2013 08 07 klaipeda internetas

Page 1

PIRMAS miesto dienraĹĄtis

treÄ?iadienis, RUGPJĹŞÄŒIO 7, 2013

www.kl.lt

180 (19 783) A?2š6.162;6@ ?B4=7 �š6< $

11

namai

[NZNV-XY Ya ?RQNXa\_Ă› 9V[N /VRYVNb`XNVaĂ›

namai

Nuomininkams – kova dėl bōsto

Pas­lap­tin­go­sios „Er­ge­ne­kon“ gru­puo­tÄ—s teis­mas su­skal­dÄ— Tur­ki­jÄ….

Z.Vaiť­vi­los no­ras vis­kÄ… Ĺži­no­ti apie Pre­zi­den­tÄ™ – ste­bi­nan­tis.

Lietuva 8p.

Pasaulis 10p.

Lai­ki­nas bĹŤs­tas stu­den­tais ta­pu­siems vai­kams – tÄ—­vĹł gal­vos skaus­mas.

AukĹĄtosios mokyk los skaiÄ?iuoja sto janÄ?iĹłjĹł balus ir pini gus, studentĹł tÄ—vai suka galvas dÄ—l finansi niĹł galimybiĹł, kaip reikÄ—s apgyvendin ti savo atĹžalas ki tame mieste, o nekilno jamojo turto agen tĹŤros tikina, jog ĹĄiuo me tu su tÄ… galimybiĹł beveik sirasti norimÄ… bĹŤsnÄ—ra. Vasaros bu tĹł nuomos fiesta jau ÄŻsilingavo ir, ko ge ro, ĹĄiemet bus dar karĹĄ tesnÄ— nei bet kada. Karolis Pilypas

LiutkeviÄ?ius

agentĹŤros „Purijo na“ vadybininkÄ—s Sonatos Dau Populiariausi – ma kon Ĺži palyginti su praÄ—ju tÄ—s teigimu, Beveik visĹł nekil siais nojamojo turto kilo nuo 100 iki 150 metais, jos (NT) agentĹŤrĹł at stovai naujĹł stulitĹł. EsÄ… toks kainĹł ĹĄuolis daro dijĹł metĹł iĹĄvaka ÄŻtakÄ… ir NT tarres ÄŻvardija kaip pininkĹł veiklai. lemiamÄ… bĹŤstĹł pa siĹŤlos trĹŤkumo faktoriĹł. Negana „IĹĄaugusi maŞų bu to, vos ne kiektĹł paklausa ir kaina leidĹžia nuo vienas studentas motojams neieĹĄtaiko tipo – nedidelio plo si ÄŻ to paties koti tarpininkĹł, po puliarÄ—ja nuoma to ir maĹžesnÄ—s tiesiogiai, be agen nuomos kainos – tĹŤrĹł pagalbos“, butus. – pripaĹžino G.Jakie „NorinÄ?iĹł iĹĄsinuo nÄ—. moti bĹŤstus studentĹł tikrai pa DÄ—l ĹžemiausiĹł nuo daugÄ—jo, be to, mĹł kainĹł NT agentĹŤrĹł informa situacijÄ… apsunki cija iĹĄsiskiria – na tai, kad buvienos atstovai tei tai, kuriems teikia gÄ—, jog pigiaumas yra paklausĹŤs ir tarp prioritetas, siai butÄ… miegamaja me uostamiesĹĄeimĹł ar ki- Ä?io tĹł dirbanÄ?iĹł asme ra jo ne galima iĹĄsinuomo nĹłâ€œ, – pasakojo ti uĹž 500 litĹł, kitoje bu NT agentĹŤros „Ai vo minima 300 dila“ vadybininlitĹł suma. kÄ— GraĹžina JakienÄ—. Pagal aruodas.lt publikuojamĹł DaĹžnas nuomotoskelbimĹł informa cijÄ… centrinÄ—je KlaipÄ—dos daly jas studentĹł ven je dviejĹł kambagia. riĹł buto nuomos kaina gali siekti ir BĹŤstĹł savininkai 1 100, trijĹł kamba pirriĹł litĹł. Miegamuosiuo – apie 1 700 miausia pageidau se rajonuose ja dviejĹł kambariĹł iĹĄsiaiĹĄkinti jaunuo butus rima iĹĄliĹł nuomoti vidutiniĹĄkai uĹžno600, mokumo galimy trijĹł – uĹž 800–900 bes. litĹł. Studentai nepageidaujami

PaĹĄnekovai nenei gÄ—, jog daĹžnas nuomotojas studen IĹĄsinuomoti maŞą tĹł vengia. BĹŤsbutÄ… su visais tĹł patogumais itin su savininkai pirmiau dÄ—tin sia dentai tokio tipo bĹŤs ga, tad stu- ja iĹĄsiaiĹĄkinti jaunuo pageidau- ď Ž „Kambariokai“: [R _R aNV XR YVR `R OĂ­` a liĹł mokumo tui nekelia di- ga Ă– V `V [b\ Z\ WĂ? `ab deliĹł reikalavimĹł. limybes. QR[ aNV `VR XVN ]N ` Svarbiausia, kad V QN Yf aV Z\ XR` Ă˜VĂş [N agentĹŤros „LiepĹł nuoma bĹŤtĹł ÄŻkan „Nuomotojai atsar aN  @Uba aR_` a\PX• [b\ parkas“ dama, taip pat giai vertina nin a_ „Kol kas baigÄ—si studentus, tad la pageidautina, kad kÄ— Zinaida Charina. vadybibai daĹžnai nori tik pirmasis den gyvenamoji viepriÄ—mimas, dabar tai mieliau renka susitikti ir su jĹł tÄ— „Rinka turÄ—tĹł vi ta bĹŤtĹł arti aukĹĄto laukiame antro vais – ĹžmonÄ—mis, si nuomotis siĹĄkai stabilisios mokyklos ar bĹŤstÄ… nei gyven turo, pasibaigsian zuotis apie lapkri kuriais pasitikÄ—ti Ĺžy kitos geromis susi ti bendrabutyje, Ä?io rugpjĹŤÄ?io 20 tÄŻâ€œ, – ÄŻsitikinusi miai lengviau ir siekimo galimypatys jaunuoliai dienÄ…. Tik tada ir J.PocienÄ—. dÄ—l kuriĹł ďŹ nansiniĹł bÄ—mis pasiĹžymin atsako bene viebus Ä?ios vietos. galimybiĹł nebÄ—ti apie gyvenamo galima kal- nareikĹĄmiĹĄkai – ten kyla dideliĹł abejo „Ď aukĹĄtÄ…sias mo gyventi ir mosios vietos siniĹł. Taip pat bukyklas ÄŻstojÄ™ tĹł kytis sudÄ—tinga. tuacijÄ… bendrabu Bendra studentai ieĹĄko ne savininkai mieliau Ä?iuose. Kol kas brangaus bĹŤsto. pasiraĹĄo nuo- Klai butyje neprigijo atrodo, „Gyvenau KlaipÄ—dos mos sutartis bĹŤtent Populiariausi vie pÄ— universiteto no kambario busu studentĹł met dos universitetas (KU) kas- anks jog situacija panaĹĄi, kaip ir bend tÄ—vais nei paÄ?iais rabutyje, bet teko tai, kuriĹł nuomos tesniais metais, – sulaukia daugiau iĹĄsikraustystudentais“, – kaina per mÄ—nesÄŻ universitete ti ÄŻ studentĹł, moky nei gali sutalpinti butÄ…. TokÄŻ pasirin patyrÄ— G.JakienÄ—. be komunaliniĹł mo sis daugiau studen kimÄ… lÄ—mÄ— tai, bendrabuÄ?iuokesÄ?iĹł svyruoja tĹł, nei ga- kad lÄ— se. tu bend me priimti ÄŻ bend nuo 300 iki 350 li NT agentĹŤrĹł atsto Ĺ iemet, numano rabutyje gyvenÄ™ ki tĹł, ir rabu vai prognozavo, ma, tenden- dau ti Ĺžmocijos nesikeis – dau geliui jĹł teks nuomo Ä?ius, tad nÄ—s, atrodytĹł, tokÄŻ bĹŤs bariĹł bĹŤstai nuo 400 dviejĹł kam- jog bĹŤstĹł nuomos bu tÄ… pasirinko gelis studentĹł mas tis butus“, ne dÄ—l – situacijÄ… komen – pasakojo NT „Na iki 450 litĹłâ€œ, turÄ—tĹł atslĹŤgti rudens tradiciĹĄkai rinksis buto nuomÄ…, maĹžesniĹł ďŹ nan tavo KU prorekbet ne bend- to minta“ direktopradĹžioje. bet dÄ—l „studentiĹĄ siniĹł iĹĄgaliĹł, rabutÄŻ. riaus referentÄ— Si rÄ— JĹŤratÄ— PocienÄ—. „Toks kaip dabar ko“ gyvenimo gita VaĹĄkaitÄ—. nuomininlinks ÄŽ klausimÄ…, kodÄ—l kĹł aktyvumas tu rÄ—tĹł aprimti jau kai kurie stu- pa mybiĹł ir vakarÄ—liĹłâ€œ, – prisiĹžino studentas Alek rugsÄ—jo pabaigoje Kainos ÄŻvairios sejus. ar spalio pradĹžioje. Tuo metu DÄ—l iĹĄaugusio ma rinkoje atsiranda Şų butĹł poreikio didesnÄ— nuomoja ĹŤgtelÄ—jo ir jĹł nuo mĹł butĹł ÄŻvairiomos kainos. NT mis kainomis pasiĹŤ la“, – teigÄ— NT

Ĺ iandien priedas

Pa­rei­gō­nai ta­po pa­Şei­dÄ—­jais

Kaina 1,30 Lt

„Gal sa­vi­val­dy­bÄ—s dar ne­rei­ kÄ—­tĹł „lauŞ­ti“ dÄ—l fi­nan­sĹł.“ Klai­pÄ—­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas fes­ti­va­lio ren­gÄ—­jams siō­lÄ— iĹĄ pra­dĹžiĹł pa­si­kliau­ti sa­vo jÄ—­go­mis.

3p.

Ves­tu­viĹł pro­ga – bau­da Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

ÄŽsi­min­ti­niau­siÄ… gy­ve­ni­mo aki­mir­ kÄ… prie jō­ros no­rin­tys ÄŻam­Şin­ti jau­ na­ve­dĹžiai ir fo­tog­ra­fai pa­ten­ka ÄŻ pa­jō­rio ser­gÄ—­to­jĹł spÄ…s­tus. Jie jau­ nie­siems ir pa­ly­dai ne­gai­li bau­dĹł uĹž tai, kad pa­Şei­dÄ— sau­go­mos te­ri­ to­ri­jos re­Şi­mÄ…. „„Ne­ti­kÄ—­tu­mas: dau­gy­bÄ™ me­tĹł ĹĄa­lia dar­bo­vie­tÄ—s sa­vo au­to­mo­bi­lius pa­lik­da­vÄ™ po­li­ci­nin­kai da­bar ran­da pra­ne­ťi­mus, kad bus bau­dĹžia­mi, nes ne­su­

mo­kÄ—­jo rink­lia­vos uĹž ma­ťi­nĹł sto­vÄ—­ji­mÄ….

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Klai­pÄ—­dos po­li­ci­jos pa­rei­gō­nai, ku­riĹł dar­ bas Ĺžiō­rÄ—­ti tvar­kÄ… mies­te ir sau­go­ti gy­ven­ to­jus nuo nu­si­kal­tÄ—­liĹł, daŞ­nÄ… die­nÄ… pa­tys ne­no­ro­mis tam­pa pa­Şei­dÄ—­jais ir su­lau­ kia rei­ka­la­vi­mo mo­kÄ—­ti bau­das.

Dai­va Ja­naus­kai­tÄ— d.janauskaite@kl.lt

Au­to­mo­bi­lis – bō­ti­ny­bÄ—

Pa­Ä?ia­me uos­ta­mies­Ä?io cent­re Jō­ros gat­vÄ—­je esan­Ä?ia­me Vy­riau­sia­ja­me po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­te dir­ban­tys po­ li­ci­nin­kai ne­be­Şi­no, kaip elg­tis, kad ne­bō­tĹł bau­dĹžia­mi uĹž tai, jog ne­su­

mo­kÄ—­jo uĹž au­to­mo­bi­liĹł sto­vÄ—­ji­mÄ…. Bu­vu­sia­me teis­mo bei ka­lÄ—­ji­mo pa­ sta­te nuo neat­me­na­mĹł lai­kĹł ÄŻsi­kō­ rÄ™s cent­ri­nis uos­ta­mies­Ä?io po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas. ÄŒia da­bar dir­ba dau­ giau nei pust­re­Ä?io ĹĄim­to pa­rei­gō­ nĹł. Da­lis jĹł gy­ve­na uĹž mies­to, to­dÄ—l ÄŻ dar­bÄ… yra pri­vers­ti va­Şi­ nÄ—­ti nuo­sa­vu trans­por­tu.

4

Ma­tÄ—, bet ne­pers­pÄ—­jo

Tuo ÄŻsi­ti­ki­no klai­pÄ—­die­tis fo­tog­ ra­fas Do­mas Lu­kaus­kas. Jis jau­ nuo­sius fo­tog­ra­fa­vo jĹł pa­si­rink­to­ je vie­to­je prie jō­ros ne­to­li Kark­lÄ—s ka­pi­nai­Ä?iĹł. Tai vie­na po­pu­lia­riau­ siĹł vie­tĹł pa­jō­ry­je fo­to­se­si­joms. „Tie­sÄ… sa­kant, ma­Ä?iau ke­lio Ĺženk­lÄ…, drau­dĹžian­tÄŻ va­Şiuo­ti, bet va­Şia­vo jau­nie­ji, tad se­ kiau iĹĄ pa­skos.

2

Kler­kai vÄ—l vyks gry­bau­ti Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tÄ— v.spuryte@kl.lt

Klai­pÄ—­dos sa­vi­val­dy­bÄ—s kler­kai ir ĹĄie­met uĹž mo­kes­Ä?iĹł mo­kÄ—­to­jĹł pi­ ni­gus va­Şiuos ÄŻ Va­rÄ—­no­je vyk­sian­tÄŻ gry­ba­vi­mo Ä?em­pio­na­tÄ… sem­tis gry­ ba­vi­mo pa­tir­ties.

„Juk sa­kiau, kad va­Şia­vo­me ir va­ Ĺžiuo­si­me“, – prie­kaiť­tus, jog mies­ to pi­ni­gai ga­lÄ—­tĹł bō­ti pa­nau­do­ ti tin­ka­miau, at­rÄ—­mÄ— sa­vi­val­dy­bÄ—s ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­riaus pa­va­ duo­to­jas Via­Ä?es­la­vas Kar­ma­no­vas.

Iť­siun­ti­nÄ—­jo kvie­ti­mus

Va­rÄ—­nos ra­jo­no sa­vi­val­dy­bÄ—, 11 kar­tÄ… or­ga­ni­zuo­jan­ti gry­ba­vi­mo Ä?em­pio­ na­tÄ…, jau iť­siun­ti­nÄ—­jo kvie­ti­mus vi­ soms ĹĄa­lies sa­vi­val­dy­bÄ—ms ÄŻ jÄŻ at­vyk­ ti ir pri­rink­ti kuo dau­giau gry­bĹł. „Kol kas su­lau­kÄ—­me tik vie­no at­ si­sa­ky­mo da­ly­vau­ti ren­gi­ny­je. At­ si­sa­kÄ— Vil­niaus ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bÄ—, nes dar­buo­to­jai to­mis die­no­mis tu­rÄ—s daug dar­bo – vyks di­dĹžiu­lÄ— ĹĄven­tÄ—. IĹĄ ki­tĹł sa­vi­val­dy­biĹł Ĺži­niĹł kol kas ne­tu­ri­me“, – tei­gÄ— Va­rÄ—­nos ra­jo­no me­ro pa­va­duo­to­ jas Al­vy­das Va­lei­ťa.

2

„„Ren­gi­nys: gry­ba­vi­mo Ä?em­pio­na­tas Va­rÄ—­no­je ĹĄie­met bus su­reng­tas jau 11 kar­tÄ…, tra­di­ciť­kai ja­me gry­bus

rinks ir uos­ta­mies­Ä?io sa­vi­val­dy­bÄ—s ko­man­dos.

Ed­ga­ro Zag­reb­ne­vo (BFL) nuo­tr.

2

trečiadienis, rugpjūčio 7, 2013

miestas

Ves­tu­vių pro­ga – bau­da 1

Keis­ta tik, jog Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko dar­ buo­to­jas, ku­ris mus nu­bau­dė, ma­ tė, kaip vyks­ta fo­to­se­si­ja. Ta­čiau ne­priė­jo, ne­pa­sa­kė, kad pa­da­rė­me pa­žei­di­mą ir kuo grei­čiau iš­va­žiuo­ tu­me, o tie­siog už­fik­sa­vo, kad au­ to­mo­bi­lius pa­sta­tė­me ten, kur ne­ ga­li­ma“, – pa­sa­ko­jo D.Lu­kaus­kas.

Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­ jos va­do­vas Da­rius Ni­cius paaiš­ki­ no, jog bau­dų dy­dis ski­ria­si to­dėl, kad vie­ni bau­džia­mi už tai, kad ne­ si­lai­kė ke­lio ženk­le nu­ro­dy­ti drau­ di­mo va­žiuo­ti, ki­ti – už tai, kad pa­ žei­dė sau­go­mų te­ri­to­ri­jų re­ži­mą. „Ki­taip ta­riant, jei au­to­mo­bi­lis įva­žiuo­ja vos ne į jū­rą, tai tik­rai bau­ džia­ma pa­gal ant­rą­jį sce­na­ri­jų. O jei ma­ši­na pri­va­žiuo­ja­ma prie pa­jū­rio, taip pa­žei­džiant ke­lio ženk­lo rei­ka­ la­vi­mus, bet ji pa­lie­ka­ma ant as­fal­ to, tuo­met pa­žei­di­mą už­fik­suo­ja­me ir nuo­trau­ką per­siun­čia­me po­li­ci­jai, kad ji baus­tų už ke­lio ženk­lo pa­žei­ di­mą. To­kiu at­ve­ju bau­da yra ma­ žes­nė“, – iš­dės­tė D.Ni­cius. Tai­syk­lės vi­siems vie­no­dos

Da­rius Ni­cius:

Jei nuo­ta­kai sun­ku ei­ti avint aukš­ta­kul­ niais ir vil­kint il­gą su­kne­lę, te­gul ją ne­ ša jau­ni­kis.

To­dėl jis ir nu­ste­bo tik po ku­rio lai­ko pa­štu ga­vęs pra­ne­ši­mą, jog pa­da­rė pa­žei­di­mą, ir nu­ro­dy­mą su­si­mo­kė­ti bau­dą. Ji už sau­go­mų te­ri­to­ri­jų re­ži­mo pa­žei­di­mą sie­kia nuo 300 iki 500 li­tų. Jei as­muo bau­džia­mas pir­mą kar­tą, pri­pa­žįs­ta pa­da­ręs pa­žei­di­mą ir bau­dą ge­ra­no­riš­kai su­mo­ka per 10 die­nų, ji su­ma­žė­ja iki 150 li­tų. „Jau­nie­ji taip pat tik po sa­vo šven­tės su­ži­no­jo, jog yra nu­baus­ti. Ti­kiuo­si, kad jiems ves­tu­vių nuo­ tai­kos tai la­bai neap­kar­ti­no“, – vy­ lė­si D.Lu­kaus­kas. Ski­ria­si nuo­bau­dų dy­dis

Jis pa­ti­ki­no, kad be­veik vi­si jo pa­ žįs­ta­mi fo­tog­ra­fai, ren­gian­tys jau­ nie­siems fo­to­se­si­jas prie jū­ros, jau yra baus­ti už tai, kad per ar­ti jos pri­va­žia­vo. „Man tik keis­ta, kad ski­ria­si bau­ dų dy­dis. Gal kai ku­riems pa­vyks­ ta kaž­kaip su­si­tar­ti?“ – svars­tė pa­ šne­ko­vas.

Jo tei­gi­mu, dau­giau­sia pa­žei­di­mų už­fik­suo­ja­ma pa­jū­ry­je ties Kark­lės ka­pi­nai­tė­mis ir Olan­dų ke­pu­re. Nuo le­ga­lios au­to­mo­bi­lių sto­vė­ ji­mo aikš­te­lės iki jū­ros ties Kark­ lės ka­pi­nai­tė­mis rei­kia paei­ti 300 met­rų, o iki Olan­dų ke­pu­rės nuo tos vie­tos, kur ga­li­ma tei­sė­tai pa­ lik­ti ma­ši­nas, – 700 met­rų. „Jei nuo­ta­kai sun­ku ei­ti avint aukš­ta­kul­niais ir vil­kint il­gą su­ kne­lę, te­gul ją ne­ša jau­ni­kis. Jei ne­ pa­jė­gia, te­gul tin­ka­mai ap­si­ren­gia ir ap­siau­na. Jei tai ne­tin­ka, te­gul ne­ si­fo­tog­ra­fuo­ja to­se vie­to­se, prie ku­ rių ne­lei­džia­ma pri­va­žiuo­ti. Tai­syk­ lės ga­lio­ja ir ves­tu­ves šven­čian­tiems žmo­nėms“, – pa­brė­žė D.Ni­cius. Pri­va­žiuo­ja li­mu­zi­nais

Di­rek­to­rius bai­sė­jo­si, jog prie Olan­dų ke­pu­rės skar­džio ve­dan­ čio me­di­nio ta­ko ves­tu­vi­nin­kai at­ ve­ža­mi ne tik įpras­to­mis ma­ši­no­ mis, bet ir il­gais li­mu­zi­nais. „Pas­kui vargs­ta, kol juos ap­su­ ka, kad ga­lė­tų iš­va­žiuo­ti. Taip iš­ rai­žo­ma te­ri­to­ri­ja“, – da­ro­mą ža­ lą įvar­di­jo Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko va­do­vas. Ta­čiau fo­tog­ra­fas D.Lu­kaus­ kas įsi­ti­ki­nęs, jog pa­jū­rio ser­gė­ to­jai ves­tu­vi­nin­kams tu­rė­tų bū­ti šiek tiek at­lai­des­ni, juk fo­tog­ra­fuo­ tis prie jū­ros trau­kia ne mi­nios, tad jie di­de­lės ža­los gam­tai ne­da­ro. D.Ni­ciaus tei­gi­mu, kas sa­vai­tę už sau­go­mų te­ri­to­ri­jų re­ži­mo pa­ žei­di­mą nu­bau­džia­ma po vie­ną ar du ves­tu­vių kom­pa­ni­jų au­to­mo­bi­ lių sa­vi­nin­kus.

Su­si­ta­ri­mas: uos­ta­mies­čio mo­kyk­lų va­do­vų spren­di­mu šie­met nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dės rug­sė­jo 2 die­ną.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Rug­sė­jo 1-oji – die­na vė­liau Nau­ji moks­lo me­tai šį ru­de­nį pra­si­dės ne Moks­lo ir ži­nių die­ną – rug­sė­jo 1-ąją, o rug­sė­jo 2-ąją. Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Klai­pė­dos mies­to sa­vi­val­dy­bės Ug­dy­mo ko­ky­bės ir kai­tos po­sky­ rio vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė Rai­mon­ da Stir­bie­nė in­for­ma­vo, kad ofi­cia­ lūs ren­gi­niai į ki­tą die­ną nu­ke­lia­mi vie­nin­gu bend­ro­jo la­vi­ni­mo įstai­ gų va­do­vų su­si­ta­ri­mu. „Su­si­sie­kė­me su mo­kyk­lų di­ rek­to­riais ir pra­šė­me jų pa­čių pa­ reikš­ti nuo­mo­nę, ku­rią die­ną bū­ tų pa­to­giau or­ga­ni­zuo­ti mi­nė­ji­mą. Ta­rė­mės ir su Klai­pė­dos me­ru Vy­ tau­tu Grub­liaus­ku. Drau­giš­kai nu­spren­dė­me rug­sė­jo 1-ąją švęs­ ti rug­sė­jo 2-ąją. Tai iš da­lies su­si­ję ir su fi­nan­si­niais da­ly­kais. Ne pa­ slap­tis, kad dar­bo už­mo­kes­čio ta­ ri­fai sa­vait­ga­liais yra di­des­ni“, – kal­bė­jo R.Stir­bie­nė.

mo die­nų bū­tų įam­žin­ta kuo ori­gi­na­liau.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Nau­ji moks­lo me­tai pra­si­dės džiu­gi­nan­ čiu fak­tu – mo­kyk­las lan­kys dau­giau pir­ mo­kų nei anks­tes­ niais me­tais.

čio sa­vai­tę paaiš­kės tiks­les­ni skai­ čiai. Ta­da bus ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kiek vai­kų rink­sis į mo­kyk­las, kiek mo­ ky­to­jų dirbs ir ki­tus duo­me­nis“, – aiš­ki­no vy­riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Klai­pė­dos mies­te yra 12 gim­na­ zi­jų, vie­na vi­du­ri­nė, 9 pro­gim­na­ zi­jos ir 14 pra­di­nių mo­kyk­lų, taip pat li­cė­jus, skir­tas itin ga­biems vai­kams.

