2013 07 25 vilniaus diena

Page 1

9 771822 77903 0

liepos 25–31 d., 2013 m. Nr. 30 (1531)

Skaitytojams dovanojame kelionę į vaikystę...

išeina ketvirtadieniais PIrKI NYs

Žiūrėk

9

2,50 Lt LNK r ruošI udENIo sE A LEd zo o šoK NuI Ius

Tel PRoGevizijos R

lie AMo rugp pos 27– s jūčio 2 d.

2013 ­m.­­N r.­30

TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

Savaitraštis miestui

TAIKIK LYJE

Liekn SU TVėk 3!

Cir­kas vėl at­va­žia­vo

Teis­mui nu­rod­žius, kad ma­žumų ei­tynės šeš­ta­dienį tu­ri vyk­ti Ge­di­mi­no pro­ spek­te, su­ju­do ir pa­ tys ei­ty­nių da­ly­viai, pa­si­rūpinę gau­sia ren­gi­nio rek­la­ma, ir jų ra­di­ka­lie­ji opo­ nen­tai – jie ruo­šia­ si „gelbė­ti Lie­tuvą“ žvilgs­niais, švil­ pi­mu, o jei reiks – ir kumš­čiais. Po­li­ ci­ja sprend­žia gal­ vosūkį, kaip už­tik­ rin­ti, kad vis­kas baigtų­si be krau­jo, o pa­čių ho­mo­sek­ sualų gre­to­se ne­pri­ta­rian­čių paradui at­si­ran­da vis dau­giau.

600

18p.

miestas

2p.

VTEK pasigailėjo Vilniaus valdžios Etikos sargai reabilitavo į Ka­zachs­ taną „Ar­v i“ už­sa­k y­tu lėktu­vu ke­ liavusius Vilniaus ad­mi­nist­ra­ci­jos di­ rek­to­rių Val­dą Kli­man­ta­vi­čių ir me­ro pa­tarė­ją Be­ną Re­na­tą Bal­tu­sį. Juos gi­ na ir bendrakeleivė Bi­rutė Vėsaitė.

Miestas

6p.

Kas ver­čia tep­lio­ti sie­nas?

BFL nuo­tr.

vilniausdiena.lt

Par­la­men­ti­nei veik­lai skirtų lėšų Sei­mo na­riams nie­ kaip neuž­ten­ka – vie­ni tau­tos at­sto­vai su­ge­ba 5 tūkst. litų iš­leis­ti ir Ve­lykų at­vi­ ru­kams, ki­ ti tūkstan­ čius leid­žia gėlėms, su­ ve­ny­rams ar rek­la­mai. 12p.

Būna ir la­bai aro­gan­tiškų NBA klubų, ku­rie bi­lietą į tėvynę žaidė­jams nu­per­ka pa­sku­tinę dieną.

Tiraža s 33

Apie To­ron­to „Rap­tors“ el­gesį su Jo­nu Va­lan­čiū­nu sakė krep­ši­nio rink­tinės tre­ne­ris Jo­nas Kaz­laus­kas.

4

Lietuva

TV

Did­ž HER io­ji­„X OJ staig­ ­fak­to­riaUS me­n a us“­

Ekonomika

Įmo­nių bank­rotų sta­tis­ti­ka ne­gai­les­ tin­ga – daž­niau­siai bank­ru­tuo­ja, veiklą vos pra­dėju­sios įmonės. Vis dėlto su sun­ku­mais su­si­dūrę pra­de­ dan­tys vers­li­nin­kai, užuot pri­pa­žinę pro­ble­mas, tem­pia gumą, kol pro­ blemų pri­da­ro ir ki­tiems. 14p.

Pasaulis

Pa­saulį iš­vydęs Kemb­rid­žo prin­cas su­kėlė did­žiulę emo­cijų audrą, bet jai ap­ri­mus vil­čių apim­tiems gerbė­jams teks nu­si­leis­ti ant žemės. Ar pa­vyks tėvams už­tik­rin­ti prin­cui nor­ma­lią vai­kystę ir ar pa­jėgs mo­nar­chi­ja XXI a. ženg­ti ko­ja ko­jon su lai­ku? 16p.

2

miestas

liepos 25–31, 2013

28p.

Kino premjerų apžvalga.

„Ar­vi“ ir po­li­ti­kų ska Ak­cen­tai: vi­są li­ku­sią va­sa­rą ŠMC kie­me­ly­je bus ga­li­ma iš­vys­ti ir

šiuo­lai­ki­nių lie­tu­viš­kų fil­mų, ir sko­nin­gų už­sie­nio ko­me­di­jų.

Ta­do Uma­ro / BFL nuo­tr.

Ki­nas po žvaigž­dė­mis Vai­da Ka­lin­kai­tė v.kalinkaite@diena.lt

Vi­są li­ku­sią va­sa­rą, iki pat rugp­jū­čio 31 d., ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“ kvie­čia keturis kar­tus per sa­vai­tę už­suk­ti į Šiuo­lai­ki­nio me­no cent­ ro (ŠMC) kie­me­lį ir pra­leis­ti nak­tį po žvaigž­dė­mis, žiū­rint fil­mą.

Jau tre­čius metus iš eilės ki­no teat­ras „Pa­sa­ka“ džiu­gi­na vil­nie­ čius ir mies­to sve­čius, kur­da­mas jiems sa­vo pa­sa­ką – pro­jek­tą „Ki­ nas po žvaigž­dė­mis“. Iki rugp­jū­ čio 10 d. ki­no mė­gė­jai kie­me­ly­je lau­kia­mi tre­čia­die­niais–šeš­ta­die­ niais. Vė­liau, nuo rugp­jū­čio 15 d., „Ki­nas po žvaigž­dė­mis“ vyks ket­vir­ta­die­nį–šeš­ta­die­nį. Sean­ sų pra­džia – 22.30 val. Vie­na pro­jek­to or­ga­ni­za­to­ rių Guo­da Un­gu­lai­ty­tė sa­kė, kad reng­ti fil­mų per­žiū­ras po at­vi­ ru dan­gu­mi bu­vo nu­spręs­ta ta­da, kai bu­vo pa­ste­bė­ta, jog ki­no sa­lės šil­tuo­ju me­tų lai­ku žiū­ro­vų ne­be­ vi­lio­ja. „Va­sa­rą ki­no teat­re ne­la­bai žiū­ro­vų su­lau­kia­me. Na, nor­ma­ lu, kad, esant ge­ram orui, žmo­

Eti­kos sar­gai nu­spren­dė, kad Vil­niaus sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai Val­das Kli­man­ta­vi­čius ir Be­nas Re­na­tas Bal­tu­sis skris­da­mi bend­ro­vės „Ar­vi“ lėk­tu­vu ne­pa­žei­dė dar­bo eti­kos. Juos ap­skun­ dęs ta­ry­bos na­rys Vi­das Ur­bo­na­vi­čius ti­ki­na esąs pri­blokš­tas spren­di­mo, o kar­tu skri­du­si bu­vu­si mi­nist­rė Bi­ru­tė Vė­sai­tė ko­ le­gas už­jau­čia ir pa­lai­ko.

nės lin­kę lai­ką leis­ti lau­ke. Rei­kė­jo spręs­ti pro­ble­mą ir nu­spren­dė­me, kad ga­li­me da­ry­ti lau­ko sean­sus. Tai ga­na ro­man­tiš­ka, ga­na uni­ka­ li pra­mo­ga. Iš pra­džių at­rink­tus fil­mus lau­ke ro­dė­me tik sa­vait­ ga­liais“, – pri­si­mi­nė G.Un­gu­lai­ ty­tė. Tre­čius me­tus ren­gia­mas pro­ jek­tas, or­ga­ni­za­to­rės tei­gi­mu, su­ lau­kia ga­na ne­ma­žo dė­me­sio. Ji ma­no, kad vie­na su­si­do­mė­ji­mo prie­žas­čių ga­li bū­ti ir kruopš­čiai pa­reng­ta pro­gra­ma. „Prog­ra­mą su­da­ro­me la­bai ati­džiai, nes sean­ sų ga­li įvyk­ti tik nu­sta­ty­tas skai­ čius. To­dėl sten­gia­mės at­rink­ti tuos fil­mus, ku­rie mums at­ro­do įdo­mūs ir to­kie at­ro­dy­tų žiū­ro­ vams, ku­rie bū­tų tin­ka­mi va­sa­ rai, lau­ko ki­nui. Prog­ra­mą su­da­ ro­me jau prieš pu­sę me­tų, – sa­kė G.Un­gu­lai­ty­tė. – Ži­no­ma, vis­kas pri­klau­so nuo oro. Jei­gu pra­stas oras, žiū­ro­vų nė­ra tiek daug.“ Ta­čiau įsi­gi­ję bi­lie­tą į sean­są pra­stu oru per daug nu­si­min­ti ne­ tu­rė­tų. Sean­sas dėl blo­gų oro są­ ly­gų neat­šau­kia­mas, pa­pras­čiau­ siais per­ke­lia­mas į ŠMC vi­dų.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Iš­si­su­ko nuo tei­sin­gu­mo

Ke­lio­nė į Ka­zachs­ta­ną „Ar­vi“ už­ sa­ky­tu lėk­tu­vu B.Vė­sai­tei kai­na­vo ūkio mi­nist­ro po­stą – tam ne­pri­ rei­kė nė Vy­riau­sio­sios tar­ny­bi­nės eti­kos ko­mi­si­jos (VTEK) spren­di­ mo. Ta­čiau kar­tu ke­lia­vę Vil­niaus val­džios at­sto­vai ko­le­gės li­ki­mo, at­ro­do, iš­vengs. VTEK ty­ri­mą dėl ne­tei­sė­to vie­ šų­jų ir pri­va­čių­jų in­te­re­sų de­ri­ni­mo nu­spren­dė nu­trauk­ti ar­gu­men­tuo­ da­ma, kad nė­ra konk­re­čių duo­me­ nų, ku­riais re­mian­tis bū­tų ga­li­ma vie­na­reikš­miš­kai ver­tin­ti Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ jos di­rek­to­riaus V.Kli­man­ta­vi­čiaus ir sos­ti­nės me­ro pa­ta­rė­jo B.R.Bal­ tu­sio skry­dį į Ka­zachs­ta­ną lėk­tu­ vu, ku­rį už­sa­kė ir už ku­rį su­mo­kė­ jo bend­ro­vė „Ar­vi“. Ge­gu­žės 20–23 d. As­ta­no­je vy­ ku­sia­me vers­lo fo­ru­me be­si­lan­kiu­ sių sa­vi­val­dy­bės at­sto­vų skry­dis

kai­na­vo dau­giau ne­gu 100 tūkst. li­tų. Kaip tei­gia­ma, sa­vi­val­dy­bė už šią dar­buo­to­jų ke­lio­nę lėk­tu­vu su­ mo­kė­jo kur kas ma­žiau, nors rea­li bi­lie­tų kai­na bu­vo di­des­nė.

Čia pa­na­šiai kaip man liep­tų nu­si­ša­ lin­ti nuo ko­kios Cha­ ba­rovs­ko įmo­nės, ku­ri tu­ri san­ty­kių su ko­kia ki­ta Ir­kuts­ko įmo­ne. Ta­čiau, VTEK tei­gi­mu, nė­ra įro­ dy­mų, kad V.Kli­man­ta­vi­čius ar B.R.Bal­tu­sis ei­da­mi sa­vo pa­rei­ gas bū­tų tu­rė­ję tie­sio­gi­nių ry­šių su bend­ro­ve „Ar­vi“. Eti­kos sar­gai taip pat tei­gė, kad to­kios pa­slau­gos ne­ ga­li­ma ver­tin­ti kaip as­me­ni­nės do­ va­nos.

VO­KIŠ­KO KI­NO SA­VAI­TĖ

Lie­pos 25 d. – „Pi gy­ve­ni­mas“, lie­pos 26 d. – „Mė­ne­sie­nos ka­ra­lys­tė“, lie­pos 27 d. – „Po­pu­lia­ri mer­gi­na“.

Rugp­jū­čio 15 d. – „Oh boy“, rugp­jū­ čio 16 d. – „Al­ma­nya“, rugp­jū­čio 17 d. – „Vis­kis ir deg­ti­nė“.

LIE­TU­VIŠ­KŲ DE­TEK­TY­VŲ RET­ROS­PEK­TY­VA

AUD­REY TAU­TOU SA­VAI­TĖ

Rugp­jū­čio 22 d. – „Gė­lė­ti sap­nai“, Lie­pos 31 d. – „Vil­ko­la­kio pėd­sa­kai“, rugp­jū­čio 23 d. – „Te­re­sės nuo­dė­mė“, rugp­jū­čio 1 d. – „Ties ri­ba“, rugp­jū­čio rugp­jū­čio 24 d. – „Sub­ti­lu­mas“. 2 d. – „Lo­ši­mas be ko­zi­rių“, rugp­jū­čio LIE­TU­VIŠ­KO KI­NO SA­VAI­TĖ 3 d. – „Vi­si prieš vie­ną“. Rugp­jū­čio 29 d. – „Au­ro­ra“, rugp­jū­ KO­ME­DI­JŲ SA­VAI­TĖ čio 30 d. – „Va­len­ti­nas vie­nas“, rug Rugp­jū­čio 7 d. – „Fil­mas apie mei­lę ir p­jū­čio 31 d. – „Laiš­kai So­fi­jai“. gry­bus“, rugp­jū­čio 8 d. – „An­ge­lų da­ lis“, rugp­jū­čio 9 d. – „Išt­rū­kęs Džan­ KUR? ŠMC kie­me­ly­je, Vo­kie­čių g. 2. go“, rugp­jū­čio 10 d. – „Aš to­kia su­si­ KA­DA? Iki rugp­jū­čio 31 d. jau­di­nu­si!“. KIEK? 14–15 li­tų.

Vil­n iaus apy­gar­d os pro­k u­ra­t ū­ro­j e vie­nas pro­ku­ro­rų per anks­ti pra­dė­ jo sa­vait­ga­lį – penk­ta­die­nį Tre­čia­ja­me bau­d žia­m o­j o per­se­k io­j i­m o sky­r iu­j e dir­ban­tis pro­ku­ro­ras Sau­lius Du­žins­ kas, kaip įta­ria­ma, dar­be pa­si­ro­dė ne­ blai­vus. Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Da­rius Va­lys penk­ta­die­nį iš­pla­ti­no pra­ne­ši­ mą, kad pro­ku­ro­ras bu­vo nu­ša­lin­tas nuo pa­rei­gų. Re­mian­tis pro­ku­ra­tū­ros pra­ne­ši­mu, įta­ri­mus dėl ne­blai­vu­mo pa­tvir­ti­no „pir­mi­niai ob­jek­ty­vūs duo­

r.ereminaite@diena.lt

Va­kar įvy­ko pa­sku­ti­nis Vil­niaus mies­to ta­ry­bos po­sė­dis šią va­sa­rą, skel­bian­tis po­li­ti­nio se­zo­no per­ trau­ką iki rug­sė­jo. Nuo pa­va­sa­rio ta­ry­ba pa­tvir­ti­no ne­ma­žai sva­rių tei­sės ak­tų, ta­čiau dau­gu­mą jų opo­ zi­ci­ja ir val­dan­tie­ji ver­ti­na ab­so­liu­ čiai prie­šin­gai.

Ba­ri­ka­dos: nors A.Zuo­ko koa­li­ci­ja vis dar džiau­gia­si vie­šo­jo trans­por­to

per­tva­rka, opo­zi­ci­jo­je esan­tys kon­ser­va­to­riai ir to­liau skal­do an­tau­sius.

Gedimino Bartuškos nuotr.

Są­jun­gos „Taip“ pir­mi­nin­ko pa­va­ duo­to­jas ir ta­ry­bos na­rys Mi­ros­la­ vas Mon­ke­vi­čius pa­sta­rų­jų mė­ne­ sių sa­vi­val­dy­bės ir ta­ry­bos dar­bą lin­kęs ver­tin­ti tei­gia­mai. Pa­sak jo, dau­gu­ma šio lai­ko­tar­pio dar­bų tik­ rai ma­ty­ti ir bu­vo nau­din­gi mies­tui bei jo gy­ven­to­jams. „Rei­kė­tų pa­mi­nė­ti, kad pa­si­ruo­ ši­mas, ku­ris tru­ko ke­le­rius me­tus, tu­ri sa­vo vai­sių: aiš­ku, kad „Air Li­

2013 07 18 2013 07 24

Sek­ma­die­nis me­nys“. Neo­fi­ cia­liais duo­me­ ni­mis, po­li­ci­ja kvies­ta ne­bu­vo, ta­čiau į al­ko­ho­ lio ma­t uok­ lį pro­ku­ro­ras pri­p ū­t ė dau­ giau nei 1 pro­mi­ lę. Dėl įvy­kio pra­ dė­tas tar­ny­bi­nis pa­tik­ri­ni­mas.

Dar ge­gu­žę į VTEK dėl ga­li­mo sa­vi­ val­dy­bės dar­buo­to­jų įsta­ty­mų ne­ si­lai­ky­mo krei­pę­sis Vil­niaus ta­ ry­bos na­rys V.Ur­bo­na­vi­čius sa­kė esąs pri­blokš­tas to­kio eti­kos sar­gų spren­di­mo. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės at­ sto­vo, to­kie eti­kos sar­gų spren­di­ mai nea­dek­va­tūs. „Da­ro­si keis­ta, kai yra aki­vaiz­dus pa­žei­di­mas, o prii­ma­mas toks keis­ tas spren­di­mas. Iš tik­rų­jų, VTEK net ir be Sei­mo pa­gal­bos da­ro­si vi­ siš­kai be­dan­te ins­ti­tu­ci­ja, nie­ko ne­ spren­džian­čia. Va­di­na­si, čia po­li­ti­ nė įta­ka pas juos pra­de­da veik­ti ar ki­ti da­ly­kai?“ – pa­si­pik­ti­nęs svars­ tė V.Ur­bo­na­vi­čius. Pa­sak jo, tai, kad V.Kli­man­ta­vi­čius ir B.R.Bal­tu­sis ne­

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė

miestas per savaitę Penk­ta­die­nis

Ty­ri­mą lai­ko ne­są­mo­ne

Opo­zi­ci­ja n

Dė­me­sys – šiuo­lai­ki­niam lie­tu­vių ki­nui FIL­MAI PA­SA­KOS

Tie­s a, V.Kli­m an­ta­v i­č iui ir B.R.Bal­tu­siui bu­vo pa­teik­ta re­ ko­men­da­ci­ja: vie­nus me­tus nuo skan­da­lin­go­sios ke­lio­nės, iki 2014ųjų ge­gu­žės 23 d., nu­si­ša­lin­ti nuo bet ko­kių spren­di­mų, su­si­ju­sių su „Ar­vi“ bend­ro­ve.

Vil­niaus ir Tra­kų ra­jo­nuo­se sek­ma­ die­nį vy­ko ma­si­nės muš­ty­ nės, per jas nu­ken­tė­jo ma­ žiau­siai ke­tu­ri žmo­nės. Pa­sak Vil­niaus ap­skri­ ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to, sek­ma­die­ nį Vil­niaus ra­jo­ne, Su­žio­ nių se­niū­ni­jo­je, Bie­liš­kių kai­me, prie As­ve­jos eže­ro vy­ko muš­ty­nės, ku­rio­se da­ ly­va­vo apie 30 as­me­nų – Bie­liš­kių

Antra­die­nis kai­mo gy­ven­to­jai įsi­vė­lė į konf­lik­tą su sto­vyk­lau­to­jais. Į li­go­ni­nę pri­ sta­ty­ti trys as­me­nys – vie­ nam jų bu­vo lū­žu­si no­sis, ki­ti skun­dė­si dėl gal­vos su­mu­ši­mų. Nu­ken­tė­ju­ sie­ji su­tei­kus pa­gal­bą iš­ leis­ti na­mo. Tra­kų ra­jo­ne sek­ma­die­nio nak­tį taip pat gau­tas pra­ne­ši­mas apie 10 as­me­nų muš­ty­nes – vie­nam nu­ken­tė­ju­sia­jam lū­žo krū­tin­kau­lis.

Vil­niaus me­ras Ar­tū­ras Zuo­kas, ne­pra­ ra­dęs ūpo teis­me pra­lai­mė­tų gin­čų dėl ho­mo­sek­sua­lų ei­ty­nių vie­tos, ne­ti­kė­tai su­si­rū­pi­no eko­lo­gi­ja. Tie­sa, šį­kart jis ne­rin­ko šiukš­lių mies­to gat­vė­se ir ne­ra­gi­no to da­ry­ti ki­tų. Įsisp­rau­dęs į na­ro kos­tiu­mą ly­jant lie­tui jis nė­ rė tie­siai į Ne­ries dug­ną. Apie pus­va­ lan­dį me­ras ty­ri­nė­jo, ar vil­nie­čiai daug šiukš­lių pri­mė­tė į upę. Net­ru­kus me­ ras kons­ta­ta­vo, kad Ne­ris – šva­ri, nes ra­do vos vie­ną au­to­mo­bi­lio pa­dan­gą, ke­

3

liepos 25–31, 2013

8p.

M.Mažvydo bibliotekos remontas įstrigs dar 5 metams.

an­da­le tie­sos ne­ras­ta

Sta­tys ba­sei­ną Lu­kas Ki­vi­ta

l.kivita@diena.lt

Tre­čia­die­nio po­pie­tę vy­ku­sia­me Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės po­ sė­dy­je bu­vo nu­spręs­ta pra­dė­ti nau­jo­jo ba­sei­no sta­ty­bas Laz­dy­ nų mik­ro­ra­jo­ne.

Ne­sa­va­ran­kiš­ku­mas: V.Ur­bo­na­vi­čiaus ma­ny­mu, VTEK Vil­niaus po­li­ti­kus rea­bi­li­ta­vo tik dėl to, kad B.Vė­sai­

tę dėl tų pa­čių da­ly­kų iš­tei­si­no ir Sei­mo Eti­kos ko­mi­si­ja.

su­pai­nio­jo in­te­re­sų, yra aki­vaiz­dus me­las, nes bū­tent bend­ro­vė „Ar­vi“ yra vie­na „Air Li­tua­ni­cos“ ak­ci­nin­ kių. Ži­nia, sa­vi­val­dy­bė yra šios oro li­ni­jų bend­ro­vės stei­gė­ja ir pa­grin­di­ nė ak­ci­nin­kė. „Jie gi­na­si kaip iš­ma­ no, ma­tyt. Aš ma­niau, kad pri­pa­žins tą pa­žei­di­mą. Iš prin­ci­po, ne­bė­ra ap­skri­tai jo­kios pra­smės pa­si­ti­kė­ti VTEK“, – tei­gė ta­ry­bos na­rys. V.Ur­bo­na­vi­čiaus ma­ny­mu, šis at­ve­jis nė kiek ne­si­ski­ria ir nuo bu­vu­sios mi­nist­rės B.Vė­sai­tės at­ ve­jo – vi­si yra tos pa­čios is­to­ri­ jos vei­kė­jai. „VTEK, nu­trauk­da­ma ty­ri­mą B.Vė­sai­tės at­ve­ju, pa­siel­gė

tik­rai ne pa­gal įsta­ty­mą. O šiuo at­ ve­ju jie ban­do sa­vo kai­lį ap­sau­go­ ti ar ką? Juk la­bai keis­tai at­ro­dy­tų, kad B.Vė­sai­tę Sei­mo Eti­kos ko­mi­ si­ja iš­tei­si­no, o juos da­bar tu­ri pri­ pa­žin­ti kal­tais“, – sa­kė jis. Fak­tus ig­no­ruo­ja

Po VTEK spren­di­mo kal­bin­tas pats B.R.Bal­tu­sis ap­skri­tai pik­ti­no­si pra­dė­tu ty­ri­mu ir aiš­ki­no, kad Vil­ niaus sa­vi­val­dy­bė jo­kių rei­ka­lų su bend­ro­ve „Ar­vi“ ne­tu­ri. „Kad ji nie­ka­da ne­bu­vo sa­vi­val­ dy­bė­je, ma­no ži­nio­mis. Bent jau aš nie­ka­da ne­da­ly­va­vau“, – apie

Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

spren­di­mus, su­si­ju­sius su „Ar­vi“, kal­bė­jo B.R.Bal­tu­sis. Iš ko­mi­si­jos re­ko­men­da­ci­jų nu­ si­ša­lin­ti nuo bet ko­kių spen­di­ mų, su­si­ju­sių su šia įmo­ne, Artū­ ro Zuo­ko pa­ta­rė­jas tik juo­kė­si: „Čia pa­na­šiai kaip man liep­tų nu­si­ša­lin­ ti nuo ko­kios Cha­ba­rovs­ko įmo­nės, ku­ri tu­ri san­ty­kių su ko­kia ki­ta Ir­ kuts­ko įmo­ne.“ Pa­sak jo, kiek­vie­nas dir­ba sa­vo dar­bą: vie­ni ge­riau, ki­ti – pra­sčiau ar at­mes­ti­nai. B.R.Bal­tu­sio įsi­ti­ki­ ni­mu, šis VTEK ty­ri­mo at­ve­jis bu­ vo tik pa­ro­dy­mas, kad ap­skri­tai yra dir­ba­ma.

neat­si­sa­ko A.Zuo­ko gal­vos tua­ni­ca“ yra vie­nas ma­to­miau­sių mū­sų dar­bų, ku­rį pa­ste­bi vi­si“, – sa­kė M.Mon­ke­vi­čius. Kaip ryš­kų pro­jek­tą jis įvar­di­jo oran­ži­nių dvi­ ra­čių nuo­mos sis­te­mą. „Kar­tu su biu­dže­to per­žiū­ra priė­mė­me spren­di­mus, su­si­ju­sius su dau­giau vie­tų dar­že­liuo­se kū­ ri­mu. Nuo ru­dens ma­ty­si­me ga­ na ne­ma­žai pa­pil­do­mų gru­pių, o tai leis vil­nie­čiams sa­vo vai­ku­čius ves­ti į dar­že­lį, nes da­bar tų vie­tų trūks­ta“, – apie ma­žai pa­ste­bi­mus, bet svar­bius dar­bus aiš­ki­no A.Zuo­ ko bend­ra­žy­gis. M.Mon­ke­vi­čius sa­kė, kad aki­ vaiz­dus ir vie­šo­jo trans­por­to op­ti­ mi­za­vi­mo po­vei­kis, nes yra spren­ džia­mas ne tik ko­ky­biš­kes­nio mies­tie­čių su­si­sie­ki­mo, bet ir fi­ nan­si­nis klau­si­mas. „Pui­kiai ži­ no­me, kad ši per­tvar­ka leis mums su­tau­py­ti ne­ma­žai lė­šų, ku­rių mes

ski­ria­me kas­met, kad iš­lai­ky­tu­me tą vie­šą­jį trans­por­tą“, – po­zi­ty­viai aiš­ki­no po­li­ti­kas. Pa­sak jo, kal­bė­ti apie sa­vi­val­dy­ bės dar­bo trū­ku­mus ga­na sun­ku, nes ta­ry­bos priim­tus spren­di­mus rei­kė­tų ver­tin­ti iš skir­tin­gų per­ spek­ty­vų. „Nė­ra to­bu­lų spren­di­ mų, na­tū­ra­lu, bet yra pa­ts ke­lias ir pa­ts tiks­las, tad tuo ke­liu ir ei­na­ me“, – aiš­ki­no M.Mon­ke­vi­čius. Dėl tos pa­čios vie­šo­jo trans­por­ to re­for­mos opo­zi­ci­ja sa­vo nuo­mo­ nės keis­ti ne­lin­ku­si ir sa­vi­val­dy­bės dar­bą ver­ti­na kur kas pra­sčiau. Ta­ ry­bos na­rys kon­ser­va­to­rius Val­ das Ben­kuns­kas ne­si­smul­ki­no ir ap­skri­tai siū­lė iš pa­rei­gų at­leis­ti mies­to me­rą. „Vi­są ka­den­ci­ją dar­bas klos­to­ si įdo­miai. Tai, kad net prem­je­ras pats įver­ti­no, jog Vil­nius ver­tas tie­sio­gi­nio val­dy­mo, pui­kiau­siai

ro­do, ką na­cio­na­li­nė val­džia ma­no apie Vil­niaus val­dy­mą. Sa­vi­val­dy­bė pa­si­rin­ko ke­lią mes­ti pa­pil­do­mus pi­ni­gus, bet, mū­sų su­pra­ti­mu, pa­ pras­tes­nis va­rian­tas bū­tų pa­keis­ti me­rą, nes dėl jo val­dy­mo sti­liaus vi­sos pro­ble­mos ir ky­la“, – griež­ tą kon­ser­va­to­rių po­zi­ci­ją iš­reiš­kė V.Ben­kuns­kas. Kon­ser­va­to­rių at­sto­vas A.Zuo­ ko koa­li­ci­jai skė­lė an­tau­sį ne tik dėl vie­šo­jo trans­por­to per­tvar­ kos: „Nuo lie­pos 1 d. įsi­ga­lio­ju­ si vie­šo­jo trans­por­to re­for­ma nė­ ra ap­svars­ty­ta iki ga­lo, neuž­baig­ta. Ši re­for­ma dėl so­cia­li­nės funk­ci­ jos, su ku­ria su­si­du­ria kiek­vie­ nas mies­tie­tis, bus jun­ta­ma rug­ sė­jį. Ir vi­si tie pir­ki­mai, ku­rie čia bu­vo da­ro­mi, Gug­gen­hei­mo mu­ zie­jus ir da­bar jau ruo­šia­mos są­ ly­gos pir­mo­sios tram­va­jaus li­ni­ jos sta­ty­bai.“

Antra­die­nis le­tą pa­ga­lių ir ki­tų keis­tų daik­tų. Me­ras pa­ti­ki­no, kad šva­rus yra ir upės van­duo, tad mau­dy­tis ga­li­ma. Tie­sa, tuoj pat pri­dė­ jo, kad vie­tų, kur ga­li­ma tai da­ry­ti mies­te, – per ma­žai. Paaiš­kė­jo ir ak­ci­jos es­mė – A.Zuo­kas paaiš­ki­no, kad sa­vi­val­dy­bė ren­gia nau­jo pa­plū­di­mio pro­ jek­tą. Kur – kol kas pa­ slap­tis.

Tė­vams, pa­si­pik­ti­nu­siems dėl ne­vei­kian­ čios sis­te­mos, in­ter­ne­tu lei­džian­čios pa­tik­rin­ti at­ža­los vie­tą dar­že­ly­je, sa­vi­ val­dy­bė pa­tei­kė guo­džian­čių ži­nių – ant­ ra­die­nį sis­te­ma vėl ėmė veik­ ti. Vai­kų, ku­rie pa­te­ko į dar­že­lį, tė­ve­liai tu­ rė­tų ma­ty­ti pra­ne­ ši­mą, kad jų vai­ kas lan­ko dar­že­lį. Sa­vi­val­dy­bė taip pat in­for­muo­ja,

miestas

Nau­jo­jo ba­sei­no il­gis bus 25 met­ rai, lan­ky­to­jai ga­lės nau­do­tis aš­ tuo­niais plau­ki­mo ta­ke­liais. Ba­ sei­nas tu­rė­tų bū­ti pa­sta­ty­tas per me­tus pu­sant­rų. Be to, sa­vi­val­ dy­bės spren­di­mu pa­sta­tas tu­rės at­si­ras­ti ša­lia tan­kiai ap­gy­ven­tų Vil­niaus mies­to vie­tų ne di­des­ niu kaip 500 met­rų at­stu­mu nuo dau­giaaukš­čių gy­ve­na­mų­jų sta­ ti­nių te­ri­to­ri­jų. Pla­nuo­ja­ma, kad da­bar­ti­nio Laz­dy­nų ba­sei­no veik­ la bus per­kel­ta į nau­ją­jį pa­sta­tą. Po­sė­dy­je paaiš­kė­jo, kad Mies­to plėt­ros ko­mi­te­tas ne­pri­ta­rė bū­si­ mo ba­sei­no sta­ty­boms. Ko­mi­te­to at­sto­vė tvir­ti­no, kad 50 met­rų il­ gio ba­sei­nas Vil­niui bū­tų pra­ktiš­ kes­nis ir teik­tų dau­giau nau­dos. Ne­pai­sy­da­mi Mies­to plėt­ros ko­mi­te­to prieš­ta­ra­vi­mo, ta­ry­bos na­riai su­tar­ti­nai nu­spren­dė pri­ tar­ti pro­jek­tui. 37 ta­ry­bos na­riai bal­sa­vo už nau­jo­jo ba­sei­no sta­ty­ bas, vie­nas – prieš, ke­tu­ri su­si­lai­ kė. Pla­nuo­ja­ma, kad nau­jo­jo ba­

sei­no sta­ty­bos ir įren­gi­mo dar­bai bū­tų at­lik­ti pri­va­čio­mis lė­šo­mis ir kai­nuo­tų 10–12 mln. li­tų, o sa­vi­ val­dy­bė už dar­bus iš­si­mo­kė­tų per 10 me­tų. Laz­dy­nų ba­sei­nas jau il­gą lai­ką yra ta­pęs dis­ku­si­jų ob­jek­tu. Įs­ tai­ga se­niai įklim­pu­si į sko­las, o pats pa­sta­tas yra ava­ri­nės būk­ lės. Čia tre­ni­ruo­ja­si ša­lies plau­ ki­kai, van­dens­vy­di­nin­kai, šuo­li­ nin­kai į van­de­nį, or­ga­ni­zuo­ja­mos įvai­rios var­žy­bos. Nau­jo­jo ba­sei­no pro­jek­tas pra­dė­tas svars­ty­ti po to, kai olim­pi­nė čem­pio­nė Rū­ta Mei­ lu­ty­tė Lie­tu­vai iš­ko­vo­jo auk­są.

Prob­le­mos: ap­lū­žu­sia­me Laz­

dy­nų ba­sei­ne da­bar plau­ki­kai da­li­ja­si vie­tą su van­dens­vy­di­ nin­kais, šuo­li­nin­kais ir ei­li­niais lan­ky­to­jais. Ge­di­mi­no Bar­tuš­kos nuo­tr.

Pa­rū­po be­na­miai Vil­niaus mies­to ta­ry­ba pri­ta­rė so­ cia­li­nės ri­zi­kos as­me­nų, ne­tu­rin­ čių gy­ve­na­mo­sios vie­tos, ir el­ge­ tau­jan­čių­jų in­teg­ra­ci­jos 2013– 2018 m. pro­gra­mai.

Šia pro­gra­ma sie­kia­ma ge­rin­ti ir di­din­ti so­cia­li­nės pa­gal­bos prie­ mo­nes be­na­miams bei el­ge­tau­ jan­tiems as­me­nims. Įgy­ven­di­nant pro­gra­mą pla­ nuo­ja­ma ge­rin­ti nak­vy­nės są­ ly­gas Vil­niaus mies­to be­na­mių nak­vy­nės vie­to­se ir di­din­ti nak­ vy­nės vie­tų skai­čių, su­kur­ti 50– 60 vie­tų lai­ki­no gy­ve­ni­mo na­ mus, ku­riuo­se jie ga­lė­tų gy­ven­ti iki 12 mė­ne­sių. Lai­ki­no gy­ve­ni­ mo na­mus pla­nuo­ja­ma įreng­ti Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos „Ca­ri­to“ nak­vy­nės na­muo­se, t. y. nak­vy­ nės na­mus reor­ga­ni­zuo­jant į lai­ ki­no gy­ve­ni­mo na­mus. Prog­ra­mo­je nu­ma­to­ma nak­ vy­nės vie­to­se įreng­ti me­di­ci­nos punk­tų, du­šų, skal­byk­lių, kur žmo­nės ga­lė­tų bet ka­da iš­si­mau­ dy­ti, pa­si­keis­ti dra­bu­žius, gau­

ti me­di­ka­men­tų įvai­rioms li­goms gy­dy­ti. Taip pat ke­ti­na­ma steig­ti die­nos cent­rą, ku­ria­me bū­tų ug­ do­mi sa­va­ran­kiš­kam gy­ve­ni­mui rei­ka­lin­gi ir dar­bi­niai įgū­džiai. Di­de­lis dė­me­sys įgy­ven­di­nant pro­gra­mą bus ski­ria­mas ir dar­bui gat­vė­je – bus su­for­muo­ta pro­ fe­sio­na­li ko­man­da, ku­ri kon­sul­ tuos be­na­mius ir el­ge­tau­jan­čius tie­siog gat­vė­se. VD inf.

Planai: savivaldybė išspręsti

benamių socializacijos proble­ mą užsibrėžė per penkerius metus. Tomo Lukšio / BFL nuotr.

Tre­čia­die­nis kad tė­vai ar­ti­miau­siu me­tu pri­va­lo at­ vyk­ti į dar­že­lį ir pa­teik­ti vi­sus bū­ti­nus do­ ku­men­tus – as­mens ta­pa­ty­bę liu­di­jan­tį do­ku­men­tą, gi­mi­mo liu­di­ji­mą ir jų ko­ pi­jas. Li­ku­siems „už bor­to“ ir to­liau pa­ta­ria­ma ne­nu­ si­min­ti, esą pa­pil­do­ mos iki­mo­kyk­li­nio ug­d y­m o gru­p ės bus for­muo­ja­mos vi­są va­sa­rą, taip pat ru­de­nį.

Vil­niaus val­džia per­si­gal­vo­jo ir nu­ta­rė kol kas ne­bes­vars­ty­ti, ar leis­ti Pran­cū­zi­jos kon­cer­no „Dal­kia“ val­do­mai ši­lu­mos tie­ ki­mo bend­ro­vei „Vil­niaus ener­gi­ja“ į du­jų įran­gą in­ves­tuo­ti 72,5 mln. li­tų. Bend­ro­vė no­ri in­ves­tuo­ti į bio­ku­ro ka­ti­lus, ta­čiau svars­ty­mą dėl šių in­ves­ti­ci­jų mies­to val­ džia nu­spren­dė nu­kel­ti ru­de­niui – pro­ jek­tą ren­gę sa­vi­val­dy­bės at­sto­vai sa­ko, kad no­ri­ma dau­giau aiš­ku­mo ir klau­si­mą dėl in­ves­ti­ci­jų nu­ma­to­ma svars­ty­ti ru­de­ nį. „Šiaip pro­jek­tas bu­vo svars­to­mas, de­

ri­na­mas ko­ m i ­t e ­t u o ­s e – jis pa­reng­ tas, ta­čiau su­si­dū­rė su neaiš­k u­m ais – ta­ry­bos na­riai pa­gei­da­vo dau­giau aiš­ku­mo, kiek lė­šų rei­kės toms in­ves­ti­ci­ joms iš­pirk­ti“, – prie­žas­tis paaiš­ki­no Vil­ niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės Ener­ge­ti­kos sky­riaus ve­dė­jas Kęs­tu­tis Gruz­dys.

4

liepos 25–31, 2013

miestas

Neei­li­niam šou 800 pa­si­rengė abi pusės „De­mok­ra­ti­ja ne­reiš­kia pa­pras­čiau­sio dau­gu­mos po­žiū­rio vieš­ pa­ta­vi­mo“, – to­kiu mo­ty­vu teis­mas lei­do šeš­ta­dienį ei­ty­nių „Už ly­gybę“ da­ly­viams žy­giuo­ti cent­ri­ne sos­tinės gat­ve. Ta­ čiau ei­ty­nių prie­ši­nin­kai nu­rim­ti ne­ke­ti­na – vie­ni ko­vo­ti ža­da žod­žiais bei mal­do­mis, ki­ti neat­me­ta ir smur­to ga­li­mybės.

Eglė Še­pe­tytė, Indrė Pep­ce­vi­čiūtė P.Gra­žu­lis: už sa­ve neat­sa­kau

Ant­ra­dienį Lie­tu­vos vy­riau­sia­ sis ad­mi­nist­ra­ci­nis teis­mas pa­dėjo tašką sep­ty­nis mėne­sius tru­ku­ sio­je sa­vi­val­dybės ir Lie­tu­vos gė­ jų ly­gos (LGL) ko­vo­je dėl ei­ty­nių vie­tos. Teis­mo spren­di­mas ga­lu­ti­ nis ir ne­skund­žia­mas: sek­sua­linės ma­žu­mos ir jas pa­lai­kan­tys as­me­ nys galės žy­giuo­ti Ge­di­mi­no pro­ spek­tu. Po­li­ci­jos pa­jėgos 800 ei­ty­nių da­ly­vių ap­sau­go­ti tel­kia­mos tik­ riau­siai ne be rei­ka­lo. Kaip ir per pirmą­sias to­kias ei­ty­nes 2010 m. ge­gužę, „ho­mo­sek­sua­liz­mo pro­pa­ gan­dos“ prie­ši­nin­kai ke­ti­na išaiš­ kin­ti vi­suo­me­nei sa­vo tiesą. Iš kar­to po teis­mo spren­di­mo džiaug­da­ma­sis per­ga­le LGL va­do­ vas Vla­di­mi­ras Si­mon­ko sakė į ei­ ty­nes ne­kvie­čian­tis tik vie­nin­te­lio as­mens – par­la­men­ta­ro Pet­ro Gra­ žu­lio, mes šis ir šiaip vi­suo­met at­ vyks­ta. Sei­mo na­rys pa­tvir­ti­no ei­ tynė­se pa­si­ro­dy­sian­tis, ma­ža to, neat­metė galįs ir nu­si­ženg­ti įsta­ty­ mams. P.Gra­žu­lis sakė ne­si­gai­lin­ tis, kad per pirmą­sias ei­ty­nes šo­ ko per ei­ty­nių da­ly­vius sau­gančią tvorą. Tai jis va­di­na „Kons­ti­tu­ci­jos nuo­statų vyk­dy­mu“. „Aš tik­rai už sa­vo veiks­mus ga­liu ir neat­sa­kyt. Aš tik­rai ne­si­gai­liu dėl to, ką praeitą kartą pa­da­riau, ir da­ bar, jei­gu per­ženg­siu įsta­ty­mo ri­ bas, ne­si­gai­liu, nes aš įvyk­dy­siu Kons­ti­tu­ci­jos pa­tvir­tin­tas nuo­sta­ tas. Gin­siu tai, ką sa­ko Kons­ti­tu­ ci­jos 38 straips­nis: vals­tybės pa­ grin­das yra šei­ma, o šei­ma – tai tėvystė, mo­ti­nystė bei vai­kystė, ir jas sau­go vals­tybė. Ir aną kartą, kai per­šo­kau per tą tvorą, su­pran­ tat, man bu­vo šo­kas, kai at­va­žia­

vau į Vil­nių ir pa­ma­čiau, kad vi­sas Vil­nius ap­tver­tas ir ši­ta niek­šybė sau­go­ja­ma la­biau ne­gu Ro­mos po­ pie­žius“, – su už­si­de­gi­mu kalbė­jo par­la­men­ta­ras. P.Gra­žu­lis sakė dar ne­su­gal­vojęs pla­no, kaip iš­reikš sa­vo ne­pa­si­ten­ ki­nimą sek­sua­linė­mis ma­žu­mo­ mis, šiuo me­tu jam esą „trūksta žod­žių“.

sek­sua­li­nes ma­žu­mas įvar­di­jo kaip „prie­šą“. „Mel­siuos – dau­giau nie­ko ne­ga­ lim. Pa­ra­šiau du straips­nius, to­kius ne­la­bai ge­rus, pik­tus, bet jei­gu ne­ tu­rit drąsos, tai už­leis­kit vietą ki­ tiems – taip Lie­tu­vos vald­žiai pa­ ra­šiau“, – sakė A.Sva­rins­kas. Mon­sin­jo­ras pa­si­guodė, kad, kaip ir pra­ėjusį kartą, su­reng­ti ak­ciją pa­čio­je šven­tovė­je jam ne­bus leis­ ta. „Neį­lei­do į Ka­tedrą, ma­nau, ir šie­met ne­įleis. De­ri­nau su vys­ku­ pais, bet nie­ko neišė­jo. Jei­gu jie pa­ si­ūlys, tai pa­si­ūlys, bet ma­nau, kad ne­pa­siū­lys, vi­si pil­ni baimės“, – aiš­ki­no dva­si­nin­kas. J.Pan­ka žada kon­tak­tą

Ro­kas Ži­lins­kas:

Dėl savęs ga­liu pa­sa­ ky­ti tik kad ap­sieis pa­ra­das be manęs, o aš – be pa­ra­do.

Ei­ty­nes vai­kys mal­do­mis

Mon­sin­jo­ras Al­fon­sas Sva­rins­kas ne­pa­si­ten­ki­nimą ei­tynė­mis vėl ke­ti­na iš­reikš­ti ge­riau­siai jam su­ pran­ta­mu būdu – mal­da. Prie Vil­ niaus ar­ki­ka­ted­ros su būre­liu žmo­ nių dva­si­nin­kas meldė­si ir prie­š tre­jus me­tus. Ly­giai to­kią pa­čią ak­ ciją jis ke­ti­na su­reng­ti ir šeš­ta­dienį. A.Sva­rins­kas sakė pa­si­mokęs iš pir­mo kar­to ir da­bar mels­tis kvie­ čia li­kus 15 mi­nu­čių iki ei­ty­nių „Už ly­gybę“ pra­džios, kad ak­ciją spėtų įam­žin­ti dau­giau ži­niask­lai­dos at­ stovų. Mon­sin­jo­ras pa­rašė ir krei­ pimą­si į Lie­tu­vos žmo­nes, ku­ria­me

Sa­vait­raš­čio kal­bin­tas Lie­tu­vos tau­ti­nio jau­ni­mo sąjun­gos (LTJS) pir­mi­nin­kas Ju­lius Pan­ka sakė, kad šį sa­vait­galį dau­gu­ma sąjun­ gos na­rių sto­vyk­laus Die­ve­niškė­se, tad ei­ty­nių iš ar­ti ne­stebės. Ta­čiau jis pa­ts esą at­vyks ir „vie­naip ar ki­ taip“ tarp pro­tes­tuo­jan­čiųjų su­da­ ly­vaus. J.Pan­ka aiš­ki­no ne­girdėjęs, kad šeš­ta­dienį būtų vyk­do­ma ko­ kia nors ei­ty­nių „kont­rak­ci­ja“, tad tik­riau­siai, anot jo, įsta­ty­mo ri­bos ne­turėtų būti per­ženg­tos. LTJS pir­mi­nin­kas ti­ki­no smur­to ne­pro­ pa­guo­jan­tis, ta­čiau kaip pa­smerk­ ti ei­ty­nių da­ly­vius – esą kiek­vie­no as­me­ni­nis rei­ka­las. „Kaip or­ga­ni­za­ci­ja tik­rai ne­ke­ ti­nam nie­ko da­ry­ti, nei kaip LTJS, nei kaip po­li­tinė par­ti­ja Tau­ti­ ninkų sąjun­ga. O fi­zi­niai žmonės, in­di­vi­dua­liai... Na, aš esu pa­si­sa­ kan­tis prie­š smurtą žmo­gus ir ma­ nau, kad kar­tais už­ten­ka žvilgs­nio į žmogų, ku­ris ne taip el­gia­si ir ne to­kias ver­ty­bes de­monst­ruo­ja. Ir nor­ma­liu at­ve­ju jis turėtų pa­ma­ ty­ti tą žvilgsnį. Jei to­kių žvilgs­nių bus ne šim­tas ir ne du šim­tai, ta­

žmonių

ke­ti­na žy­giuo­ti ei­ty­nėse „Už lygybę“ Ge­di­mi­no pro­spek­tu šeš­ta­dienį.

