirmą kartą po Lie­t u­vos ne­prik­ lau­s o­mybės tu­r i po­l i­t inį ka­l inį. Ti­ kiuo­si, kad ape­l ia­ciją ki­taip įver­t ins...

Kad žmonės, ne­bi­j an­t ys po­l i­t i­n io spau­d i­mo, priims ki­tokį spren­d imą.

Man gai­la, jog kai ku­r ie aukš­t i va­do­ vai ir opo­nen­tai la­bai no­ri, kad ši­ta by­

Vy­tau­tas Gap­šys

Buvęs Darbo partijos pirmininko pavaduotojas

N

uosp­r end­ž iu ne­s u pa­ ten­k in­t as. Ma­n o prin­c i­ pas – ne tik bausmė. Ma­ no prin­c i­p as tai, kaip įver­t in­t i ar­g u­men­t ai. Kol kas ma­t au pa­g rindą, nes į ma­no ar­g u­men­t us,

la ke­liautų po pa­saulį ir Lie­tu­va būtų ne­la­bai ge­ro­je švie­so­je. Kreip­siuo­si į pa­grin­di­nes pa­sau­lio žmo­gaus tei­ses gi­nan­čias or­ga­ni­za­ci­jas, kreip­siuo­si į vi­sas ES vy­riau­sy­bes, kad jos pa­nag­ rinėtų. Esa­me vie­no­je bend­r i­jo­je, tu­ ri­me vie­ni ki­tus stebė­t i. O man, kaip par­ti­jos ly­de­riui, dar teks pa­ko­vo­ti. Jei ne­bus Us­pas­ki­cho, reikės su­gal­vo­ti ki­ tą Us­paskį, todėl, kad ne­bus prie­šprie­ šos po­li­tinė­je are­no­je, ne­spal­vin­ga bus po­li­ti­ka. Ju­ri­di­nis as­muo vi­siš­kai iš­tei­ sin­tas. Koa­li­ci­ja kaip dir­bo, taip dirbs. išdės­t y­t us teis­m o salė­j e, dėsty­t us ne vieną va­l andą, ne­bu­vo at­s i­ž velg­ ta. Ma­n au, neiš­ven­g ia­m ai teks skųs­ ti nuo­s prendį, kad būtų priim­t as tei­ sin­g as spren­d i­m as. Kol spren­d i­m as ne­į si­g a­l iojęs, apie trau­k imą­s i iš Sei­ mo vi­ce­p ir­m i­n in­ko pa­reigų ne­g al­ vo­j u. Aš sa­k iau ir to­l iau sa­k au, kad esu ne­k al­t as dėl man ink­r i­m i­nuo­ jamų nu­s i­k als­t amų veikų.

11

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakare@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė

vakarė

M.Levickis: „Kovoti tenka kasdien“

Svajonė: tikriausiai geriausias Lietuvos akordeonistas M.Levickis prisipažįsta, kad dabar meilei neturi laiko, bet labai norėtų save matyti tobulame vaizdelyje su šeima, vaikais ir t.t.

Asmeninio archyvo nuotr.

Geriausio pasaulio akordeonisto vardą pelnęs Martynas Levickis užsibrėžtą misiją – išpopuliarinti akordeono muziką – pildo su kaupu. Ir tiki, kad ne už kalnų laikas, kai paklausyti šio instrumento publika rinksis į stadionus.

Agnė Klimčiauskaitė a.klimciauskaite@diena.lt

23-ejų vaikinas įvertintas daugiau nei 30-ies konkursų apdovanojimais. Iki jo pasirodymo TV3 projekte „Lietuvos talentai“ akordeonas daugeliui lietuvių atrodė „seniukų armonika“ ar bent jau

instrumentas, tinkamas tik liaudies vakaronėse ir giminės suvažiavimuose.

Kad akordeonas vertas skambėti didžiosiose scenose, M.Levickis įrodė pačiai muzikos verslo gigantei „Universal Music“ ir su jai priklausančia „Decca“ pasirašė sutartį išleisti albumą. Šis, pavadinimu

„Martynas“, liepos 1 d. pasirodė tarptautinėje rinkoje. Beje, tarptautiniame menų vadybos žurnale „International Arts Manager“ lietuvio sutartis su „Decca“ vadinama istorine, nes M.Levickis tapo pirmuoju akordeonistu, kuriuo susidomėjo ši viena žymiausių leidybos bendrovių. M.Levickis misijos nepamiršta ir savo gimtinėje – kartkartėmis sugrįžta koncertuoti.

– Esate pristatomas kaip klasikinis akordeonistas, o pats klasikos rėmų kratotės ir eksperimentuojate, akordeoną vadinate moderniu instrumentu.

Tai kas gi jūs esate?

– Dabar itin madinga kratytis rėmų, tad ir kratausi. O jei rimtai, esu muzikantas ir atlieku muziką, kuri man patinka, – argi toks paprastas požiūris gali kam nors

užkliūti. Taip, esu baigęs klasikinės muzikos mokymo institucijas, kurios mane paruošė kaip klasikinį muzikantą, bet man to visgi negana.

Užsiimti sekmadieniniais pophitų pergrojimais tikrai nėra mano gyvenimo tikslas.

– Garsi įrašų bendrovė „Decca Records“ liepos 1-ąją išleido jūsų albumą. Papasakokite, koks jis?

– Šis albumas man – šių metų projektas, pareikalavęs daugybės laiko ir atsidavimo. Džiaugiuosi, kad pagaliau jis išleidžiamas. Albume

skamba plačios įvairovės muzika nuo baroko iki šių laikų popdainų interpretacijų. Albume atsiskleidžia akordeonas iš skirtingų kampų, su skirtingais instrumentais. Tik keletas kūrinių įrašyti solo akordeonu, visi kiti varijuoja: akordeonas su simfoniniu orkestru, akordeonas su styginių kvartetu, akordeonas su instrumentine grupe. Tad ir muzika varijuoja priklausomai nuo idėjos ir sudėties.

– Kam sunkiau įtikti – užsienio publikai ar tautiečiams?

– Kiekvienas žmogus gali būti individualus, tad visiems įtikti neįmanoma. Išskirtinai išlavinta ir skoninga publika yra Didžiojoje Britanijoje, tačiau ir Lietuvoje pastebiu labai didelių pokyčių.

Manau, kad man pačiam teko prie šių pokyčių nors truputį prisidėti.

12

12

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakarė

M.Levickis: „Kovoti tenka kasdien“ 11

– Ar populiarūs kūriniai, kuriuos pergrojate, jums pačiam yra mieli, ar visgi tai – duoklė šou pasauliui ir akordeono populiarinimui?

– Nepasakyčiau, kad popsas man nemielas. Esu žmogus kaip ir visi ir paklausau visokios muzikos. Tai, ką darau per „Sunday Squeeze“ sesijas, yra iš dalies rinkodaros priemonė, skirta paskatinti kuo labiau domėtis akordeonu, populiarinti jį ir sulaukti kuo daugiau susidomėjimo man pačiam kaip atlikėjui.

Užsiimti sekmadieniniais pophitų pergrojimais tikrai nėra mano gyvenimo tikslas.

– Lietuvoje įkūrėte akordeonistų mokyklą. Paprastai muzikos mokyklose akordeono klasės nėra labai populiarios. Kaip gyvuoja jūsiškė?

– Taip atrodo tik iš pirmo žvilgsnio – netiesa, kad muzikos mokyklose jis lieka nuošaly. Akordeonas Lietuvoje labai populiarus instrumentas. Pridursiu ir tai, kad reikėtų labai vertinti Lietuvos muzikos mokyklas, nes jos finansuojamos valstybės ir jose vaikai gauna muzikinio ugdymo paslaugas už itin žemą kainą. Mano įkurta mokykla liko kaip konceptas, nes privataus mokymo paklausa, ypač muzikos srityje, Lietuvoje nėra paplitusi, tad ir realių klientų normaliai veikti mokyklai pritrūko. „AccoAkademija“ yra edukacinis meno centras, tad visa veikla vyksta ir toliau. Kiek suspėjame, rengiame koncertus, teikiame muzikos atlikimo paslaugas privatiems renginiams, koncertines galimybes jauniems akordeonistams.

– Kiek laiko per dieną grojate?

Ar būna dienų (savaičių), kai nepaimate instrumento į rankas?

– Dabartinis periodas ypač sunkus.

Iš esmės nebegroju namie, nes koncertuoti tenka kone kasdien. Labai blogai dėl to jaučiuosi, nes laukia rimti pasirodymai JAV liepos pabaigoje, kur turėsiu pristatyti sudėtingą klasikinę programą ATG akordeonistų festivalyje Čikagoje. Visgi tikiu, kad spėsiu tinkamai pasiruošti. O kai yra laisvesnio laiko, tai ir groju tiek, kiek jo yra.

– Tobula diena jums – kokia ji?

– Ramus saulėtas rytas, kava. Sporto klubas – trumpa treniruotė. Atsakinėjimas į elektroninius laiškus.

Užkandis. Grojimas bent 4 valandas. Pietūs – niekur neskubant. Tada arba dar daugiau pagroti, arba knyga, parkas, susitikimai su draugais, koncertai, parodos ir pan. Tik vis rečiau tokių dienų būna....

– Kas jums yra prasmingas laisvalaikis?

– Prieinu prie išvados, jog tam, kad laisvalaikis įgautų prasmę ir būtų efektyvus, reikia išjungti telefoną ir arba būti vienam, tuo mėgaujantis, arba būti mielų žmonių kompanijoje ir tiesiog daryti tai, kas patinka tuo metu.

– Skaičiuojate, kelių tarptautinių konkursų laureatu esate tapęs? Koks įvertinimas jums brangiausias?

– Skaičiuoju – šiais laikais viską reikia skaičiuoti. Svarbiausi laimėjimai yra Lietuvos Karalienės Mortos premija, pasaulio taurės konkurse „Coupe Mondiale“ užimta pirmoji vieta, fondo „London Philharmonia Martin Musical Scholarship“ skirta premija, laimėjimas „Lietuvos talentų“ konkurse.

Vizitinė kortelė Gimė 1990 m. birželio 11 d. Tauragėje.

Išsilavinimas. Baigė Šiaulių Sauliaus Sondeckio konservatoriją, Londono karališkosios muzikos akademijos pirmojo laipsnio absolventas (prof. Oweno Murray klasė), įgijęs profesionalaus atlikėjo, dirigento kvalifikacijas ir mokytojo licenciją.

– Su kuo negrojančiam žmogui palygintumėte jausmą, kai esate scenoje?

– Su nuoširdžiu pokalbiu – jis ir įkvepia, ir vargina. Lygiai taip pat kaip ir koncertas.

Įvertinimas. Nuo 2002 m. dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose muzikos konkursuose bei festivaliuose, yra pelnęs per 30 prizinių vietų ir apdovanojimų. 2004 m. tapo pirmuoju šalies akordeonistu, gavusiu Lietuvos Karalienės Mortos premiją, o 2006 m. už pasiekimus Šiaulių miesto savivaldybė Martynui įteikė naują akordeoną „Pigini“. Kiti ryškūs apdovanojimai: antroji vieta ATG Anthony Gallos-Rini tarptautiniame akordeono konkurse 2010 m. (Santa Klara, Kalifornija, JAV), 2009 m. pirmos vietos prizai penkiose skirtingo žanro kategorijose AAA akordeono konkurse (Memfis, Tenesis, JAV), 2010 m. pelnyta pirmoji vieta pasaulio akordeonistų konkurse „Coupe Mondiale“ (Varaždinas, Kroatija). 2011–2012 m. buvo atrinktas dalyvauti „Park Lane Group“ koncertų serijose, taip pat laimėjo fondo „London Philharmonia Martin Musical Scholarship“ įsteigtą premiją. 2011 m. tapo TV3 projekto „Lietuvos talentai“ nugalėtoju. Tapo pirmuoju lietuviu, turinčiu asmeninę paskyrą „Youtube“ portalo muzikiniame kanale „Vevo“.

– Kai laimėjote „Lietuvos talentus“, didžiausia nuostaba buvo, kad neturite nuosavo instrumento ir grojate skolintu. O dabar?

– Nuostaba buvo kiek neteisingai suprasta. Akordeonas, kuriuo groju, yra man garbingai paskirtas Šiaulių miesto ir tai įvyko dar 2006 m. Didžiuojuosi Šiauliais ir nuolat stengiuosi jiems tinkamai atstovauti.

– Atskleiskite nenusimanantiems apie instrumentų kainas, kiek kainuoja geras akordeonas?

– Koncertinių akordeonų kainos labai įvairios – nuo 10 000 iki 30 000 eurų.

– Save laikote patriotu? Kosmopolitu?

– Esu patriotas, nes atstovauju savo šaliai už jos ribų. Bet žvelgiant realiai esu kosmopolitas.

– Ar Lietuvoje jaučiatės laukiamas?

– Taip, jaučiuosi laukiamas ir visada labai maloniai sutinkamas. Gera grįžti.