Kler­kai vėl vyks gry­bau­ti 1

Jo tei­gi­mu, kas­met į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą at­vyks­ta apie 30 ša­lies sa­vi­val­dy­ bių at­sto­vai. Tarp jų ke­le­rius pa­sta­ruo­sius me­ tus yra ir Klai­pė­dos val­di­nin­kai. Ne išim­tis – ir šie me­tai. „Mes tik­rai da­ly­vau­si­me gry­ba­ vi­mo čem­pio­na­te. Pi­ni­gai au­to­bu­so nuo­mai jau nu­ma­ty­ti mies­to biu­ dže­te, nie­ko ne­sle­pia­me. Ne­bū­ti­na taip žiū­rė­ti, kad sa­vi­val­dy­bės dar­ buo­to­jai vyks­ta už mo­kes­čių mo­kė­ to­jų pi­ni­gus. Jei jau taip, tai jie ir į dar­bą tu­rė­tų nei­ti, nes al­gą ir­gi gau­ na iš mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų“, – sa­vo po­žiū­rį dės­tė V.Kar­ma­no­vas. Vai­ši­na gry­bie­ne

Nuot­rau­kos: jau­na­ve­džiai sie­kia, kad jų vie­na įsi­min­ti­niau­sių gy­ve­ni­

Pa­sak jos, to­kį spren­di­mą priė­mė dau­gu­ma Lie­tu­vos mo­kyk­lų. Moks­lo me­tų pra­džia uos­ta­ mies­ty­je bus pa­mi­nė­ta kaip ir kiek­vie­nais me­tais – prie Mar­ty­ no Maž­vy­do pa­mink­lo su­si­rinks uos­ta­mies­čio pir­mo­kai ir abi­tu­ rien­tai. „Ma­no­me, kad Moks­lo ir ži­nių die­ną bū­ti­na puo­se­lė­ti tra­di­ci­jas, to­dėl į pir­mą­ją pa­mo­ką pa­ly­di­mi pir­mo­kė­liai ir vėl su­si­rinks Lie­tu­ vi­nin­kų aikš­tė­je. Pla­nuo­ja­ma, kad ei­se­nos šiais me­tais ne­bus. Cent­ ri­nė­mis mies­to gat­vė­mis iki Sau­ sio 15-osios gat­vės ju­dės tik tra­ di­ci­nė au­to­mo­bi­lių ko­lo­na, ly­di­ma skam­bu­čių gar­sų“, – pa­sa­ko­jo vy­ riau­sio­ji spe­cia­lis­tė. Kaip tei­gė R.Stir­bie­nė, nau­ ji moks­lo me­tai pra­si­dės džiu­gi­ nan­čiu fak­tu – mo­kyk­las lan­kys

dau­giau pir­mo­kų nei anks­tes­ niais me­tais. „Tiks­les­nės sta­tis­ti­kos, su­si­ju­ sios su rug­sė­jį mo­kyk­las pra­dė­ sian­čiais lan­ky­ti moks­lei­viais, dar ne­tu­ri­me. Tik pa­sku­ti­nę rugp­jū­

Au­to­bu­so nuo­mai mies­to biu­dže­te nu­ma­ty­ti 2 tūkst. li­tų. Ve­žė­jas bus pa­rink­tas vie­šų­jų pir­ki­mų bū­du, or­ga­ni­zuo­jant ap­klau­są, kas pa­siū­ lys ma­žiau­sią kai­ną. Val­di­nin­kai į Va­rė­ną iš­vyks penk­ ta­die­nį po dar­bo, kad ga­lė­tų de­ra­mai iš­si­mie­go­ti, o šeš­ta­die­nį iš pat ry­to žva­lūs bė­gio­ti po Dzū­ki­jos miš­kus ir

rink­ti gry­bus. Tei­gia­ma, jog už nak­ vy­nę ir mai­ti­ni­mą kler­kai su­si­mo­ka iš sa­vo ki­še­nės. „Ži­nau, jog to­lė­liau nuo mū­sų esan­čių sa­vi­val­dy­bių at­sto­vai su­si­ ta­ria, kad nak­vos mo­kyk­lų bend­ra­ bu­čiuo­se, ir už tai su­si­mo­ka. Mes tik vi­sus pa­vai­ši­na­me ka­va ar ar­ba­ta ir gry­bie­ne“, – tei­gė A.Va­lei­ša. Per­nai Klai­pė­dos val­di­nin­kų ke­ lio­nė į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą kai­ na­vo 1,9 tūkst. li­tų. Tiek už au­ to­bu­so nuo­mą rei­kė­jo su­mo­kė­ti Klai­pė­dos au­to­bu­sų par­ko bend­ro­ vei, nes ji pa­siū­lė ma­žiau­sią kai­ną. „Kvie­čia­me į Va­rė­ną va­žiuo­ti ir žur­na­lis­tus, nes au­to­bu­se vi­sa­da lie­ka lais­vų vie­tų“, – dė­me­sin­gas bu­vo V.Kar­ma­no­vas. Ta­čiau iš­gir­ do at­sa­ky­mą, kad žur­na­lis­tai vyk­ti į Va­rė­ną au­to­bu­su, už ku­rio nuo­mą mo­ka sa­vi­val­dy­bė, ne­ga­lės. Su­rin­ko tik 60 gra­mų

Tei­gia­ma, jog ne­mo­ka­ma ke­lio­nė į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą yra tar­ si pre­mi­ja ge­rai dir­ban­tiems uos­ ta­mies­čio val­di­nin­kams, nes ki­tos

ska­ti­ni­mo prie­mo­nės jiems ne­tai­ ko­mos. Per­nai uos­ta­mies­čio val­di­nin­ kams gry­ba­vi­mo čem­pio­na­te se­kė­si pra­sto­kai. Iš Klai­pė­dos kler­kų de­le­ ga­ci­jos bu­vo su­for­muo­tos ke­tu­rios ko­man­dos: „La­ši­šos“, „Vo­ve­rai­ tės“, „Ma­rių plekš­ny­tės“, „Ve­va“. Vi­sos jos li­ko la­bai to­li nuo nu­ga­ lė­to­jų – da­li­jo­si pa­sku­ti­nio­sio­mis vie­to­mis. Klai­pė­die­čių ko­man­doms pa­vy­ko su­rink­ti nuo 60 iki 750 gra­mų gry­bų. Gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tas Va­rė­no­je vyks pa­sku­ti­nį­jį rug­sė­jo sa­vait­ga­lį.

2 – tiek tūkst. li­tų nu­ma­ty­ ta mies­to biu­dže­te val­di­nin­kų ke­lio­nei į gry­ba­vi­mo čem­pio­na­tą.

3

trečiadienis, rugpjūčio 7, 2013

miestas Žy­mės dvi­ra­čius

Pa­ro­do­je – šei­mų her­bai

Mi­nės ju­bi­lie­jų

Du­by­sos g. ir Tai­kos pr. san­kry­ žo­je esan­čio­je au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mo aikš­te­lė­je ry­toj nuo 17 iki 19 val. pa­rei­gū­nai žy­mės klai­pė­ die­čių dvi­ra­čius. No­rin­tie­ji pa­žy­ mė­ti dvi­ra­čius pri­va­lo tu­rė­ti as­ mens ta­pa­ty­bę pa­tvir­ti­nan­tį do­ ku­men­tą bei dvi­ra­čio do­ku­men­ tus. Šią va­sa­rą jau pa­žy­mė­ta apie 200 klai­pė­die­čių dvi­ra­čių.

Klai­pė­dos kul­tū­rų ko­mu­ni­ka­ci­ jų cent­ras ato­sto­gų nuo­tai­ka al­ suo­jan­čio rugp­jū­čio die­nas kvie­ čia leis­ti tu­ri­nin­gai: nuo ki­tos sa­ vai­tės čia veiks ori­gi­na­li šei­mų her­bų pa­ro­da bei vyks edu­ka­ci­ niai už­siė­mi­mai – „Pie­ši­mas pa­ ro­do­je“, „Ta­py­ba ak­va­re­le. Ma­no va­sa­ra“, „Mo­zai­ka iš po­pie­riaus“ – vai­kams ir tė­ve­liams.

Pa­sau­lio ir Eu­ro­pos ak­ro­ba­ti­ nio skrai­dy­mo čem­pio­no Jur­ gio Kai­rio pa­si­ro­dy­mu virš Ne­ rin­gos bus pa­mi­nė­tas Ni­dos sklan­dy­mo mo­kyk­los 80-me­tis Rugp­jū­čio 9–11 d. vyks ir dau­ giau ren­gi­nių uni­ka­lios mo­kyk­ los is­to­ri­jai pri­si­min­ti. J.Kai­rio pa­si­ro­dy­mą Ni­do­je bus ga­li­ma ste­bė­ti šeš­ta­die­nį nuo 18 val.

Autobuso grafikas – pagal traukinį Pa­si­kei­tęs trau­ki­ nio „Vilnius–Klaipė­ da“ va­ka­ri­nio rei­ so tvar­ka­raš­tis kei­ čia ir mies­to vie­šo­jo trans­por­to gra­fik ­ us. Pas­ku­ti­nis 8-ojo marš­ru­to au­to­bu­ sas iš sto­ties iš­va­ žiuos vė­liau.

Atos­to­gos. Nuo šian­d ien Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­liaus­kas ato­sto­ gaus. Jį pa­va­duos vi­ce­me­ras Vy­tau­tas Če­pas. Uos­ta­mies­čio va­do­vas ato­sto­ gaus iki rugp­jū­čio 26 die­nos. Do­no­rys­tė. Šian­dien nuo 13 iki 20 val. skve­re­ly­je ša­lia Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės aikš­tės (prie su­ve­ny­r ų par­duo­t u­vės, esan­čios Tai­kos g. 4B Ni­do­je) įreng­to­je pa­la­pi­nė­je vi­si kvie­čia­m i tap­t i krau­jo do­no­rais. Ak­ci­jo­je lau­k ia­mi vi­sų krau­ jo gru­pių do­no­rai. Dau­g iau in­for­ma­ci­ jos te­le­fo­nu (8-46) 366 445. Mir­tys. Va­kar Klai­p ė­dos sa­v i­val­dy­ bės Ci­v i­l i­nės met­r i­ka­ci­jos ir re­g ist­ra­ ci­jos sky­riu­je už­re­g ist­ruo­tos 5 klai­pė­ die­čių mir­t ys. Mi­rė Yu­r y Ved­rov (g. 1933 m.), Sta­nis­lo­vas Sa­lys (g. 1934 m.), Čes­lo­vas Pet­ras But­kus (g. 1939 m.), Va­ len­tas Eu­ge­ni­jus Dra­ga­šius (g. 1941 m.), Eduar­das Ba­rys­ta (g. 1954 m.). Po­ky­čiai: nuo šian­dien pa­sku­ti­nis 8-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas iš sto­ties iš­va­žiuos vė­liau.

Mil­da Ski­riu­tė m.skiriute@kl.lt

Po­ky­čiai įsi­ga­lios nuo šian­die­nos. Iki šiol pa­sku­ti­nis 8-ojo marš­ru­to au­to­bu­sas iš sto­ties iš­va­žiuo­da­vo 22.55 val. Da­bar jis pa­ju­dės 15 mi­ nu­čių vė­liau – 23.10 val. Vie­šo­sios įstai­gos „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ di­rek­to­ rius Gin­ta­ras Ne­niš­kis aiš­ki­no, kad po­ky­čių pri­rei­kė dėl pa­si­kei­tu­sio trau­ki­nio „Vilnius–Klaipėda“ va­ ka­ri­nio rei­so tvar­ka­raš­čio. Įp­ras­tai jis į uos­ta­mies­tį at­va­ žiuo­da­vo 22.20 val. Anot G.Ne­niš­ kio, tuo­met ke­lei­viams jo­kių bė­dų ne­kil­da­vo. Au­to­bu­sai kur­suo­da­

Dienos telegrafas

vo. Pas­ku­ti­nis iš sto­ties iš­vyk­da­ vo 22.55 val. Ta­čiau da­bar trau­ki­nys vė­luo­ ja. Nu­ma­to­ma, kad jis at­vyks to­ kiu lai­ku, kai tu­ri iš­vyk­ti pa­sku­ti­ nis au­to­bu­sas. „Rugp­jū­tį ke­lei­vių bū­na ne­ma­ žai. Ypač pa­sku­ti­nė­mis sa­vai­tė­ mis. Į Klai­pė­dą su­grįž­ta stu­den­ tai. Ne­no­ri­me, kad kil­tų rū­pes­čių. At­va­žiuos stu­den­tai pa­sku­ti­niu trau­ki­niu ir jiems ne­bus kaip grįž­ ti į bend­ra­bu­čius“, – rū­pi­no­si va­ do­vas. Anot G.Ne­niš­kio, dėl to nu­ spręs­ta vė­lin­ti lai­ką, kai iš sto­ties iš­va­žiuo­ja pa­sku­ti­nis au­to­bu­sas. Per­žiū­rė­ti ir ki­ti šio marš­ru­to va­

ka­ri­niai va­žia­vi­mo lai­kai, kad ke­ lei­viams ne­rei­kė­tų il­gai lauk­ti. Bend­ro­vės „Lie­tu­vos ge­le­žin­ ke­liai“ Ke­lei­vių ve­ži­mo di­rek­ci­jos Klai­pė­dos par­da­vi­mų agen­tū­ros vir­ši­nin­kas To­mas Gul­bi­nas aiš­ki­ no, kad va­ka­ri­nis trau­ki­nys vė­luo­ ja dėl ge­le­žin­ke­lio re­mon­to. „Iš Vil­niaus jis iš­va­žiuo­ja pus­ va­lan­džiu vė­liau. Tad vė­luo­ja ir į Klai­pė­dą. Ki­ti trau­ki­niai į uos­ta­ mies­tį at­vyks­ta pa­gal gra­fi­ką“, – tei­gė va­do­vas. Pa­sak T.Gul­bi­no, nu­ma­to­ma, kad re­mon­tas bus baig­tas iki rugp­jū­čio 26 die­nos. Ta­da va­ka­ri­nis trau­ki­nys „Vil­nius-Klai­pė­da“ vėl va­žiuos pa­ gal įpras­tą gra­fi­ką.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Lė­bar­t ų ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ mi Sta­sė Ku­čins­k ie­nė, Al­v y­das Leo­ nas Ki­l i­jo­nas, An­ta­nas Juš­ka, Eduar­ das Ba­rys­ta. Jo­niš­kės ka­pi­nės. Šian­d ien lai­do­ja­ ma An­ta­ni­na Vit­k ie­nė.

Gin­ta­ras Ne­niš­kis:

Nau­ja­g i­miai. Per sta­t is­t i­nę pa­rą pa­ gim­dė 10 mo­te­r ų. Gi­mė 4 mer­gai­tės ir 6 ber­niu­kai.

Rugp­jū­tį ke­lei­vių bū­ na ne­ma­žai. Į Klai­pė­ dą su­grįž­ta stu­den­tai. Ne­no­ri­me, kad kil­tų rū­pes­čių.

Grei­to­j i. Va­kar iki 17 val. grei­to­sios pa­gal­bos me­d i­kai su­lau­kė 68 iš­k vie­ ti­mų. Klai­pė­d ie­čiai dau­g iau­sia skun­ dė­si krau­jo­ta­kos su­t ri­k i­mais, gal­vos svai­g i­mu, pil­vo skaus­mais, aukš­t u krau­jos­pū­d žiu, šir­d ies pro­ble­mo­m is, per­kai­ti­mu.

Cir­ko fes­ti­va­lis nori pi­lia­vie­tės Eve­li­na Zen­ku­tė e.zenkute@kl.lt

Tarp­tau­ti­nis gat­vės cir­ko fes­ti­va­ lis ki­tais me­tais tu­rė­tų tap­ti sa­va­ ran­kiš­kas ir tarp­tau­ti­nis. Šven­tė vyk­tų pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­jo­je ir bū­ tų orien­tuo­ta į vi­so Pa­bal­ti­jo re­gio­ no pub­li­ką.

Klai­pė­dos me­ras Vy­tau­tas Grub­ liaus­kas ak­cen­ta­vo, kad or­ga­ni­za­ to­rių įdir­bis, po­pu­lia­ri­nant cir­ką uos­ta­mies­ty­je, – ma­to­mas. „Kas­me­ti­nis cir­ko fes­ti­va­lis tam­ pa ne tik epi­zo­di­niu ren­gi­niu, bet ir šven­te, ku­ri atei­ty­je ga­lė­tų gar­sin­ ti Klai­pė­dą ir Lie­tu­vą. Be­lie­ka su­ jung­ti or­ga­ni­za­to­rių am­bi­ci­jas ir mies­to pa­gal­bą“, – kal­bė­jo me­ras. Gat­vės cir­ko fes­ti­va­lio or­ga­ni­ za­to­rius Vai­das Kve­da­ras tei­gė, kad ren­gi­nys jau išau­go vai­kiš­kus marš­ki­nė­lius ir ki­tais me­tais bus

sa­va­ran­kiš­kas, o ne įtrauk­tas į Jū­ ros šven­tės ren­gi­nių pro­gra­mą. „Ki­tą va­sa­rą klai­pė­die­čiams no­ ri­me pa­siū­ly­ti šven­tę, ku­rio­je da­ly­ vau­tų dar gau­ses­nis bū­rys ar­tis­tų. Ma­no­me, kad gat­vės cir­kui pui­kiai tik­tų pi­lia­vie­tės te­ri­to­ri­ja. Šven­tė ga­lė­tų vyk­ti lie­pos 11–13 die­no­mis ar­ba vie­ną sa­vait­ga­lį prieš Jū­ros šven­tę. Fes­ti­va­lis išei­tų ir į pla­ tes­nius van­de­nis – to­kio po­bū­džio ren­gi­nio nė­ra vi­sa­me Pa­bal­ti­jo re­ gio­ne“, – kal­bė­jo V.Kve­da­ras. Or­ga­ni­za­to­rius sa­kė, kad idė­ ją la­bai grei­tai ga­li pa­si­sa­vin­ti ki­ti mies­tai, to­dėl, jei uos­ta­mies­tis no­ ri va­din­tis tarp­tau­ti­nio gat­vės cir­ ko fes­ti­va­lio gi­mi­mo vie­ta, bū­ti­na kuo grei­čiau su­si­tar­ti dėl to­li­mes­nių veiks­mų. V.Grub­liaus­kas ne­siė­mė žars­ty­ti pa­ža­dų dėl ren­gi­nio fi­nan­ sa­vi­mo. Esą tam dar rei­kia su­bręs­ti. „Mo­ra­li­nį pa­lai­ky­mą jau tu­ri­te. Pa­gal­bos, spren­džiant inf­rast­ruk­

tū­ros klau­si­mus, tik­rai su­lauk­si­ te. Gal sa­vi­val­dy­bės dar ne­rei­kė­tų „lauž­ti“ dėl fi­nan­sų. Tur­būt ver­ tė­tų pa­ban­dy­ti vie­nus me­tus šven­ tę su­reng­ti sa­vo jė­go­mis ir įro­dy­ti, kad ji ga­li gy­vuo­ti“, – sa­kė mies­ to gal­va. Me­ras pri­ta­rė idė­jai, kad tarp­ tau­ti­nis gat­vės cir­ko fes­ti­va­lis tu­ rė­tų iš­lik­ti ko­mer­ci­nio po­bū­džio. „Uos­ta­mies­ty­je ren­gi­nių, ku­riuos re­mia sa­vi­val­dy­bė, ta­čiau vis dėl­to bū­ti­na mo­kė­ti už bi­lie­tą – ne­ma­žai. Ir tai nė­ra blo­ga pra­kti­ka. Ne­ži­nau tiks­lios sta­tis­ti­kos, ta­čiau, ma­nau, ša­lies kon­teks­te mes ir taip iš­si­ski­ ria­me ne­mo­ka­mų ren­gi­nių skai­čiu­ mi“, – kal­bė­jo V.Grub­liaus­kas. V.Kve­da­ras pa­ti­ki­no, kad bi­lie­tai į to­kį ren­gi­nį bū­tų la­biau sim­bo­li­ niai, o su­mo­ka­ma su­ma už pa­si­ro­ dy­mus į fes­ti­va­lį at­ves­tų tiks­li­nę au­di­to­ri­ją, ku­riai nuo­šir­džiai įdo­ mūs ar­tis­tų pa­si­ro­dy­mai.

Pers­pek­ty­va: ti­ki­ma­si, kad gat­vės cir­ko fes­ti­va­lis į uos­ta­mies­tį pri­

trauks už­sie­nio tu­ris­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

4

TRečiAdienis, rugpjūčio 7, 2013

miestas

Pa­rei­gū­nai ta­po pa­žei­dė­jais 1

Sa­vo­mis ma­ši­no­mis į dar­bą ne­re­tai at­va­žiuo­ ja pa­mai­no­mis dir­ban­tys po­li­ci­ nin­kai. Čia pat ri­kiuo­ja­si daug tar­ny­bi­ nių po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių. Kol au­to­mo­bi­lių sta­ty­mas cent­ ri­nė­je mies­to da­ly­je ir kie­muo­se ne­bu­vo ap­mo­kes­tin­tas, pa­rei­gū­nai sun­kiai, ta­čiau vis dėl­to tal­pin­da­ vo­si siau­ro­je Jū­ros gat­vė­je bei ap­ lin­ki­niuo­se kie­muo­se. Mies­to ta­ry­bai pa­tvir­ti­nus nau­ją tvar­ką, pa­gal ku­rią iš­duo­da­mi lei­ di­mai ne­mo­ka­mai sta­ty­ti ma­ši­nas prie dar­bo­vie­čių, Vy­riau­sia­jam po­ li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tui (VPK), kaip ir ki­toms įstai­goms, tu­rė­tų bū­ti skir­ti lei­di­mai še­šiems tar­ny­bi­niams au­ to­mo­bi­liams bei to­kiam pat skai­ čiui sve­čių ma­ši­nų. Ga­vo dvi bau­das

Vie­nas VPK dir­ban­čių pa­rei­gū­nų pa­sa­ko­jo ge­gu­žės pa­sku­ti­nę die­ną į dar­bą at­va­žia­vęs sa­vo au­to­mo­bi­liu. Pa­ke­liui ma­ši­na su­ge­do, tad pie­tų per­trau­kos me­tu vy­ras pa­rė­jo na­ mo ir at­vai­ra­vo į Jū­ros gat­vę duk­ ros ma­ši­ną, kad ja ga­lė­tų par­temp­ ti su­ge­du­sį au­to­mo­bi­lį. Tą­dien pa­rei­gū­ną už­griu­vo dar­ bai, tad na­mo jis grį­žo vė­lai, ša­lia dar­bo­vie­tės pa­li­kęs abi trans­por­to prie­mo­nes. Ki­tą ry­tą pa­rei­gū­nas nu­stė­ro pa­ ma­tęs, kad už abie­jų ma­ši­nų va­ly­ tu­vų už­kiš­ti pra­ne­ši­mai apie nuo­ bau­dą. Pa­sak la­pe­lių, ku­riuos ra­do, jei tą pa­čią die­ną bū­tų su­sku­bęs, jis ga­lė­jo ti­kė­tis 28 li­tų bau­dos už vie­ ną ma­ši­ną. Ta­čiau ka­dan­gi la­pe­lius žmo­gus ap­ti­ko tik ki­tą die­ną, už kiek­vie­ną ma­ši­ną jam ga­li tek­ti mo­kė­ti nuo 80 iki 130 li­tų. Šis pa­rei­gū­nas – ne vie­nin­te­lis pa­kliu­vęs į pa­na­šią si­tua­ci­ją. Bau­das jau mo­kė­jo ne vie­nas bu­dė­to­jų da­ly­je dir­ban­tis po­li­ci­ nin­kas. Šia­me pa­da­li­ny­je pa­mai­na trun­ka vi­są pa­rą. Vie­na nu­baus­ta pa­rei­gū­nė pri­ si­mi­nė, kad la­pe­liai apie nuo­bau­ dą ple­vė­sa­vo ant vi­sos ei­lės au­to­ mo­bi­lių lan­gų. Žiau­riau­sius nu­si­kal­tė­lius gau­ dan­tys po­li­ci­nin­kai taip pat bu­ vo „pa­kliu­vę“ bau­dė­jams, ta­čiau

pa­rei­gū­nai tą pa­čią die­ną su­sku­ bo į sa­vi­val­dy­bę ir iš­spren­dė rei­ ka­lą ge­ruo­ju. Šį kar­tą su­vei­kė ar­gu­men­tas, jog ope­ra­ty­vi­nį dar­bą dir­ban­tys žmo­ nės tu­ri tei­sę ne­mo­kė­ti to­kio mo­ kes­čio. Po skun­dų – raš­tai

Kai vi­sas bū­rys pa­rei­gū­nų ga­vo bau­das, ki­lo triukš­mas. Jų ar­gu­men­tas pa­pras­tas: ko­dėl pro­ku­ro­rai, tei­sė­jai, li­go­ni­nių me­ di­kai, Vals­ty­bės sau­gu­mo, Spe­cia­ lių­jų ty­ri­mų tar­ny­bos dar­buo­to­jai tu­ri aikš­te­les, ku­rio­se tal­pa ke­lios de­šim­tys ma­ši­nų? O ko­dėl po­li­ci­ nin­kai dėl ne­pa­to­gios dar­bo­vie­tės pa­dė­ties šiuo at­žvil­giu yra skriau­ džia­mi? Pa­rei­gū­nai, įpra­tę, kad už ke­ lio­nę į dar­bą jiems ap­mo­ka­ma, vis dar ste­bi­si, jog va­žiuo­ti į dar­bo­ vie­tę sa­vu trans­por­tu ga­li ne­mo­ ka­mai, o už šio trans­por­to sto­vė­ ji­mą pri­va­lo su­mo­kė­ti. Iš­gir­dę to­kius skun­dus VPK va­ dai bir­že­lio 10 die­ną su­ra­šė raš­tą sa­vi­val­dy­bei. Ja­me pik­ti­no­si, kad į dar­bą at­va­žia­vę pa­rei­gū­nai yra bau­džia­mi. Ta­me pa­čia­me raš­te po­li­ci­jos vir­ ši­nin­kas Be­no­nas Iva­naus­kas dės­tė, jog pa­ti įstai­ga pro­ble­mos iš­spręs­ti ne­ga­li, nes ša­lia VPK pa­sta­to Jū­ros gat­vė­je nė­ra vie­tos aikš­te­lei. Nau­ja­sis po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­tas ge­riau­siu at­ve­ju bus pa­sta­ty­tas ne anks­čiau kaip po pu­sant­rų me­tų, tad tiek lai­ko ši pro­ble­ma dar bus ak­tua­li. Po­li­ci­jos vir­ši­nin­kas pra­šė leis­ti pa­rei­gū­nams sta­ty­ti sa­vo ma­ši­nas ne tik prie ko­mi­sa­ria­to Jū­ros gat­ vė­je, bet ir gre­ti­muo­se kie­muo­se. Pra­si­dė­jo po­li­ci­jos va­dų bei sa­ vi­val­dy­bės val­di­nin­kų su­si­ra­ši­nė­ ji­mas ir de­ry­bos. Už ke­lio­nę kom­pen­suo­ja

Po­li­ci­jos Lo­gis­ti­kos sky­riaus va­ do­vas Aud­rius Gri­go­nis pa­sa­ko­jo, kad vien VPK pa­da­li­niui Jū­ros gat­ vė­je yra pri­skir­ta apie 40 tar­ny­bi­ nių po­li­ci­jos au­to­mo­bi­lių. Aps­kai­čiuo­ta, jog dar maž­daug tiek pat lei­di­mų rei­kė­tų as­me­ni­ nėms po­li­ci­nin­kų ma­ši­noms. Maž­ daug tiek pa­rei­gū­nų ne­tu­ri ki­tos

Ap­sau­ga: ne­se­niai Jū­ros gat­vė­je at­si­ra­dę ke­lio ženk­lai lai­ki­nai sau­go pa­rei­gū­nus nuo bau­dų. Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Už ke­lio­nę į dar­bą po­li­ci­nin­kams ap­ mo­ka­ma, ta­čiau mo­ kes­čio, ren­ka­mo už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­ mą, vals­ty­bė pa­rei­ gū­nams ne­kom­pen­ suo­ja. ga­li­my­bės at­va­žiuo­ti į dar­bo vie­tą, kaip tik nuo­sa­vu trans­por­tu. Ta­čiau gre­ta VPK pa­sta­to tel­pa ne dau­giau nei 47 au­to­mo­bi­liai. Iki lie­pos pra­džios 16 pa­rei­gū­ nų tu­rė­jo tei­sę sa­vo ma­ši­nas dar­bo me­tu ne­mo­ka­mai lai­ky­ti ki­ta­pus