Iššū­kis: kaip ir 2010-ai­siais, ei­ty­nių da­ly­vius sau­gos ne tik įpras­ti po­li­ci­jos

bus kur kas sun­kiau.

da ga­lim tikė­tis ko­kios nors reak­ ci­jos. Aš la­bai linkė­čiau, kad ši­tos ei­tynės būtų pa­sku­tinės Lie­tu­vos is­to­ri­joj ir dau­giau apie to­kius da­ ly­kus net kal­ba­ma ne­būtų“, – dės­ tė J.Pan­ka. Pak­laus­tas, ar vis­gi smur­tas Ge­ di­mi­no pro­spek­te ga­li pra­si­verž­ti, J.Pan­ka ti­ki­no, esą vi­suo­menė­je yra žmo­nių, san­ty­kius be­siaiš­ki­nan­ čių ne žod­žiais, o veiks­mais, todėl ten­ka pri­pa­žin­ti, kad tikė­tis ga­li­ ma vis­ko. Tai­gi, jis lei­do su­pras­ti, kad sek­sua­linėms ma­žu­moms de­ rėtų pa­si­sau­go­ti. „Teis­mo spren­di­ me lyg ir bu­vo už­si­min­ta, kad ne­ turėtų būti tvorų, nes teis­mas iš pa­reiškėjų skundų kons­ta­ta­vo, jog nėra girdėjęs to­kio da­ly­ko, kad ne­ bus leid­žia­ma ki­toms vi­suo­menės grupėms da­ly­vau­ti <...>. Ir galų ga­ le ho­mo­sek­sualų ak­ty­vis­tai no­ri ei­ ti į vi­suo­menę. Tai jie pa­tys turė­ tų būti suin­te­re­suo­ti kon­tak­tu su vi­suo­me­ne, tik aš ne­ži­nau, ar tas kon­tak­tas jiems la­bai pa­tiks“, – iro­niš­kai kalbė­jo J.Pan­ka. S.Buš­ke­vi­čius: tai – pa­gy­do­ma li­ga

Į sos­tinę šeš­ta­dienį ke­ti­na at­va­ žiuo­ti ir Kau­no mies­to sa­vi­val­ dybės ta­ry­bos na­rys, me­ro pa­va­ duo­to­jas Sta­nis­lo­vas Buš­ke­vi­čius. Už tra­di­cinę šeimą nuo­lat vie­šu­ mo­je pa­si­sa­kan­tis po­li­ti­kas taip pat sakė dar ne­su­gal­vojęs pro­tes­ to for­mos, ta­čiau sa­vo pa­saulė­žiūrą

iš­sa­kys. Kaip vi­suo­met, S.Buš­ke­ vi­čius ho­mo­sek­sua­lumą va­di­no išk­ry­pi­mu ir prie­š jau­nimą nu­ kreip­ta pro­pa­gan­da. Į Vil­nių at­vyks vie­nas ar su ki­ tais par­ti­jos „Jau­no­ji Lie­tu­va“ na­ riais, po­li­ti­kas neatsk­leidė. Tai esą – kiek­vie­no sąžinės rei­ka­las. Po­li­ti­kas pa­de­monst­ra­vo sa­ vo ži­nias ir paaiš­ki­no, kad ho­mo­ sek­sua­lumą esą to­le­ruo­ja vos 5 pro­c. pa­sau­lio vals­ty­bių. Taip pat, S.Buš­ke­vi­čiaus ži­nio­mis, ho­mo­ sek­sua­lu­mas yra „leng­vai iš­gy­do­ ma užk­re­čia­ma li­ga“. Ta­čiau, pa­ klaus­tas apie gy­dy­mo me­to­dus ir ar pa­žįsta to­kių „pa­svei­ku­sių“, po­li­ ti­kas tik juokė­si. „Be­je, la­bai leng­vai gy­do­ma li­ga. Ne vie­nas ir ne du, in­ter­ne­te pil­ na at­vejų, yra net skai­čiai pa­teik­ ti, kiek yra iš­gy­dytų. Ne ­gims­ta­ma, o tam­pa­ma, rei­kia dar vieną da­lyką ži­no­ti, dėl ko ši­tie pa­ra­dai vi­si da­ ro­mi, to­kiais tam­pa­ma, iš­mo­ko­ma, tad ir pa­gy­do­ma“, – ti­ki­no Kau­no me­ro pa­va­duo­to­jas. Dar S.Buš­ke­vi­čius at­skleidė, kad ho­mo­sek­sualūs as­me­nys bu­vo vie­ na prie­žas­čių, dėl ku­rių ka­dai­se žlu­go Ro­mos im­pe­ri­ja. Sie­kia iš­reikš­ti pi­lie­tinę po­zi­ciją

O per­galę dėl ei­ty­nių vie­tos prie­š mies­to vald­žią pa­sie­ku­si LGL ti­ ki­n a, kad vie­n in­te­l is šių ei­ty­ nių tiks­las, kaip ir kitų so­cia­li­nių

Pri­si­de­da pa­ro­da ir fil­mais Pa­čios ei­tynės „Už ly­gybę“ vyks šeš­ ta­d ienį, ta­č iau jau ant­ra­d ie­n io va­ karą Šiuo­lai­k i­n io me­no cent­re bu­ vo ati­da­ry­ta pa­ro­da „Nuo su­temų iki auš­ros. 20 LGBT laisvės metų Lie­tu­ vo­je“, ku­ri lai­ko­ma pir­mu ofi­cia­liu ei­ ty­nių ren­g i­niu. Tai pir­ma queer (ši sąvo­ka var­to­ja­ ma bet ko­k iam el­ge­siui ar­ba ta­pa­t y­ bei, ku­r i nea­t i­t in­k a tra­d i­c i­n io mo­ de­l io, api­brėžti) is­to­r i­jai ir kultū­rai skir­t a pa­ro­da Lie­t u­vo­je, ku­r io­je at­ si­spin­d i svar­biau­si LGBT bend­r uo­ menės ir queer me­no įvy­k iai nuo 1993-ųjų iki 2013-ųjų. Pa­ro­da veiks iki rugpjū­č io 6 d. Šeš­t a­d ie­n io ren­g inį pa­pil­dy­t i is­to­

ri­jo­m is ir pa­s a­ko­ji­mais, ku­r ie, pa­ sak or­ga­n i­za­to­r ių, veiks­m in­g iau nei kas ki­tas kei­čia ste­reo­t i­pus, ska­t i­na su­pra­t imą ir so­l i­da­r umą bei įkve­ pia po­k y­čiams, nu­tarė ir LGBT filmų fes­ti­va­lio „Ki­toks ki­nas“ rengė­jai. Lie­ pos 25–31 d. vyk­sian­č ia­me ant­ra­ja­ me fes­t i­va­ly­je „Skal­v i­jos“ ki­no teat­ re bus pa­ro­dy­ta 18 vai­dy­bi­n ių ir do­ ku­men­t i­n ių filmų, ku­r iuos žiū­ro­vai galės iš­v ys­t i ne­mo­ka­mai. Kaip sakė fes­ti­va­lio pro­gra­mos koor­ di­na­to­r ius Au­g us­tas Či­če­l is, „Ki­toks ki­nas“ skir­tas tiek LGBT bend­ruo­me­ nei, tiek vi­siems žmonėms, ku­rie my­ li, pyks­ta, ko­vo­ja ir sie­k ia su­pras­ti sa­ ve bei su­pantį pa­saulį.

5

liepos 25–31, 2013

miestas Komentaras Re­na­tas Požė­la Po­l i­ci­jos ge­ne­ra­l i­n io ko­m i­sa­ro pa­va­duo­to­jas

P

a­v y­ko su­s i­t ar­t i su ren­g i­n io or­g a­n i­z a­to­r iais dėl sau­g u­ mo, kad ei­t ynės pra­s i­d ės ne nuo pat Ka­ted­ros aikš­ tės, bet šiek tiek to­l iau – nuo To­to­r ių gatvės. Taip pat bus ri­b o­j a­m as eis­ mas tam tik­ro­s e gatvė­s e, o visą ak­ tua­l ią in­for­m a­c iją bus ga­l i­m a ras­t i po­l i­c i­j os tink­l a­l a­p y­j e www.po­l i­c i­ ja.lt. Or­ga­n i­z a­to­r iai kalbė­jo, jog ši­t as ren­g i­nys yra at­v i­ras vi­s iems mies­ tie­č iams ir mies­to sve­č iams, tai su­ tarėm taip, kad vi­s i no­r in­t ys pri­s i­ jung­t i prie ei­t y­n ių galės tai pa­da­r y­t i V.Ku­d ir­kos aikštė­je. O pa­skui, kai ko­ lo­na judės, su­tar­ta, kad ne­būtų pa­š a­ li­n ių as­menų pri­si­jun­g i­mo. Ko­k io­m is konk­re­č io­m is prie­monė­ mis bus už­t ik­r i­n a­m as sau­g u­m as,

iki ren­g i­n io pra­d žios ne­n orė­č iau kalbė­t i, tai vėlgi po­l i­c i­j os tak­t i­kos da­ly­k as. Bus Vil­n iaus ap­s kri­t ies po­ li­c i­j os va­do­vo įsa­k y­m as, ku­r iuo re­ mian­t is bus įreng­t i mo­bilūs pa­t ik­ros po­s tai, juo­s e pa­s i­r ink­t i­n ai bus tik­r i­ na­m i atei­n an­t ys į ren­g inį as­me­nys. Ra­dus draud­ž iamų daiktų ar šiaip kons­t a­t a­v us Su­s i­r in­k imų įsta­t y­m o pa­ž ei­d i­mų, jų at­ž vil­g iu bus tai­ko­ mos tam tik­ros prie­monės. Esa­m e nu­m atę ati­t in­k a­m as prie­mo­n es ir pa­j ėgas. Da­b ar vyks­t a in­ ten­s yvūs namų dar­b ai, dir­b a­m a prie in­for­m a­c i­j os, erdvės stebė­s e­ nos. Ban­d o­m a dirb­t i ir su as­m e­ ni­m is, ku­r ie ga­l i kel­t i grėsmę. Pa­ vard­ž ių ne­n o­r iu sa­k y­t i, bet tu­r i­m e as­m enų, ku­r ie yra mūsų aki­r a­t y­ je, ir lai­k y­d a­m ie­s i po­l i­c i­j os veik­los įsta­t y­mo ban­do­me at­l ik­t i tam tikrą pre­ven­c inį darbą. O kaip pa­v yks, bus ma­t y­t i šeš­t a­d ienį.

Bus ri­bo­ja­mas eis­mas pa­tru­liai, bet ir spe­cia­lie­ji po­li­ci­jos da­li­niai, ta­čiau, po­li­ci­jos tvir­ti­ni­mu, sau­gumą už­tik­rin­ti Ge­di­mi­no pro­spek­te Ingos Juodytės nuo­tr.

gru­pių, – pa­ro­dy­ti sa­vo pi­lie­tinę po­zi­ciją. „Sa­ky­kit, koks bu­vo so­cial­de­ mok­ratų tiks­las, kai jie žy­gia­vo nuo Sei­mo per Ge­di­mi­no pro­spektą? Turbūt tai bu­vo gra­ži tra­di­ci­ja, ku­ ri tęsia­si, ir nie­kas neuž­davė klau­ si­mo, ko jie ten vaikš­to. Kodėl šį klau­simą nuo­lat už­duo­da mums? Aš kal­bu apie tai, kad tai ta­po tra­ di­ci­ja, ir leis­ki­te, tiks­liau, mums jau lei­do žy­giuo­ti ten, kur žy­giuo­ ja ki­tos so­cia­linės grupės, – sakė LGL va­do­vas V.Si­mon­ko ir pri­dūrė: – Ne­no­ri­me iš­sis­kir­ti tuo, kad vie­ niems duo­da­ma vie­na vie­ta, o ki­tus siun­čia į paupį. Tai­gi tiks­las toks, kad no­ri­me at­kreip­ti vi­suo­menės dėmesį, no­ri­me tų pa­čių tei­sių ir no­ri­me būti ma­to­mi bei gir­di­mi.“ Rink­tis į šeš­ta­dienį vyk­sian­čias ei­ty­nes pla­nuo­ja­ma 12 val. Ge­di­ mi­no pro­spek­to pra­džio­je. Su­si­rin­ ku­siems bus da­li­ja­ma at­ri­bu­ti­ka – spal­vin­gos vėliavėlės, marš­kinė­liai – ir vi­si galės pri­si­jung­ti prie ko­lo­ nos, kaip sakė V.Si­mon­ko. „Bus ga­li­ma pri­si­jung­ti ir prie au­to­busų, ku­riuo­se gros mu­zi­ka. Ki­ti galės ne­šti 30 m vai­vo­rykštės vėliavą. Ši ko­lo­na 13 val. pa­judės Lu­kiš­kių aikštės link. Ten bus su­ mon­tuo­ta di­delė sce­na, ku­rio­je bus sa­ko­mos įvai­rios kal­bos lie­tu­vių ir anglų kal­bo­mis. 16 val. vi­si turė­si­ me iš­sis­kirs­ty­ti“, – trum­pai ei­ty­ nių eigą nu­pa­sa­ko­jo vie­nas jų or­ ga­ni­za­to­rių. Į ren­ginį at­vyks ne­ma­žai sve­čių iš ES ša­lių, įvai­rių tarp­tau­ti­nių žmo­

gaus tei­sių or­ga­ni­za­cijų, Eu­ro­pos Par­la­men­to na­rių, LGL par­tne­rių iš Es­ti­jos, Lat­vi­jos, Len­ki­jos. „Ma­nau, šį kartą vie­tos pub­li­kos ir pa­lai­kan­čių bus kur kas dau­giau, nei ren­giant pir­mas ei­ty­nes. Pla­ nuo­ja­me, kad tai bus di­de­lis, spal­ vin­gas ir tai­kus ren­gi­nys“, – teigė V.Si­mon­ko.

Ju­lius Pan­ka:

Jie pa­tys turėtų būti suin­te­re­suo­ti kon­tak­ tu su vi­suo­me­ne, tik aš ne­ži­nau, ar tas kon­tak­ tas jiems la­bai pa­tiks. Gin­čai dėl ei­ty­nių rek­la­mos

Daug klau­simų, dis­ku­sijų ir ne­ pa­si­ten­ki­ni­mo vi­suo­menė­je su­ kėlu­sios ei­tynės bu­vo su­lau­ku­sios ir prie­šiš­kos vaiz­dinės reak­ci­jos. Praė­jusį sa­vait­galį mies­to cent­re bu­vo pa­stebė­ta pla­ka­tų, ku­riuo­se vaiz­duo­ja­mas rau­do­nai per­brauk­

tas ly­tiš­kai san­ty­kiau­jan­čių vyrų ženk­las. V.Si­mon­ko, pa­klaus­tas, ar ne­pri­ta­ria kai ku­rių ei­tynė­se ne­ norė­ju­sių da­ly­vau­ti ho­mo­sek­sualų nuo­mo­nei, kad šios ei­tynės ga­li tik pa­kurs­ty­ti ho­mo­fo­biją, teigė, jog to­kiu at­ve­ju tai bus pir­mas kar­tas, kai so­cia­linė rek­la­ma nau­do­ja­ma nea­py­kan­tai kurs­ty­ti. „Tai, ką mes da­ro­m e, yra įpras­ta so­c ia­l inė rek­l a­m a. O jei ji kurs­to to­k ius da­ly­k us, tai ro­ do, kad vi­suo­me­nei rei­kia tri­gu­ bai dau­g iau to­k ios rek­l a­m os, ir ti­kimės, jog Vy­riau­sybė kitą­met skirs ne­ma­žai lėšų di­des­nei rek­ la­m ai. Gal ta­d a vi­s uo­m enė su­ gebės priim­t i visą in­for­m a­c iją, ku­ri yra priei­na­ma. Mes ne­da­ro­ me nie­ko to­kio, ko ne­bu­vo da­ro­ ma prie­š tai“, – apie ei­ty­nes aiš­ ki­no LGL va­do­vas. Ruo­šian­tis ei­tynėms bu­vo sie­ kia­ma, kad per Lie­tu­vos te­le­vi­ziją būtų trans­liuo­ja­mi vaiz­do kli­pai, ku­riuo­se kal­ba­ma apie LGL ren­ ginį, to­le­ran­ci­jos ir įvai­rovės idė­ jas. Lie­tu­vos na­cio­na­li­nis ra­di­jas ir te­le­vi­zi­ja (LRT) pri­ėmė spren­ dimą ri­bo­ti vaiz­do kli­pus, ku­riais rek­la­muo­ja­mos sek­sua­li­nių ma­ žumų ei­tynės. LRT vieną vaiz­do klipą siūlė pa­žymė­ti ženk­lu S, ku­ ris reiš­kia, kad jis skir­tas tik suau­ gu­sie­siems, ir ro­dy­ti tik po 23 val. Kitą vaiz­do klipą, ku­ria­me kal­ba­ ma, kaip teigė LGL, „apie to­le­ran­ ci­jos ir įvai­rovės idė­jas“, LRT būtų lei­du­si ro­dy­ti tik nuo 21 val. ir pa­ žymėtą ženk­lu N-14.

Sie­k iant skland­ž ios ei­t y­n ių ei­gos, Bus pa­s ta­t y­t i lai­k i­n i draud­ž ia­m ie­ šeš­ta­d ienį Lu­k iš­k ių aikštės priei­go­ ji ir in­for­m a­c i­n iai ke­l io ženk­l ai prie se nuo anks­taus ry­to bus įreng­tos įva­ž ia­v i­mo į Lu­k iš­k ių gatvę iš J.Tu­ tvo­ros. Jos bus iš­vež­tos iš­kart pa­si­ mo-Vaiž­g an­to gatvės, taip pat prie įva­ž ia­v i­mo į Šer­mukš­n ių gatvę iš bai­gus ei­tynėms. Šeš­ta­dienį nuo 6 iki 16 val. bus drau- A.Jakš­to gatvės, prie įva­ž ia­v i­mo į d­ž ia­ma sta­t y­t i trans­por­to prie­mo­ Ge­d i­m i­no pro­s pektą iš V.Ku­d ir­kos nes Va­s a­r io 16-osios gatvės ruo­že gatvės. nuo A.Goš­tau­to gatvės iki Ge­di­mi­no pro­spek­to.

LRT ad­mi­nist­ra­ci­ja rėmėsi Ne­ pil­na­me­čių ap­sau­gos nuo nei­gia­ mo vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos po­vei­ kio įsta­ty­mu, nu­ro­dan­čiu ri­bo­ti in­for­ma­ciją, „ku­ria nie­ki­na­mos šei­mos ver­tybės, ska­ti­na­ma ki­to­ kia, ne­gu Kons­ti­tu­ci­jo­je ir Ci­vi­li­ nia­me ko­dek­se įtvir­tin­ta, san­tuo­ kos su­da­ry­mo ir šei­mos kūri­mo sam­pra­ta“. Su jų tei­gi­niais ne­su­ ti­ku­si LGL tokį LRT spren­dimą ap­skundė žur­na­listų eti­kos ins­ pek­to­rei. Kol kas, kaip sakė V.Si­ mon­ko, te­be­lau­kia­ma at­sa­ky­mo. Tai­gi rek­la­ma na­cio­na­li­nio trans­ liuo­to­jo ete­ry­je taip ir ne­pa­si­rodė, tie­sa, ją su­ti­ko ro­dy­ti vie­na ko­ mer­ci­nių te­le­vi­zijų. R.Ži­lins­kas at­si­trau­kia

Šį kartą ei­tynė­se ne­da­ly­vaus sa­vo ly­tinės orien­ta­ci­jos jau se­niai ne­ sle­pian­tis Sei­mo na­rys Ro­kas Ži­ lins­kas. Jis, sa­vo min­tis ir nuo­ monę su­rašęs juo­du ant bal­to ir ne­be­norė­da­mas kar­to­tis, sa­vait­ raš­čiui te­pa­sakė: „Dėl savęs ga­liu pa­sa­ky­ti tik kad ap­sieis pa­ra­das be manęs, o aš – be pa­ra­do. Ge­di­mi­no pro­spek­tu vaikš­tau dvi­de­šimt kar­ tų per dieną, jau vi­si ma­ne pa­žįsta, tai aš jums jau esu ir vėlia­va, ir pa­ ra­das. O jie te­gul sau žy­giuo­ja.“

Ei­tynės „Už ly­gybę“ vyks nuo 13 iki 16 val. Ge­di­mi­no pro­spek­te.

Jis trum­pai at­sakė į klau­simą, kaip ver­ti­na, kad to­kios ei­tynės ap­skri­tai ren­gia­mos. „Ma­nau, ir vie­no­je ba­ri­kadų pusė­je, ir ki­to­ je vi­si iš tiesų yra bjau­riai ap­si­me­ lavę“, – sakė R.Ži­lins­kas, kalbė­ da­mas apie tuos, ku­riems trūksta to­le­ran­ci­jos kitų at­žvil­giu, ir pa­čius LGBT (les­bie­čių, gėjų, bi­sek­sualų ir trans­sek­sualų) bend­ruo­me­nei pri­ klau­san­čius žmo­nes, ku­rie gar­siai reiš­kia­si ten, kur ne­derėtų, o esant prie­šin­gai si­tua­ci­jai pa­tys iš­sigąs­ta tvir­tai gin­ti sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus. Ta­čiau, kaip jau minė­ta, ei­ty­ nių ap­lenk­ti ne­ke­ti­na Sei­mo na­ rys P.Gra­žu­lis. Ar ne­si­bai­mi­na ei­ ty­nių or­ga­ni­za­to­riai, kad ne­kvies­ti sve­čiai ga­li su­kel­ti ne­ra­mumų? „Aš jo ne­bi­jau. Jo turėtų bi­jo­ti po­li­ci­ ja, nes jai reikės val­dy­ti šį ne­tram­ domą žmogų. Ką aš ga­liu pa­da­ry­ti, jei­gu Sei­mas ne­ra­do drąsos ati­duo­ ti jo į tei­sin­gu­mo ran­kas, – kiek pa­ me­nu, po­li­ci­ja norė­jo iš­kel­ti baud­ žiamąją bylą, bet Sei­mas nea­ti­davė po­no Gra­žu­lio į tei­sin­gu­mo ran­kas. Ka­dan­gi pa­mo­kos ne­bu­vo, va­di­na­si, Sei­mas pri­tarė to­kiems veiks­mams. Ir ne­nus­teb­siu, jei pa­na­šus at­ve­ jis pa­si­kar­tos. Bet kalbė­si­me su po­ li­ci­ja, rei­kia ką nors da­ry­ti su ši­tuo žmo­gu­mi“, – sakė LGL va­do­vas.

6

liepos 25–31, 2013

miestas

Gra­fi­čiai – paaug­lių tep­lio­nės ar in­te­le Nors dau­gu­ma gra­fi­čių lai­kui bė­gant iš­nyks­ta, yra už­da­žo­mi ar ki­taip nu­va­lo­mi, neužt­run­ka, kol jų vie­to­je at­si­ran­da nau­jų. Anks­čiau to­kie pie­ši­niai kon­cent­ruo­tai ras­da­vo­si mies­to cent­re, pa­ma­žu ri­bos ple­čia­si. Tad ko­dėl jų at­si­ran­da?

Pro­vo­ka­ci­ja: es­mi­nis kai ku­rių gra­fi­čių pie­šė­jų tiks­las – pro­vo­kuo­ti ar ty­čia er­zin­ti vi­suo­me­nę, o la­biau­siai – ko­vo­to­jus su gra­fi­čiais.

Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Ge­riau­sia „dro­bė“ – mies­to cent­ras

Apie gra­fi­čių reiš­ki­nį mies­te, jų pie­šė­jus ir vi­so to pra­smę „Vil­ niaus die­nai“ pa­sa­ko­jo ne vie­nus me­tus šį gat­vės me­ną ty­ri­nė­jan­ ti so­cio­lo­gė Ve­ro­ni­ka Ur­bo­nai­tėBar­kaus­kie­nė. Kal­bant apie pa­čius gat­vės me­no au­to­rius, so­cio­lo­gei itin įdo­mus sa­vi­tas, tik šiai gru­pei bū­din­gas, mies­to ma­ty­mas. Pa­sak V.Ur­bo­nai­tės-Bar­kaus­kie­ nės, Vil­niaus gra­fi­čių kul­tū­rą bū­tų ga­li­ma ly­gin­ti ne­bent su ki­tais geografiškai artimais Vidurio Rytų, Šiaurės Europos didmiesčiais, tik ten grafičių kultūra gerokai labiau su­ kontroliuota, išstumta iš centro. „Iš to ga­li­ma spręs­ti, kad ne­le­ga­lus pie­ ši­mas Vil­niaus cent­re ne­su­ku­ria la­ bai di­de­lės ri­zi­kos. Taip pat ma­ty­ti, kad gra­fi­čių su­bkul­tū­ra čia nė­ra la­ bai di­de­lė ir ga­lin­ga, – dau­gu­ma pie­ šė­jų su­tel­pa cent­ri­nė­je mies­to da­ly­je, ku­ri yra ge­riau­siai ma­to­ma, ir be­veik ne­kon­ku­ruo­ja dėl „pra­stes­nių“, ma­ žiau pa­ste­bi­mų erd­vių to­li­mes­niuo­se ra­jo­nuo­se“, – pa­sa­ko­jo so­cio­lo­gė. Kaip ji tei­gė, iš pie­ši­nių at­si­ra­di­ mo ant Vil­niaus pa­sta­tų sie­nų in­ ten­sy­vu­mo apie pie­šė­jų skai­čių mies­te spręs­ti ne­ga­li­ma: ak­ty­viai gat­vės pie­ši­mo me­ne reiš­kia­si ne tik nuo­la­ti­niai gra­fi­ti­nin­kai, bet ir la­bai jau­ni pra­de­dan­tie­ji. Šių me­ ni­nė „kar­je­ra“ ga­li tęs­tis tik ke­le­tą die­nų. Tie­sa, so­cio­lo­gė sa­kė, kad pa­gal tam tik­rus pie­ši­nių ar už­ra­šų bū­din­gus bruo­žus įma­no­ma at­pa­ žin­ti nuo­la­ti­nius pie­ši­nių au­to­rius. Pa­sak so­cio­lo­gės, Vil­niu­je vie­tų, kur ga­li­ma le­ga­liai pieš­ti, ne­daug: „Ne­le­ga­lūs dar­bai dau­giau­sia kon­ cent­ruo­ja­si Vil­niaus cent­re, vie­to­ se, ku­rios yra ge­riau­siai ma­to­mos ir šiek tiek ap­leis­tos (pa­vyz­džiui, Re­ for­ma­tų skve­ras, Se­rei­kiš­kių par­ko ap­lin­ki­niai pa­sta­tai, Šv. Jo­kū­bo li­ go­ni­nės pa­sta­tų komp­lek­sas).“

So­lo­mo­nas li­ko pa­slap­ty

Apie le­gen­di­nį Vil­niaus mies­to gra­ fi­ti­nin­ką So­lo­mo­ną V.Ur­bo­nai­tėBar­kaus­kie­nė sa­kė ži­nių ne­tu­rin­ti ir nors su juo bend­rau­ti nė­ra te­ kę, pri­si­pa­ži­no, kad tai bū­tų be ga­ lo įdo­mu. „Gal­būt emig­ra­vo, gal­būt il­si­si, o gal tie­siog pa­kei­tė var­dą ir mies­to sie­no­se pa­si­ra­ši­nė­ja ki­ taip?“ – svars­tė so­cio­lo­gė. Ne kar­ tą vie­šo­jo­je erd­vė­je bu­vo ki­lę svars­ ty­mų, kas vis­gi yra tas So­lo­mo­nas ir ar ap­skri­tai tai vie­nas žmo­gus. So­ cio­lo­gės ma­ny­mu, tai bū­ta vie­no as­mens, ta­čiau tai – tik spė­ji­mas. „Jei kal­ba­me apie pa­ty­ru­sius gra­ fi­čių pie­šė­jus ir gat­vės me­no au­to­ rius, jų am­žius svy­ruo­tų nuo bran­ džios paaug­lys­tės iki 30 ir dau­giau me­tų. Taip sa­ky­da­ma re­miuo­si už­ sie­nio ty­ri­mais, nes Vil­niu­je iš­sa­mių pie­šė­jų ap­klau­sų nie­ka­da ne­bu­vo da­ry­ta“, – pa­sa­ko­jo so­cio­lo­gė. Ta­ čiau, jos ma­ny­mu, ten­den­ci­jos tu­ rė­tų bū­ti la­bai pa­na­šios, nors Lie­ tu­vo­je, pa­ly­gin­ti su pa­sau­liu, didelę patirtį sukaupę gra­fi­čių pie­šė­jai ge­ ro­kai jau­nes­ni, – pas mus ši kul­tū­ra eg­zis­tuo­ja vos po­rą de­šimt­me­čių. Kaip sa­kė V.Ur­bo­nai­tė-Bar­kaus­ kie­nė, pa­ste­bi­ma ten­den­ci­ja, kad da­bar­ti­niai gra­fi­čių pie­šė­jai ir gat­

vės me­ni­nin­kai pri­klau­so aukš­tes­ niems vi­suo­me­nės sluoks­niams, nes ga­li bū­ti iš­lai­ko­mi šei­mos na­ rių ar­ba dir­ba lai­ko per­ne­lyg ne­ var­žan­tį kū­ry­bi­nį dar­bą. Šiuo me­tu – vis­kas prie­šin­gai nei pa­čio­je gra­ fi­čių kul­tū­ros at­si­ra­di­mo pra­džio­je, ka­da pie­ši­mas mies­to erd­vė­se bu­ vo lai­ko­mas že­mes­nio so­cia­li­nio sluoks­nio žmo­nių už­siė­mi­mu. Ža­di­na iš po­so­vie­ti­nio snau­du­lio

V.Ur­bo­nai­tė-Bar­kaus­kie­nė gra­fi­ čius skirs­to į dvi gru­pes: tra­di­ci­nį ir po­st-graf ­fi­ti, ar­ba gat­vės me­ną. Tra­di­ci­niais gra­fi­čiais daž­niau­siai lai­ko­mi ae­ro­zo­li­niais da­žais ar­ ba van­de­niui at­spa­riais žy­mek­liais už­ra­šy­ti pie­šė­jų as­me­ni­niai ar ko­ man­di­niai pa­ra­šai, praei­viams pa­ pras­tai reiš­kian­tys ne­ką dau­giau, nei vai­ko tep­lio­nę. Bū­tent to­kių, va­di­na­mų­jų ta­gų, ran­da­ma ant pa­ čių ma­to­miau­sių mies­to pa­vir­šių. Ki­ta gru­pė pri­ski­ria­ma po­st-graf­ fi­ti. Jie lai­ko­mi eks­pe­ri­men­ti­niais, ta­čiau tu­ri tra­di­ci­nio gra­fi­čio užuo­ mi­ną. Šios rū­šies gra­fi­čiai daug įvai­res­ni ne tik sa­vo for­ma, bet ir tu­ri­niu, jie kur kas leng­viau at­pa­ žįs­ta­mi, su­pran­ta­mi vi­suo­me­nei, ke­lia dau­giau įvai­rių reak­ci­jų.

„Mies­to erd­vė­je gat­vės me­nas taip pat kom­po­nuo­ja­mas kur kas ati­džiau, sie­kia­ma kuo di­des­nio dar­bų ma­to­mu­mo, bet konk­re­čiu dar­bu sie­kia­ma su­kel­ti kuo di­des­ nį įspū­dį žiū­ro­vui – ei­li­niam mies­ to praei­viui“, – sa­kė so­cio­lo­gė. Tie­sa, ar gra­fi­čiai ga­li bū­ti lai­ko­ mi so­cia­li­nės ko­mu­ni­ka­ci­jos prie­ mo­nė­mis – gin­čy­ti­nas klau­si­mas. Pa­sak pa­šne­ko­vės, įvai­rūs gra­fi­čių kul­tū­ros ty­rė­jai į jį ne­tu­rė­tų bend­ ro at­sa­ky­mo. „Vie­na ver­tus, kai ku­rie gra­fič­ iai yra la­bai aiš­ki tie­sio­gi­nė ko­mu­ni­ ka­ci­ja su mies­to gy­ven­to­jais. Pa­ vyz­džiui, tik­riau­siai daž­nam vil­ nie­čiui yra te­kę ma­ty­ti ne­le­ga­lių už­ra­šų, ko­men­tuo­jan­čių mies­ to po­li­ti­kų dar­bą, vai­ra­vi­mo kul­ tū­rą, kri­ti­kuo­jan­čių pa­čius gra­fi­ čių pie­šė­jus. Aki­vaiz­du, kad tai yra tiks­lin­ga ko­mu­ni­ka­ci­ja. Ja sie­kia­ ma mies­tie­čius pa­ža­din­ti iš po­so­ vie­ti­nio snau­du­lio, ku­rio bruo­žai – ne­si­rū­pi­ni­mas bend­rais mies­ to ir ap­lin­kos už nuo­sa­vo bu­to ri­bų rei­ka­lais“, – aiš­ki­no V.Ur­bo­nai­tėBar­kaus­kie­nė. Ki­ta ver­tus, anot pa­šne­ko­vės, ap­skri­tai vi­si ne­le­ga­lūs gra­fi­čiai, ku­rių tu­ri­nys mies­tie­čiui vi­siš­

kai ne­pers­kai­to­mas ir ne­sup­ran­ ta­mas, ga­li bū­ti lai­ko­mi so­cia­li­ne ko­mu­ni­ka­ci­ja, ir ne­svar­bu, kad ji vei­kia prie­šin­gai – griau­na vi­suo­ me­ni­nes tai­syk­les. To­kios ko­mu­ ni­ka­ci­jos tiks­las la­bai ele­men­ta­rus – įsi­verž­ti į nu­si­sto­vė­ju­sią mies­to erd­vės šva­rą ir tvar­ką, in­for­muo­ ti apie sa­vo pa­ties eg­zis­ta­vi­mą ar iš­reikš­ti ne vi­sa­da są­mo­nin­gai su­ vok­tą ne­pa­si­ten­ki­ni­mą pa­čia vi­ suo­me­nės tvar­ka.

Tai yra tiks­lin­ga ko­ mu­ni­ka­ci­ja. Ja sie­ kia­ma mies­tie­čius pa­ža­din­ti iš po­so­vie­ ti­nio snau­du­lio.

Pa­sak pa­šne­ko­vės, gat­vės me­no es­mė – kiek­vie­no konk­re­taus pie­ šė­jo mo­ty­va­ci­ja: vie­ni no­ri įpras­ min­ti sa­ve, pa­jus­ti sa­vo ga­lią, tap­ ti „įžy­mūs“, o ki­ti – pa­prieš­ta­rau­ti vi­suo­me­nei ir pa­sau­liui. Kaip noro tapti žinomu subkultūros atstovu pa­vyz­dį ji pa­tei­kia jau mi­nė­tą Vil­ niaus So­lo­mo­ną. At­si­ran­da ne­ti­kė­to­se vie­to­se

Po­ky­čiai: nuo gra­fi­čių kul­tū­ros iš­ta­kų – va­di­na­mų­jų ta­gų – nu­to­lęs gat­vės me­nas yra įvai­res­nis, daž­niau­

siai tai ne tik sti­li­zuo­ti spal­vin­gi už­ra­šai, bet ir di­de­li pie­ši­niai ant sie­nų.

To­mo Ra­gi­nos nuo­tr.

Daž­nai gra­fi­čių ten­ka pa­ste­bė­ti, pa­ vyz­džiui, ir ant dau­giaaukš­čių na­ mų sie­nų to­kia­me aukš­ty­je, ku­ria­ me, at­ro­do, jų at­si­ras­ti įpras­to­mis są­ly­go­mis ne­ga­lė­tų. Paš­ne­ko­vė su­ ti­ko, kad pie­šė­jai ne­pas­te­bė­ti to­kių dar­bų su­kur­ti ne­ga­lė­tų. So­cio­lo­gės ma­ny­mu, ko ge­ro, jiems ten­ka tar­ tis su to­kių pa­sta­tų gy­ven­to­jais ir gau­ti lei­di­mus. Ta­čiau V.Ur­bo­nai­tė-Bar­kaus­kie­nė sa­kė, kad yra ir ki­tų įdo­maus gra­fi­ čio kri­te­ri­jų: „Keis­čiau­si yra tie pie­ ši­niai, ku­rie da­ro įspū­dį sa­vo me­ni­ne ko­ky­be, pui­kiai su­for­muluo­ta min­ ti­mi ar­ba konk­re­čiam dar­bui itin tiks­liai pa­rink­ta mies­to vie­ta.“

7

liepos 25–31, 2013

miestas

26p.

BASE šuoliai: noras pasijusti paukščiu nugali net mirties baimę.

ek­tua­lų me­nas? Vil­niaus vie­tos, kur le­ga­liai ga­li­ma pieš­ti gra­fi­čius Ant Ne­ries upės prie­plau­kos,

esan­čios tarp Ka­ra­liaus Min­dau­go ir Žir­mū­nų til­tų (iš Olim­pie­čių gat­ vės pu­sės), sie­nos; ant po­že­mi­nės pe­rė­jos prie Lie­

tu­vos vai­kų ir jau­ni­mo cent­ro (Kons­ti­tu­ci­jos pr. 25) po­že­mi­nės da­lies sie­nų; ant Pi­lai­tės ried­len­čių par­ko sta­ti­

nių, esan­čių prie­šais Vil­niaus Mar­ ty­no Maž­vy­do pro­gim­na­zi­ją (Vy­ dū­no g. 17A); ant po­že­mi­nės pe­rė­jos Os­lo gat­

vė­je, prie Res­pub­li­ki­nės Vil­niaus uni­ver­si­te­ti­nės li­go­ni­nės (Šilt­na­mių g. 29), po­že­mi­nės da­lies sie­nų; ant po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios

prie Vin­gio par­ko, ša­lia S.Ko­nars­kio gat­vės, po­že­mi­nės da­lies sie­nų; ant pa­sta­to Sky­do g. 44A sie­nų; ant po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios

prie pre­ky­bos cent­ro „Pa­no­ra­ma“ (Sal­to­niš­kių g. 9), po­že­mi­nės da­lies sie­nos.

Ve­ro­ni­kos Ur­bo­nai­tės-Bar­kaus­kie­nės nuo­tr.

So­cio­lo­gė pri­si­pa­ži­no, kad net ir kokybiškiausi Vilniaus grafičiai negali lygintis su jos matytais pie­ šiniais Vakarų Europos didmies­ čiuose, pavyzdžiui, rytinėje Berly­ no dalyje. Tie­sa, prie Lie­tu­vos ki­no teat­ ro yra bu­vęs pie­ši­nys, ku­ris kar­ tu su gre­ta au­gan­čiu krū­mu at­ro­dė kaip po­vas su­skleis­ta uo­de­ga (žie­ mą, ru­de­nį) ir iš­skleis­ta (pa­va­sa­ rį, va­sa­rą). Tuo­met gra­fi­čiai tam­pa mies­to ar­chi­tek­tū­ros da­li­mi. Iš­ta­kų teo­ri­jų – dau­gy­bė

Dau­gu­ma ma­no, kad gra­fi­čių kul­ tū­ra neat­sie­ja­ma nuo hip­ho­po su­bkul­tū­ros, ta­čiau iš tik­rų­jų šie du da­ly­kai su­si­ję tik iš da­lies. Tam tik­ra gra­fi­čių kul­tū­ros da­lis yra glau­džiai su­si­ju­si su hip­ho­po sce­na, ta­čiau to­li gra­žu ne vi­si pie­ šė­jai iš jos se­mia­si įkvė­pi­mo. Tie­sa ta, kad nau­ja­sis gra­fi­čių ar gat­vės me­nas, kaip pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė, ne­sun­kiai at­sie­ja­mas nuo tra­di­ci­ nio gra­fi­čių ka­no­no, ku­rį kar­tais sa­vi­na­si hip­ho­po su­bkul­tū­ra. „Gat­vės me­nas – tai ne­le­ga­ lūs vi­zua­li­niai kū­ri­niai mies­to erd­vė­je, ku­rie, skir­tin­gai nei ta­ gų gra­fič­ iai, su­pran­ta­mi ei­li­niams mies­tie­čiams. Nes tai – aiš­kūs, per­skai­to­mi, daž­nai iro­niš­ki ar kri­ ti­kuo­jan­tys už­ra­šai ir pie­ši­niai“, – pa­sa­ko­jo so­cio­lo­gė. „Iš tie­sų, iš kur gra­fi­čiai ki­lo, teo­ ri­jų eg­zis­tuo­ja la­bai daug. Vie­ni sa­ ko, kad jų at­si­ra­di­mas sie­ja­mas su kri­mi­na­li­nių gau­jų erd­vės žy­mė­ji­mo tra­di­ci­ja, kai tam tik­ru ženk­lu pa­žy­ mi­ma gau­jos kont­ro­liuo­ja­ma mies­ to da­lis, kvar­ta­las. Ki­ti kal­ba, kad gra­fi­tis, kaip ne­le­ga­lus už­ra­šas ar pie­ši­nys ant sie­nos, yra se­nas kaip pa­sau­lis, ir pri­me­na už­ra­šus Pom­ pė­jo­je ar ne­tgi Pa­leo­li­to lai­kų Las­ caux olų pie­ši­nius Pran­cū­zi­jo­je“, – sa­kė V.Ur­bo­nai­tė-Bar­kaus­kie­nė. Šiuo me­tu dau­gu­ma ty­rė­jų lai­ ko­si bend­ros nuo­mo­nės, kad šiuo­

Ki­to­se Vil­n iaus mies­to sa­v i­val­dy­ bės nu­ma­t y­to­se vie­to­se gra­fi­čius ga­l i­ma pieš­t i tik ga­v us pa­ž y­mė­ji­ mą dėl su­de­r in­tos gra­fi­č ių pie­š i­ mo vie­tos. To­k ie pa­ž y­mė­ji­mai ga­ li bū­ti iš­duo­ti šioms vie­toms: po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios prie

pa­sta­to Lais­vės pr. 40, po­že­mi­nės da­lies sie­noms; po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios prie

pa­sta­to Lais­vės pr. 28, po­že­mi­nės da­lies sie­noms; po­že­mi­nių pe­rė­jų, esan­čių po Sa­

va­no­rių pro­spek­to žie­du, po­že­mi­ nių da­lių sie­noms; po­že­mi­nės pe­rė­jos, esan­čios ša­

lia pa­ro­dų ir kon­fe­ren­ci­jų cent­ro „Li­tex­po“ (Lais­vės pr. 5), sie­noms; Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bės

ad­mi­nist­ra­ci­nio pa­sta­to (Kons­ti­tu­ ci­jos pr. 3) po­že­mi­nės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lės sie­noms; Ge­di­mi­no pro­spek­to po­že­mi­

nės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lės sie­noms; Ge­di­mi­no pro­spek­to po­že­mi­

nės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lės laip­ti­nės, esan­čios tarp vieš­bu­ čio „No­vo­tel“ ir par­duo­tu­vės „Za­ra“, sie­noms; Ge­di­mi­no pro­spek­to po­že­mi­

nės au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­ lės laip­ti­nės, esan­čios prie V.Ku­dir­ kos aikš­tės ir vie­šo­jo trans­por­to sto­ te­lės, sie­noms; vai­kų žai­di­mo aikš­te­lės, esan­

čios prie pa­sta­to Pa­ber­žės g. 2, sta­ ti­niams.

lai­ki­niai gra­fi­čiai kaip reiš­ki­nys at­s i­ra­d o 7-aja­m e de­š imt­m e­ty­ je Fi­la­del­fi­jo­je ir Niu­jor­ke. Bū­tent ten pra­stes­nė­se mies­to da­ly­se gy­ ve­nan­tis jau­ni­mas ėmė ant mies­ to sie­nų ra­šy­ti įvai­rius pseu­do­ni­ mus, ku­rie bū­da­vo su­dė­ti iš var­dų, kvar­ta­lų nu­me­rių. Paš­ne­ko­vė pa­ sa­ko­jo, kad vie­nu pir­mų­jų šiuo­ lai­ki­nių gra­fi­čių au­to­rių lai­ko­mas žmo­gus, ku­rio pseu­do­ni­mas bu­ vo Ta­ki 183. Tad bū­tų ga­li­ma da­ry­ti iš­va­dą, kad gra­fi­čių iš­ta­kos – te­ri­to­ri­nis mies­to žy­mė­ji­mas, ku­ris vė­liau iš­ si­vys­tė į kur kas įvai­res­nių for­mų gat­vės me­ną.

V.Gy­li­kis: „Is­to­ri­nė at­min­tis yra di­din­giau­sias pa­mink­las“ – Kai ku­rie kon­kur­so da­ly­viai reiš­kė pre­ten­zi­jas dėl to, kad jų dar­bus ver­ti­nan­ti ko­mi­si­ja iš vi­sų da­ly­vių rei­ka­la­vo do­ ku­men­tų, pa­tvir­ti­nan­čių, jog šie anks­čiau ne­bend­ra­dar­bia­ vo su KGB. Ar jū­sų ne­su­pyk­dė toks ko­mi­si­jos rei­ka­la­vi­mas? – Vi­siš­kai ne. Aš su KGB ne­bend­ ra­dar­bia­vau. Tie­są sa­kant, bu­ vo at­virkš­čiai – aš bu­vau tas, ku­ rį gau­dė, ir ne­jau­čiu jo­kios bai­mės. Iš tie­sų man sun­ku su­pras­ti tuos, ku­rie dėl šios są­ly­gos ne­pa­ten­kin­ ti. Juk pa­mink­las yra žu­vu­siems už Lie­tu­vos lais­vę, jo dva­si­nė ir emo­ci­nė reikš­mė – ypa­tin­gos, to­ dėl do­ku­men­tų pa­tei­ki­mas yra tar­ si ma­žas ap­si­va­ly­mas. Vi­si pui­kiai ži­no­me šią or­ga­ni­za­ci­ją, kiek ža­los mū­sų ša­liai ji yra pri­da­riu­si. Jei­gu su ja ne­si bend­ra­dar­bia­vęs, nė­ra ko bi­jo­ti. Tie­sa, kai ku­rie pa­si­pik­ti­nę sa­kė, kad pa­ti ko­mi­si­ja pir­miau­sia tu­rė­tų to­kius įro­dy­mus pa­teik­ti. Gal tai ir tie­sa. Bet to­kiu at­ve­ju tą pa­tį tu­rė­tų da­ry­ti ir aukš­tes­nes po­ zi­ci­jas uži­man­tys as­me­nys. Me­ni­ nin­kus vi­sa­da tar­kuo­ja. Gal to­dėl, kad prie ki­tų sun­kiau priei­ti?

Lu­kas Ki­vi­ta

l.kivita@diena.lt

Dar ke­le­ri me­tai, ir sos­ti­nės cent­re esan­čio­je Lu­kiš­kių aikš­tė­je ma­ty­ si­me ne tik raus­vu smė­liu pa­bars­ ty­tus pės­čių­jų ta­kus. Čia tu­rė­tų iš­ dyg­ti pa­mink­las Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­jams at­min­ti. Tie­sa, net ir paaiš­kė­jus lai­mė­to­jui daug aist­rų ke­lian­čia­me pa­mink­lo kon­kur­se, dar nė­ra iki ga­lo aiš­ku, kas aikš­tė­ je sto­vės iš tie­sų.

Be­veik du de­šimt­me­čius dis­ku­ si­jų kė­lu­sios Lu­kiš­kių aikš­tės at­ nau­ji­ni­mo pro­jek­tas pa­ma­žu ei­na įgy­ven­di­ni­mo link. Lie­pos 15 d. Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja pa­skel­bė kon­kur­so re­zul­ta­tus. Pir­mo­ji vie­ ta skir­ta pro­jek­tui „Tau­tos dva­ sia“, ku­rio au­to­riai – Vid­man­tas Gy­li­kis, Vy­te­nis Han­sel­lis ir Ra­ mu­nė Šve­dai­tė. „Vil­niaus die­na“ kal­bi­no pro­ jek­to idė­jos au­to­rių, skulp­to­rių, Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ ver­si­te­to do­cen­tą V.Gy­li­kį. – Lie­tu­vos lais­vės ko­vo­to­ jų at­mi­ni­mo me­ni­nės idė­jos „Tau­tos dva­sia“ aiš­ki­na­ma­ja­ me raš­te yra žo­džiai: „<...> ar kai žmo­gus lai­min­gas, ar kai jam la­bai blo­gai, ar kai jo sie­la džiū­gau­ja, ar kai rau­da – vi­sa­ da sie­la gie­da kaip paukš­tis...“ Kaip in­terp­re­tuo­ti šią min­tį? Iš kur ki­lo pa­mink­lo idė­ja? – Idė­ja sta­ty­ti pa­mink­lą ki­lo la­ bai se­niai, vos išar­džius Le­ni­no sta­tu­lą Lu­kiš­kių aikš­tės vi­du­ry­ je. Ki­lo min­tis – o kas da­bar bus? Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos pa­skelb­ta­ me kon­kur­se bu­vo aiš­kiai su­for­ mu­luo­tos są­ly­gos – kū­ri­ny­je tu­ ri at­si­spin­dė­ti tau­tos is­to­ri­ja, be ku­rios mes gy­ven­ti ne­ga­li­me. Vi­są lai­ką tu­rė­jau gal­vo­je lie­tu­vių tau­ tos is­to­ri­nę at­min­tį, tą pa­mink­lą, ku­ris jau da­bar yra po mu­mis ir be ku­rio mū­sų da­bar tik­rai ne­bū­tų. Skulp­tū­ro­je vaiz­duo­ja­mas sie­los paukš­tis ky­la iš apa­čios, iš sim­ bo­li­nio pil­ka­pio, tam, kad žmo­gus pa­kel­tų akis į dan­gų ir pa­gal­vo­tų: „Vis­gi vis­kas ne vel­tui.“ Pui­kiai at­si­me­nu vie­ną švie­sią aki­mir­ką Ko­vo 11-ąją, kai vi­si žmo­nės tie­ siog at­si­du­so. Jie rau­do­jo, ver­kė iš džiaugs­mo dėl iš­ko­vo­tos lais­vės. Jaus­mas bu­vo toks, lyg krū­ti­nė­ je kas nors trū­ko ir iš jos iš­si­ver­ žė kaž­kas sun­kiai paaiš­ki­na­mo. Vie­nin­te­lė gal­vo­je kir­bė­ju­si min­ tis – „Aš lais­vas!“. Pri­si­min­da­ mas tą ga­lin­gą pro­ver­žį į dan­gų, to­kią skulp­tū­rą ir su­pro­jek­ta­vau – ku­ri pri­min­tų, kad vi­sos au­kos tik­rai nė­ra be­pras­mės. – Ir vis­gi tai – tri­jų žmo­nių kū­ ri­nys. Ar dirb­ti su bend­raau­to­ riais pa­vy­ko sklan­džiai? – Ra­mu­nė ir Vy­te­nis yra ar­chi­ tek­tai. Jie at­li­ko tech­ni­nį dar­bą – skulp­tū­ros vi­zua­li­za­ci­ją. Pro­jek­ tuo­jant skulp­tū­rą bu­vo smul­kių niuan­sų ir ko­rek­tū­ros dar­bų, ta­ čiau vi­są lai­ką mes pui­kiai su­ta­ rėm. Jie yra jau­ni, lais­vi ir ne­sus­ ta­ba­rė­ję žmo­nės. Ma­no idė­jai jie pri­ta­rė ir pui­kiai ją įgy­ven­di­no. – Ar min­ty­se tu­rė­jo­te ir dau­giau „Tau­tos dva­sios“ va­rian­tų?

– Pas­kel­bus kon­kur­so re­zul­ta­ tus, so­cia­li­nia­me tink­la­la­py­je „Fa­ce­book“ pa­pli­to juo­ke­lis, kad pa­mink­lą rei­kė­tų pa­va­din­ ti „Tau­tos erek­ci­ja“. Ką mano­ te apie to­kius žmo­nių pa­reiš­ ki­mus? – To­kių pa­reiš­ki­mų tik­rai ne­ma­ čiau. La­bai keis­ta. Čia yra kiek­ vie­no žmo­gaus iš­si­la­vi­ni­mo ir as­me­ni­nės kul­tū­ros rei­ka­las, in­ ter­ne­ti­nė­je erd­vė­je dar ne to­kių da­ ly­kų ga­li­ma pa­ma­ty­ti. Ki­ta ver­tus, kas čia blo­go? Jei­gu erek­ci­ja, tai gal net ir vi­sai ge­rai (juo­kia­si)? Pas­to­vu­mas: nors V.Gy­li­kio gal­

vo­je su­ko­si šim­tai kū­ri­nio va­ rian­tų, jis pa­ts įsi­ti­ki­nęs, kad pir­mo­ji idė­ja pa­pras­tai – pa­ti ge­riau­sia.

Rai­mon­do Ur­ba­ka­vi­čiaus nuo­tr.