– Buvote paskelbtas oficialiu turizmo ambasadoriumi Lietuvai. Ką užsieniečiams pasiūlytumėte aplankyti Lietuvoje?

Koks būtų jūsų turistinis maršrutas po Lietuvą?

Esu patriotas, nes atstovauju savo šaliai už jos ribų. Bet žvelgiant realiai esu kosmopolitas.

– Konkrečių maršrutų dar nepaskelbiau. Lietuva užsieniečiui pirmiausia turi tapti svarbi kaip kelionės ar atostogų tikslas. Labai daug žmonių beveik nieko nežino apie Lietuvą, kita vertus, pastaruoju metu sutinku vis daugiau tokių, kurie ne tik žino apie mūsų šalį, bet ir yra čia gyvenę. Tokiu atveju stengiuosi išgirsti tikrąją jų nuomonę – nuplėšti jų mandagumo kaukes ir išpešti, ką iš tiesų galvoja apie Lietuvą. Tikiu, kad mūsų šalis tampa itin patraukti ir vis atviresnė.

– Meno pasaulyje neretai kalbama apie nuožmią konkurencinę kovą, intrigas. Jaučiate tai jūs?

– Kovoti tenka kasdien dėl įvairiausių dalykų. Tačiau svarbu pasirinkti tinkamus kovos būdus.

Charakteris: „Silpnybes pasilieku sau, bet ramiai galiu pasakyti, jog

nesu toks minkštas, kad joms pasiduočiau“, – teigė M.Levickis.

Asmeninio archyvo nuotr.

– Pritartumėte teiginiui, kad grojantis žmogus – geresnis ir laimingesnis?

– Kadangi negrojau būdamas tik 2–3 metų, tada dar negalėjau savęs ir savo savijautos suvokti kaip negrojančio. Net nežinau.

– Kokių silpnybių turite?

– Silpnybes pasilieku sau, bet ramiai galiu pasakyti, jog nesu toks minkštas, kad joms pasiduočiau.

– Paklaustas apie meilę, visad atsakote, kad jai kol kas tiesiog nėra vietos jūsų gyvenime. Manote, meilei yra tinkamas laikas?

– Meilei laiko nėra, juk ji ateina netikėtai. Labai norėčiau save matyti tobulame vaizdelyje su šeima, vaikais ir t.t. Bet kol kas dar pasilieku savo teisę į individualumą.

– Ar grojate kitais instrumentais?

– Groju fortepijonu ir kitų žmonių nervais.

– „Pianinas – tai turtingųjų akordeonas“, „Akordeonas – instrumentas, skirtas groti polkoms puotose, drovios barbarijos orgijose; jo garsas prastai suderintas, kaip mutuojantis

paauglio balsas“, „Kiekvienas vairuotojas, gebantis išlankstyti ir sulankstyti kelių žemėlapį, yra subrendęs išmokti groti akordeonu“. Tai tik keletas citatų, piešiančių ne itin patrauklų šio instrumento įvaizdį. Kodėl jis toks?

– Stereotipai galioja visur. Akordeono atveju galiu tik apgailestauti, kad nevykėliai ir neišmanėliai pradėjo tampyti jo dumples ir taip nuvalkiojo šį instrumentą. Sakyti, kad akordeonas skamba kaip mutuojantis paauglio balsas, yra labai neteisinga, bet vėlgi prieš mano akis išdygsta vaizdas, kai koks nusigėręs senis groja gatvėje bepūvančiu akordeonu, – taip, tada jis tikriausiai ir skamba kaip mutuojantis paauglio balsas. Akordeonas, skambantis profesionalioje scenoje, turi daugybę garsinių tembrų ir spalvų galimybių: nuo skambių gilių akordų, primenančių vargonų gaudimą, iki intymiausių nesuvokiamo tylumo garsų, kurie, subtiliai atliekami, tikrai sužavi daugelį.

Bet ir gerai, kad galioja tie stereotipai, nes tada tokiems kaip aš yra ką veikti.

– Jūsų karjera dabar rūpinasi žinomas prodiuseris Rickas Blaskey, taip pat dirbantis su

Albumai. 2012 m. liepą pristatė savo debiutinę kompaktinę plokštelę „iAccordion“. 2013 m. liepą „Decca Classics“ išleido lietuvio albumą „Martynas“.

vokiečių smuikininku Davidu Garrettu. Šis garsėja tuo, kad griežia klasiką popstiliumi ir ne bet kur, o stadionuose. Jūsų duetu atlikta „Hava Nagila“ liaupsinama ir kalbama, kad tik laiko klausimas, kada jūs pats koncertuosite stadionuose. Galime tikėtis turėti pasaulinio garso žvaigždę?

– Groti stadionuose nėra mano siekiamybė. Ar tai būtų smagu? Žinoma, ir to labai laukiu. Tikiu, kad akordeono muzika tuomet sulauks dar negirdėto populiarumo. Groti koncertų salėje ir stadione yra du skirtingi dalykai, kuriuos, tikiuosi, man pavyks suderinti ir tarp jų išlaviruoti.

– Gyvenate tarp Lietuvos ir Anglijos. Nors tikinate, kad ateitį siejate su Lietuva, visgi karjeros galimybės ir sėkmė jus traukia tolyn nuo gimtinės. Ar šiandien taip pat tvirtai teigtumėte, kad šaknis įleisite Lietuvoje?

– Svajoju turėti namą Lietuvoje.

Miške, kur tik gyva gamta aplink.

Tokioje aplinkoje vaikystėje praleisdavau daug laiko ir to pasiilgstu. Lietuva visada bus mano namai, o gyvenamoji vieta ir lieka tiesiog adresas.

13

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakarė

Lai­kas: va­ka­rė­liai pra­si­de­da apie de­vin­tą va­ka­ro ir trun­ka 3–4 va­lan­das.

Or­ga­ni­za­to­rių nuo­tr.

Nau­ja ma­da – blai­vūs va­ka­rė­liai „Links­min­tis blai­viai yra na­tū­ra­li žmo­gaus bū­se­na“, – ma­no jau pus­me­tį Klai­pė­do­je ren­gia­mų beal­ko­ho­li­nių va­ka­rė­lių „5M (Mmmmm!..)“ or­ga­ni­za­to­riai Pau­lius Nau­jo­kas ir Ge­di­mi­nas Ja­sas.

Ad­rė Zak­raus­kai­tė Nu­si­žiū­rė­jo iš Vil­niaus

Ak­ty­vis­tas ir ža­lio mais­to ba­ro įkū­ rė­jas P.Nau­jo­kas pa­sa­ko­ja, jog ža­ vė­jo­si jau ant­rus me­tus Vil­niu­ je or­ga­ni­zuo­ja­mų blai­vių va­ka­rė­lių „Yo­ga Ra­ve“ idė­ja. „Kar­tu su Ge­di­mi­nu ne­var­to­ja­ me al­ko­ho­lio jau maž­daug penk­tus me­tus. At­si­pa­lai­duo­ti be svai­ga­ lų mums jau bu­vo ta­pę na­tū­ra­lu ir sa­vai­me su­pran­ta­ma, ta­čiau Klai­ pė­do­je nie­ko pa­na­šaus į blai­vius va­ka­rė­lius ne­bu­vo, to­dėl praė­ju­ sių me­tų gruo­dį Ge­di­mi­nas pa­siū­lė su­reng­ti pa­na­šaus po­bū­džio ren­gi­ nį ir čia. Vi­sas mū­sų drau­gų ra­tas šį pa­siū­ly­mą priė­mė la­bai pa­lan­kiai“, – pa­sa­ko­jo P.Nau­jo­kas.

Net­ru­kus su­si­for­ma­vo sa­va­no­ rių ko­man­da. „Or­ga­ni­zuo­jan­čių­jų pub­li­ka yra la­bai mar­ga – pri­si­jun­gė tie, ku­rie šiuo­se va­ka­rė­liuo­se ma­tė tam tik­rą sa­vo vaid­me­nį: su­vai­din­ ti, pra­ves­ti ar da­ly­vau­ti or­ga­ni­zuo­ jant. Prie mū­sų pri­si­jun­gė net ak­to­ riai iš Va­len­ti­no Ma­sals­kio gru­pės.

Taip pat at­si­ra­do ir idė­ją pa­lai­kan­čių rė­mė­jų“, – džiau­gė­si vai­ki­nas.

Links­mi­na­si 4 va­lan­das

Kas du mėnesius vykstantys va­ka­ rė­liai pra­si­de­da apie de­vin­tą va­ka­

ro ir trun­ka 3–4 va­lan­das. Jų me­tu di­de­lis dė­me­sys ski­ria­mas su­si­pa­ ži­ni­mo žai­di­mams, sie­kiant tarp žmo­nių su­kur­ti są­ly­tį. „Daž­nai atė­ję į pa­pras­tą dis­ko­te­ką esa­me vie­ni, su­si­pa­žin­ti su ki­tais at­ro­do kiek keb­lu. Tam, kad per­lip­tų su­ si­pa­ži­ni­mo bar­je­rą, žmo­nės var­to­ja al­ko­ho­lį. O mes pa­de­da­me žmo­gui

Ge­di­mi­nas Ja­sas:

Esa­me įpra­tę, jog nak­ti­nis klu­bas du­ ris ati­da­ro de­šim­ tą, o žmo­nės pra­de­ da rink­tis tik pir­mą va­lan­dą nak­ties... įveik­ti bai­mę na­tū­ra­liais bū­dais, su­kur­da­mi bend­rą jaus­mą, jog vi­ si esa­me čia sa­vi, drau­gai, bend­ ra­min­čiai, ku­riuos vie­ni­ja bend­ras da­ly­kas – mes vi­si links­mi­na­mės be al­ko­ho­lio“, – idė­ją pri­sta­tė P.Nau­jo­kas.

G.Ja­sas pri­dū­rė, jog or­ga­ni­za­to­ riai bu­vo ma­lo­niai nu­ste­bin­ti va­ka­ rė­lio da­ly­vių punk­tua­lu­mo: „Esa­ me įpra­tę, jog nak­ti­nis klu­bas du­ris ati­da­ro de­šim­tą, o žmo­nės pra­de­da

rink­tis tik pir­mą va­lan­dą nak­ties...

Ta­čiau mū­sų du­rys at­si­da­ro de­vin­ tą va­ka­ro, ir po dvi­de­šim­ties mi­nu­ čių jau šur­mu­liuo­ja pil­na sa­lė!“.

Ger­ti „ant drą­sos“ ne­rei­kia

Pa­sak or­ga­ni­za­to­rių, šių ren­gi­nių pro­gra­ma bū­na tu­ri­nin­ga ir di­na­ miš­ka, to­dėl kiek­vie­nas čia atė­jęs žmo­gus yra mak­si­ma­liai įtrau­kia­ mas nuo pir­mos iki pa­sku­ti­nės mi­ nu­tės. „Or­ga­ni­zuo­ja­me kon­cer­tus, mu­ zi­ki­nius, šo­kio ir ki­to­kius už­siė­mi­ mus, ku­rie įtrau­kia kiek­vie­ną va­ka­ro da­ly­vį“, – pa­sa­ko­jo idė­jos or­ga­ni­ zuo­ti blai­vius pa­si­links­mi­ni­mus uos­ta­mies­ty­je au­to­rius G.Ja­sas.

Or­ga­ni­za­to­riai bei už­siė­mi­mų ly­ de­riai pro­fe­sio­na­lai sten­gia­si „pra­ lauž­ti“ įpras­tai va­ka­rė­liuo­se vy­ rau­jan­čią ne­drą­su­mo, ne­jau­ku­mo at­mos­fe­rą. Pa­vyz­džiui, pro­fe­sio­ na­lūs šo­kio mo­ky­to­jai ve­da šo­kio už­siė­mi­mus, pa­de­da žmo­nėms iš­ si­ju­din­ti ir at­si­pa­lai­duo­ti.

Va­ka­rė­lių me­tu yra ga­li­my­bė at­ si­ger­ti ža­lių­jų kok­tei­lių, švie­žiai spaus­tų sul­čių, įsi­gy­ti svei­kuo­liš­ kų už­kan­džių. Neap­siei­na­ma ir be tra­di­ci­nių pa­si­links­mi­ni­mų sim­ bo­li­kos – or­ga­ni­za­to­riai siū­lo at­si­ ger­ti „shot‘ų“ iš cit­ri­nos, im­bie­ro ir me­daus. Ši­taip su­vei­kia pla­ce­bo

Ini­cia­to­riai: pa­grin­di­niai blai­vių links­my­bių or­ga­ni­za­to­riai – G. Ja­sas

ir P. Nau­jo­kas.

efek­tas ir im­bie­ri­nio gė­ri­mo tau­re­lę iš­gė­ręs žmo­gus sa­ko – o da­bar ei­ na­me šėl­ti!

Atė­jo tei­sin­ga ma­da

„5M (Mmmmm!..)“ va­ka­rė­liai yra mo­ka­mi – da­ly­vių pra­šo­ma su­mo­ kė­ti sim­bo­li­nį 10 Lt mo­kes­tį.

