PIRMAS miesto dienraĹĄtis
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
www.kl.lt
161 (19 764)
.;A?.162;6@ 962=< @ #
9
RUBRIKA
`cRVXNaN-XY Ya ?RQNXa\_Ă&#x203A; 7\YN[aN 7b XRcVĂ&#x2DC;VR[Ă&#x203A;
sveikata
Prieskoniai gerina skonÄŻ ir sveikatÄ&#x2026;
K.BraÂzausÂkieÂnÄ&#x2014;s rĹŤÂpesÂÄ?iai dÄ&#x2014;l sĹŤÂnaus dar neÂsiÂbaiÂgÄ&#x2014;.
UĹžribis 8p.
JAV juoÂdaoÂdĹžiai vÄ&#x2014;l paÂsiÂjuÂto diskÂriÂmiÂnuoÂjaÂmi balÂtĹłÂjĹł.
KoÂndiÂcioÂnieÂrius maÂĹĄiÂnoÂje gaÂli lemÂti ir sloÂgÄ&#x2026;, ir kakÂlo skausÂmus.
â&#x20AC;&#x17E;Prieskoniai â&#x20AC;&#x201C; tai natĹŤralĹŤs antibio tikai, kuriuos varto jant nebereikÄ&#x2014;s pirkti cheminiĹł vaistĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; ÄŻsitikinÄ&#x2122;s sveikos gyven senos praktikas, prieskoniĹł ir ajur vedinÄ&#x2014;s mitybos Ĺžinovas Ĺ˝ilvinas UĹž kuraitis, jau 20 me tĹł besidomintis vege tariĹĄka mityba bei prieskoniĹł su btilybÄ&#x2014;mis. AdrÄ&#x2014; Zakrauskai
Ĺ iandien priedas
Pasaulis 13p.
10
SkaidÂruÂmo kai ku riuoÂse vieÂĹĄuoÂsiuoÂse pirÂkiÂmuoÂse priÂstiÂgu si saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; pa ti iĹĄÂsiÂkaÂsÄ&#x2014; duoÂbÄ&#x2122; â&#x20AC;&#x201C; ji iĹĄ proÂjekÂtuoÂtoÂjĹł ir staÂtyÂbiÂninÂkĹł vÄ&#x2014;Âliau neÂbeÂgaÂli reiÂkaÂlauÂti, kad ĹĄie dirbÂtĹł grei Ä?iau, o ir nuÂbausÂti jĹł neÄŻsÂtenÂgia. ToÂdÄ&#x2014;l miesÂto biuÂdĹžeÂtas jau praÂraÂdo ĹĄim tus tĹŤksÂtanÂÄ?iĹł liÂtĹł, nes tiek delsÂpiÂniÂgiĹł ir bauÂdĹł neÂbuÂvo su rinkÂta iĹĄ ranÂgoÂvĹł.
â&#x20AC;&#x17E;Jei taÂve, NiÂjoÂle, kada nors ĹžeÂminÂtĹł, uĹžÂstoÂÄ?iau krĹŤÂtiÂne.â&#x20AC;&#x153; KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos meÂro paÂvaÂduoÂtoÂjas VyÂtauÂtas Ä&#x152;eÂpas buÂvo nuÂsiÂteiÂkÄ&#x2122;s gloÂboÂti UgÂdyÂmo ir kulÂtĹŤÂros deÂparÂtaÂmenÂto diÂrekÂtoÂrÄ&#x2122; N.LauÂĹžiÂkieÂnÄ&#x2122;.
AfeÂrisÂtai vÄ&#x2014;l apÂsiÂmeÂta vengÂrais AsÂta AlekÂsÄ&#x2014;ÂjĹŤÂnaiÂtÄ&#x2014; a.aleksejunaite@kl.lt
UosÂt aÂm iesÂt yÂj e lengÂv aÂt iÂk iĹł vÄ&#x2014;l Ä&#x2014;mÄ&#x2014; ieĹĄÂkoÂti anksÂÄ?iau ÄŻvaiÂrioÂmis apÂgaÂvysÂtÄ&#x2014;Âmis paÂgarÂsÄ&#x2014;ÂjÄ&#x2122; atÂvyÂkÄ&#x2014; liai. RuÂmuÂnais, vengÂrais ar len kais apÂsiÂmeÂtÄ&#x2122; tamÂsaus gyÂmio vy riĹĄÂkiai apÂgaÂvo ne vieÂnÄ&#x2026; klaiÂpÄ&#x2014; dieÂtÄŻ, taÂÄ?iau poÂliÂciÂja beÂjÄ&#x2014;ÂgÄ&#x2014; juos suÂÄ?iupÂti.
v.spuryte@kl.lt
SanÂdoÂriui â&#x20AC;&#x201C; auÂtoÂmoÂbiÂlio baÂgaÂĹžiÂnÄ&#x2014;
PiÂniÂgai â&#x20AC;&#x201C; be konÂkurÂso
Â&#x201E;Â&#x201E;ÄŽpÂroÂÄ?iai: per paÂstaÂruoÂsius keÂleÂrius meÂtus KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdyÂbÄ&#x2014; priÂvaÂtaus versÂlo ÄŻmoÂnÄ&#x2014;ms suÂmoÂkÄ&#x2014;Âjo deÂ
ĹĄimÂtis miÂliÂjoÂnĹł, taÂÄ?iau iĹĄ ĹĄiĹł ÄŻmoÂniĹł delsÂpiÂniÂgiĹł neiĹĄÂsiÂreiÂkaÂlauÂta nÄ&#x2014; liÂto.
VyÂtauÂto PetÂriÂko nuoÂtr.
PapÂlĹŤÂdiÂmiuoÂse â&#x20AC;&#x201C; pirÂmoÂsios ĹĄirÂĹĄÄ&#x2014;s EveÂliÂna ZenÂkuÂtÄ&#x2014; e.zenkute@kl.lt
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos paÂplĹŤÂdiÂmiuoÂse poil siauÂtoÂjus jau praÂdÄ&#x2014;Âjo gÄ&#x2026;sÂdinÂti ĹĄir ťÄ&#x2014;s. SpeÂciaÂlisÂtai ÄŻ pliaÂĹžus paÂtaÂria neÂsiÂneĹĄÂti salÂdĹžiĹł maisÂto proÂdukÂtĹł ir neÂpaÂniÂkuoÂti paÂmaÂÄ?ius vabzÂdÄŻ.
Â&#x201E;Â&#x201E;Klausimas: pamatÄ&#x2122; ÄŻkyrĹł vabzdÄŻ, poilsiautojai daĹžnausiai sprendĹžia,
tai vapsva, bitÄ&#x2014; ar ĹĄirĹĄÄ&#x2014;?
Kaina 1,30 Lt
14p.
VirÂgiÂniÂja SpuÂryÂtÄ&#x2014;
4
T_V[ QV [VNV `X\ [VNV' N a aV `cRV XV V_ UN_ Z\ [V[ TV cNY Tf QN Z _b` XN_ ab` `NY Qb` `Ă V `b ZNV` ab ab _V Z _b` _ĂT ab` `b a_Nb R WNb`aV Wb\` cV `b` XVN[ aV` ;\ _Ă&#x203A; QN Z V OĂ Â @Uba aR_` a\PXÂ&#x2022; [b\ a_
ValÂdĹžia gloÂboÂja ranÂgoÂvus
ValsÂtyÂbÄ&#x2014;s kontÂroÂlÄ&#x2014; neÂseÂniai nu staÂtÄ&#x2014;, jog KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos saÂviÂvalÂdy bÄ&#x2014; neÂskaidÂriai paÂnauÂdoÂjo neÂma Şai iĹĄ naÂcioÂnaÂliÂnio iĹžÂdo skirÂtĹł lÄ&#x2014;ÂĹĄĹł. KontÂroÂlieÂriai tyÂrÄ&#x2014;, kaip buÂvo pro jekÂtuoÂjaÂmas ir staÂtoÂmas MaÂĹžoÂsios LieÂtuÂvos isÂtoÂriÂjos muÂzieÂjaus nauÂjas sauÂgykÂlos paÂstaÂtas, kuÂriam iĹĄ vals tyÂbÄ&#x2014;s biuÂdĹžeÂto skirÂta per 2 mln. liÂtĹł.
tÄ&#x2014;
juodgrĹŤdÄ&#x2014;s sÄ&#x2014;klĹł stikline verdanÄ?io van SaulÄ&#x2014;s energijos ĹĄaltinis dens ir iĹĄgerti. Anot Ĺ˝.UĹž ku rai Ä?io, prie sko niai yra pa grin di niai â&#x20AC;&#x17E;IĹĄgÄ&#x2014;rÄ&#x2122; arbatÄ&#x2026; ne Ĺžmogui rei kapamirĹĄkite sukramtyti puo lingos saulÄ&#x2014;s ener delio dugne ligijos kaupÄ&#x2014;jai. kusiĹł sÄ&#x2014;klyÄ?iĹł, ka â&#x20AC;&#x17E;Augalai viso sa dangi jose lieka vo egzistavimo didelis procentas metu sukaupia pa Ä?ias veikliĹłjĹł mesias medĹžiagas, ku vertingiau- dĹžiagĹł, â&#x20AC;&#x201C; pabrÄ&#x2014;Ĺžia paĹĄnekovas rias po to galiir priduria: â&#x20AC;&#x201C; Ta ma gauti vartojant Ä?iau svarjĹł sÄ&#x2014;klytes, gabu yra prieskoniĹł minant iĹĄ jĹł prie skonius. Augalai vartojimÄ&#x2026; suderinti ir su transformuoja mums ďŹ ziniais rei kalingÄ&#x2026; prati ĹĄviesÄ&#x2026;, o kadangi mais. Jei prieĹĄ mievisi mes esame gÄ&#x2026; geriame juodg priklausomi nuo rĹŤdÄ&#x2122; nojos, svarbu varrÄ&#x2014;dami pagerinti toti kuo daugiau regÄ&#x2014;ji ÄŻvai niĹł ir ĹžoleliĹł. Tada riĹł priesko- tai iĹĄ ryto arba kelis mÄ&#x2026;, kart per bĹŤsime sveiki, dienÄ&#x2026; turime alik ĹžvalĹŤs, palaikysi ti dar ir akis me savo gyvybistiprinanÄ?ius pra nes funkcijasâ&#x20AC;&#x153;, timus.â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; neabejoja paĹĄnekovas. Ĺ˝.UĹžkuraitis taip pat siĹŤlo nepamirĹĄti kardamo no ir ciberĹžolÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Kardamonas akty Vyras iĹĄskiria ir vuoja smegenĹł centrus, gerina atmintÄŻ, stiprikrienus, kurie yra na smegenĹł veiklÄ&#x2026;, to kardamono sÄ&#x2014;klytes dÄ&#x2014;l kramtyti lietuviĹĄkasis im ypaÄ? naubiedinga ruoĹĄiantis laiky ro atitikmuo. zaminus. O ciberĹžo ti eglÄ&#x2014; valo kraujÄ&#x2026;, detoksikuo ja. Tai pats universaliau sias priekonis, tinka Ajurvedoje yra iĹĄ mas skiriami 6 padÄ&#x2014;ti absoliuÄ?iai ÄŻ grindiniai skoniai: visus aĹĄtrus, kartus, patiekalus â&#x20AC;&#x201C; troĹĄki saldus, sĹŤrus, rĹŤgĹĄ nius, tus, sutraukiankoĹĄes, sriubasâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; tis. Pasak Ĺ˝.UĹžku ÄŻsitiraiÄ?io, norÄ&#x2014;dami kinÄ&#x2122;s paĹĄnekovas. bĹŤti sveiki ir har moningi, valgydami su maistu tu rime gauti visus Turime, bet never ĹĄeĹĄis skonius. â&#x20AC;&#x17E;Jie tiname mums suteikia Anot prieskoniĹł psichologinÄ&#x2122; pusiaus Ĺžinovo, LievyrÄ&#x2026;, balansÄ&#x2026; tu tarp ďŹ zinÄ&#x2014;s ir emo voje esama nemaĹžai cinÄ&#x2014;s sveikatosâ&#x20AC;&#x153;, prieskoniĹł, kuriĹł neverti â&#x20AC;&#x201C; priduria priesko name niĹł Ĺžinovas. riuos paprasÄ?iausiai arba kupamirĹĄtame. â&#x20AC;&#x17E;Vienas tokiĹł â&#x20AC;&#x201C; oĹž RegÄ&#x2014;jimui stiprin ragÄ&#x2014;. Ji vartojama ti â&#x20AC;&#x201C; juodgrĹŤdÄ&#x2014; visame pasaulyje, Ĺ˝.UĹžkuraitis teigia, dedama ÄŻ sriubas, jog beveik visi troĹĄkinius. DĹžiovin prieskoniai ir Ĺžole ti oĹž lÄ&#x2014;s turi gydomĹłreguliuoja skrandĹžio ragÄ&#x2014;s lapeliai jĹł savybiĹł. Kaip pa vyzdÄŻ jis iĹĄskiria rĹŤgĹĄtingumÄ&#x2026;, maĹžina skrandĹžio lietuviĹł pamirĹĄtÄ&#x2026; skau jÄ&#x2026; juodgrĹŤdÄ&#x2122;. BesiskundĹžiantiems mus, rÄ&#x2014;menÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;JuodgrĹŤdÄ&#x2014; geri padidÄ&#x2014;jusiu na regÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;, rĹŤgĹĄtingumu netgi stiprina akiĹł tink lainÄ&#x2122;. TokÄŻ porekomenduojama kelias savai veikÄŻ regÄ&#x2014;jimui kaip tes gerjuodgrĹŤdÄ&#x2014; turi ti oĹžragÄ&#x2014;s lapeliĹł tik mÄ&#x2014;lynÄ&#x2014;s. Skir arbatÄ&#x2026;. tumas tik tas, jog OĹžragÄ&#x2014;s sÄ&#x2014;klytÄ&#x2014;s mÄ&#x2014;lynÄ&#x2014;s auga sezo stipniĹĄkai, o juodgrina sÄ&#x2026;narius, jos rĹŤdÄ&#x2122; visÄ&#x2026; laikÄ&#x2026; ga yra lima uĹžsiauginpuiki statybinÄ&#x2014; meti patiemsâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; Ĺži niomis dalijosi dĹžiaga raiĹĄÄ?iams Ĺ˝.UĹžkuraitis. ir kremzlÄ&#x2014;msâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; teigia PaĹĄnekovas rekomen duoja prieĹĄ Ĺ˝.UĹž miegÄ&#x2026; uĹžplikyti kupusÄ&#x2122; ĹĄaukĹĄtelio ď Ž Teorija: NWb_ cR Q\ WR f_N V `XV _ raitis. VN ZV # ]N
KlaiÂpÄ&#x2014;Âdos skÄ&#x2122;sÂtanÂÄ?iĹłÂjĹł gelÂbÄ&#x2014;Âji mo tarÂnyÂbos vyÂresÂnyÂsis speÂciaÂlis tas AlekÂsandÂras SiakÂki saÂkÄ&#x2014;, kad ĹĄiais meÂtais maÂsiÂnio ĹĄirÂĹĄiĹł puoÂli mo uosÂtaÂmiesÂÄ?io paÂplĹŤÂdiÂmiuoÂse dar neÂbuÂvo uĹžÂfikÂsuoÂta. â&#x20AC;&#x17E;Ĺ irÂĹĄiĹł yra, bet diÂdesÂniĹł proÂble mĹł jos neÂkeÂlia. Jau ilÂgÄ&#x2026; laiÂkÄ&#x2026; paÂjĹŤÂ ryÂje fikÂsuoÂjaÂmas ĹĄiauÂriÂnis vÄ&#x2014;Âjas,
puÂÄ?ianÂtis nuo jĹŤÂros ÄŻ kranÂtÄ&#x2026;, to dÄ&#x2014;l jis ÄŻkyÂriai skraiÂdanÂÄ?ius vabzÂdĹžius nuÂgeÂna.
5
PrieĹĄ saÂvaiÂtÄ&#x2122; klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iai paÂsteÂbÄ&#x2014;Âjo prie preÂkyÂbos centÂro Ĺ iÂluÂtÄ&#x2014;s plenÂte neÂva pirÂkÄ&#x2014;ÂjĹł ieĹĄÂkanÂÄ?ius vyÂrus, auÂkĹł lĹŤÂkuÂriuoÂjanÂÄ?ius juoÂdaÂme â&#x20AC;&#x17E;MerÂce des Benzâ&#x20AC;&#x153; auÂtoÂmoÂbiÂlyÂje su LenÂki jos valsÂtyÂbiÂniais nuÂmeÂriais. Vy rai praeiÂvius kalÂbiÂno lauÂĹžyÂta ruÂsĹł kalÂba ir siĹŤÂlÄ&#x2014; pirkÂti inÂdĹł. PiÂgioÂmis preÂkÄ&#x2014;Âmis suÂsiÂgunÂdÄ&#x2014; vie na klaiÂpÄ&#x2014;ÂdieÂÄ?iĹł ĹĄeiÂma.
8
2
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
miestas
Rotary ištakas Klaipėdoje primins paminklinė lenta
Simbolis: paminklinės lentos atidengimo juostelę vakar perkirpo Klaipėdos Rotary klubo prezidentas Sau
lius Jokužys, Danijos ir Lietuvos Rotary apygardos 1460 valdytojas Juozas Šarkus bei Klaipėdos meras Vy tautas Grubliauskas. Vytauto Petriko nuotr.
Klaipėdoje veikiantys Rotary klubai pager bė šio judėjimo uostamiestyje pradinin kus. Šia proga ant buvusio „Viktorijos“ vieš bučio vakar atidengta paminklinė lenta. Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Būtent čia, „Viktorijos“ restora ne, kas savaitę rinkdavosi prieška rio rotariai. „Rotary International“ sekretoriatas yra išsaugojęs prieš 75-erius metus, 1938-ųjų liepos 15 dieną, susibūrusio Klaipėdos Rota ry klubo dokumentus. Pagal reikalavimus, kurių paiso ma ir šiandien, klubui priklausė to meto šviesiausi bei veikliausi klai pėdiečiai, tarp kurių buvo ir anuo metis Raudonojo Kryžiaus ligoni nės direktorius Juozas Ciplijauskas,
Pagal reikalavimus, kurių paisoma ir šiandien, klubui pri klausė to meto švie siausi bei veikliausi klaipėdiečiai.
laivų statyklos direktorius Paulius Lindenau, Vytauto Didžiojo gim nazijos direktorius Kazys Truka nas bei kiti savo srities lyderiai.
Pirmojo Klaipėdoje Rotary klu bo prezidentu buvo išrinktas uos to prezidentas Balys Sližys. Iniciatyvos paminkline lenta įamžinti šio judėjimo ištakas uos tamiestyje ėmėsi tarpukario pirm tako tradicijas tęsiantis ir vienas pirmųjų po nepriklausomybės at gavimo susikūrusių Klaipėdos Ro tary klubas (Klaipėdos RK). Dabar tinis jo prezidentas Saulius Jokužys pasidžiaugė, jog ši idėja sutelkė vi sus uostamiesčio rotarius. „Paminėdami Rotary judėjimo pradžią Klaipėdoje norime pagerbti tuos iškilius žmones, kurie, būdami be galo užsiėmę, nes tuo metu rei kėjo atkurti Lietuvą, daug padarė, kad pasidalytų savo sėkme su visa bendruomene, su tais, kuriems gy venime pasisekė mažiau“, – teigė Klaipėdos RK prezidentas. Šiuo metu Klaipėdoje veikia šeši Rotary ir du jaunųjų rotarių – „Ro tarackt“ ir „Interact“ klubai.
Įteisinti sklypų neskuba Milda Skiriutė m.skiriute@kl.lt
Pradėjus rinkti rinkliavą už auto mobilių stovėjimą daugiabučių na mų kiemuose, tikėtasi, kad gyven tojai ir įstaigos suskubs įteisinti sklypus prie pastatų. Tačiau dide lio susidomėjimo nesulaukta.
Anot Klaipėdos savivaldybės Že mėtvarkos skyriaus vedėjos Rai mondos Gružienės, šiemet sklypus įsiteisino 5–7 daugiabučiai namai. Iš viso mieste tokių yra per 50. „Atsirado šiek tiek daugiau no rinčiųjų įsiteisinti sklypus, bet di džiulio bumo nėra. Tai yra gana su dėtinga“, – neslėpė R.Gružienė. Pasak vedėjos, bandoma apei ti tvarką. Įmonės ieško dokumen tų, siekia įrodyti, jog įrengė aikš telę valstybinėje žemėje, kad gautų lengvatinį leidimą mašinai statyti. R.Gružienė pasakojo, kad miesto centre yra pastatų, kurie nuo seno yra įsiteisinę sklypus. Daugiausia jose įsikūrusios įmonės, įstaigos.