– Apie konk­re­čius va­rian­tus daž­ niau­siai at­vi­rai ne­kal­ba­ma. Kon­ kur­so są­ly­go­se bu­vo to­kia nuo­sta­ ta, kad ga­li­ma pa­teik­ti tik vie­ną pro­jek­to va­rian­tą, nors gal­vo­je jų pa­pras­tai su­ka­si šim­tai. Ky­la vi­ so­kių min­čių – skulp­tū­rą pa­suk­ ti, pa­di­din­ti, su­ma­žin­ti ar net iš es­mės pa­keis­ti iš­vaiz­dą. Taip nu­ ti­ko dir­bant su anks­tes­niais pro­ jek­tais – gal­vo­je su­ka­si ga­ly­bė va­rian­tų, to­dėl iš­si­rink­ti ga­lu­ti­ nį bu­vo tik­ras gal­vos skaus­mas. Vis­gi iš pa­tir­ties ga­liu pa­sa­ky­ ti, kad pa­pras­tai ge­riau­sia idė­ja bū­na pa­ti pir­mo­ji. „Tau­tos dva­ sios“ at­ve­ju ėjau tie­siai, nes jau ži­no­jau, kad į šo­nus ge­riau­sia ne­ si­mė­ty­ti.

Aš su KGB ne­bend­ra­ dar­bia­vau. Tie­są sa­ kant, bu­vo at­virkš­ čiai – aš bu­vau tas, ku­rį gau­dė, ir ne­jau­ čiu jo­kios bai­mės.

– Ar su­dė­tin­ga abst­rak­čiai idė­ jai su­kur­ti fi­zi­nį pa­vi­da­lą? – Be jo­kios abe­jo­nės, taip. Skulp­ to­rys­tės me­ne vis­kas yra ap­ri­bo­ta me­džia­gos, iš ku­rios kū­ri­nys bus pa­da­ry­tas. Su idė­jos įkū­ni­ji­mu ga­ li­ma smar­kiai pra­šau­ti pro ša­lį ir neiš­reikš­ti sa­vo min­ties taip, kaip no­rė­tum, nes kar­tais tai ap­ri­bo­ ja ža­lia­vos ar­ba kai ku­rie tech­ no­lo­gi­niai pro­ce­sai. Ma­nau, su „Tau­tos dva­sia“ vis­kas bus ge­rai – kai ži­nai, kad skulp­tū­ros for­mą esi „nu­glos­tęs“ iki ga­lo, ne­ky­la ir abe­jo­nių.

Kon­kur­sas dar ne­si­bai­gė Pas­kel­bus Lu­kiš­kių aikš­tės me­mo­ ria­lo kon­k ur­so lai­mė­to­ją, jau pir­ mo­sio­mis die­no­mis pa­ži­ro pir­mie­ ji skun­dai – kon­kur­so baig­ti­mi ne­ pa­ten­kin­tas bu­vo Kęs­tu­tis An­ta­nė­ lis, ku­rio kar­tu su bend­raau­to­riais Da­liu­mi Re­gels­kiu ir Gin­tau­tu Tiš­ ku­mi kur­ta skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­

ja „Švie­sa“ li­ko ant­ra. Kul­tū­ros mi­nis­ te­ri­jos at­sto­vai tvir­ti­na, kad per įsta­ ty­muo­se nu­ma­ty­tą 14 die­nų ter­mi­ ną kon­kur­so baig­tį ga­li ap­skųs­ti ir ki­ti jo da­ly­viai, tad ti­kė­ti­na, jog me­ tų me­tus vy­ku­sios dis­ku­si­jos, koks kū­ri­nys puoš Lu­kiš­kių aikš­tę, dar už­si­tęs.

8

liepos 25–31, 2013

miestas

Nuosp­ren­dis M.MaŞ­vy­do bib­lio­te­kai – dar 5 me­tai Na­cio­na­li­nÄ—s Mar­ty­no MaŞ­vy­do bib­lio­te­ kos re­konst­ruk­ci­ja pra­dÄ—­ta dar 2008 m., ta­Ä?iau pa­sto­liai pa­sta­tÄ… „puo­ťia“ ir ĹĄian­ dien. ÄŽs­tai­gos va­do­vas pri­ta­ria nuo­mo­nei, kad ÄŻ Vil­niĹł at­vyks­tan­tys ES pa­rei­gō­nai ma­to iť­ties neko­kÄŻ vaiz­dÄ…, – gÄ—­lÄ—­mis bib­lio­ te­kos juk neuŞ­mas­kuo­si. Ru­gi­lÄ— Ere­mi­nai­tÄ— r.ereminaite@diena.lt

Sta­ty­bĹł pro­ble­ma – pi­ni­gai

Li­kus ke­lioms die­noms iki Lie­tu­ vos pir­mi­nin­ka­vi­mo ES pra­dĹžios, sos­ti­nÄ—s po­li­ti­kai ap­verk­ti­nÄ… Sei­ mo fon­ta­nÄ… su­sku­bo pa­slÄ—p­ti po gÄ—­lÄ—­mis. Ta­Ä?iau sve­Ä?iĹł akys kur kas la­biau kliō­va uĹž ĹĄa­lia esan­Ä?ios pa­sto­liais ap­sta­ty­tos M.MaŞ­vy­do bib­lio­te­kos. Pag­rin­di­nÄ— kliō­tis, dÄ—l ku­rios jau penk­tus me­tus trun­kan­tys re­ konst­ruk­ci­jos dar­bai ne­baig­ti, – fi­nan­sa­vi­mo sto­ka. Kas­met val­ dĹžia ĹĄiam pro­jek­tui at­sei­kÄ—­ja kur kas ma­Şiau pi­ni­gĹł, nei jĹł rei­kÄ—­tĹł. Jei fi­nan­sa­vi­mas ne­di­dÄ—s, ma­no­ma, kad sta­ty­bĹł dar­bai uŞ­si­tÄ™s dar bent pen­ke­rius me­tus. M.MaŞ­vy­do bib­lio­te­kos di­rek­to­ rius Re­nal­das Gu­daus­kas pri­pa­Şi­ no, kad sta­ty­bĹł pa­bai­gos klau­si­mas yra uŞ­duo­tas lai­ku. „Šiuo me­tu mes lau­kia­me ki­tĹł me­tĹł vals­ty­bÄ—s biu­ dĹže­to, ku­ris ar­ti­miau­siu me­tu tu­rÄ—­ tĹł pa­si­ro­dy­ti. Po­rei­kÄŻ ga­liu pa­sa­ky­ti – vien ĹĄiais me­tais mums rei­kia apie 20 mln. li­tĹłâ€œ, – sa­kÄ— R.Gu­daus­kas. Ĺ iuo me­tu bib­lio­te­kos re­konst­ ruk­ci­jos dar­bams jau iť­leis­ta be­ veik 30 mln. li­tĹł, vi­so pro­jek­to pra­ di­nÄ— ver­tÄ— – 56 mln. li­tĹł, ta­Ä?iau dÄ—l strin­gan­Ä?iĹł dar­bĹł ga­lu­ti­nÄ— sta­ty­bĹł su­ma iĹĄau­go treÄ?­da­liu.

„Jei­gu ĹĄiais me­tais gau­tu­me apie 20 mln. li­tĹł, o ki­tais – 28 mln. li­tĹł, to­kiu at­ve­ju ga­lÄ—­tu­me gal­vo­ti apie sta­ty­bĹł pa­bai­gą“, – op­ti­mis­ti­nÄ—­ mis ÄŻĹžval­go­mis da­li­jo­si bib­lio­te­kos va­do­vas. Ta­Ä?iau, pa­sak jo, kas­met ski­ria­mos kur kas ma­Şes­nÄ—s su­ mos – po 7–9 mln. li­tĹł. To­kie pi­ ni­gai per ma­Şi, nes sta­ty­bĹł dar­bai bran­gĹŤs ir vyk­do­mi lÄ—­tai, o tech­no­ lo­gi­jos kei­Ä?ia­si, pro­jek­tÄ… rei­kia at­ nau­jin­ti. To­dÄ—l sta­ty­bĹł pro­jek­tas yra vi­sa­pu­siť­kai nee­ko­no­miť­kas. Prik­lau­so­mi nuo biu­dĹže­to

R.Gu­dau­kas sa­kÄ— pri­ta­rian­tis, kad Vil­niu­je be­si­lan­kan­Ä?iĹł ES po­li­ti­kĹł aky­se Na­cio­na­li­nÄ— bib­lio­te­ka tu­ rÄ—­tĹł at­ro­dy­ti ne­kaip: „Ga­li­ma ko­ kÄŻ nors fon­ta­nÄ… ap­so­din­ti, bet bib­ lio­te­kos gÄ—­lÄ—­mis juk neuŞ­ver­si, Ä?ia – ki­toks ob­jek­tas.“ Bib­lio­te­kos di­ rek­to­rius pri­pa­Şi­no, kad pa­si­gen­da di­des­nio val­dĹžios dÄ—­me­sio. „Bet skĹłs­tis ne­tu­riu pa­grin­do – ĹĄiuo me­tu lau­kia­me ga­lu­ti­niĹł biu­ dĹže­to skai­Ä?iĹłâ€œ, – sa­kÄ— va­do­vas. Kul­tō­ros mi­nist­ras Ĺ a­rō­nas Bi­ ru­tis nÄ— ne­ban­dÄ— neig­ti, kad uŞ­ si­tÄ™­sÄ™ M.MaŞ­vy­do bib­lio­te­kos re­ konst­ruk­ci­jos dar­bai ir ken­kia mies­to ÄŻvaiz­dĹžiui, ir rei­ka­lau­ja vis dau­giau lÄ—­ťų. „De­ja, vals­ty­bÄ— tiek pi­ni­gĹł, kiek rei­kÄ—­tĹł, ne­tu­ri. UŞ­tat tie dar­bai da­ bar su­sto­jÄ™. Per me­tus mes ski­ria­

„„Rea­ly­bÄ—: jei fi­nan­sa­vi­mas ne­bus pa­di­din­tas, Na­cio­na­li­nÄ—s M.MaŞ­vy­do bib­lio­te­kos sta­ty­bos uŞ­si­tÄ™s dar bent

pu­sÄ™ de­ťimt­me­Ä?io.

me 9 mln. li­tĹł. To­kiu tem­pu ir ju­ da­me“, – sa­kÄ— mi­nist­ras.

Ga­li­ma ko­kÄŻ nors fon­ta­nÄ… ap­so­din­ti, bet bib­lio­te­kos gÄ—­ lÄ—­mis juk neuŞ­ver­si, Ä?ia – ki­toks ob­jek­tas.

At­sa­ko­my­bÄ™ me­ta mi­nis­te­ri­jai

Ĺ .Bi­ru­tis ti­ki­no esÄ…s la­bai su­si­rō­ pi­nÄ™s ir no­rÄŻs, kad bib­lio­te­kos re­ konst­ruk­ci­ja kuo grei­Ä?iau bō­tĹł baig­ta, ta­Ä?iau sa­kÄ—, jog Kul­tō­ros mi­nis­te­ri­ja nie­kuo ne­ga­lin­ti pa­dÄ—­ ti, nes pi­ni­gai ski­ria­mi iĹĄ vals­ty­bÄ—s biu­dĹže­to: „Jei Fi­nan­sĹł mi­nis­te­ri­ja ir Sei­mas ne­pas­kirs dau­giau vals­ ty­bÄ—s in­ves­ti­ci­jĹł, ĹĄios bib­lio­te­kos

Margaritos VorobjovaitÄ—s nuo­tr.

re­konst­ruk­ci­jai dar ko­kiĹł pen­ke­ riĹł me­tĹł tur­bĹŤt pri­reiks.“ Pa­sak mi­nist­ro, vie­na iĹĄei­Ä?iĹł bō­ tĹł pa­si­nau­do­ti 2014 m. ES struk­tō­ ri­nÄ—­mis lÄ—­ťo­mis. IĹĄ ten bō­tĹł ga­li­ma gau­ti 20 mln. li­tĹł, ta­Ä?iau bō­ti­na, kad tos lÄ—­ťos bō­tĹł skir­tos bō­tent kul­tō­rai. Ar ÄŻma­no­ma jas pa­nau­ do­ti kul­tō­ros ob­jek­tĹł sta­ty­bai, kol kas neaiť­ku. „Kaip bus atei­nan­Ä?iais me­tais, bus aiť­ku, kai me­tĹł ga­le bus pa­ tvir­tin­tas biu­dĹže­tas. AĹĄ ma­nau, kad bus skir­ta pa­na­ťi su­ma, bet no­rÄ—­tų­si, jog skir­tĹł dau­giau. Nes jei­gu bus skir­ta pa­na­ťi su­ma, kaip ir mi­nÄ—­jau, bib­lio­te­kÄ… dar pen­ke­ rius me­tus pu­siau uŞ­da­ry­tÄ… lai­ky­ si­me“, – pe­si­mis­ti­nÄ—­mis pro­gno­ zÄ—­mis da­li­jo­si Ĺ .Bi­ru­tis. Mi­nist­ro tei­gi­mu, Na­cio­na­li­nÄ—s bib­lio­te­kos re­konst­ruk­ci­jÄ… Kul­tō­ ros mi­nis­te­ri­ja pri­ski­ria prie prio­ri­

te­tiniĹł pro­jek­tĹł. ÄŽ Kul­tō­ros mi­nis­ te­ri­jos prio­ri­te­ti­niĹł pro­jek­tĹł sÄ…­ra­ťÄ… dar yra ÄŻtrauk­tas Klai­pÄ—­dos dra­mos teat­ras, Klai­pÄ—­dos jō­rĹł mu­zie­jus ir del­fi­na­riu­mas. Ĺ .Bi­ru­tis iro­ni­za­vo, kad kol bus baig­tas del­fi­na­riu­mo re­konst­ruk­ci­jos pro­jek­tas, dÄ—l ku­ rio del­fi­nai bu­vo iť­ga­ben­ti ÄŻ Grai­ ki­jÄ…, ĹĄie iť­moks kal­bÄ—­ti grai­kiť­kai ir ne­beg­rÄŻĹĄ ÄŻ Lie­tu­vÄ…. Ma­Şiau skai­ty­to­jĹł

M.MaŞ­vy­do bib­lio­te­kos di­rek­to­rius ne­nei­gÄ—, kad re­konst­ruk­ci­jos dar­ bai truk­do ir skai­ty­to­jams. „Da­bar daug da­ly­kĹł yra per­si­kÄ—­lÄ™ ÄŻ vir­tua­ liÄ…­jÄ… erd­vÄ™, Ĺži­no­ma, apim­tis ne­be ta“, – apie var­to­to­jĹł srau­tus kal­bÄ—­jo R.Gu­daus­kas. Nors, jo tei­gi­mu, bib­ lio­te­kos lan­ky­to­jai priei­na prie vi­sĹł skai­ti­niĹł, vei­kia ne vi­sos skai­tyk­los, o skai­ty­to­jĹł mas­tas ne­be toks, koks bu­vo iki re­mon­to pra­dĹžios.

Vilniuje vyko vaikĹł sveikatingumo renginys – krepĹĄinio turnyras „Kai mĹŤsĹł ĹĄirdys plaka iĹĄvien!“ Liepos 18 d. Vilniuje prie Baltojo tilto visÄ… dienÄ… skambÄ—jo linksmi vaikĹł balsai ir ÄŻ ĹžemÄ™ bumbsÄ—jo kamuoliai. TreÄ?iÄ… kartÄ… vyko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas vaikĹł sveikatingumo renginys – krepĹĄinio turnyras skambiu pavadinimu „Kai mĹŤsĹł ĹĄirdys plaka iĹĄvien“. Ĺ ÄŻ sveikatinimo renginÄŻ organizavo Vilniaus miesto savivaldybÄ—s visuomenÄ—s sveikatos biuras.

Renginio tikslas – skatinti vaikĹł uĹžimtumÄ…, ďŹ zinÄŻ aktyvumÄ…, graĹžius tarpusavio santykius. Turnyre dalyvavo apie 300 vaikĹł iĹĄ Vilniaus miesto, Vilniaus rajono NemenÄ?inÄ—s, ZujĹŤnĹł, MickĹŤnĹł, KalveliĹł, PagiriĹł seniĹŤnijĹł, Ĺ alÄ?ininkĹł, Ĺ alÄ?ininkÄ—liĹł ir JaĹĄiĹŤnĹł. Jie rungÄ—si gatvÄ—s krepĹĄinio 3 prieĹĄ 3 varĹžybose. Pasveikinti ĹĄventÄ—s dalyviĹł atvyko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos VisuomenÄ—s sveikatos departamento direktoriaus pavaduotoja JĹŤratÄ— MartinonienÄ—, sveikinimo ĹžodÄŻ tarÄ— NarkotikĹł, tabako ir alkoholio kontrolÄ—s departamento direktoriaus pava-

duotoja GraĹžina Belian, o Vilniaus visuomenÄ—s sveikatos biuro direktorÄ— GraĹžina SidorovienÄ— palinkÄ—jo ne tik linksmai bei aktyviai praleisti dienÄ…, bet ir susirasti naujĹł draugĹł. Sveikatingumo ir draugystÄ—s ĹĄventÄ— prasidÄ—jo skambant dainininkÄ—s Notos dainai, skaisÄ?iai ĹĄvieÄ?iant saulei ÄŻ dangĹł pakilo ryĹĄkiaspalviai balionai. Vaikai rungÄ—si gatvÄ—s krepĹĄinio 3 prieĹĄ 3 varĹžybose. Laisvu laiku turÄ—jo galimybÄ™ pasimokyti Ĺžaisti paplĹŤdimio tinklinÄŻ, kartu su VakarĹł Afrikos bĹŤgnĹł mokyklos muzikantais muĹĄti bĹŤgnus, o paskui savo pasiekimus parodyti scenoje. Vaikai liko suĹžavÄ—ti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato patruliĹł rinktinÄ—s kinologĹł dresuojamĹł ĹĄunĹł pasirodymu. Vilniaus visuomenÄ—s sveikatos biuro specialistÄ—s maĹžuosius ĹĄventÄ—s dalyvius kvietÄ— ĹĄokinÄ—ti per virvutÄ™ ir vaiĹĄintis „Haribo“ meĹĄkino siĹŤlomais gardÄ—siais. Ĺ ventÄ—je vaikai gamino ir leido aitvarus. Kol vieni darÄ— aitvarus, kiti turÄ—jo unikaliÄ… galimybÄ™ iĹĄbandyti tapybÄ… ant vandens. Tapybos

meno mokÄ— VĹĄÄŽ Meno terapijos ir socializacijos instituto atstovai. Vilniaus priklausomybÄ—s ligĹł centro Mobili sveikatos klinika siĹŤlÄ— Ĺžaisti ÄŻvairius Ĺžaidimus, vaikus jiems rĹŤpimais klausimais konsultavo ĹĄio centro specialistai. Renginyje koncertavo vaikĹł meno kolektyvai. Visi turnyro dalyviai buvo apdovanoti marĹĄkinÄ—liais ir maiĹĄeliais su renginio logotipais. KomandĹł, uŞėmusiĹł prizines vietas, ĹžaidÄ—jams buvo ÄŻteikti diplomai ir vertingi prizai, kuriuos ÄŻsteigÄ— Vilniaus miesto visuomenÄ—s sveikatos biuras, Lietuvos krepĹĄinio federacija, Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepĹĄinio klubas, UAB „Šviesa“, UAB „Alma littera“, UAB „Skinija“, NarkotikĹł, tabako ir alkoholio kontrolÄ—s departamentas, UAB „Baltijos mineraliniĹł vandenĹł kompanija“, UAB „UNO parkas“. Apdovanojimus ÄŻteikÄ— ir nugalÄ—tojams rankas spaudÄ— „Lietuvos ryto“ krepĹĄinio komandos ĹžaidÄ—jas Eimantas BendĹžius. 7–12 metĹł amĹžiaus grupÄ—je nugalÄ—jo komanda „Žaba liux“ iĹĄ Vilniaus miesto ir komanda „PaÄ?ios sau fainos“ iĹĄ Ĺ alÄ?ininkĹł rajono.

ď Ž Smagu: [R aVX ObZO`V[af` XNZb\YVNV ORa V_ QN[Tb[ XfYN[af` NVacN_NV

Q VbTV[\ Ă&#x; _R[TV[Ă&#x; `b`V_V[Xb`Vb` cNVXb`

CVY[VNb` ZVR`a\ `NcVcNYQfOĂ›` cV`b\ZR[Ă›` `cRVXNa\` OVb_\ N_PUfc\ [b\a_

13–16 metĹł amĹžiaus grupÄ—je nugalÄ—jo Vilniaus miesto komanda „Pieno ĹžvaigĹždÄ—s“ ir komanda „Vyrukai“, atvykusi iĹĄ Vilniaus rajono ZujĹŤnĹł seniĹŤnijos. NugalÄ—jusios komandos iĹĄkovojo teisÄ™ dalyvauti ďŹ nale, kuris vyks

liepos 30 d. Trakuose. Visi ĹĄventÄ—s dalyviai turiningai ir aktyviai praleido dienÄ…, dĹžiaugÄ—si dovanomis, dalijosi neiĹĄdildomais ÄŻspĹŤdĹžiais. Vilniaus miesto savivaldybÄ—s visuomenÄ—s sveikatos biuro inf. PR

9

liepos 25–31, 2013

miestietis

Mu­zi­ki­nių ta­lentų ieš­ko­to­jas Iš Klaipė­dos kilęs Ed­ga­ras Kor­diu­ko­vas sos­tinė­je at­si­dūrė prie­š sep­ty­ne­rius me­tus. Da­bar 25-erių vai­ki­nas dar­buo­ja­si vie­na­me įdo­miau­sių mu­zi­ki­nių pro­jektų – „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“. Iki tol jam te­ko dirb­ti įvai­riau­sių darbų: nuo langų sta­ty­mo iki mo­netų šli­fa­vi­mo. Ru­gilė Ere­mi­naitė e.reminaite@diena.lt

– Kaip at­si­ra­do pro­jek­tas „Vil­ nius Tem­pe­ra­tu­re“? – Sau­lius Ba­ra­dins­kas ir And­rius Ja­nu­ta viską pra­dėjo ir tik ta­da pri­ si­jun­giau aš. Tik­rai ne­ga­liu sa­ky­ti, kad aš tai pra­dėjau. – O kas pa­ska­ti­no pri­si­jung­ti? – Iš tikrųjų, vis­kas bu­vo daug pa­ pras­čiau, ne­gu at­ro­do. Man pa­si­ūlė pa­dėti fil­muo­ti, o aš ne­se­niai bu­ vau nu­si­pirkęs ka­merą ir, ži­nia, stu­di­ja­vau fo­tog­ra­fi­jos me­dijų me­ ną. Taip at­si­ti­ko, kad reikė­jo sa­ve kur nors at­skleis­ti, tad už­si­ka­bi­nau ir ne­be­nuk­ren­tu. – Fil­ma­vi­mams ren­katės įvai­ rias įdo­mias Vil­niaus vie­tas. Kas le­mia pa­si­rin­kimą? – Iš tikrųjų pa­žiū­ri­me, kas per gru­ pė, pa­klau­so­me dai­nos, pri­sėda­ me, pa­vaikš­to­me ir pa­svars­to­me, kas tiktų: de­ra prie dai­nos ar ne? Kar­tais mėgi­na­me kokį akib­rokštą „už­mes­ti“. – Ką jums reiš­kia „už­mes­ti“ akib­rokštą?

– Pa­vyzd­žiui, kai į Vil­nių bu­vo at­ va­žiavę „Gus­Gus“, mes jų vaiz­do klipą fil­ma­vo­me ša­lia Spor­to rū­ mų. Ten yra toks už­kam­pis ir šiukš­ ly­nas. Įsi­vaiz­duok, vie­ni kie­čiau­sių mu­zi­kantų Lie­tu­vo­je kon­cer­tuo­ja, o mes ėmėme ir nu­fil­ma­vo­me šiukš­ lynė­ly­je. Bet vis­kas la­bai ge­rai at­ ro­do ir tin­ka.

Ma­nau, lie­tu­viams la­biau­siai truk­do at­si­pa­lai­duo­ti kri­ti­ ka: kas nors ką nors blo­ga pa­ra­šo, išk­ri­ti­kuo­ja ir jie už­sis­paud­žia. – Kaip pa­vy­ko įti­kin­ti ži­no­mus mu­zi­kan­tus, kad leistų­si jūsų fil­muo­ja­mi? – Vis­kas pra­s i­d ėjo nuo „Sau­ lės klio­šo“ kli­po. Juos pa­ži­no­jo­ me, pa­kvietė­me ir pa­darė­me ko­ ky­bišką pro­duktą. Ir ta­da be­veik nie­ko ne­be­reikė­jo kvies­tis, pa­tys siū­lo­si.

– Ko­kia šiuo me­tu Vil­niaus mu­ zi­kinė tem­pe­ratū­ra, at­ran­da­te daug ta­lentų? – Esmė yra ieš­ko­ji­mas. Mes tik­rai sten­giamės. Mes tik­rai ieš­ko­me ir rei­kia paieš­ko­ti, bet yra. – Kaip ver­ti­ni mu­zi­kan­tus iš ope­ra­to­riaus po­zi­ci­jos? – Yra vi­so­kių. Tik­rai ne­si­ski­ria nuo kitų žmo­nių. Kad už­sie­nie­čiai yra la­biau at­si­pa­lai­davę, tai šim­ tas pro­centų. Ma­nau, lie­tu­viams la­biau­siai truk­do at­si­pa­lai­duo­ti kri­ti­ka: kas nors ką nors blo­ga pa­ ra­šo, išk­ri­ti­kuo­ja, o jie už­sis­paud­ žia. Jie iš kar­to no­ri kur­ti kam nors ki­tam, o ne Lie­tu­vai. Gal tai ir užs­paud­žia? – O ką dar vei­ki gy­ve­ni­me? – Esu lais­vai sam­do­mas ope­ra­to­ rius, fo­tog­ra­fas. Pa­vyzd­žiui, fil­ma­ vau Mar­ko Pa­lu­ben­kos klipą, ku­ris laimė­jo pirmą vietą „Clip Art“ kon­ kur­se. Esu daug do­ku­men­ti­nių fil­ mų fil­mavęs. – Lais­va­lai­kio lie­ka? – Lie­ka, aiš­ku, lie­ka. Spor­tuo­ju: krep­ ši­nis, bėgi­mas. Spor­tas yra jėga – rei­kia iš­sik­rau­ti, nu­mal­ši­na įtampą.

Prie­žas­tis: E.Kor­diu­ko­vas pro­jek­te „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ at­si­dūrė dėl

to, kad turė­jo ka­merą ir no­ro sa­ve at­skleis­ti.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Apie pro­jektą „Vil­nius Tem­pe­ra­tu­re“ 2011-ųjų pa­va­s arį pra­s i­dėjęs mu­z i­ ki­n is pro­jek­t as „Vil­n ius Tem­p e­ra­t u­ re“ ne­t ru­ko iš­p o­pu­l iarė­t i vi­so­je Lie­ tu­vo­j e. Pro­j ek­to tiks­l as – pri­s ta­t y­t i ne tik ži­no­mus at­l ikė­jus, bet ir nau­ jai ky­l an­č ius ša­l ies ta­len­t us. Pro­ jek­to au­to­r iai pa­s i­telk­d a­m i mies­to ir mu­z i­kos sin­tezę įvai­r iau­s ių Vil­ niaus erd­v ių fo­ne ku­r ia išs­k ir­t i­n ius vaiz­do kli­pus, ku­r iuo­s e ir pri­s ta­to­

mi ta­len­t in­g i at­l ikė­j ai bei jų kūri­ niai. Pro­j ek­to „Vil­n ius Tem­p e­r a­t u­ re“ kli­puo­s e jau fil­m a­vo­s i to­k ie ži­ no­m i at­l ikė­j ai kaip And­r ius Ma­ mon­to­v as, Justė Ar­l aus­k aitė-Jaz­ zu, grupės „Saulės klio­š as“, „Te Ball and Chain“ ir net gar­s ie­j i is­l an­d ai „Gus­Gus“. Pro­j ek­to su­m a­ny­to­j ai sa­ vo idėją ke­t i­n a vys­t y­t i ir kai­mynė­ se Lat­v i­j o­j e bei Es­t i­j o­j e.

Su šiuo kuponu į Žaislų muziejų liepos 25–31 d. keliauk NEMOKAMAI. Adresas: Šiltadaržio g. 2 / Barboros Radvilaitės g. 7, Vilnius. Tel. 8 604 00 449. Darbo laikas: trečiadieniais–penktadieniais 12–20 val., šeštadieniais 11–16 val. TODĖL, KAD ESU VILNIETIS

10

liepos 25–31, 2013

nuomonės

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Ko­va ne dėl per­ga­lės Ignas Jačauskas

N

e­bū­k im nai­v ūs, kad Lie­t u­va Eu­ro­p ai, ypač pir­m i­n in­k au­ ti ES pra­dė­ju­si Lie­t u­va, daž­ niau­s iai įdo­m i dėl to, ar pa­ vyks baig­t i ai­r ių pra­dė­t us dar­bus ar dėl kaž­ko­k ių, ypač pie­t ie­čiams svei­k u pro­t u ne­su­vo­k ia­mų, tiks­lų pa­nai­k in­t i Ry­t ų Eu­ ro­pos kai­my­nių izo­lia­ci­ją. Kas čia per tiks­ las? Nes net ir po­l i­ti­kai, eg­za­mi­na­vę mū­sų mi­nist­rus per pri­si­sta­ty­mą Eu­ro­pos Par­la­ men­te, daž­niau­siai do­mė­jo­si, ko­k iu tiks­lu Vil­niu­je drau­d žia­mos LGBT (les­bie­čių, gė­ jų, bi­sek­sua­lų ir trans­sek­sua­lų) ei­ty­nės. Ir rau­do­nuo­ti ver­tė mū­sų po­li­ti­kus, ir dės­ty­ ti ne­va nie­kam ne­ži­no­mas de­ta­les, kad gin­ či­ja­ma­si ne dėl ei­ty­nių fak­to, o dėl vie­tos, ir t. t. Da­bar, Ar­tū­rui Zuo­kui pra­lai­mė­jus gin­ čus, ro­do­si, vis­kas sto­jo į sa­vo vie­tas. Jei ne­ kreip­si­me dė­me­sio į teis­mo neiš­girs­tus ge­ nia­lius sa­vi­val­dy­bės ar­gu­men­tus, kad ei­ti

Pa­gar­ba R.Ži­lins­kui – už pui­ kius pa­ste­bė­ji­mus, kad vis­kas nė­ra tik bal­ta ir juo­da. Ge­di­mi­no pro­spek­tu ne­ga­li­ma, nes tai, su­ prask, truk­dys teis­mų ir mi­nis­te­ri­jų dar­bui (šeš­ta­die­n į!), ir į gan lo­g iš­ką pa­ta­ri­mą, kad pa­t iems ei­t y­n ių da­ly­v iams sau­g iau bū­t ų vaikš­t i­nė­t i ano­je upės pu­sė­je. Aiš­k u, ult­ ra­ra­d i­ka­lams, sie­k ian­t iems „gel­bė­t i Lie­tu­ vos vai­k us nuo iš­k ry­pė­l ių“, teis­mo spren­ di­mas bu­vo taip pat pui­k i do­va­na po­pu­ lia­r u­mui pa­si­kel­t i, ži­nant ne itin drau­g iš­ kas lie­t u­v ių nuo­tai­kas dėl ki­tos sek­sua­l i­ nės orien­ta­ci­jos žmo­nių. Bet cir­kas vi­sa­da ras sa­vo žiū­ro­v ų – ir vie­ no­se, ir ki­to­se gre­to­se, tačiau ne tai svar­ biau­sia. Žmo­g us ga­l i pa­t ik­t i ar ne­pa­t ik­t i, bet... pa­gar­ba Ro­kui Ži­lins­kui – už pui­k ius pa­ste­bė­ji­mus, kad vis­kas nė­ra tik bal­ta ir juo­da. Sup­rask, pa­lai­kai pa­ra­dą – tu gė­jus ar­ba les­bie­tė, ne­pa­lai­kai – at­si­li­kęs ho­mo­ fo­bas (-ė). Nes ka­ras pa­pras­tai yra pa­ti blo­ giau­sia prie­mo­nė tiks­lams pa­siek­ti ir pa­ti ge­r iau­sia įsiu­t in­t i ki­taip ma­nan­čią mi­n ią. Ir šiaip, ar kas nors bent ban­dė do­mė­tis, ko­ kia da­l is pa­čių ho­mo­sek­sua­lų, ne­prik­lau­ san­čių jo­k ioms or­ga­n i­za­ci­joms, bet ne­si­ sle­pian­čių sa­vo ar­t i­mų­jų ir drau­g ų bū­r y­ je, pri­ta­r ia ei­ty­nėms? Pa­bai­go­je – vul­ga­ro­kas anek­do­tas. Vy­ras pas dak­ta­rą: „Dak­ta­re, aš gė­jus.“ – „Tai jūs gal mu­zi­kan­tas?“ – „Ne.“ – „Tai jūs gal dai­li­ nin­kas?“ – „Ne.“ – „Tai gal di­zai­ne­ris?“ – „Ne, aš san­tech­ni­kas.“ – „Tai koks jūs gė­jus, jūs – py...as.“ Jei rim­tai – ne apie pro­fe­si­ją čia. Apie už­kal­kė­ju­sios tau­tos są­mo­nės ste­reo­ti­pus, mai­ti­na­mus ki­tos pu­sės anar­chis­ti­nio el­ge­ sio. Taip, Mart­hi­no Lut­he­rio Kin­go pro­tes­tai prieš seg­re­ga­ci­ją JAV at­ne­šė per­mai­nų, ga­ li­ma ras­ti ir dau­giau pa­vyz­džių, bet vis tiek ma­nau ir ma­ny­siu – Lie­tu­vo­je pa­ra­dais to­le­ ran­ci­jos nei­šug­dy­si. Bent jau kol kas.

Savaitės interviu

„Op­ti­mi­zuo­ti“ ne­reiš­kia „už­da­ry­ti“

N

ors kul­tū­ra vi­sais lai­kas bū­da­ vo skriau­džia­ma la­biau­siai, ro­do­ si, vie­nin­te­liai jos at­sto­vai kol kas pro­tes­tuo­ti ne­ža­da. Ta­čiau kaip bus spren­džia­mos ki­no fi­nan­sa­vi­mo pro­ble­mos, ar bus priim­tas grės­min­ga­sis AC­TA, kas nu­ tiks su bib­lio­te­ko­mis? Apie tai kul­tū­ros mi­ nist­ro Ša­rū­no Bi­ru­čio in­ter­viu „Vil­niaus die­ nai“. – Ne­se­niai po su­si­ti­ki­mo su ki­no at­sto­ vais pra­ne­šė­te apie ke­ti­ni­mą įkur­ti vi­ suo­me­ni­nę ki­no ta­ry­bą. Ji bū­tų dar vie­ na ins­ti­tu­ci­ja ki­no pro­ble­moms spręs­ti, nors yra ir Kul­tū­ros ta­ry­ba, Ki­no ta­ry­ ba, spe­cia­liai šiai sri­čiai įkur­tas Lie­tu­ vos ki­no cent­ras. Ar steig­ti vi­suo­me­ni­ nę ta­ry­bą pa­ska­ti­no pro­tes­tai, ku­riais ani­ma­to­riai, ki­no kū­rė­jai rea­ga­vo į ži­ nią, kam ir kiek vals­ty­bės lė­šų nu­spren­ dė skir­ti Lie­tu­vos ki­no cent­ras? – Kad ky­la daug klau­si­mų – na­tū­ra­lu, nes Ki­no cent­ras dir­ba tik me­tus, o mū­sų pa­ rei­ga – šį dar­bą pa­vers­ti efek­ty­via priemo­ ne ki­no po­li­ti­kai įgy­ven­din­ti. Ki­no kū­rė­jai iš mi­nist­ro lū­pų no­rė­jo iš­girs­ti, kam vals­ty­bė ski­ria prio­ri­te­tus, ko­kios ga­li­my­bės at­si­vers ki­no de­biu­tams, kiek dė­me­sio skir­si­me po­pu­ lia­ria­jam ki­nui, ku­riuo­se prio­ri­te­tuo­se at­si­ ras me­ni­nis ki­nas, do­ku­men­ti­ka, ani­ma­ci­ja ir ki­no sklai­da. Aš pri­ta­riu kū­rė­jų nuo­mo­nei, kad na­cio­na­ li­nio ki­no po­li­ti­ka tu­ri bū­ti konk­re­ti, turi bū­ ti nu­sta­ty­tos aiš­kios tai­syk­lės, ku­rios ne­leis­ tų ma­ni­pu­liuo­ti su­bjek­ty­via nuo­mo­ne, kas ir kiek tu­ri bū­ti fi­nan­suo­ja­ma iš vals­ty­bės biu­ dže­to. Dar prieš kreipdamiesi dėl fi­nan­sa­vi­ mo ki­no kū­rė­jai tu­ri aiš­kiai ži­no­ti, ko­kiais ob­jek­ty­viais kri­te­ri­jais va­do­vau­sis eks­per­tai ver­tin­da­mi pa­raiš­kas. Ma­no su­pra­ti­mu, nu­ sta­tant šias tai­syk­les ir gai­res tu­ri da­ly­vau­ti Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­ja, nes ji at­sa­kin­ga už ki­no po­li­ti­ką ir jos įgy­ven­di­ni­mo skaid­ru­mą.

Skaid­ru­mas tu­ri bū­ti vi­ suo­se pro­ce­suo­se. Tuo la­ biau kad 2022 m. Lie­tu­va vėl tu­rės ga­li­my­bę siū­ly­ti sa­vo mies­tą tap­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne.

– Ži­niask­lai­do­je ki­lo šur­mu­lys dėl jū­sų pra­ne­ši­mo apie ke­ti­ni­mus op­ti­mi­zuo­ti bib­lio­te­kų tink­lą, pa­lie­kant ma­žiau bib­ lio­te­kų, bet su tur­tin­ges­niais fon­dais ir su­ku­riant kny­gų pri­sta­ty­mo žmo­gui sis­te­mą. Pa­lies­ta ypač skaus­min­ga sri­ tis, gal de­ta­liau iš­dės­ty­tu­mė­te ga­li­mas per­mai­nas ir lai­ko­tar­pį, ka­da jos bū­tų įgy­ven­di­na­mos? – Kai kam ga­li at­ro­dy­ti, kad mes no­ri­me ma­ žin­ti kul­tū­ros pa­sie­kia­mu­mą vi­suo­me­nei, bet dar kar­tą kar­to­ju: op­ti­mi­za­vi­mas – ge­riau­ sio, pir­miau­sia Lie­tu­vos žmo­gui ir vals­ty­bei, spren­di­mo ieš­ko­ji­mas. Sa­vo kal­bo­je var­to­ ju tarp­tau­ti­nį žo­dį „op­ti­mi­za­vi­mas“, ku­rio reikš­mė to­kia ir yra. De­ja, dėl kri­zės kai ku­ rių po­li­ti­kų ir vers­li­nin­kų „op­ti­mi­za­vi­mo“ są­vo­ka bu­vo su­pran­ta­ma la­bai siau­rai: ma­ ži­ni­mas, siau­ri­ni­mas, tau­py­mas. Tad no­riu dar kar­tą pa­brėž­ti: mes su bib­lio­te­kų spe­cia­ lis­tais ieš­ko­me ge­riau­sio spren­di­mo vi­siems Lie­tu­vos skai­ty­to­jams, o už­da­ry­ti bib­lio­te­kų aš ne­ke­ti­nu, kaip pa­si­gir­do in­terp­re­ta­vi­mas tam tik­rų as­me­nų, su ku­riais apie tai nie­ka­da ne­su kal­bė­jęs. At­virkš­čiai – no­ri­me, jog veik­ tų to­kia sis­te­ma, kad bib­lio­te­koms ne­trūk­tų kny­gų ir fon­dai bū­tų nuo­lat at­nau­ji­na­mi, o kny­ga pa­siek­tų net ato­kiau­sias Lie­tu­vos vie­ to­ves. Jau da­bar tu­ri­me pa­ren­gę įvai­rių pa­ siū­ly­mų, kaip tai ga­li­me pa­siek­ti tu­rė­da­mi

Nuo­mo­nė: Š.Bi­ru­tis ti­ki­na, kad ga­li­my­bės Vil­niaus se­na­mies­čiui iš­lik­ti UNES­CO sau­go­

mu ob­jek­tu yra kur kas svar­bes­nės, nei vers­lo ar sa­vi­val­dos no­rai ne­ri­bo­ti pa­sta­tų aukš­ tin­gu­mo se­na­mies­čio pa­šo­nė­je. Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

mi­ni­ma­lias lė­šas, bet dėl to pir­miau­sia no­ riu pa­si­tar­ti su bib­lio­te­ki­nin­kais ir su jais ras­ti bend­rą spren­di­mą. – Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė, vers­li­nin­kai ne kar­tą yra kal­bė­ję apie per griež­tus pa­ vel­do­sau­gi­nin­kų rei­ka­la­vi­mus dėl pa­ sta­tų aukš­tin­gu­mo Vil­niaus se­na­ mies­čio pa­šo­nė­je – Užu­py­je, ap­skri­tai de­ši­nia­ja­me Ne­ries kran­te. Lie­tu­vos at­ sto­vai UNESCO yra reiš­kę su­si­rū­pi­ni­mą dėl to­kių svars­ty­mų ir kai ku­rių konk­re­ čių pro­jek­tų. Ko­kia jū­sų nuo­mo­nė – ar rei­kė­tų at­lais­vin­ti varž­tus? – Siū­ly­da­mi, kad Lie­tu­vos ob­jek­tai tap­tų sau­go­mi UNES­CO, su­ti­ko­me su tai­syk­lė­ mis, tad ir tu­ri­me jų lai­ky­tis. Vi­sa­da svar­bi pu­siaus­vy­ra tarp sau­go­ji­mo ir nau­do­ji­mo. Šią pu­siaus­vy­rą re­gu­liuo­ja mi­nė­tos tai­syk­ lės. Tad jei­gu no­rai nea­ti­tin­ka rei­ka­la­vi­mų, rei­kia ar­ba juos ko­re­guo­ti, ar­ba sa­vo idė­ jas rea­li­zuo­ti ki­tur. Šiuo at­ve­ju ma­nau, kad mū­sų tiks­las ati­tik­ti UNES­CO rei­ka­la­vi­mus, ne­lau­žy­ti tai­syk­lių ir iš­lik­ti UNES­CO sau­ go­mų ob­jek­tų są­ra­še, puo­se­lė­jant tur­tą, ku­ rį tu­ri­me. – Ne­pai­sant ke­le­rius me­tus tru­ku­sio ažio­ta­žo vie­šo­jo­je erd­vė­je, pro­ku­ra­ tū­ra prieš ke­lis mė­ne­sius nu­trau­kė ty­ ri­mą dėl vie­šo­sios įstai­gos „Vil­niaus – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­nės 2009“ (VEKS 2009) ap­gau­lin­go ap­skai­tos tvar­ky­mo. Ar, jū­sų nuo­mo­ne, spren­di­mas tei­sin­ gas, ar ne­bu­vo pa­sku­bė­ta, ar jums ne­ ky­la klau­si­mų dėl kai ku­rių tuo­me­čių VEKS va­do­vų, taip pat Vil­niaus sa­vi­ val­dy­bės, tuo­me­tės Kul­tū­ros mi­nis­te­ ri­jos va­do­vų veiks­mų? – Šiuo me­tu do­miuo­si šiuo klau­si­mu ir kol kas ne­no­rė­čiau iš­sa­ky­ti sa­vo nuo­mo­nės. Bet da­bar galiu pa­sa­ky­ti, jog mū­sų tiks­las – pa­ siek­ti, kad įgy­ven­di­nant kul­tū­ros pro­jek­tus nie­kam ne­kil­tų jo­kių abe­jo­nių. Skaid­ru­mas tu­ri bū­ti vi­suo­se pro­ce­suo­se. Tuo la­biau kad 2022 m. Lie­tu­va vėl tu­rės ga­li­my­bę siū­ly­ti sa­ vo mies­tą tap­ti Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ti­ne.

– Ką ma­no­te apie kai ku­rių Eu­ro­pos Par­ la­men­to at­sto­vų no­rą at­nau­jin­ti AC­TA svars­ty­mą? Ar tei­sin­ga yra kri­ti­ka, jog priė­mus šį do­ku­men­tą bus ne tiek ap­ gin­tos kū­rė­jų tei­sės, kiek su­var­žy­ta in­ ter­ne­to, so­cia­li­nių tink­lų lais­vė, pa­žeis­ tos tei­sės į pri­va­tu­mą ir pan.? Ar Lie­tu­va ren­gia­si šį do­ku­men­tą ra­ti­fik ­ uo­ti, ar svars­to­te apie šio klau­si­mo įtrau­ki­mą į ES pir­mi­nin­ka­vi­mo dar­bot­var­kę? Be­ je, ne­jau­gi pa­ts ar jū­sų ar­ti­mie­ji nie­ka­da ne­sa­te par­si­siun­tę dai­nos ar fil­mo iš va­ di­na­mo­sios to­ren­tų sve­tai­nės? – Su šei­ma lan­ko­mės ki­no teat­ruo­se, na­muo­ se ir au­to­mo­bi­ly­je klau­sau tiek ra­di­jo, tiek anks­čiau įsi­gy­tų ar gau­tų do­va­nų plokš­te­lių ir CD. Sup­ran­tu Lie­tu­vos ir Eu­ro­pos at­li­kė­ jų bei au­to­rių pa­grįs­tus no­rus ap­sau­go­ti sa­ vo tei­ses ir pel­ną. Šiuo klau­si­mu mes ak­ty­ viai dirb­si­me per Lie­tu­vos pir­mi­nin­ka­vi­mą ES Ta­ry­bai. Jau du kar­tus bu­vau su­si­ti­kęs su Eu­ro­pos Par­la­men­to Tei­sės rei­ka­lų ko­mi­te­to (JU­RI) at­sto­vais, su jais ap­ta­rė­me šiuos klau­ si­mus. Ma­nau, kad vie­nas svar­biau­sių už­da­ vi­nių bus su­si­tar­ti su Eu­ro­pos Par­la­men­tu dėl mu­zi­kos li­cen­ci­ja­vi­mo nau­do­ti in­ter­ne­te bend­rų­jų stan­dar­tų. Be to, šian­dien mums svar­bu ne tik už­tik­ rin­ti au­to­rių tei­ses, bet ir pa­si­rū­pin­ti, kad po­pu­lia­rus kū­ri­nių re­per­tua­ras ne­nus­telb­ tų ma­žų ES vals­ty­bių na­cio­na­li­nio re­per­tua­ ro sklai­dos. Ar mums se­ka­si tai įgy­ven­din­ti? Ma­nau, kad taip. Lie­pos 4 d. Lie­tu­vai su­teik­ tas ES Ta­ry­bos man­da­tas pra­dė­ti de­ry­bas su Eu­ro­pos Par­la­men­tu dėl pa­siū­ly­mo di­rek­ty­vai „Dėl ko­lek­ty­vi­nio au­to­rių tei­sių ir gre­tu­ti­nių tei­sių ad­mi­nist­ra­vi­mo ir dau­gia­te­ri­to­ri­nių li­cen­ci­jų nau­do­ti mu­zi­ki­nius kū­ri­nius in­ter­ ne­te tei­ki­mo vi­daus rin­ko­je“. Eu­ro­pos Par­ la­men­tas jau yra pa­tei­kęs iki 200 pa­siū­ly­mų pream­bu­lės teks­tui ir 540 pa­siū­ly­mų di­rek­ty­ vos at­ski­riems straips­niams. Į dau­ge­lį Eu­ro­ pos Par­la­men­to na­rių, tarp jų – ir AC­TA ša­li­ nin­kų, pa­siū­ly­mų at­si­žvelg­ta ir jie jau įtrauk­ti į nau­jau­sią di­rek­ty­vos pa­siū­ly­mo ver­si­ją, o tai lei­džia ti­kė­tis sėk­min­go pro­ce­so. Pa­ren­gė Ig­nas Ja­čaus­kas

12

liepos 25–31, 2013

lietuva vilniausdiena.lt/naujienos/lietuva

Vieš­bu­čio lauks iki ru­dens Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ge­di­mi­no pro­spek­te esan­tis par­ la­men­tarų vieš­bu­tis – per­pil­dy­tas. Tad vie­nam Sei­mo na­riui iš Uk­ mergės vie­tos ja­me ga­li tek­ti lauk­ ti net iki ru­dens. Ne­bent iš bu­to ofi­ cia­liai iš­sik­raus­tys din­gu­si par­la­ men­tarė Ne­rin­ga Venc­kienė.

Sei­mo na­riui pri­klau­so vieš­bu­tis Vil­niu­je, ta­čiau jis vie­tos ja­me ne­ gau­na. Su to­kia pro­ble­ma su­si­dūrė Uk­mergė­je iš­rink­tas Sei­mo na­rys Ka­zys Gry­baus­kas. So­cial­de­mok­ ra­tas vieš­bu­čio lau­kia nuo ko­vo mėne­sio. Sei­mo kanc­le­ris Jo­nas Mi­le­ rius, ži­no­ma, Sei­mo narį už­jau­ čia. Jis tvir­ti­na, kad lais­va vie­ ta Sei­mo vieš­bu­ty­je ga­li at­si­ras­ti jau ru­denį. „Yra ma­žiau­siai du gy­ ven­to­jai, ku­rie iki ru­dens bu­tus at­lais­vins, ir ru­denį ne­turėtų vie­ tų trūkti. Vie­na par­la­men­tarė – N.Venc­kienė. Ji gy­ve­na trijų kam­ ba­rių bu­te“, – sakė J.Mi­le­rius. Ku­ris dar Sei­mo na­rys galė­ tų ap­leis­ti vieš­butį, J.Mi­le­rius at­ skleis­ti at­si­sakė. „Jei N.Venc­kienė lan­kytų Sei­mo po­sėdžius, mes jo­ kių pre­ten­zijų ne­turė­tu­me. Ta­čiau štai K.Gry­baus­kas tvar­kin­gai lan­ko Sei­mo po­sėdžius, va­žinė­ja iš Uk­ mergės, ta­čiau jam vie­tos kol kas nėra. Mes su juo kalbė­jo­me, jis su­ ti­ko ge­ra­no­riš­kai tos vie­tos pa­lauk­ ti“, – kalbė­jo Sei­mo kanc­le­ris.