Vai­ki­nas pri­du­ria, jog juose lau­ kia­mi bet ko­kio am­žiaus da­ly­viai. „Kai ku­rie skep­ti­kai sa­kė, kad neį­ ma­no­ma or­ga­ni­zuo­ti va­ka­rė­lio, kur vie­no­je erd­vė­je links­min­tų­si sep­ ty­nio­lik­me­tis ir pen­kias­de­šimt­me­ tis, ta­čiau ga­liu pa­si­džiaug­ti, jog mums pa­vy­ko su­lau­žy­ti ste­reo­ti­ pus. Po vie­nu sto­gu links­mi­na­si ir at­si­pa­lai­duo­ja vi­si“, – džiau­gė­ si P.Nau­jo­kas.

Anot or­ga­ni­za­to­rių, su­si­do­mė­ji­ mas jau pir­muo­ju blai­viu va­ka­rė­liu bu­vo ženk­las, jog Klai­pė­dos vi­suo­

me­nė yra pri­bren­du­si po­ky­čiams. „Blai­vio­mis ir są­mo­nin­go­mis links­my­bė­mis be­si­do­min­ti vi­suo­ me­nės da­lis au­ga. Svei­kas gy­ve­ni­ mo bū­das tam­pa ma­din­gas, ir, ma­ no po­žiū­riu, tai yra pa­ti tei­sin­gau­sia ma­da. Juk mes esa­me at­sa­kin­gi už sa­vo poel­gius, svei­ka­tą, atei­tį, ir jei re­gu­lia­riai sa­ve nuo­dy­si­me al­ko­ ho­liu ar ža­lin­gais įpro­čiais, pa­skui tu­rė­si­me su­si­dur­ti su to pa­sek­mė­ mis“, – pri­du­ria G.Ja­sas.

Pak­l aus­t i, ką reiš­k ia „5M (Mmmmm!..)“ pa­va­di­ni­mas, or­ga­ ni­za­to­riai paaiš­ki­na: „Skliaus­tuo­se de­ta­li­zuo­ta, ką reiš­kia „5M“. Tai – iš­tęs­tas gar­sas „m“, ku­rį sklei­džia­ me, kai da­ro­me kaž­ką ma­lo­naus, ska­naus ar mie­lo. Kad tas tęs­ti­nis šio gar­so ta­ri­mas bū­tų konk­re­tus, įvar­di­jo­me, jog tai yra pen­kios M rai­dės“.

14

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakarė

Pa­niu­ręs, bet ra­mus, vė­juo­tas, Tuo­pų pū­kų, kal­ ban­čių švie­so­fo­rų ir skai­tan­čių žmo­nių mies­tas. To­kį įspū­dį po trum­pos pa­žin­ ties pa­lie­ka tri­jų re­ vo­liu­ci­jų mies­tas, šiau­rės Pal­my­ra, ar­ ba dar Ru­si­jos kul­ tū­ros sos­ti­ne va­di­ na­mas Sankt Pe­ter­ bur­gas.

Nak­tis: pus­va­lan­dis po vi­dur­nak­čio, o virš Fon­tan­kos upės vis dar švie­su.

Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis Sankt Pe­ter­bur­gas (Ru­si­ja)

Pas­ken­dęs pū­kuo­se

Pir­ma, už ko už­kliū­va akis bir­ že­lio pa­bai­go­je iš­li­pus iš trau­ki­ nio Sankt Pe­ter­bur­go ge­le­žin­ke­lio sto­ty­je, yra ore skrai­dan­tys tuo­pų pū­kai. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro sku­bant ap­žel­din­ti mies­tą šių me­džių bu­vo pri­so­din­ta tiek, kad šian­dien jų iš­kirs­ti iš es­mės neį­ ma­no­ma. Tad aler­giš­kiems žmo­ nėms be­lie­ka vaikš­čio­ti su no­si­ nai­tė­mis ir min­dy­ti po­lik­li­ni­kų slenks­čius. Bet vai­kams, ža­liuo­se par­kuo­se vai­kan­tiems ba­lan­džius ap­link fon­ta­nus, tuo­pų pū­kai – tik pa­pil­do­mas džiaugs­mas.

Van­dens mies­tie­čiams ir sve­ čiams Sankt Pe­ter­bur­gas ne­gai­ li. Mask­vos aikš­tė­je, ku­ri yra vie­na di­džiau­sių pa­sau­ly­je, net vie­nuo­li­ kos fon­ta­nų komp­lek­sas vė­si­na ant pje­des­ta­lo ke­pu­rę į prie­kį iš­tie­su­sį Vla­di­mi­rą Le­ni­ną ir, ži­no­ma, mies­ to gy­ven­to­jus bei sve­čius.

Karš­tą va­sa­ros die­ną, kai oro tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la virš 30-ies laips­nių, taip pat ge­rai at­vė­si­ na stik­li­nė gi­ros iš mo­čiu­tės, pre­ kiau­jan­čios prie sta­ti­nės for­mos pre­kys­ta­lio.

102 m po že­me. Dėl be­veik 15 me­ tų už­tru­ku­sių sta­ty­bų ati­da­ry­ta tik 2011 m., ji vos ke­liais met­rais nu­si­ lei­džia Ki­je­vo sto­čiai „Ar­se­nal­na­ ja“, ku­ri yra gi­liau­sia pa­sau­ly­je.

Apie at­va­žiuo­jan­tį trau­ki­nį įspė­ ja stip­rus oro gū­sis. „At­sar­giai, du­ rys už­si­da­ro“, – įspė­ja gar­sia­kal­bis, ir trau­ki­nys du­mia to­liau, neužt­ru­ kęs nė pu­sės mi­nu­tės.

Bū­tent čia, gi­liai po že­me, sly­pi dar vie­nas svar­bus Sankt Pe­ter­bur­ go bruo­žas – ke­lei­viai met­ro skai­ to kny­gas. Ru­sai sa­ko, kad, pa­vyz­

Mask­vos aikš­tė­je net vie­nuo­li­kos fon­ ta­nų komp­lek­sas vė­ si­na ant pje­des­ta­lo ke­pu­rę į prie­kį iš­tie­ su­sį V.Le­ni­ną, mies­ to gy­ven­to­jus bei sve­čius. džiui, Mask­vo­je toks vaiz­das ta­po re­te­ny­be. Tik­riau­siai tai yra vie­ na prie­žas­čių, ko­dėl Sankt Pe­ter­ bur­gas va­di­na­mas Ru­si­jos kul­tū­ ros sos­ti­ne.

Kul­tū­ros sos­ti­nė

Ras­ti lais­vą suo­liu­ką pa­vė­sy­je to­ kio­mis die­no­mis bū­na sun­ku, tad nuo sau­lės spin­du­lių slėp­tis ten­ka po že­me. Sankt Pe­ter­bur­go met­ro gar­sė­ja tuo, kad yra vie­nas gi­liau­ sių pa­sau­ly­je.

Tris mi­nu­tes nu­va­žia­vęs es­ka­la­ to­riu­mi že­myn, ne­ma­ty­da­mas tu­ ne­lio pa­bai­gos, pa­skui nu­si­lei­dęs laip­tais ir dar vie­nu trum­pes­niu es­ ka­la­to­riu­mi, pa­ten­ki į met­ro­po­li­te­ no sto­tį „Ad­mi­ral­tejs­ka­ja“, esan­čią

Ju­li­ja­no Ga­li­šans­kio nuo­tr.

Skir­tin­gi pa­sau­liai

Skir­tu­mas tarp Mask­vos ir Sankt Pe­ter­bur­go – la­bai ryš­kus. Čia vai­ruo­to­jai pra­lei­džia pės­čiuo­sius, o ke­lių po­li­ci­nin­kai nei­ma ky­šių.

Bent jau tai tei­gė vie­nas pa­žįs­ta­ mas mask­vie­tis, mėgs­tan­tis pa­ spaus­ti ak­ce­le­ra­to­rių. „Iš Sankt Pe­ter­bur­go vi­suo­met grįž­tu su krū­va bau­dos la­pe­lių, – juo­kė­si jis. – O Mask­vo­je su po­li­ci­ nin­kais vi­sa­da pa­vyks­ta su­si­tar­ti.“

Re­mon­tas: ra­šy­to­jų ir poe­tų ap­dai­nuo­tas Ne­vos pro­spek­tas įgy­ja nau­ją vei­dą, bet ne­pra­ran­da is­to­ri­nio

ža­ve­sio.

Anot vy­ro, nuo­lat sku­bė­ti ver­čia pa­šė­lęs Mask­vos gy­ve­ni­mo rit­mas ir di­de­lės spūs­tys, o to ne­ra­si Sankt Pe­ter­bur­ge. „Ar ži­no­te, kas yra na­no­se­kun­ dė? Tai lai­ko tar­pas tarp įsi­jun­gu­ sio ža­lio švie­so­fo­ro sig­na­lo ir už ta­vęs sto­vin­čio au­to­mo­bi­lio sig­na­ lo“, – Mask­vo­je po­pu­lia­rų anek­do­ tą pa­sa­ko­jo pa­žįs­ta­mas.

F.Dos­to­jevs­kio ta­kais

Pės­tie­siems Sankt Pe­ter­bur­ge drau­ giš­ki ne tik vai­ruo­to­jai, bet ne­tgi švie­so­fo­rai. „Pe­rei­ti per Go­ro­ cho­va­jos gat­vę lei­džia­ma“, – ne­ ti­kė­tai pra­by­la gar­sia­kal­bis, įsi­ žie­bus ža­liam sig­na­lui. Pa­sik­lys­ti tu­ris­tams ne­leis gau­sūs sten­dai su že­mė­la­piais, o ir mies­tie­čiai ma­lo­ niai nu­ro­dys ke­lią.

Vaikš­čio­da­mas idea­liai tie­siais ir be­ga­li­niais pro­spek­tais, pla­čio­mis aikš­tė­mis, so­dais ir par­kais, upių ir ka­na­lų kran­ti­nė­mis, pa­gal­vo­ji, kad tuos pa­čius ta­kus ka­dai­se min­da­vo Alek­sand­ras Puš­ki­nas ir Fio­do­ras Dos­to­jevs­kis, Mi­chai­las Lo­mo­no­so­ vas ir Dmit­ri­jus Men­de­le­je­vas, Mi­ chai­las Glin­ka ir Piot­ras Čai­kovs­kis.

Juos ir ki­tus žy­mius Sankt Pe­ter­ bur­go gy­ven­to­jus įam­ži­na dau­gy­ bė pa­mink­lų ir bius­tų, bet pa­gal jų skai­čių ne­pra­len­kia­mas lie­ka V.Le­ ni­nas, ku­rio var­dą Sankt Pe­ter­bur­ gas tu­rė­jo iki 1991-ųjų.

Nors yra ga­na jau­nas mies­tas (šie­met pa­mi­nė­jęs 310-ąsias įkū­ ri­mo me­ti­nes), Sankt Pe­ter­bur­gas ga­li pa­si­gir­ti tur­tin­ga is­to­ri­ja, nors kar­tais ji bū­da­vo la­bai ne­gai­les­ tin­ga. Va­di­na­mas tri­jų re­vo­liu­ci­jų

mies­tu, jis spė­jo pa­keis­ti jau du pa­ va­di­ni­mus. Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ ro me­tais mies­tas iš­gy­ve­no be­veik 900 die­nų ir nak­tų tru­ku­sią blo­ka­ dą, apie ku­rią šian­dien pri­me­na pa­ mink­lai mies­to gy­nė­jams ir gė­lė­mis ap­so­din­ti gy­ny­bi­niai bun­ke­riai.

Gat­vės poe­zi­ja

Kad gy­ven­to­jai my­li sa­vo mies­tą ir ger­bia jo is­to­ri­ją, ga­lu­ti­nai įsi­ti­ki­ni pa­klau­sęs poe­zi­jos skai­ty­mų Mar­ so lau­ke. „Bū­na pa­niu­ręs, bet ra­mus, bū­na vė­juo­tas, bet gra­žus“, – šios poe­ to mė­gė­jo ei­lu­tės tiks­liai api­bū­di­na per ke­lias die­nas su­si­da­ry­tą įspū­dį apie Sankt Pe­ter­bur­gą.

Po pir­mos va­lan­dos nak­ties gat­vės poe­zi­jos fes­ti­va­lio žiū­ro­vų gre­tos ima re­tė­ti, ir žmo­nės trau­kia į Ne­vos pa­

15

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakarė

bet gra­žus Sankt Pe­ter­bur­gas At­ly­gi­ni­mai ve­ja­si kai­nas Kai­no­m is Sankt Pe­ter­bur­gas len­ kia Vil­nių. Vi­du­ti­nio ly­g io ka­vi­nė­ je to­liau nuo mies­to cent­ro už neį­ mant­r ius pie­t us – mask­v ie­t iš­k us barš­čius, bul­vi­nius bly­nus su mė­sa ir bo­ka­lą alaus – ga­li tek­ti su­mo­kė­ ti 350 rub­lių (28 li­tus). Vien­kar­ti­nis vie­šo­jo trans­por­to bi­lie­tas kai­nuo­ ja 28 rub­lius (2,25 li­to), o skel­bi­mas met­ro­po­li­te­ne kvie­čia nau­do­tis ne­ re­gė­ta ak­ci­ja ir su nuo­lai­dų kor­te­le įsi­gy­ti ki­log­ra­mą kiau­lie­nos spran­ di­nės tik už 219 rub­lių (17,5 li­to).