Nau­jo­sios Uos­to gat­vės, Me­me­lio mies­tu va­di­na­mo­je te­ri­to­ri­jo­je. Ta­čiau esa­ma ži­nių, kad toks su­ si­ta­ri­mas ne­be­ga­lio­ja, ir pa­rei­gū­ nai šio­je vie­to­je ga­lės pa­lik­ti sa­vo trans­por­to prie­mo­nes ne­be il­gai. Aikš­te­lė­je prie san­kry­žos tarp Nau­jo­sios Uos­to ir Nau­jo­jo So­do gat­vių yra mė­ly­ną­ja va­di­na­ma zo­ na, tad už au­to­mo­bi­lių lai­ky­mą čia mo­kes­tis yra kur kas ma­žes­nis nei ki­to­se vie­to­se. Už 8 va­lan­dų dar­bo die­ną su­mo­ ka­mi pi­ni­gai ga­li pri­lyg­ti su­mai, ku­rią pa­rei­gū­nai iš­lei­džia pie­tums. Tad šios iš­lai­dos ge­ro­kai pa­plo­nin­ tų po­li­ci­nin­kų ki­še­nę. „Už ke­lio­nę į dar­bą po­li­ci­nin­ kams ap­mo­ka­ma, ta­čiau mo­kes­čio, ren­ka­mo už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą, vals­ty­bė pa­rei­gū­nams ne­kom­pen­ suo­ja. Jū­ros gat­vė­je dir­ban­tie­ji su­ si­du­ria su ašt­ria pro­ble­ma. Apie tai su­ži­no­jau pir­mo­sio­mis dar­bo die­ no­mis, o šias pa­rei­gas pra­dė­jau ei­ti tik prieš mė­ne­sį“, – pa­sa­ko­jo VPK Lo­gis­ti­kos sky­riaus va­do­vas. Su­si­ra­ši­nė­ji­mas už­si­tę­sė

Vi­sai ne­se­niai Jū­ros gat­vė­je at­si­ ra­do ke­lio ženk­lai, žy­min­tys re­ zer­vuo­tą te­ri­to­ri­ją. Tai reiš­kia, kad čia ne­mo­ka­mai ga­li bū­ti lai­ ko­mi tie au­to­mo­bi­liai, ku­rių sa­vi­ nin­kams sa­vi­val­dy­bė su­tei­kė to­ kią tei­sę. Lie­pos 22-ąją po­li­ci­jos at­sto­vai krei­pė­si į sa­vi­val­dy­bę, pra­šy­da­mi iš­duo­ti dau­giau lei­di­mų nei pri­ klau­sy­tų. At­sa­ky­mas bu­vo ka­te­go­riš­kas – ne­mo­ka­mai sta­ty­ti au­to­mo­bi­lius bus leis­ta tar­ny­bi­niam trans­por­tui bei še­šiems dar­buo­to­jų ir tiek pat sve­čių au­to­mo­bi­liams. „Toks at­sa­ky­mas pro­ble­mos neišsp­ręs. Te­bes­vars­to­me, kaip ki­ taip su­ktis iš pa­dė­ties. Tie še­ši lei­

di­mai mū­sų neiš­gel­bės“, – san­ tū­riai apie sun­kiai spren­džia­mą klau­si­mą kal­bė­jo A.Gri­go­nis. Kol kas ne­bau­džia

Sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­ riaus va­do­vė Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė pri­ pa­ži­no, kad prie VPK pa­sta­to ten­ka baus­ti ne vie­ną vai­ruo­to­ją. „Ko ge­ro, ne­lie­ka nie­ko ki­to, kaip pa­tar­ti pa­rei­gū­nams pa­si­da­ly­ti pa­ tir­ti­mi, kaip kas­dien su­ktis iš šios pa­dė­ties“, – tei­gė K.Vin­ti­lai­tė. Sa­vi­val­dy­bės Li­cen­ci­jų, lei­di­mų ir var­to­to­jų tei­sių ap­sau­gos sky­ riaus va­do­vė Zi­ta Ži­žy­tė pa­ti­ki­no, kad tik dvy­li­ka au­to­mo­bi­lių vie­tų prie po­li­ci­jos pa­sta­to yra ne­mo­ka­ mos. Jei­gu no­ri­ma jų gau­ti dau­giau, už jas tu­ri bū­ti mo­ka­ma. „Nes­var­bu, ar tai yra ko­mi­sa­ria­ tas, ar ko­kia ki­ta įstai­ga, tiek vie­ tų yra skir­ta ne­mo­ka­mai, o už vi­ sas ki­tas rei­kia mo­kė­ti rink­lia­vą. Aš jiems išaiš­ki­nau, ko­kia yra tvar­ ka. Da­bar lau­kia­me jų do­ku­men­tų. Kal­bė­jo­me šio­mis die­no­mis“, – paaiš­ki­no Z.Ži­žy­tė. Įmo­nės „Klai­pė­dos ke­lei­vi­nis trans­por­tas“ va­do­vas Gin­ta­ras Ne­ niš­kis pa­sa­ko­jo, jog jo pa­val­di­niai kol kas Jū­ros gat­vę ties VPK pa­sta­ tu apei­na. „Biu­rok­ra­tai įdo­miai il­gai aiš­ki­ na­si. Pa­na­šu, kad vals­ty­bės ins­ti­ tu­ci­jos ne­su­si­kal­ba. Be to, rei­ka­lai spren­džia­mi va­sa­rą, kai pa­ts ato­ sto­gų me­tas. To­dėl lau­kia­me, kol bus ga­lu­ti­niai spren­di­mai“, – sa­ kė G.Ne­niš­kis. Pa­na­šu, kad po­li­ci­nin­kams ga­li ne­pa­vyk­ti iš­si­ko­vo­ti di­des­nių nuo­ lai­dų. Val­di­nin­kai įsi­ti­ki­nę, jog ir po­li­ci­nin­kai tu­ri pra­tin­tis va­ži­nė­ti vie­šuo­ju trans­por­tu, o jei jiems tai ne­pa­to­gu, už au­to­mo­bi­lių lai­ky­mą ne­to­li dar­bo vie­tos su­mo­kė­ti bent po 50 li­tų per mė­ne­sį.

5

trečiadienis, rugpjūčio 7, 2013

miestas

Atos­to­gos skęs­ta ci­ga­re­čių dū­muo­se Pa­jū­ry­je pa­kvė­puo­ti ty­ru oru pa­vyks­ta ne vi­siems. Nors plia­žuo­se yra įreng­tos spe­cia­lios rū­ky­mo vie­tos, rū­ka­liai ne vi­sa­ da pa­si­var­gi­na kul­niuo­ti iki jų ir rū­ko ten, kur gu­li.

Dai­no­ra Žal­py­tė Nuo­rū­kų dau­giau nei kriauk­ly­čių

Prie jū­ros at­vy­ku­siems poil­siau­to­ jams, nu­si­tei­ku­siems pa­si­mė­gau­ti sau­lės vo­nio­mis, šo­ko­la­di­niais vaf­ liais ir pu­šy­nų kva­pais, kar­tais ten­ ka nu­si­vil­ti. „Nes­pė­ju nė rankš­luos­čio pa­plū­ di­my­je pa­si­ties­ti, o jau rei­kia ei­ti į ki­tą vie­tą, nes vis kas nors ša­lia už­ si­ma­no pa­rū­ky­ti. Leng­va su­si­pai­ nio­ti, kur esi: nak­ti­nia­me ba­re ar pa­plū­di­my­je?“ – pik­ti­no­si kau­ nie­tė Ag­nė. „Ko­dėl ato­sto­gau­da­ma tu­riu kvė­ puo­ti nuo­dais ir ner­vin­tis dėl skau­ dan­čios gal­vos? Yra daug žmo­nių, ku­rie ci­ga­re­čių dū­mams aler­giš­ki. Ga­di­na­me sa­vo svei­ka­tą vien dėl to, kad ki­tiems rū­ky­mas – ma­lo­nu­mas? Kar­tais at­ro­do, kad nuo­rū­kų pa­plū­ di­my­je dau­giau ne­gu kriauk­ly­čių. Tu­ri­me aiš­kiai ro­dy­ti ne­pa­kan­tu­ mą rū­kan­tie­siems, tik ta­da pa­siek­ si­me re­zul­ta­tų ir ga­lė­si­me džiaug­tis šva­riais pa­plū­di­miais“,– įsi­ti­ki­nu­si Klai­pė­do­je su vy­ru ir tri­mis at­ža­lo­ mis ato­sto­gau­jan­ti kau­nie­tė. Dū­mus pu­čia vai­kams

Kar­tą per me­tus į Smil­ty­nę pail­sė­ti at­vyks­tan­tis šiau­lie­tis Ei­gir­das tei­ gia, kad vie­šo­sios tvar­kos ne­si­lai­ kan­tys rū­kan­tie­ji ga­di­na ato­sto­gų nuo­tai­kas ir ke­lia pyk­tį. „Va­žiuo­ja­

Kris­ti­na Vin­ti­lai­tė:

Pro­tin­gi žmo­nės su­ pran­ta, kad bū­ti baus­ tam – nė­ra ge­ras da­ ly­kas ir tai ga­li tap­ti reikš­min­ga ap­lin­ky­ be atei­ty­je.

m.skiriute@kl.lt

Pa­kai­ta­lo cuk­rui ieš­kan­tys klai­pė­ die­čiai ga­lė­jo įsi­gy­ti ne tik Lie­tu­vo­ je, bet ir vi­so­je ES už­draus­to pro­duk­ to – džio­vin­tų ste­vi­jų la­pų, ku­rių po­ vei­kis svei­ka­tai nė­ra nu­sta­ty­tas.

Kad vie­na uos­ta­mies­ty­je įsi­kū­ru­ si alie­jų ir prie­sko­nių pre­ky­ba be­si­ ver­čian­ti įmo­nė sa­vo tink­lo par­duo­ tu­vė­se pre­kiau­ja džio­vin­tais ste­vi­jų la­pais, nu­sta­tė Kau­no vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba. In­for­ma­ci­ja per­duo­ta uos­ta­ mies­čio tar­ny­bai, nes čia įsi­kū­ru­ si drau­džia­mą pro­duk­tą pla­ti­nu­ si įmo­nė. Ins­pek­to­riai nu­sta­tė, kad džio­ vin­ti ste­vi­jų la­pai į Lie­tu­vą at­ga­ben­ ti iš Vo­kie­ti­jos. Iš vi­so 54 ki­log­ra­mai. Įmo­nė įvež­tus džio­vin­tus la­pus su­ pa­ka­vo po 60 gra­mų ir iš­pla­ti­no įmo­nės tink­lo par­duo­tu­vė­se. Ste­vi­jos na­tū­ra­liai au­ga Pie­ tų Ame­ri­kos že­my­ne – Pa­rag­va­ jaus plokš­čia­kal­niuo­se. Tei­gia­ma, kad tai na­tū­ra­lus sal­dik­lis. Ta­čiau ES ša­ly­se pre­kiau­ti šiais au­ga­lais

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

rū­ko ma­mos, o jų vai­kai ša­lia sta­ to smė­lio pi­lis“, – pik­ti­no­si poil­ siau­to­jas. Draus­mi­na ir žmo­nės

me il­gą ke­lią tam, kad sa­vai­tę pa­ bū­tu­me prie jū­ros, iš­si­va­ly­tu­me plau­čius gai­viu pa­jū­rio oru, pa­ stip­rin­tu­me vai­kų imu­ni­te­tą. Bū­ na ap­mau­du ir pik­ta, kad vis at­si­ ran­da ne­su­sip­ra­tė­lių, ku­rie pu­čia dū­mus ir ver­čia ki­tus jais kvė­puo­ ti“,– pa­sa­ko­jo šiau­lie­tis. Anot jo, rū­kan­tie­ji tu­rė­tų bū­ti su­pra­tin­ ges­ni. „Ne­ti­kiu, kad žmo­nės ne­ ga­li iš­bū­ti ke­lių va­lan­dų be ni­ko­ ti­no. Bai­siau­sia, kai pa­plū­di­my­je

Klai­pė­die­čiams – drau­džia­mas sal­dik­lis Mil­da Ski­riu­tė

Rea­ly­bė: nors plia­žuo­se įreng­tos spe­cia­lios vie­tos rū­ky­mui, ne vi­si poil­siau­to­jai pa­si­var­gi­na iki jų atei­ti.

ar jų da­li­mis drau­džia­ma. Klai­pė­ dos vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ ri­jos tar­ny­bos vy­riau­sio­ji spe­cia­ lis­tė Re­da Lu­ko­še­vi­čiū­tė tei­gė, kad pa­gal ES tei­sės ak­tus po1997 me­tų į ES įve­ža­mi nau­jų rū­šių pro­duk­tai, ku­rie čia ne­bu­vo au­gi­na­mi, gau­siai var­to­ja­mi ar jais pre­kiau­ja­ma, tu­ri bū­ti įver­ti­na­mi. Tik nu­sta­čius, kad pro­duk­tas ne­ ke­lia pa­vo­jaus žmo­nių svei­ka­tai, lei­džia­ma juo pre­kiau­ti. Džio­vin­tais ste­vi­jų la­pais ban­ džiu­siai pre­kiau­ti įmo­nei nu­ro­dy­ ta juos kuo grei­čiau pa­ša­lin­ti iš rin­ kos ir su­nai­kin­ti. „Da­lis pro­duk­tų grei­čiau­siai par­ duo­ta. Juos įsi­gi­ję žmo­nės ga­li kreip­ tis į par­duo­tu­vę, iš ku­rios pir­ko, ir pra­šy­ti grą­žin­ti pi­ni­gus. Tai nė­ra sau­gus, iki ga­lo iš­tir­tas pro­duk­tas“, – pa­brė­žė R.Lu­ko­še­vi­čiū­tė. Žmo­nės, ne­ga­lin­tys var­to­ti cuk­ raus, tu­rė­tų rink­tis sal­dik­lį E960, ku­ris iš­gau­tas iš ste­vi­jų. Šis sal­dik­ lis yra įver­tin­tas, nu­sta­ty­ti mak­si­ ma­lūs lei­džia­mi var­to­to­jui jo kie­ kiai. Nuo 2011 me­tų šį sal­dik­lį lei­džia­ma var­to­ti dau­ge­ly­je mais­ to pro­duk­tų.

„Rū­kau jau il­gą lai­ką, šiuo sa­vo ža­ lin­gu įpro­čiu tik­rai ne­si­di­džiuo­ju, ta­čiau vi­sa­da krei­piu dė­me­sį į ap­ lin­ki­nius, neig­no­ruo­ju jų. Rū­kau tik spe­cia­liai tam skir­to­se vie­to­se“, – tei­gė klai­pė­die­tis Ig­nas. Anot jo, iš ki­tų mies­tų at­vy­kę tu­ris­tai į drau­ di­mą rū­ky­ti tam tik­ro­se uos­ta­ mies­čio vie­to­se žiū­ri pro pirš­tus. „Klai­pė­die­čiai sa­vo mies­tą sau­go, o tu­ris­tus, nu­me­tu­sius nuo­rū­ką, daž­nai su­draus­mi­na“, – tei­gė jis. Klai­pė­dos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jos Kris­ti­nos

Vin­ti­lai­tės tei­gi­mu, jau nuo ge­gu­ žės uos­ta­mies­čio pa­plū­di­miuo­se rū­ka­liai nuo­la­tos kont­ro­liuo­ja­mi. „Kar­tą per sa­vai­tę kar­tu su po­li­ ci­jos pa­rei­gū­nais vyks­ta­me į pa­ plū­di­mius, pa­gal pa­tvir­tin­tą pla­ną ap­žiū­ri­me te­ri­to­ri­jas ir tik­ri­na­ me, ar lai­ko­ma­si ta­ry­bos nu­sta­ty­ to drau­di­mo rū­ky­ti pa­plū­di­miuo­ se, − tei­gė ji. – Ne­di­de­lės bau­dos daž­nai rū­kan­čių­jų neiš­gąs­di­na, ta­ čiau pro­tin­gi žmo­nės su­pran­ta, kad bū­ti baus­tam – nė­ra ge­ras da­ly­kas ir tai ga­li tap­ti reikš­min­ga ap­lin­ky­ be atei­ty­je.“ Kal­bė­da­ma apie pa­plū­di­miuo­ se įkur­tas rū­ky­mo vie­tas, K.Vin­ti­ lai­tė džiau­gė­si, jog vis dau­giau rū­ kan­čių­jų nuo­rū­kas iš­me­ta ten, o

ne pa­lie­ka pa­plū­di­my­je. „Dir­ba­me ir ban­do­me žmo­nes įti­kin­ti, jog rū­ ky­ti bet kur ne­ga­li­ma. Svar­biau­sia, kad yra ma­to­mi tei­gia­mi po­ky­čiai“, − tei­gė ji. Klai­pė­dos skęs­tan­čių­jų gel­bė­ji­ mo tar­ny­bos vy­riau­sio­jo spe­cia­ lis­to Alek­sand­ro Siak­ki nuo­mo­ne, spe­cia­liai rū­ky­mo vie­tų pa­plū­ di­miuo­se ga­lė­tų bū­ti ir dau­giau. „Pas­te­bė­jo­me to­kią ten­den­ci­ją, kad vis dau­giau žmo­nių rū­ko spe­ cia­liai tam skir­to­se vie­to­se. Ži­no­ ma, jei die­na karš­ta, o plia­že tūks­ tan­čiai poil­siau­to­jų, su­žiū­rė­ti ir su­draus­min­ti vi­sus yra sun­ku, ta­ čiau džiu­gu, kad dau­gu­ma rū­kan­ čių­jų pra­dė­jo elg­tis kul­tū­rin­gai“, − tei­gė A.Siak­ki.

NAUJOVĖ: nuo šiol pacientams bus teikiama informacija, kiek kainavo jų gydymas Nuo rugpjūčio 1 d. visi pacien­ tai, kurie gulėjo ligoninėse ir gy­ dėsi, galės gauti išsamią infor­ maciją apie tai, kiek už jų gydy­ mą sumokėjo valstybė Privalo­ mojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis. Tokius duomenis jiems pateiks teritori­ nės ligonių kasos (TLK), apiben­ drinusios gydymo įstaigų pateik­ tą informaciją. Tai įtvirtinta svei­ katos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio pasirašyta­ me įsakyme.

Tai unikali naujovė, nes iki šiol nebuvo galimybės pacientui pa­ teikti informaciją apie jo gydymo kainas. Šis svarbus žingsnis pasi­ tarnaus tobulinant sveikatos prie­ žiūros sistemą, mažinant korup­ cijos apraiškas joje ir stiprinant paciento vaidmenį. Sveikatos apsaugos ministro V.P.Andriukaičio nuomone, tai la­ bai reikšmingas pokytis, nes keičia­ ma per daugybę metų nusistovėjusi tvarka. „Pacientai turi aiškiai žino­ ti, ką gauna nemokamai, o už ką turi susimokėti. Nežinojimas dažnai yra

ta priežastis, kodėl žmonės moka už gydymą ar medicinines priemones, nors mokėti jiems nereikia nė cen­ to. Tik aiškumas ir skaidrumas leis sukurti sąžiningą sveikatos apsau­ gos sistemą“, – tvirtino ministras V.P.Andriukaitis. Užtikrinti sklandų šios naujo­ vės įgyvendinimą ministras pati­ kėjo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). VLK direktoriaus Algio Sas­ nausko teigimu, nuo šiol visi pa­ cientai išrašymo iš ligoninės dieną gaus Paciento atmintines, kurio­ se bus paaiškinta, kad informaciją apie savo gydymą ir jo kainą ligo­ ninėje jis gali gauti keliais būdais – pateikęs prašymą TLK, TLK at­ stovui savivaldybėje arba apsilan­ kęs internete. „Iš TLK pacientas gaus popie­ rinę ataskaitą, kurioje jis ras in­ formaciją apie tai, koks gydymas jam buvo taikytas gulint ligoninė­ je ir kiek jis kainavo. Ligoninėms paprastai yra apmokama bendra kaina už visas paciento gydymo metu suteiktas paslaugas – tyri­

mus, operacijas, vaistus. Tačiau jei tokio gydymo metu buvo skirti brangūs tyrimai, vaistai ar medi­ cinos pagalbos priemonės, kurie nėra įskaičiuojami į bendrą gydy­ mo atvejo kainą ligoninėje, šią in­ formaciją taipogi bus galima gau­ ti“, – pasakojo A.Sasnauskas. Panašią informaciją apie gydy­ mo metu suteiktas paslaugas ir jų kainas galima gauti ir internetu. Reikės tik užsukti arba į Elektro­ ninių valdžios vartų portalą www. epaslaugos.lt, arba į savo elektro­ ninės bankininkystės sistemą. Kol kas internetu teikiama informa­ cija bus šiek tiek kitokio formato nei popierinė. Tačiau artimiausiu metu elektroninės ataskaitos taps identiškos popierinėms, kadan­ gi elektroninių paslaugų spektras yra nuolat plečiamas. Detalesnė informacija gyventojams teikiama visose ligonių kasose bendruoju informacijos telefonu 8-700-88 888 ir el. paštu info@vlk.lt Klaipėdos teritorinės ligonių kasos inf. Užs. 1145577

6

TRečiAdienis, rugpjūčio 7, 2013

nuomonės

Mo­te­rys – prieš iš­kry­pė­lius

Žvilgsnis

Redakcijos skiltis

Žo­džių olim­pia­da

P

Violeta Juodelienė

R

ea­guo­da­ma į Ru­si­jos vyk­ do­mą ho­mo­fo­biš­ką po­li­ti­ ką, Vo­k ie­t i­jos tei­sin­g u­mo mi­nist­rė Sa­bi­ne Leut­heus­ ser-Schnar­ren­ber­ger ne­dvip­ras­miš­kai pa­reiš­kė: nei spor­ti­nin­kai, nei po­li­ti­kai nė­ra ver­čia­mi da­ly­vau­ti 2014-ųjų žie­ mą Ru­si­jo­je vyk­sian­čio­je olim­pia­do­je. Ber­ly­no pa­rei­g ū­nės reak­ci­ja – ne pir­ ma­sis vie­šas Va­ka­rų ra­gi­ni­mas boi­ko­ tuo­ti So­čio žai­dy­nes. Ofi­cia­l ius pa­reiš­k i­mus už­go­žė la­bai že­miš­kas Aust­ra­li­jos spor­ti­nin­kų nuo­ gąs­ta­v i­mas: o kas, jei sla­v iš­ka­sis ta­l i­ ba­nas im­sis rep­re­si­jų prieš vie­na­ly­tės mei­lės ap­raiš­kas olim­pia­do­je? Nors ofi­cia­l io­ji Mask­va pa­ban­dė iš­ sklai­dy­t i šiuos la­bai žmo­g iš­k us nuo­ gąs­ta­v i­mus, tei­sus Sankt Pe­ter­bur­go po­l i­t i­kas Vi­ta­l i­jus Mi­lo­no­vas, teig­da­ mas, kad fe­de­ra­l i­niai įsta­ty­mai ga­lio­ ja vi­so­je RF te­r i­to­r i­jo­je.

For­ma­lios prie­žas­tys ig­no­ruo­ti olim­pia­dą – kaip ant del­no. To­dėl iš­vy­dęs, kad ir dai­lio­jo čiuo­ži­mo tre­ne­rį, jaus­min­gai (o kaip ki­taip – juk spor­te ver­da to­kios aist­ros) ap­si­ka­bi­ nu­sį ką tik pa­si­ro­džiu­sį sa­vo auk­lė­ti­nį, koks nors vie­ti­nis tei­sėt­var­kos pa­rei­gū­ nas ga­lės drą­siai pro­to­ko­luo­ti pa­žei­di­ mą ir skir­ti ati­tin­ka­mą baus­mę. Ką jau kal­bė­ti apie at­vi­rai sa­vo įsi­ti­ki­ni­mus pa­ skel­bu­sius spor­ti­nin­kus ar sek­sua­li­nes ma­žu­mas, ku­rių, jau at­pra­tu­sių slaps­ty­ tis, so­čiai yra ir tarp spor­to ger­bė­jų. Šias si­tua­ci­jas ga­li­ma įsi­vaiz­duo­ti teo­riš­ kai, o pra­ktiš­kai jos bū­tų neį­ma­no­mos? Bet juk Ru­si­jo­je nuo­lat įvyks­ta dau­gy­ bė pro­tu ne­su­vo­kia­mų da­ly­kų. Mi­li­jar­ die­riai per nak­tį virs­ta varg­šais, už­sie­ nio pi­lie­čiai stai­ga mirš­ta nuo dep­re­si­ jos, dip­lo­ma­ti­niai ka­rai ka­riau­ja­mi pa­ si­tel­kus ne tik naf­to­tie­kius, bet ir viš­tų šlau­ne­les ar bu­te­l ius vy­no. Ne­bū­tų neį­ma­no­ma boi­ko­tuo­ti ir žai­ dy­nes So­čy­je. Juk teik­da­ma olim­pi­nę pa­raiš­ką Ru­si­jos val­d žia aki­vaiz­d žiai me­la­vo ti­k in­da­ma Tarp­tau­t i­n į olim­ pi­n į ko­m i­te­tą, esą ga­ran­t uo­jan­t i sta­ bi­l ias po­l i­ti­nes ir eko­no­mi­nes są­ly­gas vi­siems vals­ty­bės gy­ven­to­jams. For­ma­l ios prie­žas­tys ig­no­r uo­t i olim­ pia­dą – kaip ant del­no. Tik ar Va­ka­rai šį­kart ryž­tų­si to­k iam žings­niui? Abi pu­s ės su­pran­t a, kad boi­ko­t as reikš­tų grį­ž i­mą į 1980-uo­sius, pa­t į šal­ to­jo ka­ro įkarš­tį, to­dėl vie­ši Va­ka­rų pa­ gąs­d i­ni­mai tė­ra tik tuš­t i žo­d žiai, nuo ku­r ių ko­va už žmo­gaus tei­ses Ru­si­jo­ je nė kiek ne­pa­leng­vės.

oil­siau­to­jos tu­ri pa­ga­liau su­si­vie­ny­ti ir pa­skelb­ti ko­ vą iš­kry­pė­liams, ku­rių pil­na ko­po­se ties mo­te­rų plia­žais. Nie­kas ki­tas jų neiš­vai­kys. Nė pirš­ te­lio ne­pa­ju­dins. Kad rei­kia mo­te­rims pa­ga­liau kil­ti į ko­vą su iš­kry­pė­liais, min­ tis ki­lo po vie­nos iš­vy­kos į mo­te­ rų plia­žą. Jie taip yra „iš­nag­lė­ję“, be jo­kio gė­dos jaus­mo. Tą die­ną su drau­ge ėjo­me į mo­ te­rų pa­plū­di­mį, esan­tį Pir­mo­jo­je Meln­ra­gė­je. Tik­rai ne į tą, esan­tį prie mo­lo, kur tiek nuo­gi vy­rai, tiek mo­te­rys de­monst­ruo­ja sa­vo gro­žy­bes pro ša­lį ei­nan­tiems poil­siau­to­jams, o į ofi­cia­lų – esan­tį Ant­ro­sios Meln­ ra­gės link. Esu gir­dė­ju­si ne kar­tą, kaip mo­ te­rys iš­si­gąs­ta ko­po­se lin­din­čių vi­ so­kių eks­hi­bi­cio­nis­tų, bet pa­čiai į to­kią si­tua­ci­ją dar ne­bu­vo te­kę pa­ kliū­ti. Pas­ku­ti­nę lie­pos die­ną po pie­tų su drau­ge ėjo­me va­di­na­mo­jo bo­bų plia­žo link. Žiū­ri­me, ogi ne­to­li ta­ ko švie­čia nuo­gas už­pa­ka­lis. Iš pra­ džių at­ro­dė, kad nie­ko keis­ta. Ko­ po­se pil­na nuo­gų mo­te­rų, ypač kai nuo jū­ros pu­čia vė­jas. Priė­ju­sios ar­čiau at­krei­pė­me dė­ me­sį, kad žmo­gus pa­si­len­kęs. Pa­ ma­niau, kad ko­kia nors mo­te­ris ren­ka erš­kėt­ro­žes. Da­bar jų se­ zo­nas. Anks­čiau ma­čiau ne vie­ną poil­siau­to­ją jas ko­po­se ren­kant. Ta­čiau la­bai keis­tai ju­dė­jo to žmo­gaus ran­ka, ku­ri bu­vo tarp ko­ jų. Ta­da su drau­ge su­pra­to­me, kad ten vy­ras ir jam tik­rai ne erš­kėt­ro­ žės rū­pi.