Pi­nigų Sei­mo na­riams neuž­ten­ka Eglė Še­pe­tytė

e.sepetyte@diena.lt

Par­la­men­tinėms iš­lai­doms skir­ tos su­mos – 2232 litų mėne­siui – Sei­mo na­riams ma­ža. Tai tvir­ti­ no pa­sta­ro­jo pus­me­čio iš­laidų re­ kor­di­nin­kai. Kai ku­rie jų tūkstan­ čius su­ge­ba iš­leis­ti, pa­vyzd­žiui, at­vi­ru­kams Ve­lykų pro­ga. Nud­žiu­gi­no at­vi­ru­kais

Bėda: Sei­mo vieš­bu­ty­je par­la­men­ta­rai ne­su­tel­pa, tad ten­ka lauk­ti eilė­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

Be­je, pra­ėju­sios ka­den­ci­jos Sei­ me svars­ty­ta idė­ja vieš­butį Ge­di­ mi­no pro­spek­te par­duo­ti ir par­la­ men­ta­rams leis­ti nuo­mo­tis butą, pa­den­giant nu­sta­tytą sumą. Ta­ čiau to­kie per­tvar­kos pla­nai, kaip tei­gia Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja, nu­gulė į stal­čius. „Gal ir ge­ra bu­vo idė­ja. Bet paaiškė­jo, kad Sei­mo na­riams mo­kant nuo­mpi­ni­gius nuo­ma kai­ nuotų bran­giau. Daug dau­giau. Tai­gi prie tos idė­jos da­bar­ti­nis Sei­ mas ne­ke­ti­na grįžti“, – paaiš­ki­no

J.Mi­le­rius. Kaip ki­taip išspręs­ti vie­tos trūkumą Sei­mo vieš­bu­ty­ je – nie­kas ne­ži­no. Nes par­la­men­ tarų, ne­tu­rin­čių gy­ve­na­mo­sios vie­tos Vil­niu­je, kaip nu­ro­do Sei­ mo kan­ce­lia­ri­ja, vis daugė­ja. Sei­ mo na­riai grei­čiau­siai ne­si­keltų ir į vie­no kam­ba­rio bu­tus, esan­čius Sei­mo vieš­bu­ty­je. Pa­sak kanc­le­ rio, tuo­se ma­žuo­se bu­tuo­se gy­ve­ na ke­tu­ri pen­ki Sei­mo kan­ce­lia­ri­ jos dar­buo­to­jai. Sei­mo vieš­bu­ty­je yra 70 butų.

R.Paksas: Žmogaus teisės neturi tapti ginklu prieš visuomenės vertybes saujelės išsišokėlių rankose.

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje ir žiniasklaidoje netyla šurmulys dėl ketinimų liepos 27-ąją Gedimino prospekte Vilniuje surengti gėjų ir lesbiečių paradą. Lietuvos gėjų lygos aktyvistas Vladimiras Simonko ir Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas į šio klausimo sprendimą įtraukė visas įmanomas valstybės teismines instancijas. Taip ne tik vilniečiai, bet ir dauguma Lietuvos gyventojų yra verčiami būti tik jo iniciatoriams naudingo ažiotažo stebėtojais. Maža to, valstybės institucijų negebėjimas laiku teisiškai apibrėžti viešumoje neleistino elgesio sukuria prielaidas Lietuvą spekuliatyviai parodyti kaip valstybę, kuri gyvena tamsybėse. Apgailėtina, kad farso dalyviais tampa ir ES institucijų pareigūnai. Partija Tvarka ir teisingumas nepritaria iniciatyvai viešai eksponuoti bei propaguoti savo seksualinę orientaciją ir siekti eitynėmis išprovokuoti žmones, kuriuos šokiruoja amoralus elgesys, imtis atsakomųjų priemonių. Žmogaus teisės neturi tapti ginklu prieš visuomenės vertybes saujelės išsišokėlių rankose.

Partija Tvarka ir teisingumas reiškia protestą prieš Gėjų lygos ketinimus primesti visai visuomenei savo pažiūras, problemas bei pasaulio vaizdinius ir kviečia reaguoti į organizuojamas eitynes simboline akcija „Tylos ir tuštumos prospektas“. Tuo laiku, kai vyks gėjų ir lesbiečių eitynės, raginame verslo bendruomenę uždaryti kavines, parduotuves, nuleisti žaliuzes. Vilniečius kviečiame neiti į sostinės Gedimino prospektą. Nestatysime barikadų savo paklydusiems sūnums ir dukterims. Klausiame savęs – ar gali jaustis laimingi tėvas ir motina, matydami, kaip jų sūnus ar duktė demonstruoja savo lytinę orientaciją, nepadoriai elgiasi viešumoje, skatina amoralumą? Todėl kviečiame Lietuvos žmones jiems metamą iššūkį pasitikti tyla ir tuštuma – nepasiduoti provokacijoms ir oriai bei išdidžiai ginti tai, ką siekiama sumenkinti, – šeimos vertybes, tradicinį tikėjimą, laisvą valią ir pagarbą žmogui, skirtingų pažiūrų sugyvenimą ir pakantumą. Partijos Tvarka ir teisingumas informacijos centras

Iš vi­so sausio–birželio mėne­siais Sei­mo na­riai iš­lei­do 1 657 867 li­ tus par­la­men­ti­nei veik­lai ski­ riamų lėšų. Kaip vi­suo­met, did­žio­ji par­la­men­tarų da­lis iš­lei­do mak­si­ma­lią ga­limą sumą, t. y. apie 13 tūkst. litų per pus­metį. Tra­di­ciš­kai dau­giau­sia pi­nigų pa­ nau­do­ja­ma trans­por­to prie­mo­nių nuo­mai ir prie­žiū­rai. Ma­žiau­siai lėšų per pusę me­ tų iš­nau­do­jo kon­ser­va­torė Ire­na De­gu­tienė, jos iš­laidų sąskai­to­ je – vos 842 li­tai. Neiš­lai­da­vo ir prem­je­ras Al­gir­das But­ke­vi­čius, jis par­la­men­tinėms iš­lai­doms pa­ nau­do­jo 1780 litų. Par­la­men­tinės iš­lai­dos ata­ skai­to­je skirs­to­mos į tam tik­ras gru­pes pa­gal pa­skirtį. Čia esa­ma re­kor­di­ninkų. Pa­vyzd­žiui, Dar­ bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) at­sto­vas Pet­ras Čim­ba­ras 4785 li­tus iš­ lei­do rinkė­jams šv. Ve­lykų pro­ ga pa­svei­kin­ti. „Pi­ni­gus iš­lei­ dau ve­ly­ki­niams svei­ki­ni­mams, as­me­niš­kai pa­svei­ki­nau 7 tūkst. sa­vo rinkėjų. Taip, to­kia tra­di­ci­ja, ir per Kalė­das svei­ki­nu“, – paaiš­ ki­no P.Čim­ba­ras. Sei­mo na­rio tei­gi­mu, par­la­ men­ti­nių iš­laidų su­ma yra per men­ka, pi­nigų vis­kam esą neuž­ ten­ka. P.Čim­ba­ras pa­ti­ki­no už už­sa­ko­muo­sius straips­nius Mo­ lėtų ir Šven­čio­nių spau­do­je mo­ kan­tis iš as­me­ni­nių lėšų. Puokštės – kraš­tie­čiams

Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) at­stovė Dan­gutė Mi­ku­tienė ata­skai­to­je iš kitų iš­sis­ki­ria ne­ma­ža su­ma gė­ lėms ir su­ve­ny­rams. Tam ji iš­lei­

do 3102 li­tus. Po­li­tikė pa­sa­ko­jo, kad gėlės per­ka­mos Trakų-Elek­ trėnų apy­gar­do­je vyks­tan­tiems ren­gi­niams. „Aš tu­riu ren­gi­nių sa­vo apy­gar­do­je, tai metų kraš­ tie­čio rin­ki­mai, gra­žiau­sios me­ tų ap­lin­kos kon­kur­sai, šį sa­vait­ galį Trakų is­to­ri­jos mu­zie­jui bus 65-eri. Tad gau­ni sąrašą, kur pra­ šo pa­ra­šy­ti pa­dėką, pa­svei­kin­ ti tuos žmo­nes. Todėl vi­so la­bo ką mes ga­li­me – ar­ba knygą, ar­ba kokį nors al­bumą, pa­dėką įteik­ti“, – sakė D.Mi­ku­tienė. Sei­mo narė taip pat tvir­ti­no, kad ski­riamų lėšų jai ne­pa­kan­ka. „Man jų neuž­ten­ka. Aš būčiau už tai, kad lėšos būtų di­di­na­mos. Aiš­ku, reikėtų su­griež­tin­ti at­sa­ ko­mybę už tų lėšų pa­nau­do­jimą“, – sakė po­li­tikė. Tvar­ka pa­ga­liau nu­si­stovė­jo

Sei­mo kanc­le­rio Jo­no Mi­le­riaus tei­gi­mu, ar­ti­miau­siu me­tu lėšos par­la­men­tinėms iš­lai­doms tik­rai ne­didės, nes iki metų pa­bai­gos jos yra su­ma­žin­tos. Iš­lai­dos pa­ laips­niui ma­žin­tos nuo 2008 m. lapk­ri­čio – dėl eko­no­mi­nio nuo­ smu­kio. Iš­lai­dos ke­lis kar­tus su­ ma­žin­tos nuo 3 vi­du­ti­nių mėne­ si­nių dar­bo už­mo­kes­čių (VMDU) dyd­žio iki 1 VMDU dyd­žio. Skai­ čiuo­jant pa­gal da­bar­tinį VMDU, tai su­da­ro nuo maž­daug 6,5 iki 2,17 tūkst. litų. Sta­tu­te nu­ma­ty­ ta, kad, pa­si­bai­gus ma­ži­ni­mams, par­la­men­ti­nei veik­lai ski­riamų lėšų su­ma su­da­rys 1,7 VMDU dyd­žio sumą. J.Mi­le­riaus nuo­mo­ne, šios ka­ den­ci­jos Sei­mo na­riai ne­bu­vo lin­ kę iš­lai­dau­ti, ta­čiau tai esą – ne jų nuo­pel­nas, o pa­ga­liau nu­si­stovė­ ju­sios tvar­kos pa­sekmė. „Anks­čiau gal ne­bu­vo reg­la­ men­tuo­ta, ką ga­li­ma pirk­ti. Per ši­ tą ka­den­ciją jo­kių pa­stabų ne­bu­vo ir iš Eti­kos ir pro­cedūrų ko­mi­si­ jos, kad jie ten ser­vizų pri­si­per­ ka ar ko nors ki­ta. Bet ne­ma­ny­ čiau, kad tai draus­min­gesnė ar su­pra­tin­gesnė ka­den­ci­ja, tie­siog jau nu­stovėję teisės ak­tai, iš­dis­ ku­tuo­ta, ką ga­li­ma pirkt, ko ne, ir nie­kas ne­pa­žei­dinė­ja. Bet turė­jo praei­ti anos ka­den­ci­jos pa­tir­tis“, – svarstė Sei­mo kanc­le­ris. In­ves­tuo­ja į rek­lamą

Darbštus: „Pi­ni­gus iš­lei­dau ve­

ly­ki­niams svei­ki­ni­mams, as­me­ niš­kai pa­svei­ki­nau 7 tūkst. sa­ vo rinkėjų“, – kur iš­lei­do be­veik 5 tūkst. „kan­ce­lia­ri­nių“ litų, at­si­ skaitė P.Čim­ba­ras.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Teisė­sau­gos šiuo me­tu ieš­ko­ma Ne­rin­ga Venc­kienė par­la­men­ti­ nei veik­lai ski­ria­mas lėšas nau­ do­jo trans­por­to prie­mo­nei eksp­ loa­tuo­ti – per 4,6 tūkst. litų, dar per 1,6 tūkst. – biu­ro nuo­mai ir ko­mu­na­linėms pa­slau­goms, per tūkstantį litų – kom­piu­te­riams eksp­loa­tuo­ti, tai­sy­ti. Da­lis par­la­men­tarų ne­ma­žai lė­ šų ski­ria rek­la­mai, re­kor­di­nin­kas čia – so­cial­de­mok­ra­tas Ed­var­ das Ža­ka­ris. Jis iš pus­me­čio lėšų už vie­šo­sios in­for­ma­ci­jos rengė­ jų pa­slau­gas su­mokė­jo 12 566 li­ tus. Jo frak­ci­jos ko­le­ga Va­le­ri­jus Si­mu­li­kas už rek­lamą su­mokė­jo 6162 li­tus, Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos at­sto­vas Kęstas Koms­ kis – 4222 li­tus, so­cial­de­mok­ra­ tas Al­bi­nas Mit­ru­le­vi­čius – 4285 li­tus, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­jos se­ niū­nas Vik­to­ras Us­pas­ki­chas – 3630 litų, kon­ser­va­to­rius Ka­zi­ mie­ras Star­ke­vi­čius – 3391 litą.

13

liepos 25–31, 2013

lietuva

S.Ver­sec­kas no­ri ir par­ti­jos at­sa­ko­mybės Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Ge­ne­ra­linės pro­ku­ratū­ros (GP) at­ sto­vai ne­su­tin­ka su teis­mo ar­gu­ men­tais Dar­bo par­ti­jos (DP) ir jų va­deivų by­lo­je. GP at­sto­vas Sau­ lius Ver­sec­kas ke­ti­na nuo­sprendį skųsti ir sieks, kad par­ti­ja vis dėlto būtų nu­teis­ta.

Pa­si­rin­ki­mas: „Esu su mo­ti­na, su drau­gais, su bend­rak­la­siais. Gim­tinė­je gim­ta­die­nis daug ge­res­nis nei Lie­

tu­voj“, – te­le­fo­nu sakė Ar­chan­gels­ko sri­ty­je ato­sto­gau­jan­tis V.Us­pas­ki­chas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vaitės nuo­tr.

V.Us­pas­ki­chas gimtadienį šventė be žmonos Lai­ma Že­mu­lienė l.zemuliene@diena.lt

Sei­mo ir Dar­bo par­ti­jos (lei­bo­ristų) na­riui Vik­to­rui Us­pas­ki­chui va­kar stuk­telė­jo 54-eri. Paleistas už pusės mi­li­jo­no litų užs­tatą, gim­ta­dienį jis at­šventė gim­ta­ja­me Ur­do­mos kai­ me, esan­čia­me Ar­chan­gels­ko sri­ ty­je, Ru­si­jos šiaurė­je.

Be­veik prie­š dvi sa­vai­tes Vil­niaus apy­gar­dos teis­mas V.Us­pas­kichą pri­pa­ži­no kal­tu dėl su­kčia­vi­mo bei ap­gau­lin­go bu­hal­te­rinės ap­skai­ tos tvar­ky­mo ir skyrė jam ket­ve­rių metų laisvės at­ėmi­mo bausmę. Va­kar pa­skam­bi­nus te­le­fo­nu V.Us­pas­ki­chas at­rodė surūgęs, be nuo­tai­kos. Ta­čiau, pa­svei­ki­nus su gim­ta­die­niu, vy­riš­kis iš­kart šiek tiek pra­linksmė­jo. – Kaip šven­čia­te gim­ta­dienį? – pa­si­tei­ra­vau. – La­bai pa­pras­tai – ne ju­bi­lie­jus, ne­di­delė šventė.

– Bet juk ateis sve­čių. Kur ­reng­si­te ba­lių – gim­tuo­siuo­se na­muo­se ar res­to­raną už­sa­ky­si­te? – Na­mie. Kodėl tu­ri būti blo­ga ma­ no nuo­tai­ka? Jūsų ten nuo­tai­kos vi­ so­kios, o ma­no nuo­tai­ka – visą lai­ ką ge­ra. – Ką vei­kia­te gim­tinė­je? Ar jau su­rengė­te šventę, apie ku­rią pa­sa­ko­jo­te prie­š ke­lionę? – Esu su mo­ti­na, su drau­gais, su bend­rak­la­siais. Čia il­siuo­si, čia nor­malūs žmonės. Lan­kau tė­ vus. Taip, šventę jau su­ren­giau. Ta šventė daž­niau­siai būna tre­čiąjį lie­pos šeš­ta­dienį. Ji įvy­ko lie­pos 20 d. Ma­no ini­cia­ty­va pa­ra­šy­tas vi­sas sta­tu­tas, ko­kie būti­ni šventės ele­ men­tai. Ur­do­ma – trem­ti­nių mies­ te­lis, o ta šventė – mies­to šventė. Tai did­žiau­sia šventė Šiaurė­je. Iš kitų trem­ti­nių mies­te­lių čia su­va­ žiuo­ja 10 tūkst. žmo­nių. – O šian­dien ki­ta šventė – jūsų gim­ta­die­nis. Gal klasės draugų

svei­ki­ni­mai jau skrie­ja, do­va­ nos plau­kia? – Plau­k ia, plau­k ia. Nie­k o ne­ sa­k y­s iu – pra­d ės ko­m i­s i­j os tik­ rin­t i. – Ką jums pa­do­va­no­jo pir­mo­ji mo­kyk­los laikų meilė? – Ne­sa­ky­siu. – Bet jūs ją pa­kvietė­te į ba­lių? – Jie pa­tys atei­na – mes ne­kvie­čia­ me. Gim­tinė­je gim­ta­die­nis daug ge­ res­nis nei Lie­tu­voj. – Gal į Ur­domą at­vy­ko ir jūsų žmo­na Jo­lan­ta? – Ne. Iš kar­to po šventės va­žiuo­ ju at­gal. – Ar teis­mo spren­di­mas nuo­ tai­kos ne­su­ga­di­no? – Teis­mo spren­di­mas nuo­taiką ke­ lia jums, ne man. Nie­kas ne­pa­bandė tos by­los pa­nag­rinė­ti, tik džiau­gia­si vi­si. Ob­jek­ty­vaus straips­nio nė vie­ no ne­bu­vo.

2013 m. sausio 23 d., trečiadienį, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. 2013 m. vasario 6 d., trečiadienį, 10 val. Aleksandro Stulginskio universitete 214 kab. kompiuterių salėkompiuterių salėje (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) Žemės ūkio ministerija organizuoja je (Studentų g. 13, Akademija, Kauno r.) Žemės ministerija organizuoja 2013 m. liepos 25ūkio d., ketvirtadienį, 9 val. informacinį renginį: informacinį renginį verslo centro „Pirklių klubas“ salėje (Gedimino pr. 35, Vilnius) Žemės ūkio ministerija organizuoja tarptautinę konferenciją

„Lietuvos kaimo pLėtros 2007–2013 metų programos „Inovacijos bendradarbiavimoir galimybės priemonių ,,Žemės ūkioirvandentvarka“ ,,peLno nesiekiančios įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. programą investicijos“ įgyvendinimas vadovaujantis meLioracijos ir perspektyvos naujajame programiniame laikotarpyje“. techniniais regLamentais ir taisykLėmis“. Renginyje kviečiami dalyvauti Pagėgių, Alytaus, Palangos, Druskininkų, Pasvalio, Plungės, Zarasų, Radviliškio, Raseinių, Rietavo ir Rokiškio rajonų savivaldybių administracijų melioracijos specialistai. tracijų melioracijos specialistai. Konferencija nemokama. Renginysapie nemokamas. Trukmė: 8 val. Trukmė: ~2 val.

Užs. 1140760 Užs. 1073745

Kol kas pro­ce­so da­ly­viai tik skai­ to įspūdin­gos apim­ties – 431 la­po – Vil­niaus apy­gar­dos teis­mo nuo­ sprendį DP by­lo­je. Ta­čiau jau aiš­ ku, kad ir nu­teistų veikėjų gynė­jai, ir GP nuo­sprendį skųs. GP pro­ku­ ro­ras S.Ver­sec­kas kol kas tik su­si­ pažįs­ta su teis­mo nuo­sprend­žiu, nes jį pa­skel­biant ato­sto­ga­vo. S.Ver­sec­kas laik­raš­čiui iš­si­tarė, kad jo ne­ten­ki­na teis­mo spren­ di­mas DP kaip ju­ri­di­nio as­mens neap­kal­tin­ti. Jis sieks, kad DP bū­ tų nu­teis­ta. „Taip, ta nuo­sprend­žio da­lis manęs ne­ten­ki­na. Or­ga­ni­zuo­ tas ju­ri­di­nis as­muo turėtų at­sa­ky­ ti. Taip tei­giau sa­vo bai­gia­mo­jo­ je kal­bo­je“, – kalbė­jo S.Ver­sec­kas. Apskųs­ti nuo­sprendį dar yra lai­ko – Ape­lia­ci­niam teis­mui skun­dai tu­ri būti pa­teik­ti iki rugpjū­čio 1-osios. S.Ver­sec­kas taip pat pri­dūrė, kad jo ne­ten­ki­na ir teis­mo skir­tos pi­ni­ginės bau­dos nu­teis­tie­siems Vik­to­rui Us­pas­ki­ chui, Vy­tau­tui Gap­šiui ir Vi­ta­li­jai Von­žu­tai­tei. Juk ieš­ki­nių prie­š DP su­ma sie­ kė 35 mln. litų. „Taip, apie tą nuo­ sprend­žio dalį taip pat gal­vo­ja­me. Ta­čiau ko­men­tuo­ti galė­siu tik ta­ da, kai skun­das bus pa­ra­šy­tas. Kol kas jis tik ren­gia­mas“, – at­sar­giai ko­men­ta­vo pro­ku­ro­ras.

Kol kas dar neaiš­ku, ko­kius ar­ gu­men­tus sa­vo ape­lia­ci­jai pa­si­ telks vi­si ke­tu­ri nu­teis­ti DP veikė­ jai. Vy­tau­tas Svi­ders­kis, vie­nas DP ved­lio V.Us­pas­ki­cho gynėjų, anks­ čiau laik­raš­čiui pro­gno­za­vo, kad skund­žia­ma­si bus ne tik dėl baus­ mių, bet ir dėl ne­tin­ka­mai teis­mo iš­tirtų ar įver­tintų ap­lin­ky­bių. „Pro­ce­sas bus il­gas bei su­ dėtin­gas ir ga­li užt­ruk­ti il­gai. Jei gin­či­ja­mos bus tik bausmės, ape­ lia­cinė­je ins­tan­ci­jo­je teis­mi­nis ty­ ri­mas ne­rei­ka­lin­gas. Ta­čiau, ma­ tyt, bus kal­ba­ma apie neiš­tir­tas ir ne­tin­ka­mai įver­tin­tas ap­lin­ky­ bes. Juk teis­mas ne­ten­ki­no aibės gi­namųjų pra­šymų. Kiek vi­sa tai užt­ruks, tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti“, – yra sakęs V.Svi­ders­kis.

pro­k u­r o­r o S.Ver­sec­ko ne­ten­ki­na teis­mo spren­di­mas DP ne­­baus­ti.

Ne­p a­t en­k in­t as:

Sau­liaus Žiū­ros / BFL nuo­tr.

Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos parduoda į valstybės pajamas perduotas transporto priemones 2013 m. rugpjūčio 22 d. Žirmūnų g. 70, 605 kab., Vilniuje, organizuojami į valstybės pajamas perduoto turto pardavimo konkursai. 9.00 val. bus parduodamas vilkikas „Scania R 480 / 4X2“, 2007 m., juodos spalvos, variklis – 11705 cm3, 353 kW, dyzelinas, kėbulo tipas – N3-BC-, padangos – „Bridgestone“ 315/70/R22,5, protektoriaus rašto gylis – 8 mm, spidometro parodymas (km) – 792 000. Bendra techninė būklė – vidutiniška. Trūkumai: neeksploatuojamas nuo 2012 m. rugpjūčio, nėra TA, išorė nesmarkiai apgadinta, yra smulkių kėbulo deformacijų, korozijos židinių, nedirba akumuliatorius, pažeisti buferiai, galiniai posparniai. Pradinė kaina 61 000 Lt (su PVM). 10.00 val. bus parduodamas vilkikas „Scania R 420 / 4X2“, 2006 m., mėlynos spalvos, variklis – 11705 cm3, 309 kW, dyzelinas, kėbulo tipas – N3-BC-, padangos – „Michelin“ 315/70/R22,5, protektoriaus rašto gylis – 10 mm, spidometro parodymas (km) – 924 000. Bendra techninė būklė – vidutiniška. Trūkumai: neeksploatuojamas nuo 2012 m. gruodžio, nėra TA, išorė nesmarkiai apgadinta, yra smulkių kėbulo deformacijų, korozijos židinių, nedirba akumuliatorius. Pradinė kaina 80 800 Lt (su PVM). Turtą apžiūrėti galima iki 2013-08-20 (imtinai), apžiūros datą ir laiką suderinus nurodytais telefonais. Asmenys (jų atstovai), pageidaujantys dalyvauti konkurse, iki 2013-08-20 16.00 val. adresu: Žirmūnų g. 70, 605 kab., Vilniuje, privalo pateikti: 1. Paraišką dalyvauti konkurse. 2. Dalyvio pasiūlymą. Kaina (su PVM), už kurią pageidaujama pirkti turtą, pasiūlyme nurodoma ne mažesnė už pradinę. Pasiūlymas pateikiamas užklijuotame voke su užrašu „Konkursui dėl (turto pavadinimas) pirkimo“. 3. Nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jeigu juridiniam asmeniui atstovauja kitas asmuo, notaro patvirtintą įgaliojimą, jeigu fiziniam asmeniui atstovauja kitas asmuo. Pasiūlymai įsigyti turtą bus vertinami (vokai atplėšiami) 2013-08-22 9.00 val. ir 10.00 val. Žirmūnų g. 70, 605 kab., Vilniuje. Jei dalyviai pasiūlys vienodą didžiausią turto įsigijimo kainą, turtas bus parduotas anksčiau pasiūlymą pateikusiam dalyviui. Vertinant pasiūlymus, konkurso dalyviams dalyvauti nebūtina. Su konkurso laimėtoju bus sudaryta rašytinė pirkimo–pardavimo sutartis. Turtą pirkėjas iš saugojimo vietos išsigabena pats. Papildoma informacija teikiama tel. (8 5) 268 7738, 268 7739, 268 7769. Informacijos galima rasti ir interneto svetainės www.vmi.lt skiltyje „Apie VMI – Aukcionai ir turto pardavimai“. Užs. 1139948

14

liepos 25–31, 2013

ekonomika

20

mln. li­tų pa­sko­lą bend­ro­vei „Būs­to pa­sko­lų drau­di­mas“ su­tei­kė Vy­riau­sy­bė.

Sve­čiams pa­ro­dė, ­ kuo di­džiuo­ja­si

Bu­tų kai­nos ­ kin­ta ne­vie­no­dai

Per ne­for­ma­lų ES Kon­ku­ren­cin­gu­mo ta­ry­bos mi­nist­rų, at­sa­kin­gų už vi­daus rin­ką ir pra­mo­ nę, su­si­ti­ki­mą sve­čiams iš už­sie­nio bu­vo pri­ sta­ty­ta UAB Vil­niaus lo­ko­mo­ty­vų re­mon­to de­pas. Ši bend­ro­vė, spa­lį švę­sian­ti de­šim­ties me­tų ju­bi­lie­jų, sa­vo veik­la ir ku­ria­mais pro­ duk­tais pui­kiai rep­re­zen­tuo­ja Lie­tu­vą ir įro­ do, kad vals­ty­bės val­do­mos įmo­nės ga­li dirb­ ti efek­ty­viai bei pri­si­dė­ti prie vals­ty­bės eko­ no­mi­kos au­gi­mo.

Bend­ro­vės „Ober-Haus“ duo­me­ni­mis, bu­tų kai­nos pir­mą šių me­tų pus­me­tį pa­di­dė­jo Klai­ pė­do­je ir Vil­niu­je, o Kau­ne, Pa­ne­vė­žy­je ir Šiau­ liuo­se už­fik­suo­tas kai­nų su­ma­žė­ji­mas. Vil­niu­ je bu­tų kai­nos per pus­me­tį pa­di­dė­jo 1,1 pro­c., Klai­pė­do­je per tą pa­tį lai­ko­tar­pį bend­ras bu­tų kai­nų ly­gis paau­go 0,3 pro­c. Kau­ne, Pa­ne­vė­ žy­je ir Šiau­liuo­se bu­tų kai­nos per pir­mą pus­ me­tį su­ma­žė­jo ati­tin­ka­mai 1,6 pro­c., 1,3 pro­c. ir 0,5 pro­c.

Lie­tu­viui bank­ro­tas – lyg pa­sau Ko­ne kiek­vie­nas vers­li­nin­kas sa­vo kai­liu pa­ty­rė, kad pir­mie­ji vers­lo me­tai pa­tys sun­kiau­si. Sta­tis­ti­ka taip pat ne­ gai­les­tin­ga – daž­niau­siai bank­ru­tuo­ja jau­nos įmo­nės. Vis dėl­to su sun­ku­mais su­si­dū­rę pra­de­dan­tie­ji Lie­tu­vos vers­li­nin­kai, užuo­t iš­kart pri­pa­ži­nę pra­lai­mė­ji­mą, tem­pia iki pa­sku­ti­nio­sios. Bank­ro­tų sta­tis­ti­ka Me­tai 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 Vi­dur­k is

Bank­ru­ta­vu­sių įmo­nių am­ž iaus vi­dur­kis 7,8 8,0 8,5 9,2 8,6 8,0 7,8 8,1 8,5 8,4 9,3 8,3

Lu­kas Mik­ne­vi­čius l.miknevicius@diena.lt

Iš pra­džių sun­kiau­sia

Pa­sau­lio sta­tis­ti­ka ro­do, jog dau­ giau nei de­vy­ni de­šim­ta­da­liai bank­ru­tuo­jan­čių įmo­nių tai pa­ da­ro per pir­muo­sius de­šimt veik­ los me­tų. Apie pu­sė bank­ru­tuo­jan­ čių įmo­nių bū­na ne­su­lau­ku­sios nė penk­me­čio. Lie­tu­va šia­me kon­teks­te – jo­kia išim­tis. Mū­sų ša­ly­je pra­de­dan­tie­ ji vers­li­nin­kai taip pat su­si­du­ria su dau­giau­sia pro­ble­mų. Vis dėl­to pa­ sta­ruo­ju me­tu pa­ste­bi­ma ten­den­ ci­ja, kad vi­du­ti­nis bank­ru­tuo­jan­čių įmo­nių am­žius mū­sų ša­ly­je nuo­lat au­ga ir da­bar sie­kia 8 me­tus. Au­ga ir pa­čių bank­ro­tų skai­čius, tie­sa, eks­per­tai tai la­biau sie­ja ne su ša­lies eko­no­mi­kos si­tua­ci­ja, o su tuo, kad nau­jų įmo­nių stei­gia­ ma vis dau­giau. Be to, da­lies vers­ lų sa­vi­nin­kai, ke­le­tą me­tų ban­dę grum­tis su kri­zės pa­da­ri­niais, tik da­bar ga­liau­siai pa­si­duo­da ir nu­ lei­džia ran­kas. Eks­per­tų tei­gi­mu, lie­tu­viai vers­ li­nin­kai bi­jo bank­ru­tuo­ti, nes ma­ no, kad to­kiu at­ve­ju bus lai­ko­mi ne­vy­kė­liais. To­dėl užuo­t pri­pa­ži­nę rea­ly­bę ke­le­tą me­tų ban­do kaps­ty­ tis, kol tuš­čio­mis lie­ka ir jie pa­tys, ir vers­lo par­tne­riai. Nei­gia­mos ten­den­ci­jos

Cha­rak­te­ris: su sun­ku­mais su­si­dū­rę Lie­tu­vos vers­li­nin­kai lin­kę lyg

stru­čiai gal­vas slėp­ti smė­ly­je, bet to ne­pri­pa­žin­ti. O pro­ble­mos tuo metu ne­nu­mal­do­mai au­ga. „Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ duo­me­ ni­mis, per pir­mą 2013-ųjų pus­me­tį bu­vo ­re­gist­ruo­ta 776 įmo­nių bank­ ro­tų at­ve­jai – tai 131 at­ve­ju, ar­ba 20 pro­c., dau­giau nei per tą pa­tį 2012 m. lai­ko­tar­pį. Bank­ro­tų skai­čius la­biau­siai au­ go pa­slau­gų, trans­por­to ir pre­ky­ bos vers­lo sek­to­riuo­se, o že­mės ūkio ir mai­ti­ni­mo bend­ro­vių bank­ ro­tų su­ma­žė­jo. „Nei­gia­mos bank­ro­tų ten­den­ ci­jos vy­rau­ja nuo praė­ju­sių me­tų. Šių me­tų duo­me­nys dar kar­tą pa­ tvir­ti­no, kad bank­ro­to at­ve­jų dau­ gė­ja, ta­čiau ne­rei­kė­tų to ver­tin­ti kaip ūmaus si­tua­ci­jos pa­blo­gė­ji­mo tam tik­ro­se vers­lo ša­ko­se. Bank­ro­ tų sta­tis­ti­ka tik at­spin­di anks­tes­nių pe­rio­dų ir pa­tir­tų sun­ku­mų re­zul­ ta­tus“, – sa­kė „Cre­di­tin­fo“ kre­di­ to ri­zi­kos va­do­vė. Nei­gia­mas bend­ros bank­ro­tų sta­tis­ti­kos ten­den­ci­jas dau­giau­sia lė­mė 57 pro­c. pa­daž­nė­ję pa­slau­gų įmo­nių bank­ro­tai. Šiek tiek ma­žes­ nis au­gi­mas pa­ste­bė­tas trans­por­ to (28 pro­c.) ir pre­ky­bos (16 pro­c.)

sek­to­rių bank­ro­tų sta­tis­ti­ko­je. Bank­ro­tų vi­du­ti­niš­kai ket­vir­ta­da­ liu su­ma­žė­jo že­mės ūkio ir mai­ti­ ni­mo sek­to­riuo­se: nuo 19 iki 13 že­ mės ūkio ir nuo 54 iki 40 mai­ti­ni­mo bend­ro­vių bank­ro­tų at­ve­jų. Stab­do bai­mė

Kaip laik­raš­čiui aiš­ki­no fi­nan­ sų ana­li­ti­kė, „Vers­lo an­ge­lų fon­ do I“ par­tne­rė Dai­va Ra­kaus­kai­tė, au­gan­tis bank­ru­tuo­jan­čių įmo­nių am­žiaus vi­dur­kis tik­rai ne­ro­do, kad Lie­tu­vos vers­li­nin­kai į veik­los pra­džią žvel­gia at­sa­kin­giau, to­dėl sėk­min­gai iš­gy­ve­na ri­zi­kin­giau­ sius pir­muo­sius veik­los me­tus, o jei ir su­si­du­ria su sun­ku­mais, tai vė­liau.

Dai­va Ra­kaus­kai­tė:

Toks žings­nis žen­ gia­mas tik tuo­met, kai vers­li­nin­kai vi­ siš­kai ne­be­ti­ki, kad ga­li „iš­si­vy­nio­ti“. „8 me­tų bank­ru­tuo­jan­čių įmo­ nių am­žiaus vi­dur­kis ro­do tik vie­ na – lie­tu­viai bi­jo bank­ru­tuo­ti. Toks žings­nis žen­gia­mas tik tuo­ met, kai vers­li­nin­kai vi­siš­kai ne­be­ ti­ki, kad ga­li „iš­si­vy­nio­ti“, kai ma­ to, kad jais ne­be­ti­ki nei par­tne­riai, nei klien­tai, o gy­ve­na­ma tik nuo sko­los iki sko­los“, – sa­kė D.Ra­ kaus­kai­tė. Jos tei­gi­mu, na­tū­ra­lu, kad pra­ džia bū­na sun­ki, – pra­de­dan­tie­ji vers­li­nin­kai su­si­du­ria su są­ly­gi­nai jiems vi­siš­kai nau­ja sri­ti­mi, daug ko jo­je ne­ži­no. To­dėl ti­ki­my­bė, kad vie­ną die­ną su­si­da­rys si­tua­ci­ja, kai teks vis­ką už­da­ry­ti ar­ba kar­di­na­liai keis­ti, ga­na di­de­lė.

Vis dėl­to ir pa­tys pra­de­dan­tie­ ji vers­li­nin­kai pri­da­ro žmo­giš­kų klai­dų, ku­rių iš­ven­gus bank­ro­to ti­ki­my­bė su­ma­žė­tų. „Ti­piš­kas at­ve­jis: vers­li­nin­kai už­dir­ba pir­mą­jį pel­ną, pri­si­per­ka na­mų, au­to­mo­bi­lių, nes ma­no, kad vis­kas įsi­va­žia­vo ir bus ge­rai. Ta­ čiau nein­ves­tuo­ja­ma į įmo­nės atei­ tį, o pa­si­kei­tus si­tua­ci­jai re­zer­vo, ku­ris pa­dė­tų iš­gy­ven­ti, nė­ra. Taip at­si­ran­da to­kios plū­du­riuo­jan­čios įmo­nės, ku­rios ga­lų ga­le vis tiek bank­ru­tuo­ja, kad ir su­lau­ku­sios 8 me­tų“, – kal­bė­jo D.Ra­kaus­kai­tė. „To­kia mū­sų na­tū­ra“

Na­cio­na­li­nės bank­ro­to ad­mi­nist­ ra­to­rių aso­cia­ci­jos val­dy­bos pir­ mi­nin­ko pa­va­duo­to­jas Ed­mun­das Rauk­tys taip pat tei­gė, jog lie­tu­viai vers­li­nin­kai daž­nai ne­no­ri pri­pa­žin­ ti, kad vers­lui atė­jo ga­las, ir ban­do „temp­ti gu­mą“. Ta­čiau toks el­ge­sys tik blo­gi­na si­tua­ci­ją, nes pro­ble­mos ima aug­ti geo­met­ri­ne pro­gre­si­ja. „To­kia jau mū­sų na­tū­ra. Lie­tu­ vis sa­vo bė­das slėps nuo vi­sų, ban­ dys ka­pa­no­tis. O kai sun­ku­mai iš­ ky­la į pa­vir­šių, daž­niau­siai jau bū­na per vė­lu vis­ką nor­ma­liai su­tvar­ky­ ti. Dau­gu­ma su bė­do­mis su­si­dū­ ru­sių lie­tu­vių vers­li­nin­kų nie­kaip pa­tys nei­ni­ci­juos sa­vo bank­ro­ to. Daž­niau­siai bank­ro­tai Lie­tu­vo­ je pra­de­da­mi ne vers­lo sa­vi­nin­kų, o kre­di­to­rių pa­gei­da­vi­mu“, – mū­ sų ša­lies vers­li­nin­kų cha­rak­te­rį api­ brė­žė E.Rauk­tys. Mo­ko tik pa­tir­tis

Paš­ne­ko­vo tei­gi­mu, pro­ble­mų pri­ pa­žin­ti ne­no­rin­tys vers­li­nin­kai pir­ miau­sia ap­sun­ki­na sa­vo pa­čių si­ tua­ci­ją, nes sle­piant tik­rą­ją pa­dė­tį ir del­siant pra­neš­ti apie įmo­nės ne­mo­ku­mą gre­sia tei­si­nės san­kci­ jos: „Del­si­mas ir slaps­ty­ma­sis yra blo­giau­sia, ką to­kio­je si­tua­ci­jo­ je ga­li­ma da­ry­ti.“ E.Rauk­tys sa­kė, kad bank­ru­tuo­ti ne­bi­jo tik tie vers­ li­nin­kai, ku­rie jau yra pa­tys tai pa­ ty­rę ar­ba su­si­dū­rę su si­tua­ci­ja, kai bank­ru­tuo­ja par­tne­riai. „To­kie vers­li­nin­kai ži­no ir su­ pran­ta, kad bank­ro­tas yra nor­ma­ li tei­si­nė ir eko­no­mi­nė pro­ce­dū­ ra, o ne pa­sau­lio pa­bai­ga. Ki­tiems bank­ro­tas yra la­bai bai­sus da­ly­ kas“, – kal­bė­jo bank­ro­to ad­mi­ nist­ra­to­rius. Pa­kir­to kri­zė

Pa­sak kre­di­tų biu­ro „Cre­di­tin­fo“ kre­di­to ri­zi­kos va­do­vės Ali­nos Bue­

15

liepos 25–31, 2013

ekonomika Au­to­mo­bi­lių ­ rin­ka at­si­gau­na

Len­kai se­ka ­ lie­tu­vių pa­vyz­dŞiu

Ant­rÄ… ĹĄiĹł me­tĹł ket­vir­tÄŻ Lie­tu­vos au­to­mo­bi­liĹł rin­ko­je uŞ­fik­suo­ti se­niai re­gÄ—­ti ro­dik­liai. Pir­ mÄ… kar­tÄ… nuo re­kor­di­niais va­di­na­mĹł 2008 m. balandĹžio–birĹželio mÄ—­ne­siais ÄŻvy­ko dau­giau nei 100 tĹŤkst. san­do­riĹł. Di­dĹžio­ji da­lis – 56,7 tĹŤkst. – bu­vo Lie­tu­vo­je re­gist­ruo­tĹł au­to­mo­bi­ liĹł, 39,6 tĹŤkst. – nau­jai ÄŻ ĹĄa­lÄŻ ÄŻveŞ­tĹł trans­por­ to prie­mo­niĹł san­do­riĹł. Tai ro­do po­rta­lo au­ top­lius.lt ir vals­ty­bÄ—s ÄŻmo­nÄ—s „Re­git­ra“ duo­ me­nys.

Lie­tu­vai sie­kiant nuo Bal­ta­ru­si­jos at­si­tver­ti 500 ki­lo­met­rĹł il­gio gy­vō­nĹł ju­dÄ—­ji­mÄ… stab­dan­ Ä?ia tvo­ra, tÄ… pa­tÄŻ ke­ti­na da­ry­ti ir Len­ki­ja. Ĺ a­lis ne­ri­mau­ja, kad Bal­ta­ru­si­jo­je uŞ­fik­suo­tas ag­re­ sy­vaus af­ri­ki­nio kiau­liĹł ma­ro uŞ­kra­tas ar­tÄ—­ja prie jos sie­nos. Len­ki­ja pra­ťo Eu­ro­pos Ko­mi­ si­jos pa­ra­mos sta­tant 420 ki­lo­met­rĹł il­gio tvo­ rÄ…, be to, ji pra­ťo pa­ra­mos ste­bÄ—­se­nos prie­ mo­nÄ—ms ir ÄŻren­giant au­to­mo­bi­liĹł de­zin­fe­ka­vi­ mo punk­tus.

u­lio pa­bai­ga mann, bank­ru­tuo­jan­Ä?iĹł ÄŻmo­niĹł vi­ du­ti­nis am­Şius prieĹĄ kri­zÄ™, t. y. nuo 2006 m. iki 2008 m. pa­bai­gos, taip pat po jos iť­lie­ka pa­na­ťus ir vir­ťi­ ja 8 me­tus, ta­Ä?iau ke­le­riĹł pa­sta­rų­jĹł me­tĹł sta­tis­ti­ka ro­do, kad bank­ru­ tuo­jan­Ä?iĹł ÄŻmo­niĹł vi­du­ti­nis am­Şius pa­laips­niui di­dÄ—­ja, o ne ma­ŞÄ—­ja. „Tarp bank­ru­ta­vu­siĹł bran­des­ nio am­Şiaus ÄŻmo­niĹł – dau­giau­sia smul­kio­jo vers­lo at­sto­vÄ—s, ÄŻsteig­ tos per pir­muo­sius ke­le­rius me­ tus nuo ne­prik­lau­so­my­bÄ—s at­kō­ ri­mo ir val­do­mos fi­zi­niĹł as­me­nĹł. Jei Ru­si­jos va­liu­tos kri­zÄ—s pa­da­ ri­niai jĹł ir ne­park­lup­dÄ—, nau­jau­

sios fi­nan­si­nÄ—s kri­zÄ—s ÄŻta­ka ĹĄioms ÄŻmo­nÄ—ms bu­vo pra­gaiť­tin­ga“, – laik­rať­Ä?iui tei­gÄ— pa­ťne­ko­vÄ—. Anot A.Bue­mann, to­kioms bend­ro­vÄ—ms taip ir ne­pa­vy­ko iĹĄaug­ti iki vi­du­ti­niĹł ar stam­bes­ niĹł ÄŻmo­niĹł. Da­lies jĹł fi­nan­si­niai ro­dik­liai dar prieĹĄ kri­zÄ™ bu­vo pra­ sti, to­dÄ—l jĹł pa­si­trau­ki­mas iĹĄ rin­ kos bu­vo dau­giau lai­ko klau­si­ mas. „Dau­gu­mai ĹĄiĹł ÄŻmo­niĹł dar prieĹĄ bank­ro­to pro­ce­dō­rĹł pra­dĹžiÄ… kre­ di­tĹł biu­re bu­vo fik­suo­ja­ma aukť­ ta bank­ro­to ri­zi­ka“, – pa­brÄ—­ŞÄ— A.Bue­mann.

Jau­ni­mas Ĺžvel­gia drÄ…­siai Glo­ba­lia­me vers­lu­mo ir plÄ—t­ros in­ dek­se – GE­DI (angl. – Glo­bal Ent­rep­ re­neurs­h ip and De­ve­lop­ment In­ dex), ku­ria­me mō­sĹł Lie­tu­va pir­mÄ… kar­tÄ… rei­tin­guo­ta bu­vo ĹĄiais me­tais, mō­sĹł ĹĄa­lis api­brÄ—­Şia­ma kaip jau­ nų­jĹł vers­li­nin­kĹł vals­ ty­bÄ—. Ĺ io pa­sau­li­nio vers­ lu­mo ste­bÄ—­se­nos ty­ ri­mo duo­me­n i­m is, praÄ—­ju­siais me­tais net 25 pro­c. jau­ni­mo stei­

Komentaras

Ma­ri­ja Ĺ˝i­do­nie­nÄ— „Magnusson ir partneriĹłâ€œ asocijuota teisininkÄ—

N

e­sun­ku pa­ste­bÄ—­ti, kad, at­ si­Şvel­giant ÄŻ bank­ru­tuo­ jan­Ä?iĹł ÄŻmo­niĹł sta­tis­ti­kÄ…, bank­ro­to te­ma da­ro­si vis ak­tua­les­nÄ—. Dar dau­giau, ky­la krō­va klau­si­mĹł, ko­dÄ—l ĹĄios ÄŻmo­nÄ—s bank­ru­ tuo­ja per to­kÄŻ trum­pÄ… lai­kÄ… ir kaip to iť­ veng­ti. De­ja, vie­no at­sa­ky­mo nÄ—­ra, nes ÄŻmo­niĹł bank­ro­tÄ… le­mia ÄŻvai­riĹł tiek vi­ di­niĹł, tiek iĹĄo­ri­niĹł veiks­niĹł vi­su­ma, ku­riuos vers­li­nin­kai ne vi­sa­da tu­ri ga­li­my­bÄ™ su­kont­ro­liuo­ti. Sa­vai­me su­ pran­ta­ma, pra­de­dan­tys vers­li­nin­kai nÄ—­ra la­bai pa­ty­rÄ™ ir pa­jÄ—­gĹŤs pa­si­sam­ dy­ti kva­li­fi­kuo­tĹł bei pro­fe­sio­na­liĹł dar­buo­to­jĹł, kas ga­li tu­rÄ—­ti tik­rai di­de­ lÄ—s ÄŻta­kos ÄŻmo­nÄ—s veik­lai. Pas­te­bÄ—­ti­ na, kad bent jau ĹĄÄŻ vi­di­nÄŻ pro­ce­sÄ… vers­ li­nin­kas ga­li su­val­dy­ti nuo pat ÄŻmo­nÄ—s ÄŻkō­ri­mo mo­men­to, ta­Ä?iau iĹĄo­ri­niams veiks­niams, t. y kon­ku­ren­ci­jai, tam tik­ riems fi­nan­si­niams ir mo­kes­Ä?iĹł sis­te­ mos po­ky­Ä?iams, di­dÄ—­jan­Ä?iai inf­lia­ci­ jai ar va­liu­tĹł kur­sĹł svy­ra­vi­mams bei dar­bo jÄ—­gos kai­nĹł au­gi­mui, vers­li­nin­

gÄ— vers­lÄ… sau, 21 pro­c. 18–24 me­tĹł jau­ nuo­liĹł stei­gÄ— vers­lÄ… ki­tiems. Pa­ly­g inus Lie­t u­vos vers­lu­mo duo­ me­n is pa­gal re­g io­nus, matyti, kad nea­be­jo­t i­n i vers­l i­n in­k Ĺł da­l ies tarp vi­s Ĺł Lie­t u­vos vers­l i­ nin­k Ĺł ly­de­r iai, kaip ir bu­vo ga­l i­ma ti­kÄ—­ tis, yra Vil­nius ir Kau­ nas, tre­Ä?io­je vie­to­je – Klai­pÄ—­da. Tai ati­t in­ka mies­tĹł gy­ven­to­jĹł skai­ Ä?iaus pro­por­ci­jas.

ko as­me­ni­nÄ—s pa­stan­gos var­giai ar tu­rÄ—­tĹł ÄŻta­kos. Be abe­jo, es­mi­nÄ—s reikť­ mÄ—s tu­ri ir Lie­tu­vo­je galio­jan­ti mo­ kes­Ä?iĹł sis­te­ma. Vi­siems Ĺži­no­ma, kad nuo pat veik­los pra­dĹžios, dar net ne­ tu­rÄ—­da­ma rea­liĹł pa­ja­mĹł, ÄŻmo­nÄ— tu­ri mo­kÄ—­ti ati­tin­ka­mus mo­kes­Ä?ius ÄŻ vals­ ty­bÄ—s biu­dĹže­tÄ…. Jei ÄŻmo­nei sun­kiai se­ ka­si vers­lo pra­dĹžio­je, kas la­bai ti­kÄ—­ti­na, ÄŻmo­nÄ—s sko­la vals­ty­bi­nÄ—ms ins­ti­tu­ci­ joms di­dÄ—­ja, o tai le­mia ir re­pu­ta­ci­jos blo­gÄ—­ji­mÄ… bend­ro­je rin­ko­je, ir par­tne­ riĹł bei klien­tĹł po­Şiō­rÄŻ. Sie­kiant su­ma­Şin­ti ÄŻmo­nÄ—s bank­ro­to ti­ki­my­bÄ™ iki ma­Şiau­sios, ver­tÄ—­tĹł at­ kreip­ti dÄ—­me­sÄŻ ÄŻ ke­le­tÄ… as­pek­tĹł: vi­sĹł pir­ma, vers­li­nin­kas tu­rÄ—­tĹł steng­tis su­ bur­ti ko­man­dÄ…, ku­ri no­rÄ—­tĹł ir tu­rÄ—­tĹł ÄŻgō­dĹžiĹł bei rei­kia­mÄ… kva­li­fi­ka­ci­jÄ… ati­ tin­ka­mam dar­bui at­lik­ti; ant­ra, prieĹĄ kur­da­mas vers­lÄ…, tin­ka­mai ÄŻver­tin­ti sa­vo vers­lo ga­li­my­bes bei per­spek­ty­ vas imant ban­ko pa­sko­las ir tei­sin­gai ap­skai­Ä?iuo­ti sa­vo pre­kiĹł (ga­mi­niĹł) ar pa­slau­gĹł sa­vi­kai­nÄ…, ste­bÄ—­ti sa­vo ÄŻmo­ nÄ—s veik­los ro­dik­lius bei si­tua­ci­jÄ… rin­ ko­je, lanks­Ä?iai rea­guo­ti ÄŻ po­ky­Ä?ius jo­je ir im­tis spren­di­mĹł dÄ—l ÄŻmo­nÄ—s veik­ los kryp­Ä?iĹł ko­re­ga­vi­mo, struk­tō­ros, nau­jo­v iĹł ir pa­Şan­g iĹł tech­no­lo­g i­jĹł die­g i­mo; tre­Ä?ia, tin­ka­mai bend­rau­ ti su vers­lo par­tne­riais bei klien­tais, siek­da­mas iť­veng­ti at­si­skai­ty­mĹł su­ tri­ki­mo, ir ga­liau­siai ati­dĹžiai sek­ti sa­ vo ÄŻmo­nÄ—s fi­nan­si­nÄ™ bĹŤk­lÄ™, lai­ku rea­ guo­ti bei im­tis prie­mo­niĹł, kad bō­tĹł iť­veng­ta bank­ro­to ri­zi­kos.