Tik ci­ga­re­čių ir ben­z i­no kai­nos lie­tu­v iams ga­lė­t ų su­kel­t i pa­vy­dą. „Marl­bo­ro“ pa­ke­lio kai­na ne­sie­kia 5 li­tų, o lit­ras A95 mar­kės de­ga­lų kai­ nuo­ja vos pust­re­čio. Nors ben­zi­nas ko­ne per­pus pi­ges­nis nei Lie­tu­vo­ je, tak­si pa­slau­gos kai­nuo­ja pa­na­ šiai: 12 km ke­lio­nė be grūs­čių kai­ nuos 35 li­tus.

Bend­ras kai­nų ly­gis Sankt Pe­ter­bur­ ge aukš­tes­n is nei Vil­n iu­je, bet di­ des­ni ir at­ly­gi­ni­mai. Pre­ky­bos tink­ las „Mag­nit“ par­da­vė­jus vi­lio­ja at­ly­ gi­ni­mais nuo 25 tūkst. iki 32 tūkst. rub­lių (nuo 2 tūkst. iki 2,5 tūkst. li­ tų), pre­kių ži­no­vus – nuo 35 tūkst. iki 45 tūkst. rub­l ių (nuo 2,8 tūkst. iki 3,6 tūkst. li­tų), o par­duo­tu­vės di­ rek­to­r iui ža­da iki 70 tūkst. rub­l ių (5,6 tūkst. li­tų) at­ly­gi­ni­mą. Šur­mu­lys: bir­že­lio pa­bai­go­je at­ro­do, kad žmo­nių Sankt Pe­ter­bur­ge nak­tį dau­giau nei die­ną, ypač Nevos pakrantėse.

Išs­kir­ti­nu­mas: nors Sankt Pe­ter­bur­gas ne­ta­po ant­rą­ja Ve­ne­ci­ja, kaip sva­jo­jo Pet­ras I, mies­tas įgi­jo la­bai sa­

vi­tą vei­dą, ne­pa­na­šų į jo­kio ki­to Ru­si­jos mies­to.

kran­tę ste­bė­ti pa­ke­lia­mų til­tų. Tuo­ met pra­si­brau­ti pro mi­nią žmo­nių, ap­si­gink­la­vu­sių fo­toa­pa­ra­tais ir gė­ ri­mais, yra ne­ką leng­viau nei die­ną pa­grin­di­nia­me Ne­vos pro­spek­te.

Ky­lan­čius til­tus pa­ly­di ap­lo­dis­ men­tai ir šū­kiai, ir tuo­met Ne­ vos van­de­nis ima skros­ti di­džiu­liai kro­vi­ni­niai lai­vai, o ant pa­kel­tos til­to da­lies pra­si­de­da la­ze­rių šou.

Drau­giš­ka at­mos­fe­ra

Šur­mu­lys kiek ap­rims­ta tik apie tre­čią nak­ties. Kai kur puoš­nio­mis su­kne­lė­mis pa­si­da­bi­nu­sios mer­gi­ nos jau rams­to stul­pus, o po­li­ci­nin­ kai bal­tais marš­ki­niais so­di­na į tak­ si pa­dau­gi­nu­sius ir lau­ko ka­vi­nė­je prie sta­lo už­mi­gu­sius vy­ru­kus.

Tiek die­ną, tiek nak­tį Sankt Pe­ ter­bur­ge jau­tie­si sau­gus. Gal­būt to­

dėl, kad mies­tas ge­rai ap­švies­tas, o per bal­tą­sias nak­tis tems­ta tik apie pir­mą va­lan­dą, ar kad di­džiu­lia­me bū­ry­je tu­ris­tų jau­ti ma­žes­nę ti­ki­

Iš Sankt Pe­ter­bur­ go vi­suo­met grįž­tu su krū­va bau­dos la­ pe­lių. O Mask­vo­je su po­li­ci­nin­kais vi­sa­da pa­vyks­ta su­si­tar­ti.

my­bę pa­tek­ti į su­kčių ar­ba chu­li­ga­ nų pink­les, o gal dėl to, kad mies­te gau­su po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, dar va­ ži­nė­jan­čių se­no­mis la­do­mis.

„Shutterstock“ nuotr.

Bet Sankt Pe­ter­bur­gas tie­siog al­ suo­ja drau­giš­ka at­mos­fe­ra. Ir juo­ kin­ga, ir mie­la ste­bė­ti, kaip prie pa­kran­tės kios­ko pa­ma­tę bū­rį azi­ jie­tiš­kos iš­vaiz­dos ru­siš­kai ne­sup­ ran­tan­čių jau­nuo­lių, bergž­džiai ban­dan­čių nu­si­pirk­ti py­ra­gė­lių su jau­tie­na, du vy­riš­kiai ru­sai ima ko­ne juos glė­bes­čiuo­ti, sa­vo kal­ ba sa­ky­da­mi: „Ja­po­ni­ja? „Hi­ta­ chi“, „So­ny“? Pa­gar­ba! Bet ypač – už „Toyo­tą“!“ Net­gi žvirb­lis, lau­ko ka­vi­nė­ je nu­tū­pęs tie­siai ant ta­vo sta­lo ir šo­ki­nė­jan­tis mąs­liu žvilgs­niu, tar­ si kvie­čia dar pa­bū­ti. Bet trau­ki­ nys jau lau­kia pe­ro­ne, ir nors su­ vo­ki, kad Sankt Pe­ter­bur­gą spė­jai pa­žin­ti tik akies kraš­te­liu, su vi­su įspū­džių ir lauk­tu­vių ba­ga­žu ten­ ka skuos­ti į sto­tį.

Vė­sa: karš­to­mis va­sa­ros die­no­mis Sankt Pe­ter­bur­go gy­ven­to­jai ir sve­

čiai at­gai­vos ieš­ko prie fon­ta­nų.

Pri­pa­ži­ni­mas: Alek­sand­ro par­ke, vaikš­ti­nė­jant tarp skulp­tū­rų va­di­na­

mo­jo­je žvaigž­džių alė­jo­je, ma­lo­niai nu­ste­bi­na du teat­ro krės­lai, skir­ti lie­ tu­vių ak­to­riui Do­na­tui Ba­nio­nui ir re­ži­sie­riui Ri­mui Tu­mi­nui pa­gerb­ti.

16

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakarė

Ba­tai žu­di­kai mo­te­rų ne­gąs­di­na

Ke­lių cen­ti­met­rų plat­for­ma, ke­lio­li­kos – pa­kul­nė, ir to­kius ba­te­lius jau va­di­na­me žu­di­kais. Kaip juos avė­da­mos jau­čia­si ži­ no­mos mo­te­rys? O jei pa­kul­nės aukš­ tis – 51 cm? Yra ir to­kių ba­tų.

Bi­ru­tė Rut­kaus­kai­tė Ve­žio­ja­si ke­lias po­ras

Aukš­ta­kul­niai – neat­sie­ja­ma mo­ters įvaiz­džio da­lis. Net­gi pa­sa­ko­je prin­ cas Pe­le­nei avė bū­tent šį ba­te­lį.

Rea­ly­bė­je jie vis daž­niau dė­vi­mi die­ ną, o akį pa­trau­kia itin aukš­tos pa­kul­ nės ir plat­for­mos. Vis dėl­to, ar aukš­ ta­kul­niai pri­tai­ky­ti avė­ti kas­dien?

Bū­tent to­kiu apa­vu gar­sė­ja kau­ nie­tė Dia­na Mar­ti­nė­lė. Ba­te­liai aukš­ta pa­kul­ne ta­po jos įvaiz­džio de­ta­le. „Aukš­ta­kul­nius aviu daž­nai, juos mėgs­tu, su jais ge­rai jau­čiuo­si: ir gra­ žes­nė, ir liek­nes­nė. Aukš­ta­kul­niai ei­ se­ną kei­čia, bet aš prie jų pri­pra­tu­si, to­dėl ei­nu taip pat lais­vai, kaip ir avė­ da­ma že­ma­kul­nius. Man tie­siog pa­ to­gu“, – at­vi­rai kal­bė­jo D.Mar­ti­nė­lė.

Ji tei­gė vi­sa­da pri­si­tai­kan­ti ava­ ly­nę kiek­vie­nai pro­gai, ta­čiau net ir va­žiuo­da­ma į gam­tą aukš­ta­kul­nių ne­ven­gia. „Ma­no au­to­mo­bi­ly­je vi­sa­ da yra ke­lios po­ros ba­tų. Jei­gu no­riu gra­žiau at­ro­dy­ti il­sė­da­ma­si gam­to­je, au­nuo­si plat­for­mi­nius, pil­na­pa­džius aukš­ta­kul­nius, bet tik­rai ne plo­nu kul­niu­ku“, – nu­si­juo­kė Dia­na. Ar įma­no­ma ją pa­ma­ty­ti avin­čią ba­le­ ri­nos ti­po ba­te­liais ar sport­ba­čiais?

Mo­te­ris nu­stem­ba: ei­da­ma į spor­ to sa­lę ji tik­rai au­na­si ne aukš­ta­kul­ nius. Va­sa­rą juos itin daž­nai iš­kei­čia į sport­ba­čius, ba­su­tes ar šle­pe­tes su vie­nu dir­že­liu tarp pirš­tų. „Sport­ba­čius la­bai daž­nai aviu, va­sa­rą – be­veik kiek­vie­ną va­ka­ rą, kai va­žiuo­ju dvi­ra­čiu, ei­nu pa­ si­vaikš­čio­ti“, – ir apie sa­vo lais­va­ lai­kį pra­si­ta­rė D.Mar­ti­nė­lė. Že­miau­si – dvy­li­kos cen­ti­met­rų

Dai­ni­nin­kė Mia su aukš­ta­kul­niais ne­si­ski­ria, juos avi kas­dien. „Ma­nau, kad mo­te­ris ir aukš­ta­ kul­niai – du neat­sie­ja­mi da­ly­kai.

Aš kiek­vie­ną die­ną juos aviu, ir taip – jau la­bai se­niai. Mo­te­ris be aukš­ ta­kul­nių neat­ro­do to­kia grakš­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si dai­ni­nin­kė.

Mia ren­ka­si ba­te­lius itin aukš­ta pa­ kul­ne: jei­gu aukš­ta­kul­niai – tai bū­ti­ nai ma­žiau­siai dvy­li­kos cen­ti­met­rų. „Pa­to­gu­mas ne­prik­lau­so nuo pa­ kul­nės aukš­čio. Bū­na, kad ji la­bai aukš­ta, o ba­te­liai la­bai pa­to­gūs. Aš esu pri­pra­tu­si prie aukš­ta­kul­nių.

Kai tik suau­gau, tai tik juos ir aviu.

Be abe­jo­nės, kiek­vie­nais me­tais da­ ro­si vis sun­kiau. Šiaip aukš­ta­kul­niai yra ma­no gy­ve­ni­mo da­lis.“ Pak­laus­ta, ko­kio aukš­čio pa­kul­ne ba­te­lių neišd­rįs­tų ap­siau­ti, at­li­kė­ja at­ sa­kė, kad kol kas to­kių dar ne­ra­do. „Na, tik­riau­siai puan­tai su kul­ niu­kais ne­bū­tų pa­to­gūs. Vi­sa­da ren­kuo­si pa­gal pė­dos lin­kį – daug kas pri­klau­so nuo to“, – pa­ty­rė sce­nos mo­te­ris.

Jei ba­tai su plat­for­ma

Netikėta: D.Martinėlė aukštakulnius vasarą dažnai iškeičia į sport-

bačius.

Dianos Martinėlės asmeninio archyvo nuotr.

Ava­ly­nės di­zai­ne­ris Ža­nas Mas­ laus­kas pa­tvir­ti­no, kad ba­te­lių pa­

to­gu­mas ir jų pa­kul­nės aukš­tis ne­ tu­ri nie­ko bend­ro. „Kul­no aukš­tis ne­la­bai tu­ri įta­kos ava­ly­nės pa­to­gu­mui – vis­kas pri­klau­ so nuo lin­kio. Jei­gu ba­tas tvar­kin­ gai pa­ga­min­tas, ge­rai su­mo­de­liuo­tas kur­pa­lius, tai kul­nas ga­li bū­ti ir devy­ nių–dvylikos cen­ti­met­rų, o ba­te­liai bus pa­to­gūs, – tvir­ti­no Ž.Mas­laus­ kas ir čia pat pri­dū­rė: – Dvy­li­ka cen­ ti­met­rų jau yra mak­si­mu­mas.“ Anot ava­ly­nės di­zai­ne­rio, ba­te­ liai su aukš­tes­ne pa­kul­ne ne­bea­ti­ tin­ka ko­jos lin­kio fi­zio­lo­giš­kai.