ISSN 1392-558X http://kl.lt © 2007 „Diena Media News“ A.Smetonos g. 5, Vilnius Tel. (8 5) 262 4242, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“ El. paštas info@kl.lt Faksas (846) 397 700

Krep­ši­nin­kams rei­kė­tų su­siim­ti

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Išk­ry­pė­lis sma­gi­no­si be jo­kio gė­ dos jaus­mo vi­sai ša­lia ta­ko. Bu­vo šlykš­tu. Net su­py­ki­no. Iš­sit­rau­kiau fo­toa­pa­ra­tą ir ban­ džiau nu­fo­tog­ra­fuo­ti tą iš­kry­pė­lį. Nuot­rau­ką tik­rai bū­čiau per­da­vu­ si dien­raš­čio „Klai­pė­da“ re­dak­ci­ jai, kad iš­spaus­din­tų.

Siū­ly­čiau mo­te­ rims su­si­vie­ny­ti ir pa­ma­čius iš­kry­pė­ lius fo­tog­ra­fuo­ti, o nuo­trau­kas siųs­ti į re­dak­ci­ją.

Gal bent vie­šu­mas to­kius šlykš­ ty­nes bau­gin­tų. Pa­mirš­tų, ką reiš­kia ko­po­se lin­dė­ti ir mas­tur­buo­tis. Gai­ la, kad iš to su­sier­zi­ni­mo ne­pa­vy­ko šio iš­si­gi­mė­lio nu­fo­tog­ra­fuo­ti.

Siū­ly­čiau mo­te­rims su­si­vie­ny­ ti ir pa­ma­čius iš­kry­pė­lius fo­tog­ ra­fuo­ti, o nuo­trau­kas siųs­ti į re­ dak­ci­ją. Nes­var­bu, ar jie ty­ko ko­pų priei­ go­se, ar bas­to­si par­kuo­se. Ma­nau, kad ta­da tik­rai jie iš­si­gąs­tų, nė vie­ nas ne­no­rė­tų sa­vęs to­kio iš­vys­ti laik­raš­ty­je. Ar­ba, kaip so­vie­tų lai­kais, rei­kė­ tų juos ge­rai ataus­ti, pri­pil­ti į akis smė­lio ir nuo­gus pa­leis­ti. Gal ta­da pa­mirš­tų ke­lią į mo­te­rų plia­žą. Šiaip, ma­nau, kad tas iš­kry­pė­lis nuo­lat ty­ko šio pa­plū­di­mio ko­po­ se. Kar­tą ma­čiau, kaip gel­bė­to­jai gau­dė kaž­ką po krū­mus, bet ne­ sėk­min­gai. Nie­kas ki­tas neap­sau­gos mū­sų mo­te­rų plia­žo, jei ne mes pa­čios. Tad dar kar­tą siū­lau vie­ny­tis, fo­ tog­ra­fuo­ti iš­kry­pė­lius ir jų nuo­ trau­kas vie­šin­ti. Te­gul ma­to vi­si, kas tai yra per žmo­nės. Ine­sa M.

V

Informacija: 397

„Diena Media News“ Generalinis direktorius Laimutis Genys „Klaipėdos“ Vyriausiasis redaktorius Saulius Pocius

Visi kontaktai: http://kl.lt/dienrastis/redakcija

Kar­tu su drau­gais esa­me di­de­ li krep­ši­nio aist­ruo­liai, tad su ne­ kant­ru­mu lau­kė­me pir­mų­jų mū­ sų ko­man­dos rung­ty­nių su Bel­gi­ja. Ži­no­ma, bū­tų ne­tei­sin­ga reikš­ti ne­ pa­si­ten­ki­ni­mą krep­ši­nin­kais po jų per­ga­lės net 25 taš­kų per­sva­ra, bet ne­ga­lė­jo­me ne­pas­te­bė­ti, kaip ne­ dar­niai žai­dė ko­man­da. Gal jau­du­ lys, o gal bend­rų tre­ni­ruo­čių sto­ka iš­pro­vo­ka­vo jų klai­das ir ne­tei­sin­ gus spren­di­mus? Be­lie­ka džiaug­tis, kad, ne­pai­sant vi­sų ne­sklan­du­mų, ko­man­da su­ge­bė­jo iš­plėš­ti Lie­tu­ vai per­ga­lę, ir ti­kė­tis, jog žai­dė­jai su­siims, kibs į dar­bą su dar di­des­ niu įkarš­čiu, o juos pa­lai­kan­tiems aist­ruo­liams pa­do­va­nos dar daug per­ga­lių. Krep­ši­nio ger­bė­jas

Ko­dėl ty­li len­kų mi­nist­ras?

Po len­kų fut­bo­lo ko­man­dos ger­ bė­jų siau­tė­ji­mo Vil­niu­je ir skan­ da­vi­mų, kad šis mies­tas pri­klau­so Len­ki­jai, apė­mė pyk­tis. Na, tar­ pu­ka­rio ne­tei­sy­bė se­niai pa­si­bai­ gė, o žmo­nės vis dar gy­ve­na 70 me­tų se­nu­mo pseu­dois­to­ri­nė­mis „tie­so­mis“. Gal lai­kas bū­tų baig­ ti to­kius kvai­lus iš­si­šo­ki­mus. Įdo­ mu, kaip šį fut­bo­lo aist­ruo­lių iš­ si­šo­ki­mą ver­ti­na ašt­ria re­to­ri­ka gar­sė­jan­tis Len­ki­jos už­sie­nio rei­ ka­lų mi­nist­ras? Ko­dėl jis po to­kio iš­puo­lio ty­li? Gal tos tie­sos ir jam yra ar­ti­mos? S.Le­vic­kis

Mi­ni­jos gat­vė­je – lau­ki­niai žmo­nės

Ste­bė­jau vie­ną pu­sam­žę po­rą. Re­ gis, žmo­nės jau ir ži­lais plau­kais, ir elg­tis gat­vė­je tu­rė­tų mo­kė­ti, ta­čiau iš­li­pę iš au­to­bu­so Mi­ni­jos gat­vė­je, jie ne­si­var­gi­no nuei­ti iki už 10 met­ rų esan­čios pės­čių­jų pe­rė­jos. Gat­ vę kir­to tie­siai. Ir tai dar bū­tų pu­ sė bė­dos. Jiems te­ko pra­si­brau­ti pro eis­mo juos­tas ski­rian­čią gy­vat­vo­rę, o ji – tan­ki. Įs­mu­ko į tuos krū­mus, iš­si­ke­pur­nė­jo ir nar­dy­da­mi tarp ma­ši­nų šį kar­tą sėk­min­gai pe­rė­ jo gat­vę. Be­veik lau­ki­niai žmo­nės, to­kių mies­te da­bar ne­daž­nai pa­ ma­ty­si. Gin­tas

O kaip ma­žy­liai?

And­riaus Del­tu­vos ka­ri­ka­tū­ra

Tik lai­ko klau­si­mas, ka­da ry­ te at­si­kė­lę pa­ma­ty­si­me, jog mais­ to sko­nio la­bo­ra­to­ri­jos iš­ma­nai bus

su­nai­ki­nę mū­sų svei­ka­tą ir nu­da­žę odą vai­vo­rykš­tės spal­vo­mis. Eg­lė

Tu­riu ma­ža­me­tį sū­nų. Šiuo me­tu jis lan­ko vai­kų dar­že­lį, nes ma­no ato­sto­gos jau bai­gė­si, tu­riu dirb­ ti. Ne­ra­mu dėl ar­tė­jan­čių karš­ čių. Me­teo­ro­lo­gai ža­da karš­tą sa­ vai­tę – net iki 34 laips­nių ši­lu­mos. To­kiu oru nei lau­ke, nei pa­tal­po­ je at­gai­vos ne­ra­si. Kaip tie vai­kai to­kius karš­čius iš­tvers? Mū­sų lan­ ko­mo dar­že­lio kie­me di­de­lių me­ džių nė­ra, po ku­riais bū­tų ga­li­ma pa­si­slėp­ti, pa­tal­pos nuo sma­luo­ tų sto­gų įkais­ta kaip pir­ty­je. Gai­la ma­žy­lių, pa­va­ka­re vi­sai nu­leips­ta ir iki li­gos – vie­nas žings­nis. Sau­lė Pa­ren­gė As­ta Dy­ko­vie­nė

Pasisakymai, laiškai ir komentarai nebūtinai sutampa su dienraščio redakcijos pozicija

750

reklamos skyrius: 397 Vyr. redaktoriaus pavaduotoja Jolanta Juškevičienė Administratorė Daiva Pavliukovaitė – Miesto aktualijos: Asta Aleksėjūnaitė – Milda Skiriutė –

397 728

telefonas@kl.lt

Ar val­gy­si­me sin­te­ti­nį mais­tą? ie­no ži­nių re­por­ta­žo klau­ siau­si tie­siog pa­krau­pu­si: ja­me bu­vo pa­sa­ko­ja­ma apie „bran­giau­sią pa­sau­ lio mė­sai­nį“, tiks­liau – mė­są, užau­ gin­tą la­bo­ra­to­ri­jo­je. Su siau­bu ste­bė­jau žmo­nes, de­ dan­čius į bur­ną tą sin­te­ti­kos ga­ba­ lą, ku­rį kaž­kas drįs­ta va­din­ti mė­ sa. Ne­su nei­gia­mai nu­si­sta­čiu­si prieš moks­lo pa­žan­gą ir mo­der­ nių tech­no­lo­gi­jų tai­ky­mą mū­sų gy­ve­ni­me, bet ši­to jau per daug. Ar to­kia ir bus mais­to ga­my­ bos atei­tis? O gal jos iš­vis ne­ liks, nes mais­to pra­mo­nė la­bai grei­tai virs che­mi­jos pra­mo­ne? Jau da­bar nuė­ju­si į par­duo­ tu­vę ne­ga­li bū­ti tik­ra, kad tai, ką nu­si­pir­kai, tik­ rai ga­li­ma va­din­ti pie­ nu, sū­riu, duo­na. Tai ką mes val­gy­si­me atei­ty­je? Siurb­čio­si­me neaiš­kios su­dė­ties ir po­vei­kio skys­čius iš la­bo­ra­to­ri­ nių mė­gin­tu­vė­lių?

karštas telefonas

711, 397 715

Virginija Spurytė – Asta Dykovienė –

Platinimo tarnyba:

397 713

397 750 Menas ir pramogos: Rita Bočiulytė –

397 706 „Namai“: 397 725 Lina Bieliauskaitė – 397 730 „Sveikata“: 397 705 397 770 Evelina Zenkutė – Pasaulis: 397 729 Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391

397 772 Sportas: 397 727 Česlovas Kavarza –

„TV diena“: 397 719 Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 219 1388

Teisėtvarka: Daiva Janauskaitė –

Prenumeratos skyrius: 397 Fotokorespondentai: Vytautas Petrikas – 8 699 97 978 Vytautas Liaudanskis – 8 655 26 937 Techninė redaktorė: Laima Laurišonienė – Platinimo tarnyba –

Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Tiražas 7 500. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raidėmis

714

Reklamos skyrius – 397 711, 397 715 faksas (8 46) 397 722 e. paštas reklama@kl.lt Skelbimų skyrius – 397 717 e. paštas skelbimai@kl.lt

397 737 Užsakymų skyrius „Akropolyje“, Taikos pr. 61, tel. – 8 655 26 930 e. paštas akropolis@kl.lt 397 713

pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti.

7

TRečiAdienis, rugpjūčio 7, 2013

užribis Nu­py­lė vil­ki­kų dy­ze­li­ną

Nei ba­tų, ­ nei pi­ni­gų

Iš­ve­žė į ­ li­go­ni­nę

Pir­ma­die­nio ry­tą pa­ste­bė­ta, kad Ne­mu­no g. ga­le esančioje už­da­ ro­je bei sau­go­mo­je įmo­nės te­ri­ to­ri­jo­je va­gys nu­gvel­bė 800 lit­rų dy­ze­li­no. Nu­si­kal­tė­liai iš­tuš­ti­no tri­jų vil­ki­kų de­ga­lų ba­kus. Įmo­nė nu­ro­dė pa­ty­ru­si 3,6 tūkst. li­tų ža­ lą. Pra­dė­tas iki­teis­mi­nis ty­ri­mas. Lau­kia­ma ži­nių, ar vaiz­do ka­me­ ros už­fik­sa­vo įta­ria­muo­sius.

23 m. klai­pė­die­tė Tai­kos pr. pra­džio­je esan­čio­je ba­tų par­ duo­tu­vė­je ne­pa­ju­to, kaip ki­ šen­va­gis jai iš ran­ki­nės pa­vo­gė pi­ni­gi­nę. Mer­gi­na bu­vo neap­ dai­ri ir pi­ni­gi­nė­je lai­kė ne tik ban­ko kor­te­lę, bet ir la­pe­lį su pin ko­du. Va­gis iš­tuš­ti­no nu­ ken­tė­ju­sio­sios ban­ko są­skai­tą ir pa­si­sa­vi­no 500 li­tų.

Ant­ra­die­nį pa­va­ka­re nu­ti­ko ne­ lai­mė 6-ojo marš­ru­to au­to­bu­ se. Meln­ra­gės au­to­bu­sų sto­te­ lė­je trau­mą pa­ty­rė mo­te­ris, ku­ riai be­li­pant iš au­to­bu­so du­ri­ mis bu­vo su­ža­lo­ta gal­va. Nu­ ken­tė­ju­sio­ji klai­pė­die­tė nu­vež­ta į li­go­ni­nę, įvy­kio ap­lin­ky­bes aiš­ ki­no­si iš­kvies­tas po­li­ci­jos pa­tru­ lių eki­pa­žas.

Nuo bau­dų gelbs­ti emig­ra­ci­ja Atos­to­gų se­zo­no įkarš­ty­je į Pa­lan­ gą trau­kian­tys poil­ siau­to­jai pra­mo­ goms pi­ni­gų ne­gai­ li, ta­čiau vis dar mė­ gi­na iš­si­suk­ti nuo rink­lia­vos už au­to­ mo­bi­lių sto­vė­ji­mą.

As­ta Alek­sė­jū­nai­tė a.aleksejunaite@kl.lt

Skai­čiuo­ja pa­žei­dė­jus

Biu­d že­t i­n ės įstai­gos Pa­l an­gos mies­to rink­lia­vos cent­ro duo­me­ni­ mis, šį sa­vait­ga­lį nuo­bau­dų su­lauks ke­li šim­tai to­kių at­vy­kė­lių, ku­rie ven­gė su­si­mo­kė­ti vie­ti­nę rink­lia­vą už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą. Cent­ro dar­buo­to­jai dar ne­sus­ kai­čia­vo, kiek iš vi­so bu­vo su­ra­šy­ ta pa­žei­di­mų ak­tų, ta­čiau spė­ja­ma, kad jų bus kur kas dau­giau, nei už praė­ju­sį sa­vait­ga­lį, kai bu­vo nu­

baus­ta per 200 at­vy­kė­lių, pa­mir­ šu­sių su­si­mo­kė­ti už ma­ši­nų sto­ vė­ji­mą. Su­rink­ta dau­giau rink­lia­vos

Vie­ti­nė rink­lia­va šie­met Pa­lan­go­je pra­dė­ta rink­ti ge­gu­žės 15 die­ną, kai anks­tes­niais me­tais tvar­ka įsi­ga­lio­ da­vo nuo bir­že­lio 1-osios. To­dėl šiais me­tais su­rink­ta dau­giau lė­šų į biu­dže­tą, nes rink­lia­va pra­dė­ta tai­ky­ti pu­se mė­ne­sio anks­čiau. Šie­ met jau gau­ta 387 tūkst. li­tų. „Pas­te­bi­me, kad žmo­nės įpra­to prie rink­lia­vos, pa­žei­di­mų kiek­vie­ nais me­tais pa­si­tai­ko vis ma­žiau“, – aiš­ki­no cent­ro va­do­vas Gin­ta­ras Žu­ke­vi­čius. Spe­cia­lis­tai pa­ste­bi, jog su­rink­ tų lė­šų su­ma išau­go ir dėl to, kad šiais me­tais va­sa­ra le­pi­na ge­rais orais, to­dėl ku­ror­tas su­lau­kė dau­ giau poil­siau­to­jų. „Pa­lan­ga juk ne gu­mi­nė, mies­te tel­pa tiek ma­ši­nų, kiek tel­pa. Gat­ vės juk ne­pail­gė­jo. Rink­lia­vos dy­dis ne­si­kei­tė, tik gal poil­siau­to­jų srau­ tai bu­vo di­des­ni. Šiais me­tais bir­ že­lis bu­vo pui­kus, o per­nai su­lauk­ta pra­stų orų. To­dėl šie­met rink­lia­vos su­rink­ta ko­ne 50 pro­c. dau­giau“, – aiš­ki­no G.Žu­ke­vi­čius. Per­nai per vi­są se­zo­ną bu­vo su­ rink­ta 536 tūkst. li­tų.

Atė­jo ir su­mo­kė­jo pa­tys

Pa­lan­gos sa­vi­val­dy­bės Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­ to­ja Da­nu­tė Mi­kie­nė ti­ki­no, kad šiais me­tais iki lie­pos 1-osios bau­ dų už ven­gi­mą mo­kė­ti vie­ti­nę rink­ lia­vą su­lau­kė 450 poil­siau­to­jų, o iš jų išieš­ko­ta 14 410 li­tų. „Tai yra tik tie žmo­nės, ku­rie atė­ jo į sky­rių ir vie­to­je su­si­mo­kė­jo pa­ skir­tą bau­dą. Per­nai bu­vo nu­baus­ ti 2 153 as­me­nys, o pa­vy­ko išieš­ko­ti 83,5 tūkst. li­tų“, – aiš­ki­no sa­vi­val­ dy­bės tar­nau­to­ja. Pa­sak D.Mi­kie­nės, vai­ruo­to­jų są­ mo­nin­gu­mas au­ga. „Atė­jęs į sky­rių su­si­mo­kė­ti bau­ dą žmo­gus ga­li čia pat vie­to­je tai pa­da­ry­ti, nes tu­ri­me ban­ko kor­te­ lių skai­ty­tu­vą. Pa­žei­dė­jas ne­siun­ čia­mas kaž­kur mo­kė­ti. Anks­čiau pa­si­tai­ky­da­vo si­tua­ci­jų, kad žmo­ gus ne­va išei­na mo­kė­ti ir ne­grįž­ta. Po to su­ži­no­me, kad iš­vy­ko į Ang­ li­ją“, – pa­sa­ko­jo spe­cia­lis­tė. Sprun­ka į už­sie­nį

Da­lis pa­žei­dė­jų ven­gia mo­kė­ti bau­ das, daž­niau­siai tai – už­sie­ny­je už­ dar­biau­jan­tys lie­tu­viai. „Pa­si­tai­ko, kad mū­sų siun­čia­ mi laiš­kai su ad­mi­nist­ra­ci­niu nu­ ro­dy­mu klai­džio­ja ir, ne­ra­dę ad­ re­sa­to, su­grįž­ta at­gal. Va­di­na­si,

Mo­kes­tis: ne­su­mo­kė­jus rink­lia­vos už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą gre­sia

bau­da nuo 80 iki 140 li­tų.

Vy­tau­to Liau­dans­kio nuo­tr.

žmo­gus emig­ra­vo. Pa­si­tai­kė to­ kių at­ve­jų, kai laiš­kas grį­žo, nes žmo­gus žu­vo ar mi­rė“, – aiš­ki­no D.Mi­kie­nė. Įs­ta­ty­mai nu­ma­to ga­li­my­bę nu­ trauk­ti to­kias be­vil­tiš­kas by­las. Per­nai jų bu­vo 300. Rink­lia­vos dy­dis pri­klau­so nuo konk­re­čios au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mo vie­tos bei truk­mės. Pa­lan­gos mies­to cent­ri­nės da­ lies te­ri­to­ri­jo­je už vie­no au­to­mo­ bi­lio sto­vė­ji­mą 20 mi­nu­čių rei­kia mo­kė­ti 1 li­tą, už vie­ną va­lan­dą – 3 li­tus. Gel­to­no­jo­je zo­no­je už vie­no

au­to­mo­bi­lio sto­vė­ji­mą 30 mi­nu­ čių ten­ka at­sei­kė­ti li­tą, už va­lan­ dą – 2 li­tus.

200

– tiek praė­ju­sį sa­vait­ga­ lį bu­vo nu­baus­ta vai­ruo­ to­jų, pa­mir­šu­sių su­si­ mo­kė­ti už sto­vė­ji­mą.

Part­ren­kęs dvi­ra­ti­nin­ką pa­bė­go As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­dos ra­jo­no po­li­ci­jos ko­mi­sa­ ria­to pa­rei­gū­nai skai­čiuo­ja jau tre­ čią skau­džią ava­ri­ją, ku­rio­je šiais me­tais nu­ken­tė­jo dvi­ra­ti­nin­kai.

Šį kar­tą po au­to­mo­bi­lio ra­tais pa­ te­ko 53 me­tų Ra­mū­nas. Vy­ras dvi­ ra­čiu va­žia­vo ke­liu Jakai–Dovilai– Laugaliai. Iki Do­vi­lų mies­te­lio li­kus vie­nam ki­lo­met­rui, žmo­gų kliu­dė au­to­mo­ bi­lis. Nuo dvi­ra­čio nu­blokš­tas vy­ ras at­si­dū­rė ša­li­ke­lė­je. Žmo­gus net ne­spė­jo pa­ma­ty­ti, koks au­to­mo­

bi­lis jį kliu­dė. Nors įvy­kis nu­ti­ko 17.42 val., kai ju­dė­ji­mas šia­me ke­ ly­je yra in­ten­sy­vus, ta­čiau po­li­ci­jai ava­ri­jos ap­lin­ky­bių kol kas ne­pa­vy­ ko iš­siaiš­kin­ti. Lai­ki­nai Klai­pė­dos ra­jo­no PK Vie­šo­sios tvar­kos sky­riaus Ke­lių po­li­ci­jos po­sky­rio vir­ši­nin­ko pa­ rei­gas ei­nan­tis Ge­di­mi­nas Pet­ru­ ši­nas pa­ste­bė­jo, kad si­tua­ci­ja šia­ me ke­ly­je yra su­dė­tin­ga, nes siau­ru plen­tu va­žiuo­ja ir au­to­mo­bi­liai, ir dvi­ra­ti­nin­kai. „Vi­sa bė­da, kad čia nė­ra dvi­ra­čių ta­ko. Juk vi­sa Eu­ro­pa jau se­niai iš­ rai­žy­ta dvi­ra­čių ta­kais. O šiuo ke­

Eis­mas: pa­rei­gū­nai Klai­pė­dos ra­jo­ne skai­čiuo­ja vie­ną po ki­to ne­lai­min­

gus įvy­kius, ku­riuo­se nu­ken­tė­jo dvi­ra­ti­nin­kai.

Gin­ta­ro Vai­če­kaus­ko nuo­tr.

liu dvi­ra­ti­nin­kai daž­nai va­ži­nė­ja. Per mė­ne­sį Do­vi­luo­se mes tu­ri­me jau ant­rą su­žeis­tą dvi­ra­ti­nin­ką“, – kal­bė­jo G.Pet­ru­ši­nas. Prieš ke­lias sa­vai­tes po au­to­ mo­bi­lio ra­tais pa­te­ko 10 me­tų ber­niu­kas. Vai­kas iš­va­žia­vo iš ša­ lu­ti­nio ke­lio ir dvi­ra­čiu nė­rė į pa­ grin­di­nį. Dar vie­na skau­di ne­lai­mė bu­vo nu­ti­ku­si Gargž­duo­se, Va­sa­rio 16osios ir Že­mai­tės gat­vių san­kry­ žo­je. „Čia taip pat dvi­ra­ti­nin­kas bu­vo kliu­dy­tas, o au­to­mo­bi­lio vai­ruo­ to­jas pa­si­ša­li­no iš įvy­kio vie­tos“, – pri­si­mi­nė pa­rei­gū­nas. Klai­pė­dos ra­jo­no pa­rei­gū­nai pa­ ste­bi, kad ir pa­tys dvi­ra­ti­nin­kai ne­ re­tai tam­pa pa­žei­dė­jais. „Mū­sų ke­liuo­se la­bai daug gir­ tų dvi­ra­ti­nin­kų. Fak­tiš­kai kiek­vie­ ną die­ną jų pa­si­tai­ko ne­blai­vių“, – tei­gė G.Pet­ru­ši­nas. Sa­vait­ga­lį Klai­pė­dos ap­skri­ties vy­riau­sio­jo po­li­ci­jos ko­mi­sa­ria­to pri­žiū­ri­mo­je te­ri­to­ri­jo­je su­lai­ky­ta 13 iš­gė­ru­sių dvi­ra­ti­nin­kų. Už dvi­ ra­čio vai­ra­vi­mą esant vi­du­ti­niam gir­tu­mo laips­niui gre­sia bau­da nuo 300 iki 500 li­tų, o sun­kiai ap­gir­ tu­siam dvi­ra­ti­nin­kui grės­tų bau­da nuo 500 iki 700 li­tų.

Lo­pys: ko­mu­ni­ka­ci­jų tink­lus re­mon­ta­vę sta­ty­bi­nin­kai duo­bę as­fal­te pri­

si­mi­nė tik po skam­bu­čio iš sa­vi­val­dy­bės.

Vy­tau­to Pet­ri­ko nuo­tr.

Tai­sy­ti duo­bės – po direktoriaus skam­bu­čio As­ta Alek­sė­jū­nai­tė Klai­pė­die­čiai vai­ruo­to­jai jau ant­ rą sa­vai­tę pa­vo­jin­gai ma­nev­ruo­ ja Lie­pų gat­vės pa­bai­go­je, nes taip mė­gi­na ap­va­žiuo­ti dar­bi­nin­kų pa­ lik­tą di­džiu­lę duo­bę as­fal­te.

Pa­si­ro­do, duo­bę pa­li­ko ke­lio dan­ gą iš­dau­žę sta­ty­bi­nin­kai, ku­rie re­ mon­ta­vo van­den­tie­kio ir nuo­te­kų tink­lų ge­di­mą. Vamz­dy­nas su­tvar­ky­tas jau prieš ku­rį lai­ką, o as­fal­tas taip ir li­ko duo­bė­tas.

Šio­je vie­to­je ne vie­nas vai­ruo­to­ jas, mė­gin­da­mas pa­sku­ti­nę mi­nu­tę iš­veng­ti duo­bės, stai­ga stab­dy­da­ vo au­to­mo­bi­lį, ki­ti net mė­gin­da­ vo sku­biai per­si­ri­kiuo­ti į pir­mą­ją eis­mo juos­tą. Pa­sak sa­vi­val­dy­bės Mies­to ūkio de­par­ta­men­to va­do­vo Liud­vi­ko Dū­dos, įmo­nė „Lem­min­ kai­nen Lie­tu­va“ pa­ti­ki­no sa­vi­val­ dy­bę, kad su­tvar­kys pa­lik­tą duo­bę. „Ža­dė­jo tre­čia­die­nį su­tvar­ky­ti. Ma­ne pa­ti­ki­no, kad čia bu­vo tink­ lų ava­ri­ja, o prieš de­dant as­fal­to dan­gą rei­kė­jo pa­lauk­ti, kol su­si­gu­ lės grun­tas“, – tei­gė L.Dū­da.