Galimybė: aiškinama, kad įsirengti užkardus įteisintuose sklypuose
nėra sudėtinga.
Sklypai įteisinti ir prie nedidelių kelių butų gyvenamųjų namų. Įsiteisinę sklypą prie daugiabu čio namo, klaipėdiečiai gali patys planuoti, kaip nori sutvarkyti kie mą, įsirengti užkardus. „Jei sklypas yra įteisintas, tuomet nėra jokių problemų įsirengti užkar dą. Statybų leidimo tokiems įrengi niams nereikia. Svarbiausia, kad jis
Vytauto Liaudanskio nuotr.
netrukdytų eismui ir būtų kaimynų sutikimas, kad vėliau nekiltų konf liktų. Manau, jog tai bus nurodyta užkardų, atitvarų įrengimo tvarkoje, kuri dar ruošiama“, – teigė vedėja. Planuojama, kad užkardų, ati tvarų įrengimo tvarka bus paruošta rugpjūtį. „Tvarka nebus sudėtinga. Norime, kad žmonėms viskas būtų aišku“, – tvirtino R.Gružienė.
3
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
miestas Protestavo tėvai
Prezidentinė dovana
Ieško atstovų
Vakar prie Klaipėdos sveikatos priežiūros centro būriavosi tėvai, nepatenkinti išaugusiais vaikams skirtų vandens procedūrų įkai niais. Klaipėdos miesto tarybos narė Natalja Istomina teigė, kad vaikų baseino paslaugų kainos bent laikinai turėtų būti suma žintos, o vėliau nupirkti valymo įrenginiai, kurie leistų sutaupyti.
Vokietijos prezidentas Joachimas Gauckas Thomo Manno memo rialiniam muziejui įteikė antikva rinį rašytojo trilogijos „Juozapas ir jo broliai“, ties kuria dirbo ato stogaudamas Nidoje, egzemplio rių. Muziejui perduotas tritomis 1943–1948 m. vokiečių leidyklos „Bermann-Fischer“ yra išleistas Stokholme Švedijoje.
Klaipėdoje įkurta Neįgaliųjų rei kalų taryba, kuri turėtų prisidėti sprendžiant strateginius miesto neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus. Miesto nevyriausy binės organizacijos į tarybą ga li deleguoti savo atstovus. Apie juos iki rugsėjo 2 d. reikia infor muoti Klaipėdos savivaldybės administracijos vadovybę.
Miesto centre virto senos eglės Lina Bieliauskaitė l.bieliauskaite@kl.lt
Uostamiestyje retinami menka verčiai medžiai – šįsyk metų naštos neatlaikė didžiulės eglės, augusios skvere ties S.Daukanto ir Herkaus Manto sankirta.
Regint nukirstas žaliaskares turbūt ne vienam klaipėdiečiui vakar suspau dė širdį, tačiau, kaip patikino uosta miesčio savivaldybės Miesto tvarky mo skyriaus vedėja Irena Šakalienė, jų „gyvavimo laikas“ jau baigėsi. „Jokio kriminalo čia ir negali bū ti, be leidimų tokie dalykai nedaro mi“, – teigė valdininkė. Esą želdinių būklės vertinimo ko misija po praėjusį mėnesį vykusio patikrinimo konstatavo, kad me džiai ligoti, nudžiūvę, tad sausuo lius nuspręsta šalinti. Tačiau kitos šalia augančios eglės – sveikos, ir medkirčiai į jas neįsisuks. I.Šakalie nė teigė kol kas negalinti pasakyti, ar vietoje nupjautų žaliaskarių pla nuojama sodinti naujus medelius. Esą vienoks ar kitoks sprendimas veikiausiai bus priimtas rudenį.
Praretėjo: skvere ties S.Daukanto ir Herkaus Manto sankirta nebeliko trijų eglių.
Vytauto Petriko nuotr.
Į kitas patalpas iškraustę Moksleivių savi raiškos centrą ir darželį „Aušrinė“ valdi ninkai nusiteikę tuščius pastatus par duoti, nors jie ir stovi uosto rezervinėje te ritorijoje.
v.spuryte@kl.lt
Ugdymo ir jaunimo reikalų komi tetas vakar leido šiuos du pastatus, esančius Strėvos g. 5 ir Strėvos g. 9, įtraukti į privatizuojamų objek tų sąrašą. Anot Klaipėdos savivaldybės Turto skyriaus vedėjo pavaduo tojo Edvardo Simokaičio, vaikus iš šių pastatų iškraustyti reikia, nes statiniai patenka į statomo kelei vių ir krovinių terminalo bei Bal tijos prospekto tęsinio apsaugos zonas, o jose ugdymo veikla ne leistina. Moksleivių saviraiškos cent rą ketinama perkelti į Smiltelės g. 22 patalpas. Jose anksčiau veikė „Gubojos“ mokykla. Tačiau poli tikai jau seniau nusprendė ją reor ganizuoti, prijungti prie „Medei nės“ mokyklos, todėl patalpos liks tuščios. Moksleivių saviraiškos centras į Smiltelės g. esantį pasta
Susitikimas. Šiandien 11.30 val. mies to meras Vytautas Grubliauskas susi tiks su Kazachstano nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Baurzhanu Mukhamejanovu. Pos ėd žiai. Šiand ien 14 val. rot uš ė je vyks miesto tar yb os Soc ial in ių reik alų kom iteto pos ėd is. Jo nar iai svarst ys 7 klaus imus. 15.30 val. vyks Turto kom iteto pos ėd is. Jo darb ot varkėj e num at yt a svarst yt i 13 klau simų.
Vaikų įstaigas žada paversti sandėliais
Virginija Spurytė
Dienos telegrafas
tą galėtų įsikraustyti nuo rugsėjo. Lopšelis „Aušrinė“ šiuo metu yra veikiantis, jį lanko vaikai. Parengtoje vadinamojo Žvejy bos uosto rajono detaliojo plano
Statomo keleivių ir krovinių termina lo bei Baltijos pro spekto tęsinio ap saugos zonoje ne leistina tik ugdymo veikla, o komercine bus galima užsiimti. koncepcijoje nenumatyta kvartale statyti naują ikimokyklinio ugdy mo įstaigą. Bus tik priestatas prie kurios nors jau esančių įstaigų. Į jį esą ir būtų galima perkraustyti „Aušrinę“.
Įvertins: nekilnojamojo turto vertintojai nustatys, kokia bus pradinė
Moksleivių saviraiškos centro pastato pardavimo kaina.
„Tačiau tai, kad darželis veikia, mums netrukdo pastato įtrauk ti į privatizuojamų objektų sąrašą. Patalpas galėsime aukcione pradėti pardavinėti, kai jos liks tuščios“, – tvirtino E.Simokaitis. Jis pabrėžė, jog statomo kelei vių ir krovinių terminalo bei Bal tijos prospekto tęsinio apsaugos zon oj e nel eist in a tik ugdym o veikl a, o kom erc in e bus gal im a
Poez ija. Rytoj 18 val. Klaipėdos vie šosios bibl iotekos Gir ul ių fil iale (Šlai to g. 10A) vyks japonų poezijos vaka ras. Japonologas Vytautas Dumčius atskleis haiku savitumo ir lakonišku mo paslapt is, keletą haik u skaitys ja ponų kalba. Taip pat haik u liet uv ių kalba skait ys rež isierė Dal ia Kancle rytė ir brol is pranciškonas Bened ik tas. Dambrel iais gros brol is pranciš konas Evaldas, var in iais duben im is skambins muz ikos terapeutė Diana Dainytė-Urib ė. Reng in io met u bus eksponuojam i du orig inalūs japonų grafi kos darbai iš privačios kolekci jos. Reng inys nemokamas. Tai vie nas iš kult ūr inės prog ramos „Pėd ink į Girulius“ reng inių. Mirt ys. Vak ar Klaip ėd os sav iv al dyb ės Civ il in ės metr ik ac ij os ir re gistr ac ij os skyr iuj e užreg istr uotos 18 klaip ėd ieč ių mirt ys. Mirė Dan il Valter (g. 1924 m.), Paul ius Mineik is (g. 1925 m.), Albin a Klim av ič ien ė (g. 1926 m.), Nat al iya Nozdr anovsk a (g. 1927 m.), Olg a Kovalč iuk (g. 1930 m.), Aleks andr a Varl amov a (g. 1933 m.), Alfons as Šiaulyt is (g. 1935 m.), Vla dim ir Kul ag in (g. 1936 m.), Christ i na Gorb ač iov a (g. 1938 m.), Zin aid a Aleks ej ev a (g. 1938 m.), Elv yr a Te res ė Kontr im ien ė (g. 1938 m.), Lai mut is Vacl ov as Uks as (g. 1940 m.), Petr as Pov il as Lauk ys (g. 1941 m.), Bir utė Andr ij ausk ien ė (g. 1946 m.), Konst ant in Sedn ev (g. 1953 m.), Bi tutė Kazl ausk ien ė (g. 1955 m.), Alek sandr Gorošk a (g. 1958 m.), Viol et a Peč iul ien ė (g. 1959 m.). Lėbartų kapinės. Šiandien laidojami Konstant in Sednev, Christ ina Gorba čiova, Bir utė Andr ijausk ienė, Violeta Kačiukev ičienė, Elv yra Teresė Kont rim ienė, Dan il Valter, Aleksandr Go roška.
Vytauto Petriko nuotr.
užs iimt i. „Tod ėl galb ūt versl i ninkai ir susidomės šiais pasta tais, esanč iais Strėvos gatv ėje, juos nus ip irks ir pritaik ys, pa vyzdžiui, sandėliavimui“, – tei gė E.Simokaitis. Skaičiuojama, jog norint pasta tus įtraukti į privatizuojamų ob jektų sąrašą reikės kiek daugiau nei tūkstančio litų. Tiek teks sumokėti už nekilnojamojo turto vertinimą.
Joniškės kapinės. Šiandien laidojami Sergej Morozov, Olga Kovalčiuk. Naujag imiai. Per stat ist inę parą pa gimdė 8 moterys. Gimė 3 mergaitės ir 6 berniukai (dvyniai). Greitoj i. Vakar iki 17 val. greitosios pagalbos med ikai sulaukė 59 išk vie timų. Daug iausia klaipėd iečiai skun dėsi kraujotakos sut rik imais, pilvo ir galvos skausmais.
4
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
miestas
Valdžia globoja rangov
Titulas: Klaipėdos arena ne veltui vadinama amžiaus statyba, nes užsitęsė beveik metus ilgiau nei planuota ir kainavo 14 mln. litų brangiau nei
buvo numatyta.
Nustatyta, jog savivaldy 1 bė pirmą kartą nusižen gė sudarydama techninio projek
to parengimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį. Ši paslauga neskelbiamų supap rastintų derybų būdu buvo nu pirkta už 385 tūkst. litų. Sutarty je numatyta, kad 40 tūkst. litų šios sumos yra užsakovo rezervas, ta čiau nebuvo numatyta, kaip jis bus naudojamas, pagal kokius įkainius bus skaičiuojama darbų kaina. „Taigi, Klaipėdos savivaldybė nesilaikė skaidrumo principo“, – konstatavo Valstybės kontrolė. Ji taip pat nustatė, jog savivaldy bė Viešųjų pirkimų įstatymą pažei dė ir todėl, kad be Viešųjų pirkimų tarnybos žinios pakeitė techni nio projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros sutartį. Tiksliau tariant, numatė, kad ji turi baigtis metais vėliau, nei bu vo sutarta iškart. Dar vienas pažeidimas – be vie šųjų pirkimų išleisti 17 tūkst. litų projekto bendrajai ekspertizei. Ją esą atliko techninio projekto ren gėjas. Tačiau valstybės kontrolė įsitikinusi, jog šiai paslaugai įsi
Darbai: už beveik 7 mln. litų prieš pe
tyti darbininkus – jie tvirtina išsiklai
Vytauto Petriko nuotr.
gyti reikėjo skelbti viešųjų pirki mų konkursą. Galėjo sutaupyti, bet nepavyko
Valstybės kontrolė nustatė ir dau giau pažeidimų. Iš jų aprašymo galima suprasti, jog saugyklos statybos darbų kon kurso techninės sąlygos galimai buvo parengtos tam tikriems ran govams, nes konkurso sąlygų ži niaraščiuose buvo įvardyti konkre tūs prekių modeliai, pavadinimai, o jų techninė specifikacija nenusta tyta. Rangos sutartyje taip pat bu vo numatytas ir užsakovo rezer vas – apie 80 tūkst. litų, tačiau vėl nenustatyta, kokiais atvejais ir pa gal kokius įkainius jis bus naudo jamas. Be to, kontrolieriai pabrėžė, jog savivaldybė nepasinaudojo gali mybe sutaupyti 64 tūkst. mokes čių mokėtojų litų, nes sumažėjus statybos kainų lygiui neperskai čiavo tos sumos, kuri buvo numa tyta sutartyje. Valstybės kontrolė nustatė ir tai, jog Klaipėdos savivaldybė, ir vėl be Viešųjų pirkimų tarnybos su tikimo, atsisakė jau pasirašytoje
rangos sutartyje numatytų darbų už 139,9 tūkst. litų ir pakeitė juos kitais darbais už 593,6 tūkst. li tų, kuriuos įsigijo viešojo pirki mo būdu. Mažosios Lietuvos istorijos mu ziejaus saugyklos naują pastatą statė bendrovė „Konsolė“. Pabrango 14 mln. litų
Tai, jog su rangovais pasirašomo je sutartyje yra viena suma, kurią pasiūlę jie laimi viešąjį konkursą, o vėliau darbų kainos tik auga, pui kiai iliustruoja Klaipėdos arenos statybų pavyzdys. Ją statė bendrovė „Vėtrūna“. Ji konkursą laimėjo pasiūliusi ma žiausią kainą – 54,7 mln. litų. Su tartyje buvo numatyta, kad staty bininkai daugiafunkcinį objektą pastatys per 16 mėnesių – iki 2010 metų gruodžio 24 dienos. Tačiau statybos pabaigos ak tas buvo pasirašytas tik 2011 me tų rugpjūčio 31 dieną, o „Vėtrūnai“ už darbus sumokėta ne 54,7 mln., o 68,7 mln. litų. Nors sutartyje ir buvo numatyta, kad už jos nevykdymą rangovai tu ri sumokėti 2,7 mln. litų, Klaipėdos
valdžia šių pinigų net neprašė. „Jei arenos techninis projektas buvo koreguotas kelis kartus, pa ti statybų sutartis keista keliolika kartų, tai apie kokius delspinigius ar kitas nuobaudas galima kalbėti? Akivaizdu, jog ir pati savivaldybė nepadarė visko, kad sutartis būtų visapusiškai pabaigta. Taigi, nors ir buvo numatyta sutarties vykdy mo garantija, niekas jos net nedrį so reikalauti. Užsakovas taip pat ne visada būna teisus, visko pasitai ko“, – neslėpė Klaipėdos savival dybės Finansų ir turto skyriaus ve dėja Aldona Špučienė. Klaipėdos arenos techninį pro jektą, kurį teko ne vieną kartą ko reguoti, rengė kauniečių bendrovė „Miestprojektas“, kuri konkursą laimėjo pasiūliusi mažiausią kainą – 2,8 mln. litų. Pusės projektų nebaigė laiku
„Aš tik džiaugčiausi, jei į miesto biudžetą iš rangovų būtų suren kama daugiau delspinigių. Tačiau ne viskas taip paprasta. Tai labai „sunkūs“ pinigai, jų niekas taip lengvai neatiduos. Įprastai dels pinigių dėl laiku neįvykdytų įsi
pareigojimų iš rangovų galima iš sireikalauti tik teisme“, – dėstė A.Špučienė. Tačiau savivaldybėje dirbantys ES projektus ir statybas kuruojan tys specialistai neprisiminė, jog per pastaruosius kelerius metus statybininkai nors kartą būtų su simokėję už tai, kad vėlavo baig ti darbus. „Klaipėda“ paanalizavo 10 sta tyb os, rekonstr ukc ijos projek tų, kurie per pastaruosius kele rius metus uostamiestyje kainavo brangiausiai. Daugiau nė pusė jų laiku nebu vo baigti net ir tuo atveju, kai buvo pratęstas sutartyje numatytas ter minas. Tačiau delspinigių neišsi reikalauta nė lito. Tipinėse tarp Klaipėdos savival dybės ir statybininkų pasirašomose rangos darbų sutartyse numatyta, jog už kiekvieną uždelstą dieną rei kia mokėti delspinigius, kurių dy dis 0,02 proc. neatliktų darbų ver tės kiekvieną dieną. „Jei norime sutartyse numaty ti didesnius delspinigius, baudas, su atitinkamomis institucijomis derindami viešųjų pirkimų doku
Skaičiai ir faktai 10 didžiausių rangos projektų Klaipėdoje Objektas Rangovas Sutarties pasirašymo data
Pirminė darbų kaina (mln. Lt) Sutarties įvykdymo data Reali darbų pabaiga
Galutinė darbų kaina (mln. Lt)
Turgaus gatvės rekonstrukcija
UAB „Konsolė“
2005-10-25
2,960
2006-06-10
2006-11-15
3,221
Biržos tilto restauracija
UAB „Hidrostatyba“
2006-06-15
4,260
2007-07-15
2007-07-13
4,620
Tiltų gatvės rekonstrukcija
UAB „Klaipėdos keliai“
2007-05-16
6,776
2007-11-10
2008-04-15
6,687
Klaipėdos arenos statyba
UAB „Vėtrūna“
2009-08-24
54,7
2010-12-24
2011-08-31
68,7
„Gintaro“ baseino rekonstrukcija
UAB „Rekosta“
2010-08-17
3,515
2011-02-28
2011-08-12
3,925
Moterų krizių centro statyba
UAB „Viremida“
2011-07-15
2,898
2012-05-15
2012-07-20
2,898
Klaipėdos poilsio parko rekonstrukcija
UAB „Konsolė“
2011-08-23
3,794
2011-08-03
2011-08-03
3,697
J.Janonio gatvės rekonstrukcija
UAB „Žemkasa“
2012-03-23
4,085
2013-05-31
2013-08-01 (vyksta) –
Joniškės gatvės rekonstrukcija
UAB „Žemkasa“
2012-06-26
9,212
2013-07-31 (vyksta)
2013-10-31
-
Centrinio stadiono dirbtinės aikštės įrengimas
UAB „Ranga“
2012-10-16
3,648
2013-05-01
2013-06-25
3,648
Pastaba: nė vienu atveju rangovams už vėlavimą nebuvo priskaičiuoti delspinigiai.