â‚Ź

ValiutĹł kursai

Ĺ iandien Valiuta

kiekis Santykis

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9373 DB sva­ras ster­lin­gų 1 4,0156 JAV do­le­ris 1 2,6127 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5362 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9157 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,2168 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,4379 Ru­si­jos rub­lis 100 8,0757 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,7903

pokytis

–0,4001 % –0,1591 % –0,2329 % +0,0592 % +0,0387 % +0,2672 % +0,6372 % –0,2470 % –0,1932 %

Ne­ma­lo­nĹŤs rō­pes­Ä?iai dÄ—l e. par­duo­tu­vÄ—s var­do JAV ÄŻsi­kō­ru­si pa­sau­li­nÄ— pre­ky­bos in­ter­ne­tu bend­ro­vÄ— „Ama­zon“ lai­ mÄ—­jo gin­Ä?Ä… su vie­na di­dĹžiau­siĹł tech­ ni­kos ir elekt­ro­ni­kos pre­ky­bos ÄŻmo­ niĹł Lie­tu­vo­je „To­po gru­pe“ dÄ—l jos val­do­mos e. par­duo­tu­vÄ—s var­do.

Lie­tu­vos vals­ty­bi­nis pa­ten­tĹł biu­ ras pa­ten­ki­no „Ama­zon“ skun­dÄ… ir pri­pa­Şi­no, kad „To­po gru­pei“ pri­ klau­san­Ä?ios e. par­duo­tu­vÄ—s azon.lt var­das yra ne­ga­lio­jan­tis, kaip tei­ gia­ma bend­ro­vÄ—s „TC pre­ky­ba“ pra­ne­ťi­me spau­dai. „Mus ga­nÄ—­ti­nai nu­ste­bi­no toks Vals­ty­bi­nio pa­ten­tĹł biu­ro spren­di­ mas, nes, re­mian­tis at­lik­to­mis ap­ klau­so­mis, Lie­tu­vos var­to­to­jams azon.lt daŞ­niau­siai aso­ci­juo­ja­si ne su „Ama­zon“, o su ki­tais Ĺžy­me­ni­ mis, pa­vyz­dĹžiui, „Me­zon“. Be to, opo­nen­tai ÄŻro­di­nÄ—­jo, kad „Ama­zon“ Ĺženk­lai 2009 m. bu­vo pla­Ä?iai Ĺži­no­mi Lie­tu­vo­je ir tu­rÄ—­ jo re­pu­ta­ci­jÄ…. Ta­Ä?iau ty­ri­mĹł re­zul­ ta­tai ro­do, kad tuo me­tu Lie­tu­vo­ je mi­nÄ—­tas Ĺženk­las bu­vo ne­Şi­no­mas di­dĹžia­jai da­liai var­to­to­jĹł, pir­ku­siĹł

„„Gal­vo­sō­kis: „To­po gru­pė“ dar svarsto, ar skĹłs­ti Vals­ty­bi­nio pa­ten­tĹł

biu­ro spren­di­mÄ….

pa­slau­gas ar pre­kes in­ter­ne­tu“, – pra­ne­ťi­me sa­kÄ— azon.lt at­sto­vau­ jan­ti ad­vo­ka­tÄ— Ana No­vo­sad. Be to, anot A.No­vo­sad, Vals­ ty­bi­nis pa­ten­tĹł biu­ras pri­pa­Şi­no, kad re­gist­ruo­jant „azon“ Ĺženk­ lÄ… ne­bō­ta jo­kiĹł ne­sÄ…­Şi­nin­gĹł ke­ti­ ni­mĹł „Ama­zon“ at­Şvil­giu. Pa­sak „Ama­zon“, azon.lt var­das ir lo­go­

Ša­rō­no Ma­Şei­kos / BFL nuo­tr.

ti­pas yra pa­na­ťōs vi­zua­liai bei fo­ ne­tiť­kai ÄŻ „Ama­zon“ nau­do­ja­mus Ĺženk­lus ir pa­va­di­ni­mus. „To­po gru­pÄ—s“ at­sto­vĹł tei­gi­mu, ĹĄiuo me­tu svars­to­ma ga­li­my­bÄ— ar­ ba skĹłs­ti Vals­ty­bi­nio pa­ten­tĹł biu­ ro spren­di­mÄ…, ar­ba pa­keis­ti e. par­ duo­tu­vÄ—s var­dÄ…. VD, BNS inf.

Pirkti nemokamai – misija ÄŻmanoma? Nuo vaikystÄ—s esame mokomi, kad ant parduotuvÄ—s prekystalio gulinÄ?io ĹĄokolado batonÄ—lio negalima dÄ—ti ÄŻ kiĹĄenÄ™ nesusimokÄ—jus. Vis dÄ—lto UAB ĹŞkio banko lizingas nusprendÄ— paneigti ĹĄÄŻ ÄŻsitikinimÄ…. VisÄ… vasarÄ… bendrovÄ— savo klientus dĹžiugina nemokamomis prekÄ—mis ir paslaugomis.

Tris vasaros mÄ—nesius vykdoma akcija „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“ Jos laimÄ—tojams yra sugrÄ…Ĺžinama visa uĹž jĹł pirkinÄŻ sumokÄ—ta suma. Liepos pirmosiomis dienomis buvo iĹĄrinkti pirmieji 10 akcijos laimÄ—tojĹł. Pasiseka, kada maĹžiausiai tikiesi

Viena tokiĹł laimingĹłjĹł Asta LukoĹĄeviÄ?ienÄ—. Moteris vienoje buitinÄ—s technikos parduotuvÄ—je iĹĄperkamÄ…ja nuoma ÄŻsigijo „Elektrolux“ ĹĄaldytuvÄ…. Paprastai loterijose nelinkusi dalyvauti moteris dar dabar negali patikÄ—ti savo sÄ—kme. „Nesu tas Ĺžmogus, kuriam labai sektĹłsi Ĺžaidimuose ir loterijose. Tad juose praktiĹĄkai nedalyvauju. GalbĹŤt kartais nusiperku kokÄŻ nors bilietÄ—lÄŻ, taÄ?iau neatsimenu, kad kada nors bĹŤÄ?iau kÄ… nors laimÄ—jusi. Sunku pasakyti, kodÄ—l dalyvavau ĹĄioje akcijoje. GalbĹŤt aplankÄ— kaĹžkokia nuojauta. Kaip ir viskas gyvenime, ko gero, ÄŻvyksta tada, kai nesitiki“, – savo sÄ—kmÄ—s istorijÄ… pasakojo moteris. A.LukoĹĄeviÄ?ie-

nÄ—s teigimu, iĹĄperkamÄ…ja nuoma ji daĹžniausiai ryĹžtasi ÄŻsigyti reikalingiausiĹł buities prietaisĹł ir ĹĄia galimybe pasinaudojo jau antrÄ… kartÄ…. Per akcijÄ… „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“ klientai, iĹĄsimokÄ—tinai pirkdami prekes ar paslaugas ĹŞkio banko lizingu, vis dar turi galimybÄ™ uĹž savo pirkinÄŻ nemokÄ—ti nÄ— lito. Viskas, kÄ… reikia padaryti, tai, akcijos metu sudarius sutartÄŻ, uĹžregistruoti jÄ… ÄŻmonÄ—s interneto svetainÄ—je – www.ubl.lt/ privatiems. Kiekvieno vasaros mÄ—nesio pabaigoje ĹŞkio banko lizingas deĹĄimÄ?iai laimingĹłjĹł sumoka visas ďŹ nansinio sandorio ÄŻmokas, kartu su palĹŤkanomis, sutarties ir administravimo mokesÄ?iu. Vykdoma akcija

ĹŞkio banko lizingo generalinis direktorius Mindaugas ValanÄ?ius dĹžiaugiasi, kad galÄ—jo savo klientus pradĹžiuginti nemokamomis prekÄ—mis ar paslaugomis, kuriĹł jiems labiausiai reikia. „Manome, kad ĹĄitaip padovanojome ĹžmonÄ—ms tai, ko jiems iĹĄ tiesĹł reikia. Juk galima sakyti, kad prizus iĹĄsirinko jie patys. Mes tik atrinkome laiminguosius, kuriems jĹł ÄŻsigyti daiktai ar paslaugos nieko nekainavo“, – sakÄ— M. ValanÄ?ius. Klientai gali ne tik laimÄ—ti savo pirkinÄŻ, dalyvaudami akcijoje „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“, bet ir pasinaudoti itin patraukliomis iĹĄperkamosios nuo-

. 9bX\ RcVĂ˜VR[Ă› Q VNbTVN`V YNVZĂ›ab NYQfabcb

ď Ž GalimybÄ—:

mos sÄ…lygomis. Ĺ iuo metu ÄŻvairios akcijos yra vykdomos daugumos verslo partneriĹł parduotuvÄ—se visoje Lietuvoje. Apie jas klientai gali suĹžinoti prekybos vietose. Per akcijÄ… „Kaip pirkti, neiĹĄleidĹžiant nÄ— cento?..“ bus iĹĄrinkti dar 20 nugalÄ—tojĹł, kuriems bus sugrÄ…Ĺžintos visos daiktĹł ar paslaugĹł ÄŻsigijimo iĹĄlaidos. Po deĹĄimt laimÄ—tojĹł bus iĹĄrinkti bei paskelbti rugpjĹŤÄ?io ir rugsÄ—jo mÄ—nesiĹł pradĹžioje.

16

liepos 25–31, 2013

pAsaulis

Pasaulio darbotvarkė P

KUR? Mins­ke. KA­DA? Ket­vir­ta­die­nį, lie­pos 25 d.

tikisi teismo malonės

prezidento rinkimai

Mins­ko teis­mas dar kar­tą svars­tys bu­ vu­siam kan­di­da­tui į pre­zi­den­tus Vla­ di­mi­rui Nek­lia­je­vui skir­tą dve­jų me­tų ka­lė­ji­mo baus­mę, ku­rios vyk­dy­mas bu­vo ati­dė­tas dve­jiems me­tams. Dėl ne­ra­mu­mų, ly­dė­ju­sių 2010 m. gruo­ dį vy­ku­sius pre­zi­den­to rin­ki­mus, nu­ teis­tas po­li­ti­kas ti­ki­si atgauti laisvę.

Ma­ly­je vyks pre­zi­den­to rin­ki­mai, ku­ rie tu­rė­jo bū­ti su­reng­ti dar per­nai ba­ lan­dį, bet bu­vo at­šauk­ti įvy­kus ka­ri­ niam per­vers­mui. Jis pa­kurs­tė tua­re­ gų ir is­la­mis­tų su­ki­li­mą, ku­ris iš­pro­ vo­ka­vo Pran­cū­zi­jos pa­jė­gų įve­di­mą į Ma­lį šie­met sau­sį. Rin­ki­mus ap­sun­ ki­na tebesitęsiantis smurtas.

KUR? Ma­ly­je. KA­DA? Sek­ma­die­nį, lie­pos 28 d.

Koks li­ki­mas lau­kia Kemb­ri­džo p Pa­sau­lį iš­vy­dęs Kemb­ri­džo prin­cas su­ kė­lė di­džiu­lę emo­ci­jų aud­rą, bet jai ap­ri­ mus vil­čių apim­tiems ger­bė­jams teks nu­ si­leis­ti ant že­mės. Ju­li­ja­nas Ga­li­šans­kis j.galisanskis@diena.lt

Šven­čia ir jau­nas, ir se­nas

Lon­do­ne gy­ve­nan­ti Ol­ga Ka­ti­nė laik­raš­čiui pa­sa­ko­jo, kad ka­ra­liš­ ko­jo kū­di­kio gi­mi­mą bri­tai su­ti­ ko kaip as­me­ni­nę lai­mę, lyg vai­kas bū­tų gi­męs jų pa­čių šei­mo­je. „Vi­si džiau­gia­si ir šven­čia, toks įvy­kis la­bai vie­ni­ja vi­suo­me­nę, ir ne­svar­bu, ar tu bū­tum imig­ran­ tas, ar gry­nak­rau­jis bri­tas“, – sa­ kė mo­te­ris. Jos drau­gė bri­tė šia pro­ga na­ muo­se su­ren­gė di­džiu­lę puo­tą, į ku­rią su­kvie­tė vi­sus gi­mi­nai­čius. „Net kai pa­gim­do ko­kia nors jos te­ta, jie to­kių šven­čių ne­da­ro“, – juo­kė­si O.Ka­ti­nė. Bet jai neat­ro­do juo­kin­ga, kad ne­tgi gar­baus am­žiaus bri­tai iš lai­mės šo­ka ap­si­ren­gę na­cio­na­li­ nių spal­vų dra­bu­žiais ir ap­si­kars­ tę žais­lais. „Bri­tai, pa­ly­gin­ti su lie­tu­viais, yra ge­ro­kai emo­cin­ges­ni žmo­nės ir ne­sle­pia sa­vo jaus­mų. Jei­gu jie no­ ri klyk­ti iš džiaugs­mo – jie kly­kia, jei­gu no­ri verk­ti – ga­li verk­ti tie­ siog met­ro sto­ty­je, jei­gu no­ri aiš­ kin­tis san­ty­kius – ga­li da­ry­ti tai ki­ tų žmo­nių aki­vaiz­do­je“, – pa­sa­ko­jo O.Ka­ti­nė. Trykš­ta vil­ti­mis

Džiaugs­min­gos emo­ci­jos vi­są ant­ ra­die­nio nak­tį lie­jo­si upė­mis Lon­ do­ne, kur ne­tgi Tra­fal­ga­ro aikš­ tės fon­ta­nas nu­si­da­žė mė­ly­nai ir

taip pra­ne­šė, kad gi­mė ber­niu­kas. Jis bu­vo pa­svei­kin­tas 103 pa­tran­kų sal­vė­mis, o Vest­mins­te­rio vie­nuo­ ly­no var­pai ne­sus­to­da­mi skam­bė­jo tris va­lan­das. Di­džiu­lė mi­nia su­si­ rin­ko prie Ba­kin­ga­mo rū­mų, prie­ šais ku­riuos ant paauk­suo­to sto­vo bu­vo pa­ka­bin­tas ofi­cia­lus skel­bi­ mas apie gi­mi­mą.

Pri

Prin­cas Wil­lia­mas Prin­cas Char­le­sas

Ka­ra­liš­ko­sios šei­ mos na­riai, kad ir koks pri­vi­le­gi­juo­tas ir pra­ban­gus bū­tų jų gy­ve­ni­mas, iš es­mės yra įkai­tai. Kar­tu su lon­do­nie­čiais džiū­ga­ vo ir tu­ris­tai, ku­riems pa­si­se­kė at­ si­dur­ti Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos sos­ti­ nė­je šią džiu­gią die­ną. „Tai mū­sų is­to­ri­jos da­lis, – te­le­ vi­zi­jai „Eu­ro­news“ sa­kė ka­na­die­ tis tu­ris­tas. – Mes Ka­na­do­je iki šiol tu­ri­me daug mo­nar­chis­tų, to­dėl mums vi­siems tai yra la­bai svar­bi, jau­di­nan­ti aki­mir­ka!“ „Šis kū­di­kis ga­li at­neš­ti nau­jų vil­čių, at­neš­ti tai­ką į šį pa­sau­lį“, – vil­ti­mis da­li­jo­si ki­tas už­sie­nie­tis.

Kembridžo princas

Prin­cas And­rew

Prin­ce­sė Eu­ge­nie

Karalienė Elžbieta II

Prin­cas Ed­war­d

Atei­tis: Elž­bie­tos II įpė­di­nių lau­kia su­dė­tin­ga už­duo­tis at­nau­jin­ti se­ną­ją mo­nar­chi­jos ins­ti­tu­ci­ją ir iš­sau­go­ti jos

vie­tą XXI a. ir ženg­tų ko­ja ko­jon su lai­ku.

Vi­du­ram­žiai – jau praei­tis

Nors Kemb­ri­džo prin­cas yra tre­ čias ei­lė­je į Jung­ti­nės Ka­ra­lys­tės sos­tą, po eu­fo­ri­jos pliūps­nio vi­ siems teks nu­si­leis­ti ant že­mės.

Kaip pa­ste­bi JAV laik­raš­tis „The Wash­ting­ton Post“, jau se­niai bai­ gė­si lai­kai, kai gi­męs sos­to įpė­di­nis pa­suk­da­vo is­to­ri­ją ki­tu ke­liu ar­ba nu­mal­šin­da­vo re­gio­ni­nius konf­lik­ tus. Anot lei­di­nio, bai­siai se­na­ma­ diš­ka skir­ti ypa­tin­gus nuo­pel­nus bet ku­riam vai­kui vi­suo­me­nė­je, kur pa­gar­ba yra reiš­kia­ma už dar­ bus ir pa­sie­ki­mus, o ne pa­gal pri­ gim­ti­nę tei­sę. Kemb­ri­džo prin­cas gi­mė ša­ly­ je, kur ka­ra­liš­ko­ji šei­ma at­lie­ka tik ce­re­mo­ni­nį vaid­me­nį, o at­ly­gi­ni­mą mo­nar­chui nu­sta­to mo­kes­čių mo­ kė­to­jai, kur kai ku­rios įžy­my­bės gy­ve­na ge­ro­kai pra­ban­ges­niuo­se rū­muo­se ir jų po­pu­lia­ru­mo rei­tin­ gai kur kas aukš­tes­ni, kur kiek­vie­ nas kū­di­kis dar net ne­gi­męs ga­ li tu­rė­ti sa­vo pus­la­pį so­cia­li­nia­me tink­le. „2013-ai­siais bet ku­ris vai­kas yra prin­cas, nes gau­na įvai­riau­sių ty­ re­lių, tu­ri vys­tyk­lų su mo­nog­ra­mo­ Pri­va­tu­mas: nuo­lat ir įky­riai ste­bi­mi ži­niask­lai­dos bei vi­suo­me­nės, mis ir šven­čia gim­ta­die­nį kiek­vie­ną ku­ni­gaikš­čiai Wil­lia­mas ir Cat­he­ri­ne ban­dys už­tik­rin­ti sū­nui nor­ma­lią mė­ne­sį“, – re­ziu­muo­ja „The Wavai­kys­tę. AFP, „Reu­ters“ nuo­tr. s­hing­ton Post“.

Tru­me­no šou

O kai ku­rie ap­žval­gi­nin­kai ne­tgi tei­gia, kad ka­ra­liš­ka­jam kū­di­ kiui ne­ver­ta pa­vy­dė­ti, nes tik gi­ męs jis at­si­dū­rė tik­ra­me Tru­me­no šou. Ne tik bri­tų, bet ir vi­so pa­sau­ lio ži­niask­lai­dai Kemb­ri­džo prin­ cas ta­po mag­ne­tu, pa­de­dan­čiu pa­ trauk­ti skai­ty­to­jus ir di­din­ti sa­vo rei­tin­gus. Jam au­gant, ži­niask­lai­dos bei vi­ suo­me­nės dė­me­sys ir spau­di­mas tik di­dės. Ne­leng­va bus ir prin­co tė­vams, ku­rie bus nuo­lat ver­ti­na­ mi, ar yra pa­kan­ka­mai pa­rei­gin­gi. „Šiais lai­kais, ku­riems bū­din­gas ok­si­mo­ro­niš­kas rea­ly­bės ir žvaigž­ džių fe­no­me­nas, jau­na­jam prin­cui teks iš­gy­ven­ti paauk­suo­tą si­mu­lia­ ci­ją nor­ma­laus gy­ve­ni­mo, ku­rio jis nie­ka­da ne­pa­tirs iš tik­rų­jų, – ra­ šė CNN ap­žval­gi­nin­kas Si­mo­nas Hoo­pe­ris. – Ka­ra­liš­ko­sios šei­mos na­riai, kad ir koks pri­vi­le­gi­juo­tas ir pra­ban­gus bū­tų jų gy­ve­ni­mas, iš es­mės yra įkai­tai, įkalin­ti sa­vo įsi­ pa­rei­go­ji­mų ar­cha­jiš­kai ir dau­ge­liu at­ve­jų ne­rei­ka­lin­gai ins­ti­tu­ci­jai.“

Iš­šū­kis mo­nar­chi­jai

Vis pa­si­girs­tant ra­gi­ni­mų at­si­sa­ ky­ti mo­nar­chi­jos, Elž­bie­tos II ir jos įpė­di­nių lau­kia su­dė­tin­ga už­ duo­tis at­nau­jin­ti šią se­ną ins­ti­tu­ ci­ją ir iš­sau­go­ti jos au­to­ri­te­tą, kad mo­nar­chi­ja ras­tų sa­vo vie­tą XXI a. ir ženg­tų ko­ja ko­jon su lai­ku. Kri­ti­kai pik­ti­na­si, kad ka­ra­liš­ ka­jai šei­mai iš­lai­ky­ti iš ša­lies biu­ dže­to ski­ria­ma de­šim­tys mi­li­jo­ nų, kad ji yra at­leis­ta nuo dau­ge­lio mo­kes­čių, ku­riuos pri­vers­ti mo­kė­ ti pa­pras­ti mir­tin­gie­ji. An­ti­mo­nar­ chis­tams nepa­tin­ka, kad nie­kie­no ne­ren­ka­mi va­do­vai iki šiol tvir­ti­ na par­la­men­to priim­tus įsta­ty­mus, for­ma­liai va­do­vau­ja gink­luo­to­ sioms pa­jė­goms, o ka­riai, po­li­ci­ nin­kai ir tei­sė­jai pri­sie­kia jiems iš­ ti­ki­my­bę. „Tuo me­tu, kai Di­džio­ji Bri­ta­ni­ ja ra­gi­na ki­tas ša­lis plė­to­ti de­mok­ ra­ti­ją, ji pa­ti lai­ko­si ne­de­mok­ra­ tiš­kos sis­te­mos, nes jai va­do­vau­ja nie­kie­no neiš­rink­tas ša­lies va­do­ vas“, – ra­šė bri­tų laik­raš­tis „The Guar­dian“.

17

liepos 25–31, 2013

pasaulis Pasaulio darbotvarkė

KUR? Va­šing­to­ne. KA­DA? Ant­ra­die­nį, lie­pos 30 d.

prin­co?

in­cas Har­ry

Prin­ce­sė Beat­ri­ce

­das

au­to­ri­te­tą, kad mo­nar­chi­ja ras­tų sa­vo Vitalijaus Bilevičiaus montažas

Ki­tą va­sa­rį su­kaks 62 me­tai, kai ša­lį val­do ka­ra­lie­nė Elž­bie­ta II. Jai jau 86-eri, ir ji vis re­čiau pa­si­ro­ do vie­šu­mo­je. Anks­čiau ar vė­liau jos val­dy­mas baig­sis, ir jos įpė­ di­niams teks iš nau­jo už­ka­riau­ti žmo­nių šir­dis. O bri­tų vi­suo­me­nė po ke­le­to de­ šimt­me­čių jau bus ki­to­kia: li­be­ ra­les­nė, ma­žiau pri­si­ri­šu­si prie tra­di­ci­jų ir, tę­sian­tis imig­ra­ci­jos pro­ce­sui, – dar įvai­res­nė.

16-ai

Tautų Sandraugos valstybių, jeigu neįvyks jokia revoliucija, ateityje vadovaus Kembridžo princas.

taikos derybos

sužibo viltis

JAV sos­ti­nė­je, kaip ti­ki­ma­si, pa­si­dės Iz­rae­lio ir Pa­les­ti­nos tai­kos de­ry­bos. Tai bus jau ket­vir­tas dvie­jų ša­lių ban­ dy­mas iš­spręs­ti konf­lik­tą tar­pi­nin­ kau­jant Jung­ti­nėms Vals­ti­joms. De­le­ ga­ci­jos svars­tys Pa­les­ti­nos sie­nų, ka­ li­nių pa­lei­di­mo, pa­bė­gė­lių grį­ži­mo ir Je­ru­za­lės sta­tu­so klau­si­mus.

Ka­lė­ji­mo baus­mę at­lie­kan­čios bu­vu­ sios Uk­rai­nos prem­je­rės ša­li­nin­kai ti­ki­si, kad, įsi­ga­lio­jus Eu­ro­pos Žmo­ gaus Tei­sių Teis­mo spren­di­mui dėl jos skun­do, po­li­ti­kė ga­li bū­ti pa­leis­ta į lais­vę. Ba­lan­džio 30 d. teis­mas pa­ skel­bė, kad Ju­li­jos Ty­mo­šen­ko areš­ tas bu­vo ne­tei­sė­tas.

KUR? Uk­rai­no­je. KA­DA? Tre­čia­die­nį, lie­pos 31 d.

18

liepos 25–31, 2013

sportas

Bar­se­lo­no­je – auk­si­nės plau­ki­kų am­bi­ci­jos Sa­vait­ga­lį Bar­se­lo­no­je tarp ge­riau­sių pla­ne­tos plau­ki­kų – ir 11-os lie­tu­vių pa­var­dės. Vie­na jų, auk­si­ne žu­ve­le pra­min­ta Rū­ta Mei­ lu­ty­tė, šį­kart vyks­ta jau kaip aiš­ki sa­vo dis­tan­ci­jos fa­vo­ri­tė. Ta­čiau me­da­lių ti­ki­ma­si ne tik iš mū­sų ly­de­rių – Rū­tos ir Gied­ riaus Ti­te­nio. Ba­lys Šmi­gels­kas

b.smigelskas@diena.lt

Be­veik prieš me­tus, lie­pos 30-ąją, iki tol ne­la­bai kam ži­no­ma R.Mei­ lu­ty­tė Lon­do­ne nu­ste­bi­no pa­sau­lį tap­da­ma jau­niau­sia olim­pi­ne čem­ pio­ne Lie­tu­vos is­to­ri­jo­je. Šie­met į Pa­sau­lio čem­pio­na­tą še­šio­lik­me­ tė vyks jau kaip Eu­ro­pos re­kor­di­ nin­kė ir sa­vo mėgs­ta­mos dis­tan­ci­ jos ly­de­rė. Apie R.Mei­lu­ty­tės pro­gre­są ir švie­sią ki­tų Lie­tu­vos plau­ki­kų atei­tį sa­vait­raš­tis „Vil­niaus die­na“ kal­bė­jo­si su Lie­tu­vos plau­ki­mo fe­ de­ra­ci­jos (LPF) ge­ne­ra­li­niu sek­re­ to­riu­mi Min­dau­gu Špo­ku.

Sėk­mė: po įspū­din­gų R.Mei­lu­ty­tės per­ga­lių plau­ki­mas Lie­tu­vo­je po­pu­

lia­rė­ja – šio spor­to mė­gė­jai jau šį sa­vait­ga­lį pra­si­dė­sian­tį čem­pio­na­tą ga­lės ste­bė­ti tie­sio­giai per LRT. „Scan­pix“ nuo­tr.

– Kas, be R.Mei­lu­ty­tės ir G.Ti­ te­nio, at­sto­vaus Lie­tu­vai Pa­ sau­lio plau­ki­mo čem­pio­na­te Bar­se­lo­no­je? – pra­dė­jo­me po­ kal­bį su M.Špo­ku. – Da­nas Rap­šys, Ug­nė Ma­žu­tai­ ty­tė, Man­tas Au­ru­še­vi­čius, Po­vi­ las Straz­das, Dei­vi­das Mar­ge­vi­ čius. Vi­si jie da­ly­va­vo lie­tu­viams itin sėk­min­gai su­si­klos­čiu­sia­me Eu­ro­pos jau­ni­mo čem­pio­na­te. Ja­ me iš­ko­vo­jo­me pen­kis me­da­lius (du auk­so ir tris si­dab­ro) ir ga­lu­ti­nia­me vals­ty­bių rei­tin­ge užė­mė­me aukš­tą ket­vir­tą vie­tą. Įs­pū­din­gą for­mą šiuo me­tu de­ monst­ruo­ja ir Ta­das Duš­ki­nas. Tai – ma­lo­niau­sia staig­me­na. Jis į Pa­ sau­lio čem­pio­na­to trau­ki­nį įšo­ko pa­sku­ti­nę mi­nu­tę – du­kart pa­ge­rin­ da­mas 50 met­rų plau­ki­mo pe­te­liš­ke Lie­tu­vos re­kor­dą. Bū­tent šis re­zul­ta­ tas de­vy­nio­lik­me­čiui lei­do pa­siek­ ti pa­sau­lio čem­pio­na­to B nor­ma­ty­ vą. Taip pat lau­kia­me at­vyks­tan­čių Min­dau­go Asa­daus­ko, Ra­min­tos Dva­riš­ky­tės, Jū­ra­tės Šer­vins­kai­tės. Api­bend­ri­nant, į Bar­se­lo­ną ve­ža­mės la­bai per­spek­ty­vią rink­ti­nę.

– Pa­si­ruo­ši­mas svar­biau­siems se­zo­no star­tams bu­vo sklan­ dus? – Ga­liu pa­si­džiaug­ti, kad Kau­no plau­ki­mo cent­ras (Girs­tu­čio ba­ sei­nas) funk­cio­nuo­ja sėk­min­gai. Čia su­da­ry­tos idea­lios ne tik tre­ ni­ruo­čių, bet ir gy­ve­ni­mo są­ly­gos. Ma­nau, šia­me cent­re gims dar ne vie­na plau­ki­mo žvaigž­du­tė. Kaip mi­nė­jau, tu­ri­me la­bai rim­tą jau­ni­ mo kar­tą, ku­ri sa­vo ver­tę jau įro­dė Se­no­jo že­my­no jau­ni­mo pir­me­ny­bė­ se. To­dėl Lie­tu­vos plau­ki­mo lau­kia iš­ties švie­si atei­tis.

Svar­biau­sia yra pa­ tek­ti į fi­na­lą. Rū­ta to­ bu­lė­ja ir ki­to­se dis­ tan­ci­jo­se, tai ro­do ge­ri­na­mi as­me­ni­niai ir ša­lies re­kor­dai. – Gal­būt iš Rū­tos me­da­lio ti­ ki­ma­si ne tik jai įpras­to­se 50 ir 100 met­rų plau­ki­mo krū­ti­ne dis­tan­ci­jo­se? – Svar­biau­sia yra pa­tek­ti į fi­na­lą. Rū­ta to­bu­lė­ja ir ki­to­se dis­tan­ci­jo­ se, tai ro­do ge­ri­na­mi as­me­ni­niai bei ša­lies re­kor­dai. Ji ga­na uni­ ver­sa­li plau­ki­kė. Vis­gi Rū­ta nė­ra krau­lio, nu­ga­ros ar komp­lek­si­nio plau­ki­mo spe­cia­lis­tė. Ki­tos dis­ tan­ci­jos jai pa­de­da pa­ša­lin­ti su­ si­kau­pu­sią įtam­pą prieš mėgs­ta­ miau­sius star­tus. – G.Ti­te­nis mėgs­ta bū­tent il­gą­jį 50 met­rų ba­sei­ną. Ko ti­ki­tės iš šio at­le­to? – Prieš ket­ve­rius me­tus Ro­mo­je vy­ ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te jis li­ ko tre­čias, tad jo nu­ra­šy­ti tik­rai ne­

ga­li­ma. Kaip ir mi­nė­jo­te, trum­pa­sis (25 met­rų) ba­sei­nas nė­ra jo ark­liu­ kas, to­dėl Gied­rius ne­ga­lė­jo vi­sa­ ver­tiš­kai at­si­skleis­ti praė­ju­sių me­ tų pa­bai­go­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te Stam­bu­le. – Lie­tu­viai jau pa­kan­ka­mai už­ si­grū­di­nę, kad ko­jos ne­pa­kiš­tų įtam­pa? – Aukš­to ran­go čem­pio­na­tų pa­tir­ ties mū­sų jau­ni­mas pa­si­sė­mė Poz­ na­nė­je, kur ant nu­ga­lė­to­jų pa­ky­los li­po pen­kis kar­tus. Ži­no­ma, pe­rė­ji­ mas į suau­gu­sių­jų var­žy­bas yra ki­ tas da­ly­kas. Į Is­pa­ni­ją at­vyks pa­ jė­giau­si pa­sau­lio plau­ki­kai, vi­si jie bus ve­da­mi as­me­ni­nių am­bi­ci­jų pa­ si­ro­dy­ti kuo ge­riau. La­bai no­rė­tų­si, kad į eli­tą pa­vyk­ tų pra­smuk­ti ir D.Rap­šiui. Čem­pio­ na­tą ga­lė­si­me ver­tin­ti sėk­min­gai, jei lie­tu­viai bū­tent čia pa­sieks sa­ vo as­me­ni­nius re­kor­dus. – Jau­čia­te lie­tu­vių su­si­do­mė­ji­ mą šiuo čem­pio­na­tu? – Plau­ki­mo mė­gė­jai jau prieš ke­ lis mė­ne­sius pra­dė­jo do­mė­tis bi­lie­ tų kai­no­mis, iš­vy­kos ga­li­my­bė­mis ir tau­tie­čių pa­si­ro­dy­mo da­to­mis. Su­ si­do­mė­ji­mas jau­čia­mas, o ir tvar­ ka­raš­tis mums pa­lan­kus – be­veik kiek­vie­ną die­ną ma­ty­si­me plau­ki­ mus, ku­riuo­se da­ly­vaus lie­tu­viai. Ga­liu už­tik­rin­ti – at­kreip­ti dė­me­ sį tik­rai bus į ką. Pa­tys spor­ti­nin­kai taip pat jau­ čia­si pui­kiai. Pas­ta­ruo­ju me­tu są­ mo­nin­gai ma­ži­na­me krū­vius, jie jau­čia ar­tė­jan­čią šven­tę. Dėl da­ ly­va­vi­mo Pa­sau­lio čem­pio­na­te jie sun­kiai dir­bo vi­sus me­tus, kas­dien nu­plauk­da­vo apie 16–17 ki­lo­met­rų. Bar­se­lo­no­je plau­ki­kai gy­vens ke­tu­ rių pen­kių žvaigž­du­čių vieš­bu­čiuo­ se, tad są­ly­gos siek­ti re­zul­ta­to bus vi­sa­pu­siš­kai ge­ros ir ten.

J.Kaz­laus­ką pik­ti­na „Rap­tors“ aro­gan­ci­ja Ma­rius Bag­do­nas m.bagdonas@diena.lt

Eu­ro­pos vy­rų krep­ši­nio čem­pio­na­ tui Slo­vė­ni­jo­je be­si­ren­gian­ti Lie­tu­ vos vy­rų rink­ti­nė tre­čia­die­nį per­si­ kė­lė į Kau­ną, kur to­bu­lins ko­man­ di­nio ir in­di­vi­dua­laus žai­di­mo ele­ men­tus.

Vis­gi vy­riau­sia­jam rink­ti­nės tre­ne­ riui Jo­nui Kaz­laus­kui ne­ri­mą ke­lia vi­du­rio puo­lė­jo Jo­no Va­lan­čiū­no si­tua­ci­ja. To­ron­to „Rap­tors“ klu­ bas ne­no­ri lie­tu­vio į rink­ti­nę iš­ leis­ti nė die­nos anks­čiau, nei tai nu­ma­ty­ta FI­BA ir NBA su­tar­ty­je. Tai reiš­kia, kad J.Va­lan­čiū­nas prie rink­ti­nės pri­si­dės tik ki­tą sa­vai­tę, kai iki Se­no­jo že­my­no pir­me­ny­bių bus li­ku­sios vos pen­kios sa­vai­tės. – Ar esa­te pa­ten­kin­tas iki šiol nu­veik­tu vy­rų dar­bu? – pa­klau­ sė­me J. Kaz­laus­ko.

– Kol kas tik­rai taip. Esu pa­ten­kin­ tas tuo dar­bu, ku­rį nu­dir­bo­me Pa­ lan­go­je. Pir­mą kar­tą su­si­dū­riau su fi­zi­nio pa­si­ren­gi­mo tre­ne­riu Si­gi­ tu Ka­va­liaus­ku, jo dar­bo me­to­di­ ka man la­bai priim­ti­na. Ži­no­ma, pa­si­tai­ko smul­kių trau­mų, kai kam at­si­nau­ji­na se­nos bė­dos, ta­čiau tai bend­ro vaiz­do ne­ga­di­na. Vis­kas vei­kia be su­tri­ki­mų. – Kam di­džiau­sią dė­me­sį skir­ si­te sto­vyk­lau­da­mi Kau­ne? – Ry­ti­nė­se tre­ni­ruo­tė­se su krep­ ši­nin­kais ban­dy­si­me dirb­ti in­di­ vi­dua­liai. Pir­mą die­ną dau­giau dė­m e­s io skir­s i­m e in­d i­v i­d ua­l iam puo­li­mui, ant­ros die­nos ry­te to­ bu­lin­si­me as­me­ni­nę gy­ny­bą. Va­ ka­ri­nes tre­ni­ruo­tes skir­si­me bend­ rai ko­man­dos tak­ti­kai. Taip pat neuž­m ir­š i­m e fi­z i­n io pa­s i­ren­g i­ mo, abie­jų cik­lų va­ka­ri­nes tre­ni­ ruo­tes ati­duo­si­me į S.Ka­va­liaus­ ko ran­kas.

– Ka­da į rink­ti­nę at­vyks J.Va­ lan­čiū­nas? – Ne­su pa­ten­kin­tas šia si­tua­ci­ja. Ma­niau, jis at­vyks anks­čiau ir mo­ ky­sis kar­tu su mu­mis. Da­bar mums teks kar­to­ti vi­sus de­ri­nius. Yra NBA klu­bų, ku­rie su Eu­ro­pa bend­rau­ja la­bai gra­žiai. Tuo­met ga­li­ma pa­ siek­ti abi­pu­sę nau­dą. Juk vi­si no­ri, kad krep­ši­nin­kas žais­tų kuo ge­riau. Kaip pa­vyz­dys ga­lė­tų bū­ti Do­na­to Mo­tie­jū­no klu­bas. Ta­čiau bū­na ir la­bai aro­gan­tiš­kų klu­bų, ku­rie bi­lie­ tą į tė­vy­nę nu­per­ka pa­sku­ti­nę die­ ną. Juk Jo­nui dar rei­kės lai­ko pri­si­ tai­ky­ti prie ki­tos lai­ko juos­tos. Ma­nau, tai nė­ra tei­sin­gas spren­ di­mas. Su­tar­ty­je su FI­BA nu­ma­ty­ta, kad klu­bas žai­dė­ją pri­va­lo į rink­ti­ nę iš­leis­ti li­kus pen­kioms sa­vai­tėms iki Eu­ro­pos čem­pio­na­to. Jei „Rap­ tors“ at­sto­vams at­ro­do, kad kiek­ vie­nas mū­sų pri­si­lie­ti­mas su­ga­dins Jo­ną, bent jau ga­lė­jo leis­ti jam ste­ bė­ti mū­sų pra­ty­bas.

Įgė­lė: „Bū­na ir la­bai aro­gan­tiš­kų NBA klu­bų, ku­rie bi­lie­tą į tė­vy­nę nu­

per­ka pa­sku­ti­nę die­ną“, – apie ko­ne pa­sku­ti­nę mi­nu­tę į sto­vyk­lą at­ vyk­sian­čio J.Va­lan­čiū­no si­tua­ci­ją kal­bė­jo J.Kaz­laus­kas.

Aliaus Ko­ro­lio­vo / BFL nuo­tr.

19

liepos 25–31, 2013

29p.

Vilniečio savaitgalio renginių gidas.

savaitgalis

prasideda su „Vilniaus diena“

Mu­zie­ji­nin­ko pla­nuo­se – Vil­niaus Ver­sa­lis Ant no­sies 80 me­tų, bet dar dir­ba. Toks yra gar­bų ju­bi­lie­jų mi­nin­tis Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus di­ rek­to­rius Ro­mual­ das Bud­rys. Kas ry­ tą vy­riš­kis sku­ba į dar­bą pa­si­tem­pęs ir ge­rai nu­si­tei­kęs. O apie mu­zie­jus, pa­ veiks­lus ga­li šne­ kė­ti va­lan­dų va­ lan­das. Kiek­vie­na pa­žin­tis su dai­li­nin­ ku ir jo kū­ri­nių ke­ lio­nė į tė­vy­nę – at­ ski­ra is­to­ri­ja.

Lai­ma Že­mu­lie­nė l.zemuliene@diena.lt

„Da­bar rei­kia pe­rei­ti iš se­nat­vės į vai­kys­tę“, – po­kšta­vo di­rek­to­rius, kai ju­bi­lie­jaus iš­va­ka­rė­se jį ap­lan­kė „Vil­niaus die­nos“ žur­na­lis­tė. Apie nu­veik­tus ir dar neį­gy­ven­din­tus dar­bus, dip­lo­ma­ti­nius ge­bė­ji­mus, drau­gys­tę su bi­tė­mis ir ki­tus da­ly­ kus – in­ter­viu su R.Bud­riu.

Vi­zi­ja: „Jei­gu Vil­niu­je pa­vyk­tų at­sta­ty­ti vi­sus Rad­vi­lų rū­mus, juo­se bū­tų 60 sa­lių. Įsi­vaiz­duo­jat – tai ma­ža­sis Ver­sa­lis! Bū­tų ga­li­ma įreng­ti ne­ma­žai įdo­

mių eks­po­zi­ci­jų“, – nau­jus dar­bus pla­nuo­ja lie­pos 26-ąją 80-me­tį mi­nė­sian­tis Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus di­rek­to­rius R.Bud­rys.

Šarūno Mažeikos / BFL nuotr.

– Kaip švę­si­te ju­bi­lie­jų? – pa­si­ tei­ra­vau R.Bud­rio. – O aš ne­švę­siu. Ži­not, atei­na lai­kas, kai ne­be­si­no­ri švęs­ti. Lai­ky­siuo­si tą die­ną to­liau nuo vi­sų. Gal­būt iš­va­ žiuo­siu pa­gry­bau­ti. Tik įsi­vaiz­duo­ kit, kaip sma­gu pa­si­vaikš­čio­ti po miš­ką. Ei­ni per La­ba­no­ro gi­rią tris– penkis ki­lo­met­rus ir nie­ko ne­su­tin­ki. Ži­nau ten ge­rų vie­tų, kur ba­ra­vy­kai dygs­ta po lie­taus. Koks sma­gu­mas gry­bau­ti! Vi­są die­ną po miš­ką ga­ liu vaikš­čio­ti – pui­ kiai at­si­jun­giu.

20

20

liepos 25–31, 2013

savaitgalis

Mu­zie­ji­nin­ko pla­nuo­se – Vi O gal tą die­ną prie 19 avi­lių pra­lei­siu. Prie bi­čių la­bai sma­gu – jos ra­mi­na­mai

vei­kia. At­si­da­rai avi­lį – ir ma­tai jų dar­bą. Bi­tės – ne­pap­ras­tai tau­rus gam­tos su­tvė­ri­mas, su jo­mis la­bai ma­lo­nu bend­rau­ti. Va, 50-me­tis tai bu­vo ju­bi­lie­ jus, tam tik­ra gy­ve­ni­mo bran­da. Su drau­gais, su gi­mi­nė­mis šven­ čiau. Ir 70-me­tį dar at­šven­čiau, bet ma­žes­nia­me bū­ry. Ma­nau, 50-me­tį rei­kia švęs­ti, 60-me­tį – ne­bū­ti­nai, 70-me­tį – ga­li­ma. Tai – tas mo­ men­tas, kai li­pi į Monb­la­ną ir pa­ sie­ki vir­šū­nę. Jei ką iki tol pa­da­rei, tai pa­da­rei. O to­liau ga­li nau­do­tis tik­tai tuo, ko pa­sie­kei. Kai bu­vo­me eks­pe­di­ci­jo­je Dzū­ki­ jo­je 1955 m., mums pa­sa­kė, kad yra vie­na il­gaam­žė mo­čiu­tė, kaip že­ mai­čiai sa­ko, au­gu­si mo­te­ris. Jai bu­vo per 100 me­tų. Nuė­jo­me, su­ra­ do­me – ant gon­ke­lių sė­di kai­li­nu­kus ap­si­vil­ku­si lie­pos mė­ne­sį. Sa­ko­me: „Mo­čiu­te, jūs daug ži­not, ma­tėt, ka­rus per­gy­ve­not – ir Pir­mą­jį pa­ sau­li­nį, ir Ant­rą­jį. Ką mums ga­lė­ tu­mėt pa­pa­sa­kot?“ O ji: „Vai­ke­liai, kaip pro anas du­ris įė­jus, o pro ši­tas išė­jus. Vis­kas praė­jo la­bai grei­tai.“ – Vis tiek tu­ri­te ko­kį nors svei­ ka­tos re­cep­tą, kad dar taip ak­ ty­viai dir­ba­te, laks­to­te po mu­ zie­jus, pa­ro­das? – Jo­kio re­cep­to ne­tu­riu. Na, su bro­ liu Al­giu lan­ko­me ba­sei­ną. Žie­mą su sli­dė­mis pa­čiuo­ži­nė­ju – da­bar ma­žiau, bet anks­čiau la­bai ak­ty­ viai. Be to, tu­riu vie­ną ge­rą ho­bį – bend­rau­ju su bi­tėm. Kol bu­vo tė­viš­kė, va­žiuo­da­vau va­sa­rą ten pas bi­tes. Pas­kui tė­viš­ kę nu­me­lio­ra­vo, bet ma­ma lie­pė ir to­liau bi­ti­nin­kau­ti. Gi­mi­nėms da­lį avi­lių iš­da­li­jo­me. Ke­lis pa­siė­miau ir pa­sta­čiau vie­no žmo­gaus so­dy­bo­je Vil­niaus kraš­te, šiek tiek už Gied­ rai­čių. Jis iš­si­kė­lė pas vai­kus, o aš nu­pir­kau jo so­dy­bė­lę. Ir iki šiol ten bi­tes lai­kau. Nie­kas ap­lin­kui nie­ko ne­dir­ba, že­mės la­bai pra­stos, miš­ kai, krū­mai – toks ge­ras už­kam­pis. Nu­va­žiuo­ji ir bū­ni ten ab­so­liu­čiai vie­nas su bi­tėm. – Gal žmo­na jus per gy­ve­ni­mą la­bai le­pi­no ir ne­blės­tan­čios ener­gi­jos įpū­tė? – Ma­no žmo­na Ma­ri­ja Rad­vi­lai­tė – dis­cip­li­nuo­ta. Jei tik tru­pu­tį pa­tin­ gi­niau­ju, tuoj įdar­bi­na. Ji – pia­nis­ tė, la­bai tvar­kin­ga mo­te­ris, au­gu­si in­te­li­gen­tiš­ko­je šei­mo­je. Nuo ma­ žens įpra­tu­si, kad bū­tų tvar­ka, dis­ cip­li­na, o aš tai ką nors pa­mirš­tu, tai su sli­dė­mis išei­nu čiuož­ti, pa­li­ kęs ko­kį dar­bą ne­pa­da­ry­tą. Ji mo­kė­si kon­ser­va­to­ri­jo­je, aš – Dai­lės ins­ti­tu­te. Daug me­tų gy­ve­ nam kar­tu. Ga­li­ma sa­ky­ti, vi­są gy­ ve­ni­mą. – Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jui, ku­ riam va­do­vau­ja­te nuo 1979 m., pri­klau­so ne­ma­žai pa­da­li­nių – at­ski­rų mu­zie­jų, ga­le­ri­jų. Kaip spė­ja­te vis­ką su­žiū­rė­ti, su­kont­ ro­liuo­ti? – Kai rei­kia, su­spė­ju. Tai – bend­ ras mū­sų ūkis. Kai su­re­miam pe­ čius, ga­lim daug ką pa­da­ry­ti. Aš sten­giuo­si, kad žmo­nės dirb­tų ne po vie­ną, o vi­si kar­tu. Pa­lan­gos gin­ta­ ro mu­zie­jui šie­met su­kan­ka 50 me­ tų. Tam ju­bi­lie­jui ir­gi ruo­šia­mės.