8

trečiadienis, rugpjūčio 7, 2013

lietuva

5486

– tiek sto­jan­čių iš 12 739 priė­mi­mo į aukš­tą­sias mo­kyk­las ant­ra­ja­me eta­pe su­lau­kė kvie­ti­mo stu­di­juo­ti.

Gi­na bend­ra­žy­gį?

Kal­tų ne­ra­do

Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo par­ti­jos de­le­guo­to mi­nist­ro Al­fon­so Dai­lio Ba­ra­kaus­ko va­do­ vau­ja­ma Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pra­dė­ jo ty­ri­mą dėl šios par­ti­jos frak­ci­jos se­niū­ no Sei­me Pet­ro Gra­žu­lio (nuo­tr.) su­lai­ky­ mo prieš ho­mo­sek­sua­lių as­me­nų ei­ty­nes. Na­cio­na­li­nis pa­rei­gū­nų pro­fe­si­nių są­jun­gų su­si­vie­ni­ji­mas pa­si­pik­ti­no šiuo ty­ri­mu ir pa­va­di­no jį po­li­ti­kų te­ro­ru, o tyrimo rezul­ tatus esą galima nuspėti iš anksto.

Pro­ku­ro­rai nu­trau­kė iki­teis­mi­nį ty­ri­mą dėl Ge­di­mi­no pro­spek­to re­konst­ruk­ci­jos. Toks spren­di­mas priim­tas, nes, įver­ti­nus po­li­ ci­jos duo­me­nis ir spe­cia­lis­tų iš­va­das, ne­ nus­ta­ty­ta fak­ti­nių duo­me­nų apie pikt­nau­ džia­vi­mą. Kons­ta­tuo­ta, kad, įsi­gy­jant ir klo­ jant Ge­di­mi­no pro­spek­to ba­zal­to trin­ke­lių grin­di­nį, ne­bu­vo pa­da­ry­ta jo­kios nu­si­kals­ ta­mos vei­kos, nenustatyta, kad nekokybiš­ kos plytelės užsakytos sąmoningai.

Aist­ra Pre­zi­den­tės biog­ra­fi­jai – be­ri­bė Jus­ti­nas Ar­gus­tas j.argustas@diena.lt

Už ne­pa­teik­tus at­sa­ky­mus nu­ temp­ti Pre­zi­den­tę į teis­mą. Apie tai pra­bi­lo Zig­mas Vaiš­vi­la. Daug me­tų vis apie tą pa­tį šne­kan­čio sig­na­ta­ro aist­ra – ne­va nu­slėp­ta Da­lios Gry­baus­kai­tės biog­ra­fi­ja.

Kai ku­rie ša­lies va­do­vės biog­ra­ fi­jos fak­tai – su­klas­to­ti. Taip jau ket­ve­rius me­tus tei­gian­tis Nep­rik­lau­so­my­bės Ak­to sig­na­ta­ ras už­si­ma­nė skųs­ti pre­zi­den­tū­ rą teis­mui. Ne­va ši neat­sa­ko į jo pa­tei­kia­mus klau­si­mus. Pre­zi­den­tū­ra la­bai daž­nai gau­ na šio sig­na­ta­ro pa­klau­si­mų, ku­riuo­se jis pra­šo pa­tiks­lin­ti D.Gry­baus­kai­tės biog­ra­fij­ ą. Ta­ čiau va­kar Z.Vaiš­vi­la dar kar­tą drioks­te­lė­jo. Jis aiš­ki­na, kad ge­ gu­žę krei­pė­si į Pre­zi­den­tę D.Gry­ baus­kai­tę su pra­šy­mu pa­tiks­lin­ti kai ku­rias sa­vo biog­ra­fi­jos de­ta­ les, ta­čiau iki šiol at­sa­ky­mo ne­ su­lau­kė. Z.Vaiš­vi­la iš­kil­min­gai pa­reiš­ kė, kad dėl to gal­būt skų­sis net teis­mui. „Skun­das yra pa­ruoš­ tas. Ti­kiuo­si, Pre­zi­den­tė ne­lauks iki pa­sku­ti­nės mi­nu­tės“, – va­kar pa­reiš­kė Z.Vaiš­vi­la. Aiš­ku, jis ne­pa­mir­šo pri­dur­ ti, kad sig­na­ta­rai tu­ri pri­vi­le­gi­ją kreip­tis į aukš­čiau­sius val­džios at­sto­vus su klau­si­mais ir gau­ti iš jų konk­re­čius at­sa­ky­mus. Tai esą už­tik­ri­na įsta­ty­mas. Iš tie­sų Sig­na­ta­rų sta­tu­so įsta­ ty­me nu­ma­to­ma, kad sig­na­ta­ras tu­ri tei­sę raš­tu teik­ti siū­ly­mus dėl vals­ty­bės bei sa­vi­val­dy­bių ins­ti­ tu­ci­jų ir įstai­gų dar­bo ge­ri­ni­mo, svars­to­mų tei­sės ak­tų pro­jek­tų. Tei­sės ak­te, be ki­ta ko, taip pat nu­ma­to­ma, kad į sig­na­ta­ro ra­šy­ti­ nius pa­siū­ly­mus, re­ko­men­da­ci­jas bei pa­sta­bas ati­tin­ka­mų ins­ti­tu­ci­ jų ir įstai­gų va­do­vai pri­va­lo at­sa­ ky­ti įsta­ty­mų nu­sta­ty­ta tvar­ka. Kas šį­syk už­kliu­vo Z.Vaiš­vi­ lai? Jis ma­no, kad pre­zi­den­tū­ra ėmė keis­ti ofi­cia­lią ša­lies va­do­vės

biog­ra­fi­ją. Ne­va ba­lan­džio pa­bai­ go­je pre­zi­den­tū­ros tink­la­la­py­je ji pa­tiks­lin­ta. Esą bu­vo pa­ko­re­guo­ta D.Gry­baus­kai­tės stu­di­jų Džordž­ tau­no uni­ver­si­te­te da­ta. „Kei­čia­mas lai­kas, ka­da ji ne stu­di­ja­vo, o bu­vo iš­siųs­ta į Džordž­tau­no uni­ver­si­te­to va­do­vų kur­sus, – vie­toj 1991 m. įra­šo­mi 1992 m.“, – dė­lio­jo sig­na­ta­ras. Jis, be ki­ta ko, skel­bia įvai­rias są­moks­ lo teo­ri­jas, ne­va D.Gry­baus­kai­tė į JAV bu­vo siun­čia­ma dar oku­pa­ci­ nės val­džios. Ta­čiau duo­me­nų tam pa­grįs­ti, re­gis, ne­tu­ri. Pre­zi­den­tū­ra dien­raš­tį in­for­ ma­vo, kad at­sa­ky­mai Z.Vaiš­vi­lai ne­kart iš­siųs­ti ir elekt­ro­ni­niu, ir re­gist­ruo­tu pa­štu. Pas­ta­ra­sis at­sa­ ky­mas sig­na­ta­rui iš­siųs­tas re­gist­ ruo­tu pa­štu šių me­tų lie­pos 8 d. „Vi­si at­sa­ky­mai sig­na­ta­rui pa­ teik­ti. Vis­kas bu­vo pa­da­ry­ta lai­ ku ir ne kar­tą“, – nu­ro­dė D.Gry­ baus­kai­tės spau­dos tar­ny­ba.

Skir­tu­mas: ki­taip nei praė­ju­sią ka­den­ci­ją, da­bar Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jai

ne­ban­do tau­py­ti ato­sto­gų ir šiuo me­tu – pa­ts jų poil­sio pi­kas.

Mar­ga­ri­tos Vo­rob­jo­vai­tės nuo­tr.

Par­la­men­ta­rų pa­dė­jė­jus įkal­bė­jo ato­sto­gau­ti Eg­lė Še­pe­ty­tė

e.sepetyte@diena.lt

Kom­pen­sa­ci­joms – 636,5 tūkst. li­tų

Ne­nuils­tan­tis: ket­ve­rius me­tus

D.Gry­baus­kai­tės biog­ra­fi­ją narp­ lio­jan­tis Z.Vaiš­vi­la vėl drioks-­ ­te­lė­jo. Vy­gin­to Ska­rai­čio / BFL nuo­tr.

Į klau­si­mus at­sa­kė Z.Vaiš­vi­lą la­biau­siai do­mi­na D.Gry­ baus­kai­tės dar­bas Aukš­to­jo­je par­ ti­nė­je mo­kyk­lo­je. Į tai ša­lies va­do­ vė at­sa­ky­mus jau yra pa­tei­ku­si. Ir ne kar­tą. „Ga­l iu pa­sa­k y­t i, kad iki 1990-ųjų bir­že­l io dir­bau Vil­n iaus aukš­to­jo­je par­t i­nė­je mo­k yk­lo­je. Tik­riau­siai to klau­sia­te, nes 1989 m. gruo­dį Lie­tu­vos ko­mu­nis­tų par­ti­ja at­si­sky­rė nuo So­vie­tų Są­jun­gos ko­ mu­nis­tų par­ti­jos. Tas še­šių mė­ne­ sių lai­ko­tar­pis iš tie­sų la­bai svar­

Šie­met par­la­men­ta­ rų pa­dė­jė­jai su­kal­ ba­mes­ni ir la­biau lin­kę ato­sto­gau­ti. Dėl to ran­ko­mis tri­ na Sei­mo kan­ce­lia­ ri­ja: vi­lia­ma­si, kad ka­den­ci­jos pa­bai­ go­je pa­dė­jė­jams ne­ be­teks iš­mo­kė­ti šim­ta­tūks­tan­ti­nių kom­pen­sa­ci­jų už ne­pa­nau­do­tas poil­ sio die­nas.

bus. Kiek­vie­nas mes, ma­tyt, ka­ria­ vo­me sa­vo ma­žuo­sius pa­si­prie­ši­ni­ mo ka­rus. Tai da­rė­me ir mes“, – yra sa­kiu­si D.Gry­baus­kai­tė. „Nors skam­ba „par­t i­nė mo­k yk­la“, dau­g u­ma mū­sų, ypač lie­tu­vių, iš­ kart pe­rė­jo į Lie­tu­vos ko­mu­n is­t ų par­ti­ją. <...> Ma­nau, kiek­vie­nas da­ rė­me tai, ką ga­lė­jo­me, ir ka­ria­vo­me sa­vo ka­rus ten, kur tuo me­tu bu­vo­ me“, – yra api­bend­ri­nu­si D.Gry­baus­ kai­tė.

Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos Per­so­na­lo sky­ riaus ve­dė­ja Ju­di­ta Ka­mins­kie­nė ti­ ki­na, kad jei­gu par­la­men­ta­rų pa­dė­ jė­jai ši­taip ato­sto­gaus ir atei­nan­čias tris va­sa­ras, iš­leis­ti pa­pil­do­mų di­de­ lių su­mų jų kom­pen­sa­ci­joms ka­den­ ci­jos pa­bai­go­je ne­pri­reiks. J.Ka­mins­ kie­nės tei­gi­mu, šiuo me­tu – pa­ts pa­dė­jė­jų ato­sto­gų pi­kas, ir si­tua­ci­ja ski­ria­si nuo anks­tes­nių me­tų. Kai ku­rių praei­tą ka­den­ci­ją Sei­ me dir­bu­sių par­la­men­ta­rų pa­gal­ bi­nin­kų bu­vo be­veik neį­ma­no­ma pri­pra­šy­ti iš­nau­do­ti jiems su­si­ kau­pu­sių ato­sto­gų die­nų, o už jas pri­kap­sė­jo so­li­džių iš­mo­kų. Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos duo­me­ni­mis, per­ nai lapk­ri­tį už per ket­ve­rius me­tus ne­pa­nau­do­tas kas­me­tes ato­sto­gas Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jams ir sek­re­ to­riams pri­skai­čiuo­ta 636 527 li­tų kom­pen­sa­ci­ja. Net­gi kal­bė­ta, kad ši­taip vals­ty­bės tar­nau­to­jai są­mo­ nin­gai pri­si­du­ria prie al­gos, ku­ri vi­du­ti­niš­kai sie­kia apie 2,5 tūkst. li­tų, neats­kai­čius mo­kes­čių. „La­bai daug žmo­nių ei­na ato­ sto­gų šiuo lai­ko­tar­piu, tarp se­si­jų. Vie­ni pa­dė­jė­jai įdar­bin­ti nuo ka­ den­ci­jos pra­džios lapk­ri­čio mė­ne­ sį, ki­ti – šie­met ko­kį ba­lan­dį, tai jie dar ir tų ato­sto­gų ne­tu­ri daug už­si­

dir­bę. Bet tie, ku­rie jau iš­dir­bę lai­ ko­tar­pį, su­tei­kian­tį tei­sę į ke­lias sa­vai­tes ato­sto­gų, tik­rai išei­na“, – sa­kė J.Ka­mins­kie­nė.

Ju­di­ta Ka­mins­kie­nė:

Kol kas pro­ble­mos ne­ma­to­me, nes ra­ gin­ti pra­dė­jo­me pa­ čiais pir­mai­siais me­ tais. O aną­kart bu­vo su­si­grieb­ta ka­den­ci­ jos pa­bai­go­je.

Apie poil­sį pri­me­na laiš­kais

Kai ku­rie pa­dė­jė­jai 2008–2012 m. su­ge­bė­jo pri­kaup­ti ke­lias­de­šimt ar net per šim­tą ato­sto­gų die­nų, o tai Sei­mo kan­ce­lia­ri­ją ver­tė su­ne­rim­ ti. Tuo­met su­gal­vo­ta ne­dels­ti ir jau pir­mo­mis dar­bo Sei­me die­no­mis par­la­men­ta­rų pa­dė­jė­jus pa­ra­gin­ti pla­nuo­tis ato­sto­gas. Kan­ce­lia­ri­ja jiems siun­čia ir elekt­ro­ni­nius laiš­ kus, ku­riuo­se nu­ro­do, kiek ato­sto­ gų die­nų jie jau tu­ri su­kau­pę. „Atk­rei­pė­me jų dė­me­sį, kai bu­vo pir­mie­ji su­si­ti­ki­mai su Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jais, sek­re­to­riais, aiš­ki­na­ma vi­daus tvar­ka. La­bai ak­cen­ta­vo­

me, kad su­si­pla­nuo­tų lai­ką, ir siū­ lė­me ato­sto­goms rink­tis lai­ko­tar­pį tarp Sei­mo se­si­jų. Pa­ra­šė­me ir laiš­ ką Sei­mo na­riams, nu­ro­dė­me, ka­ da kiek­vie­no Sei­mo na­rio pa­dė­jė­ jai įdar­bin­ti ir į kiek ato­sto­gų die­nų jie ga­li pre­ten­duo­ti. Kol kas pro­ble­ mos ne­ma­to­me, nes ra­gin­ti pra­dė­ jo­me pa­čiais pir­mai­siais me­tais. O aną­kart bu­vo su­si­grieb­ta ka­den­ci­ jos pa­bai­go­je. Da­bar jau dau­ge­lis su­si­pla­na­vo ato­sto­gas, tad ti­kiuo­ si, kad tik­rai ne­bus pro­ble­mų“, – pa­sa­ko­jo J.Ka­mins­kie­nė. Pagalbininkų – per 400

Tą pa­tį dien­raš­čiui pa­tvir­ti­no ir ke­ le­rius me­tus par­la­men­te dir­ban­ ti vie­no ži­no­mo Sei­mo na­rio pa­ dė­jė­ja. Mo­te­ris sa­kė ne­pas­te­bin­ti, kad ko­le­gos ty­čia nei­tų ato­sto­gų, o ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja šį rei­ka­lą esą pri­žiū­ri ati­džiau. „Kan­ce­lia­ri­ja ato­sto­gų klau­si­mą pra­dė­jo kont­ro­liuo­ti anos ka­den­ci­jos pa­bai­go­je, da­bar gau­na­me ir laiš­kų, ku­riuo­se nu­ro­do­ma, kiek ato­sto­ gų die­nų esa­me už­si­dir­bę. Taip, kad ato­sto­gų nei­tų ten­den­cin­gai, nė­ra“, – sa­kė Sei­mo na­rio pa­dė­jė­ja. Iš vi­so par­la­men­te yra 424 Sei­mo na­rių pa­dė­jė­jų eta­tai. Tie­sa, rea­liai pa­dė­jė­jų dir­ba dau­giau, nes eta­tai daž­nai smul­ki­na­mi. Vie­nas tau­tos iš­rink­ta­sis ga­li tu­rė­ti iki 3 vi­su eta­ tu dir­ban­čių pa­dė­jė­jų.

9

trečiadienis, rugpjūčio 7, 2013

ekonomika

OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn

+0,05 %

–0,17 %

–021 %

Skam­bin­ti ne­bran­gu

Pa­sis­ko­li­no 23 mln. li­tų

€

Eu­ro­pos Ko­mi­si­jos ata­skai­ta ro­do, kad skam­bu­čiai mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais Lie­tu­ vo­je kai­nuo­ja pi­giau­siai ES. Lie­tu­vo­je mi­ nu­tė skam­bu­čio vi­du­ti­niš­kai kai­nuo­ja 1,9 eu­ro cen­to (6,6 lie­tu­viš­ko cen­to). Bran­ giau­sio­je ša­ly­je Ny­der­lan­duo­se kai­na sie­ kia 14,7 eu­ro cen­to (50,8 lie­tu­viš­ko cen­ to). Atas­kai­tos duo­me­ni­mis, po Lie­tu­vos pi­giau­si skam­bu­čiai yra Ru­mu­ni­jo­je, Lat­ vi­jo­je, Bul­ga­ri­jo­je ir Len­ki­jo­je.

Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ja, pir­ma­die­nį bai­gu­ si pla­tin­ti tau­py­mo lakš­tų emi­si­jas, iš įvai­ rių in­ves­tuo­to­jų pri­trau­kė 23,063 mln. li­ tų. Išp­la­tin­tų vie­nų me­tų tau­py­mo lakš­tų, už ku­riuos bus mo­ka­mos 0,4 pro­c. me­tų pa­lū­ka­nos, ver­tė – 872,3 tūkst. li­tų, dve­ jų me­tų truk­mės lakš­tų, ku­rių pa­lū­ka­nos sie­kia 1,2 pro­c., – 14,799 mln. li­tų, tre­jų me­tų truk­mės tau­py­mo lakš­tų, ku­rių pa­ lū­ka­nos yra 1,4 pro­c., – 7,392 mln. li­tų.

Bal­ta­ru­si­jos rub­lis 10000 2,9267 DB sva­ras ster­lin­gų 1 3,9958 JAV do­le­ris 1 2,6048 Ka­na­dos do­le­ris 1 2,5133 Lat­vi­jos la­tas 1 4,9133 Len­ki­jos zlo­tas 10 8,1897 Nor­ve­gi­jos kro­na 10 4,3931 Ru­si­jos rub­lis 100 7,9077 Švei­ca­ri­jos fran­kas 1 2,8039

mos kai­nos.

And­riaus Alek­sand­ra­vi­čiaus nuo­tr.

Kau­ne pi­giau nei Klai­pė­do­je Par­duo­da ak­ty­viau

Lie­tu­vo­je per sep­ty­nis šių me­tų mė­ ne­sius par­duo­ti 15 493 bu­tai ir 4801 in­di­vi­dua­lusis na­mas – ati­tin­ka­mai 23,8 ir 5,7 pro­c. dau­giau nei 2012-ųjų sausio–liepos mė­ne­siais. Pre­li­mi­na­riais Re­gist­rų cent­ro duo­me­ni­mis, tik lie­pą ša­ly­je par­duo­ ta 2750 bu­tų ir 861 in­di­vi­dua­lusis na­ mas – ati­tin­ka­mai 43,4 bei 15,6 pro­c. dau­giau nei per­nai lie­pą ir 24,7 bei 8,8 pro­c. dau­giau nei šių me­tų bir­ že­lį. Bu­tų par­da­vi­mo au­gi­mas šie­met pa­ste­bi­mai spar­tė­jo (2012 m. sausio– liepos mė­ne­siais jis bu­vo 5,4 pro­c.), o in­di­vi­dua­liųjų na­mų par­da­vi­mas au­ go lė­čiau (per sep­ty­nis 2012-ųjų mė­ ne­sius – 11,2 pro­c.). Pa­sak Re­gist­rų cent­ro, di­džiau­ sią po­stū­mį rin­kos au­gi­mui praė­ ju­sį mė­ne­sį su­tei­kė ak­ty­vi pre­ky­ba bu­tais Vil­niaus, Kau­no ir Pa­lan­gos mies­tų sa­vi­val­dy­bė­se. Pa­lan­go­je, kur pa­sta­ruo­sius dve­jus me­tus per mė­ne­sį bu­vo su­da­ro­mi vi­du­ti­niš­kai 26 bu­tų pir­ki­mo–pardavimo san­ do­riai, šių me­tų lie­pą bu­vo įsi­gy­ti ma­žiau­siai 175 bu­tai. Re­gist­rų cent­ro tei­gi­mu, šie duo­ me­nys vi­siš­kai pa­tvir­ti­na Va­ka­rų Lie­tu­vos ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mus apie lig šiol ne­pa­tir­tą būs­to pir­kė­jų, taip pat ir iš ap­lin­ki­nių ša­lių (dau­ giau­sia – Ru­si­jos), ant­plū­dį. Be abe­jo, tei­gia­mi ro­dik­liai, taip pat šiek tiek ūg­te­lė­jęs vi­du­ti­nis at­ ly­gi­ni­mas bei ge­rė­jan­tys pir­kė­jų lū­ kes­čiai per me­tus pa­ko­re­ga­vo ir NT kai­nas – la­biau­siai au­go pa­klau­siau­ sių dvie­jų kam­ba­rių bu­tų kai­nos.

pokytis

–0,1297 % +0,4399 % +0,0961 % +0,3474 % –0,0061 % +0,3726 % +0,1231 % +0,0228 % +0,1214 %

Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­ jos tar­ny­ba nuo­gąs­tau­ja, kad Vy­ riau­sy­bės skir­tų lė­šų trans­por­to prie­mo­nėms ir ke­lei­vių apa­vui de­zin­fe­kuo­ti ša­lies ir Bal­ta­ru­si­ jos pa­sie­ny­je už­teks vos sa­vai­ tei, tad ieš­ko­ma ki­tų išei­čių.

Ten­den­ci­jos: NT vys­ty­to­jai ga­li trin­ti ran­ko­mis, nes po kri­zės rin­ka at­si­gau­na – vėl ky­la ir būs­to, ir jo nuo­

l.kivita@diena.lt

kiekis Santykis

Dirbs į sko­lą

NT rin­ka at­si­tie­ sia – par­duo­tų bu­ tų skai­čius išau­go ket­vir­ta­da­liu. Pa­ gal bu­tų nuo­mos did­mies­čiuo­se kai­ nas Kau­ną ge­ro­kai len­kia Klai­pė­da. Vis dėl­to NT vys­ty­ to­jai į di­džiu­lę pa­ klau­są uos­ta­mies­ ty­je kol kas dar žiū­ ri at­sai­niai.

Lu­kas Ki­vi­ta

Valiutų kursai

Šiandien Valiuta

Di­dė­jo nuo­mos kai­nos

NT nuo­mos rin­ka tra­di­ciš­kai ant­ ro­je va­sa­ros pu­sė­je suak­ty­vė­jo. Pa­ sak pro­jek­to do­mop­lius.lt va­do­vo Eval­do Nar­bun­to­vi­čiaus, pra­si­dė­ jus pa­sku­ti­niam va­sa­ros mė­ne­siui, stu­den­tai dar ak­ty­viau pra­de­ da ieš­ko­ti, kur įsi­kur­ti nuo moks­ lo me­tų pra­džios, tad di­dė­jant pa­ klau­sai brangs­ta ir nuo­ma. Tie­sa, nuo­mos kai­nos did­mies­čiuo­se, iš­ sky­rus Kau­ną, di­dė­jo ir pa­ly­gin­ti su praė­ju­sių me­tų tuo pa­čiu lai­ko­tar­ piu. Pa­vyz­džiui, rugp­jū­tį vi­du­ti­ nė nuo­mo­ja­mo bu­to kai­na Vil­niu­je bu­vo 1120 li­tų, o prieš me­tus sie­ kė 1060 li­tų. Pa­teik­tais duo­me­ni­ mis, daž­niau­siai ieš­ko­ma bu­tų, ku­ rių kai­na ne­vir­ši­ja 800 li­tų. Ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to eks­per­tai ap­skai­čia­vo, kad per me­tus nuo­

Bu­tų nuo­mos kai­nų pa­ki­li­mas pa­ ste­bi­mas ne tik sos­ti­nė­je, bet ir Klai­pė­do­je. Vi­du­ti­nė nuo­mo­ja­mo bu­to kai­na uos­ta­mies­ty­je yra 1050 li­tų, nors dar prieš me­tus ji bu­vo 60 li­tų ma­žes­nė. „Rugp­jū­tį nuo­mos rin­ka ak­ty­vi ne tik sos­ti­nė­je, bet ir Klai­pė­do­je. Nors vi­du­ti­nė nuo­mos kai­na uos­ ta­mies­ty­je vir­ši­ja 1000 li­tų, ga­li­ma su­ras­ti ir pi­ges­nių va­rian­tų. Pa­vyz­ džiui, vie­no kam­ba­rio bu­tą iš­si­ nuo­mo­ti už 400, dvie­jų kam­ba­rių – už 500 li­tų“, – tei­gė E.Nar­bun­to­ vi­čius.

Do­mop­lius.lt duo­me­ni­mis, daž­ niau­siai nuo­mo­ja­mo bu­to ieš­ko­ma se­na­mies­ty­je, Miš­ko ar Ma­žo­jo Kai­ me­lio ra­jo­nuo­se. No­ri­ma kai­na – 600 li­tų. Kau­ne la­biau­siai ieš­ko­mi nuo­ mo­ja­mi bu­tai, ku­rių kai­na ne­vir­ ši­ja 500 li­tų. Tai su­da­ro net treč­ da­lį paieš­kų. Po­pu­lia­riau­si Kau­no ra­jo­nai – cent­ras, Dai­na­va, Ža­lia­ kal­nis, Ši­lai­niai. „Kau­ne nuo­mo­ja­mo būs­to kai­ nos ge­ro­kai ma­žes­nės nei Vil­niu­ je ar Klai­pė­do­je. Vi­du­ti­nė nuo­mo­ ja­mo bu­to kai­na yra 755 li­tai, t. y. 5 li­tais ma­žes­nė nei per­nai. Kau­ ne vie­no kam­ba­rio bu­tą ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti ir už 100 li­tų, o tri­ jų kam­ba­rių – už 150–200 li­tų“, – sa­kė NT nuomos rinkos atstovas E.Nar­bun­to­vi­čius.

sios to­kių ro­dik­lių. Bet ku­rio­je rin­ko­je po nuo­smu­kio ga­lų ga­le atei­na tas lai­ ko­tar­pis, kai rin­kos at­si­gau­na. Tai, kas šiuo me­tu vyks­ta, yra aki­vaiz­dus NT rin­kos at­si­ga­vi­mas, ku­rio mes ne­kant­ riai lau­kė­me be­veik pen­ke­rius me­tus. Per kri­zę vi­sos iš­gy­ve­nu­sios įmo­nės įga­vo la­bai daug pa­t ir­t ies ir, ma­nau, ne­puls bea­to­dai­r iš­kai in­ves­tuo­t i. Vi­ si pa­si­mo­kė iš bu­vu­sių skau­džių klai­ dų. Tie­sa, ga­li bū­ti ir nau­jų rin­kos žai­ dė­jų, ku­rie taip smar­kiai ne­nu­ken­tė­jo, bet ir ne­tu­ri to­kios di­de­lės pa­tir­ties, to­ dėl neat­me­tu ga­li­my­bės, kad tam tik­rų per­kai­ti­mo po­žy­mių ga­li at­si­ras­ti. Vis dėl­to tik­rai ne­ma­nau, kad ga­li kil­ ti ypač dras­tiš­kas nuo­smu­kis dėl la­bai pa­pras­tos prie­žas­ties – ban­kai į NT pro­ jek­tų fi­nan­sa­vi­mą žiū­ri ga­na at­sar­giai.