5
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
miestas
vus
Komentaras
Artūras Šulcas
M
Klaipėdos mero pavaduotojas
enkerius metus rekonstruotoje Tiltų gatvėje kone kas mėnesį galima pama ipiusius akmenis. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Alina Velykienė:
Bet kurį pareng tą techninį projek tą, kurį pasiimame ir pradedame įgy vendinti, reikia ko reguoti. Todėl faktiš kai visada atsiranda nenumatytų sąlygų.
mentus, iškart sulaukiame pasta bų, jog ne privačiame versle dir bame. Konkurencijos taryba taip pat gali pareikšti pastabą, kad pa žeidžiame konkurencijos sąlygas, nes tipinis delspinigių dydis yra 0,02 proc. nuo neįvykdytų dar bų vertės“, – aiškino Klaipėdos savivaldybės administracijos di rektorės pavaduotoja Alina Vely kienė. Ji pabrėžė, kad jei delspinigiai iš rangovų būtų išsireikalaujami tuo se projektuose, kurie finansuojami ES lėšomis, o tokių Klaipėdoje – dauguma, ta suma būtų sumažin tas finansavimas. Trikdo blogai parengti projektai
A.Velykienė turėjo atsakymą, ko dėl statybininkai Klaipėdoje jau čiasi nebaudžiami ir nesiskubina
baigti darbų iki tos datos, kuri nu matyta su savivaldybe pasirašyto je sutartyje. Silpnoji grandis esą yra ne ran govai, o projektuotojai. „Bet kurį parengtą techninį pro jektą, kurį pasiimame ir prade dame realiai įgyvendinti, reikia koreguoti. Todėl faktiškai visa da atsiranda nenumatytų sąlygų, dėl kurių statybininkai ir vėluo ja baigti darbus, dėl kurių išauga kaina. Ar jie dėl to kalti?“ – reto riškai klausė A.Velykienė. Ji pateikė naujausią pavyzdį. Jau dabar matyti, kad esą naujojo dvi račio tako nuo Biržos tilto iki Klai pėdos gatvės techninis projektas yra parengtas blogai. „Savivaldybėje jau tarėmės, kad projektuotojus reikia traukti atsa komybėn. Tačiau paaiškėjo, jog ta įmonė nebevykdo veiklos. Esmė ta, kad yra daug jaunų, ambicin gų žmonių, kurie kuria verslą, turi visus sertifikatus, siūlo mažiausias kainas, bet rezultatas nėra pats ge riausias“, – tvirtino pašnekovė. Klaidos brangina darbus
Klaipėdos savivaldybės administ racijos direktorė Judita Simonavi čiūtė pernai gruodį pasirašė įsa kymą, kuriuo nurodė, kad visose viešųjų pirkimų sutartyse priva loma numatyti delspinigius, o tik atsiradus galimybei, juos ir skai čiuoti. „Mes tai ir darome, delspinigiai dažniausiai skaičiuojami projek tuotojams, kurie vėluoja pateikti techninius projektus ar juos pa koreguoti. Tačiau yra įvairių si tuacijų. Pavyzdžiui, techninį pro jektą nusipirkome už 30 tūkst. litų. Jį reikia koreguoti, vadina si, sutartis jau pažeista ir galima skaičiuoti delspinigius. Jų dydis – 6 litai per dieną. Jei projektas bus koreguojamas 30 dienų, ga lima priskaičiuoti 180 litų delspi
anau, jog visas komplek sas priežasčių lemia, ko dėl Klaipėdos biudžetas nesipildo delspinigiais iš statybininkų, nors visi matome, kad jie darbus baigia vėliau nei būna įsiparei goję. Pirmiausia – klaidos techniniame projekte. Jos gali tapti dideliu stabdžiu darbuose. Techninės dokumentacijos parengimo lygis, kuris yra labai neprofe sionalus, – viena pačių silpniausių gran džių valstybiniame sektoriuje. Dar vie na priežastis, kodėl rangovai susivėlina pabaigti darbus, yra ta, jog jie pasiūlo nerealiai mažą kainą, kad laimėtų kon kursą, o paskui ieško įvairiausių išeičių, kaip „išsivynioti“. Aišku, visi tie dalykai veikia, kaip ir leistų skaičiuoti delspini gius, tačiau pačiam reikia būti labai tiks liam, kad nepralaimėtum teismo proce so ir nepatirtum dar daugiau išlaidų nei gautum delspinigių. Delspinigiai – kaip ir baudos. Geriau jų negauti, o svarbiau sia, kad darbai būtų laiku ir kokybiškai atlikti. Esu girdėjęs tokių grasinimų ran govams, kad jei nespėsite, tai skaičiuo sime delspinigius. O jie atšauna – mes tada nesikrapštysime, paliksime viską, ką esame padarę iki sutartyje numaty tos datos, ir išeisime. Neabejoju, kad le mia ir žmoniškieji veiksmai. Delspinigių skaičiavimas reiškia atvirą karą, garan tuotą teismo procesą, nes savivaldybė taip pat ne visada vykdo savo įsiparei gojimus. Jei rangovai vėluoja piktybiš kai, tuomet geriau sutartį nutraukti, o ne delspinigiais priversti juos dirbti. Faktas tas, kad su rangovais labai sunku ginčy tis, o jei į rinką ateina nesąžiningas daly vis, tai išvis labai sudėtinga.
nigių. Kai tai įvertini, tai sutinki, kad projektuotojai tiesiog pako reguotų savo projektą, o ne imie si juos bausti“, – aiškino A.Vely kienė. Blogiausia, jos žodžiais, ir tai, jog klaidos techniniuose projektuo se brangina ir pačius darbus, ku riuos reikia pirkti papildomai, to dėl išauga sąmata. Ji vylėsi, jog situacija šiek tiek pasikeis, nes prašoma Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriuje įsteigti du naujus etatus. Daugiau valdininkų esą turės ir daugiau galimybių geriau peržiūrė ti, ar gerai parengti techniniai pro jektai. Kai pagerės jų kokybė, esą ir rangovams nebebus sąlygų vė luoti baigti darbus.
Paplūdimiuose – pirmosios širšės 1
Vakarais net uodai ne puola poilsiautojų“, – teigė A.Siakki. Pasak jo, situacija pasikeis, kai paplūdimiuose bus štilis arba vė jas pūs nuo kranto į jūrą. Specia listas teigė, kad žmonių, kuriems įgėlė širšės, jau pasitaikė, tačiau nedaug. Anot jo, į gelbėtojus pa galbos dažniau kreipiasi alergiški širšėms žmonės. Biomedicinos mokslų dakta ras, docentas, Vilniaus universi teto Ekologijos instituto vyresny sis mokslo darbuotojas Eduardas Budrys pasakojo, kad dėl storo sniego sluoksnio žiema buvo pa lanki vabzdžiams, todėl tikėtina, jog šią vasarą širšių gali būti kiek daugiau nei įprasta. Tačiau masi niam jų antplūdžiui gali sukliudyti lietus ir šaltas oras. Širšės saulės energiją naudo ja kūnui sušildyti. Jei gerų orų bus mažai, jų vystymasis nebus toks spartus – vabzdžiams skraidyti ir rinkti maistą lervoms bus sudė tingiau. E.Budrys teigė, kad širšių šeimos vystosi vienerius metus. „Apvaisintos patelės peržiemo ja, vėliau sukuria lizdus, kurie per vasarą auga ir tampa didžiausi lie pos bei rugpjūčio mėnesiais. Šiuo laikotarpiu širšių darbininkių skai čius yra gausiausias, o žmonių nu siskundimų – daugiausia“, – kal bėjo specialistas.
Prognoz ė: vabzdžiams palan
ki žiema šią vasarą gali atnešti gausesnį širšių antplūdį.
Pasak jo, pajūrį širšės mėgsta dėl kelių priežasčių. Jas ten trau kia žmonių vartojamas maistas – suaugusios minta saldumynais, vaisiais, įvairiais saldžiais skys čiais, o savo lervoms į lizdus neša mėsišką maistą. Kita priežastis – širšes jūros link neša palankus vėjas, pučian tis iš rytų. Susidūrusios su van dens barjeru jos sustoja ir telkiasi pakrantėje. Pašnekovas teigė, jog širšių įgė limas pavojingas tik alergiškiems asmenims.
6
ANTradienis, liepos 16, 2013
nuomonės
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Sąrašų karai neduoda vaisių
Julijanas Gališanskis
K
ovotojas su korupcija pats nu teistas už korupciją, ir dar po mirt ies. Ši siurreal ist iška si tuacija sukėlė audr ing ų dis kusijų Europoje, kur pasig irdo rag in i mų sekti JAV pavyzdžiu ir nubausti Ru siją dar vienu „Magnickio sąrašu“. Tačiau ES pirmininkė Lietuva šiuo klau simu nusprendė nesik išt i. Užsien io rei kalų min istras Linas Linkev ič ius pa reiškė, kad Lietuva pati nekels sankcijų Rusijai klausimo, bet ir jo nestabdys. Ki toms Bendrijos narėms taip pat trūksta ar ryžto, ar noro, ar drąsos skelbti sankci jas Maskvai. Tiek Lietuvos, tiek ES vadovai mato JAV pavyzdį ir tikriausiai supranta, kad „juodie ji sąrašai“ nėra rezultatyvūs. Rusija užsie nio politikoje tvirtai laikosi principo „akis už akį“, ir nesunku prognozuoti, kokia bū tų jos reakcija į dar vieną tokį sąrašą.
Mirusio teisininko nutei simas galėjo būti Mask vos reakcija būtent į „Magnickio sąrašą“. Ir la bai tulžinga reakcija. Ko pasiekė JAV, užd raudusi 18-ai Rusi jos pareig ūnų, įtar iamų prisidėjus prie Sergejaus Magn ick io mirt ies, atv ykt i į JAV ir įšald žiusi jų sąskaitas? Lyg iai to kio pat juodojo sąrašo 18-ai savo pareigū nų, prisidėjusių prie kankinimų įteisini mo ir įtar iamų teror ist ų neterm inuoto kalinimo be teismo Gvantanamo kalėji me, ir draudimo amerikiečiams įvaikin ti rusų vaikus. Nukentėjo dvišal iai san tykiai, nukentėjo pareig ūnai, nukentėjo bevaikiai tėvai ir našlaičiai vaikai, bet jo kių pokyčių nei Rusijos visuomenė, nei žmogaus teisių gynėjai nepamatė. Prie šingai, kaip teigia kai kurie apž valginin kai, mirusio teisininko nuteisimas galėjo būti Maskvos reakcija būtent į „Magnic kio sąrašą“. Ir labai tulž inga reakcija. Bylų, panašių į S.Magnickio, Rusijoje yra daug, ir sankcijų skyrimas konkretiems žmogaus teisių pažeidėjams kiekvienu konkrečiu atveju visiškai paralyž iuot ų bendradarbiavimą. Kita vertus, ES negali užmerkti akių prieš žmogaus teisių pažeidimus. Todėl jai rei kėtų svarstyti ne „juoduosius sąrašus“, o galvot i apie prot ingas sankcijas, kur ios būt ų grįstos ne nor u nubaust i ar atker šyti, o tikslu apginti žmogaus teises Rusi joje. Tokias protingas sankcijas jau ėmė si svarstyti Europos Tarybos Parlamen tinė Asamblėja, kuri žada pristatyti ata skaitą rugsėjį.
Apie miglotas baimes
K
iekvieną kartą, kai par duotuvių vitrinose pama tau žodelį „išpardavimas“, mano, kaip ir kiekvienos dailiosios lyties atstovės, kvėpavi mas dažnėja. Ieškoti ir surasti pui kų daiktą už normalią pirkėjui kai ną – svajonė. Vokietijos parduotuvėse išpar davimai jau baigiasi. Prekės pinga ir jų vis mažėja, o pirkėjų kasdien vis daugiau. Paslaugios pardavėjos užkankina klausimais. Rasti gerą daiktą per išpardavimus yra sun koka. Reikia kantrybės ir ištver mės. Tačiau bepigu Vokietijoje, kur parduotuvės viena už kitą la biau siūlo nebrangiai pirkti vasaros prekes. Atsispirti pagundai sunku. Užsuku Tiubingene į vieną gar sios firmos optikos centrą, siū lantį nusipirkti akinius nuo sau lės ir tiems, kurie akinius nešioja kasdien. Tokių akinių kaina su rė meliais, kuriuos galima pasirinkti, užtamsintais stiklais, įskaičiuo jant ir meistrų darbą, nekainuo ja nė 18 eurų. Po savaitės randu kvietimą atsiimti užsakymą. Pui kus darbas. Užeinu į rūbų parduotuvę. Va sarinės palaidinukės nekainuo ja nė penkių eurų. Pasirinkimas iš penkių spalvų. Išsirenku vieną. Man tiesiog įdomu, kiek tai kai nuos Lietuvoje. O Lietuvoje vasaros prekių išpar davimas, man regis, tik prasidėjo. Vienoje parduotuvėje randu ir to kią pat palaidinukę. Ji, supranta ma, yra brangesnė. Ir pasirinkti ga liu tik vienos spalvos. Matau, kaip moterys ramiai praeina pro lentynas ir pakabas, kurios paženklintos išpardavimo ženklais. Tokios išpardavimų kai nos, mano galva, yra per aukštos. Ir, tiesą sakant, į akis iškart krenta menkas pasirinkimas. Užsuku į tos pačios garsios fir mos optikos centrą. Taip, galiu užsisakyti akinius nuo saulės, bet man jie čia kainuotų beveik dukart brangiau. Skirtumas dar ir toks, kad ten, Vokietijoje esančioje par duotuvėje, man niekas nenustatė jokių sąlygų perkant akinius nuo
saulės. O Klaipėdoje buvo išdėsty tos sąlygos, kurios vis dėlto never čia pirkėjo atverti piniginės ir pa sinaudoti siūloma paslauga. Tai yra tik keli pavyzdžiai iš to, kaip mes gyvename. Kažkokios miglotos baimės. Tam ir yra išpardavimai, kad pi liečiai galėtų nusipirkti gerų pre kių, jei nori. Juk Tiubingeno par duotuvių vitrinose jau iškabinti naujojo rudens sezono modeliai. Ir atėjęs pasidairyti į naujas pre kes gali, pavyzdžiui, susigundyti tokiu išpardavimu. Pirkėjai turi laisvą valią rinktis. Bet jie tai gali daryti, kai yra pasiū la. Gal todėl tos parduotuvės Klai
Tokios išpardavimų kainos, mano gal va, yra per aukštos. Ir, tiesą sakant, į akis iškart krenta men kas pasirinkimas.
pėdoje liūdnai atrodo? Prekių yra, bet ar dažnai randama tinkama? Dažnai girdžiu prekiautojus verkšlenant, jog atvykę turistai iš rankūs, mažai perka. Keliaudamas, tiesą sakant, nelabai tų lauktuvių prisikrausi. Turistai, miesto svečiai ieško gražių dalykų. Gal kai kada – uni kalių. Ir jie gerai supranta tokių da lykų kainą. Daugelis turistų tiesiog apeina abejotinos kokybės pre kiautojus. Gintaro dirbinių galima nusi pirkti ne tik Klaipėdoje. Juk turis tai važiuoja ir į kitas Baltijos vals tybes, kur tokių dirbinių yra per akis. Ir, žinote, pastebėjau, jog va
Savivaldybėje – neatsakingi klerkai?
N
orėčiau, kad savivaldybė je meras patikrintų savo darbuotojus. Gal paaiš kės, kad čia kai kurie vei kėjai dirba nesąžiningai, neatsa kingai. Pavyzdžiui, Klaipėdos universi teto Menų fakultetas turi stadioną ir nė sykio jo nenušienavo, žolė ten buvo žmogaus ūgio. Nuėjau į antrąjį kabinetą savivaldybėje ir kreipiausi į ten buvusius darbuotojus prašy
Informacija: 397 ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700
Janina Bačiliūnaitė-Ostermaier
karietiškose gintarų parduotuvėse dažniausi lankytojai yra japonai bei amerikiečiai. Jie žino gintaro vertę. Žino, kokių spalvų yra gintaras, nes pas juos egzistuoja didelė pasiūla. Gera prekė turguje nesimėto. Ten jeigu ir neperka gintaro dirbinio, tai bent jau pasigėri, pasidžiaugia. Bet ar taip dažnai mes esame įpra tę matyti besidžiaugiančius žmo nes? Nereikia pirkėjų kaltinti, jeigu jie neperka parduotuvėse niekalų, kuriuos bandoma parduoti už ge rą kainą. Pasižiūriu į knygynus. O, taip, knygų yra, bet labai retai kada galiu jų nusipirkti. Ne todėl, kad aukš tos kainos. Tiesiog pasirinkimas yra menkas. Labai norėčiau, kad tie, kas pre kiauja knygomis, nuvažiuotų, pa vyzdžiui, į Tiubingeno ar Štutgarto knygynus. Juk negalėtų išsilaiky ti keturių aukštų knygynas sena miesčio viduryje, jei neturėtų ko pasiūlyti pirkėjams. Pirkėjų kny gynuose ten visada yra. Tiubingeno senamiestyje nedi delis knygynėlis dirba net sekma dieniais. Ir niekada nebūna tuščias. Bet, tiesą sakant, ten niekas ir ne kalba apie tai, jog reikia senamies tį gaivinti. Žinote, kas man patin ka Vokietijoje? Jie žino problemas ir jų sprendimo būdus. Gal jie mažiau turi vidinių bai mių, nei mes? Pažiūrėkite, kaip buvo įslaptintas pirmasis Vokieti jos Federacinės Respublikos pre zidento Joachimo Gaucko vizi tas Klaipėdoje. Atsitiktinai išėjusi į miesto centrą ir išgirdusi, jog reikia praleisti atvažiuojančius automo bilius, stabtelėjau. Ir tik plevėsuo janti vėliavėlė vieno automobilio priekyje buvo ženklas, jog uosta miestyje – neeiliniai svečiai. Neži nau, ar iš baimės apie tai nutylima, ar nesugebėjimo mėgautis bendra vimu, ar tiesiog priimame susiklos čiusią nuostatą, apie kurią išgirdau šiemet kelionių mugėje Štutgar te. Esą Klaipėda – tik tarpinė sto telė prieš kelionę į Neringą. Kitaip sakant, jei pritariame minčiai, jog Europa yra be sienų, tai kodėl tų sienų neišgriauname savyje?
ji atsiliepė. Ši moteris man padė kojo, kad kreipiausi į ją ir pranešiau apie netvarką. Ji pažadėjo, kad vis kas bus sutvarkyta. Kitą dieną pie va jau buvo nušienauta. Norėčiau, kad tokių darbuoto jų kaip K.Vintilaitė būtų daugiau. Susidarė įspūdis, jog antrajame kabinete dirbama neatsakingai, jiems svarbu viso labo „atsėdėti“ valandas. Adolfas
750
„Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius
reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –
397 750 397 772 397 727
711, 397 715
Platinimo tarnyba:
Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –
397 706 397 725
Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –
397 770
Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –
397 729
Sportas: Česlovas Kavarza –
397 713
„Namai“: Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 Evelina Zenkutė – Pasaulis: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391
„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis
397 728
telefonas@kl.lt
Mamos geria ir paplūdimyje
Buvau prie jūros, mačiau keturias mamas su vaikais, kurios prie sa vo ir kitų mažylių svaiginosi pu tojančiu vynu. Svaigalų kiekis gal ir nebuvo didelis, bet vis tiek tai – prastas pavyzdys vaikams. Gal reikėtų įkurti atskirą paplūdimį girtuokliams ir rūkaliams? O pa dorios šeimos turėtų turėti sa vo vietą, kur galėtų ramiai poil siauti. Darius
Netvarko elektros pastočių
Norėčiau išsakyti savo nuomo nę. Gyvenu I.Simonaitytės gatvės 22-ajame name. Prieš mūsų na mą kaip tik stovi elektros pasto tė. Ji iš visų pusių yra aprašinėta grafičiais, o ant stogo – lapų kal nas, iš kurio jau auga nauji mede liai. Mes galėtume ir patys užlip ti ant to stogo ir nusivalyti, tačiau neturime kopėčių ir nežinome, ar tai yra saugu. Pastotė turbūt pri klauso elektros tinklams. O kas bus, kai stogo danga pradės pūti, reikės renovuoti tas dangas? Tada elektros tinklų darbuotojai sakys, kad reikia kelti elektros kainas. Bet juk reikia prižiūrėti tą savo turtą. Aš šitame name gyvenu jau pen kerius metus ir niekas niekada ne buvo atvykęs to stogo sutvarkyti. Įmonės turėtų savo turtą labiau saugoti. Virginija
Žaidimų įrenginiai kelia abejonių
Dienraštyje „Klaipėda“ perskai čiau straipsnį apie tai, jog bus ski riama lėšų vaikų žaidimų ir sporto aikštelėms tvarkyti. Džiaugiama si, esą tie žaidimų įrenginiai buvo sutvarkyti žiemos metu. Tačiau noriu pasakyti, jog yra žaidimų įrenginių su defektais, kur vaikus gali ištikti traumos. Straipsnyje teigiama, kad rangovai visus de fektus ištaisė ir visi įrenginiai yra saugūs. Tačiau manau, jog tai ne teisybė. Kretingos gatvėje Miško kvartale yra pastatytos sūpynės vaikams, kuriomis šie džiaugiasi ir dažnai jose supasi. Vis dėlto ke lios sūpynės jau nutrūko, kadangi buvo labai nekokybiškai pritvir tintos. Vienas vaikas netgi besi supdamas nukrito ir susižeidė... Tie, kas toje vietoje įrengė tas sū pynes, turėtų atvažiuoti ir sutvar kyti jas kokybiškai. Algirdas
Kasmet ta pati amarų problema
Metų metus susiduriame su ta pačia problema. Kasmet liepas apninka amarai ir šaligatviai vis tampa lipnūs. Su tuo pačiu reiški niu susiduriame kiekvienais me tais, tad gal reikėtų paieškoti kokių nors priemonių, kad nebepultų tie amarai? Kristina Parengė Adrė Zakrauskaitė
Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija
„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys
Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija
damas, kad ta žolė būtų nušienau ta. Juk ten šalia vaikai žaidžia. Tačiau man buvo pasakyta: „Nie kuo jums savivaldybė nepadės“. Paprieštaravau, kad negali to bū ti, savivaldybėje juk turi būti koks nors Viešosios tvarkos skyrius. Man buvo duoti keli numeriai, kuriais skambinant niekas neat siliepė. Galų gale gavau Viešosios tvarkos skyriaus vadovės Kristi nos Vintilaitės telefono numerį ir
karštas telefonas
Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –
714
Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt
397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713
pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.