Pa­ro­dos ati­da­ry­mas – tai dar­bo pa­bai­ga. Bet rei­kia daug nu­veik­ti, kad ta pa­ro­da at­si­ras­tų. – Ku­ri Dai­lės mu­zie­jaus pa­ro­ da jums pa­čiam bu­vo įdo­miau­ sia? – Pa­ti di­džiau­sia, ku­rią da­rė­me, bu­vo prieš 13 me­tų, kai pa­sau­lis šven­tė 2000 m. nuo Kris­taus gi­mi­ mo. Ta­da su­ren­gė­me mil­ži­niš­ką pa­ ro­dą „Krikš­čio­ny­bė Lie­tu­vos me­ne“. Pir­mą kar­tą pa­skel­bė­me, kad krikš­ čio­niš­kas sak­ra­li­nis me­nas Lie­tu­ vo­je eg­zis­tuo­ja. Pa­ro­da vy­ko Ar­se­ na­le, ją at­nau­ji­no­me pen­kis kar­tus, iš­lei­do­me pen­kių to­mų ka­ta­lo­gą. So­viet­me­čiu sak­ra­li­nis me­nas bu­vo pri­slo­pin­tas, ne­to­le­ruo­ja­mas, ne­ro­do­mas. Ta­čiau mū­sų dva­si­nin­ ki­ja mo­kė­jo iš­sau­go­ti baž­ny­ti­nius kū­ri­nius nuo ka­rų, ma­rų ir ki­to­kių tra­ge­di­jų. Eks­po­na­vo­me pa­čius ver­tin­giau­ sius kū­ri­nius iš vi­sų pa­ra­pi­jų – pa­ ro­dė­me, kad tu­ri­me pro­fe­sio­na­laus sak­ra­li­nio me­no tra­di­ci­jas. Ap­ga­ din­tus ar nuo lai­ko pa­ge­du­sius kū­ ri­nius dar ir res­tau­ra­vo­me. Vis­ką įtrau­kė­me į ka­ta­lo­gus – da­bar ta li­te­ra­tū­ra ta­po priei­na­ma moks­ li­niams ty­ri­nė­ji­mams, vi­si ja ga­li nau­do­tis. Ta pa­ro­da įro­dė, kad Lie­ tu­vos sak­ra­li­nis me­nas, ypač – tai­ ko­mo­sios dai­lės pa­vel­das, yra daug di­des­nis, ne­gu apie jį ži­no­jo­me. Mū­sų dva­rų kul­tū­ra iš­ve­žio­ta po vi­sas ša­lis, iš­tam­py­ta, rek­vi­zuo­ta. Bu­vu­sių dva­rų ga­le­ri­jų iš­li­ko tik li­ ku­čiai. Baž­ny­ti­nio me­no pa­vel­das – daug di­des­nis. Ir tai – di­de­lis mū­ sų dva­si­nin­ki­jos, ku­ri tai ver­ti­no ir sau­go­jo, nuo­pel­nas. – Ar­bit Bla­tas (1909–1999 m.) ir Vy­tau­tas Ka­siu­lis (1918–1995 m.) – tai du pui­kūs dai­li­nin­kai, gi­mę Lie­tu­vo­je, bet šlo­vės su­ lau­kę sve­tur: pir­ma­sis Pa­ry­žiu­je ir Niu­jor­ke, ant­ra­sis – Pa­ry­žiu­ je. Pa­va­sa­rį į Lie­tu­vą par­ke­lia­ vo jau tre­čio­ji Ar­bit Bla­to pa­ veiks­lų siun­ta. O vi­sai ne­se­niai Vil­niu­je du­ris at­vė­rė V.Ka­siu­lio dai­lės mu­zie­jus. Ma­nau, tik dėl pui­kių jū­sų dip­lo­ma­ti­nių ge­bė­ ji­mų pa­vyks­ta par­ga­ben­ti į Dai­ lės mu­zie­jaus fi­lia­lus lie­tu­vių kil­mės me­ni­nin­kų kū­ri­nius. – Tų dar­bų sau vie­nam ne­ga­liu pri­ siim­ti. Mū­sų tiks­las – vis­ką, kas ver­tin­giau­sia lie­tu­viš­ka yra už­sie­ ny­je, grą­žin­ti į Lie­tu­vą. Tai – ne vie­na­die­nės pa­stan­gos, o il­ga pro­ gra­ma.

Pa­ro­dos ati­da­ry­mas – tai dar­bo pa­bai­ga. Bet rei­kia daug nu­ veik­ti, kad ta pa­ro­da at­si­ras­tų. Ta­čiau prieš Ar­bit Bla­tą ir V.Ka­ siu­lį dar pa­si­rū­pi­no­me žy­miu Klai­ pė­dos kraš­to dai­li­nin­ku Pra­nu Dom­šai­čiu (1880–1965 m., mi­rė ir pa­lai­do­tas Pie­tų Af­ri­kos Res­pub­li­ ko­je, Keip­tau­ne, – red. pa­st.). Įdo­ mus dai­li­nin­kas, įdo­mus li­ki­mas. Jo ko­lek­ci­ja at­si­dū­rė Ame­ri­ko­je, JAV Lie­tu­vių fon­das ją nu­pir­ko. Mes pa­ si­rū­pi­no­me, kad ji grįž­tų į Klai­pė­ dą – įkū­rė­me P.Dom­šai­čio ga­le­ri­ją.

Gyvenimas: „Kaip pro anas du­ris įė­jus, o pro ši­tas išė­jus. Taip greitai prašvilpė tie metai“, – prisiminė kad

R.Budrys.

Ko­kia gra­ži ten Vy­tau­to Ka­šu­ bos (1915–1997 m.) skulp­tū­rų ko­ lek­ci­ja. Įs­pū­din­ga eks­po­zi­ci­ja! Ten ir Čes­lo­vo Ja­nu­šo (1907–1993 m., mi­rė Niu­jor­ke, – red. pa­st.) ak­va­ re­lės, ir ta­py­ba ma­ri­nis­ti­ne te­ma­ti­ ka. Ge­riau­siai jū­rą prieš ka­rą pie­šė kas? Č.Ja­nu­šas. – Ne­ma­žai išei­vi­jos dai­li­nin­kų so­viet­me­čiu ir ypač Lie­tu­vai ta­pus ne­prik­lau­so­mai lan­kė­si tė­vy­nė­je. Ta­čiau V.Ka­siu­lis čia neat­vy­ko. Pa­pa­sa­ko­ki­te, kaip su juo su­si­pa­ži­no­te Pa­ry­žiu­je. – Su V.Ka­siu­liu man te­ko su­si­tik­ ti ne vie­ną kar­tą. 1973 m. Pa­ry­žiu­ je vy­ko lie­tu­viš­ko gin­ta­ro pa­ro­da, aš bu­vau jos ren­gė­jas. Ta­da ir su­si­pa­ži­ no­me. Pa­vaikš­čio­jo­me po Pa­ry­žiaus mu­zie­jus, ga­le­ri­jas. Jis man daug ką pa­ro­dė. Po ke­le­rių me­tų bu­vo mū­sų liau­dies me­no pa­ro­da Pran­cū­zi­jo­je, vėl su­si­ti­kau su V.Ka­siu­liu. Pa­ma­čiau jo pa­ties kū­ri­nių. Jis rin­ko an­tik­va­ri­nius da­ly­kus – tu­ rė­jo ne­blo­gą ma­žų­jų olan­dų kū­ri­nių ko­lek­ci­ją, man pa­li­ko di­de­lį įspū­dį. Tu­rė­jo XVI a. ita­liš­ko­sios ma­jo­li­kos dir­bi­nių. Pa­sa­ko­jo, kaip, vaikš­čio­ da­mas po blu­sų tur­gų, ša­lia ku­rio gy­ve­no, su­ra­do la­bai ver­tin­gą, bet jau neat­si­me­nu, ku­rio dai­li­nin­ko, pie­ši­nį. Rin­ko juos pra­gy­ve­ni­mui – jei bė­da, vi­sa­da par­duos ir tu­rės pi­ni­gų duo­nai. Is­to­ri­nės me­no ver­ ty­bės – tai ban­kas, jų ver­tė nuo­lat au­ga. Ta­čiau Ka­siu­liai, ypač Vy­ tau­to žmo­na Bro­nė, ven­gė So­vie­tų Są­jun­gos, at­sar­gūs bu­vo. Kai V.Ka­ siu­lis mi­rė, pa­skam­bi­nau Bro­nei ir

pa­klau­siau, kaip bus su jo kū­ri­ niais. Paaiš­ki­nau, kad mū­sų mu­ zie­jus tu­ri tik vie­ną ki­tą jo li­tog­ra­fi­ ją. „Tik Pa­ry­žiui duo­siu jo kū­ri­nius. Ten, Lie­tu­voj, jo ne­sup­ras“, – at­sa­ kė Bro­nė. Lai­kas ėjo, mes kart­kar­tė­mis pa­ si­kal­bė­da­vo­me te­le­fo­nu. Kai 2009 m. bu­vo mi­ni­mas Lie­tu­vos tūks­ tant­me­tis, dau­ge­ly­je pa­sau­lio ša­ lių, taip pat Pran­cū­zi­jo­je, Pa­ry­ žiu­je, bu­vo su­reng­ta kil­no­ja­mo­ji pa­ro­da „Lie­tu­va, kul­tū­ra, is­to­ri­ja“. Ta­da pa­si­nau­do­jau pro­ga ir ap­lan­ kiau B.Ka­siu­lie­nę. Ir vėl pa­klau­siau, ar yra ga­li­my­bių gau­ti V.Ka­siu­lio dar­bų į Vil­nių. „Ką jūs, mes bu­vo­me Vil­niu­je 1940 m., ten jo­kių mu­zie­jų ne­ma­tė­me, nie­kas lie­tu­viš­kai ne­kal­ ba“, – pri­si­mi­nė B.Ka­siu­lie­nė. Ta­čiau dar kar­tą krei­piau­si į B.Ka­ siu­lie­nę, kai at­va­žia­vau į Pa­ry­žių tos kil­no­ja­mo­sios pa­ro­dos paim­ti: „Da­ bar Vil­nius – Eu­ro­pos kul­tū­ros sos­ ti­nė. Pa­da­ro­me pro­gra­mos pa­bai­go­ je V.Ka­siu­lio pa­ro­dą?“ Ji at­rin­ko apie 30–40 pa­veiks­lų ir su­ti­ko pa­sko­lin­ti. Ke­le­tą dar­bų pa­si­sko­li­no­me iš Vil­ niaus, ke­le­tą – iš Kau­no ko­lek­ci­nin­ kų. Ypač ver­tin­gas di­džią­sias dro­bes pa­sko­li­no vers­li­nin­kas Juo­zas Ka­zic­ kas. Ir su­ren­gė­me pa­ro­dą, iš­lei­do­me ka­ta­lo­gą-al­bu­mą. Am­ba­sa­dos dar­ buo­to­jai per­da­vė jį Bro­nei. Ki­tą die­ną ji man pa­skam­bi­ no ir verk­da­ma va­lan­dą kal­bė­ jo, kad pir­mą kar­tą ma­tė V.Ka­siu­ lį taip pa­gerb­tą. „Neį­si­vaiz­da­vau, kad ga­li bū­ti toks pui­kus al­bu­mas, – džiau­gė­si. – Da­bar vis­ką ati­duo­ siu.“ Di­de­lį dar­bą, kad V.Ka­siu­lio

pa­veiks­lai pa­siek­tų Lie­tu­vą, at­li­ko am­ba­sa­do­rė Jo­lan­ta Bal­čiū­nie­nė. – Kaip žiū­ri­te į tai, kad ne­ma­žai pui­kių V.Ka­siu­lio pa­veiks­lų yra an­tik­va­ria­tuo­se? – La­bai džiau­giuo­si, kad į Lie­tu­ vą grįž­ta mū­sų dai­lės kū­ri­niai ir taip. Ge­rai, kad ga­le­ri­nin­kai jų at­ si­ve­ža, kad jų yra pri­va­čiuo­se na­ muo­se. Svar­bu, kad į Lie­tu­vą, o ne iš Lie­tu­vos. – Kaip jums pa­vy­ko „už­bur­ti“ Ar­bit Bla­to žmo­ną, – bu­vu­sią Niu­jor­ko Met­ro­po­li­ta­no ope­ ros pri­ma­do­ną Re­gi­ną Res­nik, – kad vi­sa Kau­ne gi­mu­sio dai­li­ nin­ko kū­ry­ba par­ke­lia­vo į tė­vy­ nę, Dai­lės mu­zie­jaus fon­dus? – Su Ar­bit Bla­tu su­si­ti­kau, kai jis 1988 m. lan­kė­si Vil­niu­je. Bet aš jį jau pa­ži­no­jau. Jis lais­vai kal­bė­jo pui­kia lie­tu­viš­ka Kau­no Lais­vės alė­jos kal­ ba. Pris­ta­tė sa­vo žmo­ną – la­bai sim­ pa­tiš­ką, ele­gan­tiš­ką da­mą. Pa­da­rėm po bur­ne­lę ir su­ta­rėm, kad rei­kia at­ vež­ti jo dar­bų pa­ro­dą į Vil­nių. Ta­da jis bu­vo kvie­čia­mas su­reng­ti pa­ro­ dą Hel­sin­ky­je. Sa­ko, man pro­ble­ma, nes da­lis kū­ri­nių yra Niu­jor­ke, da­ lis – Ve­ne­ci­jo­je. O mums tuo me­tu juk ir vi­zų rei­kė­jo. To­dėl su­ta­rė­me, kad, kai baig­sis pa­ro­da Hel­sin­ky­je, ku­riai jis ruo­šė­si dve­jus me­tus, kel­tu pa­veiks­lus per­kel­si­me į Ta­li­ną, pa­skui at­ve­ši­me į Vil­nių. Jis tam pro­jek­ tui pri­ta­rė. Ta­čiau pa­ro­da Hel­sin­ky­ je vis neį­vy­ko. Ar­bit Bla­tas mi­rė. Kai po ke­le­rių me­tų į Lie­tu­vą at­vy­ko po­nia Re­gi­

21

liepos 25–31, 2013

savaitgalis vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

il­niaus Ver­sa­lis Vi­zi­ti­nė kor­te­lė R.Bud­r ys gi­mė 1933 m. lie­pos 26 d. Ver­ti­muo­se, Bai­so­ga­los vals­ čiu­je. Mo­kė­si Bai­so­ga­los vi­du­ri­nė­ je mo­kyk­lo­je, Dai­lės ins­ti­tu­te stu­ di­ja­vo ke­ra­mi­ką. 1959–1960 m. sta­ ža­vo Er­mi­ta­žo mu­zie­ju­je tuo­me­ čia­me Le­ning­ra­de. 1959–1960 m. – Dai­lės mu­zie­jaus res­ tau­ra­to­rius, 1960–1979 m. – di­rek­to­ riaus pa­va­duo­to­jas moks­lui, nuo 1979 m. – mu­zie­jaus di­rek­to­rius. Vie­nas Gin­ta­ro mu­zie­jaus Pa­lan­go­ je įkū­rė­jų. 1969 m. ir 1986 m. šio mu­ zie­jaus, taip pat Klai­pė­dos pa­veiks­ lų ga­le­ri­jos (1973 m.), Juodk­ran­tės mi­nia­tiū­r ų mu­zie­jaus (1976 m.), Ver­kių dva­ro (1978 m.), Tai­ko­mo­ sios dai­lės mu­zie­jaus (1987 m), Rad­vi­lų rū­mų (1990 m.), Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ri­jos (1994 m.) eks­ po­zi­ci­jų bend­raau­to­ris.

daise girdėtus vienos ilgaamžės moters žodžius

Pli­ka aki­mi at­pa­žin­čiau, kad čia – ne J.Vie­no­žins­ kio, o čia – ne M.K.Čiur­lio­ nio paveiks­ las. Bet nu­sta­ ty­ti tiks­liai rei­kia la­bo­ra­ to­ri­jo­je.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

na, nu­spren­dė­me, kad atei­ty­je su­ reng­si­me jo pa­ro­dą Vil­niu­je. Ta­čiau kai atė­jo lai­kas ap­si­spręs­ti, kur dė­ ti Ar­bit Bla­to pa­li­ki­mą, ji pri­si­mi­ nė mus – per drau­gus pa­si­tei­ra­vo, ar mu­zie­jus priim­tų jo dar­bus, jei ji juos do­va­no­tų. Mes į tai rea­ga­vo­me su džiaugs­mu. At­si­ve­žė­me iš Niu­ jor­ko kū­ri­nius ir Na­cio­na­li­nė­je dai­ lės ga­le­ri­jo­je su­ren­gė­me pa­ro­dą. Kai ji nu­ta­rė par­duo­ti bu­tą ir stu­di­ją Ve­ne­ci­jo­je, Di­džio­jo ka­na­ lo kran­ti­nė­je, kai ką ati­da­vė į an­ tik­va­ria­tus, kai ką su­pa­ka­vo ir iš­ siun­tė į Niu­jor­ką, o kai ką ati­da­vė mums. At­si­ve­žė­me ne­ma­žai kū­ri­ nių – pa­veiks­lų, skulp­tū­rų, bal­dų. Dar po kiek lai­ko po­nia R.Res­nik su sa­vo sū­nu­mi Mi­chae­liu Phi­li­pu Da­vi­su ap­si­spren­dė, kad vis dėl­to ne­bes­kai­dys li­ku­sio Ar­bit Bla­to pa­ li­ki­mo, ir mū­sų mu­zie­jui pa­do­va­ no­jo vis­ką. Šį pa­va­sa­rį tie dar­bai pa­sie­kė Lie­tu­vą. Net ir tie, ku­rie iš Ve­ne­ci­jos bu­vo iš­siųs­ti į Niu­jor­ ką. Pui­ki ko­lek­ci­ja! Ypač ver­tin­ gi anks­ty­vie­ji, iki­ka­ri­niai, Ar­bit Bla­to pa­veiks­lai, ku­riuos jis nu­ ta­pė Pa­ry­žiu­je, Briu­se­ly­je. – Kaip su­pran­tu, mu­zie­jus tu­ri ne­pap­ras­tai ver­tin­gą šio dai­li­ nin­ko pa­veiks­lų ko­lek­ci­ją. Kur ją dė­si­te? – Ma­nau, ge­riau­sia bū­tų vie­na­me Rad­vi­lų rū­mų fly­ge­lių įreng­ti Ar­bit Bla­to dar­bų eks­po­zi­ci­ją. Rim­tą, so­ li­džią. Jei­gu pa­vyk­tų at­sta­ty­ti vi­ sus Rad­vi­lų rū­mus, juo­se bū­tų 60 sa­lių. Įsi­vaiz­duo­jat – tai ma­ža­sis Ver­sa­lis! Tai – vie­ni di­džiau­sių ir

gra­žiau­sių rū­mų Vil­niaus cent­re. Jei­gu juos pa­vers­tu­me mu­zie­ju­mi, bū­tų ga­li­ma įreng­ti įdo­mių eks­po­ zi­ci­jų. Tik­riau­siai taip ir bus. – Va­di­na­si, jūs tie­siog ne­ga­li­ te išei­ti į pen­si­ją – dar lau­kia daug dar­bų? – Kaip tai? Aš – se­niai pen­si­nin­ kas, tik dir­ban­tis. 80-me­tis – tai ne pa­sau­lio pa­bai­ga. – Ar ga­li­te at­pa­žin­ti pa­veiks­lo fal­si­fi­ka­tą? – Yra me­to­dų, moks­li­nių ty­ri­mų, ku­riais nau­do­jan­tis ga­li­ma at­pa­ žin­ti ori­gi­na­lus, už­ta­py­mus, imi­ ta­ci­jas, taip pat fal­si­fi­ka­tus. Pli­ka aki­mi nie­ka­da ne­siim­čiau spręs­ ti. Pa­sa­ky­čiau, kad la­bo­ra­to­ri­jo­je rei­kia iš­ty­ri­nė­ti pa­veiks­lo pig­men­ tus, grun­tą, pa­ly­gin­ti su dai­li­nin­ ko ki­tuo­se pa­veiks­luo­se nau­do­tais da­žais. At­ri­bu­ti­ka – di­de­lis, su­dė­ tin­gas moks­las. Moks­li­nin­kai dir­ ba daug me­tų, kol nu­sta­to, kas nu­ ta­pė pa­veiks­lą. Na, pli­ka aki­mi at­pa­žin­čiau, kad čia – ne Jus­ti­nas Vie­no­žins­kis, o čia – ne Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis. Kiek­vie­nas, kas yra il­ giau dir­bęs su me­nu, pa­ts pie­šęs ar stu­di­ja­vęs dai­lę, jos is­to­ri­ją, tai at­skirs. Bet nu­sta­ty­ti tiks­liai rei­kia la­bo­ra­to­ri­jo­je. Ir ten iš­siaiš­ki­na­ma. Kar­tais at­ro­do ne itin ver­tin­gas kū­ ri­nys, o iš­siaiš­ki­ni, kad la­bai rim­to au­to­riaus. Ir jis įgau­na ki­tą ver­tę. – Koks ver­tin­giau­sias pa­veiks­ las ka­bo jū­sų na­muo­se?

Pri­si­dė­jo prie Vil­niaus ar­ki­ka­ted­ ros lo­by­no iš­sau­go­ji­mo. Or­ga­ni­za­ vo ver­tin­gų me­no ko­lek­ci­jų per­ve­ ži­mą į Lie­tu­vą. Pa­ren­gė ta­py­bos ir gin­ta­ro dir­bi­nių pa­ro­dų ka­ta­lo­gų. Dau­ge­lio Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­ jaus lei­di­nių ir ka­ta­lo­gų at­sa­kin­ga­ sis re­dak­to­rius.

Val­dos Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jus, ku­rio di­ rek­to­rius yra R.Bud­rys, tu­ri ne­ma­ žai pa­da­li­nių – at­ski­rų mu­zie­jų, ga­ le­ri­jų. Tai – Vil­niaus pa­veiks­lų ga­le­ ri­ja, kur ro­do­ma Lie­tu­vos is­to­ri­nė dai­lė nuo se­niau­sių lai­kų iki XX a., Na­cio­na­li­nė dai­lės ga­le­ri­ja, ku­rio­je eks­po­nuo­ja­ma Lie­tu­vos dai­lė nuo XX a. iki šių die­nų, Rad­vi­lų rū­mų mu­zie­jus – ja­me eks­po­nuo­ja­ma už­sie­nio ša­lių dai­lė, Tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­jus (Ar­se­na­las), V.Ka­ siu­lio dai­lės mu­zie­jus. Dai­lės mu­zie­jaus pa­da­li­niai yra ir Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­jus, Klai­ pė­do­je esan­ti P.Dom­šai­čio ga­le­ri­ja, Mi­nia­tiū­rų mu­zie­jus (Juodk­ran­tė­ je), taip pat – Pra­no Gu­dy­no res­tau­ ra­vi­mo cent­ras.

– M.K.Čiur­lio­nio rep­ro­duk­ci­ja „Ka­ra­lių pa­sa­ka“. Eti­kos ko­dek­sas mums, mu­zie­ji­nin­kams, ne­lei­džia ko­lek­cio­nuo­ti me­no kū­ri­nių ir aš to ne­da­rau. Bet dai­li­nin­kai man do­ va­no­ja pa­veiks­lų. Ta­čiau ant sie­ nų jų ne­ka­bi­nu – lai­kau kaip do­ va­nų fon­dą, kai pri­reiks ką nors svei­kin­ti. Bet do­va­no­ju tiems, ku­ rie iš­ma­no, ver­ti­na. Tie­sa, na­mie yra Pet­ro Staus­ko, bu­vu­sio ma­no ko­le­gos, ak­va­re­lė. Jis man ją pa­do­ va­no­jo kaž­ku­rio ju­bi­lie­jaus pro­ga. Yra ir ma­no jau­nys­tės bi­čiu­lio Ar­ vy­do Kaž­dai­lio gra­fi­kos dar­bas.

60 salių

bū­tų Rad­vi­lų rū­muose, jei­gu pa­vyk­tų juo­s at­sta­ty­ti.

22

liepos 25–31, 2013

savaitgalis

Net ir va­sa­rą vy­rai sap­nuo­ja ki­taip nei mo­te­rys Va­sa­rą žmo­nės dau­giau il­si­si, yra at­si­pa­lai­da­vę, pa­ti­ria ma­žiau stre­so, to­dėl dau­giau sap­nuo­ja. Sap­nų spe­cia­lis­tė Ri­ta Ba­nie­nė šiuo me­tų lai­ku pa­ta­ria dau­giau dė­me­sio skir­ti sa­vo jaus­mams. Sap­nai – mū­ sų vi­dus, jaus­mų pa­ sau­lis, o kai in­ten­sy­viai dir­ba­me, ne­ tu­ri­me lai­ko sa­vo tik­ra­ jam Aš.

Neį­ti­ki­ma: anot sap­nų spe­cia­lis­tės R.Ba­nie­nės, ga­li­ma už­si­prog­ra­muo­ti pa­lai­min­

gą sap­ną ir bent ja­me pa­si­jus­ti pa­čiam lai­min­giau­siam.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

Da­rius Sė­le­nis

d.selenis@diena.lt

Iš Vi­li­jam­po­lės – į Švei­ca­ri­ją

„Per­var­gęs žmo­gus daž­niau sap­ nuo­ja koš­ma­rus ar­ba neat­si­me­na, ką sap­na­vo. Sap­no vaiz­di­niai mie­ gan­tį per­var­gu­sį žmo­gų trik­do“, – pa­si­tei­ra­vus, ar ski­ria­si va­sa­ ros ir ki­tų me­tų lai­kų sap­nai, at­sa­ kė R.Ba­nie­nė, ku­ri JAV yra bai­gu­ si Ak­ty­vaus sap­na­vi­mo mo­kyk­lą. Šios mo­kyk­los įkū­rė­jas – vi­sa­me pa­sau­ly­je gar­sus is­to­ri­kas ir ra­šy­ to­jas, sap­nų se­mi­na­rų ve­dė­jas Ro­ ber­tas Mos­sas. Bū­tent va­sa­rą be­siil­sin­tis žmo­ gus labiau pri­si­me­na sap­nus, ku­rie – tar­si atei­ties re­pe­ti­ci­ja. Švei­ca­ rų ana­li­ti­nės psi­cho­lo­gi­jos kū­rė­ jas, fi­lo­so­fas, mo­der­nio­sios psi­ cho­lo­gi­jos ir psi­cho­te­ra­pi­jos tė­vu va­di­na­mas Car­las Gus­ta­vas Jun­ gas sa­ko, kad sap­nuo­jan­tis žmo­ gus ma­to ko­lek­ty­vi­nės pa­są­mo­ nės vaiz­di­nius ar­ba tai, ko ne­tu­ri rea­ly­bė­je. „Sap­nuo­ji, kad gy­ve­ni pi­ly­je ar­ba kur nors Švei­ca­ri­jo­je, nors gy­ve­ni skur­džia­me bu­te Kau­no Vi­li­jam­po­ lė­je. Taip bent sap­nuo­se įgy­ven­di­ ni sa­vo troš­ki­mus“, – kons­ta­tuo­ ja R.Ba­nie­nė, pa­ta­rian­ti ana­li­zuo­ti sa­vo sap­nus ir ieš­ko­ti są­sa­jų su tik­ ro­ve, o ne var­ty­ti sap­ni­nin­kus. Lai­kas pa­ro­do, ar tai bu­vo pra­na­ šiš­kas sap­nas, ar vi­di­nių pro­ble­mų at­spin­dys sap­nuo­se. Jau se­no­vės Grai­ki­jo­je si­bi­lės iš sap­nų pra­na­šau­da­vo atei­tį, ne­tgi Atė­nų fi­lo­so­fai ra­šė trak­ta­tus apie sap­nus, jų kil­mę ir reikš­mę. XX a. pra­džio­je C.G.Jun­gas tei­ gė, kad žmo­gus sap­nuo­se pa­ny­ra į ko­lek­ty­vi­nę pa­są­mo­nę, ir tai ga­ li spon­ta­niš­kai jį iš­gy­dy­ti, nu­ro­ dy­ti atei­tį. To­kie sap­nai la­bai ryš­ kūs, iš­si­ski­ria sce­nog­ra­fi­ja, tu­ri­niu ir spal­vo­mis. To­kius sap­nus jis va­ di­no di­de­liais ir siū­lė at­kreip­ti dė­ me­sį į sap­ne siun­čia­mą ži­nią. Mė­nu­lio įta­ka

Va­sa­rą žmo­nės gal­būt ma­žiau sap­ nuo­ja koš­ma­rų. To­kią prie­lai­dą da­ ro R.Ba­nie­nė ir pa­kar­to­ja, kad šiuo me­tų lai­ku la­biau pa­si­reiš­kia kū­ ry­bi­nė vaiz­duo­tė, nes žmo­gus at­ si­pa­lai­da­vęs, il­si­si. Sap­nus sa­vo kū­ry­bo­je pa­nau­ do­da­vo Joh­nas Len­no­nas, re­ži­sie­ riai Fe­de­ri­co Fel­li­ni, Lui­sas Bu­ñue­ lis, gar­sūs dai­li­nin­kai ir kar­ve­džiai. Sap­nuo­se, kaip ma­no Ri­tos mo­ky­ to­jas R.Mos­sas, taip pat ga­li­ma pa­ sveik­ti ir su­si­grą­žin­ti pra­ras­tas sa­ vo sie­los da­lis, ku­rių ne­te­ko­me po įvai­rių trau­mų. Sap­nams įta­kos ga­li tu­rė­ti fi­zio­ lo­gi­niai da­ly­kai. Pa­vyz­džiui, kai oras karš­tas ir mie­gan­čiam žmo­ gui la­bai šil­ta, jis ga­li su­sap­nuo­ti la­vą po ko­jo­mis, o kai šal­ta – vė­sų upe­lį, ku­ria­me brai­džio­ja. Iš va­sa­ros pe­rio­do R.Ba­nie­nė iš­ ski­ria Jo­ni­nių – trum­piau­sią me­tų – nak­tį. Tuo­met, kai ji bu­vo va­di­ na­ma Ra­sų, Ku­po­lės šven­te, bu­vo ti­ki­ma­si su­sap­nuo­ti my­li­mą­ją ar­ ba pa­slėp­tą lo­bį. Jei no­ri­te gra­žaus sap­no

Medicinos ir gydymo dievo Ask­le­ pi­jo šven­tyk­lo­se žmo­nės ga­lė­da­vo už­si­sa­ky­ti sap­nus, pa­ma­ty­ti pro­ ble­mos spren­di­mą ir iš­gy­ti. „Šiuo­lai­ki­niai sap­nų ty­ri­nė­to­ jai siū­lo pro­ble­mą ar tai, ką no­ri­

te pa­ma­ty­ti, už­si­ra­šy­ti ant la­pe­lio ir pa­dė­ti jį po pa­gal­ve, – apie sap­ nų už­sa­ky­mą kal­bė­jo R.Ba­nie­nė. – Už­sa­ky­mas tu­ri bū­ti konk­re­tus ir už­ra­šy­tas, pa­vyz­džiui, ar pa­vyks įsto­ti į uni­ver­si­te­tą, ar ver­ta pirk­ ti bran­gų daik­tą, ar esi my­li­mas, iš­vyk­si į trokš­ta­mą ke­lio­nę. At­sa­ ky­mas ga­li bū­ti tie­sio­gi­nis, bet vis dėl­to pa­są­mo­nė lin­ku­si cen­zū­ruo­ti, ir daž­niau­siai mes gau­na­me sim­ bo­li­nius at­sa­ky­mus. Tuo­met ver­ta pa­skai­ty­ti sim­bo­lių žo­dy­ną.“ O jei žmo­gus no­ri pa­ma­ty­ti gra­ žių gam­tos vaiz­dų, pa­tir­ti ero­ti­kos, ką pa­tar­tų sap­nų spe­cia­lis­tė? „Ero­ti­ka sap­ne – rea­laus par­tne­ rio trū­ku­mo kom­pen­sa­ci­ja. Pui­ku sap­nuo­ti van­de­ny­ną, skaid­rų van­ de­nį. Šis vaiz­di­nys – se­nas, pa­ ma­ti­nis žmo­ni­jos da­ly­kas, mi­ni­ mas įvai­rių kul­tū­rų mi­tuo­se, nes iš van­dens at­si­ra­do die­vy­bės, že­mė. Skaid­rus van­duo su­si­jęs su jaus­ mais. Blo­gai, jei sap­nuo­ja­me cu­na­ mį, – tuo­met ga­li nu­tik­ti ar vyks­ ta kas nors aud­rin­go iš tik­rų­jų. Tai ga­li reikš­ti, kad konf­lik­tuo­ja­me, mus už­lie­ja emo­ci­jos, pra­ran­da­ me svei­ką pro­tą, – aiš­ki­no R.Ba­ nie­nė ir pa­tei­kė drau­gės pa­vyz­dį: – Ji nuo­lat sap­nuo­da­vo nuo­sta­bią vie­tą, mė­ly­ną dan­gų, van­de­ny­ną, la­gū­ną, nors gy­ve­no Kau­ne. Tai po dau­ge­lio me­tų iš­si­pil­dė ir ji per­si­ kė­lė gy­ven­ti į sa­lą tarp Grai­ki­jos ir Tur­ki­jos. Vis dėl­to ne­re­tai sap­nuo­ se ma­to­me tik sim­bo­lius.“

Mes ga­li­me už­ko­ duo­ti sa­vo pa­są­mo­ nę, ku­ri mie­gant kaip bib­lio­te­ko­je su­ras už­sa­ky­tų vaiz­di­nių. Jei no­ri­me su­sap­nuo­ti sa­vo atei­tį ar rū­pi­mos pro­ble­mos spren­di­mą, R.Ba­nie­nė pa­ta­ria va­ka­re ne­per­ si­val­gy­ti, ypač mė­sos pro­duk­tų, ne­rū­ky­ti, ne­žiū­rė­ti siau­bo ar ko­ kių nors šo­ki­ruo­jan­čių, dra­ma­ tiš­kų fil­mų. Ge­riau pa­klau­sy­ti ra­ mios, me­di­ta­ci­nės mu­zi­kos, po to pa­gal­vo­ti apie pro­ble­mą, nu­pieš­ti ar už­ra­šy­ti vaiz­dą ir pa­dė­ti tai po pa­gal­ve. „Mes ga­li­me už­ko­duo­ti sa­vo pa­ są­mo­nę, ku­ri mie­gant kaip bib­lio­ te­ko­je su­ras už­sa­ky­tų vaiz­di­nių. Se­no­vės Egip­te žy­niai, ku­riuos va­din­da­vo ypa­tin­gais pra­na­šais, Slap­to­jo na­mo pa­slap­čių per­ra­ šy­to­jais, sap­nuo­se ban­dy­da­vo pa­ ma­ty­ti mū­šio baig­tį, ar fa­rao­nas su­lauks pa­li­kuo­nių, ku­rią mo­te­rį jam rei­kia ves­ti, ar il­gai gy­vens, ar jo ne­nu­žu­dys. Chres­to­ma­ti­nis pa­ vyz­dys ap­ra­šy­tas Bib­li­jo­je: Juo­za­ po išaiš­kin­tas sap­nas Egip­to fa­rao­ nui apie sep­ty­nias lie­sas kar­ves ir gre­sian­tį bad­me­tį“, – var­di­jo sap­ nų spe­cia­lis­tė R.Ba­nie­nė. Ženk­las prieš mie­gą

Įdo­mu, kad vy­rų ir mo­te­rų sap­nai ski­ria­si sa­vo po­bū­džiu, tu­ri­niu. „Tai ty­ri­mais nu­sta­tė ame­ri­kie­ čių so­cio­lo­gai. Jie ma­no, kad skir­ tu­mus le­mia skir­tin­ga vy­ro ir mo­ ters fi­zio­lo­gi­ja. Jis – ka­rys, mo­te­ris – ra­mes­nė, to­dėl ji sap­nuo­ja ne to­ kius ag­re­sy­vius sap­nus, ne­bent gy­ ve­na su pik­tu par­tne­riu“, – pa­brė­ žė R.Ba­nie­nė.

23

liepos 25–31, 2013

savaitgalis Di­zai­ne­rė Rū­ta Jur­ kū­nai­tė-Bruo­žie­nė šį kar­tą pri­sta­tė ju­ ve­ly­ri­kos dir­bi­nių ko­lek­ci­ją, ku­ri gal­ būt kiek ne­ti­kė­ta, ta­ čiau tik­rai pa­lie­kan­ ti įspū­dį. Dra­bu­žių mo­de­liuo­to­ja „Vil­ niaus die­nai“ taip pat pa­sa­ko­jo, kaip gi­mė aist­ra lanks­ty­ti me­ta­lą.

Už­si­de­gi­mas: di­zai­ne­rei R.Jur­kū­nai­tei-Bruo­žie­nei vien dra­bu­žių mo­de­lia­vi­mu ap­si­ri­bo­ti neuž­ten­ka: šiuo me­tu ji pa­ni­ru­si į ju­ve­ly­ri­ką ir sva­jo­ja

kur­ti sti­lin­gus or­to­pe­di­nius ga­mi­nius.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės ir asmeninio archyvo nuo­tr.

Verž­li di­zai­ne­rė ne­no­ri nu­si­bos­ti Ru­gi­lė Ere­mi­nai­tė r.ereminaite@diena.lt

Prieš ke­le­tą sa­vai­čių kar­tu su sa­vo ko­le­ge Kris­ti­na Kruo­pie­ny­te Vil­ niaus dai­lės aka­de­mi­jos ga­le­ri­jo­je „Ar­ti­fex“ ati­da­riu­si jung­ti­nę ju­ve­ ly­ri­kos ir ta­py­bos pa­ro­dą „Epi­fo­ra“, R.Jur­kū­nai­tė-Bruo­žie­nė pri­si­pa­ži­ no, kad šis pro­jek­tas su­tei­kė iš­ties daug ma­lo­nu­mo. Jau dau­ge­lį me­tų dra­bu­žius bei pa­puo­ša­lus ku­rian­ ti di­zai­ne­rė sa­vo Užu­pio stu­di­jo­je su­lau­kia klien­tų iš už­sie­nio. Ener­ gi­jos ne­sto­ko­jan­ti dra­bu­žių mo­de­ liuo­to­ja dės­to di­zai­no spe­cia­ly­bės stu­den­tams ir spė­ja pa­gal­vo­ti: ką da­ry­tų jos klien­tės, jei gy­ve­ni­mą ap­vers­tų ne­ti­kė­ta trau­ma? Di­zai­ ne­rė sva­jo­ja su­kur­ti ir sti­lin­gų or­ to­pe­di­nių ga­mi­nių li­ni­ją. – Kuo ski­ria­si pa­ro­dos ati­da­ry­ mas nuo as­me­ni­nės ko­lek­ci­jos pri­sta­ty­mo? – Iš prin­ci­po žmo­nės atei­na tie pa­ tys. Es­mė tai, kad mes lei­do­me sau la­bai lais­vai imp­ro­vi­zuo­ti, neį­sis­ ta­ty­ti į jo­kius rė­mus, ne­ly­gin­ti sa­ vęs su ki­tais žmo­nė­mis, taip pat ir su tais, ku­rie šio­je sri­ty­je dir­ba. Tie­siog no­rė­jo­me at­mes­ti vi­sus ste­ reo­ti­pus, eti­ke­čių ka­bi­ni­mus, kad jei esi mo­de­liuo­to­jas, bū­ti­nai tu­ri da­ ry­ti tai, ko iš ta­vęs ti­ki­ma­si. Šiuo at­ve­ju to pa­vy­ko at­si­kra­ty­ti ir bu­ vo la­bai leng­va dirb­ti. Kai da­rai ką no­ri, svar­biau­sia yra pro­ce­sas. Pa­ro­da – tai ga­li­nis taš­kas, kai ga­ li pa­si­da­ly­ti ir pa­ro­dy­ti tai, kuo gy­ ve­ni me­tus, dvejus ar pa­sta­ruo­sius mė­ne­sius. Tai vie­nas iš mo­men­tų, ku­ris la­bai iš­lais­vi­na. Prie­mo­nes ir­gi rin­ko­mės la­bai lais­vai ir la­bai daug kam ne­ti­kė­ tai. Ar mes pa­tys sa­ve, ar vi­suo­me­ nė mus į ko­kius nors rė­mus su­sta­ to? Kad mo­de­liuo­to­jas tu­ri bū­ti­nai pri­sta­ty­ti ko­lek­ci­ją?.. Gal ir mes la­ bai jaut­riai prii­ma­me tą da­ly­ką? Šį kar­tą me­džia­ga bu­vo tik įran­ kis, rei­ka­lin­gas tam tik­riems veiks­ mams at­lik­ti, ir pa­ts kū­ry­bi­nis

idė­ji­nis ieš­ko­ji­mas iš es­mės bu­vo svar­biau­sias. O jau ko­kio­mis prie­ mo­nė­mis ir au­to­ri­nė­mis tech­ni­ko­ mis priė­jo­me tą ga­lu­ti­nį taš­ką, bu­ vo pa­ts įdo­miau­sias ir ža­viau­sias rei­ka­las.

Svars­čiau, kaip pa­ da­ry­ti, kad me­di­ci­ ni­nis įtva­ras bū­tų ne tik me­di­ci­niš­kai ko­ ky­biš­kas, bet ir sti­ lin­gas, iš­raiš­kin­gas, sa­vi­tas bei in­di­vi­ dua­lus. – Kai ku­ria­te dra­bu­žius, va­do­ vau­ja­tės to­kio­mis pat tai­syk­lė­ mis: pir­ma pro­ce­sas, o pa­skui – ga­lu­ti­nis va­rian­tas? – Jei­gu kur­da­mas tu­ri ko­kią nors min­tį ar idė­ją, ei­ni link ko­lek­ci­jos, ži­no­ma, kad pir­ma gal­vo­ji apie for­mą ir ati­tin­ka­mą nuo­tai­ką. Jei­gu tam tik­rą nuo­tai­ką ku­ ri, daž­niau­siai jai tai­kai me­ džia­gas, ku­rių rei­kia. Šiaip aš ne­tgi pa­siilgs­tu stu­di­jų lai­kų aka­de­mi­jo­je, kai ne­rei­kė­da­ vo gal­vo­ti, ką pa­skui da­ry­ti su mo­de­liais. Da­bar man pa­ ro­da bu­vo iš­si­lais­vi­ni­mas, kai ga­lė­jau vi­siš­kai ne­gal­vo­ti apie ga­lu­ti­nį klien­tą. – O ka­da pra­dė­jo­te lanks­ty­ti me­ta­lą? – Jei­gu kal­ba­me apie ju­ve­ly­ri­ką, rim­tai me­ta­lą pra­dė­jau lanks­ty­ti ir jį li­tuo­ti, iš nau­jo pri­si­min­ti che­mi­ ją bei vi­sus ki­tus pro­ce­sus gal prieš ko­kius 4 me­tus. Ta­da, kai ma­no ku­ ria­miems ak­se­sua­rams ir pa­puo­ ša­lams pri­trū­ko tech­ni­nių sa­vy­bių. Tu ką nors ve­ri, de­di, ku­ri kom­po­ zi­ci­jas ir spal­vas, ta­čiau ne­ga­li sa­ vo idė­jų rea­li­zuo­ti dėl ži­nių trūku­ mo… Ta­da aš su­si­ra­dau dės­ty­to­ją, jis ma­ne į vi­są tą me­ta­lo pa­sau­lį

įve­dė, ap­mo­kė. Iš pra­džių bu­vo lyg ir bai­su – vis­ko no­ri, bet ga­lų ga­le su­de­gi­ni. Bet per sa­vo klai­das daug iš­moks­ti. Pas­kui pra­dė­jau da­ly­vau­ ti pa­ro­do­se, prieš dve­jus me­tus atė­ jo ki­tas dės­ty­to­jas – ema­lis­tas, jis ma­ne tuo tie­siog už­krė­tė.

– Me­ta­lo lanks­ty­mas, ga­li­ma sa­ky­ti, la­biau vy­riš­kas ir sun­ kus dar­bas. Ar tai tik ste­reo­ti­ pas? – Aš dar mo­kyk­lo­je žal­va­rį ka­liau ir lanks­čiau. Ma­ne trauk­da­vo to­ kie dar­bai. Tai nė­ra leng­va, iš­ties, ir nė­ra la­bai jau ir svei­ka. Bet kai ta­ve įtrau­kia, pa­mirš­ti net aki­nius ar kau­kę už­si­dė­ti. Kai įjun­gi kros­ nį ema­liui, bū­na, kad jos neiš­jun­ gi ne tik vi­są die­ną, bet dar ir pu­sę nak­ties, ten ką nors da­rai, – tai nė­ ra la­bai grei­tas dar­bas, bet jis toks ma­giš­kas ir įtrau­kian­tis, kad ne­ jun­ti nei lai­ko tėk­mės, nei al­kio.

– Ką ma­no­te apie šiuo­lai­ki­nius pa­puo­ša­lus? – Aš skirs­ty­čiau pa­puo­ša­lus į tuos, ku­rie yra po­pu­lia­rūs, ir į tuos, ku­ rie tu­ri iš­lie­ka­mą­ją ver­tę. Ne­ga­lė­ čiau teig­ti, kad po­pu­lia­rie­ji nu­slū­ gus ban­gai tu­rės ko­kią nors is­to­ri­nę ver­tę. Po­pu­lia­ru yra spal­va, for­ma, bren­das. Ta­čiau jei orien­tuo­tu­mės į tam tik­ras am­ži­nas ver­ty­bes, at­ ra­di­mus ar iš­lie­ka­mą­ją ver­tę, iš­ ties yra ju­ve­ly­ri­nių dir­bi­nių, ku­rie – šiek tiek dau­giau nei ma­da ar ši

die­na. Bet ir čia yra sie­kia­my­bė iš­ lai­ky­ti šios die­nos „as­fal­to pul­są“: pa­da­ry­ti tai, kas ak­tua­lu, ver­tin­ga ir priim­ti­na bei pa­trauk­lu tam tik­ ru lai­ko­tar­piu. Man žo­dis „ma­da“, kal­bant apie me­ną, vi­sa­da ke­lia dis­ku­si­ją. Be abe­jo, kam kur­ti tai, kas nie­kam neį­do­mu ir ne­ rei­ka­lin­ga? Ki­ta ver­ tus, me­ni­nin­kai yra sa­va­n au­ džiai. Aš gy­ve­ nu tuo, ką da­ rau ir kuo ti­kiu, o jei, be to, ma­ no dar­bas dar kam nors pa­tin­ ka, va­di­na­si – vis­ kas ge­rai, ne­su už­si­ kon­ser­va­vu­si.

– Klien­tės, ku­rios pas jus atei­ na siū­tis dra­bu­žių, pa­pras­tos ar itin reik­lios? – Aš ma­nau, kad tie, ku­rie šian­ dien nu­spren­džia siū­tis net esant to­kiam di­de­liam pa­si­ rin­ki­mui, nė­ra pa­pras­ti klien­ tai, – juk ne­gy­ve­na­me taip, kaip prieš dvi­de­šimt me­tų. Vil­niu­je pre­kės ženk­lų tu­ri­ me ir pi­ges­nių, ir bran­ges­nių. Ma­no klien­tai – tai žmo­nės, ku­rie į dra­bu­žį, jo pa­tei­ki­mą žiū­ri vi­sai ki­taip, su­pran­ta jo ver­tę. At­si­ran­da to­kių klien­ čių, ku­rios dra­bu­žius siu­va­si kiek­vie­nam skir­tin­gam se­zo­nui, gar­de­ro­bą pas ma­ne for­muo­ja dau­ gy­bę me­tų, o vė­liau at­si­ve­da ir sa­vo duk­ras, ir net vy­rus. – Gal­vo­ja­te apie or­to­pe­di­nių ga­mi­nių di­zai­ną. Iš kur ši min­ tis? – Aš už­siau­gi­nau tą idė­ją, bet dar ne­tu­rė­jau lai­ko ją rea­li­zuo­ti. Yra pir­mie­ji pro­to­ti­pai, ta­čiau ma­nau, kad ar­ti­miau­siu me­tu aš ją pra­dė­ siu vys­ty­ti ir pla­čiau. Kaip ir kiek­ vie­nas kū­rė­jas, sa­vo dar­be ieš­kau iš­šū­kių, no­ri­si neat­si­bos­ti nei pa­

čiai sau, nei ki­tiems. Tai bu­vo vie­na iš to­kių idė­jų: o kas bū­tų, jei ma­no klien­tei at­si­tik­tų ko­kia trau­ma ar man pa­čiai? Šios die­nos yra ak­ty­ vios, jud­rios. Veik­li, vers­li mo­te­ris to­kiu at­ve­ju juk ne­sė­dė­tų tarp ke­tu­ rių sie­nų, vis tiek ei­tų į vi­suo­me­nę, dirb­tų. Svars­čiau, kaip pa­da­ry­ ti, kad tas įtva­ras ar koks nors pa­gal­bi­ nis me­ di­ci­ni­nis tvars­t is bū­tų sti­ lin­gas, iš­ raiš­k in­gas, sa­vi­tas ir in­di­ vi­dua­lus. Ne tik me­di­ ci­niš­kai ko­ky­biš­kas, bet ir di­zai­no po­žiū­riu – kad išei­ti iš na­mų ne­ bū­tų gė­da, bet ir bū­tų sma­gu. – Už­si­mi­nė­te, kad di­zai­ne­rius mėgs­ta­ma kri­ti­kuo­ti. Ne­bi­jo­te kri­ti­kos dėl or­to­pe­di­nių ga­mi­ nių idė­jos? – Aš ne­da­rau nie­ko, kam ne­tu­rė­ čiau kom­pe­ten­ci­jos. Be abe­jo, me­ di­kams pa­lik­čiau jų dar­bą. O di­zai­ ne­ris? Di­zai­nas juk ga­li bū­ti vis­kas: bal­dų di­zai­nas, in­ter­je­ro di­zai­nas, kos­tiu­mo di­zai­nas. Vis­kas pri­klau­ so nuo to, kiek žmo­gus pa­ts sa­ve ri­ bo­ja ir kiek lei­džia­si ki­tų ri­bo­ja­mas. Pa­vyz­džiui, ne­ma­niau, kad į ju­ve­ ly­ri­ką tiek gi­liai įlį­siu. Man trū­ko šiek tiek ži­nių, ta­čiau ėjau ir mo­ kiau­si. Iš me­di­kų dar­bo ne­si­ruo­šiu atim­ ti, bet ko­dėl tie or­to­pe­di­niai ga­mi­ niai nė­ra to­bu­li­na­mi vi­zua­li­niu as­ pek­tu, ne­ži­nau. Gal ir neak­tua­lu, juk ir taip per­ka? Kai pa­ti­ri trau­ mą, kur dė­sie­si, vis tiek tu­rė­si pirk­ ti. At­vi­rai pa­sa­kius, aš la­bai tuo do­mė­jau­si: pa­sau­ly­je ir­gi nė­ra la­ bai di­de­lio pa­si­rin­ki­mo, žai­džia­ma su spal­vo­mis, prin­tais. Bet kad kas nors iš es­mės pa­žiū­rė­tų į šį rei­ka­ lą – taip nė­ra.