Aukš­ta­kul­niai ei­se­ ną kei­čia, bet aš prie jų pri­pra­tu­si, to­dėl ei­nu taip pat lais­vai, kaip ir avė­da­ma že­ ma­kul­nius.

„Bū­ti­na tai­syk­lė, ga­lio­jan­ti vi­ siems ba­tams, – tarp ba­to, pa­sta­ty­to ant grin­dų, no­se­lės ir grin­dų pa­vir­ šiaus tu­ri tilp­ti pirš­tas. Jei­gu pirš­ to ne­ga­li­ma įkiš­ti bent 1,2 cm, ba­tas bus ne­pa­to­gus, tik­rai ga­li­te mes­ti jį į šo­ną“, – pa­ta­rė Ž.Mas­laus­kas.

Jis pa­ste­bė­jo, kad pa­sta­ruo­ju me­ tu aukš­ta­kul­nių daž­niau pa­gei­dau­ ja jau­nes­nės mo­te­rys. „Aukš­ta­kul­nių už­sa­ky­mų pa­si­py­lė prieš abi­tu­rien­tų iš­leis­tu­ves. Šie­met siu­va­me daug ba­tų su plat­for­ma. Ji pa­kul­nės aukš­tį su­ma­ ži­na dviem tri­mis cen­ti­met­rais. O šiaip ne­pa­sa­ky­čiau, kad la­bai po­pu­lia­rūs aukš­ta­kul­niai. Dau­gu­ma žmo­nių ieš­ko san­ty­kio tarp pa­to­gu­mo, gro­žio ir ko­ ky­bės“, – iš pa­tir­ties ži­no di­zai­ne­ris.

Pat­rau­kia vy­rų dė­me­sį

Siū­da­mas ba­tus pa­gal in­di­vi­dua­lius už­sa­ky­mus, di­zai­ne­ris tei­gė siū­lan­ tis tai, kas ge­riau­sia klien­tui. „Pir­miau­sia ap­ta­ria­me pa­kul­nės aukš­tį, bet pa­skui vis tiek ak­cen­tuo­ ja­me pa­to­gu­mą. Bū­na, kad mo­te­ rys už­si­sa­ko, tar­kim, ba­te­lius plo­na de­vy­nių cen­ti­met­rų pa­kul­ne. Tuo­ met duo­da­me iš­ban­dy­ti du va­rian­ tus: sto­res­ne pa­kul­ne, ku­ri, mū­sų ma­ny­mu, pa­to­gi ir tik­rai ge­rai at­ro­dys, ir ki­tą – smai­les­ne.

Klien­tės pa­si­ren­ ka. Įro­do­me,

kad rei­kia pai­sy­ti ne vien gro­žio“, – apie sa­vo dar­bą pa­sa­ko­jo Ž.Mas­ laus­kas.

Jis pri­pa­žįs­ta, kad vyk­dy­da­mas in­di­vi­dua­lius už­sa­ky­mus pri­va­lo pa­klus­ti klien­tėms, kad ir ko­kie jų pa­gei­da­vi­mai bū­tų. Sa­vo fan­ta­zi­ja di­zai­ne­ris va­do­vau­ja­si kur­da­mas ko­lek­ci­jas. Die­ną, dar­be spe­cia­ lis­tas pa­ta­ria avė­ti ba­te­lius pen­kių še­šių cen­ti­met­rų aukš­čio pa­kul­ne.

Va­ka­re ava­ly­nę svar­bu de­rin­ti prie ap­ran­gos, o kar­tais ji ga­li tap­ti pa­ grin­di­niu įvaiz­džio ak­cen­tu. „Pa­vyz­džiui, dvy­li­kos cen­ti­ met­rų pa­kul­nę ga­li­ma ap­vilk­ti la­ bai gra­žiai ir įdo­miau nei įpras­ta oda. Ga­li­ma pa­ga­min­ti med­varž­ čio ar ko­kios nors ki­to­kios for­mos pa­kul­nę, jei­gu, ži­no­ma, lei­džia klien­tas. Va­ka­ri­niam dra­bu­žiui tai su­tei­kia de­ko­ra­ty­vi­nį ak­cen­ tą, iš­skir­ti­nu­mo, o ir dė­me­sio to­ kia da­ma dau­giau su­lau­kia“, – tei­ gė Ž.Mas­laus­kas.

Di­zai­ne­ris pa­brė­žė, kad aukš­ta­ kul­nius avin­ti mo­te­ris at­ro­do sek­ sua­les­nė ir pa­si­žy­mi gra­žes­ne lai­ ky­se­na.

Pa­te­ko į Guin­nes­so re­kor­dų kny­gą Aukš­čiau­sių ba­te­lių re­kor­das Guin­ nes­so re­kor­dų kny­go­je pri­klau­so Ja­ me­sui Syie­mion­gui iš In­di­jos. 2004ųjų va­sa­rį jis su­kū­rė ba­te­lius, ku­rių plat­for­mos aukš­tis sie­kia 43 cm, o pa­kul­nės – 51 cm.

Avėjo ir vyrai „Ne­ži­nau, kas iš­ra­do aukš­ta­kul­

nius, bet mo­te­rys jam yra la­bai sko­ lin­gos“, – sa­kė Ma­ri­lyn Mon­roe.

Nors gin­či­ja­ma­si, ka­da bu­vo su­ kur­ti pir­mie­ji aukš­ta­kul­niai ba­te­liai, su­ta­ria­ma, kad il­gą lai­ką juos avė­jo ir mo­te­rys, ir vy­rai.

Pran­cū­zų ava­ly­nės di­zai­ne­ris Chris­tia­nas Lou­bou­ti­nas, su­kū­ręs ba­te­lius itin aukš­ta pa­kul­ne rau­ do­nu pa­du, tei­gė no­rė­jęs su­kur­ti kaž­ką, kas lau­žy­tų tai­syk­les ir leis­ tų mo­te­rims jaus­ti ga­lią ir pa­si­ti­kė­ ji­mą sa­vi­mi.

Vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­ta aukš­ ta­kul­nius avin­čių mo­te­rų lenk­ty­ nės, įro­dan­čios, kad su to­kia ava­ly­ ne įma­no­ma ne tik vaikš­čio­ti, bet ir bė­gio­ti.

Bė­gi­mo es­ta­fe­tės 4x100 m avint aukš­ta­kul­nius re­kor­das bu­vo pa­ siek­tas 2010 m. rug­sė­jo 28 d. Sid­nė­ ju­je. Bė­gi­me ga­lė­jo da­ly­vau­ti tik tos mo­te­rys, ku­rios avė­jo ba­te­lius ne že­ mes­ne nei 7 cm ir ne siau­res­ne nei 1,5 cm pa­kul­ne. Nu­ga­lė­to­jų ko­man­ da „The Pin­ket­tes“ šį at­stu­mą įvei­kė per 1 min. 4,19 sek. Per šias lenk­ty­nės bu­vo su­rink­ta dau­giau nei 100 tūkst. do­le­rių Krū­ties vė­žio fon­dui.

17

šeštADIENIS, liEPoS 13, 2013

vakarė horoskopai.diena.lt

Dai­ni­nin­kė ves­tu­vėms už 1,9 mln. do­le­rių Va­sa­ra – ves­tu­vių ir, ži­no­ma, ves­tu­ vių dai­ni­nin­kų me­tas, jiems ga­li­ma iš­leis­ti net mi­li­jo­nus. Tai ra­šo „The Wall Street Jour­nal“.

Au­gant pa­si­tu­rin­čių po­rų skai­čiui JAV, tin­ka­mo­mis pri­pa­žįs­ta­mos tik ori­gi­na­lios dai­nos.

Praė­ju­siais me­tais, kai mo­de­ lis Hol­ly Va­lan­ce ir ne­kil­no­ja­mo­ jo tur­to su­pir­kė­jas Nic­kas Can­ dy su­si­tuo­kė Be­ver­li Hil­se, pa­gro­ti ves­tu­vė­se jie pa­si­sam­dė Ka­ty Per­ ry, kaip pra­ne­ša­ma, už ne­kuk­lią 1,9 mln. JAV do­le­rių (apie 5 mln. li­tų) su­mą. Ži­no­ma, K.Per­ry yra tik vie­na iš dau­ge­lio dai­ni­nin­kų, ku­rie pa­si­ ro­do pri­va­čiuo­se ren­gi­niuo­se. Ki­ ti at­li­kė­jai, ku­rie yra su­ren­gę kon­ cer­tus to­kioms šven­tėms, yra ir Chris­ti­na Agui­le­ra (ne ma­žiau nei 1 mln. do­le­rių, apie 2,6 mln. li­tų), ir Rob­bie Wil­liam­sas (dau­giau nei 1 mln. do­le­rių), ir George’as Mi­ chae­las. Tie­sa, šis už Nau­jų­jų me­ tų va­ka­rė­lį ne­pa­si­kuk­li­no pa­pra­ šy­ti 3 mln. do­le­rių (7,9 mln. li­tų).

Ar­gi ga­li bū­ti kas nors pra­ban­ giau? Pa­si­ro­do, ga­li. „The Los An­ ge­les Ti­mes“ pra­ne­šė, kad vers­ lo mag­na­tas Da­vi­das H.Brook­sas su­rin­ko vi­są bū­rį žvaigž­džių sa­ vo duk­ros Eli­za­beth pil­na­me­tys­tės šven­tei bat mic­vai. Tarp jų bu­vo 50 Cent, „Ae­ros­mith“, Do­nas Hen­ley, To­mas Pet­ty ir Ste­vie Nicks. Vi­so to kai­na – 10 mln. do­le­rių (26 mln. li­tų).

Nea­be­jo­ti­na, mi­li­jo­nus kai­nuo­ jan­tis pa­si­ro­dy­mas ga­li ypa­tin­ gą jū­sų die­ną pa­vers­ti dar ypa­ tin­ges­ne. Ta­čiau tai ne tik vir­ši­ja be­veik kiek­vie­no mir­tin­go­jo biu­ dže­tą, bet ir yra ge­ro­kai per daug, nei dau­ge­lis net įta­kin­gų po­rų tu­ rė­tų iš­leis­ti.

Juk yra ga­ly­bė pri­pa­žin­tų ar­tis­tų, ku­rie pa­si­ro­dy­tų ir už še­šia­ženk­ lę ar pen­kia­ženk­lę su­mą. Taip pat

ga­li­ma pri­si­min­ti jau­nuo­sius ta­ len­tus.

Be to, ga­li­ma gau­ti ką nors pa­ na­šaus į nuo­lai­dą, jei at­li­kė­jas per sa­vo tu­rą bus ne­to­li tos vie­tos, kur vyks ren­gi­nys. Šiuo at­ve­ju, kaip sa­ ko Ke­nas Fer­mag­li­chas, ren­gi­nių or­ga­ni­za­vi­mo įmo­nės „The Agen­cy Group“ vi­cep­re­zi­den­tas, at­li­kė­jas ren­gi­nį „ga­li įtrauk­ti į sa­vo tu­rą“.

Vis dėl­to ne­tgi tie, ku­rie ne­ga­ li nu­si­sam­dy­ti įžy­my­bės sa­vo ves­ tu­vėms, tvir­ti­na, kad ir įpras­ta ves­ tu­vių mu­zi­kan­tų gru­pė ga­li kai­nuo­ti ne­ma­žą su­me­lę. Di­džio­ji da­lis pro­ fe­sio­na­lių va­ka­rė­lių spe­cia­lis­tų įsi­ ti­ki­nę, kad ga­li tek­ti pa­klo­ti nuo 5 iki 10 tūkst. do­le­rių (13–26 tūkst. li­tų) už tik­rai ko­ky­biš­ką pa­si­ro­dy­mą.

O ko­kio ly­gio pa­si­ro­dy­mo ga­ li­ma ti­kė­tis už 1,9 mln. do­le­rių?

H.Va­lan­ce, jos iš­rink­to­jo N.Can­dy ir at­li­kė­jos K.Per­ry at­sto­vai ne­pa­ tei­kė jo­kių ko­men­ta­rų apie praė­ ju­sį ves­tu­vi­nį pa­si­ro­dy­mą. Ta­čiau ga­li­ma ma­ny­ti, kad ką tik iš­kep­ta po­ra per šven­tę tu­rė­jo ga­ly­bę pra­ mo­gų: be K.Per­ry, juos links­mi­no ir po­pu­lia­raus Lon­do­no miu­zik­ lo „Jer­sey Boys“ ak­to­riai, ku­riuos jaunieji spe­cia­liai at­skrai­di­no ves­ tu­vių pro­ga. Jei vi­sa ki­ta ir ne­bū­tų pa­vy­kę, tik­riau­siai jie bū­tų pa­pra­ šę ke­lių iš sa­vo sve­čių juos pa­links­ min­ti. Juk tarp jų bu­vo ir Si­mo­nas Co­wel­las bei El­to­nas Joh­nas.