7
Antradienis, liepos 16, 2013
lietuva kl.lt/naujienos/lietuva
V.Gapšys nesitraukia
Jeigu ne buvusios valdžios kreipima sis į Konstitucinį Teismą (KT), prezi dento našlės Kristi nos Brazauskienės sąskaita jau būtų pasipildžiusi maž daug 200 tūkst. li tų. Tačiau moters rentos klausimo ne skubina ir dabartinė valdžia.
Premjeras Algirdas Butkevičius vėl pakeitė savo nuomonę: val dančiosios koalicijos partijų lyde riai po politinės tarybos pasitari mo vakar paskelbė, kad koalicijoje niekas nesikeičia – Vytautas Gap šys lieka Seimo vicepirmininku.
Delsimas: kol laukiama teismo pasisakymo dėl K.Brazauskienei priklau
sančios rentos, susikaupė apie 200 tūkst. litų.
Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.
K.Brazauskienė: prieš įstatymą ne visi lygūs Eglė Šepetytė
e.sepetyte@diena.lt
A.Brazauskas mąstė kitaip
Diskusijos, ar skirti rentą K.Bra zauskienei, užvirė iškart po bu vusio prezidento Algirdo Myko lo Brazausko laidotuvių. Mirusių prezidentų sutuoktiniams skir ti rentą numato šalies Konstitu cija, tačiau buvusioji konservato rių valdžia suabejojo, ar tokia renta priklauso ir ištekėjus už preziden to, kuris nebeina šalies vadovo pa reigų. Kreiptasi į KT, šiuo metu šis klausimas yra aštuntas eilėje. K.Brazauskienė tikina iki šiol jo kių pinigų negavusi ir net nežinan ti, kokia suma jai priklausytų. Pre zidento našlė sako toleruosianti bet kokį teismo sprendimą. Tačiau kal bėdama apie susidariusią situaciją žodžių į vatą nevynioja. „Situaciją vertinu taip, kad prieš įstatymą ne visi lygūs. Ir Konstitu ciją sulaužyti Vyriausybės nariams – tas pats, kas nusispjauti. Persona linės atsakomybės jie jokios neturi ir jiems visiškai nesvarbu, ar vykdo įstatymus, ar nevykdo. Yra įstaty mas, ne aš jį sugalvojau, ne preziden tas A.M.Brazauskas sugalvojo. Įsta tymus reikia vykdyt, o dabar išeina, kad tik reikalauja iš durnelių vykdyt, o patys – kaip jiems paranku, taip ir daro“, – liejo tulžį K.Brazauskienė. Rudenį valdžią perėmus velionio A.M.Brazausko partijos kolegų so cialdemokratų koalicijai būta svars tymų, kad šį klausimą derėtų pa spartinti. Esą KT sprendimą galėtų pateikti skubos tvarka. Tačiau pati į Seimą nesėkmingai bandžiusi pa tekti K.Brazauskienė nebetiki ir bu vusiais sutuoktinio bendražygiais. „Aš sakau, valstybinis mąsty mas jų visų vienodas. Brazausko buvo kitoks, o jų visų – vienodas. Ir aš jokio pasikeitimo nesitikiu ir nematau kitų sprendimų bei kitos ateities. Tai – egoistai, savanau džiai, melagiai, kurie primelavo
tautai, kad ir Seimo narių skaičių mažins, ir dujų, elektros kainas mažins. Tauta mylimoji išrenka ir suteikia darbo vietas jiems vi siems, o jie tik savęs žiūri. Ir kalba: „Aš susimažinau algą.“ O kad už nieką nemoka ir viską iš valdiškų pinigų gauna, apie tai nekalba“, – tęsė A.M.Brazausko našlė.
Kristina Brazauskienė:
Įstatymus reikia vyk dyt, o dabar išeina, kad tik reikalauja iš durnelių vykdyt, o pa tys – kaip jiems paran ku, taip ir daro.
Sprendimo neskubina
Tuometis premjeras Andrius Kubi lius buvo sakęs, kad problemą ga lėtų išspręsti pati K.Brazauskienė, atsisakydama rentos. Paklausta, ar vis dar neketina to padaryti, K.Bra zauskienė atšovė laukianti Seimo narių pavyzdžio. „Tai tegul atsisako Seimo nariai kanceliarinių, transporto išlaidų. Tegul atsisako pensininkas, kuris gauna 12-a ar kiek tūkstančių, ne sakysiu pavardės, kai nemokamai viskas priklauso. Atsisako rentos tegul visi. Mano tikslas buvo – kad paskelbtų visus rentininkus, kiek gauna rentos. Aš labai norėčiau vie šumo ir pažiūrėti, kaip atrodau tarp jų. Dabar po mirties visų signatarų našlės gauna rentą, bet aš neatsi menu tų pavardžių, kad jie būtų kur nors pasireiškę. O mano vyras – ir prezidentas, ir signataras, ir prem jeras, visuose postuose buvęs ir la bai įžymus, garsus, garbus, pado rus žmogus“, – argumentus dėstė A.M.Brazausko našlė. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis patvirtino, kad dabarti
nėje Vyriausybėje K.Brazauskienės rentos klausimas nebuvo svarsty tas. Tačiau atskleisti savo požiūrio, ar prezidento našlei renta turėtų būti skirta, ministras atsisakė – esą nenori kištis į Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos daržą. Šios ministerijos vadovės Al gimantos Pabedinskienės atsto vė dienraščiui patvirtino, kad mi nistrė pozicijos nekeičia ir plačiau klausimo nekomentuoja, – laukia ma KT išvados. Šis atvejis – precedentas
Vienas iš kreipimosi į KT auto rių, tuometis socialinės apsaugos ir darbo ministras konservatorius Donatas Jankauskas, pabrėžia, kad sprendimo keisti valstybinių rentų ir pensijų tvarką nederėtų vadinti nu kreiptu prieš vieną asmenį – K.Bra zauskienę. Šis atvejis, pasak buvusio ministro, buvo precedentas, todėl reikia laukti KT išvados. O diskusi ja esą pradėta tam, kad valstybinių rentų bei pensijų tvarka būtų „so cialiai teisingesnė“ ir būtų skaičiuo jama pagal rentą gaunančio asmens pajamas bei turtą: didėjant paja moms proporcingai mažėtų valsty binės rentos ar pensijos dydis. Be to, esą būtina išsiaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja ren tos skyrimas neatsižvelgiant į san tuokos trukmę ir datą, – jei vedy bos įvyko prezidentui jau baigus kadenciją. „Klausimai keliami, kaip turi būti traktuojamas prezidento našlės sta tusas, tų klausimų buvo daug ir jie nėra kaip nors siejami su konkrečiu asmeniu. Viskas tam, kad būtų tei sinis aiškumas. Kita vertus, kas jau kas, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei jos vadovai socia linio teisingumo labiausiai turėtų paisyti“, – teigė D.Jankauskas. K.Brazauskienė prašymą dėl ren tos pateikė dar 2010 m. liepą. Prezi dento našlei kas mėnesį turėtų būti išmokama apie 6 tūkst. litų suma.
Tai po susitikimo patvirtino pats premj eras soc iald em okratas A.Butkevičius, dar sekmadie nį po partijos valdybos posėdžio pareiškęs, kad V.Gapšys neturė tų eiti Seimo vicepirmininko pa reigų, bent iki baigsis ginčai Ape liaciniame teisme. „Valdančioji dauguma, koalici ja ir toliau dirbs stabiliai, vakar, kas buvo pasakyta po mūsų par tijos valdybos posėdžio, tai yra mūsų partijos valdybos nuomo nė, kur buvo kalbama dėl tam tik rų moralinių dalykų, visi kiti klau simai turi būti kolegai V.Gapšiui, tai jo apsisprendimo teisė“, – po pasitarimo jau švelniau šnekėjo A.Butkevičius. Pats Darbo partijos (leiboristų) atstovas V.Gapšys pareiškė, kad valdančiojoje daugumoje po ap kaltinamojo nuosprendžio Darbo partijos vadovams niekas nesi keičia – jis lieka Seimo vicepir mininku. „Niekas koalicijoj nesikeičia, – sakė V.Gapšys, klausiamas, ar partija neplanuoja keisti savo at stovų postuose. – Koalicija dirba tokios sudėties, kokia yra dabar.“ Partijos vadovas pareiškė, kad „nėra pagrindo šitam neįsiteisė jusiam sprendimui kaip nors pa veikti koalicijos darbą“. Penktadienį Vilniaus apygar dos teismas Darbo partijos įkū
rėją parlamentarą Viktorą Us paskichą pripažino kaltu dėl sukčiavimo bei apgaulingo bu halterinės apskaitos tvarkymo ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, parlamenta rei Vitalijai Vonžutaitei – trejų metų laisvės atėmimo bausmę, o dabartiniam partijos vadovui, pirmajam Seimo vicepirminin kui V.Gapšiui skirta 35 tūkst. li tų bauda. Pati Darbo partija kaip juridinis asmuo nuo baudžiamosios atsa komybės atleista, nes po šiemet įvykdytos reorganizacijos – su sijungimo su antrine Leiboristų partija – atsirado naujas juridi nis asmuo. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nepastovumas: premjeras apsi
galvojo – V.Gapšys lieka Seimo pirmininko poste. Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
V.Adamkus nekaltas Vilniaus miesto apylinkės teis mas vakar atmetė parlamenta rės Dangutės Mikutienės ieškinį dėl kadenciją baigusio preziden to Valdo Adamkaus knygoje pa teiktų teiginių, kuriuos ji vadina šmeižtu.
Ieškinį teismui pateikusi Seimo narė reikalavo, kad buvęs vals tybės vadovas paneigtų kny gos „Paskutinė kadencija. Pre zidento dienoraščiai“ teiginius, jog D.Mikutienė drauge su kole gomis iš Darbo partijos 2007 m. vyko į Maskvą pas tuometį par tijos vadovą Viktorą Uspaskichą, kur Lietuvos politikai „išsijuosę dergė Lietuvą“. D.Mikutienė tvirtino, kad tai neteisingi teiginiai, kurie žemina jos garbę bei orumą, ir prašė pri teisti 200 tūkst. litų neturtinės žalos atlyginimo. Politikė anks čiau yra sakiusi, kad laimėjusi by lą pinigus skirtų labdarai. „Aš Maskvoje nurodytą dieną nebuvau ir Lietuvos nedergiau. Ti kiuosi teisingo sprendimo“, – teis mui sakė Darbo partijos atstovė. Moteris teigė V.Adamkaus die noraštyje minimą dieną Lietuvoje slaugiusi pasiligojusią motiną. V.Adamkaus advokatė Kristina Čeredničenkaitė sakė, kad eks pertizė parodė, jog minimi teigi niai tebuvo nuomonė, o nuomo nės paneigti nereikia. Be to, pasak advokatės, D.Mikutienė turėjo iš
pradžių kreiptis į leidyklą, kad ji paneigtų esą tikrovės neatitin kančias žinias. Byloje kaip trečiasis asmuo da lyvauja žurnalistas Valdas Barta sevičius ir leidykla „Tyto alba“. Ji knygą išleido 40 tūkst. egzemp liorių tiražu. 2007 m. V.Uspaskichas slapsty damasis nuo Lietuvos teisėsaugos buvo pabėgęs į Rusiją, kur prašė prieglobsčio, bet vėliau prašymą atsiėmė ir grįžo. „Klaipėdos“, BNS inf.
Nuosprend is: teism as
nu sprendė, kad V.Adamkaus kny gos įrašas tebuvo nuomonė.
Tomo Lukšio / BFL nuotr.
8
ANTRadienis, liepos 16, 2013
užribis Padegė patalynę
Žymės dviračius
Muštynės ant tilo
41 m. klaipėdietė pranešė polici jai, kad pirmadienio naktį Nauja kiemio g. kažkas padegė pirmo aukšto balkone buvusią pataly nę. Dėl šio įvykio policija sulaikė buvusį moters sugyventinį 45 m. G.A.Č. Gaisrą užgesino pati moteris. Vėliau padegėjas buvo išvežtas į ligoninę dėl apsinuodi jimo dūmais.
Palangos miesto policijos ko misariato pareigūnai liepos 17 d. nuo 14 iki 16 val. Vytauto g. miesto aikštėje ties autobusų stotimi žymės dviračius. Norin tieji įregistruoti dviratį, pareigū nui turės pateikti daikto įsigiji mo dokumentą bei savo asmens dokumentą. Išsamesnė informa cija telefonu – 8 460 415 24.
Palangos policijai teko aiškintis ant Palangos tilto vykusių muš tynių aplinkybes. Dėl inciden to į areštinę uždaryti du vaikinai – 19 m. L.P. ir 20-metis V.Š. Dar vienas muštynes jaunimas sukė lė J.Basanavičiaus g. Į areštinę uždarytas 28 m. palangiškis P.G. Mušeikų laukia atsakomybė dėl viešosios tvarkos pažeidimų.
K.Brazauskienės sūnus stos prieš teismą Prezidento našlės Kristinos Brazauskie nės sūnus Ernestas Butrimas dėl vairavi mo išgėrus ir mėginimo papirkti policijos pareigūnus teismui aiškinsis tik rudenį. Asta Aleksėjūnaitė a.aleksejunaite@kl.lt
Rinks medžiagą
Klaipėdos miesto apylinkės teis mas gavo E.Butrimo advokato prašymą duoti daugiau laiko pa siruošti bylai. Vakar turėjęs vykti teismo posėdis atidėtas iki rugsė jo pradžios. Kaltinamojo gynėjas teismo pra šo galimybės pateikti visą 42 metų E.Butrimą charakterizuojamą me džiagą. „Advokato prašyme nurodyta, jog reikia daugiau laiko, kad bū tų galima surinkti visus duome nis apie jam paskirtų baudų su mokėjimą ir kitus dokumentus“, – dienrašč iui teig ė Klaip ėd os miesto apylinkės teismo atstovas ryšiams su visuomene Kęstutis Butvydas. 42-ejų E.Butrimas policijos pa trulių buvo sustabdytas birželio 30-osios naktį, apie pusę dvie jų. Vyras automobiliu „Porsche Cayenne“ važiavo keliu Smiltynė– Nida, o patikrinimui buvo sustab dytas 9 kilometre esančiame Alks nynės kontrolės punkte.
Tą naktį kelyje budėjusiems pa truliams kilo įtarimų, kad vyras ga li būti neblaivus, nes nuo jo dvelkė alkoholiu. Tačiau E.Butrimas atsi sakė pasitikrinti. Teismui perduotoje administraci nėje byloje nurodyta, kad siekdamas išvengti administracinės atsakomy bės ir nenorėdamas tikrintis girtu mo, Neringos policijos pareigūnui jis žodžiu siūlė 600 litų kyšį. Tačiau E.Butrimas buvo sulaiky tas, o policijos komisariate jo orga nizme rasta 1,46 prom. alkoholio. Jo blaivumas buvo patikrintas 3.55 val., praėjus dviem valandoms po sulaikymo. Mašiną išvairavo mama
Automobilis „Porsche Cayenne“ buvo uždarytas į policijos saugoji mo aikštelę Klaipėdoje. Kitą dieną po incidento E.But rimas atvyko su mama K.Brazaus kiene, kuri ir išvairavo automobilį iš saugojimo aikštelės. E.Butrimo laukia atsakomybė pagal du administracinių teisės pa žeidimų kodekso straipsnius. Už transporto priemonės vaira vimą išgėrus, kai nustatomas leng
Atsakomybė: E.Butrimo laukia teismo sprendimas ir mamos įmonei priklausančio automobilio konfiskacija. Astos Aleksėjūnaitės nuotr.
vas neblaivumo laipsnis, numato ma bauda nuo tūkstančio iki 1,5 tūkst. litų su teisės vairuoti trans porto priemones atėmimu nuo vie nerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Jei teismas vyrą baus už vengimą tikrintis girtumą – tuomet gresia bauda nuo 1 iki 3 tūkst. litų su teisės vairuoti transporto priemones atė mimu nuo 1 iki 3 metų arba admi nistracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto prie mones atėmimu nuo 2 iki 3 metų.
Konfiskuos automobilį?
Tačiau vyrui gresia atsakomybė ir už pakartotinai padarytą nusižen gimą. Už transporto priemonių vaira vimą esant neblaiviam teisės vai ruoti transporto priemones netu rintiems asmenims numatomas administracinis areštas nuo 20 iki 30 parų su transporto priemo nės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administraci nis areštas negali būti skiriamas,
Aferistai vėl apsimeta vengrais 1
Apsukrūs pardavėjai pa siūlė pirkėjams mašina pavažiuoti į automobilių aikštelės pakraštį, šiek tiek toliau nuo paša linių akių. Situacija nebūtų įtartina, jei į policiją nesikreiptų nuo tokių pre keivių nukentėję asmenys. Viena klaipėdietė dienraščiui pa sakojo, kaip ji su vyru neteko 200 litų. „Prie prekybos centro prie ma nęs priėjo vyriškis ir prisista tė vengru. Vyras siūlė pigiai pirkti džinsus. Netrukus prie mūsų priė jo dar vienas jo bičiulis. Vyrai guo dėsi, kad atvežė į Klaipėdą džinsų partiją, o parduotuvėje ne visus sutiko priimti“, – pasakojo 72 me tų Jekaterina. Vietoje 7 džinsų – skudurai
Moteriai pagailo atvykėlių, nes jie aiškino, jog neturi pinigų net
maistui. „Guodėsi, kad keturi vy rai neturi valgio ir pinigų kelionei į namus. Net mano vyrui širdis su minkštėjo. Prekeiviai siūlė pirkti septynias poras džinsų. Mano vy ras pagalvojo, kad kelnes atiduos sūnums ir anūkams“, – pasakojo moteriškė. Irena prisipažino, kad su už 200 litų įsigytu pirkiniu jie su vyru pa suko į namus. „Tik namie pamatėme, kad tai septyni supakuoti skudurai. Mes net neapžiūrinėjome pakuočių, nes vengrais prisistatę vyrai mus skubino greičiau pirkti, – neva skubėjo į keltą“, – prisiminė klai pėdietė. Prašo iškeisti valiutą
Pensininkė prisipažino, kad su vyru nužingsniavo į policiją, ta čiau savo pinigų taip ir neatga vo. „Aš šiuos vyrus mačiau dar
kartą, tik šįkart jie siūlė pirk ti puodus. Išvydusi juos, puoliau skambinti į policiją“, – pasakojo Jekaterina. Pensininkė net pati mėgino iš siaiškinti santykius su prekei viais. „Išvydusi juo dar kartą, įsikibau į atlapus ir pareikalavau, jog grą žintų man mano pinigus. Tačiau vyriškis puolė aiškinti, kad jis ru munas, ir dingo iš akiračio“, – pa sakojo moteris. Pasak klaipėdietės, atvykėliai praeivių prašo net iškeisti eurus į litus. „Aš žmonėms patariu ei ti į banką, o ne gatvėje keisti pi nigus. Man pikta dėl dviejų daly kų – jie mulkina žmones ir teršia bulgarų, rumunų, vengrų var dą. Šie aferistai važinėja geromis mašinomis, o jų niekas negali su gauti ir nubausti“, – pasakojo Je katerina.
Prisipirko pjūklų
Klaipėdos 2-ojo policijos komisa riato vadovas Gintautas Mačiulai tis tikino, kad tokiose situacijose derėtų susivokti, kad prie preky bos centrų vykdoma tokia preky ba yra nelegali. „Kodėl žmogus tiki, kad pirkda mas daiktą iš bagažinės jis tikrai nusipirks tai, ko tikėjosi? Jei siū lomas perpus pigesnis dviratis, ar žmogus neturi susimąstyti, kad jis gali būti vogtas?“ – kalbėjo G.Ma čiulaitis. Pasak teritorinio komisariato viršininko, policija nėra abejin ga klaipėdiečių skundams, tačiau norint įrodyti, kad kažkas pada rė nusikaltimą, reikia turėti įro dymų. „Situacija yra sudėtinga, nes nė ra kaip įrodyti, kad žmogus pirko daiktą būtent iš vieno ar kito žmo gaus. Dažniausiai sandoris įvyksta
– bauda nuo 4 tūkst. iki 5,5 tūkst. litų su transporto priemonės kon fiskavimu. Policija yra gavusi K.Brazaus kienės raštą, kuriame aiškinama, kad automobilis „Porsche Cayen ne“ priklauso įmonei „Draugys tės viešbutis“, kurios akcininkė ji yra. Paaiškinime rašoma, kad ma ma neleido E.Butrimui pasiim ti mašinos, o jis tai padarė sava vališkai. E.Butrimo laukia baudžiamoji byla už kyšio siūlymą pareigūnui.