Jie pir­miau­sia ver­ti­na bend­ro­vių pa­tir­tį, to­dėl šiais ar praė­ju­siais me­tais su­si­kū­ ru­sioms įmo­nėms pa­sko­lų grei­čiau­siai ne­tei­kia. Pa­ly­gin­ki­me: prieš kri­zę pa­sko­ los bu­vo da­li­ja­mos vi­siems, to­dėl, ma­no ma­ny­mu, pa­grin­di­nė kri­zės prie­žas­tis bu­vo neat­sa­kin­gi ban­kų veiks­mai da­li­ jant pa­sko­las NT pro­jek­tams. Kal­bant apie suak­ty­vė­ju­sį Ru­si­jos gy­ ven­to­jų NT pir­ki­mą Pa­lan­go­je, ru­sai ir to­liau per­ka būs­tus Ry­go­je, Jūr­ma­lo­je ir ki­tuo­se mies­tuo­se. Taip yra dėl dvie­ jų prie­žas­čių. Vi­sų pir­ma, jie da­lį pi­ni­ gų in­ves­tuo­ja ES vals­ty­bė­se, ku­rios fi­ nan­si­niu po­žiū­riu yra sau­ges­nės. Ki­tas svar­bus as­pek­tas – įsi­gi­ję tur­to už 150 tūkst. eu­rų ir dau­giau, jie gau­na lei­di­ mą gy­ven­ti to­je ša­ly­je. Tai ir­gi di­di­na NT par­da­vi­mo apim­tį.

mos kai­nos Vil­niu­je pa­di­dė­jo apie 8 pro­c., Klai­pė­do­je – apie 6 pro­c., o Kau­ne li­ko pa­na­šios kaip ir praė­ ju­sių me­tų rugp­jū­tį. Brango sostinėje ir uostamiestyje

Komentaras Ar­vy­das Avu­lis

Sta­ty­bų bend­ro­vės „Han­ner“ va­do­vas

P

ir­miau­sia rei­k ia nu­sta­ty­t i, ar kai­nų ki­l i­mas yra kryp­t in­ga ten­den­ci­ja, ar tie­siog lai­ki­nas epi­zo­das, ku­ris ga­li bū­ti su­si­ jęs su me­t ų lai­ko­tar­piu, kai žmo­nės ato­sto­gau­ja ir va­ž iuo­ja prie jū­ros. Bet ko­k iu at­ve­ju toks rin­kos ak­ty­vu­mas ke­l ia di­de­l į in­ves­t uo­to­jų su­si­do­mė­ ji­mą, ta­čiau da­bar ir ar­ti­miau­siu me­ tu pla­nų in­ves­tuo­t i Klai­pė­do­je ne­tu­ ri­me. Jei­gu ten­den­ci­jos bus tva­rios ir tę­sis il­ges­n į lai­ko­tar­pį, in­te­re­sas ga­l i at­si­ras­ti. Kal­bant apie NT rin­kos au­gi­mą, ne­kil­ no­ja­muo­ju tur­tu už­sii­man­čios bend­ ro­vės džiau­g ia­si pa­ga­l iau su­lau­k u­

Mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos va­do­vas Jo­nas Mi­lius BNS sa­ kė, jog ke­ti­na­ma kreip­tis į Vie­ šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bą ir pra­šy­ti jos pri­ta­ri­mo, kad bū­tų pra­tęs­tas pir­ki­mas iš vie­nin­te­lio tie­kė­jo. „Kreip­si­mės į Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­bą ir pra­šy­si­me, kad leis­tų pra­tęs­ti pir­ki­mą. Tar­si­mės su įmo­ne, kad su­tik­tų dirb­ti į sko­ lą“, – BNS sa­kė J.Mi­lius. Pre­li­mi­na­riais skai­čia­vi­mais, iš Vy­riau­sy­bės skir­tų 750 tūkst. li­tų šiuo me­tu de­zin­fe­ka­vi­mo įran­gai ir prie­mo­nėms jau iš­ nau­do­ta apie 580 tūkst. li­tų. Lie­pos 3 d. Vals­ty­bi­nė mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­ba de­zin­ fe­ka­vi­mo įran­gos ir prie­mo­nių įsi­gi­jo iš bend­ro­vės „De­zin­fek­ ci­jos pa­slau­gos“, tuo­met pir­ki­ mas iš vie­nin­te­lio tie­kė­jo bu­vo su­de­rin­tas su Vie­šų­jų pir­ki­mų tar­ny­ba. Skai­čiuo­ja­ma, kad trans­por­to prie­mo­nių ir iš Bal­ta­ru­si­jos at­ vyks­tan­čių ke­lei­vių ava­ly­nės de­ zin­fe­ka­vi­mas per die­ną kai­nuo­ja apie 17 tūkst. li­tų. Iki šios sa­vai­tės pa­bai­gos Lie­ tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­ je ke­ti­na­ma re­gist­ruo­ti gy­ven­ to­jų lai­ko­mas kiau­les. Lie­tu­va svars­to ga­li­my­bę pa­sie­ny­je su­ kur­ti 10 ki­lo­met­rų bu­fe­ri­nę zo­ną ir jo­je iš­nai­kin­ti kiau­les. Pa­sak J.Mi­liaus, kiau­lių re­gist­ra­vi­mas vyks­ta sklan­džiai. „Klaipėdos“ inf.

Pra­šo 46 mln. li­tų Lie­tu­va pra­šo EK 13,5 mln. eu­r ų (46,6 mln. li­tų) fi­nan­si­nės pa­ra­ mos, iš jų 10 mln. eu­rų (34,5 mln. li­tų) fi­nan­si­nės pa­ra­mos tvo­rai, ku­ri stab­dy­tų šer­nų mig­ra­ci­ją iš Bal­ta­ru­si­jos. Kol pa­ra­ma ne­skir­ ta, šer­nų me­džiok­lė ne­ri­bo­ja­ma, ta­čiau me­d žio­to­jų bū­re­liai juos me­d žio­ja tik sa­va­no­r iš­kai. Da­ bar ins­t i­t u­ci­jos ne­su­ta­r ia, kas tu­ri pa­si­ra­šy­t i me­d žio­t i šer­nus įpa­rei­go­jan­t į nu­ro­dy­mą, nes ša­ ly­je ne­pas­kelb­t a ekst­re­ma­l io­ ji si­t ua­ci­ja dėl ga­l i­mo af­r i­k i­n io kiau­lių ma­ro už­kra­to. Lie­tu­vos ir Bal­ta­ru­si­jos pa­sie­ny­ je de­zin­fe­kuo­ja­mos trans­por­to prie­mo­nės, ke­lei­vių ava­ly­nė, už­ draus­ta ga­ben­ti mais­to pro­duk­ tus, pa­ša­rus.

10

trečiadienis, rugpjūčio 7, 2013

pasaulis Išpuolio metinės

Teismo nuosprendis

Pardavė laikraštį

Šiandien JAV minimos 1998 m. rugpjūčio 7 d. išpuolių JAV ambasadose Kenijoje ir Tanzanijoje metinės. Tada 231 žmogus žuvo ir 4000 sužeisti. Šie išpuoliai – vienas didžiausių teroro aktų JAV istorijoje iki rugsėjo 11-osios. Išpuoliai įvykdyti koordinuotai. Su jų organizavimu siejama „Al Qaeda“.

Vengrijos teismas keturis asmenis pripažino kaltais dėl šešių romų, tarp jų vieno penkiamečio, nužudymo per virtinę išpuolių, įvykdytų 2008–2009 m. Per vieną žiauriausių išpuolių romas tėvas ir jo penkerių metų sūnus buvo nušauti, kai mėgino ištrūkti iš namo, kurį užpuolikai padegė.

JAV dienraštis „The Washington Post“, pirmasis paskelbęs apie Votergeito skandalą, parduodamas internetinės prekybos tinklo „Amazon“ įkūrėjui Jeffui Bezosui. Jis mėgins išgelbėti šį leidinį, nes jam sunkiai sekasi konkuruoti su interneto žiniasklaida. Sandorio vertė – 250 mln. dolerių.

Pas­lap­tin­go­ji Tur­ki­jos „Er­ge­ne­kon“ Pas­lap­tin­ga or­ga­ni­za­ci­ja, ku­rią Tur­ki­jos vy­riau­sy­bė kal­ti­na są­moks­lu. Or­ga­ni­za­ci­ ja „Er­ge­ne­kon“ egzistuoja ar tai pra­ma­ nas sie­kiant nu­til­dy­ti vy­riau­sy­bės prie­ ši­nin­kus, ku­rių Tur­ki­jo­je die­na iš die­nos dau­gė­ja? Pas­lap­tin­go­ji „Er­ge­ne­kon“

Bu­vęs ka­riuo­me­nės va­das, įta­kin­ gas ge­ne­ro­las İl­ke­ris Baş­bu­ğas be­ lan­gė­je pra­leis li­ku­sį gy­ve­ni­mą – toks teis­mo spren­di­mas su­kė­lė šur­mu­lį Tur­ki­jo­je. Prieš teis­mą sto­jo 275 as­me­nys – tarp jų ka­ri­nin­kai, vy­riau­sy­bės kri­ ti­kai, žur­na­lis­tai, po­li­ti­kai. Jie kal­ ti­na­mi rengę są­moks­lą, sie­kdami nu­vers­ti vy­riau­sy­bę. Kas tai – ra­ga­nų me­džiok­lė? O gal iš tie­sų są­moks­li­nin­kai – te­ro­ ris­tai ir tė­vy­nės iš­da­vi­kai? Teis­mas pa­sa­kė, kad už ne­ra­ mu­mų kurs­ty­mą, ne­tei­sė­tą gink­ lų lai­ky­mą ir ska­ti­ni­mą su­reng­ti gink­luo­tą su­ki­li­mą prieš val­dan­ čią­ją Tei­sin­gu­mo ir plėt­ros par­ti­ją (AKP), atė­ju­sią į val­džią 2002 m., su „Er­ge­ne­kon“ sie­ja­mi as­me­nys – kal­ti ir už sa­vo veiks­mus at­sa­kys. „Er­ge­ne­kon“, pa­sak kal­tin­to­ jų, su­da­ry­ta iš ne­tvir­tai su­si­ju­sių gru­puo­čių, ku­rių ga­lu­ti­nis tiks­las – per­tvar­ky­ti Tur­ki­ją na­cio­na­lis­ti­ niais pa­grin­dais. Pro­ku­ro­rai teis­mui pri­sta­tė net 2,4 tūkst. pus­la­pių kal­ti­na­mą­jį ak­ tą. Pa­sak ty­rė­jų, po­grin­di­nis tink­ las bu­vo išaiš­kin­tas 2007 m. bir­že­ lį, kai per vie­ną ko­vos su te­ro­riz­mu rei­dą Stam­bu­lo prie­mies­ty­je bu­vo ras­ta gink­lų ir sprog­me­nų.

Už teis­mo rū­mų – pro­tes­tas

Tur­ki­jo­je ka­riuo­me­nė tris kar­tus – 1960, 1971 ir 1980 m. – nu­ver­tė ša­ lies val­džią. AKP nuo 2002 m. do­ mi­nuo­ja ša­lies po­li­ti­nė­je pa­dan­gė­ je. Ar tai ko­va dėl įta­kos, o gal AKP bi­jo bū­ti nu­ša­lin­ta? Pa­lai­kan­tys vy­riau­sy­bę gy­rė by­ lą prieš „Er­ge­ne­kon“ kaip de­mok­ ra­ti­ją stip­ri­nan­tį žings­nį, o kri­ti­kai pik­ti­no­si, jog by­la – po­li­ti­zuo­ta ir prieš nu­teis­tuo­sius nė­ra jo­kių įro­ dy­mų. Se­ku­lia­rio­ji Tur­ki­jos opo­zi­ci­ja pa­smer­kė teis­mo spren­di­mą. Pa­ sak jos at­sto­vų, vy­riau­sy­bė sie­kia nu­til­dy­ti kri­ti­kus.

Nuosp­ren­dis: kal­ti ir bus įkalinti – toks Tur­ki­jos teis­mo nuo­spren­dis ša­lies ka­ri­nin­kams, ku­rie kal­ti­na­mi są­

moks­lo or­ga­ni­za­vi­mu.

Kas tei­sus, kas ne?

Šio­je by­lo­je yra daug iš­gal­vo­tų nu­si­kal­ ti­mų, bet nė­ra jo­kių įro­dy­mų.

Ki­ti pro­tes­tuo­to­jai spė­jo, kad prem­je­ras Re­ce­pas Tayyi­pas Er­do­ ğa­nas ban­do at­si­teis­ti su ka­riuo­me­ ne dėl 1997 m. ar­mi­jos or­ga­ni­zuo­ to spau­di­mo tuo­me­čiam is­la­miš­kų pa­žiū­rų prem­je­rui Nec­met­ti­nui Er­ ba­ka­nui, R.T.Er­do­ğa­no men­to­riui.

Čia ir ky­la es­mi­nis klau­si­mas – ar R.T.Er­do­ğa­nas ban­do pa­di­din­ti sa­ vo įta­ką, ar „Er­ge­ne­kon“ – pa­slap­ tin­ga or­ga­ni­za­ci­ja – iš tie­sų eg­zis­ tuo­ja ir jos gre­to­se bu­vo, o gal ir yra as­me­nų, ku­rie no­rė­tų iš­stum­ti AKP iš val­džios olim­po? By­la pa­ryš­ki­no Tur­ki­jos vi­suo­ me­nė­je gyvus ne­su­ta­ri­mus tarp AKP ir is­la­miš­kos tvar­kos ša­li­nin­kų bei se­ku­lia­rių vi­suo­me­nės sluoks­ nių, ku­rie pik­ti­na­si R.T.Er­do­ğa­no vy­riau­sy­bės po­li­ti­ka. Prieš ku­rį lai­ką įtam­pos bom­ ba vi­suo­me­nė­je jau bu­vo spro­gu­si. Tur­ki­ją ke­lias sa­vai­tes kaus­tė su­

„Reu­ters“ nuo­tr.

sirėmimai tarp po­li­ci­jos ir pa­si­sa­ kan­čių prieš AKP žmo­nių. Pa­sak pro­tes­tuo­to­jų, R.T.Er­do­ ğa­nas ban­do pa­vers­ti Tur­ki­ją po­li­ ci­ne vals­ty­be. Jie pik­ti­na­si lais­vės reikš­ti sa­vo nuo­mo­nę ri­bo­ji­mu. Pa­ry­žiu­je įsi­kū­ru­sios or­ga­ni­za­ ci­jos „Žur­na­lis­tai be sie­nų“ at­sto­ vai pa­skel­bė Tur­ki­ją 154-ąja iš 179 pa­sau­lio ša­lių pa­gal spau­dos lais­ vę. Net Ru­si­jo­je ir Ira­ke pa­dė­tis ge­res­nė. Apie niū­ro­ką pa­dė­tį yra ra­šę ir už­sie­nio žur­na­lis­tai, ta­čiau jiems AKP ne­tie­sio­giai pa­ta­rė ne­ si­kiš­ti. Vis­gi di­džio­ji da­lis tur­kų pa­lai­ ko AKP. Par­ti­ja bu­vo prieš dve­jus

me­tus per­rink­ta. Rė­mė­jai sa­ko, kad AKP ban­do ap­sau­go­ti ša­lį nuo ka­ ri­nės dik­ta­tū­ros ir prie­šų. AKP ar­gu­men­tuo­ja, kad „Er­ge­ ne­kon“ – ne pir­mas ar­mi­jos ban­ dy­mas pe­rim­ti val­džią. Per­nai rug­sė­jį nag­ri­nė­to­je by­lo­ je, pra­min­to­je „Kū­ju“, dau­giau nei 300 ak­ty­vio­sios tar­ny­bos ir at­sar­ gos ka­ri­nin­kų, tarp jų – trims at­ sar­gos ge­ne­ro­lams, bu­vo skir­tos iki 20 me­tų lais­vės atė­mi­mo baus­mės dėl 2003 m. su­reng­tų ka­ri­nių pra­ ty­bų, ku­rios, kaip tei­gia­ma, bu­vo už­mas­kuo­tas mė­gi­ni­mas įvyk­dy­ ti per­vers­mą. „The New York Ti­mes“, „Der Spie­gel“, BNS inf.

Bri­tai – prieš ska­lū­nus, o lietuviai?.. Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Fran­çois Hollande’as pa­reiš­kė, kad, kol yra ša­lies va­do­vas, ne­leis žval­gy­ti ska­ lū­nų du­jų. Į ko­vą su ska­lū­nais pa­ki­ lo ir Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos žmo­nės.

Pa­s ip­r ie­š i­n i­m as: bri­tai sa­ko,

kad pro­tes­tai – pa­sku­ti­nė prie­ mo­nė pa­si­pik­ti­ni­mui ska­lū­nų ga­ vy­ba pa­reikš­ti. „Reu­ters“ nuo­tr.

„Kol esu pre­zi­den­tas, ska­lū­nų du­jos žval­go­mos ne­bus“, – rė­žė F.Hollande’as. Bri­tai iš Va­ka­rų Sa­sek­so Bol­ko­ mo kai­mo taip pat pa­reiš­kė, jog ne­ke­ti­na leis­ti, kad ne­to­li jų mies­to bend­ro­vė „Cuad­ril­la“ ieš­ko­tų ska­ lū­nų du­jų, nau­do­da­ma prieš­ta­rin­ gai ver­ti­na­mą hid­rau­li­nio uo­lie­nų skal­dy­mo metodą. Net­ru­kus prie Bol­ko­mo kai­me­lio bend­ruo­me­nės pri­si­jun­gė pro­tes­ tuo­to­jai iš vi­sos Di­džio­sios Bri­ta­ ni­jos. Ša­lia grę­ži­nio iš­dy­go pa­la­

pi­nių mies­te­lis. Žmo­nės kiek­vie­ną prie grę­ži­nio at­vyks­tan­tį sunk­ve­ ži­mį pa­si­tin­ka gy­vą­ja sie­na. Ki­lo ir su­si­rė­mi­mų su po­li­ci­ja. Dau­ge­lis pro­tes­tuo­to­jų lai­ko ran­ ko­se pla­ka­tus, ku­riuo­se pa­ra­šy­ta „Frack off!“ (angl. „frac­king“ – hid­ rau­li­nis uo­lie­nų plė­šy­mas iš­gau­nant ska­lū­nų du­jas). Jie sa­ko, jog liks pro­ tes­tuo­ti tiek, kiek rei­kės, kad įmo­nė „Cuad­ril­la“ iš­si­kel­tų. Vie­tos gy­ven­to­jas Step­he­nas White’as pa­reiš­kė, kad ki­tos ga­li­ my­bės su­truk­dy­ti ska­lū­nų ga­vy­bai žmo­nės ne­tu­rė­jo. „Vi­sos nor­ma­lios de­mok­ra­ti­ jos for­mos, at­ro­do, bu­vo ig­no­ ruo­tos, – sa­kė 59 me­tų ki­no kū­rė­ jas S.White’as. – Tai kaip lau­ki­niai Va­ka­rai.“

„Cuad­ril­la“ tei­si­no­si, kad ne­ke­ ti­na pa­kenk­ti ap­lin­kai ar juo­lab su­ nai­kin­ti kai­mo. Ta­čiau įkal­bi­nė­ji­ mai vie­tos žmo­nių ne­vei­kia. Žmo­nės pa­si­pik­ti­nę, kad iš­gau­ da­ma ska­lū­nų du­jas „Cuad­ril­la“ nau­dos hid­rau­li­nio uo­lie­nų skal­dy­ mo metodą, di­džiu­lį kie­kį su­slėg­to van­dens ir che­mi­ka­lų. Pro­tes­tuo­ to­jai ne­ri­mau­ja dėl ga­li­mo che­mi­ nio oro bei van­dens už­ter­ši­mo ir gal­būt van­dens trū­ku­mo. Pro­tes­tuo­to­jus pa­lai­ko ir Di­džio­ sios Bri­ta­ni­jos gar­se­ny­bės. Kam­ pa­ni­jo­je su­da­ly­va­vo Bian­ca Jag­ger, bu­vu­si „The Rol­ling Sto­nes“ ly­de­ rio Mic­ko Jag­ge­rio žmo­na. Ji bu­vo pa­si­ro­džiu­si sto­vyk­lo­je. Tie­sa, Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos vy­ riau­sy­bė lai­ko­si sa­vo. Iž­do kanc­le­ris

George’as Osborne’as net pa­reiš­kė, kad „bū­tų tra­ge­di­ja“, jei Di­džio­ ji Bri­ta­ni­ja ne­pa­si­nau­do­tų ska­lū­nų du­jo­mis. Vy­riau­sy­bė pa­siū­lė mo­kes­ti­nes leng­va­tas hid­rau­li­nio uo­lie­nų skal­ dy­mo bend­ro­vėms, vil­da­ma­si pa­ska­ tin­ti dar­bo vie­tų kū­ri­mą ir pa­di­din­ti pa­ja­mas iš mo­kes­čių, taip pat – pa­ di­din­ti ener­ge­ti­nį sau­gu­mą. Ta­čiau ši tech­no­lo­gi­ja bu­vo už­draus­ta Pran­cū­ zi­jo­je ir su­stab­dy­ta Vo­kie­ti­jo­je. Ta­čiau praė­ju­sią sa­vai­tę Lor­dų Rū­mų na­rys kon­ser­va­to­rius Da­ vi­das Ho­wel­las pa­pik­ti­no ne­ma­žą vi­suo­me­nės da­lį pa­sa­kęs, kad „ne­ gy­ve­na­mi“ ša­lies šiau­rės ry­tai yra ge­ra vie­ta nau­do­ti hid­rau­li­nio uo­ lie­nų skal­dy­mo metodą. „Dai­ly Mail“, BNS inf.

11

TREČIADIENIS, rugpjūčio 7, 2013

namai

namai

namai@kl.lt Redaktorė Lina Bieliauskaitė

Nuo­mi­nin­kams – ko­va dėl būs­to Aukš­to­sios mo­kyk­los skai­čiuo­ja sto­jan­ čių­jų ba­lus ir pi­ni­gus, stu­den­tų tė­vai su­ka gal­vas dėl fi­nan­si­nių ga­li­my­bių, kaip rei­ kės ap­gy­ven­din­ti sa­vo at­ža­las ki­ta­me mies­te, o ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to agen­tū­ros ti­ki­na, jog šiuo me­tu su­si­ras­ti no­ri­mą būs­ tą galimybių be­veik nė­ra. Va­sa­ros bu­tų nuo­mos fies­ta jau įsi­lin­ga­vo ir, ko ge­ro, šie­met bus dar karš­tes­nė nei bet ka­da.

Ka­ro­lis Pi­ly­pas Liut­ke­vi­čius Po­pu­lia­riau­si – ma­ži

Be­veik vi­sų ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to (NT) agen­tū­rų at­sto­vai nau­jų stu­ di­jų me­tų iš­va­ka­res įvar­di­ja kaip le­mia­mą būs­tų pa­siū­los trū­ku­mo fak­to­rių. Ne­ga­na to, vos ne kiek­ vie­nas stu­den­tas tai­ko­si į to pa­ties ti­po – ne­di­de­lio plo­to ir ma­žes­nės nuo­mos kai­nos – bu­tus. „No­rin­čių iš­si­nuo­mo­ti būs­tus stu­den­tų tik­rai pa­dau­gė­jo, be to, si­tua­ci­ją ap­sun­ki­na tai, kad bu­ tai, ku­riems tei­kia­mas prio­ri­te­tas, yra pa­klau­sūs ir tarp šei­mų ar ki­ tų dir­ban­čių as­me­nų“, – pa­sa­ko­jo NT agen­tū­ros „Ai­di­la“ va­dy­bi­nin­ kė Gra­ži­na Ja­kie­nė.