24

liepos 25–31, 2013

savaitgalis

Lai­kas: Lo­tynų Ame­ri­ko­je Vid­man­tas pra­lei­do be­veik de­vy­ne­rius me­tus.

Ga­la­pa­gai: dau­ge­lis žmo­nių juos va­di­na ro­ju­mi žemė­je.

Ma­giš­ko­ji Lo­tynų Ame­ri­ka liet Ke­liau­to­jas ir pro­gra­muo­to­jas kau­nie­tis Vid­man­tas Dap­kus, kalbė­da­mas apie Lo­tynų Ame­riką, šyp­telė­jo ir pri­si­pa­ži­no: „La­bai my­liu šį ma­giš­ku rea­liz­mu dvel­ kiantį ir ant­rai­siais na­mais ta­pusį že­myną.“ Da­rius Sėle­nis

d.selenis@diena.lt

Kaip iš G.G.Már­que­zo ro­manų

42-ejų V.Dap­kus iš pra­džių Lo­tynų Ame­ri­ko­je gy­ve­no vie­nas, po to apie de­vy­ne­rius me­tus – su žmo­ na ta­pu­sia my­limą­ja Gied­re. „Vis­kas kaip Gab­rie­lio Garc­íos Már­que­zo ro­ma­nuo­se, – api­būdi­no šį kraštą vy­ras. – Ma­giš­ka­sis rea­liz­ mas. Meilė, nea­py­kan­ta, drau­giš­ku­ mas, aist­ra, emo­ci­jos, ap­ga­vystės, nuo­sta­bi gam­ta, spal­vos. Daug, daug ryš­kiau nei pas mus. Už­puo­li­mai ir api­plėši­mai meilės šiam že­my­nui ne­su­nai­ki­no. Tai – to ma­giš­ko­jo rea­liz­mo da­lis. Be to, pri­bloš­kian­tis natū­ra­lus gam­tos gro­žis.“ Ivasu kriok­liai prie Ar­gen­ti­nos, Bra­zi­li­jos ir Pa­rag­va­jaus sie­nos – pa­ts įspūdin­giau­sias ma­ty­tas vaiz­ das. Ant­ro­je vie­to­je V.Dap­kus išs­ kyrė majų, ac­tekų, za­po­tekų, inkų pi­ra­mi­des, ku­rias su Gied­re ir sūnu­ mi ap­lankė per naujausią ke­lionę po vi­sam gy­ve­ni­mui pa­miltą že­myną.

Už­puo­li­mai ir api­ plėši­mai meilės šiam že­my­nui ne­su­ nai­ki­no. Tai – ma­giš­ kojo rea­liz­mo da­lis. „Ypač gro­žiu pri­bloš­kia majų Ti­ ka­lio mies­tas Gva­te­ma­lo­je, kai už­ li­pi ant 60 m aukš­čio laip­tuotų pi­ ra­mid­žių virš džiung­lių ir su­lau­ki saulė­lyd­žio, o ap­link – ža­lu­ma ir stūksan­čios pi­ra­midės“, – neat­ si­žavė­jo V.Dap­kus, ku­ris iš meilės šiam že­my­nui su­kūrė in­ter­ne­to sve­tainę vi­va­sa­me­ri­ca.com.

Ga­la­pa­gai pa­si­keitė

Tarp gro­žy­bių lietuvis įtrau­kia ir Ga­la­pagų sa­las, nors jos, kai lankė­si prie­š de­šimt metų ir da­bar, smar­ kiai pa­si­keitė. Dar įspūdin­gesnės jos bu­vo prie­š dvi­de­šimt metų, kai ­bu­vo tik žvejų kai­me­lis be jo­kios ci­vi­li­za­ci­jos. „Prieš de­šimt metų jau bu­vo as­ fal­tas, ke­li au­to­mo­bi­liai, ta­čiau vis dar reikė­jo per­ženg­ti žmo­nių ne­bi­ jan­čius va­ra­nus, igua­nas ir galė­jai gėrėtis ne­pap­ras­to gro­žio gam­ta, van­de­niu, spal­vo­mis, – Vid­man­tas pa­sa­ko­jo pa­si­gard­žiuo­da­mas, tar­si val­gytų ska­niau­sią de­sertą. – Sugrįžę iš­vy­do­me daug tu­ristų, au­ to­mo­bi­lių spūstis. Vis dėlto rei­kia nu­ke­liau­ti į to­li­mes­nes sa­las ir Ga­ la­pa­gai – vis dar ro­jus žemė­je.“ Nuo­ty­kiai pa­ke­liui į drus­kyną

Prie nuo­sta­biau­sių vietų Vid­man­ tas pri­ski­ria ir did­žiau­sią pa­sau­ly­je 3650 m virš jūros ly­gio esan­čią, 10,5 tūkst. kv. km uži­man­čią ly­gumą – Ujūno drus­kožemį Bo­li­vi­jo­je. „Trys die­nos vi­su­rei­giais nuo Čilės sie­nos at­rodė tar­si ke­lionė skir­ tin­go­se pla­ne­to­se. Ža­lia, gel­to­ na, ru­da, rau­do­na, mėly­na spal­vos bu­vo itin ryš­kios, o bal­tutė­lis Ujūno drus­kožemis ir tam­siai mėly­nas ryš­kus dan­gus at­rodė be­pro­tiš­kai gra­žiai“, – pa­sa­ko­jo Vid­man­tas. Dieną oro tem­pe­ratū­ra siekė 20 laips­nių ši­lu­mos, naktį – 15 laips­ nių šal­čio. Vi­su­rei­gis bu­vo ne­šil­ do­mas, o apie 150 ūgio vai­ruo­to­ jas bu­vo nuo ne­mi­gos rau­do­no­mis aki­mis. „Jis bu­vo mūsų vai­ruo­to­ jas ir gi­das, kas­nakt mie­go­da­vo po ke­lias va­lan­das, nes po va­ka­rienės su ki­tais vai­ruo­to­jais dar ger­da­vo deg­tinę. Šis vy­ru­kas be ato­stogų dirba 15 metų!“ – stebė­jo­si vie­tos vai­ruo­to­jo išt­ver­me V.Dap­kus.

Kriok­liai: Igvasu – vie­na nuo­sta­biau­sių gam­tos gro­žy­bių.

Tu­ris­tai nak­vo­da­vo iš ke­ram­zi­to blo­ke­lių pa­sta­ty­tuo­se na­me­liuo­se: vi­du­je – surū­di­ju­sios spy­ruok­linės lo­vos, ap­si­klo­ti – ne­plau­ti sku­du­ rai, tua­le­tas – skylė ir sta­tinė su van­de­niu nu­si­praus­ti. Apiplėšė po trijų va­landų

Ama­zonė: džiunglė­se ga­li­ma su­tik­ti ir to­kių draugų.

V.Dap­kus ti­ki­na, kad tai, jog Lo­ tynų Ame­ri­ko­je bai­su, tėra mi­tas. Tik ke­liau­jant ne­rei­kia lan­ky­tis kai ku­rio­se vie­to­se, ne­si­pui­kuo­ti pra­ ban­giais pa­puo­ša­lais, ne­vaikš­čio­ ti va­ka­rais Mon­te­vidė­jo uos­to ar­ba Bue­nos Ai­rių Bo­kos ra­jo­ne, nevilkė­ ti „Bo­ca Ju­niors“ fut­bo­lo ko­man­dos mir­tinų prie­šų „Ri­ver Pla­te“ marš­ kinė­liais: ten fut­bo­las iš­ties ant­ro­ji re­li­gi­ja, ne­tgi – fun­da­men­ta­liz­mas. Lie­tu­vis ne­su­reikš­mi­na to, kad per be­veik de­vy­ne­rius me­tus, pra­

leis­tus šia­me že­my­ne, juos už­puolė ar bandė api­plėšti pen­kis kar­tus. Vid­man­tas sa­ko, kad ki­šo nosį ne ten, kur reikė­jo. Jį api­plėšė jau po trijų va­landų, kai lėktu­vas nu­si­lei­ do Ko­lum­bi­jos sos­tinė­je Bo­go­to­je. Laimė, vy­ras bu­vo pa­si­dėjęs dalį pi­nigų, as­mens do­ku­men­tus. „Vėliau jau ži­no­jau, kur ne­ga­li­ ma vaikš­čio­ti“, – šyp­so­jo­si V.Dap­ kus. Tuo me­tu jis spėjo iš­si­mau­dy­ti vieš­bu­ty­je ir išė­jo pa­si­vaikš­čio­ti. Paėjęs du kvar­ta­lus už pa­grin­dinės Bo­ go­tos aikštės Pla­za de Bolí­var, lietuvis pa­matė iš abiejų gatvės pu­sių į jį bėgan­čius vy­rus. „Jie bu­vo sep­ty­ ni. Griebė už kojų, rankų, ki­ti nu­ plėšė kup­rinę, pa­griebė fo­toa­pa­ ratą, – pa­žin­tis su Lo­tynų Ame­ri­ka V.Dapkų šo­ki­ra­vo tik trum­pam. – Net­ru­kus at­vy­ko su­ka­rin­ta po­li­ci­ja,

užtvėrė kvar­talą ir, iš­siaiš­kinusi, ko­ kios spal­vos marš­kinė­liais vilkė­jo už­ puo­li­kai, griebė tuos, ku­rie ne­turė­jo do­ku­mentų ir vilkė­jo pa­na­šiais dra­ bu­žiais, so­di­no į gro­tuotą au­to­busą, ir iš­va­žia­vo­me į nuo­vadą.“ Ne­kiš­ti no­sies, kur ne­rei­kia

„Leng­viau pa­sa­ky­ti, kurio­je Lo­ tynų Ame­ri­kos ša­ly­je ne­bu­vau. Gal tik kai ku­rio­se sa­lo­se, Su­ri­na­ me ir Sal­va­do­re“, – pa­klaus­tas apie ap­lan­ky­tas ša­lis, šyp­telė­jo aš­tuo­ ne­rius me­tus Ek­va­do­re gy­venęs ir ant­rai­siais na­mais šią šalį va­di­ nan­tis lietuvis. Po mėne­sio Ek­va­ do­re Vid­man­tas ieš­ko­jo dar­bo. Itin drau­giš­ki vie­ti­niai pa­dėjo ras­ti pro­ gra­muo­to­jo darbą: lie­tu­viui už­te­ko pa­si­ūly­tos nak­vynės, mais­to ir šiek tiek pi­nigų ke­lionėms.

25

liepos 25–31, 2013

savaitgalis

Ujūnis: did­žiau­sias pa­sau­ly­je drus­ky­nas ža­vi sa­vo spal­vo­mis.

uviui ta­po ant­rai­siais na­mais Viską, ką ma­to­me ir kas mums su­ke­lia juoką tų ša­lių se­ ria­luo­se, yra rea­ lybė.

Gva­te­ma­la: Ti­ka­lis su­ža­vi vi­sus ten ap­si­lan­kiu­sius žmo­nes.

Ša­ma­nas: ri­tua­lai ir se­no­vi­nis gy­dy­mas vis dar po­pu­liarūs.

Lotynų Amerika Lotynų Amerika (isp. – América Latina arba Latinoamérica, portug. – América Latina) – regionas Amerikos žemyne, kuriame dominuoja iš lotynų kalbos kilusios romanų kalbos (ispanų, prancūzų ir portugalų). Paprastai prie šio regiono priskiriamos Pietų, Centrinės Amerikos šalys ir Meksika, kartais taip pat prijungiamos Karibų salos.

Vid­man­to Dap­kaus asmeninio archyvo nuo­tr.

Ek­va­do­ro sos­tinė­je Ki­te Vid­mantą su būsimą­ja žmo­na Gied­re už­puolė ant­rą kartą, ta­čiau ne­tru­kus ke­lio­li­ka žmo­nių su pa­ga­liais ran­ko­se at­bėgo į pa­galbą tu­ris­tams. „Jie mus nu­ stūmė į laip­tinę, pa­tys už­puolė nu­ si­kaltė­lius, o vie­nam su­rengė baisų lin­čo teismą. At­va­žiavę po­li­ci­nin­ kai ne­rea­ga­vo ir vagį pa­li­ko gy­ven­ to­jams“, – pa­me­na Vid­man­tas. Jis sau­giai au­to­bu­sais pa­siekė Ko­lum­ biją, nors tuo me­tu klestė­jo tu­ristų gro­bi­mo vers­las, o kas ke­lis šim­ tus ki­lo­metrų su­sto­jus prie po­sto su gink­luo­tais ka­rei­viais girdė­da­vo FARC (taip va­di­na tuos, kurie gro­ bia tu­ris­tus, pre­kiau­ja nar­ko­ti­kais). Ri­tua­lai ir eko­lo­gi­ja

Ša­ma­niz­mas Lo­tynų Ame­ri­ko­je, ypač kai­muo­se, vis dar po­pu­lia­

rus: ša­ma­nai vie­ti­nius gy­do ir jūrų kiau­lytė­mis, ir kiau­ši­niais, o atei­ ties klau­si­mus sprend­žia at­lik­da­ mi ri­tua­lus. Vid­man­tas ne­sle­pia, kad už­bu­ rian­čiuo­se Ek­va­do­ro kal­nuo­se iš­ bandė ir kas­ta­ne­dišką rea­lizmą, kai bumb­sint būgnams, de­gant lau­ žui da­ly­va­vo ri­tua­le ir gėrė iš San Ped­ro kak­tu­so pa­da­rytą nuo­virą: „Žmo­gus lau­kia po­jūčio, ga­li ma­ ty­ti vaiz­dus, ateitį. Man tik iš­valė kūną, ki­ti matė vaiz­dus. Da­ly­va­vau ir ap­si­va­ly­mo ri­tua­le.“ Daug stip­res­nia­me aja­vas­kos ri­ tua­le lie­tu­vis ne­da­ly­va­vo. Vis dėlto da­ly­vau­ti ir iš­ban­dy­ti ri­tua­lus lie­ tu­vis pa­tarė tik il­giau pa­gy­ve­nus ir geriau pa­ži­nus Lo­tynų Ame­riką. Vid­man­tas su Gied­re gy­ve­no ir Ek­va­do­ro džiunglė­se, kur nu­ke­

lia­vo Na­po upe lai­ve­liu, po to ma­ ža val­ti­mi per­plaukė į lagūną, su­ pamą džiung­lių. „Nors net to­kio­se vie­to­se jau nau­do­ja­si kom­piu­te­riais, vie­ti­niai sten­gia­si iš­lai­ky­ti au­ten­tiš­kumą, Ek­va­do­ras skel­bia sa­ve eko­lo­gi­ne ša­li­mi, ta­čiau prie Ama­zonės ba­ sei­no naf­tos bendrovės itin už­ teršė kai ku­rias vie­tas, su­sarg­di­no daug žmo­nių, ir jie iš­sikėlė į ki­tas vie­tas“, – pa­sa­ko­jo V.Dap­kus. Lie­tu­viai – liūd­nai pa­garsėję

„Ai, skren­da­me, tik grei­tai“, – stai­ga pa­šo­ko pi­lo­tas, ku­ris il­gai tvir­ti­no, kad dėl pra­stų oro sąlygų į dangų ne­kils. Ne­di­de­liu lėktu­vu jis lie­tu­vius skrai­di­no virš nuo­ sta­bių Nas­kos pei­zažų ir gurkš­ no­jo alų.

Regionas užima 21 069 501 km² teritoriją (3,9 proc. Žemės paviršiaus), čia gyvena apie 590 mln. gyventojų.

O nar­ko­ti­kai, ku­riais taip pat garsė­ja Lo­tynų Ame­ri­ka? Jų dva­ sia tvy­ro­jo vi­sur ir siū­lo­ma jų bu­ vo daž­nai. La­biau­siai nar­ko­tikų eg­zis­ta­vi­mo fak­tas buvo juntamas oro uos­te, kai pa­reigū­nai su­ži­no­da­ vo, kad V.Dap­kus – iš Lie­tu­vos. „Išk­raus­ty­d a­vo, ap­ž iūrė­d a­vo kiek­vieną siūlę, – po ke­lių kartų neiš­kentęs Vid­man­tas pa­si­tei­ra­vo, kodėl toks dėme­sys, ir iš­gir­do at­ sa­kymą, kad lie­tu­viai šio­je sri­ty­je itin pa­si­žymėję. – Tuo­met su­ži­no­ jau, kad vien Ek­va­do­ro sos­tinė­je dėl nar­ko­tikų ga­be­ni­mo kalė­jo dau­giau nei 20 mūsų tau­tie­čių. Ir to­kių daug ki­to­se Lo­tynų Ame­ri­kos ša­ly­se.“ Se­ria­lai – ne fan­ta­zi­ja

„Lo­tynų Ame­ri­kos gy­ven­to­jai – ir nuo­stabūs drau­gai, ir baisūs prie­šai,

– pa­tyrė V.Dap­kus. – Su jais ga­li su­ si­pyk­ti aki­mirks­niu, bet la­bai grei­tai ap­si­ka­bin­ti ir tap­ti drau­gais. Jie no­ ri pra­lob­ti per naktį, bet pa­si­da­lys pa­sku­ti­niu kąsniu. Pyks bai­siai, pa­ vydės smar­kiai, mylės itin karš­tai.“ Lo­tynų Ame­ri­ko­je jis su­ži­no­ jo, kad is­panų žo­dis „man­˜a­na“ – „ry­toj“ – yra tar­si šil­kas, pa­ly­gin­ ti su Lo­tynų Ame­ri­kos gy­ven­tojų „punk­tua­lu­mu“. Su­tar­tu lai­ku į po­kylį kvietę šei­ mi­nin­kai po pus­va­land­žio grįžda­ vo dar tik su pir­ki­niais, o pir­mie­ji sve­čiai rink­da­vo­si po dviejų–trijų va­landų. Po aki­mir­kos V.Dap­kus šyp­telė­ jo: „Lo­tynų Ame­ri­ka mus užbūrė taip, kad su Gied­re Ek­va­do­re at­ šventė­me sa­vo ves­tu­ves. Ar ne ma­ giš­ka­sis rea­liz­mas?“

26

liepos 25–31, 2013

savaitgalis

Pa­gau­ti skryd­žio aist­ros Tai vie­nas pa­vo­jin­ giau­sių už­siė­mimų, ta­čiau no­ras pa­si­ jus­ti paukš­čiu nu­ ga­li net mir­ties baimę. Kas tai? Tai BA­SE šuo­liai, ku­rių en­tu­ziastų ga­li­ma su­tik­ti ir Lie­tu­vo­je.

Skir­tu­mas: jei šuo­lis at­lie­ka­mas iš lėktu­vo, žmo­gus vi­sa­da tu­ri du pa­ra­šiu­tus, o BA­SE šuo­liams nau­do­ja­

mas tik vie­nas.

Vai­da Ka­lin­kaitė v.kalinkaite@diena.lt

to­kie šuo­liai draud­žia­mi ar­ba ga­li­ mi tik tu­rint spe­cialų lei­dimą.

Prad­žia – skry­dis nuo Ei­fe­lio

At­sar­gi­nio pa­ra­šiu­to nėra

BA­SE šuo­liai (angl. – BA­SE jum­ ping) – tai veik­la, kai su pa­ra­šiu­tu šo­ka­ma nuo sta­ti­nių ar aukštų kal­ nų. Žo­dis BA­SE – ang­liškų žod­žių Buil­dings, An­ten­nas, Spans, Earth (pa­sta­tai, an­te­nos, til­tai, uo­los – angl.) ak­ro­ni­mas, nu­ro­dan­tis, nuo ko­kių vietų šo­ka šuo­li­nin­kai. Pir­mie­ji BA­SE šuo­liai už­fik­suo­ ti dar XX a. pra­džio­je. Siuvė­jas Fran­zas Rei­chel­tas, dar va­di­na­mas skrai­dan­čiu siuvė­ju, nu­šo­ko nuo Ei­fe­lio bokš­to, norė­da­mas iš­ban­ dy­ti sa­vo su­kurtą kos­tiumą-pa­ra­ šiutą. Šis ban­dy­mas ne­pa­vy­ko – F.Rei­chel­tas žu­vo. Ta­čiau da­bar vy­ ras lai­ko­mas vie­nu pa­ra­šiu­tiz­mo ir BA­SE šuo­lių pra­di­ninkų. XX a. aš­tun­ta­ja­me de­šimt­me­ty­ je filmų kūrėjas Car­las Boe­nis­has kar­tu su žmo­na ir ke­liais drau­gais pra­dėjo už­siim­ti BA­SE šuo­liais ir kur­ti apie tai fil­mus. Taip šuo­ liai ėmė po­pu­liarė­ti. C.Boe­nis­has žu­vo nu­šokęs nuo Tro­lių sie­nos Nor­ve­gi­jo­je. Da­bar BA­SE šuo­liai lai­ko­mi be­ne pa­vo­jin­giau­sia spor­to ša­ka. Vi­du­ ti­niš­kai vie­nas iš še­šias­de­šim­ties šuo­li­ninkų žūsta. Tai prie­žas­tis, kodėl dau­ge­ly­je pa­sau­lio vals­ty­bių

Vie­nas pirmųjų BA­SE šuolį at­li­ku­ sių lie­tu­vių – pa­ra­šiu­ti­nin­kas Gy­ tis Sku­čas. Jis šią veiklą api­būdi­na kaip pa­ra­šiu­tiz­mo at­šaką.

Kai žmo­gus šo­ka BA­SE šuolį, pir­mos se­kundės yra vi­siš­ kai be grei­čio. Būna toks tie­siog ne­pa­tir­tas jaus­mas. „Tik skir­tu­mas toks, kad jei šuo­ lis at­lie­ka­mas iš lėktu­vo, žmo­gus vi­sa­da tu­ri du pa­ra­šiu­tus, o per BA­SE šuo­lius nau­do­ja­mas tik vie­ nas pa­ra­šiu­tas, at­sar­gi­nio nėra. Be to, vi­si BA­SE šuo­liai vyk­do­mi nuo ne­ju­dan­čių ob­jektų, t. y. ne iš lėk­ tuvų, pa­ras­par­nių ar oro ba­lionų. Vi­si ob­jek­tai yra ne­ju­dan­tys“, – aiš­ki­no G.Sku­čas. Šuo­liais su pa­ra­šiu­tu jis pra­dėjo už­siim­ti prie­š dvy­li­ka metų. Prieš pen­ke­rius me­tus jis iš­bandė BA­SE šuo­lius. Pirmą kartą pa­ra­šiu­ti­nin­ kas tai at­li­ko Nor­ve­gi­jo­je nuo ge­rai,

ypač BA­SE šuo­li­nin­kams, ži­no­mo Kje­ra­go kal­no. „Esmė to­kia, kad vis tiek rei­kia su­kaup­ti ne­mažą pa­tirtį šo­kant iš lėktu­vo. Taip pat rei­kia su­bręsti ir tam pa­si­ryž­ti. Kai ku­rie tai pa­da­ro anks­čiau, jiems at­ro­do, kad pa­tir­ ties rei­kia ma­žiau. Bet iš tikrųjų ta pa­tir­tis rei­ka­lin­ga, nes leid­žian­tis su pa­ra­šiu­tu būna ri­bo­tos nu­si­lei­ di­mo aikš­telės, todėl pa­ra­šiu­to vai­ ra­vi­mo, nu­si­lei­di­mo įgūdžiai pra­ ver­čia“, – aiš­ki­no G.Sku­čas, kodėl BA­SE šuo­lius iš­bandė tik po sep­ty­ ne­rių šo­kinė­ji­mo pa­ra­šiu­tu metų. Svar­bu ži­no­ti aukštį

Nors BA­SE šuo­liai dau­ge­liui ga­ li at­ro­dy­ti nie­kuo ne­si­ski­rian­tys nuo šuo­lių su pa­ra­šiu­tu iš lėktu­vo, G.Sku­čas įvar­di­jo dar ke­lis skir­tu­ mus, be prie­š tai minė­to. „Pa­ti lais­vo­jo kri­ti­mo pa­tir­tis ki­ to­kia. Per BA­SE šuolį vis­kas vyks­ ta kur kas grei­čiau, todėl rea­ga­vi­ mo lai­kas daug trum­pes­nis. Grei­ta reak­ci­ja la­bai svar­bi. Be to, žmonės, kai iš­šo­ka iš lėktu­vo, pa­ti­ria ki­tokį jausmą, nes jie iš kar­to tu­ri lėktu­vo greitį, ku­ris daž­niau­siai būna dau­ giau kaip 130 ki­lo­metrų per va­ landą. Kai žmo­gus šo­ka BA­SE šuo­ lį, pir­mos se­kundės yra vi­siš­kai be grei­čio. Būna toks tie­siog ne­pa­ tir­tas jaus­mas. Šo­kant iš lėktu­vo

ši­to – būtent tų pirmųjų at­ si­s ky­r i­m o se­kund­žių – ne­la­bai ga­li­ma pa­si­tre­ ni­ruo­ti“, – aiš­ki­ no G.Sku­čas. Dar vie­nas skir­tu­ mas, kad at­lie­kant BA­ SE šuo­lius nie­ka­da ne­ nau­do­ja­mi aukš­ti­ma­čiai. „Tik pa­ts šuo­li­nin­kas nu­ sprend­žia, ka­da skleis­ti pa­ ra­šiutą. O pa­ra­šiu­tiz­me nau­ do­ja­mi aukš­ti­ma­čiai ir spe­cia­li gar­sinė tech­ni­ka, ku­ri duo­da sig­nalą, koks yra aukš­tis, ir tuo re­mian­tis skleid­žia­mas pa­grin­ di­nis pa­ra­šiu­tas“, – teigė ekst­re­ ma­liojo spor­to en­tu­zias­tas. Jis tvir­ti­no, kad pir­mie­ji šuo­ liai daž­niau­siai su­dėtin­giau­si, nes rei­kia lai­ko, kol žmo­gus iš­moks­ ta tvar­kin­gai ir tai­syk­lin­gai at­si­ skir­ti nuo ob­jek­to, nuo ku­rio šo­ ka. Be to, svar­bu ži­no­ti, iš ko­kio aukš­čio šo­ka­ma. Lie­tu­vo­je be­veik ne­įma­no­ma

Lie­tu­vo­je BA­SE šuo­liams tin­kamų sąlygų be­veik nėra. Iš pa­grin­di­nių ob­jektų – pa­statų, an­tenų, tiltų ir kalnų – mūsų ša­ly­je ga­li­ma ras­ti ne­ bent pir­mus du. Daž­niau­siai Lie­tu­

Li­ga: G.Sku­čas (de­šinė­je) pirmą kartą šo­ko su pa­ra­šiu­tu prie­š dvy­li­ka metų, o prie­š pen­ke­rius me­tus iš­bandė BA­SE šuo­lius ir jais už­sikrėtė.

As­me­ni­nio ar­chy­vo nuo­tr.

vo­je BA­SE šuo­liai at­lie­ka­mi nuo ka­ minų. Tie­sa, G.Sku­čas minė­jo, kad bu­vo šok­ta nuo Kau­ne esan­čio Pa­ ne­munės til­to, vis dėlto jis daž­niau nau­do­ja­mas šuo­liams su vir­ve. „Iš esmės vi­si ob­jek­tai yra tik pa­ sta­tai ir ka­mi­nai, nes nei aukštų til­ tų, nei kalvų Lie­tu­vo­je nėra. Mes ke­liau­ja­me į ki­tas ša­lis, pa­vyzd­žiui, Nor­ve­giją, Švei­ca­riją. Ten daug pa­ lan­kesnės sąly­gos, vi­sai ki­tas aukš­ tis. Nor­ve­gi­jo­je kal­no aukš­tis yra apie ki­lo­metrą, Švei­ca­ri­jo­je svy­ruo­ ja nuo 500 iki 600 ar dau­giau me­ trų. Alpė­se ga­li­ma at­ras­ti vietų, tin­ kamų šok­ti, ku­rios yra dau­giau kaip ki­lo­met­ro aukš­čio. Todėl Lie­tu­vo­je daž­niau­siai šo­ka­me su pa­ra­šiu­tu iš lėktu­vo. O at­lik­ti BA­SE šuo­lių gru­ pelės žmo­nių ke­liau­ja kur nors ki­ tur, ne Lie­tu­vo­je“, – sakė G.Sku­čas. Nor­ve­gi­ja ir Švei­ca­ri­ja to­kiems šuo­liams daug pa­lan­kesnės ne tik dėl gam­tos sąlygų, bet ir dėl to, kad šio­se ša­ly­se BA­SE šuo­liai ne­draud­žia­mi, taip pat ne­rei­ka­lau­ja­ma jo­kių lei­dimų. „Ga­li šok­ti vi­si, kas tu­ri tam skirtą tech­ niką“, – tvir­ti­no pa­ra­š iu­t i­n in­k as. Nor­ve­gi­jo­je yra BA­SE šuo­lius pri­ž iū­r in­t is klu­bas. Ten, kur klubų nė­ ra, žmonės šuo­ lius at­lie­ka sa­va­ran­ kiš­kai. „Lei­dimų nėra, nes čia ne­rei­kia lip­ti į lėktuvą, ne­ rei­kia, kaip pas mus, turė­ti li­cen­ci­jos. Tai sa­va­ran­kiš­ kas spor­tas, todėl ne­la­bai kas ga­li kont­ro­liuo­ti tą da­ lyką“, – teigė G.Sku­čas. Pa­vo­jus ne­gąsdi­na

Sta­tis­ti­ka, ro­dan­ti, kad BA­SE šuo­liai – be­ne pa­vo­jin­giau­sias šių laikų spor­tas, G.Sku­čo ne­gąsdi­ na. Jis ma­no, jog sta­tis­ti­ka ga­li bū­ ti to­kia vien todėl, kad už­sii­man­čių BA­SE šuo­liais nėra daug. „Jei­gu tai da­ro­ma sau­giai, kiek tai leid­žia šian­dienė tech­ni­ka, iš tikrųjų ži­nant, kas da­ro­ma, tai nė­ ra taip bai­su ar ne­sau­gu. Dau­ge­lis ne­lai­mingų at­vejų būna ne tiek dėl tech­ni­kos, kiek dėl žmo­nių klaidų. Pas­kui tos klai­dos būna ne­tgi ne­ la­bai su­pran­ta­mos. Žmonės tie­siog per­ver­ti­na sa­vo ga­li­my­bes“, – įsi­ ti­kinęs G.Sku­čas. Vis dėlto BA­SE šuo­liai Lie­tu­vo­je kol kas ma­žai ži­no­mi. Kol kas BA­SE šuo­liais už­sii­man­čių žmo­nių ne­ la­bai gausė­ja. Juos ga­li­ma su­skai­ čiuo­ti ant dviejų rankų pirštų. Ga­li būti, kad da­bar yra ne­tgi ma­žiau“, – sakė G.Sku­čas. Kodėl BA­SE šuo­liai ne­po­pu­liarūs, pa­sa­ky­ti sun­ku. Gal vie­nus at­gra­so ekst­re­ma­lu­mas, ki­tus – su­dėtin­ gas pa­si­ren­gi­mas. „Gal tie­siog to­ dėl, kad sąlygų nėra ar­ba žmonėms trūksta in­for­ma­ci­jos, – svarstė G.Sku­čas. – Žmo­gus iš gatvės ne­la­ bai ga­li atei­ti ir pra­dėti šok­ti to­kius šuo­lius. Daž­niau­siai re­ko­men­duo­ ja­ma at­lik­ti bent 200–250 šuo­lių iš lėktu­vo. La­bai ak­ty­viai šo­kant, tai ga­li­ma pa­da­ry­ti per se­zoną, bet šiaip rei­kia ir po­ros se­zonų. Tai­gi, kad žmo­gus galėtų už­siim­ti to­kiu ho­biu, rei­kia ruoš­tis dve­jus me­tus.

27

liepos 25–31, 2013

meilė vilniausdiena.lt/naujienos/laisvalaikis

„Tuo­kia­mės, nes įsi­my­lė­jom!“ Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Ko rei­kia, kad san­tuo­ka bū­tų sėk­ min­ga? Sup­ra­ti­mo ir mei­lės – pa­ pras­tai į su­dė­tin­gą klau­si­mą at­sa­ kė ką tik auk­so žie­dus su­mai­nę vil­nie­čiai Je­ka­te­ri­na ir Ole­gas.

Fi­na­las: S.Ja­sai­tis ir O.Pi­kul iki ves­tu­vių drau­ga­vo ke­le­tą me­tų.

And­riaus Ufar­to / BFL nuo­tr.

Ok­sa­na ta­po Ja­sai­tie­ne

Plo­ji­mai, kon­fe­ti ir du iš jau­na­ ve­džių ran­kų į dan­gų ky­lan­tys bal­ti ba­lan­džiai. To­kią pir­mą­ ją san­tuo­kos aki­mir­ką, nu­ri­mus šven­tės šėls­mui, nuo­trau­ko­se ir vaiz­do įra­šuo­se ga­lės pri­si­min­ti šei­ma ta­pę vil­nie­čiai. Ta­čiau aki­ mir­kos jau­du­lio po­ra sa­kė ne­jau­ tu­si – sun­kes­nis bu­vęs šven­tės lau­ki­mas. „Šian­dien jau ma­lo­nu, va­kar dar bu­vo...“ – šyp­so­da­ma­sis nu­ tę­sė 30-me­tis jau­ni­kis. Jam pri­ta­rė ir 23-ejų iš­rink­to­ji. „Šiek tiek bu­vo to jau­du­lio, kad vis­ką spė­tu­me, nie­ko ne­pa­mirš­ tu­me. Da­bar jau at­si­pa­lai­da­vom ir jau­čia­mės la­bai ge­rai“, – sa­ kė Je­ka­te­ri­na. Iki ves­tu­vių po­ra drau­ga­vo tre­jus me­tus. Pak­laus­ ti, kaip su­pra­to, kad jau me­tas su­mai­ny­ti auk­so žie­dus, jau­na­ ve­džiai vis­ką paaiš­ki­no tie­siog mei­le. „Nes įsi­my­lė­jom. O ta­da vis ruo­šė­mės ruo­šė­mės ir su­si­ruo­ šėm“, – vie­nas per ki­tą pa­sa­ko­ jo vil­nie­čiai. Pa­si­ruoš­ti ves­tu­vėms Je­ka­te­ ri­nai ir Ole­gui pri­rei­kė dau­giau kaip me­tų. Jau­no­ji ne­slė­pė, kad kar­tais or­ga­ni­za­ci­niai dar­bai kai­ nuo­da­vo ir ner­vų, ta­čiau tai – jau praei­ty­je. „Sun­kiau­sia bu­vo vi­sa or­ga­ ni­za­ci­ja... Vis­ką su­si­de­rint, nie­

ko ne­pa­miršt, vi­sas smulk­me­nas pri­si­mint – tai puoš­me­nos, su­ ve­ny­rai, do­va­nos“, – tei­gė Je­ka­ te­ri­na. Pak­laus­ta apie pirš­ly­bas mo­ te­ris šyp­so­jo­si – Ole­go pra­šy­mas tap­ti jo žmo­na bu­vo ne­ti­kė­tas. „Bū­si­mas vy­ras pa­si­pir­šo mū­ sų su­si­ti­ki­mo vie­to­je, kur su­si­ pa­ži­nom, tai Vil­niaus ka­ted­ra. Per Va­len­ti­no die­ną. Ne­si­ti­kė­jau, bu­vo staig­me­na“, – at­sklei­dė Je­ ka­te­ri­na. O štai ku­rio­je pa­sau­lio vie­to­je teks ko­pi­nė­ti po­ves­tu­vi­nį me­dų, net ir su­mai­nę žie­dus jau­nie­ji dar ne­ži­no­jo. Šia staig­me­na rū­pi­no­si Ole­go se­suo. Je­ka­te­ri­na ir Ole­gas tuo­kė­si tik San­tuo­kų rū­muo­se. Apie baž­ny­ ti­nius įža­dus jie sa­kė kol kas ne­ mąs­tę, ta­čiau ga­li­my­bės neat­me­ ta. „Kol kas nu­spren­dėm, kad ne, bet vė­liau, per ko­kias me­ti­nes, – vis­ko ga­li bū­ti“, – kal­bė­jo Je­ka­ te­ri­na. „Mes ma­nom, kad svar­biau­sia bū­ti lai­min­giems“, – ap­si­spren­ di­mo mo­ty­vą paaiš­ki­no Ole­gas. Pak­laus­ti, kaip sa­vo šei­mą įsi­ vaiz­duo­ja po pen­ke­rių me­tų, jau­ na­ve­džiai su­si­mąs­tė. „Su­muš­tais vei­dais...“ – juo­ kau­da­mas kva­to­jo jau­ni­kis. Je­ka­te­ri­na pri­si­pa­ži­no kol kas apie to­li­mą atei­tį ne­mąs­tan­ti. „Ne­ži­nau, tie­są sa­kant. Tu­rė­ti vai­kų, sa­vo būs­tą...“ – es­mi­nius no­rus var­di­jo jau­no­ji. Ta­čiau ko rei­kia san­tuo­kos sėk­ mei su­si­kur­ti, po­ra ži­no. „Sup­ra­ti­mo ir mei­lės“, – švel­ niai vie­nas į ki­tą pa­žvel­gė jau­na­ ve­džiai.

Lie­pos 19-osios po­pie­tę am­ži­ną mei­lę vie­nas ki­tam pri­sie­kė dai­ni­ nin­kė Ok­sa­na Pi­kul ir krep­ši­nin­kas Si­mas Ja­sai­tis. Sos­ti­nės šir­dy­je esan­čio­je Šv. Jo­nų baž­ny­čio­je vy­ku­sios ves­tu­vės su­lau­kė ir praei­ vių dė­me­sio. At­ro­do, dar­ga­no­tas oras nuo­tai­kos ne­su­ga­di­no. Lu­kas Ki­vi­ta

Gru­pių „Nau­jos pu­py­tės“ ir „Pop La­dies“ na­rė O.Pi­kul ne­kant­riai lauk­da­ma ves­tu­vių die­nos sa­vo so­cia­li­nio tink­lo „Fa­ce­book“ pro­ fi­ly­je da­li­jo­si nuo­trau­ko­mis iš pa­ si­ruo­ši­mo šven­tei. Vie­no­je nuo­ trau­kų ma­to­ma nuo­ta­kos ma­ma, ant gal­vos už­si­ri­šu­si rankš­luos­tį ir be­si­ren­gian­ti duk­ros ves­tu­vėms. Po nuo­trau­ka O.Pi­kul pa­ko­men­ta­ vo: „Ma­my­tė ruo­šia­si ves­tu­vėms. Ma­no gra­žuo­lė! Ne­rea­li!“ Į ves­tu­vių ce­re­mo­ni­ją at­sku­bė­jo ži­no­mų pra­mo­gų ir spor­to pa­sau­ lio žmo­nių, tarp ku­rių bu­vo ma­ty­ ti ir dai­ni­nin­kės Lie­pa Mon­dei­kai­tė bei Na­ta­li­ja Bun­kė, jos bu­vęs vy­ras Dei­vy­das Zvon­kus, krep­ši­nin­kas Man­tas Kal­nie­tis. Jau­na­ve­džiai pa­si­rū­pi­no, kad iš­ kil­mės at­ro­dy­tų kuo pra­ban­giau: prie pa­ra­di­nio įė­ji­mo bu­vo nu­ ties­tas bal­tas ki­li­mas, o baž­ny­čios suo­lai iš­puoš­ti bal­tų gė­lių puokš­ tė­mis.

Kai tė­vo ly­di­ma nuo­ta­ka įė­jo į baž­ny­čią, ži­niask­lai­dos at­sto­vai taip pat bu­vo įleis­ti į vi­dų. O.Pi­kul li­ko iš­ti­ki­ma sa­vo sti­liui – ji vil­kė­jo trum­pą bal­tą ves­tu­vi­ nę su­kne­lę, ku­ri ap­nuo­gi­no dai­ ni­nin­kės ko­jas. Iš­li­pu­si iš bal­tais kas­pi­nais puoš­to bliz­gan­čio au­to­ mo­bi­lio, 29-erių dai­ni­nin­kė no­riai po­za­vo fo­tog­ra­fams.

Si­mas Ja­sai­tis:

Prieš var­žy­bas jau­di­ nuo­si tik­rai ge­ro­kai ma­žiau nei da­bar. Per su­tuok­tu­vių ce­re­mo­ni­ją Šv. Jo­nų baž­ny­čia ai­dė­jo nuo jau­nie­ siems skir­tų gies­mių ir dai­nų. Po ce­re­mo­ni­jos jau­na­ve­džiai ne­slė­ pė šyp­se­nų. „Prieš var­žy­bas jau­ di­nuo­si tik­rai ge­ro­kai ma­žiau nei da­bar“, – ti­ki­no krep­ši­nin­kas. Ok­ sa­na po san­tuo­kos ta­po Pi­kul-Ja­

sai­tie­ne. „Bep­ro­tiš­kai jau­di­nau­si“, – sa­kė dai­ni­nin­kė. Po­ra, pa­klaus­ta apie bū­si­mas at­ža­las, nuo tie­saus at­sa­ky­mo iš­si­su­ko: „Vis­kas Die­vo ran­ko­se.“ O.Pi­kul ir S.Ja­sai­tis no­riai ro­dė žie­dus, ku­riais ap­si­mai­nė prie al­ to­riaus. Juos su­kū­ru­sio ju­ve­ly­ro pa­ var­dės jau­nie­ji at­skleis­ti ne­pa­no­ro. Vi­sų dė­me­sį pri­kaus­tė jau­no­sios su­kne­lė. O.Pi­kul at­sklei­dė, kad tiek jai, tiek S.Ja­sai­čiui dra­bu­žius su­kū­ rė di­zai­ne­ris Juo­zas Stat­ke­vi­čius. „Mes vi­siš­kai at­si­da­vė­me į Juo­ zo ran­kas. Kaip jis mus įsi­vaiz­da­ vo, taip sa­vo idė­jas ir įgy­ven­di­no. Esa­me be ga­lo pa­ten­kin­ti jo dar­bu. Jau­čia­mės iš tie­sų ge­rai“, – pa­gy­ rų ne­gai­lė­jo nuo­ta­ka. „Lo­ko­mo­tiv-Ku­ban“ krep­ši­nio ko­man­do­je žai­džian­tis 31-ų S.Ja­ sai­tis ir 29-erių dai­ni­nin­kė O.Pi­ kul iki ves­tu­vių ar­ti­mai bend­ra­vo jau ke­le­tą me­tų. Krep­ši­nin­kui tai jau ant­ro­sios ve­dy­bos – jis prieš ke­le­tą me­tų iš­si­sky­rė su bu­vu­siu mo­de­liu Vai­da Kli­zai­te.

Ap­sisp­ren­di­mas: apie baž­ny­ti­nę san­tuo­ką po­ra ne­mąs­to, svar­biau­

sia da­bar – tie­siog bū­ti lai­min­giems.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

28

liepos 25–31, 2013

kinas kinomanams

Mu­tan­tas prieš Ja­po­ni­jos ma­fi­ją

KUR? Kino teatruose „Forum Cinemas Vingis“, „Forum Cinemas Akropolis“, „Multikino“. KA­DA? Nuo liepos 26 d.

N-13

diedukai sugrįžta Frenko Mozės vadovaujama buvusių specialiųjų agentų šutvė sugrįžta veiksmo komedijoje „Rizikinga erzinti diedukus 2“ su dvigubai daugiau veiksmo ir juoko. Jie gauna užduotį susekti pagrobtą lengvai transportuojamą branduolinį ginklą. Kad įvykdytų užduotį, jie privalp susikauti su gauja žudikų, teroristų ir valdžios atstovų.

Kadrai iš filmo

Kaž­ka­da į gai­vią sro­vę bu­vęs pa­na­šus „Iks­me­nų“ siu­že­tas nuo per­ne­lyg daž­no eksp­loa­ta­vi­mo virs­ta sek­liu upe­liu. Toks įspū­dis ky­la žiū­rint nau­jau­sią „Iks­me­nų“ is­to­ri­ją, pa­va­din­tą „Er­niu“. Ge­di­mi­nas Jan­kaus­kas N-7

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1. KA­DA? Liepos 26 d. 22.30 val.

Įsimylėjėlių medžioklė Juostos „Mėnesienos karalystė“ siužetas nukelia į 1965-ųjų vasarą. Atokioje saloje prie Naujosios Anglijos pakrantės įsikūrusioje skautų stovykloje susipažinę dvylikamečiai pamilsta vienas kitą taip stipriai, kad nusprendžia dviese pabėgti į laukinę gamtą. Deja, jųdviejų planas patinka ne visiems – suaugusieji pradeda įsimylėjėlių medžioklę.

Iš­po­pu­lia­rė­jo prieš 50 me­tų

Sta­no Lee ir Jac­ko Kir­by ko­mik­ sai apie mu­tan­tus Ame­ri­ko­je po­ pu­lia­rūs dar nuo 1963 m. O tai, kas mėgs­ta­ma Ame­ri­ko­je, da­bar per ki­ ną tam­pa vi­so pa­sau­lio nuo­sa­vy­be. Pir­muo­se dvie­juo­se „Iks­me­nų“ fil­muo­se re­ži­sie­riaus Brya­no Sin­ ge­rio dė­ka efek­tin­gų prie­šų ne­su­ tai­ko­mo­je ko­vo­je dar bu­vo ga­li­ma šif­ruo­ti rea­laus po­li­ti­nio pa­sau­ lio rea­li­jų at­gar­sius. Ant­ro­je da­ly­ je neį­ti­ki­mų ga­lių tu­rin­tys mu­tan­ tai ne tik ko­vė­si tar­pu­sa­vy­je, bet ir ak­ty­viai ko­vo­jo už sa­vo tei­ses. Ir šios aud­rin­gai be­si­vys­tan­čios pa­ sa­kiš­kų per­so­na­žų pe­ri­pe­ti­jos gra­ žiai ri­ma­vo­si su vi­sa­me pa­sau­ly­je vyks­tan­čiais ak­tua­liais vi­so­kiau­ sių ma­žu­mų de­mar­šais. Vie­nin­te­lė fil­mo žvaigž­dė

N-7

KUR? „Kine po žvaigždėmis“, ŠMC kiemelyje, Vokiečių g. 2 / Rūdninkų g. 1. KA­DA? Liepos 27 d. 22.30 val.

Siekianti svajonės Ryški, linksma, pamokanti ir stilinga vintažinė romantinė komedija „Populiari mergina“ nukels jus į 1958-uosius. Graži ir darbšti Rožė neturi daug galimybių, kad išsipildytų jos slapčiausios svajonės. Jos perspektyvos – ištekėti už mechaniko sūnaus, ruošti valgyti ir valyti dulkes. Tačiau ambicinga mergina svajoja apie kitokią ateitį.

Nuo tre­čio­sios da­lies pra­si­dė­ jo ryž­tin­gas po­sū­kis į gry­ną fan­ tas­ti­ką, o iš pul­ko gar­sių ak­to­rių į pir­mą­jį pla­ną ėmė ryž­tin­gai verž­ tis cha­riz­ma­tiš­ka­sis Hugh Jack­ ma­nas, vai­di­nan­tis il­gais plie­no na­gais gink­luo­tą mu­tan­tą Er­nį.

Ypač šio per­so­na­žo reikš­mė išau­ go ket­vir­ta­ja­me fil­me „Iks­me­nai: pra­džia. Er­nis“ (2009 m.). Šio­je

Vi­s us ki­t us per­so­n a­ž us vai­d i­ na ge­ro­kai že­mes­nės hie­rar­chi­ jos ak­to­riai.

Pa­dė­ti skriau­ džia­mai mo­ te­riai – šven­ta kiek­vie­no pa­ do­raus žmo­ gaus pa­rei­ga. Nes­ve­ti­ma ji, pa­si­ro­do, ir mu­ tan­tams.

da­ly­je ak­to­riui pa­ga­liau pa­si­tai­ kė pro­ga at­skleis­ti sa­vo he­ro­jaus psi­cho­lo­gi­nės trans­for­ma­ci­jos pa­slap­tis, ku­rios bu­vo paaiš­kin­ tos vai­kys­tė­je pa­tir­tų psi­cho­lo­gi­ nių trau­mų naš­ta. „Er­nis“ yra jau šeš­to­ji is­to­ri­ja apie iks­me­nais pa­va­din­tus mu­ tan­t us, ku­r io­je Er­n iui, ga­l i­m a sa­ky­ti, ati­te­ko so­lis­to vaid­muo. To­dėl H.Jack­ma­nas yra vie­nin­ te­lė tik­ro­ji šio fil­mo žvaigž­dė.