3,5
– tiek tūkstančių litų sumokėjo pensininkas už benzininius pjūklus, kurie pasirodė visiškai neverti tos sumos
paskubomis, o žmogus susipranta kreiptis į policiją, kai sukčių ir pė dos jau ataušę“, – aiškino parei gūnas. Vengrais apsimetę tamsaus gy mio vyrai mėgina pirkėjus suvi lioti ir perpus pigesniais nei rin koje benzininiais pjūklais. Už 3,5 tūkst. litų neva originalių „Stihl“ pjūklų prisipirkęs vienas pensi ninkas mėgino ieškoti teisybės policijoje. Tačiau vyras liko nie ko nepešęs. Pensininkas tikėjo si, kad už 500 litų įsigis originalų daiktą, o gavo prastesnės koky bės įrankių.
9
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
rubrika sveikata@kl.lt Redaktorė Jolanta Juškevičienė
sveikata
Prieskoniai gerina skonį ir sveikatą „Prieskoniai – tai natūralūs antibioti kai, kuriuos vartojant nebereikės pirkti cheminių vaistų“, – įsitiki nęs sveikos gyvensenos praktikas, prieskonių ir ajurvedinės mitybos ži novas Žilvinas Užkuraitis, jau 20 metų besidomintis vegetariška mityba bei prieskonių subtilybėmis.
Adrė Zakrauskaitė Saulės energijos šaltinis
Anot Ž.Užk uraič io, pries kon iai yra pag rind in iai žmog ui reika lingos saulės energijos kaupėjai. „Augalai viso savo egzistavimo metu sukaupia pačias vertingiau sias medžiagas, kurias po to gali ma gauti vartojant jų sėklytes, ga minant iš jų prieskonius. Augalai transformuoja mums reikalingą šviesą, o kadangi visi mes esame priklausomi nuo jos, svarbu var toti kuo daugiau įvairių priesko nių ir žolelių. Tada būsime sveiki, žvalūs, palaikysime savo gyvybi nes funkcijas“, – neabejoja pa šnekovas.
Vyras išskiria ir krienus, kurie yra lietuviškasis imbie ro atitikmuo. Ajurvedoje yra išskiriami 6 pa grindiniai skoniai: aštrus, kartus, saldus, sūrus, rūgštus, sutraukian tis. Pasak Ž.Užkuraičio, norėdami būti sveiki ir harmoningi, valgy dami su maistu turime gauti visus šešis skonius. „Jie mums suteikia psichologinę pusiausvyrą, balansą tarp fizinės ir emocinės sveikatos“, – priduria prieskonių žinovas. Regėjimui stiprinti – juodgrūdė
Ž.Užkuraitis teigia, jog beveik visi prieskoniai ir žolelės turi gydomų jų savybių. Kaip pavyzdį jis išskiria lietuvių pamirštąją juodgrūdę. „Juodgrūdė gerina regėjimą, stiprina akių tinklainę. Tokį po veikį regėjimui kaip juodgrūdė turi tik mėlynės. Skirtumas tik tas, jog mėlynės auga sezoniškai, o juodg rūdę visą laiką galima užsiaugin ti patiems“, – žiniomis dalijosi Ž.Užkuraitis. Pašnekovas rekomenduoja prieš miegą užplikyti pusę šaukštelio
juodgrūdės sėklų stik line verdančio vandens ir išgerti. „Išgėrę arbatą nepamirški te sukramtyti puodelio dugne li kusių sėklyčių, kadangi jose lieka didelis procentas veikliųjų me džiagų, – pabrėžia pašnekovas ir priduria: – Tačiau svar bu yra prieskonių vartoji mą suderinti ir su fiziniais pratimais. Jei prieš mie gą geriame juodgrūdę no rėdami pagerinti regėjimą, tai iš ryto arba keliskart per dieną turime alikti dar ir akis stiprinančius pratimus.“ Ž.Užkuraitis taip pat siūlo ne pamiršti kardamono ir ciberžolės. „Kardamonas aktyvuoja smege nų centrus, gerina atmintį, stipri na smegenų veiklą, todėl kramtyti kardamono sėklytes ypač nau dinga ruošiantis laikyti eg zaminus. O ciberžolė valo kraują, detoksikuoja. Tai pats universaliausias priekonis, tinkamas dėti absoliučiai į visus patiekalus – troškinius, košes, sriubas“, – įsiti kinęs pašnekovas. Turime, bet nevertiname
Anot prieskonių žinovo, Lie tuvoje esama nemažai priesko nių, kurių nevertiname arba ku riuos paprasčiausiai pamirštame. „Vienas tokių – ožragė. Ji vartojama visame pasaulyje, dedama į sriubas, troškinius. Džiovinti ožragės lapeliai reguliuoja skrandžio rūgštingumą, mažina skrandžio skaumus, rėmenį. Besiskundžiantiems padidėjusiu rūgštingumu netgi rekomen duojama kelias savaites ger ti ožragės lapelių arbatą. Ožragės sėklytės stip rina sąnarius, jos yra puiki statybinė me džiaga raiščiams ir kremzlėms“, – teigia Teorija: ajurvedoje yra išskiriami 6 pagrindiniai skoniai: aštrus, kartus, saldus, sūrus, rūgštus, sutraukiantis. Norėdami bū Ž.Užku ti sveiki ir harmoningi, valgydami su maistu turime jausti juos visus. „Shutterstock“ nuotr. raitis.
10
10
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
rubrika sveikata Sukčiai siūlo vaistų
būti alkanam – rizikinga
Studentiškas alkoholizmas
Į Sveikatos apsaugos ministe riją vis dažniau kreipiasi pilie čiai, pranešantys, kad telefonu neaiškūs pardavėjai jiems siū lo pirkti vaistų, neva rekomen duotų ministerijos. Pastaro ji įspėja vaistais neprekiaujanti ir rekomendacijų vartoti kokius nors vaistinius preparatus arba maisto papildus neteikianti.
Alkio jausmas verčia priimti rizi kingus sprendimus. Tuomet, kai ateina laikas kažką svarbaus nuspręsti, o žmogus yra alka nas, neveikia kai kurios galvos smegenų dalys. Tai įrodė moks lininkų su muselėmis atlikti eks perimentai. Alkani vabzdžiai prie maisto artinasi nepaisyda mi net ir dujų ar kitų grėsmių.
Harvardo universiteto tyrėjai įro dė, kad studentai geria nedaug, alkoholį labiau mėgsta ne vaiki nai, o merginos. Amerikos moks lininkai apklausė 992 studentus. Paaiškėjo, kad pirmakursės pa daugindavo alkoholinių gėrimų ir tiek pat jų vartojo visais studi jų metais, o vaikinai vėlesniuose kursuose gėrė vis mažiau.
Atostogos ir sveikata Be šeimos ar draugų atostogaujan čioms moterims ir vyrams medikai rekomenduoja atsisakyti trumpa laikių meilės romanų, rūkymo ir alkoholio.
Prieskoniai gerina skonį ir sveikatą Vyras išskiria ir krie 9 nus, kurie yra lietu viškasis imbiero atitikmuo. Jų
Atostogaujant privalu rūpintis ir oda – nekeiskite kosmetikos priemonių ir venkite kaitrios sau lės. Gyvename mažai saulėtoje zo noje ir oda yra nepratusi prie sau lės, todėl vasarą reikia naudoti nuo jos saugančias priemones. Pirmo siomis atostogų dienomis šviesios odos savininkams tinka maksima liai apsaugantis kremas, po trijų dienų jį galima keisti į silpnesnio poveikio. Nevengiantiesiems ku rortinių romanų medikai primena būtinybę naudotis priemonėmis, kurios apsaugo nuo lytiniu keliu plintančių ligų.
šaknyje prisikaupia daug veiklių jų medžiagų, kurios padeda kovoti su akmenimis, spartina medžiagų apykaitą. Besiskundžiantiems ant svoriu rekomenduojama tarkuotus krienus dėti į įvairius patiekalus. Beje, Lietuvoje nepagrįstai už miršti ir krienų lapai, kurie yra tik ras geležies šaltins. Susmulkinus ir patroškinus šiuos lapus su priesko niais gaunamas neįtikėtinai skanus ir maistingas patiekalas. Kaip teisingai vartoti?
Dar daugiau žmonių galės nemokamai išsitirti dėl storosios žarnos vėžio Iki šių metų liepos 1 dienos nemo kamai dėl storosios žarnos vėžio išsitirti galėjo tik Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių apskričių gy ventojai, kadangi tik šiuose kraš tuose įsikūrusiose gydymo įstai gose buvo vykdoma minėta pro grama, o įstaigos – apsirūpinusios reikiama įranga, medikai – kvali fikuotai pasirengę atlikti sudėtin gus tyrimus, išsiaiškinti, ar paci entams nėra grėsmės susirgti šia sunkia liga.
Nuo 2013 metų liepos mėne sio pacientai atvykti ir nemoka mai išsitirti dėl šios ligos grėsmės jau gali ir Panevėžio bei Tauragės apskrityse įsikūrusiose gydymo įstaigose, kadangi jos jau yra pa sirengusios priimti pacientus rei kiamiems tyrimams – įsigijo spe cialią įrangą, išmoko ja naudotis, su ja dirbantys medikai jau visiš kai pasirengę. Šie pokyčiai leis didesniam pa cientų ratui nemokamai išsitirti, ar jų sveikatai nekelia grėsmės ši klastinga liga. Storosios žarnos vėžio anksty vosios diagnostikos finansavimo programa vykdoma nuo 2009ųjų. Dvejus metus ši programa kaip bandomasis projektas bu vo vykdoma Vilniaus ir Kauno apskrityse. Pernai šią programą imta įgyvendinti Klaipėdos bei Šiaulių apskrityse. Šiemet dar plačiau – Panevėžio bei Taura gės apskrityse. Storosios žarnos vėžio anksty vosios diagnostikos finansavimo
programa skirta žmonėms nuo 50 iki 75 metų. Kartą per dvejus me tus jiems atliekamas nesudėtin gas imunocheminis testas. Norint nemokamai išsitir ti pagal šią programą, reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją. Jei išsityrus gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, paci entas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų me tų. Jei atsakymas – teigiamas, šeimos gydytojas turi išduoti siuntimą pas gydytoją specia listą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prirei kus jos metu gali būti atliekama ir biopsija. Iš viso per 3 šios programos įgyvendinimo metus daugiau kaip 271 tūkst. asmenų atliktas testas dėl slapto kraujavimo, iš jų – beveik 20 tūkst. žmonių testas buvo teigiamas, todėl beveik 13 tūkst. pacientų atlikta kolonos kopija. Iš daugiau kaip 4 tūkst. atliktų kolonoskopijos biopsijos atvejų nustatyti beveik 400 sto rosios žarnos vėžio atvejai, rasti daugiau kaip 3,5 tūkst. kitų pa kitimų, dėl kurių nedelsiant bu vo imtasi reikiamų gydymo prie monių. Vien tik 2012-aisiais pagal šią programą buvo patikrinta beveik 149 tūkst. žmonių. Pernai šiai programai įgyvendinti iš Priva lomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto buvo išleista 4,6 mln. li tų, o šiemet jai įgyvendinti skiria ma daugiau nei 6,9 mln. litų. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf.
Ž.Užkuraitis pabrėžia, jog tam, kad išsiskirtų visos maistingosios prie skonių savybės, reikia žinoti tam tikrus niuansus.
Svarbu turėti ka lendros, ją reikė tų vartoti šaukštais – šis prieskonis pa sižymi virškinimą gerinančiomis savy bėmis, skatina me džiagų apykaitą. Patarimas: prieskonių ir ajurvedinės mitybos žinovas Žilvinas Užku
„Yra pagrindinė taisyklė – visus prieskonius, išskyrus juodgrūdę, prieš dedant į patiekalą reikia pa kepinti aliejuje arba lydytame svies te „ghee“. Aukštos temperatūros veikiami prieskoniai „prakaituo ja“ – atiduoda lakiąsias medžiagas į išorę. Be to, pakepinti prieskoniai tampa 2–3 kartus aromatingesni, suaktyvėja jų maistinės savybes“, – pasakojo Ž.Užkuraitis. Anot pašnekovo, norint išsaugoti prieskonius kuo ilgiau, svarbu juos tinkamai laikyti. „Prieskoniai neturi gauti drėg mės, taip pat reikėtų juos laikyti sausoje ir tamsioje vietoje. Labiau siai tam tiktų sandariai uždary tas stiklinis indelis. Šitaip saugo mi prieskoniai gali išlikti nesugedę net iki 10–20 metų. Tuo įsitikinau ir pats kartą mamos namuose atra dęs dar nuo sovietmečio užsiliku sio muskato – kai pasikepinau jį ir įsidėjau į patiekalą, įsitikinau, kad prieskonis puikiai išsilaikė“, – pa sakojo vyras. „Prieskoniai taip pat yra natū ralūs antibiotikai, antiseptikai, jie saugo nuo grybelių ir bakteri jų. Netgi Senovės Egipte faraonus
raitis kiekvienai šeimininkei virtuvėje rekomenduoja turėti ciberžolės, kalendros ir ožragės. Asmeninio Ž.Užkuraičio archyvo nuotr.
balzamuodavo gvazdikėlių alie jais, naudojo juoduosius pipirus“, – priduria Ž.Užkuraitis. Virtuvėje turėti – būtina
Paklaustas, kokius prieskonius kiek vienai šeimininkei būtina turėti sa vo virtuvėje, vyras vardija: „Pries konis numeris vienas – ciberžolė, patiekalams suteikianti gerą gelto ną atspalvį. Taip pat svarbu turėti kalendros, ją reikėtų vartoti šaukš tais – šis prieskonis pasižymi virš kinimą gerinančiomis savybėmis, skatina medžiagų apykaitą, pade da kovoti su dujų kaupimusi orga nizme. Vertėtų turėti ir jau minė tos ožragės. Ji patiekalams suteikia grybų skonį. Nuo grybų yra pavojus sunegaluoti, susigadinti sveikatą, o nuo ožragės – ne.“ Tarp žmonių dažnai paplitu si nuomonė, jog reikėtų vartoti tik savo krašte užsiaugintus priesko nius, tačiau Ž.Užkuraitis su tuo ne sutinka. „Daugiausiai veikliųjų medžiagų augalai turi tada, kai gauna stačių saulės spindulių, prikaupia ener
gijos. Paprastas pavyzdys – iš tos pačios sėklytės galime pasėti kra pų Lietuvoje ir, pavyzdžiui, Itali joje. Pribrendus derliui pamatysi me, jog šiltuose kraštuose užaugę krapai bus kelis kartus aromatin gesni nei lietuviškieji ir turės dau giau veikliųjų medžiagų, kadangi gavo daugiau stačiųjų saulės spin dulių. Taip yra ir su kitais atvežti niais prieskoniais. Aišku, svarbu atkreipti dėmesį, kad atvežtiniai prieskoniai nebūtų pilni cheminių priedų“, – įspėjo Ž.Užkuraitis. Pašnekovas taip pat siūlo nepa miršti prisidžiovinti kitų Lietuvoje augančių augalų lapų. „Pavyzdžiui, vienas pirmųjų pavasario augalų agurklė yra puikus prieskonis, kve piantis agurkais ir patiekalams su teikiantis malonų skonį. Visi mūsų šalyje augantys augalai yra nau dingi, todėl svarbu juos džiovinti ir kaupti atsargas. O žiemai galima netgi prisirauginti vynuogių lapų, obuolių... Visus raugintus vaisius ir daržoves paskui taip pat galima vartoti kaip prieskonį prie patieka lų“, – aiškino pašnekovas.
11
ANTRADIENIS, LIEPOS 16, 2013
sveikata
KonÂdiÂcioÂnieÂrius â&#x20AC;&#x201C; atÂgaiÂva ar liÂga? NeatÂsarÂgus nauÂdoÂjiÂmaÂsis konÂdiÂcioÂnieÂriais gaÂli ne tik atÂĹĄalÂdyÂti, bet ir perÂĹĄalÂdyÂti. Kaip sauÂgoÂtis nuo karĹĄÂÄ?io, kad vaÂsaÂrÄ&#x2026; neÂkanÂkin tĹł varÂvanÂti noÂsis ar kakÂlo skausÂmai? BiÂruÂtÄ&#x2014; RutÂkausÂkaiÂtÄ&#x2014; SuÂkeÂlia sunÂkiĹł neÂgaÂlaÂviÂmĹł
â&#x20AC;&#x17E;VenÂt iÂl iaÂc iÂj os-konÂd iÂc ioÂn aÂv iÂm o sisÂteÂma yra lyg saÂvoÂtiĹĄÂki paÂsta to plauÂÄ?iai: sisÂteÂma uĹžÂtikÂriÂna, kad oras paÂtekÂtĹł ir iĹĄÂsiÂskirÂtĹł iĹĄ paÂsta to, yra atÂsaÂkinÂga uĹž oro temÂpeÂra tĹŤÂrÄ&#x2026; bei koÂkyÂbÄ&#x2122;â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paaiĹĄÂkiÂno gy dyÂtoÂjas pulÂmoÂnoÂloÂgas, doÂcenÂtas AlfÂreÂdas BagÂdoÂnas. Nors ĹĄi sisÂteÂma suÂkuÂria komÂforÂto sÄ&#x2026;ÂlyÂgas ir paÂdiÂdiÂna mĹŤÂsĹł darÂbinÂgu mÄ&#x2026; karĹĄÂtuoÂju meÂtĹł laiÂku, deÂja, gaÂli suÂkelÂti ir sveiÂkaÂtos suÂtriÂkiÂmĹł, ypaÄ? kai nauÂdoÂjaÂma neÂtinÂkaÂmai. DaĹžÂniauÂsiai paÂsiÂtaiÂkanÂtys svei kaÂtos suÂtriÂkiÂmai suÂsiÂjÄ&#x2122; su gleiÂviÂniĹł dirÂgiÂniÂmu. Tai akiĹł junÂgiÂniĹł per ťtÄ&#x2014;ÂjiÂmas, sloÂga, gerkÂlÄ&#x2014;s skausÂmas, koÂsuÂlys. Kai paÂtalÂpoÂse temÂpeÂraÂtĹŤÂ ra per ĹžeÂma, diÂdÄ&#x2014;Âja plauÂÄ?iĹł uĹžÂde giÂmo, lÄ&#x2014;ÂtiÂniĹł kvÄ&#x2014;ÂpaÂviÂmo taÂkĹł liÂgĹł, toÂkiĹł kaip astÂma, lÄ&#x2014;ÂtiÂnis bronÂchi tas, paĹŤÂmÄ&#x2014;ÂjiÂmo riÂziÂka. SvarÂbu tinÂkaÂmai suÂreÂguÂliuoÂti
NepÂriÂĹžiĹŤÂriÂmoÂse konÂdiÂcioÂnaÂviÂmo sisÂteÂmoÂse gaÂli ÄŻsiÂveisÂti ir paÂvoÂjin gĹł bakÂteÂriÂjĹł, toÂkiĹł kaip LeÂgioÂnel la, ar ÄŻvaiÂriĹł gryÂbeÂliĹł. A.BagÂdoÂnas paÂsaÂkoÂjo, kad kon diÂcioÂnieÂriai ÄŻ paÂtalÂpos orÄ&#x2026; iĹĄÂskiÂria daug teiÂgiaÂmĹł joÂnĹł, saÂvoÂtiĹĄÂkai jo niÂzuoÂja orÄ&#x2026;, o tai gaÂli suÂkelÂti neu roÂloÂgiÂniĹł suÂtriÂkiÂmĹł: galÂvos skaus mÄ&#x2026;, greiÂtÄ&#x2026; nuoÂvarÂgÄŻ. â&#x20AC;&#x17E;MoÂderÂnios vÄ&#x2014;ÂdiÂniÂmo sisÂteÂmos tuÂri filtÂrus, kuÂrie
SisÂteÂmÄ&#x2026;, atÂsiÂĹžvelÂgiant ÄŻ gaÂmin toÂjo reiÂkaÂlaÂviÂmus, tikÂrinÂti speÂcia lisÂtai paÂtaÂria karÂtÄ&#x2026; per mÄ&#x2014;ÂneÂsÄŻ, kas tris mÄ&#x2014;ÂneÂsius keisÂti filtÂrus. PaÂtal pa, kuÂrioÂje veiÂkia ĹĄalÂdyÂmo sisÂteÂma, vis tiek tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti geÂrai iĹĄÂvÄ&#x2014;ÂdinÂta bent karÂtÄ&#x2026; per paÂrÄ&#x2026;. â&#x20AC;&#x17E;TinÂkaÂmai nauÂdoÂjaÂmos ĹĄiuoÂlai kiÂnÄ&#x2014;s venÂtiÂliaÂciÂjos â&#x20AC;&#x201C; konÂdiÂcioÂna viÂmo sisÂteÂmos paÂprasÂtai neÂsuÂke lia ĹžyÂmesÂniĹł sveiÂkaÂtos suÂtriÂkiÂmĹł. ProbÂleÂmĹł atÂsiÂranÂda taÂda, kai neÂsi laiÂkoÂma taiÂsykÂliĹł, neuĹžÂtikÂriÂnaÂma nuoÂlaÂtiÂnÄ&#x2014; prieÂĹžiĹŤÂra, neÂvaÂloÂmaâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂtyÂrÄ&#x2014; doÂcenÂtas A.BagÂdoÂnas.
suÂlaiÂko dulÂkes, alerÂgeÂnus ir bakÂte riÂjas. DiÂdĹžiauÂsia proÂbleÂma â&#x20AC;&#x201C; bloÂgai suÂreÂguÂliuoÂta sisÂteÂma: neÂtinÂkaÂmai nuÂstaÂtoÂmas oro temÂpeÂraÂtĹŤÂros reÂĹži mas, neÂsuÂreÂguÂliuoÂtas oro drÄ&#x2014;gÂmÄ&#x2014;s kieÂkis. OpÂtiÂmaÂli oro temÂpeÂraÂtĹŤÂra tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti 21â&#x20AC;&#x201C;24 laipsÂniai CelÂsi jaus. DrÄ&#x2014;gÂmÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; apie 60â&#x20AC;&#x201C;70 proÂc.â&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; paÂtaÂrÄ&#x2014; gyÂdyÂtoÂjas pulÂmoÂnoÂloÂgas A.BagÂdoÂnas.