Ast­ro­lo­gi­nė pro­gno­zė lie­pos 13–19 die­noms AVI­NAS (03 21–04 20)

Jei ge­rai jau­si­tės, sa­vait­ga­ lį pa­vyks at­lik­ti tai, ką su­ pla­na­vo­te, ir mė­gau­tis re­tes­nė­mis svei­ka­tos, hi­gie­nos ir gro­žio pro­ce­ dū­ro­mis. Ne­sun­kiai ra­si­te ir ma­žų, ir di­de­lių džiaugs­mų. Ki­ta ver­tus, svei­ka­ta bus la­biau pa­žei­džia­ma, tad ne­per­si­temp­ki­te, sau­go­ki­tės aler­ge­nų. Ki­tą sa­vai­tę vi­sur bū­ki­te tak­tiš­ki, dip­lo­ma­tiš­ki. Tai­ky­da­mi įsta­ty­mus, tai­syk­les, at­si­žvel­ki­te į svei­ką pro­tą ir konk­re­čią si­tua­ci­ją.

Tai ga­na pa­lan­kus me­tas par­tne­rys­ tės, šei­mos rei­ka­lams. Gal­būt kei­si­ te pa­sko­los są­ly­gas.

JAU­TIS (04 21–05 20)

Sa­vait­ga­lį pa­ju­si­te stip­res­ nius mei­lės jaus­mus tam, ką bran­gi­na­te, kuo ža­vi­tės. Siek­ si­te tar­pu­sa­vio su­pra­ti­mo, daug dė­me­sio skir­si­te vai­kams. Lau­kia mie­li su­si­ti­ki­mai, ku­ror­ti­nės pra­ mo­gos, vai­šės. De­rė­tų grū­din­tis, su­ba­lan­suo­ti mi­ty­bą. Ki­tą sa­vai­ tę ga­li­te gau­ti dar­bo pa­siū­ly­mą ar­ ba to siek­ti. Ne­bū­ki­te to­kie jaut­ rūs ki­tų nuo­mo­nei, kri­ti­kai, ypač dėl iš­vaiz­dos, įgū­džių. Ne­su­reikš­ min­ki­te ap­kal­bų. Jei rei­kia, kreip­ ki­tės dėl įmo­nės stei­gi­mo.

LIŪ­TAS (07 23–08 23)

Sa­vait­ga­lio die­nos ne­nu­ vils, jei lai­ką lei­si­te tarp sa­vų žmo­nių ir jau­si­tės glo­bo­ ja­mi, ver­ti­na­mi. Tur­būt kils po­ rei­kis at­si­kra­ty­ti blo­go įpro­čio, ge­rin­ti mi­ty­bą, keis­ti įvaiz­dį, nu­ si­pirk­ti ką nors gra­žaus. Rū­pes­čių ga­li su­kel­ti gan­das, in­ci­den­tas ke­ ly­je ar pan. Ki­tą sa­vai­tę kar­je­ros ir šiaip da­ly­ki­nių dar­bų sri­ty­je tvy­ros šti­lis, tad ga­lė­si­te dau­giau dė­me­ sio skir­ti na­mams, šei­mai. No­rė­sis šil­tų san­ty­kių su ar­ti­mai­siais, nors at­vi­rau­ti ne­bū­si­te lin­kę. Su jais ga­ li­te su­si­kur­ti jau­kes­nę ap­lin­ką.

MER­GE­LĖ (08 24–09 23)

Sa­vait­ga­lį pa­tir­si­te įspū­džių, jei su­si­tik­si­te su se­niai ma­ ty­tais drau­gais, gi­mi­nai­čiais. Ga­li kil­ti rū­pes­čių dėl ka­dai­se pri­siim­ tų ir dar neiš­pil­dy­tų įsi­pa­rei­go­ji­ mų. Kaž­kuo tai kom­pen­suo­si­te.

Apsk­ri­tai, ra­si­te kuo už­siim­ti, kad ge­ra bū­tų sie­lai ir kū­nui. Ki­tą sa­ vai­tę ga­li­te ne­blo­gai už­si­dirb­ti, ta­ čiau ir iš­lai­dų neiš­veng­si­te. Ne­ma­ lo­nu bus tai, kad kai ku­rios jų bus ne­ti­kė­tos. Re­gis, daug bend­rau­si­te su drau­gais, kai­my­nais, mė­gau­si­ tės pri­si­mi­ni­mais.

VĖ­ŽYS (06 22–07 22)

10

mln. do­le­rių tėvas su­mo­kė­jo už mu­zi­kan­tus per duk­ros bat mic­vos šven­tę.

DVY­NIAI (05 21–06 21)

Sa­vait­ga­lį min­tys su­ksis apie se­nus lai­kus, pro­tė­ vius, sa­vo šak­nis, ar­ti­muo­sius. Ti­ kė­ti­ni jums, ar­ti­mie­siems ar jū­ sų vai­kams svar­būs įvy­kiai. Ga­li­te lan­ky­tis vai­kys­tės vie­to­se ar­ba su­ si­tik­ti su se­niai ma­ty­tais gi­mi­nai­ čiais. Jei nie­kur ne­vyk­si­te, no­riai eks­pe­ri­men­tuo­si­te bui­ty­je. Ven­ki­ te ri­zi­kin­gų žai­di­mų, ne­pikt­nau­ džiau­ki­te al­ko­ho­liu. Ki­tą sa­vai­tę ne­sto­ko­si­te no­ro pa­si­reikš­ti kū­ ry­bi­nė­je veik­lo­je, sce­no­je ar spor­ tuo­da­mi. Ga­li­te gau­ti pa­kvie­ti­mą į po­bū­vį ar pa­si­ma­ty­mą. Tik­tų keis­ ti įvaiz­dį, mi­ty­bą.

SVARS­TYK­LĖS (09 24–10 23)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te ge­ra­no­riš­ kai nu­si­tei­kę ki­tų at­žvil­giu.

Ga­li už­si­megz­ti ypa­tin­gas ry­šys ar at­si­nau­jin­ti slap­tas ro­ma­nas. Tik­ tų pa­gal­vo­ti apie tai, kaip jau­kiau su­si­tvar­ky­ti bui­tį. Pa­tir­si­te stip­rių jaus­mų, ro­man­tiš­ko po­lė­kio, bet ga­li bū­ti ir int­ri­gų, įtam­pos. Nuo pir­ma­die­nio bū­si­te ku­pi­ni ne­ma­žų am­bi­ci­jų, su­si­ju­sių su kar­je­ra, pra­ tur­tė­ji­mu, nau­din­gais ry­šiais. Taps aiš­ku, kad ne­bė­ra ko dels­ti, jei­gu no­ri­te keis­ti sa­vo įvaiz­dį ar ne­pro­ duk­ty­vią veik­lą į la­biau jums tin­ka­ mą. Gal­būt pa­si­tvir­tins ko­kia nors jū­sų nuo­jau­ta ar įsi­ti­ki­ni­mas.

SKOR­PIO­NAS (10 24–11 22)

„Taip, su­tin­ku“.

„Scan­pix“ nuo­tr.

OŽIA­RA­GIS (12 22–01 20)

Sa­vait­ga­lį tur­būt vyk­si­ te į ke­lio­nę, už­sie­nį, da­ly­ vau­si­te tarp­tau­ti­nia­me ren­gi­ny­je, kon­fe­ren­ci­jo­je, ar­ba tam ruo­ši­tės, rink­si­te ar teik­si­te in­for­ma­ci­ją.

Ne­pa­žįs­ta­mas as­muo ga­li pa­skir­ti pa­si­ma­ty­mą. Bet ku­riuo at­ve­ju tai, ką nu­veik­si­te, tu­rė­tų at­neš­ti nau­ dos atei­ty­je. Ki­tą sa­vai­tę su­ma­niai tvar­ky­si­te svar­bius da­ly­ki­nius rei­ ka­lus, de­monst­ruo­si­te kom­pe­ten­ ci­ją. La­bai svar­bu ži­no­ti, ko sie­kia­ te, nes da­bar pri­siim­si­te il­ga­lai­kius įsi­pa­rei­go­ji­mus.

Sa­vait­ga­lį tu­rė­tu­mė­te kur nors ne­to­li iš­vyk­ti, pa­keis­ti ap­lin­ką, ap­lan­ky­ti drau­gus, gi­mi­ nes. Ga­li­te ir pa­tys su­lauk­ti sve­čių ar­ba skam­bu­čių, ži­nu­čių. Vei­kiau­ siai tai jus nu­džiu­gins. Ki­tą sa­vai­tę ga­li at­si­ras­ti rea­lių vil­čių dėl no­ri­ mo pro­jek­to įgy­ven­di­ni­mo, stu­di­jų ar įsi­dar­bi­ni­mo. Ti­kė­ti­nas no­ri­mas pir­ki­nys ar do­va­na. Pra­var­tu dau­ giau dė­me­sio skir­ti vai­kams, jų po­ rei­kiams. Jei­gu ban­dy­si­te sa­vo jė­gas sce­no­je, ga­li­te su­lauk­ti pa­si­se­ki­mo.

Trok­ši­te pra­mo­gų, ro­man­ti­kos, tad ga­li­te pa­skir­ti pa­si­ma­ty­mą, vyk­ti į ren­gi­nį, ku­ror­tą. Ga­li iš­si­pil­dy­ti jū­ sų slap­ta sva­jo­nė.

Pa­ren­gė Kris­ti­na Sprin­dy­tė

Su­ma: už ma­žes­nę nei 5 mln. li­tų su­mą dai­ni­nin­kė K.Per­ry neiš­tars

ŠAU­LYS (11 23–12 21)

Sa­vait­ga­lį bū­si­te nu­si­tei­ kę iš pe­ties pa­dir­bė­ti. Jei­gu ga­li­my­bės lei­džia, tik­riau­siai įsi­gy­ si­te pla­nuo­tą daik­tą. Pa­sis­ve­čia­vi­ mai pas drau­gus, bu­vi­mas vie­šuo­se ren­gi­niuo­se jums ga­li išei­ti į nau­dą da­ly­ki­ne pra­sme, nors tai at­ro­dys neį­ti­ki­ma. Ki­tą sa­vai­tę jums sek­sis or­ga­ni­zuo­ti, va­do­vau­ti, su­si­pa­žin­ti ir bend­rau­ti su įvai­riais žmo­nė­mis.

Ki­ta ver­tus, tiek su­si­ti­ki­mų ir įvy­ kių, kaip ti­kė­jo­tės, tik­riau­siai neį­ vyks. Pla­nai ga­li keis­tis. Re­gis, ne­ ri­mo su­kels nu­slėp­ti ar su­pai­nio­ti da­ly­kai, svei­ka­ta.

Sa­vait­ga­lį su­si­tik­si­te su drau­gais, il­gai ne­ma­ty­ tais ar­ti­mai­siais, su­lauk­si­te sve­ čių. Bend­ra­vi­mas su jais bus ga­na tu­ri­nin­gas ir šil­tas. Gal­būt at­si­ ras ga­li­my­bių vėl tęs­ti anks­tes­nį mei­lės ro­ma­ną. Rū­pin­ki­tės sa­vo svei­ka­ta, mi­ty­ba, gro­žiu. Ki­tą sa­ vai­tę sten­ki­tės ne­pra­ras­ti sa­vit­ var­dos ir pa­si­ti­kė­ji­mo, jei­gu teks de­monst­ruo­ti kom­pe­ten­ci­ją, gin­ ti sa­vo re­pu­ta­ci­ją ar pan. Ga­li­te ti­ kė­tis nau­dos iš kon­fi­den­cia­lių rei­ ka­lų, so­cia­li­nės sfe­ros.

VAN­DE­NIS (01 21–02 19)

Per išei­gi­nes pra­var­tu per­ žiū­rė­ti gar­de­ro­bą, iš­mes­ti su­si­kau­pu­sį šlamš­tą ir nors mi­ ni­ma­liai at­si­nau­jin­ti. Neieš­ko­ki­ te pro­ble­mų ten, kur jų nė­ra. Už­ mirš­ki­te bu­vu­sius pra­ra­di­mus, op­ti­mis­tiš­kiau žvel­ki­te į atei­tį.

Ki­tą sa­vai­tę jus itin do­mins rei­ ka­lai, su­si­ję su ke­lio­ne, už­sie­nie­ čiais, po­li­ti­ka, tei­sėt­var­ka, in­ for­ma­ci­ja, stu­di­jo­mis. Gal­būt su­lauk­si­te įta­kin­go as­mens dė­ me­sio, pa­siū­ly­mo vyk­ti į ko­man­ di­ruo­tę, kon­fe­ren­ci­ją, sto­vyk­lą ar pan. Įsitrauksite į po­kal­bius su be­veik ne­pa­žįs­ta­mais žmo­nė­mis. ŽU­VYS (02 20–03 20)

Sa­vait­ga­lį ga­li­mi su­si­ti­ki­ mai su drau­gais, pa­žįs­ta­ mais. Ga­li­te iš­siaiš­kin­ti san­ty­kius ir pa­jus­ti dau­giau mei­lės vie­ni ki­ tiems. Jums ga­li pa­vyk­ti pa­si­sko­ lin­ti pi­ni­gų, rei­ka­lin­gą daik­tą ar­ba su­grą­žin­ti sko­lą. Ki­tą sa­vai­tę jums sek­sis pa­si­nau­do­ti sa­vo psi­cho­ lo­gi­ne įžval­ga ir pui­kiai su­si­do­ ro­ti su įvai­riais sun­ku­mais. Tik­tų kon­sul­tuo­tis su ju­ris­tais, įta­kin­ gais vei­kė­jais, moks­li­nin­kais. Gal­ būt jus nu­ste­bins ko­le­ga.