Mi­si­ja į Ja­po­ni­ją

Šį kar­tą ne­mir­tin­ga­sis mu­tan­tas Er­nis vyks­ta į Te­kan­čios Sau­lės ša­lį – Ja­po­ni­ją. Jis no­ri pa­da­ry­ti pa­slau­gą sa­vo pa­žįs­ta­mai ja­po­nei Ma­ri­ko, ku­rios tė­vas, ma­fi­jos na­ rys, no­rė­da­mas at­si­kra­ty­ti sko­ lų pri­ver­tė ją iš­te­kė­ti už ban­di­to. Šis da­bar sa­vo tei­sė­tą žmo­ną la­bai skriau­džia. Pa­dė­ti skriau­džia­mai mo­te­riai – šven­ta kiek­vie­no pa­do­raus žmo­

Iš­sunk­ti siu­že­tai Apž­vel­gus įpu­sė­ju­sį va­sa­ros ki­no se­zo­ ną, ga­li­ma da­ry­ti kai ku­riuos api­bend­ ri­ni­mus ir for­mu­luo­ti iš­va­das. Pa­vyz­ džiui, to­kią: iš vi­sų žan­rų Ho­li­vu­dui da­ bar svar­biau­si yra ani­ma­ci­niai fil­mai, ko­mik­sai ir fan­tas­ti­niai re­gi­niai. Kaip nie­kad daug mū­sų ek­ra­nuo­se vie­nu me­tu de­monst­ruo­ja­ma ani­ma­ ci­nių pa­sa­kų – „Bjau­ru­sis aš 2“, „Ma­no ma­ma di­no­zau­rė“, „Pas­lap­tin­ga ka­ra­ lys­tė“, o į šių nau­jie­nų ri­kiuo­tę ant­ram ra­tui dar sto­jo „Kru­džiai“ ir „Ba­tuo­tas ka­ti­nas Pū­kis“. Jie su­da­ro ge­rą re­per­

gaus pa­rei­ga. Nes­ve­ti­ma ji, pa­si­ ro­do, ir mu­tan­tams. Tik leng­vai įvyk­dy­ti sa­vo mi­si­jos Er­niui ne­

tua­ro treč­da­lį. Li­ku­sį prem­je­rų tink­le­ ža­dė­jo rim­tą šio pro­jek­to „per­kro­vi­ lį uži­ma fan­tas­ti­niai fil­mai ir ko­mik­sai, mą“, bet ste­buk­las neį­vy­ko. „Iks­me­ tę­sian­tys žiū­ro­vams jau ge­rai ži­no­mas nų“ is­to­ri­ja „Er­nis“ ste­buk­ is­to­ri­jas. Bet jos jau liu­di­ja tai, kad iki be­ lų ir­gi ne­ža­da. ga­ly­bės jų temp­ti ne­be­ga­li­ma. O ar ga­li bū­ti ki­taip, jei Ne­se­n iai po triukš­m in­ varg­šai sce­na­ris­tai iš vi­ gos rek­la­mos la­bai ty­ siš­kai iš­sunk­to siu­že­ liai į re­per­tua­ro pa­r i­bį to ver­čia­mi iš­spaus­ pa­si­t rau­kė dar vie­nas ti dar ką nors mais­ ban­dy­mas rea­ni­muo­ti tin­g a? Ka­lo­r in­g ų se­r ia­lą „Su­per­me­nas“. pa­tie­ka­lų iš to­kios Nau­j au­s ias fil­m as vir­tu­vės lauk­ti ne­ „Žmo­g us iš plie­no“ rei­kė­tų.

pa­vyks. Už­tai bus ga­na daug pro­gų su­si­mąs­ty­ti apie tai, kad ne­mir­ tin­gu­mas ga­li tap­ti tik­ru pra­keiks­ mu, nuo ku­rio no­ri­si bet ko­kia kai­ na iš­si­va­duo­ti. Tik iš­si­va­duo­ti nuo aiš­kiai at­ si­b o­d u­s io vaid­m ens ak­to­r iui H.Jack­ma­nui bus lem­ta dar ne­ grei­tai. Jau pa­skelb­ta, kad sep­tin­ta­sis fil­mas apie Er­nį bus su­kur­tas ki­ tą­met. „Er­nis“ („The Wol­ve­ri­ne“) Nuo­ty­kių fil­mas. JAV, 2013 m. Rež. Ja­me­sas Man­gol­das. Vai­di­na H.Jack­ma­nas, Fam­ke Jans­sen, Bria­nas Tee, Svet­la­na Chod­čen­ko­va.

veiksmas

••• humoras

••• įtampa

••• erotika

••• siaubas

•••

2 N-16 „Er­nis“ Nuo 2013 07 26 Truk­mė 136 min.

29

liepos 25–31, 2013

idėjos laisvalaikiui

Kultiniai „De­pe­che Mo­de“ grįž­ta į Vil­nių Ar įma­no­ma, kad į tą pa­tį kon­cer­tą mie­lai rink­tų­si ir paaug­liai, ir nos­tal­gi­ją sa­vo lai­kų mu­zi­kai jau­čian­tys jų tė­vai? Nea­be­jo­ti­nai, jei tai – ne­rū­di­jan­tys ir neiš­si­se­mian­tys „De­pe­che Mo­de“, sa­ vait­ga­lį su­dre­bin­sian­tys Vin­gio par­ką.

Po­pu­lia­ru­mas: nuo pat pir­mų­jų gy­va­vi­mo me­tų iki da­bar „De­pe­che Mo­de“ po­pu­lia­ru­mas ne­blės­ta – net

di­džiau­si sta­dio­nai per kon­cer­tus bū­na sau­sa­kim­ši.

SIPA nuo­tr.

Mu­zi­kos re­vo­liu­cio­nie­riai, už­val­dę pa­sau­lį ir par­da­vę sa­vo įra­šų iš vi­ so dau­giau nei 100 mln. eg­zemp­ lio­rių ti­ra­žu, sa­vo ke­lią į pa­sau­li­nį pri­pa­ži­ni­mą pra­dė­jo 8-ojo praė­ju­ sio am­žiaus de­šimt­me­čio pa­bai­ go­je. Jie įro­dė, kad net po tiek lai­ ko ga­li su­kur­ti ką nors nau­ja, – šių me­tų ko­vą pa­si­ro­dė nau­ja­s jų stu­ di­ji­nis al­bu­mas „Del­ta Ma­chi­ne“. Be­je, bū­tent už šį al­bu­mą per ne­ se­niai vy­ku­sią vieš­na­gę Vo­kie­ti­jo­ je, prieš pat kon­cer­tą Miun­che­no olim­pi­nia­me sta­dio­ne, gru­pė at­ siė­mė pla­ti­ni­nio dis­ko ap­do­va­no­ji­ mą: Vo­kie­ti­jo­je al­bu­mas par­duo­tas dau­giau nei 200 tūkst. eg­zemp­lio­ rių ti­ra­žu. Bet svar­biau­sia ne tai, o ži­nia, kad jau šį sa­vait­ga­lį, t. y. lie­pos 27-ąją, vi­si ger­bė­jai gar­siuo­sius hi­tus „Per­ so­nal Je­sus“, „En­joy the Si­len­ce“, „It’s No Good“ ar „Let Me See You Strip­ped“ ga­lės niū­niuo­ti kar­tu su sa­vo die­vu­kais, ku­rie jau trečią­kart at­vyks­ta į Lie­tu­vą! Mu­zi­kos mė­gė­jų die­vi­na­ma gru­ pė į Vil­nių už­suks po sep­ty­ne­rių me­tų per­trau­kos. Į 2006-ai­siais

su­reng­tą „De­pe­che Mo­de“ kon­ cer­tą sos­ti­nė­je bu­vo iš­pirk­ti vi­ si bi­lie­tai. Pa­gerb­ti tu­rė­tu­me jaus­tis ir dėl to, kad ge­gu­žės 7-ąją pra­si­dė­jęs bū­tent nau­ja­jam al­bu­mui „Del­ta Ma­chi­ne“ skir­tas kon­cer­tų tu­ras apė­mė gar­siau­sius mies­tus Eu­ro­ po­je ir už jos ri­bų – Tel Avi­vą, Ber­ ly­ną, Ro­mą, Mask­vą, Pa­ry­žių. Įdo­mu ir tai, jog Vil­niu­je spe­cia­ liai šou bus pa­sta­ty­ta net 47 met­rų plo­čio sce­na – pa­ti di­džiau­sia iš vi­ sų, ku­rio­se „De­pe­che Mo­de“ yra te­ kę kon­cer­tuo­ti Lie­tu­vo­je. Be­je, sce­nos įran­ga į Vil­nių bus at­ga­ben­ta li­kus ke­tu­rioms die­noms iki pa­si­ro­dy­mo, kai gru­pė dar tik vie­šės Len­ki­jo­je. Jai su­mon­tuo­ti ir iš­mon­tuo­ti Lie­tu­vo­je bus sam­do­ma per šim­tą dar­bi­nin­kų, ku­rie tris die­ nas sta­tys sce­ną, o po kon­cer­to dar dvi die­nas skirs jai iš­mon­tuo­ti. VD inf.

Kur? Vin­gio par­ko est­ra­do­je, M.K.Čiur­lio­nio g. 100. Ka­da? Lie­pos 27 d. 20 val. kiek? 174–1004 li­tai.

renginių kalendorius

KUR? Gaveikių kaime, Vilniaus r. KA­DA? Liepos 26–28 d. KIEK? 59 litai.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Liepos 29 d. 19 val. KIEK? 27–62 litai.

KUR? Jono Meko vizualiųjų menų centre, Gynėjų g. 14. KA­DA? Iki rugsėjo 10 d. KIEK? Nemokamai.

Švęsti linksmai ir blaiviai

Prancūziška nostalgija

Ribų nepaisantis menas

„Švęsk taip, kaip dar nešventei“ – tokiu šūkiu kviečia blaivus festivalis VAROM! Tai trijų dienų šventė po atviru dangumi ant ežero pakrantės – su daug geros ir gyvos muzikos, su erdvėmis meno dirbtuvėms ir projektams, su atvira širdimi naujai patirčiai. VAROM! muzikos scenoje pasirodys „Antis“, Aistė Smilgevičiūtė ir „Skylė“, „Happyendless“, „Freaks On Floor“, Markas Palubenka, „Golden Parazyth“, Vytautas V.Landsbergis ir kiti.

Jei Paryžius – jūsų svajonių miestas, jei jums sunku atsispirti jo grožiui bei didybei, jei esate tikras romantikas, gitaristo, kompozitoriaus, vokalisto Chriso Ruebenso koncertas kaip tik jums. Su savo ansambliu jis paruošė vasarišką programą, kurioje netrūksta subtilios elegancijos, persmelktos neapčiuopiamo žavesio. Tad nenustebkite, jei pasijusite lyg jaukioje lauko kavinukėje Eifelio bokšto papėdėje.

Giuseppe Zevola pasauliui pažįstamas kaip neįprastas menininkas, naudojantis įvairias medijas – nuo tapybos, skaitmeninės grafikos, vaizdo objektų iki poezijos ar net vaidybos. G.Zevola paprastai kuria ne dailės kūrinius, o formuoja idėjų, vaizdų ir objektų visumą, kurią galima vadinti instaliacija. G.Zevolos paroda „Bread and drawings“ – puikus menininko temperamento atspindys.

KUR? Senamiestyje. KA­DA? Liepos 27 d. 10 val. KIEK? 20 litų. Dėl bilietų kreiptis tel. 272 4805.

KUR? Raganiukės teatre, S.Stanevičiaus g. 24. KA­DA? Liepos 27 d. 12 val. KIEK? 16 litų.

KUR? Vilniaus kameriniame teatre, Konstitucijos pr. 23B. KA­DA? Liepos 27, 28 d. 19 val. KIEK? Nemokamai.

KUR? Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus g. 30. KA­DA? Liepos 27 d. 21 val. KIEK? 22–62 litai.

Senamiesčio slėpiniai ir mistika

Raudonkepuraitė ir draugai

Patriotizmas iš tolo

Muzikinė kelionė

Vilniaus senamiestis garsėja savo stebuklais, mistinėmis įžymybėmis ir neįmintomis paslaptimis. Kiek pasaulio istorijoje garsių asmenybių žengė vingriomis gatvėmis, kokia neįsivaizduojama prabanga dvelkė kultūrinis gyvenimas, kokios intrigos ir meilė viešpatavo už rūmų sienų. O kur dar mįslingi objektai bei mistika ir legendomis apipintos istorijos.

Nuotaikinga pasakos apie Raudonkepuraitę interpretacija nukels mažuosius žiūrovus į užburiantį stebuklų pasaulį. Vaikai čia pasijus tikromis žvaigždėmis, nes turės galimybę įkūnyti pasakos herojus: mažąją Raudonkepuraitę, rūpestingąją mamą, klastingąjį vilką, juokingąją senelę ir narsųjį medžiotoją, kuris išgelbės Raudonkepuraitę ir senelę iš vilko spąstų.

Režisieriai Alicia Gian (JAV) ir Marius Mačiulis savo spektaklį „Vertėjas“, atliekamą dviem kalbom, pavadino lietuvių liaudies patriotine drama tam, kad provokuotų žiūrovą. Kokia toji tėvynė? Jie myli tėvynę iš tolo. „Ji tarsi neįgali mergaitė, kuri bando užsivilkti tautinę suknelę, bet niekaip nepavyksta, – sako M.Mačiulis. – Kas turėtų prieiti ir jai pagelbėti?“

Pianistas Paulius Matuzas kviečia į muzikinę kelionę per epochas. Įspūdžių tikrai nepritrūks: stabtelėsite baroke, kur gėrėsitės Domenico Scarlatti sonatos garsais, persikėlę į romantizmą grožėsitės Ferenczo Liszto virtuoziškais pasažais ir Fryderyko Chopino melodijų grožiu, o, grįžę į šiuos laikus, įvertinsite Alvido Remesos muzikos įtaigą bei ekspresyvumą.

30

liepos 25–31, 2013

skelbimai VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS NAUJIENOS

Vilniaus miesto savivaldybė, Konstitucijos pr. 3, LT-09601, Vilnius. Tel. (8 5) 211 2000, faks. (8 5) 211 2222. www.vilnius.lt. Vilniaus miesto savivaldybė socialiniuose tinkluose: www.facebook.com/vilnius.lt, www.twitter.com/vilnius_lt. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. (8 5) 211 2885. Pirminė teisinė pagalba – gyventojai registruojami tel. (8 5) 211 2744, www.teisinepagalba.lt. Klauskite: e.vicemeras@vilnius.lt.

Oficialus informacinis pranešimas apie Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2013-07-10 priimtą sprendimą Nr. 1-1319 „Dėl daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros maksimalių tarifų nustatymo“. Sprendimo esmė – nustatyti daugiabučių namų šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros maksimalūs tarifai už bendrojo (naudingojo) ploto pagal šilumos punktų ir šildymo bei karšto vandens tiekimo sistemų tipus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtinto Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos aprašo 3 priedo 18 lentelėje nustatytu pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros privalomųjų darbų bendruoju sąrašu (http://www.infolex.lt/lite/ta/52062). Su visu sprendimu galite susipažinti: http://www.vilnius.lt/index.php?3758242052 arba http://www.vilnius.lt/index.php?39887300. 18 lentelė. Šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros minimalių apimčių darbų sąrašas ir periodiškumas. 1. 2. 3.

4.

5. 6. 7. 8. 9. 10. 11. 12. 13. 14. 15.

16. 17. 18. 19. 20.

Pastato šilumos punkto įrenginių apžiūra, šilumos punkte esančių įrenginių veikimo patikrinimas ir pastebėtų sutrikimų pašalinimas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos Atnaujintuose šilumos punktuose naudojamų automatinių reguliatorių periodinė apžiūra, jų būklės, veikimo tikrinimas, judančių dalių valymas ir tepimas, reguliavimo elementų koregavimas nustatytiems parametrams palaikyti Šilumos punkto veikimo parametrų kontrolė (į šildymo sistemą tiekiamo ir iš jos grąžinamo šilumnešio temperatūros kontrolė ir į patalpas tiekiamo karšto vandens bei recirkuliacinio vandens temperatūrų kontrolė), į šildymo sistemą tiekiamo ir grąžinamo iš jos šilumnešio parametrų atitikties pastatui patvirtintam temperatūros grafikui kontrolė, jų korekcija esant nuokrypių, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos Duomenų apie šilumnešio ir karšto vandens parametrus (temperatūrą ir slėgį) bei apskaitos prietaisų rodmenis apie pratekėjusį per šilumos punktą šilumnešio kiekį, suvartotą šilumos kiekį bei sušildyto vandens kiekį (jeigu įrengtas jo apskaitos prietaisas) įrašymas į šilumos punkte esantį žurnalą, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos Atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso veikimo ir jo plombų vizualinė apžiūra, šilumos apskaitos prietaiso rodmenų nurašymas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos Jei yra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistema – visi 1–5 punktuose numatyti darbai Filtrų ir purvo rinktuvų apžiūra, išvalymas ir praplovimas Atjungimo armatūros einamasis smulkus remontas (riebokšlių ištepimas, paveržimas) Šildymo ir karšto vandens sistemos naudojamos šiluminės galios koregavimas reguliuojant šilumos punkto įrenginius pagal pastato savininko arba bendrojo naudojimo objektų valdytojo pageidavimus, nepažeidžiant higienos normų Šilumos punkto patalpos elektros įrenginių, susijusių su šildymo ir karšto vandens sistemos darbu, priežiūra Šilumos punkto patalpos elektros tinklų varžų matavimas Šildymo ir (arba) karšto vandens sistemos sezoninis arba poavarinis paleidimas ir nuorinimas Šilumos punkto hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui Avarijų šilumos punkto sistemoje (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių iki 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) lokalizavimas ir likvidavimas Nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šilumos punkto vamzdžių lokalizavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) be atstatomųjų statybinės konstrukcijos ir apdailos darbų Šilumos punkto šilumos izoliacijos apžiūra, atsitiktinis sudrėkusios izoliacijos vietų nustatymas, pažeistų ir atsilaisvinusių izoliacijos vietų iki 0,40 m pritvirtinimas Optimalių valdymo programų nustatymas, programų keitimas pagal namo įgaliotinio, savininko ar bendrojo naudojimo objektų valdytojo pageidavimus, bet nepažeidžiant higienos normų Vamzdynų, balansinės ir uždaromosios armatūros ženklinimas nustatytose vietose Šilumos ir karšto vandens siurblių viršijamo triukšmo ir vibracijos nustatymas (nereikalaujantis specialių prietaisų), guolių ir riebokšlių apžiūra, sandarumo patikrinimas, atsilaisvinusių jungčių ir blogų kontaktų, įtampos, pavaros patikrinimas, variklių perkaitimo nustatymas Duomenų apie pastebėtus įrenginių veikimo sutrikimus ir atliktus darbus juos šalinant, kitas profilaktikos priemones ar neperiodinius parametrų reguliavimo darbus įrašymas į šilumos punkte esantį žurnalą, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos

Statybos ir remonto

Siūlo darbą

21. Šilumos tiekėjo dispečerio informavimas apie pastebėtus šilumnešio parametrų nuokrypius šilumos perdavimo tinkle (įvade) ir šilumos apskaitos prietaiso sutrikimus 22. Šilumos punkto techninės dokumentacijos, instrukcijų ir schemų rengimas, atnaujinimas ir iškabinimas apskaitos punkte 23. Karšto vandens sistemos vamzdyno magistralių, atšakų, stovų ir įrenginių būklės tikrinimas 24. Karšto vandens tiekimo sistemos namo vamzdyno atšakų ir stovų balansavimas 25. Į patalpas tiekiamo karšto vandens temperatūros kontrolė ir, esant nuokrypių, koregavimas, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos 26. Karšto vandens sistemos išplovimas 27. Karšto vandens šilumokaičių praplovimas cheminiu būdu nustatytu periodiškumu 28. Tiesioginio veikimo karšto vandens kiekio ir temperatūros reguliatorių bei termorelių priežiūra, smulkus remontas 29. Šalto vandens skaitiklių prieš karšto vandens šilumokaitį rodmenų nurašymas 30. Avarijų karšto vandens sistemoje (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių iki 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) lokalizavimas ir likvidavimas 31. Nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių karšto vandens vamzdžių lokalizavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) be atstatomųjų statybinės konstrukcijos ir apdailos darbų 32. Karšto vandens sistemos šilumos izoliacijos apžiūra, atsitiktinis sudrėkusios izoliacijos vietų nustatymas, pažeistų ir atsilaisvinusių izoliacijos vietų iki 0,4 m pritvirtinimas 33. Blogai šylančių vonios šildytuvų šildymo efekto atkūrimas, jeigu tai nereikalauja sistemos kapitalinio remonto 34. Šildymo sistemos vamzdyno magistralių, atšakų ir stovų jungčių prie magistralių ir įrenginių (įskaičiuojant atjungiamąją ir balansavimo armatūrą) apžiūra ir būklės tikrinimas 35. Šilumnešio temperatūros tikrinimas kiekvieno stovo (esant dvivamzdei sistemai – tiekimo ir grąžinimo stovų) atkarpose, esančiose 0,2–0,5 m atstumu nuo prijungimo prie magistralės vietos, jeigu nėra nuotolinio stebėjimo ir valdymo sistemos 36. Šildymo sistemos praplovimas 37. Šildymo sistemos hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui 38. Aklių, apsaugančių namo šildymo sistemą nuo padidinto slėgio lauko tinklų hidraulinio bandymo metu, įrengimas šilumos punktuose prie įvadinių sklendžių 39. Kiaurų radiatorių butuose nuėmimas, aklių arba šilumnešio cirkuliacijos jungčių įrengimas vietoj nuimto radiatoriaus (radiatorius ar vonios šildytuvus turi parūpinti butų savininkai) 40. Kiaurų radiatorių laiptinėse ir kitose bendrojo naudojimo patalpose pakeitimas (radiatorius turi parūpinti pastato ar pastato butų ir kitų patalpų savininkai) 41. Avarijų šildymo sistemoje (srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas, susidėvėjusių iki 0,4 m ilgio vamzdžių pakeitimas) lokalizavimas ir likvidavimas 42. Nuotėkio iš atvirai paklotų arba sienose, perdangose bei pogrindiniuose kanaluose esančių šildymo vamzdžių lokalozavimas (statybinės konstrukcijos išardymas, srieginių jungčių suveržimas, apkabų uždėjimas, įtrūkimų suvirinimas ar iki 0,4 metrų ilgio vamzdžių pakeitimas) be atstatomųjų statybinės konstrukcijos ir apdailos darbų 43. Šildymo sistemos šilumos izoliacijos apžiūra, atsitiktinis sudrėkusios izoliacijos vietų nustatymas, pažeistų ir atsilaisvinusių izoliacijos vietų iki 0,40 m pritvirtinimas 44. Blogai šylančių radiatorių šildymo efekto atkūrimas, jeigu tai nereikalauja sistemos kapitalinio remonto

Technikos remonto Taisome visų tipų KOMPIUTERIUS ir TELEVIZORIUS bei kitus el. prietaisus. Atrišame žaidimų kompiuterius. Suteikiame garantiją. Tel. 8 647 07 741.

Anglija! Obuolių, kriaušių nuėmimas, pakavimas. Anglų k. nebūtina. Kaina 430 Lt! www.extratravel.lt. Tel. 8 688 15 532.

1076343

1140332

Visų kompiuterių ir televizorių bei garso technikos servisas. Žalgirio g. 131, Vilnius, tel. (8 5) 275 4665; www.pc-help.lt.

Konditerijos gaminių įmonė Vilniaus ir Utenos regione ieško vairuotojo-vadybininko, turinčio nuosavą mikroautobusą. Darbas su esamais ir naujais klientais. Patirtis pardavimo srityje būtų privalumas. Tel. 8 687 22 882, e. paštas erikas@riestlita.lt.

1129621

Kelionių 1131006

UAB „Meyer & John” dirbti Vilniaus regione ieško darbuotojų (vandentiekio ir nuotekų vamzdžių klojimas): ekskavatorininkų, brigadinininkų, vamzdžių klojėjų, požeminių vamzdynų diagnostikos operatoriaus. Įmonė užtikrina visas socialines garantijas ir darbo užmokestį, priklausantį nuo pasiektų rezultatų. Tel. (8 5) 210 4225; projektai@meyer-john.lt.

Perka Brangiai perkame mišką su žeme arba išsikirsti. Visoje Lietuvoje. Atsiskaitome iš karto. Tel. 8 676 41 155. 1058717

Stambi įmonė brangiai perka įvairaus brandumo miškus Lietuvoje. Tel. 8 633 33 333, 8 644 44 444.

1136212

1068530

Nuomoja Komercinių, prekybos, biuro patalpų nuoma Klaipėdos centre. Daug privalumų. „Amberton Klaipėda“, Naujojo Sodo g. 1A, tel. 8 616 72 345. 1137158

Kvalifikuotų specialistų komanda kokybiškai ir laiku dažo namus, sodybas, tvoras, stogus bei kitokios paskirties patalpas. Atliekame vidaus apdailos darbus. Tel. 8 633 60 837. 1139708

Reikalingi pastolių montuotojai ir izoliuotojai dirbti Olandijoje (visos soc. garantijos). Privalumai: anglų k., VCA sertifikatas. CV siųsti darius@clovergroup.lt. Tel. 8 655 21 029, 8 650 97 517. 1139671

Šildymo sistemos įranga ir montavimas: katilai, radiatoriai, saulės kolektoriai, krosnelės, židiniai, vandens šildytuvai, dūmtraukiai. Nuolaidos, garantija, pristatymas. www.jausilta.lt; tel. 8 673 72 237. 1138845

Šildymo-šaldymo sistemų montavimas, senų sistemų rekonstrukcija, saulės sistemų įrengimas, konsultacija, šildytuvų valymas ir profilaktika. Garantija darbams. Tel. 8 685 56 016. 1138843

Paslaugos Pigiai gamina spintas su stumdomomis durimis, virtuvės, miegamojo, kt. baldus pagal individualius užsakymus. Tel. 8 676 80 295. 1139958

VANDENS GRĘŽINIAI, GEOTERMINIS ŠILDYMAS. Darbai nuo A iki Z visoje Lietuvoje ištisus metus! Garantija, aptarnavimas. www. Melkerlita.lt. Tel. 8 616 08 020, 8 686 83 265. 1093208

1141181

Kita

Įvairūs Teismo informacija Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 04 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą (Civ. bylos Nr. B2-1853-232/2013) UAB „Baltrana“, juridinio asmens kodas 300021086, registracijos adresas: Geležinkelio g. 3-14A, Vilnius. Administratoriumi paskyrė UAB „ATENERGO”, įmonės kodas 179404329, buveinė Tilto g. 36, LT-72315 Tauragė, tel. mob. 8 689 73 256, tel./faks.: 8 446 71 192, e. paštas: atenergo@gmail.com. Kreditorių finansinius reikalavimus priimame iki 2013 m. rugpjūčio 25 d., adresu: Gedimino g. 31-1, LT-72282 Tauragė. UAB „Baltrana“ direktorius netenka savo įgaliojimų. Nutraukiamos visos galiojančios sutartys su UAB „Baltrana“. Visi sandoriai sudaryti po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, bus pripažinti neteisėtais ir anuliuoti. Šis skelbimas yra laikomas tinkamu pranešimu, įpareigojančiu bendrovės di-

sen., Vilniaus raj. (kad. Nr. 4112/0100:197), kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Projekto iniciatorius – Raimondas Dainauskas. 1140691

Individuali įmonė – T.Venciaus įmonė Vilniaus ortodontijos centras, į.k. 124621753, buveinė Latvių g. 8, Vilnius, pertvarkoma į mažąją bendriją – Mažoji bendrija Vilniaus ortodontijos centras. Nuo 2013 07 24 adresu Latvių g. 8, Vilnius, galima susipažinti su mažosios bendrijos steigimo dokumentais. 1141069

Iš/į Londoną vežame siuntinius ir smulkius krovinius. Tel. 8 687 58 503, +44 778 627 1449. Informacija – www.lietuvalondonas.com.

1137627

rektorių per 10 dienų bankroto administratoriui perduoti turtą ir dokumentus.

Informuojame, kad įvykdytas formavimo ir pertvarkymo projektas SB „Verkiai“ tarp žemės sklypų kad. Nr. 0101/0147:10 ir 0101/0147:2 bei tarp Babinių ir Babinių sodų 5-osios g. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus vedėjo įsakymas 2013 06 03 Nr. 49 VĮ - (14.49.2) - 768. Projekto iniciatorius – SB „Verkiai“.

1140240

Informuojame, kad yra parengtas žemės sklypo (kad.Nr.0101/0023:), esančio Žygio g. 36, Žirmūnų sen., Vilniaus m., formavimo ir pertvarkymo projektas. Projekto autorius T.Urvikis, tel. 8 671 22 069. Prašome atsiliepti gretimų žemės sklypų savininkus bei gretimo žemės sklypo (kad.nr. 0101/0023:76) bendrasavininkę Ana Četverikova. Su parengtu projektu galite susipažinti UAB ADR PROJEKTAI, adresu: Žalgirio g. 90-335, Vilnius nuo 2013 07 26 d. iki 2013 08 09 d. darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. 1141062

Informuojame, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d. Įsakymu Nr. 3D-476/D1-429 „Dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“, rengiamas žemės sklypo, Mickūnų mstl., Mickūnų sen., Vilniaus r., kadastrinis Nr. 4152/1600:0659 Mickūnų k.v., kaimo plėtros žemėtvarkos projektas ūkininko sodybos vietai parinkti. Projektas rengiamas supaprastinta visuomenės dalyvavimo teritorijų planavimo procese tvarka. Planavimo tikslas – ūkininko sodybos vietos parinkimas. Planavimo organizatorius: Natalija Statino. Projekto rengėjas: UAB „MTL SERVISAS“. Pakartotinai susipažinti su projekto sprendiniais ir pateikti pasiūlymus galima nuo 2013 07 12 d. iki 07 26 d. UAB „MTL SERVISAS“ patalpose, adresu Savanorių pr. 237 – 19, Kaunas. Tel. 8 675 77 054. 1140824

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 m. liepos 10 d. įsakymu Nr.48VĮ-(14.48.2.)-1724 yra patvirtintas žemės sklypo, esančio Maikūnų k., Buivydžių

PRANEŠIMAS apie parengtą poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą. Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius: UAB „SSPCVilnius“, Jogailos g. 4, LT-01116 Vilnius, tel. 8 610 54 239, faks. 26 61 260. Planuojamos ūkinės veiklos PVSV dokumentų rengėjas: UAB „COWI Lietuva“, Ukmergės g. 369A, LT-06327 Vilnius, tel. 8 5 21 07 610, faks. 8 5 21 24 777, e. p. info@cowi.lt. Planuojamos ūkinės veiklos pavadinimas: iki 20 MW biokuro termofikacinės jėgainės įrengimas. Planuojamos ūkinės veiklos vieta: Savanorių pr. 182A, Vilnius. Trumpas planuojamos ūkinės veiklos aprašymas: planuojama rekonstruoti esamą gamybinį pastatą Savanorių pr. 182A, Vilniuje, įrengti iki 20 MW termofikacinę jėgainę šiluminės ir elektros energijos gamybai, kuri naudos biokurą (smulkintą medieną). Termofikacinėje jėgainėje bus sumontuotas iki 20 MW galingumo garo katilas, papildomai 4,5 MW galią planuojama išgauti įdiegus ekonomaizerį. Termofikacinėje jėgainėje bus ruošiamas termofikacinis vanduo, kuris bus teikiamas į miesto centralizuotus šilumos tinklus, ir elektros energija, kuri bus tiekiama į AB „Lesto“ elektros tinklus. Susipažinti su PVSV ataskaita per 10 darbo dienų nuo skelbimo dienos galima: UAB „COWI Lietuva“ aplinkosaugos skyriuje, Ukmergės g. 369A, 8 aukštas, Vilnius, tel. 8 5 21 07 558, faks. 8 5 21 24 777, e. p. info@cowi. lt ir Vilkpėdės seniūnijoje, Savanorių pr. 49, Vilniuje. Viešas visuomenės supažindinimas su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita įvyks 2013 m. rugpjūčio 9 d. 13.00 val. Vilkpėdės seniūnijos patalpose, adresu Savanorių pr. 49, Vilniuje. Pasiūlymus dėl PVSV ataskaitos galima teikti: PVSV dokumentų rengėjui ir ūkinės veiklos organizatoriui. 1141271

Reikalingas žmogus virš 50 m. gyventi sodyboje Šiaulių raj. tel.8 615 86 616 1140973

UAB „Geo group“ kviečia 2013 08 07 d. 10:40 val. Į ribų ženklinimą sklypo (kad. Nr. 0101/0115:22) savininką VIAČESLAVĄ GUSEINOVĄ. Matavimai atliekami adresu: Vilniaus m., Pagubės k. Kreiptis: tel. 8 677 03 016, Laisvės pr. 125-502, Vilnius. 1141189

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vadovaudamasi Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 32 straipsnio 1 dalimi, siūlo UAB „Universal Creations“ nutraukti vartotojų teises pažeidžiančią veiklą bei prašo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo pranešimo paskelbimo spaudoje

31

liepos 25–31, 2013

skelbimai dienos, informuoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą apie priimtus sprendimus ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Jeigu UAB „Universal Creations“ nenutrauks viešojo intereso pažeidimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kreipsis į teismą su ieškiniu vartotojų viešajam interesui ginti. 1141251

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2013 07 05 įsakymu Nr. 48VĮ-(14,48.2)-1667 patvirtintas žemės sklypų, esančių Lelijų g. 20, Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., teritorijoje, sklypo kadastrinis Nr.4117/0600:479 Vilniaus r., ir suformuoto sklypo Nr.1A, kurio plotas 0,0230 ha, Lelijų g, Didžiosios Riešės k., Riešės sen., Vilniaus r., formavimo ir pertvarkymo projektas. 1141301

Informuojame, kad vadovaujantis 2012 05 28 detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 447-12 reg. Nr. AD-492-(3.31) rengiamas 1,7700 ha ploto kitos – gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos paskirties vietovės lygmens žemės sklypo (Kad. Nr. 4162/0400:1817) esančio Rudaminos k., Rudaminos sen., Vilniaus r., detalusis planas. Planavimo organizatoriai: Viktoras Romanovas, adresas: Salininkų Sodų 14 – oji g. 2, Vilnius. Plano rengėjas: UAB „Vildomus“, įmonės kodas 300655884, buveinės adresas – Vytenio g. 50, 208 kab. Vilniuje, kontaktinis tel. 8 656 20 430 e. paštas info@ vildomus.lt. Planavimo tikslas: padalyti sklypą, nustatyti statybos reglamentus naujai statomiems/rekonstruojamiems statiniams – iki dviejų aukštų, vieno buto. Planavimo terminai: parengtas detalusis planas viešai eksponuojamas nuo 2013 08 20 iki 2013 09 05 Rudaminos seniūnijoje (detaliojo plano projekto sprendinių grafinė dalis pridedama). Detaliojo plano viešas aptarimas įvyks 2013 09 05, 10 val. Rudaminos seniūnijos patalpose. 1140826

Detalieji planai Informuojame, kad pradedamas rengti žemės sklypo (kad. Nr. 0101/0158:336) Juodasis kelias 79 A., Naujosios Vilnios sen., Vilniaus m. sav. detalusis planas. Planavimo tikslas: pakeisti sklypo žemės naudojimo paskirtį į kitą, nustatyti gyvenamosios teritorijos (G) naudojimo būdą, vienbučių ir dvibučių pastatų statybos (G1) naudojimo pobūdį bei kitus pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktus leistinus žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus bei statybos reglamentus, padalyti į atskirus sklypus. Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis Nr. 042243,

2013-05-30; Planavimo organizatorius: Edvard Mikša, gyv. Juodasis kelias 79 A, Vilniaus m. sav.; Detaliojo plano rengėjas: UAB „Valtraksa“, Kalvarijų g. 125-813, 08221 Vilnius, tel. 8 672 77 911, e. paštas: valtraks@gmail.com. Informacija ir pasiūlymai, pastabos ir pretenzijos gali būti pateikiamos Detaliojo plano organizatoriams arba rengėjams iki viešojo susirinkimo pabaigos, kurio vieta ir laikas bus paskelbti vėliau. 1140804

Pradėtas rengti sklypo J.Basanavičiaus g. 9a, Vilniaus m. detalusis planas, vadovaujantis VMSA administracijos direktoriaus pavaduotojo 2013 07 03 įsak. Nr. A30-1615 ir 2013 07 08 „Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartimi Nr. 042273“. Planavimo tikslai: nekeičiant sklypo žemės naudojimo paskirties, nustatyti sklypo tvarkymo ir naudojimo režimą (naudojimo būdą – gyvenamosios teritorijos, pobūdį – daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių statybos, ir kitus pagal teritorijų planavimo dokumentus bei teisės aktus leistinus teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimų reikalavimus) vadovaujantis bendrojo plano sprendiniais. Planavimo organizatorius: UAB „City property investment“, A.Goštauto g. 40A, Vilnius, tel. 8 616 78 934, e. p. egle@eika.lt. Plano rengėjas: UAB „Senojo miesto architektai” Šv.Ignoto g. 5, 18 p/dėž. Vilnius, e. p. diana@ smartas.lt, tel./faksas 261 11 15. Apie viešumo procedūras informuosime papildomai. 1141088

Pramogos

„Vinetu kaimas” – autentiška Amerikos indėnų poilsiavietė, įsikūrusi Klaipėdos raj. vaizdingame Akmenos-Danės upės slėnyje kviečia Jus PASIJUSTI TIKRAIS INDĖNAIS ir siūlo: poilsį, nakvynę bei pramogas mistiniame indėnų name vigvame su taikos pypkės ritualu; švęsti gimtadienius, organizuoti sąskrydžius, susitikimus, bernvakarius, mergvakarius ir kitas šventes. Vaikai kviečiami pasiversti indėnais „Jaunųjų vilkų stovykloje“. Išbandyti indėnišką septynių sielos prakaitų pirtį inipi; išbandyti akies taiklumą iš lanko įvairiuose turnyruose! Vandens turistams siūlome keliones kanoja ar baidare Minijos ar Danės upėmis. Mus rasite: 15 km nuo Klaipėdos, Kretingalės kryptis. Šlikių k. Daugiau informacijos: www.vinetukaimas.lt tel. +370 602 50 008. 1135984

Karščiausi kelionių pasiūlymai KELIONIŲ ORGANIZATORIUS

GEROS KAINOS KELTŲ BILIETAMS Keltų linija KLAIPĖDA–KYLIS: Keturvietė kajutė + automobilis – nuo 247 Lt / asm. 4 sėdimos vietos + automobilis – nuo 182 Lt / asm. Keltų linija KLAIPĖDA–ZASNICAS: Trivietė kajutė + automobilis – nuo 259 Lt / asm.

A.Vienuolio g. 6, LT-01104 Vilnius Tel. (8 5) 231 3314. Faks. (8 5) 262 9120 vilnius@vilnius.krantas.lt, www.krantas.lt

2 sėdimos vietos + pusryčiai + automobilis – nuo 209 Lt / asm. GYVENANTIEMS SVETUR! Sėdima vieta keleiviui iš Kylio į Klaipėdą – nuo 160 Lt Sėdima vieta keleiviui iš Karlshamno į Klaipėdą – nuo 222 Lt Kainos pateiktos į vieną pusę. Keltų bilietai internetu www.krantas.lt.

Informuojame, kad: 1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1842 patvirtino Vilniaus rajono, Bezdonių seniūnijos, Bezdonių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 141,32 ha žemės plotą. Projekto autorius - Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, vyr. specialistė Lina Stonienė, adresas: Konstitucijos pr. 23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. rugsėjo 9 d. 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1848 patvirtino Vilniaus rajono, Bezdonių seniūnijos, Arvydų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 629,22 ha žemės plotą. Projekto autorius - Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, vyr. specialistė Lina Stonienė, adresas: Konstitucijos pr. 23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2818. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. rugsėjo 9 d. 3. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2013 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-1860 patvirtino Vilniaus

rajono, Kalvelių seniūnijos, Kenos kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribas ir laisvos valstybinės žemės fondo 364,70 ha žemės plotą. Projekto autorius - Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas, specialistės Danuta Milevič ir Marija Nescer, adresas: Konstitucijos pr. 23, korpusas A, Vilnius, tel. (8 5) 262 2853. Projektavimo darbų pradžia – 2013 m. rugsėjo 16 d. Prašymų nepateikę pretendentai, pageidaujantys Arvydų, Bezdonių ir Kenos kadastro vietovėse gauti žemę neatlygintinai, ją pirkti arba nuomoti iš valstybės, gauti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valdyti per 10 dienų nuo šio skelbimo paskelbimo prašymus gali pateikti Vilniaus rajono skyriuje. Susipažinti su Arvydų, Bezdonių ir Kenos kadastro vietovių laisvos žemės fondo žemės planais suinteresuoti asmenys gali Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt arba Vilniaus rajono skyriuje, Kalvarijų g. 147, LT-08221 Vilnius.“ Informuojame, kad nuo šios informacijos paskelbimo dienos bus laikoma, kad apie sprendimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus yra pranešta. Minėti įsakymai yra paskelbti Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt.

Vieta jūsų reklamai. Skambinkite:

261 3653, 261 3659, 279 1370

Orai 30-oji metų savaitė. Saulė Liūto ženkle.

Vėjas 5–10 m/s

Savaitgalio orai penktadienį

+22

Artimiausiomis dienomis oras vietomis šils iki 27 laipsnių, bus debesuota su pragiedruliais. Šiandien sušils iki 20–25 laipsnių, daug kur palis, galima perkūnija. Penktadienio naktį taip pat prognozuojami trumpi lietūs, galima perkūnija. Dieną trumpai palis Vilniaus regione, kitur bus debesuota, laikysis apie 27 laipsnius šilumos.

+20

+23

Telšiai

Naktis

Šiauliai

+22

Klaipėda

+15

Panevėžys

+22

3

Šeštadienį Naktis

Kaunas

Pasaulyje +36 +28 +27 +27 +21 +33 +17 +23

+24

+22

+23

Atėnai Berlynas Brazilija Briuselis Dublinas Kairas Keiptaunas Kopenhaga

Vėjas (m/s)

Utena Tauragė

Diena

Londonas Madridas Maskva Minskas Niujorkas Oslas Paryžius Pekinas

+26 +37 +21 +22 +25 +27 +30 +34

Praha Ryga Roma Sidnėjus Talinas Tel Avivas Tokijas Varšuva

+14

+22

Vėjas (m/s)

+26

3

Vilnius

+22

+26 +22 +31 +18 +21 +31 +29 +25

Diena

Marijampolė

+22

SEkmadienį

Alytus

Naktis

Diena

+14

Vėjas (m/s)

+27

3

Kalendorius Ketvirtadienis, liepos 25 d.

penktadienis, liepos 26 d.

šeštadienis, liepos 27 d.

sekmadienis, liepos 28 d.

pirmadienis, liepos 29 d.

antradienis, liepos 30 d.

trečiadienis, liepos 31 d.

Teka 5.17 Leidžiasi 21.32

Teka 5.19 Leidžiasi 21.31

Teka 5.21 Leidžiasi 21.29

Teka 5.22 Leidžiasi 21.27

Teka 5.24 Leidžiasi 21.25

Teka 5.26 Leidžiasi 21.24

Teka 5.27 Leidžiasi 21.22

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Pilnatis

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

Mėnulis Delčia

VARDAI: Aušrinė, Jokūbas, Kristoforas, Kristupas

VARDAI: Daugintas, Eigis, Milė, Ona

Šv. Jokūbas, Rugiapjūtės pabaiga 1886 m. gimė aktorius ir režisierius Konstantinas Glinskis. 1923 m. gimė švedų rašytoja, knygų vaikams ir jaunimui autorė Maria Gripe. 1929 m. gimė rusų rašytojas, artistas, kino režisierius, visuomenės veikėjas Vasilijus Šukšinas. 1967 m. gimė JAV aktorius, serialo „Draugai“ žvaigždė Mattas LeBlancas. 1978 m. Anglijoje gimė Louise Joy Brown, pirmasis mėgintuvėlyje pradėtas kūdikis. 1980 m. mirė rusų aktorius, poetas ir muzikantas Vladimiras Visockis.

Šv. Ona (Prinokimo šventė, Pabaigtuvės, Nokis arba Sirpstas) Šv. Joakimas 1856 m. gimė airių rašytojas George’as Bernardas Shaw. 1875 m. gimė šveicarų psichiatras Carlas Gustavas Jungas. 1928 m. gimė JAV režisierius Stanley Kubrickas 1943 m. gimė anglų grupės „The Rolling Stones“ lyderis Mickas Jaggeris. 1945 m. gimė anglų aktorė Helen Mirren. 1959 m. gimė amerikiečių aktorius Kevinas Spacey. 1964 m. gimė amerikiečių aktorė Sandra Bullock. 1973 m. gimė anglų aktorė Kate Beckinsale.

VARDAI: Natalija, Nazaras, Svalia, Žintautas

VARDAI: Inocentas, Samsonas, Vytaras, Vytas, Vytė

VARDAI: Beatričė, Marta, Morta, Olavas

VARDAI: Abdonas, Donatilė, Nortautė, Radvilė

VARDAI: Ignacas, Ignas, Leticija, Vykintė

1824 m. gimė prancūzų rašytojas Alexandre’as Dumas sūnus. 1921 m. gimė matematikas, Vilniaus universiteto rektorius Jonas Kubilius. 1940 m. gimė vokiečių šokėja ir choreografė Pina Bausch. 1946 m. gimė Kroatijos aktorius Rade Šerbedžija. 1964 m. gimė perkusininkas Pavelas Giunteris. 1977 m. gimė airių aktorius Jonathanas RhysasMeyersas. 1996 m. per Atlantos (JAV) vasaros olimpines žaidynes Šimtmečio olimpiniame parke sprogus bombai vienas žmogus žuvo, daugiau nei 100 buvo sužeista.

Jūros ir žvejų diena 1741 m. mirė italų kompozitorius Antonio Vivaldi. 1750 m. mirė vokiečių kompozitorius Johannas Sebastianas Bachas. 1866 m. gimė anglų vaikų rašytoja ir iliustratorė Beatrix Potter. 1914 m. prasidėjo Pirmasis pasaulinis karas. 1929 m. gimė Jacqueline Kennedy Onassis, 35-ojo JAV prezidento Johno Kennedy žmona. 1936 m. gimė dirigentas Juozas Domarkas. 1943 m. gimė grupės „Pink Floyd“ muzikantas Richardas Wrightas. 2007 m. mirė kino kritikas Saulius Macaitis.

Šv. Morta, Griaustinio diena 1817 m. gimė armėnų kilmės Rusijos dailininkas Ivanas Aivazovskis. 1881 m. mirė poetas, vertėjas, pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas Laurynas Ivinskis. 1890 m. mirė olandų tapytojas postimpresionistas Vincentas van Goghas. 1904 m. gimė dailininkas Antanas Gudaitis. 1925 m. gimė Graikijos kompozitorius Mikis Theodorakis. 1940 m. gimė aktorius Vytautas Tomkus. 1981 m. gimė ispanas Fernando Alonso, „Formulės-1“ lenktynininkas.

1936 m. gimė amerikiečių bliuzo gitaristas ir dainininkas Buddy Guy. 1947 m. gimė aktorius, politikas, 38-asis Kalifornijos gubernatorius Arnoldas Schwarzeneggeris. 1948 m. Maroke gimė prancūzų aktorius Jeanas Reno. 1958 m. gimė anglų dainininkė Kate Bush. 1963 m. gimė amerikiečių aktorė Lisa Kudrow. 1970 m. gimė choreografė Anželika Cholina. 1974 m. gimė amerikiečių aktorė Hilary Swank. 1994 m. Zarasuose užfiksuotas Lietuvos karščio rekordas: 37,5 °C. 2007 m. mirė švedų režisierius Ingmaras Bergmanas.

1886 m. mirė vengrų kompozitorius Ferencas Lisztas. 1914 m. gimė prancūzų aktorius Louis de Funèsas. 1944 m. žuvo prancūzų pilotas, rašytojas Antoine’as de Saint-Exupéry. 1962 m. gimė amerikiečių aktorius Wesley Snipesas. 1965 m. gimė britų rašytoja J.K.Rowling, knygų apie Harį Poterį autorė. 1966 m. gimė futbolininkas, treneris Valdas Ivanauskas. 1986 m. mirė Japonijos diplomatas Chiune Sugihara. 1991 m. pasienio poste Medininkuose omonininkai žiauriai nužudė septynis Lietuvos pareigūnus.

Na ir kaip tu nežinai?

sudoku

1. Kur buvo galima vienoje vietoje pamatyti Eifelio bokštą, karaliaus Saulės lopšį ir fleur de lys? Tiesa, dabar lopšio nebeliko.

2. Pranašą nuo išradėjo skiria ·–·. Įvardykite

9 2

abu mįslės dalyvius.

4

3. Kuri sporto šaka buvo užd argumentuojant, kad ji yra rausta Rusijoje nuo XX a. pradžios, kenksminga akims?

7

5

9

as?

ai km. Antrasis, nors ir nutolęs nepalyginam 5. Pirmasis nuo Vilniaus nutolęs apie 850 omas ir plika akimi. Ištark „tu“ nelietuviškai, mat toliau, esant tinkamoms sąlygoms yra Įvardykite abu mįslės dalyvius. ąjį. antr si pridėk pirmojo pravardę ir gau

3

ISSN 1822-7791 © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, 01115 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242, E. paštas: info@vilniausdiena.lt „Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys

2022

„VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIASIS REDAKTORIUS Evaldas Labanauskas – 219 1372 „VILNIAUS DIENOS“ VYRIAUSIOJO REDAKTORIAUS PAVADUOTOJAS Ignas Jačauskas – 219 1372

reklamos skyrius: 261

3654

MIESTAS: Rugilė Ereminaitė – 219 1391 Indrė Pepcevičiūtė – 219 1391 LIETUVA: Justinas Argustas – 219 1381 Eglė Šepetytė – 219 1381 EKONOMIKA: Lukas Miknevičius (redaktorius) – 219 1372

Platinimo tarnyba: 261

8 9

3 4

2 9 8

2

1688

Prenumeratos skyrius: 261

1688

TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė (redaktorė) – 219 1380 370: Jurgita Kviliūnaitė (redaktorė) – 219 1370 FOTOGRAFĖ Margarita Vorobjovaitė – 219 1384

Visi kontaktai: diena.lt/dienrastis/redakcija PR

1

8

PASAULIS: Julijanas Gališanskis (redaktorius) – 219 1376 Valentinas Beržiūnas – 219 1387 SPORTAS: Balys Šmigelskas – 219 1383 SAVAITGALIS: Laima Žemulienė – 219 1374

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Ženklu

Praėjusios savaitės sudoku atsakymai

1

5

Pasiūlykite savo klausimą: k.monkiene@vilniausdiena.lt karštOJI linija: 212

6 5

8

7 3

8

4. Koks, pasak žurnalisto Franklino P. Joneso, yra didžiausias punktualumo trūkum

4

8 1

Praėjusios savaitės protų mūšio atsakymai: 1. Savaitės dienos 2. Bušido 3. Jūra. Jūrų liūtas, jūrų arkliukas, jūrų velnias, jūrų karvė ir jūrų kopūstas 4. Whatmanas 5. Įmetė tritaškį

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 3800.

9

1

4

7

2

6

8

5

3

3

8

7

1

9

5

2

4

6

2

5

6

8

4

3

9

1

7

4

9

5

3

8

1

7

6

2

6

2

1

5

7

9

4

3

8

7

3

8

4

6

2

1

9

5

5

4

3

2

1

8

6

7

9

1

6

2

9

3

7

5

8

4

8

7

9

6

5

4

3

2

1

Buhalterija: (8

46) 397 767

rinkodaros skyrius: 261 3000 REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 261 3656, 279 1370, 261 3659, faks. – 279 1379 SKELBIMŲ SKYRIUS: 261 3653 PRENUMERATOS SKYRIUS: 261 3653 PLATINIMO TARNYBA: 261 3653

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.