KenÂkia ir terÂĹĄaÂlai gatÂvÄ&#x2014;Âse
NaÂtĹŤÂraÂli venÂtiÂliaÂci ja viÂsaÂda yra geÂriau dÄ&#x2014;l geÂresÂnÄ&#x2014;s oro ko kyÂbÄ&#x2014;s. NauÂdoÂjanÂtis konÂdiÂcioÂnieÂriais svarÂbu ĹĄalÂto oro srauÂtÄ&#x2026; suÂreÂguÂliuoÂti taip, kad sroÂvÄ&#x2014; neÂbĹŤÂtĹł per smarÂki ir neÂpĹŤsÂtĹł tieÂsiai ÄŻ veiÂdÄ&#x2026;. TemÂpeÂraÂtĹŤÂ rÄ&#x2026; geÂriauÂsia ĹžeÂminÂti paÂmaÂĹžu. ReÂko menÂduoÂjaÂmas diÂdĹžiauÂsias oro tem peÂraÂtĹŤÂros skirÂtuÂmas neÂtuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂti diÂdesÂnis nei 8 laipsÂniai CelÂsiÂjaus. â&#x20AC;&#x17E;Kuo ĹžmoÂgus laÂbiau uĹžÂsiÂgrĹŤÂdiÂnÄ&#x2122;s, tuo maÂĹžesÂnÄŻ poÂveiÂkÄŻ jam tuÂri temÂpe raÂtĹŤÂros svyÂraÂviÂmas. Vis dÄ&#x2014;lÂto itin di deÂlis temÂpeÂraÂtĹŤÂrĹł kontÂrasÂtas ir laÂbai uĹžÂsiÂgrĹŤÂdiÂnuÂsiam ĹžmoÂgui gaÂli pa kenkÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; perÂspÄ&#x2014;Âjo specialistai. PaÂpilÂdyÂmas ĹĄvieÂĹžiu oru tuÂrÄ&#x2014;ÂtĹł bĹŤÂ ti ne maÂĹžesÂnis kaip 10 litÂrĹł per se kunÂdÄ&#x2122; vieÂnam asÂmeÂniui, o paÂtalÂpo se, kuÂrioÂse dirÂbaÂma komÂpiuÂteÂriais, â&#x20AC;&#x201C; 25 litÂrai per seÂkunÂdÄ&#x2122; asÂmeÂniui.
Â&#x201E;Â&#x201E;PersÂpÄ&#x2014;ÂjiÂmas: auÂtoÂmoÂbiÂlyÂje laÂbiauÂsiai kenÂkia greiÂtas saÂloÂno atÂĹĄalÂdyÂ
mas â&#x20AC;&#x201C; ryĹĄÂkus ir staiÂgus temÂpeÂraÂtĹŤÂros poÂkyÂtis.
SvarÂbu, kad sisÂteÂmoÂje bĹŤÂtĹł ÄŻrengÂti alerÂgeÂnĹł ir terÂĹĄaÂlĹł filtÂrai, o mikÂroor gaÂnizÂmĹł kieÂkis vieÂnaÂme kuÂbiÂniaÂme metÂre neÂvirÂĹĄyÂtĹł 1000 koÂloÂniÂjĹł. BĹŤÂtiÂna reÂguÂliaÂri prieÂĹžiĹŤÂra
SpeÂciaÂlisÂtai atÂkreiÂpÄ&#x2014; dÄ&#x2014;ÂmeÂsÄŻ, kad sveiÂkaÂtai ÄŻtaÂkos tuÂri ir konÂdiÂcioÂnie riĹł prieÂĹžiĹŤÂra: reÂguÂliaÂriai paÂpilÂdoÂ
â&#x20AC;&#x17E;ShutÂtersÂtockâ&#x20AC;&#x153; nuoÂtr.
mas ĹĄalÂdoÂmoÂsios meÂdĹžiaÂgos kie kis, iĹĄÂvaÂloÂmos dulÂkÄ&#x2014;s iĹĄ viÂdiÂnio ir iĹĄoÂriÂnio ÄŻrenÂgiÂnio bloÂkĹł, konÂden saÂto vamzÂdeÂlio. â&#x20AC;&#x17E;NeÂtinÂkaÂmai ekspÂloaÂtuoÂjaÂmas konÂdiÂcioÂnieÂrius gaÂli tapÂti alerÂgi niĹł ir inÂfekÂciÂniĹł liÂgĹł prieÂĹžasÂtiÂmiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; perÂspÄ&#x2014;Âjo visuomenÄ&#x2014;s sveikatos Ĺžinovai.
AuÂtoÂmoÂbiÂlyÂje laÂbiauÂsiai kenÂkia greiÂtas saÂloÂno atÂĹĄalÂdyÂmas â&#x20AC;&#x201C; ryĹĄÂkus ir staiÂgus temÂpeÂraÂtĹŤÂros poÂkyÂtis. â&#x20AC;&#x17E;ÄŽkaiÂtÄ&#x2122;s ĹžmoÂgus ÄŻsÄ&#x2014;Âda ÄŻ auÂtoÂmo biÂlÄŻ ir nuÂstaÂto itin ĹžeÂmÄ&#x2026; temÂpeÂraÂtĹŤÂ rÄ&#x2026;. JeiÂgu konÂdiÂcioÂnaÂviÂmo sisÂteÂma veikÂtĹł laipsÂniĹĄÂkai, o temÂpeÂraÂtĹŤÂ ra neÂbĹŤÂtĹł laÂbai ĹžeÂma, tai neÂgaÂlaÂvi mĹł paÂvykÂtĹł iĹĄÂvengÂtiâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; perÂspÄ&#x2014;Âjo A.BagÂdoÂnas. Jis paÂtaÂrÄ&#x2014; ÄŻsÄ&#x2014;Âdus ÄŻ konÂdiÂcioÂnuo jaÂmÄ&#x2026; auÂtoÂmoÂbiÂlÄŻ paÂpilÂdoÂmai apÂsi rengÂti, tai paÂdÄ&#x2014;s iĹĄÂvengÂti staiÂgaus temÂpeÂraÂtĹŤÂrĹł skirÂtuÂmo poÂveiÂkio. GyÂdyÂtoÂjas A.BagÂdoÂnas priÂdĹŤÂ rÄ&#x2014;, kad, be skersÂvÄ&#x2014;Âjo, auÂtoÂmoÂbi lyÂje kenÂkia ir iĹĄ gatÂvÄ&#x2014;s paÂtenÂkan tys terÂĹĄaÂlai. â&#x20AC;&#x17E;NaÂtĹŤÂraÂli venÂtiÂliaÂciÂja viÂsaÂda yra geÂriau dÄ&#x2014;l geÂresÂnÄ&#x2014;s oro koÂkyÂbÄ&#x2014;s, taÂÄ?iau miesÂte, vaÂĹžiuoÂdaÂmi auÂto moÂbiÂliu praÂviÂrais lanÂgais, gauÂsiÂme visÂko, nes mĹŤÂsĹł gatÂviĹł vaÂlyÂmo ko kyÂbÄ&#x2014; kol kas nÄ&#x2014;Âra geÂra. ÄŽkÂvÄ&#x2014;pÂsiÂme ir auÂtoÂmoÂbiÂlio iĹĄÂmeÂtaÂmĹłÂjĹł duÂjĹł, ir asÂfalÂto gaÂraÂviÂmo proÂdukÂtĹł, ÄŻvai riauÂsiĹł terÂĹĄaÂlĹł nuo danÂgos, dul kiĹłâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; aiĹĄÂkiÂno gyÂdyÂtoÂjas A.Bag doÂnas.
PadÄ&#x2014;k savo ĹĄirdĹžiai ir kraujagyslÄ&#x2014;ms! AgnÄ&#x2014; TarvydaitÄ&#x2014; Ar Ĺžinote, kad ĹĄirdies ligĹł ir kraujagysliĹł aterosklerozÄ&#x2014;s neiĹĄvengia kas ketvirtas civilizuoto pasaulio Ĺžmogus, perĹžengÄ&#x2122;s 30 metĹł ribÄ&#x2026;? Netikite? Apsilankykite pas kraujagysliĹł specialistÄ&#x2026; ir iĹĄsitirkite kraujotakos bĹŤklÄ&#x2122;. Esate laimingas, jei gydytojas po tyrimo jums pasiĹŤlys tiktai daĹžniau tikrintis kraujotakos bĹŤklÄ&#x2122;. KraujagysliĹł pokĹĄtai
KraujagyslÄ&#x2014;s ir ĹĄirdis â&#x20AC;&#x201C; organizmo transporto sistema ir variklis. KraujagyslÄ&#x2014;mis gabenamos maisto medĹžiagos ir deguonis, paĹĄalinami toksinai. GerÄ&#x2026; kraujagysliĹł veiklÄ&#x2026; lemia jĹł elastingumas. Jauna kraujagyslÄ&#x2014; iĹĄlaiko kraujospĹŤdĹžio kaitÄ&#x2026;, jos lygios sienelÄ&#x2014;s neleidĹžia prikibti kreĹĄuliams â&#x20AC;&#x201C; trombams. TodÄ&#x2014;l jaunuoliui geriau gyja Ĺžaizdos, jo imunitetas stipresnis. Deja, mĹŤsĹł kraujagyslÄ&#x2014;s sensta kur kas greiÄ?iau nei mĹŤsĹł iĹĄorÄ&#x2014;. Pirmieji kraujotakos sutrikimai pasireiĹĄkia greitu nuovargiu, dusuliu, skausmais krĹŤtinÄ&#x2014;je, galĹŤniĹł tirpimu, blauzdĹł mÄ&#x2014;ĹĄlungiu. JĹł negydant gresia kraujagyslÄ&#x2014;s uĹžsikimĹĄimas, trombozÄ&#x2014;, iĹĄemija, infarktas, insultas, gangrena... UĹžsikimĹĄusiÄ&#x2026; kraujagyslÄ&#x2122; bĹŤti-
na operuoti. Per metus vien Vilniaus miesto universitetinÄ&#x2014;s ligoninÄ&#x2014;s klinikose atliekama daugiau kaip 3500 tokiĹł operacijĹł. Jos nelengvos, ilgai gyja pjĹŤvis. DaĹžnai ĹĄias operacijas po kurio laiko tenka kartoti, toje pat arba kitoje kĹŤno vietoje. ÄŽ pagalbÄ&#x2026; â&#x20AC;&#x201C; ozonas!
â&#x20AC;&#x17E;LigoninÄ&#x2014;je kiek apsigydÄ&#x2122;s suĹĄlubavusiÄ&#x2026; ĹĄirdÄŻ, lengviau atsikvÄ&#x2014;piau - dabar vÄ&#x2014;l galÄ&#x2014;siu beveik normaliai dirbti ir gyventi, pasakojo verslininkas Eigirdas. TaÄ?iau nei iĹĄ ĹĄio, nei iĹĄ to kojas pradÄ&#x2014;jo traukti mÄ&#x2014;ĹĄlungis, deĹĄinÄ&#x2014; patino, pabalo, vaikĹĄÄ?ioti buvo vis sunkiau. ApsilankÄ&#x2122;s pas gydytojÄ&#x2026; angiochirurgÄ&#x2026; suĹžinojau, kad teks skubiai operuoti uĹžsikimĹĄusiÄ&#x2026; blauzdos kraujagyslÄ&#x2122;. Negana to, buvau perspÄ&#x2014;tas, kad vÄ&#x2014;liau gali tekti operuoti ir kitÄ&#x2026;, nes mano kraujagyslÄ&#x2014;s intensyviai kalkÄ&#x2014;ja. LigoninÄ&#x2014;je apstulbau iĹĄvydÄ&#x2122;s, kiek daug ĹžmoniĹł â&#x20AC;&#x201C; ir gana jaunĹł, ir pagyvenusiĹł â&#x20AC;&#x201C; serga ĹĄia liga. Tikra epidemija! Kai kurie patyrÄ&#x2014; jau tris ar net keturias operacijas. â&#x20AC;&#x17E;Kaip sustabdyti kraujagysliĹł kalkÄ&#x2014;jimÄ&#x2026;?â&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tokÄŻ klausimÄ&#x2026; uĹždaviau gydytojui. GavÄ&#x2122;s banalĹł atsakymÄ&#x2026; apie gyvensenos keitimÄ&#x2026;, iĹĄeities pradÄ&#x2014;jau ieĹĄkoti pats. BĹŤdamas Vokietijoje suĹžinojau apie
ozonoterapijÄ&#x2026;, kuri ten sÄ&#x2014;kmingai taikoma daugelÄŻ metĹł. SugrÄŻĹžÄ&#x2122;s nutariau iĹĄbandyti. Medicinos klinikoje â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; man buvo atliktos kelios ozonoterapijos procedĹŤros â&#x20AC;&#x201C; ÄŻ venÄ&#x2026; sulaĹĄinta skysto ozono. Beveik iĹĄ karto pajutau ĹĄio gaivaus gamtos elemento poveikÄŻ â&#x20AC;&#x201C; kojas ir rankas uĹžliejo sveika ĹĄiluma, tapo lengviau kvÄ&#x2014;puoti, veidas paskaistÄ&#x2014;jo. Netrukus greiÄ?iau, nei mano nebejaunam organizmui ÄŻprasta, uĹžgijo Ĺžaizda, liovÄ&#x2014;si skaudÄ&#x2014;jusi koja. GrÄŻĹžo sveikas, ramus miegas, geras apetitas ir darbingumas. Tai matydama netgi mano Ĺžmona, ĹĄiaip nelabai mÄ&#x2014;gstanti ÄŻvairiĹł procedĹŤrĹł, nutarÄ&#x2014; atlikti kelis ozonoterapijos seansus, kad atjaunintĹł organizmÄ&#x2026;, sustiprintĹł imunitetÄ&#x2026;. Be to, buvo girdÄ&#x2014;jusi, kad ozonoterapija stabdo raukĹĄliĹł atsiradimÄ&#x2026;, ĹĄalina sÄ&#x2026;nariĹł druskas, teikia energijos ir atgaivina odÄ&#x2026;. Per apĹžiĹŤrÄ&#x2026; net gydytojas nustebo: â&#x20AC;&#x17E;Kaip ryĹĄkiai pagerÄ&#x2014;jo jĹŤsĹł kraujotaka. Kaip jÄ&#x2026; pergudravote? Regis, kitos blauzdos operacija jums nebegresia.â&#x20AC;&#x153; Ĺ˝inau, kad nejaunÄ&#x2014;ju. Ĺ˝inau, kad reikia sveikiau gyventi, pasirĹŤpinti savimi. Taigi dĹžiaugiuosi, kad dabar turiu patikimÄ&#x2026; biÄ?iulÄŻ â&#x20AC;&#x201C; ozonÄ&#x2026;, kuris visada padÄ&#x2014;s mano kraujaPR gyslÄ&#x2014;ms ir ĹĄirdĹžiai.â&#x20AC;&#x153;
ď Ž Sveikata: \g\[N` aRVTVNZNV cRVXVN X_NbWNTf`YVĂş OĂXYĂ?
 @UbaaR_`a\PXÂ&#x2022; [b\a_
Specialus pasiĹŤlymas Tik DABAR! 5 ozonoterapijos procedĹŤros uĹž 4 kainÄ&#x2026;. Gydytojo ozonoterapeuto konsultacija tik 70 Lt! IĹĄplÄ&#x2014;stinÄ&#x2014; ĹĄirdies veiklos patikra moderniausiu tyrimo metodu â&#x20AC;&#x17E;Ĺ irdies portretasâ&#x20AC;&#x153; ir gydytojo konsultacija tik 70 Lt! Ateikite ÄŻ medicinos klinikas â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153;: Vilniuje, SavanoriĹł pr. 11A, tel. (8 5) 212 5566, mob. tel. 8 676 07 774; Kaune, Vytauto pr. 23, tel. (8 37) 333 557, mob. tel. 8 606 91 120; KlaipÄ&#x2014;doje, Minijos g. 2, I korp., tel. (8 46) 315 111, mob. tel. 8 606 91 183.
www.mirameda.lt Gera sveikata ir energija â&#x20AC;&#x201C; garantuota! Medicinos klinika â&#x20AC;&#x17E;Miramedaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; tai:
gas, angiochirurgas, gastroenteroloď Ž efektyvi ozonoterapija (sergant kvÄ&#x2014;- gas, neurologas, skausmo gydytojas, pavimo takĹł ligomis, cukriniu diabetu, dermatologas, psichologas ir kt.); ĹĄirdies ir kraujagysliĹł ligomis, migrena, ď Ž efektyvios kosmetologinÄ&#x2014;s, iĹĄvaizlÄ&#x2014;tinÄ&#x2014;mis infekcinÄ&#x2014;mis ligomis ir kt.); dos gerinimo ir liekninamosios proď Ž ĹĄeimos klinika, kurioje dirba spe- cedĹŤros; cialistai (endokrinologas, ginekolo- ď Ž videoterapija (â&#x20AC;&#x17E;25 kadrasâ&#x20AC;&#x153;).
12
AntrADIENIS, liepos 16, 2013
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
–0,17 %
€
Valiutų kursai
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 2,9794 DB svaras sterlingų 1 3,9911 JAV doleris 1 2,6775 Kanados doleris 1 2,6457 Latvijos latas 1 4,9159 Lenkijos zlotas 10 8,0527 Norvegijos krona 10 4,3571 Rusijos rublis 100 8,1066 Šveicarijos frankas 1 2,7895
pokytis
+0,0336 % –0,2474 % –0,5239 % +0,0908 % +0,0366 % +0,7532 % –0,2495 % +0,1433 % +0,1688 %
+0,46 %
+0,15 %
Mėsa su antibiotikais nepatenka
Ministrai tarsis dėl skalūnų
Čekijoje kilus skandalui dėl lenkiškos viš tienos, išimtos iš prekybos dėl joje rastų antibiotikų likučių, Lietuvos rinka šiuo as pektu yra saugi. Valstybinės maisto ir ve terinarijos tarnybos direktorius Jonas Mi lius sako, kad jis dar prieš pusantro mė nesio pasirašė įsakymą tikrinti visą įveža mą lenkišką vištieną ir kiaulieną. Pasak jo, visa iki šiol patikrinta mėsa buvo švari, jo je nerasta antibiotikų pėdsakų.