Daž­nas nuo­mo­to­ jas stu­den­tų ven­gia. Būs­tų sa­vi­nin­kai pir­ miau­sia pa­gei­dau­ja iš­siaiš­kin­ti jau­nuo­lių mo­ku­mo ga­li­my­bes.

agen­tū­ros „Pu­ri­jo­na“ va­dy­bi­nin­ kės So­na­tos Dau­kon­tės tei­gi­mu, pa­ly­gin­ti su praė­ju­siais me­tais, jos ki­lo nuo 100 iki 150 li­tų. Esą toks kai­nų šuo­lis da­ro įta­ką ir NT tar­ pi­nin­kų veik­lai. „Išau­gu­si ma­žų bu­tų pa­klau­sa ir kai­na lei­džia nuo­mo­to­jams neieš­ ko­ti tar­pi­nin­kų, po­pu­lia­rė­ja nuo­ma tie­sio­giai, be agen­tū­rų pa­gal­bos“, – pri­pa­ži­no G.Ja­kie­nė. Dėl že­miau­sių nuo­mų kai­nų NT agen­tū­rų in­for­ma­ci­ja iš­si­ski­ria – vie­nos at­sto­vai tei­gė, jog pi­giau­ siai bu­tą mie­ga­ma­ja­me uos­ta­mies­ čio ra­jo­ne ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti už 500 li­tų, ki­to­je bu­vo mi­ni­ma 300 li­tų su­ma. Pa­gal aruo­das.lt pub­li­kuo­ja­mų skel­bi­mų in­for­ma­ci­ją cent­ri­nė­ je Klai­pė­dos da­ly­je dvie­jų kam­ba­ rių bu­to nuo­mos kai­na ga­li siek­ti ir 1 100, tri­jų kam­ba­rių – apie 1 700 li­tų. Mie­ga­muo­siuo­se ra­jo­nuo­se dvie­jų kam­ba­rių bu­tus no­ri­ma iš­ nuo­mo­ti vi­du­ti­niš­kai už 600, tri­ jų – už 800–900 li­tų. Stu­den­tai ne­pageidaujami

Iš­si­nuo­mo­ti ma­žą bu­tą su vi­sais pa­to­gu­mais itin su­dė­tin­ga, tad stu­ den­tai to­kio ti­po būs­tui ne­ke­lia di­ de­lių rei­ka­la­vi­mų. Svar­biau­sia, kad nuo­ma bū­tų įkan­da­ma, taip pat pa­gei­dau­ti­na, kad gy­ve­na­mo­ji vie­ ta bū­tų ar­ti aukš­to­sios mo­kyk­los ar ki­tos ge­ro­mis su­si­sie­ki­mo ga­li­my­ bė­mis pa­si­žy­min­čios vie­tos. „Į aukš­tą­sias mo­kyk­las įsto­ję stu­den­tai ieš­ko ne­bran­gaus būs­to. Po­pu­lia­riau­si vie­no kam­ba­rio bu­ tai, ku­rių nuo­mos kai­na per mė­ne­sį be ko­mu­na­li­nių mo­kes­čių svy­ruo­ja nuo 300 iki 350 li­tų, ir dvie­jų kam­ ba­rių būs­tai nuo 400 iki 450 li­tų“, – pa­sa­ko­jo NT „Na­min­ta“ di­rek­to­ rė Jū­ra­tė Po­cie­nė. Kai­nos įvai­rios

Dėl išau­gu­sio ma­žų bu­tų po­rei­kio ūg­te­lė­jo ir jų nuo­mos kai­nos. NT

Paš­ne­ko­vai ne­nei­gė, jog daž­nas nuo­mo­to­jas stu­den­tų ven­gia. Būs­ tų sa­vi­nin­kai pir­miau­sia pa­gei­dau­ ja iš­siaiš­kin­ti jau­nuo­lių mo­ku­mo ga­li­my­bes. „Nuo­mo­to­jai at­sar­giai ver­ti­na stu­den­tus, tad la­bai daž­nai no­ri su­si­tik­ti ir su jų tė­vais – žmo­nė­mis, ku­riais pa­si­ti­kė­ti žy­miai leng­viau ir dėl ku­rių fi­nan­si­nių ga­li­my­bių ne­ ky­la di­de­lių abe­jo­nių. Taip pat bu­ tų sa­vi­nin­kai mie­liau pa­si­ra­šo nuo­ mos su­tar­tis bū­tent su stu­den­tų tė­vais nei pa­čiais stu­den­tais“, – pa­ty­rė G.Ja­kie­nė. NT agen­tū­rų at­sto­vai pro­gno­za­vo, jog būs­tų nuo­mos bu­mas tra­di­ciš­kai tu­rė­tų at­slūg­ti ru­dens pra­džio­je. „Toks kaip da­bar nuo­mi­nin­ kų ak­ty­vu­mas tu­rė­tų ap­rim­ti jau rug­sė­jo pa­bai­go­je ar spa­lio pra­ džio­je. Tuo me­tu rin­ko­je at­si­ran­da di­des­nė nuo­mo­ja­mų bu­tų įvai­rio­ mis kai­no­mis pa­siū­la“, – tei­gė NT

„Kam­ba­rio­kai“: ne­re­tai ke­lie­se būs­tą iš­si­nuo­mo­ję stu­den­tai sie­kia pa­si­da­ly­ti mo­kes­čių naš­ta.

agen­tū­ros „Lie­pų par­kas“ va­dy­bi­ nin­kė Zi­nai­da Cha­ri­na. „Rin­ka tu­rė­tų vi­siš­kai sta­bi­li­ zuo­tis apie lapk­ri­tį“, – įsi­ti­ki­nu­si J.Po­cie­nė. Bend­ra­bu­ty­je ne­pri­gi­jo

Klai­pė­dos uni­ver­si­te­tas (KU) kas­ met su­lau­kia dau­giau stu­den­tų, nei ga­li su­tal­pin­ti bend­ra­bu­čiuo­ se. Šie­met, nu­ma­no­ma, ten­den­ ci­jos ne­si­keis – dau­ge­lis stu­den­tų rink­sis bu­to nuo­mą, bet ne bend­ ra­bu­tį.

„Kol kas bai­gė­si tik pir­ma­sis priė­mi­mas, da­bar lau­kia­me ant­ro tu­ro, pa­si­baig­sian­čio rugp­jū­čio 20 die­ną. Tik ta­da ir bus ga­li­ma kal­ bė­ti apie gy­ve­na­mo­sios vie­tos si­ tua­ci­ją bend­ra­bu­čiuo­se. Kol kas at­ro­do, jog si­tua­ci­ja pa­na­ši, kaip ir anks­tes­niais me­tais, – uni­ver­si­te­te mo­ky­sis dau­giau stu­den­tų, nei ga­ lė­tu­me priim­ti į bend­ra­bu­čius, tad dau­ge­liui jų teks nuo­mo­tis bu­tus“, – si­tua­ci­ją ko­men­ta­vo KU pro­rek­ to­riaus re­fe­ren­tė Si­gi­ta Vaš­kai­tė. Į klau­si­mą, ko­dėl kai ku­rie stu­

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

den­tai mie­liau ren­ka­si nuo­mo­tis būs­tą nei gy­ven­ti bend­ra­bu­ty­je, pa­tys jau­nuo­liai at­sa­ko be­ne vie­ na­reikš­miš­kai – ten gy­ven­ti ir mo­ ky­tis su­dė­tin­ga. „Gy­ve­nau Klai­pė­dos uni­ver­si­te­to bend­ra­bu­ty­je, bet te­ko iš­si­kraus­ty­ ti į bu­tą. To­kį pa­si­rin­ki­mą lė­mė tai, kad bend­ra­bu­ty­je gy­ve­nę ki­ti žmo­ nės, at­ro­dy­tų, to­kį būs­tą pa­si­rin­ko ne dėl ma­žes­nių fi­nan­si­nių iš­ga­lių, bet dėl „stu­den­tiš­ko“ gy­ve­ni­mo links­my­bių ir va­ka­rė­lių“, – pri­si­ pa­ži­no stu­den­tas Alek­se­jus.

12

TREČIADIENIS, rugpjūčio 7, 2013

rubrika namai

Karš­čiu al­suo­jan­ čios va­sa­ros die­nos tu­ri sa­vo kai­ną – po kait­ros dan­gus ne­re­ tai pra­plium­pa žai­ bais, ku­rie grės­min­ gi ne tik gy­vy­bei, bet ir kė­si­na­si į bran­gų tur­tą. Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos spe­cia­lis­ tai tvir­ti­na, kad vie­ nin­te­lis bū­das ap­ sau­go­ti būs­tą nuo žai­bo iš­kro­vos – žai­ bo­sau­gos sis­te­ma. Sti­chi­ja: nors žai­bai – įspū­din­gas gam­tos re­gi­nys, ta­čiau ga­li pri­da­ry­ti ne­ma­žai ei­bių.

„Shut­ters­tock“ nuo­tr.

Nuo žai­bo iš­kro­vos mal­dos neap­sau­gos Kai dega kaimyno namas

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos duomenimis, šiemet žaibai sukėlė 4 gaisrus Palangoje, Šilutės, Klaipėdos ir Skuodo rajonuose. Praėjusiais metais dėl šios priežasties Klaipėdos apskrityje užfiksuoti 8 gaisrai. Visoje šalyje šiemet žaibai tapo 51 gaisro kaltininkais. Tačiau kol kas jų užfiksuota keletu mažiau nei tuo pačiu metu pernai. Nors bendroje statistikoje tokio pobūdžio gaisrai sudaro nedidelę dalį, tačiau jų padariniai ne mažiau skausmingi. Kaip pripažino žaibosaugos sistemų įrengimu užsiimančios bendrovės „Ežiukai“ direktorius Ričardas Rimkus, didesnio klientų aktyvumo sulaukiama būtent įsisiautėjus gamtos stichijoms. „Galima sakyti, kad žmonių aktyvumas labai konkrečiai priklauso nuo to, kokia vakar buvo naktis ar diena. Jei žaibų nėra – ir gyventojai pasyvesni. O kai sudega kaimyno namas, jie sukrunta, – šmaikštavo pašnekovas. – Individualus sektorius labiau sezoniškas, o komercinės paskirties pastatuose, patalpose, kur žaibosauga privaloma, žaibolaidžius montuojame tiek žiemą, tiek ir vasarą.“ Tikimybė nedidelė, bet

Kokiais atvejais privaloma žaibosaugos sistema, apibrėžta statybos techniniame reglamente „Statinių apsauga nuo žaibo. Išorinė statinių apsauga nuo žaibo“. Jame teigiama, kad išorinė statinių apsauga nuo žaibo privaloma ir šio reglamento reikalavimai taikomi naujai projektuojamiems, sta-

tomiems, rekonstruojamiems ar kapitališkai remontuojamiems statiniams, išskyrus nesudėtingus statinius, gyvenamosios paskirties (vieno bei dviejų butų) bei pagalbinio ūkio paskirties pastatus, susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus. R.Rimkus abejoja, ar privaloma tvarka įsirengti žaibosaugos sistemą reikėtų įpareigoti ir individualių namų savininkus. Tačiau esą tik jie patys sprendžia, kiek jų turtas yra brangus.

Ri­čar­das Rim­kus:

Jei žai­bų nė­ra – ir gy­ven­to­jai pa­sy­ ves­ni. O kai su­de­ga kai­my­no na­mas, jie sukrunta.

„Jei žmogus pasistatė namą, jis turėtų būti sąmoningas ir pasirūpinti savo turto saugumu. Tikimybė, kad žaibas pataikys į pastatą, nėra labai didelė, tačiau jei jau taip ir nutiks, žala gali būti milžiniška – namas gali sudegti ar sugriūti“, – teigė pašnekovas. Baiminasi „karo“ vaizdų

Bendrovės „Ežiukai“ vadovas neneigė, jog apie žaibosaugą žmonės dažniausiai pradeda galvoti tada, kai namas įrengtas ir jau sutvarkyta aplinka. Bet baiminamasi, jog įrengiant šią sistemą gali būti apgadintas stogas, o montuojant įže-

Kaina

nuo

3 400LT/kv.m

Mob. 8 657 92 020 8 657 99 000 www.tauralaukioslenis.lt

minimo kontūrą bus suniokota išpuoselėta veja, gėlynai ar išardytos trinkelės. „Daug kam atrodo, kad statybininkai, žaibosaugininkai viską išgriaus ir vaizdas atrodys kaip po karo. Tačiau šiuolaikinės technologijos užtikrina, kad iš ryto pradėjus darbus vakare kiemas atrodys lygiai taip pat kaip ryte“, – patikino R.Rimkus. Pašnekovo teigimu, žaibosaugos specialistui geriausia imtis darbo tada, kai baigtas tvarkyti visas namo fasadas – uždengtas stogas, apskardinti kaminai, įrengtos antenos bei sumontuoti lietvamzdžiai. Tai leidžia žaibosaugininkui prisiderinti prie jau visų esamų įrenginių. „Žinoma, pagrindinis žmones dominantis klausimas – kiek tai kainuos. Nors kiekvienas atvejis individualus, tačiau išsiaiškinus, kokia yra stogo danga, koks pastato dydis bei kitus niuansus, tai galima pasakyti per keletą minučių tiesiog telefonu“, – paaiškino specialistas. Paprastas įrenginys

Pašnekovo teigimu, tradicinė žaibosauga skaičiuoja apie 100 metų ir vargu ar šioje srityje gali būti kokių nors naujų dviračių, išskyrus tai, jog ilgainiui gerėjo medžiagų kokybė. „Iš principo žaibosauga yra labai paprastas įrenginys. Ant stogo montuojamas žaibo ėmiklis, o nuo jo nuvedamas laidininkas iki įžeminimo kontūro. Tad jei žaibosaugos sistema įrengta teisingai, žaibas pataiko ne į kaminą, anteną, sieną ar stogą, o į žaibo ėmiklį ir laidininku nukeliauja į žemę“, – populiariai paaiškino specialistas. R.Rimkus pripažino, jog neretai klaidingai manoma, kad nuo žaibo įmanoma 100 proc. apsauga. „Tačiau visgi išlieka kelių procentų tikimybė, kai įsirengus žaibosaugą dėl žaibo gali būti apgadinamos arba pačios žaibosaugos sistemos, arba tam tikri stogo elementai. Bet jei tokios sistemos apskritai nėra, žaibui pataikius į namą, šis greičiausiai sudegs“, – reziumavo pašnekovas.

Kaip ap­si­sau­go­ti nuo žai­bo Kol neį­vy­ko ne­lai­mė, ant pa­sta­tų

rei­kė­tų įsi­reng­ti žai­bo­lai­džius, o jei jie jau yra, pa­tik­rin­ti, ar ge­rai įže­min­ ti, tvar­kin­gi. Žai­buo­jant ir griau­džiant pa­tar­ti­na

pa­si­lik­ti na­muo­se, už­da­ry­ti lan­gus, du­ris, dūmt­rau­kių sklen­des, ven­ti­lia­ ci­jos an­gas, kad ne­bū­tų skers­vė­jų, ga­ lin­čių pri­trauk­ti ka­muo­li­nį žai­bą. Bū­ ti­na iš­jung­ti vi­sus elekt­ros prie­tai­sus, at­jung­ti an­te­nas. Per­kū­ni­jos me­tu pa­vo­jin­ga lies­

ti me­ta­li­nes pa­sta­to konst­ruk­ci­jas, vamz­dy­nus, bū­ti ar­ti elekt­ros lai­dų, an­te­nų, lan­gų, du­rų, na­mo lau­ko sie­ nų, už ku­rių au­ga di­de­li me­džiai. Nuo žai­bo pa­ti­ki­mai ap­sau­go ir au­

to­mo­bi­lis, tik rei­kia įtrauk­ti an­te­ną, už­si­da­ry­ti lan­gus ir ne­si­lies­ti prie me­ ta­li­nių konst­ruk­ci­jų. Jei­gu aud­ra už­klu­po lau­ke, pa­tar­ti­

na ne­si­slėp­ti po aukš­tais pa­vie­niais me­džiais, prie stul­pų ar pa­sta­tų sie­ nų, ne­ga­li­ma ieš­ko­ti prie­globs­čio ša­ lia žai­bo­lai­džių, me­ta­li­nių bokš­tų ar aukš­tų ka­mi­nų, rei­kė­tų veng­ti aukš­ tes­nių at­vi­rų vie­tų. Ge­riau­sia pa­si­ slėp­ti krū­muo­se ar­ba at­si­tūp­ti nuo­ kal­nė­je, apė­mus ran­ko­mis ke­lius.

pus mau­dan­tis, žve­jo­jant ar be­siirs­ tant val­ti­mi, rei­kė­tų ne­del­siant sku­ bė­ti į kran­tą. Griau­džiant spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­

bė­gio­ti, ne­va­žiuo­ti mo­to­cik­lu ar dvi­ ra­čiu, ne­lai­ky­ti ran­ko­se me­ta­li­nių daik­tų. Juos rei­kė­tų pa­lik­ti ato­kiau ir pra­lauk­ti per­kū­ni­ją. Pa­ma­čius ka­muo­li­nį žai­bą, pa­ta­ria­

ma elg­tis ra­miai, ne­ju­dė­ti ir prie jo ne­ siar­tin­ti, ne­ban­dy­ti pa­lies­ti ko­kiu nors daik­tu, nes ga­li įvyk­ti spro­gi­mas. Taip pat ne­ban­dy­ti nuo ka­muo­li­nio žai­bo bėg­ti, nes oro sro­vė ga­li jį pri­trauk­ti prie jū­sų.

Žai­buo­jant ypač pa­vo­jin­ga bū­ti ša­

lia van­dens tel­ki­nių. Per­kū­ni­jai už­klu­

Šal­ti­nis: vgpt.lt.

13

TRečiAdienis, rugpjūčio 7, 2013

sportas

Klaipėdiečiai – Europos vicečempionai Iš Europos jaunių (iki 17 metų) pulo pirmenybių, vykusių Bosnijoje ir Hercegovinoje, su sidabro medaliais grįžo klaipėdiečiai – vos 12 metų sulaukęs Kęstutis Žadeikis ir Eimantas Šveikauskas.

Česlovas Kavarza c.kavarza@kl.lt

Jie kartu su vilniečiais Pijumi Labučiu ir Remigijumi Kavalniu sudarę šalies komandą, buvo antri tarp rinktinių. Lietuvių pergalė Sarajeve –aukščiausias ligšiolinis mūsų žaidėjų pasiekimas pulo istorijoje. Iškovoti medaliai – pirmieji šalies biliardo sporto istorijoje. Žengdami į aukštumas Lietuvos rinktinės grupės varžybose po

Atstovavo: gindamas Lietuvos rinktinės garbę ir individualiose varžy-

bose sėkmingai rungtyniavo E.Šveikauskas.

2:1 įveikė Olandiją ir Čekiją bei 0:2 pralaimėjo Vokietijai. Ketvirtfinalyje lietuviai 2:1 palaužė austrus, o pusfinalyje 2:0 – rusus. Finalinėje kovoje mūsų sportininkai vėl susitiko su olandais, tačiau šįkart sėkmė buvo varžovų, laimėjusių 2:1, pusėje. „Esame daugiau nei laimingi! – džiaugėsi Lietuvos pulo federaci-

jos prezidentas Tomas Brikmanis. – Jaunieji talentai viršijo lūkesčius – jie pranoko net save. Nors ir neabejojome vyrukų meistriškumu, tačiau nedrįsome tikėtis prizinės vietos.“ Iš viso komandų varžybose dalyvavo 16 ekipų. Favoritais buvo laikomi Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos atstovai. Bronzos žetonus iškovojo

Universalus: futbolo treniruotes lankančiam K.Žadeikiui prie biliardo

stalų teko kovoti su akivaizdžiai vyresniais varžovais.

rusai ir Šiaurės Kipro žaidėjai. Individualiose rungtyse lietuviams sekėsi prasčiau. „Pulo-9“ rungtyje (kovojo 55 sportininkai) P.Labutis ir E.Šveikauskas buvo devinti, K.Žadeikis – 25-as. Panašiai sekėsi ir „Pulas14.1“ varžybose (23 žaidėjai). E.Šveikauskas užėmė 9-ąją vie-

DK EPBF nuotr.

tą, K.Žadeikis ir R.Kavalnis – 17-ąją. Laimingiausia buvo „Pulo-8“ rungtis. Tarp 53 sportininkų P.Labutis palypėjo iki 5-osios pozicijos, R.Kavalnis – iki 9-osios. E.Šveikauskas tenkinosi 25-ąja vieta. „Pulo-10“ turnyre (53 dalyviai) geriausiai pasirodę K.Žadeikis ir P.Labutis buvo septyniolikti.

Triumfavo debiutantas Virginija Spurytė v.spuryte@kl.lt

42 km 125 m – tokią tradicinio, trečią kartą surengto, Melnragės maratono distanciją, nors ir vyravo karščiai, užsimojo įveikti 23 bėgikai.

„Mums nereikia jokios progos sportuoti. Tiesiog – vasara, pajūris, o tai ir yra proga susirinkti geriems žmonėms“, – juokavo maratono organizatorius Romas Beržinskas, įvardijęs varžybų tikslą. Prie starto linijos stojo apie 70 bėgikų. Dauguma jų (45) pasirin-

ko trumpesnę – 14 km distanciją. Greičiausiai tarp vyrų ją įveikė šiaulietis Justinas Križinauskas, tarp moterų nepralenkiama buvo klaipėdietė Eglė Krištaponytė. Maratoną bėgusiųjų grupėje buvo ir Piotras Silkinas, kuriam toks jėgų išbandymas gyvenime jau buvo 155-asis. Kretingiškis, trasą įveikęs per 3 val. 46 min., užėmė 11-ąją vietą. Trasa dviračių takais driekėsi nuo Melnragės iki Girulių. Distanciją sudarė 6 ratai po 7 km. Jėgų pasiekti finišą pristigo trys bėgikai.

Nugalėtojo laurus iškovojo Darius Didaronkus iš Baisogalos. Pirmą kartą Melnragėje rungtyniavęs 25 metų bėgikas trasą įveikė per 2 val. 46 min. Antrąją vietą užėmė klaipėdietis Kostas Zenonas – 2 val. 50 min., trečiąją – kaunietis Vidas Trotilas – 3 val. 1 min. Maratoną bėgo ir dvi moterys. Vilnietė Vaiva Marcinkevičienė, distanciją įveikusi per 3 val. 49 min., galutinėje įskaitoje užėmė 12-ąją vietą, o Solveiga Urnikytė iš Gargždų liko paskutinė – 20-oji – 4 val. 56 min. Susitikimas: L.Grigelis (kairėje), grįžęs namo, pasilabino ir su buvusiu

žinomu tenisininku, o dabar treneriu G.Mažonu.

Aplankė L.Grigelis Česlovas Kavarza Vilniuje laimėjęs Prezidento taurės teniso turnyro vienetų ir dvejetų varžybas, trumpam į Klaipėdą grįžo Laurynas Grigelis.

Išskirtinumas: sportininkai tikino, jog Melnragės maratonas yra vienas įdomiausių Lietuvoje, nes jo trasa

driekiasi pajūrio dviračių takais.

Vytauto Petriko nuotr.

Antrasis pagal pajėgumą Lietuvos tenisininkas gana seniai nesilankė gimtajame mieste – pastaraisiais metais jis gyvena ir treniruojasi Italijoje. L.Grigelis nepasididžiavo ir skyrė valandą Klaipėdos teniso akademijos auklėtiniams. Juos pamokė šios sporto šakos žaidybinių niuansų, taip pat mielai fotografavosi su įsiamžinti panorusiais jaunaisiais žaidėjais. Pasaulio tenisininkų reitingo rikiuotėje 469-ąją vietą užiman-

tis sportininkas apsilankė „Carlsberg“ teniso arenoje. Pirmą sykį į ją atvykęs L.Grigelis neslėpė nusistebėjimo, kad Klaipėdoje įrengta šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti tenisininkų kalvė. Atsisveikindamas Lietuvos nacionalinės rinktinės narys pažadėjo dažniau grįžti į uostamiestį ir dalyvauti jaunųjų žaidėjų pratybose. Po penkerių metų Prezidento taurės varžybose kovojęs L.Grigelis vienetų turnyro finale 6:1, 6:3 nugalėjo italą Giammarco Micolanį. Prieš tai klaipėdietis triumfavo dvejetų varžybose. Jis, žaidęs kartu su Giuseppe Menga iš Italijos, lemiamoje kovoje 7:5, 6:3 įveikė baltarusį Jaroslavą Šylą ir ukrainietį Ivaną Anikanovą.

14

TRečiAdienis, rugpjūčio 7, 2013

sportas

Sporto telegrafas Lankomumas. Lietuvoje vykęs Europos jaunimo (iki 19 metų) futbolo čempionatas iš kitų išsiskyrė ne vien netikėtu Serbijos rinktinės triumfu, bet ir gausiai užpildytomis tribūnomis. Kaune, Alytuje ir Marijampolėje vykusių pirmenybių rungtynėse apsilankė beveik 57 tūkstančiai žiūrovų, arba po 3 780 per susitikimą. Pagal šį rodiklį Lietuvoje vykęs 19-mečių čempionatas buvo ketvirtas pagal lankomumą istorijoje. Daugiau žiūrovų apsilankė tik Ukrainoje (100 tūkst.), Prancūzijoje (69 tūkst.) ir Austrijoje (66 tūkst.). Pagal žiūrovų skaičių lietuviai aplenkė kaimynus lenkus (55 tūkst.), taip pat estus, čekus, šveicarus (46, 45 ir 44 tūkst.) ir kitas šalis. Vicečempionė. Italijoje vykstančiose pasaulio senjorų žaidynėse Lietuvos lengvaatlečiai laimėjo dar tris medalius. Žaidynių čempionu (50-54 metų) amžiaus grupėje tapo Rimvydas Medišauskas, 11,34 kg svarmenį numetęs 19,33 m. Sidabro medalius ieties metikės – klaipėdietė Jadvyga Putinienė (65-69 m.; 28,44 m) ir Valda Morkūnenė (50-54 m..; 32,38 m). Pralaimėjo. Kinijoje vykstančiame pasaulio badmintono čempionate nesėkmę jau pirmajame rate patyrė 27-erių Akvilė Stapušaitytė. 93-iąją vietą BWF reitinge užimanti Lietuvos badmintonininkė po 25 min. trukusios dviejų setų kovos 4:21, 12:21 nusileido dvidešimtąją vietą pajėgiausių planetos badmintonininkių klasifikacijoje užimančiai 23-ejų Juan Gu iš Singapūro. Keturi.Lietuvos šešiolikmečių vaikinų krepšinio rinktinė išvyko į Kijevą dalyvauti Europos čempionate. Rinktinės vyriausiasis treneris Robertas Giedraitis į komandą pakvietė net keturis Klaipėdos V.Knašiaus krepšinio mokyklos auklėtinius – Lauryną Beliauską (gimęs 1997 metais; ūgis 185 cm), Matą Andruškevičių (1997; 186), Joną Stakeliūną (1997; 200) ir Tadą Sedekerskį (1998; 200). Naujokas. Omaras Cookas apsivilks Lietuvos krepšinio lygos vicečempiono Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubo marškinėlius. Nors pirmadienį žiniasklaidoje buvo skelbiama, kad 31 metų 186 cm amerikietis pasuks į Stambulo „Fenerbahce“ (Turkija) ekipą, per naktį turkų viltis nusvėrė Vilniaus klubo pasiūlymas. Praėjusį sezoną O.Cookas atstovavo Vitorijos „Laboral Cutxa“ (Ispanija) komandai. ULEB Eurolygos turnyre įžaidėjas per 23 min. vidutiniškai pelnydavo po 4,6 taško. Anksčiau legionierius rungtyniavo Malagos „Unicaja“ (2008-2010 m.), Valensijos „Power Electronics“ (2010-2011 m.; abu Ispanija) bei Milano „Emporio Armani“ (2011-2012 m., Italija) klubuose. Praėjusią savaitę Vilniaus komanda ekipa sudarė sutartis su Lietuvos rinktinės gynėju Martynu Gecevičiumi ir graiku Andreasu Glyniadakiu. Švedijoje. Penktąją pergalę Švedijos futbolo pirmenybių rungtynėse iškovojo vienuoliktą vietą šešiolikos komandų turnyre užimantis gynėjo Vytauto Andriuškevičiaus Stokholmo „Djurgardens IF“ (19 taškų klubas. Pirmadienį namuose „Djurgardens IF“ futbolininkai 2:1 (1:1) įveikė šalies pirmenybių lyderę „Helsingborgs IF“ (37 tšk.) vienuolikę. Visą susitikimą žaidęs lietuvis 38-ą min. buvo įspėtas. Svečiai pirmavo, tačiau šeimininkai sugebėjo išlyginti ir persverti rezultatą. Antrąją vietą Švedijos futbolo čempionate užima „Malmö FF“ klubas, trečiąją – Solnos AIK (po 35 taškus) ekipa.

Auksinė žuvelė skendo gėlių jūroje Lietuva sulaukė savo numylėtinės. Aukso ir sidabro medalius ir du pasaulio rekordus iš Barselonoje vykusio pasaulio plaukimo čempionato parvežusi šešiolikmetė tėvynėje pasitikta didžiulėmis ovacijomis, puokščių ir sveikinimų gausa.

Tiršta: tautos didvyrė sunkiai skynėsi kelią per pasveikinti ją norinčių gerbėjų minią.

Marius Bagdonas m.bagdonas@diena.lt

Padėka už palaikymą

Plaukimui vis neabejingesnių lietuvių neišgąsdino tai, kad iš Katalonijos sostinės čempionė sugrįžo tik prieš vidurnaktį. Vilniaus oro uosto laukiamojoje salėje R.Meilutytę pasitiko gausus gerbėjų, žurnalistų ir fotografų būrys, o pro jį, skęsdama gėlių jūroje, šešiolikmetė sunkiai skynėsi kelią išėjimo link. Auksą lietuvė iškovojo savo mėgstamoje 100 m plaukimo krūtine distancijoje, o sidabru pasipuošė 50 m plaukimo krūtine rungtyje. Abiejose rungtyse R.Meilutytė pagerino pasaulio rekordus. Į plaukimo elitą uraganišku greičiu įsiveržusią sportininkę pasitiko ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidentė Daina Gudzinevičiūtė.