Si­do­ni­ja

18

vaikų alėja 4–7 m.

Ši šeštadienio „Vaikų alėja“ skirta 4-7 metų vaikams, bet ne visi jie moka skaityti. Tad, mieli tėveliai, seneliai, broliukai ir sesutės, padėkite jiems perskaityti ir atlikti užduotis bei dalyvauti konkurse.

Rytis Stulginskas iš Klaipėdos ir Saulė Urbonaitė iš Kretingos pradžiugino Nykštuką savo darbeliais, kuriuose nupiešė, kaip atrodo jų kiemas.

Kviečiame konkurso dalyvių tėvelius ar senelius atvykti į „Klaipėdos“ redakciją (Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“) ir pirmame aukšte esančiame Skelbimų skyriuje atsiimti dovanėles. Konkursas „Mano kiemas“ tęsiamas! Įdomiausių darbelių autorių laukia Nykštuko dovanėlės. skas (6 metų) in lg Saulė Urbonaitė tu S s ti y R (6 metų)

ŠEŠTADIENIS, liepos 13, 2013

19

šeštadienis, liepos 13, 2013

sportas

Žal­gi­rie­čiai iš­si­lai­kė Eu­ro­pos ly­go­je Lie­tu­vos fut­bo­lo re­pu­ta­ci­ją nuo to­ta­lios gė­dos iš­gel­bė­jo ša­lies vi­ ce­čem­pio­nas Vil­niaus „Žal­gi­ris“, pra­si­bro­vęs į ant­rą­jį kva­li­fi­ka­ci­nį Eu­ro­pos ly­gos tur­ny­ro eta­pą. Ki­tos dvi lie­tu­vių eki­pos bu­vo pri­vers­tos pa­si­trauk­ti iš tur­ny­ro.

Lau­kia ar­mė­nų bar­je­ras

Vil­tys: ti­kė­ta­si, jog Ž.Sta­nu­lis, šie­met ba­lan­dį ta­pęs Eu­ro­pos čem­pio­na­to pri­zi­nin­ku, me­da­lį par­veš ir iš uni­

ver­sia­dos.

Ž.Sta­nu­liui iš­sly­do bron­za Ke­li šim­tai gra­mų svo­rio lė­mė, kad di­ džiau­sia Klai­pė­dos vil­tis va­sa­ros stu­ den­tų žai­dy­nė­se – sun­kiaat­le­tis Žy­gi­ man­tas Sta­nu­lis va­kar li­ko gre­ta pri­zi­nin­ kų pa­ky­los.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Šių­me­čio Eu­ro­pos čem­pio­na­ to bron­zos me­da­li­nin­kas ir Eu­ro­ pos jau­ni­mo čem­pio­nas Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to stu­den­tas Ž.Sta­nu­lis pa­sku­ti­nę uni­ver­sia­do­je sun­kio­ sios at­le­ti­kos tur­ny­ro die­ną pra­dė­ jo sėk­min­gai. Jis svo­rio ka­te­go­ri­jo­ je iki 94 kg ro­vi­mo rung­ty­je iš­kė­lė 171 kg svo­rį ir užė­mė ant­rą­ją vie­tą.

Lie­tu­vis į prie­kį pra­lei­do tik uni­ ver­sia­dos re­kor­dą pa­ge­ri­nu­sį ru­są Alek­sand­rą Iva­no­vą (181 kg).

nio var­go iš­ko­vo­jo A.Iva­no­vas (395 kg). Si­dab­ras ati­te­ko Alek­sand­rui Zai­či­ko­vui (375 kg).

Va­kar svo­rio ka­te­go­ri­jos iki 105 kg var­žy­bo­se sa­vo jė­gas iš­mė­gi­no ir klai­pė­die­tis sun­kiaat­le­tis Ser­ge­ jus Li­cho­vo­jus. Lie­tu­vis iš­ro­vė 150 kg svo­rį, stū­mi­mo rung­ty­je iš­kė­lė 187 kg ir dvi­ko­vė­je su­rin­ko 337 kg.

Tarp 19 at­le­tų S.Li­cho­vo­jus užė­mė 14-ąją vie­tą.

Uni­ver­sia­do­je ne­sėk­min­gai va­ kar pa­si­ro­dė ir lais­vų­jų im­ty­nių at­ sto­vas klai­pė­die­tis Ša­rū­nas Jur­čys (svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 60 kg) Jis jau kva­li­fi­ka­ci­nė­je ko­vo­je 1:4 pra­lai­mė­jo tur­kui Re­ce­pui Mu­ni­rui Ak­tui ir bu­vo pri­vers­tas pa­si­trauk­ ti iš tur­ny­ro.

Ka­za­nė­je (Ru­si­ja) vyks­tan­čio­ se va­sa­ros stu­den­tų žai­dy­nė­se sa­ vo pa­si­ro­dy­mo dar lau­kia vie­nas klai­pė­die­tis – sam­bo im­ty­ni­nin­ kas Val­das Ka­na­pec­kas, ku­ris ko­ vos sek­ma­die­nį.

Uni­ver­sia­dos už­da­ry­mas vyks lie­pos 17 die­ną.

Stū­mi­mo rung­tis klai­pė­die­čiui ne­bu­vo to­kia sėk­min­ga. Ž.Sta­nu­ lis iš­kė­lė 201 kg štan­gą ir li­ko ket­ vir­tas.

Klai­pė­die­tis bend­ro­je įskai­to­ je su­rin­ko 372 kg – tiek pat, kiek ir ame­ri­kie­tis Kend­ric­kas Ja­me­sas Far­ri­sas.

Ta­čiau pa­sta­ra­sis, kai spor­ti­ nin­kai bu­vo sve­ria­mi, bu­vo ke­ liais šim­tais gra­mų leng­ves­nis nei Ž.Sta­nu­lis, to­dėl Ame­ri­kos at­sto­vui ir ati­te­ko bron­zos me­da­lis, o klai­ pė­die­tis tu­rė­jo ten­kin­tis tik ket­vir­ tą­ja vie­ta. Auk­so me­da­lį be di­des­

Pir­mą­sias 1-ojo kva­li­fik ­ a­ci­nio eta­ po rung­ty­nes sa­vo aikš­tė­je su ai­rių „Saint Pat­rick Ath­le­tic“ ko­man­da su­žai­dę 2:2, sve­čiuo­se vil­nie­čiai įvei­kė var­žo­vus 2:1 (1:0).

Nu­ga­lė­to­jams įvar­čius pel­nė Man­tas Kuk­lys (45+2 min.) ir Ka­ mi­las Bi­lins­kis (52 min.), o re­zul­ta­tą su­švel­nin­ti pa­vy­ko Kil­lia­nui Bren­ na­nui (85 min. iš 11 m bau­di­nio).

Ant­ra­me eta­pe „Žal­gi­ris“ lie­pos 18-ąją na­muo­se ir po sa­vai­tės sve­ čiuo­se su­si­tiks su Je­re­va­no „Piu­ nik“ (Ar­mė­ni­ja) eki­pa, ku­ri 1:1 ir 1:0 eli­mi­na­vo Te­to­vo „Te­teks“ (Ma­ke­ do­ni­ja) vie­nuo­li­kę.

Lė­mė bau­di­nių lo­te­ri­ja

Ma­ri­jam­po­lės „Sū­du­va“, ne­pa­ jė­gu­si sa­vo aikš­tė­je pa­lauž­ti ma­ ke­do­nų „Tur­no­vo“ (2:2), iš­vy­ko­je pra­lai­mė­jo po 11 m bau­di­nių se­ri­ jos 4:5 ir pa­si­trau­kė iš tur­ny­ro.

Pag­r in­d i­n is rung­ty­n ių lai­kas Ma­ke­do­ni­jo­je, kaip ir Ma­ri­jam­ po­lė­je, bai­gė­si 2:2, o per pra­tę­ si­m ą ko­m an­d os ne­pa­s i­ž y­m ė­jo.

Pir­mo­jo kė­li­nio pa­bai­go­je Ne­ri­ jus Vals­kis (43 min.) iš­ve­dė „Sū­ du­vą“ į prie­kį, ta­čiau Il­ja Mit­ro­ vas (47 min.) iš­ly­gi­no re­zul­ta­tą.

Po pen­k ių mi­n u­č ių pa­s i­ž y­m ė­ jo To­mas Ra­dzi­ne­vi­čius, bet 54 ir 59 min. jis ga­vo dvi gel­to­nas kor­

te­les ir bu­vo pa­ša­lin­tas iš aikš­tės.

Ma­ke­do­nai kie­ky­bi­nį pra­na­šu­mą iš­nau­do­jo 7-ąją ant­ro­jo kė­li­nio pa­pil­do­mo lai­ko mi­nu­tę – pa­si­ žy­mė­jo De­ja­nas Bla­ževs­kis, rea­ li­za­vęs 11 m bau­di­nį. „Mus nuo per­ga­lės sky­rė 20 sek., bet bu­vo pa­skir­tas 11 m bau­di­nys“, – po rung­ty­nių ant­ro­jo kė­li­nio pa­ bai­gą ko­men­ta­vo „Sū­du­vos“ vy­ riau­sia­sis tre­ne­ris Da­rius Gvil­dys.

Ant­ra­me eta­pe „Žal­ gi­ris“ lie­pos 18-ąją na­muo­se ir po sa­ vai­tės sve­čiuo­se su­ si­tiks su Je­re­va­no „Piu­nik“ (Ar­mė­ni­ja) eki­pa.

Pra­lei­do 8 įvar­čius

Pris­vi­lęs bly­nas Eu­ro­pos fut­bo­lo ly­go­je – Pak­ruo­jo „Kruo­jos“ de­ biu­tas. Pak­ruo­jie­čiai neį­mu­šė nė vie­no įvar­čio Mins­ko di­na­mie­ čiams.

Po ne­sėk­mės na­muo­se 0:3, „Kruo­jos“ fut­bo­li­nin­kai at­sa­ko­mą­ sias rung­ty­nes sve­čiuo­se praė­ju­sio se­zo­no Bal­ta­ru­si­jos pir­me­ny­bių bron­zos me­da­li­nin­kui „Di­na­mo“ klu­bui pra­lai­mė­jo 0:5 (0:4).

Du įvar­čius nu­ga­lė­to­jams pel­ nė Dmit­ri­jus Sy­čio­vas (16 ir 17 min.), po vie­ną – Ar­tio­mas By­ko­ vas (5 min.), Her­na­nas Fi­gue­re­do (15 min.) ir Vla­di­mi­ras Chvaš­čins­ kis (71 min.). „Klai­pė­dos“, BNS inf.

Lietuviai su­triuš­ki­no gru­zi­nus Tre­čią­ją per­ga­lę iš ei­lės Eu­ro­pos jau­ni­mo (iki 20 me­tų) vai­ki­nų krep­ši­nio čem­pio­na­te Es­ti­jo­je iš­ ko­vo­jo Lie­tu­vos rink­ti­nė.

A gru­p ės ly­d e­r iai To­m o Pa­č ė­ so auk­lė­ti­niai 107:49 su­triuš­ki­ no bend­raam­žius iš Gru­zi­jos ir už­si­tik­ri­no vie­tą ki­ta­me var­žy­ bų eta­pe.

Lie­tu­viai lai­mė­jo ko­vą dėl ka­ muo­lio net 55:29, at­li­ko dau­giau

re­zul­ta­ty­vių per­da­vi­mų – 20:5 bei pri­bloš­kė var­žo­vus tri­taš­kiais – ati­tin­ka­mai 50 pro­c. (14/28) ir 16,2 pro­c. (6/37). Šian­dien gru­pės var­žy­bas Lie­ tu­vos krep­š i­n in­kai baigs ma­č u su graikais, ku­rie taip pat žengia be pralaimėjimų: 79:73 (16:20, 22:15, 16:24, 25:14) įvei­kė ser­bus ir 65:56 (14:12, 12:4, 18:20, 21:20) – vo­kie­čius.

Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Lietuva–Gruzija 107:49 (33:12, 30:18, 32:10, 12:9).

Re­zul­ta­ty­viau­si žai­dė­jai: M.Pa­l iu­ kė­nas 20 taš­k ų (4 re­zul­ta­ty­v ūs per­ da­vi­mai), T.Jo­gė­la 15 (10 at­ko­vo­tų ka­ muo­lių), O.Oli­se­vi­čius 12, I.Vait­kus ir M.Ka­č i­nas po 10/O.Pcha­ka­d zė 15, G.Ci­re­k i­dzė ir R.Ro­ga­va po 9.