Lietuvoje šiandien prasideda ES aplin kos ministrų susitikimas, kuriame ketina ma tartis dėl klimato kaitos ir skalūnų dujų gavybos klausimų. „Neformalaus aplinkos ministrų susitikimo metu bus aptarti ES Biologinės įvairovės strategijoje iki 2020 m. nurodytų tikslų ir veiksmų įgyvendinimo fi nansavimo, klimato kaitos bei skalūnų dujų gavybos klausimai“, – rašoma Lietuvos pir mininkavimo ES Tarybai pranešime.
Verslas rankos valstybei neišties? Lietuvai dalyvauti pasaulinėje parodoje „Expo“ pinigų stinganti Vyriausybė ban dys apeliuoti į šalies verslininkų kiše nes. Tačiau šiam projektui daug privačių lėšų pritraukti vargu ar pavyks.
Lukas Miknevičius l.miknevicius@diena.lt
Prašys pagalbos
Kas dvejus metus rengiama pa saulinė paroda „Expo“ 2015-ai siais vyks Italijos Milano mieste. Skaičiuojama, jog norint, kad šio je parodoje dalyvautų ir Lietuva, reikėtų skirti keliolika milijonų li tų. Tačiau bent kol kas Vyriausybė sunkiai randa lėšų. Vakar vykusiame Ministrų ka bineto pasitarime buvo nuspręsta, kad Lietuvos dalyvavimą pasauli nėje parodoje „Expo 2015“ Milane bus bandoma finansuoti ne tik vals tybės, bet ir privačiomis lėšomis. „Nusprendėme, kad dalyvauti Lietuvai būtina, tačiau klausimas – iš kur gauti finansavimą. Matyt, ieškosime ne tik valstybės išteklių, bet bandysime ieškoti ir privačių įmonių, kurioms iš tikrųjų Lietu vos dalyvavimas tokiose parodose bei papildomos galimybės parody ti Lietuvos ūkio pranašumus turė tų būti labai naudingos“, – po Vy riausybės pasitarimo žurnalistams sakė finansų ministras Rimantas Šadžius. Pasak jo, kol kas neaišku, kiek Lietuvai reikės pinigų dalyvauti parodoje. Ministras teigė, jog bus kviečiamos įvairios bendrovės. „Šiandien buvo nuspręsta, kad šitame pasiruošimo darbe daly vaus šešios ar septynios minis terijos, visos, kurioms priklau so pagal jų profilį, – nuo Žemės ūkio pradedant ir baigiant Užsie nio reikalų ministerija. Ir kiekvie
na ministerija bandys iš savo sričių pritraukti privačius ūkio subjektus. Suvilioti ir papildomomis galimy bėmis eksponuoti savo galimybes bei savo produkciją“, – teigė finan sų ministras. Anot jo, šiuo metu neaišku, ko kią dalį lėšų galėtų skirti verslas: „Šiandien tai pasakyti itin sunku. Šiandien apsisprendimas yra tik tai, kad dalyvaujam.“ Daug naudos nėra
Verslo atstovai abejoja Vyriausybės užmojais. Jų teigimu, šiek tiek vers lo pritraukti gal ir pavyks, bet pini gų iš šio šaltinio tikrai nebus daug. Visų pirma dėl to, kad „Expo“ nėra ta paroda, iš kurios verslininkai ga lėtų gauti apčiuopiamos naudos.
Pasiekimas: Šanchajuje vykusioje „Expo“ parodoje Lietuvos paviljoną aplankė apie 6 mln. žmonių. Kęstučio Vanago / BFL nuotr.
Iš savo patirties ankstesnėse „Expo“ parodose galiu tie siai pasakyti, kad di delio verslo ten nėra. „Gal ir prisidės įmonės, kurioms svarbu būti matomoms kaip mece natėms, tačiau milijonų čia tikrai nebus“, – dienraščiui teigė Lietu vos pramonininkų konfederacijos Užsienio ryšių departamento di rektorius Aurelijus Ušeckas. Jo manymu, Lietuvos dalyva vimą parėmęs verslas gautų šiek tiek dėmesio ir paminėjimų viešo joje erdvėje Lietuvoje, tačiau jokių
naujų eksporto rinkų „Expo“ neat vertų ir naudos neduotų, nes šioje parodoje prisistato ne bendrovės, o valstybės. „Iš savo patirties ankstesnėse „Expo“ parodose galiu tiesiai pasa kyti, kad didelio verslo ten nėra“, – nukirto A.Ušeckas. Sklypas jau pasiūlytas
Pristatyti mūsų šalį šioje parodoje Aplinkos ir Žemės ūkio ministeri joms pavesta jau prieš dvejus me tus, tačiau finansavimas tam iki šiol nenumatytas. Parodoje iš viso dalyvauti ketina apie 130 valstybių. Septyniasde šimčiai valstybių, kurių daugumą sudaro besivystančios šalys, pa rodos organizatoriai ekspozicijas
siūlo įsirengti teminiuose paviljo nuose, dar 60 valstybių statysis at skirus paviljonus. Dėl didelių neįrengto ploto nuo mos kainų (500 kvadratinių met rų – 4 mln. litų) ir kaimynystės su besivystančiomis šalimis, kurioms plotas suteikiamas nemokamai, paviljonus šioje parodoje statysis dauguma Europos valstybių, tarp jų ir šalys kaimynės. Estija dalyvauti parodoje jau skyrė 12,8 mln. litų, Latvija – apie 20 mln. litų. Lietuvai, kaip ir Lat vijai, pasiūlytas 11,5 aro žemės sklypas, kurio pusę galima užsta tyti ekspozicijai reikalingais sta tiniais. Prel im in ar iais skaič iav im ais, pastatyti paviljoną ir įrengti skly
pą kainuotų apie 6,9 mln. litų. Kitų lėšų reikia ekspozicijai, kultūrinei programai ir paviljono eksploata cijai. Dalyvavimas pasaulinėje pa rodoje 2000 m. Vokietijoje Lietu vai kainavo 20 mln. litų, 2005 m. Japonijoje – 10,6 mln. litų, 2010 m. Kinijoje – 11,2 mln. litų. Latvi ja ir Estija išleido panašiai. Lietu vos paviljoną Japonijoje aplankė 2 mln., o Kinijoje – 6 mln. žmonių. Anot Aplinkos ministerijos, mū sų šalis šioje pasaulinėje parodoje numato pristatyti labai kokybiškus ir paklausius tarptautinėje rinkoje maisto gaminius, modernias mais to perdirbimo pramonės technolo gijas, išvystytą žemės ūkį, mokslo pasiekimus ir turtingas kultūros tradicijas.
Dalis šalies gyventojų dėl pensijos dar delsia Apie pusė dirbančių Lietuvos gy ventojų jau apsisprendė, kaip kaups pensiją ateityje, tačiau maž daug tiek pat sprendimo dar ne priėmė. Tai rodo birželio pabaigo je „Sodros“ užsakymu atliktas vi suomenės nuomonės tyrimas.
Į klausimą, ar jau apsisprendė, kaip kaups senatvės pensiją, teigiamai atsakė 52 proc. apklausos dalyvių, o 48 proc. – neigiamai. Daugiausia neapsisprendusių yra tarp jaunes nių, mažesnio išsilavinimo ir ma
žesnes pajamas gaunančių kaimo vietovių gyventojų. „Iki šių metų lapkričio 30 d., kai gyventojai turės priimti spren dimą dėl pensijos kaupimo būdo, stengsimės visiems suteikti kuo daugiau ir kuo išsamesnės infor macijos apie galimus pasirinkimo būdus, kad įvertinus savo asmeni nę situaciją individualiai būtų ga lima priimti tinkamiausią spren dimą“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabe dinskienė.
Paprašyti įvardyti neapsispren dimo priežastis 46 proc. neap sisprendusių respondentų nuro dė, kad tam dar yra laiko, 25 proc. teigė nežinantys, kuo pasitikė ti – pensijų fondais ar „Sodra“, 15 proc. nemano, kad sprendimas ką nors pakeis, nes pensijų kaupi mo taisyklės nuolat keičiamos, o dar 14 proc. teigė nesidomėję ar ba nesuprantą, dėl ko turėtų apsi spręsti. „Sodros“ užsakymu šalies gyventojų apklausą atliko tyrimų bendrovė „Spinter“.
Šiuo metu registruota per 1 mln. pensijų kaupimo sutarčių. 141,9 tūkst. gyventojų yra pateikę sutikimus į pensijų fondą pervesti papildomą pensijų įmoką savo lėšomis. 5 tūkst. gyventojų pateikė prašymus nu traukti kaupimą pensijų fonduose. Primename, kad liepos pradžio je Seimas priėmė Pensijų sistemos reformos įstatymo pataisas, pagal kurias paskutinė diena, kai gyven tojai gali apsispręsti dėl pensijos kaupimo, nukelta į lapkričio 30 d. „Klaipėdos“ inf.
142 tūkst.
– tiek gyventojų į pensijų fondą perveda papildomą pensijų įmoką savo lėšomis.
13
antradienis, liepos 16, 2013
pasaulis
Juodaodžiai prisiminė segregaciją Ar Jungtinėse Valstijose juodaodžiai ir baltieji turi tas pačias teises? To klausia kai kurie teismo sprendimu pasipiktinę amerikiečiai. Floridos prisiekusieji palei do į laisvę juodaodžio nužudymu kalti namą George’ą Zimmermaną.
Nušovė gindamasis?
Teismo procesas sukėlė didelį ažio tažą kitapus Atlanto. Teko įsikišti net Jungtinių Valstijų prezidentui Barackui Obamai. Juodaodžiai ir kai kurie žmogaus teisių aktyvistai sako, kad G.Zim mermanas, kaltintas 2012 m. vasario 26 d. vakarą nužudęs 17-metį Tray voną Martiną viename Sanfordo gy venamajame rajone, turėtų būti pa tupdytas į cypę, nes neva nušovė juodaodį vedamas rasinės neapy kantos. Tačiau prisiekusiesiems taip nepasirodė. Pats G.Zimmermanas, buvęs savanoris apsaugininkas, tvir tino, kad į paauglį šovė gindamasis. „Akivaizdu, kad labai džiaugia mės rezultatais. G.Zimmermanas niekada dėl nieko nebuvo kaltas, išskyrus <...> savigyną“, – sa kė jo pagrindinis advokatas Mar kas O’Mara. Advokatai taip pat tvirtino, kad G.Zimmermanas, kurio tėvas yra baltasis, o motina kilusi iš Peru, gynėsi, kai T.Martinas parbloškė jį ant žemės ir ėmė trankyti jo galvą į šaligatvį. Protesto akcijos
Tiesa, pasak policijos, paauglys buvo beginklis. Būtent tai sukė lė JAV juodaodžių pasipiktinimą. Daugelis pareiškė, kad Amerikoje kitos rasės asmenys patiria disk riminaciją. JAV miestuose, tarp jų – San Fransiske, Filadelfij oje, Čikagoje, Vašingtone ir Atlantoje, vyko spon taniškos protesto demonstracijos. Sekmadienį didelėje demonstra cijoje Niujorke dalyvavo keli tūks
tančiai žmonių, kurie nešė plakatus su tokiais užrašais kaip „Sodinkit į kalėjimą žudikus rasistus, o ne juo daodžių jaunimą“ ir „Mes visi esa me Trayvonas. Kalta visa prakeik ta sistema“. Vienas demonstracijos dalyvių vilkėjo marškinėlius su užrašu „Aš juodaodis. Prašom nešauti“. Ouklando mieste degintos Ameri kos vėliavos, o Los Andžele policijai teko prieš demonstrantus panaudo ti gumines kulkas, nes kai kurie de monstrantai ėmė blokuoti greitkelį. Aktyvistai teismo nuosprendį laiko juodaodžių teisių pažeidimu. Aktyvistas Alas Sharptonas „Fa cebook“ tinklalapyje paskelbė pa reiškimą, kuriame G.Zimmerma no išteisinimą pavadino „antausiu Amerikos žmonėms“.
Veiksmai: Los Andžele policijai prieš protestuotojus teko panaudoti jėgą, nes šie blokavo vieną iš greitkelių.
ma retoriškai sakė: „Kaip, po vel nių, jie pripažino jį nekaltu? Jei nu žudai ką nors, esi žudikas.“ Visiškai nekaltas
Kaip, po velnių, jie pripažino jį nekaltu? Jei nužudai ką nors, esi žudikas. Sanfordo pastorė Valerie Hous ton savo sekmadienio pamoks le pabrėžė: „Dr. Kingas (Martinas Lutheris Kingas jaunesnysis – red. past.) deklaravo: kasdienis negro gyvenimas vis dar yra didžiosios visuomenės rūsyje. O šiandien aš deklaruoju: kasdienį mano žmo nių gyvenimą vis dar yra paver gusi baltųjų suprematistų visuo menė.“ O Sanfordo gyventoja 55 metų juodaodė Andrew Perkins verkda
Policija, sulaikiusi G.Zimmerma ną, iš pradžių nepateikė vyrui jo kių kaltinimų. Pagal prieštaringai vertinamą Floridos valstijos įstatymą „Gink savo pozicijas“ žmonės, kurie nuo gąstauja dėl savo gyvybės, ginda miesi gali panaudoti mirtiną jėgą ir neprivalo vengti konfrontacijos. Tačiau kaltintojai teigė, kad G.Zimmermanas, kuris T.Martiną vijosi nepaisydamas priešingo po licijos dispečerio patarimo, pats tyčia kurstė susidūrimą. Visgi kaltintojų įkalčiai ir teigi niai prisiekusiųjų neįtikino. Žiuri sudarė moterys, kurios sprendimą turėjo priimti vienbalsiai. Pasak JAV žiniasklaidos, jos ta rėsi 16 valandų. Jei būtų buvęs pri pažintas kaltu dėl antrojo laipsnio
„Reuters“ nuotr.
žmogžudystės, G.Zimmermanas likusį gyvenimą būtų praleidęs ka lėjime. Lengvesnis nusikaltimas – nety činis nužudymas, už kurį skiriama 30 metų. Tiesa, pasak G.Zimmermano ar timųjų, gyvenimas po teismo jam nebus rožėmis klotas. Vyras sulau kė tūkstančių grasinimų mirtimi, yra priverstas nuolat slapstytis ir jau pareiškė, kad išvyks iš Floridos. „Jam teks visą likusį gyvenimą žiūrėti sau už nugaros, – sakė jo brolis Robertas Zimmermanas jau nesnysis. – Yra daug žmonių, ku rie nori teisti plikomis rankomis ir mano, kad teisingumas neįvykdy tas. Jie neketina gerbti teismo ver dikto, todėl visuomet kels pavojų George’ui ir jo šeimai.“ Paragino gerbti sprendimą
Po teismo sprendimo, kuris visiš kai išteisino G.Zimmermaną, JAV vadovas B.Obama paragino žmo
nes laikytis rimties. „Mes esame įstatymų šalis ir prisiekusieji tarė žodį, – sakoma B.Obamos pareiš kime. – Dabar prašau kiekvieno amerikiečio gerbti <...> tėvų, kurie neteko savo jauno sūnaus, ragini mą ramiai (viską – red. past.) ap galvoti.“ Tiesa, anksčiau B.Obama liūdnai kalbėjo apie T.Martiną. Šalies va dovas sakė, kad „jeigu turėtų sūnų, jis atrodytų kaip Trayvonas“. B.Obama akcentavo, kad T.Mar tino tragedija susijusi su ginklų kul tūra Amerikoje. Tiesa, bandymas Kongrese patvirtinti naujas gink lų laikymo ir naudojimo taisykles B.Obamai buvo nesėkmingas. „Turėtume paklausti savęs, kaip individai ir kaip visuomenė, kaip ateityje galime užkirsti kelią to kioms tragedijoms. Kaip pilie čiams, tai darbas mums visiems. Tai – būdas pagerbti T.Martiną“, – sakė B.Obama. „Daily Mail“, BBC, CNN, BNS inf.
Lyginti moterį su beždžione – gero tono ženklas? Visiems, vadinantiems lietuvius netolerantiškais, reikėtų išgirs ti, ką apie savo kolegas viešai kal ba kai kurie Italijos politikai. Paly ginti moterį su orangutanu Italijo je, atrodo, gero tono ženklas.
Taikinys: Italijos integracijos mi
nistrė C.Kyenge nuolat kenčia ra sistinius išpuolius. „LaPresse“ nuotr.
Italijos Senato pirmininko pava duotojas Roberto Calderoli nedau giažodžiavo. Kongo Demokratinėje Respublikoje gimusią Italijos pilie tę Cécile Kyenge, dirbančią Italijos vyriausybėje integracijos ministre, jis palygino su orangutanu. Per vieną politinį susitikimą šiauriniame Treviljo mieste poli tikas, priklausantis Šiaurės lygai, pareiškė: „Visi žino, kad man pa tinka gyvūnai – meškos, vilkai, bet kai pamatau C.Kyenge nuotraukas, negaliu liautis galvojęs apie oran gutano bruožus, nors nesakau, kad ji yra tokia.“ To dar buvo maža. R.Calderoli pratęsė, kad C.Kyenge sėkmė ska tina „nelegalius imigrantus“ trokšti
keliauti į Italiją, taip pat pridūrė, esą jai verčiau būti ministre „savo šaly je“. C.Kyenge ragina palengvinti pi lietybės suteikimo procedūrą imig rantams, taip pat palaiko įstatymą, pagal kurį Italijos pilietybė automa tiškai būtų suteikiama visiems, gi musiems šalies teritorijoje. Už tai moteris nuolat sulaukia labai pašaipių nieko bendra su juo keliais neturinčių komentarų. Ji pravardžiuojama Kongo beždžione, zule, juodąja antiitale. Dažniausiai neapykantos strėlės lekia iš ultradešiniųjų grupuočių. Praeitą mėnesį vienas Šiaurės lygos narys Europos Parlamente buvo pašalintas iš euroskeptiškos Laisvės ir demokratijos Europos frakcijos dėl rasistinių komentarų apie šią ministrę. Mario Borghezio užsipuolė C.Kyenge, kad ji norin ti primesti Italijai genčių tradicijas kaip „bonga bonga“ vyriausybės narė, aiškiai turėdamas omenyje vadinamuosius bunga bunga ero
tinius vakarėlius, rengtus buvusio premjero Silvio Berlusconi. O R.Calderoli, priklausantis opozicijos stovyklai ir, vadovau jant S.Berlusconi, dukart užėmęs postus ministrų kabinete, ne retai švaistosi įžeidžiamais pa reiškimais. 2006 m. jis buvo pri verstas atsistatydinti iš reformų ministro posto, kai per nacionali nės televizijos naujienų translia ciją pademonstravo marškinėlius su musulmonų pranašą Mahome tą pašiepiančiu atvaizdu. Vėliau tais pačiais metais, kai Itali jos rinktinė laimėjo pasaulio futbolo čempionatą, jis išsakė rasistinių ko mentarų apie Prancūzijos komandą. Anot jo, čempionatą laimėjusi Itali jos komanda buvo sudaryta iš etni nių italų, o Prancūzija pralaimėjo, nes jos žaidėjai buvo „nigeriai, mu sulmonai ir komunistai“. Sekmadienį politikai, įskaitant kai kuriuos jo paties partijos na rius, peikė R.Calderoli, o kai ku
rie ragino jį atsistatydinti iš Sena to pirmininko pavaduotojo posto. Premjeras Enrico Letta savo ofi cialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pareiškė, kad to kie komentarai nepriimtini. „Jie peržengia visas ribas. Vi siškas solidarumas ir palaikymas Cécile’i. Tęsime savo darbą kartu su jumis“, – rašė E.Letta. Tačiau R.Calderoli atrėžė neke tinantis atsistatydinti ir tik iš da lies atsiprašė, sakydamas, kad „ne visiems dalyvavusiems iškart bu vo aišku“, jog jo komentaras bu vo susijęs su politinio susitikimo kontekstu, kaip pranešė naujienų agentūra „Ansa“. „Nenorėjau įžeisti, o jeigu mi nistrė C.Kyenge buvo įžeista, – at siprašau. Tačiau mano komentaras buvo pateiktas daug platesnėje po litinėje kalboje, kurioje kritikavau ministrę ir jos politiką“, – teisi nosi jis. „Reuters“, BNS inf.