„Seniai nebuvau namuose, todėl labai jų pasiilgau. Smagu sugrįžti čia ir matyti tiek daug žmonių. Tai labai ilgai lauktas jausmas. Visus metus sunkiai dirbau ir labai džiaugiuosi, kad Lietuvai suteikiau džiaugsmo. Nuo visos plaukikų komandos norėčiau padėkoti visiems, kurie palaikė ir laikė už mane kumščius. Ačiū jums“, – kaip visuomet nuoširdžiai kalbėjo sportininkė. Apie varžoves – pagarbiai

Kalbėdama apie konkurenciją plaukimo takelyje ir rusei Julijai Jefimovai akimirksniu pralaimėtą finišą 50 m distancijoje, R.Meilutytė nė kiek nesikrimto. „Savo rezultatais esu labai patenkinta. Svarbiausia, kad laimėjau olimpinėje 100 m rungtyje. Žinoma, norėjosi ir antro aukso, tačiau Julija – labai gera plaukikė. Varžovės tikrai niekuo nenustebino – jos labai pa-

jėgios konkurentės. Apie oponentes stengiuosi pernelyg negalvoti ir nenorėčiau nieko išskirti. Visada stengiuosi susikoncentruoti tik ties savimi“, – kalbėjo pasaulio čempionė. Šiuo metu didžiausią konkurenciją lietuvei sudaro J.Jefimova ir buvusi abiejų pasaulio rekordų savininkė amerikietė Jessica Hardy, tačiau, R.Meilutytės teigimu, iki 2016 m. Rio de Žaneiro olimpinių žaidynių gali atsirasti dar daugiau pajėgių pretendenčių į auksą. Barselonoje kaunietė dar kartą pademonstravo ir savo tvirtą charakterį. Dopingo kontrolieriai po kiekvieno rekordo ar iškovoto medalio ją tikrino šešis ar septynis kartus, tačiau tai jos iš vėžių neišmušė. „Žinau tik tiek, kad neplaukiau idealiai. Nesu tobula ir tikiuosi, kad savo rezultatus per artimiausius dvejus metus dar pagerinsiu“, – savo gerbėjams optimizmo suteikė sportininkė.

Vyginto Skaraičio / BFL nuotr.

Kitas startas – Dubajuje

Ilgam atokvėpiui laiko nebus. Lietuvoje plaukimo princesė sportininkė viešės iki penktadienio. Tuomet keliaus atgal į Didžiąją Britaniją, o iš jos – į Kiprą, kur rengsis rugpjūčio 26–31 d. Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Dubajuje vyksiančiam ketvirtajam pasaulio jaunių plaukimo čempionatui. Jame R.Meilutytė vėl medžios pačios aukščiausios prabos medalius. „Sezonas dar nesibaigė. Šiemet svarbiausias startas buvo Barselonoje, tačiau varžybos Dubajuje – antros pagal svarbą. Pasistengsiu jame pasirodyti kuo geriau“, – žadėjo R.Meilutytė. Rudenį mūsų sportininkė suplanavusi dalyvauti Maskvoje vyksiančiose pasaulio taurės varžybose, Brazilijoje rengiamose pasaulio moksleivių žaidynėse ir Herninge (Danijoje) vyksiančiame Europos čempionate trumpame (25 m) baseine.

Uvertiūra – be didelių lietuvių pastangų Marius Bagdonas Lietuvos krepšininkai tvirta pergale pradėjo kontrolinių rungtynių ciklą. Repeticijų prieš Europos čempionatą starte – sėkmė Kėdainiuose prieš taip pat žemyno pirmenybėms besirengiančius belgus.

Kalbant apie Mantą, norėjau pirmosiose rungtynėse atidžiau pasižiūrėti į Adą Juškevičių ir Vytenį Čižauską. Artėjant čempionatui, sudėtimi teks varijuoti vis mažiau“, – savo apsisprendimą aiškino J.Kazlauskas. Treneriui svarbiausia kokybė

Šansą suteiks visiems

Pirmąjį kovos krikštą Jono Kazlausko auklėtiniai gavo Kėdainiuose, kur dar dažais kvepiančioje naujojoje šio miesto krepšinio arenoje patiesė savo oponentus 86:61. Iš 15-os žaidėjų J.Kazlauskas neregistravo Manto Kalniečio, Jono Valančiūno ir Linos Kleizos. „Turime daug žaidėjų, tad kiekvienose rungtynėse dvyliktuką teks kaitalioti. Norime, kad visi žaidėjai gautų tinkamą krūvį. Jonas šiek tiek vėliau prisijungė prie mūsų, o Linas praleido paskutinį pasirengimo etapą dėl išvykos į Turkiją ir tvarkydamasis draudimo reikalus.

Pats treneris pergalės prieš žemyno krepšinio elitui nepriskiriamus belgus nenorėjo sureikšminti. Anot J.Kazlausko, jam kur kas svarbiau tobulėjantis auklėtinių žaidimas ir gerėjantis tarpusavio supratimas. „Kaip ir visose pirmose rungtynėse, taip ir dabar buvo visko – ir jaudulio, ir neteisingų sprendimų. Gerai, kad vaikinai rodo daug noro – jis tiesiog liejasi per kraštus. Norime sušvelninti kartų kaitos procesą. Komandoje turime penkis jaunus krepšininkus. Kokį jie indėlį įneš, tokia bus mūsų artimiausia ateitis“, – sakė J.Kazlauskas.

Specialisto nuomone, daryti kokias nors išvadas ankstoka. „Turime labai daug ką nuveikti. Dar yra daug neteisingų sprendimų, nesutarimų ir nesusipratimų. Visos komandos pradžioje būna panašioje situacijoje. Reikia po truputį eiti tuo ritmu, kuriuo einame. Nereikia žiūrėti į taškų skirtumą“, – sakė treneris. Statistikos nesureikšmino

Kėdainiuose ypač ryškiai sušvietė Donato Motiejūno žvaigždė. Dvi vasaras iš eilės ant rinktinės slenksčio trypčiojęs Hjustono „Rockets“ puolėjas šiemet yra vienas labiausiai motyvuotų komandos žaidėjų. Pats aukštaūgis 19 pelnytų taškų nesureikšmino. „Jokios konkrečios užduoties prieš mačą nebuvo, tad ir savo indėlio nesureikšminu. Tai buvo tik draugiškos rungtynės, mažytis žingsnis į priekį. Svarbiausia,

kad pasiekėme pergalę ir pergalingai pradėjome pasirengimą. Treneriams šiuo metu taip pat svarbiausia pasižiūrėti, kas ir kaip, įvertinti visų krepšininkų galimybes“, – po varžybų kalbėjo D.Motiejūnas. Vakar lietuviai ir belgai Kaune žaidė dar kartą. Kitos J.Kazlausko auklėtinių repeticijos bus ateinantį pirmadienį ir trečiadienį. Tuomet Panevėžyje lietuviai sužais du kontrolinius mačus su švedais. Iš viso rengiantis Europos pirmenybėms yra suplanuota 12 draugiškų susitikimų.

Rungtynių statistika Lietuva–Belgija 86:61 (21:15, 16:14, 29:16, 20:16). D.Motiejūnas 19, K.Lavrinovičius 12, M.Kuzminskas 10, D.Lavrinovičius ir R.Seibutis po 8, J.Mačiulis 7, M.Gecevičius 6, V.Čižauskas 5/A.Hervelle 14.

19

trEČIAdienis, rugpjūčio 7, 2013

įvairenybės kryžiažodis

horoskopai

„Klaipėdos“ skaitytojams savaitės prizą įsteigė „AUŠRA“ spaustuvė kartu su „Minties“ leidykla –

Teisingai išsprendusiems kryžiažodį dovanojame Viktoro Suvorovo knygą „Akvariumas“.

V. Suvorovas. „Akvariumas“. Ši knyga buvo pirmoji, atskleidusi pačios slapčiausios pasaulio žvalgybos – GRU (čia vadinamos Akvariumu) paslaptis. „Akvariumas“ sulaukė daugiau kaip 70 leidimų 27 kalbomis, paskatino sukurti kino filmą, televizijos serialą, begalę literatūrinių pamėgdžiojimų. Viktoras Suvorovas – profesionalaus žvalgybininko Vladimiro Rezuno pseudonimas. V.Suvorovas buvo GRU pulkininkas. 1968 m. dalyvavo įsiveržime į Čekoslovakiją. Jis baigė specialiosios paskirties kursus, mokėsi Karinėje Frunzės akademijoje Leningrade ir ją baigęs buvo paskirtas į GRU centrinę būstinę Maskvoje. Dirbo Vienoje – sovietų karinio atašė padėjėju, kaupė žvalgybinę informaciją. 1978 metais pasiliko Vakaruose. Už išdavystę už akių nuteistas mirties bausme. Gyvena Didžiojoje Britanijoje.

Kryžiažodį parengė „Oho“ redakcija.

Spręskite kryžiažodį nuo pirmadienio iki penktadienio, teisingai užpildykite frazės laukelius ir laimėkite savaitės prizą. Savaitės laimėtojas bus išrinktas loterijos būdu iš visų teisingai atsakiusiųjų. Teisingus atsakymus galima pateikti iki penktadienio 17 val. 1. Frazę siųskite SMS žinute numeriu 1337. Siųsdami žinutę

rašykite DIENA (tarpas) KL (tarpas) UŽDUOTIES ATSAKYMAS. Pvz., diena kl klaipėda (žinutės kaina – 1 Lt). 2. Arba iškirpę kryžiažodį su teisingu atsakymu atneškite į „Klaipėdos“ redakciją Naujojo Sodo g. 1A, Klaipėda. Šios savaitės laimėtoją paskelbsime antradienį, rugpjūčio 13 d.

Avinas (03 21–04 20). Laukia svarbus susitikimas. Galimi emocionalūs pokalbiai, bet pasistenkite būti supratingas ir nuolaidus. Niekas negali jūsų priversti daryti to, kas nemalonu, todėl pasistenkite ramiai viską išsiaiškinti, o ne pykti. Jautis (04 21–05 20). Būsite kalbus, noriai ir lengvai bendrausite. Galimas pokalbis su vyresniu žmogumi. Svarbiausia, kokias temas ir problemas spręsite, ne kiekvieną dieną jūsų taip įdėmiai klausys. Dvyniai (05 21–06 21). Nesugebėsite tinkamai įvertinti žmonių ir tam tikrų dalykų. Jūsų prioritetai gali įžeisti kitą žmogų. Daugiau klausykite intuicijos. Vėžys (06 22–07 22). Labai sėkminga diena. Galite sutikti širdžiai mielą žmogų ir įsimylėti. Tik nepasiduokite euforijai ir nežadėkite daugiau nei galite įvykdyti. Liūtas (07 23–08 23). Malonūs jausmai, geri santykiai ir artimųjų parama padarys jus laimingą. Negadinkite sau nuotaikos liūdnomis mintimis apie rytojų, juk mums nelemta nuspėti, kaip susiklostys aplinkybės ateityje, džiaukitės šia diena. Mergelė (08 24–09 23). Atsiras galimybė atskleisti savo geriausius sugebėjimus. Kils abstrakčių idėjų, kuriomis galėsite pasidalyti su aplinkiniais. Palanki diena skaityti, žiūrėti intelektualias televizijos laidas. Svarstyklės (09 24–10 23). Nepalanki diena planuoti veiksmus ir spręsti svarbius dalykus. Vyresnis žmogus nepritars jūsų sprendimams. Klausyti jo ar ne – jūsų valia, tačiau jau rytoj suprasite, kad teisus buvo būtent jis. Skorpionas (10 24–11 22). Pabūkite vienas, apmąstykite gyvenimą, pasvajokite. Galbūt kils kūrybinių idėjų ir minčių, kurias su entuziazmu pulsite įgyvendinti. Šaulys (11 23–12 21). Jūsų vertybės prieštarauja jūsų interesams. Neigiamai vertinsite tradicijas, nesutiksite su vyresniais ar autoritetingais žmonėmis. Pasistenkite dėl savo abejonių nesusikivirčyti su aplinkiniais. Ožiaragis (12 22–01 20). Stenkitės vengti konfliktų ir kivirčų. Jūsų mintys neatitiks jausmų, dėl to patirsite nuoskaudų. Atminkite, kad emocijos dažnai būna blogas patarėjas. Vandenis (01 21–02 19). Ieškosite, kur galėtumėte pritaikyti savo kūrybiškumą. Svajosite apie nuotykius ir romantiškus jausmus. Viskas seksis, todėl nė kiek neabejokite savo jėgomis. Žuvys (02 20–03 20). Aplinkiniai nepritars jūsų nuomonei, prieštaraus jūsų idėjoms. Būtina apsvarstyti susidariusią situaciją. Priešingu atveju dabartinė padėtis gali turėti neigiamos įtakos jūsų veiklai.

Orai

Artimiausiomis dienomis išsilai­ kys karšti orai be žymesnio lietaus. Šiandien temperatūra kils iki 27–30 laipsnių karščio. Ketvirtadienio nak­ tį laikysis 18–21 laipsnis šilumos. Die­ ną šiaurės vakarų Lietuvoje galimi trumpi lietūs. Bus 28–29 laipsniai ši­ lumos. Panašūs orai laikysis ir penktadienį, tačiau daug kur trumpai pa­ lis. Savaitgalį oras turėtų atvėsti.

Šiandien, rugpjūčio 7 d.

+29

+25

Saulė teka Saulė leidžiasi Dienos ilgumas Mėnulis (jaunatis)

+28

Telšiai

Šiauliai

Klaipėda

+28

Panevėžys

+27

Utena

+30

5.52 21.29 15.37

219-oji metų diena. Iki Naujųjų metų lieka 146 dienos. Saulė Liūto ženkle.

Tauragė

+30

Pasaulyje Atėnai +34 Berlynas +32 Brazilija +27 Briuselis +19 Dublinas +19 Kairas +35 Keiptaunas +13 Kopenhaga +23

kokteilis De­tek­ty­vas Til­tų gat­vė­je Daž­nas ant­ra­d ie­n į ry­tą į dar­bą Til­t ų gat­ve liuok­sė­ju­sių klai­pė­die­čių at­krei­ pė dė­me­sį, kad ap­švie­ti­mo stul­pą juo­sė dvi­ra­čiams ra­kin­ti nau­do­ja­ma spy­na. Ir vie­nas, ir ki­tas praei­vis ma­nė, jog il­ ga­pirš­čiai nu­gvel­bė dvi­ra­tį, o spy­ną pa­ li­ko lyg įro­dy­mą, kad nuo jų blo­gų kės­ lų neiš­gel­bės net už­rak­tai su plie­ni­niu tro­su. Ne­ga­na to, už spy­nos bu­vo už­k iš­tas tuš­čias mi­ne­ra­li­nio van­dens bu­te­lis ir ser­ve­tė­lė. La­biau iš­si­la­vi­nę uos­ta­mies­čio pi­lie­čiai ban­dė sa­ky­ti, kad tai pra­si­len­kia su va­ gys­tės lo­g i­ka, mat va­g ys, nu­si­ž iū­rė­ję dvi­ra­t į, tie­siog per­ker­pa spy­ną me­ta­ lui kirp­ti skir­to­mis žirk­lė­mis. Jei taip bu­vo pa­sielg­ta, spy­na tu­rė­jo vo­ lio­tis ant ša­li­gat­vio prie stul­po. O ką gi reiš­kia ne­per­kirp­ta spy­na, už­ kiš­tas bu­te­lis ir ser­ve­tė­lė? Dau­ge­l iui tai bu­vo mįs­lė vi­sai die­nai, ku­ri, ko ge­ro, taip ir li­ko neį­min­ta.

Vaiz­de­lis: spy­na, bu­te­lis ir po­

pie­rius ant stul­po kė­lė mies­tie­ čiams įvai­rių klau­si­mų.

„Kok­tei­lio“ po­zi­ci­ja Vie­na gal­va – ge­rai, bet vi­sas kū­nas – ge­riau.

Sku­ban­tiems į dar­bus Mi­t y­bos spe­cia­l is­tai nuo­lat pa­brė­ž ia – pus­ry­čius bū­ti­na val­gy­ti kas­dien. Jų nuo­mo­ne, net ir vė­la­vi­mas į dar­bą ne­ ga­li bū­ti prie­žas­tis ne­pus­ry­čiau­ti, mat pus­r y­čiai yra svar­biau­sias ener­g i­jos šal­ti­nis vi­sai die­nai. Ži­no­ki­te, kad nu­lup­tas obuo­lys, ke­li ga­ ba­lė­liai sū­rio ir ket­vir­tis puo­de­lio grai­ ki­nių rie­šu­tų – pui­kus, svei­kas pa­si­rin­ ki­mas sku­ban­tiems. O švie­žių vai­sių sa­lo­tos su obuo­liu, ba­ na­nu, apel­si­nu, kriau­še, uo­go­mis, be­ sko­niu jo­gur­tu ir sau­ja ana­kar­džių rie­ šu­tų bei lukš­ten­tų sau­lėg­rą­žų – ska­nu, svei­ka ir ener­gin­ga. Vis dėl­to neį­si­vaiz­duo­ja­te sa­vo pus­ry­ čių be su­muš­ti­nių, tai nau­do­ki­te lie­ses­ nę mė­są (paukš­tie­ną, žvė­rie­ną ar jau­tie­ ną), švie­žias dar­žo­ves, avo­ka­dus, o su­ muš­ti­nių pa­grin­dui rin­ki­tės tam­sią ru­ pią duo­ną. Pa­čius su­muš­ti­nius pa­gar­ din­k i­te mo­l iū­g ų sėk­lo­mis ir skru­d in­ tais laz­dy­nų, ked­r ų ar grai­k i­niais rie­ šu­tais. Toks su­muš­ti­nis ne tik su­teiks žva­lu­mo, ska­tins pro­ti­nę veik­lą, bet ir stip­rins imu­ni­te­tą. Čes­ka (397 719; o gal ta spy­na li­ko po Jū­ros šven­tės, kai koks keis­tuo­lis bu­vo sa­ve pri­si­ri­šęs?)

Kaunas Londonas +23 Madridas +31 Maskva +26 Minskas +29 Niujorkas +25 Oslas +23 Paryžius +23 Pekinas +31

Praha +33 Ryga +30 Roma +34 Sidnėjus +17 Talinas +28 Tel Avivas +32 Tokijas +34 Varšuva +33

Vėjas

1–4 m/s

orai klaipėdoje Šiandien

+29

+29

Marijampolė

Vilnius

+28

Alytus

Diena

Vakaras

Naktis

Vėjas (m/s)

+23

+25

+25

+22

3

+24

+28

+23

+20

6

rytoj

PeNKtadienį

+21

+19

+18

6

1937 m. gi­mė JAV ki­no me­no aka­de­mi­jos „Os­ ka­rais“ ap­do­va­no­t as ki­no ir teat­ro ak­to­rius Dus­ti­nas Hoff­ma­nas.

1942 m. še­ši vo­kie­čiai ta­ po pir­mai­siais di­ver­san­ tais, ku­r iems JAV įvyk­ dy­t a mir­t ies baus­mė elekt­ros kė­dė­je. 1945 m. SSRS pa­skel­bė ka­rą Ja­po­ni­jai, ta­čiau ši po sa­vai­tės ka­pi­tu­lia­vo. 1960 m. gi­mė TV se­ria­ lo „X fai­lai“ žvaigž­dė Da­ vi­das Du­chov­ny. 1974 m. JAV pre­zi­den­tas Ri­char­das Ni­xo­nas per te­le­v i­z i­ją pa­skel­bė, jog dėl Vo­ter­gei­to skan­da­lo rugp­jū­čio 9 die­ną at­si­

Kal­viai gel­bės Klai­pė­dos til­tus

sta­ty­dins iš sa­vo pa­rei­ gų. R.Ni­xo­nas ta­po pir­ ma­sis at­si­sta­ty­di­nęs pre­ zi­den­tas JAV is­to­ri­jo­je. 1987 m. Los An­dže­lo tei­ sė­jas at­me­tė ieš­ki­nį prieš Oz­z y Os­b our­ne. Ieš­k i­ nį pa­tei­kė tė­vai paaug­ lio, ku­ris nu­si­žu­dė klau­ sy­da­ma­sis Oz­zy dai­nos „Sui­ci­de So­lu­tion.“ 2010 m. bri­t ų po­pmu­ zi­kos žvaigž­dė Rob­bie Wil­l iam­sas Los An­d že­ le ve­dė sa­vo drau­gę Ay­ da Field.

Sap­ni­nin­kas Ką šią­nakt sap­na­vo­te?

Uostamiestyje ša­ lia Bir­žos til­to at­si­ ras „Mei­lės me­dis“. Tai – kal­vių kū­ry­bi­ nių dirb­tu­vių, vyk­ sian­čių šį sa­vait­ga­ lį Klaipėdoje, bend­ ras dar­bas ir do­va­ na mies­tui. „Mei­lės me­dis“ tu­rė­tų tap­ti al­ter­na­ty­va mies­ to til­tams, ant ku­rių jau­na­ve­džiai da­bar ka­bi­na iš­ti­ki­my­bės sim­bo­lį – spy­nas.

Sap­nuo­ti gal­vi­jus ga­nyk­lo­je reiš­kia lai­mę ir tur­tą. Di­de­lė jų ban­da – ge­ras gy­ve­ni­mas. Jei esa­te pa­si­tu­rin­tis, pa­ čiam sap­ne ga­ny­ti gal­vi­nus – gė­da ir pa­že­mi­ni­mas. Sap­ne ves­ti gal­vi­ją už ra­gų – džiaugs­mas. Jei sap­nuo­ja­te, kad pa­ts stai­ga pra­ pli­ko­te, tap­si­te at­vi­ru­mo au­ka. Šis sap­ nas ga­li reikš­ti ir ne­su­ge­bė­ji­mą pa­si­rū­ pin­ti pa­ti­ki­ma ap­sau­ga, ypač ke­lio pra­ džio­je. Jei­gu jau­na mo­te­ris su­sap­na­vo vy­riš­kio pli­kę, tai toks sap­nas reiš­kia, kad iš jos bus pa­rei­ka­lau­ta daug ryž­to ir pro­to, kad at­si­sa­ky­tų ne­nuo­šir­daus pa­siū­ly­mo iš­te­kė­ti. Sap­ne pa­čiam bū­ti pli­kiu ir sap­nuo­ti, kad plau­kai atau­ga – svei­ka­ta. Jei jau­ni sap­nuo­ja, jog gaus pen­si­ją, pra­leis pa­lan­k ią pro­gą pa­si­mo­ky­ti iš sek­ti­no pa­vyz­džio. Šis sap­nas ga­li pri­ min­ti ir ne­pa­kan­ka­mą dė­me­sį tė­vams. Dvi­gu­ba pen­si­ja – pa­vyks įveik­ti ne­no­ rą. Sa­vo ar ki­tų? Vi­sų! Šis sap­nas ga­li reikš­ti ir lem­tin­gą ne­su­ge­bė­ji­mą skai­ čiuo­ti. Pa­ly­dos į pen­si­ją – su­si­tai­ky­mas pa­keis nuo­mo­nę ir apie jus, ir apie šei­ mą. Pen­si­ja ki­tų ša­lių va­liu­ta, ypač jei iki pen­si­jos jums dar to­li – iš­ban­dy­mas me­lu, klas­ta ne­taps pa­mo­ka. Jei­gu sap­ nuo­ja­te, kad gau­na­te pen­si­ją, va­di­na­ si, drau­gai jums pa­dės su­si­ras­ti dar­bą. Sap­ne ma­ty­ti, kad ga­vo­te di­de­lę pen­si­ ją, – trum­pa­lai­kis ma­lo­nu­mas.

As­ta Dy­ko­vie­nė a.dykoviene@kl.lt

Ka­bin­ti spy­nas ant Bir­žos til­to pra­ dė­ta 2007 me­tais, kai jis bu­vo re­ konst­ruo­tas. Per tą lai­ką su­si­kau­pė ne vie­nas šim­tas di­des­nių ir ma­žes­nių, įvai­ riau­sių spal­vų ir for­mų spy­nų. Pas­ku­ti­nį kar­tą jos nuo tu­rėk­lų bu­vo pa­ša­lin­tos be­veik prieš me­ tus, kai rei­kė­jo pa­kel­ti til­tą iš­pluk­ dant re­mon­tuo­ti bur­lai­vį „Me­ri­ dia­nas“. Ta­čiau ne­tru­kus po to jų vėl bu­vo pri­ka­bi­nė­ta. Spy­nas įsi­my­lė­jė­liai įsi­gud­ri­ no ka­bin­ti ir ant pa­su­ka­mo­jo šim­ ta­me­čio gran­di­nių til­to se­na­ja­me pi­lies uos­te. Si­tua­ci­ja ta­po ne­be­ su­val­do­ma. To­dėl į pa­gal­bą su­ma­ ny­ta pa­si­telk­ti kal­vius. „Min­tį nu­kal­ti „Mei­lės me­dį“ pa­me­tė­jo sa­vi­val­dy­bės dar­buo­

Donatas, Drąsutis, Jogailė, Jogilė, Kajetonas, Klaudija, Sikstas.

RUGPJŪČIO 7-ąją

Rytas

+20

Vardai

Do­va­na: jau šeš­tą kar­tą Klai­pė­do­je į kū­ry­bi­nę suei­gą rink­sis kal­viai,

ku­rie šį­kart ke­ti­na nu­kal­ti ir mies­tui do­va­no­ti „Mei­lės me­dį“.

to­jai, su­si­rū­pi­nę Bir­žos til­tu, ku­rį rei­kia gel­bė­ti nuo įsi­my­lė­jė­lių spy­ nų. Mū­sų pa­pra­šė su­kur­ti mies­tui kaž­ką įdo­maus, kur bū­tų ga­li­ma tas spy­nas ka­bin­ti“, – apie šių me­tų kū­ry­bi­nio sam­bū­rio idė­ją pa­sa­ko­ jo kal­vių sim­po­ziu­mo or­ga­ni­za­to­ rius Li­nas Leš­čiaus­kas. „Mei­lės me­dis“ bus pa­sta­ty­tas ne­to­li Bir­žos til­to ir „Me­ri­dia­no“ švar­ta­vi­mo­si vie­tos, ša­lia van­dens. Ten esą jau­na­ve­džiai ga­lės ka­bin­ti am­ži­ną­ją mei­lę sim­bo­li­zuo­jan­čias spy­nas, ku­rių rak­te­lį ga­lės įmes­ti čia pat į upę.

Vy­tau­to Petriko nuo­tr.

Šį sa­vait­ga­lį vyks jau šeš­tas „Ke­ tu­rių vė­jų“ kal­vių sim­po­ziu­mas, į ku­rį su­va­žiuos apie pu­sė šim­to kal­ vių iš įvai­riau­sių ša­lių. „Sim­po­ziu­mo me­tu mes tą me­ dį ir su­tver­si­me. Jį pa­do­va­no­si­me mies­tui. Per to­kias kū­ry­bi­nes suei­ gas mes jau esa­me nu­ka­lę skulp­tū­ rą „Ke­tu­ri vė­jai“, ku­ri sto­vi ne­to­li Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo, vė­ja­ro­ dį, dar vie­nas mū­sų bend­ras dar­bas yra Kal­vys­tės mu­zie­ju­je, esa­me pa­ da­rę skulp­tū­rą ir Že­mai­ti­jos krikš­ to 600 me­tų ju­bi­lie­jui“, – pa­sa­ko­jo L.Leš­čiaus­kas.

Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.