Sėk­mė: Vil­niaus fut­bo­li­nin­kai iš­plė­šė per­ga­lę Ai­ri­jo­je.

„Klai­pė­dos“ inf.

750

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Sta­tis­ti­ka

Ext­ra­Ti­meP­ho­tos nuo­tr.

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 750 397 772 397 727

711, 397 715

Platinimo tarnyba:

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

397 706 397 725

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

397 770

Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 729

Sportas: Česlovas Kavarza –

397 713

„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 8 000. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

Orai

Savaitgalį visoje Lietuvoje lis, kai kur galima perkūnija. Šiandien lis su perkūnija, sušils iki 20–22. Lietus tęsis ir sekmadienį, naktį bus apie 15–17 laipsnių šilumos, dieną sušils iki 21– 24 laipsnių. Panašūs orai turėtų išsilaikyti ir ateinančią savaitę – dienomis trumpai lis, vyraus 20–24 laipsnių šilumos temperatūra.

Šiandien, liepos 13 d.

+22

+19

Telšiai

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+20

Šiauliai

Klaipėda

+21

Panevėžys

+20

Utena

+21

5.10 22.12 17.02

194-oji metų diena.

Iki Naujųjų metų lieka 171 diena.

Saulė Vėžio ženkle.

Tauragė

+22

Pasaulyje Atėnai +33 Berlynas +25 Brazilija +26 Briuselis +23 Dublinas +21 Kairas +33 Keiptaunas +16 Kopenhaga +23

kokteilis Diag­no­zė – im­po­ten­ci­ja Šią sa­vai­tę bent tris kar­tus bu­vo mė­ gin­ta pa­kel­t i Bir­žos til­tą. „Kok­tei­l io“ duo­me­ni­mis, vi­sa tai da­ry­ta tam, kad ne­nu­t ik­t ų ko­k ių nors ne­pa­gei­dau­ja­ mų staig­me­nų per di­d į­jį įvy­k į – nau­ jai at­g i­mu­sio „Me­r i­d ia­no“ su­g rį­ž i­mą.

To pa­t ies, ku­r į vie­n i no­rė­jo pa­skan­ din­ti, o ki­ti at­gai­vin­ti. Bet im­po­ten­ci­ja kol kas diag­no­zuo­ta ne „Me­ri­dia­nui“, bet Bir­žos til­tui. Til­tą rei­kė­jo iš­ban­dy­ ti, ar jis pa­jėgs pa­kil­ti ir priim­ti bur­lai­vį į se­ną­ją vie­tą. Iš­ban­dė, bet vis­kas bu­ vo kaip to­je pa­sa­ko­je: „Ro­vė, ro­vė, neiš­ ro­vė“. Tai­gi – kė­lė, kė­lė, ne­pa­kė­lė. Taip bu­vo pir­mą nak­tį. Vis­ką da­rė tam­so­je, kad nie­kas tos gė­dos ne­ma­ty­tų. Kė­lė ant­rą nak­tį – vėl tas pa­ts. Vi­sa tai kant­ riai ste­bė­jęs „Kok­tei­lio“ agen­tas iš­rė­žė: „O ko jūs ti­ki­tės? Pa­ž iū­rė­ki­te, kiek tik­ rų spe­cia­l is­tų to­je kil­no­to­jų bri­ga­do­ je dir­ba. Ga­lė­jo gi ir til­tą su­lau­žy­ti, ge­ rai, kad kaž­kam už­te­ko pro­to nu­trauk­ ti tuos kil­no­ji­mus ir liūd­nai kons­ta­tuo­ ti: vi­siš­ka im­po­ten­ci­ja“.

Blo­gas kva­pas Da­li­nio bu­dė­to­jas įei­na į ka­rei­vi­nes: – Tvark­d a­r y, ko­d ėl ka­r ei­v i­n ė­s e dvo­k ia?

– Iki jū­sų atė­ji­mo ne­dvo­kė, tams­ta pul­ ki­nin­ke.

Kaunas Londonas +30 Madridas +36 Maskva +25 Minskas +21 Niujorkas +28 Oslas +24 Paryžius +26 Pekinas +31

Praha +22 Ryga +25 Roma +28 Sidnėjus +17 Talinas +23 Tel Avivas +31 Tokijas +36 Varšuva +19

Vėjas

3–7- m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+22

+20

Marijampolė

Vilnius

+21

Alytus

Vardai Anakletas, Arvilas, Arvilė, Eugenijus, Henrikas, Mildreda.

liepos 13-ąją

Rytas

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+17

+19

+18

+16

6

+17

+18

+16

+16

5

+16

+17

+17

+16

7

rytoj

PIRmadienį

1260 m. įvy­ko že­mai­čių mū­š is su kry­ž iuo­č iais prie Dur­b ės eže­ro. Že­ mai­čiai su­mu­šė Vo­k ie­ čių or­di­no ka­riuo­me­nę.

1863 m. be­veik tūks­tan­ tis as­me­nų žu­vo per tris die­nas tru­k u­s ias riau­ šes Niu­jor­ke (JAV), mies­ to gy­ven­to­jams prie­ši­ nan­t is ka­r i­nei tar­ny­bai ša­lies ar­mi­jo­je.

1930 m. Urug­va­ju­je pra­ si­dė­jo pir­ma­sis pa­sau­lio fut­bo­lo čem­pio­na­tas, ku­ ria­me da­ly­va­vo 13 vals­ ty­bių rink­ti­nės.

1942 m. gi­mė Ho­l i­v u­ do ak­to­r ius Har­r i­so­ nas For­das.

1955 m. Ruth El­lis ta­po pir­mą­ja mo­te­ri­mi Di­džio­ jo­je Bri­ta­ni­jo­je, ku­riai mir­ ties baus­mė įvyk­dy­ta už mei­lu­žio nu­žu­dy­mą.

1990 m. so­l i­da­r i­zuo­da­ mie­si su Bo­ri­su Jel­ci­nu, iš SSKP iš­sto­jo Mask­vos ir Le­ning­ra­do me­rai.

1992 m. JAV pre­zi­den­tas Geor­ge Bush pa­skel­bė, jog nuo šiol JAV ne­be­ga­ mins plu­to­nio ir pri­sod­ rin­to ura­no bran­duo­l i­ nei gink­luo­tei.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Sap­nuo­se mai­šy­ti teš­lą – rū­pes­čiai na­ muo­se ne­leis pa­si­nau­do­ti kvie­ti­mu iš­va­ žiuo­ti. Min­ky­ti teš­lą – pyk­si­tės su gi­mi­nai­ čiais, nes taip ir ne­pa­vyks su­de­rin­ti nuo­ mo­nių. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir pa­lan­kią pro­gą at­si­skai­ty­ti su prie­ši­nin­kais. Li­pan­ ti per in­do kraš­tus teš­la – be­sai­kiš­ku­mas su­kels įta­ri­mą. Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir iš­ ban­dy­mą al­kiu. Kep­ti ką nors iš teš­los – pa­siek­si­te sa­vo tiks­lą.

Sinoptikai karštį prognozuoja atsargiai Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė v.spuryte@kl.lt

Iš­min­tis: ieš­kant mo­ters, su ku­

ria ga­lė­tum ei­ti nors į pa­sau­ lio kraš­tą, svar­biau­sia iki jo ne­ nuei­ti.

Dar­bo sau­gos pla­ka­tas „Kra­nas su nu­trū­ku­siais tro­sais, po juo di­de­lė be­to­ni­nė plokš­tė (sty­ro nu­trū­ ku­sių tro­sų ga­lai). Iš po plokš­tės ky­šo du dar­bi­n iai ba­tai. Vis­ką vai­n i­k uo­ja už­ra­šas: „Jis dir­bo be šal­mo!“

Skel­bi­mas laik­raš­ty­je „Bran­g iai nuo­mo­ju val­ka­t ų sti­l iaus dra­bu­žius ir au­to­mo­bi­lį „Za­po­ro­žec“ – vi­zi­tams į mo­kes­čių ins­pek­ci­ją dek­la­ ruo­ti pa­ja­mas.“

Darb­da­vys + dar­buo­to­jas = re­zul­ta­tas Lanks­tus darb­da­vys + lanks­tus dar­ buo­to­jas = pel­nas.

Lanks­tus darb­da­vys + kvai­las dar­buo­ to­jas = pro­duk­ci­ja.

Kvai­las darb­da­vys + lanks­tus dar­buo­ to­jas = paaukš­ti­ni­mas pa­rei­go­se.

Kvai­las darb­da­vys + kvai­las dar­buo­to­ jas = virš­va­lan­džiai. Čes­kos sek­re­to­rė (39 77 19, tik kant­rus kas­die­ nis dar­bas ga­li be­ždžio­nę pa­vers­ti šeš­tos ka­te­ go­ri­jos šalt­kal­viu)

Sa­vait­ga­lį pa­jū­rį merks lie­tus, ta­ čiau pro de­be­sis iš­lįs ir sau­lė, ku­ri orą įšil­dys tiek, jog bus ga­li­ma lai­ ką leis­ti ir pa­plū­di­my­je. Ki­tą sa­vai­ tę nu­ma­to­mi pa­na­šūs orai.

Anot Lie­tu­vos hid­ro­me­teo­ro­lo­gi­jos tar­ny­bos Jū­ri­nių pro­gno­zių sky­ riaus si­nop­ti­ko Alek­sand­ro Zai­ ce­vo, šian­dien Klai­pė­do­je nu­ma­ to­mas trum­pa­lai­kis lie­tus, ta­čiau oras ne­tu­rė­tų smar­kiai at­vės­ti.

Prog­no­zuo­ja­ma, jog ter­mo­met­ ro stul­pe­liai nak­tį ro­dys 13–15, o die­ną – 22–24 laips­nius ši­lu­mos.

Jos neiš­vai­kys ir vė­jas, ku­ris pūs iš va­ka­rų 8–13 met­rų per se­kun­ dę grei­čiu.

Sek­ma­die­nį lie­taus ti­ki­my­bė la­ bai ma­ža. Vė­jas pa­si­suks iš šiau­ rės va­ka­rų ir bus 7–12 m/s stip­ru­ mo. Nak­tį oro tem­pe­ra­tū­ra sieks 13–15, o die­ną – 21–24 laips­nius ši­lu­mos.

Van­duo Bal­ti­jos jū­ro­je ties Klai­pė­ da yra įši­lęs iki 16–18 laips­nių, o Kur­ šių ma­rio­se – iki 21–24 laips­nių. „Lau­kia­me, lau­kia­me tų šil­tes­ nių die­nų, bet juk ir da­bar nor­ma­ li lie­tu­viš­ka va­sa­ra“, – kons­ta­ta­vo A.Zai­ce­vas.

Ki­tą sa­vai­tę uos­ta­mies­ty­je taip pat bus šil­ta ir drėg­na. Pir­ma­die­

Poil­sis: sa­vait­ga­lio orai ne­tu­rė­tų truk­dy­ti leis­ti lai­ko prie jū­ros.

nį lau­kia­ma trum­po lie­taus, o ter­ mo­met­ro stul­pe­liai ro­dys apie 19 laips­nių ši­lu­mos, ant­ra­die­nį lie­ tus ne­prog­no­zuo­ja­mas, o oras su­ šils dar ke­liais laips­niais. Be­veik to­ kie pat orai bus ir tre­čia­die­nį, o nuo ket­vir­ta­die­nio šiek tiek at­vės, pro­ gno­zuo­ja­mas in­ten­sy­ves­nis lie­tus.

Neo­fi­cia­liais duo­me­ni­mis, po lie­pos 20 die­nos Lie­tu­vą tu­rė­tų

pa­siek­ti di­de­lis an­ti­cik­lo­nas, at­ ne­šian­tis karš­čių. Oro tem­pe­ra­tū­ ra pa­jū­ry­je ga­li siek­ti ir 30 laips­nių ši­lu­mos. Ta­čiau Lie­tu­vos si­nop­ ti­kai kol kad ne­si­ryž­ta pa­tvir­tin­ti to­kių pro­gno­zių, nes jos esą la­bai daž­nai kei­čia­si.

Lie­t u­vos hid­ro­m e­teo­ro­l o­g i­ jos tar­ny­bos Kli­ma­to­lo­gi­jos sky­ riaus ve­dė­ja Aud­ro­nė Gal­vo­nai­tė

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

ži­n iask­l ai­d ai tei­g ė, jog šių­m e­ tė lie­pa tu­rė­tų bū­ti šil­tes­nė nei įpras­tai.

Vi­du­ti­nė lie­pos tem­pe­ra­tū­ra Lie­ tu­vo­je iki šiol sie­kė 16,7 laips­nio ši­ lu­mos, o nu­ma­to­ma, kad šie­met ji bus 18 laips­nių. Lie­tūs tu­rė­tų bū­ti ar­ti­mi vi­du­ti­nei kli­ma­ti­nei nor­mai. Įp­ras­tai lie­pa yra vie­nas lie­tin­giau­ sių me­tų mė­ne­sių.