14
ANTRadienis, liepos 16, 2013
sportas
Reformą stabdys direktorius?
Varžovai: klaipėdiečius ir ateinančiame Vieningosios lygos sezone eg
zaminuos Maskvos CSKA krepšininkai.
Vytauto Liaudanskio nuotr.
„Neptūnas“ – VTB lygoje Virginija Spurytė Klaipėdos „Neptūnas“ ne tik gavo kelialapį antrą sezoną žaisti Vie ningojoje lygoje, bet jau ir sužino jo savo varžovus. Tarp jų vėl bus tituluotieji Maskvos CSKA krepši ninkai.
Kelias į 2013–2014 metų sezono VTB Vieningąją lygą „Neptūnui“ atsivėrė, nes iš turnyro savo noru pasitraukė Kauno „Žalgiris“. Prie žastis – Lietuvos čempionai kausis Eurolygoje, Lietuvos krepšinio ly goje, todėl nebespės žaisti dar vie nose pirmenybėse. Dėl šios priežasties „Neptūnas“ išvengė atrankos turnyro, po kurio turėjo paaiškėti, ar ir antrą sezo ną žais Vieningojoje lygoje, o į jos traukinį įšoko iškart. Jei nebūtų pasitraukęs „Žalgi ris“, „Neptūnui“ ir Talino „Ka lev“ komandai veikiausiai būtų reikėję kovoti atrankos turnyre, nes praėjusiame sezone šios eki
pos savo grupėse užėmė paskuti niąsias vietas. „Neptūnui“ A grupėje pavyko iš kovoti tris pergales, tačiau pralai mėjimų būta gerokai daugiau – 15. 2013-2014 metų sezone „Neptū nas“ varžysis B grupėje. Klaipėdie čių varžovai bus Maskvos CSKA, Maskvos srities „Chimki“, Liu bercų „Triumf“ ir Samaros „Kras nyje Krylja“ klubai (visi – Rusija) bei Rygos VEF (Latvija), „CmokiMinsk“ (Baltarusija), Mariupolio „Azovmaš“ (Ukraina), „Altana“ (Kazachstanas) ir vardinį kvietimą gavusi ekipa. Dar viena lietuviška komanda – Vilniaus „Lietuvos rytas“ Vie ningojoje lygoje A grupėje žais su Krasnodaro „Lokomotiv-Kuban“, Kazanės „Uniks“, Krasnojarsko „Je nisej“, Sankt Peterburgo „Spartak“ ir „Nižnij Novgorod“ komandomis (visos – Rusija) bei Nymburko ČEZ (Čekija), Zgoželeco „Turow“ (Len kija), „Doneck“ (Ukraina) ir Talino „Kalev“ (Estija) krepšininkais.
Klaipėdietė – čempionė
Uostamiesčio spor to reformatoriai to liau dideliais žings niais žengia į prie kį – parengtas Klai pėdos sporto cent ro reorganizaci jos projektas. Įs taigą numatoma prijungti prie „Vie sulo“ sporto cent ro, tačiau jau dabar nuogąstaujama, jog toks sprendimas at sidurs teisme. Pareigos: Klaipėdos sporto centro direktoriui R.Vitkui siūloma būti
reorganizuotos įstaigos aukšto meistriškumo sportininkų padalinio vadovu. Vytauto Petriko nuotr.
Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt
Lėmė penkios priežastys
Ugdymo ir jaunimo reikalų komite to nariai vakar, nors ir ilgai svarstė, tokiai reorganizacijai pritarė. Ją pasiūlė savivaldybės admi nistracija. Anot Sporto ir kūno kultūros skyriaus vedėjo Manto Bagočiaus, buvo svarstomi įvairūs variantai – ir šias įstaigas reorgani zuoti sujungimo būdu, ir „Viesulo“ sporto centrą prijungti prie Klai pėdos sporto centro, tačiau pasi rinktas esą neskausmingiausias ir efektyviausias variantas. M.Bagočiaus teigimu, sprendimą siūlyti Klaipėdos sporto centrą pri jungti prie „Viesulo“ lėmė penkios pagrindinės priežastys. Po reorga nizacijos jame sportuos daugiau vaikų, pigiau kainuos išlaikyti pa statą, reikės atleisti mažiau admi nistracijos darbuotojų, „Viesulo“ sporto centro teritorijoje yra gali mybė vystyti infrastruktūrą. „Pas ir ink im as neb uvo labai lengvas ir ypač kalbant apie per sonalijas“, – teigė Ugdymo ir kul tūros departamento direktorė Ni jolė Laužikienė. Finansiškai nenukentėtų
Klaipėdos sporto centrą prijungus prie „Viesulo“ reikštų, kad įstaigai
Šiauliuose vykusiame aštuoniolikmečių ir jaunesnių tenisininkų Lietu vos čempionate triumfavo ir klaipėdietė. Emilija Kravtaitė (treneris Gi tanas Mažonas) merginų vienetų turnyro finaliniame susitikime 6:4 6:4 įveikė šiaulietę Agnę Čepelytę ir tapo Lietuvos čempione. „Klaipėdos“ inf.
vadovauti liktų jo direktorius Ed mundas Klimas. Klaipėdos sporto centro direktorius Rimantas Vit kus, kuris uostamiesčio sportui atidavė 35 metus ir jam iki pensi jos liko vos pusantrų metų, vado vu nebebūtų. „Su juo kalbėjomės kelis kar tus ir nuoširdžiai. Aiškiai pasa kiau, kad jis bus „Viesulo“ sporto centro direktoriaus pavaduotojas,
Nijolė Laužikienė:
Jei personalijų klau simas sustabdys šį sprendimą, tuomet sustos ir visa refor ma. atsakingas už aukšto meistrišku mo sportininkų padalinį. Mes juk ir ateityje esame numatę, jog Klai pėdoje turėtų atsirasti tokia atskira įstaiga, kurioje treniruotųsi aukšto meistriškumo klaipėdiečiai sporti ninkai. R.Vitkus ją ir galėtų padėti įkurti. Finansiškai po reorganizaci jos jis taip pat nenukentės“, – tvir tino N.Laužikienė. Tačiau Klaipėdos mero pava duotojas Vytautas Čepas teigė, jog
R.Vitkus labai nusivylęs, ir pagrįs tai. „Kai jauną žmogų meta lauk, negaila, nes jam dar viskas prieš akis. Ši situacija – visai kas kita. Jei tave, Nijole, kada nors žemintų, užstočiau krūtine“, – kaip visada žodžių kišenėje neieškojo V.Čepas. Jis net neabejojo, kad jei Klai pėdos sporto centras bus prijung tas prie „Viesulo“ ir R.Vitkus liks be vadovo pareigų, jis sprendimą skųs teismui. Išeitinėms – 400 tūkst. litų
„Jei personalijų klausimas sustab dys šį sprendimą, tuomet sustos ir visa reforma“, – pabrėžė N.Lauži kienė. Numatoma, jog po reorganizaci jos, jei jai pritars ir miesto taryba, „Viesulo“ sporto centre leistinas pareigybių skaičius bus 118 etatų. Tai reiškia, jog kai kurie dabar šiuose sporto centruose dirbantys treneriai turės ieškotis kito darbo. Planuojama, kad 46 bus perkelti į naujai steigiamą Klaipėdos leng vosios atletikos mokyklą, o 15 – į Klaipėdos irklavimo centrą. Kiti treneriai privalės perei ti dirbti į vadinamąją klubinę sis temą ir išsilaikyti iš sportininko krepšelio algų. Planuojama, jog atleidžiamų dar buotojų išeitinėms kompensaci joms reikės beveik 400 tūkst. litų.
Veiksnys: viena priežasčių, lėmusių, kodėl siūloma „Viesulo“ sporto centrą išsaugoti, o Klaipėdos sporto
centrą sunaikinti, yra ta, jog pirmojo infrastruktūra yra naujesnė, jos išlaikymas pigesnis.
19
ANTRadienis, liepos 16, 2013
įvairenybės kryžiažodis
horoskopai
„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „PRINT IT“ spaustuvė kartu su leidykla „Gimtasis žodis“ –
Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame C.Frieser knygą „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“.
C.Frieser. „Oskaras ir vaikų gaujos paslaptis“. Smalsusis nuotykių mėgėjas Oskaras ryžtasi keliauti laiko mašina į praeitį, kad tik nereikėtų šeštadienį mokytis lotynų kalbos. Atsidūręs viduramžių Niurnberge, jis pakliūva į miestą, pilną raupsuotųjų. Su savo senuoju bičiuliu Albrechtu (su juo susipažino per pirmąją kelionę praeitin) Oskaras patiria šiurpių nuotykių. Berniukai vos išneša sveiką kailį, stengdamiesi į dienos šviesą ištraukti mieste siaučiančių plėšikų gaują ir jų vadeivą.
Praėjusios savaitės teisingi atsakymai: pirmadienis – konkurentas antradienis – LIAUDIES DAINOS trečiadienis – LIAUDIES DAINOS ketvirtadienis – ŽALNIERIUKAS penktadienis – Tupi PAKRŪMĖJE Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.
Praėjusios savaitės laimėtoja – Danutė Urvakienė .
Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, liepos 23 d.
Avinas (03 21–04 20). Šiandien kris jūsų kūrybingumas , trūksta jėgų atlikti elementariausius darbus, sunkiai seksis susikalbėti su kolegomis. Iš esmės dėl jūsų paties emocinės būklės nestabilumo paaštrėja santykiai su bendradarbiais ar su sutuoktiniu. Jautis (04 21–05 21). Galima įtampa darbe tiek dėl anksčiau padarytų klaidų, tiek dėl nenumatytų aplinkybių. Kiek įmanoma būkite atidesni su dokumentais, informacija – per didelis pasitikėjimas šiose srityse gali brangiai kainuoti. Dvyniai (05 22–06 21). Dvyniai jausis neryžtingi, savo neryžtingumą mėgins dangstyti agresyviu elgesiu darbe. Rezultatai veikiausiai nebus tokie, kokių trokštate. Neignoruokite prašymų, stenkitės nesugadinti darnių santykių su kolegomis. Vėžys (06 22–07 22). Šiandien teks atšaukti dalį sprendimų, atidėti dalį planuotų darbų. Dėl neišsipildžiusių lūkesčių gali kamuoti prasta savijauta, galimas chroniškų ligų paūmėjimas. Liūtas (07 23–08 23). Šiandien pasistenkite neignoruoti svetimų problemų bei aplinkinių nuomonės, vėliau tektų raudonuoti dėl savo elgesio. Nežerkite priekaištų sutuoktiniui, nebauskite vaikų – jūsų emocinė būsena šiuo metu itin nestabili. Mergelė (08 24–09 23). Jokiu būdu nepasirašinėkite svarbių sutarčių, nesiimkite nežinomų užduočių, neskirkite susitikimų. Analizuokite gaunamus pasiūlymus dėl įdomesnės veiklos, tačiau sprendimą priimkite kitą dieną. Svarstyklės (09 24–10 23). Greičiausiai žlugs kai kurie jūsų grandioziniai sumanymai, ypač tie, kurie nebuvo subrandinti. Ką gi, iš klaidų galima pasimokyti, įgyti gyvenimiškos patirties. Skorpionas (10 24–11 22). Laukia įvairūs nesklandumai, sveikatos problemos. Atsiremkite į artimuosius, nebijokite pasakyti, kad jums reikalinga jų globa ir dėmesys. Šaulys (11 23–12 21). Neverta žaisti pažeidinėjant taisykles – greičiau gėdingai pralaimėsite nei pasieksite trokštamo rezultato. Šiandieninės finansinės investicijos bus kaip reta nesėkmingos. Galite turėti rūpesčių dėl sveikatos. Ožiaragis (12 22–01 20). Laukia sudėtingi ir ne itin malonūs reikalai. Sprendimas gali kainuoti nemažai nervų, bet geriau tai atlikti šiandien nei rytoj. Vakarop galėsite tik pasidžiaugti ne veltui praėjusia diena. Vandenis (01 21–02 19). Ryžtingi sprendimai pateisinami tik tuo atveju, kai esate visiškai tikras savo teisumu. Jei šmėstelėjo bent menkiausias abejonės šešėlis, verčiau ieškokite protingo patarėjo ar apskritai atidėkite sprendimą neribotam laikui. Žuvys (02 20–03 20). Stiprūs jausmai gali trukdyti blaiviai mąstyti ir aiškiai matyti. Jūs pernelyg sureikšminate nesvarbius ir vienadienius dalykus. Jau rytoj viskas gali nušvisti kitomis spalvomis.
Orai
Šiandien naktį vietomis rūkas, žymesnio lietaus nenumatoma. Atvės iki 11–16 laipsnių. Dieną vietomis trumpai palynos. Šils iki 18–23 laipsnių. Rytoj be žymesnio lietaus. Temperatūra mažai keisis.
Šiandien, liepos 16 d.
+21
+19
Telšiai
Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (priešpilnis)
+21
Šiauliai
Klaipėda
+21
Panevėžys
+21
Utena
+21
5.14 22.08 16.54
197-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 168 dienos. Saulė Vėžio ženkle.
Tauragė
+20
Pasaulyje Atėnai +32 Berlynas +24 Brazilija +22 Briuselis +26 Dublinas +22 Kairas +34 Keiptaunas +16 Kopenhaga +22
kokteilis
Kaunas Londonas +29 Madridas +33 Maskva +22 Minskas +21 Niujorkas +33 Oslas +23 Paryžius +29 Pekinas +32
Praha +23 Ryga +21 Roma +31 Sidnėjus +22 Talinas +20 Tel Avivas +31 Tokijas +30 Varšuva +21
Vėjas
4–7- m/s
orai klaipėdoje Šiandien
Rytas
Diena
Vakaras
Naktis
Vėjas (m/s)
+18
+19
+18
+17
7
+19
+20
+18
+17
5
+19
+20
+19
+18
6
KeTVIRTadienį
Pasipuošė: po savaitgalio viena
Užtai – kaip gražu „Kokteil io“ agentai po savaitgal io už klydo į vieną tok ią Klaip ėdoje žino mą užeig ą, kur i nus tebino gamtos mylėtojus. Ant stalų vazelėse puika vos i zundos. Tok ios dygl ialap ės gė lės, kur ios, sakoma, auga tik Nagl io draust inyje Kuršių ner ijoje. Jas labai saugo mūsų gamt in inkai ir už jų sky nimą baug ina tūkstant inėmis baudo mis. Tačiau, ar kalta užeigos darbuo toja, kur i sumanė papuošt i interjerą zundom is? Juk ji nesinešioja su sav i mi Raudonosios knygos ir nevarto su stojusi prie kiekv ieno dygaus krūmo: skint i gal ima ar negal ima. O be to, gal tas gėlytes ji pirko turguje iš močiutės, kur i šias aug ina savo darželyje. Anot garsiausio gyvojo klasiko, kas galėt ų paneigt i?
Pagarba: kupranugaris gali dvi
savaites negerti.
Marijampolė
Vilnius
+20
Alytus
Vardai Vaigaudas, Danguolė, Eimanas, Faustas, Marija.
liepos 16-ąją
rytoj
me garsiame restorane ant kiek vieno stalo klientų akis džiugino zundos – Lietuvoje saugomos gėlytės (bauda – iki tūkstančio litų).
+20
+20
1661 m. Stokholmo (Šve dija) bankas išleido pir muosius Europoje popie rinius banknotus. 1790 m. JAV Kongresas Va šingtono miestą paskyrė Jugtinių Valstijų sostine. 1872 m. Borgėje Ostfelde gimė poliarinių sričių nor vegų tyrinėtojas Roaldas Amundsenas. 1918 m. bolševikai nužu dė Rusijos carą Nikolajų II ir jo šeimos narius. 1935 m. Okl ah om oj e (JAV) įrengti pirmieji pa
saulyje automobil ių sto vėjimo taksometrai. 1966 m. Maskva pažadė jo Indijai 1 mlrd. JAV dole rių paramą. 1989 m. mirė austrų diri gentas Herbertas von Ka rajanas. 1996 m. Kijeve nes ėk mingai pasikėsinta į Uk rainos premjerą Pavlą La zarenką. 1999 m. John F. Kenne dy jaunesniojo lėktuvas sudužo netoli Marta Vin jard salos Masačiusetso
valst ijoje JAV. Lėkt uve taip pat buvo jo žmona Carolyn Bess ette Ken nedy ir jos sesuo Lauren Bessette. J.Kennedy kū nas buvo rastas liepos 21 dieną. 2011 m. JAV prez iden tas Barackas Obama, ne paisydamas Kinijos per spėj imų, Balt uos iuos e rūmuose priėmė Dalai Lamą ir parag ino Pek i ną gerbti žmogaus teises bei kult ūr ines trad icijas Tibete.
Pajūryje karkvabalius pakeitė dumbliai Asta Dykovienė a.dykoviene@kl.lt
Baltijos jūros pakrantė pasidengė žaliu dumblių sluoksniu. Tai, pa sak Jūrinių tyrimų centro vado vo Algirdo Stankevičiaus, įprastas reiškinys, besikartojantis kasmet.
„Jūra kiekvienais metais žaliuo ja nuo fosforo, azoto pertekliaus ir jų junginių. Ypač kai nusistovi ra mus oras, mažai banguota ir paky la vandens temperatūra“, – dumb lių atsiradimo priežastis paaiškino A.Stankevičius. Jei ilgesnį laiką sąlygos dumb liams daugintis būna palankios, žalia tąsi pluta gerokai sustorėja ir padengia ne tik vandens paviršių, bet jūros nuplauti dumbliai nuklo ja ir paplūdimius. Tada poilsiautojams tenka bristi per tirštą masę ir kvėpuoti ne pa čius maloniausius kvapus. „Vyksta puvimas, nes apatiniai fitoplanktono sluoksniai apmiršta, todėl ir jaučiamas tas nemalonus kvapas“, – teigė A.Stankevičius.
Netrukdo: žalia košė Melnragės paplūdimyje poilsiautojams nepatogumų, regis, nekelia. Vytauto Liaudanskio nuotr.
Dauguma fitoplanktono yra to kie maži organizmai, kad vargiai pastebimi plika akimi. Tačiau kai jų labai daug, vanduo tampa žalios spalvos dėl chlorofilo fitoplankto no ląstelėse. Esą žmonių sveikatai tai ne kenkia, nebent dumblo sluoks nis būtų labai storas. Teigiama, kad yra kai kurios fitoplankto
no rūšys, galinčios turėti toksi nį poveikį. „Koks nors šuo, pal ak ęs to kio vandens, gal ir apsinuodytų. Tokių faktų kažkur prie Švedi jos yra buvę“, – tikino A.Stan kevičius. Dumbl ių aug im as prik lauso nuo meteorologinių sąlygų, ta čiau paprastai jie jūros pakran
tėje tarpsta visą vasarą. „Jei vė jas pap uč ia nuo kranto, vis us dumbl ius nun eš a į atv ir ą jū rą ir atrodo, kad jie kažkur pra dingo. Tačiau iš tiesų jie niekur neišnyksta. Dumblių vegetaci ja trunka gegužės–rugsėjo mė nesiais, nes maistinių medžiagų jiems Baltijos jūroje pakanka“, – sakė A.Stankevičius.
Sapnininkas
Didaktinis vakaras Vakar nuvedžiau žmoną į operą „Ote las“. Profilaktiškai, kad žinotų.
Esminiai skirtumai – Ar gali programuotojas tapti geru po litiku? – Niekada! Programuotojui bet koks sa kinys yra arba teisingas, arba neteisin gas, o politikų sakiniai visada pusiau teisingi, pusiau melagingi, o dažniau siai – dar ir beprasmiški.
Apklausa internete Į klausimą „Ar naudojatės internetu?“ teigiamai atsakė 100 proc. Lietuvos gy ventojų. Českos sekretorė ( 39 77 19, prieš nušliauždamas po stalu, mandagiai atsisveikinkite su svečiais)
Ką šiąnakt sapnavote?
Jei sapnuojate, kad staiga nutraukėte grandinę, išsiskirsite su draugu ar pakei site darbą. Jei perkate grandinę, skubotai pradėsite atsakingą užduotį. Jei jus kaž kas surakina grandinėmis, įtakingi žmo nės pasiryžę visais įmanomais būdais apsaugoti nuo nesėkmių. Jeigu sapne re gite kitus žmones, sukaustytus grandinė mis, tai jų laukia nesėkmės ir nelaimės. Jeigu sapnuojate, kad jus sukaustė gran dinėmis, tai teks ant savo pečių užsikrau ti visus rūpesčius ir atsakomybę.